Nga bashkėpunėtorėt e ERENIKUT
www.ereniku.net
Tė dashur vizitorė, te gjitha punimet e bashkėpunėtorėve tanė, dhe atyre qė na shkruajnė letėr edhe pėr herė tė parė, te cilat mund t'i lexoni nė kėtė rubrikė speciale, tė rezervuar vetėm pėr ta, do tė botohen pa kurrfarė ndėrhyrje tė redaksisė sė erenikut, ngase mendojmė, se vetėm ashtu, ruhet origjinaliteti i mendimit dhe fjalės sė tyre tė shprehur dhe tė publikuar nė opinionin e gjėrė. /Ereniku nuk mbanė kurrėfarė pėrgjegjėsie./

                                                   Mė jep-tė jap
Agim Vuniqi Agim Vuniqi
to: info@ereniku.net: Sat, October 3, 2009 11:57 am
botuar: E shtunë 28 shtator 2009 2:35 pm

Klima e krijuar politike nė popull se shteti do tė zgjidhė problemet e grumbulluara, jo vetėm politike por edhe ato ekonomike, ishte uvertyrė e njė realiteti tė ri joreal, tė bojkotit tė pėrgjithshėm tė minoritarėve serb, tė udhėzuar nga qeveria serbe, gjė qė vėshtirėsonte nė mėnyrė tė theksuar jetėsimin praktik tė projektit politik dhe kombėtar-shtetėror shumė domethėnės, atė tė pavarėsisė praktike. Ballafaqimi me njė situatė tė re, qė sigurisht po pėrjetohet rėndė, nga pėrballja e pėrditshme me frytet e Marrėveshjes sė Ahtisaarit, e pranuar me pajtimin e vullnetshėm tė palės shqiptare, ngadal po i rikthehet "normalitetit" tė nevojshėm pėr tė kuptuar tė gjitha vėshtirėsitė menagjuese me tė cilat do tė pėrballet e qeveria sė Kosovės nė t'ardhmen.
E mira sė mirės do tė ishte qė tė kryhen sa mė shpejt "marifetet" kushtetuese pėr tė pėrmbushur kriteret e shtetėzimit tė Kosovės,  nė veriun e sė cilės abuzohet gjuha shqipe, nuk repsektohet rregulli pėr mbishkrimet e lokaleve afariste edhe nė gjuhėn shqipe; valon vetėm flamuri serb, tregėtohet me dinarė dhe, ligjet qė prodhohen nga Kuvendi i Kosovės nuk po janė  aktive nė anėn tjetėr tė Ibrit? Nė vend tė ligjėrimeve tė stėrngarkuara politike, sigurisht qė mė mirė do tė ishte qė edhe grupet e qytetarėve tė japin  propozime konkrete tė zgjidhjes sė problemeve tė tyre pėr tė kaluar edhe nė procedurėn e dėgjimit nė komisionet dėgjimore, nė t'ardhmen, fundja ia vlen tė punohet pėr veten dhe pėr tė ardhmen e vendit.

Problemeve tė shumėta zhvillimore dhe tė mirėqenies sė qytetarėve edhe pse nuk janė tė pakta, po i shtohen edhe problemet e natyrės politike-etnike, qė shumė po e rėndojnė perspektivėn e qytetarėve. Nė kėtė drejtim Serbia ka aktivizuar tėrė potencialin diplomatik, por edhe atė subverziv-pėrpjekja pėr tė njollosur luftėn e drejtė tė UĒK-sė me pėrzierje nė afera skandaloze tė tregėtisė me organe trupore...Pastaj,  dėshtojė edhe kėrkesa e kreut serb pėr ndėrprerjen e marrėdhėnieve diplomatike me shtetet qė pranuan pavarėsinė e Kosovės..., edhe marrja e hapave tjerė arbitrar pėr tė penguar njohjet e reja  ishte vetėm "prashitje nė ujė", sepse Kosova kishte marrė bekimin nga BE dhe SHBA pėr tė ndėrtuar shtetin dhe se zgjidhje tjetėr alternative nuk kishte.
Kosovės pra po i bėhet pranimi ndėrkombėtarė "Diplomatic Recognition" . Eshtė ēėshtje tjetėr sa kanė kapacitet politik dhe diplomatik shqiptarėt tė kyqen nė rrjedhat integruese nė Evropė dhe nė botė dhe, pa njė plan konkret pėr tė ardhmen e vendit, nuk ka edhe ndonjė perspektivė tė qartė. Nėse qeveria pretendon qė tė ngulfat hapėsirėn e autonomisė institucionale tė subjekteve tjera buxhetore sidomos tė atyre ekonomike, pėrfshirė edhe kompanitė publike, atėherė vėrtetė vendi po sharron nė krizė tė thellė. Tendencat pėr qeverisje centraliste kanė filluar tė vėrehen dukshėm, kjo nga shkaku se qeveria nuk ka ndonjė program tė qartė pėr qeverisje. Kompanitė publike janė nėn presion tė vazhdueshėm, jo vetėm nė realizimin e detyrave tė parashtruara ditore javore, mujore.., por edhe nėn diktatin e vazhdueshėm tė ministrave. Si duket mungesa e eksperiencės menagjuese ka bėrė tė veten, nė vend tė avancimit tė proceseve vėrehet njė ngadalsim i tepruar. Qeveria dhe ministritė pėrkatėse nuk janė tė emruara pėr tė udhėhequr ndėrmarrjet, shkollat, spitalet, ato janė pėr tė ndėrtuar pakot ligjore qė do tė lehtėsojnė dhe avansojnė marrėdhėniet ekonomike nė vend. Deri mė tash nuk ka pasur ndonjė fjalim tė qartė tė kryeministrit se cilėt janė hapat qė do tė ndėrmarr ai pėr tė lėvizur ekonominė vendore nga vendi. Ka shumė ēėshtje qė janė lėnė pas dore, nuk ėshtė qartėsuar ende pronėsia dhe, kush ėshtė titullar i vėrtet i ndėrmarrjeve publike, pyetja ėshtė a janė ato vėrtetė shtetėrore, nėse po, gjė qė ėshtė evidente, meqė ato po i menagjon qeveria, atėherė po vėrehet se qeverisja e ekonomisė nė Kosovė ėshtė centraliste, pėr atė edhe politika kadrovike ėshtė dėshtake, e si atėherė po proklamohen partitė nė pushtet se janė djathtiste! Edhe ato ndėrmarrje tė cilat jan tė privatizuara janė nė funksion tė aparatit shtetėror, veē po shihet se shumė ndėrmarrje tė cilat janė regjistruar kanė qenė fiktive, qėllim parėsorė i tė cilave nuk ka qenė afarizmi i sukseshėm dhe zbutja e papunėsisė, por partneiteti nė pastrimin e parave dhe zhvillimi i aparatit korruptiv, duke u krijuar ndėrmarrėsit politik ndėrmjetėsues tė cilėt shfrytėzojnė lidhjet me pushtetin "deal, no deal", edhe gjatė procesit tė privatizimit "mė jep-tė jap".

Nuk ėshtė arritur deri mė tash gjė kur thuhet se auditimi ka gjetur shkelje procedurale nė menagjim dhe pastaj tė shtohet se ndaj tyre do tė ngritet kallximi penal. Sė pari duhet kuptuar se edhe ndėrmarrjet publike, por edhe private, janė tė detyruara tė bėjnė auditimin e brendshėm tremujor (nėpėr kuartale) dhe atė vjetor, pėr tė pasur mė tė qartė afarizmin e ndėrmarrjes. Kjo ėshtė esenciale edhe pėr politikėn tatimore tė vendit ngase ėshtė shumė mė lehtė tė pėrcillen ecuritė ekonomike nė vend. Pėrveq kėsaj kėshtu mė lehtė mund tė pėrcillen tė gjitha subjektet tatim-paguese. Eshtė gabim i rėndė kur ndonjė person zyrtar intervenon nė organizatat publike dhe pėrzihet nė politikėn kadrovike drejtpėrsėdrejti, pavarėsisht nga pozita nė hierarki, nė PTK, KEK, Aeroportin Ndėrkombėtarė, apo nė RTK..., ja pra si pėrcillet afarizmi i ndėrmarrjeve publike, mė mirė do tė ishte tė krijohet korniza ligjore pėr tė gjitha subjektet e organizuara afariste, private dhe publike, dhe kėshtu tė pėrcillet afarizmi, se a ėshtė nė suaza ligjore apo jo? Sigurisht qė ėshtė gabim i pafalshėm menagjimi i ndėrmarrjeve me qeverisje tė centralizuar, ėshtė ky koncept i dėshtuar i ekonomisė centraliste..., bile shumė mė fleksibil dhe mė i butė ka qenė ai i vetėqeverisjes, bile qenė mė tranparencial dhe me njė kontrollė mė tė theksuar tė afarizmit, edhe nga vet prodhuesit e drejtpėrdrejt, jo si tash kur afarizohet pėrmes vijave telefonike menagjer-qeveri-kryeministėr.

Sigurisht qė mosmarrėveshjet e brendshme shqptaro-serbe nė Kosovė do tė acarohen edhe mė, ashtu siē do t'i diktojė qeveria serbe me aparatin e saj. Deklaratat serbe-ruse qė adresohen shpesh mbi Kosovėn kanė pėr qėllim ruajtjen e balancit diplomatik, pėr tė mbajtur presionin e vazhdueshėm diplomatik nė raport me BE-nė dhe SHBA, pėr t'i bėrė koncesione tė mėtejme Rusisė lidhur me inciativėn amerikane pėr instalimin e sistemit mbrojtės raketor nė Evropė. Tash sė fundi doli nga lėkura e qengjit edhe qeveria maqedonase me publikimin e Encikopedisė maqedonase, shihet qartė qė botimi i enciklopedisė kishte karakter politik, asesi shkencor, dhe ėshtė nė pėrputhje me pėrpjekjet ruso-serbe pėr tė krijuar huti edhe nė vet GJND, ėshtė kjo vazhdimėsi e projektit tė dėshtuar tė ish Jugosllavisė pėr tė hartuar enciklopedinė e pėrbashkėt, gjatė viteve tė 80-ta, projekt i cili dėshtojė pėr shkak tė mosmarrėveshjeve politike tė redaksive republikane dhe autonomiste nė atė kohė. 
Jugosllavia e cila u shpėrbė me luftė-Serbia kundėr tė gjithėve; tė gjitha subjektet ish-federale me kufij tė e brendshėm dolėn me kufijė tė trashėguar si tė jashtėm, ishte ky njė proces qė ligjėrisht pėrfundojė me pavarėsinė e Kosovės. Si tė kuptohet ndryshe pra kėrkesa e qeverisė maqedonase pėr pranimin e kufijve tė reviduar nė bazė tė marrėveshjes sė pėrbashkėt me Serbinė, para pranimit diplomatik reciprok dypalėsh, veēse dashakeqe, nė kohėn e pranimit tė realiteteve tė reja, tė pranimit tė Kosovės si subjekt shtetėror. Fatkeqėsisht qė kėtij realiteti i ka kontribuar shumė mė heret PDSH-ja e cila nė parlamentin maqedonas pat votuar pėr marrėveshjen serbo-maqedone pėr ndryshimin e kufijėve qė dėmtojė territorin e Kosovės pėr 2500 hektarė, nė kohėn kur ishte kryministėr Georgijevski, ndėrsa kryetar i PDSH-sė Arben Xhaferi, duke dhėnė njė arsyetim shumė tė paqėndrueshėm, se edhe pa ta do tė votohej kjo marrėveshje... Nuk ėshtė njejtė tė thuhet u dha pėlqimi, apo nuk u dha, edhe pse zyrtarėt e kėsaj partie justifikoheshin se marrėveshja do tė nėnshkruhej, edhe po tė mos votohej nga parlamentarėt shqiptarė tė mandatuar nė parlamentin e atėhershėm tė Maqedonisė. Marrėveshja shkeli interesat e banorėve shqiptarė tė nė tė dy anėt e kufirit, pa i pyetur ata. Edhe tash faktori shqiptarė nė Maqedoni ėshtė nė luhatje, BDI si partnet i koalicionit qeverisės ėshtė  treguar e zellshme nė mbajtjen lojalitetit deri nė pėrulje, edhe pse ka pasur hapėsirė tė mjaftueshme tė manovrimit diplomatik pėr t'i pėrafruar interesat e saj me grekėt, kur ėshtė nė pyetje emri i Maqedonisė, tash veē po shihen se cilat janė pretendimet e maqedonasve..., pėr tė falsifikuar historinė dhe pėr tė mbajtur situatėn nė rajon nėn tension.


                                        Rri drejt e fol shtremt!

Agim Vuniqi Agim Vuniqi
to: info@ereniku.net: Mon, September 28, 2009 4:46 am
botuar: E hėnė 28 shtator 2009 3:58 pm


Nė kohėn e territ informativ nė Kosovė lindi RTK-ja, jo si pasuese e RTP-sė, pronėsinė e sė cilės e kontestonte Sindikata e Pavarur e RTP-sė, duke bėrė kėrkesa tė vazhdueshme sindikale, por edhe ligjore pėr bashkėpronėsi. Nuk patėn sukses as atėherė kur u futėn nė grevė urie..., askush nuk qan kokėn mė pėr kėtė tė drejtė humane dhe demokratike, as atėherė kur e bėnin familiarėt-nėnat e tė pagjeturėve, ishte ky njė sinjal se shoqėria kosovare ka humbur sensin e solidaritetit.
 
Sa ishte i pavarur RTK-ja, nuk mund tė them, ngase kjo e drejtė ėshtė e rezervuar pėr teleshikuesit nė Kosovė, por sondazhet flisnin se ai ėshtė televizioni mė i shiquar, edhepse ishte ne konkurencė tė vazhdueshme me dy televizionet tjera qendrore KTV dhe RTV 21. Sigurisht nė rritjen e shiqueshmėrisė sė kėtij mediumi, ishin edhe shumė emisione origjinale, por edhe teknologjia pak mė e avansuar, pastaj kuadri i ri dhe puna e pėrditshme nė kryerjen e detyrave.
 
Dorėheqja qė ofroi drejtori i pėrgjithshėm i RTK-sė, Agim Zatriqi, erdhi si pasojė e interesave tė brendshme, dhe i pėrzierjes drejtpėrdrejt nga jasht, por deri sa kėtė nuk e thotė drejtori, tė cilit iu aprovua dorėheqja nga bordi i saj me afat tė skaduar, ēdo gjė mbetet nė nivelin e spekulimeve dhe tė thashethėnave, deri nė momentin kur Agimi vet nuk i paraqet shkaqet e vėrteta.
 
Teleshiquesi nga jasht i skenės sė saj programore mund tė ndėrton mozaikun e vet duke u pėrpjekur tė stivos ndojnė "gur" laraman, por mund tė them se goditjet kanė filluar qysh mė heret, atėherė kur njė grup perfaqėsuesish institucional qė reprezentatonin Kosovėn ishin tubuar t'i argėtojnė qytetarėt dhe veten me njė lojė tė re "axhamillėku" rrėzimin e kunjave me bole duke i bėrė tė qeshen teleshiquesit parapagues tė obliguar tė RTK-sė.
 
Pėr tė qenė argėtimi mė nė nivel kujdeseshin moderatorėt e emisionit "dhėndėrri dhe nusa", moderatorė tė emisionit "Jeta nė Kosovė", duke i shpėrblyer fituesit me njė kunj dhe me njė bole. Edhe fituesit ishin atraktiv, atėherė, ishin tė pėrzgjedhurit nga koalicioni qeversisės, LDK nė pėrbėrje komplete: Ismet Beqiri, Melihate Tėrmkolli e Isa Mustafa fituan kunjin, ndėrsa bolen asaj radhe e fitoi formacioni i PDK-sė Xhavit Haliti, Fatmir Limaj dheVlora Ēitaku (sigurisht ky spektakėl i vėrtetė i kujtohet lexuesit).
 
Bukuria e atij manifestimi shumė "kulturor", sponzorohej nga tatimpaguesit kosovarė, pėrfundimisht u dha njė paqyrė reale e lojės "hajde lujna k..." me qytetarėt e Kosovės. Atyre pra u servohej njė "show-qervish", nė tė cilin merrnin pjesė tė gjithė nėn njė ēati, qė nga politikanėt pėrfaqėsues partiak dhe tė institucioneve qė po krijonin ngadalė estradėn e institucionalistėve e deri ata tė KEK-t, SHPK-sė, TMK (atėhėrė)... dhe RTK-ja si organizatorė, i gjithė ky spektakėl bėhej pėr t'u argėtuar qytetarėt.
 
Qysh atėherė nuk kishte ndonjė shqetėsim tė shiquesve, meqė shpresoj qė herėn tjetėr do tė garonin mjekėt, pacientėt e Termokosi, pastaj pėrfaqėsuesit e arsimit, arsimtarėt dhe rrugaqėt tė cilėt gati pėr ēdo ditė aranzhonin garat nė "fullkontact" para shkollave nė tė gjitha nivelet, pastaj pritej tė vazhdohet me gazetarė, sharraxhinjė, punėtorė krahu...
 
U dasht vetėm njė emison i tillė "show" dhe tė dal rrėmbyshėm dufi "titistė" kundėr "titistė", bile kunji u krahasua me stafetėn e rinisė, atėherė, e cila me nostalgji shtėrngohej fuqishėm nga fituesit e kunjit "demokratik", kėtė krahasim e bėnte delegacioni qė fitoi bolen.
 
Ishte ky nėnqmimi mė i keq qė ndonjėherė i ishtė bėrė instittucioneve kosovare, tė cilin e bėnin vetė institucionalistėt, ishte ky njė "show-kiē" qė po krijonte njė publicitet atraktiv "kalegulian" i cirkusantėve institucionalė dhe i publikut, i cili argėtohej me sharmin e duetit "nuse e dhėndėrr" nga Kosova.
 
Ku..ku... medet sa posht kishte rėnė katundi!
 
Sa ėshtė i rėndė serioziteti i institucioneve veē po shihet, por edhe politika programore e kėtij mediumi dukej disi e ēuditshme, rriste nivelin e garimit partiak, duke i motivuar reprezentuesit e pavarėsisė sė Kosovės me kunjė e bole.., qė atėherė u pa dhe u vėrtetua se cila do tė ishte shejna dalluese e pavarėsisė, si ajo e himnit, por edhe e flamurit?
 
Nė Amerikė u pat dėnuar njė kongresmen me tetė vite burg meqė kishte fyerė qeverinė amerikane publikisht, ngase ai ishte pėrfaqėsues i institucionalizmit amerikan, edhe pse atij nga gjyqtari i shprehej mirėnjohja pėr tė gjitha angazhimet qė kishte bėrė deri atėherė, pėr Amerikėn, por e tėrė kjo nuk i jipte atij tė drejtėn tė pėrqesh institucionet e pushtetit nė qeverisje, por edhe tė shfrytėzoj lidhjet politike pėr tė pėrfituar materialisht, raste qė aq shpesh po ndodhin nga tė pushtetshmit nė Kosovė.
 
Po ai "show" "nuk" ishte ndonjė fyerje e rėndė publike pėr qytetarėt e Kosovės, tė cilėt edhe sot po rropaten me pėrditshmėrinė gjithnjė e mė tė zymtė, ndėrsa tė zgjedhurit e tyre keqpėrdorin paran publike me lojė kunjash e bolesh, e ata nuk i pyet askush pėr politikėn programore tė kėtij mediumi publik, as pėr skemėn financiare tė mbijetesės, ēdo gjė krijohet dhe mbyllet larg syve tė opinionit, ku politika gėrryen parreshtur, nuk e di kur do tė vie koha kur qytetari do tė votoj drejtpėrdrejt pėr ta, bordet e institucioneve publike, ngase ai paguan.
 
Dhe pėrfundimisht qytetarėt duhet ta kenė tė qartė pėrgjithmonė pse rrahet dhe burgoset "Vetėvendosja" , ngase ata janė tė tjerė, nuk janė "showmen" dhe hajgaraxhinjė estradash, ata e pėrjetojnė shumė rėndė shkeljen e pėrditshme tė dinjitetit tė qytetarit. Koha e tyre do tė vjen patjetėr, koha e tė rinjėve tė cilėt fjalėn dinjitet e kuptojnė shumė seriozisht. Koha punon pėr ta, deri atėherė do tė stivosemi nga njėmendėsia kudo nė media. Ndoshta dorėheqja e Agim Zatriqit do t'ua hap rrugėn tė tjerėve pėr tė ba tė njejtėn gjė, pėr t'u treguar tė tjerėve se jeta nė demokraci duhet tė jetė e pėrgjegjėshme. Athua do tė jetė kjo dorėheqje sinjal pėr zhvillime tė tjera demokratike mbetet tė shihet, pėr kėtė Agimi meriton admirim.

          Garda Kombėtare e North Dakotės si pėrbėrėse e KFOR-it 12, vendoset nė Kosovė
          Gen Brig. Alan Dohrmann, komandant i pėrgjithshėm i Task Force Falcon 12: "Ne jemi gati. Ėshtė koha pėr tė shkuar."
Agim Vuniqi
Nga Kampi Atterbury:
Agim Vuniqi
to: info@ereniku.net: Sat, September 26, 2009 1:51 pm
botuar: E shtunė 26 shtator 2009 10;17 pm
Njė pėrshėndetje ceremoniale mė 23 shtator, 2009 nė kampin Atterbury, Ind, shėnoi fundin e rreth njė muaji tė trajnimit tė vėrtetė tė jetės pėr ushtarėt e gatshėm edhe pėr tė vdekur, pėr t'u vendosur si pjesė e Forcės sė Kosovės (KFOR) 12. Pas trajnimit njė mujor, pjesėtarėt e KFOR-it 12 do tė pėrbėjnė Task Forcėn Shumėkombėshe- Lindje (MNTF-E) tani janė nė rrugėn e tyre pėr tė Hohenfels, Gjermani, pėr ushtrimin e tyre tė fundit para se tė marrin misionin e tyre paqeruajtės nė Kosovė.
Eshte ba zakonshmėri nė kampin Atterbury pjesėmarrja e shqiptarėve nė ushtrimet e ushtarėve amerikanė pjesėmarrės tė kontigjentit amerikanė nė kuadėr tė misonit KFOR, ngjashėm mė kėtė tė fundit KFOR 12. Kryerja e detyrave tė pėrgjithshme si FLS (Folės i gjuhėve tė huaja-Foreign language speakers) ėshtė bėrė shumė rutinore, ata kanė "pėrtypur" shumė skenare tė realizuara enkas gjatė ushtrimeve speciale, qė janė ba pjesė e pazėvendėsueshme e pėrgatitjes sė ushtarėve amerikanė para dislokimit nė Gjermani, njėherė-dyjavor, e pastaj me destinim mė tė gjatė kohor, njėvjeēar, nė Kosovė. Ata pothuajse janė ba banorė tė kėtij kampi, sa herė qė ka nevojė ushtria amerikane pėr ta, e cila nuk harron asnjėherė tė falenderohet pėr angazhimin e shqiptarėve, me tė cilėt krijohet miqėsi, ngase ata u japin informacione pėr kulturėn, zakonet, gjuhėn, klimėn dhe bukuritė natyrore tė Kosovės, duke mėsuar nė tė njėjtėn kohė nga ushtarėt shumė gjėra tė [aditura..., pėr florėn dhe faunėn e North Dakotės tash, por edhe tė shumė shteteve tjera tė SHBA, mė heret. Ky gėrshetim ėshtė i domosdoshėm, por edhe shumė i dobishėm pėr ushtarėt dhe pėr popullin e Kosovės. E veēanta e ushtrimeve tė tilla ėshtė angazhimi i Korporatės "Valbin" nė pronėsi tė ēiftit bashkėshortor Valbona Sherifi, presidente dhe Shkumbin Sherifi nėnpresident, nė stafin e sė cilės janė tė angazhuar epror tė shquar amerikanė tė Ushtrisė amerikane dhe tė Departamentit tė Mbrojtjes, ata kanė fituar kontratat e shumta si kontraktor tė besueshėm me njėrėn ndėr agjensitė mė tė organizuara amerikane "Generale Dynamics", e cila ėshtė e autorizuar nga Departamenti i Mbrojtjes pėr tė kryer shėrbimet e trajnimit. Korporata "Valbin" ka zgjėruar veprimtarinė duke kryer edhe punė tė tjera, tė trajnimit tė ushtarėve amerikanė pėr detyrat mė tė vėshtira nė Irak, "Iraque Freedom", sigurisht nuk do tė pėrfundoj me kaq angazhimi i kėsaj kompania, meqė ajo ėshtė e interesuar qė tė kryej shėrbimet e trajnimit edhe nė bazėn amerikane nė Gjermani, ku ėshtė nė fazėn pėrfundimtare tė pėrafrimit tė qėndrimeve. Thėnė tė drejtėn pjesėmarrėsit e ushtrimit pėrveq kontributit tė padiskutueshė m qė po japin, pėrmes angazhimit nė korporatėn "Valbin" ata mund tė paguajnė edhe faturat qė i kanė lėnė pas, nė vendet ku ata jetojnė, nė New York, North Carolina, Michigan, Atlanta, Las Vegas, Maryland,...ė shtė pra ky njė kontribut qė duhet ēmuar i kėsaj korporate shqiptaro-amerikane , ngase pėrmes kėtij bashkėdyzimi afarist, shumė studentėve u lehtėsohet edhe jeta studentore. Pėrveq dobisė financiare, shumė nga takohen pėrherė tė parė, kuvendojnė shqip, i kėmbejnė adresat, dhe kėshtu zgjėrojnė shoqėrinė nė Amerikė.
Kontigjenti ėshtė i pėrbėrė prej rreth 1.400 ushtarė. Trembėdhjetė shtete dhe Ishujt e Virgjėr tė SHBA tė gjitha kanė kontribuar me njėsitė e tyre pėr misionin e Kosovės, e cila ėshtė e shtuar me ushtarė tė veēanta nga pothuajse ēdo shtet tjetėr. Forca ėshtė e ndarė nė forca detyruese tė shumėfishtė, secili me njė mision tė veēantė. Kontigjenti pėrfundimisht do tė shėrbejė me 700 trupa shtesė nga 35 vende si pjesė e KFOR-it 12.
 
Qė nga sulmet terroriste nė Amerikė, Garda Kombėtare e Dakotės Veriore ka mobilizuar mė shumė se 3.400 ushtarė dhe rreth 1.800 "Airmen" nė mbėshtetje tė luftės globale kundėr terrorizmit. Mė parė nė vitin 2009, rreth 2.000 "Guardsmen" Kombėtar tė "North Dakota"- u mobilizuan nėpėr misione pėr tė luftuar tė gjitha pėrmbytjet. Me njė forcė total prej rreth 4.400 ushtarė dhe "Airmen", kanė forca tė mjaftueshme nė dispozicion pėr tė siguruar pėrgjigje urgjente dhe mbrojtje tė atdheut.
Garda Kombėtare nga North Dakota ka tė mobilizuar rreth 650 ushtarė pėr tė marrė pjesė nė misionin e KFOR-it 12, qė ėshtė mobilizimi mė i madh qė nga konflikti i Koresė. Ndėrsa shumė njėsi janė vendosur nė tė njėjtėn kohė nė misione tė veēanta pėr tė luftuar terrorizmin global globale, mobilizimi i KFOR-it nė vitet e fundit pėrfshin elementin e madh tė mobilizimit nė mė shumė se pesė dekada.
Nė tubimin lamtumirės tė ushtarėve gardist tė Gardės Kombėtare tė North Dakotės ishte edhe Gjeneral Major David Sprynczynatyk, gjeneral adjutant i Gardės Kombėtare tė North Dakota, i cili udhėtoi pėr nė kampin Atterbury enkas pėr tubimin lamtumirės tė ushtarėve tė Dakotės sė Veriut. "Unė nuk mund tė jemė mė krenar sesa ushtarėt tanė qė kanė kryer ēdo gjė. Ata kanė bėrė trajnim tė vėshtirė, kanė punuar shumė, dhe sė bashku me ushtarėt tjerė tė ardhur nga mbarė Shtetet e Bashkuara, pėrbėjnė njė ekip i fortė," tha Sprynczynatyk. "Unė nuk kam asnjė dyshim se ata janė tė mirė-pėrgatitur pėr njė mision tė suksesshėm."
 
Nė ceremoni, ishte pjesėmarrės edhe Gen. Brig. Alan Dohrmann, komandant i pėrgjithshėm i MNTF-E, vuri nė dukje pėrfundimin e suksesshėm tė fazės sė parė tė trajnimit dhe tha se ushtarėt po tani janė tė pėrgatitur pėr fazėn e tyre tė ardhshėme nė Gjermani.

Kur ceremoniali ishte gati tė pėrfundojė, tė tubuarėve iu drejtua Gen Brig. Alan Dohrmann, komandant i pėrgjithshėm i Task Force Falcon 12, i kontigjentit amerikan tė misionit tė NATO-s nė Kosovė, me fjalėt: "Unė jam i nderuar dhe krenar qė tė jemė nė kėtė mision pėr tė shėrbyer si komandant i juaj." Duke u jehonuar mendimeve tė shumicės nė turmė, ai tha: "Ne jemi gati. Ėshtė koha pėr tė shkuar."

Liderė, mendoni mirė pėr tė ardhmën e Kosovės
Agim Vuniqi

Agim Vuniqi
to: info@ereniku.net:Sun, September 6, 2009 12:19 am
botuar: E hėnė 07 shtator 2009 11;30 am

Qeveria dhe presidenti e thanė atė qė duhet tė thonin, ata e konsideruan tė mbyllur debatin-bisedimet lidhur me nėnshkrimin e protokollit dypalėsh Euex-MUP i Serbisė.
Si duket ky refuzim i njėanshėm do tė zbutet pėr pak kohė, ashtu siē po i ndryshojnė qėndrimet, sa herė qė bėhet presion nė ta, gjė qė do tė ndodhė fatkeqėsisht edhe tash, pas njė presioni tė vazhdueshėm tė BE-sė. Por, tash do tė pėrballen edhe me presionin e brendshėm politik dhe qytetarė sidomos pasi qė u ndriqua publikisht teksti i marrėveshjes, i cili ka shumė tė meta, defaktorizon palėn shqiptaro-kosovare, por edhe nuk krijon hapėsirė pėr operacionalizimin kohor tė saj. Edhe pse nuk ka ndonjė prononcim tė qartė duket se pala kosovare do tė pajtohet me modifikimin e Marrėveshjes, nė emrim, jo nė konceptimin e saj; tė pafavorshėm pėr palėn kosovare.
Protokolli i bashkėpunimit policor, tė cilit i japin konotacion tė marrėveshjes teknike, do tė bėhet njė mollė sherri nė mes tė vendorėve dhe ndėrkombėtarėve, ngase nuk po ndryshohet asgjė nė raportet reciproke Kosovė-Serbi, bile as qė po pėrflitet pėr tėrheqjen e kėrkesės serbe drejtuar Interpoit pėr burgosjen dhe ekstradimin e qytetarėve shqiptarė, fotografitė e tė cilėve janė akoma tė fiksuara nė zyret e Interpolit. Nuk di si do tė inkorporohet pala kosovare nė kėtė marrėveshje, nėse nuk ėshtė pjesėmarrėse e drejtpėrdrejt e hartimit tė saj, apo ka marrė pjesė jasht syve tė opinionit, duke qenė sekrete aq sa ishte plaēkitja e dhomės policore mė tė sigurt nė Kosovė, ku u vodhėn dėshmi tė vefshme policore dhe gjyqėsore, por edhe njė shumė e konsideruar e parave, por edhe e drogės, si provė e mundshme nė ndonjė nga proceset e hapura gjyqėsore.
Nuk ėshtė aq e madhe brengosja e Eulex-it pėr tė luftuar krimin e organizuar, korrupcionin, trafikimin e qenieve njerezore..., aq sa karakterizohet me aspirata te qėllimshme politike, pėr tė zbutur qėndrimet e brendėshme pėrbrenda BE-sė dhe per t'ia hapur definitivisht rrugėn Serbisė per tė fituar statusin e shfrytėzuesit tė vizės sė bardhė Shengen, qė si kundėrshpėrblim do tė kishte njohjen e kufijėve "administrativė"-ndėrkombėtarė tė Kosovės (?), qė njėkohėsisht do tė nėnkuptone qarkullimin e lirė tė qytetarėve serb nė vendet evropiane, pėr tė ndryshuar bindjet e tyre politike dhe, pėr t'iu pėrafruar Evropės sa mė shumė, si dhe pėr tė larguar vėmendjen e opinionit tė brendshėm tė saj nga influenca ruse. Evropa edhe tash u tregua shumė e butė nė raport me Serbine, ngase atė e konsideron si partner tė rėndėsishėm tė zhvillimeve tė reja nė Evropė, shumė mė shumė se Kosovėn, sovraniteti i sė cilės ėshtė nė lėkundje tė vazhdueshme edhe pėr shkak tė kufijėve tė saj porozė. Si duket qėndrimi i deritanishėm "i shkopit" pėr tė dorėzuar Mlladiqin, personin mė tė kėrkuar pas Luftės sė Dytė Botėrore, tė ndjekur pėr gjenocid dhe krime kundėr njerėzimit, nuk solli suksesin e pritur, pra nė vend se Evropa tė rriste presionin ndaj Serbisė pėr tė zbutur qėndrimin, ia dha krahun asaj edhe njėherė. Nė rastin mė tė keq le tė jet edhe ashtu, por jo mbi kurrizin e Kosovės. Zhvillimet e tilla tė papritura kanė marrė hov edhe pėr shkak tė pasivitetit evident tė poitikės sė jashtme shqiptare, e cila humbi efektshmėrin e saj sidomos pas zhbėrjes sė GU, duke mos zhviluar hapat e mėtejmė tė pėrbashkėt, meqė poitika e jashtme e shtetit nuk ėshtė vetėm ēėshtje e pozitės, por tė njė angazhimi tė pėrgjithshėm bipartizan pozitė e opozitė, e cia tash pėr tash po shprehet me njė rivalitet tė brendshėm agresiv, e shumė tė butė nė raport me Serbinė, Eulexin, UNMIK-un, dhe nė pėrgjithėsi me dipomatėt e huaj. Se a don Serbia t'i pėrmirėsojė marrėdhėniet me Kosovėn apo jo, kjo ėshtė ēėshtje e saj, por nuk mund te shkilet vullneti i mbi 2 milonė shqiptarėve per t'ia hapur shtegun Serbisė, meqė ajo duhet tė plotesojė synimet per siguri te brendshme dhe tė jashtme, dhe kontrollin e kufijėve te saj, si parakushte pėr tė fituar statusin e pėrfituesit tė vizės sė bardhė tė Shengenit. Edhe pse skandalet e diplomacisė serbe nuk u ndalėn asnjėherė, si ai nė kohėn Sadamiane, por edhe pas Sadamiane, kur tash u kuptua se Serbia nuk ka ndalur asnjėherė miqėsinė e pėrbashkėt me regjimin kriminal tė Sadam Hyseinit, duke i garazhuar nė hangarėt serbė 19 aeroplane tė po kėtij regjimi, tė tipit rus MIG.
Kjo nuk ishte ndonjė befasi, meqė Serbia kishte pėrkrahjen e madhe diplomatike prej Irakut, nė kohėn e dominimit te regjimit satrap te Sadam Hyseinit, por gjithashtu edhe tė Sirise dhe te Libise qe konsideroheshin si eksportuesit e terrorizmit nderkombetare, lidhjet janė akoma tė fuqishme. Lidhjet e Serbisė me keto shtete datojnė qysh heret nga periudha e Josip Brozit dhe Ligės sė painkuadruareve, lidhje ideologjike qė ishin tė sforcuara edhe mė pas, meqe partia Ba'ath ishte parti politike e influencuar nga ndikimi rus, me shume premisa tė ideologjisė komuniste, qė kishte si synim vendosjen e socializmit tė modifikuar, duke i dhėnė edhe ngjyrė fetare, pėr tė mashtruar popullin e vet brenda pėrbrenda, duke mos lėnė vend pėr asnjė mėdyshje, ngase gjenerata e mesme e politikanėve tė tyre por edhe ajo mė e vjetėr ishte shkolluar nėpėr univerzitetet ish-jugosllave.
Gjithashtu kjo miqesi ishte edhe pjesė e marrėveshjeve tė ndėrsjellta ushtarake, pėr trajnimin e oficereve te rinje, pilotėve..., ata me vone pėrbėnin edhe bėrthamen kyēe tė kuadrove udhėheqėse ushtarake.
Nga ky partneritet kishin lindur edhe martesa te perziera, qe e ngulmonin ne skajshmėri "dashurinė ideologjike", pėr atė edhe ėshtė vėshtirėsuar hetueshem ndikimi i diolomacisė kosovare pėr ta njohur ndėrkombėtarisht Kosoven e pavarur. Nuk mund tė shuhet aq lehtė propaganda e kohės sė Naserit per miqėsinė me jugosllavo-serbet, kur kanalet qendrore te lajmeve ne Egjipt madhėronin lidhjet ideologjike, pėrfshirė ajo me Asadin e vjetėr, kolonel Gadafin, mbretin Hysein..., por edhe ndikimin e fuqishėm rus, qė ka bėrė furnizimin e kėtyre vendeve me armatim dhe teknoogji ushtarake, por qė ka bėrė trajnimin e oficerėve tė rinjė. Do si do njė marrėveshje e tilė ēfarė po prezantohet nė opinion pėrveq qė ėshtė poitikisht e dėmshme, nė kėtė fazė, po hap dyert e bisedimeve serbo-shqiptare, para dhėnjesė sė mendimit tė GJND, dhe po krijon paqartėsi konstitucionale, por edhe po debalanson raportet Kosovė Serbi, meqė marrėveshja po bazohet nė rezolutėn 1244, dhe po zvetnon kushtetutėn e Republikės sė Kosovės, por edhe po dobėson pozicionin diplomatik tė saj, para seancės preliminare tė GJND-sė dhe, para pranimeve tė reja ndėrkombėtare.
Krahas kėtij debakli tė mundshėm politik-dipomatik, po rriten gjasat pėr shtim tė tensioneve nė Mitrovicėn e Veriut, dhe po shtohen gjasat e pėrzierjes sė drejtpėrdrejtė tė MUP-it serbė nė territorin e Kosovės.
Deri mė tash ėshtė pėrmendur se njė marrėveshje e tillė ėshtė nėnshkruar me shtetet fqinje, por po harrohet qėlimisht njė fakt shumė i rėndėsishėm se Kosova nuk ka qenė me ta nė luftė nė njėrėn anė, por nė anėn tjetėr kėto shtete e kanė pranuar pavarėsinė e Kosovės, gjithashtu nuk kanė shfaqur pretendime territoriale ndaj saj. Nėse Serbia deri mė tash nuk reaizojė asnjė nga premtimet ndėrkombėtare, por edhe djegu ambasadėn amerikane, shumėherė shfaqi urrejtjen e hapur ndaj perėndimit, por nė anėn tjetėr po financon pushtettin paralel nė enkavat serbe me mjetet qė akordohen pėr zhvillimin e saj, pot edhe duke shlyerė borgjin mbi 0.5 miiardė dollarė ndaj BB.
Nėse institucionet e Kosovės pranojnė pėrbuzjen qė do tė manifestohet me defaktorizimin e plotė tė institucioneve, atė qė mund tė bėjnė mė sė paku ėshtė kėrkesa pėr referendum, qė qytetarėt tė vendosin pėr tė ardhmen e Kosovės, ngase Kosova dalėngadalė po humbė sovranitein e saj tė jashtėm, dhe po vjen nė pozitė konstitucionale tė ciėn e kanė Iranda Veriore, Skotanda dhe Uellsi, tė cilat kanė shumė prerogativa shtetėrore, por kufijtė e jashtėm tė kėtyre shteteve janė nė kuadėr tė Britanisė sė Madhe. Pėr tė mos ardhur deri te njė situatė e tillė institucionet kosovare duhet tė jenė mė transparente, por tash pėr tash me vazhdimin e mėtejmė tė procesit tė decentralizimit do tė futė Kosovėn nė rrugė qorre, qė poitikisht dhe me dipomaci e ka vėshtirė tė del nga kurtha qė po i gatitet, liderė mendoni mirė pėr tė ardhmen e Kosovės.

