Aktualitete06
AKTUALITETE KOSOVARE
www.ereniku.net

Vistėr lajmesh-marrė nga agjencitė e ndryshme informative shqiptare dhe botėrore.

kliko dhe degjoje: MASAKRA QYSHKUT

LAJMET
E premte 29 dhjetor 2006
Moisiu uron popullin e Kosovės pėr Vitin e Ri 2007-tė dhe Festėn e Kurban Bajramit
Tiranė, 29 dhjetor 2006 - Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, i shprehu tė premten homologut tė tij kosovar, Fatmir Sejdiu urimet mė tė ngrohta e tė pėrzemėrta pėr vitin e ardhshėm dhe Festėn e Kurban Bajramit, pėr mė shumė mbarėsi e begati pėr popullin e Kosovės.

Ēeku: Ahtisari paraqet propozimin pėr Kosovėn mė 26 janar Kryeministri Agim Ēeku tha se propozimi i kryenegociatorit Ahtisari, do t’i paraqitet Grupit tė Kontaktit mė 26 janar tė vitit tė ardhshėm. Ēeku tha pėr "Zėrin e Amerikės", se Ahtisari do tė vijė dy ose tre ditė pas kėsaj, nė Prishtinė pėr ta shpalosė dokumentin e propozuar dhe pėr t`i marrė propozimet dhe komentet e Prishtinės. Mė pas, Ahtisari, do t’ia paraqesė Grupit tė Kontaktit propozimin pėrfundimtar. Kjo pritet tė bėhet deri nė fund tė shkurtit tė vitit 2007. Propozimi sė bashku me sugjerimet do t`i dorėzohen Kėshillit tė Sigurimit, i cili do tė duhet tė negociojė pėr njė rezolutė tė re pėr Kosovėn.

Thaēi: Viti 2006 i ka vendosur bazat pėr ndėrtimin e shtetit tė Kosovės Me rastin e festave tė fundvitit, kryetari i PDK-s Hashim Thaēi organizoi pritje pėr strukturat drejtuese tė partisė dhe mediat. “Viti 2006 i ka vendosur bazat pėr ndėrtimin e shtetit tė Kosovės i cili pritet tė zyrtarizohet nė vitin 2007”, tha Thaēi. Duke i uruar qytetarėt e Kosovės pėr festat e fundvitit, Thaēi ka shfaqur shpresėn se nė vitin 2007 do tė hartohet kushtetuta, do tė hartohen simbolet shtetėrore qė janė bazė pėr funksionimin e njė shteti. Sipas tij nė vitin 2007 do tė mbahen edhe zgjedhjet demokratike tė cilat siē tha Thaēi do tė nxjerrin njė Qeveri me lidership tė ri. Ai i ka falėnderuar mediat pėr kontributin qė kanė dhėnė gjatė procesit tė negociatave pėr statusin si dhe pėr ruajtjen e unitetit ndėrmjet klasės politike tė Kosovės.

Veteranėt e UĒK-sė: Zgjidhja pėr statusin ajo pėr ēka kemi luftuar Shoqatat e dala nga lufta u bėjnė thirrje qeveritareve pėr kujdes gjatė vendosjes pėr statusin e Kosovės. Tri Shoqatat e dala nga lufta, sot kanė kritikuar qeverinė pėr neglizhencė ndaj tyre. Ata kanė kėrkuar qė tė hyjė nė fuqi ligji i miratuar nga Parlamenti i Kosovės pa ndryshime. Dėshirojmė qė nė vitin 2007 tė kemi njė qeveri tė dalė nga populli sepse ky vit ka filluar me shumė premtime pėr zgjidhjen e statusit po nė kėtė drejtim nuk ėshtė bėrė asgjė, tha Faik Fazliu kryetar i shoqatės sė Veteranėve tė Luftės sė UĒK-sė duke i bėrė thirrje liderėve kosovarė qė tė jenė tė kujdesshėm gjatė vendimeve pėr statusin e Kosovės.“Zgjedhja e statusit tė Kosovės ėshtė shumė me rendėsi dhe ėshtė e papranueshme ēdo zgjedhje tjetėr pėrveē asaj se pėr ēka luftuan dėshmorėt e kombi, tha Fazliu. Ndėrkaq pėrfaqėsuesi i familjeve tė Dėshmorėve Xhavit Jashari tha se ky vit ishte njė vit i vėshtirė pėr familjet e dėshmorėve tė cilat nuk kanė gėzuar mbėshtetjen e duhur nga institucionet e Kosovės. Veteranėt e UĒK-sė nesėr shėnojnė ditėn e Veteranit tė UĒK-sė. Manifestimi do tė mbahet nė fshatin Gjllogjan ku do tė bėhen homazhe dhe do tė vendosen kurora lulesh nė Kompleksin Memorial.

Sa mė shpejt tė zgjidhet statusi, aq mė mirė pėr ekonominė Eksperti pėr ēėshtje ekonomike, sekretari i pėrgjithshėm i Odės Ekonomike tė Kosovės (OEK), Ejup Qerimi, nė njė intervistė pėr Kosovapress ka thėnė se falė punės sė bizneseve ka pasur lėvizje pėrpara pėr zhvillimin ekonomik. Ai thotė se deri mė tani Qeveria e Kosovės zhvillimin ekonomik e ka parė mė shumė nė formėn deklarative dhe jo me veprime konkrete pėr pėrmirėsim tė kushteve. Sipas tij interesimi mė i madh pėr investime nė vendin tonė do tė jetė pas zgjidhjes sė statusit, e cila ėshtė ēelėsi pėr njė zhvillim mė tė madh ekonomik.

Policia e trafikut njofton pėr tollovi tė mėdha nė rrugėt e Prishtinės dhe pėrreth saj Kėshillohen qytetaret qe te jene te kujdesshėm kur lėvizin me veturat e tyre ne Prishtine dhe rreth saj (hyrje/dalje te Prishtinės e sidomos nė rrugėn Prishtine Fushe -Kosove) pasi qe ėshtė njė tollovi shume e madhe ne rruge. Rrugėt janė shume te ngarkuara dhe lėvizja e veturave ėshtė ngadalėsuar dukshėm. Kjo gjendje ėshtė nga pasditja e djeshme dhe vazhdon te jetė e njėjtė edhe tani. Situatėn po e rendon edhe mosfunksionimi i disa semaforėve si pasojė e mungesės se rrymės elektrike. Policia ka njoftuar se deri nė mbrėmjen e sė enjtes ne akset rrugore te Prishtinės janė raportuar gjashtė aksidente me dėme materiale dhe njė rast me lėndime te lehta. Nė njoftim po ashtu theksohet se edhe kėto aksidente janė duke e ngadalėsuar komunikacionin prandaj kėshillohen ngasėsit qė tė kenė kujdes nė pėrshtatjen e distancės mes automjeteve.

Policia e Klinės konfiskon rreth 700 gram heroinė- arrestohen 2 persona Nė rrugėn magjistrale Pejė-Prishtinė, policia e stacionit policor nė Klinė ka ndaluar sot njė veturė - taksi, nė fshatin Zajm tė kėsaj komune. Gjatė bastisjes se dy personave nė xhepin e palltos sė njėrit prej udhėtarėve janė gjetur dhe konfiskuar 690 gram substancė narkotike, e cila dyshohet tė jetė heroinė. Fillimisht janė arrestuar dy tė dyshuarit dhe mė pastaj, me urdhėr tė prokurorit, njėri nga tė dyshuarit ėshtė arrestuar, ndėrkaq shoferi i veturės taksi ėshtė liruar. I ndaluari i rreth rreth 27 vjeēar, po mbahet nė paraburgim dhe po hetohet nga njėsiti antidrogė.

Policia njofton se nė Istog dhe Klinė janė gjuajtur me gurė shtėpitė e serbėve Pėrmes njė komunikate pėr media policia ka njoftuar se nė lagjen Lug, tė komunės sė Istogut, janė gjuajtur me gurė 4 shtėpi tė serbėve. Rasti tjetėr ka ndodhur nė orėt e hershme tė mėngjesit tė sotėm, nė rrugėn “28 Nėntori”, nė Klinė. Pėrfaqėsuesi i lagjes “Lug”, tė Istogut, e cila ėshtė e banuar kryesisht me pjesėtarė tė komunitetit serb, ka raportuar se rreth orės 19:00, janė dėmtuar 4 shtėpi. Nė vendin e ngjarjes menjėherė janė pėrgjigjur dy patrulla tė policisė si dhe njėsiti i hetuesisė nga Stacioni Policor, Istog. Sipas ankuesit nė kėto shtėpi nuk ėshtė vjedhur asgjė dhe se vetėm iu janė thyer xhamat nga hedhja e gurėve. Nė momentin kur ėshtė shkaktuar ky dėm, nė shtėpi nuk ishte askush. Ndėrsa,me datėn 29. dhjetor 2006 rreth orės 00:10 policia ėshtė informuar se nė rrugėn 28 Nėntori, komuna Klinė nė drejtim tė njė shtėpie ėshtė gjuajtur me gurė. Rreth orės 00:15 nė vendngjarje ka dal patrulla e policisė. Nė hetimet e para policia ka vėrejtur se nė katin e parė tė shtėpisė, nė dhomėn pėrball korridorit kishte disa vrima nė dritare dhe dy granata tė dorės nė dysheme, tė pashpėrthyera. Po ashtu nė katin e dytė tė shtėpisė kishte disa vrima nė dritare dhe nė muri tė dhomės tė cilat dyshohen se ishin shkaktuar nga plumbat e armės sė zjarrit. Pas dhėnies sė deklaratave tė tyre nė polici, pėr arsye tė sigurisė, viktimat janė strehuar tek tė afėrmit e tyre nė Klinė. Viktimat janė tė nacionalitetit serb dhe nė kėtė incident nuk ka tė lėnduar. Njėsiti i Hetimeve Rajonale, Njėsiti i Krim Teknikės, Monitoruesit ndėrkombėtar dhe njėsiti i KFOR-it pėr deminim kanė dal nė vendin e ngjarjes. Njėsiti i Krimeve nė nivel rajonal ėshtė nė vendin e ngjarjes dhe ėshtė duke i zhvilluar hetimet. Policia ėshtė duke punuar nė zbardhjen e kėtyre rasteve, njofton Zyra pėr informim publik pranė SHPK-sė, Komanda Kryesore e Policisė Prishtinė

Greqia kundėrshton emrin e ri tė aeroportit tė Shkupit Qeveria greke ka shprehur pakėnaqėsinė ndaj vendimit tė autoriteteve maqedonase pėr t’i vėnė aeroportit tė Shkupit emrin Aleksandri i Madh.Me deklaratėn e sotme, Shkupi edhe herė tjetėr, kėrkon mbėshtetje tė rreme nė tė kaluarėn, tha ministrja e jashtme greke Bakojanis, duke shtuar se historia, mė shumė se 2000 vjet mė pas, as ndryshon, as falsifikohet. Bakojanis tha mė tej se sjellja e Shkupit nuk pėrputhet me detyrimet pėr marrėdhėnie tė fqinjėsisė sė mirė, qė burojnė nga marrėveshja e ndėrmjetme dhe nga angazhimet e Maqedonisė ndaj BE-sė, ndėrsa nuk i shėrben as perspektivės euroatlantike tė vendit fqinj duke lėnė tė kuptohet edhe njėherė vendosmėrinė e Athinės pėr tė bllokuar ēdo marrėveshje anėtarėsimi tė Maqedonisė nė BE apo nė NATO, nė rast se vendi fqinj nuk tėrhiqet nė ēėshtjen e emrit tė vet kushtetues, tė cilin Greqia nuk e pranon.

Bullgaria dhe Rumania nga 1 janari anėtare tė reja tė BE-se Bullgaria dhe Rumania do tė jenė nga 1 janari i 2007-s dy anėtaret e reja tė Bashkimit Evropian. Pėr tė dyja vendet ky ėshtė njė hap historik . Rumania ėshtė vėrtet nė gjendje qė tė shpėrndajė fondet e subvencioneve nga Brukseli me besueshmėri dhe aty ku duhet. Nė kėtė pikė si Rumania ashtu edhe Bullgaria po vėzhgohen ende nga Bashkimi Evropian.

Xhon Eduards deklaron zyrtarisht kandidaturėn pėr president Ish kandidati amerikan pėr nėnkryetar tė shtetit John Eduards tha se do tė jetė kandidat i Partisė Demokratike pėr zgjedhjet e ardhshme presidenciale qė mbahen nė vitin 2008. Gjatė fushatės zgjedhore nė vitin 2004, Eduards ka qenė njė zė kritik i politikės sė administratės sė presidentit George Bush. "Ėshtė gabim pėr Amerikėn ta pėrshkallėzoj rolin e vet nė Irak. Poashtu ėshtė gabim rritja e numrit tė trupave atje, ngase dėrgon sinjal tė gabuar tek qytetarėt irakianė dhe pjesa tjetėr e botės, pėr qėllimet tona atje", tha Eduards. /RFE/
LAJMET
E enjte 28 dhjetor 2006
Familjarėt e tė pagjeturve protestojnė natėn e Vitit tė Ri Kėshilli Koordinues i Asociacioneve Familjare tė tė Pagjeturve tė Kosovės (KKAFPK), akuzoi tė enjten Qeverinė e Kosovės, pėr mosangazhimin tė mjaftueshėm gjatė kėtij viti, pėr zbardhjen e fatit edhe tė 2.202 tė tė pagjeturve nė Kosovė, dhe tė indinjuar nga ky fakt, familjarėt e tė pagjeturve mė 31 dhjetor tė kėtij viti, kanė paralajmėruar protestė.

Demolohet banesa e rektorit Hasani dhe pėrdoret dhunė ndaj fėmijėve Rektorati i Universitetit tė Prishtinės (UP), njoftoi tė enjten se rreth orės 14:00, ėshtė thyer banesa e rektorit Enver Hasani...

Grabitjet me maska nuk kanė tė ndalur nė komunėn e Drenasit
Drenas, 28 dhjetor 2006 - Pas disa fletushkave tė vendosura nėpėr Drenicė me vulėn e AKSH-sė dhe tė cilat janė demantuar nga AKSH, se njerėzit e tyre bėjnė kontrollimin nėpėr rrugė pėr tė pėrfituar para nga njerėzit, maskat prapė nuk kanė tė ndalur. Njė person nga Drenasi, nė kushte anonime ka thėnė pėr Kosovapress se para dy ditėsh, njerėz me maska ishin nė fshatin Arbėri ku e kanė ndalur atė rreth orės 17.00, duke i kėrkuar letėrnjoftimin. Ai tregon se personat e maskuar, pasi e kishin pyetur se ku ishe, ku po shkon, sa para ke, ia kanė kontrolluar veturėn dhe e kanė urdhėruar qė “tė ikė dhe kurrė mos tė shohim mė kėtu pari”.

Sejdiu thotė se statusi i Kosovės do tė jetė nė pėrputhje me vullnetin e popullit Edhe nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė ėshtė thėnė se thelbi i statusit politik tė Kosovės do tė jetė i bazuar nė vullnetin e popullit, tha tė enjten kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu.

Ēeku ngushėllon popullin dhe Qeverinė e SHBA-sė pėr vdekjen e ish-presidentit Ford
Prishtinė, 28 dhjetor 2006 - Nė emėr tė Qeverisė sė Kosovės dhe popullit amerikan dashės tė Kosovės, shpreh dhimbjen e thellė pėr ndarjen nga jeta tė ish-presidentit Xherald Ford, thuhet nė njė telegram ngushėllimi tė kryeministrit tė Kosovės Agim Ēeku, me rastin e vdekjes sė ish-presidentit amerikan Xherald Ford.

Surroi: Kosova ėshtė vend ku qytetarėt mund tė shprehin vullnetin e Kosova ėshtė dhe do tė jetė njė vend nė tė cilin qytetarėt e saj arrijnė tė shprehin vullnetin e tyre dhe ai vullnet do tė thotė edhe mbrojtje e identitetit tė tė gjithė qytetarėve, tha kryetari i Kėshillit Konsultativ pėr Komunitete dhe anėtari i Ekipit tė Unitetit, Veton Surroi.

Katėr kompani garojnė pėr ndėrtimin e termocentralit tė ri Ministri i Energjisė dhe Minierave (MEM), Ethem Ēeku, nė konferencėn e fundit pėr gazetarė gjatė kėtij viti, njoftoi se Komiteti drejtues i projektit pėr ndėrtimin e termocentralit tė ri, ka kualifikuar katėr kompani tė fuqishme botėrore, tė cilat do tė vazhdojnė garėn pėr ndėrtimin e Termocentralit “Kosova C”.

KEK-u shpėrbleu dhjetė konsumator pagues tė rregullt tė energjisė elektrike Korporata Energjetike e Kosovės (KEK), tė enjten bėri ndarjen e shpėrblimeve pėr dhjetė konsumatorėt pagues tė rregullt tė energjisė elektrike, me vlerė gjithsejtė 800 euro.

Zyrtarėt dhe kryeqytetasit me qėndrime tė kundėrta pėr gjendjen nė Prishtinė
28.12.2006 Prishtinė - Derisa pėrfaqėsues tė Kuvendit Komunal (KK) tė Prishtinės, nė takimin e dytė me qytetarė dhe tė fundit pėr kėtė vit, vėnė nė pah tė arriturat e KK-sė, nė anėn tjetėr qytetarėt nuk..u pajtuan.

Sejdiu ngrinė postin e kryetarit tė LDK-sė Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu tė enjten e ka ngrirė postin e kryetarit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK).

Dhurata Abazi, kėngėtarja mė e mirė e festivalit nė Ulqin Vogėlushja ulqinake Dhurata Abazi fitoi ēmimin e parė tė festivalit mbarėkombėtarė tė kėngės pėr fėmijė “Ulqini 2006, e pasuar nga kosovarja Fjolla Shala dhe Evis Saraēi i Shkodrės.

Etrur Rrustemaj

Rrustemaj nervozohet, “qitne jashtė gazetarin e KS”
Ke shpifur dhe qysh prej tani je gazetar non-grata dhe nuk ke tė drejtė tė hysh nė PTK, ju sigurimi largojeni, qitne jashtė, sepse je i padėshiruar, ke shpif “out”, jashtė, jashtė, bėrtiste drejtori, duke shpifur dhe i tensionuar me siguri nga publikimi i daljes nė shesh tė sė vėrtetės sė madhe pėr shpėrdorimet milionėshe, qė ndodhin nė kurriz tė kosovarėve nga kompania mė pėrfituese nė vend, shkruan nė numrin e sotėm gazeta “Kosova sot”.Njė anketė e bėrė mė herėt nga agjencia e lajmeve Kosovapress tregon se 65 % e tė anketuarve kanė qenė tė pakėnaqur me shėrbimet e PTK-sė. Ndėrsa nė anketėn qė ėshtė online nė Kosovapress, 81% mendojnė se PTK nuk ka shėrbime mė tė mira mbas premtimeve tė bėra.

(nė foto drejtori i PTK-sė Etrur Rrustemaj)







...mė gjėrė:

Ryker: Propozimi i Ahtissari do tė pėrputhet me dėshirat e popullit tė Kosovės
Prishtinė/Londėr, 28 dhjetor 2006 - Shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker, thotė se ka besim tė plotė se ēėshtja e statusit pėrfundimtar tė Kosovės do tė zgjidhet pėrfundimisht nė vitin 2007. Ryker tha pėr BBC-nė se propozimi i kryenegociatorit Marti Ahtissari do tė pėrputhet me dėshirat e popullit tė Kosovės. Kreu i UNMIK ut shprehu besimin se institucionet vendore kosovare kanė maturinė dhe pėrgatitjen e duhur pėr tė marrė shumicėn e kompetencave udhėheqėse pas vendosjes sė statusit. I pyetur se cilat janė ngjarjet mė tė rėndėsishme nė kėtė fundvit, Ryker vuri nė dukje pėrparimin nė procesin e zgjidhjes sė statusit nga Ahtisari. "Mendoj se kemi kaluar njė rrugė tė gjatė dhe ky ishte njė vit i sukseshėm". Por, Ryker kritikoi Beogradin si pengesė pėr procesin e statusit dhe mosangazhimin e duhur tė Serbisė nė procesin e bisedimeve. Duke folur pėr gjendjen e sigurisė, Ryker tha se nė pėrgjithėsi ka qenė njė gjendje e qėndrueshme, por e brishtė, e sigurisė nė Kosovė. "Ne kemi parė njė mjedis tė qetė dhe tė sigurt, mirėpo gjithnjė ka rreziqe. Dhe ne duhet tė jemi vigjilentė rreth kėtyre rreziqeve. Mendoj se UNMIK u, KFOR i, Institucionet e Pėrkohshme, tė gjithė ne jemi tė pėrkushtuar qė tė mbetemi vigjilentė", tha Ryker duke shtuar se ka "rreziqe ka nga ekstremistėt nga tė dyja anėt, nga shqiptarėt dhe serbėt e Kosovės, qė nxiten nga ekstremizmi". Nė njė pyetje hipotetike se ēfarė mund tė ndodhė nėse propozimi i Ahtisarit nuk pėrmban atė qė presin qytetarėt e Kosovės, Ryker shprehu mendimin se propozimi i Ahtisaarit do tė reflektojė parimet udhėzuese tė Grupit tė Kontaktit. "Pra, parimet se nuk ka kthim nė gjendjen e para vitit 1999, nuk ka ndarje dhe nuk ka bashkim me ndonjė shtet fqinj, dhe, nė veēanti, njė parim shumė tė rėndėsishėm qė zgjidhja duhet tė jetė e pranueshme pėr popullin e Kosovės. Mendoj se kėto parime e bėjnė tė sigurt se propozimi i tij do tė jetė i pranueshėm", u shpreh Ryker. Ndėrkaq, duke folur pėr institucionet e vendit, kreu i UNMIK-ut theksoi se "ato janė pjekur e janė tė gatshme pėr njė epokė tė re, atė tė passtatusit", ndėrkohė qė ato nė partneritet me Zyrėn Ndėrkombėtare Civile po pėrgatiten pėr tranzicionin dhe bartjen e pėrgjegjėsive nga UNMIK u mė shumė nė duart e institucioneve tė ardhshme tė Kosovės dhe me pak nė duart e Zyrės Ndėrkombėtare Civile. "Kemi parė institucione tė forta nė tė kaluarėn, dhe tė pjekura, dhe unė jam i bindur se do tė vazhdojmė tė shohim institucione tė qėndrueshme", tha mes tjerash tha Ryker nė kėtė intervistė pėr BBC-nė.

Festėn e ardhshme tė Bajramit ta kremtojmė nė shtetin e pavarur tė Kosovės, thuhet nė urimin e M. Krasniqit
Prishtinė, 28 dhjetor 2006 - Kryetari i PSHDK-sė Mark Krasniqi, me rastin e Festės sė Kurban Bajramit, i ka drejtuar popullit shqiptar tė Kosovės tė besimit islam urimet mė tė pėrzemėrta. "Populli shqiptar ėshtė i nohur pėr toelrancė fetare. Ky ėshtė njė vyrtyt i lartė dhe i ēmueshėm i popullit tonė fisnik e bujar. Tė kota kanė qenė pėrpjekjet e okupatėrve tanė sllavė qė tė fusin pėrēarje fetare nė kombin tonė. Ne jemi vėllezėr tė njė gjuhe, tė njė gjaku, tė njė kombi qė u takojmė pėrkatėsive tona fetare. Uroj gjithė popullin shqiptar tė besimit islam nė Kosovė me lutjen e madhė qė festėn e ardhshme tė Kurban Bajramit ta festojmė nė shtetin e Pavarur tė Kosovės", thuhet nė urimin e kryetarit tė PSHDK sė, Mark Krasniqi. Kryetari i PSHDK sė ka uruar edhe kryetarin e Bashkėsisė Islame tė Kosovės, myftiun Naim Tėrnava. "Festat fetare e kombėtare janė njė rast i mirė qė ta urojmė njėri tjetrin, qė t'i shtrojmė dorėn vėllazėrore njėri tjetrit dhe qė tė lutemi pėr tolerancė vėllazėrore e fetare, pėr paqė, mirėsi, liri fetare, kombėtare e shtetėrore", thuhet nė urimet e Mark Krasniqit.

Pėr Ministrinė e Kulturės sfida pėr 2007 ėshtė ndėrtimi i Teatrit tė Operės
Prishtinė, 28 dhjetor 2006 - Ministri i Kulturės, Rinisė dhe Sportit Astrit Haraēia, tha se ka qenė e pamundur tė bėhej mė shumė pėr kulturėn, rininė, sportin dhe mėrgatėn me njė buxhet shumė tė kufizuar, gjatė bilancit qė bėri sot pėr punėn njėvjeēare tė ministrisė. "Zbatimi dhe realizimi i politikave pėr pėrmbushjen e standardeve, Plani pėr Partneritet Evropian, zhvillimi i kulturės, infrastruktura, trashėgimia kulturore, kuadri ligjor, kujdesi ndaj institucioneve kulturore, kanė qenė disa nga prioritetet kryesore pėr vitin 2006 nė kuadėr tė pėrmbushjes sė detyrave qė dalin nga politikat programore dhe zhvillimore tė Ministrisė", tha Haraēia nė takimin e fundit tė kėtij viti me gazetarė. Ai tha se kjo ministri ka kontrbuar edhe nė hartimin e Planit tė Qeverisė pėr Partneritet Evropian dhe Planin Zhvillimor tė Kosovės. Poashtu ai pėrmendi finalizimin e dokumentit "Planifikimi Strategjik 2006-2008", pastaj kemi nėnshkruar strategjinė nacionale tė quajtur "Konservimi i Integruar i Trashėgimisė Kulturore nė Kosovė", ėshtė hartuar Plani Kosovar i Veprimit pėr Rini 2007-2010. Haraēia tha se ministria ėshtė nė pėrfundim tė planit pėr mėrgatėn e Kosovės, tė cilėn ēėshtje e ka nė prioritet. Ai tha se pėr projektet rinore kanė pėrfituar nga Banka Botėrore njė grant prej 2 milionė dollarė. Ai tha se ministria po vazhdon pa ndėrprerė nė pėrmbushjen dhe realizimin e standardeve. Poashtu tha se kanė realizuar me sukses fazėn e parė dhe tė dytė tė restaurimit tė objekteve fetare tė dėmtuara gjatė trazirave tė marsit. Ndėrsa, nga programet kulturore pėrmendi festivalin Nine Eleven, Dokufest, Kosova Infest, Skena Up e tė tjerė. Poashtu si ngjarje tė veēantė kulturore pėrmendi organizimin e muajin e Kulturės Kombėtare Kosovė- Shqipėri. Ndėrsa, ndėr sfidat me tė cilat ėshtė ballafaquar dhe vazhdon tė mbėshtetet, Ministria e Kulturės tha se ishte sanimi i dėmve tė luftės 1998/99 dhe tė marsit 2004, pastaj ndėrtimi i objektit tė Teatrit dhe Operas tė Kosovės dhe sigurimi i buxhetit tė nevojshėm pėr kėtė objekt kapital, pėr vitin 2007/2008. Haraēia tha se kjo ministri po vazhdon me kompletimin e kuadrit ligjor.

Sejdiu pezulloi funksionin e kryetarit tė LDK-sė Kryetari i Kosovės Fatmir Sejdiu ka pezulluar sot funksionin e kryetarit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, ashtu siē parashihet edhe nė bazė tė dispozitave tė Kornizės Kushtetuese e Kosovės.“ Unė kam bėrė njė pezullim tė ushtrimit tė funksionit tė kryetarit tė LDK-sė, duke pasur parasysh dispozitat kushtetuese dhe do tė jem i angazhuar drejtėpėrdrejtė nė pozicionin e kryetarit tė Kosovės, pėr tė vazhduar me kontributin e tij nė procesin e statusit dhe punėve tė tjera nė baza ligjore dhe kushtetuese”, tha Sejdiu. Sipas bazės juridike tė institucioneve tė Kosovės kryetari i vendit nuk mund tė ushtrojė edhe pozita tjera zyrtare.

Enver Hasanit i thyhet banesa pėr herė tė dytė qė nga zgjedhja e tij nė postin e rektorit tė UP Nė njė kumtesė pėr media nga Zyra pėr informim e UP thuhet se sot rreth orės 14:00, ėshtė thyer nė mėnyrė tė dhunshme banesa e Rektorit tė Universitetit tė Prishtinės, prof Enver Hasani. Kjo ėshtė hera e dytė qė rektorit Enver Hasani i thyhet banesa prej se ėshtė zgjedhur Rektor nė Universitetin e Prishtinės. Kryerėsit e kėsaj vepre, thuhet nė kumtesė, jo vetėm qė kanė hyrė me dhunė nė banesė, por kanė pėrdorur edhe dhunėn fizike ndaj fėmijėve tė rektorit Hasani. Gjithashtu banesa ėshtė demoluar dhe janė vjedhur dokumente tė rėndėsishme si dhe shtėpiza e kompjuterit.
LAJMET
E mėrkurė 27 dhjetor 2006
Qytetarėt e Kosovės kanė tė drejtė ta dinė tė ardhmen e tyre, thotė Ryker Viti 2007 do tė jetė periudha e zgjidhjes sė statusit politik tė Kosovės. Komuniteti ndėrkombėtar ėshtė i pėrcaktuar pėr zgjidhjen e statusit dhe nuk ka nevojė pėr asnjė veprim tė njėanshėm qė do tė ishte i rrezikshėm pėr procesin politik nė Kosovė, tha shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker.

Sejdiu ėshtė i sigurt se pakoja e Ahtisaari-t pėrfshin atė ēka i duhet Kosovės Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu tha se nuk mund tė prejudikojė se ēfarė do tė pėrmbajė pakoja e Martti Ahtisaari-t pėr statusin e vendit, por ėshtė i sigurt se do tė pėrfshijė substancėn esenciale, pra atė ēka edhe i duhet Kosovės.

Qeveria shpreson ta zėvendėsojė UNMIK-un mė 2007 Qeveria e Kosovės do ta zėvendėsojė UNMIK-un gjatė vitit tė ardhshėm dhe prioritet do tė jenė definimi i statusit, kompletimi i qeverisė, hartimi i kushtetutės, miratimi i simboleve shtetėrore, krijimi i ushtrisė, rritja ekonomike, sundimi i ligjit dhe siguria pėr tė gjithė, tha tė mėrkurėn nė mbledhjen e parė tė hapur pėr opinion tė ekzekutivit kosovar kryeministri Agim Ēeku.

Arrestohet njė punonjės i Divizionit tė Sigurimit Pas punės hetimore nga ana e njėsisė sė hetuesisė sė stacionit policor Qendra nė Prishtinė dhe nė bashkėpunim tė ngushtė me punėtorėt e Administratės Gjyqėsore, ėshtė arrestuar njė punonjės i Divizionit tė Sigurimit, thuhet nė njė komunikatė pėr media tė mėrkurėn nga SHPK.

Kuvendi i Ferizajt tėrheq vendimin pėr ruajtjen e shkollave nga arsimtarėt Kuvendi Komunal i Ferizajt tėrhoqi tė mėrkurėn rekomandimin e drejtorisė sė arsimit qė shkollat e komunės tė organizojnė kujdestari gjatė natės pėr ruajtjen e objekteve shkollore.

Bashkėluftėtarėt vlerėsojnė aftėsinė e komandantėve tė tyre gjatė luftės, por jo edhe nė politikė Shoqatat e dala nga lufta e ish Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nė Pejė, kanė vlerėsuar lartė aftėsitė ushtarake tė komandantėve tė tyre gjatė luftės sė UĒK-sė, porse kėto aftėsi, sipas tyre nuk i kanė dėshmuar edhe nė politikė gjatė viteve nė liri.

Ēeku:Kosova ėshtė shembull i respektimit tė minoriteteve Beogradi zyrtar nuk ka bėrė sa duhet pėr t’i ofruar komunitetit shqiptar nė Luginėn e Preshevės hapėsirėn e nevojshme demokratike qė ata tė ndjehen qytetarė tė barabartė, ėshtė thėnė gjatė njė takimi tė mėrkurėn ndėrmjet kryeministrit Agim Ēeku dhe Kryetarit tė Lėvizjes pėr Progres Demokratik nė Luginėn e Preshevės, Jonuz Musliu.

Ēeku thotė se shqiptarėt e Luginės...duhet tė marrin pjesė nė zgjedhjet e Serbisė Shqiptarėt e Luginės sė Preshevės duhet tė pėrdorin tė gjitha mjetet demokratike nė funksion tė pėrmirėsimit tė pozitės sė tyre.

Dėmtohet largpėrēuesi 110 kV Korporata Energjetike e Kosovės (KEK) pėrmes njė komunikate pėr media tė mėrkurėn ka bėrė tė ditur se dje nė mes tė fshatrave Livagja dhe Laplje Sello ėshtė dėmtuar largpėrēuesi 110 kV qė furnizon Lypjanin, janė dėmtuar dhe rrėzuar dy shtylla nga keqbėrėsit dhe pėr kėtė arsye kanė mbetur pa furnizim Lypjani, Shtimja, Magura dhe Janjeva.

Paralajmėrohet grevė e kontrollorėve pėr fluturim, DLAC e kundėrshton Anėtarėsia e Organizatės sindikale tė nėpunėsve nė kontrollin pėr fluturim dhe teknikėn e flotės ajrore nesėr nė orėn 14 do tė mbajė grevė dyorėshe, gjatė sė cilės nuk do tė shėrbehen fluturimet komerciale, paralajmėroi tė mėrkurėn udhėheqja e Sindikatės sė personalit tė flotės ajrore nė sistemin e kontrollit pėr fluturim.

Cėrvenkovski amnistoi 44 persona tė dėnuar Presidenti i Republikės sė Maqedonisė, Branko Cėrvenkovski, me rastin e Vitit tė Ri 2007, amnistoi tė mėrkurėn 44 persona tė dėnuar.

Kuvendi i Maqedonisė miratoi dėrgimin e njėsiteve tė ARM-sė nė misionet paqėsore Kuvendi i Maqedonisė tė mėrkurėn mori vendime pėr dėrgim tė njėsiteve tė armatės pėr pjesėmarrje nė operacionin paqėsor nė Afganistan dhe nė misionin paqėsor tė Bashkimit Evropian nė Bosnjė e Hercegovinė EUFOR, Altea.

Arrestohet ulqinaku Gėzim Guēi dhe dy rusė nėn akuzėn “pastrim parash” Policia e Ulqinit, konfirmoi tė mėrkurėn se ka arrestuar ulqinakun Gėzim Guēi dhe dy shtetasit, Sergej Ilin dhe Josif Karmah, nėn dyshimin pėr kryerjen e veprės.

Nė Ulqin garojnė artistėt e vegjėl shqiptarė Sonte pritet tė shpallen tre fituesit e edicionit tė dytė tė festivalit mbarėkombėtarė tė kėngės pėr fėmijė “Ulqini 2006”, i cili nisi mbrėmė, nėn patronatin e kryetarit tė Komunės, Gėzim Hajdinaga.

Me rastin e vdekjes sė ish-presidentit Ford, Zyra amerikane hap librin e ngushėllimit Nė shenjė nderimi me rastin e vdekjes sė ish-presidentit tė SHBA-ve, Gerald R. Ford, Zyra Amerikane nė Prishtinė do ta hapė librin e ngushėllimit tė mėrkurėn mė 27 dhjetor nga ora 15:00-17:00 dhe tė enjten prej orės 10:00-16:00. Libri i ngushėllimeve do tė jetė i vendosur nė Rezidencėn e shefes sė Misionit, thuhet nė njė deklaratė pėr media nga Zyra amerikane nė Prishtinė.

Mbahet Marshi i parė i veteranėve tė UĒK-sė nė Dukagjin Tė shtunėn, mė 30 dhjetor 2006, nė Kompleksin Memorial tė UĒK-sė nė Gllogjan, mbahen aktivitete nė shėnim tė Ditės sė Veteranit tė UĒK-sė, ku do tė marrin pjesė tė gjitha zonat operative tė UĒK-sė.

Sheferit i zgjatet mandati edhe pėr dy vjet Sheferit i zgjatet mandati edhe "Ambasadorėt e 26 vendeve-anėtare tė NATO-s tė mėrkurėn e vazhduan mandatin e sekretarit tė pėrgjithshėm tė organizatės, Jap de Hop Shefer edhe pėr dy vjet, ndėrkohė qė konfirmimi zyrtar pėr vazhdimin e mandatit tė tij do tė kumtohet nė mbledhjen qė do tė mbahet nė fillim tė muajit tė ardhshėm.

Italia tashmė pesė ditė pa shtyp ditor Italia qw gjashtė ditė ėshtė pa shtyp ditor, pasi tė punėsuarit nė mediumet e shtypura dhe agjencitė e lajmeve edhe mė tej janė nė grevė, pėr shkak tė rrogave tė papaguara dhe pėr shkak tė kushteve tė pakėnaqura pėr punė.

Aeroplani me tė cilin udhėtonte kryeministri i Britanisė ka dal nga pista Njė avion i kompanisė ajrore "British Airways", me 343 pasagjerė nė bord, mes tyre edhe kryeministri britanik Tony Bler, doli mbrėmė nga pista e aeroportit tė Majamit.

Pėrleshje tė reja nė Somali Pėrleshje tė reja mes milicėve islamikė somalian dhe forcave qeveritare somaliane, tė mbėshtetura nga armata e Etiopisė, shpėrthyen sot nė veri tė kryeqytetit tė Somalisė, Mogadishu, nė rajonin e qytetit Xhuhar.

Ka ndėrruar jetė ish presidenti amerikan, Xherald Ford Ish presidenti i SHBA-ve, Xherald Ford ka vdekur mbrėmė nė moshėn 93 vjeēare, kumtoi bashkėshortja e tij.

...informacione mė tė zgjėruara:

“Kemi fat si gjenerata qė po e realizojmė sakrificėn dhe idealin e atyre qė shkrinė veten pėr Kosovėn”, tha Sejdiu
Prishtinė, 27 dhjetor 2006 - Presidenti Fatmir Sejdiu tha se sot jemi gjenerata me fat qė po ia arrijmė ta sublimojmė sakrficėn e shumė brezave, pavarėsinė e Kosovės. Presidenti Sejdiu, nė pritjen pėr gazetarė pėr nder tė Viit tė Ri, tha se gazetarėt ishin njė krah i fortė i proceseve edhe nė momentet kur kanė kritikuar edhe kur kanė afirmuar dhe nė tė gjitha momentet qė ju i keni pėrzgjedhė. Ai tha se jemi nė njė nivel dhe stad tė mirė tė zhvillimeve tė pėrgjithshme edhe tė asaj qė pėrfaqėsojnė mediat. Ai tha se tregohet njė nivel i lakmuehsėm i mirė edhe i profesionalizmit ehde tė ghjitha aspekteve tė tjera qė shkojnė me kėtė pjesė tė pėrbashkėt edhe tė kodit tė gazetarisė. Ai tha se ka pasur mundėsinė qė tė jap prononcime, deklarata e intervista pėr mediat. Ai tha se ende jemi nė pėrfundim tė rrugės dhe nė vitin e ardhshėm do tė jemi krah i fortė ia asaj qė e duam tė gjithė. “Ėshtė njė, vizion, ambicie, mision i pėrbashkėt dhe nuk ka dallim prej asaj ēka dėshirojmė tė realizojmė si institucione, si mekanizma tė tjerė pėrcjellėse edhe nė pjesėn e komunikimit”, tha Sejdiu. Ai tha se viti qė vjen tė jetė vit i komunikimist edhe mė tė ngjeshur edhe tė ēėshtjeve qė janė tė nevojshme pėr debat. Ai poashtu tha se janė tė mirėseardhura edhe inciativat dhe provokimet e drejtpėrdrejta qė mund tė bėhen nė momente tė caktuara. “Dėshirojė pėr tė gjithė ju, dhe mjedisin sukses dhe pėrkushtim nė punė. Do tė kemi njė fat si gjenerata qė bashkėjetojmė qė tė realizojmė sakrificėn dhe idealin e atyre qė e kanė shkrirė veten pėr Kosovėn”, tha presidenti Sejdiu.

Presidenti Sejdiu thotė se statusi do tė zgjidhet nė muajt e parė tė pranverės
Prishtinė, 27 dhjetor 2006 - Presidenti Fatmir Sejdiu tha sot se Ekipi Negociator ka bėrė bilancin vjetor tė punės sė tij, dhe tė ekipeve tė tij, duke vlerėsuar se ėshtė bėrė njė punė e madhe. “Vėrtetė ėshtė bėrė njė punė e madhe gjatė kėtij viti kalendarik, dhe ka qenė njė punė jashtėzakonisht e madhe, pavarėsisht nga fakti i shtyerjes sė paraqitjes sė propozimit tė z.Ahtisari, tha presidenti Sejdiu. Ai tha se ekipi mbetet nė misionin dhe mandatin qė kai dhe kėta muaj tė parė tė vitit 2007 do tė jenė muaj tė pėrkushtimit shumė tė madhė. Ai tha se Ekipi do tė punojė nė mėnyrė qė tė jap tėrė maksimumin megjithė ekipet qė ka, qė tė kontribuojnė nė qasje sa mė tė shpejtė, dhe sipas tij me njė besim tė plotė edhe nė bashkėsinė ndėrkombėtare dhe nė z.Ahtisari. “Ėshtė shumė me rėndėsi tė theksojmė se ėshtė qėndrim i pėrbashkėt i Ekipit qė muajt e parė tė pėrqėndrohemi nė nxjerrjen e ligjit bazik tė Kosovės dhe pėrgatitjes sė tij, pra kushtetutės sė Kosovės dhe qė ajo tė jetė njė kushtetutė moderne qė mbulon apo ngėrthen parametrat mė tė rėndėsishėm tė kushtetutave tė kohės dhe duke pasur parasysh edhe specifikat e zhvillimit nė Kosovė dhe qasjen tonė qė e kemi pėr proceset integruese”, tha ai. Ai tha se Ekipi do tė jetė i fokusuar nė pėrgatitjen e zgjedhjeve tė ardhshme nė Kosovė, qė dėshirojmė dhe ka qenė edhe qėndrim i pėrbashkėt edhe i partive politike. Ai tha se nė bazė tė kushtetutės do tė nxirret edhe ligji zgjedhorė, qė do tė bėhet nė konsultim me partitė politike relevante. Poashtu ai tha se mbeten tė pėrkushtuar nė zgjidhjen e ēėshtjes sė simboleve. Ekipi i ka dhėnė pėrkrahje qėndrimit tė partive politike nė Preshevė, Bujanovc dhe Medvegjė qė tė marrin pjesė nė procesin zgjedhorė atje. I pyetur pėr mandatin e EN-sė nėse ai po bėhet institucion mbi qeveritar, Sejdiu tha se ai ėshtė Grup i Unitetit dhe pėrfaqėson subjektet politike, duke thėnė se disa kanė qenė ēėshtje tė koordinimit pėr ēėshtjet qė janė shumė tė ndjeshme e qė lidhen me statusin. “Natyrisht qė mandati i institucioneve tė Kosovės ėshtė mandat qė mbetet”, tha Sejdiu. Ndėrsa, sa i pėrket pėrmbajtjes sė pakos, tha se fundi i fundit vetė pakoja e pėrgjithshme e marrėveshjes qė do tė propozojė z.Ahtisari, do tė jetė njė pako qė do tė marrė verdiktin edhe nė Kuvendin e Kosovės. Sa i pėrket kohės, ai tha se pritet qė z.Ahtisari ta bėjė propozimin e pakos menjėherė pas zgjedhjeve nė Serbi, dhe se Ekipi ėshtė i gatshėm qė tė ec nė punėn tonė. “Natyrisht tė japim qėndrimin tonė nė kuptimin e konsultave dhe presim qė ky proces tė jetė i shpejtė nė pak muajt nė vijim nė nivelin e KS-sė”, tha ai. Nėse pakoja nuk do tė pėrfshijė nocionin pavarėsi, Sejdiu tha se nuk mund tė prejudikojė se ēfarė do tė pėrfshijė, por nėse ėshtė diēka tjetėr, “do tė jetė pėrfshirje e substancės esenciale ēfarė i duhet Kosovės. “Dhe ne insisitojmė poashtu qė tė jetė edhe formula e pavarėsisė”, tha Sejdiu. Ndėrsa, sa i pėrket faktit se sa janė ata pak muaj, tha se propozimi i z.Ahtisari do tė bėhet menjėherė pas zgjehdjeve nė Serbi, por procesi tjetėr nė vijim mund tė jetė dy tre muajsh. “Por, ajo qė do tė jetė e pėrputhshme dhe intencė e tė gjithė faktorėve tė pėrfshirė edhe e Grupit tė Kontaktit, them edhe nga debati nė KS-, besoj se janė muajt e parė tė pranverės sė ardhshm”, pėrfundoi Sejdiu.

Ēeku: Nė fund tė vitit 2006 ėshtė mė afėr pavarėsisė sesa ka qenė nė fillim
Prishtinė, 27 dhjetor 2006 - Qeveria e Kosovės ėshtė ajo qė do ta zėvendėsojė UNMIK-un me transferimin e kompetencave, tha sot kryeministri Agim Ēeku nė njė mbledhje tė hapur tė qeverisė nė pjesėn e raportimit tė punės njėvjeēare tė ministrave tė kabinetit tė tij. Ēeku tha se gjatė vitit tė ardhshėm pėr qeverinė prioritare do tė jenė definimi i statusit, kompletimi i qeverisė, hartimi i kushtetutės, miratimi i simboleve shtetėrore, krijimi i ushtrisė, rritja ekonomike, sundimi i ligjit dhe siguria pėr tė gjithė. Ēeku u shpreh se Kosova nė fund tė vitit 2006 ėshtė mė afėr pavarėsisė sesa ka qenė nė fillim. Kosova qėndron mė mirė ekonomikisht nė fund tė vitit sesa ka qenė nė fillim, dhe se ka mė shumė pėrkrahės tė pavarėsisė, e mė pak kundėrshtarė tė pavarėsisė. Sipas Kryeministrit, pėr shkaqe tė njohura nuk ndodhi definimi i statusit, ndėrsa shprehu bindjen se do tė arrijmė pavarėsinė. "Kemi pritur ta pėrmbyllim statusin, por pėr shkaqe tė njohura kjo nuk ndodhi dhe ėshtė dėshmuar se jo e tėra varet nga kosovarėt, sepse ėshtė njė projekt i pėrbashkėt me vendorėt dhe ndėrkombėtarėt", tha ai. Ēeku tha se qeveria e ka kaluar njė vit poashtu me pėrpjekje pėr pėrmbushjen e standardeve tė pėrcaktuara nga bashkėsia ndėrkombėtare, pėrmbushja e tė cilave ėhstė vlerėsuar pozitivisht. "Statusi ka qenė prioritet dhe standardet jemi munduar t’i pėrmbushim dhe kemi marrė vlerėsime nga ndėrkombėtarėt. Me pėrmbushjen e standardeve kemi dėshmuar se jemi tė gatshėm pėr pavarėsinė e Kosovės". Kryeministri duke folur pėr integrimin e pakicave kritikoi rolin destruktiv tė Beogradit nė raport me serbėt kosovarė dhe me Prishtinėn zyrtare. "Mesazhet dhe angazhimet e Qeverisė janė dėshmuar se vėrtet dėshirohet integrimi i komuniteteve e nė veēanti atij serb", tha Ēeku. Sipas tij kosovarėt ia kanė arritur ta bindim faktorin ndėrkombėtarė se pengesė e integrimit tė serbėve nuk ėshtė vullneti i Qeverisė dhe institucioneve tjera, por "pengesė ėshtė qėndrimi, interferimi, influenca nganjėherė edhe lidershipi i Beogradit pėr kėtė ēėshtje". Mė pas tė gjithė ministrat nė radhė raportuan punėn e tyre dhe objektivat pėr 2007. Ministri i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, Agim Veliu, tha se kjo ministri ka punuar me pėrkushtim dhe tė gjitha prioritet qė i ka dhėnė qeveria i ka plotėsuar. Ai tha se sfidė e Ministrisė ka qenė dhe ėshtė integrimi i komunitetit serb nė arsim, dhe pėrballja me mungesėn e hapėsirave shkollore pėr tė gjithė nė Kosovė, ndėrsa objektiva mbesin realizimi i dy strategjive, asaj para-universitarė dhe ajo e shkollimit tė larte. Ministri i Punėve tė Brendshme Fatmir Rexhepi dhe ai i Drejtėsisė, si pengesė tė punės sė tyre e pėrmenden faktin se ato u krijuan shumė vonė, por megjithatė sipas tyre nė tė dyja fushat kanė shėnuar progres, ndėrkohė qė janė nė pritje tė marrjes sė pėrgjegjėsive tjera pas transferit tė kompetencave. Rexhepi tha se shpreson nė krijimin e hapėsirės sė mjaftueshme pas ndėrtimit tė objektit tė ministrisė, qė pritet tė kushtojė rreh 3.2 milionė euro, dhe njė pjesė do tė jetė donacion i AER-it. Ethem Ēeku, ministėr i Energjetikės dhe Minierave, pas kėrkesės sė kryeministrit Ēeku, premtoi qė gjatė festave tė fund-vitit tė ketė furnizim tė pandėrprerė me rrymė. Ndėr objektivat ai numėroi pėrzgjedhjen e investitorit pėr ndėrtimin e Termocentralit Kosova C, dhe riparimin e blloqeve tė A-sė. Melihate Tėrmkolli, ministrja e Shėrbimeve Publike, pėrmendi si prioritet pėr vitin 2007 regjistrimin e pėrgjithshėm tė popullsisė, pasi kėtė vit tha se me sukses ėshtė bėrė regjistrimi testues, pėrveē tė komunitetit serb qė e kishte bojkotuar atė. Ministri i Transportit dhe Post-Telekomit tė Kosovės, Qemajl Ahmeti, tha se prioroete pwr 2007 do te jetė fillimi i punimeve pėr autostradėn Merdare-Vėrmicė, poashtu edhe projekti pwr autostradwn Prishtinw Kullw, dhe pwr linjwn hekurudhore me Mailn e Zi. Ministri i Tregtisė dhe Industrisė Bujar Dugolli, prioritet pėr kėtė vit tha se ka regjistrimin e bizneseve tė reja, programi pėr mbrojtjen e konsumatorėve, ndwr sukseset numwroi marrėveshjet pwr tregwti tw lirw dhe hyrjen nw CEFTA. Ndėrsa Ministri i Ekonomisė dhe Financave, Haki Shatri, tha se gjatė kėtij viti vendi ka pasur njw rritje prej 4.5 deri nw 5 pwr qind, apo nėse merren parasysh edhe donacionet prej 3 pwr qind. Ai pėrmendi suficitin, qė siē tha ėshtė jo nga dėshtimi nė realizimin e projekteve, por nga tė hyrat prej tatimeve dhe doganave. Poashtu sukseset dhe objektivat e tyre kanw paraqitur edhe zvwndwsministri i Bujqėsisė Tomė Hajdaraj, Ministri i Shėndetėsisė, Sadik Idrizi, ai i Kulturės Astrit Haraqia, ai i Punės dhe Mirėqenies Sociale, Ibrahim Slmanaj, i Ministrisė sė Pushtetit Lokal, Lutfi Haziri, ministri i Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor, Ardian Gjini, dhe ushtruesi i detyrės sė ministrit pėr Kthim dhe Komunitete, Miroslav Gėrmiq.

Gjeneral Selimi: 2007 tė jetė vit i realizimit tė aspiratave tė Kosovės Komandanti i TMK-sė, gjenerallejtėnant Sylejman Selimi, tha tė mėrkurėn gjatė njė pritje tė organizuar pėr media me rastin e fundvitit, se viti qė po lėmė pas ka qenė i suksesshėm dhe shfaqi shpresėn qė viti i ardhshėm tė jetė vit i realizimit tė aspiratave tė popullit tė Kosovės. Njėkohėsisht pėr bashkėpunimin korrekt, pasqyrimin e aktiviteteve dhe tė arriturave tė TMK-sė gjatė vitit 2006 pėr mediat elektronike dhe ato tė shkruara u ndanė mirėnjohje. Me kėtė rast gjeneral Selimi i ka ndarė mirėnjohje pėr punėn e saj edhe Agjencisė sė Lajmeve Kosovapress.

U pėruruan tri vepra tė akademik Mark Krasniqit Nė Bibliotekėn Kombėtare nė Prishtinė u pėruruan tri vepra tė akademik Mark Krasniqit, pėrmbledhja e njohur e poezive pėr fėmijė “Posta e porositur”, ajo pėr tė rritur “Jehona e kohės” dhe libri i studimeve tė karakterit etnologjik “Mikėpritja nė traditėn shqiptare”. Veprat i ka nxjerrė nė ribotim Shtėpia botuese “Rozafa”. “Pėrmbledhja e poezive pėr fėmijė “Posta e porositur”pėr njė kohė tė gjatė ka zėvendėsuar festivalet, karnevalet e maskenballet qė nuk i kishin nė atė kohė fėmijėt tonė e po ashtu zėvendėsonte edhe bibliotekat e tyre qė ishin mjaft tė pakta”, tha ndėr tė tjera shkrimtari pėr fėmijė Agim Deva. Veprat e Mark Krasniqit, Deva i cilėsoi si shumė tė begatshme , duke theksuar se pėrkundėr shumė shkrimeve studimore, eseistike e kritike nga autorė tė ndryshėm, edhe mė tej ka vend pėr hulumtime tė reja e kėndvėshtrime tė ndryshme. Nė kėtė promovim, Mark Krasniqi ėshtė vlerėsuar si njėri ndėr tė parėt i cili vuri themelet nė disa fusha tė letėrsisė. "Pėrmbledhja e poezive pėr tė rritur “Jehona e kohės” vazhdon tė jehojė edhe sot pas shumė vitesh", ka thėnė Pjetėr Geci nė referimin e tij. Nė fund drejtori i Bibliotekės Kombėtare Sali Bashota akademikut Krasniqi i ndau mirėnjohje pėr kontributin e tij dhėnė kėtij institucioni.

...nga Zėri Amerikės:

Ryker: 2007-ta nuk do tė zhgėnjejė qytetarėt e Kosovės

26-12-2006 - Shefi i Misionit tė Kombeve tė Bashkuara, Joachim Ruecker thotė nė njė intervistė pėr Zėrin e Amerikės se viti 2007, do tė jetė periudhė e zgjidhjes sė statusit politikė tė Kosovės. Ai ka theksuar se komuniteti ndėrkombėtarė ėshtė i pėrcaktuar pėr zgjidhjen e statusit dhe nuk ka nevojė pėr asnjė veprim tė njėanshėm qė do tė ishte i rrezikshėm pėr procesin politikė nė Kosovė

Zoti Ruecker, Kosova po e pėrmbyllė kėtė vit nė pritje qė vitin e ardhshėm tė zgjidhet statusi i saj politikė. Kur prisni ju se do tė mund tė ndodhė kjo?

Johakim Ryker: Mendoj se komuniteti ndėrkombėtarė, Grupi i Kontaktit dhe nė veēanti, i dėrguari i posaēėm Martti Ahtisaari, ėshtė i vendosur qė statusi i Kosovės tė jetė i zgjidhur shumė shpejtė dhe unė besoj plotėsisht nė procesin e drejtuar prej tij.

Por kohėve tė fundit janė shprehur shqetėsime se propozimi i zotit Ahtisaari nuk do ta qartėsojė nė masė tė duhur ēėshtjen e statusit dhe kjo mund t’u lihet vende tė ndryshme qė tė vendosin secili pėr qėndrimin e tyre ndaj statusit. Si mund tė pasqyrohet kjo nė zhvillimet nė Kosovė?

Johakim Ryker: Sė pari mendoj se duhet tė presim propozimin e tė dėrguarit tė posaēėm Martti Ahtisarri, i cili do tė hidhet menjėherė pas zgjedhjeve serbe dhe pastaj do t’u prezantohet tė dyja palėve dhe mė pas do tė mblidhen komentet e tyre pėr tė shkuar pastaj nė New York. Pas kėsaj mund tė bėhen gjykime dhe unė besoj plotėsisht nė kėtė proces dhe ajo qė do tė hedhė ai nė tavolinė, do tė jetė e pranueshme pėr tė dyja palėt. Ai i ka drejtuar negociatat pėr dhjetė muaj dhe i di pozicionet thelbėsore tė palėve dhe ka bėrė njė punė tė hollėsishme nė ēėshtjet kryesore tė negociatave siē janė decentralizimi, vetėqeverisja lokale, mbrojtja e trashėgimisė kulturore, tė drejtat e pakicave kur flitet pėr interesat jetike dhe ēėshtjet ekonomike se ēfarė duhet tė bėhet me pasuritė nėse duhet ndarė ato. Ajo qė dua tė them ėshtė se pakoja e zotit Ahtisaari tashmė dihet dhe pėr ēėshtjet tjera duhet pritur derisa ajo tė jetė nė tryezė dhe siē thashė, unė besoj se propozimi do tė jetė i pranueshėm pėr palėt.

A ka hapėsirė pėr veprime tė njėanshme tė institucioneve vendase tė Kosovės nėse ndodhė njė shtyrje e re e mundshme e zgjidhjes sė statusit?

Johakim Ryker: Siē kam thėnė edhe nė tė kaluarėn, mendoj se ēfarėdo aluzioni nė ndonjė veprim tė njėanshėm, do tė ishte kundėr produktiv dhe i rrezikshėm. Ne duhet tė kemi besim tė plotė tek procesi i zotit Ahtisaari dhe jam i bindur se i dėrguari i posaēėm dhe komuniteti ndėrkombėtare janė tė pėrcaktuar pėr ta parė zgjidhjen e statusit tė Kosovės.

Nė mėnyrė hipotetike, a e kėrcėnon stabilitetin nė Kosovė njė shtyrje e mundshme e statusit?

Johakim Ryker: Unė i kam shpjeguar komunitetit ndėrkombėtarė se shtyrjet e tjera do tė kenė ēmimin e tyre politik dhe ekonomik. Vetėm mendoni tėrė ato projekte nė ekonomi qė presin investime sepse njerėzit presin zgjidhjen e statusit pėr tė pasur qasje nė institucionet financiare ndėrkombėtare. Pra unė preferoj tė flas pėr ēmimin politik dhe ekonomik nėse ka shtyrje tė tjera. Ndryshe, unė mendoj se qytetarėt e Kosovės kanė mirėkuptim tė plotė se statusi mund tė zgjidhet vetėm nėse shoqėria dėshmon maturi dhe nėse ka njė mjedis tė qėndrueshėm dhe tė sigurt.

Njė nga problemet me tė cilat pėrballet Kosova ėshtė integrimi i komuniteteve posaēėrisht komunitetit serb, si i shihni ju zhvillimet nė kėtė ēėshtje?

Johakim Ryker: Mendoj se ėshtė shumė me rėndėsi qė serbėt e Kosovės publikisht tė pėrfshihen nė institucionet e Kosovės dhe nė jetėn e saj politike dhe ekonomike, sepse kjo ėshtė si nė njė lojė futbolli, nėse merrni pjesė ju mund tė ndikoni nė rezultat, ndėrsa nėse rrini anash nuk mund tė ndikoni nė asgjė. Tash shumė serb tė Kosovės e kanė kuptuar kėtė dhe nuk janė tė lumtur qė Beogradi ende po i ndalon dhe po i pengon qė tė integrohen nė jetėn politike dhe ekonomike tė Kosovės.

Si e shihni zgjidhjen e ēėshtjes sė Mitrovicės qė ka mbetur njė ndėr problemet me tė mprehta tė pasluftės nė Kosovė?

Johakim Ryker: Duhet tė presim derisa zoti Ahtisaari tė hedhė mbi tryezė pakon e tij dhe propozimet pėr decentralizimin. Por, nė afat tė mesėm dhe tė gjatė, Mitrovica pėr mua ėshtė njė qytet i vetėm, prandaj ēfarėdo qė del nga propozimi duhet tė jetė njėfarė lloj ombrelle pėr qytetin.

Zoti Ruecker, t’u kthehemi pak zhvillimeve tė brendshme. Pėrplasjet ndėrmjet pozitės dhe opozitės janė shtuar ditėve tė fundit. A e kėrcėnon kjo stabilitetin e brendshėm?

Johakim Ryker: Mendoj se ėshtė shenjė e demokracisė sė shėndetshme nėse opozita luan rolin e saj ndėrsa qeveria luan rolin e saj. Nuk do tė thosha medoemos qė nėse keni njė gjendje tė tillė nė Parlament ku opozita dhe qeveria paraqesin qėndrimet e tyre ėshtė njė shenjė e destabilizimit. Mendoj se duhet tė jemi mė tė bindur se kjo ėshtė shenjė e funksionimit tė demokracisė.

Si e vlerėsoni gjendjen e sigurisė nė Kosovė nė dritėn e zhvillimeve tė fundit si paraqitja e njerėzve me maska dhe zbulimi i njė sasie armėsh ilegale nė njė fshat tė Kosovės qendrore?

Johakim Ryker: Tė gjitha zhvillimet duhet tė merren seriozisht dhe kriminelėt duhet tė sillen para drejtėsisė, Janė bėrė arrestime rreth incidenteve dhe do tė ketė hetime tė mėtejshme dhe jam plotėsisht i sigurt qė drejtėsia dhe policia do tė jenė nė gjendje tė merren me kėtė ēėshtje.

Zoti Ruecker, njė pyetje e zakonshme pėr fundin e vitit, cila ėshtė porosia juaj pėr qytetarėt e Kosovės dhe a kanė ata arsye pėr tė besuar nė vitin tjetėr?

Johakim Ryker: Mendoj se qytetarėt e Kosovės kanė kaluar njė rrugė tė qartė dhe kanė tė drejtė tė dinė ta kenė tė qartė tė ardhmen e tyre. Unė e admiroj mėnyrėn se si e shprehin besimin nė tė ardhmen mė tė mriz dhe kjo shpresė nuk duhet zhgėnjyer dhe nuk do tė jetė e zhgėnjyer. Unė jam plotėsisht i bindur se do tė shohim rezultatet pėrfundimtare sa i pėrket statusit nė vitin 2007. Presim njė vit tė mriz dhe kjo ėshtė porosia ime pėr qytetarėt e Kosovės.

Zoti Ruecker, keni thėnė se do tė jeni shefi i fundit i UNMIK-ut, a mbeteni edhe mė tej pranė kėtij qėndrimi?

Johakim Ryker: Unė kam thėnė se pres tė jem shefi i fundit i UNMIK-ut dhe pres qė do tė kemi statusin tė zgjidhur vitin e ardhshėm. Nuk ka garanci nė politikėn ndėrkombėtare. Duhet tė punojmė shumė tė gjithė sė bashku, qytetarėt e Kosovės, institucionet e pėrkohshme, UNMIK-u, ēdo kush qė dėshiron rezultate tė mirė, por nuk ka garanci. Megjithatė unė besoj se do tė kemi rezultate tė mira vitin e ardhshėm. //VOA//

Ēeku : Realizimi i pavarėsisė mbetet prioritet kryesor edhe pėr vitin e ardhshėm Kryeministri Agim Ēeku tha sot se nė fund tė kėtij viti Kosova ėshtė mė afėr pavarėsisė dhe realizimi i saj mbetet prioritet kryesor edhe pėr vitin e ardhshėm. Nė mbledhjen e fundit tė qeverisė pėr kėtė vit, Ēeku vlerėsoi tė suksesshėm vitin 2006 dhe tha se prioritete kanė qenė standardet, sundimi ligjit, bashkėpunimi rajonal dhe integrimi evropian. Nė kėtė mbledhje, e cila ishte e para e hapur pėr opinion, ministrat kanė folur pėr tė arriturat nė sektorėt e tyre. Pėr vitin e ardhshėm, Ēeku tha se qeveria do tė jetė e pėrfshirė nė procesin e statusit, do punojė nė bartjen e mėtejme tė kompetencave, nė themelimin e ministrive tė reja, si ajo e mbrojtjes dhe e punėve tė jashtme dhe do tė garantojė rritje ekonomike.

Pėrfaqėsues tė partive politike nga Lugina e Preshevės do tė takohen sot nė Gjilan me udhėheqėsit e Shoqatės “Vatra” Pėrfaqėsuesit e partive politike shqiptare dhe tė institucioneve si dhe tė shoqatave e asociacioneve tė tjera qė veprojnė nė Luginė tė Preshevės kanė udhėtuar sot pėr nė Kosovė ku nė Gjilan takohen me udhėheqėsit e Shoqatės “Vatra” qė funksionon nė Kosovė e cila i tubon shqiptarėt e shpėrngulur nga komunat e Preshevės,Bujanocit dhe tė Medvegjės. Nė kėtė takim tė organizuar nga shoqata Vatra, sipas Mitat Saqipit ,sekretar i pėrgjithshėm i PDSH-s,do tė bisedohet pėr situatėn mė tė re politike dhe tė sigurisė me theks tė veēantė pjesėmarrja dhe bojkoti i shqiptarėve tė kėtij rajoni tė zgjedhjeve parlamentare tė Serbisė tė parapara tė mbahen mė 21 janar tė vitit 2007.

Delegacioni i Partisė Forcat e Reja, tė shqiptarėve tė Maqedonisė, ka qėndruar pėr vizitė nė Luginėn e Preshevės Kryetari i Partisė Demokratike Kombėtare-“Forcat e Reja” nė Maqedoni, Hysni Shaqiri, dhe sekretari me marrėdhėnie me publikun, Qani Aliu, kanė qėndruar mbrėmė /e marte/ nė komunėn e Preshevės me ē rast janė takuar me prefektin e Preshevės Ragmi Mustafa. Gjatė kėtij takimi Shaqiri e Mustafa kanė biseduar pėr hapjen e vendkalimit kufitar midis Miratocit tė Preshevės dhe Llojanit tė Likovės sė Maqedonisė. Gjithashtu ėshtė biseduar edhe pėr ēėshtjen e zgjidhjes sė statusit final tė Kosovės dhe pėr zgjedhjet parlamentare tė Serbisė, qė mbahen me 21 janar tė vitit tė ardhshėm. Delegacioni i Partisė Forcat e Reja e shqiptarėve tė Maqedonisė ėshtė takuar edhe me pėrfaqėsuesit e tjerė tė partive politike shqiptare qė veprojnė nė Luginė tė Preshevės, ka njoftuar sot kabineti i prefektit tė Preshevės.

Zbulohet njė rrjet i tregtisė me drogė nga Venezuela pėr nė Evropė Policia polake dhe ajo suedeze, nė njė aksion tė pėrbashkėt kanė zbuluar njė rrjet tė madh tė tregtisė me drogė nga Venezuela pėr nė Evropė. Me kėtė rast janė kapur 1 mijė e 360 kg kokainė. Policia polake tha se aksioni ka ndodhur nė veriperėndim tė vendit ku janė kapur edhe dy polak dhe njė meksikan. Kjo sasi e drogės vlerėsohet nė rreth 85 milion euro.

Ish presidenti amerikan Xherald Ford vdiq nė moshėn 93 vjeēare.

27-12-2006 Bashkėshortja e zotit Ford, Beti Ford, tha se ish presidenti vdiq mbrėmė vonė. Ai ishte shtruar nė spital disa herė gjatė kėtij viti. Ai vuante nga pneumonia dhe kėtė vit iu nėnshtrua dy procedurave nė zemėr.

Zoti Ford ishte presidenti dhe nėn-presidenti i vetėm i Shteteve tė Bashkuara, qė nuk u zgjodh nėpėrmjet votave tė popullit. Ai u emėrua nėn-president nė vitin 1973 pėr tė zėvėndėsuar nėn-presidentin Spiro Agnju, i cili dha dorėheqjen nėn akuzat pėr korrupsion financiar.

Njė vit mė vonė, zoti Ford u bė presidenti i 38 i Shteteve tė Bashkuara pasi presidenti Riēard Nikson dha dorėheqjen, nė valėn e skandalit Uotergejt. Presidenti Ford e fali zotin Nikson pas njė muaji.

Zoti Ford shėrbeu nė Shtėpinė e Bardhė vetėm 895 ditė, por atij i jepet merita se ndihmoi nė shėrimin e plagėve tė vendit pas luftės sė Vietnamit dhe njė periudhe skandali politik. Kur mori detyrėn, zoti Ford tha: ‘Bashkėatdhetarė tė mij, ėndra jonė e keqe dhe e gjatė kombėtare ka marrė fund’. //VOA//

3 mijė trupa amerikane mund tė dėrgohen nė Kuvajt

27-12-2006 - Zyrtarė tė lartė tė departamentit amerikan tė mbrojtjes thonė se Pentagoni pritet tė dėrgojė mbi 3 mijė trupa nė Kuvajt pėr t’u bėrė gati pėr dislokim nė Irak.

Sekretari i mbrojtjes Robert Gates duhet tė miratojė kėtė dislokim. Ky vendim mund tė jetė pjesė e shtimit afat-shkurtėr tė trupave amerikane pėr tė shuar dhunėn e vazhdueshme nė Irak.

Lajmet bėjnė tė ditur se ka tė ngjarė qė trupat tė lėvizin nga njė bazė nė shtetin e Karolinės sė Veriut.

Sekretari Gates bėri njė vizitė 3 ditėshe nė Irak javėn e kaluar, ku u takua me komandantė tė ushtrisė amerikane dhe udhėheqės irakianė pėr tė diskutuar rreth strategjisė pėr pakėsimin e dhunės. Zoti Gates nukj ka thėnė nė se do tė rekomandojė shtimin e pėrkohshėm tė trupave amerikane nė Irak.

Nė aktet mė tė fundit tė dhunės nė Irak, gati 40 veta humbėn jetėn dje nė Bagdat nga shpėrthimet e makinave bombė dhe tė bombave nė anė tė rrugės.

Ndėrkohė ushtria njoftoi pėr vdekjen e gjashtė ushtarėve tė tjerė amerikanė. Kjo shifėr e ēon numrin e pėrgjithshėm tė viktimave amerikane nė Irak nė gati 3 mijė. //VOA//

Ēfarė solli 2006-a nė shkencė dhe teknologji? - Gjatė 25 vjetėve tė ardhshėm pritet qė Sida tė jetė njė ndėr 3 shkaktarėt kryesorė tė vdekjeve nė botė. Ky parashikim i zymtė vjen nga shkencėtarė nė Organizatėn Botėrore tė Shėndetėsisė. Klimatologėt bėjnė parashikime edhe mė tė zymta pėr ndikimin qė pritet tė ketė rritja e temperaturės nė planetin tonė. njė vėshtrim arritjeve kryesore nė mjekėsi dhe shkencė gjatė vitit 2006.

Kohėt e fundit epidemiologėt thanė se do tė bėhet gjithnjė e mė e vėshtirė pėr tė financuar programet e mjekimit nėse nuk ulet numrin e infektimeve tė reja me virusin HIV. 25 milion vetė kanė vdekur nga kjo sėmundje. 39 milion tė tjerė jetojnė aktualisht me Hiv ose me Sidė. Zyrtarėt e shėndetėsisė theksojnė zbatimin e praktikave seksuale qė shmangin infektimet, si pėrdorimin e profilaktikėve.

Nė vitin 2006 Organizata Botėrore e Shėndetėsisė anuloi njė vendim qė pat marrė vite mė parė dhe futi pėrsėri nė pėrdorim pesticidin DDT pėr tė spėrkatur ambjentet e banimit kundėr mushkonjave qė pėrhapin malarjen. DDT u pat ndaluar si pesticid bujqėsor pėr 30 vjet pasi dyshohej se rriste rrezikun pėr kancer. Megjithatė zyrtarėt e shėndetėsisė mendojnė se varianti i ri i kėtij produkti nuk ėshtė i rrezikshėm pėr njerėzit.

Gjatė 2006-s pati njė shqetėsim nė rritje pėr pėrhapjen e gripit tė shpendėve tek njerėzit, dhe nė veēanti shqetėsime se virusi H5N1 mund tė fillonte tė transmetohej nga njė njeri tek tjetri. Shkencėtarėt po pėrpiqen tani tė prodhojnė njė vaksinė kundėr tij.

Nė pėrfundim tė 2006-s zyrtarė tė shėndetėsisė nė Kombet e Bashkuara bėnė thirrje pėr shpėrndarjen e njė vaksine tė re me kosto tė ulėt kundėr virusit HPV i cili shkakton 70 pėr qind tė rasteve tė kancerit nė qafėn e mitrės. Ky lloj renditet nė vend tė dytė nė kanceret mė tė ndeshura tek gratė. Mbipesha doli nė skenė si shqetėsim global. Pėr kėtė u fajėsua mėnyra sedentare e jetesės dhe ushqimet me pėrqėndrim tė lartė yndyre dhe sheqeri. Por u ngrit gjithashtu edhe shqetėsimi pėr prirjen e rrezikshme pėr humbje peshe nė industrinė e modės.

Nė fushėn e kėrkimeve mjekėsore gjatė 2006 ishin nė qendėr tė vėmendjes kėrkimet me qeliza embrionale. Presidenti Bush vuri veton pėr tė mos lejuar pėrdorimin e fondeve federale pėr kėrkime nė Shtetet e Bashkuara. Ndėrsa nė Korenė e Jugut njė shkencėtar u diskretitua pasi kishte pretenduar suksese tė paqena. Megjithatė kėrkimet vazhdojnė nė mbarė botėn.

Nė vitin 2006 sinjale shqetėsuese pėr ngrohjen globale tėrhoqėn vėmendje ndėrkombėtare. Zbulime se si Poli i Veriut ashtu edhe ai i Jugut po shkrijnė i shtangėn shkencėtarėt. Njė studim afat-gjatė arriti nė pėrfundimin se Groenlanda kishte humbur 100 miliardė tonė akull nga viti 2003 deri nė vitin 2005.

Rritja e ēmimeve tė karburantit ndihmoi qė burimet alternative tė energjisė, si era dhe energjia diellore tė bėheshin sektorėt energjetikė me rritjen mė tė madhe nė Shtetet e Bashkuara.

Nė fillim tė vitit 2006, u shėnua njė zbulim i rėndėsishėm arkeologjik. Nė Luginėn e Mbretėrve nė Egjipt u zbulua njė varr 3 mijė vjeēar. Nė shtator shkencėtarėt njoftuan se kishin zbuluar skeletin e njė paraardhėsi tė njeriut qė ka jetuar 3 milion vjet mė parė.

Nasa rifilloi nė 2006-n udhėtimet nė hapėsirė pėr zgjerimin e Stacionit Orbital Ndėrkombėtar. Sondat planetare zbuluan nė Mars gjurmė se ka pasur rrjedha uji. Njė tjetėr sondė dėrgoi nė Tokė pamje mahnitėse tė Saturnit dhe unazave tė tij. Ndėrsa nė gusht, njė konferencė e astronautėve i hoqi Plutonit statusin e planetit, megjithatė Nasa nuk e ka braktisur atė, pasi do tė dėrgojė atje njė sondė qė arrin nė vitin 2015. Ndėrkohė Nasa njoftoi se ka nė plan tė fillojė punėn pėr prodhimin e flotės sė re tė anijeve tė hapėsirės dhe pėr ndėrtimin e njė stacioni ndėrkombėtar nė Hėnė brenda vitit 2020. //VOA//
LAJMET
E marte 26 dhjetor 2006
Besimtarėt katolikė kremtuan Krishtlindjet Besimtarėt katolikė nė Kosovė shėnuan Festėn e Krishtlindjeve nė tėrė vendin, ndėrsa manifestimi qendror u mbajt nė kishėn “Shėn Ndou” nė Prishtinė, ku meshėn e udhėhoqi Zef Gashi, nga Ipeshkvia e Kosovės.

KEK-u premton furnizim stabil me energji elektrike gjatė festave tė fundvitit Ministri i Energjisė dhe Minierave(MEM), Ethem Ēeku, gjatė njė vizite tė martėn nė termocentralet Kosova A, Kosova B dhe mihjet sipėrfaqėsore, ka premtuar se do tė ketė rrymė tė mjaftueshme gjatė festave tė fundvitit.

Sejdiu: Pėr Kosovėn ėshtė me rėndėsi stabiliteti politik Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, tha tė martėn se nuk do tė ketė mė negociata pėr definimin e statusit, pasi pala kosovare konsideron se janė shterė mundėsitė e bisedimeve nė takimet e Vjenės me palėn serbe, dhe beson se Marti Ahtisari do tė dalė sė shpejti me njė zgjidhje pėr Kosovėn.

JEF, AKB, EC kėrkojnė futjen e Kosovės nė marrėveshjen pėr lehtėsimin e vizave Shengen Federalistėt e Ri Evropian (JEF Kosova) Aleanca Kosovare e Bizneseve (AKB) dhe “European Citizens” (EC), nė njė letėr tė hapur tė martėn drejtuar zyrtarėve tė lartė evropianė dhe institucioneve vendore e ndėrkombėtare nė Kosovė, kanė shprehur indinjatėn me vendimin e BE-sė, e cila ka pėrjashtuar Kosovėn nga negociatat pėr arritjen e marrėveshjes pėr lehtėsimin e vizave Shengen, pėr vendet e Ballkanit qė kanė filluar kėtė vit dhe qė do tė finalizohen nė vitin 2007.

Elshani: Pėr rastin e Shtuticės ka edhe tė dyshuar tė tjerė Zyrtarėt e Shėrbimit Policor tė Kosovės thanė tė martėn pėr Kosovapress se ka edhe tė dyshuar tė tjerė nė lidhje me rastin e Shtuticės sė Drenasit, ku javėn e kaluar ishin kapur njė sasi armėsh dhe municioni, por nuk kanė specifikuar tė dhėna tjera.

Berisha: Kuvendi, shembull dėshmie se Kosova meriton pavarėsinė Kuvendi i Kosovės ėshtė njė shembull qė dėshmon se Kosova meriton pavarėsinė pasi institucionet e saja munden dhe dinė tė menaxhojnė si duhet, tha tė martėn mbrėma kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Kolė Berisha, gjatė njė konference pėrmbyllėse pėr media pėr kėtė fundvit.

Ēeku: Ekonomia e Kosovės ka njė rritje prej 3 pėr qind Njė pjesė e opozitės e pėrdori buxhetin si referendum pėr qeverinė qė drejtoj, ani pse buxheti ėshtė njė mekanizėm ekonomik dhe s’ėshtė dashur tė instrumentalizohet pėr qėllime politike, ka thėnė kryeministri i Kosovės Agim Ēeku.

Agim Ēekut i ka humbur rruga nė oborr, thotė Rexhepi Nėnkryetari i partisė mė tė madhe opozitare nė vend, Partisė Demokratike tė Kosovės, Bajram Rexhepi ka deklaruar tė martėn se perspektiva e Kosovės ėshtė nė rrezik dhe krizė pėr shkak tė keqqeverisjes dhe dėshtimit tė qeverisė aktuale.

PDK thotė se nuk synon qeveri gjithėpėrfshirėse Vazhdojnė tė mbeten tė acaruara marrėdhėniet pozitė-opozitė. Opozita vlerėson se pas dėshtimeve tė fundit, "kryeministrit Agim Ēeku i ka humbur rruga nė oborr". Nė njė konferencė pėr media, nėnkryetari i PDK-sė, Bajram Rexhepi deklaroi se opozita nuk dėshiron tė bėhet pjesė e njė qeverie gjithėpėrfshirėse, pasi nuk dėshiron tė bėhet bartėse e dėshtimeve tė qeverisė aktuale. Sipas tij, PDK do tė angazhohet nė tė gjitha proceset shtetformuese tė Kosovės, tė cilat do tė duhej tė menaxhoheshin nga njė trup gjithėpėrfshirėse e ngjashme me Ekipin Negociator.

Organizata “Ēohu” mbėltoi Pemėn Antikorrupsion Organizata pėr Demokraci, Antikorrupsion dhe Dinjitet “Ēohu” me rastin e Krishtlindjeve ka mbėltuar nė Sheshin “Skėnderbeu” Pemėn Antikorrupsion.

Varet nga Sejdiu kujt do t’ia bartė pėrgjegjėsitė, pohon Kryeziu Vetėm njė ditė pas deklarimeve tė Nexhat Dacit se LDK mund tė ndahet, njė mundėsi tė tillė nuk e ka pėrjashtuar as nėnkryetari i partisė, Eqrem Kryeziu. Sipas tij “kjo ėshtė e mundshme, por asgjė nuk duhet tė ketė paragjykime ngase kjo i duhet realitetit tė Kosovės, nuk mund tė ndalet”.

Pacolli: Gjakova nė asnjė mėnyrė nuk e meriton kėtė gjendje nė tė cilėn ndodhet aktualisht Kėshtu ka deklaruar kryetari i Aleancės Kosova e Re , Behxhet Pacolli, nė Gjakovė, duke marrė pjesė nė njė debat me qytetarė, tė organizuar nga Dega e ARK-sė pėr kėtė komunė. Fillimisht, Pacolli ka vizituar varrezat e dėshmorėve tė kombit, pastaj varrezat e martirėve nė Ēabrat dhe varrezat e 386 martirėve tė Rekės sė Keqe, tė rėnė me 27 prill 1999 nė Meje. Duke theksuar se vetėm me punė do tė arrijmė se sė bashku tė dalim nga kjo situatė e papranueshme ka thėnė ai, Pacolli ka kritikuar institucionet qeverisėse tė Kosovės pėr neglizhencėn dhe paaftėsinė e tyre nė zgjidhjen e shumė problemeve themelore me tė cilat ēdo ditė ballafaqohen qytetarėt tonė. ”Po tė isha nė krye tė institucioneve, prapė ta fitoja besimin tuaj vetėm pėr tre muaj do ta zgjidhja problemin e energjisė elektrike nė Kosovė”, ka shtuar Pacolli. I pyetur nga qytetarėt se cili ėshtė mendimi i tij pėr gjendjen e fundit tė krijuar pas kuvendit tė LDK-sė, Pacolli tha se njė gjė e tillė ėshtė e papranueshme pėr Kosovėn dhe se kjo qeveri nuk meriton tė qeverisė me vendin .

Pėrurohet rruga e asfaltuar Bushat-Carralevė Tė martėn nė hyrje tė fshatit Grykas (ish-Tėrdevc) ėshtė bėrė pėrurimi i rrugės sė asfaltuar Bushat-Carralevė, pėrshkon fushėgropėn e Drenicės dhe ėshtė e njė rėndėsie tė veēantė, me mbi 16 km gjatėsi dhe lidh dy magjistralet (atė Prishtinė-Pejė dhe Prishtinė-Prizren).

Policia arreston personin qė vrau kamerieren bullgare Komanda Regjionale e SHPK-sė nė Ferizaj njoftoi tė martėn se ėshtė arrestuar personi i dyshuar pėr vrasjen e shtetases bullgare, tė dielėn e kaluar nė njė kafene tė Ferizajt dhe se ai po mbahet nė arrest me akuzė pėr vrasje.

Presidenti Moisiu kremtoi Krishtlindjet nė qytetin e Lezhės Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisi kremtimin e Festės sė Krishtlindjeve e ka shėnuar nė Lezhė.

Milloshovski: Me autoritetet kosovare do tė konfirmojmė marrėveshjen pėr kufirin" Nuk ka ndryshim nė qėndrimin rreth demarkacionit tė kufirit me Kosovėn, sepse tė dy palėt pajtohen se kjo ėshtė ēėshtje teknike", tha shefi i diplomacisė maqedone, Antonio Milloshoski . "Nuk ka kurrfarė modalitete tė reja. Bėhet fjalė pėr njė harmonizim tė ndėrsjellė tė tė gjithė faktorėve, mė sė shumti tė Shkupit dhe Prishtinės, tė cilėt kėtė ēėshtje e trajtojnė si teknike, qė do tė thotė se vlefshmėria legjitime e marrėveshjes ėshtė konfirmuar edhe nga Kryesia e Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara dhe kjo do tė jetė vetėm njė konfirmim teknik i asaj qė do tė thotė mbyllje tė demarkacionit. Pėrpjekjet tona diplomatike shkojnė nė kėtė drejtim, ndėrsa edhe anasjelltas marrim informata dhe paralajmėrime se kjo ēėshtje mes shumė ēėshtjeve tė tjera teknike rreth statusit final tė Kosovės do tė trajtohet nė kėtė dokument", tha Milloshoski, duke shtuar se kjo o tė jetė edhe njė kontribut pėr pėrforcimin e stabilitetit nė rajon.

Aeroporti i Shkupit propozohet tė marrė emrin “Leka i Madh” “Leka i Madh” dhe “Shėn Pali” janė propozimet e reja pėr emėrtimin e tė dy aeroporteve ndėrkombėtare nė Maqedoni.

Maqedonia fitoi katėr objekte tė ish-RSFJ-sė nė vendet e huaja Maqedonisė i takuan katėr objekte gjatė ndarjes sė pėrfaqėsive diplomatike-konsullore tė ish-RSFJ-sė nė botė. Maqedonia fitoi ambasadėn nė Kambera, njė pjesė tė ndarė tė ambasadės nė Athinė me objekt dhe oborr, ndėrtesėn e konsullit nė Cyrih dhe rezidencėn prej 320 m2 nė Romė, lajmėroi MPJ-ja e Maqedonisė.

Sllovenia shėnon Ditėn e pavarėsisė Sllovenia prej shpalljes sė pavarėsisė nė vitin 1990 kaloi njė rrugė tė suksesshme drejt njė shteti tė zhvilluar evropian dhe anėtareje tė barabartė tė BE-sė dhe NATO-s, tha kryeministri i Sllovenisė Janez Jansha nė porosinė drejtuar popullit slloven me rastin e Ditės sė pavarėsisė - 26 dhjetor.

Pėrfaqėsues tė partive politike nga Lugina e Preshevės do tė takohen sot nė Gjilan me udhėheqėsit e Shoqatės “Vatra” Pėrfaqėsuesit e partive politike shqiptare dhe tė institucioneve si dhe tė shoqatave e asociacioneve tė tjera qė veprojnė nė Luginė tė Preshevės kanė udhėtuar sot pėr nė Kosovė ku nė Gjilan takohen me udhėheqėsit e Shoqatės “Vatra” qė funksionon nė Kosovė e cila i tubon shqiptarėt e shpėrngulur nga komunat e Preshevės,Bujanocit dhe tė Medvegjės. Nė kėtė takim tė organizuar nga shoqata Vatra, sipas Mitat Saqipit ,sekretar i pėrgjithshėm i PDSH-s,do tė bisedohet pėr situatėn mė tė re politike dhe tė sigurisė me theks tė veēantė pjesėmarrja dhe bojkoti i shqiptarėve tė kėtij rajoni tė zgjedhjeve parlamentare tė Serbisė tė parapara tė mbahen mė 21 janar tė vitit 2007.

Pėr krimet e kryera nė Kosovė dėnohet njė ish polic serb me 20 vjet burg Njė Gjykatė e lartė serbe ka dėnuar me 20 vjet burg njė ish policisė serb pėr krimet e kryera gjatė vitit 1999 nė Kosovė.

Koshtunica: Ēdo zgjidhje pėr Kosovėn duhet tė jetė nė pajtim me Kartėn e KB-sė Kryeministri i Serbisė Vojisllav Koshtunica ka vlerėsuar se ideja pėr pavarėsimin e Kosovės dhe copėtimin e Serbisė paraqet idenė mė tė rrezikshme nė Evropė".

Forcat etiopiane iu afruan kryeqendrės somaleze Mogadishu Forcat etiopiane tė martėn iu afruan kryeqendrės somaleze Mogadishu, si pjesė e fushatės kundėr forcave islamike tė Qeverisė nė transicion, njoftoi njė pėrfaqėsues i lartė i Qeverisė sė Somalisė.

Thirret mbledhja e jashtėzakonshme e KS tė OKB-sė Kėshilli i Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, me kėrkesė tė pėrfaqėsuesit special tė kėsaj organizate pėr Somali, Fransua Lonseni Fol, do tė mbajė tė martėn mbrėma njė mbledhje tė jashtėzakonshme lidhur me konfliktin e armatosur nė Somali.

...informacion shtesė:

UNDP zgjodhi Canėn tė avokojė pėr objektivat e zhvillimit tė mijėvjeēarit

Prishtinė, 26 dhjetor 2006 - Programi i Kombeve tė Bashkuara pėr Zhvillim UNDP, tė martėn nė Prishtinė ka pritur futbollistin Lorik Cana, i zgjedhur nga kjo organizatė qė tė avokojė pėr objektivat e zhvillimit tė mijėvjeēarit, si nė rrafshin global ashtu edhe nė atė vendorė.

Shefi i zyrės se UNDP-sė, Fred Mauring tha me ketė rast se Loriku do tė jetė kosovari i parė, i cili nė kėtė fushė do t’ju bashkėngjitet kolegėve tė tij Ronaldos dhe Zidanit si edhe shumė personaliteteve tjera nė botė, pėr tė promovuar vlerat e mijėvjeēarit.

“Deklarata e Mijėvjeēarit ėshtė njė program i aktiviteteve, tė cilat potencojnė shqetėsimet rreth paqes, sigurisė dhe zhvillimit, tė cilėn nė shtator tė vitit 2000 e miratuan 147 kryetarė shtetesh dhe qeverish dhe 191 kombe,” tha Mauring, shefi i UNDP-sė nė Kosovė, dhe ka shtuar se organizata qė drejton ai (UNDP) ka nderin qė nė kuadėr tė kėtij programi do ta ketė edhe Lorik Canėn, i cili sot bėnė hapin e parė nė avokim pėr tė luftuar varfėrinė dhe plagėt tjera tė popullit tė Kosovės.

Nė anėn tjetėr futbollisti i njohur kosovarė, Lorik Cana tha se me ketė fushatė do t’i bėjė thirrje popullit tė Kosovės qė tė koncentrohen nė ēėshtjet siē ėshtė mirėqenia e fėmijėve, shėndeti i nėnave dhe varfėria.
LAJMET
E hėnė 25 dhjetor 2006
Besimtarėt katolikė kremtojnė Krishtlindjet Mbrėmė nė mesnatė, tė gjithė besimtarėt katolikė nė mbarė botėn, filluan kremtimin e Festės sė Krishtlindjeve. Kėtė festė e festuan edhe besimtarėt katolikė nė Kosovė. Manifestimi qėndror u mbajt nė kishėn “Shėn Ndou” nė Prishtinė. Me rastin e kėsaj feste, pėrfaqėsues tė institucioneve tė Kosovės, tė subjekteve politike dhe prijės tė komuniteteve fetare kanė dėrguar urime nė adresė tė Ipeshkvisė sė Kosovės, nė tė cilat dominon dėshira pėr paqe, tolerancė ndėrqytetare, por edhe urimi qė festat e ardhshme tė festohen nė Kosovėn e pavarur.

Aeroporti Ndėrkombėtar i Prishtinės gjatė festave funksionon pa probleme Nė kohėn festive tė fund-vitit, nė Aeroportin Ndėrkombėtar tė Prishtinės ėshtė shtuar numri i operimeve pėr shkak tė shtimit tė numrit tė udhėtarėve. Megjithėkėtė zyrtarėt thonė se gjithēka po shkon pa probleme dhe kėshtu do tė jetė deri nė pėrfundim tė festave pasi edhe paralajmėrimet meteorologjike flasin pėr njė mot tė mirė. Me afrimin e festave ėshtė shtuar numri i udhėtarėve qė ka reflektuar me shtimin e numrit tė operimeve nė Aeroportin Ndėrkombėtar tė Prishtinės. Sipas zėdhėnėsit, Skender Bucolli e shtuna ka qenė dita kur ka pasur mė sė shumti operime. Zėdhėnėsi Bucolli thotė se gjithēka po shkon pa probleme pasi aeroporti tashmė ka kapacitete tė mjaftueshme pėr tu pėrballur edhe me ndonjė fluks tjetėr. Faktor pozitiv sipas tij ėshtė edhe paralajmėrimi nga shėrbimi meteorologjik se sė paku deri nė fund vitit do tė mbretėroj mot i mirė. Bucolli thotė se nuk ka pasur probleme as pėr sa i takon rregullave tė reja tė sigurisė tė Bashkimit Evropian pėr sasinė e lėngjeve nė bagazhet e udhėtarėve, e tė cilin rregull po e aplikon qė nga fillimi edhe Aeroporti i Prishtinės.

Kryeministri Ēeku uron festat dhe polemizon me opozitėn Kryeministri i Kosovės Agim Ēeku ia ka uruar qytetarėt e Kosovės pėr festat e fundit tė vitit. Ai shpreh bindjen se kėto festa do tė shėrbejnė nė forcimin e mėtejmė tė mirėkuptimit dhe tolerancės, i cili do tė transferohej edhe ne politikė. Nė fjalimin javor radiofonik, kryeministri ēeku ka theksuar se qeveria e Kosovės ėshtė funksionale, e cila po i kryen detyrat me pėrgjegjėsi. Pasi i ka uruar tė gjithė qytetarėt pėr festat e fundit vitit, Kryeministri Ēeku ėshtė ndalur nė zhvillimet e javės sė shkuar tė cilat i vlerėsoi mjaft dinamike. Ēėshtja e Buxhetit tė Kosovės, i cili u bė shkak i ashpėrsimit nė Parlament, vlerėson Kryeministri Ēeku, ka ndodhur nė kohėn kur vendit i nevojitet stabiliteti politik.”Njė pjesė e opozitės e pėrdori Buxhetin si referendum pėr qeverinė qė drejtoj, ani pse buxheti ėshtė njė mekanizėm ekonomik dhe s’ėshtė dashur tė instrumentalizohet pėr qėllime politike” tha ai. Nė fjalimin javor nė Radio Kosovė, kryeministri Ēeku ka sqaruar se Buxheti i Kosovės pėr vitin 2007 ėshtė pėrgatitur nė bazė tė njė procesi transparent. Duke sqaruar se Buxheti i Kosovės ėshtė instrumenti i vetėm madhor qė ka vendi dhe qytetarėt e saj nė dispozicion, ai shtoi se Buxheti ka treguar pėrmirėsim me njė rritje tė totalit prej 4% tė tė hyrave.”Pėrkundėr parashikimeve pesimiste, ekonomia e Kosovės ka njė rritje prej 3%. Kėto tė dhėna sinjalizojnė se ekonomia jonė e vogėl po rimėkėmbet: tha Ēeku.
Kryeministri Ēeku ėshtė shprehur pėr njė konstruktivitet tė opozitės, sepse ajo ėshtė pjesė e Ekipit tė Unitetit dhe e vendim –marrjeve nė tė gjithė ēėshtjet mė interes tė vendit.
Nė fund tė fjalimit javor nė Radio Kosovė, Kryeministri Ēeku ua ka bėrė me dije qytetarėve tė Kosovės, se Qeveria ėshtė funksionale nė kryerjen e detyrave me intensitet dhe pėrgjegjėsi.

"ĒOHU" mbolli "Pemėn Antikorrupsion" Organizata “ĒOHU”, dje nė Sheshin Skėnderbeu mbolli njė bredh qė e ka quajtur “Pema Atikorrupsion”. Pėr 7 vjet me radhė, nė Kosovė ėshtė mbjellė “Pema e Pavarėsisė”, ndėrsa sivjet kjo Organizatė do ta ndėrrojė kėtė praktikė duke mbjellė bredhin e quajtur “Pema Antikorrupsion”, qė sipas saj simbolizon hedhjen e njė hapi drejt ndėrtimit tė njė shoqėrie tė pastėr, njė shteti pa korrupsion dhe pa krim tė organizuar, thanė udhėheqėsit e kėsaj organizate.

U shpėrndahen dhurata fėmijėve tė dėshmorėve Qendra pėr tė Mbrojtjen e tė Drejtave tė Fėmijėve nė Prishtinė, nė bashkėpunim me grupet pėr tė drejtave e fėmijėve tė shkollave fillore tė kryeqytetit, filluan sot aksionin humanitar pėr shpėrndarjen e mbi 400 pakove pėr fėmijėt e dėshmorėve dhe familjeve me gjendje tė rėndė sociale nėpėr anė tė ndryshme tė Kosovės. Sipas zyrtarėve tė kėsaj qendre aksioni, ėshtė pėrpjekje e tyre qė sė paku gjatė kėtyre festave t’u ndihmohet kėtyre fėmijėve .

Rashkoviq-Iviq: Statusi i Kosovės nuk do tė zgjidhet as nė mars e as nė qershor Kryetarja e Qendrės koordinuese tė Serbisė pėr Kosovėn, Sanda Rashkoviq Iviq ka thėnė se edhe pas propozimit tė Martti Ahtisaarit, do tė duhej tė vazhdonin bisedimet ndėrmjet Beogradit e Prishtinės pėr njė zgjidhje kompromisi pėr statusin e Kosovės. Nė njė intervistė pėr gazetėn beogradase "Blic" ajo ka shprehur bindjen e saj se statusi nuk do tė zgjidhet nė mars ose nė qershor. Nė kėtė aspekt ajo tha se "nė bashkėsinė ndėrkombėtare ka ndryshime tė rėndėsishme nė qėndrimet pėr afatet" duke shtuar se "kundėr vendimit tė shpejtė janė anėtarėt e rėndėsishėm tė Grupit tė Kontaktit – Gjermania dhe Italia". Sanda Rashkoviq Iviq ka thėnė se zyrtarisht i ėshtė vėrtetuar se Rusia nė Kėshillin e Sigurimit nuk do tė votoj pėr pavarėsinė e Kosovės dhe se do tė jetė edhe kundėr miratimit tė "rezolutės sė re tė paqartė dhe neutrale, nė tė cilėn nuk pėrmendet as sovraniteti i Serbisė e as pavarėsia e Kosovės".

...tensione nė Vojvodinė:

Hiqen simbolet nga institucionet pas ndėrrimit tė pushtetit nė Zrenjanin Kryetari i Kuvendit tė Vojvodinės, Bojan Kostreshi, u ka dėrguar dje letėr pėrfaqėsuesve tė shumė institucioneve evropiane, me tė cilėn i njofton ata pėr ndėrrimin e pushtetit nė Zrenjanin dhe heqjen e simboleve tė Vojvodinės nė tė gjitha institucionet publike tė kėtij qyteti. Kostreshi nė kėtė letėr u tregon evropianėve se me gjithė kėrkesėn qė i ka bėrė kryeministrit serb, Vojislav Koshtunica, qė ta tėrheqė vendimin e Qeverisė pėr ndėrrimet nė Zrenjanin, kjo nuk ėshtė bėrė nga ai.

Njė bullgare e vrarė nė Ferizaj Mbrėmė rreth orės 18:30 nė afėrsi tė shkollės sė mesme teknike ”Pjetėr Bogdani” nė Ferizaj, nga persona tė panjohur ėshtė vrarė njė femėr rreth 30 vjeēare. Kėshtu ka bėrė tė ditur pėr RTK zėdhėnėsi i SHPK-sė pėr rajonin e Ferizajit Behxhet Krasniqi. Motivet e vrasjes ende nuk dihen, pėrderisa bėhet e ditur se viktima ishte me nėnshtetėsi bullgare dhe se punonte si kameriere nė njė lokal afėr vendit ku ka ndodhur vrasja.

KS i OKB-sė dėnoi sulmet ndaj gazetarėve Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė dėnoi ashpėr sulmet ndaj gazetarėve nė konfliktet e armatosura. Pėrfaqėsuesit e mediave janė persona civilė dhe duhet tė trajtohen si tė tillė, thuhet nė njė Rezolutė tė miratuar njėzėri nė Kėshillin e Sigurimit. Tek tė gjitha palėt e pėrfshira nė konflikt nė mbarė botėn apelohet qė tė heqin dorė nga dhuna ndaj gazetarėve dhe tė respektojnė pavarėsinė e tyre. Kjo ėshtė rezoluta e parė e Kėshillit tė Sigurimit e cila merret, nė mėnyrė tė posaēme, me kėtė problematikė.

Rusia largon nga kryeqyteti gjeorgjian bazat ushtarake Rusia edhe zyrtarisht i ka dorėzuar Gjeorgjisė bazėn e vet ushtarake nė Tbilisi, ndėrsa 340 ushtarėt e fundit rusė janė larguar parmbrėmė nga Tbilisi. Pėr herė tė parė pas 200 vjetėsh, kryeqendra e Gjeorgjisė, Tbilisi, ėshtė pa ushtarė rusė. Nė Gjeorgji mbeten edhe dy baza ushtarake ruse. Gjeorgjia akuzon Moskėn se mbėshtet rajonet separatiste tė Abkhazisė dhe tė Osetisė Jugore, ndėrsa Kremlini kundėrshton afrimin e kėtij vendi me Perėndimin.

Izraeli zhbllokon 100 milionė dollarė pėr palestinezėt Kabineti izraelit dje njėzėri miratoi zhbllokimin dhe transferimin e 100 milionė dollarėve taksa nė zyrėn e presidentit palestinez, Mahmud Abbas. Kryeministri izraelit, Ehud Olmert, tha se paratė do tė transferohen pėrmes njė mekanizmi special, pėr t'u siguruar se do tė pėrdoren pėr qėllime humanitare. Dy liderėt zyrtarisht u dakorduan qė t'i zhbllokojnė fondet nė takimin e tyre nė Jerusalem.
LAJMET
E shtunė dhe e dielė - 23 dhe 24 dhjetor 2006
- Udhėheqėsit e institucioneve dėrgojnė mesazhe urimi pėr Krishtlindje
- Vordsvort: Situata nė Kosovė ėhtė shumė specifike
- Albin Kurti: Fare pak serbė nė Kosovė janė njėmend vendas.Ata po e forcojnė Serbinė nė Kosovė.
- Gazetari i “Kohės Ditore”, Gazmend Syla zgjidhet kryetar i ri i AGPK-sė
- Pėrfundoi festivali i kėngės pėr fėmijė “Gjakova 2006”

...mė hapėt:

Ēeku pėrgėzon qytetarėt besimit tė krishterė me rastin e Krishtlindjeve Prishtinė, 23 dhjetor 2006 - Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, ka pėrgėzuar tė shtunėn qytetarėt e besimit tė krishterė me rastin e festės sė Krishtlindjeve duke shprehur besimin se kremtimi i Krishtlindjeve do tė shėnojė rilindjen shpirtėrore dhe forcimin e mirėkuptimit dhe tė tolerancės ndėrmjet pjesėtarėve tė tė gjitha feve dhe etnive nė Kosovė.

Udhėheqėsit e institucioneve dėrgojnė mesazhe urimi pėr Krishtlindje
Beograd 24 dhjetor 2006- Me rastin e Festės sė Kėrshėndellave, udhėheqėsit e institucioneve tė Kosovės, ata tė partive politike, si dhe ata tė bashkėsive e organizatave tjera nė vendin tonė, kanė pėrgėzuar qytetarėt – besimtarė katolikė me dėshirat mė tė mira pėr paqe dhe gėzim. Urime kanė dėrguar Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, kryeparlamentari Kolė Berisha, kryeministri Agim Ēeku, kryetari i BIK, Myftiu Naim Tėrnava, kryetari i PDK-sė, Hashim Thaēi, Kryesia e Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, etj. Presidenti Sejdiu uroi qytetarėt dhe besimtarėt katolikė tė Kosovės me rastin e Festės sė Krishtlindjeve , duke thėnė se "Sivjet pėr herė tė shtatė po i kremtojmė Krishtlindjet nė Kosovėn e lirė. Qe shtatė vjet e gjysmė populli i Kosovės ėshtė ringjallur dhe me shpirtin e tij tė fortė e ka rindėrtuar vendin dhe e ka shtuar pėrkrahjen ndėrkombėtare. Nė kėtė festė, nė frymėn e porosisė sė Jezusit, duhet tė punojmė edhe mė shumė pėr ta afruar ditėn e pavarėsisė sė Kosovės. Ashtu si buka qė na fal Zoti, sot na duhet paqja, mirėkuptimi dhe nderimi pėr njėri-tjetrin. Urime tė sinqerta pėr Krishtlindje ushtarėve dhe komandantėve tė NATO-s dhe tė KFOR-it, tė cilėt ditė e natė po bėjnė sigurinė dhe mbrojtjen e Kosovės. Po ashtu pėrgėzojmė UNMIK-un, OSBE-nė, pėrfaqėsitė diplomatike nė Prishtinė dhe organizatat joqeveritare e humanitare nė Kosovė.Zoti e bekoftė Kosovėn dhe popullin e saj! ".Presidenti Sejdiu i ka dėrguar njė telegram urimi Papa Benediktit XVII, nė emrin e tij dhe tė popullit tė Kosovės, duke theksuar se " E ēmojmė shumė angazhimin Tuaj pėr paqe dhe harmoni mes etnive, kulturave dhe religjioneve. Populli i Kosovės i pret kėto Krishtlindje me punė tė pėrkushtuar pėr paqe tė pėrhershme, mirėkuptim e gėzim nė Kosovė dhe midis njerėzve e popujve tė botės. Jemi tė bindur se edhe mė tej, ashtu si gjithmonė mė parė, Kosova - Dardania antike, vendi i martirėve tė parė tė Krishterimit, do ta ketė mbėshtetjen Tuaj pėr lirinė, paqen dhe pavarėsinė e saj.Ju dėshirojmė jetė tė gjatė e shėndet tė mirė!" thuhet nė fund kėtij telegram urimi. Presidenti Sejdiu pėrgėzoi imzot Dodė Gjergjin . Edhe Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Kolė Berisha tė gjithė besimtarėve tė Kosovės iu uron Festėn e Kėrshėndellave . “Me rastin e Festės sė Kėrshėndellave , qė ėshtė festė e jetės dhe paqės , e dashurisė dhe e mirėbesimit , uroj qė nė ēdo familje shqiptare tė mbretėrojė dashuria, begatia dhe toleranca e solidariteti. Kjo festė na ofron rastin e mrekullueshėm qė tė urojmė njėri –tjetrin , tė lutemi e tė punojmė sa mė shumė pėr prosperitetin dhe dinjitetin e Kosovės sė pavarur nė mesin e shoqėrive tė emancipuara e tė zhvilluara. Njė urim tė veēantė dhe shumė tė ngrohtė me rastin e Krishtlindjeve iu drejtoj edhe pjesėtarėve tė KFOR-it , punonjėsve tė zyrave diplomatike dhe stafit civil ndėrkombėtar nė Kosovė me urimin pėr paqe tė pėrjetshme nė mes tė njerėzve." Kryetari i Kuvendit tė Kosovės Kolė Berisha i ka dėrguar njė telegram urimi imzot Dodė Gjergjit, ipeshkėv i Ipeshkvisė katolike tė Kosovės, pėr festėn e Krishtlindjeve , me urimet mė tė pėrzemėrta."Me rastin e Festės sė Kėrshėndellave, e cila ka simbolikėn e lindjes sė besimit e tė paqės , ju pėrshėndes pėrzemėrsisht dhe ju pėrgėzoj pėr punėn qė bėni nė kultivimin e paqes e mirėkuptimit, dashurisė, besimit e solidaritetit mes njerėzve. Kosova meriton dhe do tė ketė tė ardhme tė ndritshme e tė prosperuar. Kėsaj I kontribuojnė edhe lutjet, urimet tona nė kėtė ditė tė bekuar." Kryetari i PDK-sė Hashim Thaēi, mė rastin e Kėrshėndellave pėrgėzon Ipeshkvin e Ipeshkvisė sė Kosovės z. Dodė Gjergji si dhe gjithė besimtarėt katolik. Gjithashtu edhe AAK ua uron Krishtlindjet mbarė besimtarėve tė krishterė me dėshirėn qė tė kalojnė ēaste sa mė tė hareshme dhe kudo nė familjet e tyre tė mbretėrojė harmonia, mirėkuptimi dhe mbarėsia.

Vordsvort: Situata nė Kosovė ėhtė shumė specifike
Beograd 24 dhjetor 2006 - Nė njė intervistė pėr gazetėn beogradase “Blic”, ambasador britanik nė Beograd, Xhon Vordsvort, ka thėnė mes tjerash se situata nė Kosovė ėshtė specifike, si rrjedhojė e politikės sė Millosheviqit dhe gjithė asaj qė ka ndodhur nė vitet 1998 dhe 1999. KB e kanė marrė pėrgjegjėsinė pėr Kosovėn, deri sa nuk gjendet zgjidhja pėrfundimtare. Sipas Rezolutės 12 44 KB duhet tė vendosin pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės. Kjo, pra, ėshtė situatė tjetėrfare se ē’ėshtė nė shumė vende tjera. Nuk shoh asnjė paralele tė drejtpėrdrejt me situatėn nė disa pjesė tjera tė botės. Dallimi i madh konsiston nė faktin se ky vend ėshtė nėn autoritetin e OKB-sė”, ka thėnė zotėri Xhon Vordsvort. “Presim qė zotėri Ahtisaari do tė dalė me propozimin e tij menjėherė pas zgjedhjeve. Ai kėtė ka dashur ta bėjė qė nė muajin nėntor, por ka hequr dorė pėr shkak tė shpalljes sė zgjedhjeve nė Serbi. Mendoj se ai ka vepruar mirė, pėr faktin se ka pasur spekulime lidhur me atė ēėshtje. Megjithatė duhet tė presim derisa idetė e tij nuk arrijnė nė tavolinėn e negociatorėve, nė mėnyrė qė tė gjithė tė kuptojmė se ēfarė rekomandon ai. I besojmė Ahtisaarit, dhe, besojmė se ai do ta propozojė zgjidhjen mė tė mirė. Mirėpo unė ende nuk e kam parė propozimin pėrfundimtarė”, ka thėnė Ambasadori i Britanisė sė Madhe nė Beograd, Xhon Vordsvort. Nė konstatimin e gazetės se ngjashmėria e pjesėve tjera tė botės me Kosovėn konsiston nė faktin se shumica e qytetarėve dėshirojnė shtetin e tyre, ambasadori Vordsfort pėrgjigjet se, megjithatė kjo nuk ėshtė e ngjashme. KB nuk i kanė ato autorizime nė pjesė tjera tė botės, tė cilat i kanė nė Kosovė. Atje e kanė pėr obligim qė tė gjejnė zgjidhje, thotė z. Vordsfort. Mė tutje Vordsvort ka thėnė se ėshtė shumė herėt qė tė flitet lidhur me mundėsinė e vetos nė KS tė OKB, me qė ende nuk e kemi parė propozimin pėrfundimtar tė z. Ahtisari. Ėshtė e vėrtetė se mė sė shumti po flitet pėr njė pavarėsi tė kushtėzuar, mirėpo duhet shikuar edhe detajet e asaj zgjidhjeje – si janė rregulluar tė drejtat e pakicave, mbrojtja e manastireve..., etj, ka thėnė, mes tjerash, Ambasadori i Britanisė sė Madhe nė Beograd, Xhon Vordsvort, nė njė intervistė pėr gazetėn beogradase “Blic”.

Gazetari i “Kohės Ditore”, Gazmend Syla zgjidhet kryetar i ri i AGPK-sė
Prishtinė, 23 dhjetor 2006 - Anėtarėt e Kuvendit zgjedhor tė Asociacionit tė Gazetarėve Profesionistė tė Kosovės (AGPK), tė shtunėn nė Prishtinė, kanė zgjedhur pėr kryetar tė ri tė kėsaj organizate, gazetarin e “Kohės Ditore”, Gazmend Sylėn dhe bordin e ri prej shtatė anėtarėve.

Pėrfundoi festivali i kėngės pėr fėmijė “Gjakova 2006”
23.12.2006 Gjakovė - Kompozitori dibran, Evzi Kaja, ka triumfuar nė festivalin e kėngės pėr fėmijė “Gjakova 2006” qė ka pėrfunduar tė premten vonė, nė Pallatin e kulturės “Asim Vokshi” nė Gjakovė.

...Analizė politike:

Kthimi

Albin Kurti

Fare pak serbė nė Kosovė janė njėmend vendas. Kthimi i serbėve po bėhet nė prona tė reja ose nėpėr ato qė dikur i kishin si kolonė qė ishin. Bėhet fjalė pėr njė kolonizim tė ri apo pėr rikolonizim. Pra, kthim i kolonistėve nė toka tė tjera qė do t’u ndahen nga pronat shoqėrore, ashtu siē ishte rasti me ato 54 ari nė Graēanicė qė Kuvendi Komunal i Prishtinės ua ndau me 21 shkurt 2006. Ose, kemi kthim tė kolonistėve nė tokat e njėjta tė cilat serbėve ua patėn dhuruar regjimet serbe e jugosllave nė shekullin e kaluar e qė sėrish do t’i marrin tash. Natyrisht, atėbotė pasi qė i patėn shpronėsuar e dėbuar shqiptarėt nga Kosova. Ndėrkaq, sot, nuk e rastėsishme qė donacionet pėr OJQ-tė nė Kosovė janė kryesisht nė programe e projekte pėr kthimin e serbėve dhe qė pikėrisht nė kėtė kohė bombardohemi me videoklipe nėpėr stacionet televizive pėr ‘shenjtėrinė’ e pronės.

Ėshtė evidente qė serbėt e kthyer nuk po integrohen nė shoqėrinė kosovare por nė strukturat paralele tė Serbisė nė Kosovė. Kėsisoj, ata po e forcojnė Serbinė nė Kosovė. Ata nuk i njohin institucionet e Kosovės dhe shumica absolute e tyre dalin nė zgjedhjet e Serbisė qė i toleron UNMIK-u, me ē’rast mė sė shumti votojnė pėr Partinė Radikale Serbe qė ka pėr kryetar Vojislav Sheshelin. Fare lehtė, para momentit tė volitshėm pėr Serbinė pėr agresionin e ri tė saj nė Kosovė, ajo do t’i mobilizojė e ndėrsejė serbėt kundėr shqiptarėve, ashtu siē ka bėrė gjithnjė nė tė kaluarėn. Andaj, ēėshtja e kthimit tė serbėve nė Kosovė nuk mund tė shikohet si njė ēėshtje ekskluzivisht humanitare dhe e tė drejtave tė njeriut duke u shkėputur nga konteksti politik dhe motivet politike. Nė shkurt tė vitit 2005, atėherė kur pėr vizitė nė Kosovė ishte kryetari i Serbisė, Boris Tadiq, nė njėrėn nga tubimet qė ai pati gjatė turneut tė tij nėpėr Kosovė, ai u tha serbėve tė pranishėm se aty ku ata janė, aty ėshtė Serbia. Ai hapur shpėrfaqi se ēfarė nėnkupton kthimi i serbėve sipas projektit tė tij: mė shumė serbė tė kthyer nė Kosovė, mė shumė Serbi nė Kosovė. Siē dihet, edhe subjekti i parė politik i serbėve tė Kosovės ‘Kthimi’ ėshtė themeluar nga Beogradi. Kjo fjalė dhe ky emėrtim pėr subjektin politik tė serbėve tė Kosovės tė farkuar nė Beograd mė mirė dhe mė parė se ēkado tjetėr pėrmbledh aspiratėn e Serbisė pėr rimarrjen e Kosovės.

Nė vitet e ’90-ta, nė Kosovė kishte 190.000 serbė. Ata ishin tė shpėrndarė nėpėr Kosovė meqė me ndihmėn e disa dhjetėra mijėra forcave tė armatosura nga Serbia e kishin pushtetin lokal e qendror kudo dhe ēdoherė. Pas mbarimit tė luftės, pėr shkak se focat ushtarake dhe policore serbe u tėrhoqėn nga Kosova, serbėt e territorializuan praninė e tyre nė Kosovė. Ata u pėrqendruan nė lindje dhe nė veri tė Kosovės, pra nė afėrsi tė kufirit me Serbinė. Pa forcat e mėdha tė armatosura nga Serbia ata s’mund tė qėndronin mė tė shpėrndarė gjithandej nėpėr Kosovė sikur dikur. Ky ėshtė shkaku kryesor i krijimit tė enklavave tė sotme serbe, vendndodhja e tė cilave s’ėshtė aspak e rastėsishme, e kurrsesi kinsepėrndjekja qė atyre ua kanė bėrė shqiptarėt. Madje, zyrtari i UNHCR-sė, Ron Redmond, qysh nė verė tė vitit 1999 pat deklaruar se shumica dėrrmuese e serbėve qė e lėshuan Kosovėn kėtė e bėnė sė bashku forcat e Serbisė tė cilat po tėrhiqeshin nga Kosova nė qershor tė vitit 1999. Sipas Nismės Evropiane pėr Stabilitet (ESI) Kosovėn e kanė lėshuar vetėm 60.000 serbė e jo 220.000 siē gėnjen Qeveria e Serbisė. Nė anėn tjetėr, pothuajse secilit nga ne nė Kosovė, nė biseda tė ndryshme private e publike, i ka rastisur tė ndeshet me qėndrimin shpėrfillės lidhur me atė se si serbėt kanė ikur dhe nuk kthehen mė nė Kosovė. Pėrgjigje e duhur pėr kėta sharlatanė ėshtė njė pyetje: si bėhet qė kėta 132.000 serbė qė aktualisht janė nė Kosovė nuk e lėshojnė Kosovėn?!

Tash, prezencėn e territorializuar tė serbėve, Serbia do qė ta zgjerojė dhe ta legalizojė. Kėtė synim ajo po e realizon nėpėrmjet negociatave nė Vjenė. Pikėrisht kėtu edhe konsiston kuptimi i decentralizimit: zgjerim i enkalave serbe drejt ndėrlidhjes territoriale tė tyre dhe legalizim i strukturave tė Serbisė aty, e tė cilat lidhen horizontalisht ndėrmjet veti dhe vertikalisht me Beogradin. Serbia do qė t’i kthejė serbėt vetėm atje ku ata do ta kenė pushtetin.

Pra, jo t’i kthejė atje ku ata mbesin pakicė, por atje ku tashmė janė ose bėhen shumicė, dhe kjo nė komunat ekzistuese ose ato tė reja serbe. Ēdokund ku po kthehen serbėt sot nė Kosovė, kjo tregon se aty do tė ketė komunė tė re serbe qė do tė dalė nga procesi i decentralizimit, i cili paraqet platformėn pėr rikolonizimin dhe ripushtimin e Kosovės nga Serbia. Parashihet qė decentralizimi t’i vendosė mbi 90% tė serbėve nė komuna ku ata do ta kenė pushtetin, qofshin ato tė deritanishmet apo aso tė reja qė do tė krijohen. Do tė jenė shqiptarėt ata tė cilėt do tė mbesin pakicė aty ndėrsa fshatrat e shqiptarėve nėpėr komunat e reja serbe do tė shndėrrohen nė enklava tė cilat i pret fati i shqiptarėve tė veriut tė Mitrovicės. Shpesh kemi dėgjuar se nga pėrcaktimi i statusit ėshtė rrezik njė eksod i serbėve nga Kosova. Nė fakt, implementimi i decentralizimit do tė shkaktojė shpėrgulje tė shqiptarėve, p.sh. Ferizaji e Prishtina do tė mbusheshin me tė dėbuar nga Anamorava.

Zaten, kthimi ėshtė veēse kthim nė tė kaluarėn.
LAJMET
E premte 22 dhjetor 2006
KEK premton furnizim stabil me energji elektrike Punėtorėt e KEK-ut gjatė festave do tė punojnė pa ndėrprerė dhe do tė bėjnė tė pamundurėn qė qytetarėt tė furnizohen me energji pandėrprerė, tha tė premten nė njė konferencė pėr media drejtoresha menaxhuese e KEK-ut, Pranvera Dobruna.

Gjatė festave KEK-u kėrkon energji shtesė nga Bullgaria dhe Bosnja Drejtues tė Korporatės Energjetike tė Kosovės (KEK) pohuan tė premten se kanė kėrkuar nga Bullgaria dhe Bosnje Hercegovina qė t’iu ofrojė energji elektrike shtesė, nė mėnyrė qė gjatė festave tė fundvitit tė sigurohet njė furnizim pandėrprerė pėr tė gjithė konsumatorėt. U promovuan 17 doktorė tė rinjė tė shkencave Sot nė Fakultetin Filologjik nė Prishtinė ėshtė bėrė promovimi i doktorėve tė shkencave tė Universitetit tė Prishtinės. Ceremoninė e rastit e hapi rektori i universitetit, Enver Hasani, i cili pasi i uroi kandidatėt pėr punėn e bėrė tha se promovimet e kuadrove tė tilla kanė njė rėndėsi tė madhe pėr arsimin kosovarė. Prej 17 kandidatėve tė promovuar, 5 janė nga fakultetit i Mjekėsisė, 4 nga fakulteti i Xehetarisė dhe Metalurgjisė, ndėrsa tė tjerėt janė nga drejtime tė ndryshme shoqėrorė dhe shkencore.

“British airways” nesėr do tė operojė me skemė tė shtuar Kompania ajrore britanike “British Airways” ka njoftuar tė premten se planifikon qė pėr ditėn e nesėrme, 23 dhjetor, tė operojė me njė skemė tė shtuar dhe synon tė realizojė 95 pėr qind tė fluturimeve tė planifikuara pėr pasagjerėt e saj prej dhe pėr nė aeroportin “Heathrow” tė Londrės, ndėrkohė qė fluturimet nga Prishtina pėr nė Londėr nuk janė direkt tė prekura nga problemet e shkaktuara nga mjegulla nė “Heathrow”.

Arrestohen 8 shtetas tė Shqipėrisė pėr kalim ilegal tė kufirit Policia ka arrestuar tetė shtetas tė Shqipėrisė pėr shkak tė kalimit ilegal tė kufirit. Arrestimi ėshtė kryer ne Vushtrri pasi ata nuk kishin asnjė dokument udhėtimi. Mėsohet se ata ishin nė pritje qė pėrmes Serbisė tė kalonin nė vendet perėndimore. “Me urdhėr tė prokurorit qė tė gjithė janė nė paraburgim, nėn dyshimin se kanė kaluar kufirin nė mėnyrė ilegale”, tha zėdhėnėsi i SHPK-s nė Mitrovicė, togeri Sami Mehmeti

PSHDK pėrgėzon besimtarėt e krishterė me rastin e Krishtlindjeve Me rastin e festės sė Krishtlindjeve, Kryesia e Partisė Shqiptare Demokristiane tė Kosovės e Zef Morinės, pėrmes njė komunikate pėr media tė premten, uron besimtarėt e krishterė me shpresėn se Krishtlindja e ardhshme do tė festohet nė Kosovėn e pavarur.

Avdiu: Do t’i intensifikojmė aktivitetet gjatė vitit tė ardhshėm Gjatė kėtij viti dega e PDK-sė ka ndėrtuar struktura tė mira nė funksion tė qytetarėve dhe kėtė aktivitet do ta intensifikojmė edhe gjatė vitit tė ardhshėm, tha tė premten kryetari i degės sė PDK-sė nė Prishtinė Ramadan Avdiu, me rastin e organizimit tė njė kokteji rasti pėr festat e fundvitit, ku ishin tė ftuar mysafirė tė shumtė.

Salihaj: Kjo qė ka ndodhur (nė Shtuticė) dėshmon pėr efikasitetin e organeve ndjekėse Kjo qė ka ndodhur kėto ditėt e fundit dėshmon pėr efikasitetin e organeve ndjekėse, ka deklaruar tė premten, ministri i Drejtėsisė, Jonuz Salihaj...

Ēeku thotė se nė krizė ėshtė opozita, e jo qeveria Pėr opozitėn nuk ka qenė me rėndėsi shumė buxheti pėr vitin 2007, sepse bojkotimi i seancės sė Kuvendit nga ana e tyre ėshtė bėrė me qėllim qė nėpėrmjet buxhetit tė krijohet njė krizė parlamentare, qeveritare, por edhe njė krizė sociale, tha tė premten kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku.

Kuvendi miraton ligjet e mbetura; i hapet rruga miratimit tė buxhetit 2007 Infrastrukturės ligjore tė Kosovės, tė premten, nė vazhdim tė njėrės prej seancave tė mbetura plenare, iu shtuan edhe tri ligje tė reja, pėrfshirė kėtu edhe Projektligjin pėr parandalimin dhe mbrojtjen e qytetarėve nga sėmundjet ngjitėse, qė konsiderohet shumė i rėndėsishėm pėr qytetarėt.

MPB dhe TMK pajtohen tė bashkėveprojnė pėr rastet emergjente Zyrtarė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme (MPB) dhe ata tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės (TMK), kanė nėnshkruar njė memorandum bashkėpunimi, qė gjatė viteve nė vijim, t’i bashkėrendojnė punėt nė raste emergjente dhe t’u dalin nė ndihmė qytetarėve tė vendit. Ne kemi arrit qė tė bėjmė planin e veprimit pėr vitin 2007, qė tė bashkėpunojmė ngushtė mė Trupat Mbrojtės tė Kosovės, sepse tash kemi mundėsi tė reja pėr arsye se ne do tė menaxhojmė situatat emergjente, tha tė premten ministri i Punėve tė Brendshme, Fatmir Rexhepi mė rastin e nėnshkrimit tė marrėveshjes teknik pėr bashkėpunim nė ēėshtjet emergjente nė mese MPB-sė dhe TMK-sė

Kryeziu ndėrpreu debatin me qytetarė i pakėnaqur me pyetjet pėr zhvillimet nė LDK Kryetari i komunės sė Prizrenit, Eqrem Kryeziu, i cili njėherėsh ėshtė edhe nėnkryetari i parė i LDK-sė, e ndėrpreu tė premten debatin me qytetarėt e kėsaj komune..Njė pjesė e qytetarėve janė ndarė tė zhgėnjyer me pamundėsinė e shprehjes sė brengave tė tyre nė debatin e sė premtes me qytetarė, pasi zyrtarėt komunalė tė Prizrenit pas prezantimit tė punės sė komunės pėr kėtė vit mbyllėn debatin dhe u larguan nga salla.

“Vala” lanson nė treg 50 mijė sim kartela falas Operatori i vetėm legal i telefonisė mobile nė Kosovė “Vala”, tė premten lansoi nė treg shėrbimin e qasjes nė internet GPRS (General Packet Radio Service) dhe MMS (shėrbimi i mesazheve multimediale) dhe produktin e ri tė sim kartelės sė re, e cila do tė jetė falas, por qė vjen me njė mbushje prej 5 eurove, qė duhet paguar nga klienti.

“Vala” lansoi shėrbimin e internetit dhe MMS-sė Operatori mobil ”Vala” nė kuadėr tė promovimit tė ndryshimeve tė ēmimeve pėr konsumatorėt, tė premten ka bėrė lansimin e shėrbimit tė qasjes nė internet GPRS/MMS si dhe hedhjen nė treg tė 50 mijė sim kartelave tė reja nė vlerė krediti 5 euro.

Kinemaja ABC shfaq program pėr fėmijė pėr festėn e Vitit tė Ri Me rastin e festave tė fundvitit Kompania pėr Distribuimin dhe Shfaqjen e Filmave “Genci”, ka pėrgatitur programin kulturor tradicional, dedikuar fėmijėve tė shoqatave tė ndryshme, thanė pėrfaqėsues tė kėsaj kompanie.

Moisiu-Tuzmen shprehen pėr intensifikimin e bashkėpunimit ndėrmjet dy vendeve Ministrin turk i Shtetit, Kursad Tuzmen, gjatė njė takimi tė premten me presidentin e Shqipėrisė Alfred Moisiu, ka shprehur mbėshtetjen e vendit tė tij nė rrugėn e anėtarėsimit tė plotė tė Shqipėrisė nė NATO.

Nė pėrvjetorin e LDK-sė, nesėr Kryesia bėn homazhe pėr Presidentin Rugova dhe viziton familjem e tij Me rastin e 17-vjetorit tė themelimit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, nesėr, mė 23 dhjetor, nė orėn 13.3O, Presidenti Fatmir Sejdiu dhe njėherit kryetar i LDK-sė, bashkė me Kryesinė qendrore, do tė vendosė lule dhe do tė bėjė homazhe te memorali i liderit historik tė Kosovės dhe tė LDK-sė, Ibrahim Rugova. Po ashtu njė grup i Kryesisė sė LDK-sė do tė vizitojė edhe familjen Rugova nė Velani.

Maqedonia dėshiron zgjidhje tė shpejtė pėr statusin e Kosovės Dėshirojmė statusi final i Kosovės tė zgjidhet sa mė shpejtė. Nuk do tė thotė se zgjidhja e shpejtė do tė thotė edhe zgjidhje jocilėsor, por ėshtė mirė qė tėrė kjo punė tė kryhet sa mė shpejtė. Nuk jemi tė bindur se prolongimi do tė shkaktojė kushte mė tė mira. Zgjidhje ideale nuk ka, thonė burime tė MPJ-tė Maqedonisė.

Robert Popovski, kryetar i ri i SHGM-sė Me propozim tė kryetarit tė deritanishėm tė Shoqatės sė Gazetarėve tė Maqedonisė (SHGM) Ivan Andreevski, tė premten delegatėt nė kuvendin tė SHGM-sė nė Mavrovė, njėzėri e kanė pranuar propozimin qė Robert Popovski, gazetar nė televizionin Kanal 5, tė zgjidhet kryetar i ri i shoqatės.

Maqedonia dhe Mali i Zi e pėrforcojnė bashkėpunimin nė mbrojtje Maqedonia dhe Mali i Zi nė fillim tė vitit tė ardhshėm do tė nėnshkruajnė memorandum pėr bashkėpunim me qėllim tė intensifikimit tė bashkėpunimit dypalėsh mbrojtės, deklaruan tė premten pas takimit nė Podgoricė ministri i Mbrojtjes Llazar Elenovski dhe nikoqiri i tij malazez i Mbrojtjes Boro Vuēiniq.

Kallėzime penale pėr kryerėsit e incidentit nė akademinė solemne nė USHT Sektori pėr punė tė brendshme nė Tetovė, kundėr personave F.A. (20) nga Pėrshovci, F.XH. (28) nga Gostivari, M.Z. nga Sllatina (26), C.I (26) nga Kosova, A.A. (22) nga Zajazi dhe J.U. (21) nga Kėrēova ngriti kallėzime penale pėr prishje tė rendit dhe qetėsisė publike.

Tepricė prej 300 policėve nė Mal tė Zi Sipas sistematizimit tė ri nė policinė malazeze qė hyn nė fuqi prej 1 janarit tė vitit 2007, rreth 300 policė janė tepricė.

OSBE fillon misionin e vėzhgimit tė zgjedhjeve parlamentare nė Serbi - Organizata pėr Siguri dhe Bashkėpunim nė Evropė (OSBE) filloi tė premten misionin pėr vėzhgimin e zgjedhjeve tė 21 janarit nė Serbi, qė konsiderohen si test vendimtar pėr aspiratat e Serbisė drejt integrimit nė Bashkimin Evropian.

“GJ”:Moska ka refuzuar propozimin e Ahtisarit pėr Kosovėn Moska zyrtare nuk ka aprovuar propozimin ideor tė tė dėrguarit tė posaēėm tė Kombeve tė Bashkuara (KB) Marti Ahtisari, pėr statusin e Kosovės, shkruan nė numrin e sotėm gazeta serbe "Gllas javnosti", duke iu referuar burimeve tė paemėruara diplomatike.

Arrestohen 15 doganierė serbė tė dyshuar pėr korrupsion Policia serbe arrestoi tė premten 15 doganierė tė pėrzier nė korrupsion. Doganierėt janė tė dyshuar pėr falsifikimin e dokumentacionit dhe paraqitjen e rrejshme tė hyrjes sė kamionėve nga Serbia dhe entiteti serbo-bosnjak - Republika Serbe, lajmėroi Ministria serbe e Punėve tė Brendshme.

...informacione mė tė zgjėruara:

BE ka planin e qartė pėr mbikėqyrjen e institucioneve nė Kosovėn e pas statusit Bashkimi Evropian e ka hartuar planin pėr angazhimin e tij nė fushėn e rendit dhe ligjit nė Kosovė pas zgjidhjes sė statusit. Nė kėtė fazė po bėhen disa intervenime nė detaje dhe pėrshtatje sa mė tė mirė tė kėtij plani me gjendjen nė Kosovė. Kėshtu tha nė njė intervistė pėr Radion Blue Sky (RTK), kryesuesi i Ekipit Planifikues tė BE-sė pėr Kosovė, Kasper Klynge. Bashkimi Evropian e ka dizajnuar rolin e vet qė do ta ketė nė fushėn e rendit dhe ligjit nė Kosovė pas zgjidhjes sė statusit. Kryehartuesi i kėtij plani, Kasper Klynge, thotė se pjesa substanciale ėshtė sqaruar nė tėrėsi dhe se tani po shikohen detajet. Plani ėshtė bėrė nė bashkėpunim me autoritetet vendore, e qė ka mundėsuar reduktimin e dallimeve mes vendorėve e ndėrkombėtarėve. Diplomati danez thotė se ka pasur dallime, por tani ato janė tejkaluar. ”Sot, mund tė them se jemi pajtuar gati pėr 99% pėr atė qė synojmė ta bėjmė pas largimit tė UNMIK-ut”, tha ai.
Klynge thotė se plani ėshtė hartuar duke identifikuar sfidat nė Kosovė. Misioni i BE-sė do tė ketė njė fuqi tė kufizuar ekzekutive nė disa fusha, natyrisht, nė ato qė janė mė tė ndjeshme. Ai thotė se plani ndryshon raportin mes vendorėve e ndėrkombėtarėve, pasi kėta tė fundit do tė kenė rol pasiv. Por, kohėzgjatja e kėsaj pranie mbetet e pasqaruar, bėnė tė ditur Klynge.”Kjo ėshtė njė pyetje 1 milion dollarėsh, qė secili po e parashtron kėto ditė. Pėrgjigja nė kėtė ėshtė se ne jemi ta gatshėm tė qėndrojmė aq gjatė sa tė jetė e nevojshme” tha ai.
Kasper Klynge thotė se prania do tė rishqyrtohet pas 2 ose 3 vitesh. Por, nėnvizon se ēelėsin pėr kėtė prani e kanė autoritetet vendore. “Nėse ato arrijnė progres, gjatėsia e angazhimit ndėrkombėtar do tė shkurtohet nė mėnyrė tė theksuar”, thotė kryesuesi i Ekipit Planifikues tė BE-sė pėr Kosovėn, Kasper Klynge. (Safet Kabashaj) /rtk/

Kushner: BE duhet t'i thotė shumė qartė gjėrat pėr Kosovėn Ish kryeadministratori i Kosovės, Bernard Kushner ka thėnė se do tė duhet mė shumė kohė se sa qė ėshtė planifikuar pėr ta definuar statusin e Kosovės. Ai njėherėsh ftoi Bashkimin Evropian pėr njė rol mė tė gjėrė nė Kosovė. "Mendoj se nuk ka zgjidhje tjetėr, dhe ne do ta arrijmė atė, njė status nė mes tė autonomisė sė gjėrė dhe pavarėsisė sė kontrolluar me trupa", ka thėnė Kushner. "Besoj qė Evropa ėshtė duke munguar shumė nė Kosovė. Bashkimi Evropian do tė duhej tė ishte mė shumė prezent, dhe tė pėrfshihet mė tepėr nė negociata", ka thėnė Kushner pėr tė shtuar se "Bashkimi Evropian duhet t'i thotė shumė qartė gjėrat pėr Kosovėn". /RFE /

Deputetėt tė kėnaqur me krijimin e bazės ligjore pėr mbrojtjen e qytetarėve nga sėmundjet ngjitėse - Kuvendi i Kosovės sot miratoi ehde dy ligje pas shqyrtimit tė dytė: Ligjin pėr mbrojtjen e bimėve dhe Ligjin pėr nxitjen dhe mbrojtjen e tė ushqyerit me qumėsht gjiri. Ndėrsa nė parim miratoi edhe tri projektligje - Projektligjin pėr parandalimin dhe luftimin e sėmundjeve ngjitėse, atė pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Ligjit pėr insperotoratin e punės, dhe Projektligjin pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Ligjit pėr likuidimin dhe riorganizimin e personave juridik. Seanca ishte vazhdim i mbledhjes sė ndėrprerė gjatė javės. Deputetėt janė shprehur tė kėnaqur pėr krijimin e bazės ligjore pėr parandalimin dhe mbrojtjen e qytetarėve nga sėmundjet ngjitėse, i cili u paraqit nga ministri i Shėndetėsisė Sadik Idriz, i cili tha se ky veprim ėshtė primar nė parandalimin e sėmundjeve dhe mbrojtjen e shėndetit tė popullit. "Ky ligj pėrveē se plotėson vakuumin ligjor nė kėtė fushė, ėshtė shumė i rėndėsishėm dhe i dobishėm para sė gjithash pėr shėndetin e qytetarėve. Qėllimi i tij ėshtė krijimi i bazės ligjore pėr krijimin dhe zbatimin e politikave efikase qė ndihmojnė mbrojtjen e qytetarėve nga sėmundjet ngjitėse" tha ministri Idriz. Projektligjit mbėshtetje i dhanė tė gjitha grupet parlamentare duke kėrkuar pėrfshirjen e vėrejtjeve nė projekligj gjatė shqyrtimit nė komisione. Deputeti i GP tė LDK-sė Fehmi Vula tha se Kosova ndodhet nė njė situatė tė ngjashme me pas tė pas luftės sė Dytė Botėrore. "Fatkeqėsisht duhet tė potencojmė se bėhet fjalė pėr njė kohė tė vėshtirė e cila pėrafėrsisht mund tė krahasohet me atė pas Luftės sė Dytė Botėrore, pėr shkak tė fenomeneve tė paraqitura nė kohė tė fundit. Nė Kosovė njė numėr i madh i regjioneve ballafaqohet me ujė tė cilėsisė sė dobėt", tha Vula. Ndėrsa, deputetja e GP tė PDK-sė Flora Brovina, tha se qytetarėt tanė po jetoijnė nė njė mjedis tė helmuar. "Jetojmė nė njė mjedis tė kontaminuar. Pėr kėtė ndodh edhe shkalla e lartė e vdekshmėrisė nga sėmundjet ngjitėse si karakteristikė e shoqėrisė sė varfėr dhe jo tė zhvilluar", tha Brovina. Statistikat dėshmojnė se 50 pėr qind e rasteve tė sėmundjeve ngjitėse nė periudhėn e pasluftės origjinėn e infektimit e kanė nga ushqimet dhe uji i kontaminuar. Gjysma e popullėisė besohet se pinė ujė jo higjienik, ndėrsa shkalla e informimit dhe edukimit tė qytetarėve pėr kėto probleme ėshtė shumė e ulėt. Kuvendi do tė mblidhet sėrish nesėr, pėr tė miratuar buxhetin pėr vitin e ardhshėm, pas seancės sė ndėrprerė tė mėrkurėn nė mungesė kuorumi, kur opozita pat braktisur punimet.

Rexhepi dhe Selimi nėnshkruan marrėveshje bashkėpunimi "Rezultatet e para tė hetimit mbi rastin mė tė fundit tė kontrabandimit tė armėve do t’i paraqesim shumė shpejt" ka thėnė sot Ministri i Punėve tė Brendshme tė Kosovės, Fatmir Rexhepi pas ceremonisė sė nėnshkrimit njė marrėveshje, nga ana e tij dhe e komandantit tė TMK-sė Sylejman Selimi, pėr bashkėpunim nė ēėshtjet emergjente, e cila u nėnshkrua edhe nė praninė e kryeministrit tė Kosovės, Agim Ēeku.Duke e paraqitur rastin mė tė fundit tė kontrabandimit si shqetėsim, ministri Fatmir Rexhepi tha se rezultatet e hetimit nga organet zyrtare do tė dalin shumė shpejt. “Do tė paraqesim nė kohėn e duhur, do tė marrim nga organet zyrtare dhe unė besoj se ajo ka me ndodh shumė shpejt”, ka thėnė ministri Rexhepi. Ministri i Punėve tė Brendshme Fatmir Rexhepi dhe Komandanti i TMK-sė Sylejman Selimi nėnshkruan sot njė marrėveshje pėr bashkėpunim nė rastet emergjente .“Kjo marrėveshje do tė na obligojė qė bashkė me TMK tė menaxhojmė situatat emergjente, sepse siē e dimė mund tė ndodhin gjėrat e papritura sepse ēdo gjė ėshtė relative”, ka thėnė ministri Rexhepi. Edhe komandanti i TMK-sė Sylejman Selimi vlerėson se marrėveshja ka njė rėndėsi tė madhe. “Sot ėshtė njė ditė me rėndėsi, nė kėtė aspekt ėshtė bėrė njė koordinim mė i mirė i punėve se qė ka qenė deri tani. Nė kėtė koordinim besoj se jemi mė afėr qytetarit, garantimit tė pasurisė sė tyre por edhe vet rrezikshmėrisė nė pėrgjithėsi”, ka thėnė komandanti i TMK-sė, gjenerallejtėnant Sylejman Selimi. Nėnshkrimi i marrėveshjes ėshtė bėrė nė prezencėn e kryeministrit Agim Ceku.

AAK e pėrjashton Naim Bazajn, kryetar i deritashėm i Degės sė AAK-sė nė Drenas Kryesia e Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, pėr shkak tė implikimeve nė aktivitete tė kundėrligjshme dhe nė shpėrputhje me qėndrimet e vazhdueshme tė partisė pėr rend, ligj, qetėsi dhe siguri nė Kosovė, e ka pėrjashtuar nga partia Naim Bazajn, kryetar i deritashėm i Degės sė AAK-sė nė Drenas.Kryesia e AAK-sė ka konfirmuar, gjithashtu, se masa tė njėjta do tė merren edhe kundėr tė gjithė atyre qė eventualisht implikohen nė aktivitete tė kundėrligjshme nė vend.Kryesia e AAK-sė konfirmon edhe njė herė qėndrimin e saj pėr rend dhe qetėsi nė Kosovė dhe e pėrgėzon SHPK-nė dhe KFOR-in pėr efikasitet nė zbulimin e armėve ilegale dhe tė tė implikuarve nė kėtė aktivitet kundėrligjor, thuhet nė njė komunikatė pėr shtyp tė AAK-sė.

Integrimi i Kosovės nė zonėn e lirė tė tregtisė do ta ēojė Kosovėn nė stabilitet ekonomik, thotė Dugolli Ministria e Tregtisė dhe Industrisė, gjatė kėtij viti ėshtė angazhuar nė pėrmbushjen e standardeve, politikat integruese nė Bashkimin Evropian, avancimin e politikave tregtare, turizmit e shėrbimeve, si dhe zhvillimin e sektorit privat. Kreu i Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė, Bujar Dugolli nė konferencėn e fundit pėr media, paraqiti aktivitetet e zhvilluara si dhe tė arriturat e ministrisė gjatė kėtij viti. Ai vlerėsoi se e arritura mė e madhe pėr fushėn qė ai drejton ėshtė anėtarėsimi i Kosovės nė zonėn e lirė tė tregtisė, nė CEFTA. Ministri i Tregtisė dhe Industrisė, Bujar Dugolli tha se gjatė kėtij viti ministria ka shėnuar tė arritura sidomos nė sferėn e bashkėpunimit ndėrkombėtar. Ka arritur marrėveshje tė tregtisė sė lirė me disa vende, ndėrsa sė fundmi edhe integrimin nė zonėn e lirė tregtare tė rajonit, nė CEFTA, qė do ta ēojė Kosovėn nė stabilitet ekonomik. Gjatė vitit 2006 janė regjistruar rreth 12 mijė biznese tė reja, ndėrsa janė shuar vetėm njė mijė sish. Sa i pėrket shkėmbimeve tregtare, sipas ministrit Dugolli gjatė nėntė muajve tė parė tė kėtij viti importi ėshtė rritur pėr rreth 6 pėr qind, ndėrsa eksporti mbi 72 pėr qind krahasuar me vitin e kaluar, apo mbi 55 milion euro. Gjatė vitit 2007, kur pritet transferimi i pėrgjegjėsive nga UNMIK-u te institucionet vendore, ministri Dugolli tha se do tė angazhohen nė ndryshimin e politikave fiskale, privatizimit, doganave, bankės qendrore etj. Buxheti i ministrisė i miratuar nė Kėshillin ekonomik fiskal kap shifrėn 3.6 milion euro, tė cilat do tė fokusohen nė realizimin e njė varg projektesh kapitale, tha ministri Dugolli.

Kryetari Sejdiu priti njė delegacion tė BSPK-sė Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu priti njė delegacion tė Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės tė kryesuar nga z. Haxhi Arifaj, kryetar. Sejdiu tha se ishte nder i veēantė qė shihte njė pėrkushtim kaq tė madh tė BSKP-sė pėr tė kryer punėn e vet si pėrfaqėsuese e punėtorėve dhe njėherėsh si pjesė e kompozicionit tė pėrbashkėt pėr arritjen e qėllimit tė kamotshėm pėr pavarėsimin e vendit. Arifaj dhe anėtarėt e tjerė tė delegacionit e uruan kryetarin Sejdiu pėr zgjedhjen Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, duke i uruar shėndet dhe suksese nė punėn e tij. Ata e njoftuan kryetarin pėr problemet dhe nevojat e shumta tė punėtorėve qė ata pėrfaqėsojnė dhe shtuan se BSPK-ja si subjekt do ta luajė rolin e vet aty ku i takon dhe do tė kontribuojė pėr ēėshtjen madhore aq sa ėshtė e mundur. Ata e falėnderuan kryetarin pėr fjalėt inkurajuese, duke shtuar se vetė fakti qė presidenti i ka pranuar ata nė takim ėshtė njė provė e mbėshtetjes institucionale. Ata premtuan se do tė bėjnė pėrpjekje tė jenė institucion i pėrgjegjshėm dhe do tė punojnė nė funksion tė stabilitetit dhe tė paqes sociale, thuhet nė njė kumtesė pėr media tė Zyra pėr informim e presidencės.

Paralajmėrohen reformat nė BSPK BSPK-ja premton se nė tė ardhmen do tė behėt mė shumė nė drejtim tė implementimit tė Kontratės Kolektive.Kjo u bė e ditur nga zyrtarėt mė tė lartė tė Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės, gjatė njė konference pėr shtyp, tė fundit pėr kėtė vit, nė tė cilėn kryesindikalisti, Haxhi Arifi, shpalosi objektivat e kėsaj organizate sindikale pėr tė ardhmen. Ai premtoi se nė BSPK, shumė shpejt do tė ketė reforma. Si prioritet ai paraqiti implementimin e kontratės kolektive dhe rinegocimin pėr zbatimin e saj. “Si pikė e parė e objektivave qė ne na u dha rasti tė shpalosim nė programet tona ėshtė respektimi i statusit, pastaj implementimi i Kontratės Kolektive qė nuk u implementua qysh kur u nėnshkrua, dhe, ne do tė fillojmė tė bėjmė rinegocimin e kontratės dhe si objektiv do tė jetė afirmimi i sindikatės, luftimi korrupsionit dhe i monopolit si dukuri nė ekonomi, bashkėpunimi me institucionet qeverisėse dhe punėdhėnėsit, implementimi i konventave ndėrkombėtare tė ratifikuara nga institucionet tona ligjdhėnėse, siē janė : ajo e dimensionit - dialogut social, pėr tė drejtat sindikale, sigurimi social, sigurimi shėndetėsor, mbrojtja nė punė etj”, ka thėnė Arifi. Arifi tha se do tė angazhohet pėr ruajtjen e pavarėsisė sindikale, nė raport me partitė politike dhe se BSPK-ja do ta respektoj tripartizmin ; BSPK- Qeveria e Kosovės - Oda Ekonomike. Po ashtu, ai paraqiti vėrejtjet e tij pėr mėnyrėn e privatizimit qė po ndodhė nė Kosovė. Nė fund BSPK-ja ka ndarė edhe mirėnjohje pėr mediat elektronike dhe tė shkruara. Radio Kosova u shpėrblye me mirėnjohje pėr pėrcjelljen a aktiviteteve tė BSPK.

Gratė parlamentare tė Kosovės organizuan pritje me rastin e festave tė fundvitit Nė pauzė tė seancės sė sotme tė Kuvendit tė Kosovės, grupi joformal i grave parlamentare tė Kosovės, ka organizuar pritje me rastin e festave tė fundvitit : Krishtlindjeve, Bajramit tė Madh dhe Vitit tė Ri 2007, nė tė cilin, pos deputetėve, merrnin pjesė edhe pėrfaqėsues tė zyrave ndėrlidhėse nė Prishtinė dhe pėrfaqėsues tė institucioneve. Duke i pėrshėndetur dhe uruar tė pranishmit pėr festat e fundvitit, bashkėkryetarja e grave parlamentare, Gjylshen Berisha, ka theksuar se ky grup ėshtė nė funksion tė fuqizimit tė gruas nė politikė dhe vendimmarrje, si dhe shtimit tė kujdesit institucional nė arsim, shėndetėsi, politikė sociale, etj. Nė kėtė pritje pėr festat e fundvitit, aktivitetin e grave parlamentare e kanė pėrshėndetur kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Kolė Berisha dhe bashkėkryetarja e deritashme e Grupit joformal tė grave parlamentare, Flora Brovina, tė cilat kanė spikatur rolin gjithnjė e mė tė madh tė grave nė familje dhe nė institucionet e vendit, njofton Zyra pėr marrėdhėnie me media dhe publikime e Kuvendit tė Kosovės.

KEK premton energji tė mjaftueshme elektrike gjatė festave tė fundvitit Nė takimin e sotėm tė fund vitit me gazetarė, KEK- u ka premtuar se gjatė festave tė fund vitit, do tė ketė energji elektrike tė mjaftueshme, ndėrsa nė raste tė ēkyējeve eventuale do tė vazhdohet me planin ABC. Synim i KEK-ut edhe pėr vitin e ardhshėm ėshtė qė tė rritet faturimi i energjisė, ndėrsa tė zvogėlohen humbjet. “Ai qė paguan do tė thotė edhe kursen, prandaj nėse paguhet dhe kursehet energjia elektrike do tė ketė sasi tė mjaftueshme pėr tė gjithė”, tha drejtoresha e KEK-ut, Pranvera Dobruna. KEK-u, edhe pėr vitin 2007-tė, nuk do tė mund tė distribuojė pėr konsumatorėt mė shumė se 800 megavatorė energji elektrike, sepse siē tha drejtoresha Pranvera Dobruna, rrjeti tashmė i dėmtuar, nuk ka mundėsi tė distribuojė mė shumė energji elektrike: “Ne edhe mė pas mė shumė energji, nuk mundemi me distribuua nė rrjetin e Kosovės, ato janė limitimet qė na vijnė nga KOST-i qė ėshtė edhe njė kompani tjetėr energjetike, e cila e bėn koordinimin e rrjetit tė tregtisė nė mes tė Kosovės dhe tė rajonit. Edhe aty kemi limitime se rrjeta nuk ėshtė e disejnume pėr mė shumė ngarkesė. Edhe me pas ma shumė duhet me u reduktu”, ka sqaruar drejtoresha Dobruna. Dobruna siguroi qytetarėt se nėse ata do tė kursejnė rrymėn, atėherė do tė ketė sasi tė mjaftueshme, ndėrkohė qė ka njoftuar se KEK-u gjithashtu ėshtė duke u ballafaquar edhe me disa, siē tha ajo, dukuri tjera, kur pėr shembull njerėz tė papėrgjegjshėm tė njė fshat ia ndėrpresin rrymėn fshatit tjetėr. “Kjo ėshtė njė dukuri e re qė po na pėrcjell neve dhe ėshtė njė dukuri qė fshatarėt vet duhet me fillu tė kujdesen pėr atė rrjet qė kanė, se KEK-u nuk mund tė ruaj rrjetin e njė fshati, pra ato janė dukuri tė reja qė po na ndodhin dhe gjithsesi merr kohė prej momentit kur popullata na njofton deri tek konstatimi i prishjes nga KEK-u”, sqaron drejtoresha Dobruna. Sidoqoftė, pėr festat e fundvitit KEK-u premton se do tė ketė energji tė mjaftueshme elektrike, mirėpo ka apeluar tek qytetarėt qė atė tė kursejnė pėr arsye se nė rast nevoje do tė bėjė reduktimet e nevojshme, tė cilat nė kėtė rast do tė jenė sipas planit ABC, ose nė rast tjetėr reduktimet do tė zbatohen 5 me 1, ose 4 me 2 orė, nė favor tė energjisė elektrike. Edhe pse muajin nėntor, krahasuar me muajin e njėjtė tė vitit 2005, ėshtė tejkaluar inkasimin pėr 35 pėrqind, qėllim i KEK-ut edhe mė tej ėshtė rritja e faturimit dhe zvogėlimi i humbjeve. Kjo mund tė arrihet duke paguar rrymėn dhe duke u kursyer nga ana e konsumatorėve, tha Dobruna.

Mazhoranca nė Shqipėri do t’i ofrojė opozitės paketė tė re me propozime Shumica nė pushtet nė Shqipėri do tė hartojė njė paketė tė re me propozime pėr opozitėn lidhur me reformėn zgjedhore dhe me mundėsinė e tejkalimit tė krizės qė ka pėrfshirė pėrgatitjet pėr vendoret e 20 janarit. Vendimi ėshtė marrė nė mbledhjen e sotme tė partive tė qeverisė tė udhėhequr nga kryeministri Sali Berisha, njėherit kryetar i Partisė Demokratike. Mbledhja u pėrqendrua kryekėput nė diskutimin e gjendjes sė krijuar nė prag tė zgjedhjeve, pa kurrfarė besimi dhe lėshimi nga secila palė e politikės. Berisha kėrkoi nė takim qė tė hartohej nga ekspertėt njė paketė me propozime pėr reformėn dhe qė mbi kėtė tė punojnė, pėrkatėsisht ekspertėt pėr listat e zgjedhėsve. Por, Berisha ka dalė me qėndrim tė palėkundur nga tryeza pėr mosshtyrjen e datės sė zgjedhjeve. Kryeministri ka rideklaruar se data 20 janar ėshtė e panegociueshme dhe se tė njėjtin vlerėsim kanė edhe partitė anėtare tė qeverisė sė tij, tė pas 3 korrikut 2005, kur fitoi zgjedhjet e pėrgjithshme. Kryeministri tha shkurt se pėr 20 janarin janė dakord tė gjitha partitė e koalicionit dhe sqaroi se ėshtė keqinterpretuar deklarata e njė dite mė parė, e kryetarėve tė dy partive nė qeverisje, PBDNJ dhe PDK, sė bashku me LSI-nė nė opozitėn e majtė.
Nė takimin e sotėm ka qenė aleati mė i ngushtė i Partisė Demokratike, kryetari i republikanėve, njėherit ministėr i Mbrojtjes, Fatmir Mediu, Narnd Ndoka, kryetar i Partisė Demokristiane, e cila pėrfaqėsohet me njė zėvendėsministėr tė Jashtėm nė qeveri dhe Lufter Xhuveli, kryetar i Partisė Agrare-Ambientaliste, njėherit ministėr i Mjedisit.

Vala ofron qasje nė internet Operatori mobil “Vala”, nga e premtja, lanson shėrbimet e reja tė qasjes nė Internet dhe tė MMS, duke pėrmbushur kėshtu edhe njė premtim tjetėr dhėnė konsumatorėve pėr qasje dhe liri tė plotė nė komunikim. Produkti i ri GPRS ėshtė shėrbim qe konsumatorėve tė Vala-s iu mundėson qasje ne internet pėrmes telefonit mobil. Qasja ne internet dhe dėrgimi i mesazheve multimediale realizohet pėrmes platformės sė njohur si GPRS /General Packet Radio Service/. Pėr tė gjithė konsumatorėt Prepaid dhe Postpaid shėrbimi GPRS ėshtė falas deri mė 12 janar 2007. Produkti i ri GPRS ėshtė shėrbim packed-based pėr komunikim pa tela nė telefoni mobile qė ėshtė nė dispozicion pėr shfrytėzuesit e rrjetit GSM. Kjo nėnkupton edhe avancimin e rrjetit tė Valės nga Gjenerata e dytė nė Gjeneratėn 2.5 tė rrjetit. Pėr tė gjithė konsumatorėt Prepaid dhe Postpaid shėrbimi GPRS ėshtė falas deri mė 12 janar 2007. Kjo periudhė ėshtė lėnė me qėllim, qė tė testojmė funksionalitetin e shėrbimit dhe qė konsumatorėve tonė tu japim njė mundėsi mė tepėr qė tė shijojnė vetė mundėsit qė ofron qasja nė internet pėrmes Valės. Pėr konsumatorėt PostPaid, ky shėrbim ėshtė aktivizuar automatikisht para njė jave. Kėshtu kėtyre konsumatorėve iu mbetet vetėm qė t’i vendosin parametrat e konfigurimit pėr tė pasur qasje nė internet dhe nė MMS. Konsumatorėt Pre Paid, duhet tė aplikojnė pėr aktivizim nė faqen e internetit tė PTK, www. ptkonline.com. Nė tė njėjtėn faqe te internetit janė tė vendosura edhe tė dhėnat bazė dhe specifike ( pėr njė numėr tė madh tė telefonave) pėr konfigurim tė shėrbimit tė internetit, si dhe tė shėrbimit MMS. Ndėrsa MMS do tė tarifohet vetėm pėr dėrgimin e tyre, i cili do tė kushtojė vetėm 0,25 €, pėrderisa MMS-at e pranuar nuk do tė tariforen. Ēmimi i MMS ėshtė konkurrent me ēmimin e operatorėve tjerė nė rajon. Pėr tė shfrytėzuar kėtė shėrbim konsumatori duhet tė aplikojė nė ueb faqen e PTK-sė, www.ptkonline.com ku do tė mund tė bėjė regjistrimin pėr tė pėrfituar nga ky shėrbim i VALA-s. Ndėrsa MMS (Shėrbimi i mesazheve multimediale) ėshtė njė evolucion prej suksesit tė madh tė SMS-it, i cili iu mundėson shfrytėzuesve tė telefonave mobil qė tė dėrgojnė dhe pranojnė mesazhe tė kombinuara me elemente tė pasuruara tė mediave : tekst, imazhe, foto, zė, animacione dhe video, dhe, jo vetėm mesazhe tekstuale sikurse nė SMS, thuhet nė njė kumtesė pėr media tė lėshuar nga Zyra pėr marrėdhėnie me media tė PTK-sė.

DiKarlo u bėn thirrje partive nė Shqipėri qė tė arrijnė marrėveshje Njė zyrtare e lartė e Departamentit tė Shtetit i tha sot Zėrit tė Amerikės se ka rėndėsi tė jashtėzakonėshme qė palėt nė Shqipėri tė arrijnė marrėveshje lidhur me mėnyrėn e zhvillimit tė zgjedhjeve dhe me datėn e tyre. Rozmari DiKarlo, Zėvendės ndihmės sekretare nė zyrėn e Departamentit amerikan tė Shtetit pėr ēėshtjet e Evropės dhe tė Azisė, tha se zgjedhjet do tė jenė njė nga standardet qė do tė vlerėsohet kur tė shqyrtohet anėtarėsimi i Shqipėrisė nė NATO.
LAJMET
E enjte 21 dhjetor 2006
Nė qarkun e Kukėsit tė gjitha akset rrugore janė tė kalueshme
Kukės, 21 dhjetor 2006 - Tė gjitha akset rrugore nė qarkun e Kukėsit janė tė kalueshme pėr automjetet, ndėrsa prej dje nė kėtė zonė nuk ka pasur reshje dėbore.

SHIK-u ia dorėzoi Hoxhėn shėrbimit sekret serb, pohon avokati Gashi
Tiranė, 21 dhjetor 2006 - Tomė Gashi, avokati i familjes sė biznesmenit tė zhdukur Remzi Hoxha, ka hedhur dyshimin se motiv i zhdukjes sė Hoxhės ėshtė filmimi i njė takimi qė ish shefi i SHIK-ut Gazidede kishte mbajtur mė kriminelin serb Arkan.

Nėnshkruhet deklarata e pranimit tė Strategjisė Nacionale pėr Menaxhimin e Integruar tė Kufirit
Prishtinė, 21 dhjetor 2006 - Tė enjten nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme, nėn drejtimin e zėvendėsministrit Blerim Kuēi u nėnshkrua deklarata e pranimit tė Strategjisė Nacionale pėr Menaxhimin e Integruar tė Kufirit pėr Kosovėn, e cila nga tė pranishmit u vlerėsua e njė rėndėsie tė veēantė.

Surroi-Uisner: Nė Kosovė tė demonstrohet unitet operacional Kryetari i Partisė Reformiste ORA, Veton Surroi dhe emisari special i SHBA-ve pėr statusin e Kosovės, Frenk Uisner, gjatė njė takimi nė Nju Jork janė pajtuar se ėshtė me rėndėsi tė jashtėzakonshme qė nė Kosovė tė demonstrohet unitet operacional nė ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me transferin e kompetencave, pėrgatitjen e transicionit, e nė veēanti ato qė kanė tė bėjnė me ligjet.

Opozita dhe pozita diskutojnė me tone tė ashpra lidhur me gjendjen e sigurisė Nė seancėn e sotme tė Kuvendit tė Kosovės diskutimi lidhur me gjendjen e sigurisė dhe nė veēanti kapja e armeve nė Shtuticė tė Drenasit ka shkaktuar diskutime tė ashpra mes opozitės dhe pozitės. Mė shumicė votash u vendos qė pėr ēėshtjen e sigurisė tė diskutohet nė njė seancė tė veēantė brenda dhjetė ditėsh.

Opozita thotė se qeveria s'mund tė pėrjashtohet nga ajo qė po ndodh Njė ditė pas arrestimit tė dy zyrtarėve tė lartė tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK) dhe zbulimit tė njė arsenali tė tėrė me armė tė rėnda nė Drenicė, opozita kosovare, gjatė seancės sė Kuvendit tė Kosovės, akuzoi qeverinė se qėndron prapa njerėzve me maska qė po paraqiten nė rajone tė ndryshme dhe se zyrtarėt e saj mė tė lartė janė tė pėrfshirė nė krimin e organizuar politik dhe ekonomik.

Sejdiu dėnon aktivitetet e paligjshme tė grumbullimit tė armėve Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, pėrmes njė deklarate pėr media tė enjten dėnon ashpėr aktivitetet e paligjshme tė grumbullimit tė armėve dhe tė municionit, tė cilat u zbuluan ditėve tė fundit nga organet e rendit.

SHPK thotė se aksioni nė Kodėr nuk ėshtė kryer ende Zyrtarė tė Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), i thanė tė enjten KosovaLive se gjatė ditės do tė publikojnė tė dhėna pėr sasinė e armatimit dhe municionit qė ėshtė konfiskuar dje nė fshatin Kodėr tė Drenasit, ku thuhet se ėshtė zėnė sasia mė e madhe e armatimit qė prej pėrfundimit tė luftės nė Kosovė.

Ministri Selmanaj shkarkon Naim Bazajn nga detyra e kėshilltarit politik Ministria e Punės dhe e Mirėqenies Sociale ėshtė e shqetėsuar me pėrfshirjen e njė zyrtari tė lartė tė saj nė aktivitete tė jashtėligjshme. Ministri i MPMS-sė Ibrahim Selmanaj, distancohet nga ky veprim i jashtėligjshėm dhe konform situatės sė krijuar ka shkarkuar nga detyra e kėshilltarit politik Naim Bazaj. MPMS ndėrkaq pėrgėnjeshtron informacionet pėr gjoja arrestimin e zyrtarit tjetėr tė lartė tė MPMS-sė, Skėnderbe Hebibi, dhe pėr pėrfshirjen e veturave zyrtare nė kėtė ngjarje, thuhet nė njė komunikatė pėr media tė enjten nga MPMS.

Hulumtimi: Kryeministria dhe presidenca “kampionė” tė jotransparencės Kryeministria dhe Presidenca e Kosovės, sipas njė hulumtimi tė bėrė nga Organizata Joqeveritare “Nisma e tė rinjve pėr tė drejtat e njeriut”, janė dy nga shumė institucione tjera nė Kosovė, tė cilat nuk janė treguar transparente mė qytetarėt, duke mos zbatuar as me Ligjin pėr qasje nė dokumente zyrtare.

Haxhimusa: Duhet zbatuar ligjin nė bazė tė standardėve ndėrkombėtarė Pėrfaqėsues tė Kėshillit Gjyqėsor tė Kosovės tė enjten kanė vlerėsuar se janė arritur rezultatet tė kėnaqshme nė zbulimin e disa prej rasteve tė cilat janė paraqitur gjatė kėtij viti.

Gėrbiq falėnderon komunėn e Klinės pėr projektin e kthimit nė Klinavc Pas njė pune tė pandėrprerė ėshtė finalizuar projekti i kthimit nė Klinavc, i financuar nga Qeveria e Kosovės dhe implementuar nga UNDIP-ja e komuna e Klinės, i cili njihet ndėr projektet mė tė rėndėsishme nė procesin e kthimit.

Edhe gjatė vitit 2007 pensionet do tė mbesin 40 euro Pėrfaqėsues tė pensionistėve dhe institucioneve tė Kosovės, pohojnė se pėrkundur gjendjes sė rėndė sociale tė pensionistėve, edhe me miratimin eventual tė Ligjit pėr pensionistė, nė janar tė vitit 2007, nuk garantohet rritje e pensioneve.

Kėrcėnim me armė zjarri Dy persona janė arrestuar tė enjten, nėn dyshimin se kanė kėrcėnuar me armė zjarri dy oficer tė trafikut regjional, kanė bėrė tė ditur zyrtarė tė SHPK-sė nė Ferizaj.

Tri raste tė tentim vrasjes Nė dy raste tė ndara nė Prizren, pėr motive ende tė panjohura, njė femėr dhe njė mashkull kanė tentuar t'i japin fund jetės, duke pirė tableta “Besnedin” dhe “Diazepam”, ndėrsa njė rast i ngjashėm ka ndodhur edhe nė Llapqevė tė Malishevės, kur njė femėr ka tentuar tė vetėvritet duke pirė mjetin kimik “Domestos”, ka bėrė tė ditur tė enjten policia rajonale nė Prizren.

OSBE ndihmon shkollat e rajonit tė Pejės me libra Qendra Rajonale e OSBE-sė nė Pejė ka dhuruar 1800 libra, duke pėrfshirė disa tituj mbi tė drejtave tė njeriut, tė cilat do t’u shpėrndahen 12 bibliotekave tė shkollave nė komunat Klinė, Deēan, Pejė, si dhe nė Pilot komunėn e Junikut.

Moisiu dekoron personalitete tė njohura shqiptare Nė njė ceremoni zyrtare, presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, ka dhėnė tė enjten vlerėsimin e tij tė lartė pėr disa prej personalitete tė njohura dhe me kontribute tė vyera nė fushėn e drejtėsisė, diplomacisė, mjekėsisė, artit dhe sportit shqiptar.

Cėrvenkovski insiston qė demarkacioni i kufirit tė shkojė nė pako me zgjidhjen e statusit President i Maqedonisė, Branko Cėrvenkovski, nė fjalimin e tij vjetor para Kuvendit tė Maqedonisė, insistoi edhe njė herė qė demarkacioni i kufirit mes Maqedonisė dhe Kosovės tė shkojė nė pako me zgjidhjen e statusit final tė Kosovės.

Grevė e gazetarėve nė Itali
Romė, 21 dhjetor 2006 - Italianėt prej sot e deri nė festat e Krishtlindjeve do tė mbesin pa gazeta pėr shkak tė grevės treditore tė gazetarėve italianė.

...informacione mė tė zgjėruara:

McCormak: Ne nuk mendojmė se Kosova po krijon njė presedan “Ėshtė njė histori e gjatė dhe nuk do tė doja tė hyj aty”, tha dje zėdhėnėsi Sean McCormack duke u pėrgjigjur nė njė pyetje nė brifingun e rregullt tė Departamentit amerikan tė Shtetit. Ai u pyet nga njė gazetar grek se pse angazhoheshin SHBA-tė pėr Kosovėn kur shqiptarėt, sipas tij, po gėzonin tė gjitha tė drejtat si minoritet nė Serbi. Ai kėrkoi tė komentohej edhe njė deklaratė tė paradokohshme e nėnsekretarit Nicholas Burns kur thoshte se tani ėshtė koha qė populli i Kosovės ta dijė se cila do tė jetė e ardhmja e tij.“Tani kemi njė proces pėr tė cilin jemi pajtuar. Z. Ahtisaari po punon me tė gjitha palėt dhe sė shpejti do tė kemi pėrpara rekomandimet e tij dhe pastaj i mbetet Kėshillit tė Sigurimit tė veprojė. Do tė varet edhe nga palėt se si do tė reagojnė ndaj propozimit, andaj ėshtė mirė tė presim e tė shohim se ēfarė do tė jetė ai. Ju pastaj do tė mėsoni se cili ėshtė qėndrimi ynė rreth tij dhe, pavarėsisht se ēfarė do tė jetė propozimi, jini tė sigurt se ai do t’iu japė njė ide mė tė qartė popujve nė rajon se cila ėshtė ardhmja e tyre politike dhe ēfarė marrėdhėniesh do tė kenė ata me njėri tjetrin”, tha McCormack. I pyetur, pse e trajton qeveria amerikane Kosovėn si njė rast tė veēantė dhe pse njė vendim i imponuar nga Kombet e Bashkuara nuk do tė mund tė pėrsėritej edhe nė rajonet e tjera, zėdhėnėsi i Departamentit tė Shtetit tha se secili rajon ėshtė njė rast nė vete dhe ato do tė zgjidhen nė bazė tė rrethanave tė veēanta historike e shoqėrore, andaj ne nuk e shohim njė ndėrlidhje. “Ne nuk mendojmė se Kosova po krijon njė presedan me rastet e tjera”, tha zėdhėnėsi McCormack.

GNK thėrret BE-nė pėr unitet rreth Kosovės Grupi Ndėrkombėtar i Krizave ka publikuar dje njė raport pėr Kosovėn, nė tė cilin u bėn thirrje vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian qė tė mbėshtesin fuqishėm propozimin e Martti Ahtisaarit pėr statusin e Kosovės. Nė raport thuhet se pėrpara janė disa muaj tė vėshtirė rreth statusit tė Kosovės, duke patur parasysh ashpėrsinė e qėndrimit tė Rusisė lidhur me tė ardhmen e Kosovės.

