NEW YORK - UASHINGTON
www.ereniku.net

E mėrkurė, 04 dhjetor, 2013
Veton Mujaj /nga profili tij ne FCB/
Ishim me fat qe shpetove ime moter Fidajete! Sherim te shpejte!

Treni qarkullues ne linjen veriore te Bronx-it / Metro-North train / te henen pas dite, ka dale jasht binareve  dhe si pasoj ne vend kan vdekur 4 udhetarė, ndersa plagosur afer 60. Ne vendngjarje menjihere ka dal Guvernatori i New Yorku Cuomo dhe zyrtare te larte te qytetit./ n.s-ereniku /...Ndiqni videon:


Hapet Zyra e aplikimit tė Pasaportės Biometrike Shqiptare, nė New York

From: BeqirS@aol.com
Sent: Fri Sep 28 10:12 AM
To: info@ereniku.net
Subject: Hapet Zyra e aplikimit tė Pasaportės Biometrike Shqiptare, nė New York
Botuar: E premte, 28 shtator, 2012 11;17 AM


Presidenti i Shqipėrisė zoti Bujar Nishani preu shirtin e Zyrės sė aplikimit tė Pasaportės Biometrike nė New York, e cila ndodhet nė mjediset e Konsullatės sė Pėrgjithshme nė qytetin e New Yorkut

NEW YORK CITY : Presidenti i Republikės, sė Shqipėrisė, Shkėlqesia e Tij, - zoti. Bujari Nishani, i shoqėruar nga Konsulli i Pėrgjithshėm i Shqipėrisė nė Shtetet e Bashkuara, zoti Dritan Mishto, Zėvendėsministri i Brendshėm, zoti Ferdinand Poni, Drejtori Ekzekutiv i Fondit Shqiptaro-Amerikan tė Sipėrmarrjeve, zoti Michael Granoff dhe Drejtori i Kompanisė “Aleat”, zoti Jean-Alain Jouan (Zhan Alėn Zhuan) , mori pjesė tė enjten pasdite nė pėrurimin e zyrės sė aplikimit tė pasaportave biometrike nė New York .

Nė hyrje tė Konsullatės, Kryetarin e Shtetit, kishin dalė pėr t'a pritur njė grup emigrantėsh shqiptarė, veprimtar tė dalluar tė komunitetit, dhe tė rinjėt e organizatės Rrėnjėt Shqiptare, tė cilėt e uruan Presidentin e Shqipėrisė zotin Bujar Nishani pėr suksesin e vizitės nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe ngrohtėsinė e treguar gjatė kėsaj vizite tė parė nė SHBA, ndaj bashkėsisė shqiptare.

Tė rinjėt e oragnizatės Rrenjėt Shqiptare, i dhuruan Presidentit Nishani njė hartė tė Shqipėrisė etnike.

Nė ceremoninė e fillimit tė procesit tė aplikimit pėr pasaportė biometrike, e cila u shoqėrua me prerjen e shiritit nga Presidenti Nishani, u realizua dhe procesi i parė i aplikimit nga njė qytetare shqiptare, e cila tha se jam e lumtur qė po marrė pashaportėn biometrike tė vendit tim.

Gjatė ceremonisė sė inagurimit tė kėsaj zyre Presidenti Nishani gjeti rastin tė vlerėsoi kėtė projekt si tha ai " Njė arritje tjetėr kjo e institucioneve tė shtetit shqiptar dhe shprehje e kujdesit tė vazhdueshėm ndaj emigrantėve tanė kudo ata jetojnė- nga kjo qeveri".

I ftuar nė kėtė pėrurim, ishte dhe Drejtori Ekzekutiv i Fondit Shqiptaro-Amerikan tė Sipėrmarrjeve, zoti Michael Granoff, i cili shprehu vlerėsimin e tij pėr cilėsinė e dokumentave tė prodhuara dhe shėrbimin cilėsor qė do t’u ofrohet shtetasve shqiptarėduke thėnė se "Qeveria shqiptare me kėtė zyrė bėrė mė tė mirėn pėr qytetarėt e saj kudo nė botė".

Mė pas Konsulli i Pėrgjithshėm, i Shqipėrisė nė New York, zoti Dritan Mishto e njohu Presidentin Nishani dhe tė ftuarit me procedurėn dhe sistemin e aplikimit, interesimin e emigrantėve pėr tė aplikuar duke shprehur bindjen se me kėtė shėrbim qeveria shqiptare pėrmbush njė nga detyrimet themelore nė ndihmė tė bashkėsisė shqiptare. Ai tregoi me kėtė rast dhe aplikimin e parė zyrtarė pėr pashaportėn shqiptare biometrike nė Amerikė.

Nė fund pėr gazetėn Bota Sot, Presidenti i Republikės, sė Shqipėrisė, Shkėlqesia e Tij, - zoti. Bujari Nishani, tha se " Pėr mua ishte njė kėnaqėsi e veēantė, qė gjatė qėndrimit tim nė SHBA, punimet e Asamblesė sė Pėrgjithėshme tė Kombeve tė Bashkuara nė New York, qė tė koincidonte edhe me hapjen e kėsaj Zyre tė aplikimit tė pashaportave biometrike.

Duke ditur se nė SHBA, ka njė komunitet shumė tė madh shqiptarėsh - qoftė nga ata qė quhen tė ardhur heret, por edhe nga atat tė dy dekadave tė fundit dhe nga ata me student-viza dhe viza-pune, dhe qė tė gjithė ata qė kan shtetėsinė shqiptare, tash tė ken kan shancin tė paisen me pranė zyrės sė aplikimit tė pasaportave biometrike nė Neė York ."

Mė tej zoti Nishani pohojė se :"Natyrisht, kjo ėshtė njė arritje e qeverisė shqiptare pėr tė hapur edhe kėtu nė New York, tė SHBA, zyrėn paisjes tė qytetarėve shqiptarė me pasaportat biometrike, tė njė teknologjie nga mė bashkohoret. Kjo, u shpreh ai ėshtė edhe njė punė nė vazhdimėsi qė ka bėrė gjatė kėtyre vjetėve edhe Ministria e Punėve tė Brendėshme gjatė gjithė kėsaj kohe, pėr tju dhėnė qytetarėve shqiptarė kudo qė ata janė pashaportat shqiptare."

Pėrfitojė nga ky rastė, u shpreh Presidenti Nishani, tė falmendrojė edhe Presidentin e kompanisė Aleat, Jean-Alain Jouan Presidentin e Fondit Shqiptaro-Amerikan tė ndėrmarrjeve, Michael Granoff, tė cilėt me kėtė projekt tė madh kan sjell njė standart jashtėzakonishtė tė arrirė nė kėtė fushė, edhe pėr qytetarėt shqiptarė, tė cilėt mbas qėndrave mė tė rėndėsishme tė shqiptarėve nė Europė, prej sot kan zyrėn e pashaportave biometrike edhe nė New York- Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

Lidhur me pyetjen se ao do t'i shėrbej kjo zyrė edhe regjistrimit tė diasporės dhe votimit tė emigrantėve , Presidenti i Shqipėrisė zoti Bujar Nishani tha se :"Natyrishtė, qė ky ėshtė njė proces i cili pėrbėn njė resource dhe njė mundėsi pėr tė gjithė shėrbimet e tjera tė nevojshme qė kan qytetarėt shqiptarė nė Amerikė. Dhe nga kjo pėrfitojnė qytetarėt duke filluar nga regjistrimi, mėnyra e votimit elektornik, dhe mundėsi tė tjera qė ofrohen dhe kėrkon kjo teknologji sot. Dhe ajo demostrohet edhe pėrmes kėtij angazhimi dhe punės sė kėsaj zyre, e cila do tė funksionoi me kapacitet tė plotė kėtu nė Neė York- SHBA".

Pėr gazetėn tonė foli dhe Presidenti i kompanisė konceionare Aleat - zoti Jean-Alain Jouan (Zhan Alėn Zhuan) i cili nėnvizoi bashkėpunimin e deritanishėm, si tė shkėlqyer me pritshmėrinė pėr tė vijuar edhe nė tė ardhmen edhe nė disa nga vendet e tjera, ku mė sė shumti jetojnė shqiptarėt nė botė. Ai premtojė njė shėrbim bashkohorė, i cili do tė realizohet mbi kėrkesėn pėr marrjen e tė gjitha masave pėr tė pėrballuar fluksin e mundshėm, meqense kėtu nė SHBA jeton njė numėr i konsiderueshem i shqiptarėve, tė cilėt kan dėshirė, pėr t’u pajisur me dokumentet e reja tė identifikimit, duke ju siguruar jo vetėm teknologji por edhe facilitetet e tjera mė se tė nevojshme"..

Zėvendėsministri i Brendshėm, zoti Ferdinand Poni, thotė se : "Qeveria e Shqipėrisė dhe kompania qė prodhon kėto pashaporta, me kėtė hapje zyre nė SHBA, i ėshtė pėrgjigjur nė njė masė kėrkesave tė shumta tė qytetarvė tanė qė banojnė e jetojnė nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, tė cilėt dėshirojnė tė paisen me pashaportėn biometrike.

Nė anėn tjetėr, tha ai kjo tregon se nėn kujdesin e qeverisė shqiptare nė meteropolin e botės nė New York, po hapet njė Zyrė e aplikimit tė Pasaportės Biometrike, e cila ėshtė nga mė modernet dhe nga mė bashkohoret., dhe ėshtė e gashtėshme, qė tė paisė qytetarėt e saj tani me dokumentat e indetitetit tė njė cilėsie dhe teknologjie mė tė fundit nė botė - aplikimi online aplikime onstopshop dhe aplikime me nje ndales, ku gjithēka bėhet nė kėtė zyrė.

Pėr kėtė shtoi zoti Poni, nė pėrgjigje me kompaninė franko-amerikane i kemi marrė tė gjitha masat pėr t'ju pėrgjigjur njė fluksi tė shtuar tė kėtyre qytetarėve nė Amerikė, ku padyshim qė Shqiptarėt e kan nė shtėpin e tyre tė dytė - dhe mikun tonė tė madh, ata tani do tė ndihen edhe me shqiptarė, mbasi kėto dokumenta ia kanė rritur krenarinė dhe dinjitetitn shqiptarit. Ne kemi deri tani mbi 3 milion karta indetiteti, tė cilat e kan bėrė shumė solide indetifikimin e indetitetit shqiptarė edhe nė botė.

Zėvendėsministri i Brendshėm, zoti Ferdinand Poni, theksoi nė fund qė si nė Athinė, Selanik, Romė e Milano, tash edhe nė New York, - SHBA, suksesi ynė si qeveri ka tė bėjė edhe mė qenien afėr qytetarėve. Ata qė duan tani mund ta bėjnė kėtu pasaportėn pa qenė nevoja tė vijnė nė Shqipėri. Ky sistem ėshtė i lidhur me regjistrin e gjendjes civile. Jam shumė i kėnaqur pėr diēka qė pavarėsisht se ku jetojnė e janė integruar, mė bie menjėherė nė sy qė shqiptarėt kanė dėshirė tė kenė dokumente shqiptare.

Kjo ka tė bėjė, tha zoti Poni, mė ndjenjėn dhe lidhjen e fortė me vendindhe qė unė dua tė besoj se lidhet shumė dhe me cilėsinė e dokumenteve tona. Sepse, duke cituar kryeministrin Berisha, njė pasaportė e mirė i jep dinjitet mbajtėsit. Pra, tha Zėvendėsministri i Brendshėm, zoti Ferdinand Poni, shqiptari nuk ėshtė mė njė lypės qė e linin tek dera siē ndodhte tre-katėr vjet mė parė ose edhe mė vonė. Ai ėshtė njė njeri qė mban njė dokument tė besueshėm me tė cilin i duhen rreth 5 sekonda tė kalojė. Kjo ėshtė Europa jonė kjo tash ėshtė edhe Amerika - SHBA. Ajo ka qenė ėndrra, tė shkojmė e tė jemi tė barabartė, realizohet sot, dy dekada pas rėnjes sė komunizmit - nė vendin tonė".

Konsulli i Pėrgjithshėm i Shqipėrisė nė Shtetet e Bashkuara, zoti Dritan Mishto, thotė se:'"Nė emėr tė Konusllatės dhe tė gjithė atyre shqiptarėve tė Amerikės, qė kan treguar njė interesim tė jashtėzakonėshėm pėr hapjen e kėsaj Zyre ju faleminderojmė pėr pjesmarrjen tuaj nė inagurimin kėtu nė New York., mbasi kjo tregon edhe njė her atė kujdesine madh tė qeverisė shqiptare, pėr qytetarėt e saj - kudo qė janė pėr t'i pasiur ata edhe me kartat e indetitetit mė bashkohoret."

Ai, gjithashtu theksoi se mundėsia e krijuar pėr qytetarėt shqiptarė jashtė vendit pėr tė aplikuar pėr pasaporta biometrike pranė vendeve tė punės dhe banimit mbėshtetet nė angazhimin dhe politikat e qeverisė shqiptare pėr tė ofruar shėrbimet sa mė pranė qytetarit , duke hapur edhe kėtu nė New York zyrėn e aplikimit tė pasaportave biometrike.
Shtetasi shqiptar duhet tė paraqitet personalisht me njė nga dokumentet e identifikimit me fotografi dhe me tė dhėna tė qarta:
- Pasaporta e vjetėr
- Ēertifikatė e lindjes (pėr shtetasit nėn 16 vjeē)
- Ēdo dokument tjeter identifikimi me foto (tė lėshuar nga autoritetet amerikane ose shqiptare)


Tarifa e aplikimit ėshtė 215 USD. Pranohet vetėm money order.
Ju lutem mbani pasasysh se pėrpara ēdo aplikimi do tė verifikohen nga sistemi elektronik tė dhėnat personale tė aplikantit.
Procedura e aplikimit, e cila zgjat mesatarisht 10 minuta pėrmban verifikimin e tė dhėnave personale, marrjen e fotos digitale, skanimin e gjurmėve tė gishtėrinjve dhe firmėn elektronike.
Orari i aplikimit ėshtė: E Hėnė – E Premte.10.00 am – 04.00 pm;
Pėr tė shmangur vonesat nė aplikim dhe kohėn e pritjes ju lutem telefononi tek 212-255-7381 nga ora 10.00 am – 02.00 pm.

`
Mesazhi i Mark Gjonajt mbas fitores
Ereniku.net-New York, 15 shtator, 2012
Anglisht:
"The voters of the 80th Assembly District made a clear choice on Thursday and I am incredibly grateful for their support. I look forward to working with community leaders in the coming weeks and months. I look forward to joining them in fighting for good paying jobs and to reduce school overcrowding. It is now time to put politics behind and start focusing on the needs of the constituents of the 80th Assembly District."

Shqip:
"Votuesit e Qarkut 80-tė tė Kuvendit tė New Yorkut, bėn njė zgjedhje tė qartė tė enjten dhe unė u jam tepėr mirėnjohės pėr mbėshtetjen e tyre. Unė pres qė tė punojmė sėbashku me udhėheqėsit e komuniteteve tė tjera, nė javėt e ardhshme dhe muajve. Unė pres qė tė bashkohemi nė luftėn e tyre pėr punėsim, paga mė tė mira dhe pėr tė njė shkollė, mė tė mirė duke ulur mbipopullimin. Tash ėshtė koha pėr tė lėnė politikėn prapa dhe tė fillojmė duke punuar sė bashku duke u fokusuar nė nevojat e qytetarėve tė Qarkut 80 tė Kuvendit tė New Yorkut. "


Eliot Engel njė mik i madh i shqiptarėve nė Washington fitoi me diferencė tė madhe 
 
BEQIR SINA, New York 
Engel ka fituar me njė rezultat tė mbizotruar me 5019 vota ndaj 418, pra 92 pėr qind tė votave tė hedhura nė "kutittė" e votimit tė martėn mė 4 gusht.
 
SCARSDALE, NY - Kongresmeni Demokrat i New Yorkut,  Eliot Engel  ishte njė fitues vendimtarė nė natėn e martė, zgjedhjet brenda partisė sė tij, - javėn e kaluar nė Distriktin 16-tė, tė Kongresit Amerikan, duke e "shkėrrmoqur" rivalin e tij, - demokrat, avokatin e njohur Aniello Grimaldi, sipas rezultateve zyrtare, tė publikuara nga bordi i zgjedhjeve.

    Distrikti 16 i Kongresit, ka nxjerr rezultatet pėrfundimtare tė marra prej Raportimit nga Brodi Elektoral i Zgjedhjeve nė Westchester County, ku thotė se Eliot Engel, shpalletfitues me 92 pėr qind tė votave, dhe nė kėtė mėnyrė, ėshtė kandidati i partisė Demokrate nė New York, - Distrikti 16-tė, duke "shpėrfyturuar" avokatin e njohur Aniello  Grimaldi. 
 
Engel, ka fituar me njė rezultat tė mbizotruar -tė padiskutueshem" : 5019 vota ndaj 418, pra 92 pėr qind tė votave tė hedhura nė "kutittė" e votimit tė martėn mė 4 gusht.

"Faleminderit, para sė gjithash pėr votuesit e mi. Unė jam jashtėzakonisht mirėnjohės dhe pėrulem para "votės" sė tyre, pėr besimin qė kan ndaj meje "tha Engel. "Njerėzit, qė votuan pėr mua tha zoti Engel  do tė shohin, tek unė dikė qė punon shumė pėr kėtė distrikt dhe jeton me shqetėsimet e juaja. Kjo, ėshtė njė fitore e madhe dhe ne jemi tė gatshėm tė punojmė sė bashku, sepse, kjo tregon se distrikti i ri, ku unė po kandidojė beson shumė tek unė. "

     Joseph O'Brien, shef i zyrės sė Eliot Engel, pėr marrėdhėniet publike tha se ata ishin tė habitur me rezultatin e arritur nė 4 gusht, njė rezultat ky qė quhet i "pabalancuar", mbasi sipas tij, praktikat tregojnė se : 
"Zakonisht, ju mund tė mbėshteteni nė garė, kur njė kundėrshtar mė tė paktėn duhet marrė 20 pėr qind tė votave, pėr njė sėrė arsyesh, sidomos kur janė vetėm dy kandidatė" tha ai.

     Brodi Federal  Elektoral i Zgjedhjeve, me reformėn e re zgjedhore, kohėt e fundit, e ka  rindarė Qarku - Distriktit e 16-tė tė Kongresit, zonė elektorale, kjo qė pėrfshin pjesėn jugore tė Westchester County dhe njė pjesė e Bronxit verior, e cila, njihet mirė mbasi ka njė numėr tė madh tė familjeve shqiptare, tė cilat jetojnė nė kėtė Qark, ku po kandidon kėsaj radhe kongremeni Eliot Engel.

Shumica e zonės mė parė se tė bėhej rindarja, sipas reformės ishte njė pjesė e Qarkut 18-tė tė Kongresit, tė pėrfaqėsuar nga kongresitja Nita Lowey  Demokrate nga Qarku Harrison

   Engel, i cili ishte mė parė pėrfaqėsues nė Distriktin elektoral e 17-tė, tė Kongressit , ka mbajtur kėtė detyrė pėr 12 mnadatura , pra ka 24 vjet pėrvojė nė Kongresin e SHBA, nė kėtė qark. Ai, ėshtė vetė njė ish banorė i vjetėr, i Bronxit, i cili ka shėrbyer, tashmė, disa mandatura edhe me disa nga kėto zona tė cilat janė tė pėrfshira nė rindarjen e re, nė rrethin e tij tė ri elektoral. 
    Eliot Engel, pas kėsaj fitoreje nė kėtė Distrikt, u ka thėnė gazetarve se prioritete e tij, - do tė jenė, arsimi i pėrballueshm, reforma e kujdesit shėndetėsor, dhe do tė merret mė shumė me ringjalljen e ekonomisė sė kėtij Qarku, tė cilat, janė edhe ato qė duan votuesit nė rrethin e ri dhe janė prioritete mija" Tha Engel.

   Pas fitores kryesor me njė diferencė tė madhe, Engel ka thėnė se ai kurrė nuk mund t'a besonte se do tė "kalonte" kaq lehtė kundėrshtarin e tij, -  dhe tha se ai do tė shėrbejė gjatė dy viteve tė ardhshme me mė shumė pėrkushtim.
 
Eliot L. Engel:
 
Ai ėshtė Anėtar i Kongresit pėr New York-un qė nga viti 1989, Engel shėrben sot si Kryetar i NėnKomitetit tė Ēėshtjeve tė Jashtme pėr Hemisferėn Perėndimore nė Dhomėn e Pėrfaqėsuesve. Ai ėshtė anėtar i Partisė Demokratike Amerikane. Nė ndėrkohė qė ne Shqiptarėt e njohim mė mirė si kryetar i Kaukusit tė Ēėshtjeve Shqiptare nė Kongres, si njė luftėtar i hershėm pėr demokratizimin e Shqipėrisė, ēlirimin dhe pavarėsinė e Kosovės dhe si njė mik i madh i shqiptarėve nė Washington.
 
Vizita e tij qė nė vitet e ’90-ta nė Kosovė dhe mbėshtetja e Kosovės nė periudhėn e paraluftės, gjatė luftės dhe sidomos pas luftės, si dhe ndikimi i tij nė Kongresin Amerikan pėr Kosovėn dhe lobimi i tij nė vendet e tjera pėr njohjen e shtetit tė Kosovės”, lidhjet e tija tė mira me shoqatat dhe organizatat e komunitetit, miqėsia e tij me veprimtarė tė dalluar tė komunitetit, janė disa nga arsyet qė Eliot Engel tė thirret Mik i shquar i shqiptarėve, dhe t'a ripresim zgjedhjen e tij, me njė gėzim tė madh.

Pėrndryshe Kongresmeni amerikan Engel nė vitin 2004 ėshtė dekoruar me Medaljen e Artė tė Lirisė tė Shtetit tė Kosovės, nga Presidenti Historik i Kosovės Dr. Ibrahim Rugova ndėrsa nderimin e dytė ia ka bėrė Peja nė vitin 2005,

 Obama dha urdhėr qė flamuri amerikan tė ulet nė gjysmė shtize dhe shpalli 5 ditė zie pėr masakrėn nė Kolorado
BEQIR SINA, New York 20 korrik, 2012
Ngjarja ndodhi nė njė kinema filmi nė Aurora - Colorado (Kolorado) njė person shtiu me armė zjarri duke lėnė tė paktėn 18 tė vdekur dhe mė shumė se 59 tė plagosur,DENEVER COLORADO : Nė dritėn e ngjarjes tragjike, qė ndodhi sot nė Shtetet e Bashkuara, kur nė njė kinema filmi nė Aurora - Colorado (Kolorado) njė person shtiu me armė zjarri duke lėnė tė paktėn 13 tė vdekur dhe mė shumė se 59 tė plagosur, presidenti Obama dha urdhėrin qė flamujt amerikanė nė tė gjitha ndėrtesat federale, instalimet ushtarake dhe zyrat diplomatike, tė SHBA, anembanė botės, do tė ulen pėr pesė ditė deri nė 25 korrik, nė gjysmė shtize.
Shtėpia e Bardhė lėshoi njė shpallje presidenciale, duke urdhėruar qė flamujt e Shteteve tė Bashkuara tė ulen menjėherė nė gjysmė shtize pas orės 2 pm ose 20:00 me kohėn e Tiranės Kjo thuhet nė shpalljen qė bėri Presidenti Obama, "ėshtė si njė shenjė e respektit pėr viktimat e akteve tė pakuptimta tė dhunės tė kryera mė 20 korrik, 2012, nė Aurora, Kolorado, dhe nga autoriteti qė mė ėshtė dhėnė mua si President i Shteteve tė Bashkuara nga Kushtetuta dhe Ligjet e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės"
Me kėtė urdhėr flamuri i Shteteve tė Bashkuara do tė ulet nė gjysmė tė shtizės nė Shtėpinė e Bardhė dhe mbi tė gjitha ndėrtesat shterore dhe terrent publike anembanė territorit tė SHBA, nė tė gjitha zyrat postare, bazat ushtarake dhe stacionet e trenave, aeroportet dhe bazat detare, dhe mbi tė gjitha anijet detare tė Qeverisė Federale nė Qarkun e Kolumbias dhe nė tė gjithė territorin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės deri nė 25 korrik 2012 do tė mbajnė nė gjysmė shtize flamurin amerikanė.
Shpallja ditė zie me dekret tė posaqėm si Presidenti i Shteteve tė Bashkuara thotė Obama, "do tė bėhet gjithashtu i nė tė njėjtėn kohė dhe pėr 5 ditė duke e vendosur flamurin e Shteteve tė Bashkuara nė gjysmė tė pėr tė njėjtėn gjatėsi kohore nė tė gjitha ambasadat e Shteteve tė Bashkuara, pėrfaqėsitė diplomatike, zyra konsullore, si dhe objekteve tė tjera jashtė vendit, duke pėrfshirė tė gjitha objektet ushtarake dhe anijet e flotės ushtarake detare dhe stacioneve qeveritare.
Zoti Obama ndėrpreu sot gjatė ditės njė fushatė presidenciale nė Floridėn qendrore pas mėsimit tė lajmit rreth masakrės qė ka ndodhur gjatė nė njė shfaqje filmi gjatė mesnatės, kohėr kur gjatė tė premires sė filmit tė ri Dark Knight, filmi i fundit nė serinė regjizorit Christopher Nolan i cili bėnė pjesė nė serialin e filmave Batman, ndodhi edhe masakra. Nė njė dekleratė tė shkurtėr nė nė Fort Mejers, Florida, Presidenti Obama e quajti masakrėn e "Pėrtej arsyes".
Duke iu bėrė thirrje qytetarėve amerikanė qė "Tė qendrojmė sė bashku si njė familje e vetme". Me kėto fjalė ėshtė shprehur Presidenti amerikan, Barack Obama, nė njė deklaratė menjėherė pas masakraės pėr shtyp. Duke shtuar se ai dhe zonja e parė Michelle Obama janė shokuar dhe trishtuar nga ngjarrja e tmerrshme tragjike nė Kolorado.

,
“Ne jemi tė vendosur tė nxjerrim para drejtėsisė kėdo qė ėshtė pėrgjegjės, tė garantojmė sigurinė pėr njerėzit tanė dhe tė kujdesemi pėr ata qė janė tė plagosur. Ashtu sikurse bėjmė kur pėrballemi me momente dhe sfida tė vėshtira, edhe tani duhet tė veprojmė si njė familje e vetme amerikane”, deklaroi presidenti i SHBA-ve. I dyshuari ėshtė James Holmes njė 24-vjeēar student i diplomuar nė Universitetin e Kolorados.Pak mė vonė policia arrestoi tė dyshuarin James Holmes, i cili thuhet se kohėt e fundit ndėrpreu studimet nė shkollėn e mjekėsisė. Polica tha se sulmi nuk kishte lidhje me ndonjė grup terrorist.
Ngjarja ndodhi sot herėt nė mėngjes nė njė kinema tė qytetit Aurora kur sapo kishte filluar premiera e filmit me Batman "The Dark Knight Rises”. Sipas zyrtarėve, njė njeri i maskuar u ngrit nė kėmbė nė pjesėn e pėrparme tė kinemasė, u kthye nga turma, hodhi njė bombė me gaz lotsjellės dhe filloi tė qėllonte pa dallim. Sipas dėshmitarėve, ai qėlloi edhe njė tė mitur nga njė distancė e vogėl.
Presidenti tha se "autoritetet janė tė vendosura pėr tė sjellė para drejtėsisė cilindo qė ėshtė pėrgjegjės ", dhe po kujdesen pėr tė plagosurit.
Kandidati republikan pėr presidenci, Mitt Romney, tha se ai dhe gruaja e tij Ann janė "thellėsisht tė pikėlluar" nga ngjarja, tė cilėn ai e quajti "dhunė e pakuptimtė."/perkujdesja dhe botimi: n.s/

NEW YORK
www.ereniku.net
   4 Korriku 236 vjetori i Pavarėsisė sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės
Beqir SinaNergut prer Ereniku-n:
BEQIR SINA, New York

    4 Korrik 2012, u mbushėn 236 vjet nga dita, qė kur burrat mė tė ndritur tė kombit amerikan, nėnshkruan Deklaratėn e Pavarėsisė, duke u betuar, ashtu siē thuhet edhe nė deklaratė, pėr nderin e tyre, tė kombit tė cilit ata i pėrkisnin. 
   NEW YORK : 4 Korrikun Ditėn e Pavarėsisė-Ditėlindjen e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe miratimin e Deklaratės sė Pavarėsisė mė 4 korrik, 1776, sot e nderon me pietete tė mėdha ēdo amerikan. Kjo ėshtė njė ditė, e cila festohet nė tė gjithė Shtetet e Bashkuara me parada madhėshtore, parada patriotike, me eskursione dhe pikniqe familjare, e cila mbyllet me njė natė tė koncerteve dhe hedhjes nė qiell tė tonelatave tė fishekzjarreve, dhe ėshtė njė arsye mė shumė pėr tė vendosur nė ēdo shtėpi flamurin amerikan.
 
"Amerika e bukur." "Shtėpia e lirė dhe e tė guximshmeve." "Toka e mundėsisė." - “America the beautiful.” “Home of the free and the brave.” “The land of opportunity.”, kėto janė frazat qė ne do tė dėgjojmė nė mėnyrė tė pashmangshme nė kėtė 4 Korrik, qė vjen si njė kremtim solemn teksa Shtetet e Bashkuara po festojnė, sot pėrvjetorin e 236-tė, kur u deklarua pavarėsia e saj. Nuk ka asnjė dyshim qė ky ėshtė njė festim madhėshtor patriotik ...
 
          Dita e Pavarėsisė ėshtė dita kombėtare e Shteteve tė Bashkuara:
 
  Ēdo vit, mė 4 korrik (si sot e mėrkurė 4 Korrik 2012), amerikanėt festojnė sė bashku me familjet e tyre,  lirinė dhe pavarėsinė me pikniqe, dhe tubime familjare. Autoritetet, shtetėrore dhe federale kan mobilizuar mijėra oficerė tė policisė pėr tė patrulluar rrugėt dhe sheshet e qendrave tė banuara. Forca tė tjerė tė ruajtjes sė rendit do tė ruajnė hotelet dhe pikat tėrheqėse pėr turistėt. 
 
      Miliona njerėz si pėr shembull nė New York, dhe nė disa shtete tė SHBA do tė jenė nė gjendje tė gėzojnė sonte spektakiln e mahnitėshėm me fishekzjarre, i cili ėshtė mbresėlėnės sonte. Aktivitetet lidhur me ditėn e pavarėsisė pėrfshijnė dhe garat dhe ngjarjet sportive, e koncerte nė skena tė hapura me kėngėtarė nga mė tė njohurit nė SHBA.
 
       Deklarata e Pavarėsisė ėshtė njė dokument nėpėrmjet tė cilit 13 kolonit e Mbretėrisė sė Bashkuar nga Amerika e Veriut shpallėn veten tė pavarur nga Mbretėria e Bashkuar. Dokumenti u ratifikua nga Kongresi Kontinental mė 4 korrik, 1776. Deklarata e Pavarėsisė ėshtė njė nga simbolet e lirisė, dhe mė tė dashura e tė nderuara tė Shteteve tė Bashkuara.
 