A ka Kosova polikė tė pavarur shtetėrore...!?

Agim Vuniqi

Agim Vuniqi
to: info@ereniku.net: Wed, September 2, 2009 1:11 am
botuar: E mėrkurė 02 shtator 2009 12;35 pm

Qeveria duhet me u parapri proceseve qė nė nismė, e jo tė reagohet me vonesė, dhe pastaj tė bllokohen nismat e ēfarėdo projekti qoftė edhe ai protokollar

Edhe pse ende nuk ka nisur vrullshėm fushata zgjedhore nė Kosovė, rivaliteti garues ka filluar tė kulmojė me njė konkurrencė tė denjė tė kandidatėve tė kualifikuar pėr kryetar tė komunave nė Kosovė, asnjėra nga partitė politike nuk ėshtė e sigurt pėr elektoratin stabil votues, pėr njė arsye tė thjeshtė, tė mospėrmbushjes sė premtimeve tė deklaruara mė herėt publikisht. Kutitė votuese janė ende tė ftohta para fillimit tė procesit tė njėmendėt zgjedhor, si tregues i mundshėm i sigurimit tė biletės pėr hyrje nė asamble komunale, por edhe pėr t'i kryesuar ato.

Kutitė do tė hapen nė mesin e nėntorit (15), ndėrsa dhuruesit vullnetar tė gjakut votues do tė joshin vetėm njėrin nga kandidatėt e mundshėm nėpėr komuna duke pėrfshirė edhe ato tė rejat tė parapara nė bazė tė kartės sė decentralizimit tė Kosovės. Do tė jetė kjo njė finale qė do t'i mbajė tė lidhur kandidatėt por edhe votuesit pėr kutinė e votimeve, do tė krijohet njė partneritet i shkėlqyer qė demonstron raportet e ndėrsjella, por qė kanė detyra diametralisht tė ndara por shumė tė pėrgjegjshme.

Meqė ky cikėl i votimeve ėshtė individual-zgjedhja e kryetarėve komunal, ngase ai kolektiv ėshtė i ndarė, atėherė edhe kėnaqėsitė janė shumė mė tepėr tė personalizuara, vetėm njė kandidat do tė pėrfitoj ofiqin “VIP”, ndėrsa kandidatėt tjerė do t’u rikthehen punėve tjera. Kandidatėt do tė jenė ende tė fokusuar nė atė se ēka do t’i ofrojnė elektoratit, sigurisht qė nė kėtė do tė ndikojnė edhe koalicionet e mundshme tė bartura edhe nga pushteti qendror, do tė jetė ky njė infuzion real pėr ta.

Gati te tė gjitha subjektet politike mbretėron skepticizmi se sa votues do tė dalin nė zgjedhje, ngase mund tė krahasohen ngjarjet lidhur me zgjedhjet e fundit, ato tė para dy viteve, nuk u pėrfolėn vetėm nga vendorėt por edhe nga ndėrkombėtarėt dhe atė nga nivelet mė tė larta tė BE-sė, pėr pjesėmarrjen e ulėt nė zgjedhje, ata ripėrsėritėn disa herė se zgjedhėsit janė tė zhgėnjyer nė udhėheqėsit e tyre pėr politikėn dėshtake nė fushėn e drejtėsisė.

Vendorėt tė preokupuar me zanatin e vjetėr tė futjes sė dorės nė xhepin popullor tė euros publike as qė i shihnin kėto marifete. Disa nga skeptikėt janė shumė tė bindur se do tė rifillojė matematika e vjetėr e huas dhe borxheve, sa do tė jenė nė nivel tė detyrės kandidatėt qė do tė propozohen mbetet tė shihet, por sigurisht do tė pėrballen me shumė vėshtirėsi, qė tash nuk bėnė tė pėrmenden meqenėse akoma nuk ka filluar fushata e njėmendėt zgjedhore.

Patjetėr nė epiqendėr tė angazhimeve tė reja do tė jetė edhe decentralizimi politik i Kosovės, i cili ėshtė nė fushatėn e mbjellje-korrjes, dy muaj e gjysmė para zgjedhjeve pėr kryetar tė asambleve komunale.

Pėrveē sekuencės zgjedhore ka edhe shumė observime tė hapura dhe interesante pėr pavarėsinė dhe sovranitetin. Nuk ishte edhe aq i lehtė, ngase pavarėsia kėrkonte njohjen e saj, dmth pranimin ndėrkombėtar.

Pėr tė vepruar njėanshėm duhej ditur edhe konstalacioni i forcave tė brendshme, e ai ishte shumė stabil, edhe ashtu dihej se pavarėsia nuk arrihet me shumė alternativa, ose duhej t’u besohej subjekteve qė do tė qeverisnin me Kosovėn nė t’ardhmen, sipas procedurės zgjedhore por edhe sistemit zgjedhor, dmth kandidimit, votimit dhe numėrimit tė votave, ose alternativa tjetėr ishte shembja institucionale “domino” e tė pakėnaqurve (qė nuk janė tė paktė) dhe prishja e konfiguracionit politik-institucional ēfarė ėshtė tash.

Njė gjė ėshtė evidente qė faktori ndėrkombėtar nuk ka kohė tė merret me kaq shumė alternativa, as tash, duhet pra me u parapri proceseve qė nė nismė, e jo tė reagohet me vonesė, dhe pastaj tė bllokohen nismat e ēfarėdo projekti qoftė edhe ai protokollar, ngase BE-ja nuk do tė tėrhiqet aq lehtė nga investimet e deritanishme diplomatike, dhe ēfarėdo tėrheqje nga premtimet e tyre do tė jetė katastrofale, sidomos humbja eventuale e pėrkrahjes, ngase atėherė do tė sorollaten udhėheqėsit me certifikatėn e pavarėsisė pa vulė ndėrkombėtare.

Patjetėr duhet tė ketė marrėveshje tė zgjeruar dhe qeveria e Kosovės duhet tė jetė tė vendosur se ēfarė kėrkon, dhe si mendon ta realizojė shtetndėrtimin dhe sovranitetin e plotė territorial. Pra, ai qė ka marr pėrgjegjėsin pėr njė akt tė tillė madhor duhet tė njeh mirė e mirė konstalacionin e forcave tė brendshme, ngase shumė nga ata qė kane qenė “te rebeluar” sot janė shumė paqėsor, janė “majur” nga tė mirat e hyqymetit, dhe cili do tė na bind se ata do ti lenė anash aq lehtė, te mirat materiale qė ua garantojė hyqymeti.

Tashmė janė ndėrruar rolet nuk ka opozitė tė sinqertė, siē kishte mė herėt, kėtė e kanė harruar edhe shumė nga ata qė vuajtėn burgjet mė tė rėnda, ajo ėshtė edhe tash siē ishte pėrpara jashtė dyerve tė Kuvendit tė Kosovės, opozita e sotme e vetme ėshtė ajo e tė rinjve, nė krye me disidentin politik Albin Kurtin, prandaj meriton tė dėgjohet alternativa e tyre, nėse jo tash, do tė jetė mė vėshtirė mė vonė, ngase pakėnaqėsia po vjen duke u shtuar, me tendenca tė rritjes dhe rrezikut tė daljes jashtė kontrollit.

Realisht nuk duhet tė harrohet as roli i PK-sė, si forcė e pajisur me armė tė nxehta, se kah do tė pozicionohet, a do tė ketė fuqi tė mbetet nėn kontrollin civil tė institucioneve qendrore vendore me zinxhir vertikal komandues, apo do tė hamendet edhe nga kontrolli i ndėrkombėtarėve, meqė ajo deri mė tash ishte zbatuese e pėrkryer e vendimeve tė ndėrkombėtarėve qė janė nė fuqi dhe faktikisht edhe e kanė themeluar atė.

Tė gjitha ata qė mbėshteten vetėm nė faktorin e brendshėm, mund tė jenė edhe tė vrullshėm, a kanė ata informata tė bollshme dhe sa janė duke menduar mirė dhe esėll, duhet tė gjykojnė vetė, por ėshtė pikėpyetje e madhe sesa Kosova do ta ketė pėrkrahjen e jashtme, dhe pėr kėtė duhen investimet nga jashtė.

Pra realisht pa njė pėrkrahje tė njėmendėt tė SHBA-sė, e cila do ta pėrkrah fuqishėm dhe do tė shtyjė pėrpara njohjen ndėrkombėtare tė pavarėsisė sė Kosovės nuk do tė ketė pavarėsi tė njėmendėt, pėr atė ėshtė e domosdoshme puna me Washingtonin, e tė gjitha forcave politike por edhe e diasporės shqiptare, se lufta diplomatike koordinohet nė Prishtinė dhe nė Washington, me mirėkuptim tė palėve tė cilat janė tė interesuara tė bashkėpunojnė dhe jo tė armiqėsohen.

Fjala ėshtė pėr konstalacionin e brendshėm politik tė pozitės dhe opozitės legale, por edhe asaj reale e cila tash pėr tash ėshtė jashtė institucionale, kėto mund tė konsiderohen se janė nė rivalitet politik qė kanė njė qėllim shtetndėrtimin e Kosovės, prandaj duhet te flaken inatet dhe gėrryerja e zorrėve tė njėri tjetrit.

           Jeta ėshtė pėr tė dhėnė jo pėr tė marrė

    Jean Valjean: "Life is to give not to take"  - "Tė mjerėt" Victor Hugo
    Misioni i Evropės ėshtė nė Kosovė, por realisht Kosova po largohet nga  BE-ja

Agim Vuniqi

Agim Vuniqi
to: info@ereniku.net: Wed, July 22, 2009 6:37 pm
botuar: E premte, 24 korrik 2009 2;35 pm

Politika e jashtme e Kosovės ka hasur nė ngecje, jo vetėm pėr shkak tė neglizhencės sė MPJ-sė por edhe pėr shkak tė mos funksionimit tė Agjensisė kosovare tė intelegjencės; tash pėr tash ėshtė emruar vetėm shefi i saj Bashkim Smakaj. Vėshtirėsitė janė tė ndryshme, disa nga to edhe tė pakapėrcyeshme, meqė Kosova ėshtė pranuar vetėm nga 62 shtete, deri mė tash, por nuk janė vu marrėdhėnit diplomatike me tė gjitha ato. Ndėrsa MPJ ėshtė ēėshtje nė vete, aq shumė u vonua nė pėrzgjedhjen e 18 ambasadorėve, procedura nuk ka pėrfunduar tėrsisht, ata po presin dhėnjen e "mendimit" nga shtetet nė tė cilat do tė vendosen ambasadat, pse a nuk kishte dhjetėsha e mėhershme pajtueshmėrinė, a duhet edhe njėherė tė kalohej nė kėtė fazė? Ministri i Punėve tė Jashtme i cili kishte shfrytėzuar mė heret piknikun diplomatik nė ndėrtesėn e New Yorkut pėr tė pirė kafe me ambasadorėt e dhjetra shteteve nė kėthinat e ndėrtesės shumėkatėshe tė OKB-sė, i kishte bėrė pėr tė qetėsuar oponentėt politikė, pėr tė heshtur zėrin e opozitės por edhe pėr t'i pėrmbushur dėshirat e saj se ėshtė duke lobuar. Ēuditėrisht MPJ, e cila ka filluar procesin e zgjedhjes sė ambasadorėve, proces i cili ėshtė bėrė pėrmes konkursit, ėshtė zhvleftėsuar tėrsisht, dhe ka qenė njė ndėr gafet e diplomatėve tė papėrvojė tė Kosovės, ėshtė shndėrruar nė byro pėr punėsim, nuk ėshtė shfrytėzuar institucioni i rekomandimit, por nuk ėshtė studjuar as e kaluara e tyre. Nuk ėshtė kjo gjėja e vetme, por MPJ, as qė ka njoftuar shumicėn e kandidatėve pėr rezultatet e konkursit, kandidatėve nuk u janė spjeguar arsyetimet, por ē'ėshtė edhe mė keq shėrbimi administrativ i MPJ u jepte informacione tė llojllojshme, pra mungonte serioziteti nė punė. Sa kanė qenė pėrmbushjet e kritereve tė pėrcaktuara pėr t'u stolisė me karrikėn e ambasadorit tė mjaftueshme nė krahasim me kriterin e e lojalitetit partiak, apo edhe lidhjeve me udhėheqėsit vendor veē po shihet, menjėherė pas publikimit tė listės jo-zyrtare. Njė gjė duhet tė qartėsohet se MPJ nuk ėshtė agjension pėr regrutimin e tė rinjėve tė cilėt menjėhėrė pas kryerjes sė studimeve pa ndonjė pėrvojė nė diplomaci shkelin nė shkallėt e zyrės sė diplomatėve, tė cilėt do tė duhej tė ishin me eksperiencė, bile tė kenė pėrvojė politike. Nuk ėshtė i mjaftushėm vetėm kriteri i "pėrkthyesit", sa janė tė rėndėsishme miqėsitė e ndėrtuara mė heret. MPJ e udhėhequr nga Skender Hyseni nuk ka pėr ēka tė pėrmendet, nuk ka ndonjė sukses qė e veēon atė si ndonjė diplomat tė zhdėrvjelltė. Gabimi qėndron se ai nuk ka bėrė asnjėherė ndonjė kontakt me grupet lobuese tė shiptarėve nė perėndim, tė cilėt janė njė potencial i pashterrur jo vetėm i dijes, por edhe i fuqisė votuese, shiqoni faktin turqit kanė 20 parlamentarė nė parlamentin Evropian edhe pse ata nuk janė anėtarė tė BE-sė. Sa herė ka dėrguar misionarėt e vet Hyseni nė perėndim pėr t'u takuar me intelektualė, veprimtarė, tė cilėt kanė pėrvojė pėr vendosjen e takimeve tė niveleve tė larta, fundja edhe mobilizimi i diasporės dhe shtytja e tyre pėrmes fuqisė sė votės mund tė bėjė ndryshime. Deri sa shumė shtete kanė zgjedhur kėshillat pėr diasporė, nuk ka pasur ndonjė takim qė ka shkuar pėrmes MPJ-sė, e them kėtė ngase mėrgimtarėt shqiptarė kanė ndihmuar diplomatėt e Kosovės, kur Kosova nuk ishte nė hartėn politike tė Evropės, por edhe ata tė Shqipėrisė, nė mėnyra tė ndryshme sidomos viteve tė 90-ta, kur fitoi demokracia shqiptare, kam qenė edhe vet dėshmitarė i kohės nė Zvicėr kur u pat vendosur ambasadori i demokracisė sė re shqiptare z. Gazmend Tyrdiu, atėherė kishte kontakte tė shpeshta edhe me zyrtarė tė tjerė tė MPJ, si Arian Starova etj...Dosido, ambasada dhe ambasadori, kanė detyrat e tyre tė pėrditshme, tė zgjidhjes sė problemeve tė mėrgimtarėve, ndonjė takim me zyrtarėt nė shtetet ku gravitojnė ata, por pa pasur terrenin e pėrgatitur nga diapora ata janė vetėm njė shkumė sapuni nė basen, asgjė mė shumė.

Pas deklaratės qė komisioni i BE-sė ka rekomanduar qė Serbinė , Malin e zi dhe Maqedoninė do t'i fus ne listėn e bardhė tė Shengenit, jashtė saj mbetėn Shqipėria e Bosnja, ndėrsa Kosova ka humbur hapin pėr shkak se nuk ka pėrparim nė lėminė e sigurisė sė dokumenteve sidomos tė pasaportave biometrike, kontrollit tė migrimeve ilegale pėrfshirė edhe "read-misionet" tė rendit publik dhe sigurisė, tė punėve tė jashtme dhe tė drejtave themelore. Sigurisht qė vizat nuk do tė zhduken vet-vetiu, ngase pėr kėtė duhet kryer detyrat e parashtruara, edhe pse ėshtė pėrfolur shpesh qė Kosova ka pėrkrahje nga Brukseli. Shtrohet pyetja a ka plotėsuar Kosova kriteriumet e planit ("roadmap") pėr liberalizimin e vizave dhe a ka pasur ndonjė plan pėr zbatimin e kritereve, bile edhe kontaktet ishin shumė tė rralla me zyrtarėt e BE-sė nė Bruksel. Do tė ishte disi e kapshme po tė ishte bėrė ndonjė planifikim fazor, atėherė opinioni mė lehtė do tė pėrcillte pėrmbushjen e detyrave nga qeveria. Si duket nė kėtė fazė nuk ka qenė edhe synim i qeverisė pėrmbushja e obligimeve pėr t'u bėrė kandidatė pėr liberalizimin e vizave, jo pėr faktin qė Kosovėn nuk e kanė pranuar pesė shtete tė BE-sė, meqė pėrmbushja e kriteriumeve i bind partnerėt por edhe shtetet tjera edhe pėr pranim mė tė hovshėm tė Kosovės. Kosova nė kėtė drejtim as qė ėshtė afėr; ka vende qė po tregojnė shenja dyshimi pėr kapacitetet qeverisėse, se a do tė plotėsohen kushtet pėr liberalizim tė vizave as qė  kishte ndonjė parashikim . Atėherė do tė duhej tė bėheshin edhe licitimet kohore pėr tė ardhmen dhe, sigurisht qė do tė kalojė goxha njė kohė pėr ndonjė ndryshim cilėsor, ngase nuk ekziston vullneti politik. Nuk ėshtė bėrė publike sa kritere duhet pėrmbushur Kosova pėr tė hyrė nė mesin e shteteve qė do tė pėrfshihen pėr liberalizim tė vizave, pra as qė ėshtė bėrė ndonjėherė pjesė e debatit mė serioz, thėnė shkurt nuk ka ndonjė bisedė pėr pėrcaktimin e pėrmbushjes sė kritereve, pėrveq atyre qė janė pėrgjithėsuese, tjetėr ėshtė vurja e kontakteve me komesionerėt e BE-sė si Zhak Baro, pėr rend publik dhe drejtėsi dhe ai pėr zgjėrim Olli Rehnin, pėr kriteriumet qė do tė duhej tė pėrmbushte Kosova. Pra sė pari duhet tė zhvillohen bisedimet teknike para se komisioni evropian tė jap rekomandimin qė tė shkohet nė procedurėn pėr tė futur Kosovėn nė listėn e bardhe tė Shengenit. Dhe pa hyrje nė bisedime teknike as qė do tė ketė ndonjė vendim tė BE-sė.

Kosova ka filluar qė moti me pėrmbushjen e standardeve, dhe atė para hyrjes nė bisedime pėr statusin e Kosovės, por edhe pas bisedimeve, duke ua vizatuar liderėvė kosovarė planin-"road map-ėn", tė cilėt asnjėherė nuk e kundėrshtuan, por iu pėrmbajtėn rigorozisht, pėrfundimisht edhe marrėveshja e Ahtisaarit ishte rrugė udhėzimi i evropianėve. Serbia qė nga fillimi kishte kundėrshtuar tė gjitha inciativat e mundshme, ajo pėrfitoi nga frenimi i proceseve integruese tė Ballkanit, deri sa zhvillonte bisedimet teknike, ajo pengonte funkcionalitetin e institucioneve kosvare, aq shumė saqė ndau teknikisht Kosovėn, duke ia lėnė si zorrė qorre veriun e saj. Liderėt kosovarė kishin tė veshura vazhdimisht fanelat e vullnetarėve, dhe ēdo rekomandim tė diplomatėve evropianė pėrpiqeshin ta mbėshtetnin... Sigurisht qė deri te bisedimet nuk vihet pa treguar vullnetin politik, por edhe puna qė duhet kryerė, nuk ka pasur ndonjė vlerėsim nga Rehn, por as qė ėshtė shqyrtuar ndonjėherė pozicioni i Kosovės pėr liberalizim tė vizave, nuk kishte as ndonjė procedurė por as pėlqim i shteteve anėtare pėr Kosovėn, deri sa Serbia kishte 42 kriteriume pėr pėrmbushjen e hartės sė rrugės pėr tė liberalizuar regjimin e vizave. Njė ndėr to ishte edhe bashkėpunimi me gjykatėn e Hagės, edhe pse qė nga fillimi kishte si kusht dorėzimin e Mlladiqit dhe Haxhiqit, nuk ndodhi asnjėra, pėrkundrazi nė opinion dolėn inqizime qė tregonin rahatinė e kriminelėve tė luftės tė cilėt shkatuan gjenocid tė pėrmasave tė mėdha, mė tė mėdhat qė njeh njerėzimi pas Luftės sė Dytė Botėrore. Njė gjė qė tėrheqte vėmendjen ishte se Sebia po shpėrblehej pėr punėn e Minsitrisė sė punėve tė brendshme dhe tė drejtėsisė, duke ndjekur pėrmes Interpolit liderėt kosovarė, ndėrsa Kosova kishte dėshtuar me disa skandale, atė tė burgosjes spektakulare tė tre agjentėve tė BND-sė, pastaj ai i rrėmbimit tė dėshmive nė zyrėn mė tė ruajtur tė PK-sė, a nuk janė kėto dyshime tė mjaftueshme pėr efektshmėrinė e institucioneve kyqe tė sitemit, dhe si ishte e mundur qė me kėto skandale nuk u mor qeveria pėr tė caktuar detyrat qė duhet kryer, a nuk ishte kjo mungesė e vullnetit politikė. E si mund tė flitet atėherė pėr ndonjė kooperim me Kėshillin e Evropės, edhe pse EULEX-i kishte ardhur edhe pėr kėtė qėllim, qė do tė thotė se misioni i Evropės ėshtė nė Kosovė, realisht Kosova po largohet nga  BE-ja, e ēfarė faji kanė banorėt e Kosovės, tė cilėt po ndėshkohen pėr shkak tė luhatjeve tė BE-sė, e cila jo qė po shpėrblen pėrmbushjen e udhėzimeve tė deritanishme, por po shkel pėrpjekjet e qytetarėve kosovarė, tė cilėt faktikisht janė ata tė cilėt ruajtėn paqen nė Kosovė, por edhe mė gjėrė. Si duket mėsimi qė u dhanė zyrtarėt e BE-sė ėshtė krejt i ndryshėm ēka bėnė ata. Shoqėria civile deri mė tash inerte, po del me qėndrime dhe kėrkesa atėherė kur ēdo gjė u kry, a nuk ishin ata mė heret tė alarmuar pėr kėtė, kur nuk ka pasur asnjė takim me komisionerėt e BE-sė, e si do tė pėrfitonte Kosova nga liberalizimi i vizave kur nuk ishin pėrcaktuar as kriteriumet, por as nuk kishte bisedime teknike pėr kėtė qėllim. Qysh heret ėshtė kuptuar se njėri ndėr kushtet kyēe ėshtė edhe ēėshtja e pasaportave biometrike, por askush nuk ēante kokėn, as ministri i rendit nuk lodhej pėr kėtė, por as derjtėsia as qė bėnte ndonjė pėrpjekje nė kėtė drejtim.


A duhet tė jet objekt shqyrtimi i Gjykatės Kushtetuese tė Kosovės dhėnia me koncesion e pasurisė natyrore tė Kosovės?
 
Agim Vuniqi
erenikut: Fri, July 17, 2009 1:41 pm
botuar: E hėnė 20 korrik 2009 2:53 am
Kosova e ngarkuar me rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit, por me status tė sqaruar politik-republikė, e pranuar ndėrkombėtarisht nga 62 shtete, me kushtetutė tė aprovuar nga parlamenti shumėpartiak, sovran praktitk i sė cilės akoma nuk dihet kush ėshtė! Nė emėr tė qytetarėve "degradohen" kompanitė, u thonė publike, nuk e di pse jo shtetėrore, edhe pse me to qeverisė qeveria me miqė, thėnė ndryshe pėrpara UNMIK-u tash EULEX-i (ata kėshillojnė), jo kėshtu nuk ėshtė nė Kushtetutė, e kush lidhi marrėveshje me Serbinė pėr kufirin Mitrovicė e Veriut - Serbi?
 
Ėshtė pra e pakuptimtė intenca e "dijetarėve" ministrorė qė pėrpiqen dhunshėm t'ua mbushin mendjen qytetarėve se atyre u duhen termocentralet me kapacitet 2100 MW, me ēfarė tė drejte bėjnė atė? Sė pari hartimi i strategjisė zhvillimore afatgjate pėr tė cilėn ėshtė angazhuar qeveria, duhet tė ishte pjesė e angazhimeve tė institucioneve kompetente profesionale, u bė edhe pėrzgjedhja e agjensionit profesional tė pavarur (kredibil) - komitetit drejtues tė projektit "Kosova C" jo "Kosova e re", se sa ėshtė i pavarur politikisht komiteti drejtues as qė bėhet fjalė, por pse u emėrtua ndryshe projekti "Kosova C"-"Kosova e Re" lė vend pėr tė dyshuar. Realisht projekti "Kosova C" ishte projekcion i mėhershėm zhvillimor, kur ekzistonte si kompani KXEMK Kosova, pra Kosova ishte pjesė e projektit tė pėrbashkėt elektro-energjetik pėr nevojat e ish-Jugosllavisė, atėherė ishte drejtor Vesaf Berisha, i cili angazhohej vazhdimisht pėr pavarėsinė afariste dhe zhvillimore tė Kombinatit Xehtaro Energjetik Kosova, por qė do tė ndodhė kaq shpejt qė "demokratėt e sert" tė marrin vendime arbitrare nė kohėn kur kanė kaluar aq shumė vjet nga sistemi monist nė atė tė demokracisė parlamentare po merr trajtėn e ėndrrės "Liza nė botėn e ēudirave".
 
Ndėrtimi i Termocentralit Kosova C, i bazuar nė rezervat e thėngjillit pėr djegie (pse jo pėr industrinė ushqimore) tė mihjes sipėrfaqėsore tė Sibofcit (nuk ėshtė specifikuar saktėsisht sasia 1 miliardė tonė, 2, apo mė tepėr, duhet tė dihet saktėsisht ēka jipet nė koncesion-shfrytėzim) thuhej se ėshtė megalomani, ishte ky projekt i paraparė viteve tė 70-ta. Nuk ka zhvillim tė ekonomisė se Kosovės dhe punėsim impulsiv pėrmes ndėrtimit tė Termocentraleve Kosova C, por pėrmes zhvillimit tė bizneseve tė imta. Dhe fundja pėr shfrytėzimin e resurseve natyrore duhet tė dėgjohet fjala e qytetarit. Po ajo (energjia) do tė ishte ēėshtja, dhe pasuria e tė gjithė popullit, nė qoftė se forcat politike nė vend tė ngjyrės sė "hirit" do tė mendonin pėr ngjyrėn e gjelbėr. Madje do tė ishte mė mirė sikur tė mendonin se si mund tė nxitonin tė vinin nė lėvizje vendime tė shumta qeveritare-parlamentare pėr tė stimuluar prodhimin e etanolit, dhe bio-dizel-it si lėndė djegėse, tė cilat nė botė e nė rajon gjithmonė e mė shumė po zėvendėsojnė produktet e naftės. Duke vepruar kėshtu me siguri do tė kontribonin nė pakėsimin e halleve pėr agrarėt (bujqit), dhe do t’i shėrbenin mė shumė mbrojtjes sė ambientit. Shoferėt dhe pronarėt e makinave do tė ankoheshin mė pak pėr ēmimet e larta tė naftės. Papunėsia do tė ishte nė numra mė tė ulėt. E nė fund fare "komisarėt politikė" tė koalicionit qeverisės do t’u tregonin zotėrinjve Europianė se tė paktėn nė kėtė ēėshtje kanė bėrė diēka me "konsensus". (Bashkimi Evropian i rriti standardet e kėrkuara pėr bio-dizel-in nga 2% nė 2005 nė 5.75% nė 2010.) Nė SHBA janė mė shumė se 140 rafineri tė etanolit qė punojnė me kapacitet tė plotė. 42 rafineri tė tjera janė nė fazėn ndėrtim-pėrfundimit. Ritmi i rritjes me 100% nė vit e bėn bio-diezel-in njė nga industritė me njė zhvillim tė ngjashėm me atė tė "High-Tek-ut" tė dekadės sė fundit tė shekullit tė XX-tė. E gjithė kjo industri kontribuon jo pak nė ekonominė vendase, dhe njėkohėsisht nė rėnien e ēmimit tė naftės. E nxitur nga aprovimi i Paktit tė Politikave tė Energjisė (Gusht 2005), i cili do tė stimulojė pėrdorimin e 12-14 milion ton bio-diezel nė vit duke filluar nga viti 2012, industriaa e bio-diezel-it i dha ekonomisė Amerikane pėr vitin 2005, "1.9 miliardė dollarė tė ardhura nė taksa, dhe 153725 vende tė reja pune." http://www.ethanolrfa.org . Nėse i njejti komitet drejtues ka punuar nė projektin Kosova C, ēka e shtyri qeverinė pasuese tė ndėrroj emėrtimin e projektit "Kosova C" nė "Kosova e Re". Nuk ėshtė bė kjo pa qėllim, jo! apo vetėm pėr tė justifikar premtimet se me qeverinė e re shkon edhe emri i ri. Problemi nė dukje i thjeshtė ėshtė i lidhur juridikisht me "nofkėn" e re. Kosova C ėshtė vazhdimėsi e KXEMK Kosova, Elektroekonomia e Kosovės, tash sė fundit e Korporatės Energjetike tė Kosovės, edhe mihjet sipėrfaqėsore dhe pasuritė e linjitit ishin dhe janė pjesė e pandarė organizative e KEK-ut. Vendimi politik i qeverisė Thaēi me ndėrrimin e emėrtimit provoi tė tjetėrsoi pasurinė e punėtorėve tė KEK-ut, tė qytetarėve pėrreth dhe krejt qytetarėve tė Kosovės. Pra vet punėtorėt, sindikata, dhe qytetarėt duhet tė avokojnė pėr tė drejtat e tyre, ēėshtja e mihjes sipėrfaqėsore tė Sibofcit, dhe i tėrė projekti i "Kosovės sė Re" duhet tė jetė lėndė shqyrtimi e Gjykatės Kushtetuese tė Kosovės, por pėr tė ardhur lėnda aty, do tė duhet tė bėhet pjesė e angazhimeve tė Shoqėrisė Civile, Sindikatės, Grupit tė Ekspertėve, tė Partive Politike..., pėr tė formuar grupin pėr lobim qė kjo ēėshtje tė shtrohet edhe nė Parlamentin e Kosovės, por edhe nė Gjykatėn Kushtetuese pėr t'u dhėnė mendimi meritor: A mundet Qeveria me tjetėrsuar pronėn e Kosovės pa referendum, dhe a mundet kjo tė ndodhė kur ende nuk ėshtė votuar (adoptuar) ende Ligji pėr Shpronėsim tė pasurisė sė paluejtshme... Sigurisht qė me mendimin meritor tė Gjykatės Kushtetuese do tė autorizohej qeveria-ministritė tė zbatojnė vendimin, pra qeveria kujdeset pėr zbatimin e ligjshmėrisė dhe bėnė inspektimin e pėrgjithshėm, nė harmoni me ligjet vendore pjesė e korpusit tė ligjeve evropiane? Njė proces i ngjashėm ka ndodhur edhe nė SHBA kur administrata e Bushit pėrpiqej tė bėjė privatizimin e limave nė SHBA, dhe kėtė tė drejtė, tė drejtėn e menagjimit tė mallrave nė hyrje dhe dakje pėrpiqej t'ia jap Emirateve tė Bashkuara. Pas polemikave tė shumta dhe kėrkesave qė kjo ēėshtje tė jetė objekt shqyrtimi i kongresit amerikan (Dhoma e pėrfaqėsuesve+Senati), por edhe tė mediave dhe opinionit si pjesė e sentimentit kontrollues tė sistemit, u plandosė propozimi.
 
Meqė BE ka kriter tė ashpėr tė legjislaturės pėr mbrojtje tė ambientit tė cilat janė kompatibile me kriteret e fokusura se mbrojtja e ambientit global ėshtė prioritet i njė rėndėsie tė veēantė. Kjo ėshtė siguruar pėrmes rregullativės ligjore duke sforcuar zotimet e BE-sė, pėr njė zhvillim tė pandryshuar, mbėshtetur nė vendimin nr. 280/2004 EC i Parlamentit dhe kėshillit Evropian tė datės 11 shkurt 2004 lidhur me mekanizmin pėr monitorimin e emitimit tė gazėrave nė "Community grenhouse" dhe pėr implementimin e "Kyoto protocol". Meqė Kosova si shoqėri pretendon tė jetė pjese e projektit tė pėrbashkėt evropian, apo jo, nuk mund tė akcepohet njė vendim i ngutshėm, tė bėhen harxhime tė palejuara buxhetore dhe nė fund tė dėshtohet, Kosova nuk ėshtė as nėnshkruese e kėshillit tė Evropės juglindore pėr energjetike. Kjo nuk e obligon investitorin e mundshėm, e obligon qeverinė se ajo ndėrton kornizėn ligjore qė harmonizohet me ligjet evropiane, por nė anėn tjetėr duhet tė kujdeset pėr kursimin e resurseve natyrore pėr gjeneratat e ardhshme. Sa u ėshtė qartėsuar qytetarėve ndėrrimet globale tė klimės dhe zvogėlimi i CO2 pėr vitet e ardhshme, deri nė vitin 2020, sa ėshtė kohėzgjatja e shfrytėzimit tė termocentraleve qė shfrytėzojnė thėngjillin e pastėr si lėndė djegėse sipas normave evropiane, ngase me kaq pak njoftime pėr popullatėn ėshtė mė tepėr eksperiment qeveritar qė do tė thotė vdekje e ngadalshme e popullatės kosovare me njė dendėsi enorme tė popullimit, ėshtė papėrgjegjėsi e pafalshme e tė ardhmes se Kosovės. Pa shqyrtimin e tėrėsishėm tė pakove ligjore tė ambientalistėve tė Kosovės, tė mbėshtetura nė ato tė BE-sė nuk bėnė tė lejohet kaq shpejt ky projekt aq i rėndėsishėm dhe kapital. Nuk ėshtė mjaft tė thuhet s’ka rrymė dhe tė ndalet jeta. Sigurisht ėshtė i papranueshėm edhe refuzimi i paargumentuar, meqė BE-ja stimulon projektet pėr prodhimin e energjisė elektrike me thėngjill tė pastėr, por nuk bihen vendime kaq kruciale aq shpejt, dhe qytetari nuk mund tė lirohet nga dyshimi se ka konflikt interesash, bile praktika e deritanishme dėshmojė skepticizmin e arsyeshėm, gjatė hapjes sė tenderėve, duke u avulluar miliona euro, me ēka e kanė merituar t’u besojmė. Me tregoni cili ėshtė roli i qeverisė, ministrisė pėrkatėse, ambientalistėve, sindikatės dhe cili ėshtė roli i qytetarėve nė rrethana tė tilla?

Agim VuniqiAgim Vuniqi
          Erenikut: Fri, June 26, 2009 1:12 pm
          Botuar: E marte 30 qershor 2009 8:41 am

                                 A do tė bie pula e artė kėlluqė?

