Aktualitete07
AKTUALITETE KOSOVARE
www.ereniku.net

Vistėr lajmesh-marrė nga agjencitė e ndryshme informative shqiptare dhe botėrore.

kliko dhe degjoje: MASAKRA QYSHKUT

LAJMET
E dielė 01 prill 2007
Demonstruesit kėrkuan lirimin e menjėhershėm tė Albin KurtitLidhjes sė Shkrimtarėve tė Kosovės kėrkon lirimin e Albin Kurtit
Prishtinė, 1 prill 2007 Kuvendi i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Kosovės kėrkon njėzėri lirimin urgjent dhe tė pakusht nga burgu tė liderit tė Lėvizjes “Vetėvendosje”, Albin Kurtit dhe tė burgosurve tė tjerė politikė.

Demonstruesit kėrkuan lirimin e menjėhershėm tė Albin Kurtit
Prishtinė, 31 mars 2007 Koha 16:40  - Pjesėmarrėsit nė demonstratėn e organizuar tė shtunėn nga Lėvizja “Vetėvendosje”, nė fjalimet e tyre para Teatrit Kombėtar, kėrkuan lirimin e menjėhershėm tė Albin Kurtit, lider i “Vetėvendosjes” dhe tė burgosurve tjerė politikė, dhe kundėrshtuan pakon e Ahtisarit. (njofitimi fundit nga: Kosovapress)


LAJMET
E shtunė 31 mars 2007
Ministrat e Jashtėm tė BE-sė kėrkojnė miratimin e njė rezolute pėr pavarėsinė e mbikqyrur tė Kosovės

31-03-2007 - Bashkimi Evropian ka arritur njė kompromis lidhur me propozimin e Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės, megjithėse disa anėtarė tė tij shprehėn shqetėsime.

Vendimi u morr dje nė Bremen tė Gjermanisė, nė njė takim jozyrtar tė ministrave tė Jashtėm tė Bashkimit Evropian, qė pėrfundon sot.

Ministrat ranė dakord tė kėrkojnė miratimin e njė rezolute nė Kėshillin e Sigurimit, qė do tė sugjeronte pavarėsi tė mbikqyrur pėr Kosovėn.

Megjithatė, disa anėtarė tė Bashkimit Evropian si Greqia, Spanja dhe Sllovakia, shprehėn shqetėsim se pavarėsia e Kosovės do tė nxiste kėrkesat pėr trajtim tė ngjashėm tė teritoreve tė kontestuara dhe pakicave tė tjera nė Evropė.

Serbia e kundėrshton me forcė planin e ish Kryeministrit tė Finlandės, Martti Ahtisari, por shumica shqiptare e Kosovės e ka pranuar atė. //voa//

Koha 15:18

Pėrfundoi demonstrata e Lėvizjes “Vetėvendosje”

Prishtinė, 31 mars 2007 (Kosovapress) - Demonstrata e Lėvizjes “Vetėvendosje”, e organizuar me kėrkesėn pėr tė drejtėn e vetėvendosjes sė popullit tė Kosovės, lirimin e Albin Kurtit dhe tė burgosurve politikė, ka pėrfunduar para pak minutash, kurse demonstruesit janė shpėrndarė tė qetė dhe pa incidente.

Koha 14:45

Demonstruesit arritėn para Teatrit Kombėtar

Prishtinė, 31 mars 2007 (Kosovapress) - Demonstruesit kanė arritur para Teatrit Kombėtar nė qendėr tė Prishtinės, ku pritet tė mbahen fjalime nga persona, tė cilėt nė periudha tė caktuara kohore kanė qenė bashkė me Albin Kurtin, kreun e Lėvizjes “Vetėvendosje”.


 

Koha 14:23

Filloi demonstrata e Lėvizjes “Vetėvendosje”

Prishtinė, 31 mars 2007 (Kosovapress) - Qindra demonstrues nė organizim tė Lėvizjes “Vetėvendosje” tė shtunėn nė Prishtinė, kanė filluar njė demonstratė pėr njohjen e sė drejtės pėr vetėvendosje popullit tė Kosovės, por edhe lirimin e menjėhershėm tė Albin Kurtit dhe tė burgosurve tė tjerė politik. Ndėr brohoritjet mė tė shpeshta tė demonstruesve janė “Liri pėr Albinin”, “Vetėvendosje-Vetėvendosje”, “UĒK-UĒK”, “Poshtė UNMIK-u” etj. Ka edhe pankarta me mbishkrime si ajo “Lirojeni Albinin dhe gjithė tė tjerėt”, “Jashtė UNMIK”, “Poshtė rrencat dhe hajnat”, etj.

Variant i ri i planit amerikan pėr refomėn e imigracionit
31-03-2007 Administrata e presidentit Bush ka hartuar njė variant tė ri tė planit pėr refomėn e imigracionit. Varianti i ri parashikon punėsim tė pėrkohshėm tė imigrantėve ilegalė, por me kėrkesa tė rrepta nėse ata dėshirojnė tė marrin shtetėsinė amerikane.

Plani do tė lejojė punėtorėt pa dokumenta tė aplikojnė pėr viza tre vjeēare punėsimi qė do tė kushtonin 3 mijė e 500 dollarė pėr t’u zgjatur. Nė se duan tė marrin qytetari tė pėrherėshme, imigrantėve tė paligjshėm do t’u duhet tė kthehen nė vendet e tyre dhe mė pas tė aplikojnė nė ambasadat amerikane pėr tė rihyrė nė Shtetet e Bashkuara dhe tė paguajnė 10 mijė dollarė.

Administrata kėrkon gjithashtu tė kufizojė numrin e tė afėrmve tė imigrantėve ilegalė qė do tė lejoheshin tė vinin nė Shtetet e Bashkuara.   //voa// 

Vritet njė grua nė aeroportin e Shtutgartit

Shtutgart, 31 mars 2007 (Kosovapress) Koha 15:48 - Nė aeroportin e qytetit gjerman Shtutgart, njė burrė, identiteti i tė cilit nuk ėshtė i njohur, ka vra njė grua, e cila ka pritur fluturimin pėr nė Prishtinė, njoftoi tė shtunėn policia lokale.

..shtojcė:


A do tė bėhej statusi i Kosovės pengesė pėr marrėdhėnie normale amerikano-ruse?

Uashington - Nė seminarin me temė “Shtetet e Bashkuara dhe Rusia”, njė nga ēėshtjet qė u prekėn ishte edhe statusi i Kosovės nė kontekstin e marrėdhėnieve mes Shteteve tė Bashkuara dhe Rusisė.  Ajo qė disa ekspertė e shikojnė si rishfaqje tė simptomave tė Luftės sė Ftohtė nė marrėdhėniet amerikano-ruse, ėshtė njė karakterizim i zmadhuar.  Kjo ishte nė pėrgjithėsi pikpamja e pjesėmarrėsve nė seminarin qė u mbajt ditėt e fundit nė Qendrėn Nikson nė Uashington.

Megjithatė, asnjė prej atyre qė pėrfaqėsonin qeveritė e Shteteve tė Bashkuara dhe Rusisė nuk thanė se kėto marrėdhėnie janė nė rugėn e  duhur pėr t’u bėrė njė partneritet i mirėfilltė.  Pėr mė tepėr, duket se bashkėpunimi mes Uashingtonit dhe Moskės ndodh vetėm kur interesat e tyre ndėrthuren, fenomen qė sipas Presidentit tė Qendrės Nikson, Dimitri Simes, nuk ndodh shpesh.

Demokraca perėndimore, ashtu siē e pėrcaktojnė Shtetet e Bashkuara nuk ėshtė njė model i pranueshėm pėr Rusinė, e cila ėshtė krenare pėr tė ashtuquajturėn “demokraci sovrane”, qė nuk pranon udhėzime apo ndėrhyrje nga jashtė.   Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimi Evropian nuk janė shembujt mė tė mirė pėr Rusinė dhe promovimi i fuqishėm i interesave amerikane nė hapėsirat pas-sovjetike, veēanėrisht nė Ukraninė dhe Gjerogji, ėshtė shqetėsues pėr Moskėn, sipas zotit Simes, i cili thekson se plani amerikan pėr tė vendosur njė sistem mbrojtės nga raketat nė Poloni dhe nė Republikėn Ēeke, ėshtė parė nga Rusia si njė hap tepėr irritues.

Prandja nuk ėshtė aspak  e papritur qė njė ēėshtje si statusi i Kosovės tė marrė edhe pėrmasa shpėrthyese.  Fakti qė Rusia po e shfrytėzon kartėn e Kosovės ėshtė mė tepėr  simptomė e problemit se sa shkaku i tij, thotė zoti Simes.   Megjithatė ai paralajmėron qė tė tregohet kujdes nė kėtė ēėshtje, pasi Rusia mund tė vendosė ta bėjė Kosovėn shembull pėr Abkhazinė dhe Osetinė Jugore.

“Rusėt nuk mund ta pengojnė Kosovėn tė bėhet e pavarur.  Ne nuk mund t’i pengojmė Abkazinė dhe Osetinė e Jugut tė shkėputen nga Gjeorgjia.   Pėr mendimin tim, kjo ėshtė hera e parė nė shumė e shumė vjet qė ne kemi pėrballė mundėsinė e konfrontimit ushtarak”.

Rusia do tė irritohej sė tepėrmi, thotė zoti Simes, nė qoftė se Kosova do tė fitonte pavarėsinė pa miratimin e Kombeve tė Bashkuara, sepse njė gjė e tillė do t’i kujtonte asaj rolin e papėrfillshėm tė saj nė vitin 1999, gjatė fushatės sė bombardimeve tė NATO-s kundėr Serbisė.

Duke theksuar se pavarėsia e Kosovės ėshtė e pashmangshme dhe rrjedhim logjik i procesit qė filloi me fushatėn e NATO-s tetė vjet mė parė, zoti Simes vė nė dukje se ka njė opcion qė Serbia do tė ishte e predispozuar ta pranonte, megjithėse me ngurrim.  Rusia do tė pranonte njė rezolutė tė re tė Kombeve tė Bashkuara pėr Kosovėn, ose tė paktėn nuk do ta bllokonte njė tė tillė, nėqoftė se do tė arrihej njė zgjidhje qė Serbia ta pranonte nė heshtje.

“Jo ndarje nė enklava dhe kantone tė vogla, por ruajtja e pak zonave nė veri tė Kosovės qė tė mos jenė tė banuara vetėm nga Serbėt por as tė mos kontrollohen nga qeveria e Kosovės.  Serbėt mund ta pranonin kėtė dhe nė kėto kushte Rusia mund tė pranonte njė rezolutė tė re.  Kėshtu Kosova nuk do tė vendoste njė precedent pėr Abkazinė dhe Osetinė Jugore, sepse kjo do tė votohej nė Kombet e Bashkuara”.

Ambasadori i Rusisė nė Shtetet e Bashkuara, Juri Ushakov, njė nga tė ftuarit e rėndėsishėm nė seminarin e organizuar nga Qendra Nixon, nuk bėri ndonjė koment lidhur me opcionet e mundėshme nė Kėshillin e Sigurimit pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės. //voa//

...komenti javor:

"GOGOLI I VETOS RUSE" DHE ZGJIDHJA ALAMALAZEZE
Hamdi Dega , Nju Jork
Mundesia e perdorimit te vetos nga Rusia putiniste kunder pavaresise se Kosoves ne Keshillin e Sigurimit te OKB-se eshte kthyer ne nje ankth jo vetem nga propaganda dhe lideret e Beogradit dhe te Moskes, por edhe ne qarqe serioze e demokrate ne Perendim. Eksperte te se drejtes nderkombetare e analiste politike, diplomate te shquar e deri edhe akademike ne kete fushe, lidere nacionaliste e deri edhe komzopolite te kulluar e kane kthyer kete veto hipotetike ne nje gogol qe qendron kercenueshem mbi kryet e Kosoves dhe pavaresise se saj.
        Eshte fakt se shqetesimi per nje veprim te tille te mundshem te Rusise e shume me pak edhe te Kines eshte serioz dhe perben nje pengese jo te vogel ne dhenien e pavaresise plotesisht te merituar Kosoves dhe popullit te saj. Eshte fakt se nga ruset dhe serbet,  shqiptaret mund te presin gjithcka pasi per Rusine, Serbia ka qene dhe mbetet nje mashe dhe dore e zgjatur e planeve te saj ne Ballkan. Eshte fakt se si anetare e perhereshme e Keshillit te Sigurimit te OKB-se, Rusia e ka te drejten te perdore veton sa here te doje e per cdo ceshtje qe i intereson asaj.
        Eshte po ashtu fakt se duke synuar ti tregoje botes se Rusia eshte gjalle dhe mbetet nje superfuqi boterore, udheheqesit e saj mund te ndermarrin cdo hap qe u intereson atyre ne nje shfaqje fuqie ne arenen nderkombetare. Argumenti i Moskes per gjoja krijimin e nje precedenti te ri ne fushen e se drejtes nderkombetare nuk qendron per vetet faktin se Kosova e historia e saj tragjike ka qene dhe mbetet precedent ne vetvete tash nje qind vjet e deri sot. Me perjashtim te ndoshta kombit e popullit  cifut, nuk ka nje rast te dyte persekutimi masiv e permanent, nuk ka nje shembull terrori shteteror pavaresisht nga sistemet ne fuqi ne Beograd qe te jete ushtruar dhune masive e zbatuar nje politike terrori shteteror kunder shqiptareve per gati njeqint vjet me radhe pa nderprerje, vale- vale, here me ulje e here me ngritje, shume pak me kulac e me shume me kerbac.
         Ti mohosh te drejten e pavaresise nje populli e nje kombi si shqiptaret e Kosoves do te thote te besh nje krim te ri kunder tyre dhe njerezimit qe u shokua nga cfare pa me sy per te pakten tre muaj ne kete treve. Te perdoresh veto kunder aspirates se tij per mevehtesi e pavaresi,  kur ajo u eshte dhene shume popujve e vendeve te tjera shume me te vogla e shume me pak tragjike se Kosova eshte jo vetem nje krim kunder Kosoves por edhe kunder njerezimit, eshte edhe nje akt racist. Asnje interes strategjik , ekonomik, financiar, fetar, racor, ideologjik apo i cfaredolloj nuk qendron mbi te drejten e nje populli per vetvendosje deri ne shkeputje, te njohur e te pranuar verbalisht nga te gjitha shtetet e botes, nga Karta e OKB-se dhe Dokumenti i Kopenhages.
          Te detyrosh nje populll e komb mbi dy milionesh si shqiptaret e Kosoves te qendrojne me zor e me veto ne nje shtepi te imponuar me zjarr e me hekur, me gjak e dhimbje pa fund, qe eshte kthyer ne nje shtepi shtrigash dhe krimesh pa fund kunder njerezimit, te cilat po faktohen e vertetetohen perdite nga Gjykata Nderkombetare e Hages, eshte nje  krim qe u qendron perkrah bile edhe kalon atyre te falangave national- socialiste te Milloshevicit dhe te paramilitareve te Arkanit, Sheshelit dhe neo-stalinisteve ruse bashkepunetore te tyre.
          Gogoli i vetots ruse nuk duhet gogolizuar deri aty sa te cenohen te drejtat njerezore dhe kombetare te shqiptareve te Kosoves. Liria e fituar me gjak e sakrfiica, me mundime e vetmohim total, me mbeshtetjen e fuqive me te medha te kohes te perfshira ne NATO dhe te udhehequra nga nena e demokracise, SHBA, nuk mund te shkoje e nuk duhet kurrsesi te shkoje per dhjam qeni. Ka ardhe koha e fundit, ora 12 per tu thene e per tu dhene fund manovrave te ndyra serbo- ruse per te fituar kohe e per te shtyre per ne kalendat greke, pra ne pafundesi kohore ceshtjen e pavaresise se Kosoves.
           Eshte provuar me teprice jo vetem nga lideret politike e diplomatet me te shquar te Perendimit, por edhe nga lideret ushtarake dhe ligjore te Evropes e SHBA-se se cdo durim kinez, cdo tolerance ndaj manovrave te pista te Beogradit e Moskes eshte kunderproduktive jo vetem per pavaresine e lirine e Kosoves, por edhe per interesat strategjike e politiken largpamese te Perendimit.
           Nje shtet e qeveri qe ushqen, strehon, fsheh e mbron kriminele nderkomebtare te luftes, kasape cnjerezor si Ratko Mlladic e Radovan Karaxhic eshte edhe me kriminel se vete keta kryekriminele serbe e nderkombetare njekohesisht. Ruset dhe serbet kuptojne vetem gjuhen e tolerances zero.
           Nje shtet e nje qeveri e ligjshme qe nuk ka kurajon minimale per te kerkuar as faljen minimale dhe per te marre sadopak pergjegjesine e paraardhesve te tyre ligjore per krimet pa fund ne Bosnje, Knin, Kosove eshte po aq ne mos edhe me barbare se paraardhesit e saj.
            Askush nuk e akuzon nje popull si serbet per krime e barbari. Perkundrazi. Por ne qofte se ky popull nuk distancohet nga nje grusht kriminelesh te perbindshem qe dolen nga gjiri i tij si nje pjelle bastarde dhe nuk u kerkon llogari liderve te tij qe e sollen ne kete gjendje qe eshte sot ka pergjegjesine e vet. "Cdo popull ka qeverine qe meriton" thoshte nje nga baballaret me te shquar te demokracise amerikane Abraham Linkoln. Te votosh ne mase e me shumice per nje perbindesh si Shesheli nuk eshte faji i shqiptareve dhe Kosoves, por i vete serbeve qe akoma vazhdojne te jene te verbuar nga propaganda nacional- socialiste e tij dhe Milloshevicit.
          Nje pergjegjesi te rende morale, por edhe eklesiastike, para robit por edhe para Zotit, ka edhe bashkepunetorja me e afert e falangave nacional- socialiste serbe Kisha Ortodokse dhe popet e Beogradit, qe vazhdojne te perdorin mitet e rreme te patriarkanave se Decanit, te Gllogjanit e deri sa edhe falsifikojne edhe emrat e urave si ajo e Gurit.Te gjitha keto kisha ortodokse jane ngritur mbi rrenojat e kishave katolike shqiptare, te shkaterruara me zjarr e me hekur nga falangat sllave te ardhura nga pertej Uraleve. 
           Arshivat e Vatikanit duhet te happen dhe nxjerrin masakren kunder bijave te veta shqiptare ne Kosove e Sanxhak sa nuk eshte vone. Cdo heshtje per kete histori te pergjakur eshte tolerance per nje  krim kunder njerezimit. Le te dale nje pop serb e te na jape emrin e nje femije a plaku shqiptar, te nje nusje apo te nje vajze te virgjer shqiptare qe ndihmoi  apo strehoi, qe i dha nje krodhe buke apo nje pike uje, qe I mbrojti sadopak  gjate masakrave e poshterimit fizik e moral te terrorit shteteror serb kunder tyre ne gaze pin e 99-es dhe kerkoj falje publike per keto shpifje te miat.
              E te mos harrojne se asnje cifut nuk u kap as burgos, as internua, as sakatua nga nacional- socialistet e Hitlerit ne trojet shqiptare, ku populli i varfer por bujar shqiptar i strehoi, mbajti me buke, mbrojti duke rrezikuar edhe jeten e vet , sic veproi midis te tjereve edhe gjyshi hoxhe i autorit te ketij shkrimi Elez Hoxhe Berisha me tete pjestaret  e nje familjeje cifute nga Gjakova, te cilet kur i kerkoi Gestapo-ja germane ai i paraqiti se pjestare te familjes se vet pasi djemte e tij ishin duke luftuar ne mal per lirine e Shqiperise dhe te Kosoves nga thundra naziste e sllaviste. Une jam krenar per ate gjest te larte te tij , po ju me cfare krenoheni !? 
         Krenoheni me te gjitha web-sitet e kishave ortodokse serbe ne Kosove, Beograd e kudo ne bote qe si me e si nen komande nuk lene shpifje e trillim, poshteresi e ligesi pa propaganduar kunder shqiptareve si "fundamentaliste islamike", si " muslimane fanatike" si " terroriste potenciale" cka eshte rrena me e madhe dhe spiffja me ndyre e ju "njerezve te Zotit" kunder shqiptareve ne pergjithesi. Boll derdhet zi e zift mbi shqiptaret o predikues te Drakulles e jo te Zotit. Boll me … Enough it’s enough !
        Ky kor kukuvajkash qe ndjellin e mbjellin zi e vetem zi kunder nje populli te lashte e te qyteteruar si shqiptaret, populli me tolerant ne Ballkan e ne Evrope persa i perket fese ideologjise eshte nje blasfemi qe edhe Zoti do ta ndeshkoje heret a vone. Nje popull me tolerance shembullore fetare, me harmoni totale fetare jo vetem ne trevat shqiptare kudo jane, por edhe ne diaspore ku hoxha, prifti e popi shqiptar bekojne se bashku e ne syte e te gjithe besimtareve te tyre pa asnje dallim, jo vetem buken, por edhe femijet e feve te tjera, ku martesat nderfetare jane regull e jo perjashtim, ku myslimanet festojne Krishtilindjet bashke me vellezerit Katolike apo ku ortodkeset festojne Bajramin bashke me vellezerit myslimane, jane  dhe do te mbeten pergjithnje burim krenarie dhe shembull qyteterimi e tolerance per gjithe Ballkanin e me gjere.
         Te kercenosh me gogolin e vetos ruse, pavaresine e nje populli e nje kombi te tille eshte blasfemi mbi blasfemite. Por te drejten e vetos ne Keshillin e  Sigurimit te OKB-se nuk mund dhe nuk kemi ndermend t’ia heqim ne as Rusise, as Kines, askujt. Shyqyr qe se ka ate te drejte edhe Rumania (!? ) 
          Gogoli i kesaj vetoje e ka zgjidhjen shume te thjeshte. Ajo eshte zgjidhja ala- malazeze. Kur nje populli sa nje e treta e shqiptareve ne numer popullsie si malazezet, perfshi edhe shqiptaret qe e perkrahen teresisht ate si asnje kombesi tjeter ne Mal te Zi, kur nje vendi me siperfaqe me pak se gjysma e asaj te Kosoves iu dha a drejta e Referendumit per Shkeputje e Pavaresi nga Serbia, megjithese serbet aty perbejne mbi 40 per qind te popullsise, pse te mos perdoret nga Bashkimi Evropian e njejta zgjidhje edhe per Kosoven !?
          Pse te perdoren dy standarte krejt te ndryshme per ceshtje shume te peraferta. Pse te mbahet ne tension e stres jo vetem nje popull si shqiptaret, por edhe vete kancelairte evropiane per veton e mundshme te ketij ose atij anetari Keshilli te Sigurimit kur Referedumi eshte menyra me demokratike dhe me e civilizuar per te vendosur per fatin e nje populli e kombi si shqiptaret e Kosova!?
         E gjithe bota demokratike pranon se Kosova dhe shqiptaret kane jetesuar shumicen ne mos edhe me shume te standartave qe Shtetet e Bashkuara te Amerikes dhe Bashkimi Evropian u vune atyre per te fituar te drejten legjitime dhe te merituar te pavaresise. Atehere edhe SHBA dhe Bashkimi Evropian tu japin shqiptareve te Kosoves te njejtin standart si malazezeve dhe Malit te Zi.
          Ne kete menyre sovrani popull do te jape veridiktin e tij qe nuk mund ta zvetenoje asnje lloj vetoje e kujtdo qofte. Kjo do ta lehtesonte jo vetem punen e veprimtarine e SHBA-se dhe Bashkimit Evropian por edhe te Keshillit te Sigurimit dhe anetareve te Perhershem te tij.
          Keshtu zgjidhja malazeze do te daraviste, do te zvetenonte dhe nxirrte jashte loje cdo gogol vetoje, do ti jepte nje populli e kombi si shqiptaret e Kosoves vetem ate cka meritojne dhe per cka kane luftuar brez pas brezi, pa hakmarrje, ne harmoni e respekt reciprok me pakicat kombetare si serbet, romet, turqit, boshnjaket e te gjitha kombesite e tjera ne Kosove.
           Me nje gur vriten dy zogj : gogoli i vetos ruse dhe mitet raciste a antishqiptare serbe. Amerika e Evropa kane zgjidhur ceshtje jetike per mbare njerezimin e jo me te zgjidhin nje ceshtje jetike si pavaresia e merituar dhe legjitime per mbi dy milione bijeve e bijave te tyre natyrore e besnike deri ne vdekje, qe nga Skenderbeu e deri tek Nene Tereza, qe nga Agroni e Teuta e deri tek Adem Jashari e Xheve Lladrovci ….(29.03.07)


LAJMET
E premte 30 mars 2007
Ekipi i Unitetit: Numri aq i madh i votave pro rezolutės sė PE-sė dėshmon unitetin evropian pėr pavarėsinė e Kosovės
Pėr herė tė parė njė zyrtar i lartė kosovar merr pjesė nė njė sesion tė Dhomės Formale tė Kėshillit tė Sigurimit
Ministria e Drejtėsisė konfirmon se Albin Kurti ėshtė mirė dhe ka ndėrprerė grevėn e urisė
Limaj thotė se mbikėqyrjen e pavarėsisė e kemi "peshqesh" tė gabimeve tė klasės politike
Ekipi i Unitetit: Numri aq i madh i votave pro rezolutės sė PE-sė dėshmon unitetin evropian pėr pavarėsinė e Kosovės
Zyra Amerikane, UNDP-ja dhe Qeveria e Kosovės promovuan Qendrėn mediale pėr komunitete nė Ēagllavicė
Besnik Mustafaj nis lobimin nė Nju Jork pėr opsionin e pavarėsisė sė Kosovės
Pėrurohet Lagja e Romėve nė Mitrovicė, e rindėrtuar nga qeveria dhe donatorėt
Admirali Ulrich viziton rajonin e Gjilanit, ku besedon me shqiptarė dhe serbė
Policia kapi nė flagrancė dhe arrestoi njė gjyqtar dhe njė roje pyelli pėr marrje tė mitos
Protiq: Koshtunica po e bėnė Serbinė koloni ruse

...pak mė hapur:

Albin Kurti ėshtė transferuar nė burgun e Dubravės

30.03.2007  Prishtinė - Lideri i lėvizjes “Vetėvendosje” Albin Kurti, i cili afro njė muaj e gjysmė ka qėndruar nė burgun e Pejės, pėr shkak tė gjendjes sė rėndė shėndetėsore, si pasojė e grevės sė urisė qė ka mbajtur pėr tetė ditė, tė premten ėshtė transferuar nė spitalin e burgut tė Dubravės.(KosovaLive)

Kosova pėr herė tė parė merr pjesė nė Dhomėn Formale tė KS-sė
Nė emėr tė Ekipit tė Unitetit konfirmohet se kryetari Fatmir Sejdiu do tė udhėtojė pėr nė Nju Jork pėr tė marrė pjesė nė seancėn e radhės sė Kėshillit tė Sigurimit mė 3 prill, ndėrkohė qė ėshtė formuar njė grup i veēantė qė do tė lobojė pėr ēėshtjen e vendit.

Ministrat e jashtėm tė BE-sė sot bisedojnė pėr Kosovėn

Bremen, 30 mars 2007 Ministrat e jashtėm tė BE-sė do tė takohen sot nė Bremen tė Gjermanisė pėr tė diskutuar se si tė arrihet nė mėnyrė mė tė mirė qėllimi i pavarėsisė sė Kosovės.

Kather: Dokumenti i Ahtisarit ėshtė njė kompromis i mirė

Prishtinė, 30 mars 2007 Komandanti i trupave paqeruajtėse nė Kosovė, gjenerali gjerman Roland Kater, nė njė intervistė pėr BBC-i, ka deklaruar se NATO-ja mbėshtet plotėsisht propozimin e presidentit Ahtisari pėr tė ardhmen e Kosovės.

EU mirėpret pėrcaktimin e Parlamentit Evropian pėr tė njohur sovranitetin e Kosovės

Ekipi i Unitetit tė premten e ka pėrshėndetur miratimin e rezolutės sė Parlamentit Evropian (PE) pėr Kosovėn, me tė cilėn mbėshtetet plani i kryendėrmjetėsit Marti Ahtisarit pėr pavarėsi tė mbikėqyrur, duke vlerėsuar se vota dėrrmuese qė mori kjo dėshmon unitetin evropian pėr pavarėsinė e Kosovės.

Kuvendi i Kosovės pėrshėndeti miratimin e rezolutės nga Parlamentit Evropian Kuvendi i Kosovės tė premten pėrmes njė deklarate pėrshėndeti miratimin e rezolutės sė Parlamentit Evropian, e cila dje u votua me shumicė votash, nė tė cilėn thuhet se sovraniteti i mbikėqyrur nga bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė zgjidhja mė e mirė pėr Kosovėn.

Ren kėrkon unitet nga BE-sė rreth planit pėr statusin e Kosovės
Bremen, 30 mars 2007 Komisionari evropian pėr Zgjerim, Oli Ren, tė premten ka ftuar vendet anėtare tė Bashkimit Evropian qė tė tregojnė unitet lidhur me planin pėr statusin e Kosovės, tė paraqitur nga kryendėrmjetėsi Marti Ahtisari, i cili tė hėnėn e kaluar i ėshtė dorėzuar Kėshillit tė Sigurimit.

Kurtit i pėrkeqėsohet seriozisht gjendja shėndetėsore
Prishtinė, 30 mars 2007 Njė ditė para demonstratės pėr vetėvendosje dhe lirimin e Albin Kurtit dhe tė burgosurve tė tjerė politik, aktivistėt e “Vetėvendosjes”, thanė se gjendja shėndetėsore e Kurtit nė ditėn e tetė tė grevės ėshtė pėrkeqėsuar dukshėm dhe se ai ka humbur rreth tetė kilogram peshė.

Gashi: Policia rumune u largua me lejen e UNMIK-ut Nė njė intervistė pėr Kosovapress, avokati Tomė Gashi ka pohuar se policia rumune u largua me lejen e UNMIK-ut qė tė mos gjykohet asnjė policė qė ėshtė nėn flamurin e OKB-sė. Ai vlerėson se ikja e policėve rumunė, nuk mund tė kuptohet ndryshe pėrveē se amnisti pėr ta, e garantuar nga UNMIK-u.

Kosova sė shpejti do tė bėhet e pavarur, thotė Ēeku

Kosova do tė bėhet shtet i tė gjithė qytetarėve tė Kosovės pa dallim. Shteti i Kosovės do tė jetė shtėpi e pėrbashkėt e tė gjitha komuniteteve qė jetojnė kėtu, tha tė premten kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, me rastin e pėrurimit tė.

Thaēi:Kosova ėshtė e pėrgatitur pėr tė implementuar procesin e pavarėsisė

Prishtinė, 30 mars 2007 (Kosovapress) Koha 17:20

Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), Hashim Thaēi, tha tė premten gjatė njė vizite qė u bėri shoqatave tė dala nga lufta e UĒK-sė, se Kosova ėshtė e pėrgatitur pėr tė implementuar procesin e pavarėsisė.

Qeveria e Kosovės dėnon aktet e shpėrthimeve

Qeveria e Kosovės, pėrmes njė komunikate pėr media tė premten, dėnon aktet e shpėrthimeve qė kanė ndodhur ditėve tė fundit nė Kosovė,

Kuvendi kėrkon detaje pėr ndėrtimet kolektive tė serbėve nė Mitrovicė tė veriut

Legjislativi i Kosovės, nuk e mbėshteti tė premten kėrkesėn e Grupit Parlamentar tė Lidhjes Demokratike tė Dardanisė (LDD), qė nė seancėn e sotshme plenare tė shqyrtohet procesi politik rreth statusin e Kosovės, duke e lėnė qė kjo ēėshtje tė debatohet nė njė seancė tjetėr, kur tė vendosė Kryesia e Kuvendit.

Qeveria lokale e Gjakovės drejtohet nga ushtruesit e detyrės

Kuvendarėt gjakovarė, tė premten nė mbledhjen e rregullt tė Kuvendit Komunal, mė shumė kohė kanė humbur duke “vajtuar” sallėn e mbledhjeve...

PDK-ja e pakėnaqur mė rėndin e ditės, braktisi punimet e Asamblesė Komunale

Klinė, 30 mars 2007 Tė pakėnaqur, pasi qė kėrkesat e kėshilltarėve tė PDK-sė nuk janė futur nė rėnd tė ditės nė seancėn e sotme, kėshilltarėt e kėtij subjekti e kanė braktisur seancėn e Asamblesė Komunale tė Klinės.

Fillon sezoni i ri pėr ēminim

Ferizaj, 30 mars 2007 Eprorė tė TMK-sė nė Ferizaj kanė bėrė tė ditur tė premten se sezoni pėr pastrimin e fushave tė minuara do tė fillojė javėn e ardhshme. Gjatė njė demonstrimi qė.

Muēolli nuk e mohon faktin se edhe nė Kosovė mund tė ketė varreza masive

Arif Muēolli, kryetari i sapoemėruar i Komisionit ndėrministror pėr personat e pagjetur tha tė premten se nuk mund tė mohohen faktet se edhe nė Kosovė mund tė kėtė varreza masive tė pazbuluara, nė tė cilat mund tė jenė edhe tė zhdukurit e tjerė nga forcat serbe, dhe pėr kėtė arsye ai tha se do t’i vėnė nė funksion gjithė mekanizmat institucional qė tė arrijnė rezultate konkrete.

Pamfletet kundėr “tradhtarėve” pėrēajnė serbėt e Gorazhdevcit

Shtatė serbė tė enklavės serbė tė Gorazhdevcit, nė mesin e tyre edhe tre punėtorė tė zyrės sė bashkėsisė sė kėtij fshati, janė kėrcėnuar me jetė nga persona ende tė panjohur, tė cilėt pėrmes pamfleteve qė janė ngjitur qe dy javė nėpėr mure dhe shtylla tė fshatit, i kanė etiketuar ata si bashkėpunėtorė tė shqiptarėve dhe tradhtarė tė ēėshtjes nacionale serbe.

Admirali Ulrih vizitoi komunėn e Gjilanit

Komandanti i Krahut jugor tė forcave tė NATO-s, admirali Henri Ulrih, i shoqėruar nga pėrfaqėsues tė strukturave ushtarake tė KFOR-it amerikan tė rajonit tė Lindjes, ka vizituar tė premten Shillovėn, fshat ky i banuar me serb, e mė pas edhe Gjilanin.

Policia e Prizrenit arreston edhe tė dyshuarin e tretė pėr marrje tė mitos

Vetėm pak ēaste pas njoftimit pėr arrestimin e dy personave, njėri prej tė cilėve gjykatės nė Therandė (ish Suharekė) qė janė kapur nė flagrancė pėr shkak tė dyshimit pėr marrje tė mitos, policia nė Prizren arreston edhe tė dyshuarin e tretė pėr marrje tė mitos.

Arrestohen dy persona pėr marrje tė mitos nė Suharekė Pas hetimit njėmujor Njėsiti i hetimeve rajonale tė krimeve ekonomike tė Komandės sė Policisė Rajonale tė Prizrenit ka arrestuar dy tė dyshuar pėr marrje tė mitos. Sipas Policisė Rajonale tė Prizrenit njėri prej tė dyshuarve ėshtė gjyqtar nė Gjykatėn Komunale nė Suharekė kurse tjetri ėshtė rojtar i pyllit nė Suharekė .Tė dyshuarit janė kapur duke kryer veprėn penale dhe me urdhėr tė Prokurorit Publik mbahen nė qendrėn e paraburgimit nė Prizren.

Njė i vrarė me armė zjarri nė Metehi tė Podujevės Mbrėmė nė Fashtin Metehi tė Podujevės nė ora 2 pas mesnatės ėshtė vrarė me armė zjarri pranė shtėpisė sė tij Ruhan (Qamil) Musliu, i lindur mė 1938 nga fshati Metehi. Kėshtu ka bėrė tė ditur sot mjeku kujdestar nė Shėrbimin e Emergjencės tė Shtėpisė sė Shėndetit nė Podujevė dr. Muhamet Hoti. Vrasjen e kėtij personi e ka konfirmuar edhe SHPK-ja nė Podujevė, ndėrsa qė nuk dihet se kush ka shtėnė nė drejtim tė viktimės e as motivet e vrasjes. Hetimet janė duke u zhvilluar nga ana e SHPK-sė .

U zgjodh qeveria e re e Federatės myslimane-kroate

Sarajevė, 30 mars 2007 - Oda pėrfaqėsuese e Federatės tė Bosnjė e Hercegovinės tė premten zgjodhi Qeveri tė re federale, pasi qė Zyra e pėrfaqėsuesit tė lartė ndėrkombėtar nė Bosnjė vuri veto nė zgjedhjen e disa ministrave nė Kabinetin tė zgjedhur javėn e kaluar, me arsyetim se nuk janė pėrkatės pėr ato funksione.

Hapet Qendra mediale e pavarur pėr minoritete

Prishtinė, 30 mars 2007 (Kosovapress) Koha 15:12

Tė premten nė Ēagllavicė ėshtė hapur Qendra mediale e pavarur pėr minoritetet nė Kosovė, projekt ky i financuar nga Zyra amerikane dhe projekti Spark i menaxhuar nga UNDP pėrmes fondeve tė Qeverisė sė Kosovės.

Mustafaj: Kosova, rast unik qė ka si zgjidhje vetėm pavarėsinė

Nju Jork, 30 mars 2007 Ministri i Punėve tė Jashtme i Shqipėrisė, Besnik Mustafaj, ndodhet nė Nju Jork nė prag tė ēeljes sė debatit nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė rreth raportit tė presidentit Ahtisari si dhe rekomandimeve tė tij pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės.

Beogradi autorizon Kostunica-n tė mbrojė qėndrimin serb nė KS tė OKB-sė

Ekipi Negociator i Serbisė, ka vendosur tė premten qė Kryeministri i Serbisė, Vojislav Kostunica, tė marrė pjesė nė seancėn e Kėshillit tė Sigurimit (KS) tė OKB-sė mė 3 prill...

OKB kėrkon lirimin e marinarėve britanikė, Irani kundėrshton

Nju Jork, 30 mars 2007 Irani ka hedhur poshtė thirrjen e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė pėr lirimin e 15 marinarėve dhe marinsave britanikė, tė cilėt janė kapur nga Irani njė javė mė parė.

...sport:

Kupa e Kosovės nė basketboll, sot takimet gjysmėfinale

Therandė, 30 mars 2007 Tė premten nė palestrėn e sporteve nė Therandė zhvillohen ndeshjet gjysmėfinale tė Kupės sė Kosovės nė basketboll, ndėrsa takimet finale nė tė dyja konkurrencat do tė zhvillohen tė dielėn mė 1 prill.

Not: Dy rekorde tė reja botėrore tė amerikanėve

Nė ditėn e gjashtė tė garave tė notit tė vlefshme pėr kampionatin XII botėror tė sporteve nė ujė qė po mbahet nė Melburn tė Australisė tė premten janė thyer dy rekorde botėrore.

Pas Rusisė, kroatėt gjunjėzuan edhe Serbinė

Kombėtarja kroate nė vaterpolo, nė kuadėr tė gjysmėfinales sė kampionatit tė 12-tė botėror tė sporteve nė ujė nė Melburn tė Australisė, ka mposhtur tė premten Serbinė 10:7 (3:1, 3:1, 2:1, 2:4).

...info..hapur:

Presidenti Sejdiu nesėr niset pėr Nju Jork

Prishtinė, 30 mars 2007 - Presidenti i Kosovės, Dr. Fatmir Sejdiu, nesėr niset pėr Nju Jork, ku do tė marrė pjesė nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara. Presidenti Sejdiu mė 3 prill pėr herė tė parė do tė marrė pjesė dhe do tė flasė nė njė sesion tė veēantė tė KS. Gjithashtu njė ekip i posathemeluar nga Ekipi i Unitetit do tė qėndrojė nė Nju Jork pėr tė qenė nė kontakt tė vazhdueshėm me anėtarėt e KS sė por edhe me anėtarėt e tjerė tė KB sė. Ndėrkohė tashmė nė Nju Jork ndodhet shefi i diplomacisė shqiptare Besnik Mustafaj, i cili i ka nisė kontaktet me tė gjithė anėtarėt e KS, pėr t'i bindur ata pro pavarėsisė sė mbikqyrur tė Kosovės.

Ministrat e jashtėm tė BE-sė diskutojnė pėr Kosovėn  Sot nė Bremen tė Gjermanisė fillon takimi joformal dy ditėsh i ministrave tė Jashtėm tė Bashkimit Evropian, tė cilėt do tė shqyrtojnė planin e misionit tė Unionit nė Kosovė i cili duhet tė mikėqyrė zbatimin e vendimit pėr status. Po sot, Havier Solana dhe Oli Ren nė Bremen do tė paraqesin, njė dokument tė posaēėm, ku do tė shprehet uniteti i vendeve anėtare tė BE- sė nė zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Raporti pėr rolin e ardhshėm tė BE-sė nė Kosovė thekson nevojėn pėr tė ndihmuar Kosovėn nė pėrballimin e sfidave qe e presin pas zgjidhjes sė statusit dhe krijimit tė parakushteve pėr integrimin e saj nė BE. Nė kėtė raport thuhet se pas marrėveshjes pėr statusin,autoritetet kosovare do tė ballafaqohen me dy sfida; marrjen e kompetencave nga UNMIK-u nė pajtim me marrėveshjen; dhe zbatimin e reformave pėrmbajtėsore tė parapara nė pakon e Ahtisarit. Marrėveshja pėr status parasheh qė Zyra civile ndėrkombėtare e udhėhequr nga pėrfaqėsesi ndėrkombėtar pėrkatėsisht Pėrfaqėsuesi special i BE-sė, tė ketė fuqi dhe autoritet qė tė pėrkujdeset pėr implementimin e marrėveshjes pėr statusin. Nė kėtė raport thuhet se Kosova ka njė perspekive tė qartė evropiane, ndersa theksohet nevoja e ndėrmarrjes sė hapave konkret pėr tė ndihmuar Kosovėn tė arrijė progress brenda procesit tė Stabilizim Asocimit, pas dėfinimit tė statusit.
Pėrveē statusit tė ardhshėm tė Kosovės, shefat e diplomacive tė BE-sė do tė diskutojnė edhe zhvillimet nė Lindjen e Mesme dhe ēėshtjen e Iranit.

Deklaratė e Kuvendit: Rezoluta zė i fuqishėm pėr finalizimin e statusit tė Kosovės

Prishtinė, 30 mars 2007 - Kuvendi i Kosovės nėpėrmjet njė deklarate pėrshėndeti sot miratimin e Rezolutės sė Parlamentit Evropian, nė tė cilėn thuhet se sovraniteti i mbikėqyrur nga bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė zgjidhja mė e mirė pėr Kosovėn. Rezoluta pėrkrah fuqishėm planin e z. Ahtisari. Parlamenti Evropian, nė kėtė mėnyrė, ka bėrė veprimin e duhur nė njė moment krucial pėr procesin e pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės. Vlera e kėsaj Rezolute ėshtė e shumėfishtė. Rezoluta ėshtė e rėndėsishme pėr pėrmbajtjen e saj dhe ajo dėshmoi kurajėn e Parlamentit Evropian qė tė kėrkojė nė mėnyrė tė qartė pavarėsinė e Kosovės. Rezoluta ka peshėn e vet edhe pėr mėnyrėn se si u miratua, pra me shumicė dėrrmuese tė votave, duke dėshmuar kėshtu unitetin evropian, si zė i fuqishėm pėr finalizimin e procesit lidhur me statusin e Kosovės nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB sė. Mbėshtetja e pavarėsisė sė Kosovės nga Parlamenti Evropian ėshtė hap i rėndėsishėm i pėrshpejtimit tė zgjidhjes sė statusit tė Kosovės, dėshmi e pėrgjegjėsisė sė institucioneve tė Unionit Evropian pėr Kosovėn, por edhe impuls i ri pėr integrimin e Kosovės nė Unionin Evropian, - thuhet nė fund tė deklaratės sė Kuvendit tė Kosovės.

Ēeku tha se shteti i Kosovės do tė jetė shtėpi e pėrbashkėt pėr tė gjithė

Mitrovicė, 30 mars 2007 - Kryeministri Agim Ēeku tha sot nė Mitrovicė se ēdo pėrpjekje pėr ta ndarė Kosovėn do tė dėshtojė. Ai vlerėsi se rezoluta e re e Kėshillit tė Sigurimit, qė pritet tė miratohet sė shpejti do tė garantojė tėrėsinė territoriale tė Kosovės. Kėto komente Ēeku i bėri nė pėrurimin e rindėrtimit tė shtėpive dhe banesave nė lagjen e romėve. Kreu i qeverisė u shpreh optimist duke thėnė se sė shpejti Kosova do tė jetė e pavarur. Ēeku siguroi tė gjitha komunitetet se shteti i Kosovės do tė jetė shtėpi e pėrbashkėt pėr tė gjithė ata qė jetojnė nė Kosovė. Ndėrkaq shpėrthimet e fundit nė veri tė Mitrovicės, i cilsoi si pėrpjekje e kundėrshtarėve tė pavarėsisė pėr ta destabilizuar situatėn nė kėtė moment, nė tė cilin ndodhet Kosova. Duke folur nė kėtė solemnitet, kryetari i Kuvendit tė komunės sė Mitrovicės Mursel Ibrahimi, tha se organet komunale vazhdimisht kanė treguar vullnet, gatishmėri dhe pėrkushtim pėr tė zgjidhur ēėshtjen e personave tė zhvendosur nga pronat e tyre, pa marrė parasysh pėrkatėsinė e tyre etnike. Gjithashtu ai tha se Kuvendi i Komunės ka inkurajuar tė gjithė tė zhvendosurit qė tė kthehen nė pronat e tyre kudo qofshin ato s dhe ka hartuar strategjinė komunale pėr kthim, kurse me UNMIK un ka nėnshkruar marrėveshje tė posaēme pėr "Lagjen e Romėve", realizimi pjesėrisht i sė cilės praktikisht po bėhet sot, tha Ibrahimi.

Pavarėsia e Kosovės punė e kryer, thotė Limaj  Kosova po bėhet shtet, ndėrsa rrugėt e krijimit tė shtetėsisė janė tė pakthyeshme dhe kjo ėshtė arritur falė luftės sė UĒK-sė, ndihmės sė dhėnė nga NATO-ja, si dhe me gjakun e derdhur tė dėshmorėve dhe martirėve tė kombit, tha sot nėnkryetar i PDK-sė, Fatmir Limaj, nė njė takim me banorėt e fshatit Vrellė tė Istogut, ku bisedoi pėr Pakon e Ahtisaarit. "Puna e pavarėsisė sė Kosovės ėshtė punė e kryer, sepse tash me Pakon e Ahtisaarit ka njė mbėshtetje tė fuqishme nga Amerika, Anglia, NATO-ja dhe BE-ja, ndėrsa ne jemi gjenerata mė fatlume qė po e pėrjetojmė shtetin e Kosovės", tha Limaj.

Qeveria i dėnon aktet e shpėrthimeve nė Kosovė  Qeveria e Kosovės dėnon aktet e shpėrthimeve qė kanė ndodhur ditėve tė fundit nė Kosovė, tė cilat janė tė drejtuara kundėr qytetarėve tė Kosovės dhe pronės sė tyre. Kėto akte janė sinjal me tė cilin synohet qė tė nxitet pasiguria te qytetarėt, si dhe tė pengohet procesi i ndėrtimit tė njė shoqėrie paqėsore dhe demokratike nė Kosovė. Qeveria e Kosovės vlerėson se aktet e kėtilla janė tė papranueshme dhe fton organet e ndjekjes qė tė marrin masat qė tė gjithė ata qė atakojnė jetėn dhe pasurinė e qytetarėve tė Kosovės, si dhe qė rrezikojnė sigurinė dhe qetėsinė e qytetarėve, tė sillen para ligjit dhe tė marrin dėnimet e merituara.

Protiq: Koshtunica po e bėnė Serbinė koloni ruse Funksionari i Partisė Demokratistiane tė Serbisė, Milan St. Protiq e ka akuzuar sot kryeministrin serb, Vojisllav Koshtuncia se "Serbinė po e bėnė koloni ruse" duke e ndarė nga integrimet evroatlantike. "Nuk ėshtė fjala vetėm pėr mbėshtetje nė veton ruse, por lėrja e fatit tė Serbisė nė duart e njė fuqie tė huaj dhe nėnshtrimi i Serbisė Rusisė", ka thėnė Protiq dhe ka vlerėsuar se Koshtunica po dėshiron qė pozita e tėrėsishme e politikės sė jashtme tė Serbisė tė mbėshtetet nė Rusinė.Protiq i ka bėrė thirrje presidentit tė Serbisė dhe kryetarit tė Partisė Demokratike, Boris Tadiq qė t'u kundėrvihet qėllimeve tė tilla dhe me kėtė tė tregojė se nė Serbi "nuk mendojnė tė gjithė njėsojė si Koshtunica, Millosheviqi dhe Shesheli".

Edhe njė marinar britanik rrėfehet nė televizionin iranian

Londėr, 30 mars - Televizioni iranian ka emituar sot (e premte) pamje tė tre nga 15 marinarėt e rrėmbyer britanikė dhe thotė se njėri syresh ka rrėfyer pėr hyrje ilegale nė ujėrat iraniane dhe i ka kėrkuar falje popullit iranian, njofton Rojter. Ai ka thėnė gjithashtu se trajtimi i tyre ka qenė miqėsor dhe se nuk janė tė lėnduar. Marinari nė fjalė quhet Natan Tomas Samers, ka thėnė televizioni shtetėror iranian. Tė mėrkurėn qe paraqitur nė televizionin iranian e vetmja femėr nė radhėt e 15 marinarėve tė rrėmbyer britanikė. Ajo ishte Fej Tarnej, 26-vjeēare dhe kishte bėrė komente tė ngjashme.

Irani hodhi poshtė thirrjen e KS pėr lirimin e marinarėve britanikė Irani ka hedhur poshtė njė thirrje nga Kėshilli i Sigurimit tė OKB-sė pėr lirimin e personelit prej 15 marinarėsh britanikė tė kapur nga Irani njė javė mė parė. Misioni iranian nė OKB tha se pėrfshirja e palėve tė treta, edhe e OKB-sė, nė debatin e tyre me Britaninė nuk ndihmonte dhe se gjendja duhej zgjidhur nė mėnyrė tė dyanshme.

Shtrohen kushte ndaj Iranit Autoritetet ndėrkombėtare tė energjisė atomike nė Vjenė kanė kėrkuar prej Iranit qė tė pranojė menjėherė instalimin e kamerave nė stacionin atomik nė Natan. Diplomatėt bėjnė tė ditur se drejtori i sektorit pėr sigurinė nukleare, Oli Heinen i ka dhėnė Teheranit afat deri nė fund tė marsit, pėr pranimin e kėsaj kėrkese. Me kėto kamera duhet tė sigurohen fotografi tė cilat do tė transmetoheshin drejtėpėrsėdrejti nė Vjenė, ku tė kontrollohej pasurimi i uraniumit.


LAJMET
E enjte 29 mars 2007
Qeveria mirėpret rezolutėn e Parlamentit Evropian pėr Kosovėn
Qeveria premton ritėm tė shtuar angazhimi pėr integrimin e shpejtė tė Kosovės nė BE
Pėr herė tė parė gjatė misionit tė tij nė Kosovė, shefi i UNMIK-ut, Joachim Ruecker e ka pėrmendur tė enjten pavarėsinė e Kosovės
Ambasadori Jestrab: Ēekia shpreson se BE do tė dalė me qėndrim unik nė pėrkrahjen e pakos sė Ahtisaari-t
Ēeku thotė se qeveria s'ėshtė njoftuar e as konsultuar pėr shtrenjtimin e rrymės
Nė panairin e bujqėsisė dhe ushqimit, pėrveē 52 kompanive vendore po marrin pjesė edhe dhjetėra kompani nga rajoni dhe bota
Komuna e Prishtinės kėrkon 15 mijė euro pėr vendosjen e njė kioske

Ruecker pėr herė tė parė flet pėr pavarėsinė; Sejdiu thotė “merrni frymė lirisht”

Pėr herė tė parė gjatė misionit tė tij nė Kosovė, shefi i UNMIK-ut, Joachim Ruecker e ka pėrmendur tė enjten pavarėsinė e Kosovės, gjatė njė debati me qytetarėt e Gjakovės, ku mori pjesė edhe kryetari Fatmir Sejdiu, i cili i ka siguruar kosovarėt se aktualisht “mund tė marrim frymė lirisht”.

Scheffer: Kosovarėt mund tė zhgėnjehen kur tė gdhijė dita e pavarėsisė

Profesori dhe publicisti holandez, Paul Scheffer, paralajmėroi kosovarėt se periudha pas pavarėsisė mund tė jetė zhgėnjyese, pėr vet faktin se kur banorėt ta gdhijnė ditėn e parė nė shtetin e pavarur, nuk do tė shohin asnjė ndryshim tjetėr.

Parlamenti Evropian e mbėshteti sovranitetin e mbikėqyrur pėr Kosovėn

Parlamenti Evropian miratoi tė enjten rezolutė pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės, me tė cilėn mbėshtetet propozimi i Marti Ahtisarit dhe sovraniteti i mbikėqyrur pėr Kosovėn. Deputetėt evropianė me 490 vota "pėr", 80 "kundėr" dhe 87 tė pėrmbajtur e miratuan rezolutėn, qė e propozoi deputeti holandez nga Partia e tė Gjelbėrve, Jost Llagendajk.

Qeveria e Kosovės pėrshėndet miratimin e rezolutės pėr Kosovėn nga Parlamentit Evropian

Prishtinė, 29 mars 2007 (Kosovapress) Koha 16:15

Duke mbėshtetur propozimin Ahtisaarit dhe duke e pėrkrahur nė mėnyrė eksplicite sovranitetin e Kosovės, nėn mbikėqyrjen e bashkėsisė ndėrkombėtare, Parlamenti Evropian ėshtė treguar unik nė mbėshtetjen e njė zgjidhjeje pėrfundimtare pėr statusin e Kosovės nė pėrputhje me vullnetin e popullit tė Kosovės pėr shtet tė pavarur...

Procesi pėr Kosovėn po ecėn mirė, thonė Berisha dhe Shuk

Kryeparlamentari Kolė Berisha, tha tė enjten gjatė njė takimi me zv.shefin e UNMIK-ut, Stiven Shuk, se Kuvendi i Kosovės, nėse ėshtė nevoja, do tė punojė edhe nė dy ndėrresa, nė mėnyrė qė ēdo projektligj qė vjen nga Qeveria e Kosovės tė kalojė procedurat e domosdoshme nė Kuvend.

KFOR thotė se shpėrthimet nė veri janė larje hesapesh private

Komandanti i Forcave Paqeruajtėse tė KFOR-it pėr rajonin e Mitrovicės, gjenerali Clement Bollee, shpėrthimet e fundit nė pjesėn veriore tė Mitrovicės i ka cilėsuar si qėrim hesapesh private mes grupeve rivale, tė cilat, sipas tij, nuk mund tė ndikojnė nė destabilizimin e situatės nė kėtė qytet.

UNHCR mohon spekulimet pėr kampet e refugjatėve nė Maqedoni

Zyrtarė tė Komisariatit tė Lartė tė Kombeve tė Bashkuara pėr Refugjatė (UNHCR), deklaruan tė enjten pėr KosovaLive se institucioni i tyre nuk ėshtė duke pėrgatitur ndonjė kamp pėr refugjatė nė Maqedoni pėr asnjė komunitet, mirėpo ata thonė se puna e tyre ėshtė sigurimi i ndihmave humanitare pėr njerėzit qė kanė nevojė.

Nismė pėr vendosjen e pėrmendores sė Skėnderbeut nė Tuz

29.03.2007 -Tuz-Ulqin - Piktori akademik shqiptar me pėrmasa ndėrkombėtare, Gjelosh Gjokaj, ėshtė nismėtar i vendosjes nė Tuz tė pėrmendores sė heroit kombėtar shqiptar, Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu dhe shpreson se kėshilltarėt komunal do ta miratojnė kėrkesėn e tij.

Regjistrimi i Partisė Ekologjike tė Kosovės i hapur pėr shqyrtim

Partia Ekologjike e Kosovės (PEK) tė enjten ka dorėzuar dokumentacionin pėr regjistrim pranė Zyrės sė OSBE-sė pėr Regjistrim tė Partive Politike. Vendimi pėrfundimtar mbi regjistrimin do tė merret pas.

...sport:

Maradona dėrgohet nė spital

Buenos Aires, 29 mars 2007 - Ish-futbollisti i njohur i Argjentinės, Diego Maradona ėshtė dėrguar nė spital, por nuk janė bėrė tė ditura arsyet, njoftojnė tė enjten mediat e huaja.

Not: Tri rekorde botėrore tė notarėve amerikanė

Melburn, 29 mars 2007 -  Notari amerikan Majkel Felps ka fituar medaljen e katėrt tė artė nė kampionatin botėror tė sporteve nė ujė qė po mbahet nė Melburn tė Australisė, ndėrsa ka arritur rekordin e tretė botėror.

...pak mė hapur:

 Parlamenti Evropian miratoi rezolutėn pėr Kosovėn Parlamenti Evropian ka miratuar sot rezolutėn pėr Kosovėn, me gjithė kundėrshtimet e deputetėve socialistė dhe komunistė pėr fjalėn sovranitet. Rezoluta ėshtė miratuar me 490 vota pro dhe 80 kundėr. Nė prag tė votimit tė kėsaj rezolute, shumica e anėtarėve tė Parlamentit Evropian e kanė mbėshtetur propozimin e tė dėrguarit tė KB-sė, Martti Ahtisaari, ndėrsa pro kėsaj rezolute kanė votuar edhe deputet socialistė dhe komunistė, tė cilėt kishin kundėrshtuar fjalėn sovranitet nė dokumentin e pėrgatitur nga deputeti holandez, Joost Lagendijk...njofton rtk...ndėrsa pak mė gjėrė Qik-u:

Parlamentit Evropian miratoi njė rezolutė pėr sovranitetin e mbikqyrur tė Kosovės

Bruksel, 29 mars 2007 - Deputetėt e Parlamentit Evropian me 490 vota pro, 80 kundėr dhe me 87 abstenime kanė miratuar sot njė rezolutė pėr sovranitetin e mbikqyrur tė Kosovės nga bashkėsia ndėrkombėtare. Parlamenti Evropian vlerėson se me kėtė zgjidhje garantohet stabiliteti dhe mbrojtja e tė gjitha komuniteteve nė Kosovė si dhe njė zhvillim i mėvetėsishėm afatgjatė ekonomik dhe shoqėror. Rezoluta mbėshtet propozimin e Marti Ahtisarit pėr statusin e Kosovės dhe se sovraniteti i mbikqurur nga bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė opsioni mė i mirė pėr sendėrtimin e synimeve. PE u bėn thirrje anėtarėve tė Kėshillit tė Sigurimit tė KB qė tė luajnė njė rol konstruktiv dhe tė miratojnė njė zgjidhje tė pėrhershme pa kurrfarė paqartėsish pėr Kosovėn. Nė tė njėjtėn kohė PE pret qė KS tė miratojė njė rezolutė tė re e cila do tė zėvendėsojė rezolotėn ekzistuese 1244. PE konsideron se Kosova duhet tė ketė akces nė organizatat financiare ndėrkombėtare, kurse prania ndėrkombėtare tė garantojė karakateristikat e Kosovės multietnike dhe mbrojtjen e interesave dhe tė sigurisė sė popullsisė serbe dhe rome dhe tė komuniteteve tė tjera etnike.

Di Karlo: Uashingtoni do tė vazhdojė bisedimet me Rusinė  Zyrtarja e lartė e Departamentit amerikan tė Shtetit, Rozmari Di Karlo, tha pėr BBC-nė, pas takimit tė Grupit tė Kontaktit nė Londėr, se, pėr dallim nga Uashingtoni, Moska nuk e pėrkrah propozimin e Ahtisarit. “Uashingtoni do tė vazhdojė bisedimet me Rusinė, me vendet e tjera dhe mė Prishtinėn e Beogradin, ngase ne dėshirojmė qė statusi tė zgjidhet deri nė muajin qershor”, ka pohuar Di Karlo. Pas takimit, zyra britanike nė Prishtinė lėshoi njė komunikatė nė tė cilėn thuhet se "Grupi i Kontaktit mbetet i pėrkushtuar nė ndarjen e pėrgjegjėsisė pėr tė promovuar paqen nė Kosovė dhe nė rajon, pavarėsisht nga dallimet nė perceptim".

Kosova mund tė goditet nga trazira tė dhunshme, thuhet nė njė raport tė BE-sė “Kosova mund tė goditet nga trazira tė dhunshme ndėrsa lėviz drejt pavarėsisė”, vlerėsohet nė njė raport tė brendshėm tė BE-sė. Ky studim i Havier Solanės dhe i Oli Renit, ka pėr qėllim pėrcaktimin e rrugės sė Brukselit nė marrjen e pėrgjegjėsive tė reja kur Kosova tė bėhet e pavarur. “Periudha e dorėzimit tė pėrgjegjėsive tė UNMIK-ut te BE-ja do tė jetė shumė e ndjeshme nė aspektin politik dhe atė tė sigurisė”, thuhet nė raport. “Duhet tė jemi tė bashkuar nė kėtė fazė kritike”, kanė porositur Solana dhe Rehn.

Gjermania premton ndihmė pėr administratėn publike nė Kosovė

Prishtinė, 29 mars 2007 - Ministrja e Shėrbimeve Publike Melihate Tėrmkolli, pas takimit me shefin e zyrės sė Gjermanisė Eugen Volfart, tha se pėrkrahja qė po i jepet pakos sė Ahtisarit nga Presidenca e BE sė, qė kryesohet nga Gjermania, po e bėn Kosovėn tė pėrjetojė njė zhvillim politik dhe ekonomik pas zgjidhjes sė statusit. "Kėtė e pėrjetojmė si njė impuls tė ri tė zhvillimit politik, por edhe ekonomik nė Evropė e rajon e nė veēanti nė Kosovė, nė kohė ku ne jemi nė prag tė statusit final tė Kosovės, njohjen e pavarėsisė se Kosovės, kur tash mė dokumenti i kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari ėshtė nė KS dhe mbėshtetjen qė e presim nga KS, BE dhe nga tė gjitha vendet tjera relevante", tha znj.Tėrmkolli. Ajo tha se gjatė takimit ka biseduar edhe pėr angazhimet tjera tė vazhdueshme, ruajtjen e stabilitetit nė vend dhe nė forcimin e mėtutjeshėm tė stabilitetit qė sipas saj, ėshtė faktor i rėndėsishme pėr zhvillimin dhe pėrpunimin e procesit tė definimit tė statusit tė Kosovės. Ndėrkaq, shefi i Zyrės gjermane, Eugen Volfart, tha se me ministren e Shėrbimeve Publike, Melihate Tėrmkolli, kanė biseduar pėr procesin e definimit tė statusit dhe pėr procesin e Stabilizim Asociimit, qė sipas tij, jo vetėm presidenca e BE sė, por edhe tė gjitha vendet anėtare janė tė kėnaqura me punėn e suksesshme tė kėtij mekanizimi. Volfart premtoi njė asistencė shtesė pėrmes vizitave nė lande tė ndryshme tė Gjermanisė pėr tė pasur njė qasje direkte qė ndihmon nė shkėmbimin e ekspertizave pėr ta bėrė administratėn publike nė Kosovė mė tė mirė dhe pėr tė qenė sa mė afėr qytetarėve. Kėto takime sipas z.Volfart do tė mbahen nė maj ose qershor.

Bush dhe Putin diskutuan pėr Kosovėn Presidenti i SHBA, Bush dhe ai i Rusisė, Putin, diskutuan, pėrmes telefonit, edhe pėr ēėshtjen e statusit tė Kosovės. Bush fokusoi edhe rėndėsinė e vazhdimit tė dialogut rreth Iranit, bashkėpunimit nė fushėn e mbrojtjes raketore dhe ēėshtjeve tė tjera me interes tė pėrbashkėt", tha pėr Radion "Evropa e Lirė" zėdhėnėsja e Shtėpisė sė Bardhė, Kejt Starr. E pyetur se cili ka qenė qėndrimi i Bushit pėr Kosovėn, ajo tha se SHBA-ja mbėshtet rekomandimet e Ahtisaari pėr statusin. Ne jemi plotėsisht tė pėrfshirė me partnerėt tanė nė Kėshillin e Sigurimit pėr ta avancuar kėtė ēėshtje", tha ajo pas bisedės Bush - Putin.

 
Sergej Lavrov: Ahtisari do tė dėshtojė nėse nuk heq dorė nga pavarėsia pėr Kosovėn

29-03-2007 - Ministri i jashtėm i Rusisė Sergei Lavrov tha se ndėrmjetėsi i Kombeve tė Bashkuara pėr Kosovėn do tė dėshtojė nėse nuk heq dorė nga plani i tij i pavarėsisė sė mbikqyrur.

Komentet e zotit Lavrov u shtohen sulmeve tė shumta qė Moska po i bėn planit Ahtisari. Diplomati tha se propozimi i Ahtisarit, i cili mbėshtetet nga Evropa dhe nga Shtetet e Bashkuara, nuk merr parasysh kėrkesėn e Beogradit qė Kosova tė mbetet pėrgjithmonė pjesė e Serbisė.

Kėshilli i Sigurimit pritet tė fillojė debatet pėr planin javėn e ardhėshme. Sot nė Bruksel, shefi i politikės sė jashtėme tė Bashkimit Evropian, Havier Solana, paralajmėroi se nėse BE-ja dėshton nė pėrpjekjet pėr ta ndihmuar Kosovėn tė marrė statusin e ri, kjo do tė rrezikonte gjendjen e sigurisė nė Ballkanin e paqendrueshėm.

Nė komentet e bėra nė Parlamentin Evropian, zoti Solana tha se Evropa do tė ketė njė pėrgjegjėsi tė jashtėzakonshme pėr Kosovėn dhe se misioni civil i BE-sė mund tė fillojė nė Prishtinė sapo Kėshilli i Sigurimit tė ketė miratuar njė rezolutė./VOA/

Musliu: Shqiptarėt nuk duhet t’i nėnshtrohen evidencimit pėr shėrbim ushtarak Udhėheqėsit politikė shqiptarė tė Luginės sė Preshevės kanė deklaruar se ende nuk janė plotėsuar kushtet qė tė rinjtė shqiptarė ti pėrgjigjen ftesės sė zyrtarėve serbė pėr tė shėrbyer nė armatėn serbe. Lideri i Lėvizjes sė Progresit Demokratik Jonuz Musliu, pėrkitazi me dėrgimin e ftesave qė tė rinjtė shqiptarė tė rekrutohen nė organet e mbrojtės shtetėrore ka deklaruar se shqiptarėt nuk duhet t’i nėnshtrohen evidentimit, pėr arsye se edhe mė tej nė armatėn serbe nuk janė bėrė kurrfarė reformash .Edhe lideri i LPD-sė thotė se dėrgimi i ftesave tė rinjve shqiptarė ėshtė njė presion qė ata ta braktisin vendlindjen e tyre ashtu siē ka ndodhur nė kohėt e mėparshme tė regjimeve tė egra antishqiptare gjė tė cilėn shqiptarėt ende e kanė tė freskėt.

Nė Tiranė propozohet njė ligj i ri kundėr gjakmarrjes - "Forumi i Mendimit tė Lirė" publikoi tė mėrkurėn njė projekt-ligj pėr tė parandaluar dhe luftuar gjakmarrjen. Kjo organizatė joqeveritare nė bashkėpunim me disa nga juristėt mė tė mirė tė Tiranės, hartuan projektligjin qė parashikon ngritjen pranė qeverisė tė njė komiteti pėr parandalimin dhe luftimin e gjakmarrjes. "Gjakmarrja dhe ngujimi nuk mund tė shėrohen me mėshirėn e tė tjerėve, as me manifestime, peticione apo seminare. Ato shėrohen vetėm pėrmes ligjit, angazhimit tė shtetit dhe institucioneve tė tij" - thotė Mentor Kikia, drejtues i "Forumit tė Mendimit tė Lirė".

Ndėrsa gjyqtari Artan Hoxha, anėtar i Gjykatės sė Lartė tė Shqipėrisė, thotė se Komiteti ėshtė i domosdoshėm pėr tė mbledhur informacion tė saktė dhe pėr tė hartuar njė strategji kundėr gjakmarrjes, duke bashkėrenduar veprimtarinė e institucioneve tė tera shtetėrore. "Propozimi ynė ėshtė qė shteti ta marrė pėrsipėr kėtė detyrim pėrmes krijimit tė njė strukture dhe institucioni tė pėrhershėm, jo si deri tani vetėm me disa mbledhje rastėsore" - thotė zoti Hoxha.

Sipas tė dhėnave tė Komitetit tė Pajtimit Mbarėkombėtar, nė 23 rrethe tė vendit janė tė ngujuara pėr shkak tė gjakmarrjes 1376 familje. Midis tė ngujuarve tė rritur, burra e gra, janė edhe 711 fėmijė nga 1 deri nė 18 vjec, tė cilėt lindin tė mbyllur nė shtėpi dhe braktisin shkollat. "Unė shpreh vullnetin tim pėr ta mbėshtetur draftin. Ne mund tė marrim nje nismė me njė grup deputetėsh pėr ta futur nė procedurė parlamentare. Besoj se edhe deputetė tė tjerė nė Palrament do ta mbėshtesin" - thotė Lajla Pėrnaska, deputete e Tiranės.

Gjakmarrja ėshtė pėrhapur nė tė gjithė territorin e vendit pėr shkak tė lėvizjeve tė mėdha tė popullatės, por mė e pėrqėndruar ėshtė nė Shkodėr, Tropojė e Kukės, gjithashtu nė Tiranė e Durrės, por edhe nė Fier, Berat e Lushnje. "Pushteti gjyqėsor ka njė rol shumė tė rėndėsishėm nė goditjen e kėsaj dukurie. Sepse ėshtė shumė e rėndė pėr familjet e dėmtuara nga gjakmarrja, qė tė shohin vrasėsit e njerėzve tė tyre qė tė dėnohen vetėm pesė ose dhjetė vjet burg, ose edhe tė lirė" - thotė Aleksandėr Biberaj, deuptet i Tropojės.

Gjakmarrja dhe ngujimi pėrbėjnė njė nga shkeljet mė tė rėnda tė tė drejtave njerėzore nė Shqipėri. Kjo dukuri jo vetėm kėrcėnon jetėn e familjeve dhe fėmijėve, por edhe pengon zhvillimin ekonomik dhe shoqėror tė zonave ku ėshtė pėrhapur. /VOA/

Senati amerikan voton sot rreth tėrheqjes sė trupave nga Iraku Senati i Shteteve tė Bashkuara pritet tė votojė projektligjin pėr shpenzimet e luftės, qė gjithashtu pėrcakton edhe afatin pėr tėrheqjen e trupave amerikane nga Iraku. Rezoluta jo obliguese bėnė thirrje qė tėrheqja tė kompletohet deri mė 31 mars 2008. Presidenti George Bush ka thėnė se do t'i vė veto ēfarėdo caktimi tė afatit pėr tėrheqje.

...sport:

Grupi G: Holanda theu rezistencėne sllovenėve nė finish

Pas barazimit tė Shqipėrisė nė Sofie (0:0), dhe fitores sė Rumanisė nė Bukuresht kundėr Luksemburgut (3:0), Holanda nė ndeshjen e fundit tė kėtij grupi eliminator pėr “Euro 2008”

Grupi F, Irlanda e Veriut i shkakton humbjen e parė Suedisė

Kombėtarja e Irlandės sė Veriut, pas fitores sė mbrėmshme kundėr Suedisė, ka marrė kryesimin nė Grupin E eliminator pėr euro 2008.

Grupi D: Fitore minimale e Irlandės

Republika e Irlandės tė mėrkurėn mbrėma ka shėnuar fitore tė vlefshme ndaj Sllovakisė (1:0) nė kuadėr tė grupi D eliminator pėr EURO 2008.

Grupi C: Turqia nė Frankfurt shpėtoi njė pikė

Nė Grupin C, nė terminin e mbrėmjes tė mėrkurėn nė Frankfurt Turqia dhe Norvegjia i ndanė pikėt (2:2).

Portugalia e pamposhtur kthehet nga Beogradi

Kombėtarja e Portugalisė ka barazuar nė Beograd kundėr Serbisė (1:1) nė kuadėr tė grupit A kualifikues pėr “Euro 2008”.

Grupi E: Fitore tė thella tė Izraelit dhe Anglisė.

Anglia nė Barcelonė, nė stadiumin e Espanjolit tė mėrkurėn mbrėma ka mposhtur Andorrėn (3:0) pas lojės mė tė mirė nė pjesėn e dytė.


LAJMET
E mėrkurė 28 mars 2007

Eames: SHBA-tė synojnė rezolutė tė re pėr Kosovėn deri nė verė

Amerikanėt, qė janė pėr pavarėsinė e Kosovės, shpresojnė se deri nė verė do tė miratohet rezoluta e re. Ēėshtje kyēe tash ėshtė nėse fuqitė e mėdha do tė arrijnė kompromis nė Kėshillin e Sigurimit, ka thėnė. Richard Eames, ekspert britanik pėr Ballkanin.

BE-ja pėrgatit misionin e madh civil qė do t'i ndihmojė Kosovės nė arritjen e pavarėsisė

Bruksel, 28 mars 2007 - Bashkimi Evropian po pėrgatitet pėr misionin deri mė tash mė tė madh civil i cili do t'i ndihmojė Kosovės qė ta arrijė pavarėsinė. Nė njė deklaratė tė pėrbashkėt, eurokomisoneri pėr zgjerimin Oli Ren dhe pėrfaqėsuesi i lartė i BE-sė Havier Solana shpresojnė qė misioni nė tėrėsi do tė jetė operacional gjatė periudhės sė tranzicionit prej 120 ditėsh dhe do tė zgjasė tė paktėn dy vjet, nga 2008 deri mė 2010. Parashikohet qė shpenzimet pėr misionin do tė kapin shumėn prej 1.3 miliardė eurosh.

Kosovarėt tė gatshme pėr shtetin e ri

Tė ndihmuar edhe nga ekspertėt britanike, tashmė liderėt kosovarė kanė nė dorė dokumentin prej 140 faqesh pėr krijimin e Ministrisė sė Jashtme dhe rrjetin e ambasadave nė 14 vende perėndimore dhe vende ballkanike, shkruan agjencia britanike e lajmeve Rojters, qė ka mundur tė shohė nga afėr kėtė plan.

“Le Mond”: Pavarėsia e Kosovės ėshtė e paevitueshme

Pavarėsia e Kosovės ėshtė e paevitueshme dhe kryendėrmjetėsi Marti Ahtisari ka trimėri ta thotė kėtė, shkruan nė numrin e sotėm gazeta parisiene “Le Mond”, duke theksuar se pavarėsia e Kosovės ka tė njėjtin legjitimitet sikurse pavarėsitė e gjashtė ish-republikave tjera tė ish-Jugosllavisė.

Mekshejn: Beogradi tė rishqyrtojė refuzimin kokėfortė tė pavarėsisė sė Kosovės

Londėr, 28 mars 2007 - Ish-ministri britanik pėr Evropėn Denis Mekshejn i ka bėrė thirrje Beogradit qė tė rishqyrtojė refuzimin e tij kokėfortė tė pavarėsisė sė Kosovės, duke thėnė se pa zgjidhjen e statusit tė Kosovės nuk bėhet fjalė pėr afrimin e Serbisė me BE-nė. "Serbia ka tė ardhme tė jashtėzakonshme nė Bashkimin Evropian, me kusht qė Kosova qė ta kuptojė se Kosova ėshtė e humbur, dhe se kurrė nuk do tė kthehet nėn pushtetin e saj. E ēliruar nga ajo barrė, Serbia do tė mund tė kthehet drejt sė ardhmes sė vet sllave dhe evropiane. Nuk mund tė bėhet fjalė pėr afrimin e Serbisė me BE-nė derisa nuk zgjidhet statusi i Kosovės", ka thėnė Mekshejn pėr BCC-nė.

Prishtina, mes “frikės” nga vetoja dhe optimizmit pėr konstruktivitetin rus

Udhėheqėsit kosovarė, pavarėsisht “frikės”, shprehen optimistė se Federata ruse nuk do ta pėrdorė tė drejtėn e vetos kur nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė do tė hidhet nė votim rezoluta e re, e mbėshtetur nė propozimin e Martti Ahtisaari-t pėr shkėputjen e Kosovės nga Serbia dhe njohjen e pavarėsisė sė mbikėqyrur.

Ndonėse dyshojnė, serbėt shpresojnė nė veton ruse

Bartėsi i “Listės Serbe pėr Kosovė e Metohi”, Oliver Ivanovic, nė njė deklaratė pėr KosovaLive shpreh dyshimin se propozimi i tė dėrguarit special tė OKB-sė pėr statusin e Kosovės, Martti Ahtisaari do tė kalojė nė KS tė OKB, por tėrheq vėrejtjen qė serbėt dhe Serbia duhet tė jenė tė gatshėm edhe pėr opsionin e pranimit tė propozimit tė zgjidhjes.

Boshnjakėt, turqit dhe romėt mbėshtesin pavarėsinė e mbikėqyrur

Pėrfaqėsuesit e tri subjekteve mė tė mėdha politike qė pėrfaqėsojnė pakicat boshnjake, turke dhe rome, tė mėrkurėn deklaruan pėr KosovaLive se jo vetėm qė e pranojnė dokumentin e Marti Ahtisaari-t pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, por kėrkojnė sa mė parė zbatimin e tij nė praktikė.

Ndėrtimi i autostradės Merdar-Durrės fillon nė korrik tė kėtij viti

Drejtuesit e Ministrisė sė Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit (MTPT) konfirmuan tė mėrkurėn pėr KosovaLive se gurthemeli i autostradės Merdar-Durrės, nė pjesėn kosovare, do tė vihet nė muajt korrik-gusht tė kėtij viti.

Mustafaj e Wilson thonė se pavarėsia e mbikėqyrur ėshtė zgjidhje pėr Kosovėn

Ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, Besnik Mustafaj dhe ambasadori i Britanisė sė Madhe nė Shqipėri, Fraser Wilson, mbėshtetėn tė mėrkurėn pavarėsinė e mbikėqyrur pėr Kosovėn.

Konjufca:Demonstrata do tė jetė pėr lirimin e Kurtit dhe tė burgosurve politikė

Aktivistėt e Lėvizjes “Vetėvendosje!”, thanė tė mėrkurėn se demonstrata gjithėpopullore e radhės mė 31 mars do tė jetė pėr lirimin e Kurtit dhe tė burgosurve politikė

“Gorenje Elektromotori” rifilloi bashkėpunimin me “Gorenjen” e Velenjes

Kompania e madhe sllovene “Gorenje” e Velenjes, pas njė periudhe disavjeēare ka rifilluar bashkėpunimin me Fabrikėn “Gorenje Elektromotori” nė Gjakovė.

...kuriozitet:

Nxėnėsit shqiptarė kampionė botėror tė mėsimit tė gjuhės gjermane

Ēdo vit nė Gjermani mbahet njė provim qendror nė gjuhėn gjermane ku marrin pjesė pėrafėrsisht 16.000 nxėnės nga vende tė ndryshme tė botės, ndėr ta edhe 23 nxėnės nga Kosova, tė cilėt janė shpallur nė Koln kampionė tė mėsimit tė gjuhės gjermane dhe tė gjithė ata kanė tė drejtė tė zgjedhin pėr studime njė universitet nė Gjermani.


LAJMET
E marte 27 mars 2007

Prishtina “nė aksion” pėr tė fituar mbėshtetjen e tė luhaturve

Pas dorėzimit tė rekomandimit tė Marrti Ahtisaari-t nė Kėshillin e Sigurimit, Ekipi i Unitetit ka paralajmėruar se do tė fillojė lobizimin pėr t’i bindur shtetet e luhatura qė ta pėrkrahin njė rezolutė tė re dhe pavarėsinė e Kosovės.

Serbia kritikon SHBA-tė dhe pret veton ruse

Zyrtarėt serbė kanė vazhduar me dėnimin e mbėshtetjes amerikane pėr pavarėsinė e Kosovės, duke shprehur pritjen se Rusia do tė vendos veto nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara ndaj miratimit tė planit tė tė dėrguarit tė posaēėm, Martti Ahtisaari.

Analistėt serbė thonė se ėshtė joreale tė refuzohet nė tėrėsi plani i Ahtisaari-t

Analistėt politikė nė Beograd, vlerėsuan se edhe pėrkundėr mospajtimeve tė dukshme nė Grupin e Kontaktit, Kėshilli i Sigurimit (KS) i Kombeve tė Bashkuara do ta miratojė rezolutėn pėr Kosovė, bazuar nė propozimin e emisarit special tė OKB-sė, Martti Ahtisaari.

Kryesia e Kuvendit akoma s’ka pėrcaktuar kriteret pėr simbolet shtetėrore

Kryesia e Kuvendit as nė mbledhjen e tė martės, nuk ka arritur qė t’i pėrcaktojė kriteret e konkursit pėr simbolet shtetėrore, deklaroi kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Kolė Berisha edhe pse, siē tha ai, Ligji pėr simbolet ėshtė duke u hartuar.

Drejtuesit e ri premtojnė ringjalljen e Teatrit tė Pejės

Nė Ditėn ndėrkombėtare tė teatrit, drejtuesit e ri tė Teatrit profesionist tė Pejės premtuan tė martėn ringjalljen e skenės sė kėtij institucioni kulturor, e cila nė tetė vitet e kaluara ka shėrbyer mė tepėr pėr shfaqjet e subjekteve politike sesa tė atyre artistike.

Nderohen ata qė hapėn shtėpitė pėr shkolla nė vitet e ’90-ta

Mbi njėqind ferizajas qė kishin hapur dyert e shtėpive tė tyre nė vitet ’90-ta pėr t’i shndėrruar ato nė shkolla.

PTK lufton konkurrencėn ilegale nėpėrmes ēmimeve dhe ofertės

Derisa Autoriteti Rregullator i Telefonisė (ART) nuk po mundet tė largojė nga tregu operatorėt ilegal, Posta dhe Telekomi i Kosovės ka zgjedhur njė rrugė tjetėr pėr luftimin e konkurrencės ilegale, atė tė ofrimit tė ēmimeve mė tė lira nė treg dhe begatimit tė ofertės, nė krahasim me konkurrencėn ilegale.

...kuriozitet:

Banorėt e Guncatit, tė bindur se kanė zbuluar njė shpellė tė rrallė

Banorėt e fshatit Guncat tė Malishevės, bėnė publike tė martėn ekzistimin e njė shpelle tė rrallė dhe me vlera tė veēanta, e cila gjendet mes fshatrave Guncat dhe Bardh.

 

...info...hapur:

 Server: Procesi pėr statusin e Kosovės pėrfundon gjatė kėsaj vere “Mendoj se amerikanėt do t’i bėjnė tė gjitha pėrpjekjet qė rezoluta pėr Kosovėn tė miratohet nė Kėshillin e Sigurimit, mirėpo nėse kjo nuk do tė ketė sukses, atėherė do tė jetė koha kur amerikanėt do tė duhej tė fillonin tė mendojnė pėr njohjen e Kosovės nė mėnyrė tė njėanshme”, tha nė njė intervistė pėr Radio Kosovėn analisti Daniel Server nga Instituti Amerikan pėr Paqe. Ai mė tej pohon se “nė njė mėnyrė apo tjetėr gjatė kėsaj vere ky proces do tė pėrfundoj”. Ndėrkaq sa i pėrket qėndrimit tė Moskės, Server thekson se priten ditė tė vėshtira tė pėrpjekjeve diplomatike pėr ta bindur Rusinė ta lejojė miratimin e Rezolutės pėr Kosovėn nė Kėshillin e Sigurimit.

Z. Server sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara Ban Ki Moon, Shtetet e Bashkuara, Bashkimi Evropian dhe NATO kanė shprehur pėrkrahje pėr planin e Ahtisaarit pėr statusin e Kosovės. Por propozimi, i cili sqaron se opsioni mė real pėr Kosovėn ėshtė pavarėsia, nuk ka marrė pėrkrahjen e Rusisė. Si e shihni ju rrjedhėn e kėtij procesi nė ditėt e ardhshme?

“Mendoj se do t’i kemi disa ditė tė vėshtira tė pėrpjekjeve diplomatike pėr ta bindur Rusinė qė ta lejojė miratimin e Rezolutės sė Kėshillit tė Sigurimit. Mendoj se ėshtė e rėndėsishme qė Rezoluta nė Kėshillin e Sigurimit tė kaloj mirėpo nėse njė gjė e tillė nuk ndodh kam frikė se plani i Ahtisaarit do tė bie”.

Mendoni se procesi do tė pėrfundoj nė Kėshillin e Sigurimit apo mund tė presim hapa tė tjerė, siē e keni cekur ju ditė mė parė qė Shtetet e Bashkuara mund ta pranojnė shtetėsinė e Kosovės nė mėnyrė unilaterale?

“Mendoj se amerikanėt do t’i bėjnė tė gjitha pėrpjekjet qė rezoluta pėr Kosovėn tė miratohet nė Kėshillin e Sigurimit, mirėpo nėse kjo ēėshtje nuk do tė ketė sukses, atėherė nė fund tė muajit maj kur Amerika pėrfundon presidencėn nė Kėshillit e Sigurimit, mendoj se do tė jetė koha kur amerikanėt do tė duhej tė fillonin tė mendojnė pėr njohjen e Kosovės nė mėnyrė tė njėanshme, tė cilėve mė pas do tė duhej tu bashkoheshin edhe shtete tė tjera. Kjo do tė ndodhte me qėllim tė mbrojtjes dhe ruajtjes sė Kosovės nga shpėrthimi i dhunės. Thjeshtė tė mos lejohet eskalimi i situatės”.

Zyrtarė amerikanė kanė deklaruar se i tėrė procesi do tė pėrfundoj gjatė kėsaj vere. Pajtoheni ju me kėtė afat?

“Mendoj se nė njė mėnyrė apo tjetėr gjatė kėsaj vere ky proces do tė pėrfundoj”.

Moska ka insistuar pėr negociata tė mėtejme midis Prishtinės dhe Beogradit, ndėrkohė qė ky propozim ka ngritur shqetėsimet e Prishtinės se Rusia do ta pėrdor tė drejtėn e vetos nė Kėshillin e Sigurimit. Mendoni se njė propozim i tillė do tė ketė ndikim pėr shtyrje tė mėtejme tė procesit?

“Mund tė ndodh. Por unė nuk mendoj se mund tė shtyhet derisa Amerika ta ketė presidencėn nė Kėshillin e Sigurimit, e qė pėrfundon nė fund tė majit”.

Liderėt serb kanė deklaruar se kurrė nuk do ta pranojnė pavarėsinė e Kosovės. Mendoni se kjo mund tė ndikojė nė destabilizimin e situatės sė sigurisė nė Kosovė?

“Mendoj se ėshtė e rėndėsishme tė shqyrtohen mėnyrat e ruajtjes sė interesave serbe si dhe siguria pėr popullatėn serbe nė Kosovė. Mendoj se ėshtė mė se e qartė se mėnyra mė e mirė pėr mbrojtjen e tyre ėshtė zgjidhja e negociueshme nė Kėshillin e Sigurimit dhe qė serbėt ta kuptojnė kėtė realitet pasi qė ėshtė shumė i rėndėsishėm”.

SHBA mbėshtet rekomandimet e Ahtisarit  "Presidenti Ahtisari propozon qė Kosova tė bėhet e pavarur, dhe pėr njė periudhė kohė do jetė nėn mbikėqyrjen ndėrkombėtare. Shtetet e Bashkuara i mirėpresin dhe mbėshtesin rekomandimet e Ahtisarit", thuhet nė njė deklaratė tė Departamentit tė Shtetit. Mė tej nė deklaratė theksohet se Kosova ėshtė rast special e kjo ėshtė bėrė e qartė qysh me miratimin e rezolutės nė vitin 1999 qė e vuri Kosovėn nėn administrimin ndėrkombėtar. "Qė kur kriza nė rajon filloi 16 vjet mė parė, presidenti Bush dhe dy paraardhėsit e tij kanė punuar tė realizojnė vizionin e njė Evrope tė tėrė nė liri dhe paqe. Plani i Ahtisarit do ta lejojė rajonin tė hedhė pas krahėve konfliktet e vitit 1990 dhe tė shohė drejt njė tė ardhme mė tė ndritshme euro-atlantike", pėrfundon kumtesa e Departamentit tė Shtetit.

 Ekipi i Unitetit pajtohet pėr intensifikimin e lobimit pėr Kosovėn Ekipi i Unitetit shprehu kėnaqėsinė dhe falėnderimin pėr mbėshtetjen e planit tė Marti Ahtisarit nga kreu i OKB-sė Ban Ki Mun, si dhe SHBA-tė, Britania e Madhe e BE-ja. Duke e cilėsuar ditėn e djeshme si ditė historike, anėtarėt e ekipit janė pajtuar qė tė intensifikohet lobimi tek vendet anėtare tė Kėshillit tė Sigurimit pėr planin e Ahtisarit i cili rekomandon pavarėsi pėr Kosovėn. Kosovarėt sipas zėdhėnėsit tė Ekipit tė Unitetit, Skėnder Hyseni do tė bėjnė pėrpjekje qė tė venė kontakte me zyrėn ruse nė OKB, me qėllim tė fitojnė pėrkrahjen e Moskės pėr planin e Ahtisarit. Lobimi do tė pėrqendrohet edhe nė shtetet afrikane, disa nga tė cilat druajnė se pavarėsia e Kosovės mund tė krijoj precedent. Pos kėsaj
zėdhėnėsi i ekipit Skėnder Hyseni deklaroi se menjėherė pas miratimit tė rezolutės sė re pėr Kosovėn nė KS tė OKB-sė, Kosova do tė ndėrmarr shumė shpejt veprimet e duhura pėr zyrtarizimin e pavarėsisė sė saj.

Kryesia ende nuk e ka pėrpiluar konkursin pėr simbole

Prishtinė, 27 mars 2007 - Kryesia e Kuvendit tė Kosovės ka vendosur qė nė seancėn e ardhshme mė 30 mars, tė ftojė nė interpelancė ministrin e Ekonomisė dhe Financave Haki Shatrin, ndėrsa kryekuvendari Kolė Berisha ka garantuar se tė gjithė ministrat e ftuar pėr pyetje do tė jenė tė pranishėm. “Nė seancėn e tė premtes do tė jetė i ftuar ministri Haki Shatri, si dhe do tė ftohen edhe ata ministra qė do t’u drejtohen me pyetje deputetėt”, tha Kryetari i Kuvendit tė Kosovės Kolė Berisha. Ai tha se Kryesia ende ėshtė duke punuar nė kriteret pėr konkursin pėr simbolet. “Pėr ligjin pėr simbole ėshtė duke u punuar, ėshtė marrė vendim i Kryesisė pėr t’u shpallur konkursi, por duhet tė punohet edhe nė kritere tjera pėr simbole”, tha Berisha. Berisha me kėtė rast po ashtu premtoi se nėse ėshtė e nevojshme pėr implementimin e ligjeve tė pakos sė Ahtisarit, Kuvendi do tė punojė nė dy ndėrrime tė tij. Kryesia ka miratuar edhe rendin e ditės pėr seancėn e ardhshme, pėrveē interpelancės me ministrin Shatri tė thirrur nga partia Ora, do tė shqyrtojė pėr herė tė dytė Projektligjin pėr mbrojtjen nga zhurma, Projektligjin pėr bletarinė, dhe do tė shqyrtojė raportin e Komisionit pėr Gjyqėsi, Legjislacion dhe Kornizė Kushtetuese, lidhur me Projektligjin pėr ditėn e dėshmorėve.

Mustafaj vlerėson se propozimi i Ahtisarit opsion i vetėm realist dhe i qėndrueshėm pėr Kosovėn

Tiranė, 27 mars 2007 - Tirana zyrtare pėrshėndet qėndrimin e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki Mun, nė mbėshtetje tė propozimit tė Marti Ahtisarit pėr statusin e Kosovės, nė tė cilin rekomandohet pavarėsia e mbikqyrur, duke e vlerėsuar si opsioni i vetėm realist dhe i qėndrueshėm pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės. Nė njė deklaratė tė ministrit tė Jashtėm shqiptar Besnik Mustafaj, thuhet se Shqipėria shpreh mirėnjohjen e thellė pėr punėn e devotshme dhe kontributin e jashtėzakonshėm tė Presidentit Ahtisari pėr drejtimin e procesit tė pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės. Rekomandimi i bėrė nga ana e tij, nė pėrmbyllje tė kėtij procesi, tė formuluara tashmė me termin "pavarėsi e mbikqyrur" merr nė konsideratė rrethanat historike, realitetin e tanishėm, si dhe nevojėn urgjente pėr stabilitet politik dhe ekonomik nė Kosovė, theksohet nė kėtė deklaratė. Gjithashtu Shqipėria ėshtė e bindur se nė kėtė fazė tejet tė rėndėsishme, deri nė finalizimin e statusit nė Kėshillin e Sigurimit, pėr tė cilin beson se do tė pėrmbyllet shpejt, faktorėt politikė nė Kosovė do tė vazhdojnė tė jenė nė partneritet tė plotė me komunitetin ndėrkombėtar. "Pėrfitojmė nga rasti pėr t'i bėrė thirrje komuniteteve pakicė, veēanėrisht atij serb nė Kosovė qė tė pėrfshihen nė kėtė proces vendimtar e tė pakthyeshėm, me besimin se edhe autoritetet e Beogradit do t'i bashkohen kėtij apeli ndėrkombėtar nė dobi tė ndėrtimit tė njė klime tė favorshme pėr integrimin e plotė tė kėtij komuniteti nė shoqėrinė dhe institucionet e Kosovės", thekson Mustafaj, duke shprehur bindjen se implementimi i rekomandimeve tė paraqitura nga zoti Ahtisari do t'i mundėsojė rajonit nė tėrėsi tė shkėputet pėrfundimisht nga e kaluara nė emėr tė njė Ballkani tė ri, tė bazuar nė paqe, stabilitet dhe prosperitet pėr tė gjithė, tė orientuar drejt integrimit europian dhe euroatlantik. Besnik Mustafaj u tha gazetarėve se Shqipėria tėrėsisht ėshtė e pėrfshirė nė procesin pėr Kosovėn dhe se ai do tė niset pėr Nju Jork ku do tė ketė njė seri takimesh me ambasadorėt e vendeve anėtare tė Kėshillit tė Sigurimit, si edhe me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara Ban Ki Mun, pėrpara se tė filloj shqyrtimi nė Kėshillin e Sigurimit. "Ne, pra Shqipėria, si vendi fqinj kryesor i Kosovės, jemi edhe mė tė interesuarit pėr stabilitet. Pra, ne, pėrveē lėvvizjeve nė shumė kryeqytete tė botės pėr kėtė qėllim, do tė nisemi drejt Nju Jorkut ku unė vetė, do tė jem nė krye tė njė delegacioni tė rėndėsishėm gjatė kėtyre ditėve", tha Mustafaj.

Kuvendi i Kosovės do tė ketė njė Arkiv modern

Prishtinė, 27 mars 2007- Kuvendi i Kosovės, Arkivi i Kosovės dhe Projekti i UE sė "Mbėshtetje e mėtejme pėr Kuvendin e Kosovės" nėnshkruan sot nė mėnyrė solemne Memorandumin e Mirėkuptimit ndėrmjet kėtyre institucioneve, qė ka tė bėjė me projektin e pėrbashkėt pėr themelimin e njė njėsie moderne dhe funksionale tė Arkivit tė Kuvendit tė Kosovės. Projektin e nėnshkruan z. Kolė Berisha, Kryetar i Kuvendit tė Kosovės dhe dr. Jusuf Osmani, drejtor i Arkivit tė Kosovės dhe udhėheqėsi i projektit "Mbėshtetje e mėtejme pėr Kuvendin e Kosovės", Hugues Courtivron. Nė solemnitet merrnin pjesė edhe pėrfaqėsues nga OSBE ja, Anglia dhe Honkongu. Jusuf Osmani tha se punėtorėt arkivorė tė Kosovės do t'i kryejnė tė gjitha detyrat qė ia parashtron shoqėria nė realizimin e objektivave pėrkitazi me funksionimin e shėrbimit arkivorė nė Kosovė dhe nė mbrojtjen dhe prezantimin e dokumenteve tė shkruara. Kėto detyra, tha ai, po i realizojnė nė mbėshtetje tė plotė tė Zyrės sė Kryeministrisė, si dhe nė kuadėr tė bashkėpunimit ndėrkombėtar me shumė arkiva tė botės. Veprimtarinė e vet Arkivi po e zgjeron edhe nė menaxhimin arkivorė nė institucionet tona ku krijohen dokumentet e shkruara nė letėr, tani edhe nė formė elektronike, aty ku krijohet historia jonė, duke krijuar arkiva tė veēanta, si pjesė e sistemit tonė integral arkivorė, siē ėshtė rasti konkret me Arkivin e Kuvendit tė Kosovės. Kryeparlamentari Berisha theksoi vuri nė dukje nė mungesė tė shkrimit dhe tė institucioneve tona, njė pjesė e madhe e tė kaluarės, e historisė, e kulturės dhe dėshmive tona dokumentare, pėr fat tė keq, u ruajt, pėr aq sa mund tė ruhej, vetėm nė mbamendjen e paraardhėsve tanė, vetėm pėrmes bisedave qė zhvilloheshin nėpėr kullat tona. Por ai tha se megjithatė, mė mirė vonė, se kurrė. "Unė do ta quaja mbamendje institucionale e historisė, pėr njė akt, po ashtu solemn dhe po aq tė rėndėsishėm kulturor sikurse i pari, nėnshkrimin e Memorandumit tė Mirėkuptimit ndėrmjet Kuvendit tė Kosovės, nė njėrėn anė, dhe tė Arkivit tė Kosovės, nė anėn tjetėr", tha Berisha. Nė emėr tė projektit tė UE sė pėrshėndeti Hugues Courtivron, i cili theksoi se ky projekt po realizohet nė kuadėr tė ndihmės sė konzorciumit tė katėr parlamenteve evropiane : Francės, Gjermanisė, Belgjikės dhe Sllovenisė. Ndėrkaq, tėrė punėn nė realizimin praktik tė projektit do ta bėjnė punėtorėt civilė tė Kuvendit tė Kosovės dhe tė Arkivit tė Kosovės. Ėshtė ky pra edhe njė shembull i mirė i ndėrtimit tė shtetit tė Kosovės, theksoi ai. Memorandumi do t'i sigurojė Kuvendit trajnime konkrete dhe profesionale pėr njėsinė e arkivit.

...shtojca:

KUSH IKEN NGA VENDI I KRIMIT,BEN KRIM TE RI

Shkruan: Esat Stavileci

Njėmbėdhjetė pjesėtarėt e Njėsitit Special rumun "nuk e pritėn ardhjen e pranverės nė Kosovė".Ata,pikėrisht me 21 mars, "ikėn me dimrin",pa pėrfunduar hetimet rreth vrasjes sė dy protestuesve dhe plagosjes sė mbi tetėdhjetė pjesėmarrėsve nė demonstratėn
e "Vetėvendosjes" tė 10 shkurtit,tė mbajtur nė Prishtinė.Reagimi i UNMIK-ut qe "shumė i ashpėr":UNMIK-u "shprehi keqardhje",ndėrsa Qeveria e Kosovės "shprehu zhgėnjimin e thellė me largimin e kontigjentit tė policisė sė Rumanisė". Ndėrkohė,zėvendėsi i Pėrfaqėsuesit Special tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm deklaroi se "UNMIK-u nuk ka autoritet ta mbajė kontigjentin rumun nė Kosovė".Sidoqoftė,nė Kosovė ndodhi ikja nga vendi i krimit.E drejta penale mėson se "kush ikėn nga vendi i krimit,bėn krim tė ri".Eshtė vėrtetuar se njėmbėdhjetė policė nga kontigjenti rumun "kanė shtėnė me plumba gome"gjatė demonstratės sė 10 shkurtit,ndėrkohė qė hetimet rreth atyre ngjarjeve "janė planifikuar tė pėrfundojnė nė mesin e muajit prill".Pikėrisht ėshtė e drejta
penale qė "pėrcakton nėse njė sjellje e caktuar pėrbėn ose jo vepėr penale". Pikėrisht ėshtė e drejta penale ajo disiplinė juridike qė i referohet veprimeve tė ndaluara "pėr tė mbrojtur jetėn dhe shėndetin e personit,pronėn,liritė dhe tė drejtat themelore tė individit",po sikurse "rendin dhe sigurinė publike"etj. Prandaj,problemin duhet kundruar edhe me gjerė se qė ai paraqitet,nė dukje tė parė,sepse nė rastin e njėmbėdhjetėshit tė policėve rumunė ndodhi ikja nga vendi i krimit.E kur tė ikėsh nga vendi i krimit,bėn krim tė ri,kėshtuqė pėrgjegjėsia penale dyfishohet,natyrisht nėse vėrtetohet fajėsia.Pėrgjegjėsia penale "lind nga ēasti i kryerjes sė vepres penale dhe pėrfundon kur personi fajtor ka vuajtur dėnimin".Me ikjen e policėve rumunė nga vendi i krimit,pretendohet pikėrisht ikja nga pėrgjegjėsia eventuale penale.Problemi me policėt rumunė duhet tė kundrohet edhe nga njė kėnd tjetėr dhe ai,sė paku pėr mua,paraqet njė shqetėsim tė veēantė.Nga Kosova "ikėn paqėruajtėsit"dhe lanė nė Kosovė "gjurmat e krimit".Shumė "gjurma tė krimit"nuk u zbuluan nė Kosovėn e pasluftės.Se si "do tė zbulohen"kėto tė fundit ėshtė vėshtirė tė parashikohet,por ėshtė "shumė lehtė tė merret me mend"se do tė pohohet
se "hetimet vazhdojnė". Drejtėsinė pėrherė e ka kėrcėnuar rreziku nga hetimet qė "kanė vazhduar" pėr "tė mos pėrfunduar".Cili do tė jetė fati i kėtyre hetimeve?Ikja e njėmbėdhjetė pjesėtarėve tė Njėsitit Special rumun sikur "e qartėson"se ēfarė,nė tė vėrtetė,mund tė ndodhė dhe do tė ndodhė.Padrejtėsia mė e madhe ndodhė kur drejtėsia shtrembėrohet.A do tė shtrembėrohet edhe kėsaj rradhe,mbetet tė shihet,edhe pse "katundi qė shihet,kallauz nuk do".Shembulli me policėt rumunė tėrheq vėrejtjen pėr problemet qė mund tė shkaktohen me praninė ndėrkombėtare dhe mundėsinė e kepėrdorimit tė saj,veēanėrisht nė fushėn e "sundimit tė ligjit".Pakoja e Ahtisaarit parasheh njė prani relativisht tė fuqishme ndėrkombėtare sidomos nė kėtė fushė.Nė Kosovė do tė jetė shumė vėshtirė tė bindėsh pėr domosdonė e asaj pranie,nėse nė tė do tė gjinden edhe ata "paqėruajtės" tė cilėt "nė emėr tė mbrojtjes sė ligjit" do ta shkelin atė nė mėnyrėn mė flagrante.Nė Kosovė do tė jetė shumė vėshtirė tė rritet besimi nė praninė ndėrkombėtare nėse "nikoqirrllėku"i qytetarėve tė saj do tė shpėrblet me "shėrbimet ēfarė i bėnė policėt rumunė".Mė nė fund,nė Kosovė do tė jetė shumė vėshtirė tė besohet nė tė ardhmen kur ajo shembet qysh nė tė tashmen.

Nė Livoē tė Gjilanit policia gjėnė arsenal tė tėrė armėsh dhe mjetesh shpėrthyese Njėsiti i hetimeve tė krimit policor nė Gjilan, pas njė pune tė vazhdueshme, hetimeve dhe informatave tė mbledhura nė terren, ka bastisur shtėpinė e njė 20 vjeēari- shqiptar- nė fshatin Livoē i Epėrm tė Gjilanit tek i cili ėshtė gjetur njė arsenal i tėrė armėsh dhe mjete shpėrthyese. “Me urdhėr tė prokurorit ėshtė bastisur shtėpia dhe objektet pėrcjellėse tė kėtij personi dhe kanė gjetur: njė pushkė gjysmė automatike, njė pushkė automatike AK-47 njė pushkė Flleber, tetė granata dore, pesė raketa tė minahedhėsit dhe 200 copė fishekė tė kalibrit 7.62 milimetra”, ka treguar Naser Ibrahimi, zėdhėnės i SHPK –sė nė Gjilan.
Armėt dhe municioni janė konfiskuar nga policia kurse mjete shpėrthyese nga njėsiti pėr ēminim i KFOR-it amerikan, ka treguar zėdhėnėsi Ibrahimi, duke shtuar se “dy tė dyshuar 20 dhe 22 vjeēar, janė arrestuar dhe me urdhėr tė prokurorit mbahet nė mbajtje pėr 72 orė”.

Policia e Gjilanit arreston dy persona tė dyshuar pėr krim tė organizuar Njoftohet se njėsiti i kundėr krimeve ekonomike nė Gjilan, nė bazė tė kėrkesės sė Prokurorisė Publike tė Qarkut nė Gjilan ka bėrė hetimet nė lidhje me dyshimin e bazuar se nė filialin Banka Ekonomike-Gjilan ka ndodhur pėrvetėsim i mjeteve nė rrugė ilegale duke u dėmtuar klientėt e kėsaj banke.“Rasti ėshtė hetuar dhe janė grumbulluar dėshmi tė qėndrueshme pėr dyshimin e bazuar pėr vepėr penale tė krimit tė organizuar”, ka thėnė Naser Ibrahimi, zėdhėnės i SHPK-sė nė Gjilan. Sipas tij dėshmitė i janė paraqitur Prokurorisė Publike tė Qarkut nė Gjilan dhe mė urdhėr saj ėshtė bėrė arrestimi i dy personave tė dyshuar 47 dhe 38 vjeēar klientė tė kėsaj banke tė cilėt janė nė mbajtje pėr 72 orė. Zėdhėnėsi Ibrahimi nuk ka dashur tė bėjė tė ditur identitetin e tė arrestuarve pėr sa kohe qė janė duke u zhvilluar hetimet.


LAJMET
E hėnė 26 mars 2007

Presidenti Moisiu i jep lamtumirėn e fundit aktorit tė shquar, Sulejman Pitarka

Tiranė, 26 mars 2007 - Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, nderoi kujtimin e aktorit tė shquar tė skenės shqiptare, njė prej kolosėve tė kulturės sonė kombėtare, Sulejman Pitarka, i cili u nda nga jeta nė moshėn 83 vjeēare.

Anėtarėt e OKB-sė sot e marrin dokumentin pėr Kosovėn

Nju Jork, 26 mars 2007 - Sot anėtarėt e Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara marrin dokumentin e pėrkthyer pėr Kosovėn tė kryenegociatorit Marti Ahtisari.

KS i KB-ve mori edhe zyrtarisht propozimin pėr statusin e Kosovės

Prishtinė, 26 mars 2007 - Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker, ka bėrė tė ditur tė hėnėn se sekretari i pėrgjithshėm i KB-ve, Ban Ki-Mun, i ka transmetuar kryetarit tė KS tė KB-ve raportin dhe propozimin gjithėpėrfshirės tė kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari pėr statusin e Kosovės.

Badinter thotė se KS i OKB mund tė vonohet me pėrcaktimin e statusit

Ideatori i Komisionit tė Arbitrazhit, tė krijuar nė vitin 1991 nga Bashkimi Evropian pėr shqyrtimin e ligjshmėrisė sė ndarjes sė ish-Jugosllavisė, ish-ministri i drejtėsisė sė Francės, Senatori Robert Badinter thotė se KS i OKB mund tė vonohet me pėrcaktimin e statusit.

Pavarėsimi i Kosovės tashmė ėshtė njė proces i pandalshėm, thotė Badinter

Askush deri sot nuk ka kėrkuar nga Komisioni i Badinterit shpjegimin e legjitimitetit tė zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės. Askush, qoftė nga faktorėt ndėrkombėtarė, qoftė nga faktorėt vendės tė Kosovės, tha tė hėnėn senatori francez Robert Badinter gjatė njė takimi me kryeministrin e Kosovės Agim Ēeku.

Ēeku pret qė Kombet e Bashkuara tė jenė unike rreth Kosovės

Sot, nė ditėn kur presidenti Ahtisari prezanton propozimin e tij pėr Kosovėn nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė, ne presim qė bashkėsia e vendeve demokratike tė botės tė na japė tė njėjtėn pėrgjigje pohuese si nė pranverėn e vitit 1999, ka thėnė tė hėnėn kryeministri Agim Ēeku nė fjalimin e rregullt javor.

Bėrns: SHBA-ja mbėshtet pavarėsi tė kontrolluar pėr Kosovėn

SHBA-ja i mbėshtet rekomandimet e tė dėrguarit tė posaēėm tė KB-sė pėr Kosovėn, Marti Ahtisari pėr dhėnien e pavarėsisė sė kontrolluar Kosovės, deklaroi nė Bruksel nėnsekretari amerikan i Shtetit, Nikollas Bėrns.

Sejdiu: Pavarėsia e Kosovės nuk krijon precedent

Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, priti Naltmadhninė e tij, trashėgimtarin e familjes mbretėrore shqiptare, Princin Leka II, me tė cilin bisedoi pėr ecurinė e perditshmerisė sonė nė percaktimin e statusit final tė Kosovės.

Kuēi paralajmėron ndryshime nė strukturat e larta tė policisė

Ministri i Punėve tė Brendshme (MPB), Blerim Kuēi, paralajmėroi se sė shpejti mund tė bėhen ndryshime nė strukturat e larta tė policisė, ndėrkohė qė, sipas tij, largimi i policėve rumunė nga Kosova pamundėson hetimin e ngjarjeve tė 10 shkurtit dhe mos pėrgjigja ndaj kėrkesės qė ata tė bashkėpunojnė nė mėnyrė direkte po tregon edhe fajtorin.

Krushjanėt kritikuan institucionet pėr neglizhencė rreth fatit tė tė pagjeturve

Banorėt e Krushės sė Vogėl, fshatit mė tė viktimizuar nė Kosovė, nė ceremoninė e rivarrimit tė 20 martirėve, tė vrarė para tetė vitesh, kritikuan institucionet e vendit dhe ato ndėrkombėtare se janė sjellė me standarde tė dyfishta, duke privilegjuar sė tepėrmi serbėt, ndėrsa nuk kanė bėrė sa duhet pėr zbardhjen e fatit tė tė pagjeturve nė luftėn e fundit.

Krusha e pėrlotur rivarros 20 martirė, pa ditur edhe pėr fatin e 90 tė tjerėve

Lotėt e dhembjes pėr 112 burra tė vrarė nga forcat serbe nė mars 1999, 20 prej tė cilėve janė rivarrosur tė hėnėn, dhe shiu i pėrhimė kanė lagur tokėn e Krushės sė Vogėl, e cila tetė vite mė parė pėrjetoi tmerret mė tė rėnda tė krimit serb.

Ish-stacioni i autobusėve nė Klinė dedikohet pėr ndėrtimin e stacionit policor

KK i Klinės edhe zyrtarisht ka dhėnė pėlqimin qė ish-stacioni i ri i autobusėve, i pa shfrytėzuar qė nga paslufta, tė jetė i dedikuar pėr ndėrtimin e stacionit tė policisė.

Pavarėsisht kushtėzimeve, LDK thotė se nuk do tė “shkurorėzohet” me AAK-nė

Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK) kundėrshtoi edhe njė herė mundėsinė pėr tė bėrė aktualisht koalicion me partinė mė tė madhe opozitare, Partinė Demokratike tė Kosovės (PDK), pavarėsisht “kėrcėnimit” tė opozitės sė do tė “prishė” marrėveshjen e javės sė kaluar (PDK-LDK) pėr bashkėqeverisjen e komunės sė Gjilanit.

MEF: Strategjia zhvillimore fillon tė zbatohet nė fund tė muajit prill

Drejtuesit e Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave (MEF) dhe ish-krerėt e sekretariatit pėr hartimin e Strategjisė dhe Planit Zhvillimor tė Kosovės (SPZH), edhe pse pranuan se kohėve tė fundit janė ngritur shumė dilema rreth asaj nėse kjo strategji do tė fillojė se zbatuari, ata theksuan pėr KosovaLive se strategjia e re s’ka asgjė tė pėrbashkėt me nismat e tjera, dhe do tė fillojė sė zbatuari nė fund tė muajit prill tė kėtij viti.

Kontrollorėt ajrorė tė Kosovės dhe Shqipėrisė hapin korridore tė reja kufitare

Kontrollorėt ajrorė tė Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės (ANP) dhe Agjencia Nacionale e Trafikut Ajror tė Shqipėrisė (ANTA) janė pajtuar nė Tiranė pėr inicimin e pikave dhe korridoreve tė reja kufitare ajrore nė mes Kosovės dhe Shqipėrisė, tė cilat do ta shkurtonin kohėn e fluturimeve pėr tė gjitha kompanitė qė operojnė nė Aeroportin e Prishtinės.

"Radoniqi" investon 230 mijė € nė Has

Banorėt e dy fshatrave tė Hasit, Rugovė dhe Krajkė, pas njė investimi qė ka bėrė kompania e ujėrave "Radoniqi", e cila ka ndėrruar rrjetin e ujėsjellėsit nė kėto lokalitete, nuk do tė ankohen pėr mungesėn e ujit tė pijes.

Pėrkujtohet veprimtari Ismet Ramadani

Nė organizim tė Shoqatės sė tė Burgosurve Politik tė Ferizajt, tė hėnėn nė Nerodime tė Ulėt, u bėnė homazhe, nė tetėvjetorin e rėnies sė veprimtarit tė ēėshtjes kombėtare Ismet Ramadani.

Arrestohet njė person, kishte kėrcėnuar ish-bashkėshorten

Njė 25-vjeēar nga Gjakova ėshtė arrestuar nga policia pasi qė kishte kėrcėnuar ish-bashkėshorten dhe familjaret e saj, thanė tė hėnėn zyrtarė policor tė SHPK-sė nė Ferizaj.

Promovohet numri i pestė i revistės “Infermieria kosovare”

Tė hėnėn nė Qendrėn e Telemjekėsisė nė Prishtinė ėshtė promovuar numri i pestė i revistės “Infermeria kosovare”, tema boshte e tė cilės janė ēėshtjet etike nė infermieri.

Diplomati grek ekspozon pikturat e tij nė Pejė

Shefi i zyrės greke nė Prishtinė Nicolaos D. Kanellos dhe piktori pejan Xhevdet Spahija, kanė hapur tė shtunėn nė mullirin e Haxhi Zekės nė Pejė, njė ekspozitė tė pėrbashkėt me pikturat e tyre ekspresioniste.

Njė seri tėrmetesh e tronditėn rajonin pėrreth ishullit grek Kefaloni nė Detin Jon

Njė seri tėrmetesh, prej tė cilėve mė i fuqishmi, me intensitet prej 5,1 ballė sipas Shkallės sė Rihterit, u regjistruan nė rajonin pėrreth ishullit grek Kefaloni nė Detin Jon.

...info ...hapur:

NATO dhe BE ritheksojnė mbėshtetjen ndaj Ahtisarit  Shefi i diplomacisė evropiane Havier Solana dhe sekretari i pėrgjithshėm i NAT0-s kanė ritheksuar sot nė Bruksel mbėshtetjen e Bashkimit Evropian dhe tė NATO-s ndaj Ahtisarit dhe kanė vlerėsuar se Kosova ėshtė rast unik qė nuk do tė ketė pasoja nė rastet e tjera nė botė. Solana ka deklaruar se Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki Mun, ndoshta menjėherė nuk do t'ia dorėzojė propozimin e Marti Ahtisarit Kėshillit tė Sigurimit, por ai personalisht do tė dėshironte qė Kėshilli i Sigurimit sa mė parė tė shprehet pėr kėtė ēėshtje. Gjatė njė konference pėr gazetarė me qėndrimin e Solanės ėshtė dakorduar edhe sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s Jap de Hop Skefer.
"Zgjidhja nė Kėshillin e Sigurimit shpresoj qė herėt a vonė do tė gjendet, por mė mirė herėt se mė vonė", ka thėnė Skefer, duke theksuar si tė rėndėsishme faktorin kohė. Nga ana e tij Solana ka vlerėsuar se me prezantimin e sotėm tė dokumentit tė Ahtisarit nė Nju Jork pėrfundon njė pjesė e procesit, por procesi ecėn mė tutje dhe se duhet tė mbyllet nė Kėshillin e Sigurimit.

Dokumenti i Ahtisarit shpaloset, por KS nuk mblidhet sot Derisa dokumenti i Martti Ahisaarit pėr Kosovėn pritet tė bėhet publik sot nė New York, sipas informatave tė fundit, nuk ėshtė caktuar dhe nuk parashihet njė mbledhje e Kėshillit tė Sigurimit pėr te. Nė fakt bėhet fjalė pėr shpalosjen e dy dokumenteve: njėri do tė jetė versioni pėrfundimtar i propozimit tė zgjidhjes prej 58 faqesh, ndėrkaq i dyti ėshtė propozimi pėr statusin, njė dokument pėrcjellės prej tri faqe e gjysmė. Nuk ėshtė debatuar dhe nuk ėshtė vendosur ende kur do tė fillojė debati pėr dokumentet nė Kėshillin e Sigurimit, i cili sipas tė gjitha burimeve do tė rekomandojė pavarėsi pėr Kosovėn. Nuk janė paraparė qė tė fillojnė diskutime as ditėve tė ardhshme, gjatė muajit mars meqenėse vendet anėtare tė Kėshillit nuk janė pajtuar ende me agjendėn, tha njė burim. "Duhet tė presim nga presidenca e Kėshillit tė Sigurimit nė prill se kur do tė caktojnė datėn e fillimit tė debatave lidhur me dokumentin e Ahtisaarit", tha zėdhėnėsja e Kombeve tė Bashkuara tė premten. Kryesuese e radhės nė Kėshillin e Sigurimit gjatė prillit do tė jetė Britania e Madhe, nė maj presidencėn e kanė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, ndėrsa nė qershor Belgjika. Vendet perėndimore vlerėsojnė se vendimi pėr Kosovėn duhet tė merret gjatė prillit, apo majit e mė se voni deri nė qershor meqė gjatė kėtyre muajve ato edhe do tė qėndrojnė nė krye tė mekanizmave vendosės ndėrkombėtarė qoftė nė Kėshillin e Sigurimit apo edhe nė Bashkimin Evropian, ku kryeson Gjermania. Pėrkundėr kėrkesės sė Beogradit dhe mbėshtetjes zyrtare tė Moskės pėr vazhdimin e mėtejmė tė bisedimeve, qė ėshtė vlerėsuar si njė manovrim pėr blerje kohe, perėndimi me nė krye Shtetet e Bashkuara por edhe shumica e vendeve perėndimore evropiane janė kundėr. Ato mendojnė dhe tashmė e kanė thėnė se tė gjitha mundėsitė janė shteruar dhe se dokumenti i Ahtisaarit ėshtė jo mė i miri, por edhe i vetmi qė ata do tė mbėshtesin. /s.gashi/rtk/

Moska ėshtė pėr vazhdimin e bisedimeve , thotė Kaminin Zyrtari pėr shtyp i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Rusisė Mihail Kaminin ka deklaruar se Moska ėshtė pėr vazhdimin e bisedimeve dhe tė pėrpjekjeve diplomatike pėr statusin e Kosovės, nė interesin e gjetjes sė njė zgjidhjeje kompromisi. "Ai problem nuk mund tė rregullohet me njė zgjidhje tė shpifur" ka thėnė Kaminin. Sipas njė komunikate tė Ministrisė sė Jashtme ruse, Kaminin ka thėnė se Kėshilli i Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara ifllimisht do ta shqyrtojė planin e Ahtisarit, ndėrkaq nė prill ėshtė paraparė diskutimi nė Kėshilin e sigurimit pėr propozimin qė mė pas tė shqyrtohen edhe propozimet konkrete tė palėve tė intersuara.

Hulumtohet qėndrimi i sllovakėve rreth statusit tė Kosovės Ardhmėria e Kosovės nuk u intereson 48 pėrqindėve tė sllovakėve, tregojnė anketat qė i shpalli sot e pėrditshmja sllovake “SME”. Nė prag tė votimit tė nesėrm nė parlamentin sllovak pėr tri deklarata tė ndryshme lidhur me atė se ēfarė qėndrimi duhet tė marrė sa i pėrket Kosovės, pothuajse njė e treta e tė anketuarėve, 30 pėrqind, konsideron se Kosova duhet ta fitojė pavarėsinė, kurse 22 pėrqind mendon se Kosova duhet tė mbetet nė pėrbėrje tė Serbisė.

Ēdo tė pestėn ditė nė rajonin e Gjilanit paraqiten raste tė parave tė falsifikuara Statistikat e policisė nė Rajonin e Gjilanit, bėjnė tė ditur se gjatė vitit 2007 gati ēdo tė pestėn ditė janė paraqitur para tė falsifikuara. Naser Ibrahimi, zėdhėnės rajonal i SHPK-sė nė Gjilan, ka bėrė tė ditur edhe pėr njė rast tė paraqitjes sė njė monedhė prej 10 €, e dyshuar tė jetė e falsifikuar ėshtė raportuar nga njė minimarket nė Gjilan. “Monedha ishte marr gjatė ndėrrimit tė parave me para tė imta. Policia ka konfiskuar bankėnotėn dhe ka nisė hetimin e rastit”, ka thėnė Ibrahimi.
Sipas tij ky ėshtė rasti i 16-tė i paraqitjes sė parave tė falsifikuara prej fillimit tė kėtij viti nė regjionin e Gjilanit tonė. “Bankėnota tė ndryshme janė paraqitur se tė dyshimta tė janė tė falsifikuara por rastet mė tė shpeshta ka pasur me bankėnota prej 10 €”, ka thėn Ibrahimi duke apeluar tek qytetarėt qė tė jenė tė kujdesshėm gjatė pranimit tė parave tė dyshimta dhe rastet t’i i raportojnė nė polici.

Ahmadinexhad : Nuk do ta ndalojė as pėr njė sekondė tė vetme programin bėrthamor Edhe pas shtrėngimit tė sanksioneve tė Kombeve tė Bashkuara Irani nuk ėshtė gati pėr lėshime nė konfliktin pėr programin bėrthamore. Presidenti Mahmud Ahmadinexhad deklaroi nė faqen e tij tė internetit, se vendi i ti nuk do ta ndalojė as pėr njė sekondė tė vetme programin bėrthamor. Nė tė njėjtėn kohė qeveria nė Teheran paralajmėroi pezullimin e bashkėpunimit me Agjencinė Ndėrkombėtare pėr Energjinė Bėrthamore. Pėrballė refuzimit tė Iranit pėr tė ndaluar pasurimin e uraniumit Kėshilli i Sigurimit i Kombeve tė Bashkuara i ashpėrsoi tė shtunėn sanksionet kundėr kėtij vendi.

Para Tribunalit tė posaēėm ngritėt padia e parė nė Guantanamo Sot ėshtė ngritur padia e parė para Tribunalit tė posaēėm nė kampin e tė burgosurve nė Guantanamo tė Kubės. Australiani David Hicks akuzohet pėr mbėshtetje tė terrorizmit, me dyshimin se ka punuar nė Afganistan pėr talebanėt dhe Al Kaidėn. Organizatat pėr tė drejtat e njeriut e kritikojnė procesin si tė kundėrligjshėm. Procesi i parė kundėr Hicks-it u ndėrpre nė vitin 2004, sepse gjykata supreme e Shteteve tė Bashkuara duhet tė vendoste pėr shumė ankesa kundėr proceseve ushtarake.

...shtojcė:

Themelet e Europės

Shkruajn: Ndue Ukaj dhe Edita Kuci Ukaj

Pikėrisht pesėdhjetė vite mė parė, Europa e dėrmuar nga Lufta e Dytė Botėrore, e armiqėsuar dhe me perspektiva tė zymta, vuri themelet e ėndrrės sė kahershme, pėr unifikimin e kontinentit tė Vjetėr, Europės, perspektivė dhe vizion ky qė tash, nė ditėlindjen e pesėdhjetė, duket mė sė qartė i pėrplotėsuar, sidomos i mishėruar nė transformimet e pėrgjithshme qė ka pėrjetuar kontinenti nė kėto dekada dhe tė mirat e pėrbashkėta qė ka arritur t’i realizoj. Pėrveē faktit se Europa u paqėsua, kjo nismė ndėrroj kahen historisė, duke i kthyer armiqėsitė e shumta, nė mirėkuptim e bashkėpunim tė frytshėm, frytet e sė cilės sot i trashėgojnė miliona qytetar ane e kėnd kėtij kontinenti. Marrėveshja e parė, e njohur si Traktati i Romės, e iniciuar kryesisht pėr ēėshtje ekonomike, me vonė do ravijėzon dhe institucionalizon modelin e organizatės, gjithnjė me tendenca tė unifikimi dhe bashkėpunimit sa mė tė madh. Falė kėtij bashkėpunimi, falė paqes sė qėndrueshme, pikat e ndjeshme, tė cilat shėrbenin si vatra konfliktesh, kufijtė dhe doganat, shpejt u shndėrruan nė mundėsi mė shumė , jo vetėm pėr tė sforcuar paqen, por, mbi tė gjitha, pėr tė ngritur nė nivel tepėr tė lartė mirėqenien dhe stabilitetin ekonomik. Kėshtu, duke u vu themelet e Europės, dimensionet dhe pėrmasat e saj bėn qė, siē thoshte shkrimtari dhe ish presidenti i Ēekisė, Vaclav Havel: “Europa tė bėhet atdheu i vlerave tona tė pėrbashkėta” dhe sė kėndejmi, pėr gjitha popujt, tė shihet si vizioni dhe ardhmėria e Shtėpisė sė Pėrbashkėt.

Mė gjithė tė arriturat e dukshme, nė kėto pesėdhjete vite tė ekzistimit, edhe sot vazhdojnė tė shtrohet pyetja e dilemat debutuese: ēka ėshtė Europa e ēfarė pėrfaqėson ajo, cilat janė shtyllat tė cilat kanė bėrė tė mundur ndėrtimin e paradigmės sė pėrbashkėt, rreth sė cilės mund tė ndėrtohet njė koncept kaq i madh e kaq unik, ēfarė ėshtė ajo qė i bashkon kėta popuj heterogjen, madje me memorie tė armiqėsuar nė tė kaluarėn, a ėshtė Europa koncept gjeografik apo kulturor, a ėshtė tradita e pėrbashkėt religjioze, antike apo vlerat e demokracisė kėto qė i bashkojnė? Kėto pyetje dhe dilema, sa do qė mbėshtillen nga njė tisi i moskuptimit, nė gjendjen faktike ēfarė shohim sot, kanė marr trajtėn reale tė dukjes, megjithatė pėrbėjnė debat dhe shqetėsime nė vete, jo vetėm brenda kėtij unioni, por edhe nė vendet te cilat aspirojnė qė nė njė tė ardhmen t’i bashkohen kėsaj organizate, pėr tė rrumbullakuar kėshtu ėndrrėn pėr krijimin e Shteteve tė Bashkuara tė Europės. Ndėrsa, nė mėnyrė tė veēantė, kėto pyetje tingėllojnė fuqishėm nė realitetin shqiptar, pėr tė qenė shqetėsime publike tė vazhdueshme, edhe pse qendrat politike shqiptare, tashmė kanė proklamuar objektivat e paevitueshme pėr bashkim mė kėtė Familje. Nėse do synonim tė gjenim njė mendim sintetizues tė gjithė asaj qė ėshtė Europa, njė pėrgjigje tė thuktė, me shumė shtresime semantike dhe me konotacione reale definuese, atė e gjėjmė nė idetė dhe mendimet qė jep njėri ndėr themeluesit e kėtij koncepti, ish ministri i jashtėm Francez Robert Schuman, nė librin e tij “Nė emėr tė Europės”, kur shkruan se: “Europa para se tė jetė Aleancė ushtarake apo entitet ekonomik, duhet tė jetė bashkėsi kulturore nė kuptimin mė tė lartė tė kėsaj fjale”. Ky shtresim semantik, vėnė atė qė konsiderohet element bazik pėr tė ndėrtuar shtėpinė e pėrbashkėt europiane. Kultura me gjitha shtresimet e saja pėrbėn bėrthamėn qė mundėson Gadishulli Ballkanik, Europa Qendrore dhe Skandinavia tė jenė pjesė e kėsaj familje. Idealisti i madh francez, Robert Schuman, i angazhuar thellė nė kėtė idealitet politik, nė referencėn e lartėshkruar, por mė gjerė nė librin e tij tė vetėm tė angazhimit politike e ideor, na jep konturat e vėrteta tė ideve dhe principeve mbi tė cilat ndėrtohet dhe funksionon Europa e Bashkuar. Mė tej, nėse marrim pėr bazė kėtė dijetar dhe ideolog, por edhe ministrin e jashtėm tė Italisė sė asaj periudhe , Alcide de Gasperi, por edhe Adenauer-i, shohim se pikėrisht nė shtyllat kulturore dhe traditėn e begatshme qė merr pėr bazė kėtė referencė, ėshtė ndėrtuar ėndrra dhe ideja evropiane. Kjo mė tej ka rezultuar qė tė jetėsohet paqja universale. Performanca e Bashkimit Europian, mė tej, sipas Robert Schumanit shtresohet nė aspektet tjera, tė cilat si komponentė edukuese shėrbejnė pėr tė ndėrtuar kėtė Shtėpi. Dhe kėtu ky, autor pėrmend aspektin tjetėr qė e sheh tė fuqishėm, premisa qė ka ndihmuar krijimin e kėtij unioni, si janė tradita e pėrbashkėt e krishterė, si elemente qė ka ndihmuar demokracinė, e cila nė saje tė traditės religjioze tė krishterė (pėr mė shumė katolike) ka ndihmuar nė sforcimin e demokracisė. Kėtė dimension, autori e sforcon pėrmes idesė se “Demokracia ja detyron ekzistencėn e vet krishterimit”. Pėr tė sforcuar me tej kėtė dimension shkruan se: “Demokracia do tė jetė e krishterė ose nuk do tė jetė fare”. Por, ajo qė gjithnjė duhet ė vėnė nė pah nė kėtė kontekst, ėshtė fakti se rrėnjėt e pėrbashkėta antike, sidomos rrezatimet e fuqishme tė kėsaj kulture nė mendėsinė perėndimore, idetė iluministe dhe humaniste, janė hallka me rėndėsi, tė cilat i gjejnė gjurmėt e thella nė atė qė sot ėshtė ideja e Europėės sė unifikuara.

Duke u mishėruar ideali i paqes dhe vlerat e pėrbashkėta tė kėtij kontinenti dhe rrezatimet civilizuese, madje fal pikėrisht kėtij dimensioni, urrejtja dhe ndarja qė ka ekzistuar ne Europė, sidomos mes Gjermanisė dhe Francės, me kohė ėshtė shndėrruar nė mirėkuptim dhe bashkėpunim, nė drejtim tė sė mirės sė pėrbashkėt, duke sforcuar tendencat solidare, subdidaritetin dhe solidaritetin dhe duke funksionalizuar demokracisė si bėrthama e shėndoshė, mbi tė cilėn mund tė ekziston kjo organizatė. Zaten, duke u funksionalizuar kėto komponentė dhe duke i diskutuar ndėrvarėsitė e nevojshme, si nevoja pėr t’iu shmangur luftėrave dhe gjakderdhjeve nė kontinentin europian, nė pesėdhjetėvjetorin e saj, me gjithė problemet e brendshme, tė lidhura me funksionimin e saj, me tepėr institucional se sa kulturor, nė tėrėsinė e idesė sė saj, kjo organizatė funksionin dhe realizon qėllimet e saja. Janė kėto shtylla tė fuqishme tė cilat kanė ndihmuar popujt e perėndimit tė transformohen, pėrkundėr vendeve dhe popujve tjerė.

Unioni Europian mbushi pesėdhjetė vite qė nga themelimi. Edhe skeptikėt mė tė mėdhenj, por edhe idealistėt e ngjashėm, nuk do e kishin paramenduar kėtė sukses.

Pėr botėn perėndimore, popujt e shumtė qė e kanė pėrjetuar dhe jetuar kėtė koncept politike, por me tepėr praktikė, kjo datė, pėrveē se paraqet njė rėndėsi tė posaēme tė kalimi nga mendėsia konfliktuale, nė arenėn e zgjedhjes sė problemeve me dialog, nė anėn tjetėr paraqet shembullin mė tė tė ngadhėnjimit tė dashurisė kundrejt urrejtjes, gjithnjė pėr tė pėrplotėsuar tė mirat e pėrbashkėta, tė cilat sot i gėzojnė gjithė qytetarėt e kėsaj bote, pa asnjė pėrjashtim. Nga ideja e vetpėrkufizimit gjeografik, Europa sot ėshtė shndėrruar nė fuqi politike, ekonomike globale dhe vazhdon idealin e saj.

Europa sot ka unifikuar shumė segmente shtetėrore, shumė e mė shumė kompetenca transferohen nė Bruksel. Vlen te pėrmendet vizionet pėr njė politikė tė jashtme tė unifikume, si fryt i kėtij idealiteti. Ideja pėr bashkimin europian tashmė ēdo ditė e mė tepėr po arrihet edhe konstitucionalisht tė sendėrtohet. Vetė takimi i djeshėm i Berlinit dhe Deklarata e Fuqishme ėshtė sinjifikativ se ėndrra evropiane ėshtė nė rrugė tė mbarė dhe ajo po sendėrtohen, nė mėnyrė qė Europa pėrveē se tė jetė atdheu i vlerave tona tė pėrbashkėta, po ashtu vatėr idealesh humaniste, perspektivash a paqes sė pėrhershme.

A ėshtė dhe a mund tė jetė Europa vetėm njė krijesė artificiale pėr tė paqėsuar vetėn? Kjo pyetje e dilemė e madhe mbetet akoma tė studiohet, por mė tepėr nėse gjerat i vėshtrojmė nė rrafshin e rezultateve evidente, nė esencėn e fenomenit ēfarė duket europa, pėrtej kėsaj pyetje, europa nė tėrėsi ka dėshmuar, me gjithė dėshtimet e herė pas hershme nė ngritje (dėshtimi i kushtetutės nė Francė dhe Holandė), se ajo mund tė funksionoj mirė dhe se mund tė integroj gjithė popujt europian brenda njė zone tė vetme ekonomike, politike, kulturore, etj.

Pėr shqiptarėt kjo ditė duhet tė shėrbej nė shumė dimensione, madje jo vetėm pėr tė soditur tė ardhmen. Me tepėr tė meditojmė me racionalisht se nė themelet e kėtij qytetėrimi jemi bashkė krijues,sepse koncepti kulturor dhe historik i europės niset pikėrisht nga Gadishulli Ballkanik, dhe pėrfshin gjithė atė qė sot e njohim Europė, shkruan teologu i madh Joseph Ratzinger (Papa Benedikti XVI)

(Autorėt jetojnė pėrkohėsisht nė Suedi).


E premte 23 mars 2007

Ekipi i Unitetit takohet sot

Nėn kryesimin e presidentit tė Kosovės, Fatmir Sejdiu, Ekipi i Unitetit sot do tė mbajė takimin e radhės.

Ahtisari: Opsioni i vetėm i qėndrueshėm pėr Kosovėn ėshtė pavarėsia

Bazuar nė njė vlerėsim tė kujdesshėm tė historisė sė re tė Kosovės, realitetit nė Kosovėn e sotme dhe duke marrė parasysh bisedimet me palėt kam ardhur nė pėrfundimin se opsioni i vetėm i qėndrueshėm pėr Kosovėn ėshtė pavarėsia, e cila do duhet tė mbikėqyret pėr njė periudhė tė parė nga bashkėsia ndėrkombėtare, kėshtu shkruan kryendėrmjetėsi Marti Ahtisari nė materialin prej tre faqesh qė shoqėron propozimin qė i ėshtė dorėzuar kreut tė Kombeve tė Bashkuara Ban Ki Moon.

BE shėnon jubileun gjysmėshekullor

Liderėt e Bashkimit Evropian do tė takohen mė 24 dhe 25 mars nė Berlin qė ta shėnojnė 50-vjetorin e Marrėveshjes sė Romės, me ē'rast pritet tė nėnshkruhet deklaratė politike, e cila duhet t'i pėrcaktojė vlerat e ardhshme dhe ambiciet evropiane.

Berisha: Deri nė zgjedhje do tė vazhdojė punėn koalicioni i tashėm qeverisės

Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Kolė Berisha, gjatė njė takimi tė premten me Volfgang Petriq, pėrfaqėsues i pėrhershėm i Austrisė nė selinė e OKB-sė nė Gjenevė, ka thėnė se nuk do tė ketė ndryshime qeveritare dhe deri nė zgjedhje do tė vazhdojė punėn koalicioni i tashėm qeverisės.

Nė Vushtrri sot u mbajt marshi paqėsor “Me Ramushin” Nė mbėshtetje tė ish-kryeministrit tė Kosovės dhe tė kryetarit tė AAK-sė, Ramush Haradinaj, dhe bashkėluftėtarėve tė tij, Idriz Balaj e Lahi Brahimaj, sot nė Vushtrri u mbajt marsh paqėsor me moton “Me Ramushin”, organizuar nga dega e Aleancės sė tė rinjve tė kėsaj partie. Pjesėmarrėsit vlerėsuan se lufta e UCK-sė ishte luftė e drejtė pėr liri, ndėrsa proceset kundėr luftėtarėve tė lirisė, janė procese tė montuara politikisht. Marshe tė tilla janė mbajtur edhe nė qendrat tjera tė Kosovės.

Largohet nga Kosova njėsiti i policisė rumune

Administrata e Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė (UNMIK), konfirmoi tė premten se ėshtė informuar qė pas njė muaji tė vazhdimit fillestar tė mandatit tė tyre, 75 oficerė tė njėsitit policor rumun, janė larguar nga misioni, mė 21 mars 2007.

Qeveria reagon ndaj “ikjes” sė policėve rumunė nga Kosova

Qeveria e Kosovės, reagoi tė premten kundėr largimit nga Kosova tė kontingjentit rumun tė policisė sė UNMIK-ut, para se tė pėrfundojnė hetimet pėr protestėn e 10 shkurtit, gjatė tė cilės, dyshohet se njėsiti rumun ka pėrdorur plumba gome dhe forcė tė tepruar ndaj protestuesve tė Lėvizjes “Vetėvendosje”, ku u vranė dy dhe u lėnduan dhjetėra qytetarė.

Qeveria e Kosovės shpreh zhgėnjimin me largimin e kontingjentit tė policisė rumune

Qeveria e Kosovės pėrmes njė komunikate pėr media tė premten ka shprehur zhgėnjimin e thellė me largimin nga Kosova tė kontingjentit tė policisė sė Rumanisė, tė cilit i ishte kėrkuar nga Kombet e Bashkuara tė vazhdojė bashkėpunimin nė hetimet qė po kryhen lidhur me ngjarjet e 10 shkurtit.

Nuk do tė ketė ndryshim tė statusit tė ushtarėve amerikanė nė Kosovė

Nuk do tė ketė zvogėlim tė pagesave tė ushtarėve amerikanė qė veprojnė nė kuadėr tė misionit paqeruajtės nė Kosovė, ka bėrė tė ditur Pentagoni.

Thierry Reynhard: Statusi mbėshtet vullnetin e shumicės, tė cilin e dimė tė gjithė

Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu tha tė premten nė Prizren se pakoja e Ahtisaari-t ėshtė koncize dhe rekomandon pavarėsinė si opsionin e vetėm pėr zgjidhjen e statusit nė Kosovė, ndėrsa vlerėsoi se periudha e ardhshme dymujore do tė jetė mjaft e rėndėsishme pėr Kosovėn, pasi pritet tė merren vendime tė mėdha.

Giulio Torresi premton luftimin e kontrabandės nė veri tė vendit

Duke qenė i informuar se droga dhe kontrabanda pėrbėjnė dy nga krimet mė tė shpeshta nė veriun e Kosovės, italiani Giulio Torresi, i cili sapo ka marrė komandėn premton luftimin e kontrabandės nė veri tė vendit.

SHPK: Qarkullimi nė rrugė po bėhet pa probleme

Zyrtarėt e Shėrbimit Policor tė Kosovės thanė tė premten pėr Kosovapress se pėrpos rrugės Pejė- Kullė- Rozhajė, e cila ėshtė e bllokuar pėr automjete tė rėnda, tė gjitha rrugėt tjera janė.

LDK plotėson postet e kryetarėve tė Forumit tė gruas dhe tė rinisė nė Klinė

LDK-ja, dega nė Klinė, ka plotėsuar postet e dy forumeve tė kėsaj dege, atė tė gruas dhe tė rinisė, pas kalimit tė dy kryetarėve tė mėparshėm nė LDD.

KEF-i rrit akcizėn pėr naftėn dhe zvogėlon taksėn doganore

Anėtarėt e Kėshillit Ekonomik Fiskal (KEF) bėnė tė ditur tė premten se kanė marrė vendim qė tė lirojnė nga taksat doganore importimin e naftės dhe derivatet e saj, mirėpo me qėllim qė kėto efekte tė mos ndikojnė nė tė hyrat buxhetore, KEF-i ka vendosur qė akciza nė naftė dhe derivatet e saj tė shtohet pėr 3.5 centė nė litėr.

Rrokaj thotė se universitetet duhet lejuar tė kryejnė misionin e tyre

Rektori i Universitetit tė Tiranės (UT), Shezai Rrokaj, kėrkoi tė premten nė Prishtinė qė partitė politike tė heqin dorė njėherė e pėrgjithmonė.... ndaj nderhyrjeve nė universitete.

Shėnohet 9-vjetori i Epopesė sė UĒK-sė nė Gllogjan

Tė shtunėn, mė 24 mars, nė Kompleksin Memorial tė UĒK-sė, nė Gllogjan, mbahet manifestimi qendror nė 9-vjetorin e Epopesė sė UĒK-sė nė Dukagjin dhe nė 8-vjetorin e ndėrhyrjes sė forcave tė NATO-sė nė Kosovė.

Granti stimulues pėr Malishevėn do tė pėrdoret pėr asfaltim

Mjetet e marra nga qeveria e Kosovės, nė formė tė grantit stimulues pėr mbledhjen e shkallės sė tatimit nė pronė pėr komunėn e Malishevės, do tė pėrdoren nė investime nė infrastrukturė rrugore, ka vendosur Komiteti pėr Politikė e Financa i Kuvendit Komunal (KK) tė Malishevės.

Turqia premton vazhdimin e ndihmės pėr Arkivin e Kosovės

Drejtues tė Arkivit tė Turqisė theksuan tė premten nė Prishtinė se sikur tė mos ishte Arkivi Osman nė Turqi, nuk do tė mund tė ndriēohej e kaluara e Kosovės, andaj sipas tyre, Turqia ėshtė e gatshme tė vazhdojė njė bashkėpunim tė tillė me Kosovėn.

Blazy lavdėron Podgoricėn pėr qėndrimin ndaj Kosovės dhe Kroacisė

Parisi ėshtė i vetėdijshėm pėr rolin stabilizues tė Malit tė Zi nė rajon, sidomos rreth raporteve me Kroacinė dhe ēėshtjet qė lidhen me Kosovėn...

Arrestohet Ventor Maznikolli

Policia nė Pejė ka arrestuar Ventor Maznikollin, si i dyshuar se ka vrarė Xhafer Belegun nė vitin 2003.

SINTEZ do tė ndėrtojė central pėr prodhim tė kombinuar tė energjisė elektrike dhe termike

Kryeministri i Maqedonisė, Nikolla Gruevski, tė premten u takua me drejtorin e pėrgjithshėm tė Grupit ndėrkombėtar tė kompanive SINTEZ nga Rusia, Andrej Korolev, me ē’rast ėshtė arritur marrėveshja qė tė fillohet realizimi i projektit pėr.

Merkel:BE duhet tė lėvizė drejt krijimit tė njė ushtrie tė pėrbashkėt Bashkimi Evropian duhet tė lėvizė drejt krijimit tė njė ushtrie tė pėrbashkėt, deklaroi kancelarja gjermane Angela Merkel, vendi i sė cilės ka kryesinė e radhės sė Unionit. Komentet nė fjalė erdhėn nė prag tė takimit tė fundjavės qė do shėnojė 50-vjetorin e Marrėveshjes sė Romės, qė i parapriu krijimit tė Bashkimit Evropian.

KS e ka dėnuar shpėrthimin e djeshėm nė Bagdad Kėshilli i Sigurimit tė OKB-sė e ka dėnuar shpėrthimin pranė vendit ku po mbante konferencė shtypi zoti Ban Ki Moon, si njė sulm terrorist tė papranueshėm. Nė vitin 2003 njė sulm direkt mbi zyrat e OKB-sė nė Bagdad vrau 23 vetė , pėrfshirė edhe pėrfaqėsuesin e OKB-sė nė Irak, Sergio Di Mello.

Raketohet ambasada e Greqisė nė Kongo

Njė raketė ėshtė gjuajtur mbi ndėrtesėn e Ambasadės greke nė kryeqytetin e Republikės Demokratike tė Kongos, Kinshasa, duke shkaktuar vetėm dėm material, njoftojnė mediat e huaja, duke iu referuar burimeve diplomatike greke.

...sport:

Prishtina-Vėllaznimi kryendeshja e javės sė 18-tė

Tė shtunėn dhe tė dielėn zhvillohen ndeshjet e javės sė 18-tė nė Superligėn e Kosovės nė futboll, ndėrsa nė Ligėn e Parė nė orar janė ndeshjet e javės sė 15-tė.

...informacione tė hapura:

Sejdiu: Brenda dy-tre muajve Kosova do tė bėhet shtet i pavarur  Presidenti i Kosovės, Dr. Fatmir Sejdiu, ka thėnė sot nė Prizren, se brenda dy- tre muajve, Kosova do tė bėhet shtet i pavarur dhe kjo falė pėrkrahjes sė miqve tanė ndėrkombėtarė. “Dokumenti i Ahtisaarit pėr statusin e Kosovės, ėshtė shumė i qartė dhe ka formulėn e drejtpėrdrejt, qė ėshtė e ardhmja e Kosovės”, ka presidenti Sejdiu. Njeriu i parė i Kosovės, i bėri kėto komente para kėshilltarėve tė Kuvendit Komunal tė Prizrenit. Presidenti Sejdiu i ka njoftuar kėshilltarėt komunal edhe lidhur me pėrmbajtjen e pakos sė kryendėrmjetėsit Martti Ahtisaarit.
Presidenti Sejdiu ka qėndruar nė Prizren me rastin e 17 vjetorit tė themelimit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Gjatė ditės presidenti Sejdiu ka vizituar edhe disa fshatra tė rajonit tė Hasit.

Mediata amerikane: Ahtisari ka rekomanduar pavarėsi pėr Kosovėn  Ish presidenti finlandez ka rekomanduar pavarėsi tė mbikėqyrur pėr Kosovėn, njoftojnė dje dhe sot mediat amerikane, elektronike dhe ato tė shtypit tė pėrditshėm. Ato sjellin aspekte tė dokumentit tė tė dėrguarit tė posaēėm tė Kombeve tė Bashkuara pėr Kosovėn, Martti Ahtisaari ku thuhet se ai pėr herė tė parė pėrdorė fjalėn pavarėsi nė njė dokument zyrtar qė tani e ka dorėzuar nė Kombet e Bashkuara. "Kam ardhur nė pėrfundim se opsioni i vetėm mbijetues pėr Kosovėn ėshtė pavarėsia e cila pėr njė periudhė fillestare do tė mbikėqyret nga bashkėsia ndėrkombėtare", citojnė mediat pjesė tė dokumentit, duke u thirrur nė burime perėndimore brenda Kombeve tė Bashkuara. Sipas kėtyre burimeve plani i Ahtisaarit siguron 'themelin e njė Kosove tė pavarur qė ėshtė e aftė, e qėndrueshme dhe stabile dhe nė tė cilėn tė gjitha komunitetet mund tė ekzistojnė nė paqe dinjitoze.' Pėr kėtė dokument mbi Kosovėn pritet qė Kėshilli i Sigurimit tė diskutojė nė njė seancė me pjesėmarrje tė Ahtisaarit nė fillim tė javės sė ardhshme. Sipas burimeve provizionet e dokumentit nuk ndryshojnė shumė nga ai qė ju dorėzua delegacioneve tė Prishtinės dhe Beogradit mė 10 shkurt, mirėpo pėr dallim nga dokumenti i atėhershėm, tani i finalizuar ai pėrmend pavarėsinė. Dokumenti Ahtisaari nė tė njėjtėn kohė thekson edhe paqėndrueshmėrinė e gjendjes siē ėshtė tani me administratė ndėrkombėtare si dhe pėrjashton si tė pamundur ēfarėdo riintegrimi nė Serbi. "Kosova ėshtė njė rast i veēantė dhe kėrkon njė zgjidhje tė veēantė. Nuk krijon presedan pėr konfliktet e tjera tė pazgjidhura", thuhet nė kėtė dokument pėrcjellės prej 3 faqe e gjysmė tė Ahisaarit qė i bashkėngjitet pakos sė provizioneve mbi Kosovėn.

Staford: Kthimi i Kosovės nėn Serbinė i pamundur, pavarėsia ėshtė arritur mė 1999

Londėr, 23 mars 2007 - Garancionet nė formėn e decentralizimit qė kanė marrė serbėt nga plani i Ahtisarit "nė kuptimin juridik janė mė tė fuqishme nga ato qė mund tė llogarisin baskėt nė Spanjė apo shqiptarėt nė Maqedoni", thotė profesori amerikan Roj Staford nga Kolexhi Kombėtar pėr studimin e luftės nė Uashington. Ndėrkaq nė lidhje me zbatimin e planit nė vepėr nė terren, Staford pėr BBC-nė shprehu bindjen se nėn mbikqyrjen ndėrkombėtare "shqiptarėt e Kosovės do ta kuptojnė se nuk ka tjetėr, pėrveē se tė mbėshtesin atė rreth sė cilės merren vesh KB, ose nė tė kundėrtėn, synimet e tyre do tė pėsojnė grusht tė fuqishėm". Pasi theksoi se mbikqyrja ndėrkombėtare nė Kosovė ka rėndėsi tė madhe dhe se nuk do tė jetė e kufizuar nė kohė, duke qenė i sinqertė deri nė fund, Staford tha se "mundėsia e kthimit tė Kosovės nėn kontrollin e Serbisė, thjesht ėshtė e pamundur". "Shqiptarėt e Kosovės, nė kėtė apo nė atė mėnyrė, janė tė bindur dhe nė masė tė madhe kėtė edhe e kanė arritur - se de fakto pavarėsia ėshtė fituar nė vitin 1999". Gjithashtu Staford mendon se me Rusinė do tė arrihet marrėveshja, siē thotė, "me kusht qė edhe pjesa tjetėr e Kėshillit tė Sigurimit tė mbėshtesė dokumentin e Ahtisarit me disa korrigjime tė caktuara".

Blazi i ka bėrė tė qartė Beogradit se nuk do tė ketė vazhdim tė bisedimeve pėr Kosovėn Shefi i diplomacisė franceze Filip Dust Blazi, ka pėrsėritur mbrėmė edhe nė Beograd se nuk ka bazė pėr vazhdimin e bisedimeve pėr statusin e Kosovės dhe se propozimi i Marti Ahtisarit ėshtė "mundėsi unike pėr rajonin". Pas takimit me homologun e tij serb, Vuk Drashkoviq, ministri francez ka thėnė se ėshtė fundamentale qė tė arrihet njė zgjidhje pėr statusin e Kosovės, sepse kjo ėshtė ēėshtja e fundit e cila shtrohet pėr stabilitetin e Ballkanit, ka thėnė Blazi. "Unė jam i bindur qė ai (propozimi) paraqet mundėsinė unike pėr kėtė rajon. Ai propozim pajton garancionet e rėndėsishme qė i janė dhėnė komunitetit serb nė Kosovė, ndėrkaq prania civile dhe ushtarake e bashkėsisė ndėrkombėtare do ta garantojė, nga ana tjetėr edhe dėshirat dhe synimet e popullsisė shumicė nė Kosovė", ka theksuar Blazi. Ai ka thėnė se ėshtė nė interesin e tė gjithė qytetarėve tė Kosovės qė zgjidhja tė gjendet shpejt. Blazi ėshtė takuar edhe me Presidentin dhe Kryeministrin e Serbisė.

Qeveria e Kosovės ėshtė e zhgėnjyer me vendimin e policėve rumunė pėr t’u larguar nga Kosova  Qeveria e Kosovės shpreh zhgėnjimin e thellė me largimin nga Kosova tė kontingjentit tė policisė sė Rumanisė, tė cilit i ishte kėrkuar nga Kombet e Bashkuara tė vazhdojė bashkėpunimin nė hetimet qė po kryhen lidhur me ngjarjet e 10 shkurtit. Njėmbėdhjetė policė rumunė ishin tė dyshuar pėr teprim tė forcės dhe pėrdorim tė plumbave tė gomės gjatė protestave nė tė cilat humbėn jetėn dy tė rinj. Qeveria e Kosovės i bėn apel OKB-sė dhe Bashkimit Evropian qė tė kėrkojnė nga Qeveria e Rumanisė vazhdimin e bashkėpunimit nė procesin hetimor, si dhe vėnien nė dispozicion tė zyrtarėve tė cilėt mund tė kontribuojnė nė ndriēimin e ngjarjes dramatike.
Qeveria e Kosovės kėrkon nga UNMIK-u qė tė vazhdojė hetimet dhe ta informojė qeverinė pėr rrjedhėn e kėtyre hetimeve.
Qeveria e Kosovės konsideron se askush nuk mund dhe nuk duhet tė qėndrojė mbi ligjin. Ekzekutivi kosovar do tė jetė kėmbėngulės qė tė gjithė tė dyshuarit tė dalin para gjyqit.
Me kėtė rast, Qeveria e Kosovės do tė vazhdojė bashkėpunimin me UNMIK-un dhe do tė kontaktojė me autoritetet rumune dhe me instancat e tjera ndėrkombėtare pėr tė vendosur drejtėsi, thuhet nė njė kumtesė pėr media tė lėshuar nga Zyra pėr informim pranė Qeverisė sė Kosovės.

Ambasadori i Shqipėrisė nė Beograd ka vizituar Luginėn e Preshevės Ambasadori i Republikės sė Shqipėrisė nė Beograd, Spiro Koēi i shoqėruar nga sekretari i Mihal Garo gjatė qėndrimit tė mbrėmshėm nė Luginė tė Preshevės ka realizuar takime me liderėt e tė gjitha partive politike shqiptare, me udhėheqėsit e pushteteve lokale, me prefektėt e komunave tė Preshevės dhe tė Bujanocit Ragmi Mustafa dhe me Nagip Arifin si dhe me deputetin e shqiptarėve nė parlamentin serb Riza Halimin. Diplomati shqiptar ėshtė njoftuar pėr situatėn politike dhe tė sigurisė nė Luginė tė Preshevės si dhe ka biseduar pėr mundėsinė e zhvillimit tė bashkėpunimit tė institucioneve tė Republikės sė Shqipėrisė me ato tė Luginės sė Preshevės. Ambasadori shqiptar Koēi, ka deklaruar se Shqipėria dėshiron tė ketė marrėdhėnie tė mira me Serbinė, ndėrkaq Lugina e Preshevės duhet tė shėrbejė si urė e kėtyre bashkėpunimeve. Koēi po ashtu ka thėnė se shteti shqiptar ėshtė i interesuar pėr pėrmirėsimin e tė drejtave tė shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės. Ndėrkaq prefekti i Preshevės Ragmi Mustafa, ka thėnė se e kanė njoftuar ambasadorin shqiptar me problemet qė ballafaqohen shqiptarėt e Luginės sė Preshevės dhe ka shprehur bindjen se e kanė mbėshtetjen e vazhdueshme tė Shqipėrisė pėr realizimin nė shkallė mė tė lartė tė drejtave tė shqiptarėve nė kėtė rajon. Ai ka thėnė se kontaktet me ambasadėn e Shqipėrisė do to tė vazhdojnė edhe nė tė ardhmen.

Qeveria shqiptare u jep 25 hidrocentrale tė vogla me koncesion kompanive italiane

Tiranė, 23 mars 2007- Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha ftoi donatorėt tė investojnė nė fushėn energjetike, duke u bėrė thirrje bankave pėr lehtėsi nė dhėnien e kredive. Ndėrkaq nė mbledhjen e Qeverisė shqiptare u mor vendimi qė 25 hidrocentrale tė vogla t'i jepen me koncesion kompanive italiane pėr tė shfrytėzuar me kapacitet burimet ujore pėr prodhimin e energjisė elektrike. Kryeministri Berisha ka thėnė se kompanitė pėrveē qė janė kushtėzuar tė punojnė nė kėtė sektor pėr tė futur teknologjinė moderne, do tė ketė edhe dyfishim tė prodhimit tė energjisė.

Rajs dhe Bakojanis biseduan pėr situatėn nė Maqedoni dhe Kosovė

Uashington, 23 mars 2007 - Sekretarja amerikane e Shtetit Kondolisa Rajs dhe Ministrja e Jashtėme e Greqisė, Dora Bakojanis janė takuar nė Departamentin e Shtetit pėr tė biseduar rreth ēėshtjeve tė ndryshme, pėrfshirė marrėdhėniet dy palėshe dhe ēėshtje tė sigurimit. Mes ēėshtjeve tė tjera, qė u diskutuan ishin udhėtimi i ardhshėm i Sekretares Rajs nė Lindjen e Mesme, marrėdhėniet mes Greqisė dhe Turqisė, situata nė Maqedoni e Kosovė si dhe ēėshtjet e NATO s. Njė zėdhėnės i Departamentit tė Shtetit tha se tė dyja palėt rikonfirmuan bazėn e shėndoshė tė marrėdhėnieve amerikano greke.


LAJMET
E enjte 22 mars 2007
Dėbora nė disa vende tė Shqipėrisė ka arritur trashėsinė 70 centimetra, duke shkaktuar probleme tė shumta, si izolim tė fshatrave dhe ndėrprerje tė energjisė elektrike.