     236-vjetori i Ditės sė pavarėsisė sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, ose Ditėlindja e Amerikės! Kjo ėshtė dita kur lindi Deklarata e Pavarėsisė dhe Kushtetuta amerikane, ėshtė ditė gėzimi, jo vetėm e amerikanėve, por edhe e kombit shqiptar. 
  
    Sot, mė 4 Korrik 2012, u mbushėn 236 vjet nga dita, qė kur burrat mė tė ndritur tė kombit amerikan, nėnshkruan Deklaratėn e Pavarėsisė, duke u betuar, ashtu siē thuhet edhe nė deklaratė, pėr nderin e tyre, tė kombit tė cilit ata i pėrkisnin. 
  
     Kushtetuta amerikane, e nėnshkruar nė vitin 1787, pėrshkruan bazėn dhe strukturėn e qeverisė tė Shteteve tė Bashkuara, e cila ėshtė e ndarė nė tri degė, nė ato ekzekutive, legjislative dhe juridike, qė nė njė gjuhė mė tė thjeshtė janė Presidenti, Kongresi dhe Gjykata e Lartė. 
 
     Kur gjatė luftės pėr ēlirimin e Kosovės shtrohej pyetja pse amerikanėt duhet tė vdesin pėr Kosovėn, natyrshėm dilte pergjigjja e kėtij kombi tė madh: se burrat mė tė ndritur tė kėtij kombi, mė 4 korrik, si sot, 236 vjet mė parė, kishin vendosur tė krijojnė shtetin e bazuar nė lirinė dhe tė drejtat e barabarta tė sejcilit komb. 
  
     Trashėgimnia dhe porosia e tyre e ēoi Amerikėn nė luftė, pėr tė mbrojtur principet e lirisė dhe demokracisė amerikane edhe nė Kosovė, dhe tė gjitha ato vende tė shtypura nga diktaturat. Pėr Amerikėn gjėja mė e shenjtė, e cila simbolizon edhe kėtė ditė, ėshtė fjala liri e demokraci. Pra, liria e Kosovės ishte emėr kuptimplotė pėr Amerikėn dhe kombin shqiptar. 
 
     4 Korriku kumbon thellė nė zemėr tek tri fjalėt e para tė Kushtetutės amerikane, "we the people", "ne populli", pėr tė theksuar rolin e rėndėsishėm qė shtetasit amerikanė kanė nė qeverinė e Shteteve tė Bashkuara: 
  
     Ato tre fjalė u bėjnė thirrje amerikanėve tė mos harrojnė se pėrveē pushtetit qė ata ushtrojnė ndaj qeverisė, nėpėrmjet tė drejtės sė tyre tė votės, ata duhet tė mbajnė edhe pėrgjegjėsinė pėr lirinė e vendit tė tyre. 
 
     Besojmė se askush mė mirė se ne shqiptarėt, nuk e ka kuptuar kėtė, askush mė mirė se ne shqiptarėt nuk e di faktin se Shtetet e Bashkuara tė Amerikės janė betuar nė nderin e tyre dhe qė demokracia, liria e popujve, tė mbrohet atje ku ajo dhunohet dhe shtypet. Armiqtė mė tė mdhenj tė Amerikės, nuk janė popujt, por janė diktaturat e diktatorėt, shtypja e popujve liridashės, skamja dhe mjerimi i tyre. 
  
    Miku mė i Madh i Amerikės, ėshtė ai komb qė do dhe lufton pėr paqen, lirinė dhe demokracinė, jemi ne shqiptarėt. 
 
      4 Korriku, Dita e pavarėsisė amerikane, aq sa i pėrket kombit amerikan, po aq na pėrket edhe shqiptarėve, kombit shqiptar. Kombi shqiptar feston 4 Korrikun, ashtu siē feston 28 Nėntorin e Pavarėsisė sė shetiti shqiptarė, ashtu si feston ēlirimin dhe lirinė e Kosovės, 12 qershorin 1999, e cila i ėshtė mirnjohėse pėr jetė Shteteve te Bashkuara te Amerikės. 
 
    Presidenti i parė historik i Kosovės Dr. Ibrahim Rugova, ia ka dedikuar sa ishte gjallė, gjithė kėtė mrekulli amdmirimit dhe respektit qė kanė shqiptaret pėr Amerikėn, presidentėve Uilson,  Regan, Klintonit, qė i tha ndal genocidit nė Kosovė me intervenimin ushtarak sulmet ajrore tė Natos, por edhe me tė ashtuquajturėn "Vija e Kuqe" nė prag tė Krishtėlindjeve tė Bushit tė vjetėr, por edhe presidentit George W. Bush, i cili i vizitoi pėr herė tė parė trupat amerikane nė Kosovė, fill pas inagurimit presidencial, dhe nė vizitėn e parė tė njė presidenti amerikan nė detyrė kur vizitoi Tiranėn deklaroi "Kosoav vetėm e pavarurur nga Serbia". 
 
        Presidenti i i ndjer i Kosovės Dr. Ibrahim Rugova, patė thėnė se: "Ne shqiptarėt i duam amerikanėt sepse ata na dhuruan lirinė, qė ne dėshironim - pikėrishtė pėr kėtė ka njė respekt ideal. Me Amerikėn ne jemi tė vegjel, por miq tė mėdhenj qė mund tė bėjmė edhe punė tė mėdha". 
 
      Ndėrkohė, sot mė 4 Korrik 2012, kur Shtetet e Bashkuara po kremtojnė 236 vjetorin e Pavarėsisė sė saj  kombi shqiptar dėshiron tė tregojė me sinqeritetin e tij se shqiptarėt, u janė mirėnjohės miqve tė tyre tė shumtė amerikanė, ndėr tė cilėt presidentit Woodrow Wilson, pėr pėrpjekjet qė kanė bėrė dhe vazhdojnė tė bėjnė pėr kombin tonė dhe pėr ruajtjen e miqėsisė shqiptaro-amerikane, e cila kėtė vitė shėnon 90 vjetorin e vendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike.
 
      Dhe kjo ėshtė nė traditėn amerikane, me politikėn qė ka mbajtur gjithnjė kundrejt Shqipėrisė, tė filluar prej presidentit tė madh, Woodrow Wilson, kujtimi i tė cilit ka mbetur i paharruar nė zemrat e mendjet e shqiptarėve. 
  
      Nė Konferencėn e Paqes, nė Paris, nė fund tė Luftės sė Parė Botėrore, Presidenti Woodrow Wilson, flaku poshtė Traktatin e Fshehtė tė Londrės (1915), qė sakrifikonte tė drejtat legjitime tė Shqipėrisė dhe u kėrkoi pėrfaqėsuesve tė fuqive tė mėdha, respektimin e pavarėsisė sė plotė tė Shqipėrisė, duke deklaruar se "Kufinjėt e botės nuk ndahen sipas madhėsisė por simbas kombeve qė atyre u pėrkasin". 
 
      Mirėpo, duhet theksuar se megjithse regjimi komunist i Enver Hoxhės, pėr 50 vet i ndėrpreu lidhjet me SHBA, tek zemrat e shqiptarėve nė vite u rrit e u farkėtua miqėsia shqiptaro-amerikane. Me kėtė rast shqiptarėt nuk e harrojnė presidentin Bush (plakun), nė prag tė Krishtlindjeve,  i cili vendosi "vijėn e kuqe", vijė qė sinjalizoi diktatorin Millosheviq, qė kurrė Amerika s'do tė lejonte njė Bosnje tė dytė, me shqiptarėt. Vizitėn nė Shqiperi tė Sekretarit tė Shtetit James Baker nė vitin 1991. 
 
      Vizita qe beri  ne Shqiperi, nė qershor 2007, Presidenti i 43-te, SHBA-se, George W. Bush, padyshim qe mbetet nje nga vizitat me te rendesishme, qe ka bere ndonjehere nje personalitet i larte i politikes boterore, gjate gjithe historise se ketij vendi te vogel te Ballkanit, me tre besime fetare, qe jetojne ne nje bashkejetes dhe harmoni shembullore fetare. 
 
      Edhe presidenti Bill Clinton, u qėndroi besnik fjalėve tė paraardhėsit tė tij, presidentit George H. Bush, Clintoni u bė njeriu mė i dashur dhe mė i besuar pėr shqiptarėt kur premtoi: "Amerika do tė jetė me Kosovėn"!
 
     Amerika ishte me Kosovėn nė luftė, tani ajo ėshtė me Kosovėn nė paqe, me Kosovėn nė liri, me Kosovėn nė Pavarėsinė e saj. Amerika ishte garant i ngadhėnjimit tė luftės ndaj diktaturės sė egėr tė Millosheviqit dhe tani ajo ėshtė garant qė Kosova tė ndėrtojė nė paqe shtetin demokratik tė Kosovės, pavarsinė e saj shtetin demokratik, sovran dhe tė pavarur.

20 korrik 2011
GJURMĖVE TONA -
GUXIMTARI I PASHOQ DHE GUXIMI...NAIM BALIDEMAJ PARA OKB-sė
GJURMĖVE TONA - MBROJTJA E VLERAVE TĖ UCK-sė
Protesta nė New York 18 korrik 2011

Proteste Per Mbrojtjen dhe Ruajtjen e Vlerave te Luftes se UCK-se
E hėnė, July 18 · 1:00pm - 3:00pm
Vendi
47th Street and 1st Ave, in front of UN
KOMUNITETI SHQIPTAR NĖ SHBA ORGANIZON PARA SELISĖ SĖ OKB-SĖ NĖ NJU JORK PROTESTĖ PĖR MBROJTJEN DHE RUAJTJEN E VLERAVE TĖ LUFTĖS SĖ UĒK-SĖ

Nė kėtė protestė do tė kėrkohet:

- Tė ndalen proceset e montuara kundėr ish-ushtarėve tė UĒK-sė

- Tė lirohen tė burgosurit tė cilėt po vuajnė dėnimin e tyre vetėm pse kanė qenė luftėtarė tė lirisė

- Tė pėrshpejtohet rigjykimi ndaj Ramush Haradinajt dhe bashkėluftėtarėve tė tij dhe tė rikonfirmohet pafajėsia

- Tė bėhen veprime konkrete duke i bėrė presion Serbisė pėr kthimin e pengjeve tė luftės

- Tė arrestohen tė gjithė kriminelėt serb qė kanė bėrė krime nė Kosovė dhe qė sote sillen tė lirė nėpėr Serbi dhe Kosovė

Protesta do tė mbahet ditėn e Hėnė, mė 18 Korrik 2011, para selisė sė OKB-sė, 47 rrugė dhe avenunė e I-rė ( 47 Str. - 1st Ave.), duke filluar prej orės 1:00 deri nė ora 3:00 tė pasdites.

Ftohen tė gjihtė bashkatdhetarėt qė tė marrin pjesė nė kėtė protestė, sepse njė pjesėmarrje sa mė dinjitoze, ėshtė edhe njė shprehje e vendosmėrisė sonė pėr t’i treguar botės se lufta e UĒK-sė ishte njė luftė e drejtė pėr liri dhe pavarėsi tė Kosovės dhe se mbajtja nėpėr burgje dhe etiketimi i luftėtarėve tė lirisė ėshtė njė e padrejtė e madhe qė i bėhet jo vetėm atyre qė dhanė gjithēka patėn nga vetja, por edhe luftės dhe sakrificės sonė.
/Kėshilli organizativ/

  E hėnė, 04 korrik, 2011
4 KORRIKU
/ 4 JULY /
ZOTI E BEKOFTË AMERIKĖN!

NE FUND TE KETIJ ALBUMI, PAS KETYRE PAMJEVE FESTIVE,
JA NJE POEZI QE NA ERDHI NGA MIKU YNE MENTOR THAĒI

URIME DHE GĖZUAR, USA!

Amerikė, je Avangardė Bote,
nesėr ėshtė Ditėlindja jote,
o Zonjė e Rėndė e Demokracisė,
Djep Botėror i Ėndėrrave t“Lirisė!

Lindja jote qe shumė e dhimbshme,
porse, rrita qe shumė e bindshme,
Kushtetuten plot mbi dy shekuj,
e hartuar nga Kolos-Dishepuj!

Po po, Amerikė ti Zonjė Bote,
plot 235 Vjet nga Lindja jote,
Demokrate, Vend i gjithėmundėsive,
Avokate, n“shėrbim t“vegjėlive!

Vend i Vlerave Pėrėndimore,
i Qytetėrimit tonė Europian,
ne t“mbajmė mend pėr zgjatje dore,
Shqiptarėt, pėrjetėsisht falėnderues janė!

Falėmeshėndet, tej Atlantikut, Oqeanit,
ty Zonjė e dashur, o Amerikė,
nga stėrnipėr tė Ilirit, Dardanit,
qė iu gjete pėrkrah n“Ditė t“ligė!

Zot i Madh tė pastė bekuar,
pėr vlerat humane dhe t“demokracisė,
shumė Urime, Zonjė e Nderuar,
nga ēdo Zemėr e Shqiptarisė!
Mentor Thaqi VS., 03.07.2011
Presidenti Obama: Pėrse nuk duhen publikuar fotografitė e Bin Ladenit pas vdekjes
E enjte, 05 Maj 2011
Presidenti amerikan Barak Obama vjen sot nė Nju Jork pėr tė nderuar viktimat e sulmit terrorist tė 11 shtatorit 2001 dhe pėr tė vizituar zonėn ku ndodhej Qendra Botėrore e Tregėtisė, vetėm pak ditė pasi forcat amerikane vranė kreun e al-Kaidės, Osama bin-Laden nė Pakistan.

Presidenti Obama do tė vendosė njė kurorė dhe do tė takohet veēas me tė afėrmit e personave qė u vranė nė sulmet e al-Kaidės nė 2001-shin.

Zoti Obama ka vendosur tė mos i publikojė fotografitė e kreut tė al-Kaidės. Sekretari i Shtypit nė Shtėpinė e Bardhė, Xhei Karni, u lexoi gazetarėve disa shpjegime qė ka dhėnė presidenti pėr kėtė vendim.

“Ėshtė e rėndėsishme qė tė mos qarkullohen fotografitė e njė njeriu tė qėlluar nė kokė, sepse ato do tė nxisnin dhunė tė mėtejshme dhe do tė ishin mjet propagandistik. Ne nuk mund ta bėjmė njė gjė tė tillė dhe nuk mund t’i mbajmė ato si trofe. Fakti ėshtė se ky njeri e meritonte atė qė mori. Dhe mendoj se amerikanėt dhe njerėzit nė tė gjithė botėn janė tė gėzuar qė ai nuk ėshtė mė.”

Sipas zotit Karni, presidenti Obama tha se nuk kishte dyshim se forcat amerikane e kanė vrarė bin-Ladenin dhe se ky i fundit kishte marrė ndėshkimin qė meritonte.

Duke folur sot nė Itali, Sekretarja amerikane e Shtetit Hillari Klinton tha se terrorizmit tė ushtruar nga bin-Ladeni po ja zenė vendin metoda tė tjera tė ndryshimve shoqėrore.

“Ideologjia e tij e urrejtjes dhe dhunės, po kundėrshtohet fatmirėsisht nga popujt nė Lindjen e Mesme dhe nė Afrikėn Veriore, ndėrsa njerėzit protestojnė kryesishte me mėnyra paqėsore pėr njė tė ardhme mė tė mirė pėr vete dhe fėmijėt e tyre.”

Zonja Klinton tha se bin-Ladeni ishte nė shenjestėr tė Shteteve tė Bashkuara dhe aleatėve tė saj pėr gati 10 vjet. Ajo tha se vdekja e tij do ta bėjė botėn mė tė sigurt dhe do t’i frymėzojė njerėzit qė duan tė ndėrtojnė dhe jo ata qė duan tė shkatėrrojnė./ereniku.net, marrë nga: vao/


Manifestim i madh nė 14-vjetorin e Darkės sė Pėrvjetėshme tė Kėshillit Kombėtar Shqiptaro-Amerikan nė Nju-Jork
 
BEQIR SINA, New York
to: producent Nexhmedin Syla
ereniku@info.net
Date: Sat, Sep 25, 2010 9:51 pm
Botuar: E dielė, 26 shtator 2010 16;26 PM.
 

 Ish Skeretari i Shtetit Nicolas Burns  merr medaljen “Duart e Shpresės”, ndėrkohė qė  Kongresmeni, demokrat i Nju Jork,  Eliot Engel,  i a dorėzoi ēmimin "Arritjet e Jetės", zonjės Liri Berisha, bashkėshorte e Kryeministrit Sali Berisha , presidente e Fondacionit Nėna Teresa
 

BIG APPLE NY : Kėshilli Kombėtar Shqiptaro Amerikan (KKSHA) mbajti "Mbrėmjen 14-tė, tė Pėrvjetėshme", ditėn e enjte, mė  23 Shtator 2010 nė hotelin prestigjoz The Pierre nė  New York. Mbrėmja e bėrė tradicionale, ku u ndan edhe dy ēmimet e pėrvitėshme: ēmimin  "Duart e Shpresės" (Hands of Hope) dhe ēmimin tjetėr "Ēmimi pėr arritje Jetėsore" - "Life Achievement Award"  .

 

   Ky ēmim kėsaj rradhe iu dha  nga Presidenti i Kosovės zoti Fatmir Sejdiu, akorduar nga kjo organizatė ish-Nėn-Sekretarit tė Shtetit pėr Ēėshtje tė Jashtme Nick Burns, i cili, gjatė karrierės sė tij, ka qenė njė mbėshtetės aktiv nė politikėn ndėrkombėtare tė Shqipėrisė dhe tė Kosovės. Zoti Burnės aktualisht mban postin e njė profesori nė Universitetin e Harvardit, ai ėshtė dalluar gjatė detyrės sė tij nė Departamentin e Shtetit pėr  pėrkushtimin e tij tė madh dhe pėrpjekjet qė bėri gjatė asaj kohe ai dhe administrata ku ai punojė pėr zgjidhjen e shumė ēėshtjeve tė tjera nė rajon.

    Ish nėnsekretari amerikan i shtetit Nikolas Bėrns, nė mes viteve 2006 dhe 2008, ka qenė pėrfaqėsuesi kryesor i administratės Bush, sidomos nė procesin e vėshtirė tė pavarėsimit tė Kosovės.Pėrkatėsishtė, nė periudhėn kur u vendos pėr statusin final tė Kosovės, qė e ēoi atė deri tek shpallja e pavarėsisė mė 17 shkurt 2008.

     Nicholas Burns(Nik Bėrns), ishte njeri prej zyrtareve mė tė lartė Amerikanė, nė administratėn e Presidentit Bush, qė pėr fatin tonė, ishte nė njė kohė kritike pėr kombin tonė, mbasi do tė pėrpilonte e zbatonte -- natyrisht gjithmonė me miratimin e Presidentit -- politikėn amerikane, ajo qė do tė ndiqej ndaj Shqipėrisė dhe Kosovės dhe Ballkanit nė pėrgjithėsi.

Ēmimi pėr arritje "Life Achievement Award" i jepet personave dhe entiteteve tė komunitetit shqiptaro-amerikan, tė cilėt kanė dhėnė ndihmėn e tyre pėr mirėqėnien e shqiptarėve ne Ballkan dhe SHBA.

     Njė tjetėr figurė qė u nderuar nė kėtė mbrėmje Gala, ishte edhe e madhėrueshmja Nėna Tereza, fituesja e ēmimit Nobel pėr Paqe, bamirėsia dhe humanistija me famė botėrore. Kėtė vit KKSHA-ja nderoj post mortem me ēmimin tjetėr qė quhet "Arritjet e Jetės", Anjeze Gonxhe Bojaxhi, e njohur nė botė si Nėnė Tereza - me rastin e 100 vjetorit tė ardhjes sė saj nė jetė, duke nderuar dhe kujtuar kėtė grua trup vogėl , por me njė zemėr tė madhe shqiptare.

     Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan  e nderojė  Nėnė Terezė, me kėtė ēmim si njė bamirėse e madhe me origjinė shqiptare, e cila, kėtė vit mbushi 100-vjetorin e lindjes. Miku i madh i shqiptarėve nė kongresin amerikan Kongresmeni, demokrat i Nju Jork,  Eliot Engel,  i a dorėzoi ēmimin "Arritjet e Jetės", zonjės Liri Berisha, bashkėshorte e Kryeministrit Sali Berisha , presidente e Fondacionit Nėna Teresa, akorduar nga KKSHA-ja.

 

     "Ne tė gjithė shqiptarėt nga Shqipėria, Kosova dhe viset shqiptare nė Diasporė, tha zonja Berisha, ndihemi shumė krenarė qė Shqipėria ka nderin tė jetė vendi i figurės mė simbolike tė humanizmit dhe paqes nė tė gjithė botėn, Nėna Tereses - rrallė herė ndodh qė figurat njerėzore, tė nderuara prej tė gjithėve, pa dallim origjine, besimi, kulture dhe bindjesh tė jenė si njė personazh i till si ėshtė edhe Anjeze Gonxhe Bojaxhiu - Nėna jonė qė e gjithė bota e thirri Nėna Terese." theksojė zonja Berisha. 

      
    Ndėr personalitetet qė KKSHA-ja ka nderuar me ēmime nė tė kaluarėn janė edhe Sekretarja e Shtetit Madeleine K. Albright, James P. Rubin, Bianca Jagger, Stan Dragoti, Mark Ledoux, Penny and David McCall, Presidentin Clinton, Sekretaret e Shtetit James Baker, Senatorin Robert Dole, Kryetarin e UNMIK-ut Soren Jessen Petersen, Gjeneralin Wesley Clark, Ambasadorin Frank Wisner, Kongresmenin Eliot Engel, Presidentin Martii Ahtisaari. Si dhe personalitetet e shquara shqiptaro-amerikane: Anthony Athanas, Xhim Xhema, Elez Biberaj, Ilir Zherka, Bruno Selimaj, Pjeter Kola e Harry Bajraktari.

...per pamje te zmadhuar kliko mbi foto veē e veē





Darkėn e 14 tė vjetore tė Kėshillit Kombėtar Shqiptaro-Amerikan, e udhėhoqi Drejtori Egzekutiv i KKSHA, zoti Avni Mustafaj, dhe modelja e njohur shqiptare nė SHBA-ės, Emina Ēunmulaj. .

    Darka vjetore e Keshillit Kombetar Shqiptaro-Amerikan, u hap me intonimin e hymneve kombetare te Shqiperise kėnduar nga kėngėtarja nga Tirana Enida Tarifa dhe ai i SHBA, nga tenori kosovar Ramė Lahja. Bekimi i darkės, u krye sipas riteve katolike dhe muslimane, prej tė pėrndershmit Dom Pjetėr Popaj famullitari dhe meshtari i Kishės Katolike Shqiptare Zoja e Shkodrės, dhe  Imam Edin Gjoni nga Qėndra Islame Shqiptaro-Amerikane nė Queens - Nju Jork.

 

  Nė "Mbrėmjen 14-tė, tė Pėrvjetėshme", ditėn e enjte, mė  23 Shtator 2010 nė hotelin prestigjoz The Pierre nė  New York., ishin ftuar edhe lider  nga Ballkani.  Nė kėtė darkė morėn pjesė edhe presidenti i Shqipėrisė Bamir Topi, presidenti i Maqedonisė, Gjorgje Ivanov, Presidenti Sejdiu, Kryeministri Thaqi,ministri i Jashtėm Skėnder Hyseni, kongresisti Eliot Engel, Zėvendės Ministria e Jashtme e Shqipėrisė Edit Harxhi, Ministri i Jashtėm i Malvines Shahid, Ministri i Jashtėm e Batus, ambasadori Frank Wisner, ish kryeministri i Kosovės Agim Ēeku, kryetari i Aleancės Kosova e Re, Behgjet Pacolli, Kryetari i Partisė Demokracia e Re dr. Imer Selmani, Ministri i Ekonomisė e Financave tė Kosovės, Ahmet Shala, ambasadori Ferit Hoxha, Konsulli i Pėrgjithėshėm i Shqipėrsiė nė SHBA, zoti Dritan Mishto, ambasadori i Kosovės nė SHBA, Avni Spahiu e tė tjerė,Kryetari i Partise per Drejtesi dhe Integrim (PDI), Tahir Muhedini, Analisti i ēeshtjeve europiane dhe ballkanike, Janush Bugajski, nga Insituti Amerikan pėr Paqe, David Philips .


 Folėsi kryesorė  presidenti i KKSHA, Martin Shkreli,  ka vleresuar me kėtė rast arritjet e Kosovės dhe Shqipėrisė si dhe pėrparimin qė ka bėrė ēėshtja shqiptare nė Ballkan. 

    Ndėrkaq, duke e dorėzuar ēmimin Duart e Shpresės, presidenti i Kosovės Fatmir Sejdiu tha se“Vizioni i Kosovės sė lirė ėshtė vizioni qė tė jetė nė paqe me tė gjithė. Ėshtė vizioni qė t’u jetė mirėnjohese gjithmonė pėr investimin e madh veēanėsisht Shteteve tė Bashkuara pėr lirinė e saj,”

   Ndėrsa, duke marrė kėtė ēmim tė cilin ai e vlerojė lartė, dhe njė nder qė po i bėhej nga shqiptarėt, ish nėnsekretari amerikan i shtetit Nikolas Bėrns, tha se “Sonte kam njė mesazh. Tani jam qytetar privat dhe nuk punoj mė pėr qeverinė amerikane por jap mėsim nė universitet. Mesazhi im ėshtė ky: Ju keni njė tė ardhme tė madhe. Keni njė tė ardhme nė NATO dhe nė Bashkimin Evropian. Kjo e ardhme ėshtė juaja tė cilėn do ta fitoni me menēurinė, krijimtarinė, me politikat e mira dhe duke u mbėshtetur nė mikun tuaj tė mirė, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės,” tha zoti Bėrns.

"Fitorja, ka 100 baballarė, ndėrkaq humbja ėshtė jetime," citojė njė thėnje tė vjetėr amerikane zoti Burns nė fjalėn e tij duke theksuar se baballarėt e pavarėsisė sė Kosovės ishin Rugova, Sejdiu, Thaēi dhe shumė tė tjerė,’ ndėrsa nga amerikanėt ata qė kanė bėrė mė shumė pėr Kosovėn e ēėshtjen shqiptare, sipas Burns kan qenė ‘presidentėt Bill Clinton, Gorge W.Bush dhe Sekretarja e Shtetit, Medlin Albright.’

      "Ju keni njė tė ardhme tė shėndritshme, nė BE dhe nė NATO, ndėrsa nė Amerikėn mund tė llogarsini si njė mik tė fortė dhe i pėrhershėm," u tha ish diplomati Burns tė pranishmėve. Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, qė mori fjalėn nė kėtė takim kujtoi vendosmėrinė e administratave amerikane pėr tė mbrojtur popullin e Kosovės dhe pėr tė ndihmuar qė ajo tė fitonte pavarėsinė.

    Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi foli pėr realitetin e ri tė krijuar nė Ballkan me Kosovėn e pavarur.“Nė thellėsinė e qėnies, secili, qoftė ata qė kanė qenė pro apo ata qė ka qenė kundėr pavarėsisė sė Kosovės e kanė tė vėshtirė tė mos e pranojė realitetin e ri tė shtetit tė ri tė pavarur tė Kosovės,” tha Presidenti Topi.

      E veēantė nė kėtė darkė ishte pjesmarrja e presidentit tė Maqedonisė, Gjorgje Ivanov, njė tjetėr konfirmim i ndryshimeve tė qarta qė e kanė pėrmirėsuar klimėn politike nė Ballkan pas pavarėsisė sė Kosovės.“Nė Ballkan, siē e dini, kur dikush ndėrton njė shtėpi, pasi e mbaron atė, tė gjithė fqinjėt vijnė pėr t’i sjellė njė dhuratė. Nė frymėn e kėsaj tradite, tė gjithė ne po ndihmojmė Kosovėn. Ajo ėshtė fqinji ynė i ri dhe prandaj ka nevojė pėr ndihmėn tonė,” tha Presidenti Ivanov.

      Darka e 14-tė  vjetore e Kėshillit Kombėtar Shqiptaro-Amerikan(KKSHA), e cila, ėshtė njė manifestim i madh ndėr mė tė mėdhat nė komunitet, u shoqėruar me njė spektakėl tė bukur artistik e muzikor, ku kėnduan kėngėtarėt e njohur Enida Tarifa, dhe tenori Ramė Lahja. Tenori i ri kosovar, Ramė Lahja ka impresionuar pjesmarrėsit, nė mbrėmjen e sė ejtes, nė hotelin prestigjoz Pierre - nė Nju Jork, duke kėndruar disa pjesė operistike, vepra tė klasikėve mė tė njohur botėror. Darka e Pėrvjetėshme e Kėshillit Kombėtar Shqiptaro-Amerikan, ėshtė njė manifestim tipik lobistik, amerikan, ku marrin pjesė mė shumė autoritet nė qarqet zyrtare amerikane, lider nga Ballkani e komuniteti, dhe organizohet nė frymėn e mirėkuptimit e bashkėpunimit tė personaliteteve e autoriteteve shqiptare nga tė gjitha trojet etnike.