Koha pėr unitet operacional nė Kosovė, thonė Wisner dhe Surroi Surroi dhe Wisner u pajtuan se ėshtė me rėndėsi te jashtėzakonshme qe ne Kosove tė demonstrohet unitet operacional nė ēėshtjet qe kane te bėjnė me transferin e kompetencave, pėrgatitjen e tranzicionit, e nė veēanti ato qe kane te bėjnė me ligjet. Gjatė qėndrimit nė SHBA, ku po zhvillon aktivitet nė kuadėr tė pėrpjekjeve pėr definimin e statusit tė Kosovės, kryetari i Partisė Reformiste ORA, Veton Surroi, ėshtė takuar me pėrfaqėsuesin e SHBA-ve nė procesin e statusit, Frank Wisner. Sipas njė njoftimi partiak, Surroi dhe Ėisner diskutuan pėr zhvillimet e fundit politike nė kuadėr tė procesit tė statusit dhe angazhimeve te tyre, dhe aktorėve tjerė relevant, gjatė muajve qė vijnė. “Zoti Wisner me informoi pėr pėrgatitjet qe po bėhen ne nivelin me te larte nė State Departmet-it pėr te trajtuar ēėshtjen e statusit ne muajt e pare te vitit te ardhshėm” ka deklaruar Surroi. Ai po ashtu ka theksuar se nė takim . Wisner e ka informuar pėr pėrcaktimin e Ahtisaarit qe t'i pėrmbahet qartazi pėrcaktimit pėr trajtim sa me te hershem te pakos se tij. Veton Surroi dhe Frank Wisner janė pajtuar se ėshtė me rėndėsi te jashtėzakonshme qe ne Kosove tė demonstrohet unitet operacional nė ēėshtjet qe kane te bėjnė me transferin e kompetencave, pėrgatitjen e tranzicionit e nė veēanti ato qe kane te bėjnė me ligjet. Veton Surroi ka informuar pėrfaqėsuesin amerikan pėr takimet me delegacionet shtetėrore tė cilat po I zhvillon gjatė qėndrimit nė SHBA.“E informova per pėrgatitjet qe po bėhen ne nivel te komunikimit me shtetet anėtare te OKB-sė si dhe me pėrgatitjet qė po bėhen nė fushėn e mbrojtjes se komuniteteve pakicė, siē ėshtė formėsimi i pėrcaktimeve tona nė njė ligj pėr komunitete” ka theksuar Surroi.
Kryetari i Partisė Reformiste ORA gjate qėndrimit ne SHBA po zhvillon takime tė ndryshme nė nivel tė delegacioneve shtetėrore tė Kombeve tė Bashkuara dhe Kėshillit tė Sigurimit, si dhe pėrfaqėsuesish politik tė SHBA-ve.

Kosovarėt mbajnė vet gjyqėsinė, pėrveē disa rasteve tė rralla Aktualisht 98 pėrqind e tė gjitha rasteve procedohen nga gjyqtarėt dhe gjyqėsia vendore e jo nga ndėrkombėtarėt, por janė disa raste tė rralla tė cilat kėrkojnė prezencėn e gjyqėtarėve ndėrkombėtarė, ndėrsa ėshtė arritur njė pėrparim nė punėn e pėrbashkėt rreth ndėrtimit tė kapacitetve nė kėtė fushė, tha sot drejtori i Departamentit tė drejtėsisė sė UNMIK-ut, Albert Moskovic. Nė konferencėn e fundvitit tė Kėshillit tė Gjyqėsorit tė Kosovės, ishin prezent edhe Kryetari i Kėshillit Rexhep Haxhimusa dhe Halit Muharremi.

Qeveria: Askush nuk ėshtė mbi ligjin Qeveria e Kosovės, nepėrmjet njė komunikate, shpreh indinjatė tė thellė ndaj pėrfshirjes sė njė zyrtari tė saj nė aktivitete tė jashtėligjshme. Kryeministri dhe kabineti dėnojnė ashpėr ēdo veprim tė jashtėligjshėm tė kujtdoqoftė, ndėrsa shprehin bindjen se nė Qeverinė e Kosovės nuk ka vend pėr individė tė tillė. “Drejtėsia nuk ėshtė selektive dhe askush nuk ėshtė mbi ligjin. Kushdo duhet dhe do tė japė pėrgjegjėsi pėr veprimet e veta”, ėshtė qėndrim unik i ekzekutivit tė vendit.

Presidenti Sejdiu dėnon ashpėr aktivitetet e paligjshme tė grumbullimit tė armėve dhe tė municionit Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, nėpėrmjet njė deklarate, dėnon ashpėr aktivitetet e paligjshme tė grumbullimit tė armėve dhe tė municionit, tė cilat u zbuluan kėto ditė nga forcat e rendit. Presidenti Sejdiu kėrkon nga organet pėr zbatim tė ligjit qė pėrgjegjėsit pėr kėto vepra tė nxirren para drejtėsisė.Presidenti u shpreh mirėnjohje forcave tė rendit pėr aksionin e suksesshėm tė zbulimit tė kėtij rasti.

Deputetėt tė shqetėsuar pėr gjetjen e arsenalit tė armatimit ilegal, kėrkojnė raporte dhe pėrgjegjėsi nga Qeveria Kuvendi i Kosovės ka vendosur tė shtyjė pėr tė shtunėn seancėn pėr miratimin e buxhetit tė vitit 2007. Vėndimi u mor pas shumė polemikave tė partive tė mazhorancės dhe atyre tė opozitės. Sot Kuvendi i vazhdoi punimet ku nė fillim tė seancės sė sotme, shefi i grupit parlamentarė tė PDK-sė Jakup Krasniqi kėrkoi qė nė Kuvend tė debatohet pėr sigurinė duke pasur parasysh arrestimet e fundit qė u bėnė nė Shtuticė tė Drenasit. Deputetėt e tė gjtha fraksioneve parlamentare u pajtuan qė gjendja e krijuar e sigurisė tė trajtohet nė njė sencė tė veēantė.
Nė vazhdim deputetėt pritet tė diskutojnė,sipas rendit tė ditės, pėr shtyrjen e definimit tė statusit tė Kosovės.

Arrestimi i tė maskuarve ishte njė sukses e jo njė problem, por opozita e thotė tė kundėrtėn
Prishtinė, 21 dhjetor 2006 - Arrestimi i zyrtarėve tė AAK-sė tė zėnė nė flagrancė me maska dhe tė armatosur, tė partisė qė udhėheq me qeverinė e koalicionit, pėr pak sa nuk ėshtė kthyer nė betejė pėr rrėzimin e qeverisė nga partitė opozitare. Alush Gashi, nė emėr tė GP tė LDK-sė, kundėrshtoi ēfarėdo lloj kualifikimi pėr rastin pa u pėrfunduar hetimet, ndėrsa mbėshteti kėrkesėn pėr debatimin e sigurisė. Teuta Sahatēia nga partia Ora, tha se nuk ishte rasti i parė i pėrzierjes sė njerėzve nga Ministria e Punės dhe Mirėqenies Sociale, pasi edhe gjatė protestave tė 28 nėntorit tė Lėvizjes Vetėvendosja, ngjyra e cila u hodh nė ndėrtesėn e Kuvendit dhe tė qeverisė ishte bartur me veturat zyrtare tė kėsaj ministrie. Kėtė vėrejtje e pranoi edhe kryeministri Ēeku, por sipas tij, qeveria e dėnon atė akt kriminal dhe atė sjellje tė kriminelėve, duke iu referuar arrestimit tė zyrtarit tė MPMS-sė, dhe se duhet pėrgėzuar SHPK-nė pėr punėn qė e ka bėrė. Por, kryeministri Ēeku tha se veturat e ministrisė nuk kanė qenė tė pėrfshira nė atė rast dhe se pėr rastin duhet tė merren institucionet pėrkatėse, gjyqėsia dhe policia. Kapjen e tė dyshuarve, sipas Jakup Krasniqit nga PDK-ja, e ka bėrė KFOR-i, ndėrsa prezente ka qenė edhe SHPK-ja. Ai tha se ēėshtja ėshtė e ngutshme dhe nuk pret mė, duke adresuar kritika tė shumta ndaj qeverisė si dhe akuzėn bosht se qeveria ėshtė e inkriminuar. Ndėrsa, shefja e GP tė AAK-sė, Gjylnaze Syla, tha se hedh poshtė plotėsisht tė gjitha akuzat e Krasniqit, se qeveria ėshtė e inkriminuar, pasi pėrgjegjėsitė janė individuale. Mė pas foli edhe Nexhat Daci, dhe duke iu referuar debatit, tha se sikur po pėrsėritet spiralja e sė kaluarės, si nė kohėn e QPK-sė dhe nė periudhėn e krijimit tė institucioneve tė para, kishte vlerėsime, se Kosova ishte nė prag tė njė lufte qytetare. "Nuk e them se ishte nga njė vend mik apo armik", tha ai. Duke iu drejtuar pėr mirėkuptim tė gjithė deputetėve ai tha se ishte moment i pahijshėm diskutimi i kėtyre ēėshtjeve nė fund tė viti, dhe nė prag tė pavarėsisė sė Kosovės, tė hapjes sė pakos sė Ahtisarit. Daci tha se PDK-ja duhet tė jetė nė nivel tė pėrgjegjėsive si udhėheqėse e pjesėrishme e procesit, dhe poashtu e afėrt me shumė ish-ushtarė tė UĒK-sė, qė kanė sakrifikuar pėr Kosovėn. Ministri i Brendshėm Fatmir Rexhepi premtoi pėrgatitjen e raportit, por gjithashtu tha se nuk qėndrojnė akuzat pėr inkriminim tė qeverisė. Ndėrsa, Sabri Hamiti, anėtar i Kryesisė, tha se arrestimi i tė maskuarve ishte njė shėnim suksesi dhe jo njė problem. Ai tha se e pėrkrah opozitėn pėr luftimin e krimit, por nė praktikė dhe jo si retorikė. Ai mė pas ehde njėherė mori fjalėn dhe pėrkujtoi deputetėt se institucionet i formojnė institucionalistėt. Ndėrsa, Hashim Thaēi pėrmendi tre faktorė themelorė qė duhet pasur parasysh, stabilitetin, unitetin dhe partneritetin me bashkėsinė ndėrkombėtare. Jakup Krasniqi mė pas kėrkoi qė ēėshtja tė debatohet nė njė seancė tė veēantė apo tė rregullt, por brenda dhjetė ditėve. Mė pas kryekuvendari Kolė Berisha e nxori nė votim propozimin pėr diskutimin e ēėshtjes sė sigurisė nė njė seancė tjetėr, gjė qė u miratua me shumicė votash. Kuvendi mė pas i ka vazhduar punimet duke hapur debatin pėr ēėshtjen e statusit me anėtarėt e Ekipit Negociator, por kjo pikė u shty pėr shkak se shumica e anėtarėve nuk ishin nė sallė me pėrjashtim tė kryekuvendarit Berisha. Sabri Hamiti tha se meqė kėrkesa ishte pėr debat me anėtarėt e Ekipit Negociator, ndoshta ishte mė mirė qė tė debatohej nė njė nga seancat e ardhshme, qoftė edhe nėse ata nuk kanė ēfarė tė thonė, por ta thonė vetė kėtė. Kėtij propozimi iu bashkuan edhe deputetėt e tjerė dhe debati i kėrkuar nga Grupi Parlamentar pėr Integrim, u shty pėr njė seancė tjetėr. Kuvendi i ka vazhduar punimet mė pas me debatin pėr gjendjen energjetike, i kėrkuar nga GP i PDK-sė. Nė debat janė pėrfshirė kryesisht deputetė tė opozitės tė cilėt e kanė kritikuar edhe qeverinė pėr gjendjen energjetike dhe AKM-nė. Safete Hadėrgjonaj nė emėr tė GP tė PDK-sė, kritikoi punėn e qeevrisė dhe tė AKM-sė, pėr keqmenaxhim, ndėrsa tha se pėrkundėr shpenzimeve tė larta mungojnė rezultatet. Ministri i Eenergjtikės Ethem Ēeku tha se gjatė vitit 2007-2008 do tė kryhen tė gjitha hapat e nevojshėm pėr pėrmbylljen e kontratave me investitorėt nė energjetikė. Poashtu atėherė pritet edhe pėrfundimi i riparimeve tė blloqeve tė Kosovės A. Ai i kritikuar pėr shkyējet e shumė familjeve nga rryma, tha se qeveria ka ndarė edhe pėr vitin e ardhshėm 4.5 milionė euro pėr rastet sociale. Sipas Ēekut po tė mos ishin politikat e qeverisė sė Kosovės do tė duhej tė mbyllej Termocentrali Kosova A dhe do tė mbesnin pa punė tė paktėn 1.500 veta. Alush Gashi nė emėr tė GP tė LDK-sė kėrkoi qė tė nxirren rekomandime nga Kuvendi dhe konfirmoi se LDK-ja ėshtė nė favor tė pėrmirėsimit tė furnizimit me energji elektrike.

Publikohen informacionet shtesė rreth armatimit tė gjetur nė Shtuticė Shėrbimi Policor i Kosovės ka publikuar informacionet shtesė rreth armatimit tė gjetur nė Shtuticė. “Gjatė kėsaj bastisje janė gjetur njė sasi e konsiderueshme e armatimit si: 116 copa granata artilerie si dhe granata antitank me dhe pa fragmente tė kal 75 mm;dy armė automatike (mitrolez)tė kalibrit 7.62 PKT; njė top pa dridhje tė kalibrit 75 mm; 2 granata dore sė bashku me mbajtėse tė armatimit (gjoksore); njė sasi e uniformave ushtarake; disa maska kundėr helmit; mbi 2500 fishekė tė kalibrave tė ndryshėm etj.”, Bėhet e ditur nė njoftim. “Ky armatim ėshtė gjetur nė shtėpi dhe objekte pėrcjellėse, ndėrsa dy furgona (kombi) janė konfiskuar si prova materiale. Me urdhėr tė prokurorit kėta tre persona mbahen nė paraburgim. I tėrė operacioni ka pėrfunduar sot rreth orės 02:00, ndėrsa hetimet nė lidhje me kėtė rast janė duke u zhvilluar edhe mė tutje” thuhet nė njoftimin i cili pėrmban edhe informacionin se njoftimi pėr rastin ishte bėrė pėr “kontrabandim me armė”.

Policia jep hollėsi pėr rreth armatimit tė zbuluar nė fshatin Shtuticė
Prishtinė, 21 dhjetor 2006 - Shėrbimi Policor i Kosovės ka njoftuar hollėsi rreth armatimit tė zbuluar nė fshatin Shtuticė tė Drenasit (Gllogoc). Gjatė bastisjeve ėshtė gjetur njė sasi e konsiderueshme e armatimit: 116 copa predha artilerie dhe predha antitank me dhe pa fragmente tė kal. 75 mm, pastaj dy armė automatike (mitrolozė) tė kalibrit 7.62 PKT; njė top pa dridhje tė kalibrit 75 mm; 2 granata dore sė bashku me mbajtėse tė armatimit (gjoksore); njė sasi e uniformave ushtarake; disa maska kundėrhelm; mbi 2500 fishekė tė kalibrave tė ndryshėm etj.,thuhet nė njoftimin e policisė. Sipas policisė, armatimi ėshtė zbuluar nė shtėpi dhe nė objekte pėrcjellėse, ndėrkohė qė dy furgonė janė konfiskuar si prova materiale. Me urdhėr tė prokurorit kėta tre persona mbahen nė paraburgim. I tėrė operacioni ka pėrfunduar sot rreth orės 02:00 tė mėngjesit, ndėrsa hetimet nė lidhje me kėtė rast janė duke u zhvilluar edhe mė tutje, theksohet nė njoftimin e policisė.

Arrestohen dy zyrtarė tė lartė tė AAK-sė pėr veprimtari kriminale Tre persona, dy prej tė cilėve zyrtarė tė lartė tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, janė arrestuar nga Shėrbimi Policor, si tė dyshimtė pėr veprimtari kriminale, nė fshatin Shtuticė tė Drenasit. Skėnderbe Hebibi, anėtar i kryesisė sė AAK-sė dhe Naim Bazaj, kryetar i degės sė Drenasit, qė tė dy edhe kėshilltarė nė Ministrinė e Punės dhe Mirėqenies Sociale, dhe Mursel Bilallaj, janė arrestuar nga policia, e cila gjatė operacionit ka gjetur njė sasi tė konsiderueshme armatimi dhe municioni.

AAK kėrkon ruajtjen e rendit dhe tė qetėsisė Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės ka thėnė se ėshtė befasuar me ngjarjen, ku dy anėtarė tė partisė, janė pėrfshirė nė aktivitete tė jashtėligjshme tė armėmbajtjes pa leje. Pėrmes njė komunikate, Aleanca pėrgėzon veprimin e shpejtė tė Shėrbimit Policor tė Kosovės nė identifikimin e autorėve dhe trajtimin e tyre nga organet e rendit dhe drejtėsisė. AAK-ja, si gjithnjė deri mė tani, qėndron nė anėn e ligjit dhe kėrkon ruajtjen e rendit dhe tė qetėsisė, duke marrė masa ndaj tė gjithė atyre qė, nė ēfarėdo forme, janė tė implikuar nė kundėrshtim me ligjin, thuhet nė komunikatėn e AAK-sė.

Qeveria ka humbur edhe legalitetin edhe legjitimitetin, thotė Fatmir Limaj Partia Demokratike e Kosovės kėrkon nga Qeveria e Kosovės tė pranojė hapur se ka dėshtuar dhe se pas ngjarjeve tė fundit ajo ka humbur legalitetin dhe legjitimitetin e saj. Nėnkryetari i kėsaj partie Fatmir Limaj, nė njė konferencė pėr media, deklaruoi po ashtu se koalicioni qeverisės duhet ta qartėsojnė pozicionin e tyre dhe ftoi presidentin e vendit qė ta ruajė stabilitetin politik tė vendit. Mungesa e pėrgjegjėsisė sė udhėheqėsve tė vendit dhe rreziku nga ndonjė destabilitet politik janė disa nga shqetėsimet qė zyrtarė tė PDK-sė kanė paraqitur sot nė njė konferencė pėr shtyp. Limaj tha se koalicioni qeverisės ėshtė i mbyllur dhe jotransparent, duke bėrė projekte pėr tė fituar privilegje qė i ofron pushteti.”Nė vend qė ky koalicion qeverisės tė dal tė flas me qytetarėt, t’i shpreh shqetėsimet, t’ju tregojė pėr situatėn....ndodhė e kundėrta. Opozita del e merr pėrgjegjėsitė e pozitės pėr tė komunikuar mė qytetarėt”, tha Limaj.
E tėrė kjo situatė e krijuar ėshtė pasojė e zgjedhjeve jo tė logjikshme tė sė kaluarės thotė Limaj, duke shtuar se ndėrtimi, puna e qeverisė dhe ndryshimet qeveritare janė procese qė kanė ndodhur pėr herė tė parė nė pėrvojat e njohura politike.
Opozita kėrkon nga koalicioni qeverisės qė tė jap pėrgjegjėsi, duke u bazuar nė ngjarjet e fundit tė kėtij koalicioni.
Numri i dy i PDK-sė ka ftuar pozitėn qė tė pranoj dėshtimet e gabimet hapur, sepse mė kėtė mėnyrė vendi do tė shkojė drejtė njė kaosi politik. Limaj i ka bėrė thirrje presidentit tė vendit qė tė ftojė elitėn politike kosovare qė tė ndėrtojė njė stabilitet politik.
Opozita e ka misionin e saj pėr tė bėrė shtetin e Kosovės, tha Limaj duke kundėrshtuar mundėsinė e formimit tė njė koalicionin gjithėpėrfshirės. Kriza aktuale politike siē e quajnė zyrtarė tė PDK-sė, nuk mund tė reflektojė nė Grupin e Unitetit, sepse ky grup punon ndaras nga qeverisja e vendit.

U nėnshkrua deklarata e pranimit tė Strategjisė nacionale pėr menaxhimin e integruar tė kufirit Sot , njė takim tė mbajtur nė MPB tė Kosovės, ku ishin prezent edhe Manfred Summereder, udhėheqės i Grupit pėr menaxhimin e integruar tė kufirit nė Agjencinė Evropiane pėr Rindėrtim, Bali Muharremaj, drejtor i Departamentit pėr kufi, azil e refugjatė nė MPB, Mulė Desku, sekretar i pėrhershėm nė MD, Muhamet Aliu, sekretar i Ppėrhershėm nė MMPH, Bujar Shatri, drejtor i Shėrbimit Doganor tė UNMIK-ut, si dhe pėrfaqėsues nga SHPK-ja nė MPB, u nėnshkrua deklarata e pranimit tė Strategjisė nacionale pėr menaxhimin e integruar tė kufirit. Zv/ministri nė MPB, Blerim Kuēi, tha se “aprovimi i draftit tė Strategjisė Nacionale pėr Integrimin e Kufirit pėr Kosovėn ėshtė i njė rėndėsie tė veēantė". Duke folur pėr draftin e Strategjisė Nacionale pėr Integrimin e Kufirit, zėvendėsministri Kuēi tha se “draftin e kemi krahasuar me atė tė Republikės sė Kroacisė dhe ne jemi shumė tė kėnaqur me kėtė material qė sot e kemi nė dorė, ndėrsa presim aprovimin e Strategjisė Nacionale pėr Integrimin e Kufirit”. Manfred Summereder, udhėheqės i grupit pėr Menaxhimin e Integruar tė Kufirit nė Agjencinė Evropiane pėr Rindėrtim tha se “ėshtė i rėndėsisė sė veēantė projekti pėr menaxhimin e kufirit nė Kosovė, ndėrsa nė pajtim me autoritetin e AER-it e kemi parashtruar kėrkesėn tonė lidhur me kėtė ēėshtje, e cila edhe ėshtė miratuar. Mė 14 qershor tė kėtij viti i kemi ftuar tė gjithė ata qė kanė ndikim nė kėtė ēėshtje." Pjesėmarrėsit qė kanė marrė pjesė edhe mė herėt nė kėto takime janė nė dijeni se nėnshkrimi i sotėm i strategjisė ėshtė pajtueshmėri dhe jo kontratė. Pas aprovimit, draftin e Strategjisė Nacionale pėr Menaxhimin e Integruar tė Kufirit, Ministria e Punėve tė Brendshme do ta dėrgojė pėr diskutim nė nivel qeveritar, ndėrsa plani operacional do tė fillojė tė aplikohet nė muajin prill tė vitit tė ardhshėm”, tha mes tjerash z. Summereder. Strategjia nacionale kosovare e MIK-ut do ta rregullojė kooperimin dhe koordinimin midis institucioneve dhe agjencive tė kyēura nė menaxhimin e kufirit nė kornizė ligjore dhe rregullative, pėrfshirė kėtu edhe organizimin, menaxhimin, procedurat, burimet njerėzore e trajnimet, pastaj komunikimin, teknologjinė informative, infrastrukturėn, pajisjet dhe buxhetin, thuhet mes tjerash nė njė kumtesė pėr media tė lėshuar nga Zyra pėr informim publik nė MPB tė Kosovės.

Ministri Ibrahim Selmanaj, i AAK-sė, thotė se nuk mban pėrgjegjėsi pėr kėshilltarėt e tij Ministri Ibrahim Selmanaj tha sot se nuk mban pėrgjegjėsi, pas arrestimit tė dy kėshilltarėve tė tij tė dyshuar pėr pėrfshirje nė veprimtari kriminale. “Pse tė jem pėrgjegjės perderisa ngjarja ėshtė zhvilluar jashtė institucionit dhe jashtė orarit tė punės”, tha ai. Ai po ashtu ka mohuar se ka qenė nė dijeni pėr veprimtarinė e kėshilltarėve tė tij. “Ēfarė dijenije! Ne punojmė tėrė ditėn dhe nuk kam pas kurrfarė dijenie pėr atė qė ndodh’, tha Selmanaj.
Megjithkėtė Selmanaj e ka cilėsuar ngjarjen si tė papėlqyeshme , ndėrsa ka thėnė se tė gjitha “paragjykimet” do tė hiqen vetėm pasi organet e rendit tė japin fjalėn pėrfundimtare.
Ndėrkohė, Ministria e Punės dhe e Mirėqenies Sociale, pėrmes nje kumtese, ka shprehur shqetėsim shkaku i pėrfshirjes sė njė zyrtari tė lartė tė saj nė aktivitete tė jashtėligjshme.
"Ne jemi shumė tė befasuar me njė veprim tė tillė, ngase ky zyrtar deri mė tani ka kryer detyrėn e Kėshilltarit politik nė Ministrinė e Punės dhe Mirėqenies Sociale, dhe pėr asnjė moment nuk ėshtė vėrejtur tek ai tendenca pėr veprime tė tilla tė jashtėligjshme.
Ministria e Punės dhe e Mirėqenies Sociale e konsideron kėtė rast tė izoluar dhe qėndron nė anėn e ligjit duke e inkurajuar edhe zbatimin e tij.
Ministri i Punės dhe Mirėqenies Sociale, Ibrahim Selmanaj, distancohet nga ky veprim i jashtėligjshėm dhe, konform situatės sė krijuar, ka shkarkuar nga detyra e Kėshilltarit politik, Naim Bazajn. Gjithashtu, MPMS pėrgėnjeshtron informacionin e dhėnė nga disa media pėr, gjoja, arrestimin e zyrtarit tjetėr tė lartė tė MPMS-sė, Skėnderbe Hebibi, dhe pėr pėrfshirjen e veturave zyrtare nė kėtė ngjarje", thuhet ne kumtesėn e kėsaj ministrie.

Incident gjatė kremtimit tė pėrvjetorit tė Universitetit tė Tetovės
Tetovė, 21 dhjetor 2006 - Kremtimi i 12-vjetorit tė Universitetit tė Tetovės pėrfundoi me njė incident. Ndėrsa kryetari i parlamentit tė Maqedonisė Libisha Georgievski po lexonte fjalimin e tij nė gjuhėn shqipe, njė grup prej 15 vetash ka brohoritur me fyerje. Pas ndėrhurjes sė pjesėtarėve tė sigurimit, grupi ėshtė nxjerrė nga salla dhe me atė rast ka ndodhur njė rrahje ku janė lėnduar lehtė disa persona, njofton "D.vele", nė gjuhėn maqedonase. Pas incidentit, Georgievski ka deklaruar se "ēdonjeri ka tė drejtė nė mendimin e vet derisa ėshtė nė kuadėr tė njė situate korrekte".

Nėnshkruhet marrėveshja pėr themelimin e Institutit Pedagogjik tė Kosovės
Prishtinė, 21 dhjetor 2006 - Instituti Pedagogjik i Kosovės (IPK), nė maj tė kėtij viti simbolikisht ka shėnuar nisjen e punės tė njė institucioni shumė tė nevojshėm pėr zhvillimin e arsimit kosovar, ndėrkaq sot u nėnshkrua marrėveshja ndėrmjet Ministrisė sė Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė (MASHT) dhe Qendra Evropiane pėr Shkollė, Arsim dhe Shoqėri (CESES) pėr themelimin e Institutit Pedagogjik tė Kosovės (IPK). Nė ceremoninė e nėnshkrimit tė marrėveshjes, ministri Agim Veliu pėrkujtoi se MASHT ka disa muaj qė ka punuar nė zhvillimin e projektit, marrėveshja e tė cilit u nėnshkrua sot. Ministri Veliu bėri tė ditur se MASHT dhe Qeveria e Kosovės, arsimin e kanė vėnė ndėr prioritetet e punės meqenėse ndryshimet shoqėro ekonomike qė po ndodhin kanė bėrė qė arsimi tė bėhet nevojė parėsore pėr zhvillimin e shoqėrisė demokratike kosovare e cila me pėrkushtim e pėrgjegjėsi synon integrimet evropiane. Ndėrkaq IPK, tha ai, paraqet njė institucion tė ri publik tė arsimit dhe ka njė rėndėsi tė madhe pėr Kosovėn nė pėrgjithėsi, arsimin veēanti. Mė pas presidenti CESES z. Poliani i dorėzoi ministrit propozim ligjin pėr IPK nė, duke thėnė se pėrfaqėsuesit e CESES it janė tė gatshėm qė nė fazėn e parė tė punės sė IPK sė tė jenė afėr kėshillit udhėheqės dhe t'i ndihmojnė nė realizimin e projekteve tė parapara nga ky institucion. Ndėrsa nė emėr tė Qeverisė sė Kosovės, tė MASHT dhe komunitetit akademik, ministri Veliu edhe njė herė falėnderoi z. Polliani, organizatėn CESES, shefin e Zyrės italiane nė Prishtinė Patrik Mura dhe popullin mik italian pėr ndihmėn qė i kanė dhėnė Kosovės pėr realizimin e kėtij projekt ambicioz. Ky projekt, shtoi Veliu, i pėrmbush elementet kryesore tė njė projekti tė pėrbashkėt duke u bazuar nė orientimet dhe parimet kryesore tė MASHT, siē janė profesionalizmi, delegimi dhe institucionalizimi i funksioneve arsimore qė kanė pėr qėllim avansimin e cilėsisė dhe tė shėrbimeve arsimore nė Kosovė.

Nė Aman dėnohet me varje vrasėsi i njė turisti britanik
Aman, 21 dhjetor 2006 – Njė gjykatė jordaniane i ka shqiptuar dėnimin me vdekje me varje pėr vrasjen me armė zjarri tė njė turisti britanik gjatė vizitės sė tij nė Aman dhe plagosjen e gjashtė tė tjerėve, njofton BBCVorld. Turisti britanik, Kristofer Stouks, ishte vrarė nė shtator afėr amfiteatrit romak nė Aman. I dėnuari Nabil Ahmad Jaoura, jordanez me origjinė palestineze, ka thėnė se ka qenė motivuar nga zemėrimi kundėr politikės perėndimore ndaj arabėve nė rajon. Ai ka thėnė gjithashtu se ka vepruar vetėm dhe se nuk ka pasur lidhje me organizatat e dhunshme.
LAJMET
E mėrkurė 20 dhjetor 2006
Shumica s'pati votat e mjaftueshme pėr miratimin e buxhetit 2007 Deputetėt e PDK-sė dhe disa deputetė tė tjerė tė partive opozitare, duke e konsideruar se ndarja e buxhetit pėr vitin 2007 ėshtė bėrė nė mėnyrė subjektive nga qeveria, braktisėn punimet e Kuvendit tė Kosovės dhe nė kėtė mėnyrė, duke llogaritur edhe mungesėn e disa deputetėve tė mazhorancės, u shkaktua mungesė kuorumi dhe u ndėrpre seanca.

PDK paralajmėron mocion votėbesimi pėr qeverinė Grupi Parlamentar i partisė mė tė madhe opozitare, Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), ėshtė duke shqyrtuar mundėsinė qė nė njėrėn nga seancat e ardhshme plenare tė Kuvendit tė Kosovės, tė kėrkojė votėbesimin e Qeverisė Ēeku, pėr faktin se kjo e fundit, sipas opozitės, ėshtė jolegjitime dhe e korruptuar.

“Krahu i Dacit” pranon se po shqyrton mundėsinė e krijimit tė partisė sė re Vendimet e Kėshillit tė Pėrgjithshėm (KP) tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK) janė tė papranueshme dhe dėshmi qė kemi tė bėjmė me skenar pėr pėrjashtimin e gjysmės sė anėtarėsisė nga LDK, tha Lulėzim Zeneli, duke paralajmėruar mundėsinė e krijimit tė njė partie tė re nga mbėshtetėsit e Nexhat Dacit.

Kastrioti kėrkon referendum pėr ndėrtimin e termocentralit tė ri Krerėt e Kuvendit Komunal tė Kastriotit (ish-Obiliqi), theksuan tė mėrkurėn nė Prishtinė, se vendimi i qeverisė pėr formimin e Korporatės sė linjitit iu ka shkaktuar atyre telashe tė mėdha nė terren, ndėrkohė qė paralajmėruan mbajtjen e njė referendumi, ku do tė shprehej vullneti i qytetarėve nėse dėshirojnė tė jetojnė nė atė lokalitet apo jo.

Kufiri me Kosovėn ėshtė ēėshtje teknike, thotė Elenovski
Beograd, 20 dhjetor 2006 - Ministri i Mbrojtjes sė Maqedonisė, Llazar Elenovski, tha tė mėrkurėn pas takimit nė Beograd me homologun e tij serb Zoran Stankoviq, se kufiri me Kosovėn ėshtė ēėshtje teknike, ndėrsa ky i fundit tha se “pėr kėtė vendosin organet kompetente shtetėrore vendimi i kujt do tė respektohet".

Shoqata e dėshmorėve kundėrshton emėrtimet e rrugėve nė Prizren Shoqatat e dala nga lufta e ish-UĒK-sė nė Prizren, thanė pėr KosovaLive se nuk janė tė kėnaqura me emėrtimet e rrugėve.

Kapet sasi armatimi nė Shtuticė tė Drenasit Pjesėtarė tė Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), nė bashkėpunim edhe me forcat e KFOR-it, nė fshatin Shtuticė tė Drenasit, nė njė furgon kanė kaper sasi armatimi.

Grainca: Do tė bėjmė pėrpjekje qė Ferizaj edhe mė tej tė jetė qytet i paqes Dy fshatra tė Ferizajt, Babushi i Serbėve dhe Surēina tė mėrkurėn kanė pėruruar projekte me rėndėsi. Babushi, projektin e kthimit tė tė zhvendosurve, mė tė madhin tė realizuar nė Kosovė, i cili projekt ngėrthen ndėrtimin e 74 shtėpive, shkollės, asfaltimit, ujėsjellėsit dhe kanalizimit, elektrifikimin dhe ndriēimin publik tė rrugės, ndėrkaq Surēina projektin e kanalizimit dhe ujėsjellėsit dhe ndėrtimin e njė aneksi shkollor.

Serbėt e Babushit marrin ēelėsat, por nuk hyjnė tė jetojnė nė shtėpitė e ndėrtuara Ministria pėr Kthim e Komunitete, ua dorėzoi tė mėrkurėn ēelėsat e 74 shtėpive tė rindėrtuara serbėve tė Babushit tė Ferizajt. Por, kryefamiljarėt qė erdhėn nuk hyjnė tė jetojnė nė shtėpitė e ndėrtuara.

AKM thotė se privatizimi ka krijuar 2.600 vende tė reja tė punės Drejtues tė Shtyllės se katėrt tė UNMIK-ut, theksuan tė mėrkurėn nė Prishtinė se qė nga fillimi i procesit tė privatizimit, nė Kosovė janė krijuar 2.600 vende tė reja tė punės, ndėrsa duke u bazuar nė zotimet e pronarėve tė rinj, sipas tyre, shumė shpejt do tė kemi 6.300 vende tė reja tė punės.

Arrestime tė reja pėr keqpėrdorim tė pozitės zyrtare dhe trazirat e marsit Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Neraj Sing, tha tė mėrkurėn nė konferencėn e rregullt pėr media, se njė prokuror ndėrkombėtar ka ngritur javėn e kaluar njė aktakuzė ndaj njė tė mituri si i dyshuar pėr hedhjen e granatės nė kafenenė “Dolēe Vita” nė veri tė Mitrovicės.

Artistėt thonė se qeveria nuk po e mban premtimin pėr mbėshtetjen e tyre Qeveria e Kosovės nuk ėshtė duke iu ofruar pėrkrahjen e duhur krijuesve tė mirėfilltė tė artit dhe nuk ėshtė duke e dhėnė kontributin e premtuar pėr kulturėn nė pėrgjithėsi, edhe pse kjo fushė ka nevojė urgjente pėr mbėshtetje institucionale, thanė tė mėrkurėn pėr KosovaLive, ekspertė tė fushės sė artit.

Nesėr jepet shfaqja “Ėndrra e njė nate vere” Tė enjten nė Teatrin “Oda”, duke filluar nga ora 20.00, do tė jepet shfaqja komedi “Ėndrra e njė nate vere” e Uilliam Shekspirit, nė regji tė Agon Myftarit.

...informacione tė hapura:

Nė njė raport tė Parlamentit Evropian, paralajmėrohet sovraniteti i kufizuar pėr Kosovėn Nė njė raport pėr tė ardhmen e Kosovės dhe rolin e BE-sė, paralajmėrohet njė sovranitet i kufizuar pėr Kosovėn. Raportuesi i Parlamentit Evropian, Lagendajk thotė se me njė rezolutė qė do tė miratohet nė fillim tė vitit tė ardhshėm do tė shprehet njė dimension i fuqishėm nė mbrojtjen e pakicave, pa mundėsinė qė Kosova tė ndahet. Lagendajk, raporti i tė cilit nė fillim tė vitit tė ardhshėm do tė shndėrrohet nė rezolutė ėshtė i bindur se Bashkimi Evropian sė shpejti do tė ketė punė me Kosovėn, sė cilės, sipas tij, bashkėsia ndėrkombėtare do t'i japė "njė sovranitet tė kufizuar" duke sqaruar se kufizimi ka tė bėjė me tė drejtat e pakicės serbe dhe mbrojtja e trashėgimisė sė tyre kulturore.

Shtajnmajer do tė bisedojė me Putinin edhe pėr Kosovėn Shefi i diplomacisė gjermane, Frank Valter Shtajnmajer udhėton sot drejt Moskės. Nė agjendėn e tij me presidentin rus Putin, siē raportojnė mediat gjermane, do ta bisedohet edhe pėr ēėshtjen e Kosovės. Merret vesh se Shtajnmajer do tė pėrpiqet ta bindė qeverinė ruse qė tė mos dalė kundėr qėndrimit tė pėrbashkėt tė vendeve tė Grupit tė Kontaktit pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Vizita bėhet nė prag tė marrjes sė presidencės evropiane, nga Gjermania, me 1 janar 2007. Pėrveē me homologun e tij, tė enjten nė mbrėmje shefi i diplomacisė gjermane Shtajnmajer do tė ketė takim edhe me presidentin rus Vlladimir Putin, njoftojnė mediat gjermane, tė cilat theksojnė se mes temave qė Shtajmmajer do tė diskutojmė me presidentin rus, do tė jetė edhe Kosova. Siē merret vesh, Ministri i jashtėm gjerman do t’i bėjė tė qartė presidentit rus qėndrimin e vendeve Perėndimore pėr Kosovėn dhe vendosmėrinė e tyre pėr ta zgjidhur nė afatin e pėrcaktuar statusin pėrfundimtar, qė do tė propozohet me pakon e Ahtisaarit. Sė fundi, qeveria ruse zyrtarisht ka deklaruar se propozimi i Marti Ahtissarit duhet tė shėrbejė vetėm si bazė pėr vazhdimin e bisedimeve tė mėtutjeshme midis Prishtinės dhe Beogradit, ndėrsa zgjidhja tė arrihet me pajtimin e tė dyja palėve. Ndėrkaq, ka kohė qė Ahtisari dhe pesė vendet perėndimore : SHB, Gjermania, Britania e Madhe, Franca dhe Italia, nė Grupin e Kontaktit, janė tė bindura se kurrė nuk mund tė arrihet njė pajtim i tė dyja palėve, pasi qėndrimet e Beogradit dhe Prishtinės janė diametralisht tė kundėrta. Mėsohet se Shtjamajer do ta pėrdorė ndikimin gjerman tek Rusia, pasi siē dihet marrėdhėniet diplomatike Gjermani – Rusi, qė nga koha e kancelarit Shrėder po shėnojnė kulmin e tyre. Natyrisht, Shtajmmajer me qeveritarėt rusė do tė bisedojė edhe pėr ēėshtje qė kanė tė bėjnė me bashkėpunimin e Rusisė dhe vendeve tė BE-sė, siē ėshtė ēėshtja e furnizimit me energji dhe gas, por edhe ēėshtje tė tjera me interes tė ndėrsjellė. Para vizitės sė tij nė Moskė, Shtajnmajer edhe njė herė ka konfirmuar perspektivėn evropiane tė vendeve tė Ballkanit, ndėrsa ka nėnvizuar nevojėn e zgjidhjes sė problemit tė Kosovės. “Sapo ta prezantojė planin e tij, Marti Ahtisari, ai do tė shqyrtohet menjėherė nga Kėshilli i Sigurimit dhe Kėshilli i Ministrave i Bashkimit Evropian”, ka nėnvizuar ai nė Berlin.

Policia kroate ndalon 28 imigrantė shqiptarė
Zagreb, 20 dhjetor - Policia kroate ka ndaluar njė grup imigrantėsh tė paligshėm nga Shqipėria, tė cilėt po pėrpiqeshin tė kalonin kufirin pėr t’u futur nė Slloveni. Njoftohet se 12 nga 28 personat e ndaluar ishin nga mosha 15 deri 17 vjeē.Policia thotė se tė ndaluarit arritėn nė Kroaci pasi ishin futur nė mėnyrė tė paligjshme nė Serbi dhe pastaj nė Bosnje e Hercegovinė nė fillim tė muajit. Imigrantėt u ndaluan nė qytetin kroat Kociēi, pranė qytet Buzet nė kufi me Slloveninė.

Kuvendi sėrish me dallime tė mėdha dhe pa kuorum, nuk arrin tė vendos pėr buxhetin 2007 Kuvendi i Kosovės pėrsėri sot ndėrpreu seancėn nė mungesė tė kuorumit. Kėsaj radhe nė rend dite ishte shqyrtimi i dytė i projektligjit pėr buxhetin e vitit tė ardhshėm. Opozita e cilėsoi buxhet tė varfėrisė dhe braktisi sallėn. Nė seancė nuk ishin tė pranishėm edhe disa deputetė tė koalicionit qeverisės.Pas ndėrprerjes sė seancės kryeparlamentari Kolė Berisha thirri grupet parlamentare pėr konsultime nė pėrpjekje pėr tejkalimin e gjendjes.
Seancės sė sotme i ka paraprirė njė takim i shkurtėr i kryeparlamentarit me shefat e grupeve parlamentare, si pėrpjekje pėr tė parandaluar praktikėn e seancės sė kaluar. Mirėpo, ky takim nuk dha ndonjė rezultat.Grupet parlamentare filluan seancėn me qėndrimet e mėhershme pro, apo kundėr projektbuxhetit pėr vitin 2007, tė paraqitur nga qeveria. Shefi i grupit parlamentar tė Lidhjes Demokratike Alush Gashi. “Mundėsitė buxhetore janė kėto qė janė.Jemi tė vetėdijshėm se ky buxhet nuk i plotėson nevojat e qytetarėve, por kemi ardhur nė pėrfundim se mundėsitė buxhetore janė kėto”, tha Gashi.
Ndėrkohė, Partia Demokratike sipas shefit tė grupit Jakup Krasniqi tha se ky ėshtė buxhet i varfėrisė, i padijes dhe i mjerimit tė skajshėm. "Pėr fatkeqėsi edhe kategoritė qė jetojnė nė varfėri tė skajshme nuk pėrfitojnė nga ky buxhet”, tha Krasniqi.
PDK-ja paralajmėroi largimin nga salla, gjė qė edhe e bėri pas debatit. Kundėr ishin edhe deputetė tjerė nga opozita. Megjithėkėtė, bazuar nė raportin e forcave shumica e thjeshtė, e nevojshme pėr miratimin e kėtij projektligji, mund tė sigurohej sikur nė sallė tė ishin tė gjithė deputetėt e shumicės. Sot, sėrish munguan disa nga deputetėt e Lidhjes Demokratike, tė cilėt njihen si pėrkrahės tė ish kryeparlamentarit Nexhat Daci.

Buxheti do tė miratohet, me ose pa pėlqimin e Kuvendit- porosit kryeministri Ēeku Nuk do tė ketė mos-funksionalitet tė institucioneve edhe nėse buxheti nuk miratohet nė Paralamenet, tha sot kryeministri Agim Ēeku. Ai tha se buxheti nuk ėshtė i pėrkryer, por se i plotėson nevojat elementare tė shoqėrisė kosovare dhe siguron stabilitet finaciar nė Kosovė. Sipas tij, nė rast se buxheti nuk miratohet nė Kuvend, kryeadministratori i Kosovės ka tė drejtė tė ndėrhyjė dhe tė autorizoj pėrdorimin e kėtij buxheti. “Nėse nuk aprovohet ne do ta sigurojmė njė funksionalitet tė institucioneve tona. Ėshtė pėrfaqėsuesi special, ai autoriteti final qė mund tė autorizoj pėrdorimin e kėtij buxheti, pėr njė kohė pėr njė muaj, derisa ne ti bėjėm ndryshimet e nevojshme qė tė aprovohet nė Parlament. Pra nuk do tė ketė mosfunksionalitet pėr shkak tė buxhetit”, tha Ēeku.

Instituti i Financave promovoi dy publikime Instituti i Financave tė Kosovės, promovoi sot nė Prishtinė dy publikime, pėrmbledhje kėto tė realizuara nga pesė Konferencat Ndėrkombėtare tė organizuara prej pas luftės nė Kosovė. Kryetari i Komitetit Ekzekutiv tė Institutit tė Financave Isak Mustafa, tha se njėri publikim pėrfshinė punėn e katėr konferencave ndėrkombėtare tė organizuara nė Kosovė kurse publikimi tjetėr ėshtė i konferencės sė sivjetme, tė pestė, ndėrkombėtare e cila, edhe nga pjesėmarrja e ekspertėve por edhe nga shtjellimi i problemeve, nė temėn e organizimit tė bizneseve dhe tė punėsimit, ishte mė voluminoze. “Nė kėto pesė konferenca kanė dhėnė punimet e veta mė se 150 autorė mirėpo ne nuk kemi pasur mundėsi t’i pėrfshijmė tė gjitha, por kemi pėrzgjedhė punimet varėsisht nga shtetet dhe tematika aktuale qė ka prezantua punimi dhe sa ka qenė ai i dobishėm pėr kohėn e tashme nė lėmin zhvillimit tė biznesit dhe punėsimit”. Punimet e autorėve, janė njė bazė jashtėzakonisht e rėndėsishme nė aspektin teorik dhe praktik pėr pėrcaktimin e synimeve tona tė zhvillimit tė biznesit dhe punėsimit, theksoi Mustafa. Nė kėtė frymė tė diskutimit rreth propozimeve konkrete pėr njė Strategji afatgjatė e cila i mungon Kosovės, do tė pėrpiqemi t’i shtrojmė kėto ēėshtje edhe nė konferencėn e gjashtė ndėrkombėtare qė do tė mbahet nė tetor tė vitit tė ardhshėm, tha Mustafa.

Arrestohet njė femėr pėr keqpėrdorim tė fondeve tė Kuvendit tė Kosovės Njėsiti pėr krime financiare e ka arrestuar njė femėr nėn dyshimin se ka keqpėrdorur fondet publike tė Kuvendit tė Kosovės. Policia nuk e ka bėrė tė njohur identitetin e saj, por ka thėnė se e dyshuara do tė mbahet 72 orė nė paraburgim me urdhėr tė prokurorit. Burimet e RTK-sė, jozyrtarisht bėjnė tė ditur se fjala ėshtė pėr Shefka Shasivarin, menaxhere e firmės “Trade for Eid Interntional”, e cila thuhet se ka qenė pėrfaqėsuese pėr Kosovė nė kontraktimin e veturave tė blera nga Kuvendi gjatė mandatit tė ish-kryeparlamentarit Nexhat Daci.

BE ndihmon me 1.4 milionė euro pėrmirėsimin e infrastrukturės nė komunat e Kosovės
Prishtinė, 20 dhjetor 2006 - Bashkimi Evropian ka nėnshkruar njė kontratė nė vlerė rreth 1.4 milionė euro me njė ndėrrmarje vendore pėr ndėrtimin e pesė projekteve tė infrastrukturės komunale nė Kosovė gjatė periudhės 12 mujore. Kėto projekte do tė ndikojnė nė pėrmirėsimin e kushteve tė jetesės dhe do tė jenė nxitėse tė rritjes ekonomike nėpėr komuna. "Kėto projekte janė pjesė e njė programi mė tė madh pėr ngritjen e infrastrukturės ekonomike komunale qė financohet nga Bashkimi Evropian pėr tė mbėshtetur dhe inkurajuar pėrpjekjet e komunave per tė pėrmbushur standardet pėr Kosovėn", tha Alen Braun, menaxher i programit pranė Agjencisė Evropiane pėr Rindėrtim, e cila menaxhon projektin. Nė kuadėr tė kontratės, puna do tė fillojė nė Komunėn e Mitrovicės pėr ndėrtimin e gypave tė ujėsjellėsit nė distancė prej 23 kilometrash nė fshatin Kēiq, 2 km nė juglindje tė Mitrovicės. Sistemi i ri i ujėsjellėsit do tė pėrmirėsojė jetėn e 7.000 fshatarėve, tė cilėve pėr mė tepėr se njė dekadė u ka munguar uji i pijshėm. Tri projekte tė tjera nė kuadėr tė kėsaj kontrate do tė pėrfshijnė punimet nė Komunėn e Shtėrpcės, pėr ndėrtimin e sistemit tė ujėsjellėsit pėr fshatin Firajė. Nėrkohė, 200 fėmijė serbė tė fshatit Sevce, tė komunės sė Shtėrpces sė shpejti do tė kenė shkollėn e re qė do tė ndėrtohet nė kuadėr tė kėsaj kontrate, ndėrsa 72 fėmijė shqiptarė nga fshati Brod do tė kenė shkollėn e rinovuar dhe tė zgjeruar. Nė Komunėn e Kaēanikut, Bashkimi Evropian do tė financojė ndėrtimin e sistemit tė kanalizimit pėr lagjen e Dushkajės dhe atė tė Skėnderbeut. Punimet pėrfshijnė disenjimin dhe ndėrtimin e sistemit primar tė grumbullimit tė kanalizimit pėr tė dyja lagjet. Javėn e kaluar, BE pėrfundoi dy projekte tė tjera nė kuadėr tė programit pėr tė ndihmuar komunat e Kosovės: rruga e shumepritur nė fshatin Dardhishte tė Komunės sė Obiliqit dhe renovimi i zyrave tė kompanisė rajonale tė mbeturinave nė Mitrovicė, qė duhet tė pėrmirėsojė kushtet e punės, e nė kėtė mėnyrė edhe t'i ndihmojė kompanisė nė ofrimin e shėrbimeve mė tė mira pėr qytetarėt.

KQM kėrkon parandalimin e keqmenaxhimit tė buxhetit pėr sport Kabineti i Qeverisjes sė Mirė i PDK-sė ka shqyrtuar gjendjen nė sport, pas tė cilės ka bėrė vėrejtje ndaj institucioneve qeveritare. Zėvendės shefi i Departamentit pėr Sport, Bajram Bujupi, akuzoi Ministrinė pėr Kulturė, Rini, Sport e Ēėshtje Jorezidente pėr moskujdes ndaj sportit dhe keqmenaxhim tė buxhetit. Mungesa e mbėshtetjes pėr sportin, mosfunksionimi i ligjit pėr sport, zvogėlimi dhe keqmenaxhimi i buxhetit, janė disa nga kritikat qė Kabineti i Qeverisjes sė Mirė ia ka adresuar ministrisė pėrkatėse. Zėvendėsshefi i Departamentit tė Sportit pranė KQM-sė Bajram Bujupi, ka potencuar edhe mungesėn e transparencės. Ai tha se as kėtė vit nuk ka pasur kritere profesionale pėr mbėshtetje tė sporteve." Edhe pse janė nxjerrė disa akte nėnligjor, ligji pėr sport ende mbetet jofunksional dhe i pashfrytėzuar. Zvogėlimi i buxhetit ka vėshtirėsuar dukshėm funksionin normal tė tė gjithė mekanizmave qė merren me trajtimin e sportit", theksoi Bujupi. Pas evidencimit tė kėtyre vėrejtjeve, KQM-ja i rekomandon qeverisė sė Kosovės tė rishikojė mėnyrėn e menaxhimit tė buxhetit dhe kėrkoi pėrgjegjėsi pėr shkeljet e vazhdueshme. Zyrtarė tė KQM-sė thonė se edhe pėrkundėr kufizimit tė tyre nė kėtė fushė, nga ana e institucionit pėrkatės, janė tė pėrgatitur pėr tė ndikuar nė ndryshimin e gjendjes aktuale tė sportit.

U mbajt debati pėr zhvillimin e sektorit tė energjisė Sot nė Prishtinė Ministria e Energjisė dhe e Minierave ka organizuar sot debatin e dytė konsultues lidhur me projektin zhvillimor - Energjia nga linjiti, me temėn : “ Mjedisi dhe komunitetet nė kontekstin e zhvillimit tė sektorit tė energjisė nė Kosovė”. Drejtori i Departamentit tė minierave nė Ministrinė e Energjisė, Lorik Haxhiu, tha se qėllimi i kėtij debati ėshtė zhvillimi i sektorit tė energjisė dhe aplikimit tė kornizės sė masave mbrojtėse pėr t’u siguruar qė sektori energjetik nė Kosovė tė zhvillohet nė mėnyrė tė qėndrueshme. Lorik Haxhiu, nga Ministria e Energjisė dhe e Minierave tha me kėtė rast se problemet mjedisore dhe problemet sociale, duke pėrfshirė kėtu zhvendosjet e komuniteteve tė ndikuara nga kėto aktivitete, janė ēėshtje esenciale tė kėsaj ministrie. Ai mė tej ka shtuar se nėse nuk ka konsultime tė sinqerta me komunitetet dhe nėse nuk ka pėrfitim tė drejtpėrdrejtė komuniteti dhe shoqėria nė pėrgjithėsi nė Kosovė, nuk ia vlen tė zhvillojmė projekte me rėndėsi ekonomike. “Ne nuk dėshirojmė njė mjedis tė ndotur dhe tė devastuar, por dėshirojmė qė tė fillojmė me implementimin e direktivave tė Bashkimit Evropian, ne jemi tė detyruar t’i zbatojmė kėto direktiva mirėpo kėto janė diskutimet e para se si tė implementojmė kėto direktiva tė pėrgjithshme nė kushtet tona lokale”, ka thėnė Haxhiu. Ndryshe nga Haxhiu, kryetari i komunės sė Obiliqit, Ismet Hashani, thotė se ky debat nuk mund tė quhet Workshop, siē e quan ministria, por ka rendėsinė e njė konference kombėtare. Po ashtu, kryetari Hashani sqaron se nė komunėn e Obiliqit ka shqetėsime tė mėdha nga qytetarėt si pasojė e situatės nė terren. I pyetur se a ėshtė e informuar komuna e Obiliqit pėr ndėrtimin e Termocentralit “Kosova C”, si dhe tė minierave nė Sibovc, Hashani deklaron. “Komuna nuk ėshtė e informuar dhe ka reaksione shumė tė mėdha nė terren, sepse ju siē e dini kemi njė pėrvojė tė hidhur me fshatin Hade. Qeveria e ka shpallur fshatin Hade si zonė tė interesit me qėllim qė i gjithė fshati tė dislokohet. Mirėpo, njė gjė e tillė nuk ka ndodhur dhe se banorėt e kėtij fshati janė nė gjendje shumė tė keqe, sepse komuna nuk ka paraparė ndonjė projekt pėr kėtė fshat, sepse kemi menduar se do tė dislokohen”, theksoi Hashani. Nė fund u tha se, si anėtare e plotė e Bashkėsisė sė Energjisė tė Evropės Juglindore, duke marrė parasysh rezervat e mėdha tė linjitit, pastaj pozitėn gjeografike, Kosova mund tė jetė eksportues i energjisė elektrike dhe tė krijojė tė hyra financiare, mirėpo duke i pėrmbushur detyrat e Komisionit Evropian mbi Mjedisin.

Qeveria nuk ka pėrgjigje pėr shqetėsimet e bizneseve vendore ndaj marrėveshjes sė CEFTA-s Qeveria e Kosovės vlerėson takimin e Kėshillit tė Sigurimit dhe pėrkrahjen qė i ėshtė dhėnė institucioneve tė Kosovės nė pėrmbushjen e standardeve. Bedri Gashi, drejtor i zyrė pėr informim tė Qeverisė, tha se Qeveria e Kosovės pėrshėndet deklaratėn e Kėshillit tė Sigurimit nė tė cilin potencohet progresi substancial nė Kosovė. Qeveria e Kosovės nė takimin e sotėm, po ashtu ka pėrkrahur nėnshkrimin e marrėveshjes pėr tregti tė lirė tė vendeve tė Evropės Juglindore tė cilėn Kosova e ka nėnshkruar si anėtare e barabartė.Qeveria e Kosovės ka lavdėruar sot vetveten pėr punėn qė po bėnė pasi qė ka marrė pėrkrahjen e Kėshillit tė Sigurimit pėr progresin e bėrė nė vend. Bedri Gashi, drejtor i zyrės pėr informim tė Qeverisė, tha se Qeveria e Kosovės pėrshėndet deklaratėn e Kėshillit tė Sigurimit nė tė cilin potencohet progresi substancial nė Kosovė. Pas takimit tė sotėm tė Qeverisė, Gashi ka potencuar progresin e bėrė nė vend, por jo edhe kritikat qė i janė bėrė Qeverisė nga Kėshilli i Sigurimit, pėr mospėrmbushjen e disa standardeve. Qeveria ka pėrshėndetur sot nėnshkrimin e marrėveshjes pėr tregti tė lirė tė vendeve tė Evropės juglindore. Megjithatė, shefi i zyrės sė saj pėr informim nuk ka mundur tė pėrgjigjet nė shqetėsimet qė po ngrenė bizneset vendore nga kjo marrėveshje. Po ashtu, iu njoftua se takimi i radhės i Qeverisė sė Kosovės do tė jetė pėr herė tė parė i hapur pėr publikun.

Nė rrugėn e Kukėsit kėrkohet pėrdorimi i zinxhirėve Autoritetet policorė tė Shqipėrisė bėjnė thirrje qė nė rrugėn e Kukėsit drejt Kosovės automjetet tė pėrdorin zinxhirėt pėr gomat pėr shkak tė rreshjeve tė mėdha tė borės qė ka rėnė. Bora filloi qė nė orėt e para tė ditės sot dhe nė disa zona ka arritur deri nė 30 centimetra. Ndėrkaq, nė prag tė festave tė fundvitit, ėshtė rritur numri i udhėtarėve dhe automjeteve qė kalojnė nėpėr pikėn kufitar qė kalojnė nėpėr pikėn kufitare tė Morinit qė lidh Kukėsin me Prizrenin pėr nė Shqipėri ose pėr nė Kosovė.

Sali Berisha erdhe njė herė fton opozitėn nė zgjedhje Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, i ka bėrė thirrje opozitės qė tė angazhohet pėr standardet e zgjedhjeve lokale duke e kritikuar atė se po paragjykon standardet. Ai tha se do tė plotėsoj ēdo kėrkesė tė opozitės e tė KQZ-sė, por theksoi se data e zgjedhjeve nuk ėshtė pronė e Qeverisė. Ndėrkohė, edhe pse nė mesnatė ka pėrfunduar afati, asnjė parti nuk ka regjistruar kanditatėt e saj, ndėrsa opozita, nė bllok madje, nuk ėshtė regjistruar as nė KQZ-sė. Opozita nuk thotė se do t'i bojkotojė zgjedhjet, por se nuk ka asnjė mundėsi teknike qė tė pėrmbushen standardet ndėrkombėtare deri me 20 janar, ndaj kėrkon qė zgjedhjet tė shtyhen.

Bush nėnshkruan kontratėn atomike SHBA-Indi Presidenti George Bush e nėnshkroi ligjin, sipas tė cilit Shtetet e Bashkuara do ta ndajnė teknologjinė bėrthamore me Indinė. Bush tha se pakti ėshtė hap historik nė pėrmirėsimin e marrėdhėnieve ndėrmjet "dy demokracive mė tė mėdha nė botė". "Shtetet e Bashkuara dhe India janė partnerė natyrorė. Rivalitetet qė njė kohė i ndanin vendet tona tash nuk janė mė. Sot Amerika dhe India janė tė bashkuara me vlera tė thella", tha Bush. Kritikėt thonė se marrėveshja mund tė nxitė njė garė armatimi ndėrmjet dy rivalėve bėrthamorė, Indisė dhe Pakistanit./ DW /

Siria pėr dialog me SHBA-tė pa kushte
Moskė, 20 dhjetor 2006 - Presidenti sirian, Bashad al-Asad, tha se Siria ėshtė e gatshme pėr dialog me Shtetet e Bashkuara, por pa kushte paraprake. Ai i bėri kėto komente nė takimin me presidentin rus Vladimir Putin nė Moskė. "Ne jemi tė hapur pėr dialog me Shtetet e Bashkuara, por nuk jemi tė gatshėm tė pranojmė urdhra nga askush. Ēdo dialog duhet tė jetė i dobishėm pėr tė dy palėt, ngase diskutohen interesat dypalėshe", tha al-Asad.

...nga Zėri Amerikės:

Truri thotė gjithmonė tė vėrtetėn Thuhet se kamera nuk tė gėnjen, por tani shkencėtarėt nė Nju Xhersi kanė njė tjetėr fjalė tė urtė; truri nuk gėnjen kurrė. Shkencėtarėt po punojnė pėr veēimin dhe paraqitjen grafike tė valėve qė krijohen nė tru kur personi mashtron ose thotė njė gėnjeshtėr.

Doktor Julian Kinan po punon nė pėrsosjen e imazhit tė trurit pėr zbulimin e gėnjeshtrės. Lisa ėshtė pjesmarrėse nė eksperiment. Asaj i kėrkohet tė gėnjejė, ndėrkohė qė nė dorė i vendosen fije qė lidhen me njė aparat i cili tregon imazhin e neuroneve tė trurit tė saj. Lisa ėshtė njė tifoze e madhe e klubit sportiv tė bejsbollit Janki tė Nju Jorkut. Pėr tė vlerėsuar shkencėrisht qė Lisa nė mendjen e saj gėnjen, doktor Kinan i kėrkon asaj tė thotė se ėshtė tifoze e skuadrės Red Soks tė Bostonit, rivale e skuadrės Janki. Imazhe tė skuadrės Red Soks dalin nė njė ekran, ndėrsa Lisa zgjedh kėto imazhe, pavarėsisht se ajo parapėlqen skuadrėn Janki. Doktor Kinan skanon pjesėn e djathtė ballore tė trurit tė saj, zonė qė besohet se ėshtė pėrgjegjėse pėr mashtrime dhe gėnjeshtra. Dora e Lisės dridhet ndėrsa ajo u pėrgjigjet pyetjeve. Skanimi nxit njė elektrodė pėr t’i dhėnė Lisės njė goditje tė lehtė elektrike qė shkaton dridhje nė dorėn e saj. Kur ajo gėnjen, dora e saj dridhet mė fuqishėm. Grafiku nė valėn e trurit tė saj gjithashtu tregon njė ndryshim tė thellė sa here qė ajo gėnjen. Thellėsia e grafikut pėrfaqėson shtimin e veprimtarisė nė atė zonė tė trurit. Doktor Julian thotė se kjo ndodh sepse pėr tė thenė njė gėnjeshtėr duhet mė shumė energji, pėr arsye se fillimisht truri mendon tė vėrtetėn dhe pastaj pėrpiqet tė krijojė variantin tjetėr, gėnjeshtrėn. Pas kėsaj, doktor Kinan e ndryshon drejtimin e pyetjeve dhe i kėrkon Lisės tė zgjedhė skuadrėn e saj preferuese, pra tė tregojė tė vėrtetėn e tė thotė se ėshtė tifoze e skuadrės Janki. Kur Lisa thotė tė vėrtetėn, dora e saj nuk dridhet dhe valėt e trurit nuk tregojnė atė veprimtari tė ethėshme siē ndodhte nė rastin kur ajo gėnjente.Gjatė disa provave, doktor Kinan dėrgon njė puls tė dytė mikro-eletrik nė zonėn e trurit qė dyshon se ėshtė pėrgjegjėse pėr gėnjeshtrėn. Ai thotė se kjo ndėrhyrje gjithashtu pakėson nė njė farė shkalle aftėsinė pėr tė gėnjyer besueshėm. Doktor Kinan mendon se pėr kėtė njė prej kandidatėve kryesorė ėshtė zona e trurit nė pjesėn e sipėrme tė ballit e njohur si Sajrusi i veēuar, qė ka funksione tė ndryshme. Por kur kjo zone mpihet ose hiqet, njerėzit humbasin aftėsinė pėr tė gėnjyer ose nuk dinė tė gėnjejnė bindshėm.

Gjatė njė eksperimenti tjetėr, Xhejsėn duhet tė vlerėsojė karakterin e vet. Nė kėto raste, ėshtė e natyrėshme qė njerėzit ta vlerėsojnė veten pozitivisht nė mėnyrė tė ekzagjeruar, pra mashtrojnė veten. Doktor Kinan thotė se disa zona tė trurit tė cilat marrin pjesė nė kėtė vetmashtrim duket se e shtojnė aktivitetin e tyre gjatė kėsaj periudhe. Zonat ballore tė trurit dhe zonat mbiballore eksitohen shumė jo vetėm kur njeriu mashtron apo gėnjen tė tjetrėt, por edhe kur i bėn qejfin vetes. Doktor Kinan thotė se nė tė ardhmen zbulimi i gėnjeshtrės duke ndjekur valėn e trurit do tė jetė mėnyra mė e mire sesa mėnyra me aparatet e deritanishme qė pėrdoren pėr zbulimin e gėnjeshtrės.
LAJMET
E marte 19 dhjetor 2006
“FAZ”:Mos pajtimet rreth Kosovės mund tė bėhen tė kobshme pėr BE-nė
Berlin, 19 dhjetor 2006 - Mos pajtimet rreth Kosovės mund tė bėhen tė kobshme pėr Bashkimin Evropian dhe raportet evro-amerikane, shkruan nė numrin e sotėm gazeta prestigjioze gjermane “Frankfurt Allgemajne Cajtung”, e cila vė nė pah se SHBA-tė me gjasė do tė njohin pavarėsinė e shpallur njėanshėm, ndėrsa vendet anėtare tė BE-sė kanė pozicione tė ndryshme.

Ėshtė interes i pėrgjithshėm qė nė Kosovė tė ruhet stabiliteti, thotė Ryker
Prishtinė, 19 dhjetor 2006 - Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker, tha nė njė intervistė pėr radion Blue Sky se UNMIK-u nuk do tė jetė nė Kosovė pas njė viti.

Kosova inkuadrohet nė tregun rajonal prej 50 milionė konsumatorėve Drejtues tė institucioneve kosovare tė entuziazmuar me nėnshkrimin e Marrėveshjes pėr Tregti tė Lirė tė vendeve tė Evropės Lindore dhe Jugore (CEFTA), thanė pėr KosovaLive se nėnshkrimi i njė marrėveshje tė tillė iu mundėson bizneseve kosovare inkuadrimin nė tregun rajonal prej 50 milionė konsumatorėve si dhe rritjen e mundėsisė pėr investime tė huaja nė vend.

Kosova njė nga prioritetet e Gjermanisė gjatė udhėheqjes sė Presidencės sė BE-sė Njė nga pikat kryesore tė presidencės gjermane tė Kėshillit tė BE-sė 2007 ėshtė modelimi i marrėdhėnieve tė jashtme tė BE-sė, sidomos i kontributit tė BE-sė pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, thuhet nė njė komunikatė pėr media tė martėn nga Zyra ndėrlidhėse e Gjermanisė nė Prishtinė.

Ingfeldt: Suedia do tė vazhdojė ndihmėn rreth procesit zhvillimor tė Kosovės Ambasadori i Suedisė nė Beograd, Lars Goran Ingfeld, gjatė njė takimi tė martėn me kryeministrin e Kosovės Agim Ēeku, ka konfirmuar vazhdimin e angazhimit tė vendit tė tij pėr tė ndihmuar proceset zhvillimore nė Kosovė, duke theksuar kontributin e saj nė ruajtjen e sigurisė.

KP i LDK-sė zgjodhi kryesinė e re, pa praninė e “krahut” tė Dacit Kėshilli i Pėrgjithshėm (KP) i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), zgjodhi tė martėn nė Prishtinė kryesinė e re tė kėsaj partie, por nė mbledhje nuk morėn pjesė mbėshtetėsit e ish-kryetarit tė Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Daci.

Krahu i Dacit nuk e njeh si legjitime kryesinė e re tė LDK-sė Shtabi politik i Nexhat Dacit nuk e njeh si legjitime kryesinė e re tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK) qė ka dalė tė martėn nga Kėshilli i Pėrgjithshėm i kėsaj partie, ndėrkaq tė mėrkurėn, tė “pakėnaqurit” e LDK-sė, do tė mblidhen nė njė takim tjetėr pėr tė shqyrtuar hapat e mėtejmė tė tyre.

Krahu i Dacit nuk e pėrjashton mundėsinė e krijimit tė njė partie te re politike Organet e reja tė zgjedhura nga Kėshilli i Pėrgjithshėm i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), pėr ekipin e akademik Nexhat Daci janė jolegjitime. Vetėm pak minuta pas pėrfundimit tė mbledhjes sė kėshillit, Adem Salihaj, njeri nga njerėzit me tė afėrt tė Dacit, nė njė prononcim pėr Kosovapress nuk e pėrjashtoi mundėsinė e krijimit tė njė partie tė re politike, pas tė gjitha pėrēarjeve qė kanė ndodhur brenda LDK-sė pas Kuvendit tė VI-tė Zgjedhor.

“Vala” zbret ēmimet pėr 15 pėr qind, por nuk e heq TVSH-nė
Prishtinė, 19 dhjetor 2006 - Drejtuesit e operatorit mobil “Vala” tė martėn kanė njoftuar se konsumatorėt tash e tutje do tė kenė lirim nė shėrbimet e kėtij operatori deri nė 15 pėr qind qė nėnkupton se nga dita e sotme konsumatorėt pėr blerjen e profileve tė mbushjeve tė “Valės” do tė kenė edhe kredinė aq sa paguajnė.Drejtues tė “Valės” kohė mė parė e cilėsuan si tė arritur tė madhe tė kėtij operatori ndryshimin e emrit nga “Vala 900” nė vetėm “Vala”, si dhe dy sekondat e para falas, gjė kjo e cila pėr konsumatorėt sipas njė ankete tė agjencisė sė lajmeve Kosovapress e cila ėshtė duke vazhduar, nuk ka ndikuar nė kthimin e besimit tė konsumatorėve nė shėrbimet e “Valės”, tė cilat konsiderohen si mė tė shtrenjtat nė rajon dhe mė gjerė. Anketa tregon se 82 pėr qind e tė anketuarve janė tė pakėnaqur edhe pas premtimeve pėr shėrbime mė tė mira nga PTK.

Arrestohet telefonuesi pėr alarm tė rrejshėm Policia rajonale e Pejės, konfirmoi tė martėn se ka arrestuar njė person, i cili dyshohet se paraprakisht kishte alarmuar policinė se ka vendosur njė mjet shpėrthyes nė shkollėn e mesme teknike nė Pejė, duke kėrkuar 25 mijė euro pėr tė treguar se nė cilin vend gjendet eksplozivi.Person i arrestuar ėshtė njė 40-vjeēar nga Burimi.

Ka nėntė ditė qė nuk dihet asgjė pėr njė 65 vjeēar nga Peja
19.12.2006 Pejė Ukė Lajēi, 69 vjeēar nga Peja, qė nga fillimi i javės sė kaluar ėshtė zhdukur pa gjurmė...

Kapen tre veta pėr mbajtje dhe shpėrndarje droge Policia e Ferizajt, i ka rėnė nė gjurmė kėto ditė njė grupi prej tre vetash, tė cilėt dyshoheshin se mbajnė dhe shpėrndajnė lėndė narkotike.

Dy shpėrthime nė Shkup
Shkup, 19 dhjetor 2006 Koha 12:30- Dy shpėrthime kanė ndodhur mbrėmė nė Shkup nė lagjen “Taftalia”, nga tė cilat janė shkaktuar dėme materiale.(njofton: Kosovapress)

Milloshoski thotė se Kosova ėshtė rast unik
Beograd, 19 dhjetor 2006 - Kosova ėshtė njė rast unik dhe zgjidhja e saj nuk duhet tė zbatohet nė rajonet e tjera nė botė, ka thėnė shefi i diplomacisė sė Maqedonisė Antonio Milloshoski pėr gazetėn beogradase “Politika”.

Takim i shefave tė SHM tė armatave tė Maqedonisė dhe Malit tė Zi
Shkup, 19 dhjetor 2006 - Armata e Maqedonisė ėshtė e gatshme tė ndihmojė nė reformat e Ushtrisė sė Malit tė Zi, tha tė martėn shefi i Shtatmadhorisė sė ARM-sė gjeneral-nėnkoloneli Mirosllav Stojanovski nė Shkup pas takimit me homologun e tij malazez, gjeneral-nėnkolonelin Jovan Kakēeviq.

Pėr Milloshoskin e papranueshme Buēkovski tė emėrohet ambasador nė NATO
Shkup, 19 dhjetor 2006 - Ministri i Punėve tė Jashtme i Maqedonisė, Antonio Milloshoski, tha tė martėn se procedura pėr emėrimin e ambasadorėve tė rinj pak ėshtė ngadalėsuar dhe se nuk do ta nėnshkruajė propozimin qė pėr ambasador tė RM-sė nė NATO tė emėrohet ish-kryeministri Vllado Buēkovski.

Me akademi solemne shėnohet themelimit i Universitetit Shtetėror tė Tetovės
Tetovė, 19 dhjetor 2006 - Me rastin e pėrvjetorit tė themelimit tė Universitetit Shtetėror tė Tetovės, nė Qendrėn e Kulturės nė Tetovė, me 20 dhjetor do tė mbahet akademi solemne.

Shpėrthime nė dy filiale tė bankave nė Selanik Filialet e dy bankave nė Selanik tė martėn nė mėngjes janė hedhur nė erė me bomba artizanale.

Konfirmohet aktdėnimi me vdekje pėr pesė infermieret bullgare
Tripoli, 19 dhjetor 2006 - Gjykata libiane tė martėn shqiptoi aktdėnimin me vdekje pėr pesė infermieret bullgare dhe njė mjek palestinez, tė akuzuar se qėllimisht kanė infektuar mbi qindra fėmijė libianė me virusin e HIV-it.

Parashikimi i motit
Prishtinė, 19 dhjetor 2006 - Moti i ndryshueshėm, me shi dhe erė. Temperatura mė e lartė do tė arrijė nė 1 gradė Celsius. Gjatė mbrėmjes dhe natės mund tė ketė reshje tė lehta bore.

...imformacione mė tė hapura:

Joakim Ryker: Kosova nuk do te ketė "trekėndėsha me yje" qė janė pėrdorur nė Bosnjė... Kryeadministratori Joakim Ryker ka thėnė nė njė intervistė pėr radion Blue Sky se UNMIK-u nuk do tė jetė nė Kosovė pas njė viti. “Ėshtė interes i pėrgjithėshėm qė nė Kosovė tė ruhet stabilitetit dhe ēdo gjė qė do t’i shėrbej kėtij qėllimi ėshtė e mirė “, tha Ryker duke komentuar zėrat e kohėve tė fundit pėr ndryshimin e qeverisė sė Kosovės. Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker ka theksuar se ēdo shtyrje tjetėr e vendimit pėr statusin do tė kishte pasoja politike dhe ekonomike pėr Kosovėn. Megjithkėtė, ai tha se kjo nuk varet vetėm nga dėshira e tij. “Unė e kam thėnė qartė se ēdo shtyrje tjetėr do tė ishte e dėmshme pėr procesin politik dhe do tė kishte pasoja nė ekonomi. Pra, ne nuk kėshillojmė njė shtyrje tjetėr. Por, dua tė theksoj se ne nuk jemi tė vetmit nė kėtė botė, kemi bashkėsinė ndėrkombėtare qė do tė merret me ēėshtjen. Pra, varet edhe nga tė tjerėt e jo vetėm nga dėshira jonė”, tha ai.
Sipas kreut tė UNMIK-ut, Kosovės nė kėto momente i duhet stabiliteti politik si kurrė mė parė. “Mendoj se ėshtė interes i pėrgjithshėm qė nė Kosovė tė ketė stabilitet. Ēdo gjė qė i shėrben kėtij qėllimi ėshtė mirė “, tha Ryker, duke iu pėrgjigjur pyetjes pėr mundėsin e ndėrrimit tė Qeverisė pas zhvillimeve nė LDK. Ai i ka pėrshėndetur iniciativat e fundit pėr hartimin e kushtetutės dhe simboleve shtetėrore tė Kosovės pasi qė, siē tha Ryker, ka ardhur koha qė Kosova tė pėrgatitet pėr statusin edhe nė mėnyrė praktike. Numri njė i UNMIK-ut tha se do tė ofrojė ndihmėn e tij pėr kėto ēėshtje, por nuk ėshtė nė mandatin e tij tė vendos, siē ishte rasti me Bosnjėn, ku u imponua flamuri shtetėror. “Mandati i UNMIK-ut ėshtė qė tė ndihmojė nga faza tranzitore deri tek statusi, por vetė statusi nuk ka tė bėjė me UNMIK-un. Ėshtė pėrshtypje e imja se pėr kėtė ēėshtje do tė duhej tė nxirrej njė konkluzion nga faktorėt brenda Kosovės. Sidoqoftė, nuk ka mė trekėndėsha me yje qė janė pėrdorur nė Bosnjė”, u shpreh ai.
Kryeadministratori Ryker tha se UNMIK-u nuk do tė jetė nė Kosovė pas njė vit. BE-ja, Amerika dhe NATO-ja do tė kenė rol kryesor pas statusit, tha Ryker.

Rico: Zgjidhja e statusit pėrfundimtar tė Kosovės ėshtė nė interesin e Serbisė Zėvendėssekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, Aleandro Rico ka vlerėsuar sot nė Beograd se zgjidhja e statusit final tė Kosovės ėshtė nė interes tė Serbisė dhe ka theksuar se viti i ardhshėm do tė jetė vendimtar pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtje. Nė ligjeratėn e mbajtur nė Akademinė diplomatike tė Ministrisė sė Jashtme tė Serbisė, Rico i cili mbrėmė nė Beograd e ka hapur Zyrėn e NATOs, ka shfaqur shpresėn se Serbia do tė ketė "qasje tė pėrgjegjėshme" ndaj zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės, duke shprehur njėkohėsisht bindjen se Serbia do ti pėrmbush detyrimet e veta ndaj Hagės. "Intergimet e plota veroatlantike janė nė interes tė Serbisė dhe NATO-s", ka theksuar Rico dhe ka vlerėsuar se Serbia "ka shėnuar pėrparim imrpesiv" nė reforma dhe i ka pėrmirėsuar marrėdhėniet me fqinjėt. Diplomati italian ka nėnvizuar se NATO do ta ndihmojė Serbinė nė reformat e sistemit tė mbrojtjes dhe ka shtuar se Serbia do tė ketė levėrdi tė rėndėsishme nga anėtarėsimi nė Programin e NATO-s "Partneritet pėr paqe", ngase "ka momente tė reja premtuese nė raportet e Serbisė dhe Aleancės Veriatlantike".

Nėnshkrimi i marrėveshjes sė CEFTA-s ēel perspektiva pėr Kosovėn dhe vendet e Evropės Juglindore
Prishtinė/Bukuresht, 19 dhjetor 2006 - Kosova, bashkė me Maqedoninė, Kroacin, B e H, Serbinė, Malin e Zi, Shqipėrinė, Moldavinė, Rumaninė dhe Bullgarinė miratuan Deklaratėn pėr zgjerimin e CEFTA s. Nė kėtė mėnyrė vendi ynė, qė nga dita e sotme ėshtė pjesė e njė tregu shumė mė tė madh qė pėrfshin 1O vende tė Evropės Juglindore. Nė emėr tė Kosovės dokumentin e ka nėnshkruar shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker, ku ishte i pranishėm edhe ministri i Tregtisė dhe Industrisė Bujar Dugolli. Nėnshkrimi i kėsaj marrėveshjeje ēel perspektiva pėr tė gjitha vendet e rajonit dhe nga tė gjithė pjesėmarrėsit ėshtė vlerėsuar si arritje e madhe pėr vendet e Evropės Juglindore. Dugolli ka thėnė se me "kėtė marrėveshje do tė pėrfitojė konsumatori kosovar, do tė pėrfitojnė edhe investimet e huaja nė vendin tonė dhe nė vendet tjera". Pėrfshirja e Kosovės nė kėtė marrėveshje rajonale rezulton nga angazhimi i pėrbashkėt i UNMIK ut, Paktit tė Stabilitetit dhe Komisionit Evropian. Implementimi i kėsaj marrėveshjeje do tė fillojė nga muaji maj i vitit tė ardhshėm dhe secili shtet qė ka pranuar tė bėjė kėtė marrėveshje unike ėshtė i obliguar qė t'i zbatojė parimet e tregtisė tė bazuar nė kėtė dokument dhe nė parimet e OBT sė, citohet tė ketė thėnė Dugolli. Kryeministri shqiptar Sali Berisha tha se krijimi i CEFTA s nuk shėnon fundin e pėrpjekjeve pėr integrim rajonal. "Ne duhet tė vazhdojmė tė punojmė pėr heqjen e barrierave jo tarifore, nxitjen e tregtisė sė shėrbimeve, ndėrmarrjen e pėrbashkėt tė projekteve pėr investim, tė cilat do tė rrisin konkurrueshmėrinė e rajonit tonė". Ai tha se anėtarėsimi nė bashkimin doganor tė BE sė mund tė jetė njė lėvizje, e cila do t'u mundėsojė vendeve tona shfrytėzimin e plotė tė tė ardhurave nga politikat e tregtisė sė lirė. Duke marrė pjesė nė kėtė samit, eurokomisari pėr zgjerim tė Bashkimit Evropian Oli Ren tha se dyert e BE-sė mbeten tė hapura pėr vendet e rajonit. "Bashkimi Evropian i mban tė hapura dyert pėr Evropėn Juglindore. Nė tė ardhmen dera ėshtė e hapur pėr Turqinė, Kroacinė dhe pėr vendet tjera tė Ballkanit Perėndimor", tha Ren. Ndėrkaq koordinatori i Paktit tė Stabilitetit nė Evropėn Juglindore Erhard Busek vlerėsoi rėndėsinė ekonomike tė CEFTA, e cila siē tha do tė kontribuojė nė zhvillimin e rajonit......sipas Qik-ut/

.....edhe Rtk gjeresisht njofton se;

Kosova nėnshkruan Deklaratėn pėr zgjerimin e CEFTA-s Prej sot Kosova ėshtė pjesė e CEFTA-s, Asociacionit tė Evropės Qendrore pėr Tregti tė Lirė. Nė emėr tė Kosovės dokumentin e ka nėnshkruar kryeadministratori Joakim Ryker, ndėrsa i pranishėm ishte edhe ministri i Tregtisė dhe Industrisė Bujar Dugolli. Ministri Dugolli tha, pėr RTK, se me nėnshkrimin e kėsaj marrėveshjeje, Kosova, sikurse edhe vendet e rajonit tė Ballkanit, bėri nė hap pėrpara drejt integrimit nė Bashkimin Evropian. Integrimi i Kosovės nė tregun rajonal shėnon njė ndėr tė arriturat mė tė mėdha pėr vendin tonė, sepse krijon mundėsi pėr zgjerim tė shkėmbimeve tregtare, por edhe pėr investime tė huaja. Ministri i Tregtisė dhe Industrisė Bujar Dugolli, i cili ishte i pranishėm nė Bukuresht tė Rumanisė, ku u nėnshkrua marrėveshja, tha se tregtia e lirė hap perspektivė pėr tė gjitha vendet e rajonit. ”Nga tė gjithė pjesėmarrėsit kjo marrėveshje ėshtė cilėsuar si e arritur e madhe pėr vendet e rajonit, sepse rajoni po bėn njė hap para drejt integrimit nė BE. Me kėtė marrėveshje do tė pėrfitojė konsumatori kosovar, do tė pėrfitojnė edhe investimet e huaja nė vendin tonė dhe nė vendet tjera”, tha Dugolli.
Pėrfshirja e Kosovės nė kėtė marrėveshje rajonale rezulton nga angazhimi i pėrbashkėt i UNMIK-ut, Paktit tė Stabilitetit dhe Komisionit Evropian. Ministri Dugolli shfaqi shpresėn se zbatimi i saj nuk do tė ketė vėshtirėsi. ”Implementimi do tė fillojė nga muaji maj i vitit tė ardhshėm dhe nuk besoj se do tė ketė vėshtirėsi. Secili shtet qė ka pranuar tė bėjė kėtė marrėveshje unike ėshtė i obliguar qė t’i zbatojė parimet e tregtisė tė bazuar nė kėtė dokument dhe nė parimet e OBT-sė” tha ai] Kjo marrėveshje do tė zėvendėsojė 32 marrėveshje dypalėshe tregtare nė rajonin e Ballkanit dhe pėrfshin njė treg prej 30 milion banorėsh.
Pėrveē Kosovės, pjesė e CEFTA-s prej sot janė edhe Shqipėria, Serbia, Mali i Zi, Bosnjė e Hercegovina dhe Moldavia.
Ndryshe, Asociacioni ėshtė themeluar nė vitin 1992 me nismė tė Ēekisė, Sllovakisė, Polonisė dhe Hungarisė.

Kosova nuk e rrezikon Maqedoninė, thotė Milloshoski Kosova ėshtė rast unik dhe zgjidhja e saj nuk duhet tė zbatohet nė rajonet e tjera nė botė, thotė shefi i diplomacisė maqedonase Antonio Miloshoski, ndonėse sipas tij, ky qėndrim duhet tė harmonizohet nė nivel tė Grupit tė Kontaktit dhe KS tė OKB-sė.“Nuk mendoj se precedenti i Kosovės mund ta rrezikojė integritetin e Maqedonisė, ka deklaruar, Milloshoski pėr gazetėn “Politika” tė Beogradit.

Sohlstrom: Roli i BE-sė nė Kosovė jo si nė Bosnjė Shefi i Ekipit tė Bashkimit Evropian nė Prishtinė Torbjorn Sohlstrom tha se misioni i BE-sė nė Kosovėn e pas statusit nuk do tė jetė i ngjashėm me atė nė Bosnjė e Hercegovinė. "Kosovės i duhet prani ndėrkombėtare jo e ngjashme me atė tė vitit 1999, e as me atė nė Bosnje..." Kosovės i duhet angazhimi ndėrkombėtar pėr t'ia garantuar ardhmėrinė e saj", ka thėnė Sohlstorm, pėr tė shtuar se prania ndėrkombėtare nė Kosovė do tė jetė nė pajtim me zgjidhjen e statusit dhe me proceset qė i udhėheq Martti Ahtisaari.

Pėr promovimin e bizneseve vendore, roli i mediave- i jashtėzakonshėm Nevoja pėr mbėshtetje dhe pėrkrahje nė mes tė bizneseve dhe mediave ėshtė reciproke. Kėshtu u tha sot nė njė diskutim ku morėn pjesė afaristė dhe pėrfaqėsues tė mediave, organizuar nga Aleanca Kosovare e Bizneseve. Roli i mediave ėshtė i rėndėsisė sė jashtėzakonshme pėr promovimin e bizneseve vendore, tha me kėtė rast kryetari i AKB-sė Agim Shahini. “AKB duke I falenderuar tė gjithė mediat kėrkon qė ato tė bėjnė mė shumė pėr bmėeshtetje tė bizneseve. Ato kėtė mund ta bėjnė dhe ne duhet tė besojmė se mediat e kanė vullnetin dhe gatishmėrinė qė kėtė ta bėjnė pėr njė zhvillim mė tė madh ekonomik tė Kosovės”, tha ai. Shahini beson se bashkėpunimi mė i ngushtė mes bizneseve dhe mediave mund tė bėhet realitet. Drejtori i Radios Blue Sky dhe radio Kosovės Avni Spahiu, tha se mediat janė tė gatshme tė bashkėpunojnė, me gjithė problemin e vazhdueshėm nė pėrcaktimin e kufirit midis informacionit dhe asaj qė quhet reklamė.“Njė formė tjetėr qė ndoshta ka munguar e qė do tė mund tė ishte njė iniciativė e AKB apo institucioneve tjera qė ndihmojnė bizneset ėshtė forma e promocioneve tė pėrgjithshme tė biznesit. Ta zėmė, “blini produktet e Kosovės”,” ndihmoni biznesin kosovar” etj., tė cilat mund tė transmetohen pėr shkak tė rėndėsisė sė pėrgjithshme publike qė kanė- edhe pa ndonjė pagesė. Kėto janė disa forma tė cilat mund tė bėhen shumė lehtė”, tha Spahiu. Edhe redaktori i gazetės “Lajm” Ibrahim Rexhepi, mendon se ka hapėsirė pėr kontakte dhe bashkėpunim mė tė ngushtė mes bizneseve dhe mediave. Takimi i parė i kėtij lloji biznes-media, nga tė pranishmit u vlerėsua si i suksesshėm dhe se sipas duhet tė vazhdojnė edhe nė tė ardhmen.

KP i LDK-sė zgjodhi Kryesinė e re dhe nėnkryetarėt
Prishtinė, 19 dhjetor 20006 - Me zgjedhjen e Kryesisė sė re dhe tė pesė nėnkryetarėve si dhe tė sekretarit tė pėrgjithshėm, sot i mbylli punimet mbledhja e parė e Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LDK-sė. Nė mbledhje morėn pjesė 94 nga 1O7 anėtarė sa ky Kėshilli i Pėrgjithshėm i LDK-sė. Pas njė votimi tė hapėt, Kėshilli i Pėrgjithshėm me shumicė dėrmuese tė votave miratoi listėn e propozuar tė kryetarit tė LDK-sė Fatmir Sejdiu me emrat e Kryesisė sė re dhe tė nėnkryetarėve. Menjeherė pas mbledhjes, kryetari i LDK-sė Fatmir Sejdiu bashkė me kryesinė e re komplete vure lule dhe bėri homazhe pranė varrit tė Presidetit Rugova.

Anėtarė tė Kryesisė sė Lidhjes Demokratike tė Kosovės janė:
Eqrem Kryeziu, Kolė Berisha, Nekibe Kelmendi, Fadil Ferati, Lutfi Haziri, Sabri Hamiti, Ali Lajēi, Ismet Beqiri, Sali Asllani, Agim Veliu, Mursel Ibrahimi, Skender Hyseni, Ramė Manaj, Sanije Aliaj, Hajzer Krasniqi, Besim Sejfiaj, Lutfi Zharku, Shaip Surdulli, Naser Osmani dhe Astrit Haraēia.

Nėnkryetarė tė rinj tė LDK-sė janė: Eqrem Kryeziu, Kolė Berisha, Nekibe Kelmendi, Fadil Ferati dhe Lutfi Haziri, ndėrsa

sekretar i pėrgjithshėm i LDK-sė, Ramė Manaj.

F.Sejdiu tha se ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė ruhet uniteti i LDK-sė nė funksion tė tė ardhmes
Prishtinė, 19 dhjetor 2006 - Kėshilli i Pėrgjithshėm i LDK-sė nė takimin e tij tė parė, qė nga zgjedhja nė Kuvendin VI, zgjodhi kryesinė e re tė partisė me propozimin e listės nga kryetari Fatmir Sejdiu. Nga pesė nėnkryetarėt e sapozgjedhur tė LDK-sė, tre janė tė rinj si dhe sekretari i pėrgjithshėm: Nekibe Kelmendi,Fadil Ferati dhe Lutfi Hziri, si dhe Ramė Manaj nė postin e seketarit tė pėrgjitshėm. Ndėrkaq dy nėnkryetarėt e parė Eqrem Kryeziu e Kolė Berisha edhe mė parė kanė ushtruar kėto funksione partiake - qė nga viti 1998. Pas mbledhjes, Presidenti Sejdiu, njėherit kryetar i LDK-sė, tha se ishte qėndrim i shumicės qė tė miratohej nė tėrėsi lista e propozuar nga ai. Sejdiu tha se kishte edhe ide qė mund tė shkohej me listė tė shtuar, ashtu siē e lejon edhe statuti me njė tė tretėn e KP-sė, por vendimi ishte i Kėshillit, me pėrjashtim tė tre apo katėr abstenimeve. "Konsideroj se kjo listė e miratuar nga KP-ja mė jep njė fokusim dhe njė pėrgjegjėsi tė drejtpėrdrejtė me kėta njerėz qė unė kam dėshiruar tė punoj nė kėtė periudhė, sikur qė dėshiroj edhe me gjithė tė tjerėt qė janė bashkė nė kryesi, apo me ata qė pavarėsisht se nuk janė nė kryesi, por janė nė KP, nė Kuvendin e LDK-sė, nė degėt e saj, nė qeverinė e Kosovės dhe nė mekanizmat e tjerė tė qeverisjes, qoftė nė rrafsh tė vendit, apo lokal", tha Sejdiu nė njė takim me gazetarė nė hotelin "Grand" ku u mbajt mbledhja e KP-sė. Kreu i LDK-sė premtoi bashkėpunim me tė gjithė dhe fokusim nė sfidat qė do tė paraqiten nė kėtė periudhė tė rėndėsishme qė ka Kosova, veēanėrisht pėr ēėshtjen e definimit tė statusit politik - pavarėsisė sė Kosovės - por edhe nė sfida tė tjera qė do tė ketė nė qeverisjen e vendit, e cila siē tha, ėshtė njė nga pėrballjet mė tė rėndėsishme menjėherė pas ēėshtjes sė statusit. Sejdiu mendon se me kėta njerėz, duke iu referuar nėnkryetarėve, do tė jetė shumė i afėrt, por edhe me tė gjithė tė tjerėt, pasi siē tha, pėr tė nuk ka listė pėrjashtuese.Ai gjithashtu tha se do tė vazhdojė me projektin dhe nė misionin e rėndėsishėm tė LDK-sė nė skenėn politike. Sa i pėrket interesimit tė gazetarėve nėse partinė do ta lėrė nė qeverisje tė Eqrem Kryeziut, kryetari Sejdiu tha se do tė ketė parasysh hapat e tjerė nė pajtim me dispozitat kushtetuese, por do tė vendosė me kryesinė e LDK-sė dhe se do tė analizohet se kush do tė jetė nė kėtė rrugėtim tė pėrbashkėt. "Nuk kam njė vendim tė prerė", tha shkurt. Sa i pėrket paralajmėrimeve tė pėrkrahėsve tė z.Daci pėr ndarje eventuale nga partia, nėse nuk do tė merreshin parasysh kėrkesat e tyre, Sejdiu tha se askush nga anėtarėt e KP-sė nuk ka kushtėzuar qė tė jetė nė kryesi, asnjė prej pėrbėrjes sė KP-sė, dhe secili ka hyrė me mandatin e Kuvendit VI. "Nė kėtė rast mendoj se ėshtė nė pėrgjegjėsi tė secilit qė tė jetė pikėrisht i pėrqėndruar nė realizimin e projektit dhe programit tė LDK-sė, si dhe tė synimeve tė tjera programore. Pėr mua ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė mbajmė unitetin e LDK-sė, dhe ky unitet tė jetė nė funksion tė tė ardhmes mė tė mirė, tė qytetarėve tė Kosovės", tha ai. Sa i pėrket votimit me vota tė hapura dhe jo tė fshehta, ai tha se ky ishte vendim i KP-sė. Sejdiu tha se nuk e konsideron qė zgjedhja e sotme e kryesisė ėshtė pėrēarje e LDK-sė, pėrderisa ajo ka pėrfunduar njė proces dhe njė cikėl tė zgjedhjeve dhe ka krijuar njė strukturė qė do tė vazhdojė tė ec nė periudhen e mėtejshme. Edhe kryetarja e Forumit tė Gruas, Melihate Tėrmkolli, anėtare e kryesisė sipas statutit tė LDK-sė, e ka komentuar zgjedhjen e sotme tė kryesisė, por duke bėrė akuza nė adresė tė atyre qė sipas saj, promovonin votėn e fshehtė. "Ishte njė mbledhje shumė e shpejtė qė ėshtė mbajtur nėn masa tė rrepta tė sigurisė. Edhe kėsaj ardhe ėshtė votuar me aklamacion dhe pa votim tė fshehtė, pėr tė cilin nė veēanti Kryeziu dhe tė tjerėt kanė trumbetuar shumė gjatė fushatės zgjedhore tė LDK-sė, pa pėrfshirjen e njė pjese tė madhe tė njerėzve qė kanė kontribuar shumė nė LDK", tha ajo. Megjithė vėrejtjet dhe kritikat nė adresė tė mbledhjes sė sotme, zonja Tėrmkolli konfirmoi se sipas statutit tė LDK-sė do tė jetė anėtare e kryesisė.

Gjykata libiane dėnon me vdekje 5 infermiere bullgare dhe njė mjek palestinez
Tripoli, 19 dhjetor 2006 – Gjykata libiane u ka shqiptuar sot (e martė) pesė infermiereve bullgare dhe njė mjeku palestinez dėnimin me vdekje pėr infektimin e qindra fėmijėve me virusin HIV, qė shkakton AIDS-in, njofton Rojter. "Drejtėsia fitoi. Ne jemi tė lumtur", ka thėnė Sabhi Abdullah, vajza 7-vjeēare e tė cilit kishte vdekur nga infektimi i tillė nė spitalin e qytetit Bengazi. AAta do tė ekzekutohen sė shpejti", ka shtuar ai. Tė dėnuarit ishin akuzuar pėr infektimin e 426 fėmijėve libianė, nga tė cilėt kishin vdekur mbi 50 syresh nė fund tė vitit 1990. Tė akuzuarit, kishin mohuar akuzėn.

Pasi fundosjes sė barkės sė tyre, mund tė jenė mbytur tė paktėn 100 migrantė afrikanė
Shėn Luis, Senegal, 19 dhjetor 2006 - Tė paktėn 100 migrantė afrikanė mund tė jenė mbytur, pasi barka e tyre ishte fundosur nė Senegal, njofton BBCVorld. Nė bordin e barkės kishin qenė rreth 124 persona. Barka mendohet tė ishte nisur nga Ujdhesa Kanare, por ishte fundosur pėr shkak tė motit tė lig. Peshkatarėt kishin shpėtuar 24 persona. Tė paktėn gjysma e rreth 30 mijė migrantėve ilegalė, qė kanė arritur nė vitin 2006 nė Ujdhesat spanjolle Kanare, janė senegalezė.

..sport:

Fabio Kanavaro, futbollisti mė i mirė botėror
Cyrih, 19 dhjetor 2006 - Mbrojtėsi italian, Fabio Kanavaro, 33-vjeēar, ėshtė vlerėsuar si futbollisti mė i mirė botėror i vitit 2006. Ai luan me Real Madridin dhe fitoi ndaj kandidateve tė tjerė, francezit Zinedin Zidan dhe brazilianit Ronaldinho, ndėrsa gjermani Mishel Balak u radhit nė vendin e 11-tė. Kanavaro ėshtė i pari lojtar nė pozicionin mbrojtės qė fiton trofeun e FIFA-s. Nė nėntor, kapiteni i kampiones botėrore italiane, u zgjodh edhe si futbollisti mė i mirė i vitit nė Europė.

...lajmshkeputje nga dita e djeshme:

Veton Surroi niset pėr vizitė zyrtare nė SHBA Kryetari i Partisė Reformiste ORA, Veton Surroi, i cili njėherėsh ėshtė anėtar i Grupit tė Unitetit, ka udhėtuar pėr njė vizitė zyrtare nė SHBA, ku gjatė javės do tė zhvillojė takime tė ndryshme nė nivel tė delegacioneve shtetėrore tė Kombeve tė Bashkuara dhe Kėshillit tė Sigurimit. Sipas njoftimit partiak, kryetari i ORA nė kuadėr te pėrpjekjeve diplomatike pėr zgjidhjen e statusit te Kosovės, do tė takohet edhe me pėrfaqėsuesin e SHBA-ve nė bisedimet pėr status, Frank Wisner, si dhe zyrtarė tė lartė amerikanė.
LAJMET
E hėnė 18 dhjetor 2006
Shqiptarėt kanė protestuar para Ambasadės sė SHBA ve nė Podgoricė
Inspektoratet nė Prizren shtuan ritmin e punės pėr shmangien e parregullsive gjatė tregtimit tė mallrave
Nė Pejė do tė mbyllen bizneset qė nuk paguajnė tatimin nė pronė
Thaēi: Viti 2006 ishte viti i qeverisjes mė tė keqe nė historinė politike tė Kosovės
Tejkalohet rreziku nga zjarri nė Shėngjin


Shėnohet dita ndėrkombėtare e migrimit Sot ėshtė 18 dhjetori dita ndėrkombėtare e migrimit. Pėrkundėr kontributit tė rėndėsishėm nė zhvillimin e ekonomisė sė pėrgjithshme, pėr migrantėt gjithnjė mendohet nė fund tė ndonjė konfliktit, thonė zyrtarė tė IOM-i nė shėnimin e kėsaj dite. Evakuimi humanitar i bėrė nga IOM-i pėr mė shumė se 11 mijė migrantė nga Libani, ishte operacioni i fundit nė historikun e organizatės.

Disa qindra shqiptarė kanė protestuar para Ambasadės sė SHBA ve nė Podgoricė
Podgoricė, 18 dhjetor 2006 - Disa qindra shqiptarė ishin mbledhur nė Podgoricė para Ambasadės sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nė Podgoricė, ku kanė protestuar pėr mosangazhimin e SHBA ve pėr lirimin e shtetasve tė saj: Rrok dhe Kolė Dedvukaj, tė arrestuar bashkė me grupin e shqiptarėve nga Malėsia e Madhe nė aksionin e njohur si "Fluturimi i shqiponjės". Rikujtojmė se 18 shqiptarė u arrestuan mė 9 shtator tė kėtij viti nė mesin e tė cilėve dy me shtetėsi amerikane nė akuzėn se po pėrgatisnin sulme terroriste nė Mal tė Zi.

Vetėvritet me armė zjarri njė 36-vjeēar
Gjilan, 18 dhjetor 2006 - Njė 36-vjeēar ėshtė gjetur i vetėvrarė nė shtėpinė e tij, ndėrkohė policia duke iu referuar hetimeve tė para ka konfirmuar se bėhet fjalė pėr vetėvrasje tė kryer me armė zjarri, thanė tė hėnėn zyrtarė tė policisė rajonale nė Gjilan. Ndėrkohė, qė policia ka konfirmuar se bėhet fjalė pėr vetėvrasje tė kryer me armė zjarri. “Hetimet e para thonė se viktima ishte gjetur i vetėvrarė me armė zjarri nė shtėpinė e tij, nga ana e familjarėve tė vet”, tha zėdhėnėsi i policisė, Naser Ibrahimi, duke shtuar se nė vend tė ngjarjes ėshtė gjetur pistoleta e pėrdorur. “Me urdhėr tė prokurorit, trupi i pa jetė dėrgohet pėr autopsi, motivet e vetėvrasjes nuk dihen, rasti po hetohet”, tha Ibrahimi. Ky ėshtė rasti i dytė vetvrasjeje, brenda javės.

AKSH-ja nė Drenicė nuk kontrollon dhe plaēkit njerėzit
Drenas, 18 dhjetor 2006 - Nė Drenicė janė shpėrnda disa fletushka me vulėn e AKSH-sė ku mohohet se njerėzit e tyre bėjnė kontrollimin nėpėr rrugė pėr tė pėrfituar nga qytetarėt para dhe gjera tė tjera.

Ēeku: Vendet anėtare tė KS po shkojnė drejt pranimit tė Kosovės si shtet Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, tha tė hėnėn se shumė shtete tė huaja ngadalė, por bindshėm po shkojnė drejt pranimit tė Kosovės si shtet.

Tejkalohet rreziku nga zjarri nė Shėngjin Autoritetet nė Shqipėri kanė bėrė tė ditur se ėshtė tejkaluar rreziku nga zjarri qė shpėrtheu papritur nė njė cisternė qė kishte 500 mijė litra naftė, nė Shėngjin. Tė lėnduarit nė operacionin e shuarjes sė zjarrit janė jashtė rrezikut. Dėmi llogaritet nė rreth 10 milionė litra karburant dhe pasoja pėr mjedisin, pėrderisa ende nuk dihet shkaku i shpėrthimit tė zjarrit, njė grup hetimor po punon nė zbardhjen e rastit.

Sohlstrom: Prezenca ndėrkombėtare nė Kosovė nuk do t’i ngjasojė Bosnjės Pas zgjidhjes sė statusit, prezenca ndėrkombėtare nė Kosovė nuk do tė jetė e ngjashme me atė tė vitin 1999, nuk do tė ngjasojė me misionin ndėrkombėtar tė vitit 1995 nė Bosnjė, por kėto pėrgjegjėsi do tė jenė shumė mė tė vogla, varėsisht nga vendimi pėr statusin, tha tė hėnėn nė Prishtinė, Torbjorn Sohlstrom, pėrfaqėsues i Javier Solana-s.Solbstorm: Viti 2007 do tė jetė vit i statusit pėr Kosovėn. Kosovės i nevojitet njė prezencė ndėrkombėtare, jo e ngjashme me atė tė vitit 1999, jo tė ngjashme me atė tė Bosnjės tė vitit 1995. Kosovės i nevojitet njė angazhim ndėrkombėtarė pėr tė garantuar tė ardhmen, theksoi Torbjorn Solbstrom Solbstorm.

Opozita braktisė punimet; pamundėson vazhdimin e seancės Tė pakėnaqur me votimin nė pako tė Projektligjit pėr sigurinė nė komunikacionin rrugor, ligjvėnėsit e dy partive mė tė fuqishme opozitare, PDK dhe ORA, braktisėn tė hėnėn punimet e Kuvendit tė Kosovės, ndėrsa nė mungesėn edhe tė disa deputetėve tė koalicionit, u shkaktua mungesė kuorumi dhe ndėrprerje tė punimeve tė legjislativit.

Strategjia zhvillimore do tė mbėshtetet nė sundimin e ligjit Zhvillimi i Kosovės sė passtatusit do tė mbėshtetet nė sundimin e ligjit, infrastrukturės, shfrytėzimit tė resurseve humane si dhe shfrytėzimit tė resurseve ekonomike dhe tė energjetikės, u tha tė hėnėn nė Prishtinė, nė takimin e Komitetit Drejtues pėr hartimin e Strategjisė e Planit Zhvillimor tė Kosovės.

Kryesia shqyrtoi rekomandimin e Komisionit pėr Buxhet lidhur me buxhetin e Kuvendit pėr 2007 Kryesia e Kuvendit tė Kosovės tė hėnėn shqyrtoi rekomandimin e Komisionit pėr Buxhet dhe Financa lidhur me Buxhetin e Kuvendit pėr 2007, si dhe propozim-vendimin pėr ridestiminin e mjeteve tė Ministrisė sė Punės dhe Mirėqenies Sociale, si dhe ka vendosur qė konform rregullativės ligjore, ēėshtjen e redestinimit tė mjeteve financiare ta kalojė pėr shqyrtim nė seancėn plenare tė 20 dhjetorit.

Shkatėrrimi i LDK-sė le tė jetė brengė e Sejdiut dhe dhuratė pėr tė pėr kėtė Vit tė Ri, thotė Daci
Prishtinė, 18 dhjetor 2006 - Kryetari i ri i Lidhjes Demokratike (LDK) dhe i Kosovės, Fatmir Sejdiu ka vendosur qė tė thėrrasė pėr nesėr mbledhjen e Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė kėsaj partie qė ėshtė dalė nga Kuvendi VI Zgjedhor, ku do tė zgjidhet Kryesia e re. Ndėrkohė akademik Nexhat Daci dhe pėrkrahėsit e tij kanė paralajmėruar se nuk do tė marrin pjesė nė KP dhe se pėrjashtimi i gjysmės sė delegatėve do tė sjellė pasoja, tė cilat, sipas tyre, i pari do t’i shijojė Sejdiu sė bashku me ekipin e tij.

KEK-u kėrkon nga konsumatorėt tė kursejnė energjinė elektrike Korporata Energjetike e Kosovės (KEK) pėrmes njė komunikate pėr media tė hėnėn kėrkon nga konsumatorėt qė tė kursejnė energjinė elektrike me qėllim qė tė ndihmojnė stabilizimit tė sistemit tė furnizimit me energji elektrike, furnizim ky qė ėshtė vėshtirėsuar pėr shkak tė rritjes sė konsumit.

Mbyllja e Termocentralit “Kozloduj” nė Bullgari pėrkeqėson situatėn energjetike edhe nė Kosovė Mbyllja e dy blloqeve tė termocentralit energjetik “Kozloduj” nė fund tė kėtij viti nė Bullgari, qė do tė krijojė njė deficit energjetik nė rajon prej 1000 megavateve, do tė manifestohet dukshėm edhe nė furnizimin me energji elektrike nė Kosovės, pasi qė Korporata Energjetike e Kosovės (KEK), nė tė shumtėn e rasteve ka importuar energji nga ky vend.

Ndėrpritet marrėveshja me MZT, shkarkohet komandanti i logjistikės sė ARM-sė
Shkup, 18 dhjetor 2006 - Ndėrprerja e kontratės me MZT dhe shkarkimi i komandantit tė mbėshtetjes logjistike nė ARM janė pjesė tė masave qė Ministria e Mbrojtjes i ka ndėrmarrė pas zbulimit tė bartjes ilegale tė armėve me kamionėt bullgarė.

Shėrbimet ēeke konfiskuan dėrgesėn turke me fiq helmues Autoritetet ēeke konfiskuan mbi 19 tonė fiq nga Turqia, pasi qė ėshtė konfirmuar se dėrgesa ka qenė e kontaminuar me materiale toksike.

...nga kultura:

Nesėr nė Teatrin “Oda” jepet shfaqja “American buffalo”
Prishtinė, 18 dhjetor 2006 - Tė martėn nė Teatrin “Oda” nė Prishtinė do tė jepet shfaqja “American buffalo” (“Bualli amerikan”), regjinė e tė cilit e ka bėrė Florent Mehmeti.

...mė hapur:

Ēeku: Nė OKB pėr tė parė pavarėsia e Kosovės ėshtė formuluar hapur dhe publikisht si zgjidhje
Prishtinė, 18 dhjetor 2006- Kosova nesėr nė Bukuresht bashkė me 9 vende tė Evropės Juglindore do tė nėnshkruajnė marrėveshjen e njohur si CEFTA, e cila paraqet projektin mė interesant pėr njėsimin e hapėsirės tregtuese pėr rajonin, bėri tė ditur sot Kryeministri Agim Ēeku nė fjalimin e tij tė rregullt radiofonik. Ai vlerėsoi se CEFTA e vė Kosovėn nė marrėdhėnie tė barabartė me vendet e tjera nėnshkruese, duke thėnė se ky dokument partneriteti "ėshtė mė ambiciozi dhe gjithėpėrfshirėsi nė fushėn e kėmbimeve tė lira tė mallrave si dhe njė hap inkurajues pėr afaristėt tanė". Nė vazhdim tė fjalimit tė tij Ēeku theksoi zhvillimet pozitive pėr Kosovėn nė seancėn e Kėshillit tė Sigurimit tė javės sė kaluar. Kėto seanca, shtoi ai, "janė mė shumė sesa vlerėsim pėr standardet" dhe "matje e perceptimit pėr progresin e Kosovės". Ai vlerėsoi gjithashtu se aktiviteti diplomatik i pėrfaqėsuesve tė Kosovės ka dhėnė frytet e veta. Sipas Ēekut, progresi i shėnuar nė vendin tonė i ka lėnė pa argumente kundėrshtarėt e pavarėsisė sė Kosovės, ndėrsa gjatė mbledhjes ėshtė shprehur mė qartė se kurrė nevoja pėr gjetjen e njė zgjidhjeje tė shpejtė pėr Kosovėn, theksoi ai. "Nė selinė e Kombeve tė Bashkuara, pėr tė parėn herė pavarėsia ėshtė formuluar hapur dhe publikisht si zgjidhje. Ndaj edhe seanca e 13 dhjetorit mund tė vlerėsohet si mė e suksesshmja deri mė tani", theksoi Ēeku, ndonėse, siē tha, qėndrimi i disa vendeve ėshtė pėrcjellė me shqetėsim nė Kosovė. Pavarėsia pėr Kosovėn, theksoi Ēeku, nuk ėshtė vetėm njė aspiratė e shumicės absolute tė popullatės, nuk ėshtė as kėrcėnim pėr askėnd, por ėshtė faktor paqeje dhe stabiliteti nė Ballkan. "Njė Kosovė stabile ėshtė ēelėsi pėr njė Ballkan stabil", tha Ēeku, duke theksuar se do tė vazhdojė tė shqiptojė zėshėm se pavarėsia pėr Kosovėn ėshtė e vetmja zgjidhje praktike. Ēeku tha se pret qė Rusia ta pėrqafojė njė kurs pragmatik nė fund tė procesit pėr statusin e Kosovės, duke shprehur besimin se "Kosova do tė jetė njė temė qė do ta afrojė Rusinė me Bashkimin Evropian". Kryeministri i vendit theksoi se zhvillimet e javės sė kaluar e afrojnė perspektivėn e pėrmbylljes sė statusit final tė Kosovės, ndėrkohė qė vendet po lėvizin dhe po ecin "drejt pranimit tė sė pashmangshmes: njohjes ndėrkombėtare tė Kosovės si shtet". Ndėrkaq, duke folur pėr pakon e kryenegociatori Ahtisari tė cilėn do tė dorėzojė pas 21 janarit, Ēeku tha se "neve do tė na vihen nė dispozicion pak javė pėr tė paraqitur vėrejtjet dhe sugjerimet tona". Ai tha se "pakoja e rishikuar do tė jetė baza pėr njė rezolutė tė re, hartimi i sė cilės do tė jetė subjekt i negociatave mes vendeve anėtare tė Kėshillit tė Sigurimit". Kjo, sipas Ēekut, do tė marrė disa javė kohė, por siē shprehet, "do t'i hapė rrugė pavarėsisė sė Kosovės dhe fillimit tė aktivitetit pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me shtetet e tjera". Duke folur pėr qėndrimin e vet nė SHBA, Kryeministri tha se ėshtė shumė i inkurajuar nga bisedat me zyrtarėt e atjeshėm. "Miqtė tanė kėrkojnė prej nesh tė vazhdojmė pėrpjekjet pėr pėrmbushjen e standardeve, si dhe tė ruajmė maturinė dhe ta pėrmbyllim kėtė proces me dinjitet dhe fitimtarė", tha nė fund tė fjalimit tė sotėm radiofonik Agim Ēeku.

Dokumenti i strategjisė sė zhvillimit tė Kosovės, 2007-2013 pret miratimin e qeverisė
Prishtinė, 18 dhjetor 2006 - Kosova pas pėrcaktimit tė statusit do ta ketė planin marshall tė zhvillimit ekonomik, ndėrsa planin e vetė tė zhvillimit 2007-2013 do ta ketė nė muajin shkurt, tha sot kryeministri Agim Ēeku. Kryeministri tha se hartimi i kėtij dokumenti ėshtė njė pėrgjigje strategjike e qeverisė ndaj sfidave, tė zhvillimit ekonomik tė Kosovės, dhe si njė pėrgjigje ndaj kėrkesave e sygjerimeve tė qytetarėve tė Kosovės. Sipas Ēekut ky dokument ėshtė njė analizė e rrethanave nacionale, historike, qė ndikojnė nė zhvillimin e gjithėmbarshėm tė Kosovės. Ai tha se beson se Sekretariati i kėtij projekti me ndihmėn e donatorėve, me gjithė pėrfshirjen e shoqėrisė civile e tė komuniteteve, e kanė bėrė njė propozim tė mirė qė tė jap pėrgjigje nė sfidat me tė cilat po ballafaqohet Kosova dhe qė poashtu i jep njė orientim tė qartė zhvillimit ekonomik nė tė ardhmen e Kosovės. Ai tha se ky dokument do tė institucionalizohet deri nė muajin shkurt, kur do ta merrė vizėn nga Kuvendi i Kosovės. Por, nga ky projekt i hartuar aktualisht, qeveria do ta bėjė variantin final, pėr tė cilin do tė ketė diskutim publik, qė do tė pasohet me diskutimin dhe miratimin nė Kuvend. Ai tha se i gjithė ky proces do tė pėrfundohet nė shkurt dhe mė pas do tė miratohet nė njė konferencė tė madhe tė donatorėve, qė do tė mbahet menjėherė pas definimit tė statusit, nė Bruksel, nė Vjenė apo edhe nė Prishtinė. "Por, do ta kemi njė marshall plan pėr Kosovėn", tha ai. Sipas tij, zhvillimi ekonomik i Kosovės pėr kėtė periudhė bazohet nė katėr shtylla kryesore, nė sundimin e ligjit, nė infrastrukturė, nė kapitalizimin e resurseve qė i kemi, si popullata e re, dinamike e talentuar, dhe mandej resurset tjera natyrore si rezervat e linjitit nė energjetikė. Ndėrsa, sipas koordinatorit tė hartimit tė kėtij dokumenti, Muhamet Sadikut kjo strategji do tė jetė njė skenar reformues i rritjes ekonomike tė Kosovės, qė nė tė ardhmen mendohet tė jetė rreth 5 pėr qind. “Prioritet mbi prioritet ėshtė rritja e qėndrueshme ekonomike e cila gjeneron punėsim. Ēdo strategji qė do tė del nė sipėrfaqe duhet ta adresojė problemin e papunėsisė nė Kosovė sepse prosperiteti ekonomik nė Kosovė nėnkuptohet vetėm atėherė nėse hapen vende tė reja tė punės”, tha Sadiku. Buxheti i Kosovės i ka ndarė 400 mijė euro pėr hartimin e kėtij projekti, ndėrsa Sida suedeze ka ndarė 600 mijė euro, por janė shpenzuar vetėm 340 mijė, duke u shpenzuar vetėm 740 mijė euro, bėri tė ditur kryeministri Ēeku.

Kuvendi ndėrpret punimet nė mungesė kuorumi
Prishtinė, 18 dhjetor 2006 – Kuvendi i Kosovės i ka ndėrprerė punimet sot nė mungesė tė kuorumit, pasi opozita ka braktisur seancėn. Seanca ėshtė ndėrprerė nė pikėn e tretė tė rendit tė ditės tė mbetur pėr seancėn e sotme, qė ishte vazhdim i seancės sė tė enjtes sė shkuar. Opozita braktisi punimet e Kuvendit pasi nuk pranoi qė gjatė shqyrtimit tė dytė tė Projektligjit pėr sigurinė nė Komunikacionin rrugor, tė miratohen nė pako mbi 250 amandamentet e propozuara nga komisionet parlamentare dhe deputetėt. Ndėrkohė, qė shqyrtimi njė nga njė i tyre dhe neneve ekzistuese do tė merrte tė paktėn njė ditė punė. Kjo ka bėrė qė partitė opozitare tė largohen nga sallalė pasi kėrkesa e tyre ėshtė refuzuar pėr shtyerjen e miratimit tė kėtij projektligji. Ndėrkohė, kryekuvendari Berisha ka dhėnė gjysmė ore pauzė pėr arritjen e ndonjė marrėveshjeje pėr vazhdimin e seancės. Por pas pushimit, numri i deputetėve tė kthyer nuk kanė mjaftonte pėr tė pasur kuorumin e nevojshėm pėr vazhdimin e seancės. Kryekuvendari Berisha mė pas e shtyu vazhdimin e seancės pėr kohė tė pacaktuar dhe tanie i mbetet Kryesisė sė Kuvendit tė vendosė pėr kohėn e mbajtjes sė saj. Kuvendi sot me shumicė votash miratoi Ligjin pėr pajisje nėn presion dhe Ligjin pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Ligjit pėr patentim, qė tė dy pas shqyrtimit tė dytė. Ndėrkohė, qė kanė mbetur pėr miratim pos projektligjit tė pėrmendur, edhe Projektligji pėr memorialin e Presidentit Ibrahim Rugova, pastaj Projekplanit hapėsinor tė Kosovės 2005-2015 dhe debati pėr raportin e Komisionit Evropian pėr progresin nė Kosovė. Kuvendi do tė mbildhet sėrish tė enjten sipas kalendarit tė pėrcaktuar pėr seanca mė parė, nga Kryesia e Kuvendit.

Diskutohet pozita e komuniteteve nė mediat kosovare Organizuar nga Grupi parlamentar “6 plus” nė bashkėpunim me Departamentin pėr demokratizim tė OSBE- sė, nė Prishtinė ėshtė mbajtur konferenca me temėn “Mediat dhe pakicat”. Sipas, Xhezair Muratit nga Grupi parlamentar “6 plus”, konferenca ka pėr qėllim qė tė inkurajojė diskutimet lidhur me problemet e pranishme dhe ndryshimet qė po bėhen nė mediat e pakicave nė gjuhėn boshnjake dhe turke. Tė pranishėm nė kėtė konferencė ishin pėrfaqėsues tė institucioneve vendore e ndėrkombėtare, atyre tė mediave si dhe pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile.
Sipas drejtorit tė pėrgjithshėm tė Radio televizionit tė Kosovės, Agim Zatriqi, nė krahasim me situatėn e mėparshme vėrehen arritje pozitive tė cilat janė bėrė nga RTK – ja, si medium publik, pėr zhvillimin e tė gjitha programeve tė minoriteteve nė raport me nevojat qė i kanė. Zatriqi thotė se RTK ėshtė nė zhvillim e sipėr dhe se pėrfshinė programet nė tė gjitha gjuhėt. “Ne jemi ndėr transmetuesit e rrallė publik evropian tė cilėt funksionojnė me njė rrjet tė vetėm. Kemi nevojė pėr kanalin e dytė tokėsor i cili do tė ishte multitingual e jo monolingual. Shikuesit, audiencėn, ne nuk e ndajmė nė shumicė dhe pakicė, pėr ne audiencė janė tė gjithė qytetarėt e Kosovės, pa dallim race, feje etj.”, tha Zatriqi.
Xhezair Murati, shef i Grupit parlamentar “6 plus”, nuk u shpreh edhe aq i kėnaqur me hapėsirėn tė cilėn RTK ua kushton minoriteteve nė Kosovė.
“Megjithatė, nuk jemi tė kėnaqur me Radio Kosovėn, para sė gjithash me redaksinė boshnjake, nga e cila kėto dy vjetėt e fundit askush nuk ka kėrkuar informacione pėr gjendjen e jetės sė boshnjakėve”, tha Murati.
Ndėrsa, deputeti u Kuvendit tė Kosovės nga radhėt e Partisė Demokratike tė Kosovės, Fehmi Mujota, tha se ēėshtjes sė ligjit pėr RTK-nė dhe ligjit pėr Komisionin e Pavarur tė Mediave dhe Transmetimit nė Kosovė i ėshtė kushtuar njė punė jashtėzakonisht e madhe madje ka pasur edhe njė punė tė pėrbashkėt me Komisionin parlamentar nė Kėshillin e Evropės.
Nė fund tė kėsaj konference u vlerėsua se mediat nė Kosovė duhet t’u japin mė shumė hapėsirė komuniteteve.

Milloshovski dhe Drashkoviq diskutojnė pėr Kosovėn Statusi pėrfundimtar i Kosovės dhe demarkacioni i kufirit ndėrmjet Maqedonisė dhe Kosovės , do tė jenė nė fokus tė takimit tė sotėn nė Beograd ,ndėrmjet shefit tė diplomacisė maqedone Antonio Milloshoski dhe homologut tė tij serb Vuk Drashkoviq. Nė kėtė takim ėshtė paraparė tė bėhet fjalė edhe pėr bashkėpunimin nė rajon, si dhe pėr perspektivat evrointetgruese tė Maqedonisė dhe Serbisė. Ministri i Punėve tė Jashtme tė Maqedonisė Antonio Milloshoski do tė realizojė takim edhe me kryetarin e Kuvendit serb Predrag Markoviq. Kjo ėshtė vizita e parė e Milloshovskit nė Beogradit. Kohė mė pare ai qėndroi nė Prishtinė ,ku kėrkoi qė pėrcaktimi i vijės kufitare tė jetė nė pako tė propozimit pėr definimit tė statusit pėrfundimtar tė Kosovės

Rusėt kundėr rishqyrtimit tė prezencės ndėrkombėtare nė Kosovė Revizioni i formatit aktual tė prezencės sė bashkėsisė ndėrkombėtare nė Kosovė do tė ishte i parakohshėm, ka deklaruar zėdhėnėsi i ministrisė sė jashtme tė Rusisė, Mihail Kamyin . "Tė gjitha spekulimet rreth formacionit dhe zyrės pėr prezencės e ardhshme ndėrkombėtare nė Kosovė janė tė parakohshme", tha Kamynin pėr agjencinė Interfax. "Formati aktual mund tė rishqyrtohet vetėm pėrmes miratimit tė njė rezolute tė re nė Kėshillin e Sigurimit. Por, kjo ėshtė njė perspektivė e largėt”, tha ai, duke theksuar se vėmendja duhet tė pėrqendrohet nė definimin e statusit tė ardhshėm tė Kosovės. Nė Preshevė ėshtė vrarė biznismeni Ibrahim Ramadani
Vranjė, 18 dhjetor 2006 - Policia serbe ka konfirmuar se tė shtunėn ėshtė vrarė biznismeni Ibrahim Ramadani (68) nga fshati Raincė i Preshevės, pronar i njė moteli. Siē ėshtė njoftuar, ndaj tij nė njė motel nė rrugėn ndėrkombėtare Nish-Shkup ėshtė shkrehur njė plumb nga afėr. Policia po zhvillon hetime intensive pėr tė kapur autorin e kėsaj vrasjeje.

Hapet zyra e NATO-s nė Beograd Sot nė Beograd do tė hapet Zyra e NATO-s pėr lidhje me Serbinė. Kjo zyrė, thonė nė aleancė, do tė ofrojė ndihmė nė reformimin dhe modernizimin e ushtrisė sė Serbisė. Zyra hapet disa ditė pasi qė presidenti serb vuri nėnshkrimin nė marrėveshjen lidhur me pėrfshirjen e Serbisė nė Programin e NATO-s tė Partneritetit pėr Paqe.
LAJMET
E premte 15 dhjetor 2006
Pėr shkak tė mjegullės nuk mundi tė aterrojė aeroplani nė tė cilin ndodhej Mustafaj Pėr shkak tė mjegullės dhe kushteve jo tė mira nė aeroportin e Prishtinės tė premten nuk ka mundur tė aterrojė aeroplani me tė cilin pritej tė arrinte nė Kosovė shefi i diplomacisė sė Shqipėrisė Besnik Mustafaj.

Avioni nė tė cilin gjendet kryeministri Ēeku do tė aterojė nė Shkup Pėr shkak tė kushteve atmosferike avioni nė tė cilin gjendet kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku do tė aterojė sot nė aeroportin e Shkupit.

Busek: Ėshtė shenjė e mirė qė Ballkani nuk ndodhet nė faqet e para tė gazetave
Vjenė, 15 dhjetor 2006 - Ėshtė e pritur se asnjėherė nuk do tė vjen deri te zgjidhja me kompromis ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės, sepse ēdoherė nisej nga ajo se zgjidhjen pėr Kosovėn do ta miratojė Kėshilli i Sigurimit i KB-sė. Por, me sjelljen aktuale tė Rusisė kjo po bėhet mė e rėndė. Raporti i Rusisė ėshtė tė tregohet si forcė ndėrkombėtare, kjo nuk ka kurrfarė lidhje me simpatitė ndaj Serbisė, e kėtė e di edhe Beogradi, tha koordinatori i posaēėm i Paktit tė Stabilitetit pėr Evropėn Juglindore, Erhard Busek pėr gazetėn ditore vjeneze "Prese".

BE: Kosova ndėr problemet mė serioze tė bashkėsia ndėrkombėtare Nė Bruksel po mbahet Samiti dy ditėsh i presidentėve dhe kryeministrave tė vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian, nė tė cilin, si tema krahas procesit tė zgjerimit tė BE-sė, po dominojnė edhe Kosova dhe Ballkani. BE-ja thotė se sė bashku me NATO-n do tė ketė njė rol tė rėndėsishėm nė Kosovė pas pėrcaktimit tė statusit. Shumė liderė tė BE-sė, kanė shprehur bindjen se Kosova ėshtė ndėr problemet mė serioze me tė cilat pėrballet bashkėsia ndėrkombėtare, dhe kanė theksuar se zgjidhja e statusit tė Kosovės pritet tė ndodhė gjatė presidencės gjermane tė BE-sė, menjėherė pas propozimit tė Ahtisarit

U certifikuan 41 oficerė tė TMK-sė Sot u certifikikuan 20 oficerė tė Shkollės sė Oficerėve tė Karrierės, si dhe 21 oficerėve tė Shkollės sė Lartė tė Oficerėve tė TMK-sė. “Me pėrgatitjen dhe profesionalizimin, Trupat e Mbrojtjes sė Kosovės janė duke u pėrgatitur pėr marrjen e detyrave dhe pėrgjegjėsive tė reja nė tė ardhmen”, tha mė kėtė rast komandanti i TMK-sė, Sylejman Selimi.Duke pėrgėzuar oficerėt e rinj, komandanti i Trupave tė Mbrojtjes sė Kosovės, gjenerallejtėnant Sylejman Selimi u shpreh se sukseset e TMK-sė nė aspektin e shkollimit, trajnimit dhe tė profesionalizimit, tashmė janė mė se evidente. Duke iu drejtuar oficerėve tė po sa certifikuar, gjeneral Selimi tha se nga ata pret angazhime tė posaēme. Nė kėtė ceremoni, koordinatori ndėrkombėtar pėr TMK-nė, gjenerali Riēard Stern, premtoi mbėshtetje tė vazhdueshme ndėrkombėtare nė trajnimin e pjesėtarėve tė TMK-se, ndėrsa oficerėt e ēertifikuar i inkurajoi me mbėshtetje institucionale edhe kėshilltari i Presidentit tė Kosovės, Samet Dalipi. Trajnimin e oficerėve tė karrierės dhe oficerėve tė lartė tė TMK-sė, e ndihmuan Universiteti i Prishtinės, OSBE-ja, Akademia Policore nė Vushtrri dhe Komiteti Ndėrkombėtar i Kryqit tė Kuq.

Leka Zogu II del studenti mė i mirė i Akademisė Ushtarake britanike Djali i Leka Zogut tė Parė, Leka Zogu II, ka dalė studenti mė i mirė i Akademisė Ushtarake tė Mbretėrisė sė Bashkuar, konfirmoi tė premten Ministria e Mbrojtjes e Shqipėrisė.

OSBE e vazhdon mandatin e misionit nė Kosovė deri nė fund tė vitit 2007 Kėshilli i pėrhershėm i Organizatės pėr Siguri dhe Bashkėpunim nė Evropė (OSBE) nė seancėn nė Vjenė vendosi qė ta vazhdojė mandatin e vet nė Kosovė deri nė fund tė vitit 2007.

Fillon hartimi i Kornizės sė shpenzimeve afatmesme 2007-2010
Prishtinė, 15 dhjetor 2006 - Ministria e Ekonomisė dhe Financave (MEF-i) ka filluar pėrgatitjet pėr pėrpilimin e dytė tė Kornizės sė shpenzimeve afatmesme (KASH) pėr vitet 2007-2010, bėri tė ditur zėvendės ministri i MEF-it, Behxhet Brajshori. Ai tha se ky dokument bėhet me qėllim tė ofrimit tė detajeve tė mėtutjeshme rreth zhvillimeve afatmesme ekonomike me theks tė veēantė nė rrjedhėn e shpenzimeve buxhetore. Ky botim i KASH-it, sikur ai i hartuar nė fillim tė kėtij viti, do tė prezantohet nė Konferencėn e ardhshme tė donatorėve, qė parashihet tė mbahet nė gjysmėn e parė tė vitit tė ardhshėm. Brajshori tha se edhe ky dokument, qė pritet tė pėrfundohet nė tremujorin e parė tė 2007-sė, do tė shėrbejė si bazė pėr hartimin e buxhetit pėr vitin 2008. Hartimi i dokumentit do tė bėhet nė bashkėpunim tė ngushtė me faktorė tė tjerė kyē, si me Bankėn Botėrore, Fondin Monetar Ndėrkombėtar, Shtyllėn e IV tė UNMIK-ut, Sekretariatin pėr Planin Zhvillimor tė Kosovės (SPZHK) dhe ministritė kyēe. Dokumenti i tillė pėr vitin 2007, tha ai, ka ndihmuar nė pėrcaktimin e prioriteteve tė Qeverisė si dhe nė orientimin e fondeve tė donatorėve drejt projekteve tė caktuara kapitale, tė cilat projekte nuk kanė pasur mundėsi tė mbulohen nga Buxheti i Konsoliduar i Kosovės. Dokumenti, sipas zv/ministritė Brajshori ofron nė mėnyrė tė pėrmbledhur qėllimet e shpenzimeve buxhetore pėr periudhėn e ardhshme trevjeēare, nė kontekst tė perspektivės makroekonomike dhe analizės sektoriale. Kjo Kornizė Afatmesme pėrfshin njė listė gjithėpėrfshirėse tė projekteve kapitale nga programin e investimeve publike (PIP). Ėshtė sygjeruar dhe arritur pajtueshmėri qė publikimi i ardhshėm KASH-i tė pėrfshijė, pjesėn makro-fiskale, shpenzimet shtesė pas zgjidhjes sė statusit, lidhshmėrinė nė mes tė SPZHK-sė dhe KASH-it, ekonominė dhe infrastrukturėn, energjinė, sigurinė publike, arsimin e kulturėn, shėndetėsinė dhe mirėqenien, shėrbimet publike dhe kontributin e donatorėve.

Nė Prizren u hap qendėr moderne emergjente e nivelit evropian Mbi gjashtė milionė euro kushtoi projekti kapital pėr hapjen e Qendrės sė re emergjente pranė Qendrės Spitalore “Daut Mustafa” tė Prizrenit, inaugurimi i sė cilės u bė tė premten, nė prani tė autoriteteve tė larta shėndetėsore nga Kosova dhe Shqipėria, pėrfaqėsuesve tė institucioneve vendore dhe ndėrkombėtare, shoqėrisė civile dhe qytetarėve tė shumtė. Ky objekti i ri i Shėrbimit tė Emergjencės, ėshtė ndėr mė modernit nė rajon, pėr tė cilin janė investuar mbi 6.5 milionė euro.

Nis faza e dytė e fushatės pėr respektim tė kodit etik pėr nėpunėsit civil Ndonėse Ministria e Shėrbimeve Publike (MSHP) ka ndėrmarrė njė varg hapash pėr tė arritur efikasitet nė shėrbimet civile nė Kosovė, ende nuk janė pėrmbushur nė mėnyrė tė duhur nevojat dhe kėrkesat e qytetarėve, u tha tė premten gjatė prezantimit tė fazės sė dytė tė fushatės pėr respektimin e rregullave tė mirėsjelljes sė shėrbimit civil.

Mercy Corps International mbėshtet bujqėsinė nė Skenderaj Organizata humanitare Mercy Corps International (MCI) )nė bashkėpunim me pushtetin lokal nė Skenderaj formuan nė fshatin Qirez, organizatėn bujqėsore “Agro Qirezi”.

Filloi simpoziumi i Federatės pėr Paqe Universale Sipmoziumi treditor i Federatės pėr Paqe Universale nė temėn “Vizion dhe udhėheqje pėr njė botė tė paqes dhe tė zhvillimit tė qėndrueshėm” qė filloi punėn sot nė Prishtinė, ka pėr qėllim gjetjen e mėnyrave pėr arritjen e paqes edhe nė kėtė pjesė tė Ballkanit, ndėrsa Kosova e cila ėshtė pjesė e kėsaj Federate ndodhet nė fazėn e integrimit tė saj nė kėto aktivitete. "Nė rastin e Kosovės, Federata ėshtė ende nė kėrkim tė identifikimit dhe njohjes sė fakteve tė raporteve ndėrmjet palėve, nė mėnyrė qė organizata tė dal me njė ide tė qartė se sa nėse si zgjedhje pėrfundimtare e statusit tė Kosovės do tė jetė pavarėsia, ajo do tė ndikojė nė arritjen e njė paqeje mė tė madhe nė rajon", ėshtė shprehur Sekretari i Pėrgjithshėm i Federatės pėr Paqe Universale Dr. Tomas Walsh. Kjo ėshtė konferenca e dytė e tillė qė po mbahet nė Kosovė.

Infrastruktura e bibliotekave nė Prishtinė nuk arrin tė pėrmbush kėrkesat e lexuesve Gjendja e bibliotekave nė Prishtinė nuk pohohet tė jetė e kėnaqshme, duke marrė parasysh infrastrukturėn e vjetėr nė njėrėn anė, dhe numrin e madh tė lexuesve nė anėn tjetėr. Nė kėtė mėnyrė infrastruktura e tanishme e bibliotekave nuk ėshtė nė gjendje t’i plotėsojė si duhet kėrkesat e shumta tė shfrytėzuesve tė saj.

Teatrot kosovare ballafaqohen me vėshtirėsi financiare dhe mungesė tė publikut Edhe pse nė kushte tė vėshtira financiare, teatrot nė Prishtinė kanė arritur tė realizojnė disa shfaqje tė mira, njė pjesė e tė cilave janė prezantuar edhe nė skenat ndėrkombėtare, pavarėsisht faktit se ato nuk janė shikuar shumė nga publiku kosovar, qė mungon nė shfaqje.

Pėrfundoi Festivali “ Mėsimi gjatė gjithė jetės” Pas organizimit tė konferencave dhe panaireve nėpėr 4 qendra tė Kosovės, sot nė Prishtinė pėrfundoi Festivali “ Mėsimi gjatė gjithė jetės”. Fevzi Berisha, zėvendės ministėr i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, tha se qėllimi i kėtij simpoziumi ėshtė qė me anė tė kėtyre takimeve tė sensibilizohet opinioni qė edhe nė Kosovė tė mėsuarit gjatė gjithė jetės tė bėhet realitet dhe i domosdoshėm. Kryesuesi i organizatės gjermane GTZ, Aksel Zaks, tha se njė institucion nuk mund ta organizojė njė veprimtari tė tillė pėr kėtė arsye ėshtė i domosdoshėm bashkėpunimi. Edhe kėtė vit festivali ” Mėsimi gjatė gjithė jetės”, ėshtė organizuar nga Ministria e Arsimit, Ministria e Punės dhe Mirėqenies Sociale dhe Ministria e Kulturės, si dhe ėshtė mbėshtetur nga partnerėt ndėrkombėtarė siē janė OSBE-ja , GTZ dhe organizata zvicerane Sviskontakt.

Rritet mbi 25 pėr qind numri i kėmbėsorėve tė vdekur nga aksidentet
Prishtinė, 15 dhjetor 2006 - Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK-ja) bėn thirrje pėr respektimin e rregullave tė komunikacionit, ndėrsa paralajmėron shoferėt se kontrolli nė komunikacion ėshtė shtuar, bėn tė ditur zyra pėr informim e SHPK-sė. Sipas statistikave tė kėsaj zyre, kėtė vit, krahasuar me 11-mujorin e vitit tė kaluar, numri i aksidenteve ėshtė rritur pėr rreth pesė pėr qind, ndėrsa numri i tė vdekurve nga fatkeqėsitė e tilla ėshtė rritur pėr afėr 11 pėr qind, pėrkatėsisht nga 147 nė 163, ndėrsa i kėmbėsorėve ėshtė rritur pėr afėr 26 pėr qind, pėrkatėsisht nga 47 nė 59. Edhe numri i tė lėnduarve ėshtė rritur mbi 10 pėr qind. Pas pėrkeqėsimit tė motit, si dhe nga vėshtirėsitė e krijuara nė qarkullimin e automjeteve si rezultat i mjegullės, shiut, erės dhe ngricave, Drejtoria e Komunikacionit nė KKP tė Kosovės do tė marrė masa pėr pėrforcimin e shėrbimeve tė Policisė sė Komunikacionit Rrugorė nė tė gjitha akset rrugore. "Tė gjitha akset rrugore janė tė mbuluara me Njėsitė Regjionale tė Komunikacionit tė Kosovės, tė cilat janė duke ushtruar kontrollė tė vazhdueshėm pėr pajisjen e automjeteve me zinxhirė nė ato akse ku ėshtė i nevojshėm pėrdorimi i tyre, si dhe pėr respektimin e normave tė shpejtėsisė, kushteve tė rrugės, si dhe ndėrmarrjen e masave preventive ndaj shoferėve tė cilėt janė tė obliguar me rastin e zvogėlimit tė dukshmėrisė e rrugės tė pėrdorin dritave pėr ndriēimin e rrugės dhe dritat e mjegullės", thuhet nė njoftim. Poashtu policia bėn tė ditur se ajo ėshtė duke bashkėpunuar me strukturat e Ministrisė sė Transportit dhe Postėtelekomunikacionit (MTPT), tė Drejtorisė se Rrugėve, dhe me strukturat e Pushtetit Lokal, tė cilat janė tė obliguara t'i pėrmbushin obligimet nė mirėmbajtjen e rrugėve nė sezonin dimėror, gjithashtu edhe nė grumbullimin dhe shpėrndarjen e sasive tė nevojshme tė kripės.

Gjakovė: Persona tė armatosur plaēkisin udhėtarėt Policia rajonale e Pejės konfirmoi, se nė fshatin Guskė tė Gjakovės, persona tė maskuar dhe tė armatosur, kanė plaēkitur udhėtarėt e disa makinave qė kanė kaluar rrugės sė kėtij fshati.Nga viktimat, policia ėshtė informuar se kanė qenė pesė persona tė maskuar dhe tė armatosur me automatikė dhe pistoleta, ndėrkohė qė tė arrestuar nuk ka, kurse nė kėrkim tė personave tė maskuar ėshtė vėnė edhe Njėsiti rajonal pėr krime serioze. Arrestohen dy tė rinj pėr vrasje nė tentativė
Gjilan, 15 dhjetor 2006 - Dy tė rinj janė arrestuar dhe po mbahen nė paraburgim, pasi gjatė njė mosmarrėveshje janė pėrleshur me njė 19 vjeēar tė cilit i kanė shkaktuar lėndime tė rėnda trupore dhe tani ndodhet nė QKU nė Prishtinė pėr trajtim tė mėtutjeshėm, pasi mė parė nė Qendrėn Emergjente nė Gjilan iu kishte dhėna ndihma e parė, thanė tė premten zyrtarė tė policisė rajonale tė Gjilanit.

Sipas Koshtunicės, Serbia po hyn nė proceset integruese si shtet unik me Kosovėn brenda saj
Beograd, 15 dhjetor 2006 - Kryeministri serb Vojisllav Koshtunica thotė se Serbia po hyn nė proceset integruese si shtet unik, me kufijtė e njohur ndėrkombėtarisht, dhe sipas tij, Kosova gjendet brenda kufijve tė saj, si pjesė e patjetėrsueshme e Serbisė. Koshtunica ka deklaruar se Serbia po hyn nė proceset integruese kryekėput pėr shkak tė interesave tė saja shtetėrore dhe kombėtare, dhe si e tėrė dhe unike, duke ua bėrė me dije organizatave ndėrkombėatre se duhet ta kenė tė qartė kėtė qėndrim. Sipas kryeministrit serb, zgjidhjet pėr Kosovėn mund tė jenė tė ndryshme, "por gjithmonė duhet tė jenė tė harmonizuara me kushtetutėn e Serbisė, pra edhe tė Kartės sė OKB-sė", citohet nga mediat serbe tė ketė thėnė Koshtunica.

Shqiptarėt nga lugina e Preshevės nuk pranojnė qė libri i historisė tė pėrkthehet nė gjuhėn shqipe Pėrfaqėsuesit e partive politike shqiptare dhe punėtorėve tė arsimit nė Luginėn e Preshevės presin nė Beograd tė arrihet marrėveshja lidhur me botimin e librave pėr histori dhe gjeografi nė gjuhėn shqipe. Anėtari i Partisė pėr Veprim Demokratik, Behlul Nasufi i ka thėnė se Ministria ka lejuar shfrytrėzimin e librave nga shkencat natyrore tė botuara nė Prishtinė pėr tė gjitha klasėt e shkollave fillore dhe tė mesme, janė lejuar edhe librat pėr gjuhėn shqipe, por ende nuk janė lejuar librat pėr histori dhe gjeografi pėr tė cilat tash duhet tė bisedohet. "Shqiptarėt nuk pranojnė alternativėn qė libri serb i historisė tė pėrkthehet nė gjuhėn shqipe, pasi qė nuk ėshtė prezantuar historia kombėtare shqiptare", ka thėnė Nasufi.

Shqiptarėt e Luginės pėrēahen rreth pjesėmarrjes nė zgjedhjet serbe Pėrfaqėsuesit e dy subjekteve politike pjesėmarrėse nė zgjedhjet parlamentare serbe tė 21 janarit, Partia pėr Veprim Demokratik (PVD) dhe Bashkimi Demokratik i Luginės (BDL), nėpėrmjet njė konference pėr shtyp, pohuan tė premten se kanė formuar koalicionin parazgjedhor “Koalicioni i Shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės”....Koalicioni i shqiptarėve nga Lugina e Preshevės nuk do tė ketė bartės tė listės. Partitė shqiptare nga lugina e Preshevės do tė marrin pjesė nė zgjedhjet parlamentare tė 21 janarit nė Serbi nė kuadėr tė koalicionit "Koalicioni i Shqiptarėve nga Lugina e Preshevės", i cili nuk do tė ketė bartės tė listės. Nė parlament deputetėt e katėr partive tė kėtij koalicioni do tė angazhohen pėr principet nga platforma e aprovuar nė janar tė kėtij viti. Nė listė do tė janė pėrfaqėsuesit e Partisė pėr Veprim Demokratik, Partisė demokratike Shqiptare, Lėvizjes pėr progres Demokratik dhe Unionit Demokratik tė Luginės. Sipas fjalėve tė anėtarit tė Partisė pėr Veprim Demokratik (PPD) dhe kryetarit tė Kėshillit pėr Drejtat e Njeriut nė Bujanoc, koalicioni nuk do tė ketė bartės, gjė qė nuk ėshtė e obligueshme sipas ligjit, por i pari nė listė do tė jetė Riza Halimi, kryetar i PPD. /kosovalive&kosovapress/...ndėrsa rtk poashtu njofton se;

Themelohet Koalicioni i shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės Liderėt e tre subjekteve politike shqiptare tė Luginės sė Preshevės ,nė konferencėn e sotme pėr media, Riza Halimi i PVD, Skender Destani i BDL dhe Jonuz Musliu i LPD-s, nė konferencėn e sotme pėr shtyp theksuan se kėto parti dalin nė zgjedhjet parlamentare tė Serbisė mė 21 janar 2007 me listėn e pėrbashkėt - Koalicioni i shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės. Ata theksuan se nė kėto zgjedhje do tė zgjedhin pėrfaqėsuesit e tyre legjitim qė do t’i mbrojnė tė drejtat e tyre si nė organet mė tė larta shtetėrore ashtu edhe nė ato ndėrkombėtare. Deputetėt qė do tė fitojnė nė kėto zgjedhje do tė angazhohen gjithashtu pėr formimin e njė qeverie proevropiane. Nė konferencėn u tha se do tė fillohet seriozisht zgjidhja e problemeve jetėsore si dhe tė drejtat kolektive tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės. Ata thanė se presin qė pas zgjedhjeve paraprake do tė mbizotėrojė qasja pragmatike e zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės dhe se do t’i ofrohet pėrkrahja thelbėsore serbėve tė Kosovės pėr kyēje nė tė gjitha institucionet e Kosovės. Standardet e larta tė realizimit tė drejtave tė pakicave nė Kosovė tė parashikuara nga ana e UNOSEK-ut janė njėkohėsisht motiv pėr shqiptarėt e Luginės sė Preshevės se edhe nė Serbi do tė krijohet njė ambient i volitshėm politik pėr zgjidhjen e problemit tė shqiptarėve tė Luginė sė Preshevės.

KE e shqetėsuar me klimėn politike nė Shqipėri Kėshilli i Evropės u shpreh i shqetėsuar lidhur me klimėn politike nė Shqipėri dhe shtyrjen e reformave tė domosdoshme para zgjedhjeve lokale tė janarit."Klima e varfėr politike ka bėrė qė tė ketė shtyrje tė zbatimit tė reformave, veēanarisht nė fushėn e ligjit pėr zgjedhjet dhe mediat, qė janė tė domosdoshme tė pėrmbushen", thuhet nė deklaratėn e Komitetit tė Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės.

Merkel paralajmėron dėshtimin e kushtetutės sė BE-sė
Berlin, 15 dhjetor 2006 - Kancelarja gjermane, Angela Merkel, ka paralajmėruar nė parlament dėshtimin pėrfundimtar tė kushtetutės evropiane. Do tė ishte "njė humbje historike", nėse anėtarėt e BE-sė nuk do tė merreshin vesh pėr njė projekt tė pėrbashkėt, tha Merkel nė njė deklaratė me rastin e fillimit tė kryesimit tė BE-sė nga Gjermania. Deri nė zgjedhjet parlamentare tė 2009, sipas zonjės Merkel, duhet arritur njė rezultat i pėrbashkėt. Gjermania do tė paraqesė deri nė fund tė presidencės sė BE-sė nė verė 2007 plan konkret pėrkatės.

SHBA do tė investojė nė mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut Sekretarja amerikane e shtetit Kondoliza Rajs njoftoi se njė nga iniciativat e SHBA-ve pėr vitin e ardhshėm do tė jetė krijimi i njė fondi pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut. "Ky fond, i administruar nga Departamenti i Shtetit, do tė mundėsoj ndarjen e granteve tė vogla pėr mbrojtėsit e tė drejtave tė njeriut tė cilėt po ballafaqohen me nevoja tė jashtėzakonshme pas represionit nga qeveritė e ndryshme", tha Rajs

Ban Ki Mun bėri betimin si sekretar i ri i pėrgjithshėm i OKB-sė Koreano-jugori Ban Ki Mun, ka bėrė betimin si sekretar i ri i pėrgjithshėm i OKB-sė. Ban Ki Mun do tė fillojė detyrėn e tij si sekretari i tetė i OKB-sė mė 1 janar 2007. “Do tė luaj rolin e njė ure qė do tė rivendosė besimin nė Kombet e Bashkuara, i cili duhet tė jetė dinamik dhe kurajoz, ka deklaruar Ban Ki Mun para ambasadorėve.

Parashikime jo tė mira pėr ndryshimet klimatike nė shekullin 21
Londėr, 15 dhjetor 2006 - Ky ishte viti i gjashtė mė i nxehtė qė nga viti 1850, prej kur vėrehen matjet, ndėrsa nė 12 vjetėt e fundit dhjetė prej tyre janė nė kreun e listės sipas lartėsisė sė temperaturės mesatare, paralajmėruan shkencėtarėt britanikė.
LAJMET
E enjte 14 dhjetor 2006
Prezenca e ardhshme ndėrkombėtare tė mos jetė pėrsėritje e misionit tė UNMIK-ut Prezenca ndėrkombėtare pas zgjidhjes sė statusit nuk duhet tė jetė pėrsėritje e misionit tė UNMIK-ut, e karakterizuar me ngathtėsi, hezitim, dilema dhe mungesė veprimi nė gjithė territorin e vendit, u tha nė tryezėn “Prezenca e ardhshme ndėrkombėtare nė Kosovė”.

UNMIK-u dhe institucionet vendore fajėsuan Beogradin se po dekurajon serbėt qė tė kthehen Pėrfaqėsuesit e UNMIK-ut dhe tė institucioneve kosovare, gjatė takimit tė Grupit punues pėr standardet III dhe IV, “Liria e lėvizjes” dhe “Kthimet e qėndrueshme”, kėrkuan qė tė bėhet trysni mė e madhe ndaj Beogradit pėr tė inkurajuar sa mė shumė persona qė tė kthehen nė Kosovė.

Kuvendi legalizon pjesėrisht ndėrtimet pa leje Ligjvėnėsit e koalicionit qeverisės rrėzuan tė enjten kėrkesėn e Grupit Parlamentar tė PDK-sė, qė tė kthehet nė ripunim Projektligji pėr ndėrtimin e Memorialit tė ish kryetarit, Ibrahim Rugova, ndėrsa mė shumicė votash, miratuan njė projektligj mė tė cilin vendosėn qė t’i zyrtarizojnė shumicėn e objekteve tė ndėrtuara pa leje nė Kosovė.Kėrkesa e Grupit Parlamentar tė Partisė Demokratike tė Kosovės qė tė hiqet nga rendi i ditės Projektligji pėr memorialin e ish- kryetarit Ibrahim Rguova dhe familjes sė tij, me 48 vota deputetėt vendosėn qė mos tė hiqet nga rendi i ditės dhe tė diskutohet tė premten, pasi nė seancė nuk ishte e pranishme ministrja Tėrmkolli.

OSBE i rekomandon gjyqėsorit qė tė mbrojė mė mirė dėshmitarėt Sistemi gjyqėsor i Kosovės duhet tė vazhdojė tė punojė nė krijimin e besimit tė opinionit publik pėr sistemin gjyqėsor penal, thuhet nė njė raport pėr punėn e gjyqėsorit, tė pėrpiluar nga Misioni i OSBE-sė, nė tė cilin kėrkohet pėrkushtim mė i madh nė mbrojtjen e dėshmitarėve dhe eliminimin e praktikave tė frikėsimit tė tyre.

Gerbiq i vlerėson tė suksesshme tė arriturat nė Klinė
Klinė, 14 dhjetor 2006 - Jemi tė kėnaqur me rezultatet qė janė shėnuar nė komunėn e Klinės, sa i pėrket kthimit tė qytetarėve tė zhvendosur, ka deklaruar ushtruesi i detyrės sė ministrit pėr Kthim dhe Komunitete Branisllav Gerbiq, gjatė njė vizite nė Klinėn.

Shqipėria dhe Kosova institucionalizojnė bashkėpunimin nė shėndetėsi
14.12.2006 Prishtinė - Marrėveshja mes dy Ministrive tė Shėndetėsisė, ka institucionalizuar tė enjten njė bashkėpunim tė ri nė fushėn e shėndetėsisė, me tė cilėn pacientėt nga Kosova do tė kenė nė dispozicion, me kushte tė njėjta, disa shėrbime tė shtrenjta si popullata brenda kufijve tė Shqipėrisė.

Mustafaj nesėr arrin pėr njė vizitė nė Kosovė
Prishtinė, 14 dhjetor 2006 - Ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė Besnik Mustafaj do tė arrijė tė premten pėr njė vizitė treditore nė Kosovė gjatė tė cilės do tė zhvillojė takime me zyrtarė tė lartė tė institucioneve vendore dhe UNMIK-ut, si dhe liderė tė partive politike, pėrfshirė edhe pėrfaqėsuesit pakicave, thuhet nė njė kumtesė pėr media tė enjten nga Zyra diplomatike e Shqipėrisė nė Prishtinė.

Sali Berisha thotė se data e zgjedhjeve nuk mund tė shtyhet Kryeministri Sali Berisha tha se data e zgjedhjeve nuk mund tė shtyhet, dhe se listat dhe certifikatat, dy kėrkesat kryesore tė opozitės, janė nė dorėn e saj, duke qenė se kontrollojnė shumicėn e pushtetit vendor. Kryeministri, i bindur se standardet mund tė garantohen edhe nė ditėt e pakta qė kanė mbetur deri mė 20 janar, i bėri thirrje opozitės tė heqė dorė nga bojkoti.

Serbia sot bėhet anėtare e programit tė Partneritetit pėr Paqe Serbia, Mali i Zi dhe Bosnje-Hercegovina bėhen sot anėtare tė programit tė Partneritetit pėr Paqe tė NATO-s. Udhėheqėsit e kėtyre vendeve do ta nėnshkruajnė marrėveshjen nė Bruksel. Shpresat janė qė bashkėpunimi me NATO-n do tė eliminojė pėrgjithmonė tensionet qė shkaktuan konfliktet e viteve 1990 nė Ballkan

Tėrmet i dobėt nė rajonin e Ohrit
Shkup, 14 dhjetor 2006 - Tėrmet me intensitet prej tre deri katėr ballė sipas shkallės makrosizmike evropiane ėshtė regjistruar tė enjten nė orėn 12 e 31 minuta nė rajonin e Ohrit, 120 kilometra nė jugperėndim tė Shkupit.

....informacione tė zgjėruara:

Institucionet dhe partitė politike shprehen tė kėnaqur me shqyrtimin e djeshėm nė Kėshillin e Sigurimit Kėshilli i Sigurimit nė mbledhjen e djeshme ka pasur njė vėshtrim real dhe korrekt pėr gjendjen nė Kosovė. Kėshtu vlerėsuan sot zyrtarė tė institucioneve dhe tė partive politike nė Kosovė. Ata shfaqen besimin se nuk do tė ketė shtyrje tjera tė zgjidhjes sė statusit dhe se, sipas tyre, mė sė largu deri nė mars tė vitit tė ardhshėm, bashkėsia ndėrkombėtare do ta njohė Kosovėn shtet tė pavarur.

Kosova mori shumicėn e vlerėsimeve pozitive nė KS tė OKB Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė ka diskutuar pėr Kosovėn. Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker, ka thėnė se shtyerja e statusit tė Kosovės ėshtė vetėm humbje kohe. Ajo do tė ngrejė tensione dhe nuk do ta lehtėsojė vetė zgjidhjen e statusit, por do ta vėshtirėsojė atė, tha Ryker. Ambasadori amerikan tha se zgjidhja e statusit tė Kosovės duhet tė jetė e pranueshme pėr popullin shumicė nė Kosovė, kurse pėrfaqėsuesja e Britanisė sė Madhe the se ekziston koncensusi pėr njė pavarėsi pėr Kosovėn. Udhėheqėsi i UNMIK-ut nė Kosovė, Joakim Rucker, nė raportin e tij tė radhės para Kėshillit tė Sigurimit theksoi se ruajtja e qetėsisė ishte qenėsore nė procesin kur pritet tė vendoset pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės. Ai tha se shtyerja ėshtė edhe njė rritje e ankthit tek tė gjithė banorėt e Kosovės, do tė rrisė tensionet dhe do tė jetė nė favor tė ekstremistėve nga tė gjitha palėt. "Shtyrjet nuk do tė lehtėsojnė arritjen e njė zgjidhjeje, por do ta vėshtirėsojnė atė", tha Rucker dje pasdite nė seancėn e Kėshillin e Sigurimit.
Nė fjalimet e anėtarėve tė Kėshillit tė Sigurimit fjala e kryeadministratorit Rucker pėrgjithėsisht u pėrshendet si pėrmbajtėsore dhe gjithėpėrfshirėse e zhvillimeve nė tre muajtė fundit, por jo nga tė gjithė.
Pėrfaqėsesi i Francės JEAN-MARC DE LA SABLIČRE , vlerėsoi uljen e tensioneve ndėretnike por theksoi shetėsimin e vendit tė tij qė liderėt e serbėve tė Kosovės kanė bojkotuar institucionet e pėrkohshme tė Kosovės. Plotėsisht mbėshtesim Ahtisaarin nė negociata dhe na vjen keq qė palėt mbeten aq large nė pozicionet e tyre. Ambasadori i Francės tha se nuk duhet tė vonohet zgjidhja e cėshtjes sė Kosovės, sepse nga kjo varet edhe stabiliteti rajonal. Ai tha se zgjidhja duhet tė respektojė vullnetin e shumicės nė Kosovė.
Pėrfaqėsuesi i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, ambasadori Alehandro Wolff, nė fjalėn e tij pėrshėdeti edhe praninė e kryeministrit Agim Ceku nė kėtė takim dhe njėkohėsisht lėvdėroi punėn e Rucker-it. Jemi inkurajuar me avancimet dhe prioritetet qė i ka vėnė Grupi i Kontaktit nė pėrmushjen estandardeve. Tė drejtat e pronės. Dėnojmė shpėrthimin e hekurudhė, dhe postblloqet qė janė rishfaqur nė perėndim tė Kosovės. Ai i bėri thirrje Beogradi tė rikthej dokumentet katastrale. Ambasadori amerikan tha se vonesa e mėtejme mund tė krijojė jostabilitet, dhe pėrshėndeti vendimin e Ahtisasrin tė paraqesė raportin e tij menjėherė pas zgjedhjeve mė 21 janar nė Serbi.
Kėrkojmė nga Beogradi dhe Prishtina ta marrin kėtė raport tė Ahtisaarit me mendje tė hapur.
Tė dyja palėt duhet tė jenė tė vetėdijshme se cili mund tė jetė propozimi pėrfundimtar.
Ai ėshtė se nuk do tė ketė kthim para 1999, jo ndarje tė Kosovės dhe as bashkim me ndonjė vendi tjetėr. Zgjidhja tė reflektojė shumetnicitetin, tė mbrojė tė gjitha pakicat tė jetė e pranueshme pėr popullin e Kosovės, tha ambasadori amerikan.
Njė fjalė shumė mbėshtetėse pėr Kosovėn dhe tė ardhmen e saj e mbajti pėrfaqėsuesja e Britanisė sė Madhe, KAREN PIERCE. Ajo pasi pėrshėndeti fjalėn e Rucker, praninė e kryeministrit Ceku dhe atė tė Sandra Rashkovicit, tha se vendi i saj dėnonte dhunėn nga tė gjitha palėt dhe pėrkatėsitė etnike. Nėse dhuna vazhdon pas zgjidhjes sė statusit do tė ketė pasoja pėr tė ardhmen e Kosovės nė integrimet euratlantike. Ėshtė shqetėsuese qė edhe sot duhet tė bėjmė thirrje Beogradit pėr tė hequr bllokdėn ndaj serbėe tė Kosovės pėr hyrje nė institucionet e Kosovės. Ajo mori shembull pozitiv dhe citoi njė letėr tė kryeministrit Ceku ku ai thoshte "ne nuk i shmangemi Serbisė dhe duam tė bashkėpunojmė me te si fqinje". Edhe Beogradi duhet tė i pėrgjigjet kėsaj oferte tė udhėheqėsit kosovar tha pėrfaqėsuesja britanike.
Ajo hodhi poshte thirrjet nė kushteturtėn serbe dhe integritetin territorial qė pėrmendi Rashkoviqit qė i thėnė asaj dhe Kėshillit tė Sigurimit se i vetmi i autoruzar tė paraqes zgjidhjen nga bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė Martti Ahtisaari.
Lidhur me statusin, pėrfaqėsuesja e Britanisė sė Madhe e tha njė porosi historike sot pėr Kosovėn, njė qė nuk e ka thėnė deri tash asnjė vend nė Kėshillin e Sigurimit: Zgjidhja duhet tė ketė parasysh njė formė tė pavarėsisė sė Kosovės me garancione pėr tė gjithė banorėt e saj. Cdo opcion tjetėr nuk do tė garantonte tė ardhme demokratike dhe stabilitet rajonal, tha pėrfaqėsuesja e Britanisė sė Madhe.
Nė emėr tė BE-sė e paraqiti qėndrimin ambasadorja e Finlandės, KIRSTI LINTONEN. Ajo tha se me kėtė qėndrim pajtoheshin ose identifikoheshin edhe shumė vende ballkanike dhe Turqia, aspirante pėr hyrje nė BE-sė. Statusi ishte njė sfidė pėr tė gjithė, Kosovėn, Serbinė dhe bashkėsisnė ndėrkombėtare. Statusi nuk do tė zgjidh problemet ekonomike, por ai duhet tė mbrojė tė gjithė qytetarėt e Kosovės dhe tė krijojė njė shoqėri shumėetnike.
Bashkimi Evropian ka njė interes tė qartė pėr statusin dhe perspektivėn e popullit tė Kosovės dhe stabilitetin rajonal. Duhet t'i ofrojmė edhe perspktivė Serbisė. Lintonen tha se zgjidhja e statusit tė Kosovės nuk do tė jetė presedan, sepse statusi i Kosovės ėshtė i vecantė. Ajo vlerėsoi se tė gjitha komunitetet duhet tė kenė vend nė Kosovė pavarėsisht nga statusi. Pėr praninė e ardhshme nė Kosovė ajo tha se BE po pėrgaditet dhe se prania endėrkombėtare duhet tė vazhdojė edhe pas statusit pėr tė ndihmuar institucionet e Kosovės.
Ambasadori i Rusisė, Vitaly Churkin, nė fjalėn e tij vlerėsoi se nga udhėheqėsit e Kosovės sikur gjoja kishte kėrcėnim pėr trazira masive dhe se kjo pėrbėnte njė shantazh. Nė kėtė kontekst ai tha se ēdo nxitje e dhunės mund tė shkaktojė shtyrje tė mėtejshme dhe ndoshta pezullimin e procesit tė statusit. Ai pėrshėndeti sic tha fjalimin shumė pėrmbajtėsor tė Sanda Rashkovic-Iviq-it, ndėrkaq sipas tij fjala e Ryeckerit tejkaloi mandatin e tij. Ai nuk e vėrejti e as pėrshėndeti praninė e kryeministrit Ceku. Churkin foli pėr tė drejtėn e pronės sė serbėve e sidomos tė pronės sė Kishės Ortodkse serbe, pėr krimin e organizuar nė Kosovė, aktet dhunės kundėr serbėve tha se vazhdojnė tha se mungon edhe liria e lėvizjes. Dėnojmė dhunėn e shfaqur mė 28 nėntor, tha Churkin duke aluduar nė protestat e Vetėvendosjes. Pėr statusin ai tha se Moska angazhohet pėr njė zgjidhje qė do tė jetė e pranueshme si pėr Beogradin ashtu edhe pėr Prishtinėn dhe u bėri thirrje tė dyja palėve qė tė tregojnė mė shumė fleksibilitet dhe kompromis. Zgjidhja duhet tė jetė e bazuar nė parimet e sė drejtės ndėrkombėtare dhe shtoi se njė zgjidhje e imponuar nuk do tė duhej tė vinte nga Kėshilli i Sigurimit.
Edhe pėrfaqėsuesi ambasadori ADAMANTIOS VASSILAKIS i Greqisė foli pėr trashėgiminė kulturore, ligjet e pronės dhe lirinė e lėvizjes si shumė tė rėndėisshme pėr demokracinė nė Kosovė. Pėrmendi sulmet kundėr objekteve fetare, eksplozivin e shinave nė hekurudhėn dhe postblloqet ne Kosovėn perėndimore. Ai me keqardhje konstatoi numrin e vogėl tė tė kthyerve serbė nė Kosovė dhe theksoi nevojėn e serbėve tė inkuadrohen nė institucionet e Kosovės, Edhe pėrfaqėsuesi grek ju afrua qėndrimit tė Moskės duke thėnė se zgjidhja mė e mirė do tė ishte njė zgjidhje e pranueshme nga tė dyja palėt.
Ambasadori i Kinės, LIU ZHENMIN nė fjalėn e tij tha se vendi i tij mbėshteste njė zgjidhje tė panueshme nga tė dyja palėt dhe shfaqi shpresėn qė rekomandimet e Ahtisarrit do tė jenė konstruktive. Ai tėrhoqi vėrejtjen se modaliteti i zgjidhjes sė cėshtjes sė Kosovės mund tė ketė pasoja pėr rajonin dhe do tė ishte mirė qė pėr tė ardhmen e Kosovės tė vlerėsohen edhe mendimet e vendeve nė rajon.
Kėshillit tė Sigurimit ju drejtua edhe ambasadori i Shqipėrisė nė Kombet e bashkuara Adrian Neritani. Ai tha se pavarėsia e Kosovės do tė garantojė njė stabilitet social dhe ekonomike jo vetėm pėr Kosovėn, por pėr gjithė rajonin dhe do tė ndihmojė nė krijimin e njė shoqėrie demokratike, shumetnike dhe tė qėndrueshme me perspektivė tė hapur drejt Evropės. Ėshtė e domosdosshme prania ushtarake dhe civile ndėrkombėtare nė Kosovė edhe pas definimit tė statusit, tha ambasadori shqiptar.
Pėrfaqėsuesja e Serbisė, Sanda Rashkovic-Ivic nė fjalėn e saj pėr Kosovėn qė ajo vazhdimisht e quante Kosovė e Metohi, u pėrqėndrua nė atė qė ka filluar si fushatė e diplomacisė serbe duke portretizuar shqiptarėt si sulmues tė vlerave tė krishtera ortodokse serbe ndėrkaq tha se Roli i UNMIK-ut ishte shqetėsues, sepse ai po bėnė pėrpjekje tė krijojė shtetin e Kosovės.
Ajo zgjodhi tribunėn e Kėshillit tė Sigurimit tė kritikoi edhe njėherė Martti Ahtisaari pėr deklaratėn e dij se kompromisi rreth Kosovės ishte i pamundshėm dhe njė ide marroqe. Krimi i organizuar, mafia shqiptare, droga, terrorizmi dhe rishfaqja e AKSH-nė, pastaj minimi i shinave tė hekurudhės afėr Vushtrrisė, janė tha tė gjitha kėto akte tė drejpėrdrejta terroriste kundėr serbėve, tha Rashkoviq.
Pėr statusin ajo premtoi, sic tha, njė autonomi deri tash tė paparė nė ndonjė vend evropian.
Nė mbledhje fjalėn e morėn edhe pėrfaqėsuesit e Japanisė, Ganės, Tanzanisė, Sllovakisė, Kongos, Perus, Danimarkės, Katarit dhe Ukrainės. /s.gashi/

Pėrcaktimit tė statusit Kosova do tė ketė nevojė pėr njė prani tė lehtė ndėrkombėtare Kosova mirėpret njė prani tė lehtė civile ndėrkombėtare pas statusit e cila nuk do tė jetė e njėjtė me atė tė UNMIK-ut, u tha nė tryezėn e rrumbullakėt “statusi pas statusit” ku u debatua pėr praninė e ardhshme ndėrkombėtare nė Kosovė. Presidenti Fatmir Sejdiu tha se prania ndėrkombėtare ėshtė e nevojshme pėr t’i ndihmuar institucionet e Kosovės qė ta shtrijnė funksionimin e tyre nė tėrė territorin e saj, tė garantojė respektimin e marrėveshjes sė statusit, si dhe ta ndihmojė Kosovėn nė integrimet euro-atlantike. Ndėrkaq i ngarkuari pėr themelimin e Zyrės civile ndėrkombėtare nė Kosovė pas statusit, Torbjorn Sohlstrom, tha se prania ndėrkombėtare pas statusit do tė jetė shumė mė e ndryshme nga misioni i UNMIK-ut

Muajt e ardhshėm pritet njė aktivitet mė intensiv diplomatik pėr Kosovėn, tha zėdhėnėsi Mekormak
Uashington, 14 dhjetor 2006- Zėdhėnėsi i Departamentit amerikan tė Shtetit Shon Mekormak, duke komentuar takimin e kryeministrit Agim Ēeku me zyrtarėt e lartė amerikanė, nėnsekretarin Nikolas Bėrns dhe ndihmėssekretarin pėr Euroazi, Daniel Frid, tha se ky takim "ishte vazhdim i komunikimit tė drejtpėrdrejtė". "Po i afrohemi momentit kur Ahtisari do t'i japė fund punės sė tij dhe do tė publikojė rekomandimin. Bashkėsia ndėrkombėtare pastaj do tė ftohet qė tė shprehet pėr atė rekomandim. Kėshtu qė mund tė flitet pėr diēka qė ėshtė e pritshme - njė aktivitet mė intensiv diplomatik nė muajt e ardhshėm sa i pėrket ēėshtjes sė Kosovės", tha zėdhėnėsi Mekormak. Ndėrkaq, duke folur pėr afatin nė tė cilin Ahtisari mund ta bėjė tė ditur rekomandimin, Mekormak tha se "kjo ėshtė pyetje nė tė cilėn Ahtisari mund tė pėrgjigjet mė sė miri", transmeton Zėri i Amerikės". "Mendoj se po flasim pėr vetė fillimin e viti tė ardhshėm. Nuk mė ėshtė e ditur qė Ahtisari tashmė ka pėrcaktuar datėn kur do tė bėjė tė ditur rekomandimin, por kujtoj se kjo mė parė do tė jetė nė fillim tė vitit, sesa mė vonė", theksoi Mekormak. Ndėrkaq zėdhėnėsi i Kofi Ananit, Stefan Duzharik, i pyetur nėse "ėshtė e vėrtetė se plani qė do ta propozojė i dėrguari i posaēėm pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari, nėnkupton administrimin e BE-sė, por jo edhe pavarėsinė e Kosovės", ai tha se duhet pritur propozimin final tė Ahtisarit.