     Ka humbur realisht sensi pėr jetėn e pėrditshme tė qytetarėve, jeta ka fituar ngjyrat e njė spektakli tė vėrtetė, ėshtė kohė e magjistarėve qė vrėngėllojnė nė ajr shkopin magjik; i shkon mendja njeriut se ėshtė nė epiqendėr tė bursave botėrore ku bėhet shitblerja e valutave konvertibile "online currency"

Rrenėt sa mė afėr qė tė vjen dita "e gjykimit" do tė vazhdojnė duke u fryrė, duke mbushur thasėt qė shkunden nga pleshtat. Edhe pse statistikat tregojnė pėr njė rritje tė analfabetizmit, kjo nuk i pengon "sugarėt" politikė tė premtojnė pėr gjithēka dhe pėr ēdo gjė, edhe digjitalizmin e administratės. Votues tė dashur ju vetėm shprehni dėshirat, politikanėt janė ata qė do i plotėsojnė ato, edhe bėrllogun do ua pastrojnė... Nejse de..., edhe shprehja e dėshirave ėshtė njė kualitet i ri... Nuk ėshtė edhe keq kėshtu, nuk ka ndalje nė shprehjen e dėshirave pėr asnjė ēast, por ka edhe prognoza, kėshtu bile u shtohen epshet lojtarėve nėpėr bastore. Tash ata mund tė kenė njė mundėsi mė shumė, vurja e basteve nė kandidatėt e kėshilltarėve komunal dhe nė kryetarėt e asambleve komunale. Kanė mbetur edhe ca muaj per kandidatėt garues pėr ta kėnaqur elektoratin me aftėsitė e shumta tė mashtrimit medial dhe tė njėmend tė qytetarėve nė Kosovė. Sa mė shpejt qė do tė afrohet dita "e shpėtimit", aq mė agresive do tė jenė premtimet. Kandidatėt e mundshėm do tė dalin me ide tė reja tė sajuara nė kthinat e errėta tė selive partiake, pėr t'i ndriquar ato para spektatorėve tė shumtė nėpėr tubime, qė do t'i mbushin sallat e sporteve, tė kinemave, por edhe hapėsirat tjera qė kanė mbetur tė pashfrytėzuara gjatė. Kėto gara kanė edhe njė lehtėsi, nuk duhet tė vrapohet shpejt pėr tė humbur energji, me rėndėsi ėshtė zėrimi i mirė dhe fjalėt e rrepta, duke u thirrur edhe nė veprat e tjerėve qė nuk janė nė mesin e tė gjallėve. Shqiptarėt e kanė njė tė mirė qė tė vdekurit nuk i lėjnė asnjėherė reahat, kur u duhen pėrbehen nė ta, nuk u bėnė pėrshtypje fare qė karierėn e tyre e mbėshtesin nė mite, prandaj vazhdimisht qytetarėt folklorist kanė kėnduar nė pėrcjellje tė instrumenteve me dy tela, duke u kėnduar dhe hymnizuar veprat e tė vdekurve, sa janė gjallė nuk ua njohim vlerat. Shpesh testohet edhe historia, pėrmenden datat historike me rend, ēuditėrisht gjatė fazės premtuese ofrohen zgjidhje shumė "cilėsore" dhe tė avansuara tė shekullit XXI, ndėrsa nė anėn tjetėr rikujtohet historia si rekuizit i nevojshėm i zgjedhjeve. Dhe ēfarė fushate do tė ishte po tė mos jepeshin shifra tė shprehura nė euro, i shkon mendja njeriut se ėshtė nė epiqendėr tė bursave ku bėhet shitblerja e valutave konvertibile "online currency". Shikuar nė tėrsi zgjedhjet si ēdo herė nuk do tė jenė me risi, me shumė pano dhe billborde, hargjime marramendėse tė kandidatėve konkurues, ka humbur realisht sensi pėr jetėn e pėrditshme, jeta ka fituar ngjyrat e njė spektakli tė vėrtetė, bile televizionet lokale dhe qendrore nuk do tė kenė asnjė problem nė sajimin e programeve ditore. Kandidatėt e mundshėm veē e dijnė ku u dhemb zgjedhėsve, ėshtė rryma, shėndetėsia dhe arsimi, sa pėr kulturė nuk kanė kohė tė merren, e qėlluar, do tė shkėlqejnė sallat nga pritjet madhėshtore qė u bėhen magjistarėve tė cilėt do tė vringllojnė nė ajr shkopin magjik, rrymė do tė ketė pėr eksport, jo tash, por pasi qė kandidatėt tė sigurojnė ulėset e tyre, pastaj fillohet me programe tjera ABC, duke vazhduar kėshtu numrimin e zanoreve e bashhtinglloreve tjera nė varėsi nga alfabeti qė do tė praktikohet. Nuk pamė ndonjė ide programore qė udhėzon nė ruajtjen e tokės sė punės si resurs natyral, meqė ndėrtimi i egėr paraqet kėrcnim pėr qytetarėt e Kosovės, dhe kėshtu kėto resurse natyrore qė do tė pėrmbushnin nevojat elementare pėr ushqim pa dalje nė treg gradualisht po humbin kapacitetet e nevojshme duke degraduar familjet farmere. Uji si resurs i domosdoshėm jetėsor po humb, nuk ėshtė as temė shqyrtimi i akademikėve dhe profesionistėve, tė cilėt tė ardhmen e tyre shkencore e kanė gjetur nė shpresėn e votuesit, i cili eventualisht do t'i shpėrblej ata me gradat e reja qė i tejkalon ato shkencore, kėshilltar tė asambles lokale e kryetar asamblesh tė Kosovės, sipas Marrėveshjes Ahtisaari. Preferencat e shumta pėr projekte tė reja, pa u realizuar projektet e sigurimit tė ujit tė pijshėm, por edhe atij pėr amvisni, do tė paraqesin kėrcnim pėr njė jetė normale tė qytetarėve nė tė ardhmen. Shėndetėsia e mirėfilltė pėr populltatėn e bazuar nė betimin e Hipoktatit gradualisht ėshtė duke humbur luftėn nga tregu informal, i cili banorėt i furnizon me barėra tė dyshimta dhe afate tė skaduara. Pse nuk zvoglohet personeli adminitrativ dhe pse nuk autorizohen nga qeveria shoqatat profesionale pėr tė kryer punėn e tyre, ē'u duhen qytetarėve aq shumė kėshilltarė "tė dijshėm". Kjo formė e deritanishme e qeverisjes ėshtė shumė centraliste, nuk jep mundėsi pėr njė debat cilėsor me qytetarė, sidomos ajo nė qeverin lokale. Angazhimi i shoqėrisė civile pėr pastrimin e "ambientit" nuk po jepė rezultate inkurajuese, le tė shpresojmė qė kandiatėt qė do t'i shpėrblejė vota qytetare do tė mendojnė pak mė tepėr pėr sigurimin e kushteve pėr njė jetė tė dinjitetshme, jo si kėta qė ishin deri mė tash. Ata qė do tė garojnė do t'ua shohim shpesh "suratet" nė TV, bile pėr asgjė qytetari do tė argėtohet pėr ditėt qė do tė vijnė, fundi i vjeshtės do tė jep porosi, nuk do tė jetė vonė tė shpresojmė qė pula tė ro-ko-ko-kas dhe strofulogun me vezė tė arta t'a mbuloj, dhe kėshtu Kosovėn t'a dekorojė.
                        Pėrmbajtja e tė qenit “nėnė”, nga n jėra anė dhe sovraniteti i shtetit nė tė cilin jetojnė mėrgimtarėt si shtetas
         Duhet shenjtėruar emocionet e shumė mėrgimtarėve shqiptaro-amerikanė tė Michiganit, shumica malėsorė tė Malėsisė, qė u tubuan nė tubimin tematik “Amerika pėr Kosovėn” ata here e quanin veten Kosova e vogėl e here-herė emėrohej ashtu siē e lartėsoi afaristi i shquar i komunitetit Marash Nucuallaj, kryetar i degės sė Ligės shqiptaro-amerikane, duke e quajtur komunitetin shqiptaro-amerikan tė Michiganit-Drenica e Kosovės.
Agim Vuniqi
          Erenikut: Tue, June 16, 2009 1:00 pm
          Botuar: E marte 16 qershor 2009 1:41 pm

    Cila ėshtė mėrgata shqiptaro-amerikane? Diaspora apo Mėrgata shqiptare siē e quajti Naim Dedushaj, nė takimin tematik "Amerika pėr Kosovėn" ėshtė burim i pashterrshėn i derdhjes sė mjeteve financiare nė Kosovė, nė Shqipėri, nė Mal tė Zi, nė Luginėn e Preshevės dhe nė Maqedoni, ky konstatim vėrehet pa bėrė ndonjė hulumtim tė veēante nėse vizitohen vendet ku pushojnė shqiptarėt, por edhe nėse bėhet ndonjė pėrcjellje kurioze e lėvizjes sė turistėve shqiptarė (tė cilėt jetojnė jasht vendit) nėpėr aeroportet vendore, pastaj nė hyrjet doganore. Kjo lėvizje e mėrgatės shqiptare fuqizon ndjenjėn e atdhedashurisė tek fėmijtė, gjithashtu ata heshtazi pėrcjellin pėrkushtimin-mospėrkushtimin qė tregojnė institucionet ndaj tyre. Nuk ėshtė i mjaftueshėm kontakti i ndonjė lideri sa pėr sy e faqe, ėshtė shumė i rėndėsishėm kujdesi institucional ndaj tyre, prandaj kontaktet me ta duhet tė jėnė tė larmishme, rritja e punėtorėve tė administratės dhe pėrkujdesi i zgjidhjes sė kėrkesave tė tyre pėr nxjerrjen e dokumenteve zyrtare ndaras nga popullata vendore, dmth hapja e sporteleve pėr mėrgimtarė nė zyret komunale dhe zgjidhja sa mė e shpejtė e kėrkesave tė tyre; do tė ishte paturpėsi nėse mėrgimtarėt gjatė kalimit tė pushimeve verore do tė sorrollaten duke humbur ditė tė tėra pushimi nėpėr sportelet komunale. E pse mos tė ndihmohen ata tė cilėt janė burim i pashterrshėm i mjeteve financiare nė kohėn kur ekonomia ėshtė jo funksionale; kriza globale financiare ka goditur stabilitetin e konomik dhe social tė shteteve tė ndryshme, dhe mėrgimtarėt rrisin fondet e bankave vendore, qė ndikon dukshėm edhe nė pėrmirėsimin e jetesės sė popullatės vendore.
Pra, cila vėrtetė ėshtė diaspora shqiptare nė Amerikė? Eshtė jo i frytshėm organizimi i mėrgatės nė baza territoriale, ėshtė shumė mė i sukseshėm siē ishte i organizuar deri mė tash, por kohėt kanė ndryshuar Kosova mė 15 qershor festoi njė vjetorin e Kushtetutės, tė njėjtėn ditė kur u mbajt tubimi tematik “Amerika pėr Kosovėn”, ishte pra tubim me shumė simbolikė. Por a do tė ishte mė mire sikur diaspora tė fokusohej nė organizimin e Kėshillit apo Forumin e Mėrgatės pėr Michigan, si njė formė e koordinimit me tė gjitha shoqatat e organizuara nė nė kėtė shtet, ėshtė punė e vėshtirė por ia vlen tė punohet nė atė drejtim, mendojnė disa nga aktivistėt e komunitetit.
Nėse jeni tė prirur tė besoni se tė gjithė shqiptarėt dhe kudo Diaspora - do tė jetė nė labirinte ligjore, politike, historike dhe kundėrthėnie tė tjera, cila ėshtė dalja? Nė rastin e vendit pėr tė bėrė zgjidhje vetėm pėr shqiptarėt e diasporės, tė kufizuar me kufij administrativ siē janė tash, brenda vendit - do tė bėheshin padrejtėsi tė shumta pėr tė gjithė shqiptarėt – joqytetarėt e saj, por edhe kundėr shqiptarėve, tė cilėt pėr ndonjė arsye, tė mos evidencės si qytetarė tė saj, ashtu si edhe atyre qė janė tė regjistruar nė bazė tė Ligjit tė ri mbi shtetėsinė, nuk e di sa u ėshtė lehtėsuar fitimi i shtetėsisė, por ata edhe ashtu i kanė tė kufizuara tė drejtat civile dhe politike. Rrethanat e favorshme janė rastėsi, kryesisht pėr ata qė jetojnė nė diasporė dhe kanė tė rregulluar statusin, janė mirė tė organizuar, dhe nė shtetet ku jetojnė ata janė nė dispozicion me disponueshmėrinė e tė dhėnave statistikore tė standardeve demokratike dhe besueshmėrinė e tradicionale. Ose, ēka duhet bėr pėr ata qė i takojnė brezit tė tretė, tė katėrt e tė pestė Amerikan, por edhe ata qė janė nė Evropė, kur dallimet ndėrmjet tyre dhe shokėve tė tyre me qytetarėt-amė janė mė tė mėdha se ngjashmėritė nė gjuhėn, kulturėn, mentalitetin, mėnyrėn e jetės, janė kėto disa nga shqetėsimet e mėrgimtarėve tė Michiganit ...Unė jam shumė i bindur se donacionet dhe kontributi shumė i madhė i mėrgatės shqiptaro-amerikane ka hapur shtigjet e ngritjes sė marrėdhėnievė dy palėshe tė zyrtarėve vendorė me administratėn amerikane nė nivelin mė tė lartė, qė janė sot, kjo u veēua sidomos nė takimin e aranzhuar me aktivistė tė ndryshėm tė komunitetit tė cilėt dhuronin eksponatet e shumta si dhe dėshmitė me foto tė takimeve tė ndryshme me senatorė dhe kongresmenė amerikanė, ata rikujtonin takimet e niveleve tė ndryshme qė kanė pasur pėrmes mikrofonit dhe dhurimit tė dokumentacionit shumė tė vlefshėm muzeal qė copėzohej nga koleksionarėt individual, por edhe ata institucional si “Qendra Islamike e Michiganit”, e cila dhurojė shumė dokumente autentike pėrmes Imamit Shuajb Gwguri, dhe Teqeja e Shqiptaro-Amerikane, ndėrsa mungonte pėrfaqėsuesi i Kishės Katolike Shqiptare, i cili nuk gjendej nė Michigan, si dėshmi e kontributit tė tyre, me dekada. Aty ishin letrat e komunikimit me George W Bush, senior; me Clintonin; kongremenėt D'Amato, Engel; senatorin Bob Dol, Tom Lantos...etj. Ishte sidomos emocionale letra e ruajtur pėr bukuri e dėrguar nga ish presidenti amerikan George W Bush, senior, lexuar nė anglishte nga Donika Bardha, qė i adresohej malėsorit i cili ishte vrarė mė 1992 nga shėrbimi sekret serb. Nga letra e lexuar konstatohej afėrsia e Bushit, senior dhe bashkėshortes sė tij Barbarės me... E si mos tė fascionohej njeriu me fjalėt shumė kumbuese tė Ndue Grabanisė, Luigj Gjokės, Kujtim...Nikollė Perkajt, Marash Nucullajt, Gjergj Ivezajt, Mikel Demajt, Besnik Bezhit-luftarė i UĒK-sė, Nikollė Perkajt-ikona e shqiptaro-amerikanit tė devotshėm i cili iu bashkangjitė radhėve tė UĒK-sė duke lėnė nė Amerikė gruan dhe tė 9 fėmijtė, i Tom dhe Lekė Duhanit dhe babės sė tyre plakut urtak Bardh Duhanit, i cili i bėri me gaz tė pranishmit duke komentuar barcoletėn e deves sė verbėr dhe milingonave (shqiptarėt), e shumė e shumė tė tjerėvė. Nė kuadėr tė projektit "Amerika pėr Kosovėn" u mbajt pra takimi i rėndėsishėm i delegacionit pėrfaqėsues nė pėrbėrje Naim Dedushaj drejtor i zyrės pėr ēėshtje jorezidente, dhe i Riza Sadikut, bashkėpuntor profesional i Muzeut tė Kosovės (mungonin Arbėr Hadri, drejtor i Muzeut tė Kosovės dhe Fitim Krasniqi, sekretar ė pėrhershėm nė ZKM) me mėrgimtarėt e Michiganit dhe qė ka si synim krijimin e koleksionit muzeal, nė kuadėr tė prazantimit tė kontributit tė politikės sė SHBA dhe tė mėrgatės shiptaro-amerikane pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės. Qėllimi kryesor kėtij projekti ėshtė qė nėpėrmjet ekspozitės "Amerika pėr Kosovėn" tė krijohet njė koleksion me vlera tė mėdha pėr historinė mė tė re tė Kosovės, qė bazohet nė kontributin e madh tė shqiptaro-amerikanėve dhe tė SHBA nė pėrgjithėsi, si dhe tė bėhet prezantimi i duhur i lidhjes sė natyrshme ndėrmjet Kosovės dhe SHBA. Kjo ekspozitė dhe koleksioni i krijuar nga personalitetet kryesore tė SHBA dhe tė organizatave e personaliteteve tė mėrgatės shqiptare nė Amerikė, qė kanė kontribuar mė sė shumti pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės, do tė jetė i pėrhershėm nė muzeun e Kosovės, do tė prezantohet nė njė formė shumė kualitative dhe tė qėndrueshme si dhe do tė shėrbejė si pikėnisje pėr krijimin e njė muzeu tė ri tė titulluar "Amerika pėr Kosovėn. Pėrndryshe grumbullimi koleksional ėshtė shumė domethėnės dhe ka rėndėsi tė veēantė muzeale pėr Historinė e Kosovės tė shekullit XX dhe atė XXI. Pėr tė bėrė koleksionimin sa mė cilėsorė theksohej rėndėsia e grumbullimit tė: Eksponateve tredimensionale me rėndėsi e qė kanė tė bėjnė me ndonjė ngjarje historike dhe dokumente me rėndėsi pėr organizatėn apo personalitetin pėrkatės; foto dhe xhirime qė dėshmojnė aktivitetin e mėrgatės shqiptare pėr Kosovėn; eksponate tė shoqatave dhe organizatave dhe personaliteteve me rėndėsi tė komunitetit shqiptaro-amerikan; Eksponate tredimensionale tė personaliteteve politike nė SHBA tė cilėt kontribuan pėr Kosovėn dhe ēlirimin e saj; foto dhe xhirime mediale tė mediave amerikane qė kanė tė bėjnė me ngjarjet nė Kosovė; Intervista me rėndėsi; Historik i shkurtėr, deri nė 10 faqe, pėr aktivitetin e organizatės apo personalitetit tuaj, nga themelimi deri mė tani, duke pėrfshirė pikat kryesore tė kontributit.
Pėrveē faktografimit tė dėshmive, si subjekt i studimit do tė ishte mire tė prezantohen edhe burimet ekonomike, financiare, profesionale dhe burime tjera me tė cilat ka disponuar diaspora pėr forcimin e marrėdhėnieveve me SHBA, dhe shumica nga ato janė transferuar nė Kosovė. Lista ėshtė, pra, e nevojshme jo vetėm pėr tė parė operacionalizimin demografik, ekonomik, social, arsimor dhe ēėshtje tė tjera, tė mėrgatės, por edhe pėr tė rritur cilėsinė e politikės shtetėrore ndaj diasporės, njė mirėkuptim reciprok i bashkėpunimit mė tė mire. Pėrndryshe, pa njė plan tė detajuar dhe tė pėrpunuar nė bazė tė kritereve etnike, me status administrativ (pasaportė) dhe masa tė tjera - nuk pėrmbushen tė gjitha synimet e Mėrgatės. Duhet pra adninistrata e Kosovės tė jetė e pėrgjegjėshme pėr tė gjithė shqiptarėt; kudo qė janė tė kenė tė drejtėn e shtetėsisė sė dyfishtė dhe tė gėzojnė pasaportėn e Republikės sė Kosovės. Nė njėfarė mėnyre tė shpallin njė pėrfaqėsim politik dhe kombėtarė nė shtetet ku jetojnė mėrgimtarėt, duke intensifikuar bisedimet me qeveritė e shteteve ku jetojnė ata, tė cilėt kanė statusin e rregulluar tė vendbanimit nė bazė dokumenteve ligjore ndėrkombėtare, por edhe pėr tė ndihmuar nė rastet kur problemet shfaqen pėr shkak tė neglizhencės sė institucioneve vendore. Mė saktėsisht mund tė thuhet ky binom i interesit emocional dhe material ėshtė pėrmbajtja e tė qenit “nėnė”, nga njėra anė dhe sovraniteti i shtetit nė tė cilin ata jetojnė si shtetas. Duhet shenjtėruar emocionet e shumė mėrgimtarėve shqiptaro-amerikanė tė Michiganit shumica malėsorė tė Malėsisė, ata here e quanin veten Kosova e vogėl e here-herė emėrohej ashtu siē e lartėsoi afaristi i shquar i komunitetit Marash Nucuallaj, kryetar i degės sė Ligės shqiptaro-amerikane qė e emėroi komunitetin shqiptaro amerikan tė Michiganit-Drenica e Kosovės.
Repriza nuk ėshtė premierė

Rikthim bisedimeve pėr vijėn e demarkacionit tė kufirit Maqedoni Kosovė, apo shtetasit e Kosovės sė bashku me tokėn po e humbin identitetin politik, pėr kend tė votojnė ata, pėr ata qė ua morėn tokėn, apo pėr kėta qė e dhuruan tokėn e tyre pa i pyetur ata fare
Agim Vuniqi Agim Vuniqi
erenikut: Fri, May 29, 2009 1:03 pm
botuare: E premte 29 maj 2009 2:22 pm

Kosova bėhet temė e ditės sa herė qė fqinjtė e saj luajnė buzėt, thirrje-mos thirrje nė ceremoninė inauguruese tė Ivanovit, dhe e tėra ajo pėrtypje dhe lėvizje nofullash do tė tejkalohej pa u vėrejtur fare, po qė se ata qė do tė pėrcillnin kėtė spektakėl pėrmes televizioneve tė dirigjuara, me pemisa diplomatike, mundėsisht tė ishin shiques tė diciplinuar, pa shqisėn e tė dėgjuarit, do tė duhej tė ishin pra shurdhėmemecė. Druaj se edhe atėherė liderėt-shqiptarė do tė gjenin arsye tė shumta pėr tė arsyetuar veten para tė huajve, se duhet rrespektuar kartėn univerzale pėr tė drejtat e njeriut.., kėshtu ata do tė vetėdekoroheshin se janė pionierė tė demokracisė liberale. Por si duket shfaqjet nuk janė gjithmonė tė reprizuara, fatmirėsisht premiera zbulon VIP mysafirėt. Qėlloj qė ndėr ta mos tė ishte prezent presidenti i Rapublikė sė Kosovės Fatmir Sejdiu, nė "galla" shfaqjen e inaugurimit tė presidentit maqedonas, pėr vendosjen e kurorės tė tė cilit u kujdesėn dhjetėra shqiptarė, nuk ishte numri aq i rėndėsishėm sa ishte partneriteti VMRO-BDI, kėshtu qė u pėrmbush kushti i ekuacionit binom me dy tė (pa)njohura, shqiptarė e maqedonas, komb e minoritete. Pėr tė pėrshėndetur kėtė pėrbuzje diplomatike ishte edhe presidenti shqiptarė, i cili reagoi duke i kafshuar buzėt, ai bile e hangėr dezertin. Se a ėshtė kohė pėr eksperimente tė reja apo jo mbetet tė shihet, por mund tė pritet qė liderėt qė konsiderohen tė popullarizuar kanė shumė burime, kanė mundėsitė dhe eksperiencėn. Nė tė shumtėn e rasteve kjo ėshtė e vėrtetė, por tė jesh nė turmėn e shumicės sė popullarizuar mund tė jetė njė faktorė rreziku pėr tė butėt tė moderojnė sjelljet devijante       

Pra nuk krisi belaja qė presidenti maqedonas po luan nė kartėn e pėrqarjes ndėrmjet shqiptarėve, ngaqė ata qė janė nė pozitė me maqedonasit, si zakonisht janė mė tė butė, kanė pozita nė pushtet, i ruajnė pra kėto lidhje tė brishta, ndėrsa opozita shqiptare nė Maqedoni reagon pėr ndėrmarrjen e hapave mė drastik nga ana Shqipėrisė dhe e Kosovės, ato tė reciprocitetit. Balansi i panatyrshėm politikė VMRO-DPMNE vlen vetėm atehėrė kur duhet me kontribuar shqiptarėt me vota, ėshtė ky njė kusht i domosdoshėm i demokracisė parlamentare, atėherė kur duhet zgjedhur ndonjė nga liderėt maqedonas, pėr t'u arritur kinse pajtueshmėria qytetare para evropianėve. Ashtu ndodhi edhe kur u zgjodhė Ivanovi, nėpėr vendet e votimeve u dukėn shumė pak zgjedhės shqiptarė, por ata pėrfaqėsoheshin nga BDI-ja e cila pėrmbushte "hambarin" e mjaftueshėm tė votave pėr tė realizuar qėllimin, tė zgjidhet kryetari i pranueshėm pėr tė gjithė qytetarėt. Shqiptarėt nuk kishin ndonjė pėrfitim nga kjo lėvizje e pamatur politike, jepe votėn pėr tė humbur vet. Nuk shkojė gjatė e Ivanovi bėri pėrbuzjen e parė, nė inaugurimin e tij presidencial nuk kishte ftuar presidentin e Kosovės, apo ishte luajtur loja prapa skenės "unė po tė ftoj, por t'i mos eja", pastaj pėr kėtė pėlqim nė shenjė mirėnjohjeje do tė shtrohet qylymi i kuq, nuk u dha asnjė detaj pėr dobinė e bisedės, as programi i vizitės, ēdo gjė lidhej me qylymin e kuq, parakalimin, intonimin e hymnit pa tekst, flamurin shumėngjyrėsh tė Kosovės dhe vetėm tė plotėsohej kėrshėria e mysafirit, pse aq shumė po banalizohej njė vizitė e pakuptimtė, pėr tė cilėn veē ishte aranzhuar protokoli zyrtar, e tėra do tė ishte e pėrmbledhur nė pyetjet: Kujt i duhej kjo vizitė, dhe cili ishte qėllimi i vizitės? A do tė ishte vizitė pėruruese pėr Ivanovin, vizitė pune, apo..?! Edhe ashtu politika e Kosovės ėshtė shumė e hapur ndaj fqinjėve, ndėrsa tepėr e mbyllur ndaj opozitės, e shumė mė shumė ndaj qytetarėve, pra ėshtė shumė relaksuese ndaj tė huajėve, ndėrsa pėrbuzėse ndaj shqiptarėve. A nuk vlen ky konstatim nė rastin shumė tė pėrfolur, influenca e grupit tė kryetarėve pjesėmarrės, e njėrit prej tyre apo dy tre.., e qė pastaj u pėrqafua nga grupi si kėrkesė e pėrbashkėt, apo ishte marrėveshje e ftuesit me tė ftuarin, ka mbetur enigmė e pasqaruar qė len hapėsirė pėr spekulime tė papėrmbyllura. Zakonisht ky fenomen mund tė ndodhė te grupet e prekura sociale qė pėrfshijnė grupet e regjistruara, ku anatėtari ėshtė anėtarė formal (psh. partia politike, sindikata), ose njė klikė sociale, por jo edhe nė tubime burrrėshtetasish, nga tė dy shtetet tė populluara me shqiptarė, pėr njėrin president u shtrua darka, ndėrsa tjetrit ia lanė trohat. Nu e di si ndihej rehat Bamir Topi nė atė rreth kur presidenti Fatmir Sejdiu ishte "leqitur" pa tė drejtė, dhe tė tėrė skenarin e kishin gatitur "binjakėt sijamezė" Tadiq-Ivanov. Nuk di a kanė komunikuar nė mes vete Topi e Sejdiu, apo nuk kishte nevojė tė bisedonin, se pozita e njėrit ishte pakrahasimisht mė e favorshme se e tjetrit.

Presioni si vlerė fizike ka kuptim tė natyrshėm, ēdo prekje e gishtit kudo nė ēfarėdo sipėrfaqe tė trupave nė natyrė pėrcakton kuptimėsin e presionit, ashtu edhe definohet, varėsisht nga sistemi i matjes jipet edhe vlera adekuate nė njėsi matėse. Eshtė pra njė dallim shumė i madh krahasues i tė definuarit tė presionit nė shkenca fizike nga kuptimi pskiologjik, ngaqė ai i referohet ndikimit tė ushtruar nga grupi nė inkurajimin e personit pėr tė ndryshuar qėndrimet, vlerat, sjelljet, nė mėnyrė qė ato tė pėrputhen me normat e e miratuara nga Grupi. Athua pse nuk miratohen mormat pėrshtatėse ndėrmjet shqiptarėve, dhe pse ata nuk janė kujdesshėm dhe tė tė dashur pėr njėri tjetrin ashtu si kujdesen pėr tė huajin, i fshehin edhe  mėrrolat kur janė tė shqetėsuar. Shpeshherė ndodhė e kundėrta; herė janė servilė, e herė-herė agresiv, arrogant, tė padurueshėm, dhe po ua lėvize gurin e mexhes, vaj halli rrezikohet edhe koka. Po q'e do qė Kosova ka tokė mjaft edhe ata 2,500 hektarė qė humbėn nga marrėveshja dy palėshe Serbi-Maqedoni gjatė caktimit tė vijės sė demarkacionit (kėtė e kishte pėrshėndetur PDSH-ja kur ishte partner koalicioni me VMRO-DPMNE-n), pa u konsultuar fare Kosova, humbi toka sikur mos tė kishte pronarė, se toka publike "e dėrzhavės" (pėrdorej si zhargon) ėshtė e huaja, por nuk ishte e tėra ashtu, ngaqė shtetasit e Kosovės sė bashku me tokėn po e humbin identitetin politik, pėr kend tė votojnė ata, pėr ata qė ua morėn tokėn, apo pėr kėta qė e dhuruan tokėn e tyre pa i pyetur ata fare. Dhe nė fund, edhepse gjermanėt po ua hapin politikanėve shqiptarė mundėsine e stopimit tė hovit diolmatik pa realizuar tėrsishtė Marrėveshjen e Ohrit, ata bėhen se nuk kuptojnė kėto sinjale, dhe Ali Ahmeti pas ardhjes nga Brukseli deklaron se BDI mbetet nė koalicion me VMRO-DPMNE, pa u dhanė sqarime nga partneri nė koalicion se si ndodhi qė Ivanovi pėrbuzi presidentin e Kosovės Sejdiu, dhe jo vetėm atė, ndodhi si ndodhi ai pėrbuzi edhe elektoratin shqiptarė nė Maqedoni.

Dy atllarė me njė mullar nuk lidhen

Nėse qeveria i ka shpallur tolerancė zero korrupcionit pse nuk pushojnė pas grilave tė gjithė ata tė cilėt janė kapur nė flagrancė, pavarėsisht nga detyra qė ushtrojnė, dhe nga partia nė tė cilėn janė pjesėmarrės. Ndryshe besimi midis popullit dhe bartėsėve tė institucioneve do tė jetė nė luhatje

Agim Vuniqi
erenikut: Fri, May 8, 2009 2:17 pm
botuar: E shtunė 09 maj, 2009 4:14 am

Nė pazarin politik nuk ka ndonjė risi. Trendi i shitblerjes sė lojtarėve politik nuk ngjallė shpresat se do tė rritet cilėsia e jetės sė qytetarėve, ata edhe ashtu janė tė pėrcaktuar tė paguajnė detyrimet e tyre, tė votojnė kur tė vie koha, dhe aty mbaron angazhimi 4 vjeēar. Kjo lojė luhet njė kohė tė gjatė. Mentaliteti korruptiv qė ėshtė pėrhapur nė mėnyrė kolektive menjėher pas instalimit tė UNMIK-ut nė Kosovė ka arritur majen e "Icebergut" – mal akulli (Forma nėn ujė ėshtė vėshtirė tė gjykohet nga pjesa e epėrme e sipėrfaqes. Nga ky fenomen ka pasuar fjala "Iceberg" apo "eisberg", e cila spjegon njė problem apo vėshtirėsi, qė do tė thot problemi i dukshėm ėshtė manifestim i vogėl i njė problem mė tė madh; shembull-spjegim: Pėr shkak se dendėsia e akulit tė pastėr ėshtė rreth 920 kg / m³, dhe se e ujit tė detit rreth 1025 kg / m³, atėherė zakonisht vetėm njė e dhjeta e volumit e njė ajsbergu ėshtė mbi ujė) dhe atė duke filluar nga koka. Gjendja ka arritur nė atė shkallė kur pėr ēdo shėrbim duhet stėrpaguar. Nėse nuk eliminohen nga skena politike ata tė cilėt lidhen mė kėtė klasė "institucionale" qė ėshtė infektuar nga ky realitet i dhimbshėm qė blokon ecurinė graduale tė vendit pėrpara, atėherė ēdo pėrpjekje drejt zhvillimit ėshtė e kotė. Nėse qeveria i ka shpallur tolerancė zero korrupcionit pse nuk pushojnė pas grilave tė gjithė ata tė cilėt janė kapur nė flagrancė, pavarėsisht nga detyra qė ushtrojnė, dhe nga partia nė tė cilėn janė pjesėmarrės. Ndryshe besimi midis popullit dhe bartėsėve tė institucioneve do tė jetė nė luhatje.

Janė tė kota kėrkesat pėr reforma partiake, kritikat qė shtrohen janė vetėm humbje kohe. Eshtė i pazakontė ky pėrkushtim i "dijetarėve" politikė tė cilėt e vejnė veten nė pozitė tė ideologėve, meqė kjo ėshtė ēėshtje e ngushtė partiake, dhe fundja nuk ka ndonjė rėndėsi a do tė reformohet (lėvizja e kuadrove, ashtu gabimisht mendohet reforma) ndonjė nga partitė e preferuara, ėshtė shumė mė e rėndėsishme qė tė ketė stabilitet institucional, ngase qėllimi i partive ėshtė marrja e pushtetit, nuk ka ndonjė qėllim tjetėr. Ēėshtja e reformės ėshtė koncept shumė mė i gjėrė dhe pėrligj modelet pėr avansimin e sitemit tė qeverisjes dhe pa njė sistem tė shėndoshė tė drejtėsisė i cili duhet tė reformohet patjetėr, duke bėrė ndėrrime tė pashmangshme kadrovike, poashtu edhe ai i ekonomisė, duke u manifestuar me uljen e taksave, uljen e ēmimeve tė shportės, rritjen e pagave.., kėto janė ēėshtje shumė mė tė rėndėsishme sesa debatet pėr reforma tė ndonjėrės nga partitė, dmth. objektiv por edhe pėrkushtim duhet tė mbetet avansimi i sistemit politik, si dhe rritja e pėrgjegjėsisė kushtetuese tė institucioneve tė zgjedhura; rritja e autonomisė vendimmarrėse dhe buxhetore tė resoreve ministrore, duke pėrfshirė edhe pavarėsimin institucional tė institucioneve legjislative dhe tė drejtėsisė, funskionimin sa mė tė pėrshpejtuar tė Gjykatės Kushtetuese. Eshtė keq qė shumė anėtarė qė aspirojnė tė ndėrtojnė karrierė tė thirren nė humanizmin dhe demokratizimin Rugovian, qė fare nuk pėrputhet me atė qė deklarojnė, ata janė mė tepėr agjitatorė tė pakursyer politikė tė cilėt nuk kanė vlera vetiake, sė paku liderėt do tė duhej tė kenė reputacionin e intelektualit, biznesmenit, aktivistit tė pakursyer nė terren, si pra mund tė priten reforma? Demokratizmi Rugovian nė pėrcaktimin dhe zhvillimin e kursit politik, ishte pjesė pėrbėrėse e angazhimit dhe humanizmit nė kushtet mė tė egra tė jetesės dhe tė luftės; zemėrgjėrsia dhe elasticiteti nė afrimin e shtresave tė gjėra, tė formacioneve politike, ideologjike, fetare dhe nė ēdo pikėpamje tė njė bashkėsie tė gjėrė shoqėrore, ishin kėto parime tė cilat nė paqe mund tė realizohen mė fuqishėm, mė frytshėm dhe nė mėnyrė gjithpėrfshirėse. Dhe nėse ashtu thuhet, ndėrsa me syrin tjetėr ai shiqohej si njė "i mjerė" tė cilit i shkruhet "ode" (burimi: Dictionary.com: njė poemė lirike zakonisht e pėrpunuar ose e parregullt nė vargje, formė ekspresive qė zgjon emocion entuziami; njė poemė qė ka pėr qėllim tė realizohet si kėngė) atėherė ajo kalon nė perverzion moral.

T’i bashkangjitesh kombit tash (po ndodhė qė ndonjė "patriot" edhepse me emocione atdhetare disi sipas traditės ishte shpesh nė afėrsi me pushtetin-policorė atėherė, tė pėrgatitur pėr ēfarėdo ndėshkimi nėse kishin si mbulesė ideologjike-kombin politik-ashtu siē po shprehen tash sė fundi "urtakėt" politikė ) ėshtė kėnaqėsi e vėrtetė, tash ėshtė kafshatė e ėmbėl dhe ēdo banalitet fiton njė kuptim mė tė gjėrė, nė kuadėr tė ideologjisė sė re pa ndonjė ndjenjė fajėsie, mund edhe tė kryen shumė tė kėqija, ngase "bashkėsia e atdheut" tė liron

nga tė gjitha shtėrngesat, pėr atė edhe shumė "atdhetarė" kanė gjetur strehė mbi tė cilėn ėshtė ndėrtuar miti pėr shtetin dhe miti pė ata vet, si luftarė, humanist, pushtetarė, "kapitalistė liberal"…, derisa pasuesit kėnaqen nė nacionalizmin e kafeneve, shpesh tė dehur dhe vulgar, tė veēuar me llagape tė kafeneve tė cilat i vizitojnė pėr tė mbajtur edhe "mbledhje tė rėndėsishme"; nuk dijė pse ndonjėri nga ata qė quhet "grupi i Gorenjes" nuk reagojė kur shtypi vendor i fotografojė dhe i lakojė me atė ofiq.

Sa janė tė vlefshme krahasimet e tilla kur me "agjitacion e propagandė" sulmohej idealisti Demaēi, atij i vehej barra e rėndė e marksistit tė devotshėm pa pasur tė drejtėn e evoulimit kohor, ēėshtja ishte qė Kosova atėherė por deri dikund edhe tash (e reformuar) mbulohej me dy alternativa; komunizmin jugosllav dhe atė shqiptarė, nuk kishte modele tjera, deri sa fillojė tė ndryshojė terminologjia politike, ajo e centralizmit demokratik, vetėqeverisjes, qė ishin modele fazore, dhe ato zhvilloheshin pas ēdo demonstrimi tė vrullshėm tė qytetarėve, kėshtu pra ndėrroheshin konceptet pėr ndryshime dhe reforma, le ta emėrojnė si tė duan, por kjo nė thelb ishte lėvizja shqiptare pėr mė shumė demokraci, pėr pėrzgjedhjen e pėrfaqėsuesėve tė njėmendėt tė popullit. Dhe qė nga atėherė konsiderohej viktimizimi i Demaēit si akt i guximit politik, dhe shumė mė tepėr si gjest i moralit tė lartė; viktimizim pėr shqiptarizėm, literatura e tė cilit lexohej dhe shtrihej nė rrugė nėntoke si litraturė e ndaluar, Sigurisht qė libri i tij nuk arriti tė lexohej nėn dritėn e diellit, atėherė, mirėpo miti i autorit rritej, ashtu si e tė gjithė atyre qė mė vonė ranė nė altarin e lirisė, qė nga Murat Mehmeti, dėshmori i demokracisė sė 68', atėherė kur filloi tė lėkundet ish-Jugosllavia, kur Kosova fitoi Univerzitetin, kur Kosova mė vonė ngriti nivelin e qeverisjes me Kushtetutėn e 74' qė krijoi parakushtet pėr pavarėsinė e sotme tė mbikqyrur tė njohur nga 58 shtete (asnjė qeveritari, bile i nivelit lokal, nuk i kujtohet-bile njė herė nė vjet, tė vizitojė familjen e tij) e deri te familja e Jasharėve-njė familje, njė ushtri.

Pikerisht nė njė nje situatė tė re kur kanė filluar tė bėhen mė tė zėshėm qeveritarėt pėr tė vazhduar procesin e filluar tė privatizimit, i cili nuk dha rezultatet e pritura, pėrkundrazi po shton kokėdhembjet e familiarėve tė ish- punėsuarve, tash tė papunė, tė cilėt bile nuk pritnin fundin e muajit me skepticizmin e njė ekzistence tė mjerė familiare. Sindikata e ndodhur nė senduiē nė mes tė kėrkesave gjithnjė e mė radikale tė anėtarėsisė sė gjėrė por edhe tė presionit qeveritar pėr qetėsi sociale, duke "kuptuar" situatėn e mjeteve buxhetore kryesia e saj ka zgjedhur paqen sociale tė mirėkuptimit. Nuk di si e kuptojnė lėvizjen sindikale ata (?), vetėm si formė tė demonstrimit nė rrugė, apo si kėrkesė pėr ndryshime ligjesh, ngritje ankesash pėrmes avokatit tė saj; ėshtė i dėmshėm modeli i deritanishėm i pėrfaqėsimit pėrmes delegatit pa ndonjė platform tė qartė tė shprehjes sė dėshirave.

Eshtė e rėndesishme qė nė kėtė periudhė klasa politike aktuale e Kosovės dhe tė gjithė ata politikanė qė aspirojnė ne te, tė krijojnė identitetin e tyre tė pavarur duke mos u dhėnė hapėsirė personalizimit tė raporteve tė dyshes Thaēi-Haradinaj. Dhe tė japin hapur dhe qartė zėrin e tyre brenda instituconeve tė sistemit qe mos tė eksperimentohet me fatet e popullit shqiptar. Duke parė se po afrohen zgjedhjet lokale, ato janė tė rėndėsishme si per Kosovėn edhe pėr tė ardhmen e saj nė BE, duhet qė kėto zgjedhje tė jenė sa mė tė pastra dhe demokratike dhe sa mė pak emocionale. Shpresojme se kjo do tė arrihet dhe qė mė nė fund politika kosovare te futet ne rrjedhen normale tė demokracisė. Fundja Thaēi e Haradinaj janė ata qė kanė meritat e dėshtimet e tyre, fundja me kėtė dyshe ka arritur tė dinamizohet jeta politike nė Kosovė, pozitė e opozitė, se a ėshtė e drejtė tė kalohet koha duke i drejtuar kritikat ndaj tyre mbetet tė shihet, por nėse ndodhė kjo atėherė klasa politike e elita intelektuale dhe politike shqiptare ėshtė foshnjarake, e dogmatizuar pėr tė mos thėnė inekzistente.

Edhe pse AAK-ja ka filluar tė lėkund koalicionin e dy partive kryesore nė koalicion nuk arriti tė promovojė ofertėn e saj tė qartė. Kriticizmi i bazuar kundėr koalicionit qeverisės pėr mosprojektimin e planit qevritar, tė pėrmbledhur nė njė program masash me prioritete po bėhet disi i pranueshem, por mos shpalosja e ofertės sė AAK-sė pėr votuesit se cili do tė jet koncepti qeverisės mė i ndryshėm se i tashmi, po mbetet i mangėt. Nėse mendohet qė qeverisja ndryshon me vetėm ndėrrimin e mandatarit atėherė votuesit nuk i mbetet gjė tjetėr vetėm tė largohet nga kutitė e votimit. Eshtė e vėrtetė se me ministrat me tė cilėt ka qeverisur AAK-ja nuk do tė arrihet ndonjė sukses, pėrkundrazi situata do tė pėrkeqėsohet, meqė ata janė tė pėrfolur pėr afera korruptive. Mendoj se karta e vetme qė i mbetet Haradinajt ėshtė ajo e bashkėpuniit me tė gjitha subjektet politike dhe kujdesi pėr njė qeverisje mė kredibile, e paisur jo me "tituj shkencor" sa me njė biografi joshėse tė punės profesionale. Patjetėr duhet tė ndryshojė edhe retorika zgjedhore, nė atė mėnyrė qė ka tė bėj me hetimin e fenomeneve, proceseve dhe problemeve, tė tilla si bruto produkti kombėtarė, tė ardhurat, konsumi, kursimet, investimet, zhvillimi ekonomik, reproduksionu, bilanci i pagesave, lėvizjet ciklike tė ekonomisė, tė buxhetit, politika monetare dhe fiskale, punėsimi, inflacioni, etj. Pra kėshilltarėt e tij pėrreth por edhe anėtarėt tjerė tė rrethit tė ngusht tė kryesisė duhet mė tepėr tė merren me probleme praktike, si mėnyra e funkcionimit dhe menaxhimi i ekonomisė si tėrėsi, nė tėrė hapėsirėn e Kosovės. Meqė vendi po ēalon nga dobėsit e shumta, premtimet e tepruara do tė kėthehen si bumerang, pra shumė mė tepėr qytetari ka nevojė tė dėgjojė tregimin e shtetit pėr njė siguri mė tė madhe, pėr masat e parandalimit tė krimit tė organizuar, me njė fjalė pėr shtrirjen e normalitetit institucional, jo si ato pėr aktin kriminal tė vjedhjes sė njė sasie tė konsiderueshme tė provave faktike brenda ndėrtesės kryesore tė Policisė sė Kosovės, gjė qė po zbeh bindjen se organet e ndjekjes janė duke e bėrė punėn e tyre, zgjatja kaq e tepėrt e dhėnjes sė ndonjė informacioni hetimor, po rritė skepticimin se nė njė akt tė tillė janė pėrfshirė njė grup i madh i zyrtarėve policorė, meqenėse pėrgjegjėsia e drejtpėrdrejt ėshtė shumė e qartė. Sa veta janė tė implikuar apo i tėrė departamenti mund t’I ketė pėrmasat e spekulimit, por se ėshtė skandal i madhė me pėrmasa tė gjėra-ėshtė! qė ngritė dyshimin nė paaftėsinė e institucionit mė tė rėndėsishėm shtetėrorė.