Kongresmeni demokrat Eliot Engel pėrgėzon Kosovėn pėr vendimin e rendėsishėm tė favorshme  tė GjND- qė u kėrkon vendeve tė njohėn Kosovėn
BEQIR SINA, New York
To: ereniku@info.net
Date:Sun, Jul 25, 2010 6:38 am
Botuar: E dielė, 25 korrik 2010 9;26 AM
Kongresmeni Eliot Engel, kongresmen me ndikim nė Dhomėn e Pėrfaqėsuesve, ėshtė duke paraqitur kėto ditė gjithashtu njė letėr pėr nėnshkrim nė Dhomėn e Pėrfaqėsuesve, e cila kėrkon nga Administrata Obama "tė dyfishonin pėrpjekjet e saj pėr tė nxitur vendet e tjera nė tė gjitha cepet e globit pėr tė njohur Republikėn e Kosovės, dhe t'i kėrkojė miqtė dhe aleatėt tanė pėr tė bėrė tė njėjtėn gjė. "
HILL - WASHINGTON D.C: Kongresisti Eliot Engel (D-NY-17), njė anėtar i lartė i Komitetit tė Punėve tė Jashtme tė Dhomės sė Prfaqėsueve nė Kongresin Amerikanė, dhe kryetar i Grupit tė Ēėshtjeve Shqiptare, sot u bėri thirrje vendeve tė botės pėr tė njohur Republikėn e pavarur tė Kosovės tani qė edhe Gjykata Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė ( GjND) deklaroi se shpallja e pavarėsisė sė saj ishte nė pajtushmėri tė plotė dhe e ligjshme.
Konresmeni  Engel tha se, "opinionin  kėshillues nga Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė me  Rregullat Ligjore pėr Dekleratat e Pavarėsisė, ėshtė njė fitore pėr Kosovėn. Tani shumė vende tė botės mund tė ndjehen mjaft komode dhe mjaft rehat nė tė ecurėn pėrpara me njohjen e Kosovės dhe duhet ta bėjnė kėtė sa mė shpejt tė jetė e mundur. "
Kėto ditė Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė me  Rregullat Ligjore pėr Dekleratat e Pavarėsisė  lėshoi njė opinion tė saj qė quhet "kėshillues" mbi shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės. Mendimi kėshillues i GjND-ės, tha kongresiti Engel,konfirmon se e drejta ndėrkombėtare nuk pėrmban asnjė ndalesė "nė deklarimet e pavarėsisė" dhe pėr kėtė arsye, deklarata "e shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės mė 17 shkurt 2008 nuk shkelin ligjin dhe "konditat" ndėrkombėtar." Kosova, tash thotė ai ėshtė njohur nga 69 vende, pėrfshirė Shtetet e Bashkuara, 22 nga  27 vendeve nė Bashkimin Evropian, dhe tė gjithė fqinjėt e pėrhershėm tė Kosovės, me pėrjashtim tė Serbisė. E cila, edhe u ankua deri nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė nė Hagė, duke e quajtur pavarėsinė e Kosovės si shkelje tė ligjeve ndėrkombėtare. 
Kongresmeni Eliot Engel, kongresmen me ndikim nė Dhomėn e Pėrfaqėsuesve, ėshtė duke paraqitur kėto ditė gjithashtu njė letėr pėr nėnshkrim nė Dhomėn e Pėrfaqėsuesve, e cila kėrkon nga Administrata Obama "tė dyfishonin pėrpjekjet e saj pėr tė nxitur vendet e tjera nė tė gjitha cepet e globit pėr tė njohur Republikėn e Kosovės, dhe t'i kėrkojė miqtė dhe aleatėt tanė pėr tė bėrė tė njėjtėn gjė. "
  Kongresmeni Eliot  Engel tha se, "Kosova ka bėrė pėrparime tė mėdha si njė vend sovran, tė pavarur nga dhe ka mbajtė  zgjedhje tė suksesshme e demokratike, Kosova pas pavarėsisė ka miratuar ligje tė rėndėsishme pėr mbrojtjen e pakicave dhe pėr tė nxitur zhvillimin ekonomik dhe krijimin e njė situate tė sigurtė e paqėsore, dhe ka kėrkuar zhvillimin e marrėdhėnieve produktive me fqinjėt e saj. Ėshtė koha qė vendet nėpėr botė plotėsisht tė vlerėsojmė se nė "gjirin" e tyre tash kan njė tė shtet tė ri nė Evropė dhe tė njohin dhe vendosin marrėdhėnie diplomatike me Kosovėn. " thotė Kongresmeni Eliot Engel, kongresmen me ndikim nė Dhomėn e Pėrfaqėsuesve.


Nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kujtohet Dita Martin Luther King Jr, ose e njohur ndryshe si Dita e tė Drejtat Civile

Beqir Sina- New York
E hėnė, 18 janar 2010

 Dita e Martin Luther Kingut nė Shtetet e Bashkuara shėrben pėr tė kujtuar padrejtėsitė ndaj tė cilave luftoi Dr. Kingu, si dhe pėr tė kujtuar ėndrrėn e tij qė ka frymėzuar shumė tė tjerė.
WASHINGTON D.C: Sot ėshtė Dita Martin Luther King Jr , ose e njohur ndryshe si Dita e tė Drejtat Civile, ditė qė pėrkon me ditėlindjen e udhėheqėsit tė vėrtetė tė tė drejtave tė njerėzve me ngjyrė - tė zinjėve nė SHBA- Qeveria federale vendosi mė mė 15 janar, 1986, qė ditėlindja e  Martin Luther King Jr  tė jetė festė federale, dhe pėr kėtė ėshtė zgjedhur e hėna e tretė tė janarit.
Sot, Dita e Martin Luther Kingut nė Shtetet e Bashkuara shėrben pėr tė kujtuar padrejtėsitė ndaj tė cilave luftoi Dr. Kingu, si dhe pėr tė kujtuar ėndrrėn e tij qė ka frymėzuar shumė tė tjerė.
Sot, nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės pėr nder tė Ditės Martin Luther King Jr , ose e njohur ndryshe si Dita e tė Drejtat Civile, tė gjitha zyrat qeveritare, shkollat, dhe tregjet financiare mė tė mėdha si stock marketi dhe Down Jones, dhe NASDAQ  janė tė mbyllura, siē janė tė mbylluar dhe shumica e bankave dhe tė gjitha zyrat postare.
Nė qytetin e Nju Jorkut, punojnė sot janė duke operuar me njė orar si tė shtunėn e tė djellėn, linjat urbane tė autobusve, trenave dhe mjetve tė tjera tė transportit tė udhėtarve si tragetet qė lidhin Nju Jorkun me pjesėt e tjera pėr rreth tij. Autobusėt urban nė qytet janė duke punuar vetėm nė linjat e quejtura kryesore, ashtu si dhe transporti i udhėtarve nė linjat e nėndheshme - ku nėpėr metrot ėshtė i pėrgjysmuar si dhe tragetet. 
Anėt alternate tė parkimit nė rrugė, dhe parkingjet sociale tė qytetit, sot janė pa pagesė. Gjithashtu ėshtė pezulluar pėr ketė ditė edhe pastrimi i plehrave nė qytet . Vetėm linja e Trageteve qė lidhėn pjesėn e qytetit me ishullin e Staten Island ėshtė duke operuar me njė orar tė rregullt ditė jave.
Kjo ėshtė dita kur nderohet qė organizojė njė lėvizje masive nė Ushington pėr tė drejtat civile, dhe njeriut qė u bė i famėshėm pas kėrcėnimit , me fjalimin e tij  "Unė kam njė ėndėrr" .
 
Martin Luther King Jr :
Martin Luther King lindi mė 15 janar, 1929 nė Atlanta tė shtetit Georgia. Biri i njė prifti baptist, ai mė pas mori emrin Martin, pėr nder tė drejtuesit fetar qė themeloi kishėn luterane. Babai i Martinit, njė prift i njohur, shprehej shpesh kundėr politikave tė ndarjes racore qė zbatoheshin nė Shtetet e Bashkuara gjatė pjesės mė tė madhe tė shekullit tė 20-tė. Pikėpamjet e tė atit patėn njė ndikim tė thellė tek Martini i vogėl, djali mė i madh nė familje.
Gjatė studimeve tė doktoratės nė teologji, nė Universitetin e Bostonit, Dr. Kingu u njoh dhe mė pas u martua me zonjushėn Coretta Scott, me tė cilėn pati katėr fėmijė.  Dr. Kingu, njė njeri shumė fetar, ishte edhe njė mbrojtės i flaktė i tė drejtave civile.
Nė dhjetor 1955, Roza Parks, njė afrikano-amerikane nė Montgomery tė Alabamės u arrestua se nuk kishte pranuar t’i lironte vendin nė autobus njė tė bardhi. Arrestimi i saj nxiti njė reaksion zinxhir, qė vuri nė qendėr tė lėvizjes Dr. Martin Luther Kingun.
Ai kryesoi lėvizjen pėr tė bojkotuar autobusėt e qytetit, njė demonstratė paqėsore qė zgjati 382 ditė. Megjithėse u bė subjekt i keqtrajtimeve tė shumta, Dr. Kingu arriti tė siguronte fitoren e lėvizjes, kur Gjykata e Lartė mori vendimin se ndarja racore nė autobus ishte jokushtetuese.
Nga viti 1957 deri nė 1968, Dr. Kingu pėrshkoi afro 10 milionė kilometra gjatė udhėtimeve tė tij pėr tė folur kundėr padrejtėsisė sociale. Ai organizoi greva dhe forma tė tjera protestash paqėsore, bazuar nė filozofinė e krishterė me tė cilėn ishte rritur si dhe taktikat e Mahatma Gandit, udhėheqėsi indian qė popullarizoi qėndresėn paqėsore.
Protestat masive nė Birmingam tė Alabamės nė fillim tė viteve ’60 tėrhoqėn vėmendjen e mbarė botės dhe frymėzuan Dr. Kingun tė shkruante dokumentin “Letėr nga burgu i Birmingamit” e cila mund tė konsiderohet si manifesti i luftės sė afrikano-amerikanėve pėr barazi.
Nė gusht tė vitit 1963, kur po udhėhiqte njė demonstratė paqėsore nė Uashington, ai mbajti fjalimin “Unė kam njė ėndėrr” nė shkallėt e Pėrmendores sė Linkolnit.
"Unė kam njė ėndėrr, se njė ditė ky komb do tė ngrihet dhe do tė pėrmbushė realisht kredon e tij. Ne i konsiderojmė kėto tė vėrteta si tė mirėqėna, se tė gjithė njerėzit kanė lindur tė barabartė".
Fjalimi dhe demonstrata ishin ndėr pikat kulmore tė punės sė Dr. Kingut pėr barazi racore. Po atė vit Dr. Kingu fitoi Ēmimin Nobel tė Paqes. Ai ishte 35-vjeē, laureati mė i ri i kėtij ēmimi.  Nė vitin 1965, nė pėrpjekje pėr t’iu garantuar afrikano-amerikanėve tė drejtėn e votės nė jug tė vendit, presidenti Lyndon Johnson nėnshkroi Ligjin e tė Drejtės sė Votės.
Por Dr. Kingu e pagoi shtrenjtė pėr tė gjitha fitoret, si politike edhe personale. Megjithėse ai organizoi protesta paqėsore, ndėrmjet forcave tė rendit dhe protestuesve shpesh shpėrthenin pėrleshje.  Mė nė fund edhe vetė Dr. Kingu ra pre e dhunės, kur po udhėhiqte njė demonstratė nė Memphis tė shtetit Tennessee, ku u qėllua pėr vdekje nė prill 1968.  Vrasja e tij u pasua nga demonstrata nė mbarė Shtetet e Bashkuara, qė shkaktuan plagosjen dhe arrestimin e mijėrave vetėve. 60 deri nė 70 mijė vetė morėn pjesė nė ceremonitė funebre nė ditėn e varrimit tė Martin Luther Kingut nė Atlanta.
Nė vitin 1986, ditėlindja e Dr. Kingut u shpall ditė federale pushimi.  Gjatė jetės sė tij Dr. Kingu ishte njė figurė shumė e debatueshme. Disa i shihnin me dyshim dhe frikė pikėpamjet dhe angazhimin e tij pėr ndryshime, ndėrsa tė tjerėt admironin pikėpamjet e tij paqėsore.

NEW YORK-2009 (SHBA)

festimi i Vitit tė Ri nė Nju Jork sheshin Times Square 
BEQIR SINA, New York, 01 janar 2010
2010 : Viti i Ri njė natė e shėndrritėshme nė zemėr tė Nju Jorkut
BROADWAY- NEW YORK CITY :  Nju Jorku, metropoli i botės, qyteti i 12 milion banorve, e shėnoi ndrrimin e viteve sipas "ritit" tė saj , ku nji milion njerėz pritėn ne sheshin e famėshėm Time Square, megjithėse teperatura ishte minus 10 gradė celcius,  rėnien e topit " Times Square Ball 2010". Njė natė ndrrim vitetsh, e shėndėrritshme thėrriste ēdo njeri nė sheshin Time Square, teka dhuronte njė tė puthur, tė dashurės sė tij ose numėronte sekondat e fundit tė vitit.
Mirpo, edhe nė shtėpi nėn gėzimin familjar, e pritėn Vitin e Ri 2010, familjet njojurkeze, edhe nė lokalet e tejmbushura plot me njerėz, ashtu si dhe nė tė gjithė botėn teksa e pritėn Vitin e Ri, me fishekzjarre dhe festa nėpėr rrugė, por edhe nė mesin e masave tė larta tė sigurisė, qė mbizotruan sheshin Time Square. Njė milion vetė, thotė shtypi njujorkez sot, mė 1 janar 2010, brohoritėn e thirrėn nė korė sekondat e fundvitit kur topi tradicional shumėngjyrėsh i kristaltė ra nė Times Suqare nė Nju Jork duke shėnuar filllimin e vitit 2010 dhe tė njė dekade tė re tė kėtij shekulli.

Nju Jork: U zhvillua Festivali 19 -tė Shqiptarė

BEQIR SINA, New York,
ereniku@info.net Tue, November 10, 2009 6:24 am
botuar: E enjte 12 shtator 2009 11;33 am

Festivali i 19-tė, Shqiptarė festival i bashkimit tė Kombit Shqiptarė, nė njė natė dhe nė njė skenė tė vetme
NEW YORK CITY : Mbrėmė nė qendrėn e kulturės nė "Lehman Center for the Performing Arts" nė Nju Jork, u zhvillua  Festivali i 19-tė Shqiptarė, organizuar nga Qendra Kulturore "Nėnė Tereza" e Kishės Katolike me qendėr nė Hartsdale nė Nju Jork.
 
  Ky aktivitet shumė i rėndėsishėm kulturor, i cili pėrkon edhe me 28 Nėntorin- Dita e Flamurit dhe e Shpalljes sė Pavarėsisė Shqiptarėt , shihet tek shqiptarėt e Amerikės, si ruajtės dhe pėrkrahės i traditave tė shkėlqyera folklorike dhe muzikore shqiptare. Festivali shqiptarė nė Nju Jork, ka si qėllim tė mbajė pėrherė gjallė vlerat e larta tė kulturės  dhe folklorit tonė, nga tė gjitha krahinat e trevat tona, duke na bashkuar tė gjithė sė bashku pa dallim feje dhe krahine.
 
     Festivalin 19 tė, Shqiptarė, e drejtojė Liliana Qose dhe Dritan Haxhija . Festivali, zgjati mė shumė se 4 orė (35 kėngė, 15 valle , tre recitime , pesė pjesė tė luajtura nė vegėla instrumentale). Nė kėtė festival konkuruan 8 grupe, vallėtarėsh, Grupi i Rozafatit, me koreografe Anxhelina Nika, Grupi Muzikor "Fondi i Pėrbashkėt Shqiptarė" i Patresonit-Nju Xhersi, Grupi "Bashkimi" nga Bostoni, me koreograf Bashkim Braho, Ansambli Autokton Folklorik "Rugova - Nju Jork, SH.K.A."Bashkimi Kombėtar me drejtues Gjergj Dedvukaj, dhe Grupi "Gjergj - Kastrioti - Skėnderbeu, me koreografe Joni Paparisto, Sh.K.A."Kelemedi" me drejtues Gjovalin Luma.
 
    Si dhe kėnduan tė shoqėruar nga Grupi i mirėnjohur "ALBA" me drejtues kryesor Edi Xhani, rreth 30 kėngėtarėt, Joahn Krasniqi, Entela Ibraimi, Admi Shazimani, Besim Muriqi, Agime Lajqi-Sylaj, Syl Nikiqi, Ledi Vokshi, Haxhi dhe Isuf Nezaj, Mirsad Ceka, Rustem Ulaj dhe Albert Stanaj, Haki Krasniqi, Shaban Lajqi, Donaleta Krasniqi, Arlinda Balidemaj, Aida Ndoci -Dyrraj, Valentina Dedvukaj, Anilda Japullari, Nik Ēarku, Aurela Gaēe, Vasel Shkreli, Luigj Tinaj, Ylli Syfaj, Sokol Smalaj, Tom dhe Kreshinik Smalaj, dhe tė ftuar special kėngėtarėt e mirnjohur nga Kosova Vera Oruqaj dhe Sunaj Saraqi.
 
   Festivalin e ndoqėn rreth 3000, spektatorė. Mes tyre edhe tė ftuar nderi : diplomati Richard Thomas drejtor rajonal nė qeverin amerikane, sė bashku me diplomaten amerikane Anxhena Azo. Konsullja e re e Shqipėrisė nė Nju Jork, Admira Jorgji dhe Zv. Ambasadori i Misionit tė Pėrherėshėm tė R.SH. nė OKB, diplomati Petrika Jorgji, Anėtari i Kėshillit te Bashkise se Nju Jorkut, James Vacca, Avokati Philip Kaufman, njė ish zyrtar i bashkisė sė Nju Jorkut, Prof.Dr. Skender Kodra PhD. kryetari i Akademis sė Shkencave Shqiptaro-Amerikane, nėn/kryetari i Federatės PanShqiptare tė Amerikės, VATRA, zotėri Agim Rexhaj, kryetari i KKSHA, zoti Martin Shkreli, aktorėt e njohur shqiptarė nė SHBA-ės, Agim - James Biberaj dhe Luan Bexheti e tjer.
 

  Bekimin e festivalit dhe pėrshėndetjen e rastit e bėri, Dom Pjeter Popaj, i cili gjatė gjithė kėtyre viteve, i ka dhėnė njė pėrkrahje tė pakursyeshme dhe ka qenė njė nga arsyet qė festivali ka vazhduar pėr 19 vjet me radhė pa ndėrprerje dhe, festivali  ka pasur njė sukses tė jashtėzakonėshėm pėr ēdo vjet. Kleriku atdhetar e patriot, i pėrndershmi Dom Pjetėr Popaj, famullitari i Kishės Katolike Shqiptare nė Amerike “Zoja e Shkodrės” nė Hartėsdale - Nju Jork, pėrshėndeti tė pranishmit dhe falenderoi grupin organizativ tė Qendres Nana Tereza.

 

   "Tė nderuar klerike, mysafir tė dalluar, vėllezėr e motra,tha Popaj, " Mirėmbrėma! dhe mirė se vini nė festivalin e 19 shqiptar organizuar nga Qendra Nana Tereze e Kishės Katolike Zoja e Shkodrės nė Hartsdale, Neė York.Komisjoni organizative ka pėrgaditur njė program shumė tė pasur pėr ne sonte  me kėngė e valle prej trevave tė ndryeshme shqiptare nga veriu e deri nė jug.  Ēka e bėn edhe me interesante ėshtė se shumė prej iterpretuesve kan lindur kėtu nė Amerikė.

   

   Qėllimi i festivalit nuk ėshtė vetėm argėtimi por edhe bashkimi me njeri-tjetrin.  Kur jemi tė bashkuar ruajm gjuhėn, kulturėn, traditat e lashta e mbi tė gjitha identitetin tonė. Kur shoh kėtė numėr kaq tė madh e falenderoj Zotin qė e kemi kėtė afėrsi me njeri tjetrin. Ky gjest ėshtė njė knaqėsi per ne por njėkohsisht edhe shėmbull i mirė pėr fėmijtė tuaj.

   

    Ne duhet tė jemė krenar qė jemi shqiptar sepse Zoti na ka begatisė me fisnikėri, ndershmėri e bujari qė nuk mund tė gjenden mė shumė nė asnjė popull tjetėr nė botė.  Dhe kėto virtyte Ai i beri tė dalin nė pah nė heroin e kombit Gjergj Kastriotin, Skenderbe dhe me dedikimin e jetės saj nė shėrbim tė Zotit dhe tė vorfėrve tė botės, e Lumtura Nana Tereze.

  

   Ndėrsa pėrgėzohemi me spektatorėt e argėtuesit e festivalit, nė tė njėjtėn kohė me kėngė tė lavdishme kujtojmė baballarėt tanė qė kanė vuajt pėr ti ruajtur kėto thesare me dinjitet.  Duke qėndruar besnik atyre kultivojmė kultureėn tonė dhe njėkohėsisht frymėzojmė gjeneratat e reja, qė t'a trashėgojnė brez pas brezit. Rroft populli shqiptar. Zoti i Bekoftė SHBA-ės dhe popullin shqiptarė ! pėrfundojė  i pėrndershmi Dom Pjetėr Popaj, famullitari i Kishės Katolike Shqiptare nė Amerike “Zoja e Shkodrės” nė Hartėsdale - Nju Jork,

 

     Ndėrsa, nė pėrfundim tė kėtij festivali kryetari jurisė, publiciti Bardhyl Ukacama, tha se "Kjo festė e bukur, besojė se ju ka mbushur me entusiasėm dhe gėzim tė madh. "Ne tha ai, si juria e kėtij festivali faleminderojmė organizatorin e kėtij festivali, madhėshtor nė komunitet, Kishėn Katolike Shqiptare Zoja e Shkodrės, famullitarin e saj Dom Pjetėr Popaj, dhe tė gjithė ata, dhjetėra bashkėpuntor qė kan punuar me ditė tė tėra vullnetarisht, pėr tė sjellur kėtu para jush njė "prirje tė re, pėr tė gjithė shqiptarėt nė kėtė anė tjetėr tė Atlantikut".

 

    Mė pasė juria e ngritur enkas pėr kėtė festival, shpėrndau ēmimet, ku sipas tyre ka qėnė shumė vėshtrirė tė zgjėdhė sejcilin prej grupeve, kėngėtarve , vallėtarve dhe instrumentistėve mė tė mirė. Grupi mė i mirė i Valleve ėshtė shpallur Grupi i Djemėve tė Kelmendit, ndėrsa koerografia mė e miėr ėshtė shpallur koregrafija e Grupit Rozafa, tė Kishės Katolike Zoja e Shkodrės, Axhelina Nika. Vokalistja mė e mirė Anilda Jaupllari, dhe ēmimi Kostumi mė i Mirė, iu dha Ansamblit Folklorik Rugova.

 

Thanė pėr Festivalin e 19 -tė Shqiptarė :

 

 Sekretari politik i ambasadės sonė nė Uashington, diplomati Dritan Mishto i ftuar special i kėtij festiavli tha se : "Ky festival nuk ėshtė vetėm njė ngjarje kulturore komunitare, kėtu pėrtej Oqeanit Atlanitk, qė zhvillojnė shqiptarėt e Amerikės, por, ėshtė edhe njė aktivitet kulturor kombėtarė, qė i kalon edhe kufinjėt e pėrtej Oqeanit." Jam me tė vėrtet i kėnaqur, qė unė sot, nė kėtė festival, marrė pjesė edhe si pėrfaqėsuesi i shtetit, shqiptarė, Ambasadėn e R.Sh. nė kryeqytetin e SHBA-ės, nė Uashington, tha ia.

 "Ne shqiptarėt megjithėse tė ndarė nė shumė shtete, kemi njė emlementė tė pėrbashkėt, qė na lidhė, dhe padyshim ajo ėshtė kultura, tradita dhe muzika popullore. Kjo do tė jetė edhe ajo qė pikėrishtė do tė na ēojė ne si shqiptarė nė Europė. Ndaj investimi i madh qė po bėnė Qeveria,shqiptare, dhe Kosova nė kulturė, me organizimin e sa mė shumė aktiviteteve tė tilla, natyrishtė qė do tė mbajė gjallė atė ashtin e kombit tonė, Kulturėn tonė Kombėtare. -

 -  Dėshirojė, tė falimnderojė edhe njė herė , organizatorin e kėtij festivali, grupet pjesmarrėse, publikun e mrekullueshem, dhe qė nė festivalin e 20-tė, meqėnse ėshtė jubilar tė jetė edhe mė madhėshtor," tha pėrfaqėsuesi i shtetit shqiptarė nė Uashington, Dritan Mishto.

Drejtuesi i grupit Djemtė e Kelmendit, rapsodi Gjovalin Lumaj autori i kėngėve tė shumta nė albumet e disa kėngėtarve, tė kėsaj treve, si dhe i shumė libreteve te koncerteve artistike, thotė posaqėrshit pėr gazetėn kombėtare Bota Sot, se; "Festivali i sivjetėm dallueshem, nga festivalet e tjera, pėr nga ana e realizmit dhe organizimit, ka bėrė mendojė mjaft pėrparime. "Ky festival, gjithėsesi ishte mė i "ngjeshur", dhe mė i "krehur" me prurje tė reja mjaft interesante, siē ishte Grupi Folklorik, i Patersonit. Konkurimi ishte shumė dinjitoz, sa jam i sigurt se e ka vėnė nė pozita tė "vėshtira" pėrcaktimi - sa unė pėr vete unė kam ditė pėr mė gjetė pjesė "tė keqe nė kėtė festival". Unė e ndjeva veten shumė mirė nė kėtė festival, dhe e kam ndjekur me vėmėndje tė madhe. Mė gėzoj fakti qė juria me objektivitet, ka dhėnė ēmimin e parė pėr Grupin e Djemeve tė Kėlmendit, mbasi pėr vite tė tėra, ky grup, sjell para spektatorve gjithnjė diēka tė re."

  Anxhelina Nika, pasi ka dalluar se kėtė radhė kemi sjell edhe njė grup tė ri, atė tė Patersonit, nga Nju Xhersi, vrenė se edhe grupet e tjera erdhėn nė kėtė festival me shumė kėngė , valle e melodi tė reja. Si edhe kėngėtar tė rinjė pati mė shumė. Grupi qė unė drejtojė , Grupi Rozafa, kėsaj radhe i dha njė preformancė tė re festivalit, mė dy valle popullore tė Shqipėrisė sė Mesme. Besojė se nė tė ardhmen do tė kemi edhe mė shumė gjera tė reja nė festival, pasi ky ėshtė njė "rrguėtim" i madh i kulturės sonė kėtu pėrtej Oqeanit.

  Dom Anton Kēira i cili njihet pėr angazhimin e tij nė tė mirė tė ēėshtjes kombėtare njihet edhe si ambasador i denjė i kulturės sonė dhe i ēėshtjes sonė nė pėrgjithėsi. Ai padyshim qė ėshtė dhe kleriku qė i shkėlqen arsimimi i tij klasik dhe oratoria kulminante qė e karakterizon si njė klerik shqiptar, por edhe me njė kulturė me rrėnjė, thjeshtė kombėtare. Dom Anton Kēira, ėshtė ai i cili njihet si ruajtės i denjė i kontinuitetit tė traditės dhe udhėrrėfyes nė pėrhapjen e fesė dhe tė demokracisė, nė tė gjitha viset shqiptare.

 Dom Anton Kēira,  sė bashku me grupin e Kishės Katolike Shėn Palit tė Detroitit,  ka udhėtuar me mijra kilomtetra, qė tė vijė e tė marrė pjesė nė Festivalin e 19-tė, Shqiptarė nė Nju Jork. Ai nuk e fshehė kėnaqėsin e tij pėr tė ndjekur, pėr tė disatėn herė kėtė festival - kėtu nė Nju Jork. "Ky, tha ai ėshtė njė gėzim i madh - sidomos, pėr rinin shqiptare nė SHBA-ės, njė ngjarje e madhe kulturore, kjo qė nuk do tė harrohet kurrė, pasi kėta fėmijė megjithse tė lindur e tė rritur kėtu, por "si zogjtė e pranverės kėndojnė e kėrcejnė, kaq bukur vetėm shqip". Kjo nuk gėzon vetėm ata e prindėrit e tyre, por, edhe ne na mbush me shumė gėzim kur vimė e shohim edhe  prej sė largu kėtė festival kaq tė bukur qė organizon Kisha Katolike Zja E Shkodrės, me famulitarin e saj Dom Pjetėr Popaj. "Ndaj, tha ai ky festival, mendojė se ėshtė njė nevojė e komunitetit shqiptarė nė Amerikė."

 Meshtari Dom Anton Kēira famullitari i Kishes  Shėn Palit, ishte edhe pak kritik, pėr organizatorin, kur tha se: " Nuk ka qenė e nevojshme tė bashkėngjinteshin dy grupet sė bashku, ai Bashkimit Kombėtar me Grupin e kėngėve e Valleve Gjergj Kastrioti tė Kishės Katolike Shėn Pali nė Detroit.  Gjithėsesi, mė lejo tė vė nė pah se nga festivali nė festival, organizatori i saj Kisha Katolike Zoja e Shkodrės, ka bėrė njė pėrparim tė jashtėzakonėshėm. "Pėr, mua tha ai nota e kėtij festivali ėshtė e "Shkėlqyeshme!"

  Drjetori artistik i kėtij festivali, kėngėtari i mirėnjohur tropojan Gėzim Nika, ėshtė tepėr etuziast, pas mbylljes sė kėtij festvali, sepse, ky festival sipas tij ia arriti qėllimit dhe ishte njė ngjarje e madhe kulturore e komunitetit. "Kam pasė rastin tė marrė pjesė, nė 10 festivalet e fundit, tha ai dhe nė festivale e koncerte tė tjera qė organizon komuniti shqiptarė, por kam vrejtur se ky festival sa po vjen e po shėnon rritje nė tė gjitha aspektet. Pra, sipas Nikės,  Festivali i 19-tė, Shqiptarė, ishte ngritja mė e madhe dhe u sigurojė qė festivali i 20-tė, do tė jetė edhe mė i madh dhe mė i bukur."  Do tė ketė njė larmi mė tė madhe tė veshjeve, dhe kėngėve nga tė gjitha trevat shqiptare, dhe do tė punojmė tė sigurojmė sa mė shumė grupe pjesėmarrėse. Festivali i 19-tė, ishte festivali i bashkimit tė Kombit Shqiptarė, nė njė natė dhe nė njė skenė tė vetme.


Detektivė qė "shtypi" me makinė emigranten shqiptare Drane Nikaj, (67 vjeē) rezulton shumė i dehur 
BEQIR SINA, New York
Date:Tue, Nov 3, 2009 11:00 am
botuar: E merkure 04 nentor 2009 4:11 am
        Aksidenti qė shkaktoi vdekjen e 67 vjeēares nga Shqipėria, nė Nju Jork, ka hapur debate tė mėdha nė mes policisė dhe qytetarėve
 Drane Nikaj, 67 vjeē, me dy mbesat e saj e cila mbeti e vdekur nga aksidenti nė Kingsbridge nė Bronx

Rob Bennett for The New York Times:
Drana Nikac, 67, was killed.
NEW YORK CITY : Dedektivi nė detyrė i Departamentit tė Policisė tė Nju Jorkut, (NYPD) agjenti Kevin Spellman, i cili e goditi pėr vdekje njė tė moshuar, kėmbėsore, nė mėngjesin e herėt tė premten nė Bronks, sipas rezultateve laboratorike, shkruajn disa gazeta lokale," kishte njė nivel tė alkoolit nė gjak prej 0,21 pėr qind alokol, edhe gati gjashtė orė pasi ai kreu aksidentin dhe prnoi pas shumė refuzimesh testin Brethlezer. The New York Times, koservativja New York Post, dhe e pėrditėshmja Daily News, shkruajn siot sipas raporteve tė policisė, megjithė se ai ka bėrė shtyrjen pėr provė alkoli, pėr orė tė tėra duke refuzuar tė bashkėpunojė me policinė dhe hetuesit e ngjarjes, deri nė njė urdhėr, tė prerė nga Gjykata Penale e Nju Jorkut, 22-vjet veteran i NYPD,  Kevin Spellman, 42 vjeē, ishte ende shumė i dehur. Sipa ligjeve amerikane, tė pėrdorimit tė alkolit kur vozit automjetin afati ligjor pėr njė vozitės nė asnjė mėnyrė nuk duhet tė jetė mė shumė  0,08 pėr qind. Niveli i alkolit nė gjak, agjentit tė policisė Spellman, sipas rezultateve tė marra nga testi i tij megjithė se 6 orė me vonesė  ishte me siguri shumė mė i lartė nė kohėn e aksidentit.
Si rezultatet e kėtij testimit qė u bė publike dje, I pari i policisė,  komisioneri i policisė sė Nju Jorkut Ray Kelly, pak mė parė mbajti njė konferencė shtypi, pėr gazetarėt njujorkas, pėr tė njoftuar se ai kishte caktuar njė komitet pėr tė shqyrtuar nė mėnyrė tė pėrshpejtuar procesint pas marrjes sė provave tė nivelit tė alkolit tė gjakut tė shoferit( agjentit tė policisė Kevin Spelleman) qė refuzojė atė ditė analizat e frymės dhe gjakut. I pari i policisė,  komisioneri i policisė sė Nju Jorkut Ray Kelly, i komunikojė nėpėrmjet medies , agjentit tė policisė Spellman, ndėrprejen e mandatit. Kevin Spellman ėshtė zyrtari i dytė i policisė sė Nju Jorkut, nė pesė javė tė refuzojė njė provė frymėmarrje dhe analizė pėr tė treguar nivelin e alkolit nė gjak, pas njė aksidenti tjetėr fatal, nė shtator, tha Kelly. Ishte  Vionique Andrew i cili u arrestua njė muaj mė parė pasi bėri aksidentin fatal nė pjesėn e poshtme tė lagjes nė Brooklyn nė Nju Jork. Pas shtatė orė, njė gjykatė e-urdhėroi analizėn e gjakut, tė tij qė treguan se niveli i alkoolit nė sistemin e tij ishte shumė mė i lart nga ai qė duhet tė jetė me afat ligjor.