Presidenti Sejdiu priti shefin e Zyrės greke nė Prishtinė
Prishtinė, 14 dhjetor 2006 - Presidenti i Kosovės, dr. Fatmir Sejdiu priti shefin e Zyrės greke, Nikolas D. Kanelos. Zoti Kornelos uroi Presidentin Sejdiu pėr zgjedhjen kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės duke i dėshiruar sukses tė vazhdueshėm nė punėn e tij. Ai gjithashtu ia pėrcolli Presidentit urimet e znj. Bakojanis, ministre e Jashtme e Greqisė. Presidenti Sejdiu e falenderoi z. Kornelos pėr angazhimet e vazhdueshme dhe pėr punėn e tij nė Kosovė. Ai tha se bashkėpunimi nė mes Kosovės dhe Greqisė kurrė nuk ka munguar dhe dėshirojmė ta vazhdojmė edhe mė tej nė tė mirė tė tė dyja vendeve, thuhet nė njė njoftim pėr media nga ky takim.

Mbahet seanca e rregullt e Kuvendit tė Kosovės Kuvendi i Kosovės do ta shqyrtojė Projektligjin pėr Memorialin e kryetarit tė ndjerė Ibrahim Rugova. Partia Demokratike ka kėrkuar qė kjo ēėshtje tė shtyhet pėr ndonjė seancė tė ardhshme, me arsyetimin se nuk ėshtė momenti dhe mund tė shkaktojė debat tė nxehtė, por Kryesia ka vendosur me shumicė votash. Me 48 vota pėr dhe 30 vota, Kuvendi i Kosovės rrėzoi kėrkesėn e Partisė Demokratike tė Kosovės qė tė kthehet nė ripunim Projektligji pėr familjen Rugova. Me kėrkesė tė shefit tė GP tė LDK, Alush Gashi, Projektligji u shty tė diskutohet neser, pasi qė ministrja Melihate Tėrmkolli, sponsoruesja e kėtij projektligji, gjendet pėr vizitė jashtė Kosovės.
Nė kėtė seancė, deputetėt do tė diskutojnė edhe rreth raportit tė fundit tė Komisionit Evropian pėr Kosovėn.

Dėshmitarėt e rrezikuar tė strehohen jashtė vendit, thuhet nė njė raport tė OSBE pėr drejtėsinė Misioni i OSBE-sė nė Kosovė publikoi raportin e tetė mbi sistemin e drejtėsisė penale nė Kosovė. Raporti fokusohet nė ēėshtjet e tė drejtave tė njeriut qė dalin nga tri fushat e sistemit tė drejtėsisė penale: mbrojtja e dėshmitarėve, gjykatat pėr kundėrvajtje dhe ligji pėr tė miturit. “Asnjė sistem i drejtėsisė nuk ėshtė perfekt, e as ai nė Kosovė, tha zėvendėsshefi i OSBE-sė, Jens Modvig duke folur pėr raportin mbi sistemin e drejtėsisė penale nė Kosovė.”Ne dėshirojmė ta mbėshtesim njė sistem profesional tė gjyqėsorit nė Kosovė. Njė sistem ku tė gjithė mund tė kenė lirinė dhe besimin nė tė. Kosova ka nevojė pėr njė sistem mė tė avancuar dhe funksionim mė tė mirė tė sistemit gjyqėsor me qėllim tė sundimit mė tė mirė tė rendit dhe ligjit” tha ai. Sfidat qė i ka ky sistem nuk janė tė pakalueshme, tha Modvig. Pėr tė pasur njė sundim tė mirė dhe efikas tė ligjit ėshtė e rėndėsishme qė tė kemi njė sistem efikas tė drejtėsisė dhe besimin e qytetarėve. Raporti identifikon sfida serioze rreth kėtyre ēėshtjeve dhe nė tė njėjtėn kohė inkurajon autoritetet vendore qė tė zbatojnė rekomandimet qė kanė dalė nga ky raport. Sa i pėrket gjendjes aktuale tė sistemit tė mbrojtjes sė dėshmitarėve nė Kosovė, OSBE-ja vė nė pah rastet e monitoruara tė frikėsimit tė dėshmitarėve. Vendosja jashtė Kosovės ėshtė e vetmja mėnyrė e sigurimit tė dėshmitarėve tė rrezikuar pėr hakmarrje nga tė pandehurit ose kriminelėt bashkėpunėtorė tė tyre. Disa shtete janė tė gatshme t’i pranojnė dėshmitarėt e zhvendosur nga Kosova. Paditė e ngritura dhe vendimet qė lėshohen nė gjykatat pėr kundėrvajtje janė tė njė cilėsie tė dobėt dhe shpesh herė jo mirė tė gjykuara, thuhet nė raport. Pėrgjegjėsi pėr tė drejta tė njeriut dhe sundim tė ligjit nė OSBE, Henri Mekgoven, tha se gjyqėsori vendor duhet tė ndihmohet nė ngritjen e kulturės pėr respektimin e sundimit tė ligjit, qė do tė punojnė pėr tė mirėn e tė gjithė qytetarėve tė Kosovės. “Nė raportin tonė jemi pėrqendruar mė shumė nė punėn e gjykatave komunale. Janė disa gjėra qė kemi hulumtuar mė se njė vit gjatė monitorimit tonė nė gjykata” tha ai. Ky monitorim ka ndihmuar UNMIK-un tė krijojė njė sistem gjyqėsor qė funksionon me mė shumė efikasitet dhe pėrpiqet tė arrijė standardet ndėrkombėtare. Gjykatat pėr kundėrvajtje dhe trajtimi i procedurave penale nė gjykata me tė miturit rekomandohen qė tė jenė nė pajtueshmėri me rregullat procedurale.

“Forumi 2015” diskuton pėr periudhėn pas statusit Kosova mirėpret njė prani tė lehtė civile ndėrkombėtare pas statusit e cila nuk do tė jetė e njėjtė me atė tė UNMIK-ut u tha nė tryezėn e rrumbullakėt tė organizuar nga “Forumi 2015 me temėn “statusi pas statusit”, ku u debatua pėr praninė e ardhshme ndėrkombėtare nė Kosovė. Presidenti Fatmir Sejdiu tha se prania ndėrkombėtare ėshtė e nevojshme pėr t’i ndihmuar institucionet e Kosovės qė ta shtrijnė funksionimin e tyre nė tėrė territorin e saj, tė garantoj respektimin e marrėveshjes sė statusit si dhe ta ndihmojė Kosovėn nė integrimet euro-atlantike. Se cila saktėsisht do tė jetė prania ndėrkombėtare nė Kosovė pas zgjidhjes sė statusit do tė dihet kur tė publikohet pakoja e Ahtisarit, mirėpo se duhet tė ketė njė prani civile ndėrkombėtare krahas asaj ushatrake kjo ėshtė mirėpritur si nga institucionet e Kosovės, nga minoritetet, por edhe nga vendet e rajonit dhe bashkėsia ndėrkombėtare, u tha nė kėtė debat tė organizuar nga “Forumi 2015”. Presidenti Fatmir Sejdiu shprehu qėndrimin e Ekipit tė Unitetit qė tė ketė njė prani tė lehtė ndėrkombėtare e cila do t’i ndihmoj institucionet e Kosovės. “Qė Kosova nė periudhėn e pas-statusit tė funksionojė nė plotni nė gjithė shtrirjen territoriale tė saj. Institucionet e Kosovės tė kenė efektin e vet nė realizimin e misioni qė kanė nė hapėsirėn e pėrgjithshme tė Kosovės” tėrė territorin e saj kjo prani e lehtė”, tha Sejdiu. Ndėrkaq i ngarkuari pėr themelimin e zyrės civile ndėrkombėtare nė Kosovė pas statusit, Torbjorn Sohlstrom, tha se prania ndėrkombėtare pas statusit do tė jetė shumė e ndryshme nga misioni I UNMIK-ut ku Kosova do tė udhėhiqet nga institucionet e zgjedhura tė saj. Ajo do tė jetė e kufizuar nė numėr, nė kapacitet dhe nė kompetenca, por qė do tė mbikėqyr respektimin e marrėveshjes sė statusit dhe do ta ndihmojė Kosovėn nė aspektin teknik, politik dhe ekonomik, tha Sohlstrom. ”Statusi final gjithashtu do ti jep njė rol dhe tė drejtė bashkėsisė ndėrkombėtare qė tė intervenojė nė rast tė shkeljes sė marrėveshjes me theks tė veēantė pėr rendin dhe ligjin. Por krahasuar me Bosnjėn kjo e drejtė do tė jetė e kufizuar dhe artė e definuar”, tha ai. Ndėrsa pėr liderin e ORA-s, Veton Surroi prania ndėrkombėtare pas statusit ėshtė kusht i procesit negociator dhe ndėshkim pėr zhvillimet nė Kosovės pas luftės. Por ai tha se Kosova prźt qė nga kjo prani tė bėhet bashkimi territorial i Kosovės dhe tė pėrgatitet Kosova pėr integrime nė BE. Pėr rolin qė duhet tė ketė Bashkėsia Ndėrkombėtare nė Kosovė pas statusit folėn edhe Aleks Anderson nga grupi Ndėrkombėtar i Krizave, Blerim Shala kryesues i grupeve punuese negociatore dhe tė tjerė.

Diskutohet rėndėsia e Ligjit mbi vullnetarizmin Organizuar nga Programi i Vullnetarėve tė Kombeve tė Bashkuara pranė UNDP-sė dhe nga Programi i Vullnetarėve tė Kombeve tė Bashkuara pranė UNMIK-ut, sot nė Prishtinė ėshtė mbajtur njė tryezė e rrumbullakėt nė tė cilėn ėshtė diskutuar lidhur me rėndėsinė e Ligjit mbi vullnetarizmin pėr komunitetet nė Kosovė. Udhėheqėsi i Zyrės pėr Integrime Evropiane pranė Ministrisė sė Kulturės, Skėnder Boshtrakaj, tha se duhet tė ndėrmerren hapa sa mė tė shpejtė dhe sa mė tė sigurt nė pėrgatitjen e Ligjit mbi Vullnetarizmin nė Kosovė, nė hartimin e tė cilit do tė merrnin pjesė faktorė tė ndryshėm relevant. Kjo tryezė njėherit ėshtė edhe e fundit nė vazhdėn e ngjarjeve nė kuadėr tė Ditės Ndėrkombėtare e Vullnetarėve. Pėr Skėnder Boshtrakaj, shefin e Zyrės pėr Integrime Evropiane nė Ministrinė e Kulturės, kjo tryezė ka pėr qėllim qė tė sigurojė njė bazė pėr njerėzit, shoqėrinė civile dhe institucionet e Kosovės, qė tė punojnė nė avancimin dhe zhvillimin e vullnetarizmit. Sipas Boshtrakaj, nė Kosovė ndihet mungesa e administrimit tė vullnetarėve nė mėnyrė tė organizuar nė tė dy nivelet, atė lokal dhe qendror. Ndėrkaq, zv.pėrfaqėsuesi i Pėrhershėm i UNDP-sė, Martins Hildebrants, thotė se arsyeja e nxjerrjes sė Ligjit mbi vullnetarizmin ėshtė shprehja e gatishmėrisė dhe aftėsisė pėr tė ndihmuar lirshėm tė tjerėt dhe pėr tė pėrmirėsuar shoqėrinė qė tė jetė sa mė e organizuar.Nė fund tė tryezės, profesori nga Shqipėria, Zyhdi Dervishi, bėri njė prezantim tė shkurtėr tė librit tė tij me titull : “ Vullnetarizmi Ind shumėfunksional i Shoqėrisė”. Programi i Vullnetarėve tė OKB-sė, nė Kosovė ėshtė themeluar mė 1999. Qė atėherė, rreth 1000 vullnetarė kanė gjetur punė pėrmes zyrave tė Vullnetarėve tė OKB-sė pranė UNDP-sė dhe UNMIK-ut. Aktualisht, 178 vullnetarė, prej tyre 165 ndėrkombėtarė dhe 13 vendor, janė duke punuar nė komuna dhe rajone tė ndryshme tė Kosovės tė cilėt ofrojnė shėrbime juridike, mbėshtetje administrative nė gjyqe dhe burgje si dhe asistencė nė procesin e kthimit.

BE pritet ta ngadalėsojė ritmin e pranimeve
Bruksel, 14 dhjetor 2006 - Zyrtarėt e Bashkimit Evropian thonė se udhėheqėsit e 25 vendeve anėtare, qė hapin nesėr njė takim tė nivelit tė lartė nė Bruksel, do tė ngadalėsojnė zgjerimin e mėtejshėm, ndėrsa pėrpiqen tė integrojnė plotėsisht 10 vendet qė u anėtarėsuan nė vitin 2004. Komisioneri i Bashkimit Evropian pėr Zgjerimin Oli Ren i tha Parlamentit Evropian se organizata duhet ta ruajė ritmin e zgjerimit, por theksoi se vendet kandidate duhet tė plotėsojnė rregullat e rrepta tė anėtarėsimit. Rumania dhe Bullgaria pritet tė anėtarėsohet zyrtarisht nė Bashkimin Evropian mė 1 janar. Kandidatėve tė tjerė, pėrfshirė Kroacinė, Maqedoninė dhe Turqinė do t’u duhet tė presin mė gjatė. Udhėheqėsit e vendeve anėtare pritet tė miratojnė vendimin e Ministrave tė Jashtėm, pėr tė pezulluar pėrkohėsisht negociatat pėr anėtarėsim me Turqinė, pasi ky vend nuk normalizoi marrėdhėniet tregėtare me Qipron.

Ministrat e shėndetėsisė tė Kosovės dhe Shqipėrisė nėnshkruan marrėveshje bashkėpunimi Ministrat e shėndetėsisė tė Kosovės dhe Shqipėrisė Sadik Idrizi dhe Maksim Cikuli,i cili ka arritur pėr vizitė dyditėshe nė vendin tonė, nėnshkruan sot njė marrėveshje bashkėpunimi. Tė dy ministrat vlerėsuan se nuk ka barriera pėr bashkėpunim nė kėtė fushė ndėrmjet dy vendeve. Ministri Cikuli u takua me edhe kryetarin e Kosovės,Fatmir Sejdiu.Brenda ditės ai vizitoi edhe Qendrėn e klinikave universitare tė Kosovės. Ministri i Shėndetėsisė sė Shqipėrisė Maksim Cikuli , i cili pėr here tė parė po viziton vendin tonė si ministėr, pas nėnshkrimit tė Marrėveshjes sė bashkėpunimit nė vazhdimėsi tė dy ministrive, i shoqėruar nga ministri Idrizi, ka vizituar QKUK-nė, ku ėshtė takuar me pėrfaqėsues tė Bordit, si dhe i ka vizituar edhe Klinikėn e gjinekologjisė dhe Institutin e shėndetit kombėtarė tė Kosovės. Pas takimi ai vlerėsoi, se gjendja prej pas luftės, tani ka ndryshuar pėr mė mirė sepse tani punėt zhvillohen nė mėnyrė mė tė organizuar. Sipas tij, shėndetėsia ėshtė ndėr sektorėt mė tė vėshtirė dhe mė delikat. Ai pėrmendi edhe burimet financiare tė cilat janė element i rėndėsishėm pėr shėndetėsinė, mirėpo spas tij e rėndėsishme ėshtė qė burimet njerėzore tė jenė tė mjaftueshme dhe tė specializuara. Ministrat Cikuli dhe Idrizi, tė cilėt i ka pritur edhe kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, pohuan se marrėveshja e nėnshkruar e bashkėpunimi, nuk flitet pėr ndonjė ndihmė, por ėshtė fjala e kėmbimit tė pėrvojave nė disa fusha tė mjekėsisė dhe pėr angazhim permanent nė fusha tė ndryshme, aty ku paraqitet nevoja. Ai po ashtu falėnderoi ministrin Cikuli pėr ndihmėn qė Shqipėria ka dhėnė dhe jep pėr Kosovėn, shprehu kėnaqėsinė qė ky bashkėpunim do tė jetė edhe mė tepėr i intensifikuar.
LAJMET
E mėrkurė 13 dhjetor 2006
Tėrmete nė Shqipėrinė e veriut, pa tė plagosur dhe pa dėme materiale
13.12.2006 16:45 ET Tiranė - Nė rrethet Mirditė, Kukės, Pukė dhe nė qytetet Rrėshen dhe Peshkopi tė veriut tė Shqipėrisė, ka rėnė tėrmet, i cili nuk ka shkaktuar as dėme materiale.

Kėshilli i Sigurimit sot diskuton pėr Kosovėn Kryeadministratori i Kosovės, Joakim Ryker do tė raportojė sot pėr Kosovėn nė Kėshillin e Sigurimit, ku i pranishėm do tė jetė edhe kryeministri Ēeku, por pa tė drejtė fjale.

Ēeku: KS i KB-ve tė konfirmojė vullnetin e popullit tė Kosovės pėr pavarėsi Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, gjatė takimeve tė mėrkurėn me pėrfaqėsuesit e Kinės, Sllovakisė dhe Belgjikės nė Nju Jork ka kėrkuar qė KS i KB-ve tė konfirmojė nė vendimin e tij pėr statusin vullnetin e popullit tė Kosovės pėr pavarėsi, nė mėnyrė qė tė krijohen parakushtet pėr njė zhvillim normal tė Kosovės dhe rajonit nė drejtim tė integrimit nė BE.

Ēeku: Qėndrimi i SHBA-sė i njėjtė me vizionin e kosovarėve pėr status Nė ditėn e parė tė vizitės sė tij nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės (SHBA), kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku konsideron se Uashingtoni zyrtar dhe institucionet e Kosovės kanė pikėpamje tė pėrbashkėta pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės dhe respektimin e vullnetit tė qytetarėve pėr shtet tė pavarur dhe sovran.

Ekipi Negociues formon grupet punuese pėr Kushtetutėn dhe zgjedhjet Ekipi Negociator i Kosovės formoi tė mėrkurėn grupin e ekspertėve pėr hartimin e Kushtetutės sė Kosovės, ndėrkohė qė bėhet e ditur, se ky grup paraprakisht duhet tė jetė i njohur me parimet themelore tė pakos sė Martti Ahtisaari pėr statusin e vendit.

Kushtetuta e re duhet tė reflektojė qėndrimin pėr statusin nga pakoja e Ahtisarit
Ekipi Negociator i Kosovės tė mėrkurėn diskutoi rreth formimit tė grupit punues pėr pėrgatitjen e Kushtetutės sė ardhshme dhe pėr zgjedhjet qė do tė mbahen pas definimit tė statusit. EN ndėrkaq nuk e ka caktuar pėrbėrjen e kėtyre dy grupeve, por propozimet duhet tė reflektojnė qėndrimin pėr statusin nga pakoja e kryenegociatorit Marti Ahtisari dhe nė fund tė marrin bekimin e Parlamentit.

Cėrvenkovski: Nuk ekziston rrezik pėr sigurinė e Maqedonisė
Shkup, 13 dhjetor 2006 - Presidenti i Maqedonisė, Branko Cėrvenkovski, tha tė mėrkurėn se nuk ka dėgjuar pėr kėrcėnime se Beogradi do tė vendosė embargo ekonomike kundėr vendit tė tij nėse Shkupi zyrtar e njeh pavarėsinė e Kosovės. Pyetjes se cili ėshtė qėndrimi i tij rreth paralajmėrimeve se nga Maqedonia sė shpejti mund tė kėrkohet njohja e pavarėsisė sė Kosovės, Cėrvenkovski ...nuk ekziston rrezik pėr sigurinė e Maqedonisė.

Gjeneral Selimi priti nė njė takim lamtumirės koordinatorin Uelē Komandanti i TMK-sė gjenerallejtėnant Sylejman Selimi, tė mėrkurėn nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė TMK-sė, priti pėr njė vizitė lamtumirės, koordinatorin e Rishikimit tė Sektorit tė Sigurisė sė Brendshme gjeneralin britanik Entoni Uelē me tė cilin bisedoi rreth zhvillimeve nė fushėn e sigurisė nė Kosovė, dhe rreth sė ardhmes sė TMK-sė.

Zyra britanike dhe OMPF nėnshkruan memorandumin e mirėkuptimit Zyra Britanike nė Prishtinė dhe Zyra pėr Persona tė pagjetur dhe mjekėsisė ligjore (OMPF) nėnshkruan tė mėrkurėn memorandumin e mirėkuptimit me anė tė sė cilit Qeveria e Britanisė sė Madhe, pėrmes Zyrės Britanike do tė dhurojė mė shumė se 200.000 euro pėr pėrkrahjen e Zyrės sė Personave tė Pagjetur dhe Mjekėsisė Ligjore nė identifikimin e mbetjeve tė viktimave tė luftės sė viteve 1998-99.

Policia kufitare shton aktivitetet pėr konfiskimin e mallrave kontrabandė Kohėve tė fundit janė shtuar aktivitetet e Policisė Kufitare nė konfiskimin e mallrave tė ndryshme tė kontrabanduara, prej tė cilave mė tė shpeshtat janė cigaret, thuhet nė njė komunikatė pėr media tė mėrkurėn nga Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK).

Banka Botėrore financon 14 mil. dollarė pėr sektorin e energjisė Qeveria e Kosovės dhe Banka Botėrore (BB) nėnshkruan tė mėrkurėn marrėveshje bashkėpunimi, nėpėrmes tė cilės Banka Botėrore do tė ndihmojė zhvillimin e sektorit tė energjisė me 14 milionė dollarė amerikan, nėpėrmes pagesės sė kėshilltarėve tė energjetikės dhe minierave, por edhe pastrimit tė hirit tė termocentraleve dhe rikthimin e tokės pėr shfrytėzim.

Ora kėrkon shtyrjen e procesit tė vendimmarrjes rreth investimeve nė energjetikė Pėrfaqėsues tė Partisė Reformiste ORA, kėrkuan tė mėrkurėn nga institucionet e Kosovės qė tė shtyhet procesi i marrjes sė vendimeve rreth investimeve nė energjetikė, deri nė definimin e statusi, respektivisht pas formimit tė shtetit tė pavarur tė Kosovės.

Shatri kėrkon nga qytetarėt qė tė paguajnė tatimin nė pronė Ministri i Ekonomisė dhe Financave (MEF), Haki Shatri, u bėri thirrje tė mėrkurėn tė gjithė qytetarėve tė Kosovės qė tė paguajnė tatimin nė pronė.

Konfiskohet njė sasi e barnave Oficerėt nė degėn Doganore tė Hanit tė Elezit parandaluan njė tentim pėr kontrabandimin e barnave, 247 copė VAXIGRIP (vaksina kundėr gripit) dhe 500 kuti (x 20 kapsula) Naklofen Duo vlera e tė cilave sillet rreth 3000 euro, thuhet nė njė komunikatė pėr media tė mėrkurėn nga Shėrbimi Doganor i UNMIK-ut.

Divizioni i Rrjetit –Distrikti i Gjakovės kryen punime nė montimin e transformatorit 8 MW
Prishtinė, 13 dhjetor 2006 - Korporata Energjetike e Kosovės (KEK) pėrmes njė komunikate pėr media tė mėrkurėn bėn tė ditur se pėr shkak tė punimeve qė janė duke u bėrė nga Divizioni i Rrjetit –Distrikti i Gjakovės pėr montimin e transformatorit - 8 MW, konsumatorėt qė furnizohen nga TS 35/10 kV Gjakova I, nga daljet 10-kilovoltėshe Ponoshec, Dobrosh, Cermjan,Ts-5 –shit,Skivjan, Dispanseri i Punės dhe dalja e Piskotės, tė enjten do tė ketė ndėrprerje tė energjisė elektrike nga ora 11:00-16:00.

...informacione mė tė hapura:

Kėshilli i Sigurimit diskuton pėr Kosovėn Kryeministri Agim Ēeku, do tė marrė pjesė nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit pėr Kosovėn. Raportin pėr ecurinė e procesit tė pėrmbushjes sė standardeve gjatė tre muajve tė fundit, nė kėtė takim, do ta paraqes shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker. Nga ora 21:00, RTK transmeton drejtpėrdrejt mbledhjen e KS tė OKB. Pritet qė Ryker tė kėrkojė nga ambasadorėt qė tė mos ketė vonesa tė tjera nė pėrcaktimin e statusit tė Kosovės, pas zgjedhjeve tė 21 janarit nė Serbi.

Kryeministri Ēeku takoi nėnsekretarin Nicholas Burns, ndihmėsnėnsekretarin e Shtetit, Daniel Fried dhe zyrtarė tė tjerė Nė ditėn e parė tė vizitės sė tij nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, ka vizituar dje Departamentin e Shtetit tė SHBA-sė, ku pati takime me nėnsekretarin e Shtetit pėr Evropė, Nicholas Burns, ndihmės nėnsekretarin e Shtetit, Daniel Fried, zėvendės nėnsekretarin, Rosemary di Carlo dhe ambasadorin Frank Wisner.
"Jam plotėsisht i inkurajuar nga pėrkushtimi i SHBA-sė pėr Kosovėn dhe pėr vendosmėrinė e SHBA-sė pėr zgjidhjen pa vonesa dhe pa ekuivoke tė statusit tė Kosovės", ka thėnė kryeministri Ēeku, pas takimit me z. Nicholas Burns, duke shtuar mė tej se pikėpamjet e pėrbashkėta tė Kosovės dhe tė SHBA-sė pėr statusin, janė garanci pėr popullin e Kosovės se zgjidhja e statusit do tė bėhet nė bazė tė vullnetit tė popullit tė Kosovės - pėr njė Kosovė tė pavarur dhe sovrane. Nė takim, ėshtė diskutuar edhe pėr situatėn e brendshme nė Kosovė, me theks tė veēantė pėr procesin e zbatimit tė standardeve dhe tė qeverisjes sė brendshme, si dhe pėr nevojėn e stabilitetit tė brendshėm politik dhe unitetit e kohezionit tė veprimeve tė tė gjitha institucioneve dhe faktorėve politikė kosovar nė periudhėn e ardhshme.
Nėnsekretari i Shtetit pėr Evropė, z. Nicholas Burns, ka shprehur kėnaqėsinė dhe mbėshtetjen e SHBA-sė pėr proceset pozitive nė vend, duke pėrfshirė angazhimin e qeverisė, institucioneve tė tjera dhe tė popullit tė Kosovės, pėr arritjet konkrete nė planin qeverisės, pėrmbushjen e standardeve dhe stabilitetin e brendshėm nė Kosovė.
Gjatė ditės sė sotme, kryeministri Ēeku do tė marrė pjesė nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, me ē'rast do tė mbajė takime tė veēanta me pėrfaqėsues tė anėtarėve tė pėrhershėm dhe pėrfaqėsues tė tjerė nė KS tė OKB-sė. Z. Ēeku pritet tė takojė edhe personalitete me ndikim nė jetėn politike tė SHBA-sė. (Zyra per Informim Publik tė Kryeministrit)

Ulrih:Jemi nė pritje tė shohim se si Kosova do tė shkojė drejt pavarėsisė Komandanti i Komandės sė Bashkuar tė NATO-s, admirali Harry Ulrich, i cili po merr pjesė nė takimin e ministrave tė mbrojtjes tė vendeve tė Kartės "Adriatik 3", tha tė martėn nė Tiranė se "jemi nė pritje tė shohim se si Kosova do tė shkojė drejt pavarėsisė". Admirali Ulrih deklaroi gjithashtu se NATO, dhe, veēmas KFOR-i do tė mbeten tė angazhuar pėr tė siguruar ambient tė sigurtė nė Ballkan dhe nė Kosovė dhe se KFOR-i do tė jetė gati pėr kėtė moment. Ai ka thėnė se ėshtė krijuar ekipi monitorues qė e ka nėn kontroll gjendjen dhe se janė ndėrmarrė nisma tė projekteve ushtarake pėr tė ndėrtuar besimin me popullin nė Kosovė. Admirali amerikan, Harry Ulrich, duke iu drejtuar ministrave tė mbrojtjes tė vendeve tė Kartės “Adriatik 3” ; ; Shqipėrisė, Kroacisė, IRJ tė Maqedonisė, plus Shtetet e Bashkuara tė Amerikės si dhe NATO-ja, e ka thėnė po kėshtu se ka mbėshtetje tė komunitetit ndėrkombėtar dhe veēanėrisht bashkėpunim dhe angazhim nga aktorėt rajonalė tė Ballkanit, ndaj do tė presim ecurinė e bisedimeve pėr pavarėsinė e Kosovės. Sakaq, kryetari Alfred Moisiu, deklaroi se Shqipėria do tė jetė edhe mė tej e pranishme nė kuadėr tė NATO-s, nė misionet paqeruajtėse. "Nė raport me angazhimet tona nė kuadėr tė NATO-s, Shqipėria do tė vijojė edhe mė tej tė jetė prezente nė misionet e saj ndėrkombėtare. Ne po studiojmė me modalitetet pėr shtimin e trupave shqiptare nė misionet paqėruajtėse, sipas situatave dhe kėrkesave. Gjithashtu Shqipėria do tė vijojė tė jetė njė vend aktiv nė nismat ushtarake rajonale dhe nė marrėdhėnie dy e shumėpalėshe me vendet anėtare apo kandidate tė NATO-s", ka thėnė kryetari Moisiu. Mė pas, ministri i Mbrojtjes, Fatmir Mediu, deklaroi se "mė e mira pėr Kosovėn ėshtė tė ketė njė shoqėri demokratike, qė t'i pėrkasė tė gjithė popullit tė Kosovės. Nė takim janė edhe ministrat e mbrojtjes tė vendeve kandidate pėr anėtarėsim nė Partneritetin pėr Paqe, Serbisė, Malit tė Zi, Bosnje e Hercegovinės.

Grupi Negociator formon grupin e ri kushtetues dhe atė pėr zgjedhjet
Prishtinė, 13 dhjetor 2006 - Ekipi Negociator ka diskutuar sot pėr ēėshtjen e kushtetutės sė ardhshme tė Kosovės si dhe pėr zgjedhjet. Grupi Negociator ka vlerėsuar se ėshtė e nevojshme formimi i njė grupi 6-7 anėtarėsh fillimisht pėr kushtetutėn e Kosovės, qė mė pas do tė zgjerohet, dhe poashtu tė grupit pėr zgjedhjet e ardhshme, pėrkatėsisht tė sistemit zgjedhor qė do tė aplikohet pas statusit, "pasi Kosova tė jetė bėrė shtet i pavarur", bėri tė ditur zėdhėnėsi i Ekipit, Skender Hyseni. I njėjti grup pėr zgjedhjet do tė merret me shqyrtimin e ideve rreth ligjit zgjedhor dhe hartimin e tij. Nė kompetencė tė kėtij grupi do tė jetė diskutimi dhe eventualisht marrja vendimeve rreth afateve. "Ky grup do tė jetė i pėrbėrė nga pėrfaqėsues tė partive politike tė pėrfaqėsuara nė Parlament dhe ka mandatin qė tė marrė vendime qė kanė njė dimension politik, rreth afateve pėr mbajtjen e zgjedhjeve tė ardhshme sipas Kushtetutės sė re tė Kosovės". Emrat e anėtarėve tė dy grupeve nuk dihen ende sepse janė nė formim e sipėr, disa pėrbėrės partiak tė kėtyre grupeve.
Hyseni tha se rregulloret e grupeve do tė hartohen pasi grupet tė themelohen. Nė grupin kushtetues nuk do tė ketė mekanizėm votimi, sepse ai do tė jetė ekip kryesisht ekspertėsh, ndėrsa qė sipas Hysenit ky grup do t'i ketė parasysh parimet themelore tė pakos sė Ahtisarit. "Ekipi i Unitetit vazhdon tė insistojė qė para se tė gjinden forma qė Ekipi tė hartojė parimet themelore tė kushtetutės, tė ketė dijeni pėr parimet bazė kushtetuese tė pakos sė Ahtisarit, sepse pėrndryshe mund tė bėhet punė kot sė koti", tha ai. Ndėrsa, sa i pėrket sistemit tė zgjedhjeve nė Kosovė kėto janė ēėshtje tė vendimeve politike dhe marrėveshjes sė pėrfaqėsuesve tė partive politike tė pėrfaqėsuara nė parlament. Hyseni tha se nė kėtė takim nuk ėshtė biseduar fare pėr ndryshimet e mundshme nė qeveri. I pyetur pėr mundėsinė e rritjes sė numrit tė grupit kushtetues, ai tha se grupi pas statusit do tė shndėrrohet nė njė kėshill kushtetues qė do tė pėrcjellė edhe zbatimin e kushtetutės sė ardhshme. Po ashtu parimet kushtetuese tė hartuara nga ekipi i Nekibe Kelmendit dhe Arsim Bajramit, do tė jenė "udhėqėse" gjatė hartimit tė kushtetutės. "Kushtetuta e ardhshme e Kosovės duhet tė reflektojė qėndrimin pėr statuin e Kosovės. Ne e dimė qė Kosova do tė bėhet shtet i pavarur, por nuk dimė shumė elemente tė tjera tė imta tė pakos sė Ahtisaarit. Po bėhen pėrpjekje qė tė gjindet njė modalitet ose rrugė qė t’i pajtojė kėto dy nevoja", tha Hyseni.

Presidenti Sejdiu pėrgėzoi Imzot Gjergjin nė krye tė Ipeshkvisė sė Kosovės
Prishtinė, 13 dhjetor 2006 - Presidenti i Kosovės, dr. Fatmir Sejdiu i pėrgėzoi Imzot Dodė Gjergjin, me rastin e emėrimit tė tij nga Papa Benedikti XVI Ipeshkėv i Ipeshkvisė sė Kosovės, duke i premtuar bashkėpunim pėr jetėsimin e aspiratave tona kombėtare e shpirtėrore pėr paqe dhe pavarėsi. "Me kėnaqėsi tė veēantė morėm lajmin e emėrimit Tuaj Ipeshkėv i Ipeshkvisė sė Kosovės nga Papa Benedikti XVI. Duke ju uruar shėndet dhe suksese nė kėtė mision Tuajin tė rėndėsishėm, ju premtojmė bashkėpunimin tonė tė mėtejmė pėr jetėsimin e aspiratave tona kombėtare e shpirtėrore pėr paqe dhe pavarėsi", thuhet nė pėrgėzimet e Presidentit Sejdiu.

Shefi i Zyrės greke pėrgėzoi Presidentin Fatmir Sejdiu
Prishtinė, 13 dhjetor 2006 - Shefi i Zyrės greke nė Prishtinė ka pėrgėzuar Presidentin Fatmir Sejdiu, me rastin e zgjedhjes nė krye tė LDK-sė, duke i uruar sukses pėr ndėrtimin e paqes, prosperitetit dhe stabilitetit pėr Kosovėn. "Mė lejoni qė t'ju uroj pėr zgjedhjen Tuaj pėr kryetar tė LDK sė, duke Ju uruar sukses dhe tė arritura tė mira pėr ndėrtimin e paqes, prosperitetit dhe stabilitetit pėr Kosovėn. Urimet mė tė mira pėr ju dhe familjen tuaj pėr vitin 2007", thuhet nė pėrgėzimet e ambasadorit Nikolas D. Kanelos, shef i Zyrės greke nė Kosovė.

Marrėveshje bashkėpunimi e vendeve tė Kartės sė Adriatikut
Tiranė, 13 dhjetor 2006- Shqipėria, Maqedonia dhe Kroacia, tre vendet e Ballkanit Perėndimor, qė njihen edhe si vende tė Kartės sė Adriatikut, kanė arritur njė marrėveshje tė pėrbashkėt pėr tė rritur nivelin e bashkėpunimit nė fushėn e sigurisė nė rajon dhe tė arritjes sė standardeve pėr anėtarėsim nė NATO. Marrėveshja u arrit gjatė njė samiti qė pėrfundoi dje nė Tiranė, me pjesėmarrjen e Ministrave tė Mbrojtjes se 3 vendeve dhe pėrfaqėsues tė Sekretarit te Pėrgjithshėm tė NATO-s. Ministri i Mbrojtjes, Fatmir Mediu, vlerėsoi mbėshtetjen e SHBA-sė pėr anėtarėsimin e Shqipėrisė nė NATO.

Prodi kėrkon nga BE mė shumė vėmendje pėr Ballkanin
Bruksel, 13 dhjetor 2006 - Kryeministri italian Romano Prodi u ka bėrė thirrje liderėve tė Bashkimit Evropian t'i vazhdojnė bisedimet me Serbinė, tė cilat u pezulluan nė maj pėr shkak tė mosarrestimit tė Ratko Mlladiqit. Diplomatėt thanė se Prodi ėshtė ankuar nė njė letėr se problemet qė BE-ja ka me Turqinė e kanė larguar vėmendjen e unionit nga Ballkani. "Vėmendja pothuaj krejtėsisht ėshtė pėrqendruar nė Turqinė, ndėrsa Ballkani pothuaj ėshtė harruar. Por Ballkani ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr Italinė. Ajo qė ndodh nė rajon ka ndikim tė drejtpėrdrejtė nė Itali", thuhet nė njė deklaratė tė publikuar nga zyra e kryeministrit nė Romė.

Kthimi i pasurisė sė trashėgimisė kulturore tė Kosovės nga Serbia fillon nė janar Takimi mes ministrave tė kulturės tė Shqipėrisė, Bujar Leskaj, tė Kosovės, Astrit Haraēija dhe tė Serbisė, Dragan Kojadinoviq, ka pasur nė qendėr tė vėmendjes bashkėpunimin mes Prishtinės dhe Beogradit, me qėllim qė Serbia t‘i kthejė artefaktet dhe vlerat muzeale tė Kosovės. Nėn vėmendje mbeti rehabilitimi i objekteve tė kultit nė Kosovė pas trazirave tė marsit, ndėrsa kthimi i objekteve dhe dokumentacionit tė pasurisė sė trashėgimisė kulturore tė Kosovės nga Serbia do tė fillojė nė janar 2007. Ministri Leskaj theksoi se Shqipėria, Kosova dhe Serbia kanė tradita tė pėrbashkėta dhe trashėgimi tė pasur popullore dhe artistike, duke iu referuar sidomos eposeve. Mė parė, ministri Leskaj kishte konfirmuar ndėrmarrjen e nismave pėr bashkėpunimin me Kosovėn dhe nė tėrėsi me rajonin. Ministri Haraēija theksoi nevojėn e mbėshtetjes sė qeverisė sė Beogradit pėr kthimin e vlerave kulturore dhe muzeale tė Kosovės, si ndėr kushtet baze tė plotėsimit tė standardeve pėr statusin. Sipas ministrit tė Kulturės tė Kosovės, Haraēija, bashkėpunimi ndėrkulturor nė rajon do t’i paraprijė integrimit evropian. Ministri i Kulturės tė Serbisė, Dragan Kojadinoviq, tha se politika nuk duhet t’i pengojė ekspertėt pėr bashkėpunimin kulturor dhe vlerėsoi faktin se shumė tabu janė thyer mes tri vendeve. Sipas ministrit Kojadinoviq pėr bashkėpunimin kulturor mes Kosovės e Serbisė qeveria e Beogradit ka ngritur njė fond tė posaēėm, ku vend tė veēantė zė rikonstruksioni i objekteve tė kultit nė Kosovė. Ministrat Leskaj, Haraēija dhe Kojadinoviq thanė gjithashtu se pa integrim tė thellė kulturor mes vendeve tė rajonit nuk mund tė ketė integrim nė BE. Ministrat e kulturės ranė dakord pėr thellimin e bashkėpunimit nė fushėn e trashėgimisė kulturore e muzeale, si baza pėr konsolidimin e marrėdhėnieve ndėrkulturore.

OSBE ka vėrejtje serioze nė procedurat e konfiskimit tė pronės Pėrkundėr pėrmirėsimeve qė janė bėrė, komunat dhe autoritetet qeveritare po vazhdojnė tė zbatojnė procedurat nė mėnyrė jo tė drejtė ose iu shmangen procedurave tė konfiskimit tė pronės dhe kjo ēon nė shkeljen e tė drejtave tė njeriut, konkludohet ndėr tjera nė njė raportin qė ka nxjerr misioni i OSBE-sė nė Kosovė. Shefi i misionit tė OSBE-sė nė Kosovė, Verner Vnendt, gjatė prezantimit tė kėtij raporti, tha se ēėshtja pronėsore ėshtė e rėndėsishme pėr tė gjitha vendet nė tranzicion. Ndėrkaq, kjo ēėshtje ishte ndėr prioritetet e misionit tė OSBE-sė qė nga themelimi i saj.”Qeveria e Kosovės rekomandohet pėr implementimin e reformės ligjore dhe masat tjera, nė mėnyrė qė tė sigurohen qė personat e zhvendosur tė pakicave kombėtare, tė njoftohen nė mėnyrė tė mirėfillt dhe tė kenė qasje nė mjetet juridike dhe nė procedurat administrative” tha Vnendt Ministrisė sė Administratės dhe Pushtetit Lokal nė kėtė raport i rekomandohet qė tė ofrojė kėshilla juridike pėr komunat, t’i udhėzoj ato pėr praktikat qė nuk janė tė lejuara me kornizėn e tanishme dhe si tė sigurojnė informata nė kohė tė saktė pėr bartėsit e sė drejtės pronėsore tė cilėt janė tė zhvendosur. Ndėrsa, komunave iu rekomandohet qė tė sigurojnė ēdo shkallė tė procedurės sė paraparė me ligjin pėr shpronėsimin e pronės pėr tė siguruar mbrojtjen e tė drejtės pronėsore tė individėve. Nė kėtė raport i ėshtė rekomanduar edhe institucioneve tė tjera qė kur tė fillojė ndihmėn nė infrastrukturė tė ketė koordinim me autoritetet vendore rreth procedurave tė shpronėsimit. Ligji nė fuqi nė Kosovė kėrkon respektimin e plotė tė standardeve ndėrkombėtare pėr tė drejtat e njeriut. Sipas raportit tė OSBE-sė, ėshtė bėrė praktikė ndėrhyrja e paligjshme nė tė drejtėn prnėsore tė individit ngase autoritetet lokale dhe ato qeveritare nuk e zbatojnė si duhet ose e anshkalojnė procedurėn ligjore tė shpronėsimit. Pjesėtarėt e pakicave nė shumicėn e rasteve nuk e dinė se prona e tyre ėshtė duke u shpronėsuar. Drejtori i departamentit tė drejtave tė njeriut dhe sundim tė ligjit , Henri Mekgoven, tha se korniza ligjore, ėshtė parakusht i natyrshėm pėr krijimin e masave mbojtėse procedurale si dhe zbatimin e saj nga autoritetet e Kosovės me qėllim tė sigurimit tė mbrojtjes sė tė drejtave pronėsore. “Pėrderisa nė Kosovė ėshtė vėshtirė tė rivendoset qeverisje e mirė dhe normale e tokave nė Kosovė, ne mbėshtesim tė gjithė pjesmarrėsit relevant qė tė ecin pėrpara me hapa tė domosdoshėm nė mėnyrė qė tė mbrojnė tė drejtat individuale”, tha Mekgoven. Kėto procedura pėrbėhen prej kryerjes sė punės pėrgaditore, pėrcaktimit tė interesit tė pėrbashkėt, vendimit pėr shpronėsim si dhe atij pėr kompensim.

Kosova merr 14 milionė dollarė donacion pėr energjetikė Qeveria e Kosovės dhe Banka Botėrore e nėnshkruan sot njė marrėveshje bashkėpunimi, pėrmes tė cilės Banka Botėrore do tė ndihmojė zhvillimin e sektorit tė energjisė me 14 milionė dollarė amerikan, nėpėrmes pagesės sė kėshilltarėve tė energjetikės dhe minierave, por edhe pastrimit tė hirit tė termocentraleve dhe rikthimin e tokės pėr shfrytėzim. Shefi i Shtyllės IV tė UNMIK-ut, Paul Acda, tha me kėtė rast, se pėrveē kėtyre programeve, nė projektin pėr ndihmė zhvillimit tė sektorit tė energjisė parashihet edhe mbrojtja e mjedisit, projekt ky, i cili ka tė bėjė mė pėrpjekjet e Ministrisė se Ambientit, KEK-ut dhe tė gjithė partnerėve tė tjerė qė merren me mbrojtjen e ambientit. Ndėrkaq, ministri i Energjisė dhe i Minierave , Et’hem Ēeku, u zotua se institucionet e Kosovės do tė bėjnė ēdo gjė qė ėshtė mundur qė projekti pėr ndėrtimin e termocentralit tė ri dhe hapja e mihjes se re tė jenė sa mė transparente. “Do tė bejmė qė ėshtė e mundur pėr tė zhvilluar procesin transparent I cili shkon nė fafor tė zhvillimit ekonomik tė Kosovės dhe qė shkon nė favorin qė sa mė shpejt Kosova tė ketė energji tė mjaftueshme” tha ai. Granti pėr Projektin e Asistencės Teknike pėr qendrėn e linjitit nė vlerė prej 8.5 milionė dollarėsh do tė financojė pėrzgjedhjen e kėshilltarėve tė translacioneve, atyre ligjorė dhe rregullativė pėr tė mbėshtetur institucionet kosovare nė tenderimin dhe ndėrtimin e centralit tė ri “Kosova C”, zhvillimin e minierave tė linjitit dhe rehabilitimin e disa prej njėsiteve ekzistuese tė gjenerimit tė rrymės. Ofertat finale nga lista e pėrzgjedhur e investitorėve pritet tė prezantohen gjatė vitit 2007, ndėrsa ndėrtimi i termocentralit pritet tė fillojė gjatė vitit 2008, ndėrkohė qė pėrfundimi i ndėrtimit tė “Kosova C” pritet qė tė bėhet gjatė vitit 2012. Kurse, pjesa tjetėr e grantit nė vlerė prej 5.5 milionė dollarėsh pėr pastrimin e mbeturinave tė termocentraleve dhe projekti pėr rikthimin e tokės pėr shfrytėzim, do tė mbėshtesė KEK-un dhe autoritetet kosovare tė adresojnė ēėshtjet mjedisore lidhur me deponimin e hapur tė hirit, pėr t’i mundėsuar KEK-ut tė lirojė tokėn pėr shfrytėzim nga banorėt si dhe pėr ndėrtimin e kapaciteteve tė KEK-ut pėr punė tė vazhdueshme dhe tė arsyeshme pėr pastrimin e mihjes sipėrfaqėsore.

Ministria e kulturės nuk udhėhiqet nga aftėsia profesionale por nga pėrkatėsia partiake, thotė PDK Mos angazhimi i Ministrisė sė Kulturės nė zhvillimin e kėsaj fushe, keqėpėrdorimi i mjeteve tė ndara nga Buxheti I kosovės, pėr kėtė institucion ishte nė fokus tė takimit tė sotėm nė Kabinetin e Qeverisjes sė Mirė tė PDK-sė. Lirak Ēelaj shef i departamentit pėr kulturė nė KQM, tha se Ministria e kulturės nuk po udhėhiqet nga aftėsia profesionale por nga pėrkatėsia partiake. Me njė raport tė paraqitur sot nga zyrtarė tė Kabinetit tė qeverisjes sė mirė tė PDK-sė, qė pėrmban harxhimet e bėra nga zyrtarė tė ministrisė sė Kulturės, tregon se shpenzimet janė tė paarsyeshme dhe enorme. Lirak Ēelaj shef i departamentit pėr kulturė nė KQM, tha se pėrpos keqmenaxhimit tė kėsaj ministri i mungon edhe njė politikė adekuate pėr zhvillimin e kulturės: Ēelaj tha se raporti i Ministrisė sė Kulturės, pėr shpenzimet 9 mujore tė kėtij vitit tregon se vetėm pėr ēėshtje zyrtare janė shpenzuar rreth 78 mijė euro, 146 mijė pėr telefon, 17 mijė pėr internet, 14 mijė euro pėr aparate telefonike, 27 mijė pėr dreka zyrtare, mbi 51 mijė euro pėr karburante etj. Ai tha se kjo dėshmon deklaratėn e mė hershme tė tij pėr shpenzime: Me qėllim tė transparencės, Ēelaj ka kėrkuar nga ministria e Kulturės qė tė bėjė njė raport me tė detajuar pėr secilin projekt se sa dhe si e ka financuar. Njė ēėshtje tjetėr qė pėrmendi shefi i departamentit tė kulturės pranė KQM-sė, tha se kriteri pėr tė punuar nė kėtė Ministri nuk ka qenė aftėsia profesionale por pėrkatėsia partiake.

Drashkoviq thotė se nuk pret shumė nga takimi i Kėshillit tė Sigurimit Shefi i diplomacisė serbe Vuk Drashkoviq tha se nuk pret shumė nga takimi i Kėshillit tė Sigurimit i OKB-sė pėr Kosovėn, pasi qė nė kėtė takim, sipas tij, nuk vendoset pėr diēka tė rėndėsishme rreth statusit tė Kosovės."Pėr diēka tė tillė, tė presim pas 21 janarit kur mbahet takimi i Grupit tė Kontaktit, nė tė cilin Ahtisaari sipas gjitha gjasave do tė organizoj edhe njė raund tė bisedimeve nė pėrpjekje pėr tė gjetur kompromis rreth statusit tė Kosovės", ka thėnė Drashkoviq.

Tadiqi vazhdon ta pėrgadis opinionin publik serb pėr pavarėsinė e Kosovės Kryetari i Serbisė, Boris Tadiq, ka vlerėsuar sot nė intervistėn pėr agjencinė serbe tė lajmeve "Tanjug" se nga momenti kur kanė filluar negociatat mbi Kosovėn situata deri diku ėshtė pėrmirėsuar nė favor tė interesave tė Serbisė. "Kur i kemi filluar negociatat mbi Kosovėn, nė bashkėsinė ndėrkombėtaere nuk ka ekzistuar gati asnjė faktor i cili fare ka mundur tė mendoj se Kosova nuk do tė jetė e pavarur, edhe pse kjo nuk ėshtė folur haptas nga ata. Por tash, zgjidhja pėrfundimtare sikurse ėshtė pavarėsia, deri diku ėshtė sjellur nė pikėpyertje", ka thėnė Tadiq. Mirėpo, ai ka theksuar se, pėrkundėr kėsaj, nuk mund t'u thotė qytetarėve tė Serbisė se "rreziku nga pavarėsia ėshtė eliminuar, sepse kjo thjeshtė nuk ėshtė e vėrtetė".

Fjalimi i pėrjavshėm i Kryeministrit Ēeku nė Radio Kosovė

Nga Agim Ēeku

Tė nderuar bashkėqytetarė,

Gjatė kėsaj jave ka pasur ngjarje tė vrullshme nė politikėn kosovare. Demokracia jonė ėshtė e gjallė dhe njė demokraci e gjallė ėshtė shenjė e njė demokracie tė fortė.

Jam i kėnaqur qė diskutimet partiake kanė pėrfunduar. Tani do tė kemi mundėsi tė pėrqendrohemi bashkėrisht nė punėt e papėrfunduara.

Kėtė javė do tė udhėtoj pėr Nju Jork, aty ku pritet tė vendoset pėr pavarėsinė e Kosovės. Nė seancėn e Kėshillit tė Sigurimit zyrtarisht do tė diskutohet pėr standardet.

Por tani ėshtė bėrė e qartė pėr tė gjithė se vlerėsimi pėr standardet ėshtė edhe njė tregues i avancimit tė percepcionit tė ndėrkombėtarėve pėr zhvillimet nė Kosovė. Edhe njė herė do t’u tregojmė atyre, se jemi seriozė dhe se jemi gati.

Ne kemi njė qėllim tė pėrbashkėt. Nuk duhet tė lejojmė qė tė shpėrqendrohemi nga ky qėllim.

Nė Kosovė, dimri po fillon dhe gjėrat do tė bėhen mė tė vėshtira pėr ne. Realiteti i jetės, vėshtirėsia pėr tė gjetur njė punė, pėr tė siguruar tė ardhmen e fėmijėve dhe ngrohjen pėr dimėr, janė vėshtirėsi tė prekshme.

Ndėrkombėtarėt do tė shkojnė nė pushim pėr Krishtlindje dhe Vitin e Ri, por ne do tė vazhdojmė tė punojmė. Kjo javė, dhe ato qė do tė vijnė pas, janė javė pune pėr qeverinė. Nė planin e brendshėm dhe nė planin e jashtėm.

Ne kemi pėrgjegjėsi pėr Kosovėn. Por nuk kemi monopol mbi pėrgjegjėsinė.

Tė gjithė ata qė janė tė zgjedhur nga vota e popullit, tė gjithė ata qė pėrfaqėsojnė mė shumė se veten, pra partitė politike, sindikatat dhe shoqatat e ndryshme, kanė pėrgjegjėsi tė tregohen tė pėrgjegjshėm.

Kohėt qė po kalojmė nuk janė kohė tė zakonshme. Po bėhemi dėshmitarė dhe protagonistė tė ngjarjes sė madhe tė krijimit tė shtetit tė Kosovės.

Them protagonistė, sepse nė kėtė kohė, secili ka njė rol pėr tė luajtur. Kosova ka nevojė pėr njė partneritet tė ri social. Njė partneritet social qė i bashkon tė gjithė aktorėt: partitė politike, pushtetin qendror dhe lokal, sindikatat, komunitetin e biznesit, shoqėrinė civile dhe mediat nė njė besėlidhje.

Ky pakt duhet tė jetė zgjerim i marrėveshjes sė vullnetmirėve tė Grupit tė Unitetit nė tė gjitha qelizat e shoqėrisė. Ne duhet t’i pėrqendrojmė tė gjitha burimet dhe energjitė tona drejt njė qėllimi qė sot ėshtė mė pranė se kurrė.

Miqtė e mi, e di qė pritja na ka nervozuar ngapak tė gjithėve. Por siē thotė njė fjalė e urtė e jona: "Midis dėshirės dhe plotėsimit tė saj gjendet gjithmonė pritja".

Ndaj sot ju bėj thirrje pėr durim, qetėsi dhe unitet. Shpreh jo vetėm bindjen time tė patundur personale, por edhe tė miqve tanė ndėrkombėtarė se e ardhmja e Kosovės ėshtė njė e ardhme e mbushur me sfida dhe mundėsi tė shkėlqyera. Njė shans i rrallė ky qė ne, populli i Kosovės, nuk do ta lėmė tė na ikė./ Ju faleminderit! /

...nga aktivitetet brenda partive:
Daci i kėrkon “duel” Sejdiut pėr arritjen e marrėveshjes Krahu i akademik Nexhat Dacit tė mėrkurėn ka kėrkuar takim tė drejtpėrdrejtė me kryetarin e Kosovės dhe tė LDK-sė, Fatmir Sejdiu, me qėllim tė tejkalimit tė krizės sė krijuar brenda kėtij subjekti politik nė Kuvendin e Gjashtė Zgjedhor. Zyrtarėt e “kampit” tė Dacit, thanė pėr Kosovapress se Lulėzim Zeneli ka qenė nė kabinetin e Sejdiut pėr t’i kėrkuar takimin nė fjalė dhe pėr kėtė presin pėrgjigje gjatė kėtyre dy ditėve.
LAJMET
E marte 12 dhjetor 2006
Shtyhet pėr vitin tjetėr gjykimi ndaj shqiptarėve tė arrestuar nė Tuz dhe Malėsi
Ēeku ėshtė nisur pėr SHBA ku do tė marrė pjesė nė takimin e KS tė OKB-sė
Komuna e Sharrit pritet tė pėrfitojė nga granti qeveritar pėr arkėtimin e tatimit nė prona
Kėrkohet hartimi i planit tė detajuar pėr vendbanimet jo formale nė Kosovė
Liderėt e opozitės thonė se uniteti i politikanėve ėshtė i domosdoshėm
Policia arrestoi udhėheqėsin e filialit tė Bankės Ekonomike nė Gjilan, i cili dyshohet pėr shpėrdorim detyre


...pak mė hapur:

Ēeku udhėtoi pėr nė SHBA pėr tė marrė pjesė nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, ka udhėtuar tė martėn pėr njė vizitė disaditėshe nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės (SHBA), gjatė sė cilės do tė marrė pjesė edhe nė mbledhjen e radhės tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, nė tė cilėn do tė diskutohet pėr Kosovėn.

Thaēi e Surroi thonė se uniteti i politikanėve ėshtė i domosdoshėm Dy drejtuesit e partive opozitare nė vend, Hashim Thaēi i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK) dhe ai i Partisė Reformiste ORA, Veton Surroi deklaruan tė martėn se politikanėt e vendit janė fokusuar nė domosdoshmėrinė e ruajtjes sė stabilitetit dhe unitetit nė procesin politik nėpėr tė cilin po kalon vendi.

Surroi thotė se nėse pas 21 janarit gjerat ndryshojnė, atėherė Kuvendi duhet tė shpallė pavarėsinė Kryetari i Partisė Reformiste “Ora” dhe anėtari i Grupit Negociator tė Kosovės, Veton Surroi, tha tė martėn nė Prizren se nėse gjėrat ndryshojnė sa i pėrket zgjidhjes sė statusit, pas 21 janarit, Kosovėn e pret vetėm njė hap, atėherė Kuvendi i Kosovės duhet tė shpall pavarėsinė dhe tė kėrkojė njohje ndėrkombėtare.

Nuk ka nevojė pėr qeveri tė re Pėr shkak tė rrahjes qė ndodhi gjatė Kuvendit nė LDK, kėrkesa e PDK-sė pėr tė hyrė nė koalicionin qeverisės ka kaluar nė harresė, ndonėse kjo parti ka dhėnė “ultimatum” dhe pret pėrgjigje tė prerė. Ministrat e LDK-sė, sipas Kolė Berishės, do tė vazhdojnė punėn nė pozitat qė kanė deri nė zgjedhjet e ardhshme. Kjo vlen edhe pėr Melihate Tėrmkollin dhe Alush Gashin, tė cilėt mbetėn jashtė listės sė Kėshillit tė Pėrgjithshėm, shkruan nė numrin e sotėm gazeta “Lajm”.

Njė delegacion ushtarak i Ukrainės sot viziton Kosovėn Njė delegacion ushtarak i Ukrainės i kryesuar nga ministri i Mbrojtjes Anatoli Grytsenko do tė fillojė sot njė vizitė dyditore nė Kosovė.

Ministria ua “bart” komunave kujdesin pėr vendbanimet joformale Drejtues tė Ministrisė se Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor (MPH) kėrkuan tė martėn nga institucionet e Kosovės dhe Kuvendet Komunale formulimin e njė plani tė detajuar tė veprimit pėr parandalimin e vendbanimeve tė reja joformale nė Kosovė.

Migrimet i ka shkaktuar qeverisja e keqe, thonė OJQ-tė pejane Lėvizjet e mėdha tė popullatės nga fshatrat e ndryshme nė brendinė e qytetit tė Pejės dhe mospėrkrahja institucionale e bujqve, ka ndikuar nė dėmtim tė dyanshėm, duke prapambetur bujqėsinė dhe nė anėn tjetėr kanė shtuar papunėsinė dhe varfėrinė nė qytet.

Departamenteve u mbetet tė vendosin pėr studimet “Master” Interesimi i madh i studentėve pėr nivelin “Master” tė studimeve nė Universitetin e Prishtinės (UP), nė njėrėn anė dhe stafi i vogėl akademik, nė anėn tjetėr, ka bėrė qė tė ketė probleme nė fillimin e ligjėratave, ndėrsa nė disa departamente, konkursi ka dėshtuar plotėsisht.

Pesėdhjetė policė boshnjakė filluan grevė urie
Sarajevė, 12 dhjetor 2006 Rreth 50 policė boshnjakė filluan grevė urie, me kėrkesėn qė tė kthehen sėrish nė punė, katėr vjet pasi qė ishin pushuar nga puna nė misionin policor tė KB-sė.

Avokati Berisha: Gjykimi ka qenė i drejtė
Prishtinė, 12 dhjetor 2006 - Gjykata e Qarkut nė Prishtinė tė martėn dėnoi me kusht tre shtetas austriakė dhe dy shqiptarė pėr kryerjen e veprės penale nė tentim tė kontrabandimit me njerėz, ndėrsa tė miturėn austriake M.S. e ka liruar nga tė gjitha pėrgjegjėsit penale.

Qeveria britanike pėrkrah identifikimin e personave tė zhdukur Zyra Britanike nė Prishtinė dhe Zyra pėr Persona tė pagjetur dhe mjekėsisė ligjore (OMPF) do tė nėnshkruajnė tė mėrkurėn memorandumin e mirėkuptimit me anė tė sė cilit Qeveria e Britanisė sė Madhe, pėrmes Zyrės Britanike do tė dhurojė mė shumė se 200.000 euro pėr pėrkrahjen e Zyrės sė Personave tė Pagjetur dhe Mjekėsisė Ligjore nė identifikimin e mbetjeve tė viktimave tė luftės sė viteve 1998-99.

Papa Benedikti XVI emėron Monsinjor Dodė Gjergjin pėr ipeshkv tė Kosovės Papa Benedikti XVI ka emėruar tė martėn Monsinjor Dodė Gjergji (43) nga Stublla e Epėrme e Vitisė pėr ipeshkv tė Kosovės.

Regjistrohet Asociacioni i agjencive private tė lajmeve me qėnder nė Shkup Asociacioni i themeluar prej 13 agjencive private tė lajmeve nga rajoni mė i gjerė tė martėn ėshtė regjistruar nė Shkup, ku do tė jetė edhe selia e tij zyrtare. Pjesė e kėtij asociacioni ėshtė edhe agjencia e lajmeve Kosovapress.

Daci nė pritje tė njė marrėveshje politike, Sejdiu thotė se gjithēka ka mbaruar Krahu i akademik Nexhat Dacit do tė presė qė gjatė kėsaj jave tė marrė njė pėrgjigje pozitive nga kryetari i sapozgjedhur i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), Fatmir Sejdiu, pėr arritjen e njė marrėveshje politike, me qėllim tė parandalimit nė ndarjen nė dysh tė kėsaj partie nėse “kampi i Sejdiut” nuk pranon qė nė organet drejtuese tė pėrfshihen njerėzit e Dacit. Ndėrkohė, Sejdiu ka ripėrsėritur se nuk do tė ketė ndryshim tė emrave tė anėtarėve tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LDK-sė.

BE: Nevojitet kompromis, nė zgjedhje nuk mund tė hyhet vetėm Kėshilli i Ministrave i Bashkimit Evropian, i bėn thirrje qeverisė dhe opozitės nė Shqipėri qė tė punojnė bashkėrisht, pėr tė mundėsuar zhvillimin e drejtė dhe tė lirė tė zgjedhjeve, por porosit se nevojitet kompromis sepse nė zgjedhje nuk mund tė hyhet vetėm.

...hapur:

Kosova nė Kėshillin e Sigurimit Kryeministri Agim Ēeku udhėtoi sot pėr nė Nju Jork, ku nesėr do tė marrė pjesė nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit pėr Kosovėn. Raportin pėr ecurinė e procesit tė pėrmbushjes sė standardeve gjatė tre muajve tė fundit, nė kėtė takim, do ta paraqes shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker. Pritet qė Ryker tė kėrkojė nga ambasadorėt qė tė mos ketė vonesa tė tjera nė definimin e statusit tė Kosovės, pas zgjedhjeve tė 21 janarit nė Serbi. Kėshilli i Sigurimit I OKB-sė do tė diskutojė nesėr pėr gjendjen nė Kosovė, pėr tė fundit herė pėr kėtė vit. Sekretari i Pėrgjithshėm Kofi Anan ditė mė parė i ka paraqitur raportin e tij tė fundit pėr Kosovėn, para se t’ia lė vendin pasardhėsit tė tij Ban Ki Mun. Ndėrkohė, shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker do tė raportojė pėr gjendjen politike e sidomos ecurinė e pėrmbushjes sė standardeve gjatė tre muajve tė fundit. Bazuar nė qėndrimet e shprehura deri tani, Ryker pritet tė kėrkojė nga ambasadorėt qė tė pėrkrahin marrjen e vendimeve pėr Kosovėn, menjėherė pas zgjedhjeve nė Serbi me 21 janar 2007. Kryeministri Agim Ēeku ndėrkaq, ditė mė parė e ka vlerėsuar tė rėndėsishme kėtė mbledhje dhe ka thėnė se shpreson qė vlerėsimet tė jenė pozitive. Kjo ėshtė hera e dytė qė Ēeku ėshtė ftuar tė marrė pjesė nė mbledhje tė kėtilla tė Kėshillit, edhe pse ai nuk ka tė drejtė t’u drejtohet ambasadorėve. Por, Ēeku, siē njofton zyra e tij, do tė ketė takime tė tjera me pėrfaqėsues tė OKB-sė. Nė kėto takime ai ka paralajmėruar se do tė paraqes kėrkesėn e ekipit negociator tė Kosovės pėr zgjidhjen e shpejtė tė statusit dhe pavarėsimin e vendit. Kryeministri gjithashtu do tė qėndrojė edhe nė Uashington ku do tė takohet me zyrtarė tė Departamentit amerikan tė Shtetit, pėrfshirė edhe nėnsekretarin pėr ēėshtje politike Nikolas Bėrns dhe ndihmėsin e tij Daniel Frid.

Ēeku: Statusi final i Kosovės do ta ēlirojė Serbinė nga ngarkesa mitoligjike
Uashington, 12 dhjetor 2006 - Zgjidhja e statusit finale tė Kosovės do t'i japė fund pasigurisė dhe iluzioneve tė serbėve tė Kosovės dhe Serbisė, ka vlerėsuar kryeministri Agim Ēeku nė njė tekst autorial pėr numrin e sotėm tė gazetės "Uashington post". Ēeku ka vlerėsuar se Kosovės i nevojitet pavarėsia pėr tė filluar punėn nė potencialet ekonomike dhe nė integrimet evropiane. "Mbi tė gjitha, statusi final i Kosovės do ta ēlirojė Serbinė nga ngarkesa mitoligjike dhe do tė hapė dyert e politikės sė vėrtetė dhe tė zhvillimit ekonomik", ėshtė shprehur Ēeku, i cili pohon se "Kosova po bėn ē'ėshtė e mundur ta ndihmojė Serbinė".

Rajs e Shtajnmajer kanė biseduar pėr Kosovėn Kosova, dokumenti pėrfundimtar i Marti Ahtisarit mbi statusin dhe angazhimi i ri ndėrkombėtar nėn ombrellėn evropiane, ishin disa nga ēėshtjet qė u debatuan nė takimin mes sekretares amerikane te shtetit Kondoliza Rajs dhe ministrit tė jashtėm tė Gjermanisė Frank Shtajnmajer. Zėdhėnėsi i Shtėpisė sė Bardhė Sin Mekkormak tha se ēėshtja e Kosovės ka dominuar nė bisedimet e darkės ndėrmjet dy homologėve. Nė brifingun me gazetarė, ministri Shtejnmajer konfirmoi se vendimi pėr Kosovėn do tė merret vitin qė vjen.

BE kėrkon nga Prishtina vazhdim tė pėrmbushjes sė standardeve Ministrat e Jashtėm tė Bashkimit Evropian kanė kėrkuar nga Prishtina qė tė vazhdojė me pėrmbushjen e standardeve, ta luftojė krimin e organizuar dhe ta pavarėsojė sistemin gjyqėsor. Nė takimin e djeshėm nė Bruksel, shefat e diplomacive tė BE-sė vendosėn tė mos i vazhdojnė negociatat me Serbinė, si dhe ta reduktojnė numrin e forcave nė Bosnjė.

Franca mbėshtetė punėn e Ahtisarit Edouard Beslay drejtor politik nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė Francės, ka thėnė sot e mėrkurė nė Prishtinė, se vendi i tij e mbėshtetė punėn e presidentit Ahtisari dhe zgjidhjen qė do ta propozojė ai pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės. Mė tej ai ka theksuar se tash ėshtė e rėndėsishme qė populli i Kosovės tė mbetet unik nė kėtė periudhė tė vėshtirė kur tė gjithė jemi duke pritur propozimin e Ahtisaarit. Pas takimeve me kryetarin i Partisė Reformiste ORA, Veton Surroi dhe kryetarin e PDK-sė, Hashim Thaēi, diplomati francez kėrkoi nga liderėt kosovarė tė punojnė shumė pėr ēėshtjen e statusit. qė do ta propozojė ai pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės. Diplomati i lartė francez kėrkoi sot nga liderėt kosovarė ruajtjen e unitetit tė brendshėm dhe angazhim mė tė madh tė tyre nė ēėshtjen e statusit. Drejtori politik nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė Francės Edouard Beslay, theksoi rėndėsinė qė ka ruajtja e unitetit tė Ekipit Negociator nė kohėn kur pritet tė publikohet propozimi i Ahtisarit pėr statusin e Kosovės. Sipas tij Franca mbėshtet punėn e presidentit Ahtisari dhe zgjidhjen qė do ta propozojė ai.“Siē e dini ju ne pėrkrahim pėrpjekjet e Ahtisarit pėr statusin e Kosovės. Unė iu thash liderėve se ėshtė e rėndėsishme qė populli i Kosovės tė mbetet unik nė kėtė periudhė tė vėshtirė, kur tė gjithė jemi duke pritur propozimin e Ahtisaarit”, ka thėnė diplomati Edouard Beslay.Kreu i PDK-sė, Hashim Thaēi, pėrgėzoi rolin e Francės nė kuadėr tė Grupit tė Kontaktit pėr Kosovėn, si dhe pėrkushtimin e saj pėr gjetjen e zgjidhjes pėr statusin e Kosovės. Thaēi nė veēanti ēmoi zotimin e diplomacisė franceze pėr rritjen e pėrkushtimit tė tyre nė kohėn kur po pritet nxjerrja e propozimit tė Ahtisarit pėr statusin e Kosovės.“Pėrgėzoj zotimin e ri tė qeverisė franceze qė pėrkushtimi tė rritet nė kėto momente vendimtare, kur po pėrgatitet nxjerrja e rekomandimeve nga Ahtisari, por edhe nė tė ardhmen e afėrt kur pritet nxjerrja e rezolutės nė Kėshillin e Sigurimit”, ka thėnė kryetari i PDK-sė, Hashim Thaēi.Ndėrkaq, kryetari i Partisė Reformiste, ORA, Veton Surroi, tha sė muajt qė vijnė do tė jenė sfidues dhe se tė gjitha subjektet politike nė kėtė proces duhet tė jenė tė bashkuara. Ēfarė do tė jetė forma e bashkimit, ėshtė ēėshtje qė duhet tė debatohet nesėr nė Grupin e Unitetit, ka thėnė Surroi. Sipas tij kosovarėt kėrkojnė unitet, posaēėrisht nga shtetet perėndimore tė GK-sė, dhe ky fakt ėshtė esencial, pasi kėta janė faktorėt qė ne konsiderojmė se janė tė nevojshėm nė kėtė proces.

Zėvendėskryeministri Haziri viziton Zvicrėn Zėvendėskryeministri, Lutfi Haziri po qėndron pėr vizitė zyrtare nė Zvicėr. Pasdite ai do tė takohet me kryetarin e qytetit tė Cyrihut, Elma Lederger, nė kuadėr tė realizimit tė projektit "Falemnderit Zvicėr", me qėllim tė falėnderimit tė Zvicrės pėr ndihmat e shumta qė ka dhėnė pėr Kosovėn. Haziri nesėr do tė takohet edhe pėrfaqėsuesit tė Agjencionit pėr Zhvillim dhe tė Drejtorisė sė Emigracionit pranė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Zvicrės.

Jovanoviq, thotė se Kosova ka vite tė tėra qė ėshtė e pavarur Kryetari i Partisė Liberal Demokratike (LDP), Ēedomir Jovanoviq, ka deklaruar mbrėmė nė Jagodinė, gjatė fushatės elektorale, se Kosova me vite tė tėra ėshtė e pavarur nga Beogradi.Prandaj "ne po duam qė asaj pavarėsie t’i japim kuptimin i cili edhe serbėve dhe shqiptarėve do t’iu mundėsojė jetė tjetėrfare, nė atė Kosovė tė pavarur nga ajo qė e kanė jetuar derisa Beogradi e ka kontrolluar atė territor". Ai ka vlerėsuar se ėshtė evidente qė politika shtetėrore ka pėsuar disfatė nė procesin e zgjidhjes sė problemit tė Kosovės. Jovanoviq ka thėnė se me anė tė partneritetit me bashkėsinė ndėrkombėtare dhe me shqiptarėt e Kosovės duhet mundėsuar krijimin e njė shoqėrie tė atillė ku do tė jetojnė tė barabartė tė gjithė qytetarėt e Kosovės. Sipas tij, shembulli i Kroacisė dhe i Bosnjės tregojnė se njė lloj i tillė i bashkėjetesės ėshtė i mundshėm.

Ministria e Mjedisit- kundėr vendbanimeve tė reja joformale Drejtues tė Ministrisė se Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor kėrkuan sot nga institucionet e Kosovės dhe Kuvendet Komunale formulimin e njė plani tė detajuar tė veprimit pėr parandalimin e vendbanimeve tė reja jo formale nė Kosovė. Kėtė kėrkesė, drejtues tė kėsaj ministrie e bėnė gjatė njė konference me gazetarė, ku prezantuan edhe rekomandime tė tjera qė i janė dorėzuar qeverisė dhe kuvendeve komunale, tė cilat kanė tė bėjnė me rregullimin e vendbanimeve jo formale nė Kosovė.

Mungon buxheti pėr zbatimin e Ligjit pėr invalidėt e luftės dhe pėr familjet e dėshmorėve Ministria e Punės dhe Mirėqenies Sociale nuk mund tė realizojė objektivat e saj pėr vitin 2007, pėr shkak tė buxhetit tė pamjaftueshėm qė i ėshtė ndarė me buxhetin e vitit tė ardhshėm. Kėsaj ministrie i janė ndarė mbi 129 milionė euro nga buxheti i pėrgjithshėm, por kjo organizatė buxhetore shpenzon mbi 93 % transfere dhe subvencione pėr skema tė ndryshme tė asistencės sociale. Ligji pėr statusin dhe tė drejtat e familjeve tė dėshmorėve, invalidėve, veteranėve dhe pjesėtarėve tė UĒK-sė dhe familjeve tė viktimave civile tė luftės, i cili ėshtė miratuar nė shkurt tė kėtij viti, nuk mund tė fillojė tė zbatohet pėr shkak tė kufizimeve buxhetore. Ministria e Punės dhe Mirėqenies Sociale ka kėrkuar qė tė paktėn tė zbatohet njė pjesė e kėtij ligji pėr invalidėt e luftės dhe pėr familjet e dėshmorėve, por as kjo nuk ėshtė e mundur nė bazė tė planifikimit tė buxhetit pėr vitin e ardhshėm. Nė njė takim pune me Komisionin pėr shėndetėsi dhe mirėqenie sociale tė Kuvendit tė Kosovės, drejtori ekzekutiv financiar nė Ministrinė e punės, Veli Lecaj, tha se nevojiten edhe 6.7 milionė euro pėr zbatimin e kėtij ligji, sepse pėr kėtė kategori janė ndarė vetėm rreth 8 milionė euro. Lecaj pohoi se fondi prej 6.7 milionė euro do tė mund tė sigurohej nė qoftė se reduktohen shpenzimet nė pozicionin e mallrave dhe shėrbimeve nė buxhetin e pėrgjithshėm tė Kosovės, pėr tė cilin janė ndarė 132 milionė euro. Kryetarja e Komisionit pėr shėndetėsi, punė dhe mirėqenie sociale tė Kuvendit tė Kosovės, Fatmire Mulhaxha –Kollēaku, tha se nė dokumentin e projektbuxhetit tė vitit 2007 nuk janė arsyetuar pozicionet e ndarjeve buxhetore. Projektbuxheti i vitit 2007, prej rreth 717 milionė eurosh, nuk lejon shumė ndryshime dhe plotėsime nė fazėn e amendamentimit, pėr shkak tė kufizimeve buxhetore qė janė rekomanduar edhe nga Fondi Monetar Ndėrkombėtar.

Fillon fushata kundėr diskriminimit tė femrave nė punė Rrjeti i grave sindikaliste tė Kosovės ka filluar sot fushatėn kundėr diskriminimit tė gruas nė punė. Zyrtare tė kėtij rrjeti, pas anketave tė bėra nė shumė sektorė tė tregut tė punės, konstatojnė se nė Kosovė ka diskriminim nė vendet e punės. Fushata e cila do tė mbahet nė 7 regjionet e Kosovės ka pėr qėllim vetėdijesimin e gruas pėr mbrojtjen e pozitės sė saj nė rast diskriminimi.

Imzot Dodė Gjergji, ipeshkv i ri i Ipeshkvisė sė Kosovės
Prishtinė/Vatikan, 12 dhjetor 2006 - Nga Papa Benedikti XVI, ipeshkv i ri i Ipeshkvisė sė Kosovės ėshtė emėruar Imzot Dodė Gjergji. Ai nė kėtė post zėvendėson ipeshkvin e gjertanishėm Zef Gashi, i cili kėtė detyrė e ushtroi pėrkohėsisht pas vdekjes sė Imzot Mark Sopi. Imzot Dodė Gjergji ka lindur mė 1963 nė Stubėll tė Epėrme Komuna e Vitisė. Dy vitet e para tė shkollės fillore i kreu nė Stubėll 1970 1972, kurse pjesėn tjetėr nė Bibaj tė Ferizajt. Gjimnazin klasik nė PAULINUM nė Suboticė 1982. Fakultetin Filozofiko teologjik nė Seminarin Interdioqezan tė Zagrebit 1988. U shugurua meshtar nga duart e Imzot Nikollė Prela mė 1988 nė Zym dhe pastaj u emruara me detyrė tė posaēme pėr tė punuar pranė ipeshkėit Imzot Prelės nė pėrgatitjen pėr botim tė teksteve liturgjike. Nė vitin 1991 u transferua nė Zagreb, nė detyrėn e pėrkujdesit baritor tė besimtarėve shqiptarė. Me angazhimin e tij, nė vitin 1992 u themelua zyrtarisht Misioni Katolik Shqiptar nė Kroaci. Mė 1994 arqipeshkvi i atėhershėm i Shkodrės Imzot Franė Illia e emėroi famullitar nė Famullinė e Shėn Eufemisė nė Kallmet (Shqipėri). Nė janar tė viti 2000, Ati Shenjt Gjon Pali II. p.p. e emėroi Administrator Apostolik tė Dioqezės sė Sapės (Shqipėri). Pėrveē detyrave tė tij nė Dioqezėn e Sapės aktualishtė ushtron detyrėn e Presidentit tė Caritasit Kombėtar nė Tiranė dhe nė tė njėjtėn kohė ėshtė sekretar i pėrgjithshėm i Konferencės Ipeshkvnore tė Shqipėrisė. Pranė tė njėjtės konferencė drejton komisionin pėr Ekumenizėm dhe dialog ndėrfetar. Mė 25 nėntor u emėrua Ipeshkv i Ipeshkėvisė sė Sapės nė Shqipėri kurse pėr Ipeshkv u shugurua mė 5 janar 2006! Nė Tiranė takohen ministrat e Mbrojtjes sė Kartės sė Adriatikut Nė Tiranė sot do tė mbahet takimi i Ministrave tė Mbrojtjes tė vendeve tė Kartės Adriatik 3, tė cilėt synojnė tė bėhen anėtare tė NATO-s. Nė takim do tė marrin pjesė zyrtarė tė NATO-s, Pentagonit dhe vendeve tė aleancės. Ministri i Mbrojtjes, Fatmir Mediu, ka thėnė se pėr plotėsimin e standardeve tė anėtarėsimit, deri nė samitin e ardhshėm tė NATO-s duhet punuar me ritėm tė lartė. Nė takim do tė marrė pjesė edhe nėnsekretari amerikan i Mbrojtjes, Daniel Fata.

BE shpreh shqetėsimin pėr shkak tė klimės politike nė Shqipėri nė prag tė zgjedhjeve vendore
Bruksel, 12 dhjetor 2006 - Kėshilli i Ministrave i Bashkimit Europian i bėn thirrje qeverisė dhe opozitės shqiptare qė tė punojnė bashkarisht pėr tė mundėsuar zhvillimin e drejtė dhe tė lirė tė zgjedhjeve. BE shpreh shqetėsimin pėr shkak tė klimės politike qė po mbizotėron nė Shqipėri nė prag tė organizimit tė zgjedhjeve tė reja vendore. "Kėshilli i Ministrave i Bashkimit Europian i bėn thirrje qeverisė dhe opozitės shqiptare qė tė punojnė bashkarisht nė mėnyrė konstruktive pėr tė mundėsuar zhvillimin e drejtė dhe tė lirė tė zgjedhjeve tė ardhshme vendore", thuhet nė paragrafin e fundit qė iu shtua konkluzioneve pėrfundimtare tė takimit tė ministrave tė jashtėm tė BE sė. Ndėrsa opozita thotė se do t'i bojkotojė zgjedhjet, komisionari i BE-sė pėr Zgjerimin, Oli Rehn, se e shkurajonte bojkotin, pėr sa kohė qė mund tė respektohen standardet ndėrkombėtare. Megjithatė Ren theksoi se nga tė gjitha forcat politike nė Shqipėri pret qė tė marrin pjesė nė zgjedhjet lokale.

Opozita nė Shqipėri paralajmėron mundėsinė e bojkotimit tė zgjedhjeve Forca kryesore e opozitės nė Shqipėri ka deklaruar se distancohet nga zgjedhjet pa standarte, duke paralajmėruar kėshtu mundėsinė e bojkotimit tė zgjedhjeve tė 20 janarit. Asambleja Kombėtare e Partisė Socialiste e ka miratuar njėzėri rezolutėn e Kryesisė, me tė cilėn i bėhet thirrje shumicės nė pushtet qė “t’i japė fund konfliktualitetit, me qėllim tė garantimit tė njė procesi zgjedhor tė pakontestueshėm”.

BE bllokon bisedimet me Turqinė dhe Serbinė
Bruksel, 12 dhjetor 2006 - Ministrat e Jashtėm tė BE-sė kanė rėnė dakord qė t'i pezullojnė disa nga 35 kapitujt, qė Turqia duhet t'i pėrmbushė pėr t'u bėrė anėtare e Bashkimit Evropian. Ky vendim u mor si ndėshkim i Turqisė, pas moshapjes nga ana e saj tė porteve dhe aeroporteve pėr Qipron, anėtare e Bashkimit Evropian. Ministrat e Jashtėm tė BE-sė vendosėn po ashtu tė mos i vazhdojnė negociatat me Serbinė, dhe u dakorduan t'i reduktojnė forcat e BE-sė nė Bosnjė. Negociatat me Serbinė u pezulluan pasi Beogradi nuk i arrestoi tė dyshuarit kryesorė pėr krime lufte, por disa vende kėrkuan qė ky vendim tė rishikohet pas zgjedhjeve tė 21 janarit nė Serbi.

...nga aktivitetet brenda partive:

Daci kėrkon kompromis pėr Kėshillin e Pėrgjithshėm Kandidati humbės nė garėn pėr kryetar tė LDK-sė, Nexhat Daci, i ka dėrguar dje vonė njė letėr kryetarit tė ri tė partisė, Fatmir Sejdiut, me tė cilėn ka kėrkuar kompromis pėr Kėshillin e Pėrgjithshėm. “Vetėm njė marrėveshje kompromisi do ta shpėtonte LDK-nė nga ndarja”, thuhet nė letėr. Mirėpo, Sejdiu ka thėnė se Kuvendi e ka kryer punėn nė tėrėsi, dhe nuk ka ndryshim tė vendimeve.

Alush Gashi ende konsideron se mund tė arrihet pajtimi nė LDK
Prishtinė, 12 dhjetor 2006 - Shefi i Grupit Parlamentar tė LDK-sė, Alush Gashi, qė ishte paralajmėruar si kandidat pėr kreun e partisė, vlerėson se pjesa e parė e Kuvendit VI kishte zhvillimin mė tė mirė, ndėrkaq pjesa nė vazhdim ishte shoqėruar me dhunė nuk ishte nė frymėn e LDK-sė dhe nė kundėrshtim tė plotė me programin dhe vullnetin e anėtarėsisė sė LDK-sė. Gashi tha se ēėshtja e nėnshkrimeve ishte thelbi i polarizimeve dhe arsyeja qė ai e kishte paralajmėruar kandidaturėn. "Kam bėrė vėrejtje konstruktive qė ēėshtja e nėnshkrimeve tė mos bėhet pjesė e vendimeve tė Kuvendit", tha ai. Nė anėn tjetėr ai thotė se nuk ėshtė i shqetėsuar pėr faktin se nuk ėshtė pjesė e vendimeve. "Kam qenė prej 17 viteve nė strukturat mė tė larta tė partisė, dhe kam qenė i pėrzgjedhuri dhe i preferuari i Presidentit Rugova deri nė vdekjen e tij", tha Gashi duke mbetur kėmbėngulės nė qėndrimin se do tė vazhdojė punėn konstruktive nė Kuvendin e Kosovės. Mundėsinė e krijimit tė njė partie tė re nga pėrkrahėsit e Dacit, ai nuk e sheh si zgjidhje, pasi siē thotė dallimet nuk janė konceptuale, dhe se situata mund tė tejkalohet. Ai vlerėson se edhe presidenti Sejdiu duhet tė reflektojė ndaj situatės sė krijuar dhe tė gjinden zgjidhje. Gashi vlerėson se nė kėtė moment ėshtė e dobishme qė Fatmir Sejdiu nuk duhet qė tė largohet kėto ditė nga posti i kryetarit tė LDK-sė, duke kėrkuar mirėkuptim nga bashkėsia ndėrkombėtare.


LAJMET
E hėnė 11 dhjetor 2006
KFOR fillon nesėr aksion kontrolli nė veri tė Mitrovicės
Nis ndėrtimi i Laboratorit tė veterinarisė dhe ushqimit nė Kosovė
Degėt e LDK-sė nė mėrgim kontestojnė pėrbėrjen e Kėshillit tė Pėrgjithshėm
Politikanė e ekspertė favorizojnė proporcionalin me lista tė hapura
Sejdu: Lista e KP tė LDK-sė nuk ndryshohet dhe Kuvendi ka marrė fund
KFOR-i italian dhuroi naftė pėr autoambulancat e Pejės
Projektligji pėr Memorialin e Ibrahim Rugovės shqyrtohet mė 14 dhjetor nė Kuvend
Shqiptarėt e "Luginės!!!?" merren vesh tė dalin nė zgjedhje me listė tė pėrbashkėt
Nė Gjonaj tė Hasit Vidhen ditarėt e klasave


....pak mė hapur:

BE kėrkon mė shumė punė pėr implementimin e standardeve
Bruksel, 11 dhjetor 2006 - Ministrat e Jashtėm tė Bashkimit Evropian kanė pėrpiluar tė hėnėn dokumentin pėrfundimtar, me ē’rast kanė kėrkuar mė shumė pėrpjekje pėr pėrmbushjen e standardeve tė vėra nga bashkėsia ndėrkombėtare nė Kosovė.

Nė prag tė festave tė fundvitit, Sejdiu ndez dritat e pemės sė Vitit tė Ri
Prishtinė, 11 dhjetor 2006 Koha 19:20 - Ndezja e kėsaj peme tashmė ėshtė njė festė tradicionale e cila do tė vazhdohet edhe mė tutje si njė traditė tė cilėn e ka krijuar kryetari i ndjerė Ibrahim Rugova, tha tė hėnėn kryetari i Kosovės Fatmir Sejdiu me rastin e ndezjes sė dritave tė pemės sė Vitit tė Ri nė prag tė festave tė fundvitit.

Ēeku: Kosova ka nevojė pėr njė partneritet tė ri social Kėtė javė do tė udhėtoj pėr Nju Jork, aty ku pritet tė vendoset pėr pavarėsinė e Kosovės. Nė seancėn e Kėshillit tė Sigurimit zyrtarisht do tė diskutohet pėr standardet. Por tani ėshtė bėrė e qartė pėr tė gjithė se vlerėsimi pėr standardet ėshtė edhe njė tregues i avancimit tė percepcionit tė ndėrkombėtarėve pėr zhvillimet nė Kosovė, tha tė hėnėn kryeministri i Kosovės Agim Ēeku nė fjalimin e rregullt javor.

Ende mbahen nė paraburgim dy persona tė arrestuar nė Kuvendin e VI tė LDK-sė
Prishtinė, 11 dhjetor 2006 - Halil Lekaj dhe Arben Geci janė duke u mbajtur nė paraburgim tė arrestuar nė Kuvendin e VI zgjedhor tė LDK-sė, ndėrsa SHPK pohon se mund tė ketė edhe arrestime tjera tė personave tė pėrfshirė nė pėrleshje.

Sejdiu hedh poshtė mundėsinė e rishikimit tė listės sė KP tė LDK-sė Kryetari i Kosovės dhe i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), Fatmir Sejdiu, tha tė hėnėn se nuk do tė ketė ndryshim tė listės sė Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LDK-sė, pasi sipas tij, Kuvendi i VI-tė i kėsaj partie ėshtė i pėrfunduar.

Sejdiu:Unė nuk jam pėrgjegjės pėr atė qė ka ndodhur Zėvendės shefi i UNMIK-ut, Stiven Shuk, ka pėrgėzuar tė hėnėn Fatmir Sejdiun me rastin e zgjedhjes nė postin e kryetarit tė LDK-sė, ndėrsa ky i fundit tha se punimet e Kuvendit VI Zgjedhor tė LDK-sė i konsideron tė pėrfunduara.

Degėt e LDK-sė nė diasporė nuk e pranojnė listėn e Sejdiut pėr Kėshillin e Pėrgjithshėm Udhėheqėsit e degėve tė Lidhjes Demokratike nė Amerikė dhe Evropė, thonė se lista e paraqitur pėr Kėshillin e Pėrgjithshėm tė LDK-sė, nga kryetari i kėsaj partie Fatmir Sejdiu, ėshtė e papranueshme pėr ta dhe kėrkojnė qė kjo tė pėrsėritet edhe njė herė.

Kryesia e vė nė shqyrtim Projektligjin pėr Memorialin Rugova Pa pėlqimin e anėtarėve tė Kryesisė qė vijnė nga radhėt e bllokut opozitar, Kryesia e Kuvendit tė Kosovės, me shumicė votash, vendosi tė hėnėn qė pėr seancėn plenare tė 14 dhjetorit, nė shqyrtim tė parė ta dėrgojė Projektligjin pėr Memorialin e ish-presidentit, Ibrahim Rugova, ndėrsa debati pėr shtyrjen e statusit, u la tė zhvillohet mė 21 dhjetor.

Qirezi ngre padi kundėr rektorit tė UP-sė Enver Hasani Qirezi ngrit padi kun"Ish-shefja e Zyrės pėr marrėdhėnie me jashtė pranė UP-sė, Bardha Qirezi, pėrmes njė komunikate pėr media tė hėnėn ka bėrė tė ditur se ka ngritur padi private kundėr rektorit tė UP-sė Enver Hasanit pėr gjashtė vepra penale tė bashkuara tė shpifjes nga neni 188, paragrafi 1 lidhur me nenin 28 paragrafi 1 i Kodit penal, pėrkatėsisht Kodit tė procedurės penale tė Kosovės.

Nesėr shpallet aktgjykimi pėr rastin e 4 austriakėve dhe 2 shqiptarėve Pas mė shumė se 100 ditė paraburgim tė katėr shtetasve tė Austrisė dhe dy shqiptarėve nga Kosova, tė cilėt akuzohen pėr falsifikim dokumentesh, Gjykata e Qarkut nė Prishtinė ka vendosur tė hėnėn qė aktgjykimin pėr kėtė rast ta shpallė tė martėn.

Incidenti nė Kuvendin e LDK-sė pasojė e ndasive tė thella, thonė qytetarėt Zyrtarėt e Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK) thanė tė hėnėn pėr Kosovapress se dy persona janė arrestuar pas pėrleshjeve fizike qė ndodhėn ndėrmjet delegatėve nė Kuvendin VI Zgjedhor tė LDK-sė, ndėrsa dy pjesėtarė tė SHPK-sė kanė pasur lėndime trupore tė cilėt janė dėrguar pėr mjekim nė QKU. Ndėrkaq, qytetarėt thonė se incidenti nė kėtė kuvend do tė reflektojė edhe tek elektorati i kėsaj partie nė zgjedhjet e ardhshme.

Ēeku uron Sejdiun me rastin e zgjedhjes kryetar i LDK-sė Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku tė hėnėn e ka vizituar kryetarin e Kosovės Fatmir Sejdiun, me ē’rast i ka pėrcjell urimet me rastin e zgjedhjes kryetar i Lidhjes Demokratike e Kosovės.

Thaēi pėrgėzon Sejdiun Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, ka uruar tė hėnėn Fatmir Sejdiun me rastin e zgjedhjes pėr kryetar tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK).

Kaidanou uron zgjedhjen e Sejdiut Shefja e Zyrės sė Shteteve tė Bashkuara nė Prishtinė, Tina Kaidanou, i ka uruar Fatmir Sejdiut, zgjedhjen nė postin e kryetarit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Lidhur me incidentin qė ndodhi nė fund tė Kuvendit Zgjedhor, qė pėrfundoi parmbrėmė vonė, Zyra amerikane ka shprehur keqardhje dhe tha se dhuna e shėmtoi Kuvendin nga ata qė ishin tė pakėnaqur me rezultatet. Ndėrkaq, Presidenti Fatmir Sejdiu ka thėnė se ky ishte njė zhvillim jo i mirė pėr partinė, por, megjithatė ai thotė se nuk ka ndarje nė LDK.

Inaugurohet ndėrtimi i Laboratorit veterinar dhe tė ushqimeve Me qėllim tė ruajtjes dhe pėrmirėsimit tė shėndetit publik nė Kosovė, kontrollit tė ushqimit sipas standardeve ndėrkombėtare, tė hėnėn nė aksin rrugor Prishtinė-Fushė Kosovė, ėshtė vėnė gurthemeli i Laboratorit veterinar dhe tė ushqimeve, i pari kėtij lloji nė Ballkan, cili pritet tė pėrfundojnė gjatė vitit tė ardhshėm.

KK e Prishtinės ndau 80 mijė euro pėr pėrmendoret e kryeqytetit Kuvendi Komunal (KK) i Prishtinės, nė projektbuxhetin pėr vitit 2007, ka ndarė 80 mijė euro fonde pėr riparimin e objekteve monumentale tė kulturės “Zahir Pajaziti” dhe “Skėnderbeu”, ndėrsa sipas zyrtarėve komunal’, shtatorja e “Nėnė Terezės” ėshtė vlerėsuar se ėshtė e re dhe nuk ka nevojė tė riparohet, por vetėm do tė mirėmbahet.

Banka Botėrore e interesuar pėr ta mbėshtetur arsimin nė Kosovė Banka Botėrore ėshtė e interesuar ta ndihmojė lėmin e arsimit, ta mbėshtes Ministrinė e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė nė pėrgatitjen e projektit tė ri, pasi dy strategjitė e arsimit dhe Strategjia Zhvillimore e Kosovės ofrojnė bazė tė mirė pėr bashkėpunim, tha pėrfaqėsuesja e Bankės Botėrore, Keiko Miwa, pas njė takimi qė pati tė mėrkurėn me pėrfaqėsuesit e MASHT-it.

Gjermania iu dhuron komunave dhe organizatave kosovare 30 automjete Ushtruesi i detyrės sė shefit tė Zyrės Ndėrlidhėse Gjermane, Bernd Kuebart, sė bashku me pėrfaqėsues tė Organizatės gjermane pėr ndihmė teknike (THW) dhe Ministrisė sė brendshme tė Gjermanisė do tė bėjė tė martėn dorėzimin e 30 automjeteve tė THW-sė organizatave dhe administratave komunale.

Filloi edicioni i gjashtė i Festivalit “Java e filmit francez” nė Kosovė Gjatė ditėve tė ardhshme, tė gjithė adhuruesit e filmit nė Kosovė, do tė kenė mundėsinė qė ta ndjekin edicionin e gjashtė tė “Javės sė Filmit Francez”, ku do tė shfaqen 6 filma artistikė, 1 film pėr fėmijė, dhe 11 filma dokumentarė, tė zhanreve tė ndryshėm, si dramė, komedi, filma tė metrazhit tė shkurtėr, etj.

Vidhen ditarėt e klasave Persona tash pėr tash tė panjohur nė Shkollėn Fillore “Pėrparimi” nė Gjonaj tė Hasit kanė vjedhur 15 ditarė tė klasave.

Brenda nėntorit janė punėsuar 23 gjakovarė Vetėm 23 tė rinj gjakovarė, prej tyre 2 femra, kanė pėrfituar gjatė muajit nėntor punėsim nga projekti i Qendrės Rajonale tė Punėsimit nė Gjakovė.

Njė i ri var vetėn
Ferizaj, 11 dhjetor 2006 (Kosovapress) - Njė i ri i moshės 17 vjeēare i ka dhėnė fund jetės duke bėrė vetėvrasje, kanė bėrė tė ditur tė hėnėn zyrtarė tė SHPK-sė nė Ferizaj.

Tadiq: Nuk do tė mashtroj, Kosova ėshtė shumė afėr pavarėsisė
Beograd, 11 dhjetor 2006 (Kosovapress) - Kryetari i Serbisė Boris Tadiq pėrsėriti se Kosova nė kėtė moment ėshtė shumė e mundshme tė bėhet e pavarur.

Shqiptarėt e Luginės nė zgjedhje me listė tė pėrbashkėt
11.12.2006 Preshevė, Medvexhe dhe Bujanoc - ( Luginė e Preshevės !!! - vrejtje e erenikut) - Partitė politike shqiptare tė Luginės sė Preshevės janė marrė vesh pėr tė dalė me njė listė tė pėrbashkėt nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare.

....hapur:

Unionit Pan-Evropian miratoi Rezolutėn pėr njohjen e Pavarėsisė sė Kosovės Nė takimin e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Unionit Pan-Evropian nė Strasburg, u miratua njė Rezolutė pėr njohjen e Pavarėsisė sė Kosovės. Me anė tė saj konfirmohet pranimi i tė drejtės sė popujve pėr vetėvendosje si parim fundamental i unifikimit tė Evropės, me ērast pranohet e drejta e Kosovės pėr pavarėsi dhe shtetėsi dhe njėkohėsisht i bėhet thirrje Bashkimit Evropian qė ta inkuadrojė pavarėsinė e Kosovės gjatė vitit 2007.

Kryeministri Ēeku bėri thirrje pėr qetėsi, durim dhe unitet Ngjarjet e javės qė lamė pas, Kryeministri Ēeku, i ka vlerėsuar tė vrullshme dhe si njė demokraci e fortė. Nė fjalimin javor, nė Radio Kosovė, Ēeku ėshtė pėrqendruar edhe nė vizitėn qė pritet ta bėjė nė Nju Jork, ku nė seancėn e Kėshillit tė Sigurimit do tė diskutohet pėr standardet. Ai nė kėtė kohė, i ka bėrė thirrje qytetarėve tė Kosovės qė tė kenė durim, qetėsi dhe unitet. Kryeministri Ēeku shpreson nė njė punė mė tė madhe tani, siē ka thėnė, pas pėrfundimit tė punėve partiake. Por nė fjalimin e tij javor mė tepėr ėshtė fokusuar nė rėndėsinė e mbledhjes sė ardhshme pėr Kosovėn tė Kėshillit tė Sigurimit. Vizita e tij nė Nju Jork, ku nė seancėn e Kėshillit tė Sigurimit do diskutohet pėr standardet, do tė jetė edhe njė ēėshtje pėr tė cilin kryeministri Ēeku thotė do tė tregojmė angazhimin tonė." Tani ėshtė bėrė e qartė pėr tė gjithė se vlerėsimi pėr standardet ėshtė edhe njė tregues i avancimit tė percepsionit tė ndėrkombėtarėve pėr zhvillimet nė Kosovė. Edhe njė herė do t’u tregojmė atyre, se jemi serioz dhe se jemi gati". Kryeministri pėrmendi se nė kėtė kohė, kur ndėrkombėtarėt shkojnė pėr festa tė fundvitit, institucionet vendore do tė punojnė edhe mė tepėr. Nė kėtė aspekt, kryeministri Ēeku pėrmendi edhe pėrgjegjėsinė pėr Kosovėn. "Tė gjithė ata qė janė zgjedhur nga vota e popullit, tė gjithė ata qė pėrfaqėsojnė mė shumė se vetėn, pra partitė politike, sindikatat, shoqatat e ndryshme, kanė pėrgjegjėsi tė tregohen tė pėrgjegjshėm. Po bėhemi dėshmitarė dhe protagonistė tė ngjarjes sė madhe tė krijimit tė shtetit tė Kosovės". Nė fund tė fjalimit tė pėrjavshėm nė Radio Kosovė, kryeministri Ēeku ka bėrė thirrje pėr qetėsi, durim dhe unitet, pasi siē tha ai, ky ėshtė rast i rrallė pėr Kosovėn, qė nuk duhet ta lėmė tė ikė.

Zv/shefi i UNMIK-ut mbėshtet vendimet e Kuvendit VI tė LDK-sė
Prishtinė, 11 dhjetor 2006 - Stiven Shuk, zėvendėskryeadministrator i Kosovės, i dha mbėshtetjen e UNMIK-ut vendimeve tė Kuvendit VI Zgjedhor tė LDK-sė, pas takimit me presidentin Fatmir Sejdiu, i sapozgjedhur nė krye tė LDK-sė. Shuk, i cili presidentin Sejdiu e uroi pėr rezultatin e zgjedhjeve qė e nxorėn atė pasardhės tė Presidentit Rugova nė LDK, tha se Kuvendi i LDK-sė kreu punėn e vet, ndėrsa shprehu keqardhjen nė njė deklaratė tė shkruar, pėr atė qė sipas tij, "fatkeqėsisht disa njerėz zgjodhėn mėnyra jodemokratike tė shprehjes gjatė Kuvendit dhe kjo me tė vėrtetė ėshtė pėr tė ardhur keq". "Ne i mbėshtesim vendimet demokratike tė partisė dhe unė do tė bashkėpunoj me President Sejdiun dhe me kryeparlamentarin Berisha dhe tė gjithė anėtarėt e Ekipit tė Unitetit. Ka shumė punė pėr tė bėrė tani, pasi duhet tė vazhdojmė punėn e tranzicionit dhe tė vazhdojmė pėrpjekjet tona qė t'i afrojmė tė gjithė njerėzit nė Kosovė", tha Shuk, duke e siguruar Presidentin Sejdiu pėr vendimet e tij. Shuk, i pyetur se a i ka kėrkuar presidentit Sejdiu tė marrė vendim, pėr mbajtjen e njėrit nga dy postet, tha se kėtė e kanė biseduar edhe Grupi i Kontaktit dhe PSSP-ja, dhe se Presidenti e ka tė qartė se duhet ta respektojė Kornizėn Kushtetuese. Presidenti Sejdiu mohoi ēfarėdo pėrgjegjėsie pėr ngjarjet nė Kuvendin e LDK-sė. Presidenti Sejdiu tha se vendimin se cilin post do ta mbajė, do ta marrė nė procese normale, dhe se kjo do tė rregullohet ashtu qė do tė respektohen dispozitat e Kushtetutės "Jo. Unė nuk jam pėrgjegjės pėr atė qė ndodhėn. Unė jam nė njė proces tė udhėheqjes mė tė mirė tė mundshme, qė e kam bėrė. Themi edhe pėr shumicėn absolutisht ėshtė e papranueshme njė rrugė e tillė", tha ai. "Por, ne kemi pėrfunduar proceset dhe unė falėnderoj me kėtė rast edhe z.Shuk pėr qėndrimin e pėrbashkėt qė e kanė rreth kėtij procesi, dhe pėr ndihmėn qė kėta ofrojnė nė stabilitetin e pėrgjithshėm tė themi tė rrjedhave nė Kosovė dhe natyrisht njė mbėshtetje tė fuqishme proceseve demokratike qė kanė ndodhur dhe qė do tė jenė nė zhvillim e sipėr edhe nė LDK sikurse edhe nė subjektet tjera politike tė Kosovės". Presidenti Sejdiu i pyetur se a do tė ketė mos funksionim tė duhur tė institucioneve tė Kosovės nė rast se pėrkrahėsit e z.Daci mund tė tėrhiqen, tha se ajo qė ka ndodhė tė shtunėn ishte njė storie e keqe, "qė nuk duhet tė pėrsėritet asnjėherė". "Mendoj se ne kemi energjinė e pėrgjithshme tė mirė, qė tė rreshtohemi si duhet dhe bashkarisht atė energji ta shfrytėzojmė si duhet pėr proceset e reja. Unė mendoj se nuk do tė ketė ndonjė pasojė tė veēantė, pėrveē kėsaj storie qė vėrtetė ka reflektuar keq", tha Sejdiu. "Ne mendojmė se zhvillojmė dhe procedojmė me politikat e pėrgjithshme tė LDK-sė, interesi i LDK-sė ėshtė qė tė kemi stabilitet tė pėrgjithshėm dhe nė kėtė aspekt do tė japim impulset tona pozitive, qė i gjithė kapaciteti i saj nė parlament dhe qeveri tė jetė nė funksion tė mirė tė stabiliteteve dhe tė kryerjes sė detyrave", tha ai. Ndėrsa, sa i pėrket kėrkesės sė diasporės qė tė pėrsėritet pjesa e Kuvendit pėr anėtarėt e Kėshillit tė Pėrgjithshėm apo tė rishikimit tė listės, presidenti Sejdiu tha se, Kuvendi ka vendosur dhe ka marrė vendimin e vet definitiv. "Dhe unė do ta respektoj atė", tha ai. Sejdiu mohoi zėrat se ka pasur ēfarėdolloj kėrcėnimi ndaj shefit tė Grupit Parlamentar tė LDK-sė pėr dorėheqje. "Unė si kam bėrė kėrcėnime askujt. Ne jemi nė proces tė rrugėtimit, tonė normal dhe ne do tė bashkėpunojmė me tė gjitha faktorėt qė janė tė nevojshėm pėr tė ec nė realizimin e detyrave dhe objektivave qė kemi", tha Presidenti Sejdiu.

Familja e Presidentit Rugova uroi Presidentin Sejdiu si kryetar i ri i LDK-sė Familja e Presidentit Ruguva, i uron Presidentit tė Kosovės, Zotit Fatmir Sejdiu, zgjedhjen kryetar i ri i LDK-sė, me dėshirat mė tė mira qė Kosova sa mė parė tė bėhet e pavarur. "Urojmė qė LDK-ja, nėn drejtimin Tuaj, t'i ēojė mė tej proceset demokratike, veēanėrisht nė kėtė fazė shumė tė rėndėsishme pėr vendin tonė. Urojmė qė Kosova sa mė shpejt tė njihet edhe formalisht si shtet i pavarur", thuhet nė pėrgėzimet e familjes sė Presidentit Rugova.(QIK)

Krahu i Dacit ende nuk ka marrė vendim pėr hapat e mėtutjeshėm
Prishtinė, 11 dhjetor 2006 - Krahu i akademik Nexhat Dacit, as tė hėnėn nuk ka marrė ndonjė qėndrim pėr hapat e mėtutjeshėm qė do tė ndėrmarrė pas Kuvendit tė Gjashtė Zgjedhor tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), qė pėrfundoi nė mėnyrė tė dhunshme. Ndėrkohė, udhėheqėsit e degėve tė kėtij subjekti politik nga diaspora i kanė kėrkuar kryetarit Fatmir Sejdiu qė ta ndryshojė listėn e anėtarėve tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm sa nuk ėshtė bėrė vonė, pasi qė sipas tyre janė pėrjashtuar mbėshtetėsit e Dacit.

Diaspora kėrkon nga Sejdiu rishikimin e anėtarėve tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm
Prishtinė, 11 dhjetor 2006 - Defaktorizimi i LDK-s ėshtė defaktorizim i faktorit politik shqiptar, kanė vlerėsuar sot pėrfaqėsues tė degėve tė LDK-ės nė mėrgim. Pėrfaqėsues tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės dhe udhėheqės degėsh nė mėrgatė, nė njė takim me gazetarė pėr tė paraqitur pikėpamjet e tyre pas incidenteve tė dhunshme nė Kuvendin VI Zgjedhor tė LDK-sė, i kanė kėrkuar presidentit Fatmir Sejdiu, njėherit kryetar i LDK-sė, qė tė ndryshojė listėn e anėtarėve tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm. Ata janė shprehur kundėr listės sė miratuar pėr anėtarė tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm pas shpėrthimit tė dhunės, meqė nuk e pėrfaqėson nė mėnyrėn e duhur LDK-nė. Ndėrkohė, qė pėrprahėsit e Nexhat Dacit, kundėrkandidatit tė kryetarit Sejidu pėr kreun e LDK-sė, ende nuk kanė marrė vendim se ēfarė do tė bėjnė mė tutje, ndonėse ata janė mbledhur pėr tė diskutuar hapat qė duhet tė ndėrmarrin. Hafiz Gagica pėrfaqėsues i degės sė LDK-ės nė Gjermani, tha se ka hapėsirė pėr kompromis dhe kjo varet nga ana e kryetarit Sejdiu. "Njė gjė duhet ta kuptoj kryetari Fatmir Sjediu, qė defaktorizimi i LDK-ės ėshtė defaktorizimi i faktorit politik shqiptar. Ēdo formė e defaktorizimit shqiptar dobėson edhe ēėshtjen e pėrgjithshme nacionale nė prag tė zgjidhjes sė statusit politik, ne edhe ashtu jemi tė dobėsuar", tha ai.

Nė seancėn plenare e 14 dhjetorit do tė shqyrtohen shtatė projektligje
Prishtinė, 11 dhjetor 2006- Kryesia e Kuvendit tė Kosovės nė mbledhjen e saj tė sotme, tė kryesuar nga Kolė Berisha, kryetar i Kuvendit, ka vendosur qė seanca plenare tė mbahet mė 14 dhjetor, nė tė cilėn pas kohės sė paraparė pėr pyetje parlamentare, lidhur me punėn e Qeverisė sė Kosovės, do tė shqyrtohen shtatė projektligje. Pėr herė tė parė do tė shqyrtohen: Projektligji pėr memorialin e ish Presidentit Ibrahim Rugova, ai pėr Ndihmėn shtetėrore, ai pėr Trajtimin e ndėrtimeve pa leje dhe ai pėr Bletari. Pėr herė tė dytė, ndėrkaq, do tė shqyrtohen: Projektligji pėr pajisje nėn presion, ai pėr Ndryshimin dhe plotėsimin e Ligjit pėr patentim, si dhe ai pėr Sigurinė nė komunikacionin rrugor. Nė po kėtė seancė do tė shqyrtohet Projektplani Hapėsinor i Kosovės 2005 2015, si dhe propozimi i Komisionit pėr Ēėshtje Gjyqėsore, Legjislacion dhe Kornizė Kushtetuese pėr emėrimin e Avokatit tė Popullit (pėr emėrimin e zėvendėsit tė tij kryesor, sipas pėrfundimit tė Kuvendit, pėr konsultime shtesė). Pas njė debati tė gjatė tė anėtarėve tė Kryesisė, ėshtė vendosur qė nė seancėn e 14 dhjetorit tė debatohet pėr raportin e Komisionit Evropian pėr Ēėshtjen e Kosovės (sipas kėrkesės sė Grupit Parlamentar tė PDK sė). Lidhur me kėrkesėn e Grupit Parlamentar pėr Integrim, qė nė seancėn e radhės tė debatohet lidhur me shtyrjen e vendimit pėr zgjidhjen e statusit politik tė Kosovės, Kryesia ka vendosur qė ēėshtja tė shtrohet nė seancėn e 21 dhjetorit, duke e autorizuar kryeparlamentarin Berisha, qė tė akordohet me presidentin Sejdiu dhe anėtarėt e tjerė tė Grupit Negociator, qė tė jenė tė pranishėm nė seancė. Ėshtė pėrkrahur edhe kėrkesa tjetėr e Grupi parlamentar tė PDK sė pėr tė debatuar (nė ndonjėrėn nga seancat vijuese) pėr gjendjen energjetike nė Kosovė, por Kryesia ka vendosur qė tė kėrkojė nga Ministria e Energjetikės dhe Minierave, njė material bazė pėr diskutim, sa i pėrket gjendjes aktuale dhe asaj qė pritet nė energjetikėn e Kosovės. Sa i pėrket kėrkesės sė PDK sė qė nė seancėn plenare tė radhės tė debatohet pėr krimet e bėra (nė Kosovė) nga sistemi komunist prej vitit 1945 deri 1999, Kryesia ka vlerėsuar se pėr ēėshtjen nevojiten konsultime tė grupeve parlamentare, pėr tė proceduar konform Rezolutės sė Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės, pėr krimet e sistemit nė ish vendet komuniste.

Diskutohet sistemi zgjedhor Kosova pas statusit duhet tė aplikojė sistemin proporcional tė zgjedhjeve me lista tė hapura, edhe pse hapja e listave mund tė shkaktojė vėshtirėsi serioze nė realizmin me sukses tė procesit zgjedhor,- kėshtu thanė sot nė Prishtinė pėrfaqėsues tė partive politike nė njė konferencė tė organizuar nga Partia Demokratike e Kosovės. Por ekspertėt vlerėsojnė se nė Kosovė duhet tė zbatohet njė sistem i kombinuar i zgjedhjeve, nė mes tė sistemit proporcional dhe atij tė shumicės, qė sipas tyre, mund tė ishte i pranueshėm edhe nga subjektet politike.

Protestė para zyrės regjionale tė AKM-sė Dhjetėra punėtorė tė NHT “Theranda” protestuan tė hėnėn para Zyrės regjionale tė AKM-sė nė Prizren duke kundėrshtuar veprimin e AKM-sė pėr bashkėngjitjen e zyrave administrative fituesit tė tenderit tė hotelit “Theranda”, qė nuk ishin tė parapara nė tenderin pėr privatizimin e hotelit qė gjendet nė qendėr tė qytetit, derisa objektet e administratės janė qindra metra larg tij.

Gjermania zotohet se do tė angazhohet nė arritjen e zgjidhjes pėr Kosovėn Gjermania zotohet se do tė ketė angazhim tė plotė gjatė presidencės 6 mujore tė BE-sė qė tė arrihet njė zgjidhje pėr Kosovėn. Qėndrimin e Berlinit e ka vėrtetuar nė Prishtinė shefi i zyrės gjermane nė Kosovė, Eugen Uollfart, i cili nė njė intervistė pėr Radion Kosovėn, ka sugjeruar njė pėrkrahje mė tė madhe tė popullatės pėr administratėn ndėrkombėtare dhe institucionet vendore, nė mėnyrė qė me sukses tė arrihet zgjidhja e statusit tė Kosovės. Gjermania nga 1 janari merr presidencėn e radhės tė Bashkimit Evropian.

Muhamed Junus- fitues i Nobelit pėr Paqe Ekonomisti nga Bangladeshi, Muhamad Junus, qė dje e mori ēmimin Nobel pėr Paqe, tha se shpreson se ky shpėrblim do tė inspirojė "nisma tė fuqishme" pėr luftimin e varfėrisė nė botė. Nė fjalimin e tij gjatė ceremonisė sė dorėzimit tė ēmimit, zoti Junus tha se paqja po kėrcėnohet nga rendi jo i drejtė ekonomik, social dhe politik. Fituesit e tjerė tė ēmimit Nobel pėr kėtė vit, ndėr tė cilėt edhe shkrimtari turk, Orhan Pamuk pėr letėrsi, ēmimet i morėn nė ceremoninė qė u organizua nė Stokholm tė Suedisė.

Koshtunica akuzon Ahtisarin Kryeministri i Serbisė, Vojisllav Koshtunica, ka akuzuar tė dėrguarin e Kombeve tė Bashkuara pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari, se nuk ka dėnuar ende terrorizmin nga shqiptarėt nė Kosovė.Agjencia AP informon se Shtetet e Bashkuara dhe fuqitė perėndimore presin qė vendimi i ardhshėm i KB, qė do tė bėhet pas propozimit tė zotit Ahtisari, tė rezultojė me pavarėsi tė kushtėzuar pėr Kosovėn. Kėto vėrejtje dje i pėrsėriti edhe presidenti i Serbisė, Boris Tadiq, duke thėnė se "asnjė vend normal nuk e jep njė pjesė tė territorit tė tij", por pranoi se "gjasėt janė tė mėdha qė Kosova tė bėhet e pavarur".

Nagorni Karabahu miraton Kushtetutėn pro pavarėsisė
Jerevan, 11 dhjetor 2006 - Krahina e Azerbajxhanit Nagorni Karabah ka miratuar tė hėnėn me shumicė votash Kushtetutėn pro pavarėsisė, pas shpalljes sė rezultateve tė referendumit tė djeshėm.

Vdiq diktatori kilian Pinoēet Diktatori i Kilit, Augusto Pinoēet, vdiq dje nė njė spital nė Santiago, nė moshėn 91 vjeēare. Pinocet e udhėhoqi kėtė vend pėr 17 vjet me radhė, pasi nė pushtet erdhi me grushtshtet nė vitin 1973 kundėr presidentit tė atėhershėm tė zgjedhur nė mėnyrė demokratike, marksistit Salvador Alende. Nėn regjimin e Pinocet, mijėra kundėrshtarė tė juntės sė udhėhequr nga ai, ishin vrarė, burgosur nė mėnyrė ilegale ose ishin detyruar tė largoheshin nga Kili.

...nga Zėri Amerikės:

New York Times: Shqipėria, pika turistike mė e lirė pėr vitin 2007 Autori i artikullit, Matt Gross, shkruan se vitet e fundit Shqipėria ka treguar se jo vetėm ėshtė tėrheqėse pėr turistėt por edhe financiarisht e pėrballueshme pėr ta. Zoti Gross thotė se megjithėse Tirana ėshtė njė pikė fantastike pėr fillimimin e udhėtimit, ėshtė jugu i vendit ai qė ruan thesaret mė intriguese me ēmimet mė tė mira.

Pėrshkrimi fillon me Gjirokastrėn. Gazeta pėrmend faktin qė ky qytet ėshtė vendlindja e Enver Hoxhės, diktatorit tė Shqipėrisė pėr 40 vjet pas Luftės sė Dytė Botėrore dhe Ismail Kadaresė, shkrimtarit tashmė me famė botėrore, qė shpesh ėshtė pėrmendur si kandidat i Ēmimit Nobel. Gjirokastra, thuhet nė artikull ėshtė ndėrtuar nė njė faqe aq tė pjerrėt, saqė koncepti ndėrtimor ėshtė tejet sfidues pėr njė qendėr tė banuar. Pėr mė tepėr, megjithė pamjen hijerėndė tė periudhės otomane, qyteti ėshtė plot gjallėri.

Gazeta e zhvendos mė tej udhėtimin nė Sarandė, me hotelet nė buzė tė detit me njė pamje tė mrekullueshme dhe me njė ēmim prej vetėm 30 Eurosh. Sugjerimet pėr turistėt pėrfshijnė plazhin e Ksamilit dhe afėrsinė me ishullin e Korfuzit nė Greqi ku mund tė shkosh me motorskaf brenda pak minutash.

Megjithatė gazeta shkruan se perla e vėrtetė e Jugut tė Shqipėrisė ėshtė Butrinti 2 mijė e 500 vjeēar qė ėshtė banuar nga breza Ilirėsh, Grekėsh, Epirasish, Romakėsh, Bizantinėsh dhe Venecianėsh para se tė kthehej thjesht nė fshat peshkatarėsh nė fund tė shekullit tė 19-tė. Nė fjalėt e autorit tė artikullit Butrinti ėshtė njė lloj vendi qė ende pret tė zbulohet. Gėrmimet e para nė Butrint, qė UNESCO e ka shpallur si tashėgimi me vlerė botėrore, u bėnė nga Italianėt nė vitet ’20. Ata zbuluan amfiteatrin. Mė pas arkeologėt zbuluan bazilikata tė hershme tė krishtera dhe objekte tė tjera.

Ashtu si vetė Shqipėria, shkruan Nju Jork Tajmsi, ky qytet mban nė gjirin e tij thesare tė fshehta pėr kureshtarėt me ēmime tė pėrballueshme nga thuajse gjithkush.
LAJMET
E dielė 10 dhjetor 2006
Pėrleshjet fizike ndėrmjet delegatėve ndėrprenė punimet e e Kuvendit tė VI-tė Zgjedhor tė LDK-sė Zgjedhja e Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, nė kuvendin e saj zgjedhor, ka ngritur tensionet nė mesin e delegatėve tė kuvendit, pėrkatėsisht pėrkrahėsve tė Fatmir Sejdiut dhe tė Nexhat Dacit. Fill pas propozimit tė listės sė anėtarėve pėr Kėshillin e Pėrgjithshėm tė LDK-sė, tensionet dhe pakėnaqėsitė nė mesin e pėrkrahėsve tė Nexhat Dacit, kanė shpėrthyer nė pėrleshje fizike me pėrkrahėsit e kryetarit tė porsazgjedhur tė LDK-sė, Fatmir Sejdiu. Kėshtu nė sallė filloi njė pėrleshje e ashpėr fizike ndėrmjet kėtyre dy grupeve, e cila u pasua me ndėrhyrjen e forcave speciale tė Shėrbimit Policor tė Kosovės. Ende nuk dihet dimensioni i pasojave tė kėsaj pėrleshjeje. Kėshtu, Kuvendi i VI-tė Zgjedhor i ka ndėrprerė punimet.... ...njofton rtk, ndersa edhe mediat tjera bėjnė me dije poashtu:

Pasqyra e vėrtet e LDK-sė
Prishtinė, 9 dhjetor 2006
KUVENDI I DHUNSHĖM I LDK-SĖ
— Rreth orės 21.30 ka pėrfunduar komunikimi me gojė nė mes tė delegatėve tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Ata e kanė filluar njė komunikim tjetėr fare. Me karrige. Salla e Kuqe nė Pallatin e Rinisė dhe tė Sporteve nė Prishtinė pėrnjėherė u pėrmbys dhe u shndėrrua nė njė arenė tė pėrgjakshme. Kundėrshtarėt politikė brenda kėsaj partie dėshtuan qė dallimet t'i zgjidhnin me fjalė dhe u shėrbyen me mjete tė forta qė i vinin pėrdoresh nė atė moment fatkeq pėr partinė mė tė madhe nė Kosovė.Nė ato orė tė vona tė natės ndoshta vetėm Kryesia e Punės sė Kuvendit tė Pėrgjithshėm tė LDK-sė pandehte se atmosfera nė Sallėn e Kuqe ishte nė kufij tė normales dhe se mund tė pėrmbyllej pa ndonjė problem. Kurse situatėn qė gradualisht po rrėshqiste nga tė qenit nėn kontroll, presidenti Fatmir Sejdiu, i sapozgjedhur edhe kryetar i partisė, e quante "debatuese".Kjo gjendje e trilluar ka zgjatur derisa nuk e kanė pėrmbyllur njė "debat" me njėri-tjetrin ministri Agim Veliu dhe delegati Gani Geci, ku ky i fundit po bėnte be nė zot se askush nuk do tė dalė tė votojė pėr pėrfaqėsuesit e kėsaj partie nė Kėshillin Drejtues. Kėtij zotimi tė bėrė prej anės sė delegatit Geci i ėshtė pėrgjigjur ministri Veliu me "hajt dil e nalna". Geci ėshtė kthyer kah Veliu, i cili qėndronte i ulur nė rreshtin e parė tė sallės, dhe i ka thėnė "mshile gojėn bre shpiuni i Ramė Marės".

Nė anėn tjetėr tė sallės kishte dalė edhe njė vėlla tjetėr i familjes Geci dhe i ka bėrtitur ministrit Veliu, duke e quajtur "hajn". Mandej, prej kėtij momenti, pėr disa minuta me radhė nė sallė e vetmja gjė qė shihej ishin karriget e pėrmbysura dhe tė lėshuara mbi trupat e njėri-tjetrit. Kėsaj gjendjeje i kanė kontribuar edhe shumė truproja tė armatosura qė mbronin personat e rėndėsishėm qė ishin nė sallė. Disa minuta mė radhė nė Kuvendin e Pėrgjithshėm tė kėsaj partie janė dėgjuar vetėm ofshama qė rridhnin si pasojė e goditjeve tė njėpasnjėshme qė delegatėt i dhuronin njėri-tjetrit.
Mbėshtetja pėr muri i delegatėve - nga njėsia speciale e policisė
Nė gjithė kėtė kaos ka ndėrhyrė policia, e cila nė sallė ka lėshuar gaz lotsjellės, duke e vėshtirėsuar frymėmarrjen e tė pranishėmve. Sė paku disa persona tė pranishėm janė plandosur nė dyshemenė e sallės, tė cilėn e kanė skuqur me gjak.Ky konkludim tragjik i Kuvendit tė kėsaj partie ka ardhur pas demonstrimit tė fraksionit tė Nexhat Dacit kundėr njė liste, e propozuar pėr Kėshill Drejtues nga kryetari i LDK-sė, Fatmir SejdiuAta ishin krejtėsisht tė pakėnaqur me 70 emrat e propozuar nga Sejdiu, pėr shkak tė numrit tė vogėl tė fraksionit tė Nexhat Dacit tė pėrfshirė nė listė.

Kėshilli Drejtues i LDK-sė ėshtė dashur tė pėrbėhet nga 81 persona, tė cilėt votohen nga Kuvendi i Pėrgjithshėm. Tė drejtėn pėr t'i propozuar 70 emra i ka pasur kryetari i Partisė, kurse edhe 30 propozime tė tjera i kanė dhėnė kryetarėt e degėve tė LDK-sė. Edhe nė ketė rast krahu i Dacit ishte i hendikepuar pėr shkak se shumica dėrrmuese e kryetarėve tė degėve tė kėsaj partie i takojnė krahut tė Sejdiut. Nė kėtė mėnyrė po dėmtohej shumė rėndė krahu i Dacit, njė pjesė e tė cilėve e lėshuan Kuvendin demonstrativisht. Kėshtu vepruan njė pjesė e delegatėve tė Ferizajt, Gjilanit dhe Pejės. Tė pakėnaqur me pėrfaqėsimin nė Kėshillin Drejtues kanė qenė dhe pėrfaqėsuesit e diasporės. Posaēėrisht ata tė SHBAsė dhe Zvicrės. I vetmi qė insistonte qė tė mos vazhdonte fare puna nė Kuvend, por tė shtyhej pėr njė javė, ishte Gani Geci. Kjo kėrkesė ėshtė refuzuar nga Kryesia e Punės, tė cilėt nė njė moment e kanė zbutur zemrėn dhe kanė toleruar qė si propozime pėr Kėshillin Drejtues tė futen edhe tre pėrfaqėsues nga diaspora: njė nga SHBA-ja, njė nga Zvicra dhe njė nga vendet e Beneluksit. Por, kjo ofertė prapė nuk i ka kėnaqur kėrkesat e fraksionit tė Dacit. Ata kanė protestuar pėr mungesė tė pėrfaqėsimit dinjitoz tė LDK-sė prej qendrave tė Kosovės, ku krahu i Dacit e ka shumicėn.Nė kushte tė njė papajtueshmėrie tė plotė nga lista e propozuar prej Fatmir Sejdiut, kanė vendosur tė tėrhiqen edhe ata pak pėrfaqėsues tė Nexhat Dacit, qė janė gjetur aty. Kėshtu ka vepruar i pari Nexhat Daci, nė emėr tė tė cilit ka folur Lulėzim Zeneli. Ai ka treguar se Dacitėrhiqet nga lista, e qė pas tij janė tėrhequr tė gjithė tė tjerėt. Kjo atmosferė e tensionuar ka pėrfunduar me dhunė dhe pėrgjakje, tė cilėn situatė ka mundur ta qetėsojė vetėm ndėrhyrja e policisė. Nė skenė erdhėn njėsitet speciale policore qė kanė arrestuar disa persona tė implikuar nė pėrleshje. Prej sallės mandej janė pėrzėnė tė gjithė gazetarėt e pranishėm nė sallė, ku kanė vazhduar "punimet" delegatėt qė kishin mbetur.Ata, me procedurė tė pėrshpejtuar, nė kundėrshtim me statutin e partisė, kanė votuar me aklamacion pėr pėrfaqėsuesit e LDK-sė nė Kėshillin Drejtues. Me statut tė kėsaj partie, Kėshilli Drejtues zgjidhet me vota tė fshehta tė delegatėve.
PĖRLESHJE FIZIKE NDĖRMJET DELEGATĖVE TĖ LDK-sė …!!!
Sonte nė orėt e vona tė mbrėmjes, nė seancėn pėrmbyllėse tė Kuvendit tė VI tė LDK-sė , ka shpėrthyer njė „dy luftim“ me grushta, shqelma…ndėrmjet grupit tė delegatėve tė Fatmir Sejdiut dhe Nexhat Dacit. Ky konflikt erdhi si pasojė e pakėnaqėsisė sė delegatėve tė grupit tė Dacit, pėr mospėrfshirjen e shumicės sė figurave politike tė kėtij krahu nė listėn pėr Kėshillin e Pėrgjithshėm tė LDK-sė.

Pėr tė pasqyruar realisht kėtė atmosferė dramatike tė krijuar, nė Sallėn e Kuqe nė Prishtinė, ....besojmė qė mjaftuan keto informacione pa pasur nevojė ilustrimi me fotot nga ato momente dramatike tė cilat na erdhen dhe vazhdojnė tė vijnė nė adresen e erenikut
LAJMET
E shtunė 09 dhjetor 2006
Nuk duhet tė ketė shtyrje tė sėrishme tė statusit, thotė Ryker
KFOR-i dhe SHPK-ja vendosin pika kontrolli tė shumta nė Drenicė
Dodė Lucaj arrestohet nė Aeroportin e Vjenės
Licencimi i universiteteve private edhe kėtė vit vazhdon tė zvarritet
Makolli: Kosova po ballafaqohet me trafikim tė brendshėm tė qenieve njerėzore
Tė hėnėn pėrurohet rruga Carrabreg -Voksh-Junik
Kryetar i LDK-sė zgjidhet Fatmir Sejdiu
Zbulohet busti i patriotit, Musa Shehzade


...pak mė hapėt:

Nuk duhet tė ketė shtyrje tė sėrishme tė statusit, thotė Rykern
Prishtinė, 9 dhjetor 2006 - Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker, tha gjatė njė takimi joformal tė ministrave tė Jashtėm tė vendeve tė Procesit tė Kooperimit tė Evropės Juglindore nė Rijekė, se nuk duhet tė ketė shtyrje tė sėrishme pėr pėrcaktimin e statusit tė ardhshėm politik tė Kosovės.

Kryetar i LDK-sė zgjidhet Fatmir Sejdiun Nė Kuvendin e Gjashtė tė LDK-sė, me votim tė fshehtė kryetar i LDK-sė u zgjodh kryetari i Kosovės Fatmir Sejdiu, me njė diferencė jo tė madhe kundėr akademik Nexhat Dacit, 189 me 160. Nė anketėn e bėrė nga Kosovapress mė 25 nėntor, (1492 Vota apo 46 %) ne tė anketuarve kanė votuar qė Fatmir Sejdiu tė jetė kryetar i LDK-sė dhe (1301 Vota apo 40 %) pėr Dacin. Dallimi ishte vetėm 6 pėr qind.

Sejdiu: Tė kemi realizim tė plotė tė mėvetėsisė sė Kosovės Kryetari i sapozgjedhur i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), Fatmir Sejdiu, tha tė shtunėn se do tė angazhohet qė tė realizojė projektin e partisė, i cili parasheh tė ndėrtojė nė baza tė demokracisė perėndimore Kosovėn dhe ardhmėrinė e saj qė gjeneratat tė kenė njė mirėqenie tė pėrgjithshme dhe tė kemi realizim tė plotė tė mėvetėsisė sė Kosovės, ajo qė, siē u shpreh ai, ka qenė alfa dhe omega e pėrcaktimit tė kosovarėve.

Sejdiu dhe Daci premtojnė vazhdimin e rrugės sė Ibrahim Rugovės Kandidatėt pėr kryetar tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės Fatmir Sejdiu dhe Nexhat Daci premtuan se do tė vazhdojnė qė kėtė parti ta mbajnė nė rrugėn e ish-presidentit Ibrahim Rugova, dhe se prioritet do ta kenė bėrjen e shtetit tė pavarur tė Kosovės dhe forcimin e ekonomisė.

KFOR-i dhe SHPK-ja vendosin pika kontrolli tė shumta nė Drenicė
Drenas, 9 dhjetor 2006 (Kosovapress) Koha 12:16 - Qė nga orėt e hershme tė mėngjesit tė sotėm Drenica gjendet nėn kontroll tė jashtėzakonshėm forcave tė sigurisė, rrugėve tė saj shihen postblloqe dhe njėsite tė shumta tė KFOR-it dhe SHPK-sė duke kontrolluar veturat, udhėtarėt si dhe janė bėrė disa bastisje nė familje nė kėrkim tė armeve.

Makolli: Kosova po ballafaqohet me trafikim tė brendshėm tė qenieve njerėzore Zyrtarėt e Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut (KMDLNJ) thanė pėr Kosovapress se trafikimi i qenieve njerėzore nė Kosovė ka marrė pėrmasa tė mėdha, andaj ėshtė e nevojshme ndėrtimi i mekanizmave pėr tė luftuar dhe parandaluar kėtė dukuri negative.

Licencimi i universiteteve private edhe kėtė vit vazhdon tė zvarritet Ndonėse viti i ri akademik ka filluar edhe nėpėr institucione tė shumta tė arsimit tė lartė privat nė Kosovė dhe semestri i parė ėshtė nė pėrfundim e sipėr, disa prej tyre ende nuk janė licencuar ose rilicencuar, kėshtu qė edhe gjatė kėtij viti po vazhdon tradita e vonesės sė licencimit tė institucioneve tė larta tė arsimit privat.

Dodė Lucaj arrestohet nė Aeroportin e Vjenės
09.12.2006 14:19 ET Podgoricė Policia austriake ka arrestuar tė premten, nė aeroportin ndėrkombėtar tė Vjenės, Dodė Z. Lucajn...(KosovaLive)

Zbulohet busti i patriotit, Musa Shehzade
Prizren, 9 dhjetor 2006 - Ne po e shpallim haptas, nuk kemi as ma tė voglin pretendim mbi asnjė copė tokė qė nuk ėshtė e jona. Duam, pra vetėm gjithēka ėshtė tokė arbėnore, e banueshme prej njė popullsie shqiptare. Prandaj, fqinjėt tonė nuk kanė ēka druajnė prej nesh, janė fjalėt e patriotit Musa Shehzade, tė thėna nė hapje tė Lidhjes sė Dytė Shqiptare tė Prizrenit nė vitin 1943, ndėrsa dy vite mė vonė ai u pushkatua nga pushteti sllavo-komunist, pėr t’u rikujtuar sot me zbulimin e bustit nė hapėsirat e Kompleksit tė Marshit nė Prizren.(kosovapress)

Vlerėsohet lartė veprimtaria patriotike e Musa Shehzades
09.12.2006 - Prizren Historianėt shqiptarė, tė shtunėn nė njė akademi pėrkujtimore, vlerėsuan lartė kontributin patriotik tė Musa Shehzades, kryetarit tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, ndėrsa pėr veprimtarinė e tij, presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, e dekoroi me “Medaljen e Artė tė Shqiponjės”.(KosovaLive)

Tė hėnėn pėrurohet rruga Carrabreg -Voksh-Junik
Prishtinė, 9 dhjetor 2006 - Ministri i Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, Qemajl Ahmeti, kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku dhe kryetari i Kuvendit Komunal tė Deēanit, Nazmi Selmanaj, tė hėnėn pėrurojnė rrugėn rajonale Carrabreg - Voksh - Junik, tė gjatė 8.9 kilometra, e cila ėshtė realizuar nė kuadėr tė projektit tė financuar nga MTPT nė vlerė mbi 2 milionė euro dhe me participim tė komunitetit.

...hapėt:

Sejdiu: Mision im buron nga programi i LDK-sė dhe misioni largpamės i Presidentit Rugova
Prishtinė, 9 dhjetor 2006 - Kryetari i ri i LDK-sė Fatmir Sejdiu, pas fitores sė sotme me 189 vota, duke e kaluar kundėrkandidatin e tij serioz, qė mblodhi vetėm 160 vota, tha duke iu falėnderuar delegatėve se ishte njė garė qė i ka hije LDK-sė dhe se ishte njė refleksion i kulturės sė saj politike tė ndėrtuar prej dekadash. "Ishte njė garė qė shprehėm vizionin tonė pėr tė ardhmen e LDK-sė dhe kontributin e saj pėr tė ardhmen e Kosovės. Mision qė buron, nga programi i LDK-sė dhe nga misioni largpamės i Presidentit historik dr.Ibrahim Rugova", tha kryetari i sapozgjedhur i LDK-sė. "Unė do tė punoj bashkė me ju, nė realizimin e projektit tim qė e paraqita, do tė kem nevojėn e ndihmės suaj, do tė kem nevojėn qė tė nxjerrim ide tė reja plus, do tė kem nevojėn tė qeverisemi mirė, sepse projekti i LDK-sė, nuk ėshtė vetėm nė ndėrtimin e LDK-sė, dhe tė strukturimit tė saj nė bazė tė demokracisė perėndimore, por ėshtė njė projekt qė nė ēdo fazė do ta ndėrtojė Kosovėn, ardhmėrinė tonė qė gjeneratat e ardhshme ta kenė njė mirėqenie tė pėrgjithshme dhe tė kenė realizim tė plotė, tė mėvetėsisė sė Kosovės, ajo qė ka qenė alfa dhe omega e pėrcaktimit tonė, pra fillimi dhe fundi i pėrcaktimit tonė", tha Sejdiu menjėherė pas konfirmimit tė zgjedhjes sė tij kryetar i LDK-sė, nga kryetari i komisionit Skender Gashi.Jemi bashkė do tė punojmė dhe suksese tė gjithėve", pėrfundoi Sejdiu. Ndėrkaq, Nexhat Daci i ka ururar fitoren z.Sejdiu sapo ėshtė konfirmuar rezultati i votimit, dhe i ka premtuar atij pėrkrahjen. Ai po ashtu nuk ka shprehur asnjė rezervė ndaj kėtij procesi zgjedhor. "Unė e pranoj rezultatin e votimit, i uroj megjithė qenien time shėndet dhe sukses kryetarit tė ri tė LDK-sė, dhe do tė jem nė LDK, dhe gjithmonė do tė ofroj potencialin tim krijues pėr LDK-nė dhe pėr Kosovėn", tha z.Daci. "Absolutisht jam i bindur se gjithėēka nė kėtė Kuvend ka shkuar nė rregull. Nuk kam asnjė vėrejtje dhe asnjė ankesė", u shpreh Daci, ndėrsa i lutur pėr ta kometuar humbjen tha se ende ėshtė herėt pėr analiza tė atilla.

Bigrafia e Dr. Fatmir Sejdiut
Fatmir SejdiuFatmir Sejdiu u lind mė 23 tetor 1951 nė Pakashticė, komuna e Podujevės, Kosovė. Shkollimin fillor dhe tė mesėm i ka mbaruar nė Podujevė. Ka mbaruar Fakultetin e Drejtėsisė nė Universitetin e Prishtinės mė 1974, ku ka kryer edhe studimet pasuniversitare. Po nė kėtė Universitet ka mbrojtur disertacionin e doktoratės. Dr. Fatmir Sejdiu mban titullin e profesorit ordinar (Profesor Universiteti) nė Fakultetin Juridik tė Universitetit tė Prishtinės. Ka qenė profesor edhe nė Departamentin e Shkencave Politike dhe tė Administratės Publike nė Fakultetin e Filozofisė. Pėr studime tė thelluara, Prof. Sejdiu ka qėndruar nė Francė (Universiteti Paris 2 ) dhe nė SHBA (Arizona State University), ndėrsa ka pasur qėndrime mė tė shkurtra studimore edhe nė universitete tė tjera. Ka marrė pjesė nė shumė simpoziume shkencore vendore dhe ndėrkombėtare. Ka publikuar shumė punime shkencore nga fusha juridike - historike dhe juridike kushtetuese. Ėshtė autor librash tė veēantė nga kėto fusha. Fatmir Sejdiu ka qenė pjesėmarrės i Kuvendit themelues tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK) mė 23 dhjetor 1989. Nė Kuvendin e Parė Zgjedhor nė vitin 1991 ėshtė zgjedhur anėtar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm dhe mė 1992 anėtar i Kryesisė sė LDK sė, ndėrsa mė 1994 Sekretar i Pėrgjithshėm i LDK sė, detyrė tė cilėn e kryen edhe sot. Ka qenė anėtar i Komisionit Qendror pėr organizimin e Referendumit pėr Pavarėsinė e Kosovės, mbajtur mė 1991. Ka qenė ndėr njerėzit kryesorė pėr pėrgatitjen dhe organizimin e zgjedhjeve parlamentare dhe presidenciale tė Republikės sė Kosovės, qė janė mbajtur mė 1992 dhe 1998. Fatmir Sejdiu ėshtė zgjedhur deputet nė Kuvendin e Republikės sė Kosovės mė 1992 dhe mė 1998. Po kėshtu, mė 1998 ėshtė zgjedhur Sekretar i Pėrgjithshėm i Kuvendit dhe kryetar i Komisionit pėr Ēėshtje Kushtetuese. Mė 2001, nė zgjedhjet e para demokratike tė pasluftės, ėshtė zgjedhur deputet nė Kuvendin e Kosovės dhe anėtar i Kryesisė sė Kuvendit. Deputet dhe anėtar i Kryesisė sė Kuvendit ėshtė zgjedhur sėrish mė 2004. Z. Sejdiu ka qenė gjithashtu anėtar i Komisionit pėr Bashkėpunim Ndėrkombėtar dhe Integrime Euroatlantike dhe i Komisionit pėr Legjislacion tė Kuvendit tė Kosovės. Fatmir Sejdiu ėshtė zgjedhur President i Kosovės me dy tė tretat e votave tė deputetėve tė Kuvendit tė Kosovės mė 10 shkurt 2006. Nga shkurti i vitit 2006, Presidenti Sejdiu udhėheq Ekipin e Unitetit, trupin pėrfaqėsues tė Kosovės nė procesin pėr pėrcaktim tė statusit tė vendit. Nė qershor tė vitit 2006, Universiteti Shtetėror i Tiranės i akordoi Dr. Fatmir Sejdiut titullin Doctor Honoris Causa. Fatmir Sejdiu komunikon nė frėngjishte dhe anglishte. Ėshtė i martuar dhe ka tre fėmijė. Jeton nė Prishtinė.

...dhe nė fund tė lajmeve tė sotme njė lajm ga HAGA:

Sheshel vendos t’i japė fund grevės sė urisė Udhėheqėsi ultranacionalist serb Vojisllav Sheshel vendosi t’i japė fund grevės sė tij tė urisė pasi njė komision apeli i gjykatės sė Hagės plotėsoi kėrkesėn e tij pėr t’u vetėmbrojtur gjatė gjykimit. Shesheli hyri nė grevė urie mė 11 nėntor pėr tė protestuar ndaj kushteve tė gjykimit tė tij. Pėrveē kėrkesės pėr t’u vetmbrojtur, ai kishte kėrkuar gjithashtu tė drejtėn pėr tė zgjedhur kėshilltarėt e tij ligjorė dhe vizita tė pakufizuara nga bashkėshortja e tij.
LAJMET
E premte 08 dhjetor 2006
Nisin aktivitetet me rastin e ditės ndėrkombėtare pėr tė drejtat e njeriut
Kryqytetasit tė rrezikuar nga kanceri shkaku i djegies sė mbeturinave plastike
OSBE thotė se mungesa e rrymės ėshtė shkelje e tė drejtave tė njeriut
Qeveria e Malit tė Zi emėron ambasadorėt nė Tiranė e Uashington
"Onufri i Neokastrės" shfaqet nė Teatrin e Gjakovės
Surroi thotė se roli i BE-sė ėshtė i pazėvendėsueshėm
Thaēi thotė se maskat nėpėr rrugėt e Kosovės pengojnė pavarėsimin e vendit
Sejdiu: Gjyqėsori duhet tė ketė njė trajtim tė vazhdueshėm tė hulumtimit dhe qasjeve mė tė mira
Ēeku thotė se qeverinė e drejton ai e jo maskat
Ēohu: Disa ministra tė qeverisė janė pėrfshirė nė privatizimin e ndėrmarrjeve shoqėrore nė mėnyrė tė paligjshme
Shqiptarėt e Luginės...tė bindur se do t'i mbrojnė interesat e tyre nė parlamentin serb


...pak mė hapėt:

FBKSH: "Maskat" - nė shėrbim tė segmenteve antishqiptare Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar ka reaguar ndaj njoftimeve se disa pjesėtarė tė Armatės Kombėtare Shqiptare janė paraqitur me maska nė Kosovė. Zėdhėnėsi i FBKSH-sė, Gafurr Adili, ka thėnė nė njė prononcim pėr Radio Kosovėn, se personat e paraqitur tė martėn mbėma nė Gėrqinė tė Gjakovės janė tė papėrgjegjshėm dhe me ose pa vetėdije, janė nė shėrbim tė segmenteve antishqiptare.

Ruecker lut qytetarėt qė tė mos humbasin besimin nė Ahtisaarin dhe procesin e statusit Shefi i UNMIK-ut, Joachim Ruecker, shprehet i kėnaqur me pėrgjegjshmėrinė qė kanė treguar institucionet dhe populli i Kosovės karshi shtyrjes sė vendimit pėr zgjidhjen e statusit politik, dhe nė tė njėjtėn kohė, u bėri thirrje qytetarėve, qė mos humbasin besimin nė ndėrmjetėsin Martti Ahtisaari.

Thaēi: Parapolitika, edhe me maska, po dirigjon qeverinė Para-politika qė dirigjon Qeverinė e Kosovės, ka vėnė nė funksion edhe maskat, tė cilat po dalin nė rrugė pėr tė kėrcėnuar procesin, por edhe pėr t’i krijuar njė imazh tė keq Kosovės para botės, tha kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), Hashim Thaēi.

Ēeku kundėrshton ēdo lidhshmėri tė qeverisė sė tij me “maskat" -Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, mohoi tė premten ēdo mundėsi tė lidhshmėrisė sė qeverisė sė tij me personat e maskuar, qė janė shfaqur javėn e fundit nė disa fshatra tė Kosovės perėndimore, duke hedhur poshtė akuzat e liderit tė opozitės, Hashim Thaēi, qė parapolitika qė drejton qeverinė qėndron prapa maskave.

Schook e Thaēi thonė se ka ardhur koha tė dihet statusi i Kosovės Gjatė njė debati nė Malishevė, zėvendėsshefi i UNMIK-ut, Steven Schook dhe kryetari i Partisė Demokratike e anėtari i Ekipit tė Unitetit, Hashim Thaēi...thonė se ka ardhur koha tė dihet statusi i Kosovės.

Lajcak e Surroi thonė se BE duhet tė ketė rol aktiv nė Kosovė Drejtori politik i Ministrisė sė Jashtme tė Sllovakisė, Miroslav Lajcak dhe Kryetari i Partisė Reformiste ORA e anėtari i Ekipit tė Unitetit, Veton Surroi, u pajtuan qė Bashkimi Evropian duhet tė ketė rol aktiv nė procesin e pėrcaktimit tė statusit dhe nė Kosovėn e pas-statusit. Drejtori politik i Ministrisė sė Jashtme tė Sllovakisė, Miroslav Lajēak, tha tė premten se vendi i tij mbėshtet rolin e Grupit tė Kontaktit dhe punėn e emisarit tė KB-ve pėr statusin Marti Ahtisari.

Kosovės i duhet gjyqėsor i pavarur dhe transparent Edhe pėrkundėr tė dhėnave tė Programit tė Kombeve tė Bashkuara pėr Zhvillim (UNDP) se njė numėr i madh i popullit tė Kosovės besojnė qė sistemi gjyqėsor nė Kosovė ėshtė i korruptuar, kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, tė premten nė konferencėn “Gjyqėsori i Kosovės nė tranzicion, gjyqėsori si pushtet i pavarur-sfidat dhe perspektivat”, u shpreh mjaft optimist nė ndėrtimin e sistemit gjyqėsor tė pavarur dhe konsideroi se deri tani ėshtė krijuar njė strukturė e qėndrueshme e gjyqėsisė.

Afrim Aziri emėrohet drejtor menaxhues i Aeroportit tė Prishtinės
08.12.2006 Prishtinė - Bordi i Drejtorėve i Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės (ANP), emėroi tė premten nė pozitėn e drejtorit menaxhues tė Aeroportit tė Prishtinės, ish-zėvendėsdrejtorin e deritanishėm, Afrim Azirin.

Prishtinasit tė rrezikuar nga sėmundjet kancerogjene shkaku i djegies sė mbeturinave Ndonėse djegia e mbeturinave, e sidomos e plastikės, shkakton sėmundje tė rrezikshme kancerogjene, zyrtarė tė institucioneve tė Kosovės, nuk ndėrmarrin asgjė pėr evitimin e kėsaj dukurie negative, e cila mund t’u kushtojė me jetė njerėzve.

Organizata “Ēohu” shpalli qeverinė kampion pėr korrupsion Nė Ditėn ndėrkombėtare kundėr korrupsionit, organizata “Ēohu”, nėn tingujt e kėngės “Ne jemi kampion”, shpalli tė premten Qeverinė e Kosovės, kampion pėr korrupsion, me arsyetimin se “krimi i organizuar dhe korrupsioni kanė mbėrthyer institucionet kosovare”.

Ēeku vlerėson se ngritja e ēmimit tė bukės paraqet njė shqetėsim real
Prishtinė, 8 dhjetor 2006 - Pėrfaqėsuesit e Sindikatės sė Pavarur tė Agrobiznesit gjatė njė takimi tė premten me kryeministrin Agim Ēeku kanė kėrkuar qė Qeveria tė shqyrtojė mundėsitė e intervenimit pėr tė parandaluar ngritjen e ēmimit tė bukės.

603 institucione private shėndetėsore kėrkojnė licencė Shefi i divizionit tė sektorit privat tė Ministrisė sė Shėndetėsisė, Haxhi Kamberi, tha pėr KosovaLive se deri tani kanė aplikuar pėr licencim 603 institucione private shėndetėsore, 64 prej tė cilave kanė fituar licencėn, derisa 26 prej tyre u ėshtė refuzuar licenca nga Bordi pėr Licencim, sepse nuk i kanė plotėsuar kushtet pėrkatėse.

Disa tė lėnduar nė njė aksident komunikacioni
Pejė, 8 dhjetor 2006 - Nė Raushiq tė Pejės, tė premten, njė veturė e tipit “Mercedes” ėshtė pėrplasur me njė kombi “VW”, si pasojė tė gjithė udhėtarėt kanė marrė lėndime.

Njė person lėndohet nė njė aksident komunikacioni
Gjilan, 8 dhjetor 2006 - Njė 35 vjeēar ka marrė lėndime tė rėnda trupore, pasi gjatė ngasjes sė veturės, duke mos iu pėrshtatur shpejtėsisė dhe kushteve tė komunikacionit ka humbur kontrollin mbi automjetin e tij.

Pas alarmeve tė shumta nėpėr shkolla, policia identifikon dy tė dyshuar Pas mė shumė se dhjetė alarmeve kėrcėnuese, pėr kinse vendosje tė bombave nėpėr shkollat e Gjilanit, policia nė kėtė qytet ka arritur...tė identifikojė dy tė dyshuar.

Arrestohen gardianėt pse nuk treguan qė nė burg mbahej drogė Tre gardian tė Burgut tė Qarkut nė Prizren, janė arrestuar nga hetues tė sektorit kundėr drogės, qė vepron nė kuadėr tė SHPK-sė nė Prizren, pasi qė nė objektet e burgut...mbahej drogė.

Akademik Qosja u prit nga retori Bexheti
Tetovė, 8 dhjetor 2006 - Rektori i Universitetit Shtetėror tė Tetovės, prof. dr. Sadi Bexheti priti akademik Rexhep Qosjėn.

Liderėt e Luginės...tė bindur se do t’i mbrojnė interesat e shqiptarėve
08.12.2006 Lugina e Preshevės - Udhėheqėsit politik tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės, shprehen tė bindur se do tė mund t’i artikulojnė dhe mbrojnė tė drejtat e banorėve shqiptarė tė Preshevės, Medvegjės dhe Bujanocit nė legjislaturėn e re tė Kuvendit tė Serbisė.

Emėrohen ambasadorėt e Malit tė Zi nė SHBA dhe Shqipėri
08.12.2006 Podgoricė - Qeveria e Malit tė Zi ka shkelur “premtimin” qė ambasadori i kėtij vendi nė Shqipėri do tė jetė njė shqiptar, duke emėruar nė kėtė detyrė drejtorin aktual tė Radio-Televizionit tė Malit tė Zi, Radovan Milanic. Ndėrkaq, ambasador i Malit tė Zi nė SHBA do tė jetė ish-ministri i jashtėm, Miodrag Vlahovic.

“Times”: Skotland Jard konstatoi se ku ėshtė helmuar Litvinenko Londėr, 8 dhjetor 2006 - Inspektorėt e Skotland jardit arritėn tė konstatojnė se ku saktė ishte helmuar ish-agjenti i Shėrbimit federal rus tė sigurimit (FSB), Aleksandar Litvinenko, shkruan nė numrin e sotėm gazeta britanike "Times".

Craddock- komandant suprem i NATO-s pėr Evropė Gjenerali amerikan, Bantz Craddock, qė ishte komandant pėrgjegjės pėr burgun Guantanamo Bej nė Kubė, sot e mori postin e komandantit suprem tė NATO-s pėr Evropė. Gjenerali Craddock, nė kėtė post, e zėvendėsoi gjeneralin James Jones. ...nga kultura:

Kosova ka shėnuar pėrparime nė mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut
08.12.2006 Prishtinė - Ndėrsa nė Kinemanė ABC 1 nė Prishtinė, vazhdon edicioni i VII-tė i festivalit ndėrkombėtar tė filmit pėr tė drejtat e njeriut, ku pritet tė shfaqen rreth 30 filma dokumentarė pėr tė drejtat e njeriut, 12 prej tė cilėve trajtojnė temėn e tė drejtave tė njeriut nė Kosovė, OSBE-ja, Zyra e Kryeministrit dhe Ekipi i Kombeve tė Bashkuara, organizojnė tė premten (sot) njė pasdite tė veēantė.

“Onufri i Neokastrės” mbledh nė Gjakovė aktorė tė shquar shqiptarė
08.12.2006 Gjakovė - Alfred Trebicka, Bajrush Mjaku, Hadi Shehu, Hysen Binaku, e aktorė tjerė tė shquar nga gjitha trojet shqiptare, do tė prezantohen tė premten mbrėma nė skenėn e Gjakovės, nė premierėn e shfaqjes teatrore tė autorit Mehmet Kraja , “Onufri i Neokastres”.

...informacione mė tė hapura:

Ahtisari nuk do tė marrė pjesė nė mbledhjen e KS pėr Kosovėn I dėrguari i posaēėm i Kombeve tė bashkuara pėr statusin e Kosovės Marti Ahtisari nuk do tė marrė pjesė nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit me 13 dhjetor, ku do tė diskutohet pėr Kosovėn. Lajmin e ka bėrė tė ditur zėdhėnėsi i tij Remi Durlo. Shtyrja e mėtejėshme e zgjidhjės sė statusit tė Kosovės mund tė shkakton jo stabilitet plotėsues, ka tėrhequr vėrejtjen sekretari i pėrgjithėshėm i OKB-sė Kofi Anan nė raportin i cili tė mėrkurėn mė 13 dhjetor do ti prezanton Kėshillit tė Sigurimit.

Gejts: SHBA-tė kanė hyrė nė Kosovė si pjesė e NATO-s dhe do tė dalin bashkė me tė Sekretari i ri amerikan i Mbrojtjes, Robert Gejts, ka rikonfirmuar qėndrimin e Presidentit Bush pėr forcat amerikane nė Kosovė i shprehur nė korrik tė vitit 2001, se “Shtetet e Bashkuara kanė hyrė nė Kosovė si pjesė e NATO-s dhe do tė dalin bashkė me tė”. I pyetur pėr rolin e trupave amerikane pas vendimit pėr statusin, Gejts tha se duan ta pėrshpejtojnė ditėn kur mund t’i japin fund dislokimit tė trupave nė Kosovė. Zoti Gejts ka marrė shumicėn dėrmuese tė votave tė Senatit dhe mė 18 dhjetor do tė bėjė betimin si sekretar i Mbrojtjes.

"Pavarėsia e Kosovės mund tė sjellė qėndrueshmėri tė pėrhershme", tha ambasadori britanik nė Beograd
Londėr/Beograd, 8 dhjetor 2006 - Ambasadori i ri britanik nė Beograd Stiven Uordsvort deklaroi pėr BBC-nė se "pavarėsia e Kosovės mund tė sjellė qėndrueshmėri tė pėrhershme". Zgjidhja e tillė, tha ai, duhet tė pėrfshijė edhe garancionet pėr tė drejtat e komuniteteve joshqiptare dhe mbrojtjen e vendeve tė rėndėsishme fetare dhe kulturore. Njėherit diplomati britanik theksoi se nė Kosovė duhet tė ketė njė prezencė tė fuqishme ndėrkombėtar civile dhe ushtarake si mbėshtetje kėtyre synimeve. Ambasadori britanik tha se Londra mbėshtet vendimin e Ahtisarit qė propozimin e vet ta paraqesė, pa shtyrje, pas zgjedhjeve nė Serbi. Diplomati britanik tha se i kupton lidhjet emotive tė serbėve me Kosovėn, por shtoi se "status kuoja e pasigurt ėshtė e paqėndrueshme, mu sikur edhe kthimi nė statusin e Kosovė para vitit 1999. Pėr kėto janė pėrgjegjėse aksionet e forcave tė Millosheviqit, tha ambasadori britanik, cili kujtoi krizėn e refugjatėve shqiptarė nė Maqedoni, ku kishte biseduar me disa nga qindra mijėra refugjatė qė kishin pėrjetuar gjėra tė tmerrshme, tha ai.

“Ēohu” shėnon ditėn ndėrkombėtare kundėr korrupsionit Organizata pėr Demokraci, Antikorrupsion dhe Dinjitet “Ēohu”, e ka shpallur sot Qeverinė e Kosovės “Kampion nė Korrupsion”. Aktivistėt e kėsaj organizate dėrguan para dyerve tė Qeverisė, njė kupė tė stolisur me kartėmonedha , ndėrsa kryeministri Ēeku kėtė akt e cilėson me prapavijė, qė pėr synim ka zbehjen e imazhit tė qeverisė. Aktiviteti i organizatės “Ēohu”, u organizua me rastin e 9 dhjetorit ditės ndėrkombėtare kundėr korrupsionit. Institucionet e Kosovės shpesh herė janė kritikur pėr mungesė tė gatishmerisė pėr ta luftuar korrupsionit. Andaj lufta kundėr kėsaj dukurie pritet tė jetė sfida mė serioze me tė cilėn do tė ballafaqohen institucionet e vendit pas zgjidhjės sė statusit.

Thaēi akuzon “parapolitikėn” se drejton qeverinė dhe pėrdor maskat nėpėr rrugė Shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker dhe lideri i Partisė Demokratike Hashim Thaēi diskutuan sot rreth zhvillimeve nė procesin e pėrcaktimit tė statusit final dhe gjendjes aktuale tė sigurisė nė Kosovė. Thaēi shprehi shqetėsimin pėr tendencat pėr destabilizim tė gjendjes. “Parapolitika qė dirigjon qeverinė e Kosovės ka vėnė nė funksion edhe maskat qė i organizon dhe i vendos nėpėr rrugė tė Kosovės pėr tė kėrcėnuar procesin dhe pėr tė dėrguar imazh tė keq pėr Kosovėn”, tha Thaēi.Thaēi tha se nuk duhet tė ketė asnjė kompromis ndaj atyre qė punojnė kundėr pavarėsisė sė Kosovės. Ryker ndėrkaq, tha se policia po punon pėr zbardhjen e kėtyre rasteve.
Kryeministri Agim Ēeku ndėrkohė deklaroi se qeveria e Kosovės nuk qėndron pas "grupeve joformale" qė ditėt e fundit kanė dalė me maska nėpėr disa rrugė tė Kosovės. Ai tha se nė Kosovė po ndėrtohet shteti ligjor dhe shumė shpejtė do tė plotėsohet edhe infrastruktura e institucioneve tė sigurisė. “Sigurinė e tė gjithė qytetarėve tė Kosovės do ta garantojnė institucionet legjitime”, tha Ēeku. Sipas tij, grupe tė tilla janė duke e cenuar sigurinė e qytetarėve tė Kosovės. “Ēdo qytetar do tė duhej tė distancohej nga kėto grupe dhe kėto veprime tė dėmshme pėr imazhin e Kosovės” tha kryeministri.

Ēeku dhe Ryker tė sigurtė se propozimi pėr statusin do tė bėhet menjėherė pas zgjedhjeve nė Serbi
Prishtinė, 8 dhjetor 2006 - Kryeministri Agim Ēeku dhe kryeadministratori Joakim Ryker, u shprehėn tė sigurtė se Marti Ahtisari propozimin pėr Kosovėn do ta bėjė menjėherė pas zgjedhjeve nė Serbi.
Kryeministri Ēeku tha se Kosova ėshtė e gatshme pėr statusin dhe se beson nė realizimin e vullnetit tė popullit pėr pavarėsi. Sa i pėrket shtyerjes sė statusit, Ryker tha se qytetarėt e Kosovės po veprojnė nė mėnyrė tė pėrgjegjshme dhe shprehu bindjen se pakoja e z.Ahtisari do tė propozohet menjėherė pas zgjedhjeve nė Serbi.
"Ahtisari ėshtė tėrėsisht i vendosur qė kėsaj ēėshtje t'i shkojė deri nė fund", tha ai. Ndėrsa, Ēeku duke folur nė emėr tė Ekipit Negociator, tha se ata nuk e kanė humbur besimin nė procesin qė po e udhėheq z.Ahtisari.
I pyetur pėr veprimin e maskave nė vend, tė cilėt kanė ndaluar dhe legjitimuar qytetarėt nė njė pjesė tė Kosovės, Ēeku tha se grupet e tilla po e cenojnė sigurinė e Kosovės, ndėrkohė qė shteti ligjor ėshtė nė krijim e sipėr, "por shumė shpejt do tė kemi edhe njė forcė mbrojtėse, e poashtu edhe shėrbimin inteligjent", tha ai. Ēeku i ftoi qytetarėt qė tė distancohen nga grupet e atilla. Ndėrsa, Ryker tha se edhe SHPK-ja, policia e UNMIK-ut, por edhe KFOR-i janė tė autorizuara ta mbrojnė rendin dhe qetėsinė.

"Propagandė primitive" - Duke folur pėr akuzat nga kreu i PDK-sė Hashim Thaēi, i cili tha se maskat qė po veprojnė janė tė drejtuara nga parapolitika qė poashtu drejton qeverinė, Ēeku tha u pėrgjegj: "Unė jam i vetmi qė drejtoj qeverinė e Kosovės. Unė nuk e di se janė dy qeveri, pra ėshtė njė dhe unė e drejtoj atė". Ndėrsa, i pyetur pėr korrupsionin nė qeveri pas akuzave tė OJQ-sė "Ēohu" se qeveria e Kosovės ėshtė kampione e korrupsionit, Ēeku i hodhi poshtė ato akuza duke i cilsuar si njė "propagandė primitive".

Ryker e Ēeku shkojnė nė Nju Jork - Dy autoritetet kanė biesduar edhe pėr hapjen e zyrės sė Kosovės nė Bruksel dhe se ajo do tė hapet nga UNMIK-u, por sipas Ēekut gjithėēka do tė bėhet nė partneritet me institucionet e Kosovės. Ryker dhe Ēeku thanė se do tė udhėtojnė nė Nju Jork pėr tė marrė pjesė mė 13 dhjetor nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit, ku do tė raportojnė pėr Kosovėn, ndėrsa sipas z.Ryker atje do tė kenė edhe disa takime dy palėshe.
Ndėrsa, sa i pėrket transferit tė kompetencave, Kryeministri tha se nė kėtė proces nė grupe punuese ėshtė e pėrfshirė edhe opozita.
I pyetur se kush do ta nxjerrė ligjin pėr zgjedhjet, Ēeku tha se Ekipi Negociator do ta diskutojė kėtė ēėshtje javėn qė vjen, dhe se sipas pėrcaktimeve strategjike tė Ekipit, dhe sistemit qė do tė zgjedhė, qeveria do ta pėrgatisė projektligjin, qė gjithėsesi duhet ta miratojė Kuvendi.
Nė takim ėshtė biseduar edhe ēėshtja e energjisė elektrike dhe se sipas Ēekut, nėse Serbia ka vullnet tė ndihmojė qytetarėt e Kosovės, atėherė ajo sė pari duhet tė mundėsojė shfrytėzimin e rrjetit tė saj nga KEK-u pėr import tė mjaftueshėm energjetik kur kemi mundėsi dhe nėse don kėtė mund ta bėjė duke ofruara edhe rrymėn e saj me ēmim tė volitshėm. Ai tha se KEK-u ėshtė kompania e vetme vendore e licencuar pėr prodhimin dhe distribuimin e rrymės.

Ryker:Komunat me shumicė serbe do tė kenė shkallė mė tė lartė tė vetėqeverisjes Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker, ka thėnė se komunat me shumicė serbe do tė kenė shkallė mė tė lartė tė vetėqeverisjes se sa ato me shumicė shqiptare. Ryker e ka vizituar dje Mitrovicėn dhe Zveēanin, ku ėshtė takuar me kryetarė tė komunave me shumicė sebe, me udhėheqjen komunale tė Mitrovicės, si dhe Bordin kėshilldhėnės tė UNMIK-ut pėr veriun e qytetit.

Gjilan: Policia ka identifikuar dy tė dyshimtė pėr thirrjet anonime pėr bombė Pas rasteve tė shumta tė cila janė bėrė pėr vendosje tė bombave nė shkollat e Gjilanit, Policia nė Gjilan ka bėrė tė ditur se ne bashkėpunim me punėtorėt e PTK-sė ka arritur tė arrestojė dy tė rinj tė moshė sė mitur tė dyshuar pėr thirrjet anonime. Zėdhėnėsi i SHPK-sė nė Gjilan, Naser Ibrahimi tha se “pas rasteve tė shpeshtuara tė alarmeve tė rrejshme nėpėr shkolla dhe objekte tjera nė Gjilan, policia ka marr masa shtesė dhe pas hetimeve tė vazhdueshme nė bashkėpunim me PTK dhe disa qytetar, njėsiti i hetimeve tė krimit ka arritur tė identifikoj dy persona tė dyshuar tė mitur 15 dhe 16 vjeēar qė tė dy Shqiptar-Kosovar, tė cilėt dyshohet tė kėnė bėrėthirjet anonime”. Tė dyshuarit janė intervistuar dhe me urdhėr tė prokurorit janė liruar, ndaj tyre ėshtė bėrė kallėzim penal pėr alarm tė rrejshėm, rastet kanė shkuar nė gjykatė me procedurė tė rregullt, Ndėrkohė qė policia po vazhdon hetimet pėr zbulimin e disa rasteve tjera tė alarmeve tė rrejshme, ka bėrė tė ditru Ibrahimi, duke mos bėrė tė ditur identitetin e dyshuarve pėr shkak tė moshės sė tyre tė mitur. “Policia ėshtė nė kėrkim dhe ėshtė e pėrkushtuar tė ndalė veprimet kriminele qė dėmtojnė jetėn dhe pronėn e qytetarėve”, tha zėdhėnėsi Ibrahimi, duke kėrkuar nga te gjithė ata qe mund tė na ndihmojnė nė zbardhjen e kėtyre rasteve ta bėjnė kėte pa hezitim.

AER jep 1.5 milion euro pėr ndėrtimin e objektit tė Ministrisė sė Brendshme Agjencia Evropiane pėr Rindėrtim ka planifikuar qė tė ndihmojė ndėrtimin e objektit tė ri tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme me 1.5 milionė euro. Objekti i ri do tė kushtojė rreth 3 milionė e 500 mijė euro. Kjo u bė e ditur gjatė prezantimit tė planit ideor pėr ndėrtimin e kėtij objekti nė afėrsi tė stadiumit nė Prishtinė i dėmtuar nga Aleanca Veriatlantike nė vitin 1999 gjatė bombardimeve nė Kosovė.