Plani i KB-ve do t’i garantojė Kosovės shtetėsi tė mbikėqyrur

Plani i Kombeve tė Bashkuara do t’i garantojė Kosovės shtetėsi tė mbikėqyrur ndėrkombėtarisht, do ta pėrcaktojė afatin pėr zgjedhje tė shpejta dhe do ta pėrfundojė administrimin e KB-ve brenda afatit 120 ditėsh tė transicionit, raporton agjencia Associated Press.

Ki Mun: Pėrcaktimi i statusit tė Kosovės, prioritet i bashkėsisė ndėrkombėtare

Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki Mun ka deklaruar se lėvizja kah pėrcaktimi i statusit tė Kosovės ėshtė prioritet i bashkėsisė ndėrkombėtare.

Solana: Nėse nuk ka kompromis pėr statusin, BE do tė imponojė zgjidhje

Shefi i diplomacisė sė BE-sė, Havier Solana, ka deklaruar nė Uashington se mund tė garantojė qė BE do tė ketė qėndrim unik ndaj zgjidhjes sė ēėshtjes sė statusit tė Kosovės.

Ligjvėnėsit kėrkojnė auditim pėr operatorin e dytė tė telefonisė mobile

Ligjvėnėsit kosovarė tė enjten nė seancėn plenare kanė dhėnė vėrejtje tė ndryshme rreth procedurės sė pėrzgjedhjes sė operatorit tė dytė tė telefonisė mobile, duke kėrkuar qė tė bėhet njė auditim i gjithė procedurės dhe pastaj tė debatohet nė bazė tė raportit tė auditorit.

Juristė e politikanė thonė se Haradinaj po pėrballet me akuza tė pabaza

Profesorė dhe ekspertė tė fushave tė ndryshme, tė enjten nė Prishtinė, gjatė tryezės “Ramush Haradinaj dhe Gjykata Ndėrkombėtare e Hagės”, kanė vlerėsuar se procesi gjyqėsor ndaj Ramush Haradinajt dhe tė tjerėve nė Gjykatėn e Hagės ėshtė proces i dėmshėm, juridikisht dhe vet politikisht pėr tė drejtėn ndėrkombėtare, ndėrkaq akuzat e dėshmitarėve, tė cilėt janė paraqitur deri mė tani, i kanė vlerėsuar si tė pabaza.

Limaj: Dosjet u bėnė nė Prishtinė kundėr ēlirimtarėve

Nė ambientet e hotelit Grand, tė enjten ėshtė organizuar tryeza me temėn “Ramush Haradinaj dhe Gjykata Ndėrkombėtare”, takim ky ku kanė marrė pjesė studiues, profesorė, ish luftėtarė dhe komandantė tė UĒK-sė, avokatė, historian, politikanė etj.

Departamenti i Shtetit:Kosova ėshtė rast unik

Shtetet e Bashkuara besojnė se Kosova e pavarur nuk paraqet precedent qė do tė vlente pėr rajonet e tjera dhe veēanėrisht jo pėr "konfliktet e ngrira" nė territorin e ish-Bashkimit Sovjetik.

Meshkov: Nė Maqedoni nuk priten refugjatė nga Kosova

Maqedonia ka plan tė pėrgatitur nė rast tė fluksit tė madh tė refugjatėve, deklaroi tė enjten ministri pėr Punė dhe Politikė Sociale, Lubēo Meshkov, i pyetur nėse Ministria ka strategji pėr pranimin e refugjatėve nga Kosova, nė rast tė krizės sė refugjatėve.

“Vala” lanson produktin e ri 50 euro mbushje elektronike me ēmim 43 euro

Operatori mobil “Vala” prej nesėr do tė lansojė nė treg ofertėn njėmujore me produktin e ri 50 euro mbushje elektronike (top up electornic) me ēmim prej vetėm 43 euro, qė do tė thotė se konsumatori paguan 43 euro, ndėrsa posedon komunikim nė vlerė 50 euro, thuhet nė njė komunikatė pėr media tė enjten nga PTK.

Nga pakujdesia e qytetarėve janė dėmtuar 470 hektarė pyje

Zyrtar tė Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), tė Brigadės sė Zjarrfikėsve dhe Agjencisė sė Pyjeve tė Kosovės, thanė tė enjten pėr KosovaLive se dukuria e paraqitjes se zjarreve dhe zjarrvėnieve nė hapėsirat fushore dhe malore, ka marrė pėrmasa tė mėdha nė krahasim me vitet e kaluara, kur dihet se vetėm brenda kėtij viti janė shkaktuar gjithsej 60 zjarre.

Konferencė ndėrkombėtare pėr arsimin e lartė nė Prishtinė

Mė 23 dhe 24 mars tė kėtij viti, pėr herė tė parė nė Prishtinė, pritet tė mbahet konferenca ndėrkombėtare pėr arsimin e lartė, me temėn “Politikat kombėtare pėr integrim nė zonėn evropiane tė arsimit tė lartė”, e cila parashihet tė mbahet brenda kornizės sė projektit “Tempus” pėr promovimin e sistemit tė Bolonjės nė Kosovė.

KSLK: Dialogu social, mekanizėm i vetėm pėr zgjidhjen e problemeve sindikale

Konfederata e Sindikalistėve tė Lirė tė Kosovės (KSLK) gjatė njė takimi tė enjten nė Prishtinė kanė njoftuar anėtarėsinė pėr zhvillimet e fundit tė lėvizjes sindikale.

Tejkalimi i buxhetit komunal ngrit shumėn e grandit stimulues

Pas gati tre muaj tė pėrfundimit tė vitit, zyrtarėt komunalė, tė enjten, kanė ofruar tė dhėnat pėrfundimtare pėr planifikimin dhe realizimin e buxhetit komunal pėr vitin e kaluar, i cili ėshtė tejkaluar pėr 5 %.

U bėhet thirrje qytetarėve qė tė kursejnė ujin

Nė ditėn ndėrkombėtare tė ujėrave zyrtarė tė Kompanisė Rajonale tė ujėrave "Bifurkacioni" nė Ferizaj, thanė se kėtė vit vėrehet rėnie e ndjeshme e sasisė sė ujėrave.

Aksion vullnetar pėr pastrimin e lumit tė Gjakovės

Tė rinj, nxėnės, pjesėtarė tė TMK-sė, punėtorė tė ndėrmarrjes komunale publike „Ēabrati“ dhe zyrtarė tė Ministrisė sė Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor tė Kosovės (MMPH), tė enjten, nė Ditėn botėrore tė Ujit, kanė organizuar aksion pėr pastrimin Krena.

Arratiset nga qendra e paraburgimit Fidan Nuhiu

Arratiset nga qendra e paraburgimit tė Dardanės, i paraburgosuri Fidan Nuhiu, i cili ishte sjellur nga burgu i Dubravės nė seancė gjyqėsore sipas urdhėresės sė Gjykatės Komunale nė Dardanė.

Nė Isniq vetėvritet njė grua 50 vjeēe

Emine Zukaj nga fshati Isniq i komunės sė Deēanit, pėr motive tė panjohura i ka marrė vetės jetėn duke u varė nė litar

Nė Bullgari nė vjeshtė do tė arrijnė 200 ushtarėt e parė amerikanė

Nė vjeshtė nė Bullgari do tė duhet tė arrijnė 200 ushtarėt tė parė amerikanė me detyrė tė kryejnė kontroll nė katėr bazat ushtarake ku duhet tė stacionohet kontingjenti prej 2.500 pjesėtarėve tė forcave tė armatosura tė SHBA-sė, njoftuan tė enjten mediat bullgare.

Shefer: Ftesat pėr NATO varen nga gatishmėria e atyre qė dėshirojnė tė jenė pjesė e saj

Nuk e di nėse nė takimin e ardhshėm tė kreut nė vitin 2008 do tė ketė ftesa tė reja pėr anėtarėsim nė NATO, por ajo varet nga gatishmėria e atyre qė dėshirojnė tė hynė nė Aleancė, por edhe nga vendimi politik i liderėve tė vendeve tė Paktit, ka thėnė sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s Jap de Hop Shefer.

Mė 31 mars nė Therandė mbahet Turneu Ndėrkombėtar i Karatesė

Nė Therandė mė 31 mars organizohet Turne Ndėrkombėtar nė Karate, ka thėnė tė enjten pėr Kosovapress, Sejdi Gashi, drejtor i klubit tė karatesė “Ēeliku” nė Therandė.

...info...hapur:

 Ban Ki-Moon : Pėrcaktimi i statusit tė Kosovės ėshtė prioritet i Bashkėsisė Ndėrkombėtare Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki-Moon ka deklaruar se "lėvizja kah pėrcaktimi i statusit tė Kosovės ėshtė prioritet i bashkėsisė ndėrkombėtare". Mė tutje, nė intervistėn pėr gazetėn moskovite, "Vreme Novosti" Ki-Moon tha se propozimi i tė dėrguarit tė OKB-sė Martti Ahtisaari "sė shpejti do ti paraqitet Kėshillit tė Sigurimit. "Pėr bashkėsinė ndėrkombėtare ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė mos ndalet puna nė kėtė ēėshtje dhe tė mos ngadalėsohet ritmi", tha sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara. Sipas tij, pas tetė vitesh tė administrimit tė Kombeve tė Bashkuara, pėr Kosovėn dhe banorėt e saj ėshtė e domosdoshme qartėsia lidhur me tė ardhmen e tyre.

Stejt Departamenti amerikan thotė se Kosova e pavarur nuk paraqet precedent  Shtetet e Bashkuara besojnė se Kosova e pavarur nuk paraqet precedent qė do tė vlente pėr rajonet e tjera dhe veēanėrisht jo pėr "konfliktet e ngrira" nė territorin e ish Bashkimit Sovjetik. Nė njė tekst tė botuar nga Departamenti amerikan i shtetit pohohet se qėndrimi i diplomacisė sė Shteteve tė Bashkuara ėshtė se Kosova paraqet njė rast unik, nė tė cilin, deri mė tash, nė pėrmasa tė papara, janė tė pėrfshira Kombet e Bashkuara dhe NATO-ja.

Solana dhe Ren po pėrgatisin njė dokument pėr tė shprehur unitetin e BE sė pėr statusin e Kosovės

Bruksel, 22 mars 2007 - Havier Solana dhe Oli Ren do tė paraqesin mė 30 mars nė Bremen tė Gjermanisė, njė dokument tė posaēėm, ku do tė shprehet uniteti i vendeve anėtare tė BE sė nė zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Burime tė mirinformuara pranė Bashkimit Europian bėnė tė ditur se shefi i politikės sė jashtme tė BE sė Havier Solana dhe komisioneri pėrgjegjės pėr zgjerimin Olli Rehn po punojnė bashkarisht pėr t'i dhėnė dorėn e fundit njė dokumenti tė posaēėm kushtuar qėndrimit tė vendeve anėtare tė BE sė ndaj statusit pėrfundimtar tė Kosovės, njofton "Dojēe vele" nga Brukseli. Ky dokument, ėshtė cilėsuar nga hartuesit e tij si Dokumenti i Unitetit, pasi qėllimi i hartimit tė tij ka tė bėjė pikėrisht me arritjen e njė qėndrimi tė pėrbashkėt tė vendeve anėtare tė BE sė, kur Kėshilli i Sigurimit tė OKB sė tė shqyrtojė propozimin e Marti Ahtisarit. Solana dhe Ren duket se janė tė ndėrgjegjshėm se kundėrshtitė qė gjallojnė nė gjirin e vendeve anėtare tė BE sė ndaj kėsaj ēėshtjeje mund ta vėshtirėsojnė edhe mė shumė marrjen e njė vendimi nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB sė. Aq mė shumė qė Rusia e ka bėrė tė njohur se ajo mund tė vėjė veton ndaj propozimit tė Ahtisarit. Por tashmė BE ja duket se i frikėsohet mė shumė njė kaosi qė mund tė krijohet nė rast se Kėshilli i Sigurimit nuk aprovon propozimin e Ahtisarit, prandaj ajo po vė nė balancė gjithė peshėn e saj qė OKB ja tė dalė me njė rezolutė tė re pėr Kosovėn. Me kėtė rast bėhet e ditur se nė raportin e hartuar nga Solana dhe Rehn theksohet se faturėn e Kosovės ėshtė duke e paguar BE ja dhe jo Rusia dhe as Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Kosova dhe Ballkani ndodhen nė Europė dhe kanė rėndėsi pėr stabilitetin e mbarė kontinentit, prandaj BE ja po pėrgatit njė "entry stretegji", njė plan hyrės nė kėtė rajon dhe jo dalje qė andej, "exit strategji", theksohet ndėr tė tjera nė kėtė dokument, i cili do t'i paraqitet pėr aprovim mė 30 mars, presidencės gjermane tė BE sė.

Solana i bindur se BE-ja do tė ketė qėndrim unik ndaj ēėshtjes sė statusit tė Kosovės  Pėrfaqėsuesi i Lartė i BE-sė pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Havier Solana, ka deklaruar nė Uashington se "mund tė garantojė qė BE do tė ketė qėndrim unik ndaj zgjidhjes sė ēėshtjes sė statusit tė Kosovės". Meqenėse nuk ėshtė arritur njė marrėveshje mese dy palėve, Solana gjithashtu tha se, me gjasė do tė nevojitet njė zgjidhje e imponuar me anė tė njė rezolute tė re tė KS. Solana kėto komente i bėri dje nė Institutin Bruking, ku ishte orator nderi nė prezantimin e projektit tė ri tė bashkėpunimit shumėpalėsh nė zgjidhjen e problemeve globale, kurse dy ditė mė parė nė Stejtdepartament ka biseduar me sekretaren e Shtetit Kondoliza Rajs.
BE nė disa raste i ka shprehur mbėshtetjen tė dėrguarit tė posaēėm tė KB Marti Ahtisaari, cili, siē tha Solana, ka kryer "njė punė tė mirė dhe detyrė tė rėndė" nė hartimin e dokumentit i cili do tė dorėzohet nė Kėshillin e Sigurimit.
"Qėndrimi i BE-sė ėshtė qė tė mbėshtesė dokumentin dhe pozicionin qė e pėrfaqėson ish-presidenti finlandez Ahtisaari. Ai do t'i transmetojė Kėshillit tė Sigurimit se, meqė nuk ėshtė arritur marrėveshja e dy palėve, me gjasė do tė nevojitet njė zgjidhje e imponuar, kurse zgjidhja e tillė mund tė miratohet vetėm me anė tė njė rezolute tė re tė KS, e cila do tė ndryshojė rezolutėn ekzistuese.
BE do tė pėrcjellė pozicionin qė do ta marrė Ahtisaari. Ēdo tė ndodhė kur debati tė bartet nė KB ?
Mund t'ju garantoj se BE do tė ketė qėndrim unik nė tė gjitha bisedimet qė do tė vazhdojnė nė Kėshillin e Sigurimit. Ēėshtja e Kosovės ėshtė shumė me rėndėsi pėr ne, kjo ėshtė pjesė e territorit tė Evropės, andaj dhe stabiliteti nė atė pjesė ėshtė absolutisht kyē pėr ne", ka thėnė Solana.
Solanės i ėshtė shtruar edhe pyetja se nė ē'mėnyrė BE dhe SHBA planifikojnė sė bashku tė pozicionohen ndaj kundėrshtimit rus tė planit tė Marti Ahtisaarit ?
"Kur bėhet fjalė pėr ēėshtjen e Rusisė, siē e dini Moska para disa ditėsh ka bėrė tė ditur se pozicioni ēfarė sot pėrfaqėson Ahtisaari nuk do tė jetė i pranueshėm pėr ta. Kjo do tė thotė se duhet tė angazhohemi nė bisedime me Rusinė, dhe tė shohim si tė arrijmė zgjidhjen e cila do tė stabilizojė rajonin e Ballkanit, kurse nė interes tė Rusisė dhe neve ėshtė qė tė kemi njė situatė stabile, ta arrijmė nė mėnyrė tė qėndrueshme. Pasi e dimė se nuk ka zgjidhje rreth sė cilės do tė pajtoheshin tė dy palėt, atė nė njėfarė mėnyre duhet ta imponojė Kėshilli i Sigurimit. Nė fund, jam i bindur se do ta gjejmė zgjidhjen e cila do tė miratohet nė Kėshillin e Sigurimit", ėshtė shprehur Solana.

Xhekson: Rusia edhe me veto nė KS, nuk mund ta pengojė pavarėsinė e Kosovės

Pragė, 22 mars 2007 - Rusia madje edhe nėse vė veto nė Kėshillin e Sigurimit, nuk mund ta pengojė pavarėsinė e Kosovės, ka deklaruar Brus Xhekson, president i "Projektit pėr Demokraci nė Tranzicion" me seli nė Uashington. Xhekson konsideron se sjellja e Kremlinit vetėm mund tė inkurarojė ekstremistėt nė Beograd tė cilėt duke refuzuar tė shohin realitetin e kanė shtyrė Serbinė nė izolim ndėrkombėtar. "Rusia nuk mund tė bėjė obstruksion ndaj zgjidhjes sė statusit final tė Kosovės. Pavarėsisht se a do tė miratohet rezoluta e Kėshillit tė Sigurimit apo jo, Kosova po lėviz drejt pavarėsisė". Xheksoni tha pėr radion "Evropa e lirė" se pozicionet e shqiptarėve nė Kosovė, Shqipėri dhe Maqedoni janė aq tė ndryshme saqė ėshtė e paimagjinueshme qė njė ditė tė formojnė shtetin e pėrbashkėt.

Nė vendin tonė sot po qėndron pėr vizitė, ministri i Jashtėm i Francės, Phillipe Douste-Blazy  Ministri i jashtėm i Francės, Phillipe Douste-Blazy arriti sot nė Prishtinė, ku po zhvillon takime me zyrtarėt mė tė lartė vendor dhe ndėrkombėtarė. Ai ėshtė takuar me kryeministrin Agim Ēeku dhe me pėrfaqėsuesit e serbėve tė Kosovės, ndėrsa nė kėto ēaste po zhvillon njė drekė pune me Ekipin Negociator tė Kosovės. Shefi i diplomacisė franceze do t’iu drejtohet mediave pasdite pas njė takimi qė do tė zhvilloj me zv/kryeadministratorin e Kosovės, Stiven Shuk dhe komandantin e KFFOR-it, gjeneralin, Roland Kather. Para se tė udhėtojė nė Beograd, ministri i Jashtėm francez do tė takohet nė aeroportin e Prishtinės edhe me kryetarin e Kosovės, Fatmir Sejdiu, i cili kthehet nga vizita disaditore nė Shtete e Bashkuara tė Amerikės.

Reagime nė Luginė tė Preshevės ndaj bastisjes sė shtėpisė sė ish pjesėtarit tė UĒPMB-sė, Arbėr Ibrahimit Dy shoqatat e dala nga lufta, ajo e Veteranėve, Invalidėve dhe Familjeve tė Dėshmorėve dhe Shoqata pėr Ruajtjen dhe Kultivimin e Vlerave Njerėzore dhe Kombėtare tė Luginės sė Preshevės, kanė reaguar sot ashpėr ndaj aktit tė dhunės sė policisė serbe dhe gjykatės nė Bujanoc, gjatė bastisjes sė vrazhdė nė shtėpinė e Arbėr Ibrahimit, ish pjesėtarit tė UĒPMB-sė, nė fshatin Nasalcė tė Bujanocit, me pretekst tė kėrkimit tė armėve dhe mjeteve tė tjera shpėrthyese. Shoqatat thonė se kjo nuk ishte hera e parė qė policia dhe gjykata marrin hapa tė tillė ndaj Arbėrit dhe familjes sė tij dhe nė pėrgjithėsi ish -pjesėtarėve tė UĒPMB-sė. Ky avaz po vazhdon qė nga viti 2001 duke bastisur, duke montuar materiale nėpėr objektet e banimit dhe duke i pėrgatitur proceset gjyqėsore kundėr tyre, qė na pėrkujtojnė regjimin e egėr antishqiptar tė Millosheviqit, qė nė Luginėn e Preshevės as sot nuk ka ndryshuar.
Shoqatat thonė se pėrkundėr faktit se nė pushtet erdhėn, tė ashtuquajturit, demokratėt pro evropianė, kur janė nė pyetje shqiptarėt , ata nuk kanė ndryshuar nga qeverisja dhe politika e mėparshme diskriminuese. Kėtė e dėshmojnė faktet e tanishme si; bastisin policėt e njėjtė qė kryen krime nė Kosovė, gjykon gjykatėsi qė ka dėnuar kosovarė me vdekje e djegie.
Nė fund kėto shoqata reagojnė ashpėr kundėr pushtetit qendror dhe e bėjnė me dije se, nė tė ardhmen, po qė se ndodhė edhe vetėm njė bastisje nė njė familje tė veteranėve tė UĒPMB-sė, ata do tė ftojmė popullatėn nė organizim pėr tė protestuar nė mėnyrė masive.

Nesėr nė Prishtinė i zhvillon punimet konferenca dyditore ndėrkombėtare pėr arsimin e lartė

Prishtinė, 22 mars 2007 - Nesėr nė mjediset e hotelit "Grand" nė Prishtinė i zhvillon punimet konferenca dyditore ndėrkombėtare pėr arsimin e lartė me temė: "Politikat kombėtare pėr integrim nė zonėn evropiane tė arsimit tė lartė". Nė kėtė konferencė pritet tė marrin pjesė mbi 220 pjesėmarrės nga Kosova, rajoni dhe nga vendet anėtarė tė BE sė. Qėllimi primar i konferencės ėshtė shkėmbimi i pėrvojave tė shteteve tė BE sė dhe vendeve tė rajonit nė zhvillimin e politikave pėr integrim nė Hapėsirėn Evropiane tė Arsimit tė Lartė (HEAL). Nė njė njoftim tė Ministrisė sė Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė sė Kosovės (MASHT), thuhet se kjo ministri ėshtė nė proces tė pėrpilimit tė planit tė punės pėr zhvillimin e politikave integruese tė Kosovės nė zonėn evropiane tė arsimit tė lartė. Kjo ėshtė pjesė e projektit Tempus pėr promovimin e Procesit tė Bolonjės nė Kosovė, qė ėshtė duke u implementuar nė bashkėpunim me Universitetin e Prishtinės dhe dy institucionet partnere tė BE sė: Universitetin e Lubjanės (Slloveni) dhe Universitetin e Peloponezit (Greqi). Konferencėn do ta hapė ministri i MASHT Agim Veliu, kurse pjesėmarrėsve t'u drejtohet edhe Presidenti i vendit Fatmir Sejdiu dhe Zv/kryeministri Lutfi Haziri.

U pėrurua terminali modern i Aeroportit tė Tiranės me kapacitet pritės mė shumė se njė milion udhėtarė nė vit

Tiranė, 22 mars 2007 -  Nė Rinas me njė solemnitet rasti u pėrurua terminali i ri i Aeroportit tė Tiranės. Ky terminal modern ka njė kapacitet pritės mė shumė se njė milion udhėtarė nė vit, ndėrsa cilėsia e shėrbimeve ėshtė e projektuar nė nivelet mė tė larta ndėrkombėtare. Drejtori ekzekutiv i Aersoportit, Konstantin fon Albeslefen thotė se gjithė njerėzit e kompanisė janė tė emocionuar dhe krenarė pėr kėtė pėrurim tė Aeroportit nė Tiranė me njė fluturim tė parė. Ai tha se kjo ngjarje shėnon njė periudhė tė re pėr kėtė aeroport dhe pėr tė gjithė vendin, qė ka tani njė shėrbim tė ri dhe modern, njė aeroport me standarde tė reja tė sigurisė.

Jepen me koncesion 25 hidrocentrale tė vogla nė Shqipėri – shpresohet nė pėrmirėsimin e sektorit energjetik Qeveria e Shqipėrisė tha sot se bėri njė hap pėrpara nė pėrmirėsimin e sektorit energjetik, duke dhėnė me koncesion 25 hidrocentrale tė vogla. Vendimi u mor sot nė mbledhjen e qeverisė. Me kėtė rast kryeministri Sali Berisha ka thėnė se kompanitė, pėrveē qė janė kushtėzuar tė punojnė nė kėtė sektor, pėr tė futur teknologjinė moderne, do tė ketė edhe dyfishim tė prodhimit tė energjisė.

Haxhi Arifi u takua sot me pėrfaqėsuesit e sindikatave tė Pejės, Istogut, Deēanit dhe Klinės Kryetari i Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės, Haxhi Arifi, u takua sot nė Pejė me pėrfaqėsuesit e sindikatave tė Pejės, Istogut, Deēanit dhe tė Klinės. Nė kėtė takim u bisedua pėr rinegociimin dhe zbatimin e kontratės kolektive dhe pėr pagesėn e 20 pėr qindėshit tė punėtorėve nga shitja e ndėrmarrjeve shoqėrore gjatė privatizimit.

Policia shqiptare ka arrestuar katėr ushtarakė pėr trafik armėsh dhe municionesh me Kosovėn

Berat, 22 mars 2007 - Policia shqiptare ka arrestuar katėr persona pėr trafik armėsh dhe municionesh me Kosovėn. Trafikantėt e akuzuar e kishin bazėn e tyre ushtarake nė Berat dhe armėt i trafikonin nė Kosovė. Rreth 100 mijė fishek pėr kalashnikov dhe mitraloz tė lehtė janė gjetur gjatė kėsaj faze arrestimi.

I burgosuri, Fidan Nuhiu, sėrish ik nga burgu nė mėnyre spektakulare Fidan Nuhiu, i cili ishte i paraburgosur nė burgun e Dubravės dhe qė ishte dėrguar nė Gjykatėn Komunale nė Kamenicė pėr njė seancė gjyqėsore, ka arritur tė ikė nė mėnyrė spektakulare. “I burgosuri Fidan Nuhiu, deri sa po qėndronte nė dhomėn e mbajtjes nė Stacionin Policor nė Kamenicė, ka arritur tė dėmtoj e largojė pengesat e metalta tė dritares dhe ėshtė arratisur nė drejtim tė panjohur”, ka treguar rreth arratisjes Naser Ibrahimi, oficer pėr media nė SHPK e Gjilanit. Sipas tij, i arratisuri Fidan Nuhiu, pėr policinė ėshtė i dyshuar pėr 57 vepra penale, si vjedhje tė rėnda dhe vjedhje. Ai ka bėrė tė ditur se policia ėshtė nė kėrkim tė Fidan Nihiut, i gjatė 180 cm, peshon rreth 65 kg dhe ka flokė ngjyrė gėshtenje.
“Luten qytetarėt qė nėse e shohin atė tė lajmėrojnė policinė apo tė thėrrasin nė numrat e telefonit 92 ose 112”, ka kėrkuar zėdhėnėsi Ibrahimi.

...koment special:

Studentėt dhe rinia e Kosovės meritojnė tė jenė pjesė e dijes dhe zhvillimeve shkencore nė Evropė

Shkruan: Agim Veliu, ministėr i MASHT

Nesėr (Sot) nisė Konferenca ndėrkombėtare me temėn "Politikat Kombėtare pėr Integrim nė Hapėsirėn Evropiane tė Arsimit tė Lartė" e cila ka pėr qėllim tė ndihmojė nė artikulimin e politikave tona kombėtare karshi Procesit tė Bolonjės.
Qėllim primar i konferencės nė Prishtinė ėshtė shkėmbimi i pėrvojave tė shteteve tė BE-sė dhe vendeve tė rajonit nė zhvillimin e politikave pėr integrim nė Hapėsirėn Evropiane tė Arsimit tė Lartė.
Kjo Konferencė mbahet nė kohėn kur shoqėria kosovare ndodhet nė prag tė vendimeve historike pėr tė ardhmen e saj dhe hapėron e vendosur drejt integrimeve rajonale dhe evropiane.
Kosovėn dhe Bolonjėn i lidhė njė muaj i pėrbashkėt – Qershori i vitit 1999, pėr Kosovėn shėnoi pėrfundimin e luftės sė armatosur dhe fillimin e rindėrtimit tė vendit, ndėrsa qytetin e Bolonjės e shndėrroi nė pikė referimi pėr pėrpjekjet e pėrbashkėta tė vendeve evropiane pėr krijimin e njė hapėsire unike tė arsimit tė lartė.
Deklarata e Bolonjės e datės 19 qershor 1999 u nėnshkrua nga ministrat e arsimit tė vendeve evropiane pėr tė afirmuar Evropėn e Dijes me dimensionet e saj specifike intelektuale, kulturore, sociale, shkencore dhe teknologjike. Nė kohėn e sotme tė globalizimit, arsimi i lartė nuk mund dhe nuk duhet tė mbetet i izoluar brenda kufijve nacional, prandaj Procesin e Bolonjės e shohim proces integrues, i cili hap dyert e Kosovės pėr t’u bėrė pjesė e njė Shoqėrie tė Dijes dhe Hulumtimeve Shkencore.
Pėrkushtimi i studentėve tė Kosovės (pjesa mė vitale e popullatės sė Kosovės e cila pėrbėn 60%) pėr studime cilėsore, sakrifica e tyre nė rrugėtimin pėr tė qenė pjesė e natyrshme e dijes dhe shkencės nė rajon dhe mė gjerė, e gatshme gjithėmonė pėr tė marrė pėrgjegjėsi karshi zhvillimeve politike dhe ardhmėrisė sė vendit, dje, sot dhe nesėr, bėn qė STUDENTĖT – RINIA e Kosovės tė jetė pjesė e progresit evropian e botėror nė fushėn e arsimit.
Prandaj MASHT dhe institucionet e arsimit tė lartė nė Kosovė, Qeveria e vendit, i kanė kushtuar njė kujdes tė veēantė pėrmbushjes sė kėrkesave tė definuara nė dokumentet relevante tė Procesit tė Bolonjės, si dhe kanė pėrcjellur me vėmendje tė gjitha zhvillimet dhe risitė nė kėtė fushė. Fryma e Bolonjės ėshtė e pranishme nė tė gjitha institucionet e arsimit tė lartė nė Kosovė pa pėrjashtim, ndėrsa bashkėpunimi akademik ndėrkombėtar ėshtė kryesisht i orientuar nė arritjen e standardeve tė pėrcaktuara nga ky proces.
MASHT, Qeveria e vendit, janė tė mendimit se ka ardhur koha qė pėrkushtimi i Kosovės pėr Procesin e Bolonjės tė kurorėzohet me pranimin tonė formal nė kėtė Proces.
Njė hap i tillė, pėrveē qė do ta kompletonte hartėn e vendeve evropiane, anėtare tė kėtij Procesi, do t’i jepte edhe njė shtytje tė fuqishme pjesėmarrjes sė institucioneve tona tė arsimit tė lartė nė procese integruese dhe do tė rezultonte me njė shkallė tė lartė tė bashkėpunimit akademik me Evropėn.
Nė Konferencėn e marsit tė kėtij viti nė Hajdellberg tė Gjermanisė, pėrveē informimit tė pjesėmarrėsve tė 27 vendeve tė BE-sė dhe 12 vendeve tė rajonit, pėr gjendjen nė arsimin e Kosovės, ne kemi kėrkuar mbėshtetje pėr reformėn, ngritjen e cilėsisė dhe ndėrtimin e mekanizmave tė monitorimit e kontrollit tė cilėsisė. Kėto tri komponente janė prioritetet tė MASHT pėr 2007. Nė takimet me ministrat; tė Gjermanisė (Udhėheqėse e Presidencės sė radhės tė BE-sė) Zonjėn Anette Schavan, Ministrin e arsimit tė Mbretėrisė sė Bashkuar Z. Bill Rammell (Sekretariati i Konferencės sė Bolonjės), Komisionerin pėr arsim tė BE-sė Z. Jan Figel, eurodeputeten Doris Pack, por edhe nė takimet me homologėt nga Shqipėria, Kroacia, Bosnja, Mali i Zi, etj. kėrkuam mbėshtetje pėr anėtarėsim nė Procesin e Bolonjės.
MASHT mori mbėshtetje tė plotė pėr kėtė proces nė tė gjitha takimet, pėrkundėr se kishte disa paqartėsi qė ne i sqaruam me fakte.
Pėr tė qenė pjesė e Procesit tė Bolonjės, BE ka thjeshtėsuar procesin e pranimit dhe kusht ėshtė qė vendet tė jenė nėnshkruese tė Konventės Kulturore tė cilėn ish Jugosllavia e pati nėnshkruar mė 1987. Pas luftės nė hapėsirat e Ballkanit Perėndimor, asnjė nga ish republikat jugosllave nuk e kanė ri-nėnshkruar kėtė Konventė, por janė llogaritur automatikisht se janė nėnshkruese tė saj. Nė kėtė informacion sqarues, reflektimet nga miqtė e arsimit ishin inkurajuese dhe shumė pėrkrahėse. Mendoj se edhe Londra nuk do tė duhej tė ishte pėrjashtim pėr Kosovėn, mė 17 e 18 maj 2007.
Ne jemi tė vetėdijshėm se procesi i tranzicionit dhe i rindėrtimit tė sistemit arsimor nė pėrgjithėsi, e i arsimit tė lartė nė veēanti, ėshtė nė proces. Ka shumė pėr t’u bėrė, por krahas angazhimeve pėr zgjidhjen e statusit, tashmė tė qartė, angazhimet e MASHT janė tė pėrhershme dhe tė palodhshme nė ngritjen e cilėsisė dhe thellimin e reformave. Krijimi i Agjensionit tė Akreditimit si dhe synimi pėr ndėrtimin e mekanizmave efikas tė monitorimit dhe kontrollit tė cilėsisė, janė hapa qė do tė krijojnė qėndrueshmėri nė arsimin e lartė drejt integrimeve nė hapėsirėn evropiane.
UP ka prodhuar tashmė dy gjenerata studentėsh sipas sistemit tė Bolonjės, ka mbajtur zgjedhje demokratike. Nė dy vitete e fundit, nė UP dhe nė arsimin e lartė investohet 40% mė shumė se sa viteve tė kaluara, tė ardhurat e mėsimdhėnėsve janė ngritur nė masėn deri nė 80%, pėrfshirja e maturantėve nė vitin akademik ’05-‘06 ka arritur nė rreth 60%, numri i diplomave Bachelor ėshtė duke u shtuar, etj.
Kėto rezultate konkrete, komuniteti i pėrgatitur akademik dhe shkencor i mėsimdhėnėsve tė UP si dhe pėrkushtimi i studentėve, meritojnė tė jenė pjesė e Deklaratės sė Bolonjės.
MASHT shprehė gatishmėrinė tė merr pėrsipėr obligimet dhe detyrat qė dalin nga anėtarėsimi nė Procesin e Bolonjės.(qik)


LAJMET
E mėrkurė 21 mars 2007

            Pėr shkak tė reshjeve tė mėdha tė borės, tė cilat pėrfshinė zonėn kufitare Kosovė-Mali i Zi, vendkalimi kufitar i Kullės, dje pasdite ėshtė bėrė i pakalueshėm pėr automjetet e rėnda, njoftoi mbrėmė Zyra pėr Informim e Shėrbimit Policor tė Kosovės

Shtyrja eventuale e definimit tė statusit mund tė prodhojė tensione Situata e sigurisė nė Kosovė mund tė eskalojė, nė rast tė shtyrjes sė vendimit pėr zgjidhjen e statusit, ka thėnė tė mėrkurėn kryesuesi i Komisionit pėr Siguri nė Kuvend, Naim Maloku.

Holbruk:Kosova do tė bėhet e pavarur dhe kjo do tė jetė e pashmangshme

Kosova do tė bėhet e pavarur dhe kjo ėshtė e pashmangshme, por, rusėt po i inkurajojnė ithtarėt e vijės sė fortė nė Beograd, qė ta kundėrshtojnė planin e Marti Ahtisarit, ka deklaruar pėr Radion Evropa e Lirė, ish-ambasadori amerikan nė OKB, Riēard Holbruk.

Kramer: Nuk mund tė pėrjashtojė mundėsinė e vetos ruse pėr Kosovėn Ndihmėssekretari amerikan i Shtetit David Kramer tha sot se nuk mund tė pėrjashtojė mundėsinė e vetos sė Rusisė pėr rezolutėn e Kombeve tė Bashkuara pėr Kosovėn. Agjencia e lajmeve Rojter njoftoi se zyrtari amerikan e bėri kėtė koment nė Bruksel para takimeve me zyrtarėt evropianė. Ai gjithashtu shprehi shqetėsimin e Uashingtonit rreth shitjes sė armėve nga Rusia pėr vendet e tilla si Irani, Siria apo Venezuela.

Kuvendi duhet shpallė pavarėsinė nėse KS nuk miraton rezolutė tė plotė pėr Kosovėn, thotė Kuēi

Kabineti pėr Qeverisje tė Mirė i Partisė Demokratike tė Kosovės (KQM) tė mėrkurėn ka rikonfirmuar vullnetin pėr tė shpallė pavarėsinė nėse KS nuk miraton rezolutė tė plotė pėr Kosovėn

OSBE e bindur se zgjedhjet zhvillohen 9 muaj pas statusit

Zyrtarė tė misionit tė OSBE-sė nė Kosovė, deklaruan tė mėrkurėn se nėntė muaj pas zgjidhjes sė statusit tė vendit, do tė organizohen zgjedhjet e pėrgjithshme e lokale, nė pėrputhje me marrėveshjen pėr statusin dhe rezolutėn e re pėr Kosovėn, qė pritet tė miratohet nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė.

Ēeku:Zvicra ėshtė aleati ynė i natyrshėm

Zvicra pėrkrah dokumentin e Ahtisarit pėr Kosovėn dhe mbėshtet fuqishėm njė zgjidhje tė bazuar mbi vullnetin e shumicės dhe njė zgjidhje qė siguron mbrojtjen e pakicave nė Kosovė, ka thėnė tė mėrkurėn Tomas Greminger, ambasador dhe drejtor i Divizionit Politik nė Zvicėr, gjatė njė takimi me kryeministrin Agim Ēeku.

Ēeku nuk frikėsohet nga koalicioni PDK-LDK nė nivelin lokal

Marrėveshja e realizuar njė ditė mė parė, pėr qeverisjen e komunės sė Gjilanit ndėrmjet Partisė Demokratike tė Kosovės dhe Lidhjes Demokratike tė Kosovės, nuk e frikėson kryeministri Agim Ēeku, se e njėjta praktikė mund tė manifestohet edhe nė nivelin qendror, duke ia “lėkundur” kėshtu “themelet” qeverisė sė tij.

LDD: Koalicioni LDK-PDK bėhet pėr shkak tė frikės nga fuqia e LDD-sė

Koalicioni LDK-PDK ėshtė i panatyrshėm dhe bėhet pėr shkak tė frikės nga fuqia e LDD-sė, thanė tė mėrkurėn zyrtarė tė Lidhjes Demokratike tė Dardanisė (LDD)

PDK e Gjilanit pro koalicionit me LDK-nė, por pranon se ka edhe zėra kundėr

Kreu i PDK-sė sė Gjilanit, Qemajl Mustafa, ka thėnė tė mėrkurėn se pėr degėn e Gjilanit marrėveshja pėr koalicionin LDK-PDK, e arritur nė qendėr ėshtė e pranueshme, por pranoi faktin se nė kryesinė e degės ka edhe zėra kundėr.

Ēėshtja e ART-sė nuk ka tė bėjė me qeverinė, por me Kuvendin, thotė Lama

Kryeministri Agim Ēeku do t’i pėrgjigjet ftesės sė ligjvėnėsve pėr tė raportuar nė seancėn e nesėrme plenare tė Kuvendit rreth tenderit pėr operatorin e dytė tė telefonisė mobile, ka thėnė tė mėrkurėn Ulpiana Lama, zėdhėnėse e ekzekutivit.

Pas pavarėsisė Kosova ka prioritet integrimin evropian

Pierre Mirel, drejtor pėr Ballkanin Perėndimor nė Komisionin Evropian u premtoi tė mėrkurėn, ligjvėnėsve kosovarė se do tė bashkėpunojė dhe do tė pėrkrahė Kosovėn drejtė integrimeve evropiane.

Kuēi: Pas miratimit tė rezolutės nė KS nevojitet punė profesionale dhe legjitime nė institucione

Pas miratimit tė rezolutės pėr Kosovėn nė Kėshillin e Sigurimit nevojitet punė profesionale dhe legjitime nė institucione, dhe Partia Demokratike e Kosovės ėshtė e gatshme tė jetė pjesė e koalicionit qeverisės, tha tė mėrkurėn Hajredin Kuēi, udhėheqės i Kabinetit pėr Qeverisje tė Mirė nė PDK.

Mosmirėmbajtja e kanaleve krijon kaos nė Pejė pas shiut

Nga mungesa e mirėmbajtjes sė kanaleve tė hapura dhe atyre tė mbyllura nė pjesėt brenda Pejės, shiu qė ka reshur nga dje ka shndėrruar shumė rrugė nė lumenj, duke krijuar kėshtu kaos tė vėrtetė vėrshues, sidomos nė qendėr tė qytetit.

USAID prezanton projektin pėr pėrkrahjen e kllasterėve dhe bizneseve tė Kosovės

Programi pėr Zhvillim Ndėrkombėtar i SHBA-sė (USAID) po bėnė pėrpjekje tė pėrmirėsojė cilėsinė e prodhimit, tė zhvillojė praktikat e tregut tė marketingut dhe largimin e barrierave pėr investime, pėr tė krijuar mundėsinė e hapjes sė vendeve tė reja tė punės, megjithėse problem nė Kosovė pėrbėn mungesa e tokės sė punueshme.

BE ofron grante pėr banorėt e pjesės veriore tė Kosovės

Banorėt e Mitrovicės, Zveēanit, Vushtrrisė, Zubin Potokut dhe Leposaviqit, pėrmes njė projekti tė Bashkimit Evropian (BE), tė prezantuar tė mėrkurėn do tė kenė mundėsi tė aplikojnė pėr grante prej 50 deri nė 200 mijė euro, pėr t’i zhvilluar bizneset e tyre.

Banka Botėrore jep 15 mil.$ pėr njė pjesė tė rrugės Durrės-Kukės

Banka Botėrore dhe qeveria shqiptare firmosėn tė mėrkurėn dy marrėveshje, nga tė cilat, njėra prej tyre ka tė bėjė me financimin e njė pjese tė rrugės Durrės- Kukės- Morinė, ndėrsa kredia tjetėr ka tė bėjė me mbėshtetjen e sektorit tė bujqėsisė.

AKM privatizon edhe 24 ndėrmarrje shoqėrore

Agjencia Kosovare e Mirėbesimit (AKM), tė martėn nė Prishtinė, shpalli valėn e 24 tė procesit tė privatizimit tė ndėrmarrjeve shoqėrore, ndėrkohė qė nė listėn e tenderėve tė privatizimit tė valės sė 24-tė, janė pėrfshirė 24 ndėrmarrje shoqėrore, nga tė cilat janė krijuar 32 ndėrmarrje tė reja.

U hap panairi i prodhimeve tė ndėrtimtarisė “Pranvera 2007”

Tė mėrkurėn nė Prishtinė, organizuar nga Oda Ekonomike e Kosovės (OEK) ėshtė hapur Panairi i Pėrgjithshėm i Produkteve Ndėrtimore “Pranvera 2007”, e cila nga tė pranishmit ėshtė vlerėsuar njė ngjarje tė madhe qė tashmė po krijon traditė nė fushat e zhvillimit tė ekonomisė vendore.

Inspekcioni i ndėrtimit rrėnon disa objekte pa leje Drejtorati i Inspekcionit – sektori i ndėrtimit sot ka filluar aksionin pėr rrėnimin e disa objekteve pa leje nė disa lagje tė qytetit. Nė rrugėn “Nazim Gafurri” dy objekteve pa leje do t'u prehen armaturat, ndėrsa njė objekti tjetėr po nė kėtė rrugė do t’i rrėnohet kati i parė dhe njė objekti tjetėr tė porsafilluar do t’i pamundėsohet fillimi i punimeve. Ndėrsa nė rrugėn “Lidhja e Prizrenit” njė objekti do t’i prehen armaturat, kurse nė rrugėn “Ahmet Krasniqi” do tė bėhet rrėnimi njė kati tė njė objekti pa leje. Aksioni do tė pėrfundojė me prerjen e armaturave tė nė objekti pa leje nė rrugėn e “UCK-sė”. Ky aksion pason pas investigimit qė u bėri javėn e kaluar ndėrtimeve pa leja udhėheqja e Komunės sė Prishtinės dhe grupi inspektues. Aksioni vazhdon edhe dy ditėt e ardhshme, njofton Zyra pėr Marrėdhėnie me Publikun e KK tė Prishtinės.

Sivjet asfaltohen rrugėt pėr Fierzė dhe Babaj tė Bokės

Banorėt e fshatit Fierzė dhe ata tė fshatit Babaj tė Bokės tė komunės sė Gjakovės, kėtė pranverė do t’i gėzohen asfaltimit tė rrugėve pėr tė cilat veē tyre, investime ka ndarė edhe Ministria e Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit tė Kosovės (MTPK) dhe Kuvendi i Komunės (KK) sė Gjakovės.

Nga 1 prilli hyn nė fuqi rregullativa pėr operatorėt energjetikė

Tė gjithė operatorėt e energjisė elektrike nė Kosovė, nėnshkruan tė martėn Marrėveshjen kornizė pėr qartėsimin e rregullave tė tregut, me Operatori i Sistemit, Transmisionit dhe Tregut (KOSTT), nėpėrmes tė cilit, nga 1 prilli do tė definohet shumė qartė tė drejtat dhe obligimet e operatorėve tė energjisė nė harmoni me marrėveshjen rajonale pėr liberalizimin e tregut tė energjisė.

Hajdinaga pėrkrah kėrkesat pėr kthimin e ullinjve pronareve ulqinakė

Kryetari i Komunės sė Ulqinit, Gėzim Hajdinaga, i konfirmoi tė martėn KosovaLive se pėrkrah plotėsisht kėrkesat e 205 ish-pronarėve tė rreth 20 mijė trungjeve tė ullinjve nė gjirin e Valdanosit, tė eksproprijuar nė fund tė viteve ‘70-tė me qellim tė ndėrtimit tė pushimores ushtarake nė kėtė ambient ekzotik tė bregdetit tė Ulqinit.

Mbahen homazhe pranė varrit tė gjeneral Xheladin Gashit-Plaku

Nė dyvjetorin e ndarjes nga jeta tė gjeneral Xheladin Gashit – Plaku, tė mėrkurėn nė Varrezat e Dėshmorėve nė Prishtinė, bashkėluftėtarė, familjarė dhe qytetarė tė shumtė nga e tėrė Kosova bėnė homazhe pranė varrit ku prehet trupi i gjeneral Plakut dhe vunė kurora lulesh.

Shėrbimi Policor i Kosovės bėhet me ueb faqe Shėrbimi Policor i Kosovės tė merkurin hapi ueb faqen informative www.kosovopolice.com.

Pėrurohet terminali i ri modern nė aeroportin ndėrkombėtar “Nėnė Tereza”, nė Rinas Nė Shqipėri ėshtė pėruruar terminali i ri modern i aeroportit ndėrkombėtar “Nėnė Tereza” nė Rinas, i pari nė kėto pėrmasa nė Shqipėri. Inaugurimi i kėtij terminali vjen pas pėrurimit pak ditė mė parė tė rrugės sė re tė shkurtuar ndėrmjet Tiranės dhe aeroportit. Kjo shėnon njė ngjarje tė rėndėsishme pėr historinė e aviacionit civil nė Shqipėri, si dhe njė ndryshim rrėnjėsor tė imazhit tė Shqipėrisė nė botė. Pas kėtij investimi dy vjeēar aeroporti do tė ketė njė kapacitet prej njė milion pasagjerėsh nė vit me mundėsi rritjeje nė vitet e ardhshme.

...info...hapur:

Rehn: Ekziston rreziku i jostabilitetit politik si pasojė e statusit tё paqartė tė Kosovės tash 8 vjet  "Nė rast se dėshton miratimi i Rezolutės pёr Kosovėn, i tёrё rajoni mund tё kthehet nё kaos e jostabilitet, dhe, nėse kjo ndodhė ēmimin do ta paguaj Evropa, e jo SHBA apo Rusia”, ka thėnė Komisioneri evropian pёr zgjerim Oli Rehn, duke folur para deputetėve tё Parlamentit Evropian, me ē’rast ka apeluar tek vendet anėtare tё BE-sё qё ta rujanё unitetin gjatė reagimit ndaj statusit legal tё Kosovės. Uniteti i Bashkimit Evropian, sipas komisionerit Rehn, ёshtё i domosdoshėm qё tё veprohet edhe nё Kėshillin e Sigurimit me qėllim tё miratimit tё rezolutės sё re pёr Kosovёn, e cila, thotё ai, do ta qartёsojё statusin, ndёrsa do ta legalizojė edhe prezencėn e ardhshme ndёrkombёtare nё vend.

“Duhet tё jemi tё kujdeshёm qё tė mos lejojmė krijimin e siuatёs ku ndasitė tona do ta diktojnё politikёn, sepse mund tё pёrsёritet rasti kur vendet anėtare tё Bashkimit Evropian kanė votuar ndryshe nё Kėshillin e Sigurimit”, tha Oli Rehn.

Pakoja e Martti Ahtisaarit, sipas tij, ёshtё kompromis real, ndėrsa 14 muaj negociata nё Vjenė kanė dėshmuar se Prishtina dhe Beogradi nuk kanė gjuhė tё pёrbashkёt nё lidhje me statusin e Kosovёs. Koha nuk ёshtё nё shėrbimin tonė - nuk arrihet asgjė nėse e vazhdojmė agoninė nё Kosovė, thotё Oli Rehn duke shtuar se ekziston rreziku i jostabilitetit politik si pasojė e statusit tё paqartė legal tё Kosovės pёr 8 vjet. Andaj ai konsideron se ёshtё e domosdoshme qartėsia legale e statusit tё Kosovės nё mёnyrё qё vendi tё jetё nё gjendje tё hyjё nё marrёdhёnie kontraktuale me Bashkimin Evropian, tё nisė negociatat pёr lehtėsimin e regjimit tё vizave dhe tė bėhet anėtar i institucioneve financiare ndёrkombёtare.

Duke folur pёr veprimet e palёs Ruse, Oli Rehn theksoi se deri mё tani nuk e ka dėgjuar asnjė deklaratė tё zyrtarėve tё nivelit tё lartė rus, tё cilėt nё mёnyrё eksplicite konfirmojnė bllokimin e rezolutёs.

“Pėrderisa Rusia gjykon njёanshmёrinё, ёshtё logjike qё ne tё prsim qё qasja ruse ndaj Kosovės tё jetė nё frymė tё multilateralizmit tё pёrgjegjshёm dhe kėshtu kontribuon nё mёnyrё konstruktive nё vendimmarrje rreth Kosovės, qё si rezultat do tё ketė njё rezolutė tё qartė e cila pėrcakton statusin, dhe i jep legjitimitet ndёrkombёtar”, porositi Oli Rehn. /gjeraqina tulina/ rtk/

 Ban Ki-Mun: Ka ardhur koha pėr vendimin mbi statusin e Kosovė Sekretari i pėrgjithshėm i KB, Ban Ki-Mun ka deklaruar pėr gazetėn e sotme "Vjesnik" tė Zagrebit, se ka ardhur koha qė bashkėsia ndėrkombėtare ta marrė vendimin e qartė mbi ēėshtjen e statusit tė Kosovės dhe ai personalisht e mbėshtet planin e tė dėrguarit tė vet, Marti Ahtisari. Zoti Ban ka konfirmuar se konsultimet pėr Kosovėn kanė
pėrfunduar, se ato bisedime "vėrtetė nuk kanė mundur ti kėnaqin tė gjitha palėt dhe ėshtė koha e fundit qė bashkėsia ndėrkombėtare ta marrė vendimin e qartė" rreth kėsaj ēėshtje. "E di se Ahtisari nė fund tė marsit do t'ia paraqes raportin e vet Kėshillit tė Sigurimit,
dhe atėherė KS mund t'i marrė gjėrat nė duart e veta", ka thėnė ai.Nė insistimin e gazetarit qė tė pėrgjigjet nėse e mbėshtet pavarėsinė e Kosovės, sekretari i pėrgjithshėm i KB ka thėnė se "Ahtisari ėshtė i dėrguar i tij special nė tė cilin ka besim tė plotė dhe e mbėshtet planin e tij". Duke iu pėrgjigjur pyetjes se si do tė reagojnė KB ndaj kėrkesės sė paralajmėruar tė Kosovės pėr anėtarėsim nė kėtė organizatė, Ban ka thėnė se e kupton synimin e udhėheqjes kosovare, por "duhet pritur debatin nė KS rreth kėsaj nė harmoni me rekomandimet e
Marti Ahtisarit" ka shtuar ai. /f.m./rtk/

Ėshtė koha tė pranohet plani i Ahtisaarit dhe t’i hapet perspektiva shtetit tė pavarur e sovran tė Kosovės  Pas takimeve tė djeshme me zyrtarėt mė tė lartė tė OKB-sė, pėrfaqėsuesit e anėtarėve tė pėrhershėm tė KS tė OKB, Vulf, De la Sablier dhe Guanxhia, presidenti Sejdiu ėshtė takuar sot edhe me ambasadorin rus nė OKB-, z. Vitalin Curkin. Nė tė gjitha kėto takime Sejdiu ka theksuar se gjatė bisedave nė Vjenė janė shterur tė gjitha mundėsitė dhe se tani ėshtė koha qė tė pranohet plani i Ahtisaarit dhe tė hapet perspektiva pėr Kosovėn si shtet i pavarur dhe sovran. Nė takimin me z. Gehenon, Presidenti Sejdiu ēmoi punėn e misionit tė OKB-sė nė Kosovė, UNMIK, por edhe nevojėn qė tani tė kalohet nė fazėn tjetėr tė zhvillimeve, me Kosovėn shtet tė pavarur dhe sovran, nė tė cilin pėr njė kohė do tė ketė njė prani tė re civile ndėrkombėtare.

Pa status tė qartė tė Kosovės, nuk mund tė ketė perspektivė pėr zhvillim tė mirėfilltė ekonomik, u pajtuan Presidenti dhe nėnsekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė.

Nė takimet me ambasadorėt e vendeve tė Kėshillit tė Sigurimit, Presidenti Fatmir Sejdiu shtroi nevojėn qė tė procedohet shpejt me ēėshtjen e Kosovės. Kėtė nevojė Presidenti e shtroi edhe nė takimin qė pati sot paradite me ambasadorin rus nė OKB-, z. Vitalin Curkin.

"Ne kemi shterur tė gjitha mundėsitė gjatė bisedave nė Vjenė. Tani ėshtė koha qė tė pranohet plani i Ahtisaarit dhe tė hapet perspektiva pėr Kosovėn si shtet i pavarur dhe sovran", theksoi presidenti Sejdiu nė takimet me pėrfaqėsuesit e vendeve anėtare nė Kėshillin e Sigurimit.

"Kosova ėshtė rast unik. Pavarėsia e Kosovės nuk krijon precedent", nėnvizoi Presidenti, duke shtruar argumentet pėr kėtė.

Presidenti Sejdiu dje ka pasur njė takim nė OKB edhe me z. Albert Rohan, zv/emisarin e Sekretarit tė Pėrgjithshėm pėr statusin e Kosovės, qė ka dorėzuar z. Ban Ki Mun planin pėr Kosovėn, i cili pritet t'i paraqitet sė shpejti Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė.

Presidenti Sejdiu ėshtė takuar sot paradite edhe me pėrfaqėsues tė dy vendeve tė tjera tė Kėshillit tė Sigurimit - Katarit dhe Sllovakisė.

Vizita e Presidentit Fatmir Sejdiu nė OKB, ku pati njė agjendė tė ngjeshur takimesh tė nivelit tė lartė, duke pėrfshirė edhe me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė, z. Ban Ki Mun, ka krijuar mundėsinė qė me zėrin autentik tė Kosovės tė argumentohet se ka ardhur koha qė vendi ynė tė njihet si shtet i pavarur dhe sovran dhe se kjo zgjidhje krijon stabilitet nė rajon.

Presidenti Sejdiu mbaron sot vizitėn nė Nju-Jork, kurse nė Kosovė do tė kthehet tė enjten, thuhet mes tjerash nė njė kumtesė pėr media tė Presidentit tė Kosovės, Dr. Fatmir Sejdiu.

Ēėshtja e Kosovės duhet tė zgjidhet shpejt, nė tė kundėrtėn situata do tė pėrkeqėsohet

Vjenė, 21 mars 2007- Ēėshtja e Kosovės duhet tė zgjidhet shpejt, sepse nė tė kundėrtėn situata do tė pėrkeqėsohet, ka paralajmėruar pėrfaqėsuesi i BE-sė pėr statusin e Kosovės, Shtefan Lene. Nė njė konferencė ndėrkombėtare sot nė Vjenė me temė "E ardhmja e Kosovės", Lene ka vlerėsuar se nė Kosovė ekziston frustrimi i madh pėr shkak tė statusit tė pazgjidhur dhe se situatėn mund ta shfrytėzojnė ekstremistėt pėr tė shkaktuar gjendjen shpėrthyese. "Nėse ēėshtja e statusit nuk zgjidhet sa mė parė, do tė pėrballemi me pėrkeqėsimin e shpejtė tė situatės", ka thėnė Lene. Lene konsideron se shtyrja e statusit tė Kosovės nuk ėshtė e dobishme dhe se stabiliteti ėshtė nė lidhje direkte me pėrcaktimin e qartė tė statusit. Lene thotė se tani ėshtė e rėndėsishme se ekzistojnė kushtet pėr miratimin e rezolutės nė Kėshillin e Sigurimit tė KB nė bazė tė propozimit tė Marti Ahtisarit, duke e konsideruar kyē rolin e Rusisė. Lene ka pėrkujtuar rolin konstruktiv tė Moskės nė Grupin e Kontaktit, sepse ka ka miratuar parimet pėr negociata dhe se ka pėrkrahur vendimin se zgjidhja duhet tė jetė e pranueshme pėr shumicėn nė Kosovė. Ndėrkaq lideri i partisė Ora Veton Surroi mendon se ekzistojnė tre skenarė rreth Kosovės. Sipas tij, i pari ėshtė qė propozimi i Ahtusarit tė marrė mbėshtetje nė Kėshillin e Sigurimit, gjė qė siē tha, nuk shpreh situatėn aktuale. I dyti sipas Surroit, mund tė shkaktojė ndarje brenda KS, gjė qė do tė shkaktonte probleme nė bashkėsinė ndėrkombėtare, kurse i treti qė vendet anėtare individualisht tė vlerėsojnė dokumentin e Ahtisarit dhe pavarėsisht tė marrin vendime, ka thėnė Surroi.

Ministri i Jashtėm francez nesėr mbėrrin pėr njė vizitė nė Kosovė

Prishtinė, 21 mars 2007- Ministri i Punėve tė Jashtme tė Francės, Filip Dust Blazi, nesėr mbėrrin pėr njė vizitė nė Kosovė, ku pritet tė zhvillojė takime me udhėheqėsit e pranisė ndėrkombėtare, si dhe me drejtuesit e institucioneve tė Kosovės dhe me anėtarėt e Ekipit tė Unitetit. Ministri i jashtėm francez e zhvillon kėtė vizitė nė kohėn kur pėrpjekjet pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės kanė hyrė nė fazėn finale. Franca ėshtė anėtare e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB sė si dhe anėtare e Grupit tė Kontaktit. Shefi i diplomacisė franceze gjithashtu nesėr do tė vizitojė edhe Beogradin, ku ėshtė paralajmėruar takimi me zyrtarėt mė tė lartė serbė pėr tė diskutuar pėr Kosovėn.

Gjermania mbėshtet dokumentin e Ahtisaarit "100 pėr qind" I pyetur nėse Gjermania mbėshteste pavarėsinė e Kosovės, ambasadori Matussek tha se 'do tė ishte mirė qė Kosova tė gėzojė sovranitet, qoftė edhe tė kufizuar me mbikėqyrje ndėrkombėtare'. "Vendi im, Gjermania, ka pasur pėr 50 vjet pas luftės sė dytė botėrore njė sovranitet tė kufizuar", tha dje ambasadori i Gjermanisė. New York, 20 mars. Plani i Martti Ahtisaarit ėshtė jo vetėm mė i miri, por ėshtė i vetmi i mundshėm, tha dje nė njė konferencė pėr shtyp nė New York, ambasadori i Gjermanisė nė Kombet e Bashkuara, Thomas Matussek.
Nė konferencėn e mbajtur nė Klubin e korrespondentėve, ambasadori gjerman paraqiti pikėpamjet e vendit tė tij edhe pėr reformėn nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara si dhe foli pėr vatrat e ndryshme tė krizave nė botė.I pyetur nga RTK nėse Gjermania mbėshteste dokumentin Ahtisaari, ambasadori Matussek u pėrgjigj, "100 pėr qind". Ai tha se edhe vendet e Bashkėsisė Evropiane, kryesuese e sė cilės deri nė fund tė qershorit ėshtė Gjermania, janė unike nė mbėshtetje tė planit. Ai e quajti dokumentin mbi Kosovėn tashmė tė dorėzuar tek Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara si njė kompromis.Ai theksoi se vėrejtjet ruse duhet tė merren seriozisht, megjithatė vlerėsoi se pala serbe nuk ka dhėnė asnjė motiv se ka dashur tė negociojė. "Si mund tė thuhet dua mė shumė kohė ose negociata tė reja kur ata e kanė vėnė Kosovėn nė preambulėn e kushtetutės sė tyre", tha ambasadori Matussek duke theksuar se ky fakt fliste qartė pėr mosvullnetin e palės serbe pėr tė negociuar. Ai tha gjithashtu se dokumenti nė 85 pėr qind tė pėrmbajtjes sė tij nė mėnyrė tė shteruar fliste pėr tė drejtat e serbėve dhe nė vetėm 15 pėr qind pėr shqiptarėt. I pyetur nėse Gjermania mbėshteste pavarėsinė e Kosovės, ambasadori Matussek tha se 'do tė ishte mirė qė Kosova tė gėzojė sovranitet, qoftė edhe tė kufizuar me mbikėqyrje ndėrkombėtare'. "Vendi im, Gjermania, ka pasur pėr 50 vjet pas luftės sė dytė botėrore njė sovranitet tė kufizuar", tha dje ambasadori i Gjermanisė. Ndėrkaq zėdhėnėsi i Departmentit tė Shtetit, Sean McCormack konfirmoi dje se Sekretarja shtetit, Condoleeza Rice dhe trojka evropiane, Solana, Steinmeier dhe Ferraro-Waldner gjatė vizitės sė tyre nė Washington, kanė biseduar pėr Kosovėn. "Ata biseduan dhe pėr mbėshtetjen e dokumentit Ahtisaari dhe procesin konsultativ nė mėnyrė qė tė pėrmbyllet njė problem i gjatė dhe shumė i vėshtirė diplomatik", tha Mccormack./S.Gashi/rtk/

Ēeku: Zvicra ėshtė aleati ynė i natyrshėm nė rrugėn tonė pėr shtet tė pavarur dhe sovran  Kryeministri i Kosovės, z. Agim Ēeku, ka pritur sot nė takim z. Tomas Greminger, ambasador dhe drejtor i Divizionit Politik nė Zvicėr, i cili ishte i shoqėruar nga Yvana Enzler, shefe e Zyrės Zvicerane nė Prishtinė, tė cilėt i ka njoftuar pėr procesin nėpėr tė cilin po kalon Kosova dhe ka falėnderuar qeverinė dhe popullin zviceran pėr ndihmėn dhe pėrkrahjen qė po japin pėr zgjidhjen sa mė tė shpejtė dhe tė drejtė tė statusit tė Kosovės. Ēeku pohoi se Zvicra ėshtė aleati ynė i natyrshėm nė rrugėn tonė pėr realizimin e synimeve pėr shtet tė pavarur dhe sovran. Ai ka pohuar se pret qė Zvicra edhe mė tutje tė qėndrojė pėrkrah Kosovės.Ambasadori Tomas Greminger ka pohuar se Zvicra pėrkrah dokumentin e Ahtisaarit pėr Kosovėn dhe mbėshtet fuqishėm njė zgjidhje tė bazuar mbi vullnetin e shumicės dhe njė zgjidhje qė siguron mbrojtjen e pakicave nė Kosovė, thuhet mes tjerash nė njė komunikatė pėr media tė lėshuar nga Zyra pėr informim pranė kryeministrisė.

Shefi i OSBE-sė nė Serbi viziton Luginėn e Preshevės Shefi i Misionit tė Organizatės pėr Siguri dhe Bashkėpunim Evropian nė Serbi, ambasadori Hans Ola Urstad po qėndron sot nė Luginė tė Preshevės. Ambasadori Urstad nė Bujanoc do t’i takoj liderėt e subjekteve politike shqiptare tė kėtij rajoni dhe udhėheqėsit e pushteteve lokale tė Preshevės, Bujanocit dhe tė Medvegjės ku do tė njoftohet me situatėn aktuale politike dhe me problemet qė pėrballet popullata e Luginės sė Preshevės.Ambasadori i OSBE-s Urstad, sot nė mėnyrė solemne do t’i dorėzoj edhe diplomat 43 kandidatėve shqiptarė dhe serbė tė cilėt kanė mbaruar trajnimin dymujor pėr dhėnien e provimit tė jurispodencės, trajnim ky qė ishte organizuar nga vet OSBE dhe qė ishte shumė i rėndėsishėm pėr punėsim sidomos tė shqiptarėve nė organet e gjyqėsisė nė Luginė tė Preshevės qė janė numėr simbolik ose mungojnė fare nė gjykatat komunale tė Preshevės, Bujanocit dhe tė Medvegjės.

Hiqen detyrimet doganore pėr produktet farmaceutike dhe ndryshohet politika tatimore pėr naftėn

Prishtinė, 21 mars 2007- Nė mbledhjen e sotme tė Qeverisė sė Kosovės tė cilėn e ka kryesuar kryeministri Agim Ēeku, ėshtė aprovuar Strategjia pėr Reformėn e Administratės Publike tė Kosovės. Faza e parė e zbatimit tė kėsaj strategjie nis me fillimin e analizės funksionale vertikale (brenda ministrive) dhe horizontale (ndėrministrore). Projekti do tė zgjasė pėr njė periudhė pesėvjeēare (2007 2010) dhe mbėshtetet nga Qeveria e Kosovės dhe donatorė tė huaj tė rėndėsishėm. Kjo reformė reflekton nė drejtim tė pėrmirėsimit tė efikasitetit tė shėrbimit civil tė Kosovės. Kabineti qeveritar ka marrė vendim pėr formimin e njė grupi punues ndėrministror, qeveritar, i cili do tė bashkėpunojė me Agjencinė Evropiane pėr Rindėrtim (AER) nė njė projekt qė kjo e fundit e financon me qėllim tė pėrmirėsimit tė infrastrukturės sė vendkalimeve kufitare ndėrmjet Kosovės, Malit tė Zi dhe Shqipėrisė. Njė ditė para takimit tė Kėshillit Ekonomik Fiskal, Qeveria i ka dhėnė mbėshtetje iniciativave tė prezantuara nga KEF i qė synojnė pėrmirėsimin e regjimit fiskal nė Kosovė. Kjo pėrfshin heqjen e detyrimeve doganore pėr produktet farmaceutike dhe vaksinat prej datės 1 janar 2008, si dhe ndryshimin e politikės tatimore pėr naftėn dhe derivatet e saj. Do tė hiqen detyrimet doganore pėr kėtė artikull, ndėrkohė qė do tė balancohet prurja nė buxhet, me rritjen e akcizės nė masėn 3,5 cent pėr litėr. Po sot ėshtė aprovuar themelimi i Institutit Pedagogjik tė Kosovės nėn kujdesin e MASHT it. Instituti synon trajnimin nė vazhdimėsi tė mėsimdhėnėsve kosovarė. Me vendim qeveritar, 27 prilli Dita e personave tė pagjetur, do tė shėnohet kėtė vit nėn patronatin e Zyrės sė Kryeministrit tė Kosovės. Sot ėshtė miratuar lista e kėshillit organizativ. Qeveria ka diskutuar dhe miratuar sot njė vendim qė synon disiplinimin e akreditimit dhe pagimit tė detyrimeve nga bizneset e huaja. Kjo do tė thotė qė ēdo kompani e huaj qė instalohet nė Kosovė duhet tė regjistrohet pėr njė periudhė jo mė pak se tremujore dhe tė paguajė detyrime tatimore nė Kosovė, nė pėrputhje me ligjet dhe dispozitat nė fuqi. Qeveria ka mbėshtetur kalimin e Departamentit tė Gjendjes Civile nga Ministria e Shėrbimeve Publike nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme. Ky kalim, do tė rregullohet nga pikėpamja administrative pėrmes njė Memorandumi Mirėkuptimi.

Nė fillim tė pranverės bora ka bllokuar rrugėn nga Peja pėr nė Mal tė Zi Pėr shkak tė reshjeve tė mėdha tė borės, tė cilat pėrfshinė zonėn kufitare Kosovė-Mali i Zi, vendkalimi kufitar i Kullės, dje pasdite ėshtė bėrė i pakalueshėm pėr automjetet e rėnda, njoftoi mbrėmė Zyra pėr Informim e Shėrbimit Policor tė Kosovės. Dje dhe gjatė natės sė kaluar nė Kosovė ka pasur edhe reshje shiu qė ishte shumė i mirėpritur, si pėr shkak tė thatėsirės, ashtu edhe pėr shuarjen e zjarreve nė disa lokalitete. "Pėr automjetet e vogla kėrkohet tė kenė pajisjet dimėrore", bėhej e ditur nė njoftim, sipas tė cilit njė kompani e pajisur me mekanizma pėr pastrimin e borės, ka dalė nė terren pėr tė hapur rrugėn.
Rruga nga Peja pėr nė Mal tė Zi, e njohur pėr mbyllje tė shpeshta nga bora gjatė periudhės sė dimrit, nė dimrin qė kaloi nuk e pati kėtė problem.
Ajo u mbyll vetėm nga bora e parė nė vjeshtė, nė fillim tė nėntorit tė kaluar.
Dje dhe gjatė natės sė kaluar nė Kosovė ka pasur edhe reshje shiu, tė shoqėruara shpesh me erė tė fortė.
Shiu ishte shumė i mirėpritur jo vetėm pėr shkak tė thatėsirės, por edhe pėr shuarjen e zjarreve nė disa lokalitete, qė sipas Agjencisė sė Pyjeve tė Kosovės, kishin pėrfshirė mė se 300 hektarė.

Sejdiu: Rusia nuk do tė jetė pengesė nė vendimin pėr Kosovėn Presidenti i Kosovės Fatmir Sejdiu i tha Zėrit tė Amerikės nga Nju Jorku se nuk beson qė Rusia tė bėhet pengesė pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Zoti Sejdiu, mori pjesė dje nė seancat e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, ku shefi i UNMIK-ut, Joahim Ryker paraqiti njė raport pėr zhvillimet nė Kosovė, raport qė u kritikua ashpėr nga pėrfaqėsuesi i Moskės nė Kombet e Bashkuara. Zoti Sejdiu tha se nė Kishillin e Sigurimit gjeti njė atmosferė tė pėrgjithshme mirėkuptimi pėr atė qė ėshtė bėrė nė Kosovė. Ai tha se kishte shprehur pėrsėri “argumentet nė favor tė pavarėsisė sė Kosovės” si dhe “qendrimin e palėkundur” lidhur me garancitė pėr tė gjitha komunitet pakicė nė Kosovė.

I pyetur pėr kėrkesėn e Rusisė e cila vazhdon tė argumentojė se Kėshilli i Sigurimit nuk mund tė imponojė njė zgjidhje pa njė marrėveshje mes Prishtinės dhe Beogradit, zoti Sejdiu tha:

 

“Mund tė them se ne i kemi shterruar tė gjitha mundėsitė tona. Edhe Presidenti Ahtisari e ka bėrė shumė tė qartė kėtė dhe mendoj se ky ėshtė qendrimi i pėrbashkėt edhe i vendeve tė tjera anėtare tė Kėshillit tė Sigurimit. Mendoj se Rusia megjithatė do tė jetė nė njė linjė tė pėrbashkėt veprimi duke patur parasysh rolin e saj tė deritanishėm nė kuadėr tė Grupit tė Kontaktit dhe investimet e pėrbashkėta qė kanė bėrė me vendet anėtare pėr tė ndihmuar kėtė proces. Besoj se nė fund ajo nuk do tė jetė pengesė nė marrjen e vendimit tė pėrbashkėt nga ana e Kėshillit tė Sigurimit.”

 

Presidenti Sejdiu tha se nga informacionet e para tė drejtpėrdrejta qė kishte marrė dje nė Kėshillin e Sigurimit, procesi i pėrcaktimit tė statusit do tė ecė me shpejtėsi.

 

“Nga takimi qė kisha me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara Ban Ki Mun ai dha njė garanci tė drejtpėrdrejtė se do tė angazhohet qė kjo ēėshtje tė shtrohet nė Kėshillin e Sigurimit sa mė shpejt, besoj qė gjatė muajit prill, megjithėse ka ndonjė kėrkesė qė tė fillohet me njė riciklim tė bisedimeve. Megjithatė mendoj se me kėtė investim tė pėrbashkėt tė vendeve tė Kėshillit tė Sigurimit, ato do tė gjejnė gjuhėn e pėrbashkėt pėr tė kapėrcyer edhe kėtė pjesė tė debatit.”

      

I pyetur pėr mundėsinė qė shtyrjet e mėtejshme tė procesit tė ēojnė nė shpėrthime dhune nė Kosovė, Presidenti Sejdiu u pėrgjigj:

 

“Them se mund tė ketė edhe forca qė pavarėsisht nga cili burim dhe nga cila anė vijnė, janė tė interesuara tė gjejnė momente tė pėrshtatėshme pėr tė nxitur edhe qasje tė tjera tė cilat nuk do tė prodhonin efekte pozitive. Gjithashtu, siē ėshtė thėnė edhe mė parė, ka palė tė interesuara, veēanėrisht struktura paralele qė veprojnė nė pjesė tė caktuara, sidomos nė veri tė Kosovės. Ato janė nė investime tė vazhdueshme pėr tė gjetur momentin apo pėr tė bėrė veprime tė cilat do ta ērregullonin jetėn e pėrgjithshme ose do tė krijonin tensione tė veēanta qė do tė ishin tė rrezikshme.” /VOA/


LAJMET
E marte 20 mars 2007
FJALA E PRESIDENTIT FATMIR SEJDIU, NĖ KĖSHILLIN E SIGURIMIT TĖ OKB-sė(nė pjesėn e informcioneve tė hapura)
Mali i Zi shpreson ta nėnshkruajė brenda njė muaji marrėveshjen e liberalizimit tė vizave
Sejdiu thotė se shtetet anėtare tė KS tė OKB-sė duhet ta njohin pavarėsinė e Kosovės
Policia e Pejės arreston njė prishtinas me drogė, armė e para tė falsifikuara
Parandalimi i varfėrisė kėrkon strategji, e cila mund tė hartohet pas pėrcaktimit tė statusit
Agron Dida: Themelimi i KOSTT-it ėshtė njė hap qė i paraprinė rikonstruimit tė tregut tė energjisė
Gjilani fton qytetarėt qė tė japin kontribut nė hartimin e planit zhvillimor
Gjatė vitit tė kaluar Batalioni i deminimit i TMK-sė ka gjetur e asgjėsuar 1.496 mjete tė pashpėrthyera
Fillon faza e dytė e projektit pėr kthimin dhe integrimin e romėve nė Gjilan

Sejdiu kėrkon pėrshpejtimin e pėrcaktimit tė statusit dhe njohjen e pavarėsisė Ēėshtja e Kosovės ėshtė pjekur pėr t'u zgjidhur me bėrjen e Kosovės shtet tė pavarur dhe sovran, i cili do t’i respektojė tė drejtat dhe liritė qytetare dhe tė komuniteteve pakicė, mbėshtetur nė standardet mė tė larta ndėrkombėtare, tha kryetari i Kosovės Fatmir Sejdiu nė takim me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Ban Ki Moon.

Sejdiu merr garancė nga Ban Ki Mun se plani i Ahtisarit do tė procedohet shpejtė nė KS

Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, iu ėshtė drejtuar nė njė sesion tė mbyllur Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė. Po ashtu, Sejdiu gjatė njė takimi qė ka pasur me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Ban Ki Mun ėshtė siguruar nga ky i fundit se do tė procedojė shumė shpejtė nė KS planin e kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari.

Ryker: Tė gjithė nė Kosovė meritojnė qartėsinė lidhur me tė ardhmen

Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker, tė hėnėn nė seancėn e Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara pėr Kosovėn, ka shprehur shqetėsimin poqese bėhetse shtyrja e procesit pėr zgjidhjen e statusit.

Uisner: SHBA dhe aleatėt e saj mbėshtesin fuqishėm planin e Ahtisarit

Emisari i SHBA-ve pėr statusin e Kosovės, ambasadori Frenk Uisner, ka thėnė se vendi i tij dhe aleatėt e saj fuqishėm mbėshtesin planin e kryendėrmjetėsit Marti Ahtisaarit pėr Kosovėn.

“Le Mond”: Ahtisari ka propozuar pavarėsi tė mbikėqyrur pėr Kosovėn

I dėrguari i KB pėr statusin e Kosovės Marti Ahtisari, nė raportin e tij konfidencial ka propozuar pavarėsi pėr Kosovėn, njofton gazeta “Le Monde”, duke bėrė publike pjesė nga raporti.

Shqipėria ofron mbėshtetje pėr administratėn kosovare

Kosova ėshtė nė prag tė pavarėsisė dhe asaj i nevojitet njė administratė sa mė e kualifikuar dhe e pėrgatitur...

Monumentet gėzojnė status tė ngjashėm edhe gjetkė, thonė negociatorėt

Statusi qė do tė gėzojnė kishat dhe objektet tjera fetare e kulturore serbe, sipas negociatorėve kosovarė, nuk ėshtė diēka qė e veēon Kosovėn, as nga shtetet fqinje, madje as nga shtetet e Bashkimit Evropian (BE).

Batalionit deminues tė TMK-sė iu bashkuan edhe 32 pjesėtarė tė rinj

Tridhjetedy deminues tė rinj u certifikuan tė martėn nė Ferizaj, pas trajnimit gjashtėjavor, kryesisht nga instruktorė tė TMK-sė.

Daci priti pėrfaqėsues tė KFOR-it austriak

Akademik Nexhat Daci, kryetar i Lidhjes Demokratike tė Dardanisė, ka pritur tė martėn nė njė takim kapitenin Martin, pėrfaqėsues i KFOR-it austriak nė komandėn qendrore tė KFOR-it nė Prishtinė, me tė cilin ka biseduar rreth zhvillimeve politike nė Kosovė.

Serbėt e Pejės thėrrasin bashkėkombėsit e tyre qė tė kthehen

Pėrfaqėsuesit e serbėve tė kthyer nė disa fshatra tė komunės sė Pejės, kanė thirrur bashkėkombėsit e tyre, tė shpėrngulur paslufte, e qė akoma jetojnė nė Serbi dhe Mal tė Zi, qė tė mos ngurrojnė por tė kthehen nė vendbanimet e veta, jo vetėm nė kėtė komunė.

Nga 1 prilli hyn nė fuqi rregullativa pėr operatorėt energjetikė

Tė gjithė operatorėt e energjisė elektrike nė Kosovė, nėnshkruan tė martėn Marrėveshjen kornizė pėr qartėsimin e rregullave tė tregut, me Operatori i Sistemit, Transmisionit dhe Tregut (KOSTT), nėpėrmes tė cilit, nga 1 prilli do tė definohet shumė qartė tė drejtat dhe obligimet e operatorėve tė energjisė nė harmoni me marrėveshjen rajonale pėr liberalizimin e tregut tė energjisė.

Arrestohet njė i dyshuar pėr posedim narkotikėsh, armė dhe para tė falsifikuara

Nė fshatin Qyshk tė Pejės policia nė njė veturė ka kapur substanca narkotike, ndėrsa pas bastisjes sė shtėpisė, arnė dhe para tė falsifikuara.

Zėvendėskryeministri dhe ministrat e rinj dhanė betimin

Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, tė martėn nė presidencė drejtoi ceremoninė e betimit tė zėvendėskryeministrit dhe ministrave tė rinj tė kabinetit qeveritar, ndėrsa nė ceremoni nuk morėn pjesė kryeministri, Sali Berisha dhe kryeparlamentarja, Jozefina Topalli.

...bota:

Ngrohja globale rrezikon tė shkatėrrojė lumenjtė

Ndotja dhe ngrohja globale mund tė shkatėrrojė disa nga lumenjtė mė tė rėndėsishėm nė botė, bėn tė ditur raporti i njė prej organizatave tė mjedisit me qendėr nė Gjenevė.

Koreja Veriore e gatshme ta mbyllė reaktorin kryesor bėrthamor

Koreja Veriore ėshtė e gatshme qė ta mbyllė reaktorin e saj kryesor bėrthamor nė Jonben dhe tė lejojė kontrollim nga ana e inspektorėve tė Agjencisė Ndėrkombėtare pėr Energji Bėrthamore (ANEB), bėri tė ditur zėdhėnėsi i Ministrisė kineze tė Punėve tė Jashtme, Liu Xhijaēao.

...info...hapur:

FJALA E PRESIDENTIT FATMIR SEJDIU, NĖ KĖSHILLIN E SIGURIMIT TĖ OKB-sė

Nju-Jork, 19 mars 2007

I nderuari Kryesues i Kėshillit,
Tė nderuar anėtarė tė Kėshillit,
Zonja dhe zotėrinj,

Ėshtė kjo hera e tretė brenda nėntė muajsh qė mė jepet rasti dhe nderi t’i drejtohem kėtij trupi tė lartė tė OKB-sė.

Ju drejtohem si President i Kosovės dhe udhėheqės i Ekipit Negociator tė Kosovės, qė ėshtė mbiquajtur Ekipi i Unitetit, i cili pėrbėhet nga spektri politik qeverisės dhe opozitar.

Mė 10 mars nė Vjenė, Austri, ėshtė pėrmbyllur njė proces i gjatė dhe kompleks negociatash dhe bisedimesh pėr pėrcaktimin e statusit tė Kosovės. Procesi i udhėhequr nga ish-Presidenti finlandez Martti Ahtisaari, Emisar i OKB-sė pėr statusin e Kosovės, ka prodhuar njė dokument, emėrtimi zyrtar i tė cilit ėshtė “Propozimi Gjithėpėrfshirės pėr Zgjidhjen e Statusit tė Kosovės”, i cili nis kapitullin e fundit tė zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovė njė herė e mirė.

E kemi thėnė nė fillim tė procesit dhe e pėrsėrisim se pavarėsia e Kosovės ėshtė alfa dhe omega – ėshtė ēėshtje ekzistenciale pėr popullin tonė. Asnjė lidhje strukturore me institucionet shtetėrore tė Serbisė nuk ėshtė e pranueshme pėr ne. Pavarėsia e vendit tonė ėshtė nė rend tė parė pavarėsi nga Serbia, si njė parakusht vendimtar pėr paqen dhe stabilitetin nė rajon dhe pėr fillimin e njė procesi kuptimplotė pėr integrimin e Kosovės dhe tė Serbisė, si vende tė pavarura dhe tė barabarta, nė Bashkimin Evropian dhe nė NATO.

Dokumenti pėr Kosovėn, qė ėshtė hartuar pas 14 muajsh negociatash dhe bisedimesh intensive nė mes tė Kosovės dhe Serbisė, pėrmban kompromise tė dhimbshme qė delegacioni i Kosovės ka bėrė me qėllim tė akomodimit sa mė tė plotė tė komuniteteve joshumicė nė Kosovė, nė rend tė parė tė komunitetit serb. Siē mund tė keni dėgjuar shpesh kėto ditė, mbi dy tė tretat tė dokumentit tė Presidentit Ahtisaari lidhen me dispozitat qė garantojnė njė pėrfaqėsim dhe pjesėmarrje efektive tė komunitetit serb nė jetėn politike, ekonomike dhe institucionale nė Kosovė.

Me popullsi mbi nėntėdhjetė pėrqind shqiptare, Kosova u njeh pakicave tė veta njė nivel tė drejtash qė s’i kanė pakicat nė vende tė tjera nė Evropėn Juglindore. Serbishtja e pesė pėrqindėshit tė popullsisė ėshtė gjuhė me status tė barabartė zyrtarėsie me shqipen e mbinėntėdhjetėpėrqindėshit tė popullit tė Kosovės. Poashtu, gjuhėt e pakicave tė tjera, si turqishtja, boshnjakishtja dhe gjuha rome, marrin status tė gjuhės nė pėrdorim zyrtar nė komunat ku ata pėrbėjnė 5-6 pėrqind tė popullsisė.

Serbėt dhe pakicat e tjera marrin me kėtė pako tė statusit tė Kosovės tė drejta dhe garanca qė sigurojnė pėrfaqėsimin e tyre politik, apo thėnė mė saktė mbipėrfaqėsimin politik, por edhe tė drejta pėr vetėqeverisje nė rrafshin lokal qė pakicat e tjera nė kėtė pjesė tė Evropės mund t’ua kenė lakmi. Ne ua garantojmė kėto tė drejta, sepse ne duam ta ndėrtojmė fatin dhe mirėqenien tonė mbi lumturinė tonė e tė bashkėqytetarėve tanė, mbi lumturinė e pėrbashkėt, e jo mbi fatkeqėsinė e kujtdo.

Nė takimin e 10 marsit nė Vjenė, delegacioni i Kosovės e ka deklaruar qartė pėrkrahjen pėr Planin e Ahtisarit – le tė mė lejohet ta quaj kėshtu kėtė pako, mbasi qė ėshtė bėrė emėrtim popullor.

Po e theksoj edhe njė herė se kompromiset e dhimbshme dhe tė gjitha koncesionet qė i kemi bėrė gjatė kėtij procesi negociator kanė synuar tė adresojnė shqetėsimet dhe kėrkesat e pakicave, nė rend tė parė tė komunitetit serb. Mė duhet ta them se, edhe pse kemi shprehur drojė se disa zgjidhje tė ofruara nė kėtė pako mund ta sfidojnė funksionalitetin strukturor tė shtetit tonė, jemi pajtuar me to pėr tė mos lėnė asnjė hapėsirė pėr pakėnaqėsi te komuniteti serb.

I nderuari Kryesues i Kėshillit,
Tė nderuar anėtarė tė Kėshillit,
Zonja dhe zotėrinj,

Ne e kemi mirėpritur kėtė plan dhe zotohemi se do ta zbatojmė si njė dokument qė ofron bazė tė mirė si pako pėrbėrėse pėr shtetin e pavarur tė Kosovės, ku shumica shqiptare dhe pakicat marrin pėrgjegjėsitė e plota pėr ta qeverisur vendin, duke respektuar nevojat ekzistenciale dhe sensibilitetet kulturore e etnike tė njėri-tjetrit.

Ne kemi besim tė plotė se Kėshilli i Sigurimit i Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara do tė marrė qėndrim meritor nė pėrkrahje tė planit tė Presidentit Ahtisaari. Ky plan pėrmban tė gjitha dispozitat e nevojshme pėr ta bėrė Kosovėn shtet tė pavarur dhe funksional. I bėjmė thirrje Kėshillit tė Sigurimit, kėtij organi tė lartė ekzekutiv tė OKB-sė, qė sa mė shpejt qė tė jetė e mundshme tė marrė vendimin me tė cilin hapet rruga pėr pėrcaktimin definitiv tė statusit tė Kosovės, pas tetė vjetėsh nėn administrimin e pėrkohshėm tė OKB-sė.

Kjo ėshtė Kosova e ardhme, shtet modern, i cili realizohet pas njė historie tė gjatė rezistence ndaj okupimit tė huaj, duke pasė kaluar edhe stuhitė e luftės dhe pėrpjekjet e mėdha pėr rimėkėmbje fizike e shpirtėrore nga viti 1999 e kėndej.

Ne kemi gėzuar ndihmėn e pakursyer tė botės demokratike nė vitet e pasluftės. Kėto ndihma na kanė mundėsuar qė tė tejkalojmė problemet emergjente e tė konsolidimit si pasojė e luftės dhe dezinvestimit shumėvjeēar nė Kosovė. U jemi mirėnjohės tė gjitha vendeve dhe institucioneve ndėrkombėtare qė na kanė ndihmuar nė rindėrtimin e Kosovės pas luftės. Posaēėrisht, i jemi mirėnjohės UNMIK-ut, mision qė tashmė ėshtė afėr pėrfundimit tė suksesshėm.

Duhet theksuar se gjatė kėsaj periudhe, pas ndėrhyrjes sė trupave tė NATO-s dhe vendosjes sė misionit tė OKB-sė nė Kosovė, kanė ndodhur procese tė rėndėsishme demokratike dhe zhvillimore. Mbi bazė tė zgjedhjeve tė lira e demokratike, nė Kosovė janė ndėrtuar institucione tė qėndrueshme nė nivel lokal dhe qendror, tė cilat janė dėshmuar me funksionalitetin e tyre. Sukses i kėtyre institucioneve ėshtė rimėkėmbja ekonomike e Kosovės dhe fillimi i transformimit rrėnjėsor tė kėsaj ekonomie mbi baza tė ekonomisė sė lirė tė tregut. Ėshtė krijuar njė infrastrukturė bashkėkohore ligjore pėr tė gjitha fushat. Kosova ka krijuar njė sistem tė qėndrueshėm bankar dhe buxhetor dhe zhvillon njė proces tė suksesshėm tė privatizimit. Sido qė tė jetė, nė mungesė qartėsie tė statusit, ekonomia e Kosovės nuk ka mundur tė zhvillohet nė potencialin e vet tė plotė, duke mos pasur mundėsinė pėr qasje nė institucionet financiare ndėrkombėtare dhe pėr partneritet edhe mė tė suksesshėm me investitorėt e jashtėm.

Sovraniteti ėshtė pėr shumė arsye parakusht pėr qėndrueshmėri ekonomike tė vendit tonė: pėr investime afatgjata qė sigurojnė rritje ekonomike tė vendit, duke shfrytėzuar resurset e mėdha natyrore tė Kosovės (linjitin, mineralet, tokėn bujqėsore), por edhe resursin njerėzor – njė popullsi tė re e tė arsimuar mirė. Thėnė shkurt, sovraniteti i mundėson Kosovės prosperitet ekonomik nė botėn gjithnjė e mė tė ndėrvarur nė trendet e globalizimit.

Gjatė kėtyre viteve, Kosova ka pėrmbushur njė vistėr tė gjerė tė standardeve, tė njohura si Standarde pėr Kosovėn, tė cilat kanė pėrmirėsuar cilėsinė e jetės, demokracinė, si dhe tė drejtat dhe liritė e qytetarėve tė saj.

I nderuari Kryesues i Kėshillit,
Tė nderuar anėtarė tė Kėshillit,
Zonja dhe zotėrinj,

Tash ėshtė koha qė Kosova, me identitetin e vet tė veēantė etnik, gjeografik, historik, e juridik, me strukturat demokratike pėrfaqėsuese qė ka krijuar, edhe me ndihmėn e UNMIK-ut, tė njihet si shtet i pavarur dhe sovran. Kosova ėshtė rast sui generis nė kuptimin e plotė tė fjalės. Kjo gjė pranohet sot pothuajse prej tė gjithėve. Me Kosovėn shtet ne marrim pėrgjegjėsitė dhe obligimet qė i takojnė vendit qė synon tė bėhet pjesė e sistemit ndėrkombėtar.

Edhe pas pavarėsimit, Kosova do tė gėzojė pėr njė kohė njė prani tė ndjeshme ndėrkombėtare, civile dhe ushtarake, tė cilėn e kemi ftuar ne, autoritetet legjitime tė Kosovės. Kjo prani do tė jetė aty pėr tė na ndihmuar nė rrugėn tonė tė integrimit nė familjen euro-atlantike -- shtėpinė e vlerave qė kemi tė pėrbashkėt me kombet e lira e demokratike tė kėsaj pjese tė globit tokėsor.

Ne i kemi ndarė rrugėt me Serbinė nė vitet e nėntėdhjeta tė shekullit XX. Elita politike e Kosovės synonte vlerat moderne evropiane, ndėrsa elita politike e Serbisė ishte kthyer nė mitet e shekullit XIX dhe, pėrmes kėsaj, te njė mesjetarizim i hapėsirės sonė jetėsore.

Tani ėshtė koha qė Kosova dhe Serbia, si vende tė pavarura, tė shkojnė rrugės sė integrimeve nė strukturat e Unionit Evropian dhe nė NATO. Kjo ėshtė e ardhmja e pėrbashkėt e tė gjitha vendeve tė rajonit. Popujt tanė duan tė udhėtojnė lirshėm, tė gėzojnė liritė dhe mundėsitė qė i gėzojnė ata qė tashmė janė pjesė e Unionit Evropian. Ne mėtojmė tė jemi pjesė e vlerave demokratike dhe normave ligjore qė mishėron Unioni Evropian, dhe jemi tė pėrkushtuar qė tė bėjmė punė praktike qė t’i inkorporojmė ato nė ligjet dhe institucionet tona. Ne e dimė se ky ėshtė njė udhėtim i gjatė dhe i vėshtirė qė kėrkon punė tė madhe, por jemi tė pėrkushtuar tė shkojmė kėsaj rruge. Kėtė ambicie duhet ta kenė tė gjithė fqinjėt tanė. U them tė gjithė fqinjėve, pra edhe Serbisė: le tė shkojmė pėrpara rrugės sė integrimeve euro-atlantike.

Dua t’ju siguroj edhe njė herė se shteti i ardhshėm i Kosovės do tė ofrojė gamėn mė tė gjerė tė mundshme tė mbrojtjes, si kushtetuese ashtu edhe institucionale, pėr tė siguruar sundim tė ligjit dhe mbrojtje tė tė drejtave tė tė gjithėve: tė shqiptarėve shumicė dėrrmuese, tė komunitetit serb, dhe tė komuniteteve tė tjera pakicė.

Pavarėsimi i Kosovės dhe njohja e saj shtet sovran dhe i pavarur do tė thotė paqe dhe stabilitet nė tė gjithė rajonin. Pavarėsimi do tė thotė pėrfundimisht zgjidhje e ēėshtjes mė tė madhe tė pazgjidhur nė Evropėn Juglindore. Pavarėsia e Kosovės do tė thotė hapje e rrugės pėr integrime euro-atlantike, jo vetėm pėr Kosovėn por edhe pėr vendet e tjera tė Ballkanit Perėndimor. Si shtet i pavarur, pėrkushtim tė veēantė do ta kemi bashkėpunimin me tė gjithė fqinjėt tanė dhe vendet e rajonit.

Ne e kemi bėrė tė qartė se nuk kemi pretendime apo lakmi pėr territore tė tė tjerėve, por as nuk do tė tolerojmė pretendimet ndaj territorit tonė. Fundja, Kosova ka pėrkrahur fuqishėm parimet udhėheqėse tė Grupit tė Kontaktit nga fundi i janarit tė vitit 2006.

Kosova mirėpret ditėn kur do tė mund tė ushtrojė tė drejtėn pėr anėtarėsim nė tė gjitha institucionet dhe organizmat ndėrkombėtarė, pra edhe nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara.


I nderuari Kryesues i Kėshillit,
Tė nderuar anėtarė tė Kėshillit,
Zonja dhe zotėrinj,

Mė lejoni qė nė fund tė kėtij procesi tė gjatė dhe kompleks, t’u shpreh falėnderimet e mia, nė emėr tė Ekipit tė Unitetit dhe tė popullit tė Kosovės, Presidentit Ahtisaari dhe UNOSEK-ut, pėr punėn e madhe gjatė procesit tė negociatave qė ėshtė kurorėzuar me atė qė sot po e quajmė Plani i Presidentit Ahtisaari pėr definimin e statusit politik tė vendit tim, Kosovės.

Ky plan krijon shansin e pazėvendėsueshėm pėr tė ardhmen e Kosovės dhe tė rajonit tonė. Ky shans mund tė bėhet realitet vetėm nėse procesi pėr definimin e statusit final mbaron me pavarėsinė e Kosovės.

Tė nderuar anėtarė tė Kėshillit tė Sigurimit,

Nė emėr tė popullit tė Kosovės, ju falėnderoj qė mė dhatė rastin t’ju drejtohem nė kėtė kohė vendimtare pėr Kosovėn. Ne ju jemi mirėnjohės pėr gjithė punėn qė keni bėrė ju nė Kėshillin e Sigurimit dhe nė Kombet e Bashkuara nė pėrgjithėsi pėr tė ndihmuar vendin tim, qė sapo kishte dalė nga njė luftė shkatėrrimtare e imponuar nga Serbia e Millosheviqit. Populli i Kosovės ėshtė i bindur se ju do tė merrni vendimin e duhur pėr tė krijuar njė tė ardhme tė sigurt dhe prosperuese pėr Kosovėn dhe popullin e saj.

Ju falemnderit! /nga: QIK/

Rehn hedh poshtė kėrkesėn e Moskės pėr vazhdimin e bisedimeve Komesionari pėr Zgjerimin Oli Rehn ka hedhur poshtė kėrkesėn e Moskės pėr vazhdimin e bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit dhe kėrkesėn qė ka tė bėjė me zėvendėsimin e Marti Ahtisarit me njė negociator tjetėr. "Nuk ka fare kuptim as tė mendohet qė tė ketė ndonjė negociator tjetėr, nuk ka kuptim tė pėrndjeket Marti Ahtisari, sepse ai ka bėrė njė punė tė shkėlqyeshme dhe ka dhėnė njė propozim gjithėpėrfshirės. Beogradi dhe Prishtina kanė paraqitur qėndrimet diametralisht aq tė kundėrta rreth ēėshtjes kyēe tė statusit tė Kosovės sa qė nuk ka kuptim as tė mendohet pėr pėrpjekje tjera pėr negociata", ka thėnė komesionari Ren. Ai i bėri kėto komente nė Bruksel nė njė konferencė pėr samitin e ardhshėm tė Berlinit dhe kufijtė e zgjerimit tė Bashkimit Evropian.

Sejdiu vlerėson mbėshtetjen e pėrgjithshme tė KS rreth nevojės sė qartėsisė sė statusit tė Kosovės

Londėr/Nju Jork, 20 mars 2007- Presidenti Fatmir Sejdiu tha se bashkėsia ndėrkombėtare ka nxjerrė konkluzionin se ēėshtja e Kosovės ėshtė e pjekur pėr tė ecur nė procesin e definimit tė statusit politik dhe i jep njė mbėshtetje tė rėndėsishme pakos sė Presidentit Ahtisari. Pėr raportin e shefit tė UNMIK-ut para Kėshillit tė Sigurimit, Presidenti Sejdiu tha se "ėshtė njė vlerėsim objektiv qė ēmon kualitetin e veprimeve qė janė bėrė nė Kosovė nga ana e institucioneve tė Kosovės". Ndėrkaq pėr adresimin e tij para anėtarėve tė Kėshillit tė Sigurimit, Presidenti Sejdiu tha se kishte informuar pėr tė gjitha zhvillimet e deritashme dhe "pėr gatishmėrinė e Kosovės pėr tė ecur nė periudhėn e mėtejshme si njė shtet sovran e i pavarur, duke kėrkuar njohjen ndėrkombėtare tė Kosovės". Si njė element tė rėndėsishėm ai veēoi mbėshtetjen e pėrgjithshme tė anėtarėve tė Kėshillit tė Sigurimit, e cila ėshtė e qėndrueshme qė i jep nevojės sė qartėsisė pėr formulėn e statusit politik tė Kosovės dhe hapjes sė perspektivės sė saj nė zhvillimet e mėtejshme. Duke komentuar qėndrimin e Rusisė nė KS dhe kėrkesėn e saj pėr vazhdimin e negociatave, Presidenti Sejdiu tha se ėshtė me rėndėsi qė Rusia ka qenė dhe ėshtė anėtare e Grupit tė Kontaktit dhe angazhimi i saj ka qenė paralel me gjithė anėtarėt e tjerė pėr tė mbėshtetur procesin qė Presidenti Ahtisaari e ka zhvilluar gjatė kėtyre 14 muajve. Ai shfaqi mendimin se Rusia nė periudhėn e ardhshme nuk do tė jetė subjekt ndėrkombėtar i ndarė, por do tė jetė bashkė me vendet e tjera, duke inkurajuar paralelisht nevojėn e gjetjes sė formulės sė qėndrueshme, nė kuptimin e stabilitetit tė pėrgjithshėm. Njėherit Presidenti Sejdiu nuk deshi tė komentojė gjestin e pėrfaqėsuesit rus nė KS, por konsideron se qasja e pėrgjithshme do tė jetė qasja e pėrbashkėt e gjithė faktorėve tė rėndėsishėm nė Kėshillin e Sigurimit, "dhe se mbi kėtė bazė ėshtė e nevojshme qė vėrtetė tė shkohet shumė shpejt nė procesin e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės". Duke folur pėr takimin me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki Moon, Presidenti Sejdiu, e vlerėsoi si njė takim jashtėzakonisht tė rėndėsishėm, sidomos mbėshtetjes qė i jepet pakos sė Ahtisaari dhe nevojės qė procesi i pėrmbylljes sė statusit tė Kosovės tė shkojė shpejt. Ban Ki Mun ēmon shumė lart arritjet e pėrgjithshme tė institucioneve tė Kosovės dhe pjekurinė pėr nivelin e deritanishėm tė veprimit institucional dhe tė vizionit politik pėr tė ardhmen e Kosovės, qė dėshiron integrimet e Kosovės nė mekanizmat euro atlantikė, tha Presidenti Sejdiu pėr BBC-nė.

Uzner:Plani i Ahtisaarit bazament i shėndoshė pėr tė ardhmen e Kosovės I dėrguari amerikan pėr statusin e Kosovės ambasadori Frenk Uizner ka deklaruar se SHBA-tė dhe aleatėt e saj fuqishėm mbėshtesin planin e Ahtisaarit pėr Kosovėn, tė cilin e vlerėsoi si bazament tė shėndoshė pėr tė ardhmen e Kosovės, e cila synon tė jetė pjesė e familjes evropiane dhe e inkuadruar nė strukturat euroatlantike. Uizner kėto komente i bėri gjatė njė takimi nė selinė e Kėshillit tė Ēikagos pėr Ēėshtje Globale me komunitetin shqiptaro amerikan, nė shtetin e Ilinoisit. I dėrguari amerikan lavdėroi Grupin Negociator tė Kosovės pėr tė cilin tha se ka bėrė njė punė tė mirė rreth negociatave nė Vjenė dhe gjithmonė ka bashkėpunuar me Ahtisaarin. Ndėrkaq, pėr palėn serbe tha se kėtė nuk e ka bėrė, duke e refuzuar planin si tė papranueshėm. Uizner tha se KS i KB pasi ta analizojė, duhet edhe ta votojė planin. I pyetur nga pjesėmarrėsit e takimit nėse Rusia do tė vėrė veto nė KS, Uziner tha se Amerika ėshtė duke punuar me tė madhe qė kjo mos tė ndodhė.

 Qeveria e vlerėson pozitivisht raportin e Rykerit nė KS Qeveria e Kosovės vlerėson se z. Ryker ka paraqitur njė raport objektiv pėr Kosovėn dje nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit. Qeveria nuk komenton reagimin e diplomatit rus nė OKB, Vitali Ēurkin, i cili e ka lėshuar seancėn para se tė mbaronte mbledhja, por pret qė Rusia tė vazhdojė tė kontribuojė pėr ruajtjen e unitetit nė bashkėsinė ndėrkombėtare dhe nė Grupin e Kontaktit. Edhe pėrfaqėsues tė partive politike presin kontributin e Rusisė pėr Kosovėn. Pas mbledhjes sė djeshme tė Kėshillit tė Sigurimit, Qeveria e Kosovės beson se zgjidhja e statusit tė Kosovės nuk do tė vonojė shumė dhe se Kombet e Bashkuara do tė vendosin pėr statusin e Kosovės, sipas dinamikės sė planifikuar.

Raporti i z. Ryker ka konfirmuar progresin qė ėshtė shėnuar nė Kosovė, vlerėson zėdhėnėsja e kryeministrit, Ulpiana Lama. Ajo thotė se raporti i z. Ryker ka pėrfshirė tė gjitha elementet e progresit nė Kosovė, duke theksuar nevojėn e pėrshpejtimit tė zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar.

Kryeministri Ēeku i ka pėrcjellė reagimet e diplomacisė ruse pėr Kosovėn dhe dje reagimin e ambasadorit rus nė OKB, Vitali Ēurkin, i cili e ka lėshuar seancėn para se tė mbaronte mbledhja.

“Shpresojmė se Rusia do tė vazhdojė t’i kontribuojė ruajtjes sė unitetit nė bashkėsinė ndėrkombėtare dhe nė Grupin e Kontaktit edhe pėr faktin se ėshtė edhe njė nga themeluesit e kėtij organizimi dhe ėshtė anėtare e pėrhershme e kėtij Kėshilli”, tha Lama.

Alush Gashi nga LDK-ja thotė se z. Ryker dhe presidenti Sejdiu kanė argumentuar edhe njė herė nė mbledhjen e KS, nevojėn e bėrjes sė shtetit tė Kosovės. Duke folur pėr reagimin e ambasadorit rus nė KS, Gashi thekson se Kosova, nė kėtė fazė, pret edhe ndihmėn e Rusisė, sepse ajo ka nevojė pėr ndihmėn e tė gjitha vendeve.

“Presim qė diplomacia ruse tė ketė njė qasje konstruktive lidhur me pavarėsinė e Kosovės. Ne nuk e kemi asnjė kėrkesė nga diplomacia ruse qė ėshtė kėrkesė e posaēme pėr zbatimin ndonjė tė drejte tė minoriteteve, e nė veēanti tė minoritetet serb nė Kosovė. Ne presim qė ata tė mos e bllokojnė lirinė dhe stabilitetin e Kosovės, mos tė bllokojnė shancėn pėr njė zhvillim ekonomik”.

Bajram Rexhepi, nga PDK-ja, e vlerėson prezantimin e z. Ryker, ndėrsa reagimin e diplomatit rus e cilėsoi si njė incident tė vogėl diplomatik. Por, z. Rexhepi thotė se me kėtė Rusia dėshiron tė tregojė rolin dhe fuqinė e saj vendimmarrėse nė botė.

“Unė nuk mendoj se kjo ėshtė e drejtuar kundėr Kosovės sa t’iu tregoj se sa t’ju tregojė partnerėve tjerė se Rusia ėshtė vend i fuqishėm dhe vendimmarrės dhe nuk mund tė anashkalohet. Kėtė me tepėr unė e shoh si njė konfrontim nė me shteteve tė forta tė rendit botėror dhe nganjėherė kėto shkojnė nė dem tė vendeve tė vogla”.


Edhe Ylber Hysa nga partia ORA, vlerėson se qėndrimi rus dje nė KS, nuk ka tė bėjė drejtpėrdrejt me Kosovėn, por me interesa tjera tė Rusisė nė raport me SHBA-tė dhe vendet tjera tė perėndimit. Por, ai vlerėson se shtyrja e zgjidhjes sė statusit nuk ėshtė nė tė mirė tė askujt. “Ne jemi tė vetėdijshme se kjo gjė nuk do tė jetė e lehtė, por jemi tė vetėdijshėm se ēfarėdo lloj pėrpjekje pėr zvarritje dhe status-cuo nuk do tė jetė nė tė mirė tė askujt as tė bashkėsisė ndėrkombėtare dhe as tonėn”.


Ndėrkaq, Bajram Kosumi, nga AAK-ja, vlerėson se mbledhja e djeshme e KS e ka sjellė Kosovėn mė afėr zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar, duke aluduar kėshtu nė reagimin e ambasadorit rus nė OKB, Vitali Ēurkin. Ai shfaq shpresėn se Rusia nuk do tė jetė pengesė pėr krijimin e shtetit tė Kosovės.“Unė shpresoj Rusia nuk do tė pėrdorė veton. Ata do ta kundėrshtojnė propozimin e Ahtisarit, do tė mundohen tė bėjnė obstruksion deri nė fund pėr kėtė propozim, qė ėshtė e drejtė e tyre, por nė fund ata nuk do tė jenė pengesė e popullit tė Kosovės dhe lirisė sė tij dhe e krejt pjesės tjetėr tė bashkėsisė ndėrkombėtare nė synimin pėr krijimin e shtetit tė Kosovės. Unė nuk pres qė ata tė jenė pengesė e tillė e pakalueshme”.


Kryesuesi i Listės Serbe pėr Kosovėn Oliver Ivanoviq, thotė se z. Ryker e ka prezantuar mė shumė vetveten dhe sukseset e tij, duke thėnė se situata nė terren nuk ėshtė ashtu siē e ka paraqitur nė mbledhjen e KS. Ivanoviq mendon se Rusia do tė mbajė qėndrimin e njėjtė deri nė fund.

“Ėshtė e qartė se Rusia nuk toleron mė qė situata nė terren tė paraqitet ashtu siē thuhet dhe Ēurkini ka reaguar drejt qė e ka lėshuar seancėn. Sigurisht, Rusia disa herė ka pėrsėritur se nuk pranon zgjidhje tė imponuar pėr Kosovėn, e cila nuk do tė kėnaqte tė dy palėt. Ky qėndrim ėshtė parimor dhe mendoj se Rusia do tė qėndrojė kėtė herė deri nė fund”, tha Ivanoviq.

Sidoqoftė, qėndrimi i ambasadorit rus, Vitali Ēurkin, i cili e kishte lėshuar seancėn para se tė mbaronte mbledhja e KS, nuk do tė duhej tė merrej me shumė habi, pas propozimit tė fundit tė Rusisė pėr vazhdimin e bisedimeve midis Kosovės dhe Serbisė dhe pėr ndėrrimin e ndėrmjetėsit ndėrkombėtar.

Por, tash pėr tash, Shtetet e Bashkuara dhe vendet e perėndimit e kanė hedhur poshtė ēdo mundėsi tė bisedimeve tė reja tė llojit tė Vjenės. Ato e kanė rikonfirmuar mbėshtetjen pėr propozimin e Ahtisarit dhe e kanė konsideruar tė mbyllur punėn dhe misionin e tij.

"Lė Mond": Ahtisari ka propozuar pavarėsi pėr Kosovėn

Paris, 20 mars 2007 - I dėrguari i KB pėr statusin e Kosovės Martti Ahtisaari, nė raportin e tij konfidencial ka propozuar pavarėsi pėr Kosovėn, njofton gazeta "Lė Mond" (Le Monde) e Parisit, duke bėrė publike pjesė nga raporti. "Pavarėsia nėn mbikqyrjen ndėrkombėtare ėshtė opsioni i vetėm i zbatueshėm" pėr Kosovėn, i ka thėnė Ahtisaari sekretarit tė pėrgjithshėm tė KB, Ban Ki Moon. Sipas kėsaj gazete franceze, Ahtisaari ka shkruar se "mbajtja e administratės ndėrkombetare nuk ėshtė e pėrshtatshme" pėr Kosovėn, por edhe "riintegrimi nė Serbi nuk ėshtė opsion. "Ka ardhur koha tė pėrcaktohet statusi i Kosovės", ka thėnė Ahtisaari. "Pavarėsia ofron garancat e vetme kunder rrezikut" tė jostabilitetit, ka thėnė ai. "Ajo gjithashtu ėshtė shansi i vetėm pėr njė partneritet tė qėndrueshėm me Serbinė", ka thėnė ai. "Lė Mond" shkruan se sipas planit tė Ahtisaarit, Kosova do tė ketė kushtetutėn e saj, por "pėr fazėn fillestare do tė jetė nėn mbikqyrjen e "personelit civil tė emėruar nga Bashkimi Evropian".

Athina dhe Roma janė pėr njė qėndrim unik tė BE-sė pėr Kosovėn e pas statusit

Athinė, 20 mars 2007- Bashkėrendimi i plotė Athinė Romė pėr njė qėndrim unik si njė kusht i domosdoshėm pėr rolin parėsor qė i rezervohet Brukselit nė Kosovėn e pas statusit, ėshtė shprehur nė takimin e shefit tė diplomacisė italiane Masimo d'Alema me ministren e jashtme greke Dora Bakojani. "Pėrmes angazhimit evropian qė do tė lehtėsojė dialogun midis dy palėve, pra midis Serbisė edhe Kosovės, tė arrijmė nė njė zgjidhje, qė nuk do tė pėrbėjė poshtėrim pėr asnjerėn palė dhe nuk do tė krijojė vėshtirėsi tė reja nė Ballkan", tha D'Alema, duke renditur Ballkanin tė parin nė axhendėn e bisedimeve me homologen e tij greke, njofton "Dojēe vele" nga Athina. Ndėrkaq, sa i pėrket zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės, ministrja greke Bakojnai tha se "synojmė nė njė zgjidhje tė qėndrueshme qė do tė pėrforcojė sigurinė rajonale dhe stabilitetin", por duke mos pėrmendur njė "konsesus paraprak" dhe "mundėsinė e njė dialogimi tė ri midis Prishtinės dhe Beogradit". Po sipas kėsaj radioje gjermane, sekretarja amerikane e Shtetit, Kondoliza Rajs nė Uashington sot do tė takojė ministrin italian D'Alema, ndėrkaq tė enjten edhe ministren greke Bakojani, dhe siē thuhet Kosova do tė jetė nga temat kryesore pėr diskutim.

Gazetari i liruar italian thotė se rrėmbyesit ia kanė prerė kokėn shoferit para syve tė tij

Kabul, 20 mars 2007 – Gazetari i liruar italian pas rrėmbimit nga talibanėt nė Afganistan ka deklaruar se rrėmbyesit e tij ia kanė prerė kokėn shoferit tė tij afgan, ndėrsa pėrkthyesi i tij afgan, ėshtė liruar, njofton BBCVorld. Daniele Mastrogjiakomo, i cili punonte pėr gazetėn “La Republika, ėshtė rrėmbyer para dy javėsh nė provincėn jugore Helmand, derisa po pėrpiqej tė merrte njė intervistė nga talibanėt. Ai thotė se shoferit tė tij i ėshtė prerė koka para syve tė tij nga rojet e tyre talibane. Zyrtarėt italianė thonė se gazetari ėshtė me shėndet tė mirė nė njė spital dhe do tė arrijė sot (e martė) nė kryeqytetin afgan Kabul dhe qė andej do tė fluturojė pėr Itali.

...kulturė:

OSBE konfirmon mbėshtetjen pėr arsimin e Kosovės

Ministri i Arsimit, Shkencės e Teknologjisė, Agim Veliu, ėshtė takuar tė martėn me ambasadorin Uerner Unendt, shef i misionit tė OSBE-sė pėr Kosovė, me tė cilin ka biseduar rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me arsimin, pėrfshirė edhe sfidat me tė cilat pėrballet ky sektor.

“Java e filmit amerikan” nė Prishtinė promovon kinematografinė afrikano-amerikane

Nė Bibliotekėn Kombėtare dhe Universitare tė Kosovės (BKUK), tė hėnėn mbrėma hapet “Java e filmit amerikan”, nė kuadėr tė sė cilės pritet tė shfaqen tre filma afrikano–amerikan, ku shėnohet muaji i historisė afrikano-amerikane.

Tė mėrkurėn mbahet akademi pėrkujtimore pėr gjeneral Xheladin Gashin-Plaku

Me rastin e dyvjetorit tė ndarjes nga jeta tė gjeneral Xheladin Gashit-Plaku, njėrit nga themeluesit e parė tė UĒK-sė, nė organizim tė Organizatės sė Veteranėve tė Luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, tė mėrkurėn mė 21 mars nė sallėn e Fakultetit Filologjik nė Prishtinė, me fillim nga ora 17.00, do tė mbahet njė akademi pėrkujtimore.

Repertoari i Teatrit Shqiptar – Shkup

Teatri Shqiptar - Shkup tė mėrkurėn, duke filluar nga ora 19.30, do tė shfaqė monodramėn "Bardha" tė autorit Rexhep Qosja dhe nė regji tė Ahmet Jakupit.

Nė kinemanė “ABC 1” shfaqet filmi francez “Too beautiful for you”

Tė enjten nė kinemanė “ABC 1”, duke filluar nga ora 19.00, nė kuadėr tė Eurocinema, do tė shfaqet filmi francez “Too beautiful for you”, nė regji tė Bertrand Blier, kurse rolet kryesore i luajnė Gérard Depardieu, Josiane Balasko, Carole Bouquet.

...sport:

Shqipėria pa ndihmėn e Bariqit nė dy ndeshjet e ardhshme kualifikuese

Trajneri i kombėtares shqiptare tė futbollit, kroati, Oto Bariq pėr shkak tė problemeve shėndetėsore nuk do tė jetė pėrkrahė kombėtares.


LAJMET
E hėnė 19 mars 2007

Sot nė Kėshillin e Sigurimit mbahet seancė pėr Kosovėn Shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker, sot do tė raportojė pėr zhvillimet nė Kosovė, gjatė seancės sė Kėshillit tė Sigurimit kushtuar Kosovės, ndėrsa presidenti i vendit Fatmir Sejdiu do t’i drejtohet Kėshillit tė Sigurimit nė njė seancė tė veēantė, e cila do tė jetė e mbyllur pėr media.

Zyrtarėt e lartė tė SHBA-ve dhe BE-sė mbajnė takim pėr Kosovėn  Sot nė Uashington mbahet njė takim i nivelit tė lartė mes zyrtarėve tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe Bashkimit Evropian, ku temė bisedimi do tė jetė ēėshtja e Kosovės.

Delegacioni i Kuvendit tė Kosovės po realizon njė vizitė dyditėshe nė Bundestagun Gjerman Njė delegacion i Kuvendit tė Kosovės, i kryesuar nga kryeparlamentari Kolė Berisha, nė pėrbėrje tė tė cilit janė edhe anėtarėt e kryesisė.

BE do tė ndihmojė Kosovėn nė procesin e integrimit evropian, thotė Mirel

Agjenda evropiane nė periudhėn pas statusit duhet tė zė vendin e parė nė listėn e prioriteteve, ka thėnė tė hėnėn kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, gjatė njė takimi me drejtorin pėr Ballkanin Perėndimor nė Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Zgjerimit nė Komisionin Evropian, Pjer Mirel.

Ēeku:Perspektiva evropiane rruga e vetme pėr pėrparimin afatgjatė tė vendit

Perspektiva evropiane ėshtė rruga e duhur dhe e vetme pėr pėrparimin afatgjatė tė vendit dhe ndėrtimin e njė jete mė tė mirė pėr tė gjithė qytetarėt tanė, ka thėnė tė hėnėn kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku nė fjalimin e tij tė rregull javor. E kemi propozimin e Ahtisarit nė Nju Jork, dhe kjo ėshtė dėshmi se Kosova po shkon edhe drejt vlerave evropiane, drejt standardeve demokratike, por ne duhet t’i respektojmė tė drejtat kulturore, qeverisjen lokale tė drejtat e pakicave, ka thėnė tė hėnėn kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku.

Limaj: Nga Rambujeja sollėm NATO-nė nė Kosovė, nga Vjena shtetin e Kosovės

Nėnkryetari pėr ēėshtje politike i PDK-sė Fatmir Limaj ėshtė takuar me bashkatdhetarėt tanė nė Hanover tė Gjermanisė dhe nė Berlin, ku ka zhvilluar takime edhe me studentė shqiptarė qė studiojnė nė universitetet prestigjioze tė Berlinit.

Tė mėrkurėn nė Pejė mbahet marrsh paqėsor nė mbėshtetje tė ish kryeministrit, Ramush Haradinaj Pasnesėr nė qytetin e Pejės do tė mbahet njė marsh paqėsor nė mbėshtetje tė ish kryeministrit tė Kosovės Ramush Haradinaj, i cili po gjykohet nė Tribunalin e Hagės. Marshi, “Me Ramushin”, organizohet nga Aleanca e tė rinjve tė Kosovės nė mbėshtetje tė shoqatave tė dala nga lufta e UĒK-sė, OJQ-tė e subjekte tė tjera rinore politike. Duke filluar nga ora 12, marshuesit do tė mblidhen para selisė sė Kuvendit Komunal, nė qendėr tė qytetit tė Pejės, si formė e pėrkrahjes pėr ish-komandantin e UĒK-sė dhe ish- kryeministrin e Kosovės, Ramush Haradinaj, i cili po vazhdon tė gjykohet nė Tribunalin e Hagės.

Dedaj: Reforma ėshtė duke u zbatuar aq sa jemi duke e stimuluar

Pėrfaqėsuesit e organizatave tė ndryshme ndėrkombėtare qė ndihmojnė Universitetin e Prishtinės thonė se pa stimulimin e stafit mėsimor nuk mund tė zbatohen reformat nė kėtė universitet dhe se nuk do tė arrijė t’i pėrmbushė kriteret e parapara me Kartėn e Bolonjės.

Qėndrimi i Moskės inkurajon Beogradin

Zyrtarėt e Serbisė kanė mirėpritur qėndrimet mė tė reja tė disa zyrtarėve rusė, se bisedimet pėr statusin final tė Kosovės do tė duhej tė vazhdonin dhe se ato duhet tė ndėrmjetėsohen nga njė negociator i ri i Kombeve tė Bashkuara, nė vend tė Martti Ahtisaari-t.

Hollbruk: Dhuna do tė shpėrthejė nė Kosovė nėse Rusia kundėrshton planin pėr pavarėsi tė Kosovės

Bruksel, 19 mars 2007 – Ish-ndėrmjetėsuesi pėr paqe nė Ballkan, Riēard Hollbruk, ka deklaruar sot (e hėnė) se dhuna mund tė shpėrthejė nė Kosovė jo mė larg se muajin e ardhshėm nėse Rusia kundėrshton planin e Kombeve tė Bashkuara pėr t'i dhėnė Kosovės pavarėsi, njofton Rojter. "Nėse Rusia shtyn ose zbut ose e vė veton, atėherė kam frikėn se frenimi i vullnetit tė shqiptarėve nė Kosovė pėr lėvizje tė shpejtė nė drejtim tė pavarėsisė do tė shpėrthejė nė dhunė", ka thėnė ai. Hollbruk ishte nė Bruksel pėrnjė takim me dyer tė mbyllura nė njė Komision tripalėsh tė biznesit dhe tė liderėve tė opinioneve nga Shtetet e Bashkuara, Evropa dhe Azia. "Rusėt duhet tė jenė tė ndėrgjegjshėm pėr konsekuencat e aksioneve tė tyre nė Nju Jork", ka shtuar ai.

Arrestohet njė 25 vjeēar i dyshuar pėr tri vepra penale-Policia nė Gjilan ka arrestuar njė qytetar 25 vjeēar, tė dyshuar pėr tri vepra penale, dy prej tyre vjedhje tė rėnda dhe njė tentim vjedhje, ndėrkohė qė pas bastisjes qė iu ėshtė bėrė shtėpisė sė.

Grabitje me armė nė Binēė tė Vitisė Njė grabitje me armė ka ndodhur dje( e dielė) rreth orės 3 tė mėngjesit nė kishėn katolike, nė fshatin Binēė tė komunės sė Vitisė. Policia njofton se tre persona tė dyshimtė tė gjinisė mashkullore kanė sulmuar dy priftėrinj duke grabitur nga ata, njė sasi tė hollash dhe dy telefona celular. Tė dy viktimat pėsuan lėndime tė lehta trupore. Mėsohet se njėri nga viktimat e kėsaj grabitjeje ėshtė Don Lush Gjergji. Njėsitė patrulluese, hetimore dhe ajo e Forensikės sė SHPK-sė u pėrgjigjėn menjėherė nė vendin e ngjarjes duke iniciuar hetimet e menjėhershme rreth kėtij rasti tė grabitjes.

Implementimi i marrėveshjes dhe reformat bėjnė qė e ardhmja e Kosovės tė jetė brenda BE-sė

Pėrfaqėsuesi personal i Havier Solanės pėr Kosovėn, Torbjorn Solhstrom tha tė hėnėn se vendit tonė tani i nevojitet zgjidhja e statusit, mandej implementimi i marrėveshjes nga autoritetet vendore dhe pas definimit tė statusit duhet tė ketė angazhim pėr reforma, pėrmes tė cilave mund tė lėvizet drejt integrimeve tė BE-sė.

“Vjesnik”: Kompania kroate e naftės kėrkon pronat nė Kosovė

Rafineria kroate e naftės INA do tė mund tė detyrohet tė blejė pronat e saj nė Kosovė qė pėrfshijnė 29 pompa benzine dhe njė depo, shkruan e pėrvajshmja kroate “Vjesnik”.

Shtohet numri i aksidenteve, me to edhe numri i kėmbėsorėve tė vdekur nga veturat

Nė Kosovė ėshtė rritur numri i aksidenteve nė komunikacion, posaēėrisht aksidentet me mjete motorike - kėmbėsor dhe autobus - automjet i udhėtareve.

AAK dhe PD dėnojnė ashpėr sulmin ndaj Kishės katolike nė Binēė

Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės(AAK) dhe Partia e Drejtėsisė (PD), tė hėnėn pėrmes komunikatave tė ndara pėr media, kanė dėnuar ashpėr sulmin ndaj Kishės katolike nė Binēė tė Vitisė.

123 subjekte afariste nė Malishevė veprojnė pa licence pune

Nė komunėn e Malishevės veprojnė 123 subjekte afariste tė pa licencuara, ndėrsa pjesa dėrmuese e tyre, apo shprehur nė pėrqindje mbi 90 pėr qind, nuk kanė as leje ndėrtimi pėr lokalet tyre, si nė pronėn publike po ashtu edhe nė atė private, tha tė hėnėn nė mbledhjen e bordit tė drejtorėve tė qeverisė komunale, Sylejman Gashi, drejtor i drejtorisė komunale pėr ekonomi e financa.

Filloi punėn nė Gjakovė Qendra pėr trajtimin e infertilitetit

Me njė ceremoni rasti, tė shtunėn nė Gjakovė u hap Qendra pėr Trajtimin e Infertilitetit “Fati im”...

Ekspertėt pohojnė se kanceri i gjirit mund tė quhet epidemi

Nė kuadėr tė muajit ndėrkombėtar kundėr kancerit, organizata dhe ekspertė tė mjekėsisė, bėjnė thirrje pėr kujdes mė tė madh shėndetėsor dhe kėrkojnė nga Ministria e Shėndetėsisė (MSH) angazhim mė tė madh nė ndėrtimit e Institutit Onkologjik, meqenėse numri gjithnjė nė rritje i tė sėmurėve nga kanceri rrezikon tė shndėrrohet nė epidemi me pasoja tė mėdha.

Nė mbyllje tė projektit “Kosovision“, shpėrblehen tetė shkollat fituese nė Prizren

Projekti shkollor, “Kosovision“, tė shtunėn u mbyll me njė manifestim, nė tė cilin u ekspozuan punimet e nxėnėsve, tetė prej tė cilave u shpallėn fituese.

Arrestohen pesė persona nė Bullgari pėr mashtrime pėrmes internetit

Njė grup prej pesė personave janė arrestuar nė Sofje gjatė aksionit policor kundėr mashtrimeve financiare nė internet, lajmėrohet zyrtarisht.

...sport:

Kosova fitoi miqėsoren ndaj Pėrfaqėsues sė kombinuar tė Shqipėrisė 14:4

Boksierėt e Pėrfaqėsueses sė Kosovės tė dielėn kanė shėnuar fitore nė takimin miqėsor me Pėrfaqėsuesen e kombinuar tė Shqipėrisė e pėrbėrė nga boksierėt e Teutės nga Durrėsi dhe Partizanit nga Tirana.

Luan Krasniqi fitoi me pikė, por Minto megjithatė u pėrplas pėr dysheme nė raundin e 12-tė

Shtutgart, 18 mars 2007 (Kosovapress) Koha 09:48

Nė Hanns-Martin-Schleyer-Halle tė Shtutgartit para 7.000 shikuesve, boksieri kosovar me nėnshtetėsi gjermane, Luan Krasniqi tė shtunėn mbrėma ia ka dalur ta fitojė meēin ndaj amerikanit, Brian Minto i njohur me nofkėn “Bisha”, pas plotė 12 raundeve interesante dhe pėrplot emocione, duke e fituar brezin Interkontinental nė WBO.

...info...hapur:

Sot Kėshilli i Sigurimit tė OKB-sė diskuton pėr Kosovėn  Kėshilli i Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara sot do tė shqyrtojė raportin e shefit tė UNMIK-ut Joakim Ryker pėr gjendjen nė Kosovė, gjė qė diplomatėt nė Nju Jork e vlerėsojnė si fillim tė diskutimeve serioze pėr Kosovėn. Bashkė me Rykerin nė Nju Jork do tė jetė edhe kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu. Raportit do t'i bashkėngjitet edhe pjesa politike e sekretarit tė pėrgjithshėm, Ban Ki Moon, ndėrkohė qė edhe anėtarėt e KS do tė debatojnė mbi zhvillimet nė Kosovė. Edhe nė kėtė takim tė rregullt tremujor, Kosova do tė pėrfaqėsohet nga kryeadministratori Ruecker, ndėrsa nė mbledhje, pa tė drejtė fjale, do tė marrė pjesė edhe presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu.

Presidenti Sejdiu do tė ketė takime tė veēanta edhe me Zėvendėssekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė nga Departamenti pėr operacione paqeruajtėse, Jean-Mari Guehenno, si dhe me tė gjithė anėtarėt e KS-sė.

Ndėrkaq nga Serbia do tė pėrfaqėsohet nga Sanda Rashkovic- Ivic nga e ashtuquajtura Qendra Koordinuese Serbe, dhe kėshilltarėt e kryeministrit serb, Leon Kojen dhe Slobodan Samarxhic.

Shefi i UNMIK-ut, Joachim Ruecker ka thėnė pėr BBC-nė para se tė nisej pėr Nju Jork se janė shėnuar hapa pozitivė nė veēanti nė uljen e shkallės sė incidenteve ndėretnike.

Zyrtarėt e BE-sė dhe sekretarja Rajs diskutojnė nė Uashington edhe pėr Kosovėn  Kosova do tė jetė njė ndėr temat e bisedimeve gjatė vizitės qė do tė zhvillojnė nė Uashington ministri i jashtėm i Gjermanisė, Frank-Valter Shteinmajer, pėrfaqėsuesi i politikės sė jashtme tė BE-sė, Havier Solana dhe komisionerja pėr marrėdhėniet me jashtė e BE-sė, Benita Ferrero-Valdner, ndėrkohė Rusia kėrkon qė bisedimet pėr Kosovėn tė zhvillohen nėn drejtimin e njė ndėrmjetėsuesi tjetėr tė OKB-sė, sepse sipas tyre Ahtisaari nuk ka qenė i suksesshėm. Rusia ka kėrkuar qė bisedimet pėr Kosovėn tė zhvillohen me njė tjetėr ndėrmjetėsues tė OKB-sė, njoftojnė agjencitė e lajmeve nė fundjavė. Ėshtė e rėndėsishme, qė serbėt dhe shqiptarėt e Kosovės tė vazhdojnė bisedimet mbi statusin e ardhshėm tha tė shtunėn ministri i Jsshtėm rus, Sergej Lavrov. Nė rast, se ndėrmjetėsuesi i deritanishėm Martti Ahtisaari nuk ėshtė nė gjendje tė arrijė mė shumė se deri mė sot, atėherė duhet tė gjendet njė ndėrmjetėsues tjetėr.
Ahtisaari i deklaroi tė pėrfunduara pa sukses bisedimet pėrpara pak ditėsh dhe propozimin e tij mbi tė ardhmen e Kosovės ia ka dorėzuar Kėshillit tė Sigurimit. Rusia e kritikoi kėtė hap si tė nxituar. Plani i Ahtisaarit parashikon njė pavarėsi tė kufizuar tė Kosovės, qė duhet tė mbikėqyret prej BE-sė.
Sikundėr dihet tashmė udhėheqja e Kosovės e ka pranuar dokumentin e Ahtisaarit, Serbia e hedh poshtė propozimin e tij.

Mirėp, Lavrov tani pėr herė tė parė sinjalizoi, qė Rusia nuk do ta bllokojė automatikisht planin nė Kėshillin e Sigurimit, nė rast se serbėt do ta refuzojnė atė. Njė veto varet nė mėnyrė vendimtare prej pozicioneve tė tė dyja palėve, tha ai. "Ne nuk mund tė jemi mė serbė se serbėt dhe as nuk mund tė themi, qė nė ēdo rast do ta bllokojmė zgjidhjen qė nuk u pėlqen palėve", ėshtė shprehur Lavrov.

Ndėrkaq Kosova do tė jetė njė ndėr temat e bisedimeve, krahas Lindjes sė Mesme si dhe programit atomi tė Iranit, gjatė vizitės qė do tė zhvillojnė nė Uashington ministri i jashtėm i Gjermanisė, Frank-Valter Shteinmajer, pėrfaqėsuesi i politikės sė jashtme tė BE-sė, Havier Solana dhe komisionerja pėr marrėdhėniet me jashtė e BE-sė, Benita Ferrero-Valdner. Tė tre diplomatėt e nivelit tė lartė nga BE-ja tė dielėn kanė udhėtuar pėr nė Uashington. Nė fokus janė marrėdhėniet mes BE-sė dhe ShBA si dhe pėrgatitja e takimit tė nivelit tė lartė nė fund tė prillit. /D.Welle/

Ēeku: Nė listėn e prioriteteve, pas statusit, duhet tė jetė agjenda evropiane pėr Kosovėn  Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, ka pritur sot nė takim drejtorin pėr Ballkanin Perėndimor nė Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Zgjerimit nė Komisionin Evropian, z. Pierre Mirel, tė cilin e ka njoftuar z. Mirel me zhvillimet rreth procesit tė statusit final dhe rreth angazhimeve pėr agjendėn evropiane. Kryeministri ka thėnė se agjenda evropiane nė periudhėn pas statusit duhet tė zėrė vendin e parė nė listėn e prioriteteve. Pronėsia mbi procesin ėshtė e institucioneve tė Kosovės, por ne presim pėrkrahje dhe udhėzime nga BE-ja pėr kėtė proces sfidues, por shumė tė vlefshėm.

Z. Mirel ka falėnderuar z. Ēeku pėr angazhimet e tij konstruktive dhe pėr shtimin e pėrkushtimit tė vėrejtur nė muajt e fundit nė procesin e integrimit. Ai ka shprehur gatishmėrinė e BE-sė pėr tė ndihmuar Kosovėn nė procesin e integrimit evropian, njofton Zyra pėr informim pranė kryeministrisė.

Institucionet e Kosovės dhe subjektet politike dėnojnė ashpėr sulmin n nė Kishėn Katolike tė Binēės Sulmi, plaēkitja dhe goditja e famullitarit Dom Lush Gjergji dhe disa pjesėtarė tė tjerė tė personelit tė Kishės Katolike nė Binēė tė Vitisė, ka shkaktuar indinjatė tė thellė dhe reagim tė ashpėr tė institucioneve tė vendit dhe tė partive politike. Aktet e tilla janė cilėsuar si sulme flagrante kundėr vlerave tė ēmuara tė shoqėrisė kosovare, kundėr barazisė dhe tolerancės fetare dhe kundėr vetė Kosovės. Pas reagimit tė djeshėm tė qeverisė, sot kanė reaguar edhe kuvendi, AAK-ja, PLK-ja dhe PD-ja.

 Kuvendi i Kosovės dėnon ashpėr sulmin nė Kishėn Katolike tė Binēės

Nė emėr tė Kuvendit tė Kosovės, kryeparlamentari, Kolė Berisha, ka dėnuar fuqishėm rastin e mbrėmshėm nė Binēė tė Vitisė , ku persona tė panjohur kanė hyrė nė mėnyrė tė dhunshme nė Kishėn Katolike tė Binēės dhe nėn kėrcėnim kanė goditur famullitarin Dom Lush Gjergji dhe disa pjesėtarė tė tjerė tė personelit tė kėsaj kishe. Aktet e tilla janė sulme flagrante kundėr vlerave tė ēmuara tė shoqėrisė kosovare, kundėr barazisė dhe tolerancės fetare.

“Nė emėr tė Kuvendit tė Kosovės dėnoj fuqishėm kėtė akt brutal ndaj Kishės Katolike tė Binēės, ndaj figurės sė ndritur tė klerikut e personalitetit tė respektuar, Dom Lush Gjergji, si dhe ndaj personelit tė kėtushėm. Aktet e tilla janė sulme flagrante kundėr vlerave tė ēmuara tė shoqėrisė kosovare, kundėr barazisė dhe tolerancės fetare. Kėrkojmė veprime urgjente tė organeve tė rendit nė mėnyrė qė tė zbardhet rasti dhe kryesit e kėtyre veprimeve tė marrin dėnimin e merituar”, theksohet nė reagimin e kryeparlamentarit Berisha, njofton, Zyra pėr marrėdhėnie me media dhe publikime e Kuvendit tė Kosovės.

AAK-ja Kosovės dėnon ashpėr sulmin ndaj Kishės katolike nė Binēė tė Vitisė

Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės dėnon ashpėr sulmin ndaj Kishės katolike nė Binēė tė Vitisė dhe njėherit shpreh indinjatė tė thellė lidhur me kėtė sulm tė papranueshėm dhe qyqar qė ndodhi dje nė orėt e hershme tė mėngjesit.
Sulmin ndaj kishės katolike nė Binēė,rrahjen dhe plaēkitjen e dy priftėrinjve, AAK e konsideron si akt barbarė dhe shumė tė ultė. AAK kėrkon nga organet e rendit qė kryesit e kėsaj vepre vandale tė kapen dhe sa mė shpejt tė sillėn para organeve tė drejtėsisė nė mėnyrė qė tė marrin dėnimin e merituar.

Partia Liberale e Kosovės dėnon aktin vandal ne Binēė te Vitisė

Partia Liberale e Kosovės dėnon aktin e ulėt,vandal dhe jonjerėzor i cili ka ndodhur nė orėt e hershme te ditės se djeshme, nė Kishėn Katolike nė Binēė tė Vitisė, me ē’rast persona te inkriminuar kanė plaēkitur me dhune autoritetet e klerit katolik.

Aktet e tilla barbare nuk janė vetėm kunder Kishės Katolike tė Binēės, por kundėr vetė tė ardhmes sė Kosovės dhe vlerave te shenjta me te cilat mburret populli i saj, siē janė respektimi i objekteve fetare dhe te kultit, i autoriteteve religjioze dhe klerike. Pa marrė parasysh pėrkatėsinė dhe identitetin fetar ato vlera dhe begati shpirtėrore janė ēmuar gjatė shekujve dhe ruajtur me dinjitet e pėrkushtim nga populli i lashtė shqiptar. Ata tė cilėt sulmojnė objektet religjioze katolike, islame dhe ortodokse, kishat dhe xhamitė, teqetė dhe tyrbet, ata janė me shume se kriminel, ata duhet tė kapen nga organet e rendit dhe te marrin dėnimin e merituar, sepse ata janė nė fakt kundėr ardhmėrisė dhe pavarėsisė sė Kosovės, thuhet nė komunikatėn pėr media tė Zyrės pėr informim tė PLK-sė.

Partia e Drejtėsisė dėnon ashpėr ndaj sulmit dhe plaēkitjes tė Kishės Katolike nė Binēė

Partia e Drejtėsisė parti e vlerave, nė kuadėr tė ruajtjes sė vlerave fetare, tė objekteve dhe prijėsve fetar reagon ashpėr ndaj sulmit dhe plaēkitjes tė Kishės Katolike nė Binēė tė Vitisė, duke cilėsuar kėtė akt shumė tė ulėt dhe qyqar. Kėrkojmė nga organet kompetente qė rasti tė zbardhet sa mė shpejt dhe akterėt tė dalin para drejtėsisė. Aktet e tilla duhet dėnuar shpejt dhe ashpėr. Duke uruar qė tė jetė akti i fundit edhe njė herė Partia e Drejtėsisė e dėnon kėtė akt, thuhet nė njė kumtesė pėr media tė lėshuar nga Zyra pėr informim e Partisė sė Drejtėsisė.

Legjislativi: Anton Berisha shpėrfill ligjin, del mbi Kuvendin dhe Qeverinė

Nė mungesė tė kryetarit tė Bordit tė ART-sė, Anton Berisha, nė seancėn e Kuvendit tė Kosovės, deputetėt kosovarė, pas njė debati tė “nxehtė”, morėn vendim pėr tė shtyrė deri tė enjten e ardhshme debatin pėr shqyrtimin e punės sė ART-sė rreth pėrzgjedhjes sė operatorit tė dytė tė telefonisė mobile nė Kosovė.

ORA: Qeveria s’ka kredibilitet ta iniciojė shitjen e resurseve kombėtare

Drejtues tė Departamentit pėr energjetikė tė Partisė Reformiste ORA, theksuan tė premten se qeveria e tanishme, me nivelin e dėshmuar tė papėrgjegjėsisė, me shkallė tė lartė tė korrupsionit, me mungesė kronike tė profesionalizmit, nuk ka kredibilitet moral dhe profesional qė ta ngre dhe iniciojė shitjen e resurseve kombėtare.

Beqiri: Zgjidhja e vetme pėr ndėrtimet pa leje ėshtė policia ndėrtimore

17.03.2007 13:37 ET Prishtinė - Dukuria e ndėrtimeve pa leje mund tė luftohet, mirėpo pėr kėtė qėllim duhet tė ekzistojė njė organizėm pėrkatės, deklaroi tė shtunėn kryetari i Kuvendit tė Komunės sė Prishtinės, Ismet Beqiri.

Rusia kėrkon njė ndėrmjetėsues tė ri tė OKB-sė pėr statusin e Kosovės
18-03-2007 - Kreu i Kėshillit rus tė Sigurimit tha se duhet gjetur njė ndėrmjetės tjetėr pėr tė kapėrcyer situatėn e krijuar lidhur me propozimin e kryenegociatorit tė Kombeve tė Bashkuara pėr tė ardhmen e Kosovės. Komentet e Igor Ivanovit, tė publikuara nga agjensitė ruse tė lajmeve sot, vijnė mbasi i dėguari i OKB-sė pėr Kosovėn Marti Ahtisari, tha se nuk ka mė vend pėr negociata mes pėrfaqėsuesve tė Beogradit dhe Prishtinės.Serbia e ka hedhur poshtė planin e ofruar nga Kombet e Bashkuara pėr shkėputje tė Kosovės, vetqeverisje tė saj dhe anėtarėsi nė organizmat ndėrkombėtarė, duke thėnė se Kosova do tė jetė si nga pikėpamja historike ashtu dhe kulturore, pjesė e pėrjetshme e Serbisė. Pėrfaqėsuesit shqiptarė e kanė pranuar me rezerva planin, megjithėse mendojnė qė nė tė nuk merr pėrgjigje kėrkesa pėr pavarėsi tė plotė nga Serbia. Ahtisari do ta paraqesė planin e tij pėrpara Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, nė fund tė kėtij muaji.

Qeveria e Kosovės dėnon sulmin e kishės katolike nė Binēė 18-03-2007 - Qeveria e Kosovės shprehu sot indinjatėn e thellė lidhur me sulmin dhe grabitjen e e kishės katolike nė fshatin Binēė tė Vitisė. Qeveria e konsideroi ngjarje tė hidhur sulmin qė ndodhi sot nė orėt e hershme tė mėngjesit, gjatė tė cilit u grabit me dhunė personeli i kishės katolike nė fshatin Binēė tė Vitisė. Qeveria tha se e konsideron sulmin ndaj kishės sė Binēės akt shumė tė ulėt dhe qyqar i cili pa marrė parasysh motivet dhe kryesit e kėsaj vepre, ėshtė sulm ndaj ndjenjave fetare tė gjithė qytetarėve tė Kosovės pa dallim. Qeveria u bėri thirrje qytetarėve qė tė ndihmojnė organet e rendit pėr tė kapur keqbėrėsit dhe t'i nxjerrin ata para drejtėsisė. Autoritetet nė Kosovė njoftuan sot se grabitja me armė ndodhi rreth orės tre tė mėngjesit, nė fshatin Binēė tė Vitisė. Sipas informacioneve tė para, tre persona sulmuan dy priftėrinj dhe u grabitėn nėn kėrcėnimin e armėve, njė sasi tė hollash dhe dy telefona celularė. Dy priftėrinjtė kanė pėsuar lėndime tė lehta trupore dhe u ėshtė dhėnė ndihma e shpejtė. Policia ka nisur hetimet.

Reagime mbi fillimin e njė hetimi nė Greqi mbi skemat piramidale tė 97-ės nė Shqipėri

19-03-2007

Raimond Kola audio clip
Dėgjoni Raimond Kola audio clip

Nė mjetet e informimit greke dhe shqiptare kanė ngjallur reagime njoftimet e djeshme pėr fillimin nė Greqi tė njė hetimi parlamentar pėr skemat pirmidale shqiptare. Sipas shtypit grek hetimet pritet tė pėrqendrohen nė transferimet e shumave tė mėdha financiare nga Shqipėria drejt Greqisė dhjetė vjet mė parė.Analistė nga Athina thonė se rikthimi i kėsaj ēėshtjeje mund tė  sjellė edhe interesimin e palės shqiptare pėr finalizimin e njė marrėveshjeje tė ndėrsjelltė pėr riatdhesimin e kapitaleve financiare tė transferuara nė bankat greke.

Sot nė Maqedoni do tė shkatėrrohet sasi e madhe e drogės dhe e mjeteve narkotike Nė furrat e "Makstilit" nė Maqedoni sot nėn mbikėqyrjen e komisionit tė pėrbėrė nga pjesėtarė tė ministrive tė Punėve tė Brendshme dhe tė Drejtėsisė, si dhe personave gjyqėsorė, do tė shkatėrrohet sasi e madhe e drogės dhe e mjeteve narkotike, qė kanė qenė material dėshmues nė procese tė pėrfunduara gjyqėsore. Nė shkatėrrimin do tė marrė pjesė edhe ministrja e Punėve tė Brendshme Gordana Jankullovska, ndėrsa tė ftuar janė edhe pėrfaqėsues tė lartė qeveritarė dhe diplomatė tė ndryshėm.

18 ushtarakė gjermanė akuzohen pėr keqtrajtimin e 160 rekrutėve gjatė njė ushtrimi Nė njė prej proceseve mė tė mėdha nė historinė e Bundesverit gjerman, sot nė Mynster, filloi gjykimi kundėr 18 ushtarakėve, qė kanė stėrvitur rekrutė. Prokuroria i akuzon se ata gjatė simulimit tė njė pengmarrjeje nė verėn e vitit 2004, kanė keqtrajtuar mė shumė se 160 rekrutė. Gjykata e Mynsterit ka planifikuar qė procesi tė zgjatė 45 ditė.

...sport:

Luan Krasniqi fitoi me pikė, por Minto megjithatė u pėrplas pėr dysheme nė raundin e 12-tė

Shtutgart, 18 mars 2007 (Kosovapress) Koha 09:48

Nė Hanns-Martin-Schleyer-Halle tė Shtutgartit para 7.000 shikuesve, boksieri kosovar me nėnshtetėsi gjermane, Luan Krasniqi tė shtunėn mbrėma ia ka dalur ta fitojė meēin ndaj amerikanit, Brian Minto i njohur me nofkėn “Bisha”, pas plotė 12 raundeve interesante dhe pėrplot emocione, duke e fituar brezin Interkontinental nė WBO.
 Gjatė 11 raundeve Minto, edhe pse 12 cm mė i shkurtė ishte mė aktiv nė ring, mirėpo goditjet e forta tė Luanit bėnė qė ai tė merr mė tepėr pikė nga ana e tre gjyqtarėve evropian (116:111, 116:111, 115:112).. Vendimtare pėr fitoren e 30-tė nė karrierė tė Luanit ishte raundi i fundit, nė tė cilėn amerikani 32- vjeēar u gjet nė dysheme pas njė seri goditjesh tė forta nga Luani. Ai megjithatė me plot fat arriti tė qėndroi nė kėmbė deri nė fund tė raundit pėr tė humbur nė mėnyrė megjithatė tė ndershme nga Krasniqi 36-vjeēar.
 "Parashikimet e mia se do tė kem njė kundėrshtarė tė rrezikshėm dolėn tė vėrteta. Por, bėra njė luftė tė planifikuar mė parė, ndėrsa nė fund dhashė goditjen e duhur. Falėnderoj tė gjithė shqiptarėt pėr pėrkrahjen qė ma dhuruan edhe nė kėtė mbrėmje. Tash mbetet tė shohim se ēfarė do tė sjellė e ardhmja nė karrierėn time. Shpresoj qė sa mė parė tė fitoj tė drejtėn pėr tė luftuar pėr titullin e kampionit tė botės", tha pas meēit i lumtur pėr fitoren e 30-tė nė boksin profesionist, Luan  Krasniqi.

LAJMET
E premte 16 mars 2007

Ahtisari propozon qė Kosova tė ketė njė pavarėsi tė mbikėqyrur

I dėrguari i posaēėm i OKB-sė pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari nė njė intervistė pėr BBC, ka deklaruar se koncepti i tij pėr Kosovėn ėshtė njė pavarėsi e mbikėqyrur nga bashkėsia ndėrkombėtare.

Ēeku beson se Rusia nuk do ta kundėrshtojė planin e emisarit Ahtisari

Kryeministri i vendit Agim Ēeku ka deklaruar tė premten se nė rast se Rusia kundėrshton planin e emisarit Ahtisari pėr Kosovėn, ajo me njė veprim tė tillė po kundėrshton Grupin e Kontaktit dhe bashkėsinė ndėrkombėtare, por...beson se Rusia nuk do ta kundėrshtojė planin e emisarit Ahtisari.

Deputetėt thonė se pavarėsia e mbikėqyrur ėshtė e pranueshme

Deputetėt kosovarė thanė tė premten se propozimi i kryendėrmjetėsit Marti Ahtisarit pėr njė pavarėsi tė mbikėqyrur nga bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė i pranueshėm, sepse hap rrugė pėr integrime nė Bashkimin Evropian.

LDK, PDK e AAK thonė se pavarėsia e mbikėqyrur ėshtė e pranueshme, kurse ORA e quan optimale

Partitė kryesore politike tė Kosovės, i thanė KosovaLive se propozimi i Martti Ahtisaari-t nė OKB pėr njė pavarėsi tė mbikėqyrur, ėshtė i pranueshėm dhe e rėndėsishmja e dokumentit ėshtė se vendin e shkėput nga Beogradi dhe i jep mundėsi tė integrimit nė Bashkimin Evropian (BE), ndėrsa disa parti, madje thonė se kjo edhe ėshtė zgjidhja optimale.

Opozita akuzon pėr censurė dhe menaxhim tė keq tė seancės

Ligjvėnėsit e Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), qė pėrbėjnė shumicėn opozitare nė Kuvend, pas njė debati qė zgjati mė shumė se njė orė pa temė tė caktuar, shprehėn tė premten pakėnaqėsi ndaj menaxhimit tė seancės, duke kėrkuar madje edhe largimin e kryeparlamentarit Kolė Berisha nga drejtimi i seancės.

Inaugurohet video-sistemi pėr mbrojtjen e identitetit tė dėshmitarėve

Me financimin e Britanisė sė Madhe dhe Shteteve tė Bashkuara, Kėshilli Gjyqėsor i Kosovės (KGJK), tė premten, inauguroi video-sistemin pėr mbrojtjen e identitetit tė dėshmitarėve, tė cilėt konsiderohen tė mbrojtur nga gjykata.

ORA kundėrshton projektin e MEM-it pėr ndėrtimin e TC “Kosova C”

Komisioni pėr energjetikė i Partisė Reformiste ORA ka kundėrshtuar tė premten ndėrtimin e TC “Kosova C” me mėnyrėn qė siē ėshtė paraparė nga MEM.

Qendra pėr Energji synon pėrgatitjen e Kosovės pėr shfrytėzimin e resurseve energjetike

Qendra pėr Energji dhe Zhvillim tė Resurseve Natyrore (CERN), e cila u hap tė premten nė kuadėr tė Universitetit Amerikan tė Kosovės (AUK), do tė ndihmojė zhvillimin e sektorit tė energjisė nė Kosovė, i cili parashihet tė jetė njė bartės i investimeve nė tė ardhmen.

Pėrurohet libri “Dardani a Shqipėri etnike”

Kritikė letrarė e vlerėsuan si tė rėndėsishėm librin “Dardani a Shqipėri etnike” tė autorit Gani Mehmetaj, i cili u promovua tė premten, pasi qė sipas tyre, ai paraqet njė pėrmbledhje tė analizave politike, studimore, me elemente sociologjike, qė ushqejnė aktualitetin kosovar dhe rrafshin politologjik.

Teatri Shqiptar - Shkup jep shfaqen "Kolonel Zogu"

Teatri Shqiptar - Shkup tė shtunėn duke filluar prej orės 19.30 do japė shfaqjen "Kolonel Zogu", tė autorit Hristo Bojēev dhe me regji tė Nehat Memetit.

Shefer: NATO do t’i ofrojė mbėshtetje Malit tė Zi

Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, Jap De Hop Shefer, tha tė premten se Aleanca Veri-Atlantike do t’i ofrojė mbėshtetje Malit tė Zi nė reformat e ushtrisė sė saj, si dhe nė rrugėn drejt integrimeve euro-atlantike

“Guardian”: Putin po e pėrdorė Kosovėn

Presidenti i Rusisė, Vladimir Putin, po e pėrdorė Kosovėn me qėllim qė tė tregojė se vendi i tij sėrish ka ndikim nė skenėn ndėrkombėtare, shkruan nė numrin e sotėm gazeta londineze “Guardian”.

...info ...hapur:

Deri nė fund tė majit merret vendimi pėr Kosovėn, deklaron Ēeku  Kryeministri Agim Ēeku ka shprehur kėnaqėsinė qė Marti Ahtisari ka propozuar qartė statusin e Kosovės nė dokumentin e tij dorėzuar dje sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė Ban Ki Mun. Pas takimit me shefin e UNMIK-ut Joakim Ryker, kryeministri deklaroi se propozimi ėshtė i atillė siē ėshtė pritur. Sipas tij, vendimi nė Kėshillin e Sigurimit rreth rezolutės sė re pėr Kosovėn do tė merret deri nė fund tė muajit maj. Ēeku beson se Rusia nuk do tė kundėrshtoj planin dhe se nuk do tė bllokoj rezolutėn nė KS tė OKB-sė dhe se nė fund do tė abstenoj. Megjithatė ai tha se nėse Rusia del kundėr planit, atėherė ajo nuk kundėrshton vetėm kėtė plan apo Kosovėn , por tėrė bashkėsinė ndėrkombėtare dhe vet OKB-nė, pasi procesi i definimit tė statusit ėshtė udhėhequr nga OKB-ja. Siē dihet Ahtisari ka propozuar pavarėsi tė mbikėqyrur pėr Kosovėn.
Kryeadministratori Joakim Ryker bėri tė ditur se tė hėnėn sė bashku me presidentin Fatmir Sejdiu do tė jenė njė Nju Jork kur Kėshilli i Sigurimit do tė diskutoj raportin rreth progresit nė Kosovė. “Para nesh ėshtė njė javė e ngarkuar, pasi prapa po e lėmė njė javė poashtu tė ngarkuar, pėr tė cilėn unė konsideroj se ishte njė javė e mirė pasi qė jemi nė njė moment kyē pėr statusin e Kosovės. Prej dje sekretari i pėrgjithshėm e ka nė duar tė e tij propozimin e Ahtisaarit dhe tashmė pritet qė ai t’ia kaloj kėtė propozim Kėshillit tė Sigurimit”, tha Ryker.
Nė takimin Ēeku- Ryker ėshtė biseduar edhe pėr mbledhjen e rradhės tė mekanizmit tė Stabilizim Asociimit qė pritet tė mbahet mė 19 mars.

Uisner thotė se nuk ekziston gjuhė e pėrbashkėt ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit  Frank Uisner ka deklaruar nė Bruksel se ėshtė e pamundur qė tė gjendėt gjuhė e pėrbashkėt ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, pasi siē u shprej ai “ajo nuk ekziston”. Diplomati amerikan nė senatin belg tha se ngjarjet e viteve tė 90-ta ishin aq tronditėse sa ėshtė e pamundur tė imagjinohet se shqiptarėt e Kosovės mund tė kthehen nėn autoritetin serb. Uizner ka vlerėsuar se me gjithė pėrmbajtjen e Rusisė, qėndrimet e Moskės dhe Uashingtonit nė fund do tė harmonizohen dhe se Rusia nuk do tė kundėrshtojė miratimin e rezolutės sė re nė Kėshillin e Sigurimit, me tė cilėn do tė pėrcaktohet statusi i Kosovės. Uizner ka shtuar se NATO nuk ka ushtarė as vullnet politik qė tė pėrballet me reagimin eventual tė shqiptarėve dhe ka paralajmėruar se nė rast tė refuzimit rus, "Kosova do tė ndizet, kurse viktima do tė jenė serbėt", transmeton Radio Evropa e Lirė.