Lidhur me kėto dy aksidente, fatale qyteti ėshtė i pėrfshirė nė debate, medaitike publike.. Qytetarėt e Nju Jorkut, po akuzojnė policinė e qytetit - NYPD, sepse agjetėt e tij janė tė pėrfshirė nė dy aksidente targjike, duke shkelur normat e qarkullimit, regulloren e qarkullimit pėr DWI.  Por, dje komisioneri Kelly i mbrojti policiėt e tij duke shpjegur  rrugėn nė tė cilėn ndodhėn aksidenet nė tė dy rastet ishin tė trajtohe, jo duke kėmbėngulur se koha mesatare, nuk duhet tė marrė me urdhėr tė Gjykatės Penale. Masi sipas tij koha e tillė pėr prova - test frymėmarre dhe nivel alkoli nė gjak pėr ēdo punonjės policie, agjentė dhe dedektivė ėshtė rreth shtatė orė. Nė Nju Jork, ēdo qark ka njė listė tė gjykatėsve qė janė tė obliguar qė tė lėshojė urdhėr- testi dhe arresti. Njė hollėsi interesante pėr procesin e kėmbėsores shqiptare, 67 vjeēares Drane Nikaj, e cila humbi jetė tė premten nė mėngjes  pėr Detektiv Spellman ėėshtė shkruar, sot nga gazeta The New York Times,, ku shkruhet: "Para se gjyqtari do tė nxjerrte urdhėrin e testit dhe arretimit, ai kėrkoi qė "flasi direkt me mjekun e tij personal qė trajtohej nė se ishte ai nė rrugė tė gabuar kur e vrau nė aksident 67 vjeēaren Drane Nikaj."
Spellman u pezullua dhe u lirua me kusht duke paguar 100,000 dollar deri nė zhvillimin e gjyqit ndaj tij i cili fillon me 2 dhjetor . Dje, familja e viktimės, 67-vjeēares , nga Shqipėria, Drane Nikaj, mbajtėn njė funeral, para se tė dėrgoni arkivolin me trupin e saj  mbrapa nė Shqipėri, vendlindjen e saj. Djali i saj-, Noni Juncaj, i tha Daily News,se "Ėshtė e trishtueshme sesi ajo vdiq. Pikėrishtė, nga ata njerėz duhet qė ne presim tė na mbrojnė. Dhe fatkeqėsisht, ne i shohim ata qė tė na vrasin".


Nju Jork, rruga mori emrin Nėna Teresa
 
BEQIR SINA, New York,
erenikut: 08/31/2009 08:14 AM
botiar: E mėrkurė 02 shtator 2009 1;33 pm

Anėtari i Kėshillit Bashkiak,  James Vacca (D-Bronx), me inisiativėn e Fondacionit tė Shoqėrisė Shqiptaro - Amerikane, e drejtuar nga presidenti i saj Esad A. Rizai dhe nėnpresidenti i saj professor Haxhi Berisha, realizuan kėtė emrim....kliko mbi foto per pamje te zmadhuar.


BRONX NEW YORK : Nė vitin 1972, Mother Teresa hapi shtėpinė e parė, pėr  Misionarėt e Bamirėsisė nė Shtetet e Bashkuara, pikėrishtė kėtu nė Bronx, ku sot pas 37 vjetėve, nė saj tė shqiptarėve tė Amerikės, njė rrugė e kėtij qyteti, po merr emrin e saj. Pagėzohet :"Rruga Nėnė Tereza". Qytetit tė vogėl( lagjet ku janė tė pėrqendruar emigrantėt shqiptarė nė Pelham Bay, Belmont dhe  Pelham Parkway,) do ti kthehet dashuria e madhe pėr Nėnė Terezen, teksa nė pėrkushtimin e saj  njė qoshe rruge, mes Avenue Lydig dhe Holland Avenue, u pagėzua tė djelėn me emrin e njė murgeshe tė dashur shqiptare, fitueses sė Ēmimit Nobel tė Paqes, Anjezė Gonxhe Bojaxhiu e njohur si Nėnė Tereza
 
  Tashmė, edhe komuniteti shqiptar nė Nju Jork, do tė ketė njė simbol tė vendit tė tyre nė njėrėn nga rrugėt mė tė "shkelura" tė qytetit tė Bronksit – Nju Jork. Kjo pasi nė lagjen e mbi-populluar me shqiptarė, njė rrugė e Nju Jorkut, prej sot ka marrė emrin “Rruga - Nėnė Terezės”. Njė gjė e tillė, ėshtė bėrė e mundur nga Kėshilli Bashkiak, i qytetit tė Nju Jorkut. Njė faleminderim nga tė gjithė shqiptarėt patjetėr qė i ėshtė drejtuar sė pari Anėtarit tė Kėshillit Bashkiak, zotit James Vacca (D-Bronx), por edhe Fondacionit tė Shoqėrisė Shqiptaro - Amerikane, e drejtuar nga presidenti i saj Esad A. Rizai dhe nėnpresidenti professor Haxhi Berisha.
 
     Dje nė mesditė, ky segment i kėsaj rruge u kthye nė njė shesh feste. Ceremonia e pagėzimit tė rrugės u hapė me intonimin e himnit kombėtar Amerikan dhe atė Shqiptarė, kėnduar nga kėngėtarja e mirėnjohur Merita Halili dhe lujatur nė firzamonik nga muzikani Raif Hyseni. Posaqėrishtė nga Kosova, pėr tė marrė pjesė nė kėtė ceremoni, kishte ardhur  nga Kosova, edhe Profesor Arsim Bajrami, njė ndėr hartuesit e Kushtetutės sė Kosovės, dhe aktualisht ministėr i Administratės Publike nė qeverinė e kryeministrit Hashim Thaēi.

   Ceremonia e vendosjes sė tabelės sinjalistike, u zhvillua  nė qoshen mes rrugėve  Lydig Avenue  dhe Hollanda Avenue. Aty, njė i ri shqiptarė, u ngjitė vetė nė shtyllėn qė mban tabelat dhe zbulojė mes duartrokitjve njė tabel metali jeshile, nė shenjė nderi, e cila  shėnonė prej sot kėtė rrugė me emrin Mother Teresa Way - Street.
 
  Pėrshėndetjen e bėri Anėtarit tė Kėshillit Bashkiak, zotit James Vacca (D-Bronx), i cili dhe udhėhoqi ceremoninė e pagėzimit tė rrugės me emrin Nana Tereze. Burrat dhe gratė, fėmijėt e tyre sa herė tani do tė ecin mbi rrugėn Nėna Tereze, do tė jenė nė gjendje tė shohin dhe tė kujtojn shembullin e saj tė mrekullueshm, shembullin qė i dha njerėzimit Nėnė Tereza" tha Vacca   
 
   Foli gjithashtu edhe Presidenti i kėtij distrikti Ruben Diaz Jr. Senatori i shetit tė Nju Jorkut, Jeff Klein, assemblywomen Naomi Rivera, profesor Arsim Bajrami, ministėr i Administratės Publike. Presidenti i Fondacionit tė Shoqėrisė Shqiptaro - Amerikane, zoti Esad A. Rizai dhe nėn presidenti i saj professor Haxhi Berisha, si dhe pėrfaqėsuesi i shtetit shqiptarė nė Nju Jork, konsulli i R.Sh, dr. Albert Jerasi. Dhe Avokati Philip Kaufman, njė ish zyrtar i bashkis sė Nju Jorkut. Nė ceremoni morėn pjesė edhe njė grup murgeshave nga Missionaries of Charity.
 
 "Si udhėheqėse shpirtėrore, si njė njeri qė ka mishėruar vetėm bamirėse, Mother Teresa ka qenė njė figurė e frymėzues pėr shumė njerėz anembanė botės, pėr dekada, thotė sponorizuesi zyrtarė i rezolutės pėr vendosjen e emrit tė Nanė Tereses, kėsaj rrruge. Anėtari i Kėshillit tė Bashkisė sė Nju Jorkut, James  Vacca, tha se:  "Kur nė kėtė rrugė, e cila tani quhet rruga Mother Terese, burrat, gratė dhe fėmijėt qė do tė ecin lart e poshtė - ata natyrishtė do tė jenė nė gjendje tė kėrkojn, e tė kėshillohen me shembullin e mrekullueshme tė bamireses Mother Teresa, pėr atė ēka ajo ka bėrė, pėr tė gjithė ne", theksojė zoti James Vaca.
 
"Ne, tha Esad Rizai, president dhe themelues Fondacioni i Shoqėrisė Shqiptaro-Amerikane, tė gjithė shqiptarėt i jemi shumė mirėnjohės, dhe jemi krenarė pėr Mother Teresen, pasi ajo  u ka shėrbyer tė gjithėve nė kėtė botė tė krishterėve, hebrenjve, myslimanėve, hinduve, Nėna Tereze u ka shėrbyer tėrė botės."
 
  Sipas Rizait, mė shumė se 10.000 shqiptaro-amerikanė, qė jetojnė nė kėtė pjesė tė qytetit tė Bronxit, tė pėrqendruar nė Pelham Bay, Belmont dhe sė bashku me Pelham Parkway, qytet i vogėl, i cili ėshtė edhe shtėpia e njė numėri tė refugjatėve kosovarėve tė etnisė shqiptare, Kosovės, e cila festoi pėrvjetorin e parė tė  pavarėsisė nga Serbia, do tė lumturohen e ndjehen mė shumė krenar, teksa ēdo ditė e mbrėmje do tė kalojnė nėpėr kėtė rrugė". 
 
  " E lindur, nė vitin 1910 nė Shkup, tha ai me gjak shqiptarė dhe me besim tė krishter, Agnese Gonxhe Bojaxhiu , ose si thirrej ajo  Mother Teresa, ėshtė e njohur anembanė botės pėr punėn e saj nė emėr tė tė varfėrve, tė sėmurėve me sėmundje ngjitėse dhe jetimėt. Ajo veēse u lind nė Shkup - por u rrit rrugėve tė botės, prej se kur iku nga shtėpia e saj pėr tė bėrė njė misionare e gjithė njerėzimit."
 
  Folėsit, thanė se nė vitin 1946, Mother Teresa shkojė tė banojė nė lagjet e varfėra tė Indisė, pėr tė ndihmuar, me fjalėt e saj tė ėmbėla dhe tė bekueme, me aktivitetin dhe kontributin e saj, ata tė uriturit, lakuriqėt, dhe tė pastrehėt, tė gjymtuarit, e tė verbėrit, tė sėmurėt me lebrozė dhe tė gjithė ata njerėz qė ndiheshin tė padėshiruar, tė padashur, tė lėnė pas dore , njerėz qė iu ėshtė dukur vetja se janė bėrė njė barrė pėr shoqėrinė  Pėr, tė gjitha kėto bota e vlersojė atė dhe shtėpinė e  themeluar prej saj  Misionaret e Bamirėsisė, me njė ēmim  ndėrkombėtar, Mother Teresa fitoi Ēmimin Nobel tė Paqes nė vitin 1979.
 
Esad Rizai, president dhe themelues Fondacioni i Shoqėrisė Shqiptaro-Amerikane, dhe nėn presidenti i saj Professor Haxhi Berisha,  falenderuan posaqėrishtė Anėtarin e Kėshillit Bashkiak, James Vacca (D-Bronx),  pėr mbėshtetjen e tij nė Zonat  e kėtijė qyteti tė Bronxit, ku jetojnė sot mė sė shumti komuniteti shqiptaro-amerikan, njė lagje kjo e racave tė ndryshme, banorė tė zinjė, tė bardhė, hispanike, italianė, hebreje, emigrantėt shqiptarė dhe aziatikėt.

Rezoluta :

    Nė rezolutė, thuhet se Nanė Teresa, emri i saj Gonxhe Bojaxhiu  ka lindur mė 1910 dhe vdiq mė 1997. Ajo ėshtė i njohur pėr punėn e saj i palodhshėm nė emėr tė tė varfėrve, tė sėmurėve, dhe jetimėve. Mė shumė se njė dekadė, pas vdekjes sė saj,  shtėpia e Misionarėve tė Bamirėsisė vazhdon tė veprojė nė mbi 120 vende, duke hapur shkolla, jetimore, menca falas me ushqim falas, dhe pėr njerėzit me HIV / AIDS, lebroz, dhe tuberkulozit shėrim dhe kurim falas. Pėr punėn e saj, tė mrekullueshme nė ndihmė tė varfėrėve dhe tė sėmurėve kryq e tėrthor botės, asaj iu dha edhe ēmimi Nobel pėr Paqe nė vitin 1979.

Shenjtėreshė e gjallė, Nėna Terezė ėshtė shėmbėlltyrė e njė nėne shqiptare qė u ngrit nė figurė tė njė Nėne tė gjithė njerėzimit. Nėna Tereza pėr sė gjalli u bė mishėrim i miliona njerėzve, tė cilėt tek Ajo gjetėn dashurinė e madhe njerėzore, ndihmėn e pakursyer dhe shpresėn pėr jetė . E lindur nė Shkup, rrėnjėt e familjes sė Nėnės Terezė ishin nė Prizrenin e lashtė, nė Kosovė.
 
   Pėrveē trashėgimisė sė saj humanitare, Nanė Teresa, ėshtė njė figurė markante midis figurave tė shquara shqiptare. Shqiptaro-amerikanėt, duke pėrfshirė dhjetėra mijėra qė banojnė nė Bronks, e kryesisht nė lagjen Pelham Parkway, janė krenarė qė kjo rruge nė lagjen e tyre, ka tanimė emrin e Nanė Tereses. Nanė Teresa ėshtė njė shqiptare etnike e cila, e kaloi jetėn e saj  nė Kalkutė, Indi, por u kthye nė atdheun e saj nė vitin 1991, pėr herė tė parė pasi ra rregjimi diktatorial i Enver Hoxhės. I cili nuk e la atė tė vizitojė vendin e tė parėve tė saj. Ajo u shkoi nė Shqipėri pėr tė hapur njė shtėpi tė Misionarėve tė Bamirėsisė me qendėr nė Tiranė.
 
    Duhet cekur, se Anėtari i Kėshillit Bashkiak,  James Vacca (D-Bronx), ka sponsiruzuar disa herė rezolutėn e Bashkisė sė Nju Jorkut, pėr tė nderuar ditėn e flamurit tonė kombėtar, 28 Nėntorin 1912, dhe herėn e fundit ai qe sponsorizuesi edhe i rezolutės, e cila nderoi nė Bashkinė e Nju Jorkut, 1 Vjetorin e Pavarėsisė sė Kosovės. James Vacca (D-Bronx), ėshtė shumė i afėrt me Fondacionin e Shoqėrisė Shqiptaro - Amerikane, e drejtuar nga presidenti i saj Esad A. Rizai dhe professor Haxhi Berisha. Tė cilėt janė edhe iniciatorėt e emrimit tė njė rruge nė Nju Jork, me emrin e Nanė Tereses.

   Ndėrsa, pėr herė tė parė mė 10 shtator 2000, shtatorja e Nėnė Terezes do tė bėhej pjes e Kishės Katolike "Zoja e Shkodrės" nė Hartsdale tė Nju Jork(ut) pėr t'u kujtuar besimtarėve shqiptarė nė Amerikė, se ajo ishte pėrjetėsisht, sė bashku me ta nė vendin simbol tė lirisė e paqes nė Botė. Kjo ka qėnė dhuratė e vėllezėrve Lekė e Pashko Gojēaj me banim ne New York, shqiptaro - amerikanė qė punojnė me devotėshmeri pėr ngritjen e figurės sė Nėnė Terezes kudo nė botė.

Delegacion i klerikėve nga Kosova, tė kryesuar nga Ipeshkvi i Kosovės, Imzot Dodė Gjergji,, Dr. Dom Lush Gjergji dhe Dr.Dom Fran Kola, iu bė pritje e ngrohtė gjatė vizitave nė Nju Jork

BEQIR SINA, New York
erenikut: 27 May 2009 11:58:05
botuar: E marte 28 maj 2009 2 pm
 
Ipeshkvi i Kosovės, Imzot Dodė Gjergji,, Dr. Dom Lush Gjergji dhe Dr.Dom Fran Kola, nė ndalesėn e fundit tė vizitės nė Nju Jork, u takuan me Kardinalin e ri tė Katedrales San Patrick, Shkėlqesin e Tij, Timothy M. Dolan 
 
New York YONKERS NY : Tė gjendur nė Nju Jork, ku morėn pjesė  nė Darkėn e grumbullimit tė Fondeve, pėr Katedralen Nėnė Tereza nė Prishtinė, delegacioni i klerikėve mė tė shquar katolikė tė Kosovės, tė kryesuar nga Ipeshkvi i Kosovės Imzot Dodė Gjergji, Dr. Dom Lush Gjergji dhe Dr.Dom Fran Kola, zhvilluan njė vizitė edhe nė kolegjin e e njohur tė priftėrinjėve amerikanė nė Shėn Joseph Seminari . Delegacioni i klerikeve nga Kosova nė takimin e mundesuar nga ish kongresisti republikan i Nju Jorkut, Joe DioGuardi, Presidenti vullnetar i LQSHA, edhe nga famullitari i Kishės Katolike Shqiptare "Zoja e Shkodrės", kėtu nė New York, Dom Pjetėr Popaj, shoqėroheshin nga veprimtari i dalluar e biznesmeni i suksesėshm, Zef Balaj.
 
   Presidenti vullnetar i Ligės Qytetare Shqiptaro Amerikane, Joseph J. DioGuardi, ish kongresist republikan e New York-ut, cili bėnė pjesė nė komisionin, e grumbullimit tė Fondeve, pėr Katedralen Nėnė Tereza nė Prishtinė, nė mbrėmjen e sė djelės dhurojė 5000 dollar dhe ofrojė gjithashtu, ndihmėn dhe kontributin e Ligės Qytetare, e cila sipas tij, nuk do tė kursehet sė bashku me anėtarėt e saj nė vėnjen nė jetė tė kėtij projekti me pėrmasa tė mėdha kombėtare. Ai me kėtaė rast ka kėrkuar edhe ndihmėn e Kolegjit tė priftėrinjėve  Shėn Joseph Seminari.
 
   Delegacioni i klerikėve  tė Kosovės, me nė krye Ipeshkvun e Kosovės Imzot Dodė Gjergji,Dr. Dom Lush Gjergji dhe Dr. Dom Fran Kola, u pritėn ngrohtėsisht nė kėtė vizitė, nė Nju Jork, edhe nga Kardinali i ri, i Katedrales San Patrick nė Nju Jork, Shkėlqesia e Tij, Timothy M. Dolan,  Gerald T. Walsh( Rektor / President i Katedrales sė famėshme amerikane Shėn Joseph Seminari dhe  asistent sekretari i tij James Kruz. Bashkėbiseduesit,  shkėmbyen fjalė miradie, dhe uruan njėri tjetrin pėr ditė mė tė mira pėr  tė gjithė besmitarėt e botės.
 
Kardinali i ri, i Katedrales San Patrick nė Nju Jork, Shkėlqesia e Tij,Timothy M. Dolan, ndodhej nė njė ditė feste nė kolegjin e priftėrinjėve St Joseph's College Seminari
   Nė fillim tė bisedimeve DioGuardi, bėri njė ekspoze tė datuar referuar historisė dhe ēėshtjes shqiptare nė Ballkan,  duke u pėrqendruar mė sė shumti tek data e pavarėsisė e Kosovės. Ai nxorrii nga "zemra" e tij - njė kujtim tė mrekullueshem siē e quajti ai, njė dhurat qė Nėna Terese, i kishte bėrė DioGuardit, vite mė parė, teksa  i kishte dhuruar atij Ruzaret e punuar nė argjendė nga dora e njė argjendari nga Shkodėra.
 
   Gjithashtu, edhe Dr. Dom Lush Gjergj, prifti katolik, Administrator Apostolikė i Prezerenit,  doktor i shkencės sė psikologjisė, ku nė Romė mė 1975 ka mbrojtur doktoraturėn me temė “Gruaja shqiptare”. dhe ka mbaruar tre fakultete, atė tė teologjisė, filozofisė dhe sociologjisė, e ka pėrshkruar dhe mbėshtetur fajalėn e tij nė kėtė bisedė, nė njė material tė thukėt hsitorik. Dr. Dom Lush Gjergji, i tha  Kardinalit Timothy M. Dolan, se ai i ka botuar 54 vepra dhe sė shpejti pritet tė dalė edhe vepra e tij e 55-tė.
 
    Mė tej Dr. Dom Lush Gjergji, shpjegojė, se ka qenė shumė i afėrt me Nėnėn Terezėn, pėr jetėn dhe veprimtarinė e saj ka botuar 13 vepra tė pėrkthyera nė 35 gjuhė tė botės, dhe i premtoi Kardinalit Timothy M. Dolan,, se veprat e tija pėr Nėnėn Terezes, do t'ja dhuroi falas Libririsė sė Katedrales San Patrick nė Nju Jork, dhe Biblotekės sė kolegjit tė priftėrinjėve nė  Katedralen e famėshme amerikane, Shėn Joseph Seminari .
 
     Imzot Dodė Gjergji, ipeshkv i Ipeshkvisė sė Kosovės, foli pėr rrugėn qė ka ndjekur deri tani puan pėr ndėrtimin e Katedrales Nėnė Tereza nė Prishtinė. Puna e bėrė deri tani, tha  Imzot Dodė Gjergji, ėshtė kolosale. Ritmet e punės tregojnė se Katedralja duhet tė pėrfundojė nė afatin e caktuar. Ai theksojė se "artitekti" dhe njeriu qė lėshoi i pari idenė e parė, dhe njeriu qė hodhi gurin e parė tė themelit tė Kataderales Nėnė Teresa nė Prishtinė, ėshtė Presidenti historik i Kosovės, Ibrahim Rugova.
 
     Imzot Dodė Gjergji, mė pasė me shumė kėnaqėsi, ftoi Kardinalin Timothy M. Dolan, tė vizitojė Kosovėn dhe mundėsisht tė marrė pjesė nė ditėn e pėrurimit tė Katedrales Nėnė Tereza nė Prishtinė. Ftesa u pritė me kėnaqėsi dhe konsiderua si njė pėrvilegje nga Kardinali i ri, Shkėlqesia e Tij Tomothy M.Dolan,  i sapoemruar kėtė prill nga Papa Benedict XVI -tė.
 
  Xhozef DioGuardi apo Joseph J. DioGuardi, iniciuesi i kėsaj vizite, duke treguar biografin e tij i tha Kardinalit Timothy M. Dolan, se ai lindi nė njė lagje tė Nju Jorkut, Bronx, anėtari i njė familje emigrantėsh arbėresh, emigruar shumė heret nga Greci - Napoli , Itali.  Ai pohojė se ėshtė politikan amerikan me origjinė shqiptare nga Italia. Dhe tregojė, se ka qėnė  kongresmen nė kongresin e Shteteve Bashkuara tė Amerikės nė dy terme 1985 - 1989.
 
    Sipas, DioGuardit, thuhet se ai vjen nga njė familje e ushtarėve tė Skenderbeut tė cilėt kishin ndihmuar Mbretėrine e Napolit mė 1461. Ai tregojė me kėnaqėsi se pasi la Kongresin ne 1989 ai ka bėrė tė paktėn 30 vizita nė Shqipėri, Kosovė dhe Maqedoni tė gjitha tė pėrkushtuara ēėshtjes shqiptare nė Ballkan. Si president i Lidhjes Qytetare Shqiptaro-Amerikane (Albanian American Civic League), ai tha se ėshtė bėrė gjithmonė njė avokat i ēėshtjes shqiptare, nė SHBA-ės 
 
Timothly M. Doely
Ai ka shėrbyer si arqipeshkvi i Milwaukee pasi ai u emėrua nga Pope John Paul II mė 25 qershor, 2002. Ai u instalua si Milwaukee e archbishop mė 10. Gusht 28, 2002, nė katedralen e Shėn Gjonit. Arqipeshkvi Gabriel Montalvo, ambasador i Papės  nė Shtetet e Bashkuara, me njė vendim papal ka instaluar arqipeshkvin Dolan.

Lindur nė 6 shkurt 1950, arqipeshkvi Dolan ishte i pari i pesė fėmijėve tė prindėrve Dolan, Shirley  Radcliffe dhe tė ndjerin Robert Dolan. Nė 1964, ai shkoi nė shkollėn e mesme tė arsimit tė pėrgjithėshėm nė  St Louis nė South Shrewsbury. Mė pasė vijojė studimet nė kolegjin Glennon Cardinal College, ku ai mori njė diplomė tė Arteve nė gradėn e filozofisė. Ai pastaj ka pėrfunduar formimin e tij priftėror nė  North American College nė Romė, ku ai tė fituara nė njė Licencė tė shenjtė pėr Teologji papnore nė Universitetin e Shėn Thomasit.

Dolan ishte arqipeshkvi ordained nė prej 19 qershorit, 1976. Mė pas, ai shėrbeu si anėtar shok pastor nė Immacolata famulli nė Richmond Heights, Moisiuri., deri mė 1979, kur ai filloi studimet pėr njė doktoraturė nė Historinė Kishės Katolike Amerikane,  nė Universitetin Katolik tė SHBA. Para kompletimit tė doktoratės, ai kaloi njė vit mė pasė pėr tė studjuar nė arqipeshkvin Edwin O'Hara, dhe atje ėshtė njė ndėr themeluesit e Shoqatės Katolike Biblie.

Nė kthimin e tij nė Shėn Louis, arqipeshkvi Dolan shėrbeu nė famulli prej preiudhės 1983-87, gjatė sė cilės kohė ai ishte gjithashtu ishte si "ndėrlidhės" pėr tė ndjerin arqipeshkvi John L.  nė ristrukturimin e kolegjit dhe teologji dhe programet e sistemit archdiocesan.

Nė vitin 1987, arqipeshkvi Dolan u emėrua pėr njė mandat pesė-vjeēar si sekretar nė apostolik post ambasadorit tė Papės nė Uashington, DC. Kur ai u kthye nė St Louis nė 1992, ai u caktua zėvendės-rektor i Kenrick-Glennon Seminari, qė  tė shėrbejė edhe si drejtor i Forumit Shpirtėror dhe profesor i Histroisė sė Kishės Amerikane. Ai ishte gjithashtu ka qėnė edhe zėvendėsues, si profesor i teologjisė nė Saint Louis University.

Nė 1994, ai u emėrua rektor i "kapardisur" i North American College nė Romė, ku ai shėrbeu deri nė qershor 2001. Ndėrsa nė Romė, ai shėrbeu gjithashtu si njė profesor  i Historisė sė Kishės nė Universitetin Gregorian  si dhe njė anėtar i fakultetit nė Departamentin e Ekumenik, Theology, e Papnor nė Universitetin e St Thomas Aquinas. Puna e arqipeshkvi nė fushėn e arsimit priftėror ka ndikuar nė jetėn dhe shėrbesėn fetare tė njė numėr tė madh i priftėrinjve gjatė mijėvjeēarit tė ri.

Mė 19 qershor, 2001 nė 25 vjetorin e tij tė koordinimit priftė Fr. Dolan u emėrua ndihmės  peshkop i Katedrales Shėn Louis, nga Pope John Paul II. Ndrsa nga Papa Bendedicti XVI nė prill tė kėtij vitit ai u emrua Kardinai  i ri Katedrales San Patrick nė Nju Jork. 
 
St Joseph's College Seminar:
St Joseph's College Seminar duke iu referuar tė dhėnave ėshtė mė e madhja nė SHBA-ės. Ajo ndohet nė rrethinat e qarkut Yonkers, nė New York. Nė lagjen Dunwoodie, ėshtė e vendosur nė njė siperfaqe mbi 10 hektar, dhe ėshtė mė e madhe arqipeshkopinė nė shtetin e New York-ut. Misioni i saj parėsor ėshtė pėr tė formuar vetė  priftėrinj dhe t'i dėrgojė ata mė pasė pėr shėrbime fetare nė tė gjitha kishat katolike nė SHBA-ės. Ajo edukon me liturgjinė fetare katolike priftėrinjėtė e rinjė tė destinuar pėr tė shėrbyer nė kuadėr tė arqipeshkopinė dhe tė tjera  archdioceses e dioqeza si nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe jashtė vendit. 

Papa Gjon Palit II (i njohur si Papa Vojtila) gjatė njė vizite qė i bėri St Joseph's College Seminar, nė Nju Jork, nė vitin 1995, e quajti kėtė "West Point e fesė nė Nju Jork" pėr arsimin e saj tė plotė dhe tė rreptė e disiplinės, krahasur atė me " Akademinė Amerikane Ushtarke West Point". St Joseph's Seminar ende mban njė reputacion si njė nga kolegjet fetare nė botė mė prestigjioze theologically ortodokse dhe katolike  nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.
 
Ndėrsa nė vizitėn e parė nė SHBA-ės, Papa Benediktit tė XVI vizitojė St Joseph's College Seminar, nė Nju Jork. Nga ky kolegj  ku dalin priftėrinjėt amerikan dhe ėshtė vizituar nga ēdo papė, janė diplomuar priftė edhe famullitari i Kishės Katolike Shqiptare "Zoja e Shkodrės", kėtu nė New York, Dom Pjetėr Popaj, si dhe ndihmėsi i tij Dom Nikolin Pergjini.
 