Haxhimusa: Gjyqėsori i Kosovės funksionon nė kushte tė vėshtira Nė konferencėn me titull, “Gjyqėsori i Kosovės nė tranzicion, Gjyqėsori si pushtet i pavarur – Sfidat dhe perspektivat”, presidenti Sejdiu theksoi nevojėn e njė angazhimit tė pėrbashkėt tė tė gjithė faktorėve, me qėllim tė sundimit tė rendit dhe ligjit nė Kosovė. Kjo konferencė, ku po marrin pjesė ekspertė vendorė e ndėrkombėtarė, u organizua nga UNDP-ja dhe Kėshilli Gjyqėsor i Kosovės Edhe institucionet dhe organizatat tė ndryshme nė Kosovė pajtohen se duhet tė pėrmirėsohet dhe tė ristrukturohet sistemi i gjyqėsisė nė Kosovė. Shefi i misionit tė UNDP-sė Frode Mauring e vlerėsoi shumė tė rėndėsishme kthimin e besimit tė qytetarėve pėr institucionet e gjyqėsisė. “Besimi i publikut ėshtė njė element i rėndėsishėm drejt zbatimit tė suksesshėm tė sundimit tė ligjit. Ka shumė punė pėr t’u bėrė. Sipas njė raporti tė UNDP-sė, 44.5 % e tė anketuarve nė Kosovė kanė thėnė se ka korrupsion nė gjyqėsorin e Kosovės. Kjo ėshtė njė shifėr shqetėsuese dhe duhet tė adresohet”, tha Mauring. Kryetari i Kėshillit Gjyqėsor tė Kosovės, Rexhep Haxhimusa, pranoi se gjyqėsori i Kosovės funksionon nė kushte tė vėshtira, sepse ende ka pengesa serioze kryesisht nė ēėshtjen e legjislacionit, qė ėshtė trashėguar nga e kaluara. “Kushtet nė tė cilat punon sot gjyqėsori i Kosovės nuk janė ato qė do tė duhej tė ishin. Kėshtu duhet tė vihet nė dukje fillimisht se legjislacioni, si kusht themelor pėr funksionimin e drejtė tė gjykatave, kryesisht ka tė bėjė me njė kuadėr ligjor tė trashėguar dhe, ndonėse janė bėrė hapa shumė tė vendosur pėr ndryshimin dhe plotėsimin e tij pėr fat tė keq ende ka zbrastėsi serioze tė cilat nė njė mėnyrė reflektohen si pengesa objektive”, theksoi Haxhimusa.Ndėrkaq, presidenti Fatmir Sejdiu, vlerėsoi se pėrkundėr vėshtirėsive qė ka kaluar Kosova, ėshtė arritur tė krijohet njė bazė e mirė pėr ndėrtimin e njė gjyqėsori tė pavarur nė Kosovė. “Krahas vėshtirėsive tė mėdha qė kemi kapėrcyer kemi arritur qė tė krijojmė tani njė strukturė tė qėndrueshme e cila mund tė mbetet vetėm bazamenti i parė dhe njė nxitje pėr tė ecur nė njė kėrkesė tė re nė ndėrtimin e gjyqėsorit tė pavarur me tė gjitha tiparet e tij”, theksoi Sejdiu.

ART kėrkon aprovimin e planit kombėtar tė numeracionit Autoriteti Rregullator i telekomunikacionit e konsideron aprovimin e planit kombėtar tė numeracionit nė bazė tė rekomandimeve dhe praktikave mė tė mira evropiane, si njė nga parakushtet themelore pėr zhvillimin e mėtutjeshėm tė sektorit tė telekomunikacionit, tha kryetari i ART-sė, Anton Berisha, nė seancėn publike pėr planin e numeracionit. Kryetari i ART-sė, Anton Berisha nė kėtė konsultim, tha se njė nga detyrat e ART-sė, tė parapara me ligjin pėr telekomunikacionin ėshtė tė pėrgadisė dhe tė mbikqyrė planin kombėtar tė numeracionit dhe t’i alokojė numrat pėr operatorėt nė pajtueshmėri me kėtė plan. “Me kėtė mundėsohet liberalizimi i tregut, pėrmes eliminimit tė tė gjitha barrierave pėr investime nė kėtė sektor, rritja e kualitetit tė shėrbimeve ekzistuese, si dhe futja e shėrbimeve tė reja telekomunikuese”, tha Berisha.
Ky plan do tė mbulojė tė gjitha kombinimet e numrave dhe ART-ja do tė jetė pėrgjegjėse pėr alokimin e numrave pėr operatorėt sipas nevojės dhe qėllimeve tė planit, pra asnjė operator nuk mund tė pėrdorė kombinime numerike pa caktimin zyrtar me shkrim nga ana e autoritetit.
Njė pėrmbledhje tė planit tė numeriacionit e prezantoi, anėtari i grupit punues i kėtij plani, Burim Bivolaku. “ART-ja duhet tė marrė nėn kontroll menaxhimin e resurseve tė numeracionit, thuhet nė rekomandimet e Bankės evropiane pėr rindėrtim dhe zhvillim”, tha Bivolaku.
Baza ligjore rrjedh prej ligjit mbi telekomunikacionin ekzistojnė nen tė veēanta pėrmes tė cilave rregullohet ēėshtja e numeracionit. Neni 1 pėrcakton se ART duhet tė zbatojė direkt direktivat dhe rekomandimet e bashkėsisė evropiane dhe qė kanė tė bėjnė me numeracion.
ART para se tė bėjė aprovimin e rregullores pėr planin e numeracionit ka organizuar disa konsultime publike me operatorėt e licencuar ku janė shkėmbyer ide nė lidhje me kėtė plan. Pas fazės sė konsultimeve ky dokument do tė bėhet strukturė zyrtare pėr numeracionin e telekomunikacionit nė Kosovė.

U pėrurua deponia sanitare e Prishtinės Nė Mirash tė Kastriotit, sot u bė pėrurimi i Deponisė sanitare tė Prishtinės, e financuar nga Bashkimi Evropian dhe e menaxhuar nga Agjencia Evropiane pėr Rindėrtim. Me ndėrtimin e kėsaj deponie, pėr tė cilėn janė dhėnė 3. 5 milion Euro, BE pėrfundon projektin, e ndėrtimit tė shtatė deponive nė Kosovė, sipas standardeve Evropiane, pėr tė pėrmirėsuar menaxhimin e mbeturinave tė ngurta dhe mbrojtjen e mjedisit, tha nė ceremoninė e rastit shefi i Agjencisė Evropiane pėr Rindėrtim, Thierry Bernard- Guele. Deponitė e ndėrtuara, janė sipas standardeve ndėrkombėtare , tė cilat kosovarėt mund t’i shfrytėzojnė pa probleme deri nė 15- vjet, tha shefi i Agjencisė Evropiane pėr Rindėrtim, Thierry Bernard- Guele. “Jam i sigurt se secili kosovarė do tė kishte dėshirė tė ketė rrugė tė pastėr , fshatė tė pastėr, qytet tė pastėr, mirėpo pėr kėtė nevojitet njė punė e madhe” tha ai. Ministri i Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor, Ardian Gjini, duke falėnderuar pėr ndihmėn qė BE ka dhėnė nė kuadėr tė kėtij projekti pėr pėrmirėsimin e kualitetit tė jetės sė qytetarėve, tha se ky projekt ka rėndėsi tė madhe nė veēanti pėr Prishtinės e cila ėshtė gjeneruese e 40 pėrqind tė mbeturinave nė vend. Deponitė tashmė tė ndėrtuara nė vend , janė tė mjaftueshme, ndėrsa ministrisė nė tė ardhmėn, i mbetet qė t’i trajtoj sa mė mirė, tha ministri Gjini. Ky program gjithėpėrfshirės, ka filluar nė vitin 1999 –tė dhe sot ka pėrfundu me ndėrtimin e deponisė pėr Prishtinėn. Deponi tė tilla janė ndėrtuar edhe nė Gjilan , Prizren, Podujevė , Zveēan , Dragash dhe Kaēanik.

Ėshtė ngritur aktakuza kundėr 18 shqiptarėve tė Mal tė Zi
Podgoricė, 8 dhjetor 2006 - Porkurorja e posaēme malazeze pėr luftimin e kriminalitetit tė organizuar Stojanka Radoviq ka ngritur aktakuzėn kundėr 18 shqiptarėve nga rajoni i Malėsisė tė cilėt i ngarkon pėr "bashkim pėr veprimtari antikushtetuese dhe pėrgatitje tė veprave kundėr rendit kushtetues dhe sigurisė". Nė mesin e tė akuzuarve janė edhe pesė shtetas amerikanė, me prejardhje nga Malėsia. Nė aktkauzė thuhet se kryengritja e armatosur do tė duhej tė ndodhte me ndihmėn e pėrfaqėsuesve tė UĒK-sė sė shpėrbėrė, tė cilėt ishin caktuar pėr "bartės tė luftės nė Mal tė Zi". Siē theksohet, ata disa herė kishin ardhur nė Mal tė Zi pėr survejuar terrenin. Tė akuzuarit janė arrestuar mė 9 shtator, njė ditė para zgjedhjeve parlamentare nė Mal tė Zi, ndėrsa policia tek ata kishte gjetur njė sasi tė madhe tė armėve, pushkė, municion dhe mjete eksplozive.

...nga aktivitetet partiake tė partive politike:

Nesėr mbahet Kuvendi VI Zgjedhor i LDK-sė
Prishtinė, 8 dhjetor 2006 - Lidhja Demokratike e Kosovės (LDK) nesėr do tė zgjedhė pėr herė tė parė, pasuesin e Presidentit Ibrahim Rugova - liderit tė saj historik pėr mė se 16 vjet, nė Kuvendin VI Zgjedhor, nė prag tė 17 vjetorit tė themelimit. Kuvendi nesėr do tė zgjedhė edhe Kėshillin e Pėrgjithshėm, qė sipas propozimit aktual do tė ketė 81 anėtarė. Tė 355 delegatėve, kandidatėt pėr kreun e LDK-sė do t'u drejtohen me shpalimin e programit dhe vizionit tė tyre. Kryesia ka zyrtarizuar kandidaturėn e presidentit Fatmir Sejdiut, ndėrsa janė edhe tri kandidatura tė tjera, ajo e ish-kryekuvendarit Nexhat Dacit, anėtarit tė Kryesisė qendrore Alush Gashit dhe ajo e Ali Lajēit, kryetar i Kuvendit tė Pejės. Kryesia ka marrė vendim kohė mė parė qė tė gjithė kandidatėt duhet t'i nėnshtrohen mbledhjes sė tė paktėn 100 nėnshkrimeve tė delegatėve, por nė lidhje me kėtė procedurė ėshtė fuqia e Kuvendit qė do tė vendosė, ndėrkohė qė kushtin e pėrmendur vlerėsohet se e kanė plotėsuar dy kandidatėt e parė, z.Sejdiu dhe z.Daci, tė cilėt vlerėsohen edhe pretendentėt kryesorė pėr numrin njė tė partisė mė tė madhe nė vend. Nė kuvend do tė paraqitet edhe raporti i punės ndėrmjet dy kuvendeve, i cili do tė diskutohet nga delegatėt. Ndėrsa, pas zgjedhjes sė kryetarit tė ri tė LDK-sė, do tė zgjedhet edhe Kėshilli i Pėrgjithshėm, pėr numrin e tė cilit do tė vendosė Kuvendi, dhe sipas atij vendimi, komisioni propozues do ta paraqesė listėn e kandidatėve, ndėrkohė qė kėsaj do t'i shtohet edhe lista e propozuar pėr 30 pėr qind tė numrit tė propozuar paraprakisht. Edhe kryetari edhe anėtarėt e Kėshillit tė Pėrgjithshėm, do tė zgjidhen me votim tė fshehtė. Sipas sekretarit organizativ tė LDK-sė, Agim Krasniqi, kuvendi nuk do tė zgjasė mė shumė se njė ditė. "Gjithsesi qė Kuvend do t'i pėrmbyllė punimet brenda ditės", shprehet i bindur Krasniqi. Nga pėrbėrja e pėrgjithshme prej 355 delegatėve vetėm 30 delegate janė gra, ndėrsa qė nga mosha rinore, pėrkatėsishtė ata qė janė nėn moshėn 30 vjeēare nuk janė as dhjetė delegatė. Kuvendi i fillon punimet nesėr nė ora 10.00, nė sallėn e kuqe nė Pallatin e Rinisė dhe tė Sporteve nė Prishtinė.

...lajmshkėputje nga dje:

Shkencėtarėt: Nė Mars herė pas here shfaqet prania e ujit - Shkencėtarėt amerikanė thonė se kanė gjetur provėn mė bindėse deri tani se nė sipėrfaqen e planetit Mars herė pas here shfaqet prania e ujit. Kenneth Edgett, njė nga shkencėtarėt i cili e njoftoi kėtė zbulim tė Nasės, thotė se njė sėrė fotografish tė kanaleve nė sipėrfaqen e Marsit flet pėr ndryshime qė mund tė kenė ndodhur pėr shkak tė rrjedhjes sė ujit. Shkencėtarėt e Nasės thonė se atmosfera e Marsit ėshtė aq e rrallė dhe e ftohtė saqė nuk mund ta mbajė ujin nė gjendje tė lėngėt, por uji mund tė depėrtojė nė sipėrfaqe nga ndonjė burim i brendshėm para se ai tė ngrijė apo tė evaporohet. Prania e ujit shihet si diēka e rėndėsishme sepse uji, thonė shkecėtarėt, ėshtė i domosdoshėm pėr ekzistencėn e jetės nė njė planet.

...Intervista:

Nexhat Daci: Ndaj meje ėshtė tentuar tė ushtrohet linēimi politik

Nėse Zyra ose SHBA-tė, kanė ēfarėdo vėrejtje jam i gatshėm pėrgjithmonė tė largohem edhe nga skena politike, edhe nga ajo publike. Unė angazhohem qė LDK-ja tė mbetet unike dhe tė jetė bartėse kryesore e tė gjitha proceseve, tė jetė kurrizi i koalicionit qeverisės, duke marrė edhe postin e kryeministrit. Unė dhe zyra ime kemi shpenzuar vetėm 15 pėr qind tė buxhetit tė pėrcaktuar. Nuk do tė ketė fitues edhe humbės, sepse ne duhet tė jemi tė bashkuar rreth programit dhe rreth synimeve tona tė pėrbashkėta, qė tė jemi nė shėrbim tė popullit dhe tė gjithė qytetarėve tė Kosovės pa dallim, tha nė njė intervistė ekskluzive pėr Kosovapress, tė fundit para kuvendit zgjedhor, kandidati pėr kryetar tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK) akademik Nexhat Daci.

Kosovapress: Nė njė anketė tė bėrė nga Kosovapress, Fatmir Sejdiu avancon para jush me 6 pėr qind, ndėrsa nė deklarimet e tuaja publike jeni shprehur tė sigurt nė fitore. Ku e mbėshtetni kėtė siguri?

Daci: Mbėshtetjen e kam nga anėtarėsia e gjerė, nė letrat pėrkrahėse qė mė vijnė ēdo ditė nė adresėn elektronike, nė takimet e pėrditshme, por edhe nė numrin e bollshėm tė nėnshkrimeve tė mbledhura nė mbėshtetje tė kandidaturės sime pėr kryetar tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, dhe gjithashtu nė punėn dhe nė angazhimin tim tė deritashėm.

Kosovapress: Pėrveē Sejdiut dhe Lajqit edhe Alush Gashi ka deklaruar se do tė kandidojė pėr postin e kryetarit tė LDK-sė. Cili ėshtė kandidat mė serioz pėrball jush?

Daci: Tė gjithė i konsideroj se janė kandidatė seriozė, edhe ndonjė tjetėr i cili mund ta paraqesė kandidaturėn e tij gjatė mbajtjes sė Kuvendit zgjedhor. Pikėrisht vota e fshehtė e delegatėve tė Kuvendit tė Gjashtė tė LDK-sė do tė pėrcaktojė se kush nga kandidatėt nė kėtė moment e ka pėrkrahjen mė tė madhe.

Kosovapress: Sa ka gjasa qė ju dhe Alush Gashi tė bėni njė aleancė pėr t’i fituar zgjedhjet nė LDK karshi Sejdiut?

Daci: Jo, ėshtė e drejtė sovrane e delegatėve tė pėrcaktohen nėpėrmjet votės sė lirė. Nė kėtė tė gjithė jemi tė barabartė dhe ėshtė njė akt solemn qė duhet respektuar vetė procesi i zgjedhjes pėr postin mė tė lartė nė parti.

Kosovapress: A ėshtė duke shkuar LDK drejt ndarjes, sepse deri mė tani krahu i juaj dhe ai i Sejdiut kanė shpallur fitoren pėr ta drejtuar LDK-nė, ndėrsa njėri do tė jetė humbės?

Daci: Unė i konsideroj normale dallimet dhe pėrcaktimet pėr njėrin apo tjetrin kandidat. Theksin e vė te dallimet parimore dhe programore. Unė angazhohem pėr vazhdimėsi, pėr respektim tė gjithė asaj qė LDK-ja bėri pėr Kosovėn dhe pėr popullin e saj. Gjithashtu nė konceptin tim ėshtė demokratizimi i mėtejmė i LDK-s dhe ecja nė harmoni me kohėn duke ndjekur ato transformime qė janė karakteristikė pėr vendet me njė demokraci tė lartė.

Nuk ėshtė as nė interes tė LDK-sė, as nė interesin e Kosovės, qė LDK tė ndahet, tė fraksionohet apo tė copėzohet. Unė angazhohem qė LDK-ja tė mbetet unike dhe tė jetė bartėse kryesore e tė gjitha proceseve, tė jetė kurrizi i koalicionit qeverisės, duke marrė edhe postin e kryeministrit. Nuk do tė ketė fitues edhe humbės, sepse ne duhet tė jemi tė bashkuar rreth programit dhe rreth synimeve tona tė pėrbashkėta, qė tė jemi nė shėrbim tė popullit dhe tė gjithė qytetarėve tė Kosovės pa dallim.

Kosovapress: Nėse do tė jeni fitues i zgjedhjeve, nė cilin post institucional do tė pozicionoheni?

Daci: Do tė pėrcaktohem nė kuadėr tė asaj qė njihet si Projekti Daci, duke vazhduar me proceset e demokratizimit dhe avancimit tė tė gjitha proceseve duke vendosur njerėz tė aftė e tė pėrkushtuar, tė ndershėm dhe tė guximshėm nė vendet kyēe qė do tė ishin bartės tė zhvillimit e tė pėrparimit.

Kosovapress: Vėrehet njė afėrsi e vazhduar mes jush dhe kryetarit tė PDK-sė, Hashim Thaēi. Nė rast tė fitores suaj pėr kryetar tė LDK-sė, a do tė ndryshoni koalicionin qeverisės?

Daci: Edhe unė kam ndryshuar, por mė vjen mirė qė Hashim Thaēi ka ndryshuar shumė nė krahasim me vitet e para tė fillimit tė demokracisė nė Kosovė. Nė secilin vend konsiderohet e arritur bashkėpunimi ndėrmjet pozitės dhe opozitės, sepse ka shumė ēėshtje qė janė interes dhe synim i pėrbashkėt. Kosovapress: A do tė ishte i pari njė listėn pėr t’u shkarkuar Lutfi Haziri, derisa keni thėnė se i mungon komplet sfondi i dijes?

Daci: Dikujt vėrtet mund t’i mungojė sfondi i dijes, porse me angazhimin e pėrkushtimin e vet arrin rezultate tė cilat mbeten tė vlerėsohen se a janė tė mjaftueshme edhe mė tej tė mbetet nė postin dhe nė detyrėn qė e ka.

Kosovapress: PDK ka kėrkuar krijimin e njė qeverie gjithėpėrfshirėse, ndėrsa edhe zėvendėskryeministri Haziri pas mbledhjes sė fundit tė Qeverisė ka deklaruar se pas Kuvendit tė LDK-sė mund tė ketė ndryshime nė Qeveri. A duhet tė krijohet njė qeverisje e tillė?

Daci: Njėherė kemi prioritetin e punėve nė pėrcaktimin e statusit tė Kosovės, nė demokratizimin e mėtutjeshėm tė institucioneve, nė shtimin e pėrgjegjėsisė nė punė, nė luftimin e dukurive negative... ndėrsa Qeveria do tė jetė ajo qė e kėrkon populli, ajo dhe ata njerėz qė e gėzojnė besimin e qytetarėve.

Kosovapress: Pėr njė kohė tė gjatė ėshtė premtuar se fundi i vitit 2006 do ta gjejė Kosovėn me status tė zgjidhur, ndėrsa tani dihet shtyrja e statusit pėr vitin 2007. A ka ndodhur kjo pėr shkak se Grupi Negociator i Kosovės nuk ka treguar pėrgjegjėsinė dhe pėrgatitjen e duhur pėr t’u marrė si duhet me bėrjen e shtetėsisė sė premtuar?

Daci: Shumė rrethana kanė ndikuar nė kėtė. Edhe ajo tė cilėn po e thoni ju. Kosova qė moti ėshtė dashur ta ketė tė pėrcaktuar qartė statusin e vet e qė ėshtė Kosova shtet i pavarur e sovran. Kjo ėshtė nė harmoni me vullnetin e shprehur lirshėm tė popullit tė Kosovės, dhe kjo ėshtė e vetmja zgjidhje e drejtė qė stabilizon rajonin dhe siguron stabilitet dhe paqe afatgjate.

Kosovapress: A mendoni se do tė ndodhte kjo me pėrbėrjen e Grupit Negociator kur ishit edhe ju?

Daci: Nuk mendoj se do tė ndodhte. Pėrkushtimi ynė ka qenė tjetėr, ka qenė shumė konkret, shumė i dinjitetshėm dhe i zbatueshėm e qė respekton tė drejtat dhe liritė individuale dhe kolektive tė secilit komunitet pa marrė parasysh numrin apo pėrqindjen e tij nė Kosovė. Arsyetimi qė ėshtė dhėnė pėr shtyrjen nuk i bėn nder Kosovės as pėrfaqėsuesve tė saj.

Kosovapress: Opozita, por edhe kryeparlamentari i tanishėm Kolė Berisha, ju kanė akuzuar pėr abuzim tė buxhetit dhe luks tė tepruar lidhur me blerjen e veturės, ku keni deklaruar se lukse ka bėrė dhe po bėn edhe Kolė Berisha. Sa ėshtė e vėrtetė kjo dhe a mė shumė keni bėrė ju luks apo Berisha?

Daci: Unė dhe zyra ime kemi shpenzuar vetėm 15 pėr qind tė buxhetit tė pėrcaktuar. Asnjė shpenzim tė panevojshėm. Shpenzimet e kabinetit tim dhe tė kabinetit tė kryetarit aktual tė Kuvendit janė tė krahasueshme dhe mund tė shihen nga raporti i shpenzimeve tremujore. Deklaroj se asnjėherė stafi im politik nuk ka marrė mėditje pėr punė e udhėtim brenda Kosovės. Stafi im ka qenė nė numėr mė i vogėl se tash ky aktual, dhe jam i vetmi nga udhėheqėsit e institucioneve qė nga fillimi nė pėrcjellje e kam pasur Shėrbimin Policor tė Kosovės, dy policėt qė mė janė caktuar zyrtarisht e jo truprojat private.

Gjithashtu jam i vetmi nga udhėheqėsit e lartė qė nuk kam pasur veturė tė blinduar, nė kohėn kur edhe udhėheqėsit partiak i kishin ato tė siguruara. Shkaqet e sigurisė janė ato qė parashohin qė kryetari i Kuvendit duhet tė ketė automobilin e blinduar. Pėr presidentin, kryeparlamentarin, pėr kryeministrin, si pozicione dhe jo si individ, jo pėr Nexhat Dacin parashihen masa tė veēanta tė sigurisė.

Kosovapress: A ndjeheni i turpėruar qė pėrveē pagės sė kryeparlamentarit keni marrė edhe 2500 euro si anėtar nė Grupin Negociator, ndėrsa kėshilltari juaj ka marrė 1400 euro?

Daci: Duket ky ėshtė njė rregull i tashėm, sepse unė nė xhirollogarinė time kam marrė 1.500 euro si anėtar i Ekipit tė Unitetit tė Kosovės.

Kosovapress: Mendoni se raporti i Auditorit ka dėmtuar imazhin tuaj pėrderisa shumė parregullsi janė evidentuar edhe nė institucionet tjera tė larta?

Daci: Auditori Gjeneral i Kosovės ka bėrė raportin e tė gjeturave faktike nė bazė tė dokumentacionit qė ekziston nė Kuvendin e Kosovės. Nuk ka ndodhur qė mos tė gjendet ndonjė dokument, qė tė jetė fshehur apo tė jetė zhdukur, qė tė jetė i pėrmirėsuar apo falsifikuar. I gjithė dokumentacioni ėshtė mbajtur me saktėsi dhe pedanteri, janė shėnuar edhe tė gjitha kafetė dhe copat e ēokollatave qė janė shėrbyer mysafirėt... Nuk ka pasur asgjė pėr tė fshehur dhe nuk ėshtė konstatuar asnjė keqpėrdorim apo keqmenaxhim apo asgjė e cila nuk ishte e lejueshme apo e paraparė nė strukturėn e buxhetit tė Kuvendit tė Kosovės.

Kosovapress: Sa ėshtė real dhe a do tė ndikojė ky auditim qė ju nė kėtė fazė edhe t’i humbni zgjedhjet pėr postin e kryetarit tė LDK-sė?

Daci: Duket se ka pasur njė synim dhe njė pėrpjekje e tillė, por unė them se do tė dėshtojė, sepse mė parė ndaj meje ėshtė tentuar tė ushtrohet linēimi politik e mandej janė nxitur hulumtimet pėr kinse keqpėrdorime tė buxhetit. Si e dini kryetari i Kuvendit nuk ėshtė menaxhues as distribues i buxhetit. Kryetari nuk i nėnshkruan faturat. Unė isha pėrgjegjės nė kuadėr tė kompetencave tė mia pėr gjithė punėn e Kuvendit, dhe rezultatet janė tė prekshme, dhe mund tė shihen si nė pėrmirėsimin e cilėsisė sė punės ashtu edhe nė pėrmirėsimin e kushteve tė punės, pėr deputetėt, komisionet, grupet parlamentare dhe stafin administrativ.

Kosovapress: A ju ka shkatėrruar nė reputacion ky auditor dhe pse sipas jush ėshtė lėnė qė tė bėhet publik pikėrisht nė kėtė fazė kur ju kandidoni pėr kryetar tė partisė?

Daci: Ėshtė karakteristikė e sistemeve staliniste, unė them nga pėrvoja jonė rankoviqiste involvimi i policisė, hetuesisė e gjyqėsisė nė shkatėrrimin e personalitetit dhe individit, i cili ka pikėpamje tė ndryshme, i cili mbron vijė tė caktuar politike apo kombėtare. Megjithatė e vėrteta del nė shesh dhe faktet nuk mund tė falsifikohen aq lehtė dhe ato nuk mund tė mohohen. Ėshtė fakt se i gjithė kabineti im ka bėrė shpenzime shumė mė tė vogla krahasuar me tė tjerėt edhe nė pėrdorim tė veturave, telefonave, nė udhėtime zyrtare, nė veshmbathje apo nė dreka e darka si po thuhet, edhe pse kemi pasur volum dhe angazhime mė tė mėdha brenda periudhės sė caktuar se sa tė tjerėt, duke pėrfshirė edhe kėta tė tashmit.

Kosovapress: Ju keni deklaruar se arrestimi i ish-kėshilltarit tuaj Ahmet Alishani ėshtė i motivuar politikisht. A ka tė bėjė arrestimi tij me zgjedhjet nė LDK?

Daci: Me sa di, ai ėshtė delegat i njė nėndege apo dege kėtu nė Prishtinė ku me vite jeton e punon. Njė herė kishte njė aferė tjetėr e cila tash u hesht, ndėrsa tash akuzohet pėr porositjen e automobilit tė blinduar pėr kryetarin e Kuvendit. Kėshilltari dihet se nuk e ka atė pėrgjegjėsi, as tė blerjes, as tė shitjes, as tė nėnshkrimit tė faturave pėrmbaruese. Ai vetėm paraqet nevojat qė aprovohen apo jo me njė sistem tė pėrcaktuar qartė me ligj.

Kosovapress: Cilat janė raportet e juaja me Zyrėn amerikane nė Prishtinė, dhe a mendoni ende se shkarkimi juaj ėshtė bėrė me nismėn e kėsaj zyre?

Daci: Nuk besoj. Kjo edhe u pa edhe nė deklarimin e Departamentit tė Shtetit. Anėtarėt e Kryesisė kur ma komunikuan vendimin pėr shkarkim, paturpėsisht si arsyetim dhe argument deshėn ta njollosin me kėtė shpifje, e cila u hodh poshtė njėzėri nga Grupi Parlamentar i Lidhjes Demokratike, dhe kjo ishte pika kulminante qė mė bėri tė largohem. Nėse Zyra ose SHBA-tė, kanė ēfarėdo vėrejtje jam i gatshėm pėrgjithmonė tė largohem edhe nga skena politike, edhe nga ajo publike. Edhe unė e them se vetėm Zoti dhe Amerika na shpėtuan nga shfarosja dhe gjenocidi duke na kthyer sėrish nė jetė nė Kosovėn tonė.

Kosovapress: Cila janė raportet tuaj me nėnkryetarin e LDK-sė, Eqrem Kryeziu dhe a ėshtė ky njeriu qė ka punuar mė sė shumti pėr shkarkimin tuaj?

Daci: Deri nė momentin qė nė zyrėn time ma ka komunikuar shkarkimin nuk kam pasur asnjė tė keqe, bile disa herė me ftesė tė tij si kuadėr i LDK-sė kam shkuar nė Prizren dhe nė degėn e LDK-sė ku kam shpalosur platformėn dhe vizionin e partisė, por edhe tė institucioneve shtetėrore tė Kosovės. Nuk e di ēka e ka nxitur zellin e tij nė largimin tim, por nuk ėshtė nė karakterin tim qė askujt t’i bėjė keq, nėse nuk mundem t’i bėj mirė, dhe nuk ėshtė nė karakterin tim t’i mėnjanojė pėr ēfarėdo arsye dhe nė cilat do rrethana miqtė, shokėt, aktivistėt, bashkėpartiakėt e mi. LDK-ja ėshtė karakterizuar me frymėn tolerante tė bashkėpunimit, ndihmės dhe pėrkrahjes./marrė nga kosovapress/
LAJMET
E enjte 07 dhjetor 2006
Tėrmet me epiqendėr 20 kilometra nė veri tė Mitrovicės Instituti Sizmologjik i Kosovės, konfirmoi tė enjten se veriu i Kosovės ėshtė goditur nga njė tėrmet me magnitudė 3.3 tė shkallės Rihter, pėrkatėsisht me intensitet prej 5 ballė tė shkallės sė Merkalit, por nuk raportohet pėr dėme eventuale.

ILO ndihmon kosovarėt pėr luftimin e papunėsisė tek tė rinjtė Punėsimi i qėndrueshėm i tė rinjve paraqet njė nga angazhimet kryesore tė institucioneve kosovare, u tha tė enjten nė ceremoninė e nėnshkrimit tė “Planit aksional tė punėsimit tė tė rinjve”, nėpėrmes tė cilit Organizata Ndėrkombėtare e Punės (ILO) do tė mbėshtetė kosovarėt pėr avancimin e punėsimin tė tė rinjve dhe luftimin e varfėrisė tek kjo kategori e shoqėrisė.

Ruecker: Komunat e veriut do tė kenė njė shkallė mė tė lartė tė qeverisjes Shefi i UNMIK-ut, Joachim Ruecker ka deklaruar sot nė Zveēan, se nė propozimin pėr zgjidhjen e statusit tė tė dėrguarit special tė Kombeve tė Bashkuara pėr statusin e Kosovės, Martti Ahtisaari, komunave serbe nė veri tė Kosovės do t’u jepet njė shkallė e lartė e qeverisjes lokale.

Kosovės nuk i nevojitet njė qeveri gjithėpėrfshirėse Bujar Dugolli"Ministri i Tregtisė dhe Industrisė Bujar Dugolli nė njė intervistė dhėnė Kosovapress-it ka vlerėsuar EN nuk duhet tė quhet Ekip Negociator pasi qė negociatat kanė dėshtuar dhe rezultati i tyre ėshtė zero. Sipas tij qeverisja duhet tė vazhdojė nė koalicionin ekzistues dhe AAK nuk frikėsohet dhe nuk shpreson se mund tė ndodhė qė tė ketė koalicion qeverisės pa AAK-nė. Dugolli pohon se PDK-sė nė Drenas nuk iu ka nevojitur 90 % e elektoratit, sepse ka dėshtuar e tėra nė funksionim.

Kamberi i kėrkon Tadic-it qė tė ndėrhyjė pėr tė mbrojtur tė burgosurit shqiptarė
07.12.2006 Preshevės - Kėshilli pėr tė Drejtat e Njeriut (KDNJ) nė Bujanoc, nėpėrmjet njė letre dėrguar kryetarit serb, Boris Tadic, ka shprehur brengosjen pėr gjendjen e tė burgosurve shqiptarė nė burgjet serbe, sidomos pas trazirave tė fundit nė burgun e Nishit, ku pas ndėrhyrjes sė forcave tė xhandarmėrisė, ishin rrahur edhe disa shqiptarė, ndonėse nuk kishin qenė pjesėmarrės tė trazirave.

U bė inaugurimi i platformės elektronike mėsimore
Prishtinė, 7 dhjetor 2006 -Tė enjten nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė ėshtė bėrė inaugurimi i platformės elektronike mėsimore www.edukimi.net. Nė kuadėr tė kėtij projekti u trajnuan mė shumė se 200 mėsimdhėnės tė shkollave profesionale nga Kosova, tė cilėt morėn certifikata nė fushėn e e-Learning, gjegjėsisht tė mėsimit elektronik.

Fillon kategorizimi i objekteve hoteliere
Prishtinė, 7 dhjetor 2006 - Departamenti i Turizmit dhe Hotelerisė nė MTI, prezantoi tė enjten fillimin e kategorizimit tė objekteve hoteliere, qė ka pėr qėllim tė bėjė njoftimin rreth procedurave tė kategorizimit tė objekteve hoteliere, qė zbatohet nė pėrputhje me Ligjin mbi Veprimtaritė Hoteliere dhe Turistike, nr. 2004/16 dhe nė pėrputhje me udhėzimin administrativ, nr 30/2005, pėr licencim, klasifikim dhe kategorizim tė objekteve hoteliere.

Misioni i OSBE-sė mbėshtetė pėrdorimin e gjuhėve tė pakicave
Prizren, 7 dhjetor 2006 - Sipas raportit tė publikuar tė enjten nga OSBE-ja komunat nuk e respektojnė si duhet pėrdorimin e dy gjuhėve zyrtare, shqipe dhe asaj serbe. Raporti i bazuar nė vlerėsimin e bėrė nga ekipet komunale tė OSBE-sė, analizon gjendjen aktuale lidhur me pėrkrahjen dhe mbrojtjen e tė drejtave tė gjuhėve tė pakicave.

Boshnjako-goranėt bėhen me radio stacion lokal nė Sharr
07.12.2006 Sharr - Pos Radio Sharrit, qė ka funksionuar gjatė shtatė viteve tė pasluftės, me program tė pėrzier nė gjuhėn shqipe dhe boshnjake, Boshnjako-goranėt bėhen me radio stacion lokal nė Sharr.

Vrau tė ėmėn, pastaj plagosi kunatėn dhe veten
v07.12.2006 Shtėrpcė-Ferizaj - Njė 51 vjeēar nga Gotovusha e Shtėrpcės, dyshohet ta ketė vrarė me thikė tė ėmėn 75 vjeēare, ta ketė plagosur kunatėn 52 vjeēare dhe mė pas ka provuar tė bėjė vetėvrasje duke prerė venat, tė mėrkurėn pasdite nė shtėpinė e tij.

Gjatė vitit 2006 nė rajonin e Prishtinės u paraqitėn 640 lėndė pėr shkurorėzim Konfliktet e ndryshme, mospėrputhja e karaktereve, kushtet e vėshtira ekonomike, dhuna nė familje, ndėrhyrja e personave tė tretė nga familja dhe shoqėria, tradhtia nė bashkėshortėsi, si dhe rimartesa nga ana e njėrit bashkėshort, janė arsyet kryesore, qė po ngritin shkallėn e shkurorėzimeve nė Kosovė, thonė zyrtarė tė Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė dhe pėrfaqėsues tė Qendrės pėr punė sociale.

Nė Rozhajė mbahen “Ditėt e kulturės sė pakicave”
07.12.2006 Rozhajė - Nė organizimin e Qeverisė sė Malit tė Zi, pėrkatėsisht tė Ministrisė mbi tė Drejtat e Njeriut dhe tė Pakicave, nė nga data 8 deri mė datė 10 dhjetor, mbahen takimet tradicionale “Ditėt e kulturės sė pakicave”, me moton “Pasuria e dallimeve”.

Korrupsioni lulėzon nė Malin e Zi, pohon Banka Botėrore
Nju Jork, 7 dhjetor 2006 - Banka Botėrore vlerėsoi se problemi kryesor i Malit tė Zi ėshtė administrata e dobėt publike, shkalla e lartė e korrupsionit, kapacitete jopėrkatėse administrative dhe institucionale pėr integrim tė vendit nė BE.

Bosnja, Serbia, Mali i Zi do tė pėrfshihen nė Partneritet pėr paqe mė 14 dhjetor
Bruksel, 7 dhjetor 2006 - Bosnja, Serbia dhe Mali i Zi zyrtarisht do tė pėrfshihen nė programin Partneriteti pėr paqe mė 14 dhjetor, dy javė pasi e morėn ftesėn, tha tė enjten njė pėrfaqėsues anonim i NATO-s.

Turqia do tė hapė njė aeroport dhe njė port pėr Qipron
Bruksel, 7 dhjetor 2006 - Zėdhėnėsi i kryesisė finlandeze tė Bashkimit Evropian, Miko Noros, tha se Turqia ėshtė dakorduar tė hapė njė port detar dhe njė aeroport pėr Qipron, me qėllim qė ta parandalojė ngrirjen e pjesshme tė negociatave me BE-nė.

...informacione mėtė hapura:

Tėrmet nė Kosovė Duke u bazuar nė tė dhėnat e Qendrės Sizmike Euro-Mediterane dhe tė Instituteve Sizmike tė vendeve tė rajonit, si dhe nė analizėn numerike tė Institutit Sizmik tė Kosovės, mė 07.12.2006 nė ora 02:04:46,9 sipas kohės lokale, rajoni ynė(NWBP) ėshtė goditur nga njė tėrmet me magnitude 3,3 sipas shkallės Rihter, pėrkatėsisht me intensitet V ballė sipas shkallės sė Merkalit.Epiqendra e kėtij tėrmeti ishte 53 km nė veri-perėndim tė Prishtinės , 20 km nė veri tė Mitrovicės repektivisht nė koordinatat : 43,047 (latituda) dhe 20.890 (longituda), ndėrsa thellėsia hipoqendrore ishte 11 km. Pėr shkak tė thellėsisė sė pėrfillshme tė vatrės sė tij, tėrmeti nė fjalė ėshtė ndier dukshėm nga banorėt e Mitrovicės me rrethinė dhe mė gjerė, po ashtu edhe nė vendet fqinje nė veri dhe perėndim tė Kosovės. Sipas analizės numerike tė fushės makrosizmike tė regjionit dhe energjisė sė tėrmetit, ky tėrmet ka mundur tė shkaktojė dėme tė vogla materiale nė rajonin epiqendror.

Ryker pret qė KS tė merret me pakon e Ahtisarit nė pranverė
vPragė/Prishtinė, 7 dhjetor 2006 - Shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker beson i dėrguari i posaēėm, Marti Ahtisari do tė gjejė njė zgjidhje mbi statusin final tė Kosovės. Sipas Rykerit, Ahtisari do ta prezantojė pakon dhe propozimin e tij menjėherė pas zgjedhjeve nė Serbi, e pastaj propozimi i tij do tė shqyrtohet me palėt dhe do tė dėrgohet pas njė periudhe tė shkurtėr nė Nju Jork. "Unė pres qė Kėshilli i Sigurimit tė merret me kėtė ēėshtje nė pranverė", u shpreh Ryker nė njė intervistė pėr Radion Evropa e Lirė. Duke mos dashur tė spekulojė se cili do tė jetė "saktėsisht procesi" qė do tė propozojė Ahtisari, Ryker megjithatė beson se pakoja e Ahtisarit do tė pranohet nga Kėshilli i Sigurimit dhe nga tė gjitha palėt. "Unė mendoj se atė qė Marti Ahtisari vė nė tavolinė do tė jetė e pranueshme pėr tė gjitha palėt", theksoi Ryker. Mundėsinė e paralajmėruar tė udhėheqėsve kosovarė pėr njė vendim tė njėanshėm nėse zgjidhja e statusit shtyhet, Ryker e cilsoi si "kundėrproduktive", duke theksuar se "Kosova ka nevojė pėr komunitetin ndėrkombėtar nė zgjidhjen e statusit". I pyetur se si sheh Mitrovicėn nė tė ardhmen - tė ndarė apo tė integruar, - Ryker shprehu mendimin "se pjesa veriore dhe ajo jugore e Mitrovicės i takojnė njėra tjetrės" dhe, siē u shpreh, "pret njė lloj ombrelle mbi tė dyja pjesėt e qytetit edhe pas definimit tė statusit". Duke folur pėr vėshtirėsitė me tė cilat pėrballet mė sė shumti nė afrimin e komunitetit shqiptar dhe atij serb, Ryker akuzoi Beogradin, sepse "ėshtė duke penguar serbėt e Kosovės qė tė integrohen nė institucione dhe nė jetėn politike dhe ekonomike nė Kosovė". Prandaj, tha Ryker, "komuniteti ndėrkombėtar, pra UNMIK u dhe tė tjetrėt, me tė drejtė janė duke i bėrė thirrje Beogradit qė tė heqin pengesat qė kanė vėnė para serbėve tė Kosovės". Shefi i UNMIK-ut lidhur me raportin qė do ta paraqesė para Kėshillit tė Sigurimit mė 13 dhjetor, tha se do tė pėrqėndrohet nė tetė standardet dhe 13 detyrimet e posaēme qė Grupi i Kontaktit ua ka caktuar institucioneve tė Kosovės. Ndėrkaq vlerėsim i tij i pėrgjithshėm do tė jetė se "ka pasur pėrparim dhe pėrgjithėsisht do tė jetė njė vlerėsim pozitiv", tha Ryker, ndonėse mendon se ka nevojė pėr mė shumė pėrparime nė sundimin e ligjit, nė sistemin e drejtėsisė dhe veēanėrisht nė zvarritjen e rasteve nėpėr gjykata.

Sipas njė raporti tė OSBE-sė zbatimi i legjislacionit pėr tė drejtat gjuhėsore ende nuk ėshtė pėrmbushur
Prishtinė, 7 dhjetor 2006 - Njė raport i OSBE sė kritikon komunat se nuk e respektojnė sa duhet pėrdorimin e dy gjuhės shqipe dhe asaj serbe si gjuhė zyrtare. Ky raport ėshtė bazuar nė vlerėsimin e ekipeve komunale tė OSBE sė, ku analizohet gjendja aktuale lidhur me pėrkrahjen dhe mbrojtjen e tė drejtave tė gjuhėve tė pakicave. Sipas raportit, ndonėse disa komuna kishin marrė nisma pozitive me botimin e broshurave nė tė gjitha gjuhėt dhe me formimin e njėsisė sė pėrkthimeve, megjithatė zbatimi i legjislacionit pėr tė drejtat gjuhėsore ende nuk ėshtė pėrmbushur. Raporti konstaton se vetėm gjysma nga 30 komunat dhe 3 njėsi tė pėrkohshme komunale tė kenė pėrdorur tė gjitha gjuhėt zyrtare nė komunikimin zyrtar, nė informimin publik dhe dokumentacionin komunal. Kjo, sipas raportit, demonstron shkelje tė qartė tė parimeve tė mosdiskriminimit nė baza etnike dhe gjuhėsore. Pėr evitimin e kėtyre tė metave, raporti u bėn rekomandime autoriteteve qendrore dhe lokale. Komunat duhet tė demonstrojnė mė shumė qasje proaktive pėr adresimin e kėrkesave tė pakicave, shqetėsimet dhe nevoja pėr krijimin e mė shumė mekanizmave nė mėnyrė qė puna e zyrave komunale pėr komunitete tė plotėsohet, thotė Henri Mekgauen, drejtor i Departamentit pėr tė Drejta tė Njeriut dhe Sundimit tė Ligjit nė OSBE. Ndėrkaq komunat pėrkrahin sigurimin e zbatimit tė plotė tė pėrdorimit tė gjuhėve boshnjake dhe turke aty ku kėrkohet. OSBE sė kėshillon Ministrinė e Transportit dhe Komunikacionit zėvendėsimin e shenjave tė rrugėve me emra jozyrtarė, tė dėmtuara ose qė janė tė shėnuara me gabime, ndėrkohė qė do tė vazhdojė tė monitorojė dhe mbėshtesė zbatimin e tė drejtave tė gjuhėve tė komuniteteve pakicė.

Promovohet njė projekt i rėndėsishėm pėr pėrmirėsimin e pozitės sė tė rinjve nė Kosovė
Prishtinė, 7 dhjetor 2006 - Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, ka marrė pjesė nė njė konferencė qė kishte pėr temė promovimin e Planit pėr punėsim tė tė rinjve nė Kosovė. Pas nėnshkrimit solemn tė deklaratės qė ėshtė bėrė nė hapje tė kėtij takimi, kryeministri Ēeku u ėshtė drejtuar pjesėmarrėsve me njė fjalė rasti. Pasi ka falėnderuar tė gjitha subjektet qė kanė punuar nė kėtė projekt tė rėndėsishėm pėr pėrmirėsimin e pozitės sė tė rinjve, zoti Ēeku ka vlerėsuar se ėshtė bėrė njė punė e mirė nė kėtė proces jashtėzakonisht tė rėndėsishėm, nė tė cilin kanė punuar disa ministri, qeveritė lokale, organizatat rinore, sindikatat dhe Organizata Ndėrkombėtare e Punės (ILO). Kryeministri gjithashtu posaēėrisht ka falėnderuar kėtė tė fundit pėr asistencėn teknike gjatė dy viteve tė kaluara, qė i ėshtė dhėnė institucioneve nė Kosovė pėr zhvillimin e programeve dhe politikave tė punėsimit tė tė rinjve. Kryeministri Ēeku theksoi se rinia ėshtė pasuria mė e madhe qė ka Kosova dhe resursi mė i madh, mbi tė cilin mbėshtetet zhvillimi i gjithėmbarshėm i vendit. Kryeministri ka premtuar se Qeveria e Kosovės mbetet e pėrkushtuar pėr implementimin e Planit pėr punėsim tė tė rinjve, i cili deri nė vitin 2010 shtron objektiva serioze pėr zbutjen e papunėsisė sė gjeneratės qė po hyn nė kontingjentin aktiv pėr punė. "Pozita e rinisė do tė trajtohet me prioritet tė lartė nė angazhimet tona tė ardhshme", ka pohuar, ndėr tė tjera, kryeministri Agim Ēeku me rastin e nėnshkrimit tė Deklaratės pėr punėsimin e tė rinjve. Ndėrkaq, ministri i Arsimit Agim Veliu shprehu pėrkushtimin e tij dhe dikasterit qė drejton pėr rolin dhe rėndėsinė e arsimit nė kohėn e ndryshimeve dinamike ekonomike e shoqėrore, por edhe teknike e teknologjike si dhe implikimet pėr punėsimin e tė rinjėve, qė pėrbėjnė pjesėn mė pėrparimtare tė vendit. Ai tha se MASHT po punon nė drejtim tė thellimit tė reformave dhe ngritjes sė cilėsisė nė arsim, pėrmirėsimin e infrastrukturės fizike dhe ofrimin e arsimit pėr tė gjithė nė Kosovė, ku tė gjithė qytetarėt pa dallim do tė jetojnė nė liri, paqe e mirėqenie. "Bashkėpunimi me ministritė, institucionet dhe organizatat, miqtė dhe partnerėt ndėrkombėtarė, ėshtė synimin i vazhdueshėm i MASHT nė funksion tė ngritjes sė cilėsisė nė arsim, pėrfshirjen e tė gjithėve nė shkollė dhe ngritjen e mirėqenies qė kėrkon punė tė pėrbashkėt pėr t'u bėrė pjesė e Evropės, pėrmes arsimimit dhe integrimit nė rrjedhat dhe zhvillimet kėtu nė Kosovė", tha Veliu. Ndėrsa shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker pėrgėzoi institucionet e Kosovės pėr iniciativėn qė kanė marrė nė hartimin dhe realizimin e kėtij projekti. Implementimi i marrėveshjes pėr punėsimin e tė rinjve ėshtė paraparė tė arrihet nė njė periudhė trivjeēare nga viti 2007 deri nė vitin 2010. Konferenca vazhdon punimet gjatė gjithė ditės.

MDLNJ nė Bujanoc paralajmėron pėr gjendjen e rėndė tė tė burgosurve shqiptarė nė burgun e Nishit
Preshevė, 7 dhjetor 2006 - Kryetari i Kėshiillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė njeriut nė Buajnoc, Shaip Kamberi ka paralajmėruar kryetarin e Serbisė Boris Tadiq pėr gjendjen e rėndė tė tė burgosurėve shqiptarė nė burgun e Nishit. Nė njė letėr dėrguar Tadiqit, Kamberi thotė se ka kėrkuar mė herėt nga Ministria serbe e Drejtėsisė transferimin e tė burgosurėve shqiptarė nė burgun e Leskovcit apo Vranjės, por nuk ka marrė pėrgjigje. Ai ftoi presidentin serb qė personalisht tė angazhohet pėr krijimin e kushteve mė tė mira pėr tė burgosurit shqiptarė nė burgun e Nishit.

Rashkoviq Iviq: Qėndrimi i Rusisė pėr veto nė KS inkurajues pėr Serbinė Kryetarja e Qendrės bashkėrenduese pėr Kosovėn, Sanda Rashkoviq Iviq ka deklaruar se paralajmėrimi se Rusia do tė vė veto ndaj vendimit eventual pėr pavarėsinė e Kosovės nė Kėshillit tė Sigurimit, ėshtė shumė inkurajues dhe paraqet vėrtetimin se Kosova do tė mbetet pjesė e pajtjetėrsuar e Serbisė. Nė intervistėn pėr gazetėn e sotme "Veēernje novosti" tė Beogardi, ajo ka theksuar se "Rusia edhe deri mė tash disa herė ka dėrguar mesazhe tė qarta se do ta kundėrshtojė fuqimisht zgjidhjen e cila Kosovėn do ta paraqes si rast special" dhe ka shtuar se ajo mbetet konsekuente nė kėrkimin e zgjidhjes. Rashkoviq Ivqi ka ka vlerėsuar se vetoja e Rusisė mund tė pasojė nė qoftė se tė gjithė anėtarėt tjerė tė Grupit tė Kontaktit nuk do tė jenė konstruktive, respektivisht "nėse do tė dėshirojnė ta shkėpusin njė pjesė tė territorit tė dikujt dhe ta copėtojnė njė shtet sovran". Ajo ka thėnė se propozimin e zgjidhjes qė do ta ofrojė i dėrguari i posaēėm i KB Marti Ahtisari, Serbia nuk do ta lexojė si aktgjykim por si pikėnisje pėr vazhdimin e negociatave tė mėtejme, duke vlerėsuar se shqiptarėt do tė pajtohen pėr vazhdimin e negociatave nėse kėtė do ta insistojė bashkėsia ndėrkombėtare, para se gjithash SHBA

Hagė: Urdhėrohet intervenimi qė Sheshel tė mos vdes Tribunali i Kombeve tė Bashkuara nė Hagė urdhėroi autoritetet holandeze tė intervenojnė nėse ėshtė e nevojshme qė lideri ultranacionalist serb Vojisllav Sheshel tė mos vdes nga greva e urisė. Tribunali ka urdhėruar masa pėrfshirė ushqimin artificial nė masėn qė tė mos bie ndesh me standardet e pranueshme ndėrkombėtare tė mjekėsisė. Shesheli, i cili po gjykohet pėr krime lufte nė Tribunalin Ndėrkombėtarė, qė nga 11 nėntori ka hyrė nė grevė urie duke refuzuar ēdo gjė pėrveē ujit.

Policia britanike - trajton si vrasje vdekjen e ish-agjentit rus Policia britanike tha se po e trajton si vrasje vdekjen e ish-agjentit rus, Aleksandėr Litvinenko. Nė njė deklaratė pėr media, thuhet se hetuesit kanė arritur nė pėrfundimin se ky rast duhet tė trajtohet si vrasje.Ambasada britanike nė Moskė ka njoftuar gjithashtu se ka gjetur brenda saj gjurmė tė substancave radiokative, por ka thėnė se nuk ka rrezik pėr personelin e ambasadės.

Protesta nė Abhazi Mijėra njerėz protestuan nė kryeqytetin e Abhazisė, Suhumi duke ftuar Rusinė dhe bashkėsinė ndėrkombėtare ta njohin pavarėsimin e kėtij territori nga Gjeorgjia. Duke folur para protestuesve, kryetari i Parlamentit tė Abhazisė, Nugzar Ashuba bėri thirrje pėr njohjen e pavarėsisė sė Abhazisė. "Qėllimet tona janė paqja dhe liria. Edhe sot i konfirmojmė qartė aspiratat tona pėr unitet dhe paprekshmėri tė dėshirės sonė pėr tė ndėrtuar shtet tė pavarur", tha Ashuba. RFE

Senati amerikan aprovon Gates si ministėr tė ri tė mbrojtjes Senati amerikan ka aprovuar me shumicė votash Robert Gates si ministėr tė ri tė mbrojtjes sė SHBA-ve. Votimi u krye me 95 vota pro dhe 2 kundėr. Ish shefi i shėrbimit sekret CIA do tė jetė pasuesi i Donald Rumsfeldit, i cili dha dorėheqjen pas humbjes sė partisė republikane nė zgjedhjet pėr kongresin nė fillim tė nėntorit. Vota e sigurtė pėr Gates vleresohet si shkėputje e qartė nga politika e ndjekur deri tani nga Rumfeldi nė Irak. Gjatė seancės sė dėgjimit para komisionit tė senatit 63 vjeēari Gates u shpreh dje i gatshėm pėr njė strategji nė Irak.

Rekmandohet tėrheqja e trupave amerikane nga Iraku Trupat amerikane duhet tė fillojnė tėrheqjen nga Iraku dhe Uashingtoni duhet tė nisė njė aksion diplomatik pėr parandalimin e pėrkeqėsimit tė mėtejshėm tė krizės nė Irak. Ky ėshtė rekomandimi i Grupit Studimor pėr Irakun, njė panel i nivelit tė lartė qė pėrbėhet nga dy partitė kryesore nė Amerikė.Disa pėrfaqėsues tė demokratėve thanė se presidenti Bush do tė gjejė pėrkrahjen e tyre nėse ėshtė serioz pėr nevojėn e ndryshimit nė Irak.

"NASA" zbulon gjurmė uji nė Mars Agjencia Hapėsinore Amerikane, “NASA” ka njoftuar se nga fotot e bėra nė Mars nga njė sondė, rezulton se nė planetin e kuq ka gjurmė uji. Gjurmėt janė zbuluar nė njė zonė qė ishte fotografuar edhe nė vitin 1999, por qė nė atė kohė nuk jipnin pėrshtypjen e gjurmėve tė ujit.

...nė fund tė lajmeve tė ditės sė sotme, dy analiza politike.E para nga Ndue UKAJ dhe e dyta nga Faton Klinaku:

Maska e njė politike

Shkruan: Ndue Ukaj

Nė kuptimin diplomatik, vizita e kryeministrit tė Kosovės Agim Ēekut nė Rusi do tė duhej konceptuar si rutinė e zakonshme. Ndėrsa nė kontekstin shqiptar, veēanėrisht kosovar, kontekst i cili njihet botėrisht, vizita e shefit tė qeverisė kosovare, shtreson nė vete dimensione tjera, mbase edhe enigmatike. Aq mė tepėr, nėse nga kjo vizitė synohet tė nxjerrjen esencat dhe konotacionet, tė cilat natyrshėm duhet kėrkuar pėrtej politikes sė ditės, dhe nė kėtė kontekst, leximi i tyre nė kėndvėshtrimin e njė filozofie me komplekse, siē ėshtė ēėshtja e relacioneve ndėrkombėtare dhe pozicioni ynė karshi tyre. Nė kėtė aspekt, kjo vizitė, e thėnė me retorikėn mė tė thjeshtė, pa kėrkuar forma adapte pėr ta interpretuar, pėr shumė arsye ishte vizitė e panevojshme, mbase edhe me konotacione tė “rrezikshme”. Kėtė rrezikshmėri e shoh nė kontekstin e orientimeve qė tentohet t’i jepen Kosovės pas statusit, e pėr tė cilėn gjė, kohėve tė fundit shtrohen jo pak dilema. Sė fundmi, jo rastėsisht ėshtė shtruar dilema Rusi dhe atė nga lideri me i ri i skenės politike tė Kosovės, z. Behxhet Pacolli.

Ėshtė i kuptueshėm pozicioni, roli dhe funksionet qė ka Rusia nė marrėdhėniet ndėrkombėtare, fuqia e saj, por tė mendohet se Ceku do tė zbutė qėndrimin rusė ndaj Kosovės, ėshtė mė shumė se njė iluzion. Rusia, dihet botėrisht, se tradicionalisht ka qenė e angazhuar dhe ėshtė e orientuar, pa asnjė dilemė nė favor tė qėndrimeve serbo-malazeze nė Ballkan.

Nė sensin e interpretimeve analitike, kjo vizitė nuk bėri ndonjė bujė tė veēantė. Madje as nuk u pėrcjell me analiza tė mirėfillta, debate, e gjykime reale. E gjitha rrodhi pa bujė dhe me njė “heshtje publike”, edhe pse nėpėr qarqe tė caktuara politike, kjo vizitė u vlerėsua me mjaft kundėrthėnie, pastaj me dilema e ndenja aspak tė kėndshme. Shtoja kėsaj njė seri rezervash tė vazhdueshme, brenda bashkėsisė ndėrkombėtare dhe institucioneve vendore, pėr pozicionin e njohur tė Rusisė karshi tėrė procesit tė negociatave dhe mė tutje kundrejt Kosovės, pėrgjithėsisht, kjo vizitė edhe pse nuk do mbahet nė mend pėr asnjė efekt pozitiv, pėrkundrazi implikoj njė dimension mjaft kompleks pėr tė ardhmen e Kosovės: dimension ky i cili u sforcua nga editoriali i liderit te Aleancės sė Kosovės sė Re, Behxhet Pacollit.

Nė mungesė tė njė debat i mirėfilltė, vizita u mbėshtjell nga njė tis i zi, i mistershėm, me pėrplot ekuivoke. Por qė e trandi kėtė “mistershmėri” dhe si tė tillė e bėri edhe mė tė dyshimtė, mė me ekuivoke, pėr mendimin tim, dhe jo vetėm timin, ishte editoriali i botuar nė gazetėn Lajm me 2 dhjetor, nga kryetari tashmė i partisė mė tė re nė vend, Aleanca Kosova e Re, Behxhet Pacolli, i cili i mbėrthyer nga ndjenja emocionale e nostalgji tė gjithfarshme, mitizon shtetin Rusė, flet me superlacion pėr tė, dhe ē’ėshtė mė e keqja e gjithė kėsaj, e vė nė avantazh me botėn perėndimore, njė absurditet i paskrupullt, i panevojshėm pėr komentim. Njėherit duke kėrkuar qė dimensionet orientuese pro-ruse tė sforcohen. Dhe pėr kėtė gjė i bie hise atij tė bėhet orakull.

Autori i artikullit tė pėrmendur, biznesmenė dhe nė rrugė pėr politikan, asnjėherė nuk pėrmend ēfarė nė tė vėrtetė pėrfaqėson nė botė Rusia, nė ēfarė niveli tė demokracisė na qenka ky vend, pėr tė cilin ka aq shumė admirim e simpati e qė na ofron si model; nė ēfarė niveli respekton drejtat e njeriut, dinjitetin e personit: vlera e parimi bazė tė botės sė qytetėruar perėndimore, nė tė cilėn jemi proklamuar se synojmė tė integrohemi si komb. E mos tė flasim nė kėtė aspekt pėr “privilegjet” ekomomike, resurset natyrore, pėr tė cilat na predikon z. Pacolli, pa fije turpi.

Zoti Pacolli, i pėrfolur si biznesmen, duke i vėnė nė pah interesat e tij fare private, aspak me interes pėr Kosovėn, kamuflon nė mėnyrėn mė banale me njė realitet dhe synon tė merr statusin e “shpėtimtarit” tė Kosovės, duke na sugjeruar se ėshtė pikėrisht ekonomia dhe resurset ruse ato qė na paskan “investuar mbi 80 pėr qind nė vendet e reja demokratike”, e tė cilėn pjesė na synojka ta na realizon nė Kosovė. Nė kėtė logjikė, ai vetėm sa hedh dilema nė gjithė kėtė avaz qė ka marr, pėr tė qenė pjesė e spektrit politikė tė Kosovės. Ajo ēka ėshtė mė paradoksalja e gjithė kėsaj, ėshtė fakti i njė konvertimi brenda natės brenda pikėpamjeve tė Pacollit pėr Institucionet dhe partitė nė vend. Ai nga njė retorikė e ashpėr kundėr institucioneve e partive aktuale qė dominojnė jetėn politike tek ne, konvertohet nė apologjet tė qeverisė dhe kėtyre institucioneve, qė sipas tij, tash pas vizitės nė Rusi, duhet pėrkrahur, nė mėnyrė qė tė sforcohen orientimet e dėshiruara nga ai. Ėshtė e ēuditshme tė shihet si u konvertua Pacolli, nga zėri radikal kundėr kėtyre institucioneve, pas vizitės sė Ēekut nė Rusi, merr rolin e njė “mediatori”, kėrkon tė pėrkrahen kėto institucione, nga gjitha partitė, madje duke kėrkuar tė jenė konstruktive ndaj kėsaj qeverie, ngase paska “pėrmbushur” ambiciet e tij: rikthimin e Rusisė si faktor nė Ballkan, e nė kėtė kontekst, nė Kosovė, veēanėrisht tash nė njė fazė tepėr deilakte. Pėr tė dėshmuar kėtė, autori me retorikė tė pashembullt hedhet nė mbrojtje tė Ēekut, madje duke e cilėsuar si njeri me energji tė mėdha, qė ėshtė duke bėrė punė tė rėndėsishme. Ndėrsa harron se po kėtė qeveri dhe po kėta drejtues (e edhe Ēekun), vetėm para pak ditėsh i kritikonte ashpėr. Ēdo koment i mėtutjeshėm besoj sė ėshtė i panevojshėm, por ajo qė duhet mbajtur mend, pėr gjithė ata qė drejtojnė dhe synojnė tė orientojnė Kosovėn: kjo ėshtė lojė e mbrapshtė, prapavijat e sė cilės krijojnė telashe tė shumta Kosovės dhe rajonit. Prandaj ėshtė mirė qė kėto maska tė hiqen sa mė shpejt. Thėnė troē, liderėt institucional dhe ata opozitar, duhet distancohen nga kėto veprime, nė mėnyrė qė entuziazmi i Pacollit dhe synimet tė tij, tė mbetėn vetėm njė ėndėrr e bukur. Nė vend tė fjalėve tė bukura pėr Rusinė dhe fuqitė e saj ekonomike, nė duhet tė dėgjojmė e aplikojmė modelet e demokracisė perėndimore, pėr tė cilat angazhohen gjithė liderėt e spektrit politik tė Kosovės. Nė kė tė linjė, mes njė vizitė ne Moskė dhe njė vizite nė Samitin e NATO-s nė Rigė nga Veton Surroi, apo nė anėn tjetėr njė vizite nė Amerikėn nga Fatmir Sejdiu e Hashim Thaqi, gjithmonė duhet pėrkrahur kėto tė fundit, sepse vetėm kėto mekanizma dhe kėto vende, janė shpėtimtarėt e Kosovės.

Nė kėtė kontekst, vlen tė potencohet edhe njė gjė, artikullshkruesi “harron” tė pėrmend se kjo Kosova, ēfarė ėshtė sot, ėshtė produkt i pėrbashkėt i qytetarėve tė saj tė dinjiteshem qė kanė sakrifikuar aq shuam dhe Botės sė Qytetėruar Perėndimore, pa tė cilėn, nė do ishim ende nė thundrat e regjimit serb, nė tė cilėn linjė, pa asnjė dyshim Rusia do kontribuonte, madje jo pak.

Nėse vizita e Cekut mund tė kuptohet si akt naiv, i pa menduar mirė, apo i pėrgatitur dhe i zier nėpėr koluara jo dashamirėse pėr Kosovėn, tezat qė shtron e mbron Pacolli, janė marrėzi, nga tė cilat, elitat politike tė Kosovė dhe ato kulturore, duhet tė kenė kujdes, duhet distancuar qartė, sepse Kosova dhe shoqėria shqiptare mė sė paku ka nevojė pėr politika dhe orientime tiranike; ne kemi nevojė pėr dinjitet tė personit dhe pėr demokraci liberale e thelbėsore tė tipit perėndimor. Nė kėtė linjė, shoqėria jonė ėshtė pėrcaktuar qysh nė fillimet e dekompozimit tė ideologjisė mė famėkeqe: stalinisto-komuniste. Nėse vizita e Ēekut, nė kuptimin mė tė plotė nuk prodhon ndonjė efekt, tezat e Pacollit po tė kontekstualizohen nė ambientin shqiptar dhe psikologjinė shqiptare, dukėn ēudira marroqe, por jo qė sa tė injorohen krejtėsisht

Ky soj diskurs s’ėshtė gjė tjetėr, pėrpos konsum politik, i provuar nga njė pretendues i ri nė skenėn politike tė Kosovės. Pėrkundėr kėtij soj diskursi, shoqėria jonė ėshtė e pėrcaktuar qartė, pa hamendje pėr botėn perėndimore, andaj ky pretendues, nėse vėrtetė ka ambicie tė jetė pjesė e jetės politike nė Kosovė, duhet tė heq mendjen nga kėto ide e mos tė trumbetojė kėso tendencash, nė tė kundėrtėn, do tė jetė populli dhe elektorati qė do ja tregoj vendin e merituar nė jetėn politike.

Duke mos gjykuar, e as paragjykuar vizitėn e Ēekut, e cila mendoj se ishte njė gafė e pamenduar, pa asnjė dyshim vlen tė pėrshėndeten vizitat e tij nėpėr vende tjera tė botės pėrparimtare, ndėrsa pėr kėtė tė fundit to e dėshmojė koha se ishte gafė, ngase Kosova qė nga fillimvitet e nėntėdhjeta, kur ėshtė artikuluara kėrkesa e shqiptarėve pėr liri, demokraci dhe pavarėsi, ėshtė orientuar nga bota perėndimore. Prandaj kėtė model tė demokracisė liberale perėndimore, synon ta aplikoj, duke kultivuar nė tė njėjtėn kohė marrėdhėnie tė mira mė ēdo vend, pse jo edhe me Rusinė.(marrė nga: QIK)

Mospajtime rreth Ditės sė Ēlirimit tė Shqipėrisė, ndėrsa Shqipėria mbahet ende e pushtuar nga sllavėt e grekėt

Nga Faton Klinaku

Edhe nė shėnimin e sivjetmė tė festave tė nėntorit, sikur ēdo herė gjatė historisė, shqiptarėt festuan tė ndarė dhe tė pėrēarė, dikush nė Tiranė, dikush nė Prishtinė, dikush nė Shkup etj. Partitė politike shqiptare, kudo nė trojet shqiptare, edhe kėtė radhė si herėve tė tjera i shfrytėzuan festat e nėntorit pėr pėrfitime tė tyre politike.

Nisur nga fakti se mė 28 nėntor 1912 ėshtė shpallur pavarėsia e Shqipėrisė dhe ėshtė vėrtetuar nga konferenca e Londrės nė korrik 1913, jo e Shqipėrisė aktuale e cila ėshtė e pranuar si shtet me trojet e copėtuara nga konferenca e ambasadorėve nė Londėr, por pavarėsi qė nėnkuptonte tė gjitha trojet e saj, sipas memorandumit tė Ismail Qemalit, nuk mund tė festohet me plot kuptimin e fjalės, sepse mbi dy tė tretat e territorit natyral tė Shqipėrisė janė akoma tė pushtuara e aq mė keq kur partitė politike edhe nuk merren vesh se cila ėshtė dita e ēlirimit tė asaj pjese tė Shqipėrisė. Njėra thotė 29 Nėntori e tjetra 28 Nėntori, ndėrsa asnjėra nuk kanė tė drejtė, sepse siē e thamė, Shqipėria nuk ėshtė e ēliruar, por akoma mbahet e pushtuar nga pushtuesit serbė, maqedonas, malazezė dhe grekė, gjė qė u vėrtetua edhe pas Luftės sė Dytė Botėrore.

Politikanėt shqiptarė tė tė gjitha viseve tė Shqipėrisė, bėjnė politikėn e programuar nga tė huajt. Ata edhe e konsiderojnė se populli shqiptar gjoja po e gėzon lirinė. Pėr ta mjafton se u ngritėn shtatoret e Skėnderbeut e tė Adem Jasharit nė Tiranė e Shkup dhe ne e paskemi lirinė, ndėrsa pėr ta s’ka gjė nėse sovranitetin mbi trojet tona e kanė pushtuesit.

Gjatė historisė, populli nuk i pushoi asnjėherė pėrpjekjet nė luftėn e tij pėr liri, por nuk arriti qė tė ēlirohej pėrfundimisht, pėr shkak tė drejtuesve tė luftėrave e sidomos pėr shkak tė pėrēarjeve qė ia bėnin politikanėt e papėrgjegjshėm, tė shitur te pushtuesit dhe pėr shkak tė besimit tė tyre nė faktorin e jashtėm e jo nė atė tė brendshėm (popullin), pėr tė ēuar deri nė fund luftėrat pėr ēlirim.

Momenti nėpėr tė cilin po kalon kombi ynė, ėshtė mė i ndėrlikuar e me rreziqe tė mėdha se sa nė kohėn kur u shpall Shqipėria shtet i pavarur e sovran. Atėherė, ishin tė huajt qė i caktuan kufijtė aktual tė Shqipėrisė, por ishte shpresa sepse shqiptarėt nė Vlorė e shpallėn shtetin pėr tė gjitha trojet e pushtuara. Ndėrsa sot, politikanėt kanė hequr dorė vullnetarisht nga ajo shpallje e vitit 1912 dhe nuk duan as ta pėrmendin se Kosova, Kosova Lindore, trojet shqiptare nėn Maqedoni, Mal tė Zi dhe Ēamėria, janė pjesė tė Shqipėrisė respektivisht tė asaj shpalljeje tė Memorandumit tė Ismail Qemalit-dorėzuar Konferencės sė Londrės.

Mė sė paku e ka tė drejtėn e festimit tė festave tė Nėntorit kjo klasė politike e tė gjitha trojeve shqiptare. Fajin mė tė madh se pse nuk janė trojet tona tė ēliruara dhe tė bashkuara e ka politika zyrtare e Tiranės, e cila nuk do tė duhej tė hiqte dorė nga sovraniteti i Shqipėrisė edhe pėr trojet tjera. Pėr tė bėrė ata politikė kombėtare do tė duhej qė edhe politikanėve shqiptarė tė Kosovės tė mos ua njohė vullnetin, dėshirėn dhe pėrcaktimin e tyre pėr pavarėsi tė Kosovės. Kjo heqje dorė nga sovraniteti i Shqipėrisė, nuk mund tė quhet ndryshe pėrveē tradhti qė i bėhet tokės sė larė me gjak ndėr shekuj.

Bashkėsia ndėrkombėtare, mė shumė po e pėrkrah dhe pėrkėdhel Serbinė, sepse ajo nuk po heq dorė nga sovraniteti i saj nga toka e pushtuar. Sipas kėsaj, po del se parimi i okupimit mund tė zyrtarizohet dhe vlerėsohet mė shumė se sa vullneti dhe vetėvendosja e njė populli. Parim ky qė ėshtė nė kundėrshtim me tė gjitha aktet e Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara (OKB)./marrė nga kosovapress/
LAJMET
E mėrkurė 06 dhjetor 2006
KQM akuzoi qeverinė pėr moskrijimin e kushteve pėr punė, edukim dhe arsimim pėr tė rinjtė kosovarė
Njė djalė i moshės trevjeēare ėshtė mbytur nė njė pishinė nė fshatin Qyshk tė Pejės
Njė 25 vjeēar gjendet i vdekur nė hyrjen e njė ndėrtese nė Mitroivicė
Qeveria e Kosovės ka disa variante pėr trashėgimtarin e Slavisa Petkovic-it
Nė Dukagjin janė shfaqur sėrish persona tė maskuar dhe tė armatosur
Sokol Olldashi: Edi Rama po favorizon grupet e veēanta tė interesit nė Tiranė
Blerim Kuqi: Nėse duam tė jemi tė sigurt duhet tė kemi ushtrinė tonė
Miodrag Radojecic, me banim nė Kralevė, ka bėrė kėrkesė nė zyrėn e UNMIK-ut pėr rikthim nė komunėn e Gjakovės
Pajazit Nushi: Ēėshtja e personave tė pagjetur ėshtė mjaft e ndėrlikuar dhe nė vete pėrfshin raport politik dhe humanitar
Gjykatėsi Nokaj tha se nė rastet e shkurorėzimeve kur njėri prind ėshtė jashtė Kosovės, nuk duhet besuar fėmijėn
Shuma e pėrgjithshme e ofertave tė raundit 19 ishte 15.8 milionė euro


...informacione pak mė tė gjėra:

Nė Bondstill u zhvillua ceremonia e ndėrrimit tė komandės Sot nė kampin e forcave amerikane, nė Bondstill tė Sojevės, u zhvilluar ceremonia e ndėrrimit tė komandės shumėkombėshe tė lindjes, ku morėn pjesė zyrtarė tė lartė tė UNMIK-ut, institucioneve tė Kosovės, KFOR-it, TMK dhe mysafir tė tjerė. Nė krye tė kėsaj brigade prej sot do tė jetė gjenerali amerikan, Dagllas Ehart, e cili ka deklaruar se do tė pėrkushtohet qė nė kėtė kohė nėpėr tė cilėn po kalon Kosova tė sigurojė njė mjedis tė qetė dhe tė sigurt pėr tė gjithė qytetarėt.

Brigada e Lindjes nuk do t’i lejojė veprimet e atyre qė rrezikojnė tė ardhmen e Kosovės Komandanti i ri i Task Forcės Shumėkombėshe tė Lindjes, gjeneralbrigade Douglas Earhart, deklaroi tė mėrkurėn se ka sjellė nė Kosovė sė bashku me ushtarėt e rinj, edhe emblemėn e Divizionit 29 me ngjyrat kaltėr e gri, e cila mund tė shėrbejė si simbol shprese pėr Kosovėn.

Raporti i Kofi Annan-it pozitiv pėr Kosovėn, vlerėson qeveria Qeveria nė mbledhjen e rregullt mbajtur tė mėrkurėn, e ka vlerėsuar pozitivisht raportin e fundit qė ka bėrė pėr Kosovėn, Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-sė, Kofi Annan, duke besuar qė edhe Kėshilli i Sigurimit nė mbledhjen e rregullt, parashikuar pėr 13 dhjetor, do tė vlerėsojė me notė pozitive pėrmbushjen e standardeve dhe tė arriturat e pėrgjithshme nė vend.

Ren: Kosova rast i veēantė Komisari pėr shtrirjen e BE, Oli Ren ka deklaruar pėr gazetėn "Dnevni avaz" te Sarajevės se Kosova ėshtė rast i veēantė pėr ēka edhe nevojitet zgjidhje e veēantė, duke shtuar se ajo zgjidhje nuk mund te paraqes precedent kudo qofte nė botė. Ren ka thėnė se ėshtė shumė mė rėndėsi qė zgjidhja pėr Kosovėn tė jetė e qartė nė mėnyrė qė Kosova tė mund tė pėrfshihet ne procesin e negociatave mbi stabilizim asocimin, por edhe nė rrjedhat tjera lidhur me BE. "Gjithashtu ėshtė qenėsore qė vazhdimisht tė kihet parasysh se rasti i Kosovės ėshtė 'sui generis'. Pra nuk ėshtė e as qe paraqet precedent i cili mund te shfrytėzohet kudo nė botė", ka thėnė komisari evropian. Ren ka cekur se BE me vėmendje tė madhe po e pėrcjell dhe analizon situatėn nė Kosovė, pėrfshirė edhe implikimet e mundshme nė rajon, duke shprehur bindjen se secili shtet i rajonit do te fokusohet nė programin e vet reformist dhe rrugėn drejte BE./f.m./

Ēeku do tė marrė pjesė nė seancėn e KS tė KB-ve pėr Kosovėn Qeveria e Kosovės, tė mėrkurėn ka miratuar kėrkesėn e Ministrisė sė Shėrbimeve Publike (MSHP) pėr mbulimin e shpenzimeve tė riparimeve tė objektit qeveritar nga dėmet e shkaktuara nė protestėn e Lėvizjes “Vetėvendosje” qė kapin shumėn 32.112 euro.

Qeveria nuk nxiton nė emėrimin e ministrit pėr Kthim Qeveria e Kosovės nuk dėshiron tė nxitohet me emėrimin udhėheqėsit tė Ministrisė pėr Komunitete dhe Kthim, ndėrsa thotė se tė gjitha opsionet janė tė hapura, madje mendohet qė kėtė post mund ta mbajė edhe ndonjė anėtar qė nuk ėshtė i partisė sė ish- ministrit Slavisa Petkoviē. Zėdhėnėsja e kryeministrit tė Kosovės, Ulpiana Lama, i tha sot se ende nuk ėshtė bėrė asgjė nė kėtė drejtim, pasi sipas saj, Qeveria e Kosovės nuk do tė nxitohet nė kėtė ēėshtje.

Zgjidhja e statusit nuk nėnkupton edhe zbardhjen e fatit tė tė pagjeturve Zgjidhja e statusit tė Kosovės, nuk nėnkupton edhe zbardhjen e fatit tė personave tė pagjetur, pasi qė kėto janė dy gjėra tė ndara dhe pavarėsisht a do tė vonohet zgjidhja e statusit, bisedimet pėr tė pagjeturit nuk mund tė ndėrpriten, tha tė mėrkurėn pėr KosovaLive, Pajazit Nushi, kryesuesi i grupit pėr bisedime me palėn serbe, pėr ēėshtjen e personave tė pagjetur.

Maloku: Vitin e ardhshėm pritet formimi i Kėshillit kombėtar pėr siguri Gjatė vitit tė ardhshėm pritet tė formohet Kėshilli kombėtar pėr siguri, tha sot Naim Maloku, anėtar i Komisionit pėr Siguri nė Kuvendin e Kosovės, pas njė debati qė u zhvillua nė Kuvendin e Kosovės me temėn “Ngritja e mbikėqyrjes parlamentare mbi institucionet e sigurisė”. Nė debatin e organizuar nga komisioni, nė bashkėpunim me KIPRED-in dhe sponsorizuar nga OSBE-ja, kanė marrė pjesė zyrtarė dhe ekspertė nga fusha e sigurisė.

Turqia pėrkrah plotėsisht vullnetin e popullit tė Kosovės pėr zgjidhjen e statusit "Turqia e pėrkrah plotėsisht vullnetin e popullit tė Kosovės pėr zgjidhjen e statusit, duke qenė e bindur se shteti qė do tė krijohet do tė jetė njė vend demokratik dhe shumetnik, nė tė cilin do tė respektohen tė drejtat e tė gjitha pakicave, sipas standardeve mė tė larta", tha shefi i Zyrės turke, Volkan Vural Turker gjatė njė vizite nė Mitrovicė. Diplomati turk i i inkurajoi pjesėtarėt e pakicės turke tė vazhdojnė tė jenė tė pėrfshirė nė proceset nėpėr tė cilat po kalon.

Pas pėrcaktimit tė statusit duhet tė formohet Kėshilli Kombėtar pėr Siguri
Prishtinė, 6 dhjetor 2006 - Vitin e ardhshėm, pas pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės, duhet tė formohet Kėshilli Kombėtar pėr Siguri, tha kryetari i Komisionit pėr Siguri nė Kuvendin e Kosovės, Naim Maloku, pas njė debati qė u zhvillua me temė: "Ngritja e mbikėqyrjes parlamentare mbi institucionet e sigurisė". "Me rėndėsi ėshtė qė ligjet tė jenė gati, ndėrsa ligji pėr shėrbimin sekret apo intelegjent tė Kosovės, i cili duhet tė jetė nė Kuvend, ėshtė i hartuar", tha Maloku dhe shtoi se janė edhe ligjet e tjera qė duhet tė hartohen pas statusit nė mėnyrė qė tė vijnė menjėherė nė shqyrtim nė parlament. Kosova po bėn pėrgatitje pėr formimin e ushtrisė sė saj, pėr tė cilėn zv/ministri i Punėve tė Brendshme Blerim Kuēi tha se pėr sigurinė e vendit nevojitet tė formohet njė ushtri. Se ēfarė do tė jetė ajo ushtri, tha ai, pritet tė shihet pas statusit. Ndėrkaq si bartėse e sigurisė nė vend, Ministria e Punėve tė Brendshme, edhe pas definimit tė statusit do tė jetė nėn mbikqyrje tė Bashkimit Evropian. Por mbetet e paqartė se ēfarė monitorim do tė ketė misioni i ardhshėm i BE-sė mbi MPB apo mbi SHPK-nė. Kryetari i Grupit parlamentar tė LDK sė, njėherit anėtar i Komisionit parlamentar pėr siguri, Alush Gashi, vlerėsoi se Kosova ėshtė ndėr vendet mė tė sigurta nė rajon, nė radhė tė parė falė pranisė sė forcave ndėrkombėtare tė KFOR it, por edhe TMK sė dhe SHPK sė. Sipas tij, me kėtė kapacitet tė sigurisė qė ėshtė duke u krijuar nė Kosovė, ajo qė nesėr mund tė jetė nė gjendje tė "eksportojė" stabilitet dhe siguri.

Nga vizita e Komisionit pėr Shėrbime Publike nė komunėn e Gjakovės
Prishtinė, 6 dhjetor 2006 - Komisioni pėr Shėrbime Publike, Administratė Lokale dhe Media, i udhėhequr nga Nekibe Kelmendi, kryetare e komisionit, ka vizituar Komunėn e Gjakovės, pėr tė biseduar me udhėheqjen komunale lidhur me zbatimin e ligjeve nė komuna, cilat janė mangėsitė e legjislacionit tė miratuar dhe a ekziston kolizion i ligjeve. Komisioni ėshtė pritur nga kryetari i Komunės sė Gjakovės, Aqif Shehu, kryeshefi i ekzekutivit, Hajdar Grezda dhe nga Bordi i Drejtorėve. Nė fund tė takimit komisioni morri njė konfirmim nga kryeshefi ekzekutiv i Komunės sė Gjakovės se kėto takime sjellin progres pėr sa i pėrket zbatimit tė ligjeve. Eshtė konstatuar gjithashtu nevoja e njė bashkėpunimi mė tė ngushtė ndėrmjet mekanizmave tė Kuvendit tė Kosovės dhe pushtetit lokal, nė mėnyrė qė propozimet e komunave dhe sugjerimet e tyre tė shqyrtohen nga komisionet parlamentare.

Familja Rugova rikonfirmon se nuk mbėshtet asnjė kandidat pėr kreun e LDK-sė Nė prag tė Kuvendit tė Gjashtė Zgjedhor tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, qė do tė mbahet mė 9 dhjetor, nė njė pjesė tė shtypit tė pėrditshėm sėrish ka pasur spekulime se gjoja familja e kryetarit Ibrahim Rugova mbėshtet ndonjėrin nga kandidatėt pėr kryetar tė LDK-sė. Por, familja e kryetarit Rugova sėrish mohon nė mėnyrė kategorike se mbėshtet ndonjėrin nga kandidatėt potencialė pėr kreun e partisė. E kontaktuar nga QIK- u, familja Rugova rikonfirmon me vendosmėri qėndrimin e shprehur muaj mė parė nėpėrmjet njė deklarate se do tė pėrkrahė vetėm udhėheqjen e cila do tė dalė nga vota e lirė e demokratike e delegatėve tė Kuvendit tė Gjashtė Zgjedhor tė LDK-sė.

Nė Ohėr filloi Konferenca rajonale pėr harmonizim tė tė dhėnave tregtare Nė organizim tė Drejtorisė doganore tė Maqedonisė dhe Komisionit ekonomik pėr Evropėn nė Kombet e Bashkuara, sot nė Ohėr ka filluar Konferencė rajonale pėr harmonizim tė tė dhėnave tregtare dhe sistem njė sportel.Nė kėtė takim marrin pjesė pėrfaqėsues tė sektorit publik dhe privat, si dhe delegacione nga Drejtoritė doganore tė Kroacisė, Kosovės, UNMIK, Shqipėrisė, Bosnjė e Hercegovinės, Serbisė, Bullgarisė, Turqisė dhe tė Maqedonisė. Konferenca ka pėr qėllim qė ta promovojė pėrdorimin e standardeve dhe kodekseve ndėrkombėtare pėr harmonizim tė tė dhėnave nė funksion tė procesit tė krijimit tė kushteve pėr sistem njėsportel pėr eksport dhe import dhe pėr shkėmbim elektronik tė dokumenteve.

Opozita diskuton pozitėn e rinisė Pozita sociale e tė rinjve nė Kosovė ėshtė e rėndė, duke marrė parasysh papunėsinė e lartė, mos inkuadrimin nė jetėn politike, injorimin e rinisė nga ana e qeverisė etj. Kjo ēėshtje ėshtė diskutuar sot nga departamenti i tė rinjve pranė kabinetit tė qeverisjes sė mirė. Udhėheqėsi i kėtij departamenti, Memli Krasniqi, tha se Kosovės i nevojitet hartimi i njė politike kombėtare qė pėrfshinė strategjinė pėr pėrmirėsimin e gjendjes sė tė rinjve nė pėrgjithėsi.Gjendja e rinisė ėshtė diskutuar nė Kabinetin e qeverisjes sė mirė, ku ėshtė konstatuar se rinia ėshtė nė njė pozitė shumė tė vėshtirė sociale, pa kushte dhe e lėnė anash nga institucionet e Kosovės. Memli Krasniqi, udhėheqės i departamentit tė tė rinjve nė KQM, ka shprehur nevojėn e krijimit tė njė strategjie tė menjėhershme dhe serioze me politika kombėtare nė pėrmirėsimin e gjendjes sė rinisė nė shoqėri.

Nė Prishtinė fillon festivali i filmit pėr tė drejtat e njeriut Nė Prishtinė sonte fillon edicioni i shtatė i festivalit ndėrkombėtar tė filmit pėr tė drejtat e njeriut. Nė kėtė edicion janė paraparė tė shfaqen, rreth 30 filma dokumentarė, 12 prej tyre trajtojnė temwn e tė drejtave tė njeriut nė Kosovė. Drejtoresha e festivalit Zinaide Gruda thotė se festivali synon ngritjen e iniciativės nė publik pėr tė drejtat e njeriut. “Festivali ndėrkombėtar I filmit dokumentarė pėr tė drejtat e njeriut, tashmė tradicional,vazhdon tė zgjojė interesimin e publikut pikėrisht pėr temėn tė cilėn e trajton”, kėshtu tha drejtoresha e festivalit Zinaide Gruda. Sipas saj festivali synon ngritjen e iniciativės nė publik pėr tė drejtat e njeriut. “Ky ėshtė festival i angazhimit pėr tė drejtat e njeriut dhe respektimin e njeriut si dhe dinjitetit njerėzor. Si i tillė, ai ka pėr qėllim ngritjen e iniciativave nė kėtė drejtim”, tha ajo.
Nė kėtė edicion janė paraparė tė shfaqen gjithsejtė 30-tė filma dokumentarė. Dhjetė prej tyre janė punuar me autorė nga Kosova, ndėrkaq pjesa tjetėr e filmave janė nga Evropa, Azia, Afrika etj. Kėta filma nuk kanė si temė vetėm shkeljen e tė drejtave tė njeriut, por edhe pėrmirėsimin e tyre.
Tė gjithė filmat do tė shfaqen nė Kinemanė ABC 1, ndėrsa, nė orėt e paradites do tė ketė seanca diskutimi pėr filmat dokumentarė tė dedikuar pėr fėmijė. Fesitvali do tė hapet sonte nė ora 19, me filmin fitues tė edicionit tė kaluar. Festivali do tė pėrfundojė mė 10 dhjetor, nė ditėn ndėrkombėtare pėr tė drejtat e njeriut.

Gratė e shquara shqiptare sivjet mblidhen nė Ulqin
06.12.2006 08:49 ET Ulqin - Nėn patronatin e kryetarit tė komunės, Gėzim Hajdinaga, nga data 10 deri mė 12 dhjetor, nė Ulqin do tė mbahet Kuvendi i pestė Gratė e shquara shqiptare.

Hedhet poshtė akuza pėr pėrdorimin e paligjshėm tė eshtrave tė viktimave tė luftės Prokurori e ka hedhur poshtė akuzėn pėr pėrdorim tė eshtrave tė viktimave tė luftės nga ana e Hoze Paublo Barajbar, ish shef i zyrės sė UNMIK-ut pėr personat e pagjetur. Asociacioni i Shoqatave tė Personave tė Zhdukur e pat akuzuar Hose Pablo Baraybarin, se ka marrė pa leje 400 eshtra tė viktimave pėr tė bėrė kėrkime shkencore. Por, zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Nirazh Sing tha sot se hetimet qė kanė pėrfunduar me 30 nėntor tė kėtij viti kanė treguar se Barajbar nuk ka kryer njė vepėr tė tillė. Ndėrkohė, avokati i Asociacionit tė Shoqatave tė Personave tė Zhdukur, Tomė Gashi i tha RTK-sė se ende nuk ėshtė njoftuar lidhur me rezultate e hetimit tė kryera nga prokurori.

Pėrtėriten licencat e shtatė ndėrmarrjeve publike Zyra e Rregullatorit pėr Ujė dhe Mbeturina, nė Prishtinė ka bėrė sot licencimin e ofruesve tė shėrbimeve pėr grumbullimin e mbeturinave tė ngurta nė Kosovė. Licencat pėr shėrbim iu janė pėrtėritur shtatė ndėrmarrjeve publike qė ofrojnė shėrbimet e grumbullimit tė mbeturinave nė Kosovė. Drejtori i Zyrės sė Rregullatorit pėr Ujė dhe Mbeturina, Afrim Lajēi, thotė se pėrtėritja e licencave tė shėrbimit, tė cilat kanė qenė tė lėshuar nė nėntor tė vitit tė kaluar pėr afat njė vjeēar, tani ėshtė bėrė pėr njė afat trevjeēar, duke filluar nga dhjetori i vitit 2006 deri mė 31 nėntor 2009. Lajqi, duke folur pėr qėllimin e licencimit sqaron se objektiv i kėtij licencimi ėshtė qė tė verifikohen dhe mbikėqyren kapacitet teknike, operuese dhe financiare tė ndėrmarrjeve tė licencuara, nė mėnyrė qė ato tė jenė nė gjendje pėr tė ofruar shėrbimet pėr tė cilat licencohen nė nivel tė standardeve tė pranueshme pėr konsumatorė,
Ndėrkaq, Kadri Retkoceri, drejtor i Kompanisė Rajonale “ Pastrimi’, nė Prishtinė, tha se tė gjitha kompanitė publike nė Kosovė, pėrveē PTK-sė, e kanė problem punėn e inkasimit dhe veprimtaritė e operatorėve ilegal.

I zgjatet mandati Agjencisė Evropiane pėr Rindėrtim Kėshilli i Bashkimit Evropian ia ka zgjatur mandatin Agjencisė Evropiane pėr Rindėrtim deri mė 31 dhjetor tė vitit 2008. AER-i ėshtė themeluar nė shkurt tė vitit 2000, dhe ka qenė pėrgjegjėse pėr rindėrtimin pas luftės nė Kosovė. Aktivitetet kryesore tė kėsaj agjencie aktualisht janė tė fokusuara nė reformimin e administratės publike, zhvillimin ekonomik dhe mbėshtetjen pėr strukturat e qeverive komunale.

Qeveria e Italisė do tė investojė 500 mijė euro nė Klinė Nė mbledhjen e sotme tė Qeverisė Komunale nė Klinė, Shpend Terdeva- kryeshef i ekzekutivit, njoftoj se Qeveria Italiane do tė investoj nė ne kėtė komunė 500 mijė euro. Kėto mjete,tė cilave do t-iu bashkangjiten edhe 380 mijė euro tė tjera nga buxheti komunal, do tė investohen ne realizimin e projekteve tė ndryshme nė infrastukturen per kulturė, rini, sport e shendetėsi. Koordinator i projektit ėsht caktuar Gani Veseli-drejtor i Drejtorisė sė Urbanizmit,nderkaq zbatues do tė jetė organizata qeveritare italiane"Maviomondo",sė cilės i ėsht ndarė edhe njė zyre pune.

Njė fėmijė 3 vjeē mbytet nė pishinė
06.12.2006 14:29 ET Pejė - Njė djalė i moshės trevjeēare, ka rėnė dhe mė pas ėshtė mbytur nė njė pishinė publike verore, nė fshatin Qyshk tė Pejės.

Maskat e armatosura shfaqen sėrish nė Dukagjin
06.12.2006 15:21 ET Pejė-Gjakovė - Pas gati njė viti, nė rrugėt e Rrafshit tė Dukagjinit, janė shfaqur sėrish persona tė maskuar dhe tė armatosur...

Njė 25 vjeēar gjendet i vdekur nė hyrjen e njė ndėrtese
06.12.2006 16:30 ET Mitrovicė - Njė trup i pajetė ėshtė gjetur tė mėrkurėn nė orėt e mesditės nė njė ndėrtesė nė pjesėn jugore tė Mitrovicės, ka konfirmuar policia rajonale.

Njė serb ka bėrė kėrkesė pėr t’u kthyer nė Gjakovė
06.12.2006 15:54 ET Gjakovė - Serbi Miodrag Radojecic, me banim nė Kralevė tė Serbisė, ka bėrė kėrkesė nė zyrėn e UNMIK-ut...

Partitė politike shqiptare nė Luginė tė Preshevės- marrin pjesė nė zgjedhje Partitė politike shqiptare nė Luginė tė Preshevės pėr herė tė parė pas 10 vjetėsh bojkoti, deklaruan se do tė marrin pjesė nė zgjedhjet e 21 janarit nė Serbi. Katėr subjektet politike, qė pėrfaqėsojnė rreth 75 mijė shqiptarė nė Luginėn e Preshevės, shfaqėn shpresėn se do tė fitojnė mė shumė se 3 vende nė Parlamentin me 250 ulėse. Nė zgjedhjet parlamentare tė 21 janarit nė Serbi ata do tė paraqiten me njė listė unike. Ndėrkohė kreu i Partisė Reformiste Ora, Veton Surroi e pėrshėndeti kėtė vendim duke thėnė se "kjo tregon pjekuri politike tė subjekteve politike shqiptare dhe se ky duhet tė jetė njė shembull i mirė pėr serbėt e Kosovės pėr tė marrė pjesė nė jetėn institucionale tė Kosovės", ka thėnė Surroi.

Kuvendi i Maqedonisė votoi kundėr shkarkimit tė ministrit tė Arsimit Sulejman Rushiti Kuvendi i Maqedonisė me 59 vota " kundėr" dhe 29 "pėr" nuk e ka mitatuar sot interpelancėn e ngritur nga koalicioni i dy partive shqiptare. BDI dhe PPD, pėr shkarkimin e ministrit tė Arsimit dhe Shkencės Sulejman Rushiti. "Me votimin e sotėm nė Kuvend u dėshmua se tė gjitha ndryshimet e bėra nė Universitetin e Tetovės janė nė pėrputhshmėri me ligjin", ka thėnė ministri Rushiti. Kėrkesėn pėr shkarkimin e tij , koalicioni BDI-PPD e parashtroi pėr shkak tė vendimit pėr zėvendėsimin e rektorit tė Universitetit Shtetėror tė Tetovės .

Serbia kėrkon transferimin e Sheshelit nė njė spital nė Beograd Serbia kėrkoi nga Tribunali i Hagės transferimin e Vojisllav Sheshelit nė njė spital tė Beogradit. Gjendja shėndetėsore e Sheshelit thuhet tė jetė pėrkeqėsuar derisa ishte nė grevė urie pėr 25 ditė. Ai gjendet nė Hagė qė nga viti 2003, ku po ballafaqohet me akuzat pėr krime lufte kundėr jo serbėve nė vitet e 90-ta. Tribunali i Hagės ende nuk ka komentuar rreth kėsaj kėrkese.

Gjermania mori komandėn e EUROFOR-it nė Bosnjė Gjermania mori pėr herė tė parė pėrsipėr drejtimin e trupave tė EUFOR-it nė Bosnjė e Hercegovinė. Nė ceremoninė e dorėzim-pranimit nė Sarajevė, shefi i diplomacisė sė jashtme evropiane Havier Solana dhe ministri gjerman i mbrojtjes Jozef Jung, bėn tė qartė se Bashkimi Evropian do tė fillojė gjatė viteve tė ardhshme me tėrheqjen shkallė-shkallė tė trupave nga rajoni. Hapi i parė pritet tė ndėrrmirret nė vitin 2007 me tėrheqjen e rreth 1.000 ushtarėve prej tė cilėve 300 ushtarė gjermanė.DW

Gjermania dhe Franca e pėrkrahin pezullimin e negociatave me Turqinė Gjermania dhe Franca e pėrkrahin pezullimin e pjesshėm tė negociatave pėr anėtarsimin e Turqisė nė Bashkimin Evropian, kurse Polonia pėrmbahet duke u dhėnė pėrkrahje aspiratave tė Ankarasė. Kėto qėndrime u shprehėn pas takimit tė kancelares gjermane me presidentin francez dhe atė polka, nė Metlah tė Gjermanisė.

...nga zėri amerikės:

Njė komision i Senatit amerikan miraton njėzėri kandidaturėn e Robert Gejts si Sekretar i Mbrojtjes

Deborah Tejt
Uashington

06-12-2006 - Robert Gejts ofroi njė vlerėsim tė qartė tė luftės nė Irak kur dėshmoi dje para komisionit tė Senatit pėr shėrbimet e armatosura, duke iu pėrgjigjur pyetjes sė senatorit demokrat Karl Levin nga Miēigani, i cili nė janar do tė jetė kryetar i kėtij komisioni.

Levin: "Zoti Gates, a mendoni se ne po fitojmė nė Irak”

Gejts: Jo, zotni.


Mė vonė zoti Gejts qartėsoi komentet e tij kur tha se ai gjithashtu nuk mendon se Shtetet e Bashkuara po humbasin nė Irak, megjithatė ai parashtoi njė skenar tė rrezikshėm nė rast se gjendja nė Irak nuk stabilizohet sė shpejti.

“Kursi ynė gjatė 2 vjetėve tė ardhshėm do tė jetė tė pėrcaktojmė nėse populli amerikan dhe ai irakian si dhe presidenti i ardhshėm i Shteteve tė Bashkuara do tė pėrballen me njė pėrmirėsim tė ngadalshėm, por tė vazhdueshėm tė gjendjes nė Irak dhe nė rajon, apo do tė pėrballen me rrezikun shumė real e ndoshta realitetin e njė shpėrthimi rajonal. Ne duhet tė punojmė sė bashku pėr tė hartuar njė strategji, qė nuk e lė Irakun nė kaos si dhe mbron interesat tona afat gjatė si dhe shpresat pėr rajonin e Lindjes sė Mesme.”

Ligjvėnėsit e tė dyja partive pėrshėndetėn komentet e sinqerta tė zotit Gejts. Senatori Levin shfaqi shpresėn se nė se konfirmohet nė postin e sekretarit tė mbrojtjes, zoti Gejts do tė korregjojė kursin nė Irak.

Zoti Gejts, ish drejtor i Agjencisė Qendrore tė Zbulimit amerikan, CIA, nuk mbėshteti ndonjė kurs tė ri nė Irak, duke thėnė se sė pari do tė kėshillohet me komandantėt nė teren, por ai tha se ėshtė i hapur pėr ide tė reja.

Kandidati pėr postin e sekretarit tė mbrojtjes tha se kontaktet me Iranin dhe Sirinė do tė ishin tė vlefshme, megjithėse jo medoemos bisedime tė drejtėpėrdrejta.

“Mendoj se nė afatin e gjatė, ne duhet tė pranojmė ndikimin e fqinjėve tė Irakut dhe potecialin qė ato kanė pėr ta bėrė gjendjen nė Irak mė mirė apo mė keq.”

Administrata e presidentit Bush i ka akuzuar Iranin dhe Sirinė pėr nxitjen e dhunės nė Irak dhe ka kundėrshtuar bisedime tė drejtėpėrdrejta me kėto dy vende.

Kryetari i komisionit tė senatit pėr shėrbimet e armatosura, senatori republikan, Xhon Worner nga shteti Virxhinia, bėri komente mjaft pozitive pėr zotin Gates, pas votimit nė komisionin qė ai kryeson.

“Ai ėshtė shumė i kualifikuar pėr tė udhėhequr Pentagonin. Duket qartė se ai do tė luajė njė rol udhėheqės dhe do tė jetė njė zė i fuqishėm pėr tė punuar me presidentin.”

Zoti Gejts pritet tė konfirmohet me lehtėsi nga senati amerikan si pasardhės i sekret arit tė tanishėm tė mbrojtjes, Donald Ramsfeld, i cili ėshtė kritikuar nga anėtarė tė tė dyja partive politike pėr mėnyrėn se si e ka udhėhequr luftėn nė Irak. //ze//VOA//

...lajmshkėputje nga dita e djeshme:

BE-ja dakord t’i heqė gradualisht kontrollet nė kufi pėr 10 vendet mė tė reja anėtare

05-12-2006 - Bashkimi Evropian ka rėnė dakord t’i heqė gradualisht kontrollet nė kufi pėr 10 vendet mė tė reja anėtare, me kushtin qė tė plotėsojnė standartet e sigurisė dhe ato teknike. 15 vende brenda dhe jashtė BE-sė janė anėtare tė sė ashtuquajturės zonė e Shengenit dhe nuk u nėnshtrohen mė kontrolleve nė kufijtė e pėrbashkėt.

Qytetarėve tė kėtyre vendeve gjithashtu nuk u duhet mė tė kalojnė nėpėr pikat e kontrollit nė aeroporte dhe porte brenda kėsaj zone. Marrėveshja e arritur sot pėrfshin heqjen me faza tė kontrolleve nė pikat kufitare pėr vendet e reja anėtare tė BE-sė, duke filluar nga dita e fundit e vitit 2007.

Deri nė mars tė vitit 2008, do tė hiqen edhe kontrollet nė porte dhe aeroporte pėr vendet e reja anėtare. Vendet e Evropės Lindore qė janė anėtarėsuar nė BE nė vitin 2004 janė ankuar se janė pėrjashtuar nga zona e Shengenit. Zyrtarėt e BE-sė thonė se problemet me njė sistem tė ri kompjuterash e vonuan procesin.
LAJMET
E marte 05 dhjetor 2006
Ndėrhyrja pėr eliminimin e alkoolizmit dhe narkomanisė nė Kosovė, ėshtė bėrė e domosdoshme, thonė studiuesit
Fshatrat e Prizrenit qė s'kanė paguar ujin do tė pėrballen me reduktime
Komuna e Malishevės ndau 10 mijė euro pėr familjet e dėshmorėve
LDK e Ferizajt me dy "shefa" tė grupit tė kėshilltarėve komunalė
Zyrtarėt thonė se Kosova ka potencial ekonomik pėr t'u mbajtur si shtet
Shtėpia e njė shqiptari nė “Kodrėn e Minatorėve” bėhet cak i sulmit me armė, tė hėnėn nė mbrėmje
Ekspertė vlerėsojnė shtimin e buxhetit prej 10 pėr qind pėr arsimin
Pėr herė tė parė njė organizatė joqeveritare pėrfiton linjė kreditore nga BERZH-i
Terri do tė jetė prezent nė Kosovė edhe gjatė viteve 2007 dhe 2008
Katėr parti shqiptare nė Luginė tė Preshevės do tė marrin pjesė nė zgjedhjet parlamentare nė Serbi
Njė grua vdes, biri i saj lėndohet rėndė nga pėrplasja e makinės pėr arrė, nė Raushiq
Ēeku nė Gjilan premton rishikim tė planit tė decentralizimit
DiCarlo e Lehne u thonė serbėve se Ahtisaari nuk do t'i anashkalojė interesat e tyre
BE ia zgjat mandatin pėr dy vjet Agjencisė Evropiane pėr Rindėrtim


...pak mė hapėt:

Polt e quan jo konstruktiv vendimin e mundshėm tė Rusisė pėr tė vėnė veto Ambasadori i SHBA-ve nė Beograd, Majkėll Polt, ka vlerėsuar tė martėn se vendimi i mundshėm i Rusisė pėr tė pėrdorė veton nė KS tė KB-ve pėr Kosovėn nuk ėshtė konstruktiv.

Pa mbėshtetjen e bashkėsisė ndėrkombėtare nuk mund tė zgjidhet statusi, thotė Ryker Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker, gjatė njė debati tė martėn me qytetarė nė Drenas, ka thėnė se e vetmja gjė qė mund ta ndėrpresė procesin pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės ėshtė destabilizimi i vendit dhe dhuna.

Di Karlo-Lene: Nuk do tė ketė shtyrje tė serishme tė statusit Zv. ndihmėsja e sekretares amerikane tė Shtetit Rozmari Di Karlo dhe emisari special i BE-sė pėr statusin Stefan Lene, gjatė njė vizite tė martėn nė Artanė, theksuan se edhe njėherė qėndrimin se nuk do tė ketė shtyrje tė sėrishme tė statusit tė Kosovės pas zgjedhjeve nė Serbi mė 21 janar.

DiCarlo e Lehne thonė se Ahtisaari do t’i merr parasysh edhe shqetėsimet e serbėve Propozimi i Martti Ahtisaari-t do t’i merr parasysh tė gjitha shqetėsimet e serbėve tė Kosovės, sepse ky proces ka tė bėjė me krijimin e kushteve pėr njė jetė mė tė mirė edhe pėr kėtė komunitet, thanė zėvendėsja e ndihmėsit tė sekretarit tė shtetit, Rosemary Di Carlo dhe pėrfaqėsuesi i Bashkimit Evropian (BE) pėr statusin e Kosovės, Stefan Lehne.

Ēeku u thotė gjilanasve se beson qė do tė rishikohet oferta e decentralizimit Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, pranoi tė martėn nė Gjilan se decentralizmi ėshtė njė nga kompromiset qė pala kosovare ka bėrė pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės dhe u shpreh i bindur se nuk do tė ketė kompromise tjera, duke shtuar se Kosova do tė jetė shtet i pavarur dhe i pandarė.

BERZH-i lanson linjat kreditore edhe pėr OJQ-tė Banka Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim (BERZH) pas dhėnies sė linjave kreditore pėr bankat komerciale nė Kosovė, tė martėn nė Prishtinė ka lansuar pėr herė tė parė njė linjė kreditore pėr njė organizatė joqeveritare nė vlerė prej 3 milionė euro, e cila iu nda Programit pėr Ndėrmarrje nė Kosovė (KEP).

Shqiptarėt e Luginės vendosin pėr pjesėmarrje nė zgjedhjet parlamentare serbe Derisa Partia pėr Veprim Demokratik (PVD) dhe Bashkimi Demokratik i Luginės (BDL) kohė mė parė kishin marrė vendim pėr dalje nė zgjedhjet parlamentare, tė njėjtėn gjė e kanė bėrė tė martėn edhe dy partitė tjera tė Luginės sė Preshevės, Partia Demokratike Shqiptare (PDSH) e Lėvizja Progresit Demokratik (LPD).

Nė njė aksident trafiku nė Raushiq humb jetėn njė person Njė person ka humbur jetėn si pasojė e njė aksidenti nė magjistralen, Deēan-Pejė, nė fshatin Raushiq tė Pejės, ka bėrė tė ditur tė martėn policia rajonale nė Pejė.

TwinOxide edhe nė tregun kosovar Kompania holandeze “TwinOxide” tani shpėrndan produktin e saj TwinOxide® edhe nė Kosovė pėrmes kompanisė “Cobra-ks”.

...informacione tė zgjėruara:

Debatet e vonuara pėr simbolet shtetėrore tė Kosovės
Prishtinė, 5 dhjetor 2006 - Ndėrsa zgjidhja e statusit tė Kosovės po afrohet, me shpresė se sė shpejti pėrfundimisht Kosova do tė bėhet shtet i pavarur, mirėpo akti mė i lartė i saj juridik - kushtetuta, si dhe simbolet shtetėrore ende nuk janė gati, madje janė vonuar si tepėr. Kohėve tė fundit janė intensifikuar diskutimet nė kėto tema, por mė shumė nė nivel tė debateve mediatike sesa institucionale. Madje kėto tema fare nuk janė shtruar nė ndonjė institucion kompetent, konkretisht nė parlament, aty edhe ku e kanė vendin. Por, nė anėn tjetėr, lideri i Ora-s, Veton Surroi ditėve tė fundit ka paralajmėruar se Ekipi i Unitetit, anėtar i sė cilės ėshtė edhe ai, "duhet tė mandatojė kushtetutėn, simbolet dhe pėrcaktimin e datės sė zgjedhjeve". Ky pohim i Surroit le tė kuptohet se po anashkalohet parlamenti e trupat e tij dhe se Ekipi i Unitetit po vėhet mbi institucionet, ndonėse dihet fare qartė qė ky grup ėshtė mandatuar nga Kuvendi vetėm pėr negociatat rreth statusit tė Kosovės dhe nuk ka mandat tjetėr. Madje sipas Surroit, gjatė kėsaj jave EU do tė diskutojė pėr simbolet shtetėrore nė njė takim gjatė kėsaj jave. Nė nivel partish kėto ēėshtje janė diskutuar pothuajse fare pak. Nė LDK prej kohėsh zyrtarėt e saj kanė pohuar qė flamuri ėshtė i gatshėm pėr Kosovėn e pavarur - ai qė tashmė njihet si Flamuri i Dardanisė, tė cilin Presidenti Ibrahim Rugova ka disa vite qė e ka prezantuar nė opinion. Rreth flamurit ka pasur edhe ndonjė nismė private, ndėrkohė qė partia Ora ka iniciuar pranė Kuvendit shpalljen e njė konkursi ndėrkombėtar pėr simbolet shtetėore.

Cili ėshtė Flamuri i Dardanisė qė ėshtė disenjuar sipas idesė sė Presidentit Rugova

(Qik) Nė vazhdim po japim pėrshkrimin e plotė qė Ibrahim Rugova i ka bėrė Flamurit tė Dardanisė, gjashtė vjet mė parė, kur edhe pėr herėt tė parė e ka prezantuar para mediave.

Flamuri i Kosovės, pėrshkrimi, historia dhe simbolika

Dimensionet 1x1.5 m
Sfondi: E kaltėr e thellė qė simbolizon paqen. Nė sfondin e kaltėr nė mes ėshtė Vula e Kosovės.
Pėrmbajtja e Vulės:
1. Shqiponja e zezė dykrenare, simbol kombėtar i Kosovės dhe i shqiptarėve - e pėrdorur nė flamurin e Gjergj Kastriotit- Skėnderbeu (1405 1458), pastaj nė luftėrat e lirisė sė Kosovės kundėr otomanėve (1878 1910 1912). Origjinėn e ka te Leka
i Madh (Aleksandri i Madh). Gjergj Kastriotin e quanin Skėnderbe, simbas Aleksandrit tė Madh, qė kishin origjinė tė pėrbashkėt, prandaj e mori simbolin e Tij.
2. Sfondi i kuq: simbolizon fuqinė.
3. Mburoja: simbolizon karakterin mbretėror tė Kosovės.
a. Nė dy sfonde tė arta ėshtė vendosur nga njė stelė (Yll).
Stelat simbolizojnė lėvizjen e diellit dhe tė jetės. Kanė origjinė antike shqiptare.
b. Fusha e kuqe dhe e zezė, simbolizojnė flamurin kuq e zi tė Skėnderbeut (sfondin e kuq dhe shqiponjėn e zezė).
4. Baneri i bardhė mbi mburojė dhe shqiponjė simbolizon ngjyrėn e bardhė nacionale tė kapelės (plisit) dhe veshjes sė bardhė tė kosovarėve dhe tė shqiptarėve. Ėshtė pėrdorur nė Flamurin e imperatorit Justinian qė ishte me origjinė nga Kosova, Dardania.
a. Nė baner shkruan "Dardania", emri antik i Kosovės qė shpjegohet me fjalėn e gjuhės shqipe "dardhė" qė do tė thotė "vendi i dardhave" Dardania. Dardania ishte Mbretėri antike ilire shqiptare.
5. YIli gjashtėcepėsh ėshtė marrė nga Flamuri i Skėnderbeut. Quhet ylli i Skėnderbeut. Eshtė pėrdorur si simbol nga ilirėt shqiptarėt antikė dhe korrespondon me Stelat e Mburojės.
6. Flamuri i Kosovės pėrdoret nga Presidenti i Kosovės qė nga viti 1992, pas mbajtjes sė Referendumit pėr Pavarėsi (1991) dhe pas zgjedhjeve Presidenciale e Parlamentare tė Republikės sė Kosovės (1992). Populli i Kosovės ka filluar ta quajė "Flamuri i Dardanisė", me emrin antik tė Kosovės.(nga: QIK)

Bėrns i befasuar me deklaratat ruse pėr veto kundėr Kosovės, lavdėron lidershipin kosovar Administrata amerikane ėshtė e mendimit se shtatė vjet pas intervenimit tė NATO-s nė Kosovė ka ardhur koha qė popullit tė Kosovės t’i bėhet e qartė se ēfarė ardhmėrie do tė ketė, u shpreh zėvendėssekretari i shtetit amerikan Nicholas Burns. Ai theksoi se Washingotni zyrtar pret qė menjėherė pas prezantimit tė propozimit tė Ahtisarit, K?shilli i Sigurimit tė veprojė shpejtė nė mėnyrė qė zgjidhja tė gjendet, pohon Burns, nė muajin shkurt apo mė sė largu nė fillim tė marsit. Nicholas Burns pėrsėriti se ėshtė befasuar me deklarimet e ambasadorit rus nė Serbi, dhe komentoi se ai me siguri ėshtė keqinterpretuar pasi qė asnjėherė zyrtarisht pala ruse nuk ka pėrmendur veton. Nė lidhje me kėtė ēėshtje, Nicholas Burns ka diskutuar mbrėmė vonė me shefin e diplomacisė serbe, Vuk Drashkvoqi, i cili edhe mė tutje insiston se nuk do ketė afate artificale dhe se pas propozimit t?ė Ahtisarit do vazhdojnė negociatat mes Prishtinės dhe Beogradit. Pėr vazhdim tė negociatave angazhohet edhe Rusia. Ministri i Jashtėm,, Sergei Lavrov, pėrsėriti qėndrimin se e vetmja zgjidhje e pranueshme ėshtė ajo e negociueshme, dhe se bazė pėr statusin pėrfundimtarė tė Kosovės duhet tė jetė Rezoluta 1244. Serej Lavrov refuzoi tė pėrgjigjet nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė nė pyetjen nėse mbėshtetė prononcimin e ambasadorit tė tij nė Beograd, se Rusia do ta shfrytėzojė tė drejtėn e vetos. Nė kėtė rrafsh ai vetėm pėrmendi se nuk mund tė paramendojė qė K?shilli i Sigurimit tė asociojė veten me vendim qė i imponohet njėrės palė. Nicholas Burns, nga ana tjetėr, pėrsėriti se ėshtė i befasuar me deklarimet e ambasadorit rus nė Serbi, dhe komentoi se ai me siguri ėshtė keqinterpretuar pasi qė asnjėherė zyrtarisht pala ruse nuk ka pėrmendur veton. Burns ka apeluar edhe njė herė tek qytetarėt e Kosovės qė ta rujanė qetėsinė nė kėto momente, siē u shpreh, kyēe, ndėrsa edhe lavdėroi lidershipin e Prishtinės i cili, sipas tij, po punon nė promovimin e tolerancės.

Burns kėrkon nga Rusia qė tė vazhdoj tėrheqjen e trupave nga Gjeorgjia dhe Moldavia Nėnsekretari amerikan pėr ēėshtje politike, Nicholas Burns ka kėrkuar sot nga Rusia qė tė vazhdoj tėrheqjen e trupave tė saja nga Gjeorgjia dhe Moldavia. Nė takimin e ministrave tė jashtėm tė vendeve anėtare tė OSBE-sė nė Bruksel, zoti Burns tha se kėto dy vende do tė mbeten jostabile pėrderisa mbėshtetja pėr regjimet separatiste tė vazhdoj nga jashtė. Ministri i jashtėm rus, Sergei Lavrov tha se OSBE-ja nuk duhet tė bėjė pėrpjekje tė njėannshme pėr arritjen e "zgjidhjeve tė politizuara".

Ivanov tėrheq vėrejtjen se nė Ballkan mund tė shpėrthejnė konflikte Ministri rus i mbrojtjes, Sergej Ivanov ka tėrhequr vėrejtjen se nė Ballkan mund tė shpėrthejnė konflikte, nėse Beogradi dhe Prishtina nuk arrijnė marrėveshje pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės. Nė njė intervistė pėr gazetėn greke Eleftero-tipia ai ka thėnė se kur ėshtė nė pyetje Kosova ekzistojnė faktorė qė mund tė provokojnė eskalimin e dhunės e cila mund tė pėrhapej nė shumė vende tė rajonit.

Rusia vazhdon tė jetė hapur kundėr Kosovės Sipas agjencive, ministri i jashtėm i Rusisė, Sergej Lavrov, ka deklaruar nė Bruksel se vendosja e sanksioneve ndaj njėrės palė nė rastin e Kosovės do tė ishte kundėrproduktive. “Unė nuk shoh arsye si mund tė ketė diēka tė pėrbashkėt Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė me projektet pėr implementimin e sanksioneve ndaj njėrės palė nė konfliktin e Kosovės”, tha ai. Pas njė takimi me ministrin e e jashtėm serb Drashkoviq, Lavrov tha se Rusia mbėshtetet nė rezolutėn e OKB-sė pėr Kosovėn, nė bazė tė sė cilės duhet tė determinohet “statusi i territorit”.
Deri tash, mundėsia e pėrdorimit tė sanksioneve nuk ėshtė pėrmendur asnjėherė publikisht.

Rusia thotė se do tė pėrdorė veton pėr ēėshtjen e Kosovės - Ambasadori i Rusisė nė Serbi tha se vendi i tij ėshtė i gatshėm tė pėrdorė veton nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė pėr tė bllokuar ēdo vendim rreth sė ardhmes sė Kosovės nėse tė dyja palėt nuk arrijnė marrėveshje. Ambasadori Aleksander Aleksejev i tha televizionit tė pavbarur tė Serbisė B92 se zgjidhja duhet tė jetė nė pėrputhje me rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit.

Nderkaq, socialistėt nė Serbi zgjodhėn zotin Ivica Daēiē si udhėheqėsin e tyre tė ri nė vend tė Slloboan Millosheviēit, i cili vdiq nė muajin mars gjatė kohės qė gjykohej pėr krime lufte nė Hagė.

Kongesi i Socialistėve i mbledhur nė Beograd miratoi edhe njė rezolutė ku lavdėrohej ish udhėheqėsi jugosllav pėr ato qė i quante “pėrpjekje historike pėr tė mbrojtur popullin serb” gjatė konflikteve tė viteve 90 nė ish Jugosllavi si dhe zotohej tė vazhdonte kėto pėrpjekje.

Socialistėt, dikur partia mė e madhe e Serbisė, filluan tė humbasin gjithnjė e mė tepėr mbėshtetje elektorale pas rėnies sė Millosheviēit nė vitin 2000. Mė pas, autoritetet serbe e ekstraduan Millosheviēin nė Hagė, ku ai vdiq nga zemra.

Duke folur para delegatėve, Daēiē bėri thirrje pėr pėrdorimin e tė gjitha mjeteve tė nevojshme, pėrfshirė luftėn, pėr tė garantuar se Kosova do tė mbetet pjesė e Serbisė. /VOA/

Destabilizimi mund ta prolongojė akoma procesin, thonė liderėt kosovarė e ndėrkombėtar E vetmja gjė qė mund tė shtyje procesin e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės ėshtė destabilizimi i vendit, thanė kryeadministratori Joakim Ryker, kryetari Fatmir Sejdiu dhe kreu i opozitės Hashim Thaēi gjatė njė debati me qytetarė tė komunės sė Drenasit. Kryeadministratori Ryker shtoi se pėr tė arritur te caku qė synojnė liderėt dhe qytetarėt e Kosovės duhet ndihma e bashkėsisė ndėrkombėtare. Kryeadministratori Ryker, kryetari Sejdiu dhe shefi i opozitės Thaēi kanė zhvilluar sot debat me qytetarėt e komunės sė Drenasit, nė pėrpjekje pėr informimin e opinionit nė vend pėr procesin e pėrcaktimit tė statusit dhe nevojėn e mbėshtetjes nga ana e qytetarėve pėr Ekipin e Unitetit. Kryeadministratori Ryker tha se ėshtė i fokusuar nė nevojėn e domosdoshme qė statusi i Kosovės tė pėrcaktohet sa mė shpejtė. Sipas tij, pakoja e Ahtisarit do tė dorėzohet nė fund tė janarit dhe pastaj gjatė njė periudhe tė shkurtė do tė bėhet bartja e kompetencave dhe transformimin e pranisė sė bashkėsisė ndėrkombėtare. Ryker shtoi se mbetet i vendosur pėr tė dėrguar liderėt dhe popullin e Kosovės nė cakun ku dėshirojnė, mirėpo pėr kėtė tha ai nevojitet ndihma e bashkėsisė ndėrkombėtare.

Pollt: "Zgjidhja e statusit tė Kosovės menjėherė pas zgjedhjeve nė Serbi" Ambasadori i SHBA-ve nė Serbi, Majkll Pollt ka deklaruar sot se arritjen e zgjidhjes pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės e pret nė njė periudhė shumė tė shkurtėr, pas mbarimit tė zgjedhjeve parlamentare nė Serbi. Pas deklaratės sė djeshme tė ambasadorit rus nė Beograd, Aleksandar Aleksejev, se Rusia do tė vė veto nė Kėshillin e Sigurimit tė KB-sė nė qoftėse statusi i ardhshėm i Kosovės nuk do tė jetė i pranueshem pėr Beogardin dhe Prishtinėn, Pollt ka thėnė se debati pėr nevojėn e vetos gjatė vendimarrjes sė statusit tė ardhshem tė Kosovės pėr momentin nuk ėshtė konstruktiv. Ambasadori amerikan u ka thėnė gazetarėve se SHBA deri mė tash kanė bashkėpunuar me efikasitet me partnerėt rus nė kuadėr tė Grupit tė Kontaktit dhe ka nėnvizuar se pret se tė gjithė anėtarėt e kėtij grupi do tė vendosin pėr statusin e Kosovės sikurse qė ėshtė vendosur qė Marti Ahtisari tė shkojė nė Kosovė me propozim-zgjidhjen menjėherė pas mbajtes sė zgjedhjeve tė 21 janarit nė Serbi. Pollt ka vlerėsuar se zgjedhjet do tė tregojnė se nė ē'drejtim dėshiron tė shkojė populli serb, dhe ka shfaqur shpresėn se njerėzit nė Serbi do tė mund tė bejnė zgjidhje tė drejtė pėr tė ardhmen e vendit tė vet.

Prodi:Serbia partnere e pandarė e BE-sė Kryeministri italian Romano Prodi, i cili u takua nė Athinė me homologun e tij grek Kostas Karamanlis, shprehu shqetėsimin e pėrbashkėt tė Romės edhe Athinės se shpallja e statusit tė Kosovės do tė krijojė tensione nė Serbi. Pėr evitimin e njė zhvillimi tė tillė Prodi kėrkoi qė ti jepet Serbisė pėrspektiva evropiane duke e cilėsuar si "partnere tė pandarė tė Bashkimit Evropian". Nė tė njejtėn frekuencė Karamanlis tha "se Serbia si ēdo vend tjetėr i Ballkanit nuk duhet tė ndjehet e vetmuar" dhe se statusi duhet tė jetė i pranueshėm nga tė gjithė .Tė dy kryeministrat ranė dakort pėr avancimin e bashkėpunimit nė fushėn e energjisė me ndėrtimin e gazsjellėsit nėnujor Greqi-Itali, nga pranvera e ardhshme, qė nė tė ardhmen mund tė furnizojė edhe Shqipėrinė me anėn e njė degėzimi tė posaēėm./DW/

Koshtunica: "Nuk do tė lejojmė qė Serbia tė jetė eksperiment pėr formimin e shteteve tė deformuara" Kryeministri aktual dhe kryetari i Partisė Demokratike tė Serbisė, Vojislav Koshtunica ka deklaruar mbrėmė, nė konventėn elektorale tė kėsaj partie nė Beograd, se sa "herė thotė Serbia mendon nė Kosovėn". Ai ka theksuar se "Qeveria e Serbisė me njė politikė parimore dhe pėrgjegjėse po e realizon objektivin tonė mė tė rėndėsishem shtetėror e kombėtar nė raport me Kosovėn, e ky ėshtė sigurimi i mbėshtetjes sė qartė ndėrkombėtare se Kėshilli i Sigurimit nuk do ta shkel Kartėn e KB-sė dhe nuk do tė bėhet ndryshimi i Rezolutės 1244 nė fushėn e garantimit tė sovranitetit dhe tė tėrėsisė tokėsore tė Serbisė nė Kosovė". Koshtunica ka thėnė se "tė gjithė e dijmė se nuk ka shtet nė rruzullin tokėsor i cili do tė pranonte qė nė territorin e tij tėformohet shteti i ri". "Kjo qeveri", ka theksuar Koshtunica , "nuk ka lejuar dhe nėse ju qytetarėt ia jepni besimin nė zgjedhje, as qė do tė lejojė qė Serbia tė bėhet mi nė eksperimentin shumė tė rrezikshem tė formimit tė shteteve tė deformuara nga pjesėt e indit tė huaj shtetėror. Me ndihmen e qytetarėve ne do tė mbetemi konsekuent pėrvojave tė verifikuara evropiane dhe do ti sigurojmė bashkėsisė shqiptare autonomi esenciale krahinore brenda Serbisė. Kjo ėshtė kėshtu dhe nuk mund tė jetė kurrqysh ndryshe", ka theksuar kryeministri serb.

Diogardi: Zhvillimet e fundit mund ta sjellin Kosovėn nė njė rrugė tė gabuar Shtyrja e statusit tė Kosovės dhe pėrmbajtja e planit tė tė dėrguarit tė posaēėm tė Kombeve tė Bashkuara pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisarit ishin disa nga pikat pėr tė cilat u bisedua sot nė njė takim me gazetarė tė kryetarit tė Ligės Shqiptaro-Amerikane, Xhozef Diogardi dhe Sherli Diogardit, e ngarkuar pėr ēėshtje tė Ballkanit. "Zhvillimet e fundit nė Kosovė janė brengė e madhe pėr ne", tha Diogardi, duke bėrė tė ditur se kėto zhvillime mund ta sjellin Kosovėn nė njė rrugė tė gabuar. "Nuk ėshtė qė ne nuk mendojmė se Kosova do tė ketė njė lloj tė statusit tė pavarėsisė. Por, shtrohet ēėshtja se kur do ta ketė atė dhe se ēfarė forme do ta marrė kjo pavarėsi...""Ne nuk do tė dėshirojmė, qė tė ketė strukturė tė dėshtuar, sikurse Bosnjė –Hercegovina. Ne nuk dėshirojmė decentralizim qė de fakto do t’i japė mundėsi Beogradit tė ndėrhyjė nė punėt e Kosovės nė tė ardhmen. A do ta kemi njė ulėse nė Kombet e Bashkuara, a do ta kemi ushtrinė, a do tė kemi ministri tė punėve tė jashtme, kėto pyetje aktualisht janė pa pėrgjigje”, ka theksuar Diogardi. "E dimė", tha mė pas Diogardi, "se Ahtisari planin e tij do ta shpallė me 25 janar, por nuk e dimė se cili ėshtė ai. Nė anėn tjetėr, Grupi Ndėrkombėtar i Krizave tashmė e ka bėrė njė analizė tė hollėsishme lidhur me kėtė plan. Ardhja jonė kėtu ka pėr qėllim tė njoftojmė udhėheqėsit kosovar pėr ta ndryshuar kėtė plan ngase nuk ėshtė plan i mirė pėr Kosovėn. E ardhmja e Kosovės ėshtė nė duart e popullit tė Kosovės dhe jo tė partive politike", ka thėnė Dioguardi. E ngarkuara pėr ēėshtje tė Ballkanit, Sherli Diogardi, tha se Liga Shqiptaro-Amerikane ėshtė zėri i unifikuar i popullit shqiptar nė Uashington. Duke folur pėr zhvillimet aktuale nė Kosovė, ajo theksoi se situata ėshtė pėr tu brengosur dhe se shqiptarėt duhet tė bashkohen nė shansin e fundit pėr Kosovėn. “Komuniteti ndėrkombėtarė ėshtė fokusuar nė Irak, Afganistan, dhe Lindjen e Mesme. Kjo ėshtė hera e fundit kur bashkėsia ndėrkombėtare do tė fokusohet nė problemin e Kosovės dhe Evropėn Juglindore. Nuk mund tė presim qė pėrmbajtja e planit tė Ahtisarit tė na dorėzohet neve dhe nuk dėshirojmė tė besojmė nė mėnyrė naive, se Amerika nė njė mėnyrė do t’i zgjidhė tė gjitha problemet. Mesazhi ynė pėr Uashingtonin, kur tė kthehemi atje, do tė jetė se komuniteti shqiptar nuk do tė pranojė shtyrje tė tjera. Mendoj qė tė gjithė duhet tė insistojmė qė tė mos ketė mė negociata, sepse mund tė ndodhė qė tė ketė thirrje pėr dy raunde tė negociatave ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit”, ka thėnė e ngarkuara pėr ēėshtje tė Ballkanit, Sherli Diogardi. Diogardėt bėnė tė ditur se lobi serb nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės po shpenzon shumė para nė fushata tė ndryshme kundėr zgjidhjes sė statusit tė Kosovės. Ndėrkaq, politikanėt kosovarė po i vizitojnė veē e veē shtetet e ndryshme botėrore. Sherli Diogardi bėri tė ditur se SHBA-ja dhe Britania e Madhe e mbėshtesin pavarėsinė e Kosovės. Ne do tė punojmė", tha ajo , qė Kongresi amerikan tė thotė qė shqiptarėt janė forcė properėndimore dhe prodemokratike nė Evropė dhe se pavarėsia e Kosovės ėshtė me rėndėsi thelbėsore pėr Evropėn.

Shtyrja e statusit pamundėson zbutjen e papunėsisė dhe varfėrisė, thotė kryeministri Ēeku Shtyrja e statusit tė Kosovės e pengon edhe zhvillimin ekonomik tė vendit dhe si pasojė pamundėsohet edhe zbutja e shkallės sė papunėsisė dhe tė varfėrisė nė Kosovė. Por, kryeministri Agim Ēeku u shpreh optimist se Kosova i ka potencialet dhe resurset e nevojshme pėr zhvillimin e njė ekonomie tė qėndrueshme dhe sipas tij qeveria ka hartuar tashmė projekte tė caktuara qė ndihmojnė zhvillimin e shpejt tė ekonomisė. Ai i bėri kėto komente nė njė prezantimin e njė projekti pėr punėsimin e tė rinjve, i cili realizohet nga UNDP-ja nė bashkėpunim me qeverinė e Kosovės. Sipas tė dhėnave tė UNDP-sė, pėrmes kėtij projekti, pėr dy vjet janė punėsuar 5 mijė e 500 persona.

Programi pėr Ndėrmarrjet nė Kosovė mbėshtetet nga BERZH-i Banka Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim i ka ndarė 3 milionė euro kredi OJQ-sė –Programit pėr Ndėrmarrjet nė Kosovė (KEP), me qėllim tė ndihmės ndaj ndėrmarrėsve nė Kosovė, nė mėnyrė qė ata tė kenė mė shumė qasje nė shėrbimet financiare pėr tė krijuar kėshtu biznese tė reja, apo ta bėjnė zgjerimin e bizneseve ekzistuese. Kredia prej 3 milionė eurosh do t’i ndihmojė “Programit pėr Ndėrmarrjet nė Kosovė". Kjo kredi jepet nė pajtim me kornizėn financiare pėr klientėt e bizneseve mė tė vogla. Udhėheqės i zyrės sė BERZH-it, pėr Maqedoni dhe Kosovė, Kenji Nakazawa, tha se kredia dedikuar njė OJQ-je vendore ėshtė mjet i rėndėsishėm qė do tė ndihmojė nė financimin e mė shumė ndėrmarrėsve nė Kosovė. “Kemi njė mandat specifik qė t’iu ndihmojmė njerėzve apo shteteve nė transicion. Kemi 29 shtete nė tė cilat operojmė. Ne jemi bankė dhe iu ndihmojmė ndėrmarrėsve qė tė kenė qasje nė financa”, ka sqaruar z. Nakazawa. Udhėheqėsit e BERZH-it, thanė nė fund se partneriteti nė mes tė BERZH-it dhe KEP do tė vazhdojė edhe nė tė ardhmen, sidomos nė aplikimin e strategjisė sė KEP-it pėr zgjerimin e veprimtarive. BERZH ėshtė ndėr institucionet e para financiare ndėrkombėtare qė menjėherė pas luftės ka filluar tė veprojė nė Kosovė. Deri mė sot banka ka mbėshtetur gjashtė projekte nė sektorin financiarė.

Qeveria e Kosovės ndau sot 45 bursa pėr studentė Me qėllim tė krijimit tė kuadrove superiore nė fushėn e energjisė dhe minierave, Qeveria e Kosovės ndau sot 45 bursa pėr studentėt e Fakultetit Teknik. Ministri i Energjitikės dhe Minierave, Ethem Ēeku tha se me Iniciativėn e Ministrisė sė Minierave ėshtė formuar njė fond nga tri ministri, MEM, MEF, si dhe MASHT, fond ky i cili arrinė shumėn prej 81 mijė eurove dhe se qėllimi i kėtij programi ėshtė mbėshtetja e pėrgatitjes sė kuadrove tė reja mė cilėsore pėr sektorėt e ekonomisė. Pėrfitues tė kėtyre bursave janė studentėt e Fakultetit tė Inxhinierisė Eletrike, Inxhinierisė mekanike si dhe tė fakultetit tė Xehtarisė. Shuma e njė burse pėr student ėshtė 150 euro. Sipas minitrtit Ēeku, objektiv prioritar i kėtij programi ėshtė pėrgatitja e inxhinierėve me kualifikim tė lartė pėr mbėshtetjen e zhvillimit tė ardhshėm tė sektorit tė energjisė dhe minierave nė Kosovė. Ministri Ēeku, thotė se kėto kuadro nė tė ardhmen do tė drejtojnė dy sektorėt mė tė rėndėsishėm ekonomik nė Kosovė pėrfshirė mihjen e re nė Sibovc dhe termocentralin Kosova C. Ndėrkaq, Fevzi Berisha, zv. Ministėr i Arsimit, pohoi se ky projekt ėshtė njė shembull i mirė qė Kosova ėshtė e pėrkushtuar nė ngritjen e cilėsisė sė arsimit sidomos nė ato lėmi nė tė cilat ndihemi mė tė hendikepuar. Po ashtu nė ceremonin e ndarjes sė bursave pėr Studentėt e Fakultetit Teknik u bė e ditur se varėsisht nga cilėsia e studimeve tė kėtyre studentėve nė vitet e ardhshme aq do tė jetė edhe shuma e bursave. Nė fund studentėt nėnshkruan kontratat pėr marrjen e bursės.

Dhjetė kompani ndėrkombėtare konkurrojne pėr Termocentralin “Kosova C” Dhjetė kompani ndėrkombėtare kanė konkurruar nė tenderin pėr Termocentralin “Kosova C”. Nė hapjen e ofertave, shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker, ka thėnė se realizimi i kėtij projekti do tė jetė njė e arritur e madhe pėr Kosovėn. Presidenti Fatmir Sejdiu ndėrkaq, e ka vlerėsuar projektin si garanci pėr tėrheqjen e investimeve tė huaja. Termocentrali ėshtė projekti mė i madh nė Kosovė i cili do tė kushtojė miliarda euro dhe qė pritet tė pėrfundojė brenda vitit 2008. Ministri i Energjisė, Et’hem Ēeku, ka thėnė se termocentrali do ta zgjidhė problemin e energjisė dhe do tė ndikojė pėr rritjen ekonomike tė vendit.

Paralajmėrohet vazhdimi i krizės energjetike Zyrtarė tė zyrės sė Rregullatorit tė Energjisė paralajmėruan vazhdimin e krizės energjetike nė Kosovės edhe nė vitet nė vijim. Sipas tyre qė ēmimet e importit nga rajoni janė rritur dhe Kosova duhet tė shpenzojė mė tepėr para pėr import tė energjisė. Agron Dida zv/ministėr i Energjetikės dhe Minierave tha se ministria nuk ka mundėsi tė bėjė mė tepėr, sepse shumicėn e pėrgjegjėsive e ka Shtylla e IV e UNMIK-ut dhe AKM-ja. Ndėrkaq, zyrtarė tė KEK-ut, tėrė pėrgjegjėsinė e barten tek mospagesa e energjisė elektrike. Qytetarėt e Kosovės do tė vazhdojnė edhe disa vite tė pėrballen me mungesė tė energjisė elektrike. Ky vlerėsim pesimist doli sot pas debatit nė Komisionin parlamentar pėr energjetikė ku zyrtarė mė tė lartė tė sektorit tė energjisė u pėrballėn me kritika dhe pyetje tė deputetėve rreth gjendjes elektroenergjetike nė vend. Deputetėt vlerėsuan se gjendja me energji ėshtė shumė e rėndė pėrkundėr investimeve tė mėdha tė bėra nė termocentralet e Kosovės dhe akuzuan zyrtarėt e Shtyllės sė IV tė UNMIK-ut, si pėrgjegjės kryesore pėr gjendjen e krijuar me furnizim tė dobėt tė energjisė nė vend. Ibush Jonuzi, kryetar i komisionit, ka akuzuar KEK-un edhe pėr zbatimin e planit ABC, si projekt tė dėshtuar, sepse shumė qytetarė qė janė tė rregullt nė pagesė tė energjisė po ndėshkohen nga ky plan. Agron Dida, zv-ministėr, i Energjetikės dhe minierave, tėrė fajin pėr gjendjen e rėndė me furnizim tė energjisė e hodhi tek mungesa e kompetencave, ngase sipas tij ministria nuk mund tė bėjė asgjė mė shumė sepse janė tė limituar nė veprim nga Shtylla e IV e UNMIK-ut. Drejtoresha e KEK-ut, Pranvera Dobruna-Kryeziu, numėroi vėshtirėsitė qė ka KEK-u, pėr furnizim me energji. Sipas saj mungesa e thėngjillit pamundėson aktivizimet e Blloqeve tė Kosovės A, por ēėshtje tjetėr shqetėsuese janė edhe humbjet e mėdha teknike. “KEK-u gjithmonė ka humbje teknike dhe komerciale 50 %, qė sipas saj humbja komerciale ėshtė vjedhja e rrymės”, ka thėnė drejtoresha Dobruna. Ndryshe, Bajrush Xhemajli, deputet i Kuvendit tė Kosovės, shfaqi dyshime pėr arsyet e humbjes sė 50 % tė energjisė nga KEK-u. “Kjo ėshtė njė gjė shumė serioze dhe KEK-u duhet ta dijė se tėrė kjo energji e humbur ku shkon, ndoshta shkon nė Serbi, por qytetarėve nuk mund t’iu hidhet njė faj pėr vjedhje tė rrymės sepse ėshtė e tepėrt”, theksoi Xhemajli.

Britania do ta zvogėloj arsenalin e kokave bėrthamore pėr 20% Kryeministri britanik, Tony Blair tha se vendi i tij do ta zvogėloj arsenalin e kokave bėrthamore pėr 20%, por ka thėnė se njėherėsh, Britania do tė ndėrtoj nėndetėse tė reja atomike pėr ta mbajtur nivelin e arsenalit tė saj bėrthamor. Blair tha se ndėrtimi i nėndetėseve tė reja ėshtė opsioni mė i mirė pėr zėvendėsimin e nėndetėseve tė vjetra, qė ky vend tash po i pėrdorė.

...nga kultura:

U promovua libri “Teatrologji, dramaturgji, regji dhe aktrim” i autorit Fadil Hysaj

Prishtinė, 5 dhjetor 2006 - Pesha dhe rėndėsia e librit “Teatrologji, dramaturgji, regji dhe aktrim” qėndron nė shtjellimin e ēėshtjeve kyēe tė kėsaj sfere tė logosit dhe animacionit, tė cilat autori me mjeshtri i pėrkap qė nga zanafilla, thanė tė martėn tė pranishmit nė ambientet e BKUK-sė, me rastin e promovimit tė librit “Teatrologji, dramaturgji, regji dhe aktrim” tė autorit Fadil Hysaj.

Njėri nga kritikėt e dramaturgjisė, Nebih Ismajli, tha se antologjia e Hysajt ėshtė njė vepėr me vlera historike aktuale.

“Pesha dhe rėndėsia e librit “Teatrologji, dramaturgji, regji dhe aktrim” qėndron nė shtjellimin e ēėshtjeve kyēe tė kėsaj sfere tė logosit dhe animacionit, tė cilat autori me mjeshtri i pėrkap qė nga zanafilla, duke i pėrmirėsuar nė mėnyrė analitike dhe sintetike nė formė diakronike dhe sinkronike”, tha ai.

Ndėrkaq, Ekrem Kryeziu tha se libri i autorit Hysaj studiuesve tė artit u ofron informata tė bollshme tė cilat janė kurorėzim i punės shumėvjeēare tė studiuesve cilėsor tė lėmenjve, tė cilat apostrofohen nė vetė titullin e veprės.

Edhe Mehmet Kraja e vlerėsoi lart punėn e palodhshme tė autorit duke thėnė se kjo antologji e Fadil Hysaj shfaqet nė tregun e librit te ne pas njė pauze tė gjatė tė ndonjė botimi nga fusha e teatrit.

“Pėrmbledhja e teksteve tė pėrkryera qė mban pėr autor Fadil Hysajn ėshtė njė ndėrmarrje me seriozitet e bėra te ne nė fushėn e literaturės teatrore”, tha Kraja.

Autori Fadil Hysaj, pasi bėri njė analizė tė kėsaj vepre tė rėndėsishme pėr teatrin dhe dramaturgjinė nė pėrgjithėsi, tha se pėr t’i lehtėsuar lexuesit me njė pėrmbajtjen tepėr voluminoze tė librit e ka parė tė udhės qė nė fillim tė librit tė bėjė njė pasqyrim tė kondensuar tė lėndės.

“I vetėdijshėm qė mund tė ketė boshllėqet e veta dhe me shpresė se ato do tė pėrmbushen nė ndonjė ribotim tė ardhshėm, besoj se me kėtė botim kam kontribuar sadopak qė gjenerata e re e dramaturgėve, regjisorėve dhe aktorėve, por edhe atyre qė pretendojnė nė tė ardhmen tė merren me shkrime publicistike dhe kritikė teatrore, tė kenė mundėsi tė marrin njė dije modeste nga lėnda e eksploruar nė kėtė antologji”, tha Hysaj. (L.Gash)
LAJMET
E hėnė 04 dhjetor 2006
SHBA e BE mendojnė se statusi i Kosovės duhet tė zgjidhet sa mė shpejtė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės (SHBA) dhe Bashkimi Evropian (BE) mbėshtesin njė zgjidhje sa mė tė shpejtė tė statusit, pasi qė qytetarėt e Kosovės kanė tė drejtė pėr qartėsimin e sė ardhmes sė tyre, thanė Rosemary DiCarlo, zėvendėse e Ndihmėsit tė Sekretares amerikane tė Shtetit dhe Stefan Lehne, i dėrguar i BE-sė pėr bisedimet.

Di Karlo: SHBA-tė mbėshtesin zgjidhjen e shpejtė tė statusit tė Kosovės SHBA-tė mbėshtesin zgjidhjen e shpejtė tė statusit politik tė Kosovės. Populli i Kosovės ka tė drejtė pėr qartėsi rreth tė ardhmes sė tij, tha tė hėnėn zėvendėsja e ndihmėsit tė sekretarit amerikan tė Shtetit, Rozmari Di Karlo, e cila nuk dėshiroi qė tė spekulojė rreth datės sė saktė tė definimit tė statusit.

Nuk do tė ketė vazhdim tė negociatave,procesi i bisedimeve me Serbinė ka pėrfunduar Kryetari Fatmir Sejdiu, edhe njė herė tė hėnėn i hodhi poshtė tė gjithė mundėsitė, pėr vazhdimin e bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit politik tė Kosovės, duke e konsideruar procesin e negociatave si proces tė pėrfunduar.Nuk do tė ketė vazhdim tė negociatave, thotė Sejdiu. Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, tė hėnėn ka hedhur poshtė mundėsinė e vazhdimit tė negociatave me palėn serbe pas publikimit tė propozimit tė Marti Ahtisarit pėr statusin, sepse, siē u shpreh ai, janė shterė tė gjitha mundėsitė e bisedimeve dhe ky ėshtė njė qėndrim i pėrbashkėt i faktorit ndėrkombėtar dhe Ahtisarit.

Fried: Testi kryesor pėr Serbinė - Kosova Ndihmės-sekretari amerikan i shtetit, Daniel Fried, ka thėnė se testi kryesor pėr Serbinė do tė jetė reagimi ndaj zgjidhjes sė statusit final tė Kosovės. Mė tutje, ai ėshtė shprehur se rasti i Kosovės nuk paraqet precedent pėr asnjė situatė tjetėr.Kėto komente ai i bėri pas takimit tė ministrave tė jashtėm tė vendeve nėnshkruese tė Kartės sė Adriatikut, qė pėrfshinė Shqipėrinė, Kroacinė dhe Maqedoninė.

Pėr tė luftuar krimin e organizuar duhet njė sistem legal i organizuar, thotė Ponziani Plani i Veprimit shėrben si njė strategji konkret e institucioneve tė Kosovės pėr trajtimin e shkeljeve tė tė drejtave tė njeriut siē ėshtė trafikimi i qenieve njerėzore, thanė tė hėnėn tė pranishmit nė Konferencėn pėr prezantimin e tė Arriturave tė Planit tė Veprimit pėr Luftimin e Trafikimit me Qenie Njerėzore nė Kosovė 2005-2006, organizuar nga Zyra pėr Qeverisje tė Mirė/ Zyra e Kryeministrit.

SHPK fillon fushatėn e arrestimeve, IPVQ-tė suspendojnė nga puna aktivistėt e Vetėvendosjes! Me urdhėr tė prokurorit publik, me akuzėn pėr prishje tė rendit dhe qetėsisė publike dhe lidhur me veprimet e demonstratės sė fundit, Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK) ka arrestuar pesė aktivistė tė Lėvizjes “Vetėvendosje”.

Vetėvendosje" paralajmėron sėrish organizimin e protestave:

“Vetėvendosje” thotė se arrestimet e fundit nuk do ta ndalin aktivitetin e tyre Tre persona janė arrestuar tė dielėn nė mbrėmje nė periudha tė ndryshme kohore, nė lidhje me protestat e 28 nėntorit, me ē’rast me urdhėr tė prokurorit publik ata po mbahen nė paraburgim nėn akuzėn “rrezikim tė personelit tė Kombeve tė Bashkuara” dhe “pjesėmarrje nė grup qė kryen vepėr penale”.

Ministria thotė se ka siguruar barnat, por mjekėt ankohen se kanė mungesa Zyrtarė tė Ministrisė sė Shėndetėsisė thonė se kanė siguruar barėrat esenciale pėr Qendrėn Klinike Universitare tė Kosovės (QKUK), ndėrsa punonjėsit e QKUK-sė thonė se edhe pėrkundėr premtimeve, ende ka mungesė tė barėrave tė domosdoshme.

Gjatė dy bastisjeve gjenden municion i kalibrave tė ndryshėm KFOR-i austriak gjatė njė bastisje nė njė shtėpi tė pabanuar nė Lagjen serbe tė Rahovecit ka gjetur njė sasi tė municionit, kanė bėrė tė ditur tė hėnėn zyrtarė tė policisė rajonale nė Prizren.

Sot fillon ndėrtimi i Kompleksit Memorial “Adem Jashari" Sot nė Prekaz fillon ndėrtimi i Kompleksit Memorial “Adem Jashari”. Nė ceremoninė e inaugurimit tė punimeve pritet tė marrin pjesė udhėheqėsit mė tė lartė politikė dhe ushtarakė tė vendit. Qeveria e Kosovės ka ndarė njė pjesė tė mjeteve pėr fazėn e parė tė ndėrtimit, ndėrsa Trupat e Mbrojtjes sė Kosovės do tė marrin pjesė nė kryerjen e punimeve.

Dy kufoma, supozohet tė paramilitarėve serbė, gjenden nė Malishevė Pas shumė kėrkimeve, tė hėnėn nė Bellanicė tė Malishevės, rreth orės 12:30, u gjetėn eshtrat e dy personave, kufoma kėto tė mbetura prej kohės sė luftės sė fundit nė Kosovė, qė mendohet tė jenė tė ish-paramilitarėve serb.

Brezi kufitar mė i lakmuari nga prerėsit ilegalė tė pyjeve nė Istog Prerjet mė tė shumta ilegale tė pyjeve nė komunėn e Istogut bėhen pėrgjatė brezit kufitar Kosovė-Serbi, thanė tė hėnėn pėr KosovaLive, pėrfaqėsues tė Zyrės sė Agjencisė Pyjore tė Kosovės.

...mė gjėrė:

Annan: Shtyerja e statusit ka krijuar ndjenjė pasigurie Qeveria e Kosovės dhe Serbia mbeten me pikėpamje diametralisht tė kundėrta rreth sė ardhmes sė Kosovės, thuhet nė raportin e fundit mbi Kosovėn tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm, Kofi Annan qė ia paraqet tė premten Kėshillit tė Sigurimit. Nė raport theksohet se spekultimet qė kanė rrjedhė si rezultat i shtyerjes sė vendimit mbi statusin e Kosovės kanė krijuar njė ndjenjė pasigurie dhe ato mund tė jenė burim i jostabilitetit po qe se procesi ngadalėsohet. Raporti mė tej konstaton se kjo pasiguri dhe frustrimi ėshtė i pranishėm si tek popullata shumicė ashtu edhe tek ajo pakicė dhe se grupet ekstremiste nga tė gjitha palėt qėndrojnė tė gatshme tė pėrfitojnė. Lidhur me negociatat e zhvilluara nėn udhėheqjen e Martti Ahtisaarit, Annan thotė se janė shėnuar shumė pak pėrparime dhe “pėrgjithėsisht qėndrimet e palėve nė secilėn nga fushat qė janė diskutuar mbeten shumė tė largėta”. Raporti i Ananit pėrshendet zotimin e qeverisė pėr pėrmbushjen e standardeve, lėvdėron kryeministrin Agim Ceku dhe angazhimin e tij, megjithatė konstaton si tė mangėt kthimin e tė ikurėve nga Kosova, kryesisht minoriteteve, qė thotė se ėshtė njė element kyc nė realizimin e synimit tė Kombeve tė Bashkuara pėr njė demokraci multiektnike dhe pluraliste nė Kosovė. Faktorė kryesor qė ndikojnė nė moskthim janė mungesa e perspektivės ekonomike, pasiguria rreth statusit tė Kosovės dhe pasiguria fizike, ndonėse nė masė shumė mė tė vogėl se mė parė, thekson raporti. Annan gjithashtu dėnon pėrdorimin e dhunės si mjet pėr ndryshime politike, duke pėrmendur konkretisht kėtu protestat e lėvizjes Vetėvendosja, dhe “i bėnė thirrje gjithė popullit tė ndihmojnė institucionet qė ta mposhtin dhunėn”. Zhvillimet politike dhe afatet nuk do tė diktohen nga rruga dhe dhuna nuk do tė tolerohet, thekson raporti. Ai edhe njėherė kritikon serbėt e Kosovės pėr bojkotimin e institucioneve dhe i bėnė thirrje Beogradit tė heqė dorė nga obstruksionet mbi ta.

Kosova e gatshme pėr njohjen e subjektivitetit ndėrkombėtarė, thotė kryeministri Ēeku nė fjalimin e tij javor “Kosova ėshtė e bėrė, ajo ėshtė e gatshme pėr njohjen e subjektivitetit tė saj ndėrkombėtarė”, ka deklaruar kryeministri Agim Ēeku nė fjalimin e tij javor nė Radio Kosovė, i cili ėshtė pėrqendruar nė aktivitetin diplomatik gjatė muajve tė fundit. Ai i ka vlerėsuar vizitat e fundit si dėshmi pėr arritjen e vizionit tė shtetit tė Kosovės. Edhe pse Kosova ka pritur nė fund tė kėtij viti zyrtarizimin e pavarėsisė, vonesa ka treguar se jo gjithēka varet prej kosovarėve. Kryeministri Agim Ēeku gjatė fjalimit tė pėrjavshėm radiofonik, ka deklaruar se aktiviteti politik, dėshmon angazhimin pėr pėrmbushjen e aspiratės shekullore tė qytetarėve tė Kosovės. “Kosova ėshtė e bėrė, ajo ėshtė e gatshme pėr njohjen e subjektivitetit tė saj ndėrkombėtarė. Arsyeja pse ka shtyrje ėshtė se jo tė gjithė janė tė bindur pėr kėtė, ndaj edhe muajt e fundit kemi zhvilluar njė aktivitet tė ngjeshur diplomatik”, tha ai Duke folur pėr qėllimin e vizitave jashtė vendit, Ēeku dėshmoi arritjen e vizionit pėr shtetin e ri tė Kosovės. Sulmet mbi institucionet vendore dhe ndėrkombėtare kryeministri Ēeku i quan tė papranueshme, por gjithashtu shpreh nevojėn e pėrkrahjes nga ana e popullatės. ”Kosova po rilind, pjesė e kėsaj rilindjeje ėshtė edhe krijimi i mendėsisė dhe ndėrgjegjes qytetare pėr njė shtet me prirje perėndimore dhe standarde evropiane. Ne po ndėrtojmė njė Kosovė tė re.....pikėrisht kėtė ua kemi bėrė tė ditur bashkėbiseduesve tanė nė tė gjitha vizitat qė i kemi pasur nė botė” tha kryeministri Ēeku. Vizitat e fundit, Ēeku i ka ndarė nė dy grupe, nė vende tė cilat e mbėshtesin pavarėsinė e Kosovės dhe nė ato vende ku vizitat kishin pėr qėllim paraqitjen e argumenteve nė favor tė kėrkesės sė Kosovės. Ai e ka quajtur Veton ruse si produkt tė komenteve dhe supozimeve, e jo qėndrim diplomatik rus. ”Nga kjo vizitė u ktheva me bindjen se definimi i statusit tė Kosovės do tė jetė mė tepėr faktor i afrimit tė Rusisė me shoqėrinė perėndimore deri te njė qėndrim unik, sesa shkas pėr largim” u shpreh ai. Kryeministri Ēeku e ka pėrmbyllur fjalimin e tij javor nė Radio Kosovė, me bindjen se pavarėsimi i Kosovės ėshtė njė proces qė i dihet dhe i shihet fundi.

Di Karlo: Njerėzit e Kosovės kanė tė drejtė pėr qartėsi rreth tė ardhmes sė tyre Zėvendėsja e ndihmėsit tė sekretares amerikane tė shtetit Rozmari Di Karlo tha sot nė Prishtinė se Shtetet e Bashkuara tė Amerikės mbėshtesin zgjidhjen e shpejtė tė statusit tė Kosovės. “Njerėzit e Kosovės kanė tė drejtė pėr qartėsi rreth tė ardhmes sė tyre” tha Di Karlo pas takimit me presidentin Fatmir Sejdiu dhe ekipin negociator. Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe Bashkimi Evropian rikonfirmuan sot mbėshtetjen e plotė pėr zgjidhjen e shpejtė tė statusit tė Kosovės. Zėvendėsja e ndihmėsit tė sekretares amerikane tė shtetit Rozmari Di Karlo tha se nuk dėshiron tė spekulojė rreth datės sė saktė, por Ahtisari do ta paraqes propozimin sė shpejti pas zgjedhjeve parlamentare nė Serbi. “Njerėzit e Kosovės kanė tė drejtė pėr qartėsi rreth tė ardhmes sė tyre. Ne mbėshtesim plotėsisht vendimin e Ahtisarit qė propozimin t’ua paraqes palėve, pa vonesė pas 21 janarit”, tha Di Karlo.
Zyrtarja e Departamentit amerikan tė Shtetit kėrkoi nga liderėt nė Prishtinė qė tė vazhdojnė angazhimet qė do tė ndihmojnė finalizimin e shpejtė tė procesit. “Mbetet puna rreth standardeve. Dėshirojmė qė tė shohim pėrfundimin e shpejtė tė procesit, por pėr kėtė duhet tė sigurohemi se njerėzit e Kosovės do tė ecin pėrpara duke pasur pėr bazė kushtet e pėrcaktuara tė procesit. Gjithashtu nuk duhet tė ketė dhunė, ēfarė nė masė tė konsiderueshme do tė dėmtonte aspiratat e kosovarėve qė tė arrihet pėrfundimi I kėtij procesi” tha Di Karlo.
Ndėrkohė, pėrfaqėsuesi i Bashkimit Evropian pėr statusin e Kosovės Shtefan Lehne kėrkoi qė Prishtina tė pėrmbahet nga aktet e njėanshme.“E gjithė kjo mund tė arrihet nėse ekipi negociator ruan unitetin, nėse lidershipi politik qėndron i bashkuar pėr kėtė ēėshtje dhe vetėm nėse e gjithė shoqėria tregohet e pjekur dhe e pėrgjegjshme. Nuk duhet reaguar nė provokime ndėrsa veprimet e njėanshme do tė ishin kundėr produktive”, tha Lehne.
Di Karlo dhe Lehne i bėnė kėto komente pas takimit me ekipin negociator tė Kosovės.
Kryetari Fatmir Sejdiu nė emėr tė ekipit tha se propozimi i Ahtisarit duhet tė vijė menjėherė pas zgjedhjeve nė Serbi. “Ndėrkohė ne do tė bėjmė punė tė madhe brenda nė Kosovė, nė procesin e bartjes sė pėrgjegjėsive nga UNMIK-u, nė pėrgatitjen e periudhės sė pranisė sė lehtė civile ndėrkombėtare dhe atė tė NATO-s. Ėshtė e rėndėssihme qė institucionet tė vazhdojnė punėn me pjesėn e standardeve, me hartimin e ligjeve bazike dhe me pėrgatitjet pėr Kushtetutėn e re tė Kosovės” tha Sejdiu.
Nė kėtė vizitė Di Karlo dhe Lhene shoqėroheshin edhe nga pėrfaqėsues tė disa vendeve tė Bashkimit Evropian. Ata zhvilluan edhe takime tė ndara me kryetarin Sejdiu, kryeministrin Ēeku, kryeparlamentarin Berisha, me pėrfaqėsues tė UNMIK-ut dhe me ata tė serbėve tė Kosovės./rtk/

SHBA tė dhe BE ja janė pėr zgjidhjen sa mė tė shpejtė tė statusit tė Kosovės, thanė Di Karlo Lene
Prishtinė, 4 dhjetor 2006 - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Kolė Berisha, priti sot zėvendėsen e ndihmėsit tė sekretares sė shtetit tė SHBA ve, zonjėn Rozmari Di Karlo, e cila shoqėrohej nga Stefan Lehne, i dėrguar i BE sė nė bisedimet pėr statusin e Kosovės, si dhe udhėheqės tė zyrave tė shteteve perėndimore nė Prishtinė dhe pėrfaqėsues tė mekanizmave tė tjerė evropianė, tė interesuar pėr mbarėvajtjen e procesit pėr Kosovėn. Kryeparlamentari Berisha e ka njoftuar delegacionin e lartė diplomatik pėr punėn e Kuvendit tė Kosovės, pėr reformat dhe ligjet e miratuara, sidomos ato qė kanė rėndėsi pėr standardet. Ai, ndėrkaq ka folur edhe pėr detyrat e Kuvendit, sa i pėrket ēėshtjes sė statusit, ligjet qė pritet tė miratohen, hartimin e Kushtetutės, si dhe pėr rolin qė do tė ketė Kuvendi nė gjithė procesin pėr pėrcaktimin e statusit. Kreu i legjislativit tė vendit nė kėtė takim ka paraqitur edhe vizionet pėr modelin kushtetues tė shtetit qė do tė ndėrtohet, thuhet nė njė njoftim nga ky takim. Zėvendėsja e ndihmėsit tė sekretares sė shtetit tė SHBA ve, Rozmari Di Karlo, ka shprehur konsideratat e saj pėr punėn e Kuvendit tė Kosovės dhe pėr drejtimin e duhur tė legjislativit nga kryeparlamentari Berisha. Ajo ka theksuar edhe rolin e rėndėsishėm qė do ta ketė Kuvendi deri nė pėrcaktimin e statusit, si dhe nė miratimin e ligjeve tė nevojshme, nė ndėrkohė. Ajo e ka trimėruar zotin Berisha se reformat parlamentare janė ēėshtje qė duhet tė vazhdojė. I dėrguar i BE sė pėr bisedimet pėr statusin e Kosovės, Stefan Lehne, ka spikatur rėndėsinė e bashkėpunimit tė Bashkimit Evropian pėr pėrcaktimin e statusit tė Kosovės. Diplomatėt perėndimorė, ndėrkaq, kanė pohuar se SHBA tė dhe BE ja janė tė interesuara pėr zgjidhjen sa mė tė shpejtė tė statusit tė Kosovės, duke theksuar se qytetarėt e Kosovės kanė nevojė ta qartėsojnė statusin e vendit tė tyre.

Bėrns deklaroi nė Bruksel se zgjidhja e statusit tė Kosovės nuk guxon tė shtyhet
Bruksel, 4 dhjetor 2006 - Nėnsekretari amerikan i Shtetit Nikolas Bėrns deklaroi sot nė sesionin ministror tė OSBE-sė nė Bruksel se zgjidhja e statusit tė Kosovės nuk guxon tė shtyhet. Bėrns theksoi se i dėrguari i Kombeve tė Bashkuara Marti Ahtisari duhet tė paraqesė zgjidhjen pėr Kosovėn menjeherė pas zgjedhjeve parlamentare nė Serbi, mė 21 janar. Nga ana e tij edhe shefi i diplomaxisė finlandeze dhe kryesuesi i radhės sė BE-sė Erki Tuomio i dha mbėshtetje Ahtisarit nė kėrkim tė zgjidhjes sė statusit tė Kosovės. "OSBE duhet tė mbėshtesė transformimin e Kosovės dhe zbatimin e konkluzioneve pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės tė cilat duhet t'i prezantojė Ahtisari pas zgjedhjeve nė Serbi", ėshtė shprehur Bėrns. Ai ka theksuar se ky proces nuk duhet shtyrė, shtatė vjet pasi NATO nė Kosovė ndali spastrimin etnik. Njėherit Bėrns apeloi tek OSBE qė tė mbrojė integritetin terrirorial tė anėtarėve tė vet, duke i dhėnė mbėshtetjee Gjeorgjisė dhe Moldavisė.

Qeveria prezanton tė dhėna shqetėsuese mbi prostitucionin Qeveria e Kosovės ka prezantuar tė dhėna shqetėsuese tė trafikimit tė qenieve njerėzore nė dy vitet e fundit. Vlerėsimet e Zyrės pėr Qeverisje tė Mirė, janė vėrtetuar edhe nga KMDLNJ, sipas tė cilit trafikimi ėshtė bėrė burim i brendshėm. Nė vitet e para pas luftės, Kosova ishte njė vend transit i trafikimit tė qenieve njerėzore. Nė dy vitet e fundit, ajo nuk ėshtė mė qendėr kalimi, por edhe zanafillė e prostitucionit. Ky konstatim ėshtė bėrė sot nė Prishtinė nė njė konferencė tė organizuar nga Zyra pėr Qeverisje tė Mirė. Ibrahim Makolli nga KMDLNJ, pohon se trafikimi ėshtė dukuri shqetėsuese jo vetėm pėr institucionet e Kosovės por edhe pėr popullatėn.
Qeveria e Kosovės po synon tė krijojė njė mekanizėm tė qėndrueshėm pėr pėrballje me kėtė dukuri.
Shefi i Zyrės pėr Qeverisje tė Mirė, Habit Hajredini, thotė se ekziston njė bashkėpunim i mirė ndėrinstitucional pėr luftimin e trafikimit nė Kosovė e cila pritet tė tregojė rezultate nė vitin 2007. Sipas SHPK-sė nė periudhėn maj 2005 – tetor 2006 janė identifikuar 92 viktima tė trafikimit, 67 prej tyre janė asistuar nga policia ndėrsa 32 janė kthyer nė vendet e tyre ose janė riintegruar. Nė kėtė periudhė janė ngritur 34 lėndė gjyqėsore me 76 persona tė akuzuar pėr vepėr penale tė trafikimit me njerėz.

...nga aktiviteti mbrendshėm partive politike:

LDK-ja tė shtunėn zgjedh kryetarin, por ende s'ka zgjidhje nė degėn e Pejės
Prishtinė, 4 dhjetor 2006 - Kryesia e LDK-sė ka vendosur qė Kuvendi i VI Zgjedhor tė mbahet tė shtunėn mė 9 dhjetor, ndėrsa pritet qė punimet tė kryhen brenda ditės, bėri tė ditur Eqrem Kryeziu, nėnkryetari i parė i saj. Sa i pėrket ēėshtjes sė zgjedhjeve nė Degėn e Pejės, ai tha se vendimi pritet tė merret me konsenzus dhe me asistimin e kryesisė qendrore, ashtu siē edhe ka kėrkuar ajo degė. Sipas tij, bazuar nė kohėn e shkurtėr deri nė mbajtjen e Kuvendit, pothuajse pėrjashtohet mundėsia e pėrsėritjes sė zgjedhjeve nė kėtė degė, dhe se si alternativė mbetet arritja e njė konsenzusi pėr udhėheqjen e degės. I pyetur pėr kandidaturėn e Alush Gashit pėr kryetarė partie dhe kushtin prej 100 nėnshkrimeve, Kryeziu tha se ky kriter mbetet deri nė ditėn e Kuvendit, kur 355 delegatėt do tė vendosin pro ose kundėr kėtij parimi. Por, ai shtoi se z.Gashi ende nuk ka paraqitur kandidaturė zyrtare. Ndėrkaq, ministri i Arsimit, Agim Veliu, njėherit anėtar i Kryesisė, tha se grupi katėranėtarėsh po bėn pėrpjekje qė tė tejkalohen mosmarrėveshjet nė degėn e Pejės, dhe se dy ditėt e mbetura do tė shfrytėzohen maksimalisht qė tė arrihet njė marrėveshje, ndėrsa tė mėrkurėn do tė merret vendimi definitiv. Lulėzim Zeneli, anėtari tjetėr i kryesisė, tha se kanė filluar pėrgatitjet pėr mbajtjen e Kuvendit tė Pėrgjithshėm Zgjedhor, ndėrkohė qė mbledhja ka kaluar me tentimin pėr tė gjetur zgjidhje pėr problemet nė Kuvendin zgjedhor tė papėrfunduar nė Pejė. Ai vlerėsoi se debati nė mbledhje ka kaluar nė njė frymė tė pajtimit qė atje tė arrihet njė marrėveshje politike, dhe se nuk do tė ketė zvarritje pėr kėtė kuvend, por qė zgjidhja duhet tė reflektojė vullnetin e delegatėve. Dje nė degėn e LDK-sė nė Zvicėr ėshtė mbajtur Kuvendi i ri zgjedhor, i cili nga Kryesia e qendrore ishte anuluar pėr shkak tė disa parregulllsive. Por edhe nė kuvendin e djeshėm ėshtė rikonformuar zgjedhja e Hysen Gėrvallės nė krye tė kėsaj dege dhe janė zgjedhur pesė delegatė pėr Kuvendin e pėrgjithshėm.

Sheshel pranon tė vizitohet nga mjekėt Vojislav Sheshel, i akuzuar i Tribunalit tė Hagės, i cili tash katėr javė bėn grevė urie, ka pranuar qė sot tė vizitohet nga mjekėt. Sheshel ka pranur qė tė vizitohet nga mjekėt e Serbisė, Francės dhe Rusisė. Rreth 30 mijė serbė kanė protestuar pardje para ambasadės amerikane duke akuzuar Uashingtonin dhe Kombet e Bashkuara se dėshirojnė tė vrasin Sheshelin.

Masimo D'Alema viziton Beogradin Shefi i diplomacisė italiane, Masimo D'Alema, sot nė Beograd do tė tė takohet me presidentin serb, Boris Tadiq dhe me ministrin e punėve tė Jashtme, Vuk Drashkoviq.Mėsohet se temė e bisedimeve do tė jenė marrėdhėniet bilaterale dhe zgjidhja e ēėshtjes sė Kosovės.

Nė ishullin Fixhi dyshohet tė jetė kryer njė puē ushtarak
Suva, 4 dhjetor 2006 - Nė ishullin Fixhi, sipas tė gjitha gjasave, dyshohet se ėshtė kryer njė puē ushtarak. Ushtarėt janė futur nė njė nga kuartierėt mė tė rėndėsishėm tė policisė nė kryeqytetin Suva dhe kanė marrė tė gjitha armėt egzistuese. Shefi i ushtrisė Frank Bainimarama tha nė njė konferencė pėr shtyp se siguria e popullsisė ėshtė e garantuar. Kryeministri Laisenia Qarase ka fluturuar me helikopter pėr nė Suva, sepse ishte bllokuar rruga kryesore lidhėse e komunikacionit. Lufta pėr pushtet mes ushtrisė dhe kryeministrit ka vazhduar gati prej njė viti.