KS i KB do ta shqyrtojė propozimin e Ahtisaarit mė 3, apo 4 prill tė kėtij viti  Mbledhja e KS kushtuar raportit tė Ekipit negociator ndėrkombėtar tė Marti Ahtisaarit dhe planit tė tij pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, do tė mbahet mė 3 apo 4 prill tė kėtij viti, kur formalisht drejtimin e kėtij trupi e merr pėrfaqėsuesi i Britanisė sė Madhe, njofton agjencia serbe e lajmeve Tanjug, duke iu referuar burimeve diplomatike nė Kombet e Bashkuara. Nė kreun e organizatės botėrore ėshtė vendosur qė pėrmbajtja e dokumentit tė mos i prezantohet opinionit derisa nuk iu dorėzohet tė gjithė anėtarėve tė
KS, qė pritet tė bėhet brenda njė jave.
Zėdhėnėsi i Ahtisaarit, Remi Durlo ka thėnė se plani i tė dėrguarit tė posaėm tani po procedohet nė KB dhe shpreson se do tė jetė i gatshėm deri nė fund tė marsit, kurse bisedimet serioze me siguri do tė nisin nė javėn e dytė tė muajit prill. /f.m/rtk/

“Gardian": Perėndimi i shqetėsuar nėse Rusia bllokon pavarėsinė e Kosovės Komentatori i politikės sė jashtme tė gazetės "Gardian" shkruan pėr shqetėsimet e kryeqendrave perėndimore, para sė gjithash tė Uashingtonit, se nė Kosovė mund tė ndodhin pėrsėri konflikte nėse Rusia nė Kėshillin e Sigurimit bllokon shpalljen e pavarėsisė. Kritikėt e presidentit Putin thonė se ai vetėm po pėrdorė Kosovėn pėr tė treguar se Rusia pėrsėri ka ndikim nė skenėn ndėrkombėtare, por gjėrat mund vėzhgohen edhe kėshtu - bombardimi i Serbisė nė vitin 1999, ishte njė moment suksesi i Toni Blerit, por edhe nėnēmim pėr presidentin e atėhershėm rus Jelcin; Rusia sot ėshtė mė e fortė dhe ka ardhur koha qė tė paguhen llogaritė, shkruan komentatori i gazetės "Gardian". Autori i komentit pėrmend edhe mundėsinė qė nė mesin e vendeve tė Bashkimit Evropian tė ndodhin ndarje rreth Kosovės dhe transmeton paralajmėrimin e Marti Ahtisarit se BE-ja - nėse nuk do tė jetė unike rreth Kosovės - mund tė harrojė ambicien qė tė luajė njė rol tė rėndėsishėm nė skenėn ndėrkombėtare.

Zyrtarėve tė arrestuar tė QPS nė Malishevė iu ėshtė caktuar paraburgimi nė afat prej 30 ditėsh Pėrmes njė komunikate pėr media, Zyra pėr informim pranė Komandės Kryesore tė SHPK-sė nė Prishtinė, ka njoftuar se zyrtarėve tė Qendrės pėr Punė Sociale tė Malishevės, nga ana e gjykatėsit tė procedurės paraprake nė Prizren iu ėshtė vazhduar paraburgimi ne afat prej 30 ditėsh. Zyrtarėt e QPS tė Malishevės, drejtori i qendrės dhe njė zyrtar tjetėr i lartė, janė arrestuar me urdhėr tė Prokurorit tė Prokurorisė Komunale Prizren, me datėn 12 mars tė kėtij viti, tė cilėt janė mbajtur nė qendrėn e Paraburgimit nė Prishtinė.

Lidhur me ta ekziston dyshimi i bazuar se kanė kryer veprat penale nga Kodi i Pėrkohshėm Penal I Kosovės (KPPK-sė), Shpėrdorim tė detyrės Zyrtare - neni 339 dhe Mashtrimi nė Detyrė - neni 341.
Tė njėjtit kanė pėrdorur emra imagjinar nė listėn e asistencės Sociale pėr tė pėrvetėsuar nė mėnyrė tė kundėrligjshme me ē’ rast kanė dėmtuar rėndė Buxhetin e Konsoliduar tė Kosovės si dhe nė emėr tė familjeve tė varfra tė rajonit tė Malishevės kanė bėrė pėrfitime personale duke shfrytėzuar pozitėn e tyre zyrtare, thuhet nė njoftimin e Zyrės pėr informim pranė Komandės Kryesore tė SHPK-sė, nė Prishtinė.

Delegacioni i komunės sė Vitisė u kthye nga vizita dyjavore nė Brazil Delegacioni nga komuna e Vitisė ka pėrfunduar vizitėn dy javore nė Brazil, me njė ceremoni rasti tė binjakėzimit tė qytetit tė Vitisė me qytetin e Belo Horizontes, tė Brazilit. “Qytet 6 milionėsh Brazilian, tashme ka filluar pėrgatitjet pėr organizimin e javės sė kulturės kosovare, nė muajin shtator, qė do tė ishte njohja e parė dhe vėllazėrimi nė mes artistėve dhe krijuesve tė tė dy vendeve”, ka thėnė pėr RTK-n Musa Misini, kryetar i Vitisė.

ORA - dega nė Kastriot reagon ndaj gjendjes sė rėndė nė arsimin fillor dhe atė tė mesėm nė kėtė komunė Kryesia e ORA-s ne Kastriot shpreh brengėn e thellė mbi gjendjen alarmante nė arsimin komunal, tė nivelit fillor dhe posaēėrisht atij tė mesėm. Se gjendja e arsimit nė kėtė komunė ėshtė tejet e rendė flasin faktet mbi mungesėn e infrastrukturės sė objekteve shkollore, neglizhencės, mospunės sidomos pėr nivelin e mesėm, ku mbi 895 nxėnės mėsojnė nė kontejnerė mė shumė se tri vite, pa kushte tė mjaftueshme hapėsinore e higjienike. “Problemet nuk janė vetėm tė natyrės teknike, por janė edhe ēėshtjet organizative tė MASHT-it, tė vet Drejtorisė sė Arsimit, drejtorive gjegjėse tė shkollave dhe udhėheqėsisė komunale, ku nė shumicėn e segmenteve kėto organe kanė dėshtuar, thuhet mes tjerash nė njė komunikatė pėr media tė lėshuar nga Dega e Partisė Reformiste ORA, nė Kastriot.

Pėrkujtohet me dhunė dita e pavarėsisė nė Hungari Me gurė, shishe plasėse, barrikada, flakė dhe gaz lotsjellės ėshtė festuar dita e pavarėsisė nė Hungari, festė e cila ėshtė kthyer nė njė ditė protestash tė dhunshme mes forcave policore dhe demostruesve. Forcat policore pėrdorėn gaz lotsjellės dhe ujė pėr tė shpėrndarė turmat. Protestuesit qė nė fillim po bėnin njė parakalim paqėsor drejt sheshit kryesor kundėr qeverisė dhe kryeministrit, menjėherė pas incidentit, kanė ngritur barrikada nė bulevardin e Budapestit dhe mė vonė i kanė vėnė flakėn gjatė pėrleėshjeve me forcat policore.

Demokratėt amerikan dėshtuan pėr tėrheqjen e trupave nga Iraku Pas debatesh disajavėshe demokratėt amerikane dėshtuan nė senat me propozimin, qė parashikonte tėrheqjen e trupave amerikane nga Iraku deri nė mars 2008. Me gjithė shumicėn demokrate nė senat vetėm 48 senatorė votuan pėr propozimin, 50 kundėr. Presidenti Bush kishte deklaruar se do tė vinte veton ne rast se projekti miratohet.
 

...nga Zėri Amerikės:


Plani i Ahtisarit i dorėzohet Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė

16-03-2007 - Plani i tė dėrguarit tė posaēėm, Marti Ahtisari, mbi tė ardhmen e Kosovės iu dorėzua dje Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki-Moon.

Zoti Ban do t’i studiojė propozimet, qė ia dorėzoi zėvendėsi i tė dėrguarit Ahtisari, Albert Rohan, dhe do t’ia pėrcjellė Kėshillit tė Sigurimit.

Pasi negociatat nė Vjenė ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pėrfunduan pa asnjė pėrparim, zoti Ahtisari tha se do tė dorėzonte njė kompromis realist.

Varianti fillestar i planit qė ai paraqiti muajin e kaluar, parashikonte tė drejtėn e Kosovės pėr t’u vetėqeverisur dhe bėrė marrėveshje ndėrkombėtare, nėn mbikqyrje ndėrkombėtare civile dhe ushtarake pėr tė ndihmuar nė rajtjen e paqes dhe stabilitetit.

Tė dyja e palėt e interpretuan kėtė si pavarėsi e nėnkuptuar, e mbikqyrur nga bashkėsia ndėrkombėtare. Ndėrkohė qė Serbia e ka hedhur poshtė pa ndėrprerje ēdo nocion pavarėsie, disa shqiptarė tė Kosovės kanė demonstruar pėr vetėvendosje tė menjėhershme.

Vetė i dėrguari i Ahtisari nuk ka pranuar tė komentojė mbi ēėshtjen e pavarėsisė, por ėshtė shprehur se, nė raportin qė iu dorėzua dje Sekretarit tė pėrgjithshėm, do ta bėnte tepėr tė qartė.

Varianti fillestar i planit, tė cilit, zoti Ahtisari tha se do t’i bėheshin ndryshime konstruktive nga tė dyja palėt, trajtonte nevojat e njė shoqėrie shumetnike dhe parashikonte njė decentralizim nė shkallė tė gjerė, duke u dhėnė kėshtu serbėve kontroll tė konsiderueshėm mbi ēėshtjet e tyre.

Kjo temė u theksua dje nga Adminsitratori i Kombeve tė Bashkuara pėr Kosovės, Joachim Ruker, i cili tha se serbėt dhe komunitetet e tjera do tė kishin tė ardhme tė mirė nė bazė tė propozimeve tė zoti Ahtisari. “Njė pjesė e rėndėsishme e propozimeve ka tė bėjė me sigurinė e serbėve tė Kosovės e tė komuniteteve tė tjera dhe tė ardhmen e tyre tė begatė nė Kosovė”, u tha serbėve dhe kroatėve nė njė takim nė qytetin e Vėrbocit.

Terroristi i dyshuar Kalid Sheik Mohamed merr pėrgjegjėsinė pėr sulmet e 11 shtatoritTerroristi i dyshuar Kalid Sheik Mohamed mori pėrgjegjėsinė pėr sulmet e 11 shtatorit 2001 kundėr Shteteve tė Bashkuara dhe pėr dhjetra komplote tė tjera terroriste.

Ky pranim i Mohamedit u bė publik nė njė tekst tė publikuar mbrėmė vonė nga Departamenti i Mbrojtjes, pas njė seance gjyqi ushtarak, qė u zhvillua mė 10 mars. Kalid Sheik Mohamed tha se ėshtė “pėrgjegjės pėr sulmet e 11 shtatorit 2001 nga A-ja tek Z-ja”, siē u shpreh ai.

Ai mori gjithashtu pėrgjegjėsinė pėr vrasjen me prerje koke tė gazetarit amerikan, Daniel Pėrll, i cili u rrėmbye dhe u vra nė Karaēi tė Pakistanit nė vitin 2002. Pentagoni nuk i bėri publike komentet e Mohamedit rreth gazetarit Pėrll deri sot, pasi iu desh tė njoftonte sė pari familjen Pėrll.

Mohamed dyshohej pėr njė kohė tė gjatė se kishte vrarė gazetarin amerikan. Shtetasi pakistanez tha gjatė seancės sė dėshmisė, se ishte zyrtar i lartė i njė krahu ushtarak tė Al-Qaidės dhe armik i Shteteve tė Bashkuara. Megjithatė ai shprehu keqardhje pėr 3 mijė personat qė u vranė nė 11 shtator, mes tė cilėve edhe fėmijė.

Ai pranoi gjithashtu se ishte implikuar nė shpėrthimin e vitit 1993 nė Qendrėn Botėrore tė Tregtisė nė New York, si dhe nė shpėrthimin nė njė klub nate nė Bali tė Indonezisė nė vitin 2002 ku u vranė mė shumė se 200 njerėz. Ai mori pėrgjegjėsinė pėr 31 raste tė ndryshme sulmesh apo komplotesh, megjithėse jo tė gjitha ato janė kryer.

Mali i Zi hedh hapin e parė drejt anėtarėsimit nė BE Mali i Zi hodhi hapin e parė drejt anėtarėsimit nė Bashkimin Evropian, ndėrsa zyrtarė malazezė e tė BE-sė nėnshkruan paraprakisht njė marrėveshje stabilizimi.

Marrėveshja u nėnshkrua sot nė Podgoricė nga Komisioneri i Bashkimit Evropian pėr ēėshtjet e zgjerimit, Oli Ren dhe kryeministri i Malit tė Zi, Zelko Sturanoviē. Marrėveshja i kėrkon Malit tė Zi tė respektojė parimet e Bashkimit Ervropian. Nėnshkrimi zyrtar i marrėveshjes pritet muajt e ardhsėm, pasi ajo tė miratohet nga tė 27 vendet e Bashkimit dhe nga Komisioni Evropian.

Ceremonia e sotme zhvillohet 10 muaj pas referendumit historik ku votuesit malazezė shpallėn pavarėsinė nga Serbia. Mali i Zi ėshtė vendi i tretė i ish federatės jugosllave qė arrin njė marrėveshje stabilizimi me bllokun tregtar evropian. Dy vendet e tjera janė Kroacia dhe Maqedonia, qė e nėnshkruan marrėveshjen nė vitin 2001.

SHBA: Tregu i shtėpive mbetet i kėrcėnuar Analistėt thonė se rėnia e ēmimeve tė bursės amerikane e ka burimin te nervozizmi i investitorėve, pėr shkak tė vėshtirėsive financiare tė kompanive qė ofrojnė kredi pėr blerje shtėpish sidomos kur kredi tė tilla u janė ofruar njerėzve qė nuk janė plotėsisht nė gjendje t’i shlyejnė. Kėto shqetėsime bėnė qė tregu i aksioneve tė binte ndjeshėm ditėt e fundit, rėnia e dytė mė e madhe nė katėr vjet. Pėr shkak tė kushteve me tė cilat i kanė marrė kreditė, pra me kėste mujore jo fikse, shumė amerikanė do tė ndodhen sė shpejti pėrpara vėshtirėsish financiare kur pagesat tė rriten ndjeshėm.

Ekspertėt thonė se me rritjen e interesave bankare dhe rėnien e ēmimeve tė shtėpive, rreth 1 milion e gjysmė amerikanė mund tė humbasin shtėpitė. Rick Sharga, ekspert nė kompaninė RealtyTrac, e cila jep informacione mbi prirjet e tregut tė banesave, thotė se qė nga viti 2005, rastet kur banka detyrohet tė konfiskojė shtėpinė pėr shkak tė mospagimit tė kėstit, janė shtuar 42 pėrqind duke arritur pikėn mė tė lartė.

"Pėr ata qė kanė blerė shtėpi dhe qė nuk paguajnė dot, shenjat janė shumė tė kėqia. Sepse vlerat e shtėpive nė pjesėn mė tė madhe tė Amerikės kanė rėnė. Pra shtėpia mund tė mos ketė mė ēmimin qė ke paguar kur e ke blerė."

Familja Folli ėshtė njė prej shumė atyre qė rrezikojnė tė humbasin shtėpinė. Nė fillim ata paguanin 1,700 dollarė si kėst mujor por pastaj i morėn bankės njė kredi shtesė me pėrqindje tė ulėt por jo fikse pėr tė paguar faturat e spitalit. Tani qė interesat bankare janė rritur, thotė Marilu Folli, kėsti i tyre mujor ėshtė dyfishuar.

"Po bėj plaēkat gati, po pres ēdo minutė tė dėgjoj lajmin e keq,” thotė zonja Folli.

Analistėt shpjegojnė se gjatė lulėzimit tė tregut tė shtėpive mes viteve 2001 dhe 2006, kur interesat ishin tė ulta, u trefishua sasia e kredive tė marra nga njerėzit qė nuk ishin plotėsisht nė gjendje t’i shlyenin ato. Ivy Zelman, qė punon pėr bankėn e investimeve Credit Suisse, thotė se nė kėto kushte, falimentimet ishin tė pashmangėshme.
 

“Ēmimet e shtėpive ishin nė rritje, njerėzit ndjeheshin tė lumtur, jeta ishte e mirė dhe shumė njerėz po fitonin me biznesin e shtėpive duke blerė she shitur".

Por kur tregu i shtėpive filloi tė bjerė, kompanitė qė u kishin dhėnė kredi njerėzve tė cilėt nuk plotėsonin kushtet, nisėn ta ndjejnė peshėn. Tė martėn, kompania e dytė mė e madhe e kėtij lloji, New Century Financial, mbeti pa para dhe deklaroi se nuk ishte mė nė gjendje tė jepte kredi. Analisti Sharga thotė se si ajo do tė ketė edhe tė tjera.

"Ka patur 25 deri nė 35 kompani qė ose kanė falimentuar ose kanė njoftuar se presin tė falimentojnė."

Si rrjedhojė, autoritetet federale pritet tė kėrkojnė forcimin e kritereve tė huadhėnies nga ana e bankave. Analistja Melody Hobson, thotė se njė gjė e tillė mund tė ēojė nė njė rėnie tė mėtejshme tė tregut tė shtėpive.

"Natyrisht qė kjo nuk do tė jetė mirė pėr ekonominė. Kėtė ekonomi deri tani e ka mbajtur tregu i shtėpive, njerėzit kanė marrė sidomos borxh nga bankat duke pėrdorur shtėpinė si kolateral. Por ky burim tani po shterron."

Ekonomistėt thonė se rėnia e tregut tė shtėpive mund tė ēojė nė humbje tė vendeve tė punės, duke i detyruar shumė amerikanė tė pakėsojnė shpenzimet dhe kjo, shtojnė analistėt, mund ta ēojė ekonominė amerikane nė rėnie serioze.


LAJMET
E enjte 15 mars 2007
Ekspertėt: Investimet e jashtme, tė cilat sipas MTI-sė arrijnė shumėn e 700 mil. € janė donacione dhe grante
Shahzad Bangazh, pėrfaqėsues i UNMIK/OCRM tha se Qeveria ka treguar efikasitet nė realizimin e standardeve
UNMIK-u dhe Qeveria liruan nga doganat 67 grupe tė produkteve bujqėsore, industriale dhe makineri qė pėrdoret pėr prodhim
Surroi thotė se ndarja etnike e Kosovės shkakton konflikt nė Ballkan
Sejdiu tha se Ahtisaari do tė rekomandojė pavarėsi tė mbikėqyrur
Britanikėt thonė se Rusia nuk do ta bllokojė Rezolutėn e re pėr Kosovėn
Rehn kėrkoi nė Tiranė president konsensual nė qershor dhe reforma zgjedhore
Ruecker u thotė serbėve se duhet tė marrin pjesė nė proces, pavarėsisht pėrmbajtjes sė statusit
Hava Bujupi-Ismaili u zgjodh Dekane e Fakultetit Juridik nė UP
Njė punėtor i Fabrikės “Niki-s” nė Gjakovė ka mbytur kolegun e vet me kompresor ajri
Plani Zhvillimor i Pejės pranohet nga Ministria e Ambientit dhe Planifikimit hapėsinor
Katėr projektet mė kapitale pėr kėtė vit nė Mitrovicė do tė financohen nė tėrėsi nga AER-i
Kuvendi Komunal i Prishtinės prezantoi tė enjten Strategjinė zhvillimore 2007-2011

Sejdiu: Deri nė qershor, Kosova fiton pavarėsi tė mbikėqyrur

Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu tha tė enjten nė Junik se mė sė largu deri nė muajin qershor, Kėshilli i Sigurimit (KS) do tė sjell vendimin pėr statusin e ri tė vendit tonė, duke shtuar se rekomandimi i Martti Ahtisaari-t do tė jetė pavarėsi e mbikėqyrur pėr Kosovėn.

Ruecker ndeshet me kundėrshtimet e serbėve tė Vitisė ndaj pakos sė statusit

Kryeadministratori i Kosovės, Joachim Ruecker, tė enjten nė njė debat me serbėt lokal tė Vitisė, nė fshatin Vėrbovc, tė banuar me popullatė serbe, ka kėrkuar nga ata qė tė jenė pjesėmarrės aktiv nė procesin rreth zgjidhjes sė statusit tė Kosovės.

Lirohen nga doganat 67 grupe tė produkteve dhe makinerisė prodhuese

Zėvendėsshefi i Shtyllės IV tė UNMIK-ut, Andreas Wittkowsky tha tė enjten nė Prishtinė, se administrata ndėrkombėtare nė vend, nė bashkėpunim me Qeverinė e Kosovės dhe asociacionet qė mbrojnė interesat e biznesmenėve, kanė marrė vendim qė prej njė marsi tė kėtij viti, tė lirohen nga taksat doganore 67 grupe tė produkteve bujqėsore, industriale dhe makineri, tė cilat nė Kosovė do tė pėrdoren si lėndė e parė pėr prodhim.mė shumė

Ekspertėt thonė se investimet e deritanishme nga jashtė kanė qenė “ndihmė humanitare”

Ekspertėt kosovarė tė fushės se ekonomisė, investimet e jashtme nė Kosovė, tė cilat sipas Ministrisė se Tregtisė dhe Industrisė (MTI) arrijnė shumėn e 700 milionė eurosh, mė shumė e konsiderojnė si donacione dhe grante, tė cilat janė dhėnė nga organizata tė ndryshme joqeveritare, se sa si investime konkrete tė investitorėve tė mėdhenj ndėrkombėtarė, qė do tė ndikonin nė zhvillimin ekonomik dhe uljen e papunėsisė nė vend.

 Rohan sot dorėzon dokumentin pėr Kosovėn Sot nė mesditė sipas kohės nė Nju Jork, pritet qė dokumentin pėrfundimtar mbi Kosovėn tė negociatorit Martti Ahtisaari t'i dorėzojė Sekretarit tė Pėrgjithshėm, Ban Ki Moon, zėvendėsi i Ahtisaarit, diplomati austriak Albert Rohan. Kėtė informatė e konfirmoi pėr RTK-nė, zėdhėnėsi i Sekretarit tė Pėrgjithshėm, Brandon Varma. Siē e kanė thėnė tashmė zyrtarėt e UNOSEK-ut, janė dy dokumente tė cilat do t'i dorėzojė sot Rohan: i pari do tė jetė versioni pėrfundimtar i propozimit tė zgjidhjes sė statusit tė Kosovės, ndėrkaq i dyti ėshtė propozimi pėr statusin, i cili do tė jetė shumė i qartė. Para se t'i jepet nga Sekretari i Pėrgjithshėm pėr shqyrtim vendeve anėtare tė Kėshillit tė Sigurimit, dokumenti do tė pėrkthehet nė gjashtė gjuhė qė janė edhe gjuhė zyrtare nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara: anglisht, frėngjisht, spanjisht, rusisht, arabisht dhe kinezisht. Kėshilli i Sigurimit do ta shqyrtojė dokumentin nė njė session tė mbyllur ku do tė marrė pjesė edhe negociatori Ahtisaari. Kjo mbledhje e Kėshillit tė Sigurimit me Ahtisaarin pritet tė mbahet nė javėn e fundit tė marsit.
Kryenegociatori Ahtisaari, nė anėn tjetėr, ka udhėtuar nė Afrikėn e Jugut, pėr takim me zyrtarėt e kėtij vendi, qė ėshtė kryesues i radhės i Kėshillit tė Sigurimit gjatė kėtij muaji. Mbetet ende e paqartė dinamika e shqyrtimit tė ēėshtjes sė Kosovės javėve tė ardhshme nė Kėshillin e Sigurimit, mirėpo gjasat janė qė njė rezolutė e mundshme e miratimit tė dokumentit tė kalojė nė prill ose nė maj kur Kėshillin e Sigurimit e kryesojnė Britania e Madhe, pėrkatėsisht Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

NATO hedh poshtė spekulimet se nė Kosovė mund tė ketė konflikt NATO hedh poshtė disa spekulime se nė Kosovė mund tė ketė njė kthim nė konflikt apo nė luftė tė hapur. Zėdhėnėsi i NATO-s Xhejms Apaturaj, duke folur para gazetarėve nė Bruksel tha se Aleanca nuk sheh mundėsinė pėr luftė nė Kosovė. "Siguria ėshtė pėrmirėsuar dukshėm dhe trupat e NATO-s janė atje pėr tė parandaluar ēdo tensionim tė situatės, apo ndonjė kėrcėnim pėr shpėrthim tė dhunės", tha Apaturaj. Ai shprehu mbėshtetjen e NATO-s pėr planin e Ahtisarit pėr statusin e Kosovės dhe deklaratave te tij se mė nuk ka hapėsirė pėr negociata lidhur me kėtė ēėshtje.
"Ne mbėshtesim tė gjitha kėto pika tė Ahtisarit dhe besojmė se nuk ka alternativė tjetėr, pos asaj qė ka dhėnė Ahtisari, dhe kjo ėshtė e vetmja qė ėshtė nė tryezė", tha Apaturaj.
 

Reformat dhe Kosova, ēėshtje themelore tė bisedimeve tė Oli Rehn me Moisiun dhe Berishėn Reformat e Shqipėrisė drejt integrimit dhe Kosova ishin ēėshtjet qė u diskutuan nė vizitėn e Komisionerit, OIi Rehn, me kryetarin Moisiu dhe kryeministrin Berisha. Moisiu tha se beson qė pakoja e Ahtisaarit t’i pėrmbushė aspiratat e popullit tė Kosovės, ndėrsa kryeministri Sali Berisha tha se ėshtė e rėndėsishme qė dokumenti i Ahtisaarit tė shndėrrohet nė dokument pėr paqe dhe qėndrueshmėri. Komisioneri Rehn ndėrkohė kėrkoi bashkėpunim nga udhėheqėsit politikė dhe reforma. Kryetari Alfred Moisiu dhe Komisioneri i Zgjerimit tė Bashkimit Evropian, Oli Rehn, ndanė tė njėjtin mendim se zgjidhja e shpejtė dhe e qėndrueshme e statusit tė Kosovės ėshtė shumė e rėndėsishme pėr paqen, qetėsinė dhe qėndrueshmėrinė e rajonit tė Ballkanit dhe mė gjerė.

Presidenti Moisiu theksoi mbėshtetjen pėr Paketėn e presidentit Martti Ahtisaari dhe besimin se statusi i Kosovės do tė pėrmbushė aspiratat e popullit tė Kosovės, pėr Kosovėn e lirė, tė pavarur, demokratike, shumetnike, qė e bėn atė subjekt tė sė Drejtės Ndėrkombėtare.

Kryeministri, Sali Berisha, tha se rėndėsi ka qė dokumenti i Ahtisaarit tė shndėrrohet nė dokument pėr paqe dhe qėndrueshmėri.

"Pėr Shqipėrinė dhe pėr tė gjitha vendet pėrreth Kosovės, rėndėsi mė kryesore ka qė dokumenti i presidentit Ahtisaari tė shndėrrohet nė njė dokument paqeje, stabiliteti pėr Kosovėn dhe rajonin. Unė kam
bindjen se ai dokument ka mishėruar parimet, tė cilat janė paqė, stabilitet, prosperitet dhe zhvillim pėr Kosovėn", ka thėnė kryeministri Berisha.

Komisioneri Rehn theksoi se ėshtė i nevojshėm mirėkuptimi ndėrpartiak, jo pėr Bashkimin Evropian, por pėr qytetarėt e Shqipėrisė. Komisioneri shtoi se
zgjidhja e presidentit ėshtė rast pėr liderėt politikė pėr tė dėshmuar bashkėpunim.

"Zgjedhjet e fundit vendore dhe zgjedhjet e pjesshme treguan se udhėheqėsit politikė kanė nevojė ta pėrmirėsojnė bashkėpunimin. Zgjedhja e Presidentit tė Republikės nė qershor ėshtė njė rast tjetėr pėr Shqipėrinė, pėr udhėheqėsit politikė shqiptarė qė ata t'i tregojnė qytetarėve tė tyre dhe Bashkimit Evropian, se ata mund tė bashkėpunojnė. Reforma zgjedhore ėshtė shumė e domosdoshme, duhet njė regjistėr i besueshėm i gjendjes civile qė pėrbėn bazėn pėr zgjedhjet", ka thėnė Rehn.

Pėr kuadrin zgjedhor, kryeministri pranoi disa probleme procedurale nė zgjedhjet e shkuara, por hodhi poshtė akuzat se qeveria ėshtė pėrpjekur tė
manipulojė. Komisioneri Rehn mbanė takime me udhėheqėsit e opozitės, Edi Rama dhe Ilir Meta. /d.ndrenika/rtki/

Ahtisari ka hartuar propozim tė njėanshėm, deklaron Koshtunica  Kryeministri i Serbisė, Voislav Koshtunica, ka deklaruar se propozimi i Marti Ahtisarit pėr statusin e Kosovės, nuk e pėrmbush asnjė kusht pėr debat nė Kėshillin e Sigurimit tė KB-sė dhe ka vlerėsuar se zgjidhja ėshtė nė procesin e ri negociator. "Ahtisari ėshtė vėnė nė njėrėn anė, nė atė shqiptare, dhe e ka hartuar propozimin e njėanshėm", ka deklaruar Koshtunica pėr agjencinė serbe tė lajmeve "Tanjug". Ai ka theksuar se me kėtė Ahtisari i ka shkelur edhe parimet kryesore tė Grupit tė Kontaktit tė cilat kanė urdhėruar qė tė gjendet zgjidhje kompromise e me marrėveshje. "Ėshtė e pakrahasueshme tė theksohet se propozimi i Ahtisarit, nė kuptimin esencial, nuk e pėrmbush kushtin qė tė gjendet nė KS, duke pasur parasysh se me kėtė propozim shkelet vrazhdė Karta e KB-sė dhe parimet fondamentale tė moscėnimit tė kufijve
dhe respektimi i sovranitetit e i tėrėsisė tokėsore tė shteteve tė njohura ndėrkombėtare", ka cekur Koshtunica. Pėr kėtė shkak, ka nėnvizuar ai, "Serbia e ka hedhur poshtė propozimin e Ahtisarit si antijuridik dhe jolegjitim. Jemi tė bindur se KS nuk mund ta mbėshtes
propozimin i cili ėshtė nė kundėrshtim direkt me Kartėn e KB", ka shtuar Koshtunica. Kryeministri serb ka thėnė se "Serbia e sheh zgjidhjen nė fillimin e procesit tė ri, kėsaj rradhe tė negociatave tė mirėfillta e tė vėrteta tė cilat do tė qojnė nė arritjen e marrėveshjes, nė harmoni me tė drejtėn ndėrkombėtare dhe Kushtetutėn e Serbisė".

U prezantua projekti“Strategjia zhvillimore ekonomike e Prishtinės 2007 – 2011” “Sot nė Prishtinė u bė prezantimit i projektit “Strategjia zhvillimore ekonomike e Prishtinės 2007 -2011”. Bartėsi i projektit nė komunėn e Prishtinės, Sokol Krasniqi, tha se projekti ka pėr qėllim rritjen e nivelit tė njohurive mbi zhvillimin ekonomik lokal duke ndihmuar pėrgatitjen e planeve tė veprimit dhe koordinimin e aktiviteteve tė zhvillimit ekonomik. Bartėsi i Projektit, Sokol Krasniqi, shprehu besimin se ky projekt i adreson nevojat e biznesit dhe tė ekonomisė sė Prishtinės, qė ėshtė i koncentruar kryesisht nė sektorin privat. Ai pohoi se objektiv i projektit ėshtė qė t’i mundėsojė qeverisė lokale rol drejtues nė krijimin e njė mjedisi tė favorshėm pėr zhvillim ekonomik.

“ Tė gjitha projektet tė cilat janė marrė nė konceptimin e zhvillimit tė komunave, apo zhvillimeve lokale, janė financuara nga Banka Botėrore apo nga SOROSI, ndėrsa Prishtina ėshtė komuna e parė e cila e bėnė njė vetėfinancim tė njė projekti tė tillė zhvillimor. Njėri ndėr problemet kryesore tė shtyrjes sė kėtij projekti kanė qenė procedurat e tenderimit qė e kanė shtyrė pėr njė vit e gjysmė realizimin e kėtij projekti”, ka thėnė Krasniqi.

Nė emėr “RIINVEST-it”, si pėrfitues i tenderit, Albana Gashi tha se karakteristikė e veēantė ėshtė se nė komunėn e Prishtinės, realizimi i kėtij projekti do tė zgjasė 6 muaj. Gashi theksoi se projekti ka pėr qėllim krijimin e njė ambienti tė pėrshtatshėm pėr zhvillimin dhe rritjen e bizneseve tė vogla dhe tė mesme nė Komunėn e Prishtinės.

Ky projekt parasheh zhvillimin e modelit bashkėkohorė tė involvimit tė grupeve me interes tė posaēėm dhe palėve tė interesuara, qė nė fakt paraqesin angazhimin e komunitetit tė biznesit, shoqėrisė civile, ndėrmarrjeve publike, institucioneve financiare dhe bashkėsive lokale, theksoi Sokol Krasniqi.

Nė Bletar /ish Gllobar/ tė Drenasit, u vu gurthemeli i shtėpisė sė invalidit tė luftės sė UĒK-sė, Rrahman Elshanit Kjo shtėpi, ndėrtimi i sė cilės filloi sot, ėshtė nė kuadėr tė projektit tė iniciuar nga Qeveria e Kosovės dhe Shoqatat e Dala nga Lufta, pėr ndėrtimin e 12 shtėpive tė invalidėve tė luftės nė tėrė vendin, katėr nga tė cilat nė komunėn e Drenasit. Projekti, nė vlerė mbi 200 mijė euro, ėshtė financuar nga PTK-ja. Kėshilltari i Kryeministrit, Arif Muēolli, kryetari i veteranėve tė luftės, Faik Fazliu, dhe kreu i komunės, Sherif Krasniqi, thanė se ky projekt ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr ata qė dhanė shumė pėr lirinė qė gėzojmė sot.

Sindikalistėt e shkollės “Isa Boletini”, nė Boletin, nesėr fillojnė grevėn nė kėrkim tė pagave tė mbetura Shoqata sindikale e shkollės fillore "Isa Boletini", nė Boletin, ka marrė vendim qė tė ndėrpritet puna nė kėtė institucion arsimor, qė nga dita e premte, me 16 mars, pėr shkak tė mosmarrjes sė pagave qė nga dhjetori i vitit 2006. Pėr kėtė arsye, shoqata ka formuar kėshillin grevist, prej pesė anėtarėsh, i cili do tė pėrkujdeset pėr mbarėvajtjen e grevės, deri nė plotėsimin e kėrkesės sė vetme - pagesa e rrogave pėr punėn e bėrė. Naim Peci, drejtues i kėshillit grevist, ka thėnė se njė hap i tillė ėshtė ndėrmarrė pas shterjes sė tė gjitha mundėsive pėr zgjidhjen e problemit tė ligjshėm pėrmes rrugės institucionale.

"Komuna e Zveēanit, tė cilės i takon shkolla, nuk ka bėrė asgjė pėr tė zgjidhur problemin e pagave pėr arsimtarėt e shkollės. Mirėpo, ne kemi biseduar edhe me institucionet tjera tė vendit, duke kėrkuar qė tė gjejnė mėnyrėn pėr pagesėn e rrogave pėr punėn qė po bėjmė, por askush asgjė nuk ka ndėrmarrė, edhe pse e dinė tė gjithė se zyrtarėt serbė tė komunės sė Zveēanit, nuk janė tė interesuar pėr tė zgjidhur kėtė problem. Ai ka bėrė tė ēartė se mėsimi nė shkollė nuk do tė fillojė pėrderisa tė bėhet pagesa e rrogave tė punėtorėve nė tėrėsi, pėr muajt e shkuar.

Brengosė heshtja subjekteve politike karshi zgjidhjes sė statusit tė shqiptarėve tė Luginė sė Preshevės Dy shoqatat e dala nga lufta tė Luginės sė Preshevės, ajo pėr Ruajtjen dhe Kultivimin e Vlerave Njerėzore dhe Kombėtare dhe Shoqata e Veteranėve, Invalidėve dhe Familjeve tė Dėshmorėve, kanė shprehur sot brengėn e tyre pėr heshtjen totale tė partive politike shqiptare tė Luginės tė cilėt nuk angazhohen pėr zgjidhjen e statusit tė shqiptarėve tė Luginė sė Preshevės. Shoqatat mendojnė se ka qenė i domosdoshėm angazhimi mė i madh i subjekteve politike shqiptare nė kėto momente, kur janė zhvilluar bisedimet shqiptaro serbe pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės me ndėrmjetėsimin e faktorit ndėrkombėtar, tė udhėhequr nga Ahtisaarit.
   Subjektet tona politike vazhdimisht,vlerėsojnė shoqatat, trumbetojnė para mediumeve pėr tė arriturat nė fushėn e investimeve dhe infrastrukturės. Ata po harrojnė se brenga kryesore shekullore e shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės ėshtė statusi i pazgjidhur politik, i cili edhe nė kėto momente tė rėndėsishme historike, kur po bisedohet pėr fatin e shqiptarėve, nuk po tregohet mirėkuptim pėr kėrkesat e drejta dhe legjitime pėr tė jetėsuar vullnetin e popullit, pėr tė jetuar i bashkuar.

Shqiptarėt e kėtyre trojeve kurrė nuk e kanė konsideruar veten si qytetarė tė Serbisė, prandaj ėshtė e udhės qė tė gjithė ata qė po flasin nė emėr tė popullit tė mendojnė nė rendė tė parė pėr tė realizuar vullnetin e popullit, e jo pėr tė manipuluar vullnetin e popullit nė emėr tė disa investimeve dhe realizimin e projekteve nė fushėn e infrastrukturės.

“Projekti mė i madh i shqiptarėve ėshtė bashkimi kombėtarė dhe vullneti pėr tė jetuar tė lirė, nė paqe dhe harmoni me tė tjerėt”, theksohet nė njė deklaratė tė shoqatave tė dala nga lufta nė Luginėn e Preshevės.

Nėnshkruhet marrėveshja pėr naftėsjellėsin "Burgas Aleksanropolis" Nė Athinė ėshtė nėnshkruar marrėveshja pėr naftėsjellėsin "Burgas Aleksandropolis" ndėrmjet presidentit rus, atij grek dhe bullgar. Naftėsjellėsi me gjatėsi prej 912 kilometrave dhe me kapacitet pėr bartje prej rreth 35 milionė tonė naftė nė vit, do tė kushtojė 1.8 miliardė dollarė. Qėllimi i projektit ėshtė qė tė krijohet rrugė e re pėr eksport tė vazhdueshėm tė naftės ruse, si dhe tė naftės tjetėr nga baseni kaspik deri te tregjet e Mesdheut.


LAJMET
E marte 13 mars 2007

PE mbėshteti propozimin pėr Kosovėn

Parlamenti Evropian (PE) mbėshteti propozimin pėr ardhmėrinė e Kosovės qė e prezantoi pėrfaqėsuesi i posaēėm i OKB-sė, Marti Ahtisari.

Hollbruk: Rusia do ta destabilizojė Ballkanin, nėse nuk e pranon planin e Ahtisarit

Mė 26 mars, Marti Ahtisari, do tė prezantojė pėrpara Kėshillit tė Sigurimit planin pėr Kosovėn, i cili do tė ēojė deri te pavarėsia e saj hap pas hapi, thuhet nė njė tekst autorial nė "Uashington post" tė ish-diplomatit amerikan Riēard Hollbruk.

Petersen: Njė prani tepėr e fortė ndėrkombėtare nė Kosovė do tė ndikonte negativisht

Ish-shefi i UNMIK-ut, Soren Jesen Petersen, ka vlerėsuar se njė prani tepėr e fortė civile ndėrkombėtare nė Kosovė do tė shėnonte njė hap prapa.

Ivanoviq:Rusia vėshtirė se mund tė heqė dorė nga e drejta pėr pėrdorimin e vetos

Kryetari i Listės Serbe, Oliver Ivanoviq, tha tė martėn nuk beson se kryendėrmjetėsi Marti Ahtisari nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė do tė propozojė pavarėsi pėr Kosovėn dhe se Rusia vėshtirė se mund tė heqė dorė nga e drejta pėr pėrdorimin e vetos.

Jahja Lluka dhe Milazim Abazi nė arrest shtėpiak pėr 30 ditė

Njė gjykatė nė Prishtinė, ua ka shqiptuar masėn e arrestit shtėpiak pėr 30 ditė Jahja Llukės, zyrtar i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK) dhe kėshilltar i kryeministrit si dhe Milazim Abazit, drejtor i “Kasabank”.

Wnendt: Nė komuna s’ka gatishmėri pėr punė nė interes tė popullatės

Shefi i misionit nė Kosovė tė Organizatės pėr Siguri dhe Bashkėpunim Evropian (OSBE), ambasadori Werner Wnendt, tha pėr KosovaLive se gjatė monitorimit qė kanė bėrė kėto vite nė Kuvendet Komunale (KK), kanė identifikuar njė varg mangėsish, deri nė mungesė gatishmėrie pėr punė nė interes tė popullatės.

Tetė tė arrestuar nė njė aksion anti-drogė nė Prishtinė, Lypjan e Pozhoran

Njėsiti kundėr krimit tė organizuar nė Shėrbimin Policor tė Kosovės (SHPK), nė mėngjesin e sė martės ka bėrė bastisjen e katėr lokacioneve, me dyshim pėr posedim dhe kontrabandim tė lėndėve tė shumta narkotike, ndėrkohė qė sipas burimeve jozyrtare, mėsohet se gjatė kėtij operacioni janė arrestuar 8 persona.

Mungojnė 1 milion e 200 mijė euro, askush nuk jep pėrgjegjėsi, thotė ORA

Debati rreth Qendrės Protokollare “Gėrmia” nė RTK ka zgjuar reagim tek partia Reformiste ORA, ku sipas tyre me kėtė debat po behėn pėrpjekje qė tė mbulohen keqpėrdorimet qė janė bėrė.

“Ekspresi”: NTP Haxhi Rama

Departamenti i regjistrimeve i udhėhequr nga Haxhi Rama, regjistron shumė kompani me tė njėjtin emėr nga pronarėt ndryshėm. Kjo bėn qė marka tregtare tė mos ketė kurrfarė rėndėsie. Drejtuesit e kompanive, udhėheqėsit dhe ekspertėt kundėrshtojnė njė gjė tė tillė. Haxhi Rama nuk ka pranuar tė flasė edhe pse ka lėnė takim me “Ekspres”, shkruan nė numrin e sotėm gazeta “Ekspresi”.

SHPK arreston 8 persona pėr posedim tė lėndėve narkotike, 3 lirohen

Tetė persona janė arrestuar pėr posedim tė lėndėve narkotike dhe pjesėmarrje nė grupin e njerėzve qė merren me trafikimin e kėtyre lėndėve, ndėrkohė qė tre prej tyre janė liruar, tha tė martėn pėr Kosovapress, Veton Elshani, zyrtar pėr informim pranė SHPK-sė.

Rritet nė 10 numri i tė vdekurve nė aksidentin tragjik nė aksin rrugor Kir- Dukagjin

Forcat e specializuara tė RENEA-s, nė bashkėpunim me forcat e FNSH dhe blutė e komisariatit tė Shkodrės, pas njė kėrkimi tė gjate tė nisur qė prej mbrėmjes sė djeshme kanė mundur tė nxjerrin nga lumi Kir trupat e pajetė tė 10 personave.

Buēkovski: Nuk kam ndėrmend tė formoj parti tė re

Vllado Buēkovski pas seancės sė sotme tė Komisionit kuvendor pėr sistem politik dhe marrėdhėnie mes bashkėsive deklaroi se nuk ka ndėrmend tė krijoj subjekt tė ri politik.

Berisha paraqet pėrbėrjen e re tė Qeverisė

Kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha ka bėrė tė ditur emrat e ministrave tė rinj qė do tė jenė nė Qeverinė shqiptare.

Erdogan anulon vizitėn nė Shqipėri

Kryeministri turk Rexhep Taip Erdogan anuloi vizitėn e sotme nė Shqipėri pėr shkak tė problemeve shėndetėsore, lajmėrohet nga Kabineti i tij.

...info ...hapur:

Majtistėt evropianė heqin nga rezoluta e PE-sė fjalėn “pavarėsi” dhe “sovranitet i mbikėqyrur”  Deputetėt socialistė nė Parlamentin Evropian ia dolėn qė tė fitojnė mbėshtetjen e mjaftueshme nė Komitetin e Politikės sė Jashtme tė Parlamentit Euorpian qė tė hiqet nga raporti pėr Kosovėn jo vetėm fjala "pavarėsi", por edhe kompromisi i formuluar "sovraniteti i mbikėqyrur". Pra, nė rezolutėn e miratuar mbrėmė nė orėt e vona, nuk figuron as fjala "pavarėsi" e as "sovraniteti i mbikėqyrur". Kjo ėshtė bėrė me insistimin e socialistėve, me mbėshtetje edhe tė komunistėve dhe tė disa deputetėve nė radhėt e grupimeve tė tjera nė Parlament. Parlamenti Evropian megjithatė ka mbėshtetur planin e Martti Ahtisaarit pėr Kosovėn. Raportuesi i PE-sė pėr Kosovėn, Jost Langedijk, ėshtė shprehur i zhgėnjyer qė nuk pati mbėshtetje tė mjaftueshme pėr fjalėn "pavarėsi" ose "sovranitet i mbikėqyrur".

Pėr pėrmendjen e "sovranitetit tė mbikėqyrur si opsionin mė tė mirė" kanė votuar 32 deputetė tė pranishėm, ndėrsa kundėr kanė votuar 33.

Parlamenti Evropian miratoi njė rezolutė e cila mbėshtet Ahtisaarin dhe pret vendimin e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB sė pėr Kosovėn, duke mos pranuar tė deklarohet pėr statusin para se ta bėjė kėtė Ahtisaari.

SHBA optimiste pėr kalimin e planit Ahtisaari nė KS tė OKB  Shtetet e Bashkuara tė Amerikės edhe njėherė janė shfaqur optimiste pėr njė arritje tė pajtueshmėrisė nė Kėshillin e Sigurimit lidhur me dokumentin e Martti Ahtisaarit pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės. Me kėtė Washingtoni sikur deshi t’i demantojė skeptikėt pėr njė bllokadė tė mundshme duke parashikuar njė kompromis midis vendeve anėtare me tė drejt vetoje dhe duke rikujtuar bashkėpunimin e deritashėm me to nė Grupin e Kontaktit si dhe mbėshtetjen e Rusisė pėr planin Ahtisaari nė tė gjitha fazat. “Nuk do tė pandehja se do tė ketė njė veto tė Rusisė. Ne deri tani kemi bashkėpunuar me rusėt dhe qėllimi ynė ėshtė ta vazhdojmė kėtė bashkėpunim,” tha Daniel Fried, ndihmėssekretar i shtetit pėr ēėshtje tė Evropės, nė njė takim me gazetarė, pas kthimit tė tij nga vizita nė Kosovė dhe nė shtete tė tjera tė Ballkanit. Fried mė tej tha se njė shumicė e moderuar nė tė gjithė rajonin e mbėshtet dokumentin e Ahtisaarit i cili tha se ėshtė shumė mė i mirė se vazhdimi i gjendjes sė tanishme. “Do tė ketė ekstremistė qė do tė inskenojnė provokime, mirėpo bashkėsia ndėrkombėtare po e mbėshtet njė zgjidhje qė u siguron tė drejta tė gjithė banorėve tė Kosovės, e sidomos komunitetit serb. Kjo ėshtė njė situatė shumė mė e mirė se njė gjendje e pashpresė dhe pa zgjidhje tė statusit. Nė njė rast tė tillė do tė kishte shumė mė tepėr probleme, e frikėsohem shumė mė tepėr gjakderdhje”, tha nė Washington ndihmėsekretari Daniel Fried. Ai hodhi poshtė edhe pohimet e zyrtarėve serbė se pavarėsia e Kosovės do tė pėrbėnte njė presedan tė rrezikshėm nė historinė e Kombeve tė Bashkuara.
“Kosova nuk pėrbėnė presedan pėr asnjė rajon tjetėr, as pėr Abkhazinė, as pėr Osetin jugore, as pėr Ceceninė, apo Korzikėn a Teksasin”, tha zyrtari i lart amerikan, duke shtuar se Shtetet e Bashkuara do ta thonė kėtė saherė qė ėshtė e nevojshme. Duke sqaruar tutje pozitėn e vecantė tė Kosovės, Fried tha se nė shumė vende tė botės ekzistojė prebleme midis bashkėsive shumicė dhe pakicė ku ka edhe tendenca separatiste. " Mirėpo nuk ka asnjė situatė tjetėr nė botė tė ngjashme me Kosovėn, nuk ka njė vend ku Kombet e Bashkuara kanė udhėhequr me njė territor pėr tetė vjet, nuk ka njė rast kur NATO-ja ka qenė e detyruar tė ndėrhyjė pėr tė ndal njė proces tė pastrimit etnik", theksoi Frid. Nė fund, ndihmėsekretari Fried nuk ka dashur tė pėrgjigjej nė pyetjen nėse Washingtoni do tė njihte nė mėnyrė unilaterale pavarėsinė e Kosovės nė rast tė vetos ruse nė Kėshillin e Sigurimit.

Sipas Drashkoviqit, propozimi i Ahtisarit ėshtė zgjidhje e njėanshme pėr Kosovėn

Beograd/Gjenevė, 13 mars - Shefi i diplomacisė serbe Vuk Drashkoviq ka deklaruar se emisari i Kombeve tė Bashkuara Marti Ahtisari ka propozuar njė zgjidhje tė njėanshme pėr Kosovėn, e cila sipas tij, ėshtė kryekėput nė interes tė shqiptarėve tė Kosovės, dhe vetėm sa pėr sy e faqe, sepse nuk mund tė ketė Kosovė stabile as progres pėr vetė shqiptarėt nė armiqėsi me Serbinė dhe nė njė destabilitet tė rrezikshėm tė tėrė rajonit. Kėto komente Drashkoviq i ka bėrė gjatė njė fjalimi nė seancėn plenare tė Kėshillit pėr tė Drejtat e Njeriut tė KB nė Gjenevė. Sipas Drashkoviqit, bisedimet pėrmbyllėse tė Vjenės pėr statusin e Kosovės janė fiasko dhe ikje nga kompromisi dhe se faji nuk i takon palės serbe.

Mitrovicė: Ndėrtimet nė lagjet joserbe kanė prapavijė thellėsisht politike

Mitrovicė, 13 mars - Pėrfaqėsuesit e kėshillit tė "Lagjes sė Boshnjakėve" nė njė takim me kryetarin e Komunės sė Mitrovicės, Mursel Ibrahimi, kanė thėnė se ndėrtimet qė po i bėjnė serbėt nė lagjet joserbe, me lejen e administratės sė UNMIK ut, kanė prapavijė thellėsisht politike dhe bėhen me qėllim tė spastrimit etnik dhe ndryshimit tė strukturės etnike nė kėto mjedise. Megjithėkėtė, anėtarėt e kėshillit tė lagjes kanė thėnė se nuk janė kundėr ndėrtimeve, por kėrkojnė nga administrata e UNMIK ut qė tė lejojė edhe ndėrtimet e shqiptarėve nė kėtė dhe lagjet tjera, ku kanė banuar mė parė, qė deri tash nuk ėshtė lejuar. Ata kanė kėrkuar nga udhėheqja komunale qė t'u ndihmojė nė kėtė drejtim, si dhe tė bėjė pėrpjekje pėr gjetjen e donacioneve pėr rindėrtimet e shtėpive. Pėrfaqėsuesit e "Lagjės sė Boshnjakėve" kanė inicuar njė peticion, ku deri tash janė nėnshkruar mbi 500 banorė, me tė cilin ua bėjnė tė ditur tė gjithė faktorėve, se nuk do tė lejojnė vahdimin e punimeve nė ndėrtesat e serbėve qė janė nė ndėrtim e sipėr, pa marrė pėlqimin e banorėve tė atjeshėm. Kreu i komunės, Mursel Ibrahimi, tha se i kupton plotėsisht shqetėsimin dhe brengat e tyre dhe se do ta kenė pėrkrahjen e pushtetit lokal. Por, pėr tė vepruar konkretisht, tha ai, organet komunale nuk kanė kompetenca pėr shkak se pjesa veriore e qytetit, nė bazė tė Rregullores 2002/26 tė UNMIK ut, administrohet nga ndėrkombėtarėt.

Policia ka arrestuar 5 persona pėr trafikim tė narkotikėve

Prishtinė, 13 mars - Pjesėtarėt e Shėrbimit Policor tė Kosovės gjatė njė operacioni nė katėr lokacione tė ndryshme tė vendit kanė arrestuar 5 persona tė dyshuar pėr trafikim tė narkotikėve. Zėdhėnėsi SHPK sė, Veton Elshani tha se gjatė kėtij aksioni ishin arrestuar 8 tė dyshuar, ndėrkohė qė tre prej tyre pas intervistimit janė liruar me urdhėr tė prokurorit. Sipas zėdhėnėsit tė SHPK-sė, operacioni ende po vazhdon, andaj nuk dha hollėsi pėr sasinė dhe llojin e narkotikėve qė ishte kapur. Policia beson se bėhet fjalė pėr njė rrjet tė organizuar tė trafikantėve me narkotikė. Operacioni ka filluar nė ora 6 tė mėngjesit nė katėr lokacione tė ndryshme tė Kosovės: nė Prishtinė, tjetri nė njė fshat tė Lipjanit dhe dy lokacione nė fshatin Pozharan tė Vitisė.

Ndryshime nė Qeverinė e Shqipėrisė

Tiranė, 13 mars - Kryeminstri shqiptar Sali Berisha paraqiti tė hėnėn nė mbrėmje ndryshimet nė kabinetin e tij qeveritar, ndryshimet e para kėto, qė kur qeveria e tij e djathtė erdhi nė pushtet. Ndėr ndryshimet nė kabinetin qeveritar bie nė sy ngjitja nė postin e zėvendėskryeministrit e zėdhėnėsit tė partisė, deputetit Gazmend Oketa. Zėvendėskryeministri i deritanishėm, Ilir Rusmajli emėrohet nė postin e ministrit tė Drejtėsisė, deputeti Bujar Nishani do te jetė ministri i ri i Brendshėm, zėdhėnėsja e fushatės zgjedhore, Majlinda Bregu do tė jetė ministre e Integrimit dhe zėdhėnėse e qeverisė, Prof. Ylli Pango ministėr i Kulturės, Turizmit, Rinisė dhe Sporteve, ndėrsa kreu demokristian, Nard Ndoka ministėr i Shėndetėsisė. Duke paraqitur kėto ndryshime kryeministri Berisha tha se ato synojnė pėrshpejtimin e reformave, dėshirė kjo sipas tij, e shqiptarėve qė nė zgjedhjet vendore tė 18 shkurtit votuan nė mėnyrė plebishitare pėr maxhorancėn e djathtė.

Tė paktėn dhjetė veta kanė vdekur si pasojė e rėnies sė njė furgoni nė humnerė nė rrugėn Shkodėr - Dukagjin

Tiranė, 13 mars Tė paktėn dhjetė veta kanė vdekur si pasojė e rėnies sė njė furgoni nė humnerė nė rrugėn Shkodėr ? Dukagjin. Furgoni kishte tė paktėn 12 udhėtarė, mirėpo nuk ka tė dhėna tė qarta pėr moshėn e tyre. Policia nuk ka dhėnė njoftime mbi shkakun e aksidentit. Ndėrkohė qė po punohet pėr tė zbardhur kėtė ngjarje. Problemi ėshtė mjaft serioz sepse nė atė zonė ka vėshtirėsi shumė tė mėdha pėr t'u lidhur me telefona.

...nga Zėri Amerikės:


Daniel Frid shpreson nė arritjen e njė kompromisi nė Kėshillin e Sigurimit mbi rezolutėn pėr statusin e Kosovės

13-03-2007 -Diplomati mė i lartė i Departamentit tė Shtetit pėr Evropėn thotė se mendon qė Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė do tė jetė nė gjendje tė miratojė njė plan pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės, megjithėse ndėrmjetėsi Ahtisaari nuk arriti tė sigurojė njė marrėveshje mes delegacionit shqiptar dhe atij serb pas 1 vit bisedimesh. Ndihmės Sekretari i Shtetit Daniel Fried zhvilloi dje njė takim me gazetarėt pas bisedimeve qė zhvilloi nė Kosovė, Serbi dhe Maqedoni.

Me pėrfundimin pa rezultat konkret tė bisedimeve 1 vjeēare mes delegacionit shqiptar dhe atij serb, tė gjitha palėt presin se si do tė vazhdojė procesi pas paraqitjes sė planit tė zotit Ahtisari nė Kėshillin e Sigurimit. Vota ruse nė Kėshillin e Sigurimit mbetet enigma qė vė nė pikėpyetje miratimin e planit tė Ahtisarit: "Nuk do tė presupozoja se Rusia do tė vendosė veton nė Kėshillin e Sigurimit. Deri tani kemi punuar nė bashkėpunim me rusėt dhe synojmė ta vazhdojmė kėtė bashkėpunim. Unė nuk mund tė flas nė emėr tė Rusisė dhe nuk kam si ta di votėn qė do tė hedhė Rusia pėr rezolutėn, por dua tė them se ne kemi si synim tė shkojmė nė Kėshillin e Sigurimit, tė punojmė me Grupin e Kontaktit dhe me aleatėt dhe partnerėt tanė lidhur me kėtė."

Pėr momentin, thotė Ndihmės-Sekretari i Shtetit Fried, ajo qė dihet ėshtė nevoja urgjente pėr tė gjetur njė zgjidhje pėr statusin e Kosovės: "Mendoj se pas 8 vjetėsh, perceptimi i pėrgjithshėm nė Grupin e Kontaktit, dhe pa diskutim nė Uashington ėshtė se populli i Kosovės ka nevojė pėr qartėsi. Vonesat nuk do tė sjellin qėndrueshmėri, pėrkundrazi do tė rrezikojnė mė tej paqen."

Zgjedhjet qė ka pėrpara komuniteti ndėrkombėtar, tha zoti Fried, nuk janė ideale, pasi zgjedhjet ideale u bėnė tė paarritshme qė pas shpėrbėrjes sė Jugosllavisė. Alternativa qė do tė gjendet, thotė zyrtari amerikan, do tė pėrmbushė kėto kushte: "nuk do tė kthehemi nė vitin 1999 dhe nuk do tė qėndrojmė ku jemi aktualisht. Prandaj duhet tė shohim drejt sė ardhmes dhe tė zgjidhim statusin."

Por siē u pa edhe nga negociatat pėr status, vizioni i sė ardhmes pėr shqiptarėt dhe pėr serbėt ka fare pak pika tė pėrbashkėta. Megjithatė, Zėvendės Ndihmės Sekretarja e Shtetit Rosmari Di Karlo, e cila ndoqi takimin e fundit mes delegacionit shqiptar dhe atij serb nė Vjenė, thotė se plani ofron njė zgjidhje pozitive pėr tė dyja palėt: "Kemi pėrpara njė propozim qė pėrmirėson jetėt e serbėve dhe tė shqiptarėve nė Kosovė dhe do tė ndihmojė pėr krijimin e njė shoqėrie shumė mė tė qėndrueshme atje."

Beogradi po pėrpiqet tė nxisė komunitetin ndėrkombėtar ta hedhė poshtė planin e Ahtisarit. Ditėt e fundit kryeministri serb Vojisllav Koshtunica paralajmėroi se miratimi i kėtij plani do tė ishte precedenti mė i rrezikshėm nė historinė e OKB-sė, duke i hapur rrugėn lėvizjeve separatiste nė vende tė ndryshme tė botės. Ndihmės Sekretari i Shtetit Fried e hodhi poshtė si tė pavlerė njė paralajmėrim tė tillė: "Kosova nuk shėrben si precedent pėr ndonjė situatė tjetėr. Ka shumė rajone nė botė ku ka komunitete separatiste. Por askund nė botė nuk ka njė rajon tė ngjashėm me Kosovėn. Ashkund tjetėr nuk kemi njė prani tė OKB-sė pėr 7-8 vjet. Askund tjetėr Natoja nuk ka ndėrhyrė pėr tė ndalur njė spastrim etnik. E kemi thėnė mė parė dhe do ta themi pėrsėri se Kosova nuk shėrben si shembull pararendės pėr asnjė rajon tjetėr."

Ndihmės Sekretari i Shtetit Fried dha gjithashtu njė vlerėsim pozitiv tė pėrpjekjeve tė udhėheqėsve shqiptarė pėr tė mbajtur gjendjen nėn kontroll dhe angazhimit tė tyre pėr tė ruajtur njė Kosovė shumetnike. Zoti Fried nuk pranoi tė spekulonte pėr njė kohėzgjatje tė diskutimeve nė Kombet e Bashkuara, por thekson nevojėn dhe angazhimin e Natos pėr tė qėndruar nė Kosovė, si njė garantues i sigurisė.
 

Kosovė: 30 ditė arrest shtėpiak pėr kėshilltarin e kryeministrit Ēeku Autoritetet nė Kosovė vendosėn masėn e arrestit shtėpiak pėr 30 ditė pėr kėshilltarin e Kryeministrit Agim Ēeku, anėtar i kryesisė sė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės Jahja Lluka dhe drejtorin e  Kazabankės Milazim Abazi, nėn dyshimet pėr pastrim parash.

Zėdhėnėsi i policisė sė Kosovės Veton Elshani, i cili e konfirmoi kėtė pėr Zėrin e Amerikės, tha se kjo ėshtė masė ndaluese dhe pėrsėriti se nuk pėrjashtohet mundėsia e arrestimeve tė tjera bazuar nė zhvillimin e hetimit.

Kryeministri Agim Ēeku ka thėnė se ēėshtja e kėshilltarit tė tij ėshtė ēėshtje e organeve tė drejtėsisė, ndėrsa AAK theksoi sot se organet e rendit duhet tė bėjnė punėn e tyre dhe se tė gjithė janė tė barabartė para ligjit. 


LAJMET
E hėnė 12 mars 2007

Arrestohen Jahja Lluka dhe drejtori i "Kasabank" Milazim Abazi

Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK) tė hėnėn nė mėngjes bastisi zyrat e Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, ndėrkohė jozyrtarisht mėsohet se janė arrestuar zyrtari i kėsaj partie Jahja Lluka dhe drejtori i “Kasabank” Milazim Abazi.

AAK: Ndėrhyrja e policisė nė seli ka pėr qėllim dėmtimin e imazhit tė partisė

Kryesia e Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, vlerėson se ndėrhyrja e policisė nė lokalet e partisė, ka pėr qėllim dėmtimin e imazhit tė AAK-sė, tė cilin ajo tashmė e gėzon tek qytetarėt e Kosovės dhe ėshtė njė akt qė i shkon pėr shtati destabilizimit tė situatės.AAK konsideron se ndėrhyrja e policisė ka qenė e panevojshme dhe spektakulare Kryesia e Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK) ndėrhyrjen e policisė brenda zyrave tė partisė e ka konsideruar si tė tepruar, tė papranueshme dhe ofenduese.

“Vetėvendosje”: Vazhdimi i paraburgimit tė Albin Kurtit nuk ka tė bėjė me drejtėsi

Vazhdimi i paraburgimit tė Albin Kurtit nė kuptimin politik ėshtė njė pėrpjekje e ardhshme e regjimit antidemokratik pėr ta penguar dhe hendikepuar aktivitetin e mėtutjeshėm tė lėvizjes “Vetėvendosje”, thanė tė hėnėn aktivistė tė kėsaj lėvizjeje.

Konjufca: Albin Kurti nuk ka avokat, sistemi ka caktuar pėr tė krijuar iluzione

Aktivistėt e Lėvizjes Vetėvendosje!, vlerėsuan tė hėnėn se vazhdimi i paraburgimit edhe pėr dy muaj pėr Albin Kurtin tregon se sistemi i drejtėsisė i instaluar nė Kosovė nuk ka fare tė bėjė me drejtėsinė

Ligjvėnėsit vendosėn shpalljen e konkursit pėr simbolet, por jo edhe pėr himnin shtetėror

Kryesia e Kuvendit tė Kosovės dhe shefat e grupeve parlamentare, vendosėn tė hėnėn qė tė shpallin konkurs kombėtarė, pėr simbolet shtetėrore tė Kosovės, ndėrkaq pėr nė seancėn plenare tė 14 marsit, Kryesia ftoi nė raport Grupin Negociator, pėr tė shpjeguar ecurinė e bisedimeve nė Vjenė.Kryesia e Kuvendit tė Kosovės tė hėnėn ka vendosur qė tė shpallė konkursin kombėtar pėr flamurin dhe stemėn shtetėrore, por jo edhe pėr himnin, i cili do tė jetė i hapur 30 ditė

Ēeku: Beogradi nuk ka mė influencė mbi Kosovėn

Beogradi nuk ka mė influencė mbi propozimin e presidentit Ahtisari dhe propozimi i Ahtisarit e ka bėrė shumė tė qartė se Beogradi nuk ka mė influencė mbi Kosovėn. Ahtisari propozon shumė qartė pavarėsi pėr Kosovėn, ka thėnė tė hėnėn kryeministri Agim Ēeku nė fjalimin e tij tė rregullt javor.

Kryeparlamentari Berisha udhėtoi pėr nė Strasburg

Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Kolė Berisha, i shoqėruar nga bashkėpunėtorėt e tij, udhėtoi tė hėnėn pėr nė Strasburg, ku nesėr nė takim me kryetarin e Parlamentit Evropian, Hans-Gert Poettering do tė bisedojė pėr rezolutėn pėr Kosovėn, e cila tash njė kohė ėshtė duke u pėrgatitur nga Komisioni i Jashtėm i Parlamentit Evropian.

Thellohet bashkėpunimi ekonomik Kosovė-Kroaci

Tė hėnėn nė Prishtinė ėshtė mbajtur Forumi Ekonomik Kosovė-Kroaci, i cili nga tė pranishmit ėshtė konsideruar si njė shans tė mirė pėr t’i rritur bashkėpunimet bilaterale, shkėmbimet dhe pėrvojat ndėrmjet dy vendeve.

Ministri Ahmeti vizitoi Aeroportin e Prishtinės dhe Hekurudhat e Kosovės

Qeveria do ta mbėshtesė aeroportin ndėrkombėtar tė Prishtinės pėr t’i pėrmbushur sa mė parė kushtet pėr licencim sipas standardeve, tha tė hėnėn ministri i Transport dhe Postė-Telekomunikacionit(MTPT), Qemajl Ahmeti.

Kroatėt dėshirojnė tė ndėrtojnė autostrada nė Kosovė

Zėvendėsministri kroat i Financave, Vladimir Vrankovic, deklaroi tė hėnėn nė Prishtinė se vendi i tij dhe kompanitė kroate, janė shumė tė interesuar qė nė Kosovė tė investojnė nė fushėn e energjetikės dhe atė tė infrastrukturės rrugore, pasi siē tha ai, Kroacia ka njė traditė tė theksuar nė zhvillimin e kėtyre fushave.

Investimet kroate inkurajohen nėpėrmes Forumit ekonomik Kosovė-Kroaci

Pėrfaqėsues tė jetės afariste dhe politike tė Kosovės, i ftuan kolegėt e tyre kroatė qė tė investojnė nė Kosovė, pasi qė sipas tyre, pėrveē taksave tė ulėta tė favorshme pėr investimet e huaja, tregu kosovar tashmė ėshtė edhe pjesė e njė tregu mė tė madh, pas nėnshkrimit tė Marrėveshjes pėr Tregti tė Lirė me vendet e Evropės Qendrore (CEFTA).

UP fillon bashkėpunimin me Universitetin Shtetėror tė Arizonės

Tė hėnėn nė Rektoratin e Universitetit tė Prishtinės, me njė ceremoni tė organizuar, filloi zyrtarisht bashkėpunimi nė mes tė Universitetit Shtetėror tė Arizonės dhe Universitetit tė Prishtinės.

Plani i Ahtisarit do t’i prezantohet OKB-sė gjatė kėsaj jave

I dėrguari i Kombeve tė Bashkuara, Marti Ahtisari, gjatė javės do ta prezantojė nė selinė e OKB-sė propozimin e vet pėrfundimtar pėr statusin e Kosovės, deklaroi zėdhėnėsi i UNOSEK-ut Remi Durlo.

Njė qytetar vetėvritet duke pirė acid sulfurik

Njė 33-vjeēar nga Begunca e Vitisė ka bėrė vetėvrasje duke pirė acid sulfurik, ndėrkohė, motivet qė e kanė shtyrė ende nuk dihen.

Franca vlerėson se propozimi i Ahtisarit ėshtė i balancuar

Franca ka vlerėsuar tė hėnėn se propozimi i kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari pėr statusin e Kosovės paraqet njė zgjidhje tė balancuar, pas mos suksesit tė negociatave ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit.

Shefer paralajmėroi se Evropės i kėrcėnohen sulme raketore

Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s Jap de Hop Shefer nė intervistėn dhėnė pėr gazetėn londineze "Fajnenshėll tajms" deklaroi se pėr Evropėn ekziston rreziku real nga sulmet raketore nga Koreja e Veriut dhe Irani.

Shirak njofton se do largohet nga politika

Presidenti i Francės, Zhak Shirak ka njoftuar se do tė largohet nga politika aktive.

...info..hapur:

Lėvizja Vetėvendosje paralajmėron organizimin e edhe tė njė demonstrate

Prishtinė, 12 mars 2007- Lėvizja Vetėvendosje paralajmėron sė shpejti organizimin e edhe tė njė demonstrate pėr tė kėrkuar tė drejtėn e shprehjes sė vetėvendosjes pėr Kosovėn. Nė njė takim me gazetarė aktivistėt e Vetėvendosjes vazhdimin e paraburgimit tė Albin Kurtit e konsiderojnė si veprim politik tė "njė regjimi tė padrejtė", ndėrkaq pėr avokatin e caktuar nga gjykata thanė se nuk e pėrfaqėson Albin Kurtin, pasi ai nuk ka pranuar tė ketė avokat. "Mbajtja nė paraburgim e kreut tė Lėvizjes Vetėvendosje, Albin Kurti ėshtė vazhdimėsi e pėrpjekjeve tė regjimit aktual nė Kosovė pėr tė penguar aktivitetin e Lėvizjes". Aktivisti Glauk Konjufca tha se arrestimi i Kurtit ėshtė njė proces i montuar politik pasi ai nuk u arrestua gjatė protestės sė 10 shkurtit, por nė zyrat e Lėvizjes Vetėvendosje. Aktivisti tjetėr, Visar Ymeri tha se arrestimi i Kurtit ėshtė bėrė pasi pushteti e ka kuptuar se ēfarė "krimi i tmerrshėm" ėshtė bėrė gjatė intervenimin nė protestėn e 10 shkurtit.

Arrestohen Jahja Lluka dhe drejtori i "Kasabank" Milazim Abazi Me urdhėr tė Gjykatės nė Prishtinė, policėt e SHPK-sė dhe tė UNMIK-ut, kanė bastisur zyrat e Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, dhe kanė arrestuar Jahja Llukėn - kėshilltar i kryeministrit tė Kosovės Agim Ēeku, anėtar i kryesisė sė AAK-sė, dhe njėri nga udhėheqėsit e “Fondit Haradinaj”, dhe Milazim Abazin drejtor i “Kasabank”. Zėdhėnėsi i SHPK-sė, Veton Elshani tha se bastisja nė ndėrtesėn e AAK-sė nuk ka tė bėjė me kėtė parti, por me zyrėn e njėrit nga tė arrestuarit. "Ėshtė duke u bastisur njė zyrė ku dyshohet qė mund tė jetė dokumentacioni qė e bėn ndėrlidhjen e njėrit nga tė dyshuarit me pastrimin e parave, e jo ndėrtesėn e AAK-sė. Kjo nuk ėshtė e adresuar ndaj institucionit, por ndaj individit”, tha Elshani.
Ndėrsa drejtori pėr informim i Qeverisė, Bedri Gashi, tha pėr RTK-nė se pėr kryeministrin Ēeku kjo ėshtė ēėshtje qė i takon drejtėsisė ndėrsa ka premtuar se hetimi do tė jetė transparent. “Hetimi rreth kėsaj ēėshtje do tė jetė i hapur dhe transparent d.m.th se qėndrimi i kryeministrit ėshtė qė e respekton tė drejtėn qė drejtėsia tė hetoj rastin dhe pastaj tė merret vesh konkretisht se pėr ēka ėshtė fjala”, tha Gashi.

Mė 25 janar shefi i Intelegjencės pėr Hulumtime Financiare tė UNMIK-ut, sė bashku me pėrfaqėsues tė Autoritetit Qendror Bankar tė Kosovės, kanė kėrkuar informata nga drejtuesit e "Kasabank" pėr "Fondin Haradinaj".

Kryesia e Kuvendit vendosi pėr shpalljen e konkursit pėr simbolet shtetėrore  Kryesia e Kuvendit mori sot vendim qė tė shpallet konkursi pėr simbolet shtetėrore tė Kosovės. Ky vendim do tė procedohet nė kuvend, ku do tė kėrkohet formimi i njė komisioni ad hok, qė tė shqyrtojė ofertat e paraqitura. Konkursi do tė hapet vetėm pėr flamurin dhe stemėn shtetėrore, por jo edhe pėr himnin. Sabri Hamiti tha se ky ėshtė njė konkurs specifik, ku do tė jenė tė pėrfaqėsuar me fuqitė e veta partitė nė parlament, por edhe ekspertėt e fushave tė ndryshme qė dalin nga institucionet mė tė rėndėsishme nė Kosovė. Ndėrkaq, Xhavit Haliti, theksoi se pėrshpejtimi i procedurave pėr hartimin e simboleve shtetėrore ėshtė kėrkuar edhe nga OKB-ja, pėr shkak tė ndryshimeve qė pritet tė ndodhin me rezolutėn e re pėr Kosovėn. Shefja e Grupit parlamentar tė ORA-s, Teuta Sahatqija, e cilėsoi si tė vonuar procedurėn e hartimit tė simboleve tė Kosovės.
Nė mbledhjen e Kryesisė sė Kuvendit ėshtė marrė vendim qė Ekipi i Unitetit tė raportojė pėr bisedimet e Vjenės, nė njė seancėn e veēantė tė sė mėrkurės. Ndėrkaq, tė premten kuvendi do tė shqyrtojė edhe dy projektligje dhe disa ēėshtje tjera.
Debati pėr ngjarjet e 10 shkurtit nė kuvend, ėshtė shtyrė edhe kėsaj here, pėr shkak se Ministria e Punėve tė Brendshme nuk e ka dorėzuar ende raportin e hetimeve nė kuvend.

UNOSEK: Kėtė javė dorėzohet propozimi pėr Kosovėn  I dėrguari i Kombeve tė Bashkuara Marti Ahtisari kah mesi i javės do tė pėrcjellė nė selinė e OKB-sė propozimin pėrfundimtar pėr statusin e Kosovės, ka deklaruar zėdhėnėsi i UNOSEK-ut Remi Durlo. Kėtė do ta bėjė zėvendėsi i Ahtisarit, Albert Rohan, i cili do tė shkojė nė Nju Jork dhe personalisht do t'i dorėzojė dokumentin sekretarit tė pėrgjithshėm tė KB-sė, Ban Ki Mun. Durlo ka thėnė se bashkė me dokumentin Ahtisari do tė dėrgojė njė letėr pėcjellėse nė tė cilėn do tė saktėsojė propozimin e statusit tė Kosovės.

NATO shprehet e gatshme pėr tė ofruar siguri nė Kosovė Komandanti i forcave tė NATO-s pėr Evropė, Xhon Kredok konfirmoi nė Prishtinė gatishmėrinė e NATO-s pėr tė ofruar sigurinė nė Kosovė, pėr tė gjithė qytetarėt. Gjenerali Kredok pas takimit me kryetarin Sejdiu dhe kryeministrin. Ēeku deklaroi se NATO-ja mbėshtet pėrshpejtimin e procesit tė zgjidhjes sė statusit, qė si pėrfundim duhet tė ketė njė zgjidhje tė favorshme pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės.“Gjenerali Kather mė ka dhėnė kėtė mėngjes njė pasqyrė tė mirė tė zhvillimeve dhe jam optimist se ėshtė koha qė tė lėvizim para dhe ky proces tė shkoj nė OKB. Gjatė ditėve nė vazhdim do tė shohim lėvizje tė pėrshpejtuara drejt njė pėrfundimi qė duhet tė jetė njė zgjidhje e favorshme pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės”, tha komandanti Kredok.

"Ahtisari propozon shumė qartė pavarėsi pėr Kosovėn", tha Ēeku

Prishtinė, 12 mars 2007 - Kryeministri Agim Ēeku vlerėsoi sot se takimi i 10 marsit nė Vjenė ishte njė ngjarje e rėndėsishme pėr Kosovėn, me tė cilėn u pėrmbyll etapa e parafundit e pavarėsimit tė vendit tonė. Sipas tij, kjo ngjarje kishte legjitimitet tė plotė ndėrkombėtar, tė OKB sė dhe tė Grupit tė Kontaktit. Nė fjalimin e tij tė rregullt javor nėpėrmjet radios, Ēeku vuri nė dukje se Presidenti Ahtisari tanimė ka finalizuar propozimin e tij dhe shumė shpejt do ta prezantojė para Kėshillit tė Sigurimit nė Nju Jork, "kur edhe do tė fillojė etapa e fundit e pėrcaktimit tė statusit pavarėsisė dhe sovranitetit tonė", u shpreh Ēeku. Ai theksoi se Beogradi nuk ka mė influencė mbi propozimin e Presidentit Ahtisari, i cili ka bėrė shumė tė qartė se Beogradi nuk ka mė influencė mbi Kosovėn. "Ne duhet t'ia pėrsėrisim vetvetes kėtė, pėr arsye se kemi pritur shumė kohė". Kryeministri Ēeku ėshtė i bindur se "Ahtisari propozon shumė qartė pavarėsi pėr Kosovėn" dhe se sipas tij, ēdo pjesė qė e Ahtisari nė dokumentin e tij, "tregojnė shumė qartė se Kosova do tė jetė njė vend i pavarur dhe demokratik", tha ai. Ēeku ftoi tė gjithė qytetarėt e Kosovės qė tė ndalen pėr njė moment dhe tė mendojnė pėr kėtė: "Kjo ėshtė Kosova pėr tė cilėn kanė ėndėrruar gjenerata tė tėra. Kjo ėshtė Kosova pėr tė cilėn kemi luftuar dhe pėr tė cilėn janė bėrė sakrifica tė panumėrta". Nė vazhdim tė fjalimit tė tij, Kryeministri premtoi angazhimin pėr tė punuar nė partneritet tė ngushtė me komunitetin ndėrkombėtar qė tė sigurohet njė zhvillim stabil i Kosovės. "Kėtė partneritet e shohim si njė garanci nė rrugėn tonė drejt anėtarėsimit nė NATO dhe nė Bashkimin Evropian", tha ai. Pasi kėrkoi kujdes, durim dhe pėrgjegjėsi, Ēeku tha se dihen detyrat. Ndėrkaq, lidhur me procesin e bartjes sė pėrgjegjėsive prej UNMIK ut te Qeveria e Kosovės, ai tha se tranzicioni "tashmė ėshtė duke ndodhur dhe po shkon nė drejtim tė duhur". Ēeku u zotua se institucionet e Kosovės do ta zbatojmė rezolutėn e re tė Kombeve tė Bashkuara pėr shtetin e Kosovės dhe se do tė mbrohen minoritetet, sikurse do tė punohet me komunitetin ndėrkombėtar pėr stabilitetin dhe ndėrtimin e njė shoqėrie demokratike.

Berisha e Ryker vlerėsuan arritjet nė kėtė fazė tė procesit pėr Kosovėn

Prishtinė, 12 mars 2007 - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Kolė Berisha dhe shefi i UNMIK ut, Joakim Ryker biseduan sot pėr procesin nėpėr tė cilin po kalon Kosova, me theks tė veēantė nė pėrfundimin e negociatave tė Vjenės, dhe pėr punėt qė e presin Kosovėn, Grupin e Unitetit, Kuvendin e Kosovės, Qeverinė e Kosovės dhe institucionet e tjera, si dhe partitė politike nė periudhėn e ardhshme, deri nė pėrcaktimin e statusit tė Kosovės. Kryeparlamentari Berisha e informoi kryeadministratorin Ryker pėr takimin e fundit tė grupeve negociatore nė Vjenė dhe bashkėrisht vlerėsuan se ėshtė punuar mjaft pėr tė arritur deri nė kėtė fazė tė procesit pėr Kosovėn. Nė takim u bisedua edhe pėr ligjet prioritare qė duhet t'i aprovojė Kuvendi i Kosovės, obligime kėto qė dalin nga pakoja e Ahtisarit, ndėrsa kryeparlamentari Berisha e siguroi kryeadministratorin Ryker se nė kėtė aspekt nuk do tė ketė asnjė ngecje. Kryeparlamentari Berisha gjithashtu e informoi shefin e UNMIK ut me vendimin e Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės qė tė shpallet konkursi kombėtar pėr flamur dhe pėr stemė tė Kosovės, ndėrsa mė vonė komisioni vlerėsues do tė bėjė pėrzgjedhjen mė tė mirė ideore pėr flamur dhe pėr stemė, pėr aprovimin e tė cilave do tė vendosin deputetėt e Kuvendit tė Kosovės. Shefi i UNMIK ut mirėpriti kėtė iniciativė tė Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės. Berisha e informoi Rykerin edhe pėr disa vizita qė ka pasur e qė ka ndėrmend t'i bėjė kėto ditė, ndėr tė cilat pėrmendi vizitėn e realizuar te Papa Benedikti XVI, pastaj vizitėn qė do ta bėjė tė martėn nė Parlamentin Evropian, si dhe vizitėn pas disa ditėsh nė Bundestagun gjerman.

Nė Istog u mbajt marsh paqėsor nė mbėshtetje tė Haradinajt Nė organizim tė subjekteve politike dhe shoqatave tė dala nga lufta e UĒK-sė, sot nė Istog u organizua njė marsh paqėsor, nė pėrkrahje tė ish kryeministrit Ramush Haradinaj dhe dy bashluftėtarėve tė tij, ku morėn pjesė qyetarė tė shumtė tė kėsaj komune dhe tė fshatrave pėrrreth. Nė fjalėn e rastit qė e mbajti Tahir Gashi, tha se ish kryeministri Haradinaj dhe dy bashkėluftėtarėt e tij, do ta dėshmojnė pafajėsinė dhe luftėn e drejtė tė UĒK-sė.
Kėshilli Organizativ ka njoftuar se marshe tė tilla do tė organizohen edhe nė qendra tė tjera tė vendit.

Sėmundja misterioze e kafshėve, nė Kalaticė tė Podujevės, mund tė jetė ngjitėse Nė njė fermė nė fshatin Kalaticė tė Podujevės, ėshtė paraqitur njė sėmundje misterioze e kafshėve, nga e cila kanė ngordhur katėr dele. Pronari i fermės thotė se kjo sėmundje ėshtė ngjitėse. Por, zyrtarėt komunalė tė veterinės thonė se derisa t’i marrin rezultatet e analizave, nuk mund tė nxjerrin ndonjė pėrfundim se pėr ēfarė bėhet fjalė saktėsisht.

Irani nxorri nė qarkullim njė banknotė me simbolin nuklear Irani ka nxjerrė nė qarkullim njė banknotė me simbolin nuklear, gjest ky i cili ėshtė konsideruar si pohim i vullnetit tė iranianėve pėr t’u pėrballur me sanksionet ndėrkombėtare pėr shkak tė programit tė tij bėrthamor. Bankėnota e re prej 50 mijė rialėsh vlen rreth 5.40 dollarė amerikanė, ka ndikuar nė rritjen e inflacionit, fakt ky qė ka quar nė kritika ndaj presidentit Mahmoud Ahmadinejad. Bankėnota pėrmbanė ngjyrat portokalli, tė gjelbėr dhe tė kaltėr bashkė me simbolin bėrthamor dhe brenda nė tė hartėn e Iranit. Nė afėrsi tė simbolit, ėshtė shkruar njė thėnie e Profetit Muhamed: "Burrat e tokės sė Persisė do tė arrijnė njohuri shkencore edhe nėse kjo ėshtė e largėt sa plejadat". Konform ligjit, nė bankėnotė ėshtė edhe portreti i tė ndjerit Ajatollah Ruhollah Komeini, babai i revolucionit islamik tė 1979.

De Vilpen edhe zyrtarisht mbėshtetė kandidatin pėr kryetar tė Francės, Nikola Sarkozi Kryeministri francez Dominik de Vilpen mbėshteti sot zyrtarisht kandidatin pėr kryetar Nikola Sarkozi,njė ditė pasi kryetari Zhak Shirak njoftoi se nuk do tė kandidohet pėr mandatin e tretė. De Vilpen para disa javėsh deklaroi se nuk do tė mbėshtesė ndonjė kandidat pėr kryetar.

Rezultatet e para preliminare tregojnė se partitė pro-Kremlinit do t’i fitojnė zgjedhjet rajonale nė Rusi Partia Rusia Unike, e mbėshtetur nga kryetari Vlladimir Putin, po udhėheq nė 13 nga 14 rajonet ku u mbajtėn zgjedhjet. Partia tjetėr qė mbėshtetet nga Kremlini, “Rusia e Drejtė”, po udhėheq nė rajonin Stavropol. Partitė opozitare ishin tė margjinalizuara. Ato i kritikuan zgjedhjet duke i cilėsuar si mashtrim. Nė kėto zgjedhje ishin pėrfshirė vetėm njė e treta e votuesve tė regjistruar nė Rusi.

...nga Zėri Amerikės:

Presidenti Bush nė Kolumbi nė kuader tė turneut nė 5 vende tė Amerikės Latine Presidenti Bush ka mbėrritur dje nė kryeqytetin kolumbian tė Bogotas, pėr njė takim me presidentin Alvaro Uribe nė ndalesėn e fundit tė turneut tė tij nė Amerikėn Latine. Mbi 100 protestues u pėrleshėn me forcat e policisė pranė pallatit presidencial kur zoti Bush mbėrriti sot nė Bogota.

Presidenti Bush dhe homologu i tij kolumbian diskutuan mbi mbėshtetjen amerikane pėr Kolumbinė nė luftėn kundėr trafikut tė drogės dhe grupeve rrebele.

Qeveria kolumbiane ka marrė 4 miliardė dollarė ndihma gjatė 7 viteve tė fundit. Disa ligjvėnės demokratė nė Shtetet e Bashkuara kanė ngritur pyetje mbi shumėn e ndihmave, veēanėrisht pėr shkak tė skandalit qė lidhte zotin Uribe me grupet paraushtarake.

Zoti Bush ėshtė presidenti i parė amerikan qė viziton kryeqytetin kolumbian qė nga vizita e presidentit Regan nė vitin 1982. Presidenti Bush arrijti nė Kolumbi pas vizitės nė Uruguai, ku ai theksoi miqėsinė e Shteteve tė Bashkuara me Amerikėn Latine.
 

Presidenti i Venezuelės, Ēavez viziton Bolivinė Presidenti i Venezuelės, Hugo Ēavez, ndodhet nė Bolivi gjatė fazės sė dytė tė turneut tė tij nė Amerikėn Latine, qė ka pėr qėllim t’i kundėrvihet vizitės sė presidentit Bush nė rajon.

Zoti Ēavez vizitoi te shtunėn qytetin Trinidad nė Bolivinė Veri-lindore tė shkatėrruar nga pėrmbytjet, ku ai vlerėsoi pėrpjekjet e mjekėve venezuelianė dhe tė punėnjėsve ushtarakė qė po u japin ndihma viktimave tė pėrmbytjes.

Venezuela ėshtė zotuar pėr njė shumė prej 15 milionė dollarėsh nė ndihma pėr viktimat boliviane tė pėrmbytjeve nga 2 javė shirash tė dendur qė kanė shkaktuar zhvendosjen e dhjetra mijė vetėve.

Gjatė njė fjalimi pėr viktimat e pėrmbytjeve nė Trinidad, zoti Ēavez tha se Amerika Latine duhet tė ndjekė rrugėn e socializmit pėr tė zgjidhur problemet dhe duhet tė mos pranojė influencėn a asaj qė ai e quajti “perandoria” e Shteteve tė Bashkuara.

Zoti Ēavez pritet tė nėnshkruajė njė marrėveshje me homologun e tij bolivian, Evo Morales, pėr tė pėrfshirė Bolivinė nė institucionet e reja rajonale tė financimeve.

...kuriozitet:

Makinat fluturuese Kompania e quajtur Aeronautika Urbane ka projektuar njė lloj makine fluturuese pėr tė cilėn thotė se kur tė hidhet nė treg do t’i bėjė bllokimet e trafikut diēka qė i pėrket sė kaluarės.

E keni vėshtirė tė gjeni parkim? Ky nuk do tė jetė fare problem me makinat fluturuese. Njė makinė tė tillė mund ta porosisni pėr 6 milion dollarė, por thotė, Rafi Yoeli, themelues i kompanisė, mos prisni ta merrni atė shpejt.

“Pėrdorimi i tyre do tė jetė kryesisht si makina shpėtimi, makina pėr ushtrinė, pėr policinė dhe mė pak pėr individė privatė. Pra ky ėshtė njė treg i kufizuar, i cili do tė pėrdoret pėr shėrbimet e urgjencės mjeksore, pėr ambulancat, zjarrfikėset e kėshtu me radhė. Treg i madh do tė jetė edhe siguria kombėtare.  Por revolucioni i dytė i kėsaj teknologjie mund tė vijė pas 30-40 vitesh kur tė ulim ēmimet e kėtyre makinave, qė njerėzit tė mund t’i pėrballojnė”.

Nė fillim Yoeli ndėrtoi kėtė makinė fluturuese tė quajtur Kolibri. Qė atėhere, ai ka projektuar 2 prototipe, njėra e quajtur X-Hawk dhe njė model mė tė vogėl tė quajtur Mule. Ato janė mė shumė helikopterė se sa makina.

“Ky ėshtė njė helikopter, vetėm se nė vend qė tė ketė njė helikė tė madhe, e kemi modifikuar paksa dhe e kemi shndėrruar me dy helika tė vogla qė vendosen brenda trupit tė avionit. Kjo makinė harxhon shumė karburant, ka njė kapacitet mė tė madh se zakonisht, por pėrveē kėtyre, ky ėshtė helikopter si tė gjithė helikopterėt e tjerė.”

X-Hawks zbret vertikalisht, dhe projektuesit thonė se ai do tė mund tė qėndrojė nė ajėr rreth 2 orė, mund tė ngjitet rreth 36 metra dhe tė fluturojė me shpejtėsi 250 kilometra nė orė. Me helika tė mbyllura, X-Hawk mund tė lėvizė pranė objekteve, duke u bėrė kėshtu mjaft i manovrueshėm nė zonat urbane ose terrenet e rrėshqitshme.

“Nė rastet e ndonjė frenimi tė fortė, X-Hawk jo vetėm qė reagon nė kohė, por mund t’a mbajė dhe ta shpėtojė njeriun drejpėrdrejt nga dritarja.”

Kostot janė ende tė papėrcaktuara qartė. Ato fillojnė me 1.5 milion dollarė pėr projektin Mule dhe arrijnė deri nė 6 milion pėr modelet mė tė mėdha ushtarake.

“Kur situatat ecin me shpejtėsinė e minutave,  X-Hawk mund tė shpėtojė jetė njerėzish”.

Kompania Urban Aeronautics thotė se modelin X-Hawk mund ta shohim nė treg  pas afro 8 vjetėsh.


LAJMET
E shtunė 10 mars 2007

Ende asgjė e re nga Vjena

Prishtinė, 10 mars 2007 -Sipas informacioneve tė orės 14:29 -agjencitė e ndryshme informative bėjnė me dije se; “Elefantėt” e Prishtinės dhe Beogradit qė po zhvillojnė bisedimet nė Vjenė rreth pakos sė kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari, i cili e kryeson takimin e palėve, deri mė tash nuk kanė arritur ndonjė marrėveshje tė mundshme rreth statusit tė Kosovės.

Sejdiu: Kosova ėshtė njė rast sui generis

Vjenė, 10 mars 2007 Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, tha tė shtunėn se delegacioni i Kosovės ka ardhur nė Vjenė qė tė pėrfundojė procesin historik, i cili do tė pėrcaktojė statusin e Kosovės, pėrkatėsisht shpalljen e pavarėsisė.

Tadiq kėrkon nga KB-tė tė refuzojnė planin e Ahtisarit

Vjenė, 10 mars 2007 Serbia kėrkon nga Kombet e Bashkuara tė refuzojnė propozimin e pėrkrahur nga perėndimi, i cili i jep Kosovės faktikisht pavarėsi, thuhet nė njė deklaratė tė presidentit serb Boris Tadiq tė shtunėn nė Vjenė.

Tubime pėrkujtimore nė pėrvjetorin e rėnies heroike tė Jasharajve

Ingolstad, 10 mars 2007 PDK, dega nė Gjermani, nė shenjė kujtimi dhe respekti mė tė lartė pėr komandantin legjendar Adem Jasharin dhe Epopenė e lavdishme tė UĒK-sė, organizon tė shtunėn duke filluar nga ora 18.00, njė tubim me bashkatdhetarė nė Freie turnerschaft ringsee speisegastätte Martin-Himm-str.80 85053 Ingolstadt/ Ringsee.

Nesėr pėrkujtohet beteja e 11 marsit

Prizren, 10 mars 2007 Organizata e Veteranėve tė luftės sė UĒK-sė, Dega nė Prizren, fton ish bashkėluftėtarėt, familjet e dėshmorėve dhe qytetarėt qė tė dielėn tė marrin pjesė nė aktivitete e organizuara pėr nder tė 8-vjetorit tė betejės sė 11 marsit, e zhvilluar nė fshatin Jeshkovė tė Prizrenit, ku ishte i vendosur Shtabi Lokal i UĒK-sė.

...mė hapur:

Nė Vjenė mbahen bisedimet pėrmbyllėse pėr statusin e Kosovės  Me pak vonesė, nė Vjenė kanė filluar bisedimet pėrmbyllėse ndėrmjet delegacionit tė Prishtines dhe tė Beogradit pėr statusin e Kosoves. ”Kemi ardhur sot kėtu pėr tė pėrfunduar procesin e pavarėsimit tė Kosovės. Jemi kėtu pėr tė argumentuar se Kosova do tė jetė njė shtet demokratik dhe modern“, ka deklaruar para takimit kryesuesi i delegacionit tė Kosovės, presidenti Fatmir Sejdiu. Edhe kryeministri i Kosovės Agim Ēeku deklaroi se 'takimin e sotėm e shohim edhe si njė hap drejt pavarėsisė sė Kosovės'. Sipas Ēekut kjo ėshtė dinamika e paraparė dhe pala kosovare ka qenė aktive dhe kooperative gjatė gjithė procesit. Edhe anėtarėt tjerė tė delegacionit tė Kosovės janė shprehur optimist se Kosova nga dita e sotme po hyn nė fazėn finale tė pavarėsisė sė saj.

Kryetari Sejdiu nė fjalimin e tij sot theksoi se i ka ardhur fundi procesit historik tė pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės, pavarėsimit tė vendit tonė. "Pavarėsia ėshtė ēelėsi pėr vetė ekzistencėn dhe frymėn e popullit tė Kosovės qė pėrjetoi okupimin e gjatė serb. Ne e mirėpresim kėtė plan dhe zotohemi se do ta vėmė nė jetė si pako pėrbėrėse dhe pėrcjellėse pėr shtetin e pavarur tė Kosovės, ku shumica shqiptare dhe pakicat marrin pėrgjegjėsitė e plota pėr ta qeverisur vendin duke respektuar nevojat ekzistenciale dhe sensibilitetet kulturore e etnike tė njėri-tjetrit", tha nė mes tjerash kryetari Sejdiu nė fjalimin e tij sot nė Vjenė. Ndėrkaq kryetari serb Tadiq i cili edhe e kryeson delegacionin e Serbisė ka thėnė se dokumenti i Ahtisarit ėshtė i papranueshėm dhe i hap rrugėn pavarėsimit tė Kosovės.

Sugjerimet konstruktive mund tė shtohen nė pako

Propozimi i ndryshuar i kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari mund tė jetė edhe propozimi pėrfundimtar, i cili do t’i paraqitet Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, deklaroi zėdhėnėsi i Zyrės sė UNOSEK-ut, Remi Durlo. Shqiptarėt e kanė pranuar kėtė plan tė Ahtisarit, ndėrsa serbėt e hodhėn poshtė. Me kėmbėnguljen e Rusisė, Ahtisaari i bėri ndryshime tė lehta planit, por edhe ashtu ai u hodh poshtė nga udhėheqėsit serbė.
Zėdhėnėsi i zyrės sė tė dėrguarit tė OKB-sė pėr statusin e Kosovės Marti Ahtisari tha se nė takimin e sotėm dhe tė fundit tė Vjenės pritet qė palėt e Beogradit dhe tė Prishtinės ta rishikojnė pėr herė tė fundit kėtė propozim.
Sipas zėdhėnėsit tė Ahtisarit, nėse palėt negociatore do tė japin sugjerime shtesė konstruktive, kryenegociatori Ahtisari mund tė vendosė t’i shtojė nė projekt-propozimin pėr status final tė Kosovės qė do t'i paraqitet Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė nė Nju Jork dhe votimi pėr tė pritet nga muaji qershor.

Fjala e presidentit Sejdiu nė takimin e Vjenės

"Jemi mbledhur sot kėtu pėr t’i dhėnė fund procesit historik tė pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės, pavarėsimit tė vendit tonė. Pavarėsia ėshtė ēelėsi pėr vetė ekzistencėn dhe frymėn e popullit tė Kosovės qė pėrjetoi okupimin e gjatė serb, pasi qė kishte pėrjetuar sundimin shumėshekullor otoman, mu sikurse edhe vetė serbėt, fqinjtė veriorė qė u kthyen nė sunduesit tanė.
Fakeqėsisht dhe kundėr vullnetit tė vet, Kosova mbeti nėn sundimin serb e jugosllav gjatė gjithė shekullit XX.
Me vullnet tė artikuluar popullor dhe rrugė kushtetuese, Kosova deklaroi pavarėsinė e vet nga federata jugosllave, njėsi e sė cilės ishte, nė fillim tė viteve 1990 nė pėrpjekje pėr tė dalė me mjete paqėsore e demokratike, e pagjakosur, nga kjo krijesė shtetėrore. Ky doli tė jetė idealitet, qė, si ēdo synim idealist, ia vlen tė aspirohet, po del shpesh tė jetė i parealizueshėm. Ky synim demokratik i kosovarėve doli i parealizueshėm kundruall ideologjisė hegjemoniste tė Millosheviqit dhe tė ithtarėve tė Serbisė sė Madhe, e cila, e maskuar me parashenjat e ruajtjes sė integritetit tė Jugosllavisė karshi forcave nacionale centrifugale, pėr fat tė keq, u keqinterpretua pėr njė kohė tė gjatė si rojtare e paradigmave tė rendit modern demokratik nė botė.
Shumica e popullit tė Kosovės qe nė zgrip tė shfarosjes nė fund tė dekadės sė kaluar, kur Millosheviqi dhe Serbia me makinerinė e vet politike, policore, e ushtarake u nisėn nė sulmin e tyre pėrfundimtar gjenocidal ndaj shqiptarėve tė Kosovės, duke shkaktuar rreth 15 mijė viktima. Mbi 800.000 shqiptarė tė Kosovės u deportuan dhunshėm nga Kosova. Mbi 120.000 shtėpi u dogjėn e u rrėnuan nė fushatėn e agresionit serb ndaj Kosovės. Koncensusi politik e shoqėror me tė cilin Millosheviqi dhunoi Kosovėn pėr njė kohė tė gjatė, e cila kulmoi me politikėn e tokės sė djegur nė pranverėn e vitit 1999, ėshtė i paparė nė historinė moderne. Nė Serbi Millosheviqi kishte opozitė pėr pushtet, por nuk kishte kundėrshtim pėr politikat e agresionit dhe mėsymjes gjenocidale ndaj shqiptarėve dhe Kosovės.
Nė ato orė tė liga pėr Kosovėn, bota paqedashėse, miqtė tanė amerikanė dhe evropianė, strukturat euro-atlantike, u vunė nė mbrojtje tė vlerave elementare civilizuese, tė sė drejtės sonė pėr jetė e liri, pėrballė barbarisė sė makinerisė ushtarake tė Serbisė sė Millosheviqit. Pėr kėto tė drejta e vlera luftuam ne shqiptarėt e Kosovės me gjithė forcėn tonė me mjete politike; nė fund edhe me armė. Janė kėto dy pėrdegėzimet e luftės sonė politike dhe tė armatosur qė identifikohen me Presidentin Ibrahim Rugova, udhėheqėsin e lėvizjes indipendiste, qė do tė shihet nė retrospektivė historike si themeltar i shtetit tė Kosovės, dhe Adem Jasharin, komandantin legjendar tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.
I nderuar President Ahtisari,
Tė nderuar pėrfaqėsues tė Grupit tė Kontaktit
Zonja dhe zotėrinj,
E kemi thėnė nė fillim tė procesit qė po e mbyllim tani se pavarėsia ėshtė alfa dhe omega, fillimi dhe mbarimi i qėndrimit tonė. Asnjė lidhje strukturore me institucionet shtetėrore tė Serbisė nuk ėshtė e pranueshme pėr ne.
Dokumenti pėr Kosovėn qė kemi pėrpara pėrmban kompromise tė dhimbshme qė ne kemi bėrė, pa cenuar pėrcaktimin tonė pėr pavarėsi tė Kosovės.
Shteti i Kosovės, me popullsi mbi nėntėdhjetė pėrqind shqiptare, u njeh pakicave tė veta njė nivel tė drejtash qė s’i kanė pakicat nė vende tė tjera nė Evropėn Juglindore. Serbishtja e pesė pėrqindėshit tė popullsisė ėshtė gjuhė me status tė barabartė zyrtarėsie me shqipen e mbinėntėdhjetėpėrqindėshit tė popullit tė Kosovės.
Serbėt dhe pakicat e tjera marrin me kėtė pako tė statusit tė Kosovės tė drejta dhe garanca qė sigurojnė pėrfaqėsimin e tyre politik, apo thėnė mė saktė mbipėrfaqėsimin politik, por edhe tė drejta pėr vetėqeverisje nė rrafshin lokal qė pakicat e tjera nė kėtė pjesė tė Evropės mund t’ua kenė lakmi. Ne ua garantojmė kėto tė drejta, sepse ne duam ta ndėrtojmė fatin dhe mirėqenien tonė mbi lumturinė tonė e tė bashkėqytetarėve tanė, mbi lumturinė e pėrbashkėt, e jo mbi fatkeqėsinė e kujtdo.
Plani i Ahtisarit – le tė mė lejohet ta quaj kėshtu kėtė pako, mbasi qė ėshtė bėrė emėrtim popullor – ėshtė i pranueshėm pėr ne. Kompromiset e dhembshme qė i kemi bėrė, kanė synuar tė adresojnė shqetėsimet dhe kėrkesat e pakicave, nė rend tė parė tė komunitetit serb. Mė duhet ta them, megjithatė, se kemi drojė qė disa zgjidhje tė ofruara nė kėtė pako mund ta sfidojnė funksionalitetin strukturor tė shtetit tonė.
I nderuar President Ahtisari,
Tė nderuar pėrfaqėsues tė Grupit tė Kontaktit,
Zonja dhe zotėrinj,
Ne e mirėpresim kėtė plan dhe zotohemi se do ta vėmė nė jetė si pako pėrbėrėse dhe pėrcjellėse pėr shtetin e pavarur tė Kosovės, ku shumica shqiptare dhe pakicat marrin pėrgjegjėsitė e plota pėr ta qeverisur vendin duke respektuar nevojat ekzistenciale dhe sensibilitetet kulturore e etnike tė njėri-tjetrit.
Kjo ėshtė Kosova e ardhme, shtet modern, i cili realizohet pas njė historie tė gjatė rezistence ndaj okupimit tė huaj, duke pasė kaluar edhe stuhitė e luftės dhe pėrpjekjet e mėdha pėr rimėkėmbje fizike e shpirtėrore nga viti 1999 e kėndej.
Ne kemi gėzuar ndihmėn e pakursyer tė botės demokratike nė vitet e pasluftės. Kėto ndihma na kanė mundėsuar qė tė tejkalojmė problemet emergjente e tė konsolidimit si pasojė e luftės dhe dezinvestimit shumėvjeēar nė Kosovė. U jemi mirėnjohės tė gjitha vendeve dhe institucioneve ndėrkombėtare qė na kanė ndihmuar nė rindėrtimin e Kosovės pas luftės.
Duhet theksuar se gjatė kėsaj periudhe, pas ndėrhyrjes sė trupave tė NATO-s dhe vendosjes sė misionit tė OKB-sė nė Kosovė, kanė ndodhur procese tė rėndėsishme demokratike dhe zhvillimore. Mbi bazė tė zgjedhjeve tė lira e demokratike, nė Kosovė janė ndėrtuar institucione tė qėndrueshme nė nivel lokal dhe qendror, tė cilat janė dėshmuar me funksionalitetin e tyre. Sukses i kėtyre institucioneve ėshtė rimėkėmbja ekonomike e Kosovės dhe fillimi i transformimit rrėnjėsor tė kėsaj ekonomie mbi baza tė ekonomisė sė lirė tė tregut. Ėshtė krijuar njė infrastrukturė bashkėkohore ligjore pėr tė gjitha fushat. Kosova ka krijuar njė sistem tė qėndrueshėm bankar dhe buxhetor dhe zhvillon njė proces tė suksesshėm tė privatizimit. Sido qė tė jetė, nė mungesė qartėsie tė statusit, ekonomia e Kosovės nuk ka mundur tė zhvillohet nė potencialin e vet tė plotė, duke mos pasur mundėsinė pėr qasje nė institucionet financiare ndėrkombėtare dhe pėr partneritet edhe mė tė suksesshėm me investitorėt e jashtėm.
Gjatė kėtyre viteve, Kosova ka pėrmbushur njė vistėr tė gjerė tė standardeve, tė njohura si Standarde pėr Kosovėn, tė cilat kanė pėrmirėsuar cilėsinė e jetės, demokracinė, si dhe tė drejtat dhe liritė e qytetarėve tė saj.
I nderuar President Ahtisari,
Tė nderuar pėrfaqėsues tė Grupit tė Kontaktit,
Zonja dhe zotėrinj,
Tash ėshtė koha qė Kosova, me identitetin e vet tė veēantė etnik, gjeografik, historik, e juridik, me strukturat demokratike pėrfaqėsuese qė ka krijuar, tė njihet si shtet i pavarur dhe sovran. Kosova ėshtė rast sui generis nė kuptimin e plotė tė fjalės. Kjo gjė pranohet sot pothujse prej tė gjithėve. Me Kosovėn shtet ne marrim pėrgjegjėsitė dhe obligimet qė i takojnė vendit qė synon tė bėhet pjesė e sistemit ndėrkombėtar.
Edhe pas pavarėsimit, Kosova do tė gėzojė pėr njė kohė njė prani tė ndieshme ndėrkombėtare, civile dhe ushtarake, tė cilėn e kemi ftuar ne, autoritetet legjitime tė Kosovės. Kjo prani do tė jetė aty pėr tė na ndihmuar nė rrugėn tonė tė integrimit nė familjen euro-atlantike -- shtėpinė e vlerave qė kemi tė pėrbashkėt me kombet e lira e demokratike tė kėsaj pjese tė globit tokėsor.
Ne i kemi ndarė rrugėt me Serbinė nė vitet e nėntėdhjeta tė shekullit XX. Elita politike e Kosovės synonte vlerat moderne evropiane, ndėrsa elita politike e Serbisė ishte kthyer nė mitet e shekullit XIX dhe, pėrmes kėsaj, te njė mesjetarizim i hapėsirės sonė jetėsore.
Tani ėshtė koha qė Kosova dhe Serbia, si vende tė pavarura, tė shkojnė rrugės sė integrimeve nė strukturat e Unionit Evropian dhe nė NATO. Kjo ėshtė e ardhmja e pėrbashkėt e tė gjitha vendeve tė rajonit. Popujt tanė duan tė udhėtojnė lirshėm, tė gėzojnė liritė dhe mundėsitė qė i gėzojnė ata qė tashmė janė pjesė e Unionit Evropian. Ne mėtojmė tė jemi pjesė e vlerave demokratike dhe normave ligjore qė mishėron Unioni Evropian, dhe jemi tė pėrkushtuar qė tė bėjmė punė praktike qė t’i inkorporojmė ato nė ligjet dhe institucionet tona. Ne e dimė se ky ėshtė njė udhėtim i gjatė dhe i vėshtirė qė kėrkon punė tė madhe, por jemi tė pėrkushtuar tė shkojmė kėsaj rruge. Kėtė ambicie duhet ta kenė tė gjithė fqinjėt tanė. U them tė gjithė fqinjėve, pra edhe Serbisė: le tė shkojmė pėrpara rrugės sė integrimeve euro-atlantike.
Si President i vendit qė ėshtė nė prag tė pavarėsisė sė njohur ndėrkombėtarisht, dua t’ju siguroj edhe njė herė se shteti i Kosovės do tė ofrojė gamėn mė tė gjerė tė mundshme tė mbrojtjes, si kushtetuese ashtu edhe institucionale, pėr tė siguruar sundim tė ligjit dhe mbrojtje tė tė drejtave tė tė gjithėve: tė shqiptarėve shumicė dėrrmuese, tė komunitetit serb, dhe tė komuniteteve tė tjera pakicė.
Ne, pėrfaqėsuesit e Kosovės, ju sigurojmė se pavarėsimi i Kosovės dhe njohja e saj shtet sovran dhe i pavarur do tė thotė paqe dhe stabilitet nė tė gjithė rajonin. Prandaj, si shtet i pavarur, pėrkushtim tė veēantė do ta kemi bashkėpunimin me tė gjithė fqinjėt tanė dhe vendet e rajonit.
Ne nuk kemi pretendime apo lakmi pėr territore tė tė tjerėve, por as nuk do tė tolerojmė pretendimet ndaj territorit tonė.
Menjėherė pas njohjes si shtet i pavarur, Kosova do tė ushtrojė tė drejtėn pėr anėtarėsim nė tė gjitha institucionet dhe organizmat ndėrkombėtarė, pra edhe nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara.
I nderuar President Ahtisari,
Tė nderuar pėrfaqėsues tė Grupit tė Kontaktit,
Zonja dhe zotėrinj,

Mė lejoni qė nė fund tė kėtij procesi tė gjatė dhe kompleks, t’u shpreh falėnderimet e mia, nė emėr tė Ekipit tė Unitetit dhe tė popullit tė Kosovės, Juve, President Ahtisari, Grupit tė Kontaktit, NATO-s, SHBA-ve, Unionit Evropian, dhe UNOSEK-ut, pėr angazhimin tuaj nė kurorėzimin e kėtij procesi pėr definimin e statusit politik tė vendit tim, Kosovės.
Ju falemnderit!"

...nga Zėri Amerikės:

            Ahtisaari i vendosur t’u japė fund negociatave edhe pa ndonjė marrėveshje


10-03-2007

Me takimin e fundit ndėrmjet delegacionit serb dhe shqiptar tė shtunėn nė Vjenė pėrfundon edhe misioni 13 mujor i tė dėrguarit tė posaēėm tė Kombeve tė Bashkuara pėr statusin e Kosovės, Martti Ahtisaari. Ashtu siē e kishte parashikuar ish-presidenti i Finlandės, tė dyja palėt nuk mundėn tė bien dakord mbi tė ardhmen e Kosovės.

Shqiptarėt e pranuan planin e Ahtisaarit, kurse serbėt e hodhėn poshtė. Me kėmbėnguljen e Rusisė, Ahtisaari i bėri ndryshime tė lehta planit, por edhe ashtu ai u hodh poshtė nga udhėheqėsit serbė.

Vladimir Matiē, ish-diplomat jugosllav qė jep mėsim nė Universitetin Clemson nė Shtetet e Bashkuara nė politikėn e jashtme, thotė se Serbia ka gabuar nė negociatat e Vienės me pėrqendrimin tek ēėshtja se kush do ta kontrollojė territorin e Kosovės dhe jo tek garantimi i tė drejtave pėr serbėt qė jetojnė atje. “Pėr Serbinė, fati dhe pozita e serbėve nė Kosovė, mbrojtja e monumenteve, kishave, qasja e tyre e kėshtu me radhė, duhet tė kishin qenė nė qendėr tė vėmendjes gjithė kohėn. Tek njerėzit, dhe jo territori, duhej tė ishte pėrqendruar vėmendja”.

Matiē thotė se Serbisė i nevojitet qė problemi i Kosovės tė zgjidhet dhe vetėm atėherė demokracia do tė mund tė hedhė rrėnjė nė Serbi.

Megjithatė, ministri i jashtėm serb, Vuk Drashkoviē, paralajmėroi dje se pavarėsia e Kosovės do tė shtonte fuqishėm ndjenjat nacionaliste nė Serbi dhe shkaktonte paqendrueshmėri e trazira nė mbarė Ballkanin.

Propozimi i Ahtisaarit do t’i paraqitet kėtė muaj Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė dhe votimi pėr tė pritet nga muaji qershor.

Grupi i Kontaktit, i pėrbėrė prej gjashtė vendesh me pjesėmarrjen e Shteteve tė Bashkuara, Italisė, Francės, Gjermanisė, Britanisė dhe Rusisė, ka drejtuar negociatat e Vienės ndėrmjet delegacioneve shqiptare e serbe.

Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimi Evropian e kanė pėrkrahur planin e Ahtisaarit, por pozicioni i Rusisė ėshtė mė pak i qartė dhe Moska vazhdon tė ngulė kėmbė qė propozimi mbi statusin duhet tė jetė i pranueshėm si nga Kosova, ashtu edhe nga Serbia. //az//

intervista:

                    Intervistė me shkrimtarin Xhejms Petifer


09-03-2007

Shiko materialin   video clip

Ngjarjet e vitit 1997 qė tronditėn Shqipėrinė, u kanė ardhur pėrsėri tė freskėta shqiptarėve pėrmes librit tė ri Ēėshtja Shqiptare, Riformėsimi i Ballkanit, i autorėve Xhejms Petifer dhe Miranda Vikers. Pėrmes kronologjisė, shkrimeve tė kohės dhe studimeve tė tyre, autorėt janė pėrpjekur tė analizojnė, atė qė ata quajnė “kryengritja e parė e armatosur nė Evropė” qė nga Lufta e Dytė Botėrore. Bashkautori i librit, Xhejms Petifer thotė se ngjarjet e ’97 janė tė rėndėsishme pėr tė kuptuar periudhėn pas komuniste tė Shqipėrisė.

Zėri i Amerikės: Zoti Petifer, libri i fundit, “Ēėshtja Shqiptare, Riformėsimi i Ballkanit”, trajton disa ngjarje tė rėndėsishme qė i nxorėn shqiptarėt, nė krye tė rendit tė ditės tė komunitetit ndėrkombėtar. Sot, kur Shqipėria ėshtė stabilizuar dhe statusi i Kosovės ėshtė nė prag tė pėrcaktimit, a mund tė flitet pėr zgjidhjen e Ēėshtjes Shqiptare, apo statusi i Kosovės ėshtė vetėm njė hap nė kėtė drejtim?

Xhejms Petifer:Pa dyshim qė ėshtė njė hap pėrpara, ėshtė hapi mė i rendėsishėm. Por bota shqiptare po ndryshon. Unė jam dakort me atė qė shkruante para disa ditėsh gazeta “The Economist”, se kur flitet pėr botėn shqiptare sot, ēėshtja nuk ėshtė mė pėr Shqipėrinė e Madhe, por ėshtė pėr njė treg me rreth 6 milionė konsumatorė, qė nė mėnyrė tė pashmangashme do tė shihen si njė njėsi e vetme, ku kufijtė do tė kenė gjithnjė e mė pak rendėsi.

Zėri i Amerikės: Si e shpjegoni faktin, qė sot nuk dėgjohet tė flitet aq shumė pėr atė qė sapo ju pėrmendėt, tezėn e Shqipėrisė sė Madhe.

Xhejms Petifer: Shqipėria e Madhe ėshtė njė koncept qė doli nga Serbia, Greqia dhe vende tė tjera qė nuk mund tė konsiderohen si miq tė Shqipėrisė. Trojet shqiptare ishin plotėsisht ndryshe nė periudhėn otomane dhe mė pas shqiptarėt jetuan nė njė hapėsirė qė nuk kishte kufij modernė. Kufijtė e epokės komuniste po ashtu janė zhdukur dhe sot, ėshtė normale lindja dhe zhvillimi i marrėdhėieve tė ngushta tregtare. Por unė jam dakort me atė qė ka thėnė Presidenti Rexhep Meidani se problemi nuk qėndron tek ndryshimi i kufijve, por tek hapja e tyre.

Zėri i Amerikės: Libri juaj trajton nė hollėsi ngjarjet e trazirave tė ’97. Por ndonėse Shqipėria sot ėshtė stabilizuar dhe mendohet qė nuk do tė rrėshqasė mė nė ngjarje si tė ’97, ky vend gjithsesi ndeshet me probleme tė shumta, nė qėndėr tė cilave qėndron shpesh njė politikė konfliktuale. Cili ėshtė sipas jush burimi i kėtyre konflikteve?

Xhejms Petifer: Mendoj se faktorėt kanė tė bėjnė me epokėn e partisė shtet, apo edhe mė thellė, qė nė kohėn e Mbretit Zog. Ka faktorė strukturorė, institucionet janė tė dobta. Nėn komunizmin nuk egzistonin institucionet demokratike dhe sot po shihet se duhej shumė mė tepėr kohė se sa ne menduam pėr t’i kapėrcyer kėto probleme. Probleme me qeverisjen po shihen kudo nė Evropėn Lindore. Dhe me sa duket, historikisht, problemet strukturore duan shumė mė tepėr kohė tė kapėrcehen, se sa ne menduam mė 1999.

Zėri i Amerikės: Nė libėr kur analizoni gjendjen nė Shqipėri mė 1997, ka referenca tė shumta pėr shėrbimet e huaja tė zbulimit. Shqipėria nga ana e saj, duket se nuk vuan nga mungesa e teorive tė komploteve, dhe me qėllim apo jo, lindin keqkuptime. Sipas jush, ēfarė roli ose ndikimi kanė patur shėrbimet e zbulimit? A mos po u jepet atyre rendėsi mė tepėr se ē’duhet?

Xhejms Petifer: Ne jemi historianė. Libri ėshtė njė histori profesionale me burime tė shumta. Pėr mendimin tim dhe tė bashkėautores Miranda Vikers, nuk ka dyshim. Ne kemi intervistuar qindra njerėz. Disa me funksione tė larta. Pėr kėtė u jemi mirėnjohės. Dhe kemi arritur nė disa pėrfundime, pėr disa ēėshtje kyēe, si roli i Greqisė, ku kemi pėrmendur disa gjera polemike, por ato i kemi mbėshtetur me fakte. Historianė tė tjerė mund tė jenė dakort, ose mund t’i kundėrshtojnė pėrfundimet tona, pėrsa kohė qė i mbėshtesin teoritė e tyre me fakte. Do tė ishte gabim tė mendoje se bota nuk ishte e interesuara pėr Shqipėrinė. Ēėshtja shtrohet, nėse agjenci tė caktuara zbulimi ishin lejuar tė kishin njė rol tė privilegjuar nė Shqipėri. Dhe ne sugjerojmė se pėr mendimin tonė, njė vendi i ishte dhėnė njė pozicion i tillė, pėr njė periudhė, qė ishte e dėmshme pėr Shqipėrinė.

Zėri i Amerikės: Nė librin tuaj ju shkruani se disa gazetarėve tė preferuar, u janė dhėnė informacione sekrete nga diplomatė ose agjenci zbulimi pėr qėllime tė caktuara. Duke qėnė se ju vetė jeni gazetar, ēfarė garancish keni se ju dhe bashkėautorja Vikers, nuk jeni pėrdorur si tė tjerėt, ashtu siē shkruani nė libėr? Si e garantoni objektivitetin nė libėr?

Xhejms Petifer: Gazetarėt janė nė kėrkim tė ngjarjeve. Dhe kjo ishte njė ngjarje e pėrkryer, e papėrsėritshme. Ishte kryengritja e parė e armatosur nė Evropė, qė nga Lufta e Dytė Botėrore. Pa dyshim qė mund tė kishte njerėz qė jepnin materiale kundėr Shqipėrisė, por po ashtu shumė tjerė pėrmes kėsaj krize zbuluan Shqipėrinė dhe ata luajtėn njė rol pozitiv. Nė atė kohė nuk mendoj se ishte e mundur pėr ndonjė agjenci e huaj qė tė ndikonte tek ngjarjet. Po ndodhnin aq shumė gjera dhe kishte aq shumė gazetarė, qė shkruanin pėr to. Por problemi kryesor me Shqipėrinė ėshtė se qeveritė e ndryshme, qeveria Nano, qeveria Berisha e gjithė tė tjerat, qė nga 1990, nuk kanė punuar seriozisht pėr imazhin e Shqipėrisė nė botė. Dhe nė mungesė tė informacioneve reale, lindin mitet.

Zėri i Amerikės: Edhe njė pyetje e fundit pėr ngjarjet e ’97. A mund tė ishin shmangur ato? A po paguante kėshtu Shqipėria ēmimin e izolimit tė thellė 50 vjeēar?

Xhejms Petifer: Po. Po ashtu po paguante ēmimin e natyrės sė veēantė tė institucioneve tė periudhės sė Enver Hoxhės, tė cilat edhe brenda botės komuniste ishin tė pashoqe. Njerėzit kishin shumė pak besim para 10 vjetėsh nė institucionet e vendit dhe rebeluan pasi nuk i shihnin institucionet si kanale pėr t’u dhėnė drejtim zhvillimeve tė vendit. Sot gjendja ka ndryshuar plotėsisht. Ngjarjet e ’97 duhen kuptuar, se pa to nuk kuptohet historia pas-komuniste e Shqipėrisė.

Zėri i Amerikės: Nė libėr i kushtohet njė vend i gjerė edhe zhvillimeve nė Kosovė. Le tė kapėrcejmė drejt tek zhvillimet e sotme. Zoti Ahtisari po pėrgatitet tė paraqesė raportin pėrfundimtar tek Kėshilli i Sigurimit? Cili ėshtė mendimi juaj pėr planin e zotit Ahtisari?

Xhejms Petifer: Pėr mua ėshtė njė plan zhgėnjyes me dobėsi tė shumta. Veēanėrisht pėr elementėt qė kanė tė bėjnė me kushtetutėn, pėr mungesėn e vizionit pėr demokracinė parlamentare nė Kosovė dhe pėr kompetencat e forta drakoniane, qė i kanė dhėnė pėrfaqėsuesit ndėrkombėtar dhe Natos. Nuk ka mė nevojė pėr gjera tė tilla. Por nga ana tjetėr, kėto janė momentet e para, zoti Ahtisari ėshtė i ndėrgjegjshėm pėr atė qė mendojnė njerėzit dhe ka kohė pėr ndryshime para se dokumenti t’i dorėzohet Kėshillit tė Sigurimit.

Zėri i Amerikės: Nė Kėshillin e Sigurimit, ekziston pengesa e Rusisė pėr planin. Moska ka thenė se nuk do tė njohė asnjė dokumet qė nuk pranohet nga tė dyja palėt. A do tė jetė perėndimi nė gjendje ta kapėrcejė kundėrshtimin e Rusisė?

Xhejms Petifer: Jo. Konflikti ėshtė i pashmangshėm. Rusia ka thenė prej kohėsh, nė kuadėr tė ripohimit tė rolit tė saj nė botė, se nuk do tė mbėshtesė njė marrėveshje qė nuk mbėshtetet nga Serbia. Nuk arrij ta kuptoj se si Shtetet e Bashkuara, Britania, ose Bashkimi Evropian do ta pranonin njė veto tė tillė nga Rusia, qė i ngjan ringjalljes sė Luftės sė Ftohtė. Ky ėshtė njė problem qė duhet pėrballuar dhe sa mė shpejt aq mė mirė. Si rezultat i ēėshtjeve energjetike, fuqia e Rusisė, po shtohet me shpejtėsi nė Evropė. Ēėshtja e kundėrshtimit rus duhet trajtuar tani. Tė pretendosh qė nuk ekziston, siē mund tė mendohet diku, ėshtė pėr tė ardhur keq. Po ashtu tregon mungesė respekti pėr zotin Putin, i cili po vepron si njė udhėheqės qė synon tė avancojė interesat kombėtare. Kjo nuk duhet lėnė tė zgjasė. Nuk do tė thotė qė tė kthehemi pėrsėri tek Lufta e Ftohtė, por do tė thotė qė vende si Kosova, qė duan liri e pavarėsi tė mos pengohen, nga veto tė vendeve tė tjera, qoftė kjo Rusia, apo ndonjė tjetėr. Pėr kėtė duhet mbajtur qėndrim i prerė parimor.

Zėri i Amerikės: Njė nga skenarėt e mundshėm qė ėshtė pėrmendur, pėr tė shmangur veton ruse, ėshtė ai i njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės nga fuqitė e mėdha. Ēfarė pasojash do tė kishte kjo pėr Kosovėn?

Xhejms Petifer: Do tė ishte e pranueshme. Mund tė marrim si shembull Maqedoninė. Njohja e saj nuk shkaktoi ndonjė paqėndrueshmėri rajonale. Maqedonia po pėrparon dhe po pėrpiqet tė tėrheqė investime. Njohja e Maqedonisė nga Amerika nuk solli asnjė dėm, veēse zhvillime positive. Ėshtė pėr tė ardhur keq qė Bashkimi Evropian nuk pasoi nė tė njėjtėn mėnyrė. Por me rrezikun e vetos nga Greqia nė Bashkimin Evropian, aty mund tė ketė probleme. Por kjo ėshtė rruga qė duhet ndjekur. Ka edhe vende tė tjera, si Britania, ose vende fqinje si Sllovenia qė do ta njihnin Kosovėn me shpejtėsi. Vonesat pėr Kosovėn nuk ndihmojnė drejt stabilitetit. Sa mė e gjatė vonesa aq mė e madhe mundėsia e paqėndrueshmėrisė nė rajon. //ad//


LAJMET
E premte 09 mars 2007

Ekipi i Unitetit udhėtoi pėr nė Vjenė Ekipi i Unitetit, nė pėrbėrje tė plotė, i udhėhequr nga kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, udhėtoi pėr nė Vjenė, pėr tė marė pjesė nė takimin e fundit tė negociatave kushtuar statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Anėtarėt e Ekipit tė Unitetit, nė njė takim me shefin e UNMIK-ut, Joakim Ryeker, shfaqėn besimin se Ahtisari do ta procedojė shumė shpejt dokumentin final nė Kėshillin e Sigurimit nė Nju Jork.

“Elefantėt” tė bindur se Ahtisaari nė KS do ta rekomandojė pavarėsinė

Anėtarėt e Ekipit tė Unitetit tė Kosovės deklaruan se janė tė gatshėm tė japin tė gjitha argumentet nė Vjenė pėr vizionin e tyre politik nė mėnyrė qė Martti Ahtisaari nė Kėshillin e Sigurimit tė rekomandojė pavarėsi pėr Kosovėn dhe pėr t’u lėshuar rrugė shteteve pėr njohje individuale.

Ndryshimet e Ahtisaari-t nė termin e borxhit tė jashtėm janė nė favor tė Kosovės

Ndonėse negociatorėt e kosovarė pėr ēėshtje ekonomike theksojnė se ndryshimi i termit nga “borxhi ndėrkombėtarė” nė “borxhin e jashtėm” nuk ndryshon asgjė nė esencė, ekspert tė pavarur tė ekonomisė pohojnė se termi i fundit i Ahtisaari-t saktėson se nė kuadėr tė borxheve tė jashtme do tė hyjnė vetėm borxhet ndaj botės qė i ka Kosova.

Edhe dy mijė kosovarė tė pagjetur, Beogradi hesht

Gjakova ka pėrjetuar tė premten edhe njė ditė dhembjeje e pikėllimi nė nderim tė 3 viktimave te terrorit serb: Sadri (Islam) Binaku, Ibrahim (Halil) Gojani dhe Shpetim (Musli) Zeka nga Gjakova, tė rivarrosur nė varrezat e martirėve nė Kodrėn e Ēabratit.

Serbėt e Shtėrpcės nuk i besojnė bashkėsisė ndėrkombėtare

Komuniteti serb i Shtėrpcės, i tha tė premten kreut tė UNMIK-ut, Joachim Ruecker, komandantit tė KFOR-it, Roland Kather dhe shefit tė Zyrės Gjermane nė Prishtinė, Eugen Wolfarth, se e mbėshtesin vetėm qėndrimin e ekipit negociator tė Beogradit pėr statusin e Kosovės.

Draskovic: Serbia nuk do tė jetė konstruktive ndaj rrėnimit tė shtetit tė vet

Pėrfaqėsuesit e pushtetit nė Beograd dhe ata tė Ekipit Negociator tė Serbisė kanė paralajmėruar se nė bisedimet e nesėrme nė Vjenė do tė pėrfaqėsojnė fuqishėm qėndrimin e tyre kundėr “ndarjes sė Serbisė” si dhe kundėr planit tė tė dėrguarit tė posaēėm tė Kombeve tė Bashkuara, Martti Ahtisaari-t.

Turqia mbėshtetė pa rezervė pavarėsinė e Kosovės, thotė Ēeku  Turqia e mbėshtetė pavarėsinė e Kosovės dhe ėshtė e gatshme qė tė thellojė bashkėpunimin politik dhe ekonomik me Kosovėn , theksoi sot kryeministri Agim Ceku pas kthimit nga vizita qė e bėri nė kėtė shtet . Kryeministri tha se Turqia e mbėshtet njė zgjidhje tė shpejtė dhe tė drejtė pėr statusin e Kosovės. Kryeministri Agim Ēeku, theksoi se ndėr objektivat kryesore tė politikės sė jashtme tė Turqisė ėshtė ēėshtja e statusit tė Kosovės, pėr tė thėnė se Turqia si zė i fuqishėm qė ėshtė nė rajon, Evropė dhe nė NATO, por edhe nė Konferencėn e Organizatės Islamike, do tė jetė aktive pėr tė mbėshtetur njė zgjidhje tė shpejtė dhe tė drejtė pėr statusin e Kosovės.

“Turqia ėshtė njė mbėshtetėse e parezervė e pavarėsisė pėr Kosovėn si tė vetmen zgjidhje. Ėshtė biseduar edhe pėr marrėdhėniet bilaterale dhe pamė njė gatishmėri tė madhe pėr tė intensifikuar bashkėpunimin nė tė gjitha fushat, menjėherė pas statusit, nė ndėrtimin e kapaciteteve tė reja, nė ndėrtimin e shtetit tė ri tė Kosovės. Vėrtetė kemi njė vend mik dhe njė mbėshtetje tė fuqishme e kemi nga ana e Turqisė”, ka thėnė kryeministri Ēeku me t’u kthyer nė Kosovė.

Ndėrkaq, Sabri Hamiti, nga Komisioni parlamentar pėr marrėdhėnie ndėrkombėtare tha se autoritetet turke njėzėri theksojnė se zgjidhja e statusit politik tė Kosovės ėshtė i vetmi opsion pėr stabilitetin nė rajon.

“Turqia e konsideron vetėn faktor qė duhet tė involvohet nė zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės. Turqia premton shumė nė kuptimin e mbėshtetjes politike e qė ėshtė mė e rėndėsishmja. Turqia premton shumė se do tė investojė nė Kosovė dhe ka njė strukturė tė ofertave, tė punėve nė ekonominė e Kosovė edhe pas statusit”, ka thėnė Hamiti.

Delegacionit kosovar i ėshtė dhėnė premtimi se Turqia do tė lobojė tek vendet e Kėshillit tė Sigurimit, tė cilat i pėrkasin botės islamike, qė tė votojnė pėr pavarėsinė e Kosovės dhe se nuk kanė kurrfarė hezitimi qė ta njohin atė.

Qeveria i quan spekulime akuzat pėr shkelje gjatė pėrzgjedhjes sė operatorit tė telefonisė

Qeveria e Kosovės vlerėson se zėrat qė po dėgjohen kėto ditė nga njė organizatė joqeveritare pėr kinse pėrfshirjen e Qeverisė dhe kryeministrit Ēeku.

Kryeministri nė njė koment shkruan se fundi i lojės ėshtė integrimi i Kosovės nė BE  Nė njė koment pėr internet-gazetėn “Euobserver”, (euobserver.com), kryeministri Agim Ēeku konstaton se Kosova ėshtė duke iu afruar me shpejtėsi momentit tė pavarėsisė. “Plani i Ahtisarit shquan vizionin pėr Kosovėn, i cili ėshtė i pranueshėm. Kosova ėshtė e gatshme pėr pavarėsi”, shkruan Ēeku. “Ne kemi bėrė punė tė mėdha, qė nga viti 1999 e tutje, pėr tė pėrmirėsuar kapacitetet institucionale dhe plani i ynė zhvillimor ekonomik po merr hov. Kosova, dhe rrjedhimisht i gjithė rajoni- mė nė fund po lėvizin nė drejtim tė duhur ”, konstaton Ēeku.

Kryeministri Ēeku nė komentin e tij rikujton se Kosova ėshtė vendi i pestė nė botė pėr nga resurset e linjitit, dhe shkruan edhe pėr planet pėr ndėrtimin e kapaciteteve tė reja energjetike, qė arrijnė shumėn prej 2.3 miliardė dollarėsh.

Po ashtu, Ēeku tregon se po bėhen pėrgatitje pėr ta privatizuar aeroportin dhe pėr ndėrtimin e projektit rrugor veri-jug.

Por, ai pėrmend edhe kufizimet e shumta zhvillimore, shkaku i restrikcioneve pėr udhėtim tė kosovarėve, por edhe tė banorėve tė vendeve fqinje, duke thėnė se regjimi jofleksibil i vizave ėshtė kundėrproduktiv.

Kryeministri Ēeku shkrimin e pėrfundon me konstatimin se nuk ka iluzione se pavarėsia do tė zgjidh tė gjitha problemet, sepse, siē thotė ai, fundi i gjithė lojės ėshtė nė anėtarėsimin e Kosovės nė Bashkimin Evropian- nėpėrmjet zhvillimit ekonomik.

Pėrfundon hartimi i draftit tė Kushtetutės sė re tė Kosovės, diskutimi fillon pas 13 marsit  Udhėheqėsi i grupit pėr hartimin e kushtetutės, Hajredin Kuqi i tha RTK-sė, se drafti do tė diskutohet nė instancat vendimmarrėse por do tė ketė edhe diskutime me botėn akademike dhe shoqėrinė civile, pėr tė dėgjuar edhe pikėpamjet e tyre pėr kushtetutėn e Kosovės. Sipas profesor Kuqit nuk do tė ketė asnjė vonesė dhe kushtetuta do tė jetė e gatshme njė muaj pasi Kėshilli i Sigurimit tė miratojė rezolutėn e re pėr Kosovėn. Pjesė tė pakos sė Marti Ahtisaarit do tė futen nė Kushtetutėn e re tė Kosovės, si anekse e jo si dispozita kushtetuese. Udhėheqėsi i grupit pėr kushtetutė, Hajredin Kuqi, tha se kėto anekse mund tė hiqen me pėrfundimin e mandatit tė pėrfaqėsuesit civil ndėrkombėtarė nė Kosovė.

“Ne do ta bėjmė nė dispozita kalimtare, anekset e pėrcaktuar vlejnė deri sa ėshtė mandati ndėrkombėtarė nė Kosovė. Me automatizėm, nė moment qė pėrfundon mandati, pėrfundojnė edhe disa anekse. Me fjalė tjera nuk janė pjesė tė dispozitave kushtetuese por janė anekse, dhe nė momentin qė pėrfundon ai mandat hiqen anekset dhe nuk preket kushtetuta pra ajo mund tė funksionoj edhe ma tutje”, ka sqaruar Kuqi.

Sipas profesor Kuqit, drafti i parė i kushtetutės ka pėrfunduar sot dhe pas datės 13 mars do tė diskutohet edhe nė instancat tjera, pėrfshirė botėn akademike dhe shoqėrinė civile.

“Ne do te jemi ata qė do ta shkruajmė kushtetutėn nė pėrputhje me vullnetin e qytetarėve, por jemi pajtuar qė ta respektojmė edhe pakon e Ahtisaarit. Kjo nėnkupton nėse vendimi politik i Kuvendit tė Kosovės do tė jetė Kosova shtet sovran dhe i pavarur. Ne ashtu edhe e kemi shkruar, nėse ėshtė diēka tjetėr nuk ėshtė nė dorėn tonė tė marrim mandat politik, nė dorėn tonė ėshtė tė ofrojmė zgjidhje juridike“, theksoi Kuqi.

Profesor Kuqi, thotė se procesi i hartimit tė kushtetutės ėshtė njė prej me tė vėshtirėve nė botė, pėr tri arsye:

“E para ėshtė njė konkurrencė e respektimit tė vullnetit politik tė qytetarėve tė Kosovės, ėshtė njė konkurrencė e respektimit tė dokumentit tė Ahtisaarit qė e dominon kushtetutėn dhe ėshtė njė konkurrencė e pėrfaqėsimit tė interesave tė minoriteteve nė dy drejtime; nė rrafshin e pozitės sė tyre juridike dhe politike, dhe, nė pėrfaqėsimin institucional.

Ne po pėrpiqemi tė bėjmė njė harmonizim tė tė gjitha kėtyre gjerave me njė kushtetutė qė ėshtė unike ndoshta jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė botė”, ka thėnė Kuqi.

Ai tha se grupi punues, do ta mbajė premtimin qė kushtetuta t’i dėrgohet Kuvendit tė Kosovės, njė muaj pas miratimit tė rezolutės se re pėr Kosovėn nė Kėshillin e Sigurimit.

Aprovohet vendimi pėr zyrtarizimin e gjuhės turke nė Mitrovicė Pas kėrkesės sė komunitetit turk, Kuvendi Komunal i Mitrovicės, nė seancėn e sotme me shumicė votash ka aprovuar vendimin qė gjuha e turke tė futet nė pėrdorim si gjuhės zyrtare nė kėtė komunė. Megjithatė pėr kėtė vendim pati edhe kundėrshtime dhe propozime tjera. Disa nga kėshilltarėt e kėtij kuvendi, kanė kėrkuar qė vendimi pėr pėrdorimin e gjuhės zyrtare turke nė komunė tė shtyhet pėr mė vonė, deri nė regjistrimin e popullatės, pasi tė shihet se sa ėshtė numri i banorėve tė kėtij komuniteti nė Mitrovicė.

Kosova, shtet i pavarur, ka nevojė pėr fuqizimin e administratės publike

Prishtinė, 9 mars 2007 - "Kosova shtet i pavarur, ka nevojė pėr fuqizimin e administratės publike, pėr tė qenė ajo efikase, profesionale, e qėndrueshme dhe nė shėrbim tė plotė tė qytetarėve tė Kosovės", u shpreh Melihate Tėrmkolli, ministre e SHP, nė njė takim me shefin e ri tė Bankės Botėrore nė Prishtinė, Raxhid Naxhak me tė cilin bisedoi pėr thellimin e bashkėpunimit ndėrmjet MSHP sė dhe kėsaj organizate monetare ndėrkombėtare. Ministrja Tėrmkolli tha se ka njė bashkėpunim tė mirė me Bankėn Botėrore, e cila ka mbėshtetur projekte tė rėndėsishme nė Kosovė, kurse potencoi se nė kėtė periudhė tė rėndėsishme pėr Kosovėn nevojitet mbėshtetja e mėtutjeshme. Ajo e njoftoi z. Najak me prioritetet e MSHP sė, siē ėshtė Reforma nė administratėn publike tė Kosovės, me punėn qė ėshtė bėrė nga ekspertėt nė hartimin e strategjisė sė Reformės nė Administratėn Publike tė Kosovės, bashkė me dokumentet tjera siē janė: analiza e gjendjes aktuale dhe plani i veprimit dhe pėr projektin pėr pastrimin e pagave. Ajo tha se sivjet do tė bėhet rishikimi funksional i institucioneve qendrore e pastaj do tė kalohet tek ato lokale. Ministrja Tėrmkolli tha se reforma nuk nėnkupton largimin e punėtorėve nga puna dhe si e tillė ajo nuk e ka kėtė qėllim. Z. Naxhak premtoi ndihmėn e mėtutjeshme tė Bankės Botėrore pėr projektet e ndryshme pėr Kosovėn.

 

Naim Huruglica emėrohet drejtor gjeneral i doganave

Emėrimi i Naim Huruglicės nga Pėrfaqėsuesi Special i Sekretarit tė Pėrgjithshėm, Joachim Rücker, nė postin e drejtorit gjeneral tė Shėrbimit Doganor tė UNMIK-ut, duke filluar nga 1 prilli 2007, kompletohet procesi i kosovarizimit tė menaxhmentit tė doganave.

Nė Prishtinė rrėnohet ndėrtesa kolektive nė tė cilėn, qė nga pėrfundimi i luftės, ishin vendosur disa familje Sot nė qytetėsen “Pejton”nė Prishtinė ka filluar rrėnimi i njė ndėrtese kolektive nė tė cilėn qė nga pėrfundimi i luftės janė vendosur disa familje. Mone Bytyēi, nga komuna e Malishevės, thotė se nga e mėrkura ka filluar zhvendosja e pesė familjeve tė fundit, ndėrsa sot qė nė mėngjes, pa asnjė paralajmėrim ka filluar rrėnimi i ndėrtesės. Ndėrtesa dikur ka qenė pronė e fabrikės “Tjerrtorja”, e cila sė fundi ėshtė privatizuar nga AKM.

Nė Gjilan arrestohet njė i dyshuar, 49 vjeēar, pėr trafikim tė qenieve njerėzore Policia nė Gjilan ka bėrė tė ditur se ka prangosur njė person, i cili dyshohet tė jetė i involvuar nė trafikim tė qenieve njerėzore. Njė femėr nga Kosova, e moshės 44 vjeēe, ishte viktimė e trafikimit, ndėrkohė qė njė i dyshuar, 49 vjeēar, ėshtė arrestuar dhe po mbahet nė polici. Lidhur me rastin janė duke u zhvilluar hetimet, ka thėnė pėr RTK-nė, Naser Ibrahimi, zėdhėnės i SHPK-sė nė Gjilan. Edhe njė rast i trafikimin e qenieve njerėzore i ėshtė shtuar kronikės sė zezė nė sirtarėt e policisė nė Gjilan. Policia ka bėrė tė ditur pėr rastin kur njė femėr nga Kosova e moshės 44 vjeēe ishte viktimė e trafikimit.

“Njė i dyshuar 49 vjeē ėshtė arrestuar dhe po mbahet nė polici, ndėrkohė qė janė duke u zhvilluar hetimet”, ka thėnė pėr Radio Kosovėn, Naser Ibrahimi, zėdhėnės i SHPK-sė nė Gjilan. Ai nuk ka dashur tė bėjė tė ditur identitetin e viktimės dhe tė arrestuarit, pėr sa kohė qė janė duke vazhduar hetimet nga njėsitet pėrkatėse.
Sipas, Ibrahimit e tėra ka nisė me raportimin e njė mosmarrėveshje nė mes tė disa personave.

“Pas intervistimit tė disa personave tė pėrfshirė nė kėtė rast, policia heton rastin dhe kupton se njė femėr-kosovare, e moshės 44 vjeēare, ishte viktimė e trafikimit”, ka treguar zėdhėnėsi Ibrahimi.

Sipas tij, nga zhvillimi i hetimeve tė mėtejmė policia lidhur me kėtė rast, me urdhėr tė prokurorit, ka arrestuar pėr 72 orė njė tė dyshuar 49 vjeēar.

“Nuk mund tė themi se ka edhe tė dyshuar tė tjerė, atė qė dimė ėshtė se femra ėshtė stėrshitur dhe se hetimet do tė tregojnė edhe pėr implikimin e personave tė tjerė”, ka thėnė Ibrahimi.

U promovua libri “Haradinaj dhe Haga”

Libri “Haradinaj dhe Haga” pėrmban fakte bindėse se ish-kryeministri Ramush Haradinaj nuk ėshtė njė ēėshtje individuale dhe se akuza ndaj tij dhe dy bashkėluftėtarėve, nė thelb synon inkriminimin e lėvizjes ēlirimtare nė Kosovė, thanė tė premten pjesėmarrėsit me rastin e promovimit tė librit “Haradinaj dhe Haga”, tė autorėve Mehmet Gerzhelli dhe Rasim Selmanaj.

U promovua libri “Ēėshtja e Kosovės dhe shkatėrrimi i Jugosllavisė” i autorit Ramė Buja

Tė premten nė ambientet e Bibliotekės Kombėtare dhe Universitare ėshtė promovuar libri “Ēėshtja e Kosovės dhe shkatėrrimi i Jugosllavisė” i autorit Ramė Buja,

Vritet njė nxėnės shqiptar nė njė shkollė tė Shkupit Njė nxėnės shqiptar i moshės 15 vjeēare ėshtė vrarė me thikė sot paradite nė Shkollėn fillore "25 Maj" tė fshatit Hasanbeg tė Shkupit. Ministria pėr Punė tė Brendshme tė Maqedonisė ka njoftuar se nxėnėsi me emrin Milaim, i lindur nė vitin 1992, me plagė nga goditja me thikė, rreth orė 8:45 ėshtė dėrguar nė Spitalin e Qytetit nė Shkup, ku pas njė kohė tė shkurtėr ka vdekur. I dyshuar pėr vrasjen ėshtė Avdyl A., i lindur nė vitin 1993, te i cili ėshtė gjetur thika, me tė cilėn ėshtė vrarė Milaimi. Thika ėshtė dorėzuar nė ekspertizė, ndėrsa policia bisedon me Avdylin, lidhur me rastin dhe motivet e incidentit.

Qipriotėt grekė fillojnė rrėzimin e murit kufitar me pjesėn turke Nė natėn duke u gdhirė dita e sotme grekėt qipriot hoqėn papritmas njė pjesė tė murit kufitar nė kryeqytetin e ndarė Nikozi. Nė orėt e hershme tė mėngjesit buldozerėt filluan punėn pėr rrėzimin e murit i cili ndan pjesėn turke prej asaj greke. Zėdhėnėsi i qeverisė Kristodoulos Pashiardis foli pėr njė shenjė tė vullnetit tė mirė. Ministri i jashtėm Gjeorgji Lillikas kėrkoi tėrheqjen e forcave turke tė sigurimit nga rajoni kufitar mes Qipros jugore dhe veriore.


LAJMET
E enjte 08 mars 2007

Ekipi i Unitetit thotė se ėshtė i gatshėm pėr takimin e 10 marsit

Anėtarėt e Ekipit tė Unitetit thanė tė enjten se janė tė pėrgatitur pėr tė marrė pjesė nė takimin e “elefantėve” nė Vjenė mė 10 mars, ku do tė diskutohet pakoja e kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari, qė sipas tyre, pėrmban elementet e njė shteti pėr Kosovėn.

 Pakoja e Ahtisarit i hap rrugėn mėvetėsimit tė Kosovės, thotė kryetari Sejdiu Pala kosovare ėshtė e pėrgaditur dhe do tė shkojė nė takimin e 10 marsit nė Vjenė me ide konstruktive, u tha nga anėtarėt e Ekipit Negociator tė Kosovės, pas takimit tė sotėm. Udhėheqėsi i Ekipit, kryetari Fatmir Sejdiu, tha se pakoja, me gjithė ndryshimet e bėra, i hap rrugėn mėvetėsimit tė Kosovės. Ekipi i Unitetit u zotua se do tė fillojė njė kapitull tė ri tė bashkėpunimit me bashkėsinė ndėrkombėtare, pasi propozimi i Ahtisarit tė shkojė nė Kėshillin e Sigurimit.

Fried: Askė nuk do ta detyrojmė t’i thotė po planit tė Ahtisaari-t

Daniel Fried, ndihmės sekretar i shtetit i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės (SHBA) pėr ēėshtje tė Evropės dhe Euroazisė, tha tė enjten nė Partesh se “...ne duam zgjidhjen mė tė mirė pėr qytetarėt e Kosovės dhe po punojmė me pėrkushtim qė tė mbėshtesim presidentin Ahtisaari, por askėnd nuk do ta detyrojmė qė t’i thotė po planit tė tij”.

Propozimi i plotėsuar i Ahtisarit, bazė e mirė pėr gjetjen e zgjidhjes sė Kosovės, thotė Frid

Ndihmėssekretari amerikan i Shtetit pėr Ēėshtje tė Evropės dhe Euroazisė, Daniel Frid, tė enjten gjatė njė vizite nė Shkup, ka vlerėsuar se propozimi i kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari me ndryshimet e bėra pas.

TMK thotė se riformulimi i Ahtisaari-t ėshtė mė i saktė

Eprorė nga Shtabi i Pėrgjithshėm i Trupave tė Mbrojtjes sė Kosovės (TMK), deklaruan tė enjten pėr KosovaLive se riformulimi pėr TMK-nė nė projektin final tė ndėrmjetėsit Martti Ahtisaari ėshtė mė i saktė, meqė determinon ekzistimin e TMK-sė, deri atėherė kur tė jetė e formuar Forca Mbrojtėse e Kosovės.

Berisha: Papa Benedikti XVI pėrkrah tė drejtėn e kombeve pėr vetėvendosje

Populli i Kosovės meriton tė jetojė nė paqe e qetėsi, tha tė enjten nė Prishtinė, kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Kolė Berisha, duke cituar Atin e Shenjtė, Papa Benediktin e XVI.

Bexheti kandidohet pėr rektor nė USHT

U.d. rektori i Universitetit Shtetėror nė Tetovė, Sadi Bexheti, tė enjten zyrtarisht e publikoi kandidaturen pėr rektor nė USHT.

Pas gjashtė muajsh, askush nė Beograd nuk do tė ēajė kokėn pėr serbėt e Kosovės, tha Surroi

Kryetari i Partisė Reformiste ORA, Veton Surroi, deklaroi tė enjten se zyrtarėt e institucioneve tė vendit duhet tė intensifikojnė angazhimin e tyre dhe tė bėjnė politikė kreative nė mėnyrė qė serbėt e veriut tė Mitrovicės tė pajtohen qė ajo pjesė tė mund tė administrohet nga institucionet vendore.

Femrat police formojnė asociacionin e tyre

Pjesėtaret e Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), me vendim tė komisionarit tė policisė sė UNMIK-ut, Riēard Monk, tė enjten nė ditėn ndėrkombėtare tė gruas, formuan asociacionin e tyre.

Gratė thonė se duan tė respektohen ēdo ditė tė vitit

Zyra pėr Qeverisje tė Mirė e Zyrės sė Kryeministrit (ZQM/ZKM) nė bashkėpunim me OSBE-nė, “Global Motion” dhe Qendrėn pėr persona me aftėsi tė kufizuar dhe tė personave shtatshkurtėr tė Kosovės, me njė akademi solemne, shėnuan Ditėn Ndėrkombėtare tė gruas, me ē’rast thanė se gruaja duhet tė trajtohet nė mėnyrė tė barabartė dhe tė mos diskriminohet.

“Ēohu” akuzon Ēekun, Thaēin dhe Berishėn pėr marrje tė ryshfetit

Krerėt e Organizatės joqeveritare “Ēohu”, theksuan tė enjten nė Prishtinė se e tėrė nomenklatura kosovare, duke filluar prej kryeministrit Agim Ēeku, drejtuesve tė UNMIK-ut, kreut tė opozitės, Hashim Thaēi dhe shefit tė Autoritetit Rregullator tė Telekomunikacionit (ART), Anton Berisha, janė korruptuar nga pronari i kompanisė “Dukagjini”, nė mėnyrė qė konsorciumi i tij tė shpallet fitues i tenderit pėr operator tė dytė tė telefonisė mobile nė vend.

Ekspozitė e grave krijuese nga Kosova, Shqipėria dhe Maqedonia

Me rastin e 8 marsit, Galeria e Arteve e Kosovės (GAK), nė bashkėpunim me Galerinė e Arteve Kombėtare nė Tiranė, pėr herė tė parė, organizoi ekspozitėn e femrave krijuese tė artit pamor, nga Shqipėria, Kosova dhe Maqedonia, thanė pėr KosovaLive organizatorėt e kėsaj ekspozite.

Brenda njė filmi Kastrati provon tė paraqesė 30 vite histori tė kosovarėve

Ngjarjet tė cilat kanė ndodhur nė Kosovė pėrgjatė viteve 1969-1999 brenda ish-federatės jugosllave, janė tema qė trajton filmi me titullin “E di se e kam pasur njė titull mė tė mirė, por e kam harruar”, premiera e tė cilit jepet tė premten nė teatrin ”Oda”.

Edhe Dita e Mėsuesit nė Ulqin shėnohet ndaras

Shqiptarėt nė Ulqin, as festa e 7 Marsit, nuk arriti t’i bashkojė pėr tė kremtuar bashkėrisht kėtė datė tė shėnuar tė traditės mė tė mirė kombėtare tė shkollės shqipe.

Nė Teatrin “Oda” shfaqet premiera “E di se kam pasur njė titull mė tė mirė...”

Tė premten nė Teatrin “Oda”, duke filluar nga ora 20.00, shfaqet premiera e filmit “E di se kam pasur njė titull mė tė mirė, por e kam harruar”, me skenar dhe regji tė Arben I. Kastrati, e cila trajton kronologjinė e ngjarjeve nė Kosovė prej vitit 1969 deri 1999, si dhe peripecitė e krye-personazhit nė kėrkim tė identitetit.

informacione tė hapura:

Shuk: Nuk do tė ketė mė shtyrje tė statusit, pakoja shumė shpejt nė Nju Jork  Ekipi Negociator i Kosovės po e bėnė njė punė mjaft tė mirė nė shtyrjen pėrpara tė proceseve politike dhe se Pakoja e Ahtisaarit ėshtė njė mundėsi mė shumė qė kėto procese tė zgjidhen nė mėnyrėn mė tė favorshme”, tha sot nė nėnkryetari i AAK-sė, Ahmet Isufi, pas njė takimi me zv/shefin e UNMIK-ut, Steven Shuk. Ky i fundit e pėrkrahi punėn e Ekipit tė Unitetit duke shtuar se Kosova ėshtė nė njė rrugė tė mirė tė zgjidhjes sė statusit tė saj. Nėnkryetari i AAK-sė, Ahmet Isufi, tha se tė gjitha proceset nė Kosovė po trajtohen pozitivisht dhe se UNMIK-u dhe AAK-ja kanė mendime identike rreth proceseve qė po zhvillohen, duke i dhėnė kuptim punės sė palės kosovare si dhe angazhimeve tė AAK-sė megjithė mungesėn fizike tė kreut tė Aleancės, Ramush Haradinajt.

“Jemi shumė tė bindur se jemi nė njė rrugė shumė tė mirė, sepse jemi tė involvuar nė kėtė proces dhe me z. Shuk patėm njė angazhim miqėsor nė kuptimin e funksionimit tė pėrgjithshėm tė palės kosovare si dhe nė raport tė bashkėpunimit me UNMIK-un , me zyrat e Kuintit, me tė gjithė mekanizmat ndėrkombėtar qė sot ekzistojnė nė Kosovė”, ka thėnė Isufi.

Zv/shefi i UNMIK-t, Steven Shuk, ndėrkaq shprehu edhe njėherė pėrkrahjen pėr Ekipin Negociator tė Kosovės duke pohuar se ky ekip po e kryen njė punė shumė tė mirė nė ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me Kosovėn. Ai tha se nuk do tė ketė mė shtyrje tė statusit, pakoja do tė udhėtojė shumė shpejt nė Nju Jork.

“Nėnvizuam faktin se nuk do tė ketė mė shtyrje, pakoja do tė udhėtojė shumė sė shpejti pėr nė Nju Jork dhe se do tė elaborohet pėrfundimisht nė takimin e ardhshėm tė Vjenės.

“Kemi parė gatishmėrinė e plotė tė presidentit Fatmir Sejdiu qė tė vazhdojmė edhe mė tej nė udhėheqjen tonė sepse kemi njė proces tė rėndėsishėm pėrpara - statusin e Kosovės”, theksoi nė fund nėnkryetari i AAK-sė Ahmet Isufi.

Kryeadministratori Rucker vizitoi RTK-nė Kryeadministratori i Kosovės, Joachim Rucker bėri njė vizitė nė RTK. Me kėtė rast ai pati takim me Drejtorin e Pėrgjithshėm Agim Zatriqi, me drejtorin e televizionit Liridon Cahani dhe drejtorin e Radio Kosovės dhe Radios Blue Sky, Avni Spahiu si dhe me redaktorėt e redaksive tė RTK-sė. Gjatė takimit Rucker bisedoi edhe me redaktorėt e programeve pėr minoritete tė cilėt kėrkuan zgjerimin e programit tė tyre nė Radio dhe nė TV. Po ashtu njė ndėr problemet qė u pėrmendėn gjatė takimit ishte edhe mungesa e sinjalit tė RTK-sė dhe radiove nė disa pjesė tė Kosovės. PSSP-ja u zotua se do tė merret me kėtė problem dhe se do tė kėrkojė nga organet pėrgjegjėse qė tė gjejnė mundėsinė e shtrirjes sė plotė tė programit tokėsor nė tė gjitha zonat si dhe vendosjen e antenave pėr dėgjimin e programeve nė gjuhėt jo shqipe nė mbarė Kosovėn.