 St Joseph's College Seminar mund, pra, t'ju ofrojnė gradė Master  tė zot dhe STB , diploma qė kanė pėr tė pėrmbushur kėrkesat e duhura akademike fetare nė tė gjithė rruzullin. Ata qė mbajnė njė mesatare notash tė pranueshme dhe pėrmbushin kėrkesat tjera akademike, tė marra nga St Joseph's College Seminar nė Nju Jork, janė tė ligjshėm pėr njė Master of Arts. Bashkangjitur, me tė ėshtė njė  Institutit pėr Studime Fetare cili pėrgatitet kandidatėve pėr diaconate dhe ofron studime jo-fetare, tė dyja sė bashku laikėt dhe klerikėt, njė mundėsi pėr tė fituar njė MA
Fotot dhe diciturat :...për pamje të zmadhuar kliko mbi foto
Njė vizitė edhe nė Famullinė Zoja e Shkodrės Gjatė vizitės nė St Joseph's College Seminar Zef Bala, Xhozef DioGuardi, Dr. Dom Lush Gjergji, Kardinali Timothly M. Doely , Imzot Dodė Gjergji, Dr. Dom Fran Kola dhe Dom Pjetėr Popaj.
Dr. Dom Lush Gjergji,Kardinali Timothly M. Doely , Imzot Dodė Gjergji Ish kongresisti republikan i Nju Jorkut, Joseph J. DioGuardi Presidenti vullnetar i LQSHA, duke i treguar historinė e shqiptarve kardinalit Timothly M. Doely DioGuardi tregon Ruzaret e Nėna Terezes njė kujtim i mrekullueshem siē e quajti ai, njė dhurat qė Nėna Terese,i kishte bėrė DioGuardit, duke i dhuruar Ruzaret e punuar nė argjendė nga dora e njė argjendari nga Shkodėra
 

Marko Kepi pėr President - Marko Kepi for President!
BEQIR SINA, New York
 erenikut: Tue, April 21, 2009 8:52 am
botuar: E mėrkurė 22 prill 2009 1:15 pm
DioGuardi, ligjėroi nė Klubin Politik Republikan nė Kolegjin John Jay
fotogaleria nga John Jay College

NEW YORK CITY : Zgjedhjet pėr presidentin e ri dhe kėshillin drejtues tė studentėve republikan nė kolegjin John Jay nė Nju Jork, janė nė rrethin e fundit. Ēdo vit zgjedhjet nė partinė republikane - grupi i studentėve tė kėtij kolegji ku mėsojnė mė shumė 50 studentė shqiptarė, janė tė rėndėsishme pėr studentėt dhe partinė Republikane. Por, kėtė vit zgjedhjet janė shumė mė tė rėndėsishme, edhe mė tė rėndėsishme se vitet e mėparshme. Gara dhe numri i kandidatėve, janė rritur nė mėnyrė dramatike. Pėr herė tė parė presidentė ka shumė shance tė bėhet edhe njė studentė shqiptarė. Marko Kepi, ėshtė kandidati potencial pėr president i grupit tė studentėve republikan nė kolegjin John Jay. Markoja ka emigruar dekadėn e fundit, nga Shkodra.
 
Ai ju bėri thirrje studentėve duke u thėnė se" Ju keni mundėsinė e votimit pėr tė cilėn ju besoni se ju pėrfaqėson mė sė miri. Ju keni mundėsinė tė votoni pėr njė nxėnės qė ka pėrvojė dhe ėshtė i gatshėm t'i kushtojė kohėn e tij dhe tė vihet nė mė shumė pėrpjekje pėr tė pėrmirėsuar cilėsinė e jetės pėr tė gjithė studentėt John Jay." Kolegėt, e tij nė kėtė kolegj i thanė gazetės kombėtare Bota Sot, se Marko do tė sjellė nė partinė republikane grupi i studentėve tė kolegjit John Jay, deri ēėshtje tė tilla ndaluar deri mė tani, programe mėsimi nė rritje, do tė punojė pėr rritje tė buxheti pėr student, e klubet e studentėve etj  nga tė cilat, do tė pėrfitojnė  tė gjithė studentėt e studentet i vitit tė parė tė studentėve tė diplomuar dhe doktoruar nė Joh Jay.

Marko Kepi nė John Jay College, ka qenė njė "ambasador" i kėtyre studentėve. Ai ka pėrfaqėsuar Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, nė tre vendet e Britanisė sė Madhe - nė Angli, Uells dhe Irlandėn. Ai ka luajtur futboll edhe pėr ekipin John Jay Soccer. Ndihmoi nė krijimin e Klubit tė sportit, John Jay Track & Field Club John Jay, nė mėnyrė qė studentėt  tė kenė njė tjetėr alternativė mė shumė, pėr t'u bashkuar me njė ekip nė kolegjin e tyre, pėr tė treguar shpirtin e tyre shkollorė e sportivė.
 
 Ai ka krijuar pėr herė tė parė klubin politikė republikan nė kolegj. Ai ka qenė pjesė e fushatave nė Nju Jork, me politikanėt e njohur, republikan kandidatė pėr nė senat, kongres dhe president tė SHBA-ės, me ish kongresmenin republikan tė Nju Jorkut, Jospeh DioGuardi, presidenti vullnetar i Ligės Qytetare Shqiptaro Amerikane.  Marko Kepi aktualisht punon si oficer i Sigurimit pėr John Jay College, ku ai jo vetėm i ndihmon nxėnėsit e mbrojtur John Jay por edhe i ndihmon ata nga drejtime dhe rrugė tė ndryshme.
 
DioGuardi :"Tė ndershėm nė Kontabilitetin, nė Qeverinė e Vėrteta: Koha ka ardhur pėr Barack Obama dhe pėr Amerikėn"

  Nė promivimin e kandidaturės pėr president i partisė Republikane, tė studentit shqiptarė Marko Kepi, tek  grupi i studentėve tė John Jay College, mori pjesė edhe ish kongresmenin republikan i Nju Jorkut, Jospeh DioGuardi, presidenti vullnetar i Ligės Qytetare Shqiptaro Amerikane. I cili hapi fushatėn zgjedhore nė John Jay College, duke bėrė thirrje studentėve tė votojnė Marko Kepin president.
 
    Mė pasė DioGuardi, mbajti njė ligjeratė tė thekur mbi ekonominė amerikane, dhe fazėn e recesionit qė po kalojnė SHBA-ės. Ligjerata, e DioGuardit titullohej "Tė ndershėm nė Kontabilitetin, nė Qeverinė e Vėrteta: Koha ka ardhur pėr Barack Obama dhe pėr Amerikėn". DioGuardi, th se "  Fjala bailout ėshtė pėrdorur nė mėnyrė shumė herė nė media tė shtypura dhe nė TV e radiot amerikane, ajo tani ėshtė mishėruar nė leksikun e ngjarjeve tė mėdha  nė historinė njerėzore, sigurisht pėr amerikanėt.
 
   Pas fundit tė shekullit tė kaluar, nė SHBA-ve tregu i letrave me vlerė ka qė historike nė zgjedhjen e njė presidenti tė ri - por qė ra ndesh nė shumė probleme ekonomike, sidomos nė ato me blerjen e shtėpive". Unė, vetė kur isha nė kongres gjatė dy mandaturave nė krye tė komisionit ekonomik, pata nxjerr njė parashikim afat-gjatė, tė cilin e  kisha paraqitur  nėntėmbėdhjetė vjet mė parė, duke u sugjeruar kolegve tė mi se shumė shpejt para nesh do tė vijnė gjėra qė ne nuk mund t'i kemi imagjinuar.
 
  Ai tregojė njė kartė krediti, tė cilėn e ruante prej kur DioGuardi shėrbente nė Capitol Hill, duke thėnė se qysh at'here Capitol Hill dhe Wall Street mbi njėzet vite tė shkuara nxitėn kreditė pa besim tė plotė. Unė, tha DioGuardi e ngrita zėrin dhe paralajmėrova kongresin se ajo mund  tė bashkohej nė njė stuhie perfekte qė mund tė pjelli njė cunami financiar i pamasė, nė proporcione tė nisej nga Main Street."
 
 
Klubi Politik Republikan nė Kolegjin John Jay
 
John Jay Republikane Klubi u themelua nga Marko Kepi dhe Powe Alicia. Ky Klub Politikė ėshtė i mishėruar nė vlerat e principet e vėrteta republikane, bazuar nė religion, philosophy, mėnyrėn se si ne e shohin politikėn e qeverisė dhe tė gjitha ndikimet e jetės amerikane, nėse ne e kuptonė atė apo jo. Ky Klub ėshtė krijuar pėr tė promovuar tek studentėt vetėdijen dhe pėrfshirjen nė veprimtarit e aktiveitet lokale, kombėtare dhe ndėrkombėtare politikė.
 
Ne debatin politik dhe pėr tė diskutuar dhe ngjarjet aktuale, dhe kulturėn amerikane, analizojnė e studjonė historinė amerikane nė thellėsi. Klubi ynė gjithashtu shqyrton mediat e lajmeve dhe pop kulturės dhe ndikimin e tyre nė politikė. Qėllimi i Klubit Politikė Republikanė nė John Jay, ėshtė qė tė inkurajojė nxėnėsit pėr tė marrė njė rol mė aktiv nė komunitetin tonė dhe duke i shėrbyer edhe SHBA-ės por edhe vendit tonė, Shqipėrisė e Kosovės. Me tė arritur kėto objektiva, dhe duke punuar sė bashku republikanėt janė pėr tė zhvilluar idetė e tyre edhe nė botė, kudo ku jetojnė prindėrit e tyre.

Misioni 

Misioni i Klubit Politik Republikan ėshtė qė tė provokojė vetėdijen politike nė mesin e studentėve nė mėnyrė qė studentėt me ide e bindje republikane mund tė jetė mė aktiv edhe nė shtetin e tyre, ēėshtjet politike  lokale dhe qeverisė .John Jay Klubi Republikane do tė presė shumė folės tė ftuar tė cilėt kanė fituar pėrvojė dhe njohje nė arenėn politike nė SHBA-ės. 

John Jay College Klubin Republikan do tė luaj rolin e vetė, qė me fakte tė tregojė se shumica e pedagogve demokratė nė Kolegjė kanė mbetur si mė tė prirur nga idetė demokrate amerikane pa promovuar asnjėherė vlerat dhe idetė republikane. Profesorėt, nė John Jay College nuk paraqesin fakte historike dhe perspektivėn politike, duke pėrfshirė tė dy paritė Republikan e Demokrat. Shumė studentė me bindje e ide republikane nė John Jay Collge, janė tė frikėsuar tė ngrenė zėrin e tyre nė klasė, kur profesori e pėrdor "autoritetin" e tij nė klasė duke treguar njė platformė politike, e cila  promovon socializmin ose Marxismin. Prandaj thonė anėtarėt e grupit tė Klubit Politik Republikan nė Kolegjin John Jay :"Ne jemi kėtu nė mėnyrė qė studentėt tė republikave dhe tė gjithė studentėt tė kenė njė vend pėr tė shprehur idetė politike, John Jay Klubi i Republikan do tė jetė pjesė e koalicionit tė klubeve Republikane rreth qytetit tė Nju Jorkut, dhe nė tė gjithė SHBA-ės.

fotogaleria nga John Jay College


Boksirët shqiptar; "Mbretėr" tė ringut nė Nju Jork

BEQIR SINA, New York
erenikut: Sun, April 19, 2009 7:48 am
botuar: E dielė 19 prill 2009 3:25 pm

               Bokseri nga Prishtina, Naim Terbunja fitues i titullit "Dorezat e Arta"

MADISON SQUARE GARDEN - NYC : Boksieret, shqiptar po bėhen "mbretėrit" e boksit nė Nju Jork. Janė rreth 10 boksier shqiptar, boksier amator e profesionist, qė pėr ēdo vit dalin nė ringun amerikan . Mrekullia mė e madhe ka ndodhur gjatė kėsaj fund jave, nė Nju Jork. Nė turneun mė tė madh nė botė, dhe nė Amerikė, tė boksit amator, i cili organizohet pėr tė 82 herė nga gazeta njujorkeze "New York Daliy News" dhe ka ēmimin "Dorezat e Arta" - " Golden Gloves". Nė kėtė turne dy boksierėt shqiptarė Stiven Bujaj dhe Naim Terbunja, nė finalen e madhe qė zhvillua nė pallatin e sportit Madison Square Garden nė New York me 16-17 Prill, fituan "Dorzat e Arta". Naim Terbunja nė kategorinė e mesme dhe Steve Bujaj nė kategorinė e rėndė janė dy Shqiptarėt, "mbretėrit" e ringut, nė Nju Jork, qė marrin ēmimin "Daily News Golden Gloves". Ata e fitojnė kėtė titull - mbasi para tyre edhe njė boksier tjetėr shqiptar, mjaft i njohur e i talentuar, e pat fituar atė. Ka qėnė pikėrishtė, bokseri ynė Elvir Muriqi, qė ka fituar kėtė turne nė vitin 1998. Bokseri nga Prishtina, Naim Terbunja fitoi tė premten nė mbrėmje 5-0, me njė vendim unanim tė gjyqtarve, kundrejt njė meēi tė vėshtirė. Terbunja ka goditur fort me sallaksen, dhe shpejtėsia e tij ka pas pushtet nė ring, duke e zhgėnjyer me mėnyrėn e tė goditurave tė tij, bokserin me ngjyrė, amerikanin Mark Broun. Deri sa ai nė shenjė "nervozizmi dhe kapitullimi" i ka hedhur dorezat nė ring. “E di se njerėzit kanė folur pėr mua, duke pritur pėr tė mė parė. Jam ndjerė pak nė presion, por mė pas jam liruar dhe e keni parė qė nė raundin e fundit, kam boksuar me duart poshtė”, ka thėnė, bokesri kosovar Terbunja, pėr mediat amerikane. Njujorkezi, Markus Broun, i cili fitoi raundin e parė dhe doli pėr tė luftuar me Terbunjėn si i "gjithėpushtetshm" nė radundin e dytė, nuk arriti dotė tė luftojė as si i barabartė, e nė tė tretėn raund u dorzua. Megjithėse, Markus Broun(prouncimi Marcus Browne) hyri tė premten nė turneu i 82 i boksit, i njohur " Dorezat e Arta"“ Golden Gloves, turne i cili konsiderohet nė SHBA-s, si mė i vjetėri dhe mė i madhi i boksit amator, turne nė botė, me reputacionin e tė qėnit njė nga mė tė fituarit nė kėtė ringė, pėrballė Naim Terbunja, 24 vjeēarit, shqiptarė nga Prishtina, me pashaportė Suedeze, Broun u dorzua. Broun, i cili aktualisht jeton nė lagjen Rockaway tė Nju Jorkut, dhe zė vendin e tretė nė kombėtaren Amerikane nė peshėn e tij, kėmbėngul se ka mėsuar shumė nga kjo humbje nė ecurinė e tij. "Naimi ka mbi 200 meēe, ai ėshtė pėrballur me konkurrencė tė klasit botėror," thotė trajneri i tij, Mike Murphy. "Atij i duhen vetėm 20 sekonda pėr tė ja marr kundėrshtarit "pushtetin" dhe tė pėrshtatet me stilin e tyre. Ai ėshtė boksier i goditjeve tė forta konvencionale. " thotė Mike Murphy."Unė mendoj se ndryshimi nė kėtė luftė, me Broun ishte pėrvoja qė ka Naimi. Ne para meēit kemi shikuar me vemendje shumė kaseta tė Marcus Broun dhe tashmė shumė gjėra i kishim nėn mbikqyrje . Ne ishim shumė mė tė pėrgatitur." Meēi mes bokserit nga Prishtina, me pashaport suedeze, Naim Terbunja, dhe amerikanit nga Nju Jorku, Markus Broun, nisi me "luftėn e fjalėve nė mes tė dy finalistėve". Broun (Cops N Kids) e qujati Terbunjėn njė boksier "mesatar, luftėtar, me asgjė e veēantė," Ndėrsa, Terbunja tha para meēit se Boruan ėshtė " shumė agresiv dhe tepėr i lodhur, fitorja mė tė merret shumė lehtė." Megjithatė, nė fund tė meēit si zakonisht, ekziston respekti reciprok midis dy boksierve, pavarėsisht se kush fiton dhe kush humb., e ata shtrėnguan duart dhe u dėshiruan njeri tjetrit tė tjera fitore duke shfaqur korrektėsi edhe para tifozėve tė tyre entuziast. Naim Terbunja me nofkėn (veteran i Memorialit) ka lindur mė 28 shtator 1984, nė Prishtinė. Emigroi nė Suedi nė vitin 1990 . Dhe boksoi pėr ngjyrat e suedisė vitin e kaluar nė Lojrat Olimpike Verore - Pekini 2008. Simbas faqes sė internetit AlbanianBoxing.com, Naim Terbunja deri tani ka karrierėn pothuaj mė tė suksesshme amatore qė ka pasur njė Shqiptarė, ndonjėherė. Ai i ka tė zhvilluara gjithsejt 200 duele amatore, 170 prej te cilave i ka fituar. Terbunja nė kėtė periudhė ka arritur tė bėhet 7 herė kampion i Suedisė dhe tė fitoj 7 turne tė ndryshme europiane e botėrore, gjithashtu ka qenė 2 herė pjesmarrės i kampionatit europian dhe 3 herė pjesmarrės i kampionatit botėrorė ku nė vitin 2002 ka arrit vėndin e tretė. Por majėn e karrierės sė tij e ka arritur nė vitin e kaluar me pjesmarrje nė Lojrat Olimpike Verore - Pekini 2008, dhe tani me 17 Prill 2009 duke fituar turneun prestigjoz GOLDEN GLOVES, shkruan nė faqen e internetit AlbanianBoxing.com:


Boks : Bujaj i ēmimit " Dorezat e Arta"“ Golden Gloves”

BEQIR SINA, New York
erenikut: Sat, April 18, 2009 10:15 am
Botuar: E shtunė 18 prill 2009 2:45 pm

Nė raundin e tretė - nė kohėn 1minutė e 48 sekonda, forca dhe numėri i goditjeve tė njėpasnjėshme tė bokserit shqiptar me banim nė NjuJork, Stiven Bujaj ndaj Uzebekistanisit, Dimtri Dudenko u bėnė tė papėrmbajtėshme, duke e ulur nė gjunjė dhe mė pasė shtrirė nė ringė kundėrshtarin e tij.

Bujaj-OkafordMADISON SQUARE GARDEN - NYC : Stivens Bujaj,18 vjeēari shqiptar nga Kelmendi i Malėsisė sė Madhe, boksieri me banim nė New York, i stėrvitur nga tranieri i njohur me mbi 30 vjet eksperiencė Bill Giles, i cili ka stėrvitur edhe emra tė njohur si Hector Camacho Sr., Aaron Davis dhe Paulie Malignaggi, fitoi titullin e kamiponit nė peshėn e tij duke marrė edhe "Dorezat e Arta". Bujaj nė takimin final pėr pesha tė rėnda nė boks, edicionin e 82-tė, tė meēeve tė njohura " Dorezat e Arta"“ Golden Gloves”, u ndesh nė arenėn e famėshme tė bokist nė Nju Jork, Medison Square Garden, me 32 vjeēarin nga Uazbekistani, bokserin Dmitriy Dudenko.
Pėr dy ditė me rradhė 16 dhe mė 17 prill, 2009, nė njė teatėr tė tejėmbushur me adhuruesit e boksit, nė pallatin e famėshėm tė sportit nė Nju Jork - Madison Square Garden, u zhvillua turneu i 82 i boksit, i njohur " Dorezat e Arta"“ Golden Gloves. Ky turne konsiderohet nė SHBA-s, si mė i vjetėri dhe mė i madhi i boksit amator, turne nė botė.
Nė natėn finale, pas njė periudhe tė mėrzitur dhe tė natės sė parė, kur tifozėt e shumtė ngelen tė zhgėnjyer, bokseri ynė 18 vjeēar Stivens Buja, do tė bėnte spektakėl tė tė vėrtet, dhe do tė ngjallte entuziasmin e tifozėve njujorkez. Do tė duhej ndėrhyrja e gjyqatarit Mark Breland i cili nė minutėn e 1:48 tė raundit tė tretė do t'a ndalonte meēin. Titulli i kampionit, ēmimi i "Dorezave tė Arta"-"Golden Glove" i shkoi Stivens Bujaj ( i thirrur Xhoni gjimnast), i cili e ka "ēakarėdisur" Dmitriy Dudenko , nga lagjia njurkoze Brighton Beach nė Bruklin. Nė raundin e tretė - nė kohėn 1minutė e 48sekonda, forca dhe numėri i goditjeve tė njėpasnjėshme tė bokserit shqiptar me banim nė NjuJork, Stiven Bujaj ndaj Uzebekistanisit, Dimtri Dudenko u bėnė tė papėrmbajtėshme, duke e ulur nė gjunjė dhe mė pasė shtrirė nė ringė kundėrshtarin e tij.
Fitorja e boksierit 18 vjeēar shqiptar Stivens Bujaj ( i thirrur Xhoni gjimnast), e ka bėrė trajnerin e tij Giles Billi, tė kishte njė buzėqeshje tė cilė e priste nė fytyra e tij. "Unė i thashė ju kėshtu mund tė fitosh - grushtoje shpejt dhe mos bėjė asnjė hap prapa ," tha ai. "Unė e dija se vetėm kėshtu bokseri im do tė fitonte, ishte e vetmja mėnyrė qė Bujaj mund tė ndalonte Dudenkon, dhe ai e bėri." Gazetat sportive dhe komentatorėt e boksit, nė Nju Jork, thanė se Giles, njė trajner pėr mė shumė se 30 vjet, me eksperiencė, ishte profetikė, tė enjten natėn e boksit nė Madison Square Garden. Ai deklaroi se boksier i tij, Stivens Bujaj (John's Gym), ishte thjeshtė i "verbuar pėr fitoren" nė peshė e rėndė . Tranieri i bokserit shqiptar, Giles, ishte shumė optimist pėr ndeshjen se do tė u dhuronte mijra tifozve njė spektakėl dhe fitore tė padiskutueshme.
I pėrballur me njė kundėrshtar, tė fortė, Dmitriy Dudenko (Brighton Beach BC), e dinte se Stivens Bujaj (John's Gym), i kishte rrėzuanr kundėrshtarėt e tij tė mėparshėm nė tre a katėr raunde. Stivens Bujaj (John's Gym), ka aftėsi tė nivelit, tė cilit kėsaj rradhe nė ring i dukeshin mė tė rafinuara se zakonisht. Bujaj, vihet nė njė ekran tė dorės sė parė tė boksit tradicional njujorkez, me shpejtėsi dhe energji. 18-vjeēari Bujaj e ka "ēmontuar" fare 32-vjeēar Dudenko me njė seri goditjesh, qė ai ai vetė nuk e ka menduar se nga i erdhėn . Dudenko, arriti tė rezistojė vetėm nė dy raundet e para, dhe pastaj e ndėrpreu atė me njė overhand tė drejtėn pėr tė boksuar mė tej. Kėshtu qė nė minutėn e parė e 48 sekonda nė raundin e tretė ai u dorzua, ndėrsa ndihmės-trajneri, Larry Davis po e spėrkate atė me ujė tė ftohtė.
Bokseri ynė Stivens Bujaj, u pa qė nga raundin e parė se ishte shumė i qartė. Bujaj ishte mė shpejt, dhe vetėm ai qė godiste mė mirė, dhe kjo nuk i la kohė kundėrshatarit pėr tė marrė forcė.
"Unė kam qenė i bindur se unė do tė fitoja," u tha Bujaj gazetarėve pas meēit. "Unė isha pėrgatitur shumė pėr kėtė meē, dhe e megjithė trainerin tim i kishim tė "sigurtė" se unė i kam pėr tė fituar. Traineri im Giles, mė tha se" Me aftėsin time, "gjithėpushtetin" nė ring, gjatė meēit, dhe aftėsi mbrojtėse, unė do tė fitoja. Kjo nuk ishte njė luftė e lehtė. Ai(Dudenko) ishte i ashpėr; ai mė kapur mua nja dy herė nė pozicione tė vėshtira, por kjo nuk ishte asgjė serioze. Ju mund tė shihni videot se ai nuk mund tė marri "pushtet" nė ring. "
Bujaj para kėti meēi shkojė tė marrė pjesė nė njė trajnim njė-javor nė kampin North Carolina, dy javė para ndeshjes. Kampi i boksierve u drejtua nga trajneri Don Turner, i njohur pėr punėn e tij me kampionin e botės Evander Holyfield.
Njė komentator boksi nė Medison Square Garden, tha se, Bujaj ka " prodhuar" njė shfaqje boksi, e cila do tė kishte bėrė edhe Holyfieldin krenar. Ai nuk ishte i frikėsuar dhe rrallė herė mori njė hap prapa. Bujaj tani ėshtė 18 vjeē dhe ka njė tė arthme pėrpara tė shkėlqyeshme.


Njė rruge nė Nju Jork, i vendoset  emri Nėna Tereses
BEQIR SINA, New York,
erenikut: Wed, April 15, 2009 6:36 am
botuar: E mėrkurė 15 prill 2009 12:28 pm
Anėtari i Kėshillit Bashkiak,  James Vacca (D-Bronx), me inisiativėn e Fondacionit tė Shoqėrisė Shqiptaro - Amerikane, e drejtuar nga presidenti i saj Esad A. Rizai dhe professor Haxhi Berisha, realizuan kėtė emrim
BRONX NEW YORK : Tashmė, edhe komuniteti shqiptar nė Nju Jork, do tė ketė njė simbol tė vendit tė tyre nė njėrėn nga rrugėt mė tė "shkelura" tė qytetit tė Bronksit – Nju Jork. Kjo pasi nė lagjen e mbi-populluar me shqiptarė, njė rrugė do tė marrė emrin “Rruga - Nėnė Terezės”. Njė lajm i tillė, ėshtė bėrė i ditur nga Kėshilli Bashkiak, i qytetit tė Nju Jorkut, vetėm pak ditė mė parė. Sipas lajmit njė kėrkesė e tillė ishte bėrė kohė mė parė nga Anėtari i Kėshillit Bashkiak,  James Vacca (D-Bronx), me inisiativėn e Fondacionit tė Shoqėrisė Shqiptaro - Amerikane, e drejtuar nga presidenti i saj Esad A. Rizai dhe professor Haxhi Berisha. Aprovimi pėrfundimtar i kėsaj kėrkese ka ardhur mė 2 Prill, kur Kėshilli i Bashkisė sė Nju Jorkut, votojė nė unanimitet pėr t'a aprovuar  kėtė kėrkesė.
    Nė dekleratėn e shpėrndar nga Bashkia e Nju Jorkut , pėr medien shqiptaro amerikane, thuhet se Bashkia e qytetit tė Nju Jorkut, me anė tė njė rezolute tė sponsorizuar nga Anėtari i Kėshillit Bashkiak,  James Vacca (D-Bronx), ka vendosur, ri-emėrtimin e njė segmenti rruge nė qytetin e Bronxit, me emrin e nobilistes shqiptare, bamirėses sė njohur Nėna Tereza - Vendosja e emrit  Mother Teresa nė rrugėn  Lydig Avenue nė Kėshillin Bashkiak, tė qytetit tė Nju Jorkut, kaloi pa shumė probleme , mbasi me 2 prill me votim unanim i gjithė Kėshilli i Bashkisė sė Nju Jorkut, vendosi qė rruga Lydig Avenue tė ketė tabelėn Mother Teresa.
  


 Kėshillin Bashkiak tė qytetit tė Nju Jorkut, vendosi qė tė zhvillojė edhe njė ceremoni dedikimi kushtuar emrimit tė kėsaj rruge me emrin e Nanė Tereses, ceremoni, e cila siē u tha nė Kėshillin Bashkiak tė qytetit tė Nju Jorkut, do tė zhvillohet gjatė verės nė qoshen mes rrugve  Lydig Avenue  dhe Hollanda Avenue. Aty ku do tė vendoset edhe  njė tabel nė shenjė nderi, e cila do tė shėnojė kėtė rrugė me emrin  Mother Teresa Way.
 "Si udhėheqėse shpirtėror, si njė njeri qė ka mishėruar vetėm bamirėse, Mother Teresa ka qenė njė figurė e frymėzues pėr shumė njerėz anembanė botės, pėr dekada, thotė sponorizuesi zyrtarė i rezolutės pėr vendosjen e emrit tė Nanė Tereses, njė rrruge nė kėtė lagje tė Nju Jorkut," Anėtari i Kėshillit tė Bashkisė sė Nju Jorkut, James  Vacca.  "Kur nė kėtė rrugė, e cila do tė quhet rruga Mother Terese, burrat, gratė dhe fėmijėt qė do tė ecin lart e poshtė - dhe do tė jenė nė gjendje tė kėrkojn, e tė kėshillohen me shembullin e mrekullueshme tė bamireses Mother Teresa, pėr atė ēka ajo ka bėrė, pėr tė gjithė ne", thekson Vaca.

    Nė rezolutė, thuhet se Nanė Teresa, emri i saj Gonxhe Bojaxhiu  ka lindur mė 1910 dhe vdiq mė 1997. Ajo ėshtė i njohur pėr punėn e saj i palodhshėm nė emėr tė tė varfėrve, tė sėmurėve, dhe jetimėve. Mė shumė se njė dekadė, pas vdekjes sė saj,  shtėpia e Misionarėve tė Bamirėsisė vazhdon tė veprojė nė mbi 120 vende, duke hapur shkolla, jetimore, menca falas me ushqim falas, dhe pėr njerėzit me HIV / AIDS, lebroz, dhe tuberkulozit shėrim dhe kurim falas. Pėr punėn e saj, tė mrekullueshme nė ndihmė tė varfėrėve dhe tė sėmurėve kryq e tėrthor botės, asaj iu dha edhe ēmimi Nobel pėr Paqe nė vitin 1979.
Shenjtėreshė e gjallė, Nėna Terezė ėshtė shėmbėlltyrė e njė nėne shqiptare qė u ngrit nė figurė tė njė Nėne tė gjithė njerėzimit. Nėna Tereza pėr sė gjalli u bė mishėrim i miliona njerėzve, tė cilėt tek Ajo gjetėn dashurinė e madhe njerėzore, ndihmėn e pakursyer dhe shpresėn pėr jetė . E lindur nė Shkup, rrėnjėt e familjes sė Nėnės Terezė ishin nė Prizrenin e lashtė, nė Kosovė.