. Meqė zgjedhjet lokale janė nė prag atėherė aty duhet tė fokusohet edhe fushata zgjedhore, pėr hapjen e inciativave ė reja si: iniciativa pėr miratimin dhe ndryshimin e rregullave dhe ligjeve tė pėrgjithshme nė juridiksionin e komunės; iniciativa pėr ndėrtimin, mirėmbajtjen dhe shfrytėzimin e rrugėve lokale dhe objekteve tjera komunale dhe mėnyra e sigurimit tė mjeteve financiare pėr kėtė qėllim; iniciativa komunale pėr rregullimin e vendbanimeve, ruajtjen e pastėrtisė sė rrugėve, rregullimin dhe mirėmbajtjen e gjelbėrimit ; ruajtjen e pėrmirėsimin e mjedisit jetėsor; iniciativa pėr ndarjen; mirėmbajtjen dhe shfrytėzimin e lokaleve afariste tė cilat janė nė pėrdorimin e komunitetit lokal; pėrmbushjen e nevojave dhe interesave nė fushėn e mbrojtjes civile; organizimin e akcioneve humanitare pėr shfrytėzuesit e asistencės sociale dhe kategorit tjera sociale tė qytetarėve; realizimin e nevojave tė pėrbashkėta nė fushėn e kulturės, tė kulturės fizike, organizimi i ngjarjeve kulturore dhe sportive...etj., Eshtė pra e rėndėsishme qė nė kete periudhė klasa politike aktuale shqip


                         Politikanėt e "Hyde Park-ut"
 
Agim VuniqiAgim Vuniqi
erenikut: Sat, April 25, 2009 4:10 am
botuar: E hėnė 27 prill 2009 1:14 am
 
E martja nė Prishtinė ėshtė ditė pazari, edhe nė qytetet tjera nė Kosovė ėshtė koordinuar kjo ditė festive e blerjes me ditėt tjera tė javės, pėr tė mos ia zėnė vendin njėra tjetrės. Ky kalendar ėshtė i kahmotshėm dhe nuk ka ndryshuar as sot, kėtė e dijnė tė gjithė tė interesuarit, ata qė blejnė dhe shesin. Kjo ditė ėshtė pak a shumė ceremoniale pėr tė dyja palėt: konsumatorin dhe tregėtarin. Politika shqiptare nė Kosovė ka zėnė tė pėrzihet edhe nė punėt e pazarit, nuk ka rregull, as kur ndėrrohen partitė, si duket oferta dhe kėrkesa janė nė pėrballje, ėshtė mė tepėr njė zėnkė me levėrdi, e cila po merr karakteristikat krahasuese tė njė zėnke familiare, ku burrat zihen midis tyre pėr hatėr tė grave (ashtu siē bėjnė burri e gruaja, pasi qė nė Kosovė akoma vlen kjo lidhje, ndėrsa ato tjerat me pole tė njejta ende nuk janė promovuar publikisht) pėr tė ndarė buxhetin dhe pėrgjegjėsitė, por s'ja arrijnė dot, ngaqė edhe fėmijtė nga ana tjetėr duan "hisen" e tyre. Kėshtu ndodhė kur pozita dhe opozita akuzojnė ndėrsjelltas njėra tjetrėn pėr shkelje ligjesh, apo marrje pushteti, nė tė njejtėn kohė, kur asnjėra prej tyre nuk shprehet e gatshme pėr t'i respektuar ato, ndėrsa partitė e vogla gėrthasin se edhe ato duan pjesėn e tyre. Proklamimet e tyre ditore pėr demokraci, ligj, antikorrupcion e postulate tjera janė llafe pazari, qytetarėt mund tė jenė vetėm vizitorė, si nė ndonjė panagjyrė ku ekspozohen prodhimet, vetėm me i pa-jo me i shiju. Kur tė ndodhė diēka e paplanifikuar, thirren nė ndihmė miqtė ndėrkombėtarė, se pėrndryshe mbesin pykė, telefonatat kėshilluese janė pėrditshmėri. Kėshtu ndodhė kur harrohet fakti se pozita nuk bėnė pa opozitė, e as opozita pa pozitė (kėto rregulla janė univerzale pothuajse nė tėrė globin, pėrveqse nė Kinė, nė Kubė, e nė ndonjė shtet tjetėr komunist qė shumė mė rrallė gjendet nė hartėn globale politike). Eshtė brengosėse fakti se nė Kosovė opozita nuk konsiderohet pjesė e pėrbashkėt e sistemit, dhe pse po krijohet bindja politike se pushteti nuk ka nevojė pėr opozitė, apo pėr kritikė publike. Parlamenti qė do tė duhej tė ishte vendi ku thehen shtizat, po bėhet gjithnjė e mė tepėr qendėr e njė mendimi tė uniformuar, rrallė tė dėgjosh ndonjėrin nga pozita tė bėjė ndonjė kritikė konstruktive, apo dikush tė dallohet se pėrqon zėrin e votuesve. Nė pėrgjithėsi, kudo, nė rrugė, nė opinionet online tė lexuesve, nė mjetet e shkruara tė informimit dhe nė ato audio-vizuele..., po manifestohet njė inflacion i theksuar i fjalėve. Fjala nė Kosovė ka humbur peshėn, vlerėn, sasinė, pra nuk ka njėsi matėse me tė cilėn matet, rrej, fol drejt, kritiko, piskatė, shajė, njėjtė, nuk ka ndonjė dallim. Pėrpara shquheshin njerėzit qė flitnin fjalė tė urta, fjalė burrash, dhe kėshtu krijonin reputacionin e urtakut, dhe e tėrė gjenerata e pasuesve tė tyre identifikohej me ta. Populli dinte tė jepte edhe llagape, tė cilat nuk mund tė fshiheshin aq lehtė, ato ishin kujdestari mė i fuqishėm i moralit, bujarisė, fisnikėrisė, por edhe i hajnave rrencave, spiujve... Tash fjala mė pėrkdhelėse ėshtė hajn, rrenc, i korruptuar, athua edhe sa kohė do tė sharron shoqėria nė kėtė lym..., kėtu mė ra tė dėgjoj "derisa qytetarėt merren me politikė, qeveritarėt merren me hajni", edhe kjo ėshtė njė retorikė inflative, dhe tė gjitha kėto tė meta shoqėrore tė grumbulluara mund t'i pastroj vetėm drejtėsia e bazuar nė ligj. Kur...? Nė kohėn kur shtetet tjera tė taborit ish komunist luftojnė tė zėnė radhėn pėr t'u futur nė Evrope, nė Kosovė, akoma bėn fuqinė ligji i mė tė fortit. Akoma nuk kemi njė klasė politike tė ndėrgjegjėsuar pėr tė pėrmirėsuar nivelin poltiko-ekonomik tė vendit. Derisa vendet e tjera, me tė cilat rrethohemi, po pėrpiqen tė lėnė pėrshtypje sa mė tė mira te komuniteti evropian, politika ka filluar tė rebelohet, pėrfundimisht nuk ndėrtohet politika shtetėrore duke i qarė "mėkatet" e qeveritarėve qė vinin nga pozita, sot, apo opozita, dje. Do tė ishte i pajustifikueshėm komunikimi publik "Hyde Park", pa rregulla. (Nė shekullin e 19-Hyde Park nė Londėr ishte bėrė njė vend popullor pėr takime. Nė 1872, nė pėrgjigje tė trazirave pasi qė policia u pėrpoq tė shkrijė njė tubim politik, u krijua njė vend "Speaker's Corner" ku njerėzit lejohen tė flasin lirisht. Kėtu, ēdo tė diele qėndrojnė njerėzit nė njė kuti nė formė sapuni dhe shprehin pikėpamjet e tyre; politike, fetare ose ēėshtje tė tjera, ndodhė ndonjėherė tė ndėrpriten dhe tė sfidohen nga audienca.)
Nė fakt politika e Prishtinės ka filluar tė bėhet mė laramane se qė ishte, madje pulenėt partiakė kanė filluar tė vdesin nga zilia se nuk pėrkdhelen, nuk ka kush t'i pėrqafojė apo t'i puthė nė ballė, ashtu si heronjtė qė krijohen nga filmaxhinjtė. Tė mėsuar tė jenė tė ndryshėm nga tė tjerėt, tė kenė telefonat me mbushje tė paras publike, me njė fjalė tė jenė VIP, tė kenė kontroll mbi krimin e organizuar, pushtetin politik dhe mbėshtetjet politike, vėnien e gjobave, por edhe "kėshillat" e rrepta nė telefon pėr biznesmenėt e ndershėm qė dridhen prej tyre; a janė ata mė tė fortė se ligji? Analogjia me pushtet aftėsia pėr tė zhvatur pasuritė e tė tjerėve; aftėsia pėr tė vėnė pasuri nė emėr tė tjerėve. Deri sa nė botė tė tillėt kanė kundėr shtetin ligjor, nė Kosovė ata janė politikėbėrės, bėjnė ligjin! Me gjithė respektin, duke u kapur mbas liderėve, kanė farė vlere ata tė cilėt as qė i lexojnė programet partiake, veēse i kanė si pika referimi, pėr tė pėrparuar nė karierė, janė mesuar t'i shohim si idhuj, njerėz, parrulla, emėrtime, e tė mbahemi me to (sėmundje virusale kurdoherė, kjo sipas meje) nė vend qė ne ti mbajmė vlerat universale e tė ēastit e t'i ēojmė pėrpara, nuk ėshtė problemi te kėto apo ato zgjedhje, por pėr ēfar synohet nė perspektivė tė afėrt, tė mesme e tė largėt, po ē'ti bėsh ..ne nuk kemi ndonjė ide akademike ..., ato janė deficit nė Kosovė? Kjo mė tepėr se si njė ndarje tė partive nė provinca, shihet mė teper si njė pėrpjekje e figurave politike pėr tė ngritur bastione partiake dhe krahinore, si nje bashkim fronti dhe lėshime qe i bėjnė njėri tjetrit. Kuptohet qė nuk harrojnė se zgjedhjet lokale janė nė prag dhe ata kanė kohė qė t'i mprehin dhėmbėt pėr poste.... qė pėr mė tepėr se si njė post politik dhe tė rėndesishėm pėr demokracine nė Kosovė e shef mė tepėr si njė "pension tė artė". Kujtojeni kėtu psh, reagimin e shterur tė partive politike pėr sjelljen e butė tė Gjykatės speciale pėr krime tė luftės nė Beograd, dhe lirimin e hartuesėve tė eshallonit tė vdekjes, u pa se sa po "interesohen" politikanėt e mediat pėr rastin e gjykimit tė pėrgjegjėsve pėr krime kundėr njerėzimit, nė rastin konkret pėr masakrėn e njė familjeje shqiptare, tė familjes Berisha. Derisa faqet e gazetave ishin tė mbushura me vėshtrime "pro&contra" pėr raportin e "Freedom House" por edhe nga "kacafytjet" e analistėve e zėnė Mirena - Matoshi, qė pasoj menjėherė pas kritikės ndoshta tė pavend tė Argjentina Grazhdanit nė cilėsinė e shefes tė Kėshillit tė Komisionit tė Pavarur pėr Media nė raportin kritik tė "Freedom House". Kosova sigurisht qė ka nevojė pėr debate tė hapura, por shumė mė tepėr pėr ligje, apo ato zėvendėsohen me njė dukuri tė re tė plasimit tė analizave tė deputetėve (radhisin titujt nė fund tė shkrimeve autoriale) nė rubrikėn e lexuesėve "opinionistė", ata qė do tė duhej tė ishin mė tė zėshėm nga bangat e parlamentit, janė bėrė "yje" medial, nuk dihet a pėrqojnė ata mesazhin e votueve apo preokupimet e tyre, kėshtu ata pa vetėdije po keqėpėrdorin detyrėn zyrtare, ngase kanė pėrzier kompetencat e pėrfaqėsuesve tė popullit me ato tė "opinionistėve", a duhet ata tė kryejnė punėn pėr tė cilėn paguhen, duhet tė evidentojnė dhe t'i ngrehin nė parlament problemet ekzistuese tė popullatės, pėr kėtė gjendje shumė pak fjalė. As nė televizionin publik nuk transmetoheshin skenat trishtuese qė do ta shoqėronin filmikisht gjykimin e kriminelėve pėr periudhėn e zezė tė njerėzimit, tė vitit 1999, kur njė familje fėmijėsh, grash e burrash u ekzekutuan nė Suharekė, pėr t'u dėrguar pastaj nė varrezat masive nė Serbi. Dhe nė prag tė kėtij gjykimi nė Beograd, tė njė ndjenje tė dhimbjes sė pėrgjithėshme, "puthen" me mall politikanėt shqiptarė me ekzekutuesit e politikės sė Millosheviqit Momcillo Trajkoviq e Rada Trajkoviq, nė njė tavolinė tė ngusht ku preken me "prapanica" serb e shqiptarė bashkė, duke e ngacmuar njėri tjetrin me batuta tė "bashkim-vėllazėrimit" pėr tė mos frenuar "mallin" e nostalgjisė "titiste" tė klasės politike shqiptare, nė takimin e organizuar nga Projekti pėr mardhėnie etnike nė njėrėn nga sallat e OSBE-sė, si harruan t'u thonė " ndal beg se ka hendek, jemi ne kėtu pastaj te tjeret". Kjo tregon paaftesine e politikės shqiptare nė Kosovė pėr tė marrė tiparet karakteristike tė njė klase politike e aftė pėr te drejtuar njė shtet. Dhe nė tė njejtėn kohė nuk ėshtė e aftė tė marr njė rol stabiliteti konstitucional. Duke ditur potencialin e madh qe ka vendi yne, shtetet fqinje rreth nesh, nuk bėjnė ndonjė pėrpjekje tė madhe pėr tė kuptuar realitetin e ri politik, vejnė barrierė nė mallrat me vulė tė Republikės sė Kosovės, ato mė shumė na mbajnė me fjalė "bashkėpunimi" qė tė mos na dėgjohet zėri nė Evropė, se sa tė na shohin si partnere nė rajon.

Agim Vuniqi
derguar erenikut: Mon, November 24, 2008 1:45 pm
botuar: E mėrkurė, 26 nėntor, 2008, 02:32 am

Mendja ėshtė vet shteti


Zemra ėshtė kryeyteti i mendjes, mendja ėshtė vet shteti, zemra dhe mendja sė bashku bėjnė njė kontinent  (Emily Dickinson)

Demonstrimi i qytetarėve tė mėrkurėn kundėr planit gjashtė pikėsh tė Ban Ki Moonit ishte pėrpjekje pėr fuqizimin e vullnetit tė qytetarėve nė dobi tė zbatimit konsekuent tė votės sė qytetarit, dhe instalimit tė demokracisė nė baza kushtetuese. Meqė deri mė tash nuk ka pasur njė politikė bipartizane, pėr t'u dėgjuar mė shumė zėri i opozitės, si komponent e rėndėsishme e demokracisė parlamentare, atėherė u pa se si liderėt humbėn sensin e pėrballjes me realitetin. Koncentrimi i politikės aktuale vetėm nė treshin kyē tė institucioneve: presidenti-kryeministri-ministri i punėve tė jashtėme, pa ndonjė konsultim paraprak me spektrin opozitar politik ėshtė mė tepėr qėndrim kokėfortė dhe egoist sesa qėndrim i pėrbashkėt politik unifikues, me arsyetimin se ata janė “bosėt“ qė mund tė pėrqojnė vullnetin politik tė kosovarėve, duke mos ēarė kokėn pėr involvimin mė serioz tė opozitės pėr t’u dėgjuar zėri i saj mė tepėr.

Shumica e opinionistėve dhe komentuesve nėpėr faqet e shumta "online" po  shprehin shqetėsimet reale pėr vendimet  qeveritare dhe pėr atė se ē'po ndodhė nė Kosovė dhe pėrreth saj. Vėrtetė janė shumė tė ēmueshme preokupimet e tyre, prandaj domosdo disa nga pikėpamjet e tyre duhet tė studjohen dhe mund tė  jenė tė vlefshme pėr ekipet kėshillėdhėnėse tė instaluara nė institucionet kyēe tė sistemit - tė merren me studimin dhe elaborimin e shumė mendimeve tė tyre.  Angazhimi deri mė tash shumė i zbehtė i opozitarėve, apo ndonjė deklaratė e tyre e zhurmėshme nuk pat ndonjė efekt te qytetarėt, e aq mė keq te pralamentarėt. Shpresa se ata do tė jenė zėri korrigjues i vendimeve qeveritare, nuk pėrshtatej me realitetin politik. Deri mė tash nuk kishte ndonjė inciativė konkrete, kuptimplote dhe me vlerė e spektrit politik opozitar, mė tepėr manifestohej si qėndrim i papeshuar i liderėve partiak sesa ndonjė qėndrim i konservuar i partive politike nga vinin ata. NIsmat e fundit tė klubit demokratik pėr politikė tė jashtėme e cila po pėrqon mesazhin publik pėrmes publicistit dhe analistit politik, deri vonė shumė aktiv nė politikė si ish kryetar I Lėvizjes Reformiste ORA dhe anėtar  i GN gjatė bisedimeve trepalėshe me Bashkėsinė ndėrkombėtare dhe Serbinė qė u kurorėzua me Marrėveshjen Ahtisaari dhe shėrbeu si platformė pėr hartimin e Kushtetutės menjėherė pas shpalljes sė pavarėsisė, Veton Surroit dhe, ato tė partisė opozitare tė udhėhequr nga lideri i arsyeshėm Behgjet Pacolli, tė realizuara nė momentet kyēe pėr tė ardhmen e Kosovės, dhanė njė ndihmesė tė konsiderueshme tė momentumit politik. Aq mė tepėr debatit tė hapur pėr 6 pikėshin famoz tė sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė i dha pėrmbajtje pjesėmarrja e analistit tė rrespektuar amerikan Janosh Buganjski, qė ndėrroj pėrgjithėsisht pasqyrėn e politikės sė deritanishme shterpe. Organizimi i tre, katėr tryezave debatuese tė AKR-sė ėshtė njė shembull i mirė i angazhimit partiak dinjitoz dhe pėrmbajtėsor, por edhe ēasje e moderuar e shtrirjes sė mesazhit politik. Realisht koha e protestave dhe demosntratave duhet tė transferohet nė tryeza dhe vende debati, dhe kėtė duhet ta stimulojnė televizionet qendrore, jo ato tė shėrbejnė si vende tė koncentrimit tė pushtetit. Edhe ashtu institucionet kanė punė shumė mė tė rėndėsishme nė prodhimin e ligjeve se sa tė promovohen pėr ēdo ditė me shtrimin e ndonjė rruge 2-3 kilometėrshe, nuk them qė kjo nuk ėshtė e rėndėsishme pėr mirėqenien e qytetarėve, por kjo po krijon pėrshtypjen e keqe se ata kanė humbur busullėn dhe nuk din me ēka tė merren, pėrveēėse me prerjen e shiritave pėrurures, tė cilėt paranė publike tė tatimpaguesvė e kėthejnė nė asfallt. Prej tė gjitha partive pozitė-opozitė si duket AKR ka filluar ta gjej veten. Pėrveq deklaratave shumė pėrmbajtėsore tė liderėve tė saj, tė cilėt po shprehin mendimin e anėtarėsisė partiake-jo mendimet e tyre personale, kanė filluar tė rrezatojnė me njė klimė dhe kulturė tė re politike, mjaft tė ekuilibruar.  Propozimi i tyre i fundit drejtuar Ministrisė sė Drejtėsisė pėr tė pėrgatitur dosjen e krimeve tė luftės tė forcave serbe nė Kosovė, ėshtė shumė thelbėsor; pėr tė inicuar padinė penale nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė ndaj Serbisė, pėr krime kundėr njerėzimit dhe gjenocid ndaj popullit tė Kosovės gjatė vitit 1998-1999. Propozimi ėshtė shumė human, por edhe ėshtė njė shtytje e jashtėzakonshme pėr tė zbrapsė agresivitetin e diplomacisė serbe, e cila pėr njė ēast largoi vėmendjen e diplomatėve evro-perėndimorė, nga kėrkesat e parreshtuara pėr dorėzimin e shumė tė kėrkuarėve tė Gjykatės sė Hagės, tė akuzuar pėr krime kundėr njerėzimit: Mlladiqit dhe Haxhiqit, por edhe zbehu pamjet rrėnqethėse tė luftėrave makabre kundėr kombeve tjera tė cilat jetonin nėn njė ēati nė ish-Jugosllavi.  Ngritja e padisė ndaj Serbisė, pėr krime lufte dhe gjenocid, dhe shpallja e saj fajtore para Drejtėsisė Ndėrkombėtare, do tė jetė edhe njė argument i fortė nė mbėshtetje tė pavarėsisė sė Kosovės dhe nė kėtė mėnyrė do tė arrihet drejtėsia e kėrkuar pėr viktimat nė Kosovė, thuhet nė komunikatėn e kėsaj partie.  AKR potencon se Qeveria e Kosovės, gjegjėsisht Ministria e Drejtėsisė, duhet qė sa mė parė tė pėrgatisė dosjen, me krimet e luftės tė forcave serbe nė Kosovė, nga tė cilat janė vrarė e masakruar mbi 12 mijė shqiptarė, tė moshave dhe gjinive tė ndryshme; mbi 20 mijė femra tė dhunuara; rreth 120 mijė shtėpi dhe objekte banimi tė shkatėrruara dhe me mbi 1 milion njerėz tė dėbuar jashtė vendit, me qėllim tė spastrimit etnik tė Kosovės (burimi: telegrafi.com.). Thėnė tė drejtėn po mungon njė debat cilėsor nė parlament pėr tė gjitha problemet qė kanė mbetur tė hapura si ai i privatizmit tė ndėrmarrjeve publike, ai i humbjes sė mjeteve nė fondin pensional; garant pėr mjetet e humbura duhet tė jetė Qeveria, e cila pa ndonjė analizė paraprake ekonomike por edhe pa ligje praprake pėrcjellėse (akoma nuk dihet kush disponon ligjshėm dhe kush ėshtė pėrgjegjės pėr destinimin e mjeteve tė grumbulluara) ka humbur mbi 100 milionė tė tatimpaguesve, qė tė jetė situate edhe mė keq as parlamenti nuk e konsideron kėtė ēėshtje me rėndėsi prioriteti, pėrkundrazi e anashkalon duke e lėnė nėn pėrgjegjėsinė e ndonjė brokeri ndėrkombėtarė, meqenėse trusti ka mbetur pa pėrgjegjės adekuat- pa bord udhėheqės, I cili do tė merrej me menagjimin e mjeteve. Edhe pse ky do tė duhej tė ishte preokupimi kryesor i partive opozitare, ata nė vazhdimėsi “ngacmonin” qeverinė, pėrkatėsisht ministrinė e punėve tė jashtėme pėr neglizhencė diplomatike tė njohjes sė ngadalshme tė pavarėsisė sė Kosovės. Ky konstatim do tė ishte serioz po tė angazhoheshin edhe ata seriozisht nė kėtė drejtim, por realiteti flet se “diplomatėt” e Kosovės (tė tillė nuk ka fare, por janė nė fazėn e trajnimit dhe konsolidimit) i kanė mundėsit e kufizuara pėr lobim; po mos tė ishte angazhimi i sinqertė amerikan, Kosova e pavarur do tė mbetej nė gjysmė tė rrugės, pa ndonjė njohje tė rėndėsishme ndėrkombėtare. Prandaj njohjet e deritanishme tė shumė shteteve me ndikim paraqesin bazė tė rėndėsishme institucionale pėr konsolidimin e mėtejmė tė shtetit tė Kosoves.


Agim VuniqiAgim Vuniqi
derguar erenikut: Fri, November 14, 2008 4:07 pm
botuar: E dielė, 16 tetor, 2008, 12:00 am

                      Shumė “zemra” territoriale kishte pasur Serbia, bre... !

Nuk ėshtė pėr t’u befasuar nėse diplomatėt evro-perėndimor do t'i kėrkonin nga presidenti Ahtisaari tė kėthej shpėrmblimin mbi 1 milionėsh tė Nobelit, pa ndonjė spjegim tė qartė zyrtar, edhe nuk duhet ditur, kėtė e ka kėrkuar qeveria serbe, kėshtu mė lehtė do ta kenė diplomatėt evropianė.

KFOR-i hyri nė Kosovė, atėherė kur edhe UNMIK-u filloi punėn, shumica e kosovarėve nuk kanė menduar qė edhe pas kaq vjetėsh nuk do tė ketė rrymė rregullisht, nuk do tė ketė punė dhe qė gjendja e sigurisė nė Kosovė tė jetė kėshtu siē ėshtė sot. Zyrtarėt ndėrkombėtarė mburren se nė Kosovė krijuan karrierė diplomatėsh duke i paqesuar shqiptarėt me dhurata tė paēelura, nėntė vite tė shpresės dhe agonisė pavarėsiane, duke pritur sė pari hapjen e paketės kubike me shumė tė panjohura, dhe prap shiqime vjedhurazi ēka do tė ndodhė me tė ardhmen e qytetarėve kosovarė?. Kosovarėt tė hipnotizuar nga fjala shumė domethėnėse “Pavarėsi” i mbajti kaq vite tė vetkėnaqur dhe tė vetpėrmbajtur, edhe pse pa punė, nė terr, pa ujė, pa pronėsi mbi Kosovėn.

Drejtuesit e UNMIK-ut, kishin kuptuar mirė mentalitetin shqiptarė dhe dinin se ku ėshtė problemi. Fakti se deri mė tani nuk kanė gjetur pėrgjegje adekuate pėr Kosovėn; ata vazhdojnė me shtyrje dhe bisedime tė stėrzgjatura me zyrtarėt serbė, asnjėherė askush nuk u tha se nė kėtė vend jetojnė mbi 95 pėrqindė shqiptarė dhe tė tjerė dhe se ata duhet tė pyeten pėr tė ardhmen e vendit dhe, asnjėherė pėrgjigja nuk ishte e prerė, me domethėnje. Natyrisht, kėrkesat e tilla ēfarė i shtrojnė serbėt duhet tė zgjidhen nė korridoret e kancelarive tė ministrive perėndimore, nga ēatipėt e diplomatėt e rendit tė dytė e tė tretė, pastaj ēėshtja tė kalohet nė burokracinė e famshme tė Kombeve tė Bashkuara, ku shqyrtohet edhe njėherė plotėsimi i kėrkesave tė tyre, e pastaj tė kthehet nė instancat e larta tė Kėshillit tė Sigurimit, ku njė ēėshtje relativisht e vogėl vehet nė listėn e gjatė tė pikave tė pazarllėkut politik tė shteteve tė fuqishme. Pra niset edhe njė proces i ri pėr tė zgjidhur kėto probleme, instalimin e misonit pėr rend e siguri tė EULEX-it. Ndėrkohė nė Kosovė dhe jashtė kryhen edhe njė varg takimesh, dhe zyrtarėt kosovarė thjeshtė deklarohen: JO! pa ndonjė arsyetim si erdhi puna deri kėtu, pas tėrė atyre deklaratave se Kushtetuta ėshtė e shenjtė, ėshtė Kurani e Bibla e Kosovės, dhe pas tė githa njohjeve diplomatike, pse nuk u informua paraprakisht parlamenti pėr hamendjet e diplomatėve. Kisha pasur dėshirė t'a di se si do tė mendonin zyrtarėt e BE-sė, po tė qeverisej kėshtu nė vendet e tyre, nė kėtė mėnyrė, ata sigurisht nuk do tė ishin mė nė adresarin e diplomatėve. Ēka do tė mendonin, si do tė silleshin qytetarėt e tyre poqėse pėr tė ardhmen e tyre tė tė debatonte tėrė bota, vetėm qytetarėt e tyre jo? Por barra e mėdyshjeve pėr tė ardhmen nuk duhet tė vėhet krejt mbi qafėn e tyre. Nuk ka dyshim se ata janė sinqerisht tė shqetėsuar pėr problemet nė Kosovė, se ata vėrtetė dėshirojnė qė ato tė zgjidhen nė tė mirė tė tė gjithė qytetarėve tė Kosovės, por nuk dijnė se si. Pėr mė tepėr, dėshtimi i UNMIK-ut nė Kosovė nuk do tė ishte edhe dėshtim i Kombeve tė Bashkuara, tash bile e kanė kuptuar se kėshtu nuk qeveriset Kosova, duhet ndėrruar menaxhmenti nga ai i OKB-sė nė atė tė BE-sė (UNMIK-EULEX), dhe ēėshtja e mbikėqyrjes tė bartet nga OKB-ja nė BE, duke u pranuar realiteti i ri, dhe duke u pėrcaktuar rruga eventuale pėr integrim tė pėrbashkėt tė Ballkanit nė BE, pėrndryshe do tė ripėrsėriten pėrsėri skenat makabre tė luftėrave tė reja nė Ballkan.

Nuk po kuptohet qartė domethėnja e shtėrngimit tė duarėve, kaq shpesh, por sidoqoftė edhe bisedat jo formale duhet tė jenė tė sinqerta, ngase kėshtu po vendoset pėr fatin e mbi 2 milionė njerėzve dhese nuk po bisedohet per reēetat e ndryshme tė menysė serbe dhe tė asaj shqiptaro-kosovare me “salt” qė iu ka skaduar pėrdorimi mė 17 shkurt 2008 (duhet ndėrruar edhe kodin 1244), nėse jo kėtė vit, bile sė paku vitin e ardhshėm. Edhe pse liderėt shqiptarė janė shumė tė pėrzemėrrt me serbėt, dhe po shprehin habi se si serbėt nuk e kanė ndėrruar akoma reēeten e “pasulit tė Leskocit”, qė dikur ishte pjesė e territorit tė banuar me shqiptarė, ndėrsa tash ėshtė zemra e serbizmit-shumė “zemra” territoriale kishte pasur Serbia, bre. Shqiptarėt dhe pėrfaqėsuesit e tyre ishin shumė tė vėmendshėm tė gėlltisin tė tėra simbolet kombėtare, tė bėzajnė edhe gjatė inskenimit tė himnit shtetėror, tė harrojnė edhe identitetin kombėtarė pėr t'u konvertuar nė njė tjetėr, ndėrsa serbėt fatkeqesisht nuk u pyetėn pėr "tavėn" e Gjakovės, por pėr per muzikėn “tallava”, qė nuk ka identitet shqiptar, askush nuk u bėri pyetje per tavėn me mėlmesė kosovare tė gatitur me shumė egėrsi nga gjahtarėt gjenocidal tė Serbisė, dhe kjo zvarritje ia mundėsojė Serbisė heqjen e tiketit “kujdes - e ndaluar”, e cila le qe nuk kėrkojė asnjėherė falje pėr gjenocidin e ushtrisė serbe, por pa kryer reformat e domosodoshme dhe pa dorėzuer kriminelin Mlladiq, u shpėrblya per kooperim qė traguan gjatė bisedimeve me palėn shqiptare, duke ua mundėsuar mbajtjen e zgjedhjeve lokale edhe nė Kosovė, pėr tė bėrė copė-copė territorin e Kosovės, tė cilin e kishin ruajtur me kokėfortėsi ish-autonomistėt shqiptarė. Grupi gjithėpėrfshirės i unitetit u tregua zemėrgjėrė me decentralizimin, ngase kishin kokėdhimbje me qeverisje nė tėrė territorin, dhe tash shihni si shkojnė punėt, bile-bile ata ishin shpėrblyer me rroga, me kontratė pune plotėsuese, me mėditje, e marifete tjera... 


Rrnoftė Enveri, rrnoftė Zymeri
Si nuk pėrmendet edhe njė fakt shumė i rėndėsishėm, pse nuk pati demonstrata dhe protesta masive derisa ishte gjallė Enveri? Tė kujt ishin ata lotė kur vdiq ai? Sa do tė ishte e arsyeshme qė shqiptarėt e Kosovės tė protestonin kundėr sistemit tė atėhershėm komunist, kur shqiptarėt e Shqipėrisė nuk e kundėrshtonin atė; as demokratėt e sotėm, tė cilėt ishin anėtarė tė devotshėm tė Partisė sė Punės, sa ishte gjallė Enveri

Agim VuniqiAgim Vuniqi
derguar erenikut: Sun, October 19, 2008 10:29 am
botuar: E dielė, 19 tetor, 2008, 1:22 pm

Prishtinen e goditi termeti. Analistė tė shumtė kane mprehur shtizat pėr tė gjykuar ēdonjėrin qe mendon ndryshe, rivalitet i papajtueshėm. Nėse jeni partnerė, apo bashkmendimtar i sulmit agresiv dhe tė vrazhdė kundėr ish kryetarit shqiptar Enver Hoxha, ju jeni nė pėrparėsi, pavarėsisht qė metoda juaj e veprimit ėshtė shumė agresive, e pamatur dhe e pėrafėrt me njė mendim tė uniformuar shumė tė ngjizur me atė qė kualifikohet si stalinizėm, ndėrsa besoni do ta keni e keni punėn piskė nėse jeni nė taborin tjeter, tė atyre tė cilėt janė nė pakicė, tash, se mė heret ishte ndryshe, nuk jeni pra pjesė e atyre tė cilėt pėr ēdo ditė gėlltisin mjete financiare tė majme nga fonde te ndryshme, dhe nė emėr tė fjalės sė lirė bėjnė demonizimin e liberalizmit demokratik. Nėse mendoni se jeni mė demokrat se amerikanėt atėherė e keni gabim, ngaqė nė Amerikė studentėt e interesuar studjojnė edhe marksizmin edhe islamin, qė pak a shumė nė Kosovė kualifikohen si "tabu tema", apo debati qė zhvillohet ėshtė shumė anues. Eshte e vėrtetė qe liberalėt pėr nga koncepti janė shumė mė afėr socialdemokratėve dhe socializimit si koncept politik dhe ekonomik. Dallimi konceptual nuk qėndron vetėm nė dallimet ideologjike por edhe nė mirėqenien e pėrgjithėshme e bazuar nė iniciativėn dhe pronėn private. Deri sa nė shumicėn e shteteve nė Evropė pronesia ėshtė e kombinuar, nė atė shtetėrore dhe private; nė SHBA prona ėshtė privatizuar krejtėsisht prandaj edhe ka karakteristikat e sistemit kapitalist, jo atij eksploatues, por tė kapitalizmit demokratik. Por me akordimin e 700 miliardė dollarėve tė akorduara nga Kongresi per tė stabilizuar ecuritė nė sistemin bankar; u prish baraspesha e deritanishme e tregut tė lirė, i cili bazohet tėrsisht nė raportet e kėrkesės dhe ofertės, meqė u lėkund seriozisht tregu i aksioneve. Intervenimi financiar u shoqėrua me debate kritike, si nga demokratėt ashtu edhe nga republikanėt, pėr tė korigjuar gabimet nė Wall Street.

Ju mendoni se do te jem i frustruar me atakun masiv nė pjesėmarrėsit e tubimit jubilar tė ditėlindjes sė Enverit. Jo vetem dua te shpreh opinionin tim tė veēantė nga tė tjerėt. Dhe ēfarė do tė ishte opinioni pa standarde elementare. Sigurisht qė debati nuk do tė ishte i sukseshėm po tė ishte unitar, atėherė kur tė gjithė bėhen bashkėmendimtarė tė njė mendimi tė uniformuar, dhe ēfarė debati do tė ishte atėherė, kur edhe debatuesit kanė arsimim tė ndryshėm. Ēdonjėri duhet ta pyet veten e pėrfaqėson mendimin e mėsimit publik apo atė privat, pajtohet me gjenezėn e Darvinit, pėr mėsimet pėr natyrėn apo atė tė teologėve, pėrfqėsues tė religjionit, nuk shkojnė bashkarisht tė dyja, nėse pėrfaqėsoni mendimin e Darvinit atėherė pėrfaqėsoni mendimin ateist, nėse jo atėherė ju kanė mėsuar gabimisht nė shkollė, dhe sipas logjikės sė tanishme tė debatusve duhet tė mbyllen shkollat publike, atėrė ēdo gjė do tė vehet nė pėrballje; liberalėt konservatorėt, tė pavarurit...