Shefer nė Beograd: NATO e mbėshtet procesin e Ahtisarit  Sekretari i pėrgjithshėm i NATOs, Jap de Hop Shefer u ka thėnė sot nė Beograd zyrtarėve mė tė lartė tė Serbisė se NATO e mbėshtet procesin e kėrkimit tė zgjidhjes pėr Kosovėn qė po e drejton i dėrguari i posaēėm i KB, Marti Ahtisari. Nė njė konferencė pėr gazetarė, pas takimit me presidentin, Boris Tadiq, zoti Shefer ka shfaqur shpresėn se nė negociatat ndėrmjet Beogradit e Prishtinės, nė Vjenė, do tė shėnohet pėrparim drejtė"ēėshtjes komplekse" tė Kosovės. Zoti Shefer ka vu nė dukje se epilogu i raundit tė fundit tė negociatave mbi statusin e Kosovės, do tė jetė pozitiv dhe do tė rezultojė me rezolutėn e KS tė KB. Ai ka thėnė se ushtarėt e Aleancės veriatlantike edhe nė tė ardhmen do tė mbeten nė Kosovė dhe do ti mbrojnė tė gjithė banorėt. Mirėpo sekretari i pėrgjithshėm i NATOs ka thėnė se mesazhi i tij kryesor qė e ka sjellė nė Beograd ėshtė se me hyrjen e Serbisė nė Partneritet pėr paqe, bashkėpunimi i plotė me
Gjykatėn Ndėrkombėtare pėr krime tė luftės nė Hagė nuk e ka humbur rėndėsinė dhe ka shtuar se ėshtė e domosdoshme qė ai bashkėpunim mė mirė tė pėrfundojė sot se nesėr. Zoti Shefer pret se NATO e Serbia shumė shpejtė do ta miratojnė tė ashtuquajturin plan individual aksional pėr Partneritet pėr paqe dhe e ka lavdėruar reformėn e forcave tė armatosura tė Serbisė. Presidenti Tadiq ka theksuar se pret se NATO-ja do tė sigurojė mbrojte absolute pėr popullatėn serbe nė Kosovė. Ai ka thėnė se procesi i integrimeve evropiane nuk ėshtė i mundshėm tė veēohet nga integrimet atlantike dhe ka shfaqur shpresėn se deri nė rrethin tjetėr i zgjerimit tė NATOs, mė 2009 ose 2010, nė Serbi pėrfundimisht do tė
ketė reforma nė planin e sigurisė.Kryeministri Vojisllav Koshtunica ka vu nė dukje se mandati i Marti Ahtisarit ka qenė tė gjejė zgjidhje kompromisi pėr statusin e Kosovės, e jo ta hap ēėshtjen e statusit shtetėror tė Serbisė dhe tė
propozojė qė asaj ti grabiten 15 pėr qind e territorit. Koshtunica citohet tė ketė thėnė se Ekipi Negociator i Beogradit ka marrė pjesė konstruktive nė negociatat mbi statusin e Kosovės dhe nė Vjenė i ka pėrfaqėsuar qėndrimet nga rezoluta e Kuvendit tė Serbisė ku thuhet
qartė se hidhen poshtė propozimet nga Plani i Ahtisarit me tė cilin shkelet sovraniteti dhe tėrėsia tokėsore e Serbisė. Ai ka ripėrsėritur se ėshtė e mundshme tė gjendet zgjidhje kompromisi nėse respektohet e
drejta ndėrkombėtare dhe Karat e KB e cila e garanton sovranitetin dhe tėrėsinė tokėsore -e kjo ėshtė autonomia esenciale pėr Kosovėn nė kuadėr tė kufijve tė saj tė njohur ndėrkombėtar. Drashkoviq ka shprehur shqetėsim se ēdo vendim i KS tė KB me tė cilin cenohet tėrėsia tokėsore e Serbisė dhe nė territorin e saj promovohet edhe njė shtet shqiptar, mund ta zbeh ndjeshėm disponimin e tashėm tė shumicės sė qytetarėve tė Serbisė pėr pėrfshirje tė shpejtė nė BE dhe nė integrimet euroatlantike.

Gjenerali Bollee tha nė Mitrovicė se TFSHV angazhohet maksimalisht pėr ruajtjen e paqes dhe mirėqenies sė qytetarėve Komandanti i TFSHV-sė, gjeneralin Clement Bollee, dhe kryetari i Mitrovicės, Mursel Ibrahimi kanė vlerėsuar se situata e sigurisė nė komunėn e Mitrovicės ėshtė e qetė, falė punės sė pėrbashkėt qė po bėjnė institucionet e pushtetit lokal, UNMIK-u, KFOR-it, policia e UNMIK-ut dhe SHPK-ja, para sė gjithash falė sjelljeve tė matura tė qytetarėve tė komunės, tė cilėt i kanė kuptuar mirė proceset nė zhvillim e sipėr pėr definimin e statusit tė Kosovės dhe zgjidhjes sė ēėshtjes sė qytetit. Komandanti i TFSHV-sė, gjenerali Clement Bollee, e ka garantuar njėherė udhėheqjen e komunės se TFSHV do tė angazhohet maksimalisht pėr ruajtjen e paqes dhe pėr mirėqenien e qytetarėve qė jetojnė nė zonėn qė ajo
vepron.

Gjenerali Bollee tha se i ka urdhėruar tė gjitha njėsitet e TFSHV-sė, qė ushtarėt e tyre tė bashkėpunojnė me popullatėn, bashkėpunim ky qė ėshtė i
domosdoshėm nė kėtė fazė tė rėndėsishme pėr Kosovėn dhe Mitrovicėn, ashtu sikur qėi u ka urdhėruar atyre qė tė shtojnė prezencėn ushtarake nė tė gjitha mjediset, nė mėnyrė qė qytetarėve t'ua bėjnė tė ēartė se ata janė tė sigurt, si dhe tė bisedojnė me ta pėr t'ua sqaruar procesin qė ėshtė nė vijim.

Kėto komente gjenerali Bollee i ka bėrė gjatė njė vizite nė Muzeun e qytetit tė Mitrovicės, ku ėshtė pritur nga drejtori , Bektesh Vidishqi, i cili e ka njoftuar gjeneralin pėr punėn e kėtij institucioni tė rėndėsishėm kulturor dhe pėr krijimtarinė materiale tė ekspozuar nė te, thuhet mes tjerash nė kumtesėn pėr media tė lėshuar nga zyra pėr informim e KK tė Mitrovicės.

Daniel Frid ka vizituar sot fshatin Partesh tė Gjilanit, qė parashihet tė behėt komunė etnike serbe Daniel Fried, ndihmės sekretar i shtetit i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės (SHBA) pėr ēėshtje tė Evropės dhe Euroazisė, ka vizituar sot fshatin Partesh tė Gjilanit, i cili nė pakon e Ahtisaarit parashihet tė behėt komunė etnike serbe. “Jam kėtu qė tė shpalos mbėshtetjen e qeverisė amerikane dhe tė bashkėsisė ndėrkombėtare, nė veēanti pėr serbėt nė Kosovė, qė ata tė mbeten kėtu e tė punojnė pėr tė ardhmen, ēfarėdo qė tė ndodhė me statusin e Kosovės”, ka thėnė Daniel Fried.

Sindikata kėrkon ritenderimin e Fabrikės sė Gypave dhe ėshtė kundėr porivatizimit tė aeroportitt

Prishtinė, 8 mars 2007 - Komiteti i Ekonomisė dhe Privatizimit tė Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės (BSPK), ka shqyrtuar ēėshtjeen e privatizimit tė Fabrikės sė Gypave nė Ferizaj dhe propozimin pėr dhėnie me koncesion tė Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės. Komiteti i Ekonomisė dhe Privatizimit shfaqi pakėnaqėsi dhe fuqishėm kundėrshton privatizimin e Fabrikės sė Gypave tė Ferizajt, nga ana e AKM sė, duke kėrkuar ritenderimin e saj dhe nė tė njėjtėn kohė qė tė kryhen tė gjitha obligimet ndaj punėtorėve tė kėsaj fabrike, nė bazė tė vendimit tė Gjykatės Komunale tė Ferizajt dhe nė bazė tė verifikimit tė kėtij vendimi nga Dhoma e Veēantė e Gjykatės Supreme. Por nėse AKM ja nuk ndėrmerr asgjė nė kėtė drejtim, dhe nėse punėtorėt e Fabrikės sė Gypave do tė protestonin nė lidhje me kėtė, atėherė BSPK ja do tė solidarizohet dhe do ta pėrkrahė protestėn eventuale tė kėtyre punėtorėve, pėr realizimin e tė drejtave tė tyre legjitime. Po ashtu Komiteti i Privatizimit dhe Ekonomisė ka kundėrshtuar propozimin e Qeverisė sė Kosovės dhe tė AKM sė qė Aeroporti Ndėrkombėtar i Prishtinės tė jipet me koncesion, nėse paraprakisht nuk bėhet ndonjė projekt i caktuar pėr punėtorėt e Aeroportit dhe pa zhvilluar bisedime me sindikatėn.

Nė Ferizaj arrestohen 3 tė dyshuar pėr trafikim me qenie njerėzore Tre persona arrestohen nga ana e pjesėtareve tė SHPK-sė, si tė dyshuar pėr trafikim tė njė viktime tė moshės 45 vjeēare. Kėshtu ka bėrė tė ditur zėdhėnėsi i SHPK-sė, pėr rajonin e Ferizajt rreshteri Behxhet Krasniqi. Me urdhrin e Prokurorit tė Qarkut, nė Prishtinė, tre personave tė arrestuar, tė moshės 67, 27 dhe 26 vjeēare si tė dyshuar tė mundshėm iu ėshtė caktuar
masa e paraburgimit pėr 72 orė.

Nė Maqedoni fillon dialogu ndėrmjet Qeverisė dhe opozitės shqiptare Pėrfaqėsuesit e BE-sė, SHBA-sė, OSBE-sė dhe tė NATO-s nė Maqedoni, e kanė vlerėsuar si tė suksesshėm pėr procesin e reformave nė Kuvend dhe nė institucionet shtetėrore, fillimin e dialogut ndėrmjet kryeministrit maqedonas, Nikolla Gruevski dhe kryetarit tė BDI-sė, Ali Ahmeti. Nė takimin e mbrėmshėm ndėrmjet kryetarit tė BDI-sė Ali Ahmeti dhe kryeministrit Nikolla Gruevski, ky i fundit nuk ka pranuar propozimin e BDI-sė qė Qeveria nė tė ardhmen tė formohet sipas parimit tė Badenterit, me shumicė tė dyfishtė, as nuk ėshtė pajtuar tė miratohen ligjet pėr ish-pjesėtarėt e UĒK-sė dhe pėr pėrdorimin e gjuhės shqipe. Sipas Gruevskit, propozimi pėr t'u formuar Qeveri me shumicė Badenteri ėshtė i papranueshėm sepse ajo krejtėsisht do ta ndėrronte rregullimin shtetėror nė Maqedoni. "Nuk ka shembull nė botė pėr mėnyrė tė tillė tė formimit tė Qeverisė. Ajo do tė ishte kontraproduktive pėr tė gjitha partitė politike, pėrfshirė edhe BDI-nė,"tha Gruevski. Kryetari i BDI-sė, Ali Ahmeti, pas takimit konfirmoi se ėshtė arritur marrėveshje qė dialogu tė vazhdojė pėrmes grupeve punuese. "Nė takim u shqyrtuan tė gjitha kėrkesat tona.Ky ėshtė fillimi dhe mendoj se tė gjitha palėt duhet tė kontribuojnė pėr gjetjen e zgjidhjeve, sepse kjo ėshtė pėr tė mirėn e Maqedonisė", tha Ahmeti. Ai theksoi se BDI-ja nuk do tė kthehet nė Kuvend pėr derisa nuk ka rezultate konkrete nga bisedimet.

Presidenti Moisiu kthehet nga Turqia Presidenti Moisiu, u kthye nė Shqipėri, pas qėndrimit njė javor nė Turqi .Nė qendrėn spitalore tė kryeqytetit turk, Ankara, presidenti Mojsiu zhvilloi njė kontroll mjekėsor. Mjekėt specialistė panė tė nevojshme njė ndėrhyrje nė gjurin e djathtė.

Bamir Topi kandidat i sė djathtės pėr President tė Shqipėrisė

Tiranė, 8 mars 2007 - Pas deklarimit tė kryeministrit Sali Berisha dy ditė mė parė se kandidatura e demokratėve ėshtė ajo e nėnkryetarit tė kėsaj partie Bamir Topi, edhe zėdhėnėsi i Grupit Parlamentar, Gazmend Oketa, hoqi ēdo dyshim, se emri i zotit Topi mund tė ishte vetėm njė alternativė, nė rast tė mungesės sė njė konsensusi me opozitėn. Ai tha se kandidatura e zotit Topi ėshtė e padiskutueshme brenda Partisė Demokratike, por dhe nė radhėt e partive tė tjera tė sė djathtės. Sipas tij, zoti Topi pėrfaqėson njė figurė konsensuale. Zoti Oketa shtoi se e djathta nuk do tė pranonte njė emėr nga opozita, duke saktėsuar se ai po shprehte njė qėndrim zyrtar tė grupit parlamentar tė Partisė Demokratike Deklarimi bėhet nė njė moment, kur nė tryezėn e debatit politik dhe veēanėrisht nė atė tė qeverisė, ka shumė ēėshtje tė tjera mė emergjente pėr tė zgjidhur. Po ashtu, insistimi i sė djathtės, i rikonfirmuar me deklarimin e sotėm tė zotit Oketa, vjen nė njė kohė, kur sinjalet nga e majta, e dalė shumė mė e fortė politikisht pas 18 shkurtit, ishin pėr njė tėrheqje nga objektivi, pėr tė provokuar zgjedhje tė parakohshme nė momentin e zgjedhjes sė kreut tė ri tė shtetit.

300 gra lidere mblidhen nė njė forum nė Madrid Me rastin e festės sė gruas, 300 drejtuese politike, investitore dhe intelektuale afrikane janė mbledhur nė kryeqytetin spanjoll pėr tė diskutuar mbi tė drejtat dhe nevojat e grave. Spanja ėshtė njė ndėr vendet e pakta nė botė ku qeveria e njė shteti pėrfshin gjysmėn e anėtarėve me gra. Ndėr pjesėmarrėset nė kėtė takim ėshtė edhe presidentja e Liberisė, Elen Johnson Sirleaf, e cila ėshtė gruaja e vetme qė kryeson njė shtet nė Afrikė.
Sipas kryeministres sė Mozambikut, duhet kėmbėngulur nė investimin e formimit profesional tė tė femrės, sepse sipas gruas kryeministre, ėshtė tė diturit qė tė jep mundėsinė e tė zgjedhurit. Sipas njė raporti tė organizatės sė kombeve tė bashkuara pėr punėn, denoncohet pabarazia qė ushtrohet ndaj grave nė botė. Sipas raportit tė publikuar nga OKB, sa mė i varfėr ėshtė njė vend, aq mė shumė mundėsi ka qė gratė tė shndėrrohen nė amvisa tė thjeshta pa patur mundėsinė pėr tė marrė ndonjė pagesė. Kjo organizatė ka ndėrmarrė njė projekt nė njė shtet afrikan pėr tė pėrkrahur krijimin e njė minimumi tė pavarėsisė ekonomike nė familje dhe nė shoqėri. Sipas ekspertes sė OKB, nėse njė grua punon vetėm nė shtėpi, ajo grua nuk do tė ketė asnjė pavarėsi ekonomike. Ekspertja shton se, qė nga momenti qė njė grua fillon tė paguhet pėr punėn qė bėn, rritet shkalla e pavarėsisė dhe pėrmirėsohet roli nė familje.Pėr eksperten e OKB, ky ėshtė hapi i parė fillestar drejt pavarėsisė tė ēdo gruaje nė botė. Shqipėria ėshtė njė ndėr vendet ku shkalla e papunėsisė dhe arsimimit ėshtė tepėr e lartė pėr gratė, tė cilat janė tepėr tė izoluara nė shoqėrinė shqiptare.

Nė Bangladesh arrestohet djali i ish-kryeministrit pėr korrupsion

Daka, Bangladesh, 8 mars 2007 – Forcat e sigurimit nė Bangladesh kanė arrestuar djalin e ish-kryeministrit Kalid Zia, nėn akuzėn pėr korrupsion. Ai ėshtė arrestuar bashkė me disa politikanė tė tjerė gjatė njė operacioni policor nė kryeqytetin, Daka. Qeveria e pėrkohshme ėshtė zotuar pėr njė luftė tė vendosur kundėr korrupsionit.


LAJMET
E mėrkurė 07 mars 2007

Frid: Ende nuk ka ardhur koha qė SHBA-tė tė flasin saktėsisht se cili do tė jetė statusi

Fried: Pakoja ėshtė e balancuar, kurse kundėrshtarėt e saj dėmtojnė Kosovėn Dokumenti i Martti Ahtisaarit nuk ėshtė finalizuar, por tashmė ėshtė e qartė se ėshtė i balancuar dhe nuk i jap gjithēka njėrės palė, por diēka tė dyja palėve, tha nė Prishtinė ndihmės sekretari i shtetit i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėr ēėshtje tė Evropės dhe Euroazisė, Daniel Fried.

Ndryshimet nė propozimin e Ahtisaari-t do tė jenė konstruktive, thotė Thaēi

Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), Hashim Thaēi, deklaroi tė mėrkurėn se ēdo ndryshim qė do tė ndodhė nė propozimin e Ahtisaari-t pėr statusin e Kosovės, do tė jetė konstruktiv dhe substancialisht do tė pėrmbajė konturat pėr shtet tė pavarur dhe sovran.Kosova ėshtė e pėrgatitur dhe unike pėr takimin e “elefantėve” qė do te mbahet mė 10 mars nė Vjene,

Monk: Policia duhet tė jetė kompetente, por edhe duhet tė mbėshtetet nga shoqėria

Komisari i ri i Policisė, Richard Monk, deklaroi tė mėrkurėn se nėse policia ka kapacitet dhe aftėsi teknike qė janė tė nevojshme pėr t’i trajtuar krimet, atėherė shoqėria dhe mediat duhet ta pėrkrahin policinė, sepse edhe ata janė pjesė e shoqėrisė.

QKRMT: Lirimi i Albin Kurtit ēliron shoqėrinė kosovare nga ngėrēet

Qendra Kosovare pėr Rehabilitimin e tė Mbijetuarve tė Torturės (QKRMT) iu bashkėngjitet apeleve masive pėr lirimin nga burgu tė liderit tė Lėvizjes “Vetėvendosje”, Albin Kurtit, e bindur thellė se IPVQ-tė nė Kosovė, mė shumė do tė pėrfitonin nga ky akt se nga ngritja eventuale e ndonjė akuze kundrejt tij dhe aktivistėve tė tjerė tė kėsaj lėvizjeje rinore.

Mėsuesit marrin lėvdata si krijues tė identitetit tė Kosovės

Ministria e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė (MASHT), pėr nder tė 7 Marsit, 120 vjetorit tė Mėsonjėtores sė parė shqipe tė Korēės, organizoi akademi solemne, ku pas kėndimit tė dy himneve kombėtare nga nxėnėsit e Shkollės sė muzikės “Prenk Jakova”, u tha se mėsuesit e shkollės shqipe ndėrtuan identitetin e Kosovės.

    Me rastin e Ditės sė Mėsuesit, 7 Marsit, subjektet politike tė Kosovės kanė pėrgėzuar mėsimdhėnėsit kosovarė, duke u uruar suksese nė punėn e mėtutjeshme dhe tė vazhdojnė tė qėndrojnė me krenari dhe moral tė lartė nė krye tė misionit qė kanė nė arsimimin e gjeneratave tė vendit.

KQM kėrkon nga MMPH tė marrė masa pėr zbatimin e ligjit pėr planifikim hapėsinor

Kabineti pėr Qeverisjes tė Mirė (KQM) i Partisė Demokratike tė Kosovės, tė mėrkurėn ka kėrkuar nga Ministria e Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor (MPMH), qė nė mėnyrė urgjente tė marrė masa pėr zbatimin e ligjit pėr planifikim hapėsinor.

Sonte nė Prekaz mbahet nata e zjarreve8

Me natėn e zjarreve, qė fillon nė ora 18:00 nė Prekaz dhe pastaj vazhdon me ndezjen e zjarreve nė gjithė Kosovėn ku kanė qenė vatra lufte, pėrfundon manifestimi gjithėkombėtar “Epopeja e UĒK-sė”.

BDI pėrshėndet vendimin e Gruevskit pėr takim me Ahmetin

BDI e ka pėrshėndetur vendimin e Gruevskit pėr takim me Ali Ahmetin nė prani tė pėrfaqėsuesve ndėrkombėtar nė Shkup, por nuk kanė thėnė se ku dhe kurė do tė mbahet takimi i paraparė pėr kėtė javė.

...info...hapur:

Pakoja e Ahtisarit- me ndryshimet e bėra, ka mbėrritur nė Prishtinė  “Pakoja e Ahtisarit pėrmbanė substancėn e shtetit tė ardhshėm tė Kosovė dhe ēdo ndryshim nė tė do tė jetė konstruktiv” , deklaroi anėtari i Ekipit tė Unitetit, Hashim Thaēi, pas takimit me zėvendėsshefin e UNMIK-ut, Stiven Shuk. Shuk takoi edhe anėtarin tjetėr tė Ekipit tė Unitetit, Veton Surroi, i cili konfirmoi se pakoja me ndryshime ka ardhur, duke mos e komentuar atė. Pas takimit me zv.shefin Shuk ku ėshtė biseduar pėr pėrgatitjet e palės kosovare pėr takimin e sė shtunės nė Vjenė, Thaēi tha se Kosova ėshtė e pėrgatitur ta kalojė edhe kėtė sfidė. Ai shprehu besimin se Prishtina dhe komuniteti ndėrkombėtar do ta kenė tė njėjtin qėndrim pėr tė ardhmen e Kosovės dhe do tė respektohet edhe agjenda e tranzicionit qė ėshtė me rėndėsi jetike . Ndėrsa nė pyetjen se nėse pakoja e Ahtisarit vazhdon tė jetė e favorshme pėr Kosovėn., Thaēi tha se pakoja e Ahtisarit pėrmbanė substancėn e shtetit tė ardhshėm tė Kosovė. Ndėrsa, anėtari tjetėr i Ekipit tė Unitetit, Veton Surroi, pas takimit me Shuk, vetėm konfirmoi se pakoja me ndryshime i ka ardhur, por nuk e komentoi pasi tha se ende nuk e kishte lexuar dhe shtoi se do tė ketė njė deklarim tė pėrbashkėt tė Ekipit tė Unitetit. Mė tej Surroi tha se e ka njoftuar zv.shefin e UNMIK-ut pėr njė vizitė nė Nju Jork qė do ta ketė pas takimit tė Vjenės ku do tė takohet me pėrfaqėsues tė vendeve tė botės sė tretė qė janė anėtare tė OKB-sė, pėr tė cilat ai tha se ka marrė obligim qė t’i njoftojė pas qėndrimin e palės kosovare pas takimit tė Vjenės. “ Njėkohėsisht do tė kėrkojmė pėrkrahje eksplicite nga kėto vende pėr qėndrimin e Kosovės ndaj pakos”, tha Surroi. Shuk, i ka pėrgėzuar tė dy anėtarėt e Ekipit tė Unitetit pėr punėn e mirė qė kanė bėrė nė javėt qė lamė pas dhe ka shprehur bindjen se ata janė pėrgatititur mirė edhe pėr takimin e sė shtunės.

 Nuk ėshtė koha qė SHBA-tė tė flasin nė mėnyrė tė saktė pėr statusin final tė Kosovės, thotė Frid Ndihmės sekretari amerikan i shtetit pėr Evropė dhe Evroazi, Daniel Frid, e siguroi palėn kosovare se Shtetet e Bashkuara e mbėshtesin pa rezervė procesin e statusit qė po udhėhiqet nga Marti Ahtisaari. Pas takimit tė sotėm me Ekipin e Unitetit, Frid tha se propozimi i Ahtisarit, i pėrmban interesat edhe tė shqiptarėve edhe tė serbėve, ndėrsa pėr ata qė protestojnė kundėr pakos, tha se nuk janė miq tė Kosovės. Sipas diplomatit amerikan, nuk ka ardhur ende koha qė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, tė flasin nė mėnyrė tė saktė, pėr statusin final tė Kosovės.
Procesi i pėrcaktimit tė statusit, ka arritur nė fazėn e fundit dhe pavarėsisht statusit final, Kosova duhet tė jetė vend, ku tė gjithė njerėzit ndjehen si nė shtėpinė e tyre.
Kjo ishte porosia qė sot e solli nė Prishtinė, ndihmės sekretari amerikan i shtetit Daniel Frid. Pas takimit me Ekipin e Unitetit, diplomati amerikan ka shprehu mbėshtetjen e vendit tė tij, pėr procesin e statusit qė po udhėhiqet nga Marti Ahtisaari.

“Ky rajon ka vuajtur nga luftėrat e stimuluara nga nacionalistėt qė i ēuan njerėzit e tyre kah shkatėrrimi. Por tash me pakon e Ahtisaarit e kemi shansin qė tė vėmė diēka nė rrugėn e duhur. Ėshtė e qartė se pakoja ėshtė e balancuar, nuk i jep gjithēka njėrės palė, por u jep diēka tė dyja palėve”, ka thėnė Frid.

Duke e quajtur planin e Ahtisaarit shumė serioz, Frid tha se ata qė protestojnė kundėr tij nuk janė miq tė Kosovės, por ekstremistė dhe kundėrshtarė, qė refuzojnė ecjen pėrpara tė procesit.

Pavarėsisht kėsaj, ai iu ka bėrė thirrje tė dyja palėve qė nė takimin e nivelit tė lartė, qė mbahet me 10 mars nė Vjenė, tė shkojnė me sugjerime konkrete dhe t’iu shmangen sloganeve dhe fjalėve tė ashpra.

“Qeveria ime ka punuar me Grupin e Kontaktit dhe atė qe e kemi filluar nuk do ta lėmė nė gjysmė. Ne do tė vazhdojmė dhe do tė shohim pėr aq sa ėshtė nė fuqinė tonė, qė e ardhmja e Kosovės tė jetė e ardhmja mė e mire e mundshme pėr njerėzit e saj”, ka thėnė Frid.

Diplomati amerikanė, nuk u pėrgjigj nėse pakoja finale e Ahtisaarit do tė thotė pavarėsi pėr Kosovėn, por tha se ende nuk ka ardhur koha qė vendi i tij tė flasė saktė pėr statusin final tė Kosovės. Duke folur pėr kundėrshtitė qė i ka paraqitur Rusia pėr statusin e Kosovės, diplomati amerikan tha se ėshtė qėllim i qeverisė sė tij qė tė punoj ngushtė edhe me Rusinė.

“Rusėt kanė qenė shumė tė kujdesshėm nė gjuhėn e tyre. Ėshtė qėllim i qeverisė sime qė tė punojmė ngushte me Rusinė dhe nė frymė tė kėsaj shpresojmė se do tė lėvizim pėrpara sė bashku“, ka thėnė Frid.

Presidenti Sejdiu nga ana tjetėr shfaqi shpresėn se Shtetet e Bashkuara do tė vazhdojnė tė mbėshtesin vizionin e palės kosovare qė ėshtė pavarėsia e Kosovės.

“Presim qė SHBA-tė, bashke me aleatėt evropianė tė jenė nė mbėshtetje tė fuqishme tė kėtij procesi edhe nė ecjen e mėtejme deri nė proceset vendimmarrėse nė Kėshillin e Sigurimit. Pėr ne ėshtė me rėndėsi qė tė mbajmė stabilitetin e vendit“, ka thėnė presidenti Sejdiu.

Edhe anėtari tjetėr i Ekipit tė Unitetit, Hashim Thaēi tha se pala kosovare beson nė rolin dhe kontributin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėr tė pėrmbyllur me sukses procesin e pėrcaktimit tė statusit.

“Besojmė nė respektimin e vullnetit tė qytetarėve tė Kosovės pėr shtetin e pavarur dhe Sovran, prej Grupit tė Kontaktit. Presidenti Ahtisaari, pas datės 10 do tė propozon zgjidhjen pėr statusin politik tė vendit. Politika kosovare ėshtė edhe unike edhe e qėndrueshme, por edhe shumė argumentuese nė kėtė proces”, ka thėnė Thaēi.

Ndihmės sekretari amerikan i shtetit, Frid, gjatė ditės ėshtė takuar edhe me kryeministrin Agim Ēeku, ndėrsa mbrėmė nė Zveēan ka takuar edhe pėrfaqėsuesit e serbėve tė Kosovės. Pasdite ai do udhėtojė nė Shkup pėr tė pėrmbyllur turneun diplomatik nė disa vende tė rajonit.

Kryeminstri Ēeku udhėton sot pėr njė vizitė treditėshe nė Turqi

Prishtinė, 7 mars 2007 - Kryeminstri i Kosovės, Agim Ēeku udhėton sot pėr njė vizitė treditėshe nė Turqi, ndėrkaq nė orėt e mbrėmjes do tė takohet me homologun e tij turk, Rexhep Taip Erdogan. Delegacioni i Kosovės nesėr do tė takohet me zyrtarė tė parlamentit si dhe me pėrfaqėsues tė biznesit turk. Ditėn e tretė dhe tė fundit, Kryeministri Ēeku do tė takohet me zėvendėskryeministrin dhe ministėr i Punėve tė Jashtme, Abdullah Gyl.

Kryeparlamentari Kolė Berisha takohet sot nė Vatikan me Papa Benediktin e XVI  Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Kolė Berisha me bashkėpunėtorė, po qėndron pėr njė vizitė zyrtare nė Vatikan. Kryeparlamentari Kolė Berisha sot nė Selinė e Shenjtė, do tė takohet me Atin e Shenjtė, Papa Benediktin e XVI, tė cilin do ta informojė pėr proceset e tashme nėpėr tė cilat po kalon Kosova dhe pėr tė ardhmen e saj. Kryeparlamentari Berisha para nisjes kėtė takim e vlerėsoi kėtė vizitė shumė tė rėndėsishme duke pasur parasysh ndikimin e Vatikanit nė botė.

Me Natėn e Zjarreve pėrmbyllet manifestimi "Epopeja e UĒK-sė" Manifestimi “Epopeja e UĒK-sė" pėrmbyllet sonte, me Natėn e Zjarreve nė Prekaz. “Janė bėrė tė gjitha pėrgatitjet qė kjo natė tė shėnohet nė mėnyrė sa mė dinjitoze”, tha kolonel Zenun Kodra, zėvendės-komandant i Zonės sė Parė tė TMK-sė, nė Skėnderaj. Nė manifestimin, pėr nder tė 9 vjetorit tė rėnies heroike tė komandantit legjendar Adem Jashari dhe rezistencės sublime tė Jasharėve, edhe sivjet pritet qė Prekazin ta vizitojnė mijėra njerėz, nga tė gjitha viset shqiptare.
Ndėrkohė, pėr shkak tė pritjes sė fluksit tė madh tė njerėzve, policia, pėrmes njė komunikate pėr media, u bėn thirrje qytetarėve, qė t’i respektojnė rregullat e komunikacionit tė cilat qojnė nė vendparkimet e caktuara.

OVL tė UĒK-sė kėrkojnė tė mos maltretohet familja e invalidit tė luftės, Shaqir Jashar Krasniqi Pas njoftimit qė mori OVL e UĒK-sė nga shoqatat e dala nga lufta nė Komunėn e Klinės lidhur mė rastin e familjes sė invalidit tė luftės sė UĒK-sė Shaqir Jashar Krasniqi i vrarė pas luftės tinėzisht nga kriminelė tė pazbuluar deri mė sot, kjo organizatė kėrkon qė tė mos maltretohet familja e tij. Sot nė orėt e hershme tė mėngjesit, pjesėtarė tė shėrbimit policorė tė Kosovės kishin zbuluar lėndė shpėrthyese(granata anti kėmbėsorie dhe antitank) nė oborrin e familjes sė invalidit tė luftės sė UĒK-sė Shaqir Jashar Krasniqi, i vrarė pas luftės tinėzisht. Mė pas ishin ftuar edhe pjesėtar tė KFOR-it tė cilėt edhe kanė bėrė detonimin e kėtij eksplozivi.

Nuk ėshtė hera e parė qė ndodhė tė vendosėn mjete shpėrthyese nė familjen e Shaqir Krasniqit, madje kanė shkuar aq larg derisa edhe tė varri i tij ta bėjnė njė gjė tė tillė.
Ne, Organizata e Veteranėve tė Luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės iu bėjmė thirrje tė gjithė atyre qė po bėjnė kėto veprime qė tė heqin dorė nga aktet e tilla tė ulėta e qyqare, kėto si tė tilla iu duhen vetėm armiqve tė vendit, atyre tė cilėt ne i luftuam dje, dhe sigurisht qė po behėn me porosi tė tyre edhe sot.
Njėkohėsisht, ftojmė organet kompetente qė tė zbardhin kėtė rast dhe tė gjitha ato vrasje qė kanė mbet enigmė deri mė sot, thuhet nė njė reagimeagim tė OVL-UĒK.

Kėrkohet pėrshpejtimi i pranimit tė disa vendeve nė NATO Njė propozim ligj pėr mbėshtetjen e zgjerimit tė mėtejmė tė NATO-s ka arritur edhe nė Senatin e Shteteve tė Bashkuara. Ky propozim i paraqitur nga senatori republikan Richard Lugar do tė kėrkoj qė NATO-ja tė reagoj shpejtė qė Shqipėria, Kroacia, Maqedonia, Gjeorgjia dhe Ukraina tė bėhen anėtarė tė plotė tė aleancės. Ky propozim ligj, pasi u miratua nė Komitetin pėr marrėdhėnie tė jashtme tė Senatit, duhet tė kalojė edhe nė Senat dhe nė Dhomėn Pėrfaqėsuese dhe tė miratohet edhe nga presidenti George Bush.

...opinion:

Pavarėsia afėr simbolet shtetėrore askund

A ka rrezik qė Parlamenti i Kosovės me zvarritjen e tumirjes sė simboleve shtetėrore tė Kosovės si flamuri, himni dhe stema, tė imponohen zgjidhje tė jashtme apo siē u tha nė njė televizion qendror nė Kosovė, i afėrt me njė parti politike flamuri i Dardanisė dhe himni nuk duhet tė pranohen, sepse duhet tė pyeten serbėt.


Shkruan: Gani Mehmetaj

Para disa ditėsh nė Galerinė e Arteve nė Prishtinė u hap njė ekspozitė e propozimeve pėr flamurin e ardhshėm tė Kosovės. Nuk e pata tė qartė pse u bė kjo ekspozitė dhe ēfarė synonte, por ajo qė mė habiti ishte se asnjėri nga propozimet nuk mė emocionoi dhe nuk mė joshi. Pėrkundrazi, mė lanė shumė indiferent, edhe pse i shikova me vėmendje. Mė shumė tė tjerė qė bisedova ishin tė mendimit se asnjėri nga flamujt e ekspozuar nuk i plotėsonte kushtet pėr tė qenė flamur i ardhshėm i Kosovės, madje disa ishin tė dėshpėruar pėr mungesėn e kreativitetit tė artistėve tanė! Natyrisht, nga njė ekspozitė nuk ėshtė pritur mė shumė dhe asnjė shtet nuk e ka marrė flamurin nė galeri tė arteve qė ta kemi nė atė fat. Ishte iluzion i organizatorėve nėse kanė menduar se po e bėjnė namin dhe se po e zgjedhin simbolin e ardhshėm tė Kosovės. Mė shumė ishte kundėrvėnie njė propozimi me tė cilin kemi filluar tė mishėrohemi. Edhe mė tė pakapshme mė duken deklarimet publike tė disa politikanėve tė cilėt propozojnė tė shpallet konkurs ndėrkombėtar pėr flamurin, himnin dhe stemėn shtetėrore! Nėse nė tė kaluarėn himnin kombėtar na e bėnė tė huajt, athua sėrish duhet tė insistojmė qė simbolet shtetėrore tė na i kompozojnė prapė tė tjerėt, sepse nuk jemi tė aftė t'i bėjmė vetė, apo sepse pajtohemi mė lehtė nėse na i servirin tė tjerėt, ashtu sikurse qė jemi pajtuar edhe pėr shumė gjėra tė tjera deri me tash.

Rezistenca kundėr njė propozimi pa kundėrpropozim

Anėtari i Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės, Sabri Hamiti, inicoi ēėshtjen e simboleve nė Kryesinė e Kuvendit tė Kosovės, pėrkatėsisht aktualizoi nė nivel tė institucionit propozimin e Presidentit tė ndjerė Ibrahim Rugova. Fatkeqėsisht, sipas medieve propozimi i tij u refuzua, por as tash nuk u tha se pati ndonjė propozim tjetėr qė t'i kundėrvihej propozimit tė Sabri Hamitit, pėrkatėsisht partisė mė tė madhe tė Kosovės qė e qeveris vendin bashkė me AAK nė.
Refuzimi i opozitės pėr tė biseduar pėr simbolet shtetėrore tash e sa vjet ėshtė i pakuptimtė, sidomos kur ata nuk japin asnjė propozim, pėrkatėsisht kundėrpropozim, nė mėnyrė qė tė fillojė debati dhe tė shqyrtohen pastaj simbolet shtetėrore nė Kuvend. Pėr flamurin shtetėror dhe pėr himnin e ardhshėm ėshtė biseduar nė nivele tė ndryshme publike tash disa vjet. Por asnjėherė deri me tash nuk ėshtė shtruar nė Kuvendin e Kosovės pėr tė marr formėn e prerė dhe zyrtare.
Pavarėsisht rezistencės opozitare, pavarėsisht mohimit tė ndryshimit tė flamurit, pėrkatėsisht pėrzierja e qėllimshme e konceptit pėr flamurin kombėtar dhe atė shtetėror nga disa grupacione, pjesa mė e madhe e opozitės e ka refuzuar njė propozim konkret. Madje njė grupacion politik i afėrt me opozitėn e dogji publikisht flamurin e Dardanisė para disa vjetėsh, qė ishte veprim kriminal i pandėshkuar! Asnjėri nga pėrfaqėsuesit e opozitės as sot e kėsaj dite nuk kanė ndonjė propozim, por vetėm kanė rezistencė, ndėrkaq, tė gjitha mediet elektronike e tė shkruara qė financohen dhe kontrollohen nga opozita thonė se pėr flamur e pėr himn duhet tė kemi koncensus, por nuk i bien fare kėtij krahu se cili duhet tė jetė ai propozim dhe cili duhet tė jetė flamuri i ardhshėm i Kosovės dhe himni. Me flamurin e Dardanisė dhe me himnin "Kur ka ra kushtrimi n'Kosovė" pėr tė cilin Rugova thoshte se ia kujton Simfoninė e nėntė tė Betovenit, Rugova dhe LDK ja i ka fituar dy palė zgjedhje. Kėto simbole kanė bėrė dhe po bėjnė jetė aktive publike nė tė gjitha manifestimet e LDK sė. Shumica e popullatės nė Kosovė tashmė janė mishėruar me kėto simbole, ndėrsa himnin e dinė pėrmendesh.

Ēfarė simbolesh shtetėrore presim?

Pavarėsia e Kosovės tashmė po diskutohet nė tė gjitha nivelet ndėrkombėtare, ndėrsa pakoja e Ahtisarit ėshtė korniza e kėsaj pavarėsie qė duhet tė kalojė po ashtu edhe disa shkallė tė tjera. Natyrisht nė pakon e Ahtisarit kemi vėrejtje serioze, mirėpo jo duke u nisur nga fryma revolucionare e "Vetėvendosjes". Nė nivelin kombėtar shumica janė pėr pavarėsinė e Kosovės, mirėpo shteti pa simbolet shtetėrore nuk ėshtė shtet. Kėtė do tė duhej ta dinė edhe ata qė e vonojnė apo e zvarrisin me ose pa qėllim debatin dhe tumirjen e simboleve shtetėrore. Refuzimi i bisedimeve dhe refuzimi i shtruarjes sė propozimit konkret ėshtė vėshtirė tė kuptohet. Me refuzimin e tyre opozitarėt sikur presin qė nga sikleti i ballafaqimit mė Flamurin e Dardanisė dhe me "Kushtrimin e Kosovės" t'i nxjerrė bashkėsia ndėrkombėtare. Propozimi i Hamitit nė Kryesinė e Kuvendit ishte sinjal i mjaftueshėm pėr t'ua bėrė me dije se parlamentarėt po vonohen. Dhe kur ata vonohen atėherė mund t'ua japin tė tjerėt simbolet e gatshme ashtu sikurse nė Bosnjė Hercegovinė. Mirėpo pėrderisa nė Bosnjė Hercegovinė ishin tri kombe qė nuk pajtoheshin, kėtu jemi njė komb me shumė parti qė ende nuk jemi marrė vesh pėr flamurin, himnin dhe stemėn. Grupet minoritare si pėrqindje janė tė papėrfillshėm sa tė mund tė pėrzihen nė kėtė mes. Madje ata deri me tash kanė shikuar seri se si ne i djegim flamujt tanė dhe se si nuk pajtohemi pėr simbole shtetėrore, pėrderisa njė pjesė e minoritarėve tė pėrkėdhelur nga bashkėsia ndėrkombėtare edhe sot e kėsaj dite janė kundėr simboleve shtetėrore dhe kundėr shtetit tė Kosovės.
Nė pakon e Ahtisarit thuhet se pėr simbolet shtetėrore duhet tė pyeten edhe minoritarėt. Dhe nėse aprovohet kjo gjė, atėherė do tė jetė njė shtet me simbole tė vėllazėrim bashkimit. Pėr kėtė mundėsi nuk reaguan as individėt qė shkruanin me tėrbim kundėr Flamurit tė Dardanisė dhe himnit, nuk reaguan as partitė politike shqiptare nė Kosovė qė e refuzuan apriori tė vetmin propozim vetėm e vetėm se ishte nga presidenti Rugova. Ėshtė pėr tė ardhur keq kur krijohet pėrshtypja se individėt dhe partitė politike tė ne janė mė tė relaksuara tash kur po thuhet publikisht se simbolet shtetėrore duhet tė tumiren nga jashtė. Pra, athua janė mė tė pranueshme simbolet e imponuara nga jashtė apo ato tė disenjuara apo tė kompozuara nė Kosovė. Njė televizion qendror nė Kosovė i afėrt me njė parti politike tha haptazi se flamuri i Dardanisė dhe himni nuk duhet tė pranohen, sepse duhet tė pyeten serbėt. Dhe ēuditėrisht, ata qė i kundėrshtonin me zjarrmi kėto simbole tė propozuara nga Rugova, kur u pėrmenden dėshirat e serbėve, heshtėn! / marrė nga Qik-u /


LAJMET
E marte 06 mars 2007

Ren dhe Solana presin shumė nga takimi i 10 marsit

Pėrfaqėsuesi i lartė i Bashkimit Evropian pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri Havier Solana dhe Komisionari pėr Zgjerim Oli Ren thanė tė martėn se presin shumė nga takimi i 10 marsit nė Vjenė dhe se presin sjellje konstruktive edhe nga Serbia.

Prishtina beson se pas “takimit tė elefantėve”, Ahtisaari rekomandon pavarėsinė

Ekipi i Unitetit i Kosovės, kėrkoi qė pakoja e statusit tė mos pėsojė ndryshime nė substancė dhe shfaqi shpresėn se, dy-tri ditė pas “takimit tė elefantėve”, ndėrmjetėsi Martti Ahtisaari do ta bėjė rekomandimin pėr pavarėsinė e Kosovės.

Kosova nė prag tė pavarėsisė, falė sakrificės sė Jasharėve, thotė Sejdiu

Nė ditėn e dytė tė “Epopesė sė UĒK-sė”, kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu deklaroi se pa sakrificėn e komandantit legjendar, Adem Jashari dhe dėshmorėve tė tjerė tė ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK), Kosova nuk do tė kishte arrit nė prag tė pavarėsisė sė saj.

EU beson se Ahtisari nė takimin e “Elefantėve” mė 10 mars do tė dal me rekomandim pėr pavarėsinė

Ekipi i Unitetit i ėshtė pėrgjigjur pozitivisht ftesės sė kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari pėr takimin e nivelit tė lartė qė do tė mbahet mė 10 mars nė Vjenė tė Austrisė, ndėrkohė qė delegacioni i Kosovės nė pėrbėrje prej 18 anėtarėsh..

Shoqatat e dala nga lufta thonė se lufta e UĒK-sė ka qenė e drejtė dhe e pastėr

Derisa shprehen thellėsisht tė bindur pėr pafajėsinė e Ramush Harajadinaj dhe bashkėluftėtarėve tjerė.

Pala mbrojtėse thotė se dėshmitarja nuk ėshtė mbėshtetur nė fakte

Pala mbrojtėse tė martėn, nė ditėn e dytė tė procesit gjyqėsor nė Hagė kundėr ish-kryeministrit tė Kosovės, Ramush Haradinaj, ka thėnė se dėshmitarja nuk ėshtė mbėshtetur nė fakte.

Frid: Vendimi duhet tė merret gjatė kėtij viti

Ndihmės sekretari amerikan i Shtetit, Daniel Frid, tha tė martėn se ėshtė ende herėt tė thuhet se si do tė votojnė e veēanta tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė pėr rezolutėn e re pėr statusin e Kosovės.

Kosova ėshtė e pavarur prej Serbisė prej vitit 1999

Rusia u tėrhoq nga Kosova nė vitin 2001. Ajo edhe deri mė tash e ka respektuar politikėn qė ėshtė pėrkufizuar nė kuadėr tė Kėshillit tė Sigurimit, nuk ėshtė konfrontuar sa i pėrket ēėshtjes sė Serbisė me anėtarėt e tjerė tė perhershėm tė Kėshillit tė Sigurimit dhe unė nuk pres se kjo do tė ndodhė edhe kėsaj radhe, ndonėse shumė po manipulohet, po pėrsėris, me ēėshtjet politike tė Rusisė tė paraqitura gjatė javėve tė fundit sa i pėrket Kosovės, ka thėnė nė njė intervistė pėr ”ALSAT” kryetari i Partisė Liberal Demokrate nė Serbi, Ēedomir Jovanoviē.

Sejdiu: Do tė mundohemi tė bėjmė punėn mė tė mirė pėr Kosovėn

Mijėra qytetarė tė Kosovės tė martėn, nė Ditėn e dėshmorėve, po bėjnė homazhe nė kompleksin e varrezave nė Prekaz tė Skenderajt. Homazhe para varrit tė komandantit legjendar Adem Jashari dhe tė familjes sė tij ka bėrė

Identifikohen edhe tre martirė tė kombit

Sadri (Islam) Binaku, Ibrahim (Halil) Gojani dhe Shpėtim (Musli) Zeka nga Gjakova, janė tri viktimat civile tė terrorit serb, tė identifikuar kėtyre ditėve nga kontingjenti i fundit i mbetjeve mortore, tė sjella nė Kosovė vitin e kaluar nga varrezat masive tė Serbisė.

MSHP e gatshme pėr regjistrimin e popullsisė nė vjeshtė

Zyrtarė tė Ministrisė sė Shėrbimeve Publike (MSHP) thanė se janė tė gatshėm dhe tė pėrgatitur pėr organizimin e regjistrimit tė pėrgjithshėm tė popullsisė, ekonomive familjare dhe banesave nė vjeshtė tė kėtij viti, edhe pse, siē thanė ata, ky proces ndėrlidhet ngushtė me zgjidhjen e statusit, prandaj edhe nuk dihet data e fillimit tė kėsaj procedure.

Dida kėrkoi “zhdukjen” e subvencioneve pėr sektorin e energjisė

Drejtues tė Ministrisė se Energjisė dhe Minierave (MEM), theksuan tė martėn nė Prishtinė se tė gjitha subvencionet qė i janė bėrė sektorit tė energjisė, pėrfshirė edhe ato qė i janė dhėnė sektorit tė ngrohjes, duhet tė zhduken shpejt, pėr t’u fokusuar nė objektiva si shėndetėsia dhe arsimi.

“Telekom Slovenia dhe Ipko net” edhe zyrtarisht bėhet operator i telefonisė mobile

Konsorciumi “Telekom Slovenia dhe Ipko net”, tė martėn edhe zyrtarisht fitoi epitetin e operatorit tė dytė tė telefonisė mobile nė vend, pasi qė Autoriteti Rregullator i Telekomunikacionit (ART), ia ka nėnshkruar licencėn, pėr tė cilėn ky operator nė arkėn e buxhetit tė Kosovės ka paguar 75 milionė euro.

Riēard Monk merr detyrėn e komisionarit tė policisė sė UNMIK-ut

Riēard Monk nga Britania e Madhe ka marrė detyrėn e komisionarit tė policisė sė UNMIK-ut, pas dorėheqjes sė Stiven Kurtisit muajin e kaluar, njofton tė martėn Zyra e informacionit pranė UNMIK-ut.

Plagoset njė person nė lagjen “Dardania” nė Prishtinė

Njė person ėshtė plagosur me armė zjarri, gjatė njė pėrleshjeje mes dy grupeve, tė martėn rreth orės 16:00 nė lagjen “Dardania” nė Prishtinė, konfirmoi pėr KosovaLive, zėdhėnėsi i Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), Veton Elshani.

I plagosuri nė “Dardani” ishte kalimtar rasti

Zėdhėnėsi i Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), pėr rajonin e Prishtinės, Agron Borovci, konfirmoi pėr KosovaLive se i plagosuri nė “Dardani” ishte kalimtar rasti.

Kapet i dyshimti pėr vendosjen e bombės nė xhaminė e Hanit tė Elezit

Njėsiti hetues i policisė rajonale tė Ferizajt pas njė pune dyjavėshe, ka arritur gjatė fundjavės t’i bjerė nė gjurmė personit tė dyshimtė.

Policia e vendeve tė Ballkanit nė luftė tė pėrbashkėt kundėr krimit tė organizuar

Policia e tetė shteteve nga Evropa Juglindore tė martėn nė Sofje u dakorduan t'i koordinojnė aksionet kundėr krimit tė organizuar dhe kontrabandės me drogė, tha drejtori i Shėrbimit kombėtar bullgar "Policia", Valentin Petrov.

Ndėrroi jetė punonjėsi i Kuvendit tė Kosovės, Dėfrim Krasniqi

Pas njė sėmundje tė shkurtėr, tė martėn ka ndėrruar jetė punonjėsi i dalluar i Kuvendit tė Kosovės, Dėfrim Krasniqi, varrimi i tė cilit bėhet tė mėrkurėn, nė fshatin Terpezė tė Malishevės, njofton Zyra e informacionit pranė Kuvendit tė Kosovės.

UNDP kėrkon kthimin e serbėve tė fshatit Babush nė shtėpitė e tyre

Programi i Kombeve tė Bashkuara pėr Zhvillim (UNDP), kėrkon nga serbėt e fshatit Babush tė komunės sė Ferizajt qė tė kthehen nė shtėpitė e tyre tė rindėrtuara.

Serbėt e fshatit Babush kėrkojnė 2.400 € pėr familje

Pėrfaqėsuesit serbė tė fshatit Babush, komuna e Ferizajt, kėrkuan tė martėn qė projektet pėr qėndrim ekonomik tė realizohen nė tėrėsi.

Vazhdon traditėn manifestimi “Karvani i shkrimtarėve pėr fėmijė”

Pėr tė tetėn herė me radhė organizohet “Karvani i shkrimtarėve pėr fėmijė”, ku janė tė aktivizuar rreth 60 shkrimtarė kosovarė, tė cilėt brenda 108 ditėve sa do tė zgjatė karvani, do tė vizitojnė mbi 100 shkolla me rreth 80 mijė nxėnės, thanė organizatorėt e kėtij manifestimi.

Mbahet turneu ndėrkombėtar “Shqiponja 2000”

Mė 7 dhe 8 mars, nė organizim tė Klubit tė Hendbollit “Shqiponja” nga Gjakova, dhe nėn patronatin e Ministrisė sė Kulturės, Rinisė dhe Sportit, organizohet turneu ndėrkombėtar i hendbollit pėr femra, nė tė cilin marrin pjesė.

BDI: Ahmeti do tė takohet me Gruevskin

BDI tė martėn bėri tė ditur se lideri partiak Ali Ahmeti do tė takohet me Nikolla Gruevskin nė drejtim tė zhbllokimit tė dialogut politik.

PDSH: Nuk ka marrėveshje pėr ligjin pėr UĒK-nė

Ligji pėr pjesėtarėt e ish-UĒK-sė ėshtė projekt i PDSH-sė, por nė koalicionin qeveritar ende nuk ka marrėveshje pėr atė, tha tė martėn nėnkryetari i PDSH-sė Menduh Thaēi.

Franca mbėshtet propozimin e Ahtisaari-t pėr statusin e Kosovės

Shefi i Zyrės franceze nė Prishtinė, Thierry Raynard, rikonfirmoi tė martėn mbėshtetjen e vendit tė tij...

...informacione tė hapura:

Pėr Prishtinėn, i papranueshėm ēdo ndryshim nė substancė i pakos sė Ahtisarit  Pėr Prishtinėn ėshtė i papranueshėm ēdo ndryshim nė substancė i pakos sė Ahtisarit, tha zėdhėnėsi Skėnder Hyseni pas takimit tė Ekipit tė Unitetit. Ndryshe, Ekpi i ėshtė pėrgjigjur pozitivisht ftesės sė Ahtisaarit pėr takimin e 10 marsit nė Vjenė, ku do tė udhėtojė me njė pėrbėrje mė tė gjerė. Ndėrkohė, zėdhėnėsi i UNOSEK-ut Remi Dourlot ka thėnė se ekipet negociatore tė Kosovės dhe Serbisė, sonte ose nesėr do tė duhej ta pranojnė versionin e ndryshuar tė propozimit pėr statusin e Kosovės. Edhe zėdhėnėsi Skėnder Hyseni tha se Ekipi i Unitetit nesėr pritet tė marrė nga zyra e UNOSEK-ut variantin pėrfundimtar tė dokumentit tė Ahtisaarit, dhe, nėse do tė ketė ndryshime, ato do tė shqyrtohen menjėherė nga Grupi Politik Strategjik.

Sidoqoftė ekipi beson se Marti Ahtisaari nuk do tė ndryshojė substancėn e planit tė tij, plan ky qė siē vlerėsojnė ata i garanton Kosovės pavarėsinė. Ekipi po ashtu beson se kryendėrmjetėsi ndėrkombėtar do tė jetė shumė i qartė sa i pėrket termit pėr statusin, para se ta dėrgojė atė nė KS tė OKB-sė.

Ndėrkohė po sot ekipi ka pranuar ftesėn e Ahtisaarit pėr takimin e 10 marsit ndėrkaq nė Vjenė, nėn udhėheqjen e kryetarit Fatmir Sejdiu, do tė udhėtojnė edhe 17 anėtarė tė tjerė tė delegacionit, pėrfshirė anėtarėt tjerė tė Ekipit tė unitetit.

Ekipi i Unitetit shpreson se nė takimin e sė shtunės nė Vjenė, presidenti Ahtisaari do tė bėjė tė ditur edhe propozimin e tij pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės.


Ndėrkaq, nė takimin e nivelit tė lartė nė Vjenė mė 10 mars, pritet tė diskutohet pėr dispozitat e pėrgjithshme tė pakos sė statusit, tha Hyseni.

“Takimi i sė shtunės do tė pėrqendrohet nė dispozitat e pėrgjithshme, do tė thotė nė statusin e Kosovės. Nuk besoj qė gjatė takimit tė sė shtunės do tė hyhet veē e veē, ose nė detale tė marrėveshjes. Pėr aq sa dimė deri tash, presidenti Ahtisaari do tė bėjė njė prezantim tė pėrgjithshėm tė idesė sė tij, tė pakos sė tij. Ne shpresojmė shumė qė ai do tė dalė edhe me njė rekomandim tė qartė pėr statusin e Kosovės”, ka sqaruar zėdhėnėsi Hyseni.

Marti Ahtisaari do ta paraqesė njė rekomandim mė tė qartė pėr statusin e Kosovės, ditėn e shtunė nė Vjenė, ose mė sė largu pas dy tri ditėsh nė Nju Jork, kur do ta dorėzojė variantin e tij pėrfundimtar nė Kėshillin e Sigurimit.

Hyseni pėrjashtoi mundėsinė e ndonjė kompromisi nė takim e sė shtunės, duke ritheksuar se zgjidhja e vetme pėr Kosovėn ėshtė pavarėsia e saj.

Duke folur pėr “pėrmbajtjen e re” tė dokumentit tė Ahtisaarit, Hyseni tha se dokumenti nuk do tė duhej tė ndryshonte substancėn e tij.

“Asnjė logjikė nuk thotė qė mund tė ketė ndryshim nė substancė, sepse po tė ketė ndryshim nė substancė, atėherė gjithė procesi do tė dėshtonte”, tha Hyseni.

Ekipi i unitetit i ka bėrė sot njė analizė periudhės sė konsultimeve nė Vjenė dhe ka konstatuar se pala kosovare ka paraqitur vėrejtje dhe sugjerime pėr pakon e Ahtisaarit.

Ekipi ka shfaqur shpresėn se z. Ahtisaari do t’i ketė pėrfshirė nė dokument tashmė vėrejtjet dhe sugjerimet e Prishtinės, tė cilat kanė pasur tė bėjnė kryesisht me qartėsimin apo heqjen e dilemave tė anekseve tė caktuara, qė do ta ndihmonin zbatimin e marrėveshjes pėr statusin.

Po sot, pėrmes njė komunikate pėr media, zėdhėnėsi i UNOSEK-ut Remi Dourlot ka thėnė se ekipet negociatore tė Kosovės dhe Serbisė, sonte ose nesėr do tė duhej ta pranojnė versionin e ndryshuar tė propozimit pėr statusin e Kosovės.

"Nuk do t'i pėrmendim ndryshimet pėrpara se dokumenti t'iu dorėzohet ekipeve negociatore", ka thėnė zėdhėnėsi i Ahtisaarit, Remi Dourlot.

Sakrifica e Adem Jasharit dėshmoi vendosmėrinė e popullit tė Kosovės pėr liri

Sakrifica e komandantit legjendar tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Adem Jashari dhe e familjes sė tij ėshtė njėra ndėr pikat mė sublime e cila i dėshmoi botės vendosmėrinė e palėkundur tė popullit tė Kosovės pėr lirinė nga sundimi i huaj, pavarėsisht ēmimit tė lartė qė duhej paguar, thanė tė pranishmit tė martėn nė njė akademi pėrkujtimore me rastin e nėntėvjetorit tė luftės dhe rėnies heroike tė komandantit legjendar tė UĒK-sė Adem Jashari dhe tė gjithė dėshmorėve tė tjerė, e cila u mbajt nė kuadėr tė manifestimit “Epopeja e UĒK-sė”.

 Nė Hagė, dita e dytė e gjykimit ndaj ish kryeministrit Ramush Haradinaj Nė Tribunali e Hagės ka vazhduar sot dita e dytė e gjykimit ndaj ish kryeministrit Ramush Haradinaj dhe dy bashkėluftėtarėve tė tij, Idriz Balaj dhe Lahi Brahimaj. Nė seancėn e sotme do tė paraqiten dy dėshmitarė tė mbrojtur tė prokurorisė. Dje nė hapje tė seancės gjyqėsore, prokurorėt ua kanė lexuar akuzėn pėr krime kundėr njerėzimit , tė akuzuarve. Lidhur me gjykimin e Haradinajt, sot reaguan edhe OVL UĒK,SHIL UĒK dhe LKĒK. Mbrojtja nga ana tjetėr i ka hedhur poshtė tė gjitha akuzat e prokurorisė.

Reagimi i OVL UĒK,SHIL UĒK

Me rastin e fillimit tė procesit gjyqėsor ndaj Ramush Haradinajt, komandant i Zonės Operative tė Dukagjinit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Lahi Brahimajt dhe Idriz Balajt, tė akuzuar padrejtėsisht nga Prokuroria e Hagės, Shoqatat e dala nga Lufta e UĒK-se i pėrkujtojnė Tribunalit tė Hagės se Lufta e UĒK-sė ka qenė luftė e drejtė dhe e pastėr, e mbėshtetur plotėsisht nė rregullat e sė drejtės ndėrkombėtare.
Kėrkojmė nga Tribunali i Hagės qė t’i shpallė tė pafajshėm tė gjitha luftėtarėt e UĒK-sė, dhe ta pranojė gjenocidin e forcave tė Serbisė nė Kosovė.
Jemi thellėsisht tė bindur nė pafajėsinė e Ramush Haradinajt dhe bashkėluftėtarėve tė tjerė, dhe, presim qė Tribunali ta vėrtetojė kėtė pa humbur kohė. Gjithashtu jemi te bindur se bazat e prokurorisė pėr kėtė akuzė qėndrojnė tek regjimi i Millosheviqit .
Rikonfirmojmė kundėrshtimin tonė tė vendosur ndaj tendencave pėr inkriminimin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, dhe i apelojmė Tribunalit qė tė mos bjerė nė lajthitje te prokurorisė, me rastin e vendimit pėr luftėtarėt e UĒK-sė, thuhet nė njė kumtesė pėr media tė lėshuar nga OVL UĒK,SHIL UĒK.


Reagimi i LKĒK-sė

Haga nisi edhe njė proces denigrues ndaj popujve tė shtypur

Nuk ka shumė kohė kur nė njė proces tė padrejtė, me karakter e qėllim politik, Tribunali Ndėrkombėtar i Hagės pėr Krime tė Luftės nė ish- Jugosllavi gjykoi tre ish luftėtarė tė UĒK-sė dhe pėrmes tyre nisi nė fakt lojėn e qėllimshme e hileqare sipas tė cilės synoi e po synon: - Tė tėrheqė paralele nė mes tė pushtuesit dhe tė pushtuarit;

- Tė pėrmbushė kėrkesėn e Serbisė pėr tė pėrndjekur pjesėtarėt e njė lėvizjeje politike e ushtarake qė nisi dhe bėri luftė tė drejtė ēlirimtare pėr lirinė e popullit shqiptar tė pushtuar nga Serbia; - Tė disiplinojė shtresėn e luftėtarėve prej tė cilėve llogaritet tė paraqiten probleme e pengesa pėr tė pėrmbushur projekte tė caktuara politike pėr tė cilat ka njė konsensus aktual tė faktorėve me peshė nė skenėn politike botėrore sot.

Procesi gjyqėsor kundėr Ramush Haradinajt, Idriz Balės dhe Lahi Ibrahimajt, por edhe procese tė tjera gjyqėsore tė kėtij karakteri qė ka organizuar "drejtėsia" ndėrkombėtare nė Kosovė, paraqesin njė realitet tė hidhur tė njė drame tė kurdisur me qėllim tė shkaktimit tė hutisė nė opinionin e kėtushėm dhe pėr tė dėmtuar pozitėn ndikuese tė shqiptarėve si faktor nė rrethanat kur po vendoset pėr fatet e popullit tonė.

Pėr LKĒK-nė ka qenė i qartė mandati, karakteri, funksioni dhe roli i kėtij institucioni qysh nė momentet e krijimit tė tij. Pėr ata qė besojnė nė drejtėsinė e kėtij tribunali, gjykimi i luftėtarėve tė lirisė dhe luftės ēlirimtare tė popullit shqiptar do tė paraqesė zhgėnjim.

Shembulli mė i qartė ėshtė rasti i shfajėsimit tė shtetit tė Serbisė pėr krimet dhe gjenocidin e ushtruar nė Bosnjė dhe nė Kosovė (nuk ka akuzė pėr gjenocid edhe pse rreth 1 milion shqiptarė tė Kosovės u depėrtuan me dhunė nga shteti i Serbisė me dhunė).

Nė Hagė gjykohen luftėtarėt, gjykohet e drejta pėr luftė ēlirimtare dhe kursehen nė mėnyrėn mė tė padrejtė tė mundshme krimi dhe kriminelėt.

Fyerjet e prokurorisė ndaj luftės sonė dhe ndaj luftėtarėve tė UĒK-sė, sa do tė rėnda tė jenė ato, nuk do tė mund t'i ndalin pėrpjekjet e popullit shqiptar pėr ēlirim kombėtar. Pėrkundrazi. Padrejtėsitė ndaj ēlirimtarėve, vetėm sa e qartėsojnė mė mirė gjendjen reale tė popullit tonė. Ato vetėm sa e shtojnė nevojėn pėr tė mbėshtetur dhe fuqizuar vlerat e luftės sonė, pėr t'i mbrojtur ato, sepse kėto janė baza mė e mirė dhe mė e sigurt pėr tė ecur drejt lirisė sė plotė tė kombit shqiptar, thuet nė kumtesėn e lėshuar pėr media nga Kryesia e LKĒK-sė.

Franca rikonfirmon mbėshtetjen ndaj Ahtisarit Shefi i Zyrės franceze nė Prishtinė, Thierry Raynard, rikonfirmoi sot mbėshtetjen e vendit tė tij pėr propozimin e ndėrmjetėsit Martti Ahtisaari pėr statusin e Kosovės. Ai e bėri kėstė koment, pas njė takimi qė pati me ministren e Shėrbimeve Publike, Melihate Tėrmkolli. Raynard mė tej vlerėsoi pozitivisht punėn e institucioneve vendore dhe tha se ato janė duke punuar mjaft pėr zbatimin e standardeve.

U pėrurua Enti i Vreshtarisė dhe Vertarisė nė Rahovec Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, me rastin e pėrurimit tė Entit tė Vreshtarisė dhe Vertarisė nė Rahovec tha se hapja e kėtij enti ėshtė njė sukses dhe dėshmi se Qeveria e Kosovės e konsideron sektorin e bujqėsisė si sektor prioritar dhe ėshtė duke krijuar mekanizma konkret pėr ta mbėshtetur kėtė sektor ashtu siē edhe e meriton. Kryeministri i Kosovės Agim Ēeku tha se Kosova ka traditė pėr prodhim tė verės dhe se tani me hapjen e kėtij enti do tė kemi edhe rritje te cilės dhe shtrirje tė serishme tė veres kosovare nė tregun evropian. Qeveria e Kosovės sektorin e bujqėsisė e konsideron njė ndėr sektorėt primare dhe pėr kėtė ėshtė duke krijuar mekanizmat konkret pėr ta mbėshtetur kėtė sektor.
“Rendiment e deri tashme vėrtet cilėsia e rrushit tanė kanė tregu se kjo degė e bujqėsisė ėshtė njė degė shumė konkurruese dhe ėshtė njė degė qė Kosova mundė tė pėrfitoj shumė dhe mundė tė dal nė tregun e jashtėm dhe tė dominoj nė tregun e rajonal pėr ketė. Andaj pėr ta mbėshtetur kėtė sektor tė rėndėsishėm duhen ekspert tė mirė pėr ketė sferė pra njė trajnim i tyre pėr ēka edhe ne jemi duke e bėrė”, tha Ēeku. Ndėrkaq, Shefi Zyrės Gjermane nė Prishtinė, Eugen Wolfart tha se ky i institut do t'i ndihmoj verės kosovare rikthim tė mirėfilltė nė tregun evropian ashtu siē edhe e meriton.
“Ne mbėshtesim dhe do tė bashkėpunojmė me Kosovėn nėpėrmjet GTZ nė mėnyrė qė ta pėrforcojmė ekonominė vendore tė Kosovės. Sepse ky regjion ka pėrparėsi tė mėdha krahasuar me vende tjera pėr prodhimin e verės”, tha Wolfart. Haxhi Arifi, kryetar i Kuvendit Komunal tė Rahovecit tha se ky ent do tė ndikoj drejtpėrdrejt nė ngritjen e prodhimit tė verės dhe rritjes sė cilėsisė sė saj, dhe do tė jetė njė lehtėsim i madh pėr vreshtarėt e vertarėt. Arifi, falėnderoj GTZ- Gjermane pėr ndihmėn qė ka dhėnė dhe po jep nė kėtė sektor tė rėndėsishėm pėr vendin tonė.

Policia nė Obiliq arreston 2 tė mitur, tė dyshuar pėr vjedhje dhe dėmtim varrezash Nė vazhdėn e pandėrprerė tė punės intensive tė strukturave policore tė regjionit tė Prishtinės me synim dhe nė drejtim tė goditjes dhe zbulimit tė plote tė veprimtarisė kriminale tė grupeve apo individėve te veēantė, me 5 mars policia e St. Policor Obiliq ka arrestuar dy tė dyshuar, tė mitur, nėn dyshimin e bazuar pėr vjedhje dhe dėmtim varrezash ortodokse, tė cilat gjenden afėrsi tė varrezave serbe tek T. C. Kosova A. Policia njofton se tė dyshuarit kanė pasur pėr qėllim vjedhjen e disa pjesėve tė aluminit, me ē’rast janė dėmtuar dy – tre pllaka mermeri qė kanė qenė tė vendosura mbi varreza.
Arrestimi nė fjalė ka rezultuar edhe me gjetjen dhe konfiskimin edhe tė disa mjeteve tė forta (ēekan, dara) tė cilat dyshohet tė jenė pėrdorur nė rastin nė fjalė.

Pas arrestimit tė dy tė dyshuarit tė mitur, 16 dhe 17 vjeē, nė prani tė punėtorit tė QPS-sė janė intervistuar dhe pas marrjes sė autorizimit nga ana e prokurorit, ata janė dėrguar nė Qendrėn Rajonale tė Paraburgimit nė Prishtinė, ku aktualisht hetuesit po kryejnė tė gjitha veprimet e nevojshme hetimore e procedurale para se rasti tė dėrgohet nė Gjykatė.

Ėshtė me interes tė theksohet se mbėshtetur nė rezultatet e para tė hetimit policia ka eliminuar mundėsinė e reflektimit tė motiveve ndėretnike ose ndėrfetare pėrkitazi me rastin nė fjalė, duke nxjerrė nė pah motive dhe qėllime tė pėrfitimit personal nga ana e tė dyshuarve tė implikuar nė kėtė rast, thuhetmes tjerash nė njė njoftim nga Zyra e Marrėdhėnieve me Publikun, pranė Komandės Rajonale tė SHPK-se.


LAJMET
E hėnė 05 mars 2007

Shpėrthim nė “Bregun e Diellit”, nuk ka viktima

Njė granatė dore ka shpėrthyer nė orėt e hershme tė mėngjesit tė sė hėnės nė lagjen “Bregu i Diellit” nė Prishtinė, duke shkaktuar dėme materiale dhe fatmirėsisht nuk ka pasur viktima nė njerėz.

Tė mėrkurėn Ahtisari ia paraqet Prishtinės dhe Beogradit propozimin e tij

Prishtinės dhe Beogradit do t'i dorėzohet tė mėrkurėn propozimi i kryendėrmjetėsit tė Kombeve tė Bashkuara Marti Ahtisari lidhur me statusin e Kosovės.

Sejdiu kėrkon pėrshpejtim tė procedurės rreth simboleve shtetėrore

Kryesia e Kuvendit tė Kosovės, tė hėnėn ka shqyrtuar kėrkesėn e kryetarit tė Kosovės Fatmir Sejdiu, pėr pėrshpejtim tė procedurės rreth simboleve shtetėrore, pėr shkak tė afrimit tė zgjidhjes sė statusit tė Kosovės.

Me kėrkesėn pėr ta bėrė TMK-nė ushtri, nisi manifestimi “Epopeja e UĒK-sė”

Mijėra qytetarė, tė ardhur nga tė gjitha trojet shqiptare, nderuan tė hėnėn nė Prishtinė, Epopenė e lavdishme tė ish Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK), duke pėrkujtuar komandantin legjendar Adem Jasharin dhe tė gjithė dėshmorėt e kombit, qė ranė pėr liri dhe pavarėsi tė Kosovės.

Ēeku: Marsi i Jasharajve pėrfundimisht e ndėrroi historinė tonė

Ishte lufta e UĒK-sė dhe epopeja e Jasharjave qė i shpėrndau rrezet e lirisė sė Kosovės, duke e paguar atė me ēmimin mė tė lartė. Nuk ka shembuj tjerė nė historinė e popujve qė kanė arritur tė kenė njė vlerė kaq tė madhe historike siē ėshtė epopeja e Jasharajve, tha tė hėnėn komandanti i TMK-sė, gjenerallejtėnant Sylejman Selimi, gjatė manifestimi gjithėkombėtar “Epopeja e UĒK-sė”.

Prokuroria thotė se ka fakte pėr pėrgjegjėsinė e Haradinajt, Balajt dhe Brahimaj

Nė Schreveningen tė Hagės, tė hėnėn, nė Gjykatėn Ndėrkombėtare pėr Krimet e Luftės nė ish-Jugosllavi (ICTY), filloi gjykimi ndaj ish- kryeministrit tė Kosovės Ramush Haradinaj dhe dy tė akuzuarve tjerė shqiptarė, Idriz Balaj dhe Lah Brahimaj.

Qeveria beson se procesi i gjykimit ndaj Haradinajt do tė jetė i drejtė

Qeveria e Kosovės nė njė deklaratė pėr media tė hėnėn shpreh besimin se procesi i gjykimit ndaj ish-kryeministrit Ramush Haradinaj do tė jetė i drejtė dhe transparent, dhe se Haradinaj dhe bashkėluftėtarėt e tij do tė kthehen nė Kosovė dhe do tė vazhdojnė punėn nė tė mirė tė vendit.

Banka Botėrore ndan 5.5 mil.€ pėr largimin e hirit tė termocentraleve nė Kastriot

Me qellim tė largimit tė hirit nga Termocentralet “Kosova A” dhe “Kosova B”, si dhe deponimit tė tij nė minierat ekzistuese, Banka Botėrore tė hėnėn ia ka ndarė Korporatės Energjetike tė Kosovės (KEK) 5.5 milionė euro.

Fakulteti i Arteve dhe fakultetet teknike kėrkojnė divorc nga UP-ja

Katėr fakultetet teknike dhe Fakulteti i Arteve duan njė riorganizim tė ri nė arsimin sipėror nė Kosovė, duke krijuar tė paktėn edhe dy universitete tė reja publike dhe pėr kėtė iniciativė ata kanė hasur nė mbėshtetjen e Ministrisė sė Arsimit Shkencės dhe Teknologjisė (MASHT) dhe opozitės kosovare.

Nė Kosovė ende ėshtė e nevojshme prezenca e ushtrisė amerikane, thotė gjenerali Earhart

Aktivitetet e dhunshme nuk e pėrfaqėsojnė vullnetin e qytetarėve tė Kosovės e as tė udhėheqėsve politikė, tha tė hėnėn komandanti...

“Does it hurt” edhe nė festivalin e filmit nė Bullgari

Drejtuesit e kompanisė kosovare tė filmit “Concordia pictures”, konfirmuan tė hėnėn pėr KosovaLive se nesėr udhėtojnė drejt Bullgarisė pėr tė marrė pjesė nė Festivalin ndėrkombėtar tė filmit, ku do tė paraqitet me filmin “Does it hurt” (“A dhemb”), qė ėshtė bashkėprodhim nė mes tė Kosovės, Holandės dhe Maqedonisė.

“Oda” kremton 4-vjetorin me shfaqje tė re dhe krizė financiare

Teatri “Oda” kremtoi 4-vjetorin e themelimit tė tij, duke u ballafaquar me njė krizė tė madhe financiare qė rrezikon ta dėrgojė atė drejt mbylljes, thanė pėr KosovaLive drejtuesit e kėtij teatri.

Ciceroni kulturor i Teatrit “Dodona”

Tė martėn nė teatrin e tė rinjve, fėmijėve dhe kukullave “Dodona” jepet shfaqja “Burrat e dėshėpruar” tė autorit Aldo De Benedeti dhe nė regji tė Elmaze Nurės.

Ambasadori shqiptar nė Beograd thotė se janė avancuar marrėdhėniet Serbi-Shqipėri Ambasadori i ri i Shqipėrisė nė Beograd, Spiro Koēi, gjatė dorėzimit tė letrave kredenciale presidentit tė Serbisė, Boris Tadiq ka vlerėsuar se Shqipėria dhe Serbia gjatė viteve tė fundit i kanė avancuar marrėdhėniet dhe kanė treguar pėrcaktim pėr ndėrtimin e njė klime mė tė mirė nė marrėdhėniet ndėrfqinjėsore. Nga kabineti i presidentit serb thuhet se, Boris Tadiq, ia ka pėrcjellur Koēit se gjatė procesit tė negociatave mbi statusin e ardhshėm tė Kosovės ėshtė e domosdoshme tė merret nė konsideratė parimi i respektimit reciprok
tė tėrėsisė tokėsore dhe tė sovranitetit me qėllim tė ndėrtimit tė marrėdhėnieve tė mira fqinjėsore. /f.musliu/rtk/

...informacione tė hapura:

Zyra e UNOSEK-ut u dėrgon palėve tekstin e ndryshuar tė propozimit tė Ahtisarit pėr statusin e Kosovės

Vjenė, 5 mars 2007 - Zyra e UNOSEK-ut do t'ia dėrgojė Beogradit dhe Prishtinės tekstin e ndryshuar tė propozimit tė Marti Ahtisarit pėr statusin e Kosovės. Zėdhėnėsi i zyrės sė Ahtisarit, Remi Durlo, ka deklaruar sot se dokumenti do t'i dorėzohet palėve nesėr ose pasnesėr nė mėnyrė qė tė kenė kohė pėr ta shqyrtuar para takimit tė nivelit mė tė lartė qė ėshtė caktuar mė 10 mars nė Vjenė. Durlo ka shtuar se UNOSEK nuk pėrdor termin "versioni zyrtar" i propozimit tė zgjidhjes dhe sqaron se fati i mėtejshėm i propozimit do tė varet nga raundi i ardhshėm i bisedimeve, i cili duhet tė jetė i fundit nė kėrkim tė njė zgjidhjeje pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės. Takimi i nivelit mė tė lartė do tė mbahet nė pallatin "Fofburg".

Haziri: Javėn e tretė tė marsit, dokumenti dorėzohet nė Kėshillin e Sigurimit

Prishtinė, 5 mars 2007 - Zėvendėskryeministri i Kosovės, Lutfi Haziri tha se bisedimet nė Vjenė kanė pėrmbushur obligimin e palės shqiptare, ndėrkohė qė pala serbe tha se ėshtė treguar jokooperative. "Ne kemi paraqitur qėndrimin e delegacionit tonė pėr ēdo nen veē e veē, tė aneks dokumentit, pėrderisa pala tjetėr ėshtė sjellė ashtu siē edhe ėshtė pritur, njėsoj siē ka bėrė gjatė njė viti bisedash, jo kooperative dhe jo premtuese", tha Haziri. Pas bisedave 10 ditėshe, ai tha se dokumentin e vet Ahtisari tė mėrkurėn do t'ia dorėzojė Prishtinės, kur pala shqiptare do tė mund t'i shohė ndryshimet qė ka pėsuar dokumenti krahasuar me variantin e parė. "Pres me padurim qė dokumenti tė na vijė fizikisht dhe ne ta shohim si delegacion dhe ne do tė shohim ndryshimet qė ka parashikuar ndėrmjetėsi ndėrkombėtar", tha Haziri. "Mė 10 mars Delegacioni i Unitetit do tė jetė nė takimin e fundit konsultues nė Vjenė dhe se java e tretė e marsit ėshtė javė qė fizikisht dokumenti dorėzohet nė Kėshillin e Sigurimit", saktėsoi Haziri. Sipas tij, nuk ka ndryshim nė orar dhe se mė 10 mars delegacionet dypalėshe do tė paraqesin qėndrimin final pėr dokumentin. "Dhe ne presim qė ai dokument tė dorėzohet nga Ahtisari nė Nju Jork", tha Haziri. Pjesa tjetėr ėshtė procedurale,tha ai, pasi dokumenti duhet t'i nėnshtrohet adoptimit pėr njė rezolutė tė re dhe para miratimit tė saj do tė jetė raportimi i z.Ahtisari rreth tė ardhmes. Haziri tha se e ardhmja do tė jetė e qartė, e arsyetuar. "Dokumenti parasheh pavarėsinė e Kosovės dhe parasheh shkallėn e sovranitetit si tė ēdo shteti tjetėr. Meqė ėshtė rast unik dhe po kalon nė kėtė proces, Kosova do ta ketė njė monitorim ndėrkombėtar, por jo admnistrim, jo kontroll ndėrkombėtar, por njė proces monitorues, i cili do ta pėrcjellė punėn tonė nė implementimin e statusit, nė mbėshtetje tė kapaciteteve dhe aty ku dėshtojmė do tė ketė ndėrhyrje, duke besuar thejshtė nė funksionalitet dhe duke besuar qė ne nuk do tė dėshtojmė do tė ketė shumė pak mundėsi qė faktori ndėrkombėtar tė ndėrhyjė nė autoritetin tonė nė tė ardhmen", sqaroi Haziri. Sipas tij, kjo nuk ėshtė pritje, por realizim i pėrpjekjeve 17 vjeēare, qė ėshtė legjitimimi i pavarėsisė sė Kosovės.

Nė Tribunalin e Hagės filloi procesi gjyqėsor ndaj ish-kryeministrit tė Kosovės, Ramush Haradinaj  Nė Tribunalin e Hagės filloi gjykimi ndaj ish kryeministrit Ramush Haradinaj dhe Idriz Balajt e Lahi Brahimajt. Hapjen e procesit gjyqėsor e bėri kryeprokurorja e Tribunalit, Karla del Ponte, e cila e lexoi aktakuzėn. RTK transmetoi direkt gjykimin e sotėm. Haradinaj javėn e kaluar nė konferencėn paragjyqėsore, tha se ėshtė i pafajshėm dhe ndihet i fyer me akuzėn ndėrsa tė pafajshėm janė deklaruar edhe Balaj e Brahimaj. Ndėrkohė nė Deēan u mbajt Marshi Paqėsor me moton “Me Ramushin". AAK paraqet sot qėndrimet lidhur me fillimin e gjykimit
Gjykimi ndaj ish kryeministrit Ramush Haradinaj dhe dy bashkėluftėtarėve tė tij Idriz Balaj dhe Lah Brahimaj ka filluar sot nė gjykatėn Ndėrkombėtare tė Hagės. Haradinaj, akuzohet pėr krime kundėr njerėzimit dhe shkeljeve tė zakoneve tė luftės gjatė kohės kur ai ishte udhėheqės i UCK-sė nė Rrafshin e Dukagjinit. Akuza e cila pėrmban 37 pika, pėrfshinė periudhėn kohore prill- shtator tė vitit 1998, nė rrethinė tė Deēanit. Procesin gjyqėsor e ka hapė kryeprokurorja, Karla Del Ponte, me leximin e aktakuzės, ku sipas rregullave tė Tribunalit, pas kėsaj, tė akuzuarit e kanė tė drejtėn pėr t’u deklaruar.

Haradinaj javėn e kaluar nė konferencėn paragjyqėsore, tha se ėshtė i pafajshėm dhe ndihet i fyer me akuzėn e cila e ngarkon pėr krime kundėr njerėzimit. Tė pafajshėm janė deklaruar edhe Balaj e Brahimaj.

Tash dy vjet Haradinaj kishte dhėnė dorėheqje nga posti i kryeministrit tė Kosovės pėr t’iu pėrgjigjur menjėherė dhe vullnetarisht Tribunalit tė Hagės. Nė qershor tė vitit 2005 Tribunali e pat lejuar qė tė mbrohet nė Liri.

Gjykimi kundėr ish kryeministrit tė Kosovės Ramush Haradinajt dhe dy pjesėtarėve tjerė tė ish Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pritet tė zgjasė nėntė muaj.

Nė Deēan u organizua Marshi Paqėsor me moton “Me Ramushin”

Nėn organizimin e Degėve tė AAK-sė, ARK-sė, RDK-sė (rinia e PDK-sė), AKR-sė, Rrjetit Rinor “Shekulli XXI”, Rrjetit Rinor “Deēani”, Gjimnazit “Vėllezėrit Frashėri”, SHM Teknike “Tafil Kosumi”, KK tė Deēanit, Klubit tė Krijuesve “Rrjedha”, Shoqatės sė tė Burgosurve Politikė dhe Shoqatave tė Luftės tė UĒK-sė, prej orės ,12:00 - 13:00 organizohet Marsh Paqėsor me moton “Me Ramushin”.

AAK-ja nė njė konferencė me gazetarė do t’i paraqesė qėndrimet e veta pėr procesin gjyqėsor nė Hagė

Me rastin e fillimit tė procesit gjyqėsor nė Tribunalin e Hagės kundėr kryetarit tė AAK-sė, z. Ramush Haradinaj, nėnkryetari i parė i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ahmet Isufi, ka thirrur pėr sot njė konferencė pėr media, nė tė cilėn do t’i paraqesė qėndrimet e AAK-sė ndaj procesit gjyqėsor qė fillon sot po nė tė njėjtėn kohė nė Hagė.

Del Ponte kėrkon presion evropian ndaj Serbisė pėr kapjen e Mlladiqit dhe Karaxhiqit Kryeprokurorja e Tribunalit tė Hagės, Karla del Ponte, pėrmes njė letre drejtuar kancelares gjermane Angela Merkel, e ftoi atė qė ta detyrojė Serbinė qė t’i gjejė dhe t’i dorėzojė tė akuzuarit e arratisur tė Hagės, Ratko Mlladiq dhe Radovan Karaxhiq. Del Ponte theksoi nė gazetėn gjermane "Fokus" se bisedimet pėr Marrėveshjen pėr stabilizim-asociim me Beogradin nuk bėn tė vazhdohen derisa dy tė akuzuarit tė mos i dorėzohen Hagės.

Serbia duhet ta shfrytėzojė perspektivėn evropiane, thotė Frid nė Beograd  Ndihmės sekretari amerikan i Shtetit, Daniel Frid, nė kuadėr tė vizitės sė tij nė vende tė Ballkanit , takoi fillimisht zyrtarėt mė tė lartė tė Serbisė, kurse njėra nga temat ka qenė edhe zgjidhja e statusit tė Kosovės. Tadiq dhe Frid janė pajtuar se duhet vazhduar negociatat mbi statusin e Kosovės nėn patronatin e KB-sė duke cekur se ėshtė mėse e rėndėsishme qė situata e sigurisė nė Kosovė tė mbetet stabile. Tadiq citohet tė ketė thėnė se Serbia nė mėnyrė konstruktive po merr pjesė nė negociatat mbi statusin e ardhshėm tė Kosovės dhe Ekipi Negociator i Beogradit, nė raundin e pėrfunduar tė negociatave nė Vjenė, ka paraqitur qėndrimet nė formė tė amendamenteve ndaj propozimit tė Marti Ahtisarit. Tadiq ka thėnė se nė Vjenė edhe njėherė ėshtė cekur se ēfarėdo forme e pavarėsisė sė Kosovės ėshtė e papranueshme pėr Serbinė, por janė paraqitur edhe njė
varg propozimesh konkrete mbi tė drejtat e serbėve dhe decentralizimin e pushtetit nė Kosovė, mbrojtjen e kishave e manastireve orthodoske serbe, pėr ēėshtjet ekonomike e financiare. Frid nė bisedė me ministrin e Jashtėm Vuk Drashkoviq ka thėnė se bashkėsia ndėrkombėtare, sipas propozim-zgjidhjes sė statusit tė Kosovės tė Marti Ahtisarit, do tė ketė "detyrė primare ta mbrojė popullatėn serbe, kulturėn dhe pėrmendoret e saj nė Kosovė", dhe ka shtuar se se Serbia duhet ta shfrytėzojė perspektivėn evropiane qė gjendet para saj.
Drashkoviq ka insistuar nė ruajtjen e tėrėsisė tokėsore tė
Serbisė dhe citohet tė ketė thėnė se Serbia e gjymtuar, me pjesėn e grabitur tė territorit tė vet, do tė ndihej e frustruar dhe e pabarabartė dhe nuk ėshtė reale tė pritet qė njė Serbi e tillė, nė krahėt e entuziazmit tė vet, pėr shkak tė copėtimit, tė avancojė drejtė integrimeve evropiane.
Ndėrkaq, nesėr gjatė vizitės nė Kosovė, Frid do tė takohet me udhėheqėsit lokalė tė Leposaviqit, Zubin Potokut dhe Zveēanit.

Kryesia e Kuvendit diskutoi nevojėn urgjente tė krijimit tė simboleve shtetėrore tė Kosovės  Kryesia e Kuvendit tė Kosovės, nė mbledhjen e drejtuar nga Kolė Berisha, kryetar i Kuvendit, ka biseduar gjerėsisht pėr nevojėn urgjente tė krijimit tė simboleve shtetėrore tė Kosovės, kėrkesė kjo e shtruar edhe nga presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu. Anėtarėt e kryesisė kanė vlerėsuar se ėshtė vonuar pėr sa i pėrket krijimit tė simboleve shtetėrore tė Kosovės: flamurit, stemės dhe himnit. Kryesia ka shqyrtuar edhe ēėshtje tjera nga fushėveprimi i saj. Duke konstatuar se Kosovės i mungon Ligji pėr simbolet shtetėrore tė Kosovės ėshtė kėrkuar nga qeveria qė tė pėrshpejtohet proceduara pėr hartimin dhe miratimin e kėtij ligji. Ndėrkaq, ėshtė parė e nevojshme takimi pėr kėtė ēėshtje i Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės me presidentin Sejdiu e pastaj edhe me mekanizma tė tjerė: Qeverinė e Kosovės, shefat e grupeve parlamentare, UNMIK-un etj.

Kryesia nė po kėtė mbledhje ka shqyrtuar edhe propozim-programin e punės sė Kuvendit tė Kosovės pėr vitin 2007, si dhe kalendarin vjetor tė aktiviteteve tė mekanizmave tė kuvendit. Programi ėshtė bazuar nė dokumentin e qeverisė pėr Strategjinė Legjislative pėr vitin 2007, propozim-planin e punės sė komisioneve parlamentare dhe nė Dokumentin e Ahtisaarit pėr statusin e Kosovės.
Nė kėtė program ėshtė paraparė shqyrtimi dhe miratimi i 103 ligjeve tė reja, si dhe miratimi i 26 projektligjeve tė tjera, tė cilat kanė kaluar shqyrtimin e parė.

Duke e shqyrtuar kėrkesėn e disa deputetėve tė kuvendit pėr tė debatuar, nė njė seancė tė veēantė, pėr ngjarjet e 10 shkurtit 2007, kryesia ka vlerėsuar se para se ēėshtja tė shtrohet nė ndonjėrėn nga seancat vijuese, nevojitet njė raport i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme pėr kėto ngjarje.

Sa i pėrket propozimit tė Qeverisė sė Kosovės pėr emėrimin e anėtarėve tė Bordit tė Pavarur pėr Rishqyrtimin e Ankesave, kryesia ka vlerėsuar se nevojiten tė dhėna shtesė, para se tė vendosė pėr kėtė ēėshtje

Kryesia ka tumirė sqarimin e Komisionit pėr Tregti, Industri dhe Energjetikė lidhur me nismėn pėr hartimin e Projektligjit pėr veprimtarinė afariste nė fushėn e ujėrave, ujėrave tė zeza dhe tė mbeturinave, tė cilin e ka lejuar, duke tėrhequr vėrejtjen se pėr hartimin e tij nuk do tė ketė kompensim shtesė material.

Nė kėtė mbledhje ėshtė mbėshtetur kėrkesa e Grupit Parlamentar ORA pėr interpelancė tė ministrit tė Ekonomisė dhe Financave, Haki Shatri., lidhur me lejimin e pagesės sė veturės sė blinduar, nga linja buxhetore e paraparė pėr tjetėr destinim.

Ėshtė tumirė gjithashtu edhe kėrkesa e njė grupi deputetėsh qė kryetari i ART-sė, Anton Berisha, tė raportojė nė seancė plenare pėr ecurinė e punės sė pėrzgjedhjes sė Operatorit tė dytė tė telefonisė mobile nė Kosovė

Kryesia ka pėrshėndetur vullnetin e kryeministrit Ēeku, qė tre deputetė, nga Komisioni Parlamentar pėr Bashkėpunim Ndėrkombėtar, ta shoqėrojnė atė gjatė vizitės zyrtare nė Turqi. Kryesia, ndėrkaq, i ka refuzuar kėrkesat e disa deputetėve dhe tė komisioneve parlamentare pėr vizita jashtė vendit, duke i cilėsuar ato si vizita tė cilat nuk janė nė funksion tė bashkėpunimit ndėrparlamentar, njofton Zyra pėr marrėdhėnie me media dhe publikime e Kuvendit tė Kosovės.

Policia e UNMIK-ut dhe SHPK-ja, nė njė aksion tė pėrbashkėt arrestuan 5 tė dyshimtė pėr kontrabandė Njė operacion i pėrbashkėt anti-kontrabandė ka rezultuar nė arrestimin dhe paraburgosjen e pesė personave, pėr tė cilėt besohet se kanė qenė tė pėrfshirė nė kontrabandė. Dy nga tė dyshimtit e arrestuar janė nga Mitrovica dhe tre janė nga Vushtrria. Policia njofton se gjatė kėtij operacioni, po tė vyejtėn ditė, rreth orės 05:00, njėri nga tė dyshimtit u mundua ta shtyej njė veturė tė doganės jashtė rrugės, me dy zyrtarė tė doganės dhe njė polic tė SHPK-sė nė tė, nė magjistralen e Prishtinės, afėr Hotel Palas-it.
Vetura e dyshimtė, sė bashku me tė tjerėt iku nga vendi i ngjarjes, por u ndaluan nga policėt e stacionit tė Vushtrrisė.

Fillimisht, tre tė dyshimtit janė arrestuar, por i katėrti ka arritur tė ikė.

Mė vonė gjatė ditės, policėt nga Skuadra Rajonale e Krimit, Dogana, Inteligjenca Rajonale dhe Njėsia e Krimeve Ekonomike nga Prishtina, duke vepruar me autorizimin nga prokurori, i kontrolluan pesė lokacione. Pompa e benzinės “BTP Petrol”, pėrball Hotel Palas-it, depoja “Jami” nė rrugėn Brigada 141, nė Mitrovicė, pompa e benzinės “Banjska Trans”, nė Vushtrri, depoja e pajisjeve elektronike “Jami” nė Dragodan dhe njė shtėpi e tė dyshimtit tė katėrt nė rrugėn Vėllezėrit Dragaj nė Mitrovicė, janė kontrolluar. Policėt konfiskuan dosje, telefona mobil dhe njė kompjuter.

I dyshimti, i cili fillimisht kishte ikur, ėshtė arrestuar nė shtėpinė e tij dhe gjatė kontrollit edhe i dyshimti i pestė ėshtė arrestuar.

Dy nga tė dyshimtit e arrestuar janė nga Mitrovica dhe tre janė nga Vushtrria. Prokurori ka urdhėruar paraburgimin e tė gjithė atyre, thuhet nė njė komunikatė pėr media tė lėshuar nga Policia rajonale e UNMIK-ut.

Gėrbiq: Pakoja e Ahtisarit pėrmban unifikimin e parimeve politike e jo ndarjen

Prishtinė, 5 mars 2007 - Ministri i Ministrisė pėr Komunitete dhe Kthim nė qeverinė e Kosovės, Branisllav Gėrbiq, nė intervistėn dhėnė sot televizionit CNN, deklaroi se pakoja e Ahtisarit ėshtė vazhdimėsi e politikės parimore dhe progresive e bashkėsisė ndėrkombėtare pėr tė gjithė qytetaret e Kosovės, duke shtuar se kjo pako pėrmban unifikimin e parimeve politike e jo ndarjen. Gėrbiq vlerėsoi pozitivisht pėrpjekjet e vazhdueshme tė Qeverisė sė Kosovės, Grupit tė Unitetit dhe faktorėve tė tjerė relevantė ndėrkombėtarė nė qasjen e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės, duke pohuar se komunikimi ne mes shqiptare dhe komuniteteve joshqiptare nė Kosovė ėshtė mekanizmi mė i mirė pėr tejkalimin e ēfarėdo barriere. Ministri Gėrbiq tha se nė Kosovė aktualisht jetojnė rreth 100.000 serbė, dhe ministria qė drejton sė bashku me Qeverinė e Kosovės dhe faktorin ndėrkombėtarė po punon me pėrkushtim nė kthimin e tė gjithė personave tė zhvendosur. Ai thotė se MKK ėshtė dhe do tė jetė nė shėrbim tė tė gjithė atyre qė dėshirojnė tė kthehen dhe tė japin kontributin e tyre nė shoqėrinė e Kosovės. Gėrbiq u shpreh optimist se edhe Beogradi zyrtar do tė jetė konstruktiv dhe do tė vlerėsojė politikat integruese nė Evropė tė cilat shpien drejt konceptualitetit tė qėllimit integrues e jo dezintegrues. Ai shtoi se "ėshtė koha e fundit tė dėshmojmė para botes civilizuese demokratike qė vetėm bashkėrisht dhe me projekte progresive pėr qytetaret e Kosovės tė bėhemi pjesė e Evropės qė ėshtė synim i vendeve me perspektive evropiane".

Ne Shkup konfiskohen 10 kilogram heroinė Sektori pėr tregti ilegale me narkotikė dhe armė, zbuloi 10 kilogramė e 98 gramė heroinė, nė njė automobil tė parkuar nė afėrsi tė shkollės sė mesme "Nikolla Karev" tė Shkupit. Bėhet fjalė pėr heroinė tė cilėsisė sė lartė dedikuar pėr tregjet evropiane, vlera e sė cilės me pakicė do tė arrinte afėr 500 dhe 600 mijė euro. Sipas Ministrisė sė Brendshme tė Maqedonisė ,droga ka qenė e paketuar nė 20 pako tė ngjitura me ngjitės, tė fshehura nė njė valixhe tė kaltėr udhėtimi, tė vendosur nėn ulėsen e pėrparme tė automjetit "Ford eskort", ngjyrė e kuqe pa targa.
Pėrveē drogės, nė automobilin janė gjetur edhe dokumente tė cilat tregojnė se automjeti nė vend ėshtė sjellė nga Zvicra.
Automjeti dhe heroina janė dorėzuar pėr ekspertizė, ndėrsa nė vijim ėshtė edhe procedura pėr konfirmimin e pronarit, si dhe tė personave tė involvuar nė kėtė rast.

Shqipėria dėnoi sjelljen e ushtarėve grekė

Tiranė, 5 mars 2007 - Tirana zyrtare e dėnoi sjelljen e ushtarėve grekė dhe kėrkon qė tė njėjtėn gjė tė bėjnė edhe autoritetet nė Athinė. Reagimi zyrtar erdhi nga Ministria e Mbrojtjes dhe nė nivelin e zėvendėsministrit, i cili e quajti ngjarjen skandal nė sfondin miqėsor tė marrėdhėnieve mes dy vendeve. Nė njė pamje video tė njė stėrvitje, tregohen ushtarė grekė qė kėndojnė njė kėngė me fjalė fyese pėr shqiptarėt dhe turqit. Ky filmim u transmetua nga mediat greke dhe mė pas ato shqiptare. Shqipėria pret qė kjo ngjarje tė dėnohet edhe nga Ministria Greke e mbrojtjes, pasi shfaqje tė tilla, sipas deklaratės zyrtare, janė tė papranueshme dhe tė dėnueshme pėr vendet anėtare tė NATO s. Nė qytetin e Fierit, njė numėr qytetarėsh dogjėn publikisht flamurin grek dhe i bėnė thirrje qeverisė qė tė reagojė pranė qeverisė greke. Nė Greqi nuk ėshtė shėnuar ende as njė reagim zyrtar ndaj publikimit tė videos me kėngėt fyese ndaj shqiptarėve e turqve qė kėndonin desantėt grekė.

...edhe :

Greqia dėnon videon antishqiptare gjatė stėrvitjes sė ushtarėve grekė

Ministria greke e Mbrojtjes tė hėnėn "pa dyshim" e dėnoi video-xhirimin, nė tė cilin shfaqen ushtarė grekė se si kėndojnė kėngė antishqiptare.


LAJMET
E premte 02 mars 2007

Ndihmėssekretari amerikan i Shtetit do tė vizitojė Beogradin, Prishtinė dhe Shkupin

Prishtinė, 2 mars 2007- Ndihmėssekretari amerikan i Shtetit Daniel Frid tė hėnėn qė vjen viziton disa nga kryeqendrat e rajonit tonė. Fillimisht Frid do tė qėndrojė nė Beograd, ku do tė takohet me krerėt mė tė lartė tė Serbisė. Diplomati amerikan nė kuadėr tė kėtij turneu do tė vizitojė edhe Prishtinėn dhe Shkupin.

Misioni i BE-sė do tė jetė mė i kufizuar nė kompetenca dhe shtrirje

Pėrfaqėsuesi special i Javier Solana-s nė Kosovė, Torbjorn Sohlstrom deklaroi pėr KosovaLive se prezenca e Bashkimit Evropian nė Kosovėn e passtatusit do tė garantojė rendin dhe ligjin, por do tė jetė njė mision dukshėm mė i kufizuar se UNMIK-u, nė numėr, kompetenca dhe nė shtrirje.

Ryker: Kosova ėshtė e gatshme pėr bashkėpunim me vendet e rajonit

Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker, i cili sė bashku me kryeministrin Agim Ēeku kanė marrė pjesė nė njė takim dyditor tė vendeve anėtare tė Procesit tė Bashkėpunimit pėr Evropėn Juglindore nė Zagreb, tha se ēdo vonesė e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės ėshtė e dėmshme jo vetėm pėr Kosovėn, por edhe pėr rajonin.

Pėrfunduan konsultat e Vjenės, nuk ka kompromis pėr statusin

Rrethi i parė final i konsultimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pėr statusin pėrfunduan me qėndrime diametralisht tė kundėrta dhe nuk ėshtė arritur kompromis, tha tė premten nė Vjenė kryendėrmjetėsi Marti Ahtisari.

Hyseni:As nė ditėn e fundit palėt nuk arritėn asnjė kompromis

Zėdhėnėsi e Ekipit tė Unitetit, Skėnder Hyseni, i ka thėnė Kosovapress-it pėrmes telefonit se konsultimet e Vjenės ishin njė rast i mirė pėr Kosovėn qė tė ritheksojė edhe njė herė qėndrimin pėr tė gjitha ēėshtjet qė lidhen me pakon e kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari.

Sejdiu: Pala kosovare nė takimin e 10 marsit do tė paraqet vullnetin e popullit tė Kosovės

Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu tė premten edhe njė herė ka shprehur qėndrimin se pakoja e kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari i hap rrugėn pavarėsisė sė vendit dhe sipas tij, dokumenti nė esencė tashmė ėshtė i panegociueshėm.

“Vetėvendosje”: Nėse do tė vendosen, do t’i shpėrthejmė kordonėt e policisė

Udhėheqės tė Lėvizjes “Vetėvendosje”, thonė se veē marshit nėpėr rrugėt e Prishtinės, kanė edhe skenarė tjerė, siē i quajnė ata, “teknikė”, tė kundėrshtimit tė pakos sė Martti Ahtisaari-t dhe tė Ekipit Negociator tė Kosovės, ndėrsa shprehen tė vendosur pėr tė shpėrthyer kordonin e policisė, nėse ata ua zėnė rrugėn.

Protestat e dhunshme janė antikombėtare, deklaron spektri politik

Njė ditė para se tė mbahet protesta e radhės e Lėvizjes “Vetėvendosje”, pėrfaqėsuesit e institucioneve dhe partive politike tė Kosovės i konsiderojnė demokratike, protestat paqėsore qė mbahen kudo nė botė, mirėpo aktualisht nė Kosovė, i quajnė tė panevojshme dhe antikombėtare protestat qė mund tė tejkalojnė nė dhunė.

Policia paralajmėron veprim nėse demonstrata bėhet e dhunshme

Zyrtarėt e Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), thanė tė premten se gjatė protestės sė nesėrme tė Lėvizjes “Vetėvendosje”, policia do tė veprojė sipas parimeve demokratike, nė mėnyrė qė tė mundėsojė mbajtjen e njė proteste paqėsore dhe kėrkoi nga aktivistėt e “Vetėvendosje” qė tė bėjnė tė njėjtėn gjė.

Arrestohet udhėheqėsi i “Vetėvendosje-s” nė Gjilan

Lideri i lėvizjes “Vetėvendosje” pėr Gjilan, Vedat Xhymshiti, ėshtė arrestuar mbrėmė nga policia e Gjilanit

Deri nė fund tė marsit edhe doganat kalojnė nė duart e kosovarėve

Drejtues tė Shėrbimit Doganor tė Kosovės (SHDK) theksuan tė premten nė Prishtinė se edhe pėrkundėr asaj se gjatė vitit tė kaluar numri i shkeljeve tė Kodit doganor ka shėnuar njė rėnie prej 20 pėr qind, prapėseprapė niveli i shkeljeve tė kėtij kodi i ka kushtuar SHDK-sė rreth 1 milion euro.

Argjendarėt akuzojnė doganierėt pėr konfiskimin e arit

Drejtues tė Shoqatės se artarėve dhe argjendarėve tė Kosovės (SHAAK) theksuan tė premten se Shėrbimi Doganor i Kosovės nuk ka kėrkuar nga ata asnjė dokumentacion pėr prejardhjen e arit dhe akuzuan SHDK-nė se po e mbajnė nė mėnyrė tė paligjshme arin e konfiskuar.

Dhėnia e Aeroportit me koncesion konsiderohet ofendim pėr punėtorėt e tij

Drejtues tė Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės (ANP) theksuan tė enjten nė Prishtinė se Bordi i ANP do ta shqyrtojė idenė e Qeverisė sė Kosovės pėr dhėnien me koncesion (qira) tė aeroportit, mirėpo kjo ide ėshtė quajtur ofendim nga punėtorėt e aeroportit.

SHDU nė vitin 2006 mbledh 12.5 % tė hyra mė shumė sesa vitin paraprak

Zyrtarė tė Shėrbimit Doganor tė UNMIK-ut thanė tė premten gjatė njė konference pėr media se nė vitin 2006 ky shėrbim ka arritur tė mbledhė 12.5 pėr qind tė hyra mė shumė sesa vitin paraprak.

Jankullovska: Kufiri me Kosovėn rregullisht vėzhgohet dhe kontrollohet

Kontrolli i kufirit tė Maqedonisė drejt Kosovės nė vazhdimėsi ėshtė i pėrforcuar dhe zhvillohet nė suaza tė detyrave tė rregullta tė policisė, tha tė premten ministrja e Punėve tė Brendshme e Maqedonisė, Gordana Jankullovska pas promovimit tė Kodeksit tė ri tė etikės sė policėve tė Maqedonisė.

Davēevski:Rrėmbehet kryetari i Komisionit zgjedhor pėr zgjedhjet studentore

Kryetari i Komisionit zgjedhor pėr zgjedhje studentore, Hisan Ameti, sot, duke ardhur nė mbledhje tė Komisionit zgjedhor nė Lidhjen e studentėve pranė Universitetit "Shėn Cirili dhe metodi" ishte rrėmbyer para Shtėpisė sė studentėve "Kuzman Josifovski - Pitu", tha nė konferencė pėr shtyp Aleksandar Davēevski, kryetar i LSUCM-sė.

Tėrmet nė rajonin e San Franciskos

Tėrmet me fuqi prej 4.2 ballės sipas Riterit ka goditur tė premten rajonin e San Franciskos, por tani pėr tani nuk ka informata pėr viktima tė mundshme dhe dėme materiale.

Harmonizohet projekt-rezoluta e re pėr Iranin

SHBA, katėr shtete evropiane dhe Kina ranė dakord pėr projekt-rezolutėn e KB-sė pėr sanksione mė tė ashpra ndaj Iranit, deklaroi tė premten ministri francez i Punėve tė Jashtme, Filip Dust-Blazi.

...info ...hapur:

 Nė Vjenė pėrfundoi raundi i parė i bisedimeve pėr pakon e Ahtisarit, s'ka marrėveshje nė asnjė pikė Me bisedimet e sotme nė Vjenė pėrfundoi raundi i parė i konsultimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit lidhur me propozimin e Marti Ahtisarit pėr Kosovėn. Nė rend dite ishtė aneksi qė ka tė bėjė me zbatimin e planit dhe periudhėn tranzitore tė implementimit. Nė fund tė bisedimeve tė sotme, Ahtisari deklaroi se nuk ka kompromis nė asnjėrėn nga pikat e diskutuara. Ai po ashtu tha se, nė bazė tė diskutimeve tė deritashme, ai do ta azhurojė/adaptojė propozimin e tij, tė cilin do t’ua dėrgojė palėve, nė Prishtinė dhe nė Beograd.
"Tash, bashkė mė kolegėt e mi, do ta shqyrtojmė diskutimin e gjithmbarshėm tė mbajtur nė Vjenė dhe do tė shohim se ēfarė mund tė ndėrrojmė nga propozimi ynė i parė ", ka thėnė ai.
“Do tė fusim edhe disa propozime qė nuk janė pėrmendur fare nė bisedimet vjeneze”, paralajmėroi Ahtisari.
Shefi i Delegacionit tė Kosovės, Blerim Shala, para takimit , ka deklaruar se nuk pret ndonjė kompromis, duke marrė parasysh se si janė zhvilluar bisedimet deri mė tash.
Raundi i dytė mė 10 mars
Raundi i dytė do tė mbahet mė 10 mars, kur duhet tė shqyrtohet edhe njėherė propozimi. Pėrndryshe nė aneksin 12 parashikohet qė pasi tė hyjė nė fuqi zgjidhja fillon periudha prej 120 ditėsh deri kur duhet tė nisė procesi pėr aprovimin e Kushtetutės sė Kosovės. Mė sė voni nėntė muaj nga miratimi i kushtetutės, nė Kosovė duhet tė mbahen zgjedhjet parlametare dhe lokale.

Pėrgatiten ligjet e nevojshme pėr zbatimin e pakos sė Ahtisarit Ēėshtja e legjislacionit, zbatimi i tij dhe faza e transicionit, e ngarkojnė drejtpėrdrejtė qeverinė e Kosovės e cila duhet tė pėrgatisė projektligjet e nevojshme pėr kėtė periudhė. Sekretari permanent i zyrės sė kryeministrit, Fitim Krasniqi, thotė se qeveria e Kosovės i ka bėrė tė gjitha parapėrgatitjet e nevojshme dhe tashmė ka filluar hartimin dhe miratimin e projektligjeve, tė cilat janė kėrkuar nė pakon e Marti Ahtisarit. Ndėrkaq, eksperti Arsim Bajrami, vlerėson se aneksi i 12-tė i pakos sė Ahtisarit, kėrkon ligje organike dhe sistemore, qė do tė ndihmojnė zbatimin e marrėveshjes pėr statusin e Kosovės.

Vetėvendosje thotė se nesėr do tė ketė "aksione simbolike", por edhe kėrkesa pėr lirimin e aktivistėve tė saj

Prishtinė, 2 mars 2007 - Aktivistėt e lėvizjes Vetėvendosje thanė sot se nė protestėn e paralajmėruar pėr nesėr do tė kundėrshtojnė pakon e Ahtisarit dhe politikėn e Ekipit Negociator, dhe do tė kėrkojnė njohjen e tė drejtės pėr vetėvendosje. Ata paralajmėruan nė njė takim me gazetarė se mund tė kėrkojnė edhe lirimin pa kusht tė gjithė aktivistėve tė saj, qė u arrestuan pas protestės sė 10 shkurtit. Glauk Konjufca, njėri nga udhėheqėsit e lėvizjes, tha se demonstrata do tė jetė e qetė dhe skenari do tė jetė i njėjtė, sikurse nė protestėn e 28 nėntorit dhe asaj tė 10 shkurtit, por sipas tij disa "detaje" tė skenarit do tė mbahen tė fshehta. "Edhe kjo protestė do ta ketė skenarin e njėjtė sikurse protesta e 28 nėntorit dhe ajo e 10 shkurtit. Disa pjesė tė skenarit nuk mund tė bėhen publike dhe nuk mund tė them asgjė", tha Konjufca. Ai shpreson qė demonstruesit nuk do tė pengohen nga policia. Por, sipas tij, edhe nėse polica i pengon protestuesit, si mė 10 shkurt, ata prapė do ta vazhdojnė demonstratėn me simbolikat e tyre. "Personat tė cilėt dalin jashtė rregullave do tė konsiderohen persona tė infiltruar dhe tė dėmshme pėr vullnetin e pjesėmarrėsve, prandaj edhe do tė largohen", tha Konjufca duke thėnė se e tėrė demonstrata udhėhiqet nga lėvizja Vetėvendosje. "Marshi i demonstratės do tė niset nga selia e Vetėvendosjes nė ora 14.00, do tė vazhdojė nė drejtim tė rrugės Luan Haradinaj, pastaj pėr gjatė rrugės Nėna Terezė, dhe mė pas demonstruesit do ta vazhdojnė rrugėn nė drejtim tė objekteve tė institucioneve tė Kosovės dhe tė UNMIK-ut dhe prapė do tė kthehen te selia e Vetėvendosjes", tha Liburn Aliu, aktivistė i Vetėvendosjes. Lėvizja shpėrndau njė manual, nė tė cilin jepen detaje pse do tė demonstrohet dhe si tė demonstrohet, ndėrsa i njėjti manual do t'u shpėrndahet edhe nesėr demonstruesve. SHPK paralajmėron se nėse demonstrata bėhet e dhunshme do tė ndėrmerren masat e duhura Prishtinė, 2 mars - Nė lidhje me demonstratėn e planifikuar tė Vetėvendosjes, qė do tė mbahet nesėr nė Prishtinė, policia thotė se aktivistėt e kėsaj lėvizjeje kanė deklaruar se ajo do tė jetė njė protestė paqėsore. Edhe nė njė komunikatė tė SHPK-sė, thuhet se policia do tė veprojė sipas parimeve demokratike nė mėnyrė qė tė mundėsojė mbajtjen e njė proteste paqėsore, ndėrkohė qė kėrkon nga Vetėvendosja qė tė bėjė tė njėjtėn gjė. "Policia do tė mundėsojė rrugėn e sigurt pėr demonstruesit. Rruga e lajmėruar pėr demonstrim ėshtė Bulevardi i Policisė tek rruga e Grandit nė Lindje, nė Veri nė Rrugėn Nėna Terezė tek Rruga e Tregut, nė Perėndim nė Rrugėn e Tregut tek Bulevardi i Policisė duke u kthyer nė Jug tė Bulevardit tė Policisė dhe mbrapa tek pikėnisja". Sipas policisė, nė demonstrimet e mėhershme veturat janė pėrdorur pėr furnizimin e protestuesve me mjete tė dhunės tė cilat janė pėrdorur kundėr policėve dhe pronės. Qė tė lehtėsojė lėvizjen e personave tė involvuar nė demonstratė, policia i kėshillon qytetarėt qė tė shmangin udhėtimet nė qendėr tė Prishtinės kėtė tė shtunė. Rruga Nėna Terezė do tė jetė e mbyllur pėr trafik nga ora 10:00 e datės 03 mars 2007 e deri nė pėrfundim tė protestės. Por, SHPK tėrheq vemendjen se dėmtimi i pronave private, pronave publike dhe lėndimi i ndonjė personi konsiderohen si akte kriminale dhe nuk do tė tolerohen. Gjithashtu SHPK paralajmėron se nėse demonstrata bėhet e dhunshme, policia do tė ndėrmarrė masat e duhura dhe demonstrata do tė konsiderohet e pėrfunduar, theksohet nė komunikatė. Kur tė mbarojė demonstrata, rrugėt do tė hapen sa mė shpejt qė tė jetė e mundur pėr udhėtim normal brenda qytetit. Policia thotė se ende dėshiron dialog tė hapur me liderėt e Vetėvendosjes nė mėnyrė qė tė mundėsojė protestė paqėsore.

Doganat mė 2006 kanė konfiskuar 130 kilogram ari, 1.3 milion euro

Prishtinė, 2 mars 2007 -Shėrbimi Doganor gjatė vitit 2006 ka realizuar 459.6 milionė euro tė hyra pėr buxhetin e Kosovės, tha sot Petter Uoker drejtor gjeneral i SHDU-sė. "SHDU-ja ka njė rritje prej 12.5 pėr qind nė krahasim me vitin e fundit dhe atė kryesisht, pėr shkak tė rritjes sė efikasitetit nė arkėtimin, trajtimin e problemeve tė pėrmbushjes, procedurave tė thjeshtėsuara nė pėrfitim tė tregtisė dhe tė ekonomisė, si dhe parandalimin dhe luftimin efikas tė praktikave korruptive", tha Uoker. Po ashtu Shėrbimi Doganor gjatė vitit qė shkoi ka iniciuar mbi 600 procedura pėr shkelje administrative dhe ka rritur efikasitetin e parandalimit tė korrupsionit. Ndėrsa, Naim Huruglica zėvendės drejtor gjeneral, tha se objektivat e doganės gjatė vitit 2006 kanė qenė mbledhja e tė hyrave, lehtėsirat tregtare, pėrmbushja e zbatimi i ligjit dhe ndėrtimi i kapaciteteve. Ndėrkaq, Bujar Shatri, drejtor i operimit tė tė hyrave, tha se ėshtė tejkaluar plani i tė hyrave pėr mė shumė se 34 milionė euro, nga 425.3 milionė euro, qė kishte parashikuar Ministria e Ekonomisė dhe Financave. Ai tha se doganat kanė krijuar 459 milionė euro, pėrkatėsisht 70 pėr qind, nga 656 milionė euro e buxhetit tė Kosovės. Ekrem Hajdari drejtor pėr ēėshtje ligjore, tha se gjatė vitit 2006 janė regjistruar 638 kundėrvajtje doganore, nga tė ccilat 40 janė klasifikuar si vepra penale dhe janė nė procedura nė prokuroritė pėrkatėse nė Kosovė. "Vlera potenciale e kėtyre shkeljeve besohet tė jetė mbi njė milion euro", tha Hajdari. Po ashtu kallėzime penale janė bėrė kundėr zyrtarėve doganor, pėr shkak tė dyshimit tė keqpėrdorimit tė detyrės zyrtare. Doganat gjatė vitit tė shkuar ka konfiskuar mbi katėr kilogram heroinė, 21 tonė cigare pa banderola me vlerė rreth 700 mijė euro, 130 kilogram ari tė pa doganuar me vlerė 1.3 milionė euro.

Ambasadorėt rusė kanė shqyrtuar edhe situatėn nė Kosovė Nė njė takim tė ambasadorėve tė Rusisė tė akredituar nė Ballkanin Perėndimor, ėshtė shqyrtuar gjendja nė rajon, pėrfshirė situata rreth Kosovės dhe Bosnjė e Hercegovinės, njoftoi ministria e Jashtme e Rusisė. Nė takimin me zv.ministrin e Jashtėm Vladimir Titov kanė marrė pjesė ambasadorėt rusė nė Shqipėri, Bosnje e Hercegovinė, Mal tė Zi, Kroaci, Maqedoni, Slloveni dhe Serbi.

“Captal Management Holding" akuzon ART-nė dhe Qeverinė Sipas pėrfaqėsuesit tė kompanisė “Captal Management Holding “, Rocco Emanuele Castrignano, ndaj kompanisė sė tij janė thyer rregullat ligjore me rastin e tenderimit pėr telefoninė e dytė mobile nė Kosovė. "Ne jemi fitues tė tenderit , sepse kemi ofruar dokumente tė rregullta dhe ēmimi ynė gjithashtu ka qenė mė i lartė", tha Castrignano."Ne jemi ngutur qė t’i shtypim dokumentet dhe t'i pėrgatisim transakcionet, ndėrsa ART-ja, befasishėm, ėshtė shpejtuar dhe e ka mbyllur tenderin. Kėshtu qė neve na ėshtė thėnė se jemi vonuar dhe kjo ka qene vetėm pėr 6 minuta, pėrgjigja pėr neve ka qenė se jemi vonuar pėr 6 minuta" tha Castrignano. Ai e quajti tė ēuditshėm vendimin e ART-sė dhe Qeverisė sė Kosovės, e cila ka vendosur tė lidhė marrėveshje mė Slloveninė . Tenderi ynė ofronte njė shumė mė tė madhe se sa kompania nga Sllovenia pėr 6 milionė euro, andaj nė kėtė rast kemi kėrkuar tė takohemi me kryetarin e ART-sė Anton Berisha , i cili asjėherė nuk ėshtė takuar me ne, pohoi Castrignano. Ai gjithashtu tha se , kompania e tij do tė kėrkoj drejtėsi, nė kėtė rast edhe dėmshpėrblimin, nė qoftė se ART-ja nuk jep sqarime tė duhura.
Castrigano, nė rastin e partnerit nė Kosovė, “Kujtesa’ tha se, partnerėt gjithkund bėjnė siē u shpreh ai lėvizje biznesore, mirėpo esenciale ėshtė raporti qė ndaj kompanisė nė fjalė ėshtė vepruar jashtė rregullave. Sipas dokumentave qė ka marrė kjo kompani, Castrignano , tha se megjithėkėtė problemi kryesor qėndron tek ART-ja e cila ėshtė kompetente kryesore pėr zbatim tė rregullave ligjore tė tenderimit.

Mė 5 mars, nė Deēan, Marshi Paqėsor “Me Ramushin” Nė organizim tė Degėve tė AAK-sė, ARK-sė, RDK-sė (rinia e PDK-sė), AKR-sė, Rrjetit Rinor “Shekulli XXI”, Rrjetit Rinor “Deēani”, Gjimnazit “Vėllezėrit Frashėri”, SHM Teknike “Tafil Kosumi”, KK tė Deēanit, Klubit tė Krijuesve “Rrjedha”, Shoqatės sė tė Burgosurve Politikė dhe Shoqatave tė Luftės tė UĒK-sė, tė hėnėn, mė 5 mars 2007, prej orės 12:00-13:00, organizohet Marsh Paqėsor me moton “Me Ramushin”. Marshi nis nga qendra e Deēanit dhe vazhdon deri nė Carrabreg.

Departamenti i Shtetit: Shqipėria ka shėnuar sukses tė ndieshėm kundėr trafikut tė drogave dhe qenieve njerėzore

Uashington, 2 mars 2007 - Me gjithė pėrparimet, Shqipėrisė i mbetet njė rrugė e gjatė pėr tė bėrė, nėnvizon raporti i Departamentit tė Shtetit. Krimi i organizuar dhe trafikuesit e drogės e shfrytėzojnė Shqipėrinė si vend tranziti pėr heroinėn qė udhėton nga Azia Qendrore drejt Evropės Perėndimore pėr shkak tė pozitės stratgjike, zbatimit tė dobėt tė ligjit e sistemeve tė pareformuara gjyqėsore, si dhe kufijve tė pakontrolluar mirė tė Shqipėrisė. Raporti thekson se Ministria shqiptare e Shėndetėsisė beson se pėrdorimi i drogės edhe nga vetė shqiptarėt ėshtė nė rritje, megjithėse nuk ekzistojnė ende tė dhėna tė besueshme. Sipas disa vlerėsimeve, nė Shqipėri ka 30 mijė pėrdorues droge. "Spitali ushtarak nė Tiranė, thekson raporti, ka tė vetmen qendėr toksikologjike nė vend pėr trajtimin e rasteve tė mbidozės. Nga 9 mijė pacientė tė trajtuar qė nga viti 1995, rreth 70 pėr qind e marrin drogėn pėrmes shiringave". Megjithatė, duke iu referuar dinamikės sė vitit tė kaluar, raporti flet pėr suksese nė pėrpjekjet e Shqipėrisė kundėr trafikut tė drogave dhe tė qenieve njerėzore. Sasia e heroinės sė sekuestruar u rrit gjatė vitit tė kaluar, kryesisht pėr hir tė shtimit tė vėmendjes sė policisė ndaj tregut tė kėsaj droge. Departamenti i Shtetit tėrheq vėmendjen edhe tek prodhimi i bimės sė kanabisit, qė vazhdon tė prodhohet nė Shqipėri pėr tregjet evropiane. Raporti thekson se qeveria e Shqipėrisė, nė masė tė konsiderueshme, nė pėrgjigje tė trysnisė ndėrkombėtare dhe ndihmės nga bota, po iu kundėrvihet mė me agresivitet elementėve kriminalė, por vė nė dukje se kėto pėrpjekje sabotohen nga mungesa e burimeve dhe korrupsioni tepėr i pėrhapur. Departamenti i Shtetit thotė se qeveria e Kryeministrit Sali Berisha, qė erdhi nė pushtet pas premtimeve pėr tė luftuar korrupsionin, krimin e organizuar dhe trafikun njerėzor, ka bėrė pėrparime nė kėto drejtime.

Departamenti i Shtetit thot se Maqedonia ka bėrė njė farė pėrparimi kundėr trafikut tė drogave

Uashington, 2 mars 2007 - Pėr Maqedoninė Departamenti amerikan i Shtetit thotė se ky vend nuk ėshtė as prodhues dhe as pikė e rėndėsishme tranziti e drogės. Sipas raportit, qeveria e Maqedonisė ka bėrė njė farė pėrparimi nė luftėn kundėr trafikut tė drogave nė vitin 2006, por ndėrsa u rrit sasia e sekuestruar e drogės, ėshtė shtuar edhe pėrdorimi i drogės nga vendasit. Raporti thekson se autoritetet maqedonase tė rendit bashkėpunuan ngusht vitin e kaluar nė operacione anti narkotikė me kolegėt e tyre rajonalė, pėrfshirė Misionin e Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė. Operacione tė tilla herė herė u vėshtirėsuan nga bashkėrendimi dhe planifikimi jo i efektshėm ndėrmjet agjencive, si dhe nga tė dhėna zbulimi jo tė sakta, megjithėse u vu re pėrmirėsim modest pėr sa i pėrket bashkėrendimit ndėrmjet agjencive nė krahasim me njė vit mė parė.

Simiq: Serbia domosdo tė dorėzojė Ratko Mlladiqin Kėshilltari i kryetarit tė Serbisė Jovan Simiq deklaroi se Serbia domosdo duhet tė dorėzojė Ratko Mlladiqin, ngase vetėm kėshtu do tė tregojė se respekton vendimin e Gjykatės ndėrkombėtare pėr drejtėsi dhe Kėshillin e Sigurimit tė KB. Nė saje tė kėsaj do tė mund tė thirret nė tė drejtėn ndėrkombėtare edhe kur bėhet fjalė pėr statusin e Kosovės, tha Simiq.

Ndėrkombėtarėt e EUFOR-it nė prag tė largimit nga Bosnja 11 vjet pas pėrfundimit tė luftės tė pėrgjakshme civile nė Bosnje-Hercegovinė, Bashkimi Evropian ka njoftuar zvogėlime tė konsiderueshme tė forcės paqeruajtėse ne ish republikėn jugosllave.Pas Gjermanisė edhe qeveria britanike ka konfirmuar se do tė tėrheqė pjesėn mė tė madhe tė trupave qė ka nė Bosnjė Hercegovinė duke i dhėnė fund pranisė 15 vjeēare nė ish republikėn e Jugosllavisė. Nė 2 ish vendet mė tė dėmtuara nga sundimi serb Bosnja dhe Kosova, forcat ndėrkombėtare tė NATO kanė dhėnė njė ndihmė tė madhe pėr stabilizimin e sigurisė dhe ēuarjen e vendeve drejt procesit tė fitimit tė pavarėsisė sė plotė.Forca shumėkombėshe nė Bosnjė e quajtur EUFOR do tė zvogėlohet me dy tė tretat nė muajt e ardhshėm nga 6500 nė 2500 ushtarė. Nė forcat ndėrkombėtare tė NATO janė tė pėrfshirė edhe trupa ushtarake nga Shqipėria, edhe pse Shqipėria nuk ėshtė anėtare zyrtare e NATO. Qeveria Shqiptare nuk ka marrė ende ndonjė vendim pėr largimin ose uljen e numrit tė misionarėve ushtarakė shqiptarė nė Bosnjė.Ky vendim vjen dy ditė pasi bashkėsia ndėrkombėtare vendosi tė zgjasė veprimin e zyrės sė saj sė fuqishme politike nė Bosnje deri nė vitin 2008, pėr shkak tė mungesės sė reformave politike. Ulja e numrit tė trupave vjen nė njė kohė kur forcat e armatosura tė shumė vendeve janė tė pėrhapura tej mase me detyra paqeruajtėse nė Afganistan, Irak, Liban, Kosovė e gjetkė. Kryetari i tanishėm i presidencės boshnjake, Nebojsa Radmanovic, e mirėpriti kėtė vendim dhe shtoi se Bosnja ka arritur nė njė pikė kur ėshtė e aftė tė garantojė sigurinė dhe vetė procesin e reformės.


LAJMET
E enjte 01 mars 2007

Ēeku dhe Ruecker marrin pjesė nė takimin e ministrave tė jashtėm tė 10 vendeve tė Evropės Juglindore
Pas vendimit tė Qeverisė punėtorėt shėndetėsorė pezulluan grevėn e paralajmėruar pėr 1 mars
Dy familje nga Mramori po bllokojnė ndėrtimin e unazės sė jashtme tė Prishtinės
MPB: Dokumentet e udhėtimit dhe tė identifikimit janė dhe vazhdojnė tė mbeten valide deri nė zgjidhjen e statusit
Policia dhe "Vetėvendosje" zotohet se protesta e 3 marsit do tė jetė paqėsore
Komuna e Gjilanit synon binjakėzimin me Bashkinė e Sarandės
Inspektorati Policor rekomandon trajnim tė SHPK-sė pėr menaxhimin e protestave

Haradinaj, Balaj dhe Brahimaj hedhin poshtė akuzat

Ish-kryeministri i Kosovės, Ramush Haradinaj, tė enjten para Tribunalit tė Hagės ka hedhur poshtė akuzat tė cilat e rėndojnė pėr kinse krime lufte gjatė kohės kur ai ishte komandant i Zonės Operative tė Dukagjinit. Edhe Idriz Balaj dhe Lah Brahimaj kanė hedhur poshtė akuzat duke thėnė se janė tė pafajshėm.

Rusia nuk do tė vendosė pėr statusin e Kosovės, thotė De Monbrial

Drejtori i Instituti francez pėr marrėdhėnie ndėrkombėtare Tieri de Monbrial, tha tė enjten se Serbisė i nevojitet njė qeveri e cila duhet tė marrė disa vendime shumė tė rėnda pėr Kosovėn dhe vlerėsoi se roli i Rusisė nuk do tė jetė kyē nė zgjidhjen e statusit tė Kosovės.

Me planin e Ahtisarit Kosova shkėputet nga Serbia

Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Kolė Berisha nė njė intervistė pėr Kosovapress ka thėnė se nuk ka asnjė arsye pėr pakėnaqėsi qytetare, e aq mė pak pėr pakėnaqėsi tė atij niveli qė do ta destabilizonte situatėn, pasi sipas tij, plani i Ahtisari ia njeh Kosovės tė gjitha atributet e shtetit tė pavarur si dhe ndėrkombėtarisht e shkėput nga Serbia. Berisha nuk beson qė Rusia do tė pėrdorė veton nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė nė rastin e nxjerrjes sė njė rezolute tė re pėr Kosovėn. Mirėpo kryeparlamentari pohon se nė rast tė mosmiratimit tė njė rezolute, Kuvendi i Kosovės varėsisht nga rrethanat, do tė punojė sipas mandatit qė ka dhe do tė dijė ta kryejė detyrėn e vet.(01.03.2007)

Inspektorati thotė se SHPK ka bėrė lėshime operative gjatė protestave tė 10 shkurtit

Inspektorati Policor i Kosovės (IPK) konstaton se zyrtarė tė Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK) kanė bėrė lėshime operative gjatė protestave tė 10 shkurtit dhe pėr kėtė arsye, sipas tyre, ekziston nevoja pėr trajnime tė mėtutjeshme pėr tė gjithė pjesėtarėt e SHPK-sė.

“Vetėvendosje” dhe SHPK thonė se protesta e 3 marsit do tė jetė e qetė

Ndonėse demonstrata e Lėvizjes “Vetėvendosje”, e cila do tė mbahet mė 3 mars tė kėtij viti, ėshtė paralajmėruar tė jetė e qetė, aktivistėt e kėsaj Lėvizje, nuk e mohojnė mundėsinė qė demonstruesit tė bartin me vete edhe shishe me ngjyrė, ndėrkaq Shėrbimi Policor i Kosovės (SHKP) shprehu besimin qė dhuna e 10 shkurtit nuk do tė pėrsėritet mė.

Punėtorėt shėndetėsorė pezullojnė grevėn pasi plotėsohen kėrkesat e tyre

Pas njė marrėveshje me Qeverinė e Kosovės, qė kujdestaritė e tyre tė hyjnė nė vijėn buxhetore paga dhe mėditje, punėtorėt shėndetėsorė kanė pezulluar grevėn e paralajmėruar pėr 1 mars.

Aziri: Jemi duke pritur qė ta marrim licencėn ndėrkombėtare

Drejtori menaxhues i aeroportit ndėrkombėtar tė Prishtinės, Afrim Aziri, tha tė enjten se ky aeroport ēdo ditė e mė shumė po bėhet mė i suksesshėm dhe bashkėkohor, dhe ėshtė duke pritur qė ta marrim licencėn ndėrkombėtare.

Dy familje bllokojnė ndėrtimin e unazės sė jashtme tė Prishtinės

Ndėrtimi i rrugės Grashticė – Mramor, e cila mundėson edhe realizimin e projektit unaza e tretė, apo unaza e jashtme e Prishtinės edhe pse ėshtė parashikuar tė ndėrtohet vitin e kaluar, ka mbetur e pa pėrfunduar pėr shkak tė kontesteve pronėsore.

Nė Pejė arrestohen dy shitės droge

Pas hetimeve tė zhvilluara nė luftė kundėr kontrabandės me narkotikė, policia rajonale e hetimit tė drogės nė njė aksion tė pėrgatitur arreston dy shitės droge,  njėri i moshės 54-vjeēare....

MPB: Projektligji pėr letėrnjoftime eliminon boshllėkun ligjor nė kėtė lėmi

Projektligji pėr letėrnjoftime ėshtė i njė rėndėsie tė veēantė pasi eliminohet boshllėku ligjor qė ka tė bėjė me pajisjen e shtetasve tė Kosovės me letėrnjoftime, tha pėr KosovaLive, Bajram Mjeku, drejtor i Zyrės pėr marrėdhėnie me publikun nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme (MPB).

Mė 5, 6 dhe 7 mars mbahet manifestimi gjithėkombėtar “Epopeja e UĒK-sė”

Me rastin e 9 vjetorit tė rėnies sė Komandantit Legjendar Adem Jasharit dhe tė gjithė dėshmorėve tė kombit, Shtabi i Pėrgjithshėm i TMK-sė nėn pėrkujdesjen e Qeverisė sė Kosovės organizon manifestimin gjithėkombėtar “Epopeja e UĒK-sė” mė 5, 6 dhe 7 mars 2007.

Shefi i Zyrės sė Shqipėrisė vizitoi Gjilanin

Shefi i Zyrės sė Shqipėrisė nė Prishtinė, Bujar Muharremi, ka vizituar tė enjten Gjilanin, ku nė takim me zyrtarė komunalė ka biseduar pėr..

U bė tėrheqja e shortit pėr Kupėn e Kosovės

Tė enjten nė zyrat e FBK-sė u bė tėrheqja e shortit pėr Kupėn e Kosovės nė basketboll pėr edicionin 2006/07. Shorti ishte gjysmė i dirigjuar, kėshtu katėr ekipet e para nga kampionati nuk mund tė takohen me njėra-tjetrėn deri nė gjysmėfinale.

Aksidentalisht vdesin katėr shqiptarė nė SHBA

Katėr shqiptarė nga Dibra e Maqedonisė kanė humbur jetėn nė njė aksident rrugor gjatė tentativės sė tyre pėr tė kaluar ilegalisht nga Meksika nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

Arrestohet pėr posedim ilegal tė armės

Njė person ėshtė arrestuar pasi gjatė kontrollit nė shtėpinė e tij policia ka gjetur njė armė dhe disa fishekė, ka njoftuar tė enjten policia rajonale e Prizrenit.

Arti dramatik nuk mund tė sigurojė vetėfinancimin e projekteve

Prodhimi i kulturės automatikisht e bėn njė vend pjesėmarrės nė zhvillimin e civilizimit botėror, por njerėzit nė Kosovė nuk janė fare tė vetėdijshėm se ėshtė shumė e nevojshme qė tė investohet nė kulturė, thanė pėr KosovaLive pėrfaqėsues tė teatrove private.

...info ...hapur:

Haradinaj nė Hagė deklarohet i pafajshėm  Nė konferencėn e sotme paragjyqėsore, nė Tribunalin e Hagės, Ramush Haradinaj, Idriz Balaj dhe Lahi Brahimaj, u deklaruan tė pafajshėm. “E nderuara gjykatė, deklaroj se nuk jam fajtor dhe jam shumė i fyer me kėto akuza”, tha Haradinaj. Tė hėnėn, mė datėn 5 mars, fillon gjykimi ndaj Ramush Haradinaj, Idriz Balaj dhe Lahi Brahimaj, thuhet nė njė njoftim tė Tribunalit tė Hagės. Aktakuza kundėr Ramush Haradinajt, Idriz Balajt dhe Lahi Brahimajt pohon se qė tė tre morėn pjesė nė njė ndėrmarrje tė pėrbashkėt kriminale, qėllimi i sė cilės ishte konsolidimi i kontrollit tė plotė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK) mbi Zonėn Operative tė Dukagjinit tė UĒK sė, pėrmes largimit tė paligjshėm dhe keqtrajtimit tė civilėve serbė dhe pėrmes keqtrajtimit tė shqiptarėve, romėve she civilėve tė tjerė nga Kosova tė cilėt bashkėpunonin, ose pėrceptoheshin nė dukje si bashkėpunėtor tė forcave serbe ose nuk pėrkrahnin UĒK nė. Aktakuza pohon se pas 24 marsit 1998, forcat e UĒK sė nėn komandėn dhe kontrollin e Ramush Haradinajt nisėn njė fushatė ushtarake pėr marrjen nėn kontroll tė rajonit ndėrmjet fshatrave tė Gllogjanit dhe Deēanit dhe nė veēanti fshatrat Dubravė, Irzniq, Ratishė dhe Dashinoc dhe pėr largimin e serbėve etnikė nga fshatrat ku jetonin. Aktakuza gjithashtu deklaron se forcat e UĒK- sė nėn komandėn dhe kontrollin e Ramush Haradinajt, pėrfshirė "Shqiponjat e Zeza" nėn komandėn e drejtpėrdrejtė tė Idriz Balajt, u ranė nė qafė, rrahėn ose ndryshe larguan nga kėto fshatra civilėt serbė, romė dhe civil tė tjerė jo shqiptarė, dhe vranė civilėt qė mbetėn pas ose refuzuan tė linin shtėpitė e tyre. Sipas aktakuzės, nė mes tė majit 1998 u ngrit njė objekt i improvizuar burgimi nė shtabin e UĒK sė nė Jabllanicė. Gjatė burgimit, tė burgosurve u jepej shumė pak ushqim dhe ujė, rriheshin rregullisht dhe iu nėnshtruan formave tė tjera tė keqtrajtimit fizik dhe iu mohua trajtimi mjekėsor pėr lėndimet e tyre. Njė numėr tė burgosurish nė objektin e burgimit tė Jabllanicės vdiqėn si pasojė e lėndimeve tė tyre ose u ekzekutuan me urdhėr tė tė akuzuarve.

Bisedimet e Vjenės: Kosova e gatshme pėr forca tė armatosura, Beogradi kundėr  Delegacionet e Prishtinės dhe Beogradit nėn drejtimin e ndėrmjetėsve ndėrkombėtarė do tė diskutojnė sot nė Vjenė pėr sektorin e sigurisė. Kryesuesi i delegacionit tė Kosovės nė konsultimet e Vjenės Ardian Gjini deklaroi para takimit tė sotėm, se Kosova ėshtė e gatshme qė tė ketė forcat e armatosura."Kosova ėshtė e gatshme qė tė organizojė forcat e armatosura. Kemi pasur shtatė vjet kohė pėr tė mėsuar sesi duhet tė sillemi dhe t'i pėrgatisim forcat e armatosura", tha Gjini para gazetarėve. Ai shtoi se institucionet e Kosovės e pranojnė prezencėn e ardhshme ushtarake dhe civile nė Kosovė. Gjini tha se pala shqiptare do tė paraqesė vetėm njė vėrejtje pėr ndryshimin nė propozimin e Ahtisarit. Bėhet fjalė pėr vėrejtjen e cila do tė mundėsonte funksionimin mė tė mirė tė marrėveshjes dhe se ajo do t'i ndihmojė pranisė ndėrkombėtare sa i pėrket sigurisė. Ndėrkaq koordinatori i ekipit serb Leon Kojen tha para takimit se dokumenti i Ahtisarit prek shumė nė sovranitetin e Serbisė. Ai tha se Beogradi do tė kėrkojė qė dispozitat e tilla tė hiqen. Propozimi i Ahtisarit parashikon qė forcat e KFOR-it tė mbesin nė Kosovė, si prani ndėrkombėtare ushtarake pėr tė siguruar njė mjedis tė sigurt dhe fillimisht do tė mbikqyrė si dhe do tė ketė autorizime ekzekutive mbi forcat e reja tė sigurisė nė Kosovė.
Konsultimet nė Vjenė do tė pėrmbyllen ditėn e premte ku do tė diskutohet pėr praninė ndėrkombėtare nė Kosovė. Ndėrkaq gjatė ditės sė djeshme bisedimet pėr mbrojtjen e trashėgimisė kulturore dhe fetare pėrfunduan pa rezultat.

Zgjidhja e ēėshtjes sė Kosovės duhet t'i shėrbejė stabilitetit tė rajonit, tha Kryeministri hungarez

Budapest, 1 mars 2007 - Gjatė njė vizite nė Hungari, shefi i diplomacisė sė Shqipėrisė Besnik Mustafaj zhvilloi takime me krerėt mė tė lartė tė kėtij vendi, Presidentin, Kryeministrin dhe ministren e jashtme. Presidenti dhe Kryeministri hungarez vlerėsuan rolin pozitiv tė Shqipėrisė nė drejtim tė ruajtjes e forcimit tė paqes e stabilitetit nė Ballkan, veēanėrisht nė lidhje me ēėshtjen e Kosovės dhe kėrkuan qė Shqipėria tė vazhdojė nė kėtė drejtim edhe nė tė ardhmen. Zgjidhja e ēėshtjes sė Kosovės, vuri nė dukje Kryeministri hungarez, Ferenc Gjurēani, duhet t'i shėrbejė stabilitetit tė rajonit. Duke konfirmuar rolin pozitiv tė Hungarisė nė kėtė proces, Gjurēani i konsideroi tė rėndėsishme jo vetėm pėrpjekjet e BE sė por dhe ato tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB sė, nė mėnyrė qė ky proces tė pėrfundojė me sukses. Ministri Mustafaj bėri tė ditur qėndrimin e qeverisė shqiptare nė lidhje me paketėn e Presidentit Ahtisaari duke i konsideruar propozimet e tij pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės thelbėsore duke shtuar se pavarėsia ėshtė opsioni i vetėm qė do tė kontribuojė pėr njė stabilitet afatgjatė nė rajon. Duke vlerėsuar angazhimin e komunitetit ndėrkombėtar pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, Ministri Mustafaj e konsideroi tė rėndėsishėm faktin qė vendimi pėr statusin e Kosovės tė legjitimohej nga Kėshilli i Sigurimit tė OKB sė. Ai shprehu njėkohėsisht besimin se faktori politik shqiptar nė Kosovė do tė vazhdojė bashkėpunimin me bashkėsinė ndėrkombėtare nė procesin e pėrcaktimit tė statusit final. Intensifikimi i bashkėpunimit dypalėsh, pėrkrahja e Hungarisė pėr procesin e integrimit tė Shqipėrisė nė BE dhe NATO, si dhe zhvillimet nė rajon, nė veēanti ato nė Kosovė dhe Serbi, ishin disa prej ēėshtjeve kryesore qė u trajtuan gjatė takimit qė Ministri i Jashtėm shqiptar zhvilloi me homologen e tij hungareze, znj.Kinga Genc.

Mbahet njė debat mbi implementimin e pakos sė Ahtisarit Nė debatin “Sfidat nė implementimin e Pakos sė Ahtisarit”, ish-kryeministri i Kosovės, Bajram Rexhepi, tha se pakoja e presidentit Ahtisari ėshtė njė plan i mirė i cili krijon predispozita pėr njė shtet tė pavarur dhe sovran me njė perspektivė drejt integrimit nė Bashkimin Evropian. Aktivisti i Lėvizjes”Vetėvendosje”,Glauk Konjufca, edhe nė kėtė debat, shprehu pikėpamjet e lėvizjes dhe tha se plani i Aahtisarit ėshtė nė kundėrshtim me vullnetin politik tė popullit tė Kosovės.
Ndėrsa, Rada Tarajkoviq, nga Kėshilli nacional serb, tha se plani i Ahtsarit pėr palėn serbe nuk ėshtė i pranueshėm ngase ka tė bėjė me njė zgjidhje politike tė statusit tė Kosovės. Debati u organizua nga Universiteti AAB.

Agjentėt e FBI-s do tė ndihmojnė nė zbardhjen e vrasjes sė vėllezėrve Bytyēi nė Serbi

Beograd, 1 mars 2007 - Nė lidhje me rastin e vrasjes sė tre shtetasve amerikanė, vėllezėrve Bytyēi, tė vrarė nė vitin 1999 nė Serbi, gjatė ditėve tė ardhshme pritet tė vijnė nė Beograd agjentėt e FBI-as, nė mėnyrė qė bashkė me ekspertėt serbė tė zbardhin kėtė krim. Mediat serbe njoftojnė se pėr vrasjen e vėllezėrve Butyēi gjatė ditės sė djeshme nga prokuroria janė marrė nė pyetje katėr pjesėtarė tė arrestuar tė policisė. Zėdhėnėsi i prokurorisė serbe Bruno Vekariq ka bėrė tė ditur se ėshtė kėrkuar tė zhvillohen hetime edhe kundėr ish-kryeshefit tė sektorit tė sigurimit publik, Vlastimir Gjorgjeviq, i cili ndodhet jashtė vendit. Sipas pohimeve tė prokurorisė, Gjorgjeviq ka dhėnė personalisht urdhėr pėr vrasjen e vėllezėrve Bytyēi. Gjithashtu thuhet se policia ėshtė vėnė nė kėrkim edhe tė Goran Radosaleviq- Guri, komandant i dikurshėm i xhandarmėisė serbe, i cili gjatė krimit ka qenė udhėheqės i poligonit tė policisė nė Petrovo Sello.

Presidenti i Shqipėrisė shkon nė Turqi pėr njė kontroll mjekėsor

Tiranė, 1 mars 2007 - Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, niset sot pėr nė kryeqytetin turk, Ankara, ku do tė qėndrojė deri nė datėn 8 mars pėr tė kryer njė kontroll mjekėsor, thuhet nė njė njoftim tė shkurtėr nga zyra e tij, duke mos dhėnė detaje tė tjera. Por, dihet se kreu i shtetit shqiptar mė herėt ka pasur njė ndėrhyrje kirurgjikale nė Turqi.

Nė Skenderaj nis java kulturore "Jetojmė me Lavdinė Tuaj" - Prej sot e deri mė 7 mars, Drejtoria pėr Kulturė, Rini e Sport nė Skenderaj, do ta organizojė javėn kulturore sportive "Jetojmė me Lavdinė Tuaj", qė i kushtohet 9 vjetorit tė rėnies heroike tė komandantit legjendar, Adem Jashari dhe sakrificės sublime tė Jasharėve pėr liri. Gjatė kėsaj jave, sipas njoftimit tė kėsaj drejtorie, do tė organizohen njė varg aktivitetesh kulturo-sportive.
Nata pėrmbyllėse do tė bėhet mė 7 mars, nė Prekaz, me natėn e zjarreve dhe me njė program tė pasur artistik.

Komuna e Gjilanit nis binjakėzimin me Bashkinė e Sarandės Shefi i Zyrės sė Shqipėrisė nė Prishtinė, Bujar Muharremi, gjatė vizitės nė Gjilan, ka bėrė tė ditur se ka nisur ana formale e binjakėzimit tė Komunės sė Gjilanit me Bashkinė e Sarandės. “Zyra e Shqipėrisė do tė jetė gjithmonė e gatshme qė tė ndihmojė dhe pėrkrahė projektet e pushtetit lokal”, ka thėnė, nė mes tė tjerash, diplomati shqiptar, Bujar Muharremi, gjatė takimit me strukturat komunale tė Gjilanit.

Kreut tė Obiliqit i dorėzohet analiza hapėsinore komunale Pėrfaqėsues tė Ministrisė sė Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor tė Kosovės i kanė dorėzuar sot kreut tė Komunės sė Obiliqit “ Analizėn hapėsinore Komunale” me tė cilėn parashihet kryesisht zhvillimi nė infrastrukturė dhe nė energjetikė. Sekretari permanent i kėsaj ministrie, Muhamet Aliu, u shpreh se kjo analizė ėshtė bazė pėr Kuvendin Komunal tė Obiliqit pėr hartimin e planeve ekonomike, rregullative dhe urbane. Ndėrkaq, kryetari i kėsaj komune, Ismet Hashani, shprehu besimin e tij qė analiza do tė shqyrtohet dhe zbatohet sa mė shpejt dhe sa mė mirė nga ana e zyrtarėve komunalė.

Policia maqedonase sekuestron pesė kilogramė heroinė Pesė kilogramė heroinė janė sekuestruar nga policia maqedonase nė vendkalimin kufitar tė Bogorodicės. Ne komunikatėn pėr shtyp tė ministrisė sė brendshme tė Maqedonisė thuhet se doganierėt gjatė kontrollit tė njė autobusi qė vinte nga Stambolli dhe qė duhej tė shkonte drejt Kosovės, me destinacion kryeqytetin, gjetėn mbi 4.7 kilogramė heroinė tė pastėr, e fshehur nėn ndenjėset e pasagjereve. Autobusi me targa tė Kosovės kishte pėrshkuar itinerarin Turqi-Maqedoni dhe pritej tė mbėrrinte nė Prishtinė, por pas informacionit nė rrugė operative, policia ka arritur tė gjejė heroinėn. Nuk dihet ende se sa ėshtė vlera e drogės sė konfiskuar dhe trafikantet e mundshėm tė saj ndėrkohė qė ėshtė shoqėruar dhe shoferi i mjetit pėr tė zbardhur ngjarjen.

Belgjikė, njė nėnė vret me thikė pesė fėmijėt e vet Njė tragjedi ka ndodhur nė njė qytet nė Nivelles, rreth 30 km nė jug tė kryeqytetit belg, ku nė njė familje, nėna ka vrarė me thikė 5 fėmijėt e saj.Pas kryerjes sė aktit tė tmerrshėm, e ėma e fėmijėve ka tentuar ti jepte fund jetės, por mėsohet se nuk ia ka arritur. Njėsitė e urgjencės kanė gjetur nė shtėpinė ku ndodhi krimi, trupat e 5 fėmijėve nga 3 ne 14 vjeē dhe nėnėn e plagosur. Sipas autoriteteve policore, 4 vajzat dhe djali i vetėm kanė vdekur nga goditjet e shumta me thikė. Pasi dėshtimit pėr vetėvrasje, e ėma e fėmijėve ka arritur ti telefonojė shėrbimit tė urgjencės pėr ndihmė. Koha e arritjes sė urgjencės ka qenė shumė vonė pėr 5 fėmijėt e vegjėl. Nuk ka tė dhėna zyrtare mbi arsyet qė ēuan kėtė nėnė tė dėshpėruar ti marrė jetėn fėmijėve saj. Tragjedia e kėtij krimi tė tmerrshėm nė familje ėshtė pasqyruar nga mediat belge dhe ato botėrore. Sipas mediave belge, nėna qė ka kryer vrasjen e 5 fėmijėve tė vet, merrte ilaēe kundėr depresionit. Gjithashtu mėsohet se nėna qė u mori jetėn fėmijėve me duart e saj, kishte lėnė njė letėr dashurie shkruar pėr njė shokun e saj.

"Tirana Airport Partners" realizon me sukses testimin e terminalit tė ri Njė muaj para kohe, "Tirana Airport Partners" e ka realizuar me sukses testimin e terminalit tė ri tė Aeroportit tė vetėm ndėrkombėtarė tė Shqipėrisė. "Qėllimi ynė ishte qė tė sigurohemi se tė gjitha sistemet punojnė para se tė inaugurohet terminali zyrtarisht me 21 mars" kanė deklaruar zyrtarė tė kėtij Aeroporti para gazetarėve. Mė shumė se 300 njerėz kanė marrė pjesė nė kėtė testim. " I gjithė sistemi punojė pėr mrekulli" deklaroi Rolf Castro Vasquez, drejtori i operativės nė kėtė kompani. Gjatė vitit 2006, Aeroporti Ndėrkombėtar i Tiranės ka regjistruar njė rritje tė madhe. Rreth 906 mijė pasagjerė kanė udhėtuar nga ky aeroport, ndėrsa janė realizuar mė shumė se 7 900 udhėtime. Kėto shifra janė bėrė tė ditura nga zyrtarėt e kėtij aeroporti.Kjo kompani e ka tė drejtėn ekskluzive qė tė operojė me fluturime ndėrkombėtare nė Shqipėri sipas njė marrėveshjeje koncesioni. Marrėveshja me qeverinė e obligon kompaninė qė tė vazhdojė me zgjerimin dhe ndėrtimin e aeroportit pėr 20 vjet. Shuma totale qė besohet se do tė investohet nė kėtė aeroport kalon 50 milion euro. Nė kėto shpenzime hyjnė edhe ndėrtimi i terminalit tė ri, modernizimi teknik dhe zgjerim i vazhdueshėm i pistės. Konzorciumi qė e ka marrė aeroportin shqiptarė me koncesion ėshtė Hohtif Airport GmbH (Hochtief Airport GmbH), pėrderisa EBRD ėshtė financuesi kryesor .Terminali i ri ėshtė projektuar qė tė mbėshtesė njė kapacitet mė tė madh pikėrisht pėr pranimin e 3 milion pasagjerėve nė vit.

...sport:

Basketboll: U hodh shorti pėr Kupėn e Kosovės  Sot nė selinė e Federatės sė Basketbollit tė Kosovės ėshtė bėrė tėrheqja e shortit pėr 1/8 e finales sė Kupės sė Kosovės nė basketboll. Skuadrat pjesėmarrėse tė kėtij rrethi janė ndarė nė katėr grupe. Nė grupin A, janė pėrfshirė: Sigal Prishtina, Kastrioti, Fushė Kosova dhe Lipjani, nė grupin B: Peja, Bambi, Kosova dhe Istogu, nė grupin C: AS Prishtina, Drita, Ylli dhe Vertikali, kurse nė grupin D: Trepēa, Vėllaznimi, Bashkimi dhe Vushtrria Basket. Mė 7 mars do tė takohen: Grupi A: Sigal Prishtina- Lipjani, Fushė Kosova- Kastrioti' Grupi B: Peja-Istogu dhe Kosova-Bambi; Grupi C: AS Prishtina-Vertikali, Ylli-Drita; Grupi D: Trepēa- Vushtria Basket dhe Bashkimi-Vllaznimi. Fituesit e takimeve tė para nė secilin grup do tė takohen ndėrmjet veti mė 21 mars nė kuadėr tė ēerekfinales. Ndėrkohė nė konkurrencėn e femrave ėshtė bėrė tėrheqja e shortit pėr rrethin ēerekfinal, kurse skuadrat pjesėmarrėse janė ndarė nė dy grupe. Nė grupin A bėjnė pjesė: Bashkimi, Penza, Vėllaznimi dhe Shqiponja, kurse nė grupin B: Sigal Prishtina, Trepēa, Drita dhe Kastrioti. Nė ndeshjet ēerekfinale mė 7 mars, do tė takohen: Shqiponja-Bashkimi dhe Vėllaznimi nė kuadėr tė grupit A, kurse Kastrioti-Sigal Prishtin adhe Drita-Trepēa, nė kuadėr tė grupit B. Fituesit e kėtyre ndeshjeve nė secilin grup, do tė takohen nė ndeshjet gjysmėfinale, qė zhvillohen mė 21 mars.

Intervista:
/marrė nga kosovapress/ 

Nėse Serbia mendon tė rikthehet nė Kosovė, atėherė “Vetėvendosja” shndėrrohet nė mekanizėm ēlirimtar

Glauk Konjufca: Nėse Serbia mendon tė rikthehet nė Kosovė, 
  atėherė “Vetėvendosja” shndėrrohet nė mekanizėm ēlirimtar Glauk Konjufca
- Njėri nga drejtuesit e Lėvizjes “Vetėvendosje!”, Glauk Konjufca, nė njė intervistė pėr Kosovapress ka thėnė se pjesėmarrja nė demonstratėn e 3 marsit do tė jetė edhe mė e madhe pėr faktin se me plumba dhe vrasje nuk mund tė ndalet shprehja e vullnetit politik tė popullit, pėrkundrazi kjo formė nxit mė shumė vendosmėrinė e pėr arritjen e synimeve. Sipas tij, demonstrata do tė jetė paqėsore sikurse kanė qenė deri tani dhe nuk do tė jetė pėr cak okupimi i institucioneve siē kanė propaganduar partitė politike pėr 10 shkurt.  

Kosovapress: Sa ėshtė pėrgatitur Lėvizja “Vetėvendosje!” pėr demonstratėn e 3 marsit?

Konjufca: Kemi bėrė pėrgatitjet e nevojshme pėr zhvillimin paqėsor tė demonstratės sė 3 marsit, pėrveē informimit tė aktivistėve dhe ndarjen e detyrave dhe pėrgjegjėsive pėr secilin nė lidhje me demonstratėn. Po ashtu kemi marrė edhe disa veprime tjera shtesė, siē ėshtė pėrpilimi i manualit pėr qėllimet politike tė demonstratės dhe si tė demonstrohet. Ky manual ėshtė shtypur nė disa dhjetėra mijėra kopje dhe do t’iu shpėrndahet demonstruesve dhe kėtė manual do tė publikojmė nė media njė ditė para demonstratės.  Kjo bėhet me qėllim qė tė jetė edhe njė element i kontrollimit sa mė tė mirė tė demonstratės dhe i parandalimit tė ēfarėdo infiltrimi tė mundshėm, nėse ka dikush qėllime tė kėqija pėr tė prishur skenarin tonė.

Kosovapress: Ēfarė moto ka demonstrata dhe cila do tė jetė kjo formė paqėsore e protestimit?

Konjufca: Paqėsore do tė jetė nė kuptimin qė nuk do tė lėndohet askush, cak i demonstratės nuk do tė jenė okupimi i institucioneve, siē kanė thėnė kėta institucionalistėt dhe partitė politike pėr 10 shkurt. Unė ju them se askush prej stafit njerėzor tė UNMIK-ut dhe institucioneve vendore nuk do tė rrezikohet. Pėrndryshe motoja e demonstratės ėshtė kundėr pakos sė Marti Ahtisarit dhe pėr vetėvendosje, pra kundėr Grupit Negociator, i cili po vazhdon negociatat me Serbinė dhe jemi kundėr ēfarėdo negociate para se tė realizohet vullneti politik i popullit. Pra, qėllimet politike janė qė tė njihet nė mėnyrė tė pakushtėzuar e drejta pėr vetėvendosje popullit tė Kosovės, e cila e drejtė duhet tė realizohet nėpėrmjet referendumit, ku tė gjithė qytetarėt do tė merrnin pjesė. Vetėm kjo mėnyrė do tė ishte njė rezultat, nga i cili  mandej do tė mund tė merrnin vizėn institucionet e vėrteta tė Kosovės pėr tė mbrojtur interesat e qytetarėve.    

Kosovapress: Pas 10 shkurtit ėshtė hera e parė qė “Vetėvendosja” takohet me Shėrbimin Policor tė Kosovės. A keni arritur ndonjė marrėveshje?