...vėshtrim:

Teoria e gabuar e diplomacisė serbe pėr sovranitet me dy sisteme mbi Kosovėn
Shkruan: Gani Asllani
Duke parė veten tė gjinden nė pozitė tė pashpresė lidhur me propozimin e paraqitur deri tani se ēėshtja e Kosoves duhet tė zgjidhet nė terma kompromisi ku statusi pėrfundimtar pėr Kosovėn do tė nėnkuptonte mė shumė se autonomi por mė pak se pavarėsi, diplomacia e Beogradit rishtazi ka dalė me njė propozim tė ri dhe disi mė tė "guximshėm" nė raport me ato teori qė deri tani i mbronte pandėrprerė. Koncepti qė ministri i punėve tė jashtme tė Serbisė Vuk Drashkoviq paraqiti gjatė vizitės sė tij tė fundit nė Lubjanė dhe asaj nė Bruksel nė margjinat e konferencės pėrpara gazetarė ku nga pėrfaqėsues tė NATO s ishte ftuar tė pėrfaqėsonte vendin e tij tė sapo anėtarėsuar nė projektin Partneriteti pėr Paqe pėr "njė Serbi me dy sisteme" e modeluar kjo me gjendjen aktuale nė Kinė, ku njė koncept i tillė realizohet ndaj territorit tė Hong Kongut, dhe Tajvanit (megjithėse Tajvani ka shpallur pamvarsinė dhe edhe pse i pa njohur si shtet nga Kina vazhdon jeten e vet krejt tė shkėputur nga Pekini) nuk ka fare bazė nė marrėdheniet diplomatike ndėrkombėtare.
Ekziston njė arsye e vetme e mbeshtetur fort nė sistemin ekzistues ndėrkombetar qė hedh poshtė propozimin e z. Drashkoviq dhe qė ėshtė se koncepti njė shtet dy sisteme nuk mund tė zbatohet aty ku tė dyja vendet nė fjalė kanė tė njėjtin rend politik. Kėshtu kur nė vitin 1997 Britania e Madhe dhe Irlanda e Veriut ia dorėzuan Kinės sovranitetin mbi kepin e Hong Kongut tė cilin britanikėt e kishin zotėruar si koloni pėr mė shumė se dy shekuj, marrėveshja e nėnshkruar pėr transferimin e pushtetit kinez nė ishull nėnkuptonte bashkimin e Hong Kongut me Kinen, por lejimin qė qytetarėt e Hong Kongut tė zgjedhin vetė pėrfaqėsuesit e vet nė organet e pushtetit ekzekutiv dhe ligjvėnės nė ishull, e pėrderisa Kina ėshtė shtet akoma komunist ku zgjedhje demokratike nuk mbahen pėr parlamentin e vendit, atėher Hong Kongut iu lejua njė e drejtė e tillė. Pra koncepti njė shtet dy sisteme nėnkupton sovranitetin e plotė tė njė shteti tė caktuar mbi gjithė territorin e vet, por lejimin e njė sistemi tjetėr politik qė tė mbizotėrojė nė njė rajon tė caktuar tė atij shteti. E duke pasur parasysh se nė Kosovė ashtu edhe nė Serbi diktaturat komuniste nuk janė mė, atėherė njė sistem i tillė ėshtė thjesht i pazbatueshėm, dhe pėr diēka te tillė mund tė flitet vetėm nėq oftė se serbet kanė ndėrmend t'i kthehen prapė komunizmit! ==
(Autori ndjek studimet pasuniversitare nė Fakultetin e Shkencave Politike pranė Universitetit tė Glazgout, Britani e Madhe).

...nga Zėri Amerikės:

Senatorė amerikanė i bėjnė thirrje administratės tė mbajė njė qendrim mė tė ashpėr ndaj qeverisė ruse tė Vladimir Putinit

04-12-2006 Ligjvėnėsit amerikanė po i bėjnė thirrje Uashingtonit tė ndjekė njė politikė mė tė rreptė nė marrėdhėniet me Rusinė.

Autoritetet britanike po vazhdojnė hetimin e ēėshtjes sė ish agjentit rus, Aleksandėr Litvinenko, i cili vdiq kohėt e fundit nė Londėr nga njė helmim radioaktiv. Para vdekjes, ai tha se ishte helmuar pasi kishte kundėrshtuar Presidentin e Rusisė Vladimir Putin, pretendim qė Kremlini e ka hedhur poshtė. Sekretari pėr punėt e Brendėshme tė Britanisė sė Madhe, ka shprehur besimin se do tė ketė bashkėpnimin e plotė tė Rusisė nė procesin e zgjerimit tė hetimeve.

Senatori demokrat amerikan, Joseph Biden, tha dje nė kanalin televiziv Fox News Sunday, se nuk e mbėshtet akuzėn e Litvinenkos, por tha se megjithėse zoti Putin nuk e pranon kėtė akuzė, ai beson se Presidenti i Rusisė po e ēon vendin nė rrugė tė gabuar.

“Unė nuk mund tė them nėse Presidenti Putin ėshtė i implikuar nė helmimin e Litvinenkos, por para sė gjithash marrėdhėniet tona me Rusinė duhet tė pėrcaktohen drejt. Rusia po shkon gjithnjė e mė tepėr drejt njė oligarkie dhe Putini po konsolidon pushtetin”.

Senatori Biden i cili bėhet nė janar Kryetar i Komisionit tė Senatit pėr Marredhėniet me Jashtė, shtoi se beson se Shtetet e Bashkuara duhet tė bėjnė atė qė ai e pėrshkroi si “konfrontim tė drejt pėr drejtė” me zotin Putin. Ai u shpreh kundėr kėrcėnimit pėr ta pėrjashtuar menjėherė Rusinė nga grupi i tetė vendeve mė tė industrializuara, por tha se pėr sa kohė qė zoti Putin t’i pėmbahet kursit tė tanishėm, anėtarėsia e Moskės nė tetėshe duhet tė rishikohet.

“Unė do tė shikoja mundėsinė e ndjekjes nga afėr tė veprimtarisė sė Putinit, pėr tė pėrcaktuar nėse ai po vazhdon apo jo tė konsolidojė pushtetin nė sektorin e ekonomisė si dhe nė gjithė vendin, dhe nėse duhet shqyrtuar anėtarėsia e Rusisė nė grupin e tetėshes. Unė do ta ngrija kėtė ēėshtje drejt pėr drejt me tė, por privatisht. Unė nuk do ta bėja kėtė publikisht”.

Nė vitn 2001, Presidenti Bush foli miqėsisht pėr zotin Putin pas takimit tė tyre tė parė, duke thėnė se ai kishte parė shpirtin e udhėheqėsit tė Rusisė, dhe kishte besim tė plotė se tė dy presidentėt ishin nė tė njejtin krah.

Senatori republikan, Lindsey Graham, i cili ėshtė anėtar i Komisionit tė Senatit amerikan pėr Forcat e Armatosura, iu kundėrvu kėsaj deklarate tė Presidentit Bush.

“Pėr mendimin tim Presidenti Bush nuk e kuptoi drejt shpirtin e Putinit. Unė mendoj se ky individ po e ēon mbrapa Rusinė. Ai nuk i shėrben zgjidhjes sė problemeve, sepse ėshtė vetė problemi pėr shumė ēėshtje botėroe. Ai mund tė na ndihmojė neve nė rastin e Iranit, po tė dojė . Praktikisht ai po e kthen Rusinė nė diktaturėn e njė njeriu dhe neve na duhet tė jemi tė rreptė me tė”.

Senatori Graham, i cili ishte i ftuar dje nė kanalin televiziv, Fox News Sunday, tha se Rusia ka nevojė tė jetė njė element konstruktiv i komunitetit ndėrkombėtar. Ai i bėri thirrje kėtij komuniteti tė flasė me njė zė pėr t’i treguar Moskės se ajo po shkon mbrapsht dhe jo pėrpara drejt tė qėnit njė element konstruktiv nė arenėn ndėrkombėtare./VOA/
LAJMET
E dielė 03 dhjetor 2006
Pėrfaqėsues tė lartė euroamerikanė nesėr takojnė liderėt kosovarė Zėvendėsja e ndihmėsit tė sekretares amerikane tė shtetit Rozmari Di Karlo dhe emisari special i Bashkimit Evropian pėr statusin e Kosoves Stefan Lehne, tė hėnen do tė qėndrojnė pėr vizitė nė Prishtinė.Gjatė kėsaj vizite Di Karlo dhe Lehne do tė takohen me zyrtarėt mė tė lartė vendor e ndėrkombėtar me tė cilėt do tė bisedojnė pėr zhvillimet e fundit nė vendin tonė.

Reagohet kundėr presioneve policore nė Luginėn e Preshevės Pėrfaqėsuesit e Shoqatės pėr Ruajtjen dhe Kultivimin e Vlerave Njerėzore dhe Kombėtare si dhe ata tė spektrit politik shqiptarė qė veprojnė nė Luginė, kanė reaguar ashpėr ndaj presionit qė ka ushtruar policia serbe pėrmes tė ashtuquajturave “biseda informative”,ndaj anėtarėve tė shoqatės tė cilėt mė 28 Nėntor, pasi e kishin hequr flamurin serb nga godina e Kuvendit Komunal kanė vendosur flamurin shqiptar. Nazmi Hajridini-kryetar i shoqatės theksoi se njė veprim i tillė ishte pjesė e skenarit tė organizimit dhe se pėrgjegjėsia pėr kėtė akt nuk ėshtėindividuale.Prefekti i Preshevės,Ragmi Mustafa, duke gjykuar veprimet e policisė serbe, ka theksuar se metodat e tilla tė bisedave informative, tė perkujtojnėperiudhėn millosheviqiane e cila e ndaloi rrugėn e progresit nė Ballkan, pėr mė se njė dekadė. Organizatorė tė tubimit manifestues, pėr nderė tė Ditės sė Flamurit Kombėtar, nė Preshevė, ishin pėraqėsuesit e SHRKVNJK dhe ata tė spektrit politik shqiptarė qė ushtrojnė aktivitet nė Luginė. Pėr organizatorėt e manifestimit, format e presionit tė shkaktuar tė policisė, janė tejet tė papranueshme kur kihet parasysh fakti i paralajmrimit tė tubimit disa ditė para mbajtjes sė tij.

Kryetari Moisiu cakton datėn e zgjedhjeve pėr 20 janar 2007 Afro 2 milion e 700 mijė shqiptarė me tė drejtė vote do t'u drejtohen kutive tė votimit mė 20 janar tė vitit tė ardhshėm pėr tė zgjedhur drejtuesit e rinj tė pushtetit vendor. Data e mbajtjes sė zgjedhjeve ėshtė dekretuar tė shtunėn nga presidenti i vendit Alfred Moisi. Kreu i shtetit shqiptar tha se "ky ishte afati maksimal kushtetues pėr mbajtjen e zgjedhjeve vendore". Gjithashtu Moisiu u tėrhoqi vėmendjen partive politike, qė tė jenė mė tė pėrgjegjshme nė krijimin sa mė tė mirė tė klimės pėr mbajtjen e zgjedhjeve duke i konsideruar ato si mjaft tė rėndėsishme dhe pėr procesin e Integrimit euro-atlantik tė vendit .
Nė njė reagim tė fundit Partia Demokratike nė pushtet ka pėrshėndetur kėtė datė tė mbajtjes sė zgjedhjeve, duke garantuar mbajtjen e zgjedhjeve tė lira dhe tė ndershme, duke premtur se ndryshimet nė kodin zgjedhor do tė shqyrtohen nė Kuvend ditėn e hėnė. Ndėrsa opozita vazhdimisht ka kėrkuar shtyerjen e datės sė zgjedhjeve pėr nė pranverė, me arsyen e motit tė keq nė disa zona tė vendit, dhe me ngecjen e reformės zgjedhore qė pėrgatit kėto zgjedhje.
Realisht fushata elektorale ka nisur me kohė me pėrcaktimin e kandidaturave dhe koalicioneve nga ana e partive politike pjesėmarrėse nė kėto zgjedhje.

Shėnohet dita ndėrkombėtare e personave me aftėsi tė kufizuara Me aktivitete tė ndryshme po shėnohet nė Kosovės, dita ndėrkombėtare e personave me aftėsi tė kufizuara. Nė kėtė kuadėr, Zyra pėr Qeverisje tė Mirė e Kryminstrisė nė bashkpunim me koalicionin pėr mundėsi tė Barabarta, kanė organizuar debat me kryetarėt e grupeve dhe tė komisioneve kuvendare tė Kuvendit tė Kosovės.Po sot nė Pallatin e Rinisė dhe tė Sporteve nė Prishtinė , mbahet, festivali i personave me aftėsi tė kufizuara, “3 dhjetori”.

...lajmshkeputje nga dita e djeshme:

Ahtisari shpreson tė dalė me rekomandimin pėr statusin mė 25 janar 2007 Kryenegociatori i KB-sė pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari ka vlerėsuar nė Berlin se “vendimi pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės nuk guxon mė tė shtyhet”. Ai ka thėnė se “vetėm njė status i qartė do t’i lejojė Kosovės tė bėhet anėtare nė institucionet ndėrkombėtare financiare nė mėnyrė qė tė pėrmirėsojė situatėn e vėshtirė ekonomike qė ėshtė sot problemi mė i madh i saj” . Ai ka thėnė se do tė dalė me rekomandimin e tij pėr statusin menjėherė pas zgjedhjeve tė 21 janarit nė Serbi, duke pėrmendur si datė tė mundshme 25 janarin, ndėrkaq vendimi i Kėshillit tė Sigurimit pritet tė dalė nė mars.
LAJMET
E shtunė 02 dhjetor 2006
Ēeku: Rusia s’ka pohuar as mohuar se do ta pėrdorė veton nė Kėshilli e Sigurimit
02.12.2006 Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, thotė se nga bisedat qė i ka pasur nė Rusi nuk ka fituar assesi pėrshtypjen qė ata kanė vendosur apo janė tė vendosur tė pėrdorin veton nė Kėshillin e Sigurimit kundėr pavarėsisė.

Ish-zyrtarėt e Kuvendit nė intervistė nga Komisioni Hetimor I zyrtarizuar mė 3 nėntor, Komisioni Hetimor Parlamentar pėr tė gjeturat faktike nė Kuvendin e Kosovės, qė nga java e ardhshme do tė fillojė intervistimin e tė gjithė zyrtarėve tė legjislativit, tė cilėt mund tė kenė “dorė” nė shpenzimet buxhetore tė kėtij institucioni gjatė periudhės sė kaluar.

Fillojnė punimet nė Kompleksin Memorial “Adem Jashari” nė Prekaz Rreth tetė vjet pas luftės, mė nė fund Qeveria e Kosovės ka ndarė disa mjete pėr fazėn e parė tė ndėrtimit tė Kompleksit Memorial “Adem Jashari” nė Prekaz, ku tė hėnėn pritet tė fillojnė punimet.

Vrasje nga hakmarrja pėrpara dyerve tė stacionit policor nė Pejė
02.12.2006 16:00 ET Pejė Ethem Rexhaj 19 vjeē, nga fshati Jabllanicė e Vogėl tė komunės sė Pejės, ėshtė vrarė tė shtunėn, para stacionit policor tė Pejės, derisa policėt po e nxirrnin nga vetura e tyre.(KosovaLive)

...ndersa kosovapress rreth ketij rasti njofton keshtu:

Vritet njė person nė Pejė Njė person ėshtė vrarė tė shtunėn para stacionit tė policisė nė Pejė nga njė person tjetėr, i cili ėshtė arrestuar me atė rast, thuhet nė njė komunikatė pėr media tė SHPK-sė.

Homazhe te varri i ish-kryetarit Rugova nė ditėlindjen e 62-tė tij
02.12.2006 13:17 ET Prishtinė Kryetari i Kosovės Fatmir Sejdiu si dhe njė delegacion Forumit Rinor tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės (FRLDK), tė shtunėn bėnė homazhe te varri i ish-kryetarit Rugova nė ditėlindjen e 62-tė tij(KosovaLive)

Gjakova do tė bėhet me bibliotekė qė do tė mbajė emrin e kryetarit Rugova Gjakova prej qershorit tė vitit tė ardhshėm do tė bėhet me shtėpi tė re tė librit, gurthemeli i sė cilės ėshtė vėnė tė shtunėn, nė njė solemnitet rasti ku morėn pjesė shumė personaliteteve politike e kulturore nga Kosova dhe Shqipėria.

Na duhen sė paku dy-tri vjet qė diplomat e UP-sė tė njihen jashtė Kosovės Nėse arsimi ėshtė numėr njė nė agjendėn e kėtij vendi dhe nėse do tė pėrcaktohet njė shumė e tė hollave qė tė investohet nė arsimin profesional tė personelit tė UP-sė, mendoj se nė kushte ideale do tė na duheshin sė paku dy deri tri vjet qė diplomat e UP-sė tė jenė tė njohura edhe mė gjerė, tha nė njė intervistė pėr Kosovapress Susan Hutton, koordinatore e Projektit pėr Zhvillim Edukativ nė Kosovė (KEDP).

Zgjedhjet lokale nė Shqipėri do tė mbahen mė 20 janar 2007 Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, nė zbatim tė nenit 92 gėrma “gj” e Kushtetutės sė Shqipėrisė dhe nenit 7 tė Kodit Zgjedhor, ka caktuar tė shtunėn datėn 20 janar pėr mbajtjen e zgjedhjeve lokale.Ai, ftoi sot tė gjitha partitė politike dhe kandidatet qė tė respektojnė ligjin dhe tė zhvillojnė fushat tė ndershme.

Qendra turistike “Popova Sapka” sė shpejti hap sezonin dimėror Mė 20 dhjetor tė kėtij viti, qendra turistike “Popova Sapka” nė Tetovė, hap sezonin turistik dimėror, ndėrkohė tė gjithė pushuesve, tė cilėt do tė vendosin tė bėjnė pushimet dimėrore nė kėtė qendėr turistike, drejtuesit u premtojnė kushte shumė mė tė mira, krahasuar me ato tė viteve tė kaluara.

...nė vazhdim ja dhe disa informacione mė tė zgjeruara - hapura:

Ahtisari shpreson tė dalė me rekomandimin pėr statusin mė 25 janar Kryenegociatori i KB-sė pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari ka vlerėsuar nė Berlin se “vendimi pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės nuk guxon mė tė shtyhet”. Ai ka thėnė se “vetėm njė status i qartė do t’i lejojė Kosovės tė bėhet anėtare nė institucionet ndėrkombėtare financiare nė mėnyrė qė tė pėrmirėsojė situatėn e vėshtirė ekonomike qė ėshtė sot problemi mė i madh i saj” . Ai ka thėnė se do tė dalė me rekomandimin e tij pėr statusin menjėherė pas zgjedhjeve tė 21 janarit nė Serbi, duke pėrmendur si datė tė mundshme 25 janarin, ndėrkaq vendimi i Kėshillit tė Sigurimit pritet tė dalė nė mars.

Presidenti Sejdiu bėri homazhe te varri i ish presidentit Rugova Presidenti Fatmir Sejdiu bėri sot homazhe pranė varrit tė ish presidentit tė ndjerė Ibrahim Rugova nė ditėlindjen e tij. Sejdiu tha se ish presidenti Ibrahim Rugova mbetet i paharrueshėm pėr tė gjithė brezat qė vijnė sepse ka bėrė punė shumė tė madhe qė Kosova tė jetė nė stadin e sotshėm, nė prag edhe tė njohjes ndėrkombėtare.Presidenti Fatmir Sejdiu pas homazheve nė varrin e ish presidentit tė ndjerė Ibrahim Rugova, deklaroi se Rugova ka bėrė shumė pėr Kosovėn. Lule nė varrin e Rugovės sot kanė vėnė edhe njė grup studentėsh tė Universitetit tė Prishtinės

Hungaria ėshtė nė mbėshtetje tė udhėheqjes sė Kosovės nė procesin e statusit "Hungaria ėshtė nė mbėshtetje tė udhėheqjes sė Kosovės nė procesin e statusit", ka deklaruar pasditen e sė premtes, nė Tiranė, kryetarja e Kuvendit tė Hungarisė, Katalin Szhili, pas takimeve me drejtuesit e shtetit shqiptar, dhe tė opozitės. Ndryshe, marrėdhėniet dypalėshe shqiptaro-hungareze, rajoni dhe pėrcaktimi i statusit tė Kosovės, integrimi i Shqipėrisė nė Bashkimin Evropian dhe nė NATO si dhe zgjedhjet vendore sipas standardeve, ishin nė qendėr tė bisedimeve tė djeshme nė Tiranė. Zonja Szhili u shpreh pėr mbėshtetje tė udhėheqjes sė Kosovės nė procesin e statusit. Kryetarja e Kuvendit hungarez Katalin Szhili dhe kryetari Alfred Moisiu veēuan rolin konstruktiv qė po luan Tirana nė ruajtjen e paqes dhe tė qėndrueshmėrisė nė Ballkan. Autoritetet kanė mendim tė njėjtė se zgjidhja e shpejtė dhe e drejtė e statusit tė Kosovės do tė gjenerojė siguri dhe pėrparim nė rajon dhe mė gjerė. Zonja Szili nė takimet me kryeministrin Sali Berisha dhe me kryekuvendaren, Jozefina Topalli, tha se Hungaria mbėshtet udhėheqjen e Kosovės nė procesin e statusit. Ajo shtoi se Kuvendi hungarez do tė ratifikonte nė pranverė Marrėveshjen e Stabilizim-Asociimit tė Shqipėrisė me Bashkimin Evropian. "Pėr Evropėn ėshtė shumė i rėndėsishėm stabiliteti i rajonit dhe paqja e rajonit. Ėshtė e rėndėsishme qė tė japim njė pasqyrė tė qartė pėrpara vendeve tė kėtij rajoni, e cila jep mundėsi pėr pjesėmarrje nė integrimin evropian. Ashtu siē vendet e rajonit kanė nevojė pėr Evropėn, ashtu edhe Evropa ka nevojė pėr vendet e rajonit. Hungaria mbėshtet lidershipin e Kosovės nė kėtė proces. Parlamenti hungarez nė sesionin e pranverės, do tė ratifikojė Marrėveshjen e Stabilizim-Asociimit, ndėrsa nė kėtė kohė, Shqipėria do t'i ketė mbajtur zgjedhjet vendore. Ėshtė mesazh i rėndėsishėm Konferenca e NATO-s nė Rigė, ku Shqipėria mori ftesė pėr vitin 2008, pėr jetėn e Shqipėrisė, nė rrugėn e demokratizimit dhe evropianizimit", ka thėnė keyeparlamentarja hungarez Katalin Szhili. Zonja Katalin Szhili ėshtė takuar edhe me kryetarin e opozitės, pėrkatėsisht tė Partisė Socialiste, Edi Rama.

Gjermania konsideron se Kosova ėshtė mė afėr pavarėsisė se sa autonomisė substanciale Gjermania konsideron se Kosova ėshtė mė afėr pavarėsisė se sa autonomisė substanciale, ka theksuar kancelarja gjermane, Angela Merkel pas vizitės sė kryetarit tė Serbisė, Boris Tadiē, nė Berlin. Sipas fjalėve tė Tadiēit, kancelarja Merkel ka konfirmuar se Ballkani do tė jetė njėri nga prioritetet gjatė kryesimit gjerman me Bashkimin Evropian, nga 1 janari i vitit tė ardhshėm . Tadiē ka thėnė po ashtu se Gjermania dhe Serbia kanė qėndrime dukshėm tė ndryshme lidhur me Kosovėn, duke shtuar se “Angela Merkel konsideron se Kosova ėshtė mė afėr pavarėsisė se sa autonomisė substanciale, ndėrkohė qė Serbia ėshtė e bindur se zgjidhja pėr Kosovėn duhet tė jetė, pikėrisht autonomia substanciale.

Ryker:“Raporti im i ardhshėm nė KS do tė jetė pozitiv" Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker, vlerėsoi pozitivisht progresin e arritur nė implementimin e standardeve. Gjatė takimit me zyrtarė tė lartė tė qeverisė gjermane nė Berlin, Ryker ka bėrė thirrje pėr pėrcaktimin sa mė tė shpejtė tė statusit tė Kosovės. "Zbatimi i standardeve nė Kosovė ėshtė nė rrugė tė mirė, prandaj raporti im i ardhshėm nė Kėshillin e Sigurimit do tė jetė pozitiv", ka thėnė Ryker, nė Komitetin pėr Marrėdhėnie tė Jashtme nė Bundestagun gjerman. Ndryshe, "Ekipi i Unitetit meriton respekt dhe mbėshtetje pėr strategjinė e tij koherente gjatė procesit tė Vjenės, dhe, pres qė tė mbetet i bashkuar deri sa tė arrihet zgjidhja pėr statusin", ka thėnė Ruecker. Rreth pėrcaktimit tė statusit, Ryker ka thėnė se Kosova dhe rajoni kanė nevojė pėr qartėsi, sepse shtyrja e mėtejme mund tė ketė pasoja serioze politike dhe ekonomike. Njėkohėsisht, ėshtė e rėndėsishme qė palėt tė pėrmbahen nga aksionet e njėanshme, ashtu siē ka theksuar Grupi i Kontaktit. Liderėt e Kosovės janė mirė tė vetėdijshėm pėr kėtė", ka thėnė Ruecker, pėr tė shtuar se "ndėrtimi i mirėbesimit ėshtė rrugė dykahėshe". "Pjesėtarėt e pakicave nė Kosovė, sidomos serbėt e Kosovės, duhet ta pranojnė dorėn qė u ėshtė zgjatur", ka thėnė mes tjerash Ruecker nw Berlin

Ēeku- Mesiq: Zgjidhja e statusit tė Kosovės- ndihmon normalizimin dhe stabilizimin e rajonit Kryeministri Ēeku gjatė takimit me homologun e tij kroat, Ivo Sanader, ka paraqitur vlerėsimet e tij pėr zhvillimet aktuale nė procesin e negociatave pėr statusin e Kosovės dhe pritjet lidhur me raportin e ardhshėm tė kryenegociatorit Martti Ahtisaari pėr statusin e tė Kosovės. Me kėtė rast, kryeministri ka thėnė se procesi i definimit tė statusit tė Kosovės ėshtė nė rrugė tė mbarė. Kryeministri kroat Sander ka potencuar interesin e Kroacisė pėr tė ndihmuar zhvillimet rreth Kosovės dhe stabilitetin nė rajon. Ndėr tė tjera, ai ka vlerėsuar rėndėsinė e respektimit dhe mbrojtjes sė tė drejtave tė pakicave nė Kosovė, si pjesė e standardeve demokratike. Po tė premten, kryeministri Agim Ēeku ka takuar edhe presidentin kroat Stjepan Mesiq, me tė cilin ka biseduar pėr situatėn nė Kosovė dhe nė rajon. Ata janė pajtuar se zgjidhja e statusit tė Kosovės do tė ndihmojė normalizimin dhe stabilizimin e rajonit. Ėshtė biseduar edhe pėr mundėsitė e hapjes sė njė pėrfaqėsie diplomatike tė Kroacisė nė Kosovė dhe hapjen e vijės ajrore ndėrmjet Prishtinės dhe Zagrebit, pėr tė krijuar lidhje mė tė mira komunikimi dhe shkėmbimi tregtar. Kryeministri Ēeku ka kėrkuar nga presidenti Mesiq edhe lehtėsimin e regjimit tė vizave dhe punėsimit sezonal, njofton Zyra pėr informim pranė kryeministrisė.

Mbahet Tryeza e rrumbullakėt “Shumicat dhe pakicat e reja nė Ballkanin qė po ndryshon" Projekti pėr Marrdhėnie Etnike me seli nė Princeton sot organizon takim dy-ditėsh tė nivelit tė lartė tė liderėve politik nga Evropa Juglindore nė Budapest. Tryeza e rrumbullakėt me titull “Shumicat dhe pakicat e reja nė Ballkanin qė po ndryshon,” do tė mbledh liderė politik dhe vendim-marrės pėr tė diskutuar mbi marrdhėniet ndėretnike nė rajon pėrderisa bashkėsia ndėrkombėtare pėrgatitet ta zgjidhė statusin e Kosovės. Marrin pjesė edhe zyrtarė tė lartė nga Kėshilli i Evropės, Bashkimi Evropian, OSBE, Kombet e Bashkuara, kurse nga Kosova udhėheqės politik shqiptarė dhe serbė.

....pėrderisa italianėt largohen nga Iraku, maqedonasit shkojnė:

Largohen trupat italiane nga Iraku Trupat e fundit italiane u larguan nga Iraku, njė ditė pasi kryeministri Nuri Al-Maliki tha se forcat irakiane do tė jetnė tė gatshme ta marrin pėrsipėr sigurinė e vendit deri nė qershor tė vitit 2007. Ndėrkohė dhuna ka vazhduar nė Bagdad dhe rrethinėn e tij me pėrleshjen e trupave amerikane dhe irakiane me militantėt, si dhe me tė paktėn dy shpėrthime qė lanė 6 tė vrarė dhe mbi 30 tė plagosur. RFE

Maqedonia do tė dėrgojė trupa ushtarake nė Irak Maqedonia do tė dėrgojė trupa ushtarake nė Ira, ndėrsa vendimi ėshtė marrė nė Parlamentin maqedonas me shumicė votash. Kontigjenti maqedonas do tė pėrbėhėt nga 35 ushtarė dhe 5 oficerė. Misioni i parė i tyre do tė zgjasė 6 muaj dhe do tė fillojė brenda muajit dhjetor tė kėtij viti. Dėrgimi i trupave maqedonase nė njė nga zonat, ku po zhvillohet njė luftė shumė e ashpėr kundėr terrorizmit, u bė pas kėrkesės sė SHBA nė samitin e Rigės.

Bush planifikon takimet me udhėheqėsit shiitė dhe sunitė Presidenti i Shteteve tė Bashkuara George Bush do tė takohet nė javėt e ardhshme me udhėheqėsit kryesorė shiitė dhe sunitė, pėr tė diskutuar mėnyrat pėr stabilizimin e Irakut. Tė hėnėn, Bush do tė bisedojė me Abdul-Aziz al-Hakim, liderin e bllokut mė tė madh shiit nė parlamentin irakian, ndėrsa nė janar me nėnpresidentin sunit tė Irakut Tariq al-Hashemi.

...kulturė:

Filmi i ri qe portretizon lindjen e Krishtit “The Nativity Story
Uashington 02-12-2006 - Filmi “The Nativity Story” i cili pėrqendrohet rreth Merit dhe lindjes sė Jezu Krishtit hapi premierėn nė Vatikan nė fillim tė javės me mbi 7 mijė pjesmarrės nga tė gjitha fushat. Filmi u xhirua ndėrmjet Materas nė Itali dhe Marokut, vend i pėrdorur pikėrisht nga Mel Gibson pėr xhirimin e filmit “Vuajtjet e Krishtit” si dhe regjisori italian Pier Paolo Pasonlini pėr filmin “The Gospel according to St. Matthew”.

Filmi mori miratimin e klergjisė tetorin e kaluar pėsa i pėrket rrespektimit tė ndjesisė shpirtėrore. Filmi paraqet shtatėzaninė e Merit dhe udhėtimin e saj dhe Jozefit pėr nė Bethlehem, qyteti i lindjes sė Jezusit. Filmi eksploron reagimin e Merit, frikėn, pikpyetjet dhe besimim fortė rreth asaj ēfarė po ngjet me tė. Regjisorja Catherine Hardwicke e njohur me filmin “Thirteen” tregon se ēfarė e shtyri atė pėr projektin.

Fillova tė lexoj skenarin dhe u habita kur mėsova se Meri kishte qėnė vetėm 13 vjeēare kur u gjend nė kėto rrethana tė pabesueshme.

Rolin e Merit e luan aktorja Keisha Castle-Hughes dhe tė Jozefit Oscar Isaac. Filmi i Mel Gibsonit “ The Passion of the Christ” korri rreth 600 milion dollarė fitime duke lėnē gojėhapur studiot e mėdha. Mendohet se edhe ky film do tė pritet mjaft ngrohtė nė pragun e krishtlindjeve ndėrkohė qė del sot nė kinematė botėrore.

...nga lajmet e shkėputura tė ditės sė djeshme:

Shtetet e Bashkuara pėrfshihen nga stuhi dimėrore

01-12-2006 - Njė stuhi e madhe bore ka pėrfshirė pjesė tė Shteteve tė Bashkuara, duke shkaktuar shtyrjen e qindra fluturimeve, mbylljen e shkollave dhe mbuluar autostradat me borė e akull. Metereologėt amerikanė thonė se stuhia u pėrhap dje nė zonėn nga Teksasi e Oklahoma, deri nė Miēigan, dhe janė janė dhėnė paralajmėrime pėr stuhi bore nė pjesė tė Oklahomės.

Shėrbimi Kombėtar pėr Motin thotė se pėrgjegjėse pėr gjendjen janė dy masa ajrore qė u pėrplasėn dhe shkaktuan shira tė dendura, shi tė ngrirė, shtrat bore dhe borė nė Southern Plains, pjesėn qendrore tė Shteteve tė Bashkuara dhe luginėn e Misisipit.

Zyrtarėt kanė shpallur gjendje gatishmėrie pėr stuhi dimėrore nė pjesė tė Indianės Veriore, Miēiganit tė Jugut dhe Wisconsinit Juglindor. Shoferėt nė shumė zona po kėshillohen tė jenė tė kujdesshėm.
LAJMET
E premte 01 dhjetor 2006

Sot - Dita Botėrore kundėr HIV/AIDS-it - 01/12/2006

- Ēėshtja e simboleve shtetėrore do tė diskutohet javėn e ardhshme nė Ekipin e Unitetit
- Surroi: Aktorėt mė seriozė nė Samitin e NATO-s nė Rigė, kanė vlerėsuar se Kosova pas statusit duhet tė ketė ushtrinė e saj
- 67 kosovarė tė evidentuar si tė infektuar me HIV/AIDS


...pak mė hapur:

Ryker bėri thirrje pėr pėrcaktimin sa mė tė shpejtė tė statusit tė Kosovės Berlin, 1 dhjetor - Shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker nė takime me zyrtarė tė lartė tė qeverisė gjermane vlerėsoi pozitivisht progresin e arritur nė zbatimin e standardeve dhe bėri thirrje pėr pėrcaktimin sa mė tė shpejtė tė statusit tė Kosovės. Zoti Ryker bashkė me pėrfaqėsuesin e lartė nė Bosnjė e Hercegovinė Kristian Sheling ndodhet pėr njė vizitė nė Berlin me ftesė tė Komitetit tė Punėve tė Jashtme tė Bundestagut gjerman. Ryker po ashtu ka pasur takime tė veēanta me ministrin e brendshėm gjerman Volfgang Shojbel, me sekretarin e jashtėm tė shtetit Rainhard Silberger dhe me kėshilltarin pėr politikė tė jashtme tė kancelares Merkel, Kristof Hojzgen dhe tė tjerė.

Ekipi Negociator javėn e ardhshme diskuton ēėshtjen e simboleve shtetėrore Ekipi Negociator qė nga java e ardhshme, do tė diskutojė mė thellėsisht pėr ēėshtjen e statusit tė Kosovės, por edhe pėr shumė ēėshtje tjera, sidomos pėr simbolet e ardhshme tė shtetit.

Formimi i Ushtrisė sė Kosovės vlerėsohet nevojė edhe nė Samitin e Rigės, tha Surroi Kryetari i Partisė Reformiste ORA, Veton Surroi, pas kthimit nga Letonia, deklaroi tė premten nė Prishtinė, se disa nga aktorėt mė seriozė qė kanė marrė pjesė nė Samitin e NATO-s nė Rigė, e kanė vlerėsuar si nevojė imediate qė Kosova pas statusit tė ketė ushtrinė e saj, e cila nuk do t’i tejkalon limitet buxhetore tė vendit.

"Mortaja e shekullit" rrezikon tė pėrhapet mė shumė nėse nuk merren masa parandaluese Dita ndėrkombėtare e luftės kundėr HIV/AIDS-it, ngjashėm me tė gjitha vendet tjera tė botės, edhe nė Kosovė po shėnohet simbolikisht me disa manifestime kulturore e artistike, qė synojnė vetėdijesimin e qytetarėve pėr mbrojtjen nga ky virus, qė konsiderohet “mortaja e shekullit”.

MSH do tė merr masa nėse QKUK nuk ka evituar barnat pa afat Zyrtarė tė Ministrisė sė Shėndetėsisė (MSH), deklaruan tė premten pėr KosovaLive se nėse punonjėsit e Qendrės Klinike Universitare tė Kosovės (QKUK), nuk e kanė zbatuar urdhrin e MSH-sė, pėr eliminimin e tė gjitha barėrave me afat tė skaduar nė kėtė institucion, pėrgjegjėsit do tė dalin para drejtėsisė.

Tė rinjtė kosovarė kėrkojnė mė tepėr hapėsirė nė vendimmarrje Rrjeti Rinor i Kosovės, qė rreth vetes grumbullon njė numėr tė madh te tė rinjve kosovar, akuzoi tė enjten Qeverinė e Kosovės se nuk i ėshtė pėrmbajtur premtimit pėr ta ndihmuar rininė kosovare, ndėrsa kėrkuan mė shumė hapėsirė nė vendimmarrje nė tė ardhmen.

Xhaudet Cakuli zgjidhet kryetar i Kuvendit tė Ulqinit
01.12.2006 Ulqin - Me shumicė votash tė koalicionit tė katėr partive shqiptare, ekonomisti Xhaudet Cakuli tė premten u zgjodh kryetar i Kuvendit tė Ulqinit. ...hapur:

Kryeministri Ēeku sot viziton Kroacinė Kryeministri Agim Ēeku me ftesė tė presidentit kroat Stipe Mesiq dhe tė Kryeministrit Ivo Sanader sot fillon vizitėn dyditėshe nė Kroaci. Gjatė kėsaj vizite nė fokus tė bisedimeve do tė jetė ēėshtja e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės.

Ēeku: Rusia nuk ėshtė kundėr pavarėsisė sė Kosovės Kryeministri Agim Ēeku tha se Rusia nuk do ta kundėrshtojė pavarėsisė, por kėrkon zgjidhje tė akorduar ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit. Nė pėrfundim tė vizitės sė tij nė Moskė, ai shprehu bindjen se Rusia nuk do ta pėrdorė veton nė Kėshillin e Sigurimit, ndonėse pranoi se nuk kanė ndryshuar qėndrimet e zyrtarėve ruse pėr Kosovėn. Kryeministri e vlerėsoi tė rėndėsishme vizitėn, dhe shprehu interesimin qė tė ketė takime tė drejtpėrdrejta edhe me autoritetet kineze. Kryeministri Ceku me ftesė tė Presidentit kroat Stipe Mesiq dhe kryeministrin Ivo Sanader sot do tė vizitojė Kroacinė.

Zvicra nė favor tė pavarėsisė sė Kosovės Gjatė vizitės zyrtare tė ministres sė Jashtme tė Zvicrės, Mischelin-Calmy-Rey, nė Bruksel dhe Finlandė, nė agjendėn e bisedimeve veē tjerash kishte edhe situatėn nė Ballkan me theks tė veēantė nė statusin e Kosovės. Nė takimin zyrtar nė Helsinki, me homologun e saj finlandez, Erkki Tuomioja, i cili ėshtė edhe kryesues i radhės sė presidencės sė BE-sė, Mischeline-Cylmy- Rey, tha se Zvicra ėshtė nė favor tė Pavarėsisė sė Kosovės si zgjidhje e vetme qė kėnaqė vullnetin e popullit tė Kosovės, me shumicė shqiptare. Nga ana e tij ministri Finlandez Erkki Tumioja, tha se Zvicra, sa iu pėrket problemeve tė shumta nė Ballkan, ka luajtur rol tė rėndėsishėm aktiv dhe konstruktiv nė zgjidhjen e tyre.

EN do tė fillojė “ofensivėn” pėr simbolet shtetėrore dhe kushtetutėn Grupi Negociator qė nga java e ardhshme do tė fillojė punėn intensive pėr pėrgatitjen e Kosovės pėr fazėn e parė tė pas statusit, pėrfshirė kėtu edhe arritjen e konsensusit ndėrmjet forcave politike nė Kosovė pėr simbolet shtetėrore, kushtetutėn dhe shumė ēėshtje tė tjera, tha tė premten kryetari i Partisė Reformiste ORA Veton Surroi. Surroi: NATO pėrkrahė formulimin e GK-sė rreth Kosovės "NATO ka pėrkrahur formulimin e Grupit tė Kontaktit qė statusi i Kosovės tė respektoj vullnetin e popullatės shumicė", ka deklaruar sot anėtari i Ekipit Negociues dhe kryetari i partisė Ora, Veton Surroi, pas kthimit nga Samiti i NATO-s i mbajtur nė Riga tė Letonisė. Surroi tha se nė Aleancėn Veriatlantike mė nuk ka hezitime lidhur me formimin e njė force ushtarake tė Kosovės, pas statusit, ndėrkohė qė ai ka veēuar dhe disa elemente tė rėndėsishme nga ky samit lidhur me Kosovėn dhe rajonin, pėrfshirė kėtu edhe ftesat pėr anėtarėsim qė pritet t'u bėhen nė vitin 2008 Shqipėrisė dhe Maqedonisė. Ndėrkohė, duke komentuar hapjen e dyerve tė NATO-s nė kuadėr tė Partneritetit pėr Paqe edhe pėr Serbinė, Surroi tha se kjo mė tepėr paraqet qasjen e NATO-s ndaj paqes nė rajon." Ajo qė duhet bėrė ėshtė se duhet kuptuar kontestin real tė kėtij gjesti tė NATO-s pėr ftesėn nė partneritet pėr paqė po ta shikoj njeriu nė njė perspektivė historike shpresojmė qė brenda njė periudhe kohore 5 deri 10 vjeēare ne do tė jemi vende fqinje anėtare tė NATO-s dhe ky do tė jetė pėrcaktimi ynė “

Surroi thotė qė Kosova nuk e meriton asnjė gjysmėshteti sot
Prishtinė, 1 dhjetor 2006 – Kosova nuk e meriton asnjė gjysmėshteti, e lėre mė pavarėsinė, ka vlerėsuar sot, Veton Surroi, duke kritikuar institucionet e Kosovės. Ai ka thėnė se institucionet e Kosovės nuk mund tė udhėheqin as me njė gjysmėshteti. "Institucionet e kėtilla ēfarė janė, janė tė pamjaftueshme jo pėr njė shtet tė pavarur, por as pėr njė shtet gjysmak", tha Surroi nė njė takim me gazetarė nė selinė e ORA-s, pas kthimit tė tij nga Samiti i NATO-s nė Rigė. "Duhet parė se a janė apo nuk janė tė mjaftueshme institucionet e tilla", tha Surroi sipas tė cilit institucionet janė tė pamjaftueshme pėr udhėheqjen e shtetit tė ri tė Kosovės. I pyetur se a ka mundėsi qė tė vazhdohet edhe pas statusit me kėtė qeveri, apo tė formohet njė qeveri gjithėpėrfshirėse, Surroi tha se ēėshtjet duhet tė shkojnė hapė pas hapi. Sipas tij, hapi i parė ėshtė tė shikohet se cilat janė ato ēėshtje qė kanė nevojė pėr njė veprim konsensual tė tė gjithėve, qė nėnkupton qė Grupi Negociator duhet t'i manadatojė ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me kushtetutėn, simbolet, pėrcaktimin e datės sė zgjedhjeve, formėn e zgjedhjeve, pėrcaktimin e hapave tė shpejtuar tė tranzicionit drejt shtetit tė pavarur dhe funskionimin e institucioneve tė cilat duhet tė reflektojnė shpejtėsinė drejtė arritjes sė statusit. Duke kėrkuar kėshtu qė Grupi Negociator tė ketė fuqi mbi institucionale. Sa i pėrket simboleve tha se kjo ēėshtje do tė bisedohet javėn e ardhme nė GN, dhe pėr tė cilėn duhet tė arrihet unitet. Sa i pėrket ēėshtjes sė krijimit tė forcės sė ardhshme mbrojtėse tė Kosovės, ai ėshtė shprehur optimist se tė gjithė aktorėt relevantė e kuptojnė se ēėshtja e formimit tė ushtrisė ėshtė njė nevojė e njė Evrope tė bashkuar me kontribimin e tė gjithave. "Nuk do tė jetė njė ushtri qė do t'i tejkalojė limitet e mundėsive financiare dhe ushtritė brenda njė sistemi tė sigurisė politike siē ėshtė NATO-ja, hyjnė brenda shėrbimit tė NATO-s dhe operacioneve tė saj edhe jashtė nė kontinentin evropian", tha Surroi dhe vuri nė pah se gjatė vitit tė ardhshėm me formimin e ushtrisė sė Kosovės nė mėnyrė unimediale, Kosova do tė kyēėt nė doktrinėn moderne tė NATO-s tė shekullit 21 qė ėshtė nė pėrgatitje e sipėr. Duke raportuar pėr Samitin e Rigės, Surroi tha se janė tri ēėshtje tė veēanta tė NATO-s, si ēėshtja e NATO-s, e cila ka pėrkrahur formulimin e deritanishėm tė Grupit tė Kontaktit me tė cilėn fuqizohet formula e cila nė fund duhet tė parapėlqehet nga qytetarėt e Kosovės, e cila duhet ti pėr mbushė nevojat e qytetarėve tė Kosovės. Ēėshtja e dytė e atij samiti, sipas Surroit, ėshtė se nė vitin 2008 realisht pritet qė Shqipėria dhe Maqedonia si shtete fqinje tė Kosovės tė jenė anėtare fuqiplote tė NATO-s me tė cilat stabiliteti i Evropės Juglindore do tė merr njė dimension tė ri dhe pėr Kosovėn njė pėrvojė pozitive drejt integrimit tė tėrėsishėm nė strukturat e sigurisė dhe nė ato tė BE-sė. Ndėrsa, elementi i tretė i rėndėsishėm i kėtij sipas Surroit ėshtė edhe ndryshimi i kahjes sė politikės sė NATO-s ndaj Serbisė, pas ftesės pėr partneritet pėr paqe, qė sipas tij lidhet drejtpėrdrejtė me periudhėn e ardhshme tė pėrcaktimit tė statusit politik tė Kosovės, qė nė qarqe tė NATO-s shihet si njė formė e stabilizimit tė procesit negociator. Surroi gjatė kėsaj konference ka njoftuar edhe pėr takimin qė sot e ka zhvilluar GN-ja i Kosovės nė tė cilin i ėshtė raportuar nė njėri tjetrit pėr vizitat pėrfaqėsuese tė delegacionit jashtė vendit, pėr kontaktet dhe pėrgatitjet pėr biseda pak mė tė thelluara me tė cilat GN-ja nė javėn e ardhshme pritet t’i diskutojė siē janė ēėshtja e statusit, simbolet etj.

...rreth aktivitetit tė shtuar pėr njė punė mė intensive tė EN njofton edhe rtk:
Paralajmėrohet punė e shtuar e Ekipit Negociator tė Kosovės Roli i Ekipit Negociator tė Kosovės para dhe nė fazėn e parė tė pastatusit ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr Kosovėn pasi qė qeveria ėshtė shumė e dobėt pėr tu mbeshtetur nė tė, tha sot pas takimit tė Ekipit Negcoiator anėtari i kėtij ekipi Veton Surroi. Sipas tij, delegacioni i Kosovės gjatė javės sė ardhėshme do tė filloj njė punė mė intensive nė planin e brendshėm qė nėnkupton pėrgaditjen e Kosovės pėr fazėn e pas statusit. Ekipi Negociator i Kosovės do tė intesfikojė takimet gjatė javės sė ardhshme pėr tė diskutuar njė sėrė iniciativash qė i duhen Kosovės gjatė kėsaj faze. Kjo ėshtė vendosur nė takimin e sotėm tė Ekipit tė Unitetit. Anėtarit i Ekipit, Veton Surroi tha se, aktualisht, me prioritet janė ato cėshtje qė kanė tė bėjnė me jetėn e brendshme politike, pėrfshirė kėtu kushtetutėn, simbolet shterore dhe ēėshtje tė tjera. ”Ne nuk mundemi tė presupozojmė se statusi do tė zgjidhet vetėm nė botė. Statusi dhe pėrgaditjet pėr tė bėhen kėtu brenda”, tha ai. Sipas Surroit, qė nga java e ardhėshme delegacioni i Kosovės do tė fillojė njė punė mė intensive nė planin e brendshėm, qė nėnkupton pėrgatitjen e Kosovės pėr fazėn e parė tė pas statusit, pėrfshirė kėtu edhe arritjen e konsensusit ndėrmjet forcave politike nė Kosovė lidhur me ato qė kėtu quhen interesa madhore tė Kosovės pėr kėtė periudhė. Roli i Ekipit Negociues para dhe nė fazėn e parė tė pas statusit, sipas Surroit ėshtė mėse i rėndėsishėm pėr Kosovėn, pasi qė Qeveria, sipas tij ėshtė mjaftė e dobėt qė Kosova tė mbėshtetet vetėm nė tė.”Grupi i Unitetit duhet tė mandatoj ēėshtje qė kanė tė bėjnė me kushtetutėn me simbolet me pėrcaktimin e datės dhe formės sė zgjedhjeve. Nė pėrcaktimin e hapave tė shpejtuar nė tranzicionin drejt shtetit tė pavaraur dmth krijimit tė atyre prioriteteve nė funksionimin tė cilat duhet tė refelektojne shpejtėsin drejt arritjės sė statusit”, tha Surroi. Ndryshe nė takimin e sotėm anėtarėt e Ekipit tė Unitetit kanė raportuar pėr vizitat dhe takimet qė kanė zhvilluar nė kuadėr tė tė lobimit pėr statusin e Koosvės.

Pavarėsia e Kosovės ėshtė e vetmja zgjidhje praktike, thotė Ēeku Ėshtė vullneti dhe e drejta e popullit tė Kosovės qė tė vetėqeveriset. Pavarėsia e Kosovės ėshtė e vetmja zgjidhje praktike qė njėherėsh siguron ekuilibėr dhe stabilitet nė Ballkan, tha tė enjten nė Moskė kryeministri i Kosovės Agim Ēeku gjatė takimeve me zyrtarė tė lartė tė Rusisė.

PDK mohon tė ketė iniciuar nismėn pėr krijimin e qeverisė sė unitetit Zyrtarė tė lartė tė Partisė Demokratike e Kosovės (PDK), tė enjten pėr Kosovapress kanė mohuar t’i kenė propozuar koalicionit aktual qeverisės (LDK-AAK), ndonjė nismė pėr krijimin e njė qeverie gjithėpėrfshirėse.

Limaj:Vendimi i gjykatės ndėrkombėtare ka qenė jo i plotė pėr faktin se Bala u dėnua me 13 vjet heqje lirie Nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), Fatmir Limaj, nė njė vjetorin e lirimit tė tij si i pafajshėm nga Trupi Gjykues i Tribunalit tė Hagės, tha tė enjten pėr Kosovapress se vendimi i gjykatės ndėrkombėtare nuk do tė pėrcaktonte vetėm tė ardhmen e tij, por mė shumė tė ardhmen e historisė sė vendit dhe Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

Ahmeti: Po krijohet korniza pėr investime madhore rrugore, nė veēanti tė autostradės Prishtinė Durrės
Bruksel, 1 dhjetor 2006 - Sot nė Bruksel i zhvilloi punimet takimi i dytė ministror i Observatorit pėr Transport i vendeve tė Evropės Juglindore (SEETO), nė tė cilin diskutoi edhe ministri i Transportit dhe Postė Telekomunikacionit tė Kosovės, Qemajl Ahmeti. Ministrat e transportit tė vendeve tė Evropės Juglindore nėnshkruan rezolutėn "Zhvillimi i Rrjetit Themelor Rajonal tė Transportit tė Evropės Juglindore", si dhe Deklaratėn pėr Hekurudhat. Ministri Ahmeti duke folur nė temėn "Politika e transportit nė Kosovė...", theksoi rezultatet vitale tė SEETO s nė dy planet shumėvjeēare 2006 2010 dhe 2007 2011 qė lidhen me zhvillimin e transportit me rėndėsi rajonale dhe nacionale. Ai nėnvizoi se rezoluta e nėnshkruar nė kėtė takim paraqet njė dritare pėr tė ardhmen e SEETO s dhe nė kėtė kuadėr veēoi edhe deklaratėn e miratuar pėr hekurudhat. Duke folur pėr punėn qė ka bėrė Ministria e Transportit tė Kosovės nė kompletimin e infrastrukturės ligjore, Ahmeti tha se Kosova tashmė i ka ligjet themelore mbi rrugėt dhe transportin e udhėtarėve dhe mallrave, Ligjin pėr koncesione, Ligjin pėr mbrojtjen e investimeve tė huaja dhe sė shpejti do tė ketė edhe Ligjin pėr siguri rrugore dhe Ligjin pėr shpronėsim tė tokės. Po ashtu ai tha se Kosova i ka inkorporuar hekurudhat e saj nė direktivat evropiane, ndėrsa kur ėshtė fjala pėr aviacionin civil, vendi ynė ėshtė partnere e Iniciativės pėr Qiellin e Pėrbashkėt. Kreu i MTPT sė theksoi se aktualisht po punohet me pėrkushtim nė krijimin e kornizės pėr partneritetin publik privat pėr investime madhore rrugore, nė veēanti tė autostradės Merdar Prishtinė Durrės, nga kufiri me Serbinė deri te kufiri me Shqipėrinė, si pjesė e Rutės 7. Nė Rezolutėn pėr Zhvillimin e Rrjetit Themelor Rajonal tė Transportit tė Evropės Juglindore thuhet se zhvillimi i transportit inter modal kėrkon qasje transnacionale pėr tė krijuar kushtet optimale pėr shfrytėzuesit dhe investitorėt. Njėherit pėrkrahen pėrgatitjet e planit dhe strategjia e zhvillimit tė transportit intermodal rajonal. Por njėherit shprehet brengosje pėr vonesat nė vendkalime ndėrkombėtare, posaēėrisht nė transportin e mallrave, tė cilat rezultojnė me zhvillim tė ngadalshėm ekonomik. Ndėrkaq nė Deklaratėn pėr Hekurudhat theksohet se krijimi i njė zone tė pėrbashkėt evropiane tė hekurudhave ėshtė i rėndėsisė fundamentale pėr politikėn e transportit tė Bashkimit Evropian (BE). Zgjerimi i vazhdueshėm i parimeve themelore tė politikės sė BE sė nė shtetet e Ballkanit Perėndimor ėshtė parakusht pėr zhvillimin e shėndoshė dhe tė orientuar drejt biznesit tė hekurudhave nė atė hapėsirė dhe pėr bashkėpunim tė ngushtė me BE nė. Nė kėtė deklaratė ministrat ftojnė menaxherėt e infrastrukturės sė hekurudhave nga shtetet pėrkatėse tė bashkohen dhe tė fillojnė zhvillimin e njė programi tė pėrbashkėt tė rrjetit pėr Ballkanin Perėndimor.

Arrestohet njė mjek i QKU-sė nėn dyshimin pėr ryshfet Policia ka bėrė tė ditur se Njėsiti i saj kundėr krimeve ekonomike nė Prishtinė, nė bashkėpunim me Njėsitin e Ferizajt, kanė arrestuar njė mjek nė QKU, nėn dyshimin pėr ryshfet. Sipas burimeve tona bėhet fjalė pėr mjekun Burhan Toqi, specialist i veshėve. Dyshohet se ai ka pranuar 400 euro nga njė qytetare, pėr ta operuar pa radhė.

Policia arreston dy zyrtarė pėr financa te Burgut te Dubravės Drejtori financiar i burgut tė Dubravės, Sabahudin Llonqari, dhe Fitim Maksutaj, zyrtar pėr financa, janė arrestuar nga Policia, nėn dyshimin pėr shpėrdorim tė detyrės zyrtare dhe tejkalim tė autorizimeve. Policia nuk i ka dhėnė emrat e tė arrestuarve, por e ka konfirmuar arrestimin, i cili ka ardhur si rezultat i bashkėpunimit tė Njėsitit pėr krime ekonomike tė SHPK-sė dhe “Guardia di Financias” nė Prishtinė, ka thėnė zėdhėnėsi i SHPK-sė.

Shukriu: Ekipi i unitetit gjatė kėsaj kohe ka qenė jo transparent Tė premten, nė organizim tė PEN Qendrės sė Kosovės, ėshtė mbajtur tribuna me temėn “Trashėgimia kulturore e Kosovės-cila ėshtė ajo”, nė tė cilėn tė pranishmit thanė se nėn trysninė ndėrkombėtare, Kosova dhe e ardhmja e saj po ballafaqohen serish me sfidėn e shfrytėzimit tė trashėgimisė si mjet tė pretekstit politik.

Krraba: Gėzim mė tė madh asnjėherė nė jetė nuk kam pasur Shoqatat e dala nga lufta e UĒK-sė tė Ferizajt kanė hedhur solemnisht tė premten gurin themeltar pėr ndėrtimin e shtėpisė sė veteranit tė luftės sė UĒK-sė Faik Krraba i cili qė tash e katėr vjet jetonte nė njė mulli tė braktisur nė rrethinėn e Ferizajt.

Hyn nė fuqi Marrėveshja e Ndėrmjetme pėr tregti mes Shqipėrisė dhe BE-sė Nga sot hyn nė fuqi Marrėveshja e Ndėrmjetme, e cila i mundėson Shqipėrisė tė pėrfitojė nga rritja e shkėmbimeve tregtare me Bashkimin Evropian. Shqipėria do tė pėrfitojė nga njė aneks pa taksa dhe pa kufizim nė tregun e BE-sė. Komisioneri pėr Zgjerim, Oli Ren, tha se marrėveshja do tė jetė e Ndėrmjetme, sepse do tė jetė nė fuqi deri nė ratifikimin nga tė gjitha shtetet anėtare tė Bashkimit Evropian.

Ministri i Arsimit tė Maqedonisė ėshtė kėrcėnuar me vdekje nga njė organizatė
Shkup, 1 dhjetor 2006 - Ministri i Arsimit dhe Shkencės tė Maqedonisė Sylejman Rushiti ka thėnė se pėr shkak tė ndryshimeve tė fundit qė ka bėrė nė Universitetin e Tetovės ėshtė kėrcėnuar me vdekje nga e ashtuquajtura "Ushtria pėr mbrojtjen e tė drejtave dhe tė lirive tė shqiptarėve nė Maqedoni". "Nėse nuk e ndėrpreni kontrollin nė Universitetin Shtetėror tė Tetovės dhe nuk i ktheni nė punė profesorėt e larguar, ju dhe familja e juaj do tė ballafaqoheni me masa tė rėnda dhe askush nuk do tė mund t'ju mbrojė". Kėshtu ėshtė kėrcėnuar Ministri i Arsimit dhe Shkencės tė Maqedonisė, Sylejman Rushiti pėrmes njė letre, tė lėshuar nga organizata e ashtuquajtur "Ushtria pėr mbrojtjen e tė drejtave dhe lirive tė shqiptarėve nė Maqedoni". Kėtė informatė e konfirmoi vetė Ministri Rushiti. Nga njė kopje tė kėsaj letre kėrcėnuese pėr Ministrin Rushiti u ėshtė dėrguar edhe ambasadave tė huaja nė Maqedoni. Rasti i ėshtė paraqitur edhe Ministrisė sė Brendshme, e cila ka thėnė se po i ndėrmerrė tė gjitha masat pėr identifikimin e kėrcėnuesve.

U pėrurua ndėrtimi i garazhės sė parė publike nė Prishtinė Kryetari i Kuvendit tė Komunės sė Prishtinės, Ismet Beqiri, vėri sot gurin themeltar tė ndėrtimit tė garazhės sė parė publike nė Kosovė. Ky projekt, nė afėrsi tė Qendrės Klinike Universitare tė Kosovės, qė kapė vlerėn afro 5 milionė euro, do tė ketė afro 800 vendparkime dhe hapėsi pėr garazhimin e automjeteve. Kuvendi i Komunės sė Prishtinės, kėtė projekt ia dha nė koncesion 25-vjetėsh Ndėrmarrjės Ndėrtimore “Jeta”, tė Prishtinės.

Shqipėria ka dėrguar karburante nė Kosovė dhe nė Mal tė Zi, ka thėnė Berisha
Tiranė, 1 dhjetor 2006 - Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha tha se Shqipėria e ka thyer embargon e Kombeve tė Bashkuara ndaj ish Jugosllavisė gjatė luftėrave tė viteve tė nėntėdhjeta. Berisha tha se Shqipėria ka dėrguar karburante nė Kosovė dhe nė Mal tė Zi ngase embargoja nuk ishte e drejtė dhe i prekte shqiptarėt nė Kosovė dhe nė Mal tė Zi. Kryeministri Berisha ka shtuar se Evropa nuk bėnte asgjė pėr tė penguar furnizimin ilegal tė Serbisė me karburante.

Samiti i Rigės ėshtė historik pėr Shqipėrinė dhe Ballkanin Perėndimor, tha Kryeministri Berisha
Tiranė, 1 dhjetor 2006 - Samiti i Rigės ėshtė historik pėr Shqipėrinė dhe Ballkanin Perėndimor, tha Kryeministri Sali Berisha, sepse nė deklaratėn pėrfundimtare Shqipėria, Kroacia dhe Maqedonia u vlerėsuan si kandidate pėr anėtarėsim nė NATO. Kryeministri Berisha pėrshėndeti Deklaratėn e Presidentit amerikan Xhorxh Bush pėr mbėshtetjen e aspiratave tė vendeve tė Ballkanit Perėndimor pėr anėtarėsim nė Aleancėn Veriatlantike. Ai tha se qeveria shqiptare do tė ndjekė ēdo reformė dhe do tė plotėsojė ēdo kusht, qė Shqipėria nė vitin 2008 tė marrė njė ftesė anėtarėsimi nė NATO. Kryeministri Berisha gjithashtu e ka vlerėsuar tė rėndėsishėm zotimin e NATO ės pėr tė reaguar me shpejtėsi ndaj ēdo rreziku, qė cėnon sigurinė e Kosovės. Qeveria shqiptare ka deklaruar se Shqipėria do tė jetė e pranishme me trupat e saj nė ēdo mision tė NATO s nė botė, do tė rrisė buxhetin pėr ushtrinė, do tė thellojė reformat politike dhe ushtarake, si dhe goditjen e trafiqeve dhe tė krimit tė organizuar.

BE filloi negociatat pėr lehtėsimin e dhėnjes sė vizave Bashkimi Evropian i filloi negociatat pėr marrėveshjen e vizave me 5 vendet ballkanike. Nė takim morėn pjesė Komisioneri i Drejtėsisė Franco Frattini dhe ministrat nga Shqipėria, Bosnja, Maqedonia, Mali i Zi dhe Serbia. Bisedimet synojnė tė lehtėsojnė dhėnien e vizave tė BE-sė qytetarėve tė kėtyre vendeve. Frattini tha se shpreson qė bisedimet tė "konkludohen sa mė shpejt gjatė vitit 2007".

Sot - Dita Botėrore kundėr HIV/AIDS-it Njė raport i ri i Organizatės Ndėrkombėtar tė Punės ka zbuluar se epidemia e AIDS-it ėshtė duke dėmtuar rėndė zhvillimin ekonomik dhe punėsimin nė vendet qė janė mė shumė tė prekura. Raporti i botuar, pėrkon me Ditėn Botėrore tė HIV/ AIDS-it . Nė vendet mė tė prekura rėndė nga Aids-i, rritja ekonomike ka rėnė me gjysėm pėrqindi ēdo vit nga 1992- 2004 tregon raporti i Organizatės Ndėrkombėtare tė Punės (ILO). Nė vitin 2005, 3.4 milion njerėz tė moshės pėr punė vdiqėn nga Aids, kėtė vit kjo shifėr pritet tė jetė 4.5 milion. Organizata (ILO) thotė se vendet e punės duhet tė jenė si pikėnisje pėr njerėzit qė tė marrin medikamentet retrovirale, sepse sipas saj pa njė rritje tė kurave tė lira me kėto ilaēe, deri nė vitin 2020 humbja e pėrgjithshme e forcės punėtore pėr shkak tė Aids-it parashikohet tė arrijė nė 86 milion njerėz./BBC/

Tadiq takon kancelaren Merkel Kancelarja gjermane Angela Merkel takohet sot nė Berlin me presidentin e Serbisė Boris Tadiq. Nė takim do tė bėhet fjalė pėr marrėdhėniet mes kėtyre dy vendeve, perspektivėn e Serbisė nė rrugėn e saj drejt strukturave euroatlantike dhe statusin pėrfundimtar tė Kosovės.Nė Gjermani pritet sot edhe Marti Ahtisari, i cili merr pjesė nė njė konferencė tė fondacionit tė BMV, Herbert Quandt me temėn "Roli i Evropės nė botė - shikimi nga jashtė". ..nga Zėri Amerikės:

Elez Biberaj emėrohet drejtor i Divizionit tė Euroazisė nė Zėrin e Amerikės
01-12-2006 - Drejtori i Zėrit tė Amerikės Dave Austin, njoftoi se Elez Biberaj u emėrua Drejtor i Divizionit tė Euroazisė.

Elez BiberajSi Drejtor Divizioni, zoti Biberaj ėshtė pėrgjegjės pėr planifikimin, drejtimin dhe hartimin e programeve tė Zėrit tė Amerikės pėr shėrbimet ruse, ukrainase, shqipe, boshnjake, kroate, greke, maqedonase dhe serbe.

Elez Biberaj filloi punė nė shėrbimin shqip tė Zėrit tė Amerikės nė vitin 1980. Nė vitet 1982-1986, ai punoi nė sektorin e shtypit tė Agjencisė Amerikane pėr Informacion (USIA) i specializuar pėr ēėshtjet sovjetike dhe tė Evropės Lindore. Zoti Biberaj u kthye nė Zėrin e Amerikės, si shef i shėrbimit shqip, nė vitin 1986 dhe pėr 18 vjet kontribuoi pėr ta kthyer kėtė shėrbim nė njė prej sektorėve mė tė suksesshėm tė Zėrit tė Amerikės. Ai u emėrua Redaktor Pėrgjegjės i Divizionit tė Euroazisė nė vitin 2004 dhe njė vit mė pas u bė drejtor i pėrkohshėm.

Nė rolin e tij drejtues nė Divizionin e Euroazisė, zoti Biberaj ndihmoi pėr hartimin e strategjive tė reja qė kanė mundėsuar shfrytėzimin e teknologjive tė reja pėr pėrmirėsimin e programeve ekzistuese nė njė mjedis gjithnjė e mė konkurent tė medias. Pėrvoja dhe njohuritė e tij pėr rajonin e Euroazisė dhe politikėn e jashtme amerikane, janė tė njohura jo vetėm brenda, por dhe jashtė Zėrit tė Amerikės. Nė shumė raste, ai ėshtė ftuar nga Departamenti i Shtetit, nga Kėshilli i Sigurimit Kombėtar, nga agjenci tė tjera tė qeverisė amerikane, institucione akademike, organizata jo-qeveritare dhe organe shtypi, pėr tė marrė pjesė nė konferenca, debate, e shkėmbime mendimesh nė kuadėr tė hartimit tė politikave.

Elez Biberaj mban titullin e Doktorit tė Shkencave Politike nga Universiteti i Kolumbias nė Nju Jork. Ai ėshtė autori i tre librave pėr Shqipėrinė dhe kontribues kapitujsh pėr disa tė tjerė. Zoti Biberaj ėshtė zgjedhur Punonjėsi i Vitit i Zėrit tė Amerikės mė 2000 dhe ėshtė nderuar me Ēmimin pėr Arritje Jetėsore nga Kėshilli Kombėtar Shqiptaro Amerikan nė vitin 2005 pėr shkrimet e tij akademike dhe pėr “dhėnien e lajmeve tė sakta e tė paanshme pėr shqiptarėt gjatė punės sė tij”. //rd//

...nga lajmet e shkeputura tė ditės sė djeshme:

Ultranacionalisti serb Sheshel vazhdon tė jetė nė spital pėr shkak tė grevės sė urisė

30-11-2006 - Udhėheqėsi ultranacionalist serb Vojisllav Sheshel, i cili ėshtė duke u gjykuar nė Hagė, vazhdon tė jetė nė spital pėr tė dytėn ditė, pėr shkak tė grevės sė urisė.

Gjykata tha sot se Vojisllav Shesheli 52 vjeē, nėnshkroi njė dokument para se tė shtrohej nė spital, ku ai refuzon ēdo ndihmė mjekėsore si dhe ēdo pėrpjekje pėr ta ushqyer me forcė. Zyrtarėt thonė se gjendja e tij ėshtė serioze.

Ai po gjykohet pėr krime kundėr kroatėve, myslimanėve dhe banorėve tė tjerė jo serbė, nga forcat speciale nėn komandėn e tij gjatė konfliktit ballkanik. Tė hėnėn Shesheli nuk pranoi tė dilte para gjykatės, duke thėnė se nuk e njeh legjitimitetin e saj.

Ai e filloi grevėn e urisė pėr tė kėrkuar qė t’i njihet e drejta tė vetė-mbrohet, t’i zgjedhė vetė avokatėt mbrojtės dhe tė ketė tė drejtė tė pakufizuar pėr t’u takuar me bashkėshorten.
LAJMET
E enjte 30 nėntor 2006
Moska e pret me rezerva tė mėdha kėrkesėn e kosovarėve pėr pavarėsi Moska zyrtare tė enjten ka treguar rezerva tė mėdha ndaj kėrkesės sė kryeministrit Agim Ēeku pėr pavarėsi tė Kosovės, bėhet e ditur pas takimit tė tij me zėvendėsministrin e punėve tė Jashtme tė Rusisė, Vladimir Titov.(kosovalive)

Lama e quan tė suksesshme vizitėn e Ēekut nė Rusi Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, gjatė takimeve qė ka pasur me zyrtarė tė lartė tė Rusisė nė Moskė, ka argumentuar kėrkesėn e Kosovės pėr pavarėsi, tha tė enjten zėdhėnėsja e kryeministrit Ulpiana Lama.(kosovapress)

Kuvendi i Kosovės vazhdon tė heshtė kundruall shtyrjes sė statusit Kuvendi i Kosovės nuk i dha tė enjten mbėshtetje kėrkesės sė Grupit Parlamentar pėr Integrim, qė nė seancėn e sotshme plenare, si ēėshtje e veēantė tė hyjė nė rend tė ditės debati pėr shtyrjen e zgjidhjes pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės, duke e konsideruar si ēėshtje jo tė ngutshme.

Deputeti Agani kėrkon qė tė debatohet pėr ēėshtjen e shtyrjes sė statusit Deputeti Ferid Agani, nė emėr tė Grupit Parlamentar pėr Integrim, tė enjten, kėrkoi qė tė vihet nė rend dite ēėshtja e shtyrjes sė vendimit pėr pėrcaktimin e statusit tė Kosovės, Kuvendi i Kosovės tė informohet nga anėtarėt e Grupit Negociator dhe tė zhvillohet debat.

OEAK dhe komuniteti i biznesit rekomandojnė ndryshime nė politikėn fiskale Reforma nė sistemin fiskal nė Kosovė ėshtė shumė e nevojshme, sepse i mundėson vendit tė jetė konkurrues me shtetet fqinje, por njėkohėsisht pėrmirėsohet klima e investimeve nė Kosovė, pa u dėmtuar buxheti i Kosovės, thonė zyrtarė tė Odės Ekonomike Amerikane nė Kosovė (OEAK).

Buxheti i Kosovės pėr vitin 2007 do tė jetė 30 milionė euro mė i lartė Tė gjitha grupet parlamentare, pozita dhe opozita tė enjten nė seancėn plenare tė Kuvendit kanė kritikuar Qeverinė pėr mosrespektim tė afatit kohor pėr shqyrtimin e buxhetit dhe kanė vlerėsuar se raporti ėshtė i mangėt, sepse, sipas tyre, nuk janė specifikuar shpenzimet buxhetore.

Rritet numri i tė infektuarve me “sėmundjen e shekullit” nė Kosovė Numri te infektuarve me HIV/AIDS nė Kosovė, ėshtė ende nė pėrmasa shumė tė ulėta, por, krahasuar me vitet e kaluara, numri i tė infektuarave ėshtė nė rritje e sipėr, deklaruan tė enjten pėr KosovaLive, zyrtarė tė institucioneve qė merren me trajtimin e tė sėmurėve.

Pėrfundojnė hetimet rreth rastit “Fluturimi i shqiponjės” Hetuesit e Gjykatės sė Lartė tė Podgoricės, konfirmojnė se kanė pėrfunduar hetimet ndaj pjesėtarėve tė grupit tė shqiptarėve nga Malėsia

Zyrtarėt mitrovicas tė kulturės shkojnė nė Korēė pėr bashkėpunim Pėrfaqėsues tė pushtetit lokal tė Mitrovicės, punėtorė e artistė nga fusha e kulturės, tė shoqėruar nga Ansambli i Kėngėve dhe Valleve tė Qytetit tė Mitrovicės, janė nisur pėr njė vizitė treditore nė qytetin e Korēės sė Shqipėrisė.

...hapėt:

Rusia ka rezerva ndaj kėrkesės sė palės kosovare pėr pavarėsi Kryeministri kosovar sot ka takuar zėvendėsministrin e Punėve tė Jashtme tė Rusisė, Vladimir Titov, drejtorin pėr Ballkanin nė ministrinė e Jashtme ruse si dhe njė grup deputetėsh tė Komisionit pėr politikė tė jashtme nė Dumėn ruse. Zėdhėnėsja e kryeministrit Ulpiana Lama i tha Radios Kosovės se nė tė gjitha kėto takime kryeministri ka argumentuar kėrkesėn e Kosovės pėr pavarėsi, gjė qė ėshtė pritur me rezerva nga zyrtarėt rus. “Pala ruse sigurisht qė i ka disa rezerva lidhur me kėtė gjė. Qėndrimet e tyre tashmė janė tė njohura“, ka sqaruar zėdhėnėsja Lama. Megjithėkėtė Lama e ka vlerėsuar tė suksesshme vizitėn nė Rusi pėr disa arsye, "sė pari janė prezantuar arritjet e deritashme nė Kosovė. Sė dyti janė amortizuar disa nga efektet e njė propaganda e cila nuk ėshtė realiste ndaj Kosovės dhe shpesh herė e paraqet tė deformuar realitetin nė Kosovė. Gjithashtu janė hapur kanale tė reja komunikimi nė mes tė Kosovės dhe Rusisė”, ka theksuar, Ulpiana Lama, zėdhėnėse e kryeministrit.

Bugajski: Vizita e Ēekut nuk do t'ua ndryshojė pikėpamjen rusėveLidhur me vizitėn e kryeministrit Agim Ēeku nė Rusi, analisti i ēėshtjeve tė Ballkanit, Janush Bugajski, tha pėr "Zėrin e Amerikės" se nuk beson qė kjo vizitė do t'ua ndryshojė pikėpamjen rusėve lidhur me tė ardhmen e Kosovės. Por, megjithatė Bugajski shprehu besimin se Kosova do tė bėhet e pavarur. Sipas Bugajskit, vizita e Ēekut ėshtė e rėndėsishme nė planin diplomatik, sepse, siē thotė, shpejt a vonė ai ka besimin se Kosova do tė bėhet e pavarur dhe njė shtet sovran, i cili do tė njihet nga tė gjitha vendet e botės, pėrfshirė edhe Rusinė.

Kryeministri Ēeku me 1 2 dhjetor viziton Kroacinė
Prishtinė, 30 nėntor 2006 - Presidenti i Kroacisė Stjepan Mesiq dhe kryeministri Ivo Sanader i kanė bėrė njė ftesė zyrtare Kryeministrit tė Kosovės Agim Ēeku qė tė vizitojė Kroacinė. Kryeministri Ēeku ka pranuar me kėnaqėsi ftesėn dhe me kėtė rast ka falėnderuar udhėheqjen mė tė lartė tė Republikės sė Kroacisė. Planifikohet qė vizita tė realizohet brenda datės 1 2 dhjetor 2006. Gjatė qėndrimit nė kryeqytetin kroat, nė Zagreb, kryeministri Ēeku do tė takohet me kryetarin, Stjepan Mesiq dhe kryeministrin, Ivo Sanader, thuhet nė njė njoftim tė nga Zyra e Kryeministrisė.

Sejdiu: Stabiliteti-ndėr faktorėt kyē pėr pavarėsinė e Kosovės “Stabiliteti ėshtė ndėr faktorėt kyē pėr pavarėsinė e Kosovės”, ka thėnė presidenti Fatmir Sejdiu, nė njė intervistė pėr “Zėrin e Amerikės”. Ai kėrkoi qė tė mos ketė shtyrje tjetėr nė procesin e statusit, ndėrsa u shpreh i bindur se “Rusia do tė mbajė qėndrim tė njėjtė me vendet tjera tė Grupit tė Kontaktit”.

Kuvendi diskuton buxhetin e vitit 2007 Kuvendi i Kosovės po debaton lidhur me projekt-buxhetin pėr vitin 2007. Sipas tė dhėnave paraprake, buxheti pėr kėtė vit do tė jetė 715 milionė Euro, ndėrsa ka deficit 30 milionė Euro, pėr shkak tė shtimit tė shpenzimeve buxhetore. Seanca po i vazhdon punimet

Ministri Ahmeti merr pjesė nė takimin ministror tė SEETO-s nė Bruksel Ministri i Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, Qemajl Ahmeti, bashkė me stafin e tij, ka udhėtuar sot pėr nė Bruksel, ku mė 1 dhjetor do tė marrė pjesė nė takimin ministror tė Observatorit pėr Transport tė Vendeve tė Evropės Juglindore (SEETO). Nesėr, mė 1 dhjetor, ministri Ahmeti para ministrave tė transportit tė vendeve tė Evropės Juglindore do tė paraqesė temėn "Politika e transportit nė Kosovė - zvogėlimi i kohės sė udhėtimit dhe distancės ekonomike drejt tregut".Nė kėtė takim ministror pritet tė nėnshkruhet njė rezolutė pėr rrjetin e transportit tė Evropės Juglindore dhe njė deklaratė pėr hekurudhat.

Oda Ekonomike Amerikane nė Kosovė propozon ndryshime nė sistemin fiskal Oda Ekonomike Amerikane nė Kosovė, pėrmes punės sė Komitetit tė Konkurrencės ka pėrgatitur njė propozim pėr ndryshime nė sistemin fiskal nė Kosovė. Drejtoresha Mimoza Kusari- Lila tha se qėllimi i propozimeve ėshtė pėrmirėsimi i klimės investuese nė Kosovė dhe mos dėmtimi i buxhetit tė Kosovės.Pėrfaqėsues tė Odės Ekonomike Amerikane nė Kosovė kanė filluar lobimin me institucionet e Kosovės pėr ndryshimet e mundshme qė do tė pėrmirėsonin legjislacionin pėr investime nė Kosovė. Zyrtarėt e OEAK thonė se propozimi pėr kėto ndryshme, ka edhe mbėshtetje institucionale. Drejtoresha ekzekutive nė OAEK, Mimoza Kusari – Lila, thotė se duke u bazuar nė shtete tjera, kėto reforma do tė kenė efekt pozitiv ekonomik dhe janė esenciale pėr ta sjellė nė jetė ekonominė e vendit. Kusari-Lila tha se edhe pėrkundėr fjalėve, se tė gjithė janė pėr investitorė tė huaj, nė Kosovė ėshtė bėrė shumė pak nė tėrheqjen e kėtyre investimeve. Ajo mė tej shtoi se ėshtė e domosdoshme njė politikė inkurajuese pėr zhvillimin e biznesit. Hyrja nė treg e bankave qė ofrojnė kredi zhvillimore dhe afatgjate, partneriteti me banka e biznese serioze duke ofruar kamata tė ulėta janė disa nga mundėsitė tė cilat do tė ndryshonin ekonominė e vendit. Tė gjitha ndryshimet e propozuara, pritet tė diskutohen nė konferencėn e organizuar nga Oda Ekonomike Amerikane nė Kosovė, e cila do tė mbahet me 5 dhjetor, ku do tė marrin pjesė edhe ekspertė botėrorė mbi reformat fiskale.

Rreth 15% e kosovarėve jetojnė nė varfėri tė skajshme Nė bazė tė dhėnave nga Zyra e Kryeministrit , rreth 37 % e popullatės kosovare, mbijeton nė vijėn e varfėrisė, me nga 1.42 euro nė ditė, pėr kokė banori. Ndėrsa, mbi 15 % e kosovarėve jetojnė nė varfėri tė skajshme, qė kanė mė pak se 1 euro nė ditė. Kėshtu u tha nė punėtorinė “Ērrėnjosja e varfėrisė “’ tė zhvilluar sot nė Prishtinė nga organizata “Bashkėpunėtorėt pėr Menaxhim dhe Zhvillim”, tė Qeverisė sė Kosovės. "Varfėria pėr njė kohė tė gjatė do tė vendoset nė prioritetet e qeverisė, sepse me njė varfėri tė tillė, me njė varfėri tė skajshme, siē ėshtė nė Kosovė, rruga drejtė Evropės duket shumė e largėt", tha Ardian Jashari, koordinator i Organizatės “Bashkėpunėtorėt pėr Menaxhim dhe Zhvillim”, tė Qeverisė sė Kosovės, duke folur pėr prioritet e saj pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje. Kjo punėtori kombėtare pati pėr diskutim temat e varfėrisė dhe politikave sociale, nė kuadrin e Planit Zhvillimor tė Kosovės, qė udhėhiqet nga Qeveria e Kosovės.

SHBA: Serbia dhe Bosnja duhet mė parė tė kapin tė akuzuarit pėr krime lufte qė tė integrohen nė NATO Serbia dhe Bosnje-Hercegovina kanė kėrkuar me kohė tė hyjnė nė grupin e partneritetit tė NATO-s, si hapi i parė pėr njė anėtarėsim tė plotė nė aleancė dhe nė grupime tė tjera rajonale, pėrfshirė Bashkimin Evropian. Por Departamenti i Shtetit thotė se kėto dy vende nuk mund tė presin njė pėrparim tė mėtejshėm nė procesin e integrimit deri nė kapjen e figurave tė akuzuara pėr krime lufte gjatė konfliktit nė Ballkan tė viteve 1990-tė. NATO-ja njoftoi nė fund tė takimit tė nivelit tė lartė 2 ditor nė kryeqytetin e Letonisė Riga, se ftesat nė grupin e partneritetit pėr kėto dy vende dhe Malin e Zi u bėnė pėr shkak tė kontributit qė mund tė japin ato nė qėndrueshmėrinė e Ballkanit. Kėto ftesa u ishin mohuar mė parė Serbisė dhe Bosnjės, pėr shkak se ato nuk kishin arritur tė arrestojnė tė dyshuarit pėr krime lufte, veēanėrisht, presidentin e serbėve tė Bosnjės, Radovan Karaxhiē si dhe shefin e tij ushtarak tė kohės sė luftės, Ratko Mlladiē. Vendimi pėr ftesėn e tyre nė partneritet u mirėprit nga qeveritė e tė dy vendeve, por pati shprehje habie nga pėrkrahėsit e tė drejtave tė njeriut dhe nga prokurorja e OKB-sė pėr krime lufte, Karla Del Ponte, e cila tha se ajo ishte ēuditur dhe zhgėnjyer nga ftesa pėr pjesėmarrjen e Serbisė dhe Bosnje-Hercegovinės. NATO-ja merr vendime nėpėrmjet konsensusit dhe Shtetet e Bashkuara e mbėshtetėn kėtė veprim. Por nė njė konferencė shtypi, zėdhėnėsi i Departamentit amerikan tė Shtetit, Tom Kejsi, tha se do tė ishte gabim nėse qeveritė e Serbisė dhe Bosnjės, apo tė tjerė ta interpretonin ftesėn se problemi i krimeve tė luftės nuk ėshtė mė i rėndėsishėm. “Tė dyja vendet kanė dorėzuar dhjetra tė akuzuar nga Gjykata Ndėrkombėtare pėr Krime Lufte dhe kanė shprehur zotimin pėr vazhdimin e bashkėpunimit me tė. Megjithatė kėto vende duhet tė bėjnė mė shumė pėr tė siguruar arrestimin sa mė tė shpejtė tė 6 tė akuzuarve nė arrati, pėrfshirė Ratko Mlladiēin dhe Radovan Karaxhiēin. Mendoj se ėshtė e qartė, po tė shikohen vendimet e marra, se integrimi i mėtejshėm nė institucionet euro-atlantike do tė varet nga bashkėpunimi i plotė me gjykatėn pėr krime lufte.” Karaxhiē dhe Mlladiē kėrkohen nga gjykata e Hagės, nėn akuzat pėr gjenocid dhe krime kundėr njerėzimit, pėr vdekjen e mijėra njerėzve, kryesisht myslimanė tė Bosnjės, gjatė luftės nė Ballkan. Njoftohet se qė tė dy strehohen nė Serbi dhe nė zonat me shumicė serbe tė Bosnje-Hercegovinės. Kjo ka tensionuar marrdhėniet e kėtyre dy vendeve me Shtetet e Bashkuara. Zėdhėnėsi Kejsi thotė se ftesa nė pertneritet u bazua tek ēėshtje mė tė gjera, si ekonomike, politike dhe reformat e mbrojtjes nė tė dyja vendet. Njoftimet e lajmeve thonė se pėr Serbinė ftesa ishte pjesė e njė pėrpjekjeje tė NATO-s pėr tė ulur influencėn nė rritje tė nacioanlistėve tė vijės sė ashpėr, pėrpara zgjedhjeve parlamentare, qė do tė mbahen nė janar. Ministri i jashtėm serb, Vuk Drashkoviē, tha se NATO-ja dėrgoi njė mesazh pėr atė qė ai e quajti ‘rigrupimi i forcave’ nė Serbi, pėr tė mos patur njė kthim nė tė kaluarėn, njė referencė pėr dhunėn nė dekadėn e kaluar. NATO-ja tha se ishte gati tė ftonte 3 vende tė tjera ballkanike, Kroacinė, Maqedoninė dhe Shqipėrinė, pėr anėtarėsim nė aleancė nė vitin 2008, nėse pėrmbushin kėrkesat pėr anėtarėsim. Tė treja kėto vende marrin pjesė tashmė nė programin e Partneritetit pėr Paqe. (VOA)

Greqia vendosė pėr legalizimin e tė gjithė emigrantėve Qeveria greke ka vendosur legalizimin e tė gjithė emigrantėve qė aktualisht nuk kanė leje qėndrimi nė kėtė vend. Komisioni qeveritar grek aprovoi njėzėrit propozimin pėr politikėn emigruese. Tani pėr tani, kėrkesėn pėr legalizmin e qėndrimit e kanė parashtruar 180 mijė emigrantė.

Papa Benedikti XVI merr pjesė nė njė meshė nė Stamboll me patriarkun Bartolomeo
Stamboll, 3O nėntor 2006 - Nė ditėn e tretė tė vizitės sė tij nė Turqi, Papa Benedikti XVI ka marrė pjesė nė njė meshė nė Stamboll me patriarkun Bartolomeo. Pap ėshtė edhe kreu fetar i 300 milon tė krishterėve ortodoksė nė mbarė botėn. Benedikti dhe Bartolomeo nėnshkruan njė deklaratė tė pėrbashkėt pėr njė afėrsi tė mėtejshme tė kishės katolike dhe asaj ortodokse.Kjo mbahet edhe si njė pikat mė tė rėndėsishme tė udhėtimit tė Papės nė Turqi. Sot pasdite Benedikti do tė vizitojė xhaminė e madhe nė Stamboll. Kjo ėshtė vizita e parė e Papės nė njė shtėpi zoti tė myslimanėve qysh prej njė viti qė ndodhet nė krye tė papatit.
LAJMET
E mėrkurė 29 nėntor 2006
Kurti: Herėve tjera do tė jemi edhe mė tė fuqishėm "Vetėvendosja” nuk ka zėvendėsim dhe populli ynė nuk mund tė pranojė diēka tjetėr nė vend tė lirisė, prandaj nė tė ardhmen Lėvizja “Vetėvendosje” do tė organizojė demonstrata edhe mė masive dhe ky ėshtė vetėm njė fillim i demaskimit politik tė institucioneve mashtruese dhe politikanėve qė po bėjnė projektet e huaja vendore nė dėm tė Kosovės, tha tė mėrkurėn lideri i Vetėvendosjes, Albin Kurti gjatė njė konference pėr media.(kosovapress)

NATO: Statusi i Kosovės tė jetė i pranueshėm pėr popullin e saj Zgjidhja e statusit duhet tė ndihmojė stabilitetin nė Evropėn Juglindore dhe duhet tė jetė e pranueshme pėr popullin e Kosovės, thuhet nė deklaratėn e sė mėrkurės tė vendeve anėtare tė Aleancės Veri-atlantike, nė samitin e Rigės.

Ēeku mėton ta bindė Moskėn pėr ta ndryshuar qėndrimin ndaj Kosovės Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku ka udhėtuar tė mėrkurėn pėr njė vizitė dyditėshe nė Moskė tė Rusisė, ku do tė ketė takime me zėvendėsministrin e Punėve tė Jashtme Vladimir Titov, me zyrtarė tė Komitetit pėr Marrėdhėnie me Jashtė Duma-s dhe me zyrtarė tjerė tė institucioneve ruse.(kosovalive).

Kryeministri Ēeku udhėtoi pėr nė Moskė Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, ka udhėtuar sot pėr njė vizitė dyditėshe nė Moskė, i shoqėruar nga ushtruesi i detyrės sė ministrit pėr Kthim dhe Komunitete, Branisllav Gėrbiq, koordinatori pėr standarde, Avni Arifi dhe kėshilltarja pėr media dhe njėherėsh zėdhėnėsja e kryeministrit, Ulpiana Lama. Kryeministri i Kosovės, sė bashku me stafin vizitėn nė Rusi janė duke e bėrė me pasaporta tė Shqipėrisė, ndėrkohė qė Branisllav Gėrbiq ėshtė duke pėrdorur pasaportė serbe, pasi Rusia nuk i njeh pasaportat e UNMIK-ut.(kosovapress).

Volfart: Kosova gjendet nė njė fazė tė rėndėsishme Shefi i Zyrės gjermane nė Prishtinė, Eugen Volfarht, tha tė mėrkurėn nė Prizren se nė periudhėn e parė tė vitit tė ardhshėm kur Gjermania do tė merr kryesimin e BE-sė, pritet qė Ahtisari tė bėjė propozimin pėr statusin e Kosovės.

Nuk do ketė eskalim tė situatės, shprehet e bindur Qeveria Pavarėsisht shqetėsimeve tė pėrfaqėsuesve tė bashkėsisė ndėrkombėtare se situata e sigurisė nė Kosovė mund tė eskalojė gjatė periudhės sė zgjidhjes sė statusit politik, pėrfaqėsues tė Qeverisė sė Kosovės, janė optimistė se situata nuk do tė acarohet dhe se populli nuk do tė bie pre e provokimeve tė mundshme.

KQM kėrkon nga institucionet tė kenė qėndrim tė qartė pėr forcėn mbrojtėse tė Kosovės Shefi i Kabinetit pėr Qeverise tė Mirė (KQM), Hajredin Kuqi, tha tė mėrkurėn nė Prishtinė se kabineti tė cilin ai drejton kėrkon nga institucionet e Kosovės, e nė veēanti nga Grupi i Unitetit, qė tė ketė qėndrim tė qartė rreth forcės mbrojtėse tė Kosovės.

UNMIK: Protesta ishte e dhunshme, ndėrsa policia po e heton rastin UNMIK-u i ka cilėsuar si tė dhunshme demonstratat e djeshme tė organizuara nga Lėvizja “Vetėvendosje”, nė tė cilat, sipas tyre, ėshtė kėrcėnuar edhe jeta e personelit ndėrkombėtar, ndėrkohe policia paralajmėron hetime ndaj pjesėmarrėsve nė demonstrata.(kosovalive)

UNMIK-u e quan tė dhunshme protestėn e “Vetėvendosjes” Zyrtarėt e UNMIK-ut gjatė njė konference pėr media tė mėrkurėn protestėn e djeshme tė Lėvizjes “Vetėvendosje” nė Prishtinė e kanė cilėsuar si tė dhunshme, ndėrsa ndėrhyrjen e policisė sė UNMIK-ut e kanė arsyetuar se ajo ka ardhur nė momentin kur ėshtė rrezikuar jeta e personelit ndėrkombėtar.(kosovapress)

Haziri: Qeveria nuk do tė lejojė mė sulme vandaliste ndaj institucioneve Zėvendėskryeministri i Kosovės, Lutfi Haziri, e cilėsoi si vandalizėm protestėn e djeshme, tė organizuar nga Lėvizja “Vetėvendosje”, dhe konsideroi se pėrdorimi i “gjuhės sė Serbisė” nė periudhėn kur po vendoset e ardhmja e popullit tė Kosovės, ėshtė e papranueshme dhe nuk do tė tolerohet mė nga institucionet e Kosovės.

Avokatėt kėrkojnė nga Gjykata Supreme rigjykim tė Naser Shatrit Avokatėt mbrojtės tė Naser Shatrit, pjesėtar i ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK), i kanė paraqitur kėrkesė Gjykatės Supreme tė Kosovės, qė tė anulojė vendimin e sjellė nga gjykatėsit...

Operatorėt ilegalė kėrcėnojnė ART-nė me padi gjyqėsore Kompania kosovare CGI-KOSIM, e cila thotė se ka blerė tė drejtėn e shfrytėzimit tė sinjalit tė operatorėve telefonikė serbė nė Kosovė, “064” dhe “063”, tė cilėt nė shtatė vitet e kaluara kanė operuar ilegalisht dhe kanė dėmtuar buxhetin e Kosovės mbi 200 milionė euro, thotė se do tė ushtrojė kallėzim penal kundėr Autoritetit Rregullator tė Telekomunikacionit (ART), pėr siē thonė ata “shkatėrrimin e antenave tė tyre”.

...hapur:

NATO konsideron se zgjidhja duhet tė jetė e pranueshme pėr popullin e Kosovės Nė Rigė tė Letonisė ka vazhduar edhe sot samiti i NATO-s, nė tė cilin ėshtė diskutuar edhe ēėshtja e Kosovės. Liderėt e shteteve anėtare tė NATO-sė kanė komunikuar se nė tėrėsi pėrkrahin angazhimet e kryeanegociatorit Marti Ahtisarit pėr tė pėrmbyllur procesin e statusit.“NATO mbetet e gatshme tė reagojė nė shpejtėsi ndaj ēfarėdo kėrcėnimi ndaj ambientit tė sigurtė. Ne do ta luajmė rolin tonė nė zbatimin e premisave tė sigurisė nė marrėveshje dhe do tė bashkėpunojmė ngushtė me popullatėn kosovare, me BE-nė dhe me aktorėt tjerė ndėrkombėtarė, pėr tė promovuar stabilitetin dhe pėr tė ndihmuar nė ndėrtimin e sistemit tė sigurisė sė Kosovės i cili do tė jetė i kontrolluar nė mėnyrė demokratike dhe i pėrfaqėsuar etnikisht, dhe i cili do tė gėzojė legjitimitet gjithkund nė Kosovė.
Ne theksojmė rėndėsinė e zbatimit tė standardeve, sidomos sa i pėrket sigurisė dhe tė drejtave tė komuniteteve dhe mbrojtjen e lokacioneve religjioze, si dhe luftimin e krimit e korrupsionit.
Nė shprehim pėrkrahje tė plotė ndaj tė dėrguarit tė posaēėm tė OKB-sė, Marti Ahtistarit, nė pėrpjekjet e tij pėr tė pėrfunduar procesin dhe ne thėrrasim tė gjitha palėt tė punojnė sė bashku mė tė dėrguarin e OKB-sė nė mėnyrė konstruktive, qė tė tregojnė fleksibilitet dhe gjatė procesit tė zbatojnė standardet ndėrkombėtare dhe tė marrin pjesė nė institucionet lokale civile.
Kjo duhet tė rezultojė me njė marrėveshje qė do tė forcojė stabilitetin nė Evropėn Juglindore, qė do tė forcojė perspektivėn e gjithė rajonit pėr integrime euroatlantike dhe qė do te jetė e pranueshme pėr popullin e Kosovės”, thuhet ne deklaratėn e NATO-s , sa i pėrket Kosovės, ku po ashtu pėrmenden edhe leksionet e misionit nė Kosovė pėr gjendjen nė Afganistan.

Presidenti Sejdiu ėshtė takuar me Sekretarin e ri tė Pėrgjithshėm tė OKB sė
Nju Jork/Prishtinė 29 nėntor 2006 - Presidenti i Kosovės, Dr. Fatmir Sejdiu gjatė vizitės sė tij nė Nju Jork dje gjatė ditės (e martė, 28 nėntor) ėshtė takuar edhe me z.Ban Ki Moon (Mun), i zgjedhur sė voni pėr Sekretar tė Pėrgjithshėm tė OKB sė, i cili do ta marrė kėtė detyrė nga 1 janari i vitit 2007. Nė kėtė takim, z.Moon pati rast tė njihet mė shumė me dosjen e Kosovės. Ai tha se e mbėshtet Presidentin Ahtisari nė punėn e tij dhe pret qė dokumenti pėr statusin e Kosovės tė propozohet pa vonesė. Ndėrsa gjatė ditės sė sotme, nė pėrmbyllje tė vizitės sė tij nė Nju Jork, Presidenti Sejdiu do tė takohet edhe mė Pėrfaqėsuesin e Gjermanisė nė OKB (Gjermania merr kryesimin e Bashkimit Evropian prej janarit 2007) si dhe Ambasadorin rus nė OKB.(nga: Qik)

...ndėrsa edhe rtk njofton se;

Kryetari Sejdiu vazhdoi takimet nė SHBA Sekretari i ri i Pėrgjithshėm i Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara qė do tė marrė mandatin pesėvjeēar nė janar, diplomati jugkoreani, Ban Ki Mun, priti dje kryetarin e Kosovės, Fatmir Sejdiu, me ē’rast theksoi se ishte mjaft i njoftuar dhe pėrcillte me interesim situatėn nė Kosovė. Megjithatė, kėtė takim Ki Mun e cilėsoi si shumė informues dhe tha se do ta ndihmoj shumė qė tė njihet edhe mė pėrafėrt me zhvillimet dhe qėndrimet rreth Kosovės. Ai tha se do tė presė propozimin final tė ndėrmjetėsuesit tė Kombeve tė Bashkuara, Martti Ahtisaari dhe shfaqi bindjen se ai do tė jetė kohor dhe pa shtyerje tė mėtejme.
Kryetarii Kosovės Fatmir Sejdiu tha se dokumenti ndėrkombėtar duhet tė respektojė vullnetin e popullit tė Kosovės, i cili ėshtė pavarėsia, qė do tė sigurojė paqe, stabilitet dhe zhvillim ekonomik. Ai edhe nė kėtė takim e vlerėsoi tė rėndėsishėm qėndrimin dhe pėrkushtimin e bashkėsisė ndėrkombėtare qė tė mos e zgjasė procesin e statusit tė Kosovės. Dje Sejdiu u takua edhe me Sekretarin e Pėrgjithshėm, Kofi Annan, si dhe me ambasadorėt e Francės, Kinės dhe tė Panamasė, tė trija kėto vende anėtare tė Kėshillit tė Sigurimit, vota e tė cilave nė shkurt ose mars tė vitit tė ardhshėm ėshtė e njė rėndėsie tė madhe pėr tė ardhmen e Kosovės. Kryetari i Kosovės gjatė vizitės nė New York ka takuar edhe ambasadorėt e disa vendeve tė tjera anėtare tė Kėshillit tė Sigurimit, si tė Greqisė, Italisė, Britanisė sė Madhe dhe tė Katarit. Vizita e kryetarit Sejdiu, ndonėse e pėrqėndruar vetėm nė New York, megjithatė mori edhe garancionet e Washingtonit zyrtar nė takimin me nėnsekretarin e Departmentit tė Shtetit Nicholas Burns dhe me tė dėrguarin e posaēėm Frank Wisner tė cilėt thanė se SHBA do tė vazhdojnė tė pėrkrahin popullin e Kosovės si dhe njė zgjidhje qė do tė jetė e drejtė dhe do tė shpėrblejė popullin e saj.

Kryeministri Ēeku u nis pėr vizitė nė Rusi Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku u nis sot nė mėngjes nga Aeroporti i Prishtinės pėr njė vizitė nė Rusi, nė pėrpjekje pėr tė bindur autoritete ruse qė tė pėrkrahin pavarėsinė e Kosovės. Ai do tė zhvillojė takime tė rėndėsishme, me pėrfaqėsues tė Qeverisė dhe Dumės ruse. Rusia ėshtė njėra nga 5 anėtarėt e pėrhershėm tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė dhe anėtare e Grupit tė Kontaktit, prandaj roli i saj nė procesin e statusit tė Kosovės vlerėsohet i lartė.

UNMIK kryen hetime pėr demonstratėn e djeshme Policia e UNMIK tha sot se hetimet rreth demonstratės sė djeshme tė organizuar nga Vetėvendosja nė Prishtinė janė duke vazhduar. Zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut Tomas Li publikoi edhe shifrat paraprake pėr dėmet e shkaktuara. Sipas tij, nė ndėrtesėn e qeverisė janė thyer xhamat e 17 dritareve, nė atė tė parlamentit tė 40 dritareve ndėrsa nė ndėrtesėn e selisė sė UNMIK-ut janė thyer xhamat nė 22 dritare. Li tha se ėshtė dėmtuar edhe njė veturė e qeverisė sė Kosovės.

Kurti paralajmėron demonstrata tė tjera, hedhja e gurėve jashtė skenarit Lideri i lėvizjes Vetėvendosje Albin Kurti tha sot se kjo lėvizje do tė vazhdojė me demonstratat kundėr proceseve negative nė Kosovė. “Do tė ketė demonstrata mė tė shpeshta, mė tė mėdha dhe mė tė vendosura” tha Kurti nė njė konferencė pėr shtyp, ku e vlerėsoi tė suksesshme demonstratėn e djeshme. Gjuajtja me gurė nė drejtim tė ndėrtesave tė institucioneve nuk ka qenė nė skenarin e organizatorėve, tha ai . Ai nuk pėrjashtoi mundėsinė qė policia tė provojė tė arrestojė ndokėnd nga Vetėvendosja dhe tha se “nga policia nuk pret asgjė tė mirė”.

Qeveria: Aktet e dhunės kundėr objekteve qeveritare janė tė papranueshme dhe tė patolerueshme
Prishtinė, 29 nėntor 2006 - Qeveria e Kosovės nė mbledhjen e sotme ėshtė njoftuar lidhur me protestėn e organizuar nga Lėvizja Vetėvendosje. Qeveria ka vlerėsuar se veprimet e djeshme tė protestuesve kanė tejkaluar pėrmasat e njė proteste paqėsore dhe se aktet e tilla tė dhunės kundėr objekteve qeveritare janė tė papranueshme dhe tė patolerueshme nė fazėn nėpėr tė cilėn po kalon Kosova, thuhet nė njė deklaratė me shkrim tė qeverisė. Qeveria e Kosovės ėshtė e fokusuar nė pėrmbylljen me sukses tė procesit tė definimit tė statusit tė Kosovės, prandaj fton qytetarėt qė ta presin tė qetė pėrfundimin e kėtij procesi historik pėr Kosovėn. Qeveria kėrkon nga organet e rendit qė tė veprojnė nė pėrputhje me ligjin dhe rendin. (qik)
Qeveria i vlerėson “tė patolerueshme” protestat e Vetėvendosjes Pėrmes njė deklarate Qeveria e Kosovės ka vlerėsuar se veprimet e djeshme tė protestuesve nė Prishtinė kanė “tejkaluar pėrmasat e njė proteste paqėsore”. Qeveria konsideron se “aktet e tilla tė dhunės kundėr objekteve qeveritare janė tė papranueshme dhe tė patolerueshme nė fazėn nėpėr tė cilėn po kalon Kosova”. “Qeveria e Kosovės ėshtė e fokusuar nė pėrmbylljen me sukses tė procesit tė definimit tė statusit tė Kosovės, prandaj fton qytetarėt qė ta presin tė qetė pėrfundimin e kėtij procesi historik pėr Kosovėn. Qeveria kėrkon nga organet e rendit qė tė veprojnė nė pėrputhje me ligjin dhe rendin”, thuhet nė deklaratė. (rtk)

KQM thotė se zyrat e jashtme dhe simbolet janė prioritet i Kosovės Kabineti i Qeverisjes sė Mirė ka pėrcaktuar prioritetet pėr Kosovėn, qė pėrfshijnė aktivitetet deri nė zgjidhjen e statusit dhe pas tij. Caktimi I pėrfaqėsuesve tė Kosovės nė Uashington, Nju York dhe Bruksel ėshtė ēėshtja e parė e domosdoshme, me qėllim tė pėrfaqėsimit tė Kosovės nė arenėn ndėrkombėtare, thotė shefi I kėtij kabineti, Hajredin Kuqi, duke shtuar se edhe Kushtetuta dhe caktimi i simboleve tė Kosovės hyjnė ndėr prioritetet e Kabinetit tė Qeverisjes sė Mirė. Institucionet vendore duhet tė angazhohen mė tepėr qė politika e Kosovės tė jetė e pėrfaqėsuar nė qendrat e vendosjes, si nė Uashington, Nju York dhe Bruksel. Shefi I Kabinetit tė Qeverisjes sė Mirė, Hajredin Kuqi, duke folur pėr prioritetet e caktuara nga Kabineti qė ai drejton, ka vlerėsuar se kėta pėrfaqėsues do tė duhej tė ishin tė pėrzgjedhur nga Grupi I Unitetit. Hartimi I Kushtetutės sė Kosovės dhe angazhimi rreth caktimit tė simboleve tė Kosovės janė gjithashtu prioritete tė caktuara nga KQM-ja pėr tė cilat Kuqi tha se nevojitet njė seriozitet mė i madh. Ai ka kėrkuar nga institucionet e Kosovės qė tė kenė qėndrim tė qartė sa i pėrket forcės sė Kosovės, nė atė kuptim qė bėrthama e saj tė jetė TMK-ja. KQM-ja vlerėson se subjektet politike nė Kosovė dhe Grupi I Unitetit duhet tė angazhohen mė tepėr nė ruajtjen e unitetit brenda Kosovės.

B.Mustafaj: Kina tė mbajė qėndrim tė pėrshtatshėm ndaj zgjidhjes pėr Kosovėn dhe kjo ėshtė pavarėsia
Pekin/Tiranė 29 nėntor 2006 - Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė Besnik Mustafaj nė njė takim tė veēantė me homologun e tij kinez Li Zhaoxing kanė biseduar sot nė Pekin edhe pėr ēėshtjen e Kosovės. Gjatė kėtij takimi, Mustafaj ka shprehur besimin se RP e Kinės do tė vazhdojė tė luajė njė rol konstruktiv nė shėrbim tė paqes kudo nė botė dhe nė kėtė kuadėr, si anėtare e pėrhershme e KS tė OKB sė, Kina do tė mbajė qėndrimin e pėrshtatshėm ndaj zgjidhjes qė nevojitet pėr Kosovėn dhe kjo ėshtė pavarėsia. Sipas njė njoftimi nga Tirana, Ministri i Jashtėm Mustafaj i ka sugjeruar homologut tė tij kinez Li Zhaoxing qė pėrfaqėsues tė lartė tė institucioneve tė Kosovės tė ftohen nė Pekin pėr tė dėgjuar prej tyre komente mbi zhvillimet nė Kosovė dhe pėrgatitjet qė po bėjnė institucionet atje pėr ndėrtimin e njė shteti demokratik, multietnik dhe tė hapur pėr bashkėpunim me tė gjithė fqinjėt, duke pėrfshirė edhe Serbinė. E gjithė kjo, nė emėr tė paqes dhe stabilitetit nė rajon. Gjatė takimit tė dy ministrat ranė dakord qė nė tė ardhmen marrėdhėniet ekonomike Tiranė-Pekin tė njohin zhvillime tė reja. Pala kineze tregoi gatishmėrinė e saj pėr rregullimin e bilancit tė ekport importit, duke rritur dukshėm eksportet shqiptare drejt Kinės. Pėr kėtė qėllim do tė zgjerohet bashkėpunimi nė fushėn e minierave, por edhe mes ministrive tė bujqėsisė tė tė dy vendeve. Gjithashtu do tė ketė njė nivel tė ri bashkėpunimi nė fushėn e arsimit, kulturės, drejtėsisė, doganave dhe energjisė. Pėr kėtė qėllim do tė pėrgatiten dhe nėnshkruhen njė sėrė marrėveshjesh dhe programesh bashkėpunimi. Dilaogu politik ėshtė njė tjetėr fushė ku pritet tė ketė njė rritje tė bashkėpunimit mes Shqipėrisė dhe RP tė Kinės, ku veēohen shkėmbimet nė nivel tė lartė mes ministrive tė jashtme, parlamenteve dhe kryeministrave. Po ashtu do tė rritet bashkėpunimi midis dy diplomacive pėrkatėse, nė kuadėr tė organizatave shumėpalėshe, vecanėrisht ai nė OKB. Duke vazhduar tė njohė njė Kinė tė vetme, Shqipėria, nėpėrmjet Ministrit tė Jashtėm Mustafaj, shprehu vullnetin e saj pėr tė qėnė partneri mė i rėndėsishėm i RP tė Kinės nė rajonin e Ballkanit. Pėr kėtė qėllim nevojitet kalimi nė njė fazė tė re tė bashkėpunimit ekonomik mes dy vendeve, ku krahas rritjes sė shkėmbimeve tregtare do tė jenė tė mirėpritura edhe investimet kineze nė sektorė strategjikė si energjia apo edhe nė sektorė me perspektivė si industria minerale, thuhet nė njė njoftim tė drejtorit tė shtypit Taip Sulko.

Nė Shkup u pėrurua monumenti i Gjergj Kastriotit - Skenderbeu
Shkup, 29 nėntor 2006 - Tė martėn nė njė atmosferė festive me rastin e Ditės sė Flamurit, nė Ēarshinė e Vjetėr tė Shkupit, u shpalos shtatorja e Gjergj Kastriot - Skėndebeut. Inaugurimin e monumentit tė skulptorit Thoma Thomai e bėri Ali Ahmeti, kryetar i Bashkimit Demokratik pėr Integrim. Nė ceremoninė e pėrurimit morėn pjesė mijėra shqiptarė nga trojet etnike shqiptare, Maqedonia, Shqipėria dhe Kosova. Ishin tė pranishėm dhe kryetari parlamentit tė Maqedonisė, Lubisha Georgievski, si dhe diplomatė tė akredituar nė Shkup. Midis tyre dhe ambasadorja amerikane, Xhulian Milovanoviq dhe ai BE sė, Ervan Fuere. Kryetari i Kuvendit tė Maqedonisė Lubisha Georgievski tha se Shkupi ėshtė krenar pėr vendosjen e shtatorės sė Skenderbeut. Ai shtoi se ardhja e Skėnderbeut nė Shkup do tė thotė kthimi i njė historie qė Maqedoninė do ta ēojė para integrimit. Historianėt me respekt kanė folė pėr angazhimin e trimit legjendar ndėrsa kryetari i Komunės sė Ēairit nė Shkup ku u ngrit pėrmendorja e Skėnderbeut, Izet Mexhiti, tha se angazhimi i Skėnderbeut kapėrceu kufijtė e Ballkanit. Shpalosja e shtatores sė Skėnderbeut nuk arriti qė tė bashkojė shqiptarėt e Maqedonisė. Edhe ky manifestim u shėnua me pėrēarje nė baza partiake: ishte njoftuar se nė kėtė manisfestim do tė merrninn pjesė edhe zyrtarė tė lartė tė qeverisė nė Shkup,por kjo nuk ndodhi. Nuk pati asnjė anėtar shqiptar nga kabineti qeveritar. Po ashtu, nuk kishte as udhėheqės tė Partisė Demokratike Shqiptare nė pushtet,me arsyetim se ky manifestim ka pasur karakter politik dhe jo mbarėkombėtar.

Moisiu: Kosova shumė shpejt do ta fitojė pavarėsinė “Kosova shumė shpejt do ta fitojė pavarėsinė dhe do tė bėhet shteti mė i ri demokratik nė Evropė”, ka thėnė dje nė Vlorė, presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu.Nė manifestimin pėr nder tė Ditės sė Flamurit, ai ka thėnė se nė ēdo 28 Nėntor, sytė e shqiptarėve kthehen nga ky qytet, ku morėn rrugė pėrpjekjet titanike pėr ndėrtimin e shtetit shqiptar.

Pavarėsia e Kosovės ėshtė reale, tha Berisha “Tirana dhe Prishtina kanė qėndrime tė njėjta sa i pėrket pavarėsisė sė Kosovės”, thanė dje nė Tiranė, kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, dhe kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi. “Pavarėsia e Kosovės ėshtė reale”, ka thėnė Berisha pas takimit, duke e vlerėsuar lartė punėn e Ekipit Negociator tė Kosovės. Ndėrkaq, kryetari i PDK-sė, Thaēi, ka shprehur bindjen se Nėntori i ardhshėm do tė festohet nė Kosovėn e pavarur dhe sovrane.

URIME 28 NĖNTORI - DITA E FLAMURIT !

LAJMET
E marte 28 nėntor 2006
Nė tė gjitha trojet shqiptare me manifestime tė shumta po kremtohet 28 Nėntori – Dita e Flamurit Presidenti Alfred Moisiu sot ka qėndruar nė qytetin e Vlorės, ku para 94 vitesh u ngrit flamuri kombėtar shqiptar, qė njėkohėsisht shėnoi shpalljen e pavarėsisė sė Shqipėrisė. Nė fjalėn e tij, presidenti Moisiu bėri thirrje qė shqiptarėt tė jenė gjithmonė tė bashkuar dhe tė mos ndahen... Nė Kosovė, manifestimi qendror me rastin e 28 Nėntorit – Ditės sė Flamurit, paraqitjes sė parė tė UĒK-sė dhe ditėlindjes sė Komandantit legjendar Adem Jashari, ėshtė shėnuar dje nėn organizimin e Trupave Mbrojtėse tė Kosovės, ku kanė marrė pjesė personalitetet mė tė larta tė institucioneve vendore dhe atyre ndėrkombėtare nė vendin tonė. Sot manifestimet vazhdojnė me vizita tė zyrtarėve tė lartė nė familjen Jashari dhe me homazhe tek varret e dėshmorėve tė UĒK-sė. Duke nderuar kėtė ditė historike, duke nderuar flamurin ne i nderojmė tė gjitha pėrpjekjet e tė gjithė brezave pėr liri, nderojmė luftėn e lavdishme tė UĒK-sė dhe gjithė dėshmorėt e kombit, u tha mes tjerash nė kėtė manifestim.

Policia e UNMIK-ut hedh gaz lotsjellės kundėr demonstruesve
Prishtinė, 28 nėntor 2006 - Policia e UNMIK-ut ka ndėrhyrė kundėr demonstruesve tė Lėvizjes Vetėvendosjes tė martėn para selisė sė UNMIK-ut duke hedhur gaz lotsjellės nė momentin kur kėta tė fnndit kanė dashur tė rrėzojnė njėrin nga muret e betonit qė janė tė vendosura para ndėrtesės sė UNMIK-ut dhe kanė hedhur gurė dhe shishe me ngjyrė tė kuqe......

plotėsim informacioni:

“Vetėvendosje” hedh shishe ngjyrė kuqe mbi ndėrtesat e institucioneve
28.11.2006 17:16 ET - Prishtinė Aktivistė tė lėvizjes “Vetėvendosje”, tė martėn kanė hedhur mbi ndėrtesat e Kuvendit, Qeverisė, Presidencės sė Kosovės, si dhe nė ndėrtesėn e UNMIK-ut shishe me ngjyrė tė kuqe, me ē’rast kanė thyer shumė xhama, ndėrkohė qė policia ka intervenuar duke pėrdorur gaz lotsjellės pėr tė shpėrndarė protestuesit.(KosovaLive)

Kurti: Ky ėshtė dėnimi minimal dhe vėrejtja e fundit Mijėra qytetarė kanė marrė pjesė tė martėn nė Prishtinė, nė demonstratėn e organizuar nga Lėvizja Vetėvendosje, e cila ėshtė mbajtur nė shenjė pakėnaqėsie ndaj Ekipit Negociator tė Kosovės dhe proceseve politike nė vend. Protestuesit kanė hedhur shishe me ngjyrė tė kuqe nė ndėrtesėn e Qeverisė, Kuvendit tė Kosovės dhe selisė sė UNMIK-ut. Ndėrhyrje tė policisė ka pasur vetėm te selia e UNMIK-ut. (Kosovapress)....

U skuqėn IPVQ-tė dhe UNMIK-u
E marte 28 Nėntor 2006
Pamje nga demonstratat e 28 nėntorit 2006 Prishtinė Dhjetėra mijėra shqiptarė nga Kosova, Maqedonia dhe Shqipėria festuan 28 Nėntorin duke demonstruar kundėr ndarjes sė Kosovės dhe katandisjes sė saj nė njė robėri tė re. Populli doli pėr tė demonstruar kundėr padrejtėsive qė po i bėhen dhe rreziqeve qė po i kanosen nga mohimi i sė drejtės elementare tė tij pėr liri e vetėvendosje. Policia intervenoi dhe pėrmes gazit lotėsjellės shpėrndau demonstruesit. Ata tentuan t’i shpėrndajnė demonstruesit pėr shkak se u urdhėruan ta heshtin popullin. Sistemit tė cilit i shėrbejnė kėta policė e qė pėr qėllim fundamental ka mohimin e vullnetit tė popullit, natyrisht se nuk i konvenon qė populli tė zgjohet dhe tė dal nė rrugė. Pėr shkak se me popullin zot nė Kosovė nuk do tė kishin mundėsi t’i zbatonin proceset e tyre tė dėmshme. Prandaj, atyre i nevojitet njė popull qė nuk flet pėr vete, qė nuk ngrit zėrin, qė nuk ngritet, qė fle pėrherė… Por populli i Kosovės nuk ėshtė i tillė. Ai ka luftuar dhe lufton pėr t’i realizuar tė drejtat e veta. Ky popull ka demonstruar dhe demonstroi edhe mė 28 Nėntor. Dhe nuk u shpėrnda por qėndroi nė rrugė deri sa u realizua plotėsisht skenari i demonstratės.

Demonstrata e organizuar nga Lėvizja VETĖVENDOSJE! filloi nė ora 2 tė pasdites. Masat popullore u nisen nga zyret e Lėvizjes VETĖVENDOSJE! nė qytetthin Pejton, Prishtinė, pėr tė vazhduar nėpėr qendrėn e qytetit deri te dy ndėrtesat kryesore tė IPVQ-ve (ndėrtesa e kuvendit dhe ajo e qeverisė). Nė kėto dy objekte u hodhėn njė numėr i konsiderueshėm shishesh tė mbushura me ngjyrė tė kuqe, qė simbolizonte ngjyrėn e flamurit kuqezi. Populli kėrkonte qė nė kėto objekte tė vendoseshin institucionet e mirėfillta tė popullit qė do ta pasqyronin dhe mbronin vetėm vullnetin dhe interesat e popullit tė Kosovės dhe tė askujt tjetėr. Shishet e hedhura ishin kėrkesė pėr t’i shqiptarizuar institucionet, qė do tė nėnkuptonte ndalje tė proceseve aktuale shumė tė dėmshme dhe rrezikshme politike, dhe kthim kah vullneti i kėtij populli. Natyrisht se IPVQ-tė kėtė nuk mund ta bėjnė pėr shkak se ato janė tė krijuara pėr ta mohuar kėtė vullnet dhe interesat e kėtij populli. Prandaj ato u desh tė skuqen. Prej se janė themeluar IPVQ-tė dhe Grupi Negociator nuk kanė bėrė tjetėr pėrveē forcimit tė pozitės sė Serbisė brenda Kosovės, duke ia falur asaj kulturėn dhe historinė e Kosovės, si dhe duke ia dhėnė nėn kontroll tė drejtpėrdrejt 1/3 e territorit tė vendit. Kėto procese janė mė tė dhunshmet qė ka parė Kosova prej vitit 1999. Gjuajtja e shisheve ndaj objekteve qė shėrbejnė si shtėpi tė kėtyre institucioneve ėshtė minimumi qė kėto institucione meritojnė. Ky ishte minimumi pėr 28 Nėntor.

Pas IPVQ-ve radha i erdhi UNMIK-ut. Prej se ėshtė instaluar kėtu UNMIK-u ka pasur qėllimin e vetėm zbatimin e pikėpėrpikė tė Rezolutės 1244, pra qė ta mbrojė sovranitetin dhe integritetin territorial tė Serbisė nė Kosovė. Kėshtu UNMIK-u me zell tė pamohueshėm ia ka mohuar fundamentalisht popullit tė Kosovės vullnetin pėr liri dhe vetėvendosje duke e uzurpuar totalisht hapėsirėn politike, ekonomike e sociale tė vendit, dhe duke e orientuar atė kundėr popullit tė Kosovės. UNMIK-u na mbajti juridikisht si banorė duke na i mohuar kėshtu pėrgjegjėsitė dhe privilegjet qė vijnė nga tė qenit qytetar. UNMIK-u i uzurpoi gjykatat dhe policinė duke e nėnshtruar kėshtu tėrėsisht qytetarin e Kosovės nėn kontrollin qė e ka nga ky aparat policor. Populli demonstrues i Kosovės, pėrveē shisheve me ngjyrė tė kuqe, selisė qendrore tė UNMIK-ut nė Prishtinė ia rrėzoi edhe murin qė e rrethon njė pjesė tė objektit. Ky mur, pėrveē qė ka zaptuar njė pjesė tė konsiderueshme tė hapsirės publike, ka pėr qėllim tė simbolizojė fuqinė dhe pushtetin absolut qė UNMIK-u ka ndaj ēdo gjėje nė Kosovė. Rrėzimi i tij ėshtė rrėzim i kėsaj simbolike. Objektet si simbole, por edhe shkatėrrimit simbolik tė tyre, u japin peshė njerėzit. Janė njerėzit ata qė e pranojnė simbolin pėr ta shndėrruar atė nė fakt, dhe janė po ata njerėz qė e refuzojnė atė pėr ta shndėrruar simbolin nė hiē. Populli i Kosovės e rrėzoi njė pjesė tė murit me qėllim qė ta rrėzojė fuqiplonė e UNMIK-ut. Njėsitėt speciale tė SHPK-sė u ngriten pėr ta mbrojtur UNMIK-un dhe e sulmuan popullin. ...Lėvizja VETĖVENDOSJE!

Homazhe nė Varrezat e Dėshmorėve Sot nė Prekaz tė Skenderajt me rastin e 28 Nėntorit Ditės sė Flamurit, ditėlindjes sė komandantit legjendar Adem Jashari dhe tė daljes publike tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nė varrezat e Dėshmorėve bėnė homazhe kryeministri Agim Ēeku, komandanti TMK-sė Sulejman Selimi, dhe delegacionet e tė gjithat zonave mbrojtėse tė TMK-sė . Me kėtėt rast kryeministri Ēeku tha se mė meritorėt qė festojmė sot 28 Nėntorin nė liri, e nga viti i ardhshėm edhe nė pavarėsi, ėshtė Adem Jashari dhe tė gjithė dėshmorėt e kombit.

Ēeku: Ky ėshtė vendi ku mė sė miri shihet sakrifica e madhe e vendit tonė pėr liri Mė meritorėt qė sot festojmė 28 Nėntorin nė liri, e nga viti i ardhshėm edhe nė pavarėsi, ėshtė Adem Jashari, familja e tij dhe tė gjithė dėshmorėt e kombit, tha tė martėn kryeministri i Kosovės Agim Ēeku pas homazheve qė bėri nė Varrezat e Dėshmorėve dhe komandantit legjendar tė UĒK-sė Adem Jashari nė Prekaz.

Kryeparlamentari Berisha nė homazhe te varri i ish presidentit Rugova “Njerėzit e mėdhenj gjithmonė e vrasin harresėn dhe mbesin nė kujtesėn dhe historinė e popullit tė vet. I tillė ishte Ibrahim Rugova ish- presidenti tashmė i ndjerė i Kosovės” , tha Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Kolė Berisha. Ai, sė bashku me bashkėpunėtorė dhe Kėshilltarė tė Presidentit tė Kosovės , Fatmir Sejdiu, bėnė homazhe, te varri i ish-presidentit Rugova.

Nė Tiranė vendoset busti i Adem Jasharit Sot, nė ora 11:00, pranė hyrjes sė rrugės sė selive diplomatike nė Tiranė, pėrurohet memoriali "Adem Jashari". Bashkia e Tiranės do tė organizojė nė Ditėn e Flamurit, nė pėrvjetorin e 94-t tė shpalljes sė mėvetėsisė sė hapėsirės kombėtare, pėrurimin e memorialit kushtuar Adem Jasharit, komandantit tė parė dhe legjendar tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ceremonia do tė nisė nė orėn 11:00 nė sheshin nė hyrje tė rrugės sė Durrėsit, pak pasi kalon Zogun e Zi, nė drejtim tė qendrės sė Tiranės dhe gjithashtu pranė bllokut tė pėrfaqėsive diplomatike. Memoriali ėshtė punuar nga skulptori Thoma Thomai. Nga Kosova nė kėtė ceremoni marrin pjesė kryetari dhe nėnkryetari i PDK-sė, Hashuim Thaēi e Fatmir Limaj. Nė ceremoni sipas Bashkisė sė Tiranės, do tė mbajė njė fjalė rasti kryetari i saj, Edi Rama, nė prani tė qytetarėve nga mbarė trojet shqiptare sipas lajmėrimeve paraprake. Nga Kosova do tė jetė njė pėrfaqėsi e kryesuar nga Hashim Thaēi, kryetar i Partisė Demokratike tė Kosovės, si dhe nėnkryetari i saj Fatmir Limaj. Burime tė Bashkisė sė Tiranės thanė pėr RTK se vendosja e memorialit tė komandantit Adem Jashari pėrkon me Ditėn e Flamurit dhe me ditėn e lindjes sė tij. Ceremoniali ka paraparė tė ftuar tė tjerė nga institucionet qendrore tė vendit, ndėrkohė qė ngritjen simbolike tė flamurit kombėtar do ta kryejė nė Vlorė, kryetari, Alfred Moisiu.

Kryetari Sejdiu vazhdon takimet nė SHBA Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu ka zhvilluar nė New York njė sėrė takimesh me ambasadorė e pėrfaqėsues tė vendeve tė ndryshme pranė organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, ndėrsa takim mė i rėndėsishėm u konsiderua ai i pasditės sė djeshme me nėnsekretarin amerikan tė Shtetit, Nikolas Bėrns. Sejdiu tha se si rėndom kishte gjetur mirėkuptim tek zyrtari amerikan dhe i kishte shfaqur atij shqetėsimin e kosovarėve pėr shkak tė shtyrjes sė zgjidhjes sė statusit, sepse shtyrja sjell me vete rreziqe, mirėpo theksoi se ėshtė me rėndėsi qė bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė e pėrkushtuar qė tė mos e zgjasė procesin e statusit. Ai shtoi se priste qė sė shpejti kryenegociatori Martti Ahtisaari, me tė cilin poashtu u takua dje nė New York, tė dalė me propozimin pėr statusin, i cili, shprehu bindjen ai, do ta ketė parasysh vullnetin politik tė qytetarėve tė Kosovės pėr pavarėsi. Takimet me ambasadorė dhe pėrfaqėsues tė shteteve anėtare tė Kėshillit tė Sigurimit, tė atyre tė pėrhershme apo edhe atyre sipas celėsit rotativ, janė vlerėsuar si njė pėrpjekje dhe animim i kėtyre vendeve pėr njohjen vec e vec tė sovranitetit tė Kosovės. Janė kėto pėrpjekjet ndėr tė parat diplomatike tė Kosovės, dhe takime bilaterale qė identifikojnė dhe afirmojnė subjektivitetin e saj qė po ndėrtohet. Presidenti Sejdiu sot do tė ketė njė takim me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara, Kofi Annan si dhe ka mundėsi tė njė takimi edhe me trashėgimtarin e Annanit pas kėtij viti, diplomatin e Koresė sė Jugut dhe Sekretarin e ri tė Pėrgjithshėm, Ban Ki Mun.

Kryeministri Sali Berisha priti kryetarin e PDK-sė
Kryetari i PDK-sė, Hashim Thaēi, nė kuadėr tė vizitės zyrtare nė Shqipėri, ku do tė marrė pjesė nė pėrurimin e bustit tė Komandantit Legjendar Adem Jashari, sot nė njė mėngjes pune nė Tiranė u takua me kryeministrin e Shqipėrisė Sali Berisha. Nė njoftimin nga ky takim thuhet se takimi i punės me kryeministrin Berisha ėshtė nė shėrbim tė avancimit tė angazhimeve pėr statusin politik tė Kosovė dhe pėr stabilitetin nė rajon nė pėrgjithėsi. "Nė kėtė kuadėr, kishim njė dakordim tė plotė tė agjendės sonė tė ardhshme. Pėrgėzoj kryeministrin Berisha pėr tė gjitha qėndrimet e deritanishme qė ka shprehur pėr Kosovėn, qė janė edhe qėndrime tė popullit dheinstitucioneve tė Kosovės”- tha kryetari Thaēi pas takimit me kryeministrin shqiptar Berisha. Pas takimit, kryetari i PDK-sė Hashim Thaēi dhe kryeministri shqiptar Sali Berisha, u prononcuan para mediave. “Ishte njė takim prej miqve, nė kėtė mėngjes pune. Kishim pėrputhshmėri tė plotė nė qėndrimet pėr angazhimet e Kosovės dhe tė Shqipėrisė. Qėllimi i vizitės sime sot nė Shqipėri ėshtė pjesėmarrja nė pėrurimin e bustit tė komandantit legjendar tė UĒK-sė Adem Jashari”, tha kryetari Thaēi. Duke theksuar se “takimi i punės me Berisha ėshtė nė shėrbim tė avancimit tė angazhimeve pėr statusin politik tė Kosovės, pėr stabilitetin nė rajon nė pėrgjithėsi”, kryetari i PDK-sė u shpreh se “kishim njė dakordim tė plotė tė agjendės sonė tė ardhshme”. Kryetari i PDK-sė Hashim Thaēi pėrgėzoi kryeministrin Berisha pėr tė gjitha qėndrimet e deritanishme qė ka shprehur pėr Kosovėn, qė janė edhe qėndrime tė vet popullit tė Kosovės dhe institucioneve tė Kosovės.
Kryetari Thaēi shprehu domosdonė e vazhdimit tė takimeve tė tilla mes udhėheqėsve shqiptarė kudo qė ndodhen ata, sepse kėto takime, sipas kreut tė PDK-sė “janė nė shėrbim tė unitetit tė politikės kosovare dhe tė gjithė lidershipit shqiptar”.
“Sot, ndėr prioritetet e rėndėsishme pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės ėshtė stabiliteti dhe paqja nė gjithė rajonin por edhe uniteti i politikės kosovare. Prandaj, jam optimist se Nėntorin e ardhėm do ta kremtojmė me njė mėngjes punė tė pėrbashkėt, nė Kosovėn e pavarur dhe sovrane” u shpreh anėtari i Ekipit tė Unitetit Hashim Thaēi.
Ndėrsa, nė deklarimin e tij pas takimit me kryetarin Thaēi, kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha, theksoi: “Patėm njė mėngjes pune shumė tė mirė, patėm njė shkėmbim mendimesh pėr qėndrimet tona tė pėrbashkėta. E pėrshėndeta punėn e shkėlqyer tė Ekipit Negociator tė Kosovės dhe tė Thaēit, i cili grup si me unitetin e tij, ashtu edhe me platformėn, ka dėshmuar pėrkushtimin e tij pėr zbatimin nė Kosovė tė projektit perėndimor, pėr njė Kosovė tė pavarur dhe evropiane”, tha kryeministri shqiptarė Berisha.
“Diskutuam gjerėsisht mbi vlerat e mėdha tė kėtij uniteti pėr kėtė fazė dhe nė vazhdim, sikundėr i ftoj qytetarėt e Kosovės pėr gjakftohtėsi tė plotė dhe tė mbėshtesin udhėheqjen e tyre politike, e cila ka mbrojtur dhe mbron interesat e qytetarėve tė Kosovės, pėr njė Kosovė tė lirė dhe evropiane” u shpreh kryeministri i Shqipėrisė .Sali Berisha.

Rama: Ne tė gjithė e duam Kosovėn e pavarur Me rastin e 94-vjetorit tė shpalljes sė pavarėsisė sė Shqipėrisė, tė martėn nė sheshin “Adem Jashari” nė Tiranė ėshtė mbajtur ceremonia e vendosjes sė bustit tė komandantit legjendar tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Adem Jashari, e cila ėshtė punuar nga skulptori Thoma Dhamo.“Vendosja nė Tiranė nė ditėn e Pavarėsisė sė Shqipėrisė e memorialit tė njeriut i cili u sakrifikua duke u kthyer nė simbol tė luftės pėr pavarėsi tė pjesės tjetėr tė Shqipėrisė, ėshtė njė akt jo vetėm simbolik, por ėshtė edhe njė akt i vetėdijes sė lartė kombėtare qė sot kryeqyteti dėshmon pėrmes hapjes sė krahėve pėr figurėn e Adem Jasharit dhe pėrmes vendosjes sė kėtij memoriali nė hyrje tė kryeqytetit tė tė gjithė shqiptarėve”, tha Kryetari i PS-sė, Edi Rama duke shtuar se kjo ėshtė Dita e Pavarėsisė, por edhe dita kur qyteti i Tiranės i pėrulet me mirėnjohje komandantit legjendar tė UĒK-sė.

Nė Tiranė u pėrurua busti i Adem Jasharit Sot nė Tiranė, nė praninė e njė numri tė madh personalitetesh nga gjithė hapėsira shqiptare, ėshtė pėruruar Memoriali i Komandantit Legjendar tė UĒK-sė Adem Jashari. Nė kėtė pėrurim, qė pėrkon me Festat Kombėtare tė Nėntorit dhe me ditėlindjen e komandantit legjendar, ka marrė pjesė njė delegacion i PDK-sė i kryesuar nga kryetari Thaēi, nėnkryetari Fatmir Limaj, sekretari i pėrgjithshėm Jakup Krasniqi, anėtarėt e kryesisė Xhavit Haliti dhe Ramė Buja. Pėrurimin e bustit tė komandantit legjendar e bėnė kryetari Thaēi, i biri i dėshmorit Hamzė Jashari, Bekim Jashari dhe kryetari i Bashkisė sė Tiranės Edi Rama.“Nuk duhet tė jemi tė ndarė kur behėt fjalė pėr Kosovėn, pėr pavarėsinė e saj, pėr integrimin e Kosovės e Shqipėrisė nuk ka dallim mes nesh, nuk ka dallim, as mes partive politike nuk ka dallim, mes opozitės dhe qeverisė nuk ka dallim. Ne tė gjithė e duam Kosovėn e pavarur dhe tė gjithė e duam Kosovėn e Shqipėrinė bashkėrisht nė komunitetin evropian”, ka thėnė kryebashkiaku, Edi Rama nė kėtė eveniment. Memoriali i cili u vendos pranė hyrjes sė rrugės sė selive diplomatike, dhe ėshtė punuar nga skulptori, Thoma Thomai.

Nė Shkup vendoset busti i Skėnderbeut Me rastin e festave tė nėntorit nė tė gjitha trojet shqiptare po mbahen manifestime tė ndryshme. Sot nė ditėn e flamurit nė qendėr tė Shkupit pėrurohet monumenti i heroit tonė kombėtar Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu. Nga Tirana ka arritur nė Shkup ka mbėrritur monumenti i Heroit tonė Kombėtar Gjergj Kastrioti – Skėnderbeu, i cili me njė manifestim gjithėpopullor do tė pėrurohet sot, me rastin e Ditės sė Flamurit. Rrugės nga vendkalimi kufitar Qafė Thanė deri nė Shkup monumenti ėshtė mirėpritur nga mijėra shqiptarė, qė jetojnė nė pjesėn perėndimore tė Maqedonisė.
Nė manifestimin e organizuar me kėtė rast do tė marrin pjesė delegacione zyrtare nga udhėheqja e Maqedonisė, nga Kosova dhe nga Shqipėria.
Manifestimi pritet tė pėrfundojė nė orėt e pasdites.

Lugina e Preshevės kremton Ditėn e Flamurit, pėrkundėr ndalesave Dita e Flamurit 28 Nėntori, me manifestime tė shumta u shėnua sot edhe nė Luginė tė Preshevės, duke filluar me tubimin qendror para Kuvendit Komunal tė Preshevės nė tė cilin morėn pjesė mijėra shqiptarė. Tubimit i parapriu vėnia e flamurit tonė kombėtar nė objektin e asamblesė komunale duke u hequr mė parė flamuri i Serbisė.Para shqiptarėve tė shumtė u paraqitėn organizatorėt e kėtij tubimi, liderėt e partive politike shqiptare Ragmi Mustafa, Riza Halimi, Skender Destani, Orhan Rexhepi dhe Nazmi Hajredini, tė cilėt nė fjalėt e tyre shprehėn rėndėsinė e ditės se flamurit, pėrkrahėn pavarėsinė e Kosovės dhe shpresuan se vitet tjera kėtė ditė do ta festojnė nė liri. Nė kėtė tubim u shtruan kėrkesat pėr zgjidhjen e problemit tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės. Dita e flamurit u shėnua me njė akademi solemne dhe nė Bujanoc me ē’ rast nga ky tubim u kėrkua nga organet mė tė larta shtetėrore serbe pėr lejimin e pėrdorimit tė flamurit kombėtar si kundėrpėrgjigje e organeve shtetėrore serbe qė tubimet pėr kremtėn e Ditės sė flamurit janė tė ndaluara. Ndryshe, atmosferė feste po mbretėron nė tė gjitha vendbanimet shqiptare tė Preshevės, Bujanocit e Medvegjės tė cilat do tė vazhdojnė deri nė orėt e vona.
LAJMET
E hėnė 27 nėntor 2006
- Fatmir Sejdiu uron qytetarėt e Kosovės pėr Festėn e Flamurit
- Berisha: Ēdo ushtri e botės nė luftė lufton pėr flamur, nė paqe jeton pėr flamurin
- U bė zbulimi i pllakės pėrkujtimore pėr tė rėnėt e vitit 1912
- Nga Tirana ka arritur nė Shkup monumenti i Heroit tonė kombėtar Gjergj Kastrioti - Skenderbeu
- Krerėt e vendeve tė NATO-s, nė Samitin e Rigės do disktuojnė edhe pėr Kosovėn
- Veton Surroi merr pjesė nė samitin e NATO-s nė Rigė
- Ambasadori britanik Xhons: Pavarėsia e Kosovės ėshtė e pashmangshme
- Doris Pack: Pavarėsia e kushtėzuar, fundi i problemit tė Kosovės
- Branislav Grujic pritet tė emėrohet ushtrues detyre i ministrit pėr Komunitete dhe Kthim
- Slavisa Petkovic ia dorėzon dorėheqjen kryemninistrit Agim Ēeku
- Petkovic thotė se largohet shkaku i mos-bashkėpunimit me UNDP dhe UNMIK
- Gjen.Kather: TMK duhet tė shėrbejė si model pėr institucionet tjera kosovare
- SHPK kanė grumbulluar informata, tė cilat tregojnė pėr kėrcėnime tė mundshme ndaj personelit tė UNMIK-ut
- Shumica e prishtinasve thonė se Festėn e Flamurit do ta kremtojnė nėpėr shtėpitė e veta
- PPL e serbėve tė Kosovės konstaton se dorėheqja e Petkovic ėshtė dashur tė ndodhė shumė mė herėt


..pak mė hapėt:

Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, nė urimin pėr festėn e 28 Nėntorit, drejtuar qytetarėve tė Kosovės tha se duhet t’i bashkojmė fuqitė tona pėr ta bėrė mė tė lehtė udhėn e pavarėsisė, e cila sipas tij, ėshtė e shkurtėr.

Berisha: Ēdo ushtri e botės nė luftė lufton pėr flamur, nė paqe jeton pėr flamurin Nė Kazermėn e Gardės sė TMK-sė “Adem Jashari” nė Prishtinė me parakalimin e kuadrateve tė TMK-sė, tė hėnėn, u shėnua manifestimi qendror kushtuar festave tė Nėntorit: Ditės sė Flamurit, datėlindjes sė komandantit legjendar tė UĒK-sė, Adem Jashari dhe daljes pėr herė tė parė publike tė UĒK-sė.

Festat e ardhshme tė nėntorit TMK do t'i kremtojė si ushtri, thonė zyrtarėt Festat e nėntorit tė ardhshėm Kosova do t’i kremtojė nė shtetin e pavarur dhe me ushtrinė e saj, thanė tė hėnėn zyrtarė tė institucioneve tė Kosovės, nė ceremoninė e organizuar nga Trupat Mbrojtėse tė Kosovės (TMK), me rastin e Ditės sė Flamurit, datėlindjes sė komandantit legjendar tė UĒK-sė, Adem Jashari dhe daljes pėr herė tė parė publike tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK).

Policia ka informata tė sigurta pėr kėrcėnime ndaj zyrtarėve tė UNMIK-ut Zyrtarėt e Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK) kanė grumbulluar informacione tė besueshme, tė cilat tregojnė pėr kėrcėnime tė mundshme ndaj personelit tė administratės sė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė dhe ndaj pronės sė qytetarėve, dhe me kėtė rast policia ka intensifikuar pėrpjekjet pėr parandalimin e tyre.

Slavisa Petkovic ia dorėzoi dorėheqjen kryeministrit Ēeku
27.11.2006 Prishtinė - Ministri pėr Komunitete dhe Kthim, Slavisa Petkovic, tė hėnėn edhe zyrtarisht ia ka dorėzuar dorėheqjen e tij kryeministrit tė Kosovės Agim Ēeku, ndėrsa Qeveria e Kosovės, ende nuk ka kandidaturė pėr pasuesin e tij nė krye tė kėsaj ministrie.

PPL: Petkovic ėshtė dashur tė japė dorėheqje shumė mė herėt Partia e Pavarur Liberale (PPL) e serbėve tė Kosovės konstaton se dorėheqja e Slavisa Petkovic ėshtė dashur tė ndodhė shumė mė herėt.

Mbesin tė pa identifikuara pronat e uzurpuara tė komunės sė Pejės Komisioni i Kuvendit Komunal (KK) tė Pejės ka identifikuar gjatė muajve tė kaluar tė gjitha pronat qė janė tė regjistruara nė kadastėr si prona tė saj, por ndėrkohė nuk ka identifikuar pronat komunale qė janė tė uzurpuara, tė cilin qėllim nė fakt e ka pasur komisioni kur ėshtė formuar para gjysmė viti.

U bė zbulimi i pllakės pėrkujtimore pėr tė rėnėt e vitit 1912 Nė fshatin Dėrmjak tė Hanit tė Elezit, u bė zbulimi i pllakės pėrkujtimore pėr 15 tė rėnit e vitit 1912, tė cilėt u pushkatuan nga pushtuesi serb.

...hapur:

Nga Tirana ka arritur nė Shkup monumenti i Heroit tonė kombėtar Gjergj Kastrioti - Skenderbeu
Shkup, 27 nėntor 2006 - Nga Tirana ka arritur nė Shkup monumenti i Heroit tonė kombėtar Gjergj Kastrioti - Skenderbeu, i cili me njė manifestim gjithėpopullor do tė pėrurohet Ditėn e Flamurit mė 28 nėntor. Rrugės nga vendkalimi kufitar Qafė Thanė deri nė Shkup monumenti emblematik ėshtė mirėpritur nga mijėra shqiptarė, qė jetojnė nė pjesėn perėndimore tė Maqedonisė.

TMK organizon manifestimin qendror tė Ditės sė Flamurit Me rastin Festave tė Nėntorit, TMK-ja organizoi sot manifestimin qendror nė Kazermėn “Adem Jashari” nė Prishtinė, ku morėn pjesė udhėheqėsit mė tė lartė tė vendit, pėrfaqėsues tė KFOR-it, tė UNMIK-ut, si dhe personalitete tė shumta publike. “Shtyrja e statusit tė Kosovės e ka zbehur atmosferėn e festive tė nėntorit, por nuk e zbeh angazhimin dhe pėrkushtimin tonė pėr tė pėrbmyllur sa mė shpejt kėtė proces historik” tha sot kryeministri Agim Ēeku nė manifestimin e organizuar nga Trupat Mbrojtėse tė Kosovės me rastin e 28 nėntorit ditės sė flamurit, paraqitjes sė parė tė UĒK-sė dhe ditėlindjes sė komandantit legjendar Adem Jashari. Kryeadministratori Joahim Ryker tha para tė pranishmėve se “ditėt si kėto duhet tė shėrbejnė pėr t’u bashkuar drejt tė synimeve dhe qėllimeve tė gjithė qytetarėve tė Kosovės. Nė manifestim folėn edhe komandanti i KFOR-it, Roland Kather, ai i TMK-sė Sylejman Selimi dhe kryeparlamentari Kolė Berisha.
Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, me rastin e 28 Nėntorit - Ditės sė Flamurit, qytetarėve tė Kosovės u ka drejtuar njė mesazh urimi nė tė cilin thuhet sė shpejti kryenegociatori Marti Ahtisari tė dalė me propozimin e tij pėr statusin e Kosovės. "Jemi tė bindur qė ky propozim do ta ketė parasysh vullnetin politik tė qytetarėve tė Kosovės dhe pėrpjekjet e tyre pėr liri, demokraci e pavarėsi.
Nė kėtė ditė gėzimi - nė Ditėn e Flamurit shqiptar - tė gjithė duhet t’i bashkojmė fuqitė tona pėr ta bėrė mė tė lehtė kėtė pjesė tė shkurtėr tė udhės qė na ka mbetur deri nė ditėn e madhe tė pavarėsisė finale tė Kosovės sonė tė dashur", thuhet nė mesazhin e kryetrait Sejdiu.
Pėr nder tė 28 Nėntorit, sot nė Prishtinė do tė organizohen edhe aktivitete tė tjera kulturore.
Ndėrkaq, tė martėn nuk do tė ketė aktivitete festive pėr shkak tė manifestimit qendror nė Shkup, ku do tė inaugurohet monumenti i Skenderbeut.

KS mė 12 dhjetor diskuton pėr Kosovė Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė pritet tė mbajė mbledhjen mė 12 dhjetor pėr tė diskutuar rreth progresit nė implementimin e standardeve nė Kosovė. Vlerėsimi teknik i pėrmbushjes sė standardeve ėshtė pėrfunduar nga kryeadministratori I Kosovės me 6 nėntor, ndėrsa deri tani KS i OKB-sė rregullisht ka diskutuar jo mė larg se njė muaj pas vlerėsimit teknik.

Veton Surroi merr pjesė nė samitin e NATO-s nė Rigė Nė Rigė tė Letonisė sot fillon samiti i Aleancės Veriatlantike. Ndėr ēėshtjet qė do tė diskutohen nga 26 vendet- anėtare do tė jetė edhe ēėshtja e statusit tė Kosovės. NATO-ja ka konfirmuar angazhimin nė Kosovė edhe pas definimit tė statusit, ndėrsa ėshtė e vendosur pėr ruajtjen e qetėsisė nė kėtė fazė tė procesit. Partia Ora ka njoftuar se nė samit do tė marrė pjesė edhe kryetari i saj, Veton Surroi, i cili ėshtė edhe anėtar i Ekipit tė Unitetit. Surroi do tė marrė pjesė nė konferencėn “Transformimi i NATO-s nė njė periudhė tė re globale”, bėn tė ditur Ora.

Ambasadori britanik Xhons: Pavarėsia e Kosovės ėshtė e pashmangshme “Pavarėsia e Kosovės ėshtė e pashmangshme”, ka thėnė ambasadori britanik nė Tiranė, Riēard Xhons. “Ajo qė mund tė them ėshtė se Beogradi duhet tė reflektojė dhe tė bashkohet me ne”, ka thėnė Xhons, sipas tė cilit, nuk ka njė “Plan B” pėr Kosovėn.

Doris Pack: Pavarėsia e kushtėzuar, fundi i problemit tė Kosovės Doris Pack, nėnkryetare e Komisionit pėr Politikė tė Jashtme, Siguri dhe Mbrojtje nė Parlamentin Evropian dhe njėherėsh kryetare e Delegacionit tė Parlamentit Evropian pėr Evropėn Juglindore. Nė intervistė pėr Radio Kosovėn ajo thekson mes tjerash se Rusia nė fund do tė pajtohet me pakon e Ahtisaarit pėr Kosovėn. Pack qė propozimi i Ahtisarit do tė jetė nė tavolinė nė fund tė shkurtit ose fillim tė marsit. Ndėrsa sa i pėrket problemit rus, Pack tha se Rusia duhet t’i vėrė nė peshojė gjerat dhe t’i krahasojė ato, nėse ėshtė mė i mirė propozimi i Ahtisaarit, apo gjendja qė e kemi pasur deri mė tani nė Kosovė. ”Mendoj se peshoja do tė anojė nga ana e Marti Ahtisaarit“, tha ajo.
Rreth pikėpamjes sė saj pėr statusin e Kosovės ajo tha se zgjidhja mė e mirė pėr t’i dhėnė fund problemit, ėshtė pavarėsia e kushtėzuar pėr Kosovėn.

Shėnohet 70 vjetori i lindjes sė Adem Demaēit Nė shėnim tė 70-Vjetorit tė lindjes sė simbolit tė rezistencės kombėtare, Adem Demaēi dhe 10-Vjetorit tė themelimit tė Shoqatės sė tė Burgosurve Politikė tė Kosovės, sot mbahet tubim solemn. Tubimi mbahet nė Sallėn e Kuqe tė Pallatit tė Rinisė dhe Sporteve nė Prishtinė.

U prezantua studimi i fizibilitetit pėr ndėrtimin e zonės industriale nė Drenas Ministria e Tregtisė dhe Industrisė, sot prezantoi projektin ”Studimi i fizibilitetit tė ndėrtimit tė zonės industriale nė Drenas”.Nga ofertat e tė gjitha komunave kosovare, pėr tė ndėrtuar zonėn mė tė madhe industriale nė Kosovė, si mė tė pėrshtatshėm, Ministria e Tregtisė dhe Industrisė, pėrzgjodhi lokacionin 105 hektarėsh nė kilometrin e 22-tė tė magjistralit Prishtinė-Pejė. Projekti i studimit tė fizibilitetit kushtoi 2 milionė euro, ndėrsa vetėm pėr ndėrtimin e infrastrukturės tė kėsaj qendre do tė nevojiten 38 milionė euro, qė do tė sigurohen nga Ministria e Tregtisė dhe Industrisė dhe nga investitorė tė ndryshėm.

Petkoviq i dorėzoi dorėheqjen Ēekut Ministri i Kthimit dhe Komuniteteve, Sllavisha Petkoviq sot nė formė tė shkruar i ka ofruar dorėheqjen kryeministri Agim Ēeku i cili e ka miratuar dorėheqjen. Zėdhėnėsja e kryeministrit Ulpiana Lama thotė se variantet pėr emėrimin e ministrit tė ri janė tė hapura mirėpo nuk do tė ketė nxitim. Nė letrėn e dorėheqjes qė ministri i deritashėm i Kthimit dhe Komuniteteve, Sllavisha Petkoviqit i dorėzoi sot nė mėngjes kryeministrit, thuhet se dorėheqja jepet pėr shkak tė pamundėsisė qė tė kryej punėt nė funksionin e ministrit dhe pėr shkak tė pamundėsisė sė bashkėpunimit me UNDP dhe Zyrėn pėr Komunitete, Kthim dhe Pakica tė UNMIK-ut. Petkoviq ka falėnderuar kryeministrin dhe tė gjithė ministrat pėr bashkėpunimin e deritashėm. Gjithashtu prej sot ushtrues detyre nė postin e ministrit tė Kthimit dhe Komuniteteve, ėshtė emėruar Branisllav Gėrbiq qė vjen nga radhėt e Partisė Demokratike Serbe tė Kosovės lider i sė cilės ėshtė Sllavisha Petkoviq. Kryeministri nuk do tė ngutet pėr emėrimin e pasuesit tė Petkoviqit, thotė zėdhėnėsja e tij Ulpiana Lama. “ Variantet pėr emėrimin e njė ministri tė mundshėm janė tė hapura, mirėpo nuk ka nxitim nė kėtė pikė. Do tė jemi tė kujdesshėm nė cilin do qoftė variant tė emėrimit tė njė ministri”, tha zėdhėnėsja Lama e cila theksoi se kryeministri ka besim se sekretari permanent, Branisllav Grbiq, do tė jetė nė gjendje t’i kryej plotėsisht funksionet e ushtruesit tė detyrės sė ministrit, pasi ka njė pėrvojė tė konsiderueshme nė kėtė ministri. Pas dorėheqjes sė paralajmėruar tė Petkoviqit, tė premten e kaluar, lideri i Listės serbe pėr Kosovė, Oliver Ivanoviq deklaroi se do ta shqyrtonte seriozisht nėse partia e tij do tė ketė ofertė nga ana e kryeministrit pėr kėtė post.

Kosova shpreson se sė shpejti do tė bėhet pjesė e Procesit tė Bolonjės
Prishtinė, 27 nėntor 2006 - Ministri i Arsimit, Shkencės e Teknologjisė i Kosovės Agim Veliu po merr pjesė sot nė Konferencėn joformale tė ministrave tė arsimit tė Ballkanit Perėndimor e cila po mbahet nė Strasburg tė Francės. Ministri Veliu tha se Kosova do tė prezantojė dokumentin me tė cilin institucionet evropiane do tė njoftohen afėrsisht me metodologjinė e mėsimdhėnjes dhe vlerėsimit, sigurimin e cilėsisė dhe transferin e kredive sipas sitemit evropian tė ECTS, tė diplomuarit e parė tė UP sė sipas sistemit tė Bolonjės, infrastrukturėn ligjore tė Kosovės dhe Statutin e UP sė nė pėrputhje me Bolonjėn, Universitetin e Mitrovicės dhe mundėsitė qė Kosova i ofron pėr shkollimin e lartė tė minoriteteve me theks tė veēantė tė atij serb, sfidat e arsimit tė lartė nė Kosovė dhe nevojėn e pėrshpejtimit tė integrimit tė Kosovės nė hapėsirėn evropiane tė arsimit tė lartė. "Rrjedhat aktuale tė reformės nė arsimin e lartė nė vendin tonė premtojnė trende pozitive dhe ne shpresojmė se Kosova sė shpejti do tė bėhet anėtare me tė drejta tė plota tė Procesit tė Bolonjės", deklaroi para nisjes ministri Veliu. Ai tha se MASHT ėshtė duke pėrgatitur materialet pėr riaplikim pėr anėtarėsi dhe pas dorėzimit tė Raportit tė dytė kombėtar ka shansa qė Kosova tė bėhet pjesė e hapėsirės evropiane tė arsimit tė lartė. Nė ditėn e parė tė punimeve Konferencėn e ka hapur zv/ drejtoresha e pėrgjithshme e Kėshillit tė Evropės Zonja Maud de Boer Buquicchio e cila ka folur pėr gjendjen e arsimit tė lartė nė hapėsirat e Ballkanit Perėndimor dhe pėrpjekjet e Kėshillit tė Evropės pėr integrimin e vendeve tė kėsaj pjese nė rrjedhat e arsimit tė lartė sipas Procesit tė Bolonjės. Ministri Veliu ndėrkaq ka pasur takime joformale me ministrat e vendeve pjesėmarrėse si Shqipėria, Maqedonia, Sllovenia, Mali i Zi, Bosnja e Hercegovina, etj. me tė cilėt ka biseduar pėr mundėsitė e bashkėpunimit dhe shkėmbimin e pėrvojave.

Mbi pesė mijė kėrkesa pronėsore nė KPA
Prishtinė, 27 nėntor 2006 - Numri i kėrkesave pėr kthimin e pronave kontestuese tė paraqitura nė Agjencinė Kosovare pėr Prona (KPA) ka arritur nė 5.OOO (pesė mijė). KPA-ja ėshtė themeluar sipas Rregullores sė UNMIK-ut 2006/10 nė mars tė kėtij viti, dhe agjenciia ka juridiksion ekskluziv pėr tė zgjidhur kėrkesat pėr riposedim tė pronės sė patundshme private, pėrfshirė pronat komerciale dhe tokėn bujqėsore, direkt tė ndėrlidhura si rezultat i konfliktit tė armatosur tė viteve 1998 dhe 1999. Varėsisht prej kontestit, kėrkesat qė i kanė arritur kėsaj agjencie janė 346 pėr prona tė banimit, 417 pėr prona komerciale dhe 4.292 pėr prona bujqėsore. Nga kėrkesat e paraqitura 1.259 kėrkesa janė paraqitur nė zyrat e KPA-sė brenda Kosovės dhe 3.796 kėrkesa janė paraqitur nė zyrat e agjencisė qė gjenden nė territorin e Serbisė dhe tė Malit tė Zi. Agjencia vlerėson se numri i kėrkesave me rritjen qė duke u bėrė tė mbėrrijė nė mė shumė se 11.000 kėrkesa. "Secili qė e ka humbur posedimin e pronave tė patundshme private si rezultat i konfliktit tė armatosur 1988-99 duhet tė paraqesė kėrkesėn e tyre nė zyrat e KPA-sė sa mė shpejt qė ėshtė e mundur. Tashmė kemi filluar tė procedojmė kėrkesat tė cilat i kemi pranuar, dhe pres qė vendimet e para tė merren nė fillim tė vitit tė ardhshėm", thotė nė deklaratėn e tij drejtori Ekzekutiv i KPA-sė, Knut Rosandhaug. Gjatė tėrė kohės statistikat e freskėta mbi kėrkesat e paraqitura nė KPA mund tė shihen nė faqet e internetit tė kėtij agjencioni, njofton zyra pėr informim e KPA-sė.

Beogradi i jep "leje" Kinės pėr hapjen e njė zyre nė Prishtinė
Beograd, 27 nėntor 2006 - Ndonėse lejen pėr hapjen e zyrave tė ndėrlidhjes sė shteteve tė huaja nė Kosovė e jep UNMIK-u, Beogradi thotė se tashmė ka dhėnė lejen pėr hapjen e njė zyre tė ambasadės kineze nė Prishtinė. Sipas mediave serbe, nė "Gazetėn zyrtare" tė Serbisė ėshtė botuar vendimi pėr dhėnien e pėlqimit pėr hapjen e zyrės kineze nė Kosovė. "Ministria e Punėve tė Jashtme do tė informojė nėpėrmjet Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Republikės Popullore tė Kinės pėr pėqlimin e qeverisė sė Serbisė qė tė hapet zyra e Republikės Popullore tė Kinės nė Republikėn e Serbisė me seli nė Prishtinė", thuhet nė "Gazetėn zyrtare" tė Serbisė. Mė kėtė njoftim nuk saktėsohet nėse Kina vėrtet ka kėrkuar leje pėr hapjen e zyrės sė saj nė Prishtinė.

PVD dhe PDSH do tė marrin pjesė nė zgjedhjet parlamentare serbe
Preshevė, 27 nėntor 2006 - Dy subjekte politike shqiptare nė Luginė tė Preshevės - Partia pėr Veprim Demokratik dhe Partia Demokratike Shqiptare kanė marrė vendim pėrfundimtar qė tė marrin pjesė nė zgjedhjet parlamentare tė Serbisė, qė do tė mbahen mė 21 janar 2007. Vendimin pėr pjesėmarrje nė kėto zgjedhje konsiderohet i arsyeshėm, pasi siē thuhet janė krijuar kushtet ligjore, qė edhe shqiptarėt tė kenė pėrfaqėsues nė organin mė tė lartė ligjvėnės.

...shkėputur nga lajmet gjatė dy ditėve tė uikendit:

Krerėt e vendeve tė NATO-s, nė Samitin e Rigės do disktuojnė edhe pėr Kosovėn Krerėt e vendeve tė NATO-s, nė samitin e Rigės do diktuojnė edhe pėr Kosovėn. Tema e Kosovės do jetė lartė nė agjendėn e takimit tė liderėve tė shtetve-anėtare tė NATO-s, qė do mbahet javėn e ardhshme nė Rigė, ka konfirmuar sekretari i pėrgjithshėm i Aleancės, Jaap de Hoop Scheffer. Krerėt e vendeve tė NATO-s, nė samitin e Rigės do tė diskutojnė pėr aspektin operacional tė KFOR-it nė Kosovė por edhe atė politik, nė dritė tė shtyerjes sė statusit. “Ju siguroj se trupat e KFOR-it janė aty pėr tė parandaluar ēfarėdo tentmi tė shpėrthimit tė dhunės, qoftė nė pjesėn veriore apo atė jugore tė lumit Ibėr”, tha skerterai i pėrgjithshėm i Aleancės Jaap de Hoop Scheffer. Samiti i Rigės, siē konfirmon Scheffer, do jetė rast kur tri shtete kandidate pėr anėtarėsim nė NATO: Shqipėria, Maqedonia dhe Kroacia do marrin sinjale tė qarta dhe pozitive pėr anėtarėsim, ndėrsa sipas tė gjitha gjasave k?to tri shtete do marrin ftesėn nė samitin e radhės qė duhet tė mbahet nė pranverė tė vitit 2008. Serbia kishte shpresuar qė samiti i Rigės do jetė rast kur do pranohet nė programin partneriteti pėr paqe. Kreu i NATO-s edhe njė herė pėrsėriti se pėr hyjre nė kėtė program duhet pėrmbushur kushte, qė nė rastin e Serbise e Bosnjės do tė thotė bashkėpunimi i plotė me Tribunalin e Hagės. Mali I Zi, shteti i tretė qė pret tė hyjė nė parneritet, duket se duhet tė pret edhe mė tej deri sa dy vendet ti plotėsojnė kushtet nė mėnyrė qė pranimi tė bėhet nė formė pakoje.

Kėrkohet zbardhja e fatit tė tė zhdukurve gjatė luftėrave nė Ballkan Familjet e mijėra personave tė zhdukur gjatė luftėrave nė Ballkan nė vitet e 90-ta, kanė kėrkuar nga autoritetet nė rajon qė tė japin pėrgjigjje pėr fatin e tė afėrmėve tė tyre tė zhdukur. "Anėtarėt e familjeve do tė vazhdojnė tė bėjnė presion nė liderėt mė tė lartė politikė nė rajon qė tė bėjnė ēdo gjė tė mundshme pėr dhėnien e informacioneve dhe pėr shpejtimin e procesit pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje tė rėndėsishme rajonale pėr tė drejtat e njeriut", thuhet nė njė thirrje tė Komisionit ndėrkombėtar pėr personat e zhdukur.Kjo thirrje u bė pas njė konference nė tė cilėn morėn pjesė mė se 60 pėrfaqėsues tė asociacioneve tė familjarėve tė tė zhdukurve dhe tė institucioneve qeveritare nga Bosnja, Kroacia, Serbia, Kosova dhe nga Organizatat ndėrkombėtare.
LAJMET
E premte 24 nėntor 2006
Anulohet takimi Sejdiu-Ren
Bruksel, 24 nėntor 2006 - Takimi i paraparė pėr tė premten ndėrmjet kryetarit tė Kosovės Fatmir Sejdiu dhe komisionarit pėr Zgjerim i BE-sė Oli Ren ėshtė anuluar pasi qė ky i fundit ka udhėtuar pėr nė Finlandė pėr shkaqe familjare.

Kosovarėt thonė se Beogradi s’po i lė serbėt tė integrohen nė shoqėrinė kosovare Tė drejtat e tė gjitha pakicave, duke pėrfshirė edhe ato qė gėzojnė serbėt, nė Kosovė janė tė njė standardi tė lartė ndėrkombėtar, madje mė tė lartė se tė shumė vendeve me traditė demokratike, ndonėse Beogradi po pengon integrimin e pakicės serbe nė shoqėrinė kosovare, u tha tė premten nė seminarin “Mbrojta e tė Drejtave tė Minoriteteve dhe Politikat e tė Drejtave Njerėzore nė Kosovė”.

Kater: KFOR-i i gatshėm tė pėrballet me ēdo situatė
Prishtinė, 24 nėntor 2006 - Komandanti i KFOR-it, gjenerallejtėnant Roland Kater, ka thėnė pėr gazetėn "Regierung Online" se nuk pret tė ndodhin trazira si ato tė marsit tė vitit 2004.

Ndihma financiare e BE-sė pėr Kosovėn nė vitin 2006 kap shumėn 59.5 milionė euro Qeveria e sheh agjendėn e reformave evropiane nė politikė dhe nė administratė si njė proces udhėrrėfyes, i cili do tė shpie drejt reformave tė brendshme nė Kosovė, si dhe drejt ndėrtimit tė njė shoqėrie demokratike e funksionale, tha tė premten kryeministri i Kosovės Agim Ēeku gjatė takimit tė 11-tė tė Mekanizmit Pėrcjellės tė Procesit tė Stabilizim Asociimit pėr Kosovėn.

Gjyqėsia dhe antikorrupsioni "mjegullojnė" rrugėn e integrimit tė Kosovės nė BE Raporti i Komisionit Evropian (KE) pėr Kosovėn tregon pėrparim nė disa fusha, sidomos nė bartjen e pėrgjegjėsive tek institucionet kosovare, nė fushėn e ekonomisė, sektorin e privatizimit, ndėrkaq thekson ngecje nė sistemin gjyqėsor dhe nė luftimin e korrupsionit.

Prangosen tre persona, tė cilėve iu gjetėn mbi 21 kg drogė Nė fshatin Zhabar i Ulėt i komunės sė Mitrovicės, policėt e Njėsisė Rajonale tė Drogės, kanė arrestuar tre meshkuj, te tė cilėt janė gjetur dhe konfiskuar 21 kilogramė tė njė substance narkotike, e cila besohet se pėrdoret pėr t’u pėrzier me heroinė.

Alarmi i rrejshėm pėr bombė lė pa mėsim pėr disa orė 4 shkolla nė Gjilan
24.11.2006 14:26 - Katėr shkolla tė mesme nė Gjilan, tė premten nuk kanė mbajtur mėsim nė ndėrrimin e paradites, pas njė kėrcėnimi me bombė.

Dhuna ndaj gruas nuk ėshtė vetėm problem i familjes Kosova nuk ėshtė pėrjashtim nė pasqyrėn globale, as tė dhunės ndaj gruas, por as nė luftimin e kėsaj dukurie nė shoqėri, tha tė premten nė Prishtinė, Frode Mauring, pėrfaqėsues i pėrhershėm i Programit pėr Zhvillim Ndėrkombėtar tė Kombeve tė Bashkuara (UNDP) nė Kosovė.

Mali i Zi ka obligim tė integrojė shqiptarėt nė mėnyrė proporcionale, thotė Dinosha Kryetari i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve (UDSH), Ferhat Dinosha, deputet i kėsaj partie nė Kuvendin e Malit tė Zi, thotė.Mali i Zi ka obligim.tė integrojė shqiptarėt nė mėnyrė proporcionale.

Anulohet seanca e Komisionit pėr financim dhe buxhet
Shkup, 24 nėntor 2006 - Komisioni i Kuvendit pėr financim dhe buxhet nuk e mbajti seancėn e sė premtes, sepse kryetari i saj Xhevat Ademi tentoi qė ta zhvillojė debatin nė gjuhėn shqipe. Anėtarėt e tjerė tė Komisionit pėr shkak kėsaj e lėshuan seancėn.

Nė Slloveni hyri nė fuqi Ligji pėr vendosjen e euros
Lubjanė, 24 nėntor 2006 - Ligji pėr vendosjen e euros prej sot hyn nė fuqi nė Slloveni, gjė qė paraqet kornizė juridike pėr vendosjen e eurovalutės mė 1 janar tė vitit 2007.

...informacione mė tė hapura:

Sejdiu: Pavarėsia ėshtė alfa dhe omega e qėndrimit tė politikės kosovare Presidenti Fatmir Sejdiu ka thėnė nė Bruksel se pavarėsia ėshtė alfa dhe omega e qėndrimit tė politikės kosovare. Duke folur nė Senatin e Belgjikės, ai theksoi se rasti i Kosovės nuk mund tė trajtohet si precedent pasi Kosova ka qenė pjesė e njė federate e cila tani nuk ekziston. Gjatė njė konference me gazetarė, Sejdiu shfaqi shpresėn se kryenegociatori Ahtisaari do ta paraqesė propozimin e tij pėr statusin deri nė fund tė marsit. "Ka ardhur koha pėr ta sanksionuar pavarėsinė", pohoi para gazetarėve presidenti Sejdiu.

Solstrom: Misioni i BE-sė nė Kosovė- jo mė shumė se 1 mijė veta Misioni i Bashkimit Evropian nė Kosovė nuk do tė ketė mė shumė se 1 mijė veta, ka bėrė tė ditur i dėrguari i Solanės nė Prishtinė, Torbjorn Solstrom. Ai i ka thėnė agjencisė Reuters se Brukseli planifikon njė operacion mė tė kufizuar nė "madhėsi, veprim, pushtet, por edhe nė kohė". “Po ta krahasonim Kosovėn me njė ekip futbolli, bashkėsia ndėrkombėtare deri tani ka qenė pronare, kurse ne do tė jemi si trajneri. Pra, kur jeni trajner, ju jeni partner", ėshtė shprehur Solstrom.

Kosova pranon sfidėn e integrimeve evropiane, thotė kryeministri Ēeku “Qeveria e Kosovės ėshtė vetėdijshme se procesi i integrimit evropian ėshtė njė sfidė e vėrtetė, por njė sfidė e pranueshme”, ka deklaruar kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, nė takimin e njėmbėdhjetė tė Mekanizmit Pėrcjellės tė Procesit tė Stabilizim-Asociimit pėr Kosovėn. Takimi u bashkėkryesua nga kryeministri Agim Ēeku, kryeadministratori Joakim Ryker, si dhe Genoveva Ruiz Calavera, nga Komisioni Evropian. Kryeministri Ēeku nė fjalėn e tij tha : “Qeveria e Kosovės ėshtė shumė e vetėdijshme se procesi i integrimit evropian ėshtė me tė vėrtetė njė sfidė, njė sfidė e pranueshme. Qeveria e sheh agjendėn e reformave evropiane nė politikė dhe nė administratė si njė proces udhėrrėfyes, i cili do tė shpie drejt reformave tė brendshme nė Kosovė, si dhe drejt ndėrtimit tė njė shoqėrie demokratike e funksionale”, tha kryeministri Ēeku. PSSP Joachim Rücker theksoi se “gjatė kėtyre viteve tė qėndrimit tim kėtu, unė jam dėshmitar i njė dialogu mė tė intensifikuar dhe mė tė mirė ndėrmjet autoriteteve tė Kosovės dhe pėrfaqėsuesve tė Komisionit Evropian”. Ndėrsa, zonja Ruiz Calavera theksoi se “udhėheqėsit si dhe shoqėria kosovare duhet tė mbesin tė pėrkushtuar nė pėrmbushjen e standardeve, si rruga mė e mirė pėr tė arritur njė status tė qėndrueshėm nė tė ardhmen, si dhe pėr ta bėrė Kosovėn njė vend mė tė mirė pėr tė gjithė”. Nė qendėr tė bisedimeve ishte raporti i Komisionit Evropian mbi pėrparimin e Kosovės, i publikuar mė 8 nėntor tė kėtij viti. Komisioni ka vlerėsuar pėrparimin qė Kosova ka bėrė kėtė vit, duke theksuar kalimin e mėtejmė tė kompetencave tek IPVQ-tė, e veēanėrisht krijimin e Ministrisė sė Drejtėsisė, si dhe asaj tė Punėve tė Brendshme. Ndėrsa nė fushėn e ekonomisė ėshtė lėvduar hartimi i politikave afatmesme ekonomike dhe i kornizės sė parė tė shpenzimeve, privatizimi i ndėrmarrjeve shoqėrore, si dhe koorporatizimi i ndėrmarrjeve publike. Komisioni gjithashtu ka vėnė nė pah fushat ku lipset njė pėrparim shumė mė i madh, siē ėshtė zhvillimi i mėtejmė i organeve tė drejtėsisė, si dhe luftimi mė efikas i korrupsionit, krimit tė organizuar dhe trafikimit. Pėrqendrimi i institucioneve tė Kosovės nė ēėshtjen e statusit nganjėherė ka vonuar disa reforma tė rėndėsishme, si reformat e gjithanshme nė shėrbimin civil. Pėr mė tepėr pakicat vazhdojnė ende tė jetojnė nė kushte tė vėshtira. Komisioni theksoi rėndėsinė e dialogut dhe tė monitorimit tė rregullt, siē ėshtė theksuar edhe nė raportin mbi pėrparimin e Kosovės. Autoritetet e Kosovės duhet ta pėrdorin kėtė si njė standard themelor nė pėrpjekjet pėr tė forcuar qeverisjen e mirė. IPVQ-tė u zotuan se do tė punojnė nė mėnyrė energjike nė ēėshtjet e identifikuara nė raport dhe nė pėrmbushjen e prioriteteve tė Partneritetit Evropian. Komisioni Evropian do tė vazhdojė t’i mbėshtesė pėrpjekjet e Kosovės. Ndihma financiare e BE-sė pėr Kosovėn nė vitin 2006 kap shumėn prej 59.5 milionė eurosh, ndihmė kjo e cila do tė rritet edhe mė me instrumentin pėr ndihmė tė para-hyrjes, i cili do tė aplikohet qė nga viti 2007. Tė gjitha palėt shprehėn kėnaqėsinė e tyre me takimin konstruktiv, dhe nėnvizuan se do tė vazhdojnė tė punojnė ngushtė sė bashku nė ruajtjen e pėrparimit qė Kosova ka bėrė nė agjendėn e saj evropiane, thuhet nė njė kumtesė pėr media tė lėshuar nga Zyra pėr informim e Komisionit Evropian, nė Prishtinė.