Kėto dilema janė shumė prezente nė Amerikė. Nuk janė aspak tė pėlqyeshme ndėrkambėsat e analistėve tė cilėt e imponojnė vetėm njė mendim, pėr ideologjinė dhe pėr religjionin, si njėra palė ashtu edhe tjetra palė duhet tė jenė pjesė e debatit konstruktiv e tė argumentuar, jo atij paradoksal. Tė njėjtėn ēasje duhet ta ketė edhe debati pėr shtetin dhe udhėheqėsit e shtetit, pėr shoqėrinė nė pėrgjithėsi por edhe pėr ideologjinė tė metat dhe pėrparėsit. Eshtė e vėrtetė qė nėse njė vend ėshtė i getoizuar dhe nė atė vend jetojnė njerėzit e izoluar tė udhėhequr nga qeveria e dalur nga lufta, dallon edhe koncepti i sovranitetit; qė si kėrkesė primare ka ruajtjen e kufijėve dhe territorin, gjė qė ka legjitimuar ligjet shumė mė tė ashpra sesa nė shtetet tjera, tė cilat nuk kanė qenė tė rrezikuara, ngase kanė bashkėjetuar nėn omprellėn e NATO-s, krejt ndryshe nga Shqipėria e vogėl e cila u detyrua tė bashkėjetojė me fėqinjtė nė kufi, pėr tė mbijetuar si shtet sovran, pėr tė mos lejuar coptimin e mėtejmė tė tokave shqiptare, a nuk i shprehnin apetitet gllabėruese, haptas, tė gjitha shtetet pėrreth, duke instrumentalizuar edhe religjionin pėr kėtė qėllim?. Mendimi i balansuar ėshtė shumė mė i favorshėm dhe mė i arsyeshėm sesa ai ekstrem, qė mbyll debatin, duke krijuar "tabu temat", a nuk ishte i tillė sistemi i mėhershėm komunist, qė ishte pak mė ndryshe se ky i sotmi i pėrfaqėsuar nga Partia Komuniste e Kinės, e cila nuk po ka vėshtirėsi tė adaptimit me rrjedhat e sotme nė botė, duke bashkėpunuar me shtetet qė kanė zgjedhur rrugėn e demokracisė si koncept tė jetesės, dhe ky realitet po pranohet edhe nga amerikanėt. U bė presion i panatyrshėm pėr bojkotimin e lojėrave olimpike nga shumė grupe tė shoqatave joqeveritare; pėr shkak tė Maynmarit, tė Tien'amenit, por pėrkundrazi liderėt botėrorė nderuan rexhimin aktual tė Kinės komuniste me pjesėmarrje masive por edhe me pėrcjelljen e jashtėzakonshme tė lojėrave verore olimpike tė organizuara nė Peking, kėtė vit, nė ceremoninė e hapjes mori pjesė edhe presidenti amerikan George W. Bush, por edhe liderėt tjerė botėror, duke e parapėlqyer uljen nė tribinat e stadioneve tė shtetit nikoqir, dhe ku; nė njė shtet komunist qė po pėrjeton njė shkallė te lartė tė zhvillimit ekonomik, shumė mė ndryshe sesa ai i komunistėve sovjetik, atėherė. Nuk i pengoi aspak amerikanėt qė tė huazojnė kredi nga po i njėjti shtet komunist, i cili shkeli rininė studentore e cila u pėrplas me policinė nė Tien'amen, meqė gjuha e biznesit ėshtė krejtėsisht tjetėr nga ajo ideologjike. Suksesi i njė sistemi nga ai tjetri matet jo vetėm me zhvillimin e hovshėm ekonomik qė ka bazėn nė ngritjen e shkallės sė investimeve, por edhe me rritjen e shpenzimeve tė konsumatorėve, qė realisht lidhet edhe me shkallėn e mirėqenies sė qytetarėve. Me gjithė dallimet ideologjike dhe tė sistemeve qeverisėse Kina ka zgjuar interesimin e kompanive multinacionale, pėr shkak tė sigurisė ligjore dhe investive, prandaj favorizuar investimet nė kėtė shtet i cili dallon shumė nga sistemi kapitalist, duke neglizhuar bile edhe raportet e agjensioneve ndėrkombėtare pėr tė drejtat e njeriut. Cila ėshtė pra e vėrteta qė dallon kapitalizmin nga socializmi, por edhe demokracinė parlamentare nga ajo moniste-komuniste, ėshtė kapitali, qė me vija tė trasha do tė thotė interesi. Sa dekada kanė shkuar nga koha e qeverisjes sė Enverit deri mė tash, dhe a po vlerėsohet qeverisja e tij nė kontekst tė kohės, apo ajo kohė e fotografuar po ndriqohet tash me syzet tona "realiste". Pa dashur tė favorizoj mendimin pėr krytarin e RPSH-sė, Enver Hoxhėn, duhet tė paqyrohet realisht periudha e qeverisjes sė tij, e bazuar nė fakte. Sa ishte shkalla e arsimimit tė popullatės, niveli i vetėdijes, pastaj gendja ekzistuese e paisjeve prodhuese, uzinat, pra cili ishte niveli i infrastrukturės, dhe a kishte popullata ndonjė traditė industriale etj. Pastaj shtrohet pyetja a ishte Enveri ēlirimtar apo trathėtarė, nėse ai e shpiu vendin nė taborin e shteteve antifashiste, atėherė nuk mund tė shiqohet me syza qė nuk kanė si njėsi matėse dioptrinė, dhe pse Greqia pėrpiqej dhe pretendonte vazhdimisht qė Shqipėria tė klasifikohej nė anėn e humbėsve, si aleate e nazi-fashizmit, vetėm pėr njė arsye pėr tė arsyetuar gjenocidin kundėr popullatės ēame, atėherė, por edhe pastaj me tė gjitha mjetet.

Evropa nė atė kohė ishte e humbur, po tė mos ishte intervenimi amerikan, i cili e shpėtoi Evropėn nga qizma naciste, gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, por edhe kundėr qizmes sė Stalinit, mė vonė e Hrushqovit, nga influenca megalomane komuniste. Bota nuk do tė harrojė ditėt e fryerjes sė erėrave tė Luftės sė tretė botėrore, nė prag, tė cilėn fatmirėsisht e zgjodhi J. F. Kenedy, duke ia lėnė pėr mė vonė edhe presidentit Regan tė shpartallojė perandorinė sovjetike.

Pse Shqipėria nuk ishte nė taborin e shteteve tė zhvilluara, tė cilat pėrfituan nga programi Marshall, ishte se kėtė e gatiti konferenca e treshes nė Jaltė. Dhe qė nga atėherė Shqipėria notonte nė valėt e turbullta tė ekzistencės pėr tė mbijetuar si shtet sovran apo pėr tė humbur nga harta politike e Evropės, ky ishte edhe motivi i mbylljes, por edhe ndėrrimi i akrepave tė kompasit kah Stalini, i cili nė atė kohė premtonte zgjidhjen e problemeve nacionale me shumė kujdes. Edhe pse Enveri kishte kėrkuar mė 1949 bashkimin e krahinave shqiptare nė njė shtet nuk u realizua, edhe pėr shkakun qė edhe jugosllavėt i ndėrruan fjalėt, duke ndrydhur shqiptarėt si asnjė shtet tjetėr. Dhe ēka duhet tė bėnin shqiptarėt atdhetarė, tė pėrqafonin politikėn e vojvodėve ēetnikė tė cilėt kishin veshur gėzofin e partizanėve komunstė, apo tė simpatizonin dhe t'i afroheshin shtetit amė tė udhėhequr nga kryetari Enver Hoxha. Si nuk pėrmendet edhe njė fakt shumė i rėndėsishėm, pse nuk pati demonstrata dhe protesta masive derisa ishte gjallė Enveri? Tė kujt ishin ata lotė kur vdiq ai? Sa do tė ishte e arsyeshme qė shqiptarėt e Kosovės tė protestonin kundėr sistemit tė atėhershėm komunist, kur shqiptarėt e Shqipėrisė nuk e kundėrshtonin atė; as demokratėt e sotėm, tė cilėt ishin anėtarė tė devotshėm tė Partisė sė Punės, sa ishte gjallė Enveri. Dhe mė tregoni ju lutem sa do tė ishte kjo e arsyeshme kur mbi 700,000 shqiptarė kaluan nėpėr burgjet e ish Jugosllavisė. Koha ėshtė rregullator normal i ngjarjeve, ashtu edhe duhet tė vėshtrohen ngjarjet atėherė, le tė jetė ky preokupim shkencor i historianėve.

Janė shume ngjarje tė pėrfolura mė heret por edhe tash pėr kryetarin e RPSH-sė dhe sekretarin e parė tė Partisė sė punės sė Shqipėrisė, ato ishin shumė tė hidhura nė kohėn sa ishte gjallė "xhaxhai", ashtu e thirrnin atė, atėherė. Sa herė pėrmendej emri i tij nė Kosovė pasonte dėnimi me burg. Ashtu ndodhi edhe gjatė ndeshjes nė Beograd ku zhvillohej ndeshja nė futboll nė mes tė Prishtinės dhe Cėrvena Zvezdės tė cilėn e pat fituar Prishtina me rezultat 3:1, kur simpatizuesit e Prishtinės brohoritnin Eho, njė brohoritje qė ndihej kudo nė stadiumet e Evropės; simpatizuesit e Prishtinės u dėnuan me nga dy muaj burg, me motivacion se ata i klithin kryetarit shqiptar Enver Hoxha. Qysh atėherė organet e pushtetit, dėnonin deri nė absurditet ēdo pėpjekje tė shqiptarėve qė ndėrlidhej me Shqipėrinė. Qėllimi ishte i pėrsosur dėshirohej qė pėrmes dhunės tė ndėrtohet kombi i ri jugosllav dhe ēdo gjė qė kishte konotacion kombėtarė ndėshkohej pa pardon. Ishin tė ndaluara kėngėt, pėrmendja e qyteteve shqiptare, pushteti kujdesej edhe pėr emrat, ata i frikoheshin rrymės kombėtare qė frynte nga mali i Tomorrit tė Ēajupit. E ē'dinim ne se ē'po ndodhė nė Shqipėri? Nga atje dėgjohej fshehtas Radio Tirana, e cila mbulonte Kosovėn dhe trojet tjera shqiptare, dėgjoheshin emisionet e lajmeve pėr shqiptarėt jashtė atdheut, por edhe kėngėt qė kumbonin fuqishėm mė ēifteli, tė Fatime Sokolit e tė Dervish Shaqės. Prandaj nuk kam fuqi tė ndėrroj atė pjesė tė historisė, ngase u shkollova e u rrita nė atė frymė, me librat qė lexoja tinzisht tė bartura nga miqtė apo shokėt, duke rrezikuar burgun disa vjetėsh. Ashtu u ndėrtuan edhe Jakup Krasniqi, Hydajet Hyseni dhe Berat Luzha tė cilėt po sulmohen pa asnjė pretekst, po sulmohet jeta e tyre personale dhe ideja e tyre kombėtare pėr tė cilėn ishin burgosur me shumė vite burg, jo qė ishin marksistė, por pse ishin shqiptarė dhe atdhetarė. Unė kisha admiruar guximin e tyre tė madh nė pėrpjekjen e tyre pėr tė ndėrruar gjėrat. Nuk do tė kisha fuqi njerėzore qė do tė mė detyronte tė sulmoj Adem Demaēi, tė riun shqiptarė, shkrimtarin dhe intelektualin e guximshėm qė shkruajti "Gjarpinjtė e Gjakut" pėr tė ndalur hakmarrjen, e cila po ēon kokė ende pėr tė marrė ndonjė jetė tė pafajshme. Ata ishin heronjtė e mij tė rinisė, ngase ata rrezikuan jo vetėm jetėn e tyre, tė familjes, por edhe mėhallės nė tė cilėn jetonin. Them qė ngjarjet ishin nė atė kohė shumė dramatike, por mua nuk mė pengonte tė dėgjoja muzikėn pop dhe Beatles-ėt, pastaj grupet e rockut: Pink Floyd, Rolling Stons, Led Zeppelin, Santanėn, Jimy Hendrix, Janis Joplin etj. Mund tė thoni ēfarė lidhje ka Dervish Shaqa e Paul McCartney, pėr mua kishte shumė bile, rapsodi mė frymėzonte me kėngėt e bukura shqiptare ndėrsa Beatels-ėt mė inspironin me guximin e tyre pėr tė ndėrruar botėn pėrmes muzikės, ata kėndonin nga ndėrtesat shumė katėshe tė Londrės e tė Liverpulit. Atėherė ishin nė trend edhe kėmishat me portretin e Che Guevarės, jo qė kishim ndonjė dijeni politike, por ishim tė rinjė qė e pėlqenim trendin. Tash ėshtė mė ndryshe, ngase ka ndryshuar trendi, demokracia ka pėrfshirė tėrė rruzullin toksor, dhe pėrparėsit e saj jemi duke i shijuar edhe ne. Kėtė trend e kanė kuptuar edhe kalamajt, pra kanė ndryshuar rrethanat historike, fal edhe tekologjisė sė sofistikuar tė internetit, qytetarėt nuk janė mė tė izoluar dhe atyre nuk mund tu servohet vetėm njė e vėrtet, por ata kanė mundėsi tė njohtohen se ēka po ndodhė nė botė; si i riu nė Ameikė, ai nė Azi, Afrikė e kudo tjetėr, jemi ba pra pjesė e njė familje mediale globale. Tash pra ėshtė shumė mė lehtė se ē'ishte atėherė, pra pėr kėto ndryshime njė hise tė zhvillimeve shoqėrore e kanė, edhe Jakupi, edhe Berati, edhe Hydajeti, ėt gjithė ata qė u burgosėn dhe dhanė jetėn pėr kėtė vend. Gati harrova tė rrėfej edhe ngjarjen tjetėr atė kur nė njė lokal tė Prishtinės ishin takuar Enveri (tezak imi ndjestė pastė) dhe Zymberi. Ata nga gėzimi qė shiheshin filluan tė gėzohen me zė. Njėri klithte me zė paksa tė ējerrur rrnoftė Enveri, tjetri rrnoftė Zymeri, si duket spiujve tė cilėt ishin afėr nuk u pėlqente ky gazmend shoqėror prandaj Zymberin qė i gėzohej takimit me Enverin e pranguan. Mė besoni asnjėri as tjetri nuk ishin fare tė politizuar, por ishin qė tė dytė shqiptarė dhe ishin tė rinjė.
Agim VuniqiAgim Vuniqi
derguar erenikut: Mon, September 22, 2008 3:42 pm
botuar: E hėnė, 29 shtator, 2008,12:22 am
Polarizimet kėrkojnė reforma tė OKB-sė

Derisa qeveritarėt vazhdojnė me pėrtacinė anadollake, praktikė e pėrditshme, qė ėshtė e kundėrt me atė tė deklarimeve, do tė mungojnė edhe rezultatet nė tė gjitha fushat
Polarizimet nė rritje mbi Gjeorgjinė, Iranin, Kosovėn, Darfurin apo Lindjen e mesme ripėrtrijnė thirrjet pėr reforma nė OKB-sidomos nė Kėshillin e Sigurimit, siē thojnė disa, meqė tash pėr tash pėrfaqėsojnė zbehtė botėn e sotme. Edhe pse Serbia ka rritur avantazhet nė krahasim me politikėn inerte tė jashtėme tė Kosovės, e cila mė tepėr ka bėrė improvizime deri mė tash, sesa ka pasur ndonjė angazhim serioz, nuk mund tė ndryshohet realiteti nė Kosovė.

Deklaratat e pamatura tė lidershipit mė tepėr kanė primesa tė deklaratave tė udhėheqėsve tribal, apo tė atyre ideologjik se sa qė karakterizohen me ndonjė seriozitet shtetėror. Fjalėt e thėna duhet tė peshohen mirė para se tė publikohen, meqė ēdo fjalė e "papėrtypur mirė" merr konotacion shumė negativ te shtetet tė cilat deri mė tash kanė shprehur rezerva ndaj njohjes. Eshtė i padiskutueshėm pėrcaktimi i Kosovės nė anėn e perėndimit, nuk ka nevojė edhe aq shpesh tė theksohet ky konstatim, ngase evroa-merikanėt dhanė vizėn pėr shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės, pas bisedimeve tė stėrzgjatura dy-tre palėshe nė Vjenė, u pranua edhe vazhdimi i bisedimeve me kėrkesėn e rusėve, qė mė nė fund pėrfundojė me marrėveshjen Ahtisaari, dhe inkorporimi i tė gjitha pikave tė saj nė Kushtetutėn e Kosovės. Kėrkesa pėr pranimin e Kosovės nga ana e bllokut tė painkuadruarėve, tė shtetetve arab-folėse dhe tė atyre tė Amerikės latine mbeti e shurdhėr, jo vetėm nga pėrtacia diplomatike e MPJ-sė, por edhe mos serioziteti nė ēasje. Eshtė i njohur ndikimi ideologjik i Rusisė nė kėto vende, sidomos nė partinė Baath, qė ka qenė parti dominante nė Irak, Siri, por edhe nė Xhamahirin Social-Islamike tė Libisė, pastaj influenca ideologjike dhe bashkėpunimi ushtarak edhe nė shtetet tjera si nė Egjipt, Iran..., kanė zvogluar gjasat e pranimit nė bllok. Hamendjet dhe droja se Kosova do tė renditet nė shtetet pėr tė cilat SHBA ka shprehur rezerva, janė Irani, Korea Veriore dhe Siria, jo tė tjerat, tė pėrgjithėsuara nė bllok, tė cilat janė edhe anėtarė tė Konferencės Islamike, e cila ėshtė organizatė shumė e fuqishme ekonomike, pėr ndihmėn e sė cilės Kosova ka nevojė tė jashtėzakonshme, jo vetėm politike-diplomatike por edhe ekonomike. Nė vend se Kosova tė ket njė rol shumė aktiv dhe tė fuqishėm nė zbutjen e tensioneve perėndim-lindje, duke shfrytėzuar edhe religjionin nė politikė, ajo ka bėrė tė kundėrtėn. Patjetėr duhet tė lirohet nga kompleksi i inferioritetit tė mėhershėm tė atakut serbė, para viteve tė 90-ta, kur Kosova paraqitej si zonė e transfezales sė gjelbėr, a nuk ky fakt pėr demaskimin e diplomacisė serbe dhe tendencave tė saja pėr demonizim religjioz.

Pragmatizmi politik ėshtė i domosdoshėm, pėr t'iu bashkangjitur interesave gjeostrategjike tė miqėve, siē shprehen shpesh liderėt shqiptarė, prandaj kėrkohet njė ēasje moderne nė diplomaci, dhe sigursiht pa angazhimin e pėrhershėm tė grupacioneve lobiste tė shqiptarėve nė perėndim dhe kudo, ėshtė vėshtirė tė realizohet synimi pėr njė qėndrushmėri institucionale. Prezantimi sa mė i denjė i tė arriturave pozitive rritė gjasat edhe pėr shtytje investive nga jasht dhe pėrparim ekonomik. Por derisa qevritarėt vazhdojnė me pėrtacinė anadollake, praktikė e pėrditshme qė ėshtė e kundėrt me atė tė deklarimeve, do tė mungojnė edhe rezultatet nė tė gjitha fushat. Parazitizmi partiak ėshtė i vėrejtur nga qytetarėt, por nuk ka ndonjė inciativė tė fuqishme dhe tė furishme qytetare pėr reforma institucionale. Nuk pritet ndonjė ndryshim nga OJQ-tė, tė cilat janė tė veshura me kostumin e suflerit, kėtė duhet ta bėjnė qytetarėt, tė organizuar nėpėr vendet e banimit, tė cilėt duhet tė bėhen lobues tė zgjidhjes sė problemeve tė brendshme. Eshtė shumė vėshtirė tė arrihet njė gjė e tillė, por duhet tė lėvizė diēka, meqė partitė opozitare janė mė tepėr pėr njė organizim anarkik, tė cilat nuk kanė ndonjė strategji tė kujdestarisė nė vendimet e qeverisė. Ata vazhdimisht godasin MPJ, me batuta e pa to, kush i ndalon ata qė tė angazhohen mė denjėsisht nė udhėtime zyrtare jasht shtetit, pėr tė ndihmuar dinamizimin e njohjeve. E drejta e tyre ėshtė e pacenueshme, t'u drejtohen edhe shteteve nga tė cilat cilat trembet qeveria. Darkat dhe drekat e begatshme, tė cilat publikisht prezentohen si aktivitet politik i opozitės, janė mė tepėr sjellje feudale, dhe nuk mund tė karakterizohen pėr ndonjė angazhim serioz. Deri mė tash nuk ka ndonjė marrėveshje tė arritur, nuk ka pasuar as ndonjė konferencė pėr gazetarė pas kėtyre takimeve, ku atyre mund t'u shtroheshin pyetje nė tė cilat do tė pėrgjigjeshin ata me dinjitet .

Mos njohja e pritur e Kosovės ka zvarritur edhe zbarkimin e EULEX-it nė Kosovė. Ofensiva diplomatike serbe e pėrkrahur mė heret nga Rusia, tashmė ka renditur edhe tė tjerėt nė favor tė saj, si India Spanja, Sllovakia, Rumunia..., ka krijuar nebulozė edhe nė OKB. Tash janė hapur edhe probleme tjera, tė disfavorshme pėr Kosovėn, si problemi ruso-gjerorgjian, qė ka krijuar hamendje tė reja nė diplomacinė botėrore, pastaj ai Darfurit (Sudan), Maynmar-it, dhe i Lindjes sė Mesme, probleme qė janė shpeshtuar edhe me rrezistencėn ruso-kineze si anėtarė tė pėrhershėm tė KS me tė drejtė vetoje dhe atė tė Libisė e Afrkės sė Jugut si anėtarė tė pėrkohshėm tė KS

Deri sa Asamblea e Pėrgjithshme pėrgatitet tė goditet nga debati vjetor kėtė javė, droja qė konflikti i deritashėm nė mes Rusisė dhe Gjeorgjisė pėr Osetin Jugore dhe Abkhazinė mund tė thartoj perspektivėn e bisedimeve produktive multiraterale.

Por konflikti nė Gjeorgji ka ekspozuar defektet brenda 15 anėtarėve tė fuqishėm tė KS, nė tė cilėn 5 anėtarėt e pėrhershėm luftojnė pėr tė mbajtur unitetin mbi gjemba tė ēėshtjeve botėrore. "Nuk ėshtė veshje sheqeri fakti se ne nuk kemi pajtueshmėri fundamentale pėr atė qė Rusia ka bėrė nė Gjerogji" tha ambasadori i SHBA-sė Zalmary Khalizad tė enjten deri sa i shtronte prioritetet e vendit tė tij gjatė sesionit tė Asambles. "Por ne pranojmė gjithashtu se kemi interesa tė pėrbashkėta nė fusha tė tjera nė tė cila duhet tė punojmė" tha Khalizad. Njė ēėshtje siē ėshtė ndalesa nukleare e Iranit, kėrkon pėrpjekje tė pėrbashkėta nga SHBA, Rusia, Kina, Franca, Gjermania dhe Rusia, kanė dėshtuar nė gjetjen e zgjidhjes. Ministrat e jashtėm tė gjashtė tė fuqishmėve mė nė fund u takuan tė enjten para mbajtjes sė debatit nė Asamble pėr tė peshuar perspektivėn e raundit tė katėrt tė sankcioneve tė OKB-sė kundėr Iranit mbi refuzimin e ndalesės pėr fisnikrimin e uraniumit, pėr tė cilėn perėndimi ka shprehur drojė se mund tė shfrytėzohet pėr armė nukleare.

Njė shtet qė shpresohet se do t'i afron tė gjitha shtetet, pėrfshirė shtetet e pasura dhe tė varfėra, tė gjitha sė bashku, ėshtė Japonia, e cila pėrpiqet qė tė bėhet anėtare e pėrhershme e KS tė OKB-sė. Ne jemi tė bindur se Japonia mund tė bėhet njė anėtar pozitiv nė KS, i tha AFP-sė Yukio Takasu. KS ka tashti 10 anėtarė tė cilat janė nė rrotacion, anėtarė jo tė pėrhershėm dhe pesė me tė drejtė vetoje Kina, SHBA, Franca, Britania dhe Rusia. Kjo pėrbėrje ka mbetur e pandryshuar qė nga 1945, kur ėshtė formuar OKB-ja. Kėrkesa pėr zgjėrimin e KS qė tė bėhet mė reprezentativ dhe refleksiv nė tė tashmen globale, ka qenė nė agjendė tash katėr vite, gjė qė ka ndarė anėtarėt e OKB-sė. Mė 2005, grupi i ashtuquajtur i G-4, Gjermania, Brazili, India dhe Japonia, kanė bėrė shtytje tė fuqishme pėr t'iu bashkuar KS si anėtarė tė pėrhershėm, se bashku me dy shtete nga Afrika, por pa tė drejtė tė vetos. Por, oferta e tyre mbeti pa pėrkrahjen e anėtarėve kyē tė OKB-sė, por edhe tė rivalėve rajonal nė garim tė cilėt bėnė kundėrshtimin, siē janė Italia, Pakistani dhe Argjentina. Taksau thot se "njėra ndėr arsyet e propozimit tė G-4 para tre vitesh ishte se sponzorėt nuk ishin tė vėmendshėm pėr pikėpamjet e SHBA dhe Kinės". Ai mendon se: "zgjėrimi i KS kėrkon amandment tė kapitullit tė OKB-sė, me gjithė konkurencėn e pesė anėtarėve tė pėrhershėm me tė drejtė vetoje. Kjo ėshtė edhe arsyeja pse gjatė tre viteve tė fundit, Japonia ka pėrmirėsuar marrėdhėniet me Kinėn dhe kėshillohet shumė afėr me SHBA", tha emisari japonez.
Shteti i asfaltuar

Nė programet mė bashkėkohore dhe mė tė mira tė historisė ka zėnė vend Kosova, do tė zė vend nė programin e shkollave tė mesme tė Michiganit, viti tretė. Programi pėr historinė ėshtė diēka plotėsisht e re, do tė mėsohet pėr Kosovėn, por edhe pėrmes fotografive nxėnėsit do tė njohtohen me uniformėn e UĒK-sė, dhe po tė njėjtit nxėnės do tė vijojnė universitetet mė nė zė tė Amerikės.

Agim VuniqiAgim Vuniqi
derguar erenikut: Sat, September 20, 2008 12:41 am
botuar: E hėnė, 22 shtator, 2008,10:00 am

A ka diēka nė veēanti qė tė lėnė ndonjė mbresė gjate ketyre 6 muajve tė qeverisjes Thaēi? Po! Festa e pavarėsisė. Shumė fishekzare, tubim njerėzish dhe fytyra tė gėzuara, pėr atė festat janė tė veēanta. Gėzimi zgjati aq, deria sa nuk u ndal rryma. Prap riciklim i orarit dhe plane, jo i tė ardhmes, por i shkurtimeve, dhe prap lexim shkronjash nė abetare A, B, C... Me aq u pėrmbush premtimi pėr rrugėn drejt tė ardhmes, sukseset filluan tė numrohen si kolosale, asfallti i ri simbolizonte mirėqenjen, qeveritarėt vraponin pas prerjes sė shiritave dhe kacive, shtrimi i dy tre kilometrave rrugė ishin momente qė duhet tė shėnoheshin, edhe paparacėt kishin punė, vrapim pas ngjarjeve ekstra tė rėndėsishme, turma njerėzish, shumė VIP persona dhe kacitė..., ato ishin simmbol i punės qeveritare. Nuk kishte gjė mė tė veēantė kur shiheshin qeveritarėt sesa i merrnin kėto punė po aq seriozisht sa edhe punėtorėt e traseve tė asfalltit, nuk di a kishin ndonjė interes tė veēante qė rrugicat lokale tė bėhen vendpunishte, vėrtet ishin bė njė qendėr e rėndėsishme e "punės shkencore dhe teknikės" prej sė cilės do tė ndryshojė Kosova. Se ē'do tė ndodhė pas acarit dimror dhe borės sė lagshtė, mbetet tė shihet, atėherė do t'ia mėsojmė karakteristikat asfalltit, deri atėherė qytetarė do tė presin me buzėqeshje tė ngrirė, ndėrsa investitorėt- MTT dhe kryerėsit e punėve me xhepa tė fryrė.

Rasti i veēantė i ngazėllimit ishte edhe kur zemrat e ambasadorėve tė Kosovės rrehnin pa masė, nuk kishte ndonjė ceremoni e rastit, ashtu siē bėjnė studentėt kur i gjuajnė kapelat nė ajr, nė ceremoninė e diplomimit tė studentėve. E ē'tė duhet eksperienca e punės, diplomacia ėshtė zeje e komunikimit ndėrshtetėror, diplomat ēfarėdo qofshin ato janė tė mjaftueshme, tė gjithė ambasadorėt janė duke kryer stazhin e praktikantit, me rėndėsi ėshtė qė po trajnohen, dhe pėrvehtėsimi i kėsaj pune ėshtė kursi intenziv dy, tre javor.., si tė mbahen lugėt, pirunjėt.., gjatė tė ushqyerit, shumė shpejt do tė fisnikrohen sjelljet. Puna ju qoftė e mbarė! Kujdes mos i pėrtypni kafshatėt e mėdha se do t'ju fryhen faqet, ashtu si ato tė mjeshtrit tė kavallit, qė gjatė ekzekutimit i rriten topthat nė faqe tė mbushura me ajr para zbrazjes dhe lrimit tė zėrit melodik.

Menduam se duhej bėrė diēka simbolike pėr kėta ambasadorė qė po "diplomohen" shpejt. Besoj qė pėr ta personalisht, dita kur do tė veshin kostumin e ambasadorėve tė parė tė shtetit tė Kosovės ėshtė dita me e bukur e jetės sė tyre. Nuk e di si janė kah e provojnė atė ndjenjė? A ėshtė shėnuar ai moment me intonimin e himnit kombėtar pa tekst, dhe ngritjen e flamurit me ngjyra tė ndezura, a janė ēu nė kėmbė nė shenjė respekti? Me kohė veshi do tė fitojė ndjenjėn e muzikalitetit, ngase ende nuk po dallojmė himnin e ri nga himni zyrtar, apo ai i Kushtrimit Ai moment kur do tė intonohet hymni kombėtar-kosovar, jo tė kėndohet, kur pėr tė gjithė ambasadorėt e emruar do tė kėmbehen kredencialet, kur tė 10-ve, tė gatshėm per t'u nderuar nuk do t'u levizė asnjė muskul nė fytyrė, do tė jetė ky padyshim moment solemn. Nė mendje mė shkon vetėm diēka: "Me kėta ambasadorė, nė dukje tė pamotivuar, ne mund tė bėjmė mrekullira"!

Ne jemi padyshim gjenerata mė fatlume e Kosovės, jo mė e mira. Edhepse nuk kemi krijuar konturat e shtetit, jemi tė pavarur, edhe pse nėn mbikėqyrje me llupė tė Bashkėsisė ndėrkombėtare, me tė drejtė. Shumica nuk e kanė iden sa tė gėzon ky fakt, por nxėnėsit nė SHBA, viti i tretė i shkollave tė mesme, do tė mėsojnė pėr shtetin e Kosovės dhe pėr luftėn e UĒK-sė, kjo ėshtė e mahnitėse, apo jo? Nė programet mė bashkėkohore dhe mė tė mira tė historisė ka zėnė vend Kosova sipas programit te shkollave tė mesme nė Michigan. Programi pėr historinė ėshtė diēka plotesisht e re, tė mėsohet pėr Kosovėn, por edhe pėrmes fotografive nxėnėsit do tė njohtohen me uniformėn e UĒK-sė, dhe po tė njėjtit nxėnės do tė vijojnė universitetet mė nė zė tė Amerikės. Gjithė pedagoget e shkollave tė mesme tė Michiganit do t'ua spjegojnė mė pėr sė afėrmi pėr atė qė ngjau nė Kosovė. Ky shėnim historik i rėndėsishėm pėr shqiptarėt dhe UĒK-nė, tash e tutje do tė jetė pjesė e pandarė e literaturės amerikane-botė rore.


"DEAL OR NO DEAL"

Agim VuniqiAgim Vuniqi
derguar erenikut: Mon, September 8, 2008 4:22 pm
botuar: E hėnė, 08 shtator, 2008,6:22 pm

Asgjėsimi i dokumentacionit tė privatizimit nuk ėshtė edhe ndonjė befasi, pasi qė vet procesi i privatizimit ishte kryer kuturu, pa ndonjė mbėshtetje tė qėndrueshme ligjore. Loja me ligje, atėherė, pa u bė ndonjė qartėsim i statusit tė Kosovės bėri politizimin e pronėsisė duke krijuar anarki pronėsore, ndėrroheshin pronarėt sipas diktatit partiak, duke krijuar dilema tė panevojshme pėr pronarin e vėrtet, popullin-Kuvendin, dhe tendenca pėr shpronėsim pa pako adekuate ligjore paraqitėte njė rrezik tė madh tė shpronėsimit tokėsor tė Kosovės dhe humbjen definitive tė pasurisė natyrore nė pjesėn veriore tė Kosovės.
Mos ndėshkimi i agresionit kushtetues tė Serbisė, djegia e pronės private tė shumė qytetarėve tė Kosovės, plaēkitja dhe bartja e paimeve nga uzinat e ndėrmarrjeve publike, nuk u shoqėrua me ndonjė padi zyrtare, por pėrkundrazi ajo u thellua mė tepėr me procesin e dyshimtė tė privatizimit, ndėrsa pėrfituesit mė tė mėdhenjė ishin aranzhuesit zyrtar tė UNMIK-t, Shtylla e IV, dhe pėrfaqėsuesit vendor, pėrmes AKM-sė. Sindikata qė do tė duhej tė mbronte interesat e punėtorėve, u "mashtrua", dhe shkeli paturpėsisht tė drejtat e punėtorėve duke pranuar "lėmoshėn" 20 pėrqondshin nga privatizimi, edhe pse shumė nga ndėrmarrjet posedonin dokumentet zyrtare tė pronėsisė.
Fatkeqėsisht nė tėrė kėtė amulli Kuvendi i Kosovės dhe Kuvendet Komunale u treguan tė papėrgjegjėshme, jo qė nuk insistuan qė e drejta pronėsore tė zbardhet pėrmes drejtėsisė, por mė e keqja ishte qė ata u angazhuan drejtpėrsėdrejti pėr interesa partiake dhe grupore tė bėjnė shpronėsimin dhe pėrvehtėsimin pronėsor, kjo sigurisht do t'i kushtoj shumė shtrenjtė qytetarėve tė Kosovės, mjetet e dedikuara pėr mirėqenjen e tyre do tė avullohen. Procesin e privatizimit, nė kohėn e kolonializmit, tė cilin kishte filluar Serbia, nė sektorin privat, atė tė blerjes sė banesave "shoqėrore" nga shfrytėzuesit e tyre, tė cilėt posedonin vendimet e Kėshillit tė Punėtorėve tė Ndėrmarrjeve publike, u pranua pa ndonjė vėrejtje edhe nga institucionet e pasluftės, me tė drejtė. Por, fatkeqėsisht keqas u shpronėsua prona publike e dedikuar pėr ndėrtimin e "trim" shtigjeve nga Taukbashqja e deri nė Gėrmi, jo vetėm kaq, por edhe shumė sipėrfaqe tjera tė pronėsisė "shoqėrore"-publike, ishte ky skenari mė i keq i keqpėrdorimit tė detyrės zyrtare, me qėllime pėrfitimi, por edhe i aprovimit zyrtar tė ligjeve diskriminuese tė cilat kishin pasuar nga rexhimi i Millosheviqit, edhe pse UNMIK-u sipas udhėzimeve nga zyra e OKB-sė kishte anuluar tė gjitha ligjet diskriminuese, pas vitit 1989.

Pra, pronėsia dhe titullari i pronės ishin probleme qė u bartėn dhe nuk u kapėrcyen lehtė nė Kosovėn e pasluftės , fatkeqėsisht pėr kėtė nuk ishte asnjė vendim politik por as vullnet, prandaj edhe mosgatishmėria e subjekteve politike tė trajtojnė kėtė problematikė nuk do i lirojė aq lehtė nga fajėsia historike. Si duket mos puna institucionale mbi dhjetėvjeēare, para luftės (ata merrnin rroga pėr kėtė), dhe pas saj, po iu kushton shumė rėndė qytetarėve, meqė subjektet politike tė deri atėhershme konkretisht LDK-ja nuk kishte pėrgatitur asnjė projekt qė do tė qartėsonte kėtė lėmi, pas luftės. Mos shfrytėzimi i resurseve njerėzore, por edhe pa pėrgatitja profesionale e lidershipit qė nuk pėrgatitėn sė paku njė doracak udhėzues, shkaktojė pasoja tė pariparueshme. U kuptua shumė keq demokracia parlamentare ngase u keqpėrdorė padrejtėsisht vota, duke u shkelur tė drejtat e qytetarėve.
Prona shoqėrore kategorizohej si pronė abstrakte-pa pronar (prandaj intervenoi administrata e UNMIK-ut duke themeluar "AKM-n", pėr tė administruar ndėrmarrjet publike), edhe pse kėtė fazė tė tranzicionit e kaluan shumė lehtė shumica e shteteve nė taborin ish komunist. Kėrkesa e ministrive qė prona publike tė privohet dhe tė ngarkohet me pronar tė ri rrjedhė nga koncepti i pronėsisė nė Amerike "goverment property", qė aspak nuk i pėrgjigjej realitetit nė Kosovė, as qė mund tė bėhej ndonjė krahasim i institucionalizimit konstitucional amerikan me atė tė Kosovės, prandaj edhe rrjedhėn keqkuptimet. Realisht pėrfituesit nga procesi i privatizimit, pronarėt, do tė ballafaqohen nė t'ardhmen me konteste pronėsore juridike, kėshtu dal nga dal do tė fillojė tė shprishet lėmshi korruptiv, meqė do tė preken drejpėrdrejt interesat e blerėsve dhe kumbarėve tė privatizimit, sidomos nė rastet ku ėshtė bėrė shkelje e qėllimshme ligjore, rastet e tilla do tė sqarohen edhe nga ekspertėt ligjor tė EULEX-it. Pyetja qė do tė shtrohej ėshtė pse u asgjasua aq lehtė dokumentacioni i privatizimit, pa ndonjė procedurė paraprake, apo si u arritė aq shpejt pajtueshmėria? Sigurisht qė kėtė e ka aprovuar zyra e OKB-sė nė New York, pėr arsye se eventualisht (hipotezė) do tė shkaktohej ndonjė skandal ndėrkombėtar, sidomos pas kėrkesės sė Serbisė qė ka parashtruar para OKB pėr dhėnien e mendimit se a ėshtė rrespektuar e drejta ndėrkombėtare gjatė pavarėsimit tė Kosovės, por edhe pėr atė se zyrtarėt e OKB-sė kanė imunitetin diplomatik, dhe nuk mund tė gjykohen nga ligjet vendore.