Konjufca: Jo nuk ka pasur marrėveshje, sepse me sa kam kuptuar unė policia nuk erdhi pėr tė arritur marrėveshje, por pėr t’u informuar me natyrėn dhe mėnyrėn e zhvillimit tė demonstratės. Nė atė takim SHPK-nė e kemi informuar aq sa e kemi informuar edhe popullin e Kosovės, qė nėpėrmjet mediave kemi treguar se demonstrata e 3 marsit nuk do tė ketė pėr qėllim hyrjen nė institucione apo okupimin e tyre. Pastaj ua kemi bėrė tė ditur trajektoren e marshit demonstrues paqėsor, pikėnisjen dhe pėrfundimin. Ndėrkohė qė pėrveē tė tjerave, skenari jonė do tė ketė edhe detajet e veta teknike, tė cilat nuk mund t’i bėjmė publike 100 pėr qind, sepse mendojmė se do tė mund tė shfrytėzoheshin qė tė pengohet demonstrata jonė pėr t’u realizuar. Pra, qėllimi jonė ėshtė qė tė realizohet skenari i Lėvizjes “Vetėvendosje”, sepse kjo ėshtė mėnyra mė e sigurt qė askush prej njerėzve tė mos pėsojė. 

Kosovapress: Do tė thotė ky takim se kemi filluar tė pranoni SHPK-nė si institucion?

Konjufca: Faktikisht ne mė parė pranojmė popullin si institucion. Institucioni i parė nė Kosovė duhet tė jetė vullneti i popullit, e qė aktualisht nuk ėshtė kėshtu. Meqė vullnetin e popullit ne e konsiderojmė institucionin kryesor, atėherė ēdo kush ėshtė pjesėtar i tij dhe nė tė ardhmen ka vendin nė gjirin e popullit. Prej kėtij populli janė edhe pjesėtarėt e SHPK-sė dhe ne kemi biseduar me ta vetėm se mendojmė qė si shqiptarė qė janė kanė pėrgjegjėsi morale qė gjatė zhvillimeve tė ardhshme tė dinė si tė veprojnė dhe nė momentin vendimtar tė pozicionohen nė anėn e popullit pėr vetėvendosje dhe kundėr pakos sė Ahtisarit. Pėrderisa ekziston kjo hapėsirė dhe kjo shpresė qė ata njė ditė do tė mund tė vetėdijesoheshin politikisht, do tė ekzistojė edhe hapėsira e komunikimit, por gjithmonė duke i respektuar kushtet tona, qė do tė thotė pa prezencėn e eprorėve tė tyre ndėrkombėtarė.

Kosovapress: Nga demonstrata e 10 shkurtit janė me dhjetėra tė plagosur dhe dy tė vdekur. Ēka nėse policia intervenon si atė ditė?

Konjufca: Asgjė, vetėm se unė mendoj se ky sistem i padrejtė ia pėrshpejton fundit vetvetes dhe definitivisht e motivon popullin edhe mė shumė pėr domosdoshmėrinė e ndryshimit tė kėtij regjimi tė padrejtė. Regjimi vetėm vazhdon tė tregojė fytyrėn e tij tė vėrtetė, pėrderisa kjo i ngrit tensionet dhe vjen deri tė njė vetėvrasje e kėtij sistemi.

Kosovapress: Doni tė thoni se tani keni pėrkrahje mė tė madhe?

Konjufca: Natyrisht qė do tė kemi, sepse prej se ėshtė krijuar “Vetėvendosja” nuk i ka rėnė pėrkrahja ndonjėherė, por nė vazhdimėsi jemi duke u rritur, aq mė tepėr qė tash po mbahen nė burg padrejtėsisht njerėzit qė demonstruan paqėsisht, ndėrsa nė burg do tė duhej tė ishin kriminelėt, ata qė plagosėn e qė vranė. Mirėpo kėto veprime kriminale tė kėtij regjimi edhe mė shumė i kanė bindur dhe i kanė qartėsuar politikisht njerėzit, prandaj mendoj se pjesėmarrja nė demonstratė do tė jetė edhe mė e madhe.

Kosovapress: Ju tani jeni para njė situate tė re, meqė ka edhe tė vdekur. Mendoni tė ndryshoni formėn e demonstrimit?

Konjufca: Jo nuk do tė ndryshojmė, por do tė vazhdojmė me kėtė formė paqėsore tė demonstrimit. Mirėpo, duhet tė dinė se asnjė populli nuk mundet pandėrprerė t’i shkelet vullneti politik, bile aty ku kanė filluar tė pėrdoren armėt kundėr popullit, vullneti i tij veē sa ėshtė forcuar edhe mė shumė. Sikurse ka ndodhur edhe nga pėrpjekja e Serbisė pėr tė na shtypur me armė, qė nxiti edhe mė shumė vendosmėrinė e popullit tonė pėr ēlirim.

Kosovapress: Meqė pritni pjesėmarrje mė tė madhe, sa ka rrezik qė demonstrata t’ju dalė nga kontrolli?

Konjufca: Nuk ma merr mendja qė do tė dalė nga kontrolli, sepse kemi bėrė pėrgatitjet e nevojshme, numri i kujdestarėve do tė jetė mė i madh, por edhe kemi vėrejtur se te demonstruesit ekziston njė gatishmėri tejet e lartė qė t’iu pėrmbahen skenarit organizativ tė Lėvizjes “Vetėvendosje!”. Dihet fare mirė se nė demonstratėn e 28 nėntorit gjithēka ka shkuar nėn kontrollin e duhur dhe ajo ēka ka ndodhur ka qenė e paraparė nė skenarin tonė, por kjo nuk ndodhi edhe me 10 shkurt, sepse policia e ndėrpreu marshin tonė me plumba dhe gjak. Ne jemi qė kjo tė mos pėrsėritet mė 3 mars dhe tė realizojmė skenarin tonė, ku masa do tė jetė e dėgjueshme ashtu siē ka qenė mė 28 nėntor.

Kosovapress: Bisedimet nė Vjenė janė para pėrfundimit dhe dokumenti i Ahtisarit nė mars pritet tė shkojė nė Nju Jork. Cili ėshtė efekti i demonstratave nė kėtė kohė dhe ēka mund tė ndryshohet me to?

Konjufca: Duhet tė pėrmend ato qė ka thėnė Ismail Qemajli, se njė popull qė hesht edhe vdes. Nė momentin qė Serbia po bėn demonstrata pėr tė riokupuar Kosovėn, ne duhet tė bėjmė demonstrata kundėr planeve tė Serbisė, si dhe kundėr pakos sė Ahtisarit qė pėrmban nė masė tė madhe kėto plane serbe pėr tė copėtuar Kosovėn nėpėrmjet decentralizimit, pėr tė zhdukur kulturėn dhe historinė tonė mesjetare si popull autokton i Kosovės. Ne mendojmė qė kėto plane duhet tė kundėrshtohet me demonstrata sa mė masive tė mundshme dhe prej tyre ka vetėm gjėra pozitive dhe asgjė negative pėr Kosovėn. Populli tregon nėpėrmjet kėtyre demonstratave qė ėshtė kėtu, qė ėshtė i zėshėm dhe qė nuk do tė pranojė ēfarėdo plani, pėrveē ato plane me tė cilat ai pajtohet. Ndėrsa kėta negociatorėt s’po e pyesin popullin me ēka pajtohet dhe me ēka nuk pajtohet, por po vendosin vetė me disa grupe qė kanė krijuar dhe popullit nuk po i jepet e drejta pėr tė shprehur mendimin e tij.

Kosovapress: Nga partitė politike qė bėjnė pjesė nė Grupin Negociator, jeni cilėsuar si njerėz ekstremistė, radikalė, tė papėrgjegjshėm qė po veproni kundėr pavarėsisė sė Kosovės. Si i komentoni kėto?

Konjufca: Kėtyre njerėzve liria iu duket kategori radikale pėr arsye se ata tashmė kanė hequr dorė prej vullnetit tė popullit dhe janė absolutisht instrument i UNMIK-ut dhe i interesave tė caktuar tė disa ndėrkombėtarėve. Si tė tillė kėta negociator dhe parti politike, vullnetin e popullit e shohin si kategori tė skajshme, do tė thotė si diēka ekstreme, kurse pėr Lėvizjen “Vetėvendosje!”, realizimi i pakusht i tė drejtės sė popullit pėr vetėvendosje ėshtė njėra nga gjėrat mė normale dhe parakusht i demokracisė. 

Kosovapress: Janė disa demonstrues tė burgosur nė mesin e tyre edhe Albin Kurti. Kėto burgosje ju i keni cilėsuar si politike. A i keni vizituar ata, ēfarė trajtimi po iu bėhet?

Konjufca: Disa prej tė arrestuarve qė u patėn dėnuar me nga 40 dhe 15 ditė burg po vuajnė dėnimin, ndėrsa shpesh herė nė burgje ka pasur raste tė provokimit tė hapur nga institucionet e burgut. Kemi pasur pėrsėritjen e fenomenit tė ofrimit nė shujta tė produkteve serbe, por aktivistėt kanė refuzuar kėto produkte duke kushtėzuar me grevė urie dhe mandej drejtoria e burgut ka vendosur qė tė heqė kėto produkte tė Serbisė. Ndėrsa sa i pėrket Albin Kurtit, ju e dini qė vetėm iu ka vazhduar paraburgimi prej 30 ditėve dhe tani ėshtė nė burgun e Pejės. Ne nuk kemi shkuar ta vizitojmė, sepse nevojitet njė vendim special i gjykatės, e ne nuk mund tė marrin vendime tė tilla prej institucioneve qė nuk janė tė popullit, por kam pėrshtypjen qė edhe Albinit nuk do t’i vinte mirė tė bėnim njė gjė tė tillė.  

Kosovapress: A keni pėrkrahjen e organizmave tjerė politik dhe shoqėror tė Kosovės pėr demonstratėn e 3 marsit?

Konjufca: Sa mė lart qė ngjitesh nė parti politike pėrkrahja ėshtė mė e vogėl, kurse nė majėn e kėsaj piramide ne kemi kundėrshtarėt, mirėpo sa mė poshtė kėsaj piramide partiake, baza e anėtarėsisė sė zakonshme nėpėr komuna dhe fshatra tė ndryshme ėshtė shumė e madhe, sepse nuk janė tė afėrt me krerėt e kėtyre partive. Kėta njerėz na ndihmojnė nė mėnyra tė ndryshme dhe marrin pjesė nė masė tė madhe nė demonstratat tona, por mė shumė do tė marrin pjesė nė tė ardhmen, sepse fenomeni i shkėputjes sė krerėve tė partive politike prej popullit po rritet. Meqė kėtyre negociatorėve nuk ėshtė duke iu interesuar dhe mbrojtur interesin politik tė popullit, kėta njerėz qė kanė votuar ndonjėherė pėr ndonjė parti politike po ofrohen me Lėvizjen “Vetėvendosje!”.

Kosovapress: Ju thatė se nuk keni arritur ndonjė marrėveshje me policinė. Ēka nėse bllokohet rruga si mė 10 shkurt dhe nuk lejohet marshimi i protestuesve?

Konjufca: Nėse policia do tė bllokojė rrugėn, unė mendoj se aktivistėt do tė duhej tė synonin ta merrnin rrugėn, sepse ajo ėshtė hapėsirė elementare publike ku masa ka tė drejtėn e demonstrimit. Kjo pėr faktin se mandej nuk na mbetet ndonjė vend tjetėr ku do tė mund tė demonstronim, por me kėtė veprim ky regjim politik qė ėshtė antidemokratik shndėrrohet nė tiranik, e cila ėshtė faza mė e rėndė e njė diktature, sepse qytetarėve pėrpos qė iu mohohet vullneti politik, mohohet edhe e drejta njė elementare civile me tė cilėn kthehemi nė shekujt e mesjetės. Mirėpo kjo do tė pėrshpejtojė fundin e kėtij procesi politik, sepse pakėnaqėsia ėshtė nė rritje tė madhe.

Kosovapress: Deri kur do tė demonstroni dhe a ėshtė kjo mėnyra e vetme pėr realizimin e synimeve qė ka “Vetėvendosja”?

Konjufca: Ne do tė demonstrojmė deri nė momentin kur tė tjerėt tė na pranojnė tė drejtėn tonė si popull, pėr tė shprehur tė papenguar mendimin dhe vullnetin tonė politik, dhe tė ndėrtojmė institucione tė cilat janė reflektim i kėtij vullneti. Mendojmė qė kjo ėshtė njėra ndėr format e domosdoshme tė konfirmimit dhe imponimit tė vullnetit politik tė popullit. Natyrisht qė kėtė e kemi thėnė edhe me parė, se nė raport me pushtetin e brendshėm shfaqin vullnetin tonė nė kėtė mėnyrė, pra me demonstrata paqėsore, por nėse mendon Serbia qė nė Kosovė mund tė rikthehet prapė, atėherė Lėvizja “Vetėvendosje!” automatikisht shndėrrohet nė mekanizėm ēlirimtar dhe do tė kėrkojė prej popullit mobilizim tė pėrgjithshėm. /Intervistoi: Kreshnik Llabjani/marrė nga kosovapress/.


LAJMET
E mėrkurė 28 shkurt 2007

- Moskowitz: Pėrderisa janė duke u zhvilluar hetimet, asgjė nuk do tė jepet pėr opinionin se ēka ka ndodhur nė protestat e 10 shkurtit
- Sulmohet me armė vetura me tė cilėn udhėtonte Anton Berisha i ART-sė
- Anton Berisha dhe njė person tjetėr, shpėtuan pa lėndime nga sulmi me armė nė veturėn me tė cilėn udhėtonin
- Anton Berisha akuzon mediat se kanė nxitur atentatin ndaj tij
- Qeveria e cilėson atentat sulmin ndaj veturės me tė cilėn udhėtonte Anton Berisha
- Surroi: Gjatė konsultimeve nė Vjenė vėrejtjet e Kėshillit... ishin pėr gjuhėt dhe ēėshtjen e arsimit
- Eurodeputetja Neyts: Tė gjitha partitė liberale tė Evropės konsiderojnė se dokumenti i Ahtisaari-t ėshtė nė tė mirė tė kosovarėve
- Blerim Kuēi (MPB) dhe Branislav Grbic (MKK) janė dy ministrat e rinj tė Qeverisė
- Opozita nė Istog nuk e njeh pėr kryeshef Haki Rugovėn
- Dobruna-Kryeziu thotė se termocentrali i ri nuk bėhet gati para vitit 2014
- Qeveria "miraton" propozimin pėr dhėnien me koncesion tė Aeroportit tė Prishtinės
- IKSHP dhe ZRRUM paraqitėn nevojėn e shtrirjes sė rrjetit tė ujėsjellėsit publik edhe nė pjesėt rurale.

Katėr tėrmete nė veri tė Greqisė Katėr tėrmete, prej tė cilėve mė i fuqishmi ishte i intensitetit 4.6 ballė sipas Riterit, janė regjistruara natėn e kaluar nė veri tė Greqisė.

Vazhdojnė konsultat nė Vjenė

Prishtina dhe Beogradi, me ndėrmjetėsimin e palės ndėrkombėtare, tė mėrkurėn nė “Austria Center” nė Vjenė kanė filluar tė shqyrtojnė aneksin e propozimit tė Marti Ahtisarit qė ka tė bėjė me pjesėn pėr trashėgiminė kulturore-fetare.

UNMIK-u nuk i pėrmbahet premtimit pėr publikimin e hetimeve pėr protestėn e 10 shkurtit

UNMIK-ut dhe Qeveria e Kosovės nuk i janė pėrmbajtur premtimit tė tyre se brenda 2 javėsh do tė publikohet njė raport lidhur me protestėn e 10 shkurtit, ku humbėn jetėn dy protestues dhe 80 tė tjerė u lėnduan.

Ende asnjė pėrgjegjės pėr ngjarjet qė ndodhėn nė demonstratėn e 10 shkurtit

Drejtori i Departamentit tė Drejtėsisė nė UNMIK, Albert Moskovic dhe prokurori ndėrkombėtar, Robert Dean qė kryeson grupin hetues pėr ngjarjet e 10 shkurtit, nuk kanė konfirmuar ndonjė datė se kur mund tė pėrfundojnė hetimet, por pohuan se ato janė tė dyanshme dhe janė duke u kėrkuar dėshmi pėr tė parė nėse ka ndodhur dhunė e cila mund tė ndiqet penalisht.

Nesėr raporti paraprak i policisė pėr zhvillimet mė 10 shkurt

Inspektorati Policor i Kosovės (IPK), tė enjten do t’ia dorėzojė raportin paraprak pėr hetimet rreth zhvillimeve tė 10 shkurtit ushtruesit tė detyrės sė ministrit tė Punėve tė Brendshme, Blerim Kuēi.

Artistėt paraqiten me ide tė ndryshme pėr simbolet shtetėrore tė Kosovės

Prej 300 punimeve konkurruese tė paraqitura nė konkursin e shpallur nga Galeria e Arteve tė Kosovės (GAK) pėr simbolet e shtetit, komisioni pėrzgjodhi 65 realizime tė 40 autorėve, tė cilat u prezantuan nė njė ekspozitė, qė u cilėsua si pėrgatitje pėr konkursin ndėrkombėtar qė do tė shpallet nga Kuvendi i Kosovės.

Qeveria pezullon vendimin pėr rritjen e pagave pėr shėrbyesit civilė

Qeveria e Kosovės tė mėrkurėn ka pezulluar vendimin e marrė mė 14 shkurt pėr ngritjen e pagave tė shėrbyesve civilė tė IPVQ-ve, tha Bedri Gashi drejtor pėr informim nė Qeverinė e Kosovės.

Ēeku emėron Kuqin pėr ministėr tė MPB-sė dhe Gėrbiqin pėr atė tė MKK-sė

Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku tė mėrkurėn edhe zyrtarisht ka emėruar Blerim Kuqin pėr ministėr tė Punėve tė Brendshme dhe Branisllav Gėrbiq nė postin e ministrit pėr Kthim dhe Komuniteteve.

Sulmohet drejtori i Bordit tė ART-sė, Anton Berisha

Rreth orės 08:20, tė mėrkurėn, nė magjistralen Prishtinė-Pejė nė fshatin Gjergjicė tė Drenasit ėshtė sulmuar me armė zjarri vetura ku gjendej drejtori i Bordit tė ART-sė...

Berisha: Atentati ndaj meje ėshtė rezultat i shkrimeve histerike nėpėr gazeta

Kryetari i Autoritetit Rregullator tė Telekomunikacionit (ART), i tha tė mėrkurėn KosovaLive, se personat e panjohur qė kanė shtėnė nė veturėn me tė cilėn po udhėtonte tė mėrkurėn janė nxitur nga disa shkrime histerike tė botuara nė gazetat ditore.

Qeveria dėnon sulmin ndaj kreut tė ART-sė

Qeveria e Kosovės tė mėrkurėn pėrmes njė komunikate dėnon fuqishėm aktin kriminal ndaj kreut tė ART-sė, Anton Berisha dhe kėrkon menjiherė zbardhjen e rastit.

Ēeku thotė se po rritet mbėshtetja pėr pavarėsinė e Kosovės

Kreu i ekzekutivit, Agim Ēeku tė mėrkurėn ka informuar kabinetin qeveritar se procesi i pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės ėshtė duke shkuar sipas dinamikės sė paraparė dhe sipas tij, gjithnjė e mė shumė ka...

Petkoviq thotė se Ēeku ėshtė pėrgjegjės pėr largimin e partisė sė tij nga institucionet

Kryetari i Partisė Demokratike Serbe tė Kosovės, Sllavisha Petkoviq, tė mėrkurėn ka akuzuar kryeministrin Agim Ēeku se ai pėrgjegjėsi kryesor pėr largimin e partisė sė tij nga institucionet e Kosovės.

Kuēi e Grbic plotėsojnė ministritė e mbetura vakant

Kryeministri Agim Ēeku nėnshkroi tė martėn vendimin pėr plotėsimin e dy ministrive tė mbetura vakant pa ministra, duke emėruar Blerim Kuēin nė postin e ministrit tė Punėve tė Brendshme (MPB) dhe Branislav Grbic-in, nė postin e ministrit pėr Kthim dhe Komunitete.

KQM kėrkon rritjen e TVSH-sė dhe uljen e taksės doganore

Kabineti pėr Qeverisje tė Mirė (KQM) i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), pas mbledhjes sė rregullt, tė mėrkurėn, konstatoi se gjendja ekonomike nė tė cilėn ndodhet Kosova, kėrkon sjelljen e njė pakoje tė masave ekonomike me qėllim tė krijimit tė kushteve mė tė mira pėr zhvillim tė qėndrueshėm ekonomik.

Dobruna-Kryeziu: Termocentrali i ri s’ndėrtohet para vitit 2014

Drejtorja e Korporatės Energjetike tė Kosovės (KEK), Pranvera Dobruna-Kryeziu, nė njė intervistė ekskluzive pėr KosovaLive, theksoi se indikacionet e para qė vijnė nga katėr kompanitė qė janė parakualifikuar pėr ndėrtimin e kapaciteteve tė reja gjeneruese, tregojnė se ndėrtimi i termocentralit tė ri nuk mund tė pritet para vitit 2014.

Gjakovarėt identifikojnė 18 shenja tė tė afėrmve tė tyre

Zyrtarė tė Zyrės pėr persona tė zhdukur dhe mjekėsi ligjore tė Kosovės, thanė tė mėrkurėn se ekspozimi i rrobave dhe gjėsendeve personale tė viktimave civile tė luftės

Kuvendi i Ferizajt bėn thirrje pėr auditimin e “Bifurkacioni-t”

Kuvendi Komunal (KK) i Ferizajt, me shumicė votash, vendosi tė mėrkurėn qė t’i bėjė thirrje auditorit tė pėrgjithshėm dhe njėsitit pėr krime ekonomike tė SHPK-sė.

Nė katėr aksidente pėrfshihen dymbėdhjetė vetura dhe dy autobusė

Nė magjistralen Prishtinė Pejė, konkretisht nė fshatin Vragoli tė Komunės sė Fushė Kosovės, tė merkurin ndodhėn mbi katėr aksidente ku janė pėrfshirė dymbėdhjetė vetura dhe dy autobusė.

Destani ēmon qėndrimin e Jovanovic-it, por nuk pranon koalicion me tė

28.02.2007 15:49 ET Luginė e Preshevės -0 Lideri i Bashkimit Demokratik tė Luginės, Skender Destani, tha pėr KosovaLive se Ceda Jovanovic ka njė qasje pragmatike, properėndimore e proqytetare rreth zgjidhjes sė problemeve tė shqiptarėve...

Qeveria vendos qė kujdestaritė e mantel bardhėve tė hyjnė nė kategorinė e pagave tė buxhetit

Ekzekutivi i vendit nė mbledhjen e rregullt ka miratuar kėrkesėn e sindikalistėve tė QKUK-sė qė pagesa e kujdestarive tė hyjė nė kategorinė e pagave dhe mėditjeve qė paguhen nga buxheti i Kosovės, ndėrsa borxhet paraprake tė bėhen pėrmes kursimeve tė Ministrisė sė Shėndetėsisė.

Tribunė pėr perspektivat e Kosovės

BE plotėsisht e pėrkrah projekt-propozimin e tė dėrguarit tė posaēėm tė KB-sė pėr Kosovėn, Marti Ahtisari dhe nuk ekziston plan rezervė pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje, tha tė mėrkurėn pėrfaqėsuesi i BE-sė pėr Kosovėn dhe shef i ekipit pėr pėrgatitjen e Zyrės civile ndėrkombėtare nė Prishtinė, Torbjorn Solstrom.

Batalioni i 40-tė i Mjekėsisė sė TMK-sė shėnoi Ditėn e Shėndetėsisė

Batalioni i 40-tė i Mjekėsisė sė TMK-sė, tė mėrkurėn nė njė solemnitet rasti, shėnoi Ditėn e Shėndetėsisė dhe nėntė-vjetorin e themelimit tė Ambulancės sė Parė Shėndetėsore tė UĒK-sė.

Shoqatat e UĒK-sė shpresojnė se Kuvendi Therandės do tė miratojė kėrkesėn e tyre

Kėrkesa e shoqatave tė dala nga lufta e UĒK-sė nė Therandė, pėr ngritjen e Shtatores sė Komandantit legjendar Adem Jashari, nuk ėshtė futur si pikė e rendit tė ditės nė seancėn e Asamblesė Komunale tė Therandės.

MPB kėrkon qė aplikimi pėr dokumente udhėtimi tė bėhet me kohė

Departamenti pėr prodhimin e dokumenteve i MPB-sė apelon te tė gjithė qytetarėt, tė cilėt planifikojnė qė tė pajisen me dokumente civile. qė aplikimin ta bėjnė me kohė dhe tė krijojnė mundėsi pėr evitimin e ēfarėdo vonese pėr pajisje me kėto dokumente.

Nė vendkalimin kufitar janė konfiskuar 4,75 kilogramė heroinė

Doganierėt e Maqedonisė tė mėrkurėn nė vendkalimin kufitar Bogorodicė zbuluan dhe konfiskuan 4,75 kilogramė heroinė.

Nesėr shfaqet komedia “Ėndrra e njė nate vere”

Tė enjten nė Teatrin “Oda” nė Prishtinė, duke filluar nga ora 20.00, do tė shfaqet komedia “Ėndrra e njė nate vere” e Uilliam Shekspir dhe nė regji tė Agon Myftarit.

Vidhen dy piktura tė Pikasos nga shtėpia e mbesės sė tij

Nga shtėpia e mbesės sė piktorit tė njohur Pablo Pikaso janė vjedhur dy piktura me vlerė prej 50 milionė euro, njoftoi tė mėrkurėn policia franceze.

Basketboll: Federata turke pėrkrah FBK-nė

Kryetari i Federatės sė Basketbollit tė Kosovės, Erolld Belegu zhvilloj njė takim shumė tė rėndėsishėm me homologun turk, Turgai Demirel, i cili njėkohėsisht kryen funksionin e nėnkryetarit tė FIBA - Evropa.

...info...hapur:

Nė Vjenė sot u bisedua pėr trashėgiminė kulturore Delegacionet e Kosovės dhe Serbisė nė Vjenė kanė vazhduar konsultimet pėr ēėshtjen e trashėgimisė fetare e kulturore. Delegacioni i Serbisė ka kėrkuar qe mbrojtja e objekteve fetare serbe nė Kosovė tė behėt nga forcat e saj te sigurisė, pasi sipas tyre njė gjė tė tillė e lejon edhe Rezoluta 1244. Por bėhet e ditur se njė kėrkese e tillė ėshtė hedhur poshtė nga ndėrmjetėsit ndėrkombėtar te cilėt kanė pėrkujtuar se negociatat po bėhen me qėllim tė nxjerrjes se njė rezolute te re pėr Kosovėn. Udhėheqėsi i delegacionit tė Kosovės, Ylber Hysa ka deklarouar se pala kosovare ka kėrkuar sqarime shtesė pėr disa nga propozimet, por ėshtė pajtuar me nevojėn qė autoritetet kosovare tė respektojnė Kishėn Ortodokse Serbe. Ai ka akuzuar palėn serbe pėr kėrkesat e saj sa i pėrket ēėshtjes sė sigurisė pėr objektet ortodokse serbe. Hysa ka pėrkujtuar se, megjithatė edhe propozimi i UNOSEK-ut ėshtė qė kėto objekte te ruhen nga prezenca ndėrkombėtare ushtarake nė Kosovė dhe nga SHPK-ja.
Para fillimit tė takimit tė sotėm, anėtari i ekipit serb, Dushan Batakoviq ka deklaruar se pėr Beogradin nuk ėshtė edhe aq i rėndėsishem numri i zonave mbrojtėse, por hapėsira e tyre mbrojtėse.
Nė planin e tij, Ahtisaari ka propozuar krijimin e 45 zonave mbrojtėse rreth monumenteve kulturore dhe manastireve tė Kishės Ortodokse serbe nė Kosovė. /shkumbin ahmetgjekaj/ rtk/

Siollana nuk llogaritė mė veton e Rusisė nė KS tė KB, nėse pėr tė ardhmen e Kosovės vendoset deri nė verė  "Nuk kam arsye tė mendoj se anėtarėt e Kėshillit tė Sigurimit nuk do tė bien dakord pas debatit. Nuk mund tė flas nė emėr tė presidentit rus Vladimir Putin, por jam i sigurt se kur tė vijė koha e miratimit tė rezolutės, Rusia do tė jetė e pėrgjegjshme", tha Solana pas njė takimi me kryetarėt e komisioneve tė jashtme parlamentare tė vendeve tė BE-sė. Kemi nevoje pėr njė zgjidhje te shpejte tė ēėshtjes sė statusit tė Kosovės, ka deklaruar mbrėmė Pėrfaqėsuesi i Lartė i BE-sė pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri Javier Solana, pas pėrfundimit tė konferencės dyditore tė
mbajtur nė Berlin.
Solana ėshtė prononcuar edhe lidhur me qėndrimin kritik tė Moskės ndaj zhvillimeve politike rreth Kosovės dhe ėshtė shprehur se nuk llogaritė mė veton e Rusisė nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, nė rast se ai vendosė, mundėsisht deri nė verė, pėr tė ardhmen e Kosovės, ndėrkaq qė nė kuadėr tė politikės evropiane pėr mbrojtje dhe siguri, sipas deklaratės sė Solanės, vendet evropiane janė treguar tė gatshme ta dėrgojnė misionin mė tė gjerė deri mė tani nė Kosovė.
Do tė jetė njė kapitull i mandatit tė shtatė, njė mandat robust dhe pėrforcues i paqes nga trupat e reja nė Kosovė. Solana ėshtė zotuar pėr
miratimin e kėtij mandati dhe ka theksuar pėr fund se pėr tė arriturstatusin e ri tė Kosovės, e cila sipas tij gjendet nėn administrim tė
Kombeve tė Bashkuara qe nga viti 1999, do nėnkuptohet edhe legjitimimi i arsenalit ushtarak pėrkitazi me trupat e reja nė vend.
Ndryshe, duke folur lidhur lidhur me bashkėpunimin BE –NATO, gjenerali Henri Bentegat, kėshilltar pėr Siguri i Javier Solanės, ka thėnė nė njė intervistė pėr agjencinė gjermane tė lajmeve se "Ky bashkėpunim ėshtė shumė i rėndėsishėm veēmas pėr Ballkanin. Puna nė Kosovė do tė kėrkojė marrėveshje tė pėrbashkėta ndėrmjet forcave tė NATO-s dhe Misionit tė ardhshėm civil tė Bashkimit Evropian", ka thėnė Bentegat, duke shtuar se
diskutimet e rregullta ndėrmjet Bashkimit Evropian dhe NATO-s janė garanci e fuqishme e bashkėpunimit tė tė dyja kėtyre organizatave. /vjollca hajdari &RFE/rtk/

Beogradi kėrkon kthimin e policisė sė Serbisė nė Kosovė pėr t'i "mbrojtur" manastiret

Vjenė, 28 shkurt - Ekipi serb nė bisedimet e Vjenės ka kėrkuar qė disa manastire tė rėndėsishme nė Kosovė t'i mbrojnė forcat e stėrvitura tė policisė serbe, qė siē thanė pėrfaqėsuesit serbė, do tė ishte nė pajtim me rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit dhe do t'i bashkoheshin forcave ndėrkombėtare nė Kosovė. Ndėrkaq Marti Ahtisari nė propozimin e tij ka theksuar se mbrojtjen e objekteve fetare duhet t'i mbrojnė pjesėtarėt e policisė lokale, por edhe nga njė pjesė e forcave ushtarake ndėrkombėtare. Beogradi ka refzuuar kėtė propozim, duke insistuar qė kishat dhe manastiret t'i sigurojnė forcat ushtarake ndėrkombėtare bashkė me forcat policore tė Serbisė. Anėtari i delegacionit serb Dushan Batakoviq ka thėnė se nė takimin e sotėm ėshtė arritur pajtim rreth disa elementeve tė rėndėsishme qė i pėrkasin pjesės ekonomike tė aneksit pėr mbrojtjen e trashėgimisė kulturore dhe fetare.

Surroi thotė se pala serbe angazhohet kundėr tė drejtave tė komuniteteve tė tjera

Prishtinė, 28 shkurt 2007 - Nė takimin e Kėshillit Konsultativ pėr komunitete ėshtė diskutuar rreth bisedimeve nė Vjenė. Veton Surroi, udhėheqėsi i kėtij Kėshillit, tha se i ka njoftuar anėtarėt pėr bisedimet nė Vjenė si dhe qėndrimet, tė cilat i kanė marrė komunitetet qė janė prezantuar nė Vjenė. Sipas tij ka pasė dy vėrejtje themelore nga komunitetet pėr pakon e Ahtisarit. "E para ka tė bėjė me ēėshtjen e gjuhėve dhe ēėshtjen e arsimit" tha Surroi. Pas takimit u tha se kėshilli konsultativ u pajtua qė tė ketė njė formulim, i cili e njeh praktikėn e tė drejtės sė pėrdorimit zyrtar tė gjuhės boshnjake, turke dhe rome nė komuna ku jetojnė kėto komunitete. "Kjo kėrkesė jona, cila ėshtė protokolluar nga Ahtisari ėshtė refuzuar nga Beogradi", tha Surroi. Ai tha se pala serbe angazhohet kundėr tė drejtave tė komuniteteve tjera, ndonėse proklamon se angazhohet pėr tė drejta tė komuniteteve. Surroi tha se po ashtu Beogradi e konsideron asimetrike tė drejtėn e arsimit nė gjuhėt e komuniteteve tė arsimit sipėror. I pyetur nėse do tė ndryshojė pakoja pas konsultimeve, Surroi tha se nuk dihet se si do tė duket pakoja pas konsultimeve, por sipas pėrshtypjes sė tij, nuk mund tė bėhen ndryshime fundamentale. "Eventualisht ndoshta merren parasysh kėrkesat tona si Kėshill Konsultativ sa pėr begatim e jo pėr diēka tjetėr", tha ai. Por Surroi i ka quajtur tė paarsyeshme kėrkesat e reja serbe gjatė bisedimeve nė Vjenė. "Gjatė tėrė vitit kėrkuan lidhje horizontale dhe vertikale tė komunave serbe e financime, tė cilat janė pjesė e njė logjike dhe pėrnjėherė ndėrrojnė logjikėn dhe duan entitet", tha ai. Pala kosovare, pas kėsaj kėrkese tė Beogradit nė Vjenė, i ka shtruar njė pyetje fundamentale, qė "nėse kėrkojnė entitet a do tė thotė kjo se do tė heqin dorė prej tė gjitha kėrkesave tė tjera', tha Surroi, i cili beson se ekipi i Ahtisarit e ka parė se ajo ėshtė kėrkesė absolutisht jashtė ēdo logjike.

Blerim Kuēi u emėrua ministėr i Punėve tė Brendshme Kryeministri Agim Ēeku e nėnshkroi vendimin pėr emėrimin e Blerim Kuēi, ministėr i Punėve tė Brendshme nė Qeverinė e Kosovės. Blerim Kuēi deri tash ishte nė postin e zėvendėsministrit tė parė nė Ministrinė e Brendshme, ndėrsa pas dorėheqjes sė ministrit Fatmir Rexhepi, u zgjodh ushtrues detyre i Ministrit tė Punėve tė Brendshme nė Qeverinė e Kosovės.

Dugolli e Imecs diskutojnė bashkėpunimin politik e ekonomik mes Kosovės dhe Hungarisė Ministri i Tregtisė dhe Industrisė, Bujar Dugolli, ka pritur sot shefin e Zyrės sė Hungarisė nė Kosovė, Zoltan Imecs, me tė cilin ka bashkėbiseduar lidhur me shqyrtimin e mundėsive pėr vendosjen e bashkėpunimit politik dhe ekonomik midis Kosovės dhe Hungarisė. Imecs i ka pėrcjellė ministrit Dugolli gatishmėrinė e qeverisė hungareze pėr ta mbėshtetur Kosovėn nė fusha tė ndryshme tė zhvillimit ekonomik dhe qė tė ofrojė mbėshtetjen dhe pėrvojėn e saj nė angazhimet e institucioneve tė Kosovės pėr integrime nė Bashkimin Evropian.
Ministri Dugolli i ka pėrcjellė z. Imecs falėnderimet e tij dhe tė Qeverisė sė Kosovės, Qeverisė sė Hungarisė, pėr hapjen e Zyrės sė Hungarisė nė Kosovė dhe pėr nisjen e hapave praktikė nė kuadėr tė vendosjes sė bashkėpunimit diplomati dhe vendosjen e marrėdhėnieve midis dy vendeve, thuhet nė njė kumtesė pėr media tė Zyrės pėr informim pranė MTI.

Qeveria dėnon tentim-atentatin ndaj kreut tė ART-sė, Anton Berisha

Prishtinė, 28 shkurt 2007 - Qeveria e Kosovės e dėnon fuqishėm aktin kriminal ndaj kreut tė ART-sė, z. Anton Berisha, automjeti i tė cilit ėshtė qėlluar me armė zjarri gjatė mėngjesit tė sotėm. Qeveria kėrkon zbardhjen sa mė tė shpejtė tė rastit dhe vėnien para pėrgjegjėsisė tė autorėve tė tij. Qeveria vlerėson se nė kėtė kohė tė intensifikimit tė procesit tė statusit pėrfundimtar tė Kosovės ėshtė e domosdoshme ruajtja e qetėsisė, si dhe njė ambienti me tolerancė zero ndaj dhunės dhe krimit, thuhet nė reagimin e qeverisė.

Beograd: Arrestohen katėr persona pėr vrasjen e vėllezėrve Bytyēi Katėr persona janė arrestuar sot nė Beograd, qė dyshohen se kanė pasur lidhje me vrasjen e tre vėllezėrve, shtetas amerikanė me origjinė kosovare. Ilir, Mehmet dhe Agron Bytyqi janė vrarė verėn e vitit 1999 pasi ishin nisur nga Amerika pėr t\'ju bashkangjitur radhėve tė UĒK-sė. Trupat e tyre tė pajetė janė gjetur nė njė varrezė masive nė Serbi. Mediat serbe njoftojnė se tė arrestuarit janė, zėvendės komandanti i njėsisė speciale tė policisė Milenko Arsenijeviē dhe tre oficerė tjerė tė policisė serbe.

SHBA nuk do t'i ekstradojnė nė Itali 26 agjentė tė CIA-s Shtetet e Bashkuara thanė se nuk do t'i ekstradojnė nė Itali 26 amerikanėt, kryesisht agjentė tė CIA-s, tė akuzuar pėr keqtrajtimin e njė udhėheqėsi tė lartė myslimanė. John Bellinger, kėshilltar i Departamentit tė Shtetit tha se Uashingtoni ende nuk ka pranuar kėrkesė zyrtare pėr ekstradim. Gjykata e Milanos ka urdhėruar 26 shtetasit amerikanė tė pėrballen me gjykimin, sė bashku me disa agjentė italianė tė kundėrzbulimit pėr keqtrajtimin e liderit mysliman nė vitin 2003, tė cilin e kishin dėrguar nė Egjipt, ku ai pohoi se ėshtė torturuar.


LAJMET
E marte 27 shkurt 2007

Konsultime pėr decentralizimin dhe trashėgiminė kulturore e fetare

         Delegacionet e Kosovės dhe tė Serbisė, vazhdojnė tė martėn nė Vjenė rrethin e dytė tė konsultimeve rreth planit tė ndėrmjetėsit ndėrkombėtar, Martti Ahtisaari, pėr ēėshtjen e decentralizimit dhe trashėgimisė kulturore e fetare nė Kosovė.

   **   **    **

         Pas tre ditė pauze, tė martėn nė Vjenė kanė vazhduar konsultat ndėrmjet delegacionit tė Prishtinės dhe Beogradit nė pjesėn e planit tė kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari qė ka tė bėjė me decentralizimin. Udhėheqėsi i delegacionit tė Kosovės, Lutfi Haziri, tha se Prishtina mbėshtet planin e Ahtisarit dhe vlerėson se ai ėshtė dokument pozitiv.

Surroi thotė se pala kosovare ka kėrkuar afatizimin e kthimit tė kufomave

Ēėshtja e personave tė zhdukur duhet tė trajtohet si ēėshtje me prioritet dhe duhet qė brenda 120 ditėsh tė bėhet kthimi i tė gjitha kufomave, tha tė martėn anėtari i Ekipit tė Unitetit, kryetari i ORA-s, Veton Surroi...

“New York Times”: Plani i Ahtisarit i jep Kosovės pavarėsinė

Plani i Marti Ahtisarit ėshtė plani mė i mirė i ofruar deri tash pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės, shkruan gazeta amerikane “New York Times”.

Ren:Vetoja ruse pėr Kosovėn do ta destabilizojė Ballkanin

Londėr, 27 shkurt 2007 Vetoja eventuale ruse nė Kėshillin e Sigurimit tė KB-ve ndaj planit tė Marti Ahtisarit pėr Kosovėn mund ta shkaktojė kaos dhe jostabilitet nė Ballkan, tha komisari evropian pėr Zgjerim, Oli Ren.

Prokiq: Serbia duhet e para tė pranojė pavarėsinė e Kosovės

Beograd, 27 shkurt 2007 Funksionari i Partisė Liberale-Demokeratike, Nenad Prokiq, tha se Serbia e para do tė duhej tė pranojė pavarėsinė e Kosovės pas 100 vjetėsh tė politikės sė gabuar qeveritare ndaj saj.

Spanja angazhohet pėr zgjidhje tė pranueshme nga Prishtina dhe Beogradi

Ministri i Jashtėm i Spanjės, Miguel Angel Moratinos, vendi i tė cilit ka kryesimin e radhės tė Organizatės pėr Siguri dhe Bashkėpunim Evropian (OSBE), mbėrrin tė martėn pėr vizitė zyrtare nė Kosovė, ku pritet tė zhvillojė takime me kryetarin Fatmir Sejdiu, Ekipin e Unitetit, pėrfaqėsuesit e serbėve dhe drejtuesit e institucioneve ndėrkombėtare.

Ēeku thotė se ėshtė dashur tė sanksionohej pėrgjegjėsia e Serbisė

Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, tha tė martėn nė Prishtinė se vendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės nuk kėnaq nė tėrėsi drejtėsinė, pėr shkak se ia hoqi Serbisė pėrgjegjėsinė direkte pėr gjenocidin nė Bosnje e Hercegovinė nė fillim tė viteve '90-ta.

Ēeku: Vendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės nuk kėnaq nė tėrėsi drejtėsinė

Nuk mund tė injorohet fakti se Serbia e Millosheviqit, aparati shtetėror, duke e pėrfshirė ushtrinė dhe shėrbimet e mekanizmat e tjerė tė dhunės sė shtetit serb kanė qenė tė pėrfshira nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė nė pėrkrahjen, organizimin dhe ekzekutimin.

Ēanak i pa kėnaqur me vendimin e Tribunalit tė Hagės

Lideri i Ligės Social Demokrate tė Vojvodinės, Nenad Ēanak tha se ishte i habitur kur mėsoi pėr vendimin e Tribunalit Ndėrkombėtar tė Hagės nė lidhje me akuzėn pėr gjenocid ndaj Serbisė.

Silajxhiq i zhgėnjyer me vendimin e Hagės

 Anėtari i kryesisė sė Bosnjės dhe Hercegovinės, Haris Silajxhiq, pas vendimit tė Gjykatės sė Hagės, ku Serbia nuk ėshtė shpallur fajtore pėr gjenocidin e kryer ndaj myslimanėve nė Srebrenicė, ka pohuar se populli i tij do tė jetė shumė... i zhgenjyer.

Boshnjakėt dhe kroatėt tė zhgėnjyer me vendimin e Gjykatės Ndėrkombėtare nė Hagė Udhėheqėsit e komuniteteve boshnjake dhe kroate nė Bosnjė e Hercegovinė kanė shprehur zhgėnjimin e tyre pas vendimit tė Gjykatės Ndėrkombėtare me seli nė Hagė. Gjykata vlerėsoi se Serbia nuk ėshtė pėrgjegjėse e drejtpėrdrejtė pėr gjenocidin nė Bosnjė. Anėtari boshnjak i presidencės trepalėshe, Haris Silajxhiē tha se ka pritur qė “vendimi tė njihte pėrgjegjėsinė e plotė tė Serbisė dhe Malit tė Zi”. Por, ai konsideron se “Serbia dhe Mali i Zi janė fajtore pasi kanė shkelur konventėn ndėrkombėtare mbi gjenocidin, parandalimin dhe ndėshkimin e krimeve tė tilla".Presidenti serb Boris Tadiq pas vendimit tė djeshėm tė Gjykatės ka kėrkuar nga Parlamenti tė dėnojė vrasjet nė Srebrenicė.

Uashingtoni e pėrshėndet aktgjykimin e Gjykatės Ndėrkombėtare

SHBA-ja e ka pėrshėndetur aktgjykimin e Gjykatės ndėrkombėtare nė Hagė, sipas sė cilės Serbia nuk ka zbatuar gjenocid kundėr Bosnjės gjatė luftės nė vitin 1992-1995, duke e vlerėsuar si mundėsi pėr pajtim me tė kaluarėn.

Shakazhvilli mohon ngjashmėrinė mes Osetisė Jugore dhe Abghazia me Kosovėn

Grupet separatiste nė Gjergji e kanė larguar shumicėn e qytetareve nga Osetia Jugore dhe Abghazia, qė do tė thotė se nuk mund tė behet krahasim me situatėn nė Kosovė, ku shumica shqiptarėve kėrkon pavarėsi nga Serbia...

Procesi ndaj Haradinajt zgjatė 9 muaj; mbrojtja kėrkon edhe 1,5 mil. €

Procesi gjyqėsor ndaj ish-kryeministrit tė Kosovės dhe eprorit tė lartė tė UĒK-sė, Ramush Haradinaj, pritet tė zgjatė rreth nėntė muaj, ndėrsa pėr mbrojtjen e tij kėrkohen tė paktėn edhe rreth 1,5 milion €, deklaroi tė martėn, Michael O'Reilly, kėshilltar dhe koordinator i ekipit mbrojtės tė Haradinajt.

Batalioni i 40-tė i Mjekėsisė shėnon Ditėn e Shėndetėsisė

Prishtinė, 27 shkurt 2007 Batalioni i 40-tė i Mjekėsisė sė TMK-sė, tė mėrkurėn nė njė solemnitet rasti, shėnon Ditėn e Shėndetėsisė dhe nėntė-vjetorin e themelimit tė Ambulancės sė Parė Shėndetėsore tė UĒK-sė.

Dy persona arrestohen nėn dyshimin pėr posedim e shpėrndarje tė bankėnotave false

Dy persona janė arrestuar nga policia e Rahovecit, nėn dyshimin se posedojnė dhe kanė vėnė nė qarkullim disa bankėnota false...

Arrestohen tre tė dyshuar qė kėrkuan 5.000 € pėr AKSH-nė

Policia rajonale e Pejės, njoftoi se ka arrestuar tre persona tė dyshuar, tė cilėt duke e kėrcėnuar me vdekje, kanė kėrkuar nga njė banor i komunės sė Deēanit...

Nė tetė vjetorin e rėnies pėrkujtohet Gafurr Loku

Nė tetė vjetorin e rėnies sė dėshmorit Gafurr Loku, Kuvendi Komunal i Hanit tė Elezit, organizoi akademi pėrkujtimore

Tė verbrit do tė mund t’i prekin veprat e antikitetit nė Prishtinė

Muzeu i Kosovės, pėr herė tė parė, hapė ekspozitėn “Duke prekur antikitetin”, e cila u dedikohet personave me nevoja tė veēanta, me pamje tė dobėt dhe tė verbėr, nė mėnyrė qė tė gjithė qytetarėt tė jenė tė barabartė nė trashėgiminė kulturo-historike, jo vetėm tė Kosovės, por edhe tė Evropės, thanė organizatorėt e kėsaj ekspozite.

Nėpėrmes dokumentarit televiziv “Rekrutimi” lansohet fushata kundėr trafikimit

Nė kinemanė “ABC” nė Prishtinė, tė martėn u shfaq premiera e filmit dokumentar “Rekrutimi”, i cili ka tė bėjė me sensibilizimin e opinionit kundėr trafikimit tė qenieve njerėzore dhe nėpėrmes tij u lansua fushata informuese e ndėrgjegjėsimit mbi rreziqet e kėsaj dukurie.

Sonte fillon festivali i Sanremos, nuk mungojnė surprizat

Romė, 27 shkurt 2007 Njė nga evenimentet mė tė mėdha kulturore nė Itali, Festivali i Sanremos starton sonte nė mbrėmje, ku pėr pesė net emocionuese, do tė ngjiten 20 kėngėtarė tė njohur dhe 14 tė rinj.

Berisha pranon pėrgjegjėsinė pėr humbjen, paralajmėron ndryshime

Kryeministri i Shqipėrisė dhe njėherit kryetari i PD-sė, Sali Berisha, gjatė njė mbledhje tė Grupit Parlamentar tė kėsaj partie, e cila ėshtė mbajtur me dyer tė mbyllura, ka pranuar pėrgjegjėsinė pėr humbjen..

Bardhi: Tė gjithė e dinė ēfarė bėri policia nė aksionin “Fluturimi i shqiponjės”

27.02.2007  Ulqin - Pas publikimit nė media tė rrėfimeve tė shqiptarėve tė arrestuar nė tė ashtuquajturin “Fluturimi i shqiponjės”, tė cilin policia speciale malazeze e zhvilloi mė 9 dhe 10 shtator tė vitit tė kaluar nė Tuz e Malėsi...tė gjithė e dinė ēfarė bėri policia nė aksionin.

Maqedonia dhe Mali i Zi nėnshkruan Memorandum pėr bashkėpunim nė mbrojtje

Ministrat e Mbrojtjes tė Maqedonisė dhe Malit tė Zi, Llazar Elenovski dhe Boro Vuēiniq tė martėn nė Shkup nėnshkruan Memorandum pėr mirėkuptim me ēka zyrtarizohet bashkėpunimi mes dy ministrive dhe mundėsohet kėmbimi i pėrvojave dhe ekspertėve.

Maqedonia dhe Sllovenia arritėn marrėveshje pėr adoptime ndėrshtetėrore

Maqedonia dhe Sllovenia tė martėn kontraktuan marrėveshje pėr adoptim ndėrshtetėror dhe marrėveshje pėr punėsim tė punėtorėve sezonalė.

Gruevski-Jansha: Sllovenia lobiste pėr Maqedoninė pėr BE dhe NATO

Sllovenia e pėrkrah fuqishėm kandidaturėn e Maqedonisė pėr anėtarėsim nė BE dhe nė NATO dhe po punon pėr pėrshpejtimin e atij procesi. Maqedonia nga ana e vet duhet t'i vazhdojė reformat dhe t'i pėrmbushė obligimet e ndėrmarra, tha tė martėn kryeministri slloven, Janez Jansha pas takimit me homologun e tij maqedonas, Nikolla Gruevski.

...info...hapur:

Vjenė: Kosova kėrkon decentralizim qytetar, Serbia territore  Nė Vjenė sot vazhdojnė konsultimet pėr statustin e Kosovės. Nė rend dite tė pėrfaqėsuesve tė Prishtinės dhe Beogradit ėshtė tema e decentralizimit qė konsiderohet njė nga ēėshtjet mė tė rėnda tė bisedimeve teknike. Kryesuesi i delgacionit tonė, Lutfi Haziri flet pėr dallimet e thella konceptuale midis delegacioneve. Prishtina ka kėrkuar njė "decentralizim qytetar", pra jo mbi baza etnike- duke pėrjashtuar mundėsinė e krijimit tė njė pushteti tė ndėrmjetėm, ndėrkohė qė Beogradi ka pėrsėritur qėndrimin se do pushtet mė tė madh pėr komunat serbe dhe lidhje tė fuqishme tė tyre me autoritetet nė Serbi.
Kryesuesi i delegacionit tė Kosovės, Lutfi Haziri, ka deklaruar se parimi i ndarjes nė vija etnike ėshtė pengesė pėr pėrafrim tė qėndrimeve. "Delegacioni i Serbisė, parimet e procesit tė decentralizmit i ka vendosur nė ndarje tė dy bashkėsive, nė ndarje tė shumicės dhe pakicės, pra nė ndarje territoriale tė kėtyre grupeve etnike. Ata e shohin Kosovėn nga njė shumicė shqiptare dhe pakicė serbe qė janė tė ndara territorialisht, ėshtė shprehur Haziri.

Intervistė e Lutfi Hazirit pėr Blue Sky - RTK

-Ēfarė ka kėrkuar sot delegacioni i Kosovės, pėr ēėshtjen e aneksit tė decentralizimit?

Lutfi Haziri: Ne i kemi adresuar ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me definime, me qartėsi tė disa neneve dhe deri kėtu kemi gjetur njė angazhim konstruktiv mund tė them, pėrderisa pala tjetėr vazhdon tė jetė refuzuese dhe tė bėjė propozime ashtu siē ka bėrė propozime para njė viti dhe ashtu siē ėshtė sjellur deri tani nė tė gjithė procesin-mendon ta ndėrrojė strukturėn dhe ta ndėrrojė dokumentin e tillė.

- Ēfarė mendoni se janė gjasat pėr tė ndryshuar propozimin e Ahtisarit, kur mirret parasysh edhe fakti qė, siē thoni, qėndrimet janė diametralisht tė kundėrta, mes Prishtinės e Beogradit?

Lutfi Haziri: Realisht, dokumenti ėshtė njė themel pozitiv, ndėrsa qartėsimet nėnkuptojnė qė e funksionalizojnė mė shumė, ose implementimin e bėjnė nė tė lehtė nesėr, ose institucionet lokale janė mė tė qėndrueshme nė kėtė raport. Nė kėtė rrafsh, ne duam qė ta kemi rolin tonė pozitiv. Realisht, besoj se nė tėrėsi po ecet mė njė frymė konstruktiviteti. Ne as nuk kemi pritur dhe as qė kemi besuar qė pala serbe mund tė sjell diēka pozitive, apo qė sė paku sjelljen ta kishte mė realiste.

- A ėshtė i pranueshėm decentralizimi pėr palėn kosovare, nė formėn qė ėshtė propozuar nga Ahtisari, edhe nėse nuk ndryshohet asnjė pikė?

Lutfi Haziri: Ai aneks e rregullon...vetėm vendos parimet, rregullon dhe formėson funksionalitetin dhe mėnyrėn e bashkėpunimit, vendos norma dhe fushėn e parimit tė buxhetit lokal dhe tė drejtat e kompetencave, i saktėson ato dhe formėn e bashkėpunimit. Pjesa tjetėr do tė kryhet nė Kosovė. Infrastruktura ligjore, sjellja e ligjeve tė reja dhe shumė akte tė tjera qė e rregullojnė buxhetin lokal, do tė duhet tė miratohen nga parlamenti i Kosovės. Nė Prishtinė rregullohet infrastruktura ligjore, atje miratohet. Kėto procese realisht janė tė vėshira, janė tė shtrenjta, janė tė komplikuara- aq mė shumė qė ka edhe kriterin etnik. Nė pėrgjithėsi, besoj se e ardhmja e pushtetit lokal do tė vendoset nė parime tė qėndrueshme. S'ėshtė krejt ashtu siē kemi dashur ne, por, e kemi parasysh se kontributi jonė lidhet ngushtė me tė ardhmen e vendit dhe pavarėsinė e Kosovės - finalizimin e kėtij procesi. Nė jemi duke bėrė gjithēka, qė vėrtetė edhe zgjidhjet kėtu tė jenė funksionale, pra ta realizojmė pavarėsinė nė aspektin formal sa mė shpejtė. (S.Kabashi/rtk/)

Ēeku:Serbia ėshtė fajtore pėr shkeljen e ligjit meqė ka dėshtuar ta parandalojė gjenocidin  Ligjet ndėrkombėtare njohin pėrgjegjėsinė shtetėrore pėr shkeljen e sė drejtės ndėrkombėtare publike si pasojė e veprimit aktiv apo mos veprimit pėr parandalim. Nė kėtė kontekst, Gjykata Ndėrkombėtare e Hagės ka konstatuar se Serbia ėshtė fajtore pėr shkeljen e ligjit meqė ka dėshtuar ta parandalojė gjenocidin. Megjithatė, nuk mund tė injorohet fakti se Serbia e Millosheviqit, aparati shtetėror, duke e pėrfshirė ushtrinė dhe shėrbimet e mekanizmat e tjerė tė dhunės sė shtetit serb kanė qenė tė pėrfshira nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė nė pėrkrahjen, organizimin dhe ekzekutimin e krimeve mė tė tmerrshme qė nga Lufta e Dytė Botėrore, e qė nė vendimin e Gjykatės Ndėrkombėtare, me tė drejtė janė quajtur si veprime gjenocidi kundėr popullit boshnjak.

Kosova ka pėrvojat e saj shumė tė hidhura nga regjimi i egėr i Millosheviqit. Ne nuk mund tė bėjmė tjetėr pos tė ndjejmė simpati pėr viktimat dhe tė solidarizohemi me tė afėrmit e tyre dhe shtetin boshnjak.

Megjithėse vendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės nuk kėnaq nė tėrėsi drejtėsinė, ne pėrshėndesim vendimin e Gjykatės e cila ka etabluar pėrgjegjėsinė e regjimit tė Millosheviqit pėr shkeljen e sė Drejtės Publike Ndėrkombėtare. Edhe mė e rėndėsishme se kjo ėshtė qė politikanėt dhe shoqėria serbe tė reflektojnė dhe tė pranojnė pėrgjegjėsinė e drejtpėrdrejtė tė shtetit tė tyre pėr gjenocidin nė Bosnjė dhe tė ndėrpresin vlerėsimet politike tė balancimit tė pėrgjegjėsisė, sepse luftėrat e ish-Jugosllavisė kanė kaluar nė shenjėn e pėrgjegjėsisė direke tė aparatit shtetėror serb. Kjo ėshtė rruga e vetme e pajtimit ndėrmjet popujve dhe e progresit dhe evropianizimit tė Ballkanit, thuhet nė njė reagim tė Kryeministrit tė Kosovės, Agim Ēeku, lidhur me vendimin e djeshėm Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės.

NYT: Plani i Ahtisaarit i jep Kosovės pavarėsinė Analizat e ndryshme amerikane e vlerėsojnė planin e Martti Ahtisaarit si mė i miri i ofruar deri tani pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės dhe nė kėtė kuadėr i bėjnė thirrje bashkėsisė ndėrkombėtare qė ta zyrtarizojė sa mė parė duke e kaluar nėpėr procesin dhe mekanizmat e domosdoshėm. Nė njė editorial, sot e pėrditshmja mė me ndikim nė Amerikė, gazeta The New York Times thekson se “derisa plani i Ahtisaarit ėshtė sulmuar nga shumė palė, ai megjithatė pėrbėnė shansin mė tė mirė pėr Kosovėn tė ecė pėrpara dhe praktikisht i jep Kosovės pavarėsinė, por me disa kufizime. Pasi angazhohet pėr njė pėrshpejtim tė procesit, gazeta konstaton se ka pasur zhagitje dhe vonesa dhe pėr kėtė fajėson evropianėt.
“Zyrtarė evropianė tė ngarkuar me Kosovėn nė mėnyrė tė vazhdueshmė kanė vonuar vendimin pėr pavarėsinė, me shpresė se serbėve do t’u kalojė hidhėrimi. Kjo nuk ka ndodhur ashtu qė vonesat e mėtejme nuk do tė sjellin palėt mė afėr njė konsensusi”, vlerėson e pėrditshmja amerikane. Duke e arsyetuar pavarėsinė e mbikėqyrur dhe tė kushtėzuar, gazeta thekson se shqiptarėt kanė dėshtuar nė pėrmbushjen e standardeve tė tė drejtave tė njeriut dhe nė qeverisjen demokratike. Gazeta poashtu kėshillon Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe Evropėn qė tė bėjnė trysni mbi Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara qė me tė shpejt tė miratojė planin e Ahtisaarit. ‘Bashkėsia ndėrkombėtare dhe NATO, duke pas investuar shumė nė Kosovė, duhet tė vazhdojnė tė jenė tė pranishėm, sepse thekson e pėrditshmja e njujorkeze, pa njė ndihmė nga jashtė, ka pak shpresė sė mund tė ndėrtohet demokracia nė Kosovė’.

Procesi gjyqėsor kundėr ish-kryeministrit Haradinaj pritet tė zgjasė 9 muaj, thotė O'Rejli

Prishtinė, 27 shkurt 2007 - Sipas koordinatorit tė mbrojtjes sė Ramush Hardinajt procesi gjyqėsor kundėr ish-kryeministrit pritet tė zgjasė 9 muaj. Nė njė konferencė pėr shtypi nė Prishtinė, Majkėll O'Rejli bėri tė ditur se nevojiten tė paktėn edhe 1,5 milion euro pėr ta pėrmbyllur procesin e mbrojtjes pėr Ramush Hardinajn qė fillon mė 5 mars. O'Rejeli tha se deri mė tani ekipi i avokatėve ka shpenzuar rreth 7,5 milionė euro pėr kėtė proces. Ai tha se pėr momentin nuk dihet se sa dėshmitarė do t'i paraqesė prokuroria, por shtoi se janė kėrkuar 4 muaj vetėm pėr paraqitjen e tyre. Nė periudhėn e parė tė gjykimit do tė paraqiten ekspertė ushtarakė pėr tė folur pėr situatėn nė rajonin e Dukagjinit, ku Ramush Haradinaj ishte komandant i UĒK sė. O'Rejli beson se Haradinaj do tė dalė i pafajshėm nė kėtė proces. Nė kėtė takim me gazetarė O'Rejli hodhi poshte spekulimet qė vdekja aksidentale e njė dėshmitari tė prokurorisė nė Mal tė Zi tė ketė efekte negative nė procesin gjyqėsor. Ai tha se edhe gjykata e ka trajtuar rastin nė fjalė si aksident, ndėrkaq sipas tij, deklarata e dėshmitarit tashmė tė vdekur nuk ka lidhje me Ramush Haradinajn, por me njėrin nga personat e tjerė tė akuzuar.

Shėnohen pėrparime nė pėrmbushjen e standardit tė dytė- sundimin e ligjit Ministri i Drejtėsisė Jonuz Salihaj tha se janė shėnuar pėrparime nė pėrmbushjen e standardit pėr sundimin e ligjit, krahasuar me vitin e kaluar. Salihaj theksoi tė arriturat nė funksionimin e sistemit tė gjyqėsisė edhe pse ėshtė shtuar numri i lėndėve. Nė pėrmbushjen e standardit tė dytė, megjithė problemet e shumta, sipas ministrit Jonuz Salihaj, po regjistrohen gjithnjė e mė shumė pėrparime. Ai tha se ėshtė shtuar numri i lėndėve pėr trajtim, por ėshtė shtuar efikasiteti i zgjidhjes sė lėndėve, sidomos atyre qė kanė tė bėjnė me pakicat. “Efikasiteti i zgjidhjes sė lėndėve qė kanė tė bėjnė me etnitete tė ndryshme ėshtė shumė mė i madh, rreth 34% pėr i lartė. Kjo ėshtė shumė me rėndėsi pėr ne sepse ėshtė standard qė duhet tė plotėsohet. Kemi poashtu rritje tė efikasitetit edhe nė zgjidhjen e lėndėve tė tjera ku palė janė vetėm njė etnitet”, tha Salihaj.
Nė takimin e sotėm tė grupit punues pėr standardin e dytė gjithashtu u vlerėsua lartė angazhimi i Shėrbimit Policor tė Kosovės nė identifikimin dhe hetimin e rasteve tė shkeljeve ligjore. “Roli i SHPK-sė ėshtė shumė i madh. Shumica e veprave identifikohen nga ky shėrbim, roli i organeve administrative ėshtė ende i vogėl kurse roli i prokurorive ėshtė ende simbolik” , tha ministri i Drejtėsisė Jonuz Salihaj. Sidoqoftė, ministri Salihaj edhe me kėtė rast fokusoi problemin me numrin e vogėl tė gjyqėtarėve dhe prokurorėve krahasuar me numrin e lėndėve qė duhet tė zgjidhin. Ndėrkohė, pėrparime tha ai, janė shėnuar nė integrimin e pjesėtarėve tė pakicave nė sistemin e drejtėsisė nė Kosovė.

Policia ka arrestuar 4 persona tė dyshuar pėr vjedhjen e para njė jave nė Prishtinė Nė vazhdėn e pandėrprerė tė punės intensive tė strukturave policore tė rajonit tė Prishtinės me synim dhe nė drejtim tė pėrmirėsimit nė vazhdimėsi tė parametrave tė rendit dhe tė sigurisė nė kryeqytet, pas njė operacioni tė tė ndėrmarrė nė tri vende tė ndryshme, hetuesit e Stacionit Qendra kanė arrestuar katėr persona tė dyshuar, lidhur me rastin e vjedhjes sė rėndė me 18 shkurt tė kėtij viti, nė rrugėn “Gazmend Zajmi” nė Prishtinė. Viktima kishte njoftuar policinė se me kėtė rast atij i ėshtė vjedhur mall farmaceutik nga depoja e tij me vlerė 22.000 euro.Ka qenė planifikimi i hetimit si dhe bashkėrendimi i veprimeve policore ai qė ka shtuar bazėn e dyshimit dhe pas hulumtimeve dhe gjurmimeve pėrfundimtare policia ka arritur tė identifikojė dy persona tė dyshuar pėr vjedhjen nė fjalė, njėri 23 dhe tjetri 28 vjeē.
Pas hetimeve tė para dhe pas marrjes sė autorizimit nga ana e Gjykatės Komunale nė Prishtinė hetuesit kanė bastisur shtėpinė e tė dyshuarit tė tretė, 31 vjeē nė Therandė, ku ėshtė gjetur dhe konfiskuar njė sasi e mallit tė vjedhur ( rreth 85% ) dhe njė shumė e parave qė dyshohet tė jenė tė pėrfituara nga shitja e mallit tė vjedhur.

Hetuesit e stacionit Qendra janė duke vazhduar hetimin lidhur me rastin dhe pėr rrjedhojė ata kanė arritur qė sot, rreth orės 14:15, tė identifikojnė dhe arrestojnė edhe tė dyshuarin e katėrt, 30 vjeēar, i cili dyshohet tė jetė i implikuar nė rastin nė fjalė.

Pas arrestimit dhe marrjes sė autorizimit nga ana e prokurorit, tė dyshuarit janė dėrguar nė Qendrėn Rajonale tė Paraburgimit nė Prishtinė, ku aktualisht hetuesit po kryejnė tė gjitha veprimet e nevojshme hetimore e procedurale para se rasti tė dėrgohet nė Gjykatė, thuhet mes tjerash nė njė komunikatė pėr media tė nėnshkruar nga Rreshteri Agron Borovci, Zėdhėnės i SHPK-sė pėr Rajonin e Prishtinės.

Fridom Haus ndihmon 12 komuna nė Kosovė Fridom Haus e ka nėnshkruar sot marrėveshjen pėr grande me 12 partnerė lokalė nga Kosova tė komunave Rahovec, Gjilan, Mitrovicė, Gjakovė, Klinė, Skenderaj, Dardanė dhe Prishtinė, tė cilat do tė punojnė nė projekte qė kanė tė bėjnė me pajtimin e komuniteteve nė Kosovė. Projektet janė pjesė e Programit pėr pajtimin e komuniteteve nė Kosovė dhe mbėshteten nga Agjencia Amerikane pėr Zhvillim Ndėrkombėtar nė partneritet me Fridom Haus.

Nė Gjakovė ekspozohen rroba personale tė viktimave civile tė luftės Me organizimin e Shoqatave pėr persona tė pagjetur “Thirrjet e Nėnave” dhe “27 prilli ‘99-Meje”, si dhe nė koordinim me Zyrėn e UNMIK-ut pėr persona tė pagjetur, sot nė Pallatin e Kulturės “Asim Vokshi” nė Gjakovė, janė ekspozuar rroba dhe gjėsende personale tė viktimave civile tė luftės, qė ende janė tė paidentifikuar. “Kjo “ekspozitė” po bėhet me qėllim qė t ‘iu mundėsohet qytetarėve dhe familjarėve, identifikimi i afro 35 materialeve tė ekspozuara”, thanė organizatorėt e ekspozitės.

Gjendja e romėve nė Evropė ende e vėshtirė

Frankfurt mbi Main, 27 shkurt 2007 - Sipas njė studimi tė Kombeve tė Bashkuara, gjendja e romėve nė Evropė, ėshtė e pėrcaktuar nga diskriminimi, pėrndjekja dhe izolimi. Dy milionė fėmijė romė nė Evropėn lindore, rriten pa mundėsi shkollimi. Ata nuk gėzojnė as pėrkujdesin shėndetėsor. Shumica e tetė deri nė dhjetė milionė romėve, pakica mė e madhe nė Evropė, jetojnė nėn kufirin e varfėrisė.


LAJMET
E hėnė 26 shkurt 2007

Ramush Haradinaj ėshtė nisur drejt Hagės, ndėrsa mė 5 mars fillon gjykimi ndaj tij
Njė granatė dore nė Pejė dėmton 7 vetura tė OSBE-sė dhe dy vetura private
OSBE: S’ka indikacione qė ne kemi qenė cak i sulmit nė Pejė
Kryetari Sejdiu u kėrkoi organeve tė rendit t'i gjejnė autorėt e shpėrthimit nė Pejė
Intensifikimi i negociatave pėr statusin kanė ndikuar nė uljen e numrit tė vizitorėve nė ski-qendrėn “Brezovica”
Blerim Kuēi nominohet nga LDK pėr ministėr tė Brendshėm tė qeverisė sė Kosovės
Pacolli: Projekti pėr ndėrtimin e termocentralit ėshtė njė zgjidhje e gabuar dhe e imponuar nga dikush jashtė Kosovės
QKUK hapi ofertat e tenderit pėr blerjen e barnave dhe materialit sanitar shpenzues
Serbėt thonė se do t'i caktojnė vetė vendet ku do tė ndėrtohen spitalet dhe objektet tjera shėndetėsore

...pak mė hapur:

Kryesuesi OSBE-sė pėr vizitė nė Beograd e Prishtinė Kryesuesi i OSBE-sė, ministri i Jashtem i Spanjės, Migel Anhel Moratinos, do ta vizitojė sot e nesėr Beogradin e Prishtinėn. Ai sonte nė Beograd do tė takohet me ministrin e Jashtėm tė Serbisė, Vuk Drashkoviq kurse pėr nesėr janė planifikuar takimet me presidentin dhe kryeministrin e Serbisė, Boris Tadiq e Vojisllav Ksohtunica. Moratinos do tė udhėtojė pastaj nė Prishtinė ku do tė bisedojė me kryetarin e Kosovės, Fatmir Sejdiu, zyrtarėt e UNMIKut dhe me
pėrfaqėsuesit e serbėve dhe tė bashkėsive tjera etnike nė Kosovė.

Haradinaj udhėtoi drejt Hagės, i bindur nė fitoren e drejtėsisė

Me njė aeroplan special, ėshtė nisur tė hėnėn nga aeroporti i Prishtinės drejt Hagės e mė pas qendrės sė paraburgimit nė Sheveningen tė Holandės, ish-kryeministri i Kosovės, Ramush Haradinaj, ndaj tė cilit mė 5 mars nis gjykimi bazuar nė akuzat e Prokurorisė pėr krime lufte gjatė periudhės 1998-1999 nė Kosovė.

Shpėrthim nė Pejė, dėmtohen shtatė vetura tė OSBE-sė

Tė hėnėn nė autoparkingun e OSBE-sė, nė lagjen “Fidanishta” nė Pejė ka ndodhur njė shpėrthim, ku janė dėmtuar shtatė vetura tė OSBE-sė dhe dy vetura private tė cilat ishin parkuar afėr kėtij lokacioni, por fatmirėsisht nuk ka viktima nė njerėz e as tė lėnduar.

OSBE: S’ka indikacione qė ne kemi qenė cak i sulmit

Disa orė pas shpėrthimit tė njė granate dore nė auto-parkingun e Organizatės pėr Siguri dhe Bashkėpunim Evropian (OSBE) nė Pejė, zyrtarėt e zyrės rajonale tė kėsaj organizate, deri tash nuk shohin ndonjė indikacion qė ata tė ketė qenė cak i kėtij sulmi.

LDK propozon Blerim Kuqin pėr ministėr tė Punėve tė Brendshme

Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), tė hėnėn ka propozuar Blerim Kuqin pėr ministėr tė Punėve tė Brendshme, nga i cili post Fatmir Rexhepi kishte dhėnė dorėheqje kohė mė parė lidhur me ngjarjet e 10 shkurtit.

Sejdiu dėnon shpėrthimin nė Pejė

Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, tė hėnėn e ka dėnuar shpėrthimin nė Pejė, si pasojė e tė cilit janė dėmtuar shtatė automjete tė OSBE-sė dhe dy tė tjera private, duke thėnė se ai paraqet njė akt tė ulėt kriminal, i cili u shkon pėrshtati vetėm atyre qė nuk e duan paqen, stabilitetin dhe pavarėsinė e Kosovės.

Moisiu: Pavarėsia e vetmja zgjidhje pėr Kosovėn

Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, tha tė hėnėn pas takimit me kryeministrin e Maqedonisė Nikolla Gruevski, se pavarėsia ėshtė zgjidhja e vetme pėr Kosovėn.

Solana: Zgjidhja pėr Kosovėn, sfidė kyēe nė rajon

Zgjidhja pėr statusin e Kosovės ėshtė sfidė kyēe nė procesin e konsolidimit tė stabilitetit dhe pėrparimit tė Ballkanit Perėndimor nė integrimet evropiane, ka thėnė shefi i diplomacisė sė BE-sė, Havier Solana.

Ēeku: Edhe nė Hagė do tė dalim fitimtarė

Ramush Haradinaj nuk po shkon nė Hagė vetėm pėr tė mbrojtur veten, por ai po shkon pėr tė mbrojtur luftėn tonė pėr liri dhe jam i sigurt se do ta mbrojė denjėsisht, ka thėnė tė hėnėn kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, nė fjalimin e rregullt javor.

Pacolli kėrkon nga ekzekutivi tė jetė mė transparent lidhur me ndėrtimin e termocentralit

Kryetari i Partisė Aleanca Kosova e Re (AKR), Behxhet Pacolli tha tė hėnėn se ndėrtimi i termocentralit tė ri, i cili ėshtė planifikuar nga Qeveria e Kosovės nuk pėrkon me interesat e pėrgjithshme tė qytetarėve dhe kėrkoi nga ekzekutivi tė jetė mė transparent lidhur me ndėrtimin e termocentralit.

Ndihma e ekspertėve zviceranė nuk mungon edhe nė menaxhimin e vėrshimeve

Zyrtarė komunalė tė Gjilanit kanė thėnė tė hėnėn se Qeveria Zvicerane ėshtė donatori mė i madh deri mė tani nė sektorin e identifikimit tė ujėrave tė pijshėm, pėr tė cilat ka nevojė jo vetėm kjo komunė.

Vjedhin shtylla tė betonit, bien nė duar tė policisė

Katėr persona, tre shtetas tė Shqipėrisė dhe njė kosovar, janė arrestuar nga policia pasi qė janė gjetur duke vjedhur.

Karaqevasit formojnė “Kėshillin e Fshatit”

Banorėt e Karaqevės sė Poshtme tė Dardanės tė shqetėsuar me hyrjet e shpeshta tė xhandarmėrisė serbe nė brendėsi tė fshatit tė tyre, kanė mbajtur njė takim pėr tė diskutuar pėr ēėshtjen e sigurisė sė tyre dhe rreth cenueshmėrisė sė territorit tė Kosovės...

Presidenti Moisiu thekson nevojėn pėr njė lidership tė ri politik nė rajon

Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, mori pjesė tė hėnėn nė Forumin Ndėrkombėtar pėr Lidershipin tė organizuar nė Shkup nga Fondacioni Ndėrkombėtar, Boris Trjakovski.

Plaēkitet posta nė Babush tė Ferizajt

Objekti i postės nė fshatin Babush tė Ferizajt ėshtė thyer nga persona tė panjohur, tė cilėt me kėtė rast kanė vjedhur arkėn..

Edi Rama edhe zyrtarisht shpallet fitues

Komisioni Zonal i Qeverisjes Vendore (KZQV) ka shpallur tė hėnėn zyrtarisht fitues tė zgjedhjeve vendore nė Tiranė, kandidatin e Partisė Socialiste (PS), Edi Rama, aktualisht kryetar i kėsaj bashkie.

U mbajt punėtoria “Procedurat e ripranimit sipas standardeve ndėrkombėtare”

Departamenti pėr Kufi, Azil e Refugjatė organizoi punėtori me temėn: “Procedurat e ripranimit sipas standardeve ndėrkombėtare”, e cila kishte pėr qėllim tė pėrcaktohet rruga se si do tė arrihet deri te njė bashkėpunim midis institucioneve vendore e ndėrkombėtare, pėr sigurimin e mėnyrave dhe mjeteve pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė riatdhesimit.

Masakra nė Srebrenicė ėshtė gjenocid, konkludon Gjykata ndėrkombėtare e drejtėsisė

Gjykata ndėrkombėtare e drejtėsisė e KB-ve kumtoi tė hėnėn se masakra e rreth tetė mijė myslimanėve boshnjakė nė Srebrenicė, nė vitin 1995, ka qenė gjenocid, me ēka e konfirmoi vendimin e marrė mė parė tė Gjykatės pėr krime lufte tė KB-ve pėr ish-Jugosllavinė.

Pacolli: Projekti pėr termocentralin ėshtė pėrpiluar dhe imponuar nga jashtė

Krerėt e Partisė Aleanca Kosova e Re (AKR), theksuan tė hėnėn nė Prishtinė, se projekti i Qeverisė sė Kosovės pėr ndėrtimin e kapaciteteve tė reja gjeneruese tė energjisė elektrike nė Kastriot dhe hapja e mihjes sė re tė Sibofcit ėshtė njė zgjidhje e gabuar dhe e imponuar nga dikush tjetėr jashtė Kosovės.

Nė Kosovė janė riatdhesuar 4.867 kosovarė

Gjatė vitit tė kaluar, nga shtete tė ndryshme nė Kosovė, janė riatdhesuar 4.867 kosovarė, tė cilėt kohė mė parė kanė migruar nė shtete tė ndryshme tė botės, tha Bali Muharremaj, drejtor i Departamentit pėr Azil, Kufi e Refugjatė nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme.

Nė Ulqin u shėnua 510-vjetori i “Kalorėsit tė shqipes”

Nė Kala tė Ulqinit, me njė akademi solemne, u shėnua 510-vjetori i qėndrimit tė pelegrinit gjerman, Arnold fon Harfi nė kėtė qytet, i cili me shkrimet e tij dokumentoi se shqipja ishte 500 vite mė parė gjuhė amtare e Ulqinit.

Mė 28 shkurt dhe 1 mars 2007 nė Prishtinė organizohet Turneu Memorial "Adem Jashari"

Nė kuadėr tė javės kulturore-sportive “Jetojmė me lavdinė tuaj” Kėshilli organizativ i Turneut Memorial “Adem Jashari” ka njoftuar tė hėnėn se Turneu Memorial “Adem Jashari “ do tė mbahet mė datat 28 Shkurt dhe 1 Mars 2007.

Nė Teatrin “Oda” shfaqet premiera “Qyteti po rritet”

Tė mėrkurėn nė Teatrin “Oda” nė Prishtinė, duke filluar nga ora 20.00, do tė shfaqet premiera “Qyteti po rritet” shkruara nga Jeton Neziraj dhe nė regji tė Florent Mehmetit.

Filmi gjerman „Jeta e tė tjerėve“ shpėrblehet me Oskar

Drama mbi Shėrbimin e Sigurimit Shtetėror tė Republikės Demokratike tė Gjermanisė “Jeta e tė tjerėve” ėshtė shpėrblyer nė Hollivud me ēmimin Oskar si filmi mė i mirė nė gjuhėn jo angleze.

...Hagë:

Ish-RFJ nuk ka marrė pjesė nė masakrėn nė Srebrenicė

Gjykata ndėrkombėtare e drejtėsisė nė Hagė konkludoi tė hėnėn se pėr gjenocidin nė Srebrenicė nuk mund t'ia hedhė fajin ish-RF Jugosllavisė, tha kryetarja e Kėshillit gjyqėsor, Rozalin Higins.

Al Kaeda ka planifikuar atentat ndaj Blerit, pohon ish-shefi policisė Metropolitan

Al Kaeda ka planifikuar atentat ndaj kryeministrit tė Britanisė, Toni Bler, qė ėshtė dashur tė kryhet nė solemnitetin gjatė shėnimit tė jubileut tė artė tė Mbretėreshės Elizabeta, nė verėn e vitit 2002.

Sė paku 14 ushtarė iranianė humbėn jetėn gjatė rėnies sė helikopterit

Sė paku 14 pjesėtarė tė Gardės elite revolucionare iraniane, prej tė cilėve dy me rang tė lartė, humbėn jetėn nė njė helikopter qė u rrėzua nė pjesėn verilindore tė Iranit, lajmėruan tė hėnėn mediumet lokale.

...info...hapur:

Shpėrthim nė Pejė, dėmtohen shtatė vetura tė OSBE-sė Rreth orės 3:35 tė mėngjesit, nė Lagjen Fidanishte tė Pejės, nė parkingun e OSBE-sė ka ndodhur njė shpėrthim, me ē' rast janė dėmtuar shtatė vetura tė OSBE-sė dhe dy vetura private. Nė vendin e ngjarjes kanė dalė njėsitė e Stacionit Policor tė Pejės.Pos dėshmive materiale ėshtė gjetur edhe mjeti i dytė shpėrthyes i cili nuk ėshtė aktivizuar. Sipas njė kumtese pėr shtyp tė SHPK-sė thuhet se ende nuk dihet se kush ka qenė cak i sulmit, meqenėse zona pėrreth vendit tė ngjarjes ėshtė e banuar.

Presidenti Sejdiu dėnon shpėrthimin Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, pėrmes njė kumtese ka dėnuar shpėrthimin e sotėm nė Pejė, si pasojė e tė cilit janė dėmtuar shtatė automjete tė OSBE-sė dhe dy tė tjera private.
“Sulmi dhe shkatėrrimi i veturave tė OSBE-sė paraqet njė akt tė ulėt kriminal, tė cilin institucionet dhe qytetarėt e Kosovės e dėnojnė me forcė. Aktet e tilla u shkojnė pėrshtati vetėm atyre qė nuk e duan paqen, stabilitetin dhe pavarėsinė e Kosovės”, thuhet nė reagimin e Presidentit Sejdiu, i cili u ka bėrė thirrje organeve tė rendit qė ta hetojnė kėtė rast dhe autorėt e tij t’i vėnė para drejtėsisė.

Kryetari i AAK-sė, Ramush Haradinaj, udhėtoi pėr nė Hagė  Kryetari i AAK-sė, Ramush Haradinaj, udhėtoi sot pėr nė Hagė ku me 5 mars do tė paraqitet para trupit gjykues tė Tribunalit. Shumė qytetarė qė nga ora 6 e mėngjesit pėrcollėn atė nga shtėpia deri nė aeroportin e Prishtinės, ku nė ora 7 ėshtė nisur me aeroplan special pėr nė Hagė. Haradinajn kanė dalur ta pėrcjellin edhe pėrfaqėsues tė institucioneve tė Kosovės, Kryeministri Agim Ēeku, e ministra tė Qeverisė e bashkėpunėtorė tė tij. Njė ditė para udhėtimit pėr nė Hagė, kryetari i AAK-sė, Ramush Haradinaj, ka mbledhur Kėshillin Drejtues tė partisė sė tij ku ka kėrkuar nga anėtarėt e partisė qė tė distancohen nga veprimet qė shkatėrrojnė procesin. Sa i pėrket procesit kundėr tij, ai shprehu besimin se drejtėsia do tė triumfojė dhe ai do tė kthehet sė shpejti nė Kosovė.

Blerim Kuēi propozohet pėr postin e ministrit tė brendshėm Lidhja Demokratike e Kosovės vendosi sot qė Blerim Kuēi tė propozohet pėr postin e ministrit tė Punėve tė Brendshme. Kuēi aktualisht ėshtė ushtrues detyre i ministrit, ndėrsa kryesia ėshtė pajtuar qė ai tė propozohet pėr ministėr, pasi ka njė pėrgatitje tė mjaftueshme pėr tė pėrballuar sfidat me tė cilat ballafaqohet kjo ministri, sikundėr qė ka krijuar njė pėrvojė tė mjaftueshme nė kėtė resor sa ishte zėvendėsministėr i Punėve tė Brendshme. Po kėshtu, kryesia e LDK-sė ka diskutuar sot edhe pėr bordet nė disa ndėrmarrje publike dhe ka vendosur qė pėr Bordin e Bankės Kombėtare tė Kosovės tė propozojė: Isa Mustafėn dhe Afrim Malokun. Njėkohėsisht ėshtė diskutuar edhe pėr bordet tjera dhe pritet qė sė shpejti kryesia tė dalė me propozimet konkrete pėr anėtarėt e bordit tė KEK-ut, Aeroportit tė Prishtinės, Hekurudhave tė Kosovės dhe tė PTK-sė, njoftohet nė njė kumtesė tė LDK-sė.

Nė Gjilan sot pėrkujtohet dėshmori i kombit, Fatmir Ibishi Nė sallėn e Teatrit Kombėtar nė Gjilan, sot nė orėn 17 do tė mbahet akademi pėrkujtimore, kushtuar shtatė vjetorit tė rėnies sė dėshmorit tė kombit, komandant Fatrmir Ibishi. Komandant Fatmir Ibishi i lindur nė Uglarė tė Gjilanit, ėshtė dėshmori i parė i Ushtrisė Ēlirimtarė tė Preshevės Medvegjės dhe Bujanocit i cili ra heroikisht me armė nė dorė nė Grykėn e Konqulit. Sipas organizatorit pėrveē vendosjes sė luleve nė varrezat e dėshmorėve nė Gjilan, nė Akademi bashkėluftėtarėt do tė pėrkujtojnė shėmbėlltyrėn e dėshmorit tė parė tė UĒPMB-sė, komandant Fatmir Ibishi.

Futboll: Prishtina e mbylli pa gola miqėsoren me Buduēnostin Futbollistėt e Prishtinės e kanė mbyllur pa gola sfidėn me Buduēnostin e Podgoricės, nė kuadėr tė pėrgatitjeve pėr stinorin pranveror nė Ulqin. Pėr bardhekaltėrit e Kujtim Shalės, kjo ishte ndeshja e fundit para kthimit nė kryqytet, pas dhjetė ditėsh qėndrimi nė bregdetin malazez. Menjėherė pas kthimit nga Ulqini, futbollistėt e Prishtinės do tė marrin pjesė nė turneun tradicional “Adem Jashari”, qė zhvillohet tė mėrkurėn dhe tė enjten nė Prishtinė.

Futboll: Tė mėrkurėn dhe tė enjten turneu “Adem Jashari” Nė kuadėr tė javės kulturore-sportive “Jetojmė me lavdinė tuaj”, tė mėrkurėn dhe tė enjten nė Prishtinė, nė organizim tė KF “Drencia”, do tė mbahet turneu memorial “ Adem Jashari“. Nė kėtė turne, krahas Drenicės do tė marrin pjesė edhe Prishtina, Trepēa’89 dhe skuadra shqiptare nga Maqedonia, Milano, tė cilėn e drejton trajneri i spikatur kosovar, Bylbyl Sokoli. Ndeshjet gjysmėfinale, do tė zhvillohen tė mėrkurėn nė stadiumin e KF “Ramiz Sadikut”, prej ores 12.30 dhe 14.30, derisa ndeshja finale do tė zhvillohet tė enjten nė stadiumin e qytetit nė Prishtinė, nė orėn 14.00.

Basketboll: Kryetari i FBK-sė nesėr nė Stamboll Mė qėllim tė marrjes sė pėrkrahjes mė tė gjėrė pėr pranim nė FIBA tė Federatės sė Basketbollit tė Kosovės, nesėr (e martė) nė Stamboll do tė udhėtojė kryetari i FBK-sė, Erolld Belegu. Me kėtė rast, ai do tė takohet me homologun e tij turk, njėherėsh
nėnkryetar i FIBA Evropa, Turgaj Demirel. Nga kryetari i Federatės turke, Belegu do tė kėrkojė mbėshtetjen qė pranimi i FBK-sė nė FIBA tė realizohet mė 2 mars, nė mbledhjen e Bordit Qendror tė FIBA-s nė Madrid.

...nga Zėri Amerikės:

Njė shpėrthim nė Kosovė dėmton 7 makina tė OSBE-sė

Linda Karadaku-Ndou

26-02-2007 - 7 makina tė OSBE-sė u dėmtuan sot nė qytetin e Pejės, si pasojė e shpėrthimit tė njė granate tė hedhur nė njė parking tė sigurtė tė makinave tė OSBE-sė. Edhe njė automjet i institucionit tė avokatit tė popullit, dhe tri automjete private tė parkuara jashtė OSBE-sė, janė dėmtuar nga shpėrthimi qė ndodhi rreth orės 3: 30 tė mėngjesit. Mjeti i dytė shpėrthyes nuk ėshtė aktivizuar dhe ėshtė gjetur nė rrugė.

Zėdhėnėsi i policisė lokale nė Pejė, Avni Gjevukaj, i tha Zėrit tė Amerikės, se ėshtė herėt tė thuhet se cila ka qenė shėnjestra e sulmit dhe se ende nuk ka tė dhėna pėr autorėt e sulmit apo motivet e tij.

Policia konfirmon se nuk ka tė arrestuar nė lidhje me incidentin. Hetimet nė vendin e ngjarjes po zhvillohen nga njėsiti rajonal i policisė nė bashkėpunim me KFOR-in. Zoti Gjevukaj pohoi se ēėshtja nėse OSBE-ja ka qenė shėnjestra e sulmit, do tė jetė pika kryesore e hetimeve sepse incidenti ka ndodhur brenda parkingut tė OSBE-sė, por ai theksoi se nuk pėrjashtohen pistat e tjera.

Por zėdhėnėsi i OSBE-sė, Sven Lindholm, I tha Zėrit tė Amerikės, se nuk ka tė dhėna qė OSBE-ja tė ketė qenė shėnjestra.

“Nuk ka tė dhėna qė OSBE-ja ishte shėnjestra e kėtij shpėrthimi granate, por tani pėr tani, presim derisa policia tė hetojė vetė rastin”, tha ai.

Zoti Lindholm vuri nė dukje se pėrreth zonės ku ndodhi shpėrthimi ka njė numėr biznesesh dhe ėshtė zonė e banuar.

“Do tė donim tė dimim ekzaktėsisht kush dhe pse pati sulm me granatė, duhet sigurisht tė marrim parasysh faktin se nė vendin ku janė parkuar makinat tona nė njė parking tė sigurtė, gjendet edhe njė zonė e banuar me disa biznese pėrreth. Mund tė ketė qenė thjeshtė rasti qė ne mund tė kemi qenė njė zonė dytėsore ku ra granata, por pėrsėri, kjo duhet tė pėrcaktohet”, thotė zoti Lindholm.

Zėdhėnėsi i OSBE-sė theksoi se kjo organizatė dėnon ēdo lloj incidenti apo sulmi, por pėr fat, nė kėtė rast, dėmtimet materiale ishin tė vogla.

Sulmi ishte i fundit nė njė vale incidentesh tė dhunshme nė Kosovė, qė kur i dėrguari I posaēėm i OKB-sė, Marti Ahtisari paraqiti planin e tij pėr statusin ku parashikohet vetėqeverisja dhe anėtarėsimi nė organizatat ndėrkombėtare, por nuk pėrmend drejtpėrdrejt pavarėsinė.


Greqi: Burgim i pėrjetshėm vrasėsit tė emigrantit shqiptar - Njė gjykatė greke dėnoi me burgim tė pėrjetshėm vrasėsin e njė emigranti shqiptar dhe dha dėnime tė ndryshme pėr bashkėpunėtorėt e tij pėrfshirė edhe tė atin. Lajmi u njoftua sot nga  burimet zyrtare greke qė i referohen njė vendimi tė Gjykatės sė Ishullit tė Kretės.

Sipas njoftimeve greke personat u gjetėn fajtorė pėr akuzat e vrasjes me qėllim, bashkėpunimin nė vrasje , armėmbajtje pa leje dhe dhunim tė shtėpisė se familjes shqiptare.

Vrasja e 17 vjeēarit shqiptar Edison Jahaj ndodhur ne ishullin e Kretes mėngjesin e1 Janarit tė vitit 2006  kishte ngjallur atėherė reagime tė forta  veēanerisht tek komuniteti i emigrantėve shqiptarė nė Greqi.

I riu shqiptar ishte qėlluar  per vdekje vetėm se mbante veshur njė  bluzė me flamurin kombėtar shqiptar. Shoqatat e emigranteve shqiptarė kishin dėnuar ashpėr sulmin racist dhe pėrmes disa protestave nė Ishull kishin kėrkuar dėnimin e ashpėr tė autorėve.

Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė: Serbia nuk mban pėrgjegjėsi tė drejtpėrdrejtė pėr gjenocidin nė Bosnje

26-02-2007 - Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė shpalli sot vendimin, nė bazė tė tė cilit Serbia nuk mban pėrgjegjėsi tė drejtė pėr drejtė nė gjenocidin e myslimanėve tė Bosnjes nė Srebrenicė nė vitin 1995. Megjithatė nė vendimin e Gjykatės thuhet se udhėheqėsit e kėtij vendi dėshtuan tė pėrdornin ndikimin e tyre tė madh pėr tė parandaluar masakrėn.

Gjykata e Kombeve tė Bashkuara u shpreh me fjalė tepėr kritike pėr Serbinė, por hodhi gjithashtu poshtė kėrkesėn e Bosnje pėr kompensime financiare.

Ky vendim i pėrgjigjet njė padije tė ngritur nga Bosnje-Hercegovina, e cila e kishte akuzuar Serbinė pėr organizimin e spastrimit etnik masiv kundėr mylimanėve dhe kroatėve tė Bosnjės gjatė luftės nė periudhėn 1992-95.

Gjykata e Kombeve tė Bashkuara pėr Krimet e Luftės pėr ish Jugosllavinė ka dėnuar tashmė njė numėr individėsh pėr krime lufte, pėrfshirė edhe gjenocid, gjatė luftėn nė Bosnje.

Nė korrik tė vitit 1995, forca tė ushtrisė serbe tė Bosnjes vranė rreth 8 mijė burra dhe djem, duke mos pėrfillur njė vendim tė OKB-sė, qė e shpallte Srebrenicėn vend tė sigurtė pėr civilėt myslimanė. Kjo masakėr konsiderohet si krimi mė i rėndė nė Evropė qė prej pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore.

SHBA, Rusia vazhdojnė replikat pėr sistemin e mbrojtjes nga raketatGjeneralė, diplomatė dhe politikanė amerikanė dhe rusė po vazhdojnė shkėmbimin e replikave mbi propozimin e Shteteve tė Bashkuara pėr tė dislokuar njė sistem tė ri pėr mbrojtjen nga raketat nė Evropė. Rusėt janė tė shqetėsuar se njė sistem i tillė i vė ata nė shėnjestėr. Ndėrsa amerikanėt druhen se mungesa e njė sistemi tė tillė do t’i ekspozonte Shtetet e Bashkuara ndaj rrezikut tė raketave nga Irani.

Zyrtarėt rusė e shohin si kėrcėnim njė sistem tė mundshėm amerikan nė Poloni dhe Republikėn Ēeke pėr mbrojtjen nga raketat. Komandanti i Forcave tė Raketave Strategjike Ruse, Gjeneral Nikolai Solovstov bėri kėtė javė njė paralajmėrim tė hapur.

“Nėse qeveritė e Polonisė dhe Republikės Ēeke marrin njė vendim tė tillė, megjithėse mendoj se konsultimet reciproke dhe tė vazhdueshme duhet tė krijojnė kushtet pėr ta parandaluar, Forcat e Raketave Strategjike do tė jenė nė gjendje t’i kthejnė kėto objekte nė objektiva”.

Duke folur nė Gjermani tė mėrkurėn, Sekretarja e Shtetit Kondoliza Rajs e kritikoi komentin e gjeneralit Solovcov, duke vėnė nė dukje se sistemi i propozuar ka si synim mbrojtjen nga Irani.

"Mendoj se tė gjithė e kuptojnė se me rritjen e kėrcėnimit  nga Irani, qė ėshtė mjaft i pranishėm, duhet tė ketė mėnyra pėr t’i bėrė ballė kėtij problemi dhe se bėhet fjalė pėr t’i dhėnė vetes kohė qė tė marrim masat pėr t’u mbrojtur nga kėrcėnimet me raketa”.

Polonia dhe Republika Ēeke ndodhen direkt pėrgjatė vijės mė tė shkurtėr mes Iranit dhe Amerikės. Ekspertėt thonė se nėse Irani prodhon dhe godet me njė raketė drejt Amerikės, dy vendet e Evropės Lindore do tė ishin pikė e pėrkryer pėr ta goditur raketėn nė fluturim. Drejtori i Agjencisė amerikane pėr Mbrojtjen nga Raketat, Gjenerali Henri Obering thotė se i gjithė sistemi do tė pėrbėhej nga dhjetė raketa interceptuese nė Evropė, 40 nė Alaskė dhe katėr nė Kaliforni.

“Duhet kohė pėr ndėrtimin e tyre. Do tė na duhen 3-4 vjet pėr tė krijuar ēdo lloj kapaciteti. Kėshtu qė nuk mundet qė nė kushtet e sotme tė pėrcaktojmė se ku do ta mbėshtesim vendimin tonė. Ne duhet tė shohim se ē’ndodh sot dhe tė parashikojmė se cilat mund tė jenė rreziqet pėr tė ardhmen. Dhe kjo ėshtė shumė e rėndėsishme pėr mbrojtjen nga raketat sepse duhet kohė pėr tė krijuar kapacitetin”.

Nė prezantimin e tij, Gjenerali Obering vuri nė dukje se Irani e ka njė arsenal raketash me rreze tė shkurtėr veprimi dhe paralajmėron se Teherani mund tė zhvillojė njė kapacitet me rreze tė gjatė veprimi, po aq papritur sa edhe Koreja e Veriut. Megjithatė Presidenti rus Vladimir Putin i ka akuzuar Shtetet e Bashkuara se po nxisin njė garė globale armėsh diēka qė Ministri i Jashtėm Sergei Lavrov thotė se Rusia duhet ta shmangė.

“Ajo qė po ndodh nė botė tani nuk do tė thotė se duhet tė kemi njė variant tė ri tė Luftės sė Ftohtė. Reagimi i Rusisė ndaj rreziqeve tė mundshme pėr sigurinė tonė, do tė jetė i balancuar dhe nuk do tė lejojė askėnd qė ta tėrheqė nė njė koflikt tė ri dhe nė njė garė tė re armatimesh”.

 Zyrtarėt amerikanė thonė se Rusia ishte informuar qė mė parė mbi planet pėr dislokimin e sistemit dhe se Shtetet e Bashkuara do tė vazhdojnė tė diskutojnė me Moskėn pėr kėtė ēėshtje.


LAJMET
E premte 23 shkurt 2007

Zenel Zeneli dėrgohet nė spitalin ushtarak tė Shkupit Prishtinė, 23 shkurt 2007 - Zener Zeleni, i cili ėshtė plagosur nė protestat e 10 shkurtit, ėshtė dėrguar me njė helikopter ushtarak nga kampi “Bonstill” pėr nė spitalin ushtarak tė Shkupit.

Nė Vjenė vazhdojnė konsultat pėr planin e Ahtisarit Vjenė, 23 shkurt 2007 - Ekonomia dhe ēėshtja e pronave do tė jenė temat e diskutimeve tė ditės sė tretė tė konsultave tė premten nė Vjenė ndėrmjet delegacionit tė Kosovės dhe atij tė Serbisė, me ndėrmjetėsimin e emisarit special tė Kombeve tė bashkuara pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari.

Shafer viziton Kosovėn Drejtori politik nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė Gjermanisė, Mihael Shafer, do tė arrijė tė premten pėr njė vizitė nė Prishtinė, ku me zyrtarė tė institucioneve dhe partive politike do tė bisedojė pėr...

Gjermania beson se statusi i Kosovės zgjidhet brenda mandatit tė saj nė BE Drejtori politik i Ministrisė sė Jashtme tė Gjermanisė, Michael Schaefer, tha tė premten nė Prishtinė se shpreson qė zgjidhja e statusit tė Kosovės do tė ndodhė gjatė javėve dhe muajve tė ardhshėm, brenda periudhės sa Gjermania do ta ketė radhėn e kryesimit tė Bashkimit Evropian (BE).

Bėrns: SHBA-tė optimiste pėr arritjen e njė kompromisi ndėrkombėtar Nėnsekretari amerikan i Shtetit pėr ēėshtjet politike, Nikolas Bėrns ka thėnė pėr “Zėrit tė Amerikės” se Rusia ende nuk e ka bėrė tė qartė qėndrimin e saj pėrfundimtar pėr statusin e Kosovės.

Sejdiu dhe Haradinaj kundėr formimit tė njė qeverie gjithėpėrfshirėse pas statusit Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu dhe kryetari i AAK-sė Ramush Haradinaj tė premten janė shprehur kundėr formimit tė njė qeverie gjithėpėrfshirėse pas zgjidhjes sė statusit...

Sejdiu dhe Ēeku shprehen tė bindur nė pafajėsinė e Haradinajt Kryetari Fatmir Sejdiu dhe kryeministri Agim Ēeku, janė shprehur tė bindur se Ramush Haradinaj, do ta fitojė betejėn dhe do tė dalė i pafajshėm, derisa ky i fundit deklaroi se nė Hagė ka pasur dėshirė tė shkojė me njė vendim tė marrė pėr pavarėsinė e vendit.

Haradinaj: Nė Hagė po shkoj pėr ta thėnė tė vėrtetėn Kryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK), ish-kryeministri Ramush Haradinaj, tha tė premten se po shkon nė Hagė pėr ta thėnė tė vėrtetėn pėrpara gjykatės, me besim dhe shpresė se do tė triumfojė drejtėsia.

Prishtina kėrkon sukcesion, por Beogradi kundėrshton Delegacionet e Prishtinės dhe tė Beogradit, shqyrtojnė tė premten nė Vjenė, aspektet ekonomike dhe ato tė pronės, tė planit tė ndėrmjetėsit ndėrkombėtar pėr statusin e Kosovės, Martti Ahtisaari.

B i ndan Shqipėrisė dy kredi nė vlerė 60 milionė dollarė Banka Botėrore ka bėrė tė ditur tė premten se i ka lejuar Shqipėrisė dy kredi nė vlerė 60 milionė dollarė pėr ndėrtimin e autostradės Durrės-Morinė dhe pėr reforma nė sektorin bujqėsor.

Ēeku takoi drejtuesit e BSPK-sė Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku dhe drejtuesit e Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės (BSPK) gjatėn takimi tė premten shtruan nevojėn e ngritjes sė grupeve punuese me qėllim tė rishikimit tė kontratės kolektive.

Bizneset gjakovare kėrkojnė 100 ha pėr zonėn industriale Agjencia e Zhvillimit Lokal (AZHL) nė Gjakovė, do t’i kėrkojė qeverisė lokale dhe Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit (AKM) tė ndajnė 100 hektarė tokė pėr ndėrtimin e zonės industriale.

Dy tė burgosur u ikin policėve gjatė transportimit pėr nė Dubravė Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK), konfirmoi tė premten pėr KosovaLive se tė enjten nė mbrėmje, dy nga katėr tė burgosurit qė ishin duke u transportuar nga njė seancė gjyqėsore nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė pėr nė Burgun e Dubravės, kanė arritur t’u ikin policėve nė fshatin Bellopojė tė komunės sė Istogut.

Opozita kėrcėnon Berishėn se do ta nxjerrė nga zyra po s’e pranoi humbjen Partitė qė janė nė aleancėn e tyre tė opozitės kėrkuan tė premten qė kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha tė pranonte humbjen qė pati, sipas atyre, nė zgjedhjet lokale tė dielėn qė ka kaluar nė datėn 18 shkurt.

Granatė dore nė Xhaminė e Re nė Han tė Elezit Njė granatė dore me fitil iniciues, ėshtė gjetur tė enjten nė Xhaminė e Re nė Han tė Elezit...

Disa kosovarė i sjellin dhe i shesin makinat e veta e pastaj i paraqesin si tė vjedhura nė vendet ku jetojnė Gjatė njė aksioni tė zhvilluar nga njėsiti i auto-krimeve rajonale tė Pejės, janė zbuluar dhe konfiskuar ... makinat e paraqitura si tė vjedhura .

Arrestohen dy tė dyshuar pėr falsifikim Pėr posedim tė dokumenteve tė falsifikuara, dy persona janė arrestuar dhe po mbahen nė mbajtje pėr 72 orė, kanė bėrė tė ditur tė premten zyrtarė tė SHPK-sė nė Ferizaj.

Arrestohen policė dhe doganierė pėr shkak tė keqpėrdorimit tė detyrės zyrtare MPB-ja nė disa vendkalime kufitare arrestoi 38 persona, prej tė cilėve 26 nėpunės nė polici, nėntė doganierė dhe tre punėtorė hotelerie, tė pėrfshirė nė kryerjen e veprės penale ryshfet, njoftoi sot nė konferencėn pėr shtyp ndihmėsministri pėr kontroll tė brendshėm pranė MPB-sė, Voisllav Zafirovski.

Mbahet tubim pėrkujtimor nė 9-vjetorin e rėnies heroike tė komandantit Adem Jashari Duisburg, 23 shkurt 2007 - Me rastin e 9-vjetorit tė rėnies heroike tė komandantit legjendar tė UĒK-sė, Adem Jashari dhe familjes Jashari, Nėndega e PDK-sė pėr N.R.W. mban tubim pėrkujtimor nė Kulturezentrum Efendi Sall, Adelenstr.23 Duisburg-Hochfeld, mė 11 mars, ditė e diel, duke filluar nga ora 13.00.

Ahtisari nominohet pėr herė tė dytė pėr ēmimin Nobel pėr Paqe Oslo, 23 shkurt 2007 - Kryendėrmjetėsi pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari ėshtė futur serish nė mesin e 181 tė nominuarve tė kėtij viti pėr tė fituar ēmimin Nobel pėr Paqe.

Avokati i Sadamit planifikon tė botojė libėr me fshehtėsi tė diktatorit Avokati i ish-presidentit Sadam Hysein deklaroi se ka ndėrmend tė shkruajė njė libėr me "shumė tė fshehta" qė i janė treguar nga diktatori i ekzekutuar pėr rėnien e Bagdadit, burgosjen e tij dhe kohėn e kaluar mė burg.

...informacione tė hapura:

Sot delegacionet po diskutojnė lidhur me sukcesionin mes Serbisė dhe Kosovės  Sot nė ditėn e tretė tė takimit nė Vjenė ku delegacionet e Kosovės dhe Serbisė po paraqesin vėrejtjet dhe sugjerimet nė Pakon e Ahtisaarit, po diskutohet aneksi pėr ekonomi dhe pronė. Ekipi i Kosovės nuk do tė ketė shumė telashe sepse ajo qė sugjeron pakoja e kryenegociatorit Ahtisaari ėshtė fillimi i procesit tė sukcesionit nė mes Serbisė dhe Kosovės, pėr statusin, ka deklaruar para fillit tė takimit tė sotėm kryesuesi i delegacionit tė Kosovės Skėnder Hyseni. Ne, ka shtuar mė pas Hyseni qysh nė takimin e parė pėr ekonomi kemi sugjeruar qė sukcesioni nė mes dy vendeve tė zhvillohet nė pėrputhshmėri tė plotė me marrėveshjen e vitit 2001, pėr sukcesion tė 5 njėsive federale tė ish federatės Jugosllave. Nuk pres kurrsesi ndonjė problem nga ana jonė.
Por nėse gjykojmė mbi bazėn e asaj ēfarė ka ndodhur gjatė dy ditėve tė kaluara, ka thėnė tutje Hyseni, nuk pres qė as sot pala serbe tė jetė konstruktive.
Ndėrkaq, kryesuesi i delegacionit tė Serbisė, Leon Koen, ka deklaruar se ēėshtja e sukcesionit pėr Beogradin ėshtė e papranueshme. Kėtė e kemi thėnė nė Beograd, kėtė do ta themi edhe sot kėtu nė Vjenė. Ne do tė propozojmė diēka krejt tjetėr, dhe, kėtė bėjmė gjatė rrjedhės sė takimit tė sotėm, pa dashur qė tė jap detaje pėr atė qė do tė propozojnė.
/Menduh Hysa/rtk/

Shefer e Berisha thonė se dhuna nga kushdo qė tė bėhet rrezikon dhe dėmton procesin e statusit tė Kosovės
Prishtinė, 23 shkurt 2007 - Drejtori Politik nė Ministrinė e Jashtme tė Gjermanisė, Mihael Shefer, nė kuadėr tė takimeve me drejtuesit e institucioneve tė Kosovės, ėshtė pritur nė njė takim edhe nga kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Kolė Berisha. Tema kryesore e bisedės ka qenė faza e tanishme e proceseve pėr finalizimin e statusit tė Kosovės dhe angazhimet parėsore pėr palėn kosovare, por edhe pėr bashkėsinė ndėrkombėtare ,veēanėrisht pėr BE nė. Z.Berisha ka paraqitur njė ekspoze tė hollėsishėm pėr zhvillimet e fundit nė Kosovė nė dritėn e pėrpjekjeve rreth statusit, si dhe rolin e Kuvendit tė Kosovės nė kėto rrjedha. Kryeparlamentari Berisha ritheksoi pėrkrahjen e institucioneve tė Kosovės pėr Pakon e z. Ahtisari dhe zbėrtheu shumė detaje tė pėrmbushjes sė standardeve nga Kuvendi, por edhe nga institucionet e tjera. Nė ēdo hap shihet vizioni ynė i qartė pėr tė ardhmen e Kosovės, dhe mund tė vėrehen garancitė tona ligjore e kushtetuese se pavarėsia e Kosovės, pos qė ėshtė vullnet i shumicės do tė jetė edhe nė interes tė komunitetit serb tė Kosovės, nė interes tė minoriteteve tė tjera, por edhe nė interes tė stabilitetit tė rajonit, tha kryeparlamentari Berisha. Ai ka falėnderuar autoritetet gjermane pėr angazhimet nė kuadėr tė Grupit tė Kontaktit dhe nė formimin e konsensusit rreth Pakos sė z.Ahtisari nė BE, ku Gjermania aktualisht ėshtė kryesuese e radhės nė njė moment kaq tė rėndėsishėm pėr Kosovėn. Zyrtari i lartė gjerman theksoi rėndėsinė qė ka qėndrimi unik i tė gjitha vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian pėr tė pėrkrahur angazhimet dhe Pakon e z.Ahtisari, si dhe pėr pėrpjekjet qė po bėn Gjermania, nė mėnyrė qė ky qėndrim unik pėr Kosovėn tė ruhet deri nė momentin e vendosjes nė Kėshillin e Sigurimit. Nėse vendet anėtare tė BE sė do tė jenė tė bashkuara, tha Mihael Shefer, do tė jetė mė lehtė tė binden pėr pėrkrahje tė procesit edhe nga vendet e tjera tė Kėshillit tė Sigurimit. Ai theksoi se tek disa vende ende ka qėndrime hezituese ndaj procesit, prandaj bėri thirrje qė institucionet e Kosovės tė pėrqendrohen me tė gjitha forcat nė kėtė proces, i cili nė javėt nė vazhdim do tė bėhet edhe mė intensiv. Gjermania ėshtė pėrkrahėse e kėtij procesi qė ka nė fokus zgjidhjen e statusit tė Kosovės, tha Shefer, duke kėrkuar nga pala kosovare qė ta bėjė pjesėn e vet tė punės. Na ndihmoni qė t'u ndihmojmė, tha Shefer, sepse me angazhim tė vazhdueshėm e konstruktiv Kosova do t'i dėrgojė botės sinjale pozitive, imazh tė mirė, tė cilat do tė jenė me rėndėsi tė jashtėzakonshme pėr Kosovėn. Shefer e Berisha patėn vlerėsim tė njėjtė se dhuna, e ēdo lloji dhe nga kushdo qė tė bėhet, ėshtė sinjal i keq qė rrezikon dhe dėmton seriozisht procesin e statusit tė Kosovės.

Nga mesi i muajit mars Ēeku e Ryker do tė raportojnė para KS lidhur me pėrparimin nė fushėn e standardeve Kryeministri, Agim Ēeku dhe kryeadministratori Joakim Ryker, do tė raportojnė nė mesin e muajit mars nė Kėshillin e Sigurimit, lidhur me pėrparimin e shėnuar nė fushėn e standardeve qė mė herėt janė pėrcaktuar nga bashkėsia ndėrkombėtare. Pas takimit tė pėrbashkėt, Ēeku dhe Ryker shfaqėn shpresėn se Kėshilli i Sigurimit, do tė jap vlerėsim pozitiv pėr pėrparimin e shėnuar nė Kosovė. Nė takim ėshtė diskutuar edhe pėr procesin e statusit dhe pėrgatitjen e dokumenteve tė reja pėr kosovarėt tė cilat, siē tha Ēeku, do tė jenė tė gatshme menjėherė pas zgjidhjes sė statusit.

Kryeministri, Agim Ēeku, iu bėri thirrje edhe njė herė banorėve tė Kosovės, qė tė keni besim nė procesin e statusit dhe delegacionin e Kosovės qė po merr pjesė nė konsultimet e Vjenės.
Pas takimit javor me kryeadministratorin Ryker, Ēeku tha se ka njė besim tė bazuar se procesi do tė pėrmbyllet shpejt me pavarėsinė e vendit.

Kryeministri, tha se e ka siguruar shefin e UNMIK-ut, se pala kosovare do tė vazhdojė tė jetė konstruktive dhe serioze deri nė fund tė konsultimeve pėr pakon e Ahtisaarit qė po zhvillohen nė Vjenė.

“Presim gjithashtu qė ky dokument shumė shpejtė tė dėrgohet nė Nju Jork dhe Ahtisaari nė fund tė muajit mars, apo fillim tė prillit, tė argumentojė propozimin e tij qė Kosova tė bėhet shtet i pavarur dhe sovran”, ka thėnė Ēeku.

Pavarėsisht zhvillimeve rreth statusit, Ēeku tha se qeveria nuk i ka lėnė anash standardet pėr Kosovėn. Nė kėtė kuadėr ai njoftoi se, sė bashku me kryeadministratorin Ryker, gjatė muajit mars do tė udhėtojnė nė Kėshillin e Sigurimit, nė Nju Jork, pėr tė raportuar progresin qė ėshtė shėnuar nė Kosovės.
Sipas kreut tė UNMIK-ut, ėshtė shumė me rėndėsi qė procesi i implementimit tė standardeve tė mos lihet anash.

“Mendoj se ėshtė shumė me rėndėsi qė tė jemi tė fokusuar nė kėtė proces, sidomos para udhėtimit tonė nė Kėshillin e Sigurimit, ku do tė raportojmė pėr implementimin e standardeve”, ka thėnė Ryker.

Nė takimin e sotėm ėshtė diskutuar edhe ēėshtja e dokumenteve pėr banorėt e Kosovės. Ēeku tha se kjo ēėshtje do tė diskutohet edhe nė Ekipin e Unitetit por, sipas tij, nuk do tė ketė vonesa dhe qytetarėt do tė pajisen me dokumente tė reja tė shtetit tė Kosovės menjėherė pas zgjidhjes sė statusit.

Ministri Veliu priti pėrfaqėsuesin e BB nė Kosovė, Kanthan Shankar Ministri i Arsimit, Shkencės e Teknologjisė Agim Veliu priti nė takim lamtumirės udhėheqėsin e Bankės Botėrorė nė Kosovė Kanthan Shankar. Nxėnėsit dhe fėmijėt e Kosovės do t’u jenė gjithmonė mirėnjohės pėr krijimin e ambienteve pėr mėsim, kurse ne do tė vazhdojmė jemi miq tė Bankės Botėrore, tha ndėr tė tjera ministri Veliu. Ndėrsa Kanthan Shankar tha se Banka Botėrore do tė vazhdojė investimet nė arsimin e vendit nė interes tė fėmijėve dhe ardhmėrisė sė Kosovės.

KS do tė pajtohet rreth zgjidhjes sė statusit tė Kosovės, thotė Plasnik Ministrja austriake e punėve tė jashtme Ursula Plasnik ka deklaruar se Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė do tė pajtohet lidhur me zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Nė pyetjen e tė pėrditshmes austriake “Kurier” nėse Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė pajtohet lidhur me ēėshtjen e Kosovės nėse Prishtina e Beogradi nuk arrijnė ndonjė marrėveshje, Plasnik tha se shpreson se Kėshilli i Sigurimit do tė jetė i bashkuar sa i pėrket kėtij qėndrimi.

Identifikohet trupi i njė tė zhdukure nga Podujeva Zyrtarėt e Zyrės pėr persona tė Zhdukur dhe mjekėsi ligjore nė Prishtinė kanė njoftuar sot se ėshtė gjetur trupi i pajetė i Nurie Poteres e cila konsiderohej e zhdukur qė nga muaji maj i vitit 1999. Zyrtaret thanė se trupi i pajetė ėshtė gjetur nė vitin 2004 nė njė varrezė masive nė Dragodan. Identifikimi i kufomės ėshtė bėrė nė bazė tė testeve tė ADN-sė. Nė Komunėn e Podujevės si tė zhdukur konsiderohen edhe 53 persona njoftoi shoqata pėr persona tė zhdukur dhe viktima tė luftės ''Pėrkorė'' nė Podujevė.

Konsorciumi Ipkonet Telekom Slovenije/ Mobitel edhe formalisht ėshtė shpallet fitues i Telefonisė Mobile
Prishtinė, 23 shkurt 2007 - Konsorciumi Ipkonet Telekom Slovenije/ Mobitel, dje mė 22 shkrut, ka paguar 75. 000. 000.00 (shtatėdhjetė e pesė million euro) nė llogarinė e Autoritetit Rregullator tė Telekomunikacionit, dedikuar pėr Buxhetin e Konsoliduar tė Kosovės. Konform Pakos Tenderuese dhe Rregullave tė Tenderit, konsorciumi Ipkonet Telekom Slovenije/ Mobitel edhe formalisht ėshtė shpallur nga ART, me datėn 23.02.2007 fitues i Licencės sė Dytė pėr Telefoninė Mobile nė Kosovė. Nėnshkrimi i licencės do tė bėhet sė shpejti nė njė organizim zyrtar.

Maqedonia arreston rreth 50 policė dhe doganier pėr marrje ryshfeti Sė paku 35 policė dhe 13 doganierė i ka vėnė sot nė pranga Ministria pėr Punė tė Brendshme e Maqedonisė. Sipas njoftimeve tė para tė Sektorit pėr kontroll tė brendshėm, personat e arrestuar janė ndjekur njė kohe tė gjatė dhe gjatė aksionit ėshtė siguruar material dėshmues, ku vihet re pėrfshirja e tyre nė veprimtari ilegale dhe tė marrjes se mitos nga qytetarėt nėpėr vendkalimet kufitareDoganierėt dhe policėt kanė punuar nėpėr disa vendkalime kufitare, pėrfshirė dhe nė atė tė Bllacės, qė lidh Maqedoninė me Kosovėn. Aksioni i Ministrisė ende ėshtė duke vazhduar, kėshtu qė numri i policėve dhe doganiereve tė arrestuar mund tė jetė ende mė i madh.
Ndėrkohė, nė Ministrinė pėr Punė tė Brendshme pritet tė filloj njė konferencė pėr media, nė tė cilėn do tė kumtohen edhe detaje tė tjera rreth kėtij aksioni. Kjo ėshtė hera e parė qė nė Maqedoni arrestohen kaq policė dhe doganierė tė zėnė nė veprimtari tė keqpėrdorimit tė detyrės zyrtare.

Mali i Zi i gatshėm tė sanksionojė tė dyshuarit pėr vepra penale nė vitet e 90-ta Zyrtarė tė partive tė koalicionit qeverisės dhe aktivistė tė tė drejtave tė njeriut nė Mal tė Zi, thonė se janė dakord pėr tė zhvilluar hetime pėr pėrfshirjen e zyrtarėve malazez nė luftėrat e viteve tė 90-ta nė hapėsirat e ish-Jugosllavisė. “Mali i Zi ėshtė i gatshėm dhe i vendosur qė tė sanksionojė me ligj tė gjithė tė dyshuarit pėr vepra penale gjatė luftėrave nė hapėsirėn e ish-Jugosllavisė, nėse pėr kėtė ekzistojnė prova”, sot zėdhėnėsi i Partisė Demokratike e Socialistėve nė pushtet, Rajko Kovaēeviē.


LAJMET
E enjte 22 shkurt 2007

Pėrfundoi dita e dytė e konsultave nė Vjenė Udhėheqėsi i delegacionit tė Kosovės, Veton Surroi, tha tė enjten se as pas ditės sė dytė tė konsultave ndėrmjet palės kosovare dhe asaj serbe nuk ka pasur pėrafrim nė pikat kryesore qė kanė tė bėjnė me planin e kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari.

Pėrfundoi dita e dytė e konsultave nė Vjenė Udhėheqėsi i delegacionit tė Kosovės, Veton Surroi, tha tė enjten se as pas ditės sė dytė tė konsultave ndėrmjet palės kosovare dhe asaj serbe nuk ka pasur pėrafrim rreth planit tė kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari.

Prishtina e quan tė papranueshme propozimin e palės serbe pėr formimin e etnitetit serb Prishtina dhe Beogradi vazhdojnė tė ketė qėndrime tė kundėrta lidhur me pakon e Ahtisarit. Pala serbe ka kėrkuar ndryshimin e substancės sė pakos sė Ahtisarit, gjė tė cilėn pala kosovare e ka kundėrshtuar, duke e quajtur tė papranueshme, ka thėnė tė enjten udhėheqėsi i delegacionit tė Kosovės, Veton Surroi pas sesionit tė parė tė konsultave me palėn serbe nė Vjenė.

Zbatimi pėrfundimtar i planit tė Ahtisarit do t'i mundėsojė njė tė ardhme rajonit, thotė Kasej I dėrguari i Kombeve tė Bashkuara pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari i ka bėrė njė shėrbim tė madh bashkėsisė ndėrkombėtare me propozimin e tij pėr Kosovėn, ka thėnė zėdhėnėsi i departamentit tė Shtetit Tom Kasej.

Qeveria amerikane pėrkrah procesin nė Kosovė, thotė Laskoris Pakoja e Ahtisarit i jep Kosovės pritjen mė tė mirė tė mundshme fillestare pėr fazėn e ardhshme tė zhvillimit tė saj dhe e cila parasheh njė Kosovė me njė qeveri qė ofron mbrojtje ligjore dhe respektimin e ligjit pėr tė gjithė, tha tė enjten zėvendės shefi i Zyrės amerikane nė Prishtinė, Aleks Laskoris nė njė ligjėratė me studentė, tė organizuar nga Aleanca e tė Rinjve tė Kosovės, me temė “Roli i rinisė kosovare pas statusit final tė Kosovės”, e cila u mbajt nė BKUK.

Nė Vjenė diskutohen kushtetuta, tė drejtat e pakicave dhe sistemi i drejtėsisė Ekipet negociuese tė Prishtinės dhe tė Beogradit, nė prani tė ndėrmjetėsuesve ndėrkombėtarė, filluan tė enjten ditėn e dytė tė konsultimeve rreth pjesės sė planit tė tė dėrguarit tė posaēėm tė OKB-sė, Martti Ahtisaari, qė ka tė bėjė me kushtetutėn, tė drejtat e pakicave sistemin e drejtėsisė nė Kosovė.

600 mijė euro bakshish pėr tokat e Debėlldesė Pesė pėrfaqėsues tė Qeverisė sė Maqedonisė, tre nga ta tė partive politike shqiptare BDI dhe PDSH, janė dėrguar tė hėnėn nė Debėllde, pėr tė ndėrmjetėsuar me udhėheqėsit e fshatit, pėrkitazi me shitjen e pronave pėrreth kufirit me Maqedoninė, qė pėrfshijnė sipėrfaqen prej 2.500 hektarėsh, ndėrsa Qeveria e Kosovės thotė se nuk ka asgjė zyrtare lidhur me kėtė, shkruan nė numrin e sotėm gazeta “Lajm”.

Komisioni ka gjetur keqpėrdorime shtesė qė kanė ndodhur nė Kuvend Komisioni Hetimor pėr tė gjeturat faktike nė Kuvendin e Kosovės, nė njė raport 68 faqesh qė ka prezantuar tė enjten para ligjvėnėsit kosovar, ka vėrtetuar tė dhėnat e Auditorit tė Pėrgjithshėm pėr keqpėrdorime tė theksuara tė parasė publike nė ish-nomenklaturėn e kaluar tė Kuvendit tė Kosovės.

Me rritjen e pagave synohet joshja e ekspertėve pėr tė punuar nė Qeveri Qeveria e Kosovės konsideroi se dyfishimi i pagave pėr shėrbyes civil nė nivel ekspertėsh, ėshtė bėrė pėr motivim dhe joshje pėr punė nė qeveri, minimizim i hapėsirės pėr korrupsion dhe ndalimi i largimit tė ekspertėve nga sektori publik nė atė privat.

Vlerėsohet i kėnaqshėm operacioni "Skifteri i Ballkanit 7" nė Prizren Autoritetet e trupave paqeruajtėse gjermane tė KFOR-it dhe pjesėtarė tė Shėrbimit Policor tė Kosovės, nė pėrfundim tė operacionit “Skifteri i Ballkanit 7”, qė u mbajt mbrėmė vonė nė Prizren , e vlerėsuan tė kėnaqshėm angazhimin e pjesėmarrėsve nė stėrvitje. Operacioni, sipas autoriteteve tė KFOR-it, kishte pėr qėllim ruajtjen e paqes dhe tė sigurisė nė rajon, ndėrsa pjesėmarrės kanė qenė ushtarė tė KFOR-it qė veprojnė nė Ballkan.

Policia arreston njė nėnkolonel tė TMK-sė nė pjesėn veriore tė Mitrovicės Policia rajonale e Mitrovicės, konfirmoi tė enjten se njė nėnkolonel i TMK-sė, identiteti i tė cilit nuk ėshtė bėrė i ditur, ėshtė arrestuar tė mėrkurėn nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, me akuzėn pėr sulm ndaj njė tė burgosuri dhe njė personi zyrtar.

Ahmeti: Sivjet fillon ndėrtimi i rrugės Prishtinė-Durrės Ministri i Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, Qemajl Ahmeti, gjatė vizitės qė i bėri tė enjten Prizrenit, premtoi ndihmėn e ministrisė sė tij pėr hapjen e trasesė sė rrugės Prizren-Tetovė, ndėrkohė u shpreh optimist se kėtė vit do tė fillojė edhe ndėrtimi i autostradės Prishtinė-Durrės.

Ish-punėtorėt e “Ferronikelit” kėrkojnė kthimin nė punė Rreth 300 ish-punėtorė tė “Ferronikelit” nė Drenas, kanė protestuar tė enjten para ndėrtesės sė kėsaj ndėrmarrjeje, duke kėrkuar rikthimin e tyre nė punė dhe pėrshpejtimin e procedurave pėr shpėrndarjen e 20 pėr qindėshit nga procesi i privatizimit.

UNMIK-u kundėrshton privatizimin e “Valės” Shtylla IV e UNMIK-ut kundėrshtoi tė enjten idenė e Partisė Demokratike tė Kosovės, pėr privatizimin e operatorit tė vetėm legal nė Kosovė tė telefonisė mobile “Vala”, me arsyetimin se kjo nuk lejohet me Rregulloren e Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit (AKM).

Zyra turke jep mbi 15 mijė euro ndihmė pėr fermerėt e Krushės sė Madhe Nga programi i Zyrės sė Turqisė nė Kosovė, 62 fermerė tė Krushės sė Madhe tė Rahovecit, anėtarė tė shoqatės sė fermerėve “Pėrdrini”, kanė pėrfituar njė ndihmė prej mbi pesėmbėdhjetė mijė eurosh, kryesisht nė plasmast, pėr serat e tyre, tha tė enjten kryetari kėsaj shoqate, Isa Dina.

Ibrahimi thotė se KNS po provokon me ndėrtimin nė “Lagjen e Boshnjakėve” Kryetari i Komunės sė Mitrovicės, Mursel Ibrahimi, e cilėsoi tė enjten provokim tė tė ashtuquajturit “Kėshilli nacional serb” me qėllim tė nxitjes sė spastrimit etnik tė veriut tė Kosovės...

“Ipko” pagoi 75 mil.€ pėr licencėn e telefonisė mobile Drejtues tė konsorciumit “Telekom Slovenia dhe Ipko Net”, njoftuan tė enjten se gjatė ditės se sotme ka paguar nė arkėn e buxhetit tė Kosovės, nė emėr tė licencės pėr operator tė dytė mobil nė vend, shumėn prej 75 milionė euro, me ēka pėrmbushin anėn formale ligjore pėr ta fituar kėtė licencė.

Aktivistėt e INPO-s protestuan gjysmėlakuriq kundėr dukurive negative Rreth dhjetė aktivistė tė Organizatės Joqeveritare INPO tė Ferizajt, marshuan gjysmėlakuriq tė enjten pasdite nėpėr rrugėt e qytetit, pėr tė protestuar kundėr dhunės, korrupsionit, frikės...

Arrestohet ngasėsi qė transportonte alkool me sasi tė shumtė etanoli Njė person, nė automjetin e tė cilit u gjet njė sasi e alkoolit qė pėrmbante sasi tė madhe tė metanolit, ėshtė arrestuar, pėrderisa rreth 1.200 litra “Vodka baltic”...

Theren me thikė dy filloristė prizrenas Dy nxėnės tė Shkollės Fillore “Lekė Dukagjini” nė Prizren janė lėnduar, njėri prej tyre rėndė, si pasojė e goditjes me thikė...

Ushtarėt shqiptarė nisen sėrish pėr nė Afganistan Ėshtė nisur tė enjten pėr nė Afganistan kontingjenti i 10-tė i ushtarėve tė Shqipėrisė, tė cilėt do tė zėvendėsojnė kontingjentin...

“Sofra pejane” entuziazmon ulqinakėt Ansambli i njohur i kėngėve qytetare “Sofra pejane” nga Peja, entuziazmoi tė mėrkurėn nė mbrėmje publikun ulqinak, tė mbledhur nė amfiteatrin e Qendrės sė Kulturės sė kėtij qyteti.

Nesėr zhvillohet ndeshja e parė sportive mes Kosovės dhe Serbisė Vashat hendbolliste tė “Vėllaznimit“ tė Gjakovės, tė enjten kanė udhėtuar pėr nė Hungari, ku zhvillojnė ndeshjen e vlefshme pėr “Chalenge Cup“ tė Federatės sė Hendbollit Evropian me ekipin serb "Naisa“ tė Nishit.

Dogana konfiskoi dėrgesė tė madhe cigaresh "Karelia" Drejtoria doganore e Maqedonisė konfiskoi 20 milionė copė cigare tė llojit "Karelia", me vlerė prej 300.000 eurosh.

Ahmeti kėrkon pezullimin e Komitetit pėr bashkėsitė dhe ligj tė ri pėr Qeveri Shpėrndarje tė Komitetit parlamentar pėr marrėdhėnie ndėrmjet bashkėsive dhe ligj pėr zgjedhjen e Qeverisė sipas parimit tė Badenterit, janė kushtet kryesore qė i parashtron...

Ahmeti do tė takohet me Gruevskin vetėm nė prani tė pėrfaqėsuesve tė bashkėsisė ndėrkombėtare Kryetari i Bashkimit Demokratik pėr Integrim, Ali Ahmeti, pas konsultimeve tė kryera me kryesinė e partisė, tė enjten me letėr iu pėrgjigj kryeministrit Nikolla Gruevski nė ofertėn e tij pėr dialog.

Edhe 15 vjet mbesin qė tė shpėtojė njerėzimi, thotė raporti i KB-sė pėr ndryshime klimatike Mbesin edhe 15 vjet qė tė vendosen teknologji tė reja, me tė cilat do tė bėhet tentim pėr pengimin e ndryshimeve klimatike, thuhet nė pjesėn e tretė tė pabotuar nga tė Raportit tė Kombeve tė Bashkuara pėr klimėn, publikoi tė enjten "Fajneshėll tajms Dojēland".

Nė njė aksident trafiku 1 i vdekur dhe 5 tė lėnduar Njė person ka humbur jetėn, kurse pesė tė tjerė kanė pėsuar lėndime, nė njė aksident trafiku, qė ka ndodhur sot rreth orės 07.00, nė afėrsi pikės sė karburantit “Haxhi Jaha”, nė rrugėn Rahovec–Xėrxė.Policia rajonale e Prizrenit, konfirmoi vdekjen e njė personi, por nuk bėri publik identitetin e tij.

...Hagė:

Dėshmitari K 88 tregon pėr fshehjen e krimeve serbe gjatė luftės nė Kosovė Dėshmitari i mbrojtur me shifrėn K-88, tė enjten nė seancėn e gjykimit tė gjashtė ish-zyrtarėve tė lartė tė Serbisė, tha se nė pranverėn e vitit 1999, kamionėt e mbushur me trupa tė pajetė nga Kosova, kanė qėndruar nga dy javė nė bazėn e policisė speciale nė Batajnicė deri sa kufomat janė varrosur nė varreza masive.

Trupi gjykues duhet ta refuzojė kėrkesėn e Haradinajt qė tė takohet me Rykerin, thotė prokuroria Prokuroria e Tribunalit tė Hagės ka thėnė tė enjten se Trupi gjykues duhet ta refuzojė kėrkesėn e ish-kryeministrit Ramush Haradinajt qė tė takohet me shefin e UNMIK-ut, Joakim Rykerin dhe qė tė paraqitet publikisht me tė nė prezencėn e mediave, njofton KTV.

...informacione mė tė hapura:

Surroi tha se propozimet serbe janė anakronike dhe absurde
Vjenė, 22 shkurt 2007 - Kanė vazhduar edhe sot nė Vjenė dallimet e mėdha e substanciale nė bisedimet mes delegacionit tė Prishtinės dhe Beogradit. Pas seancės sė paradites rreth kushtetutės, kryesuesi i delegacionit tė Kosovės Veton Surroi vlerėsoi se Beogradi po vazhdon me pėrpjekjet e tij pėr tė ndryshuar substancėn e pakos sė Ahtisarit, ndėrsa Prishtina po pėrpiqet t'i japė komentet e veta. "Kemi kaluar njė pjesė bukur tė madhe tė parimeve tė pėrgjithshme tė cilat na kishin mbetur nga dje dhe jemi pėrqendruar nė ēėshtjen e kushtetutės. Dallimet tona janė tepėr tė mėdha nė kuptimin e insistimit tė Beogradit qė ēdo nen, ēdo ēėshtje t'i subordinohet kushtetutės sė Serbisė qė ėshtė absolutisht, jo vetėm e papranueshme, por edhe anakronike, dhe ta krijon ndjenjėn e kthimit ne vitet e '80, bile s'do tė thosha as vitet e 90", u shpreh Surroi. Ai tha se pjesėt pėr tė cilat nuk ėshtė arritur marrėveshje nuk mund tė trajtohen si tė ndryshueshme, duke pėrfshirė edhe kėrkesėn pėr krijimin e njė entiteti, e cila ėshtė hedhur poshtė definitivisht. "Eshtė absurde qė tė jepen propozime tė kėtilla dhe tė ēfarėdo natyre tjetėr qė ka tė bėjė me kushtetutėn e Serbisė", tha Surroi, duke bėrė tė qartė se "kushtetuta e Serbisė nuk ka tė bėjė asgjė me Kosovėn". Pala serbe ka propozuar qė nė Kosovė tė formohet njė entitet serb nė Kosovė, ndaj tė cilit, siē tha pėrfaqėsuesi serb, Dushan Batakoviq, pala shqiptare ka reaguar ashpėr. Me anė tė amandamenteve Beogradi ka synuar qė ēdo gjė ta subordinojė nė kushtetutėn e Serbisė, duke kėrkuar qė Kosova tė jetė krahinė autonome mė kuadėr tė Serbisė! Surroi kėtė e vlerėson absolutisht tė papranueshme. "Ėshtė papranueshme qė pėrmes kėsaj kushtetute (tė Serbisė) tė tentohet tė imponohet ndonjė gjė nė Kosovė. Kjo do tė rezultojė me asgjė", theksoi Surroi, duke shtuar se pala kosovare do tė vazhdojė me pėrpjekjet pėr ēėshtjet qė mund tė jenė tė pėrbashkėta.

Kreu i komunės sė Mitrovicės reagon ashpėr ndaj ndėrtimit tė objekteve nė Lagjen e Boshnjakėve
Mitrovicė, 22 shkurt 2007 - Kryteari i Kuvendit tė Komunės, Mursel Ibrahimi, ka reaguar ashpėr ndaj veprimeve provokative tė Kėshillit Nacional Serb (KNS), pėr tė cilat tha se kanė pėr qėllim spastrimin etnik tė lagjeve nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, tė banuara me shqiptarė dhe qytetarė tjerė joserb. Ibrahimi vlerėsoi se punimet qė janė duke u bėrė aktualisht nė ndėrtimin e disa objekteve pėr banim kolektiv vetėm nė Lagjen e Boshnjakėve, nė kundėrshtim me Rregulloret e UNMIK ut, mund tė shkaktojnė tensionim tė gjendjes me pasoja tė rėnda pėr kėto mjedise, duke e ilustruar kėtė me rastin qė ka ndodhur tė mėrkurėn, kur qytetarėt e kėsaj lagjeje kanė protestuar pėr ndėrtimin e njė objekti tė kėtillė nė mjedisin e tyre nė afėrsi tė urės lindore mbi lumin Ibėr. Pas njė dialogu konstruktiv, me kryesin e punimeve, zyrtarėt e UNMIK ut dhe SHPK sė, punimet janė ndėrprerė deri nė sqarimin e plotė tė situatės sė krijuar. Kreu komunės sė Mitrovicės i njofton qytetarėt se do tė kėrkojė sqarime nga pėrfaqėsuesi i admnistratės sė UNMIK ut nė veri lidhur me rastin, si dhe do tė bisedojė me pėrfaqėsuesin rajonal tė UNMIK ut pėr tė ndėrpre punimet, sė paku deri nė zgjidhjen e ēėshtjes sė qytetit.

Departamenti amerikan i Shtetit i vlerėsoi zgjedhjet nė Shqipėri si pėrgjithėsisht paqėsore dhe demokratike
Uashington, 22 shkurt 2007 - Departamenti amerikan i Shtetit i vlerėsoi sot zgjedhjet nė Shqipėri si pėrgjithėsisht paqėsore dhe demokratike dhe u bėri thirrje forcave politike tė punojnė sė bashku pėr tė pėrfunduar reformėn elektorale. Sipas zėdhėnėsit, reforma e pėrhershme elektorale ėshtė mė se e nevojshme qė zgjedhjet e ardhshme tė plotėsojnė standarte tė larta. Uashingtoni i bėn thirrje me kėtė rast partive politike tė pėrfshira, tė pėrfundojnė sa mė shpejt procesin zgjedhor Ndėrkaq, kėshilltari i lartė i komisionit Helsinki i Kongresit amerikan, Robert Hend, shprehu zhgėnjim rreth zgjedhjeve lokale tė 18 shkurtit nė Shqipėri. Nė njė intervistė pėr "Zėrin e Amerikės", Hend tha se, pėr shkak tė vonesave, mosmarrėveshjeve mes politikanėve, incidenteve dhe njė sėrė problemesh tė tjera, do tė kishte qėnė suprizė pėr tė nė se zgjedhjet do tė kishin pėrmbushur standartet ndėrkombėtare. "Zgjedhjet nė Shqipėri pėrfunduan nė zhgėnjim pėr mua. Njė vend, qė pėrpiqet tė konsolidojė institucionet demokratike, nuk duhet tė mbėshtetet nė ndėrhyrjen e komunitetit ndėrkombėtar edhe pėr mbajtjen e zgjedhjeve. Shqipėria duhet tė pėrparojė nė procesin zgjedhor nė tė gjitha nivelet qeverisėse nė mėnyrė qė kėto procese tė jenė tė natyrshme, njerzit t?i besojnė sistemit dhe tė pranojnė rezultatin, pavarėsisht nga fituesi, ta pranojnė atė si rezultati i vėrtetė, qė pasqyron vullnetin e popullit. Kjo ėshtė pikėrisht ajo qė ka nevojė tė bėjė Shqipėria, ndėrsa ecėn drejt integrimit", tha Hend.


LAJMET
E mėrkurė 21 shkurt 2007
UNMIK-u thotė se ende nuk e di kush qėndron prapa shpėrthimit tė sė hėnės
Euparlamentarėt e gjelbėrt thonė se ėshtė koha pėr pavarėsimin e Kosovės
Ruecker rrėzon kandidaturėn e Ali Sadrisė pėr anėtar tė Bordit tė Bankės Qendrore
"Skifteri i Ballkanit" prej tė mėrkurės nė Prizren
Sali Berisha: Pavarėsisht rezultatit tė zgjedhjeve reformat do tė vazhdojnė

Sot nė Vjenė fillojnė konsultat pėr statusin e Kosovės Tė mėrkurėn nė “Austria center” nė Vjenė, do tė fillojnė konsultat ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, pėr propozimin e kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari pėr statusin, tė cilin ai palėve negociuese ua ka prezantuar mė 2 shkurt.

Ahtisari nuk beson nė kompromis pėr statusin e Kosovės
Vjenė, 21 shkurt 2007 Koha 14:51 Kryendėrmjetėsi ndėrkombėtar pėr Kosovėn, Marti Ahtisari, tha tė mėrkurėn nė Vjenė se nuk beson se ėshtė i mundur kompromisi rreth statusit tė Kosovės dhe shtoi se duhet bėrė dallimin ndėrmjet statusit dhe ēėshtjeve tjera.(Kosovapress)

Bler: Intervenimi nė Kosovė ndihmoi pėr stabilizimin e rajonit Intervenimi ushtarak nė Kosovė ishte i arsyeshėm dhe i realizuar nė mėnyrė tė rregullt, sepse ndihmoi pėr stabilizimin e vendit dhe rajonit nė tėrėsi, tha tė mėrkurėn kryeministri britanik Toni Bler nė debatin nė Dhomėn e Poshtme tė Parlamentit.

Tė gjelbėrit e BE-sė thonė se ka ardhur koha pėr pavarėsinė e Kosovės Pėrfaqėsuesja e tė Gjelbėrve tė Parlamentit tė Evropės, europarlamentarja gjermane Angelika Beer, deklaroi tė mėrkurėn nė Prishtinė, se pavarėsia e Kosovės ėshtė e vetmja alternativė, nė ndėrkohė ajo tha se ruajtja e stabilitetit ėshtė mė se e domosdoshme aktualisht nė Kosovė.

UNMIK-u dėnon sulmin me bombė, por nuk e di se kush qėndron prapa tij UNMIK-u dėnoi sulmin qė ėshtė bėrė ndaj tri veturave tė OKB-sė dhe njė civile, por nuk e di se kush qėndron pas kėtij akti dhe ēfarė objektivi synojnė tė arrijnė kėta persona, tha tė mėrkurėn zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Neeraj Singh.

Gjetaj falėnderon ndihmėn e KFOR-it italian pėr komunėn e Klinės Kreu komunal i Klinės, Prenkė Gjetaj dhe shefi i ekzekutivit Shpend Tėrdeva, janė takuar tė mėrkurėn nė njė takim lamtumirės me kolonel Vinēenco Kuomo, shef rajonal i ndėrlidhjes.

Ruecker s’e pranon Ali Sadrinė pėr anėtar tė Bordit tė BQK-sė Zyrtarė tė Qeverisė sė Kosovės, njoftuan tė mėrkurėn se shefi i UNMIK-ut, Joachim Ruecker ka anuluar vendimin pėr emėrimin e ish-ministrit Ali Sadria, nė detyrėn e anėtarit tė Bordit Drejtues tė Autoritetit Qendror Bankar tė Kosovės, ndėrkaq nė vend tė tij, qeveria ka propozuar Afrim Malokun.

Jep dorėheqje sekretari i pėrhershėm i MSH-sė, Pleurat Sejdiu Pas shumė presioneve nga punėtorėt shėndetėsorė, por edhe shumė zyrtarė tė institucioneve tė vendit, sekretari i pėrhershėm i Ministrisė sė Shėndetėsisė (MSH), Pleurat Sejdiu, i ka paraqitur dorėheqjen e tij ministrit Sadik Idrizi dhe Kėshillit pėr Emėrime tė Larta Publike (KELP), qė udhėhiqet nga kryeministri i vendit, Agim Ēeku.

Hoxha: Me kapacitet tė plotė janė duke punuar 22 salla tė operacionit Qendra Klinike Universitare (QKU) ka sistemuar Klinikėn e Kirurgjisė me teknikė tė re mjekėsore, si dhe ka aktivizuar kapacitetet e plota tė funksionimit.

KQM reagon ndaj rritjeve drastike tė tė ardhurave tė zyrtarėve nga kryeministri Ēeku Kabineti pėr Qeverisje tė Mirė i Partisė Demokratike tė Kosovės tė mėrkurėn ka reaguar ndaj vendimit tė Qeverisė sė Kosovės tė datės 14 shkurt 2007, pėr ngritjen e pagave nga 1 marsi tė sekretarėve tė pėrhershėm nga 630 euro nė 1.200 euro, tė kryeshefave tė agjencive prej 630 nė 1.000 euro, Super grada 1 nga shuma 325 euro – nė 1.100 euro, Super grada 2 nga 325.00 euro nė 800.00 euro, Super grada 3 nga 325.00 nė 500.00 euro.

“Kosmocell” humb tenderin dhe 16 mil. € tė depozituara Partnerėt kosovarė tė konsorciumit “Kosmocell”, akuzuan tė mėrkurėn partnerėt e tyre ndėrkombėtarė pėr humbjen e tenderit tė fituar pėr operator tė dytė mobil dhe depozitit prej 16 milionė eurosh, duke thėnė se ata kanė treguar se janė tė papėrgatitur qė tė paguajnė shumėn prej 81 milionė eurove nė emėr tė licencės.Autoriteti Rregullator i Telekomunikacionit (ART) bėri tė ditur tė martėn se ka shpallur pėr fitues tė tenderit pėr operator tė dytė tė telefonisė mobile konsorciumin “Telekom Slovenia dhe Ipko Net”, pasi qė konsorciumi “Kosmocell” nuk ka kryer pagesėn e premtuar prej 81 milionė euro nė afatin e paraparė.

KQM kėrkon privatizimin e “Valės” Qeveria ėshtė dashur nė rend tė parė tė fillojė me privatizimin e telefonisė mobile “Vala”, dhe pas njė kohe tė futė nė treg edhe operatorin e dytė tė telefonisė mobile, sepse nė kėtė mėnyrė siē ėshtė vepruar, janė humbur 84-140 milionė euro, thanė tė mėrkurėn pėrfaqėsues tė Kabinetit pėr Qeverisje tė Mirė (KQM).

Shfaqjet e vjetra rrisin numrin e shikuesve nė Teatrin “Dodona” Sjellja nė skenė e 4 shfaqjeve tė vjetra, tė cilat janė realizuar kohė mė parė nė Teatrin e kukullave “Dodona”, e ka kthyer publikun, duke ngritur mesataren e numrit tė shikuesve tė kėtij teatri deri nė 72 pėr njė shfaqje, thanė pėr KosovaLive drejtuesit e kėtij teatri.

Kosovarėt sigurohen se sivjet do tė ketė furnizim me ujė Pavarėsisht paralajmėrimeve pėr njė vit tė thatė, kosovarėt do tė furnizohen me ujė tė pijes dhe ujė industrial, premtuan tė mėrkurėn drejtuesit e Ujėsjellėsit "Ibėr Lepenci"...

...informacione tė hapura:

Tėrė rajoni i Evropės Juglindore varet nga zgjidhja e statusit tė Kosovės
Berlin, 21 shkurt 2007 - Gernot Erler, sekretar i Shtetit nė Ministrinė e Jashtme tė Gjermansė, thotė se tėrė rajoni i Evropės Juglindore nė njėfarė mėnyre varet nga zgjidhja e ardhshme e statusit tė Kosovės. "Pėr tėrė popullsinė shqiptare, tė ndarė nė vende tė ndryshme, ėshtė e rėndėsishme qė mund tė pėrgjigjet edhe nė ēėshtjen e dėshirave dhe pėrfytyrimeve qė para shumė vitesh ndėrtoheshin nė Kosovė", tha ai pėr mediat gjermane. Sipas kėtij diplomati gjerman, kėtu nuk bėhet fjalė pėr pozicionin individual tė Maqedonisė, por ėshtė e qartė se edhe zgjidhja e sė ardhmes sė Kosovės do tė ketė zhvillime nė vendin ku 25 pėr qind e popullsisė ėshtė shqiptare dhe nė tė cilėn bashkėjetesa mes maqedonasve dhe shqiptarėve ėshtė parakusht pėr stabilitetin e tėrė rajonit.

Kater:KFOR do tė veprojė me vendosmėri ndaj ēdo lloji tė dhunės nė Kosovė Kryeshefi i Shtatmadhorisė sė Ushtrisė sė Serbisė, gjeneral- nėnkoloneli Zdravko Ponosh dhe komandanti i KFORit gjeneral-nėnkoloneli Roland Kater, i kanė kėmbyer sot nė Nish informatat dhe vlerėsimet mbi gjendjen e sigurisė nė Kosovė, nė Zonėn tokėsore tė sigurisė dhe nė vijėn administrative me Kosovėn, duke shprehur gatishmėrinė pėr kontrollimin e suksesshėm tė gjendjes nė momentin delikat pėr atė zonė. Ponosh ka deklaruar se nga bisedimet ka fituar bindjen se KFOR ėshtė nė gjendje dhe ėshtė i pėrcaktuar qė situatėn ta mbajė nėn kontroll nė Kosovė, sikurse qė edhe Ushtria e Serbisė, me forcat tjera tė sigurimit, ėshtė nė gjendje ta bėjė kėtė nė kėtė anė tė vijės administrative".Gjenerali Kater ka deklaruar se KFOR do tė veprojė me vendosmėri ndaj ēdo lloji tė dhunės nė Kosovė dhe misionin e vet do ta ushtrojė nė mėnyrė tė paanshme pėr tė gjithė njerėzit, pavarėsisht nga pėrkatėsia e tyre kombėtare. Kater ka vlerėsuar se situata nė Kosovė ėshtė e qetė, si edhe nė vijėn kufitare ku ka aktivitete kriminale.
Pyetjes nėse ekziston nė Kosovė Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, gjenerali Kater ėshtė pėrgjigjur se incidentin e parmbrėmshėm te kurdisjes sė bombės nė qendėr tė Prishtinės, nga i cili janė dėmtuar tri automakina tė UNMIKut, KFOR e kupton seriozisht dhe e mbėshtet hetimin qė po zhvillohet. "Nuk ka prova se nė kėtė ka marrė pjesė UĒK, dhe kam pasur bisedime lidhur me kėtė rast", ka thėnė Kater dhe ka cekur se "prapa kėtij incidenti qėndrojnė grupet kriminale. Por po e pėrcjellim ato aktivitete kriminale bashkė me UNMIK dhe autoritetet lokale dhe nė rast tė dhunės do tė reagojmė fuqishėm dhe me vendosmėri", ka rekomanduar komandanti i KFORit.

Presidenti Sejdiu: Kosova nuk do tė pranojė asnjė kompromis nga vizioni ynė pėr tė ardhmen e Kosovės
Prishtinė/Berlin, 21 shkurt 2007 - Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu tha se Grupi Negociator i Kosovės ėshtė i bindur se do tė arrijė tė ndryshojė disa pika nė pakon e Ahtisarit, pėr tė cilat Prishtina zyrtare nuk ėshtė e kėnaqur, ndonėse nuk pritet tė jetė i madh. "Nuk them se mund tė bėhet ndonjė ndryshim i madh, por ne jemi tė bindur se Ahtisari, mund tė ketė konsideratė ndaj argumenteve qė ne kemi ofruar", tha Presidenti Sjediu pėr radion gjermane "Dojēe vele", duke shtuar se Prishtina zyrtare nuk ėshtė nė favor tė riciklimeve tė bisedimeve dhe tė debateve tė pafund qė nuk do tė prodhonin asgjė, por vetėm rreziqe pėr Kosovėn. Predidenti Sejdiu vlerėsoi se nė kėtė proces e rėndėsishme ėshtė qė Ahtisari do tė pėrcjellė nė KS rekomandimin e tij politik dhe beson se bėhet fjalė pėr pavarėsinė e Kosovės. Duke folur pėr dokumentin e Ahtisarit, nė tė cilin 2/3 e tij flasin pėr serbėt, zoti Sejdiu tha se "pėr ne ėshtė me rėndėsi qė do tė veprojmė nė zbatimin e standardeve ndėrkombėtare". Nė kėtė linjė, tha ai, pjesa kryesore nė kėtė dokument qė ka tė bėjė me serbėt ėshtė e mbėshtetur nė standardet ndėrkombėtare. Mirėpo, nė disa ēėshtje, pjesa ku flitet pėr tė drejtat e serbėve, dokumenti tejkalon standardet ndėrkombėtare, tha Presidenti Sejdiu. "Ajo qė ne dėshirojmė ėshtė qė tė krijohet njė ofertė serioze e Kosovės nė kuptimin e akomodimit tė serbėve nė shoqėrinė kosovare". Presidenti Sejdiu ritheksoi se Grupi negociator i Kosovės mban qėndrimin se janė shteruar mundėsitė pėr bisedime tė mėtejshme me autoritetet e Beogradit, ndėrkaq bisedimet e Vjenės, tha ai, kanė tė bėjnė me njė konsultė shtesė qė Ahtisari e ka kėrkuar. "Pėr ne ėshtė e rėndėsishme qė tė argumentojnė qėndrimin tonė se Kosova nuk do tė pranojė asnjė kompromis qė nėnkupton heqjen dorė nga parimet me tė cilat ėshtė paraqitur deri tash nė takimet e Vjenės dhe nga ajo qė ėshtė vizioni ynė themelor pėr tė ardhmen e Kosovės". Ndėrkaq, duke folur pėr shpėrthimin e dhunės nė dy raste gjatė kėtij muaji, Presidenti Sejdiu vlerėsoi se "ngjarjet qė ndodhėn nė Prishtinė kanė qenė refleksione qė kanė lėnė gjurmė jo tė mira pėr Kosovėn, pra ka qenė njė orė e ligė pėr Kosovėn". Ai vuri nė dukje se protesta e 10 shkurtit ishte e panevojshme, ndonėse ėshtė e drejtė e ēdokujt qė tė protestojė, por siē tha "ekziston njė nevojė qė gjithė kjo tė jetė nė kuadėr tė kornizave ligjore". "Unė mund tė them se Ekipi i Unitetit ka bėrė punėn e vet. Ka ofruar qasjet e Kosovės pėr tė gjitha problemet nė takimet e Vjenės dhe mendoj se vendimet tona kanė qenė vendime tė koncensusit dhe qė pėrfaqėsojnė vullnetin e pėrgjithshėm tė qytetarėve tė Kosovės", theksoi mes tjerash Presidenti Sejdiu nė kėtė intervistė.

Qeveria kėrkon qė ristrukturimi i KEK-ut tė bėhet nė pajtim me strategjinė pėr energjetikėn
Prishtinė, 21 shkurt 2007 - Qeveria e Kosovės sot ka diskutuar pėr ecurinė e procesit tė statusit dhe kryeministri Agim Ēeku e ka informuar kabinetin se konsultimet nė Vjenė do tė jenė tematike. Qeveria po sot miratoi propozimin e anėtarėve tė bordit pėr rishqyrtim, ndėrkohė qė Kuvendi kohė mė parė ka miratuar emėrimet e 13 anėtarėve, nga tė cilėt gjashtėve u ka kaluar mandati. Qeveria ka propozuar qė kėtyre gjashtėve qė u ka kaluar mandati tė rizgjidhen, bėri tė ditur drejtori i zyrės pėr informim Bedri Gashi. Qeveria ka miratuar njė udhėzim administrativ nė lidhje me ligjin pėr gjuhėt, tė miratuar kohė mė parė nga Kuvendi. Qeveria ka kėrkuar qė ristrukturimi i KEK-ut tė bėhet nė pajtim me strategjinė pėr energjetikėn dhe politikat e qeverisė pėr energjinė. Qeveria bėri tė ditur se kryeadministratori Ryker ka anuluar propozimin e qeverisė qė Ali Sadrija tė jetė njėri nga dy anėtarėt e qeverisė nė bordin e BPK-sė, me justifikimin se ėshtė deputet. Nė vend tė tij qeveria e ka propozuar Afrim Malokun.

I kritikuari Pleurat Sejdiu largohet mė nė fund nga MSH-ja Sekretari permanent i Ministrisė sė Shėndetėsisė Pleurat Sejdiu, pas shumė kritikave tė adresuar ndaj tij pėr keqpėrdorime tė shumta nė shėndetėsinė kosovare dhe i cili ėshtė cilėsuar si kancer nė shėndetėsinė kosovare, ka vendosur tė largohet nga ky post. Ministri i Shėndetėsisė, Sadik Idrizi, i ka konfirmuar tė mėrkurėn Kosovapress-it se Sejdiu i ka ofruar dorėheqjen e tij Kėshillit pėr Emėrime tė Larta Publike (KELP) pėr arsye, siē tha ai, ”familjare”. I pyetur nga Kosovapress se si ministėr qysh e vlerėsoni punėn e zyrtarit me kritika mė tė shumta nė shėndetėsinė kosovare, Idriz tha se tash nuk ėshtė koha tė bėhen publike vlerėsimet.