Kather tėrheq vėmendjen pėr rrezikun nga krimi i organizuar qė i kanoset Kosovės Komandanti i KFOR-it Roland Kather nuk pret tė ndodhin trazira si ato tė marsit tė vitit 2004. Nė njė deklatė pėr gazetėn qeveritare „Regierung Online“ ai ka thėnė se nė Kosovė ka ekstremistė, tė cilėt nuk i besojnė bashkėsisė ndėrkombėtare dhe nuk kuptojnė se nė cilėn kohė jetojnė. Ai tėrheq vėmendjen pėr rrezikun nga krimi i organizuar qė i kanoset Kosvės, kurse gjendjen nė Kosovė e vlerėson tė qetė, por jo stabile.Pėr mė tepėr atė e vlerėson tė paparshikueshme: „Kjo do tė thotė se situata mund tė pėrmbyset papritmas nė ēdo kohė“ . Por KFOR, tha ai, ėshtė i gatshėm me vendosmėri tė pėrballet me ēdo situatė qė do ta sjellė nevoja,vlerėson Kater.

Zv.kryeministri Haziri viziton Zvicrėn Zv.kryeministri i Kosovės, Lutfi Haziri po ēėndron pėr vizitė zyrtare njėditore nė Zvicėr. Me kėtė rast, sot pasdite nė Pallatin e Konferderatės zvicėrane ai do tė takohet me ministren e jashtme zvicrane, Mischelin Calmy-Rey. Ėshtė e njohur se Zvicra pėrmes Ministres sė Jashtme, Mischelinė Calmy-Rey, ėshtė deklaruar disa herė pėr pavarėsi tė Kosovės.

Policia rajonale e Prizrenit ka arrestuar 3 zyrtarė komunal pėr shkak tė marrjes sė mitos Gjatė hetimeve tė zhvilluara nga Njėsiti i Krimeve Ekonomike Regjionale tė Prizrenit nė bashkėpunim me Sektorin e Krimeve Ekonomike dhe Korrupsionit nė Prishtinė, dje rreth orės 20:20, janė arrestuar tre persona. Pėr tė njėjtit dyshohet se kanė kėrkuar dhe pranuar 1000 € nga njė qytetar, me qėllim qė kontesti pronėsor nė mes tė Agjencisė sė Pyjeve tė Kosovės dhe qytetarit, tė kryhet nė favor tė qytetarit. Lėnda e kontestit pronėsor ishte nė Gjykatėn komunale nė Suharekė. Ekziston dyshimi i bazuar se kėta persona kanė kryer vepra penale : Marrje e Ryshfetit dhe Shpėrdorim i Detyrės zyrtare. Tė arrestuarit janė: Gjyqtari i Procedurės Paraprake nė Suharekė, Pėrfaqėsuesja Juridike nė Agjencisė Pyjore tė Kosovės me seli nė Prizren dhe Inspektori i Punės nė Ministrinė e Punės dhe Mirėqenies Sociale me seli nė Suharekė, njofton Zyra pėr informim publik pranė SHPK-sė, Komanda Kryesore e Policisė Prishtinė.

Shkarkohet ministri Sllavisha Petkoviq? Sipas njoftimeve nga agjencia serbe Beta, e cila pohon se i referohet burimeve qeveritare kosovare, ministri pėr kthim Sllavisha Petkoviq gjatė ditės do tė shkarkohet nga posti. Pėr shkak se bėhet fjalė pėr njė ministėr nga radhėt e minoritetit serb, vendimin pėr shkarkim do tė duhet ta nėnshkruajė, pėrveē kryeministrit Ēeku, edhe kryeadministratori Joakim Ryker. Beta njofton se kandidati mė serioz pėr postin e Minsitrit tė Kthimit ėshtė Bratisllav Gėrbiq. Nė njoftimin e Beta-s po ashtu thuhet se Petkoviq do tė ndėrrohet pėr shkak tė gjetjeve tė auditorit gjeneral tė Kosovės, lidhur me shfrytėzimin e fondeve tė kėsaj ministrie.

Ish-agjenti rus Litvinenko vdes nė spital Ish-agjenti sekret rus, Alexander Litvinenko, i cili dyshohej se ishte helmuar, ka vdekur nė spitalin ku po mjekohej. Pėrmes njė deklarate, Spitali i Kolegjit Universitar nė Londėr, tha se Alexander Litvinenko vdiq dje nė orėn 21:21 . Ish-oficeri i shėrbimit rus tė zbulimit, kritik i qeverisė aktuale ruse, u sėmur nė 1 nėntor pas disa takimeve nė qendėr tė Londrės. Policia mė herėt kishte lėnė tė kupthej se ai ishte helmuar. Spekulimet se ai mund tė ishte helmuar me talium ose talium radioaktiv, u hodhėn poshtė tė enjten. Mjekėt thanė se nuk kishin arritur tė pėrcaktonin shkakun e vėrtetė tė sėmundjes sė tij. Policia e Londrės tani po e heton rastin si vdekje tė pashpjegueshme.BBc

...nga lajmet e shkėputura tė ditės sė djeshme:

Populli i Kosovės meriton zgjidhje tė suksesshme, thonė anėtarėt e delegacionit tė Kongresit Amerikan

Populli i Kosovės ka vuajtur dhe ka duruar shumė gjatė, prandaj ai meriton njė zgjidhje tė suksesshme. Kėshtu thanė sot nė Prishtinė anėtarė tė njė delegacioni tė Kongresit amerikan, tė cilėt pėrcollėn mbėshtetjen e qeverisė amerikane pėr Kosovėn dhe pėr proceset qė po i kalon ajo. Delegacioni 13 anėtarėsh i Kongresit amerikan u takua sot me kryeministrin Agim Ēeku dhe me zėvendėsshefin e UNMIK-ut Stiven Shuk.
Kryesuesi i delegacionit, kongresisti David Dreier, nuk saktėsoi nėse Shtetet e Bashkuara e pranojnė pavarėsinė e Kosovės, por ai theksoi se populli i Kosovės e meriton njė zgjidhje tė suksesshme pėr statusin.
“Ne do ta mbėshtesim njė zgjidhje pėr popullin e Kosovės dhe duam tė shohim njė zgjidhje tė suksesshme pėr popullin e Kosovės, sepse ai e ka merituar kėtė. Qytetarėt e Kosovės kanė vuajtur dhe kanė duruar pėr shumė vjet”, ka thėnė kongresisti Dreier.
Ndėrkaq, kongresisti David Price theksoi nevojėn qė zgjidhja pėr Kosovėn tė arrihet menjėherė nė fillim tė vitit tė ardhshėm.
“Ne e dimė qė ky ka qenė njė proces i gjatė, i cili ka kėrkuar durimin e shumė njerėzve. Por, besojmė qė zgjidhja ėshtė nė rrugė e sipėr dhe shpresojmė qė kjo do tė arrihet menjėherė nė fillim tė vitit tė ardhshėm. Deri atėherė shpresojmė se do tė mungojė dhuna dhe provokimet ekstremiste. Sytė tanė janė tė drejtuar kah zgjidhja e suksesshme e kėtij procesi”, ka theksuar Price.

Delegacioni i kongresistėve amerikanė u takua sot me zėvendėsshefin e UNMIK-ut Stiven Shuk dhe me kryeministrin Agim Ēeku. Ky delegacion vizitoi edhe trupat amerikane tė KFOR-it nė kampin Bonstill, me rastin e Ditės sė Falėnderimeve, festė kjo tradicionale amerikane, e cila festohet ēdo 23 nėntor nė Shtetet e Bashkuara dhe kudo qė jetojnė dhe veprojnė shtetas amerikanė.

Qeveria kundėrshton pėrfshirjen e demarkacionit tė kufirit me Maqedoninė nė pakon e Ahtisarit UNMIK-ut dhe Qeveria e Maqedonisė janė pajtuar sot qė ēėshtja e demarkacionit tė kufirit me Maqedoninė tė pėrfshihet nė pakon e Ahtisarit e pastaj edhe nė rezolutėn pėr statusin e Kosovės qė pritet tė miratohet nga Kėshilli i Sigurimit nė fillim tė vitit 2007. Ky qėndrim u bė i ditur pas takimit tė zėvendės shefit tė UNMIK-ut, Stiven Shuk me ministrin e Jashtėm maqedonas Antonio Milloshovski. Por kryeministri Agim Ēeku ėshtė shprehur kundėr njė zgjidhje tė tillė. “Ēėshtja e demarkacionit tė kufirit me Maqedoninė nuk ėshtė diskutuar me Ahtisarin dhe ne shpresojmė se kjo ēėshtje nuk do tė pėrfshihet nė pakon e tij”, tha Ēeku pas takimit mė me shefin e diplomacisė maqedone. Sidoqoftė tė gjithė janė pajtuar se ēdo shtyrje tjetėr e vendimit pėr statusin nuk do tė ishte e dobishme pėr tėrė rajonin.
LAJMET
E enjte 23 nėntor 2006
Milososki kėrkon qė kontesti kufitar tė pėrfshihet nė pakon e statusit tė Kosovės
Schook miraton nė heshtje, kurse Ēeku kundėrshton propozimin maqedonas
Surroi u kėrkon udhėheqėsve tė Luginės... qėndrim unik karshi zgjedhjeve nė Serbi
Milososki thotė se Maqedonia nuk i trembet "rrethimit" nga shqiptarėt
Thaēi e Surroi thonė se nuk ka mė negociata sepse tash ėshtė koha e vendimit pėr statusin
KEK-u ndien keqardhje, por nuk ndihen fajtor pėr rastin tragjik tė vdekjes sė fėmijės nė QKUK
Policia njofton deputetin Lulzim Zeneli se ėshtė tėrhequr akuza ndaj tij
Sejdiu tha nė Bruksel se Kosova duhet tė njihet si shtet me tėrė territorin e saj


...pak mė hapur:

Sejdiu thotė nė Bruksel se pavarėsia ėshtė “alfa dhe omega” e kosovarėve
23.11.2006 - Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, gjatė njė fjalimi qė mbajti tė enjten nė Senatin e Belgjikės nė Bruksel, deklaroi se pavarėsia e Kosovės ėshtė “alfa dhe omega” e kosovarėve.

Kongresisti Dreier: Tė pėrqendrohemi nė zgjidhjen e suksesshme tė statusit Njė delegacion i kongresistėve amerikanė thanė tė enjten pas takimit me zėvendės shefin e UNMIK-ut Stiven Shuk, se pėr Kosovėn duhet tė ketė njė zgjidhje tė suksesshme tė statusit ashtu siē e meriton populli i saj.

Schook “miraton” e Ēeku kundėrshton demarkacionin brenda pakos sė statusit Ministri i Jashtėm i Maqedonisė, Antonio Milososki, gjeti tė enjten nė Prishtinė mbėshtetjen e zėvendėsshefit tė UNMIK-ut, Steven Schook, pėr propozimin qė ēėshtja e demarkacionit tė kufirit ndėrmjet Kosovės dhe Maqedonisė tė pėrfshihet brenda pakos sė statusit, por hasi nė kundėrshtim tė prerė tė kryeministrit kosovar, Agim Ēeku.

Shuk-Milloshoski:Ēėshtja e demarkacionit tė futet nė pakon e Ahtisarit Qeveria e Maqedonisė dhe UNMIK-u janė pajtuar qė ēėshtja e demarkacionit tė kufirit Kosovė-Maqedoni tė futet nė pakon e Ahtisarit. Shefi i diplomacisė sė Maqedonisė Antonio Milloshoski pas takimit tė enjten me zėvendėsshefin e UNMIK-ut Stiven Shuk, ka thėnė se kjo ēėshtje duhet tė trajtohet nė aspektin teknik dhe tė njė rezolute tė KS tė KB-ve qė do tė dalė pėr Kosovėn.

Ēeku kundėr propozimit qė demarkacioni tė pėrfshihet nė dokumentin e Ahtisarit Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku tė enjten kundėrshtoi qė ēėshtja e demarkacionit tė kufirit kosovaro-maqedonas tė pėrfshihet nė pakon e statusit tė kryenegociatorit Marti Ahtsari. Ai tha se Kosova do tė njihet si shtet i pavarur brenda kufijve administrativ qė ka.

Milososki: Maqedonia nuk i frikėsohet pavarėsimit tė Kosovės Ėshtė koha e fundit kur duhet tė zgjidhet statusi i Kosovės, sepse shtyrja e mėtutjeshme nuk krijon gjendje mė tė mirė dhe mė stabile nė rajon, tha shefi i diplomacisė maqedonase, Antonio Milososki, duke konfirmuar qėndrimin se pėr Maqedoninė, do tė jetė i pranueshėm propozimi i Martti Ahtisaari-t, i cili kalon pėrmes Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė.

Kemi hyrė nė njė rrugė me rreziqe tė mėdha Ish-kryeministri i Kosovės, Bajram Kosumi, tha nė njė intervistė pėr Kosovapress se vendimi pėr shtyrjen e statusit dėmton thelbėsisht dhe ndikon negativisht pėr procesin, por edhe jep mundėsi qė nė tė ardhmen tė sjellė rreziqe tė mėdha. Sipas tij, delegacioni i Kosovės ka bėrė gabime shumė tė mėdha, sidomos nė ēėshtjen e decentralizimit, duke pranuar qė tė krijohen komuna tė reja mbi kriterin etnik. Ai vlerėson se Prishtina dhe Beogradi, por edhe Marti Ahtisari, me krijimin e komunave me kriter etnik, janė afruar me qėndrimet e Millosheviqit, i cili ka bėrė luftėra tė shumta pėr tė vėnė kufij nė bazė tė vijave etnike.

Surroi: Kosova e pavarur do tė marrė obligime pėr shqiptarėt e Luginės Kryetar i Partisė Reformiste ORA dhe anėtar i Ekipit tė Unitetit, Veton Surroi, tha se Kosova e pavarur duhet t’i marrė obligimet e veta karshi shqiptarėve nė luginėn e Preshevės.

Vdiq doajeni i gazetarisė kosovare Maksut Shehu Pas njė sėmundjeje tė shkurtėr, tė enjten nė Prishtinė, nė moshėn 76 vjeēare, vdiq njėri prej doajenėve tė gazetarisė kosovare, Maksut Shehu.

Qershori 2007 afati i fundit pėr zbulimin e personave tė pagjetur Rreth 50 pėr qind e personave tė zhdukur gjatė luftės, deri mė tash janė zbuluar

Dita e Flamurit kremtohet me programe tė ndryshme artistike
22.11.2006 - Dita e Flamurit kombėtar shqiptar, 28 nėntori, do tė festohet nė kryeqytet me organizime tė ndryshme artistike, qė do tė mbahen nė Sallėn e Kuqe tė Pallatit tė Rinisė.

Diaspora ndihmon studentėt shqiptarė - Duke vazhduar traditėn dymbėdhjetėvjeēare, edhe kėtė vit akademik, Fondi Humanitar “Malėsia” me seli nė Nju Jork, do tė ndajė bursa, ku pėrparėsi do tė kenė studentėt nga Malėsia, por edhe ata tė trevave tjera shqiptare nė Mal tė Zi.

...hapur:

Deputetėt evropianė thanė se Kosova po ecė drejt pavarėsisė Deputetėt e Parlamentit Evropianė u kanė sugjeruar dje kolegėve tė tyre tė Kuvendit tė Serbisė qė ta kuptojnė realitetin nė rastin e Kosovės. Kosova ka qenė tema e vetme rreth sė cilės nuk kanė gjetur as minimumin e pajtimit deputetėt nga Serbia dhe ata tė Parlamentit Evropianė. Shumė deputetė tė PE-sė, gjatė debatit thanė se ndihen tė tmerruar pėr gjuhėn qė kanė dėgjuar nga disa kolegė tė tyre serbė pėr Kosovėn. "E gjithė Evropa po e kupton se Kosova po bėhet e pavarur, vetėm ju serbėt dhe Serbia bėheni kinse nuk po e kuptoni kėtė. Ne duhet tė mirremi me serbėt e Kosovės, sepse Serbia qė moti e ka humbur Kosovėn", tha deputeti nga Sllovenia Jerko Kacin. Ndėrkaq, ministri i Jashtėm i Serbisė Vuk Drashkoviē, duke folur para deputetėve evropianė, tha se nė Serbi qė tani ka kėrkesa nga disa qarqe, qė nė rast tė pavarėsisė sė Kosovės, me tė gjitha shtetet tė cilat do ta njihnin atė pavarėsi, Beogradi tė shkėput marrėdhėniet diplomatike. Ai mė tej shtoi se nuk beson qė "Kėshilli i Sigurimit do tė lejonte pavarėsimin e Kosovės".

Petrich: Serbia tė pėrballet me realitetin Ish-i dėrguari i BE-sė pėr Kosovėn, ambasadori Volfgang Petrich, i tha BBC-sė se vendimi pėr statusin e Kosovės ėshtė marrė kohė mė parė, por finalizimi i tij do tė bėhet brenda pak javėsh. Zoti Petrich, ambasador austriak nė Kombet e Bashkuara nė Gjenevė, tha se pėr Beogradin zgjidhja do tė jetė e vėshtirė, mirėpo, thotė ai, "Serbia duhet t'i kthehet realitetit".Ambasadori Petrich ka qenė pėrfaqėsues i BE-sė nė Kosovė nė vitin 1998 dhe ka pėrcjellė me vėmendje tė gjitha zhvillimet e mėvonshme.

Populli i Kosovės meriton zgjidhje tė suksesshme, thonė anėtarėt e delegacionit tė Kongresit Amerikan Populli i Kosovės ka vuajtur dhe ka duruar shumė gjatė, prandaj ai meriton njė zgjidhje tė suksesshme. Kėshtu thanė sot nė Prishtinė anėtarė tė njė delegacioni tė Kongresit amerikan, tė cilėt pėrcollėn mbėshtetjen e qeverisė amerikane pėr Kosovėn dhe pėr proceset qė po i kalon ajo. Delegacioni 13 anėtarėsh i Kongresit amerikan u takua sot me kryeministrin Agim Ēeku dhe me zėvendėsshefin e UNMIK-ut Stiven Shuk.
Kryesuesi i delegacionit, kongresisti David Dreier, nuk saktėsoi nėse Shtetet e Bashkuara e pranojnė pavarėsinė e Kosovės, por ai theksoi se populli i Kosovės e meriton njė zgjidhje tė suksesshme pėr statusin.
“Ne do ta mbėshtesim njė zgjidhje pėr popullin e Kosovės dhe duam tė shohim njė zgjidhje tė suksesshme pėr popullin e Kosovės, sepse ai e ka merituar kėtė. Qytetarėt e Kosovės kanė vuajtur dhe kanė duruar pėr shumė vjet”, ka thėnė kongresisti Dreier.
Ndėrkaq, kongresisti David Price theksoi nevojėn qė zgjidhja pėr Kosovėn tė arrihet menjėherė nė fillim tė vitit tė ardhshėm.
“Ne e dimė qė ky ka qenė njė proces i gjatė, i cili ka kėrkuar durimin e shumė njerėzve. Por, besojmė qė zgjidhja ėshtė nė rrugė e sipėr dhe shpresojmė qė kjo do tė arrihet menjėherė nė fillim tė vitit tė ardhshėm. Deri atėherė shpresojmė se do tė mungojė dhuna dhe provokimet ekstremiste. Sytė tanė janė tė drejtuar kah zgjidhja e suksesshme e kėtij procesi”, ka theksuar Price.
Delegacioni i kongresistėve amerikanė u takua sot me zėvendėsshefin e UNMIK-ut Stiven Shuk dhe me kryeministrin Agim Ēeku. Ky delegacion vizitoi edhe trupat amerikane tė KFOR-it nė kampin Bonstill, me rastin e Ditės sė Falėnderimeve, festė kjo tradicionale amerikane, e cila festohet ēdo 23 nėntor nė Shtetet e Bashkuara dhe kudo qė jetojnė dhe veprojnė shtetas amerikanė.

Qeveria kundėrshton pėrfshirjen e demarkacionit tė kufirit me Maqedoninė nė pakon e Ahtisarit UNMIK-u dhe Qeveria e Maqedonisė janė pajtuar sot qė ēėshtja e demarkacionit tė kufirit me Maqedoninė tė pėrfshihet nė pakon e Ahtisarit e pastaj edhe nė rezolutėn pėr statusin e Kosovės qė pritet tė miratohet nga Kėshilli i Sigurimit nė fillim tė vitit 2007. Ky qėndrim u bė i ditur pas takimit tė zėvendės shefit tė UNMIK-ut, Stiven Shuk me ministrin e Jashtėm maqedonas Antonio Milloshovski. Por kryeministri Agim Ēeku ėshtė shprehur kundėr njė zgjidhje tė tillė. “Ēėshtja e demarkacionit tė kufirit me Maqedoninė nuk ėshtė diskutuar me Ahtisarin dhe ne shpresojmė se kjo ēėshtje nuk do tė pėrfshihet nė pakon e tij”, tha Ēeku pas takimit mė me shefin e diplomacisė maqedone. Sidoqoftė tė gjithė janė pajtuar se ēdo shtyrje tjetėr e vendimit pėr statusin nuk do tė ishte e dobishme pėr tėrė rajonin.

Kryeparlamentari Berisha priti shefin e ri tė Zyrės Sllovene Nė kuadėr takime njohėse me udhėheqėsit e institucioneve tė Kosovės, sot ishte pėr vizitė nė Kuvendin e Kosovės shefi i ri i Zyrės Sllovene nė Prishtinė, Vojko Volk, tė cilin e ka pritur kryetari i Kuvendit , Kolė Berisha. Duke i dėshiruar diplomatit slloven mirėseardhje dhe sukses nė misionin e tij nė Kosovė, Berisha ėshtė shprehur i bindur se do tė vazhdojė tė thellohet bashkėpunimi ndėrmjet Kosovės dhe Sllovenisė, kurse zyra Sllovene nė Prishtinė do tė ketė rol tė rėndėsishėm nė pėrvijimin e kėtij bashkėpunimi. Kryeparlamentrari Berisha e ka falėnderuar pėr gjithė ē’ka bėrė Sllovenia pėr Kosovėn dhe popullin e saj, sidomos ka lavdėruar paraqitjen e djeshme nė Bruksel tė europarlamentarit slloven, Jellko Kacin.Me kėtė rast, Berisha ka prezantuar njė pasqyrė tė punėve dhe tė aktiviteteve tė Kuvendit tė Kosovės, ligjet e miratuara, sidomos ato tė kėrkuara nga Grupi i Kontaktit, ndėrkaq ka folur edhe pėr prioritetet e Kuvendit deri nė fund tė kėsaj legjislature, pėrfaqėsimin e minoriteteve e tė tjera.Shefi i ri i Zyrės Sllovene nė Prishtinė, Vojko Volk, duke paraqitur qėndrimin zyrtar tė Sllovenisė pėr Kosovėn, ka theksuar se statusi duhet tė zgjidhet sa mė parė tė jetė e mundshme, tė mos jetė i paqartė dhe tė jetė sa mė shumė nė harmoni me vullnetin e shumicės sė qytetarėve tė Kosovės. Ndėrkaq, sa i pėrket pranisė sė bashkėsisė ndėrkombėtare nė Kosovėn e passtatusit, Volk ka theksuar se ajo duhet tė jetė sa mė pak e dukshme.Diplomati slloven ka pohuar se vendi i tij ėshtė i interesuar tė bashkėpunojė me Kosovėn, sidomos nė planin ekonomik, ndėrkaq ka premtuar edhe projekte pėr modernizimin e administratės publike nė Kosovė.

Thaēi paraqet pikėpamje optimiste pėr procesin kosovar Lideri i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, deklaroi se procesi pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės ėshtė vullnet i popullit dhe jo i ndonjė lideri apo grupi partiak. Kėto komente Thaēi i bėri gjatė njė debati me studentė nė Fakultetin juridik, me ē' rast ai theksoi se vendimi pėr Kosovėn e pavarur do tė jetė njė vendim global i politikės botėrore. Procesi negociator, reformimi i pushtetit lokal, integrimi i minoriteteve nė jetėn shoqėrore dhe ēėshtje tė tjera tė rėndėsishme qė lidhen ngushtė me procesin e statusit tė Kosovės , ishin disa nga ēėshtjet tė cilat i trajtoi kryetari i PDK-sė Hashim Thaēi gjatė njė debati tė sotėm me studentėt e Fakultetit Juridik. Ai tha se procesi rreth kėtyre ēėshtjeve ėshtė pėrmbyllur dhe tani priten rekomandimet e kryenegociatorit Marti Ahtisari tė cilat nuk do tė negociohen mė.”Kėto rekomandime do tė konsultohen nė Prishtinė dhe nė shtete botėrore, nuk do tė negociohen dhe menjėherė pas kėsaj do te kemi rezolutėn e KS dhe shumė shpejtė Kuvendi i Kosovės do tė nxjerrė vendimin e duhur, qė ėshtė nė pėrputhje me sakrificat e qytetarėve tė Kosovės, me vullnetin e qytetarėve tė Kosovės dhe me orientim perėndimor, pėr Kosovėn shtet i pavarur e sovran me njohje ndėrkombėtare”, tha Thaēi.
Ndėr pyetjet qė bėn studentėt ishte edhe shtyrja e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės, qė nė njė farė forme ėshtė kushtėzuar me zgjedhjet nė Serbi. Kreu i PDK-sė, Thaēi vlerėsoi se zgjedhjet nė Serbi nuk mund ta dėmtojnė nė substancė statusin e Kosovės. Sipas tij, Kosova ka fuqi politike pėr tejkalimin edhe tė kėsaj situate. “Zgjedhjet nė Serbi vetėm mund ta kenė komplikuar afatin kohor por nuk do tė mund ta dėmtojnė nė substancė statusin politik tė Kosovės dhe tė jeni tė sigurt, po ritheksoj se aftėsia, menēuria dhe fuqia e Kosovės ėshtė shumė mė e lartė se sa aftėsia e Beogradit pėr tė komplikuar procesin” tha ai. Thaēi theksoi se vendimi pėr Kosovėn do tė shqyrtohet dhe do tė analizohet mirė brenda Grupit tė Kontaktit dhe shfaqi besimin se Kosova ka mbėshtetjen e plotė tė Uashingtonit dhe Brukselit zyrtar.
”Po ndodh mrekullia e unifikimit dhe zyrtarizmit tė kėtij vendimi prej tė gjitha vendeve tė BE-sė, dhe tė jeni tė sigurt se shumė shpejtė do tė ndodhė edhe unifikimi i qėndrimit Uashington- Bruksel- Rusi” tha ai.
Lideri i PDK-sė, Hashim Thaēi tha se objektiv kryesor i tij ėshtė bėrja e shtetit tė Kosovės dhe jo ardhja nė pushtet me ēdo kusht. Ai u angazhua pėr njė qetėsi tė pėrgjithshme nė Kosovė, me qėllim tė finalizimit me sukses tė procesit tė statusit pėrfundimtar tė Kosovės.

Kosovės ende i duhet konsensusi, thotė Surroi nė debatin e tij me studentė “Nė tranzicionin e bėrjes sė shtetit, Kosova duhet tė ketė konsensus. Sfidat janė shumė tė mėdha, andaj nė tejkalimin e tyre duhet punuar shumė gjatė kėsaj faze”, tha lideri i Partisė Reformiste ORA, duke folur pėr zhvillimet e tanishme politike nė Kosovė, nė njė Tribunė tė hapur tė organizuar nga Asociacioni i Studentėve tė Shkencave Politike. Studentėt nė kėtė debat bėnė pyetje rreth rrjedhės sė procesit tė bisedimeve dhe pėr qėndrimet e palės kosovare nė kėtė proces negociator. Procesi negociator nuk ishte i lehtė, por mund tė thuhet se delegacionin e Kosovės, gjatė tėrė kohės e ka pėrshkuar uniteti nė qėllimet e statusit, vlerėsoi lideri i partisė ORA, Veton Surroi, i cili tha se, nė muajt qė vijnė, procesi negociatorė ėshtė duke arritur njė fund natyral.”Ne kemi bėrė 8 muaj negociata me zotin Ahtisari, ekipin e tij, kemi dėrguar delegacione dhe ajo qė ėshtė e mira dhe si njė fitore historike, ėshtė qė ka ekzistuar nja unitet nė ato delegacione nė qėndrimet e paraqitura nga kosovarėt, sepse nė ēdo delegacion shqiptarė ka pasur edhe pėrfaqėsues tė komuniteteve qė kanė mbrojtur njė interes tė pėrbashkėt rreth Kosovės”, tha ai. Procesi i negociatave merr fund me momentin e dorėzimit tė pakos sė Ahtisarit, Prishtinės dhe Beogradit, e kjo do tė ndodhė gjatė dy maujve tė ardhshėm, tha Surroi. Ndėrsa, si grup i unitetit dy janė qėndrimet tona tė cilat do t’i pėrfaqėsojmė pas marrjes sė pakos, tha ai.”Dy janė qėndrimet tona si grup i unitet tė cilat do t’i pėrfaqėsojmė pas marrjes sė pakos e ajo ėshtė se do ta trajtojmė procesin negociator tė pėrfunduar dhe nuk do tė pranohet njė proces tjetėr negociator” tha ai. Me kėtė akt, Kosova ka pėrfunduar negociatat dhe tani pason koha vendimeve dhe pėrgatitjeve pėr arritjen e objektivave pėr statusin e pavarur tė Kosovės si shtet sovran, tha Surroi i cili ceku se grupi negociator nuk do tė pranojė tė hapet ndonjė proces tjetėr negociator nga bashkėsia ndėrkombėtare, qoftė nėn presionin e Sėrbisė , qoftė nėn presionin e bashkėsisė ndėrkombėtare, ndėrsa po ashtu do tė kėrkohet edhe qė tė afatizohet marrja e vendimit. Ndėrsa, duke folur pėr zhvillimet e tanishme rreth statusit , Surroi, shpreson se Kėshilli I Sigurimit do tė merr njė vendim nė mars tė vitit tė ardhshėm. “Ashtu siē qėndron gjendja sot, ky proces nė KS, i cili do tė fillojė nė shkurt dhe do tė pėrfundojė shpresojmė nė mars do tė jetė shumė i vėshtirė, njė rezolutė eksplicite mund tė kalojė nėpėr veton Ruse, dhe prandaj ėshtė obligim i shteteve tė Grupit tė Kontaktit dhe i shteteve tė KS qė tė gjejnė gjuhė pėrkatėse qė do tė demonstrojė se ēfarė duhet tė jetė statusi i Kosovės” tha Surroi. Pėr tė arritur objektivin tonė, Grupi i Kontaktit duhet tė ketė konsensusin pėr kėtė ēėshtje , tha Surroi.”Edhe po tė ketė njė rezolutė eksplicite tė Kombeve tė Bashkuara ku ceket ēėshtja e pavarėsisė, edhe po mos tė mbėrrihet kjo marrėveshje, Kosova duhet tė kėrkojė njohjen e shteteve veē e veē dh kjo ėshtė njė e drejtė qė e kanė shtetet si subjekte sovrane”, tha Surroi. Nė muajt e ardhshėm nuk mjafton vetėm trokitja nė dyert e botės por nevojitet njė konsensus i ri brenda shoqėrisė dhe grupit tė unitetit, i cili do tė pėrcaktojė me urgjencė tė gjitha kėrkesat e domosdoshme pėr tė arritur suksesin e statusit nė KS, nė mėnyrė qė Kosova tė funksionojė si shtet me tė gjitha atributet qė nga dita e parė e vendimit tė KS. Nė kėtė debat studentėt bėnė pyetje rreth decentralizimit, eksterritorialitetit dhe ēėshtjes sė Mitrovicės sė ndarė.

Lugina e Preshevės shqyrton pjesėmarrjen nė zgjedhje tė 21 janarit Nė organizim tė shefit tė misionit tė OSBE-s pėr Luginė tė Preshevės Martin Bruks mbrėmė nė Bujanoc ėshtė mbajtur njė takim i pėrbashkėt i tė gjitha subjekteve politike shqiptare qė veprojnė nė Luginė tė Preshevės ,ku temė boshte ishte shqyrtimi i mundėsisė dhe marrja e vendimit pėr pjesėmarrje tė shqiptarėve nė zgjedhjet parlamentare tė Serbisė tė organizuara pėr 21 janar tė vitit. Nė kėtė takim, sipas liderėve politikė nuk ėshtė marrė vendim i prerė tė dilet apo jo nė kėto zgjedhje si dhe ėshtė shqyrtuar pozita e shqiptarėve nė kėtė rajon. Sipas tyre ėshtė konstatuar se, nėse shqiptarėt dalin nė zgjedhje do tė kenė mundėsinė e fitimit tė dy deputetėve shqiptarė nga Lugina e Preshevės, meqė pėr njė deputet republikan janė tė nevojshme mbi 12 vota qė shqiptarėt e tri komunave do tė mund ti tubojnė dhe nė kėtė mėnyrė edhe nė parlamentin serb ti mbrojnė interesat e tyre. Sido qė tė jetė,vendimi definitiv do tė merret nė fund tė kėsaj jave,pasi qė ēdo parti do tė deklarohet pėr ose kundėr pjesėmarrjes nė zgjedhje.

PS: Zgjedhjet pas statusit tė Kosovės Partia Socialiste e opozitės nė Shqipėri kėrkon shtyrjen e zgjedhjeve vendore derisa tė zgjidhjet ēėshtja e statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Propozimi ėshtė bėrė nga sekretari i pėrgjithshėm i PS-sė, Pandeli Majko. "Kujtoj se Kosova ka shtyrė zgjedhjet lokale qė do tė zhvilloheshin atje dhe mendoj se e njėjta gjė duhet tė bėhet edhe nė Shqipėri," tha zoti Majko. "Nuk arrij ta imagjinoj qė diskutimi apo vendimmarrja pėr statusin e Kosovės ta gjejė Shqipėrinė nė njė situatė tė koklavitur politike, pa njė reformė zgjedhore, me zgjedhje qė nė fillimet e veta tė diskutuara," tha udhėheqėsi i lartė i opozitės. Sipas zotit Majko, mosarritja e njė komproimsi pėr procesin e zgjedhjeve do tė krijojė njė shqetėsim nė vazhdim pėr skenėn politike shqiptare. Deklarata e tij u bė pasi presidenti Alfred Mosiu, tė cilit i duhet tė dekretojė datėn e zgjedhjeve, u shpreh se votimi mund tė zhvillohet javėn e tretė tė janarit.BBC

Holbruk: Perendimi do tė bėjė gabim nėse lė Bosnjėn para se Kosova tė bėhet e pavarur "Perendimi do tė bėjė gabim tė jashtėzakonshėm nėse e lė Bosnjėn para se Kosova tė bėhet e pavarur", ka thėnė ish diplomati amerikan Richard Holbrooke. Nė njė intervistė pėr gazetėn sarajevase 'Dnevni Avaz', Holbrooke ka vlerėsuar se "do tė ishte gabim shumė i madh ndrrimi i strukturave nė Bosnje, para se tė tejkalohet kjo periudhė, qė mund tė jetė shumė e vėshtirė pėr Kosovėn". Ai mė tej ka shtuar se "nuk ėshtė koha pėr askend qė tė luajė me strukturat ekzistuese". Holbrooke njėherėsh kėrkoi nga i dėrguari i lartė ndėrkombėtarė nė Bosnje, Kristian Shvarc Shilling, qė ta mbajė zyrėn e hapur derisa tė vendoset rreth pozicionit tė Kosovės.

Nė SHBA sot festohet Dita e Falenderimeve Sot nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės po festohet Dita e Falenderimeve, e quajtur si e vetmja festė krejtėsisht amerikane dhe pėr tė gjithė amerikanėt, pa dallim etnie, feje apo race. Ėshtė festa kur udhėtohet mė sė shumti nė Amerikė, sepse ėshtė edhe njė festė e bashkimit dhe takimit tė familjeve. Dhe para drekės apo darkės secili do tė thotė disa fjalė falėnderuese dhe lutje pėr vitin qė po mbyllet. Nė tryezė tė drekės apo darkės shtrohet gjeldeti ose bibani dhe me miliona shpendė tė tillė do tė therren pėr tė mbushur pjatat e drekės apo darkės me bollėk me ē’rast amerikanėt nė kėtė ditė hanė mė shumė se ēdo ditė tjetėr tė vitit. Njė prej gjithė kėtyre bibanėve do t’i shpėtojė therjes me urdhėr tė presidentit amerikan dhe ai do tė jetė i amnestuar pėr tė vazhduar jetėn diku nė ndonjė kopsht zoologjik, tani si bibani mė i famshėm gjatė vitit. Nė kėtė festė tradicionale amerikane e cila u shpall festė zyrtare nga presidenti Abraham Lincoln nė vitin 1863, dhjetėra mijėra organizata bamirės e fetare nė gjithė vendin japin ushqime falas pėr tė moshuarit, pėr tė pastrehėt dhe tė varfėrit. Dita e Falenderimeve e ka zanafillėn e saj qė nga koha e ardhjes sė evropianėve imigrantė nė Amerikė, pelegrinėve anglezė, nė vitin 1621, tė pėrndjekur pėr shkak tė bindjeve tė tyre fetare. Tė korrat qė mblodhėn nė vitin e parė si kolonistė, i festuan duke dhėnė falėnderime pėr bereqetin qė u mjaftonte ta kalojnė dimrin. Shqiptarėt, ose shqiptaro-amerikanėt sic e quajnė veten imigrantėt shqiptarė kėtu tė ardhur nga trojet e tyre nė Ballkan, e pėlqejnė pushimin dhe me vikendin e zgjatur nė kėtė festė, sepse njėkohėsisht do tė kremtojnė edhe festėn mė tė madhe shqiptare, 28 Nėntorin.

Ballkanoskopia-SHYRJA - RAST PĖR ZBULIMIN E TURPĖSISĖ

Shkruan Milazim KRASNIQI

Shtyrja e vendimit tė Marti Ahtisarit pėr qartėsimin e statusit tė ardhshėm tė Kosovės, ėshtė shndėrruar nė njė test tė fundit sqarues pėr Serbinė, pėr Kosovėn dhe pėr strategjinė e Perėndimit nė Ballkan. Shtyrja e vendimit nuk ėshtė bėrė pėr t’i realizuar kėto teste, por meqė ajo ėshtė bėrė, domosdoshmėrisht do tė duhet tė jipen pėrgjigje nė dilemat qė ajo i ka ngritur.

Nė tė vėrtetė, duket e pabesueshme qė strategėt e Grupit tė Kontaktit dhe tė OKB-sė tė mos e kenė ditur se Serbia nė momentin e fudnit, do tė shpall zgjedhjet e parakohshme parlamentare, pėr ta penguar definimin e statusit tė ardhshėm tė Kosovės para mbylljes kalendarike tė vitit 2006. Edhe mė e pakuptueshme ėshtė qė politikanėt shqiptarė tė Kosovės nuk e kanė llogaritur kėtė mundėsi, kur ajo ka qenė shumė e dukshme. Vetėm e dhėna qė Qeveria e Vojisllav Koshtunicės mbahej nė fuqi me votat e Partisė Socialiste tė Millosheviqit, do tė duhej t’ua bėnte tė qartė kėtė mundėsi.


Shikuar nga ky aspekt, shtyrja e imponuar nga zgjedhjet e parakohshme parlamentare nė Serbi, e ka dėmtuar kredibilitetin e komunitetit ndėrkombėtar, i cili pati shpallur kalendarin sipas tė cilit statusi i Kosovės do tė definohej deri nė fund tė vitit 2006.

Mė tė zėshmit nė afirmimin e kėtij kalendari kanė qenė diplomatėt amerikanė, qė nga ndihmėssekretari amerikan i shtetit, Nikolas Bėrnsi e deri te ndėrmjetėsi Frenk Vizner, sikundėr edhe diplomatėt britanikė, qė nga ministrja e jashtme Margaret Beket e deri te ministri i shtetit, Xhef Hun. Por, qėndrimi rigjid rus, sipas tė cilit nuk duhet tė vendoseshin afate tė prera kohore, nė kėtė rast duket sikur doli fitimtar.

Sidoqoftė, dėmtimin mė tė rėndė kjo shtyrje ia ka bėrė mandatit dhe autoritetit tė Marti Ahtisarit, ndaj tė cilit kjo duket edhe si njė hakmarrje tipike serbe. Mirėpo, pas hutimit tė parė, negociatori Marti Ahtisari dhe diplomacia amerikane, filluan ta merrnin veten. U bė e njohur se kjo shtyrje kjo do tė jetė shtyrja e fundit dhe se raporti i Ahtisarit do tė dorėzohet menjėherė pas zgjedhjeve serbe tė 21 janarit 2007. Mė e fundit qė u raportua nga zyra e Ahtisarit ėshtė se raporti do tė dorėzohet gjatė shkurtit 2007.

Kjo kjo shtyrje do t’i shėrbejė komunitetit ndėrkombėtar, i cili pas rrėzimit tė Millosheviqit ka qenė i hutuar nga “zhvillimet demokratike nė Serbi”, qė t’i shohė nė rėntgen mė realisht zhvillimet politike dhe ideologjike nė Serbi. Fushata elektorale, me temat qė do tė trajtohen dhe me mėnyrat qė do tė trajtohen, do tė tregojė se a kanė hyrė partitė serbe nė ndonjė proces tė transformimit demokratik tė ndryshėm nga trashėgimia e periudhės sė fashizmit millosheviqiano-sheshelian.

Ndėrsa, rezultati do tė tregojė se me kėnd do tė ketė punė bashkėsia ndėrkombėtare nė tė ardhmen edhe lidhur me Kosovėn.

Nėse fiton i ashtuquajturi “bllok demokratik”, dhe nė tė njėjtėn kohė refuzon pavarėsinė e Kosovės, si dhe bashkėpunimin me Tribunalin e Hagės, bashkėsia ndėrkombėtare do tė detyrohet tė pajtohet se Serbia ka mbetur “vrimė e zezė” nė rajon dhe ta trajtojė si tė tillė. Ndėrsa, nėse fiton “blloku patriotik”, i kryesuar nga radikalėt, bashkėsia ndėrkombėtare do ta kuptojė se fashizmin serb e ka legjitimuar vetė, kur ka lejuar mbajtjen e referendumit pėr Kushtetutėn e re tė Serbisė, ku partner me radikalėt e Sheshelit ishin demokratėt e Koshtunicės dhe ata tė Tadiqit.

Bile, pėr shkak tė atij legjitimimi, tash ėshtė shumė e mundshme qė tė ketė njė koalicion qeverisės ndėrmjet demokratėve tė Koshtunicės e radikalėve tė Sheshelit, bash pėr tė kėrcėnuar me luftė pėr Kosovėn. Nėse statusi i Kosovės nuk shpallet menjėherė pas zgjedhjeve tė 21 janarit 2007, po pritet edhe formimi i qeverisė sė re tė Serbisė, gati ėshtė e sigurtė qė ky koalicion do tė formohej ndėrmjet radikalėve dhe demokratėve tė Koshtunicės.

Prandaj, komuniteti ndėrkombėtar kėsaj here duhet ta mbajė premtimin e vet, nėse nuk dėshiron ta legjitimojė pėrfundimisht fashizmin serbomadh si partner tė vetin. Pra, shtyrja e statusit tė Kosovės ka krijuar edhe kėtė mundėsi tė ballafaqimit tė Bashkimit Europian dhe tė tėrė komunitetit ndėrkombėtar me realitetin brutal tė fashizmit serb, i cili ėshtė maskuar por nuk ka ndryshuar.

Shtyrja ka shėrbyer edhe pėr ta testuar, pėrmes kėtij provokimi, shoqėrinė shqiptare nė Kosovė. Nė rast s do tė kishte reagime emotive dhe trazira, armiqtė e pavarėsisė sė Kosovės do tė ‘argumentonin” se Kosova nuk ėshtė e pėrgatitur pėr pavarėsi.

Do tė mundoheshin ta ekspozonin si faktor jostabiliteti rajonal, sikundėr bėnė me sukses pas trazirave tė marsit tė vitit 2004. Por, tash pėr tash duket se Kosova e ka pėrballuar me sukses kėtė testim-provokim tė rėndė qė i ėshtė bėrė, duke e lidhur kalendarin e caktimit tė statusit tė saj me zgjedhjet parlamentare nė Serbi. Pas pėrballimit me gjakftohtėsi tė kėsaj shtyrjeje, mė nuk ka askush asnjė argument kundėr pavarėsisė sė Kosovės, nė funksion tė stabilitetit rajonal.

Nė fakt, kontributi i Kosovės pėr mbajtjen e zgjedhjeve nė Serbi nė atmosferė tė qetė dhe pa u dhėnė ndonjė kartė nė dorė forcave fashiste serbe, do tė duhej tė vlerėsohej edhe nga tė ashtuquajturat forca demokratike serbe. Logjikisht, nėse do tė kishte ndonjė eksces nė Kosovė ndaj komuniteti serb, forcat nacionalo-fashiste nė Serbi, do ta shfrytėzonin nė fushatėn e tyre, nė dėm tė ashtuquajturit “bllok demokratik”.

Sidoqoftė, shtyrja e definimit tė statusit tė Kosovės, i ka detyruar tė gjitha palėt, qė tė heqin maskat dhe tė nxjerrin tė gjitha letrat nė tavolinė. Prej kėsaj perspektive po shihet mė qartė se Grupi i Kontaktit ėshtė i ndarė, (Rusia nė njė anė ndėrsa anėtaret e tjera nė anėn tjetėr.)

Periudha e mbetur deri nė shkurt, do tė jetė nė dispozicion pėr sheshimin e divergjencave ose pėr theksimin e tyre. Nėse do tė mbahet edhe ndonjė “referendum pėr pavarėsi” nė Abhazi, pas atij nė Osetinė Jugore, do tė bėhet e qartė se Rusia e Putinit do tė ndjek njė kurs tė ri konfrontimi me Perėndimin.

Kjo periudhė shtyrjeje do tė zbulojė pėrfundimisht edhe orientimin e vėrtet tė Serbisė: a do tė lėvizė drejt Evropės, pa barrėn e Kosovės, ose me barrėn e saj do t’i rikthehet edhe mė fuqimisht tė kaluarės sė vet fashiste. Nga reagimet e para triumfaliste, lidhur me shtyrjen e raportit tė Ahtisarit, duket sheshit se do tė ndiqet rruga e fashizmit vulgar dhe vetėvrasės.

Ndėrsa, pėr shqiptarėt e Kosovės kjo do tė jetė periudhė e rėndė pritjeje, por edhe periudhė e shpresės se Serbia dhe aleatėt e saj, do tė gjenden aq keq tė zbuluar nga ideologjia nacionaliste dhe pansllaviste, sa qė as letra e gjithė tirazhit tė Kushtetutės sė re dhe tė zgjedhjeve tė reja, nuk do tė mund t’ua mbulojė turpėsinė.../nga: kosovapress/

...shkeputje nga faqet e gazetave...kėtė herė nga revista e pėrjavshme KLAN,shkoqisim thekse nga njė intervistė me historianin Paskal Milo:

Permendja e emrit te Enver Hoxhes ne pervjetorin e Konferences se Pezes nga ju, ngjalli shume debate. Disa opinioniste u shprehen se edhe sikur te flisnit ne rolin e historianit, kete s’kishit pse ta benit nga nje tribune politike. Nje pergjigje “finale” per gjithe kete ceshtje.

-Nuk kam ndonje nostalgji per Enver Hoxhen, sepse kam vuajtur nga regjimi i tij. Kam qene i persekutuar, i larguar nga Tirana dhe i perndjekur. Eshte per t’u habitur qe konceptin tim realist, shkencor dhe demokratik per interpretimin e historise dhe te figurave historike, disa njerez duan ta shfrytezojne per synime politike. Une nuk sakrifikoj as te verteten historike, as pasionin tim per historine, per t’u bere qejfin disa njerezve qe ende pas 16 vitesh, ne shpirt u lulezon urrejtja dhe hakmarrja. Per fat te keq, disave prej tyre u ka mbetur ora shume mbrapa dhe nuk e kuptojne qe mbi gjithcka eshte falja per te ndertuar dhe jo meria per te thelluar ate ndarje qe u krijua ne kohen e komunizmit. Nese do te shohim mbrapa me nje egersi te pazakonte, atehere do te vazhdojme te vuajme nga deficite kulturore dhe intelektuale. Enver Hoxha sikurse Ahmet Zogu, sikurse dhe shume figura te tjera te historise se Shqiperise nuk mund te shihen bardh e zi. Mund te cirresh sa te duash, por nuk mund te mohosh nje gje qe ka ndodhur. As ta shpikesh dhe as ta lesh menjane ate. Fakti qendron per jete e mot, interpretimi i faktit eshte ne doren e gjithsecilit. Ne deklaraten time nuk mora persiper te bej interpretimin e ngjarjes. Une thashe vetem faktin rreth asaj ngjarjeje. Kjo qe ndodhi me la shijen se ende pas 16 vjetesh, ne demokracine e brishte shqiptare ndihet nje fryme revanshizmi, qe e mban ose mund ta mbaje kete vend mbrapa. Ne qofte se ka patur fatkeqesi ky popull per 40 vjet, qe ne krye te tij ka qene nje diktator, tani nuk mund te kete diktatore ne konceptin stalinist apo nazist, por mund te kete diktatore qe pengojne lirine e fjales, te shprehjes, te mendimit. Thelbi i demokracise eshte liria. Qe nga momenti qe fillon nje kryqezate perkundrejt nje mendimi cilido qofte ai, nuk mund te kete demokraci te vertete. Kjo eshte ajo qe me shqeteson me shume nga ky debat shterpe dhe te panevojshem.

.../vizitorė tė nderuar...gjithė tė mirat ...nga: redaksia: ereniku.net.../
LAJMET shkurtimisht
E mėrkurė 22 nėntor 2006
Albin Kurti: Politikanėt kosovarė po e gėnjejnė popullin
Pėr shkak tė kolapsit energjetik opozita kėrkon dorėheqjen e ministrit Ēeku dhe menaxhmentit tė KEK-ut
PDK: Urgjentisht tė bėhet njė auditim nė KEK, pėr tė hetuar keqpėrdorimet dhe pėr tė zbardhur lidhjet familjare
UNMIK dorėzon pushtetin gjashtė muaj pas statusit, kurse KFOR dhe OSBE jo
Krahu i Salihajt kėrkon seancė pėr shqyrtimin e largimit tė shėrbyesve civil nė Ferizaj
Ekzekutivi miraton plan pėr marrjen e kompetencave pas statusit
Anketa: Liderė tė korrupsionit nė Kosovė janė qeveria, sektori i shėndetėsisė, KEK-u dhe PTK-ja
Nė 10 vjetorin e vdekjes, pėrkujtohet veprimtari Xhavit Ahmeti
Vendorė e ndėrkombėtarė pėr mbrojtjen e dėshmitarėve tė marsit 2004
Qeveria vendos nesėr a ėshtė ditė pune apo pushimi 28 nėntori
Koalicioni qeverisės thotė se s'ka arsye pėr qeverisje teknike nė Kosovė
...informacione pak mė hapur:

NATO do tė parandalojė ēdo akt dhune nė Kosovė, tha Bėrns "Trupat e NATO-s nė Kosovė do tė parandalojnė ēdo akt dhune apo demonstratė, derisa po i afrohemi zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar”, ka thėnė ndihmės Sekretari amerikan i Shtetit, Nikolas Bėrns, duke folur pėr NATO-n dhe misionet e saj nė botė, gjatė njė konference me gazetarė nė Departamentin e Shtetit. Lidhur me Kosovėn, ai i ka pėrmendur trazirat e marsit 2004, nė tė cilat, siē ka thėnė, NATO-ja nuk kishte reaguar shpejtė dhe me efikasitet. Sipas tij, marsi 2004 nė Kosovė ishte thirrje pėr zgjimin e NATO-s. “Pas kėtyre trazirave, kemi kėrkuar garanci se nuk do tė lejohet pėrsėritja e tyre, dhe tani kufizimet e vendosura nė forcėn e NATO-s janė evituar tėrėsisht”, ėshtė shprehur Bėrns.

Frenk Uisner deklarohet pėr njė zgjidhje tė pranueshme pėr shumicėn nė Kosovė “Zgjidhja pėr statusin e Kosovės duhet tė jetė e realizueshme, e drejtė pėr tė gjitha palėt dhe e pranueshme pėr shumicėn nė Kosovė", ka deklaruar i dėrguari amerikan pėr statusin Frank Uisner, duke saktėsuar se zgjidhja duhet tė mundėsojė qė "shumica dėrmuese e kosovarėve tė mund tė jetojnė me tė". Nė njė intervistė pėr gazetėn beogradase “Veēernje Novosti”, Uisner ka thėnė se ėshtė mė mirė tė pritet pėrfundimi i zgjedhjeve nė Serbi, e pastaj kryenegociatori Martti Ahtisaari ta paraqesė propozimin e tij pėr statusin e Kosovės. "Ahtisaari ėshtė i vendosur nė qėllimin e tij qė tė dalė me njė konkludim tė qartė, tė cilin do ta kuptojmė tė gjithė", ka thėnė Ėisner, duke paralajmėruar se Shtetet e Bashkuara do ta mbėshtesin Ahtisaarin dhe propozimet e tij, ashtu siē e kanė mbėshtetur gjatė tėrė procesit negociator. Uisner ka shprehur bindjen se pas zgjidhjes pėrfundimtare tė statusit, do vendosen "marrėdhėnie konstruktive ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė", si dhe do tė hiqen kufizimet nė raportet midis Serbisė dhe Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.

Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker udhėton nė Vjenė Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker udhėton pasdite nė Vjenė ku nesėr do tė takohet me shefen e diplomacisė austriake Ursula Plasnik si dhe me kryenegociatorin, Marti Ahtisari. Zhvillimet e fundit pėr statusin e Kosovės si dhe rrugėt pėr tė ecur pėrpara do tė jenė nė fokus tė kėtyre takimeve, tha zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Nirazh Sing.

"Vetėvendosja" organizon protesta pėr 28 Nėntor Udhėheqėsi i Lėvizjes Vetėvendosje, Albin Kurti, qeverisjen nė Kosovė e cilėsoi si njė ”sistem politik neokolonial i quajtur UNMIK, me disa kolaboracionist shqiptar, projekti politik i tė cilit ėshtė rezoluta 1244”. Nė konferencėn me gazetarė, Kurti tha se kjo qeverisje dhe kėto veprime tė politikanėve tanė nėnkuptojnė “institucionalizimin e pranisė serbe brenda vendit tonė dhe pamundėsinė e shkėputjes sė Kosovės nga Serbia”. Sipas tij, arsye e protestės e cila do tė mbahet me 28 nėntor nė Prishtinė, ėshtė sepse nė Kosovė po pamundėsohet e drejta pėr vetvendosje dhe pėrpjekja pėr ndėrtimin e njė vendi territorialisht unik dhe politikisht funksional.

Shqipėria dėrgon ushtarė edhe nė Liban Forcat e Armatosura Shqiptare do t’i bashkėngjiten trupave paqeruajtese ndėrkombėtare nė Liban nėn komandėn italiane, sapo tė pėrfundojnė tė gjitha marrėveshjet e duhura diplomatike, me Organizatėn e e Kombeve te Bashkuara. Kėtė e konfirmoi Ministri i Mbrojtjes sė Shqipėrisė Fatmir Mediu cili po qėndron pėr vizitė nė Romė.

Kryeziu i bindur nė fitoren e Fatmir Sejdiut, por nuk pėrjashton as vetveten si kandidat pėr kryetar tė LDK-sė Nėnkryetari i parė i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Eqrem Kryeziu, i ka dhėnė njė intervistė radios Blue Sky, me ē’rast ka folur pėr procesin zgjedhor nė Lidhjen Demokratike tė Kosovės. Njeriu i cili udhėheq LDK-nė, pas vdekjes sė ish-presidentit Rugova dhe i cili ka marrė vendimin pėr shkarkimin e ish-kryeparlamentarit Daci, thotė se vendimi pėr mbledhjen 100 nėnshkrimeve pėr t’u kandiduar pėr kryetar ėshtė demokratik. Ai hedh poshtė kritikat e krahut tė Dacit, se kjo ėshtė jodemokratike dhe joserioze. Kryeziu po ashtu ka folur edhe pėr kandidatėt aktual pėr postin e kryetarit duke u shprehur i bindur nė fitoren e Fatmir Sejdiut. Ne fund ai shprehet edhe pėr kandidaturėn e tij tė mundshme pėr kryetar tė LDK-sė.
LAJMET
E marte 21 nėntor 2006
Aeroplani i Moisiut ndėrron drejtim pas alarmit pėr bombė nė aeroport Presidenti shqiptar Alfred Moisiu, ka mbėrritur tė martėn pėr vizitė zyrtare nė Itali, por rruga e tij me aeroplan deri nė shtetin fqinj u rrezikua nga alarmi pėr bombė nė aeroportin ku planifikonte tė aterronte.

Ēeku nė Vatikan siguron mbėshtetje pėr Kosovėn Sekretari i Shtetit tė Vatikanit, Kardinali Tarcisio Bertone, i premtoi tė hėnėn kryeministrit tė Kosovės, Agim Ēeku, se Selia e Shenjtė do tė vazhdojė mbėshtetje pėr Kosovėn.

D’Alema: Integrimi i Ballkanit, mision i Italisė Shefi i diplomacisė sė Italisė Masimo D’Alema, i ka shprehur tė hėnėn kryeministrit tė Kosovės Agim Ēeku angazhimin e vendit tė tij pėr integrimin e vendeve tė Ballkanit nė Bashkimin Evropian.

Parlamenti shqiptar: Kosova tė jetė shtet i pavarur Deputetėt e Parlamentit tė Shqipėrisė kanė miratuan deklaratėn me tė cilėn bėjnė thirrje pėr zgjidhje mė tė shpejtė tė statusit tė ardhshėm tė Kosovės, i cili duhet tė pasqyron aspiratat dhe vullnetin e lirė tė qytetarėve tė Kosovės pėr njė shtet tė pavarur, demokratik dhe evropian.

Mjekėt thonė se greva nė QKUK ka pėrfunduar vetėm zyrtarisht Edhe pse greva nė Qendrėn Klinike Universitare tė Kosovės (QKUK), ėshtė ndėrprerė zyrtarisht, shumė punonjės nė kėtė institucion e ndiejnė veten si nė grevė, pasi sipas tyre, mungesa e kushteve tė punės dhe e barėrave nuk i lejon ata ta kryejnė punėn ashtu si duhet.

Edhe 2.9 mil.€ kėrkohen pėr meremetimin e 16 kishave Komisioni pėr Implementimin e Rindėrtimit (KIR) qė udhėhiqet nga Kėshilli i Evropės, ka kėrkuar edhe 2,9 milionė euro nga buxheti i Kosovės, pėr meremetimin edhe tė 16 objekteve fetare serbe, tė cilat janė dėmtuar gjatė trazirave tė marsit 2004.

Qeveria amerikane i dhuron TMK-sė pajisje deminimi Batalioni i deminimit i Trupave Mbrojtėse tė Kosovės (TMK), mori tė martėn pajisje pune, dhuratė nga qeveria e SHBA-ve, nė vlerė prej 180 mijė dollarė.

KFOS-i ndihmon reformimin e administratės publike Pėr tė ndihmuar kompletimin e Strategjisė rreth reformės sė administratės publike, Fondacioni Kosovar pėr Shoqėri tė Hapur (KFOS), i ka dhuruar tė martėn Ministrisė sė Shėrbimeve Publike (MSHP) njė ndihmė prej 50 mijė eurosh.

Ngritet pllaka pėrkujtimore pėr 4.000 tė vrarė nė Tabje tė Pejės Njė pllakė pėrkujtimore pėr 4.000 shqiptarėt tė vrarė dhe masakruar nga regjimi komunist nė vitet 1944-45, ėshtė ngritur pllaka pėrkujtimore.

Pezullohet ndėrtimi i shkollės shkaku i mungesės sė parave Pėr shkak tė vonesės sė ndarjes e fondit shtesė prej 150 mijė eurosh, janė pezulluar punimet pėr ndėrtimin e Shkollės fillore “Martin Camaj”, nė Gurrakoc tė Istogut.

Kuvendi i LDK-sė mė 9 dhjetor, edhe Fatmir Sejdiu duhet tė mbledhė 100 nėnshkrime Kryesia e Lidhjes Demokratike te Kosovės tė hėnėn ka vendosur qė Kuvendi i pėrgjithshėm i LDK-sė tė mbahet mė 9 dhjetor, ndėrsa ka anuluar Kuvendin zgjedhor tė Degės sė LDK-sė nė Zvicėr. Kryesia nuk ka vendosur nėse kuvendi zgjedhor i Pejės ėshtė legjitim ose jo.

...informacione tė hapura:

Nė Prishtinė mirėpritet deklarata e Kuvendit tė Shqipėrisė pėr Kosovėn shtet tė pavarur dhe demokratik
Prishtinė, 21 nėntor 2006 - Nė Prishtinė mirėpritet deklarata e Kuvendit tė Shqipėrisė pėr Kosovėn shtet tė pavarur dhe demokratik, e cila u miratua mbrėmė nė Tiranė. Alush Gashi, shef i Grupit Parlamentar tė LDK-sė dhe sekretar per marrėdhėnie me jashtė tė LDK sė, tha se LDK dhe Grupi i saj Parlamentar mirėpresin deklaratėn e parlamentit tė Shqipėrisė pėr Kosovėn shtet tė pavarur dhe demokratik. Gashi edhe njėherė rikonfirmoi pėrcaktimin e qartė tė LDK sė pėr bashkėpunim konstruktiv nė tė mirė tė paqes dhe stabilitetit si parakusht pėr prosperitet tė pėrgjithshėm. Po ashtu edhe lideri i partisė Ora Veton Surroi mirėpriti deklaratėn e parlamentit shqiptar pėr Kosovėn shtet tė pavarur dhe sovran. "Kjo deklaratė ėshtė inkurajuese, sepse reflekton gjendjen momentale tė Shqipėrisė. Ajo merr njė rol parėsor nė procesin diplomatik, dhe kėtė e kemi vlerėsuar qė tė gjithė", tha Surroi.

Rezolutė pėr Kosovėn nė parlamentin shqiptar Nė Shqipėri parlamenti miratoi njė deklaratė mbi zhvillimet e fundit qė lidhen me ēėshtjen e statusit tė Kosovės. Deklarata i pėrmbahet qėndrimit tė njohur tė Shqipėrisė pėr njė shtet tė pavarur, demokratik dhe europian tė Kosovės nė pėrputhje me aspiratat dhe vullnetin e lirė tė qytetarėve tė saj. Parlamenti shqiptar rikonfirmon bindjen se zgjidhja e shpejtė e statusit final dhe respektimi i kritereve tė mosndarjes dhe mosndryshimit tė kufijve do tė ndikonte pozitivisht nė zgjidhjen e qėndrueshme e afatgjatė nė Kosovė dhe sigurinė e stabilitetin nė rajon. Nė deklaratė vlerėsohen gjithashtu partitė politike, institucionet dhe opinioni publik nė Kosovė pėr atė qė cilėsohet si njė qėndrim i urtė dhe sjellje demokratike. Parlamenti shqiptar ka pėrshėndetur qėndrimin dhe angazhimin e komunitetit ndėrkombėtar dhe deklaratat e grupit tė Kontaktit se referendumi kushtetutes dhe zgjedhjet nė Serbi dhe statusi i Kosovės janė cėshtje tė pavarura nga njėra tjetra. /VOA /

Moisiu: Pėrjashtohet ēdo zgjidhje ushtarake pėr Kosovėn Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu ka deklaruar se pėrjashtohet ēdo zgjidhje ushtarake pėr Kosovėn, pavarėsisht se nė Kushtetutėn e re tė Serbisė, ajo trajtohet si pjesė pėrbėrėse e Serbisė. Kėto komente Moisiu i ka bėrė nė intervistėn pėr tė pėrditshmen polake, "Zheēpospolitika". Ai mė tej ėshtė shprehur se as qė diskutohet pėr bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė, por "qėllim kryesor i Shqipėrisė dhe Kosovės ėshtė integrimi nė Bashkimin Evropian".

Ēeku merr mbėshtetje italiane pėr pavarėsinė Ministri i Jashtėm Italian Maksimo D`alema i ka shprehur kryeministrit Agim Ēeku angazhimin e Italisė pėr integrimin e vendeve ballkanike nė Bashkimin Evropian. Pas takimit zoti D'Alema rikonfirmoi qėndrimin e shprehur tė Italisė nė favor tė njė pavarėsie tė kufizuar tė Kosovės. Zoti D'Alema ofroi mbėshtetjen italiane pėr zhvillimin e Kosovės pas marrjes sė statusit, mbėshtetje qė u vlerėsua nga kryeministri kosovar. Shefi i diplomacisė italiane e ka vlerėsuar si legjitim synimin e Shqipėrisė, Kosovės, Serbisė, Kroacisė dhe Maqedonisė pėr tė gjetur vendin e tyre nė familjen evropiane.Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, ėshtė takuar edhe me Sekretarin e Shtetit tė Vatikanit, Kardinalin Tarcisio Bertone, me tė cilin ka shkėmbyer mendime pėr tė ardhmen e Kosovės. Hirėsia e tij, Kardinali Tarcisio Bertone, ka thėnė se Kosova po ndėrtohet nė bashkėpunim me komunitetin ndėrkombėtar dhe ka kujdesin e plotė tė tij. Ky kujdes vjen si pasojė e luftės qė ka ndodhur nė Kosovė. “Kosovės i kanė ardhur rreziqet nga jashtė, asnjėherė nuk i ka shkaktuar ajo vetė”, ėshtė shprehur Kardinali. Ai shtoi se Kosova dhe liderėt e saj do tė vazhdojnė tė gėzojnė mbėshtetjen e plot tė Vatikanit nė kėtė fazė kyēe, por edhe nė tė ardhmen.

Surroi takoi shefin e Zyrės italiane Kryetar i Partisė Reformiste ORA, Veton Surroi, ėshtė takuar sot edhe me shefin e zyrės italiane, Patrick Mura. Nė kėtė takim ėshtė biseduar lidhur me proceset politike nė kuadėr tė definimit tė statusit tė Kosovės. Surroi tha se e kishte informuar atė pėr vizitėn nė SHBA, dhe pėr aktivitetin qė ka ndėrmarrė Grupi i Unitetit edhe karshi Kombeve tė Bashkuara edhe vizitave qė po i bėjmė nė vende tė ndryshme. Ndėrkaq, Mura tha se vizita e Surroit nė SHBA ėshtė shenjė e mirėseardhur se gjėrat po lėvizin. Kreu i ORA-sė, Veton Surroi ėshtė takuar sot edhe me shefin e Zyrės Shqiptare, Bujar Muharremi me tė cilin ka biseduar lidhur me proceset politike nė kuadėr tė definimit tė statusit tė Kosovės. Surroi, tha se ishte i kėnaqur qė njė ditė pas rezolutės sė Parlamentit Shqiptar tė takohet me shefin e zyrės sė Shqipėrisė.

Shėnohet pėrparim nė rindėrtimin e objekteve fetare Komisioni pėr implementimin e rindėrtimit udhėhequr nga Kėshilli i Evropės nė njė konferencė pėr media nė kryeqytet, kanė njoftuar se ėshtė shėnuar pėrparim nė rindėrtimin e objekteve fetare tė cilat ishin shkatėrruar gjatė trazirave tė marsit, ku deri nė fund tė vitit do tė pėrfundojnė punėt nė rindėrtimin e 7 objekteve. Ata kanė vlerėsuar lartė edhe bashkėpunimin ndėrmjet pėrfaqėsuesve shqiptarė dhe kishės ortodokse nė kėtė Komision.

Shpėrthen njė granatė dore nė njė shkollė serbe
Kamenicė, 21 nėntor 2006 - Sot nė mėngjes ka ndodhur njė shpėrthim nė shkollėn e fshatit Ropotovė e Madhe tė Kamenicės, por pa pasoja nė njerėz, bėn tė ditur Shėrbimi Policor i Kosovės. Shpėrthimi kishte ndodhur nga njė bombė e vendosur nė njė koftor tė shkollės fillore "Trajko Periq" tė fshatit Ropotovė, vendbanim i banuar vetėm me serbė. "Nga eksplodimi tėrėsisht ėshtė demoluar njė stufė pėr ngrohje, janė shkaktuar dėme edhe nė njė pjesė tė murit si dhe dėme tė tjera nė klasė. Njėsitet patrulluese menjėherė kanė reaguar duke dalė nė vendin e ngjarjes dhe duke e siguruar atė. Granata e dorės supozohet tė ishte vendosur brenda nė stufė pėr ngrohje dhe kishte shpėrthyer si pasojė e ngrohjes sė tepėrt nga zjarri", thuhet nė njoftimin e SHPK-sė. Sipas hetimeve tė para tė policisė punėtorėt ndihmės dhe mirėmbajtėsit e shkollės punė e kishin filluar nė ora 6.30, ndėrsa mėsimi nė kėtė shkollė fillon nė ora 7.30, ndėrsa eksplodimi ka ndodhur rreth orės 8.00, por pasi mė parė nxėnėsit qė mėsojnė nė klasėn ku ka ndodhur shpėrthimi ishin larguar nga klasa. "Sot, punėtorėt ndihmės i kanė ndezur stufat pėr nxehjen e klasave tė mėsimit, ndėrsa para se tė ndodhte shpėrthimi i mjetit eksplodues, nga klasa ishin larguar tė gjithė nxėnėsit dhe ishin bashkuar me nxėnėsit e klasės tjetėr. Pas shpėrthimit nuk raportohet pėr tė lėnduar", thuhet nė njoftimin e policisė. Nė vendngjarje kanė dalė njėsitet rajonale tė krimit dhe krimteknikės dhe nė bazė tė dėshmive tė gjetura dyshohet se mjeti i shpėrthyes ėshtė njė granatė dore. Policia lidhur me kėtė rast ėshtė duke intervistuar disa persona, si udhėheqės tė shkollės, mėsues dhe persona tė tjerė si dėshmitarė tė mundshėm tė ngjarjes.

Presidenti Sejdiu bėri homazhe pranė varrit tė profesorit Xhavit Ahmeti Me rastin e 10 vjetorit tė vdekjes sė profesor Xhavit Ahmetit, presidenti Fatmir Sejdiu bėri sot homazhe pranė varrit dhe vizitoi familjen e tij nė Prishtinė. Ai vlerėsoi lartė figurėn e profesor Ahmetit, duke thėnė se vdekja e tij ishte njė humbje e madhe jo vetėm pėr Universitetin e Prishtinės, ku ai kishte punuar, por edhe pėr shkencėn dhe popullin shqiptar nė pėrgjithėsi. Dr.Xhavit Ahmeti ka humbur jetėn tragjikisht nė njė aksident trafiku deri sa po shkonte nė njė vizitė zyrtare nė Beograd. Ēėshtja e arsimi dhe e pavarėsisė sė Kosovės e preokuponin shumė profesor Xhavit Ahmetin, tė cilave ai iu kishte pėrkushtuar me gjithė potencialin e tij njerėzor e shkencor. Ai besonte fuqishėm se sakrifica dhe lufta e shenjtė e popullit shqiptar tė Kosovės do tė kurorėzohet me liri dhe pavarėsi. Kėshtu do tė pėrkujtohet profesor Xhavit Ahmeti. Me rastin e 10 vjetorit tė vdekjes, presidenti Fatmir Sejdiu vizitoi sot familjen dhe bėri homazhe te varri i profesor Ahmetit. Ai e vlerėsoi lartė figurėn dhe veprėn e profesor Ahmetit. “Ėshtė nė kujtesėn tonė tė vazhdueshme vepra e tij madhore qė ka qenė vėrtetė me njė pėrkushtim tė madh, posaēėrisht pėr arsimin shqip, pėr mėvetėsinė e tij dhe pėr frontin e rezistencės qė ėshtė udhėhequr edhe nga ana e institucioneve tė arsimit nė tė gjitha niveleve dhe ju e dini atė periudhė tė kohės sė okupimit se ēfarė pune e madhe ėshtė bėrė nė kėtė drejtim”. Vajza e profesor Xhavit Ahmetit, Shqipja, ēmoi interesimin dhe pėrkrahjen e institucioneve tė Kosovės pėr kėtė familje.“Kjo gjithmonė ėshtė njė mbėshtetje dhe respekt ndaj babit tim, ndaj punės qė ai ka bėrė, krejt sakrificėn qė ka bėrė ai pėr popullin e Kosovės”. Dr. Xhavit Ahmetit kishte humbur jetėn tragjikisht mė 21 nėntor tė vitit 1996, derisa po shkonte nė njė vizitė zyrtare nė Beograd. Profesor Xhavit Ahmeti, ishte kėshilltar pėr arsim i ish presidentit Ibrahim Rugova.


Njė raport i ri sugjeron krijimin e Forcės Mbrojtėse pėr Kosovėn

Barry Wood
Uashington
21-11-2006 -
Ndėrkohė qė Kosova po shkon drejt zgjidhjes sė statusit tė saj tė pasigurt, pas shtatė vjetėsh si protektorat i Kombeve tė Bashkuara, njė studim i organizatės botėrore arrin nė pėrfundimin se ky teritor duhet tė ketė njė forcė mbrojtėse shumė-etnike.

Gjenrali britanik nė pension Tony Welch thotė se po tė supozojmė se Kosova do tė bėhet e pavarur, ajo do tė ketė nevojė pėr njė forcė tė vogėl mbrojtėse. Gjeneral Welch, i cili ka njė eksperiencė tė gjatė me forcat paqeruajtėse nė Ballkan, thotė se do tė ishte gabim tė transformohej garda kombėtare prej pesė mijė trupash, njė ish forcė guerrilje e quajtur Trupat Mbrojtėse tė Kosovės, nė njė ushtri kombėtare. Ai thotė se madhėsia e kėsaj force mbrojtėse duhet tė jetė e kufizuar.

“Ne sugjerojmė njė forcė mbrojtėse kombėtare me jo mė shumė se 2 mijė e 500 trupa, pra shumė tė vogėl, qė tė rekrutohet nga e gjithė popullata e Kosovės, pavarėsisht nga pėrkatėsia etnike si dhe e hapur pėr anėtarėt e Trupave Mbrojtėse tė Kosovės qė tė kenė tė drejtė tė bėjnė kėrkesė tė hynė nė forcėn mbrojtėse, por jo tė kenė tė drejtėn e hyrjes automatikisht”.

Gjeneral Welch thotė se forca mbrojtėse e Kosovės duhet tė stėrvitet dhe tė pajiset nga NATO-ja, qė ėshtė aktualisht pėrgjegjėse pėr sigurimin nė Kosovė. Me krijimin e njė ushtrie kombėtare, thotė gjeneral Welch, Trupat Mbrojtėse tė Kosovės, qė janė pothusje krejtėsisht shqiptare, duhet tė shpėrndahen.

Raporti i plotė pėr strukturėn e sigurimit nė Kosovė do tė publikohet nė muajin dhjetor. Pėrmbajtja e tij u shqyrtua nė njė konferencė tė organizuar nga Instituti Amerikan i Paqes kėtu nė Uashington.

Ish administratori i Kosovės, Soren Jessen-Petersen, qė aktualisht punon nė kėtė institut, thotė se stabiliteti nė Kosovės dhe mė gjerė nė rajonin e Ballkanit varet nga pėrcaktimi sa mė parė i statusit tė Kosovės.

PetersenI dėrguari i Kombeve tė Bashkuara nė negociatt pėr statuin pritet tė paraqesė raportin e tij qė ka tė ngjarė tė sugjerojė njė pavarėsi tė kushtėzuar, nga fundi i janarit. Shumica shqiptare e Kosovės qė pėrbėn 90 pėrqind tė popullatės kėrkon pavarėsinė, gjė qė Serbia e kundėrshton.

Zoti Jessen-Petersen thotė se gjallėrimi ekonomik i Kosovės e kėrkon qartėsimin e satatusit tė saj.

"Pėr shumė arsye pėrcaktimi i statusit ėshtė i nevojshėm. Ai na duhet pa vonesė. Por pa dyshim, kur shikojmė se cilat janė shqetėsimet mė tė mėdha tė sigurimit, ekonoia dhe papunėsia, ato kėrkojnė status, ato kėrkojnė qartėsi. Le ta bėjmė kėtė mė mirė herėt se sa vonė”.

Zoti Jessen-Petersen thotė se vonesa ėshtė kėrcėnimi mė i madh pėr sigurinė rajonale. Pjesėmarrės tė tjerė nė konferencė thanė se Kosova do tė jetė e sigurt vetėm kur pakica serbe tė jetė e sigurt. Pėrsėritja e protestave anti-serbe tė viit 2004, thanė ata, do tė kishte pasoja shkatėrrimtare./VOA/


Kryeministri Ēeku paralajmėron kundėr shtyrjes sė pavarėsisė - Kryeministri i Kosovės Agim Ēeku thotė se shtyrja e pavarėsisė sė Kosovės do t’i frenonte reformat politike nė mbarė Ballkanin. Nė njė artikull tė botuar sot nė gazetėn “Wall Street Journal”, zoti Ēeku tha se shpresat qė Kosova tė jetė e pavarur janė tė mėdha dhe shtoi se shumica shqiptare atje ėshtė “e etur pėr pavarėsi”.
Beogradi e kundėrshton me forcė pavarėsinė e Kosovės, dhe i ka paralajmėruar vazhdimisht autoritetet e atjeshme kundėr ndarjes nga Serbia. I dėrguari i OKB-sė pėr statusin duhet t’i kishte bėrė rekomandimet deri nė fund tė vitit. Por ai e shtyu afatin pėr tė ndihmuar politikanėt e moderuar serbė nė zgjedhjet e 21 janarit.
Zoti Ēeku thotė se serbėt e moderuar kanė kohė qė e kanė humbur interesin te Kosova dhe te 90 pėr qind e popullsisė sė saj, qė ėshtė shqiptare. Ai thotė se “vetėm elementėt qė janė tė dėshpėruar pėr njė retorikė nacionaliste duket se shqetėsohen pėr tė ardhmen e Kosovės.” /rd/ /VOA/

Shpallet tenderi pėr terminalin e Durrėsit Qeveria e Shqipėrisė ka shpallur tenderin ndėrkombėtar nė vlerė prej 51 milionė dollarė pėr terminalet e reja tė portit kryesor tė Durrėsit. Ky projekt ėshtė financuar nga Banka Evropiane pėr Zhvillim dhe Investime, ndėrsa punimet pritet tė fillojnė nė fillim tė vitit 2007.Siē ėshtė njoftuar Porti i ri i Durrėsit do tė ketė kapacitet pėr 1 milion udhėtarė.

Llonēar vizitoi veriun e Mitrovicės "Nuk mund tė ketė njė vendim pėr pavarėsinė e Kosovės, i cili do tė jetė i ligjshėm dhe i mbėshtetur nė parimet ndėrkombėtare", tha dje nė Mitrovicė ministri i Pushtetit lokal i Serbisė, Zoran Llonēar. Ai i ka bėrė kėto komente nė pjesėn veriore tė qytetit tė Mitrovicės, qė banohet nga shumicė serb, duke iu drejtuar opozitės parlamentare tė Malit tė Zi qė kanė vizituar kėtė pjesė. Duke komentuar vizitėn e kryeministrit tė Kosovės Agim Ēeku nė Mal tė Zi, Milan Ivanoviq, udhėheqės i Kėshillit Nacional Serb nė veri tha se biseda e Ēekut dhe Gjukanoviqit ėshtė shkelje e tė drejtave ndėrkombėtare dhe e miqėsisė shekullore tė Serbisė dhe Malit tė Zi. /RFE /
LAJMET
E hėnė 20 nėntor 2006
Ahtisari nuk do tė presė formimin e qeverisė sė re serbe Kryenegociatori ndėrkombėtarė Marti Ahtisari do t’ua dorėzojė palėve nė muajin shkurt propozimin e tij pėrfundimtar pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, ka thėnė zėdhėnėsja e tij Hua Xhiang. Ajo ka thėnė se Ahtisari nuk do tė presė deri nė formimin e qeverisė sė re serbe pas zgjedhjeve parlamentare pėr tė dorėzuar raportin e tij. Kah fundi i kėsaj jave, Ahtisari takon zyrtarė tė qeverisė amerikane nė Uashington.

Kėtė javė pėrcaktohet mėnyra e transferit tė kompetencave Kėtė javė do tė pėrcaktohet metodologjia e punės dhe kompetencat qė do tė transferohen nė kuadėr tė procesit tė transicionit. Koordinatori i qeverisė pėr transicionin, Avni Arifi, thotė se ka pasur takime tė rregullta me UNMIK-un, Zyrėn e Bashkimit Evropian dhe me atė tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, pėr njė transfer sa mė efikas tė kompetencave.

Sejdiu e Thaēi kėrkojnė nxjerrjen sa mė tė shpejtė tė kushtetutės Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu dhe shefi i krahut mė tė fuqishėm opozitar, Hashim Thaēi, u dakorduan tė hėnėn gjatė njė takimi tė pėrbashkėt, qė gjatė ditėve nė vijim, tė intensifikojnė pėrgatitjet institucionale, pėr hartimin dhe nxjerrjen e Kushtetutės sė re tė Kosovės.

SHPK shoqėron Kurtin nė gjykatė, e ai thotė se ishte arrestim i montuar Pjesėtarė tė Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), me urdhėr tė Gjykatės Komunale tė Prishtinės, tė hėnėn nė orėt e mesditės, kanė arrestuar liderin e Lėvizjes “Vetėvendosje”, Albin Kurtin dhe e kanė shoqėruar atė deri nė seancėn gjyqėsore, tė caktuar paraprakisht.

Ushtrime nė Brigadėn Shumėkombėshe tė Veriut Trupat franceze tė KFOR-it qė veprojnė nė kuadėr tė Task Forcės Shumkombėshe tė Veriut, fillojnė sot njė ushtrim nė zonėnė e pėrgjegjėsisė sė tyre, njoftoi zyra pėr shtyp e KFOR-it. Ushtrimi i cili do tė zhvillohet kryesisht nė qytetin e Mitrovicės ka pėr qėllim pėrforcimin e kapaciteteve tė KFOR-it pėr tė mbajtur njė ambient tė qetė dhe tė sigurt pėr tė gjithė banorėt e Kosovės.

Kuvendi i Shqipėrisė pritet tė miratojė deklaratėn pėr njohjen e vullnetit tė popullit tė Kosovės Komisionin parlamentar pėr politikė tė jashtme, i Kuvendit tė Shqipėrisė, miratoi tė hėnėn deklaratėn pėr Kosovėn, e cila do tė diskutohet pasdite nė seancėn plenare.

Rusia pėrsėrit qėndrimin se statusi duhet tė jetė i pranueshėm pėr tė dy palėt Shefi i Zyrės Ruse nė Kosovė, Andrei Dronov, tha tė hėnėn nė Prishtinė, se zgjedhja e statusit tė Kosovės duhet tė jetė e negociuar dhe e pranueshme pėr tė dyja palėt dhe se Rusia nuk ka ndryshuar qėndrimin e saj lidhur me statusin qė nga takimi i fundit i ministrave tė jashtėm tė Grupit tė Kontaktit (GK) nė shtator qė u mbajt nė Nju Jork.

Kontabilistėt kosovarė nė federatėn e mediteranit Shoqata e Kontabilistėve tė Ēertifikuar dhe Auditorėve tė Kosovės (SHKĒAK) u pranua si anėtare me tė drejta tė plota nė federatėn e kontabilistėve tė Mediteranit. Anėtarėsimi u bė nė Stamboll ku javėn e kaluar u mbajt mbledhja e asamblesė sė pėrgjithshme e FCM (Federata e Kontabilistėve tė Mediteranit).

Defekti nė trafo lė nė terr komunėn e Rahovecit dhe tė Malishevės Njė defekt nė trafo-stacionin qė ndodhet nė fshatin Xėrxė tė Rahovecit, ka shkaktuar reduktime tė gjata tė energjisė elektrike pėr komunėn e Rahovecit dhe tė Malishevės, njoftuan tė hėnėn zyrtarė nga Korporata Energjetike e Kosovės (KEK) nė Prizren.

Kosova falėnderon SHBA-tė nėpėrmes njė manifestimi shkencor dhe kulturor Kosova po ndėrton shtetin e vet dhe kjo nuk ishte e lehtė pa ndihmėn e miqve ndėrkombėtarė, sidomos Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, e cila ishte pėrkrah Kosovės edhe gjatė luftės, por edhe nė momentet e saja vendimtare, u tha nė njė tryezė me rastin e Ditėve tė Falėnderimit tė Kosovės pėr SHBA-tė.

...informacione mė tė hapura:

Ēeku:Kosova gjithmonė ka pasur nivel tė lartė tė tolerancės fetare Kryeministri i Kosovės Agim Ēeku, gjatė vizitės sė tij zyrtare nė Itali, ėshtė takuar tė hėnėn nė Romė me sekretarin e Shtetit tė Vatikanit, Kardinalin Tarcisio Bertone, i cili ka premtuar mbėshtetjen e plotė tė Vatikanit pėr Kosovėn nė tė ardhmen.

Kuvendi i Shqipėrisė miraton njė deklaratė pėr Kosovėn Kuvendi i Shqipėrisė pritet qė tė miratojė sot njė deklaratė pėr Kosovėn, e cila ėshtė hartuar nga Komisioni parlamentar pėr Politikė tė Jashtme. Pėrmes kėsaj projekt-deklarate, Kuvendi shpreh qėndrimin nė mbėshtetje tė njė zgjidhjeje qė respekton aspiratat e popullit tė Kosovės, pėr njė shtet tė pavarur, demokratik dhe evropian, qė respekton standardet ndėrkombėtare

Arrestohet dhe, ndėrkohė, lirohet Albin Kurti Udhėheqėsi i Lėvizjes Vetėvendosje, Albin Kurti, e cilėsoi politike urdhėresėn e Gjykatės Komunale tė Prishtinės pėr arrestimin e tij. Nė konferencėn me gazetarė pas lirimit, Kurti tha se kėto veprime kanė pėr qėllim tė pengojnė protestėn e 28 nėntorit nė Prishtinė, tė thirrur nga Lėvizja Vetėvendosje. Sipas tij, arsye e vetme e lirimit ishte mosparaqitja nė gjykatė e dy dėshmitarėve tė prokurorisė. Shėrbimi Policor i Kosovės ka arrestuar sot paradite aktivistėt e Lėvizjes Vetėvendosje, Albin Kurti dhe Frashėr Krasniqi. Ata janė arrestuar nė Zyrat e kėsaj organizate, nė bazė tė njė urdhėrese tė Gjykatės Komunale tė Prishtinės. Ata janė dėrguar nė Stacionin e Policisė “Qendėr”, dhe mė pas janė shoqėruar pėr nė Gjykatėn Komunale. Pas disa orėve, Albin Kurti ėshtė liruar dhe nė njė konferencė me gazetarė, ai e cilėsoi arrestimin si tė motivuar politikisht. Arsyeja e arrestimit, tha ai, ishte lėnda pėr rastin e demonstratės sė 23 gushtit, kur aktivistėt e Vetėvendosjes patėn bllokuar hyrjen e ndėrtesės sė Kuvendit dhe tė UNMIK-ut, me rastin e vizitės sė kryenegociatorit Marti Ahtisari nė Prishtinė."Pra, bėhet fjalė pėr atė lėndė e cila ka mbetur e hapur. Shumica e lėndėve kundėr nesh e tė cilat janė me dhjetėra, janė tė hapura, pėr shkak se ēfarėdo vendimi qė merr gjykata, gjithmonė prokuroria ankohet kundėr gjykatės dhe, kėsisoji, ēėshtjen e mbajnė tė hapur. Pastaj, nė njė moment tė caktuar vjen vendimi politik se kur tė riaktivizohet ajo lėndė nė mėnyrė qė neve tė na mbledhin e tė na arrestojnė", tha ai.
Kurti tha se gjatė ditėve tė ardhshme aktivistėt e Vetėvendosjes do tė jenė nė shėnjestėr tė Policisė, me qėllim tė pengimit tė protestės sė 28 nėntorit. "Qėllimi ėshtė qė nė demonstratėn e 28 nėntorit, tė martėn e ardhshme nė orėn 14.00 nė Prishtinė, tė ketė sa mė pak udhėheqės dhe aktivistė tė Lėvizjes Vetėvendosje", tha Kurti.
Ai tha gjithashtu se ėshtė liruar vetėm pėr shkak se dy dėshmitarė tė prokurorisė nuk janė paraqitur nė gjykatė. Ndėrkohė, aktivisti tjetėr i arrestuar sot, Frashėr Krasniqi, vazhdon tė mbahet nėn arrest.

Roma kėrkon nga Kryeministri Agim Ēeku garanci pėr minoriotetet Kryeministri Agim Ēeku sot viziton Romėn, me ftesė tė Qeverisė sė italiane. Vizita e Ēekut ėshtė nė vazhdėn e pėrpjekjeve tė anėtarėve tė Ekipit tė Unitetit pėr tė lobuar pėr ēėshtjen e statusit tė ardhshėm tė Kosovės. Gjatė ditės ai tashmė ėshtė takuar me njė grup parlamentarėsh italianė dhe me Sekretarin e Shtetit tė Vatikanit, kardinalin Bertone. “E vetmja gjė qė kėrkohet janė garancitė pėr minoritetet”, tha zėdhėnėsja e Ēekut, Ulpiana Lama. Sipas zėdhėnėses sė tij, Ulpiana Lama, kryeministri Ēeku gjatė qėndrimit nė Romė do tė zhvillojė takime tė shumta me udhėheqės tė vendit si me ministrin e Punėve tė Jashtme, Masimo D'Alema.

Liderėt kosovarė nuk kanė garanci se kur do tė pėrfundojė zgjidhja e statusit tė Kosovės Liderėt kosovarė kanė bėrė tė ditur se nuk kanė garanci se kur do tė pėrfundojė zgjidhja e statusit tė Kosovės. Presidenti Sejdiu beson se nuk do tė ketė shtyrje tė tjera, por nuk pėrjashton mundėsinė e tillė. “Garancioni kryesore ėshtė ajo qė presidenti Ahtisari e ka plasuar nė takimin e GK se pas zgjedhjeve nė Serbi ai do tė dalė me propozimin e tij. Natyrisht se kam parasysh gjithė variacionet e tjera qė mund tė ndodhin, por mendojmė dhe besojmė plotėsisht nė pėrkushtimin e bashkėsisė ndėrkombėtare qė ky proces mos tė zhagitet mė dhe tė ec nė rrugėn e vet pa stėrzgjatje dhe pa dilema”, tha Sejdiu. As lideri i PDK-sė Hashim Thaēi nuk ėshtė i sigurt se kur do tė pėrfundojė ēėshtja e statusit pėrfundimtar. ”Mund tė flasim me siguri dhe garanci se kemi konfirmimin se Kosova do tė jetė shtet i pavarur dhe sovran ndėrsa nuk e kemi garancinė e datės fiks, se kur do tė jetė”, tha ai. Pėr presidentin Sejdiu dhe kryetarin e PDK-sė Thaēi sfida kryesore e kėsaj periudhe deri sa tė pėrmbyllet statusi ėshtė hartimi i kushtetutės dhe pėrgatitja e Kosovės pėr marrjen e pėrgjegjėsive shtetėrore. Sipas presidentit deri mė tash janė pėrgatitur parimet bazė tė kushtetutės sė ardhshme tė Kosovės nga ekipi i pėrbėrė me ekspert vendorė dhe ndėrkombėtar dhe sipas tij nė marrėveshje me kuvendin do tė shikohet pėr procesin e mė tejmė tė pėrfundimit tė saj. Nė kėtė takim tė lideri opozitar e ka njoftuar presidentin pėr vizitėn e tij nė SHBA.

AP serbėt po fundosen gjithnjė e mė shumė
Beograd, 2O nėntor 2006 - Shpėrthimet e nacionalizmit nuk janė asgjė e re nė Serbi, por grafiti i zverdhur nė Beograd shkakton mė shumė keqardhje sesa frikė: 'Nė gjunj para serbėve' - njė kėrcėnim mburracak e njė kohe tė kaluar qėmoti", thuhet nė raport tė AP nga Beogradi. Para disa muajve Serbia humbi daljen nė detin Adriatik kur Mali i Zi shpalli pavarėsinė. Nė kėtė dimėr, Serbia mund tė humbasė edhe Kosovėn, nėse negociatat me ndėrmjetėsimin e OKB-sė ēojnė deri nė pavarėsinė e pritshme, thekson kjo agjenci amerikane e lajmeve. Derisa vendi po u zvogėlohet, serbėt si popull tė mėsuar tė thonė fjalėn kryesore nė Ballkan, po fundosen gjithnjė e mė shumė qė nga vrasja e kryeministrit tė tyre Gjingjiq nė vitin 2OO3, thekson AP.

Vėshtirėsohet furnizimi me energji elektrike
Prishtinė, 2O nėntor 2006 - Pėr shkak tė rėnies nga sistemi tė bllokut 1 tė termocentralit "Kosova B", sot nė tėrė vendin dukshėm ėshtė vėshtirėsuar furnizimi me energji elektrike. Sipas njė njoftimi tė Koorporatės Energjetike tė Kosovės nė orėn 3 tė mėngjesit blloku 1 ra nga sistemi si pasojė e rrjedhjes nė kazan, ndėrkohė punėtorėt e "Kosova B" janė duke punuar vazhdimisht nė eliminimin. KEK ka shtuar prodhimin ditor nė tė gjitha repartet, ndėrkohė qė po bėn pėrrpjekje pėr importimin e energjisė elektrike nga vendet fqinje. KEK nuk njofton pėr orarin e reduktimeve, por vetėm kėrkon ndjesė e mirėkuptim nga konsumatorėt dhe u bėn thirrje pėr shfrytėzimin sa mė racional tė energjisė elektrike.
LAJMET
E premte 17 nėntor 2006
Kather thotė se KFOR garanton sigurinė e Kosovės
Nicholas Burns: Kosova do tė ketė statusin qė e meritojnė qytetarėt e saj
Hollbruk: Beogradi tė pranojė realitetin se e ka humbur Kosovėn
Gjykata Komuna e Prishtinės ka filluar burgosjen e borxhlinjve tė KEK-ut
Kryeziu i LDK-sė thotė se s'mund tė ketė zgjedhje lokale pa e ditur numrin e komunave
Ēeku shkon nė Slloveni pėr tė siguruar mbėshtetjen e opsionit tė pavarėsisė
Nuk kalon kėrkesa e opozitės pėr shkarkimin e Bordit tė ART-sė
Godo thotė se duhet mbėshtetur qėndrimi i Berishės pėr statusin e Kosovės
Ushtrimi fushor “Shqiponja” pėrfundon me sukses
Njė polic nė Zubin Potok rrezikon punėn pasi gjendet i dehur gjatė detyrės
Policia alarmon pėr shtimin e aksidenteve fatale nėpėr rrugėt e Kosovės
Nėnsekretari Burns tha se SHBA-tė po punojnė pėr definimin sa mė tė shpejtė tė statusit final tė Kosovės
"Care International" mohon akuzat e Petkovic pėr cilėsinė e ndėrtimeve nė Talinovc
Gjilanasit i ankohen edhe KE-sė pėr ofertėn kosovare tė decentralizimit
Pėr shkak tė mungesės sė kuorumit Kuvendi i ndėrpreu punimet


...mė hapur:

Kather thotė se KFOR garanton sigurinė e Kosovės Trupat paqeruajtėse ndėrkombėtare nė Kosovė (KFOR) janė tė gatshme dhe tė afta tė pėrballojnė ēfarėdo situate qė kėrcėnon sigurinė nė Kosovė.

Nicholas Burns: Kosova do tė ketė statusin qė e meritojnė qytetarėt e saj Kosova do tė ketė statusin qė e meritojnė qytetarėt e saj, tha nė Uashington, Nėnsekretari i Departamentit tė Shtetit, Nicholas Burns, gjatė njė takimi me kryetarin e Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi.

Ēeku nė Slloveni pėr pėrkrahje opsionit tė pavarėsisė sė Kosovės Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, mbėrrin tė premten nė Slloveni, ku pritet tė zhvillojė takime tė ndara me homologun e tij, Janez Jansa, ministrin e Punėve tė Jashtme, Dimitrij Rupel dhe ministrin e Ekonomisė, Andrej Vizjek.

Gjilani ripėrsėrit kėrkesėn pėr riishikim tė propozimit pėr decentralizim Gjilani do tė kėrkojė nga Grupi i Unitetit qė ta rishikojė propozimin pėr decentralizimin e pushtetit nė Kosovė, nė pjesėn qė ka tė bėje me ne, tha tė premten Xhemajl Hyseni, kryetar i KK-sė, gjatė takimit me Marsye Daviet, shef i Misionit Monitorues me seli nė Sarajevė.

Deputetėt nuk e mbėshtetėn kėrkesėn pėr shkarkimin e Bordit tė ART-sė Shumica e deputetėve tė legjislativit kosovar, nuk e mbėshtetėn tė premten, kėrkesėn e Grupit Parlamentar (GP) tė Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), qė ta shkarkojė nga detyra Bordin e Autoritetit Rregullator tė Telekomunikacionit (ART), i cili, sipas opozitės, ka dėshtime nė shumė aspekte.

Ushtrimi fushor “Shqiponja” pėrfundon me sukses Tė premten ka pėrfunduar ushtrimi pesėditor fushor “Shqiponja 6”, nė tė cilin janė pėrfshirė 60-70% tė njėsive tė TMK-sė, dhe qėllim kryesor i tė cilit ishte zbatimi i njohurive tė fituara gjatė trajnimeve tė ndryshme.

Nesėr shėnohet Dita ndėrkombėtare e studentėve Shumica e studentėve tė Universitetit tė Prishtinės nė prag tė Ditės Ndėrkombėtare tė studentėve, thonė se janė tė pakėnaqur me zbatimin e reformave, kuadrin e vjetėr akademik dhe ankohen pėr shumat e larta tė pagesave semestrale.

Borxhlinjtė e KEK-ut dėrgohen prapa grilave Grupi “Task force” pėr energji, njoftoi tė premten se njė prej vendimeve qė ka marrė Gjykata Komunale e Prishtinės, lidhur me paditė pėr ata qė nuk i paguajnė faturat e energjisė, ėshtė burgosja e tyre, tė cilėt mė sė shumti i takojnė kategorisė se ashtuquajtur “konsumatorė komercialė”.

Gjakovarėt akuzojnė pushtetin lokal pėr uzurpimet dhe ndėrtimet pa leje Forumi pėr Iniciativė Demokratike (FID) nė Gjakovė, pėrmes njė debati, ka nxjerrė nė pah anarkinė e organeve vendimmarrėse.

Pakujdesia e ngasėsve shton aksidentet fatale nė komunikacion Tejkalimet e shpejtėsisė, tejkalimet e parregullta dhe mosrespektimi i shenjave tė komunikacionit, janė arsyet kryesore tė numrit shumė tė madh tė aksidenteve fatale qė ndodhin nėpėr rrugėt e Kosovės.

...hapur:

Nuk do tė ketė mė negociata nė mes Prishtinės dhe Beogradit, thotė Ahtisari Kryenegociatori, Ahtisari ka bėrė tė ditur se nuk do tė ketė mė negociata tė tjera mes shqiptarėve dhe serbėve pėr shkak tė pozicioneve tė pakompromis. Nė fillim tė vitit ai synon paraqitjen e njė zgjidhjeje pėr statusin, njofton agjencia e lajmeve DPA. Derisa pala kosovare e mbėshtet plotėsisht Ahtisarin, Grupin e Kontaktit dhe bashkėsinė ndėrkombėtare, nga ana tjetėr Serbia ka drejtuar akuza tė rėnda ndaj kryenegociatorit, duke e kualifikuar si mbėshtetės tė shkėputjes sė shqiptarėve tė Kosovės nga Serbia.

Hollbruk: Beogradi tė pranojė realitetin se e ka humbur Kosovėn
Sarajevė, 17 nėntor 2006- Ambasadori amerikan Riēard Hollbruk ka deklaruar se "duke shikuar nė shtigje tė gjata, Kosova do tė jetė vend i pavarur dhe pjesė e Ballkanit tė integruar, duke pėrfshirė Serbinė, Maqedoninė, Shqipėrinė, Malin e Zi dhe B e H". Duke folur nė njė emision televiziv tė Bosnjės e Hercegovinbės, Hollbruk ka thėnė se Beogradi mund "tė pranojė realitetin dhe tė shikojė tė ardhmen e Serbisė e cila ėshtė pjesė e BE ose tė kapet pėr versionin mitik tė sė kaluarės dhe tė mohojė realitetin". "Nėse mohojnė realitetin dhe pėrpiqen qė ta mbajnė Kosovėn, tė dyja do t'i humbasin. Nuk do tė kenė mundėsi qė ta mbajnė Kosovėn, por do ta humbasin edhe rastin qė t'i bashkohen Evropės", ėshtė shprehur Hollbruk.

New York Times shkruan se nuk duhet tė ketė shtyrje tė tjera pėr Kosovėn Nė njė editorial tė botuar sot, e pėrditshmja amerikane The New York Timesvlerėson se shtyrjet pėr Kosovėn nuk duhet tė ndodhin nė tė ardhmen. “Nė 7 vitet e kaluara, rajoni i vogėl Ballkanik – Kosova, ka qenė i braktisur. I administruar nga OKB-ja, nuk ishte shtet i pavarur por nuk ishte mė as krahinė e Serbisė. Braktisjet nuk janė tė qėndrueshme”, vlerėson gazeta. The New York Times shkruan se Ahtisari, nė vend tė propozimit pėr status, e shtyu vendimin deri pas zgjedhjeve parlamentare nė Serbi, nga frika e pėrkrahjes pėr ultranacionalistėt serbė. Kjo shtyrje, qė ėshtė njė nga shumė shtyrje tė njė pas njėshme, duhet tė jetė e fundit, vlerėson editoriali pėr Kosovėn i botuar sot nė The New York Times. “Ndonėse Kosova po ecėn drejt shtetėsisė, KB duhet tė mbajnė prezencė substanciale militare dhe kėshilluese pėr tė siguruar tė drejtat e minoritetit serb por edhe pėr tė inkurajuar zhvillimin demokratik “, shkruan ndėr tė tjera The New York Times.

Kryeministri Ēeku viziton Slloveninė Kryeministri Ēeku me tė arritur nė Lubianė ėshtė takuar me homologun e tij slloven Janez Jansha, me ministrin e Jashtėm Dimitrij Rupel dhe me ministrin e Ekonomisė dhe Andrej Vizjak. Gjatė takimit me homologun e tij slloven Janez Jansha, kryeministri i Kosovės Agim Ēeku ka biseduar lidhur me rrethanat politike e ekonomike nė Kosovė. Ēeku ia ka prezantuar Janshės pėrpjekjet e institucioneve tė Kosovės pėr realizimin e standardeve demokratike. Me atė rast ėshtė vlerėsuar se bashkėpunimi ekonomik mes Kosovės e Sllovenisė ėshtė nė rrjedha pozitive, me pajtimin se ky bashkėpunim mund tė zhvillohet edhe mė tej, njofton RTV Slovenija.
Nė takim me ministrin e Jashtėm slloven, Dimitrij Rupel, kryeministri Ēeku ka folur lidhur me zgjidhjen e statusit tė Kosovės, me ē’rast e ka njoftuar atė edhe me qėndrimin e Prishtinės lidhur me kėtė ēėshtje. Po ashtu ėshtė biseduar edhe lidhur me gjendjen nė Ballkanin Perėndimor. U konstatua se sa mė parė qė rajoni t’iu afrohet strukturave euroatlantike, do tė krijoheshin kushte pėr stabilizim dhe prosperitet tė gjithanshėm tė Ballkanit Perėndimor. Nė takim me ministrin e Ekonomisė, Andrej Vizjak, ėshtė biseduar lidhur me pėrparimin e mėtejmė tė bashkėpunimit tė mirė ekonomik. Vizjak i ka prezantuar kryeministrit Ēeku pėrvojat sllovene nė lėmin e privatizimit. Po ashtu janė diskutuar edhe mundėsitė e gjetjes sė formave tė bashkėpunimit ekonomik, pėrmes institucioneve tjera ndėrkombėtare dhe programeve zhvillimore, nė tė cilat merr pjesė Sllovenia. /RTV Slovenija/

Lideri i PDK-sė Hashim Thaēi takoi nėnsekretarin amerikan Nicholas Burns Proceset e lirisė sė Kosovės e kanė emrin e sakrificės sė qytetarėve tė Kosovės dhe tė pėrkrahjes amerikane dhe tė botės perėndimore. Kjo pėrkrahje po vazhdon edhe nė kohėn kur po farkėtohet statusi i Kosovės, deklaroi me optimizėm Hashim Thaēi, lideri i partisė Demokratike tė Kosovės pas takimit me nėnsekretarin pėr Ēėshtje Politike nė Departmentin e Shtetit, Nicholas Burns. Nė kėtė takim qė konsiderohet mė i rėndėsishėm nė vizitėn e liderit opozitar nė Kosovė, ai ka kėrkuar nga qeveria amerikane tė ushtrojė ndikimin e vetė qė rezoluta pėr statusin final tė Kosovės tė nxirret sa mė shpejt dhe tė mos ketė dilema rreth njohjes sė Kosovės si shtet sovran, i pavarur dhe i pandashėm.

Bundestagu gjerman pėrkrahė proceset nė Kosovės Bundestagu gjerman i pėrkrah proceset nė Kosovės, me theks tė veēantė punėn e Kuvendit tė Kosovės. Kėtė qėndrim e shprehu sot nė Prishtinė njė delegacion i Bundestagut gjerman pas njė takimi qė pati me kryeparlamentarin Kolė Berisha dhe me anėtarė tė Kryesisė sė Kuvendit. Deputet gjermanė mirėpriten miratimin e Ligjit pėr pėrdorimin e gjuhėve zyrtare si dhe Ligjit pėr mbrojtjen e trashėgimisė kulturore e fetare. Po ashtu u tha se Ministria gjermane pėr Zhvillim Ekonomik ka shprehur interesim pėr tė gjetur mundėsinė e investimeve gjermane gjatė vitit tė ardhshėm nė Kosovės. Kryeparlamentari, Kolė Berisha, bashkė me anėtarėt e Kryesisė sė Kuvendit, e njoftoi sot delegacionin e Bundestagut gjerman me zhvillimet e pėrgjithshme nė Kosovės, e sidomos me punėn e Kuvendit tė Kosovės. Ai vlerėsoi se vende tė ndryshme, pra edhe Gjermania, e kanė ndihmuar shumė Kosovės nė kėto 7 vjet, prandaj sė bashku duhet tė finalizohen proceset e nisura. “Hasėm nė mirėkuptim qė bashkėrisht i kemi filluar kėto procese dhe bashkėrisht t’i ēojmė deri nė fund. E kemi pėrkrahjen e Bundestagut gjerman pėr kontaktet ndėrparlamentare, por edhe nė aspektin e kryesimit tė radhės sė BE-sė qė e kanė vitin e ardhshėm, prandaj presim ndihmėn e tyre”, ka thėnė kryeparlamentari Berisha. Delegacioni i Bundestagut gjerman ishte i interesuar mė shumė rreth zhvillimeve nė kuvend. Udhėheqėsi i delegacionit Detlef Dzembritzki, ēmoi pėrpjekjet e deputetėve tė Kuvendit tė Kosovės, pėr miratimin e ligjeve qė konsiderohen mė me prioritet pėr shkak tė zhvillimeve edhe politike, pra siē ėshtė Ligji pėr pėrdorimin gjuhėve zyrtare si dhe Ligji pėr mbrojtjen e trashėgimisė kulturore e fetare. Por, ai ēmoi edhe qetėsinė e popullit tė Kosovės pas shtyrjes sė statusit tė Kosovės. “Biseduam edhe pėr shtyrjen e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės dhe ēmojmė mėnyrėn se si liderėt e Kosovės kanė arritur t’ua komunikojnė kėtė popullatės dhe tė mbajnė qetėsinė. E dimė qė ėshtė kjo e vėshtirė, por shpresojmė qė menjėherė pas 21 janarit kryenegociatori Marti Ahtisari do ta publikojė propozimin e tij”, ka theksuar udhėheqėsi i delegacionit tė Bundestagut gjerman, z. Detlef Dzembritzki. Deputetė tė delegacionit tė Bundestagut gjerman theksuan nevojėn edhe pėr nxitjen e zhvillimit ekonomik nė Kosovė. Ata bėnė tė ditur se njė delegacion i Ministrisė gjermane pėr Zhvillim Ekonomik kanė shprehur interesim pėr tė gjetur mundėsinė e investimeve gjermane gjatė vitit tė ardhshėm nė Kosovės. Bundestagu gjerman ėshtė pjesė e Konsorciumit pėr projektin “Mbėshtetje Kuvendit tė Kosovės” dhe nė kuadėr tė kėtij bashkėpunimit njė delegacion i Kuvendit tė Kosovės do tė vizitojė javėn e ardhshme Gjermaninė.

Kuvendi miratoi raportin e punės sė ART-sė, ndėrsa shtyri vendimin pėr avokatin e popullit
Prishtinė, 17 nėntor 2006- Kuvendi i Kosovės pas njė debati disa orėsh miratoi raportin e punės pėr vitin 2005 tė paraqitur nga Autoriteti Rregullativ i Telekomunikacionit (ART). Shumica e grupeve parlamentare kėrkuan fuqizimin e ligjshmėrisė sė punės sė ART-sė, ndėrsa Grupi Parlamentar i PDK-sė e ka kritikuar maksimalisht punėn e kėtij agjencioni, duke kėrkuar edhe shkarkimin e bordit. Por, nė votimin e bėrė pas kėmbėnguljes sė Grupit Parlamentar tė PDK-sė, votimi rezultoi tė jetė, 21 pėr dhe 24 kundėr. Ndėrsa, gjatė votimit raporti mori 45 vota, pėr 15 kundėr dhe dy abstenime nė votimin elektronik. Puna, e ART-sė ėshtė pėrcjellė me vėrejtje edhe nga partitė e pozitės, por tejet kritike kanė qenė shumica e diskutimeve tė deputetėve tė PDK-sė, tė cilat kanė konsistuar nė kėrkesėn pėr shkarkimin e tėrė bordit, kėrkesė kjo e paraqitur edhe nė emėr tė kėtij Grupi Parlamentar. Bordi ėshtė akuzuar pėr keqmenaxhim, lėshime dhe abuzime me mjetet e buxhetit. Por, partitė e pozitės, dhe Ora nga opozita nuk kanė pranuar tė shkojnė pėrtej diskutimeve pėr shqyrtimin e raportit tė prezantuar. Ky raport ishte parashikuar tė diskutohej edhe vitin e kaluar, por me kėrkesė tė Komisionit Parlamentar pėr Buxhet, pėr shkak tė lėshimeve pėrmbajtėsore, Kuvendi pat obliguar bordin e ART-sė pėr njė raport mė tė hollėsishėm dhe mė tė kompletuar. Anton Berisha, kryetar i bordit tė ART-sė, pėrveē paraqitjes sė raportit tė punės sė kėtij institucioni, pėrmendi edhe aksionet e shkyējes sė operatorėve ilegalė tė telefonisė mobile qė kanė filluar para njė muaji. Sipas tij, aspekti i ligjshmėrisė ka qenė i ndėrlidhur edhe me institucionet tjera, ndonėse nė praktikė janė marrė masat konkrete tė shkyējes dhe bllombimit tė antenave tė operatorėve ilegal. Berisha tha se sa i pėrket anės financiare, fundi i vitit 2005 ka rezultuar me tė hyra mbi 10 milion euro pėr buxhetin e Kosovės. Grupit Parlamentar i PDK-sė kritikoi pėr mangėsi edhe ligjin mbi telekomunikacion, i cili parasheh qė Kosova tė ketė vetėm dy operatorė mobil, dhe qė nė ktė rast do tė mund tė rezultonte me marrėveshje pėr ēmimin dhe do tė dėmtonte interesin e qytetarėve. Grupi parlamentar i LDK-sė dhe AAK-sė mbėshtetėn punėn e kėtij institucioni si dhe shkyējen e operatorėve ilegal tė telefonisė nė Kosovė, madje kėrkuan qė pėrmes ndryshimit tė Ligjit pėrmes telekomunikacionit tė fuqizohet ky institucion, pėr tė qenė mė i suksesshėm Pėr ART-nė u ofruan disa rekomandime, rreth ruajtjes sė pavarėsisė dhe objektivitetit, qė bordi i saj t'i ketė parasysh rekomandimet e Komisionit pėr Ekonomi, Tregti, Energjetikė, Transport dhe Telekomunikacion, ART- tė vazhdojė punėn me shkyējen e operatorėve ilegal, dhe nga tenderi i telefonisė mobile tė pėrfitojė vetėm konsumatori. Ndėrkaq Kuvendi e shtyri vendimin pėr zgjedhjen e avokatit tė popullit, Ombudspersonit, ndėrsa Komisioni pėr Ēėshtje Gjyqėsore, Legjislacion dhe Kornizė Kushtetuese, ka propozuar me rangim tre kandidatė - ushtruesin e detyrės sė Ombudspersonit Hilmi Jasharin, Ibrahim Makollin nga KMLDNJ-ja dhe Diana Toskėn, gazetare. Ndėrsa pėr zėvendės kryesor ka propozuar Palė Balėn, Habit Haredinin dhe Lubinko Todoroviqin.

Tėrmkolli vlerėson se regjistrimi testues ėshtė pėrmbyllur me sukses
Prishtinė, 17 nėntor 2006 - Rezultatet e regjistrimit testues tė popullsisė, i mbajtur nga 30 tetori deri mė 14 nėntor vlerėsohet i suksesshėm sipas Melhate Tėrmkollit, ministre e Shėrbimeve Publike. Kėshtu sipas kėtij regjistrimi, tregon se Kosova ėshtė e gatshme pėr ta kryer regjistrimin e pėrgjithshėm. Dhe pėr kėtė ajo u bėri thirrje Kuvendit dhe kryeadministratorit dhe institucioneve pėrkatėse, qė sa mė parė tė fillojė regjistrimi. "Kosova ka nevojė urgjente pėr regjistrim tė popullėsisė", tha ajo duke bėrė apel qė tė mos ecet nė kėtė proces duke lutur. Ministrja Tėrmkolli tha se ėshtė e mirėseardhur qė nė regjistrimin e pėrgjithshėm tė marrin pjesė edhe serbėt e Kosovės, por megjithatė regjistrimi duhet tė ndodhė me ose pa ta, ka thėnė ajo. "Pėr faktin se ēdo zvarritje nė kuptim e kėrkesės apo lutjeve ndaj dikujt mund tė na dėrgojė nė njė kohė tė pa-afatizuar. Ky nuk ėshtė projekt i paafatizuar. Kosova ka nevojė urgjente pėr regjistrim tė popullsisė", ka theksuar Tėrmkolli. Regjistrimi testues ėshtė mbajtur nė tri komuna Pejė, Dardanė dhe Shtėrpcė, nė 25 qarqe regjistruese, nga tė cilat 12 zona urbane dhe tė tjerat rurale. Sipas zonjės Tėrmkolli, nė 6 qarqet regjistruese nė Shtėrpcė komuniteti serb e ka bojkotuar procesin. Trėmkoli ka pėrshkruar tėrė procesin qė nga funksionimi i hartave pėr qarqet regjistruese, tė bėra sipas Sistemit Informativ Gjeografik SIGJ, tė bazuara kėto nė regjitrimin nga ajri tė bėrė nė vitin 2004. Ndėrsa, Komisionet Komunale tė regjistrimit kanė punuar nė mėnyrė profesionale dhe me pėrkushtim tė madh. Ajo tha se vėzhguesit, mbikėēyrėsit kontrollorėt dhe regjistruesit kanė punuar nė nivel si nė fazėn e trajnimeve dhe gjatė procesit tė regjistrimit. Ky proces ka rezultuar me regjistrimin e 1228 ekonomive familjare dhe tė 6496 personave. I gjithė materiali i mbledhur, sipas ministres Tėrmkolli I ėhstė dorėzuar kontrollorėve, tė cilėt duhet ta bėjnė kontrollin e tyre sipas rregullave nė afatin e paraparė pėr secilin qark regjistrues nė kuadėr tė komunės. Ky material mė pas do t'i dorėzohet Zyrės Qendrore tė regjistrimit, ndėrsa pranimi i materialit do tė fillojė mė 22 nėntor.

Serbėt e fshatit Babush tė brengosur pėr tė ardhmen e tyre ekonomike Serbėt e fshatit Babush tė Ferizajt sot kanė shfaqur preokupimet pėr tė ardhmen e tyre ekonomike pas kthimit nė Kosovė. Kėtė shqetėsim, ata e shprehėn nė njė takim qė patėn me Ministrin pėr Kthim dhe Komunitete Sllavisha Petkoviq. Ministri Petkoviq u tha serbėve tė Babushit se gjendja e pėrgjithshme ekonomike nė Kosovė ėshtė e rėndė. Por, ai kėrkoi nga institucionet vendore tė ndėrmarrin masa qė kėta qytetarė tė kenė njė jetė normale, pėrkundėr gjendjes sė njohur ekonomike. Pėr ministrin Petkoviq, ekzistojnė disa ēėshtje qė mund tė ndikojnė nė pėrmirėsimin e jetės sė tyre, sic ėshtė furnizimi me energji elektrike." Problemi i parė mė tė cilin po ballafaqohemi ėshtė problemi i pagesės sė rrymės elektrike, por besoj qė shumė shpejt do ta rregullojmė me KEK-un formėn e pagesės pėr ta, me qėllim qė tė bėhet njė thjeshtėsim apo tu shtyhet pagesa pėr njė kohė". Kėta banorė serbė janė kthyer nė Babush pas shtatė viteve. Sot ata u zotuan se mund tė jetojnė sė bashku me shqiptarėt, por problem pėr ta paraqitet mundėsia pėr tė ekzistuar.

Kryeministri Berisha tha se do tė kryhen tė gjitha obligimet qė Shqipėria tė ftohet pėr anėtarėsim nė NATO
Tiranė, 17 nėntor 2006 - Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha tha para ambasadorėve tė vendeve anėtare tė NATO s nė Tiranė se do tė kryhen nė afatin rekord tė gjitha obligimet qė Shqipėria tė ftohet pėr anėtarėsim nė Aleancėn Veriatlantike. Kėtė takim Berisha e vlerėsoi si njė moment shumė tė rėndėsishėm nė prag tė takimit tė NATO s nė Riga, ku Shqipėria pret qė tė marrė njė vlerėsim pozitiv dhe tė ftohet nė Samitin e vitit 2008 pėr t'u bėrė anėtare nė NATO. Kryeministri Sali Berisha rikonfirmoi vendosmėrinė e vendit tė tij pėr tė rritur pjesėmarrjen nė Afganistan nė operacionet e NATO s si dhe pėr tė dėrguar trupa nė Liban. Ai kėrkoi prej ambasadorėve tė NATO s dėrgimin e sa mė shumė vėzhguesve pėr zgjedhjet vendore.

Nė samitin e Rigės nuk do tė ketė zgjerim tė NATO-s
Londėr, 17 nėntor 2006 - Nė samitin e NATO-s qė do tė mbahet nė fund tė kėtij muaji nė Rigė tė Letonisė, Aleanca perėndmiore nuk do tė marrė vendim as pėr pranimin e anėtarėve tė rinj as pėr zgjerimin e programit Partneriteti pėr Paqe, ka mėsuar BBC nė selinė e NATO-s nė Bruksel. Por, vendet qė shpresojnė tė pranohen nė NATO apo nė Partneritetin pėr Paqe, do tė marrin premtimin se dyert e Aleancės perėndimore pėr to do tė mbeten tė hapura. Siē vlerėsohet, nė anėtarėsimin me tė drejta tė plota, mė sė afėrimi janė Kroacia, Maqedonia dhe Shqipėria, tė cilat sipas paralajmėrimeve nė samitin e Rigės do tė lavdėrohen, por nuk do tė pėrcaktohet data e saktė se kur do tė ftohen t'i bashkohen NATO-s Ndėrkohė tė zhgėnjyera do tė jenė edhe Serbia, Mali i Zi dhe Bosnja e Hercegovina, tė cilat shpresonin qė nga Riga do tė merrnin ftesat pėr tė hyrė nė Partneritetin pėr Paqe.

Arrihet marrėveshja pėr tė huajt me "Duldung"
Nyrnberg, 17 nėntor 2006 - Ministrat e brendshėm tė federatės dhe landeve gjermane kanė arritur sot nė mėngjes njė marrėveshje, e cila rregullon qėndrimin e tė huajve nė Gjermani me tė ashtuquajturin Duldung. Agjencitė e lajmeve njoftojnė se marrėveshja ėshtė kompromis mes propozimeve tė qeverisė dhe ministrave tė brendshėm. Marrėveshja paraqet njė zgjidhje prej dy shkallėsh. Jozyrėtarisht thuhet se tė huajt me qėndrim Duldung, tė cilėt kanė vende pune do tė duhej tė fitojnė menjėherė lejen e qėndrimit nė Gjermani. Sa i pėrket personave qė nuk kanė vende pune, statusi i tyre do tė zgjidhet pas njė procedure ligjore.

LAJMET
E enjte 16 nėntor 2006
Thaēi kėrkoi nga SHBA-tė qė tė shtohet presioni mbi Beogradin Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), Hashim Thaēi, kėrkoi nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės (SHBA), qė tė bėhet presion i shtuar mbi Beogradin nė mėnyrė qė tė inkurajohen serbėt e Kosovės pėr njė pjesėmarrje aktive nė jetėn politike dhe institucionale.

Surroi i bindur se s’ka zvarritje tė statusit, kėrkon pėrpilimin e Rezolutės nga OKB Kryetari i ORA-s dhe anėtari i Ekipit Negociator tė Kosovės, Veton Surroi tha se procesi i pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės nuk do tė zvarritet mė, sepse nuk ėshtė nė interes tė askujt, pos palės serbe, ndėrkohė qė sipas tij, paqartėsia mė e madhe nė kėtė fazė ėshtė pėrpilimi i Rezolutės, e cila duhet ta zėvendėsojė 1244-in dhe ta pėrcaktojė statusin e vendit.

Ligjvėnėsit nuk e arsyetojnė heshtjen e Kuvendit karshi shtyrjes sė statusit Deputetėt kosovarė nuk e arsyetuan tė enjten heshtjen e pėrfaqėsuesve tė legjislativit, tė cilėt nė seancėn e rregullt plenare, nuk e ngritėn pėr shqyrtim ēėshtjen e shtyrjes sė zgjidhjes sė statusit final tė Kosovės.

Grupi pėr Integrim kėrkon heqjen e mandatit pėr Ekipin Negociator Grupi Parlamentar pėr Integrim, i cili nėn ombrellėn e vet ka gjashtė deputetė tė partive tė vogla opozitare, kėrkoi tė enjten nga Kuvendi i Kosovės, qė t’ia heqė mandatin Ekipit Negociator tė Kosovės, pasi, sipas tyre, me shtyrjen e pėrcaktimit tė statusit, ky ekip ka dėshtuar pėr t’i realizuar premtimet e dhėna.

Procesi i kthimit nė Mitrovicė mbetet sfida kryesore pėr Qeverinė Pėr shkak tė zhvillimeve politike dhe mosbashkėpunimit nga ana e serbėve edhe nė procesin e kthimit, i ka shkaktuar vėshtirėsi serioze Qeverisė qė tė ndikojė nė kthimin e qytetarėve serbė kėtej urės sė Ibrit tė Mitrovicės dhe qytetarėve shqiptarė andej urės.

Petkovic thotė se “Care International” nuk i ka ndėrtuar si duhet shtėpitė e tė kthyerve Ministri i Ministrisė pėr Komunitete dhe Kthim (MKK), Slavisa Petkovic, akuzoi tė enjten nė Prishtinė Organizatėn joqeveritare ndėrkombėtare “Care International”, pėr mos kryerjen e punėve ashtu si duhet nė 28 shtėpi tė tė zhvendosurve serb nga Kosova gjatė periudhės sė luftės.

Sulmohet drejtori i shkollės fillore “Lidhja e Prizrenit” Tre persona tė dyshuar pėr sulmin e mbrėmshėm kundėr Islam Bajramit, drejtor i shkollės fillore “Lidhja e Prizrenit”, janė arrestuar nga policia, thanė tė enjten zyrtarė tė policisė rajonale nė Prizren. Ndėrkohė kundėr kėtij sulmi ka reaguar Zyra Regjionale e Arsimit, Drejtoria Komunale e Arsimit dhe dega e LDK-sė nė Prizren.

Nė Gjakovė ēdo javė nga njė tentim pėr vetėvrasje Pėrgjegjėsit e rendit pėr territorin e Gjakovės, thanė tė enjten se statistikat dėshmojnė qė nė kėtė komunė, ēdo javė ka nga njė tentim tė tillė, vrasjeje.

Identifikohen trupat e dy shqiptarėve tė zhdukur Zyra pėr persona tė pagjetur (UMPF), konfirmoi tė enjten identifikimin edhe tė dy personave tė komunės sė Mitrovicės.

Dy tė arrestuar pėr drogė dhe pėr mashtrim Dy veta janė arrestuar gjatė 24 orėve tė fundit nė Ferizaj e rrethinė pėr posedim tė 426 gramė narkotik Policia e Ferizajt ka bėrė tė ditur tė enjten se ka arrestuar njė person nėn dyshimin se ka kryer vepra kriminale tė mashtrimit, ndėrsa njė tjetėr pėr posedim tė substancave narkotike.

UNMIK i pėrgjigjet Tiranės pėr pasuritė e vajzės sė kryeministrit Inspektorati i Lartė i Deklarimit dhe Kontrollit tė Pasurisė tė zyrtarėve tė shtetit tė Shqipėrisė, i ka marrė nga administrata e UNMIK-ut tė dhėnat pėr tė ardhurat qė ka marrė vajza e kryeministrit Sali Berisha, Argita Berisha-Malltezi, gjatė kohės sa ka punuar nė Kosovė.

Qeveria zotohet tė kryejė reformat pėr anėtarėsim nė NATO Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, ministri i Punėve tė Jashtme, Besnik Mustafaj dhe ai i Mbrojtjes, Fatmir Mediu, u zotuan tė enjten pėrpara ambasadorėve tė vendeve anėtare,tė kryejė reformat pėr anėtarėsim nė NATO.

Nimani thotė se pakicat janė parakusht i integrimit tė Malit tė Zi Ministri i ri i pakicave nė qeverinė e Malit tė Zi, Fuad Nimani, i tha tė enjten KosovaLive se qeveria malazeze ėshtė e vetėdijshme se realizimi i tė drejtave tė pakicave ėshtė parakusht pėr integrimin e kėtij vendi nė strukturat euro-atlantike.

...nga kultura:

Filloi festivali i tetė gjithėkombėtar “Ditėt e humorit gjithėkombėtar Drenasi 2006” Filloi festivali i tetė gjithėkombėtar “Ditėt e humorit gjithėkombėtar Drenasi 2006” organizuar nga Kuvendi Komunal i Drenasit, ku gjatė tri ditėve do tė marrin pjesė grupe dhe humoristė tė shumtė, nga vendet e ndryshme tė Kosovės dhe mė gjerė, ku do tė ndahen shpėrblime pėr tri grupe mė tė mira humoristike dhe tre individė.

... tash informacione mė tė hapura:

BE akordon 150 milionė euro pėr Kosovėn Bashkimi Evropian akordon njė fond prej 150 milionė eurosh pėr misionin e ardhshėm tė tij nė Kosovė. Arsyeja e marrjes sė kėtij vendimi lidhet me faktin se pas pėrcaktimit tė statusit final tė Kosovės, kėtu do tė mbėrrijė njė pėrfaqėsi civile e BE-sė.

Ahtisaari u paraqiti ambasadorėve te OSBE-se idetė e tij pėr Kosovėn Nė takimin me dyer tė mbyllura nė Vjenė, tė kryenegociatorit Marti Ahtisari me ambasadorėt e OSBE-sė, nė fokus tė shqyrtimit ishte roli i OSBE-sė nė procesin e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės, ka deklaruar zėdhėnėsi i UNOSEK-ut, Remi Durlo. Ahtisari i ka njoftuar ambasadorėt me pėrparimet e tija pėr gjetjen e zgjidhjes sė statusit. Kryenegociatori nesėr do tė vizitojė Italinė. Siē dihet, Ahtisari, pas takimit tė sė premtes me Grupin e Kontaktit nė Vjenė, ka vendosur qė projekt-propozimin pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės t`ua dėrgojė Prishtinės dhe Beogradit fill pas zgjedhjeve serbe tė 21 janarit.

Kryeministri Agim Ēeku nė fund tė muajit viziton Rusinė Kryeministri Agim Ēeku do tė vizitojė nė fund tė muajit Rusinė. “Kreu i Qeverisė do tė qėndrojė nė Moskė nga 30 nėntori deri mė 2 dhjetor dhe do tė takohet mė zv.ministrin e Jashtėm rus, Vlladimir Titov”, ka deklaruar njė zyrtar i qeverisė pėr agjencinė e lajmeve “Reuters”. Vizitėn e Ēekut nė Moskė e kanė konfirmuar edhe zyrtarė rus, sipas tė cilėve kryeministri i Kosovės do tė takojė pėrfaqėsues tė Komitetit pėr Marrėdhėnie me Jashtė tė Dumės ruse dhe tė ministrisė sė Jashtme. Ēeku ėshtė udhėheqėsi i parė shqiptar qė viziton Moskėn qė nga pėrfundimi i luftės nė Kosovė. Ndryshe, Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, do tė vizitojė nesėr Slloveninė , ku do tė takohet me homologun e tij slloven, Janez Jansha, me ministrin e Punėve tė Jashtme, Dimitrij Rupel dhe ministrin e Ekonomisė, Andrej Vizjek. Pasditen e sė premtes, kryeministri Ēeku do tė mbajė njė fjalim mbi perspektivėn e oportuniteteve tė biznesit nė Kosovė, nė Konferencėn e 8 tė nė Portorozh, e cila tubon zyrtare tė lartė ekzekutivė (kryesues dhe anėtarė bordesh, drejtorė ekzekutive), pėrfaqėsues nga bota akademike, politikat ekonomike, sektori financiar, zyrtarė tė Qeverisė sė Sllovenisė dhe vendeve tė tjera nė rajon.

Shpresoj qė ēėshtja e Kosovės nuk do ta tėrheqė Serbinė teposhtė, tha Bilt nė Beograd
Beograd, 16 nėntor 2006 - Ministri i jashtėm suedez Karl Bilt, i cili ndodhet pėr njė vizitė nė Beograd, ku takoi krerėt mė tė lartė serbė, deklaroi se "Kosovėn de fakto Millosheviqi ia dorėzoi Kombeve tė Bashkuara" dhe tani ėshtė ēėshtje e tyre sesi do ta zgjidhin, tha ai. Kjo ėshtė nė dorė tė Ahtisarit dhe ai kėtė do ta prezantojė pas zgjedhjeve nė Serbi, tha ministri suedez. "Sinqerisht shpresoj qė ēėshtja e Kosovės nuk do ta tėrheqė Serbinė teposhtė", tha Bilt pas takimit me homologun e tij serb Vuk Drashkoviq. Pohimi qė Serbia pavarėsisht nga zgjidhja pėr Kosovėn duhet tė ecė pėrprara, Drashkoviq e interpretoi kėshtu: "Serbia duhet tė mbetet, pa marrė parasysh edhe mundėsinė qė tė pėrballemi me aktgjykimin pėr Kosovėn, qė pjesėrisht mund tė jetė e dhimbshme pėr ne, njė shtet i fuqishėm dhe prosperues, sepse mendoj qė detyrim kombėtar e shtetėror ėshtė tė vazhdojmė edhe nė atė rast luftėn diplomatike, tė pėrmirėsojmė eventualisht aktgjykimin e keq pėr Kosovėn nė shkallėn e parė gjyqėsore", ėshtė shprehur Drashkoviq. Ministri i jashtėm suedez bisedoi edhe me presidentin serb Tadiq si dhe me kryeministrin Koshtunica.

Thaēi angazhohet pėr amerikanizimin e procesit tė statusit tė Kosovės Pas njė qėndrimi prej dy ditėsh nė New York, Hashim Thaēi, lider i partisė Demokratike tė Kosovė, ka vazhduar vizitėn e tij nė kryeqytetin amerikan nė Washington, ku nė takime me zyrtarė tė administratės amerikane ka kėrkuar, siē u shpreh, 'amerikanizimin e plotė tė procesit tė statusit i cili duhet tė shpreh vullnetin e qytetarėve tė Kosovės'. Ai e tha kėtė nė takimin me Rosemary DiCarlo, zėvendėsndihmėssekretare pėr Ēėshtje Evropiane nė Departmentin Amerikan tė Shtetit. Duke u pėrgjigjur rreth shqetėsimeve pėr tensione tė mundshme nė situatėn e ndjeshme qė sot po kalon Kosova, Thaēi ka theksuar rėndėsinė e gjakftohtėsisė dhe stabilitetit pėr sic tha, 'mos me rėnė nė grackėn e atyre qė i duan gabimet e kosovarėve'. DiCarlo, sipas pjesėmarrėsve nė takim, ka pėrsėritur qėndrimin e qeverisė amerikane 'pėr njė zgjidhje pa vonesė dhe qė duhet tė jetė e qartė pėr popullin e Kosovės'. Thaēi, bashkė me anėtarin e kryesisė sė partisė, Hajredin Kuēi, kanė marrė pjesė poashtu nė njė tryezė nė Departmentin e Shtetit, ku ekspertė dhe zyrtarė nė resorin e Kosovės dhe Ballkanit kanė shtruar shumė pyetje dhe kanė shpreh interesimin e tyre pėr zhvillimet nė shumė fusha tė jetės dhe pėrditshmėrisė nė Kosovė. Para tyre, Thaēi shfaqi bindjen se Kosova do tė ketė tė gjithė mekanizmat e nje shteti modern, pėrfshirė ulėsen nė Kombet e Bashkuara dhe forcėn mbrojtėse tė saj.

Surroi kėrkon qartėsi, afat kohor dhe pėrmbajtje rreth statusit tė Kosovės
Nju Jork, 16 nėntor 2006 - Kryetari i Partisė Reformiste ORA, Veton Surroi, nė kuadėr tė vizitės sė tij nė SHBA ka pasur takime tė veēanta me tė dėrguarin amerikan pėr statusin e Kosovės, Frenk Uizner dhe me ambasadorin Riēard Hollbruk. Nė kėto takime Surroi informoi pėrfaqėsuesit amerikanė lidhur me pėrgatitjet e mėtejshme qė duhet t'i bėjė Kosova pėr fazėn pėrfundimtare tė pėrcaktimit tė statusit. Ai theksoi se ėshtė e rėndėsishme ruajtja e unitetit dhe pėrforcimi i mėtejmė i tij pėr sa i pėrket ēėshtjeve qė ndėrlidhen me implementimin e vendimit tė ardhshėm pėr status. "Ėshtė me rėndėsi qė uniteti i krijuar deri mė tani nė Prishtinė tė pėrforcohet me pikat e nevojshme tė konsensusit qė kanė tė bėjnė me shtetėsinė e Kosovės, pėrkatėsisht implementimin e vendimit tė ardhshėm pėr status" ka theksuar Surroi. Ai ka theksuar se Kosova duhet tė vazhdojė me punėn pėr sa i pėrket pėrmbylljes sė kornizės ligjore tė domosdoshme pėr funksionim si shtet i pavarur. Kosova, tha Surroi, duhet tė bėjė pėrgatitjet e veta pėr kushtetutėn e re duke marrė parasysh edhe propozimet qė i ka dhėnė delegacioni i Kosovės nė bisedimet e Vjenės si nė sferėn e pushtetit lokal ashtu edhe nė tė drejtat e komuniteteve pakicė. "Rrjedhimisht, duhet tė bėhen tė gjitha pėrgatitjet ligjore dhe operative pėr funksionimin e Kosovės pas pėrcaktimit tė statusit", ėshtė shprehur Surroi. Mė herėt Surroi nga anėtarėt e Grupit tė Unitetit ka kėrkuar tė ndėrtohet qėndrimi i pėrbashkėt, konsensual lidhur me ēėshtjet si kushtetuta, zgjedhjet, simbolet shtetėrore, tranzicioni i pushtetit, politika e jashtme dhe funksionimi i pushtetit lokal. Surroi ka diskutuar me ambasadorėt Uizner dhe Hollbruk pėr rrjedhėn e mėtejshme tė procesit tė pėrcaktimit tė statusit duke theksuar nevojėn pėr qartėsi, jo vetėm sa i pėrket afatit kohor, por edhe pėrmbajtjes. "Procesi pėrfundimtar i pėrcaktimit tė statusit duhet tė fillojė pa kurrfarė zvarritjesh menjėherė pas datės sė pėrcaktuar nga Grupi i Kontaktit. Dhe ky proces, nuk mund tė jetė fillim i njė procesi tė ri, por pėrfundim i procesit tė filluar nga presidenti Ahtisaari", ka nėnvizuar Surroi....njofton qik-u...poashtu edhe rtk bėn me dije se;

Surroi takoi Uiznerin dhe Hollbrukun Kryetari i Partisė Reformiste ORA, Veton Surroi, nė vizitėn e tij SHBA-ve ėshtė takuar, nė takime tė ndara, me pėrfaqėsuesin amerikan nė bisedime pėr statusin e Kosovės, Frank Wisner, dhe ambasadorin Richard Holbrooke. Veton Surroi informoi pėrfaqėsuesit amerikan lidhur me pėrgatitjet e mėtutjeshme qė duhet t’i bėjė Kosova pėr fazėn pėrfundimtare tė pėrcaktimit tė statusit.Ai theksoi se ėshtė e rėndėsishme ruajtja e unitetit dhe pėrforcimi i mėtejmė i tij pėr sa i pėrket ēėshtjeve qė ndėrlidhen me implementimin e vendimit tė ardhshėm pėr status. “Ėshtė me rėndėsi qė uniteti i krijuar deri mė tani nė Prishtinė tė pėrforcohet me pikat e nevojshme tė konsensusit qė kanė tė bėjnė me shtetėsinė e Kosovės, gjegjėsisht , implementimin e vendimit tė ardhshėm pėr status”, ka theksuar Surroi. Ai ka thėnė se Kosova duhet tė vazhdojė me punėn pėr sa i pėrket pėrmbylljes sė kornizės ligjore tė domosdoshme pėr funksionim si shtet i pavarur. “Kosova duhet tė bėjė pėrgatitjet e veta pėr Kushtetutė, duke marrė parasysh edhe propozimet qė i ka dhėnė delegacioni i Kosovės nė bisedimet e Vjenės si nė sferėn e pushtetit lokal ashtu edhe nė tė drejtat e komuniteteve pakicė” tha Surroi. “Rrjedhimisht, duhet tė bėhen tė gjitha pėrgatitjet ligjore dhe operative pėr funksionimin e Kosovės pas pėrcaktimit tė statusit” ka shtuar ai. Ne kėtė aspekt, Veton Surroi i ėshtė drejtuar kolegėve tė Grupit tė Unitetit pėr tė kėrkuar qė lidhur me ēėshtjet si kushtetuta, zgjedhjet, simbolet shtetėrore, tranzicioni i pushtetit, politika e jashtme dhe funksionimi i pushtetit lokal tė ndėrtohet qėndrim i pėrbashkėt, konsensual. Ai ka diskutuar me ambasadorėt Wisner dhe Holbrook pėr rrjedhėn e mėtutjeshme tė procesit tė definimit tė statusit duke theksuar nevojėn pėr qartėsi, jo vetėm sa i pėrket afatit kohor, por edhe pėrmbajtjes. Procesi pėrfundimtar i pėrcaktimit tė statusit, u tha, duhet tė fillojė pa kurrfarė zvarritjesh menjėherė pas datės sė pėrcaktuar nga Grupi i kontaktit. Dhe ky proces, nuk mund tė jetė fillim i njė procesi tė ri, por pėrfundim i procesit tė filluar nga presidenti Ahtisaari” ka theksuar Surroi.

Presidenti Moisiu ėshtė dekoruar nė Poloni me "Urdhėrin e Kryqit tė Madh tė Meritės"
Tiranė, 16 nėntor 2006 - Presidenti shqiptar Alfred Moisiu ėshtė dekoruar nga homologu i tij polak Leh Kaēinski me dekoratėn mė tė lartė pėr tė huajt nė Poloni - Urdhėri i Kryqit tė Madh tė Meritės. Ndėrkaq gjatė ceremonisė Presidenti Moisiu ka deklaruar se statusi i Kosovės duhet tė zgjidhet sa mė shpejtė qė tė jetė e mundur. Sipas Zyrės pėr informim tė Presidentit, dekorata iu akordua Moisiut gjatė vizitės qė ai po zhvillon nė Poloni. Kjo dekoratė e lartė ėshtė e dyta qė jepet, pas asaj tė dhėnė Mbretėreshes Elizabeta e Dytė tė Mbretėrisė sė Bashkuar.

Kuvendi miratoi edhe projektligjin pėr shndėrrimin e poseduesve nė pronarė
Prishtinė, 16 nėntor 2006 - Kuvendi i Kosovės me shumicė votash miratoi projektligjin pėr punė, pėr noterinė dhe shndėrrimin e poseduesve nė pronarė dhe miratoi Ligjin pėr Auditimin e Brendshėm. Grupi Parlamentar pėr Integrim nė fillim tė seancės plenare tė Kuvendit tė Kosovės kėrkoi debat pėr shkak tė shtyrjes sė vendimit pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, duke kėrkuar njėherit bartjen e kompetencave nga Ekipi Negociator tek Kuvendi si dhe nga kjo t'i merret legjitimiteti anėtarėve tė Ekipit tė Negociator. Ndėrsa, kryekuvendari Kolė Berisha tha se pėr kėtė kėrkesė duhet tė ndiqen procedurat pėrkatėse parlamentare dhe tė dorėzohet kėrkesa me shkrim. Menjeherė reagoi deputeti Gjergj Dedaj, nė emėr tė Grupit duke thėnė se moshapja e debatit pėr vendimin e shtyrjes sė statusit ėshtė "shkelje flagrante" e vullnetit tė qytetarėve tė Kosovės duke kėmbėngulur qė po nė kėtė seancė tė hapej debati pėr shtyrjen e statusit politik tė Kosovės. Ndėrsa, shefi i Grupit Parlamentar tė PDK-sė, Jakup Krasniqi tha se do tė ishte mirė qė anėtarėt e Grupit Negociator tė raportojnė para Kuvendit tė Kosovės pėr procesin e deritanishėm politik dhe pėr shtyrjen e vendimit tė statusit. Ndėrkohė, Kuvendi vazhdoi punimet sipas rendit tė ditės, duke filluar me pyetjet pėr kabinetin qeveritar. Kryeministri Ēeku ėshtė pyetur nga deputeti Jakup Krasniqi, pėr incidentin nė Pejė, pas tė cilit janė botuar akuza pėr ministren e Shėrbimeve Publike Melihate Tėrmkolli. Ēeku tha se ai e ka pyetur ministren Tėrmkolli dhe se nga ajo ka marrė pėrgjigjen se bėhet fjalė pėr shpifje duke mohuar kategorikisht akuzat dhe se pėr kėtė ajo i ka premtuar se do tė padisė shpifėsit, dhe se me kėtė ēėshtje do tė merret drejtėsia. Por, Krasniqi ka mbetur pa pėrgjigje kur nga Kryeministri ka kėrkuar rezlutatet e hetimeve pėr zbardhjen e vrasjeve nga viti 2002 kur ėshtė vrarė Shaban Manaj, deri tek vrasja e gazetarit Bardhyl Ajeti. Mė pas deputetėt me shumicė votash miratuan nė parim projektligjin pėr noterinė tė paraqitur nga ministri i drejtėsisė Jonuz Salihaj, qė sipas ky ligj do tė shkarkonte gjykatat nga puna jo profesionale, si pėr ēėshtjet jashtėkontestimore, autorizimet, testamentet etj. Ai tha se implementimi i ligjit pėr vitin 2007 qeverisė do t'i kushtojė vetėm 10 mijė euro, pasi nga kostoja prej 125 mijė eurove, me 90 mijė do tė ndihmojė qeveria zvicerane, pastaj me 25 mijė USAID. Kėtė kosto e pėrbėjnė organizimi i provimeve tė noterisė, shpalljet etj. Por, nė vitet e mė pastajme nuk do tė ketė kosto pasi mjetet do tė sigurohen nga vetė noteritė. Ndėrsa, ai ėshtė pėrkrahur nga tė gjitha grupet parlamentare, atij i ėhstė bėrė vėrejtje se do tė bėhet implementimi nė mungesė tė ligjit pėr gjykatat. Por, ky ligj sipas Salihajt, nuk ka mundur tė hartohet pasi bie ndesh me Kornizėn Kushtetuese dhe se aktualisht po punohet nė harmonizimin me parimet kushtetuese. Projektligji pėr shndėrrimin e poseduesve nė pronar u miratua me shumicė votash, duke i bėrė pėr herė tė parė pas tė kaluarės komuniset poseduesit pronar tė vėrtetė dhe tė ligjshėm. Gjithashtu u kėrkua qė ky projektligj nė procedurat e mėtejme tė pėrmirėsohet. Deputetėt me shumicė votash amendamentuan Ligjin pėr Auditimin e brendshėm. Ndėrsa, mė pas miratuan nė parim me shumicė votash pas shumė vėrejtjeve tė bėra projektligjin pėr punė. Njė ligj i cili mungon shumė vendit dhe se pritet qė tė rregullojė edhe mė saktė raportet punėdhėnės-punėmarrės. Seanca i vazhdon nesėr punimet me shqyrtimin e raportit tė punės sė Autoritetit Rregullator tė Telekomunikacionit pėr vitin 2005, qė ėshtė shtyrė disa herė. Po ashtu deputetėt do tė diskutojnė edhe pėr raportin e Komisionit pėr Ēėshtje Gjyqėsore, Legjislacion dhe Kornizė Kushtetuese lidhur me listėn e kandidatėve tė propozuar pėr Avokatin e Popullit, pastaj shqyrtimin e raportit tė Komisionit pėr Shėndetėsi lidhur me monitorimin e zbatimit e Ligjit pėr shėndetėsi dhe propozim vendimin pėr lejimin e udhėtimeve zyrtare jashtė vendit.

SHPK: Rreshter Nazim Dalipi dekorohet me Medalje tė Nderit Sot rreshter Nazim Dalipi ėshtė dekoruar me Medalje tė Nderit. Kjo Medalje ėshtė shpėrblimi mė i lartė i Shėrbimit Policor tė Kosovės pėr trimėri. Medalja e Nderit jepet pėr veprat individuale pėr trimėri tė jashtėzakonshme tė treguar kundėr njė kundėrshtari tė armatosur, pėr veprėn e kryer nė vijėn e detyrės duke vėnė nė rrezik tė madh jetėn e vet dhe pėr tė gjitha veprat qė i tejkalojnė standardet normale tė detyrės.Mė 28.09.06 Rreshter Dalipi nga Stacioni Policor Qendra nė Prishtinė ėshtė pėrgjigjur nė njė rast tė Dhunės Familjare, ku I dyshimti kishte shtėnė me armė zjarri nė mėnyrė tė pakontrolluar. Gjatė negociatave, Rreshter Dalipi ka arritur qė tė vė nėn kontroll tė dyshimtin dhe I njėjti ti dorėzohet policisė pa pasoja pėr vete apo tė tjerėt. Revolja dhe tri granata tė dorės janė marr nga I dyshimti. Nė ceremoni kėtė mėngjes, komisionari I Policisė sė UNMIK-ut, Stivėn Kurtis ka dekoruar me Medalje tė Nderit rreshterin Dalipi dhe me kėtė rast thekso se rreshter Dalipi ka vepruar nė mėnyrėn e cila nuk mund tė pėrshkruhet ndryshe, veēse si vepėr heroike. Rreshter Dalipi ka vepruar nė bazė tė Standardeve mė tė larta tė Policisė Ndėrkombėtare dhe Shėrbimit Policor tė Kosovės.

Ministri Petkoviq kėrkon ndėrtim tė duhur tė shtėpive pėr tė kthyerit Nė kuadėr tė pėrpjekjeve pėr kthim tė komuniteteve nė Kosovė, sot Ministri pėr kthim dhe komunitete Slavisha Petkoviq nė njė takim banorė tė fshatit Talenovc tė komunės sė Ferizajit, ku u informua rreth problemeve qė ballafaqohen tė sapo kthyerit nė kėtė fshat. Banorėt kanė shprehur pakėnaqėsi rreth ndėrtimit tė shtėpive, tė cilėt i krahasuan me ahur, andaj ministri Petkoviq ka paralajmėruar ndėrprerjen e punėve tė kėtyre shtėpive nėse nuk ndėrtohen si duhet. Ministri pėr kthim dhe komunitete Slavisha Petkoviq pas takimit me banorė serbė tė fshatit Talenovc tė Ferizajit ka deklaruar se projekti i filluar nga organizata Care pėr ndėrtimin e shtėpive tė kėtyre banorėve, do tė ndėrpritet nėse ndėrtimi nuk bėhet si duhet. Ai theksoi se e tėrė kjo ndodhė pasi qė institucionet e Kosovės nuk janė tė kyqura rreth kėtij projekti.”Unė nuk do tė lejojė qė tė ndėrtohet shtėpia si njė ahur sepse aty do tė jetojnė njerėzit dhe duhet tė kėtė njė standard pėr jetesė. Ato organizata shkojnė nga Kosova dhe problemet iu mbesin ministrive dhe institucioneve tė Kosovės” tha Petkoviq. Organizata Care e cila ka marrė pėrsipėr ndėrtimin e kėtyre shtėpive, ėshtė caktuar nė bazė tė marrėveshjeve vetanake me banorė. Ministri Petkoviq ka paralajmėruar njė vizitė pėr tė hėnėn nė kėtė fshat, ku do tė takohet me pėrfaqėsuesit shqiptarė e serb tė fshatit si dhe me drejtues tė organizatės Care. Megjithėse tė pakėnaqur me ndėrtimin e dobėt tė shtėpive pėrfaqėsuesi i fshatit Talenovc Milovan Jeftiq ka deklaruar se siguria nė kėtė fshat ėshtė nė nivelin e duhur, duke theksuar se nuk ekzistojnė as problemet mė fqinjėt shqiptarė. “Edhe para lufte edhe pas lufte po dėshmohet se kemi marrėdhėnie tė mira me shqiptarėt, mė vjen keq qė fshati ynė nuk ka qenė shembull pėr fshatra tjera dhe po tė na i ndėrtonin shtėpitė ashtu si duhet ne mė herėt do tė ktheheshim”, tha ai. Kėta banorė serbė janė kthyer pas shtatė viteve nė Kosovė, duke theksuar se do tė jetojmė sė bashku me shqiptarėt kanė shprehur brengosjen pėr ngecjen e zhvillimit ekonomik tė vendit.

AKM: Pėr rastin e Trepēės vendos gjyqi dhe jo institucionet tjera Bordi i Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit, nė mbledhjen e sotme shqyrtoi tenderėt e arritur pėr privatizimin e ndėrmarrjeve shoqėrore nė valėn 17 dhe 18 dhe shqyrtoi disa tenderė, nė tė cilat ėshtė paraqitur vetėm njė tenderues. “Ishte kjo njė nga mbledhjet mė efikase tė Bordit tė Drejtorėve tė AKM-sė, ngase tė gjitha vendimet i arritėn shumė shpejtė dhe me konsensus tė plotė”, ėshtė shprehur Kadri Kryeziu, anėtar i Bordit tė AKM-sė dhe zėvendėsministėr i Tregtisė dhe Industrisė. I pyetur pėr statusin e tashėm tė Kombinatit “Trepēa”, drejtori i Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit Paul Akda tha se ēėshtja e “Trepēės” tani ėshtė nė duar tė Dhomės Speciale tė Gjykatės Supreme tė Kosovės dhe AKM-ja nuk mund tė marrė asnjė veprim derisa Gjykata tė bie ndonjė vendim. “Derisa lėnda e “Trepēės” ėshtė ende Gjykatėn Supreme tė Kosovės, asnjė veprim nuk mund tė ndėrmerrė as Parlamenti, e as Qeveria e Kosovės. Kėto organe nuk mund tė ndikojnė, e as t’i paraprijnė vendimeve tė Gjykatės” tha ai. Drejtori i AKM-sė Paul Akda, tha se 20-pėrqindėshi nga vlera e shitjes sė ndėrmarrjeve shoqėrore, qė u takon punėtorėve, nuk ėshtė diskutabil, pos pagesave punėtorėve shtesė nė lista pėr pagesė, ēėshtje kjo qė ende ėshtė duke e shqyrtuar Dhoma e Speciale e Gjykatės Supreme tė Kosovės.

Studentėt e Edukimit nė Prishtinė parashihet tė rigrupohen nė Prizren, Gjilan e Gjakovė Rektori i Universitetit tė Prishtinės (UP) Enver Hasani, tha tė enjten se pasi parashihet ndėrtimi i objektit tė ri tė Fakultetit tė Edukimit nė Prishtinė, studentėt do tė rigrupohen nė tri qendrat tjera, Prizren, Gjakovė e Gjilan, meqė kanė programe tė ngjashme mėsimore.

Nė Preshevė inaugurohet busti i Nėnės Tereze Sot nė Preshevė, do tė bėhet solemnisht inaugurimi i bustit sė Nėnės Tereze, punuar nga skulptori preshevar, Hevzi Nuhiu. Nė kėtė solemnitet do tė marrin pjesė, pėrveē strukturave tė pushtetit lokal e politikė, edhe akademik Rexhep Ismajli e dr. Don Lush Gjergji nga Kosova tė cilėt do tė flasin pėr veprėn e pėrjetshme tė Gonxhe Bojaxhiut. Gjithashtu ėshtė paraparė qė tė shfaqet program kulturor e artistik pėr tė pranishmit. Ndryshe, vendosjen e kėsaj buste , ditė mė parė e ka kundėrshtuar Bashkėsia Islame pėr Preshevė, Bujanoc e Medvegjė.

Politika dhe Kosova nė ndeshjen e futbollit midis Maqedonisė dhe Rusisė Nėntėmbėdhjetė persona janė arrestuar dhe shumė policė janė dėmtuar lehtė nga tifozėt gjatė ndeshjes sė futbollit mes Maqedonisė dhe Rusisė tė luajtur mbrėmė nė Shkup. Nėntėmbėdhjetė persona, 16 rusė dhe 3 serbė, jan arrestuar pėr sulme ndaj policisė dhe pėr prishje tė rendit publik. Sipas policisė, pas golit tė parė tė Rusisė, qė mundi 2-0 Maqedoninė, tifozėt nisėn trazirat nė stadium, duke sulmuar policinė qė mundohej tė qetėsonte gjendjen. Gjatė ndeshjes, tifozė tė tė dy ekipeve hodhėn slogane nacionaliste. Tifozėt maqedonas shkruanin nė njė parullė "Ēeēeni, Ceēeni", ndėrsa tifozėt rusė mbanin njė parullė tė madhe ku shkruhej "Kosova ėshtė tokė serbe”.

Hagė: Vazhdon procesi gjyqėsor ndaj Sheshelit Gjykata e Hagės thotė se procesi gjyqėsor ndaj ultranacionalistit serb, Vosjisllav Sheshel, pritet tė mbahet kėtė muaj, me gjithė grevėn e urisė. Sheshel, qė po mbrohet ndaj 5 akuzave pėr krime lufte dhe krime kundėr njerėzimit, ka refuzuar tė ushqehet qė prej njė jave. Ai kėrkon qė gjykata t'i japė atij pėrzgjedhje tė lirė tė kėshilltarėve ligjorė, vizita pa kufizime nga e shoqja dhe tė drejtėn pėr t'u vetėmbrojtur.
LAJMET
E mėrkurė 15 nėntor 2006
Pesė shtetas tė Serbisė janė arrestuar nga policia derisa ata po tentonin tė fusnin mall kontrabandė
Procesi i ndėrmarrjes “Mirusha” nė Malishevė vazhdon tė mbetet peng i kontesteve pronėsore
Pieter de Gooijer, drejtor pėr ēėshtje politike nė Ministrinė e Jashtme tė Holandės, po viziton Kosovėn
KQM: Shpenzimet e qeverisė pėr telefona janė 2,59 mil. €, ndėrsa pėr derivate tė naftės 14 mil. €
Njė sipėrfaqe prej 8 hektarėsh do tė pyllėzohet nė komunėn e Istogut
Ruecker e Sejdiu thonė se ndryshimi i kufijve nuk i shkon pėr shtati askujt nė Ballkan


...pak mė hapur:

Berisha: Ballkani do tė kthehėt nė kohėrat mė tė errta tė tij, nėse Kosovės nuk i jepet pavarėsia Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, deklaroi se Ballkani do tė kthehėt nė kohėrat mė tė errta tė tij, nėse Kosovės nuk i jepet pavarėsia dhe nėse cenohėn kufijtė e saj aktual. “Zvarritja e mėtejshme e statusit pėrfundimtar tė Kosovės, ndėrlikon nė njė stad tepėr delikat situatėn, stabilitetin e Kosovės dhe tė rajonit. Kosova e pavarur, e lirė dhe demokratike ėshtė kushti pėr paqen dhe stabilitetin nė Kosovė dhe mė gjerė..." I bėj thirrje Grupit tė Kontaktit dhe vendeve anėtare tė BE-sė, tė qėndrojnė mė vėndosmėri, nė respektimin e plotė te kufijve ndėrkombėtar tė Ballkanit, pėrfshi kėtu kufijt e Kosovės”, ka pohuar Berisha.

Ahtisari takon sot ambasadorėt e OSBE-sė I dėrguari i posaēėm i Kombeve tė Bashkuara pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari, sot nė Kėshillin e Pėrhershėm tė OSBE-sė do tė paraqes pikėpamjet e tij pėr Kosovėn.

“DPA”: Kosovarėt nuk guxojnė tė mendojnė nė miratimin e ndonjė rezolute pėr pavarėsi Kosovarėt nuk guxojnė tė mendojnė nė miratimin e ndonjė rezolute pėr pavarėsi nė Parlament. Akte tė kėtilla tė njė anshme vetėm mund tė kėrcėnojnė procesin statusor, i cili ėshtė nė fazėn pėrfundimtare, ka deklaruar pėr “DPA” njė diplomat i Grupit tė Kontaktit.

Ruecker dhe Sejdiu tė bindur se Kosova s'do tė ndahet Bashkėsia ndėrkombėtare nuk do tė lejojė ndarjen e Kosovės, sepse ėshtė njė gjė shumė e keqe dhe qė nuk shkon nė favor tė askujt nė rajon, thanė tė mėrkurėn nė Prishtinė zyrtarėt mė tė lartė tė pranisė ndėrkombėtare dhe institucioneve tė vendit.

Holanda do ta mbėshtesė vendimin e Ahtisaari-t pėr statusin Diplomacia holandeze do ta mbėshtesė vendimin qė do ta marrė i dėrguari i Kombeve tė Bashkuara pėr statusin e Kosovės, Martti Ahtisaari, pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės, ndėrkohė kėrkon edhe nga institucionet e Kosovės qė ta bėjnė njė gjė tė tillė.

Sing: Puna pėr bartjen e kompetencave duhet tė vazhdoj pa paragjykuar statusin Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Neraj Sing tha se puna pėr planifikimin e bartjes sė kompetencave nga administrata ndėrkombėtare tek ajo vendore nė Kosovė tani ka kaluar nė njė nivel tė ri dhe transferimi i kompetencave duhet tė vazhdojė pa paragjykuar zgjidhjen e statusit.

KQM kritikon Qeverinė pėr menaxhimin e dobėt tė shpenzimeve Pas publikimit tė raportit nėntėmujor tė Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave (MEF), pėr shpenzimet e Qeverisė, ka shtyrė Kabinetin pėr Qeverisje tė Mirė tė Partisė Demokratike tė Kosovės, tė akuzojnė Qeverinė pėr shpenzime qė i kanė vlerėsuar “enorme” e “tė panevojshme”.

AMIK: Institucionet mikrofinanciare deri tash kanė dhėnė 34 mijė kredi Pėrfaqėsues tė Institucioneve mikro-financiare (IMF) nė Kosovė, theksuan se numri i kredive tė lėshuara nga kėto institucione deri nė shtator tė kėtij viti ėshtė 34 mijė, andaj kėrkuan nga partitė politike dhe nga qeveria e Kosovės qė tė pėrfshihen nė programet e tyre elektorale dhe tė zhvillimit, pasi sipas tyre, kjo do tė ndikonte nė pėrmirėsimin e kredi-dhėnies nė Kosovė.

Gjen. Kather thotė se Kosova tash ėshtė vend i civilizuar Komandanti i KFOR-it nė Kosovė, gjenerali gjerman Roland Kather, tha tė mėrkurėn nė Prizren se, pas shtatė vjetėsh, Kosova ėshtė njė vend i civilizuar, ndėrsa KFOR-i ėshtė kėtu si mysafir dhe pjesėtarėt e tij po sillen nė kėtė mėnyrė, tė vendosur nė parandalimin e ēdo forme tė dhunės.

Dedaj kėrkon nga Kuvendi qė t’ia marrė mandatin Ekipit tė Unitetit Kryetari i Partisė Liberale tė Kosovės (PLK), Gjergj Dedaj, kėrkoi tė mėrkurėn nga kryeparlamentari Kolė Berisha dhe nga...Kuvendi qė t’ia marrė mandatin Ekipit tė Unitetit.

AKM hesht vendimin e gjykatės pėr kėrkesat e Fabrikės sė tubave Zyra e Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit (AKM) nė Gjilan, i ka kthyer pėrgjigje me shkrim kėrkesės sė Fabrikės sė tubave tė Ferizajt qė tė definohet ēėshtja e borxhit prej gati 26 milionė eurosh, qė fabrika u ka 912 punėtorėve qė ishin larguar me dhunė nga puna nė vitet 1990 – 1999.

Artistėt thėrrasin qeverinė tė bėhet mė dorėlirė pėr filmin Artistėt thonė se shuma prej 1 milion eurove, tė premtuara nga qeveria e Kosovės pėr kinematografinė gjatė vitit tė ardhshėm, ėshtė simbolike dhe nuk pritet tė bėjė kthesė pėr sa i pėrket prodhimit tė filmit.

...hapur:

Ahtisari raporton sot para OSBE-sė Kryenegociatori, Marti Ahtisari, do tė paraqesė sot para Kėshillit tė Pėrhershėm tė OSBE-sė nė Vjenė, mendimet e tij pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės. Lajmin e ka bėrė tė ditur zėdhėnėsja e zyrės sė kryenegociatorit, Hua Xhijang. “Nė takimin e nesėrm, qė do tė zhvillohet me dyer tė mbyllura, Ahtisari do t`i njoftoi ambasadorėt e OSBE-sė me ecurinė e deritanishme pėr gjetjėn e zgjidhjės pėr statusin e Kosovės”, ka pohuar Xhijang.

Sejdiu: Pėr ne procesi i bisedimeve ka pėrfunduar
Prishtinė, 15 nėntor 2006 - Presidenti i Kosovės Fatmir Sejdiu theksoi se ėshtė shumė e rėndėsishme qė z.Ahtisari tė propozojė konkretisht pavarėsinė e Kosovės. "Pėr ne ėshtė shumė e rėndėsishme qė z.Ahtisari, tė dalė me qėndrimin konkret pėr tė ardhmen e Kosovės dhe natyrisht qė ai qėndrim tė jetė i pėrputhshėm me vullnetin politik tė popullit tė Kosovės", tha Sejdiu pas takimit tė rregullt me kryeadministratorin Joakim Ryker. Presidenti Sejdiu tha se gjatė takimit ėshtė biseduar pėr procesin negociator dhe pėr realizimin e objektivave nė kėtė periudhė. Sejdiu tha se ia ka konfirmuar z.Ryker se Grupi i Unitetit, do tė ketė besim tė plotė nė GK-nė, nė bashkėsinė ndėrkombėtare, nė presidentin Ahtisari, pėr tė vazhduar me nxitjen proceseve dhe kohėn orientuese, "pranverėn e hershme nė fillim tė vitit 2007, qė tė jetė faza kur merret vendimi politik pėr statusin e Kosovės". Ndėrsa kryeadministratori Ryker tha se ėshtė diskutuar pėr rrjedhėn e situatės, dhe se poashtu janė pajtuar pėr besueshmėrinė e procesit tė kryesuar nga z.Ahtisari. Ai poashtu tha se nė mėnyrė tė veēantė kanė diskutuar pėr periudhėn e rėndėsishme tė tranzicionit, deri nė nxjerrjen e rezolutės pėr statusin dhe tė prezencės sė ardhshme civile ndėrkombėtare. I pyetur pėr deklaratėn e djeshme tė kryeministrit tė Shqipėrisė Berisha qė kundėrshton ēdo ndarje tė mundshme tė Kosovės dhe se sa ka pėr njė rrezik tė atillė, Presidenti Sejdiu tha se nuk ka rrezik pėr njė gjė tė tillė. "Jo, unė pėrcolla atė deklaratė dhe pjesėn e shqetėsimit normal qė mund ta ketė edhe z.Berisha, them sikur edhe ēdo vend fqinj dhe mik i Kosovės. Mendoj se ėshtė mė tepėr njė pjesė e vėrejtjeve, qė nėse dikush mund tė ketė ide tė rinegociimeve dhe diēka tjetėr qė nuk ėshtė nė favorin e pėrgjithshėm tė askujt dhe as tė bashkėsisė ndėrkombėtare dhe them nė radhė tė parė tė Kosovės. Pėr ne procesi i bisedimeve ka pėrfunduar", tha Sejdiu. Presidenti sa i pėrket negociatave tė mundshme, edhe njė herė tha se ata janė tė mandatuar, "ta bėjnė Kosovėn shtet". Ai tha se do tė jetė sė shpejti njė vistėr i gjerė vizitash dhe i takimeve me pėrfaqėsues tė vendeve tė tjera. "Mund tė them se pėr pak ditė edhe njė pjesė e anėtarėve tė delegacionit do tė dalin jashtė dhe do tė jenė nė kontakte tė rregullta nė nivelet mė tė larta tė mundshme me ndėrkombėtarė, pėr tė shprehur besimin tonė nė bashkėsinė ndėrkombėtare pėr tė ardhmen e Kosovės sė pavarur dhe pėr tė shprehur garancitė tona pėr tė drejtat e pakicave", tha Sejdiu.

...mbase kjo mund tė jetė edhe si reagim pėr ate se ēka kerkonte dje:

Drashkoviq: "Perėndimi po anon nga njėfarė pavarėsie pėr Kosovėn" Ministri i Jashtėm i Serbisė, Vuk Drashkoviq ka deklaruar pėr gazetėn e djeshme"Veēernje Novosti" tė Beogradit se anėtarėt perėndimor tė Grupit tė Kontaktit edhe mė tutje po anojnė nga njė lloj pavarėsie pėr Kosovėn" edhe pse ky qėndrim i tyre sot nuk ėshtė aq rezolutė sikurse ka qenė nė fillim tė negociatave mbi statusin e saj. Drashkoviq ka vlerėsuar se "gabimi mė i madh" i GK ka qenė qė nė fillim tė negociatave e ka miratuar dhe disa herė e ka pėrsėritur konkluzionin se vendimi pėrfundimtar mbi statusin e Kosovės do tė jetė nė harmoni me vullnetin e popullit tė Kosovės. Ai ka thėnė se nėse vendimi i Kėshillit tė Sigurimit tė KB mbi statusin e Kosovės do tė jetė i pavolitshėm pėr Serbinė ajo duhet tė ndėrtohet si "shtet i fuqishem dhe i respektuar i Bashkimit Evropian", me lidhje tė forta ekonomike, politike e ushtarake me vendet kryesore tė botės. Atėherė edhe do tė jepet rasti pėr korrigjime eventuale tė vendimit tė gabuar", ka theksuar Drashkoviq. Pyetjes se rreth kujt ndėrkohė do tė mund tė negociojnė Beogradi e Prishtina, Drashkoviq ėshtė pėrgjigjur se mund tė negociojnė rreth decentralizimit dhe kompetencave tė komunave, llojit tė lidhjes me Serbinė, numrin e zonave mbrojtėse rreth kishave e manastireve dhe pėr ēėshtjet ekonomike.