  

Pėrveē trashėgimisė sė saj humanitare, Nanė Teresa, ėshtė njė figurė markante midis figurave tė shquara shqiptare. Shqiptaro-amerikanėt, duke pėrfshirė dhjetėra mijėra qė banojnė nė Bronks, e kryesisht nė lagjen Pelham Parkway, janė krenarė qė kjo rruge nė lagjen e tyre, ka tanimė emrin e Nanė Tereses. Nanė Teresa ėshtė njė shqiptare etnik e cila, e kaloi jetėn e saj  nė Kalkutė, Indi, por u kthye nė atdheun e saj nė vitin 1991, pėr herė tė parė pasi ra rregjimi diktatorial i Enver Hoxhės. I cili nuk e la atė tė vizitojė vendin e tė parėve tė saj. Ajo u shkoi nė Shqipėri pėr tė hapur njė shtėpi tė Misionarėve tė Bamirėsisė me qendėr nė Tiranė.
    Duhet cekur, se Anėtari i Kėshillit Bashkiak,  James Vacca (D-Bronx), ka sponsiruzuar disa herė rezolutėn e Bashkisė sė Nju Jorkut, pėr tė nderuar ditėn e flamurit tonė kombėtar, 28 Nėntorin 1912, dhe herėn e fundit ai qe sponsorizuesi edhe i rezolutės, e cila nderoi nė Bashkinė e Nju Jorkut, 1 Vjetorin e Pavarėsisė sė Kosovės. James Vacca (D-Bronx), ėshtė shumė i afėrt me Fondacionin e Shoqėrisė Shqiptaro - Amerikane, e drejtuar nga presidenti i saj Esad A. Rizai dhe professor Haxhi Berisha. Tė cilėt janė edhe iniciatorėt e emrimit tė njė rruge nė Nju Jork, me emrin e Nanė Tereses.
   Ndėrsa, pėr herė tė parė mė 10 shtator 2000, shtatorja e Nėnė Terezes do tė bėhej pjes e Kishės Katolike "Zoja e Shkodrės" nė Hartsdale tė Nju Jork(ut) pėr t'u kujtuar besimtarėve shqiptarė nė Amerikė, se ajo ishte pėrjetėsisht, sė bashku me ta nė vendin simbol tė lirisė e paqes nė Botė. Kjo ka qėnė dhuratė e vėllezėrve Lekė e Pashko Gojēaj me banim ne New York, shqiptaro - amerikanė qė punojnė me devotėshmeri pėr ngritjen e figurės sė Nėnė Terezes kudo nė botė.
   Lekė e Pashko Gojēaj, me banim nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, janė mėrgimtar i herėshėm . Ata janė edhe aktivist tė ēėshtjes kombėtare, biznesmen tė suksesėshėm dhe bamirės tė dalluar nė Diasporė. Ata kan bėrė shumė pėr ngritjen lart tė figurės sė Nėnė Tereza - Angje Gonxhe Bojaxhiu dhe ndjen krenari pėr ē'ka ka bėrė deri tani pėr Nėnė Terzen dhe janė tepėr tė angazhuar pėr tė kontribuar edhe mė tėj. Vėllezėrit Gojēaj, Leka e Pashko, e patėn nisur heret rrugėn e tyre tė vullnetėshme pėr tė pėrjetėsuar simobolin tonė me famė tė pėrjetėshme botėrore, qė nė tė ngjallė tė saj.


SHBA: Numėri i tė vdekurve nga moti i ligė arrti nė 55 veta

BEQIR SINA, New York
Botuar: E mėrkurė, 04 shkurt, 2009 9:00 AM
Kentucky-n, i kaloi tė 24 vetėt e vdekur nga fortuna City of Frankfort - Kentucky : Steve Beshear, governatori i shtetit federal Kentucky, nė qendėr tė SHBA, tha sot se numėri i tė vdekurve nė kėtė shtet,si pasojė e njė moti tė ligė, qė goditi kėto ditė disa shtete tė SHBA-ės, mes tyre dhe Kentucky-n,i kaloi tė 24 vetėt.
Ndėrsa burime tė tjera nga enti kombėtar i meteoroligjisė, thonė se numėri i tė vdekurve mund t'i ketė kalur tė 55 vetave nė tė gjithė territorin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, kėto dy ditė.
24 persona e humbėn jetėn nė fatkeqėsi tė ndryshme tė shkaktuara dje nga moti i keq nė Kentucky, kur njė erė e furishme shoqėruar me breshėr dhe bubullima shkatėrojė pothuajse ēfarė gjeti pėrpara . Rreth 25 mijė njerėz pėr shkak tė kushteve tė kėqija kohore janė evakuuar. Njė oficer i lart i Gardės Kombėtare nga Kentucky, Michael Hagan, tha se ai me trupat e gradės sė kėtij shteti po kontrollojnė tė gjitha shtėpitė e shkatėrruar, pėr tė gjetur ndonjė trup njeriu qė mendohet se mund tė ketė mbetur gjallė nėn rrėnojat e shtėpive.

New York mėngjes dimri 2009Nė rajonin Clinton tha Michael Hagan moti i ligė dhe dėmet e shkatuar e kanė izoluar plotėsisht kėtė zonė nga zonat e tjera pėr rreth tij. Dhjetra mijra tė tjerė ngelen pa kulm mbi kokė , dhe u evakuan nė zonat pėrėrreth. Steve Beshear, governatori i shtetit federal Kentucky, nė qendėr tė SHBA, i shkroi sot njė letėr Presidentit tė Shteteve tė Bashkuara, Barack Obama, ku i tregonte se dje 10 vetė vdiqėn nga helmimi me Monoxide carboni dhe 9 veta tė tjerė nga hypothermia.
Ai e bėri kėtė sqarim nė detale pėr tė kėrkuar ndihmėn e qeverisė qėndrore, pra Uashingtonit. Nuk ka ende ndonjė konfirmim se cila ishte pėrgjigjeja e Presidentit tė ri Barack Obama, dhe se ēfarė ka ofruar ai.
Nė pjesė tė tjera tė SHBA , Alaska u pėrfshi kėto ditė nga temperatura jashtėzakonishtė tė ulta. Gjtihashtu shumė shtete nė pjesėn veriore tė SHBA-ės, janė mbuluar nga bora dhe moti i ligė. Disa prej tyre kanė shpallur edhe gjendjen e jashtėzakonėshme.
Nėn njė shtresė tė hollė tė borės sot u gdhinė shumė rajone nė shtetin e Nju Jork-ut,, mes tė cilave edhe qyteti i Nju Jorkut dhe pesė qytet lagjet(five borough) , Bruklini, Manhattani, Quinsi, Staten Island dhe Bronxi./Erenikut Tue, February 3, 2009 4:43 pm/

 


Pritje spektakolare e Vitit tė Ri nė Nju Jork  Vit i Ri 2009- E ardhme e re Gėzim i ri

 

 

 

BEQIR SINA, New York

Ereniku: Thu, 1 Jan 2009 11:19:17 EST
Botuar: 01 janar 2009  1:41 pm

Nju Jork : Nata e Vitit tė Ri, tek shqiptarėt u festua me gėzim e hare nė shenjė tė pavarėsisė sė Kosovės dhe Shqipėrisė nė NATO

   

 TIME SQUARE - NEW YORK CITY :   Kalimi i vitit qė lamė pasė dhe ardhja e Vitit tė Ri - 2009, nė Nju Jork, u bė kur moti theu tė gjitha rekordet, pėrkatėsisht temperaturave mė tė ulta nė kėto 30 vjet e fundit. Megjithse, temperatura nė mesnatė arriti deri nė minus 10 gradė celsius dhe njujorkezve ju krijojė ndjesinė e dimrit tė vėrtetė - me ngrica dhe "fltuturza" dėbore, rreth 1 milion njerėz u mblodhėn nė sheshin Time Square, tė prisnin ardhjen e Vitit tė Ri 2009 . Nė bulevardin kryesor tė qytetit metropolit tė botės, Nju Jorkut tė 12 milion banorėve,sheshin e famėshėm Time Square, ndriēimi karateristik dhe mahnitės janė njė bukuri e rrallė.

 

    Nė vendin e quajtur "shtiza e topit ndriēues" e vendosur nė pjesėn mė tė lartė tė njė gradaēieli nė mes tė sheshit, janė pėrqėndruar shikimet e miliona njerėzve. Ndriēimi festiv qė imiton furrilat dhe stėrkalat e dėborės, dritat e shkreptimave me tė gjitha ngjyrat e ylberit, sipas idesė sė tyre, u kujton njujorkezve, se festa ėshtė mu nė zemrat e tyre !

 

   Nė disa sheshe, tė tjera tė qytetit u montuan disa televizorė gjigandė, qė tė krijojnė pėrshtypjen e atmosferėn e ngjashme me atė nė Time Square ”. Ē'donjėri mund tė shohė koncertin festiv qė zhvillohet nė shesh, ku kėndojn e profermojn Natasha Bedingfield, Fall Out Boy, Jesse McCartney, Ne-Yo, Pussycat Dolls, Solange dhe Robin Thicke, e shumė fytyra tė Hollivudit. Koncertin festiv e ēeli  John Lennon me kėngėn "Imagine" dhe nė 60 sekondate fundit tė ndrrimit tė viteve nė ekran shfaqet Frank Sinatra dhe kėnga e famėshme "New York, New York", e shoqėruar nga disa balerina qė kėrcejnė origjinal nė mes tė sheshit. Nė shesh  nėn tingujt e muzikės do tė kėndojnė e kėrcejnė nė mėnyrė vetė, duke e rritur edhe mė shumė atmosferėn festive edhe tė gjithė ata njerėz qė presin nė shesh ndrrimin e viteve 

 

   E ndėrsa SHBA-sė, dhe mbarė bota kalojnė njė krizė tė thellė ekonomike, nė Nju Jork, duket se as qė do tė ndihet, kur afro milion njerėz  mblidhen nė Sheshin Times Square tė qytetit, pėr tė kremtuar ardhjen e Vitit tė Ri, njė nga ngjarjet qė tėrheq mė shumė vėmendjen e shikuesve nė mbarė botėn. Masat e sigurimit janė mė  tė fortat, rreth 10 mijė policė patrullojnė gjithė qytetin. Akademia e policisė ka sjellur nė ndihmė edhe 1100 rekrutė tė rinjė .

 

  Departamenti i policisė i qytetit tė Nju Jorkut ka njė histori tė pasur pėrsa i pėrket sigurimit tė popullsisė gjatė festave tė mėdha. Nata e Vitit tė Ri ka filluar tė kremtohet qė nga viti 1904 dhe policia ka ditur gjithmonė tė ruajė rendin. Njerėzit janė tė lajmėruar qė tė mos sjellin ēanta shpine apo ēanta kampimi, se pijet alkoolike janė tė ndaluara dhe se ato do tė konfiskohen nė se dikush i sjell nė Shesh. Nė pika tė veēanta ka edhe dedektor.

 

   Sipas traditės 100 vjeēare nė kėtė shesh gjithēka shoqėrohet me hedhje fishekzjarresh, drita dhe muzikė, si edhe do tė lėshohet Topi i Madh tradicional, nėn britmat, pėrqafimet dhe puthjet e gėzuara tė miliona njerėzve sė ngjirur duke numėruar edhe sekondate fundit.

   Ēdo vit, qindramiliona njerėz rreth e pėrqarkė botės, i hedhin syt nga sheshi i famėshėm nė Nju Jork, "Times Square". Aty ku pėr mėse 100- vjet, ėshtė nė fokus njė "Top" i madh shumė dritėsh dhe i kristalėt qė quhet "Waterford Crystal Times Square New Year's Eve Ball". Ky "top" nė orėn 11: 59 tė mesnatės sė datės 31- dhjetor, tė ēdo fundviti, duke rėnė nė telekomandėn e zakontė, shėnon deri nė orėn 12:01 dhe ardhjen madhėshtore tė Vitit tė Ri, nė Nju Jork. Rėnėja e kėtij "topi", shoqėrohet vazhdimisht me zėrin e fuqishėm tė afro njė milion njerėzve, qė presin nė sheshin "Times Square", me gezim tė madh ndrrimin e viteve. Numėrimi i ēdo sekonde, ėshtė parė gjithėmon si simbol i bashkimit tė njerėzve, i dashurisė, i shpresės sė madhe, i ndrrimit, e simbol i endėrrvae pėr tė ardhmen.

 

     Kryetari i bashkisė sė qytetit tė Nju Jorkut, Michael Bloomberg ka thirrur ēiftin e njohur Clinton si Mysafir Nderi dhe "detyra e tyre", do tė jetė shtypja e butonit pėr lėshimin e globit tė madh tė kristaltė dhe fillimin e numėrimit tė sekondave tė fundit tė vitit, ngjarje qė do tė shihet nga qindra miliona njerėz nė mbarė botėn.   Dy figurat mė popullore tė qytetit, ish Presidenti e SHBA-sė, William Jefferson Clinton dhe ish senatorja e Nju Jorkut, e cila fillon edhe detyrėn e Sekretares sė Shtetit, Hillary Rodham Clinton, janė padyshim edhe dy miq tė medhenjė tė shqiptarėve.

 

     Ėshtė ndezur nė New York, edhe bredhi mė i famshėm nė botė, i cili e ka zanafillėn e dekorimit nė dhjetor 1931, duke u bėrė simbol i shpresės pėr tė ardhmen. Tradita zyrtare nisi nė 1933, kur pėr herė tė parė njė bredh prej mė shumė se njėzet metra u ndriēua pėrpara mijėra spektatorėve. Bredhi i kėtij viti, i lartė 22 metra, e sollėn qysh nė Krishtlindjet nga New Jersey dhe ėshtė dhuruar nga familja Varanyak. Emri qė ju vendos ėshtė shumė simbolik: Mrekulli . Dekorimet kanė qenė bėrė me drita shumėngjyrėshe, 25 mijė kristale dhe njė yll Svarovski prej tre metrash, qė peshon dy kuiintal e gjysėm.

 

Enti i turizmit, pėr qytetin e Nju Jorkut, thotė se pėr festat e fund vitit - Krishtėlindjet dhe Vitit tė Ri, sollėn njė rritje tė numrit tė vizitorėve nė zonėn e Nju Jorkut, nė krahasim me ēdo vit. Shkalla e rezervimeve nė hotele ka qenė gati dy edhe tre fishė mė e lartė nė krahasim me vitin e kaluar, thonė ata. Organizuesit thonė se Times Square, prej 11 shtatorit 2001, ėshtė bėrė njė nga zonat mė tė sigurta tė qytetit tė Nju Jorkut, dhe se ftesa ėshtė e hapur pėr tė gjithė ata qė duan tė marrin pjesė nė kremtimet me rastin e Vitit tė Ri. 

 

  Viti i Ri tek shqiptarėt e Nju Jorkut

   Megjithse nuk dihet sesa ka qėnė numri i shqiptarėve, tė cilėt e kaluan natėn ndrrimin e viteve nė sheshin e famėshėm Time Square, por mendohet se qindra tė rinjė shqiptarė kanė qėnė atje. Ndėrsa pjesa mė e madhe e familjeve tė emigrantėve shqiptarė,  frekuentojė t'a kalojė kėtė natė nė lokalet luksoze tė Nju Jorkut. Kėngėtarė e grupe muzikanėtėsh tė komunitetit, kėngėtar mysafirė nga Shqipėria, Kosova, Mali i Zi , Maqedonia, personalitete tė njohura nė opinionin shqiptar dhe mė gjerė pėr shumė kontribute dhe veprimtari kulturore, e shoqėrore e politike, nė SHBA, kanė marrė pjesė nė darkėn festive tė ndrrimit tė motmoteve.  

 

    Kėshtu qė organizatorėt e kėtyre darkave duket se ia kanė arritur disi qėllimit dhe tė kenė kėnaqur sado pak bashkėatdhetarėt tanė. Duke, plasuar nė kėtė mėnyr pothuajse tė gjitha vlerat, e nga disa nga virtytet mė tė bukura tė traditės shqiptare, tė festuarit tė festės sė Vitit tė Ri, edhe kėtu nė Amerike. Kėtė vitė ardhja e Vitit tė Ri, i gjen shqiptarėt para tre ngjarjve mė tė mėdha nė historinė e tyre , Kosova pret nji vjetorin e Shpalljes sė Pavarėsisė, Shqipėria pret tė bėhet nė prill anėtare e NATO-s, dhe nė qershor pritet inagurimi i rrugės historike - arteries sė kombit shqiptarė rrėugės Durrės - Kukės, Prishtinė.


Nėnė Tereza dhe rruga e shenjtėrimit 
 
  BEQIR SINA, New York
erenikut: Tue, October 28, 2008 8:56 am
botuar: E marte, tetor 28, 2008 11:56 am
 
  Edhe nė besojmė se do vijė koha Nėnė Tėreza tė shpallet shenjtore, sepse edhe kujtimet pėr tė kanė veti shėruese pėr shpirtin njerėzor. Tė rikujtojmė edhe njė herė njė prej kėshillave tė saj tė urta: nė nuk mund tė bėjmė gjithmonė gjėra tė mėdha, prandaj duhet tė bėjmė gjėra tė vogla e tė mira ēdo ditė.
 
BENSONHURST - BROOKLYN  NY : Pėr Nėnė Tėrezėn ėshtė folur shume. Ditėn e festės se saj zyrtare do tė rikujtojmė shkurt jetėn e saj nė sfondin e shenjtorėve me popullor shqiptar, sepse tė gjithė do tė dėshironim qe ajo tė shpallej shenjtore. Ky shkrim me siguri qė do tė jetė interesant edhe meqenėse krahas nderimit tė Nėnė Tėrezės, me rastin e pesėvjetorit tė shugurimit tė saj,  do tė sjellim lexuesve tanė edhe disa tė dhėna pėr jeten e vepren e saj te shejterimit nė pėrkujtim tė emrit tė sa tė Madh. 
 
 
   Nėnė Tėreza apo Agnės Gonxhe Bojaxhiu ėshtė fėmija i tretė i Nikolle (Kole) dhe Dranafile (Dranė) Bernaj Bojaxhiut. Gonxhja ka lindur me 26 gusht 1910 nė qytetin e Shkupit. Babai i saj Nikolla ka qenė tregtar. Ai njihej pėr bamirėsitė e shumta, ndihmonte si familjet e varfra ashtu dhe institucionet e ndryshme. Ai ndihmoi nė ndėrtimin e teatrit tė parė tė Shkupit. Kola fliste shume gjuhė dhe udhėtonte shumė nė Itali dhe Egjipt. Babai i Gonxhes ka luajtur nė bandėn e qytetit. Shtėpia e tyre gjithmonė ishte me mysafirė, dėgjoheshin muzikė, kėngė dhe tė qeshura.
 
   Pėr ditė festash dhe nė festivale familja do tė vishte rroba kombėtare. Kola ka qenė shumė aktiv pėr ēėshtjen kombėtare dhe pėr njė Shqipėri tė pavarur. Ai ishte nė grupin qė luftonte pėr bashkimin e Shkupit dhe tė qyteteve pėrreth me Shqipėrinė. Nė vitin 1918 ai vdiq. Gonxhja ishte shtatė vjeēe. Se bashku me tė ėmėn shkonin ēdo ditė nė kishe. Ajo e ndihmonte tė ėmėn nė organizimin e festivaleve, nė zbukurimin e kishės me lule, bėnte pjese nė korin e kishės. Kėndonte shumė bukur dhe i binte mandolinės. Nė ketė kohė filloi tė ketė kontaktet e para me revistat e Misionit Katolik ku kishte shkrime tė shumta pėr Indinė.
 
     Fotografitė e familjeve tė varfra dhe tė sėmurėve e preken shume atė. Tė sėmuret nga leproza si dhe sėmundjet e tjera benė qe nė mendjen e saj tė lindet njė ide e njė ditė do tė merrte njė vendim tė prerė. Me kulturėn dhe aftėsitė qe kishte ajo mund tė bėhej njė mėsuese e mirė apo njė shkrimtare. Por zgjodhi diēka tjetėr, njė rruge tė gjatė dhe plot pėrpjekje, t'u ndihmonte tė tjerėve, t'u gjendej pranė kur ato vuanin, t'u mjekonte plagėt e trupit dhe tė shpirtit. Qė nga viti 1929 qė shkoi nė Kalkuta deri nė vitin 1960 ajo s’lėvizi nga India. Ishte pikėrisht viti 1960 kur ajo do tė udhėtonte pėr nė Evropė dhe Amerikė e ftuar nė njė konferencė pėr gratė katolike. Midis tė tjerash ajo do tė thoshte:"Shumė nga njerėzit nuk dinė ekzistencėn e tė varfėrve.
 
    Ne i shohim dhe nuk i shohim ato. Ju mund tė gjeni Kalkuta nė tė gjithė botėn. Nė qoftė se keni sy tė shihni" Mbas viteve 60 ajo filloi tė udhėtoftė pėr nė Evropė dhe u takua dhe me tė vėllain Llazar qė jetonte nė Itali. Dėshira e saj ishte tė takonte tė ėmėn dhe tė motrėn, por njė gjė e tille nuk iu lejua kurrė, nga rregjimi i katilėve,(sundimi 50 vjeēar i Enver Hoxhės) qė nuk kursyen edhe ndaj kėsaj Nėnė tė Madhe, fjalėt mė tė rėnda dhe t'ja shuajn asaj ėndrrėn se mund tė takonte ata ose siē e kemi zakon ne shqiptarėt tė hidhte njė grusht dhe pėr nėnėn e saj kur i vdiq.
 
  Me 12 korrik 1972 merr lajmin e hidhur tė vdekjes se nėnės nė Tiranė dhe dėshira e saj e fundit kishte qenė tė shihte dhe njė herė Gonxhen. Dy vjet me vonė i vdes dhe e motra. Nė vitin 1979 asaj iu dha Ēmimi Nobel i Paqes. Gjatė njė konferencė shtypi kur njė reporter e pyeti si ndjehej ajo kur nė Shqipėri feja ishte e ndaluar ajo u pėrgjigj "shqiptaret e mi gjithmonė janė nė zemrėn time". Dhe kur e pyetėn cila ashtė origjina e saj ajo tha "jam shqiptare".
 

    Nė studimin e tij tė njohur “Shenjtėt e krishterė shqiptare” albanologu kanadez Robert Elsie me tė drejtė shkruan se “Historikisht nė trojet shqiptare, “nuk ka patur ndonjė shenjt shqiptar, nė kuptimin e pastėr etnik tė fjalės dhe kjo ėshtė e kuptueshme meqė si krishterimi ashtu edhe islami ishin, si tė thuash, mallra tė importuara. Me mbėrritjen e kėtyre feve tė mėdha erdhėn edhe shenjtėt. Edhe kėta tė importuar nga jashtė. Fiset shqiptare u konvertuan me kalimin e kohės, megjithėse, me sa duket, shumė nė sipėrfaqe. Afshi fetar nuk u pėrhap kurrė mes tyre.

 

   Padyshim, murgjit dhe misionarėt italianė sollėn me vetė kultet e shenjtėve qė tradicionalisht adhuroheshin nga urdhrat e tyre, p.sh. shenjtėt franēeskanė pėr murgjit franēeskanė, e tė tjerė. Megjithatė, ėshtė e qartė se besimtarėt, domethėnė shqiptarėt e konvertuar, do tė parapėlqenin disa nga shenjtėt dhe, me kalimin e kohės, do tė bėnin zgjedhjet e tyre. Pėrnjėmend, ka njė numėr shenjtėsh tė krishterė qė janė adhuruar nė mėnyrė tė veēantė nga shqiptarėt ndėr shekuj, figura qė aq mirė pėrputheshin me kllapat e besimit popullor nė vend, saqė pėrfunduan tė konsideroheshin vendase.

 
    Burim kryesor i studimit tė Robert Elsiet ėshtė monografia Geografia Ecclesiastica dell’Albania, botuar nė 1934 nga studiuesi jezuit dhe albanologu i madh Fulvio Cordignano (1887-1951). Atje ai renditi nė njė listė rreth 275 kisha katolike qė ekzistonin nė Shqipėri aty nga midis dhjetėvjeēarėve tė fundit tė shekullit tė gjashtėmbėdhjetė dhe mesi i tė shtatėmbėdhjetit. Kėto kisha ishin emėrtuar sipas njė sėre shenjtėsh tė krishterė, mbi dyzet nė tėrėsi, por po ta vėrejmė mė me kujdes listėn, shohim se mė se gjysma e kishave tė asaj periudhe mbante emrat e vetėm katėr shenjtėve: Shėn Mėria (Santa Maria Verginė), Shėn Kolli (San Nicola), Shėnėpremtė (Santa Venėranda) dhe Shėn Gjergji (San Giorgio).” Studimi i Elsiet ndėrkaq pėrqendrohet kryesisht nė shenjtorėt katolikė.
 
 
 
   Edhe nė besojmė se do vijė koha Nėnė Tėreza tė shpallet shenjtore, sepse edhe kujtimet pėr tė kanė veti shėruese pėr shpirtin njerėzor. Tė rikujtojmė edhe njė herė njė prej kėshillave tė saj tė urta: nė nuk mund tė bėjmė gjithmonė gjėra tė mėdha, prandaj duhet tė bėjmė gjėra tė vogla e tė mira ēdo ditė.
 
 
Pėr ekspozimin e njė shtatoreje tė Nėnė Terezes edhe nė ndonjė shesh nė Uashington, ose nė qendėr tė Nju Jorkut, thuhet se ka disa ide qė janė nė pėrpunim. . Por, deri tani ka qėnė pengesė se i duhej tė presė qė tė pėrmbushen 10 vjet nga vdekja e saj pėr ta parė tė vendosur nė ndonjė shesh tė Uashingtonit ose Nju Jorkut. Statuja e Nėnė Terezės, sipas ligjit qė ekziston nė SHBA-sė, pėr ngritjen e njė shtatoreje pėr njė person nė njė shesh publik duhen tė paktėn 10 vjet pas vdekjes sė individit tė cilit i ngrihet shtatorja”, - shpjegon njė noter amerikan.
 
 Shtatorja e saj tani ėshtė vendosur nė aeroportin “Nėnė Tereza” sikurse edhe aeroporti i vetėm ndėrkombėtar e Shqipėrisė mban emrin e saj. Njė shesh nė Prishtinė ėshtė i pagėzuar me emrin Nėnė Tereza.
 
    Thuhet se edhe  skulptura e vendosur nė Presidencėn nė Tiranė, ėshtė e para pėr Nėnė Terezėn nė atdheun e saj, dhuratė kjo e dy vėllezėrve patriot e atdhetar, fetar e bujar shqiptarė nė Amerikė, Lekė e Pashkė Gojcaj, nga Trieshi(Malėsi) qė jetojnė nė Nju Jork, prej vitesh dhe kanė sponsorizuar pėr tre statuja tė figurės sė Nėnė Terezės, nė Amerikė dhe Shqipėri e Kosovė. E para skulpturė mbas vdekjes sė saj ėshtė vendosur nė kishėn “Zoja e Shkodrės” nė Tuz, njė tjetėr nė kishėn shqiptare tė Nju Jorkut dhe sė fundi nė Prishtinė, vepėr e skulptorėve tė rinj V. Nini, S. Spahiu, V. Rakaj edhe kėto  dhurata mė e bukur e dy vėllezėrve patriot e atdhetar, fetar e bujar shqiptarė nė Amerikė, Lekė e Pashkė Gojcaj, nga Trieshi(Malėsi) qė jetojnė nė Nju Jork,

 

 

 



SHBA: Arrestohet ish-konsulli i pėrgjithshėm serb nė New York, Igor Millosheviē

Serbia do tė kėtė pasoja nė se nuk e dorėzon Kovaēeviēin, 50 milion ndihmė pritet tė bllokohen nga Senati Amerikan.

Beqir Sina new york
Erenikut: Thu, September 4, 2008 6:54 am
Botuar: E enjte, 4 shtator, 2008 12:00 pm
BeqirS@aol.com

4 Shtator 2008- Njė grup prokurorėsh amerikanė, nga New Yorku, morėn sot nė njė seancė pyetjesh diplomatin serb i cili ndihmoi drejtpėrdrejt, studentin serb tė arratisej nga SHBA-sė, me njė pasaportė diplomatike. Ai ishte vėnė nė ndjekje nga policia amerikane, i akuzuar pėr rrahjen brutale tė njė studenti amerikan me origjinė hebreje

Zėdhėnėsi i Zyrės sė Prokurorit Publik, Tomo Zoric, tha se ish konsulli i pėrgjithshėm i Serbisė, nė New York, Igor Millosheviq, akuzohet nga drejtėsia amerikane se 'pajisi me njė dokument udhėtimi - pasaportė diplomatike Miladin Kovaqeviqin, i arrestuar dhe liruar pėr gjykim nė gjendje tė lirė, pas rrahu brutalisht duke e ēuar deri nė vdekje njė student amerikan i quajtur Bryan Steinhuaer, mė datėn 4 maj 2008.'

. Ish- konsulli i pėrgjithshėm ėshtė arrestuar tė martėn nė mbrėmje, dhe ėshtė marrė nė pyetje sot nė mėngjes. Flete-arresti ėshtė prerė pėr 48 orė, por ka gjasa tė shtyhet sipas njė vendimi qė pritet tė merret sot, duke u varur gjithēka nga periudha qė do tė pyetet dhe reagimi i tij.

Millosheviqi, i ka bėrė thirrje nėpėrmjet shėrbimit diplomatik serb nė SHBA-sė, Kovaēeviqit, qė tė dorėzohet vetė pasi kjo do tė jetė nė tė mirėn e tij dhe nė tė kundėrtėn do tė ndikojė shumė edhe nė marrėdhėniet mes Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, dhe Serbisė.
"Uashingtoni, thotė se Beogradi do tė ketė pasoja tė mėdha nėse nuk lejon qe Kovaēeviē tė gjykohet nga drejtėsia amerikane, e cila premton njė gjykim mė se tė drejtė," tha Senatori demokrat i New Yorkut, me origjinė hebreje.

Basketbollistit serb, Kovaēeviq, i ishte ngritur padia gjyqėsore dhe pritej tė dalė para gjyqit pėr t'u pėrballur me drejtėsinė pėr kėtė vepėr kriminale, pėrderisa ai u lirua me kusht nga paraburgimi, duke depozituar shumėn prej 100 mijė dollarėsh amerikan, nga diplomati serb,(20 mijė dollare me kredit card dhe 80 mijė kesh). Sjellja e tij e vrazhdė nuk mbaroi me kaq.

Ai qė komprometoi konsullatėn serbe nė New York, la pranė vdekjes kolegun e tij Steinhauer, shkaktoi edhe incident ndėrkombėtar kur u largua ilegalisht pėr nė Serbi, me ndihmėn e konsullit serb nė New York, Igor Milosheviq.

Konsullata serbe nė New York, zbuloi qe konsulli Millosheviq i kishte lėshuar njė pasaportė Kovaēeviqit, qė besohet tė ishte diplomatike, me tė cilėn ai pa problem u largua drejt Serbisė. Zyrtarėt e administratės amerikane por edhe Ambasada Amerikane nė Beograd, po bėjnė presion tė vazhdueshėm mbi qeverinė e Serbisė pėr kthimin e Kovaēeviqit para drejtėsisė amerikane.

Fillimisht, qeveria e Serbisė kishte premtuar bashkėpunim, mirėpo deri mė tani ata nuk kanė lėvizur asgjė nė kėtė drejtim. Senatori Charles E. Schumer, shpėrndau sot, njė deklarate pas arrestimit tė diplomatit serb nė New York, por nuk tha gjė nėse Kovaēeviēi do tė sillet nė SHBA-sė, pėr gjykim apo jo. Megjithatė, tha ai nė deklaratė se "Dorėzimi i Kovaēeviēit nga Serbia, autoriteteve tė drejtėsisė amerikane do tė ishte gjėja mė e mirė qė do tė bėnte Beogradi, ndėrsa nė tė kundėrtėn tha ai, "gjėja mė e gabuar".