Nė Vjenė filluan bisedimet konsultative ndėmjet Prishtinės dhe Beogradit  Nė qendrėn "Austria" nė Vjenė sot po zhvillohet raundi i ri bisedimeve mes Prishtinės dhe Beogradit pėr statusin e Kosovės qė do tė zgjasin deri mė 2 mars. I dėrguari i Kombeve tė Bashkuara pėr statusin e Kosovės, Martti Ahtisaari ka deklaruar sot se ideja e rundit tė sotėm tė bisedimeve konsultative ėshtė qė tė dy palėt tė diskutojnė pėr gjithė dokumentin, pasi, siē ka vlerėsuar ai, ėshtė me rėndėsi qė tė dėgjohen edhe vlerėsimet e tyre pėr propozimin e tij. "Nėse mund tė pajtohen lidhur me ndonjė ēėshtje, ne seriozisht do ti shqyrtojmė kėto propozime", tha zoti Ahtisaari para fillimit tė takimit tė delegacioneve tė Kosovės dhe Serbisė, nė qendrėn Austria nė Vjenė. Kryesuesi i delegacionit tė Kosovės, Veton Surroi tha se "ne besojmė se Kosova do tė jetė shtet i pavarur". Nė kėtė kuadėr ai u shpreh se "kemi ardhur dhe do tė kthehemi me kėtė bindje". "Ne e pranojmė pakon e Martti Ahtisarit dhe kemi ardhur qė tė paraqesim shpjegime plotėsuese dhe qė dokumentin ta shtyjmė mėtutje", tha Veton Surroi. Sipas tij "Beogradi e ka shpenzuar njė vit duke biseduar pėr territor e jo pėr njerėz" dhe shtoi se "ne bisedojmė pėr njerėz". Leon Kojen nga delegacioni i Serbisė, tha se ky delegacion, me njė numėr tė madh tė amandamenteve, do ti mbrojė qėndrimet e veta.Ndėrkaq nė njė intervistė ekskluzive pėr Radion Blue Sky, anėtari i Delegacionit tė Kosovės, Lutfi Haziri ka thėnė se edhe nė kėtė fazė tė bisedimeve nė Vjenė, Delegacioni i Beogradit, ka mbajtur qėndrimin e tij tė njohur jokooperues dhe destruktiv derisa pala kosovare ka treguar edhe njė herė rolin e saj pozitiv ndaj procesit. “Jokooperativ, destruktiv dhe me propozime qė dalin jashtė parimeve tė mandatit tė pėrfaqėsuesit tė posaēėm tė OKB-sė pėr ēėshtjen e Kosovės dhe tė Grupit tė Kontakti. Ata sot prapė janė kthyer me platformėn e tyre, me kėrkesa jo tė qėndrueshme”, tha Haziri. Megjithėkėtė, Haziri tha se duhet tė kalohet kjo fazė e konfirmimit tė rolit pozitiv tė Delegacionit tė Kosovės qė tė pėrfundohet sa mė parė i tėrė dokumenti dhe qė tė paraqitet nė muajin mars nė Kėshillin e Sigurimit.Ndėrsa pėr sa i takon refuzimeve nga pala serbe dhe vetė serbėve lokalė tė Kosovės tė cilėt sot protestuan kundėr propozimit tė Ahtisarit, zėvendėskryeministri Lutfi Haziri tha se ėshtė e drejtė dhe ēėshtje e tyre ta pranojnė apo ta refuzojnė, por shprehu bindjen se nė njė tė ardhme tė afėrt ata do t’i gėzohen pavarėsisė sė Kosovės dhe tė drejtave qė do t’i gėzojnė nė kėtė shtet.Bisedimet qė filluan sot nė Vjenė dhe pritet tė pėrfundojnė me 2 mars janė cilėsuar mė tepėr si bisedime konsultative dhe teknike.

 Stephen Hadley do tė bisedojė me zyrtarėt e NATO-s dhe Rusisė edhe pėr Kosovėn  - Nga Shtėpia e Bardhė ėshtė njoftuar se Kėshilltari pėr Siguri Kombėtare i presidentit George Bush, Stephen Hadley, do tė udhėtojė pėr nė Evropė pėr takime nė NATO si dhe me zyrtarė evropianė dhe tė Rusisė, ku ndėr temat e diskutimeve do tė jetė edhe Kosova. Kjo vizitė po bėhet nė njė kohė kur ndjehen tensione nė rritje nė marrėdhėniet amerikano-ruse. Hadley tė mėrkurėn takohet nė Bruksel me zyrtar tė NATO-sė dhe ata tė Bashkimit Evropian, ndėrsa nga fundi i javės do tė takojė homologėt e tij nė Berlin dhe nė Moskė.
“Temė e kėtyre bisedimeve do tė jenė Afganistani, Libani, Kosova, kriza nė Lindjen e Mesme si dhe njė sėrė ēėshtjesh tė tjera”, tha Gordon Johndroe, zėdhėnėsi i Kėshillit pėr Siguri Kombėtare.
Javėn qė shkoi edhe Departamenti i Shtetit ka theksuar se bisedimet midis Washingtonit dhe Moskės rreth Kosovės janė tė vazhdueshme. /sulejman gashi /rtk/

Tadiq: Nuk do ta pranojmė pavarėsinė e Kosovės Presidenti i Serbisė, Boris Tadiq, ka vlerėsuar sot se negociatat mbi statusin e ardhshėm tė Kosovės, nė Vjenė, nuk do tė jenė tė lehta, por Serbia nuk do ta pranojė pavarėsinė e Kosovės as zgjidhjen e cila do tė shpiente kah ajo pavarėsi, duke shtuar se Serbia nė kėto negociata duhet ta mbrojė integritetin e vet, tė ardhmen evropiane dhe karakterin evropian tė vendit. Tadiq u ka thėnė gazetarėve, pas bisedimeve me presidentin e Bullgarisė, Georgije Pėrvanov, se Ekipi Negociator i Serbisė do tė propozojė amendamente ndaj dispozitave tė Planit tė Marti Ahtisarit me tė cilat pėrmirėsohet pozita e popullatės serbe e joshqiptare nė
Kosovė. Ai ka theksuar se Serbia dėshiron zgjidhje kompromise e paqėsore, e jo shkallėzimin e dhunės nė Kosovė dhe ka shtuar se pėrgjegjėsinė e veēantė pėr pengimin e dhunės nė Kosovė tani e kanė forcat e UNMIKu dhe tė KFORit. "Nė qoftė se nuk do tė ketė zgjidhje kompromise nė negociatat e Vjenės, sipas orarit ndėrkombėtar, me siguri na pret mbledhja e KS tė KB", ka thėnė ai dhe ka vlerėsuar se mbledhje nuk do tė ketė nė rast se ndonjėra nga fuqitė e mėdha, Rusia, paralajmėron se do tė vė veto, por nuk ka dashur tė parashikojė nėse kjo do tė ndodhė.
Presidenti bullgar Pėrvanov ka thėnė se Planin e Ahtisarit e sheh si bazė pėr vazhdimin e negociatave dhe ka shtuar se ėshtė me rėndėsi qė Serbia ėshtė e gatshme pėr pjesėmarrje konstruktive nė negociata. Ai e ka vlerėsuar si tė rėndėsishme mbrojtjen e tė drejtave tė pakicave nė rajon dhe qė bashkėsia ndėrkombėtare tė angazhohet si garantuese e negociatave. Pėrvanov ka theksuar se Bullgaria e pranon ēdo zgjidhje tė njohur ndėrkombėtare mbi Kosovėn dhe se vendi i tij e mbėshtet integrimin evropian tė Serbisė dhe do tė angazhohet nė kėtė
rrafsh.

Policia e Gjilanit, nė katėr raste te veēanta, konfiskon arme ilegale Nė katėr raste tė veēanta policia e Gjilanit ka gjetur armė nė posedim ilegal. Tri raste kanė ndodhur nė Gjilan, ndėrsa i katėrti nė komunėn e Vitisė, ka njoftuar togeri Ismet Hashani, zėdhėnės i SHPK-sė nė Gjilan. Ai ka thėnė se policia gjatė investigimit tė rasteve ka kapur, tre revole tė llojeve tė ndryshme, si dhe sasi tė konsiderueshme te municionit. “Armėt dhe municioni i gjetur janė konfiskuar dhe kanė hy nė procedurė tė rregullt nė Gjykatė, ndėrkohė qė rastet po hetohen nga njėsitet pėrkatėse”, ka thėnė toger Hashani.

Shkrimtaret rus e nderojnė Sheshelin Siē informon Pincom.info, Unioni i shkrimtareve rus i kanė dhėnė liderit te radikaleve serb dhe njėrit nga te akuzuarit serb nė Tribunalin e Hagės, ēmimin pėr mbrojtjen e interesit kombėtar tė popullit te tij. Ēmimi i ėshtė dorėzuar gruas se Sheshelit, Jadranka. Ēmimi qė mbanė emrin e filozofit tė njohur ortodoks, Eduard Volodjinu iu jepet shkrimtareve rus dhe te huaj, historianeve etj. Jadranka Sheshelj e pranoi ēmimin nga presidenti i kėtij unioni, Valerij Ganiēev. Ēmimi i ėshtė dhėnė Sheshelit pėr forcim te shpirtit kombėtar, pavarėsisė dhe dėshirės se pathyeshme. Bashkėshortes se Sheshelit i ėshtė dhėnė njė diplome pėr vėllazėri sllave, si dhe njė orė e cila e mate kohen deri ne lirimin e Sheshelit nga burgu.
      Udhėheqėsi i Unionit tė Shkrimtareve rus ka deklaruar se Sheshel ka punuar pėr unifikimin e serbeve "gjė qė nuk iu ka pėlqyer armiqve tė serbėve dhe padroneve te rinj te botės. Tė njėjtin ēmim e ka marr edhe Slobodan Millosheviq.

Nė Podgoricė kapet njė vrasės serik shqiptar Vrasėsi shqiptar qė ishte ne ndjekje prej 20 vjetėsh ėshtė arrestuar nė Podgoricė pasi dyshohet se ka vrare 6 ish gratė e tij, nė Mal tė Zi, Shqipėri dhe Amerikė. Smajl Tulja 67 vjeē me origjinė shqiptare por i lindur nė Mal tė Zi ka pėrfunduar nė pranga nė Podgoricė pas njė operacioni tė policisė sė Malit tė Zi dhe FBI e Interpolit amerikan. Sipas te dhėnave 67 vjeēari njė emigranti mes Amerikės dhe Evropės, ka vrarė qe nga vitet 80 as me pak e as me shume por 6 nga ish gratė e tij. Vrasjen e tij tė parė e ka kryer nė SHBA, ish gruan e dytė nė Belgjikė, ndėrsa 4 tė tjerat nė Shqipėri. Pikėrisht pėr 4 vrasjet e Shqipėrisė ende nuk ka tė dhėna lidhur me kėtė, por dyshohet se vrasėsi serik ka jetuar pėr njė farė kohe me viktimat pėr ti zhdukur me pas, njė nga njė. Policia dhe hetuesit ende nuk kanė kuptuar shkakun e vrasjeve te cilat janė pėrshkruar si vrasje makabre. Gjithashtu mėsohet se Smajl Tulja pėrveē me disa nga viktimat ka dhe fėmijė, te cilėt tashmė kanė kuptuar se i ati ėshtė njė vrasės serik.

Njė tresh atletėsh kalon 7,500 km nė shkretėtirėn e Saharasė brenda 111 ditėve
Kairo, 21 shkurt 2007 – Tre burra nga Kanada, Tajvani dhe Shtetet e Bashkuara kanė kaluar 7,500 km rreth e qark shkretėtirės sė Saharasė me qėllim qė tė tėrheqin vėmendjen pėr mungesėn e ujit nė shumė vende tė atjeshme, ka deklaruar sot (e mėrkurė) njėri prej tyre, njofton Rojter. Amerikan Ēarli Engėl thotė se ky tresh ka kaluar nėpėr Afrikė nga Shėn Luisi (St. Louis) nė Senegal, nė bregetin e Detit tė Kuq brenda 111 ditėve.

...debate:

Nexhat Demaku E pse tė mos jetė Hashim Thaēi kryeministėr ?
Hashim Thaēi ka luajtur rol konstruktiv nė funksionimin e institucioneve, nė ecjen e procesit pėrpara nė tė mirė tė vendit, edhe pse ishte nė opozitė, vazhdimisht ka mbajtur qėndrim parimor. Ai nuk e ka shfrytėzuar nė asnjė mėnyrė fuqinė e tij politike dhe ndikuese nė Kosovė pėr ego personale. Forca politike tė cilėn e udhėheqė ai, tė gjithė e dinė se ėshtė forca mė vitale dhe mė energjike e Kosovės. Asnjėherė nuk ėshtė pėrdorur pėr tė shfrytėzuar asnjė situatė. Koncepti i z. Thaēi ka qenė shteti, jo pushteti, qetėsia dhe paqja qytetare, jo konflikti, errėsira e shantazhet.

Nexhat Demaku

E pse tė mos jetė Hashim Thaēi kryeministėr, se nuk i pėlqen dhe nuk dėshiron Daut Haradinaj dhe forca e tij politike me 8 pėrqindėshin e zgjedhjeve tė kaluara,  kėtė tė gjithė e dimė, por politikisht nuk ėshtė e menēur, as arsye e mjaftueshme.

E  ka pyetur dikush PDK–nė, si forcė tė dytė politike, pėr eksperimentimet  e  vazhdueshme rreth postit tė  kryeministrit nga radhėt e partisė sė z. Daut Haradinaj.   Pėrderisa Hashim Thaēi ėshtė nė politikė, pse tė mos dojė tė jetė kryeministėr? Pėr ēfarė ėshtė nė politikė ai? Nuk e lejojnė denoncimet, nuk e do prapaskena?

Prej luftės e kėndej Hashim Thaēi , ka pasur guximin qytetar e politik pėr iniciativa tė reja politike, duke e njohur rolin e politikės pėr shoqėrinė . Tė gjitha iniciativat e tij nė fillim kanė hasur nė tendencėn e paracaktuar tė kundėrshtarėve politikė, tė cilėt nė radhė tė parė objektiv kryesor kanė pėr tė eliminuar Hashim Thaēin nga skena politike, se sa bėrjen e politikės sė arsyeshme konform interesave tė vendit  dhe  qytetarėve tė tij. Kjo gjė ju ka shėrbyer edhe shumė tė tjerėve jashtė Kosovės, qė kanė mbajtur vazhdimisht qėndrim negativ ndaj interesave tė Kosovės. Iniciativat e tij  kanė hasur nė  tehun e mprehtė tė paragjykimeve te njė  pjese e opinionit kosovar.

Hashim Thaēi nuk ėshtė ngutur tė shkruajė pėr veten. Nuk ka vuajtur t’iu bėjė tė ditur tė tjerėve rolin dhe kontributin e tij, sepse nuk e konsideronte ēėshtjen e Kosovės si mision tė kryer. Ai ėshtė ende duke punuar nė kėtė proces, i vetėdijshėm pėr pengesat dhe sfidat e shumta.

Hashim Thaēi ka luajtur rol konstruktiv nė funksionimin e institucioneve, nė ecjen e procesit pėrpara nė tė mirė tė vendit, edhe pse ishte nė opozitė, vazhdimisht ka mbajtur qėndrim parimor. Ai nuk e ka shfrytėzuar nė asnjė mėnyrė fuqinė e tij politike dhe ndikuese nė Kosovė pėr ego personale. Forca politike tė cilėn e udhėheqė ai, tė gjithė e dinė se ėshtė forca mė vitale dhe mė energjike e Kosovės. Asnjėherė nuk ėshtė pėrdorur pėr tė shfrytėzuar asnjė situatė. Koncepti i tij ka qenė shteti, jo pushteti, qetėsia dhe paqja qytetare, jo konflikti, errėsira e shantazhet.

Jam shumė i vetėdijshėm pėr brengosjen tuaj dhe tė kundėrshtarėve tjerė politikė, keni arsye pėr kėtė, ngase po vazhdon tė ju pengojė respekti politik qė po krijon z. Thaēi. Koha po tregon se Hashim Thaci mbetet nismėtari dhe implementuesi i kėtij procesi, mė i vėshtiri pėr ne shqiptarėt e Kosovės, fitimin e lirisė dhe ndėrtimin e shtetit. Por, kjo duhet kuptuar si e rėndė pėr armiqtė e Kosovės, e fat pėr vendin, edhe pėr vetė AAK-nė dhe pėr ju z. Daut Haradinaj.

Pėr ēėshtjet qė keni ngritur nė shtypin ditor pėrgjigja duhet t'u vijė juve, si ish-luftėtarė, do tė duhej ta nėnkuptonit vetė. Nė tė kundėrtėn do tė mbeteni donkishotesk i denoncimit dhe luftimit tė sė paqenės, tė pavėrtetės dhe kurthit qė mė vetėdije tė tjerėt ju kanė ngritur, e ju naivisht futeni nė tė, pa kėrkuar me menēuri nga ata tė “tregojnė“ ato gjėra tė “vlefshme”, qė mos ta akuzojnė z. Ramush Haradinaj padrejtėsisht nė Hagė. Se ata mund ta bėjnė kėtė nė vend qė t’ju nxisin juve me naivitet kundėr bashkėluftėtarėve.

Ndėrsa, sa i pėrket aspektit politik, Daut, duhet ta kuptoni, po flitni nė emėr tė vetėm 8%, tė elektoratit, e unė qė i pėrkas partisė qė pėrfaqėson 30% kam mė shumė tė drejtė se ti tė mendoj pėr pozicion institucional.

Mburreni se keni qenė nė Drenicė, keni luftuar, por ju duhet ta respektoni Drenicėn, ngase tė gjithė kemi luftuar ngapak pėr Kosovėn. Shumė drenicakė, kur mbetėt vetė, erdhėn tek ju. Edhe ju i keni pritur burrėrisht.

Ju bėni gabime tė paduhura, kur nė politikė dhe pėr interes votash pėrmendni sakrificėn dhe familjen. Familja juaj ėshtė e respektuar tek Hashim Thaēi, kėtė e di ti, e unė nuk e di nėse ata me tė cilėt u bėtė bashkė nė politikė, nėse e kanė kuptuar sinqerisht ende kėtė. E dimė edhe ne bashkėluftėtarėt tė gjithė kėtė.

Fenomeni i dėshirės sė pakufi, pėr tė prezantuar gjithēka qė ka tė bėjė me UĒK-nė, nė vetėn e parė, egoizmi pėr tė imponuar, parcializmi i saj deri nė personalizim ka bėrė qė vlerat e UĒK-sė,  jo pak edhe tė degradohen. Nė kėtė rast, dhimbja ėshtė e tė gjithė neve qė jemi pjesė e saj. Disa gabimisht kanė gjetur prehje tė privilegjet qė i pėrfituan, pa pyetur shumė cila ėshtė rruga pėr tė arritur aty? Sa ėshtė e rrezikshme? Sa po iu ndihmon familjeve tė dėshmorėve?. Cilat janė pasojat e mėvonshme?

Vendin  qė e quani bastion i Thaēit, ėshtė bastion i vlerave dhe ata ēdo herė i respektojnė dhe i njohin edhe vlerat e tė tjerėve, por jo qėllimet qė fshihen  nė emėr tė  vlerave, tė jeni i sigurt pėr kėtė,  do tė bindeni nė zgjedhjet e ardhshme, edhe nė  nivel tė Kosovės. Atė vend askush nuk mund ta izolojė.

I nderuar bashkėluftėtar, kohėra tė mira po vijnė, pėr lirinė dhe shtetin e Kosovės, kohėrat e rėnda po shkojnė. Por, ende familjarė dhe ish shokė tė luftės po ballafaqohen me padrejtėsitė dhe denoncimet e turpshme, pėr luftėn e tyre pėr atdhe. Edhe vėllai juaj ėshtė pjesė e kėsaj goditje, jo si individ, por si pjesė e denoncimit dhe turpit tė atyre qė po mundohen ta njollosin gjithė luftėn tonė.

Ju po gaboheni shumė, kur tentoni t’i parcializoni gjėrat, ngjarjet dhe njerėzit. E vėrteta, turpi dhe lavdia ju takojnė nė masėn, secili siē e ka merituar. Gjykimi i kohės dhe kujtesa e njerėzve, nuk do tė pėrqendrohet nė fjalėt qė ne mund t’i shkėmbejmė, as nė dėshirat apo interesat qė mund t’i kemi nė momente tė caktuara, por nė veprimet tona.

Ne duhet tė jemi tė menēur, bashkėrisht ta tejkalojmė kėtė situate tė rėndė, jo tė jemi pjesė e luftės kundėr njėri tjetrit. Ata qė mundohen tė na nxisin, tė ju kėrkojmė faktet dhe dėshmitė e tyre, tė na respektojnė duke na i hequr aktakuzat e padrejta dhe politike. Ndėrsa, ne t’u tregojmė se jemi tė fortė dhe mjaft tė menēur, pėr tė mos e luftuar njėri tjetrin. Edhe pse jemi nė pole tė ndryshme nė politikė, lufta ėshtė dhe do tė mbetet e shenjtė pėr ne.

Hashim Thaēi ka qenė dhe do tė mbetet pjesė e respektit tė familjes suaj, por dhe ju duhet te ruani respektin pėr tė.? /(Autori ėshtė kryetar i Degės sė PDK-sė nė Drenas)/.

 


LAJMET
E marte 20 shkurt 2007

KIPRED: Propozimi i Ahtisaari-t kompromis i vėshtirė por i domosdoshėm

Pakoja e Martti Ahtisaari-t, edhe pse nuk specifikon statusin e vendit, nė vete pėrmban elementet e ndėrtimit tė njė shteti tė pavarur, sovran dhe tė njohur ndėrkombėtarisht, vlerėsuan zyrtarė tė Institutit Kosovar pėr Kėrkime dhe Zhvillime tė Politikave (KIPRED).

Blunt: Britania i mbėshtet fuqishėm pėrpjekjet e Ahtisaari-t

Autorėt e hulumtimi “A ka sjellė ndryshime krijimi i paqes nė Kosovė?”, qė nė fokus kishte ngjarjet e marsit tė vitit 2004, shprehen besimin se ky hulumtim do tė ndihmojė punėn e tė gjithė atyre qė i pėrkushtohen arritjes sė paqes sė pėrhershme nė Kosovė.

Franca "trimėron" kosovarėt tė negociojnė nė Vjenė

Franca "trimėron" anėtarėt e Ekipit tė Unitetit tė vazhdojnė negociatat nė Vjenė pėr ēėshtje qė janė pjesė e propozimit tė ndėrmjetėsit Martti Ahtisaari pėr statusin e Kosovės, tha Arnaud Danjenan, kėshilltar i Ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Francės.

Kosovarėt shkojnė nė Vjenė me vėrejtje, por nuk dėshirojnė ndryshimin e substancės sė pakos

Nė Vjenė po shkojmė t’i paraqesim vėrejtjet dhe sugjerimet nė mėnyrė qė tė ndihmohet nė pėrmbajtjen dhe realizimin praktik tė marrėveshjes, por nuk e kemi ndėrmend tė kėrkojmė ndryshime substanciale nė strukturėn e pakos sė Martti Ahtisaari-t, thanė anėtarėt e Delegacionit tė Kosovės.

Ēeku: Dokumenti i Ahtisaari-t nė KS tė OKB-sė do tė shkojė me fjalėn pavarėsi

Jam i sigurt se dokumenti i presidentit Martti Ahtisari, nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė do tė shkojė me fjalėn pavarėsi, tha tė martėn kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, duke shtuar se pakoja do tė shoqėrohet edhe me njė rekomandim pėr pavarėsi tė Kosovės, e cila do tė mbikėqyret nga ndėrkombėtarėt, nė njė fazė tė caktuar.

Do tė japim propozimet pėr pėrmirėsime nė pako, thotė Surroi

Delegacioni i Kosovės tė martėn ėshtė nisur pėr nė Vjenė tė Austrisė ku nesėr gjatė takimit me palėn serbe pritet t’i paraqesė vėrejtjet dhe sugjerimet pėr pakon e Ahtisarit tė prezantuar mė 2 shkurt nė Prishtinė.

“Guardian”: KB duhet ta pranojė planin e Ahtisarit pėr Kosovėn

Kombet e Bashkuara duhet ta pranojnė propozim-planin e kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės dhe tė evitohet mundėsia pėr shpėrthim tė krizės sė ndėrlikuar dhe asaj potenciale tė dhunshme nė Evropė, shkruan gazeta londineze “Guardian”.

Uoker beson se propozimi i Ahtisarit do tė jetė sipas vullnetit tė popullit

Ambasadori Uilliam Uoker, tė martėn ka vizituar selinė e Aleancės Kosova e Re, ku ka biseduar me zyrtarė tė kėsaj partie.

Kaidanou: Dhuna do tė rrezikojė procesin e statusit

Shefja e Zyrės amerikane nė Prishtinė, Tina Kajdanou, tė martėn pėrmes njė deklarate pėr media ka dėnuar shpėrthimin e mbrėmshėm ndaj tri veturave tė UNMIK-ut, duke thėnė se nė Kosovė nuk ka vend pėr akte tė tilla.

AAK dhe PLK dėnojnė sulmin ndaj veturave tė UNMIK-ut

Aleanca pėr Ardhmėrinė Kosovės (AAK) dhe Partia Liberale e Kosovės (PLK) tė martėn pėrmes komunikatave tė ndara pėr media dėnojnė fuqishėm sulmin me eksploziv dhe shkatėrrimin e veturave tė UNMIK-ut, ndėrsa kėrkojnė nga organet e drejtėsisė qė sa mė shpejt tė identifikohen autorėt dhe tė sillen para drejtėsisė.

Sejdiu thotė se shpėrthimi i mbrėmshėm dėmton interesat e Kosovės

Duke dėnuar dėmtimin e tre veturave tė UNMIK-ut dhe njė veture private, si pasojė e njė shpėrthimi qė ndodhi mbrėmė nė Prishtinė, kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, tha tė martėn se aktet e tilla kriminale janė absolutisht tė papranueshme pėr institucionet dhe qytetarėt e Kosovės.

Thaēi dėnon shpėrthimin nė automjetet e UNMIK-ut

Kryetari i PDK-sė, Hashim Thaēi, pėrmes njė deklarate pėr media tė martėn ka dėnuar shpėrthimin e mbrėmshėm nė automjetet e UNMIK-ut nė Prishtinė.

TMK: Autorėt e sulmit tė mbrėmshėm janė kundėr interesave tė Kosovės

Shtabi i Pėrgjithshėm i Trupave tė Mbrojtjes sė Kosovės (TMK), e dėnon fuqishėm shpėrthimin e mbrėmshėm nė veturat e administratės sė UNMIK-ut nė Prishtinė, duke e konsideruar kėtė si akt tė shėmtuar, ndėrkohė u bėnė thirrje qytetarėve kosovarė qė tė distancohen nga elementet e dhunės.

“Vetėvendosje” thotė se mė 3 mars do tė organizojė marsh paqėsor

Tė bindur se liria ėshtė e panegociueshme dhe se fati i Kosovės para se gjithash duhet tė jetė vendim i vet popullit qė jeton nė Kosovė, ėshtė vendosur tė organizohet demonstrata e ardhshme me 3 mars.

Ekspozitė e hapur me fotografi pėr ngjarjet e 10 shkurtit

Aktivistė tė Lėvizjes “Vetėvendosje!”, tė martėn kanė hapur njė ekspozitė tė fotografive para Teatrit Kombėtar, nė tė cilat pasqyrohej nė kronologji intervenimi i policisė mbi protestuesit gjatė demonstratės sė 10 shkurtit.

Minatorėt kujtojnė rezistencėn e vitit 1989

Minatorėt shqiptarė, filluan tė martėn nė Stan Tėrg manifestimin “Java e minatorėve”, nė pėrkujtim tė 18 vjetorit tė grevės sė minatorėve kundėr ndryshimeve kushtetuese tė vitit 1989 dhe pozitės diskriminuese tė Kosovės dhe popullit tė saj.

Ndėrroi jetė veterani i UĒK-sė, Adem Shkreta

Pas njė sėmundjeje tė rėndė, mbrėmė nė spitalin e Tiranės, ndėrroi jetė veterani i UĒK-sė, Adem Shkreta nga Hani i Elezit.

Identifikohet historiani malishevas, i zhdukur gjatė luftės

Pas tetė viteve tė rrėmbimit dhe vrasjes sė profesor Muharrem Beqirit nga Labia e Malishevės, familja e tij njoftoi tė martėn se ėshtė identifikuar kufoma e tij.

“Kosmocell” kėrkon mirėkuptimin e qeverisė dhe ART-sė pėr shtyrje tė afatit tė pagesės

Zyrtarė tė konsorciumit fitues tė tenderit pėr operator tė dytė mobil nė vend, “Kosmocell”, kėrkuan tė martėn mirėkuptim nga Autoriteti Rregullator i Telekomunikacionit dhe Qeveria e Kosovės pėr shtyrjen e afatit tė pagesės deri mė datėn 22, nėse njė gjė tė tillė konsorciumi nė fjalė nuk mund ta bėjė sot.

Nė pranverė nis asfaltimi i rrugės drejt kufirit me Shqipėrinė

Mbi gjashtė kilometra rrugė asfalti, qė do tė shtrohen nė fillim tė pranverės, do tė lidhin komunėn e re tė Kosovės, Junikun me fshatrat e Rekės sė Keqe, Botushė, Brovinė, Molliq, Berjahė deri nė Ponoshec tė Gjakovės.

Propozohet rritja e taksave tė shėrbimeve administrative nė Malishevė

Drejtori i drejtorisė pėr administratė tė pėrgjithshme nė Kuvendin Komunal (KK) tė Malishevės, Haki Krasniqi, i tha tė martėn KosovaLive se i ka propozuar qeverisė komunale rritjen deri nė 500 pėr qind tė tarifės pėr taksat nė shėrbimet administrative.

Legalizohen 205 objekte nė komunėn e Skenderajt

Nga 227 kėrkesa pėr legalizim tė objekteve, Drejtoria pėr Urbanizėm e Skenderajt ka legalizuar 205, nga tė cilat buxheti i komunės ka pėrfituar 425.700 euro, njoftoi drejtori i kėsaj drejtorie Hashim Meha.

Ndėrroi jetė veterani i UĒK-sė, Adem Shkreta

Pas njė sėmundjeje tė rėndė, mbrėmė nė spitalin e Tiranės, ndėrroi jetė veterani i UĒK-sė, Adem Shkreta nga Hani i Elezit, varrimi i tė cilit bėhet...

Shkarkohet dekani i Fakultetit Juridik

Rektori i UP-sė, Enver Hasani, tė martėn ka marrė vendim pėr shkarkimin e dekanit tė Fakultetit Juridik, Agim Paca, si masė e pėrgjegjėsisė pėr mos kryerje tė punėve dhe detyrave tė punės si dekan, ndėrsa deri nė mbajtjen e zgjedhjeve tė ardhshme, ka caktuar ushtrues tjetėr tė detyrės.

Kosovės do t'i kthehet koleksioni muzeor nga Beogradi Gjatė procesit tė negocimit dhe si pjesė e pakos sė Ahtisaari, ēėshtja e kthimit tė eksponateve arkeologjike dhe etnologjik, tė cilat janė marrė hua nga muzetė e Kosovės pėr ekspozim tė pėrkohshėm nė Beograd gjatė viteve 1998-1999, ėshtė zgjedhur nė favor tė Muzeut tė Kosovės, pronarit tė vetėm tė ligjshėm tė kėtij koleksioni muzeor. Drejtori i Muzeut tė Kosovės, Arbėr Hadri tha se thesari arkeologjik dhe etnologjik i Kosovės qė pėrkohėsisht ėshtė nė Beograd pėrfshin 676 eksponate arkeologjike dhe 571 eksponate etnologjike me vlerė tė madhe pėr trashėgiminė e Kosovės.

Dy granata nė prag tė shtėpisė

Njė qytetar i moshės 23-vjeēare nga fshati Bibaj i Ferizajt ka lajmėruar policinė se nė shtėpinė e tij, tė hėnėn mbrėma rreth orės 22:00, kur para portės sė shtėpisė  i vihen dy granata....

Rrėmbyesit kėrkojnė 10.8 milionė euro pėr lirimin e tre ballkanasve

Podgoricė, 20 shkurt 2007 - Rrėmbyesit e malazezit Millan Smolloviq dhe dy kroatėve Renata Garma dhe Mate Lushe, tė cilėt janė rrėmbyer nė Nigeri, kėrkojnė 10.8 milionė euro pėr lirimin e tyre, lajmėruan tė martėn mediumet malazeze.

...informacione tė hapura:

Mbrėmė nė Prishtinė ka ndodhur njė shpėrthim i fuqishėm, fatmirėsisht pa pasoja pėr njerėz  Tri makina tė Misionit tė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė (UNMIK) janė dėmtuar nga shpėrthimi i njė bombe nė Prishtinė. Shpėrthimi, qė ndodhi rreth orės 21:00 tė hėnėn pranė teatrit 'Dodona', ka shkaktuar panik ndėr banorėt e zonės. Nuk ka pasur tė lėnduar. Menjėherė pas shpėrthimit, policia shkoi nė vendngjarje. Ajo beson se objektivi i sulmit ishin makinat e UNMIK-ut. Bashkė me makinat e UNMIK-ut ėshtė dėmtuar dhe njė makinė civile e parkuar pranė tyre.
Policia po bėn hetime dhe tani pėr tani nuk ka njoftime pėr tė arrestuar.

Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, ka shkuar nė vendin e incidentit. Ai e ka quajtur sulmin "vepėr e atyre qė kundėrshtojnė procesin e pavarėsisė sė Kosovės".
Por ai tha se ky sulm nuk do ta pengojė procesin e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės.

Megjithėse nuk ka njė shpjegim pėr kryerėsit e kėtij sulmi, ai nuk mund tė shihet i ndarė nga trazirat e disa ditėve mė parė, ku policia ndėrkombėtare vrau me plumba gome dy demonstrues, ndėrsa u lėnduan dhjetėra tė tjerė gjatė pėrballjes me forcat policore.

Ky ėshtė sulmi i parė i kėsaj natyre mbi pronėn e UNMIK-ut

Nė Vjenė do tė paraqetien vėrejtjet kryesore qė kanė tė bėjnė me pėrgjegjėsitė e Bordit tė Mitrovicės, tha Haziri

Prishtinė, 20 shkurt 2007 - Delegacioni i Kosovės nė Vjenė do t'i paraqesė vėrejtjet kryesore qė kanė tė bėjnė me pėrgjegjėsitė e Bordit tė Mitrovicės dhe pėrcaktimin e vijės administrative tė komunave tė reja, tha zv/kryeministri Lutfi Haziri para nisjes sot pėr nė Vjenė. Haziri tha pėr radion "Blue Sky" se delegacioni i Kosovės ėshtė i pėrgatitur pėr kėto takime dhe vėrejtjet kryesisht kanė tė bėjnė me pėrkufizime tė sakta tė neneve tė ndryshme tė pakos sė Ahtisarit qė ajo tė jetė funksionale nė praktikė. "Ne besojmė absolutisht qė pjesė e punės sė bordit duhet tė jetė kthimi i qėndrueshėm edhe pėr shqiptarėt nė pjesėn veriore tė Mitrovicės dhe, po ashtu, kthimi nė tėrėsi si parim", tha Haziri dhe shtoi se edhe pse ėshtė ndėrtuar Agjencia e Pronave, njė mekanizėm duhet tė funksionojė atje qė tė jetė i detyrueshėm. Sipas Hazirit, delegacioni i Kosovės do tė insistojė qė Suhodolli tė mbetet nė kuadėr tė Mitrovicės jugore, ndėrkaq Koretishta, Stanishori dhe Kufca tė mbeten me Gjilan, Letnica tė mbetet me komunėn e Vitisė. Si shumė pozitive zv/kryeministri vlerėsoi faktin qė nuk ėshtė lejuar bashkimi i Mitrovicės sė Veriut me Zveēanin tė cilėn e ka kėrkuar me kėmbėngulje Beogradi. Po ashtu ai tha se delegacioni i Kosovės do tė kėrkojė njė specifikim tė qartė tė pėrdorimit tė "votės sė dyfishtė" nga komunitetet pakicė nė Kuvend e Kosovės.

Ēeku siguroi qytetarėt e Gjilanit se decentralizimi nuk do tė jetė ndarje e Kosovės

Gjilan, 20 shkurt 2007 - Kryeministri Agim Ēeku deklaroi se pakoja e Marti Ahtisarit pėrmban elementet e shtetit tė Kosovės. Nė njė debat tė zhvilluar me qytetarėt e komunės sė Gjilanit bashkė me shefin e UNMIK-ut Joakim Ryker, Ēeku theksoi se Kosova shumė shpejt do ta fitojė pavarėsinė, andaj pėr kėtė nuk duhet tė ketė dilema. Sipas tij, rezoluta e re e Kėshillit tė Sigurimit do tė shfuqizojė rezolutėn 1244 dhe do tė caktojė misionin e ardhshėm ndėrkombėtar nė Kosovė. Gjithashtu Ēeku siguroi qytetarėt e Gjilanit se decentralizimi nuk do tė jetė ndarje e Kosovės, por siē u shpreh, vetėm akomodim i pakicave. Nga ana e tij, kryeadministratori Joakim Ryker tha se ėshtė i njoftuar me faktin se pakoja e Ahtisarit nuk konsiderohet si ideale nga qytetarėt e Kosovės, por ajo komuniteteve pakicė u krijon ndjenjėn se janė nė shtėpitė e tyre. Komuniteti ndėrkombėtar, shtoi Ruker, dėshiron ta bėjė tė qartė pėr shumė arsye se minoritetet nė Kosovė e kanė tė mbrojtur kulturėn e tyre dhe kanė tė gjitha mundėsitė tė marrin pjesė nė mekanizmat e vendimmarrjes. Me kėtė rast Kryeministri Ēeku foli edhe pėr krijimin e forcės sė ardhshme mbrojtėse tė Kosovės, duke pėrsėritur se ajo do tė dalė nga bėrthama e TMK sė.

Vlerėsohet lart angazhimi i personelit mjekėsor pėr tė lėnduarit nė protestėn e 10 shkurtit

Prishtinė, 20 shkurt 2007 - Menaxhimi i situatės rreth ofrimit tė ndihmave mjekėsore, pėrkatėsisht trajtimi i tė lėnduarve tė protestės sė 10 shkurtit tė kėtij viti ishte temė themelore e shqyrtimit tė Komisioni pėr Shėndetėsi, Punė dhe Mirėqenie Sociale, tė kryesuar nga Fatmire Mulhaxha Kollēaku, kryetare e Komisionit, e ku ishin ftuar edhe zėvendėsministri i Shėndetėsisė, Fadil Kryeziu dhe shefi i Bordit tė QKUK sė, Abdyl Krasniqi. Kryeziu dhe Krasniqi theksuan se tėrė personeli mjekėsor dhe punonjėsit e tjerė treguan shkallė tė lartė gatishmėrie pėr t'iu ofruar ndihmė mjekėsore 82 tė lėnduarve nga protesta e Vetėvendosjes sa mė shpejt qė ishte e mundur dhe nė mėnyrė sa mė profesionale. Abdyl Krasniqi tha se ekipi kujdestar ka kryer punėn me dinjitet tė lartė. Kėtij ekipi iu kanė bashkuar edhe mjekėt tjerė tė QKUK sė. Qendra klinike kishte mjaft medikamente, ndaj kjo lehtėsoi punėn e ekipeve mjekėsore. Udhėheqėsi i Bordit tė QKUK ės njoftoi tė pranishmit se kėtė Qendėr e kishte vizituar edhe njė delegacion i Vetėvendosjes dhe ai ishte i kėnaqur me ndihmat mjekėsore dhe shkallėn e gatishmėrisė pėr pėrballimin e kėsaj situate. Diskutuesit pėrgėzuan angazhimin teje tė lartė tė personelit tė kėsaj Qendre pėr mobilizimin e treguar gjatė pėrballimit me kėtė situatė tė dhimbshme. U propozua qė QKUK ja tė ketė njė fond rezervė barėrash pėr situata emergjente tė ēfarėdo natyre qofshin ato.

Minatorėt kujtojnė rezistencėn e vitit 1989 Minatorėt shqiptarė, filluan sot nė Stan Tėrg manifestimin “Java e minatorėve”, nė pėrkujtim tė 18 vjetorit tė grevės sė minatorėve kundėr ndryshimeve kushtetuese tė vitit 1989 dhe pozitės diskriminuese tė Kosovės dhe popullit tė saj. Beqir Maliqi, drejtor teknik i minierės, ngriti ēėshtjen e mungesės sė licencės pėr shfrytėzim, ndonėse sipas tij, prej fillimit tė prodhimit testues nė gusht 2005 deri nė fund tė vitit 2006, janė prodhuar 55.976 tonė xehe. Ai shtoi se nė kėtė muaj pritet tė ketė prodhimin mė tė madh mujor, meqė pėr 19 ditė janė prodhuar 4.000 tonė xehe. Ndėrkaq, zėvendėsministri i Energjetikės dhe Minierave, Agron Dida, tha se politikat e qeverisė nė fushėn e minierave tash mė janė tė pėrcaktuara dhe kjo pasuri do tė pėrdoret nė mėnyrė efikase pėr mirėqenien e popullit.

Udhėheqėsit e BE-sė pėr zgjedhjet nė Shqipėri

Bruksel, 20 shkurt 2007 - Pėrfaqėsuesi i lartė i BE sė pėr politikėn e jashtme dhe tė sigurisė, Havier Solana, mirėpriti raportin paraprak tė misionit tė vėzhguesve tė huaj ndaj zgjedhjeve vendore nė Shqipėri dhe vlerėsimin se ato ishin konkuruese dhe tė qeta nė pėrgjithėsi. "Pėr fat tė keq," tha zoti Solana nė deklaratėn e tij, "pati disa tensione dhe njė numėr tė metash". Solana tha se kėto tė meta nuk duhet tė pėrsėriten. "Procesi zgjedhor, veēanėrisht periudha para 12 janarit, qartazi nxorri nė pah nevojėn pėr njė klimė mė tė pėrgjegjshme dhe konstruktive politike nė Shqipėri". "Si qeveria ashtu edhe opozita duhet tė bėjnė mė shumė nė kėtė pikėpamje," tha ai dhe u bėri thirrje partive "tė unifikojnė pėrpjekjet e tyre nė mėnyrė konstruktive pėr reformėn zgjedhore dhe tė pėrballen me sfidat qė kanė pėrpara drejt procesit tė integrimit nė BE". Komisioneri i Bashkimit Evropian pėr ēėshtjet e zgjerimit Olli Rehn ka komentuar zgjedhjet vendore nė Shqipėri, pasi u njoftua nga vėzhguesit e OSBE sė pėr disa mangėsi gjatė procesit zgjedhor. Zėdhėnėsja e komisionerit Rehn, Kristina Nagj, tha se ėshtė e rėndėsishme tė shihet se OSBE ODIHR i ka indentifikuar disa mangėsi. "Ajo qė kėrkohet nga Shqipėria ėshtė qė tė gjitha forcat politike tė bashkėpunojnė pėr tė kryer reformėn zgjedhore qė ėshtė e rėndėsishme pėr tė garantuar zgjedhje tė lira tė ndershme dhe demokratike", tha zonja Nagj. Ajo tha se Shqipėria ka marrė disa angazhime tė qarta nė kuadrin e marrėveshjes sė Stabilizim Asocimit dhe se "zgjedhjet e lira dhe tė ndershme janė tė rėndėsishme pėr ēdo vend demokratik"

Airbus shkurton 10.000 vende pune

Paris, 20 shkurt 2007 - Nė prodhuesin evropian tė avionėve Airbus do tė shkurtohen gjithsej rreth 10.000 vende pune, ka thėnė kryeministrit francez, Dominik dė Vilpė. Ai u shpreh njėkohėsisht pėr njė ndarje korrekte tė barrės sė shkurtimeve midis zonave kombėtare tė prodhimit. Mbetet ende e paqartė ndarja e punės nė tė ardhmen midis dy qendrave kryesore nė Gjermani dhe nė Francė. Nė Gjermani koncerni ka rreth 23.000 tė punėsuar.

...Ekskluzive:

Cilat janė vėrejtjet kryesore qė do t’i paraqesė delegacioni i Kosovės nė takimin e Vjenės  "Vėrjetjet kryesore qė delegacioni i Kosovės do t’i paraqesė nė Vjenė do tė jenė pėrshkrimi i pėrgjegjėsive tė Bordit tė Mitrovicės dhe definimi i vijės administrative tė komunave tė reja", deklaroi pėr Radio Blue Sky (RTK) zv.kryeministri i Kosovės Lutfi Haziri, anėtari i delegacionit kosovar, pak orė para nisjes pėr nė Vjenė. Pak para nisjes pėr nė Vjenė, zv.kryeministri i Kosovės Lutfi Haziri tha se, si anėtar i delegacionit kosovar, nuk ndihet shumė i ngarkuar lidhur me procesin e bisedimeve qė do tė zhvillohet atje, pėr faktin se ka bindjen qė Pakoja e Ahtisarit ėshtė pozitive pėr Kosovėn.

Haziri tha pėr Radion Blue Sky se delegacioni kosovar ėshtė i pėrgatitur pėr kėto takime dhe vėrejtjet e tij kryesisht kanė tė bėjnė me definime tė sakta tė neneve tė ndryshme tė pakos, nė mėnyrė qė ajo tė jetė funksionale nė praktikė.

Vėrjetjet kryesore do tė jenė pėrshkrimi i pėrgjegjėsive tė Bordit tė Mitrovicės, thotė Haziri. “Ne besojmė absolutisht qė pjesė e punės sė Bordit duhet tė jetė kthimi i qėndrueshėm edhe pėr shqiptarėt nė pjesėn veriore tė Mitrovicės dhe, po ashtu, kthimi nė tėrėsi - si parim. Gjithashtu kthimi i pronave sepse edhe pse ėshtė ndėrtuar Agjencia e Pronave njė mekanizėm duhet tė funksionoj atje qė tė detyrojė sepse shumė njerėz kanė humbur pronat e tyre”, ka thėnė Haziri.

Si vėrejtje tjera konkrete tė Delegacioni Kosovar, Haziri thotė se janė qė Suhodolli tė mbetet nė kuadėr tė Mitrovicės jugore; Koretishta, Stanishori dhe Kufca tė mbeten me Gjilan, Letnica tė mbetet me komunėn e Vitisė, si dhe njė definim te komuna e Lypjanit.

Megjithatė Haziri mendon se ėshtė shumė pozitive qė nuk ėshtė lejuar bashkimi i Mitrovicės sė Veriut me Zveēanin, e qė e ka kėrkuar me kėmbėngulje delegacioni serb.

Ndryshe delegacioni i Kosovės do tė kėrkojė specifikim tė qartė tė pėrdorimit tė "votės sė dyfishtė" nga komunitetet pakicė nė Kuvend, qė ajo mos tė jetė bllokuese nė mėnyrė tė pandershme dhe tė paarsyeshme.
Kurse, pėr sa i takon bashkėpunimit tė komunave me shumicė serbe dhe Republikėn e Serbisė, Haziri vlerėson se nuk lejohet interferencė dhe ndėrhyrje e Serbisė nė sovranitetin e Kosovės dhe se nė kėtė rrafsh ėshtė definuar mėnyra e bashkpinimit. "Ajo kalon pėrmes autoriteteve qendrore, ratifikimin e kėtyre marrėveshjeve e bėnė Ministria e Pushtetit Lokal, pėrmes sė cilės shkon nė Qeveri. Raportet janė tė rregulluara, por e mbėshtet vetėm sferėn e kometencave komunale”, sqaron Haziri.

Ndėrsa, duke komentuar deklaratėn e ministrit tė Jashtėm gjerman, Shtajnmajer, pėr mundėsinė e shtyrjes sė vendimit pėr statusin, Haziri mendon se kjo ka pasur kuptimin e vėshtirėsive tė miratimit tė rezolutės nė Kėshillin e Sigurimit, mirėpo ai mendon se orari nuk do tė ndryshojė.

“Gjithė angazhimi ka tė bėjė qė ēėshtja e statusit tė pėrfundojė gjatė kryesimit tė BE-sė nga Gjermania dhe i Kėshillit tė Sigurimit nga britanezėt dhe amerikanėt, e qė janė muajt prill dhe maj. Prandaj, ne besojmė qė, me kėtė orar, pranvera do tė sjellė pranimin formal tė drejtės sonė pėr pavarėsi”, thotė Haziri.

Zv.kryeministri i Kosovės Lutfi Haziri thotė se krejt kjo rrugė duhet tė kalohet me qetėsi tė madhe dhe stabilitet tė detyrueshėm nė Kosovė. (Xhevat Sopi)

Ndryshime tė ministrave shqiptar nė Qeverinė e Maqedonisė Kuvendi i Maqedonisė ka mbėshtetur sot ndryshimet e propozuara pėr nė kabinetin e kryeministrit maqedonas , Nikolla Gruevski. Ministėr i ri i ekologjisė ėshtė emėruar Xhelal Bajrami nga Partia Demokratike Shqiptare, nė vend tė ministrit tė deritanishėm Imer Aliu, i cili tani e tutje do tė jetė zėvendėskryeministėr pėrgjegjės pėr zbatimin e Marrėveshjes sė Ohrit, pėr tė cilėn deri tani ishte i angazhuar Imer Selmani. Bajrami u zgjodh me 66 vota "pėr" dhe 10 “kundėr”.
Ndėrkaq, Imer Aliu, i cili deri mė tani e ka udhėhequr kėtė ministri , ėshtė emėruar pėr ministėr tė ri pa resor qė nė tė ardhmen Qeveria do ta emėrojė pėr zėvendėskryeministėr pėrgjegjės pėr zbatimin e Marrėveshjes sė Ohrit, pėr tė cilėn deri tani ishte i angazhuar Imer Selmani,i cili tani e tutje do tė jetė vetėm ministėr i Shėndetėsisė sė Maqedonisė. Me ndryshimet e bėra kabineti qeveritar i kėtij vendi numėron 14 anėtarė tė cilėt i udhėheqin resorėt qeveritar dhe 8 ministra pa resor. Kryeministri Nikolla Gruevski, nė fjalimin e tij para deputetėve tha se arsyet kryesore pėr ndryshime nė pėrberjen qeveritare, janė,pėrforcimi mė i fuqishėm nė pjesėn e nėnkryetarit tė qeverisė dhe pėrkushtimi i tėrėsishėm nė implementimin e Marrėveshjes kornizė tė Ohrit. Gruevski shtoi se edhe zėvendėskryeministri i deritanishėm dhe ministėr i Shėndetėsisė Imer Selmani ka ushtruar shumė mirė postin, por, pėr shkak tė angazhimit tė tij nė tė dy resorėt, nuk mund plotėsisht t’i pėrkushtohet reformave nė shėndetėsi, pėr shkak tė cilės ėshtė shkarkuar nga posti i zėvendėskryeministrit.
Nė Qeverinė e Maqedonisė, Partia Demokratike Shqiptare numėron 5 ministra. Kjo parti udhėheq me Ministrinė e Arsimit , Shkencės, Kulturė , Ambientit dhe Planifikimit dhe njė minister ėshtė pa resor.


LAJMET
E hėnė 19 shkurt 2007

KMDLNJ-sė nuk i lejohet ta vizitojė Albin Kurtin

19.02.2007 17:16 ET Prishtinė - Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut (KMDLNJ), ndonėse u ka bėrė njė kėrkesė Drejtorisė sė Burgjeve tė Kosovėsnuk i lejohet ta vizitojė Albin Kurtin.

NATO nuk planifikon pėrforcim nė Kosovė

Situata nė Kosovė tani pėr tani nuk urdhėron nevojė pėr pėrforcimin e forcave tė NATO-s, tha tė hėnėn drejtori i Drejtorisė pėr planifikimin e forcave tė Aleancės, Frenk Boland.

OVL e UĒK: Ushtria e ardhshme tė jetė nė kontinuitet tė vlerave tė UĒK-sė

Kėshilli Drejtues i OVL UĒK-sė ka mbajtur mbledhjen e jashtėzakonshme nė tė cilėn ka shqyrtuar situatėn e pėrgjithshme nė vend dhe procesin e statusit tė Kosovės, ka rikonfirmuar qėndrimin e palėkundur se zgjidhja e statusit politik tė Kosovės duhet tė jetė nė pėrputhje me vullnetin e popullit, i cili ėshtė nė proces tė realizimit tė amanetit tė dėshmorėve.

Kosova do ta ketė ushtrinė e vet, thotė Ēeku

Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, nė fjalimin e rregullt javor, tė hėnėn, ka theksuar se Kosova do ta ketė ushtrinė e vet dhe se kjo ushtri dhe Ministria e Mbrojtjes do tė ndėrtohen nga TMK-ja.

Ahtisari takohet nesėr me ambasadorėt e OSBE-sė

Kryendėrmjetėsi i KB-ve, Marti Ahtisari, tė martėn do tė njoftojė Kėshillin e Pėrhershėm tė OSBE-sė nė Vjenė pėr procesin e gjetjes sė zgjidhjes pėr statusin e Kosovės, ka bėrė tė ditur tė hėnėn OSBE.

Mark Krasniqi: Ahtisaari ka bėrė shkelje drastike tė tė drejtave tė shqiptarėve

I dėrguari i OKB-sė pėr statusin, Martti Ahtisaari, nė propozimin e tij ka bėrė shkelje drastike tė tė drejtave tė popullsisė shqiptare...

Zyrtarėt e Vushtrrisė kundėrshtojnė propozimin e Ahtisarit pėr Urėn e Gurit

Zyrtarėt e komunės sė Vushtrrisė kanė kundėrshtuar emėrimin e Urė sė Gurit nė pakon e Ahtisarit si Ura e Vojnoviqve, dhe e cila ėshtė vėnė nė listėn e monumenteve tė mbrojtura serbe.

Besimtarėt islamė dhe katolikė ndjehen tė anashkaluar nga Ahtisaari

Bashkėsia Islame dhe Kisha Katolike e Kosovės kėrkojnė qė nė pakon e tė dėrguarit tė OKB-sė pėr statusin, Martti Ahtisaari, tė mos anashkalohet trashėgimia kulturore e fetare e besimtarėve myslimanė dhe atyre katolikė, pasi sipas tyre, Kishės Ortodokse Serbe i janė dhėnė privilegje tė tepėrta.

Surroi: Pakoja e Ahtisaari-t substancialisht nuk mund tė ndryshohet

Kryetari i Partisė Reformiste ORA, Veton Surroi, pas kthimit nga Antalia, deklaroi tė hėnėn nė Prishtinė, se Kėshilli Konsultativ pėr Komunitete ka hartuar disa rekomandime pėr plotėsimin e mėtejshėm tė propozimit pėr status tė Ahtisaari-t, tė cilat do t’ia dorėzojnė UNOSEK-ut tė mėrkurėn nė Vjenė.

Shatri kėrkoi ndihmėn e Kanadasė pėr punėsimin e tė rinjve

Ministri i Ekonomisė dhe Financave (MEF), Haki Shatri, kėrkoi tė hėnėn nga ambasadori i Kanadasė nė Beograd, Robert Mcdougall, qė tė ndikojė nė qeverinė kanadeze, nė menynė qė ajo tė pranojė pėr punėsim sezonal tė rinjtė kosovarė, tė cilėt janė tė papunė.

Tė rinjtė thonė se janė harruar nga Qeveria

Zyrtarė tė institucioneve kosovare thonė se perspektiva aktuale e tė rinjve kosovarė ėshtė jo nė nivel tė kėnaqshėm, por premtojnė se pas zgjidhjes sė statusit dhe miratimit tė planeve tė ndryshme pėr rini, do tė kėtė mė shumė hapėsirė pėr tė rinjtė, ndėrkohė ata janė skeptik pėr ndonjė ndryshim tė shpejtė.

Qeveria e Kosovės pėrshėndeti mbarėvajtjen e zgjedhjeve nė Shqipėri

Qeveria e Kosovės pėrshėndeti tė hėnėn mbajtjen e zgjedhjeve pėr pushtetin lokal nė Shqipėri dhe pėrgėzoi partitė politike dhe qytetarėt e Shqipėrisė...

Berisha i vlerėson pozitivisht zgjedhjet, thotė se pranon ēdo rezultat

Kryeministri shqiptar, Sali Berisha, partia e tė cilit duket se i ka humbur zgjedhjet lokale nė Shqipėri, gjatė njė konference shtypi nė Tiranė tha se Qeveria e tij ėshtė shprehur dhe vazhdon t’i pėrmbahet me rigorozitet, se fitorja absolute e saj dhe e tė gjithė shqiptarėve, do tė ishin zgjedhjet e lira dhe tė ndershme.

Kosova do ta ketė ushtrinė e vet, thotė Ēeku

Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, nė fjalimin e rregullt javor, tė hėnėn, ka theksuar se Kosova do ta ketė ushtrinė e vet dhe se kjo ushtri dhe Ministria e Mbrojtjes do tė ndėrtohen nga TMK-ja.

Nuk ka alternativė reale ndaj propozimit tė Ahtisarit, thotė Rohan

Nuk ka alternativė mė realiste ndaj propozimit tonė tė zgjidhjes sė statusit. Vazhdimi i gjendjes sė tanishme ėshtė e paqėndrueshme, pasi duhet llogaritur me destabilizimin qė mund tė pėrfshijė tėrė rajonin, ka thėnė zėvendėsi i kryendėrmjetėsit pėr statusin e Kosovės, Albert Rohan pėr gazetėn “Kurir” tė Vjenės.

Maqedonia dėnohet nė Strasburg pėr gjyqėsi pasive

Dėmshpėrblim prej 90.000 eurove duhet tė paguajė Maqedonia pėr nėntė aktdėnimet qė Gjykata evropiane pėr tė drejtat e njeriut i ka...shqiptar asaj pėr gjyqėsi pasive.

KMDLNJ-sė nuk i lejohet tė vizitojė Albin Kurtin

KMDLNJ pėrmes njė komunikate pėr media tė hėnėn ka bėrė tė ditur se ka kėrkuar nga Drejtoria e Burgjeve tė Kosovės qė tė vizitojė nė burg kreun e Lėvizjes “Vetėvendosje” Albin Kurti, por drejtoria ka refuzuar tė bėjė njė gjė tė tillė, me arsyetimin se kompetent pėr dhėnien e lejes ėshtė gjykatėsi hetues ndėrkombėtar pasi Kurti trajtohet si rast ndėrkombėtar.

Shtrenjtohet benzina nė Maqedoni

Komisioni rregullator pėr energjetikė i Maqedonisė vendosi tė hėnėn qė duke filluar nga mesnata, benzina tė...

Qeveria e Kosovės pėrshėndet mbajtjen e zgjedhjeve nė Shqipėri

Qeveria e Kosovės tė hėnėn pėrmes njė deklarate pėrshėndet mbajtjen e zgjedhjeve pėr pushtetin lokal nė Shqipėri dhe pėrgėzon partitė politike dhe qytetarėt e kėtij vendi pėr demonstrimin e njė fryme tė fuqishme demokratike gjatė zgjedhjeve.

Qeveria greke investon 200 mijė euro nė projekte infrastrukturore

Organizata greke “Perspektiva evropianė” gjatė kėtij viti nė Ferizaj do tė bėjė implementimin e projektit...

Vetėm Putini e di nėse Kosova do tė bėhet e pavarur

Vetėm presidenti rus Vlladimir Putin e di nėse Kosova do tė bėhet e pavarur, vlerėson eksperti britanik pėr ēėshtje ballkanike, Tim Xhuda.

I biri kėrcėnon me armė prindin

Njė person nga Ferizaj ėshtė arrestuar nėn dyshimin se me armė zjarri e ka kėrcėnuar prindin e vet, ka njoftuar tė hėnėn policia rajonale e Ferizajt.

Kėshilltarėt komunalė tė Prishtinės pranojnė fajin pėr kaosin urbanistik

Kėshilltarėt e Kuvendit Komunal (KK) tė Prishtinės, nė seancėn e dytė tė mbledhjes sė parė pėr kėtė vit, kanė pranuar se fajin...pėr kaosin urbanistik

“Kosmocell” zotohet se pagesėn pėr licencė do ta bėjė tė martėn

Zyrtarėt e konsorciumit “Kosmocell”, e cila ėshtė shpallur fituese e tenderit pėr operatorin e dytė tė telefonisė mobile, theksuan tė hėnėn se pagesėn prej 81 milionė euro, nė emėr tė licencės, ata do ta bėjnė tė martėn.

"Natyrali Alimenti" pret tė ardhurat nga eksporti i siguruar i kėrmijve

Kėrmijtė qė kultivohen nė tetė fermat e prodhuesve individual nė Gjakovė, nė shtator tė kėtij viti pritet tė sjellin tė ardhurat e shumėpritura nga eksporti.

Nė Mitrovicė do tė hapet ekspozita kushtuar heroit Isa Boletini

Kuvendi i Komunės sė Mitrovicės, mbėshtetur nga Muzeu i Kosovės, ėshtė duke i bėrė pėrgatitjet e fundit pėr organizimin e ekspozitės mė tė madhe qė ndonjėherė ėshtė mbajtur, kushtuar heroit tė kombit Isa Boletini, "Jeta dhe Vepra e Isa Boletinit", qė pritet tė mbahet sė shpejti nė Qendrėn e Kulturės "Rexhep Mitrovica", nė Mitrovicė.

Pėr shkak tė plagjiaturės suspendohet nga puna prof. dr. Dalip Sh. Limani

Rektori i UP-sė, Enver Hasani, tė hėnėn ka marrė vendim pėr suspendimin nga puna tė mėsimdhėnėsit tė Fakultetit tė Mjekėsisė, prof. dr. Dalip Sh. Limani, autori i librit “Kirurgia abdominale dhe pediatrike, i botuar nė vitin 1996, pėr shkak tė...plagjiaturės.

Fati shpėton babė e bir nga bomba e kurdisur nė bager

19.02.2007 15:40 ET Mitrovicė - Persona deri mė tani tė paidentifikuar kanė montuar njė bombė nė njė bager qė ka qenė i vendosur nė afėrsi tė zyrave...

...mė hapur:

Kryeministri Ēeku thotė se Kosova do ta ketė edhe ushtrinė e vet  Kryeministri i Kosovės Agim Ēeku, nė fjalimin e rregullt javor, tha se Kosova do ta kėtė ushtrinė e vet, duke shtuar se kjo ushtri dhe Ministria e mbrojtjes do tė ndėrtohen nga TMK-ja. Nė fjalimin e javor nė Radio Kosovė, Ēeku tha se mesazhet qė vijnė nga NATO-ja tregojnė se institucionet e sigurisė sė Kosovės do ta kenė mbėshtetjen e tyre. Mesazhi i sotėm i kryeministrit Ēeku drejtuar qytetarėve tė Kosovės ėshtė fokusuar nė pėrmbajtjen e takimit me sekretarin e pėrgjithshėm tė NATO-sė, Jap de Hop Skefer, javėn e kaluar nė Prishtinė. Ēeku tha se pala kosovare ka kėrkuar nga Aleanca Veriatlantike ta ndihmojė Kosovėn nė krijimin e mekanizmave tė sigurisė. Krahas ngritjes sė kėtyre kapaciteteve, Prishtina i kėrkoi shefit tė NATO-s qė ta ftoj Kosovėn nė Partneritetin pėr Paqe, pasi Kosova do ta ketė sektorin e vet tė sigurisė.” Do tė kemi policinė tonė, forcėn ushtarake, ministrinė e mbrojtjes, do tė kemi kontrollin mbi hapėsirėn ajrore, do tė kemi njė shėrbim tė inteligjencės, do tė kemi njė Kėshill tė Sigurisė Kombėtare” tha Ēeku.
Ēeku e bėri tė qartė se nė ndėrtimin e shtetit tė Kosovės nuk do tė harrohet e kaluara, duke potencuar tė kaluarėn e strukturės sė Trupave tė Mbrojtjes sė Kosovės. ”Si ish komandant i TMK-sė, e konsideroj kėtė institucion si familjen time dhe do tė kujdesem pėr tė qė tė ketė trajtim qė duhet. Kemi folur hollėsisht me ekipin e Ahtisarit, pikė pėr pikė rresht lidhur me kėto shqetėsime” tha ai.
Nė fjalimin javor Ēeku tha se ėshtė siguruar se ushtria e re dhe ministria e mbrojtjes do tė ndėrtohen nga TMK-ja nė njė proces qė do tė zgjasė rreth njė vit. Ēeku tha se po hartohet projektligji pėr pensionim tė parakohshėm pėr pjesėtarėt e TMK-sė qė nuk do tė mund tė kyēen nė strukturėn e re. Ai edhe njėherė i ka siguruar qytetarėt se Kosova do ta ketė ushtrinė e saj, si faktor stabiliteti nė rajon.

Kėshilltarėt e KK tė Prishtinės thonė se pėr gjendjen kaotike urbanistike faji ėshtė i tyre Kėshilltarėt e Kuvendit Komunal tė Prishtinės, nė seancėn e dytė tė mbledhjes sė parė pėr kėtė vit, kanė pranuar se fajin pėr ndėrtimet pa leje dhe gjendjen kaotike urbanistike nė kryeqytet e kanė vetė ata. Gjatė kėtij takimi, ėshtė theksuar se viti i kaluar ka qenė viti kur ndėrtimeve pa leje u ėshtė ndėrprerė hovi, por qė ka mbetur ende pėr t’u bėrė. Lah Nitaj, kėshilltar i PDK-sė, tha se degradimi i qytetit ėshtė bėrė nė shumė drejtime, duke filluar me uzurpimin e pronės publike dhe asaj komunale. Ndėrkohė, Naser Gashi, kėshilltar i LDK-sė, tha se nė ndėrtimet pa leje ėshtė pėrfshirė edhe politika, sepse, siē u shpreh ai, “askush nuk mund tė ndėrtojė ndėrtesė 9 deri 10 kate pa pasur krah tė fortė mbrapa”, tha ai. Ndėrkaq, i pari i Prishtinės, Ismet Beqiri, tha se kur flitet kėshtu duhet qė njerėzit tė pėrmenden me emra, duke shtuar se nė tė kundėrtėn kjo ėshtė akuzė shumė e rėndė. Pas diskutimit, kėshilltarėt komunalė kanė miratuar njė paketė me rekomandime tė dy grupeve mė tė mėdha tė kuvendit nė bazė tė tė cilave do tė merren njė sėrė masash pėr parandalimin e ndėrtimeve pa leje.

Nė Mitrovicė behėn pėrgatitjet e fundit pėr mbajtjen e ekspozitės kushtuar Isa Boletinit Kuvendi i Komunės sė Mitrovicės, mbėshtetur nga Muzeu i Kosovės, ėshtė duke i bėrė pėrgatitjet e fundit pėr organizimin e njė ekspozite tė madhe kushtuar Heroit tė Kombit, Isa Boletini, e cila do tė titullohet "Jeta dhe vepra e Isa Boletinit". Ekspozita pritet tė mbahet sė shpejti nė qendrėn e kulturės "Rexhep Mitrovica", nė kėtė qytet. Me organizimin e kėsaj ekspozite bėhen pėrpjekjet mė serioze deri mė tash, qė nė mėnyrė sa mė tė plotė e tė gjithanshme tė pasqyrohen jeta, vepra dhe koha kur e ka zhvilluar aktivitetin e vet shumė tė pasur e tė gjithanshėm Heroi Isa Boletini, ku dallohet aktiviteti i tij 37 vjeēar luftarak.

Nė Deēan arrestohen 2 tė dyshuar pėr kanosjen e njė afaristi qė ēdo muaj t’iu paguajė nga 500 € Pas punės intensive hetimore lidhur me rastin e kanosjes se njė afaristi me jetė, nėse pėr ēdo muaj nuk paguan nga 500 euro nė llogari tė njė organizate, janė identifikuar dy tė dyshuar, rreth 20 vjeē, njėri prej tė cilėve ėshtė i afėrm i viktimės, njofton pėrmes njė komunikate, Zyra e Shtypit pranė Komandės Rajonale tė SHPK-sė, nė Pejė. Me urdhėr tė Prokurorit, njėri nga tė dyshuarit mbahet nėn arrest, i dyshuari i dytė ėshtė liruar nė procedurė tė rregullt, pėrderisa rasti ėshtė nė procedim nga Njėsiti i Hetuesisė, Stacioni Policor Deēan.


LAJMET
E premte 16 shkurt 2007

Tė burgosurit politikė kėrkojnė lirimin e Albin Kurtit

Shoqata e tė Burgosurve Politikė, dega nė Ferizaj, pėrmes njė komunikate tė premten, i ka quajtur si absurde vrasjet dhe burgosjet e njerėzve vetėm pėr shkak tė bindjeve tė tyre politike.

Ahtisari thotė se nuk pret mrekulli nga takimi i Vjenės

Kryendėrmjetėsi ndėrkombėtar pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari, tha tė premten se nuk pret ndonjė mrekulli nga takimet e Vjenės ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, por dėshiron tė ofrojė edhe njė rast pėr mundėsi rreth ideve tė reja dhe shpjegimeve, qė mė pastaj propozimin e tij ta dėrgojė nė Kėshillin e Sigurimit.

Ēeku thotė se gjithmonė ekziston Plani B pėr zgjidhjen e statusit

Kryeministri i vendit, Agim Ēeku tha tė premten se nė rast tė mosmiratimit tė rezolutės nga Kėshilli i Sigurimit tė OKB-ve pėr statusin e Kosovės deri nė qershor, atėherė gjithmonė ekziston Plani B, edhe pse nuk beson se procesi do tė dėshtojė dhe kryendėrmjetėsi Marti Ahtisari do tė paraqes propozimin e tij deri nė fund tė muajit mars.

Ekipi i Unitetit miratoi vėrejtjet pėr planin e Ahtisaari-t

Nė njė takim qė zgjati mė shumė se tri orė, Ekipi kosovar i Unitetit, aprovoi tė premten dokumentin me vėrejtjet pėr planin e ndėrmjetėsit Ahtisaari, qė pėrfshijnė kryesisht shqetėsimet e Prishtinės zyrtare pėr lidhjet horizontale tė komunave serbe, ēėshtjen e Mitrovicės dhe transformimin e Trupave Mbrojtėse tė Kosovės (TMK).

Jankoviē: Tė gjitha pėr Kosovėn, pėr veē ulėses nė KB dhe ushtrisė

Kėshilltari i kryeministrit serb, Vlladeta Jankoviē tha se Serbia nuk do ta “jap” Kosovėn nė shkėmbim pėr anėtarėsim nė BE, NATO, apo miliarda euro kredi, tė cilat nuk do tė ktheheshin kurrė, por Serbia do tė merr pjesė nė bisedime.

EU nuk i bėn tė ditura vėrejtjet qė do t’i paraqesė rreth pakos sė Ahtisarit

Ekipi i Unitetit tė premten aprovoi vėrejtjet e Grupit Politik Strategjik pėr propozimin e kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari pėr statusin, tė cilat delegacioni i Kosovės do t’i paraqesė gjatė takimit me palėn serbe nė takimin e 21 shkurtit nė Vjenė.

Analistėt thonė se ėshtė pak e besueshme vetoja ruse pėr shkak tė Kosovės

Londėr, 16 shkurt 2007 - Perėndimi do tė pėrpiqet tė vendosė njė zgjidhje tė imponuar pėr Kosovėn, prandaj ėshtė e rėndėsishme se ēka mendon Moska se sa Beogradi, edhe pse ėshtė pak e besueshme se Rusia do tė vendosė pėr veto nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, vlerėsojnė analistė perėndimor dhe njohės tė rrethanave nė Ballkan.

Rusia nuk ka pse tė frikėsohet nga projekti amerikan pėr mbrojtje antiraketor

Varshavė, 16 shkurt 2007 - Rusia nuk ka pse tė frikėsohet nga projekti amerikan pėr sistemin pėr mbrojtje antiraketore, elementet e tė cilit mund tė vendosen nė Evropėn Qendrore, tha tė premten Xhon Kradok, komandanti suprem i forcave tė armatosura tė NATO-s nė Evropė.

Ēeku dhe Ruecker thonė se dhuna dėmton zgjidhjen e statusit

Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku dhe shefi i UNMIK-ut, Joachim Ruecker, deklaruan tė premten nė Prishtinė se nuk duhet lejuar mė qė ngjarjet e 10 shkurtit tė pėrsėriten, pasi sipas tyre, dhuna e dėmton procesin e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės.

“Komersant”: Beogradi po e bart brengėn pėr Kosovėn nė Moskė

Moskė, 16 shkurt 2007-Refuzimi i planit tė kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari pėr statusin e Kosovės nga Kuvendi i Serbisė do tė thotė se bisedimet e Vjenės ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit humbin ēdo kuptim, shkruan nė numrin e sotėm gazeta e Moskės "Komersant".

Titov: Rusia ėshtė pėr zgjidhje stabile pėr Kosovėn

Rusia angazhohet pėr gjetjen e njė zgjidhje stabile pėr Kosovėn, e cila do tė fitonte pėrkrahjen nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, tha zv. ministri i Jashtėm i Rusisė, Vladimir Titov.

Selmanaj kėrkon ndihmėn e FMN-sė dhe Bankės Botėrore pėr zbatim tė ligjeve

Ministri i Punės dhe Mirėqenies Sociale (MPMS), Ibrahim Selmanaj, deklaroi tė premten se pa ndihmėn e institucioneve ndėrkombėtare financiare, nuk mund tė zbatohet Ligji pėr punėn, grevat dhe organizimin sindikal.

Agjencia Kosovare e Pronės publikoi kėrkesat e para

Agjencia Kosovare e Pronės (KPA) tė premten publikoi 1972 kėrkesat e para prej mė shumė se 10.700 kėrkesave qė kjo agjenci i ka pranuar deri mė tani lidhur me tokat bujqėsore, pronat komerciale dhe pronat e banimit.

Kėrkohet urgjentisht parandalimi i ndėrtimeve pa leje nė kryeqytet

Gati tetė vite pasluftės, kur janė bėrė me mijėra ndėrtime pa leje tė papenguara nga askush, kėshilltarėt komunalė tė...Prishtinės kėrkojnė urgjentisht parandalimin e ndėrtimeve pa leje nė kryeqytet.

Inspektorati konstaton gjendje tė mjerueshme sanitare nė Pallatin e sporteve tė Ferizajt

Pallati i sporteve nė Ferizaj, qė mban emrin e ish-presidentit amerikan, Bill Clinton, ka nyja sanitare nė tė cilat nuk ėshtė investuar mbi 30 vjet, ka konstatuar Ispektorati komunal, duke shtuar vendi ėshtė bėrė burim insektesh, krimbash dhe minjsh, tė cilėt pėrhapen edhe nė pjesė tė tjera tė pallatit.

Shpėrthim nė afėrsi tė hotel “Bacit”, nuk ka tė lėnduar

Nė orėt e hershme tė mėngjesit tė sė premtes, nė parkingun prapa hotel “Bacit” nė Prishtinė, ka shpėrthyer njė granatė dore, nga e cila janė thyer disa xhama, por nuk ka pasur tė lėnduar, tha pėr Kosovapress Violetė Elezi, zyrtare pėr informim e SHPK-sė.

Konfiskohen 7 kg drogė, katėr tė arrestuar

Shtatė kilogramė drogė janė konfiskuar nga Shėrbimi Policor i Kosovės gjatė njė operacioni gjithėpėrfshirės nė tri lokacione tė rajonit tė Prishtinės, thuhet nė njė kumtesė pėr media tė premten nga SHPK.

Policia e Therandės arreston tre tė dyshuar pėr kryerjen e disa veprave kriminale

Tre persona, dy prej tė cilėve me banim nė Prishtinė dhe njė nė Therandė (ish Suharekė), janė arrestuar si tė dyshuar pėr kryerjen e disa veprave kriminale...

Ulqinakėt e cilėsojnė diskriminues Planin hapėsinor malazias

Plani hapėsinor i zhvillimit tė Malit tė Zi deri nė vitin 2020, i cili ka dalė nė diskutim publik pėr 30 ditė, ka shkaktuar reagime tė jashtėzakonshme nė Ulqin, qoftė tė zyrtarėve tė pushtetit vendor, por edhe tė sektorit joqeveritar dhe ekspertėve.

Nė Mitrovicė derbi i rivalėve tė vjetėr: Trepēa – Sigal Prishtina

Tė shtunėn zhvillohen tė tri takimet e javė sė XXI tė Siguria Super Ligės A tė Kosovės nė basketboll. Derbi i kėsaj jave do tė jetė ai ndėrmjet rivalėve tė vjetėr Trepēa-Sigal Prishtina, qė do tė zhvillohet nė palestrėn “Minatori” nė Mitrovicė.

Nė Deve Bair konfiskohen 33.5 kg heroinė

Doganierėt e Maqedonisė nė vendkalimin kufitar Deve Bair konfiskuan 33,5 kilogramė heroinė, dedikuar pėr tregun e Maqedonisė, vlera e sė cilės ėshtė 400.000 euro.

Legia dėnohet pėr tentim pėr vrasje tė Vuk Drashkoviqit

Gjykata e Qarkut nė Beograd tė premten e dėnoi ish-komandantin e Njėsitit serb pėr operacione speciale Milorad Ulemek - Legia dhe gjashtė bashkėpunėtorėt e tij nė gjithsej 86 vjet burg, pėr shkak tė tentim pėr vrasjen e shefit tė diplomacisė serbe Vuk Drashkoviq dhe pėr vrasjen e katėr anėtarėve tė partisė sė tij - Lėvizja Serbe pėr Rindėrtim (SPO) nė tetor 1999.

PD dhe PS sot mbajnė tubimet pėrmbyllėse tė fushatės parazgjedhore

Partitė e krahut tė djathė dhe tė majtė nė Shqipėri, sot i japin fund fushatės parazgjedhorė, pėr zgjedhjet e pushtetit lokal, tė cilat mbahen mė 18 shkurt. Tubimet pėrmbyllėse mbahen nė tė njėjtėn orė, PS nė sheshin “Nėna Terezė”, ndėrsa PD nė sheshin “Skėnderbeu”.

Gejts: Dalja e Rusisė nga Marrėveshja pėr shkatėrrimin e raketave do ta dėmtojė SHBA-tė

Tėrheqja e Rusisė nga Marrėveshja ruso-amerikane pėr shkatėrrimin e raketave me rreze veprimi tė mesme dhe tė vogėl do tė krijonte problem pėr SHBA-nė, e mė sė shumti pėr Evropėn, deklaroi sekretari amerikan i Mbrojtjes, Robert Gejts.


LAJMET
E enjte 15 shkurt 2007

Ahtisari pohon se ėshtė e pamundur arritja e kompromisit mes shqiptarėve dhe serbėve

I dėrguari i posaēėm i Kombeve tė Bashkuara, i cili pėrpiloi propozimin pėr tė ardhmen e Kosovės, Mari Ahtisari, tha tė enjten gjatė njė interviste dhėnė agjencisė sė lajmeve “Associated Press” se mundėsit pėr arritjen e njė kompromisi nė mes tė Serbisė dhe shqiptarėve tė Kosovės nė lidhje me thelbin e planit tė tij “ėshtė mė se e pamundur tė ndodh.”

Bot preferon zgjidhje tė negociuar dhe jo tė imponuar

Zgjidhja e negociatuar pėr statusin e Kosovės do tė ishte mė e favorshme, por me pajtimin e tė gjitha palėve, po qė se do tė bėheshin disa koncesione tė caktuara, sesa njė zgjidhje e imponuar qė mund tė ēojė nė trazira, ka thėnė tė enjten nė Prishtinė, ministri i Punėve tė Jashtme tė Holandės, Roland Bot pas takimit me kryetarin e Kosovės, Fatmir Sejdiu.

Scheffer: Ndarje tė Kosovės nuk do tė ketė kurrė

Sekretari i Pėrgjithshėm i Aleancės Veriatlantike (NATO), Jaap de Hoop Scheffer deklaroi tė enjten nė Prishtinė, se ndarje tė Kosovės nuk ka dhe nuk do tė ketė, ndėrsa trupat e KFOR-it mė tė njėjtin kapacitet, do tė garantojnė stabilitet pėr gjithė qytetarėt edhe pas definimit tė statusit.

Shefer: KFOR-i nuk do tė tolerojė ēfarėdo dhune

KFOR-i ėshtė qė tė mbrojė tė gjithė qytetarėt e Kosovės dhe nuk do tė tolerojė ēfarėdo forme tė dhunės. Kushdo qė mendon tė veprojė kėshtu, KFOR-i ėshtė i gatshėm tė veprojė dhe nuk do tė tolerojė njė gjė tė tillė, tha tė enjten gjatė njė konference pėr media sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, Jap De Hop Shefer.

Arrestohen dy tė dyshuar pėr djegien e flamurit tė UNMIK-ut

Dy persona nga Ferizaj janė arrestuar nga policia dhe po mbahen si tė dyshuar tė mundshėm nė djegien e flamurit tė UNMIK-ut tė dielėn nė mbrėmje para ndėrtesės sė KK-sė, kanė bėrė tė ditur tė enjten zyrtarė tė lartė tė SHPK-sė nė Ferizaj.

Uve Markuard caktohet pėr ushtrues detyre i komisionarit tė policisė sė UNMIK-ut

Pas dorėheqjes sė Stiven Kurtisit, shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker, ka caktuar Uve Markuard pėr ushtrues detyre tė komisionarit tė policisė sė UNMIK-ut.

Komisioni pėr siguri kėrkon hetime tė hollėsishme tė ngjarjeve tė 10 shkurtit

Komisioni pėr Siguri i Parlamentit tė Kosovės ka kėrkuar nga tė gjithė subjektet relevante tė hetimeve dhe sigurisė qė tė ketė njė hetim tė hollėsishėm tė ngjarjeve tė 10 shkurtit, tha tė enjten kryetari i kėtij komisioni Naim Maloku gjatė njė debati me Ministrinė e Punėve tė Brendshme, pėrfaqėsues tė Misionit tė OSBE-sė dhe SHPK-sė.

Zhulkjevski thotė se policėt polakė se nuk shkaktuan vdekjen e dy protestuesve

Komandanti i njėsitit polak tė policisė sė UNMIK-ut, Robert Zhulkjevski, ka thėnė se njerėzit e vet se nuk janė fajtorė pėr vdekjen e dy protestuesve tė shtunėn e kaluar. “Kemi vepruar nė pajtim me dispozitat, askush nga ne nuk ka shtėnė nė kokė. Pėr kėtė garantoj, por nuk mund tė garantoj pėr rumunėt dhe ukrainasit, tė cilėt demonstruesit i sulmuan mė me rrėmbim”, tha ai.

Salihaj: Policia ka mundur tė neutralizonte protestėn me shufra gome e gaz lotsjellės

Policia e UNMIK-ut dhe Shėrbimi Policor i Kosovės do tė mund tė tejkalonte dhe neutralizonte kėtė protestė duke i pėrdorur vetėm shufrat e gomės dhe gazin lotsjellės dhe sigurisht se pėrdorimi i plumbave tė gomės nė distancė tė shkurtėr tregon pėrdorimin joprofesional tė tyre, pasojė e sė cilės janė shkaktuar dy vdekje, tha pėr KosovaLive Jonuz Salihaj, ministėr i Drejtėsisė.

Ēeku:Ngjarjet e 10 shkurtit tregojnė se procesi nuk mund tė shtyhet pafundėsisht

Drejtuesit e institucioneve tė Kosovės dhe analistė tė ndryshėm vendor vlerėsojnė se ngjarjet e 10 shkurtit, dėmtojnė procesin e zgjidhjes se statusit, por edhe tregojnė se procesi nuk mund tė shtyhet pafundėsisht.

Ēeku kėrkon qė procesi i statusit tė mos ndikohet nga qėndrimet joproduktive tė Beogradit

Ministri i Jashtėm Holandez, Roland Bot, tė enjten nė Prishtinė ka siguruar kryeministrin e vendit Agim Ēekun se Bashkimi Evropianė qėndron i unifikuar mbrapa planit tė emisarit Ahtisarit dhe propozimeve te tij, ndėrkaq kryeministri Ēeku ka kėrkuar qė procesi tė ecėn nė dinamikėn e vet dhe mos tė ndikohet nga qėndrimet joproduktive e jo realiste tė Beogradit.

Lirim Jakupi dėnohet me gjashtė vjet burg

Njė panel i Gjykatės sė Qarkut tė Gjilanit, i pėrbėrė nga dy gjykatės ndėrkombėtarė dhe njė vendor, ka dėnuar me gjashtė vjet heqje lirie, Lirim Jakupin, ish-pjesėtar i UĒPMB-sė, i arrestuar mė 20 dhjetor 2004, ka njoftuar tė enjten zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Neraj Sing pėrmes njė komunikate pėr media, nė emėr tė Departamentit tė Drejtėsisė sė UNMIK-ut.

KMDLNJ kėrkon pėrgjegjėsi nga udhėheqėsia e Qendrės sė paraburgimit nė Gjilan

KMDLNJ njofton se Drin Korēa, i cili ėshtė arrestuar mė 10 shkurt nė protestėn e organizuar nga Lėvizja Vetėvendosje!, pas transferimit nė burgun e Gjilanit ėshtė rrahur tepėr keq nga pjesėtarėt e SHPK-sė, ndėrsa polici i cili e ka rrahur mė sė shumti i ka hequr numrat nė mėnyrė qė tė mos identifikohej.

Moisiu beson nė maturinė dhe pėrgjegjshmėrinė e popullit tė Kosovės

Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, tė enjten shprehu keqardhjen e thellė pėr ngjarjen qė ndodhi nė Prishtinė mė 10 shkurt, ku gjatė protestave tė organizuara nga Lėvizja “Vetėvendosja” humbėn jetėn dy persona, familjarėve tė tė cilėve ai u pėrcolli ngushėllimet mė tė sinqerta pėr humbjen e dhimbshme tė njerėzve tė dashur.

Myftiu Tėrnava dhe ipeshkvi Gjergji ftojnė qytetarėt tė ruajnė qetėsinė

Myftiu i Bashkėsisė Islame tė Kosovės, Naim Tėrnava dhe ipeshkvi i Ipeshkvisė sė Kosovės, Dodė Gjergji, gjatė njė takimi kanė biseduar, pos tjerash, edhe pėr gjendjen e sigurisė nė vend pas ngjarjeve tragjike tė 10 shkurtit, dhe u kanė bėrė apel qytetarėve pėr ruajtjen e qetėsisė, ndėrsa nga institucionet kanė kėrkuar tė zbardhen faktet e ngjarjeve tė fundit.

Thellohet bashkėpunimi Kosovė-Maqedoni nė fushėn e farmaceutikės

Oda Ekonomike e Kosovės ka organizuar tė enjten takimin promovues tė kompanive farmaceutike “Kondirolli” nga Kosova dhe “Replek Pharm” nga Maqedonia, e cila nga tė pranishmit u vlerėsua si sinjal i mirė o bashkėpunimit ndėrmjet dy vendeve.

Prishtina i ka bėrė gati vėrejtjet dhe sugjerimet pėr pakon e statusit

Zėvendėskryeministri Lutfi Haziri, njėherit edhe ministėr i Administrimit tė Pushtetit Lokal (MAPL), tha tė enjten nė Prishtinė se Grupet Punuese tė Ekipit tė Unitetit, kanė pėrfunduar pjesėn teknike rreth sugjerimeve konkrete qė i janė bėrė pakos sė tė dėrguarit tė OKB-sė pėr statusin e Kosovės, Martti Ahtisaari.

Gjilanasit bėjnė thirrje pėr korrigjim tė propozimit pėr statusin

Qytetarė tė shumtė tė Gjilanit, pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile, tė subjekteve politike dhe zyrtarė komunalė, kanė shprehur pakėnaqėsitė e tyre ndaj pakos sė Martti Ahtisaari-t...

O’Reili: Prokuroria ka refuzuar tė bėjė ēfarėdo ndryshimi nė aktakuzė

Mė 6 shkurt, Trupi Gjykues i TPNJ-sė, i cili do tė zhvillojė dėgjimin e rastit tė ish-kryeministrit Ramush Haradinaj, si pasojė e e paraqitjeve tė bėra nga Ekipi Mbrojtės, ka kėrkuar nga Prokuroria qė tė zvogėlojė madhėsinė e aktakuzės dhe tė sqarojė pse njė numėr i caktuar i pikave dhe incidenteve tė pohuara nuk duhet tė largohen nga aktakuza, thuhet nė njė deklaratė pėr media tė enjten nga Majkėll O'Reili, koordinator i Ekipit Mbrojtės tė Haradinaj.

LPK, njė ēerek shekull nė ballė tė aktiviteteve tė rėndėsishme historike-kombėtare

Nė 25-vjetorin e themelimit tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės, tė enjten nė prani tė shumė anėtarėve dhe simpatizantėve, Kėshilli i Rrethit tė LPK-sė pėr Ferizaj me njė manifestim ka shėnuar kėtė jubile.

Nga Kosova C investitori pėrfiton 80%, ne na mbeten 20% dhe tymi

Krahas opozitės kosovare edhe ekspertėt e mjedisit kundėrshtojnė projektin e Ministrisė sė Energjisė dhe Minierave pėr ndėrtimin e termocentralit “Kosova C-2100 MW”, duke pohuar se vendi ka nevojė pėr mė pak energji tė prodhuar, do tė shfrytėzohen rezervat e linjitit, Kosovės do t'i mbetet shumė pak fitim e probleme jashtėzakonisht tė mėdha mjedisore dhe shėndetėsore.

KEK ende nuk i publikoi faturat e reja tė energjisė

Drejtues tė Korporatės Energjetike tė Kosovės (KEK) thanė tė enjten nė Prishtinė se aplikimi i tarifave tė reja tė energjisė pėr industritė dhe amvisėritė do tė fillojnė sė aplikuari nga njė prilli i kėtij viti, mirėpo ata hezituan qė tė publikojnė ēmimin e kėtyre tarifave para kėsaj date, me arsyetimin se as ata ende nuk i dinė ēmimet e reja.

KEK do tė kėrkojė nga ZRRE ndryshimin e tarifės sė ēmimeve

Drejtoresha e KEK-ut, Pranvera Dobruna-Kryeziu, gjatė njė konference pėr media tė Shtyllės IV tė UNMIK-ut, ia ka hedhur fajet kompanisė KOST pėr reduktimet e stėrzgjatura me energji elektrike nė rajonin e Dukagjinit.

Zbulohen kėpucė tė vjedhura nė vlerė prej 8 mijė eurove

Edhe dy persona janė arrestuar nga policia nėn dyshimin se kanė qenė tė implikuar nė njė vjedhje tė madhe tė kėpucėve tė zbuluar kohė mė parė nga policia, kanė bėrė tė ditur tė enjten zyrtar policor nė Ferizaj.

UP shėnoi 37 vjetorin e themelimit

Me njė akademi solemne, u shėnua 37 vjetori i themelimit tė Universitetit tė Prishtinės (UP), me ē’rast u tha se ky universitet ėshtė simbol i rezistencės, dijes dhe krenarisė sė Kosovės.

Rektori Hasani: UP do tė rrisė kualitetin e shėrbimeve mėsimore-administrative

Me rastin e 37-vjetorit tė themelimit tė Universitetit tė Prishtinės, tė enjten ėshtė mbajtur njė akademi solemne, nė tė cilėn u bė ndarja e diplomave pėr studentėt e dalluar, dhėnia e ēmimit pėr punėn shkencore dhe projektit mė tė mirė pėr vitin 2006, si dhe u bė hapja e ekspozitės sė studentėve tė universitetit.

Ciceroni kulturor javor nė teatrin “Dodona”

Tė enjten, nė teatrin e tė rinjve, fėmijėve dhe kukullave ”Dodona”, duke filluar nga ora 19.30, shfaqet premiera “Plaēkitja”, nė regji tė Saranda Elshani.

Ndėrroi jetė afaristi Ibrahim Devolli

Oda Ekonomike e Kosovės, pėrmes njė komunikate pėr media tė enjten, njofton se dje nė moshėn 64 vjeēare ka ndėrruar jetė afaristi i mirėnjohur Ibrahim Devolli, i cili themeloi dhe vuri bazat e njė ndėr kompanive mė tė mėdha private nė Kosovė dhe anėtare e respektuar e OEK-ut.

...sport:

Amerikani Xhoni Uejn pėrforcim i ri i Sigal Prishtinės

Largimi i vėllezėrve Anton dhe Frank Drejaj, javėn e kaluar nga Sigal Prishtina detyroi skuadrėn kampione nė fuqi qė tė urgjentisht tė plotėsojė vendet e zbrazėta me dy basketbollist tė huaj.

Nurie Shala dhe Vedat Tėrmkolli fitues tė krosit tė bardhė

Federata e Atletikės e Kosovės nė bashkėpunim me Klubin e Atletikės “Juniku” organizuan garat e krosit tė bardhė, duke shėnuar kėshtu fillimin zyrtar tė edicionit tė ri garues nė kalendarin e Federatės Kosovare tė atletikės.

...bota:

Britania e Madhe formon polici kundėr duhanpirėsve

Qeveria britanike formoi policinė sekrete kundėr duhanpirėsve, e cila nga 1 korriku i kėtij viti do ta kontrollojė zbatimin e ndalesės pėr pirjen e duhanit nė tė gjitha hapėsirat e mbyllura publike.

...informacione...hapur:

Ka pak gjasa kompromisi pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, thotė Ahtisari  I dėrguari i posaēėm i Kombeve tė Bashkuara pėr Kosovėn, Marti Ahtisari ka deklaruar sot se ka pak gjasa qė Serbia dhe shqiptarėt e Kosovės tė arrijnė ndonjė kompromis pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Nė njė intervistė pėr AP-nė, njė ditė pas konstituimit tė parlamentit tė ri serb, qė refuzuan me shumicė votash planin e tij, Ahtisari pranoi se palėt nė bisedime janė tė zhytur thellė nė qėndrimet e tyre pėr statusin. Shqiptarėt etnik kėrkojnė pavarėsi tė plotė, ndėrsa Serbia iniston qė Kosova tė mbetet pjesė e territorit tė saj. “Ėshtė shumė e vėshtirė se do tė ketė pėrparime nė kėtė ēėshtje” tha Ahtisari, i cili u ka bėrė thirrje aktivistėve por-pavarėsisė qė tė pėrmbahen nga dhuna, si ajo e fundit ku humbėn jetėn dy protestues dhe u plagosėn rėndė disa tė tjerė. “Shpresoj se ata qė e planifikuan kėtė do tė mendojnė mirė pėr atė se ēfarė nė tė vėrtetė duan” tha Ahtisari pėr AP-nė. “Shpresoj se njerėzit e shfrytėzojnė tė drejtėn pėr tė demonstruar nė mėnyrė paqėsore dhe t'i lėnė anash gurėt dhe gjuajtjen e tyre gjatė demonstratave", tha Ahtisari. Atisari tha se ende shpreson se palėt rivale nė bisedime do tė kenė mundėsi tė arrijnė marrėveshje nė pikėpamjet teknike tė propozimit tė tij 58 faqesh, gjatė vazhdimit tė negociatave javėn e ardhshme nė Vienė. "Ky ėshtė njė rast pėr ata qė tė deklarohen rreth pikėpamjeve tė tyre" – tha ai. Por, i dėrguari i posaēėm i OKB-sė pėr Kosovėn tha se nuk ėshtė i befasuar me kundėrshtimin e Serbisė ndaj planit tė tij. “Nuk mendoj se dikush ka pritur qė parlamenti serb tė thotė “ne e mirėpresim pavarėsinė e Kosovės” tha Ahtisari.

Shefer: KFOR i nuk do tė tolerojė asnjė formė tė dhunės nė Kosovė

Prishtinė, 15 shkurt 2007 - Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO s, Jap De Hop Skefer, tha se KFOR i nuk do tė tolerojė asnjė formė tė dhunės nė Kosovė sepse sipas tij, trupat e KFOR it mė tė njėjtin kapacitet do tė garantojnė stabilitet pėr gjithė qytetarėt edhe pas definimit tė statusit. Kėto komente Skefer i bėri sot nė Prishtinė nė njė konferencė me gazetarė, pas takimit me Grupin e Unitetit dhe komandantin e KFOR-it Roland Kater. Skefer bėri tė ditur se nuk do tė ketė reduktim tė forcave tė NATO s nė Kosovė deri sa tė jetė e nevojshme. Ai tha se NATO i ka mbėshtetur dhe do tė vazhdojė t'i mbėshtesė propozimet e kryenegociatorit Marti Ahtisari. "KFOR i ėshtė kėtu qė tė mbrojė ēdo qytetar tė Kosovės shumicė apo minoritarė", tha Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO s. "KFOR i nuk do tė lejojė ēfarėdo forme tė dhunės dhe nėse ka njerėz nė Kosovė qė mendojnė gabimisht se dhuna ėshtė pėrgjigje, atėherė ata e kanė gabim dhe se KFOR i do tė veprojė kundėr tyre nė bashkėpunim edhe me policinė", ishte decidiv Skefer. Kreu i NATO-s, i cili po qėndron pėr njė vizitė njėditėshe nė Kosovė, ka sjellė edhe disa porosi pėr liderėt dhe popullin e Kosovės. "Integriteti territorial i Kosovės ėshtė i pacenueshėm dhe njerėzit qė mundohet tė punojnė nė kėtė drejtim duhet ta kuptojnė se kjo nuk ėshtė zgjidhje dhe kurrė nuk do tė jetė zgjidhje", porositi Skefer. Ai tha se NATO ja me propozimet e Ahtisarit do tė luajė njė rol tė rėndėsishėm edhe gjatė periudhės transitore, por edhe pas saj, sepse sipas tij, NATO ja do tė mbetet e mirėseardhur nė Kosovė. "Aktualisht edhe gjatė vizitės nė Kosovė, bota ėshtė duke shikuar me shumė kujdes se ēfarė porosie vjen nga Kosova, se sa janė tė pjekura institucionet e Kosovės pėr tė formėsuar tė ardhmen e tyre. Ju do tė dėgjoheni nga komuniteti ndėrkombėtarė dhe kėshilla ėshtė qė ta pėrqafoni kėtė qė ėshtė mė e mirė pėr tė ardhmen e Kosovės. Kjo e ardhme ėshtė mė e mirė pėr tė ardhmen tuaj dhe tė fėmijėve tuaj, mbėshteteni Ahtisarin", porositi Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO s. Skefer tha se nuk pritet reduktim i trupave tė NATO sė nė Kosovė. "Nuk do tė ketė zvogėlim tė numrit sepse kjo periudhė qė ėshtė e rėndėsishme dhe e ndjeshme, kėrkon KFOR in me njė fuqi tė plotė dhe KFOR i ėshtė nė fuqi tė plot dhe nuk ka zvogėlim tė numrit", tha Skefer.

Bot: BE ėshtė unik nė pėrkrahjen e pakos sė Ahtisarit

Prishtinė, 15 shkurt 2007 - Bashkimi Evropian ėshtė unik nė pėrkrahjen e propozimit tė Ahtisarit pėr Kosovėn tha sot Ministri i Jashtėm i Holandės, Roland Bot, pas takimit nė Prishtinė me kryeministrin Agim Ēeku. Ai tha se e ka informuar kryeministrin Ēeku se nėse BE me tė vėrtetė dėshiron tė dėrgojė mision tė veēantė, kjo do tė bėhet nė bazė tė rezolutės sė ardhshme tė Kėshillit tė Sigurimit dhe se ai mision mund tė fillojė nga muaji maj ose qershor. Shefi i diplomacisė holandeze premtoi se Bashkimi Evropian dhe Holanda do tė vazhdojnė me pėrkrahje tė dy anshme pėr tė ndėrtuar njė shtet demokratik. Ndėrsa, i pyetur nėse propozohet pavarėsia e Kosovės nga Ahtisari, se a do ta pėrkrahte Holanda, ministri Bot tha vetėm se vendi i tij mbėshtet propozimin e Ahtisarit. "Ne nė takimin e kaluar tė ministrave tė punėve tė jashtme kemi thėnė se mbėshtesim propozimin e Ahtisarit dhe po ashtu kemi deklaruar se nuk mund tė bėjmė asgjė pa miratimin e Rezolutės sė Kėshillit tė Sigurimit, nė mėnyrė qė tė veprojmė, ne normalisht do tė vazhdojmė mė bashkėpunim tė mėtutjeshėm me BE-nė sidomos kur ėshtė fjala pėr dėrgimin e njė force policore nė Kosovė", tha ministri Bot. Ndėrkaq, kryeministri Ēeku tha se me ministrin e jashtėm tė Holandės kanė biseduar pėr zhvillimet e fundit nė Kosovė dhe pėr ecurin e procesit tė definimit tė statusit tė Kosovės. "Unė shpreha besimin se pas ngjarjeve tragjike qė ka ndodhur mė 10 shkurt ne do tė arrijmė qė t'i kalojmė kėto vėshtirėsi dhe pėrqėndrimin tonė ta kthejme nė drejtim tė objektivit tonė madhor e cili ėshtė pavarėsia dhe sovraniteti i Kosovės nė kohėn mė tė shkurtė tė mundshme", u shpreh Ēeku. Ai tha se e ka siguruar ministrin Bot se pala kosovare mbetet e pėrkushtuar, aktive dhe konstruktive nė kėtė proces dhe i ka propozuar atij qė procesi pėr definimin e statusit tė pėrshpejtohet dhe tė mos ndikohen nga qėndrimet joproduktive, jorealiste, tė Beogradit. Ēeku nėnvizoi se zgjidhja e vetme dhe e mundshme pėr Kosovėn ėshtė shtet i pavarur dhe sovran. Ndėrkaq, i pyetur se a do tė ketė ndikim negativ miratimi i rezolutės sė Serbisė kundėr pakos sė Ahtisarit, Ēeku tha ajo rezolutė nuk do tė ketė kurrėfarė ndikimi nė procesin e Kosovės. "Nuk do tė ndikojė nė dinamikėn e porcesit, nuk do tė ndikojė nė pėrkrahjen qė tani pakoja e Ahtisarit ka marrė pothuajse nga e gjithe bota, nga NATO-ja e BE-ja", tha ai.

Veliu: Arsimi i Lartė nė Kosovė prin nė rajon me zbatimin e Deklaratės sė Bolonjės

Prishtinė, 15 shkurt 2007 - Universiteti i Prishtinės shėnoi 37-vjetorin e themelimit tė UP-sė nė njė ceremoni tė organizuar nė Fakultetin Filologjikė nga kreu i UP-sė. Rektori i UP-sė Enver Hasani, tha se kjo ėshtė njė ditė e shėnuar e sakrificės sė shumė brezave, tė cilėt kanė kontribuuar dhe po japin kontributin e tyre edhe nė momentin e ndjeshėm nė tė cilin ndodhet Kosova. Hasani tha se UP-ja do ta ketė njė tė ardhme evropiane si dhe shprehu bindjen se ajo shumė shpejt do tė mund tė krahasohet me tė gjitha universitetet tjera ndėrkombėtare. Duke pėrshėndetur kėtė solemnitet, kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Kolė Berisha tha se UP-ja duhet tė jetė tempull i dijes, simbol i rezistencės dhe krenaria e vendit. Ministri i Arsimit, Shkencės e Teknologjisė Agim Veliu theksoi rolin dhe rėndėsinė e tempullit akademik tė dijes nė prag tė njohjes sė pavarėsiė si dhe pėrpjekjet e pėrbashkėta institucionale pėr zhvillimin e universitetit dhe bėrejn e tij pjesė tė hapėsirės evropiane tė arsimit tė lartė. Veliu tha se implementimi i reformave nė UP, qė po bėhet nė pėrputhje me Procesin e Bolonjės, ėshtė pėr t’u pėrshėndetur. Megjithėse, sipas Veliut, ka ende aspekte qė meritojnė vėmendje. "Unė mund tė konsideroj se arsimi i lartė nė Kosovė ėshtė mė pėrpara se vendet e rajonit sa i pėrket implementimit tė Deklaratės sė Bolonjės", tha Veliu. Ai theksoi se kufizimet buxhetore, pavarėsisht gatishmėrisė sė institucioneve tė vendit pėr investime mė pėrmbajtėsore, po parandalohet njė rritje mė e shpejtė e nivelit arsimor, pėr tu krahasuar me rrjedhat nė vendet evropiane. Veliu, tha se tashmė ka mundėsi tė udhėhiqet njė politikė e pėrtėritjes sė kuadrit, qė paraqet njė ndėr sfidat pėr reformim tė shpejtė tė Universitetit. Veliu tha se UP nė vazhdimėsi pėrjetoi fatin e popullit dhe tė Kosovės, roli i tij ėshtė i pazėvendėsueshėm sot kur Kosova po hyn nė finalizimin e aspiratės pėr pavarėsi. Festimin e pėrvjetorit tė 37-tė tė UP-sė e pėrshėndetėn edhe drejtori i ĖUS Austria, Volfgang Benedek dhe kryetari i Akademisė sė Shkencave dhe Arteve tė Kosovės, Rexhep Ismaili, tė cilėt gjithashtu thanė sė UP ėshtė nė rrugė tė mirė drejt integrimit nė familjen e madhe tė universiteteve evropiane. Pėrmes videokonferencės, rektori i Universitetit tė Tiranės, Shezai Rrokaj, tha qė ky pėrvjetor festohet kur Kosova ėshtė mė afėr se kurrė pavarėsisė sė saj. Ai deklaroi se "gjithė mundi dhe sakrifica e juaj qė e keni mbajtur vite tė tėra, tani po ju shpėrblehet, pasi qė kjo ėshtė faza mė e rėndėsishme pėr Kosovėn tonė", tha Rrokaj pėr tė pėrcjellė pėrshėndetje nga mėsimdhėnėsit dhe studentėt e UT-sė. Nė kėtė pėrvjetor u dhanė 45 diploma pėr studentėt mė tė dalluar tė 17 njėsive akademike tė Universitetit tė Prishtinės, kurse Abdullah Aliu, profesor nė Shkencat matematiko-natyrore dhe Enver Halimi nė Fakultetin Teknik, morėn ēmimin pėr punimin shkencor mė tė mirė gjatė vitit 2006. Programi festiv i 37 vjetorit tė UP-sė pėrfundoi me njė skeē, pika muzikore dhe ekspozitėn solemne tė syudentėve tė UP-sė. Nė kėtė ceremoni morėn pjesė, pėrveē studentėve e profesorėve tė UP-sė, edhe ministrat Haki Shatri, Bujar Dugolli, Ethem Ēeku e Jonuz Salihaj, kryetari i ASHAK-ut Rexhep Ismajli.

Sot nė Tiranė ndodhi njė shpėrthim me lėndė plasėse

Tiranė, 15 shkurt 2007 - Njė shpėrthim me lėndė plasėse ka ndodhur nė orėt e para tė mėngjesit tė sė enjtes nė njė lokal pranė Prokurorisė sė Pėrgjithshme nė Tiranė pak minuta pasi prej andej u largua kryetari i opozitės Edi Rama. Policia po punon pėr zbardhjen e ngjarjes ndėrsa deputete tė opozitės thonė se nuk duan tė besojnė se ngjarja ka tė bėje me fushatėn. Njė grup deputetėsh tė opozitės, mes tė cilėve edhe kryetari i PS sė, Edi Rama, qė kandidon pėr mandatin e tretė tė kryetarit tė Bashkisė sė Tiranės, nė zgjedhjet e ditės sė dielė, thanė se kishin vetėm pak minuta qė ishin larguar nga lokali "Te Joni". Policia e Tiranės po punon intesivisht pėr zbardhjen e ngjarjes. Burime pranė saj, thanė se sasia e tritolit tė pėrdorur llogaritej afro 150 gram dhe se nuk ka tė plagosur nga personeli i lokalit. Ende nuk ka njė njoftim zyrtar pėr ngjarjen.


Vazhdojnė hetimet pėr shpėrthimin me tritol nė Tiranė

15-02-2007 - Nė Shqipėri, nė mbyllje tė fushatės elektorale, njė shpėrthim ndodhi mbrėmė nė njė lokal nė qendėr tė kryeqytet pas mesnatės.

Nė ambientet e kėtij lokali, njė orė para shpėrthimit kishte qenė kryetari i partisė socialiste, njėkohėsisht dhe kandidati i opozitės pėr Bashkinė e Tiranės Edi Rama sė bashku me disa deputetė socialist. Shpėrthimi ėshtė shkaktuar nga njė sasi tritoli nė ballkonin e lokalit tė ndodhur nė katin e dytė tė njė pallati, dhe qė nė atė kohė ishte mbyllur. Prej tij janė shkaktuar vetėm dėme materiale. Policia ka mbėrritur menjėherė nė vendngjarje dhe ka nisur hetimet sė bashku me prokurorinė e krimeve tė Rėnda e cila ka marrė pėrsipėr ndjekjen e ngjarjes.

Drejktori i Pėrgjithshėm i Policisė Bajram Ibraj deklaroi sot pasdite se ėshtė vėnė nė dispozicion njė shumė prej 10 mijė dollarėsh pėr atė qė do tė ofrojė informacion. Pėr kėtė arsye janė vendosur dhe dy numra tė posacėm telefonik.

Deri sot pasdite nuk ishte dhėnė asnjė njoftim mbi autorėt apo motivet e ngjarjes. Deputetė socialistė e cilėsuan ngjarjen si njė akt tė rėndė tė ndodhur vetėm pak ditė para votimeve, ndėrsa Lėvizja socialiste pėr Integrim akuzoi drejtprdrejt kryeministrin i cili sipas tyre po rikthen strategjinė e shantazhit. Vetė kryetari socialist Edi Rama tha sot se kėrkonte zbardhjen e shpoejtė tė ngjarjes duke deklaruar se dėshironte tė mos besonte se pas saj fshihen persona me poste tė larta shtetėrore.

Edhe ambasada e Shteteve tė Bashkuara nė Tiranė, ėshtė shprehur mbi ngjarjen. Nė njoftimin mbi vizitėn e ambasadores Marsi Ries nė prokurorinė e pėrgjithshme, vetėm pak metra larg vendit tė shpėrthimit, thuhet se Ambasada nxit autoritetet pėrkatėse tė hetojnė incidentin plotėsisht.

Del Ponte ka kėrkuar nga vendet e BE sė tė mos ripėrtrijnė bashkėpunimin me Serbinė

Bruksel, 15 shkurt 2007 - Kryprokurorja e Tribunalit tė Hagės, Karla Del Ponte tha se nga vendet e Bashkimit Evropian kėrkon tė mos ripėrtrijnė bashkėpunimin me qeverinė e Serbisė derisa Gjykata e Hagės tė vlerėsojė se Beogradi ka vendosur bashkėpunim tė plotė. Pas takimit me shefin e diplomacisė belge Karel Deguht, Del Ponte kėrkoi qė Ratko Mlladiq, Radovan Karaxhiq dhe tė akuzuarit tjerė tė ekstradohen nė Hagė pėrpara se Gjykata tė ndėrpres punėn nė vitin 2010. Ajo i referohej deklaratės sė djeshme tė ministrave tė jashtėm tė Bashkimit Evropian ku ata treguan gadishmėrinė pėr tė rifilluar bisedimet me Serbinė nėse ky vend merr masa tė efektshme pėr tė ndihmuar prokurorėt e Hagės. Por nė deklaratė nuk u pėrsėrit kėrkesa qė Serbia fillimisht tė arrestojė dhe ekstradojė tė dyshuarin pėr krime lufte Ratko Mlladiē.

Nėn masa tė rrepta sigurie nė Madrid filloi procesi kundėr tė dyshuarve pėr sulmin e 11 marsit 2004

Madrid, 15 shkurt 2007 - Nėn masa tė rrepta tė sigurisė, nė kryeqytetin spanjoll, ka filluar procesi kundėr 29 personave tė dyshuar, tė akuzuar pėr sulmet me bomba tė vendosura nė trena qė shkaktuan vdekjen e 191 personave dhe rreth 1800 tė tjerė tė plagosur, mė 11 mars tė vitit 2004. Hetimet kanė treguar se sulmet nė katėr trena plot me pasagjerė, u kryen nga njė grup militantėsh islamikė vendas tė frymėzuar nga Al Kaida, nė mesin e tė cilėve janė 21 arabė. Gjyqi pritet tė zgjasė deri nė muajin tetor dhe sipas kushtetutės sė vendit, dėnimi mė i lartė ėshtė deri nė 40 vjet heqje lirie.

Mbi 40 liderė takohen sot nė njė samit dyditor Francė Afrikė

Kanė, 15 shkurt 2007 - Mė shumė se 40 shefa qeverish dhe shtetesh takohen sot nė qytetin francez tė Kanės nė njė samit dyditor Francė Afrikė. Si kryesuese e radhės sė Bashkimit europian, kancelarja gjermane Angela Merkel do tė flasė mbi politikėn e planifikuar qė do tė ndiqet pėr Afrikėn nga Bashkimi Europian dhe G 8. Qeveria federale, sipas tė dhėnave tė njė zėdhėnėseje, dėshiron tė ndėrhyjė nė pėrfocimin e institucioneve demokratike nė shtetet afrikane, nė pėrmirėsimin e kushteve pėr investime aty dhe tė bėhet mė shumė nė drejtim tė luftės kundėr sidės. Gjatė samitit do tė diskutohet edhe pėr konfliktin nė rajonin sudanez tė Darfurit.

Masa tė shtuara sigurie nė Stamboll Policia turke ka shtuar masat e sigurisė nė ditėn e parė tė gjykimit tė militantit islamik i akuzuar se ishte njė ndėr organizatorėt e sulmit terrorist nė Stamboll ku humbėn jetėn 58 persona.Burime zyrtare kanė thėnė se autoritetet turke kishin marrė njė informacion se kishte plane pėr kidnapimin e tė akuzuarit qė ka lidhje me organizatėn Al Kaida. Prokurorėt kanė kėrkuar burgim tė pėrjetshėm pėr 32 vjeėarin e akuzuar al-Saka.

...nga Zėri Amerikės

Dėnohet ish pjesėtari i kryengritjes nė Luginėn e Preshevės

15-02-2007

Autoritetet e Misionit tė Kombeve tė Bashkuara njoftuan sot se njė gjykatė nė Kosovė ka dėnuar mė gjashtė vjet heqje lirie Lirim Jakupin, ish pjesėtar i formacioneve tė kryengritėsve shqiptarė tė Luginės sė Preshevės, nėn akuzėn pėr rrėmbim, mbajtje tė paligjshme dhe keqtrajtim tė qytetarėve shqiptarė nė shtator tė vitit 2000.

Nė njė njoftim tė Departamentit tė Drejtėsisė sė UNMIK-ut, thuhet se ai ende pėrballet me akuzėn nė ndėrlidhje me vendosjen e njė mjeti shpėrthyes nė zonėn neutrale pėrgjatė kufirit ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė, nė mars tė vitit 2003.

Lirim Jakupi, i cili ishte pjesėtar i ish Ushtrisė Ēlirimtare tė Preshevės, Medvegjės e Bujanocit, ėshtė arrestuar nė dhjetor tė vitit 2004, pasi qė njė kohė ishte arratisur nė Maqedoni. Ushtria Ēlirimtare e Preshevės, Medvegjės e Bujanocit, ėshtė shpėrndsarė nė maj tė vitit 2001, pas njė marrėveshjeje tė ndėrmjetėsuar nga komuniteti ndėrkombėatrė qė i dha fund konfliktit ndėrmjet kryengritėsve shqiptarė dhe forcave qeveritare serbe.

Parlamenti i ri i Serbisė hedh poshtė planin e OKB-sė pėr Kosovėn


15-02-2007

Parlamenti i sapozgjedhur i Serbisė hodhi dje poshtė me shumicė dėrrmuese votash planin e Kombeve tė Bashkuara pėr mundėsinė e pavarėsisė sė Kosovės, e cila ėshtė administruar nga OKB-ja qė nga viti 1999.

Parlamenti me 250 anėtarė votoi 225 me 15 duke hedhur nė kėtė mėnyrė poshtė planin e OKB-sė. Vetėm grupimi mė i ri nė parlament, demokratėt liberalė, votuan pro planit. Rezoluta e parlamentit thotė se propozimi i OKB-sė, i publikuar mė 2 shkurt nga ish-presidenti finlandez Martti Ahtisaari, shkel ligjin ndėrkombėtar duke mosrespektuar integritetin territorial tė Serbisė.

Rezoluta u hartua nga kryeministri nė largim Vojsllav Koshtunica, i cili vitin e kaluar mori mbėshtetjen e parlamentit pėr njė kushtetutė qė deklaroi Kosovėn si pjesė tė Serbisė. Presidenti serb pro perėndimor, Boris Tadiē, u rendit sė bashku me zotin Koshtunica nė mbėshtetje tė rezolutės.

Kombet e Bashkuara pritet t’i japin fund misionit tė tyre nė Kosovė. Zotit Ahtisaari iu kėrkua tė hartonte njė propozim pas muaj negociatash midis Prishtinės dhe Beogradit qė nuk arritėn bazėn e njė zgjidhjeje me kompromis.  Plani i zotit Ahtisaari nuk kėnaq as qeverinė e Beogradit dhe as shumicėn shqiptare tė Kosovės.

Rreth 90 pėrqind e popullatės nė Kosovė janė shqiptarė dhe kėrkojnė pavarėsinė nga Serbia. Plani i zotit Ahtisaari nuk i jep Kosovės pavarėsinė por ėshtė njė projekt pėr vetėqeverisje, i cili mund tė sjellė eventualisht pavarėsinė.  Plani parashikon gjithashtu mbrojtje tė fortė pėr pakicėn serbe.  Megjithatė serbėt thonė se nuk do tė marrin pjesė nė negociatat qė zoti Ahtisaari do tė zhvillojė mė 21 shkurt nė Vienė.

Borut Gurxhiē, ekspert pėr Kosovėn i cili drejton Institutin e Sllovenisė pėr Studime Strategjike tha nė njė forum nė Uashington se votimi i djeshėm nė Serbi e komplikon procesin e negociatave. 

“Nė qoftė se ata e hedhin poshtė nė tėrėsi planin e zotit Ahtisaari, atėherė mbyllet plotėsisht rruga pėr negociata”.

Plani i zotit Ahtisaari pritet t’i paraqitet Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė nė muajin mars. Serbia shpreson qė Rusia tė pėrdorė veton pėr tė mos lejuar miratimin e planit. Disa vende tė tjera evropiane janė gjithashtu tė shqetėsuara se nėse miratohet shkėputja e Kosovės, ky rast mund tė pėrdoret si precedent i rrezikshėm pėr pakicat e tjera tė mbetura nėpėr Evropė.

...komenti:

KUR NUK MUND T'I IKESH PERGJEGJESISE

Shkruan:Esat Stavileci

 Kryeadministratori i Kosovės,Joachim Ruecker,vėshtirė
tė ketė bėrė "gjumė tė rehatshėm"tė martėn mbrėma, pas pohimeve tė tij se "ka besim"nė Kryepolicin e Kosovės,Stephen Curtis tė cilit,vetėm njė ditė mė vonė "i kėrkoi dorėheqjen". Sistemi i pėrgjegjėsisė mbėshtetet mbi parimin se
nuk mund t'i ikėsh,megjithė pėrpjeket qė tė tė kursejnė nga ajo,siē bėri z.Ruecker pėr "t'ia shpėtuar fytyrėn" njeriut tė parė tė policisė ndėrkombėtare nė Kosovė. Ē'ėshtė,nė tė vėrtetė, ėrgjegjėsia?

Nė kuptimin mė tė pėrgjithshėm,pėrgjegjėsia paraqet raportin midis veprimit dhe pasojave tė tij. Praktika deri mė tash ka dėshmuar se sa mund tė jetė kompleks ky institucion nė
modalitetet e veta,por edhe sa i thjeshtė nė parimin e vet.Secili qė ėshtė nė gjendje ta kuptojė ligjin,ėshtė pėrgjegjės para tij. Nė ushtrimin e ēfarėdo lloji dhe forme tė pushtetit, secili individ ose organ zyrtar merr pėsipėr autorizime tė caktuara qė i besohen pėr tė kryer njė funksion tė caktuar, por njėkohėsisht merr pėrsipėr edhe pėrgjegjėsinė qė tė veprojė nė pėrputhje me
autorizimet qė i janė dhėnė.

Nė kėtė raport autorizimesh dhe veprimesh nė pėrputhje me to vendoset shkalla e pėrgjegjėsisė,sė cilės nuk mund t'i shmanget asnjė bartės i funksionit publik,pra as z.Curtis. Shoqėria pėrgjithėsisht, qoftė dhe kjo e Kosovės nė mėnyrė tė veēantė, nuk mund tė jetė indiferente ndaj sjelljes sė titullarėve tė funksioneve publike, qofshin ata edhe ndėrkombėtarė,sepse misioni i tyre i adresohet sundimit tė ligjit nė Kosovė,
prandaj dhe sjellja e tyre duhet tė korrespondojė me normat e caktuara tė veprimit brenda asaj shoqėrie,norma tė cilat,nga njėra anė,tė veshin  me tė drejta tė caktuara,por qė,nga ana tjetėr,tė pėrcaktojnė detyrime. Ndėrgjegja e formuar pėr ushtrimin e funksionit publik pėrbėn karakteristikėn qėndrore tė
pėrgjegjėsisė politike.

Pikėpamjet  si ato, se e drejta paraqet njė element tė tejkaluar tė forcės shtetėrore nuk mund tė qėndrojnė pėrgjithėsisht dhe nė rastin e kryepolicit tė Kosovės,nė mėnyrė tė veēantė.Ato nuk mund tė sherbejnė si arsyetim pėr shmangien e pėrgjegjėsisė sė titullarėve tė funksioneve publike,veēanėrisht nė ato shoqėri tė cilat "edukohen pėr sundim tė ligjit" dhe "ngritje tė ndėrgjegjės".Te z.Curtis janė bashkuar edhe pėrgjegjėsia
objektive dhe ajo subjektive pėr ndodhitė tragjike tė 10 shkurtit dhe kjo ėshtė arsyeja qė ai,edhe po qe se do tė mund tė pėrpiqej t'i shmangej pėrgjegjėsisė,nuk do tė mund tė shpėtonte pa ndėshkim.

Ekzistojnė veprime ose mosveprime  tė titullarit tė funksionit publik tė cilat,me peshėn e vet dhe ndikimin e drejtpėrdrejt ose tė tėrthortė nė ngjarje tė caktuara,e bėjnė tė pamundshme objektivisht mbetjen e titullarit tė funsionit publik nė post tė
caktuar.Titullari i funksionit publik,nė rastet mė tė shpeshta,paraqet dorėheqjen e vullnetshme,si akt moral,me tė cilin shkėput raportin midis autorizimeve dhe veprimeve qė ka ndėrmarrė ose qė ka qenė dashur t'i ndėrmarrė.

Por,me z.Curtis,po sikurse edhe me titullarėt e tjerė tė funksioneve publike,nė situata tragjike,sikur qė ishte kjo nė Kosovė,mund tė mos pėrfundojė me njė "akt tė detyruar".Dorėheqja pėrgjithėsisht,edhe nė shembullin e
kryepolicit tė Kosovės,nė mėnyrė tė veēantė,nuk ėshtė dhe nuk mund tė jetė mjet i vetėm  pėr t'iu shmangur pėrgjegjėsisė.

Dorėheqja nuk duhet tė pėrjashtojė format e tjera tė pėrgjegjėsisė,po qe se hetimet do tė mund ta ngarkojnė
titullarin e funksionit publik.Ajo qė nuk do tė dėshironim tė ndodhte,ajo qė nuk do tė mund tė shėronte plagėt e familjeve qė prej 10 shkurtit janė veshur nė tė zeza,ėshtė qė tė mos vazhdohet me tė vjetrėn se "hetimet vazhdojnė",pėr
tė mos u mbyllur kurrė.Kosova ėshtė ngopur me premtime se bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė kėtu "pėr tė vendosur rend e qetėsi".Eshtė lehtė "t'i adresohet  pėrgjegjėsia"njė lideri tė njė lėvizjeje ose tėrė njė lėvizjeje, e tė mos gjykohet gjithanshėm pėr tė gjithė shkaktarėt e vėrtetė tė ngjarjeve tragjike qė "Kosovėn e paqes"e "kthyen nė Kosovėn e luftės".

Pėr Kosovėn ky mund tė jetė,nė mos asgjė tjetėr,njė "karton i verdhė" qė tė pranojė sugjerime,por jo dhe nėnshtrime qė mund tė gjenerojnė situata edhe mė tė rėnda se kjo.Prandaj,Kosovės i duhet qė sa mė shpejtė tė merr "fatet e veta nė duart e
veta"dhe pėr gjendjen nė Kosovė tė marrė pėrgjegjėsi tė plota,sepse me tė drejtė thuhet se "asgjė mė mirė nuk mund, as tė ndėrtohet dhe as tė mbrohet, me duart e huaja se me duart tuaja". 


LAJMET
E mėrkurė 14 shkurt 2007

Konsultimet pėr statusin fillojnė mė 21 shkurt dhe pėrfundojnė mė 10 mars Konsultimet finale pėr statusin e Kosovės nė Vjenė, do tė fillojnė mė 21 shkurt dhe do tė pėrfundojnė mė 10 mars, ka bėrė tė ditur zyra e tė dėrguarit tė Kombeve tė Bashkuara, Marti Ahtisari nė Vjenė.

Kalleberg nuk jep asnjė pėrgjigje lidhur me hetimet dhe skenarin e policisė Zėvendėskomisionari i Policisė sė UNMIK-ut, Trygve Kalleberg, konfirmoi tė mėrkurėn se ėshtė krijuar njė grup pėr hetimet lidhur me ngjarjet e sė shtunės brenda policisė, por ai nuk ka dhėnė asnjė pėrgjigje nė pyetjet e shumta tė gazetarėve, duke u shprehur se hetimet janė duke vazhduar. Kalleberg nuk dha pėrgjigje pse janė pėrdorė plumba tė ndaluar pėr pėrdorim nga OKB-ja, nga ēfarė distance ėshtė shkaktuar vdekja e protestuesve, kush ka dhėnė urdhėr tė shtihet nė demonstrues, pse ėshtė shtirė nė kokė tė demonstruesve etj.

Ka pėrfunduar ndėrtimi i lapidarit tė Besim Ndrecajt Kanė pėrfunduar punimet pėr ndėrtimin e lapidarit tė atdhetarit Besim Ndrecaj, i cili do tė vendoset pranė objektit tė Qendrės Kryesore tė Mjekėsisė Familjare dhe tė Drejtorisė pėr Gjeodezi.

Jap de Hop Shefer viziton Kosovėn Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, Jap de Hop Shefer, do tė arrijė tė enjten pėr njė vizitė nė Kosovė me qėllim qė tė njihet drejtpėrdrejtė me situatėn e sigurisė.

UNMIK-u themeloi njė ekip hetimor pėr protestėn e sė shtunės Sektori i krimeve nė Policinė e UNMIK-ut, ka themeluar njė grup hetuesish me policė vendorė dhe ndėrkombėtarė, tė cilėt nuk kanė qenė pjesėmarrės nė demonstratėn e sė shtunės, pėr tė bėrė njė hetim tė paanshėm, gjithėpėrfshirės dhe tė hapur, lidhur me zbardhjen e tė vėrtetės pėr atė qė ka ndodhur nė protestėn e “Vetėvendosjes”.

Ruecker “dorėheq” komisionerin Curtis Njė ditė pas kthimit nga vizita nė Bruksel, kryeadministratori (Shefi i UNMIK-ut), Joakim Ryker, tė mėrkurėn, vetėm njė ditė pasi kishte thėnė se Kurtis ka besimin e tij, ka kėrkuar dorėheqjen e menjėhershme tė komisionarit tė policisė sė UNMIK-ut, Stiven Kurtis. “Fakti qė unė kam kėrkuar dorėheqjen e tij ka tė bėjė me parimet e pėrgjegjėsisė dhe siguroj se hetimet e mėtutjeshme do tė bėhen nė mėnyrė transparente”, ka thėnė Ryker.Vendimi erdhi pas protestave tė sė shtunės qė kishin pėr pasojė vdekjen e dy protestuesve, tė cilėt u qėlluan pėr vdekje me plumba gome nga policėt ndėrkombėtarė.

Sing nuk e konfirmon dorėheqjen e Kurtisit Komisionari i policisė sė UNMIK-ut, Stiven Kurtis, ka dhėnė tė mėrkurėn dorėheqje pas kėrkesės sė shefit tė UNMIK-ut, Joakim Ryker, njoftojnė mediat, ndėrsa Neraj Sing, zėdhėnės i UNMIK-ut, tha pėr Kosovapress se nuk mund ta konfirmojė njė gjė tė tillė.

Sejdiu: Ėshtė me rėndėsi qė tė bėhen hetime tė drejtpėrdrejta Kryetari i Kosovės, njėherėsh kryesues i Ekipit tė Unitetit, Fatmir Sejdiu, tė mėrkurėn mirėpriti kėrkesėn e shefit tė UNMIK-ut Joakim Ryker pėr dorėheqjen e numrit njė tė policisė ndėrkombėtare komisionarit Stiven Kurtis.

Sejdiu: Secili duhet ta ndiejė barrėn e pėrgjegjėsisė pėr 10 shkurtin Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, deklaroi tė mėrkurėn se aktualisht nuk do tė kėrkojė pėrgjegjėsi individuale nga personat qė janė nė krye tė policisė sė Kosovės, derisa nuk bėhen hetimet e nevojshme pėr protestėn e 10 shkurtit, por nuk e “amnistoi” askė nga pėrgjegjėsia menaxhuese.

Thaēi i cilėsoi tragjike dhe tė hidhura protestat e sė shtunės Janė momente vendimtare dhe duhet tė gjithė tė investojmė nė mėnyrė qė tė presim atė pėr tė cilėn kemi punuar, u shpreh kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), Hashim Thaēi, duke potencuar se dokumenti i Martti Ahtisaari-t paraqet fillimin e fundit pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės.

KMDLNJ: Schook, Curtis dhe Ahmeti janė pėrgjegjės pėr dhunėn e krijuar Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut (KMDLNJ), kėrkoi tė mėrkurėn shkarkimin e menjėhershėm tė komisarit tė policisė sė UNMIK-ut, Stephen Curtis, zėvendės-kryeadministratorin Steven Schook dhe numrin njė tė Shėrbimit Policor tė Kosovės, Sheremet Ahmeti, pasi qė sipas tyre, ata janė pėrgjegjės pėr dhunėn e krijuar nė protestėn e 10 shkurtit.

Qeveria “arsyeton” deklaratėn e Lamės duke thėnė se ajo ishte e emocionuar Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku as tė mėrkurėn nuk ka ndėrmarrė asnjė hap qė tė kėrkojė pėrgjegjėsi tė drejtpėrdrejta nė largimin e njerėzve nė hierarkinė e policisė sė Kosovės, por ėshtė nė pritje tė publikimit tė raportit final, lidhur me ngjarjet e 10 shkurtit qė kanė rezultuar me vrasjen e dy qytetarėve. Qeveria, ndėrkaq, nuk e ka komentuar deklaratėn e zėdhėnėses sė kryeministrit, Ulpiana Lama lidhur me reagimin e policisė gjatė demonstratės, duke thėnė se kjo e fundit ka qenė e emocionuar.

Konjufca: Dorėheqje duhet tė japė UNMIK-u e jo individėt Aktivistėt e Lėvizjes “Vetėvendosje”, tė mėrkurėn nė njė konferencė pėr media paraqitėn llojet e plumbave qė ka pėrdorur policia qė si shkas i pėrdorimit tė tyre u plagosėn 80 protestues, dy prej tė cilėve vdiqėn mė vonė si pasojė e plagėve tė marra.

“Vetėvendosja” thotė se nuk janė ushtri pėr tė “rekrutuar” njerėz Aktivistėt e Lėvizjes “Vetėvendosje”, tė mėrkurėn nė Prishtinė, nė njė konferencė pėr media, hodhėn poshtė akuzat e zėvendės-kryeadministratorit Steven Schook, se “Vetėvendosja” ka “rekrutuar” njerėz edhe nga shtetet tjera nė demonstratėn e 10 shkurtit.

“Vetėvendosje” e quan tė padrejtė vendimin e gjykatės pėr Albin Kurtin Aktivistėt e Lėvizjes “Vetėvendosje”, e quajtėn tė padrejtė dhe tė montuar politikisht vendimin e djeshėm tė gjykatės pėr vazhdimin e masės sė paraburgimit edhe pėr 30 ditė ndaj liderit tė tyre, Albin Kurtit, ngase sipas tyre, ai nuk ėshtė pėrgjegjės pėr asgjė dhe duhet tė lirohet.

KMDLNJ:Tė burgosurit nė Prizren nė grevė urie nė shenjė solidarizimi me Kurtin KMDLNJ pėrmes njė komunikate pėr media tė mėrkurėn ka njoftuar se njė i burgosur e ka thirrur nė ora 10.15 zyrėn e KMDLNJ-sė dhe ka deklaruar se tė burgosurit nė kėtė burg kanė hyrė nė grevė urie pėr ta kundėrshtuar arrestimin e Albin Kurtit dhe nė shenjė solidarizimi me tė.

Komisioni politik i APKE-sė fton shqiptarėt dhe serbėt pėr dialog konstruktiv Pėrleshjet e paradokohshme tė protestuesve me policinė, ku e humbėn jetėn dy veta, ndėrsa mbi 80 u lėnduan, paraqesin vėrejtje pėr "palejueshmėrinė e mos vlerėsimit tė situatės sė rrezikshme nė Kosovė", theksoi Komisioni politik i Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės (APKE) lidhur me protestat qė u mbajtėn tė shtunėn nė Prishtinė kundėr planit tė kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari pėr statusin.

Duhet modifikuar propozimin pėr decentralizimin, thonė zyrtarėt kryeqytetas Pakoja e Martti Ahtisaari-t, edhe pse ka mangėsi dhe paqartėsi, nė vete pėrmban tė gjitha elementet e ndėrtimit tė njė shteti tė pavarur, sovran dhe tė njohur ndėrkombėtarisht, por pjesa e decentralizimit...

Nė Drenas krijohet “Lista e Bashkuar Qytetare” Njė pjesė ė elektoratit tė PDK-sė nė Drenas, pas ndarjes nė dysh tė kėsaj dege, dhe pamundėsisė pėr tė krijuar njė unitet, ka themeluar “Listėn e Bashkuar Qytetare”, tė cilėn do ta udhėheq Ymer Deliu.

Vidhen 14 shtylla elektrike dhe 1.500 metra kabllo Persona tani pėr tani tė panjohur, kanė dėmtuar rrjetin elektrik nė fshatin Makresh tė Epėrm tė Gjilanit, duke vjedhur 14 shtylla elektrike dhe rreth 1.500 metra kabllo, konfirmoi tė mėrkurėn policia rajonale nė Gjilan.

Ende nuk ėshtė identifikuar kufoma e gjetur nė Drinin e Bardhė Trupi i pa jetė i njė gruaje tė moshės 50-60 vjeēare, e cila ėshtė gjetur para njė jave nė ujin e Drinit tė Bardhė, nė vendin e ashtuquajtur “Ura e Haxhi-sė” nė fshatin Deiq tė Klinės...

Fokusi i Gjermanisė nė Kosovė ėshtė zhvillimi ekonomik Shefi i Zyrės gjermane nė Prishtinė, Eugen Wollfarth deklaroi tė mėrkurėn se qėllimet e qeverisė gjermane nė Kosovė janė tė fokusuara me shumė nė aspektin e zhvillimit ekonomik tė vendit.

Komuna e Gjakovės kėrkon kompensimin e pronarėve tė tokave tė aeroportit Kuvendi Komunal (KK) i Gjakovės urdhėroi tė mėrkurėn Drejtorinė pėr Kadastėr Gjeodezi dhe Kadastėr qė, nė bashkėpunim me AKM-nė, UNMIK-un, KFOR- in dhe tė tjerėt, tė bėjė kėmbimin e tokave qė u janė marrė pronarėve pėr ndėrtimin e aeroportit tė Gjakovės, pasi qė kjo sipėrfaqe ėshtė shpallur me interes tė pėrgjithshėm shoqėror.

“Pėrplasje” politike midis dy koalicioneve nė Ulqin Dy grupimet politike nė pushtetin lokal tė Ulqinit, katėr partitė nacionale shqiptare dhe ai “Pėr Ulqinin evropian” akuzojnė njėra-tjetrėn...

Dukuria e piraterisė po ndikon nė numrin e vogėl tė vizitorėve nė kinema Dukuria e piraterisė dhe mosfunksionimi i Ligjit pėr mbrojtjen e tė drejtave tė autorit, ėshtė jashtėzakonisht e shprehur nė Kosovė, andaj kinematė tona po ballafaqohen me njė numėr tė vogėl tė shikueshmėrisė tha pėr KosovaLive, Miradije Vllahiu, menaxhere e kompanisė “Genci”, e cila merret me distribuimin dhe shfaqjen e filmave.

Nesėr nė teatrin “Oda” shfaqet “Pierre et Jeanne” Tė enjten nė teatrin “Oda” nė Prishtinė, duke filluar nga ora 20.00, “La compagnie Monsieur et Madame O nga Franca” jep shfaqjen“Pierre et Jeanne”, burleskė vizuale pothuajse pa fjalė, e cila zgjat 70 minuta.

Piktori Gjelosh Gjokaj ekspozon nė Podgoricė Piktori shqiptar me renome botėrore, Gjelosh Gjokaj, ka hapur ekspozitė nė Podgoricė, ku janė paraqitur vepra qė i ka krijuar nė kėto gjashtė vjetėt e fundit, nė tė cilat dominojnė mesazhe poetike dhe surrealiste, me motive nga Malėsia, qė ėshtė vendlindja e tij.

Nė Drenas krijohet “Lista e Bashkuar Qytetare” Njė pjesė ė elektoratit tė PDK-sė nė Drenas, pas ndarjes nė dysh tė kėsaj dege, dhe pamundėsisė pėr tė krijuar njė unitet, ka themeluar “Listėn e Bashkuar Qytetare”, tė cilėn do ta udhėheq Ymer Deliu.

Maqedonia shpalli tenderin pėr ndėrtimin e 60 hidrocentraleve tė vogla Ministria e Ekonomisė sė Maqedonisė, tė mėrkurėn ka shpallur konkursin publik pėr dhėnien e koncesionit pėr ujė pėr prodhimin e energjisė elektrike nė 60 hidrocentrale tė vogla tė derdhjeve tė lumenjve Vardar, Strumicė dhe Drini i Zi.

Putin i jep mbėshtetje Beogradit Presidenti rus Vlladimir Putin, nė njė letėr dėrguar presidentit tė Serbisė Boris Tadiq, me rastin e ditės sė republikės, 15 shkurtit, ka thėnė se ky vit do tė jetė vendimtar pėr zgjedhjen e problemit tė Kosovės.

...informacione mė tė hapura:

Ryker kėrkon dorėheqjen e shefit tė policisė Kurtis  Shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker ka kėrkuar sot dorėheqjen e menjėhershme tė Komisionerit tė Policisė Stiven Kurtis. Ryker ka thėnė se arsyeja pėr kėtė akt ėshtė pėrgjegjėsia politike dhe parimore. Kryeadministratori i Kosovės Joakim Ryker nė konferencėn e sotme tė UNMIK-ut ka shprehur edhe njė herė keqardhjen pėr vdekjen e dy personave nė protestėn e sė shtunės nė Prishtinė. Ryker ka theksuar se pas kthimit nga Brukseli, mbrėmė dhe sot nė mėngjes ka rishikuar situatėn nė Prishtinė dhe Kosovė, dhe ka kėrkuar dorėheqjen e Komisarit tė Policisė sė UNMIK-ut Stefan Kurtis. " Fakti qė e kam bėrė kėtė kėrkesė ėshtė ēėshtje pėrgjegjėsie politike dhe parimore", ka thėnė Ryker. Ndėrkaq, zėvendėskomisioneri i policisė Trygve Kallenberg ėshtė rezervuar nga pėrgjigjjet rreth rastit, duke thėnė se hetimet po vazhdojnė.

Tiranė: PD dhe PS, mitingun pėrmbyllės nė tė njėjtėn orė Pozita dhe opozita nė Shqipėri, kanė vendosur qė mitingjet nė mbyllje tė fushatės zgjedhore t’i mbajnė nė tė njėjtėn ditė dhe nė tė njėjtin orar.Qė disa ditė, nė selinė e PS-sė po merren masa pėr skenografinė qė do tė vendoset nė sheshin Nėnė Tereza, pikėrisht nė tė njėjtin vend qė socialistet bėnė edhe mitingun e tyre pėrmbyllės tė fushatės sė 3 korrikut. Ndėrsa, PD-ja ka vendosur prej kohėsh dhe ka marrė tė gjitha masat qė mitingun mbyllės tė fushatės elektorale ta bėjė nė sheshin Skėnderbe, sėrish nė orėn 17:00, praktikisht nė tė njėjtėn kohė me socialistėt. Tė dy kampet politike, pėrveēėse kanė kėrkuar impenjimin e strukturave tė rendit nė ruajtjen e sigurisė dhe qetėsisė pėr mitingjet, kanė angazhuar edhe aktivistė tė tyre pėr shmangien e incidenteve tė mundshme, pavarėsisht se dy mitingjet janė nė njė distancė jo tė vogėl nga njėri-tjetri.

...nga Zėri Amerikės:
Administratori Ryker shkarkon shefin e policisė ndėrkombėtare nė Kosovė


, 14-02-2007

Kryeadministratori ndėrkombėtar i Kosovės, Joakim Ryker, shkarkoi sot komisionerin ndėrkombėtar tė policisė Stiven Kurtis, pas protestės sė tė shtunės, gjatė sė cilės dy persona humbėn jetėn.

“I kam kėrkuar komisionerit tė policisė Stiven Kurtis, qė tė japė dorėheqjen nga posti i tij. Dorėheqja e komisionerit tė policisė nuk paragjykon hetimet qė po vazhdojnė pėr dy personat qė vdiqėn tė shtunėn. Fakti qė kam kėrkuar dorėheqjen e tij, ėshtė nė kuadėr tė parimeve dhe pėrgjegjėsisė politike. Hetimet do tė vazhdojnė. Dua tė siguroj qė hetimet do tė bėhen nė njė mėnyrė plotėsisht transparente.  Kam kėrkuar qė hetimi tė drejtohet nga njė prokuror i posaēėm nga departamenti i drejtėsisė”.

Zėvėndės-komisioneri ndėrkombėtar i policisė, Trygve Kalleberg, njoftoi gjithashtu se njė hetim profesional dhe i paanshėm do tė zhvillohet nga policia ndėrkombėtare.

“Kam vendosur tė krijoj njė grup tė posaēėm hetimor brenda njėsisė qė merret me hetimin e krimeve nė policinė e UNMIK-ut. Ky grup do tė pėrbėhet nga hetues ndėrkombėtarė, asnjė prej tyre nuk ka qenė i pėrzier me demostratėn. Nga ana e policisė sė Kosovės, nė tė, ka vetėm oficerė policie, qė punojnė nė njėsitin e krimeve, qė nuk janė pėrzier me demostratėn, qė do tė jenė tė pėrfshirė nė hetimin nė vazhdim”.

Policia ndėrkombėtare nuk ka dhėnė ende pėrgjigje pėr njė sėrė ēėshtjesh, si pėr pėrdorimin e llojit tė plumbave plastikė pėr tė cilat mendohet se janė tė ndaluar nga konventa e Gjenevės shumė vite mė parė, pėr vendin ku janė qėlluar viktimat, qė sipas disa dėshmitarėve, ka qėnė larg vendit tė protestės.

Zoti Kalleberg tha se tė gjitha kėto janė pjesė e hetimeve nė vazhdim e sipėr.

Njėsi tė KFOR-it kanė mbėshtetur policinė gjatė protestės sė tė shtunės. Njė burim i besueshėm i paqeruajtėsve, i tha Zėrit tė Amerikės, se paqeruajtėsit nuk kanė qenė tė pajisur me plumba plastikė.

Ndėrkohė, presidenti Fatmir Sejdiu, theksoi sot se hetimet do tė tregojnė se sa ėshtė respektuar ligji.

“Njė proces tė mėtejshėm, tė kemi njė respektim tė plotė tė ligjit nga tė gjithė qytetarėt e Kosovės, por edhe nga institucionet, edhe nga ata qė nė njė formė apo nė njė tjetėr, janė thirrur tė ruajnė, tė mbrojnė, dhe tė zbatojnė ligjin nė kėtė drejtim”.

Gjatė protestės tė sė shtunės, tė organizuar nga lėvizja Vetėvendosje, dy persona morėn plagė vdekjeprurėse nga plumbat e gomės, dhe vdiqėn mė pas nė spital, dy tė tjerė vazhdojnė tė jenė nė gjendje tė rėndė dhe mė shumė se 80 persona kėrkuan ndihmė mjeksore. Albin Kurti, udhėheqėsi i kėsaj lėvizje dhe disa anėtarė tė tjerė tė saj, janė arrestuar nga policia./VOA/

Qeveria serbe dėnon planin e zotit Ahtisaari pėr Kosovėn

14-02-2007 - Qeveria serbe dėnoi planin e ndėrmjetėsit tė Kombeve tė Bashkuara pėr tė ardhmen e Kosovės, duke e cilėsuar nė kundėrshtim me ligjin ndėrkombėtar.

Nė njė rezolutė qė do t’i paraqitet parlamentit, qeveria thotė se propozimi nuk njeh sovranitetin dhe integritetin territorial tė Serbisė. Por dokumenti pohon se pėrfaqėsuesit serbė do tė takohen me ndėrmjetėsin Martii Ahtisaari nė Vjenė mė 21 shkurt pėr bisedime mbi propozimin.

Plani i zotit Ahtisaari parashikon vetėqeverisje me mbikqyrje ndėrkombėtare pėr Kosovėn, por nuk pėrmend njohjen e pavarėsisė.

Po dje, zyrtarėt e Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė shprehėn shqetėsim lidhur me pjesėmarrjen tė personave nga jashtė Kosovės nė demonstratat e shqiptarėve, nga tė cilat gjetėn vdekjen 2 vetė. Zyrtarėt nuk identifikuan origjinėn e protestuesve, por media njofton se ata ishin nga Maqedonia./VOA/

Engel: Plani Ahtisari ėshtė i favorshėm pėr Kosovėn

Kongresmeni amerikan Eliot Engel i tha Zėrit tė Amerikės se plani Ahtisari ėshtė njė plan i favorshėm pėr Kosovėn dhe u bėri thirrje shqiptarėve ta mbėshtesin kėtė plan. Kongresmeni demokrat i Nju Jorkut tha se Kosova do tė bėhet e pavarur kėtė vit dhe se Shtetet e Bashkuara si dhe vende tė tjera do ta njohin shumė shpejt pavarėsinė e saj.

Zėri i Amerikės:  Zoti Engel, prej vitesh ju jeni shprehur nė favor tė pavarėsisė pėr Kosovėn. Ai i justifikon plani i zotit Ahtisari shpresat tuaja?

Eliot Engel:    Mendoj se po. Mendoj se plani Ahtisari ėshtė njė plan i mirė, i cili nė mėnyrė tė qartė e vė Kosovėn nė rrugėn drejt pavarėsisė. Mendoj se ai nėnkupton qė Kosova do tė jetė e lirė dhe e pavarur dhe se populli i Kosovės duhet ta mbėshtesė kėtė plan. Ky propozim nuk realizon qysh nė fillim ēdo gjė qė ne do tė dėshironim por ai deklaron hapur qė Kosova do tė jetė njė shtet i pavarur dhe mendoj se Shtetet e Bashkuara si dhe vende tė tjera do ta njohin shumė shpejt Kosovėn.

Zėri i Amerikės:  Njė pjesė e shqiptarėve janė tė shqetėsuar nga mėnyra se si propozimi i zotit Ahtisari ėshtė strukturuar, pra eme elementė qė ata i shohin si njė autonomi tepėr tė gjerė pėr serbėt qė sipas tyre pėrbėn njė ndarje de fakto tė Kosovės. Cili ėshtė komenti juaj?

Eliot Engel:    Nuk jam dakord me kėtė. Unė mendoj se Kosova nuk mund tė ndahet. Tė gjithė e dinė se nuk mund tė ketė ndarje tė Kosovės sepse nėse nė Ballkan fillojnė ndarjet, atėhere kjo nuk do tė ketė fund. Nėse lejohet pėr shembull qė pjesa veriore e Mitrovicės apo minierat e Trepēės tė jenė vetėm nėn kontrollin e serbėve, atėhere edhe shqiptarėt nė vende tė tjera do tė kėrkojnė qė tė ndryshojnė kufijtė. Megjithatė unė mendoj se pėr pakicat nė Kosovė duhet tė ketė mbrojtje. Kosova duhet tė jetė njė demokraci shumėetnike, banorėt serbė tė saj duhet tė kenė tė njėjta tė drejta si edhe shqiptarėt. Pėr shumė vite, serbėt i trajtuan keq shqiptarėt dhe unė mendoj se shqiptarėt nuk duhet t’i trajtojnė serbėt nė tė njėjtėn mėnyrė.

Zėri i Amerikės:  Tensionet janė rritur ditėt e fundit nė Kosovė – njė protestė e shqiptarėve tė pakėnaqur me propozimin e zotit Ahtisari dhe me negociatorėt vendas shkaktoi tė vdekur. Cilat janė rreziqet e dhunės nė momente si kėto qė po kalon Kosova?

Eliot Engel:    Sė pari mė lejoni t’u dėrgoj ngushėllimet e mija tė sinqerta familjeve tė dy tė rinjve qė humbėn jetėn dhe tė tjerėve qė u plagosėn. Ėshtė gjithmonė diēka e rėndė kur ndodhin gjėra tė tilla dhe ne shprehim ndjenjat tona pėr ta dhe pėr familjet e tyre. Por duhet tė jemi jashtėzakonisht tė kujdesshėm dhe tė mos lejojmė qė dhuna tė dalė jashtė kontrollit. Unė besoj se Kosova ėshtė tamam nė prag tė pavarėsisė. Nuk duhen lejuar tė ndodhin gjėra qė do t’u jepnin pretekst atyre qė nuk e duan pavarėsinė, tė cilėt mund tė thonė se kosovarėt nuk janė nė gjendje ta qeverisin veten. Duhet pėrqendruar vemendja tek ajo qė ėshtė mė kryesorja dhe kjo ėshtė pavarėsia.

Zėri i Amerikės:  A pėrfaqėsonin kėta protestues vetėm veten e tyre apo njė sektor mė tė gjerė tė popullsisė kosovare?

Eliot Engel:    Mendoj se ata janė njerėz qė kanė shqetėsime legjitime lidhur me qendrimin e pandryshueshėm tė Serbisė, lidhur me Mitrovicėn veriore, me Trepēėn. Por mendoj se kėto shqetėsime duhen zgjidhur nė njė Kosovė tė lirė dhe tė pavarur dhe plani i Ahtisarit e vė Kosovėn nė rrugėn e pavarėsisė. Kosova do tė ketė njė vend nė Kombet e Bashkuara, do tė marrė pjesė nė organizatat ndėrkombėtare, do tė ketė mundėsi tė marrė kredi nga Banka Botėrore dhe tė pranohet si vend i lirė dhe i pavarur. Pasi tė ndodhė kjo nuk do tė ketė mė kthim prapa.

Zėri i Amerikės:  Herė pas here ju keni qenė kritik i ashpėr i administratave tė ndryshme amerikane lidhur me qendrimin e tyre ndaj Kosovės. Ēfarė mendoni pėr hapat e ndėrmarra nga administrata Bush kėto vitet e fundit pėr Kosovėn?

Eliot Engel:    Kur presidenti Klinton u largua nga posti dhe nė Shtėpinė e Bardhė erdhi Presidenti Bush, pati njė periudhė prej 4-5 vjetėsh kur ata nuk bėnė sa duhet pėr Kosovėn dhe kjo ishte shqetėsuese. Por mendoj se dy vitet e fundit ka patur njė ndryshim nė qendrimin e administratės Bush dhe pėrpjekjet e tyre lidhur me Kosovėn kanė qenė mjaft pozitive. Me tė gjithė ata qė kam folur nė administratė, qė nga Sekretarja e Shtetit e deri te zyrtarėt mė tė lartė, e kuptojnė dhe janė dakord se Kosova do tė jetė njė vend i pavarur prandaj jam i gėzuar me faktin qė ata e kuptojnė se ajo qė duhet bėrė, duhet bėrė tani dhe pa vonesė. Mendoj se Kosova do tė jetė e pavarur kėtė vit, se ajo do ta shpallė pavarėsinė dhe se Shtetet e Bashkuara do ta njohin Kosovėn si vend tė pavarur. /voa/

...koment dite, jave,..:

Nė shqiptarė shtihet ende pa dhimbtė, apo jo?

Dr. Edmond Nushi,
14 shkurt 2007
Vaasa, Finlandė

Nėse marrim dhe i krahasojmė dy demonstratat ”paqėsore”,  qė u mbajtėn brenda dy ditėve nė Kosovė, njėra nė veri e tjetra nė jug tė Kosovės, mund tė vijmė deri te disa konkludime:

(Kėto janė vlerėsimet e autorit tė tekstit, tė bazuara nė incizimet televizive, dhe duke u bazuar nė gazetat ditore tė Kosovės).

       -Serbėt demonstruan, duke mos lanė pa fye as komunitet e as njeri tė gjallė, ēka nuk ėshtė serb, apo qė nuk ėshtė me ta, duke glorifikuar JO-n e Putinit!

       -Shqiptarėt dhe ”Vetėvendosja”, organizoi njė protestė paqėsore, e cila pasi marshonte drejt marshutės sė paralajmėruar, u pengua me pretekst se ėshtė duke i sulmuar organet qeveritare.

       -Sikur tė kontrolloheshin serbėt, me siguri secili me vete ka pasur bile njė revole, e nė anėn tjetėr shqiptarėt pa kurrfarė arme, bile as gurė me vete, po i sulmuakan institucionet qendrore. (Po, tė kujt janė ato institucione nėse nuk janė tė popullit?)

      -Serbėt u vėrsulėn drejt urės duke brohoritur ” ovo je Serbija”
      -Shqiptarėt nuk u vėrsulėn, por u rrahėn vetėm pse brohoritnin “poshtė tradhtarėt e kombit”.
      -Serbėve, si shenjė falėnderimi, iu shkon nė vizitė (ēfarė koincidence, mu nė ditėn e demonstratave shqiptare), grupi negociator i Kosovės, duke u pėrqafuar me pjesėtarėt e KFOR-it dhe policisė sė UNMIK-ut, tė cilėt nė anėn tjetėr vrasin dy shqiptarė.

       -Shqiptarėve, nė rastin e kundėrt, Grupi i Unitetit shprehu indinjatė, pėr protestėn e shqiptarėve.
       -Nė veri, policia e SHPK-sė ka qenė me policė nga komuniteti serb kryesisht, kurse ne jug nuk mjaftoi SHPK, por u deshėn karabinierėt dhe policia polake tė qėllojė prapė mbi shqiptarėt.


Duke i parė kėto fotografia, nė kujtesė mu sillte demonstrata e studentėve tė paraluftės, tė cilin e udhėhiqnin i njėjti Albin Kurti me Bujar Dugollin, i cili tash ėshtė te shprehem lirshėm, “nė taborin e kundėrt”. Mu kujtuan deklaratat e udhėheqjeve tė atėhershme politike shqiptare, se si ishin kundėr asaj demonstrate, e cila nė fund doli, se ishte e suksesshme, dhe i hapi dyert qė opinioni botėror tė njoftohet pėr realitetin kosovar.
         Dhe, sot, nė fund doli bilanci, se fajtorėt kryesor pėr vdekjen e dy tė rinjve janė Albin Kurti me “Vetėvendosjen”, e askush tjetėr.

Nuk ėshtė fajtor askush pse u lejua qė tė gjuhet nė demonstrues shqiptarė?
Ku qenė anėtarėt e qeveris, grupit negociator dhe grupeve tjera politike, qė tė dalin dhe t’i ndalojnė policinė qė mos tė gjuajnė nė popullin e tyre?

Ende pa u konstatuar asgjė dhe ende pa u ajros mirė qendra e qytetit nga tymi lotsjellės, zonja (apo zonjusha) Ulpiana Lama del me deklaratė shumė kritike, por fatmirėsisht kryeministri Ceku, tė nesėrmen del me njė deklaratė tjetėr mė optimiste, se do tė hetohen tė gjitha veprimet e policisė.

 

- Deri kur me lėshime pėr serbėt?
- Deri kur pakica nė Kosovė do tė dominojė mbi shumicėn?
- A u vėrtetuat me demonstratėn e 10 shkurtit, se shqiptarėt janė tė gatshėm tė vdesin edhe mė, gjer te pavarėsia e plotė e Kosovės?

- Edhe pse ėshtė shpresuar se plani i Ahtisarit pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės do tė jetė pavarėsia, edhe pse me kushtėzime, i ngjashėm me rregullimin e sistemit nė Finlandė, kjo ėshtė  tepruar kur shikohet realiteti i saj, posaēėrisht nė mundėsinė e “mbivotimit” tė shumicės nga ana e pakicės, qė do tė ishte precedent nė shtetet demokratike nė botė?! Kjo s’ėshtė askund.

- Ku ka sovranitet pa kufi?
- Ku ka shtet pa ushtri?
- Ku ka pavarėsi pa karrige nė KB?
- Ku ka pavarėsi me ”guvernator” nga BE?

Nė kėto dhe shumė pyetje tjera, qė do tė kishim mundur me i radhit nė kėtė renditje, nuk ėshtė e detyruar tė pėrgjigjet askush,  por me kėtė desha tė tregoj, se pėrveē ”Grupit tė ashtuquajtur tė unitetit”, askush tjetėr nė Kosovė, nuk e pranon me aq vullnet kėtė pako tė propozimeve.

Grupi i Unitetit tėrė kohėn ka punuar pa transparencė tė duhur dhe askush nga pjesėtarėt e popullit shumicė nė Kosovė, nuk e ka ėndėrruar se do tė derdhet gjaku dhe do tė luftohet pėr tė na dominuar prapė pakica serbe!

   
-Nuk them se i tėrė propozimi i Ahtisarit ėshtė pėr t’u refuzuar, por dominon ajo bindje qė mbi 70 % nė kėtė propozim flitet vetėm pėr pakicėn e cila nuk ėshtė mė shumė se 5 %.

Prandaj, nuk ėshtė dashur apriori tė pranohet ky plan si i tille, pa kurrfarė vėrejtjesh, nga ana e Grupit Negociator (tė unitetit)  tė Kosovės.

Edhe me qenė 100% qė i plotėson kėrkesat tona, prapė duhet tė “luhej” njė lojė politike dhe tė gjenden vėrejtjet. Shikoni se si lufton Serbia edhe pse krejt plani ėshtė nė favor tė pakicės serbe dhe Serbia si shtet prapė po ka sovranitet tė pjesshėm nė Kosovė, tė cilėn ata, nė vitet 1999 dhe 2000 as qė e kanė ėndėrruar.