Greqia pėrkrah zgjidhjen e cila shpreh vullnetin e shumicės dhe ofron garanci pėr pakicat Greqia pėrkrah atė zgjidhje pėr statusin e Kosovės e cila shpreh vullnetin e shumicės por edhe ofron garanci pėr pakicat. Ky ėshtė qėndrimi qė i ėshtė transmetuar sot kryeministrit Agim Ēeku gjatė vizitės nė Athinė. Ai ėshtė takuar atje me shefen e diplomacisė greke, Dora Pakojanis, dhe me ministra tė tjerė tė kabinetit qeveritar. Zėdhėnėsja e kryeministrit, Ulpiana Lama, tha se ai ka gjetur pėrkrahje tė plotė edhe pėr ēėshtjen e punėsimit sezonal nė Greqi.Kryeministri Ēeku sot mori mbėshtetje tė plotė pėr proceset nė Kosovė edhe nga Athina zyrtare. Ai ėshtė takuar nė kryeqytetin grek me shefen e diplomacisė, Dora Pakojanis, me ministrin e rendit publik dhe me atė pėr zhvillim. Sipas zėdhėnėses sė tij, Ulpiana Lama, kryeministri ka marrė mbėshtetje nga Athina pėr atė zgjidhje tė statusit e cila shpreh vullnetin e shumicės, por edhe ofron garanci pėr pakicat. “Greqia pranon tė luajė njė rol lehtėsuesi gjatė kėsaj periudhe dhe se ėshtė pėr njė zgjidhje e cila shpreh vullnetin e popullit shumicė, por edhe jep garanci tė plota pėr pakicat”, tha Lama.
Temė e bisedimeve tė Ēekut me zyrtarėt grekė ka qenė edhe mundėsia e punėsimit sezonal tė kosovarėve nė kėtė vend, pėr ēka, zėdhėnėsja Lama, tha se I ėshtė dhėnė pėrkrahje e plotė.
Kryeministri Ēeku ka paraqitur argumente tė fuqishme pėr pavarėsinė dhe ėshtė angazhuar qė tė mos ketė shtyrje tjetėr pėr statusin. Ai ka shprehur nevojėn e zgjidhjes sa mė tė shpejtė tė statusit, duke kėrkuar qė kjo tė bėhet menjėherė pas 21 janarit. “Kosova ėshtė e ndėrtuar sipas standardeve ndėrkombėtare, nė bashkėpunim tė ngushtė me perėndimin dhe bashkėsinė ndėrkombėtare, andaj kriteret qė ajo ndjek dhe institucionet qė ka ndėrtuar janė sipas kėtij modeli, prandaj sigurisht se do tė kontribojė nė paqen dhe stabilitetin rajonal” tha ajo.
Nė kuadėr tė turneut tė tij diplomatik, kryeministri Ēeku do ta vizitojė javėn e ardhshme Romėn, ndėrsa pak ditė mė vonė, edhe kryeqytetin e Rusisė, Moskėn. “Kėto vizita janė shumė tė rėndėsishme sepse faktorėt nė rajon dhe ata ndėrkombėtar njoftohen nga dora e parė pėr proceset nė Kosovė”, tha pėr radion tonė, zėdhėnėsja e kryeministrit Ulpiana Lama.

Polonia mbėshtet Kosovėn e lirė dhe tė pavarur Polonia mbėshtet "Kosovėn e lirė dhe tė pavarur" deklaroi presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu pas takimit me homologun e tij polak Lech Kaczynski. "Kisha kėnaqėsinė tė dėgjoj se presidenti Kaczynski, Polonia dhe populli polak, janė tė gatshėm tė na mbėshtesin nė favor tė stabilitetit nė Ballkan dhe pėr njė Kosovė tė lirė e tė pavarur", tha Moisiu nė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr shtyp me presidentin polak. Sipas France Presse, Kaczynski ka thėnė se Shqipėria ka luajtur njė "rol stabilizues" nė rajonin e trazuar tė Ballkanit dhe duket se ėshtė "afėr" pėr tu anėtarėsuar nė NATO. /RFE/

Mesiq: Statusi i Kosovės patjetėr duhet tė pėrcaktohet Statusi i Kosovės patjetėr duhet tė pėrcaktohet, sepse status-quo-ja nuk mund tė mbetet gjatė, ka thėnė nė njė prononcim pėr Radio Evropa e Lirė, presidenti i Kroacisė, Stipe Mesiq."Nėse merret vendimi pėr pavarėsinė e Kosovės, atėherė duhet tė garantohet standardi i jetesės qė vlen nė Evropė, tė garantohen liritė civile, pluralizmi politik, mbrojtja e pakicave kombėtare, funksionimi i institucioneve, ndarja e pushteteve dhe mbrojtja e objekteve historike", ka deklaruar Stipe Mesiq.

SHBA: Procesi i statusit tė Kosovės tė pėrfundojė pa vonesė Shtetet e Bashkuara mbeten tė angazhuara qė procesi i pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės tė pėrfundojė pa vonesė. Zėdhėnėsi i Departamentit tė Shtetit tha se ka ardhur koha qė populli i Kosovės ta ketė tė qartė tė ardhmen e tij.Zėdhėnėsi tha se mbėshtet vendimin e kryenegociatorit Marti Ahtisari pėr ta paraqitur propozimin e tij rreth statusit pa vonesė, pas zgjedhjeve parlamentare tė 21 janarit nė Serbi. Zėdhėnėsi shprehu gjithashtu besimin se rekomandimet e zotit Ahtisari do tė pėrfshijnė masat e duhura pėr mbrojtjen e tė drejtave tė tė gjithėve dhe do tė hedhin bazat pėr njė zgjidhje tė qendrueshme tė statusit. Shtetet e Bashkuara pėrsėritėn se kėrkojnė njė zgjidhje e cila tė plotėsojė disa kushte: tė forcojė mė tej qėndrueshmėrinė rajonale, tė pėrshpejtojė pėrparimin e Kosovės dhe tė Serbisė drejt integrimit euro-atlantik dhe tė jetė e pranueshme pėr popullin e Kosovės.VOA

Holanda mbėshtet Ahtisarin dhe shpreson qė KS tė miratojė rezolutėn pėr statusin e Kosovės
Prishtinė, 15 nėntor 2006 - Holanda mbėshtet pėrpjekjet e kryenegociatorit Marti Ahtisari dhe marrjen e vendimit pėr Kosovėn nga Kėshilli i Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, deklaroi sot nė Prishtinė, Piter de Goijer, drejtor politik nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė Holandės, pas takimeve me zėvendėskryeministrin Lutif Haziri dhe nėnkryetaren e Partisė Reformiste ORA, Teuta Sahtaēija. Zėvendėskryeministri Lutfi Haziri bisedoi me diplomatin nga Holanda pėr shtyrjen e statusit tė Kosovės, pėr sfidat me tė cilat po pėrballet Kosova gjatė kėsaj periudhe, si dhe pėr hapat qė duhet ndėrmarr nė tė ardhmen. Si thuhet nė njė kumtesė, nė kėtė takim u diskutua edhe pėr ēėshtjen e minoriteteve, nė veēanti minoritetit serb, sidomos nė fushėn e sigurisė, ēėshtjen sociale dhe financiare. Zv/kryeministri Haziri kėrkoi nga z. Pieter de Gooijer pėrkrahje dhe ndihme nė procesin e decentralizimit, ngritjen e kapaciteteve, sidomos nė ndėrtimin e strukturave nė fushėn e politikave tė jashtme. Pas takimeve zyrtari nga Holanda nuk deshi tė komentojė nėse qėndrimi i vendit tė tij ėshtė pro pavarėsisė sė Kosovės. Holanda mbėshtet punėn e nisur nga i dėrguari i posaēėm i OKB sė, Marti Ahtisari dhe shpreson qė sė shpejti Kėshilli i Sigurimit do ta miratojė rezolutėn pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės, tha Piter De Gojer, drejtor politik i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Holandės "Eshtė e rėndėsishme pėr ne tė mbėshtesin Ahtisarin nė rrugėn e tij pėr rezolutėn, marrjen e vendimit nga ana e Kėshillit tė Sigurimit. Tė bisedojmė me tė gjitha partitė nė Kosovė, urova sukses nė muajt qė vijnė sepse janė tė rėndėsishėm pėr Kosovėn. Ne mbėshtesim pėrpjekjet e tij dhe nuk dua tė komentoj si do tė shkojė pėrpara ky proces", tha Piter De Gojer. Nėnkryetare e partisė reformiste ORA, vlerėsoi se procesi i filluar nga Ahtisari duhet tė vazhdojė pasi sepse siē tha ajo, gjėrat e mira vijnė ngadalė. Zonja Sahatēija shpreson qė sė shpejti Ahtisari do tė dalė me propozimin e tij dhe kjo do tė shėnojė pėrfundimin e procesit tė nisur pėr pavarėsinė Kosovės.

Franca mbėshtet vendimin e Ahtisaarit Ministria e Punėve tė Jashtme tė Francės mbėshteti vendimin e Ahtisaarit, pėr shtyrjen e propozimit pėr statusin. Diplomacia franceze e ēmon brengėn e Ahtisarit qė tė mos ndėrhyjė nė procesin demokratik tė zgjedhjeve nė Serbi, por konsideron se vendimi pėr shtyrjen e statusit, nuk e vė nė pikėpyetje procesin. “Ne kuptojmė qė kryenegociatori do ta vazhdojė punėn e tij qė t’i paraqesė nė kohėn e duhur propozimet realiste, tė pranueshme pėr popullin e Kosovės dhe qė garantojnė tė drejtat e komuniteteve tė ndryshme nė Kosovė”, thuhet nė deklaratėn diplomacisė franceze, tė lėshuar nga Zyra e Francės nė Prishtinė.

Surroi ; Kemi nevojė pėr njė pėrkrahje vendimtare amerikane qė statusi i Kosovės tė jetė i qartė Kryetari i Partisė Reformiste ORA, Veton Surroi, cili ndodhet nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės , ka takuar ish-senatorin, Bob Dol, dhe kėshilltarin e tij, Marshall Harris. Pasi ka falėnderuar senatorin Dol pėr aktivitetin e tij tė pėrhershėm rreth ēėshtjes sė Kosovės, Surroi ka theksuar se "nė kėto momente Kosova duhet t'u kthehet sėrish pėr ndihmė zėrave me ndikim siē ėshtė ai i senatorit Dol". Lideri i ORA- s ka theksuar rėndėsinė e pėrmbylljes se procesit negociator me pėrmbajtje tė duhur, me subjektivitet dhe sovranitet tė plotė pėr Kosovėn. Ai po ashtu ka insistuar qė Kosova ka nevojė qė tė jetė pjesė e bashkėsisė ndėrkombėtare, si ēdo shtet tjetėr, me tė drejtėn e plotė pėr tė qenė aktor i barabartė kontraktues. Surroi e ka vlerėsuar si vendimtare mbėshtetjen amerikane nė kėtė fazė tė procesit. "Kemi nevojė pėr njė pėrkrahje vendimtare amerikane qė statusi i Kosovės tė jetė i qartė, i njė subjektiviteti tė plotė ndėrkombėtar",ka theksuar Surroi.

Mbahet mbledhja e rregullt e Qeverisė Nė mbledhjen e sotme tė qeverisė, e cila ėshtė kryesuar nga zėvendėskryeministri i Kosovės, Lutfi Haziri, ėshtė diskutuar ecuria e mėtutjeshme e procesit tė pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės dhe pėrmbushja e prioriteteve tė Grupit tė Kontaktit. Zėvendėskryeministri ka informuar anėtarėt e kabinetit qeveritar pėr vizitat e kryeministrit Ēeku nė Greqi, Slloveni, Itali dhe pėrgatitjet qė po bėhen pėr vizitėn nė Moskė. Nė vazhdim ėshtė shqyrtuar dhe aprovuar propozimi pėr themelimin e kompanisė sė linjitit nė Kosovė (MEM), i cili do t’i kalohet Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit (AKM) pėr procedim. Mė ketė rast ėshtė vlerėsuar se nė kuadėr tė pėrballimit tė situatės sė furnizimit me energji elektrike pėr periudhėn e dimrit 2006-2007 dhe vazhdimin e ristrukturimit tė mėtutjeshėm tė sektorit energjetik nė Kosovė, Ministria e Energjisė dhe Minierave (MEM) ka propozuar themelimin e shoqėrisė aksionare “Korporata e Linjitit tė Kosovės”, e cila do tė merret me nxjerrjen, pėrpunimin dhe furnizimin me linjit tė kapaciteteve tė reja dhe atyre ekzistuese gjeneruese tė energjisė elektrike nė Kosovė. Po ashtu ėshtė shqyrtuar dhe ka marrė mbėshtetjen e kabinetit qeveritar edhe Letra pėr Bankėn Botėrore pėr miratimin e politikės pėr zhvillimin resurseve tė linjitit nė Kosovė, konkretisht nė Klinė dhe nė Sibovc (MEM). Kjo mbėshtetje eQeverisė bazohet nė dispozitat dhe politikat e paraqitura nė Strategjinė e Energjisė sė Kosovės 2005-2015, tė miratuara nga Kuvendi i Kosovės, si dhe nė Letrėn e Politikės Zhvillimore tė Sektorit tė Energjisė, tė nėnshkruar nga PSSP-ja dhe Kryeministri, mė 19 qershor 2006, gjė qė konsiston nė pėrputhje me to. Zhvillimi i resurseve tė linjitit nė rajonin e Klinės dhe nė fshatin Sibovc, si dhe i resurseve tjera tė linjitit nė Kosovė, parashihet tė bėhet nė bazė pariteti, duke respektuar zbatueshmėrinė e kornizave ligjore, rregullative, mjedisore, shoqėrore dhe financiare. Ėshtė aprovuar gjithashtu edhe Projektligji pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Ligjit pėr Inspektoratin e Punės (MPMS), qėllimi themelor i tė cilit ėshtė eliminimi i dispozitave konfuze, tė paqarta dhe kontradiktore, tė cilat drejtpėrdrejt ndikojnė nė zbatimin e drejtė dhe efikas tė Ligjit pėr Inspektoratin e Punės nė Kosovė dhe realizimin e pėrcaktuar nga Agjencia Ekzekutive e Inspektoratit tė Punės. Zėvendėskryeministri Haziri ka paraqitur para kabinetit qeveritar edhe konkludimet e Raportit tė Progresit pėr Kosovėn pėr vitin 2006, tė cilat janė dhėnė nė Raportin e rregullt tė Komisionit Evropian dhe lėshohet pėr tė gjitha vendet kandidate, si dhe pėr ato qė janė kandidate potenciale. Sikurse edhe vitin e kaluar, Komisioni Evropian ka lėshuar Raportin vjetor tė Progresit, ndaras, vetėm pėr Kosovėn. Ky raport paraqet marrėdhėniet ndėrmjet BE-sė dhe Kosovės, si dhe analizon situatėn politike nėn kushte tė demokracisė, sundimit tė ligjit, tė drejtave tė njeriut, mbrojtjes sė minoriteteve dhe ēėshtjeve regjionale, si dhe analizon situatėn ekonomike nė Kosovė duke rishikuar kapacitetin e Kosovės pėr tė zbatuar standardet evropiane, qė do tė thotė se gradualisht do tė pėrafrojė legjislacionin dhe politikat me ato tė “acquis” nė pėrputhje me Prioritetet e Partneritetit Evropian. Ministri i Ambientit dhe Planifikimit Hapėsinor, Ardian Gjini, ka informuar kabinetin lidhur me ecurinė e punėve rreth Kompleksit Memorial “Adem Jashari”. Janė pėrcaktuar afatet kohore tė projektit dhe mund tė shkohet drejt tenderimit dhe fillimit tė punimeve, ndėrsa pjesa e prezantimeve ceremoniale (pllatoja) do tė angazhohemi qė kryhet para 28 nėntorit, ndėrkaq pėr projektin e Kompleksit Memorial kushtuar presidentit Ibrahim Rugova janė duke vazhduar pėrgatitjet e nevojshme pėr koordinimin e plotė tė realizimit tė tij.

KQM: Vendi ynė ėshtė duke pėrjetuar njė krizė tė rėndė ekonomike Kabineti i Qeverisjes sė Mirė, vlerėsoi sot se vendi ynė ėshtė duke pėrjetuar njė krizė tė rėndė ekonomike. Nė takimin e sotėm ėshtė folur pėr shpenzimet siē u tha enorme tė Qeverisė sė Kosovės, duke u bazuar nė raportin 9 mujor tė publikuar nga Ministria e Ekonomisė dhe Financave. Shefi i Departamentit pėr Ekonomi dhe Financa i KQM-sė Bedri Hamza, tha se duhet krijuar parakushte pėr investime, dhe tė shikohet arsyeshmėria e vendeve tė punės nė administratėn publike si dhe tė zvogėlohen shpenzimet e panevojshme. Duke u bazuar nė raportin e publikuar nga Ministria e Ekonomisė dhe Financave pėr 9 muajt e fundit, zyrtarė tė KQM-sė kanė ritheksuar se ky raport ka tė bėjė me njė nėnvlerėsim tė kapaciteteve financiare tė burimeve qė e mbushin buxhetin e Kosovės. Bedri Hamza shef i Departamentit pėr ekonomi dhe financa nė Kabinetin e Qeverisjes sė Mirė, tha se tė gjitha tė hyrat e vendit qė mbushin Buxhetin e Kosovės tejkalojnė shumėn e planifikuar. Pėr kėtė arsye tha, ai kapacitetet financiare nuk janė vlerėsuar drejtė. “Po tė kishim njė vlerėsim tė drejtė tė kapaciteteve financiare, do tė kishim njė buxhet tjetėr dhe do tė falnim pėr tė hyra tjera", tha Hamza i cili pėrmendi edhe shpenzimet e mjeteve publike, qė pasqyrojnė njė "keq menaxhim dhe jopėrgjegjėsi, duke u bazuar nė tepricėn e parave dhe mos investim nė kapital.Tė teprojnė paratė dhe tė mos realizohet niveli sidomos i shpenzimeve nė investime kapitale nė njė vend ku nevojat janė aq tė mėdha, ku ka mungesė tė ujit, tė infrastrukturės rrugore, ku ka mungesė tė hapėsirės shkollore, kur e dimė ēfarė gjendje kemi nė shėndetėsi kjo tregon pėr nivelin e ulėt tė pėrgjegjėsisė pėr shfrytėzimin e parave publike" .Nė takimin e sotėm janė nxjerrur edhe disa konkluzione rreth kėsaj situate, tė cilat siē tha Hamza nuk dallojnė nga konkluzionet e mėparshme. "Dominon e hyra e tė mbledhura nė kufi me 63 %, kemi ngecje nė inkasimin e tė hyrave tė brendshme sidomos tė hyrave vetanake tė komunave, pjesėmarrja nė paga ėshtė shumė e lartė si pasojė e tė hyrės sė ulėt dhe merr pjesė me 36.2 %, ėshtė brengosėse shpenzimi joracional i parave publike pėr derivate telefona e udhėtime etj. Pėr tejkalimin e kėsaj gjendjeje, KQM bėn thirrje pėr krijimin e parakushteve pėr investime tė sigurta nė Kosovė, shikimin dhe arsyeshmėrinė e vendeve tė punės nė administratėn publike dhe zvogėlimin e shpenzimeve tė panevojshme", theksoi Hamza.

Vazhdon ushtrimi i TMK-sė "Shqiponja 6" Trupat Mbrojtėse tė Kosovės kanė vazhduar sot ushtrimin fushor “Shqiponja 6” me inskenimin e njė incidenti nė Miradi tė Fushė Kosovės. Kolonel Idriz Shabanit tha se qėllimi I kėtij ushtrimi ėshtė pėrforcimi i gatishmėrisė sė TMK-sė pėr intervenime tė shpejta. Sipas tij, nė kėtė aktivitet janė pėrfshirė Zona e pestė e TMK-sė dhe Brigada e Mbrojtes Civile. Ushtrimi “Shqiponja 6” do tė vazhdojė edhe nesėr nė zona tjera tė vendit.

Pas largimit tė UNMIK-ut do tė do tė funksionojė Zyra Civile Ndėrkombėtare
Prishtinė, 15 nėntor 2006 - Shefi i UNMIK ut Joakim Ryker dhe drejtuesi i Ekipit Pėrgatitor pėr rolin e ardhshėm tė Bashkimit Evropian nė Kosovė, Torbjorn Solstrom kanė diskutuar pėrgjegjėsitė e Zyrės Civile Ndėrkombėtare, e cila do tė funksionojė nė vendin pas largimit tė UNMIK ut, tha zėdhėnėsi i UNMIK-ut Niraxh Sing. Sipas tij, transferi i kompetencave ėshtė pėrgjegjėsi e veēantė e UNMIK ut, ndėrkohė qė Grupi Strategjik pėr Transicion ėshtė themeluar ditė mė parė, i pėrbėrė nga Joakim Ryker, Torbjorn Solstrom, Tina Kajdanou dhe nga pėrfaqėsues tė grupeve politike tė Ekipit tė Unitetit. Zėdhėnėsi theksoi se Grupi Strategjik do tė takohet mė grupet punuese nesėr nė Prishtinė pėr tė diskutuar pėr transferin e kompetencave nė fushėn e administratės civile, ekonomi, prona, qeverisje, siguri, transicionit ligjor, buxhet dhe sundimin e ligjit. Gjithashtu ai bėri tė ditur se UNMIK u do t'i prezantojė Grupit teknik pėr transicion detajet dhe analizat pėr pėrgjegjėsitė dhe aktivitetet nė ēdo fushė dhe do tė diskutohet pėr transferin e detyrave. Sing tha se qė nga dita e sotme, UNMIK u ēdo javė do tė bėjė nga njė komunikatė pėr shtyp ku do tė pasqyrohet puna e tij shtatėvjeēare. Zėdhėnėsi i OSBE sė, Sven Lindholm, tha se Partia Serbe pėr Kosovė dhe Metohi, e udhėhequr nga Dragisha Miriq, ka kompletuar dokumentacionin pėr regjistrim pranė Zyrės sė Regjistrimit tė Partive Politike.

Fillon funksionimi i Grupit Strategjik pėr Tranzicion Shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker dhe i dėrguari i BE-sė, Torbjorn Sohlstrom janė duke pėrgatitur Zyrėn Civile Ndėrkombėtare pas largimit tė UNMIK-ut. Bartja kompetencave ėshtė pėrgjegjėsi e veēantė e UNMIK-ut e rezervuar me rezolutėn 1244, deklaroi zėdhėnėsi i UNMIK-ut Niraj Sing nė takimin e rregullt pėr gazetarė tė mbajtur sot nė Prishtinė.Niraj Sing bėri tė ditur se Grupi Strategjik pėr Tranzicion ėshtė themeluar ditė mė parė i pėrbėrė nga Joakim Ryker, Torbjorn Solstrom,Tina Kajdanov si dhe pėrfaqėsuesit e grupeve politike tė Ekipit tė Unitetit. Sing sqaroi se Grupi Strategjik do tė takohet mė grupet punuese nesėr nė Prishtinė pėr tė biseduar pėr bartjen e kompetencave pėr fushėn e administratės civile, ekonomi, prona, qeverisje,siguri, tranzicion ligjor,buxhetit dhe sundimit tė ligjit. “UNMIK-u do t’i prezantojė Grupit teknik pėr tranzicion detajet dhe analizat pėr pėrgjegjėsit dhe aktivitetet tona nė secilėn fushė dhe do tė diskutohet pėr bartjen e kėtyre detyrave”, tha ai. Grupet punuese pėr bartjen e kompetencave do tė pėrgatiten dhe koordinohen nga Grupit Teknik pėr Tranzicion shtoi me tutje Sing. Duke filluar qė nga dita e sotme UNMIK-u ēdo jave do tė bėjė nga njė komunikat pėr shtyp ku do tė pasqyrohet puna shatė vjeēare e UNMIK-ut. Ndėrkaq Zėdhėnėsi i OSBE-sė Sven Lindholm tha se Partia Serbe pėr Kosovė dhe Metohi e udhėhequr nga Dragisha Miriq ka kompletuar dokumentacionin pėr regjistrim pranė Zyrės sė Regjistrimit tė Partive politike. Vendimi pėrfundimtarė do tė jepet pas 14 ditėsh, periudhe gjatė sė cilės opinioni publik mund tė shqyrtojė dokumentacionin e dorėzuar.

Nga plagėt e marra nė luftimet nė Irak, vdesin 4 ushtarė amerikanė
Bagdad, 15 nėntor 2006 – Njė ushtar dhe tre marinsa amerikanė kanė vdekur nga plagėt e marra nė luftimet nė provincėn perėndimore irakiane Anbar, ka bėrė tė ditur sot (e mėrkurė) ushtria amerikane, njofton Rojter. Ushtria nuk ka dhėnė informacione mė tė hollėsishme pėr rrethanat e vdekjes sė tyre. Tė paktėn 2.857 pjesėtarė tė shėrbimit ushtarak dhe civil amerikan kanė vdekur nė Irak qė nga ndėrhyrja amerikane nė mars 2003.

Rajs e rezervuar ndaj propozimit tė Blerit pėr Iranin dhe Sirinė
Uashington, 15 nėntor 2006 - Ministrja e jashtme e SHBA-ve, Kondoliza Rajs ka qenė e pėrmbajtur ndaj propozimit tė kryeministrit britanik, Toni Bler pėr tė zhvilluar bisedime direkte me Iranin dhe Sirinė. Sipas mendimit tė Blerit, tė dy shtetet mund tė kontribuojnė nė shtensionimin e gjendjes nė Irak dhe Lindjen e Afėrt. Rajs deklaroi se nė qėndrimin e udhėheqjes nė Teheran nuk mund tė kuptojė asgjė, qė mund tė kontribuonte nė stabilizimin e gjendjes nė Irak. Siria nga ana tjetėr forcon problemet nė Liban dhe vėshtirėson punėn e presidentit palestinez, Mahmud Abaz. Duket sikur Siria i ėshtė dedikuar bashkėpunimit me forcat ekstremiste, tha Rajs.

Anani kėrkon vendosjen e taksės CO2 nė mbarė botėn
Nairobi, 15 nėntor 2006 - Sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė, Kofi Anan, kėrkoi nė samitin e klimės nė Nairobi futjen e taksės CO2 nė mbarė botėn. Me tė ardhurat e kėsaj takse duhet tė pėrballohen pasojat e transformimit tė klimės, tha Anan. Nė kėtė mėnyrė, mund tė mbėshteten ato vende, qė deri tani kanė ndikuar mė sė pakti nė ndryshimin e klimės, por qė vuajnė mė sė shumti nga pasojat e saj. Anan u bėri thirrje vendeve nė zhvillim, qė tė angazhohen mė shumė pėr mbrojtjen e klimės.

...nga lajmet e shkeputura tė ditės sė djeshme veēojmė:

OKB pėrpiqet tė mbyllė hendekun fetar Sekretari i pėrgjithshėm i OKB Kofi Annan tha se hendeku i mirėkuptimit ndėrmjet shoqėrive islamike dhe perendimore nuk do tė mund tė kapėrcehet pėrderisa nuk adresohet konflikti arabo-izraelit. Annan tha se asnjė konflikt tjetėr nuk ndikon aq shumė te myslimanėt nė mbarė botėn. "Ne duhet tė fillojmė duke riafirmuar dhe dėshmuar se problemi nuk qėndron te Kur'ani, Tora, apo Bibla. Problemi kurr nuk ėshtė te besimi, por te mėnyra e sjelljes ndaj njėri tjetrit", tha Annan. Ai i bėri kėto komente nė Stamboll pasi pranoi raportin e njė grupi shkollarėsh dhe dijetarėsh lidhur me mėnyrat pėr tė shmangur pėrplasjet dhe keqkuptimet ndėrmjet myslimanėve dhe perendimit./RFE /

...ju falemnderit qė ishit me ne ...mirėupafshim nesėr .../ereniku.net/


LAJMET
E marte 14 nėntor 2006
Partitė “pajtohen” ta shtyjnė shpalljen e pavarėsisė Drejtues tė partive tė mėdha parlamentare, thonė pėr KosovaLive se Kuvendi i Kosovės duhet ta shpallė pavarėsinė, por sipas tyre, kjo gjė duhet tė bėhet nė njė moment tė duhur.

Kosovarėt, tė vendosur pėr ta jetėsuar pavarėsinė dhe integrimin Zyrtarė tė qeverisė dhe institucioneve tjera tė Kosovės, thanė tė martėn se do tė vazhdojnė angazhimin pėr arritjen e pavarėsisė dhe integrimin e vendit nė strukturat euro-atlantike, duke theksuar se suksesi varet nga zbatimi i strategjive tė hartuara pėr kėto qėllime si dhe plotėsimi me strategji tjera.

Grupi i Kontaktit ndihmon procesin e decentralizimit nė Kosovė Pėrfaqėsuesit e shteteve tė Grupit tė Kontaktit (GK) nė Kosovė, deklaruan tė martėn, se procesi i decentralizimit ėshtė ēėshtje e rėndėsishme dhe shumė pozitive pėr tė ardhmen e Kosovės dhe me kėtė rast, i premtuan kryetarėve tė dhjetė komunave kosovare, ndihmė tė vazhdueshme pėr tė pėrmbyllur me sukses kėtė proces.

Ligjvėnėsit stėrviten pėr mbikėqyrjen e qeverisė Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės, pritet tė marrin pėrvojat e kolegėve tė tyre evropianė pėr mėnyrat dhe format e mbikėqyrjes sė punės sė ekzekutivit, gjatė njė seminari, tė organizuar nga Projekti pėr mbėshtetjen e Kuvendit tė Kosovės, qė pėrkrahet nga OSBE dhe NDI-a.

Rritja e inkasimit nuk do tė kėtė ndikim tė dukshėm nė pėrmirėsimin e furnizimit me rrymė Ministria e Energjisė dhe Minierave (MEM) potencoi tė martėn se ngritja e nivelit tė inkasimit tė faturave tė energjisė pėr 3 milionė euro dhe ngritja e mėtutjeshme e cila pritet tė ndodhė kėto ditė, nuk do tė ndikojė dukshėm nė pėrmirėsimin e orarit tė furnizimit tė qytetarėve nė energji elektrike gjatė dimrit, pėr arsye se vetėm rritja e inkasimit nuk zgjidh problemet e krijuara nė KEK.

Pacolli shprehet i gatshėm pėr ndėrmjetėsim me rusėt Kryetari i partisė mė tė re kosovare, Aleanca pėr Kosovėn e Re (AKR), Behxhet Pacolli, tha tė martėn se ėshtė i gatshėm tė angazhohet pėr tė ndėrmjetėsuar me palėn ruse lidhur me ēėshtjen e statusit tė Kosovės.

Shqipėria pėrshėndet vendimin e BE-sė pėr liberalizimin e vizave Kryetari i komisionit parlamentar tė integrimit nė parlamentin shqiptar, Ilir Meta, vlerėsoi tė martėn pozitivisht hapjen e negociatave nga Bashkimi Evropian pėr marrėveshjet me Shqipėrinė dhe vendet e tjera tė Ballkanit Perėndimor pėr tė liberalizuar procedurat e vizave tė shtetasve tė kėtyre vendeve.

Vihet gurthemeli pėr ndėrtimin e shkollės sė re nė Berjahė
14.11.2006 13:48 ET - Gjakovė Me financimin e Ministrisė sė Arsimit Shkencės dhe Teknologjisė (MASHT) tė martėn ėshtė vėnė gurthemeli pėr ndėrtimin e shkollės fillore “Bajram Sadriu”...(KosovaLive)

Bllokohen negociatat pėr ndarjen e pushtetit nė Ulqin Kryetari i Partisė sė Re Demokratike-Forca, Nazif Cungu, tha tė martėn se negociatat e katėr partive nacionale shqiptare, tė cilat para dy muajve kanė nėnshkruar marrėveshje koalicioni pėr themelimin e shumicės nė Kuvendin e Ulqinit, kanė rėnė nė krizė shumė tė thellė.

Dimri i sivjetmė nuk do tė jetė i “ashpėr” si ai i vitit tė kaluar Dimri gjatė kėtij viti pritet tė jetė me vlera mesatare klimatike, nė krahasim me dimrat e tjerė dhe nuk do tė jetė shumė i ashpėr, thanė sot, drejtuesit e Institutit Hidrometeorologjik tė Kosovės.

Policia zbulon 300 gram drogė nė njė veturė
14.11.2006 12:31 ET - Mitrovicė Policia rajonale e Mitrovicės, konfirmoi tė martėn arrestimin e dy personave, mbrėmė nė pjesėn jugore tė qytetit, me ē'rast zbuluan 300 gram drogė nė njė veturė.(KosovaLive)

...mė hapur:

Pacolli: Nėse kėrkohet do tė ndėrmjetėsoj me Rusinė Kryetari i Partisė Aleanca pėr Kosovėn e Re (AKR), Behxhet Pacolli, tha tė martėn se ėshtė i gatshėm tė ndėrmjetėsojė lidhur me qėndrimin e Rusisė pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, nėse njė gjė e tillė kėrkohet nga udhėheqėsit e tashėm vendorė pėr statusin.

Moisiu nė Varshavė: Pavarėsia e plotė e Kosovės njė garanci pėr paqen dhe stabilitetin rajonal
Varshavė, 14 nėntor 2006 - Presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu dhe homologu i tij polak Leh Kazhinski gjatė njė takimui sot nė Varshavė diskutuan pėr gjendjen e rajonit tė Ballkanit dhe nė veēanti pėr problemin e Kosovės. Sipas njė njoftimi, Moisiu dhe Kazhinski ndanė tė njėjtin mendim mbi nevojėn pėr njė zgjidhje tė shpejtė dhe tė plotė tė statusit tė Kosovės dhe nė progresin demokratik tė arritur deri tani. Ndėrkaq Presidenti Moisiu tha se pavarėsia e plotė e Kosovės, do tė ishte njė garanci pėr paqen dhe stabilitetin rajonal. Tė dy presidentėt para mediave konfirmuan vullnetin e plotė pėr thellimin e marrėdhėnieve dypalėshe, pėr mbėshtetjen e plotė tė Polonisė pėr proceset integruese euroatlantike tė Shqipėrisė dhe pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Nė bisedimet zyrtare midis delegacioneve, Presidenti polak i shprehu Presidentit Moisiu mbėshtetjen e plotė tė Polonisė pėr aspiratat integruese tė Shqipėrisė nė NATO dhe nė BE. Presidenti Kazhinski tha se Polonia do tė vazhdojė ta mbėshtesė Shqipėrinė pėr anėtarėsimin e saj nė NATO dhe mė pas, gjatė procesit tė integrimit nė Bashkimin Evropian dhe se nė kėtė kuadėr, do tė jetė njė nga vendet e para qė do tė ratifikojė edhe Marrėveshjen e Stabilizim Asociimit. Tė dy Presidentėt theksuan lidhjet historike dhe nivelin e lartė tė bashkėpunimit politik midis dy vendeve, si dhe vullnetin e palėve pėr thellimin e kėtij bashkėpunimi nė fushat me interes reciprok. Presidenti Moisiu e informoi Presidentin polak Kazinski rreth zhvillimeve demokratike nė Shqipėri dhe pėrpjekjet e vendit tonė pėr arritjen e standarteve tė integrimit, mbi politikėn e fqinjėsisė sė mirė dhe bashkėpunimit me vendet e rajonit dhe mbi aspekte tė veēanta tė ecurisė sė reformave. Presidenti Moisiu shprehu dėshirėn pėr rritjen e bashkėpunimit ekonomik duke u ndalur konkretisht nė nevojėn pėr pjesėmarrjen e biznesit polak nė procesin e privatizimit tė ekonomisė shqiptare, nė zhvillimin e sektorit tė turizmit, nė modernizimin e sektorit energjitik dhe nė sektorin e infrastrukturės. Nė takim gjithashtu u vlerėsua nėnshkrimi sė shpejti i marrėveshjes ekonomike midis dy vendeve dhe mė pas, edhe i marrėveshjeve nė fushėn e kulturės dhe arsimit.

Planifikohet njė konferencė e donatorėve pėr Kosovėn, tha zyrtari amerikan pėr Evropė dhe Euroazi
Uashington/Prishtinė 14 nėntor 2006 - Ministri i Ekonomisė dhe Financave Haki Shatri, gjatė vizitės sė tij nė Amerikė ėshtė takuar me zyrtarė tė lartė tė Departamentit tė Shtetit, ku vėmendje e veēantė i ėshtė kushtuar asistencės sė SHBA sė pas zgjidhjes se statusit tė Kosovės. Gjatė njė takimi, Thomas Adams, koordinator i asistencės sė SHBA-ve pėr Evropė dhe Euroazi, e njoftoi ministrin Shatri me aktivitetet e Departamentit tė Shtetit lidhur me ēėshtjen e Kosovės dhe pėr planifikimin e konferencės sė donatorėve pėr Kosovėn dhe Bankėn Botėrore lidhur me borxhin e jashtėm, tė cilin do ta trashėgojė Kosova pas zgjidhjes tė statusit. Z. Adams theksoi se edhe pas ndryshimeve nga zgjedhjet e fundit lokale, nė Kongres ekziston gatishmėri dhe tė gjithė janė tė mendimit pėr asistencė tė mėtejshme pėr Kosovėn. Ndėrsa Shatri shprehu vendosmėrinė pėr tė punuar nė drejtim tė arritjes sė qėllimeve tė pėrbashkėta me miqtė e Kosovės, nė veēanti me SHBA nė. "Unė jam shumė optimist pėr tė ardhmen e Kosovės dhe mė vjen mirė qė po punohet seriozisht pėr vjeljen e sa mė shumė fondeve pėr ta mbėshtetur Kosovėn edhe pas zgjidhjes tė statusit. Gjithashtu ne kemi kėrkuar nga Banka Botėrore t'i identifikoje prioritetet pėr tė cilat donatoret do tė mund tė zotoheshin pėr asistence nė konferencėn e donatorėve", tha z. Adams. Gjithashtu ai shtoi se disa nga prioritetet themelore do tė ishin mbėshtetja buxhetore, mbėshtetja ne sektorin e energjisė, sektorin e edukimit, ngritjen e kapaciteteve, si dhe nė zbutjen e papunėsisė, pėrfshirė kėtu edhe rajonet e banuara me minoritetin serb, ku Qeveria amerikane, sipas zotit Adams, ėshtė e gatshme tė ofrojė ndihmėn e saj nė realizimin e kėtyre prioriteteve. Ministri Shatri tha se do tė punohet nė kėto drejtime pavarėsisht nga vėshtirėsitė tė cilat po hasen sidomos me bojkotimin e komunitetit serb pėr tė marrė pjesė nė mėnyrė aktive nė proceset buxhetore dhe nė proceset tjera nė tė cilat po ecėn Kosova. "Sidoqoftė, Qeveria e Kosovės ėshtė e pėrkushtuar qė tė punojė pėr tė mirėn e qytetarėve tė saj, pavarėsisht se nė cilėn pjesė tė Kosovės jetojnė dhe cilit nacionalitet i pėrkasin ata", u shpreh ministri Haki Shatri. Mė tej, zoti Adams inkurajoi ministrin Shatri qė tė punohet posaēėrisht nė dy drejtime, tė cilat janė kyēe pėr vazhdimėsinė e asistencės te SHBA ve dhe tė donatoreve tjerė pėr Kosovėn. Kėto dy ēėshtje janė: marrja e masave antikorrupsion (edhe pse zoti Adams u shpreh se kjo dukuri negative krahasuar me vendet e rajonit nė Kosovė ėshtė mė pak e theksuar), dhe qė planet pėr zhvillim duhet tė pėrfshijnė tė gjitha rajonet e Kosovės dhe tė gjitha bashkėsitė etnike tė cilat jetojnė nė Kosove. "Duhet tė demonstrojmė qė Kosova mund tė jetė njė vend demokratik dhe multietnik", u shpreh zoti Adams. Diskutimi pėrfshiu edhe njė sėrė temash tė tjera tė rėndėsishme pėr Kosovėn, siē janė marrėveshjet pėr tregti tė lirė, menaxhimi i borxhit tė jashtėm, aspektet e krijimit tė njė force tė re pėr siguri etj.

Halimi kėrkon nga kreu i shtetit serb qė tė ndėrpriten keqtrajtimet brutale nė Luginėn e Preshevės
Preshevė, 14 nėntor 2006 - Kryetari i Partisė pėr Veprim Demokratik me seli nė Preshevė, Riza Halimi, ka kėrkuar nga kreu shtetėror i Serbisė qė tė shqyrtohen incidentet e rėnda tė shkaktuara nga xhandarmėria serbe, e cila brutalish ka keqtrajtuar shqiptarėt gjatė kontrollit tė trafikut nė disa vendbanime tė komunės sė Preshevės. Nė njė letėr qė Halimi i ka adresuar Presidentit serb Boris Tadiq, me pėrmabjtjen e sė cilės janė njoftuar edhe ambasadat e SHBA ve, Komisionit Evropian dhe OSBE sė nė Beograd, theksohet fakti se pesė vjet nga arritja e marrėveshjes paqėsore nuk ekziston asnjė arsye pėr praninė e pėrditshme tė formacioneve luftarake tė xhandarmerisė serbe nėpėr vendbanimet e Luginės sė Preshevės si dhe pėr kontrollin e trafikut nga ana e policisė speciale. Riza Halimi kėrkon nga udhėheqėsit mė tė lartė shtetėrorė tė Serbisė qė tė ndėrpriten keqtrajtimet brutale dhe presionet ndaj popullatės shqiptare, si dhe tė largohet xhandarmeria nga vendbanimet e Luginės sė Preshevės dhe tėrė pėrgjegjėsinė pėr rendin dhe qetėsinė publike ta marrė policia lokale. Gjithashtu ai kėrkon qė urgjentisht tė rishqyrtohet gjendja nė Zonėn e Sigurisė Tokėsore dhe nė vend tė prezencės sė jashtėzakonshme tė forcave militare nė gjėrėsi prej 5 km aktivitetet e ruajtjes sė kufirit tė redukohet dhe tė normalizohen nė zonė kufitare prej 300 - 500 m. Nė kėtė mėnyrė, thotė Halimi, do tė normalizohej gjendja nė fshatrat malore me popullatė shqiptare tė Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės dhe do t'i mundėsohej kthimi i tė shpėrngulurve.

Ēeku:Kosova ka kushte dhe resurse qė ofrojnė shanse tė suksesshme pėr biznes Hapja e kapaciteteve tė reja tė “M&Sillosi” nuk ėshtė vetėm hapje e madhe pėr kėtė kompani, por ėshtė hapje e madhe pėr ekonominė e Kosovės, sepse asaj iu ka shtuar edhe njė linjė e re prodhuese me perspektivė, tha tė martėn kryeministri i Kosovės Agim Ēeku me rastin e pėrurimit tė kapaciteteve tė reja tė “M&Sillosi” nė Xėrxė tė Rahovecit.

62 punėtorė do tė largohen nga Shėrbimi civil Duke iu referuar rekomandimit tė Ministrisė pėr Ekonomi dhe Financa pėr zvogėlimin e numrit tė punėtorėve nė administratė, arsim dhe shėndetėsi, pritet qė Shėrbimi Civil Komunal nė Gjilan nė vitin 2007 tė reduktohet pėr 62 punėtorė.

100 studentė kosovarė mund tė shkojnė pėr punė sezonale nė Gjermani 100 studentė kosovarė nga fakultetet e ndryshme tė universiteteve tė vendit, falė marrėveshjes nė mes institucioneve tė Kosovės dhe Gjermanisė e arritur nė vitin 2004, do tė kenė mundėsi tė kryejnė punė sezonale nė Gjermani gjatė pushimeve semestrale, thanė tė martėn zyrtarė nga Qendra Regjionale e Punėsimit nė Ferizaj.

BE dėshiron njė vendim tė shpejtė pėr Turqinė
Bruksel, 14 nėntor 2006 - Bashkimi evropian dėshiron tė arrijė sa mė shpejt nė njė qėndrim tė pėrbashkėt pėr ēėshtjen e Turqisė. Ministri i jashtėm finlandez dhe kryetari i Kėshillit tė BE-sė, Erki Tuomioja, tha pas konsultimeve tė djeshme me kolegėt e tij nė Bruksel, ka mbėshtetjen e vendeve tė BE-sė pėr bisedimet e nivelit mė tė lartė qė do tė zhvillohen pas tre javėsh pėr Turqinė. Pėrveē kėsaj, duhet gjetur edhe njė zgjidhje pėr njė hapje tė porteve turke pėr anijet e Qipros. Komisioneri pėr zgjerim, Oli Ren, u shpreh pėr konsekuenca nė rast sė bisedimet dėshtojnė.
LAJMET
E hėnė 13 nėntor 2006
- Sejdiu: Pėr Kosovėn ėshtė i papranueshėm ēfarėdo ndikimi i ndonjė shteti tjetėr nė proceset ekonomike
- Ēeku: Qeveria dhe EN janė zhgėnjyer me shtyrjen, por janė optimistė pėr substancėn e statusit
- Komisioni hetues pėr "keqpėrdorimet" nė Kuvend pranon se nuk ka aftėsi ta kryej punėn
- Nė tri fshatrat e Pejės, Cigė, Brestovik dhe Levoshė iu dorėzuan ēelėsat e shtėpive tė reja 40 familjeve serbe
- Dy shtetas tė Turqisė u arrestuan nė Gjilan me dyshimin se kanė keqpėrdorur dy tė mitura
- IKSHP: Banorėt e lagjes “Zabeli i Sahit Agės” nė Gjilan rrezikohen nga ujėrat e zeza
- Profesorėt e UP-sė kėrkojnė mė tepėr kompensim pėr orėt shtesė qė i mbajnė nė programet master
- MTPT: Deri nė fund tė vitit pėrfundojnė punėt pėr meremetimin e rrugėve periferike tė Prishtinės
- Sindikatat e punėtorėve tė QKUK kontestojnė njėra-tjetrėn
- Autoritetet e burgut tė Dubravės kapin sasi droge nė njė dėrgesė postare


...pak mė hapur:

Reinhardt i bindur se pavarėsia e Kosovės do tė arrihet nė pranverė tė vitit tė ardhshėm Ish komandanti i trupave paqeruajtėse nė Kosovė, gjenerali gjerman, Klaus Reinhardt, i tha BBC-sė sė ėshtė i bindur se pavarėsia e Kosovės do tė arrihet nė pranverė tė vitit tė ardhshėm. Reinhardt ka thėnė se beson qė Rusia e Kina nuk do tė votojnė kundėr pavarėsisė sė Kosovės nė KS tė OKB-sė. Por ai tha se bashkėsia ndėrkombėtare duhet ta bindė Serbinė pėr humbjen e Kosovės dhe ta kompensojė kėtė humbje me perspektivėn evropiane.

Gjenerali Jones tha se Kosova ėshtė prioritet i lartė pėr NATO-n Nė Kosovė kam sjell mesazhin e shpresės dhe bindjen tonė se KFOR-i mund tė kryejė detyrat qė ka, pasi ky vend ėshtė prioritet i lartė pėr NATO-n, tha tė hėnėn nė Prishtinė, Gjenerali James L. Jones, komandant suprem i Forcave Aleate tė NATO-s nė Evropė.

Sejdiu dekoron me medalje te artė ushtarake gjeneralin Xhejms Xhons Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, gjatė njė takimi tė hėnėn nė Prishtinė dekoroi komandantin suprem tė Forcave Aleate tė NATO-s nė Evropė gjeneralin Xhejms L. Xhons me medaljen e artė ushtarake nė shėrbim tė paqes, lirisė dhe pėr angazhimin e tij pėr Kosovėn nė krijimin e njė stabiliteti pėr rajonin dhe me gjerė.

OSBE dhe NDI ftohen pėr t’i ndihmuar komisionit hetues tė Kuvendit Drejtuesit e komisionit hetimor pėr tė gjeturat faktike nga Zyra e Auditorit tė Pėrgjithshėm, theksuan tė hėnėn se ky komision nuk ka pėrvojėn e nevojshme pėr hetimin e kėsaj ēėshtjeje dhe ftuan pėr ndihmė Institutin Nacional Demokratik (NDI) dhe misionin e OSBE-sė nė Prishtinė.

Mamberto: Kthimi i minoritarėve ėshtė rrugė e sigurt pėr integrimin nė Evropė Nė kuadėr tė ceremonisė sė pėrurimit tė 40 shtėpive tė ndėrtuara pėr serbėt e kthyer nė tri fshatrat e Pejės, Cigė, Brestovik dhe Levoshė, tė hėnėn shefi i Komisionit Evropian (KE) nė Kosovė, Giorgio Mamberto, tha se e drejta pėr t'u kthyer ėshtė njė nga pikat parėsore pėr integrimin e Kosovės nė Evropė, pasi qė sipas tij, ėshtė edhe dokument bazė i Bashkimit Evropian pėr integrim.

Nis ushtrimi i TMK-sė “Shqiponja 6” Pjesėtarė aktiv dhe rezervė tė garnizonit “332 Gjakova” tė Trupave tė Mbrojtjes sė Kosovės (TMK), filluan tė hėnėn ushtrimin fushor “Shqiponja 6”.

Edhe nė Gjakovė hiqet antena e operatorit mobil serb Autoriteti Rregullator i Telekomunikacionit (ART), me mbėshtetjen e inspektorėve tė ndėrtimtarisė dhe tė tregtisė tė Kuvendit Komunal (KK) tė Gjakovės si dhe tė njėsive tė Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), tė hėnėn kanė ēmontuar antenėn e operatorėve serbė tė telefonisė mobile-064, qė ishte vendosur nė mėnyrė tė paligjshme, nė dalje tė qytetit, pėr nė Prishtinė.

Rinis puna nė QKUK, por thellohen pėrēarjet nė sindikatė Punonjėsit e Qendrės Klinike Universitare tė Kosovės (QKUK), vendosėn tė hėnėn t’i rikthehen punės, ndėrkohė qė greva 24 ditėshe ka pėrēarė ata dhe ka nxitur kontestimin e legjitimitetit pėrfaqėsues sindikal.

Nė vitin 2007 fillon ndėrtimi i autostradės Prishtinė-Shkup Brenda kėtij viti do tė pėrmbyllen tė gjitha punimet pėr rregullimin e infrastrukturės periferike rrugore tė kryeqytetit, thanė pėr KosovaLive zyrtarė tė Ministrisė sė Transportit dhe Postė Telekomunikacionit (MTPT), ndėrkohė qė paralajmėruan se nė vitin 2007 do tė fillojnė punimet pėr ndėrtimin e autostradės Prishtinė – Shkup.

MTPT-MASHT nėnshkruajnė marrėveshjen e mirėkuptimit pėr atestimin e automjeteve Ministri i Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, Qemajl Ahmeti dhe ai i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, Agim Veliu nėnshkruan tė hėnėn marrėveshjen e mirėkuptimit pėr atestimin e automjeteve sipas tė cilės Fakulteti i Inxhinierisė Mekanike autorizohet tė kryejė shėrbimin e atestimit tė automjeteve.

Veliu: Duke dėrguar studentė jashtė Kosovės ne arrijmė tė ngritim cilėsinė nė arsim Duke dėrguar studentė jashtė vendit arrijmė qė tė ngritim cilėsinė nė arsimin nė nivel mė tė lartė, po ashtu edhe arrijmė qė tė krijojmė edhe konkurrencė tė paktėn me vendet e rajonit, u tha tė hėnėn nė BKUK, me rastin organizimit tė panairit ndėrkombėtar pėr bursa dhe arsim.

Pėr shkak tė shtrenjtimit tė semestrave, studentėt protestojnė para MASHT-it Rreth 30 studentė me korrespodencė tė UP-sė protestuan tė hėnėn para Ministrisė sė Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė pėr shkak tė shtrenjtimeve tė semestrave. Pas takimit qė kishin pėrfaqėsuesit e protestuesve me zv.ministrin e Arsimit, Fevzi Berishėn, studentėt janė zotuar se nė rast tė mos pėrmbushjes sė kėrkesave tė tyre do tė dalin nė numėr mė tė madh nė protestė deri nė realizimin e kėrkesės sė tyre.

Arrestohen dy shtetas turq Dy shtetas turq, tė punėsuar pėrkohėsisht nė Gjilan, janė arrestuar nga policia dhe po mbahen nė paraburgim nėn dyshimin se kanė abuzuar seksualisht me dy tė mitura nėn moshėn 16-vjeēare, thanė tė hėnėn zyrtarė tė policisė rajonale nė Gjilan.

Njė i vdekur dhe dy tė lėnduar nė njė aksident trafiku Nė njė aksident trafiku qė ka ndodhur tė hėnėn pak para orės 13:00 nė aksin rrugor Malishevė-Orllat, magjistralja pėr Prishtinė...

Sėrish zbulohet drogė nė burgun e Dubravės Vetėm njė javė pas zbulimit tė 233 gramėve substanca narkotike nė disa dhoma tė tė burgosurve, nė Burgun e Dubravės, sėrish janė zbuluar edhe...

...hapur:

Kėshilli i Ministrave tė BE-sė sot debaton pėr Kosovėn Kėshilli i Ministrave tė BE-sė do tė debatojė sot lidhur me rrjedhėn e procesit pėr definimin e statusit pėr Kosovėn, njofton Radio Dojēe Velle. I njėjti burim citon njė deklaratė tė Presidencės finlandeze tė BE-sė, se nė takimin e sotėm do tė merr pjesė edhe i dėrguari i posaēėm i OKB-sė pėr Kosovėn, Marti Ahtisaari.Pritet qė Kėshilli i Ministrave do ta prkrahė vendimin qė prezantimi i propozimit tė Ahtisaarit pėr zgjidhen e statusit pėrfundimtar pėr Kosovėn, tė shtyhet deri pas zgjedhjeve parlamentare nė Serbi, tė cilat janė paralajmėruar pėr 21 janar tė vitit tė ardhshėm. Po ashtu bėhėt e ditur se nė takimin e sotėm tė Kėshillit tė Ministrave do tė diskutohet edhe lidhur me lehtėsimin e dhėnies sė vizave pėr qytetarėt e vendeve ballkanike. Sips Radio Dojēe Velle, kėtė e ka pohuar zėdhėnėsja e Komisionit Europian, Kristina Nagi, duke deklaruar se me vendimin qė Bashkimi Europian pritet tė marrė sot, qytetarėt e vendeve ballkanike do ta kenė shumė mė tė lehtė tė pajisen me viza nė sportelet e ambasadave tė vendeve anėtare tė BE-sė.

Ryker vlerėson tė dėmshėm ēfarėdo vendimi tė njėanshėm pėr Kosovėn Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker, kėrkoi sot nga drejtuesit e institucioneve tė Kosovės, qė mos ta humbasin ritmin e angazhimeve drejt zgjidhjes sė statusit final, derisa e vlerėsoi tė dėmshėm ēfarėdo vendimi tė njėanshėm pėr Kosovėn. Ai ėshtė takuar me kryeministrin Ēeku dhe komandantin e KFOR-it, gjeneralin Kather, pėr tė diskutuar zhvillimet e fundit dhe prioritetet e udhėheqėsve kosovar, UNMIK-ut dhe KFOR-it, drejt rrugės sė pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės.

Ēeku ėshtė i bindur se procesi i statusit do tė pėrfundojė shpejt Kryeministri Agim Ēeku ėshtė i bindur se procesi i statusit do tė pėrfundojė shpejt, me krijimin e shtetit sovran dhe tė pavarur tė Kosovės. “Kemi besim tė plotė nė kryenegociatorin Ahtisari dhe nė aleatėt tanė - Shtetet e Bashkuara tė Amerikės e Bashkimin Evropian”, tha sot Ēeku, nė fjalimin javor nė Radio Kosovė. Ai pėrsėriti zhgėnjimin nga moszgjidhja e statusit brenda kėtij viti, por theksoi se mė e rėndėsishme ėshtė pėrmbajtja e statusit. Duke pėrsėritur zhgėnjimin e lidershipit nga shtyrja e vendimit pėr statusin, kryeministri Ēeku shpreh bindjen e tij se procesi do tė pėrfundojė shpejt dhe me krijimin e shtetit sovran e tė pavarur tė Kosovės. “Kemi besim tė plotė te Presidenti Ahtisari dhe aleatėt tanė - Shtetet e Bashkuara tė Amerikės e Bashkimi Evropian”, tha Ēeku, nė fjalimin javor nė radio. Megjithatė, sipas tij, mė e rėndėsishme ėshtė pėrmbajtja e statusit, njė Kosovė e pavarur, me status tė qartė juridik e politik. "Derisa tė pėrmbyllet procesi i pavarėsimit tė Kosovės, qeveria do ta shfrytėzojė kėtė kohė pėr pėrgatitjen e tranzicionit tė Kosovės nė periudhėn e pas statusit dhe do ta vazhdojmė me vendosmėri agjendėn tonė tė integrimit evropian". Nė kėtė adresim, kryeministri ėshtė kthyer edhe njė herė te Raporti i Komisionit Evropian pėr Progresin nė vitin 2006. “Raporti vlerėson pėrparimin e Kosovės nė krijimin e institucioneve tė reja, nė pėrafrimin e politikave dhe legjislacionit me atė tė Bashkimit Evropian”, theksoi Ēeku."Nė mbledhjen e radhės tė qeverisė do tė kėrkoj nga tė gjithė ministrat qė ta analizojnė me kujdes dhe t’i nxjerrin rekomandimet dhe detyrat qė duhet t’i zbatojnė. Deri nė takimin e ardhėshėm tė 24 nėntorit me Komisionin Evropian, qeveria do ta pėrgatisė planin pėr zbatimin e rekomandimeve tė dala nga Raporti i Progresit 2006 pėr Kosovėn". “Qeveria e Kosovės ėshtė e pėrqėndruar nė zbatimin e standardeve evropiane”, tha Ēeku, duke pėrmendur zbatimin e Planit tė Veprimit pėr Partneritetin Evropian dhe Agjencinė pėr Integrim Evropian. Ton: Ēeku 3 [Jemi tė vetėdijshėm se procesi i integrimit nė BE ėshtė i gjatė dhe kėrkon seriozitet e pėrkushtim nga tė gjithė. Por nuk kemi tė ardhme tjetėr pėrpos asaj si anėtare e BE-sė dhe nė miqėsi tė fuqishme me aleatin tonė - SHBA-tė]. Ai tha se pavarėsia do t’i mundėsojė Kosovės tė hyjė nė marrėdhėnie kontraktuale me Bashkimin Evropian. “Agjenda evropiane ėshtė prioritet i lartė i qeverisė, dhe e ardhmja e Kosovės ėshtė BE”, tha duke pėrfunduar fjalimin, kryeministri Agim Ēeku.

Thaēi dhe Surroi po qėndrojnė nė SHBA Kryetari i PDK-sė, Hashim Thaēi dhe ai i ORA-s, Veton Surroi, po qėndrojnė nė SHBA, nė kuadėr tė pėrpjekjeve diplomatike pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Thaēi do tė ketė takime mė zyrtarė tė lartė tė Stejt Departamentit amerikan, tė Kėshillit pėr Siguri Kombėtare dhe me ata tė OKB-sė. Ndėrkaq, Surroi, sė bashku me Morton Abramovicin dhe Rozmari Di Karlon, do tė jetė panelist nė konferencėn pėr Kosovėn tė organizuar nga Qendra pėr Studime Ndėrkombėtare dhe Strategjike.

Kryetari i PDK-sė takoi Ambasadorin amerikan Uizner Kryetari i PDK-se Hashim Thaēi zhvilloi sot njė takim me Ambasadorin Wisner, i dėrguar i posaėm i SHBA-ve pėr statusin e Kosovės. Sipas njoftimit nga PDK, takimi u zhvillua nė njė fryme tė pėrzemėrt dhe kishte pėr qėllim koordinimin e aktiviteteve pėr pėrfundimin sa mė tė shpejtė dhe tė suskesshėm tė statusit final tė Kosovės. “Tė dy bashkėbiseduesit u pajtuan se edhe pala kosovare edhe ajo ndėrkombėtare duhet bėrė aktivitete shtese pėr tė pėrmbyllur me sukses ēėshtjen e statusit final te Kosovės. Kryetari Thaēi shprehu zotimet e tij dhe te Grupit te Unitetit pėr bashkėpunim tė afėrt dhe permanent me bashkėsinė ndėrkombėtare, posaēėrisht me SHBA nė kėtė proces si dhe angazhimin pėr njė situatė stabile, duke marre hapat e duhur nė kohėn dhe vendin e duhur, nė koordinim tė plotė me bashkėsinė ndėrkombėtare. “Ne do tė punojmė me perkushtim qė rezoluta e OKB-sė pėr statusin ta gjejė Kosovėn si shtet funksional, me kushtetutė tė re, me simbole dhe me ligj zgjedhor, tė cilat do tė reflektojnė unitetin e qytetarėve tė Kosovės – ka deklaruar Thaēi. Ambasadori Wisner shprehu gatishmėrinė e administratės amerikane pėr tė punuar me pėrkushtim nė mėnyrė qė tė krijohen kushtet e nevojshme pėr pėrmbylljen e statusi me pėlqimin e anėtarėve tė Grupit tė Kontaktit. Kryetari Thaēi kėrkoi qė statusi tė reflektojė nė plotėsi vullnetin e qytetareve tė Kosovės pėr shtet sovran dhe tė pavarur”, thuhet nė njoftimin nga PDK.

Kryetari Sejdiu mbėshtet aksionin pėr inkasimin e borxheve ndaj KEK-ut Presidenti Fatmir Sejdiu, i dha sot mbėshtetje tė plotė aksionit tė Shtyllės sė IV-tė tė UNMIK-ut dhe Ministrisė sė Energjetikės dhe Minierave, pėr inkasimin e borxheve tė konsumatorėve ndaj KEK_ut, si dhe intensifikimin e luftimit tė krimit tė organizuar ekonomik. Gjatė takimi qė zhvilloi me shefin e Shtyllės sė IV tė UNMIK-ut, Paul Acda, Sejdiu kėrkoi bashkėpunim mė tė theksuar me institucionet e Kosovės pėr njė zhvillimin mė tė hovshėm ekonomik tė vendit.

Kosova pėr NATO-n ėshtė prioritet i lartė, thotė Xhons Komandanti Suprem i forcave tė NATO-s pėr Evropėn, gjenerali Xhejms Xhons tha sot nė Prishtinė se nuk pritet destabilizim i gjendjes nė Kosovė, pas shtyrjes sė propozimit tė Ahtisarit pėr statusin e Kosovės. “Kosova pėr NATO-n ėshtė prioritet i lartė” tha Xhons, pas takimit me kryetarin Fatmir Sejdiu dhe kryeministrin Agim Ēeku. Komandanti i forcave Suprem i NATO-s pėr Evropėn gjenerali Xhejms Xhons tha sot nė Prishtinė se forcat shumėkombėshe tė KFOR-it do tė vazhdojnė angazhimin e tyre nė garantimin e mjedisit tė qetė e tė sigurt nė Kosovė.Ai tha se ka sjell mesazhin e paqes dhe bindjen se forcat shumėkombėshe tė NATO-s janė nė gjendje tė kryejnė si duhet punėn e tyre nė Kosovė. “Ky ėshtė prioritet shumė i lartė pėr Aleancėn Veriatlantike. Fatmirėsisht ky mision po zhvillohet shumė mirė dhe shpresojmė tė vazhdojė kėshtu, jemi krenar qė njerėzit e Kosovės kanė mendim shumė tė mirė pėr misionin tonė ” tha gjenerali Xhons. Gjenerali Xhons u takua me kryetarin e Kosovės Fatmir Sejdiu dhe kryeministrin Agim Ēeku. Kryetari e dekoroi atė me medaljen e artė ushtarake nė shėrbim tė paqes dhe tė lirisė, pėr pėrkushtimin e tij nė garantimin e stabilitetit nė Kosovė. “Dhamė premtimin se do tė jemi faktor i rėndėsishėm nė kėto procese tė mėdha me njė pėrkushtim specifik me shenjėn e NATO-s dhe Kosovės si njė simbiozė e shkėlqyeshme e veprimeve tė pėrbashkėta” tha Sejdiu.Kjo ishte vizita e fundit e gjeneralit Xhejms Xhons nė Kosovė nė postin e komandantit suprem tė NATO-s pėr Evropė. Ai ishte nė krye tė NATO-s nė kohėn kur misioni nė Kosovė ka kaluar periudhėn e transformimit tė tyre. Aktualisht nė Kosovė janė rreth 17 mijė ushtarė tė NATO-s. Gjenerali Xhons u uroi sot qytetarėve tė Kosovės paqe, stabilitetit dhe prosperitet ekonomik.

TMK: Mbahet ushtrimi fushor “Shqiponja 6” Filloi sot ushtrimi treditor fushor I TMK-sė, me emrin e koduar “Shqiponja 6”. Shtabi i Pėrgjithshėm, e organizoi kėtė ushtrim pėr tė sprovuar gatishmėrinė dhe aftėsitė e pjesėtarėve tė kėtyre trupave. Ushtrimi filloi me njė mobilizim tė papritur tė afro 70 pėr qind tė efektivit ushtarak tė TMK-sė.

Samarxhiq: Paralajmėrimet e Viznerit "nuk janė bindėse" Kėshilltari i kryeministrit tė Serbisė dhe bashkėrenduesi i Ekipit Negociator serb pėr statusin e Kosovės, Sllobodoan Samarxhiq ka deklaruar sot se paralajmėrimi i tė dėrguarit tė posaēėm amerikan Frenk Vizenr se zgjidhja pėr Kosovėn do tė merret menjėherė pas zgjedhjeve nė Serbi nuk "tingėllon bindshėm". Ai ka rikujtuar se Vizner para ca kohėsh edhe presidentit Boris Tadiq edhe kryeministrit Vojisllav Koshtunica u ka thėnė se zgjidhja do tė merret deri nė fund tė vitit, me ēka ėshtė orvatur qė edhe "njėherė ta frikėsojė Beogradin, dhe aq mė tepėr kjo deklaratė e tij nuk tingėllon bindshėm". "Aq mė tepėr nėse ata, sikurse po thonė vet, e kanė shtyrė ēėshtjen pėr shkak tė zgjedhjeve nė Serbi pėrse atėherė zgjidhja do tė miratohej fill pas zgjedhjeve kur dihet se qeveria nuk mund tė formohet menjėherė pas zgjedhjeve. Nevojitet tė paktėn ndonjė minimum kohor pėr konstituimin e qeverisė, ajo do tė jetė qeveri e koalicionit pėr ēka duhet tė fillojnė bisedimet e negociatat e caktuara", ka theksuar Samarxhiq. Ai ėshtė i mendimit se deklarata e Viznerit mė shumė "ėshtė mesazh pėr qetėsimin e shqiptarėve".

U mbajt Konferenca rajonale pėr mbrojtjen e tė rinjve Sot nė Prishtinė ėshtė mbajtur Konferenca Rajonale pėr Mbrojtjen e tė Rinjve” e cila ėshtė iniciativė e pėrbashkėt e “ Fėmijėve Kosovarė dhe Evropian pėr tė Drejtat e tyre”, e financuar nga Ministria e Kulturės, Rinisė dhe Sportit, Departamenti i Rinisė si dhe nga Partner for the Future World -Wide. Drejtori i Organizatės “Fėmijėt kosovar dhe evropian pėr tė drejtat e tyre, Mitat Bytyqi tha se qėllimi i kėsaj konference ėshtė diskutimi se si tė parandalohet: droga, kriminaliteti, prostitucioni, trafikimi si dhe mbrojtja e tė rinjve dhe fėmijėve mė qėllim qė gjendja e tyre tė jetė nė qendėr tė vėmendjes qė tė mos eskaloj problemi si dhe afrimi nė mes tė entiteteve. Ministri i Ministrisė sė Drejtėsisė Jonuz Salihaj thotė se nė Kosovė egzistojnė shkelje tė tė drejtave tė fėmijėve megjithatė kohėve tė fundit vėrehet njė pėrparim nė kėtė fushė dhe se rinia kosovare ėshtė mė e shėndosha nė rajon. Habit Haradini, drejtor i zyrės pėr Qeverisje tė mirė nė zyrėn e kryeministrit thotė se dukurit negative janė prezente nė ēdo shoqėri. i pyetur se qfarė po bėn Qeveria pėr parandalimin e kėtyre dukurive negative Haradini shpjegon se tani veq i kemi krijuar disa mekanizma shumė tė mirė dhe shumė tė rėndėsishėm qė kanė filluar tė aplikohen kėtu nė Kosovė dhe vet iniciativa e kryeministrit qė e ka themeluar Komitetin ndėrministror pėr tė drejtat e fėmijėve qė ėshtė njė ndėr komitetet mė tė larta qė drejton ai vet . Janė 9 ministra tė qeverisė sė Kosovės si dhe pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile e cila ka pėr qėllim hartimin e legjislacionit pėr mbrojtjn e tė drejtave tė fėmijėve. Pėrderisa Ibrahim Makolli nga KMDLNJ pohon se shkaqet e shkeljes sė tė drejtave tė fėmijėve nė Kosovė janė papunėsia dhe niveli i ultė ekonomik.

Irani thotė se do tė vazhdoj me pasurimin e uraniumit Irani thotė se do tė vazhdoj me planet pėr zgjerimin e programit pėr pasurimin e uraniumit, megjithė thirrjeve ndėrkombėtare pėr ta ndalė punėn nė programin bėrthamor. Zėdhėnėsi i ministrisė sė jashtme, Mohammad Ali Hosseini sot tha se Teherani mbetet i pėrkushtuar pėr tė instaluar 3000 centrifuga deri nė mars tė vitit tė ardhshėm. Ai, poashtu, tėrhoqi vėrejtjen se Irani do tė ketė pėrgjigjje "shkatėrruese" ndaj ēfarėdo sulmi ushtarak izraelit.

...nga Zėri Amerikės:

Operacion policor nė Gjirokastėr pėr tė normalizuar situatėn e rendit
13-11-2006 Forca tė shumta policore, pėrfshirė edhe njė repart special tė Reneas, mbėshtetėn dje policinė e Gjirokastrės pėr tė normalizuar situatėn e rendit nė kėtė qytet qė doli mbrėmė jashtė kontrollit
. Pas njė incidenti tė armatosur mes njė grupi tė rinjsh nga fshati Lazarat dhe njė grupi tjetėr nga Memaliaj , ku u vra njė person dhe u plagos njė tjetėr, dhjetėra tė rinj nga fshati Lazarat shkatėrruan mbrėmė njė diskotek dhe mė pas i vunė asaj zjarrin. Diskoteka ndodhej nė njė lagje nė qendėr tė qytetit dhe incidenti shkaktoi panik tė madh tek banorėt.
Drejtori i Pėrgjithshėm i Policisė Bajram Ibraj drejtoi njė operacion pėr stabilizimin e situatės. Polica tha se ka arrestuar tre persona tė pėrfshirė nė incident dhe ėshtė vėnė nė kėrkim tė njė personi tjetėr. Policia vuri nė dispozicion edhe njė shpėrblim financiar pėr informacionin qė do tė ndihmonte nė kapjen e personit tė kėrkuar.
Ndėrkaq drejtuesit e pushtetit vendor tė Lazaratit u bėnė thirrje grupeve tė tė rinjve nga ky fshat tė ruajnė qetėsinė dhe tė shmangin ēdo lloj incidenti. //ze//

Kongresi Botėror Hebraik njofton pėr shtimin e sulmeve anti-semite nė Evropė
Lisa Bryant Paris
13-11-2006 Kongresi Botėror Hebraik njoftoi dje se sulmet me motive anti-semite nė Evropė janė shtuar qė nga konflikti mes Izraelit dhe Hezbollahut nė Liban nė muajit korrik dhe gusht. Kongresi bėri tė ditur rezultatet e raportit nė njė konferencė njė ditore nė kryeqytetin e Francės.
Njė shtim i ndjeshėm sulmesh anti-semite kohėt e fundit ėshtė vėnė re nė Francė, ku banon komuniteti mė i madh hebraik nė Evropėn Perėndimore. Sipas tė dhėnave tė Kongresit Botėror Hebraik me qendėr nė Paris, sulmet anti-semite nė Francė janė rritur me 79% qė nga muaji korrik, kur filloi konflikti ushtarak mes Izraelit dhe Hezbollahut nė Liban.
Grupi thotė se sulmet kundėr hebrejve janė shtuar edhe nė Britaninė e Madhe dhe pjesė tė tjera tė Evropės. Kėto rezultate u bėnė publike gjatė njė konference njė ditore, ku morrėn pjesė 100 udhėheqės hebrej nga e gjitė bota si dhe politikanė dhe udhėheqės evropianė tė tė gjitha feve.
Rabiu i Madh i Francės, Joseph Sitruk, tha se ngritja e valės sė anti-semitizmit ėshtė e ndjeshme nė jetėn e pėrditėshme. Nė njė fjalim qė mbajti nė radion franceze, ai pėrshkroi klimėn anti-semite nė Francė, duke thėnė se hebrejtė nuk ndihen mė tė sigurt nėpėr rrugė si disa vjet mė parė dhe kjo ėshtė simptomė e njė kreze reale.
Udhėheqės nga komunitete tė ndryshme fetare, qė morrėn pjesė nė konferencė thanė se do tė pėrpiqen tė punojnė sėbashku pėr ta ndryshuar kėtė atmosferė. Mes atyre qė morrėn pjesė nė takimin e djeshėm ishte edhe Salil Boubakeur, kryetari i xhamisė sė Parisit. Si hebrejtė ashtu edhe myslimanėt janė viktima tė racizimit, i tha ai radio Francės. Sot nuk po digjen mė shumė sinagoga se sa xhami.

Indianėt e Amerikės dhe integrimi i tyre Amerikanėt indigjenė dallohen nga gjuha, kultura dhe historia e tyre. Por kjo nuk i ka penguar ata tė pėrqafojnė tiparet e shoqėrisė amerikane nė pėrgjithėsi. Tė tillė janė njerėzit e fisit Ēikaso, tė cilėt kanė sisteme tė pėrparuar ligjesh dhe njihen si njė ndėr fiset mė tė qytetėruar tė vendit.
Fisi Ēikaso po lulėzon sot me bankat, njė fabrikė pėr prodhimin e ēokollatave, kazinotė, kinematė dhe stacionet radiofonike dhe kjo popullsi e sheh veten si pjesė tė shoqėrisė amerikane.
Ai u formua si i tillė nė vitin 1856 nė Tishomingo tė Oklahomės. Ata njiheshin si popull kurajoz mes amerikanėve indigjenė, dhe pėr kėtė arsye u quajtėn “tė pamposhtur”. Kėta njerez, historikisht luftėtarė tė patrembur, u vendosėn nė Oklahomėn jugore dhe qendrore nga mesi i shekullit tė 17.
Sot ndikimi i tyre ndihet deri nė Kapitol Hill. Tom Cole ėshtė pėrfaqėsuesi i vetėm i amerikanėve indigjenė nė Kongresin amerikan. “Unė jam Ēikaso! Njerėzit harrojnė se nė Amerikė ka mbi 500 fise tė ndryshme. Ka fise qė numėrojnė disa dhjetra njerėz, por ka edhe nga ata qė i kalojnė tė 200 mijėt. Ata kanė tradita, gjuhė dhe histori tė ndryshme dhe gjenden nė procese tė ndryshme pėr sa i pėrket statusit qė gėzojnė. Sovraniteti fisnor nuk ėshtė njė dhuratė”.
Kongresmeni thotė se sovraniteti fisnor dhe tė drejtat e vendosura me marrėveshje shpeshherė shkelen dhe ai bėn pėrpjekje nė Kongres pėr mbrojtjen e tyre. “E shoh si njė nga detyrat e mija, pėr tė bėrė qė kjo tė mos ndodhė dhe pėrpiqem tė jem shumė agresiv nė mbrojtjen e interesave fisnore nė Washington".
Ēikaso-tė njihen si njėri nga 5 fiset mė tė civilizuar, pėr shkak tė sistemeve tė tyre ligjore tė zhvilluara. Guvernatori i Fisit Ēikaso, Jefferson Keel, mendon se arritjet e tyre janė pjesėrisht meritė e vetė sistemit. Por mbi tė gjitha, thotė Keel ėshtė Fisi Ēikaso qė e ka bėrė realitet kėtė.
“Burimi mė i vlefshėm kulturor qė kemi ėshtė populli dhe gjuha, kjo na dallon nga tė gjitha organizatat e tjera tė vendit. Ne nuk jemi organizatė, por jemi fis, jemi komb i veēantė. Populli dhe nevojat e tij duhet tė jenė nė plan tė parė, ato duhet tė jenė baza e gjithshkaje qė ne bėjmė”.
Zoti Keel thotė se Ēikaso-tė po i pėrkushtohen si duhet sė ardhmes se tyre, duke nxitur biznesin e vogėl dhe duke pėrgatitur juristė apo mjekė qė t’i shėrbejnė mė mirė komunitetit.
“Ne kemi mėsuar tė pėrqafojmė kulturėn qė dominon shoqėrinė amerikane nė pėrgjithėsi, me rregullat dhe normat e kėsaj shoqėrie. Kemi mėsuar si tė jemi qytetarė tė mirė. Tė tillė duhet tė jemi dhe tė marrin pjesė nė jetėn e Shteteve tė Bashkuara; ne jemi qytetarė amerikanė dhe po ashtu tė shtetit tė Oklahomės, por nė tė njėjtėn kohė ne jemi edhe qytetarė tė Fisit Ēikaso”.
Shoqėria amerikane po tregon njė interesim pėrherė e mė tė madh pėr kulturėn e fiseve indigjene. Kongresmeni Cole pėrmend si shembull vleresimin pėr artin dhe bizhuteritė e tyre. Ai thotė se sė fundi vihet re njė lloj rilindjeje e kesaj kulture, ndėrkohė qė amerikanėt po e vlerėsojnė pėrherė e mė tepėr trashėgiminė e amerikanėve indigjenė. //az//
LAJMET
E shtunė, e dielė, 11 dhe 12 nėntor 2006
Ahtisari do t’ia paraqesė KB-ve propozimin pėr statusin nė muajin mars
Ligji pėr kategoritė e luftės do tė zbatohet nga janari 2007
Liderėt politikė duhet tė japin pėrgjegjėsi pėr shtyrjen e statusit, thonė qytetarėt
Xhemajli: Negociatorėt kosovarė duhet tė kėrkojnė falje dhe tė japin dorėheqje
Partia Liberale e Kosovės kėrkon dorėheqjen e Ekipit Negociator
Mbi 67% e fėmijėve nė Kosovė, punojnė pėr shkaqe tė gjendjes sė rėndė sociale


...informacione mė tė hapura:

"Austria Press": Nė mars Ahtisari paraqet para KS propozimin pėr Kosovėn Agjencia 'Austria Press', duke cituar diplomatė tė huaj ka bėrė tė ditur se, Ahtisaari po planifikon qė propozimin e tij pėr statusin e Kosovės ta bėjė publik para Kėshillit tė Sigurimit nė muajin mars tė vitit tė ardhshėm. Zėdhėnėsja e Ahtisaarit Hua Jiang, nuk e ka konfirmuar kėtė informacion por ka thėnė se kurrfarė afati nuk ėshtė caktuar. "Si hap i ardhshėm i yni do tė jetė vazhdimi i punės rreth propozimit dhe konsultimet me bashkėbiseduesit ndėrkombėtarė", ka thėnė Jiang. "Mbetet vullnet i tė dyja palėve nėse do tė vazhdojnė bisedimet pėr arritjen e koncensusit nė ēėshtjet teknike", ka thėnė Jiang. "Si hap i ardhshėm i yni do tė jetė vazhdimi i punės rreth propozimit dhe konsultimet me bashkėbiseduesit ndėrkombėtarė", ka thėnė Jiang. "Mbetet vullnet i tė dyja palėve nėse do tė vazhdojnė bisedimet pėr arritjen e koncensusit nė ēėshtjet teknike", ka thėnė Jiang./ RFE/

Thaēi niset pėr njė vizitė zyrtare nė SHBA Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės Hashim Thaēi u nis sot pėr njė vizitė zyrtare nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Gjatė qėndrimit disaditor nė SHBA, kryetari i PDK-sė do tė takohet me zyrtarė tė lartė tė Departamentit tė Shtetit, Kėshillit tė Sigurisė Kombėtare dhe me zyrtarė tė lartė tė Kombeve tė Bashkuara.Gjatė qėndrimit nė SHBA, Thaēi do tė ketė njė prezantim nė Institutin Herriman tė Universitetit tė Kolumbias me temėn “ Pavarėsia e Kosovės dhe reflektimet e sajė nė rajon”, bėhet e ditur nė njė njoftim nga PDK.

Zyra amerikane dhe britanike pėrkrahin vendimin e Ahtisarit Zyra amerikane nė Prishtinė, ka pėrkrahur vendimin e djeshėm tė Ahtisarit pėr shtyrje. “Ne jemi tė bindur se rekomandimet e tij do tė pėrfshijnė aranzhimet adekuate pėr mbrojtjen e tė drejtave tė popullit tė Kosovės dhe do tė vendosin bazamentin pėr zgjidhjen e qėndrueshme tė Statusit”, thuhet nė kumtesėn e Zyrės Amerikane nė Prishtinė. Edhe Britania e Madhe i ka dhėnė mbėshtetje Ahtisarit qė propozimin ta bėjė pa vonesė pas zgjedhjeve parlamentare nė serbi. Ministri pėr Evropė, Xhef Hun, tha se procesi pėr status nuk e ndryshon kursin.

Hun mirėpriti vendimin e Ahtisarit Ministri pėr Evropėn nė qeverinė e Britanisė sė Madhe, Geoff Hoon, ka mirėpritur vendimin e tė dėrguarit tė posaēėm, Martti Ahtisaari, pėr ta shtyrė paraqitjen e propozimit tė tij pėr statusin e Kosovės deri pas zgjedhjeve parlamentare ne Serbi, nga fundi i muajit janar tė vitit tė ardhshėm. Nė njė deklaratė tė tij, zoti Hoon, ka thėnė se procesi i statusit ėshtė ende nė binarė dhe se vendimi i zotit Ahtisaari reflekton realitetin se do tė ishte vėshtirė tė pėrfundohej ky proces i zgjidhjes sė statusit gjatė periudhės para zgjedhore. "Mbretėria e Bashkuar mbetet e pėrkushtuar qė ta shohė procesin e statusit tė pėrfunduar sa mė shpejt tė jetė e mundur... Ne besojmė se propozimi i tė dėrguarit tė posaēėm do tė mbrojė tė drejtat e tė gjithė qytetarėve tė Kosovės dhe do tė ofrojė bazat realiste dhe tė qėndrueshme pėr tė ardhmen e Kosovės dhe pėr qėndrueshmėrinė nė rajon", thuhet mes tjerash nė deklaratėn e ministrit britanik Geoff Hoon./BBC/

ICG: Vonesa nė Kosovė mund tė hap kapitullin e destabilizimit Grupi Ndėrkombėtar i Krizave e vlerėson tė rrezikshme shtyrjen e madhe tė statusit final tė Kosovės. “Nė vend qė tė mbyllė ēėshtjen e kufijve nė Ballkanin perėndimor, vonesa nė pėrcaktimin e statusit tė Kosovės mund tė hapė njė kapitull tė ri destabilizimi. "Sa mė shumė qė shqiptarėt detyrohen tė presin, aq mė tė mėdha janė gjasat qė ata tė ndėrmarrin hapa unilateral pėr pavarėsi ose trazira”, thuhet nė raportin e fundit tė Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave.

Analistėt thonė se statusi ėshtė shtyrė pėr "ditė mė tė mira”Analisti dhe profesori i Universitetit tė Prishtinės, Milazim Krasniqi, i tha tė shtunėn KosovaLive se shtyrja e pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės ka ardhur si pasojė e konflikteve dhe mosmarrėveshje nė Grupin e Kontaktit, por ėshtė edhe njė kalkulim i gjetjes sė njė kohe mė tė pėrshtatshme, nė tė cilėn Serbia do ta pėrballonte mė lehtė pavarėsinė e Kosovės.

KEK grumbullon 3 milionė euro brenda 10 ditėve Grupi “Task Force” pėr energji, bėri tė ditur tė shtunėn se Korporata Energjetike e Kosovės (KEK), brenda 10 ditėve tė para tė kėtij muaji, nga inkasimi i faturave tė energjisė sė shpenzuar, ka arritur tė grumbullojė pėrafėrsisht 3 milionė euro.Rezultate tė mira nė inkasimin e faturave tė KEK-ut nė nėntor 2006. Rezultatet e inkasimit te faturave tė KEK-ut pėr muajin nėntor janė tė mira, ka thėnė sot ministri i Energjetikės dhe minierave Ethem Ēeku, pas takimit tė rregullt tė Grupit Punues. Deri mė tani janė grumbulluar mbi 3 milionė euro dhe pritet tė realizohet objektivi prej 9 milionė e 350 mije euro, njoftoi ministri.Ka vėshtirėsi nė shumė raste, posaēėrisht nga kompanitė e bizneset pastaj nėpėr disa sektorė tė tjerė industrialė etj, tha ministri, duke shprehur bindjen se objektiva do tė realizohet.

Thertorja e Gjakovės me specialitete zvicerane Zvicerani, Thomas Greber dhe Rifat Thaēi nga Demjani i Gjakovės, kanė hapur tė shtunėn solemnisht Fabrikėn “Gerberiland” pėr prodhimin e produkteve nga mishi, me njė kapacitet prodhues prej 3 mijė deri nė 5 mijė kilogramė pėr njė ditė dhe thertoren me kapacitet prej 100 gjedheve dhe 1 mijė qengjave, ku janė punėsuar 20 punėtorė.

80 shqiptarė nga Mali i Zi regjistrohen nė universitetet e Shqipėrisė Ish-ministri i pakicave nė qeverinė e Malit tė Zi, aktualisht kryetar i komunės sė Ulqinit, Gėzim Hajdinaga, i konfirmoi tė shtunėn KosovaLive se janė kapėrcyer vėshtirėsitė pėr regjistrimin e tė rinjve shqiptarė nga Mali i Zi nėpėr universitetet e Shqipėrisė.

Ēamėt kėrkojnė tė kthehen nė tokat e tyre Partia e ēamėve nė Shqipėri ose Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim, mbėshteti nė parim vendimin e Athinės pėr dhėnien e dyshtetėsisė minoritetit grek, por i ka kujtuar Athinės dhe Tiranės, se duhej filluar me rikthimin e shtetėsisė greke popullsisė ēame tė dėbuar me dhunė nga trojet, shtėpitė dhe vendi i tyre, Ēamėria, nė Greqi.

Koshtunica: Me shtyrjen e vendimit- Ahtisari pranoi dėshtimin e tij Shtyrja e shpalljes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės paraqet drejtpėrdrejt ose tėrthorazi pranim tė dėshtimit tė Martti Ahtisaarit, ka deklaruar kryeministri i Serbisė, Vojisllav Koshtunica. Ka pasur shumė takime nė Vjenė, por asnjėri nuk ka dhėnė rezultate, ka thėnė Koshtunica pėr tė shtuar se Ahtisari ka shtyrė shpalljen e vendimit, sepse nuk ka qenė nė gjendje ta pėrgatitė ate. "Vlerėsimi ynė pėr efektet e bisedimeve tė deritashme dhe pėr kontributin e Ahtisarit ėshtė shumė i pa favorshėm", ka deklaruar Koshtunica.

NATO ka dėnuar referendumin e planifikuar pėr pavarėsinė nė Osetinė Jugore NATO ka dėnuar referendumin e planifikuar pėr pavarėsinė nė Osetinė Jugore, krahinė e Gjeorgjisė. Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, tha se e hedh poshtė tė "ashtuquajturin" referendum, i cili mund tė shkallėzojė situatėn nė Gjeorgjinė jugore. "Veprimet e tilla nuk i shėrbejnė asnjė qėllimi, pos ngritjes sė tensioneve nė rajonin e Kaukazit jugor", ka thėnė Jaap De Hoop Scheffer. Ai i bėri kėto komente njė ditė para referendumit tė 12 nėntorit, ku zgjedhėsit nė Osetinė Jugore do tė votojnė nėse do tė mbeten tė pavarur nga autoritetet e Gjeorgjisė. Qeveria e Gjeorgjisė tashmė ka thėnė se nuk do ta njohė referendumin. RFE
LAJMET
E premte 10 nėntor 2006
Kosovarėt s’ndjehen tė tradhtuar dhe thonė se shtyrja nuk prek substancėn e propozimit Anėtarėt e Ekipit Negociator tė Kosovės, deklaruan tė premten se nuk ndjehen tė tradhtuar nga bashkėsia ndėrkombėtare me rastin e shtyrjes sė pėrcaktimit tė statusit final tė Kosovės, duke shtuar se do tė vazhdojnė tė mbajnė partneritet tė plotė me shtetet mike.

Kėrkohet shmangie e veprimeve tė njėanshme dhe vetėpėrmbajtje Shefi i UNMIK-ut, Joachim Ruecker u bėri thirrje institucioneve qė tė mos marrin vendime tė njėanshme pėr statusin, Zyra Amerikane thotė se propozimi nuk duhet tė shtyhet pėrtej 21 janarit 2007, kurse Zyra e Institutit Ndėrkombėtar tė Krizave (ICG) nė Kosovė, konsideron se ēdo incident i mundshėm gjatė periudhės sė ardhshme, ėshtė minues pėr procesin politik tė Kosovės.

Ahtisaari tha se propozimin pėr statusin do ta japė pas zgjedhjeve nė Serbi I dėrguari i Kombeve tė Bashkuara pėr statusin e Kosovės, Martti Ahtisaari, tha tė premten nė Vjenė se propozimin pėr statusin e Kosovės do ta japė pas zgjedhjeve nė Serbi tė cilat janė pėrcaktuar tė mbahen mė 21 janar 2007.

Kosova bėhet pjesė e CEFTA-s duke lėnė prapa Serbinė dhe BeH-nė Kosova dhe vendet e tjera tė Evropės Juglindore (EJL), sigluan tė premten nė Bruksel Marrėveshjen e Tregtisė sė Lirė tė vendeve tė Evropės Qendrore (CEFTA), akt qė konfirmon anėtarėsimin e kėtyre vendeve nė kėtė mekanizėm, i cili do tė pasohet nga Samiti i CEFTA-s apo i kryeministrave tė Evropės Juglindore, gjatė dhjetorit.

Pezullohet greva nė Spitalin Rajonal tė Gjilanit Pas dy javėsh greve, tė premten, edhe rreth 500 punėtorė tė Spitalit Rajonal tė Gjilanit kanė ndėrprerė grevėn...

Gjakova jep mbi 42 mijė € pėr kurim jashtė Kosovės Bordi i Drejtorėve tė Kuvendit Komunal (KK) sivjet nga buxheti i saj ka ndarė gjithsej 42,400 € pėr nevojat pėr kurim jashtė Kosovės...

Edhe nė Pejė shkyēen antenat e operatorit telefonik serb Autoriteti Rregullator i Telekomunikacionit (ART), sė bashku me inspektorėt komunal tė Pejės, ka ēmontuar tė premten pajisjet e katėr antenave ekzistuese tė operatorit tė telefonisė mobile serbe “Telekom Srbija”, tė cilat operonin pa licencė pėrkatėse nė territorin e Pejės.

Pas djegies, njė shkollė e re do t’i presė filloristėt e Rogovės Rreth 360 nxėnėsit e shkollės fillore “Haxhi Hoti” tė Rogovės sė Hasit sė shpejti do t'i gėzohen objektit tė ri tė shkollės.

“Baladė pėr kthimin e nizamėve”, vepra mė e mirė e tė gjitha zhanreve Nė manifestimin tradicional letrar, “Takimet e Hivzi Sulejmanit”, tė organizuar nga Lidhja e Shkrimtarėve tė Kosovės (LSHK), tė premten nė Prishtinė, ēmimi “Hivzi Sulejmani”, iu nda shkrimtarėve Zejnullah Rrahmani dhe Mexhid Mehmetit, ndėrsa ēmimi “Pjetėr Bogdani”, iu nda shkrimtarit Hajdar Salihu.

Libri i historisė “pengon” shfrytėzimin e teksteve nga Kosova Komisioni qeveritar i Malit tė Zi, i caktuar pėr krahasimin e teksteve shkollore tė botuara nė Prishtinė me ata tė Podgoricės, e vlerėsoi pozitivisht ecurinė e deritanishme tė kėtij procesi, ndėrsa kontestoi mundėsinė e pėrdorimit nga nxėnėsit nė Mal tė Zi tė tekstit tė lėndės sė historisė tė botuar nė Prishtinė.

Deklarata e Kadaresė pėr Qosjen nuk mirėpritet nga lexuesit e tij dhe studentėt nė Prishtinė Lexuesit dhe studentėt kosovarė, gjatė njė debati me shkrimtarin Ismail Kadare, tė mėrkurėn nė Prishtinė, nuk e mirėpritėn deklaratėn e tij, pėr akademik Rexhep Qosjen, tė cilin e cilėsoi “si njeri tė papėrgjegjshėm”, duke i rekomanduar atij, siē tha ai “qė ta vizitojė njė psikiatėr”.

...mė hapur:

Kosova e dėshiron vendimin e Kėshillit tė Sigurimit, por nuk pėrjashton shpalljen e pavarėsisė nėse atje s’ka konsensus Kryeministri Agim Ēeku tha dje se mėnyra mė e mirė pėr pavarėsimin e Kosovės ėshtė njohja me rezolutė tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė. Pas takimit me shefin e UNMIK-ut, Joakim Ryker, ai nuk e pėrjashtoi shpalljen e pavarėsisė nėse nė Kėshillin e Sigurimit nuk arrihet konsensus. “Nga takimi i nesėrm i Grupit tė Kontaktit nuk pres ndonjė vendim pėr shtyrjen apo mosshtyrjen, sepse kjo varet nga zgjedhjet nė Serbi”, tha Ēeku. Ai dhe Ryker kanė biseduar edhe pėr grevėn e punėtorėve tė shėndetėsisė, pėr fazėn e tranzicionit politik, dhe pėr buxhetin e vitit 2007. “Nuk ka zgjidhje tjetėr pėrveē pavarėsisė, dhe nė kėtė pėrcaktim nuk jemi vetėm”, tha dje kryeministri Ēeku, duke pėrsėritur se Kosova do ta shpallė pavarėsinė nė rast se nuk do tė arrihej konsensus nė Kėshillin e Sigurimit. “Ky nuk ėshtė kėrcėnim. Ne kėtė e shohim si mundėsi. Kosova gjithsesi do tė jetė shtet i pavarur. Tani ėshtė duke u diskutuar koha dhe mėnyra. Ne natyrisht se e preferojmė qė kjo tė njihet me rezolutė tė Kėshillit tė Sigurimit e cila do tė kishte pėrkrahje gjithėpėrfshirėse”, tha Ēeku. Kurse, pėr takimin e nesėrm tė Grupit tė Kontaktit me kryenegociatorin Marti Ahtisari, Ēeku tha se nuk pret tė merret ndonjė vendim nė lidhje me shtyrjen eventuale tė afatit. Sipas tij, vendimi pėr shtyrjen apo mos- shtyrjen do tė varet nga data e shpalljes sė zgjedhjeve nė Serbi, dhe ai nuk pret se deri nesėr nuk do tė ketė njė datė tė tillė. “Pra, do tė jetė njė diskutim i hapur i anėtarėve tė GK-sė me Ahtisarin nė lidhje me pakon e tij, nė lidhje me dinamikėn e procesit, por nuk pres ndonjė vendim pėr shtyrjen apo mosshtyrjen” tha kryeministri Ēeku. Ndėrkaq, shefi i UNMIK-ut, Ryker shprehu bindjen se do tė ruhet dinamika e procesit.”Nuk pres ndonjė rezultat spektakular nga takimi i Grupit tė Kontaktit. Mendoj se tė gjithė nė kėtė mekanizėm, si dhe i dėrguari i posaēėm Ahtisari, nė tė cilin kemi besim tė plotė, do tė punojnė pėr ruajtjen e dinamikės nė procesin e statusit”, tha Ryker. Ēeku dhe Ryker kanė diskutuar edhe pėr grevėn e punėtorėve tė Qendrės Klinike Universitare. “Besoj se grevistėt do t’i kuptojnė mundėsitė e qeverisė dhe do t’i japin fund grevės”, tha Ēeku, duke folur pėr angazhimin e kabinetit tė tij qė vitin e ardhshėm shėndetėsia tė jetė nė gjendje mė tė mirė. “Pėr vitin e ardhshėm kemi paraparė njė shtesė nė buxhetin e shėndetėsisė pėr tė treguar se ėshtė prioritet i qeverisė. Vetėm pėr barėra kemi alokuar 9 milion euro pėr vitin 2007, derisa nė 2006 kemi pasur vetėm 6 milionė” njoftoi kryeministri. Nga ana tjetėr, Ryker e cilėsoi lajm tė mirė hartimin e buxhetit pėr vitin e ardhshėm dhe zhvillimet nė fushėn e ekonomisė. “Kosova nuk ėshtė njė vrimė e zezė nė rajon, por ka kapacitete pėr zhvillim ekonomik”, tha kryeadministratori Ryker.

Vazhdon greva nė QKU Qeveria e Kosovės, Ministria e Shėndetėsisė dhe Sindikata e QKU-sė, mbrėmė kanė nėnshkruar njė marrėveshje mirėkuptimi, e cila parasheh ndėrprerjen e grevės, tė nisur para 24 ditėve. Por kjo marrėveshje mirėkuptimi, nuk ėshtė pėrcjell nga punėtorėt shėndetėsor. Nė orėt e paradites, ata pėrmes protestės, kanė deklaruar edhe njėherė se janė kundėr ndėrprerjes sė grevės. Mė pas ata kanė kėrkuar shkarkimin e udhėheqėsisė sė sindikatės, duke kėrkuar emėrimin e ri. Kjo ēėshtje po shqyrtohet tani nė njė takim mes sindikatės dhe punėtorėve. Punėtorėt shėndetėsor edhe mė tej janė tė bindur se greva nuk duhet tė ndėrpritet, deri nė pėrmbushjen e tė gjitha kėrkesave. Deri mė tani greva nuk ėshtė ndėrprerė. Edhe mė tej po mjekohen vetėm rastet emergjente.

KFOR: 2.500 trupat e Gardės amerikane nuk janė trupa shtesė Forcat paqėruajtėse nė Kosovė kanė bėrė tė ditur nėpėrmjet njė komunikate pėr opinion se 2.500 ushtarė tė Gardės Kombėtare Amerikane do tė vijnė si pjesė e rrotacionit tė rregullt nė kuadėr tė Njėsisė Vepruese Lindje dhe jo si trupa shtesė, sikur qė ėshtė njoftuar njė ditė mė parė. Nė njoftim thuhet se gjithsejt 1.500 pjesėtarė tė Gardės Amerikane do tė ndihmojnė kontigjentin aktual amerikan nė Kampin Bondsteel afėr Ferizajt dhe se rrotacioni i plotė i tyre do tė pėrfundojė nė fillim tė muajit dhjetor

Ruker: Pėrfundimi i procesit tė statusit tė mos pėrfundojė me shpalljen e ndonjė akti tė njėanshėm Nė njė intervistė dhėnė gazetės zvicerane Tages-Blat, shefi i UNMIK-ut Johaim Ryker thekson se bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė e interesuar qė pėrfundimi i procesit tė statusit tė mos pėrfundojė me shpalljen e ndonjė akti tė njėanshėm, ndėrkohė qė nuk ka spekuluar se cila do tė jetė zgjidhja pėrfundimtare. UNMIKU dhe KFOR-i ka thėnė Ryker pėr gazetėn zvicerane, e kanė marrė shumė seriozisht rrezikun e mundshėm pėr ndarjen e veriut tė Kosovės dhe tashmė kanė reaguar ndaj kėtyre tendencave duke stacionuar

Grupi i Kontaktit diskuton sot pėr Kosovėn I dėrguari i posaēėm i OKB pėr statusin e Kosovės Marti Ahtiari do tė bisedojė sot nė Vjenė me dyer tė mbyllura, me anėtarėt e Grupit tė kontaktit lidhur me procesin e pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės. Anėtarėt e Grupit tė kontaktit, tė cilin e pėrbėjnė SHBA, Britania, Franca, Gjermania, Italia dhe Rusia, do tė shqyrtojnė idetė fillestare tė tė dėrguarit tė posaēėm pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės dhe do tė paraqesin vėrejtjet dhe qėndrimet e veta lidhur me projektin e zgjidhjes.

Ahtisari edhe zyrtarisht shtyn paraqitjen e propozimit pėr statusin e Kosovės UNOSEK-u ka publikuar njė deklaratė pėrmes tė cilės i dėrguari i KB pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari , njofton se ka vendosur tė shtyjė paraqitjen e propozimit tė tij pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės, shkaku i mbajtjes sė zgjedhjeve nė Serbi. "Nė dritė tė deklaratės sė kryetarit Tadiq, qė zgjedhjet parlamentare tė mbahen mė 21 janar 2007, dhe pas konsultimeve me Grupin e Kontaktit, kam vendosur qė ta paraqes propozimin tim pėr statusin e Kosovės para palėve , pa vonesė, pas zgjedhjeve parlamentare nė Serbi”, thuhet nė kumtesėn e Marti Ahtisarit.

PDK dhe ORA kėrkojnė konsensus nė vendimet e mėdha pėr shtetin e Kosovės Partitė kryesore opozitare, Partia Demokratike dhe Ora i propozuan ekipit negociator qė tė ndėrmarrė hapat konkret pėr krijimin e konsensusit tė pėrgjithshėm, rreth ēėshtjeve madhore pėr Kosovėn, nė fazėn qė vlerėsohet historike. PDK-ja dhe Ora kėrkuan konsensus pėr hartimin e Kushtetutės sė re, simbolet shtetėrore, politikėn e jashtme dhe ēėshtje tjera tė rėndėsishme.Partia Demokratike dhe Partia Reformiste Ora kėrkuan sot qė Ekipi Negociator tė marrė rolin udhėheqės pėr tė gjitha proceset e brendshme qė kėrkojnė konsensus pėr ndėrtimin e shtetit tė Kosovės. Pėrmes njė dokumenti kėto parti i propozuan ekipit ndėrmarrjen e masave pėr arritjen e njė marrėveshjeje mirėkuptimi pėr ēėshtjet me tė cilat Kosova do pėrballet nė kohėn e vendimit pėr statusin. Nėnkryetari i PDK-sė Fatmir Limaj tha se me vetė faktin se pritet propozimi i Ahtisarit, dmth jemi nė fazėn pėrfundimtare tė qartėsimit tė statusit final tė Kosovės, pala kosovare duhet tė pėrgatis dokumentin pėr shtetin e ardhshėm. “Kosova duhet ta pėrgatis logjistikėn e saj me gjithė sistemin e saj kushtetues dhe politik pėr pranimin e shtetit tė Kosovės” tha Limaj.
Formimi i komisionit pėr hartimin e projektkushtetutės, simbolet shtetėrore, politika e jashtme, koha e mbajtjes sė zgjedhjeve lokale e parlamentare, janė disa nga ēėshtjet, vendimet pėr tė cilat ekipi negociator, sipas opozitės, duhet t’i marrė sa mė shpejtė.
Shefja e grupit parlamentar tė Orės Teuta Sahatēia tha se Grupi i unitetit duhet t’i parashtrojė disa pika qė deri tash nuk janė shtruar. “Duke ditur se sė shpejti do tė kemi shtetin, ai shtet ka nevojė tė ketė kushtetutėn, tė definojė zgjedhjet, mėnyrėn e tyre, simbolet etj” tha Sahatēia.
Pėrfaqėsuesit e opozitės nuk kanė dalė me konkluzione rreth kėtyre ēėshtjeve me arsyetimin se vendimet duhet tė merren nė institucionet pėrkatėse. Por ata, thanė se kanė udhėzuar pėrfaqėsuesit e tyre Hashim Thaēin e Veton Veton Surroin, qė sa mė parė t’i parashtrojnė kėto kėrkesa nė ekipin negociator tė Kosovės.

W. Post paralajmėron pavarėsinė dhe tėrheq vėrejtjen pėr rreziqet potenciale E pėrditshmja prestigjioze e kryeqytetit amerikan, gazeta the Washington Post, boton sot njė editorial tė cilin ia kushton Kosovės, ku paralajmėron se Martti Ahtisaari do tė propozojė pavarėsinė, status tė cilin do ta mbėshtesin tė gjitha vendet Perėndimore. Edhepse e di se pavarėsia e Kosovės ėshtė e pashmangshme, Rusia, si njė aleate historike e Serbisė, ėshtė pengesa mė e madhe potenciale pėr njė koncensus rreth zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės nė Kėshillin e Sigurimit. Pasi thekson se Parlamernti i Serbisė formalisht miratoi kushtetutėn tė mėrkurėn, njė dokument ky i domosdosshėm pėr ta zėvendėsuar atė tė mėparshmin tė Sllobodan Millosheviqit, mė tej thuhet se Kushtetuta mund tė jetė miratuar vetėm pėr arėsyen se pėrfshinte Kosovėn nė preambulė, si pjesė "integrale" dhe tė "patjetėrsueshme", njė konstatim ky qė do t'ia ngrohte zemrėn edhe Millosheviqit. Mirėpo e vėrteta ėshtė se Serbia ka humbur Kosovėn para shtatė vjetėsh, thekson gazeta amerikane. Mė tej nė editorial thuhet se Kombet e Bashkuara, tė cilat e kanė sunduar Kosovėn qė ku ajo u ēlirua nga NATO-ja, do tė duhej tė vendosnin pėr tė ardhmen e Kosovės deri nė fund tė vitit, mirėpo ky vendim mund tė shtyhet deri pas zgjedhjeve nė Serbi tė cilat mbahen nga fundi i janarit. Udhėheqėsit serbė e dijnė se ndėrmjetėsuasi i Kombeve tė Bashkuara, do tė rekomandojė atė qė do ta mbėshtesin tė gjitha qeveitė perėndimore: e ajo ėshtė pavarėsia e Kosovės, mbase me disa kushte kalimtare, thekson gazeta amerikane, duke nėnvizuar edhe njėherė faktin se Kosova pėrbėhet nga shumica absolute shqiptare dhe pas luftės qė nxiti Millosheviqi, ajo nuk ka shans tė kthehet nėn sovranitetin serb. Ndėrkaq, duke e futur Kosovėn si pjesė kushtetutės, liderėt serbė po bėjnė edhe njė veprim tė papėrgjegjshėm nacionalist qė i shkaktoi vendit aq shumė dėme gjatė 15 vjetėve tė kaluara. Ky shantazhi serb synon tė krijojė tensione globale sipas gazetės The Washington Post e cila mė tej thekson: "Ata po e inskenojnė edhe njė diplomaci potencialisht tė rrezikshme gjatė dy muajve tė ardhshėm midis administratės sė presidentit Bush dhe Rusisė, njė gjė kjo qė mund tė destabilizojė si Ballkanin, ashtu edhe Kaukazin nė kufirin jugor tė Rusisė". Gazeta mė tej thekson se Rusia, si njė aleate historike e Serbisė, ėshtė pengesa mė e madhe potenciale pėr njė koncensus rreth zgjidhjes sė cėshtjes sė Kosovės nė Kėshillin e Sigurimit. "Edhepse e di se pavarėsia e Kosovės ėshtė e pashmangshme, presidenti rus Vladimir Putin po jepė shenja se mund tė mbėshtesė obstruksionin e Serbisė. Ai me kėtė shpreson tė nxjerrė favore nga presidenti Bush nė kėmbim tė ndihmės amerikane pėr hyrje tė Rusisė nė Organizatėn Botėrore tė Tregėtisė". Njė tjetėr veprim i Putinit, sipas gazetės amerikane, mund tė jetė edhe njė veprim i tij nė Gjeorgji dhe si kundėreagim ndaj njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės, njohja nga ana e tij e pavarėsisė sė krahinave tė Abkhazisė dhe Osetisė Jugore. Kjo mund tė shkaktojė luftė dhe ndėrhyrjen e trupave ruse atje, ndėrkohė qė mund tė trimėrojė edhe serbėt nė Kosovė dhe Bosnjė pėr tė krijuar shtete fragmentare. Moska shpreson se Administrata e Bushit do ta marrė seriozisht kėtė skenar si dhe nevojėn e ndihmės sė Rusisė pėr ndaljen e programit bėrthamor tė Iranit duke u zbrapsur dhe shtyer ēfarėdo vendimi pėr Kosovėn apo tė braktisė mbėshtetjen pėr demokracin ė dhe aspiratat pėr NATO tė Gjeorgjisė. Tė dyja kėto do tė ishin gabime serioze. Vonesa e pavarėsisė sė Kosovqės vetėm se do tė zemėrojė pamasė 2 milionė shqiptarė dhe do tė nxiste njė shkrirje tė cilin Perėndimi shpreson t'a shmang. Kjo do tė inkurajonte edhe mė tej tendencat nė rritje tė Putinit pėr pėrdorimin e kėrcėnimeve qoftė me kushtėzimet e furnizimit me energji apo me dhunė, nė mėnyrė qė tė veprojė si tė dojė me Perėndimin, thuhet ndėr tė tjera nė editorialin e tė pėrditshmes The Washington Post, deri tash analizėn mė tė thellė dhe mė kuptimplote nė shtypin amerikan pėr zhvillimet e mundshme dhe implikimet globale rreth Kosovės.

Ivanov: Zgjidhja e konfliktit nė Gjeorgji varet nga mėnyra se si Perėndimi vepron ndaj Kosovės Zgjidhja e konfliktit tė Gjeorgjisė me rajonet e veta tė shkėputura do tė varet nga mėnyra se si Perėndimi do ta zgjidh ēėshtjen e Kosovės", ka thėnė ministri rus i Mbrojtjes Sergei Ivanov. Ai kėto komente i bėri nė njė intervistė tė publikuar sot nė gazetėn ruse "Izvestia". "Nėse Kosova bėhet e pavarur, atėherė ky do tė ishte precedent pėr Osetinė Jugore dhe Abkhazinė. Ėshtė vėshtirė tė thuhet se si do tė rrjedhin zhvillimet por, do tė varen nga mėnyra se si Perėndimi vepron ndaj ēėshtjes sė njohjes sė Kosovės", ka thėnė Ivanov.

Tadiqi i shpalli zgjedhjet parlamentare nė Serbi pėr 21 janar tė vitit 2007 Presidenti i Serbisė, Boris Tadiq i ka shpallur sot para dite zgjedhjet parlamentare pėr 21 janar tė vitit 2007. Nė njė konferencė pėr gazetarė Tadiq saktėsoj se Kushtetuta dhe Ligji kushtetues janė kompromis, sepse asnjė parti nuk mundet vetėm me votat e veta ta miratojė ēfarėdo vendimi dhe pėr kėtė shkak janė tė domosdoshme zgjedhjet e reja parlamentare dhe parlamenti i ri. Ligjėdhėnėsit e Serbisė e miratuan nė ora 2 pas mesnate, pas debatit shtatė orėsh i pėrshkuar me shumė replika, gara partiake, akuza e kundėrakuza, Ligjin Kushtetues me 210 vota pro dhe 22 kundėr. Me kėtė ligj hapet rruga pėr zbatimin e kushtetutės sė re tė Serbisė tė shpallur solemnisht para dy dite. Me kėtė ligj saktėsohet se zgjedhjet parlamentare duhet tė mbahen nė afatin prej 60 deri 120 ditė. Ndėrkaq zgjedhjet presidenciale, krahinore dhe lokale duhet tė mbahen mė sė voni deri nė fund tė vitit 2007.

Neonazistėt nė Frankfurt shkatėrrojnė kurorat e pėrvjetorit tė pogromit kundėr hebrenjve
Berlin, 10 nėntor 2006 – Neonazistėt gjermanė kanė shkatėrruar nė Frakfurt mbi Oder kurorat e vendosura me rastin e shėnimit tė pėrvjetorit tė pogromit nazist kundėr hebrenjve, ka bėrė tė ditur sot (e premte) policia, njofton Rojter. Policia thotė s sulmi ėshtė kryer mbrėmė, pak pas shėrbimit memorial nga komuniteti dhe liderėt hebraik nė monumentin ku ka qenė mė parė njė sinagogė. Pas kėtij akti, janė burgosur 16 persona tė moshės 16-24-vjeēare.

U prezantua strategjia pėr zhvillimin e arsimit parauniversitar Ministria e Arsimit, Skencės dhe Tknologjisė prezantoi sot strategjinė pėr zhvillimin e arsimit para universitar pėr periudhėn 10 vjeēare, 2007- 2017. Ministri Agim Veliu vlerėsoi se kjo strategji synon pėrmirėsimin e gjendjes nė arsimin kosovar dhe njė zhvillim tė qėndrueshėm afatgjatė tė arsimit para universitar. Ndėrkaq, presidenti Fatmir Sejdiu dhe shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker shprehen mbėshtetjen e tyre tė plotė pėr zbatimin me sukses tė kėsaj strategjie tė arsimit. Strategjia pėr arsimin para universitar ka pėr qėllim tė vendosė bazat pėr pėrmirėsimin e gjendjes nė kėtė nivel tė arsimit nė Kosovė. Kėshtu tha sot ministri i arsimit, shkencės dhe teknologjisė, Agim Veliu, gjatė prezantimit tė strategjisė pėr zhvillimin e arsimit para universitar pėr periudhėn 2007- 2017. Ai theksoi se me kėtė dokument do tė vihen bazat edhe pėr zhvillimin e pėrgjithshėm tė vendit. “Ne tė gjithė kemi privilegjin, por edhe pėrgjegjėsinė pėr zhvillimin e arsimit, i cili ka hyrė nė fazėn e zhvillimit dhe reformimit, sepse zhvillimi i vendit varet nga niveli i dijes dhe i arsimit. Kjo strategji ka pėr mision qė Kosovėn ta shndėrrojė nė njė shtėpi tė tė nxėnit, sepse kjo ėshtė shumė e rėndėsishme pėr njė zhvillim tė qėndrueshėm nė tė ardhmen”, tha ministri Veliu. Zbatimi i strategjisė pėr zhvillimin e arsimit para universitar kėrkon pėrkrahjen e plotė dhe tė koordinuar mirė tė institucioneve vendore e ndėrkombėtare nė Kosovė. Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker vlerėsoi se zbatimi i kėsaj strategji ėshtė njė investim nė tė ardhmen. “Kjo strategji bėn tė qartė se shpenzimet pėr arsimin nuk janė shpenzime normale nė kategorinė e buxhetit. Kjo do tė njė investim nė tė ardhmen, njė investim i madh njerėzor”, tha Ryker. Edhe kryetari Fatmir Sejdiu vlerėsoi se zhvillimin i sistemi arsimor do tė mbėshtesė zhvillimin ekonomik, si dhe do tė krijojė perspektivė tė dijes dhe tė punėsimit. “Arsimi zė vend me prioritet tė veēantė pėr Kosovėn, sepse kemi njė popullsi shumė tė re, sidomos nė moshėn e arsimit para universitar dhe universitar. Arsimi ynė duhet tė jetė i fokusuar nė fitimin e njohurive dhe aftėsive tė nevojshme nga fėmijėt nė mėnyrė qė ata tė ndjehen dhe tė veprojnė si qytetarė aktivė tė njė shoqėrie demokratike, nė tė cilėn dija do tė jetė si njė promotor i zhvillimit”, tha ai. Nė mesin e donatorėve tė huaj qė do ta mbėshtesin zbatimin e kėsaj strategji ėshtė edhe Banka Botėrore, e cila nė forma tė ndryshme ka investuar pėr ngritjen e shkallės sė edukimit tė tė rinjve nė Kosovė.

Ēmimi ”Hivzi Sylejmani” iu nda Zejnullah Rrahmanit dhe Mehxhit Mehmetit Ēmimi “Hivzi Sylejmani”, pėr veprėn mė tė mirė nė prozė tė botuar gjatė kėtij viti iu dha dy autorėve, Zejnullah Rahmanit me veprėn ”99 bullgarė prej Smaraki” dhe Mehxhiht Mehmetit pėr veprėn “Shtatė ditė pas vdekjes”, ndėrsa Ēmimi “Pjetėr Bogdani” pėr veprėn mė tė mirė nė tė gjitha zhanret iu dha veprės “Baladė pėr kthimin e njė Nizami” tė poetit Mehxhit Mehmetit.
LAJMET
E enjte 09 nėntor 2006
Sejdiu thotė se shpejtė do ta festojmė pavarėsinė e Kosovės Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, tha tė enjten gjatė njė vizite nė Prizren se Ekipi Negociator i Kosovės i ka ofruar tė gjitha faktet dhe specifikat e veta para pėrfaqėsuesve...

Ēeku dhe Ruecker nuk presin asgjė spektakulare nga takimi i nesėrm i Grupit tė Kontaktit Kryeministri Agim Ēeku dhe shefi i UNMIK-ut, Joachim Ruecker, thanė se nuk presin asgjė spektakulare nga takimi i nesėrm i Grupit tė Kontaktit, pėr shtyrje eventuale tė procesit pėr statusin e Kosovės, pasi sipas tyre, e gjitha do tė varet nga data e shpalljes sė zgjedhjeve nė Serbi.Grupi i Kontaktit nuk do tė marrė vendim pėr shtyrje apo mos shtyrje tė statusit, thotė Ēeku.Kryeministri Agim Ēeku, tha tė enjten se nė rast se Kėshilli i Sigurimit nuk pajtohet qė tė shpallė pavarėsinė e vendit, atėherė Kosova do ta bėjė njė gjė tė tillė dhe pėr kėtė e ka pėrkrahjen e shumė vendeve tė bashkėsisė ndėrkombėtare. Ai tha se Prishtina zyrtare preferon qė pavarėsia tė shpallet pėrmes njė rezolute tė KS qė do tė kishte pėrkrahje gjithėpėrfshirėse.

Zogaj thotė se Shqipėria ka gatishmėri pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės Kryetari i Komisionit pėr Politikė tė Jashtme i Kuvendit tė Republikės sė Shqipėrisė, Preē Zogaj, deklaroi tė enjten nė Prishtinė, se Shqipėria do tė mbetet e pėrkushtuar qė nė bashkėpunim me vendet aleate ta mbėshtes vullnetin e popullit tė Kosovės pėr shtet tė pavarur dhe sovran.

Qeveria pret vendimin e grevistėve, por s’jep para pėr rritje pagash Fjala e Kėshillit Kombėtar tė Federatės Sindikale tė Shėndetėsisė sė Kosovės (KKFSSHK) qė pritet tė takohet sė shpejti, do tė jetė e fundit qė do tė vendos pėr ndėrprerjen ose jo tė grevės tė punėtorėve tė Qendrės Klinike Universitare tė Kosovės (QKUK), ndėrsa kryeministri Agim Ēeku dhe ministri i Shėndetėsisė Sadik Idrizi, kanė ripėrsėritur se nuk ka ngritje tė pagave 300 pėr qind.

MTI hap zyrėn e parė ekonomike nė Vjenė Ministria e Tregtisė dhe Industrisė, me qėllim tė njė zhvillimi mė tė madh ekonomik, pėr herė tė parė ka hapur njė zyrė ekonomike nė Vjenė, me qėllim tė tėrheqjes sė investitorėve tė huaj nė Kosovė, thanė zyrtarė tė kėsaj ministrie tė enjten nė njė konferencė pėr media.

Gjatė 6 vjetėve tė ardhshme, parashikohet rritje ekonomike prej 5.5% Hartues tė Strategjisė dhe Planit Zhvillimorė tė Kosovės (SPZHK) theksuan tė enjten nė Prishtinė se parashohin qė nė Kosovė, nga viti 2007 deri nė vitin 2013 tė ketė njė rritje ekonomike prej 5.5 pėrqind, me tendencėn drejt 6 pėrqindėshit.

Edhe nė Gjilan hiqen antenat e telefonisė mobile serbe Autoriteti Rregullator i Telekomunikacionit (ART), i mbėshtetur nga njėsitė e Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), edhe nė Gjilan ka ēmontuar dy antena tė operatorėve tė telefonisė mobile serbe, tė cilat operonin pa licencė, konfirmoi tė enjten policia rajonale nė Gjilan.

Arrestohet edhe i dyshuari i pestė lidhur me korrupsion nė BKP Siē njofton Shėrbimi Policor i Kosovės, tė enjten ėshtė arrestuar edhe i dyshuari i pestė lidhur me keqpėrdorimin dhe keq menaxhimin qė kanė ndodhur nė Bankėn Kreditore tė Prishtinės.

Arrestohen katėr persona nėn dyshimin pėr mbajtje substancash narkotike Katėr persona nga Ferizaj dhe Kaēaniku janė arrestuar nėn dyshimin e bazuar se kanė bėrė vepėr penale mbajtje dhe shpėrndarje tė substancave tė dyshuara narkotike.

Plagoset nga persona tė panjohur njė 53 vjeēar serb Policia rajonale e Gjilanit, konfirmoi se nė orėt e hershme tė mėngjesit tė sė enjtes, njė 53 vjeēar serb ėshtė plagosur me armė, nė shtėpinė e tij nė fshatin Letnicė tė Vitisė. Ndėrkohė, zyrtarė komunal tė Vitisė, kanė dėnuar aktin dhe kanė kėrkuar nga policia zbardhjen e rastit dhe sjelljen para drejtėsisė sė autorėve tė kėsaj vepre.

Ligjvėnėsit opozitar thonė se Greqia ka cenuar sigurinė kombėtare tė Shqipėrisė
09.11.2006 15:15 ET Tiranė - Deputetėt e Lėvizjes Socialiste pėr Integrim (LSI), e cila drejtohet nga ish-kryeministri Ilir Meta, kėrkuan tė enjten qė Kėshilli i Sigurisė Kombėtare tė Shqipėrisė tė marrė pėrsipėr ...se Greqia ka cenuar sigurinė kombėtare tė Shqipėrisė.(KosovaLive)

Mediu thotė se Shqipėria ka 100 mijė tonė armatim e municion pėr shkatėrrim Ministri i Mbrojtjes i Shqipėrisė, Fatmir Mediu, tha tė enjten se shteti shqiptar ka njė strategji tė saktė pėr tė shkatėrruar armėt dhe municionet...

Afėr Preshevės janė gjetur 123 predha me uranium tė varfėruar
Preshevė, 9 nėntor 2006 - Nė fshatin Relan tė komunės sė Preshevės qė nga 1 tetori, kur kanė filluar punimet nė pastrimin e terrenit nga plumbat me uranium tė varfėruar qė nga viti 1999, janė gjetur 123 predha me uranium tė varfėruar. Nė njė njoftim tė mediave serbe nuk saktėsohet se tė kujt janė kėto predha, por dihet mirėfilli se nė prag tė sulmeve tė NATO-s mė 1999 mbi Serbinė, nė fshatin Relan ka qenė e vendosur njė bazė e madhe ushtarake jugosllave. Lokalitetin nė fjalė janė duke e pastruar ekipet e specializuara tė ushtrisė serbe me ndihmėn e ekspertėve tė institutit bėrthamor "Vinēa" afėr Beogradit, tė cilėt edhe kanė grumbulluar dheun e kontaminuar.

...nga kultura:

Nė "Skenėn UP" do tė shfaqen 100 filma Nė edicionin e katėrt tė Festivalit Ndėrkombėtar tė Studentėve pėr Film dhe Teatėr “Skena UP”, i cili mbahet prej 10-17 nėntor nė Prishtinė, do tė shfaqen 100 filma dhe 15 shfaqje nga shkolla tė ndryshme botėrore tė artit.

Panairi i librit “Tirana 2006”, pėr shtatė ditė 20.000 tituj tė shitur Pas shtatė ditė ekspozimi tė mijėra librave tė mė shumė se 120 shtėpive botuese nga Shqipėria, Kosova, Maqedonia, Greqia, Italia, Mali i Zi, tė mėrkurėn nė Tiranė ėshtė bėrė mbyllja e panairit tė nėntė tė librit “Tirana 2006”, gjatė tė cilit janė shitur 20.000 tituj tė librave.
LAJMET
E marte 07 nėntor 2006
"Vetėvendosje" paralajmėron kremtimin e Ditės sė Flamurit me demonstratė
Kadare i bėn homazhe Rugovės, tė cilin e cilėson njeri tė respektuar nga tėrė bota


Hoon: Mbetemi pranė qėndrimit se statusi duhet tė zgjidhet gjatė kėtij viti Ministri britanik pėr Evropėn, Geoffrey William Hoon, tha tė martėn nė Prishtinė se Britania e Madhe mbetet pranė qėndrimit tė shprehur nga Grupi i Kontaktit se statusi i Kosovės duhet tė zgjidhet gjatė kėtij viti.

AIE: Pavarėsisht statusit tė pazgjidhur ekziston pėrkushtimi ndaj integrimeve evropiane Plotėsimi i standardeve tė OKB-sė nga institucionet kosovare ka kontribuar qė tė pėrafrohen praktikat dhe politikat nė rrugėn e integrimit pėr nė BE, mirėpo raportet pozitive tė Kėshillit tė Sigurimit nuk do tė ndikojnė nė raportin qė njė herė nė vit e pėrpilon Komisioni Evropian pėr progresin e reformave nė Kosovė, tha nė njė intervistė pėr KosovaLive, kreu i Agjencisė sė Integrimeve Evropiane (AIE), Shenoll Muharremi.

Anamoravasit thonė se nuk do t’i binden decentralizimit nė baza etnike Deputetė tė Kuvendit tė Kosovės, udhėheqės komunal tė Anamoravės, subjekte politike dhe pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile, tė martėn nė njė tryezė tė rrumbullakėt, kanė kundėrshtuar decentralizmin nė baza etnike, i cili prek komunat aktuale tė Anamoravės.

KFOR-i fillon ushtrimin “Skifteri i Ballkanit” KFOR-i do t’i pėrgjigjet nė mėnyrėn e duhur ēdokujt qė ka pėr qėllim destabilizimin e situatės sė sigurisė nė tėrė territorin e Kosovės. Kėshtu i ka thėnė radios Blue Sky, gjenerali Marc Dyken komandanti i Task Forcės Shumėkombėshe tė Veriut. Ai i ka bėrė kėto komente ndėrsa KFOR-i filloi ushtrimin “Skifteri i Ballkanit”, qė kryesisht do tė zhvillohet nė pjesėn veriore tė vendit. Ai ka mohuar qė ushtrimi bėhet pasi KFOR-i ka informacione pėr pėrshkallėzim tė situatės sė sigurisė nė veri tė Mitrovicės

ART ēmontoi katėr antena tė operatorėve mobilė serbė Autoriteti Rregullator i Telekomunikacionit (ART) me ndihmėn e njėsive tė Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), tė martėn kanė ēmontuar antenat e operatorėve serbė tė telefonisė mobile- 064, tė cilėt qė nga pėrfundimi i luftės nė territorin e Kosovės kanė vepruar ilegalisht.

Edhe mjekėt familjarė solidarizohen me grevistėt e QKUK-sė Asociacioni i Mjekėve Familjarė tė Kosovės (AMFK), mbėshteti kėrkesat e punėtorėve shėndetėsorė tė Qendrės Klinike Universitare tė Kosovės (QKUK).

Shqipėria anėtarėsohet nė Grupin e Miqve tė Aleancės sė Civilizimeve Shqipėria ėshtė bėrė tė martėn anėtare e Grupit tė Miqve tė Aleancės sė Civilizimeve, qė ka nė pėrbėrje 33 shtete tė ndryshme tė botės dhe qė nxitė klimėn e respektit reciprok.

...hapur:

"Vetėvendosja" paralajmėron demonstratė gjithėpopullore Aktivistėt e Lėvizjes Vetėvendosje, paralajmėruan sot, organizimin e njė demonstrate gjithėpopullore, mė 28 Nėntor – Ditėn e flamurit, pėr tė shprehur pakėnaqėsinė rreth proceseve negative politike qė janė duke ndodhur nė Kosovė.Udhėheqėsit e lėvizjes Vetėvendosje, thanė se demostarta ka pėr qėllim senzibilizimin e opinjonit rreth zhvillimeve nė Kosovė, kryesishtė tė decentralizimit dhe eksterritorialitetit, si dhe tė procesit negociator.

Vazhdon greva nė QKU Greva e punėtorėve shėndetėsor tė Qendrės Klinike Universitare tė Kosovės ėshtė duke vazhduar. Bisedimet ndėrmjet pėrfaqėsuesve qeverisė dhe grevistėve as sot nuk kanė sjellur ndonjė rezultat. Nėnkryetari i Kėshillit Grevist Agron Balaj tha se punėtorėt mbesin prapa kėrkesave pėr pėrmirėsimin e kushteve nė QKU dhe rritjen e pagave 300 pėrqind. Qeveria e Kosovės ka kohė deri tė premten pėr tė plotėsuar kėrkesat e punėtorėve tė Qendrės Klinike Universitare, ndryshe grevėn do ta fillojnė tė gjitha institucionet shėndetėsore tė Kosovės. Bisedimet midis pėrfaqėsuesve tė Federatės sė Sindikalistėve shėndetėsor dhe tė qeverisė nuk kanė sjell ndonjė rezultat as sot. Nėnkryetari i Kėshillit Grevist, Agron Balaj, tha se qeveria ka ofruar njė marrėveshje mirėkuptimi, mirėpo kjo ėshtė hedhur poshtė pasi nuk pėrfshin pėrmbushjen e gjitha kėrkesave tė punėtorėve shėndetėsorė. Ndėrkohė sot ishte e pamundur tė kontaktohen pėrfaqėsuesit e qeverisė tė cilėt kanė zhvilluar bisedime me grevistėt. Qeveria ka ndarė rreth 800 mijė euro pėr mjete tė Qendrės Klinike Universitare, mirėpo disa herė ka deklaruar se nuk ekzistojnė mundėsitė.

Sėrish alarm i rrejshėm pėr prani tė bombės nė shkollėn teknike "Mehmet Isai" Njė telefonatė anonime pėr praninė e njė mjeti shpėrthyes nė hapėsirat e shkollės sė mesme teknike “Mehmet Isai” nė Gjilan, ka bėrė qė procesi mėsimor tė ndėrpritet, ndėrkohė pas kontrollimit tė hapėsirės shkollore informacioni pėr praninė e mjetit eksplodues doli tė jetė i rrejshėm.

Dyken: KFOR-i do t’i pėrgjigjet ēdokujt qė ka pėr qėllim destabilizimin e situatės KFOR-i do t’i pėrgjigjet nė mėnyrėn e duhur ēdokujt qė ka pėr qėllim destabilizimin e situatės sė sigurisė nė tėrė territorin e Kosovės. Kėshtu i ka thėnė radios Blue Sky, gjenerali Marc Dyken komandanti i Task Forcės Shumėkombėshe tė Veriut. Ai i ka bėrė kėto komente ndėrsa KFOR-i filloi sot ushtrimin “Skifteri i Ballkanit”, qė kryesisht do tė zhvillohet nė pjesėn veriore tė vendit. Ai ka mohuar qė ushtrimi bėhet pasi KFOR-i ka informacione pėr pėrshkallėzim tė situatės sė sigurisė nė veri tė Mitrovicės. “Ky ėshtė njė ushtrim i rregullt qė bėhen nga ana e paqeruajtėsve tė KFOR-it”, u shpreh gjenerali francez. Komandanti i Task Forcės Shumkombėshe tė Veriut, gjenerali francez Mark Dyken ka mohuar se KFOR-i ka ndonjė paralajmėrim pėr tensionim tė situatės nė pjesėn veriore tė Kosovės. Nė njė intervistė pėr radion tonė, gjenerali francez ka sqaruar se ushtrimi i KFOR-it me emrin “Skifteri i Ballkanit” qė filloj sot nė zonėn veriore ėshtė ushtrim i rregullt qė bėhet pėr tė parė gatishmėrinė e paqeruajtėsve. ‘Puna e ushtarėve ėshtė e ngjashme me punėn qė bėjnė sportistėt. Atyre u duhen ushtrimet pėr ta mbajtur formėn”, tha gjenerali Dyken duke shprehur gatishmėrinė e Kfor-it pėr tė ndėrhyrė nė ēfarėdo situate. “Ne kemi shume trupa qė janė tė gatshme pėr ndėrhyrje nė rast se situata pėrshkallėzohet”, tha gjenerali Dyken. Megjithėkėtė ai iu ka bėrė thirrje banorėve tė Kosovės qė ti ikin dhunės sepse ajo nuk ėshtė nė tė mirėn e askujt. ”Dhuna i takon sė kaluarės ndėrsa njerėzit duhet qė problemet ti zgjidhin pėrmes dialogut”, u shpreh gjenerali. “KFOR-i ėshtė kėtu pėr ta siguruar Kosovėn nga ēfarėdo, kėrcėnimi qė vjen, qoftė edhe nga jashtė”, tha numri njė i KFOR-it nė veri tė Kosovės. Por ai u shpreh i bindur se pavarėsisht rezultatit tė statusit, Serbia nuk do tė ndėrmarrė ndonjė aksion ushtarak nė Kosovė, pasi sipas tij orientimi i Serbisė ėshtė drejt strukturave evroatlantike. “ Ēdo ndėrhyrje kėtu do tė dėmtonte dhe do t’i zbehet aspiratat e Serbisė pėr tu integruar nė Evropė”, tha gjenerali Dyken. Ai i hodhi poshtė njoftimet pėr funksionimin e strukturave paralele tė sigurisė nė veri tė Mitrovicės. “KFOR-i nuk disponon informacione tė tilla “, tha gjenerali francez.

Ministri Britanik pėr Evropė Xhef Hun viziton Kosovėn Ministri Britanik pėr Evropė Xhef Hun arrin sot pėr njė vizitė njė ditore nė vendin tonė, gjatė sė cilės do tė takohet me zyrtarėt mė tė lartė tė Kosovės.Para fillimit tė njė turneu nė Ballkan, ministri britanik pėr Evropė, Geof Hun, tha sot se zgjidhja pėr statusin e Kosovės duhet tė gjendet brenda vitit 2006, ashtu siē janė pajtuar vendet e Grupit tė Kontaktit nė takimet e kėtij viti nė Londėr dhe Nju Jork. Hun tha se vendi i tij, bashkė me anėtarėt e tjerė tė Grupit tė Kontaktit dhe BE-nė, mbeten tė pėrkushtuar pėr tė gjetur njė zgjidhje tė qėndrueshme rreth ēėshtjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės.Sipas tij, zgjidhja duhet tė jetė e pranueshme pėr popullin e Kosovės, duhet tė ruajė shoqėrinė shumetnike nė Kosovė dhe tė forcojė stabilitetin rajonal.

SHBA thonė se dokumenti pėr statusin paraqitet kėtė vit Washingtoni zyrtar vazhdon tė besojė se propozimi mbi statusin final tė Kosovės do tė paraqitet brenda kėtij viti dhe deri tani nuk ka pas ndonjė kėrkesė nga kryenegociatori se i duhet mė shumė kohė. I pyetur lidhur me thirrjen e djeshme tė qeverisė serbe pėr dorėheqjen e kryenegociatorit Martti Ahtisaari, zėvendėszėdhėnėsi i Departmentit Amerikan tė Shtetit, Tom Casey tha se nuk ishte i njohtuar dhe shtoi se SHBA-tė mbėshtesin pėrpjekjet e Ahtisaarit dhe planin e tij.“Kjo ėshtė njė pėrpjekje qė ne e mbėshtesim dhe do tė vazhdojmė tė punojmė me te,” tha Casey. Zv/zėdhėnėsi i qeverisė amerikane nuk e komentoi as deklaratėn e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė KB, Kofi Annan pėr mundėsinė e shtyerjes sė afatit pėr vitin e ardhshėm. I pyetur se a do tė mbėshteste Washingtoni njė shtyerje eventuale pėr vitin e ardhshėm, Casey tha se Ahtisaari nuk ka dhėnė ndonjė shenjė se donte mė tepėr kohė.
“Ne duam tė mbėshtesim dhe do tė donim tė dėgjojmė nga ai tė na thotė se i duhet mė shumė kohė,” tha zyrtari amerikan.

Filloi aksioni pėr heqjen e antenave tė operatorėve ilegalė nė Kosovė Autoriteti Rregullativ i Telekomunikacionit filloi sot aksionin pėr heqjen e antenave tė operatorėve ilegalė nė Kosovė. Ky aksion sot u zhvillua nė katėr lagje tė Prishtinės. Kryetari i ART-sė Anton Berisha kėrkoi pėrkrahjen e qytetarėve dhe tė komunave qė ta mbėshtesin kėtė aksion, i cili po zhvillohet me ndihmėn e pjesėtarėve tė SHPK-sė. Funksionimi i operatorėve ilegalė tė telefonisė mobile nė Kosovė, kryesisht nga Serbia, i ka kushtuar humbje tė mėdha buxhetit tė Kosovės. Nė lagjen Veternik nė periferi tė Prishtinės sot u hoq antena e parė e operatorėve ilegalė tė telefonisė mobile. Kjo antenė ishte e operatorit 064 nga Serbia. Aksion i ngjashėm u zhvillua sot edhe nė tri lagje periferike tė kryeqytetit: nė Kodrėn e Trimave, Lagjen e Vreshtave dhe nė Besi. Kryetari i Autoritetit Rregullativ tė Telekomunikacionit, Anton Berisha, kėrkoi pėrkrahjen e qytetarėve, por edhe tė komunave qė tė ndihmojnė aksionin pėr largimin dhe parandalimin e funksionimit tė operatorėve ilegalė nė Kosovė. “Praktikisht ky ndėrtim dhe tė gjitha ndėrtimet janė bėrė nėpėr komuna pėrkatėse nė tė cilat nuk ėshtė dashur qė tė lejojnė njė ndėrtim tė tillė dhe ne do tė kėrkojmė menjėherė nė secilėn komunė ku ka antena qė tė vazhdojnė me konfiskimin e plotė tė kėtyre pajisjeve dhe me shkatėrrimin e kėtyre ndėrtimeve”, tha Berisha. Aksioni pėr shkyējen dhe bllombimin e antenave tė operatorėve ilegalė tė telefonisė mobile po mbėshtet nga Shėrbimi Policor i Kosovės. Zėdhėnėsi Veton Elshani tha se policia do tė mbėshtesė aksionin e ART-sė, i cili pritet tė pėrfundojė deri nė fillim tė javės sė ardhshme. “Ne presim qė i tėrė ky asistim apo operacion tė pėrfundojė deri me nė fillim tė javės sė ardhshme. Kemi njė numėr tė mjaftueshėm tė policėve pėr kėtė mbėshtetje tė ART-sė dhe ne jemi aty pėr sigurinė e personelit, i cili ėshtė duke kryer punėn e vet”, tha Elshani. Funksionimi i operatorėve ilegalė tė telefonisė mobile nė Kosovės, qė 7 vjet i kanė shkaktuar humbje tė mėdha buxhetit tė Kosovės. Kryetari i ART-sė, Anton Berisha thotė se largimin e antenave tė operatorėve ilegalė duhet ta mbėshtesin tė gjitha autoritetet me ndikim, sepse nė tė kundėrtėn ky aksion nuk do tė jetė i suksesshėm.

Gjukanoviq hedh poshtė kritikat lidhur me vizitėn e Ēekut Kryeministri malazez Milo Gjukanoviq ka hedhur poshtė tė gjitha kritikat nga Serbia lidhur me vizitėn e Kryeministrit tė Kosovės nė Podgoricė, duke thėnė se me Agim Ēekun nuk ka biseduar pėr statusin e Kosovės. "Statusin e Kosovės duhet ta zgjidhin Beogradi dhe Prishtina, por nėse ata kėtė nuk e arrijnė, kėtė do ta bėjė Kėshilli i Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara", ėshtė shprehur Gjukanoviq pėr radion malazeze. Gjukanoviq ka sqaruar mė tej se Kosova ēfarėdo qė tė jetė statusi i saj, ėshtė nė kufi me Malin e Zi, ndėrkaq Mali i Zi ėshtė i interesuar pėr marrėdhėnie tė mira me tė gjithė nė fqinjėsi", duke shtuar se autoritetet malazeze komunikojnė me tė gjithė pėrfaqėsuesit e rajonit. Gjukanoviq pėr kritikat nga Beogradi ka thėnė se kjo ėshtė "inerci e mendimit tė vjetėr politik tė cilin Serbia edhe mė tej e mban nė gjendjen qė nuk garanton stabilitetin e saj dhe realisht pozicionin e liderit nė Ballkanin Perėndimor". Lidhur me zgjidhjen e statusit tė Kosovės, ka thėnė Gjukanoviq, disa individė nė Serbi duan tė mbeten "luftėtarė deri nė pikėn e fundit tė gjakut" pėr tė mbetur tė shėnuar nė histori.

Gauen: Vizita e Ēekut -pozitive dhe formė e zakonshme e komunikimit Ambasadori i Britanisė sė Madhe nė Beogard e Podgoricė, Dejvid Gauen ka vlerėsuar se vizita e kryeministrit tė Kosovės, Agim Ēeku, nė Mal tė Zi ėshtė "pozitive dhe formė e zakonshme e komunikimit". Ai ka deklaruar nė Podgoricė se Mali i Zi, si shoqėri harmonike shumetnike e multikonfesionale, ėshtė shembull i mirė pė trjerėt nė rajon. Ministri i Jashtem malazez Miodrag Vllahoviq dhe ambasadori Gauen janė pajtuar se problemi i Kosovės kėrkon zgjidhje tė shpejtė dhe kanė shfaqur bindjen se propozimi i Marti Ahtisarit pėr statusin e Kosovės do tė sjellė zgjidhje pragmatike e cila do ti mbrojė interesat e popujve pakicė nė Kosovė. Gauen ka thėnė se Britania e Madhe e mbėshtet anėtarėsimin e Malit tė Zi, si shoqėri tė pjekur demokratike, nė "Partneritet pėr paqe" dhe ka shtuar se pėrpjekjet individuale tė vendeve tė rajonit nė rrugėn e tyre drejtė Bashkimit Evropian, duhet tė respektohen.

Fondi Monetar Ndėrkombėtar mbėshtet Shqipėrinė pėr ndėrtimin e rrugės Durrės - Kukės - Morinė
Tiranė, 7 nėntor 2006 - Fondi Monetar Ndėrkombėtar tha se mbėshtet Qeverinė e Shqipėrisė pėr ndėrtimin e rrugės mbarėkombėtare Durrės - Kukės - Morinė nė drejtim tė Prishtinės. Ministri i Financave Ridvan Bode tha se Qeveria do tė financojė pėr ndėrtimin e rrugės Durrės Kukės Morinė 550 milionė euro. Ai e bėri kėtė deklaratė nė njė konferencė pėr gazetarė sė bashku me zyrtarėt e Fondit Monetar Ndėrkombėtar. Ndėrkaq zyrtarėt e Fondit Monetar Ndėrkombėtar kanė thėnė se mbėshtesin reformėn institucionale tė Kryeministrit Berisha si dhe projektin e rrugės Durrės -Kukės.

Kadare merr sot ēmimin “Kepi i shpresės sė Mirė- Fahredin Gunga“ Shkrimtari shqiptar me famė botėrore Ismail Kadare do tė marrė sot ēmimin “Kepi i Shpresės sė Mirė- Fahredin Gunga “, nė manifestimin tradicional kulturor qė mbahet nė Mitrovicė. Nė arsyetimin e jurisė pėr ndarjen e kėtij ēmimi thuhet se Kadare ėshtė mjeshtėr i mrekullueshėm i rrėfimit, i romanit dhe i gjinive tė tjera tė krijimtarisė letrare.Para marrjes sė ēmimit Kadare i bėn homazhe Rugovės, tė cilin e cilėson njeri tė respektuar nga tėrė bota.

Nė Shtetet e Bashkuara zhvillohen sot zgjedhjet legjislative, shtetėrore dhe lokale Interesat nė kėto zgjedhje janė shumė tė mėdha duke qenė se do tė vendoset se kush do tė marrė kontrollin e Kongresit amerikan. Gjatė javėve pėrpara ditės sė zgjedhjeve sondazhet treguan se amerikanėt kėrkojnė qė demokratėt tė kenė shumicėn e legjislativit. Por ditėt e fundit tė fushatės pėr tė gjitha vendet e Dhomės sė Pėrfaqėsuesve dhe njė e treta e vendeve tė Senatit, shumica e garave ishin tė ngushta. Duke mos lėnė asgjė nė dorė tė fatit, presidenti Bush zhvilloi fushatė pėr kandidatėt republikanė, duke shkuar nė 10 shtete brenda 5 ditėve. Gjatė orėve tė fundit ai shpenėzoi kohėn duke i dhėnė energji bazės republikane. “Republikanėt do t’i arrijnė qėllimit. Sot do tė jetė njė fitore e madhe”. Ai pėrqėndroi pėrpjekjet nė shtetet ku republikanėt janė tradicionalisht tė fortė. Ndihmėsit thanė se mesazhi i tij kishte pėr qėllim tė arrinte pėrtej amerikanėve republikanė tė besuar qė mblidheshin nė arenat, parqet dhe sallat pėr fushatat e orėve tė fundit. Ai u bėri thirrje atyre tė shkojnė nė votime dhe tė nxitin tė tjerėt tė bėjnė tė njejtėn gjė. "Kur tė hyni nė qendrat e votimit duhet tė kini parasysh se nėse doni taksat e ulėta duhet tė votoni pėr republikanėt. Kur tė hyni nė qendrat e votimit kini parasysh se ne jemi nė luftė pėr tė bėrė ē’ėshtė e mundur pėr t’ju mbrojtur juve, ndėrkohė qė vendosim bazat e paqes pėr brezat e ardhėshėm, votoni pėr republikanėt.” Presidenti dukej i pathyeshėm nė mbrėmjen e djeshme, por tė njejtėn pamje kishte edhe strategu mė i lartė i fushatės pėr demokratėt e senatit, senatori Ēarls Shumer, nga shteti i Nju Jorkut. “Ne ndihemi shumė, shumė mirė pėr disa arsye. Nė radhė tė parė demokratėt janė mė entuziastė pėr tė votuar se republikanėt. 52 pėrqind tė demokratėve thonė se janė mė entuziastė pėr tė votur se zakonisht, nė krahasim me 39 pėrqind tė republikanėve”. Demokratėt shpresojnė se ky entuziazėm do tė kthehet nė njė fitim tė madh tė partisė nė Kongres. Atyre u nevojiten 15 vende pėr tė marrė kontrollin e Dhomės sė Pėrfaqėsuesve dhe 6 vende pėr tė marrė kontrollin nė Senat. Sondazhet tregojnė se demokratėt kanė mundėsi tė madhe tė fitojnė shumicėn nė Dhomėn e Pėrfaqėsuesve me 435 anėtarė. Por senatori Shumer pranon se do tė jetė mė e vėshtirė pėr tė marrė kontrollin e Senatit me 100 anėtarė. “Ne nuk kemi thėnė kurrė se do tė marrim kontrollin e senatit. Ne kemi thėnė vetėm se jemi afėr”. Megjithėse zgjedhjet pėr nė Kongres fitohen duke u bazuar tek faktorėt lokalė ose shtetėrorė, sondazhet tregojnė se lufta nė Irak ėshtė shqetėsimi kryesor kėtė vit nė mendjen e votuesve. Senatori Shumer thotė se populli amerikan kėrkon ndryshim. Por presidenti Bush u ka thėnė votuesve se demokratėt nuk kanė plane pėr tė pėrballuar problemet mė tė mprehta me tė cilat pėrballet vendi. Ai thotė se republikanėt kanė dhėnė prova se mund tė forcojnė ekonominė dhe tė mbrojnė vendin. (VOA)

...me rastin e zgjedhjeve legjislative, shtetėrore dhe lokale nė SHBA, qė zhvillohen sot,...ERENIKU sjell nergut pėr vizitorėt tanė e pasaēėrisht pėr komunitetin tonė nė Nju Jork (New York) kėtė prezentim ekscluziv:
Deri tani më i afërti për shqiptarët e New York-ut del Rory J. Bellantoni

Qazim Doda, 07 tetor 2006 - New York - Shqiptarët e rretheve Westchester, Dutches, Orange, Putnam dhe Rockland, të cilat gjenden në shtetin e New York-ut kanë plotësisht të drejtë të votojnë për Bellantonin i cili kandidon në gjykatën supreme të New Yorkut. Edhe pse i ri në moshë, gjykatësi Bellantoni ka një eksperiencë të mirë në luftimin e krimit dhe ka vite që merret me dënimin e kriminelëve siç janë vrasësit dhe dhunuesit e fëmijëve.

Për dallim nga gjykatësit tjerë të cilët nuk komunikojnë më të akuzuarit, ai përdor metodën e tij të veçantë ku u jep mundësinë edhe të akuzuarve të komunikojnë me të drejtpërsëdrejti dhe të shprehin mendimin e tyre, metodë kjo që nuk praktikohet nga gjykatësit e tjerë. Është avokati ai i cili komunikon me gjykatësin dhe bën marrëveshje me të kurse personat e akuzuar nuk kanë mundësi të shprehin mendimet e tyre.

“Gjykatësi duhet të bazohet në eksperiencë e jo në politikë, “unë kam prova të shumta në punën time të shkëlqyeshme,” thotë gjykatësi Bellantoni. Shumë gjykatës janë të ashpër në krime dhe fusin në burg gjithsecilin, kjo në njëfarë mënyre është tejet normale mirëpo për dallim nga të tjerët Bellantoni mendon se çdo njeri duhet të ketë të drejtën për të shprehur mendimin e vet pa marrë parasysh nëse është për të falënderuar apo për të kundërshtuar. Para se t’u jep mundësinë për t’u shprehur, ai i sqaron të akuzuarit se janë dy mundësi, të humbasin gjyqin dhe të dënohen ose të dalin nga salla si të pafajshëm. Gjykata është një ambient ku problemet nuk duhet të zgjidhen me nxitim, atu paraqiten njerëzit për të zgjedhur problemet e tyre në mënyrë të ligjshme në pajtueshmëri me ligjet në fuqi.

Në Westchester të New York-ut ku jeton dhe punon Gjykatësi Bellantoni, shqiptarët janë ndër komunitetet më të nderuara, ai flet me admirim për ta, nga miqtë e tij shqiptarë ka mësuar shumë për kulturën e tyre.”Jam impresionuar me kulturën e shqiptarëve, ata e trajtojnë më shumë fjalën e dhënë(besën) sesa marrëveshjen e noterizuar. Sa më shumë që kam mësuar për shqiptarët aq më shumë kam respekt krijuar për ta,” thotë Bellantoni.

Grupet që më së shumti e përkrahin Bellantonin janë: konservatorët, shtresa e mesme apo familjet e punëtorëve si dhe republikanët pasi që ai kandidohet nga partia republikane e New Yorkut.

Shqiptarët që jetojnë në New York dhe rrethinë nuk kanë eksperiencë të madhe në përkrahjen e njërit apo tjetrit gjykatës ose pushtetarëve lokal pasi që situata në atdhe ua ka imponuar të drejtohen më shumë tek zyrtarët e Washingtonit, mirëpo tani parashtrohet nevoje për integrimin e tyre në shoqërinë ku jetojnë dhe komunikimi i tyre më i denjë me të zgjedhurit lokal është i domosdoshëm.

Duke i respektuar rregullat e gazetarisë nuk lejohet që në ditën e fundit të ftojmë komunitetin t’u japin votën e tyre njërit apo tjetrit kandidat. Prandaj kjo mund të konsiderohet vetëm si një thirrje shqiptarëve që të marrin pjesë në zgjedhje të cilat do të zhvillohen me 7 Nëntor 2006. Prezantimi i gjykatësit Bellantoni ishte vetëm një informacion për lexuesin që do të dalë në zgjedhje.

 


LAJMET
E hėnė 06 nėntor 2006
Ministri Hoom sjellė nesėr nė Prishtinė angazhimin e britanikėve pėr zgjidhjen e statusit brenda kėtij viti
Britania e pėrkushtuar qė zgjidhja e statusit tė bėhet brenda vitit 2006
Ekipi Negociator i Kosovės pohon se ėshtė hipotetike tė thuhet se do tė shtyhet pėrcaktimi i statusit
Qeveria pranon se i ka borxh KEK-ut 1.6 mil.€, dhe premton shlyerjen brenda javės
Zyrtarėt pejanė pohojnė se faza testuese e regjistrimit po shkon sipas planit
Nė Prishtinė filloi fushata pėr promovimin e prodhimeve vendore
Dedaj i PLK-sė kėrkon mocion votėbesimi pėr qeverinė shkaku i gjendjes nė shėndetėsi
Vazhdon greva nė QKU
Spitali Rajonal i Gjilanit futet nė ditėn e njėmbėdhjetė tė grevės
Shpresa pėr rifillimin e mėsimit nė shkollėn e Moralisė
Njė 12 vjeēar u gjet i varur nė tavanin e shtėpisė sė tij.
Pėr shkak tė vozitjes sė rrezikshme tre persona nga Ferizaj janė ndaluar nė polici.
Arrestohet njė person pėr armėmbajtje pa leje
Prokurorja heq procedurėn e sekretit pėr hetimin e “Fluturimi i shqiponjės”(Mali Zi)
Fuad Nimani propozohet ministėr i pakicave nė Mal tė Zi


..pak mė hapur:

Vazhdon greva nė QKU Ka hyrė sot nė ditėn e 21-tė greva e punėtorėve tė Qendrės Klinike Universitare. Gjatė kėsaj jave priten bisedime intensive midis Kėshillit Grevist dhe pėrfaqėsuesve tė Qeverisė pėr mundėsinė e ndėrprerjes sė grevės. Kėrkesat e punėtorėve tė QKU-sė janė pėrmirėsimi i kushteve tė punės dhe rritja e pagave deri nė 300 pėr qind. Mantelbardhėt paralajmėrojnė grevė tė pėrgjithshme nėse nuk plotėsohen kėrkesat e tyre Drejtuesit e Kėshillit Grevist tė QKUK-sė kanė njoftuar tė hėnėn pėr Kosovapress se nėse deri ditėn e premte nuk arrihet diēka konkrete nė realizimin e kėrkesave tė mantelbardhėve atėherė do tė hyhet nė grevė tė pėrgjithshme.

EN pohon se ėshtė hipotetike tė thuhet se do tė shtyhet pėrcaktimi i statusit Ekipi Negociator i Kosovės ende nuk pranon idenė se pėrcaktimi i statusit pėrfundimtar tė Kosovės do tė shtyhet pėr vitin e ardhshėm edhe me gjithė sinjalet qė vijnė nga OKB-ja dhe zyrtarė tjerė ndėrkombėtarė se kjo gjė mund tė bėhet.

Britania e pėrkushtuar qė zgjidhja e statusit tė bėhet brenda vitit 2006 Para fillimit tė njė turneu nė Ballkan, ministri britanik pėr Evropė, Geoff Hoon, tha tė hėnėn se zgjidhja pėr statusin e Kosovės duhet tė gjendet brenda vitit 2006, ashtu siē janė pajtuar vendet e Grupit tė Kontaktit nė takimet e kėtij viti nė Londėr dhe Nju Jork.

Sejdiu thotė se problemet ekonomike janė tė ndėrlidhura me identitetin shtetėror Pėrfaqėsues tė institucioneve tė Kosovės edhe pse pohuan se zgjidhja e shumė problemeve ekonomike ndėrlidhet shumė me identitetin shtetėror tė Kosovės, ata kėrkuan tė hėnėn nga prodhuesit vendorė qė tė prodhojnė gjithnjė e mė shumė produkte konkurruese pėr tregun.

Dedaj: Kuvendi duhet t’i kėrkoj mocion votėbesimi Qeverisė Kryetari i Partisė Liberale tė Kosovės (PLK) dhe deputeti Gjergj Dedaj, kėrkoi tė hėnėn nga Kuvendi i Kosovės mocion votėbesimi pėr qeverinė, duke e arsyetuar kėtė kėrkesė...

Zyrtarėt thonė se regjistrimi testues nė Pejė po ecėn mbarė Zyrtarėt e komisionit komunal pėr regjistrimin testues tė popullatės dhe tė ekonomisė familjare nė Pejė, qė ka filluar mė 30 tetor, pohuan tė hėnėn pėr KosovaLive se pas njė jave punė, projekti po rrjedh ashtu si ėshtė paraparė.

Spitali Rajonal i Gjilanit futet nė ditėn e njėmbėdhjetė tė grevės Punėtorėt shėndetėsorė tė Spitalit Rajonal tė Gjilanit (SRGJ), kanė hyrė nė ditėn e 11-tė tė grevės sė tyre, duke qėndruar kėshtu tė palėkundur nė kėrkesat tyre dhe duke...

Qeveria pranon se i ka borxh KEK-ut 1.6 mil.€ Ministria e Ekonomisė dhe Financave (MEF), pohoi tė hėnėn, se brenda javės se do tė kryhet pagesa e tė gjitha borxheve prej 1,6 milion euro, qė disa ministri tė Qeverisė se Kosovės i kanė Korporatės Energjetike tė Kosovės (KEK).

Shpresa pėr rifillimin e mėsimit nė shkollėn e Moralisė Paralelja e shkollės fillore nė Marali tė Malishevės, nė tė cilėn vijojnė mėsimin mbi 300 nxėnės, tė hėnėn hyri nė javėn e katėrt tė mbylljes sė saj, ndėrsa zyrtarėt shprehen optimist se kėto dy ditė mund tė urdhėrohet rifillimi i mėsimit.

Njė 12 vjeēar u gjet i varur nė tavanin e shtėpisė sė tij Policia e Prizrenit konfirmoi tė hėnėn se njė fėmijė i moshės 12 vjeēare nga fshati Muhlan i Therandės (ish Suharekė), privoi jetėn e tij duke e varur veten me shall...

Arrestohet njė person pėr armėmbajtje pa leje Njė person ėshtė arrestuar dhe po mbahet nė paraburgim prej 72 orėsh pėr armėmbajtje pa leje nė Ferizaj, pasi tek ai njėsitet patrulluese tė policisė kishin gjetur revolen e tipit “Zastava”, kalibėr 6.35 mm, njė karikator dhe tre fishek, kumtoi tė hėnėn policia rajonale.

Prokurorja heq procedurėn e sekretit pėr hetimin e “Fluturimi i shqiponjės” Prokurorja supreme e Malit tė Zi, Vesna Medenica, hoqi tė hėnėn sekretin e procedurės qė zhvillohet kundėr personave tė arrestuar nė aksionin e policisė “Fluturimi i shqiponjės”, nė mbrėmjen e 9 shtatorit, njė ditė para zgjedhjeve lokale dhe parlamentare nė Mal tė Zi...

Fuad Nimani propozohet ministėr i pakicave nė Mal tė Zi Kėshilli Qendror i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve (UDSH), ėshtė pėrcaktuar qė kandidat pėr ministėr tė Ministrisė sė Mbrojtjes sė tė Drejtave dhe Lirive tė...

...hapur:

Takimi i Ahtisari me Grupin e Kontaktit mbahet tė premten nė Vjenė Takimi i kryenegociatorit Marti Ahtisari me Grupin e Kontaktit do tė mbahet tė premten mė 1O nėntor nė Vjenė, ka bėrė tė ditur zėdhėnėsja e Ahtisarit Hua Xhiang. Ajo ka thėnė se mikpritės i takimit do tė jetė Zyra e tė dėrguarit tė Kombeve tė Bashkuara pėr statusin e Kosovės, por nuk ka saktėsuar vendin e takimit. Sipas saj, Ahtisari nė takimin e radhės me diplomatėt e Grupit tė Kontaktit do tė bisedojė pėr idetė paraprake pėr zgjidhjen e statusit tė ardhshėm tė Kosovės, duke pėrfshirė edhe ēėshtjet teknike pėr tė cilat ėshtė diskutuar nė negociatat direkte mes Prishtinės edhe Beogradit nė Vjenė.

Mediat amerikane paralajmėrojnė mundėsinė e shtyrjes sė vendimit pėr Kosovėn Deklaratės sė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara, Kofi Annan, qė i dha tė pėrditshmes kroate "Vjesnik" ju dha jehonė edhe nė tė pėrditshmen "The New York Times", ku thuhet se Kombet e Bashkuara mund edhe tė mos i pėrmbahen afatit tė planifikuar mė parė pėr vendosjen pėr statusin e Kosovės gjatė kėtij viti. Gazeta vlerėson se komentet e Sekretarit tė Kombeve tė Bashkuara janė deri tani sugjerimi mė serioz se plani i paraparė nga pesė vendet perėndimore nė Grupin e Konaktit edhe mund tė ndryshojė. Dhjetori vlerėsohet tė jetė muaji kritik pėr tė dy palėt: si pėr Serbinė sepse mbahen zgjedhjet nė Serbi, ashtu edhe pėr Kosovėn dhe shqiptarėt si njė afat i realizimit tė aspiratave tė tyre tė shumėpritura.E pėrditshmja tjetėr, ajo e Bostonit, The Bostone Globe, thekson nė njė editorial tė djeshėm se propozimi i negociatorit Martti Ahtisaari nuk do tė kėnaqė maksimalistėt e asnjėrės palė, as shumicėn shqiptare e as pakicėn serbe. Koha ndėrkaq e daljes e dokument-porpozimit tė Ahtisaarit ėshtė gjithashu kundėrthėnėse, meqė disa vende everopiane kanė kėrkuar qė afati tė shtyhet pas zgjedhjeve qė pritet tė mbahen nė Serbi nė dhjetor. Boston Globe vlerėson se logjika e shtyrjes ėshtė politikisht e drejtė sepse shpalosja e propozimit qė do tė ēojė nga njė formė e pavarėsisė mund tė provokojė votuesit nė Serbi tė cilėt do tė mbėshtesnin nacionalistėt radikalė. Kėsisoj ja vlenė tė pritet njė apo dy muaj para se tė shpaloset plani pėr statusin e Kosovės tė cilin si shqiptarėt ashtu edhe serbėt do ta shohin si njė zgjidhje tė imponueshme. Kjo ėshtė qenėsore, sepse Kosova e re duhet tė ndėrtohet si njė shtet shumėetnik ku mbrohen jo vetėm serbėt, por edhe boshnjakėt myslimanė, turqit dhe pakicat e tjera. Lufta pėr ēlirimin e Kosovės e vitit 1999 do tė konsiderohet e suksesshme vetėm nėse ndėrtimi i shtetit i pasluftės bėhet si duhet, thekson nė editorialin e djeshėm e pėrditshmja The Boston Globe.

Sllovakia mbėshtet parimet e Grupit tė Kontaktit pėr statusin e Kosovės - Ministri i Jashtėm sllovak, Jan Kubis, ka thėnė se Sllovakia e mbėshtet procesin e drejtuar nga kryenegociatori Ahtisari dhe parimet e Grupit tė Kontaktit, kėrkon tė ruhet momentumi i procesit dhe vlerėson se nuk duhet tė ketė shtyrje tė afateve. Ky ėshtė qėndrimi zyrtar i Sllovakisė, tė cilin Kubis ua ka kumtuar sot kryeministrit Agim Ēeku dhe shefit tė UNMIK-ut, Joakim Ryker, nė Bratisllavė. Zėdhėnėsja e kryeministrit, Ulpiana Lama, tha se opinioni publik ka njė qėndrim shumė mė tė hapur pėr pavarėsinė dhe nevojėn qė kjo tė ndodhė sa mė shpejtė. “Sllovakia mbėshtet procesin e drejtuar nga zoti Ahtisari, mbėshtet parimet e Grupit tė Kontaktit tė deklaratės ministrore tė 20 shtatorit, dhe kėrkon tė ruhet momentumi i procesit nė Kosovė, duke vlerėsuar se shtyrja nuk sjell asnjė pėrfitim pėr askėnd nė rajon”. Megjithėkėtė, Bratisllava e ka porositur lidershipin kosovar qė tė pėrmbahet nga veprimet e njėanshme, sepse ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė ruhet uniteti i faktorėve ndėrkombėtar, ka pohuar zėdhėnėsja. “Na ėshtė thėnė disa herė se ėshtė e rėndėsishme tė ruhet uniteti brenda Bashkimit Evropian, dhe se ėshtė e rėndėsishme tė ruhet uniteti brenda Grupit tė Kontaktit, me qėllim qė zgjidhja pėr Kosovėn tė ketė konsensus tė plotė”. “Nė tė gjitha takimet, vėmendja kryesore ishte e pėrqendruar te pozita e serbėve dhe tė drejtat e tyre nė Kosovėn me status”, bėri tė ditur Lama. Sipas saj, kryeministri Ēeku dhe kryeadministratori Ryker i kanė sqaruar tė gjitha dilemat sa i pėrket pakicave. “Kosova jo vetėm qė premton por edhe ėshtė nė gjendje tė garantojė mbrojtjen e tė drejtave tė minoriteteve, dhe sa i pėrket pakos pėr pakicat, ka ofruar mė shumė se ēdo vend tjetėr i Evropės. Ky qėndrim ėshtė parimor dhe gjithnjė e mė tepėr po mbėshtetet nga shumica nė Kosovė”. Zėdhėnėsja tha se e vlerėsojnė tė suksesshme vizitėn nė Sllovaki. Nė kuadėr tė turneut tė tij diplomatik, gjatė muajit kryeministri Ēeku pritet tė vizitojė edhe Greqinė dhe Italinė./rtk/

Ēeku: Kosova e passtatusit e sheh veten si njė vend me njė axhendė tė qartė integruese nė Evropė
Bratisllavė/Prishtinė, 6 nėntor 2006 - Kryeministri i Kosovės, bashkė me shefin e UNMIK-ut Joakim Ryker janė takur sot nė Bratisllavė me shefin e diplomacisė sė Sllovakisė Jan Kubish. Ēeku i ka shprehur ministrit sllovak falėnderimin e popullit dhe tė Qeverisė sė Kosovės pėr kontributin e dhėnė nga Sllovakia dhe njėherėsh e ka siguruar atė se pavarėsia e Kosovės do tė jetė njė forcė pozitive nė rajon, thuhet nė njė njoftim tė Zyrės sė Kryemistrisė. Ēeku ka pėrkujtuar ndarjen e butė tė Sllovakisė me Republikėn Ēeke, ndarje kjo e cila u mundėsoi tė dyja vendeve tė ruanin marrėdhėniet e fqinjėsisė sė mirė dhe tė jenė njė faktor stabiliteti nė Evropėn Qendrore. Kryeministri Ēeku ka vlerėsuar mė kėtė rast se ky ka qenė njė shembull shumė i mirė dhe qytetėrues, duke u shprehur se pėr Kosovėn nuk ka kthim prapa dhe se ky parim ėshtė konfirmuar edhe nga Grupi i Kontaktit. Z. Ēeku ka konfirmuar mbėshtetjen e fuqishme pėr procesin e drejtuar nga z. Ahtisaari, duke shprehur bindjen se ky proces nuk do tė ketė befasi dhe se do tė sjellė njė zgjidhje afatgjate dhe tė qėndrueshme pėr Kosovėn dhe rajonin. "Tani, ėshtė e rėndėsishme qė popullit tė Kosovės t'i jepet sa mė shpejt qartėsia e nevojshme. Kjo do t'u jepte dinamikė tė vrullshme reformave, zhvillimeve integruese nė rajon, rritjes ekonomike dhe pėrparimit demokratik", ėshtė shprehur Kryeministri i Kosovės. Ēeku ka nėnvizuar se Kosova ėshtė rast "sui generis". "Kosovėn e bėn rast tė tillė historia e saj plotėsisht unike", ka thėnė Kryeministri Ēeku. Ndėr tė tjera, Kryeministri ėshtė shprehur se Kosova e passtatusit, e sheh veten si njė vend me njė axhendė tė qartė integruese nė Evropė, demokratik, shumetnik, funksional, laik dhe njė partner tė besueshėm strategjik. Po sipas kėtij njoftimi, Ministri i Punėve tė Jashtme tė Sllovakisė, Jan Kubish, ka vlerėsuar punėn qė po bėjnė autoritetet e Kosovės. Kubish ka thėnė se Sllovakia mbėshtet procesin e udhėhequr nga z. Ahtisaari dhe qėndrimet e Grupit tė Kontaktit, si dhe ka shprehur bindjen se duhet ruajtur ritmi i procesit tė zgjidhjes sė statusit tė Kosovės. Nė takim ėshtė vlerėsuar se Sllovakia e konsideron Ballkanin Perėndimor si prioritet tė politikės sė jashtme, kurse kryeministri Ēeku e ka pėrgėzuar Sllovakinė pėr qėndrimin konstruktiv dhe tė balancuar. Mirėkuptim lidhur me proceset nė Kosovė kishin tė gjithė bashkėbiseduesit nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė Sllovakisė, pėrfaqėsuesit e shoqėrisė civile dhe mediat. Gjithsesi vlen tė theksohet se delegacioni nga Kosova ėshtė pritur jashtėzakonisht ngrohtė edhe nga pėrfaqėsuesit e shoqėrisė civile tė Sllovakisė. Kryeministri Agim Ēeku dhe kryeadministratori i Kosovės, Joakim Ryker, gjenden nė Sllovaki me ftesė tė qeverisė sllovake. Sllovakia merr presidencėn e Kėshillit tė Sigurimit nė shkurt tė vitit 2007./qik/

Negociatorėt e Kosovės orientohen vetėm sipas afateve tė Grupit tė Kontaktit Ekipi Negociator i Kosovės vlerėsoi se nuk ka arsye qė tė vazhdohen bisedimet me Beogradin, pasi vazhdimi eventual i tyre nuk do tė sillte pėrparim nė procesin e definimit tė statusit. Ndėrkohė, Prishtina pret takimin e ardhshėm ndėrmjet kryenegociatorit Marti Ahtisari dhe Grupit tė Kontaktit pėr tė sqaruar dilemat rreth afatit pėr zgjidhjen e statusit. Vazhdimi eventual ibisedimeve me Serbinė nuk do tė jepte rezultate dhe sipas vlerėsimit tė ekipit negociator tė Kosovės nuk ka arsye pėr vazhdimin e tyre. Zėdhėnėsi Skender Hyseni pas takimit tė sotėm tė ekipit: “Ekipi i unitetit ėshtė i bindur qė negociatat me Beogradin nuk mund tė japin asnjė rezultat prandaj ekipi mendon qė ėshtė krejtėsisht e padobishme pėr procesin, pėr tė mos thėnė ėshtė e dėmshme pėr procesin, madje edhe tė mendohet qė tė vazhdojnė negociatat me Serbinė”, tha Hyseni. Mirėpo, Hyseni tha se Prishtina ėshtė e gatshme qė tė vazhdojė partneritetin me bashkėsinė ndėrkombėtare. “Ekipi i unitetit ėshtė i gatshėm tė vazhdojė kontaktet dhe partneritetin me bashkėsinė ndėrkombėtare deri nė rrumbullakim tė statusit por edhe pas statusit. Ky partneritet do tė jetė I domosdoshėm edhe pas njohjes sė Kosovės shtet I pavarur dhe Sovran sepse do ta ndihmojė Kosovėn tė anėtarėsohet nė institucionet politike, financiare etj” tha Hyseni. Kėto komenti Hyseni I bėri duke komentuar deklaratėn e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė Kofi Anan, i cili ka thėnė se bisedimet pėr statusin mund tė vazhdojnė edhe gjatė vitit tė ardhshėm. Ndėrkohė, ekipi negociator I Kosovės prźt qė dilemat rreth shtyrjes eventuale tė vendimit pėr statusin tė sqarohen nė takimin ndėrmjet kryenegociatorit Marti Ahtisari dhe Grupit tė Kontaktit I paralajmėruar pėr 10 nėntor. Deri atėherė, tha Hyseni, ekipi vazhdon tė udhėhiqet nga parimet e deritashme tė Grupit. “Ėshtė ende njė qėndrim I fortė I GK-sė qė procesi i definimit tė statusit tė Kosovės tė pėrmbyllet brenda vitit 2006. Mbesim pranė kėtij qėndrimi pėrderisa nuk kemi njė njoftim tjetėr zyrtar” tha Hyseni. Zėdhėnėsi Skender Hyseni tha ghithashtu se nė adresė tė ekipit nuk ka arritur ende kurrfarė dokumenti me propozimet e Ahtisarit pėr statusit, por pritet qė kjo tė bėhet Brenda njė afati optimal.