Prishtina, atėherė dhe sot

Agim VuniqiAgim Vuniqi
derguar erenikut: Wed, August 27, 2008 1:05 pm
botuar: 28 gusht 2008 9:47 AM

Nuk them se e dua Prishtinėn aq tepėr sa i doja njerėzit e thjeshtė qė e bėnin atė mė tė dashur. Nuk ka mbetur gjė nga e kaluara, njerėzit tashmė e kanė bė mė ndryshe, kanė ngritur pallate tė larta, edhe nė fushat e gjelbrimit, i ka humbur rrėnja qytetit, edhe tuneleve tė gjata tė cilat fillonin qė nga qyteti i vjetėr nė qendėr deri te varrezat e jahudinjėve. Qė atėherė filluan t'ia ndėrrojnė pamjen, atėherė "newborn"-sit ideologjik, ndėrtuan trerremshin, pėr t'ia shkulur gjurmėt qytetit tė vjetėr dhe dyqaneve tė ulta, tė cilat ishin shumė mė atraktive sesa shumėkatėshet e grumbulluara nė njė hapėsirė tė ngusht rreth Kuvendit tė tashėm dhe tė atėhershėm tė Kosovės, i cili u ndėrtua me njė qėllim djallėzor, pėr t'ia humbur gjurmėt qytetit tė vjetėr, dhe zejeve tė shumta. Sa i ėmbėl ishte zėri i gjithė atyre ustajve tė vjetėr, tė cilėt rrezatonin me fisnkiėri, vėrtet ata nuk ishin tė shkolluar si kėta tė sotmit, por ata nderonin myshteriun, aty rrėfeheshin edhe tregime tė kėndėshme, tregoheshin barcoleta qė tė bėnin tė qeshesh deri nė delirium. Nuk mund tė them se Prishtina ishte ndonjė qytet modern, atėherė, ngase njerėzit mbanin edhe berre, zėri i bariut dėgjohej nga Ēekliku e deri nė Tophane. Kishte edhe nallbanė tė cilėt mbathnin kuajt atėherė, nė qytetzėn e tashme moderne Pejton, mu aty nė hyrje ku fillon zingjiri i dyqaneve, dhe pijetoreve tė shumta. Atėherė vėrtet dihej kush ėshtė "bekri", mė dukej se i jepnin hijeshi vendit edhe pse nganjėherė bėnin zhurmė, por gjith5ka ishte nė kufinjtė e tolerancės. Rregullat e jetesės i ndėrtoj qytetari i Prishtinės edhe normat e sjelljes dhe moralit, si nė ēdo vend tjetėr tė civilizuar. Fqinjtė ishin shumė tė afėrt me njėri tjetrin, si njė familje e madhe, nuk kishte ngatrresa, as hile tė mėdha. Fėmijtė ishin shumė tė kujdesshėm ndaj tė vjetėrve, por edhe ndaj femrave, nuk dėgjohej ndonjė zė i ngritur apo ndonjė fishkllimė djallėzore, ngase fjala shkonte te prindi, i cili bėnte ndėshkimin e menjėhershėm apo pasonte ndonjė kėshillė me primesa kėrcnimi, ashtu siē bėjnė qendrat e forta diplomatike, sot. Edhe pse jeta i pėrplasi shumė bashkėqytetarė larg shumė larg, ata nuk kishin menduar ndonjėherė qė do tė ndahen fizikisht nga familiarėt dhe miqtė e shumtė, si erdhi deri te kjo shumica e kanė tė qartė, por e drejta pėr t'u informuar pėr shtetin e tyre ėshtė e pashterrshme. Meqė Prishtina ishte qendra kryesore adminsitrative e Kosovės, kryeqytet mė..., ajo popullohej shpesh dhe shpejt dhe ndryshonte pėrbėrjen e popullatės. Populli bėnte jetėn normale deri nė kufinjtė e prekjes nė politikė, ēdo tentativė qė kishte ngjyrim politikė ndėshkohej rreptė, e ēka pėrbėntė politika atėherė, asgjė mė tepėr se kultura dhe gjuha, ngase kėrkesat politike ishin tė rrudhura, ēizma e shovenzimit serb shkilte pa mėshirė.
Ajo kohė si ēdo kohė tjetėr kishte burra fisnik, tė ndershmėm dhe me autoritet, lėvizja NDSH-iste ishte e fuqishme, si politikisht edhe ushtarakisht, e udhėhequr nga Ymer Berisha, intelektual, por edhe nga Gjon Sereqi, ushtarak, i cli i takonte krahut luftarak. Ē'ėshtė e mirė duhet pėrmendur shpesh, por edhe ajo ē'ėshtė e hidhur duhet rikujtuar, edhe poqėse ėshtė e dėgjuar nga dėshmitarėt e atėhershėm. Se sa larg shkonte dhuna serbe (tashmė e kemi pėrjetuar edhe vet) e pėrshkruajnė ata tė cilėt e pėrjetuan aktin e vrasjes sė Gjon Sereqit, tė cilit ia kishin vu prangat nė duar dhe nė kėmbė duke e ngrehur zvarrė njeriun qė e deshti aq shumė vendin dhe popullin e tij, qė edhe aktin e fundit e pėrballoi me shumė krenari, "parakalimin" e fundit pėrshėndetės nėpėr qytet pėr ta parė qytetarėt, shumė nga ata edhe tė detyruar tė gjuanin ndonjė guralec, apo ndonjė fishkllimė, kishte tė tillė qė edhe pshtyenin, atėherė pra kishte servilė siē ka edhe sot, bile pas luftės ēlirimtare tė fundit qė u kurorėzua me pavarėsi tė mbikqyrur, kryheshin edhe atentate publike nė emėr tė "luftės sė drejtė", grabitqarėt modern krijuan njė pikturė tė re, atė tė dhunės, plaēkitjes, vjedhjes dhe shkatrrimit tė pronės publike, kėtė vendosmėrisht e pėrkrahnin strukturat politike, pėr tė pėrfituar ata vet sa mė shumė.
Nuk mendohej si tė rindėrtohej Prishitna dhe Kosova nga plagėt e luftės, siē bėri Konrad Adenhaueri dhe populli gjerman, duke iu pėrveshur luftės sė re tė rindėrtimit me punė, djersė dhe drejtėsi. Tashmė pasi u arritė pavarėsia, veē po dihen kush janė pėrfituesit mė tė mėdhenjė tė saj, pėrfitimet maten me miliona euro, me pallate moderne, me vila dhe jetė prrallore, ata janė "kremi" i shoqėrisė sė re tė "newborn"-ve tė rinjė, tė politikanėve. Asnjėherė nuk ka shkuar aq larg shkopi i tyre si tash, tė jesh i detyruar tė mbash uniformėn partiake pėr tė mbijetuar..! Tash tė bėnė tė rikujtosh ata, pėr tė cilėt u ndėrtua strategjia helmuese e urrejtjes, pėr tė ashtuquajturėn "klikėn gjakovare" qė udhėhiqte vendin. Ata vėrtėt ishin ideologė komunist, por ata edhe pse tė kėrcnuar krijuan paradispozitat kushtetuese pėr pavarėsi. Ata nuk u majėn nga kapitali popullor, privilegjet i kishin shumė tė vogla, ndonjė drekė, apo darkė e majme, ndonjė gjueti e aranzhuar gjatė sezonės sė gjuetisė, dhe aq, fėmijtė e tyre vijonin mėsimet nė tė njejtat objekte publike, ata dalloheshin shumė nga politikanėt e sotėm qė me parat e buxhetit vet rishkollohen, sė bashku me fėmijtė e tyre, deri mė tash nė Universitetet private, tė cilėve iu mbyllė rubineta e financimit. Nuk pėrmbyllet me aq rruga e nisur e pavarėsisė, atė e shėnuan me djersė, gjak e burg shumė tė rinjė, njėri ishte mė i dalluari, disidenti i vetėm politikė atėherė, Adem Demaēi, i cili sfidoj njė rexhim despotik jugosllav shumė tė organizuar, por i cli asnjėherė nuk shpėrndau "lakmuesin" e urrejtjes, ai ishte edhe njeriu mė i vullnetshėm pėr tė drejtat e njeriut pėr tė gjithė. Edhe sot e kėsaj dite, edhe pas krijimit tė tėrė aparatit shtetėror nuk dihet pėr fatin e Ukshin Hotit, nuk u formua asnjė grup juridik, apo avokatėsh pėr tė hulumtuar rastin e ish sekretarit pėr marrėdhėnie me jashtė tė Kosovės, i cili nė vend tė karriesrės zgjodhi rrugėn e drejtė, atė tė disidentit politikė, i cili kundėrshtoi statusin e atehershėm politik tė Kosovės, duke kėrkuar status mė tė avansuar nė shkallė republike. Ata bėnė qė tė ndėrtohet njė realitet i ri, i shkollarėve tė shumtė, tė cilėt u pėrballėn ushtarakisht kundėr kolonializmit, duke mos harruar pėr tė pėrkufizuar linjėn e rrespektuesit tė ligjit dhe shkelėsit tė ligjit, tash.

Para se tė bėja njė pėrshkrim paksa ekzagjerues, qė ndėrlidhej me Prishtinėn, pėrmenda njerėzit e thjeshtė, ata qė si milingona nuk ndaleshin asnjėherė pėr tė kryer punėn e vet, shumė herė pa pagesė. Ende e kam tė freskėt thuprėn e Demės, ai ishte njė shurdhmemec, i tėri ishte i pėrkushtuar t'i dėnoj shkelėsit e gjelbrimit me thuprėn e tij, ai nuk tė joshte me karrotė, tė ndėshkonte me shkop, nuk them qė ishte shkop tamam, ishte njė thupėr e hollė, qė mund tė vringllonte ēdo ēast, nuk mund tė rikujtoj ndonjėherė ndonjė rast qė ai ka ndėshkuar aq rreptėsisht ndonjėrin nga kalamajt e Prishtinės, por ai qėndronte suprem, dhe ai ishte kudo, ku kishte gjelbrim. Nuk ndalej dot asnjėherė, ai ishte gardiani i gjelbrimit, njė njeri qė nuk fliste as nuk dėgjonte por ishte njeri me koshiencė tė lart, ai ishte Dema, veprimtari mė i dalluar ndonjėherė nė Prishtinė, njeriu qė kishte si detyrė ruajtjen e gjelbrimit, nuk mė ka rėnė tė takoj mė ndonjė si ai.

Shaban Domi nuk ishte vetėm aktor i njohur, ai ishte shumė mė tepėr ishte volunter, njeri modest qė e donte dhe rrespektonte njeriun, por qė pėr prfofesion kishte zgjedhur aktrimin dhe arsimin, ai ishte edukator i shumė gjeneratave. Ai ishte njeriu mė i dashur pėr fėmijė, si gjithėherė buzagaz, nuk ndalej dot. Aktrimi ishte detyra qė ia kishte parashtruar vetes, ai ishte njė njeri me zemėr tė madhe. Nuk ishin vetėm skeqet qė pėrgatiste pėr tė sėmurit qė i vizitonte sė bashku me fėmijtė aktorė, ai ushqehej shpirtėrisht me zėrat e kalamajve. I afronte, interesohej pėr ta, dhe vepronte sė bashku me ta, janė tė panumėrta shfaqjet qė kishte pėrgatitur, pa asnjė shpėrblim. Ai i donte fėmijtė dhe iu pėrkushua atyre me gjithė zemėr deri nė fund tė jetės sė tij.

Janė tė paktė ata qė kanė njohur Nazmiun ai dukej pas mesnate rrugėve tė Prishtinės i veshur solemnisht me kravatė mbante republikėn mbi kokė ai ishte njė boem qė nuk vėrehej, nuk bisedonte me askend vetėm shetiste deri nė mėnges, nuk ndalej fare as tė pushoj, nuk mund tė them qė ishte hallėlig

ai ishte shumė vital, askend nuk e bezdiste marshimi i tij. Kėmbėt e tij kishin pėrshkruar mijėra kilometra. Nisej aty dikund nga Shkolla Fillore Elena Gjika pėr t'u ktyer nė tė njejtin vend, pas maratonit tė pėrnatshėm rreth e pėrqark Prishtinės. Nuk them qė ka qenė ndonjė sportist, por askush nuk mund tė shtyhej me te nė ecje, ishte njė maratonist i ecjes qė garonte me veten, vetėm nė orėt e mbrėmjes, ishte bota e tij. Nuk bėja ndonjė ēudi pse ecte ashtu pa ndėrprerė, kishte ndonjė hall, apo kėtė e kishte shprehi, nuk kam ndonjė spjegim, por ai ishe gardiani i natės nė Prishtinė. Nuk u ndal deri atėherė kur nuk e takova mė. Por ai meriton tė rikujtohet bile si njė njeri qė ishte i thjeshtė i veēantė dhe i rrallė, asi ishin tė paktė, shumė tė paktė.

Dy janė ndėr tė gjallėt qė kanė mbetur tė harruar, Idriz Sylejmani themeluesi i Klubit tė Ambasadorėve tė vegjėl, pran Qendrės sė Pionerėve, tė cilėve iu mor objekti pa tė drejtė (aty ku ėshtė RTK-ja tash) dhe Meti Nimani, edukatori, i cili ndihmoj shumė fėmijė qė kishin gabuar rrugėn e drejtė duke i angazhuar nė sport. Ai ishte i palodhshėm, ngase mu aty nė Qendrėn e Pionerėve kishte marrė fillet ping-pongu, patinazhi mbi akull, basketbolli, volibolli e shumė sporte tjera. Nėn drejtimin e tij organizoheshin edhe garat e shkollave fillore nė sportet kolektive.

Nuk janė kėta tė vetmit ka shumė tė tjerė qė ia vlen tė pėrmenden, por ata veē janė tė njohur nė disiplinat e ndryshme tė kulturės, ata edhe kanė lėnė shenjė tė pashlyer si kompozitorė, piktorė, shkenctarė, poetė... Muslim Mulliqi, Rexho Mulliqi, Mirko Gashi, Qazim Dushku, Dervish Rozhaja, Fehmi Agani, Gazmend Zajmi, Mark Kaēinari e shumė tė tjerė tė cilėt ndėrtuan imazhin e qytetarit tė Prishtinės.
Gjykata malaziase duhet t'i shpallė tė pafajshėm tė 17 tė akuzuarit
Eshtė koha e findit qė qeveria malazeze por edhe gjykata malaziase tė bėjė korrekcione tė nevojshme pėr tė dėshmuar se janė parimor nė pėrcaktimet e tyre deklarative, pėr tė marrė njė vendim shumė tė arsyeshėm pėr lirimin e 17 tė pafajshmėve nga ēdo pėrgjegjėsi, meqė ata asnjėherė dhe nė asnjė ēast nuk kanė rrezikuar jetėrat e qytetarėve tjerė, as me shkrepjen e njė plumbi tė vetėm

Agim VuniqiAgim Vuniqi
Thu, August 7, 2008 3:32 pm
botuar 07 gusht 2008 9:47 PM

Lajmi pėr dėnimin e shqiptarėve nė Mal tė Zi , respektivisht mbrojtjen nė liri tė 16 burgosurėve, njėri mbetet akoma i ngujuar, ishte mė tepėr farsė politike se sa ndonjė vendim gjyqėsor i bazuar nė fakte. "Tė burgosurit janė dėnuar me 51 vjet heqje lirie me akuzė sė kanė pėrgatitur kryengritje tė armatosur nė Malėsi, me qėllim tė krijimit tė trojeve etnike shqiptare.Tė gjithė tė arrestuarit janė lėshuar tė mbrohen nė liri, me pėrjashtim tė Dodė Lucaj nga SHBA-tė, i cili u dėnuar mė 6 vjet burgim, qė do ti vuaj nė burgun e Podgoricės.(burimi: ėėė.telegrafi.com), Ata Gjykata i shpalli fajtor, por duke ua lehtėsuar vuajtjet e shkaktuara nė burgun e Podgoricės dhe takimin me familiarė, pėr tu mbrojtur nė liri kjo duhet tė jetė njė shtytje e mėtejme pėr tė kėrkuar drejtėsi tė njėmendėt. Pėrpjekja titanike e shumė bashkėvendasve qė jetojnė nė Amerikė pėr lirimin e tyre, ishte njė akt shumė njerėzor dhe solidarizues me vuajtjet e tyre dhe tė familiarėve tė tyre. Ky vullnet para sė gjithash liridashės qytetar, por edhe demokratik, ishte i pėrmbushur edhe me njė cilėsi tė lart kombėtare dhe ishte shprehje e miqėsisė sė pėrhershme shqiptaro-amerikane nė kėrkesat e arsyeshme tė tubuarėve pėr drejtėsi, tė shprehura pėrmes demonstratave tė qeta para OKB-sė nė New York dhe para Shtėipsė sė Bardhė nė Washington D.C. dhe jepnin sinjale tė mjaftueshme pakėnaqėsie administratės sė Bushit, pėr vendimet absurde tė Podgoricės, duke shprehur mllefin e arsyeshm ndaj qeverisė malaziase, e cila zvarriti kėtė proces shumė hileēar. Washingtoni zyrtar njohtohej vazhdimisht me vuajtjet dhe peripecitė e tė burgosurėve, tė cilėt kishin pasur guximin tė kėrkonin haptas mė shumė tė drejta pėr shqiptarėt nė Malėsi, tė cilat gjithsesi janė tė cunguara, edhe me projektin e decentralizmit, por edhe stagnimin nė zhvillim tė Malėsisė, qė ka pėr qėllim zbrazjen definitive tė saj, nė pamundėsi tė ekzistencės dhe mbijetesės biologjike. Farsa me armė dhe inskenimi i ngjarjeve si dhe dhe pėrpjekja pėr t'i dhėnė pėrmbajtje aspak reale, duke e ndėrlidhur me terrorizėm nuk ishin aspak tė qėlluara, meqė tė ngarkuarit me njė akuzė tė tillė nuk janė anėtarė tė ndonjė organizate terroriste, dhe nuk kanė ndonjė sponzorues-shtet pėr tė ndėrmarr ndonjė akt qė do tė rrezikonte jetėrat e njerzėve. Nė rast se shteti dėshton pėr tė realizuar qėllimet e drejta dhe demokratike ndaj qytetarėve tė saj, pėr mė tepėr liri individuale dhe kolektive, nuk mund tė interpretohen si pėrpjekje pėr terrorizėm, edhe po qė se ata mbanjė nė shtėpitė e tyre armė. Kjo ėshtė e drejtė e tyre pėr t'u vetėmbrojtur nėse aparati shtetėror vazhdon me njė politkė ē'njerėzore ndaj qytetarėve tė saj, praktikė e deritanishme e praktikuar, e njohur pėr dhunėn shtetėrore ndaj shqiptarėve gjatė historisė. Nė raste tė tilla ėshtė i pranueshėm edhe koncepti i vetėmbrojtjes si alternativė e vetme e shpėtimit tė jetėrave tė njerėzve tė pafajshėm dhe civil, duke mos lejuar qė tė shkilet dinjiteti njerėzor dhe mbrojtja e pronės, si e drejtė e patjetėrsueshme dhe univerzale. Nuk ėshtė ky rasti i parė qė shqiptarėt janė shkelur gjatė historisė dhe asnjėherė nuk kanė gjetur mbrojtjem nga shteti, pėrkundrazi atyre u ėshtė mohuar ēdo e drejtė njerėzore dhe fetare, ngase u ėshtė rrezikuar siguria dhe jeta. Eshtė koha e findit qė qeveria malazeze por edhe gjykata tė bėjė korrekcione tė nevojshme pėr tė dėshmuar se janė parimor nė pėrcaktimet e tyre deklarative, pėr tė marrė njė vendim shumė tė arsyeshėm pėr lirimin e tyre nga ēdo pėrgjegjėsi e tė pafajshmėve, meqė ata asnjėherė dhe nė asnjė ēast nuk kanė rrezikuar jetėrat e qytetarėve tjerė, as me shkrepjen e njė plumbi tė vetėm. Pėr tė harruar ēoroditjen kolektive tė malazezėve, tė cilėt u shkaktuan shumė vuajtje fqinjėve nė ish Jugosllavi, duke shkrepur gjylet e artilerisė nė Dubrovnukun historik, por edhe me pėrfshirjen e shumė policėve nė ekzekutimin e shqipatėrve nga Kosova, tė cilėt tė pafuqishėm kėrkonin strehim nė Mal tė Zi, janė fakte tė pamohueshme tė pėrfshirjes sė shtetit nė aktet e dhunės shtetėrore dhe likuidimit fizik tė personave tė pafajshėm. Rasti i tė 17-ve le tė jet njė shpresė dhe sinjal se shteti malazez do tė largohet definitivisht nga logjika nacionaliste, duke liruar tė 17 shqiptarėt nga ēdo akuzė, duke i shpallur ata tė pafajshėm, me kėtė qeveria e Malit tė Zi do tė dėshmonte se ėshtė e gatshme tė vazhdoj rrugėn e reformave dhe pėrshpejtimin e anėtarėsimit tė saj nė strukturat evro-atlantike, kjo do tė ishte pėrmbushje e detyrimeve ndaj tė gjithė qytetarėve nė Mal tė Zi, pa pėrjashtim


Hesapi i qėruar, tė nxjerr tė nderuar
Agim VuniqiAgim Vuniqi
Derguar erenikut: Fri, July 25, 2008 12:08 am
Botuar: E shtunė 26 korrik 2008 8:00 am

Njė anė e filozofisė sime jetėsore ėshtė "open mind" mendja e hapur duke shfrytėzuar pėrvojat e tė tjerėve pėr tė mėsuar gjėra qė nuk i kam ditur mė parė. Nganjėherė mendja mė thotė se jam demagog i madh (?), meqė nuk kam pasur ndonjė aftėsi tė materialozoj demagogjin, shumė e pakuptueshme, hiē fare, si atėherė tė jem kompetent tė flas pėr diēka qė nuk jam, le t'i vejmė kapak procedurės sė avansimit, pretendent pėr demagog, debatues .
Megjithatė, ka shumė njerėz, ndodhė nganjėherė edhe unė tė jem ndėr ta, tė cilėt i japin "zjarr" debatit, pra mendimi i thėne publik i jep gjallėri fjalės, ndodhė qė ashtu tė lind ndonjė ide, qė tė tjerėt e materializojnė , por synim im jetėsor nuk ka qenė asnjėherė tė bėhem i pasur, ku ta dish ndoshta nė njė situatė tjetėr do tė mendoja pak mė ndryshe, asgjė nuk ėshtė absolute, pra as fjala e thėnė publike.
Mė ka ndodhur shpesh tė bėj krahasime me njerėz qė kam jetuar me ta, dmth., kemi jetuar nė njė kohė tė pėrbashkėt, ndėr ta edhe shumė veprimtarė, profesional e publik, por nuk kam arritur tė kuptoj, dhe ende s'e kam tė qartė si u ngritėn disa nga ata, nuk i kam njohur si koka gjeniale, nuk janė veēuar pėr ndonjė aftėsi tė madhe menagjeriale, apo me ndonjė kreativitet dallues nga tė tjerėt, ata si duket kanė pasur aftėsi tė fshehura - shqisėn e tė nuhaturit, dhe ajo pėrnjėherė shpėrtheu, angazhimi nė politikė dhe nė parti fitimprurėse ishte objektivi, dhe kėshtu nga personat statist lindėn "VIP" personat, u ndėrtua shoqėria e re feud-"kapitaliste" .
Gabimi i hershėm nė hapa dhe edukimi "morali mbi tė gjitha", la mbrapa shumė bashkėmoshatarė , por edhe shumė profesionist tė shkencave fikse, ata nuk kishin kuptuar heret ndėrrimet shoqėrore, mendonin se saktėsia e mendimit ėshtė e pėrhershme, e gabuan pra rrugėn. Kam pasur fatin tė pėrcjellė gati tė gjitha lėvizjet politike, qė nga demonstratat e 68's atėherė kur u vra fėmiu i mahallės, dhe nxėnsi i Shkollė sė Mesme Teknike "19 Nėntori" Murat Mehmeti, pėr te her pas her shkruante shtypi, jo pėr tė veēuar trimėrin dhe viktimizimin e tij, por mė tepėr ai shėrbente si paravan pėr tė gjallėt, tė cilėt e pėrmendnin shkarazi atė pėr t'u ngritur mbi te, dhe pėr tė pėrfituar publikisht dhe materialisht, mė vonė. Nuk ishte ai i vetmi, kėshtu u rendisėn shumė tė tjerė pas tij, dhe aty kėtu lexohej, apo lexohet ndonjė fjalė mortore dhe obligimi i bashkėkohanikė ve aty pėrfundon, aq ėshtė kujtesa.
Mirė e kuptoj deri vonė nuk kishim institucione "tamam", mė heret ishin publike nėpėr shtėpi private, por ē'u bė tash kur i fituam ndėrtesat publike dhe institucionet e pėrfaqėsimit. E kuptoj edhe atė qė nuk ka pasur institucione tė kontrollit-auditimi t, atėherė, kur u pat formuar Fondi Humanitar Gjithėkombėtar i njohur si "3 pėrqindėshi", Fondi "Vendlindja thrret" dhe shumė fonde tjera popullore, ėshtė dashur bile tash sė paku kur kemi institucionet e pavarura, dhe profesionale tė bėhet njė hulumtim pak mė i shtrirė pėr tė kuptuar se ēfarė vėrtetė ndodhi me kapitalin popullor, bile tash kur shumė nga akterėt e atėhershėm, patriot pa mėdyshje, janė tė vendosur nė pozita kyēe tė pushtetit tė tashėm shtetėror. Harrova tė them qė nė fillim se njė nga parimet e mia jetėsore ėshtė kuvendimi me njerėz, pėr tė shprehur opinionin tim pėr ēdo gjė qė mė preokupon "no taboo themes" jo tabu tema, duke besuar se bota ėshtė njė familje globale, me kultura dhe gjuhė tė ndryshme, por edhe me religjione tė ndryshme, ndoshta edhe kjo ėshtė demagogji, gjithashtu.
Dhe them si ėshtė e mundur qė njerėzit tė jenė tė njėjtė, flas nė kuptimin e korpusit tė tė drejtave njeriut, kur disa-ata shfrytėzojnė "fuqinė"-pushtetin, jo pėr tė bėrė jetėn mė tė lehtė pėr tė tjerėt, por pėr tė koncentruar sa mė tepėr pushtet pėr tė shfrytėzuar tė tjerėt. Politikanėt shpesh pėrdorin fjalėt "demokraci" dhe "liri" pėr tė gjithė, tepėr shpesh, ky ėshtė rrėfimi dhe fjalori i tyre i pėrditshėm, e kuptoj pa kėtė refren, sllogan.., quani si tė doni, nuk mund tė bėhesh politikian profesionist, por as tė manipulosh me ndjenjat e njerėzve tė thjeshtė, tė pėrditshėm, nxėnės, pensionistė, student, bujk, minator... Pėr njė ēast m'u rikthye kujtesa "historike" e Sindikatave tė pavarura, e minatorėve tė Trepēės dhe zgafellave, punėtorėve tė "Ramiz Sadikut", ata tė Amortizatorėve, tė KEK-ut, tė tashėm, tė Pajimeve tė Procesit, tė "Kosovadrunit" , tė "Agrokosovės, tė atyre tė tekstilit, tė kėpucėve, tė industrialistė ve, tė farmerėve, ėshtė njė ēudi e madhe si humbėn ata aq shpejt, shumė nga ata u paqesuan dhe u privatizuan me njė premtim tė 20 pėrqindshit tė parealizuar.
Sigurisht qė edhe punėtorėt kanė tė drejtė tė kėrkojnė tė bėhet auditimi edhe nė Sindikatat e Pavarura, atėherė edhe tash, bile pėr asgjė tjetėr tė mbyllen dosjet, tė mos mbeten tė hapura. Nėse nė shumė shtete tė bllokut tė lindjes ka filluar, pastrimi i tė kaluarės, dhe zbardhja e "spiunėve" kolaboracionist tė pushtetit kriminel, patjetėr duhet tė zbardhet te ne edhe e kaluara e "hajnive" popullore. E kuptoj tė mashtrohet individi, por edhe shumė sish, pėr ndonjė biznes tė panatyrshėm, ėshtė e kapshme, por tė mashtrohet dhe tė "plaēkitet" populli (nuk duhet tė ket paragjykime, auditimi profesional dhe i pavarur konstaton nė favor apo disfavor), kapitali popullor, nuk ėshtė as e natyrshme, as e pranueshme.
Pėr hir tė sė ardhmes duhet tė pastrohet e kaluara. Jo rrallė ka ndodhur qė pluhuri i harresės tė mbulojė tė kaluarėn, tash besoj se jetojmė nė njė kohė tjetėr, nė atė tė kompjuterizimit, ėshtė shumė mė lehtė tė bėhen llogaritė. Nėse kėrkohet me tė drejtė nga qytetari-tatimpague s tė kryej obligimin qytetar, pse mos tė kėrkohet edhe nga zyrtari tė dokumetoj preardhjen e pasurisė, bile nga personat publik, ata tė cilėt janė pėrfaqėsues.
Deri mė tash u abuzuan aq shumė miliona tė tatim paguesve dhe asnjėri nuk u ndėshkua, as nuk u dėnua, as publikisht, as moralisht, por as me burg. Nuk ėshtė ligji vetėm pėr qytetarin e papėrgjegjshėm, por edhe pėr zyrtarin, tė pushtetshmin e papėrgjegjshėm, pėr atė qė konstatohet se ka abuzuar me parat publike, pėr tė gjithė ata qė kanė shkelur ligjin, e si mund tė pritet qė ata tė kenė autoritet? Pak a shumė e kuptoj si erdhi deri te kjo, jemi ngatrrestarė apo qytetar tė padijshėm, ndoshta edhe njėra edhe tjetra, ndoshta asnjėra, mbetet pėr t'u vlerėsuar, ashtu si sllogani i policisė e cila hulumton krimin "hetimet vazhdojnė", qė nga fillimi, e asnjėherė nuk merret vesh kur do tė pėrfundojnė, ndoshta as atėherė...
Ē'ėshtė pra esenciale pėr qytetarin, tė kenė arsimim-edukim mė tė mirė, jo tė kenė shumė ushqime, por ushqim tė shėndoshė dhe jetė tė shėndoshė. Ē'ka i shtyen njerėzit t'i duan aq tepėr armėt, nuk ma merr mendja qė janė koleksionar tė pasionuar, as qė janė aq shumė tė pėrkushtuar pas gjuetisė, gjatė sezonit tė lejuar, pse atėherė ndodhin kaq shumė vrasje dhe pse njerėzit vrajnė njėri tjetrin pėr gjėra shumė banale, ndodhė pėr njė guri tė megjes, por Kosovės iu morėn 2,500 hektarė tokė, dhe askujt asgjė, mund tė themi punė "hyqmeti", pse nuk themi kėshtu nė tė gjitha rastet?
A duhet dikush tė merret me kėtė dukuri, e cila dita mė ditė po bėhet e zakonshme, si duket dhuna ėshtė pjesė e natyrės sė njeriut, ajo shtrihet aq sa e lejon pushteti.
Mund tė pranohet konstatimi se civilizimi bėn ndarjen e qytetarėve: ata tė cilėt janė lojal ndaj ligjit dhe shkelėsve tė ligjit, e qeverisjes sė mirė dhe tė keqe, e qeverisė demokratike dhe jo demokratike, a pėrfundon kėtu pėrgjegjėsia e qytetarit, edhe po tė definohet saktėsisht origjina, jo! Fundja nuk ėshtė vėshtirė tė definohen dallimet, nė njėrėn anė ėshtė ligji dhe civilizimi, ndėrsa nė anėn tjetėr: kaosi, dhuna.., anarkia.

Agim Vuniqi   Agim Vuniqi
   postuar erenikut:Mon, June 30, 2008 10:15 am
     botuar: e shtunė 05 korrik, 2008 1:30 am

  

Agim Vuniqi: Kujt t'i besohet realitetit apo deklarimeve...?


Se a do tė gjej Kėshilli i Sigurimit kompromis me Rusinė pėr tė pranuar realitetin e ri mbetet tė shihet, por njė gjė ėshtė e sigurt se nuk do tė ket rikthim mbrapa, kėtė e di edhe Rusia, por edhe Serbia. Edhe sa kohė do tė do tė mbetet pozicioni i ngurt i rusėve varet edhe nga rritja e numrit tė shteteve qė do ta pranojnė shtetin e ri tė Kosovės, gjė qė ėshtė nė tė mirė tė stabilitetit rajonal, padyshim nuk ka dėshmi mė tė mirė se sa qetėsia relative(?) qė po mbizotėron edhe pas hyrjes nė fuqi tė Kushtetutės sė Kosovės, falė gatishmėrisė sė palės shqiptare e cila po bėn lėshime tė vazhdueshme pėr tė ruajtur stabilitetin institucional, edhe pse ėshtė nė kolizion tė plotė me atė konstitucional.

Rusėt janė tė vetėdijshėm se vazhdimi kokfortė i mospranimit tė realitetit tė ri do tė thotė shmangie e pėrgjegjėsisė dhe humbje e statusit tė privilegjuar nė Kėshillin e Sigurimit, meqė Ban Ki Moon do tė ndėrmarr hapa tė mėtejmė, gjė qė u merr shumė favore diplomatėve rus. Inciativa e re e sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė, pėr rikonfigurimin e UNMIK-ut, nė pajtim me rezolutėn 1244, krijon paqartėsi, meqė bllokon zbatimin e Kushtetutės sė Kosovės nė tėrė territorin e saj, qė do tė thotė se zvarritė zbatimin praktik tė Marrėveshjes Ahtisaari, pėr tė cilėn pala shqiptare ėshtė "betuar"! Realiteti i pėrditshėm po demanton fjalėt shpresdhėnėse tė lidershipit kosovar (nuk ėshtė ndonjė befasi), meqė deri mė tash nuk ka pasur ndonjė plan konkret tė ndėrmarrjes sė masave pėr realizimin praktik tė kushtetutshmėrisė, por as gatishmėri serioze, meqė ėshtė dashur bile sė paku parlamenti i Kosovės tė jap pajtimin formal. Do si do ka njė ndryshim tė theksuar nė raportet ndėrkombėtare, kėtė ia bėri me dije opinionit serb edhe Tadiqi, menjėherė pas mbledhjes sė kėshillit tė Sigurimit para ca ditėsh, ku iu dasht tė pėrballet me presidentin Sejdiu.

Lėvizjet pozitive tė cilat po u paraprinė presidenti Bush me njė politikė tė qartė dhe konstruktive gjatė takimeve me homologėt e tij evropianė, po qartėsojnė edhe mė tepėr pozicionin e Kosovės, sidomos pas dekretit tė tij adresuar Kongresit pėr furnizimin me armatim dhe ushtrimin e trupave tė forcės sė sigurisė nė Kosovė, deklarata tė cilat u pėrcollėn me tė njejtin ton edhe nga shefi i NATO-s. Ka shumė shpresė qė Rusia dhe tė gjitha vendet e angazhuara nė kėtė proces duhet tė shtojnė interesimin pėr relaksimin e raporteve, sidomos BE-ja, SHBA dhe tė tjerėt do tė pėrpiqen qė tė zgjidhin mosmarrėveshjet nė mes tyre. Ajo qė duhet konsideruar ėshtė se, megjithėse ekzistojnė mosmarrėveshje rreth instalimit tė EULEX-it nė Kosovė, nuk ka alternativa tjera. Kur dėgjohen argumentet se duhet tė vazhdojnė diskutimet, edhe pas fuqizimit tė Kushtetutės, e cila pėrmban rekomandimet e marrėveshjes Ahtisaari, atėherė shtyrjet dhe zvarritjet nuk janė tė dobishme aspak, sepse krijojnė mė shumė pasiguri dhe paqėndrueshmėri nė rajon.

Ka ardhur koha qė tė merren vendime tė favorshme nė dobi tė paqes. Plani Ahtisaari veē ka filluar tė zbatohet, qė do tė thotė merr parasysh tė drejtat e pakicave, gjė qė duhet tė jetė motivues dhe udhėrrėfyes edhe pėr vendet tjera, ku nuk ėshtė zgjidhur me sukses statusi i shqiptarėve. Rusėt nuk kanė asnjė dobi, nga kalimi prej kryesisė sė Kėshillit tė Sigurimit nė njė forum tjetėr, e as qė mund tė ndryshojnė ecurit..., gjė qė nuk mund tė ndryshojė thelbin e ēėshtjeve, dhe do tė ishte paradoksale qė palėt kryesore tė angazhuara tė mos pranojnė kėtė realitet tė ri tė Kosovės sot, meqė kjo ėshtė nė tė mirė tė paqes dhe stabilitetit ndėrkombėtarė.

Mundėsia pėr dhunė ka kaluar, nuk mund tė thuhet se ėshtė eliminuar krejtėsisht, por ēfarėdo eskalimi i mundshėm mund tė jetė i rrezikshėm dhe duhet tė shikohet me seriozitet. Mund tė ketė elemente qė mund tė nxisin atė, por nė kėtė kohė mund tė ketė edhe keqkuptime dhe pėrceptime tė gabuara. Kėtė e ka parasysh komuniteti ndėrkombėtar gjithsesi, dhe pėrpiqet tė parandaloj pėrsėritjen e akteve tė dhunės, pėr kėtė qėllim iu vazhdua mandati UNMIK-ut edhe pėr njė kohė, edhe pse prania e tyre do tė duhej tė ishte dekorative. Kėto janė edhe arsyet e qėndrimit tė mėtejmė tė UNMIK-ut dhe shtyrjes sė instalimit tė EULEX-it nė Kosovė, pėr tu bėrė pėrpjekje shtesė pėr t'i bindur palėt nė Kosovė, qė janė kundėr Kushtetutės-Marrėveshjes Ahtisaari dhe se tė drejtat e pakicave do tė rrespektohen. Dhe kėto pėrpjekje do tė vazhdojnė edhe nė t'ardhmen, edhe pas hyrjes nė fuqi tė Kushtetutės.

Skenari se serbėt do ta braktisin Kosovėn, ra si solucion. Ishin vetėm zėra tė njė retorike kėrcnuese, gjė qė ka befasuar edhe palėn shqiptare, e cila ėshtė mashtruar nė prognozime, pėr kėtė ka bėrė lėshime tė dhimbshme, duke menduar se shpallja e pavarėsisė dhe hyrja nė fuqi e Kushtetutės zgjedh problemet, edhe pse tash pėr tash nuk ka ndonjė shqetėsim nė kėtė drejtim. Plani serb pėr ndarjen funksionale tė pushtetit nuk po ndalet, nuk ka ndonjė vendosmėri pėr t'u kundėrshtuar nga Qeveria e Kosovės, kjo inkurajon edhe mė tepėr serbėt dhe qeverinė serbe, ata materializuan demonstratat e dhunėshme disa ditėshe, por edhe okupimin e gjykatės, qė pasoj me intervenimin e arsyeshėm tė policisė sė UNMIK-ut, duke krijuar mėdyshje tė interpretimit (vet intervenimi), edhe nė OKB. Pėr ndryshim nga qeveria e Kosovės e cila nuk ka ēasje institucionale nė veriun e Kosovės, ka vetėm fjalė, serbėt vendor pėrkrahės tė radikalėve serb po iu pėrmbahen me pėrpikėri udhėzimeve tė qeverisė serbe duke instaluar pushtetin paralel lokal nė bazė tė rezultateve zgjedhore kompatibile me ato nė Sebi. Edhe pse konstituimi i strukturave paralele ėshtė hedhur poshtė nga qeveria e Kosovės, duke i shpallur ato si jo legale, prap se prap serbėt vendor po ndryshojnė realitetin nė terren, duke krijuar njė situatė tė re qė mė vonė do tė jet shumė mė e komplikuar, ndoshta e pakapėrcyeshme. Kjo mund tė detyron palėt qė tė hyjnė nė bisedime, duke bėrė koncesione, pėr tė tejkaluar gjendjen, meqė ai qė ka sy po e kupton qė Kushtetuta e Kosovės nuk ėshtė libėr i shenjtė (Bibėll dhe Kuran, siē shprehej kryetari i Kosovės), por ėshtė njė dokument akoma i pavlefshėm nė veri.

Udhėheqja e Kosovės po zbaton me seriozitet tė gjitha aspektet e Marrėveshjes, edhepse ato janė bukur tė dhimbshme, sidomos decentralizimi dhe krijimi i bashkive tė reja serbe, prandaj ndėrkombėtarėt duhet tė shtojnė presionin mbi palėn serbe, qė tė bėhet mė e pėrgjegjėshme. Nuk mund tė mohohet sekpticizmi, se nuk do tė ketė ndryshime, edhe nė Kushtetutė, nėse gjėrat marrin teposhtėzen duke u plotėsuar me ndonjė amandament shtesė(?), ngase realiteti nė terren do tė pėrcakton situatėn nė t'ardhmen.

Decentralizimi nuk duhet tė keqinterpretohet nga serbėt si tendencė pėr ndarje tė Kosovės, meqė ashtu nuk zgjidhen nevojat e tė gjithė qytetarėve nė mbarė Kosovėn, pėrkundrazi ashpėrsohen raportet me tendencė tė zgjėrimit tė mėtejmė, gjė qė mund tė rritė tensionet jasht kontrollit.

Pėrpjekjet pėr ndarjen e Kosovės mund tė jenė shumė shqetėsuese, meqė do tė nėnkuptonin lėvizjet e popullatės dhe shumė dhunė nė rajon. Kjo nuk ėshtė alternativė qė e ēon Kosovėn dhe rajonin pėrpara, nga kjo nuk kanė asnjė dobi as pėr shtetet pėrreth qė nuk e kanė pranuar ende Kosovėn, si Maqedonia e Mali i Zi, por as Serbia dhe vet Rusia. Prandaj duhet qė menquria tė triumfojė dhe tė pranohet pa asnjė hezitim realiteti i ri, dhe tė gjitha palėt tė bėjnė pėrpjekje tė vullnetit tė mirė, qė tė gjejnė njė gjuhė tė pėrbashkėt(?). Kjo ėshtė nė tė mirė tė paqes dhe stabilitetit nė rajon, si dhe tė pėrmbushjes sė kritereve pėr anėtarėsim mė tė pėrshpejtuar nė BE dhe nė NATO, nė kėtė tė gjitha palėt kanė pajtueshmėri, bile sė paku ashtu po deklarohen.