-Kjo ndodh, sepse ne nuk kemi diplomaci tė shkolluar.
-Ne nuk kemi plane shumėvjeēare.
-Ne nuk kemi qeveri unike tė mirėfilltė.
-Ne kemi qeveri tė korruptuar.
-Ne nuk kemi demokraci dhe kulturė politike.
-Ne nuk e vlerėsojmė ēka ėshtė me prioritetet pėr bėrjen e Kosovės shtet, por shikojmė se si nėpėrmjet tenderėve dhe ministrive tė pasurohemi.

Duke shikuar lajmet nė TV-tė e vendit, vėrehet se shumė rėndėsi i jepet njė ministri qė e takon njė tė huaj, e nuk i jepet rėndėsia e lajmeve pėr korrupsionet e dyshuara po nga ai ministėr.

Ish-kryeministri duhet tė dėrgohet nė Hagė.
Shumė kėshilltarė tė ministrave dhe kuvendarėve, burgosen pėr shkak tė keqpėrdorime ( e pėr ta hutuar popullin pėrdoret njė fjale mė e ”ardhur” –keqmenaxhim), e gjer edhe pėr tregti tė armatimit, e ministrat nuk e gjejnė tė arsyeshme tė distancohen nga ata, e le ma tė japin dorėheqje.

-Greva e mjekėve nė QKU-u vlerėsua antipatriotike, sepse jemi duke negociuar pėr pavarėsi.
-Atyre u premtohet diēka e cila nuk realizohet.
-Protesta e pensionistėve as qė pėrfillet.
-Nė anėn tjetėr, asgjė ēka ėshtė premtuar nga qeveria dhe ministrat nuk po realizohet.

Pavarėsia ėshtė vetėvendosja, shėndetėsia, sistemi pensional dhe invalidor, arsimi dhe edukimi i brezave tė ri, kultura, universiteti, vendet e punės, liria e tė shprehurit, lufta kundėr korrupsionit.

Janė rinia e shėndoshė tė cilės nuk i jepet hapėsirė e as vend pėr tė vepruar, e qė nė thelb janė menēuria, avangarda dhe ardhmėria e kombit.


Pavarėsia ėshtė drejta nė referendum.


LAJMET
E marte 13 shkurt 2007
- Schook: Jam shumė i shqetėsuar qė nė protestė kanė marrė pjesė edhe njerėz qė nuk janė kosovarė
- Autopsia pėrcakton se viktimat e sė shtunės kanė pėsuar nga plumbat e gomės
- Komisionari Curtis zotohet pėr hetime tė hollėsishme tė ngjarjeve tė 10 shkurtit
- Mjekėt vėrejnė pėrmirėsim nė gjendjen shėndetėsore tė Zenel Zenelit, i lėnduar rėndė mė 10 shkurt
- Nisin hetimet pėr zbardhjen e rrethanave tė likuidimit tė 21 kosovarėve nga malazezėt mė 1999
- Pesė qendra urbane lokale parashihet tė krijohen nė komunėn e Gjakovės

Shpėrthim nė Viti- nuk ka tė lėnduar Policia nė Viti ka bėrė tė ditur se mbrėmė ka ndodhur njė shpėrthimin nė depon e njė ndėrmarrje . Zėdhėnėsi i rajonal i SHPK-sė nė Gjilan, togeri Ismet Hashani, tha se shpėrthimi ka ndodhur nė parkingun e njė depoje ku janė dėmtuar tre kamion tė parkuar . Bėhet e ditur se njėsitet patrulluese kanė dalė dhe kanė siguruar vendin e ngjarjes ndėrkohė qė njėsitet e hetimeve tė krimit, njėsitet e krim teknikės, njėsiti me qenė nuhatės si dhe njėsiti pėr ēminim i KFOR-it, kanė filluar hetimet. “Nga shpėrthimi nuk ka pati tė lėnduar, por dėmet materiale janė tė konsiderueshme”, ka thėnė togeri Hashani.

Besiana ia dha lamtumirėn e fundit Mon Balajt Mijėra qytetarė tė martėn nė varrezat e qytetit tė Besianės i kanė dhėnė lamtumirėn e fundit Mon Balajt (31), i cili vdiq nga plagėt e marra nga policia gjatė demonstratės sė 10 shkurtit tė organizuar nga Lėvizja “Vetėvendosje”.

Ngjarjet e tė shtunės nuk do tė ndikojnė nė procesin e statusit Shefi i Misionit tė OSBE-sė nė Kosovė, ambasadori Uerner Unendt dhe kryetari i KK tė Prizrenit Eqrem Kryeziu, tė martėn kanė shprehur keqardhje dhe ngushėllime pėr familjet e dy tė rinjve qė humbėn jetėn nė protestat e sė shtunės, pėr tė cilat thanė se nuk do tė ndikojnė nė procesin e zgjidhjes sė statusit.

Hetimi pėr sjelljen e policisė gjatė protestės publikohet pas 2 javėsh Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, ka deklaruar tė hėnėn se rezultatet pėr sjelljen e policisė gjatė protestės tė sė shtunės ku humbėn jetėn 2 persona dhe dhjetėra tė tjerė u lėnduan do tė publikohen pas 2 javėsh.

KMDLNJ kėrkon hetime tė pava KMDLNJ konsideron se Deklarata e Grupit tė Unitetit pas protestave tė 10.02.07 ėshtė dhunim i demokracisė, thirrje pėr linēim tė Albin Kurtit dhe Lėvizjes Vetėvendosje! sipas KMDLNJ-se Grupi i Unitetit e merr njėkohėsisht rrolin e prokurorit, gjykatėsit dhe ekzekutuesit, gjithnjė duke u thirr nė gjyqėsi tė pavarur.

Shuk premton hetime tė hollėsishme rreth ngjarjeve tė sė shtunės Zėvendės shefi i UNMIK-ut, Stiven Shuk, tė martėn ka kėrkuar qė ngjarjet tragjike tė sė shtunės tė mos ndikojnė negativisht nė procesin nėpėr tė cilin po kalon Kosova drejt zgjidhjes sė statusit, si dhe ka premtuar hetime tė hollėsishme rreth ngjarjes sė 10 shkurtit.

Jashari kėrkon hetime tė pavarura lidhur me ngjarjen e 10 shkurtit U.d. i Ombudspersonit, Hilmi Jashari, i ka dėrguar njė letėr shefit tė UNMIK-ut, Joakim Ryker dhe kryeministrit Agim Ēeku, pėrmes tė cilės kėrkon qė sa mė shpejt tė kryhen hetimet e pavarura lidhur me ngjarjet e 10 shkurtit, ku si pasojė e plagėve tė marra humbėn jetėn dy protestues.

Autopsia konfirmon se Xheladini e Balaj kanė vdekur nga plumbat e gomės Sipas rezultateve tė autopsisė, Arben Xheladini dhe Mon Balaj kanė vdekur si pasojė e plagėve tė marra nė kokė me plumb gome, konfirmon Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK), zyrtarė tė tė cilit thonė se ka filluar edhe hetimi i policisė lidhur me dhunėn gjatė demonstratės sė 10 shkurtit nė Prishtinė.

Kurtis pranon se personat e vdekur janė qėlluar me plumba gome Zyrtarėt e policisė dhe ata tė UNMIK-ut kanė pranuar tė martėn se dy personat e vdekur nė demonstratėn e 10 shkurtit janė qėlluar me plumba gome nė kokė, ndėrkohė qė premtuan se do tė bėhen hetime tė thukėta ndaj veprimeve tė policisė dhe Lėvizjes “Vetėvendosje”, me qėllim qė fajtorėt tė dalin para drejtėsisė.

Schook dhe Curtis premtojnė hetime tė hollėsishme pėr 10 shkurtin Zėvendėsshefi i UNMIK-ut, Steven Schook dhe komisionari i policisė Stephen Curtis, deklaruan tė martėn se do tė hetohen jo vetėm pasojat, por edhe shkaqet tė cilat kanė bėrė qė protesta e ‘Vetėvendosje-s“ eskaloi nė dhunė, duke shkaktuar vdekjen e dy personave dhe lėndimin e 80 tė tjerėve.

Policia ia dorėzon gjykatės lėndėn e Albin Kurtit Liderit tė Lėvizjes “Vetėvendosje”, Albin Kurti, i ėshtė dorėzuar lėnda nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė, ndėrkohė qė gjatė ditės pritet tė zhvillohet seanca gjyqėsore e procesit ndaj tij, tha Veton Elshani, zėdhėnės i Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), ndėrkohė qė aktivistėt e Lėvizjes thonė se dėnimi i Kurtit do tė nxitė edhe mė shumė qytetarėt pėr tė demonstruar.

Mjekėt optimistė pėr shpėtimin e tė lėnduarit rėndė gjatė protestės Gjendja shėndetėsore e Zenel Zenelit, pacientit me gjendje mė tė rėndė shėndetėsore, qė vazhdon tė trajtohet nė Qendrėn Klinike Universitare tė Kosovės (QKUK) pas protestės tė sė shtunės tė organizuar nga Lėvizja “Vetėvendosje”, sipas mjekėve, ka filluar tė pėrmirėsohet.

Thaēi nuk dėshiron qė tė merret me reagimin e Haradinajt Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), Hashim Thaēi tė martėn nuk ka dashur qė ta komentojė reagimin e Daut Haradinajt, ku sipas kėtij tė fundit, kreu i bllokut mė tė fuqishėm opozitar, Thaēi ka gėnjyer nė deklarimet me zyrtarėt ndėrkombėtar se Haradinaj ka ndihmuar nė organizimin e demonstratės sė Lėvizjes Vetėvendosje! me 10 shkurt duke sjell protestues nga Maqedonia.

Haradinaj: Hashim Thaēi ka gėnjyer pėr qėllime qė ai i din Pėr hirė tė sė vėrtetės u deklaroi qytetarėve tė Kosovės se Hashim Thaēi i ka deklaruar zyrtarėve ndėrkombėtar se unė kam ndihmuar nė organizimin e protestės sė “Vetėvendosjes”, mė 10 shkurt 2007, duke sjell protestues nga Maqedonia. Hashim Thaēi ka gėnjyer pėr qėllime qė ai i din, ka deklaruar pėr mes njė komunikate, Daut Haradinaj.

Uordsvort: Shqiptarėt pėrbėjnė 90% tė popullatės, zgjidhje realiste janė duke u marrė nė konsideratė Ėshtė mirė qė Serbia ka pranuar tė marrė pjesė nė fazėn pėrfundimtare tė bisedimeve pėr Kosovėn, sepse kjo ėshtė njė mundėsi pėr Serbinė tė ofrojė vėrejtjet e saj ndaj propozimit tė tė dėrguarit tė posaēėm tė KB-ve Marti Ahtisari, ka thėnė pėr gazetėn “Blic” ambasadori i Britanisė nė Beograd Stiven Uordsvort.

Komuna e Gjakovės do tė ketė pesė qendra lokale urbane Me planin zhvillimor komunal dhe urban, deri nė vitin 2015, ėshtė paraparė qė nė Gjakovė tė ketė edhe pesė qendra lokale urbane e administrative, nė pesė fshatrat mė tė mėdha...

Kreu komunal i Gjilanit fton qytetarėt tė ruajnė stabilitetin dhe qetėsinė
Gjilan, 13 shkurt 2007 (Kosovapress) Koha 15:20
Kryetari i komunės sė Gjilanit, Xhemajl Hyseni i ka ftuar tė martėn qytetarėt e kėsaj komune qė tė jenė tė durueshėm dhe tė tregohen nė matur nė veprime nė mėnyrė qė tė mos dėmtohet procesi dhe tė mos zgjatet rruga deri te pavarėsia.

Sali Gashi u zgjodh kryetar i degės IV tė LD-sė Dega IV e LD-sė ka mbajtur kuvendin themeltar, nė tė cilin me aklamacion ėshtė zgjedhur kryesia 17 anėtarėsh, ndėrsa pėr kryetar ėshtė zgjedhur Sali Gashi.

Termocentrali “Kosova C” kėrkon 3.5 miliard euro investim Komisioni Parlamentar pėr Ekonomi, Industri, Energjetikė, Transport dhe Telekomunikacion ka mbajtur tė martėn njė takim me stafin e Ministrisė sė Energjisė dhe Minierave. Ethem Ēeku, ministėr ka raportuar pėr punėn e deritashme qė ka bėrė Komiteti Drejtues i projektit pėr ndėrtimin e termocentralit “Kosova C”.

Rritet numri i pacientėve me grip qė kėrkojnė ndihmė mjekėsore Nė Shtėpinė e shėndetit nė Therandė ėshtė shtuar numri i pacientėve qė kėrkojnė ndihmė mjekėsore pėr shkak tė gripit, ndėrkohė qė mjekėt thonė se nuk gjendja nuk ėshtė alarmante.

Shpėrthim nė parkingun e njė depoje nė Viti Tė hėnėn rreth orės 20:25 minuta, nė parkingun e njė depoje nė Viti ka ndodhur njė shpėrthim me ē’rast janė dėmtuar tre kamion tė cilėt gjendeshin tė parkuar, ka bėrė tė ditur policia.

Portofoli i humbur me njė sasi tė konsideruar tė hollash i kthehet pronarit tė tij Njė qytetar qė kishte gjetur njė portofol nė tė cilėn kishte njė sasi tė konsideruar tė hollash nė valuta tė ndryshme, kishte raportuar qė nė patrullėn e parė tė policisė qė e kishte hasur, ndėrsa pas njė kohė tė shkurtėr ėshtė gjetur pronari i saj, tė cilit i janė kthyer tė tė hollat, ėshtė thėnė tė martėn nė Policinė Rajonale tė Gjilanit.

Policia duke hetuar vjedhjen has edhe nė municion Njė person ėshtė arrestuar nė Han tė Elezit nėn dyshimin se ka kryer vjedhje, kanė bėrė tė ditur tė martėn zyrtarė policor tė SHPK-sė nė Ferzaj. Burime policore thonė se tek i dyshuari, njėsiti i hetimeve tė Stacionit policor tė Kaēanikut gjatė bastisjes ka gjetur dhe konfiskuar gjėra tė vjedhura.

Policia shqiptare kapi 52 kilogramė marihuanė Policia e Tiranės njoftoi tė martėn se ka pėrfunduar me sukses operacioni i koduar “Vazhdimėsia"...

Nesėr nė teatrin “Oda” jepet shfaqja “Gjithēka 1.5” Tė mėrkurėn nė teatrin “Oda” nė Prishtinė, duke filluar nga ora 20.00, jepet shfaqja “Gjithēka 1.5”, shkruar nga Doruntina Basha, Zoga Ēeta, Fjolla Hoxha.

Ciceroni kulturor javor i shfaqjeve nė teatrin “Dodona” Tė mėrkurėn nė teatrin e tė rinjve, fėmijėve dhe kukullave”Dodona”, duke filluar nga ora 19.30, jepet shfaqja “Sekretet e dashurisė”, nė regji tė Faruk Begollit.

...nga rajoni:

Malazezėt nisin hetimet pėr rastin e likuidimit tė 21 kosovarėve nė bjeshkėt e Rozhajės Me kėrkesė tė Prokurorisė shtetėrore tė Malit tė Zi, gjykatėsi hetues nė Bijelo Pole, Milorad Smolovic, ka nisur zyrtarisht tė martėn procesin hetimor ndaj 12 rezervistėve tė Korpusit tė Podgoricės tė ish-ushtrisė jugosllave, pėr shkak tė dyshimit se kanė bėrė krime lufte kundėr popullatės civile shqiptare tė Kosovės.

Anulohet takimi Solana-Gruevski Takimi ndėrmjet kryeministrit tė Maqedonisė, Nikolla Gruevski dhe shefit tė diplomacisė sė BE-sė, Havier Solana, i paraparė pėr tė martėn, ėshtė anuluar, ndėrsa nuk janė bėrė tė ditura shkaqet, njoftojnė mediat maqedonase.

...bota:

Kėshilli i Evropės kėrkoi nga Sllovenia qė ta kthejė shtetėsinė e “tė shlyerve” Kėshilli i Evropės i ftoi autoritetet e Lubjanės qė ta kthejė shtetėsinė e tė ashtuquajturve "tė shlyer", tė marrė nga pavarėsimi i Sllovenisė.

Pėrkeqėsohen marrėdhėniet ndėrmjet Italisė dhe Kroacisė Ditėve tė fundit janė keqėsuar marrėdhėniet ndėrmjet Italisė dhe Kroacisė. Problemi ka ndodhur pėr shkak tė deklaratės pėr viktimat nė Luftėn e Dytė Botėrore, lajmėruan mediumet kroate.

Tė paktėn tetė tė vdekur nė njė seri sulmesh me bombė nė Algjeri Tė paktėn tetė persona e kanė humbur jetėn, ndėrsa 24 tė tjerė janė plagosur tė martėn nė sulmet me bombė mbi dy stacionet policore dhe kazermėn e xhandarmerisė nė Kabilija tė Algjerisė.

Rrėnohet stadiumi nė tė cilin Kina ishte kualifikuar pėr botėrorin 2002 Stadiumi “Vulihe” nė Shenjang, nė tė cilin kombėtarja kineze kishte siguruar pjesėmarrjen e vetme nė ndonjė kampionat botėror , ėshtė rrėnuar deri nė themel nga pėrdorimi i mė shumė se dy tonė dinamit, njoftojnė tė martėn mediat vendore.

Qipro do tė parashtrojė kėrkesė pėr vendosjen e euros Autoritetet qipriote gjatė disa ditėve tė ardhshme pritet tė parashtrojnė kėrkesė pėr hyrje nė eurozonėn, njoftojnė tė martėn mediat vendore.

Shpėrthime nė disa autobusė nė Liban, dymbėdhjetė tė vrarė Sė paku dymbėdhjetė persona e humbėn jetėn nė shpėrthime nė dy autobusė tė transportit publik nė Liban, lajmėruan mediat lokale.

Njė sulmues vrau pesė persona nė njė qendėr tregtare nė Solt Lejk Siti Njė burrė i armatosur vrau pesė persona nė njė qendėr tregtare nė Solt Lejk Siti dhe plagosi disa tė tjerė, i cili mė pas ėshtė vrarė nga policia.

Koreja e Veriut pajtohet tė ndalojė programin e saj bėrthamor Koreja e Veriut ėshtė pajtuar tė martėn tė ndalojė punėn e dy reaktorėve tė saj nuklear brenda 60 ditėve dhe tė paaftėsojė programin e saj nuklear.

Ėshtė shpallur gjendje e jashtėzakonshme nė Guine Presidenti i Guinesė, Lansana Konte shpalli gjendje tė jashtėzakonshme dhe i bėri thirrje armatės tė sigurojė paqen nė vend pas protestave treditėshe, nė tė cilat kanė humbur jetėn 18 persona.

Njė vetėvrasės me bombė ka vrarė tė paktėn 15 persona nė Bagdad Tė paktėn 15 persona e kanė humbur jetėn pasi qė njė vetėvrasės me bombė ka aktivizuar eksplozivin nė njė furgon tė parkuar para njė depoje pėr ushqim, nė pjesėn perėndimore tė Bagdadit.

...informacione mė tė hapura:

Shefi i OSBE-sė nė Kosovė, Vnendt vizitoi Prizrenin Shefi i misionit tė OSBE-sė, nė Kosovė Verner Vnendt, sot ka qėndruar nė Prizren, me ē’rast pėrveē takimit me kreun e komunės Eqrem Kryeziu, i dhuroi komunitetit boshnjak njė pako prej 2000 librave, pėr nxėnės tė shkollave fillore. Ambasadori Vnendt, pohoi se Prizreni ėshtė i banuar me popullatė tė pėrzier dhe ėshtė model i multietnicitetit dhe tolereancės ndėretnike.

 F.Tajms: SHBA-tė dhe Britania ēėshtjen e Kosovės kanė vendosor ta zgjidhin me njė rezolutė tė OKB-sė SHBA-tė dhe Britania, ēėshtjen e Kosovės kanė vendosur ta zgjidhin me anė tė njė rezolute tė Kombeve tė Bashkuara e cila Kosovės do t'i jepte karakteristikat e pavarėsisė, edhe pse ajo fjalė shprehimisht nuk pėrmendet, shkruan nė njė koment gazeta londineze”Fajnenshėll tajms”. Edhe Londra edhe Uashingtoni presin qė, kur rezoluta tė miratohet Kosova edhe ashtu do ta shpallė pavarėsinė, tė cilėn, nėse askush tjetėr, Shtetet e Bashkaura dhe Britania, me siguri do ta njohin, thekson "Fajnenshėll tajms". Kur plani i Ahtisarit muajin e ardhshėm tė paraqitet nė Kėshillin e Sigurimit, Serbia shpreson qė Moska do tė bllokojė cilėndo marrėveshje qė nuk ėshtė e pranueshme pėr Beogradin, thekson gazeta. Ndėrkohė, sipas gazetės edhe Beogradi edhe Prishtinė janė tė pakėnaqura me zgjidhjen e afruar pėr kompromis, shkruan “Fajnenshėll tajms", pasi jep detaje tė planit tė Ahtisarit pėr statusin e Kosovės. Shqiptarėt janė gjithnjė e mė tė padurueshėm dhe tė frustruar me faktin se procesi i pėrcaktimit tė statusit pėrfundimtar vazhdimisht po shtyhet. Pėr pjesėmarrėsit e demostratave tė sė shtunės idetė e Ahtisarit paraqesin tradhti, shkruan gazeta. Njėkohėsisht nė mediat e Beogradit, pohon gazeta, gjithnjė e mė shumė pėrmendet ndarja e Kosovės si zgjidhje e mundshme, duke pohuar se komuniteti ndėrkombėtar ka filluar ta marrė parasysh edhe atė ide.

Ombudspersoni shpreh shqetėsimin e tij lidhur me rrethanat e vdekjes sė dy qytetarėve Hilmi Jashari, ushtrues i detyrės sė Ombudspersonit tė Kosovės, shpreh shqetėsimin e tij lidhur me rrethanat e vdekjes sė dy kosovarėve gjatė protestės sė 10 shkurtit tė organizuar nga Lėvizja”Vetėvendosje”. Nė njė letėr drejtuar shefit tė UNMIK-ut Joakim Ryker dhe kryeministrit Agim Ēeku, Ombudspersoni Jashari ngreh ēėshtjen lidhur me proporcionalitetin e reagimit tė policisė, duke pasur parasysh lėndimet qė i pėsuan njė numėr i madh i protestuesve dhe qė nė dy raste pėrfunduan me vdekje. Ombudspersoni thekson qė sa mė parė tė zhvillohen hetimet e pavarura mbi ngjarjet e sė shtunės sė kaluar, ose nga organet kompetente tė prokurorisė, ose nga njė komision i pavarur i krijuar veēmas pėr kėtė qėllim. Por, sipas tij, hetimet e brendshme qė i zhvillon policia nuk i pėrmbushin nė masė tė mjaftueshme kėrkesat pėr hetime tė pavarura dhe transparente, siē theksohet nė standardet ndėrkombėtare pėr tė drejtat e njeriut dhe qė nė interesin publik ėshtė e domosdoshme. Jashari rekomandon qė tė zhvillohen hetime tė pavarura e tė garantuara pėr sjelljen e Shėrbimit Policor tė Kosovės dhe Policisė sė UNMIK ut gjatė protestės.

Ne spitalet e Shkupit nuk ka vdekur asnjė pacientė i lėnduar nė protestat e "Vetėvendosjes" Qendra Klinike Universitare e Shkupit ka njoftuar se nuk ka pranuar asnjė pacientė tė lėnduar nė protestat e "Vetėvendosjes".Mjekėt e emergjencės pranė kėsaj klinike,kanė thėnė se mbrėmjen e se shtunės kanė qenė tė informuar se me helikopter do tė sillet njė pacient nga Kosova,por njė gjė e tillė nuk ka ndodhur. Edhe Ministria e Mbrojtjes sė Maqedonisė , nėn ingerencat e sė cilės ėshtė Spitali Ushtarak nė Shkup, thonė se nuk ju ka arritur asnjė pacient i lėnduar nė protestat e sė shtunės.Ditė mė parė, mediat kosovare patėn njoftuar se njėri prej dy tė rinjve tė plagosur nė protesta, ka vdekur nė Spitalin e Shkupit.

AER ndihmon nė rehabilitimin e rrjetit tė sistemit tė ujitjes Nė kuadėr tė projektit tė rehabilitimit tė rrjetit tė sistemit tė ujitjes, si aspekt kyē pėr ngritjen e prodhimtarisė bujqėsore nė Kosovė, prej vitit 2001 e deri mė sot, Agjencioni Evropian pėr Rindėrtim ka dhėnė rreth 16 milionė euro. Pėrfaqėsuesi i AER-it, Odran Hayes tha se Bashkėsia Evropiane duke mbėshtetur zhvillimin e ekonomisė rurale nė Kosovė deri mė tash ka ndarė njė shumė prej 75 milionė euro, ndėrsa vetėm nė projektin e sitemeve tė ujitjes janė dhėnė rreth 16 milionė euro. Ai tha se, ky projekt ka pėrfshirė, sigurinė e ushqimit, shėrbimet e kėshillimit rural dhe shfrytėzimi i tokave rurale, sigurimin publik tė veterinarisė dhe tė menaxhimit tė financave. Hayes , shpreson se sistemi i ujitjes do tė pėrdoret nė tė ardhmen nė njė shtrirje mė tė gjėrė nė Kosovė.

DHUNA DHE MJERIMI I KASTĖS POLITIKE TĖ KOSOVĖS
Nga Naim Balidemaj
13 shkurt 2007

“Tė drejtat tona janė tė drejta shtetėrore, tė vėrtetat tona janė tė vėrteta policore” (Jacque Prévert)

Ende nuk kemi shtet, por kemi “GRUPIN E UNITETIT” qė vendos pėr tė drejtat tona. Ende nuk kemi shtet por e kemi SHĖRBIMIN POLICOR TĖ KOSOVĖS qė vendos pėr tė vėrtetat tona. Fatmirėsisht kemi President qė mbron INSTITUCIONET, por fatkeqėsisht kemi PRESIDENT qė protestat paqėsore i etiketon “tė dhunshme”. Fatmirėsisht kemi opozitė, por fatkeqėsisht OPOZITA ėshtė pjesė e skenareve nė treatrin e absurdit tė quajtur Kosovė. Fatmirėsisht kemi KRYEMINISTĖR qė viziton tė lėnduarit, qė viziton familjarėt e viktimave tė terrorit “SHTETĖROR”, por fatkeqėsisht kemi  qeveri qė nuk ėshtė nė gjendje tė ketė nėn kontroll asnjė ministri,  e mė sė paku Ministrinė e Punėve tė Brendshme dhe Ministrinė e Drejtėsisė. Ministria e rendit di vetėm tė urdhėroj; “PALI, GAZI, UBIJ”. Ministria e drejtėsisė di vetėm tė urdhėroj; “ZATVORI, UHAPSI, KAZNI”.

Besuam se mė 1999 Kosova fitoi lirinė. Besuam se policia serbe nuk do kthehet mė pėr tė vrarė rininė tonė. Besuam se do tė kemi njė polici popullore qė do tė ruaj qytetarėt dhe identitetin kombėtar. Besuam... Shumė besuam.... E besimi ynė paska qenė njė iluzion... Besuam... Kot besuam. Mė 1981 emblema MILICIJA vrau rininė shqiptare dhe pėrgjaku Kosovėn. Mė 1989 emblema MILICIJA pėrsėri vrau rininė shqiptare dhe pėrgjaku Kosovėn pėr tė vazhduar tė njėjtin avaz deri mė 1999. Nėn emblemėn MILICIJA atėbotė nė vijėn e parė tė frontit kishte 12.000 kokrra shqipfolėsish qė verbėrisht zbatonin urdhėrat e Beogradit.

Fatkeqėsisht, u rikthye e njėjta polici qė dikur kishte emblemėn MILICIJA. U rikthyen tė njėjtit ushtrues tė dhunės tė cilėt tani nė vend tė emblemės MILICIJA mbajnė emblemėn SHĖRBIMI POLICOR I KOSOVĖS. Dikur MILICIJA e Serbisė pėr tė pacifizuar Kosovėn ftonte nė ndihmė simotrat nė Federatėn Jugosllave, ndėrsa sot SHPK-ja pėr tė pacifizuar Kosovėn  fton nė ndihmė policėt e Ukrainės qė jo fort larg (1998-1999) ishin mercenarė tė Millosheviqit. Pėr tė plotėsuar skenarin SHĖRBIMI POLICOR I KOSOVĖS fton nė ndihmė  edhe karabinierėt italian. Bilanci pėrfundimtar dy tė vdekur mbi tetėdhjetė tė lėnduar, disa edhe nė rrezik jete.

SHĖRBIMIT POLICOR TĖ KOSOVĖS, nė zanatin e SHĖRBĖTORIT, iu servua skenari i pėrgjakur i sė shtunės 10 Shkurt 2007, nga qendrat e ndryshme konjukturale brenda institucionale, skenare kėto tashmė tė njohura nė Kosovėn e pas luftės, apo siē kanė dėshirė ta quajnė, “Institucionalistėt” e Kosovės, “KONFLIKTIT TĖ ARMATOSUR”. Pra, SHPK nė rolin e shėrbėtorit tė verbėr zbatoi urdhėrat e “zotėrinjėve” tė ashtuquajtur “elitė politike”, tė ulur nė nėpėr kolltuqet e ndara nė “grupin e unitetit”. Kėta kolltukomanė, mė zi se nė diktaturat mė tė egra totalitare, shfrytėzuan dhe shfrytėzojnė mekanizmin e quajtur polici pėr tė ruajtur pozitat dhe pėr tė eliminuar kundėrshtarėt e vet politik. E  vetėquajtura “elitė” politike e Kosovės nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveē njė kastė e praktikantėve politik, qė dhunshėm dhe egėrsisht eliminojnė kundėrshtarėt e vet politik. Kėtyre pinjollėve tė vetadministrimit jugosllav iu bashkangjitėn fatkeqėsisht edhe dy ish drejtues tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe krijuan kėshtu njė mozaik tė gjėrė nė gamėn e tragjedisė kombėtare qė po e ndjekė Kosovėn  me shekuj.

Qė nė zanafillėn e vet Lėvizja Vetvendosje u vu nė shėnjestėr tė “institucionalistėve” tė Kosovės, sepse mendonte ndryshe, sepse mendonte dhe mendon drejt pėr Kosovėn dhe qytetarėt e saj, sepse e don Kosovėn shtet tė pavarur dhe demokratik, sepse e don Kosovėn shtet, me historinė e saj tė re  tė cilėn e krijoi UĒK-ja, trashėgimtare e sė cilės u bė TMK-ja, e don Kosovėn, qė nė Kosovė TMK-ja tė jetė forcė mbrojtėse-Ushtri e ardhshme e Kosovės, por jo  tė shpėrbėhet kjo trashėgimi e e ndritur e Kosovės dhe tė zavendėsohet me oficierėt e Armatės  kriminale jugosllave siē u krijua SHPK-ja nga fundėrrinat e policisė kriminale serbo-jugosllave.

Lėvizja Vetvendosje, e vetmja opozitė politike nė Kosovė me tė drejtė ėshtė kundėr decentralizimit tė egėr dhe pa presedan tė propozuar nga bashkėsia ndėrkombėtare. Lėvizja Vetvendosje  me tė drejtė ėshtė kundėr krijimit tė gjashtė mini shteteve serbe dhe 40 zonave eksteritoriale rreth kishave  serbe disa prej tė cilave kanė qenė kisha shqiptare por tė okupuara nga serbėt.

Teoria hegjemoniste serbe ishte dhe mbetet, “ku ėshtė njė serb aty duhet tė ndėrtohet edhe njė kishė serbe”, kėtė e di fare mirė Albin Kurti, kėtė e di fare mirė Adem Demaēi, kėtė e di fare mirė i tėrė populli shqiptar i Kosovės pėrveē kastės sė praktikantėve politik nė “grupin e unitetit”.  Askund nė botė nuk rezervohen 20 vende nė parlament pėr njė pakicė prej 5%, pėrveē nė Kosovė. Askund nė botė nuk emėrohet gjuhė e dytė zyrtare, gjuha e pakicės 5% pėrveē nė Kosovė.

Askund nė botė nuk shpėrblehen kriminelėt pėrveē nė Kosovė. Askund nė botė nuk bėhet presion qė kriminelėt tė kthehen nė vendin e krimit pėrveē nė Kosovė. Askund nė botė nuk u ndėrtohen shtėpi kriminelėve pėrveē nė Kosovė. Askund nė botė nuk konsumohen artikujt ushqimorė tė okupatorit pėrveē nė Kosovė. Askund nė botė nuk vriten dhe arrestohen ata qė i thonė STOP kėtij dhunimi pėrveē nė Kosovė. Kosova po shndėrrohet gradualisht nė parajsė tė kriminelėve serb tė pėrkrahur plotėsisht nga kasta e praktikanėve politik nė “grupin e unitetit”.

Indikacion i para pėrgaditjes sė dhunės ėshtė deklarata e pėrfaqėsuesit tė SHPK-sė se “ne do tė marrim masa tė duhura, kemi strategji pėr tė parandaluar dhunėn dhe jemi nė gjendje tė gadishmėrisė sė plotė”. Nga kjo del e qartė se SHPK-ja ka pasė urdhėr tė dhunoj demonstruesit paqėsor tė udhėhequr nga Lėvizja Vetvendosje. Nė Kosovė nuk mund tė kėrkohet drejtėsia, mbase dhuna ushtrohet edhe brenda zyrave tė paraburgimit.

Tė gjithė ata qė kanė pėrjetuar kazamatet serbe e shohin qartė se metoda tė njėjta aplikon edhe Shėrbimi Policor i Kosovės, i pėrkrahur dhe i ndihmuar plotėsisht nė ekzekutim nga policėt ukrainas tė cilėt nė emėr tė drejtėsisė sllave tentojnė ta vrasin edhe nė pranga liderin e Lėvizjes Vetvendosje, Albin Kurtin.

Deri kur nė Kosovė pranvera do vie e pėrgjakur? Deri kur kasta e praktikantėve politik tė Kosovės do tė jetė nė shėrbim tė konjukturave anti shqiptare. Gjatė sundimit tė fashizmit nė Shqipėri, Kryeministri kuisling Mustafa Kruja dha dorėheqje me tėrė kabinetin qeveritar vetėm se kuestura italiane ekzekutoi njė tė ri shqiptar nė Tiranė. E bėri kėtė jo vetėm si akt moral por si dėshmi e pa aftėsisė dhe pa mundėsisė pėr tė mbrojtur shtetasit.

Nė Prishtinė u vranė Arben Xheladini e Man Balaj, u vranė se menduan ndryshe pėr tė ardhmen e Kosovės, u vranė se e deshėn Kosovėn e LIRĖ, u vranė nga Shėrbimi Policor i Kosovės nė bashkėpunim tė plotė me vėllėzėrit e tyre ukrainas.

Teoria e kastės sė praktikantėve politik tė Kosovės, “flini tė qetė se ne mendojmė pėr ju” ka pėrfunduar me diktaturat totalitare, sepse populli shqiptar nė Kosovė po e sheh dita ditės se pėr kend po mendon, vepron dhe lufton kjo kastė e korruptuar. Kasta e praktikantėve politik tė Kosovės nuk ngurron tė kėrkoj votėn e Manit, Arbenit e shumė Manave e Arbenave tjerė, e nė anėn tjetėr i gjuan me plumba tė ndaluar me konventė ndėrkombėtare. E nė anėn tjetėr mbushė klinikat mjekėsore me rininė e sakatosur e cila kėrkon liri dinjitet, pavarėsi tė plotė.

Mashtrimet pėr pavarėsi tė Kosovės po shihen qartė me pakot qė po i ofron kjo kastė kombit dhe shtetasve. Kosova me gjashtė mini shtete serbe, me administratė tė plotė tė Serbisė nė veri tė Kosovės, me 40 prona tė djallit  tė quajtur Serbi nė Kosovė ėshtė dėshmi e qartė se pėr ēfarė pavarėsie ėshtė fjala Karriga nuk mbrohet me dhunė. Ēaushesku, Sadam Huseini janė shkolla mė e mirė pėr biznismenėt matrapaz tė politikės sė Kosovės./nb/

...dis lajmshkėputje nga dje :

..nga Zėri Amerikės:
 

Bashkimi Evropian mbėshtet propozimin e tė dėrguarit Ahtisari Bashkimi Evropian shprehu sot mbėshtetje pėr propozimin e tė dėrguarit tė Kombeve tė Bashkuara Marti Ahtisari pėr tė ardhmen e Kosovės, duke theksuar se  propozimi, do tė forcojė stabilitetin nė mbarė rajonin e Ballkanit.   

I dėrguari i posaēėm Marti Ahtisari u takua sot nė Bruksel  me Ministrat e Jashtėm tė Bashkimit pėr t’i njohur ata me propozimin e tij. Nė deklaratėn pas takimit, ministrat e jashtėm theksojnė se propozimi krijon bazėn e nevojshme pėr njė zhvillim tė qėndrueshėm politik dhe ekonomik nė Kosovė.

Ministrat evropianė i bėnė thirrje me kėtė rast Prishtinės dhe Beogradit tė angazhohen nė mėnyrė konstruktive nė konsultimet pėrfundimtare pėr statusin e Kosovės qė ka organizuar zoti Ahtisari.

Zyrtarėt evropianė vendosėn tė intensifikojnė pėrgatitjet pėr  praninė e ardhshme ndėrkombėtare nė Kosovė.  

Lidhur me Serbinė, Kėshilli i Evropės u bėri thirrje autoriteteve serbe tė formojnė sa mė shpejt njė qeveri tė angazhuar drejt reformave.

Kėshilli po ashtu shprehu gadishmėrinė pėr rifillimin e bisedimeve mbi Marrėveshjen e Asocim Stabilizimit me Serbinė, por duke i kushtėzuar ato, siē shprehet nė deklaratė “me angazhimin e qartė dhe marrjen e masave konkrete e tė efektshme nga Beogradi pėr bashkėpunim me Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Hagės”.

Propozimi i zotit Ahtisari, qė e ve Kosovėn nė rrugėn e njė shteti, por qė nuk e pėrmend fjalėn pavarėsi ka venė pėrballė njera tjetrės Shtetet e Bashkuara me Rusinė. Uashingtoni e pėrkrah propozimin, ndėrsa Moska ka paralajmėruar se ndarja e njė shteti evropian sovran pa pėlqimin e tij, do tė krijonte njė precedent tė rrezikshėm nė botė.  

Ēeku: Ministri i Brėndshėm nuk mban pėrgjegjėsi pėr dhunėn e fundit

Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, e quajti tė hėnėn mbrėma 'sakrificė' dorėheqjen e ministrit tė brendshėm Fatmir Rexhepi pas vdekjes sė dy protestuesve, pas plagėve tė marra gjatė protestės tė sė shtunės, kur policia ndėhyri duke pėrdorur gaz lotsjellės, shkopinj gome dhe plumba plastikė.

Kryeministri tha se e konsideron dorėheqjen si akt moral megjithė faktin se nė bazė tė ligjeve dhe dispozitave ligjore nė fuqi zoti Rexhepi nuk mund tė ketė pėrgjegjėsi direkte pėr dhunėn e shkaktuar dhe humbjen e jetėve tė dy qytetarėve tė Kosovės dhe plagosjen e dhjetėra tė tjerėve.

Ministri i brendshėm Fatmir Rexhepi, dha dorėheqjen tė hėnėn, duke thėnė se ndjente pėrgjegjėsi morale para familjeve tė viktimave

Kryeministri Ēeku, i cili doli me njė deklaratė pėr media pas njė mbledhjeje urgjente tė qeverisė, tha se ky akt moral i Ministrit tė Punėve tė Brendshme duhet tė pasohet me njė punė shumė mė efikase tė organeve tė drejtėsisė dhe tė rendit, nė mėnyrė qė tė gjithė individėt qė kanė nxitur dhunėn tė nxirren sa mė shpejtė para drejtėsisė dhe tė marrin dėnimin e merituar.

“Po kėshtu, policia ndėrkombėtare dhe Shėrbimi Policor i Kosovės duhet qė sa mė shpejtė tė bėjnė analizat vetjake dhe tė marrin masa nė rastin eventual tė pėrdorimit tė shtuar tė forcės”, theksoi ai.

Kryeministri e pranoi dorėheqjen e ministrit Rexhepi dhe caktoi zėvendėsministrin Blerim Kuqi si ushtrues detyre i ministrit tė brendshėm deri nė zgjedhjen e ministrit tė ri. Nė lidhje me kėtė, Kryeministri i Kosovės do tė konsultohet me Presidentin Sejdiu pėr hapat e mėtejshėm. Kryeministri tha se qeveria e tij mbetet e qėndrueshme, e fuqishme dhe me kapacitet tė plotė dhe e angazhuar qė tė ēojė pėrpara procesin.

Zoti Ēeku u bėri thirrje tė gjithė qytetarėve tė Kosovės qė tė jenė tė qetė dhe tė kenė durim dhe u shpreh se beson se asgjė dhe askush nuk do tė mund tė ndėrhyjė dhe ta ēorientojė procesin e pavarėsimit tė Kosovės, tani, nė ditėt mė kritike dhe mė  vendimtare.

Njė nga dy viktimat e protestės tė sė shtunės, tė organizuar nga Lėvizja Vetėvendosje nė Kosovė, Arben Xheladini, 34 vjeē, u varros tė hėnėn nė varrezat e Prishtinės. Ai la pas gruan dhe njė djalė 3 vjeēar. Trupi i tij u pėrcoll pėr nė banesėn e fundit, nga aktivistėt e lėvizjes Vetėvendosje, dhe mijėra qytetarė tė Kosovės.

Kryeministri Ēeku ka ngulur kėmbė qė hetimi pėr ngjarjet e sė shtunės, pėrfshi kėtu edhe rastin e dy viktimave, tė jetė i paanshėm, transparent dhe gjithėpėrfshirės. Tė dhėnat e para paraprake tė kėtij hetimi, nuk pritet tė dalin para dy javėsh.  /


Qosja: Plani i Marti Ahtisarit hap rrugėn pėr pavarėsinė e Kosovės


12-02-2007
REXHEP QOSJA
        REXHEP QOSJA

Pėr tė biseduar pėr zhvillimet mė tė fundit nė Kosovė, Zėri i Amerikės intervistoi me telefon nga Prishtina, nė programin televiziv "Ditari", profesor Rexhep Qosen.

Zėri i Amerikės: Profesor Qosja, nė kushtet kur zgjidhja e statusit pėrfundimtar tė Kosovės, ka hyrė nė fazėn pėrfundimtare, dhe gjithkush bėn thirrje pėr durim dhe maturi, tė shtunėn, protesa e Lėvizjes Vetėvendosja kundėr planit tė tanishėm pėr statusin, u shndėrrua nė njė incident me dhunė, qė i mori jetėn dy tė rinjve shqiptarė. Cili do tė ishte komenti juaj pėr gjendjen e re tė krijuar?

Prof. Rexhep Qosja: Ato qė ngjanė tė shtunėn nė Prishtinė, na kanė sjellė, nė radhė tė parė befasi, na kanė sjellė pikėllim dhe dėshpėrim. Nė Kosovė, prej vitit 1968, e sidomos prej vitit 1981, janė bėrė shumė, shumė demonstrata dhe ne jemi mėsuar t’i shohim rrugėt e Kosovės tė pėrgjakura, nga policia jugosllave e mandej serbe, por prej vitit 1999, prej 12 qershorit, nuk kemi pritur qė do tė ngjajnė pėrgjakje tė rrugėve tė Kosovės nga plumbat e policisė dhe nė kėtė rast nga plumbat e policisė ndėrkombėtare. Kjo ishte shumė e papritur, kjo ishte pikėlluese dhe kjo ishte dėshpėruese. Sigurisht, qė kjo ka sjellė shumė shqetėsim nė Kosovė dhe ka sjellė dėshpėrim. Protestat janė tė ligjshme, janė insititucion i demokracisė, dhe absolutisht nuk ka nevojė tė priten nė atė mėnyrė prej policisė e nė radhė tė parė, prej policisė ndėrkombėtare.

Zėri i Amerikės: Pikėrisht kėto protesta ndodhin kur jemi shumė pranė zgjidhjes sė statusi pėrfundimtar tė Kosovės. A mendoni se kjo ngjarje mund tė ketė pasoja nė procesin e shtetformimit tė Kosovės?

Prof. Rexhep Qosja: Nuk mendoj se mund tė kenė pasoja nė procesin e zgjidhjes statusit tė Kosovės dhe nė formimin e shtetit tė Kosovės. Po tė ketė pasoja, nė mendimet atyre qė do vendosin pėr statusin e Kosovės, atėhere do tė thotė se ata nuk kanė menduar fare seriozisht. E ne jemi tė bindur dhe ne mendojmė se ata do ta mendojnė dhe do ta zgjidhin statusin e Kosovės, ashtu siē ėshtė e drejta. D.m.th, duke i dhėnė tė drejtėn popullit tė Kosovės qė tė vetvendosė pėr fatin e vet. Mendoj qė demonstratat nuk e cėnojnė procesin e shtetformimit tė Kosovės, por ato qė e cėnojnė, ato qė e godisin ėshtė prestigji i insitucioneve politike tė Kosovės, e nė radhė tė parė prestigji i policisė ndėrkombėtare dhe i insitucionit tė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė. Prestigji, edhe ashtu jo i shquar, edhe ashtu jo sigurtė, edhe ashtu shumė i luhatur, edhe ashtu i brishtė i institucioneve politike, pėr shumė arsye, ka marrė njė goditje me reagimin e kėtillė tė policisė ndaj demonstruesve, ka marrė njė goditje tė fortė dhe ky ėshtė tani njė prestigj nė shkallė shumė tė ulėt.

Zėri i Amerikės: Pra, a mund kishte ndikuar klasa politike politike pėr tė parandaluar kėtė incident?

Prof. Rexhep Qosja: Sigurisht, se klasa politike do tė mund tė ndihmonte nė parandalimin e asaj qė unė po e quaj tragjedie, vrasje sė dy tė rinjve, plagosjes sė afro 80 tė tjerėve, e tė burgosjes sė disa tė rinjve; por, ja ėshtė e ēuditshme, nuk e quajti askush nevojėn tė dalė para tyre dhe tė bisedojė me tė rinjtė, dhe ndoshta nuk e ka quajtur kurrkush tė arsyeshme tė bisedojė me policinė, para se tė dalė para tė rinjve me gaz helmuesa, apo lotsjellės dhe me mjete tė tjera qė mė nė fund kanė sjellė vdekjen e dy tė rinjve; por tani ne po i dėgjojmė qė kanė thėnė se kanė dashur tė hyjnė nė institucione, pėr shembull, nė ndėrtesėn e Kuvendit tė Kosovės. Po mirė, edhe po tė hyjnė, ajo ėshtė ndėrtesė e tyre. A nuk u gjend njeri, nga kėto insitucione qė t’u dalė pėrpara dhe t’u thotė kėtyre tė rinjve: po, djem, hyni, urdhėroni, thyeni, ndonjė dritare, thyjeni ndonjė karrige, ndonjė derė... Ato janė ndėrtesat tuaja dhe ju do tė hyni nesėr atje. Ne jemi tė pėrkohshėm atu, ju do tė vini nesėr nė ato karrige, nė ato zyra. Askush nuk do tė hynte. Mė nė fund, ata dihet tashmė se nuk janė drejtuar pėr tė hyrė nė ato insitucione, por ata kanė bėrė njė parakalim plotėsisht paqėsor nėpėr rrugėt e Prishtinės.

Zėri i Amerikės: Profesor Qosja, pas kaq kohė bisedimesh mes shqiptarėve dhe serbėve, Kryenegociatori Marti Ahtisari, e paraqiti propozimin e tij. Ndonėse zoti Ahtisari nuk ka pranuar tė bėjė publik propozimin pėr statusin politik, duket se plani parashikon njė pavarėsi tė mbikqyrur nga ndėrkombėtarėt, ndoshta njė lloj forme qeverisjeje si ajo e Bosnjes. Cili ėshtė mendimi juaj pėr kėtė status?

Prof. Rexhep Qosja: Fillimisht, unė mendoj se plani qė ka paraqitur zoti Ahtisari para delegacionit tė Kosovės, e hap rrugėn pėr pavarėsi tė Kosovės, e hap rrugėn, por a do tė shkohet kėsaj rruge deri nė fund, kjo do tė varet prej Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, ku do tė aprovohet rezoluta e re pėr Kosovėn. Mendoj se propozimi i Ahtisarit ka njė tė metė metodologjike: nuk i ka qartėsuar gjėrat deri nė fund. Ne kemi dėgjuar pėr institucionet ndėrkombėtare, duhet t’u thuhet shkoqur, pa dykuptimėsi, pėrfaqėsuesve tė Kosovės, do t’u flitet pa dykuptimėsi pėr statusin e Kosovės. Ka njė tė metė metodologjike, ai nuk ėshtė ndėrtuar i qartė; ai ėshtė njė propozim intelektual dhe nuk ėshtė poezi ajo. Ahtisari ėshtė dashur ta emėrtojė: “pavarėsi e detyruar”, “pavarėsi e mbikqyrur”, jo tė lejojė mundėsinė pėr intrepretime tė ndryshme, tė cilat flasin pėr pavarėsi me sovranitet, apo pėr pavarėsi vetėm tė brendshme, siē flasin disa tė tjerė. Por kėtė do ta shohim nė Kėshillin e Sigurimit. Unė mendoj qė Kosova do tė bėhet e pavarur, ky ėshtė njė proces historik, kjo do tė marrė fund, me pavarėsinė e Kosovės. Por, propozimi i Ahtisarit ka njė problem tjetėr. Dhe ky ėshtė organizimi i brendshėm i Kosovės. Ē’ėshtė Kosova, sipas propozimit qė bėn Ahtisari? A ėshtė ajo njė shoqėri multietnike, apo ėshtė ajo njė shoqėri dy-etnike, vetėm e shqiptarėve dhe e serbėve. Mos do tė thotė kjo se nė Kosovėn e Ahtisarit do tė kemi dy entitete, mos do tė thotė kjo qė do tė kemi ndarje tė Kosovės? Sipas mendimit tim, do tė thotė. Mos do tė thotė kjo ndarje tė Mitrovicės? Sipas mendimit tim, kėtė do tė thotė. Dhe kjo ndarje krijon njė varg problemesh tė brendshme nė Kosovė, qė Kosovėn e bėn politikisht dhe nė pikėpamje juridike, kushtetuese, jo-funksionale. Komunat serbe do tė kenė kontinuitet horizontal dhe lidhje vertikale me Serbinė, njė vėshtirėsi tjetėr. Dhe tashti shtrohet pyetja: po mirė, nė se Ahtisari e bėn kėtė, u jep kėto tė drejta, u jep kėto tė drejta komunitetit serb nė Kosovė, qė nuk i kanė komunitetet e tjera nė Ballkan, mos hap kjo probleme tė tjera nė Ballkan, mos hap problemin e shqiptarėve nė Maqedoni, mos e bėn tė pavlefshme marrėveshjen e Ohrit? Sa pėr qind serbė ka nė Kosovė, 4-5-6 pėr qind, nuk dihet. Gjuha serbe do tė jetė gjuha e dytė zyrtare nė Kosovė, por gjuha shqipe nuk ėshtė zyrtare nė Maqedoni. Pra, lindin njė varg problemesh. Pra, problemi i propozimit tė Ahtisarit qėndron nė organizimin e brendshėm tė Kosovės, shumė mė tepėr se nė statusin pėrfundimtar tė Kosovės, tė cilit ja lejon njė rrugė pėr pavarėsi, megjithatė.

Zėri i Amerikės: A mendoni se klasa politike e Kosovės ėshtė e pėrgatitur sot pėr tė marrė pėrsipėr qeverisjen, pa njė mbikqyrje ndėrkombėtare?

Prof. Rexhep Qosja: Kosova, ka njė pėrvojė administrative politike, Prej vitit 1984, Kosova kishte njė autonomi relativisht tė gjerė dhe ka patur nė administratė njė numėr tė madh njerėzish, kurse disa kosovarė kanė marrė pjesė edhe nė institutcione politike, edhe nė insitutcione politike federative. Mund tė them se njė pėrvojė politike, adminsitrative, shtetdrejtuese ėshtė krijuar nė Kosovė. Kosova e sotme ka njė pėrvojė politike, juridike, kushtetutare, ekonomike e tė tjera, e tė tjera, nė saje tė sė cilės mund ta qeverisė Kosovėn plotėsisht, tė sigurtė. Por pyetja pėr mua shtrohet kėshtu: a ėshtė kjo klasė politike, kjo qė ėshtė sot nė skenė, e aftė pėr qeverisjen e Kosovės? Ta themi: ka njerėz mė pak, ka njerėz mė pak, ka njerėz mė shumė tė aftė; ka njerėz qė janė shkolluar nė botėn e jashtme, apo kėtu. Kemi me mijėra, magjistra dhe doktora tė shkencave. Ka potencial Kosova pėr qeverisje, por, kėta qė janė nė pushtet, me disa pėrjashtime tė pranueshme, tė mira, profesionale; kėta qė janė nė pushtet janė rrethuar me njerėz tė vet, kryekėput tė partive tė veta, me miq, me far fis tė vet, tė afėrm tė vet: kjo ėshtė administrata e tyre dhe kjo shtron njė varg problemesh. Problemi i tyre i palejueshėm ėshtė korrupsioni i tyre, i papranueshėm dhe i palejueshėm. Kjo i le plagosshėm ata profesionalisht dhe moralisht nė sytė e popullit dhe nė sytė e ndėrkombėtarėve. Kėto janė probleme, me tė cilat duhet tė merremi ne, me qėllim qė ta bėjmė Kosovėn plotėsisht tė aftė dhe dinjitoze, para tė tjerėve, para botės pėr qeverisjen e vetvetes.

Shqipėri: Hapet procesi i legalizimeve tė banesave tė parregullta

Ilirian Agolli, Tirane audio clip

12-02-2007 Nė Tiranė, kryeministri Sali Berisha shperndau dokumentat e para tė pronėsisė disa familjeve qė jetojnė nė banesa tė parregullta, nė hapje tė njė procesi pėr legalizimin masiv tė tyre. Qeveria ėshtė angazhuar qė krahas legalizimit tė ndertimeve pa leje, ajo do tė kryejė edhe kthimin e pronave dhe kompensimin e pronarėve tė tyre. Sipas njė vleresimi tė ekspertėve, gjatė viteve 90 e deri sot, nė Shqipėri janė bėrė rreth 400 mijė ndėrtime tė paligjshme.


LAJMET
E hėnė 12 shkurt 2007

 - Jep dorėheqje Ministri i Punėve tė Brendshme Fatmir Rexhepi
 - KMDLNJ kėrkon pėrgjegjėsi politike, morale dhe penale nga Ekipi i Unitetit dhe drejtuesit e policisė sė UNMIK-ut dhe SHPK-sė, si shkaktarė dhe iniciues tė dhunės
 - QKUK demanton lajmin pėr vdekjen e personit tė tretė tė lėnduar gjatė protestės
 - KMDLNJ thotė se politika e ka nxitur dhunėn gjatė protestės sė 10 shkurtit
 - Policia thotė se po vazhdon hetimet rreth ngjarjeve tė sė shtunės dhe pėrgjegjėsive
 - Agjencia Kosovare Kundėr Korrupsionit ka pranuar 98 dėshmi pėr korrupsion

...pak mė hapur:

...sė pari informacione te shkurtėra nga kosovalive:

Jep dorėheqje ministri i Punėve tė Brendshme, Fatmir Rexhepi
Jep dorėheqje ministri i Punėve tė Brendshme, Fatmir Rexhepi
Ministri i Punėve tė Brendshme nė qeverinė e Kosovės, Fatmir Rexhepi, konfirmoi tė hėnėn se ia ka dorėzuar kryeministrit, presidentit dhe Kuvendit tė Kosovės dorėheqjen e parevokueshme nga posti i ministrit, me arsyetimin se ndjen pėrgjegjėsi morale shkaku i ngjarjeve qė ndodhėn gjatė protestės sė 10 shkurtit nė Prishtinė.

 

“Vetėvendosje” paralajmėron protesta edhe mė masive brenda muajit Aktivistėt e lėvizjes “Vetėvendosje” fajėsuan tė hėnėn policinė pėr incidentin e sė shtunės, qė kishte pėr pasojė 2 tė vrarė dhe mbi 80 tė lėnduar dhe njėkohėsisht paralajmėruan se brenda kėtij muaji do tė organizojnė edhe njė protestė mė masive.

Kush e bėn zhvillimin paqėsor tė pamundur, e bėn revolucionin e pashmangshėm, thotė Ēeku Kryeministri Agim Ēeku deklaroi tė hėnėn se Kosova nė kėtė periudhė nuk ka nevojė pėr revolucion tė dhunshėm dhe me ketė rast, i ftoi edhe njė herė qytetarėt kosovarė qė tė jenė vigjilentė, paqėsorė dhe pėrmbajtur nga elementet e dhunės, nė kėtė periudhė kur vendi, sipas tij, po i bėnė hapat e fundit drejtė shtetit tė pavarur.

Krasniqi: S’ėshtė e vėrtetė se ka vdekur edhe personi i tretė i lėnduar

Zyrtarė tė Qendrės Klinike Universitare tė Kosovės (QKUK), deklaruan tė hėnėn pėr KosovaLive se gjendja shėndetėsore e njė prej tė lėnduarve nė protestėn e sė shtunės ėshtė e rėndė, por nuk ėshtė e vėrtetė se ai ka ndėrruar jetė, siē ėshtė raportuar nga burime jozyrtare.

KMDLNJ kėrkon pėrgjegjėsi nga Ekipi i Unitetit pėr dhunėn e ushtruar ndaj protestuesve

Udhėheqės tė KMDLNJ-sė thanė tė hėnėn se dėnojnė dhunėn e policisė tė ushtruar ndaj protestuesve dhe kėrkuan pėrgjegjėsi politike, morale dhe penale nga Ekipi i Unitetit, nga drejtuesit e policisė sė UNMIK-ut dhe SHPK-sė, si shkaktarė dhe iniciues tė dhunės.

...tash informacione nga kosovapress:

Solana: Protestat nuk do tė kenė pasoja pėr procesin e statusitSolana: Protestat nuk do tė kenė pasoja pėr procesin e statusit

Kryendėrmjetėsi i Kombeve tė Bashkuara pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari, tė hėnėn i ka informuar ministrat e Jashtėm tė vendeve tė Bashkimit Evropian pėr propozimin e tij pėr statusin.

 

 

Nesėr jepet shfaqja “Darka e fundit”

Tė martėn, nė Pallatin e Shtypit “Rilindja” nė Prishtinė, duke filluar nga ora 20.00 jepet shfaqja “Darka e fundit” nga Markus Zohner dhe Jeton Neziraj.

Vazhdon tė hetohet rasti i vdekjes sė njė 22 vjeēari

Ditė mė parė nė rrugėn rajonale Komoran-Carralevė ka ndodhur njė aksident trafiku, ku ishin tė lėnduar rėndė pesė persona, tė cilėt nga qytetarėt u dėrguan nė Qendrėn Shėndetėsore nė Drenas. Njė burim i ka thėnė Kosovapress-it, se gjatė bartjes sė tė lėndorėve pėr nė QKUK, autoambulanca e ka mbetur pa karburante, dhe si pasojė e vonesės ka vdekur njė i aksidentuar, ndėrsa polica pohon se ai ishte nė njė autoambulancė tjetėr.

Rivarroset dėshmori Alajdin Rrahmanaj

Nė prani tė familjarėve, bashkėluftėtarėve, pėrfaqėsuesve tė shoqatave tė dala nga lufta, TMK-sė dhe subjekteve e shoqatave tė ndryshme, tė hėnėn nė varrezat e dėshmorėve nė Landovicė tė Prizrenit ėshtė rivarrosur dėshmori, Alajdin Rrahmanaj, i cili konsiderohej i zhdukur nga maji i vitit 1999.

Edhe nė kushte tė dimrit asfaltohen rrugėt

Ka filluar sė realizuari projekti i asfaltimit tė rrugės "Vezir Jashari" nė Ferizaj nė gjatėsi prej 500 metrash, pėr tė cilin komuna ka ndarė 50.000 euro.

Ministri Rexhepi ofroi dorėheqjen (i plotėsuar)Ministri Rexhepi ofroi dorėheqjen (i plotėsuar)

Ministri i Punėve tė Brendshme nė Qeverinė e Kosovės, Fatmir Rexhepi, tė hėnėn nė njė konferencė pėr media ka njoftuar se ka ofruar dorėheqjen, si akt moral pas ngjarjeve qė ndodhen mė 10 shkurt. Dorėheqjen ia ka ofruar presidentit, kryeministrit dhe Kuvendit tė Kosovės.

 

 

SHS e MKRSĒJ: Hapja e konkurseve, spastrim mbi baza ideo-politike

Kryeministri i Kosovės duhet tė dijė se hierarkia e Ministrisė sė Kulturės, Rinisė, Sportit dhe Ēėshtjeve Jo-Rezidente, po abuzon me kohėn dhe rrethanat historike nė tė cilat gjendet Kosova aktualisht, dhe kėtė vakuum po e shfrytėzon pėr realizimin e interesave tė ngushta grupore, partiake e farefisnore, thuhet nė njė komunikatė pėr media tė hėnėn nga Kryesia e Shoqatės Sindikale tė MKRSĒJ.

“Mercy Corps” do tė realizojė projekte pėr zhvillimin e infrastrukturės sė fshatrave tė Klinės

Komuna e Klinės ka marrė vendim qė tė participojė me 20% nga mjetet e buxhetit tė saj nė projektet e ndryshme qė “Mercy Corps” do t’i implementojė nė fshatrat e kėsaj komune, ndėrsa mjetet tjera janė donacion nga USAID-i.

Ministri Rexhepi ofroi dorėheqjen

Ministri Punėve tė Brendshme nė Qeverinė e Kosovės, Fatmir Rexhepi, tė hėnėn nė njė konferencė pėr media ka njoftuar se ka ofruar dorėheqjen e tij, si akt moral pas ngjarjeve qė ndodhen mė 10 shkurt. Dorėheqjen ia ka ofruar presidentit, kryeministrit dhe Kuvendit tė Kosovės.

Gjashtė tė lėnduar nė njė aksident trafiku

Nė magjistralen Gjilan-Prishtinė, nė fshatin Livoq tė Epėrmė, ka ndodhur njė aksident trafiku qė pėr pasojė ka pasur gjashtė tė lėnduar, ka njoftuar tė hėnėn Policia Rajonale e Gjilanit.

Ramadan Kurteshi caktohet drejtor i pėrkohshėm nė DKA

Pas pezullimit nga puna gjatė fundjavės sė kaluar tė Agim Rexhepit, nga pozita e drejtuesit tė Drejtorisė Komunal tė Arsimit (DKA), kreu komunal i Gjilanit Xhemajl Hyseni ka vendosur tė hėnėn qė pėr drejtor tė pėrkohshėm ta emėrojė punėtorin e arsimit Ramadan Kurteshin.

KMDLNJ dėnon dhunėn e policisė ndaj civile

Behxhet Shala

KMDLNJ ngjarjet e 10 shkurtit 2007 i ka monitoruar me 11 monitorues nga selia nė Prishtinė dhe aktivistė nga terreni.

KMDLNJ ka qenė e ftuar nga kreu i SHPK-sė nė mėnyrė qė tė tregohen kahet –drejtimet nė tė cilėn mund tė marshojnė pjesėmarrėsit e protestės. Para selisė “Vetėvendosja” nė qytezėn “Pejton” nė radhė tė parė ishin luftėtari i madh i tė drejtave tė njeriut Adem Demaēi, aktivistja e familjarėve qe kanė persona tė zhdukur –“Thirrjet e Nėnave”, znj. Ferdane Efendia si edhe udhėheqėsi i Lėvizjes “Vetėvendosja”, z. Albin Kurti. Kjo pėrbėrje nėnkuptonte karakterin paqėsor tė protestave. Protestat paqėsore edhe pse hasėn nė barrikadat e policisė i devijuan ato dhe shkuan nė drejtim tė pėrcaktuar nga policia. Rrugės gjatė marshimit ata kaluan pranė Ministrisė pėr Sport, Rini dhe Kulturė, si edhe afėr Ministrisė sė Shėrbimeve Publike, tė cilat po tė ishte qėllimi i protestuesve tė hynin nė to ato do tė merreshin shumė lehtė.

KMDLNJ ka qenė afėr kordonėve tė policisė tė vendosura para Teatrit Kombėtar nga njėsitė speciale tė policisė sė UNMIK-ut nga Polonia dhe Ukraina, tė cilėve mė vonė iu janė bashkėngjitur pjesėtarėt e xhandarmėrisė italiane dhe njėsitė elite tė SHPK-sė, tė dėshmuara mė parė nė demonstrimin e dhunės ndaj protestave paqėsore KMDLNJ konstaton se policia e UNMIK-ut dhe SHPK-sė kanė qenė tė pėrgatitur mirė dhe tė vendosur tė ushtrojnė dhunė. Nė pikat mė tė larta kanė qenė tė vendosur policė me snajper, sidomos nė rrugėn “Nėna Terezė”.

Pas lėvizjes sė barrikadave nga ana e protestuesve ka filluar reagimi shumė i dhunshėm i forcave policore. Protestuesit pėr dallim nga protestat e 28 nėntorit kur kanė qenė tė pajisur me shishe me ngjyrė dhe gurė kėsaj radhe kanė qenė krejtėsisht duar thatė dhe kjo e demanton SHPK-nė se ka qenė rrezik qė protestuesit tė depėrtojnė nė institucionet e Kosovės dhe se ėshtė rrezikuar jeta e qytetarėve tė Prishtinės. Qytetarė nuk ka pasur pas kordonit tė policisė, por vetėm ka qenė njė numėr i mediave vendore dhe ndėrkombėtare, si edhe disa aktivistė tė KMDLNJ-sė.

Ndėrkohė policia ka grumbulluar njė numėr tė madh tė policėve, arsenal tė madh tė bombolave me gaz lotsjellės, plumba prej kauēuku dhe mjete tė blinduara, ndėrsa mbi Prishtinė kanė fluturuar helikopter. Qė nga fillimi protestuesit kanė qenė tė zmbrapsur nga policia dhe ata nuk kanė paraqitur mė rrezik potencial. Policia e UNMIK-ut dhe SHPK-sė kanė pėrdorur sasi  jashtė zakonisht tė madhe tė gazit lotsjellės dhe plumba kauēuku duke gjuajtur nė tė gjitha drejtimet madje edhe nė ballkonet e banesave tė rrugės “Nėna Terezė”. Xhamat janė thyer nga plumbat e kauēukut, bombolat e gazit lotsjellės dhe nė pėrpjekje pėr tė ikur protestuesit nga policia.

Policia ka penguar afrimin e ndihmės mjekėsore nė shumė raste dhe tė gjithė ata qė janė pėrpjekur t’u ofrojnė ndihmė janė arrestuar. Kėshtu Ferdane Efendia ka mbetur e shtrirė mė se 15 minuta nė beton. KMDLNJ e vėrteton se dy policė tė SHPK-sė pasi i panė dy protestues tė lėnduar e komentuan me fjalėt “edhe kėtyre ua qimė nėnėn”.

Protestuesit e lėnduar rėnd (dy prej tė cilėve mė vonė vdiqėn) kanė qenė tė qėlluar nga afėr pasi tė jenė shėnjestruar gjatė, njėri nė kokė tjetri nė gjoks. Kjo sipas KMDLNJ-sė ka qenė vrasje –kėrcėnim i paramenduar.

KMDLNJ pastaj i ka vizituar 14 protestues tė arrestuar nė Qendrėn e ndalimit dhe konstaton se sjellja e policisė nė kėtė qendėr ka qenė korrekte dhe se ndaj tyre nuk ėshtė ushtruar asnjė lloj dhune.

KMDLNJ konstaton gjithashtu se ndėrhyrja e policisė nė selinė e “Vetėvendosjes” ka qenė e dhunshme me ē’rast ėshtė arrestuar Albin Kurti dhe janė lėnduar lehtė dhe rėnd disa aktivistė tė kėsaj lėvizje nga pėrdorimi i shufrave tė gomės dhe tė sprejit paralizues.

Nė orėt e mbrėmjes KMDLNJ ka qėndruar nė Qendrėn pėr Emergjencė dhe sė bashku me Agim Ēekun, kryeministėr i ka vizituar tė lėnduarit. Qendra pėr Emergjencė ka qenė e kontrolluar nga SHPK-ja dhe disa pjesėtarė tė KFOR-it, tė cilėt bėheshin gati t’i transferonin tė lėnduarit e rėndė nė Shkup, Kampin e Bondstillit si dhe nė Kampin e KFOR-it nė Prizren. Dy tė lėnduarit thuaja nuk kanė dhėnė shenja jete. Tė vrarėt tashmė janė definuar si Arben Xheladini dhe M. Balaj.

Sipas prof. Dr. Avdyl Krasniqit nė Qendėr pėr Emergjencė janė drejtuar pėr ndihmė 82 protestues tė lėnduar prej tė cilėve 25 janė ndalė nė shėrim dhe ndaj 9 protestuesve paqėsorė tė lėnduar janė ndėrmarrė veprime kirurgjike nėn anestezion tė plotė. Ndėrkaq janė arrestuar 15 protestues nė mesin e tė cilėve janė Albin Kurti, Sali Zyba dhe Sabit Kadriu, ish-kryetar i KMDLNJ-sė nė Vushtrri dhe dėshmitar nė Tribunalin e Hagės nė procesin kundėr Millosheviqit.

KMDLNJ konstaton gjithashtu se pėrgatitja e terrenit pėr dhunė ndaj protestuesve ėshtė pėrkrahur edhe nga njė pjesė e mediave elektronike dhe tė shkruara, tė cilėt kanė shėrbyer si logjistikė e dhunės para, gjatė dhe pas demonstratave, duke i fshehur faktet dhe duke e devijuar tė vėrtetėn.

Njė pjesė e shoqėrisė ka kontribuar nė eskalimin e situatės dhe duke e arsyetuar dhunėn.

Pėrfaqėsuesit e IPVQ-ve tė Kosovės nė rastet kur ėshtė ushtruar dhunė rrugėve tė Prishtinės ndaj qytetarėve, votėn e tė cilėve e kanė kėrkuar dhe e kėrkojnė janė pjesė e eskalimit tė situatės andaj tingėllon shumė cinike ngushėllimi i drejtuar familjeve anėtarėt e tė cilave janė vrarė nga policia. Me vetė faktin qė Grupi i Unitetit ka pėrshėndetur arrestimin e Albin Kurtit dhe kėrkon dėnimin e tij tregon qartė implikimin e politikės vendore dhe ndėrkombėtare nė dhunėn e paramenduar. Hetimet e paralajmėruara nga komisari Curtis nuk do tė zbardhin asgjė, siē ka ndodhur edhe deri mė tani. Ndėrhyrja e policisė definitivisht ėshtė bėrė me qėllim tė caktuar dhe pėrgjegjės kryesor pėr eskalimin e dhunės ėshtė policia dhe urdhėrdhėnėsit politik, qė kėtė rast e kanė shfrytėzuar pėr eliminimin nga skena politike e Lėvizjes “Vetėvendosja” dhe e gjithė atyre qė mendojnė ndryshe. Arrestimi i vazhdueshėm dhe bastisja e kėsaj selie tė “Vetėvendosjes” me urdhėr gojor tė prokurorisė e tregon arrogancėn dhe injorimin e ligjit. Kėtu ėshtė iluzion tė kėrkohet pėrgjegjėsia e ndonjėrit nga udhėheqėsit vendor dhe as qė mund tė llogaritet nė inteligjencėn pjesa dėrrmuese e sė cilės ėshtė nė shėrbim tė politikės sė dhunės. KMDLNJ fton organizatat e respektuara ndėrkombėtare si Human Rights Watch dhe Amnesty International ta tregojnė dhunėn e policisė duke e denoncuar atė si shkelje tė rėndė tė tė drejtave tė njeriut. KMDLNJ tėrė pėrgjegjėsinė e drejton te Grupi i Unitetit, sepse ata e kanė eskaluar situatėn, ndėrsa Qeveria, Presidenca dhe Parlamenti janė kukulla tė kėtij Grupi. KMDLNJ i shpreh ngushėllime tė sinqerta familjes sė Arben Xheladinit dhe familjes M. Balaj, e cila ka qenė e pėrmbledhur nga tė gjitha regjimet dhe ėshtė vrarė nga policia nė Kosovėn e pavarur dhe sovrane, tė cilėn e ka ndotur Grupi Negociator nga helikopteri i KFOR-it. TURP ju qoftė qė nuk patėn guxim tė dalin para protestuesve dhe ta parandalojnė dhunėn.

Nė emėr tė bordit tė KMDLNJ-sė, Behxhet Sh. Shala, drejtor ekzekutiv.

...informacione nga Qik-u:

Shfaqje publike e opinioneve politike, por jo dhunė pėr qėllime politike, thotė Kryesia e Kuvendit

Prishtinė, 12 shkurt 2007 - Kryesia e Kuvendit tė Kosovės, nė mbledhjen e sotme shqyrtoi situatėn e krijuar politike pas protestave qė pėrfunduan me dhunė. Kryesia e Kuvendit e konsideron tė drejtėn e shfaqjes publike tė opinioneve politike dhe zhvillimin e tyre nė pajtim me ligjet nė fuqi, por ėshtė kundėr pėrdorimit tė dhunės pėr qėllime politike. Kuvendi i Kosovės ėshtė i angazhuar nė tė gjitha fuqitė e veta pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės sipas vullnetit tė qytetarėve tė saj, pra pėr pavarėsinė e Kosovės, thuhet nė njė komunikatė. Kryesia e Kuvendit tė Kosovės kėrkon nga organet kompetente qė tė ndriēohen nė mėnyrė tė gjithanshme ndodhitė gjatė protestės dhe tė informohet saktėsisht opinioni pėr kėto tė ndodhura. Kryesia e Kuvendit shpreh dhembjen dhe keqardhjen mė tė thellė pėr qytetarėt viktima tė dhunės dhe i shpreh ngushėllime familjeve qė kanė humbur tė dashurit e tyre nė kėto ngjarje.

Me nga 40 ditė burgim dėnohen 5 aktivistė tė lėvizjes Vetėvendosje

Prishtinė, 12 shkurt 2007 - Organet e drejtėsisė kosovare kanė dėnuar me nga 40 ditė burgim 5 aktivistė tė lėvizjes Vetėvendosje, njoftuan drejtuesit e saj. Lideri i lėvizjes, Albin Kurti, ėshtė ende nė paraburgim. Drejtuesit e Vetėvendosjes paralajmėruan protesta tė tjera, tė cilat sipas tyre, do tė mbahen nė prag tė shqyrtimit tė pakos sė Ahtisarit nė Vjenė. Ata thanė se nė protestėn e sė shtunės cak tė protestave kishin demolomin e veturave tė Ekipit tė Unitetit

Ēeku: Kosova nuk ka nevojė pėr revolucion

Prishtinė, 12 shkurt 2007 - Kryeministri Agim Ēeku ngjarjet nė protestėn e tė shtunės i vlerėsoi tragjike dhe nga tė cilat nuk duhet tė pėrfitojė askush. "Zhvillimet e fundjavės kanė qenė tronditėse pėr tė gjithė ne. Ndodhi ajo qė mė sė paku i duhej Kosovės", tha nė fjalimin e pėrjavshėm radiofonik kryeministri Ēeku, pėr ngjarjet nė tė cilat nga plagėt vdiqėn dy tė rinj. Ai thotė se nga jeta e tij e deritashme ka mėsuar se asgjė nuk ėshtė mė e ēmueshme sesa jeta e njeriut. Dhe ky ishte motivi qė e ka shtyrė tė kėrkojė fillimin e menjėhershėm tė procesit hetimor, tė pavarur dhe transparent, pėr zbardhjen e rrethanave. Ēeku tha se ajo qė dihet ėshtė se dhuna prodhon dhunė. "Nė njė pėrballje ku logjika i lė vendin ndjenjave tė pakontrolluara, rezultati bėhet dramatik", theksoi ai. Mė pas kryeministri pėrkujtoi se vendi ndodhet nė momente kyēe tė historisė, ndėrsa bėri thirrje pėr harrimin e tė kaluarės. "Nuk duhet ta lėmė tė ardhmen tė vuajė nga traumat e sė shkuarės. Shteti qė ne po ndėrtojmė nuk do tė jetė njė shtet ku ligji ėshtė selektiv. Shteti qė ne po ndėrtojmė nuk do tė ngritet mbi mohimin e vlerave dhe normave demokratike qė janė garancia pėr zhvillim. Shteti qė po ndėrtojmė do tė jetė shtet i cili respekton dhe mbron institucionet demokratike qė janė tė shenjta dhe tė paprekshme pėr ēdo vend. Do tė jetė shtet qė do tė pėrfaqėsojė dhe mbrojė besnikėrisht interesat e tė gjithė qytetarėve". Ēeku tha se tė shtunėn pati sjellje tė anakrkistėve. "Pamė njė episod tė pėrsėritur, tė dhunshėm, tė rreziqeve qė sjell njė frymė kur disa bartės tė ideve anarkiste - revolucionare, vazhduan tė shpallin fajtorė tė gjithė ata qė me besimin e dhėnė me votėn e lirė punojnė pėr t'i ofruar njė tė ardhme mė tė mirė kėtij populli", tėrhoqi vemendjen Ēeku, ndėrsa shtroi dilemėn se kush e bėn "zhvillimin paqėsor tė pamundur, e bėn revolucionin e dhunshėm tė pashmangshėm". Ēeku thotė se vendi s'ka nevojė pėr revolucionarė. "E Kosova nuk ka nevojė pėr revolucion. Revolucion ndaj ēkafit? Pėr tė arritur ku? Nė emėr tė kujt? Kosovės nuk i duhet konflikti. Nuk ka as arsye, as cak dhe as objektiv pėr dhunė", theksoi ai, pavarėsisht dyshimeve qė mund tė kenė qytetarėt, qoftė politike, ekonomike apo sociale. Ai porositi pėr adresimin e shqetėsimeve janė nė Grupin e Unitetit, nė Kuvendin e Kosovės dhe nė Qeverinė e Kosovės. Procesi politik, diplomatik dhe institucional nėpėr tė cilin po kalonė vendi, tha ai, ėshtė rruga e vetme e duhur pėr realizimin e aspiratės shekullore tė popullit tonė pėr krijimin e shtetit tė pavarur tė Kosovės. "Ndjej keqardhje qė jo tė gjithė ndajnė tė njėjtėn bindje" u shpreh Ēeku. Kryeministri bėri tė qartėse pavarėsia e Kosovės dhe sovraniteti i saj janė rezultat i pashmangshėm i kėtij procesi, ndėrsa ngjarjet e tė shtunės duhet tė shėrbejnė si moment reflektimi dhe se nuk duhet tė shfrytėzohen a keqpėrdoren pėr qėllime pėrfitimesh politike tė njė grupi a njė individi, "duke akuzuar qeverinė apo ndonjė institucion tjetėr qeveritar". "Njė gjė e tillė ėshtė shumė e pandershme", tha ai, duke porositur qė tė punohet bashkarisht nė tejkalimin e pasojave tė kėsaj ngjarjeje dhe tė gjitha energjitė tė drejtohen nė pėrmbylljen sa mė tė shpejtė tė procesit pėr pavarėsinė e Kosovės. "Kosova e re pashmangshėm do tė jetė njė shtet demokratik, funksional, ku sundon ligji dhe rendi", nėnvizoi nė fjalimin e tij tė sotėm Kryeministri Ēeku.

Rreziqet e presionit tė rrugės

Shkruan: Gani Mehmetaj

Grupacioni politik Vetėvendosje bėri demonstrime, ku pati edhe tė vdekur kundėr pakos sė Ahtisarit, pėrkatėsisht kundėr negociatave. Kundėr pakos sė Ahtisarit kanė demonstruar njė ditė mė parė edhe serbėt e veriut tė Mitrovicės. Shtypi i Beogradit ka disa ditė qė e nxjerr Ahtisarin me kryqin e thyer nazist, duke e spekuluar se "ėshtė i biri i mekanikut nazist nga Finlanda" etj. Fushata e shtypit serb ėshtė tepėr e egėr, fyese e denigruese ndaj Ahtisarit. Shtypi shqiptar i Kosovės me pėrjashtime ishte dashamirės ndaj tij, pavarėsisht vėrejtjeve qė i bėheshin propozimeve tė botuara nė medie. Njė diplomat britanik nė Prishtinė nė intervistėn dhėnė njė gazete habitet se kundėr kujt duan tė demonstrojnė shqiptarėt e Kosovės, duke ua bėrė me dije se ata po protestojnė kundėr pavarėsisė, pakos qė po ua propozon ushtrinė, policinė, territorin, simbolet shtetėrore etj.
Propozimi i presidentit Ahtisari ishte dokumenti mė i pėrfolur dhe mė i kontestuari, por njėkohėsisht edhe mė i mbrojturi nga shqiptarėt. Para se tė botohej nė shtypin e ditės bukur shumė u mjegullua, madje kishte nervozė tė theksuar. Pėr ta zbėrthyer - mbrojtur a sulmuar - u krijuan dy taborre kundėrshtare qė e komentonin nė mėnyra tė ndryshme, sikur tė mos bėhej fjalė pėr tė njejtin propozim. Njėra palė qė ishte bukur agresive e tepėr e imponueshme e hodhi poshtė apriori kėtė propozim, duke polemizuar jo me Ahtisarin, por me pėrfaqėsuesit e institucioneve dhe Grupin Negociator, thuase ata e kishin pėrgatitur pakon. Kryesisht mbizotėronte fryma e pėrjashtimit tė skajshėm nė stilin: nuk duam negociata, duam vetėvendosje, thuase Kosova ėshtė qendra e botės dhe nuk kemi nėvojė pėr komunikime me tė tjerėt apo se nuk duhet ta pranojmė atė qė na e ofrojnė SHBA tė e BE ja.
Ky grup trumpeton se Ahtisari nuk ofron asgjė, se nuk ėshtė pavarėsia nė propozimin e tij. Fryma qė del ta kujton njė periudhė tė shkuar tė militantizmit ideologjik.
Grupi i dytė, kryesisht qeveritarėt dhe grupet pozitė opozitė qė janė nė grupet e bisedimeve, e mbrojnė me mjaft militantizėm propozimin e dhėnė nga diplomati findlandez. Qė nė fillim ata e vėnė nė pah se pakoja e Ahtisarit i ka tė gjitha konturat e pavarėsisė: territorin, ushtrinė, policinė, simbolet kombėtare e shtetėrore, tė drejtėn e Kosovės nė anėtarėsimin nė institucionet ndėrkombėtare etj. Me njė fjalė, njohja formale e pavarėsisė mund tė jetė ēėshtje muajsh. Po ashtu, pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė institucioneve duke filluar nga Presidenti Sejdiu premtojnė se do t'i thonė vėrejtjet e veta dhe do tė punojnė nė mėnyrė qė tė mos kėtė paqartėsi. Ėshtė ēėshtje tjetėr sa do tė merren parasysh vėrejtjet e tyre. Ata janė shumė optimistė. Natyrisht janė nėn presionin e madh tė institucioneve ndėrkombėtare dhe pėrfaqėsuesve eminentė, sikurse qė janė edhe nėn presionin e atyre qė kėmbėngulin se pakoja e Ahtisarit nuk duhet tė pranohet. Presioni i rrugės dhe presioni i grupacioneve sikur tė ishte i koordinuar dhe i kontrolluar, mbase do tė kishte efekte, mirėpo e tillė ēfarė ėshtė vėshtirė se mund tė ndihmojė, rreziqet e degjenerimit nė dhunė janė tė rrezikshme pėr Kosovėn.
Pakoja e Ahtisarit nuk ėshtė ajo qė e kėrkojmė tė gatshme: pavarėsia e paketuar nė kuti tė mendafshtė, por nuk ėshtė as Kornizė Kushtetuese qė i qep rrobat tepėr ngushtė sikurse "kushtetuta" e UNMIK ut pėr qeverinė e pėrkoshme tė Kosovės.
Eshtė e vėrtetė se nė nenet e propozuara tė njė teksti prej 60 faqesh ka eskluzivitete, pėrkatėsisht privilegje tė skajshme pėr pakicėn serbe me mėnyrėn se si janė shtruar tė drejtat dhe obligimet ndaj tyre duke filluar nga "eksterritorialiteti" i kishave serbe, pėrkatėsisht i kishave bizantine qė i kanė pėrvetėsuar serbėt dhe ua kanė pranuar ndėrkombėtarėt. Kishat dhe pronat e tyre, nė pjesėn mė tė madhe ua kanė marrė shqiptarėve propozohet tė bėhen shtet nė shtet. Poashtu, edhe nė decentralizim ka paqartėsi, pėrkatėsisht mundėsi qė komunat serbe, sidomos bashkėpunimi i kėtyre komunave me Beogradin, tė bėhet njė gurė nė qafėn e shtetit tė ri tė Kosovės. Natyrisht edhe te pėrfaqėsimi i serbėve nė Kuvendin e Kosovės janė bėrė lėshime tė tilla qė mund tė bllokojnė punėn normale tė kėtij institucioni, sikurse qė e drejta e serbėve tė perzihen nė simbolet kombėtare mund tė bllokojė proceset nė Kosovė. Janė edhe disa probleme tė tjera qė duhet tė qartėsohen, t'u bėhen vėrejtje e sugjerime konstruktive nga qeveritarėt tanė, por nė atmosferė mė relaksuese. Natyrisht pastaj ėshtė ēėshtje e Ahtisarit dhe atyre qė vendosin se a do t'i pėrfillin vėrejtjet e pėrfaqėsueve tė institucioneve tė Kosovės apo jo. Por ekspertėt tanė duhet tė jenė tė kujdesshėm dhe kėmbėngulės nė vėrejtje.
Nė fakt konturat e shtetit tė Kosovės nė kėtė propozim janė formėsuar, mbetet vetėm qė edhe OKB ja ta pranojė, ose qė kėtė ta bėjnė shtetet veē e veē ashtu sikurse e bėnė pėr Kroacinė, apo pėr Slloveninė.
Ndėrkaq, edhe shtojca pėr praninė e pėrfaqėsuesve ndėrkombėtar tė BE sė nė Kosovė do tė duhej tė qartėsohet me me detaje, nė mėnyrė qė tė mos jetė surrogat i UNMIK ut. Kosova ka shumė nevojė pėr ekspertė tė Bashkėsisė Evropiane. Kosova ka nevojė edhe pėr mbikqyrje ndėrkombėtare se si po zbatohet ligjshmėria dhe kushtetushmėria. Madje ka nevojė qė gjyqėsia pėr krimin e organizuar, krimet e rėnda dhe pėr ēėshtej tė tjera tė kėsaj natyre tė udhėhiqet edhe disa vjet nga evroperėndimorėt. Mirėpo, do tė ishte dėshtim i plotė po qe se "qeveritarėt" e BE sė qė do tė instalohen nė Kosovė nė vend se tė merren me probleme reale, tė shpenzojnė shumė energji dhe tė merren nė formalizmat e panėvojshme. UNMIK u shpesh ka shpenzuar tepėr energji nė ēėshtje triviale.

....nga Zėri Amerikės:

Shqipėri: Fushata pėr zgjedhjet vendore me incidente

12-02-2007

Ndiqni kronikėn audio clip

Nė Shqipėri afrimi i fundit tė fushatės pėr zgjedhjet e pushtetit vendor po shoqėrohet me njė mori incidentesh nė qytete tė ndryshme, ndėrsa beteja politike po acarohet duke u shtrirė edhe nė planin personal tė kandidatėve.

Nė Tiranė, tė pėrditshmet dhe stacione televizive publikuan foto nudo tė kryetarit socialist dhe kandidatit tė opozitės pėr kryetar bashkie tė kryeqytetit, Edi Rama. Zoti Rama i cilėsoi ato si njė montazh politik dhe deklaroi se fotot ishin bėrė 12 vjet mė parė, kur ishte nė njė plazh nė jug tė Francės me tė dashurėn e tij.

Ndėrkaq shqetėsime vijnė edhe nga Komisioni Qendror i Zgjedhjeve, i cili ka dhėnė alarmin pėr pengesat nė ngritjen dhe funksionimin e komisioneve zonale dhe atyre tė qendrave votimit pėr shkak tė ndėrhyrjeve tė partive politike. //az//


Sekretari Gejts i quan komentet e Presidentit Putin “ligjeratė agjentėsh tė vjetėr”

12-02-2007 Sekretari amerikan i mbrojtjes, Robert Gejts, me humor, zhvleftėsoi komentet e ashpra tė presidentit rus, Vladimir Putin, nė lidhje me ushtrinė amerikane. Sekretari Gejts tha se ėshtė jetike qė tė dy vendet tė punojnė sė bashku.

Presidenti Putin u ankua tė shtunėn pėr, siē u shpreh, “pėrdorimin gati tė pa papėrmbajtur” tė forcės ushtarake amerikane e cila, tha ai mund tė ndezė njė gare tė re armatimi.
Presidenti Putin reagon gjatė fjalimit tė Sekretarit GejtsAi kritikoi gjithashtu zgjerimin e Natos dhe tha se po Aleanca e Atlantikut i dislokon trupat e saj “mu nė pragun e Rusisė”.

Sekretari Gejts shkaktoi tė qeshura tė djelėn kur foli nė tė njėjtėn konferencė nė Gjermani mbi sigurimin, duke thėnė se ai dhe zoti Putin kanė punuar qė tė dy nė zbulim dhe se ”... agjentėt e vjetėr e kanė zakon tė flasin troē”.

Por, kur tha se “njė Luftė e Ftohtė ishte mjaft”, Sekretari Gejts shtoi se Shtetet e Bashkuara dhe Rusia duhet tė punojnė sė bashku pėr zgjidhjen e problemeve. Ai shtoi gjithashtu se e kishte pranuar tashmė ftesėn e zotit Putin pėr tė vizituar kryeqytetin rus.

Sekretari Gejts i bėri gjithashtu thirrje Natos tė shtojė shpenzimet nė fushėn e mbrojtjes dhe tė angazhojė mė shumė trupa nė Afganistan.

Shtėpia e Bardhė i quajti tė shtunėn komentet e zotit Putin si befasuese dhe hidhėruese, por gjithashtu theksoi nevojėn pėr bashkėpunim.

Zoti Putin ka qenė veteran i KGB-sė sovjetike dhe mė vonė ka drejtuar pasardhėsen e KGB-sė, FSB-nė. Zoti Gejts ka qenė drejtor i CIA-s. //az//


LAJMET
E dielė 11 shkurt 2007
- Ngushėllime pėr viktima e ftesa pėr stabilitet pas protestės sė "Vetėvendosjes"
- Kryeministri Ēeku viziton familjet e tė vrarėve Man Balajt dhe Arben Xhelalit
- Stephen Curtis: Protesta paqėsore ėshtė e drejtė e ēdo individi, por dhuna ėshtė e papranueshme
- SHPK konfirmon lėndimin e disa personave, si nga radhėt e protestuesve ashtu edhe nga radhėt e policisė
- KQM: Janė rreth 400 mijė kosovarė qė gjenden nė vende tė ndryshme pa dokumentacion tė rregullt pėr qėndrim
- Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan do tė promovojė njė rezolutė konkrete, qė - Amerika ta pėrkrahė pavarėsinė e plotė tė Kosovės
- Joe Lieberman: Jemi shumė tė lumtur qė SHBA-tė dhe NATO-ja ndėrhynė pėr ta ndėrprerė dhunėn dhe pėr ta ēliruar popullin e Kosovės

...pak mė hapur:

Ngushėllime pėr viktima e ftesa pėr stabilitet pas protestės sė "Vetėvendosjes" Ekipi i Unitetit u ka shprehur ngushėllime familjeve tė dy personave qė humbėn jetėn nė protestat e sė shtunės tė lėvizjes “Vetėvendosja” kundėr propozimit pėr statusin e Kosovės dhe kundėr punės sė Grupit Negociator.

Kryeministri Ēeku viziton familjet e tė vrarėve Man Balajt dhe Arben Xhelalit Kryeministri i Kosovės Agim Ēeku tė dielėn ka vizituar dhe u ka shprehu ngushėllime familjeve tė Man Balajt nga Besiana dhe Arben Xhelalit nga Prishtina tė cilėt e humbėn jetėn nė protestėn e djeshme tė mbajtur nga Lėvizja “Vetėvendosje”.

Protesta e “Vetėvendosjes” eskalon nė dhunė Protesta e lėvizjes “Vetėvendosje” kundėr propozimit pėr statusin e Kosovės dhe kundėr punės sė Grupit Negociator, eskaloi tė shtunėn pasdite nė dhunė dhe tė lėnduar, pasi qė forcat speciale tė Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK) dhe njėsitė e policisė sė UNMIK-ut u pėrleshėn me protestuesit, tė cilėt synonin tė depėrtonin te selia e Qeverisė dhe Kuvendit tė Kosovės.

...keto ishin informacionet e sotme tė kosovalive....

...ndėrsa kosovapress njofton se:

vetvendosje05homazhe,11shkurt2007

Ndezėn qirinj pėr demonstruesit e vdekur Qytetarė tė shumtė dhe aktivist tė Lėvizjes Vetėvendosje!, tė dielėn nė ora 18:00 kanė ndezur qirinj nė Prishtinė, tek vendi ku janė vrarė demonstruesit nga forcat policore. Tė vdekur nga plagėt e marra janė demonstruesit Arben Xheladini, 1972, nga Prishtina dhe Man Balaj, 1976, i lindur nė Besianė.

 

 

vetevendosje021007vrasjademonstruesve!!!

Policia konfirmon vdekjen e dy protestuesve
Prishtinë, 11 shkurt 2007 (Kosovapress) Koha 13:34 Dy protestues tė cilėt kanė marrė lėndime gjatė demonstratave tė dhunshme tė “Vetėvendosjes” dje pasdite nė Prishtinė, mė vonė kanė vdekur, thuhet nė njė komunikatė tė policisė. Policia nuk ka bėrė tė ditur identitetin e tė vdekurve, ndėrsa sipas burimeve tė Kosovapress-it tė vdekurit janė, Arben Xheladini, 1972, i lindur nė Tėrnoc tė Bujanovcit, i cili jetonte nė Prishtinė dhe Man Balaj, 1976, i lindur nė Besianė.

 

Kryeministri Ēeku thotė se qeveria ndanė shqetėsimet me qytetarėt, dhe apelon pėr kujdes Kreyministri i Kosovės, Agim Ēeku dhe ministri i Brendshėm, Fatmir Rexhepi, thanė nė njė konferencė pėr media, se ngjarjet e 10 shkurtit e kanė rėnduar situatėn nė Kosovė. Ēeku dhe Rexhepi, i kanė bėrė kėto komente pas takimit qė qeveria ka mbajtur urgjentisht tė shtunėn tė dielėn, lidhur me situatėn e krijuar.

Ymeri: Tani pushteti jo vetėm qė shkel vullnetin e qytetarėve, por edhe i vret Aktivistėt e Lėvizjes Vetėvendosje!, kanė thėnė tė dielėn nė njė konferencė pėr media se me intervenimin e djeshėm tė policisė ndaj demonstruesve paqėsor tregohet se kjo ėshtė njė fazė e re nė tė cilėn ka hyrė ky pushtet i dhunshėm, sepse tani jo vetėm qė shkel vullnetin e qytetarėve tė tyre, por edhe i vret.

PDK kerkon sqarim nga Qeveria e Kosoves dhe pėrgjegjėsi politike e profesionale ndaj ushtrueseve tė dhunės Protestat e Lėvizjes Vetėvendosje!, nuk kanė kaluar pa ndikim nė opinion publik, dhe atė institucional. Ekipi i Unitetit dhe disa nga partitė politike pohojnė se dhuna e orientuar kundėr institucioneve dhe prishja e rendit dhe e qetėsisė publike, duke thyer ligjin ėshtė e papranueshme.

Njoftim: SHVL tė UĒK-sė takohet mė Kryeministrin Ēeku Kryesia e Shoqatės sė Veteranėve tė Luftės sė UĒK-sė do tė takohet sonte nė ora 18.00 me kryeministrinė e Kosovės Agim Ēekun nė ndėrtesėn e qeverisė. Takimi mbahet me kėrkesėn e shoqatės dhe temė kryesore do tė jetė situata e krijuar mbas protestave tė djeshme si pasojė e tė cilave kanė vdekur dy persona dhe janė plagosur dhjetėra persona

Sot bėhen homazhe pėr aktivistėt e vdekur tė Lėvizjes Vetėvendose! Lėvizja Vetėvendose! dhe disa grupe civile, sot nė ora 18:00 do tė bėjnė homazhe nė pėr ndėr tė tė vrarėve. Edhe pse ende askush zyrtarisht nuk ka konfirmuar vdekjen e personi tė tretė, nė komunikatėn e Lėvizjes Vetėvendosje! thuhet se, nė ora 18:00 aktivistė tė Lėvizja Vetėvendose! do tė vendosin qirinj dhe lule nė vendin ku dje u vranė tre martirė.

Policia arreston katėr aktivist tė Lėvizjes Vetėvendosje! Shėrbimi Policor i Kosovės, nė kėto qaste ėshtė zhvilluar njė aksion tė arrestimit tė aktivistėve tė Lėvizjes Vetėvendosje! nė zyrėn e saj nė Prishtinė. Kosovapress mėson se deri mė tani janė arrestuar katėr persona.

Konjufca: Plumbat qė ka pėrdorė policia ndalohen qė nga vitin 1975 me konventa ndėrkombėtare Aktivisti i Lėvizjes Vetėvendosje!, Glauk Konjufca tė dielėn nė mesditė ka demantuar deklarimet e bėra nga policia se kinse demonstruesit kanė dashur tė hyjnė nė objektet e institucioneve. “Skenari organizativ i Vetėvendosjes ka qenė organizimi i marshit demonstrues pėrballė institucioneve dhe jo brenda. Mirėpo duhet bėrė me dije se nė momentin qė populli do tė jetė i gatshėm t’i marr kėto institucione ai nuk do t’i marr ato duarthatė, kėtė jua garantoj sepse ai do t’i marr me armė”.

Ekipi i Unitetit thėrret qytetarėt qė tė kontribuojnė pėr stabilitetin e vendit Nė njė komunikatė tė lėshuar nga Ekipi i Unitetit, pas takimit tė mbajtur tė dielėn, thuhet se Ekipi i Unitetit analizoi gjendjen e krijuar me protestat e dhunshme tė nxitura nga Albin Kurti dhe lėvizja “Vetėvendosje”, me ē’rast humbėn jetėn dy persona dhe u plagosėn dhjetėra tė tjerė, duke krijuar tensione tė veēanta, tė cilat shkojnė kundėr stabilitetit dhe interesave tė pėrgjithshme tė Kosovės.

.... informacionet nga rtk-ja:

Dy tė vdekur nga protestat e djeshme, konfirmon SHPK. Dy protestues kanė vdekur nga plagėt qė morėn dje nė protestat e Lėvizjes Vetėvendosje, konfirmoi pėr RTK, zėdhėnėsi i SHPK-sė, kapiten Veton Elshani. Sipas burimeve te RTK-sė, tė vdekur janė Arben Xheladini, 1972, nga Prishtina, dhe Mon Balaj, i lindur nė vitin 1976, nga Podujeva. Nė anėn tjetėr, nė njė kumtesė tė "Vetėvendosjes", thuhet se jane tre te vdekur... Ndėrsa, nė Qendrėn Klinike Universitare thanė se 3 tė lėnduar nė gjendje tė rėndė janė marrė nėn pėrkujdesje tė KFOR-it dhe se nuk ka informatė kthyese pėr ta.
Nė kėtė qendėr sot janė tė shtrirė 5 tė lėnduar nga protestat ku vetėm njėri e ka gjendjen e rėndė tha drejtori i QKUK-sė dr. Avdyl Krasniqi. Dje nė kėtė qendėr kėrkuan ndihmė 82 persona.


LAJMET
E shtunė 10 shkurt 2007

SHPK konfirmon lėndimin e disa personave, si nga radhėt e protestuesve ashtu edhe nga radhėt e policisė
Stephen Curtis: Protesta paqėsore ėshtė e drejtė e ēdo individi, por dhuna ėshtė e papranueshme
Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan do tė promovojė njė rezolutė konkrete, qė Amerika ta pėrkrahė pavarėsinė e plotė tė Kosovės
KQM: Janė rreth 400 mijė kosovarė qė gjenden nė vende tė ndryshme pa dokumentacion tė rregullt pėr qėndrim

...pak mė hapur:

"Vetėvendosja" proteston kundėr planit tė Ahtisarit Nė Prishtinė, nė organizim tė Lėvizjes “Vetėvendosje”, nė ora 14.00 filloi protestq kundėr planit tė kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari, Ekipit tė Unitetit dhe bisedimeve pėr statusin. Drejtuesit e kėsaj lėvizje vlerėsuan se pakoja e Ahtisarit trajton vetėm problemet e serbėve. Pjesėtarėt e policisė kanė ndėrhyrė kundėr protestuesve para “Teatrit Kombėtar" nė Prishtinė, pasi kėta tė fundit kishin hequr barrikadat qė ndodheshin para tyre dhe ishin pėrballur me kordonin e forcave speciale. Policia ka pėrdorur gaz lotsjellės pėr tė shpėrndarė protestuesit. Protesta ka pėrfunduar rreth orės 17.00.Nė njė komunikatė tė policisė thuhet se 14 persona janė arrestuar ndėrkohė qė po sipas policisė rreth 70 demonstrues janė lajmėruar tė kenė pranuar ndihmė tė parė pėr shkak tė ndikimit tė gazit lotėsjellės, 8 persona janė lajmėruar tė jenė lėnduar, njė seriozisht. Nė kėtė kohė nuk dihet numri i policėve tė lėnduar.

16:08 ET Protestuesit e “Vetėvendosjes” pėrleshen me policinė
10.02.2007  Prishtinė (KosovaLive) Protesta e lėvizjes “Vetėvendosje” kundėr propozimit pėr statusin e Kosovės dhe kundėr punės sė Grupit Negociator, eskaloi tė shtunėn pasdite nė dhunė dhe tė lėnduar, pasi qė forcat speciale tė Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK) dhe njėsitė e policisė sė UNMIK-ut u pėrleshėn me protestuesit tė cilėt synonin tė depėrtonin te selia e Qeverisė dhe Kuvendit tė Kosovės.

Koha 17:29    Policia shpėrndan protestuesit
Prishtinė, 10 shkurt 2007 (Kosovapress) Protesta e organizuar tė shtunėn nga Lėvizja “Vetėvendosje” nė ora 14.00, ka pėrfunduar pas orės 17.00, me shpėrndarjen e protestuesve nga policia, e cila kundėr tyre ka pėrdorur gaz lotsjellės. Drejtori i Bordit tė QKU-sė, Abdyl Krasniqi, tha pėr media se gjatė protestės sė sotme nė QKU janė trajtuar 70 raste, 25 nga ata janė tė hospitalizuar, ndėrsa ndaj katėr tė lėnduarve ka pasur ndėrhyrje kirurgjike.

 

18:00 ET  Protesta e “Vetėvendosjes” eskalon nė dhunė
10.02.2007 Prishtinė (KosovaLive) Protesta e lėvizjes “Vetėvendosje” kundėr propozimit pėr statusin e Kosovės dhe kundėr punės sė Grupit Negociator, eskaloi tė shtunėn pasdite nė dhunė dhe tė lėnduar, pasi qė forcat speciale tė Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK) dhe njėsitė e policisė sė UNMIK-ut u pėrleshėn me protestuesit, tė cilėt synonin tė depėrtonin te selia e Qeverisė dhe Kuvendit tė Kosovės.

 

18:48 ET  14 tė arrestuar, dhjetėra tė lėnduar nė protestėn e “Vetėvendosjes”
10.02.2007  Prishtinė (KosovaLive) -Gjatė pėrleshjeve ndėrmjet policisė dhe protestuesve tė “Vetėvendosjes”, janė arrestuar 14 persona, 70 veta kanė kėrkuar ndihmė mjekėsore, ndėrsa tetė veta janė lėnduar, prej tyre njė rėndė, njoftoi policia e UNMIK-ut.

Koha 19:25  Arrestohet kreu i “Vetėvendosjes” Albin Kurti
Prishtinė, 10 shkurt 2007 (Kosovapress) Shėrbimi Policor i Kosovės nė orėt e mbrėmjes ka arrestuar kreun e Lėvizjes “Vetėvendosje”, Albin Kurti, nė selinė e kėsaj lėvizjeje nė Prishtinė, me ē’rast gjatė ndėrhyrjes janė lėnduar edhe disa aktivistė tjerė, tha tė shtunėn pėr Kosovapress, Hysen Durmishi, aktivist i “Vetėvendosjes”. SHPK ndėrkaq ka bėrė tė ditur se gjatė protestės janė arrestuar 15 persona, dy prej tė cilėve janė liruar.

 

 




Grupi i Unitetit vizitoi veriun e KosovėsKoha 20:21Grupi i Unitetit vizitoi veriun e Kosovės
Prishtinė, 10 shkurt 2007 (Kosovapress) Grupit tė Unitetit i ėshtė prezantuar njė pasqyrė e situatės sė sigurisė nė teren si dhe gjendja e gatishmėrisė sė trupave tė KFOR-it. Mė pas anėtaret e Grupit tė Unitetit kanė vizituar pikėn kufitare me Serbinė nė afėrsi tė Leshakut, portėn kufitare numėr 1, ku janė takuar me policė, doganier dhe qytetarė, e mė pas edhe portėn 31 nė Zubin Potok.

 

Ipeshkvia e Kosovės shpreh vėrejtjet nė pjesėn e planit pėr trashėgiminė fetare-kulturore
Prishtinė, 10 shkurt 2007 (Kosovapress) Koha 13:41Ipeshkvia e Kosovės, pėrmes njė komunikate pėr media,konsideron se propozimi i kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari pėr statusin anashkalon trashėgiminė kulturore dhe fetare tė Kishės Katolike tė Kosovės dhe kėrkon tė mos bėhet tjetėrsimi i saj, duke ditur se ajo ėshtė bartėse e trashėgimisė dymijėvjeēare tė krishterimit nė kėtė pjesė tė Evropės Juglindore.

Shqiptaro-amerikanėt synojnė njė rezolutė tė SHBA-ve pėr shtetin e Kosovės 10.02.2007  (KosovaLive) Roli i Kėshillit Shqiptaro-Amerikan nė muajit nė vazhdim, do tė jetė i njė rėndėsie tė veēantė, jo vetėm pėr shkak tė mbajtjes sė kontakteve mė administratėn amerikane dhe me strukturat vendimmarrėse, por edhe nė aspektin e mobilizimit tė diasporės shqiptare nė vende tė ndryshme tė botės, tha kryetari i Partisė ORA, Veton Surroi, gjatė njė takimi me lobistėt shqiptarė nė Amerikė.

Limaj ēmon kontributin e lobit shqiptaro-amerikan 10.02.2007 Prishtinė (KosovaLive) Nė kėto momente vendimtare pėr tė ardhmen e Kosovės kur dėgjohen zėra kundėr pavarėsisė sė saj, riaktivizimi dhe puna e lobit shqiptaro-amerikan nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės ėshtė shumė e rėndėsishme...

Lirohet nga burgu Elhami Saliu, ish pjesėtar i UĒPMB-sė Pas katėr vitesh vuajtje tė dėnimit, ėshtė liruar nga burgu I Nishit, Elhami Saliu nga Tėrnoci- ish pjestarė i Ushtrisė Ēlirimtare pėr Preshevė, Medvegjė dhe Buajnoc. Ai ishte arrestuar nga forcat serbe tė sigurisė nė shkurt tė vitit 2003, Gjykata e Qarkut e Vranjės e dėnoi me dhjetė vjet heqje lirie, nėn akuzėn Armbajtje pa leje dhe Bashkim pėr Veprimtari Armiqėsore-Terrorizėm. Pas shumė pėrpjeskjesh dhe ushtrimit tė vazhdueshėm tė ankesave, sipas avokatit mbrojtės Zijadin Azemi, mė nė fund u arrit qė Elhamiu tė lirohet nga pjesa e dytė e aktakuzės. Pėr tė posaliruarin nga burgu, tėrnocasit kishin oraganizuar pritje madhėshtore. Mos aprovimi I ligjit pėr amnisti nė parlamentin e serbisė, ndonėse ishte premtuar gjatė fushatės paralektorale, sipas avokatit mbrojtės, ka ndikuar qė Elhami Saliu, tė lirohet me disa muaj vonesė, pėrkundėr skadencės sė afatit tė caktuar nė gjyq.

Qytetarėt ankohen pėr gabime gjatė pajisjes me dokumente civile Pėrderisa zyrtarėt e Kuvendit Komunal tė Prishtinės fajėsojnė Zyrėn komunale tė pranimit dhe Qendrėn pėr prodhimin e dokumenteve, pėr gabimin e tė dhėnave personale gjatė pajisjes sė qytetarėve me dokumente civile, pėrfaqėsuesit e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme (MPD) thanė se kėto gabime janė pasojė e papėrgjegjėsisė sė vetė qytetarėve, tė cilėt shkruajnė gabimisht emrat dhe mbiemrat e tyre.


LAJMET
E premte 09 shkurt 2007
Morton Abramowitz: Kosova ka hedhur njė hap tė madh drejtė bėrjes sė shtetit...edhe pse procesi nuk ka pėrfunduar nė tėrėsi
Rohan: Konsultimet fillojnė mė 21 shkurt dhe siē kemi planifikuar do t’i pėrfundojmė para fillimit tė muajit mars
“Vetėvendosje”: Plani i Ahtisaari-t nuk pėrmendet asnjėherė fjalėn “shqiptarė”, derisa fjala "serbė" pėrdoret 37 herė
Ekipi i Unitetit shfaqi shpresėn se nocioni “pavarėsi” do tė jetė pjesė e dokumentit tė Ahtisaarit nė Kėshillin e Sigurimit
Pėrfundon pa incidente protesta e 3 mijė serbėve nė Mitrovicė
Pavarėsisht se s'ka asnjė indikacion pėr tensione, policia shton masat e sigurisė nė Dukagjin
Gallucci thotė se prania e ardhshme ndėrkombėtare nuk do tė jetė diktatoriale
Eurodeputeti Staes thotė se pavarėsia ėshtė e ardhmja e Kosovės
Joe Lieberman: Jemi shumė tė lumtur qė SHBA-tė dhe NATO-ja ndėrhynė pėr ta ndėrprerė dhunėn dhe pėr ta ēliruar popullin e Kosovės
Xhemajl Hyseni shkarkon drejtorin e arsimit tė Gjilanit, Agim Rexhepi
Blunt thotė se pakoja e Ahtisaari-t paraqet bazė tė mirė pėr tė ardhmen

...pak mė hapėt:

Ministrat e BE-sė tė hėnėn diskutojnė pėr Kosovėn Shefat e diplomacive tė vendeve tė Bashkimit Evropian do tė kėrkojnė tė hėnėn formimin sa mė tė shpejtė tė qeverisė sė re serbe dhe do tė pėrsėrisin zgjidhjen realiste tė kompromisit pėr Kosovėn, pasi nė takim tė dėgjojnė mendimin e kryendėrmjetėsit tė Kombeve tė Bashkuara, Marti Ahtisari.

Ahtisari:Vėshtirė tė paramendohet njė zgjidhje e negociuar pėr statusin I dėrguari i posaēėm i Kombeve tė Bashkuara pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari, ka deklaruar se ėshtė shumė vėshtirė tė paramendohet njė zgjidhje e negociuar pėr statusin e Kosovės, dhe se koha nuk do tė zgjidhė problemin.

UNOSEK-u merr parasysh kėrkesėn e Serbisė, bisedimet shtyhen pėr 21 shkurt Propozimi i Serbisė pėr shtyrjen e konsultimeve Prishtinė-Beograd, u mor parasysh nga Zyra e UNOSEK-ut dhe takimi i radhės do tė mbahet mė 21 shkurt nė Vjenė, konfirmoi tė premten nė Prishtinė, zėvendės-kryenegociatori pėr statusin e Kosovės, Albert Rohan, edhe pse njė ide e tillė ishte kundėrshtuar fillimisht nga tė gjithė mekanizmat vendorė dhe ndėrkombėtarė.

Rohan konfirmon shtyrjen e bisedimeve pėr 21 shkurt Zėvendėsi i kryendėrmjetėsit tė KB-ve pėr statusin, Albert Rohan, tha tė premten nė Prishtinė se konsultat e parapara ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė, pėr 13 shkurt nė Vjenė, janė shtyrė me kėrkesė tė palės serbe pėr 21 shkurt, ndėrkaq kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu tha se ēdo shtyrje e procesit tė konsultimeve nuk prodhon efekte pozitive.

Ambramovic: Besoj qė herėn tjetėr do te takoj qeveritarėt e njė shteti tė Kosovės Marton Abramovic, njeri nga drejtuesit e lartė tė Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave, pas takimit qė ka zhvilluar me nėnkryetarin e PDK-sė Fatmir Limaj, ka vlerėsuar se ėshtė hedhur njė hap i madh kohėve tė fundit pėr Kosovėn, dhe shfaqi shpresėn qė procesi i filluar tė pėrfundojė sa mė shpjet.

Frid: Status-quo-ja nuk mund tė vazhdojė mė Status-quo-ja nuk mund tė vazhdojė mė. Kosova nuk do tė ketė qėndrueshmėri pa zgjidhjen e statusit tė saj. Tetė vjet ėshtė kohė e gjatė, ka thėnė ndihmės sekretari amerikan i shtetit pėr ēėshtjet e Evropės dhe Euroazisė Daniel Fried.

Senatori Liberman: Tė jeni tė sigurt se nuk do t’ju kthejmė shpinėn Njė delegacion i kongresistėve dhe senatorėve amerikanė gjatė njė takimi tė premten nė Prishtinė me kryeministrin Agim Ēeku kanė shfaqur shpresėn se rekomandimet e kryenegociatorit Marti Ahtisari do tė jenė tė pranueshme pėr tė dyja palėt.

Ekipi i Unitetit pohon se po bėhen hapat e fundit deri nė shtegun e pavarėsisė Pėrfaqėsuesit e Ekipit Negociator tė Kosovės (GNK), e siguruan tė premten legjislativin kosovar, se pakoja qė ėshtė prezantuar nga ndėrmjetėsi Ahtisaari, ėshtė projekti parafinal qė implementon vullnetin e qytetarėve tė Kosovės pėr shtet tė pavarur dhe sovran, tė njohur ndėrkombėtarisht.

“Vetėvendosje” thotė se propozimi i Ahtisaari-t pėrmban tė gjitha kėrkesat e Serbisė Drejtuesit e lėvizjes “Vetėvendosje” iu bėnė thirrje qytetarėve tė Kosovės, qė t'i bashkohen demonstratės sė tyre, tė parashikuar pėr tė shtunėn nė Prishtinė, me qėllim qė tė kundėrshtohet propozimi i Martti Ahtisaari-t pėr tė ardhmen e vendit dhe tė kundėrshtohet puna e Ekipit Negociator, si dhe planet e tyre pėr tė vazhduar bisedimet me Serbinė.

Kurti: Nė pako tė Ahtisarit bėhet fjalė vetėm pėr njė etapė tė re tė procesit tė vjetėr Nė pėrgatitje tė demonstratės gjithėpopullore qė do tė mbahet nesėr nė Prishtinė, aktivistėt e Lėvizjes Vetėvendosje!, vlerėsuan tė premten se pakoja e kryenegociatorit Marti Ahtisari ėshtė nė kundėrshtim absolut me vullnetin e popullit tė Kosovės, sidomos mė irituesja ėshtė shpėrbėrja e TMK-sė, e cila do tė mund tė ishte shtylla kryesore e shtetit tė ardhshėm tė Kosovės dhe garantim i sovranitetit dhe integritetit tė vendit tonė.

LKĒK kundėrshton dokumentin e Ahtisarit Lėvizja Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės tė premten ka kundėrshtuar nė tėrėsi dokumentin e tė dėrguarit special pėr statusin e Kosovės Marti Ahtisari.

Ivanov pohon se pavarėsia e Kosovės mund tė ndizte njė “reaksion zingjiror” Ministri rus i Mbrojtjes, Sergei Ivanov bėri njė vėrejtje se dhėnia e pavarėsisė Kosovės do tė mund tė ndizte njė “reaksion zingjiror” nė mesin e regjioneve, tė cilat pretendojnė tė shkėputen, nė Evropė dhe ish-Bashkimin Sovjetik.

Rreth tre mijė serbė protestuan kundėr planit tė Ahtisaari-t Rreth tre mijė pjesėtarė tė komunitetit serb, kanė protestuar tė premten nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, kundėr planit tė Martti Ahtisaari-t pėr statusin final tė Kosovės.

Ēeku viziton KinėnKryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, do tė udhėtojė tė dielėn pėr njė vizitė nė Pekin me ftesė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Kinės.

Gashi thotė se LD nė Klinė po shėnon rritje tė elektoratit Lidhja Demokratike nė Klinė, subjekti mė i ri politik nė vend, ėshtė nė vazhdėn e aktivitetit tė punės qė tė konsolidojė radhėt e saja nėpėr nėndegė para mbajtjes sė kuvendit tė degės javėn e ardhshme.

Nė Gjilan mbahet debat rreth bllokadės sė punės nė asamblenė komunale Me qėllim tė sensibilizimit tė rolit tė Shoqėrisė Civile dhe ndihmės sė saj nė zhvillimet demokratike nė shoqėri, OJQ- Qendra Kosovare pėr Bashkėpunim Ndėrkombėtar (QKBN), sot nė Gjilan organizojnė debatin me temėn: “Mosfunksionimi i Kuvendit Komunal tė Gjilanit dėmton interesat e qytetarit dhe tė subjekteve politike”. Sipas Burim Korēės, njėri nga organizatorėt e debatit, pėrfaqėsues tė partive politike tė Gjilanit, nė debat me tė ftuarit nga Ministria e Pushtetit Lokal, kėshilltarė tė KK tė Gjilanit, pėrfaqėsues tė organizatave ndėrkombėtare, pėrfaqėsues tė OJQ-ve, pėrfaqėsues tė mediumeve informative, do tė debatojnė sot rreth gjetjes se formave pėr tejkalimin e bllokadės institucionale qė po kalon KK i Gjilanit.

“Infopress” dėnohet me 2000 euro pėr shpifje ndaj Avni Arifit Kėshilli i Mediave tė Shkruara tė Kosovės ka marrė vendim pėr dėnimin e tė sė pėrditshmes “Infopress” me 2000 euro, pėr shkak tė shpifjeve nė njė artikull tė botuar mė 18 dhjetor 2006, kundėr Avni Arifit, kėshilltar i kryeministrit, ndaj tė cilit ky i fundit ishte ankuar duke prezantuar dokumente zyrtare qė hedhin poshtė pohimet e gazetės.

Fakulteti Juridik dhe SHAASL nėnshkruan memorandumin e bashkėpunimit Tė premten nė Prishtinė ėshtė bėrė nėnshkrimi i memorandumit tė mirėkuptimit ndėrmjet Fakultetit Juridik dhe Shoqatės sė Avokatėve Amerikanė pėr Sundimin e Ligjit, i cili ka tė bėjė me organizimin e mėsimit klinik dhe metodologjisė ligjore, si lėndė tė reja nė kėtė fakultet.

Policia arreston katėr persona tė pėrfshirė nė njė rrahje masive Gjatė kėsaj jave nė rajonin e Pejės janė shėnuar 23 aksidente rrugore, 28 tė arrestuar, prej tyre 8 janė paraburgosur dhe janė shqiptuar 1058 tiketa nė trafik, tha tė premten nė njė konferencė pėr media Avni Gjevukaj, zėdhėnės i SHPK-sė nė Pejė.

Gjendet trupi i pajetė i njė femre Policia rajonale e Pejės ka njoftuar tė premten se nė afėrsi tė tregut tė kafshėve nė Klinė, tek "Ura e Haxhisė", ėshtė gjetur trupi i pajetė i njė femre tė moshės 50-vjeēare, identiteti i tė cilės ende nuk dihet.

Berlini reagon pozitivisht pėr marrėveshjen nė Mekė Pas arritjes sė marrėveshjes pėr krijimin e qeverisė sė unitetit komėbtar ndėrmjet organizatave rivale palestineze Fatah dhe Hamas reagon pozitivisht edhe kryesia e radhės sė Bashkimit Evropian. Ministri gjerman i punėve tė jashtme, Frank Valter Shtajnmajer shpreson tanimė pėr dhėnien fund tė dhunės sė pėrgjakshme. Shtajnmajer pėrshėndeti shprehimisht arritjen e marrėveshjes dhe falėnderoi mbretėrinė saudite pėr rolin e saj nė arritjen e marrėveshjes.

...kulturė:

KQM konstaton se aspekti kulturor nė Kosovė ėshtė i politizuar Kabineti pėr Qeverisje tė Mirė (KQM) i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK) konstatoi tė premten se aspekti kulturor nė Kosovė ėshtė politizuar, duke theksuar se ky ėshtė edhe vlerėsim i artistėve kosovarė.

Mete: Maqedonia e vjetėr nuk ka tė bėjė me Maqedoninė e tanishme Qėndroj fort pas tezės se shqiptarėt janė pasardhės tė ilirėve dhe ishte gjuha ajo qė e bėri bashkimin e popullit shqiptar, e jo feja, tha nė promovimin e librit tė tij “Historia e popullit shqiptar”, autori francez Serzh Mete.

...hapur:

Ahtisaari: Vėshtirė tė paramendohet zgjidhje e negociuar pėr Kosovėn  I dėrguari i posaēėm i Kombeve tė Bashkuara pėr statusin e Kosovės Martti Ahtisaari ka deklaruar se ėshtė "shumė vėshtirė" tė paramendohet njė zgjidhje e negociuar pėr statusin e Kosovės, dhe se koha nuk do tė zgjidhė problemin. "Ėshtė shumė e vėshtirė tė paramendohet njė zgjidhje e negociuar. Druaj se Kėshilli i Sigurimit i KB do tė duhet tė vendosė, meqė pikėpamjet e palėve janė diametralisht tė kundėrta", ka thėnė Ahtisaari pėr tė pėrditshmen Le Mond. "Koha nuk do ta zgjidhė kėtė ēėshtje. Madje po tė negocioj gjatė gjithė jetės sime, ata nuk do tė arrijnė marrėveshje", ka thėnė Ahtisaari. Tė dėrguarit kanė bėrė progres nė ēėshtjet e mbrojtjes sė objekteve fetare dhe garancave pėr serbėt e Kosovės, por pėr ēėshtjen qendrore tė statusit tė Kosovės "unė nuk mund tė bėj asgjė", ka thėnė Ahtisaari.

NATO pėrseritė pėrkrahjen ndaj pakos sё Ahtisaarit  Ministrat e mbrojtjes tё vendeve anėtare tё NATO-s, nё pėrfundim tё takimit joformal nё Sevilla tё Spanjės kanė pёrsёritur mbėshtetjen e plotё pёr planin e Marti Ahtsarit nё lidhje me statusin pёrfundmitar tё Kosovės. Sekretari i pёrgjithshёm i NATo-s Jaap de Hop Scheffer konfirmoi se, nuk ka kurrёfarё dyshimi nё lidhje me pėrkrahjen ndaj pakos sё Marti Ahtisarit pasi qё ёshtё qёndrim i tё gjitha 26 shteteve anėtare tё aleancёs euroatlantike.Nё ditёn e dytё tё punёs u mbajt edhe i ashtuquajturi kёshilli NATO-Rusi ku homologėve nga aleanca iu bashkėngjitė ministri imborjtjes i Rusisё Sergej Ivanov. Ai u shpreh se pavarėsia e Kosovės do tё mund tё hapte kutinё e Pandorёs, andaj edhe apeloi nё respektimin e tёrёsisё territoriale me rastin e zgjidhjes sё statusit nё mёnyrё qё tё parandalohen efektet tjera tё ngjashme nё botё.“Nёse ne supozojmė se teorikisht Kosova ka fituar pavarёsinё atėherė popujt e territoreve tjera tё panjohura ndёrkombёtarisht do na pyesin: "pёrse ne jemi me tё kёqij”, deklaroi Ivanov pas takimit nё NATO. Sipas tij tёrёsia territoriale e njё vendi ёshtё parim i pacёnueshёm.I pyetur tё komentojė qёdnrimin rus, njeriu i parё i aleancёs De Hoop scheffer tha se takimi me Rusinё nuk ka shkaktuar kurrёfarё devijimi nё qёndrimin e NATO-s nё lidhje me statusin e Kosovёs. “Nuk dёshroj t'i komentoj komentet e te tjerėve, por mund tё pėrsėris se ne nё NATO pёrkrahim pakon e Ahtisarit si nё pėrmbajtje ashtu edhe linjėn kohore tё pёrcaktuar nga ai”, tha Jaap de Hoop Scheffer. Pas Sevillёs, sekretari i pёrgjithshёm i NATO-s shkon nё Munih tё Gjeramnisё ku nesёr mbahet seminari pёr ēėshtje sigurie e ku pjesėmarrjen e kanё konfirmuar liderёt e ndryshėm botёror. Nё tё njėjtin seminar do merr pjesё edhe kryetari rus Vladimir Putin i cili nё margjinat e kёtij tubimi do takohet me njeriun e parё tё aleancės. Temė kyēe e kёtyre diskutimeve sёrish do jetё statusit i Kosovёs.

Shtyhen konsultimet nė Vjenė pėr statusin deri mė 21 shkurt
Prishtinė, 9 shkurt 2007 -Zėvendėskryenegociatori pėr statusin e Kosovės, Albert Rohan, pas takimit me anėtarėt e Ekipit tė Unitetit, se UNOSEK u ka marrė vendim qė konsultimet mes Prishtinės dhe Beogradit tė shtyhen pėr 21 shkurt. Rohan tha se ėshtė biseduar nė detaje me pėrmbajtjen e planit tė kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari pėr zgjidhjen e statusit. Ai gjithashtu tha se ėshtė biseduar pėr disa ēėshtje nė dokument pėr tė cilat ka nevojė tė qartėsohen. Diplomati austriak tha se parashikon qė konsultimet nė Vjenė, qė do tė fillojnė mė 21 shkurt mund zgjasin edhe nė ditėt e para tė marsit, dhe mė pas Ahtisari ta paraqesė propozimin e tij nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara. "Kjo ėshtė faza e fundit e procesit dhe do tė ndodhė nė mars, dhe varėsisht nga diskutimet nė Kėshillin e Sigurimit do tė shohim se sa do tė zgjasė qė KS tė marrė vendimin dhe ėshtė nė dorėn e KS qė tė marrė vendimin", tha Rohan. Ai tha se ?fatkeqėsisht? kur presidenti Ahtisari erdhi nė Prishtinė t?ua shpjegojė serbėve kosovarė nė detaje propozimin pėr statusin, ishte paraqitur vetėm njė prej pėrfaqėsuesve serb. I pyetur se nėse nuk mund tė ketė ndryshim tė substancės sė dokumentit tė Ahtisarit, pse ka nevojė pėr mbajtjen e konsultimeve dhe ēfarė ato mund tė ndryshojnė, Rohan tha se dokumenti qė pėrbėhet nga pjesa e pėrgjithshme dhe 12 anekse, tė cilat kanė tė bėjnė me decentralizimin, mbrojtjen e trashėgimisė kulturore fetare tė serbėve, me tė drejtat e komuniteteve, etj., dhe ka hapėsirė pėr tė ndryshuar dhe presidenti Ahtisari e ka bėrė kėtė tė ditur nė Prishtinė dhe Beograd. Ai tha se presidenti serb Tadiq e ka siguruar UNOSEK un se delegacioni i tyre do tė marrė pjesė nė Vjenė menjėherė pas konstituimit tė Parlamentit serb. Udhėheqėsi i Ekipit tė Unitetit, Fatmir Sejdiu tha se me ekipin e UNOSEK ut kanė biseduar rreth pėrgatitjeve tė takimeve tė para qė do tė kenė nė konsultat shtesė. Ai tha se nė kėtė takim u dhanė shpjegime shtesė rreth propozimit tė pakos sė presidentit Ahtisaari. "Do tė japim vizionin tonė pėr ēėshtjet konkrete dhe besojmė qė kjo do tė shkojė shumė shpejt pėr tė pas nė objektiv arritjen e qėllimeve tonė natyrisht edhe nė pavarėsimin e Kosovės dhe njohjes sė saj ndėrkombėtare nė orar thjeshtė atė qė ne kėrkojmė qė tė jetė shumė shpejt", tha Sejdiu. I pyetur pėr shtyerjen e konsultave, presidenti Sejdiu tha se ēdo shtyrje nuk prodhon efekte pozitive. "Pėr ne ėshtė me rėndėsi qė ne jemi tė gatshėm qė tė vazhdojmė procesin dhe kėtė e shohim vetėm si mirėkuptim nga ana e UNOSEK ut pėr kėtė kėrkesa qė ata kanė pas, por poashtu edhe gatishmėrinė e tyre qė periudha qė vjen, tė jetė shumė kompenzive dhe e dendur dhe tė mos humbet kohė", tha Sejdiu. Ndėrsa, i pyetur pėr protestat e paralajmėruar se a mund tė rrezikojnė stabilitetin e Kosovės, Sejdiu tha se njerėzit kanė tė drejt tė protestojnė dhe tė japin mendimin e tyre tė lirė nė bazė tė ligjit, "por, absolutisht nuk kanė tė drejt qė ta destabilizojnė Kosovėn"....njofton qik-u ..e poashtu edhe rtk bėnė me dije se;

Rohan: Bisedimet rreth pakos sė Ahtisarit me 21 shkurt  Zėvendėskryenegociatori Albert Rohan dhe Ekipi i Unitetit u pajtuan sot nė Prishtinė qė takimi i parė pėr konsultime midis Prishtinės dhe Beogradit rreth pakos sė Ahtisarit, tė mbahet mė 21 shkurt nė Vjenė. Kjo shtyrje ėshtė bėrė me kėrkesė tė Beogradit, deri nė konstituimin e parlamentit tė ri serb. Por, zoti Rohan theksoi se periudha e konsultimeve duhet tė pėrfundojė mė sė largu nė ditėt e para tė muajit tė ardhshėm, sepse deri nė fund tė marsit, kryenegociatori Ahtisari do t’ia dorėzojė Kėshillit tė Sigurimit dokumentin pėrfundimtar pėr statusin e Kosovės.“Kjo vėrtetėt ėshtė faza e fundit e kėtij procesi qė do tė pėrfshijė edhe muajin mars dhe pastaj varet nga diskutimet nė Kėshillin e Sigurimit. Atėherė do tė shohim se sa do vonojė marrja e njė vendimi, por kjo do tė jetė nė duar tė anėtarėve tė KS, se si do ta pėrcaktojnė afatin”.Duke arsyetuar shtyrjen e datės sė konsultimeve, zoti Rohan tha se kjo ėshtė bėrė pėr t’ia dhėnė mundėsinė palės serbe qė tė marrė pjesė nė takimet e Vjenės. “Kėrkuam mirėkuptim nga Ekipi i Unitetit se ne dėshirojmė t’u japim serbėve shansin qė tė vijnė nė Vjenė. Presidenti Tadiq ka thėnė se delegacioni serb do tė jetė nė Vjenė, pasi parlamenti serb tė konstituohet dhe do tė caktojė njė delegacion tė ri”, tha Rohan. Ndėrkaq, presidenti Fatmir Sejdiu e vlerėsoi tė rėndėsishme gatishmėrinė e zyrės sė UNOSEK-ut qė tė intensifikojė procesin nė bazė tė dinamikės sė paraparė.
“Ne kemi thėnė se ēdo shtyrje vėrtetė nuk prodhon efekte pozitive, por pėr ne ėshtė me rėndėsi qė tė jemi tė gatshėm tė vazhdojmė procesin dhe kėtė e shohim si njė mirėkuptim nga ana e UNOSEK-ut pėr kėtė kėrkesė qė e kanė pasur. Por gjithashtu UNOSEK-u ka shprehur gatishmėrinė qė periudha nė vazhdim tė jetė shumė mė e dendur dhe tė mos humbet kohė”, tha Sejdiu.
Zėvendėskryenegociatori Rohan mohoi deklaratat e palės serbe se gjoja pakoja e Ahtisarit ėshtė e njėanshme dhe nė favor tė shqiptarėve. Ai tha se dokumenti ėshtė hartuar mbi bazėn e bisedimeve tė mėse njė viti nė Vjenė dhe pas shumė takimeve tė ekspertėve me palėt si nė Prishtinė ashtu edhe nė Beograd. Ai tha se pakoja ėshtė njė dokument kompromisi, i cili nė fokus ka pikėrisht mbrojtjen e tė drejtave tė komunitetit serb nė Kosovė.“Fatkeqėsisht dua t’u them atyre se presidenti Ahtisari ishte nė Prishtinė dhe ia ka ofruar planin e tij komunitetit serb nė Kosovė, dokumentin nė detaje dhe vetėm njė serb ka qenė nė takim. Mund tė them se, ky dokument e favorizon komunitetin serb dhe interesat e tyre”.Dokumenti pėrmban 12 ankese, qė nė fokus ka ēėshtjen e decentralizimit, mbrojtjen e trashėgimisė kulturore dhe fetare, tė drejtat e komuniteteve pakicė dhe ēėshtjet e pronės. Z. Rohan rikonfirmoi gatishmėrinė e zyrės sė UNOSEK-ut qė tė pranojė ēfarėdo marrėveshje qė mund tė arrihej nė mes palėve, apo tė marrė nė konsideratė ēdo propozim konstruktiv, edhe nėse ai bėhet vetėm nga njėra palė.
Ekipi i Unitetit ka marrė sqarime shtesė sot pėr pakon e Ahtisarit nė takimin me z.Rohan dhe ato mund t’i shėrbejė pėr njė pėrgatitje mė tė mirė pėr fazėn e konsultimeve nė Vjenė.

Ekipi i Unitetit: Propozimi i Ahtisaari-t e shpie Kosovėn drejtė pavarėsisė  Ekipi negociator paraqiti sot nė Kuvendin e Kosovės qėndrimin e tij rreth pakos sė kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari, pėr statusin e Kosovės. Kryetari Fatmir Sejdiu tha se pakoja ėshtė pranueshme pėr ekipin dhe popullin. Sipas tij, vėrejtjet eventuale nuk kanė pėr qėllim ri negociimin e pakos si tėrėsi. Edhe anėtarėt tjerė tė ekipit vlerėsuan se propozimi i Ahtisarit krijon bazė pėr shtetin e pavarur dhe sovran. Megjithėkėtė, pati edhe vėrejtje pėr pjesė tė veēanta tė propozimit tė Ahtisarit. Pakoja e kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari, e paraqitur nė Prishtinė me 2 shkurt ėshtė dokument para final dhe jo inicial pėr statusin e Kosovės. Me kėtė konstatim doli para deputetėve kryetari Fatmir Sejdiu, sipas tė cilit, propozimi i Ahtisarit e ēon Kosovėn drejtė pavarėsisė dhe sovranitetit. Ai tha se ekipi negociator e pranon kėtė pako dhe ėshtė i bindur se Kosova tani ndodhet nė fazėn e fundit tė definimit tė statusit. Kosova shtet nė kufijtė e saj aktual, me njė pushtet funksional, me tė drejta dhe garanca pėr pakica, me ekonomi tregu, ėshtė zgjidhja e qėndrueshme pėr statusin e Kosovės” tha Sejdiu. Kryetari Sejdiu tha se Kosova me resurset e saj natyrore dhe njerėzore do tė dijė tė ndėrtojė njė shtet tė qėndrueshėm. “Optimizmin pėr njė tė ardhme tė qėndrueshme dhe prosperuese ne dhe qytetarėt e Kosovės e mbėshtesim nė pėrcaktimin tonė tė fuqishėm pėr stabilitet dhe paqe me tė gjithė fqinjėt tanė dhe nė vendosmėrinė tonė pėr integrim nė BE dhe nė NATO” tha Sejdiu. Kryeministri Agim Ēeku ndėrkaq u fokusua nė detyrat dhe pėrgjegjėsitė qė dalin nga pakoja e Ahtisarit, me theks tė veēantė pėr ēėshtje tė pakicave.“ Tani ne duhet tė fillojmė t’i shohim pakicat si pjesė integrale e shoqėrisė kosovare, t’u japim garanci se asgjė e keqe nuk do tu ndodhė nė shtetin e pavarur tė Kosovės” tha Ēeku. Lideri i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi nė cilėsinė e anėtarit tė ekipit negociator, pėrkujtoi sakrificat e vazhdueshme tė popullit pėr pavarėsi. Ai tha se pėr Kosovėn ka vetėm njė zgjidhje, qė ėshtė pavarėsia, ndėrsa propozimin e Ahtisarit e vlerėsoi propozim tė botės demokratike.
“Kosova edhe de jure po bėhet shtet. Kosova do tė nxjerrė kushtetutėn e vetė moderne. Kosova – shtet ku do tė sundojė ligji, do tė jetė shtet i tė gjithė qytetarėve tė saj me tė drejta tė afirmuara pėr minoritetet, para sė gjithash pėr serbėt” tha Thaēi. Sidoqoftė, jo gjithēka nė pėrmbajtjen e pakos sė Ahtrisarit ėshtė vlerėsuar pozitive. Lideri i Partisė Ora Veton Surroi tha se anekset pėr sigurinė dhe praninė e ardhshme ndėrkombėtare nė Kosovė, nuk janė negociuar me Prishtinėn. “Elementet e sovranitetit janė nė kėtė pako, por prania civile ndėrkombėtare nuk do tė jetė e lehtė. Ajo do tė jetė e fortė dhe ndėrhyrėse” tha Surroi. “Ėshtė prani ndėrhyrėse qė merr nė duar sundimin e ligjit. Ėshtė prani qė nė masė tė madhe nuk e njeh besimin e institucioneve kosovare nė mbrojtjen dhe ruajtjen e rendit dhe ligjit. Kėtė duhet pranuar” tha Surroi. Partitė kryesore parlamentare pėrgjithėsisht e mirėpritėn propozimin e kryendėrmjetėsit Ahtisaari. “Kėrkesė e jona e panegociueshme ėshtė pavarėsia e vendit tonė. Dykuptimėsi eventuale lidhur me pavarėsi do tė jetė pengesė pėr zhvillimin e institucioneve dhe stabilitetit”, tha shefi i grupit parlamentar tė LDK-sė Alush Gashi.
Ndėrkaq, pėr shefin e grupit parlamentar tė Partisė Demokratike Jakup Krasniqi pakoja ėshtė rezultat i njė pune jo tė shkurtėr tė grupit negociator dhe i trupave tė tij nė komunikimin e tij me mekanizmat perėndimorė dhe diplomatikė. Sidoqoftė, deputetėt u ndalėn edhe nė pjesė tė veēanta tė dokumentit dhe paraqitėn sugjerimet e tyre pėr ndryshime. Anėtarėt e ekipit negociator u paraqitėn nė parlament pas kėrkesave tė deputetėve, qė tė informohen rreth procesit, para vazhdimit tė konsultimeve nė Vjenė. Ekipi negociator edhe mė herėt ėshtė deklaruar se e pėrkrah propozimin dhe ka thėnė se vėrejtjet e veta do t’ia paraqes zyrės sė ndėrmjetėsve ndėrkombėtarė.

...intervista:

Intervistė ekskluzive e Presidentit tė Kosovės, Fatmir Sejdiu, dhėnė QIK-ut

NĖ DOKUMENTIN E AHTISARIT KOSOVA PĖRCAKTOHET SI SUBJEKTIVITET NĖ VETE
Prishtinė, 9 shkurt 2007 - Presidenti i Kosovės Fatmir Sejdiu tha se tėrėsia e dokumentit tė Marti Ahtisarit ėshtė e pranueshme dhe siguron shtetin e ardhshėm tė Kosovės, apo bazat pėr shtetin e ardhshėm tė pavarur dhe sovran nė kuptimin e esencės edhe pse, siē thotė, mund tė ketė elemente qė do tė ketė nevojė tė gėrshetohen me ēėshtjen e pranisė ndėrkombėtare civile dhe me ēėshtjen e mekanizmave tė sigurisė, pėrkatėsisht trupave tė NATO sė nė Kosovė. Presidenti Sejdiu nė njė intervistė ekskluzive pėr QIK-un theksoi se pavarėsia e Kosovės ėshtė element themelor qė e shndėrron Kosovėn automatikisht nė faktor tė rėndėsishėm tė stabilitetit nė rajon. Prandaj, tha ai, ėshtė e qartė se Kosova duhet tė ketė stabilitetin e saj tė brendshėm pėr ta shndėrruar nė kualitet tė ri, qė vendi ynė bashkė me vendet e tjera tė jetė faktor tė stabilitetit rajonal, duke filluar me fqinjėsinė e mirė, nė komunikimin ekonomik dhe nė bashkėpunimet e tjera. Ndėrkaq, duke folur pėr periudhėn pas zgjidhjes sė statusit, Presidenti Sejdiu pėrsėriti se nė Kosovė do tė ketė njė prani tė lehtė ndėrkombėtare dhe qė nuk do tė jetė nė kompetenca tė UNMIK ut, por tė mos jetė edhe e llojit jofunksional sikur ka qenė nė Bosnje. Duket se ka elemente qė janė pak mė tė fokusuara, tha ai, dhe do tė shihet se sa do tė jetė mundėsi e komunikimit me bashkėsinė ndėrkombėtare nė kuptim tė precizimit tė saktė tė kėsaj materieje. QIK: Zoti President, si e vlerėsoni propozimin e ndėrmjetėsit ndėrkombėtar pėr statusin e Kosovės, a e pėrmban ai dokument vullnetin e popullit tė Kosovės? Presidenti Sejdiu: Si delegacion i Kosovės ne e kemi mirėpritur kėtė dokument tė rėndėsishėm nė kėtė moment tė rėndėsishėm, sepse ėshtė njė pėrmbledhje e gjithė asaj pėrpjekjeje qė ėshtė bėrė gjatė bisedimeve tė mėhershme nė Vjenė dhe si tė tillė natyrisht ne kemi dėshiruar qė tė jetė njė materie gjithėpėrfshirėse e temave tė trajtuara pėr tė dhėnė edhe njė vizion tė drejtpėrdrejt pėr tė ardhmen e Kosovės nė kėto ēėshtje, por edhe nė aspekte tė tjera qė presidenti Ahtisari e ka parė tė udhės qė t'i shtrojė brenda kėtij dokumenti. Mund tė them se tėrėsia e tij ėshtė e pranueshme, ėshtė tėrėsi e qė siguron shtetin e ardhshėm tė Kosovės, apo bazat pėr shtetin e ardhshėm tė Kosovės, shtetin e ardhshėm dhe tė pavarur dhe sovran nė kuptimin e esencės edhe pse mund tė ketė elemente tė cilat do tė ketė nevojė qė tė gėrshetohen me ēėshtjen e pranisė ndėrkombėtare civile dhe me ēėshtjen e mekanizmave tė sigurisė, pėrkatėsisht trupave tė NATO sė nė Kosovė. Me rėndėsi ėshtė qė qoftė nė atė pjesėn e dispozitave tė karakterit kushtetues, Kosova vėrtet definohet si subjektivitet nė vete, ajo mund tė ushtrojė funksionet mė vitale dhe mė tė rėndėsishme qė ka njė shtet, duke filluar prej funksioneve bazike tė mėhershme qė kanė tė bėjnė edhe me aspektet e pushteteve dhe duke kapėrcyer pastaj edhe nė funksionet e tjera vitale qė kanė tė bėjnė me politiken e jashtme, qė kanė tė bėjnė me ēėshtjen e mundėsisė sė Kosovės tė nėnshkruajė marrėveshje ndėrkombėtare, qė tė aderojė nė konventat ndėrkombėtare, qė tė anėtarėsohet nė mekanizmat ndėrkombėtarė, duke llogaritur kėshtu edhe anėtarėsimin e saj nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara. Me fjalė tjera, ėshtė njė pėrshkrim i njė materie jashtėzakonisht tė shtrirė duke pasur edhe elemente tė tjera qė kanė tė bėjnė me funksionin qė Kosova i ka pasur nė periudhat e mėhershme, ta zėmė ēėshtjen e organizimit tė aspekteve tė sigurisė, inteligjenca e Kosovės dhe mekanizma tė tjerė, si dhe mundėsia qė Kosova nė ndėrkohė bashkė me trupat e NATO sė tė ndėrtojė mekanizmin e vet tė mbrojtjes ose mekanizmin e sigurisė, qė realisht do tė jetė ushtria e ardhshme e Kosovės. Duke pas parasysh elementet e kėtij dokumenti, mund tė them se vėrtet ėshtė njė bazė e mirė dhe si e tillė sjell moment tė ri nė Kosovė, pėrfundimisht ne fillojmė tė ecim nė njė kaptinė tė re tė zhvillimeve. Natyrisht, ka edhe elemente qė kanė nevojė qė tė jenė tė precizuara mė qartė, tė jetė njė saktėsi juridike e drejtpėrdrejtė dhe e paekuivoke, qė nuk lė dilema. Kjo reflektohet nė disa nga formulimet qė mund t?i gjejnė nė raporte tė ndryshme tė materies qė ėshtė shtruar. Kujtoj pikėrisht se me punėn qė do tė bėjmė nė procesin e konsultimeve si delegacion i Kosovės do tė ofrojmė edhe ndonjėrėn nga kėto elemente, pėr tė marrė edhe mendimin e Kuvendit tė Kosovės dhe si tė tilla t?ia prezantojmė presidentit Ahtisaari. Ajo qė ėshtė e rėndėsishme ėshtė se ne vėrtetė kėtė periudhė e shohim si periudhė pėrmbyllėse tė procesit, nuk e shohim si njė periudhė tė rihapjes sė procesit nė tė cilin do tė ishin tė reflektuara rreziqe tė veēanta pikėsėpari nė vazhdimin e ?status quo? sė ose tė njė gjendjeje tė padefinuar dhe, sė dyti, tė lėnies sė njė gjendjeje e cila praktikisht nuk prodhon asgjė. Nė kėtė rast kemi nxitjen e pėrbashkėt edhe me bashkėsinė ndėrkombėtare qė procesi tė shkojė shpejt dhe tė ecet pastaj nė nivelin tjetėr tė mekanizmave vendimmarrės, posaēėrisht nė atė qė duhet tė pėrcillet nga ana e presidentit Ahtisaari nė Kėshillin e Sigurimit. Mund tė them se nė bazė tė komunikimeve qė kam pasur deri mė tash me presidentin Ahtisari dhe me njerėzit qė janė drejtpėrdrejt tė lidhur nė kėtė proces, ai sigurisht do tė paraqes edhe njė dokument shtojcė, dokumentin e rekomandimeve politike dhe siē u theksua edhe para pak ditėsh nga goja e tij, ai pikėrisht ėshtė edhe i orientuar qė tė jepet modeli apo formula e pavarėsimit tė Kosovės, duke pasur nevojėn qė kjo gjuhė e tij e komunikimit tė jetė njė gjuhė e akceptueshme pėr anėtarėt e Kėshillit tė Sigurimit dhe paraprakisht them pėr anėtarėt e Grupit tė Kontaktit qė kanė qenė tė angazhuar mė sė thelli nė kėtė proces dhe them pak mė vonė nė nivelin e vendimmarrjes sė KS sė. Sido qė tė jetė, ėshtė njė rast i mirė qė duhet shfrytėzuar. QIK: Cila konsideroni se do tė jetė rruga kėtu e tutje deri nė vendimmarrjen pėrfundimtare pėr statusin, nė kėtė kuptim a mund tė ketė shtyrje ose vonesa? Presidenti Sejdiu: Mendoj se rruga mė e mirė ėshtė rruga e shpejtimit pa e dėmtuar cilėsinė. Ne e kemi marrė njė orar nga presidenti Ahtisari. Ju e dini se njė kohė ėshtė shtyrė dhėnia e propozimit tė tij pėr shkak tė interferimit tė zgjedhjeve parlamentare nė Serbi dhe ka qenė i miratuar edhe nga Grupi i Kontaktit. Ne konsiderojmė qė kjo temė realisht ėshtė e shteruar dhe ka arritur optimumin e vet nė kuptimin e bisedimeve qė janė zhvilluar dhe konsultave tė tjera pėrcjellėse dhe ēdo humbje kohe vėrtet do tė ishte njė rrezik i veēantė. Po dėgjoj se ka ndonjė zė aty kėtu se mund tė ndodhė tė shtyhet kėtė proces pėr pak ditė. Ne nuk kemi komunikim tjetėr. Ne kemi ftesė nga presidenti Ahtisari qė i ėshtė drejtuar Delegacionit tė Kosovės realisht nė adresėn time si udhėheqės i delegacionit dhe ne i kemi dhėnė pėrgjigjen se do tė jemi nė Vjenė me datėn 13, tė fillojė ky proces i konsultave dhe natyrisht tė pėrfundohet nė muajin shkurt eventualisht nė ditėt e para tė muajit mars. Mė vonė do tė vijė procesi i procedimit, i cili lyp kohė pėr deponimin dhe konsultave tė brendshme edhe nė KS deri nė momentin e trajtimit dhe atėherė pritet qė tė shfuqizohet rezoluta 1244 dhe tė nxirret njė rezolutė e re e cila do tė sanksionojė gjendjen. QIK: Nė shumė raste keni deklaruar se pavarėsia e Kosovės ėshtė faktor stabiliteti nė rajon, ēfarė nė tė vėrtetė po bėjnė institucionet e Kosovės pėr tė krijuar kapacitetet qeverisėse pėr Kosovėn e pas statusit? Presidenti Sejdiu: Ėshtė e vertetė se pavarėsia e Kosovės ėshtė element themelor qė e shndėrron Kosovėn automatikisht nė faktor tė rėndėsishėm tė stabilitetit nė rajon. Ėshtė e qartė se Kosova duhet tė ketė stabilitetin e saj tė brendshėm dhe ky stabilitet i qėndrueshėm qė ėshtė tani duhet tė thellohet dhe duhet tė vazhdohet mė tepėr pėr ta shndėrruar pikėrisht nė kualitet tė ri, qė Kosova tė jetė faktor bashkė me vendet e tjera tė stabilitetit rajonal, duke filluar me fqinjėsinė e mirė qė duhet tė jetė dhe mundėsitė e tjera qė nė kuadėr tė kėsaj fqinjėsie jepen nė komunikimin ekonomik nė bashkėpunimet e tjera rajonale dhe nė aspektet e shumta ēfarė mund tė nxjerrė ky proces. Pėr kėtė arsye ėshtė shumė me rėndėsi qė tė iket nga njė gjendje e padefinuar sikur ka qenė deri tash, dhe mendoj qė ne e kemi kapėrcyer njė fazė tė gjatė kohore, janė mė tepėr se shtat vjet dhe po hyjmė nė vitin e tetė tė mandatit ndėrkombėtar ndaj Kosovės dhe tė dėshmimit tė themi nė ecje tė institucioneve tė Kosovės pėr tė arritur kėtė nivel tė tanishėm tė pjekurisė sė tyre. Pėr kėtė arsye ne insistojmė qė kjo tė kryhet mė shpejt dhe pikėrisht qė t'i jepet rasti Kosovės qė tė jetė partner i mirė nė procesin e integrimeve. QIK: Edhe pas zgjidhjes sė statusit nė Kosovė do tė ketė njė prani tė lehtė ndėrkombėtare, ēfarė roli do tė ketė kjo prani? Presidenti Sejdiu: Eshtė thėnė dhe ėshtė parashikuar edhe me dokumentin e Ahtisarit se do tė jetė njė prani ndėrkombėtare nė Kosovė. Ne kemi kėrkuar vazhdimisht nė tė gjitha takimet qė kjo tė jetė njė prani e lehtė ndėrkombėtare e cila nuk do tė jetė nė kompetenca tė UNMIK ut, si dhe qė ajo tė mos jetė e llojit jofunksional sikur ka qenė nė Bosnje. Duket se ka elemente qė janė pak mė tė fokusuara, si tė tilla tė shohim se sa do tė jetė mundėsi e komunikimit me bashkėsinė ndėrkombėtare nė kuptim tė precizimit tė saktė tė kėsaj materieje, por mendoj se sido qė tė jetė, ajo ėshtė ndihmė pėr Kosovėn, sepse ne do tė kemi nevojėn e ecjes sė pėrbashkėt posaēėrisht pėr procesin e pėrgatitjes pėr integrime, por edhe pėr procesin e realizimit tė mė suksesshėm dhe mė tė suksesshėm tė disa prej pushteteve. Keni parasysh se ky fokusim ekziston posaēėrisht nė materien e sundimit tė ligjit dhe nė materien e sigurisė, qė janė dy elementet themelore tė funksionimit tė njė shteti normal dhe ne e quajmė praninė ndėrkombėtare njė mbėshtetje nė ecje tė Kosovės pėrpara. Paralelisht duhet tė pėrgatitet njė mekanizėm i mbrojtjes i Kosovės, tė ndėrtohet njė ushtri e ardhshme e Kosovės, e cila do tė ndėrtohet nė parametrat ndėrkombėtarė dhe tė NATO s nė mėnyrė qė Kosova tė dėshmohet edhe nė ketė aspekt. Ajo qė ne do ta kishim parasysh nė kėtė proces ėshtė kohėzgjatja e kėtij mandati tė pranisė civile nė Kosovė dhe e dyta njė nevojė qė do tė pasonte natyrshėm nė ekuivalencėn e pėrgjithshme tė punėve tė kryera dhe qė do tė hapte shtegun e ri tė zhvillimeve tė Kosovės. Prandaj, nė kėtė aspekt nuk dėshiroj qė tė ketė interpretime qė nė njė farė mėnyre, siē thuhet nė popull "tė gjuajmė gurė e cunga" mbi vendet qė kanė ndihmuar Kosovėn kaq fuqishėm nė kėtė periudhė tė saj tė ecjes sė saj tė suksesshme, por ta shohim atė si njė pjesė tė mekanizmit nxitės, garantues edhe pėr realizimin e marrėveshjes. QIK: Z. President, Kosova e pavarur duhet t'i ketė edhe shenjat e veta dalluese, simbolet e veta shtetėrore, flamurin, himnin, stemėn? Presidenti Sejdiu: Kosova duhet tė ketė simbolet e veta pėr tė shprehur identitetin shtetėror tė saj. Ėshtė temė e ditur, nėse ėshtė fjala pėr flamurin, flamuri historik i shqiptarėve dihet dhe aty nuk ka asnjė dilemė dhe ai do ta mbajė peshėn e vet pėr respektin ndaj tij, por po kėshtu ėshtė e nevojshme qė Kosova tė ketė flamurin e vet i cili do ta prezantojė Kosovėn nė mekanizmat ndėrkombėtar, nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara dhe nė mekanizmat e tjerė. Mendoj se kjo duhet tė rregullohet me ligj, se Kuvendi i Kosovės duhet tė hyjė nė procedurat normale tė shpalljes sė njė konkursi ose tė njė kėrkese pėr dhėnien e propozimeve. Ju e dini, Presidenti Rugova ka dhėnė njė propozim mė herėt, tė cilin ne e respektojmė, por natyrisht ne do tė shohim qė tė arrihet nė kėtė hap njė konsensus i pėrbashkėt ose njė vendim meritor qė mbėshtet nga shumica e qytetarėve nė kėtė rast, nga Kuvendi i Kosovės. E njėjta gjė duhet tė ndodhė edhe me himnin, stemėn qė ėshtė njė simbolikė e veēantė e shtetit qė Kosova duhet ta ketė. Mendoj se Kuvendi i Kosovės duhet tė hyjė nė kėtė proces. QIK: Ekipi i Unitetit kohė mė parė e ka formuar njė komision pėr hartimin e Kushtetutės sė re tė Kosovės, ēfarė ka bėrė deri mė tash ky komision dhe kur pritet tė miratohet kushtetuta e re e Kosovės? Presidenti Sejdiu: Komisioni ka bėrė njė punė tė mirė. Ka hartuar parimet themelore qė i pėrkasin strukturės ose skeletit tė njė kushtetute moderne. Kėto ditė po ashtu ėshtė njė kėrkesė nė hulumtim tė vazhdueshėm tė veshjes sė tij me elemente tė nevojshme. Natyrisht se ky komision teknik qė ėshtė ngrit nė kuadėr tė ekipit tė unitetit por qė njė tėrėsi apo njė komision mė i plotė qė do tė jetė draftuesi final i Kushtetutės sė Kosovės duhet tė marrė mandatin e Kuvendit tė Kosovės dhe ai mandat besoj se do tė jepet shumė shpejt dhe Kuvendi i Kosovės tė jetė miratuesi i Kushtetutės sė Kosovės. Nuk mundet asnjė organ tjetėr tė marrė vendimin pėr miratimin e Kushtetutės jashtė Kuvendit tė Kosovės. Ėshtė krejt normale qė tė kėrkohet nė kėtė periudhė njė veprim mė i shpejtė pėr tė ecur nė realizimin e kėtij projekti dhe natyrisht do tė vijmė edhe nė momentin kur do tė shkohet edhe me vendimmarrje. Besoj se komisioni do tė ketė pėrfshirje tė gjerė nė kuvend dhe po ashtu do tė ketė edhe ekspertė vendės dhe ndėrkombėtarė qė do tė jenė pjesė shtesė e kėtij ekipi. Mund tė them se me pėrcaktimin e statusit ose arritjen e marrėveshjes, e cila do tė jetė e sanksionuar nga Kėshilli i Sigurimit tė OKB sė, do tė pėrkufizohet qartė edhe ideja e kėtij dokumenti, si dhe koha brenda sė cilės Kuvendi i Kosovės do tė duhet ta nxjerrė Kushtetutėn e re./qik/


LAJMET
E enjte 08 shkurt 2007

Fillon implementimi i pjesshėm i Ligjit pėr kategoritė e dala nga lufta Ministri i Punės dhe Mirėqenies Sociale (MPMS), Ibrahim Selmanaj, tha tė enjten se nga janari i kėtij viti, retroaktivisht, do tė fillojė zbatimin e pjesshėm tė Ligjit pėr kategoritė e dala nga lufta, nėpėrmes tė cilit do tė pėrfitojnė familjet e dėshmorėve dhe invalidėt, por deri nė gjetjen e burimeve tė financimit, nuk do tė mbėshteten edhe dy kategoritė tjera, veteranėt e UĒK-sė dhe familjet e viktimave civile tė luftės.