Qeveria amerikane do tė vazhdojė tė investojė nė sistemin gjyqėsor tė Kosovės, tha znj.Kajdanou
Prishtinė, 6 nėntor 2006 - Ministri i Drejtėsisė, Jonuz Salihaj dhe shefja e Zyrės amerikane nė Prishtinė, Tina Kajdanou, diskutuan rreth prioriteteve dhe planit strategjik tė kėsaj ministrie. Nė kėtė takim ėshtė biseduar edhe pėr ligjin mbi gjykatat dhe prokuroritė, tha ministri Salihaj, i cili ka kėrkuar mbėshtetje nga Qeveria amerikane edhe pėr hartimin e ligjit pėr mbrojtjen e dėshmitarėve. Zonja Kajdanou tha se Qeveria amerikane do tė vazhdojė tė investojė nė sistemin gjyqėsor tė Kosovės dhe premtoi mbėshtetje tė vazhdueshme pėr Ministrinė e Drejtėsisė. "Ne do tė shikojmė qė ta vazhdojmė kėtė lloj mbėshtetje edhe nė tė ardhmen. Jam dakorduar plotėsisht me ministrin qė sistemi gjyqėsor i Kosovės duhet tė jetė i pavarur", tha diplomatja amerikane. Salihaj nga ana e tij, pėrkrahjen e Zyrės amerikane e vlerėsoi si proces shumė tė dobishėm. Ndėrkaq pėr procesin e riemėrimit tė gjyqtarėve dhe prokurorėve dhe rregullores qė ėshtė harmonizuar me UNMIK un pėr mbrojtjen e dėshmitarėve, tha se janė dy procese do tė kontribuojnė nė shtimin e efikasitetit tė gjyqėsisė e cila duhet tė jetė e pavarur dhe tė udhėhiqet nga Kėshilli Gjyqėsor i Kosovės.

Fillojnė pėrgatitjet pėr shqyrtimin e keqpėrdorimeve ne Kuvendin e Kosovės Komisioni hetimor i Kuvendit tė Kosovės ka filluar pėrgatitjet pėr shqyrtimin e rrethanave tė gjetjeve faktike pėr keqpėrdorimin e buxhetit nė Kuvendin e Kosovės. Gjatė kėsaj jave pritet qė Kryesia e Kuvendit tė qartėsojė edhe mandatin e kėtij komisioni. Shkas pėr formim e komisionit hetimor ishte raporti i auditorit tė pėrgjithshėm, i cili ka nxjerrė nė shesh tė dhėna tė mjaftueshme pėr keqpėrdorime dhe keq menaxhim tė buxhetit tė Kosovės. Ende nuk ėshtė qartėsuar mandati apo fushėveprimi i Komisionit hetimor, i cili do tė shqyrtojė keqpėrdorimet e mundshme tė buxhetit tė Kosovės nga ana e zyrtarėve tė Kuvendit tė Kosovės. Ky komision u formua nė seancėn e fundit plenare, pas njė debati tė gjatė tė deputetėve pėr raportin e zyrės sė auditorit tė pėrgjithshėm, i cili ka nxjerrė nė shesh tė dhėna faktike pėr keqpėrdorimin e mjeteve buxhetore nė Kuvendin e Kosovės. Kryetari i komisionit hetimor, Ferid Agani, deputet i Grupit parlamentar pėr integrim, tha sot pėr radion tonė, se gjatė kėsaj jave pritet qė kryesia e Kuvendit tė qartėsojė mandatin e komisionit. Pėrveē tė dhėnave nė raportin e auditorit, komisioni do tė shqyrtojė dhe do tė konstatojė edhe pėrgjegjėsitė politike tė zyrtarėve tė Kuvendit nė rast tė keqpėrdorimeve eventuale tė buxhetit, tha deputeti Agani."Si pjesė e shqyrtimit tė kėtyre rrethanave komisioni do tė konstatojė edhe pėrgjegjėsinė eventuale politike tė zyrtarėve tė lartė politikė tė Kuvendit tė Kosovės, por edhe tė zyrtarėve tė administratės sė Kuvendit tė Kosovės, nė rast se konstatohen nė mėnyrė tė qartė keqpėrdorimet e buxhetit tė Kosovės, ose keq menaxhimi i tij”, tha Agani.Ky komision, i cili ka 14 anėtarė do tė shqyrtojė tė gjitha materialet e rėndėsishme, nė mesin e tė cilėve edhe raportin e auditorit tė pėrgjithshėm dhe pastaj do tė hartojė njė raport me rekomandime tė caktuara pėr Kuvendin e Kosovės. Z. Agani tha se Kuvendi i Kosovės do tė marrė vendimin pėrfundimtar rreth kėsaj ēėshtjeje, pra edhe nėse do tė jetė e nevojshme qė raporti i komisionit t’i dorėzohet organeve tė drejtėsisė, apo jo.“Nė qoftė se rezultatet e punės sė komisionit hetimor rezultojnė me tė dhėna tė reja faktike tė cilat nuk kanė qenė pjesė e raportit tė zyrės sė Auditorit tė pėrgjithshėm, natyrisht tė gjitha gjetjet do tė jenė nė dispozicion tė organeve tė hetuesisė dhe ato do ta vazhdojnė punėn nė mėnyrė tė pavarur dhe pėr kėtė vendimin pėrfundimtar do ta marrė Kuvendi i Kosovės”, tha Agani.Formimi i komisionit hetimor ishte njė vendim politik i Kuvendit tė Kosovės. Por mbetet ende e pa qartė periudha pėr tė tė cilėn komisioni hetimor do tė analizojė shfrytėzimin e mjeteve tė buxhetit tė Kosovės nga ana e zyrtarėve tė Kuvendit. Njė propozim ishte qė tė bėhen analiza pėr tė njėjtėn periudhė qė e ka bėrė edhe auditori i pėrgjithshėm, pra pėr periudhėn korrik 2004 - mars 2006 dhe propozimi tjetėr ishte qė tė fillojnė hetimet prej 1 janarit tė 2002 e kėndej. Por, mbetet qė kryesia e Kuvendit nė bashkėpunim me komisionin hetimor, tė caktojė dhe tė arsyetojė periudhėn pėr tė cilėn ky komision do tė shqyrtojė mėnyrėn e operacioneve financiare nė Kuvendin e Kosovės.

Institucionet dhe ndėrmarrjet publike i kanė KEK-ut borxh 1.6 milionė euro Borxhi i identifikuar i ministrive tė Qeverisė sė Kosovės ndaj KEK-ut dhe ndėrmarrjeve tė tjera publike ėshtė 1milion e 600 mijė euro qė do tė paguhet brenda kėsaj jave. Mjetet pėr pagesėn e borxhit do tė merren nga thesari nė bazė tė faturave tė verifikuara paraprakisht, tha ministri i ekonomisė dhe financave, Haki Shatri pas takimit qė pati sot me grupin punues (task Force) pėr energji. Grupi punues pėr energji, sot ka diskutuar pėr zhvillimet nė Koorporatėn Elektroenergjetike tė Kosovės posaēėrisht nė fushėn e inkasimit dhe obligimet qė i ka marr qeveria e Kosovės pėr ta pėrkrahur KEK-un nė fushėn e inkasimit, tha ministri i energjisė dhe minierave, Et’hem Ēeku.” Biseduam mbi vendimet qė janė marrė nė mes ministrisė sė ekonomisė dhe financave, ministrisė sė tregtisė dhe industrisė dhe KEK-ut, departamentit tė drejtėsisė ftuam edhe kryeprokurorin publik pėr tė na informuar mbi zhvillimet qė kanė tė bėjnė me departamentin e drejtėsisė rreth kyēeve ilegale, vjedhjes sė energjisė elektrike dhe disa probleme qė janė nė KEK”, tha ai. Ēeku, tha se nė kėtė takim tė pranishmit janė informuar se ka filluar ngritja e inkasimit tė energjisė elektrike. Ministri i ekonomisė dhe financave, Haki Shatri tha se tashmė po bėhen veprime tė nevojshme pėr saktėsimin e tė gjitha obligimeve tė tė gjitha organizatave buxhetore. Ai veēoi se ėshtė siguruar baza juridike pėr veprim tė drejtpėrdrejtė. “Ministria e ekonomisė dhe financave do tė bėjė pagesėn e obligimeve tė borxhlinjve, konsumatorėve buxhetor drejtpėrdrejtė pa marrė pėlqimin e tyre. Pra, s’kemi nevojė me marrė urdhėresė pėr pagesė por thesari i jonė do t’i kryejė pagesat nė bazė tė faturave tė verifikuara paraprakisht dhe nė kėtė formė do tė shlyhen borxhet” tha Shatri Ky nuk do tė jetė i vetmi veprim i kėsaj ministrie, tha Shatri duke shtuar se njė prej formave tė mundshme ėshtė tė gjithė shėrbyesit civil dhe personat qė marrin paga nga buxheti i konsoliduar i Kosovės tė kushtėzohen me prurjen e dėshmisė pėr pagesėn e energjisė sė konsumuar.” Nuk e di sa ėshtė kjo e bazuar nė ligj por ligjet i sjellin njerėzit e qeveria ėshtė kompetente qė ta bėjė kėtė sepse ne dėshirojmė tė ndikojmė me kompetencat tona nė vurjen e njė rregulli nė shlyerjen e borxheve ndaj ndėrmarrjes publike pra ndaj KEK-ut’ tha ai. Energjia elektrike e cila ėshtė nė dispozicion po shpėrndahet sipas planit ABC, thanė zyrtarė tė KEK-ut. KEK-u dhe qeveria e Kosovės janė tė pėrgjegjshme pėr furnizimin me energji elektrike tė tė gjithė qytetarėve qė paguajnė energjinė elektrike, tha ministri Ēeku.

Arrestohen katėr vetė tė dyshuar pėr krime ekonomike
Prishtinė, 6 nėntor 2006 - Shėrbimi Policor i Kosovės ka arrestuar sot katėr vetė, ish-anėtarė tė Bordit tė Bankės Kreditore tė falimentuar nė Prishtinė, ndėrsa priten edhe arrestime tė tjera, thuhet nė njoftim tė SHPK-sė. "Qysh nga falimentimi i Bankės Kreditore, hetimet janė zhvilluar lidhur me korrupsionin pėrbrenda sistemit bankar", thuhet nė njoftimin e SHPK-sė. Hetimet ishin inicuar nga njė prokuror ndėrkombėtar mė 13 Mars 2006, pėr hetimin e mbylljes sė Bankės Kreditore nė Prishtinė. Ky hetim ka rezultuar me aksionin e Njėsitit kundėr krimeve ekonomike dhe Antikorrupsion, qė ka bastisur 14 lokacione nė tri komuna tė Kosovės, nė Mitrovicė, Ferizaj dhe Prishtinė. "Katėr persona janė arrestuar lidhur me kėtė rast tė cilėt ishin pjesėtar tė bordit tė Drejtorėve, ndėrsa arrestime tė tjera priten tė bėhen. Dėmet e vlerėsuara deri mė tani janė 16.000.000 euro", thuhet nė njoftim. Sipas kėtij njoftimi Komisari i Policisė, Stiven Kėrtis ka lavdėruar punėn e madhe dhe tė zellshme tė Shėrbimit Policor tė Kosovės dhe tė Policisė sė UNMIK-ut pėr pėrprjekjet e tyre tė vazhdueshme qė ta ēlirojnė Kosovėn nga korrupcioni. "Kosova nuk do tė jetė parajsė pėr krim. Ky nuk do tė jetė vend ku kriminelėt do tė fshihen nga drejtėsia. Policia do tė vazhdojė tė bėjė hetimet lidhur me aktivitetet kriminale pa marrė parasysh se ku ndodhen ato. Kjo pason parimet e UNMIK-ut qė ta luftojė korrupsionin dhe tė mbėshtet popullin e Kosovės", bėn tė ditur komunikata e SHPK-sė./qik../..edhe rtk, njofton poashtu:
Katėr tė arrestuar lidhur me mbylljen e Bankės Kreditore Sipas njė njoftimi nga SHPK, Prokurori Ndėrkombėtar ka iniciuar hetimin nė lidhje me mbylljen e Bankės Kreditore nė Prishtinė, ndėrsa sot Njėsiti kundėr krimeve Ekonomike dhe Anti-Korrupsionit ka bastisur 14 lokacione nė tri komuna tė Kosovės- Mitrovica, Ferizaj dhe Prishtina. Katėr persona janė arrestuar lidhur me kėtė rast. Njoftohet se ata ishin pjesėtarė tė bordit tė Drejtorėve, ndėrsa arrestime te tjera priten tė bėhen. Dėmet e vlerėsuara deri mė tani janė 16 milion euro.Komesari i Policisė Stephen Curtis ka lavdėruar punėn e madhe dhe tė zellshme tė Shėrbimit Policor tė Kosovės dhe tė Policisė sė UNMIK-ut pėr pėrpjekjet e tyre tė vazhdueshme qė ta lirojnė Kosovėn nga korrupsioni. “Kosova nuk do tė jetė parajsė pėr krim. Ky nuk do tė jetė vend ku kriminelėt do tė fshihen nga drejtėsia. Policia do tė vazhdoj tė bėjė hetimet lidhur me aktivitete kriminale pa marrė parasysh se ku ndodhen ato. Kjo pason parimet e UNMIK-ut qė tė luftoj korrupsionin dhe tė mbėshtet popullin e Kosovės”, tha Curits.

Hapet e Java e Bizneseve Kosovare Zgjidhja e shumė problemeve ekonomike ndėrlidhet me identitetin shtetėror tė vendit tonė, tė cilin presim ta realizojmė sė shpejti, ka thėnė kryetari i Kosovės Fatmir Sejdiu na hapjen e Javės sė Bizneseve Kosovare. Aleanca Kosovare e Bizneseve konsideron se kjo javė nuk duhet tė bėhet "rutinė teorike", por tė ketė pėrparime tė dukshme. Nė Kosovė ka nevojė tė konsumohen mė shumė produkte vendore, por po ashti Kosova ka nevojė tė prodhojė mė shumė produkte konkurruese, ka thėnė veē tjerash kryetari Sejdiu.“Pėrmirėsimi i strukturės sektoriale nė dobi tė prodhimtarisė e shėrbimeve dhe afirmimi I produkteve vendore do tė bėjė qė Kosova tė ketė mė pak toka tė papunuara, mė pak tė papunė dhe njė bilanc mė tė mirė tregtar me jashtė”, tha Sejdiu. Kryetari Sejdiu ka shprehur besimin se produktet dhe bizneset e Kosovės do tė tregohen tė afta t’i paraprijnė edhe procesit tė integrimit tonė ekonomik nė Europė. Kryetari I ABK-sė Agim Shahini kėrkoi mė shumė mbėshtetje nga qeveria “Java Kosovare e Biznesit mbahet nėn patronazhin e Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė, e qė kjo ka domethėnie tė vecantė, duke shpresuar se kjo qasje e re ndaj bizneseve tė Kosovės nuk do tė pėrfundojė si njė javė e biznesit”, tha ai. MTI ėshtė duke punuar nė ngritjen e infrastruktirės sė kontrollit tė cilėsisė pėrmes sė cilės prodhuesit vendor do tė kenė mundėsi tė marrin akreditimet e nevojshme pėr kualitetet e prodhimeve tė tyre nė Kosovė, tha me kėtė rast zėvendės-ministri Kadri Kryeziu.” Me konsumim tė prodhimeve vendore qytetari I Kosovės para sė gjithash i jep perspektivė vetes dhe vendit tė tij duke pas ndikim tė drejtpėrdrejt nė punėsim, nė ngritje tė mirėqenies sociale dhe nė zhvillimin ekonomik tė vendit”, tha Kryeziu. Shefi i sektorit pėr ekonomi ne USAID, Thomas Yazdgerdi tha se ėshtė me rėndėsi qė sektori privat tė krijojė vende tė reja tė punės, e pėr kėtė nevojitet mbėshtetja dhe blerja e prodhimeve. Java vazhdon nesėr me karvanin e prodhimeve vendore duke kaluar nėpėr Podujevė, Vushtri, Mitrovicė, Pejė, Gjakovė dhe Prizren.

Vllahoviq: Vizita e Ēekut nė Podgoricė nuk i dėmton interesat e Serbisė Vizita e kryeminsitrit tė Kosovės, Agim Ēeku, nė Podgoricė nuk i dėmton interesat e Serbisė, nė periudhėn e pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės, deklaroi dje ministri i jashtėm i Malit tė Zi, Miodrag Vllahoviq. Nė njė intervistė pėr njė radio nė Podgoricė, ai tha se ndjen nevojėn qė drejtėpėrsėdrejti t'u pėrgjigjet kritikave tė ashpra tė zyrtarėve mė tė lartė tė Serbisė pėr shkak tė vizitės sė zotit Ēeku.Komunikimi i Malit tė Zi me tė gjithė nė rajon i kontribuon stabilitetit, tha zoti Vllahoviq, duke shtuar se kjo mbėshtetet edhe nga bashkėsia ndėrkombėtare.

Kryeprokurorja e Mali tė Zi flet pėr procedurėn qė po zhvillohet kundėr 17 shqiptarėve tė arrestuar
Podgoricė, 6 nėntor 2006 - Kryeprokurorja e Mali tė Zi Vesna Medenica ka hequr shenjėn e sekretit nga procedura qė po zhvillohet kundėr 17 shqiptarėve tė arrestuar nė aksionin policor "Fluturimi i shqiponjės" mė 9 dhe 1O shtator. Siē ėshtė njoftuar nga Zyra e Kryeprokorores malazeze, policia ka arrestuar ata nė rajonin e Malėsisė nėn dyshimin se kanė vepruar nė njė "organizatė kriminale". "Hetimet nė procedurėn paraprake penale kanė konfirmuar kėrkesėn e bazuar se tė pandehurit nė njė periudhė tė gjatė kohore kanė zbatuar veprime tė caktuara, pas tė cilave kanė formuar organizatėn 'Lėvizja pėr Realizimin e tė Drejtave tė Shqiptarėve nė Mal tė Zi" (LRDSHMZ)", ka thėnė Vesna Medenica. Formimi i kėsaj organizate nuk ka pasur mbėshtetje tė pritshme, andaj disa anėtarė tė saj me tė kuptuar thelbin dhe qėllimin, e kanė braktisur atė", thotė Medenica. Sipas saj, gjatė shtatorit ėshtė marrė vendimi qė tė fillojnė "aksionet terroriste" nė hapėsirėn e Malėsisė, nė formė tė frikėsimit tė popullsisė joshqiptare dhe pėr tė shtėnė nė dorė objektet me rėndėsi vitale nė rajonin e Tuzit, ka thėnė Medenica. "Ėshtė arritur marrėveshja me ish-pjesėtarėt e UĒK-sė qė gjatė fundjavės, mė 9 e 1O shtator, nė mėnyrė ilegale tė hidhen nė hapėsirėn e Malėsisė, tė fshehen dhe tė vendosen, nė mėnyrė qė pas zgjedhjeve tė kryejnė aksione terroriste, tė cilat paraprakisht ishin planifikuar hollėsisht", thotė Medenica. Prokurorja ka shtuar se pas dyshimeve nė media se gjatė aksionit policia ka pėrdorė dhunėn ndaj tė arrestuarve, ka kėrkuar nga Prokuroria themelore nė Podgoricė qė tė sigurohen ankesat qė kanė tė bėjnė pėr tejkalimin eventual nė ndėrmarrjen e veprimeve zyrtare. Nėse vėrtetohet se ka pasur tejkalime gjatė veprimeve zyrtare kundėr tė arrestuarve, do tė nisė procedura penale, ka thėnė Medenica.

Opinioni ndėrkombėtar reagon ndaj vendimit nė gjyqin e Sadamit
06-11-2006 - Presidenti Bush e mirėpriti dėnimin me vdekje pėr Sadam Huseinin, duke e cilėsuar kėtė si njė sukses pėr demokracinė nė Irak. Zoti Bush tha disa orė pas dėnimit tė Sadamit se gjyqi i tij ėshtė njė arritje pėr Irakun. Ai shtoi se Sadami do tė vazhdojė tė gėzojė tė gjitha tė drejtat ligjore qė ai u mohoi irakianėve.
Sekretarja e Jashtme britanike Margaret Beckett e quajti tė mirėpritur njoftimin se Sadam Huseini dhe 7 tė akuzuarit e tjerė do tė pėrballen me drejtėsi pėr aktet e tyre mizore, siē u shpreh ajo.
Por Bashkimi Evropian, i cili e ka jashtė ligjit dėnimin me vdekje, tha se Sadami nuk duhet tė dėnohet me vdekje. Edhe njė zyrtar i lartė i Vatikanit e krtikoi dėnimit me vdekje, duke e cilėsuar atė njė formė hakmarrjeje.
Ndėrsa qeveria e Iranit lėshoi njė deklaratė nė tė cilėn e mbėshtet vendimin pėr dėnimin e armikut tė saj tė vjetėr, Sadam Huseinit. /VOA/

Sadam Huseini dėnohet me vdekje
06-11-2006 - Shiitėt e Irakut po festojnė vendimin e gjykatės dje pėr dėnimin me vdekje tė ish presidentit, Sadam Husein. Vendimi u apelua menjėherė dhe procesi pritet tė zgjatė rreth 4 javė. Nė qoftė se vendimi nuk prapsohet, Sadami do tė ekzekutohet brenda 30 ditėsh.
Dje, shiitėt e Irakut festuan nė lagjen Sadr tė Bagdadit dhe nė qytetin Najaf, duke kėrcyer nėpėr rrugė pasi dėgjuan lajmin. Nė njė fjalim qė mbajti nė televizionin irakian, Kryeministri Nouri al-Maliki tha se ekzekutimi eventual i Sadamit mund tė shėrbejė si ngushėllim pėr familjet e mijėra njerėzve tė vrarė nga regjimi i tij.
Por nė qytetin e lindjes sė Sadamit, Tikrit, demonstruesit dolėn nėpėr rrugė nė mbėshtetje tė ish udhėheqėsit tė tyre. Gjykata e Lartė e Irakut e gjeti Sadamin fajtor se kishte dhėnė urdhėr pėr ekzekutimin e 148 shiitėve pas njė pėrpjekjeje pėr atentat kundėr tij nė vitin 1982./VOA/

Portreti I djaloshit tė etur pėr liri

(Nė dyvjetorin e pėrkujtimit tė luftėtarit tė lirisė dhe deminuesit tė mbi njė mijė minave Murat Dautit, lindur nė fshatin Haxhaj mė 6.XII. 1978 dhe vdekur nė Gjilan mė 5.XI.2004)

Nga Sabit RRUSTEMI

Kalon njė vit, kalon dhe njė tjetėr si ky, do tė vijnė e kalojnė edhe vite tė tjerė nė ne e nėpėr ne, por, buzėqeshja e ėmbėl e Murat Dautit, njė luftėtari tė paepur pėr liri, do tė mbetet e skalitur dhe ngulitur nėpėr kujtesat e gjithė atyre qė e kanė njohur dhe, e gjithė tė tjerėve qė do ta shohin tashmė buzė njė rruge, rrėzė njė shpati, tek vazhdon tė na shikojė e pėrcjellė po me atė buzėqeshje nga njė gur mermeri.
Ai lapidar me emrin dhe buzėgazin e tij, merr pamje tė re nė ēdo nėntor. Merr dhe njė krenari e dinjitet tė festės sė flamurit dhe ėndrrės pėr liri, ėndėrr qė edhe tash vazhdon ta ėndėrrojė nė njė qetėsi tė thellė dheu. Po,nė dheun e kėsaj toke, sė cilės ai i doli zot.
E kam njohur qė i vogėl, nga lulaku, cacitjet e para dhe, deri tek hapėrimi i tij i pandalshėm tej portės, nė xhade. Sepse, ambientet e mbyllura, sado tė ngrohta dhe prindore ai i dėshironte vetėm kur bėnte gjumė dhe rritej me ninulla nė prehėrin e dashur tė nėnės, para syve tė babės, qė s’ ngopej sė shikuari rritėn e tij.
Kohėn pas zgjimit ai do ta kohojė gjithnjė nė hapėsira tė hapura, nė lėndinat ndanė oborrit, shpatit dhe lumit tė pafjetur. Po me atė buzėqeshjen qumėshtore tė fėmijėrisė dhe tė rinisė. Dhe, pse jo, edhe me shkathtėsinė e manifestuar qė nga braktisja e djepit.
Murati me ēdo kusht donte tė tregojė se ėshtė i gjallė, se ėshtė i pranishėm, mbase edhe pėrmes njė vrapi, njė kacavarje nėpėr pemė, lisa, njė kacafytje me moshatarė (se e provonte forcėn nė rritje), pa tė keq dhe pa zhurmė, anise nganjėherė i skuqeshin faqet, veshėt, qortohej. Ai s’ e fshihte as veten e as buzėgazin kudo qė ishte.
I njejtė do tė jetė edhe nė hapėrimin e parė drejt shkollės, dijes. Mėsuesit do ta pranojnė natyrėn e tij, Muratin ashtu siē ishte, sepse ai nuk dinte tė fshihej. Edhe kur bėnte ndonjė faj apo harronte pa e pėrmbushur ndonjė detyrė.
Tė njejtė do ta pranojė dhe dėshirojė edhe fshati. E po ishte njė Murat, nė mes katundi, nė fund e krye katundi. Ai dėshmonte praninė e tij. Ai dėshironte tė tregojė se ėshtė aty, pavarėsisht situatave. Dhe ishte.
E mbaj mend edhe nga rinia e hershme. Dhe, e doja, sepse kishte unin e tij, edhe kur dėshironte tė rritej pak para kohe, ta kapėrcente moshėn. Sprovohej edhe me mė tė mėdhenjtė.
Ishte angazhimi i tij nė veprimtari sporti. Shkathtėsia e tij fizike .Tė qenit mes portės. Mbrojtja, ajo tė cilėn do ta dėshirojė Murati. Tė mbrojė. Aty te Ftoi, nė lėndinė si shumė do ta ushtrojė kėtė mjeshtri, sa tė vjetėr, aq edhe tė re, mbrojtjen. Njė traditė shqiptare. Tė mbrojė.
Dhe, mbronte Murati. Nuk sulmonte. Po, mbrojtja pėr tė dhe pėr neve ishte sulmi mė i mirė. Me vite ai ishte i pakalueshėm.
Dhe, kjo ishte sprova e parė. Ai u mėsua tė mbrojė. Kjo ishte me rėndėsi, pavarėsisht a ndodhej te Ftoi a diku tjetėr. Ai skalitej pėr t’ u mbrojtur sepse dikush gjithnjė qėllonte nė drejtim tė tij. Dhe, nuk ishte i vetėm. Murati pėr vite tė tėra ishte Njėshi apo i pari nė skuadrėn e tij tė mbrojtes, anise ajo skuadėr improvizonte njė lojė futbolli po, fundja ishte embrioni i parė i njė skuadre qė mė pas do ta ndėrrojė atė lojė tė improvizuar me njė lojė tė njėmendtė luftarake, Dhe, as aty nuk do tė mungojė Murati. Pavarėsisht ku ndodhej.
Do ta ketė njė intermexo deri tė sprova e dytė.
Do t’i duhet tė emigrojė, sepse nuk dėshironte tė bėhej pjesėtar i njė skuadre qė gjithnjė e kishte shkelur, sulmuar, qė e kishte vrarė, poshtėruar. Nuk donte ta veshte atė uniformė a, veē i cakėrronin nė portė.
Shkoi si larg. Gjhermania ishte bėrė vend pune po edhe strehė pėr qindėra mijėra shqiptarė nė vitet tetėdhjetė e nėntėdhjetė. Nė mesin e tyre, u rreshtua edhe Murati, pėr gati dy vite.
Po, kur u dha kushtrimi, Murati s’u vonua. As e pyeti kend. Shkoi aty , nė rreshtin e parė tė skuadrės sonė, tashmė nė mbrojtje tė kufirit, tė tokės atėrore. Nė Zonėn Operative tė Pashtrikut. Muajt e parė tė dimrit dhe pranverės sė 99-tės do t’i kalojė nė kėto pjesė tė ashpra tė alpeve shqiptare, si shumė moshatarė tė tij, si shumė luftėtarė si ai, tė etur pėr lirinė e Kosovės.
Fati deshi qė ai, po me atė buzėqeshje tė hynte triumfues edhe nė vendin e tij tė lindjes, edhe nė shtėpinė e tij, dhe, gjerė e gjatė Grykės sė Karadakut, duke nderuar trimėritė e gjyshėrve dhe stėrgjyshėrve tė tij dhe shumė tė tjerėve qė kishin rezistuar si ai, nėpėr kohė.
Nėna, babai, motrat, vėllau dhe i tėrė gjaku i tij dhe ata qė e kanė njohur, do tap resin me lotė nė sy, tė ngazėllyer. Do ta shohin njė Murat tė burrėruar po, njė Murat, sėrish me atė buzėgazin e tij.
Muajt e ashpėr tė luftės pėr liri, nuk kishin arritur t’ ja vrasin atė buzėgaz. Ai ishte bėrė edhe mė i bukur, pavarėsisht se nxitonte nganjėherė. Ngutej pėr ta nxėnė ēdo sekondė tė kohės nė tė mirė tė kėtij vendi. Madje edhe pa na falur nganjėherė atė kėnaqėsinė e ēmalljes me tė. Sepse e priste sprova e tretė, sprova mė e rėndė, sprova e pasluftės, sprova e tė qenit i lirė nė lirinė qė tashmė kishte mbėrritur edhe pėrmes hapėrimeve tė tij.
Po, liria ndodhte diku tė ishte e minuar. i zoti i shtėpisė, ndodhte para shtėpisė dhe, s’ kishte guxim tė hynte brenda, anise shtėpia e tij. Armiku shekullor kishte kurdisur kurtha. Kishte maskuar zona tė tėra me mina. Edhe pragjet e shtėpive, Sepse dėshironte kufoma tė reja e tė freskėta, pa qenė fare i pranishėm…
Sa tė tilla do tė kishin ndodhur sikur mos tė ishte Murati, sikur mos tė ishte skuadra e tij. Sėrish nė mbrojtje , si gjithnjė, tė pragut, tė shtėpisė, tė zonės sė lirė brenda vetes.
E po, nėna, babai, motrat, vėllau e tė tjerėt nuk do tė kenė kohė pėr t’u ēmallur as tash me tė, anise luteshin , gėzoheshin qė ai kishte kryer njė detyrė dhe, shyqyr zotit thoshin, ishte kthyer ballėlartė.
Po, Muratin , anise kėtupari, do ta kenė sėrish mallė. Qindra e qindra mina do tė ēmontohen prej duarve tė tij. Qindra e qindra vdekje do tė evitohen prej duarve tė tij. Armiku shekullor do tė zhgėnjehet prapė, sepse ėshtė sakrifica e Muratit, ėshtė zhdėrvjelltėsia e tij, ėshtė prania e tij kudo qė ė kėrkojnė, ėshtė guximi i tij qė hap dyer shtėpish, pastron zona tė minuara dhe u ēelė udhė njerėzve tė gjakut pėr t’ u rikthyer aty prej nga kohė mė parė i kishin dėbuar.
Sprova e tretė, ėshtė sprova mė meritore nė jetėn e njė luftėtari. Ėshtė sprova qė i vė kulm angazhimit tė tij tė lavdishėm . Sprova kur evitoheshin vdekjet e mbjellura tinėzisht.
Nė krye tė kėsaj sprove, krenarisht qėndroi Murati, pavarėsisht sa e ndihmuam, sa e nderuam, sa e afruam. Ai nuk e tradhtoi idealin e tė parėve tė tij qė ishte dhe ideal i tij, deri nė vdekje.
Vdekja do ta gjejė aksidentalisht. Si shumė luftėtar si ai, qė aksidentalisht vdiqėn pas betejash e luftėrash.
Mbase duke nxituar drejt ndonjė zone tė minuar.
Dhe, pa mėdyshje, sepse ende kanė mbetur zona tė tilla, sepse po na mungon Murati.
Atė, tash nuk e kemi nė veprim. E kemi nė pėrjetėsi. Njė djalosh tė etur pėr liri.
Gjilan, 6 Nėntor 2006 / QIK /
LAJMET
E dielė 05 nėntor 2006
Anan paralajmėron mundėsinė e shtyrjes sė bisedimeve pėr statusin e Kosovės pėr vitin 2007 Negociatat pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės mund tė vazhdojnė nė 2007-ėn, ka thėnė Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Kofi Annan. Nė njė intervistė pėr tė pėrditshmen kroate "Vjesnik", Annan ka thėnė se "pėr sa u pėrket bisedimeve, nuk pėrjashtohet mundėsia qė ato tė zgjaten deri nė vitin 2007", transmeton AFP. "Ahtisaari duhet tė jetė i kujdesshėm qė ēėshtja e statusit final tė Kosovės tė mos pėrdoret pėr qėllime zgjedhore", ka thėnė Annan duke iu referuar planeve tė qeverisė sė Serbisė pėr tė mbajtur zgjedhje tė parakohshme parlamentare nė dhjetor. "Propozimi pėr statusin final tė Kosovės duhet tė prezantohet nė momentin e duhur. Ky ėshtė ēelėsi", ka deklaruar Kofi Annan.

Sadam Husein dėnohet me vdekje
05 nėntor 2006 Ish udhėheqėsi irakian Sadam Husein ėshte dėnuar me vdekje me varje nga njė gjykatė nė Bagdad. Ai kėrkoi qė tė vritej nga njė skuadėr pushkatimi. Ai ishte akuzuar pėr krime kundėr njerėzimit pėr ngjarjet nė Duxhail ku humbėn jetėn 148 vetė. Po ashtu edhe vėllai i tij Barzan al-Tikriti ėshtė dėnuar me vdekje. Ndėrkohė qeveria irakiane ka vendosur orėn e plotė policore nė tėrė Bagdadin dhe dy provinca tė tjera tė vendit. Ndėrkohė lejet pėr ushtarakėt janė anulluar. Kritikėt akuzojnė qeveritė irakiane dhe amerikane se kanė ndėrhyrė nė proēes./BBC/

Sadami dėnohet me varje, vendimi ngjall festime
05 nėntor 2006 - Njė gjykatė irakiane dėnoi me varje Sadam Husejn pėr krime kundėr njerėzimit udhėheqėsin e pėrmbysur, gjė qė u dha shkėndijėn festimeve nė zonat shiite tė vendit. Gjykata e Lartė e Irakut e dėnoi tė djelėn Sadamin, sepse para 24 vjetėsh ka dhėnė urdhėr pėr ekzekutimin e 148 shiitėve pas njė atentati tė dėshtuar kundėr tij nė fshatin Duxhail.
Ndėrsa lexohej vendimi, Sadami i tronditur, thirri “Rroftė Iraku!” dhe “Zoti ėshtė i madh!” Avokatėt e Sadamit do ta apelojnė vendimin. Nė lagjen Qyteti Sadėr nė Bagdad, ku jeton komuniteti mė i madh shiit i kryeqytetit, njerėzit dolėn nė rrugė pėr tė festuar dėnimin me vdekje tė Sadamit.
Nė njė fjalim pėrmes televizionit, kryeministri irakian, Nuri al-Maliki, tha se ekzekutimi i Sadamit mund tė sillte ngushėllim familjeve tė mijėra nejrėzve tė vrarė nga regjimi i tij./VOA/

Anan paralajmėron mundėsinė e shtyrjes sė bisedimeve pėr statusin e Kosovės pėr vitin 2007 Negociatat pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės mund tė vazhdojnė nė 2007-ėn, ka thėnė Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Kofi Annan. Nė njė intervistė pėr tė pėrditshmen kroate "Vjesnik", Annan ka thėnė se "pėr sa u pėrket bisedimeve, nuk pėrjashtohet mundėsia qė ato tė zgjaten deri nė vitin 2007", transmeton AFP. "Ahtisaari duhet tė jetė i kujdesshėm qė ēėshtja e statusit final tė Kosovės tė mos pėrdoret pėr qėllime zgjedhore", ka thėnė Annan duke iu referuar planeve tė qeverisė sė Serbisė pėr tė mbajtur zgjedhje tė parakohshme parlamentare nė dhjetor. "Propozimi pėr statusin final tė Kosovės duhet tė prezantohet nė momentin e duhur. Ky ėshtė ēelėsi", ka deklaruar Kofi Annan.


LAJMET
E shtunė 04 nėntor 2006
Pas vizitės sė kryeministrit Ēeku , Beogradi kėrcėnon Malin e Zi me “pasoja afatgjate” Qeveria serbe ka pėrsėritur qėndrimin e saj se Kosova ėshtė “pjesė e pandashme e Serbisė dhe jo fqinj i Malit tė Zi”, siē ėshtė thėnė nė kumtesėn qeveritare tė Malit tė Zi. Beogradi po ashtu ka kėrcėnuar Malin e Zi me “pasoja afatgjate”, nėse nuk e respekton "sovranitetin dhe integritetin territorial”.

Kryeministri Ēeku qėndroi nė Ulqin Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku mbrėmė qėndroi nė Ulqin me ē`rast u takua me kryetarin e Komunės, Gėzim Hajdinaga. “Kėtė vizitė edhe takimin e dy kryeministrave do ta quaj historike, u shpreh Hajdinaga, duke falėnderuar Qeverinė e Kosovės pėr regjistrimin e studentėve ulqinakė nė fakultetet e universitetit tė atjeshėm. Ndėrkaq, kryeministri Ēeku tha se do tė ishte shumė e paarsyeshme qė tė mos e vizitojė Ulqinin dhe t’u falėnderohet qytetarėve tė kėsaj komune, siē ėshtė falėnderuar edhe nė Podgoricė pėr qytetarėt e Malit tė Zi, nė mirėpritjen e pėrkujdesjen ndaj tė pėrndjekurve kosovarė, nga regjimi i Millosheviqit, ka thėnė Ēeku, nė pėrfundim tė vizitės sė tij Malit tė Zi.

Gjen. Kather: Do tė dėshiroja qė vendimin pėr statusin ta kem sa mė shpejt qė ėshtė e mundur Koha se kur do tė vendoset pėr statusin e Kosovės i pėrket vendimit politik, mirėpo sa i pėrket aspektit tė sigurisė, do tė dėshiroja qė ta kem vendimin pėr statusin sa mė shpejt qė ėshtė e mundur, thotė nė njė intervistė pėr KosovaLive, komandanti i paqeruajtėsve tė KFOR-it, gjenerali gjerman, Roland Kather.

Ekonomist: Bisedat pėr Kosovėn zhvillohen midis anėtareve tė Grupit tė Kontaktit Referendumi pėr kushtetutėn e re tė Serbisė dhe zgjedhjet e jashtzakonshme janė pjesė e strategjisė sė Beogradit qė tė shtyhet vendimi pėr tė ardhmen e Kosovės, por megjithė manovrimet e fundit, duket e sigurt qė Serbia do ta humbė Kosovėn, shkruan gazeta “Ekonomist”.Sipas gazetės, bisedimet tash nuk zhvillohen ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės, por ndėrmjet anėtarėve tė Grupit tė Kontaktit. Ekonomist shkruan se lojtarėt kyēė, amerikanėt dhe britanikėt e mbėshtesin pavarėsinė, ndėrsa rusėt e kundėrshtojnė.

Shenolli: Kosova s’ka rrugė tjetėr, pėrveē asaj drejt Bashkimit Evropian Kryeshefi ekzekutiv i Agjencisė pėr Integrime Evropiane (AIE), Muharrem Shenolli, ka thėnė pėr Kosovapress se pavarėsisht qė Kosova ende nuk ka zgjidhur statusin e saj politik, AIE sė bashku mė institucionet tjera nė vend ėshtė duke punuar pėr implementimin e planeve tė ndryshe pėr integrime evropiane, dhe falė kėsaj pune menjėherė pas definimit tė statusit, Kosova mund tė jetė nėnshkruese e marrėveshjes pėr Stabilizim- Asocim.

Shoqatat e luftės tė pakėnaqura me institucionet e Kosovės Shoqatat e dala nga lufta e UĒK-sė nė Drenas shprehin mospajtim me institucionet qendrore qė edhe shtatė vjet pas luftės mbajnė peng zgjidhjen institucionale pėr kėto kategori mė meritore. Ato veēanėrisht ndihen tė pakėnaqura me mėnyrėn dhe kriteret e shpėrndarjes sė teksteve mėsimore tė dedikuara pėr kėto kategori.

KQM kėrkon lirimin e mediave dhe librit nga TVSH Zyrtarė tė Kabinetit pėr Qeverisje tė Mirė (KQM) i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), tė shtunėn gjatė njė konference pėr media, kėrkuan heqjen e Tatimit nė Vlerė tė Shtuar pėr mediat dhe librin, me arsyetimin se ato nuk paraqesin implikime tė mėdha buxhetore.

Nė Lėndinėn e Pikėllimit nė Meje rivarrosen edhe 15 martirė - Meja u dha lamtumirėn edhe 15 martirėve tė vrarė nga forcat serbe. Nė Lėndinėn e pikėllimit nė Meje tė Gjakovės, tė shtunėn u rivarrosen mbetjet mortore tė 15 martirėve tė masakrės sė Mejes, trupat e tė cilėve u sollėn nga varrezat masive e Batajnicės nė Serbi dhe janė riatdhesuar nė Kosove nė qershorin e sivjetmė.Nė ceremoninė mortore foli edhe ministri i drejtėsisė Jonuz Salihaj, i cili theksoi se detyrė e institucioneve qeveritare nė Kosovėn e pavarur do tė mbetet zgjidhja e fatit tė zhdukurve tė shumtė tė Kosovės. Me varrimin e 15 martirėve numri i tė riatdhesuarve nga kjo masakaėr ka aritur nė 327, ndėrkohe qė kėkrohen edhe 50 tė tjerė. Masakra e Mejės ėshtė masakra mė e madhe nė Kosovė e kryer nga forcat serbe gjatė kohės sė luftės.

Kėrkohet tėrheqja e xhandarmerisė serbe nga Lugina e Preshevės Pas maltretimeve tė fundit tė shumė shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės nga ana e xhandarmerisė serbe, ėshtė mė se e domosdoshme tėrheqja e menjėhershme e forcave serbe e nė veēanti e xhandarmerisė nga rajoni i Luginės, ka deklaruar prefekti i Preshevės Ragmi Mustafa. Ai ka thėnė se janė tė papranueshme aktet e dhunės tė forcave serbe qė ushtrojnė ndaj shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės dhe pėr kėtė dhunė kemi njoftuar organet e punėve tė brendshme tė Serbisė. Ai tha se xhandarmeria nuk ka tė drejtė pa praninė e policisė lokale tė jetė prezent nė rajon sidomos gjatė kontrollimit dhe gjatė aksioneve qė ata i ndėmarrin. Aktet e fundit tė xhandarmerisė, Mustafa i ka vlerėsuar si rrėnqethėse, meqė ata kanė torturuar familjarė shqiptarė nė prani tė grave e fėmijėve duke i shtrirė pėr tokė me automatikė mbi kokė,nė veēanti sulmi ndaj Naser Shabanit qė pėrjetoi keqtrajtime tė shumta. Sjellja e fundit e xhandarmerisė serbė nė rajonin e Luginės ka shkaktuar pasiguri te shqiptarėt dhe pritet qė institucionet e Luginės tė marrin qėndrim pėr hapa tė mėtutjeshėm pėr stabilizimin e gjendjes nė rajon.

Katėr tė akuzuar nė aferėn e korrupsionit tė PTK-sė Kundėr katėr ish-zyrtarėve tė lartė tė Postė Telekomit tė Kosovės, Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit dhe njė kompanie private norvegjeze janė ngritur aktakuza nė rastin e korrupsionit nė PTK.

Leme Xhema sėrish nėn hetime Njė gjyqtar ndėrkombėtar ngriti akuzėn pėr hetime tė korrupsionit nė PTK. Akuza e parė rėndon mbi ish-drejtoreshėn e PTK-sė Leme Xhema pėr keqpėrdorim tė pozitės zyrtare dhe nėnshkrimin e njė kontrate tė dėmshme. Tė akuzuar tjerė janė edhe ish-drejtori i “Norway invest” Mustafa Neziri, Roxher Rejnolds, ish-menaxher i divizionit nė AKM dhe Ronen Sorensen nga kompania “Norway invest”.

Rusia kėrkon qė zgjidhja pėr Kosovėn tė jetė nė pajtim me synimet e Serbisė Pas takimit tė Kėshillit tė Partneritetit midis BE-sė dhe Rusisė nė Bruksel, ministri i Jashtėm rus Sergej Lavrov, ka deklaruar se Rusia do tė mbėshtetė vetėm njė zgjidhje tė negociuar pėr Kosovėn. Ministrat e jashtėm tė vendeve tė BE-sė kanė rikujtuar, se pritet qė BE-ja tė ketė njė qėndrim tė pėrbashkėt pėr Kosovėn edhe nėse zgjidhja gjendet vitin tjetėr.

Forcat irakiane nė gatishmėri tė lartė nė pritje tė dėnimit tė Sadam Huseinit

04-11-2006 - Forcat e armatosura irakiane janė urdhėruar tė jenė nė gatishmėri tė lartė para vendimit tė sė dielės nė gjykimin e ish-presidentit irakian Sadam Husein pėr krime kundėr njerėzimit.

Zyrtarėt irakianė i anulluan tė gjitha lejet ushtarake dje pėr tė parandaluar shpėrthimin e dhunės para apo pas vendimit. Sadami mund tė dėnohet me vdekje kur tė shpallet vendimi.

Sadami dhe shtatė tė pandehur tė tjerė nė kėtė ēėshtje akuzohen se kanė dhėnė urdhėr pėr vrasjen e rreth 150 shiitėve nga fshati Duxhail pas njė tentative pėr vrasjen e ish-presidentit nė vitin 1982.

Policia irakiane tha se kishte gjetur trupat 56 irakianėve nė Bagdad brenda njė periudhe 24-orėshe deri tė premten nė mėngjes. Ndėrsa ushtria amerikane bėri tė ditur se 7 pjesėtarė tė saj u vranė nga sulmet e tė enjtes nė Irak./VOA/
LAJMET
E premte 03 nėntor 2006
Fshatarėt e Corroticės tė Preshevės pohojnė se rreth mesnatės janė maltretuar nga xhandermeria serbe

Djukanovic: Shtyrja e statusit tė Kosovės krijon hapėsira manovruese Zgjidhja e statusit tė Kosovės nuk duh et tė shtyhet, sepse edhe nė tė kaluarėn, krijimi i hapėsirave manovruese nuk ka dhėnė rezultatet, tha tė premten nė Podgoricė, kryeministri i Malit tė Zi, Milo Djukanovic, gjatė njė takimi me homologun e tij kosovar, Agim Ēeku.

Kuvendi formoi komision parlamentar pėr tė hetuar keqpėrdorimet e buxhetit tė vet Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės, tė premten me shumicė votash, formuan njė komision “ad hoc” parlamentar, pėr tė verifikuar tė dhėnat e Auditorit Gjeneral pėr tė gjeturat faktike nė kėtė institucion, si dhe pėr tė hetuar keqpėrdorimin e mundshėm tė buxhetit tė legjislativit pėr periudhėn e kaluar.

Myrtaj: Afrimin dhe Fahriun i bashkoi ideali Muaji nėntor na bashkon pėr njė ideal, amanet dhe obligim i cili do tė jetė i pėrjetshėm ashtu siē ditėn ta pėrjetėsojnė dėshmorėt e kombit, u tha tė premten nga tė pranishmit nė njė akademi pėrkujtimore nė Prishtinė, me rastin e 17-vjetorit tė rėnies heroike tė dėshmorėve Afrim Zhitia dhe Fahri Fazliu.

Kosova pėrfiton 35 mil. € nga fondi i EFSE Pėrfaqėsues tė Fondit Evropian pėr Evropėn Juglindore (EFSE), me rastin e promovimit tė veprimtarisė sė tyre nė Prishtinė, thanė se nė portofolin e pėrgjithshėm tė kėtij institucioni financiar, Kosova pėrfiton 16 pėr qind tė kėtij fondi nė vlerė prej 35 milionė euro.

Buxhetit gjatė periudhės nėntėmujore i kanė tepruar 120 mil.€ Buxheti i Kosovės gjatė periudhės nėntėmujore tė kėtij viti ėshtė pėrballur mė njė tepricė tė mjeteve prej 120 milionė euro, pasi qė sipas zyrtarėve tė Ministrisė se Ekonomisė dhe Financave (MEF), agjencitė buxhetore gjatė kėsaj periudhe, vetėm kanė kontraktuar, mirėpo nuk kanė paguar pėr punėn e kontraktuar.

Berisha: Do tė bėjmė tė gjitha reformat pėr t'u pranuar nė NATO Shqipėria ėshtė e vendosur tė punojė dhe tė realizojė ato reforma qė duhen pėr t'u bėrė pastaj anėtare nė NATO, ka thėnė tė premten kryeministri shqiptar Sali Berisha...

Incident i armatosur nė Shkup- dy tė plagosur Dy persona janė plagosur nė njė incident tė armatosur nė qendėr tė Shkupit. Ministria e Punėve tė Brendshme tė Maqedonisė ka konfirmuar se qė tė dy personat janė plagosur rėndė nė gjunjė nga njė person i panjohur. Tė plagosurit po shėrohen nė qendrėn klinike nė Shkup. Ministria e Punėve tė Brendshme po punon pėr gjetjėn e autorit, motivet dhe nė zbardhjėn e plotė tė ngjarjės.

Arrestohet pėr korrupsion konsulli Niko Dhima dhe katėr bashkėpunėtorė Policia e Tiranės ka arrestuar njė funksionar tė lartė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė degės sė legalizimeve si tė dyshuar pėr punė korrupsioni.

Mali i Zi mbėshtet qėndrimin qė statusi i Kosovės tė zgjidhet gjatė kėtij viti Kryeministri Agim Ēeku vizitoi Podgoricėn, ku mbajti takime me kryetarin e parlamentit malazez Ranko Krivokapiē, kryeministrin Millo Gjukanoviq, ministrin e Jashtėm Miodrag Vllahoviē dhe ministrin e Punės Sllavolub Stjepoviē. Ndėrkaq Ulqin, kryeministri Ēeku takoi pėrfaqėsuesit e partive shqiptare nė parlamentin malazez. Kryeministri Ēeku tha nė Podgoricė se Kosova shumė shpejt do tė bėhet e pavarur. Ai mori mbėshtetje nga homologu i tij Millo Gjukanoviq pėr zgjidhjen e statusit deri nė fund tė vitit. “Zgjidhja e statusit tė Kosovės duhet tė arrihet dhe tė pėrmbyllet deri nė fund tė kėtij viti, sepse nuk ka asnjė arsye dhe pengesė pėr shtyrjen e tij”, ka deklaruar Milo Gjukanoviq.

Prokuroria e Tribunalit tė Hagės reagon ndaj paraqitjes televizive tė Haradinajt Prokuroria e Tribunalit tė Hagės konsideron se paraqitja televizive javėn e kaluar e Ramush Haradinajt , i akuzuar pėr krime ndaj serbėve e romėve nė Kosovė “ėshtė mesazh shumė i keq” pėr dėshmitarėt dhe pėr opinionin, ka deklaruar zėdhėnėsi i kryeprokurores, Anton Nikiforov. Haradinaj, me lejen e UNMIK-ut dhe tė Tribunalit i ka dhėnė tė premten e kaluar njė intervistė televizionit tė Prishtinės RTV 21.Prokuroria e ka kundėrshtuar kėtė, por Trupi gjykues, pas suspendimit njėjavor, e ka konfirmuar vendimin e UNMIK-ut qė Haradinajt ti lejohet paraqitja nė televizion.

Dita e 18-tė e grevės nė shėndetėsinė kosovare Punėtorėt shėndetėsor tė Qendres Klinike Universitare kanė hyrė sot nė ditėn e 18-tw tė grevės. “Punėtorėt e QKU-sė janė kėmbėngulės nė kėrkesat e parashtruara nga kėshilli grevist dhe janė tė pajtimit qė greva tė vazhdoi deri nė realizimin e kėrkesave”, kėshtu ėshtė shprehur Agron Balaj, nga kėshilli grevist pas njė takimi me punėtorėt e klinikave tė QKU-sė. Deri mė tani nuk ka rezultate konkrete lidhur me kėrkesat tona ka pėrfunduar Balaj. Furnizimi me medikamente dhe material shpenzues nė QKU edhe mė tej ėshtė i dobėt,pacientėt janė tė detyruar t’i blejnė pothuajse tė gjitha.

Kuvendi diskutoi raportin pėr keqpėrdorimet financiare Kuvendi i Kosovės shqyrtoi sot raportin e auditorit gjeneral pėr shpenzimet e mjeteve financiare nė Kuvend. Opozita kėrkoi formimin e njė komisioni hetimor qė do tė shqyrtonte tė gjitha shkeljet ligjore nė Kuvendin e Kosovės, ndėrkaq, partitė e koalicionit nė Kuvend, kėrkuan qė tė mos ndėrhyhet nė ēėshtjen e hetimeve qė po kryhen nga prokuroria. Raporti i auditorit nxjerr nė pah keqpėrdorime tė shumta tė shpenzimeve tė mjeteve publike nė Kuvendin e Kosovės gjatė mandatit tė ish kryeparlamentarit Nexhat Daci.

Partitė nė koalicionin qeverisės kėrkuan qė tė mos ndėrhyhet nė procedurėn e hetimeve. Shefi i grupit parlamentar tė LDK-sė Alush Gashi tha se ky raport nuk ėshtė i plotė dhe se duhet tė priten rezultatet finale tė hetimeve.

“Ne si grup parlamentar nuk e prejudikojmė rezultatin final tė kėtyre tė gjeturave. Ne zotohemi pėr mos ndėrhyrje nė punė gjatė hetimeve dhe nė mos ndėrhyrje tė gjyqėsorit. Prandaj si grup parlamentar ne do ta japim mendimin pas tė dhėnave finale”.

Duke folur nė emėr tė grupit parlamentar tė AAK-sė, Naim Maloku vlerėsoi se raporti pėr tė gjeturat faktike nuk pėrmban konkluzione se nė ēfarė pėrmasa janė shkelur ligjet dhe rregullat financiare, prandaj ai kėrkoi qė tė mos pengohet hetimet.

“Ky raport nuk paraqet njė vlerėsim, por konkluza pėr faktet e gjetura. Nga ana tjetėr duhet tė marrim procedura hetimore qė janė iniciuar nga prokuroria. Ne kėtu nuk duhet tė gjykojmė askėnd ngase pėrgjegjėsia penale e individėve ėshtė duke u hetuar nga prokuroria”.

Ndėrkaq, deputetėt e opozitės ishin shumė kritikė duke akuzuar mė sė shumti ish kryeparlamentarin Nexhat Daci pėr keqpėrdorime tė mjeteve tė buxhetit tė Kosovės.
Shefi i grupit parlamentar tė PDK-sė, Jakup Krasniqi, e cilėsoi si krim tė organizuar mungesėn e vullnetit pėr ndriēimin e keqpėrdorimit tė fondeve tė Kuvendit tė Kosovės. Ai pėrsėriti kėrkesėn pėr formimin e njė komisioni hetimor parlamentar, i cili do tė shqyrtonte tė gjitha shkeljet ligjore.

\"Para gati dy viteve kam kėrkuar formimin e njė komisioni hetimor parlamentar pėr tė hulumtuar shkallėn e krimit tė organizuar nė institucionet e Kosovės. Formimi i komisionit parlamentar hetimor u pengua, por nuk u pengua krimi i organizuar, kontrabanda dhe korrupsioni, nuk u penguan vjedhjet nė buxhetin e Kosovės, nga drejtues tė lartė tė institucioneve nė tė gjitha nivelet”.

Ndėrkaq, shefja e grupit parlamentar Ora, Teuta Sahatēia, paraqiti disa propozime pėr ndriēimin sa mė tė plotė tė operacioneve financiare nė Kuvendin e Kosovės.

\"Tė formohet komisioni hetimor, i cili do tė hetoj rastet dhe do tė propozojė procedura pėr pengimin e rasteve tė ngjashme dhe ku komision tė udhėhiqet nga opozita...komisioni tė raportoj pėr tė gjeturat e Kuvendit pas njė muaji. Raporti i auditorit gjeneral t’i dorėzohet zyrtarisht nga ana e Kuvendit organeve tė hetuesisė”.

Ndėrkaq deputetėt Lulzim Zeneli e Besa Gaxheri, tė cilėt njihen si pėrkrahės tė ish kryeparlamentarit Daci, vlerėsuan se prezantimi i kėtij raporti ėshtė njė lojė politike dhe sipas tyre ai ėshtė bėrė me qėllim nė kohėn dhe momentin e caktuar. Duke e quajtur kėtė si njė skenar politik, Besa Gaxheri kėrkoi qė tė formohet edhe njė komision hetimor, i cili do tė hetonte prejardhjen e pasurisė sė secilit deputet dhe secilit pjesėtar tė institucioneve tė Kosovės.

Raporti i auditorit tė pėrgjithshėm pėr keqpėrdorimin e mjeteve financiare nė Kuvendin e Kosovės pėrfshin periudhėn 1 korrik 2004 - 31 dhjetor 2005 dhe pagesat e bėra prej 14 korrik 2004 deri mė 21 prill 2006, pra gjatė mandatit tė ish kryeparlamentarit Nexhat Daci.

Sidoqoftė, ndriēimi i tė vėrtetės pėr keqpėrdorimet eventuale tė mjeteve tė Kuvendit tė Kosovės ėshtė pėrgjegjėsi e organeve tė drejtėsisė, tė cilat mund tė nxjerrin nė shesh tė vėrtetat pėr ato qė u diskutuan sot nė Kuvend dhe pėr pėrgjegjėsinė e keqpėrdoruesve eventualė.

Promovohet Fondi Evropian pėr Evropėn Jug-Lindore I themeluar qysh nė vitin 2005 nė Luksemburg, Fondi Europian pėr Europėn Jug-Lindore, qėka pėr qėllim grumbullimin e mjeteve financiare dhe mbėshtetjen e zhvillimit tė ndėrmarrjeve tė vogla, tė mesme dhe tė amvisėrive nė 8 vende tė rajonit, deri tashti nė Kosovė investoi afro 28 milionė euro. Ky fond, nga donatorė tė ndryshėm, mbėshtet institucionet bankare tė Kosovės, tė cilat aprovojnė kredi tė volitshme pėr zhvillimin e biznesit. Me promovimin e Fondit Europian pėr Europėn Jug-Lindore do tė krijohen kushte tejet tė volitshme pėr kreditimin e ndėrmarrjeve tė vogla e mesme, por edhe pėr kreditimin e amvisnive mė rastin e blerjes sė shtėpisė, banesės, apo pėr nevoja tė tjera. Monika Beck, anėtare e Bordit tė kėtij fondi tha se ky fond, edhe pse ėshtė nė fazėn fillestare, ėshtė njė nga fondet mė tė mėdha nė botė, tė dhėnies sė kredive tė vogla.”Ky fond sponsorizohet nga donatorė tė ndryshėm, nga instituzionet zhvillimore dhe investues privatė, pastaj edhe shumė subjektw privatw dhe qeveritė, si ato tė Zvicrės, tė Gjermanisė, Fondi Monetar Ndėrkombėtar e tė tjerė” tha ajo. Qėllimi kryesor i Fondit Europian pėr Europėn Jug-Lindore qė t’i ndihmojė ndėrmarrjet e vogla dhe tė mesme, ngase ato janė segment tejet i rėndėsishėm pėr zhvillimin e njė ekonomie, thotė Klaus Maurer, shef i investimeve tė bankės Gjermane, “Bankakademie”. Ndėrkaq njė nga mbėshtetėsit e kėtij fondi, edhe derisa ishte shef i Shtyllės sė Katėrt tė UNMIK-ut, kryeadministratori i tashėm i Kosovės, tha mė rastin e promovimit tė kėtij fondi, se tash e tutje ndėrmarrjet e vogla, tė mesme dhe amvisėritė, tash e tutje, do tė pėrfitojnė nga ky fond edhe mė shumė. ”Tashti kemi hyrė nė njė fazė tė re tė realizimit tė kėtij projekti. Pėr momentin, nga ky fond, pėr Kosovė, kemi nė dispozicion 35 milionė euro. Jam I sigurtė se kėto jete do tė shtohe, do tė dyfishohen, apo edhe tė trefishohen. Kėtė fond fuqishėm janė duke e mbėshtetur, po UNMIK-ut edhe qeveria e Kosovės, ngase, nga ky fond Kosova do tė ketė vetėm pėrfitime” tha Ryker. Fondi Europian pėr Europėn Jug-Lindore mbėshtet zhvillimin e ndėrmarreje tė vogla e tė mesme tė Kosovės, Shqipėrisė, Bosnjė e Hercegovinės, Bullgarisė, Maqedonisė, Malit tė Zi, Rumanisė, Serbisė dhe tė Moldavisė.

U mbajt debati "Kosova dhe Serbia-Njė ditė pas" Pavarėsisht statusit, Kosova dhe Serbia duhet tė vendosin raporte tė mira fqinjėsore, ēka do t’i kontribuonte stabilitetit tė tėrė rajonit. Ky vlerėsim doli nga debati me temėn "Kosova dhe Serbia-Njė ditė pas", qė u organizua nga nisma e tė rinjve pėr tė drejtat e njeriut qė pėrfshinė tė rinjė nga Kosova dhe Serbia. Pjesėmarrėsit kanė konstatuar se Kosova sė shpejti do tė jetė e pavarur dhe do tė funksionoj si shtet, pavarėsisht propagandės sė egėr qė po bėhet nė Beograd nė kundėrshtim tė saj. Kosova do tė jetė e pavarur dhe dita kur do tė ndodh kjo do tė jetė shokuese pėr Serbinė. Ky ka qenė vlerėsimi i analistit Shkėlzen Maliqi nė debatin e sotėm mė temėn "Kosova dhe Serbia-Njė ditė pas". Sipas tij dita e parė pas statusit do tė jetė e gėzueshme pėr Kosovėn sepse mbaron njė traumė qė ka zgajtur pėr 25 vite. "Kurse pėr serbėt do tė jetė ditė e vetėdijesimit, ndoshta pak shokante pėr shkak se politikanėt e tyre manipulojnė me opinion serb”, tha Maliqi. Pėrfaqėsuesi i Iniciativės qytetare nga Serbia, Milenko Dereta tha se pavarėsia e Kosovės ėshtė realitet, pavarėsisht qėndrimeve nė Beograd. “ Ne duhet tė pėrgatitemi pėr tė funksionuar si dy vende fqinje. Politika dhe qeveria mund tė ndėrrohen por ne mbesim fqinjė dhe pėr kėtė mendoj se ėshtė shumė me rėndėsi qė tė merremi vesh pėr atė se si do tė jetojmė si fqinjė nė dy shtete tė pavarura", tha Dereta. Sipas tij referendumi nė Serbi ishte njė mashtrim i madh i opinionit dhe tani qeverisė sė atjeshme i ka mbetur vetėm tė mbroj diēka qė ėshtė shkruar nė letėr e jo siē ėshtė pretenduar territorin dhe tė drejtat e serbėve kėtu. Sanja Iniativiq njė studente serbe nga Nishi tha se ėshtė befasuar pėr tė mirė kur ka arritur nė Prishtinė. Ajo tha sė tani pasi ka vizituar Kosovėn ėshtė bindur me gėnjeshtrat e mediave dhe qeverisė nė Beograd qė vazhdmisiht situatėn kėtu e pėrshkruajnė si tė jashtėzakonshme. Sipas saj pavarėsia e Kosovės ėshtė e drejtė e popullsisė shumicė kėtu. Edhe pjesmarrėsit tjerė kanė theksuar nevojėn qė Kosova dhe Serbia tė fillojnė tė mendojnė pėr marrdhėnjet qė do ti kenė pas statusit, sepse shumė serbė jetojnė kėtu e nė anėn tjetėr shumė shqiptarė jetojnė nė Serbi.

Kryetari Sejdiu priti minatorėt pensionistė tė Kosovės Kryetari i Kosovės, dr. Fatmir Sejdiu pati njė takim me njė delegacion tė Shoqatės sė Minatorėve Pensionistė dhe Invalidė tė Kosovės, tė cilit i printe Naser Avdiu, kryetar. Pasi paraqitėn pozitėn e rėndė sociale tė pjesės dėrrmuese tė minatorėve, pėrfaqėsuesit e kėsaj shoqate kėrkuan nga Presidenti Sejdiu qė institucionet e vendit tė gjejnė mėnyra pėr zbutjen e kėsaj gjendjeje. Duke e falėnderuar Presidentin Sejdiu pėr pritjen dhe mirėkuptimin, ata shtruan edhe nevojėn e rregullimit ligjor tė statutit dhe tė tė drejtave qė duhet t’i gėzojnė minatorėt.

Mustafaj thotė se qėndrimi i Moskės ndaj Kosovės nuk ka ndryshuar Ministri i Jashtėm shqiptar Besnik Mustafaj ka biseduar nė Moskė me homologun e tij rus Seregj Lavrov pėr Kosovėn me theks tė veēantė pėr kohėn e mbylljes sė negociatave dhe formėn qė duhet tė ketė statusi final i Kosovės. Mustafaj tha pėr "Zėrin Amerikės" se pėr stausin e Kosovės nė qėndrimin e Moskės nuk ka njė ndryshim tė dukshėm. Rusia kėmbėngul qė tė mos saktėsohet njė datė pėr mbylljen e negociatave, nė mėnyrė, sipas palės ruse, tė mos ushtrohet presion mbi negociatorėt pėr arsye kohe dhe sė dyti, tė mos imponohet asnjė zgjidhje paraprakisht, pra qė tė synohet pėr njė kompromis, shpjegoi ministri shqiptar. "Ne jemi dakord qė tė synohet njė kompromis, por pėr hir tė sė vėrtetės, duhet thėnė se deri tani nuk shohim asnjė gatishmėri nga pala serbe pėr arritjen e njė kompromisi", tha Mustafaj. Besnik Mustafaj bėri tė ditur se zyrtarėt rusė sė shpejti do tė presin Kryeministrin e Kosovės Agim Ēeku nė Moskė, nė kuadėr tė turit qė ai ka zhvilluar, nė tė gjitha vendet e Grupit tė Kontaktit. Mustafaj theksoi se i ka shprehur ministrit rus Lavrov mendimin e qartė tė diplomacisė shqiptare se nuk ka kohė pėr tė humbur dhe se Shqipėria nė procesin e Kosovės "nuk ėshtė aktore, por ėshtė aktive, dhe se si vendi fqinj mė i interesuar pėr stabilitet nė Kosovė, ne shohim rrezikshmėri nė se zgjatet procesi".

Lavrov bisedon nė Bruksel me homologėt e tij tė BE-sė pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės Ministri i jashtėm rus Sergei Lavrov po qėndron nė Bruksel ku me homologėt e tij tė vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian po bisedon mes tjerash edhe pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Nė kuadėr tė takimit tė rregullt tė Kėshilli tė Pėrhershėm pėr partneritet mes BE-sė dhe Rusisė do tė bisedohet edhe pėr ēėshtjet e hapura nė hapėsirėn e ish-Bashkimit Sovjetik. Ndėrkohė zyrtarėt e Rusisė tėrheqin vemendjen se zgjidhja pėr Kosovėn do tė ndikojė nė rezultatin e kontesteve te ngjashme nė hapėsirėn e ish-Bahskimit Sovjetik. Sipas vėshguesve bisedimet nė Bruksel nuk do tė jetė njė rast pėr tensionimin shtesė tė qėndrimit rus rreth Kosovės.

Greqia deklaron se do tė bllokojė ambiciet e Maqedonisė pėr anėtarėsim nė BE dhe NATO Greqia do tė bllokoj ambiciet e Maqedonisė pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian dhe NATO, pėrderisa nuk arrihet kompromis rreth emrit zyrtar tė Maqedonisė, ka thėnė kryeministri grek Kostas Karamanlis. "Liderėt nga vendi fqinj, duhet ta pėrcaktojnė emrin dhe tė kthejnė pėrgjigjje pozitive ndaj qėndrimit grek", tha Karamanlis. Ai shtoi se nė rrugėn drejt anėtarsimit nė BE dhe NATO ėshtė e domosdoshme tė arrihet kompromis nga tė dyja palėt.
LAJMET
E enjte 02 nėntor 2006
Pėr shkak tė rėnies sė borės, rruga Pejė-Kullė-Rozhajė do tė mbetet e bllokuar pėr kamionė me rimorkio
Grevistėt e QKUK-sė: Nuk qėndron arsyetimi i qeverisė se nuk ka para pėr ngritjen e pagave
Pėrkthyesi i KFOR-it, Xhendet Rama, humbi jetėn nė njė aksident komunikacioni
Nė agjendėn e kryeministrit Ēeku janė vizitat nė Mal tė Zi, Sllovaki, Greqi dhe Itali
Zyra Ruse nė Prishtinė po ndėrmjetėson pėr njė vizitė tė mundshme tė Ēekut nė Moskė
Hoteli i njohur “Lido” i Ulqinit i shitet kompanisė “Capital Estate” nga Budva pėr 10.8 mil. €
Opozita kėrkon qė ta kryesojė Komisionin hetimor pėr shpenzimet e Kuvendit
Hasani: Nuk do tė shpallet konkurs pėr pranimin e punėtorėve tė rinj nė UP pa u bėrė sistemimi i ri i lėndėve
Opozita vendosi tė kthehet nė Kuvendin e Kosovės
PSSP Ruecker: Ka rėndėsi tė madhe pėr stabilitetin nė rajon qė statusi tė zgjidhet me kohė


...pak mė hapur:

Tė reshurat e borės pėrfshinė Kosovėn Qė nga orėt e hershme tė mėngjesit tė sotėm Kosova ėshtė pėrfshirė nga tė reshura e para tė dėborės. Rruga Pejė –Kullė –Rozhajė, e mbyllur pėr qarkullim tė automjeteve tė rėnda Drejtorati pėr Komunikacion i Shėrbimit Policorė tė Kosovės njofton se rruga Pejė –Kullė –Rozhajė ėshtė e mbyllur pėr qarkullim tė automjeteve tė rėnda me rimorkio pėr shkak tė borės qė vazhdon tė bie edhe sot. Zyrtarėt e komunikacionit apelojnė tė gjithė ngasėsit e automjeteve qė tė mos marrin rrugė nė kėtė drejtim pa kompletimin e tė gjitha pajisjeve dimėrore pėr automjete.

Kryeministri Ēeku viziton Podgoricėn Me ftesė tė kryeministrit malazez nė largim Millo Gjukanoviē, kryeministri i Kosovės Agim Ēeku nesėr viziton Podgoricėn., ku do tė zhvillojė takime me zyrtarėt mė tė lartė shtetėrorė. Vizita ėshtė pjesė e aktiviteve diplomatike tė institucioneve tė Kosovės dhe ekipit negociator, pėr t'i njoftuar vendet e rajonit dhe mė gjėrė, me qėndrimin e palės shqiptare rreth zgjidhjes sė statusit tė Kosovės, dhe mundėsitė e bashkėpunimit.

Opozita kthehet nė Kuvend; tė premten shqyrtohet raporti i Auditorit Pasi qė partitė e koalicionit qeveritar lėshuan tė enjten pe, partitė parlamentare qė pėrbėjnė krahun opozitar, paralajmėruan se do tė kthehen tė premten nė Kuvendin e Kosovės, pėr tė shqyrtuar raportin e Zyrės sė Auditorit Gjeneral pėr tė gjeturat faktike tė Kuvendit tė Kosovės.

Ruecker optimist se statusi do tė zgjidhet brenda vitit, ndėrsa thotė se pas njė viti nuk do tė ketė UNMIK Shefi i UNIMK-ut nė Kosovė, Joachim Ruecker, tha tė enjten nė Prizren se ndonėse ka mbetur edhe pak kohė deri nė mbyllje tė vitit, UNMIK-u mendon se zgjidhja e statusit tė Kosovės do tė gjendet shpejtė, brenda kėtij viti.

Shtyrja e statusit ėshtė e dėmshme dhe e paarsyeshme, thotė kryeministri Shefi i UNMIK-ut, Joachim Ruecker dhe kryeministri Agim Ēeku, deklaruan tė enjten nė Prishtinė, se zgjidhja e statusit tė Kosovės duhet tė pėrfundojė sa mė shpejt qė ėshtė e mundur dhe atė brenda kėtij viti, pasi qė sipas tyre, shtyrja e statusit ėshtė e dėmshme dhe e paarsyeshme.

Blunt: Britania e Madhe angazhohet qė procesit tė definimit tė statusit t’i jepet fund sa mė parė Nė momentin kur procesi i definimit tė statusit tė Kosovės ėshtė nė pėrfundim e sipėr, Britania e Madhe ėshtė e angazhuar pėr njė unitet nė Grupin e Kontaktit pėr t’i dhėnė fund kėtij procesi sa mė parė, deklaroi tė enjten, Shefi i Zyrės Britanike David Blunt nė njė debat tė organizuar nga Forumi pėr Iniciativė Demokratike tė Gjakovės.

Rotarianėt britanikė i dhurojnė Gjakovės njė autoambulancė Rotarianėt e Britanisė sė Madhe i kanė dorėzuar Rotarianėve tė Gjakovės ēelėsat e autoambulancės.

Rektori Hasani thotė se duhet tė hiqen disa lėndė mėsimore qė janė “pa lidhje” Rektori i Universitetit tė Prishtinės(UP), Enver Hasani, nė mbledhjen e radhės tė Senatit tė UP-sė, tė mbajtur tė enjten, tha se nuk do tė shpallet konkursi pėr pranimin e profesorėve tė rinj, pasi sipas tij, ka shumė lėndė “pa lidhje”, kėshtu qė brenda dy javėve ai porositi kėshillat e fakulteteve qė tė vendosin se cilat lėndė duhet tė mbesin, e cilat duhet tė hiqen nga planprogrami.

Pėr nėntė muaj hajnat kanė dėmtuar hekurudhat me mbi 180 mijė € Drejtues tė Hekurudhave tė Kosovės (HK) theksuan tė enjten nė Prishtinė se humbjet e shkaktuara nė kėtė kompani nga vjedhjet dhe prishjet e qėllimshme tė binarėve tė trenave, gjatė kėtij viti, janė mė shumė se 180 mijė euro.

...hapur:

Ēeku ėshtė i bindur nė pavarėsinė e Kosovės, nė tė kundėrtėn do tė ketė zhgėnjim dhe pakėnaqėsi
Londėr/Prishtinė, 2 nėntor 2006 - Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku deklaroi se statusi i Kosovės tashmė ėshtė zgjidhur dhe qė shumica dėrmuese e faktorėve vendimmarrės janė dakorduar qė e vetmja zgjidhje e mundshme ėshtė pavarėsia e Kosovės. Kryeministri Ēeku, nė njė intervistė pėr BBC-nė, paralajmėroi se gjuha qė i dėrguari i posaēėm i OKB sė pėr statusin, Marti Ahtisari, mund tė pėrdorė nė raportin e tij, mund tė ngjallė dilema me qėllim qė ai tė miratohet nė Kėshillin e Sigurimit. Por, Ēeku qartė ka tėrhequr vemendjen se nė rast tė mospėrcaktimit tė qartė tė statusit tė Kosovės nė raportin e zotit Ahtisari, do tė ketė edhe zhgėnjim edhe pakėnaqėsi, duke shfaqur bindjen se paketa, nė thelb, do tė jetė pavarėsi. "Ne presim pavarėsimin e plotė tė Kosovės dhe njė sovranitet tė plotė tė saj brenda kėtij viti. Kjo do tė ishte mrekullia dhe njėkohėsisht zgjidhja e vetme praktike, pragmatike dhe realiste qė ne e presim", tha Ēeku dhe shtoi se pakoja e Ahtisaarit ėshtė njė treg i gjerė qė duhet pranuar ose blerė. Nė kėtė mes ėshtė Grupi i Kontaktit, Bashkimi Evropian, Kėshilli i Sigurimit i OKB sė, tha ai dhe shtoi se "jo tė gjithė vendimmarrėsit nė kėtė treg janė mbėshtetės sė pavarėsisė sė Kosovės, pavarėsisė sė shpejtė e tė plotė tė Kosovės". Sipas mendimit tė Ēekut, pas fazės tranzitore, tė kalimit tė mandatit tė pranisė sė lehtė ndėrkombėtare nė Kosovė, Kosova do ta ketė pavarėsinė e plotė. "Pėr shkak tė kėsaj pranie, sovraniteti i Kosovės do tė jetė mė i kufizuar por vetėm nga kjo prani ndėrkombėtare. Me kalimin e mandatit, ato pėrgjegjėsi qė do t'i ketė prania e ardhshme ndėrkombėtare do tė kalojnė nė duart e qeverisė sė Kosovės dhe atėherė sovraniteti do tė jetė i plotė", theksoi Ēeku, duke bėrė tė ditur se kompromisi i vetėm qė mund tė bėhet ėshtė ai "me gjuhėn e pėrdorur me tė cilėn pėrshkruhet substanca e shtetit tė pavarur". Kryeministri i Kosovės ka thėnė se raportet shqiptaro serbe nė rajon do tė pėrmirėsohen vetėm kur tė qartėsohet statusi i Kosovės dhe kur Kosova tė ndahet pėrfundimisht nga Beogradi.

Ryker e Ēeku biseduan pėr procesin e tranzicionit dhe pėr vizitat nė Sllovaki, Greqi, Itali
Prishtinė, 2 nėntor 2006 - Javėn e ardhshme do tė formohen gjashtė grupe punuese me nėngrupe pėr kryerjen e procesit tė tranzicionit, bėri tė ditur Kryeministri Agim Ēeku pas takimit me shefin e UNMIK-ut Joakim Ryker. Ky tranzicion do tė jetė dykahėsh, pasi do tė barten kompetencat nga UNMIK-u nė institucionet e Kosovės dhe njė pjesė e pėrgjegjėsive tė veēanta do tė barten nė misionin e ardhshėm ndėrkombėtar. Kryeministri Ēeku tha se gjashtė grupet punuese do tė jenė, grupi punues pėr siguri dhe drejtėsi, infrastrukturė, buxhet, ekonomi, pėr qeverisje lokale dhe vendore dhe pėr administrim civil. Ndėrsa, z.Ryker tha se tranzicioni tashmė ka filluar. Ai tha se me z.Ēeku kishte biseduar edhe pėr raportin katėrmujor tė UNMIK-ut, i cili do t'i dėrgohet Kėshillit tė Sigurimit dhe do shqyrtohet nė ditėt e para tė dhjetorit. "Ne jemi duke hartuar dhe finalizuar edhe vlerėsimin e tjetėr teknik pėr sa i pėrket progresit nė implementimin e standardeve", bėri tė ditur Ryker. Ai tha se bisedimet pėr statusin janė tė drejtuara nga parimet e Grupit tė Kontaktit. "Dhe tė gjitha pėrpjekjet e mundshme duhet tė merren, qė zgjidhja tė bėhet sa mė shpejt qė ėshtė e mundur, pra nė vitin 2006 dhe kam njė besim tė plotė se dinamika e kėsaj do tė mbahet", sqaroi ai. Ēeku theksoi se bisedimet teknike kanė pėrfunduar dhe tani, sipas tij, janė duke u zhvilluar negociatat mes Ahtisarit dhe anėtarėve tė GK-sė rreth prezantimit tė pakos sė tij dhe pėr kalendarin e aprovimit nė GK dhe pastaj edhe nė KS. Ryker tha se nuk janė tė njoftuar me pėrmbajtjen nė tėrėsi tė pakos sė Ahtisarit, por pritet qė nė dhjetor kur do tė mbahet takimi i GK-sė, atėherė situata do tė jetė mė e qartė. Kryeministri Ēeku e vlerėsoi si qėndrim jo konstruktiv demarshin e Rusisė dėrguar vendeve tė BE-sė, sipas tė cilit Moska zyrtare nuk do tė pajtohet me asnjė vendim qė nuk do tė jetė i pranueshėm pėr Serbinė. "Ne mendojmė se dhe kundrejt kėtij qėndrimi Rusia do ta ruajė unitetin e Grupit tė Konkatit dhe KS dhe nuk besoj qė Rusia ka njė qėndrim tė tillė vetėm pse dėshiron ta mbėshtesė Serbinė", tha ai, duke sqaruar se pikėrisht kėto reagime kanė bėrė qė tė kėrkohen takime tė drejpėrdrejta me autoritetet ruse qė t'u sqarohet pozicioni i palės kosovare. Kryeministri tha se nė pėrgjigje tė kėsaj kėrkese, shefi i zyrės ruse nė Prishtinė bashkė me ambasadorin rus nė Beograd ia kanė dėrguar njė letėr autoriteteve ruse me rekomandim qė kjo vizitė tė realizohet, dhe se ėshtė informuar qė ajo kėrkesė ėshtė marrė nė konsideratė. Kryeministri Ēeku tha se me z.Ryker ka biseduar edhe pėr vizitat qė do t'i bė jė nė disa vende, si nė Sllovaki, Greqi, Itali. Sipas Ēekut kėto vizita nuk kanė pėr qėllim qė tė bisedohet vetėm pėr statusin, por tė kėrkohet mbėshtetje pėr definimin e statusit tė Kosovės, vendosjen e urave tė bashkėpunimit e miqėsisė.

Kryeministri Agim Ēeku beson se Rusia do ta ruajė unitetin me Grupin e Kontaktit Kryeministri Agim Ēeku beson se Rusia do ta ruajė unitetin me Grupin e Kontaktit dhe nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė. Duke e komentuar demarshin e Rusisė dėrguar kryesuesit tė radhės tė Bashkimit Evropian pėr Kosovėn, Ēeku tha se pėr kėtė arsye ka kėrkuar kontakte tė drejtpėrdrejta me autoritetet ruse. Kėto komente ai i bėri pas takimit me shefin e UNMIK-ut, Joakim Ryker, me tė cilin kanė biseduar edhe pėr vizitat qė do tė kenė jashtė vendit. Kryeministri Ēeku sė shpejti do tė marrė pėrgjigje nga Moska pėr vizitėn e tij nė Rusi. Duke e komentuar demarshin e Moskės dėrguar kryesuesit tė radhės tė Bashkimit Evropian pėr Kosovėn, ku thuhet se Rusia nuk do tė pranojė asnjė zgjidhje e cila nuk pranohet nga Beogradi, Ēeku shprehu besimin se megjithatė Rusia do ta ruajė unitetin nė Grupin e Kontaktit dhe nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė.”Pėr kėto arsye, kėto dilema dhe shqetėsime qė kemi me qėndrimin e Rusisė kemi kėrkuar qė tė kemi takime tė drejtpėrdrejta me autoritetet ruse, nė mėnyrė qė t’i sqarojmė pozicionet tona dhe t’i njoftojmė me argumentet tona se njė qėndrim i tillė nuk ėshtė konstruktiv dhe realist”, tha Ēeku. Kėto komente Ēeku i bėri pas takimit me shefin e UNMIK-ut, Joakim Ryker, me tė cilin kanė biseduar edhe pėr vizitat jashtė vendit. Kryeministri nesėr do ta vizitojė Podgoricėn, ndėrsa tė dielėn, bashkė me Rykerin do tė qėndrojnė nė Bratisllavė. “Me kėto vizita jemi duke vendosur ura tė bashkėpunimit, miqėsisė dhe fqinjėsisė sė mirė me vendet nė rajon. Jemi duke menduar qė edhe pas statusit tė kemi miq dhe bashkėpunim tė afėrt me tė gjitha vendet, sidomos me ato nė rajon”, tha kryeministri. Ndėrkaq, shefi i UNMIK-ut tha se janė duke e pėrgatitur raportin e ardhshėm pėr vlerėsimin e standardeve tė cilin do t’ia paraqesin Kėshillit tė Sigurimit nė fillim tė dhjetorit. Lidhur me vėshtirėsitė eventuale nė implementimin e zgjidhjes pėr statusin, Ryker tha se ka besim tė plotė se komuniteti ndėrkombėtar do tė gjejė njė zgjidhje tė implementueshme. “Kam besim tė plotė te Ahtisari dhe Grupi i Kontaktit se do tė gjejnė njė zgjidhje qė do tė jetė e implementueshme pėr tė gjithė”, tha Ryker. Ndėrsa sa i pėrket kohėzgjatjes sė UNMIK-ut dhe misionit tė ardhshėm civil ndėrkombėtar, ai tha se kjo do tė pėrcaktohet me Rezolutėn qė do ta zėvendėsojė 1244-shin.”Siē e kam thėnė edhe mė parė, ne udhėhiqemi nga deklaratat e Grupit tė Kontaktit dhe duhet tė bėhen tė gjitha pėrpjekjet pėr tė gjetur zgjidhjen sa mė shpejtė qė ėshtė e mundur, brenda vitit 2006. Unė besoj se do tė ruhet momentumi”, tha ai Ryker dhe Ēeku kanė biseduar edhe fazėn e tranzicionit, pėr tė cilin do tė formohen disa grupe punuese nga UNMIK-u, Zyra ndėrkombėtare civile pas statusit dhe Qeveria e Kosovės. Ēeku tha se javėn e ardhshme do tė formohen gjashtė grupe tė tilla; pėr siguri dhe drejtėsi, pėr infrastrukturė ligjore, pėr buxhet, ekonomi, qeverisje vendore dhe pėr demokumentacion civil.

AAK pėrkrah formimin e Komisionit Hetues nė Kuvendin e Kosovės Pėrmes njė kumtese, Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės ka shprehur pėrkrahjen pėr mbajtjen e seancės sė Kuvendit tė Kosovės, tė premten, me pikėn e rendit tė ditės Raporti i auditorit pėr gjetjet faktike nė Kuvendin e Kosovės. "AAK e mbėshtetė, gjithashtu, formimin e Komisionit hetues qė do t’i hetonte shpėrdorimet financiare nė Kuvendin e Kosovės", thuhet nė kumtesė.

Urdhėrohen shoferėt t'i ndezin dritat qė tė mos gjobiten me 40 euro
Prishtinė, 2 nėntor 2006 - Tė gjithė shoferėt qė nuk ndezin dritat e automjeteve nė kushtet e zvogėlimit tė dukshmėrisė nė trafik do tė gjobiten me 40 euro, bėn tė ditur zyra pėr informim e SHPK-sė. Sipas zyrtarėve tė saj, kėtė vendim e ka marrė Drejtoria e Komunikacionit tė Policisė sė Kosovės. "Kjo drejtori ua tėrheq vėrejtjen tė gjithė shoferėve tė automjeteve qė nė rastet e zvogėlimit tė dukshmėrisė si pasojė e kushteve atmosferike (mjegullės, borės, shiut, etj.), pėrdorimi i dritave tė shkurtėra apo tė dritave tė mjegullės ose tė tė dyja llojeve tė dritave nė tė njėjtėn kohė, ėshtė i detyrueshėm", thuhet nė njoftimin e zyrės pėr informim tė SHPK-sė. Ky vendim ėshtė marrė nė bazė tė rregullave dhe dispozitave ligjore pėr komunikacionin rrugor, dhe se shkelja e vendimit do tė sanksionohet nga ana e policisė sė komunikacionit tė Kosovės, konform nenit 228 paragrafi 15 tė ligjit mbi Sigurinė e Komunikacionit Rrugor. "Pėrndryshe, gjoba pėr mosrespektimin e kėtij neni ėshtė paraparė tė jetė 40 euro", thuhet nė njoftim. SHPK-ja, poashtu kėshillon shoferėt qė nėse dėshirojnė tė kalojnė nėpėr pikat kufitare Qafė e Prushit dhe Qafė e Morinės, tė kenė kujdes tė shtuar pasi qė qarkullimi nė kėto dy vendkalime kufitare ėshtė vėshtirėsuar. SHPK-j njofton shoferėt se rruga Peje-Kullė-Rozhajė do tė mbetet e bllokuar pėr kamionė me rimorkio deri nė njė njoftim tė dytė nga ana e Policis kufitare. "Arsyeja e bllokimit tė saj ėshtė bora e cila ka rėnė mbrėmė dhe vazhdon tė bjerė ende edhe sot, e cila vėshtirėson qarkullimin normal", thuhet nė njoftim. Poashtu shoferėt njoftohen se shenjat e komunikacionit pėr ndalimin e qarkullimit tė kėtyre automjeteve tė rėnda do tė vendoset nė kėtė rrugė pėr informimin e pjesėmarrėsve. Automjetet tė cilat qarkullojnė nė kėtė pjesė tė rrugės janė tė obliguara tė posedojnė pajisjet dimėrore (zinxhirėt).

Komisioni Evropian nuk do tė rekomandojė hapa tė rinj drejt integrimit tė vendeve tė Ballkanit Perėndimor
Bruksel, 2 nėntor 2006 - Komisioni Evropian nuk do tė rekomandojė hapa tė ri drejt integrimit tė vendeve tė Ballkanit Perėndimor nė Bashkimin Evropian. Ky vlerėsim pritet tė publikohet nė raportin mbi progresin e arritur javėn e ardhshme, i ka thėnė njė zyrtar i BE sė agjencisė Rojter. Pas integrimit tė Rumanisė dhe Bullgarisė do tė pushojnė nė fakt pesė apo gjashtė vjet nga anėtarėsimi i vendeve tė reja, derisa Kroacia tė jetė e gatshme tė integrohet, ka thėnė ky zyrtar i BE sė.

NYT: Kosova sė shpejti e lirė, por jo edhe nga mbikėqyrja Kosova do tė lirohet nga Serbia, por jo edhe nga mbikėqyrja ndėrkombėtare, thuhet nė titullin e njė shkrimi tė sotėm nė tė pėrditshmen The New York Times, ndėrsa tutje theksohet se Kosova gjatė muajve tė ardhshėm do tė fitojė pavarėsinė. Mirėpo, nėnvizon mė tej gazeta amerikane, kjo nuk do tė jetė edhe fund i marrjes sė perėndimit me Kosovėn sepse pėrgjegjėsia e bashkėsisė ndėrkombėtare do tė vazhdojė tė jetė mė e madhe se sa ėshtė menduar. Ky mision i ri ndėrkombėtar i udhėhequr nga evropianėt, do tė ndihmohet edhe nga amerikanėt tė cilėt pritet tė japin ndihmesėn e tyre nė krijimin e shtetit tė pavarur tė Kosovės, thotė gazeta. Dhe ky rol i arbitėrit ndėrkombėtar do tė jetė sidomos i pranishėm nė raportet midis shqiptarėve dhe pakicės serbe.
Artikulli mė tej flet pėr dokumentin e marrėveshjes tė negociatorit Ahtisari qė deri tani ėshtė mbajtur sekret por qė pritet shpejt t’u jepet palėve negociatore e mė pas edhe Kėshillit tė Sigurimit. Dhe, meqenėse nuk ka njė pajtueshmėri tė plotė nė organin ekzekutiv tė Kombeve tė Bashkuara, sepse Rusia kundėrshton pavarėsinė, nuk pritet qė rezoluta e re nė New York do t’i njoh Kosovės njė shtetėsi tė plotė, thuhet mė tej. “Kėshilli i Sigurimit do tė zyrtarizojė mandatin e misionit tė udhėhequr nga Bashkimi Evropian dhe do t’u bėj thirrje shteteve qė individualisht tė njohin pavarėsinė e Kosovės,” citon gazeta njė zyrtar evropian. Kosova nuk do tė ketė automatikisht vendin nė Asamblenė e Pėrgjithshme dhe pėr ta arritur kėtė asaj i duhet vota e dy tė tretave tė vendeve anėtare.
Pėr udhėheqėsin e misionit evropian thuhet se do tė ketė titullin ‘pėrfaqėsues civil ndėrkombėtar’, ai do tė ketė mė pak pushtet dhe roli i tij kryesor do tė jetė zbatimi i marrėveshjes paqėsore, sidomos nė mbrojtjen e pakicave.
Ai do tė mund tė shkarkojė pushtetarėt e Kosovės si dhe tė anulojė ato ligje qė janė nė kundėrshtim me marrėveshjen paqėsore, thekson ndėr tė tjera nė njė shkrim qė radhitė ecurinė e zhvillimeve drejtė shtetėsisė sė Kosovės e pėrditshmja mė e madhe amerikane, gazeta The New York Times.

Punėtorėt shėndetėsor vazhdojnė grevėn Edhe pse Qeveria e Kosovės ndau fondin prej 800 mijė euro pėr shėrbimet teknike nė QKU, punėtorėt shėndetėsor ende janė nė grevė. “Kjo shumė nuk i plotėson tė gjitha kėrkesat e mantelbardhėve, andaj greva vazhdon deri nė plotėsimin e tė gjitha kėrkesave”, ėshtė shprehur kryetari i Kėshillit Grevist, Sali Krasniqi. Qeveria e Kosovės ndau dje mjete nė vlerė prej 800 mijė euro, pėr shėrbimet teknike me qėllim tė sanimit tė gjendjes kritike nė QKU. Fondi emergjent i ėshtė dedikuar servisimit tė aparaturave dhe rregullimit te mjeteve tė tjera pėrcjellėse dhe si i tillė, plotėson kėrkesėn e tretė tė sindikalistėve. Sali Krasniqi, kryetar i Kėshillit Grevist, thekson se kjo shumė nuk i arsyeton kėrkesat. “Ata po mendojnė qė do tė mund t’i arsyetojnė tė gjitha kėrkesat me ato 800 mijė euro, le tė binden qė nuk kanė mundėsi sepse kushtojnė mė shtrenjtė dhe nevojitet kohė. Duhet nė mėnyrė emergjente me I sjellė e jo me anė tė tenderave sepse do tė pritet ndoshta edhe me muaj”, tha Sali Krasniqi.
Sipas Krasniqit, kėrkesat e punėtorėve janė tė arsyeshme dhe derisa ato nuk plotėsohen nė tėrėsi , greva nė QKU nuk do tė ndėrpritet . Krasniqi ka deklaruar se nė takim me zyrtarė tė qeverisė ofroi disa sqarime nė formė tė shkruar si udhėrrėfyes pėr realizimin e plotė tė kėrkesave tė grevistėve . Meqė greva e punėtorėve tė QKU-sė ka hyrė sot nė ditėn e 17-tė, edhe mė tej mjekimi bėhet vetėm pėr rastet emergjente, kurse shumica e pacientėve, vazhdojnė t’i blejnė medikamentet.

Disa serbė humbin njė rast gjyqėsor kundėr Gjermanisė Gjykata e Lartė e Gjermanisė ka hedhur poshtė ankesėn e njė grupi tė serbėve qė kėrkonin kompensim nga shteti gjerman pėr bombardimet e NATO-s nė vitin 1999 ku ishin vrarė dhjetė fshatarė serbė dhe ishin plagosur 30 tė tjerė. Gjykata ka thėnė se ligji nuk lejon kompensim mes individėve dhe shtetit mirėpo vetėm mes shteteve. Po ashtu, gjykatėsit kanė thėnė se Gjermania nuk ka obligim tė paguaj asnjė lloj tė kompensimit sepse aeroplanėt gjermanė nuk ishin tė involvuar drejtpėrsėdrejti nė fushatėn ajrore 78 ditėshe. Sulmi kishte ndodhur me datė 30 Maj 1999 nė fshatin Varvarin nė Serbinė Qendrore. Bombat ishin hedhur mbi njė urė. NATO ka thėnė se ura ėshtė bombarduar sepse ajo pėrdorej nga ushtria serbe pėr luftėn nė Kosovė. Shumica e viktimave kishin vdekur gjatė sulmit tė dyrė kur disa persona po u ofronin ndihmė atyre tė lėnduar nė sulmin e parė, njoftojnė agjencitė e huaja tė lajmeve.

Del Ponte: Ndėrkombėtarėt kishin dijeni pėr pėrgatitjet e masakrės sė Srebrenicės Kryeprokurorja e Tribunalit tė Hagės, Karla Del Ponte, ka deklaruar se ndėrkombėtarėt kishin dijeni pėr pėrgatitjet e masakrės sė Srebrenicės. Nė njė intervistė pėr tė pėrjavshmėn franceze “ Pari Metē”, Del Ponte tha se pavarėsisht kėsaj, ata nuk bėn asgjė pėr ta penguar. Mė tej Del Ponte spikatė se ish-zv.presidenti amerikan, Al Gor ishte dakort tė dėshmonte, por nuk u autorizua ta bėnte njė gjė tė tillė.Masakra e 8 mijė personave myslimanė nė Srebrenicė, nė korrik tė vitit 1995, nėn mbrojtjėn e paqėruajtėsve holandezė tė OKB-sė, ėshtė i vetmi epizod i luftės sė Bosnjės zyrtarisht i cilėsuar si gjenocid nga njė vendim i Gjykatės sė Hagės.

Hagė: Vazhdon seanca kundėr Millutinoviqit Nė seancėn gjyqėsore nė Hagė kundėr ish-kryetarit tė Serbisė, Millan Millutinoviq dhe pesė tė tė akuzuarve tė tjerė, dėshmitari Sabri Popaj, nga njė fshat i komunės sė Rahovecit, dėshmoi pėr ngjarjen e 25 marsit tė vitit 1999, kur forcat serbe i vranė atij dy djemtė, dy vėllezėrit dhe 22 anėtarė tė tjerė tė familjes.Dėshmitari Popaj po ashtu tha se nga afėr e ka parė policinė serbe duke shtėnė me armė nė drejtim tė njė grupi prej 40 meshkujsh shqiptarė. Ndėrsa, njė ditė mė vonė, i ka gjetur dhe mė pas i ka varrosur 85 trupa tė pajetė tė shqiptarėve civilė nė fshatin Celinė tė komunės sė Rahovecit.

Letėr e hapur EKIPIT NEGOCIATOR TĖ KOSOVĖS
Zotėrinj tė nderuar, shpresoj se Jeni tė vetėdijshėm,se nė duart tuaja ėshtė fati i njė populli, pra fati i Kosovės. Kėtė besim qė nė njė mėnyrė ua dha populli pėr ta pėrmbyllur rrugėtimin tonė shekullor pėr pavarėsinė e Kosovės. Pėr kėtė ju obligon gjaku i dėshmorėve dhe i bijve mė tė mirė tė popullit tonė qė u sakrifikua pėr frymimin tonė tė lirshėm.
Pra pėrgjegjėsia Juaj ėshtė pėrgjegjėsi e madhe kombėtare. Nė kėtė rast ēdo interes partiak nuk duhet ta ketė asnjė vlerė. Ju si grup Negociator me vėnien e nėnshkrimit dhe konfirmimit tė PAVARĖSISĖ sė Kosovės do ta arrini pėrjetėsinė historike me pėrmasa tė mėdha. Asnjė funksion politik nė shtetin e pavarur e Sovran tė Kosovės nuk mund tė krahasohet me kėtė pėrjetėsi. Tė nderuar Negociator! Nėse ndodhė qė Ju tė pėrēaheni pėr interesa castore dhe veprimet Tuaja tė janė nė kundėrshtim me interesat jetike tė popullit (Mos e dhėntė Zoti!) do t ju zėrė mallkimi i Tij.
Do ju pėrkujtojė njė mallkim(nemė) tė tillė:,,Ty mo tė leftė cikė as djalė nė votėr,,.Do e bėjė edhe njė krahasim nė mes tė letėrsisė shqiptare dhe ruse, ku pasqyrohet fuqishėm figura e Nėnės ruse nė ēastet vendimtare dhe asaj shqiptare nė dimensione shumė specifike;Nėna ruse hjek dorė nga djali i saj trathėtar dhe e tėra ėshtė kjo qė bėnė kjo Nėnė,ndėrsa Nėna shqiptare vret me dorėn e vet pjellėn e keqe dhe si bėnė syri vėrr.
Nga kjo porosi ėshtė e qartė dhe edukative,assesi nė kėtė rast kėrcėnuese,gjėrat do shikuar me syrin e popullit. Tė nderuar Negociator, Ju lutem qė pėr ēėshtjen e negocimit mbi mbrojtjen e monumenteve dhe trashėgimisė kulturore serbe nė Kosovė ta fusni nė pėrdorim fuqinė e argumentit dhe mbi tė gjitha tė insistoni qė tė gjitha marrėveshjet eventuale tė jenė reciproke nė tė gjitha lėmit negociuese. E di mirė delegacioni serb se Celekulla nė Nish u ndėrtua nga kokat e prera tė popullatės shqiptare tė Nishit e rrethinės dhe atje ėshtė Jerusalemi ynė. Atje ka shumė xhami dhe varre tė gjyshėrve tanė si nė Avallė(Jetuan Havollėt),Kastrat (Nga ky katund e ka prejardhjen njė deputet i partisė fashisto-radikale serbe qė e ka mbiemrin Kastratovic),Bllacė,Pllanė,Pirot e Belanicė dhe mbi gjashtėqind katunde tjera shqiptare.
Kėrkoni pra qė s/paku tė lutemi pėr shpirtrat e tyre,t/ju pėrtėrijmė varret dhe ti bėjmė ceremonitė tjera fetare mu ashtu qysh ua kemi mundėsuar ne shqiptarėt. Nė kėtė process Negociator tė Vjenės aty ku qėndron roje pėrkrenarja dhe shpata e tė madhit Kastriot,Negociator kujtoje Kosovėn dhe betimin “Besa Besė” “Si edhe filozofinė politike tė Besėlidhjes shqiptare tė Prizrenit me kėrkesėn qenėsore tė kristalizuar nga Rilindja kombėtare :”Tė huajėn nuk e duam,tonėn se japim”. Tė dashur Negociator vetėm tė tillė ju don Mėma Shqiptari . Ju paēim pėrgjithmonė e Zoti qoftė me Ju./Hamdi TASHOLLI, Prishtinė /marrė nga kosovapres/
LAJMET
E mėrkurė 01 nėntor 2006
...nga posta arrijtur brenda ditės nė redaksinė e erenikut:

Vizitorė tė dashur, ERENIKU, do tė publikojė herė pas here diēka nga posta arrijtur brenda ditės ...nuk do tė ketė kurrėfarė ndėrhyrjesh nė tekstet e publikuara...plasimi nė opinion do bėhet ashtu si kanė arrijtur.

FRONTI PËR BASHKIM KOMBËTAR SHQIPTAR – F.B.K.SH. ;
SEKRETARIATI VENDIMMARRËS I F.B.K.SH. – së ;
PROT. NR. 12 – 25 – 10 – 06 / AKT PUBLIK ;
Tiranë, Prishtinë, Shkup, Tivar, Toplicë dhe Prevezë; 25 tetor 2006.


A P E L I FRONTIT PËR BASHKIM KOMBËTAR SHQIPTAR:

“K O M B I I K Ë R C Ë N U A R !”

1. Ndaj shumë luftërave të drejta, edhe në fillimet e shekullit 21, flijimeve të
pallogaritshme dhe shpresave të shqiptarëve për Ribashkim Kombëtar, kemi vjelur
vetëm durim dhe tolerancë pa kufi të ndërkombëtarëve, që i shërbejnë qëllimeve dhe
interesave të kolonizatorëve. Gjendja “hiq e mos këput” është gjendje e mbajtjes
peng të aspiratës tonë shekullore, e ruajtjes së gjendjes koloniale të shumicës së
trojeve shqiptare, është pasiguri dhe perspektivë kërcënuese për Kombin Shqiptar dhe
Ballkanin.
2. Në situatën e stadin e sotëm janë evidente arësyet dhe motivet më themelore për
të lëshuar thirrjen kushtrim: “KOMBI I KËRCENUAR!”. Me këtë synojmë të shkelim në
kallo ndërgjegjen atdhetare të të gjithë shqiptarëve, apelojmë që t’iu dalim zot të
drejtave tona të natyrshme, t’iu themi “N D A L !” lakmive e taktikave të fqinjëve,
si dhe linjës ndërkombëtare “hiq e mos këput”, të gjitha pazarllëqeve, lojrave e
provave me fatet e jetën e popullit më të lashtë në Ballkan. Midis nesh kërkojmë që
politikanët të gjykojnë e veprojnë plotësisht atdhetarisht, duke hequr dorë nga
komoditetet vetiake dhe retorikat; intelektualët dhe akademikët, të prijnë si truri
i kombit e i elites së ndërgjegjes atdhetare, duke mposhtur përfundimisht apatinë
dhe indiferentizmin e deritanishëm.

3. Preventivisht ndaj gjendjes kritike dhe mungesës së perspektivës,
domosdoshmërisht thërrasim mbajtjen e Kuvendit Mbarëshqiptar, në Tiranë më 28
nëntor 2006, ku me urtësi e maturi të debatohet mbi gjendjen dhe perspektivat e
zgjidhjes së cështjes sonë kombëtare, dhe të zgjidhet e të institucionalizohet
Asambleja Kombëtare Shqiptare (A.K.SH.). Kjo veprimtari kërkon medoemos edhe mendjen
e gjoksin e organizmave zyrtare të Republikës së Shqipërisë dhe Kosovës, të
Akademive të Shkencave (Tiranë - Prishtinë), të partive politike dhe të shoqatave
atdhetare shqiptare.

4. Me këtë hap dhe aktivitet politik atdhetar do të bëjmë që të mos shkojë përsëri
në pikën e vlimit kupa e durimit të shqiptarëve, në vecanti ajo e krahut të
armatosur të F.B.K.SH-së., e Armatës Kombëtare Shqiptare (A.K.SH.), mbartëses së
vullnetit të mirëfilltë atdhetar, e pranishme në të gjitha trojet etnike, të
pushtuara e trajtuara si koloni. Kuvendi Mbarëshqiptar bëhet tribuna e
bashkërendimit të veprimtarive atdhetare, Asambleja Kombëtare Shqiptare bëhet
përcuese e vullnetit dhe vendimeve të Kuvendit për realizimin demokratikisht të
aspirates mbarëshqiptare.

PËR SEKRETARIATIN VENDIMMARRËS
TË KRYESISË QENDRORE TË F.B.K.SH. – së;
K R Y E T A R I :
PROF. DR . BASHKIM MITROVICA ( D. V. ).

PËR KONTAKT ME F. B. K. SH-në :
ZËDHËNËSI POLITIK I F.B.K.SH.-së,
Mr. GAFURR ADILI – Tiranë.
Tel.: 00355(0)692735656
E-mail: gafurradili@hotmail.com


...lajmet:

Qeveria beson se i ka kryer detyrimet rreth pėrmbushjes sė standardeve Qeveria e Kosovės tė mėrkurėn ka konstatuar se ka njė pėrmbushje tė mirė tė 13 standardeve prioritare tė parashtruara nga Grupi i Kontaktit. Ekzekutivi beson se vlerėsimi politik i kėtyre standardeve qė do tė bėhet nė nėntor do tė jetė pozitiv. Ndėrkohė, Qeveria e Kosovės ka marrė vendim qė tė ndajė 800 mijė euro pėr Qendrėn Klinike Universitare tė Kosovės (QKUK), tė cilat mjete janė dedikuar pėr mallra dhe shėrbime.

SHBA: Shtyrja e statusit nuk ofron pėrparėsi pėr asnjėrėn palė Nė Ballkan nuk do tė ketė popull, tė drejtat e sė cilit do tė jenė aq fuqishėm tė mbrojtura siē do tė jenė tė drejtat e serbėve, kishave dhe manastireve nė Kosovė, tha dje nė Beograd Frenk Uisner, emisari i SHBA-ve, pėr statusin e Kosovės. “Ėshtė qėndrim i vendosur i SHBA-ve, se shtyrja e statusit nuk ofron kurrfarė pėrparėsie pėr asnjėrėn palė", deklaroi Uisner pas takimeve me zyrtarėt mė tė lartė tė Serbisė. Frenk Uisner tha se negociatat pėr statusin e ardhshėm duhet tė ecin pėrpara dhe tė kompletohen sa mė shpejtė qė ėshtė e mundur.

Solana sėrish flet pėr shtyrje tė vendimit pėr Kosovėn “Kryenegociatori Marti Ahtisaari duhet ta shtyjė propozimin e planit pėrfundimtar pėr statusin e Kosovės deri pas zgjedhjeve nė Serbi, nėse ato mbahen kėtė vit”, tha dje shefi i diplomacisė evropiane Havier Solana. Nėse zgjedhjet mbahen nė vitin 2006, mendoj se ish presidenti Ahtisaari dhe ndihmėsit e tij do tė duhej tė pritnin pėr vendimin e tyre mbi statusin final, e transmeton agjencia Reuters kryediplomatin evropian.

Kosova ėshtė e gatshme tė fillojė tė funksionojė si shtet, thotė Sejdiu Kosova ėshtė e gatshme tė fillojė tė funksionojė si shtet, edhe pse ka zėra dhe kėrkesa pėr shtyrje tė zgjidhjes sė statusit. Kėshtu tha sot presidenti Fatmir Sejdiu nė njė ligjėratė me profesorė dhe studentė tė disa fakulteteve tė Universitetit tė Prishtinės. Me kėtė rast, Sejdiu u bėri thirrje qytetarėve, por edhe studentėve, qė t’i kontribuojnė qetėsisė sė pėrgjithshme, duke thėnė se Kosova ka arritur nė njė periudhė-sprovė qė duhet ta kalojė. Ēfarė rezultate kanė sjellė bisedimet e Vjenės? A ėshtė dashur qė Kosova tė hyjė nė kėto bisedime? Ēfarė formule do tė ketė statusi i Kosovės? A do tė pranohet njė formulė si “Pavarėsi e kushtėzuar? A do tė ketė Kosova ulėse nė OKB? A do tė ketė shtyrje tė zgjidhjes sė statusit dhe nė qoftė se po, ēfarė pėrgatitjesh duhet tė ketė Ekipi Negociator? Kėto ishin disa nga pyetjet e studentėve tė Universitetit tė Prishtinės, qė ia drejtuan sot presidentit Fatmir Sejdiu, nė njė ligjėratė qė ai mbajti nė Fakultetin Juridik. Presidenti theksoi ndėr tjera se Kosova do tė realizojė vullnetin e qytetarėve tė saj. “Ėshtė shansi dhe mundėsia dhe do tė bėhet puna mė e madhe nė realizimin e aspiratės shekullore tė popullit tė Kosovės. Natyrisht e them atė qė ne e kemi mėsuar bashkė me ju dhe ju studentė qė jeni nė proces, se vullneti i popullit ėshtė diēka qė s’mund tė anashkalohet, vullneti i shumicės dhe respekti ndaj pakicės. Kėtė pėrgjegjėsi e ka Kosova nė hapat qė ne duam t’i ndėrtojmė”. Duke folur mė saktė pėr formulėn e statusit tė Kosovės, Sejdiu tha se Kosova do tė ketė njė pavarėsi tė observuar, qė sipas tij ky opsion ėshtė nė pėrputhje tė plotė edhe me vizionin e Kosovės. Pra, kjo do tė thotė se do tė ketė njė prani civile ndėrkombėtare edhe pas statusit, njė prani tė NATO-s dhe tė OSBE-sė, ashtu siē e kanė edhe disa shtetet tė tjera tė rajonit", tha Sejdiu. “Sovranitetit tė plotė nė tipin klasik i ka kapėrcyer era e tij. Ėshtė me rėndėsi qė Kosova tė njihet ndėrkombėtarisht si shtet i pavarur dhe ėshtė me rėndėsi qė ky proces i tranzicionit, i ndihmės sė Kosovės nė kėtė aspekt tė kalojė sa mė shpejt”.
Ai vlerėsoi se Kosova i ka tė gjitha parametrat pėr tė marrė tė gjitha pėrgjegjėsitė dhe tė funksionojė si shtet, edhe pse ka zėra dhe kėrkesa pėr shtyrje tė zgjidhjes sė statusit.
“Ka edhe propozime qė mund tė shtyhet procesi, ka edhe gatishmėri edhe insistim qė procesi i statusit duhet tė pėrfundojė. Ajo qė ne e themi si pėrgjigje ėshtė se Kosova ėshtė e gatshme tė startojė si shtet. Kosova ėshtė e gatshme tė marrė pėrgjegjėsitė e veta dhe tė hyjė nė garancitė tjera, sa i pėrket strukturės sė vetė tė zhvillimit edhe nė proceset qė kane tė bėjnė me trajtimin e minoriteve dhe tė aspekteve tė tjera”. Sipas tij, Kosova do tė ketė edhe ulėse nė OKB mė sė largu deri nė pjesėn e dytė tė vitit tė ardhshėm. Me kėtė rast, Sejdiu theksoi rėndėsinė edhe tė investimeve nė Kosovė tė cilat do tė hapnin perspektiva tė reja pėr zhvillimin ekonomik. Nė fund, presidenti Fatmir Sejdiu iu bėri thirrje qytetarėve tė Kosovės, nė ketė mes edhe studentėve, qė t’i kontribuojnė qetėsisė dhe stabilitetit tė pėrgjithshėm, duke thėnė se Kosova ka arritur nė njė periudhė- sprovė qė duhet ta kalojė me sukses.

U shėnua ditėlindja e heroit Zahir Pajaziti Me rastin e shėnimit tė ditėlindjes sė 44-tė tė heroit tė kombit Zahir Pajaziti, kryeministri Agim Ēeku sė bashku me ministrin e drejtėsisė Jonuz Salihaj dhe me pėrfaqėsuse tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovė bėnė sot homazhe para monumentit tė tij nė Prishtinė. Kryeministri Ēeku, me kėtė rast tha se jemi kėtu pėr tė nderuar njė ndėr figurat mė tė shquara tė historisė sonė tė re, dėshmorin e kombit Zahir Pajaziti i cili ka zėnė vend tė nderit nė panteonin e dėshmorėve tė kombit. " Duke e nderuar sot Zahir Pajazitin nė ditėlindjen e 44-tė tė tij ne e nderojmė sot njė pjesė tė rėndėsishme tė historisė sonė, nderojmė bashkėluftėtarėt e tij tė rėnė dhe tė gjallė".Ēeku, mė tej shtoi se bashkė me krenarinė qė e ndiejmė nė kėtė vend ne njėkohėsisht ndjejmė edhe pėrgjegjėsin tonė tė madhe qė ta finalizojmė njė proces shumė tė rėndėsishėm pjesė e tė cilit ishte edhe dėshmori i kombit Zahir Pajaziti edhe shumė tjerė. " Ne jemi shumė afėr realizimit tė pavarėsisė sė Kosovės dhe pėr kėtė meritorėt mė tė mėdhenj ishin dhe do tė mbeten dėshmorėt e kombit tonė" theksoi kryeministri Ēeku. Nė mesditė u bėnė homazhe pranė varrit tė heroit nė vendlindjen e tij nė Galab. Ndėrsa nė orėt e pasditės kryeministri Ēeku do tė marrė pjesė nė manifestimin qėndror qė do tė mbahet nė kazermėn e cila mbanė emrin e e heroit tė kombit “Zahir Pajaziti” nė Lugarė.

Drashkoviq thotė se Rusia mbėshtet aspiratat e Serbisė Ministri i Jashtėm rus Sergei Lavrov e ka mbėshtetur Serbinė nė kėrkesat e saj pėr ruajtjen e integritetit territorial, tha ministri i Jashtėm Vuk Drashkoviq pas takimit me shefin e diplomacisė sė Rusisė nė Moskė. Drashkoviq tha se Lavrov ka theksuar se Rusia do tė mbėshtesė kėrkimin e zgjidhjes sė kompromisit pėr Kosovėn, e cila do tė ishte e pranueshme pėr tė dyja palėt, dhe se Rusia nuk mund tė mbėshtesė njė zgjidhje tė imponuar.
LAJMET
E marte 31 tetor 2006
EN konfirmon qėndrimin pėr Mitrovicėn e bashkuar nė Kosovėn e pavarur e sovrane Ekipi Negociator i Kosovės u sugjeroi tė martėn, mitrovicasve qė ta presin nė qetėsi dhe pa frikė, por me besueshmėri definimin e statusit final tė Kosovės. Para kėshilltarėve tė Kuvendit komunal tė Mitrovicės dhe pėrfaqėsuesve tė institucioneve e tjera vendore dhe ndėrkombėtare ata konfirmuan qėndrimin e tyre pėr njė Kosovė tė pavarur dhe sovrane me Mitrovicėn e bashkuar.

Lehne: Brenda BE-sė ka mirėkuptim qė statusi tė zgjidhet sa mė shpejtė I Dėrguari i Bashkimit Evropian (BE) nė negociatat pėr statusin e Kosovės, Stefan Lehne, deklaroi tė martėn nė Prishtinė se brenda BE-sė ekziston njė mirėkuptim qė zgjidhja pėrfundimtare e statusit tė Kosovės tė gjendet sa mė shpejtė qė ėshtė e mundur, por pėr afatin e saktė, ai tha se vendos ndėrmjetėsi i OKB-sė, Martti Ahtisaari.

Ēeku: Kosova e gatshme pėr tė filluar fazėn e tranzicionit Kryeministri kosovar, Agim Ēeku. deklaroi tė martėn sė institucionet e Kosovės i kanė bėrė tė gjitha pėrgatitjet e mundshme pėr tė filluar fazėn e tranzicionit.

Ivanovic: Kushtetuta e re, shpėtim pėr tė mbajtur Kosovėn pjesė tė Serbisė Dalja masive nė referendumin pėr Kushtetutėn e re tė Serbisė, dėshmon se qytetarėt serbė kėtė referendum e shohin si njė shpėtim pėr tė mbajtur Kosovėn pjesė tė Serbisė, deklaroi tė martėn nė Prishtinė lideri i Listės Serbe pėr “Kosovė e Metohi” Oliver Ivanovic.

Buxheti i vitit 2007 do tė jetė 717.5 mil. € Qeveria e Kosovės, pėrkatėsisht Ministria e Ekonomisė dhe e Financave (MEF), njoftuan tė martėn se buxheti i Kosovės pėr vitin e ardhshėm do tė jetė rreth 717. 5 milionė euro, apo dy pėr qind mė i lartė se buxheti i kėtij viti.

Kosova dhe Shqipėria pajtohen pėr njohjen e dyanshme tė polisave tė sigurimit Autoriteti Qendror Bankar i Kosovės dhe Byroja Shqiptare e Sigurimit, nėnshkruan tė martėn nė Tiranė memorandum mirėkuptimi pėr njohjen e dyanshme tė polisave tė sigurimit vendor, tė trajtimit tė dėmeve ndaj palės se tretė (TPL) pėr automjetet me targa shqiptare dhe kosovare nė territoret e tė dyja vendeve.

UP dhe Universiteti i Regensburgut nėnshkruajnė marrėveshje bashkėpunimi Universiteti i Prishtinės (UP) dhe ai i Regensburgut nėnshkruan tė martėn marrėveshje bashkėpunimi, dhe sipas rektorit Enver Hasani bashkėpunimet e tilla janė duke ia siguruar UP-sė inkuadrimin nė zonėn evropiane tė arsimit tė lartė.

Peja i dha lamtumirėn e fundit gjashtė shqiptarėve tė vrarė nga forcat serbe Tė martėn nė varrezat e qytetit tė Pejės dhe fshatit Lutogllavė iu ėshtė dhėnė lamtumira e fundit gjashtė shqiptarėve tė vrarė gjatė kohės sė luftės nga forcat serbe.

...mė hapur:

Ahtisari ka njoftuar Ananin me procesin kosovar Kryenegociatori Marti Ahtisari gjatė takimit me sekretarin e OKB-sė Kofi Anan nė Nju Jork, e ka njoftuar Ananin pėr procesin e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės dhe pėr hapat e mėtejmė nė kėtė proces. Ahtisari do tė takohet sot edhe me zyrtarė tė Sekretaritatit tė OKB-sė tė Departamentit pėr operacione paqerujatėse, si dhe me disa ambasadorė tė Kėshillit tė Sigurimit. Pas kthimit nga Nju Jorku, mė 10 nėntor Ahtisari do tė takohet me drejtorėt politikė tė vendeve anėtare tė Grupit tė Kontaktit, ku do tė bisedohet pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės.

Shqipėria e konsideron referendumin serb akt tė papranueshėm Zhvillimi i referendumit pėr Kushtetutėn e re tė Serbisė ėshtė pėrcjellė me reagime negative nė Shqipėri. "Nė kohėn kur Kosova ėshtė de facto nėn administrimin ndėrkombėtar dhe pėrcaktimi i statusit pėrfundimtar tė saj ėshtė pjesė e njė procesi bisedimesh me ndėrmjetėsim ndėrkombėtar, ky ėshtė njė veprim i njėanshėm e joproduktiv qė nuk i shėrben gjetjes sė kompromisit dhe si i tillė ėshtė i papranueshėm", thuhet nė njė deklaratė lėshuar nga Ministria e Jashtme e Shqipėrisė.

I dėrguari evropian, Lehne, kėrkon angazhim tė shtuar nė procesin e statusit I dėrguari i Bashkimit Evropian pėr statusin e Kosovės, Shtefan Lehne, tha sot nė Prishtinė se institucionet dhe qeveria e Kosovės duhet tė angazhohet mė shumė rreth procesit tė statusit, me qėllim qė tė arrihet njė pėrfundim i mirė i tij. Ai theksoi se Ekipi i Unitetit duhet tė vazhdojė tė jetė unik, duke thėnė se liderėt kosovarė duhet t’i bashkojnė pėrpjekjet pėr finalizimin me sukses tė kėtij procesi. Lehne i bėri kėto komente pas takimit me kryetarin Fatmir Sejdiu, ndėrsa gjatė ditės do tė takohet edhe me liderė tė tjerė tė institucioneve dhe tė partive politike tė Kosovės.

Negociatorėt nė Mitrovicė thonė se Kosova do tė jetė e pavarur dhe qyteti do tė jetė i bashkuar “Kosova do tė jetė e pavarur dhe Mitrovica do tė jetė e bashkuar”, ky ka qenė mesazhi qė e sollėn sot nė Mitrovicė anėtarėt e Ekipit Negociator tė Kosovės. Kryesuesi i ekipit, kryetari i Fatmir Sejdiu, tha para anėtarėve tė Kuvendit Komunal, se nė kėtė fazė, Kosovės i duhet stabiliteti si kurrė mė parė. Ai ka falemnderuar tė gjithė qyterarėt e Kosovės, e veēmas ata tė Mitrovicės, pėr qetėsinė qė kanė treguar gjatė mbajtjes sė referendumit tė serbėve nė Kosovė, pėr tė cilin ka thėnė, se nuk ka kurrfarė rėndėsie pėr vendin tonė.

McCormack: Referendumi shpėrbėn unionin Serbi/Mali i Zi – Kosova njė ēėshtje tjetėr Qėndrimi mė shpesh i pėrsėritur i zyrtarėve tė Administratės amerikane nė Washington nė prag dhe pas referendumit pėr miratimin e kushtetutės sė re serbe ka qenė dhe ėshtė se ai nuk do tė ndikojė nė rrjedhėn e bisedimeve dhe nė statusin e Kosovės dhe se kėto ishin dy cėshtje tė ndara. Kėtė e tha dje pasdite edhe zėdhėnėsi i Departmentit tė Shtetit, Sean McCormack, duke dhėnė njė koment tė shkurtėr se megjithatė kushtetuta e re konstatonte shpėrbėrjen e ish unionit Serbi/Mali i Zi.“Mendoj se qėllim kryesor i mbajtjes sė referendumit kushtetutues ishte shpėrbėrja e unionit midis Serbisė dhe Malit tė Zi. Kur ėshtė fjala tek Kosova qė doli kėtu si pyetje, ajo udhėhiqet nga rezoluta e Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara dhe tani z. Ahtisaari po punon nė gjetjen e njė zgjidhjeje e cila ne shpresojmė se do tė afrojė pikėpamjet dalluese midis Kosovės dhe Serbisė”, tha McCormack. Me pėrgjigjen qė dha mė tej zėdhėnėsi i qeverisė amerikane bėri me dije se preambula qė parashihte Kosovėn si pjesė e Serbisė ishte jorelevante sepse Kosova ishte nė njė tjetėr proces. “Edhe njėherė po e them se procesi ėshtė i ndarė dhe udhėhiqet nga Kombet e Bashkuara dhe tani besimi i ėshtė dhėnė z. Ahtisaari qė tė gjej zgjidhjen pėr tė cilėn ai po punon tash disa muaj me palėt e interesuara pėrfshirė edhe Shtetet e Bashkuara”, tha McCormack. Ai megjithatė konstatoi se referendumi dhe kushtetuta ishte pjesė e njė procesi demokratik nė Serbi dhe njė hap pozitiv i shpėrbėrjes sė ish federatės qė do tė mund tė kishte qenė njė debat i nxehtė politik.

Francė: Nė zgjidhjen pėr Kosovėn duhet tė merret parasysh aspirata e popullit shumicė Ministria e Jashtme e Francės ka vlerėsuar mbrėmė se Serbia me miratimin e Kushtetutės sė re ka bėrė shkėputje me epokėn e Millosheviqit, por para saj tani gjenden dy sfida – bashkėpunimi me Gjykatėn e Hagės dhe zgjidhja e ēėshtjes sė Kosovės. Kur ėshtė fjala pėr Kosovės qėndrimi i Francės dihet: "Ne konsiderojmė se zgjidhja pėrfundimtare duhet ta marrė parasysh realitetin dhe aspiratėn e shumcės sė madhe tė popullatės sė Kosovės me ruajtjen e multietnicitetit me anė tė grumbullit tė masave destinuar sigurimit tė mbrojtjes sė bashkėsisė serbe" theksohet nė kumtesėn e Ministrisė sė Jashtme franēeze.

BE: E ardhmja e Kosovės varet nga bisedimet e udhėhequra nga Ahtisari Bashkimi Evropian tha se e ardhmja e Kosovės varet nga bisedimet pėr statusin final tė udhėhequra nga i dėrguari i posaēėm Martti Ahtisaari, e jo nga Kushtetuta e re e Serbisė, e cila Kosovėn e konsideron si pjesė integrale tė saj. Zėdhėnėsja e Bashkimit Evropian, Kristina Naxhi tha se "statusi i ardhshėm i Kosovės ėshtė ēėshtje tjetėr. Pėr statusin e Kosovės, ende po vazhdojnė bisedimet e udhėhequra nga Ahtisaari i cili pritet qė nė fund tė kėtij muaji ta publikojė propozimin e tij".

Scheffer bisedoi me udhėheqėsit e Sllovakisė pėr rolin e NATO-s nė Kosovė Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO-s Jaap de Hoop Scheffer ka biseduar dje me udhėheqėsit e Sllovakisė pėr zgjerimin e aleancės dhe rolin e NATO-s nė Kosovė. Scheffer ka thėnė se aleanca duhet t'i mbajė "dyert e hapura" pėr politikėn e zgjerimit dhe se "zgjidhja e ēėshtjes sė Kosovės do tė jetė kyēe" pėr anėtarsimin e mundshėm nė NATO tė vendeve tė Ballkanit perėndimor.

Qeveria e Kosovės diskutoi Projektin e Buxhetit pėr vitin 2007 Nė mbledhjen e sotme tė veēantė tė Qeverisė sė Kosovės, nėn drejtimin e zėvendėskryeministrit Lutfi Haziri, ėshtė diskutuar propozimi i buxhetit pėr vitin 2007. Ministria e Ekonomisė dhe e Financave ka bėrė tė ditur se buxheti i Kosovės pėr vitin e ardhshėm do tė jetė rreth 717. 5 milionė euro. Vlerėsimet pėr shpenzimetnė kėtė lartėsi tejkalojnė nivelin e buxhetit tė vitit 2006, pėr 17 milionė euro, apo 2 pėr qind. Mirėpo ministri Haki Shatri ka pohuar se kėto projeksione tė tė hyrave dhe shpenzimeve mund tė ndryshojnė deri nė ditėn e miratimit. Ajo qė mund tė konstatohet ėshtė se ka pėrmirėsim nė skemėn e mbledhjes sė tė hyrave, qė kėtė vit e tejkalon pėr 55 milionė atė tė vitit 2006. Nė dokumentin e Projektbuxhetit pėr vitin e ardhshėm janė dhėnė skemat buxhetore lidhur me vlerėsimet paraprake pėr shpenzimet operacionale dhe ato kapitale. Hartuesit e projektbuxhetit kanė pohuar nė takimin e sotėm se kanė pasur parasysh projektet prioritare tė Qeverisė. Buxheti i vitit 2007, pėrveē rritjes sė investimeve nė infrastrukturė dhe shėndetėsi, parashikon rritje nė shifra edhe nė strategjinė "Tri E": sektori i edukimit, energjisė dhe ekonomisė. Nė takimin e sotėm u tha se do tė shqyrtohen vėrejtjet dhe plotėsimet e propozuara dhe Qeveria pritet tė premten (mė 3 nėntor) ta miratojė projektin e buxhetit, i cili do t'i kalohet Kėshillit Ekonomik Fiskal dhe pastaj sipas ligjit mbi menaxhimin e financave publike do t'i dėrgohet Kuvendit tė Kosovės pėr aprovim.

Kuvendi Komunal i Prishtinės, pa opozitėn, diskutoi sot pėr buxhetin komunal pėr vitin e ardhshėm Kuvendi Komunal i Prishtinės diskutoi sot pėr buxhetin komunal pėr vitin 2007,i cili u miratua pa praninė e kėshilltarėve nga radhėt e Partisė Demokratike tė Kosovės. Shefi ekzekutiv i Kuvendit Komunal tė Prishtinės, Sami Hamiti, tha nė fillim se, krahasuar me vitet tjera, qeveria komunale sivjet pėr herė tė parė hartoi buxhetin e komunės nė bashkėpunim me tė gjitha grupet punuese. Ai shprehu keqardhje qė nė diskutimin e sotėm nuk po marrin pjesė anėtarėt e grupit parlamentarė tė PDK-sė, edhe pse, siē tha ai, paraprakisht ka ekzistuar njė marrėveshje qė nė njėrėn nga seancat nė rend tė dite tė jetė buxheti komunal. Hamiti ndėrkaq, duke folur pėr kushtet e hartimit tė kėtij plani , tha se ky, paraprakisht ėshtė vėnė nė diskutim publik dhe sot u diskutua rreth plotėsimeve tė mundshme.

Vazhdon greva nė QKU Greva e punėtorėve tė Qendrės Klinike Universitare nuk do tė ndėrpritet deri nė realizimin e plotė tė kėrkesave, tha edhe sot kryetari i Kėshillit Grevist, Sali Krasniqi. Zyrtarė tė qeverisė iu kanė premtuar punėtorėve tė QKU-sė se do t’i pėrmbushin gjitha kėrkesat pėrveē asaj pėr rritje pagash 300 pėrqind.Punėtorėt shėndetėsorė tė Qendrės Klinike Universitare janė tė vendosur pėr vazhdimin e grevės deri nė plotėsimin e kėrkesave tė tyre qė kanė tė bėjnė me pėrmirėsimin e kushteve tė punės dhe rritjen e pagave. Kryegrevisti, Sali Krasniqi tha se premtimet e qeverisė pėr pėrmbushjen e kėtyre kėrkesa janė vetėm fjalė, dhe se greva nuk do tė ndalet deri nė fillimin e realizimit konkret nga ana e qeverisė. Pėrfaqėsues tė qeverisė kanė takuar dje grevistėt tė cilėve iu kanė premtuar realizimin e gjitha kėrkesave tė tyre pėrveē asaj pėr ngritje 300 pėrqind tė pagave. Kryetari I Kėshillit Grevist, Sali Krasniqi thotė se punėtorėt e QKU-sė nuk iu besojnė fjalėve pa i parė efektet e para tė pėrmirėsimit tė kushteve nė kėtė institucion. Ata po ashtu vazhdojnė tė kėrkojnė me ēdo kusht rritjen e pagave. Greva e punėtorėve tė QKU-sė ka filluar rreth 2 javė me parė. Shumė pacientė qė kanė qenė tė shtruar nė kėtė klinikė tashmė kanė dalė prej aty. Mjekimet po bėhet vetėm pėr raste tė rėnda.

PSHDK ja ėshtė kundėr bojkotimit tė punimeve tė Parlamentit tė Kosovės - Nė njė mbledhje tė datės 30 tetor 2006, tė thirrur nga nėnkryetari i PDK sė Fatmir Limaj, nė tė cilėn morėn pjesė partitė e vogla opozitare, me qėllim qė ta bojkotojnė Parlamentin e Kosovės, ka marrė pjesė edhe Nazmi Halimi, tė cilin aty e kanė dėrguar Tadej Rodiqi e Zef Morina. Sipas njoftimeve tė mjeteve tė informimit, nė kėtė mbledhje Nazmi Halimi ka qenė prezent nė emėr tė PSDHK sė, dhe ka pėrcjellė qėndrimin pėr ta bojkotuar sė bashku me opozitėn Parlamentin e Kosovės. Por, Partia Shqiptare Demokristiane e Kosovės ėshtė njė parti unike dhe me statusin e saj nuk ka mundėsi tė ketė kurrfarė krahu apo fraksioni. Partia Shqiptare Demokristiane e Kosovės ėshtė kundėr bojkotit tė Parlamemntit tė Kosovės, i cili bojkot, nė kėto momente ėshtė shumė i dėmshėm pėr Pavarėsinė e Kosovės. PSHDK ja ėshtė aleate e natyrshme e LDK sė sė Dr.Ibrahim Rugovės dhe e pėrkrah Parlamentin, Qeverinė dhe Institucionet e tjera tė Kosovės. Deputeti i PSHDK sė akademik Mark Krasniqi, ėshtė pjestar i Grupit Parlamentar tė LDK sė i cili edhe nė tė ardhmen do tė marrė pjesė konstruktive nė senacat e Parlamentit dhe komisionet parlamentare si deri mė tash, - thuhet nė njė komunikatė tė PSHDK-sė.

Arrihet marrėveshja pėr hapjen e Qendrės sė Resurseve Rinore nė UP U nėnshkruan marrėveshja e mirėkuptimit mes Universitetit tė Prishtinės dhe Departamentit tė Rinisė tė Ministrisė sė Kulturės Rinisė e Sporteve pėr hapjen Qendrės sė Resurseve Rinore nė Universitetin e Prishtinės. Ėshtė ky njė projekt i Ministrisė tė cilin e financon Banka Botėrore e qė ka pėr qėllim fuqizimin e rinisė sė Kosovės. Hapja e kėsaj qendre, qė pritet tė bėhet gjatė muajit tė ardhshėm ėshtė njėri nga katėr komponentėt e implementimit tė kėtij projekti qė nė total kap vlerėn 2 milion dollarė dhe duhet tė realizohet brenda 3 vitesh.

Oliver Ivanoviq pohon se serbėt janė tė frikėsuar nga vendimet pėr statusin e Kosovės Kryetari i Listės Serbe pėr Kosovėn Oliver Ivanoviq, tha sot se serbėt janė tė frikėsuar nė kohėn e vendimeve pėr statusin e Kosovės, nėse fiton varianti qė ata nuk e duan. “Referendumi pėr Kushtetutėn e Serbisė ndoshta nuk do tė ketė shumė ndikim, mirėpo, Grupi i Kontaktit dhe Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė do tė duhet tė marrin parasysh edhe vullnetin e popullit serb, ashtu siē pėrmendet shpesh vullneti i popullit nga pala tjetėr”, tha Ivanoviq. Vullneti i popullit qė shpesh pėrmendet si argument nė procesin e definimit tė statusit tė Kosovės, pėr kryetarin e Listės Serbe pėr Kosovėn Oliver Ivanoviq duhet zbatuar edhe nė rastin e serbėve. Ai fokusoi shembullin e pjesėmarrjes nė referendumin pėr Kushtetutėn e Serbisė dhe tha se kėtė duhet ta kenė parsysh faktorėt ndėrkombėtar nė kohėn e marrjes sė vendimeve pėr statusin e Kosovės.“Ka pasur interes tė madh tė serbėve pėr tė dalė nė kėtė referendum dhe nė kėtė mėnyrė si fije shprese tė shohin njė dokument tė rėndėsishėm shtetėror qė rregullon pozitėn e Kosovės nė kuadėr tė shtetit tė Serbisė. Jemi tė vetėdijshėm se ndoshta nuk do tė ketė ndikim vendimtar, por nė njėfarė mėnyre do tė ndikojė. Vullneti i popullit pėrmendet edhe kėtu. Grupi i Kontaktit dhe Kėshilli i Sigurimit do tė duhet tė marrin parasysh edhe vullnetin e popullit tė Serbisė” tha Ivanoviq. Ai u takua sot me shefin e UNMIK-ut Joakim Ryker, me tė cilin diskutoi pėr ofertėn e fundit tė Serbisė qė tė furnizojė me rrymė enklavat serbe. Ivanoviq tha se serbėt janė tė frikėsuar nė kėtė kohė kur priten vendimet pėr statusin e Kosovės. “Nė kohėn kur jemi jo stabil dhe nuk e dijmė nėse serbėt do tė qėndrojnė apo jo kur tė merren vendimet pėr statusin, rryma mund tė jetė shkaku kryesor qė disa tė vendosin tė largohen”, tha Ivanoviq. Ivanoviq tha se shefi i UNMIK-ut i kupton kėto probleme por ndaj tij ka presion tė madh politik. Sipas tij, oferta e Serbisė do tė duhej pranuar si fazė kalimtare pėr kėtė dimėr. Ryker nuk u deklarua pėr mediat pas takimit.

Beograd: I dėrguari amerikan Uizner takoi Koshtunicėn dhe Tadiqin Sipas njoftimeve tė mediave serbe, nė takimin me tė dėrguarin amerikan pėr Kosovėn, Frenk Uzner, kryeministri serb Vojsollav Koshtunica ka pėrsėritur edhe njė herė qėndrimin se pret “pėrkrahje pėr atė zgjidhje qė ėshtė nė pajtim me parimet e sė drejtės ndėrkombėtare”. Njėherėsh, njoftohet se Uzner ka porositur se SHBA-tė angazhohen qė zgjidhja pėr Kosovėn tė bėhet deri nė fund tė vitit. Edhe kryetari serb Tadiq ka takuar Uiznerin, ndėrsa nė njoftimin zyrtar nga ky takim thuhet se Tadiq ka thėnė se Serbia dėshiron qė procesi negociator tė vazhdojė.

GNK: Referendumi pėr Kushtetutėn e Serbisė ėshtė pėrcjellur me mashtrime Grupi Ndėrkombėtarė i Krizave ka thėnė se referendumi pėr Kushtetutėn e Serbisė ėshtė pėrcjellur me mashtrime. "Dėshmitarėt dhe video-inēizimet tregojnė se shumė votues janė lejuar tė votojnė pa dokumente identifikimi por gjithashtu kanė votuar edhe nė emėr tė personave tjerė... " "Numri i vėzhguesve tė pavarur ishte i kufizuar ndėrsa monitorimi efektiv ishte i mundshėm vetėm nė 18 % tė vendvotimeve," vlerėson Grupi Ndėrkombėtarė i Krizave.

Riza Halimi kėrkon nga ministri serb i policisė qė tė ndėrpriten sulmet ndaj shqiptarėve - Pas sulmeve fizike tė shpeshtuara nė Serbi, me tė cilat po rrezikohet integriteti fizik i tė rinjve shqiptarė, Kryetari i PVD sė, Riza Halimi nėpėrmjet njė letre ka kėrkuar nga ministri i Punėve tė Brendshme tė Serbisė, Dragan Joēiq, qė tė marrė masa urgjente pėr ndėrprerjen e kėtyre incidenteve qė sipas tij, janė rezultat i disponimit antishqiptar qė ėshtė ende prezent nė qarqe tė caktuara nė Serbi. Pas keqtrajtimit tė dy tė rinjve shqiptarė nga Presheva, Fatlum Ibrahimi dhe Florim Sulejmani, nga policia serbe para dy muajve nė Suboticė, kėto ditė u sulmuan fizikisht edhe Rexhep Rexhepi, Armend Etemi dhe Ilir Etemi, nga Presheva, nė njė pikė karburantesh nė autostradėn M 22 nė afėrsi tė Novi Sadit. Nga kjo rezulton qartė se ka pengesa serioze nė qarkullimin e lirė tė shqiptarėve edhe nė rrugėt kryesore mė frekuentuese tė Serbisė. "Nė kėtė mėnyrė, nė formėn mė tė vrazhdė, po pengohet qarkullimi i shqiptarėve nėpėr Serbi por edhe nė drejtim tė Evropės Perėndimore, mirėpo njėkohėsisht po ngushtohen mundėsitė edhe pėr zhvillim normal tė aktiviteteve tė biznesit privat tė afaristėve nga Lugina e Preshevės", pohon Riza Halimi. Ai thotė se ėshtė tejet i rrezikshėm qėndrimi mospėrfillės i policisė sė Novi sadit, e cila rastin e fundit tė sulmit tė vrazhdė tė grupit tė serbėve ndaj shqiptarėve tė Preshevės tentoi ta minimizojė duke e kualifikuar vetėm si vepėr penale tė vjedhjes sė telefonit mobil. Halimi kėrkon qė qeveria serbe tė ndėrmarrė masa shumė mė efikase se gjer mė tani ndaj autorėve tė sulmeve tė theksuara pėr t'i ndėrprerė hovin dukurive tė kėtilla qė nė formėn mė tė vrazhdė po e rrezikojnė sigurinė e qytetarėve shqiptarė nė Serbi. Me pėrmbajtjen e letrės dėrguar Minsitrisė sė Punėve tė Brendshme ėshtė njoftuar edhe pėrfaqėsia e OSBE sė nė Beograd.

Sulmohet fizikisht Fatos Klosi, ish-shefi i shėrbimit sekret tė Shqipėrisė
Tiranė, 31 tetor 2006 - Sot nė mėngjes para shtėpisė sė tij nė Tiranė ėshėt sulmuar fizikisht, Fatos Klosi, ish-shef i shėrbimit serkret tė Shqipėrisė (SHISH). Sipas mediave tė Tiranės, para se tė hipte nė makinėn e tij Klosi ėshtė grushtuar nga njė ish-punonjės i shėrbimit sekret nė gjatė viteve 1992-97, i cili edhe ėshtė arestuar. Klosi me frakturė pas veshit dhe me buzė tė ēarė ėshtė mjekuar nė spitalin ushtarak tė Tiranės dhe pas ekzaminimeve mjekėsore ka shkuar tė polici pėr ta denoncuar sulmuesin.
LAJMET
E hėnė 30 tetor 2006
Ekipi Negociues nuk ka qėndrim rreth draftit tė Ahtisaari-t, por beson nė pavarėsi Ekipi Negociues i Kosovės nuk ka dalė me ndonjė qėndrim rreth draftit tė paraqitur nga kryenegociatori Martti Ahtisaari, por ajo qė dihet, sipas tyre, ėshtė se nė vija tė trasha dokumenti do ta rrumbullakojė Kosovėn si shtet tė pavarur dhe sovran.

Opozita thotė se pa kthimin e ligjshmėrisė nuk kthehet nė Kuvend Partitė politike opozitare nė Kuvendin e Kosovės, paralajmėruan tė hėnėn se pa kthimin e ligjshmėrisė nė kėtė institucion, nuk do tė kthehen nė seancat e legjislativit, ndėrsa lėshimin e mbledhjes sė kaluar e kanė vlerėsuar hap tė domosdoshėm pėr tė kthyer rregullin nė kėtė institucion.

Ruecker inkurajon bizneset prodhuese pėr eksportimin e mallrave Kryeadministratori i Kosovės, Joachim Rucker, inkurajoi tė hėnėn drejtuesit e Fabrikės “Silcapor” nė Matlumė tė Kaēanikut, qė tė vazhdojė me hapa tė guximshėm prodhimin, nė mėnyrė qė sė bashku me fabrikat tjera kosovare, tė baraspeshojnė dallimet e mėdha ndėrmjet importit dhe eksportit.

Arrestohet njė zyrtar i Ministrisė sė Kthimit i dyshuar pėr korrupsion Duke u bazuar nė fakte tė besueshme pėr korrupsion, njė gjykatės hetues ndėrkombėtar ka urdhėruar qė Njėsiti i policisė kundėr Krimeve Ekonomike, tė arrestojė njė zyrtar tė Ministrisė pėr Kthim dhe Komunitete si dhe tė bastisė zyrat e kėsaj Ministrie, njoftoi tė hėnėn Shėrbimi Policor i Kosovės.

Ēeku kėrkon ndėrprerjen e grevės nė QKUK, kėta tė fundit kundėrshtojnė Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, iu bėri thirrje tė hėnėn Kėshillit grevistė tė punėtorėve shėndetėsorė, qė tė ndihmojnė nė kapėrcimin e gjendjes sė krijuar nė shėndetėsi, sepse kėrkesa e tyre pėr ngritje pagash ėshtė kusht i pamundur pėr t’u realizuar, mirėpo thirrjes sė kryeministrit iu kanė pėrgjigjur negativisht grevistėt e shėndetėsisė.

Njė 66 vjeēar nga Poterqi gjendet i mbytur nė Lumin e Bardhė Njė qytetarė nga fshati Poterq i Klinės, i moshės 66 vjeēare, tė hėnėn ėshtė gjetur i mbytur nė Lumin e Bardhė.

Njė person 40-vjeēar tenton tė vrasė veten Njė 40-vjeēar, i paraburgosur nė Qendrėn e Paraburgimit nė Pejė, ka tentuar tė vrasė veten, tha tė hėnėn zėdhėnėsi i SHPK-sė nė Pejė toger Avni Gjevukaj.

Arrestohet dhunuesi i 15 vjeēares Policia rajonale e Prizrenit ka arrestuar njė 26 vjeēar si tė dyshuar pėr dhunim tė njė vajze 15 vjeēare nė komunėn e Suharekės, ndėrsa ėshtė nė kėrkim tė gjetjes sė njė 19 vjeēare nga komuna e Dragashit, e cila nga 24 tetori konsiderohet e humbur.

Shkup: Sulmohen 4 punonjės tė ambasadės ruse Katėr punonjės tė ambasadės sė Rusisė janė lėnduar pasi ata ishin sulmuar dje nė Shkup, nga persona tė panjohur. Zėdhėnėsi i Ministrisė sė brendshme tė Maqedonisė, Borēe Peshevski, tha se motivi i kėtij sulmi ėshtė i panjohur.

...mė hapur:

Express: Ahtisari dorėzoi dokumentin pėr statusin final, pavarėsia nuk pėrmendet Burime diplomatike gazetės Express i kanė treguar se Marti Ahtisaari mė 31 gusht i ka dorėzuar Grupit tė Kontaktit dokumentin kryesor pėr statusin final. Mė 21 tetor, ndėrkaq, i ka dorėzuar drejtorėve politik tė vendeve tė Grupit tė Kontaktit edhe 11 anekset, qė e pėrcjellin dokumentin bazė. Pakoja, ku nuk pėrfshihet teksti kryesor, i ka gjithsej 44 faqe. Ndėrsa, teksti kryesor ka - 9 faqe. Pėr t’u mbrojtur nga shpėrndarja e paautorizuar pakoja u ėshtė dhėnė anėtarėve tė Grupit tė Kontaktit me kode. Varėsisht se cilit prej shteteve i ėshtė dhėnė ajo pėrmban shifra tė veēanta.

11 ANEKSET E PAKOS SĖ STATUSIT

1. Tė drejtat e njeriut
2. Tė drejtat e komuniteteve
3. Tė drejtat e refugjatėve dhe personave tė zhvendosur
4. Personat e pagjetur (tė zhdukur)
5. Vetėqeverisja lokale dhe decentralizimi
6. Tė drejtat pronėsore, borxhet, asetet (pasuria)
7. Ēėshtjet e sektorit tė sigurisė
8. Konferenca kushtetuese dhe zgjedhjet nė Kosovė
9. Mandati i misionit civil ndėrkombėtar, roli i pranisė sė ardhshme ndėrkombėtare, roli i pranisė sė ardhshme ndėrkombėtare nė fushėn e sundimit tė ligjit nė Kosovė
10. Misioni ushtarak ndėrkombėtar (NATO / KFOR)
11. Klauzolat kalimtare.

Asgjė unilaterale nė Beograd nuk do tė ketė ndikim nė statusin e Kosovės, thotė zėdhėnėsi Hyseni Ekipi Negociator shprehu keqardhjen pėr pėrqindjen e pjesėmarrjes sė serbėve tė Kosovės nė referendumin pėr kushtetutėn e Serbisė, por ekipi ritheksoi se ai referendum nuk do tė ketė kurrėfarė ndikimi nė procesin pėr definimin e statusit tė Kosovės. "Asgjė unilaterale nė Beograd nuk do tė ketė ndikim nė procesin pėr statusin e Kosovės” tha pas takimit tė sotėm tė ekipit negociator, zėdhėnėsi Skender Hyseni. Sipas tij, ekipi u bėnė thirrje serbėve qė tė bėhen pjesė integrale e shtetit nė ndėrtim tė Kosovės.

Nuk ka plotėsim tė kėrkesave tė QKU-sė, paralajmėron kryeministri Ēeku Kryeministri Agim Ēeku fjalimin e sotėm javor nė Radio Kosovė e ka fokusuar nė situatėn nė QKU por nuk ka dhėnė asnjė sinjal pėr plotėsimin e kėrkesės pėr sa i takon rritjes sė pagave. Ai ka ri-konfirmuar se nė mbledhjen e Qeverisė qė do tė mbahet nesėr do tė ndahet njė shumė emergjente financiare. Kryeministri po ashtu ritheksoi se personeli mjekėsor meriton mė tepėr por i ka ftuar ata qė nė kėtė fazė tė pėrmbylljes sė statusit tė kenė mirėkuptim. Tėrė fjalimin e rregullt javor nė Radio Kosovė, kryeministri Agim Ēeku ia kushtin gjendjes nė QKU dhe pėrgjithėsisht nė shėndetėsi, mirėpo nuk ka asnjė sinjal tė ri pėr pėrmirėsimin e shpejtė tė gjendjes. Pra, nuk ka asnjė shpresė se do tė plotėsohet kėrkesa e mjekėve pėr rritjen 300% tė pagave. Kryeministri shpreson se gjendjen do ta tejkalojė Bordi i pėrkohshėm ekzekutiv pėr tė cilin thotė se do ta ketė mbėshtetjen e fuqishme tė Qeverisė.“Nesėr nė mbledhjen e Qeverisė , do tė marrim vendim pėr ndarjen e disa qindra mijėra eurove pėr QKU. Ky infuzion I fuqishėm do tė dedikohet pėr mallra dhe shėrbime. Qėllimi i ndėrhyrjes sonė ėshtė qė tė pėrmirėsohen shėrbimet pėr qytetarin”, tha Ēeku.
Ēeku thotė se pėr shkak tė kufizimeve financiare duhet mė shumė kujdes pėr menaxhimin e buxhetit dhe njėkohėsisht thotė se donatorėt nuk lejojnė qė parat tė jepen pėr paga dhe mėditje. Por, a ka ndonjė mėnyrė pėr pėrmirėsimin e gjendjes nė shėndetėsinė kosovare? “Sigurisht qė po. Do tė veprojmė hap pas hapi. Sė pari presim tė shohim rezultate nė QKU, meqė aty kemi njė gjendje akute. Mė pas investigimi ynė nuk do ta anashkalojė asnjė hallkė tė sistemit shėndetėsor”. Nė shėndetėsi duhet tė aplikohet skema e sigurimeve shėndetėsore, sepse e ardhmja nuk duhet tė jetė vartėsi e plotė nga buxheti i Kosovės, thotė kryeministri Ēeku duke parashikuar e pėrmirėsimin e gjendjes materiale tė personelit mjekėsor nė njė periudhė dy-tre vjeēare. Ai po ashtu ritheksoi se personeli mjekėsor meriton mė tepėr, por i ka ftuar ata qė nė kėtė fazė tė pėrmbylljes sė statusit tė kenė mirėkuptim.

Policia bastisė Ministrinė e Kthimit dhe Departamentin e Thesarit Me urdhėr tė gjyqtarit ndėrkombėtar tė Gjykatės sė qarkut nė Prishtinė, Vinod Bulell, ėshtė bastisur Ministria pėr Kthim dhe Komunitete, pėr shkak tė keqpėrdorimeve dhe shkeljeve tė detyrave zyrtare. Me kėtė rast ėshtė arrestuar edhe njė person. Ndėrsa sot, lidhur me tė njėjtat hetime, policia ka bastisur edhe Departamentin e Thesarit nė Ministrinė e Financave. Ministri Sllavisha Petkoviq, e cilėson tė jashtėligjshme ndėrhyrjen e policisė sė UNMIK-ut, nė lokalet e kėsaj ministrie. Bėhet fjalė pėr hetimin, lidhur me dyshimin pėr keqpėrdorimin e 1.1 milion eurove nga ana e zyrtarėve tė kėsaj ministrie.

Ministri Petkoviq fajėson UNDP-nė pėr bastisjen e lokaleve tė MKK-sė( i plotėsuar) Ministri i Kthimit dhe Komuniteteve (MKK), Sllavisha Petkoviq, ka mohuar tė hėnėn tė gjitha akuzat e bėra ndaj ministrisė se tij dhe ka thėnė se bastisjet nga policia nė lokalet e MKK-sė kanė qenė tė lidhura me menaxhimin e buxhetit. Sipas tij kjo bastisje ėshtė motivuar nga UNDP-ja, dhe ka pohuar se do tė ngre padi kundėr policisė ndėrkombėtare.

Fatmir Limaj thotė se opozita nuk do tė sillet siē ėshtė sjell deri mė tani Partitė opozitare tė pėrfaqėsuara nė Kuvendit e Kosovės, janė bashkuara nė luftėn e tyre pėr kthimin e ligjshmėrisė nė Kuvendit e Kosovės, pėr tė cilėn ato pretendojnė se ėshtė shkelur nė seancėn e fundit, kur u shty debati pėr raportin e Auditimit tė pėrgjithshėm pėr Kuvendin. Nė njė takim qė grupet kuvendare mė tė vogla opozitare e kanė pasur sot me grupin kuvendar tė PDK-sė, u tha se nuk do tė lejohet qė pozita tė sillet si deri mė tash. Deputeti Fatmir Limaj (PDK) ka organizuar njė takim me pėrfaqėsuesit e grupeve kuvendare opozitare nė Kuvendin e Kosovės ku ėshtė diskutuar pėr hapat e pėrbashkėt pas zhvillimeve tė fundit nė Kuvend. Nė prononcimin pas takimit, Limaj tregoi pėr qėndrimet qė janė marrė nė kėtė takim. “Partitė opozitare nė Parlamentin e Kosovės kėrkojnė qė tė kthehet ligjshmėria nė Parlament. Mbėshtesin aktivitetin dhe angazhimin qė kanė bėrė grupet parlamentare nė seancėn e kaluar duke lėshuar seancėn dhe pa kthimin e asaj ligjshmėrie ne nuk mund tė kthehemi nė trupat e Parlamentit tė Kosovės”, tha ai. Po kėshtu, Limaj tha se ky takim shėnon fillimin e koordinimit mė tė mirė tė punės sė opozitės, dhe paralajmėroi takimin e kryetarėve tė partive opozitare tė pėrfaqėsuara nė Kuvend tė mėrkurėn pėr tė biseduar rreth themelimit tė njė trupi koordinues. “Sot janė biseduar iniciativa tė ndryshme qė do ta ndihmojnė kthimin e ligjshmėrisė dhe njėkohėsisht, jam i sigurt se me disa iniciativa qė kanė dalė sot nga tryeza e partive opozitare, pozita nuk do tė mund tė sillet siē ėshtė sjellė deri mė tani”, tha Limaj.

Krimi i organizuar, kėrcėnimi mė i madh i stabilitetit politik dhe ekonomik Krimi i organizuar ėshtė kėrcėnimi mė i madh i stabilitetit politik dhe ekonomik tė ēdo vendi,ndėrsa ka si pasojė sigurinė rajonale nė Kosovė dhe tėrė Evropėn. Kėshtu u tha sot nė konferencėn rajonale shkencore mė temėn “Krimi i Organizuar si faktor destabiliteti nė vendet nė tranzicion”. Lufta e suksesshme kundėr krimit tė organizuar kėrkon trajtim tė gjithanshėm,vazhdimėsi, qėndrueshmėri dhe fuqishmėri nė zbatim tė mbėshtetur nė rregulla dhe pėrgjegjėsi tė njohura paraprake. Nė Kosovė mungesa e strategjisė nacionale pėr siguri, mosekzistimi i shėrbimeve tė zbulimit nė nivel nacional ,mungesa e ligjit pėr mbrojtjen e dėshmitarėve janė sfida kryesore pėr luftimin e krimit tė organizuar nė Kosovė. Profesor Vesel Latifi nga Fakulteti Juridik i Universitetit tė Prishtinės tha se karakteristik e shumė rasteve nė Kosovė ėshtė se ato ishin tė pranishme njė kohė tė gjatė, se qytetarėt e Kosovės ishin tė vetėdijshėm pėr ato dhe se zbulimi i tyre bėhej ngadalė dhe jo pa pasoja pėr ekonomin e Kosovės. Gjeneral major Rrahman Sylejmani nga SHPK vlerėsoi se kontrabandimi dhe trafikimi i drogės dhe qenieve njerėzore si dhe perceptimi publik pėr to ėshtė relativisht nė zhvillim kohet e fundit. “Krimi i organizuar sė bashku me terrorizmin sot paraqet rrezikun dhe kėrcėnimin mė tė madh pėr sigurinė jo vetėm nė nivel kombėtar por edhe atė ndėrkombėtar”, tha ai. Konferenca u organizua nga Universiteti AAB dhe Fakulteti i Shkencave Kriminalistike tė Universitetit tė Sarajevės.

Referendumi serb nuk ndėrron asgjė, thuhet ne shtypin amerikan Konstatimi nė preambulėn e kushtetutės sė Serbisė, pėr Kosovėn si pjesė e tė saj, nuk do tė ndryshojė asgjė, thonė SHBA, pohon e pėrditshmja The New York Times, duke u thirrur nė burime diplomatike amerikane. Referendumi u quajt i suksesshėm sipas pushtetarėve serbė, dhe njė falsifikim tė madh sipas kundėrshtarėve tė saj. Mediat e shkruara dhe elektronike amerikane njoftojnė pėr referendumin pėr kushtetutėn e re tė Serbisė, duke paraqitur si tė suksesshėm sipas pushtetarėve serbė, mirėpo duke e quajtur edhe si njė falsifikim tė madh sipas kundėrshtarėve tė saj, ku njerėzit pa asnjė identifikim kishin votuar disa herė. Gjithsesi njoftimi pėr njė dalje masive dje nė orėt e mbrėmjes mbetet enigmatik tė paktėn apo- thėnė troē- njė gėnjeshtėr dhe kurdisje pėr tė shpėtuar sadopak atė gjysmė fytyre politike qė iu ka mbetur trashėgimtarėve tė Millosheviqit dhe Sheshelit. Ndonėse politikanėt serbė u munduan tė motivojnė votuesit pėr dalje, sepse me kėtė deklaroheshin dhe vendosnin pėr Kosovėn si pjesė integrale tė Serbisė, shtypi kėtu vlerėson se sipas diplomatėve perėndimorė, vetėm bisedimet ndėrkombėtare do tė vendosin pėr tė ardhmen e Kosovės tė cilėn shqiptarėt e duan tė pavarur. Neni mbi Kosovėn si pjesė tė Serbisė, sipas Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, nuk do tė ndryshojė asgjė, shkruan e pėrditshmja The New York Times. Gazeta mė tej, duke cituar kėto burime diplomatike thekson se pavarėsisht kundėrshtimeve tė Serbisė, Kombet e Bashkuara pritet t’i njohin Kosovės njė formė tė pavarėsisė. Ndonėse kushtetuta nuk do tė ndikojė nė zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės, ajo mund tė ndikojė nė ngritjen e tensioneve midis shqiptarėve dhe serbėve, thekson shtypi. Drafti i kushtetutės me tė meta tė mėdha, i hartuar shpejt e shpejt, mė tepėr ka qenė njė pėrpjekje e politikanėve serbė pėr tė shprehur qėndrimin e tyre politik pėr Kosovėn se sa njė pėrpjekje e drejtimit tė vendit kah demokracia e mirėfilltė. Kushtetuta e re gjithashtu vlerėsohet tė jetė njė vazhdimėsi e politikės prej mbi dy dekadash tė Millosheviqit. Ky ėshtė dokumenti mė i rėndėsishėm pėr tė cilin vendoset nė Serbi gjatė viteve tė fundit, megjithatė kjo bėhet pėr ēėshtje krejtėsisht taktike, komenton njė diplomat i paemėruar pėr gazetėn The New York Times. Moskomentimin e dokumentit nga Kėshilli i Evropės apo OSBE-ja, gazeta e quan mė tepėr si njė interes i tyre pėr njė stabilitet afatshkurtėr nė Serbi se sa njė interes i mirėfilltė afatgjatė tė saj. (S.Gashi)/rtk/

Kryesia e LDK-sė refuzoi ta anulojė Kuvendin e Fushė Kosovės - kompromis mes rivalėve politikė
Prishtinė, 30 tetor 2006 - Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės, hodhi poshtė kėrkesėn pėr anulimin e Kuvendit Zgjedhor tė Fushė Kosovės, me vendim gati unanim, bėri tė ditur Eqrem Kryeziu, nėnkryetar i parė. Kryeziu tha se Kryesia shqyrtoi rrjedhėn e procesit zgjedhor, dhe poashtu ankesat, por nuk ėshtė pranuar propozimi qė tė mbahet edhe njė kuvend tjetėr zgjedhor nė Fushė Kosovė. Ai me nėnqeshje tha se kjo ishte "goditja e madhe e fuqishme", qė e mori ai vetė si nėnkryetar i partisė, pasi i vetmi nga tė gjithė anėtarėt ishte pėr anulimin e atij kuvendi tė pėrfolur. Ai tha se Kryesia e ka shqyrtuar me kujdes kėtė ēėshtje duke e vėnė nė peshojė faktin nėse shkeljet procedurale duhet tė dhunojnė disponimin politik tė atij kuvendi. Javėn e kaluar Kryesia e LDK-sė, pas dy raundesh votimi nuk kishte arritur nė njė pėrfundim tė qartė nėse duhej anuluar apo jo Kuvendi zgjedhor nė Fushė Kosovė, duke e shtyrė vendimmarrjen pėr ditėn e sotme. Ai po ashtu tha se Kryesia gjatė shqyrtimit tė ankesave tė tjera ka arritur nė pėrfundim se procesi zgjedhor nė pėrgjithėsi ka shkuar nė rregull dhe bėri tė ditur qė veprimtarėt e LDK-sė qė kanė bėrė historinė e partisė, tė mos lihen anash. Kjo lė tė kuptohet se brenda LDK-s ėshtė arritur njė kompormis i madh nė mes tė rivalėve politikė. Adem Salihaj, anėtar i Kkryesisė tha se kryesia e degės sė Ferizajit ka respektuar meritat dhe angazhimet edhe tė kundėrshtarėve politikė. Nė kėtė kontekst ai pėrmendi edhe zgjedhjen pėr delegat tė degės tė rivalit tė tij Faik Graincės si dhe tė vetė shoferit tė tij. Ndėrkoh, qė tha se ėshtė pranuar anulimi vetėm i kuvendit tė nėndegės sė fshatit Rahovicė.

Pėrfundoi referendumi nė Serbi- Partia Liberale njofton pėr "vjedhje masive" Nė orėn 20 nė Serbi u mbyllėn vendvotimet pėr referendumin pėr Kushtetutėn e re. Deri nė orėn 19, kishin dalė 50% tė votuesve tė regjistruar, ka kumtuar organizata CESID. Kjo pėrqindje e daljes sė votuesve ishte e domosdoshme qė referendumi tė kishte sukses. Por, Zoran Luēiq, nga kjo organizatė, nuk u shpreh lidhur me rezultatet eventuale tė votimit. Siē raportojnė agjencitė e lajmeve, derisa vendvotimet po i afroheshin mbylljes, Partia Liberale nė opozitė njoftoi pėr "vjedhje masive", pasi individėt votonin nga disa herė dhe pa dokumente personale. Nė Kushtetutėn e re pėr Kosovėn thuhet se ėshtė pjesė e pandashme e Serbisė. Shqiptarėt nė Luginėn e Preshevės e bojkotuan referendumin. Referendumi u mbajt edhe nė vendbanimet serbe nė Kosovė. Sipas CESID-it, dalja e serbėve tė Kosovės ishte mbi 80% e zgjedhėsve tė regjistruar.

Lugina e Preshevės nuk mori pjesė nė referendumin e Serbisė Shqiptarėt e Luginės sė Preshevės gjatė dy ditėve tė kaluara kanė bojkotuar referendumin pėr Kushtetutėn e re tė Serbisė. Subjektet politike shqiptare qe ushtrojnė aktivitet nė kėtė rajon kane dėshmuar edhe njė herė gatishmėrinė e tyre pėr unitet kombėtar pėrpara sfidave te tilla te cilat rrezikojnė qenien nacionale. Njė kushtetutė, nė preambulėn e se cilės parashihet qė shteti serb tė jetė shtet njėnacional, e qė Kosova tė jetė pjese integrale e kėtij shteti nuk ka arrit t’i bind shqiptaret e kėtij rajoni qe te votojnė pro saj. Referendumi i djeshėm ėshtė zhvilluar pa praninė e asnjė te vetmit shqiptar nga mė se 70 mijė sa janė nė kėtė rajon. Shqiptaret kane refuzuar edhe pjesėmarrjen e tyre ne pėrbėrjen e komisioneve zgjedhore neper vendvotimet e kėtushme. Mirėpo, pėrkundėr bojkotit tė shqiptareve, ka pasur tendenca falsifikimi nga ana e anėtareve tė kėtyre komisioneve. Kėshtu, nė njė vendvotim shqiptar ne fshatin Tėrrnoc, janė zbuluar 131 fletevotime tė falsifikuara, gjė nē te cilėn ka reaguar Kryetari i KDNJ-se Shaip Kamberi. Gjate javės se kaluar ne rajonin e Preshevės, Bujanocit dhe te Medvegjės, janė vėrejtur masa te shtuara te forcave tė xhandarmerisė dhe ushtrisė serbe, tė cilat kanė shqetėsuar shqiptaret e kėtushėm.

Kuvendi i Maqedonisė miratoi ligjin pėr policinė-opozita shqiptare bojkotoi votimin Kuvendi i Maqedonisė me shumicė votash e ka miratuar sot ligjin pėr polici. Pėr shkak tė mospėrfilljes sė vėrejtjeve tė tyre, seancėn e bojkotuan deputetėt shqiptar tė koalicionit BDI-PPD. Zyrtarėt e kėtyre partive kanė paralajmėruar se ky ligj nuk do tė respektohet nė komunat ku kryetarėt janė nga radhėt e BDI-sė. Kuvendi i Maqedonise me 71 vota "pėr", 12 "tė pėrmbaktur" dhe asnjė kundėr solli sot Ligjin pėr polici. Grupi parlamentar i BDI-PPD-sė, i cili nuk mori pjesė nė mbledhjen , parlajmėroi se do tė kėrkojė nga presidenti i vendit tė mos e nėnshkruajė atė dhe se do tė parashtrojė iniciativė para Gjykatės kushtetuese pėr hetimin e kushtetueshmėrisė sė tij. Zyrtarėt e kėtyre dy partive politike shqiptare nė opozitė thane se Ligji nuk siguron koncenzus tė gjėrė etnik dhe politik, dhe se gjatė votimit nuk ėshtė respektuar obligimi kushtetues pėr tė tė votuar me shumicė tė Badeneterit. Grupi parlamenatr i BDI-PPD-sė kėrkon qė tė tėrhiqet Ligji pėr policinė dhe tė krijohen kushte pėr dialog ndėrmjet subjekteve politike. Koalicioni BDI-PPD, paralajmėruan se kryetarėt e komunave nga radhėt e tyre nuk do ta respektojnė Ligjin. Ndėrkohė,Misioni i Bashkimit Evropian nė Maqedoni, vlerėson se ,"miratimi i Ligjit pėr policinė ėshtė hap i rėndėsishėm nė agjendėn e reformave tė vendit". Me miratimin e ligjit plotėsohet njėri nga parakushtet pėr integrim te Maqedonise nė strukturat Evropiane . Nė Ligj janė inkorporuar rekomandimet nga Bashkimi Evropian , ndėrsa janė shfrytėzuar edhe pėrvojat e vendeve tė anėtare tė BE-sė. Nė pajtueshmėri me ligjin pėr kryerjen e punėve policore nė territorin e RM-sė, formohen tetė sektorė pėr punė tė brendshme, dhe atė nė Shkup, Manastir, Veles, Kumanovė, Ohėr, Strumicė, Tetovė dhe Shtip. Nė kuadėr tė tetė sektorėve do tė funksionojnė 38 stacione policore tė kompetencave tė pėrgjithshme pėr kryerje tė drejtpėrdrejtė pėr punėve policore pėr rajonin e caktuar. Ligji pėr policinė do tė zbatohet njė vit pas miratimit, nė periudhėn e sė cilės do tė miratohen 140 rregulla nėnligjore me tė cilat mė afėr do tė rregullohet mėnyra e zbatimit tė dispozitave tė ligjit.

...intervista:

Qosja prapė sulmon Kadarenė!
Pyetje: Nė debatin qė megjithatė ėshtė hapur mandej pėr identitetin kanė marrė pjesė shumė intelektualė qė kanė shfaqur mendime tė ndryshme dhe qė ēėshtjen e identitetit e kanė vėshtruar prej aspektesh tė ndryshme.
Qosja: Po, kjo ėshtė e mira e kėtij