Schumer: Serbia do tė kėtė pasoja nė se nuk e dorėzon Kovaēeviēin, 50 milion ndihmė pritet tė bllokohen nga Senati

Gjendja shėndetėsore e Bryan Steinhauer, student i Universitetit tė Binghamtonit, nuk ėshtė mė e mirė as pas tre muajve, si pasojė e goditjeve tė pamėshirshme qė kishte marrė nga kolegu i tij, basketbollisti serb Milladin Kovaēeviq, gjatė njė pėrleshje qė kishte ndodhur mė 4 maj tė kėtij viti nė njė bar afėr stadiumit. Ai edhe mė tej vazhdon tė jetė nė koma dhe pothuajse i palėvizshėm. Prindėrit e tij, gjatė njė konference pėr shtyp, thanė se Bryan ende qėndronte nė gjendje kome dhe se ka shumė pak pėrmirėsime pėr kėta tre muaj me gjithė kujdesin e personelit mjekėsor nė spitalin e Rockland County. Babai i tij Richard tha se djali i tij ende qėndron pavetėdije, nuk mund tė komunikojė, as tė lėvizė pjesėt e tij tė trupit si dhe e ka shumė tė vėshtirė pėr t'i njohur tė afėrmit. Kovaēeviq lėviz lirshėm nė Serbi.

Ai konsiderohet si hero nė vendin e tij tė lindjes nga bashkėqytetarėt e tij dhe sė fundi ka filluar trajnimet nė njė skuadėr tė basketbollit atje. Zyrtarėt e qeverisė serbe por edhe vetė ministri i jashtėm, Vuk Jeremiq, gjatė njė sesioni tė OKB-sė nė New York, muajin e kaluar insistoi se kushtetuta e Serbisė nuk e lejon qė Kovaēeviq t'i ekstradohet drejtėsisė amerikane.

Ai deklaroi se beson qė Kovaēeviq mė mirė ėshtė tė kthehet nė New York e tė ballafaqohet me drejtėsinė, por ėshtė punė e tij sesi ai do tė veprojė. "Pėrndryshe, ai ėshtė i mbrojtur nga kushtetuta e vendit tonė", ka thėnė Jeremiq.

Pavarėsisht prej kėtyre deklarimeve, media amerikane pohon se Serbia nuk do ta kalojė lehtė kėtė krim makaber pasi qė senatorėt nga New Yorku, Chuck Schumer dhe Hillary Clinton kanė kėrkuar nga Kongresi Amerikan tė bėjė ngrirjen e fondit pesėdhjetė milionėsh qė Kongresi i kishte ndarė sivjet Serbisė nė kuadėr tė ndihmės sė jashtme.

Afati i ngrirjes sė kėtij fondi ka skaduar qė nė fillim tė gushtit dhe Schumer ėshtė zotuar se kėsaj radhe nėse Serbia nuk vepron, Amerika do tė pezullojė pėr njė afat tė papėrcaktuar shumėn 50 milionėshe.

Shumer gjatė njė konference me gazetarė, ka thėnė se po kėrkon rrugė qė kėto ndihma tė ndėrpriten menjėherė kėtė muaj (shtator), kur edhe do tė mblidhet Senati pėr kėtė ēėshtje, dhe nėse i kėrkuari nga drejtėsia amerikane Kovaēeviq nuk kthehet nė New York pėr t'u pėrballur me drejtėsinė, ajo bllokohet pėrfundimisht dhe shfuqizohet nga Senati. "Ne do tė fillojmė aksionin tonė kundėr qeverisė sė Serbisė nėse autoritetet e saj deri kur tė mblidhet Senati, nuk e kthejnė tė kėrkuarin nga drejtėsia amerikane Miladin Kovaēeviq", tha Schumer pėr median amerikane nė New York.

Ai ka kėrkuar nga administrata amerikane dhe Banka Botėrore qė pėrmes njė raporti special tė rekomandohet ngrirja e ndihmave ndaj Serbisė dhe tė shtohet edhe mė tej presioni ndaj qeverisė sė saj deri atėherė kur Kovaēeviq tė arrijė i prangosur nė New York. /b.s/

Familja Kolaj me biznese nė tre kontinente
Vėllezėrit Kolaj - Famous Familigia Pizza nė vendin ku realizohen tė gjitha ėndėrrat e botės


-- nga: Beqir SINA, New York
dergua erenikut: Sun, August 31, 2008 8:58 am
botuar: E dielė, 31 gusht, 2008 12 pm




NEW YORK CITY: Nė njėrin prej kanaleve televizive mė prestigjozė nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, FoxNews, dje nė zonėn e Nju Jorkut, e pėrreth tij, nė programin "FoxBusiness", kanali 5-tė, nė Mahattan, ftoi nė studion e tij - tre nga katėr vėllezėrit Kolaj - Paulinin, Gjonin dhe Gjergjin. Ata ishin mysafirėt e radhės, tė drejtuesit tė kėtij emisioni David Assman, gazetar i njohur politik dhe i programeve tė biznesit. Tre vėllezėrit Kolaj, tė cilėt mendohet se kanė kapur ėndėrrėn amerikane, me bizenesin e tyre tė famshėm dhe tė suksesshėm Famous Familigia Pizza, janė bėrė shpesh herė protogonistėt e faqeve tė shtypit amerikan, gazetave dhe revistave mė tė mėdha amerikane.
Ndonjėherė, edhe anė e mbanė botės, pėr suksesin e tyre nė industrinė e biznesit pica - restaurant.
Biznesi i tyre me pica, tė firmės Famous Familigia Pizza, vitin e kaluar (2 mars 2008) arriti deri nė zonėn tregtare tė Hong Kong International Airport. Ndėrsa, para lojrave olimpike "Pekini 2008", biznesi i tyre Famous Familigia Pizza,"pushtoi" edhe zonėn tregtare nė aeroportin ndėrkombėtar tė Pekinit. Duke i bėrė biznesmenėt shqiptarė, vėllezėrit Kolaj, me 66 lokale Faoums Familigia Pizza. Biznese zyrtare kėto, nė tė tri kontinetet - Amerikė(nė 18 shtete), Europė dhe Azi. Industria e kėti lloj biznesi, tė quajtur Franchising - "disa restaurante tė njėjtės firmė", ėshtė nga mė populloret dhe model biznesi nė SHBA-sė. Famous Familigia Pizza,qė njihet si biznesi zyrtar i vėllezėrve Kolaj, nga Kosova, ėshtė fitues i dhjetra medaljve dhe titujve nga mė prestigjozėt nė Amerikė, pėr restaurantet. Biznesi i tyre, ėshtė sponsori i disa filmave tė njohur amerikan, i fushatave elektorale, dhe fushatave humanitare. Ata kanė njė biznes tė suksesshėm, kryejnė vepra bamirėsie dhe janė njujorkezė tė vėrtetė, thonė gazetarėt amerikanė.



Famous Familigia Pizza, ka dhėnė njė kontribut tė veēantė me anė tė vėllezėrve Kolaj nė ēėshtjen e Kosovės, kėtu nė SHBA-sė. Ata e kanė pėrkrahur e mbėshtetur me mjetet financiare, ēlirimin dhe pavarėsisnė e Kosovės, dhe shumė veprimtari e aktivitete tė tjera, tė komunitetit shqiptarė. Vėllezėrit Kolaj, i kanė thėnė medies shqiptare se duan qė suksesi i tyre tė jetė afatgjatė, dhe se filozofia e tyre nuk ėshtė vetėm tė rrisin bizneset, por, edhe tė ndihmojnė tė tjerėt dhe t'i japin komunitetit shqiptarė. Nė fakt ata e kanė bėrė traditė tashmė, qė tė ndajnė njė pjesė tė tė ardhurava tė tyre, shoqatave bamirėse dhe tė ndihmojnė nė raste fatkeqėsish tė mėdha. Kėshtu bėnė ata edhe me rastin e Uraganit Katrinės: "Uragani Katrina pati efekt tė madh, shumė njerėz humbėn jetėn dhe ekonominė. Ne kemi mbledhur rreth 40 mijė dollarė nė restorantet tona.", kanė thėnė ata.

Nuk janė shumė tė bujshėm dhe thonė se gjėja mė e mirė qė mund tė bėjnė pėr komunitetin shqiptar ėshtė qė tė kenė njė emėr tė mirė, duke pėrhapur kėshtu emėr tė mirė edhe pėr shqiptarėt e tjerė, e t'u tregojnė atyre se si mund tė bėshė biznes. Gjithmonė kur bėhet fjalė pėr vėllezėrit Kolaj, pronarėt e Famous Famiglia, njė aktivitet i suksesshėm picerish me qendėr nė New York dhe i pėrhapur nė 18 shtete tė tjera tė Amerikės.



Familja Kola nga Kosova - Familja Piza nė SHBA-sė Mbasi jetuan disa vjet si emigrantė nė Frosinone - Itali, mamja e tyre Roza dhe pesė fėmijėt mbrritėn nė vendin e ėndėrrvave. Ndoshta, duke menduar tė realizojnė njėrėn prej ėndėrrave tė tyre, biznesin e suksesėshm nė Amerikė. "Kėtė biznes e kemi filluar nė 1986-ėn, qysh 19 vjet tė shkuara. Jemi katėr vėllezėr. Kemi pasur sukses tė mirė. Kemi pasur mundėsi me e rritė biznesin, me punėtorė dhe partnerė tė mirė. Sot, kemi mė shumė se 56 lokale, vetėm nė 18 shtete tė Amerikės. Dy lokalet e fundit janė hapur nė Europė dhe Azi, Hong Kong dhe Kinė mė sė fundi.

Jemi tė kėnaqur dhe shpresojmė tė hapim edhe mė shumė lokale nė Amerikė", thotė Paulin Kolaj, president i kompanisė. Kjo kompani ėshtė ngritur nga katėr vėllezėrit Kolaj. Ai thotė se kur mendon sesi e kanė filluar aktivitetin, ėshtė mirėnjohės qė kanė arritur kaq shumė: "Ky vend(SHBA) tė jep shanse tė vėrtetė pėr ēdo lloj race dhe kombėsie. Amerika, ėshtė vend emigrantėsh. Jam i kėnaqur se babai ynė ka pasur dėshirė tė na sjellė nė kėtė vend pėr shans tė vėrtetė. Baba jonė na ka vdekur, kur ishim tė vegjėl, ishte i ri nuk ka pasur mundėsi tė vijė kėtu, por shyqyr zotit ne patėm mundėsi tė bėjmė diēka me jetėn tonė dhe pėr tė respektuar emrin e babait tonė, pėr tė nderuar nėnėn tonė, sepse ėshtė grua e mirė dhe kjo ėshtė njė nxitje e madhe". Vėllezėrit Kolaj Ndoi, Paulini, Gjoni dhe Gjergji dhe motra e tyre, Zoja, kanė lindur nė Budisalc tė Kosovės, por ėndrra e tė atit, Pashk Kolaj, ishte qė tė vinin nė Amerikė. Ai sė bashku me gruan, Rozėn, shkuan nė fillim nė Itali, ku i ati fatkeqėsisht vdiq pa e parė Amerikėn. Roza me vėshtirėsi i mbajti fėmijėt dhe, mė nė fund, i solli nė Amerikė nė vitin 1970.



Gjon Kolaj thotė se pėr suksesin falenderon zotin dhe tė atin, i cili saktrifikoi jetėn e tij qė ata tė bėnin njė jetė mė tė mirė". "Nėna ime ėshtė prova qė ēdo gjė ėshtė e mundur. Kur ajo erdhi kėtu ishte nė tė tridhjetat me pesė fėmijė, nga tė cilėt mė i vogli vetėm disa muaj. Dhe kjo tregon se nėse dėshiron diēka me gjithė shpirt, nėse punon me gjithė pėrpjekjet e tua, mund ta arrish. Dhe jeta jonė ėshtė prova pėr njė gjė tė tillė. Dhe ne duam tė arrijmė akoma mė shumė".

Gjon Kolaj ėshtė i lumtur pėr suksesin e deritanishėm dhe shpreson qė kompania tė zgjerohet edhe mė shumė: "Jam vėrtet i lumtur, sepse ka qenė njė rrugė e gjatė pėr ne qė nga Kosova, nė njė kamp nė Itali dhe qė tė arrijmė mė nė fund nė vendin ku realizohen tė gjitha ėndėrrat e botės,. Pra, ne treguam se jemi kompani e fuqishme dhe vitin tjetėr do tė zgjerohemi edhe nė vende tė tjera". Planet pėr zgjerim pėr kėtė kompani me qarkullim 35 milionė dollarė nė vit, pėrfshijnė 20 pika tė mundshme shitjeje nė vende nga mė tė rėndėsishmet e qyteteve mė tė mėdha nė Amerikė. Kryesisht nėpėr aeroportet ndėrkombėtare nga New Yorku e deri nė Hong-Kong e Pekinė mė i fundit. Por pėr ta treg tėrheqės ėshtė Evropa dhe ėshtė e natyrshme qė, nė kėtė kuadėr, tė mendojnė pėr Shqipėrinė dhe Kosovėn: "Ne kemi ndėrmend tė shtrihemi edhe nė Evropė, nė Shqipėri dhe nė Kosovė, se, nė fund tė fundit, ne nga Kosova jemi. Njė gjė e tillė do na jepte kėnaqėsi familjare", thonė ata.



Kjo, pra, ėshtė historia e suskesit tė, Paulinit, Gjonit dhe Gjergjit, tė njohur si "Vėllezėrit Kolaj" qė donin tė ēonin nė vend ėndrrėn e babait tė tyre. Ata janė katėr vėllezėr, por tre prej tyre ishin dje edhe mysafirėt e televizionit FoxBusniss." Dhe, duket se ia kanė arritur qėllimit, thotė gazetari i emisionit FoxBuisness, David Asman pėr familjen shqiptare nga Kosova, pronare te restoranteve "Famous Famiglia Pizza", qe ka biznes ne 18 shtete te Amerikės, shtetet dhe vendėt mė tė mėdha nė SHBA. Dhe qė ditėt e fundit ata e dėrguan biznesin e tyre Famous Familigi Pizza edhe nė Kinėn e largėt, aeroportin ndėrkombėtar tė Pekinit" nė prag tė lojrave olimpike"Pekini 2008".

Biznesment e suksesėshm nga Kosova, janė bijėt e njė emigranti patriot dhe i ikur nga sundimi sllavo-komunist. Ata tėrė jetėn e vet ia kan dedikuar, familjes sė tyre nė rradhė tė parė dhe shqiptarėve. Ata me aftėsitė e tyre, i'a arritėn nė SHBA-sė, vendin e munėdsive tė mėdha, tė krijojnė "principatėn" e tyre tė biznesit - me 66 lokale Famous Familiglia Pizza. Duke i ndezur "dritėn jeshille" prosperitetit personal, e familjar, dhe nė fund tė kontribojnė aq shumė duke bėrė diēka, atė ēfarė edhe mund tė bėnin ata si biznesmenė pėr Kosovėn e ēėshtjen shqiptare. Vėllezėrit Kolaj kanė hyrė nė rrugėn e suksesit e tyre, dhe kėtė e kanė arritur dhe vazhdojnė t'i realizojnė nė tokėn e lirisė dhe kampionen e demokracisė nė botė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.


Dy shqiptar hidhen ne mes te flakeve te shpetojn jeten e nje gruaje ne New York

BEQIR SINA, New York
Derguar erenikut: Mon, July 14, 2008 9:20 pm
Botuar: e mėrkurė 16 korrik, 2008 1:39 am

Tė dy shumė afėr tė marrin titullin "Hero i qytetit"

NEW YORK CITY: Dy puntorėt e njė pallati nė Manhattan -New York, tė dy emigrant shqiptar, shkruajn gazetat e pėrditėshme tė New Yorkut, janė shumė afėr tė marrin titullin "Hero i qytetit". Kjo pėr arsye se ata kanė bėrė njė gjest tepėr njerėzor, nė momentin qė po digjej njė ndėrtesė nė pjesėn perendimore tė qyetetit, ata hidhen mes flakėve tė shpėtojnė jetėn e njė gruaje rreth tė 40 -tave.

Ata janė Endri Brahimaj, 19 vjeē, dhe Izet Neljkovic, 44 vjeē, tė cilėt megjithse punonin nė njė ndėrtesė tjetėr qė ndodhej pėr karshi pallatit qė mori flakė, u "pėrlanė" me flakėt, pėr tė shpėtuar jetėn e njė gruaje qė duhej ndihmuar pasi kishte mbetur e rrethuar nga flakėt. "Tė ndihmojė njėrėzit, kjo ėshtė detyra ime ," thotė me gjithė zemėr Neljkovic, banor i qytet -lagjes Astoria, Queens, i cili ka emigruar nė SHBA-ės, nė vitin 1995, nga Mali i Zi dhe punonte nė ndėrtesėn "Level Club - nė Manhattan - New York.

.Me tė parė zjarrin nė pallatin pėr karshi, tha ai, vrapova me shokun tim, dhe i ramė tė gjitha zileve duke u bėrė thirrje njėrėzve tė dalin jashtė sa mė shpejt, se zjarri po kaplonte ndėrtesėn" u tregojė, ai gazetarėve pas ngjarjes. Njė banore e vjetėr e kėsaj ndėrtese ajo qė shpėtoi nga flakėt, Judith Rice ishte duke pirė kafen, dhe dėgjuar radion kur dėgjojė zhurmėn e madhe.

Brahimaj shqiptari tjetėr i cili mori pjesė nė aksionin pėr shpėtimin e njėrėzve nė ndertesėn qė po digjej, tha se ēdo gjė ėshtė e shkrumbuar, gjithēka ka rėnė pėr tok, tha ai . Tetė zjarrėfikės dhe punonjės tė emergjėncės u lėnduan dhe janė shtruar nė spitalin mė tė afėrt St. Luke's-Roosevelt Hospital. Zjarri filloi nga ēatia dhe e pėrfshiu krejt ndėrtesėn, thanė hetuesit e kėsaj ēėshteje tė cilėt po vazhdojnė tė hetojnė shkaqet.

Deshmitarėt thanė se panė njė burrė qė vrapojė shpejt drejt njė ndėrtese, i cilli kishte marrė zjarrė shkruajn tė pėrditėshmet njujorkase sot herėt nė mėngjes. Ato shkruajn se njė puntor i njė pallati tjetėr u fut mes flakėve tė njė pallati qė ndodhej nė rrugėn 254 West dhe 73rdSt. Ai e bėri kėtė gjest pėr tė shpėtuar njė grua e cila duhej ndihmuar pasi ishte e rrethuar nga flaka e tymi i madhė, qė kishte pushtuar katin e lartėm tė njė ndėrtese antike nė kėtė lagje.

Puntori mėsohet se ėshtė njė emigrant me origjin nga shqiptarėt e Malit tė Zi, dhe quhet Izet Nelkovic. gruaja e cila e ka jetėn e saj tash fal ndėrhyrjes sė guximėshme tė shqiptaro - amerikanit Izet Nelkovic, tha se u gjenda nė njė moment tepėr tė rrezikėshim pėr jetėn e saj pasi ajo ishte krejtėsisht e pambrojtur. 'Isha duke u bėrė gati pėr punė dhe nuk kisha dėgjuar asgjė dhe nuk e ndjeva tymin", tha ajo teksa pashė njė burrė qė ndėrhyri me njėherė dhe mė "shqyu" derėn.

Unė nuk veprova fare pasi dėgjova zėrin e tij teksa thėrriste me tė fort "dilni mėnjėher jasht - dilni menjėher jasht". Sapo, unė edhe ai burri(Izet Knelkovic) qė u ngjitė deri tek kati, i cili po pėrfshihej nga fakėt dhe mė "pėrlau" mua duke zbritur fluturimthi, nėpėr shkallėt e ndėrtesė, njė shpėrthim i fuqishėm i ndie kur shpėrtheu njė tubi i gazit. Njeriu qė shpėtoi jetėn time, u tha gazetarve njujoraks gruaja, e cila quhet Judith Rice, njė grua e tė 40 tave, e vuri veten nė rrezik nė kohėn kur ai pėr tė mė shpėtuar mua, u fut edhe vet nė mes tė flakėve dhe ai shėptoj sė bashku me mua edhe shpėrthimit tė bomblės sė gazit. Ajo tha se New Yorku, tashti duhet tė jap kėtij njeriu unanimisht ēmimin "Njeriu i Vitit", qytetarit njujoraks Izet Nelkovic.

Mė pas tha ajo pashė se nė vend ngjarje ia mbrritėn forcat e policisė, shėrbimi i emėrgjencės dhe skuadrat e zjarrėfikėsve tė qyetit, tė cilat e vunė nėn kontroll situatėn dhe shmagėn njė katastrofė mė tė madhe, nė orėt e hershme tė mėngjesit, kur i gjithė pallti pothuajse ishte nė gjummė. Pesė nga zjarrėfikėsit pėsuan lėndime tė lehta gjatė punės pėr shuarjen e zjarrit. Gazetat kėtu shkruajn sot se qyteti i Nju Jorkut, pėr gjestin e tij me siguri ka pėr ti shpallur tė dy shqiptaro amerikanėt me tituulin "Hero i qytetit". Kėshtu pothuajse mendojn tė gjitha gazetat lokale dhe televizonet e qytetit, tė cilat gjatė gjithė ditės transmetuan raporte tė drejpėrdrejta nga vend ngjarja.

Ky ėshtė rasti i parė qė njė shqiptar kryen njė akt tė till - kur ai vė veten nė rrezik dhe shpėton jetėn e njė njeriu tjetėr. Gjesti i tij ka prekur thell qytetarėt njujorkas, tė cilėt gjatė intervistave tė tyre e quajn si tė pabesueshme qė njė qytetar i thesht tė futet nė mes tė flakėve tė shpėtojė njė jet njeriu. Ngjarja duket se e rriti mė shumė reputacionin i mirė tė shqiptarėve nė New York.


Parada e 23-tė multikulturore e multietnike nė Nju Jork - Shqiptarėt defilojnė me pjesmarrės me shumė sesa Kina, Italia, Meksiko, Rusia, India e Ukraina
"Welcome Kosova - Mirėse-erdhe Kosova"!.

BEQIR SINA, Nju Jork
derguar erenikut: Sun, 22 Jun 2008 19:59:45 EDT
botua: Ehėnė 23 qershor, 2008 2:00 pm

Veshjet popullore, flamujt kuq e zi, ritmi i muzikės e valleve popullore shqiptare, ka zgjuar vėmendjen dhe kureshtjen e njujorkeszve tė shumtė, pėr ndjesinė dhe vlerėn e tyre

MANHATTAN NEW YORK: 21 QERSHOR, 2008 - Pavarėsisht gjuhės dhe kulturave tė ndryshme, duket se folklori tradicional i ēdo vendi rreth e pėrqark globit, ėshtė ajo qė i bėnė bashkė tė gjithė komunitetet. Ajo i bėnė ata tė mblidhen nė njė paradė tė vetme, dhe nė tė njėjtin shesh - nė metropolin e botės, qytetin e New Yorkut. Sikurse edhe Shqipėria, Kosova, Maqedonia, Mali i Zi, Presheva, Bujanovci, Medevegja dhe Ēamėria, e gjitha sė bashku, festuan disa orė nė bulevardin kryesorė tė New Yorkut, nė njė vend nė tė njėjtėn ditė dhe nė tė njėjtin flamur - Kuq e Zi. Ka disa vite qė kjo paradė, e organizuar nga bashkia e qytetit dhe OKB-ja - Fondi Ndėrkombėtar i Emigrantėve, ėshtė kthyer nė njė festival madhėshtor, ku marrin pjesė rreth 100 vende tė botės. Ndėrsa miliona njujorkas dhe turistė tė huaj e ndjekin defilimin e tyre nė segmentin mes dy rrugėve nė zemer tė qytetit. Pjesėmarrėsit kaluan nė njė prej bulevardeve mė tė bukura afėr njė prej parqeve tė mėdha, nė zemėr tė New Yorkut.

Kjo ishte Parada 23-tė, dhe kėsaj rradhe u mbajtė me moton :"Udhėtim Rreth e pėrqark Botės" - "Journey Around the World". Kėtė paradė qyteti multietnik, multikulturor dhe multitraditave, New Yorku, i 12 milion banorėve, e ka festėn e tij - e cila, ka nisur fillimisht tė kremtohet nė bazat komunitare, nėpėr lagjet e emigrantėve, por mė pas parada i ėshtė afruar shumė zemrės sė qytetit,(midtown) duke mbledhur pėr ēdo vitė, muzikėn foklorike, kulturėn e traditėn e tė gjithė globit. Kėsaj feste pėr tė 10 herė i ėshtė bashkuar edhe komuniteti shqiptar i New Yorkut, dhe i tė tri shteteve pėr rreth tij.

Organizatorėt vlerėsojnė, se kjo festė simbolizon unitetin mes njerėzve nė pjesė tė ndryshme tė botės

Gjatė defilimit nė rrugėn simbolike "America", grupi i shqiptarėve me rreth 500 pjesmarrės, me veshjet popullore, vallėtarėt e instrumentistėt e shumtė, e tė organizuar bukur, kanė performuar nė kėtė rrugė tė shoqėruar nga entuziasmi i madh i qindra emigrantėve tė tjerė. Sipas organizatorėve, tė komuniettit shqiptarė, tė cilėt, janė djem dhe vajza tė reja tė mbledhura nė forumet shqiptare si "TheAlbanians.com, Shkodraonline, Rina Shqiptare nė New York, ky manifestim tash e tutje do tė jetė tradicional dhe do tė jetė gjithė shqiptarė e apolitik. Ata faleminderojnė me kėtė rastė, edhe biznesmenin e suksesėshėm nga Peja, nė New York, zotin Fadil Idrizin dhe vėllezėrit e tij, nga Famiglia Pizza, pėr sponsorizimin e bėrė. Nė krye tė paradės ishte vendosur edhe Isntitutit "Gjergj Kastrioti Skanderbeg", nė Staten Island, shoqata Ēamėria, Liga Qytetare Shqiptaro Amerikane e tjerė.

Festivali i muzikės, ose festa e komuniteteve, njė nga manifestimet mė tė mėdha multikulturore e multietnike, me grupe folklorike nga komunitet qė kanė emigruar nė Nju Jork, nga vende e kultura tė ndryshme kryqė e tėrthor rruzullit, kėsaj rradhe pėr shqiptarėt pati dy figura tė nderura nė krye tė festės. Nė paradė shiritin blu ose "Nderi i Paradės" e mbajtėn presidenti i Ligės Qytetare Shqiptaro Amerikane Joseph J. DioGuardi - ish kongresmeni republikan i New Yorkut, dhe gruaja e tij Shirly Cloyes - DioGuardi, kėshilltare e ēėshtjeve Ballkanike.

Nė fillim tė defilimit, Edward Juarez-Pagliocco, President i Fondacionit Ndėrkombėtar tė Emigracionit, i shoqėruar nga DioGuardi dhe Shirli Klojes, tha se me pjesmrrajen e kėtyre viteve tė shqiptarėve, ėshtė bėrė njė ndėr shembujt mė tė mirė tė integrimit dhe tė komunikimit ndėrkulturor, tė emigrantėve, nė SHBA-ės edhe me kumonitetitin e shqiptarėve tė New Yorkut.. " Ne jemi tė lumtur, tha ai, se nė kėtė ditė tė mrekullueshme, tė kemi nė kėtė paradė edhe grupet e emigrantėve shqiptarė, me kostumet e tyre shumė tė bukura. Éshtė e disata herė qė marrin pjesė shqiptarėt dhe defelimi i tyre ka qėnė fantastik dhe ka tėrhequr vemendjen e njujorkezve". Edward Juarez-Pagliocco, President i Fondacionit Ndėrkombėtar tė Emigracionit, i ka uruar mė pasė mirseardhjen nė familjen e madhe tė kėsaj feste, edhe shtetin mė tė ri tė botės, Kosovėn - duke thirrur "Welcome Kosova - Mirėse-erdhe Kosova"!.

Nė kėtė Paradė,shqiptarėt e Amerikės, kėtė herė ashtu si edhe nė paradat kaluara u prezentuan me grupe tė rinjėsh e tė rejash, vajzash tė reja dhe djem tė rinjė, pjesmarrės tė tė gjitha moshave, me veshjet e tyre popullore, flamujt kuq e zi, simbolet tona kombėtare, ritmin e muzikės e valleve popullore shqiptare, duke zgjuar vėmendjen dhe kureshtjen e njujorkeszve tė shumtė, pėr ndjesinė dhe vlerėn e tyre. Nė paradėn e 23-tė, u paraqitėn dhjetra grupe shqiptare, pėrfaqėsues tė shoqatave dhe shkollave tė ndryshme nga Nju Jorku.

Ky, thanė organizatorėt, ishte njė ndėr shembujt mė tė mirė tė integrimit dhe tė komunikimit ndėrkulturor, tė emigrantėve, nė SHBA-ės. Gjatė marrėshimit tė grupit tė shqiptarėve , nė sheshin Amerika, ushėtinte zėri i folėsve nga autorpolantėt e fuqishėm, kur njėri prej organizatorėve u tregonte miliona njėrėzve nė dy anėt e rrugės, se kush ėshtė Shqipėria, lavdėronte pjesėmarrėjen e emigrantėve shqiptar, dhe kontributin e tyre nė Nju Jork. Dhe prezantojė se sė bashku me Shqipėrinė defilonte edhe shteti mė i ri i botės Kosova.

Tv ereniku transmetoi live defilimin e shqiptarėve dhe bėri regjistrimin në YouTube: pë pamje të pastër shiqoje (jo nestandard) në: high quality:
tv ereniku: Alabanian Parade 1, 2, 3


Njė vinē i madh u rrėzua nė qytetin e Nju Jorkut
Njëri nga të vdekurit është një shqiptar-Ramadan Kurtaj
Beqir Sina
 BEQIR SINA, New York
derguar erenikut: Sat, 31 May 2008 21:29:01 EDT
botuar:  e shtunė, 31 maj 2008 9:40 pm
                              MNHATTAN NEW YORK CITY :  Tė dy puntorėt e ndėrtimit, vdiqėn pasi njė vinē i lartėsive tė mėdha u rrėzua, nė pjesė lindore tė qytetit tė New Yorku, tė premten nė mėngjes. Ky ėshtė aksidenti i dytė brenda ndy muajve nė New York.