Agim Vuniqi   Agim Vuniqi
   postuar erenikut: Sat, June 14, 2008 4:33 pm
     botuar: e shtunė 05 korrik, 2008 1:30 am

  
Zjarrit po nuk i fryve, nuk ndizet

Nuk ia vlen aq shumė tė hapet njė debat shqiptarė-kosovarė , shumė ngacmues, po nė kėtė mė shtyri shakaxhiu shume i madh (ironiku dhe kunjaxhiu) kur e mėrzit ndokush (u bėka "bishė si ariu"… ) shoku Halil Matoshi

Shteti i ri i Kosovės ka tė gjitha shanset tė jetė njė ngjarje e mirė dhe e vazhduar sepse ka nė fokus bashkėkohėsinė, dhe afrimin e qytetarėve tė saj me botėn dhe, e gjithė kjo do tė pėrfshijė edhe vlerat lokale. Nė Kosovė njerėzit dėgjojnė muzikė "live", por dėgjojnė edhe ligjėratat "live" tė liderėve, jo pėr tė parė diēka tė re, por ngase janė kuriozė pėr tė dėgjuar ndonjė risi. Kėshtu qė ēdo lajm i ri pėr tė mirė po bėhet durim-pritje dhe shpresė se sė shpejti pas hyrjes nė fuqi tė kushtetutės do tė kurorėzohet pavarėsia e njėmendėt, nė tėrė territorin e saj, hėė kėtu ėshtė paksa nė zgripsė qeveria. Eshtė e vėrtetė se askush nuk donte tė fliste mirė pėr qeveritė e mėparshme ngase do tė binte nė nivelin e hajnive tė tyre, akoma mė keq, nė Kosovė pėrflitej se qytetarėt merren me politikė ndėrsa ministrat me hajni. Eshtė rritur shpresa qė "tė mos na ndodhė i njejti proces" i cili u mbyll sepse eks-ministrat ishin tė mangėt pėr tė emancipuar idetė. Ata vepronin shumė "under the table" dhe mendonin pak. Tash si duket synohet tė mbahet i hapur debati pėr zyrtarėt, por edhe audiencėn. Sa pėr atė le tė shpresojmė qė propaganda tė veprojė mė me inteligjencė se deri mė tash. Shetitjet e shpeshta nga njėri vend nė tjetrin (me imazhe tė plazheve ekzotike me gjasė nuk po pėrsėriten), por ėshtė njė kujdes paksa i tepruar qė pėr ēdo tabelė tė vendosur nėpėr rrugė tė gjendet aty kryeministri, apo zyrtarė tė tjerė, ata po kujdesen qė shpesh tė jenė nė TV, nė bibliotekė, dhe aty t'i kenė tė ekspozuara veprat e tyre, pėr t'i studjuar apo komentuar. Eshtė ky njė shtrembėrim i keq i pushtetit se atyre nuk u duhet aq shumė tė ekspozohen se kanė shumė punė tė tjera mė tė rėndėsishme, ata duhet tė kuptojnė se nuk janė "pop star", fundja teleshiquesit pėrcjellin kanalet e jashtme televizive dhe shumė pak aty takojnė fytyrat publike, ngase qytetarėve u takon tė flasin pėr ta. Nė kėtė kuptim, ringjallja e kujtimeve ėshtė njė sfidė pėr ata qė kanė nė duar financat dhe shanset pėr ta mos lėnė nė harresė tėra premtimet, qė duhet tė mbeten me plotė kuptim.

Nuk ėshtė e vetmja risi kushtetuta dhe hyrja nė fuqi e saj mė 15 qershor, ėshtė mė tepėr debati i vėrshuar nė faqet e gazetave pėr kombin e ri, atė kosovar. Nuk e di si polli kėshtu ky marifet qė ėshtė ba objekt studimi i shumė intelektualėve lokal, sigurisht qė kjo fazė eksperimentale do tė kalojė me kohė. Edhe Jugosllavia pėrpiqej vazhdimisht tė ndėrtoj kombin e ri jugosllav, por fatkeqėsisht ata qė e pranuan edhe pėsuan mė sė keqi, boshnjakėt, kjo mbase ata nuk e kishin tė qartė domethėnjen e identitetit. Tė tėra luftat qė shpėrthyen nė Jugosllavi, ishin tė ngacmuara dhe tė egėrsuara mu pėr shkak tė identitetit dhe tė dallimeve kulturore, pėr atė edhe plasi lufta ngase kombi mė i madh pėrpiqej t'i mbajė nėn sundim tė tjerėt. Ish-Jugosllavia u zhytė nė luftėra dhe u pėrmbysė nė pshtjellimė duke garuar pėr deklarim tė sovranitetit, ērregullimet (rrėmuja) rreth kufijėve tė pa rregulluar dhe beteja tė pėrgjakshme pėr tė dėshmuar kush sundon mbi ēka. Serbia pretendonte tė rriste territorin duke shfrytzuar rezervat federale dhe APJ-nė pėr qėllime ekspansioniste. Koncepti serb pėr kombin dhe shtetin kishte domethėnie jo vetėm kolonialiste por shumė mė tepėr, asgjėsim i potencialit njerėzor shkatėrrim i pasurisė sė paluajtėshme tė joserbėve, qė kishte karakteristikat e njė politike fashiste dhe tė gjenocidit, qė kishte si qėllim aty ku ka serb ėshtė shtet serb. Kjo politikė shfarosėse e kasapit tė Ballkanit
Millosheviqit (njė monstrum qė vdiq turpėsisht, nė dhomėn e burgut nė Hag) u dėnua dhe ndėshkua nga komuniteti ndėrkombėtarė, duke e detyruar Serbinė qė tė kapitulojė. Realisht fusha e re e konfliktit territorial ėshtė shuar pas pranimit tė realitetit tė ri tė Kosovės sė pavarur.

Pas shpalljes sė pavarėsisė janė bė shumė tė theksuara polarizimet shqiptar-kosovar, dhe atė pa asnjė pėrpjekje pėr tė kuptuar se pavarėsia ishte produkt i angazhimit dhe pėrpjekjeve tė gjithė shqiptarėve tė cilėt jetonin sė bashku nė ish-Jugosllavi, dhe procesi i pavarėsimit ndodhi pas shpėrbėrjes sė kėsaj krijese artificiale. Nuk ia vlen aq shumė tė hapet njė debat i tillė shumė ngacmues, po nė kėtė mė shtyri shakaxhiu shume i madh (Ironiku dhe kunjaxhiu) kur e mėrzit ndokush (u bėka bishė si ariu… ) shoku Halil Matoshi. Pas kaq shumė vitesh "udhėheqėsi" (fatkeqėsisht qė nuk u votua) "i fjalės sė lirė", nuk ndjehet mirė kur tė tjerėt thonė pėr shkrimet e tija ndonjė fjalė. Zbutu pak o burrė i dheut, ndaj prano edhe tė tjerėt tė japin mendimin e tyre se na bėne tė qoroditemi me kėto ide tė marra. Pajtohem me atė se ka ndodhur njė gjė e madhe pas luftės, ėshtė i pranueshėm edhe fakti se vendi ndodhet pėrpara ngjarjeve tė mėdha, tė jetėsimit tė shtetit, por nuk ka ndryshuar gjė me kombin, as me identitetin kombėtar, edhe pėrkundėr tendencave tė ashpėrsuara pėr ē'orientim kombėtarė. Poashtu pa asnjė dyshim politika ka nevojė pėr njė atmosferė tė re, tjetėr nga ajo qė ka qenė deri mė tash, pėr njė ndryshim tė madh tė mentaliteteve tė fosilizuara nga koha, pėr pėrpjekje tė pėrbashkėta integruese drejt BE-sė dhe NATO-s. Por pėrtej llafeve tė bukura pėr shtetin, me shumė tė drejtė, njerėzit mund tė pyesin: A do tė kemi pas kėsaj mė shumė drejtėsi, punė, ujė, drita e mirėqenie materiale dhe mė pak korrupsion, apo pozita do tė vėrtitė ftesėn pėr t'i kėrkuar popullit, nė emėr tė interesave mė tė lart tė shtetit, rikonfirmimin e pushtetit tė vet, edhe poqėse nuk ka pėrmbushur gjė nga premtimet e dhėna. Deri kėtu nė rregull, sepse partiakėve dhe militantėve iu pėlqejnė fjalėt bukur tė folura ose tė shkruara, por mė vonė do tė bėhen bajate.

Nuk ka ndodhur ende qė ndonjė komb tjetėr tė qes nė treg vlerat e veta kulturore dhe gjuhėsore, dhe tė riformėsohet si njė komb i ri. ėshtė ky njė keqkuptim nė moskuptimin e dallimit komb dhe shtet, ngase kjo mė tepėr ka elemente tė reformave paternaliste nė politikė. Kombet dhe shtetet nė dukje janė tė ngjashme, por nuk janė, dhe veēantia ėshtė shumė mė tepėr se akademike thjeshtė shtetet qeverisin territorin pa kufizime. Ato kanė ligjet, tatimet, monetėn, shėrbimet postale, policinė dhe si zakonisht armatėn. Ato bėjnė luftėrat, negociojnė marrėveshjet, fusin njėrėzitė nė burgje dhe rregullojnė jetėn nė mėnyra tė ndryshme. Ato kanė tė drejtėn e sovranitetit brenda territorit, njė formė ekskluzive e juridiksionit. Kombet si kontrast janė grupe njerėzish qė deklarojnė lidhje tė pėrbashkėta si gjuha, kultura dhe identiteti historik. Benedict Andersen i quan "imagined communities" komunitete tė imagjinuara. Disa grupe qė pretendojnė pėr tu bėrė kombe kanė shtetin e vet. Tė tjerėt duan shtetin por nuk e kanė si psh. tibetianėt, ēeēenėt, palestinezėt. .. Disa nuk duan shtetin amė por pretendojnė dhe kėnaqen me autonomi. Sioux-it janė komb brenda dhe jashtė kufijėve tė SHBA-sė, katalanasit brenda Spanjės, dhe skocezėt brenda Britanisė. Tė gjitha kėto kombe kanė territorin e veēantė, tė drejtat, ligjet dhe kulturėn por jo shtetėsinė. Disa "kombe tė imagjinuara" janė mė tė mėdha se sa kufinjtė e shteteve, ngase janė tė shtrirė nė disa shtete. Kombi arab pėrfshihet nė mė shumė se dhjetėra shtete, kurse kombi kurd shtrihet nė sipėrfaqe tė mėdha toke nė katėr shtete. Mund tė jenė diferenca tė theksuara lidhur me legjitimitetin e shteteve dhe kombeve, brenda dhe jashtė territorit. Kombet mund tė jenė komunitete tė imagjinuara "imaniged communities, por nuk janė tė imagjinuara nė mėnyrė tė njėjtė, nga tė gjithė. Sumica e njerėzve supozojnė qė kombet shtet janė tė fiksuara dhe tė pėrhershme, tė formuara gjatė proceseve evolutive nė pjesėn mė tė madhe tė globit. Por aktualisht janė nė fluks konstant, ndėrsa kufijtė e shteteve janė ndėrruar zakonisht me luftėra, negociata, me arbitrazhe por edhe duke shitur territorin me para (Rusia shiti Alaskėn SHBA-sė, psh.).

Veēantia e Kosovės ėshtė se Kosova kishte legjitimitetin e brendshėm tė pranuar ndėrkombėtarisht, ngase ajo kishte territorin dhe kufijtė politikė, ndėrsa shqiptarėt si shumicė dominante kishin tė drejtėn e vetos kushtetuese, gjatė shpėrbėrjes "paqesore" tė ish-Jugosllavisė , dhe kufijtė e saj detyrimisht ishin edhe kufijė tė jashtėm, ngase lufta legjitimojė tė drejtėn e shqiptarėve pėr shtetėsi si shumicė dominante shtetėformuese dhe tė njohjes diplomatike "Diplomatic Recognition" tė institucioneve demokratike tė Kosovės dhe shtetit tė Kosovės


Ku jeni nisur o burra...?

Ėshtė e tepėrt tė thuhet sa njerėz kanė vdekur dhe janė mbėshtjellur me flamurin
kombėtarė. Kundėrshtimi mė i rreptė qė i bėhej Serbisė, bėhej pėrmes flamurit, me te
fillonte jeta dhe me te pėrfundonte jeta
Agim Vuniqi
Agim Vuniqi

Ku jeni nisur o burra atdheun me ēlirue, qe besa edhe unė do tė vi me ju, kėshtu nė
kėtė frymė u edukuan shumė gjenerata, dhe kėshtu konceptohej atdhetarizmi. Nuk ishte
ndonjė gabim tė thuhej se asnjėri nuk mendonte nė krijimin e shtetit tė ri, tė
gjithė ishin tė pėrkushtuar nė bashkimin kombėtarė, nuk ishin tė pakta deklaratat e
zyrtarėve tė tashėm tė thėna publikisht nė kėtė frymė. Si duket defektet e kėsaj
klase politike qėndrojnė mė tepėr nė harresėn e tyre historike, por edhe mosnjohjen
e vazhdimėsisė konstitucionale tė Kosovės, mė heret, por edhe nė ish Jugosllavi.
Rėndėsia e festės sė flamurit ishte shumė domethėnėse, si nė aspektin kulturor,
manifestiv, dhe shumė mė tepėr nė atė kombėtarė. Eshtė e tepėrt tė thuhet sa njerėz
kanė vdekur dhe janė mbėshtjellur me flamurin kombėtarė. Kundėrshtimi mė i rreptė qė
i bėhej Serbisė, bėhej pėrmes flamurit, me te fillonte jeta
 dhe me te pėrfundonte jeta. Kosova kishte fituar tė drejtėn e formuesit tė
federalizmit Jugosllav dhe tė drejtėn e vetos pėr shkak tė shumicės dominate
shqiptare qė jetonte nė Kosovė, dhe lufta politike ndėrlidhej me tė drejtėn e
zyrtarizimit tė flamurit, ēdo ngjarje, ēdo manifestim kulturor dhe kombėtarė e
kishte vulėn e flamurit. Vazhdimėsia konstitucionale vazhdoi edhe pas shembjes sė
krijesės Jugosllavi, shqiptarėt, jo kosovarėt, ashtu siē po u atribohet shpesh ky
zullum nga shumė "shahirė", arritėn qė tė mbijetojnė si komb shtetėformues pas
pėrpjekjeve titanike tė shumė intelektualėve, tė cilėt arritėn ta mbajnė gjallė
vazhdimėsinė kushtetuese, me Deklaratėn e 2 Korrikut dhe Kushtetutėn e Kaēanukut,
si dokumente tė rėndėsishme pėr tė ardhmen e shqiptarėve, e cila u realizua me
shumė sakrifica, falė angazhimit tė SHBA-sė, por edhe shumė atdhetarėve tė shumtė
tė angazhuar nė forcat e
 rrezistencės popullore UĒK-sė. Defektet e pasluftės, dhe sjelljet grabitēare tė
shumė liderėve partiak, i bėnė tė pafuqishėm pėr tė kundėrshtuar disa nga vendimet
e projektit Aahtisari, sidomos kur bėhej fjalė pėr historinė dhe trashigimin
kulturore, e mos tė flasim pėr decentralizimin qė ishte dhe ėshtė thembra e Akilit
pėr tė ardhmen e Kosovės, pėr atė arsye kokėdhembjet institucionale nė nivel lokal
do tė jenė tė pashėruara. Si duket shumė nga kėta liderė e kanė keqkuptuar teorinė
mbi demokracinė, ngase ajo buron nga populli dhe pėrfundon aty, jo si tu teket
pėrfaqėsuesve tė cilė kanė bėrė premtime publike, dhe pėr realizmin e tė cilave
kanė pėrgjegjėsi tė plotė para elektoratit i cili i ka votuar. Edhepse nė dukje
problemi nuk ėshtė aq i madh, ėshtė mė tepėr mospėrfillės dhe shpėrdorim i besimit
tė popullit, ngaqė vendimet e rėndėsishme nuk merren pa pajtueshmėri tė plotė
 qytetare (mos tė them nacionale, ngase ėshtė bėrė term pėr delikuencė?) edhe pėrmes
diskutimit tė hapur publik, por edhe me miratimin e institucioneve relevante
shkencore, jo me ngritjen e gishtėrinjėve tė ndėrrohet historia, ngase ajo nuk
ėshtė dekorative, por ėshtė shumė pėrmbajtėsore dhe e betonuar.

Bujqit nė Kosovė janė kuadėr deficitarė

   Duke mos dashur t’u mbetet hatri konsultantėve dhe analistėve tė shumtė politik qėllimisht pėrmenda farmerėt ngase vendin e tyre po ua zėnė politikanėt dhe ata po i drejtojnė se si duhet tė punohet toka, kanė edhe tė drejtė se nė Kosovė farmerėt janė kuadėr deficitarė, se sa pėr doktorė e magjistėr tė politikės ka shumė

Agim Vuniqi   Agim Vuniqi
   postuar erenikut: Sun, March 30, 2008 11:04 am
     botuar: E hėnė 31 mars, 2008 12:20 am

   Eshtė vėshtirė tė kuptohet se ē’po ndodhė realisht nė tokat shqiptare. Nė njėrėn anė nuk po i le eksiq shqiptarėt konfrontimi politik nė mes tė socialistėve e demokratėve pėr tė shpėtuar, apo “hequr” kokėn "Salės". Flamujt partiak ende nuk janė ngritur nė maje tė olimpit, ėshtė faza fillestare e mprehjes sė shtizave tė luftės demokratiko-socialiste pėr t’u dhėnė mė vone sinjali luftarak, me bori, pėr t’u sulmuar kėshtjella qeveritare nė  Tiranė. Shumė ėshtė pėrfolur deri mė tash korrupsioni qeveritar, tash sė fundi ka arritė zenitin ogurzi tė "shkėlqimit" medial duke i dhėnė hapėsirė nė "New York Times" pas shpėrthimit tė fuqishėm nė Gėrdec, ku humbėn jetėn 22 persona. Kjo tragjedi kombėtare qiti nė shesh shumė tė palara, por edhe "pisllėkun" politik nė parlamentin shqiptar, duke rritur neverin e opinionit me politikėn aktuale shqiptare, edhe pse detyrė e tyre ėshtė qė tė merren masa adekuate ligjore tė sigurisė qė tė mos ndodhė mė. Nga interpretimet e shumta tė parlamentarėve ėshtė krijuar pėrshtypja se QEVERIA ėshtė vetė krimi, korrupsioni, hajni plaēkitėsi e ēkado tjetėr, ndėrsa tė tjerėt janė vetėm vallėzues baleti “primadona” tė politikės shqiptare, me njė kulturė shumė tė lartė qytetrimi, qė do t’ua kishte zili edhe Ēajkovski, pėr t’ua lėnė atyre pusin demoktatik e jo mjellmave tė bardha nė Balshoj teatėr, nė Moskė.

Ky frymzim i erės sė fuqishme "demokratike" Tiranase po frymon fuqishėm nė Prishtinė e kudo tjetėr nė Kosovė, duke sinjalizuar papėrgjegjėsinė nė qeverisje me shpėrthimin e bombolave tė gasit nė qendėr tė Prishtinės. Qyteti ka njė pamje impozante me shumė “VIP” persona qė ndajnė njė copė hyqmet, derisa UNMIKU e qeveritarėt serb merren me politikė, duke elaboruar projektin serb pėr ndarjen e Kosovės..Besoni, ėshtė e pamundur tė kalohet njė natė pa kėtė “sherbet” diabeti. Njėherė, mė heret u pata gėzuar shumė pėr tė arriturat e biznesit kosovar nė pėrpunimin e ushqimit, dhe mė thoshte mendja se turshimania kosovare do tė zė vend tė rėndėsishėm nė tregun global, pastaj rasoji i pėrgatitur enkas nga kreatorėt e politikės ishte kėrkesė e shumė degustatorėve pėr tė rikthyer filmin prapa, pėr t'u joshur me kėto vlera historike dhe kombėtare. Ēuditėrisht si nuk protestojnė bujqit shqiptarė dhe nuk shtrojnė kėrkesat shumė tė arsyeshme qė tė mbahen garat nė zgjedhjen e mė tė mirit nė prodhimin e rasojit, se sa pėr pekmez e ėmbėlsime tjera jemi rrasė. Bėj seri si nuk po materializohen kaq shumė ide, tė kaq shumė ideatorėve.

Nuk e thash kėtė rastėsisht, ngase aty pas viteve tė 60-ta (fatkeqėsisht mė ra tė dėgjoja vonė) nė SHBA, i  kishte ra njėrit nė mend tė shpėrblejė prodhuesin mė tė mirė tė patates, shpėrblimin do t’a merrte ai qė kishte kultivuar pataten mė tė madhe dhe mė tė rėndė me peshė nė Amerikė. Se sa ishte ideja e shkėlqyeshme u pa mė vonė, ngase ideatori u bė milionerė. Si ndodhi kjo mrekulli? Farmerėt amerikanė me tė dėgjuar lajmin se shpėrblimi do tė jetė…, jo i vogėl pėr atė kohė-1000 dollarė amerikanė, e vėrshuan vendin nga “polli” ideja. U dėrguan me tonelata patate, me vagona, vetėm pėr tė dalur farmerėt nga anonimiteti dhe pėr tė fituar llagapin e njėshit “VIP”. Eshtė e vėrtet e madhe se nėse je person i njohur publik nė Amerikė, atėherė je mall i kėrkuar, nė kėtė treg tė tmerrshėm tė konkurimit. Ideatori vėrtet shpėrbleu farmerin mė tė mirė, por nga ky marshim i patate-farmerėve u bė milionerė, ngaqė kuptohet ai patatet nuk i ktheu, ishte aneks i marrėveshjes gjatė aranzhimit tė shpalljes.

Duke mos dashur t’u mbetet hatri konsultantėve dhe analistėve tė shumtė politik qėllimisht pėrmenda farmerėt ngase vendin e tyre po ua zėnė politikanėt dhe ata po i drejtojnė se si duhet tė punohet toka, kanė edhe tė drejtė se nė Kosovė farmerėt janė kuadėr deficitarė, se sa pėr doktora e magjistėr tė politikės ka shumė, po tė peshohen bashkarisht do tė dalin mjaft tė rėndė, edhe pse nuk i gjen kund nė literaturėn rajonale, as mos t'ia mėsyejmė asaj evropiane se lodhemi kot.

Edhe tash nė Kosovė ka pak farmerė se janė bėrė tė gjithė "akademikė", pak kanė mbetur asi qė punojnė tokėn, tash diplomat bėjnė punė, ėshtė kohė pazari, vrap e nė log tė burrave tė marrim sa mė shumė diploma politike publike e private, kanė humbur minatorėt, inxhinierėt e mirė, zejtarėt…, tė gjithė kėta qė pėr nga zanati janė krijues. Listat e tė papunėve, por edhe parlamentin e kanė vėrshuar juristėt me diploma, ēdo gje ėshtė pėrgjithėsuar, se sa janė tė pajisur me dije ua pat thėnė troq profesori i tyre Dr. Riza Smaka; shiqoni nivelin e gjykatave; pastaj ekonomistėt dhe biznesmenėt kanė arritur statusin e tė privilegjerėve ngase nuk ka fare ekonomi vendore, por pjesa mė e madhe janė politikanė tė shumė univerziteteve private tė pasluftės. Shumė interesant tregun e kanė vėrshuar univerzitetet e univerzitarėt, tash ka filluar secili ideolog partiak tė premton nga njė univerzitet, ndėrsa fabrika tė reja nuk premtohen, vende tė reja pune po, por fabrika hiē.

 Pėr keqardhje edhe biznismenė tonė  tė popullarizuar po i lėshon lėngu, i ka marrė malli pėr pasul tė Leskovcit. Shiquar nga aspekti  i biznesit nuk ėshtė edhe shumė keq, derisa tė ketė ndėrmarrje publike pėr privatizim lehtė do ta ket qeveria e ministrat, nuk u duhet as programi qeveritar, po dalin ashiqare shumė guximshėm. Dhe vėrtetė tash ka pėr tė vluar paqa, duke na ia pėrvluar buzėt diplomatike. Nuk duhet tė flitet shumė pėr kėtė, mė shumė ka tė bėjė me mjeshtri kulinarie dhe zbulim recete si tė zbuten raportet me Serbinė, tash, me zgjedhjet "realiste", jo me ato shumė moderne tė shekullit XXI, qė i ofronte GU. Tani mund tė vlerėsohet lehtė niveli i parlamentit dhe i parlamentarėve, se gjuhtarė qė flasin shqip pak kemi, e asi qė flasin mesele sa tė duash, keq qė kemi mbetur pa kaca rasoji,  nuk po ka kush t'i punoj. Eshtė vėshtirė tė zgjedh njeriu ēfarė dialekti tė flet nė parlament se kanė filluar tė garojnė edhe kandidatėt e rebeluar qė e flasin "kosovarishten", se sa pėr gjuhė akademike as qė bėhet fjalė, ngase shkrimtarėt, intelektualėt, poetėt … i kanė shkelur nė fyt. Kush u ka faj akademikėve qė nuk dalin tė protestojnė me brekė tė shkurtėra, kur tė afrohet muzgu, nė kohėn kur nuk mund tė dallosh penim e bardhė nga i ziu, pėr t’ua gjuajtur atyre ndonjė lekė sadaka.

Serbia, serbėt dhe shumė dilema tė tjera

Zgjedhjet parlamentare nė Serbi dasht e padasht do t'i rrisin hamendjet e qytetarėve kosovarė, tė shqiptarėve pėr tė lejuar (mos lejuar) fushatėn e liderėve serb nė Kosovė dhe tė serbėve qė tė bėjnė sa mė shumė zhurmė pėr t'i trazuar shqiptarėt, ngjarje tė cilėn analistėt vendor po e karakterizojnė si konflikt i ngrirė

Agim VuniqiAgim Vuniqi

  derguar erenikut:Fri, March 14, 2008 10:14am
botuar: E premte 14 mars, 2008 11:40 pm


Pavarėsia e Kosovės e cila pėrnjėherė ngriti gjakrat e nacionalistėve serb, tė cilėn kėtė gjė e kishin tė qartė, qė nga bisedimet dy-tri palėshe nė Vjenė, duke u dakorduar pėr nivelin dhe mėnyrėn e bisedimeve, qė mė vonė, pas dėshtimit tė plotė pėr arritjen e kompromisit, pėrfunduan me njė zgjidhje tė pėrafėrt e cila u kurorėzua me Marrėveshjen Ahtisaari dhe pavarėsinė e mbikqyrur, e cila dita mė ditė po arrin tė kuptohet si zgjidhje e arsyeshme qė i pėrshtatet realitetit tė tashėm. Trumbetimi nacionalist i Koshtunicės, aspak realist, i dėnimit tė mėtejmė, tė pafund, tė Kosovės, nėn vellon e mbrojtjes sė saj duke u pėrpjekur ta mban pushtetin nė Serbi, duket se dėshtoi. Pėr kėtė qėllim Koshtunica mundohet tė mbijetoj politikisht pėr tė vazhduar agoninė edhe njė kohė me rėnjen e qeverisė serbe dhe organizimin e zgjedhjeve tė reja. Edhe pse partia e Koshtunicės "DSS" konsiderohej nga perėndimorėt si parti e bllokut reformist, nuk doli ashtu, asnjėherė nuk iu pėrmbajtė premtimeve, kjo vihej nė pah sidomos gjatė zgjedhjeve presidenciale, ngase ai provoi t'i bėjė bėjė shėrbimin e ariut-Nikoliqit, duke mos e pėrkrahur publikisht Tadiqin, nė zgjedhjet pėr president, kjo po vėrehet ashiqare, me afrimin e pulenėve tė tij partiak me radikalėt e Sheshelit-Nikoliqit . Nuk ėshtė kjo aq esenciale nė raport me Kosovėn, sikur Kosova tė kishte siguruar stabilitetin juridik tė pranimit nė organizmat ndėrkombėtarė dhe zėvendėsimit tė shpejtuar nga UNMIK-u nė EULEX, qė do tė pasonte menjėherė pas pranimit diplomatik tė shteteve veē e veē, prandaj ėshtė aq e hapėt pėrzierja e qeverisė sė Beogradit nė proceset politike nė Kosovė, duke pretenduar qė tė mbajė gjallė krizėn ndėretnike sa mė gjatė, pėr tė zvarritur raportet e ftohta ndėretnike, duke mbajtur tė tendosur situatėn politike me zgjedhjet e reja, tė cilat dasht e padasht do t'i rrisin hamendjet e qytetarėve kosovarė, tė shqiptarėve pėr tė lejuar (mos lejuar) fushatėn e liderėve serb nė Kosovė dhe tė serbėve qė tė bėjnė sa mė shumė zhurmė pėr t'i trazuar shqiptarėt, ngjarje tė cilėn analistėt vendor po e karakterizojnė si konflikt i ngrirė .Eshte e dukshme influenca e qeverisė serbe dhe e kryeministrit Koshtunica nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, ku janė tė koncentruar edhe grupe tė paftuara militantėsh nga Serbia, ėshtė pra territor jasht kontrollit juridik tė institucioneve kosovare. Zemrimi i politikanėve serbė, menjėherė pas pranimit diplomatik tė shumė shtetave ka gjeneruar krizė, qė shprehet dukshėm nė karakterin kontraverz tė kryeministrit serb, i cili nuk bėri gjė pėr tė mbrojtur sovranitetin territorial tė ambasadave nė Beograd, pėrkundrazi bashkėmendimtarė t e tij po hedhin benzinė nė vatėr, duke sfiduar pėr ēdo ditė emocionet e shqiptarėve me provokacionet e shumta.
Tash qartė do tė vėrehen lėshimet e pamatura tė decentralizimit, meqė do tė dobėsojnė dukshėm pushtetin qendror dhe funkcionalitetin institucional. Kriteret pėrcaktuese, ato qė janė me "stampėn" etnike serbe, pėr njė kohė do tė mbeten tė kufizuara nga kufiri ndarės etnik, qė nuk i po gjason aspak formulės multietnike, Ėshtė pėr ēudi si ēėshtjet administrative qė kanė tė bėjnė me lirinė e lėvizjes sė njerėzve dhe kapitalit, dhe arsyeshmėria ekonomike pėr zhvillim po pengohet nga qeveria serbe, pengesat janė evidente sidomos nė transportin hekurudhor, aty qeveria e Kosovės ėshtė e ekskomunikuar tėrsisht, bisedimet pėr kompromis zhvillohen nė relacionin qeveria e Beogradit-UNMIK- u, mbetet tė shpresohet qė bile UNMIK-u ia transmeton drejt qeverisė kosovare bisedimet. Krahas jetėsimit tė procesit tė decentralizimit i cili do tė inkorporohet "patjetėr" edhe nė Kushtetutėn e Kosovės (e harmonizuar me Marrėveshjen Ahtisaari) e cila do e zėvendėsoj Kornizėn Kushtetuese, e bazuar nė rezolutėn 1244, duhet kryer edhe "cenzusi" regjistrimi i popullates, qė pėrfshinė regjistrimin e pronės sė paluajtėshme, dhe skicimin e parcelave kadastrale, me shumė konteste pronėsore, detyrė qė duhet ta kryejnė prokuroritė komunale dhe Gjykatat, duke shuar kėshtu pėrfundimisht "hasmėritė" grabitēare qė po marrin jetėra njerėzish. Nė zbatimin e ligjit nuk ka kompromis, vetėm kėshtu shpėtohet integriteti territorial i Kosovės. Procesi i regjistrimit ėshtė shumė i rėndėsishėm meqė saktėsohet pėrbėrja etnike e popullatės, definohet ēartė pronėsia private, meqė janė bėrė shumė ndryshime sidomos gjatė shitėblerjes sė pronės dhe shtėpive, aty fshehen edhe pretendimet serbe pėr blerje tokash nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, pėr tė zbrazur atė nga shqiptarėt. Shitėblerja ėshtė proces i vullnetshėm ekonomik, fuqia ekonomike pėrcakton edhe ndryshimet e reja nė terren, prandaj edhe e ardhmja e Mitrovicės veriore edhe nė kushte normaliteti ėshtė shumė diskutabile, ngase integrimi i plotė mund te behet vetėm atėherė kur qytetarėt kanė njė perspektivė tė qartė zhvillimore. Problemi i Mitrovicės ėshtė problem me tė cilin realisht nuk munden tė pėrballen institucionet vendore, jo se nuk kanė vullnet, por ngase nuk kanė ndonjė program pėr zgjidhjen e krizės, nuk kanė as mjete buxhetore. Qeveria e Kosovės patjetėr duhet t'i kryejė detyrat e shtėpisė nė udhėheqjen e vendit, e ajo nuk bėhet me sllogane tė bashkėjetesės, apo tė festimit deri nė pambarim tė pavarėsisė, rehatia e qytetarėve varet sa do tė funksionoj ligji nė Kosovė. Sigurisht qė institucionet demokratike do tė kenė mbėshtetjen e qėndrushme nga partnerėt evro-amerikanė , por pėr kėtė duhet projekte konkrete stimuluese dhe lobim me vizita tė shpeshta, ngase kėshtu senzibilizohet edhe opinioni evropianė, se Kosova ka zgjedhur rrugėn e pakthyeshme tė mirėkuptimit, tė demokracisė dhe tė integrimeve rajonale dhe kontinentale

Republika amerikane nė zemėr tė Evropės
Nuk ka dyshim qė e ardhmja e Kosovės ėshtė shpresėdhėnėse pėr tė gjithė qytetarėt e saj, tė cilėn disa analistė tė huaj e quajnė republikė amerikane nė zemėr tė Evropės

Agim VuniqiAgim Vuniqi
postuar erenikut: Mon, March 10, 2008 10:46 am
botuar: E hėnė, 10 mars, 2008 1:56 pm

Njerėzit e zakonshėm gjithnjė e mė pak i kushtojnė vėmendje politikanėve lokal qė premtojnė vend e pavend, duke ndėrruar menynė nė mėnyrė konstante. Tash qė u realizua pavarėsia janė rrudhur ofertat, nuk dihet se ē'do tė bėjnė pėr ndriqim-rrymė, uj tė pijshėm e pastrim mbeturinash? Mė mirė do t'ishte tė fillohet me realizimin e detyrave tė pėrdishme, se sa tė vazhdojnė me fjalorin politik me shumė retorikė "do tė bėjmė", le tė shpresohet se axhenda e angazhimit zyrtar nuk fillon dhe mbaron me aq. Eshtė paksa vėshtirė tė koordinohen aktivitetet pėr tė pėrmbushur planin ditor, ngase nuk po realizohen premtimet  e pėrfolura me plotė energji, kosovarėt kanė filluar tė bėhen skeptik se premtimet do t'ua zgjedhin problemet jetėsore nė t'ardhmen. Qytetarėt hamenden me politikanėt qė premtojnė vazhdimisht, ata e kanė tė qartė se nuk ka gjė nga retorika e pėrditshme e shprehjes sė dėshirave, meqė jeta e zakonshme ėshtė njė demantues i tmerrshėm, asgjė nuk funksionon si duhet, ka restrikcione tė mėdha tė ujit, mungojnė rezultatet nė shėndetėsi, arsim, kulturė, gjyqėsi, polici…, si duket ka papėrgjegjėsi tė madhe institucionale. Reformat e premtuara nuk avansuan gjė, vėrehet njė pėrzierje kompetencash tė theksuara institucionale. Pabarazia e theksuar nė sektorin publik dhe privat thellon dallimet nė shoqėri. Shumė ndėrmarrės privat nė ndėrtimtari punojnė pa licenca dhe nuk paguajnė TVSH-nė, ata janė tė pėrkdhelurit e shoqėrisė. Ekonomia shumė herė e pėrfolur informale ėshtė me shumė avantazhe, ajo ka mbėshtetjen edhe tė pesonave publik(?). Autoriteti i shkollarit ka rėnė dukshėm, si pra do tė duket e ardhmja e qytetarit tė zakonshėm? Ky ėshtė realiteti i pėrdishmėrisė nė Kosovė me tė cilėn pėrballet ēdo ditė qytetari, por edhe ai nuk ėshtė pa pėrgjegjėsi, ngase ai duhet tė rregulloj jetėn, ai duhet tė lėvizė nga vendi, duhet tė ketė inciativė dhe tė jetė mė kreativ, nuk ndėrtohet e ardhmja me fjalė boshe, ka shumė domethėnje puna voluntere. Angazhimi i tė moshuarėve qė krijuan reputacionin e ekspertit ėshtė i domosdoshėm, ata mund tė kontribojnė nė spitale, nė gjyqėsi, nė polici, dhe sigurisht qė pėr kėtė qėllim do tė siguroheshin edhe donacione nga organizatat joqeveritare. Vlerėsohet se nė Amerikė ka mbi 60 milionė njerėz qė janė tė kyēur drejtpėrsėdrejti nė lėvizje tė ndryshme voluntere, pėrparėsitė janė se ashtu bėhet edhe trajnimi i tė rinjėve, do tė kishin pėrparėsi gjatė punėsimit. Nė mungesė tė shėrbimit nė ushtri tė rinjtė duhet tė japin kontributin nė rindėrtimin e vendit, nė zhvillimin e fshatit dhe turizmit nė fshat. Eskurzionet e shumta tė rinjėve dhe vizitat e shumta qė krijojnė hargjime tė buxhetit familiar, mund tė realizohen edhe pėrmes projekteve punuese duke vizituar jo vetėm muzeumet vendore qė janė tė pakta, por edhe duke realizuar kampingje nėpėr fshatrat dhe malet e Kosovės.

Edhe pse fusha e kriticizmit ėshtė shumė e gjėrė nuk ėshtė qė ēdo gjė tė mbetet nė ato relacione, ngase i riu shqiptar ėshtė shumė mė kreativ sidomos nė fushėn e informatikės, por edhe nė lėmitė tjera stilistike, ai edhe duhet tė jetė bartės i zhvillimeve tė reja nė Kosovė. I riu nė Kosovė ka shumė avantazhe, meqė ėshtė njohės i rrjedhshėm i gjuhėve tė huaja, sidomos anglishtes, ai ėshtė pra spagė lidhėse e Kosovės me kulturėn perėndimore, pse jo edhe atė lindore dhe orientale. Ē’ėshtė e vėrteta institucionet kosovare duhet mė tepėr tė merren me tė riun, se ai ėshtė e ardhmja, edhe pėrkundėr diferencave nė botėkuptim. Rruga se si e shohim ne veten nuk dallon shumė nga ajo se si e shohin tė tjerėt. Do tė ishte shumė me domethėnje inciativa qė nė autobusat urban tė mėsohet gjuha angleze pėrmes lekcioneve tė pėrditshme, inciativė qė ėshtė realizuar nė Vilnius, Lituani, menjėher pas pranimit tė Lituanisė nė BE, do tė ishte shumė domethėnės njė projekt i ngjashėm edhe nė Kosovė, "Kosova mė afėr BE-sė". Nuk ka dyshim qė e ardhmja e Kosovės ėshtė shpresdhėnėse pėr tė gjithė qytetarėt e saj, tė cilėn disa analistė tė huaj e quajnė republikė amerikane nė zemėr tė Evropės

Realiteti i ēuditshėm i Kosovės edhe pse pa dėshirėn e atyre qė kontribuan dhe tė shumė kosovarėve ėshtė i veēantė, edhe fatet e atyre qė luftuan dhe u shquan si liderė janė tė ndryshme, njėri ndėr ta ėshtė i ulur nė kanapen e kryeministrit, ndėrsa tjetri lufton stoikisht pėr drejtėsi dhe mbrojtjen e vlerave tė luftės.Nje thėnje qe i atribohet gjeneralit britanik gjatė luftės nė Bosnje, ėshtė ambicja e ēdo njeriu nė Ballkan tė udhėheqė rrugėn e vet tė bllokuar. Por nė Kosovėn fėqinje, disa shkojnė mė mirė, dhe janė duke udhėhequr vendin e tyre. Kosova shkon para e mbas me nismėtarėt e luftės qė janė nė rivalitet politik, duke treguar se sa larg ka shkuar njėri, Hashim Thaēi, qė u bė i njohur qė nga vitet 1998-9, duke arritur kulminacionin politik duke u zgjedhur kryeministėr pas zgjedhjeve nacionale, pėr tė shpallur mė vonė pavarėsinė e Kosovės, mė 17 shkurt 2008. Nėntė vite mė heret ai ishte drejtor politik i UĒK-sė, qė luftojė kundėr forcave serbe tė Sllobodan Millosheviqit, ish presidentit jugosllav, i cili vdiq turpėsisht prapa grilave tė burgut nė Den Hag..
Tash 38 vjeēari ėshtė i ulur nė divanin e ndėrtesės sė qeverisė nė Prishtinė, si njė burrėshtetas dhe me shumė vetėbesim. E udhehequr nėn protektoratin e OKB-sė qė nga qershori i vitit 1999, qė kur forcat e NATO-s i bėnė torfė forcat e sigurimit serb pas njė fushate 78 ditėshe tė bombardimit, Kosova e deklaroj pavarėsinė mė 17 shkurt dhe po pranohet pėr ēdo ditė nga qendrat diplomatike evropiane, shumė lezet.  Nė rrugėt e pluhrosura tė Prishtinės, tė gjithė flasin lirshėm pėr festat: pavarėsinė dhe lirinė, kėtij spektakli tash iu shtua edhe Epopaja e UĒK-sė . Por ėshtė njė gjė qė Ramush Haradinaj, njė komandant tjetėr i UĒK-sė mungon, Ramush. Haradinaj, ish kryeministri i Kosovės, ėshtė nė sprovė nė Hag i akuzuar pėr krime lufte, i cili deklarohet pėr pafajėsi, pėr veprat e pabėra gjatė konfliktit tė Kosovės mė 1989-9. Nėse shfajėsohet dhe lirohet ai do t’i kėthehet Kosovės dhe politikės gjithashtu, i rreshtuar me kolegėt e tij tė luftės dhe rivlalėt e tashėm tė tij politik, nė Kosovėn e re me flamur tė ri, krejt tjetėr nga ai qė e mbante gjatė luftės, ky ndryshim ėshtė pranuar natyrshėm nga bashkėqytetarėt e tij, Kosova ka fituar pavarėsinė.