Sejdiu thotė se nuk do tė ishte mirė qė tė ketė shtyrje tė konsultimeve Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu tha tė enjten se njė shtyrje e mundshme e konsultimeve pėr pakon e kryenegociatorit Marti Ahtisari qė ishte e paraparė tė diskutohet mė 13 shkurt nė Vjenė ndėrmjet palės kosovare dhe asaj serbe, do tė ishte mirė qė mos tė ndodhė. Ai tha se ėshtė koha e duhur qė tė vazhdohet me procesin e konsultimeve dhe tė shpejtohet me vendime tė tjera.

Ekipi Negociator premton komuna pėr pakicat jo serbe Anėtarėt e Ekipit Negociator tė Kosovės, i kanė thėnė tė enjten Kėshillit Konsultativ pėr Minoritete se do tė shqyrtohen mundėsitė qė nė Kosovė tė ketė edhe komuna tė reja nė vendet ku jetojnė pakicat jo serbe.

Kuvendi i Kosovės kėrkon ligj dhe jo Rezolutė pėr diasporėn Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės mė shumicė votash e shtynė pėr njė seancė tjetėr, miratimin e Rezolutės pėr organizimin e diasporės kosovare, qė u ngrit nga Grupi Parlamentar i AAK-sė, me kėrkesė qė teksti i Rezolutės tė riformulohet duke pėrfshirė edhe kėrkesėn e menjėhershme pėr hartimin e njė Ligji pėr mėrgatėn.

“Migrant” nga Italia dhuron 100 mijė € pėr rinovimin e gjimnazit nė Pejė Shoqata italiane “Migrant”, ka shprehur gatishmėrinė qė sėrish tė investojė 100 mijė euro pėr pėrfundimet e punėve rinovuese nė gjimnaz.

Kancerin bronkial, nė 87% tė rasteve e shkakton pirja e duhanit Ligji pėr Duhanin i aprovuar sė fundi nė Kuvendin e Kosovės, i cili pėrcakton parametrat e lejimit, ndalimit dhe shitjes legale tė duhanit, do tė rregullojė mė nė fund kėtė materie, e cila brenda njė viti, siē deklarojnė zyrtarėt shėndetėsorė, shkakton 87 pėr qind tė rasteve me kancer bronkial.

Babė e bir arrestohen pėr dyshim rreth trafikimit me njerėz dhe prostitucion
08.02.2007 16:35 ET Prizren-Dy persona, babė e birė janė arrestuar, pėrderisa lokalet e tyre janė mbyllur, pas ankesės sė njė viktime se ata e kishin detyruar tė merret me prostitucion.

Kuvendi miratoi propozimin qė 27 prilli tė jetė ditė e personave tė pagjetur Ligjvėnėsit kosovarė tė enjten me 68 vota pėr, 5 abstenime, dhe njė kundėr, miratoi propozimin qė 27 prilli tė jetė Dita e personave tė pagjetur tė Kosovės. Kuvendi vendosi qė miratimi i Rezolutės pėr organizimin e diasporės sė Kosovės tė shtyhet pėr njė seancė tjetėr, ndėrsa pėr kėrkesėn pėr ndihmė institucionale pėr ish-pjesėtarėt e UĒK-sė nė Hagė vendosi qė ajo tė shqyrtohet nga Qeveria.

Familjet e dėshmorėve dhe invalidėt e luftės do tė pėrfitojnė nga 200 euro Edhe pse nuk janė pėrfshirė tė gjitha kategoritė e dala nga lufta e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK), Qeveria e Kosovės konsideron si sukses fillimin e implementimit tė pjesshėm tė ligjit pėr vlerat e luftės, duke vlerėsuar se ėshtė arritur maksimumi i mundshėm nė bazė tė kufijve buxhetor.

PDS e Kosovės largohet nga institucionet e Kosovės  Partia Demokratike Serbe e Kosovės nga e hėna do tė largohet nga institucionet e Kosovės dhe koalicioni qeverisės, ka thėnė tė enjten pėr Kosovapress kryetari i kėsaj partie dhe ish-ministri pėr Kthim dhe Komunitete Sllavisha Petkoviq, sipas tė cilit njė hap i tillė bėhet “pasi ndjehen tė tradhtuar nga kryeministri Ēeku me rastin e mos pranimit tė kandidatit tė tyre pėr ministėr tė MKK-sė.”

Lama: Qeveria pret dritėn e gjelbėr pėr fillimin e punės pėr simbole Zėdhėnėsja e Qeverisė sė Kosovės, Ulpiana Lama duke rikonfirmuar qėndrimin e kryeministrit Agim Ēeku se duhet qė sa mė shpejt tė nxjerrėn simbolet shtetėrore, tha tė enjten se Qeveria nė momentin qė jepet drita e gjelbėr do tė kryej tė gjitha punėt e natyrės teknike qė i takojnė pa asnjė problem dhe vonesė.

Funksionon apo nuk funksionon operatori i telefonisė celulare “064”? Informacione jo zyrtare nga terreni bėjnė me dije se ėshtė riaktivizuar sinjali i operatorit mobil ilegal nga Serbia “064”, sidomos nė luginėn e Lumbardhit.

Njė delegacion i kompanisė turke “Elgikan Group” viziton Kosovėn Delegacioni i kompanisė sė ndėrtimit “Elgikan Group” nga Turqia, ėshtė pritur tė enjten nė Odėn Ekonomike tė Kosovės. Besim Beqaj, kryetar i OEK-ut ka thėnė se kjo vizitė realizohet me qėllim tė rritjes sė bashkėpunimit tregtar tė Kosovės me Turqinė.

Udhėheqja komunale e Gjilanit thotė se nuk do t`i njohė drejtorėt e rinj tė shpallur nga MASHT-i Emėrimi i drejtorėve tė rinj nė disa shkolla tė Gjilanit, nga MASHT-i, ka nxitur reagime tė udhėheqjes komunale tė Gjilanit, e cila ka tėrhequr vėrejtjen se nuk do t`i njohė drejtorėt e rinj, sepse sipas tyre, nuk janė marrė parasysh rekomandimet e kėshillave tė shkollave, tė prindėrve dhe as tė komunės, por janė pėrzgjedhur kandidatė nė bazė tė afėrsive familjare dhe partiake.

Kuvendi i Maqedonisė miratoi ndryshimet e Ligjit pėr festat Kuvendi i Maqedonisė, tė enjten me 58 vota pėr, dy kundėr dhe dy abstenime, e miratoi Ligjin pėr ndryshime tė Ligjit pėr festat e Republikės sė Maqedonisė.

Kryeministri Ēeku priti njė delegacion nga Aleanca Liberal Demokratike pėr Evropė Kryeministri Agim Ēeku ka pritur nė takim njė delegacion tė Aleancės sė Liberalėve dhe Demokratėve tė Evropės, qė pėrbėhej nga anėtarėt e Parlamentit Evropian nga Sllovenia, Britania e Madhe dhe Bullgaria, me tė cilėt ka diskutuar pėr zhvillimet aktuale politike nė procesin e definimit tė statusit tė Kosovės dhe proceset integruese evropiane.

Irani do tė sulmojė interesat amerikane nė botė nėse do tė jetė i sulmuar, pohon Hamnei Irani do tė kundėrpėrgjigjet me sulme ndaj interesave amerikane nė botė, nėse do tė jetė i sulmuar, deklaroi sot lideri suprem, ajatollahu Ali Hamnei.

U mbajt kuvendi themelues i degės sė LD-sė nė Deēan Lidhja Demokratike, Dega nė Deēan, ka mbajtur kuvendin themelues me ē’rast ėshtė zgjedhur kryesia e degės dhe janė pėrcaktuar delegatėt qė do tė marrin pjesė nė Kuvendin e Lidhjes Demokratike mė 17 shkurt nė Prishtinė.

Krivokapiq: Mali i Zi vonon drejt BE-sė pėr shkak tė Serbisė Bashkėpunimi i Malit tė Zi me Bashkimin Evropian (BE) zhvillohet shumė mirė, por nė gjithēka pėr ēka vonohet, vonohet pėr shkak tė Serbisė, tha kryetari i Kuvendit tė Malit tė Zi, Ranko Krivokapiq pėr numrin e sotėm tė gazetės kroate "Vjesnik".

Hidink mund tė dėnohet me dhjetė muaj burgim Prokurorėt holandez kanė kėrkuar 10 muaj burg pėr strategun e njohur holandez tė futbollit, Gus Hidink pėr shkak tė mos pagesės sė tatimit.

...hapur:

Ahtisaari e Rucker takohen sot nė New York me shefin e OKB-sė, Ban KI Mun  Kreu i organizatės sė Kombeve tė Bashkuara Ban Ki Moon, pėrpara bisedimeve kyēe pėr statusin, pritet tė takohet sot nė Nju Jork me dy tė dėrguarit e tij pėr Kosovėn, Joachim Ruecker dhe ndėrmjetėsuesin pėr procesin e statusit tė ardhshėm tė Kosovės Martti Ahtisaari. Nė kėtė takim do tė jetė i pranishėm edhe shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker.
Zėdhėnėsi i Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė KB, Brendon Varma, thotė se nė kėtė takim do tė diskutohet "pėr Kosovėn dhe statusin e saj, por dhe pėr situatėn nė terren.
Duke marrė parasysh se UNMIK-u aktualisht po i zvogėlon aktivitetet e veta, zėdhėnėsi Varma tha se do tė bėhet fjalė edhe pėr atė se ēfarė do tė ndodhė kur misioni i KB tė shkojė nga Kosova.
I pyetur nėse Sekretari i Pėrgjithshėm po bėn pėrpjekje qė tė sigurojė mbėshtetjen pėr njė rezolutė tė re nė Kėshillin e Sigurimit, zėdhėnėsi Varma tha se kjo nuk ėshtė punė e Sekretarit tė Pėrgjithshėm, sepse Kėshilli i Sigurimit vetė udhėheq me rendin e ditės.
"Pėr momentin ėshtė njė ide qė Sekretari i Pėrgjithshėm t'i paraqesė Kėshillit tė Sigurimit planin, kur atė plan ta marrė nga zoti Ahtisaari. Anėtarėt e Kėshillit tė Sigurimit pastaj do tė vendosin ē'do tė bėjnė me planin", ka theksuar Brendon Varma, zėdhėnės i Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė KB.
Pas takimit, Martti Ahtisaari do tė mbajė njė konferencė me gazetarė.

Kosova merr mbėshtetje tė fuqishme nga Izraeli  Izraeli e mbėshtet vullnetin e popullit tė Kosovės pėr shtet tė pavarur dhe sovran. Ky ėshtė qėndrimi qė zėvendėskryeministri izraelit, Shimon Peres, i ka shprehur dje nė Jeruzalem, liderit tė Partisė Demokratike dhe anėtar i Ekipit Negociator tė Kosovės, Hashim Thaēit. Nė njė intervistė telefonike me gazetarin tonė Arben Fetoshi, zoti Thaēi fillimisht e komenton rėndėsinė e qėndrimit tė Tel Avivit zyrtar. Hashim Thaēi: Ky qėndrim paraqet ndėrtimin e njė baze tė fuqishme tė bashkėpunimit tė sotėm, respektit pėr bashkėpunimin nė tė kaluarėn dhe vlerėsimit tė perspektivės sė bashkėpunimit tė ngushtė nė mes tė shtetit tė ardhshėm tė Kosovės dhe shtetit izraelit nė tė gjitha sferat, politike, ekonomike, atė tė sigurisė, nė arsim dhe nė shėndetėsi. Do tė thotė, tė bartet pėrvoja e fuqishme e qėndrueshmėrisė sė ndėrtimit dhe funksionimit tė shtetit.

Radio Kosova: Zoti Thaēi, pse kjo vizitė pikėrisht nė Izrael nė kėtė fazė tė procesit?

Hashim Thaēi: Pikėrisht nė Izrael sepse ne kemi edhe tė veēantat, edhe tė pėrbashkėtat si popuj dhe si vende. Tė dyja vendet tona janė vendet mė proamerikane nė botė dhe ne duhet tė jemi partnerė dhe miq, dhe jemi duke e ndėrtuar kėtė raport. Vetė e dhėna se Izraeli po e pėrkrah vullnetin e Kosovės pėr shtet ėshtė garanci e sigurt se ne do ta kultivojmė kėtė bashkėpunim, dhe do tė kemi prani edhe politike e diplomatike, por do tė kemi prani edhe nė kuptimin e mbėshtetjes profesionale pėr ndėrtimin dhe modernizimin e Ushtrisė sė ardhshme tė Kosovės, pėr zhvillimin, profesionalizimin dhe angazhimin mė efektiv tė Policisė sė Kosovės, si dhe pėr ndėrtimin dhe fuqizimin e Shėrbimit Inteligjent tė Kosovės.

Radio Kosova: Derisa ju jeni nė Izrael, nė Prishtinė janė shprehur mospajtime konkrete nė disa pjesė tė propozimit tė Ahtisarit, si nga TMK-ja, shoqatat e luftės, Vetėvendosja, e tjerė. Si e shihni planin final pėr statusin pas fazės sė konsultimeve?

Hashim Thaēi: Ne do tė jemi tė pėrkushtuar nė nxjerrjen e vendimit tė pėrbashkėt. Edhe shoqatat e luftės, edhe TMK-ja, janė pjesė aktive, progresive dhe e fuqishme e ndėrtimit tė shtetit tė ri tė Kosovės, me tė kaluarėn e tyre tė respektuar e tė vlerėsuar edhe sot. TMK-ja do tė transformohet dhe do tė jetė Ushtria e ardhshme e Kosovės.

Radio Kosova: Tė kthehemi edhe njė herė nė Izrael, do tė keni takime edhe me pėrfaqėsues tė komunitetit tė biznesit. Cilat janė pritjet tuaja nė kėtė plan?

Hashim Thaēi: Realiteti i shtetit tė Kosovės po finalizohet edhe de jure. Ėshtė koha qė menjėherė tė fillojmė ndėrtimin dhe zhvillimin e vendit. Tė kemi ekonomi tė zhvilluar, jetė mė tė mirė pėr qytetarėt, t’i thellojmė reformat nė tė gjitha aspektet e jetės institucionale e shoqėrore. Ne do tė kemi prezencėn e biznesit izraelit, me ndikim dhe fuqi jo vetėm nė rajon por edhe nė botė, dhe kėshtu, shteti i ardhshėm i Kosovės do tė zhvillohet, do tė ndryshojė pozitivisht. Ne duhet tė angazhohemi qė ky biznes por edhe bizneset e tjera tė jenė tė mirėpritura, tė ketė siguri, tė ketė bazė legale dhe tė hapet perspektiva pėr qytetarėt e Kosovės. Gjithashtu, qė tė respektohet pėrvoja e emigracionit izraelit, se si ata nga e tėrė bota ku janė tė shpėrndarė, ashtu si edhe diaspora jonė, tė investojnė nė atdheun e vet, pėr vendin nė tė cilin kanė jetuar, luftuar dhe fituar, tė ndėrtojnė shtetin ashtu siē na ka hije dhe qė tė na keni lakmi vendet e tjera dhe ēdo qytetar.
/Arben Fetoshi /

Presidenti Sejdiu priti njė delegacion tė parlamentarėve euroliberalė Presidenti i Kosovės, dr. Fatmir Sejdiu u takua me njė delegacion deputetėsh tė Parlamentit Evropian nga radhėt e partive liberale- demokratike, tė cilit i printe kryetari i kėtij grupi nė Parlamentin Evropian, z. Jelko Kacin, i cili shoqėrohej nga anėtarė tė tjerė nga Britania e Madhe, Bullgaria, Finlanda etj. Presidenti Sejdiu ka pritur edhe z. Bart Staes, deputet nė Parlamentin Evropian. Pasi i falėnderoi mysafirėt pėr angazhimin e Parlamentit Evropian nė pėrgjithėsi dhe tė qeverive tė vendeve qė pėrfaqėsojnė nė veēanti, presidenti Sejdiu tha se roli i Parlamentit Evropian ėshtė jashtėzakonisht i rėndėsishėm nė kėto momente historike pėr Kosovėn.
“Presidenti Ahtisaari ka paraqitur propozimin e tij dhe presim qė sė shpejti ky propozim tė gjendet nė nivelet mė tė larta tė vendimmarrjes, pra nė Kėshill tė Sigurimit”, theksoi Presidenti Sejdiu.
Presidenti Sejdiu, po ashtu tha se Kosova ėshtė e interesuar tė ketė raporte tė mira me shtetet fqinje dhe tė punojė pėr proceset e integrimeve euroatlantike.
“Kjo qasje ėshtė edhe pėrkushtim i qytetarėve tė Kosovės”, tha ai, duke shtuar se “pavarėsia ėshtė ēelėsi qė do tė hapė perspektiva tė reja pėr zhvillim pėr tė mirėn e tė gjithė qytetarėve tė Kosovės”.
Duke folur nė emėr tė delegacionit tė parlamentarėve evropianė, z. Kacin tha se kėto janė momente kritike jo vetėm pėr Kosovėn, po edhe pėr rajonin dhe pėr tėrė Evropėn.
“Koha ka ardhur qė tė zgjidhet sa mė shpejt ēėshtja e Kosovės, sepse kjo do t’i mundėsojė stabilitetin dhe zhvillimin ekonomik gjithė rajonit”, tha z. Kacin.

Presidenti Sejdiu tha se Kosova ėshtė e interesuar tė ketė raporte tė mira me shtetet fqinje
Prishtinė, 8 shkurt 2007- Presidenti i Kosovės, dr. Fatmir Sejdiu u takua me njė delegacion deputetėsh tė Parlamentit Evropian nga radhėt e Partisė Liberale Demokratike. Delegacionit i printe kryetari i kėsaj partie nė Parlamentin Evropian, Jelko Kacin, i cili shoqėrohej nga anėtarė tė tjerė nga Britania e Madhe, Bullgaria, Finlanda etj. Pasi i falėnderoi mysafirėt pėr angazhimin e Parlamentit Evropian nė pėrgjithėsi dhe tė qeverive tė vendeve qė pėrfaqėsojnė nė veēanti, Presidenti Sejdiu tha se roli i Parlamentit Evropian ėshtė jashtėzakonisht i rėndėsishėm nė kėto momente historike pėr Kosovėn. "Presidenti Ahtisari ka paraqitur propozimin e tij dhe presim qė sė shpejti ky propozim tė gjindet nė nivelet mė tė larta tė vendimarrjes, pra nė Kėshill tė Sigurimit", theksoi Presidenti Sejdiu. Presidenti Sejdiu, po ashtu, tha se Kosova ėshtė e interesuar tė ketė raporte tė mira me shtetet fqinje dhe tė punojė pėr proceset e integrimeve euroatlantike. "Kjo qasje ėshtė edhe pėrkushtim i qytetarėve tė Kosovės", tha ai, duke shtuar se "pavarėsia ėshtė ēelėsi qė do tė hapė perspektiva tė reja pėr zhvillim pėr tė mirėn e tė gjithė qytetarėve tė Kosovės". Duke folur nė emėr tė delegacionit tė parlamentarėve evropianė, z. Kacin tha se kėto janė momente kritike jo vetėm pėr Kosovėn, po edhe pėr rajonin dhe pėr tėrė Evropėn. "Koha ka ardhur qė tė zgjidhet sa mė shpejt ēėshtja e Kosovės, sepse kjo do t'i mundėsojė stabilitetin dhe zhvillimin ekonomik gjithė rajonit", tha z. Kacin.

Fondi i privatizimit do t'u shpėrndahet bankave komerciale
Prishtinė, 8 shkurt 2007- Bordi udhėheqės i AKM sė ka marrė vendim qė 270 milionė eurot e fondit tė privatizimit tė ndėrmarrjeve shoqėrore t'u shpėrndahet bankave komerciale tė Kosovės. Zėdhėnėsi i Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit (AKM) Ekrem Tahiri tha gjatė njė konference me gazetarė tė Shtyllės IV tė UNMIK ut, se shuma qė do t'u ndahet ēdo banke do tė jetė baraspeshuar mė vlerėn e 20 pėr qind tė depozitave qė ka akcila bankė. Ndryshe, mjetet e fondit tė privatizimit deri mė tash kanė qenė tė depozituara nė konton e AKM sė nė Autoritetin Qendror Bankar tė Kosovės. Sipas Tahirit, shpėrndarja e mjeteve tė fondit tė privatizimit do tė bėhet pėrmes njė tenderi, cili pritet tė shpallet sė shpejti. "Zyra ligjore e OKB sė i ka dhėne dritėn e gjelbėr Bordit tė AKM sė qė fondin prej 271 milionė euro tė mbledhur nga shitja e ndėrmarrjeve shoqėrore tė shpėrndaj edhe tek bankat vendore", tha ai. AKM ja qė nga fillimi i procesit tė privatizimit AKM ja ka privatizuar mbi 268 ndėrmarrje shoqėrore nga tė cilat janė krijuar 411 ndėrmarrje tė reja.

Tadiq ka kėrkuar harmonizimin e afateve tė negociatave mbi Kosovėn Presidenti i Serbisė, Boris Tadiq, ka kėrkuar pėrmes kanaleve diplomatike qė afatet pėr negociatat mbi statusin e Kosovės tė harmonizohen me punėt e ndėrlidhura pėr konstituimin e Parlamentit tė ri tė Serbisė, dhe, njė kėrkesė e tillė pėrpos tjerėve i ėshtė dėrguar edhe tė dėrguarit tė KB pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisaari. Kėrkesa i ėshtė drejtuar dje Trojkės evropiane gjatė qėndrimit nė Beograd si dhe tė dėrguarit amerikan pėr Kosovėn, Frenk Uizner, e do t’iu adresohet edhe ambasadorėve tė vendeve anėtare tė Grupit tė Kontaktit nė Beograd.
Pala serbe po kėrkon qė me rastin e caktimit tė datės sė negociatave rreth dokumentit tė Ahtisaarit tė shfaqet kujdes pėr konstituimin e parlamentit tė ri tė Serbisė. /f. m. /rtk/

Bashkohen dy shoqatat e dala nga lufta e UĒPMB-sė Dy shoqatat e dala nga lufta e UĒPMB-sė, Shoqata pėr Ruajtjen dhe Kultivimin e Vlerave Njerėzore dhe Kombėtare dhe ajo e Veteranėve, Invalidėve dhe Familjeve tė Dėshmorėve nė Luginė tė Preshevės, kanė marrė vendim pėr bashkim nė njė shoqatė tė pėrbashkėt. Ato kanė formuar Kėshillin e pėrbashkėt prej 11 anėtarėve si dhe grupet punuese pėr pėrgatitjen e dokumentacionit pėr kuvendin e ardhshėm i cili do tė ketė 97 delegatė nga Presheva, 54 nga Bujanoci dhe 7 nga Medvegja.


LAJMET
E mėrkurė 07 shkurt 2007

Solana kėrkon nga kosovarėt pėrgjegjėsi tė madhe nė kryerjen e detyrave Pėrfaqėsuesi pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri i Bashkimit Evropian, Javier Solana, kėrkoi tė mėrkurėn nga liderėt politik tė Kosovės, pėrgjegjėsi tė madhe nė detyrat e tyre dhe kjo pėrgjegjėsi, sipas tij, duhet tė tregohet nė sjellje, vendosmėri dhe punė tė zellshme.

Solana: BE ėshtė e gatshme tė vazhdojė punėn me ju Pėrfaqėsuesi i lartė i Bashkimit Evropian pėr politikė tė jashtme dhe siguri, Havier Solana tė mėrkurėn nė Prishtinė i ka dhėnė mbėshtetje tė fuqishme propozimit pėr statusin tė kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari, por ka kėrkuar nga autoritetet kosovare qė tė jenė tė pėrgjegjshme pėr pėrgjegjėsit qė iu takojnė.

Li:Policia nuk do tė pengojė demonstratėn e "Vetėvendosjes" Zėdhėnėsi i Policisė sė UNMIK-ut, Tomas Li, tha tė mėrkurėn se policia nuk do tė pengojė mbajtjen e demonstratės sė paralajmėruar pėr datėn 10 shkurt nga Lėvizja “Vetėvendosje!”, edhe pėrkundėr faktit qė ajo nuk ėshtė lajmėruar nė polici. Mirėpo, Lee pohoi se policia ka planet e veta operacionale dhe varėsisht nga situata edhe do tė veprojė.

Qeveria e Kosovės kėmbėngul qė procesi i statusit tė vazhdojė sipas planit tė paraparė Qeveria e Kosovės ka kundėrshtuar ēdo mundėsi tė shtyrjeve sė bisedimeve nė mes palės kosovare dhe asaj serbe, e paraprė tė mbehet mė 13 shkurt nė Vjenė. Bedri Gashi ka deklaruar se Qeveria e Kosovės nuk pranon shtyrje tė procesit tė zgjedhjes sė statusit tė Kosovės dhe ėshtė kėmbėngulėse qė procesi tė vazhdojė sipas planit tė paraparė.

Anekset e dokumentit tė Ahtisarit pėr decentralizimin nė Anamoravė janė tė papranueshme

Gjilani dhe Vitia kanė shprehur kundėrshtitė e tyre ndaj planit tė Ahtisarit sidomos rreth ēėshtjes tė decentralizimit pėr Anamoravė, thanė tė mėrkurėn pėrfaqėsuesit e Kėshillave iniciues pėr kundėrshtimin e decentralizimit nė baza etnike, me seli nė Gjilan e Viti.

Serbėt kosovarė “protestojnė” pse Ahtisaari i ka trajtuar si pakicė Liderėt politik tė serbėve tė Kosovės i thanė tė mėrkurėn nė Prishtinė pėrfaqėsuesit tė diplomacisė dhe sigurisė evropiane, Javier Solana, se nuk pajtohen me dokumentin e Martti Ahtisaari-t, e sidomos nė ēėshtjet e decentralizimit dhe kompetencave tė komunave tė reja.

Solana kėrkon nga serbėt e Kosovės tė kenė qasje konstruktive ndaj pakos sė Ahtisarit Shefi i diplomacisė evropiane, Havier Solana, kėrkoi tė mėrkurėn nga serbėt e Kosovės qė tė kenė qasje konstruktive ndaj propozimit tė kryenegociatorit Marti Ahtisari dhe t’i vazhdojnė negociatat, ndėrkaq pėrfaqėsuesit e minoritetit serb edhe njė herė kanė shprehur kundėrshtimin e tyre me pakon pėr statusin.

Surroi thotė se ndryshimi i propozimit tė Ahtisaari-t ėshtė gati i pamundur Lideri i Partisė Reformiste ORA dhe anėtari i Grupit kosovar tė Unitetit, Veton Surroi, deklaroi tė mėrkurėn nė Prishtinė, se pavarėsisht konsultimeve qė do tė zhvillojė pala kosovare gjatė kėsaj jave, me pėrfaqėsuesit e UNOSEK-ut, mundėsia pėr tė bėrė ndryshime nė substancėn e pakos sė Ahtisaari-t, ėshtė e pamundur.

Zyra britanike i dhuron AKP-sė njė donacion nė vlerė 500 mijė euro Shefi i Zyrės britanike nė Prishtinė, Dejvid Blunt, tė mėrkurėn i ka ndarė Agjencisė Kosovare tė Pronave (AKP) njė donacion nė vlerė prej 500 mijė euro pėr rregullimin e ēėshtjeve pronėsore nė Kosovė.

Arrestohet i dyshuari 25-vjeēar lidhur me vjedhjen e 33.800 eurove Njė person ėshtė arrestuar si i dyshuar lidhur me vjedhjen e 33.800 euro qė ka ndodhur para dy ditėsh nė lagjen “Lakrishe” nė Prishtinė, ka njoftuar Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK).

Policia arreston njė person qė po barte armė ilegale Njė person 63-vjeēar ėshtė arrestuar nga policia pėr shkak se po barte armė dhe municion ilegal, tha tė mėrkurėn zėdhėnėsi i policisė rajonale nė Pejė, Avni Gjevukaj.

Arrestohen katėr qytetarė pėr armėmbajtje pa leje Katėr persona janė arrestuar nė Binqė tė Vitisė pėr shkak tė posedimit tė armėve pa leje, ndėrsa armėt dhe municioni janė konfiskuar, ka bėė tė ditur tė mėrkurėn policia rajonale nė Gjilan.

MSH premton barna pėr pėrballimin e pėrhapjes sė gripit nė Kosovė Zyrtarė tė Ministrisė sė Shėndetėsisė (MSH), i deklaruan tė mėrkurėn KosovaLive se shumė shpejtė do t’i sigurojnė tė gjitha barėrat e listės esenciale pėr Qendrat e Mjekėsisė Familjare (QMF), tė Kosovės, ku ėshtė shtuar kėrkesa shkaku i pėrhapjes sė gripit.

“Dukagjini” dhe “Kujtesa” janė fituese tė tenderit tė telefonisė Autoriteti Rregullator i Telekomunikacionit (ART) tė martėn edhe zyrtarisht shpalli fitues tė tenderit pėr telefoni mobile, Konsorciumin “Kosmocell”, nė pėrbėrje tė cilit janė korporata “Dukagjini” nga Peja sė bashku me kompaninė “Kujtesa” dhe njė kompani tjetėr italo-amerikane.

Biznismenėt amerikan pronar tė ri tė Liverpulit Kėshilli drejtues i Liverpulit i ka propozuar pronarėve tė aksioneve tė klubit qė t’iu shesin aksione e tyre biznesmenėve amerikan, Xhorxh Xhilet dhe Tom Hiks.

...mė hapur:

Pas Londrės Ahtisaari shkon nė Nju Jork  I dėrguari i Kombeve tė Bashkuara pėr Kosovėn, Marti Ahtisaari, do tė udhėtojė nė Nju Jork, pėr tė marrė pjesė nė takimin e Komisionit tė Lartė tė Sekretariatit tė OKB sė pėr Kosovėn, i cili drejtohet nga Sekretari i Pėrgjithshėm, Ban Ki Mun. Ky takim pritet tė zhvillohet nesėr. Gjatė qėndrimit nė Londėr, ndėrkaq Ahtisaari deklaroi se nuk do tė ketė mė shtyrje nė procesin e nisur prej tij dhe se brenda njė muaji, ai do t'i paraqesė propozimet e tij pėr statusin e Kosovės nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB sė.

Solana kėrkon mė shumė pėrgjegjėsi nga kosovarėt  Pėrfaqėsuesi i lartė i Bashkimit Evropian pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Havier Solana kėrkoi sot nga udhėheqėsit kosovarė tė angazhohen dhe tė tregojnė mė shumė pėrgjegjėsi pėr periudhėn nė tė cilėn po kalon Kosova. Pas takimit me Ekipin e Unitetit nė Prishtinė, Solana tha se Bashkimi Evropian e pėrkrahė pakon e Ahtisarit dhe angazhimin e tij pėr kėtė proces. Bashkimi Evropian do tė vazhdojė tė mbėshtesė proceset nė Kosovė dhe liderėt kosovarė, por nė tė njėjtėn kohė kėrkon pėrgjegjėsi dhe pėrkushtim mė tė madh nga institucionet dhe qytetarėt e Kosovės. Kėtė qėndrim tė BE-sė e solli sot nė Prishtinė shefi i diplomacisė evropiane, Havier Solana. Pas takimit me Ekipin e Unitetit, Solana tha se Bashkimi Evropian i ka dhėnė mbėshtetje tė plotė pakos sė Ahtisarit dhe do tė vazhdojė ta mbėshtesė atė deri nė mbylljen e kėtij procesi. Por, ai kėrkoi nga liderėt dhe qytetarėt e Kosovės qė tė tregohen mė tė pėrgjegjshėm nė kėtė periudhė qė po kalon Kosova.
“Nė kėtė moment pres nga institucionet dhe nga populli i Kosovės tė tregojnė pėrgjegjėsi pėr kėtė kohė. Kjo pėrgjegjėsi mund tė tregohet nė disa mėnyra, nė bazė tė sjelljes tuaj, angazhimit dhe nė bazė tė punės tuaj, sepse nė fund tė njė dite ju do tė ndėrtoni diēka tė re dhe pėr tė ndėrtuar diēka tė re, kėrkohet angazhim i qytetarėve, angazhim i liderėve dhe shumė punė”, tha Solana, i cili premtoi se Bashkimi Evropian ėshtė i gatshėm tė vazhdojė tė punojė me kosovarėt, si nė ēėshtjet politike, ekonomike, por edhe nė fushėn e sigurisė duke kėrkuar qė tė respektohet marrėveshja kur tė vijė momentin i nėnshkrimit tė saj. Ndėrkaq, presidenti Fatmir Sejdiu shfaqi besimin se pėrkrahja e BE-sė pėr kėtė proces tė reflektojė nė pėrshpejtimin e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės. “Ne presim qė pikėrisht kjo mbėshtetje tė ndikojė edhe mė fuqishėm qė ky proces tė kryhet shumė shpejt dhe natyrisht tė arrijmė objektivin tonė qė e kemi tė qartė, pavarėsimin e Kosovės, bėrjen e Kosovės shtet tė tė gjithė qytetarėve tė saj , me garancitė tė rėndėsishme tė standardeve mė tė larta edhe pėr etnitė pakicė qė ka brenda saj qė janė njė larmisė sė Kosovės dhe njė pėrgjegjėsi tė fokusuar tė shumicės”, tha Sejdiu.
Gjatė vizitės nė Prishtinė, pėrfaqėsuesi i lartė i BE-sė pėr politikė tė jashtme dhe Siguri, Havier Solana, takoi edhe pėrfaqėsuesit politikė tė serbėve tė Kosovės. Goran Bogdanoviq, i cili ėshtė anėtar i Delegacionit tė Serbisė nė bisedime, tha se Solana kishte kėrkuar nga serbėt e Kosovės qė tė kenė qasje konstruktive ndaj dokumentit tė Ahtisarit. “Porosia e Solanės ishte qė tė vazhdohet me diskutime. Po ashtu kemi marrė garanci se propozimet tona do tė adresohen nė mėnyrė adekuate gjatė bisedave me Marti Ahtsarin”, tha Bgdanoviq.
Nė takimet e Solanės nė Prishtinė nuk ėshtė biseduar pėr shtyrjen eventuale tė periudhės sė konsultimeve nė mes Prishtinės dhe Beogradit. Solana tha se ėshtė nė kompetencė tė Ahtisarit se si do tė vendosė pėr kėtė, duke theksuar se tė dyja palėt duhet tė jenė tė pėrkushtuara dhe tė pėrgjegjshme pėr kėtė proces.
Vizita e Solanės nė Prishtinė u zhvillua nė prag tė takimeve tė palėve nė Vjenė, sipas orarit tė caktuar nga kryenegociatorit Marti Ahtisari. Pala kosovare tashmė e ka konfirmuar pjesėmarrjen nė takimin e parė tė Vjenės, tė paralajmėruar mė 13 shkurt.

Socialdemokratėt gjermanė kundėr zvarritjes sė perspektives tė Kosovės Janė mė se tė nevojshme vendimet e shpejta tė bashkėsisė ndėrkombėtare dhe asgjė nuk do te ishte me e dėmshme se sa njė zvarritje e perspektives sė ardhshme tė Kosovės, thuhet nė njė deklaratė pėr shtyp nga kryesia efraksionit gjerman tė Socialdemokrateve nė Bundestagun gjerman. Rusia duhet tė bindet se ajo nuk bėn ta mbajė Kosovėn rob tė
konflikteve tė saja tė pazgjidhura territoriale, siē ėshtė rasti i
Cecenisė, ndėrsa kėrcėnimi i Serbisė pėr ndėrprerje diplomatike qėndron
jashtė suazave tė njė politike reale. Planet e kėtilla rrezikojnė
orientimin e ēdo qeverie tė re nė Beograd drejt Evropės dhe nuk do tė duhej
vere vėmendje thuhet nė kėtė deklaratė. Sipas Walter Kolbow, nėnkryetar i fraksionit tė parlamentit gjerman dhe pėrgjegjės pėr marrėdhėnie me jashtė, Kosovės i nevojitet urgjentisht stabiliteti dhe mbėshtetja ndėrkombėtare pėr tė prosperuar nė zhvillimin social e ekonomik, duke pasur parasysh faktin se asnjė popull nė Evropė nė kohėrat moderne nuk ka pėrjetuar mė shumė shtypje se sa ai shqiptar ka thėnė ai. Zgjuarsia dhe menēuria politike janė ato qė priten nga tė gjitha palėt, e kjo vlenė njėlloj si pėr Kėshillin e
Sigurimit, BE-nė, ashtu edhe pėr Rusinė dhe Beogradin, e nė veēanti pėr tė
gjithė akteret pėrgjegjės nė Prishtinė, ka thėnė Koblow.

Tė shpėrngulurit nga Vitomirica tė interesuara pėr kthim Familjet malaziase tė fshatit Vitomiricė, tė komunės sė Pejės, qė pas lufte janė shpėrngulur nė Malin e Zi, kanė shprehur interesim qė tė kthehen dhe tė jetojnė nė pronat e veta, pavarėsisht se cili do tė jetė statusi politik i Kosovės. Pėrfaqėsuesit e kėtyre familjeve, pasi kanė vizituar pronat e veta nė Vitomiricė, janė takuar sot me Grupin punues pėr kthim nė komunėn e Pejės, me tė cilin ata kanė biseduar pėr mundėsinė e kthimit dhe ndėrtimin e shtėpive tė shkatėrruara.

Policia ia del ta arrestojė njė tė dyshuar pėr vjedhjen e 33 mijė e 800 eurove Pėrmes njė komunikate pėr media policia e Prishtinės ka njoftuar se me 6 shkurt tė kėtij viti pas njė pune tė shkėlqyer hetimore dhe veprimeve tė avancuara operative-taktike, hetuesit rajonal kanė arrestuar njė tė dyshuar 25 vjeē, banues nė Prishtinė, lidhur me rastin e vjedhjes sė rėndė, me 04 shkurt tė kėtij viti, rreth orės 10:45 nė lagjen “Lakrishte” nė Prishtinė. Viktima kishte njoftuar policinė se me kėtė rast atij i ishin vjedhur 33 mijė e 800 euro para tė gatshme. Ka qenė planifikimi i hetimit si dhe bashkėrendimi i veprimeve policore ai qė ka shtuar bazėn e dyshimit mbi tė arrestuarin dhe pas hulumtimeve dhe gjurmimeve pėrfundimtare policia ka arritur tė gjejė dhe konfiskoj rreth 80 % tė tė hollave tė vjedhura, pėr t’ia kthyer ato mė vonė viktimės, sipas procedurave tė parapara ligjore.

Pas arrestimit dhe marrjes sė autorizimit nga ana e prokurorit, i dyshuari ėshtė dėrguar nė Qendrėn Rajonale tė Paraburgimit, nė Prishtinė, ku aktualisht hetuesit po kryejnė tė gjitha veprimet e nevojshme hetimore e procedurale para se rasti tė dėrgohet nė Gjykatė, thuhet mes tjerash nė njė komunikatė pėr media tė lėshuar nga Zyra pėr marrėdhėnie me publikun pranė Komandės Rajonale tė SHPK-sė, nė Prishtinė.

...komenti ditės, javės dhe ...!!?

Turpi i Ekipit tė Unitetit tė Kosovės: Eshtrat e Isa Boletinit mbetėn nė thes
Ramush TAHIRI

Manastirit tė Sokolicės, si zonė e mbrojtur, i ra nė pronė Kompleksi Memorial i Kullave tė Isa Boletinit. Heroi Kombėtar, pa tė cilin sot nuk do tė ishte Kosova, njeriu qė e luftoi Turqinė nė kohėt mė tė vėshtira dhe i cili takoi kryediplomatin anglez Eduard Grej, do tė mbetet i pavarrosur, sepse manastiri qė u ndėrtua nė pronėn e Boletinėve, ka tė drejtė tė mos lejojė ndėrtimin e varrit,  bile edhe tė ndalojė  manifestimet nė kujtim tė tij.

Nė pakon e Marti Ahtisarit, ndėr mė shumė se dyzet manastiret dhe kishat qė nė kėtė dokument janė shpallur si serbe, e qė janė futur nė tė ashtuquajturat zonat e mbrojtura, krahas Manastirit tė Deēanit, Manastirit tė Graēanicės, Patrikanės sė Pejės etj., ėshtė vendosur edhe Manastiri i Sokolicės, Zveēan. Njohėsve jo tė mirė tė gjendjes nė Kosovė nuk do t’i bėnte pėrshtypje ky emėr krahas aq shumė “vendeve tė shenjta serbe nė Kosovė” tė mbrojtura me ligje, por tash edhe me kėtė marrėveshje ndėrkombėtare. Ndėrsa njohėsit e mirė dhe personalitetet e pėrkushtuara pėr ēėshtjen kombėtare, dhe pėr fatin e mirė tė Kosovės e dinė se ėshtė fjala pėr kishėn nė fshatin Boletin, tė ndėrtuar nė pronėn e familjes sė Isa Boletinit, heroit kombėtar shqiptar i cili  “zgjodhi vdekjen mė mirė se robėrinė” dhe i cili me luftėn e tij kundėr Perandorisė Turke nė vitet 1905-1912 bėri qė popullsia sot kėtu ta ndijė veten shqiptar dhe Kosova, qė ishte atėbotė tė mbetej edhe tash ēėshtje e pazgjidhur ndėrkombėtare.

Ata qė kanė lexuar kujtimet e Tafil Boletinit, qė shėrbyen pėr shkrimin e librit nga Skėnder Luarasi pėr Isa Boletinin, dhe qė para ca vitesh u botuan tė plota, e kanė tė qartė lindjen e ēėshtjes sė kishės serbe nė pronat e Boletinėve. Nė kujtime shkruhet se njė fshatar serb qė punonte nė pronat e familjes sė Boletinėve kishte kėrkuar qė t’i lejohej tė ndėrtonte njė kishėz ku do tė mund tė kryente ritet e veta ortodokse fetare. Kjo iu mundėsua dhe afėr Kullave tė Boletinėve u ndėrtua objekti fetar, i cili pas pushtimit tė Kosovės nga Serbia u shndėrrua nė Manastir, i cili mori emrin i Sokolicės, sipas majės sė kodrės sė afėrme. Edhe vetė burimet kishtare dhe shtetėrore serbe e pranojnė se Manastiri i Sokolicės ėshtė ndėrtuar nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIX.

Nė propagandėn e serbizimit tė tėrėsishėm tė Kosovės, krahas kolonizimit me popullsi serbe sipas dekreteve mbretėrore dhe sipas planit tė kolonizimit me qėllim tė ndryshimit tė strukturės etnike shqiptare tė Kosovės, “shkencėtarėt” serbė  “zbuluan” se kishėza qenka ndėrtuar nė themelet e vjetra tė njė manastiri nga koha e Mesjetės. Nė mungesė tė gjetjes tė dokumenteve faktike ata iu referuan kinse gojėdhėnave dhe kėngėve popullore serbe tė eposit tė Luftės sė Kosovės dhe  “e gjetėn” se me gjasė ky manastir qenka ndėrtuar nga feudali Musa diku nė fund tė shekullit XIII, dhe se ky feudal kinse na qenka babai i vėllezėrve Musiq, tė njohur nga baladat pėr Betejėn e Kosovės tė vitit 1389. Musa, portreti i tė cilit ėshtė gjetur mė vonė nė freskat serbe, na paskėsh qenė dhėndri i Knez Lazarit, udhėheqėsit legjendar serb tė Betejės sė Kosovės, duke pasur pėr grua pikėrisht tė motrėn e Lazar Hrebljanoviqit. Sot Manastiri i Sokolicės ėshtė manastir femėror qė nė krye ka Motrėn Makarije, njė doktoreshė tė shkencave tė kimisė, e cila ia ka marrė dorėn punimit tė freskave, sė bashku me motrat e tjera, duke e shndėrruar kėtė manastir nė shkollė tė dėgjuar tė pikturimit bizantin mesjetar.

Manastiri i Sokolicės pėrpara dy-tri vjetėve mori pjesė nė  SHBA me ekspozitėn e artit bizantin, ku prezantuan skulpturėn e Virgjėreshės Mėri, e cila ėshtė atraksion i kėtij manastiri, sepse nė  “kohė tė vjetra ka fluturuar nga Manastiri i Banjskės  duke rėnė nė njė dru nė oborrin e Manastirit” pėr t’u vendosur mė vonė pranė altarit...  Manastiri i Sokolicės asnjėherė nuk u shkatėrrua. U mbrojt dhe u ruajt nga shqiptarėt, duke qenė familja e Isa Boletinit, mbrojtės tė manastirit, pėr tė cilėn gjė nga populli u quajtėn Vojvodė. Dihet se nė Tiranė gjendet revolja e Isa Boletinit, e dhuruar nga popi Momēillo, duke pasur tė shėnuar edhe pėrkushtimin e tij nė formė gravure...

Qytetarėt e Kosovės, tashmė nėpėrmjet shtypit dhe kronikave televizive, janė njoftuar pėr reagimin e njėrit nga pinjollėt e Isa Boletinit, Xhaferit, i cili duke paraqitur tapitė e tokės dhe tė pronės kundėrshtonte ndėrtimin e njė muri nga ana e Manastirit krejt afėr Kullave tė Isa Boletinit. Opinioni gjithashtu e di se njė grup studiuesish e patriotėsh pėrpara dhjetė vjetėve tėrhoqėn nga varrezat e Podgoricės eshtrat e Isa Boletinit, djemve, nipave dhe bashkėluftėtarėve qė u vranė nė pritėn famėkeqe tė organizuar nga  qeveritarėt e Malit tė Zi mė 23 janar 1916 nė Urėn e Ribnicės. Pėrshkrimi i vrasjes pėrveē nga Tafil Boletini,  ėshtė bėrė edhe nga raporti zyrtar i policisė, gjithashtu edhe nga Nikolla Gjillas, babai i udhėheqėsit komunist jugosllav Millovan Gjillas, qė kishte qenė pjesėmarrės nė vrasje dhe qė kishte marrė revolverin e Isės, pėr ta ruajtur si pre lufte nė koleksionin e tij familjar... Eshtrat edhe sot ruhen nė fshehtėsi tė madhe, qė njė ditė, ashtu si i ka hije patriotit tė madh tė ēėshtjes kombėtare shqiptare, tė varrosen me ceremoni nė Kullat memoriale tė Isa Boletinit.

Nga donacionet dhe me ndihmėn e Ministrisė pėr Kulturė tė Kosovės ėshtė bėrė restaurimi i Kullave, mirėpo pėrveē ndonjė spoti televiziv, pėr ndonjė kėngė patriotike, ky kompleks nuk e kryen funksionin e vet tė kujtimit tė traditave atdhetare tė luftės pėr liri. Pengesė ėshtė afėrsia e Manastirit, i cili kėrkon rrugė dhe hapėsirė pėr ta zhvilluar aktivitetin e vet, edhe pse nė afėrsi tė manastirit asnjėherė nuk ka pasur shtėpi serbe, por vetėm shqiptare, ndėrsa nga afėrsia e fshatit Boletin familja e fundit ėshtė shpėrngulė nė vitet gjashtėdhjetė tė shekullit tė kaluar...

Problemin, qė nuk ishte i tillė, e zgjidhi Marti Ahtisari, me bekimin e plotė tė Ekipit tė Unitetit i cili nuk bėzan pėr kėtė ēėshtje, as pesė ditė pas publikimit tė propozimit.

Manastiri i Sokolicės u shpall zonė e mbrojtur, ndėrsa nė kuadėr tė tij hyri, si thuhet shprehimisht, Kompleksi Memorial i Kullave tė Isa Boletinit. Kėshtu u tret trashėgimia e udhėheqėsit kryesor tė Luftės pėr Pavarėsi Kombėtare, duke iu dhėnė rėndėsi ndėrkombėtare, me moskundėrshtimin e lakejve kosovarė, njė manastiri tė diskutueshėm karshi njė personaliteti qė e njihte dhe e respektonte gjithė diplomacia e kohės, duke u konsideruar njė Xhorxh Vashington i Kosovės. Nė atė kohė me ia kthye pushkėn Turqisė dhe me e kthye Shqipėrinė bashkė me Kosovėn, si pjesė e saj e pandarė, kah Evropa ishte njė largpamėsi dhe njė pėrkushtim qė shndrit dhe jep forcė edhe sot e kėsaj dite...

Nė Aneksin e Pestė, nė pikėn 1.4, thuhet “Kosova garanton qė prona e luajtshme dhe e paluajtshme si dhe pasuria tjetėr e Kishės ortodokse serbe ėshtė e paprekshme dhe nuk do tė jetė objekt i eksproprijimit”. Nė pikėn 1.5 thuhet “Kisha Ortodokse Serbe nė Kosovė do tė ketė diskrecion (liri tė plotė veprimi) tė plotė nė menaxhimin e pasurisė sė vet dhe qasje nė objektet e veta. Autoritetet e Kosovės do tė kenė qasje nė objektet tė cilat janė pasuri  e Kishės Ortodokse Serbe, vetėm me pėlqimin e dhėnė nga Kisha, nė rastet e urdhrit gjyqėsor tė lėshuar...” Gjithashtu nė pikėn 4.1.2. thuhet “Kur rrethanat e kėrkojnė, mund tė kufizohet ēdo aktivitet nga kėto fusha... B) Tubimet publike, rekreative dhe zbavitėse.”

Pra, ky ėshtė turpi i Ekipit tė Unitetit tė Kosovės dhe i tė gjitha trupave tė tij punuese. Eshtrat e heroit kombėtar Isa Boletini mbeten nė thes e tė pavarrosura, ndėrsa qasja nė Kullat e tij, nė simbolin e krenarisė kombėtare, mbesin tė ndaluara...Konstatimi se “njerėzit qė nuk i nderojnė tė parėt nuk mund ta sjellin pavarėsinė”, ėshtė i drejtė dhe i mbėshtetur nga koha.


LAJMET
E marte 06 shkurt 2007
Agim Ēeku: Nuk ka nevojė pėr shtyrje tė takimit tė Vjenės
Kryeministri kosovar tha se demarkacioni me Maqedoninė ėshtė njė ndėr formulimet qė do tė sfidohet nga Prishtina
Surroi nė Madrid: Shpresoj qė Beogradi do tė ketė qasje konstruktive, e jo qasje bllokuese, ēfarė ka pasur deri me sot
Britania e Madhe investon gjysmė milioni euro pėr zgjidhjen e kontesteve pronėsore nė Kosovė
Universiteti i Mitrovicės sė veriut pritet tė shndėrrohet nė universitet publik kosovar
Pasdite, ART shpall fituesin e tenderit tė telefonisė mobile
Deputetėt e Ulqinit "zihen" rreth statutit tė komunės
Merr fund greva e mėsimdhėnėsve tė gjimnazit tė Malishevės
Acet thotė se Turqia do ta mbėshtes zhvillimin e Kosovės edhe pas statusit
"Vetėvendosje" thotė se 80 pėr qind e kosovarėve nuk janė tė kėnaqur me propozimin pėr statusin
Shoqatat e dala nga lufta e UĒK-sė dhe LKĒK-ja shprehen kundėr pakos sė Ahtisaari-t
Romėve nuk iu mjaftojnė shtėpitė dhe objektet pėrcjellėse pėr kthim nė Mitrovicė
Praktikė nė Spitalin e Ferizajt pėr studentėt e mjekėsisė tė kėsaj ane
ART tė martėn shpalli fitues tė tenderit tė telefonisė mobile Konsorciumin “Kosmocell”
Komuna e Vitisė miraton deklaratė kundėr propozimit pėr krijimin e komunės sė Kllokotit

...pak mė hapur:

Ekipi i Unitetit raporton tė premten para ligjvėnėsit Kryesia e Kuvendit dhe shefat e grupeve parlamentare, ftuan tė martėn anėtarėt e Ekipit kosovar tė Unitetit, pėr tė shpjeguar tė premten nė seancėn e rregull plenare, detajet dhe vėrejtjet qė i pėrmban pakoja qė ka prezantuar ndėrmjetėsi ndėrkombėtar pėr statusin e Kosovės, Martti Ahtisaari dhe pėr tė arsyetuar qėndrimet qė ata do tė mbajnė mė 13 shkurt nė Vjenė.

Gjen. Selimi dhe Ēeku thonė se bėthama e ushtrisė sė ardhshme do tė jetė TMK-ja Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku dhe komandanti i Trupave tė Mbrojtjes sė Kosovės (TMK), gjenerallejtėnant Sylejman Selimi, deklaruan tė martėn se ushtria e re e Kosovės (FSK) nuk mund tė themelohet pa mbėshtetjen e nevojshme njerėzore, materiale dhe operacionale tė TMK-sė.

Ēeku nuk pajtohet me kėrkesėn e Tadic-it pėr shtyrjen e bisedimeve Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, deklaroi tė martėn se nuk ka nevojė pėr shtyrje tė takimit tė Vjenės, ashtu siē ka kėrkuar kryetari i Serbisė, Boris Tadic, duke shtuar se serbėt mund ta shfrytėzojnė kėtė mundėsi, nėse jo, ėshtė problemi i tyre.

Surroi shpreson qė pala serbe nuk do tė jetė destruktive si nė tė kaluarėn Lideri i Partisė Reformiste “Ora”, Veton Surroi, gjatė njė takimi nė Madrid me ministrin e Punėve tė Jashtme tė Spanjės, Miguel Angel Moratinos tha se shpreson qė Beogradi do tė marrė pjesė nė bisedimet e Vjenės dhe do tė ketė njė qasje konstruktive, e jo qasje bllokuese, ēfarė ka pasur deri me sot.

“Vetėvendosje” thotė se pakoja e Ahtisaari-t shkelė vullnetin e popullit Pakoja e tė dėrguarit tė OKB-sė pėr Kosovėn, Martti Ahtisaari, nuk pėrmban vullnetin e shumicės sė popullit tė Kosovės dhe nuk i referohet askund atij dhe sidomos propozimi pėr shpėrbėrjen e Trupave tė Mbrojtjes sė Kosovės, e ka bėrė atė skandaloze dhe tė papranueshme pėr shqiptarėt, thonė aktivistėt e lėvizjes “Vetėvendosje”.

Demarkacioni i kufirit me Maqedoninė do tė sfidohet nga Prishtina zyrtare Nė takimin ardhshme qė do tė mbahen me ndėrmjetėsin ndėrkombėtar pėr statusin e Kosovės, Martti Ahtisaari, do tė debatohet edhe pėr ēėshtjen e demarkacionit tė kufirit me Maqedoninė, ēėshtje kjo qė ėshtė pėrmendur edhe nė propozimin pėr status, tha tė martėn nė Prishtinė, kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku.

“Vetėvendosja” kundėrshton planin e Ahtisarit Lėvizja “Vetėvendosje” e ka kundėrshtuar tė martėn propozimin e kryendėrmjetėsit Mari Ahtisari pėr statusin e Kosovės, duke thėnė se pakoja jo rastėsisht nuk e pėrmban fjalėn pavarėsi.

Rexhepi: Qendra pėr Informim tė MPB-sė do tė startojė nė fillim tė vitit 2008 Hapja e ueb-faqes sė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme ėshtė edhe njė dėshmi qė tregon pėrkushtimin e kėsaj ministrie pėr transparencė me qytetarėt dhe institucionet e Kosovės, tha tė martėn ministri i Punėve tė Brendshme, Fatmir Rexhepi.

GP 6+ shpreh vėrejtje serioze me pjesėn e planit tė Ahtisarit qė ka tė bėjė me komunitetet Konsiderojmė se bashkėsitė nuk trajtohen nė mėnyrė tė barabartė, kurse bashkėsia e boshnjakėve dhe e turqve pothuajse nuk pėrmenden fare nė dokumentin e Ahtisarit, sikur qė nuk pėrmenden gjuhėt e tyre dhe arsimimi nė gjuhėt e tyre, thuhet nė njė kumtesė pėr media tė martėn nga Grupi parlamentar 6+ (KDTP-VAKAT).

Shqipėria dhe Kosova arrijnė marrėveshje e bashkėpunimit nė fushėn e akreditimit dhe standardeve Ministri i Industrisė dhe Tregtisė (MTI), Bujar Dugolli dhe shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker, nėnshkruan tė martėn nė Tiranė marrėveshjen e bashkėpunimit nė fushėn e akreditimit dhe standardeve me Shqipėrinė, e cila ka pėr qėllim promovimin dhe zbatimin e procedurave tė harmonizuara evropiane, si dhe bashkėpunimin e ngushtė ndėrmjet dy vendeve nė infrastrukturėn e cilėsisė.

Shoqatat e luftės dhe LKĒK kėrkojnė tė hedhet poshtė pakoja e Ahtisarit Shoqatat e dala nga lufta e UĒK-sė dhe Lėvizja Kombėtare pėr Ēlirim (LKĒK), kėrkuan tė martėn nga qytetarėt e Kosovės qė tė kundėrshtojnė pakon e kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari pėr statusin, pasi sipas tyre, ajo nuk pėrmbush vullnetin e popullit shumicė dhe ka pėr qėllim qė tė mohohet e drejta pėr tė qenė tė pavarur.

Avdyli: Standardet tregues i mirė i vullnetit tonė Zbatimi i standardėve, pėrfshirė edhe standardin e gjashtė qė ka tė bėjė me tė drejtėn pronėsore, ėshtė nė pėrputhje me lėvizjen pozitive politike rreth statusit tė Kosovės dhe do tė hapė dyert e Kosovės drejt integrimeve evropiane, u tha tė martėn nė takimin e 36 tė radhės tė Grupit punues pėr implementimin e standardit gjashtė, qė ka tė bėjė mbi pėr tė drejtėn pronėsore dhe vendbanimet joformale.

Moisiu: Pakoja e Ahtisarit, arritje e rėndėsishme pėr Kosovėn Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, tė martėn gjatė njė takimi me ministrin e Industrisė dhe Tregtisė, Bujar Dugolli, tha se beson qė klasa politike kosovare do tė forcojė dhe konsolidojė mė tej institucionet e Kosovės, pėr tė dėshmuar aftėsinė politike nė udhėheqjen e vendit.

Surroi: Spanja pėr qėndrim tė pėrbashkėt evropian Spanja do tė ketė qėndrim tė pėrbashkėt me shtetet e tjera tė Bashkimit Evropian karshi Kosovės, tė cilin do ta manifestojė edhe nė takimin e radhės tė ministrave tė Jashtėm tė BE-sė, ka thėnė tė martėn kryetari i Partisė Reformiste ORA, Veton Surroi, i cili po qėndron nė vizitė zyrtare nė Spanjė.

Ahtisari nuk do tė lejojė negociatat tė zgjasin nė pakufi I dėrguari i posaēėm i KB-ve pėr bisedimet pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari, ka paralajmėruar Kėshillin e Sigurimit tė KB-ve se nėse dėshton tė arrijė njė zgjidhje tė imponuar pėr Kosovėn, atėherė mund tė ketė kthim tė sėrishėm tė dhunės, shkruan nė numrin e sotėm gazeta londineze “Guardian”.

Universiteti i Mitrovicės “shndėrrohet” nė universitet publik Pavarėsisht qėndrimeve tė ndryshme tė zyrtarėve rreth kapaciteteve tė tij, Universiteti nė veri tė Mitrovicės mund tė “shndėrrohet” nė universitetin e dytė publik tė Kosovės, pasi kėshtu ka propozuar edhe ndėrmjetėsi ndėrkombėtar pėr statusin e Kosovės, Martti Ahtisaari.

Vitia kundėrshton sėrish krijimin e komunės sė Kllokotit Kuvendi Komunal (KK) i Vitisė, miratoi tė martėn njėzėri deklaratėn kundėr decentralizimit nė baza etnike, i cili nė masė tė madhe prek komunėn e Vitisė.

“Kosmocell”, fitues i tenderit pėr operatorin e dytė tė telefonisė mobile Autoriteti Rregullator i Telekomunikacionit (ART) tė martėn shpalli kompaninė italiane-amerikane “Kosmocell” fitues tė tenderit pėr operatorin e dytė tė telefonisė mobile nė Kosovė, e cila do tė ketė licencė pune pėr 15 vjet.

Arrestohen pėr rrahje dhe sulm fizik Tre persona nga Ferizaj janė arrestuar tė martėn nga policia, nėn dyshimin se kanė qenė pėrfshirė nė rrahjen e njė personi tjetėr, thanė zyrtarė tė policisė nė Ferizaj.

...mė hapur:

 Ahtisari nė Londėr dhe Rohan nė Bruksel diskutojnė rreth pakos pėr Kosovėn Kryenegociatori Marti Ahtisari, ka arritur nė Londėr, ku do tė takohet me kryeministrin britanik, Toni Bler. Temė qendrore e kėtij takimi pritet tė jetė propozimi i Ahtisarit pėr statusin e Kosovės. Pas Londrės, Ahtisari do tė udhėtojė pėr nė Nju Jork, ku do tė qėndrojė deri tė premten. Ndėrkohė, zėvendėsi i Ahtisarit, diplomati austriak Albert Rohan, ėshtė takuar nė Bruksel me zyrtarė tė BE-sė. Pėrfaqėsuesit e 26 vendeve evropiane kanė mbėshtetur planin e Ahtisarit pėr Kosovėn, me pėrjashtim tė Greqisė, e cila i ka shprehur disa rezerva. Kėtu u tha se qėllimi i Ahtisarit ėshtė qė tė pėrgatitet terreni, nė mėnyrė qė Rezoluta pėr Kosovėn tė miratohet nė Kėshillin e Sigurimit nė muajin prill, kur e kryeson Britania e Madhe.

Nuk do tė ketė shtyrje tė shpalosjes sė propozimit pėr Kosovėn para KS  "Nuk do tė ketė shtyrje tė planeve pėr shpalosjen e propozimit pėr Kosovėn para Kėshillit tė Sigurimit nė fund tė kėtij muaji", ka thėnė kryenegociatori Martti Ahtisaari nė njė intervistė pėr gazetėn britanike 'Financial Times' tė publikuar sot. "Nėse dikush kėrkon mė tepėr kohė, do t'i pyes, se a do tė ndryshonte kjo diēka nė qėndrimin e tyre? Nuk mendoj se vonesat nė kėtė proces do tė sillnin ndryshime", ka thėnė Ahtisaari. Duke folur pėr qėndrimet e Grupit tė Kontaktit rreth pakos pėr statusin e Kosovės, Ahtisaari ka thėnė se "mund tė ketė disa nuanca tė qėndrimeve, por ėshtė inkurajuese qė ata po veprojnė sė bashku".Mė herėt, kryenegociatori Martti Ahtisaari, ka ftuar serbėt dhe shqiptarėt tė takohen me tė nė Vjenė javėn e ardhshme pėr tė diskutuar propozimet e tij pėr tė ardhmen e Kosovės. Ahtisaari i tha BBC se tė dy palėt e shohin planin e tij si projekt pėr pavarėsi eventuale qė kėrkohet nga shqiptarėt dhe nuk pranohet nga serbėt. Pėrderisa pala kosovare e ka konfirmuar pjesėmarrjen nė takim, pala serbe ende nuk ka dhėnė pėrgjigje pėr takimin e Vjenės.
Pala kosovare ka konfirmuar se do tė marrė pjesė nė konsultimet e metjme pėr dokumentin e statusit qė u publikua tė premten . Prishtina dhe Beogradi janė ftuar nga kryenegociatori Marti Ahtisaari , qė tė shprehin vėrejtjet dhe komentet e tyre pėr planin e tij pėr statusin e Kosovės. Presidenti Fatmir Sejdiu i ėshtė pėrgjigjur pozitivisht ftesės sė kryenegociatorit.

Pala serbe ende nuk ka kthyer pėrgjigje pėr takimin e Vjenės. Presidenti serb, Boris Tadiq gjatė takimit tė djeshėm me partitė parlamentare ka marrė mbėshtetje qė nėse deri mė 13 shkurt nuk formohet qeveria e re, ai do tė shkojė nė Vjenė dhe tė pėrcjellė mesazhin se Serbia nuk mund t'i pėrgjigjet propozimit tė Ahtisarit, pasi ende nuk ka formuar institucionet e reja pas zgjedhjeve tė fundit.

Kryenegociatori ndodhet sot nė Londėr, ku do tė takohet me kryeministrin britanik Tony Bler pėr tė diskutuar procesin e statusit tė Kosovės.

Ahtisari deklarohet i gatshėm t'i pėrfshijė nė plan idetė e reja I dėrguari i Kombeve tė Bashkuara pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari, deklaroi pėr BBC-nė se ēdokush ka tė drejtė qė ta lexojė propozimin e tij pėr statusin e Kosovės ashtu siē dėshiron,por tė “gjithė” e kanė pranuar se ky do tė ishte pavarėsia nėn mbikėqyrjen ndėrkombėtare. Ai ftoi sėrish pėrfaqėsuesit e Beogradit dhe tė Prishtinės pėr bisedime brenda shtatė ditėsh nė Vjenė pėr propozimin tė cilin para disa ditėsh ua paraqiti dy palėve.
Siē njofton radioja britanike BBC nė emisionin nė gjuhėn serbe, Ahtisari deklaroi se dėshiron qė, siē tha ,” ta kalojė edhė njė herė tėrė planin” dhe shtoi se ėshtė i gatshėm qė idetė eventualisht tė reja tė tė dy palėve t’i pėrfshijė nė plan.

 Kosova ndėr pėrfituesit mė tė mėdhenj tė ndihmės amerikane Pėr Kosovėn parashihet edhe njė ndihmė shtesė pėr kėtė vit nė vlerė prej 279 milionė dollarėsh si njė formė e pakos sė ndihmės qė do tė jepej pas zgjidhjes sė statusit tė Kosovės. Presidenti amerikan George Bush i dėrgoi dje Kongresit Projektbuxhetin pėr vitin fiskal 2008, i cili kap shumėn prej 2.9 bilionė dollarėsh dhe nė pakon e ndihmės pėr vendet e jashtme pėrfshihet edhe Kosova. Buxheti shėnon njė rritje tė shpenzimeve pėr nevojat e Departamentit tė Mbrojtjes nė shumė prej mbi 600 miliardė dollarė ose rreth 20 pėr qind tė shpenzimeve tė gjithmbarshme.
"Projekt-buxheti qė po e paraqes para Kongresit provon se ne mund ta balancojmė buxhetin brenda pesė vitesh, pa ngritur taksat," tha Bush.

Pėr operacionet nė Irak Bush ka kėrkuar 100 miliardė shtesė, pėr vitin 2007 dhe rreth 149 miliardė tė tjera pėr vitin pėr vitin fiskal 2008.

Njė pjesė e buxhetit i dedikohet edhe ndihmave tė jashtme, me ē’rast thuhet se administrata me kujdes ka paraparė fonde pėr nevoja tė secilit shtet me pėrqendrim tė ndihmave dhe burimeve nė ato fusha ku mendohet se ndihma mund tė ketė efektin mė tė madh.

Nė propozimin e presidentit Bush pėrfituesit mė tė mėdhenj tė ndihmės amerikane janė Izraeli, Egjipti, Afganistani, Pakistani, Sudani, Indonezia dhe
Kosova, thuhet nė njė kumtesė sė Shtėpisė sė Bardhė.

Pėr Kosovėn parashihet edhe njė ndihmė shtesė pėr kėtė vit nė vlerė prej 279 milionė dollarėsh si njė formė e pakos sė ndihmės qė do tė jepej pas zgjidhjes sė statusit tė Kosovės.

Kjo ndihmė thuhet se jepet me qėllim tė promovimit tė stabilitetit, tė pėrshpejtimit tė zvogėlimit tė pranisė ushtarake amerikane nė Kosovė si dhe nė stimulimin e donatorėve tė tjerė.

Sivjet Presidenti Bush pėr herė tė parė i dorėzon Projekt-buxhetin Kongresit tė dominuar dhe kontrolluar nga kundėrshtarėt e tij politik, demokratėt.
Ligjvėnėsit demokratė nė tė dy dhomat, kanė theksuar se do tė analizojnė nė hollėsi tė gjitha propozimet nė projekt-buxhet para se ta miratojnė atė. /sylejman gashi/


LAJMET
E hėnė 05 shkurt 2007

Wisner inkurajoi palėn shqiptare dhe atė serbe tė vazhdojnė takimet e javėve tė ardhshme nė Vjenė
Pasagjeri kėrkon tė dalė nga avioni-alarmohet aeroporti i Prishtinės
Nė Shqipėri filloi hapja e tunelit mė tė gjatė nė Ballkan
Lėvizjet e shumta tė temperaturave kanė bėrė qė njė numėr i madh i qytetarėve t’iu drejtohen qendrave tė mjekėsisė familjare
Kumnova: Schook na premtoi se do tė shkojė nė Beograd pėr tė kėrkuar informata pėr fatin e tė pagjeturve
Mėsimdhėnėsit e komunės sė Gjilanit as tė hėnėn nuk i kanė marrė pagat e muajit janar
Policia e Durrėsit arreston tre kosovarė me dokumente tė falsifikuara qė ishin nisur drejt Italisė
Ali Jajēi: Unė e kam ruajtur Pejėn nga decentralizimi... tė pastėr pa enklavizime
Kryesia konsulton edhe grupet parlamentare pėr debatin nė Kuvend rreth pakos sė statusit

...pak mė hapur:

Pasagjeri kėrkon tė dalė nga avioni-alarmohet aeroporti i Prishtinės Mbrėmė nė ora 18:20, nė fazėn e fundit tė fluturimit tė aeroplanit pėr nė Cyrih, tė kompanisė zvicerane “Adel-Waiss”/Edellveis), mė gjithsej 170 udhėtarė, njė pasagjer, ka kėrkuar nė panik qė tė dalė me ēdo kusht nga aeroplani. Kjo bėri qė bordi i aeroplanit dhe stafi i aeroportit tė dyshojė se ky pasagjer mund tė ketė me vete ndonjė mjet shpėrthyes. Fillimisht reagoi kapiteni i aeroplanit, e pastaj edhe tė gjitha shėrbimet civile e profesionale tė sigurisė, pohoi zėdhėnėsi i Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės, Skėnder Bucolli.

Ambasadori Uisner u prit nga presidenti SejdiuI dėrguari i posaēėm i SHBA-ve pėr bisedimet pėr statusin e Kosovės, ambasadori Frenk Uisner, ka arritur nė Prishtinė nė njė vizitė zyrtare. Uisner ėshtė takuar me presidentin e Kosovės, Fatmir Sejdiu, ndėrsa tani ėshtė duke zhvilluar njė takim mė Grupin e Unitetit.

Wisner: Propozimi i Ahtisaari-t ėshtė i shkėlqyeshėm dhe meriton mbėshtetje tė plotė Propozimi i Ahtisarit hap rrugėn pėr njė fillim tė ri. I Dėrguari i Posaēėm i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėr bisedimet rreth statusit tė Kosovės, Frank Wisner, tha se propozimi i Martti Ahtisaari-t ėshtė i shkėlqyeshėm dhe meriton mbėshtetje tė plotė, ndėrsa paralajmėroi agjendė nė Moskė pėr ta siguruar edhe mbėshtetjen ruse pėr procesin nė vazhdim. I dėrguari i posaēėm i SHBA-ve pėr bisedimet pėr statusin e Kosovės, ambasadori Frenk Uisner ka deklaruar tė hėnėn nė Prishtinė se vendi i tij mbėshtet propozimin e Ahtisarit pėr zgjidhjen e statusit, i cili sipas tij Kosovės i hap rrugėn pėr njė fillim tė ri si njė vend stabil dhe prosperues pėr tė gjithė.

Shtyhet vendimi rreth debatit parlamentar mbi propozimin pėr statusin-nesėr vendosėt nėse dokumenti i Ahtisarit debatohet nė Kuvendin e KosovėsKryesia e Kuvendit tė Kosovės dhe shefat e Grupeve Parlamentare, do tė shqyrtojnė tė martėn mundėsinė, qė para takimit tė ardhshėm nė Vjenė, qė ėshtė caktuar pėr 13 shkurt, kur priten tė jepen rekomandimet zyrtare rreth pakos sė Ahtisaari-t, Kuvendi i Kosovės nė seancėn e ardhshme plenare, tė jap vlerėsimin e vet pėr kėtė propozim.Kryesia e Kuvendit tė Kosovės do tė vendos nesėr nėse dokumenti i sjellė tė premten nė Prishtinė nga kryenegociatori Marti Ahtsrait do tė shkojė nė Kuvendin e Kosovės pėr t’u debatuar.

Ēeku: Nė dokumentin e Ahtisarit ka vend pėr pėrmirėsime Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, tha tė hėnėn gjatė fjalimit javor, se propozimi i kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari, tregon trajektoren pėr shtetin e pavarur tė Kosovės, duke i njohur asaj tė gjitha tiparet e shtetit, edhe pse nė dokument ka vend edhe pėr pėrmirėsime.

TMK: Dokumenti duhet gjithsesi t’i shtohet edhe pjesa ku parasheh transformimin e TMK-sė nė FMK Shtabi i Pėrgjithshėm i TMK-sė, konsideron se dokumentit tė Ahtisarit duhet gjithsesi t’i shtohet edhe pjesa ku parasheh transformimin e TMK-sė nė Forcė tė Sigurisė tė Kosovės, gjithnjė sipas propozimeve tė TMK-sė nė proces edhe tė seleksionimeve tė nevojshme qė pėrkon me natyrėn dhe pėrgjegjėsitė e Forcės sė Sigurisė tė Kosovės.

LDK vlerėson se pakoja e Ahtisarit ofron substancėn pėr krijimin e shtetit tė Kosovės Kryesia e LDK-sė, tė hėnėn nė mbledhjen e radhės, ka vlerėsuar pozitivisht pakon e kryendėrmjetėsit Marti Ahtisarit, e cila sipas saj ofron substancėn pėr krijimin e shtetit tė Kosovės.

PVD-BDL:Propozimi i Ahtisarit ofron njė zgjidhje serioze pėr Kosovėn Partia pėr Veprim Demokratik (PVD) dhe Bashkimi Demokratik i Luginės (BDL) me anė tė njė komunikate pėr media tė hėnėn kanė shprehur pėrkrahjen e tyre ndaj procesit politik tė zgjidhjes sė statusit tė Kosovės me ndihmėn e bashkėsisė ndėrkombėtare.

Kryetari i PDK-sė, Hashim Thaēi, viziton Izraelin Me ftesė tė qeverisė sė Izraelit, kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, do tė udhėtojė pėr njė vizitė treditore nė Tel Aviv, ku do tė ketė takime me zyrtarė tė lartė tė qeverisė izraelite, investitorė dhe udhėheqės tė Odės Ekonomike tė Izraelit.

Shoqatat e luftės propozojnė ngritjen e shtatores sė komandantit legjendar Adem Jashari Shoqatat e dala nga lufta e UĒK-sė, dega nė Therandė, i kanė dorėzuar Komitetit pėr Politikė dhe Financa pranė KK tė Therandės njė propozim-vendim me tė cilin kėrkohet qė nė sheshin e qytetit tė ngrihet shtatorja e komandantit legjendar tė UĒK-sė, Adem Jashari, e cila do tė ishte burim frymėzimi pėr brezat e ri se si duhet tė luftohet pėr atdhe.

Familjarėt e personave tė pagjetur tė pakėnaqur me pakon e Ahtisaari-t.Kėrkojnė zbardhjen e fatit tė personave tė pagjetur Zyrtarėt tė Komisionit qeveritar pėr personat e pagjetur, nuk janė tė kėnaqur me pakon e tė dėrguarit tė posaēėm tė OKB-sė pėr statusin, Martti Ahtisaari, lidhur me ēėshtjen e personave tė pagjetur, pasi qė sipas tyre, nė propozimin pėr statusin politik nuk potencohet asgjė konkretisht pėr fatin e tė pagjeturve.Familjarėt e personave tė pagjetur gjatė njė takimi tė hėnėn me zėvendėsshefin e UNMIK-ut, Stiven Shuk, kanė kėrkuar qė ēėshtja e tė pagjeturve tė zgjidhet sa mė shpejt qė tė jetė e mundur, ndėrsa ky i fundit ka premtuar se pas dy javėsh do tė dalė me pėrgjigje.

Lajēi vetėlavdėrohet pasi qė decentralizimi e ka anashkaluar komunėn e tij Kryetari i Kuvendit Komunal (KK) tė Pejės, Ali Lajēi, tė hėnėn, gjatė seancės sė rregullt tė kuvendit lokal, e ka lavdėruar veten para kėshilltarėve pejanė, pasi qė decentralizimi e ka anashkaluar komunėn e tij.

Mėsimdhėnėsve gjilanas pėrsėri u vonohen pagat Mėsimdhėnėsit e komunės sė Gjilanit, as tė hėnėn nuk i kanė marrė pagat e muajit janar, pa fajin e tyre, por duket pėr shkak tė zhvillimeve...

LD fton kėshilltarėt e LDK-sė t’i kthehet punės dhe konstruktivitetit Dega e LD-sė sė Gjilanit nė njė prononcim tė saj ka thėnė se mirėpret konsolidimin dhe zgjedhjen e strukturave nė degėn e LDK-sė nė Gjilan, duke kėrkuar nga ajo tė jetė mė kooperuese, duke pranuar realitetin politik nė skenėn gjilanase dhe duke u liruar njėherė e pėrgjithmonė nga kompleksi i partisė mė tė madhe, sepse kjo tashmė i pėrket sė kaluarės.

Ndihmohen 15 familje skamnore Organizata joqeveritare humanitare, "Ti gėzojmė fėmijėt" nga Ferizaj, tė hėnėn, ka ndihmuar me pako ushqimore dhe veshmbathje disa familje skamnore ferizajase

Ngritet ēmimi i shitjes nė pakicė tė derivateve tė naftės Komisioni rregullativ i Maqedonisė ka vendosur tė hėnėn qė prej sonte nė mesnatė ēmimi i benzinės tė rritet pėr njė denarė, ndėrsa i dizelit pėr 1,5 denarė.

Vidhen barna me vlerė mbi 15 mijė euro Persona tash pėr tash tė panjohur kanė thyer njė barnatore nė Prizren, duke marrė me vete barna nė vlerėn mbi 15 mijė euro, ka njoftuar tė hėnėn policia nė Prizren.

Kėpucėt e vjedhura nė Ferizaj tregtohen nė Mitrovicė Katėr persona nga Ferizaj dhe Mitrovica janė arrestuar nga policia, si tė dyshua kryesor nė vjedhjen e njė sasie tė konsiderueshme tė kėpucėve, kanė bėrė tė ditur tė hėnėn zyrtarė tė SHPK-sė nė Ferizaj.

Arrestohet njė qytetar me dyshimin pėr mashtrim Pjesėtarėt e Shėrbimit Policor tė Kosovės, nė Gjilan, kanė arrestuar njė qytetar 51 vjeēar me dyshimin se duke ėshtė prezantuar si avokat dhe ka mashtruar njė qytetare tjetėr duke i marrė asaj tė holla pėr t’i kryer kinse shėrbimet juridike.

Nė Shqipėri filloi hapja e tunelit mė tė gjatė nė Ballkan Ka filluar hapja e tunelit mė tė gjatė nė Ballkan, nė pikėn Rreshen-Kalimash, qė ėshtė pjesė e segmentit rrugorė Durrės-Morinė-Prishtinė.

Policia e Durrėsit arreston tre kosovarė me dokumente tė falsifikuara Tre banorė tė Kosovės, janė ndaluar nga policia e portit tė Durrėsit, teksa pėrpiqeshin tė kalonin me traget pėr nė Itali, me dokumente tė falsifikuara...

Ries: Nuk mjafton vetėm entuziazmi popullor pėr integrime euro-atlantike Nė Shqipėri ka mbėshtetje entuziaste popullore pėr integrimin nė NATO, por kjo nuk ėshtė e mjaftueshme, meqė anėtarėsimi nė organizatėn mė tė madhe tė Atlantikut tė Veriut kėrkon shumė mė tepėr...

Tėrmet nė Kroacinė perėndimore Njė tėrmet prej 4.7 ballė sipas Riterit tronditi tė hėnėn pjesėn perėndimore tė Kroacisė, por nuk ka informacione pėr viktima ose dėme materiale tė shkaktuara.

Nė Estoni mbahet takimi i vendeve tė Adriatikut, Baltikut dhe Paqėsorit Sot nė Talin tė Estonisė do tė mbahet takimi ndėrkombėtar i shteteve tė Adriatikut, Baltikut dhe Paqėsorit, ku njėra nga temat kryesore do tė jetė ēėshtja e statusit tė Kosovės.

Greqi pėrfshihet nga bora dhe temperatura tė ulta Temperatura tė ulta tė pėrcjellura me reshje tė borės kapluan disa pjesė tė Greqisė.

Ministri polak i Mbrojtjes dha dorėheqje Ministri polak i Mbrojtjes, Radosllav Sikorski, tė hėnėn dha dorėheqje nga funksioni, njoftoi Ministria e Mbrojtjes nė Poloni, e cila nuk ka bėrė tė ditur arsyet e dorėheqjes.

Njė letėr bombė ka shpėrthyer nė qendėr tė Londrės Njė grua ėshtė plagosur nė shpėrthimin e njė "letėr bombė" nė rrugėn "Viktoria", qė ndodhet afėr ndėrtesės sė Parlamentit britanik dhe 200 metra larg selisė sė Skotland Jardit

Nė Riad takim i kancelares gjermane Angela Merkel me mbretin saudit Abdullah Kancelarja gjermane Angela Merkel nė Riad ėshtė takua me mbretin saudit Abdullah, nė bisedime pėr tė cilat nga kabineti i kancelares gjermane vlerėson se ka kaluar nė atmosferė tė mirė.

Shtajnmajer, Solana dhe Valdner shkojnė sot nė Moskė Treshja e zyrtarėve tė BE-sė, tė pėrbėrė nga ministri i Jashtėm gjerman, Frank Valter Stajnmajer, shefi i BE-sė pėr politikė tė Jashtme, Havier Solana dhe Komisioneri i BE-sė pėr Marrėdhėnie me Jashtė, Benita Ferero Valdner, do tė takohen sot me ministrin e Jashtėm rus Sergej Lavrov gjatė vizitės sė tyre njėditore nė Moskė.

Tadiqi takon sot pėrfaqėsuesit e partive politike Presidenti i Serbisė, Bors Tadiq, do tė takojė sot pėrfaqėsuesit e partive politike tė cilat kanė siguruar votat e nevojshme pėr tė hyrė nė parlament, ku do tė bėjnė shqyrtimin e dokumentit tė Ahtsiarit pėr Kosovėn.

...sport:

Skitari: Kupa e Alpeve Shqiptare: Fitues Mimoza Idrizi (Peja) dhe Egzon Agani (Rusolia) Nė Shpatet e Bogės nė Rugovė me pjesėmarrjen e mbi 100 garuesve nga shtatė klube kosovare: Alpi, Rusolia, Peja, Universiteti, Trepēa, Pashtriku dhe Rugova ėshtė mbajtur Kupa e Alpeve Shqiptare nė disiplinėn e sllallomit tė tė gjitha grupmoshave.

Hendboll: Vėllaznimi – Naisa me 21 dhe 22 shkurt nė Hungari Federata Evropiane e Hendbollit (EHF) ka njoftuar se ndeshjet e tė tetės sė finales sė Kupės sfiduese (Challenge Cup) ndėrmjet Vėllaznimit tė Gjakovės dhe ekipit serb, Naisa nga Nishi do tė luhen nė terren neutral nė Hungari.

“Siguria Super liga A”: Fitore bindėse e Sigal Prishtinės Nė ndeshjen e fundit tė javės sė parė tė fazės sė dytė tė “Siguria Super liga A”, nė Prishtinė, Sigal Prishtina ka mposhtur bindshėm skuadrėn e vetme serbe nė sportin e Kosovės, Bambi nga Mitrovica me rezultat bindės 124:96.

...mė hapur:

Uizner ofron mbėshtetjen e Uashingtonit pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės  I dėrguari amerikan pėr statusin e Kosovės Frank Uizner tha sot nė Prishtinė se kosovarėt nuk do tė zhgėnjehen nga propozimi final i kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari pėr statusin. Ai i siguroi liderėt vendorė se Shtetet e Bashkuara do tė vazhdojnė tė pėrkrahin kėtė proces, por kėrkoi nga Prishtina dhe Beogradi qė t’i pėrgjigjen ftesės sė Ahtisarit pėr konsultime nė Vjenė, duke filluar nga 13 shkurti. Uizner tha se propozimi i 2 shkurtit i kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari ėshtė i shkėlqyeshėm, i balancuar dhe shėnon fillim tė ri pėr Kosovėn. “Dokumenti nėnvizon se ku do tė jetė Kosova nė tė ardhmen, si do tė jetojnė bashkė komunitetet, si do tė jenė strukturat e Kosovės dhe ēfarė marrėdhėniesh do tė ketė Kosova me bashkėsinė ndėrkombėtare. Ky ėshtė vėrtetė njė fillim i ri” tha Uizner. Ai tha se propozimi i 2 shkurtit ende mund tė pėsojė ndryshime dhe ftoi Prishtinėn e Beogradin qė t’i pėrgjigjen ftesės pėr konsultime nė Vjenė.“Ka shumėēka nė brendinė e dokumentit qė duhet tė kuptohet. Ahtisari ėshtė plotėsisht i hapur pėr ndryshime dhe diskutime rreth komunave, rreth kishave dhe objekteve kulturore, rreth kompetencave pėr institucionet qeverisėse. Duhet tė punojmė pėr mjedis tė qėndrueshėm tė kėtij vendi tė mrekullueshėm” tha Uizner. Pavarėsisht nga mundėsia pėr ndryshime nė pėrmbajtjen e propozimit tė Ahtisarit, ambasadori Uizner pėrsėriti qėndrimin e Grupit tė Kontaktit se nuk do tė ketė ndryshim tė kufijve tė Kosovės. Ai gjithashtu tha se propozimi final i Ahtisarit nuk do t’i zhgėnjejė kosovarėt.“Ju pyesni pėr pavarėsinė. Le ta lėmė Ahtisarin tė pėrfundojė punėn e tij. Ai do tė shkojė nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė dhe unė mund t’u sigurojė se do ta adresojė kėtė ēėshtje nė kohėn e duhur” tha Uizner. Qėndrimet e diplomatit amerikan u mirėpritėn nga ekipi negociator i Kosovės. Kryetari Fatmir Sejdiu tha se Kosova synon realizimin e vullnetit tė shumicės, por duke garantuar tė drejtat e pakicave.“Ne jemi tė gatshėm tė japim kontributin tonė nė kėtė pjesė tė angazhimeve shtesė, me besim tė plotė se shumė shpejtė do tė shkohet edhe nė nivel tė vendimmarrjes nė KS tė OKB-sė dhe tė hapim njė kaptinė tė re tė zhvillimeve dhe tė ardhmes sė Kosovės” tha Sejdiu. Ndryshe, Uizner tha se Uashingtoni do tė vazhdojė pėrpjekjet pėr arritjen e qėndrimit tė pėrbashkėt edhe me Rusinė, si anėtare e pėrhershme e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė. “Ne dhe miqtė tanė nė Moskė e kemi filluar bashkė adresimin e kėsaj ēėshtjeje. Shtetet e Bashkuara synojnė tė vazhdojnė kėtė praktikė bashkėpunimi, qė u ruajt gjatė muajve tė kaluar nė Grupin e Kontaktit, dhe ta pėrfundojmė kėtė ēėshtje duke bashkėpunuar” tha Uizner. I dėrguari amerikan pėr statusin e Kosovės nesėr do tė vizitojė Beogradin, ndėrsa nė fund tė javės do tė udhėtojė pėr nė Moskė.

Ferrero-Waldner: Kosova nuk ėshtė precedencė pėr shkėputjen e republikave tjera Nė rast se e fiton pavarėsinė, Kosova nuk do tė jetė kurrfarė precedence pėr shkėputjen e republikave tjera nė territoret ish-sovjetike, ka deklaruar sot nė Moskė Komisionarja evropiane pėr Politikė tė Jashtme dhe marrėdhėnie fqinjėsore, Benita Ferrero-Waldner, nė njė intervistė dhėnė gazetės ruse “Rosiskaja Gazeta”, transmeton agjencia INTERFAX. E pyetur, nė rast se republikat nga ish territori i Bashkimit Sovjetik kėrkojnė pavarėsi, duke ndjekur shembullin e Kosovės, ajo ka thėnė se secili rast ėshtė njė shembull individual dhe se tė gjitha rastet e pėrmendura, kanė histori tė ndryshme dhe tė kaluar tė ndryshme politike e kulturore.
Kėshilli i Sigurimit tė KB-sė duhet ta nxjerrė rezolutėn lidhur me ēėshtjen e Kosovės, kėshtu qė procesi ėshtė nė koordinim e sipėr edhe me Grupin e Kontaktit, pėrfshi kėtu edhe Rusinė, nė kuadėr tė KB, ka thėnė Ferrero-Waldner.
Pėrfaqėsuesi i posaēėm i KB, ish presidenti finlandez, Martti Ahtisaari, tashmė ua ka prezantuar propozimin e tij mbi statusin e ardhshėm tė Kosovės anėtarėve tė Grupit tė Kontaktit dhe palėve nė Serbi dhe Kosovė, ka thėnė Ferrero-Waldner dhe ka shtuar se KB do ta diskutojnė propozimin nė muajin mars.

Kuvendi ende nuk ka vendosur pėr ta diskutuar pakon e Ahtisarit
Prishtinė, 5 shkurt- Kryesia e Kuvendit nesėr do tė takohet me kryetarėt e grupeve parlamentare qė t'i harmonizojė qėndrimit pėr ta diskutuar mundėsinė e debatimit tė pakos. Sabri Hamiti, anėtar i kryesisė, tha se tė gjithė deputetėt e Kuvendit e kanė marrė pakon e Ahtisaarit dhe se kjo ka qenė kėrkesė edhe e kryesisė. Ai tha se pėr ta diskutuar pakon nė Kuvend, kryesia do tė marrė vendim nė njė mbledhje tė nesėrme bashkė me shefat e Grupeve Parlamentare. "Nesėr takohemi qė tė shohim deri ku kemi mbėrri nė studimin e thellė tė kėtij propozimi. Nuk paragjykoj asgjė, meqensė ka mbetė qė tė bisedohet edhe njė herė nesėr nė mėnyrė qė tė shohim procedurėn e tė folurit dhe analizėn e kėtij dokumenti", tha Hamiti. Ndėrsa, anėtari tjetėr i kryesisė Xhavit Haliti, tha se Kuvendi i Kosovės mund tė hapė debat nėse ka kėrkesa ndaj Grupit tė Unitetit dhe ndaj Ahtisarit, qė ēėshtjet me tė cilat nuk pajtohet Kuvendi dhe qytetarėt e Kosovės tė pėsojnė ndryshime edhe pse sipas tij, mundėsia pėr tė ndryshuar dokumenti ėshtė e vogėl. "Ndryshimet mund tė bėhen vetėm nėse ka pajtueshmėri tė dyanshme nė mes Prishtinės dhe Beogradit", tha ai. Sipas tij debati mund tė hapėt, por ndryshimet mbesin vetėm kėrkesa tė Kuvendit tė Kosovės. "Kjo sepse dokumentin dhe rezolutėn qė do ta miratojė KS do ta miratojė nė bazė tė kėtij dokumenti tė studiuar nga Ahtisari me njė debat tė gjatė nga Grupi i Unitetit", tha Haliti. I pyetur se a duhet vlerėsimi kosovar pėr statusin tė shkojė pa e pėrfillur fare Kuvendin, Haliti tha se nesėr do tė mblidhen kryetarėt e grupeve parlamentare qė tė diskutojė rreth kėsaj ēėshtjeje. Kryesia e ka pranuar kėrkesėn e shtatė deputetėve pėr ta fufur nė rend dite tė seancės sė ardhshme Mocionin pėr shpalljen e 27 prillit - Ditė e tė pagjeturve nė Kosovė. Nuk ka asnjė pengesė ligjore dhe as procedurale sepse kjo kėrkesė mendoj qė nuk implikon as Parlamentin dhe as buxhetin e Kosovės, ėshtė njė akt moral dhe i domosdoshėm dhe derisa tė shihet mundėsia pėr tė nxjerrė njė ligj dhe pėr t'iu shkuar nė ndihmė familjeve tė tė pagjeturve dhe pėr tė implikuar drejtė pėr sė drejti buxhetin e Kosovės pėr tė ndihmuar kėto familje ne tė paktėn moralisht do mundohemi t'i ndihmojmė", tha Haliti. Sabri Hamiti, i pyetur pėr heqjen e imunitetit tė deputetit Sabit Rrahmani, tha se ky ėshtė njė problem qė nuk mund ta zgjedhė kryesia. "Ju e dini qė ne nuk kemi komison tė imuniteteve nė Kuvend dhe pse nuk kemi kjo dihet, se Korniza Kushteteutesa nuk e parashikon imunitetin klasik tė deputetit tė Kuvendit tė Kosovės. Ēėshtja e tij dyhet tė rishqyrtohet nė mes Kornizės Kushtetuese dhe rregullores sė Kuvendit. Nė kėtė tė fundit ne jemi munduar qė tė rregollojmė status mė normal tė deputetetit tė Kuvendit tė cilin nuk e parasheh Korniza. Shkurt pėr tė hetuar nuk ka imunitet kurrėkush as Sabit Rrahmani e askush tjetėr", tha ai.

Ēeku tha se raporti i Ahtisarit e bėn mė tė qartė tė ardhmen e Kosovės dhe i jep tė gjitha tiparet e njė shteti
Prishtinė, 5 shkurt 2007 - Nė fjalimin e tij radiofonik, Kryeministri Agim Ēeku theksoi se dokumenti i Ahtisarit me gjithė pėrmirėsimet qė mund tė bėhen nė tė, ėshtė njė raport i cili e bėn mė tė qartė tė ardhmen e Kosovės dhe i jep Kosovės tė gjitha tiparet e njė shteti. "Parashikon qė Kosova duhet ta ketė kushtetutėn e vet, Kosova duhet t'i ketė simbolet e veta, Kosova do tė ketė tė drejtė tė negocioj dhe tė lidh marrėveshje ndėrkombėtare, por edhe tė aderojė nė Organizatat Ndėrkombėtare, ky ėshtė vetėm njė hap nė definimin e statusit final, kemi hyrė nė fazėn pėrfundimtare. Ėshtė njė dokument parafinal, pajtohemi tė gjithė se ka vend pėr pėrmirėsime..." Ēeku mostheksimin e fjalės pavarėsi nė dokumentin e Marti Ahtisarit e justifikon me faktin qė askund nuk ėshtė diskutuar pėr pavarėsinė e vendit. "Ka qenė e padiskutueshme edhe nga ekipi negociator dhe vet procesi nuk ėshtė nisur ēfarė do tė ketė statusi..janė diskutuar modalitetet e brendshme tė Kosovės". Kryeministri shprehu shqetėsimet e tij dhe tė Ekipit tė Unitetit, pėr mospėrfshirje tė tė gjitha kėrkesave. Sipas Ēekut hapi i radhės do tė jetė analizimi pikė pėr pikė i dokumentit nė mėnyrė qė nė shkurt tė paraqiten kėrkesat qė dokumenti tė jetė mė funksional, gjithėpėrfshirės dhe mė konkret. "Gjatė muajve nė vijim ėshtė esencial qė tė bashkėpunojmė me aletatėt tanė, pėr tė siguruar qė procesi nė KS do tė mbete nė drejtimin e duhur, ne do tė vazhdojmė tė punojmė qė pėrmes instrumenteve diplomatik tė arrijmė qėllimet tona", tha Ēeku, i cili pėrsėriti qėndrimin se pavarėsia nuk ėshtė zgjidhje e tė gjitha problemeve, andaj ka shprehur nevojėn e angazhimit nė pėrmirėsimit tė jetės sė qytetarėve dhe integrimit tė pakicave nė shoqėrinė kosovare. Kryeministri Ēeku i ka bėrė thirrje edhe njėherė qytetarėve pėr pjekuri dhe kuptueshmėri, por edhe pėr mbėshtetje politike, nė pėrmbylljen e procesit pėr definimin e statusit tė Kosovės.

Pasagjeri kėrkon tė dalė nga avioni-alarmohet aeroporti i Prishtinės Mbrėmė nė ora 18:20, nė fazėn e fundit tė fluturimit tė aeroplanit pėr nė Cyrih, tė kompanisė zvicerane “Adel-Waiss”/Edellveis), mė gjithsej 170 udhėtarė, njė pasagjer, ka kėrkuar nė panik qė tė dalė me ēdo kusht nga aeroplani. Kjo bėri qė bordi i aeroplanit dhe stafi i aeroportit tė dyshojė se ky pasagjer mund tė ketė me vete ndonjė mjet shpėrthyes. Fillimisht reagoi kapiteni i aeroplanit, e pastaj edhe tė gjitha shėrbimet civile e profesionale tė sigurisė, pohoi zėdhėnėsi i Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės, Skėnder Bucolli.

“Kapiteni i aeroplanit ka kėrkuar qė tė largohet stafi nga aeroplani dhe terminali. Pastaj stafi i aeroportit, nė bashkėpunim me policinė e SHPK-sė ka bėrė evakuimin e udhėtarėve nga aeroplani dhe terminali nė vend tė sigurt. Ėshtė larguar edhe aeroplani nė distancė tė sigurt, sipas planit tė emergjencės. Janė shtuar edhe njėsitet speciale tė KFOR-it, tė cilėt kontrolluan edhe bagazhin, edhe aeroplanin por, fatmirėsisht nuk ka pasur asgjė, sqaron Bucolli.

Skėnder Bucolli tha se Aeroporti Ndėrkombėtar i Prishtinės ėshtė i pajisur me tė gjitha mjetet mė bashkėkohore pėr zbulimin e mjeteve shpėrthyese dhe se rasti i mbrėmshėm paraqet vetėm pėrvojė pozitive dhe shtytje pėr syēelėti mė tė madhe.
“Nė aso raste ėshtė mė shumė punė e policisė dhe e KFOR-it, pra zbulimi ėshtė mė shumė punė e tyre. Dje i gjithė stafi i aeroportit, nė bashkėpunim me ta, e pa pasur njė sprove shumė tė mirė, tė cilėn e ka kaluar me sukses. Kemi vėrejtur edhe disa devijime; ėshtė njė rast i mirė pėr t’i eliminuar ato”, ka thėnė Bucolli.

Sipas urdhėrit tė prokurorit publik, pasagjeri i cili mbrėmė vuri nė sprovė edhe afro 500 udhėtarė tė tjerė nė ndėrtesėn e aeroportit dhe tė gjitha strukturat e zbulimit dhe tė sigurisė, ėshtė dėrguar nė Kliniken Neuro-psikiatrike.

Kuvendi i ri i Serbisė duhet ta formulojė njė politikė tjetėr ndaj Kosovės, thotė Jovanoviq Kryetari i Partisė Liberal Demokratike (LDP), Ēedomir Jovanoviq, ka vlerėsuar sot se propozimi i tė dėrguarit tė KB-sė, Marti Ahtisari, pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės, hap mundėsi pėr negociata tė mėtejshme, e respekton realitetin dhe pėr kėtė shkak ėshtė hap nė drejtim tė mirė. "Ky propozim njėherit ėshtė edhe dėshmi e disfatės sė politikės sė zhvilluar gjatė viteve tė 90-ta nga ana e Partisė Socialiste tė Serbisė (SPS) dhe Partisė Radikale Serbe (SRS), si dhe disfatė e politiksė sė zhvilluar gjatė tri viteve tė shkuara, nga ana e Vojisllav Koshtunicės", theksohet nė kumtesėn e LDP. Jovanoviq vlerėson se Kuvendi i ri i Serbisė duhet ta formulojė njė politikė krejt tjetėr ndaj Kosovės, e cila do tė niset nga situata reale e jo nga qėndrimet tė cilat po orvaten t'i lirojnė nga pėrgjegjėsia bartėsitė e politikės sė gabuar deri nė vitin 1999. "Ajo politikė e re shtetėrore mbi Kosovėn duhet tė mundėsojė rrugėn e mėtutjeshme tė Serbisė drejtė integrimeve evroatlantike, ta ndihmojė demokratizimin dhe modernizimin e mėtejmė tė Serbisė dhe tė sjellė pajtimin historik tė popujve tė Ballkanit. Prandaj ajo politikė e re duhet tė jetė e pėrqafuar nga shumica e qytetarėve tė Kosovės dhe shumica e serbėve qė jetojnė nė Kosovė", ka cekur Jovanoviq. Sipas vlerėsimit tė tij, vetėm me partneritet me shqiptarėt e Kosovės, serbėt e Kosovės mund ta ndėrtojnė shoqėrinė nė tė cilėn tė gjithė bashkė do tė jetojnė mė mirė se qė kanė jetuar si qytetarė tė Serbisė. Pėr momentin, sipas fjalėve tė kryetarit tė LDP, ėshtė obligim i tė gjitha partive politike dhe i institucioneve nė Serbi qė tė ofrojnė pėrgjigje tė reja ndaj situatės nė tė cilėn ėshtė gjetur vendi. "Ėshtė e qartė se pėr kėtė gjithėsesi nuk janė nė gjendje ata qė janė mė pėrgjegjės pėr situatėn nė tė cilėn ėshtė sjellur Kosova mė 1999, as ata qė i kanė amnistuar bartėsitė e asaj politike gjatė tri viteve tė shkuara. Pėr kėtė shkak, me ta nuk dėshirojmė ta ndajmė pėrgjegjėsinė pėr mbrojtjen e politikės qė ka pėsuar disfatė, e as qė do t'u lejojmė qė atė mbrojtje, me anė tė njėfarė uniteti nė parlament, tė fshehen prapa gjithė shoqėrisė tonė dhe mbi tė ta hedhin pėrgjegjėsinė e vet", ka cekur Jovanoviq.
Kryetari i Partisė Liberal Demokratike (LDP), Ēedomir Jovanoviq, ka vlerėsuar sot se propozimi i tė dėrguarit tė KB-sė, Marti Ahtisari, pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės, hap mundėsi pėr negociata tė mėtejshme, e respekton realitetin dhe pėr kėtė shkak ėshtė hap nė
drejtim tė mirė.

Prokuroria kėrkon t'i hiqet imuniteti i debutetit Sabit Rrahmanit Prokuroria publike e Prishtinės ka kėrkuar nga Kryesia e Kuvendit qė t’i heqė imunitetin deputetit Sabit Rrahmani, i cili akuzohet pėr keqpėrdorime dhe shkelje tė shumta ligjore. Por, Kryesia e Kuvendit nuk mund ta zgjidhė kėtė problem, sepse Kuvendi i Kosovės nuk ka komision qė do tė rregullonte ēėshtjen e imunitetit tė zyrtarėve tė lartė. Anėtari i kryesisė sė Kuvendit, Sabri Hamiti, tha se ēėshtja e deputetit Rrahmani duhet tė shqyrtohet nė mes tė rregullores sė Kuvendit dhe Kornizės Kushtetuese, e cila nuk pėrcakton imunitetin e asnjė zyrtari e as imunitetin e deputetit.

Dega e LDK-sė shpreh shqetėsime pėr bllokadėn e jetės institucionale nė Asamblenė komunale tė Drenasit
Drenas, 5 shkurt 2007 - Kryesia e Degės sė LDK sė nė Drenas mbajti mbledhjen e radhės nė pėrbėrje tė plotė pas plotėsimit me pesė anėtarėt e rinj, me pjesėmarrjen edhe tė kryetarėve tė aktiveve dhe nėndegėve. Kryetari i Degės Izet Abdyli, njoftoi mbi aktualitetin politik dhe qėndrimet e Kryesisė Qendrore tė LDK sė, posaēėrisht pas arritjes sė Pakos sė Ahtisarit, ishte ēėshtja e parė e shqyrtimit nė mbledhjen e zgjeruar tė Kryesisė. Me kėtė rast u pėrkrahen rekomandimet dhe qėndrimet e Kryesisė Qendrore dhe u shpreh bindje se u bė edhe njė hap i rėndėsishėm drejtė realizimit tė aspiratave tė popullit tė Kosovės pėr liri e pavarėsi. "Kemi besim nė menēurinė e njerėzve qė i udhėheqin institucionet e Kosovės dhe kuadrove tė angazhuara nė Grupin e Unitetit, qė nė bashkėpunim tė ngushtė me SHBA tė dhe bashkėsinė ndėrkombėtare do t?i arrijmė qėllimet tona pėr njė Kosovės tė pavarur dhe demokratike, dhe kjo bindje po bėhet gjithnjė e mė e qartė edhe tė qytetarėt". Objekt informimi dhe shqyrtimit tė shkurtėr ishin edhe shqetėsimet e Kryesisė, kryetarėve tė nėndegėve, por edhe tė qytetarėve pėr bllokadėn totale tė jetės institucionale nė Asamblenė komunale tė Drenasit, posaēėrisht lidhur me dėshtimin e tretė tė zgjedhjes sė Kryeshefit Ekzekutiv, por kėsaj radhe edhe tė qsrimeve fizike tė hesapeve nė mes tė anėtarėve dhe deputetėve tė partisė nė pushtet. Kryesia vlerėsoi tejet shqetėsuese edhe intervenimin e vrazhdė tė Kryetarit tė Asamblesė komunale pėr ta heqė nga rendi i ditės kėrkesėn e opozitės pėr ta rishqyrtuar deklaratėn e Asamblesė komunale tė aprovuar nga shumica e delegatėve tė partisė nė pushtet lidhur me ngrirjen e marrėdhėnieve me udhėheqėsin e Feronikelit. Qėndrimi pėr tė qenė kėto marrėdhėnie tė ngrira ėshtė edhe njė sharlatanizėm politik i radhės, tagrin e tė cilin po e paguajnė qytetarėt e pafajshėm dhe ish punėtorėt e Feronikelit shumė prej tė cilėve duhet tė kthehen nė punė nė kėtė objekt tė rėndėsishėm industrial tanimė tė privatizuar. Njė vėrejtje e veēantė u adresu nė politikėn kadrovike tė pushtetit komunal i cili bėri largimin pa baza ligjore tė sekretarėve tė shkollave pa pėrfillur fare dispozitat ligjore qė rregullojnė ēėshtjen e sekretarėve nė proporcion me numrin e nxėnėsve.

Nė segmentin Rreshen - Kalimash filloi ndėrtimi i tunelit mė tė gjatė nė Ballkan
Kukės, 5 shkurt 2007 - Nė segmentin Rreshen - Kalimash nė pjesėn e autostradės nė ndėrtim Durrės Kukės Morinė, ka filluar ndėrtimi i tunelit mė tė gjatė nė Ballkan, rreth gjashtė kilometra. Shpėrthimi i parė i gėrmimit tė kėtij tuneli u bė nga Kryeministri Sali Berisha. Ai tha se ky ėshtė tuneli mė i gjatė qė ekziston nė vend, por edhe nė rajon. Berisha ka thėnė se ky tunel bėnė shkurtimin e largėsisė ndėrmjet Tiranės dhe Prishtinės, duke nėnvizuar se e gjithė autostrada Durrės - Morinė do tė pėrfundojė nė vitin 2009 dhe ka shtuar se gjatė kėsaj periudhe do tė pėrfundojnė edhe projekte tė tjera tė rėndėsishme pėr Shqipėrinė. Nė kėtė solemnitet rasti mori pjesė edhe njė delegacion i Ministrisė sė Transportit dhe Postė Telekomunikacionit tė Kosovės.

Vetėvritet njė serb 54 vjeēar, nė fshatin Shillovė tė Gjilanit Pėrmes njė komunikate pėr media policia e Gjilanit ka njoftuar sot, se me 3 shkurt, nė fshatin Shillovė tė Gjilanit, ka kryer vetėvrasje Jova Mitiq, serb-kosovar i lindur me 1952, duke varur vetėn nė litar, nė ambientet e shtėpisė sė tij. Policia po ashtu njofton se me tė marrė lajmin, njėsitet patrulluese, ato tė hetimeve tė krimit dhe tė teknikės kriminalistike menjėherė kanė shkuar nė fshatin e pėrmendur. Sipas njoftimit tė policisė, Trupi i pa jetė i Jova Mitiq, serb-kosovar, i lindur mė 1956, gjendej nė ambulancėn e fshatit ku ishte sjellė nga familjaret. Njėsiti i krim teknikės bėnė fillimisht njė ekzaminim sipėrfaqėsor tė trupit tė pa jetė e pastaj, nė marrėveshje me personelin mjekėsor, sė bashku me prokurorin shkojnė nė vend ngjarje pėr tė bėrė ekzaminimin fushor.
Me urdhėr tė prokurorit trupi i a pa jetė dėrgohet pėr autopsi nė Institutin Mjeko Ligjor (IML) nė Prishtinė. Sipas informimeve tė para viktima kishte bėrė vetėvrasje duke e varur veten me litar nė shtėpinė e tij. Njėsit i hetimeve tė krimit ėshtė duke hetuar motivet e vetėvrasjes, thuhet nė njoftimin e Zyrės pėr informim publik tė SHPK – Gjilan.

Prizreni dhe Peja qytetet mė tė prekura me virusin e gripit Nė vendin tonė, Prizreni dhe Peja janė qytetet mė tė prekura nga virusi i gripit, ndėrkohė qė nė Prishtinė gjendja nuk ėshtė aq alarmante. Mjekėt nė QKUK thonė se infektimi nga virusi i gripit ėshtė pasojė e temperaturave tė larta qė po mbretėrojnė gjatė kėtij dimri nė Kosovė.Rastet mė tė shpeshta tė prekura nga virusi i gripit nė Kosovė janė shėnuar nė qytetin e Pejės dhe Prizrenit. Ditėve tė fundit ėshtė rritur numri i pacientėve edhe nė qytete tjera, por kjo gjendje edhe mė tej nuk ka kaluar nė epidemi. Pulmologu dr. Skėnder Bacaj, thotė se kemi raste qė janė nė numėr mjaft tė madh dhe frekuenca ėshtė duke u rritur prej dite nė ditė, tė asaj qė ne e quajmė gjendje gripoze. Peja dhe Prizreni janė mė tė prekura nė Prishtinė ėshtė njė situatė ende relativisht e qetė, pėrveē rasteve qė janė nė rritje e sipėr, por jo si nė Pejė e Prizren.
Dr. Bacaj shton se virusi i gripit mund tė parandalohet nėse qytetarėt vaksinohen, por kėtė nuk mund ta bėjnė sepse kėto vaksina nė vendin tonė mungojnė.
Por kėtė vit rastet e prekura nga virusi i gripit kanė shėnuar rritje edhe pėr shkak tė motit tė motit jo tė zakonshėm dhe temperaturave mjaft tė larta .
Bacaj ka thėnė se kėtė vit do tė kemi probleme pėr shkak tė ndėrrimit tė klimės, apo ndėrrimit tė situatės ekologjike nė pėrgjithėsi.
Dr. Baca thekson se nga virusi i gripit kėrcėnohen mė sė shumti njerėzit nė moshė dhe ata qė lėngojnė nga sėmurjet e ndryshme kronike.

...nga Zėri Amerikės:

Zyra Amerikane nė Prishtinė takohet me zyrtarė vendas mbi propozimin “Ahtisari”


05-02-2007

Ndiqni kronikėn audio clip

I dėrguari amerikan pėr statusin e Kosovės, Ambasadori Frenk Uizner, do tė bisedojė tė hėnėn nė Prishtinė me zyrtarėt mė tė lartė vendas lidhur me paketėn e propozuar nga kryenegociatori pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari.

Paketa e zotit Ahtisari ėshtė pritur mirė nė Prishtinė, ndėrkohė qė nė Beograd ėshtė hedhur poshtė si njė dokument qė ofron elemente tė qarta shtetėsie pėr Kosovėn dhe i hap rrugėn pavarėsisė sė saj nga Serbia.

Po tė hėnėn, presidenti serb, Boris Tadiē, pritet tė zhvillojė njė takim nė Beograd me pėrfaqėsuesit e partive dhe koalicioneve parlamentare pėr t’ua paraqitur tekstin e propozimit tė dėrguarit tė posaēėm tė Kombeve tė Bashkuara.

Tė premten, Kryeministri Vojsllav Koshtunica nuk pranoi ta takonte nė Beograd zotin Ahtisari./voa/

...lajmshkėputje nga dje:

Berisha nė Kukės; Pėrurohet fillimi i punimeve pėr tunelin e Kalimashit

04-02-2007

Sot paradite, kryeministri i Shqipėrisė zoti Sali Berisha, i shoqėruar edhe nga ministrat e transporteve tė Shqipėrisė dhe Kosovės, ishte nė Kukės ku pėruroi me nje shpėrthim simbolik, fillimin e punimeve pėr hapjen tunelit tė Kalimashit, pjesė e rėndėsishme e autostradės Durrės – Kukės – Prishtine. Hapja e kėtij tuneli, nė njė terren tė vėshtirė malor, realizohet nga kompania amerikane Bechtel sė bashku me kompaninė turke Enka.

Zoti Berisha tha se ky do tė jetė tuneli mė i gjatė nė vend duke bėrė tė mundur shkurtimin e distancės midis Tiranės dhe Pristinės e cila do tė pėrshkohet pėr afro 3 orė e 30 minuta. Kryeministri Berisha falenderoi tė gjithė taksapaguesit shqiptarė qė po kontribuojnė pėr ndėrtimin e kėsaj autostrade dhe premtoi ndėrtimin e saj brenda vitit 2009.

Ndėrkohė, ministri i transporteve Lulzim Basha, tha se deri nė pėrfundim tė punimeve, autostrada do tė financohet nga buxheti i shtetit shqiptar dhe nga financimet e huaja. Tuneli i Kalimashit, me njė gjatėsi prej 5.65 kilometrash dhe me katėr korsi, do tė ndėrtohet sipas paramentrave mė modernė tė kohės, nė njė lartėsi prej 800 metrash mbi nivelin e detit.

Tuneli pėrbėn segmentin mė tė vėshtirė dhe mė tė rėndesishėm tė autostradės Durrės – Kukės – Prishtinė, me gjatėsi prej 170 kilometrash dhe qė pritet tė kushtojė rreth 600 milionė euro./VOA/


LAJMET
E dielė 04 shkurt 2007

Rycker: Pakoja e Ahtisaarit ėshtė njė udhėzues pėr rrugėn e mėtejshme Nė njė intervistė pėr BBC-nė nė shqip, kryeadministratori i Kosovės Joakim Rycker ka thėnė se ajo qė zoti Ahtisaari paraqiti nė tryezė ėshtė njė udhėzues pėr rrugėn e mėtejshme. Ėshtė njė arritje e rėndėsishme pėr Kosovėn dhe, nė veēanti paraqet njė propozim tė drejtė nga zoti Ahtisaari. Rycker ka shprehur besimin e tij se kjo ėshtė njė arritje e madhe e rrugėtimit dhe se tani pritet statusi pėrfundimtar. Ai tha se pakoja e Ahtisaarit ofron njė kornizė pėr kuadrin pėrfundimtar dhe se nuk ishte rastėsi qė ai ėshtė pritur mirė nė Kosovė dhe mund tė thuhet se edhe ėshtė pranuar nė parim nga grupi i unitetit, tha Rycker.
Ndėrkaq, lidhur me pritjen qė i ka bėrė Beogradi pakos sė Ahtisaarit, kryeadministratori i Kosovės tha se ngaqė Serbia, e padyshim edhe Kosova kanė dėshirė tė jenė pjesė e Bashkimit Evropian, ato do ta marrin seriozisht inkurajimin e fuqishėm nga Bashkimi Evropian qė tė angazhohen nė konsultimet e Marti Ahtisaarit.

Ēeku : Pavarėsia e Kosovės ėshtė kapitull i mbyllur  Kryeministri Agim Ēeku i ka paralajmėruar serbėt e Kosovės qė tė mos pėrpiqen tė shkėputen nga pjesa tjetėr e vendit, si reagim ndaj propozimit tė OKB-sė pėr statusin e Kosovės. “Pavarėsia e Kosovės ėshtė kapitull i mbyllur. Nuk ka dhe nuk do tė ketė ndryshim tė kufijve, ndėrsa tė drejtat e tė gjithėve do tė realizohen pėrmes sistemit dhe institucioneve demokratike", ka deklaruar Ēeku pėr agjencinė Reuters. Ndėrsa, duke u prononcuar pėr agjencinė Associated Press, kryeministri Agim Ēeku ka thėnė se pret qė Kėshilli i Sigurimit i Kombeve tė Bashkuara tė miratojė njė rezolutė tė re nė muajin prill, e cila do t'i hapte rrugėn pavarėsimit sė Kosovės. Ēeku pohon se plani i Ahtisaarit e pėrshkruan Kosovėn si shtet tė pavarur, dhe ia jep asaj atributet e shtetėsisė. "Kosova pėrfundimisht po e kalon fazėn e fundit drejt pavarėsisė".

Rama: Ėshtė momenti qė shqiptarėt, nė tė dyja anėt e kufirit, tė tregojnė maturi dhe largpamėsi  Kryetari i opozitės, Edi Rama i bėri thirrje politikės nė Shqipėri tė tregojė maturi dhe largpamėsi, duke u nisur nga koha, gjatė sė cilės po zhvillohet procesi i statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Duke shfrytėzuar kėtė rast, Rama bėri thirrje tė sot qė klasa politike shqiptare, partitė politike shqiptare tė pėrfshira nė njė fushatė elektorale, nė njė rotacion shumė tė fortė politik, pavarėsisht se ėshtė njė fushatė pėr zgjedhjet vendore, tė tregohen nė lartėsinė e duhur nė njė moment kaq tė rėndėsishėm pėr Kosovėn, nė njė moment kaq tė rėndėsishėm pėr Shqipėrinė dhe pėr tė gjithė shqiptarėt nė lidhje me hapat e kombit shqiptar, duke ulur agresivitetin elektoral. Sipas Ramės, tani "ėshtė momenti qė shqiptarėt, nė tė dyja anėt e kufirit, tė tregojnė maturi dhe largpamėsi". Rama, vėrejti gjithashtu, nevojėn e madhe qė ka sot vendi pėr "njė politikė larg konfliktit, larg tensioneve provinciale, larg baltės, shpifjeve, akuzave, aplikimeve tė padenja dhe pėr njė ballafaqim alternativash, vizionesh, programesh, idesh, individėsh nė mėnyrė qė i gjithė opinioni publik ndėrkombėtar, i gjithė komuniteti ndėrkombėtar tė shohin nė tė dyja anėt e kufirit qė ndan shqiptarėt, maturi, largpamėsi, durim dhe mbi tė gjitha njė ndjenjė tė lartė pėrgjegjėsie jo vetėm kombėtare, por edhe qytetare, jo vetėm politike, por edhe demokratike". Mė tej, Rama shprehu bindjen se opinioni publik kosovar, klasa politike kosovare, liderėt kosovarė janė plotėsisht tė pėrgatitur pėr tė qenė mishėrim i largpamėsisė dhe durimit nė kėtė fazė historike pėr Kosovėn, pėr Shqipėrinė dhe pėr tė gjithė shqiptarėt kudo qė ndodhen.

...dy intervista tė shkėputura nga informacionet e djeshme nga Zėri i Amerikės:

Bugajski: Paketa e Ahtisarit lė shumė gjėra nė dorė tė Kosovės pėr tė lėvizur drejt pavarėsisė

03-02-2007

Pėr analistin e njohur tė ēėshtjeve tė Ballkanit, Janush Bugajski, propozimi i zotit Ahtisari, ėshtė njė hap i rėndėsishėm pėrpara drejt sovranitetit dhe pavarėsisė. Ai thotė se paketa e hartuar nga diplomati finlandez lė shumė gjėra nė dorė tė Kosovės pėr tė lėvizur drejt pavarėsisė. Zotin Bugajski mendon se pas planit, Kosova do tė kėrkojė njohje ndėrkombėtare.

Zėri i Amerikės: Zoti Bugajski, ēfarė i ofron propozimi i zotit Ahtisari Kosovės, nė tė nuk pėrmendet fjala pavarėsi. A ka qartėsi nė propozimin e zotit Ahtisari?

Janush Bugajski: Propozimi nuk pėrmban fjalėn pavarėsi apo sovranitet por tė dyja nėnkuptohen nė dokument. Ėshtė e rėndėsishme ēfarė lihet jashtė tij dhe ēfarė pėrfshihet. Lihet jashtė sovraniteti i Serbisė mbi Kosovėn, lihet jashtė njė mision i mėtejshėm i Kombeve tė Bashkuara, lihet jashtė ideja e njė protektorati tė pėrhershėm, nga OKB-ja dhe BE-ja qė ėshtė lajm njė i mirė pėr Kosovėn. Por edhe ato qė pėrfshihen nė propozim janė gjithashtu tė rėndėsishme. Kosova mund tė anėtarėsohet nė institucione ndėrkombėtare, pra nė Kombet e Bashkuara. Kosova do tė mund tė hartojė kushtetutėn, tė organizojė zgjedhje, shumė tė rėndėsishme kėto kur krijon njė shtet si dhe simbolet kombėtare. Mendoj se propozimi ėshtė njė hap i rėndėsishėm pėrpara drejt sovranitetit dhe pavarėsisė.

Zėri i Amerikės: Pėr propozimin e zotit Ahtisari, Prishtina duket se do ta pranojė atė, ndėrsa Serbia tha hapur qė nuk ėshtė kundėr. A shikoni ju mundėsinė e kundėrshtimit nga pala shqiptare tė propozimit?

Janush Bugajski: Pėrgjithėsisht perceptohet se shqiptarėt e Kosovės do tė jenė pro-propozimit kurse elita politike serbe kundėr. Pėr serbėt kundėrshtimi ėshtė i qartė. Propozimi i lė ata pa Kosovėn dhe i jep kėsaj tė fundit nė njė farė mėnyre status ndėrkombėtar. Gjithashtu, ėshtė ende sezon zgjedhjesh edhe pse ato u zhvilluan. Me fjalė tė tjera gjithkush po shikon tė gjej njė pozicion pėr krijimin e qeverisė. Dhe asnjė grup nuk do ta pranonte njė plan nė tė cilin Serbia humbet Kosovėn. Nuk shikoj asnjė grup nga pala serbe tė bjerė dakort me tė. Nga pala shqiptare do tė ketė disa zhurma, kritika se plani nuk pėrfshin aq sa pritej, nuk ėshtė shumė i qartė. Por mendoj se pjesa mė e madhe e propozimit lė shumė nė dorė tė Kosovės, pėr tė krijuar institucionet, pėr tė hartuar kushtetutėn, simbolet kombėtare, zbatimin e planit pėr decentralizimin e pakicave, pėr tė lėvizur drejt pavarėsisė dhe me peticionin do tė thosha pėr njohje ndėrkombėtare pasi mendoj se kjo nuk do tė zgjidhet nė Kombet e Bashkuara.

Zėri i Amerikės: Si e shikoni ju vazhdimin e kėtij procesi. Zoti Ahtisari iu ka dhėnė palėve edhe njė shans tė fundit pėr konsultime. A prisni qė pala serbe tė marrė pjesė nė to?

Janush Bugajski: Nuk ka rėndėsi nė se shkojnė apo jo pasi ata nuk kanė mundėsi ta ndryshojnė mė thelbin e kėtij plani qė ėshtė se Kosova nuk ėshtė mė pjesė e Serbisė dhe po shkon drejt pavarėsisė. Nuk ka asgjė qė mund tė bėjė Beogradi pėr ta ndaluar kėtė. Ata mund ti bojkotojnė kėto konsultime duke thėnė – nuk kemi qeveri.

Zėri i Amerikės: A do tė sjellė njė qėndrim i tillė shtyrjen e procesit?

Janush Bugajski: Nuk mendoj se kjo do ta vonojė procesin. Ka vendosmėri pėr ta ēuar kėtė propozim nė Kombet e Bashkuara sa mė shpejt. E rėndėsishme ėshtė se ka mirėkuptim midis vendeve tė Bashkimit Evropian dhe midis BE-sė dhe Shteteve tė Bashkuara nė grupit e kontaktit dhe mė gjerė. Pra pavarėsisht nga qėndrimi i Beogradit, procesi do tė ecė pėrpara.

Zėri i Amerikės: Si e komentoni ju reagimin e zotit Koshtunica i cili kundėrshtoi tė takohet me zotin Ahtisari nė Beograd, ndėrsa ka kėrcėnuar tė ndėrpresė marrėdhėniet diplomatike me vendet qė njohin Kosovėn?

Janush Bugajski: Gabim shumė i madh, por i zakonshėm prej tij. Duket qartė se ai kėrkon tė shihet nė sytė e publikut se nuk po i jep asgjė Ahtisarit dhe as qė e pranon qė njė plan i tillė ėshtė paraqitur. Ėshtė njė gabim politik tipik nga dikush qė mendoj se ėshtė aq i fokusuar nė punėt e brendshme saqė nuk mund ta quaj udhėheqės qė sheh interesat e gjera tė Serbisė. Nė se Serbia kėrkon tė izolojė veten nga pjesa tjetėr e botės, kjo ėshtė mėnyra pėr tė arritur aty. Kur Prishtina, tė bėjė peticion pėr njohje ndėrkombėtare, mendoj se Shtetet e Bashkuara, Britania, Gjermania, dhe eventualisht gjithė vendet e Bashkimit Evropian do ta njohin Kosovėn, tė gjithė vendet fqijne do ta njohin atė, gjithė bota myslimane, kėshtu qė nuk e kuptoj pėrse Serbia kėrkon ta izolojė veten edhe mė tej nga komuniteti ndėrkombėtar. Kjo do tė mbėshteste argumenti e atyre qė thonė se Serbia jeton akoma nė shekullin e 19tė, qė e sheh veten si fuqi tė madhe kur nė fakt nuk ėshtė mė.

Di Karlo: Plani i Ahtisarit pėrfshin njė numėr kompromisesh

03-02-2007

Zėvendės-ndihmės sekretarja amerikane e shtetit pėr ēėshtjet eevropiane dhe euroaziatike, Rozmari Di Karlo tha nė njė intervistė pėr Zėrin e Amerikės se beson qė Beogradi tė gjejė nė planin e zotit Marti Ahtisari shumė gjėra qė do ta bėnin tė kėnaqur.

Zėri i Amerikės: A nėnkupton propozimi i zotit Ahtisari pavarėsi pėr Kosovėn, megjithėse kjo fjalė nuk pėrmendet nė planin e tij?

Rozmari Di Karlo: Presidenti Ahtisari ka paraqitur njė propozim qė ėshtė shumė i gjerė pėrsa u pėrket klauzolave pėr mbrojtjen e pakicave dhe ēėshtje tė tjera. Ai e bėn shumė tė qartė se ekziston nevoja e masave pėr mbrojtjen e pakicave, pėr mbrojtjen e kishave, sidomos tė atyre ortodokse serbe nė Kosovė. Ai e bėn gjithashtu shumė tė qartė se Kosova ka nevojė tė vetqeveriset. Me sa di, ai tha gjatė vizitės sė djeshme nė Prishtinė se nė kohėn e duhur do tė dalė me propozimet pėrfundimtare.

Zėri i Amerikės: Nė ē’mėnyrė mendojnė Shtetet e Bashkuara ta joshin Beogradin pėr ta pranuar planin e zotit Ahtisari, ēfarė karrote do tė pėrdorin ato, nėse mund tė shprehemi kėshtu?

Rozmari Di Karlo: Sė pari, plani i zotit Ahtisari pėrfshin njė numėr kompromisesh. Ai pėrpiqet tė ngushtojė hendekun midis palėve nė rajon pėr shumė ēėshtje, si tė drejtat e pronės, decentralizimi i pushtetit etj. Prandaj plani i tij ėshtė njė plan vėrtet i drejtė dhe i paanshėm. Besoj se Beogradi do tė gjejė nė kėtė plan shumė gjėra qė do ta bėjnė tė jetė i kėnaqur, sidomos pėr masat mbrojtėse pėr serbėt qė jetojnė nė Kosovė, pėr mbrojtjen e objekteve kulturore dhe fetare serbe. Mendoj se Serbia ka njė fokus drejt Evropės dhe kjo ėshtė diēka e mirė pėr tė gjithė: pėr Shtetet e Bashkuara, pėr Bashkimin Evropian, pėr vendet e tjera tė Evropės, gjė qė do ta ndihmonte Serbinė tė realizonte tė ardhmen e saj, njė e ardhme sė cilės ajo me tė drejtė i pėrket – nė Bashkimin Evropian dhe gjithashtu nė NATO, pėrsa u intereson Shteteve tė Bashkuara.

Zėri i Amerikės: Mendoni se propozimi i zotit Ahtisari mund tė pėrdoret si pretekst qė serbėt e Kosovės tė kėrkojnė ndarjen e pjesės veriore?

Rozmari Di Karlo: Pozicioni i Shteteve tė Bashkuara dhe i Grupit tė Kontaktit pėr kėtė ēėshtje ėshtė se ne nuk mbėshtesin asnjė ndarje tė Kosovės apo bashkimin e saj me njė vend tjetėr ose me pjesė tė ndonjė vendi tjetėr. Ne mendojmė se Presidenti Ahtisari ka krijuar njė paketė mjaft tė gjerė propozimesh qė vėrtet do tė lejonte serbėt e Kosovės, dhe pakicat e saj tė kenė aftėsinė pėr tė pėrcaktuar vetė tė ardhmen e tyre, tė kenė qeverisjet e tyre lokale. Mendoj se kjo ėshtė diēka qė serbėt e Kosovės do ta pėrshėndesin kur ta kuptojnė se pėrfshihet nė paketėn e propozimeve.

Zėri i Amerikės: Disa analistė sugjerojnė se Shtetet e Bashkuara duhet tė veprojnė mė me forcė pėr tė kapėrcyer pengesat e krijuara nga Rusia qė do ta zvarrisnin procesin nė Kombet e Bashkuara. Cili ėshtė mendimi juaj?

Rozmari Di Karlo: Dua tė theksoj se ne punojmė shumė ngushtė me Rusinė. Rusia ėshtė anėtare e Grupit tė Kontaktit dhe ka qenė e angazhuar nė tė gjitha takimet dhe diskutimet tona. Tė gjitha synimet tona janė qė tė vazhdojmė bashkėpunimin tonė nga afėr pėr kėtė ēėshtje. Ne kemi shumė vite qė punojmė me Rusinė pėr ēėshtjet e Ballkanit – pra Rusia, Shtetet e Bashkuara dhe Evropa – kemi nė plan tė vazhdojmė edhe mė tej kėshtu dhe presim qė Rusia tė vazhdojė tė jetė njė partnere konstruktive.

Zėri i Amerikės: Ėshtė lėnė tė kuptohet tashmė se njohja e Kosovės mund tė bėhet nga shtetet veē e veē, duke e anashkaluar Kėshillin e Sigurimit, ku Rusia mund tė verė veton. Ēfarė pėrparėse po i jepet kėsaj taktike nė politikėn e Departamentit tė Shtetit?

Rozmari Di Karlo: Mendoj se Presidenti Ahtisari e tha se ka nė plan t’i angazhojė palėt gjatė javėve tė ardhėshme dhe tė shkojė nė Kėshillin e Sigurimit me njė rekomandim, sidomos me njė rekomandim nėse palėt nuk kanė arritur marrėveshje pėrfundimtare. Natyrisht ne do tė presim me padurim qė procesi tė pėrfundojė dhe do tė mbėshtesim pėrpjekjet e Presidentit Ahtisari ashti siē e mbėshtetėm edhe gjatė vitit tė kaluar.


LAJMET
E premte 02 shkurt 2007

Ahtisaari, paradite ia dorėzon propozimin Beogradit kurse pasdite Prishtinės
Ekipi i Unitetit informon kryesinė e Kuvendit dhe grupet parlamentare me propozimin pėr statusin
Qeveria mbanė mbledhje tė jashtėzakonshme pas prezantimit tė pakos sė Ahtisaari-t
Rrugėt e Prishtinės do tė jenė tė bllokuara pasdite, shkaku i vizitės sė Ahtisaari-t, thotė policia
Presidenca e Bashkimit Evropian i jep mbėshtetje propozimit tė Martti Ahtisaari-t
Ahtisaari dorėzon planin pėr Kosovėn nė Beograd dhe i shmanget komenteve pėr pėrmbajtjen e tij
Margaret Beckett: Shikojeni me konstruktivitet propozimin e Martti Ahtisaari-t
Gjen. Selimi: Ushtria e ardhshme do tė dalė nga bėrthama e TMK-sė
Negociatorėt kosovarė shpresojnė se pakoja qė do tė shkojė nė KS do ta pėrmbajė edhe pavarėsinė
Nė pakon e Ahtisaari-t nuk pėrmendet pavarėsia, por ka elemente shtetėsie
Ekipi i Unitetit i dha mbėshtetje propozimit tė Martti Ahtisaari-t pėr statusin e Kosovė

Gjeneral Selimi: Tė presim pakon e Ahtisarit

Pėrfaqėsuesit e shoqatave tė dala nga lufta thanė tė premten se nė rast se pakoja e Ahtisarit nuk parasheh pavarėsi pėr Kosovė, reagimi i tyre do tė jetė konform situatės.

Shefer: NATO do tė garantojė siguri pėr Kosovėn

Forcat paqeruajtėse nė Kosovė (KFOR) do t’u pėrgjigjen me vendosmėri ēfarėdo tentimi tė dhunės qė do tė mund tė varrosė procesin politik, tha tė premten sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, Jap de Hop Shefer.

Me 2 shkurt do tė ketė rrugė tė mbyllura nė pjesė tė ndryshme tė kryeqytetit Pėrmes njė komunikate drejtuar mediave, policia kėshillon ngasėsit e automjeteve se trafiku do tė me 2 shkurt do tė jetė i ngarkuar kudo nė Prishtinė, pasi qė do tė ketė rrugė tė mbyllura nė pjesė tė ndryshme tė qytetit. Njėsia e trafikut tė SHPK-sė do t’iu asistojė qytetarėve qė tė sigurojė pengesa minimale dhe tė shkurtra tė trafikut. Bulevardi i Policisė nga udhėkryqi i OSBE-sė te udhėkryqi i rrugės sė Grandit, Lindje/Perėndim, do tė jenė tė mbyllura duke filluar pėrafėrsisht nga ora 15:30 dhe do tė mbesin tė mbyllura pėr gjithė trafikun deri nė orėt e para tė mbrėmjes. Ne kėrkojmė nga qytetarėt qė tė jenė tė durueshėm dhe tė pėrcjellin udhėzimet e policėve qė do tė jenė duke drejtuar trafikun. Trafiku sėrish do tė ketė rrjedhė normale nga ora 20:00.

Ahtisari po bisedon me Ekipin e Unitetit pėr pakon e tij

Prishtinė, 2 shkurt 2007Koha 14:42 Emisari special i Kombeve tė Bashkuara pėr Kosovėn, Marti Ahtisari, ka arritur tė premten nė Prishtinė, pėr t’i dorėzuar propozimin pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės, ndėrkohė qė ai ėshtė duke mbajtur njė takim me Ekipin e Unitetit. (Kosovapress)

Solana mirėpret propozimin e Ahtisaari-t

Shefi i diplomacisė evropiane, Javier Solana, e mbėshteti tė premten nė Bruksel, propozimin e tė dėrguarit tė OKB-sė pėr statusin e Kosovės, Martti Ahtisaari, duke iu bėrė thirrje Prishtinės dhe Beogradit qė tė demonstrojnė pėrgjegjėsi.

BE mbėshtet propozimin dhe sugjerimet e Ahtisaari-t

Presidenca gjermane e Bashkimit Evropian (BE), nėpėrmjet zyrės sė saj nė Prishtinė, mbėshteti tė premten propozimin dhe sugjerimet e tė dėrguarit tė Kombeve tė Bashkuara nė bisedimet rreth statusit tė Kosovės, Martti Ahtisaari, i cili planin e tij ua bėn publike palėve nė Prishtinė dhe Beograd.

GK kėrkon nga palėt angazhim konstruktiv me Ahtisarin

Grupi i Kontaktit, me rastin e prezantimit tė propozimit tė Marti Ahtisarit, pėr statusin e Kosovės nė Prishtinė dhe Beograd, ka lėshuar njė deklaratė pėr media pėrmes tė cilės inkurajon Prishtinėn dhe Beogradin qė tė angazhohen plotėsisht dhe nė mėnyrė konstruktive me Ahtisarin nė kėtė fazė tė procesit.

Mekkormak: Propozimi i Ahtisarit, korrekt dhe i balancuar

Zėdhėnėsi i Departamentit tė Shtetit, Shon Mekkormak, tha tė premten se plani i Marti Ahtisarit ėshtė pėr njė Kosovė stabile, prosperuese dhe multietnike.

Beckett porosit Prishtinėn e Beogradin ta shohin me pozitivizėm planin e Ahtisaari-t

Besojmė se propozimi pėr statusin e Kosovės do tė vė bazat pėr stabilitet rajonal dhe tė ardhme integruese euro-atlantike, tha tė premten sekretari i Jashtėm i Britanisė sė Madhe, Margaret Beckett, duke konfirmuar mbėshtetjen e diplomacisė britanike pėr propozimin e ndėrmjetėsit ndėrkombėtar nė bisedimet rreth statusit tė Kosovės, Martti Ahtisaari.

Pakoja e Ahtisaari-t nuk pėrmend pavarėsinė por i pėrmban tė gjitha elementit e shtetit

Pakoja e Ahtisaari-t, edhe pse nuk pėrmend fjalėn pavarėsi, ajo nė vete pėrmban tė gjitha elementet e ndėrtimit tė njė shteti tė pavarur, sovran dhe tė njohur ndėrkombėtarisht, thanė tė premten nė Prishtinė, anėtarėt e Ekipit tė Unitetit tė Kosovės, vetėm pak minuta pasi qė ata pranuan propozimin pėr statusin e Kosovės nga ndėrmjetėsi ndėrkombėtar, Martti Ahtisaari.

Pakoja e Ahtisarit heq de jure sovranitetin e Serbisė mbi Kosovėn

Dokumenti i tė dėrguarit tė posaēėm tė OKB-sė pėr statusin, Marti Ahtisari, i cili i ėshtė dorėzuar tė premten Prishtinės zyrtare, sipas anėtarėve tė Ekipit tė Unitetit heq de jure sovranitetin e Serbisė mbi Kosovėn si dhe garanton integritetin territorial tė vendit. Edhe pse nė pako nuk ėshtė pėrmendur fjala pavarėsi, dokumenti i Ahtisarit, thanė anėtarėt e Ekipit tė Unitetit,e bėn tė qartė tė ardhmen e Kosovės dhe i hap rrugė pavarėsisė sė vendit.

Ekipi i Unitetit: Shteti i Kosovės ėshtė zgjidhja e vetme e qėndrueshme pėr statusin

Anėtarėt e Ekipit tė Unitetit, tė premten pas takimit me emisarin Marti Ahtisari, thanė se kanė marrė pėr shqyrtim dokumentin e Ahtisarit, si dhe ka marrė propozimet e tij pėr orarin e mėtejmė tė angazhimit tė unitetit. “Ekipi i Unitetit do tė ofrojė shumė shpejt komentet dhe sugjerimet pėr pakon e Ahtisarit dhe ėshtė i pėrkushtuar tė vazhdojė procesin siē ėshtė kėrkuar nga presidenti Ahtisari”, thuhet nė njė deklaratė tė pėrbashkėt tė Ekipit tė Unitetit, tė cilin e lexoi kryetari i Kosovės Fatmir Sejdiu, njėherėsh drejtues i ekipit.

Deputetėt do tė marrin kopje tė dokumentit pėr statusin

Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Kolė Berisha, pėrmes njė deklarate pėr media tė premten, ka bėrė tė ditur se ka filluar shpėrndarja e njė kopje tė dokumentit tė Ahtisarit pėr deputetėt e Kuvendit tė Kosovės, tė cilin pala kosovare e mori sot gjatė takimit me tė.

Gjen. Selimi thotė se ushtria e ardhshme do tė dalė nga bėrthama e TMK-sė

Trupat Mbrojtėse tė Kosovės (TMK), me disa ristrukturime tė reja do tė jenė forca e ardhshme mbrojtėse e Kosovės, tha tė premten nė Prishtinė, komandanti i TMK-sė, gjenerallejtėnant Sylejman Selimi.

Nė Zonėn e Dytė tė TMK-sė shtrihet dora e pajtimit

Tahir Kokollari nga Budakova, baba i dėshmorit Nazim Kokollari, i ka shtrirė dorėn e pajtimit Vesel Kadriajt nga fshati Dardhisht, pėr humbjen e jetės sė djalit Enver Kokollari, nė aksidentin e komunikacionit qė ka ndodhur mė 5 shkurt tė vitit 2005.

Pėr posedim ilegal tė substancave narkotike arrestohet njė 18 vjeēar

Policia ka arrestuar njė 18 vjeēar pasi tek ai gjatė njė kontrolli qė iu ėshtė bėrė, i janė gjetur nė posedim substancė narkotike me peshė 239.7 gram, qė dyshohet tė jetė e llojit marihuanė, thanė tė premten zyrtarė tė Shėrbimit Policor tė Kosovės nė Gjilan.

Berisha: Luftė me tolerancė zero ndaj fenomenit tė trafikimit tė femrave

Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, tha tė premten se qeveria qė ai drejton ėshtė e vendosur tė bėjė ēdo pėrpjekje nė luftėn ndaj trafikimit tė vajzave dhe grave...

...informacione mė tė gjėra:

Ekipi i Unitetit mirėpriti pakon e Ahtisarit

Prishtinė, 2 shkurt- Ekipi i Unitetit ka mirėpritur pakon e sjellė sot zyrtarisht nga Marti Ahtisaari.
Presidenti Fatmir Sejdiu duke komentuar deklaratėn tha se ka shumė elemente tė saj qė Kosovėn po e ēojnė drejt pavarėsisė. Ai tha se elementi kryesor ėshtė se besojnė fuqishėm nė procesin, nė pėrmbajtjen e gjithė dokumenteve tė ofruara nga delegacioni i Kosovės, dhe garancitė pėr tė ardhmen e Kosovės nė relacion me komunitetet. Por edhe pėrkushtimin serioz me argumente tė qėndrueshme pėr pavarėsinė e Kosovės shtet i pavarur dhe sovran. "Nė kėtė drejtim qė ato ēėshtje qė janė shtruar nė takimet e Vjenės dhe nė gjithė konsultimet tjera dhe nė gjithė proceset tjera ku ėshtė trajtuar ēėshtja e Kosovės kanė pasur vėmendjen e merituar dhe janė vlerėsuar mė sė shumti", tha Sejdiu.
Presidenti vuri nė dukje se u janė siguruar tė gjitha garancat komuniteteve. Ndėrsa, i pyetur se pas sa kohėve mund tė shpallet pavarėsia, Sejdiu tha se gjenden nė njė proces tė rėndėsishėm tė bisedimeve dhe se ėshtė me rėndėsi qė ky proces tė ecė shpejt dhe qė muaji shkurt tė jetė muaji i pėrfundimit tė tė gjitha pėrgatitjeve dhe bisedimeve nė nivel nė me presidentin Ahtisari. Ai tha se pret qė tė ecet nė pajtim me bashkėsinė ndėrkombėtare. I pyetur pėr sovranitetin qė do tė ketė vendi, Sejdiu tha se Kosova do tė ketė tė njėjtin sovranitet si ēdo shtet tjetėr natyrisht nė rrugėtimin e saj normal edhe me mekanizmat ndėrkombėtar deri nė OKB. Pėr njė kohė nė kėtė proces tė ecjes sė Kosovės do tė kemi edhe njė prezencė tė lehtė civile ndėrkombėtare nė Kosovė, dhe mekanizmat e NATO-s.
Anėtari tjetėr i Ekipit, Hashim Thaēi tha se pakoja ėshtė e mirėpritur, dhe se sipas tij janė tri elemente ato qė e pėrbėjnė mesazhin dhe qėndrimin e Ekipit tė Unitetit. "Prej sot edhe de jure mund tė konkludojmė se sovraniteti i Serbisė largohet, ruhet dhe garantohet integriteti territorial i Kosovės. Kosova fiton tė drejtėn qė tė jetė subjektivitet ndėrkombėtar dhe nga sot fllon njė etapė e re, fazė e re, njė fillim i ri pėr ndėrtimin e shtetit tė ardhshėm tė Kosovės", tha Thaēi.
Kryeministri Agim Ēeku tha se dokumenti i z.Ahtisari e bėn shumė tė qartė tė ardhmen e Kosovės, dhe i hap rrugė pavarėsisė sė Kosovės. "Ajo si e pėrshkruan Ahtisari Kosovėn e pėrshkruan si njė shtet sovran, tė pavarur, megjithatė ky dokument nuk i pėrmban tė gjitha pritjet tona, tė gjitha kėrkesat tona, tė tėrė atė qė na takon dhe qė ne e kemi kėrkuar dhe ne do ta shohim me sy kritik gjatė javėve nė vijim, gjatė muajit shkurt, do ta kemi mundėsinė qė tė japim imputet tona dhe do tė bėjmė ēmos qė dokumenti i tij pėrfundimtar pėr Kėshillin e Sigurimit, tė reflektojė nė tėrėsi vullnetin e popullit tė Kosovės", tha Ēeku.
Veton Surroi, anėtar i Ekipit nga opozita, tha se Kosova ka hyrė nė njė proces delikat me dorėzimin e pakos nga z.Ahtisari, dhe se ajo ka elemente qė e ndėrtojnė shtetin. "Ne e kemi nė fakt njė pako tė pavarėsisė por pa kėtė emėr. Ėshtė ēėshtje e partneritetit tė pėrbashkėt kosovar dhe tė bashkėsisė ndėrkombėtare qė nė javėt dhe muajt qė vijnė ta pagėzojmė kėtė pako emrin e vet, tė pavarėsisė", tha ai. Sipas Surroit kushtet qė ka pakoja janė tė partneritetit, qė nė disa vende ėshtė njė partneritet mė i thelluar. "Me kompetenca shumė mė tė mėdha tė bashkėsisė ndėrkombėtare se sa do tė dėshironte dikush edhe ne, por nė javėt qė vijnė ne do tė japim njė pėrgjigje e kjo do tė jetė krejtėsisht unike e GU", tha ai.
Ndėrsa, kryekuvendari Kolė Berisha, tha se "dokumenti qė ėshtė marrė sot, i ka tė gjitha konturat e njė shteti tė pavarur".
Nė poshtė po japim deklaratėn e plotė tė Ekipit tė Unitetit.

Pėr dokumentin e Ahtisarit kliko kėtu

Ahtisari paraqiti nė Beograd rekomandimet pėr statusin e Kosovės Emisari i OKB-sė pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari nė mėngjes ėshtė pritur nė Beograd nga kreytari serb Boris Tadiq, i cili e ka pranuar planin e tij pėr statusin politik tė Kosovės. Nė njė kumtesė tė kryetarit serb Tadiq, tė lėshuar pas takimit, thuhet se "Serbia nuk do ta njohė pavarėsinė e Kosovės"- njofton Reuters. Sidoqoftė, Ahtisari nė Beograd ka thėnė se qėllimi ėshtė qė zgjidhja tė jetė bazė pėr ardhmėrinė e Kosovės dhe stabilitetin e saj. Kryenegociatori Marti Ahtisari nuk dha as sot detaje rreth dokumentiti tė tij nė Beograd. Duke u folur gazetarėve nė qendrėn pėr media, Ahtisari tha se planin e tij pėrfundimtar do ta ketė gati nė fillim tė pranverės pasi tė dėgjoj komentet e tė dy palėve gjatė muajit shkurt. Sipas tij, tė dy palėt do tė kenė kohė tė mjaftueshme pėr konsulta duke paralajmėruar edhe rekomandime tė reja rreth planit, por njėkohėsisht paralajmėroi njė takim tė ri tė mundshėm tė dy palėve me 13 shkurt nė Vjenė.
“Qėndrimet e tė dy palėve i janė tė njohura opininionit dhe pozicionet e Beogradit dhe Prishtinės kanė mbetur tė pandryshueshme. Megjithatė duhet t’iu ofrojmė edhe njė mundėsi qė tė shohim se a janė tė gatshme edhe pėr njė takim tjetėr. Unė dhe kolegėt e mij jemi nė dispozicion tė tyre. Kėtė takim e kam parashikuar pėr shkurt”, tha Ahtisari, i cili theksoi se nuk do tė pres formimin e qeverisė sė re serbe, dhe se pėr tė nuk ėshtė e rendėsishme se kush bėn pjesė nė ekipin serb qė do tė pėrfshihet nė fazėn e konsultimeve”. Ahtisari theksoi se zgjidhja parashikon elemente tė jashtėzakonshme pėr mbrojtjen e qytetarėve jo shqiptar duke pėrfshirė garancėn pėr pėrfaqėsimin e tyre nė qeveri, drejtėsi dhe pushtet lokal, vetėqeverisje tė caktuara nė sektorin e shėndetėsisė, tė mirat kulturore nė mbrojtjen e zonave qė kisha ortodokse serbe tė mbetet gjallė dhe prezente. “Ky propozim ėshtė rezultat i bisedave intenzive njėvjeēare, 15 raundeve tė negociatave tė drejtpėrdrejta nė tė cilat BE-ja dhe NATO-ja merrnin pjesė nė to”, tha Ahtisari. I pyetur nga gazetarėt e shumtė nė Beograd se kush do tė ketė sovranitet mbi Kosovėn, Ahtisari theksoi se njė gjė tė tillė do ta pėrcaktoj Kėshilli i Sigurimit nė bazė tė rekomandimit tė tij pėrfundimtar tė cilin do ta hartoj pas fazės sė konsultimeve. “ Nė Kėshillin e Sigurimit do tė vendoset pėr statusin final. Ky ėshtė vetėm plani. Nė botėn nė tė cilėn jetojmė pėrgjegjėsi e poltikanėve ėshtė tė mbrojnė qytetarėt , e nėse kėtė nuk e bėjnė atėherė mbetet pėrgjegjėsi dhe duhet ta bėj bashkėsia ndėrkombėtare. Ky ėshtė njė parim e nuk duhet tė pėrqendrohemi vetėm nė thėnjen “respektimin e sovranitetit tė shtetit”, tha Ahtisari, duke shtuar se nuk ėshtė jurist, por punon me ta dhe ėshtė mėsuar me argumentet e tyre . ”Duhet tė shikohet se si historikisht ēėshtjet e ngjashme janė zgjidhur nė tė kaluarėn”, theksoi Ahtisari. Nė pyetjen lidhur me qėndrimin rus rreth planit tė tij, Ahtisari rikujtoi unitetin e madh tė Grupit tė Kontaktit edhe pas zgjedhjeve nė Serbi. “Nė takimin e Vjenės nuk kishte asgjė dramatike. Ai ishte takim si ēdo tjetėr qė kemi pasur. Ky ėshtė njė grup i vogėl shtetesh dhe kemi BE-nė me 27 anėtarė nė tė cilėn ka qėndrime tė ndryshme, ėshtė e rendėsishme qė qėndrimi tė jetė unik edhe kur tė sillet vendimi pėrfundimtar. Nuk dua tė spekuloj se si tė gjitha anėtarėt e KS-sė do tė reagojnė, por ėshtė mirė qė Grupi i Kontaktit ka mbeti unik” tha Ahtisari.
Siē dihet kryeministri nė largim, Vojisllav Koshtunica, ka refuzuar ta takojė Ahtisari, duke nėnvizuar se ai nuk ka mandat pėr njė gjė tė tillė.
Nė kohėn kur Ahtisari bisedonte me Tadiqin rreth 30 anėtarė tė Shoqatės sė familjeve tė serbėve tė zhdukur nė Kosovė kanė protestuar para ndėrtesės sė presidencės sė Serbisė . Ata mbanin fotot e anėtarėve tė pagjetur tė familjeve tė tyre dhe parullat ku shkruante: "UĒK - NATO - KFOR - UNMIK - janė pėrgjegės pėr vrasjen e 2.500 serbėve", "Gjeneralėt e Ushtrisė
jugosllave dhe tė policisė serbe nė nė burg- gjeneralėt e NATO-s e tė UĒK-sė nė liri – tmerr", dhe "Kosova ėshtė shpirti i Serbisė".
Pas Beogradit, Ahtisari nė mesditė vjen nė Prishtinė. Presidenti Fatmir Sejdiu nė orėn 14.00 ka caktuar njė takim tė Grupit tė Unitetit me kryengociatorin Ahtisari. Sipas njė njoftimi tė UNMIK-ut, Ahtisari nė orėn 16.00 do tė mbajė njė konferencė pėr shtyp. Ndėrkaq Qeveria e Kosovės do tė takohet nė njė mbledhje tė jashtėzakonshme nė orėn 17.30.

Pakoja e Ahtisaarit pėrmban tė gjitha elementet pėr krijimin e shtetit tė pavarur e sovran Pakoja e Ahtisaari-t, edhe pse nuk pėrmend fjalėn pavarėsi, nė vete pėrmban tė gjitha elementet e ndėrtimit tė njė shteti tė pavarur, sovran dhe tė njohur ndėrkombėtarisht, thanė sot nė Prishtinė, anėtarėt e Ekipit tė Unitetit tė Kosovės, vetėm pak minuta pasi qė ata pranuan propozimin pėr statusin e Kosovės nga ndėrmjetėsi ndėrkombėtar, Martti Ahtisaari. Nė njė deklaratė tė pėrbashkėt tė Ekipit tė Unitetit, tė cilėn e lexoi presidenti Sejdiu, thuhet se procesi i statusit do tė pėrmbyllet me bėrjen e Kosovės shtet tė pavarur, nė kufijtė e saj ekzistues, me garanci tė plotė pėr minoritetet. Anėtarėt e Ekipit Negociator u shprehėn optimist se gjatė javėve nė vazhdim, do tė mund tė japin komentet e tyre unike rreth propozimit, nė mėnyrė qė pakoja tė shkojė pėr miratim nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė, ashtu siē e dėshiron populli i Kosovės.
Sejdiu tha se pala kosovare do tė ofrojė komentet dhe vėrejtjet e planit pėr statusin dhe shprehu gatishmėrinė e ekipit qė ai drejton pėr tė vazhduar procesin e definimit tė statusit politik. Presidenti Sejdiu tha se muaji shkurt do tė rezultojė me pėrfundimin e tė gjitha procedurave pėr statusin, duke aluduar nė bisedimet eventuale me palėn serbe. Nė konferencėn e sotme me gazetarė ishin prezentė tė gjithė anėtarėt e Ekipit tė Unitetit. Lideri i opozitės kosovare, Hashim Thaēi tha se propozimi i Ahtisaari-t ka tri elemente kryesore: pėrfundimin edhe “de jure” tė sovranitetit tė Serbisė ndaj Kosovės, ruajtjen e integritetit territorial tė Kosovės dhe anėtarėsimin e Kosovės nė tė gjithė mekanizmat ndėrkombėtarė.
Edhe kryeministri Ēeku, lideri i ORA-s,Veton Surroi dhe kryetari I Kuvendit tė Kosovės Kolė Berisha theksuan se pakoja e Ahtisaarit sjell tė gjitha elementėt e shtetėsisė pėr Kosovėn, me njė punė edhe mė tė pėrkushtuar tė ekipit tė Unitetit dhe institucioneve tė Kosovės pėr konkretizimin e saj.

Dispozitat kushtetuese tė planit tė Ahtisarit

Marrėveshja (zgjidhja) bėn tė mundur qė Kosova tė ketė njė Kushtetutė qė do tė pėrpilohet dhe aprovohet nga Kosovarėt.
Tė gjitha rregullat e Kushtetutės sė ardhshme duhet tė jenė nė pėrputhshmėri me Marrėveshjėn (Zgjidhjen). Nė rast tė konfliktit nė mes tė Kushtetutės dhe Marrėveshjes(Zgjidhjes), Marrėveshja(Zgjidhja) do tė triumfojė.
Marrėveshja (zgjidhja) nuk precizon njė Kushtetutė tė plotė, por ajo definon disa elemente kyēe qė duhet tė pėrfshihen nė Kushtetutėn e ardhshme.

Kushtetuta duhet tė sigurojė qė:

* Kosova tė jetė njė shoqėri shumėkombėshe bazuar nė barazinė e gjithė qytetarėve tė saj.
* Kosova nuk ka besim fetar zyrtar dhe ėshtė neutrale sa i pėrket besimeve fetare;
* Kosova do tė ketė simbolet e veta tė dallueshme: flamurin, stemėn dhe himnin, tė cilat do tė reflektojnė karakterin shumėkombėsh tė Kosovės;
* Gjuhėt zyrtare tė Kosovės do tė jenė gjuha Shqipe dhe ajo Serbe;
* Kosova do tė ketė tė drejtėn tė negociojė dhe tė lidhė marrėveshje ndėrkombėtare, pėrfshirė edhe tė drejtėn pėr tė kėrkuar anėtarėsim nė organizatat ndėrkombėtare;
* Kosova nuk ketė pretendime territoriale ndaj asnjė shteti apo pjese tė ndonjė shteti dhe nuk do tė kėrkojė bashkim me ndonjė shtet apo pjesė tė ndonjė shteti;
* Kosova do tė promovojė dhe lehtėsojė kthimin e sigurtė dhe dinjitoz tė refugjatėve dhe personave tė zhvendosur nga Kosova;
* Tė drejtat dhe liritė e cekura nė instrumentet dhe marrvėshjet kryesore ndėrkombėtare tė tė drejtave dhe lirive fundamentale tė njeriut do tė aplikohen nė mėnyrė direkte nė Kosovė.
* Komunitetet jo shumicė do tė pėrfaqėsohen nė parliament nė bazė tė njė sistemi tė ulseve tė garantuara/rezervuara:
* Legjislacioni mbi zonat e intersit tė veēantė pėr komunitetet jo shumicė tė Kosovo/ės kėrkon njė procedurė tė veēantė parlamentare - njė shumicė tė dyfishtė tė anėtarėve tė parlamentit qė janė prezent dhe votojnė, si dhe anėtarėt qė mbajnė ulset e garantuara apo rezervura pėr komunitetet shumicė <