 Nga aksidenti, pėsuan drejtuesi i vinēit, Donald Leo 30 vejē nga qytet - lagjaja Staten Isalnd, i cili u deklarua i vdekur qysh nė vednngjarje. Sakaq, viktima e dytė, ėshtė njė puntorė shqiptar 27 vjeēar, i quajtur Ramadan Kurtaj, nga Bronxi. I cili, u indetifikua dhe vdiq pasditen e ngjarjes. Ai u deklarua i vdekur nė njėrin prej spitaleve tė New Yorkut. Ndėrsa punėtori i tretė, emri i tė cilit, ende nuk ėshtė bėrė i ditur, ka dėmtime tė rėnda, thanė forcat e shpėtimit dhe ndodhet pėr kurimin intensive nė spital. Ngjarja ndodhi tek po ndėrtohej njė gradaciele, nė rrugėn 91 kryqėzim me tė parėn Avenue. 
   Aksidenti ndodhi tė premten nė mėngjes teksa po fillonte puna, nė zonėn verilindore tė Manhatanit. Vinēi u pėrplas pasi u shkėput nga ndėrtesa qė po ndėrtohej, me njė ndėrtesė 32 katėshe nė krahun e djathtė dhe pėr pasojė gjetėn vdekjen 2 punėtorėt. Viktima Ramadan Kurtaj, 27 vjeēarė, punėtor I firmės sė ndėrtimit gjeti vdekjen rrugės teksa dėrgohej pėr nė spital.
     Ai jetonte ne njė lagje tė banuar nga shqiptarė Bronks - New York. Burime shqiptare thonė se ai sė shpejti priste qė tė paisej me dokumentacioin e nevojėshėm amerikan, ndėrkohe qė familja e tij jetonte nė Kosovė. Ndėrsa viktima tjetėr ėshtė Donald Leo 30 vjeē, nga Staten Island, nuk kishte shumė qė sapo ishte martuar. Autoritetet kanė nisur hetimet pėr tė zbardhur ngjarjen, e cila ka ngritur nė kėmbė edhe autoritetet e qytetit, 12 milion banorėsh. 
     Kryebashkiaku i Nju Jorkut, Majkell Bloomberg deklaroi se njerėzit ishin evakuar nga shtatė ndėrtesa qė ndodheshin perreth. Gjatė gjithė ditės televizionet lokale shfaqen pamjet ku dalloheshin qartė dėmet e shkaktuara nga rėnia e vincit. Ndėrsa, rėndėsi tė veēantė i ka kushtuar kėsaj ngjarje media e shkruar. Pothuajse tė gjitha gazeta happen sot me ljamin e rrėzimit tė njė vinēi, dhe vdekjen e dy punėtoreve. Njėri prej tė cilėve rezulton tė jetė shqiptarė, emingratė nga Kosova. Nė mars tė kėtij viti, njė tjetėr vinē u pėrplas mė njė ndėrtesė nė Manhatan, duke lėnė tė vdekur shtatė vetė dhe plagosur mė shumė se 10 tė tjerė. 
   Vinēi, tė premten me egazktsisht u rrėzua nė orėn 8:00 tė mėngjesit, teksa kishte arritur deri nė katin e 34 tė njė pallati nė ndėrtim e sipėr. Qindra zjarrėfikės, forca tė policisė, autoambulanca dhe ndihmat e shpejta tė shpėtimit, mbrritėn menjėherė nė vend ngjarje. Njė pallat i tėrė aty pranė, ku u pėrplas edhe vinēi,  u evakua shumė shpejt.
   Fillimisht u raportua se njė vinē i madh u rrėzua, nė qytetin e Nju Jorkut, duke shkaktuar vdekjen e njė punėtori ndėrtimi dhe plagosjen rėndė tė dy tė tjerėve. Vinēi goditi njė godinė tė lartė me apartamente dhe ra nė njė rrugė me trafik gjatė orėve tė ngarkuara tė mėngjesit.
   Ky ėshtė aksidenti i dytė vdekjeprurės nė New York, me vinē nė rreth dy muaj. Nė muajin mars, njė vinē u rrėzua, duke shkaktuar 7 tė vrarė dhe 24 tė plagosur.Kryetari i Bashkisė sė Nje Jorkut, Michael Bloomberg, tha se aksidenti i dytė ėshtė i papranueshėm dhe se bashkia do tė bėjė hetimet e duhura pėr tė pėrcaktuar shkakun.
   Kryetari i Bashkisė Bloomberg tha se vinēi ishte inspektuar kohėt e fundit dhe se pronari dukej se kishte ndjekur rregullat. Ai tha se autoritetet do tė shqyrtojnė rregulloret dhe procedurat e ndėrtimit pėr tė parė nėse aksidenti mund tė ishte parandaluar. 

Ramadan Kurtaj, 27, was killed in the Upper East Side crane collapse on May 30, 2008.
Donald Leo, 30, was killed in the Upper East Side crane collapse on May 30, 2008.

 

 

 

 

 

 

 


Shqiptarėt e Amerikės  pjesė e hitorisė  nė ditėn e Pavarėsisė sė Kosovės
BEQIR SINA,New York
postuar erenikut: Sun, February 17, 2008 7:17 am
botuar: E dielė 17 shkurt, 2008 10:00 pm

 Gjysmė milonė shqiptarė dalin nė sheshet e  rrugėt e Amerikės pėr tė festuar Pavarėsinė e Kosovės
Ermal SYLA -gėzim i pakufijshem NEW YORK CITY : Nė tė gjitha territoret e Shtetve tė  Bashkuara tė Amerikės dhe Kanadas, vendbanimet e shqiptarve, ka  filluar  festimi masovik, e njė feste qė kėtu, ka mė shumė se 100  vjet qė e kanė pritur, shqiptarėt e Amerikės, prej shpalljes sė Pavarėsisė  tė Shqipėrisė mė 1912. Sot, janė mė shumė se 500 mijė shqiptarė(gjysmė  milioni), fėmijė, tė rijė e tė reja, gra e burra, pleq e plaka, qė me  lotė  gėzimi nė sy, po e pritėn lindjen e diellit  - diellin e kėsaj dite tė bardhė dhe tė rėndėsishme, qė  edhe shqipėtarėt me nė fund kėto lotė shekullorė, t'i shėndrojnė nė gėzim e  hare tė papėrshkrueshme.
  Asnjėherė, nuk mbahet mend nė historinė e Amerikės, qė tė  jenė parė kaq shumė shqipėtarė. Asnjėherė nė histporinė e kėtij vendi  nuk janė parė kaq shumė flamurė kuq e zi - qė thuaje se  kanė mbuluar e veshur kuq e zi kryeqytin e Amerikės Washingtonin D.C,  qytetet e shtetet mė mėdha amerikane  New Yorku-n, Detroitin, Ēikagon,  Bostonin, Floridėn, Kaliforninė, Teksasin, Arizonėn, New Jersey, Kenektiket,  Pensillvaninė, Karolinėne Veritu e tė Jugut, Atlantėn, Toronton, Montrealin,  Vankuverin,Visnskosin e tė tjera. Shqipėtarėt e kėtueshėm nga e gjithė  Amerika e Kanadaja,  kanė dalė tashmė nė rrugė e sheshe  pėr tė  festuar kėtė ditė tė madhe, ditė historike, e cila vjen menjėr pas asaj tė 1912.  Sot, tė gjithė po festojnė, duke mos harruar se kemi me vete, mikun e madh dhe tė pėrjetėshėm tonin  Amerikėn e George Washingtonit, Ullsonit,  Bushit tė parė, William Jefferson Clintonit dhe George W, Bush! E gjithė kjo po ndodh kur vetė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, pra amerikanėt nesėr fetojnė  ditėn e Presidentit tė SHBA- Presidnent Day . Ēdo shqiptarė nė Amerikė, mė kėtė  rastė po kėrkon tė bėhet pjesė e historisė sė kombit tonė.
    Nė zėmer tė qytetit 12 milion banorėsh, metropolit tė  botės New York, nė sheshin e famėshėm Time Square, defilohet nga studentė, dhe nxėnės shqiptare tė shkollave tė ndryshme me veshje kombėtare, flamurin kuq e zi, dhe kendohėt e vallėzohet nė shesh vetėm shqip. Mė pasė festa kalonė nė shtėpinė e Vatrės, Vatrės, sė kolosėve tė kombit . Nė shtėpinė Federatės Panshqiptare tė Amerikės VATRA, e udhėhequr nga mėmėdhetarėt e shquar, e kombit Faik Konica, Fan Noli, Koēo Dako , Kristo Thanasi etj. dhe deri sot tek pasardhėsi i tyre Agim Karagjozi.Mė pasė Lėvizja e Legalitetit pėr Amerikė, ka ftuar edhe Ligėn Qytetare Shqiptaro Amerikane,  ta festoin sė bashku nė njė mjedis festiv nė New Jersey. Ish luftėtarėt e  Bataloinit luftarak "Atlantiku" dhe fondacionit "Vendlindja Thėrret",  pikėrishtė nga ai vend ku gati 10 vite mė parė u nisėn pėr tė  luftuar ushtarėt e kėtij Batalioni tė ēlirojnė Kosovėn, Royal Regency  Hotel, nė Yonkers, do tė mblidhen jo pėr tė luftuar, por pėr tė festuar.
  Kisha katolike shqiptare  nė meshėn e mesditės do tė jap meshėn  e pavarėsisė sė Kosovės, ashtu si dhe Xhamia do tė kryej lutje fetare pėr  pavarsinė dhe do tė ndajė gostisi pėr besimtarėt me kėtė rastė. Janė  paraljmėruar sot gjatė ditės edhe "defilime" nėpėr rrugėt e qyteteve,  Bruklin, Bronks, Qiuns, Staten Island, me makina tė mbuluara me flamurin kuq e  zi dhe atė Amerikanė. Do tė ketė nė mbrėmje koncerte festive nė restorantet ,  klubet e lokalet e shqiptarve nė Amerikė e Kanada. Disa restorante e lokale  i japin pijet falas dhe ushqim falas. Atmosfera ėshtė mjaft madhėshtore dhe  gėzimi ka mbrritur kulinacionin e tij./teksti:b.sina/foto:n.syla/

Diaspora jonė 2008 - SHBA

Nju Jork: Festa me shpresėn qė viti i ri 2006 - tė shenojė vėrtet njė fillim tė ri

nga - BEQIR SINA, Nju Jork

Viti i Ri 2006 ne SHBA-se - Shqiptaret festoin me flamurin Kuq e Zi - me kenge e valle popullore nga te gjitha viset e Shqiperise

 

 

 

 

 

 

 

Time Square - Broadway (NEW YORK) :  Rreth nje milion njujorkas adhurues te kesaj feste,  at'a qe po e festojne pothuajse ēdo Vit te Ri ne sheshin legjendar "Times Square", kane "injoruar" te ftohtin e boren e holle, vetem qe sekondat e fundit 1' 2' 3' , t'i kalojn mes nje gezimi te papershkueshem me renjen tradicionale te topit shumedritesh. Viti i ri i njohur edhe si festa tradicionale mbarenjerezore, e gjitheperfshire kjo kryq e terthor rruzullit, shenohet sipas zakoneve e traditave te ndryshme. Mes disa riteve te zhurmshe ne shume vende te botes, ne vazhden e tradites me muzike, me fishekzjarre dhe mbremje festive.

  Nderrimi i motmoteve sipas matjes se kohes - ne matjen djellore, fillon me nje ishull te vogel ne Oqeani. Atje njerez gjysem lakuriq mblidhen rreth zjarrve e vallezojne e kendojne. Ne pjesen tjeter te botes, Viti i Ri erdhi me pranin ne sheshe te miliona njereze . Ne Australi ne mesnate jane te paret ata qe festojn ardhjen e vitit te ri ne planet. Kryeqyteti i Australise - Sidni me nje manifestim me fishekzjarre prane portit te qytetit, duke mos perfillur rete e tymit te shkaktuara nga "zjarret" e "tymnajat" e festes, i kane thene lamtumire 05'se "GOODBYE '05 " dhe kane uruar mirese erdhe 2006-ta"Welcome 06'  ".  Kryeqyteti i Australise - Sidni - njihet zyrtarishte  i pari qe prete vitin e ri.



 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Miliona njerez priten ne sheshe Vitin e Ri 2006

   Ne Japoni nderrimi i motmoteve shenohet krejt ndryshe. Dhjetra mijera njerez vizitojn sipas tradites se tyre tempujt dhe vendet e shenjta. Ne Japoni, Kine edhe disa vende te tjera aiatike adhuruesit e festes se Vitit te Ri e kaloin vitin qe lene pase per te bere lutje per fat me te mire ne vitin e ri. Dhe ne formen e nje zotimi per vitin e ri, udheheqesit e Japonise, Kines dhe Korese se Jugut dhe Veriut te premtojn se do te permiresojne marredheniet mes vendeve te tyre qe nganjehere jane te ngaterruara.

      Mirpo, ajo ēka eshte me interesante tek shqiptaret, eshte fakti se : "E vetmja feste qe nuk kishte se ēfare t'i bente sistemi komuniste, ishte Viti i Ri". Shqiptaret, per vitin e Ri ne Shqiperi me nje lloj tradite fare te thjesht  kryesisht  neper rrethe te aferta familjare,  te gezushme kalonin Vitin e Ri ne Shqiperi e Kosove edhe nen rregjimin diktatorali. Shqiptaret Vitin e Ri  gjate  viteve te erreta, e shihnin si te vetmen fest qe i ndante ate bote nga ideologjia komuniste.

        Perfshire ne vargun e festave te fund-vitit shqiptaret e Amerikes kane pothuajse nje muaj qe kane filluar festimet ne komunitet. Dje, ata kane organizuar ne mbi 30 - lokale, vetem ne Nju Jork e per rreth nje pritje madheshtore te ardhjes se Vitit te Ri. Ne keto festime masive moren pjese ne ēdo lokal me qindra e qindra bashkeatdhetar emigrante shqiptare te emigrauar ne kohe e rrethana te ndryshme. Por, ashtu si edhe e gjithenje te perfshire ne kete gezim te madh bashkeatdhetar tane nuk u ka munguar, flamuri Kuq e Zi si dhe simbolet e tjera kombetare, muzika popullore nga te gjitha trevat dhe ushqimi tradicional e vendlindjes .

 

 

 

 

 




 

 

Nderkohe, qe ata e kane festuar me organizime dhe koncerte festive,  nuk u kane munguar edhe kengetaret nga me te mire te ardhur nga Shqiperia, Kosova e trojet e tjera Etnike. Ne menyre te veēante qytetaret dibrane me banim te perhershem ne Amerike, perfaqesues te fushave te ndryshme dhe te jetes politike e kulturore, biznesmene te komunitetit,  festuan ne "Micali Terrace", restorantin e njohur ne Bruklin. Por, edhe emigrantet shqiptare ne shtetet e tjera federale te banuara nga shqiptaret ne Amerike,

e kane festuar me plote gezim e hare - Vitin e Ri 2006.

Ne Evrope, njerezit festuan neper sheshet ku mblidhen me miliona njerez prej nga Moska, Tirana, Prishtina e deri ne Rajkevik, per te sfiduar edhe temperaturat shume te ulta, qe jane padyshim ne "zemren" e dimrit, per te marre pjese ne ceremonite festive, perfshire ketu koncerte me muzike dhe kercime, dhe natyrisht - me shume fishekzjare. Ne Paris qindra mijra vete u mblodhen Champs-Elysees per te festuar vitin e ri, nderkohe qe mberrinin lajme per dhune sporadike ne pjese te tjera te Frances. Megjithe masat e forta te sigurise pati njoftime per djegien nga te rinj te disa makinave dhe goditjen me gure te zjarrefikesve. Ne Londer nje greve e pjesshme e punonjesve te metrose nuk arriti qe te ndrydhte shpirtin e festimeve. Piku i tyre ishte shperthimi masiv i fishekzjarreve ne buze te Tamizit jo larg Big Benit. Ne Londer, te patrembur nga masat e shtuara te sigurimit, mijera  mbushin sheshin Trafalgar ne qender te kryeqytetit per te degjuar oren e famshme Big Ben te njoftonte ardhjen e vitit te ri ne Britani. Miliona njerez ne te gjithe boten festuan ne oret e para te se djeles momentin e nderrimit te viteve. Megjithe shkaterrimet ende te dukeshme qe la uragani Katrina, Nju Orleansi, e priti vitin e ri me fishekzjarre, koncerte dhe nje procesion tradicional jazz ne nderim te viktimave te uraganit.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nju Jork : Mes gezimit masa sigurie ndjehen kudo .....

    Qyeti qe kryen nderrimin me madheshtor te ndrrimit te viteve, pa tjeter qe eshte mrekullia e botes Nju Jorku. Nen masa te rrepta sigurimi, edhe te nje interesimi te jashtezakoneshem ne Nju Jork, ku fundi i vitit ne historine e qytetit u shenohet me hedhjen tradicionale te nje topi te kristalte ne qender te sheshit te mirenjohur 'Time Square'.   Ne kete shesh afro nje  milion vete marren pjese ne keto festime, ēdo vit te ri. Ne operacionin me te rrepte te sigurise ne historine e ketyre festimeve, afro shtate mije police i kontrollojn pjesemarresit me pajisje qe zbulojne lende radioaktive apo kimike.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kur eshte e gjitha pothuajse e trazuar jane ende te tensionuara marredhenjet sociale e politike anembane botes, dhe kur ekonomia globale duket teper e lekundur, banoret e Nju Jorkut ndoshta  do te jene te vetemit me shpresen qe viti i ri 2006-, te shenoje me vertet nje fillim te ri, thone, analsitet e ketyre problemeve nderkombetare.

Ēdo vit, qindramiliona njerez rreth e perqarke botes, i hedhin syt nga sheshi i fameshem ne Nju Jork, "Times Square". Aty ku per mese 100- vjet, eshte ne fokus nje "top" i madh shume dritesh dhe i kristalet qe quhet "Waterford Crystal Times Square New Year's Eve Ball". Ky "top" me oren 11: 59 te mesnates se dates 31- dhjetor, duke rene ne telekomanden e zakonte, shenon deri ne oren 12:01 dhe ardhjen madheshtore te Vitit te Ri ne Nju Jork. Ren'ja e ketij "topi", shoqerohet vazhdimisht me zerin e fuqishem te afro nje milion njerezve, qe presin ne sheshin "Times Square", me gezim te madh ndrrimin e viteve. Numerimi i ēdo sekonde, eshte pare gjithemon si simbol i bashkimit te njerezve, si simbol i dashurise, i shpreses se madhe, simbol i ndrrimit, e simbol i enderrvae per te ardhmen.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mirëpo te miliona njerezve, shpesh her u ka lindur pyetja:" Ēfare eshte ky "top", kur ai filloi te simbolizoi ndrrimin e viteve ne Nju Jork? e tjer.... Kesaj pyetje i pergjigjet dhe historia e ketij sheshi qe njihet me emrin"Times Square". Festimi tradicional i vitit te ri ne kete shesh daton ne vitin 1904-. Ne vitin 1907- en, per here te pare u vendos ne nje shtiz flamuri nje "top" me drtita qe quhej "New Year's Eve Ball". "Topi" origjinal i dritave qe shenon edhe ardhjen e Vitit te Ri ne Nju Jork, ka qene i ndertuar nga pjese metali dhe druri me rreth 100 drita -25-wat i diametrit 5-kembe(feet) 700 pounds. Dhe ne vitin 1920- "topi" origjinal u zvendesua me nje tjeter rreth 400 pounds. Ky"top" ne kete shesh ka shenuar dhe ka qene simbolika e ndrrimit te viteve ne Nju Jork, gati ēdo vit me perjashtim te viteve te luftes se Dyte Boterore -1942 - 1943.

      Forma ne ndertimin e "topit" dhe materiali qe eshte perdorur gjate viteve ka ndryshur perberjen, madhesin, peshen dhe ndriēimin e simboliken, pothuajse ēdo vite te ri, duke filluar qe nga viti 1955-. Ne nje fushate marketingu ky top per shtate vjet me rradhe prej 1981- deri me 1987- u qujate "I Love New York" - " E dua Nju Jorkun"  Ne vitin 1995 "Topi" u vesh i gjithi me metal alumini e me gure te shendrriteshem perqarke, Ne vitin 2002, pas ngjarjve tragjike te 11 shtatorit, 2001, simbolika e ketij "topi" ndryshoje me 500 pjeset e topit ku kishte mbishkrime ne kujtim te viktimave te sulmeve ndaj Qendres Boterore te Tregtare ne 11 shtator.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Singer Mariah Carey (L) and television personality Dick Clark pose in this publicity photo released by ABC January 1, 2006 at the network's broadcast of New Year's Eve festivities in Times Square in New York City.Clark

 

 

 

 

 

 

 


UJDIA:- New York 23 dhjetor 2005 - Pas arritjes sė pelqimit pė nxerrjene njė  ujdie midis zyrtarėve tė transportit dhe drejtuesve tė sindikatave zyrtarėt nė Nju Jork thonė se shėrbimi i transportit urban fillojė, pas ndėrprerjes tashmė tre-ditėshe tė kėtij transporti si rrjedhojė e njė greve./ereniku/



Nju Jork: Sindikatat kanė rėnė dakord tė nxisin anėtarėt tė kthehen nė punė
22-12-2005 - Zyrtarėt nė Nju Jork thonė se shėrbimi i transportit urban mund tė rifillojė sė shpejti, pas ndėrprerjes tashmė tre-ditėshe tė kėtij transporti si rrjedhojė e njė greve.Njė ndėrmjetės nė bisedimet ndėrmjet zyrtarėve tė transportit dhe drejtuesve tė sindikatave tha se sindikatat kanė rėnė dakord tė nxisin anėtarėt tė tyre tė kthehen nė punė. Por ndėrmjetėsi tha se negociatat vazhdojnė, dhe shtoi se ende nuk ėshtė arritur njė marrėveshje pėrfundimtare.

Negociatat filluan pasi pasi drejtues tė sindikatės u kėrcėnuan me burgim pėr shkeljen e ligjit shtetėror qė ndalon grevat e punonjėsve tė sektorit publik.

Sindikata ėshtė ndėshkuar me 1 milion dollarė gjobė pėr ēdo ditė qė vazhdon greva. Greva ka paralizuar sistemin e metrosė sė Nju Jorkut dhe lėvizjen e autobusėve urbanė, tė cilat pėrdoren nga miliona vetė nė ditė. Niveli i biznesit ka rėnė ndjeshėm nė dyqanet e famshme tė qytetit, si dhe nė restorante, muzeume dhe teatro.


Nju Jork: Sindikata e transportit publik gjobitet me 1 milion dollarė nė ditė pėr grevėn
21-12-2005Sindikata e punonjėsve tė transportit publik tė Nju Jorkut ėshtė gjobitur me 1 milionė dollarė nė ditė pėr grevėn, e cila ka lėnė mijėra banorė tė bllokuar nė prag tė festave tė fundvitit.  Gjoba u vu nga Gjykata e Lartė e Nju Jorkut pas fillimit tė grevės dje.  Sindikata tha se do ta apelojė vendimin dhe e quajti gjobėn tepėr tė lartė.  Sipas ligjeve tė Nju Jorkut punonjėsit e sektorit publik nuk mund tė hidhen nė grevė. Pėr herė tė fundit, sektori i transportit u hodh nė grevė nė vitin 1980. Nė atė kohė greva zgjati 11 ditė.

Greva ka shkaktuar vėshtirėsi tė shumta pėr rreth 7 milionė banorė.   Njujorkezėt thirrėn taksitė, morrėn njeri tjetrin nė makina, madje pėrdorėn edhe biēikletat, por shumica shkuan nė punė nė kėmbė ndėrsa sindikata mbylli sistemin e transporti publik tė qytetit.

Gjatė negociatave disa ditore, sindikata dhe autoritetet e sistemit tė transportit publik iu afruan shumė marrėveshjes, arritėn tė bien dakort pėr pagat, por nuk arritėn tė zgjidhnin pensionet dhe sigurimin shėndetėsor pėr punonjėsit e rinj.

Ligjet e shtetit tė Nju Jorkut i ndalojnė grevat e punonjėsve tė sektorit publik, tė cilėt tani ndeshen me gjoba tė larta pėr ēdo ditė qė nuk dalin nė punė.

Kryetari i bashkisė, Majkėll Blumberg, tha se greva do t’i kushtojė qytetit rreth 400 milionė dollarė nė ditė. Zoti Blumberg u shpreh me ashpėrsi ndaj sisndikatės sė transportit. 

“Nga ajo qė kemi mėsuar, pasojat ekonomike do tė jenė tepėr tė rėnda. Mė shumė do tė dėmtohen njėsitė shitėse nė Manhatanin e poshtėm. Qindra dyqane nuk janė hapur dot nė kėtė sezon tė ngarkuar festash dhe disa praktikisht nuk realizuan asnjė shitje. Shumė klientė po anulojnė mbėrritjen nė hotele. Dhe gjithshka pėr shkak tė njė greve tė paligjshme.”

Greva la miliona njujorkezė pa transport dhe njerėzit u pėrpoqėn tė gjenin ē’tė mundinin pėr tė lėvizur nė kėtė ditė tė ftohtė dhjetori. Por shumė prej tyre nuk e humbėn humorin.

Autoritetet e qytetit morrėn masa paraprake pėr tė lehtėsuar trafikun e makinave personale, duke mos lejuar makina me njė person tė hynin nė qendėr, duke nxitur banorėt tė udhėtonin sė bashku dhe duke u kėrkuar shoferėve tė taksive tė transportonin disa persona pėr ēdo rrugė./zėri amerikes/


Krijohet gjendje kaotike - I gjithe qyteti 12 milion banoresh - i paralizuar nga greva

nga BEQIR SINA, Nju Jork

  MANHATAN NY : Tė martėn, nė orėt e para tė mėngjesit nė Nju Jork - shoferėt e linjave interurbane, trenistat e linjave tė brėndėshme tė Metrosė, kapiteniria e tragetėve tė linjavė tė brėndėshme tė Sindikatės sė Transporteve  "TWU",  nisėn njė grevė tė madhe, e cila shkaktoi paralizimin e pjesės mė  tė madhe tė tė gjitha linjave qė lidhin qytetin e Manhattanit me pesė lagjet e tjera qytet - lagje, si Bruklinin, Staten Island, Long Island, Bronks, Quins por edhe me shtetet pėr rreth Nju Jersin, Kenektikėt e Pensllvenian.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

"Vendimi pėr grevėn u mor tė hėnėn nė mbrėmje nė mbledhjen e pėrgjithshme tė anetareve tė kryesisė sė sė Sindikatave tė Transportit tė Udhėtarėve, qė aktualisht janė  tė autobuzave urban dhe interurban, trenistėt dhe kapiteneritė e anijeve dhe tragetėve ", tha pėr median njujorkase presidenti i "TWU 100" Roger Toussaint, president of Transport Workers Union Local 100. Ai tha se ky vendim u mor pėr shkak tė mospėrfilljes sė kėrkesave tona tė cilat janė plotėsishtė tė realizueshme nga qyteti i Nju Jorkut.      

 

 

 

 

 

     

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Greva, cila ka penguar levizjen e qytetareve ne drejtimet Manhattanit, qyteit ku ndodhet edhe qėndra e mė e madhe nė botė e ekonomisė, financės dhe politikės e instucioneve tė tjera, nė se do te vazhdoje derisa te zgjidhen problemet e ngritura, sqaruan drejtuesit e greves. Media njujorkase ka theksuar  se greva  do t'i sjellė qytetit njė humbje qė llogaritet deri nė disa miljarda dollarė. Kjo ėshtė hera e parė qė pas 20 - vjetėve, nė Nju Jork tė mbahet njė grev e kėtij karakteri, e zhvilluar nga njė Sindikatė Transporti Udhėtarėsh - kryesore e transportit te udhetareve ne qytetin e 12- miljon banorėve, ku vitete e fundit janė vendosur e jetojnė mė se 100 mijė shqiptarė, dhe shumica e tyre punojnė nė Manhattan dhe udhėtojnė me trena nė Metrotė dhe autobusėt urban.

 

 

 

 

 

 

 

 

Mė shumė se 7 milion udhėtar qė lėvizin ēdo ditė nė qytetin mė tė madh tė botės Nju Jorkun, janė dytyruar me "forcė" qė prej sot, tė udhėtojnė mė taksi, mikrobusat privat, ose mjete tė tjera udhėtimi, pasi qė rreth 33,000 drejtues tė transportit tė udhėtarve nė qytet, nė shenjė proteste e kanė nisur njė grevė qė askėrkush nuk e di se kur do tė pėrfundojė. Rreth 12.000 forca tė ruajtjes sė rendit nė qytet, nga Departamenti i Policisė NYPD janė angazhuar pėr futjen nėn kontroll tė gjėndjes qė sa vjen e po rėndohet.

   - Autoritet vendore kanė bėrė thirrje tė shmanget kaosi i madh, qė ka filluar tė krijohet nė rradhėt e qytetarėve. Nė hyrje tė stacioneve tė nėndhėshėm nėpėr metrotet e qytetit me zingjira tė mėdha janė mbyllur dyert . E njėjta situatė ėshtė edhe nė stacionet e trageteve dhe ato tė autobusve tė linjave urbane. Me mijra e mijra autobus, trena dhe tragete kanė krijuar vargje tė tėra linjash tė "vdekuara" nė qėndrat e tyre. Nėpėr qėndrat e tyre janė tė vendosura parrulla tė mėdha ku shkruhet "Strike in Effect. Station Closed. Happy Holidays!!!!".

 

 

 

 

 


 

 

 

Me mijra puntorė shqiptarė, tė cilėt janė tė punėsuar nė qytet Manhattan janė nė vėshtėrsi . Temperaturat e ulta e kanė vėshtirėsuar edhe rrugėtim e njėrėzve nėpėr rrugė. Shoferėt e drejtuesit e grevės kėrkojnė rritjen e pagės nga 6-% deri nė pesė pėrqind nga 25 dollar ora deri nė 35 dollar ora, ēka d.t.th deri nė 250 - 300 dollar nė ditė pune. Grevistėt kanė kėrkuar rritjen e moshės sė daljes nė pension nga 55 vjetė qė ėshtė aktulishtė nė 62 - deri nė 66 - vjetė. Majori i qytetit Majkel Blumbberg dhe Governatori i shtetit George Pataki e kanė quajtur grevėn e punonjėsve tė shėrbimit urban nė qytetin e Nju Jorkut si tė paligjshme dhe kanė kėrkuar qė pėrsonat pėrgjegjės tė vihen para pėrgjigjėsisės. Autoritet vendore e kanė qujatur grevėn si tė motivuar nga sidikatat tė krjuar me ideologjinė majtiste. Ku kėrkohet qė me revolucion tė arrijė qėllimet e tyre . Ndėrkaq grevistėt thonė se nuk do tė kthehen nė vendet e tyre tė punės pa u plotėsuar kėrkesat e tyre duke lidhur njė kontartė tė re, mes grevistėve dhe autoriteteve tė qytetit.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PENSIONS: The Metropolitan Transportation Authority originally wanted to raise the age at which neė employees become eligible for a full pension from 55 to 62. The union objected. The MTA later agreed to alloė pension eligibility at 55 for new employees, but asked that they contribute 6 percent of their salaries for their first 10 years of employment.

 

WAGES: The MTA had proposed annual raises of 3 percent. The union wanted considerably higher pay increases; a later MTA offer included annual raises of 3 percent, 4 percent and 3.5 percent.

 

HEALTH: The MTA wants new employees to contribute 1 percent of their salary to pay for health insurance. Transit workers currently do not have to pay anything for health insurance.

 

SECURITY: The union wants disaster-preparedness training, folloėing transit system bombings in Madrid and London.

HOLIDAYS: The latest MTA proposal added the Martin Luther King Jr. holiday./ereniku.net/