Nė veten e parė:

-  Mė 26 mars, u ngjita shtyllės ndriēuese tė elektrikut tė rrugės (diku pranė radio Prishtinės), dhe hoqa flamurin e Jugosllavisė, duke e pėrbaltur e pėrplasur atė pėr tokė. Sinan Hasani, mė vonė nė njė libėr tė tij, kishte shkruar se: “Njė student me njė shpejtėsi majmuni u ngjit shtyllės sė metaltė pėrpjetė, dhe pėrdhosi  flamurin e Jugosllavisė!” ...

Nė fakt, ai kishte tė drejtė ngase mua mė duhej njė shpejtėsi e tillė, pėr tė hequr shumė flamuj tė Jugosllavisė titiste, tė cilėt i kishin vu majmunėt e shumtė si Sinan Hasani me shokė, mu nė zemėr tė Kosovės! Ē’ėshtė e vėrteta, unė e pėrbalta flamurin e pushtuesit jugosllav, atė flamur tė cilin mė vonė e vrau me pushkėt e lirisė, Ushtria Ēlirimtare e Kosovės- bijtė mė tė mirė tė popullit tanė liridashės.

-  Demonstratat e vitit 1981, populli ynė i pėrkrahu fuqishėm e pa u hamendur. Nė mesin e studentėve vėrshuan si lumi; nxėnės, punėtorė, qytetarė, vajza, gra, tė rinj e tė moshuar- qė tė gjithė! Vlen tė ceket, dhe nuk guxon tė anashkalohet: Tė gjitha dyert e qytetarėve atdhedashės tė Prishtinės; qėndruan hapur pėr demonstruesit ditėn dhe natėn! Ata na pritėn me bukė e kripė e zemėr, na strehuan, na i lidhėn plagėt, nga e ngrohėn shpirtin, na dhanė kurajėn dhe mbėshtetjen, prandaj edhe sot i puthi me respekt duart e tė gjitha atyre nėnave qė na dhanė bukėn e ngrohtė e na i lidhėn plagėt e njoma. Ta paēim borxh Prishtinė! 

-  Punėtorė tė shumtė tė furrave e tė shitoreve, po shpėrndanin bukė, pijė e ushqime tė tjera, pėr demonstruesit. Sot pėr atė kohė, mė lejoni tė ju them: Ju lumtė o bijtė e atdheut, dėshmuat dashurinė dhe pėrkushtimin pėr atdheun dhe pėr bijtė tuaj!

-  Punėtorė tė shumtė nga organizata tė shumta punuese si: “Ramiz Sadiku”etj. me helmeta nė kokė u futėn nė gjirin e demonstruesve. Ata sollėn me vete sė bashku me pėrkrahjen morale pėr ne edhe mjete tjera barrikade si: kamionė, ekskavatorė, rrafshues, buldozerė etj. Demonstruesit u bėnė tė pakalueshėm. Kėta punėtorė u solidarizuan me bijtė e vet, duke dashur qė tė vdesin pranė dhe pėrkrah nesh! Mos e harroni kėtė kategori qė sot ėshtė si mos mė keq! 

-  Punėtorėt e shėndetėsisė, po shpėrndanin fasha, medikamente, vaksina e gjithė ēka ishte nė mundėsinė e tyre pėr shpėtimin dhe aftėsimin e demonstruesve. E madhja Sahadete Mekuli i kishte pritur demonstruesit e plagosur nė spital me fjalėt mė tė bukura, dhe mė tė guximshme si: ME FAT PLAGĖT O TRIMAT E

KOSOVĖS ! Mos e harroni kėtė akt atdhetarie, Shėndetėsi e Kosovės, mos shkelni mbi betimin e Hipokrates sonė Sahadete!

-  Me 2 prill, mbi fakultetin Ekonomik, nga njė tank i ish ushtrisė jugosllave shtiu nė turmėn e demonstruesve. Shtiu armata e quajtur APJ! Nga breshėria e plumbave, u kėput pėr dhe Besa Ahmeti- nxėnėse. Plagėt ia lidhėm me kėmishėn e trupit tė Fejzė Veliut nga Polaci i Drenicės dhe e futėm nė njė makinė “Reno 4”. Mbaj mend se nė momentin kur Besa ishte mes jetės a vdekjes, tek po i thoshte njė shoqes sė vet: “Mos trego nė shtėpi pėr plagosjen time, mos u trego prindėrve, thuaju se Besa ėshtė me demonstruesit!”... dhe vėrtetė emri i Besės ishte kudo me ne, ėshtė edhe sot. Mos harroni gjakun e derdhur pėr liri rrugėve tė Prishtinės, dhe Besėn e Betimin e dhėnė pėr liri tė Kosovės!

-  Njė grua qė kishte nė dorė njė litėr qumėsht, tė cilėn e kishte blerė diku nė treg pėr fėmijėt e sajė, na e zgjati atė qumėsht, duke na thėnė: “Merreni, po ua jap kėta qumėsht, ashtu sikur fėmijėve tė mi!”

Mos e harroni qumėshtin e nėnave tė cilat na e dhanė pėr kėto ditė, jo pėr tė shkelur mbi gjakun e derdhur rrėke pėr liri, se pastaj detyrohen e na thonė : “ Haram ju qoftė gjiri i nėnės!”...

-  Nė demonstratėn e prillit ishte vra edhe i riu Xhelal Maliqi, punėtor i Televizionit tė Prishtinės. Edhe njė lule e kėputur nė mesin e shumė luleve- Dėshmor tė Kombit. Me disa shokė shkuam atje qė tė pėrkuleshim pėr tė fundit herė para trupit tė tij. Si sot... nė njė oborr tė vogėl... nėn njė pemė tė madhe qė kishte qenė aty, njė djalė i ri si njė lis shtrirė nė njė arkivol tė vjetėr, shtrirė e me sy tė hapur!... Ata sy, edhe sot tė hapur qėndrojnė?! Qindra Dėshmorė tė Kosovės nuk po i mbyllin dot sytė. Mos harroni, ata sy duan qė Kosovėn ta shohin tė lirė e tė bashkuar, dhe vetėm tė lirė e tė bashkuar!

-  Me dy prill, nga shtėpia e Dalibashiqėve (atje afėr mensės sė studentėve), diku rreth orės 11 paradite, ishte shtėnė me armė zjarri. Dalibashiqėt kishin plagosur njė demonstrues pėr vdekje. Nė orėn 4 pasdite, kur policia u ngjit lart nė atė lagje, prapė njėri nga Dalibashiqėt doli me pushkė M 48- tė, nė dorė dhe diku 10-15 metra mbi shtėpinė e tij, qėlloi njė demonstrues i cili atė moment ishte duke manovruar me njė kamion pėr tė bėrė barrikadė nė rrugė. Nga njė largėsi prej 200 metrash mė lartė, mbrapa njė trafo-je tė rrymės, kėtė ngjarje e kemi parė me sytė tanė tre veta: unė -  Mehmet Bislimi nga Prekazi, Ismet (Milazim) Kabashi nga Polaci dhe Ilaz Kolovica nga Prishtina!

Nuk kam njohuri, nėse kėta dy demonstrues tė qėlluar me pushkė nga qytetari Dalibashiq, kanė vdekur, apo kanė shpėtuar me plagė tė rėnda nė trup? Atė botė, Dalibashiqėt pėr kėtė krim u dėnuan vetėm me nga 30 ditė burg kundėrvajtės!!! As kjo nuk duhet harruar!..

-  Nė Kosovė gjatė demonstratave tė marsit dhe prillit tė vitit 1981, milicia dhe ushtria jugosllave, vrau 11 demonstrues dhe plagosi mbi 300 tė tjerė. Burgosi mbi 2500 tė rinj kryesisht studentė, pėrjashtoi nga shkollat, Universiteti, fabrikat, dhe institucionet tjera, diferencoi, lėēiti me mijėra  shqiptarė. Shumė nga tė burgosuri i mbyten edhe nė burgjet serbe si Fazli Graiqevci, Xhemaili Berishen, Zija Shemsiun, Abedin Balen, Ibrahim Krasniqin, Ibrahim Kastratin e dhjetėra tė tjerė. Vizitoni varret e tyre me respekt nė mėnyrė qė t’i kujtojmė flijimet e tyre pėr njė Kosovė tė lirė! 

-  Milicia e Jugosllavisė, nė mesin e tyre edhe shumė milicė shqiptarė, me 26 mars, diku pas orės 16 u vėrsulėn rreth konvikteve tė studentėve, pėrdorėn njė dhunė tė paparė deri nė pėrmasat e njė ēmendurie, shfryer shtazėrisht e mė plotė urrejtje mbi rinin studentore. Nuk mė hiqet nga sytė flamuri nė duart e njė vajzė tė re, sė cilės mė shumė se katėr milicė nuk po mundnin tė ia hiqnin flamurin nga duart- Shqiponjės trime tė Kosovės! Mos harroni se askund nė botė nuk ndodh, qė simbolet nacionale tė pėrdhosen e pėrshtatėn pėr hir tė minoritarėve qė nė Kosovė pėrbėjnė jo mė shumė se rreth 5 %!

-  Shteti shqiptar, pra Shqipėria socialiste e Enver Hoxhės, ishte i vetmi shtet nė rajon dhe Evropė qė demonstratat e vitit 1981 i pėrkrahi moralisht e shpirtėrisht, pa rezervė e fuqishėm, duke i vlerėsuar kėrkesat tona si tė drejta. Shqipėria, njėkohėsisht ishte i vetmi shtet qė dėnoi dhunėn dhe represaliet qė ish aparati shtypės jugosllave i zbatoi kundėr demonstruesve duarthatė shqiptarė tė Kosovės tė cilėt po kėrkonin tė drejtat dhe lirinė e vet. As kėtė nuk duhet ta harrojmė!

-  Nė maj tė po atij viti Tahir e Nebih Meha, si dikur Oso Kuka, u dogjėn nė kullėn e tyre tė barotit! Ata me kėtė rast i treguan pushtuesit jugosllav se shqiptarėt njė ditė do tė detyrohen tė mbrohen edhe me armė. Tahiri atė vit vrau me pushkėn  e lirisė forcat e dhunshme tė pushtuesit, vrau namin e tyre edhe pėr mė keq hodhi pėr tokė “mitin” mbi njėsitet speciale tė ish UDB-sė. Mos harroni krismėn e pushkės sė lirisė tė Tahir e Nabih Mehės. Ishte lajmėtarja e parė e pushkėve tė lirisė sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės!

E tėrė njė histori luftėrash e vuajtjesh pėr liri, sigurisht qė nuk i ka rrėnjėt cekėt. Ato rrėnjė janė tė thella, dhe datojnė qė kur erdhi pushtuesi nė tokat tona, prandaj rrėnjėt e lirisė nuk dukėn mbi tokė qė t’i shkuli pushtuesi kur tė dojė. Jo, ato bulojnė ēdo pranverė, bulojnė nga shtytja qė i jep fuqi gjaku i derdhur pėr liri. Historia jonė nuk ėshtė histori romantike me tė vėrshuara e me tė shkėputura, kjo ėshtė histori qė i ka futur tmerrin pushtuesit serb. Kjo histori ka kaluar pėr tehun e shpatės sė Gjergj Kastriotit, pėr mes kėshtjellės sė barotit tė Luanit tė Janinės, pėr mes kullės sė Oso Kukė Vraninės, pėr mes litarit tė Idriz Seferit e gjoksit tė Mic Sokolit e shtatit tė Jakup Ferrit, pėr mes diplomacisė sė Abdylit, Hasanit,Currit e Qemalit, pėr mes kobures sė Boletinit, pėr mes sė tehut tė sėpatės sė Ahmet Prekazit e mitralozit tė Adem Jasharit.

Kjo ėshtė njė histori e tėrė, qė nuk e zhbėri as Sulltani i Turqisė, as Krajli i Serbisė, as Cari i Mosokovit e as shpifjet e Perandorit! Brezi i demonstrueseve tė vitit 1981, pėrfundimisht shembi themelet e ish Jugosllavisė pushtuese. Pushkėt e lirisė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, mbėshtetur fuqishėm nga populli ynė, bėnė gėrmadhė kalanė gjakatare tė quajtur Serbi. Mos tė harrojmė edhe kėtė: Ēmimin e lirisė, deri sot populli shqiptarė e ka paguar shumėfish!  / 11.03.2008 / Mehmet BISLIMI /


Agim Vuniqi Agim Vuniqi
postuar erenikut: Thu, March 6, 2008 7:20 am
botuar: E enjte, 06 mars, 2008 1:50 pm

Pavarėsia e mbikėqyrur, njė eksperiencė e re


Tė ndodhur nė njė situatė tė re, tė hartimit dhe aprovimit tė Kushtetutės sė Kosovės me procedurė tė pėrshpejtuar, qytetarėve nuk u ka mbetur aq shumė pėr tė diskutuar, meqė shumėēka veē ėshtė ēėshtje e mbyllur, qė pason nga Marrėveshja e pranuar e presidentit Ahtisaari.

Klima e krijuar politike nė popull se pavarėsia (ēfarėdo qė ėshtė) do tė zgjedhė problemet e grumbulluara, ishte uverturė e njė realiteti tė ri, tė bojkotit tė pėrgjithshėm tė minoritarėve serb, tė udhėzuar nga qeveria serbe, gjė qė vėshtirėson nė mėnyrė tė theksuar jetėsimin praktik tė projektit politik dhe kombėtar shumė domethėnės, atė tė pavarėsisė praktike. Ballafaqimi me njė situatė tė re, qė sigurisht po pėrjetohet rėndė, nga pėrballja e pėrditshme me frytet e Marrėveshjes sė Ahtisaarit, e pranuar me pajtimin e vullnetshėm tė palės shqiptare, ngadalė po i rikthehet normalitetit tė nevojshėm pėr tė kuptuar tė gjitha vėshtirėsitė menaxhuese me tė cilat do tė pėrballet qeveria e Kosovės nė t'ardhmen. E ndodhur nė njė situatė shumė tė pavolitshme, tė hartimit dhe aprovimit tė Kushtetutės sė Kosovės me procedurė tė pėrshpejtuar, qytetarėve nuk u ka mbetur aq shumė pėr tė diskutuar, meqė shumėēka veē ėshtė ēėshtje e mbyllur, qė pason nga Marrėveshja e pranuar e presidentit Ahtisaari. Edhe pse komisioni hartues ka paralajmėruar diskutimin publik me qytetarė, ai mė tepėr ėshtė mbyllje e syve me fashė, se ja po respektohet njė element i rėndėsishėm i demokracisė, i komunikimit me qytetarė, tė cilėt ishin plotėsisht tė ekskomunikuar gjatė procesit sė bisedimeve.

E mira sė mirės do tė ishte qė tė kryhet sa mė shpejt ky "marifet" dhe tė prodhohen ligjet qė do ta aktivizohen nga Kuvendi i Kosovės pėr tė mbajtur mė shpesh seancat plenare, nė vend tė ligjėrimeve tė stėrngarkuara politike, sigurisht qė nė kėtė drejtim mund tė ndihmonin edhe grupet e qytetarėve me propozimet e tyre pėr tė kaluar edhe nė procedurėn e dėgjimit nė komisionet dėgjimore, nė t'ardhmen, fundja ia vlen tė punohet pėr veten dhe pėr tė ardhmen e vendit.

Problemeve tė shumta zhvillimore dhe tė mirėqenies sė qytetarėve edhe pse nuk janė tė pakta, po i shtohen edhe problemet etnike tė natyrės politike qė shumė po e rėndojnė perspektivėn e qytetarėve. Nė kėtė drejtim Serbia ka aktivizuar tėrė potencialin diplomatik, por edhe atė subversiv. Kėrkesa e kreut serb pėr ndėrprerjen e marrėdhėnieve diplomatike me shtetet qė pranuan pavarėsinė e Kosovės dhe marrja e hapave arbitrar janė vetėm "prashitje nė ujė", sepse Kosova mori bekimin nga BE dhe SHBA dhe se zgjidhje tjetėr alternative nuk ka.

Kosovės pra po i bėhet pranimi ndėrkombėtarė "Diplomatic Recognition" . Ėshtė ēėshtje tjetėr sa kanė kapacitet politik dhe diplomatik shqiptarėt tė kyēen nė rrjedhat integruese nė Evropė dhe nė botė dhe, pa njė plan konkret pėr tė ardhmen e vendit, nuk ka edhe ndonjė perspektivė tė qartė. Nėse qeverisa pretendon qė tė ngulfat hapėsirėn e autonomisė institucionale tė subjekteve tjera sidomos tė atyre ekonomike, duke pėrfshirė kompanitė publike, atėherė vėrtetė vendi po sharron nė krizė tė thellė. Tendencat pėr qeverisje centraliste kanė filluar tė vėrehen dukshėm, kjo nga shkaku se qeveria nuk ka ndonjė program tė qartė pėr qeverisje. Kompanitė publike janė nėn presion tė vazhdueshėm, jo vetėm nė realizimin e detyrave tė parashtruara ditore javore, mujore.., por edhe nėn diktatin e vazhdueshėm tė ministrave. Si duket mungesa e eksperiencės menaxhuese ka bėrė tė veten, nė vend tė avancimit tė proceseve vėrehet njė ngadalėsim i tepruar.

Qeveria dhe ministritė pėrkatėse nuk janė tė emėruara pėr tė udhėhequr ndėrmarrjet, shkollat, spitalet, ato janė pėr tė ndėrtuar pakot ligjore qė do tė lehtėsojnė dhe avancojnė marrėdhėniet ekonomike nė vend. Deri mė tash nuk ka pasur ndonjė fjalim tė qartė tė kryeministrit se cilat janė hapat qė do tė ndėrmarr ai pėr tė lėvizur ekonominė vendore nga vendi. Ka shumė ēėshtje qė janė lėnė pas dore, nuk ėshtė qartėsuar ende pronėsia dhe, kush ėshtė titullar i vėrtet i ndėrmarrjeve publike. Nuk arrihet gjė tė thuhet se auditimi ka gjetur shkelje procedurale nė menaxhim dhe pastaj tė shtohet se ndaj tyre do tė ngrihet kallėzimi penal. Sė pari duhet kuptuar se edhe ndėrmarrjet janė tė detyruara tė bėjnė auditimin e brendshėm tremujor (nėpėr kuartale) dhe atė vjetor, pėr tė pasur mė qartė afarizmin e ndėrmarrjes. Kjo ėshtė esenciale edhe pėr politikėn tatimore tė vendit ngase ėshtė shumė mė lehtė tė pėrcillen ecuritė ekonomike nė vend. Pėrveē kėsaj kėshtu mė lehtė mund tė pėrcillen tė gjitha subjektet tatim-paguese. Ėshtė gabim i rėndė kur njė person pavarėsisht nga pozita nė hierarki, nė UNMIK, kėrkon nga RTK-ja, p.sh, qė tė pėrcillet tek ai afarizmi i ndėrmarrjes ēdo muaj, mė mirė do tė ishte tė krijohet korniza ligjore pėr tė gjitha subjektet e organizuara afariste, private dhe publike, dhe kėshtu tė pėrcillet afarizmi, se a ėshtė nė suaza ligjore apo jo? Sigurisht qė do tė ishte gabim i pafalshėm menaxhimi i ndėrmarrjeve me qeverisje tė centralizuar, ėshtė ky koncept i dėshtuar i ekonomisė centraliste.

postuar erenikut:Sun, February 10, 2008 2:30 pm
botuar: E hėnė 11 shkurt, 2008 9:05 am
Gėzuar Pavarėsia (e dizejnuar)

Edhe pse definitivisht shumė gjėra mbesin tė pasqaruara, ka vend pėr disponim festiv, meqė pėrfundimisht edhe zyrtarisht Kosova po shkėputet nga dominimi kolonial shekullor nga Serbia

Agim VuniqiAgim Vuniqi

Problemi i Kosovės domosdo ėshtė pjesė e lojės “sė rrėzimit tė duarve”, duke matur kėshtu muskujt e Perėndimit nga njėra anė dhe tė Rusisė tashmė e mė vonė, ndoshta edhe tė Kinės nga ana tjetėr. Edhe pse delikate, pėrgjigja nė kėtė temė ėshtė: Kosova do tė pėrcaktojė tė ardhmen e KS tė OKB-sė, ose do tė ketė konsensus nė Kėshillin e Sigurimit, ose vetė Kėshilli i Sigurimit do tė humbė rėndėsinė e tashme tė zgjidhjes sė problemeve ndėrkombėtare, duke zgjedhur rrugė tė tjera alternative, si ajo e pranimit unilateral tė pavarėsisė sė Kosovės, qė do tė rezultohet nga shpallja e njėanshme e parlamentit, ide e cila do tė realizohet javėn qė vjen sipas tė gjitha parashikimeve. Rusia e ndodhur nė senduiē, nuk do tė ketė zgjidhje tė shumta, prandaj domosdo do tė pranojė politikėn konstruktive tė bashkėpunimit me BE-nė dhe SHBA-nė, ngase fundi-fundit, ėshtė nė interesin e vet Rusisė dhe nė interesin e pėrgjithshėm ndėrkombėtar, tė gjitha alternativat tjera janė tė paqėndruara. Prandaj, pavarėsia qė do tė shpallet sipas planit tė ri tė Kombeve tė Bashkuara ka mė tepėr karakter tė ndarjes pėr lirimin e Kosovės nga sovraniteti serb, duke pėrcaktuar rrugėn e pavarėsisė hap pas hapi, jo pavarėsi e plotė, ėshtė pra pėrpjekje qė ka mbėshtetje reale nga zhvillimet qė kanė ndodhur deri mė tash nė Kosovė. Propozimi qė i jep tė drejtė Kosovės tė hyjė nė marrėveshje/marrėdhėnie ndėrkombėtare dhe tė aplikojė pėr anėtarėsim nė organizata dhe institucione ndėrkombėtare, duke pėrfshirė kėtu Kombet e Bashkuara, Fondin Monetar Ndėrkombėtar dhe Bankėn Botėrore, nuk do tė kėnaq krejtėsisht interesat e popullit shumicė nė Kosovė. Duhet tė pritet qė mė vonė tė ndryshojnė rrrethanat nė botė qė Kosova tė kandidohet pėr anėtarsim nė OKB, duke pėrfituar nga aplikimi nė Asamblen e Pėrgjithshme tė OKB-sė, duke e larguar atė nga lista e rreziqeve tė njė rajoni konflitkuoz qė do tė rrezikonte paqen rajonale dhe ndėrkombėtare pėr ta liruar atė pėrfundimisht nga Kėshilli i Sigurimit, pra priten mė vonė aktivitetet (disavjeēare) diplomatike tė pavarėsimit tė plotė dhe pa kushte, ēdo zgjidhje tjetėr realisht ėshtė barrė e rėndė pėr popullatėn vendore qė e pret lirinė dhe ndarjen pėrfundimtare nga zingjiri kolonial i Serbisė. Por, edhe pse politika dhe drejtėsia janė shpesh nė pėrballje, ngase politika udhėhiqet edhe nga interesat nacionale tė shteteve tė involvuara, si nė Grupin e Kontaktit ashtu edhe nė atė tė KS, patjetėr duhet tė ketė pajtueshmėri normash etike dhe morale, ngase ėshtė nė pyetje prestigjioditeti i politikės sė drejtė amerikane nė botė i drejtuar nga presidenti amerikan George W. Bush, kjo ka qenė e qartė qė nga fillimi, ky realitet nuk ka qenė i papritur as pėr serbėt por as pėr rusėt. Realisht "pavarėsia e mbikqyrur" e projektuar nga evro-perėndimorėt ka pėr qėllim edhe relaksionin e raporteve nė rajon, duke motivuar vendet pėr njė partneritet tė mėvonshėm dhe nė realizimin e tė drejtave pėr “shtetėsi tė dyfishtė” (kėtė tė drejtė e kanė shfrytėzuar qytetarėt nė ish republikat Jugosllave, gjatė procesit tė ndarjes, me vullnet) dhe kėrkon nga Prishtina qė tė vendosė marrėdhėnie tė mira me Serbinė dhe shtetet tjera fqinje. Po ashtu, Kosova parashihet se do tė marrė pjesėn e vet nga asetet ekonomike dhe borxhet qė dikur i kanė takuar ish - Jugosllavisė dhe Serbisė. Pėrfshihen edhe shumė detaje tjera si pjesė e Marrėveshjes sė pėrcaktuar nga "Plani Ahtisaari" siē janė ato pėr tė drejtat e veēanta tė komunitetit serb, ku pėrmenden kontrolli i konsiderueshėm nė drejtimin e policisė lokale si dhe e drejta qė tė mbahen disa lidhje direkt me Beogradin - duke parashikuar qė paratė nga Beogradi do tė qarkullojnė pėrmes Prishtinės. Po ashtu, do tė themelohen Zona tė Mbrojtura rreth lokacioneve me vlera religjioze ortodokse-serbe. Mbetet e hapur, nėse kėto zona do tė paraqiten si entitete dhe nėn nėn kontrollin e kujt do tė jenė ato? Do tė jet plotėsisht e paqart sa do tė ket ndikim pushteti vendor mbi to dhe kush do tė ket kontrollin e sigurisė, sigurisht qė Serbia do tė pėrpiqet tė mbaj pezull si pjesė e kontrollit tė saj duke shfrytėzuar autoqefalitetin e Kishės Ortodokse tė Serbisė, direkt nga Beogradit, probleme tė kėsaj natyre ka pasur vazhdimisht Maqedonia dhe Mali i Zi. Nga politizimet e rrezikshme tė Kishės Ortodokse Greke nuk ėshtė kursyer as Shqipėria, e cila krijon probleme ndėrshtetėrore sa herė qė i konvenon poltikės greke, kur ngritet problemi ēam.  Prishtina zyrtare edhe pse e heshtur ka kuptuar kėtė fakt, por e mban zvarr, dhe jasht publikut, nuk do tė shuhet rreziku i krijimit dhe mbajtjes nėn sundim tė entitet serb nga Beogradi, qė do tė shtonte parreshtur pėrpjekjet e serbėve nė veri qė tė ndajnė Kosovėn nė dy pjesė, do ta kenė shumė vėshtirė institucionet qė burojnė nga Marrėveshja-Pavarėsia e Mbikqyrur qė tė pėrballen me kėtė problem pa pėrkrahjen e fuqishme tė evro-amerikanėve edhe nė t'ardhmen. Edhe pse definitivisht shumė gjėra mbesin tė pasqaruara, ka vend pėr disponim festiv, meqė pėrfundimisht edhe zyrtarisht Kosova po shkėputet nga dominimi kolonial shekullor nga Serbia. Shqiptarėt nuk pranuan asnjėherė gjatė historisė tė shtrijnė qafėn nė cung dhe tė pranojnė ēfarėdo zgjidhje pėrveq atė qė ėshtė e pranueshme dhe qė shpreh vullnetin e shumicės sė qytetarėve, ngase ėshtė nė kundėrshtim me teorinė mbi demokracinė, vlera nė tė cilat bazohet humanizmi dhe drejtėsia e sotme perėndimore, se pa liri tė plotė nuk ka jetė, kjo ėshtė plotėsisht e kuptueshme


postuar erenikut:Fri, February 1, 2008 12:47 am
botuar: E premte 01 shkurt, 2008 11:34 am/n.york/

U rrasėm me premtime
Agim Vuniqi

Fshati qė duket nuk do kallauz

Agim Vuniqi

Thaēi ka filloar tė konfirmojė se ėshtė nė zbatim tė projektit qė ka nisur prej disa ditėsh pėr njė qeveri tė re. Qėllimi ėshtė gjallėrimi i njė fryme tė re qeverisėse, meqė e mėparmja ishte nė njė nivel gati tė mjerueshėm. Nga ana tjetėr ai ka filluar tė bėhet i njohur nėpėrmjet qasjes sė re, mjeshtėr krejt origjinal, tė ndėrtoj karierėn e shtetbėrsit, a nuk ėshtė kjo diēka e re? Kėto argumente qė na i dha kryeministri i cili po i ngre brenda Projektit "stop keqeverisjes dhe korrupsionit" e ka nisur tė mbarėn nė fillim tė 2008-sė. Janė kėto kurse tė reja tė njė fryme tė re nė drejtimin e ministrave tė rinj, rishtas tė zgjedhur, se nuk ndėrtohet politika nė qeveri, shkapėrderdhtė, por me koopertaivitet dhe unitet tė pėrbashkėt. Fotografitė tė cilat po i hapi nė internet po spjegojnė shumėēka, mbėshtetjen e Programit Qeveritar pėr Bashkėpunim me BE-nė dhe SHBA-tė. Por fotografitė e pėrgatitura dhe inqizimiet televizive duhet tė shoqėrohen edhe me tekst profesionistė, gjė qė mungon edhe sot, sadoqė flitet pėr njė frymė tė re nė politikė qė ka nisur nė Kosovė, menjėherė pas pajtimit partiak pėr koalicion shumė tė qėndrushėm PDK-LDK. Thėnė tė drejtėn isha shumė skeptik dhe kundėrshtar i kėtij projekti tė rėndėsishėm politik, meritojnė pra tė lėvdėrohen Thaēi dhe Sejdiu pėr marrėveshjen e pėrbashkėt. Nga kontaktet me vendorėt-qytetarėt amerikan nė Amerikė, nuk ėshtė i kursyer komenti qė Kosova ka marrė njė pamje krejtėsisht tė re, dhe pėr ēdo ditė ėshtė mė e gatshme pėr pavarėsi, kėtė konstatim timin po e dėshmojnė edhe fėmijtė, tė cilėve arsimtarėt ua pėrkujtojnė shpesh se Kosova do tė bėhet e pavarur, shumė shpejt, interesimi i tyre e bėnė edhe mė tė vlefshėm konstatimin. Kam vėnė re se edhe fotografit qė pėrcillen janė plot gjallėri, vetė nuk e di cili ėshtė dallimi midis amatorit dhe profesionistit nė politikė, nuk them qė kjo ėshtė trivilale, por shpresa qė jep siguri tė forcon... Tashmė gati tė gjithė duhet ta dinė se njė politikan profesionist bazohet mbi ide. Pėr ta parė tė ilustruar kėtė, ėshtė lajmi qė lexova pėr rishqyrtimin e tenderėve nė KEK, por edhe lėvizja e ministrive nga ambientet e sulltanėve nė ato popullore, afėr qytetarėve. Qytetarėt kishin "nuhatur" shumė mė heret se fryhen ēmimet, por edhe pajimet e blera janė tė pėrdorura, ngjyra ua jep njė dukje tjetėr. Disa nga orėt instaluara mė heret "paguaj pėr tė pasur rrymė", i shkulėn inkasantėt, u pengonte pagesa e rregullt, prandaj nuk e pėlqyen. Sllogani "ujku do mjegull" ishte shumė mė atraktiv, kur nuk ka rregull financiare edhe faji ėshtė jetim, ishte i mjaftueshėm konstatimi se konsumatorėt nuk paguajnė dhe zyrtarėt e KEK-ut tė arsyetojnė kollapsin energjetik. Duhet dėrguar ovacione simpatie tė menjėhershme kryeministrit, i cili pėrpiqet tė vej rregull, pas gati tetė vitesh anarkie kur nuk dihej "kush han e kush pin", u ndalėn drekat e darkat, u ndalėn dashuritė pėrmes telefonit, dhe ky kursim i duhur do t'i kthehet qytetarit, nga tatimet e grumbulluara. Pėr tė koordinuar aktivitetet ligjore tė ministrive do tė ketė auditim tė jashtėm. Aktiviteti i qeverisė Thaēi ka tė gjitha shanset tė jetė njė ngjarje e mirė dhe e vazhduar sepse ka nė fokus bashkėkohėsinė, afrimin  e qeveritarėve-te qytetarėt dhe te tė rinjėt dhe, e gjithė kjo do tė pėrfshijė edhe vlerat lokale. Nė Kosovė njerėzit dėgjojnė muzikė "live", por dėgjojnė edhe ligjėratat "live" tė liderėvė, jo pėr tė parė diēka tė re, por ngase janė kurioz pėr tė dėgjuar ndonjė risi. Kėshtu qė lajmi i ri pėr tė mirė po bėhet edhe nxitje pėr durim-pritje dhe shpresė se sė shpejti do tė kurorėzohet pavarėsia. Askush nuk do tė donte tė fliste mirė pėr qeverinė deri mė tash ngase do tė binte nė nivelin e hajnive tė tyre, akoma mė keq nė Kosovė pėrflitej se qytetarėt merren me politikė ndėsra ministrat me hajni. Eshtė rritur  shpresa qė "tė mos na ndodh i njejti proces" i cili u mbyll sepse eks-ministrat ishin tė mangėt pėr tė emancipuar idetė. Ata vepronin shumė "under a table" dhe mendonin pak. Tash si duket synohet tė mbahet i hapur debati pėr zyrtarėt, por edhe audiencėn. Sa pėr pėr atė le tė shpresojmė qė propaganda tė veprojė mė me inteligjencė se deri mė tash. Shetitjet e shpeshta nga njėri vend nė tjetrin (me imazhe tė plazhave ekzotike me gjasė nuk do tė pėrsėriten), le tė shpresohet se nuk do tė jenė po ata, qė tė afėrmit i dėrgonin nė kurim jasht vendit, me njė kujdes tjetėr tė korpusit tė drejtave tė tyre, tė parrokshėm. Madje nevojtarėt nuk kanė shkuar, ngase nuk e dinin formėn, ndėrsa njerėzit apo dashamirėsit e zyrtarėve pėr ēdo gjė kishin zgjidhje, kujdeseshin edhe pėr atė cilat albume t'i gjesh nė shitje, nė librari, apo qė vepra e tyre tė jetė e studjuar, e komentuar. Nė kėtė kuptim ringjallja e kujtimeve ėshtė njė sfidė pėr ata qė do tė kenė nė duar financat dhe shanset pėr ta mos lėnė nė harresė tėra premtimet, qė duhet tė mbeten me plotė kuptim.


postuar erenikut:Mon, January 28, 2008 1:08 am
botuar: E hėnė 28 janar, 2008 8:01 am

U rrasėm me premtime
Agim Vuniqi
          Nese nuk e mban fjalėn e dhėnė i humbet vlera shoqėrisė

Agim Vuniqi
Qytetarėt qė ishin dhe janė nė pritje me vite, decenie, dhe mė tepėr se njė shekull, presin tė dėgjojnė fjalėn shumė kuptimplote, Pavarėsi e pastėr e kulluar si burimet e Kosovės, edhe pse ishin "rrasur" me premtime tė shumėta dhe tė pa balancuara deri nė klithje triumfale. Ethet e finales pėrfundimtare po rrisin emocionet e simpatizuesve tė aterimit tė dokumentit nė shtėpinė e pėrfaqėsuesėve popullor, ata realisht nuk dijnė kend ta shpėrblejnė me ovacione, vendorėt qė ndrruan shpesh datat, apo tė adresojnė sinjalet e simpatisė nė New York dhe nė Bruksel, gėzimi pra ėshtė i hamendshėm. Kjo pavarėsi ėshtė e hapur, e hapur sa lėnė tė hapura shumė mundėsi, dhe nuk ėshtė precizuar sa duhet, nuk flitet pėr njė plan kohor tė operacionalizimit tė marrėveshjes pėr instalimin e EUMIK-ut, edhepse marrėveshja do tė pjesė pėrbėrėse e Kushtetutės sė ardhshme tė Kosovės. Tė gjitha rregullat e Kushtetutės sė ardhshme duhet tė jenė nė pėrputhshmėri me zgjidhjen finale. Nė rast tė konfliktit nė mes tė Kushtetutės dhe Marrėveshjes(Zgjidhjes) Ahtisaariane, Marrėveshja(Zgjidhja) do tė triumfojė, dhe institucionalisht ėshtė mbi te, praktikisht marrėveshja pėrcakton burimin dhe tė drejtat e institucioneve.

Marrėveshja (zgjidhja) nuk precizon njė Kushtetutė tė plotė, por ajo definon disa elemente kyēe qė duhet tė pėrfshihen nė Kushtetutėn e ardhshme. Kushtetuta duhet tė siguroj qė: Kosova tė jetė njė shoqėri shumėkombėshe (nuk ėshtė dhėnė pėrkufizim i saktė dhe nė renditje i pėrbėrėsėve tė asaj shoqėrie shumėkombėshe: shqiptarė, serb, turq, boshnjak, ashkali, rom, egjiptas apo tė mos pėrcaktohet fare (?), tė mbetet shoqėri shumėkombėshe e kosovarėve bazuar nė barazinė e gjithė qytetarėve tė saj; Kosova nuk ka besim fetar zyrtar dhe ėshtė neutrale sa i pėrket besimeve fetare ( nė tekstin e mėtejmė sipas Marrėveshjes, edhe pse thuhet se Kosova nuk do tė ketė fe zyrtare.

Marrėveshja siguron autonominė dhe mbrojtjen e tė gjitha besimeve fetare, pronės dhe lokaliteteve tė tyre, asnjėri besim fetar, prona dhe lokaliteti nuk ėshtė precizuar aq saktė si atėherė kur pėrfolet Kisha Ortodokse Serbe (KOS) shih: Kishės Ortodokse Serbe (KOS) nė Kosovė do t’i ofrohet siguri shtesė dhe disa mbrojtje, tė drejta, privilegje dhe imunitete tė tjera, pėrfshirė kėtu edhe garancitė kundėr shpronėsimit (nuk ėshtė pėrcaktuar qartė kush jep garancitė, dhe pėr ēfarė garancish bėhet fjalė, ngaqė ēėshtja e shpronėsimit ėshtė e rregulluar me ligj dhe ėshte kategori kushtetuese), tė drejtėn e plotė pėr menaxhimin e pronės sė saj dhe qasje nė objektet e saj. Sipas dokumentit prezantues KOS-i do tė ketė lirinė pėr tė pranuar donacione dhe mbėshtetje nga cilido institucion (pėr ēfarė institucionesh bėhet fjalė? qeveritare, jo qevertitare!, duhet tė shtohet nė harmoni me ligjin qė rregullon kėtė lėmi)me kusht qė kjo tė ndodhė nė mėnyrė krejtėsisht transparente.

Dokumenti "pavarėsi Ahtissariane" shumė ēartė precizon dhe favorizon Kishėn Ortodokse, me ingirenca shumė tė ekzagjeruara (dhe askund nuk pėrcakton detyrimet dhe pėrgjegjėsitė duke e ndarė si kaptinė tė veēantė), me lidhje shumė tė forta me Serbinė. Eshtė i pranueshėm konstatimi kur bėhet fjalė pėr rregullimin e brendshėm kishtar, dmth. zgjidhja e personelit brenda mureve tė kishės, por jo edhe nė raport me pronėn private nė tė cilėn ėshtė vendosur ajo, ngase bėhet diskriminimi ligjor ndaj pronarėve tė tokės (ēėshtja duhet tė rregullohet me pajtimin vullnetar tė pronarėve, duke u siguruar atyre dėmshpėrblimin e merituar, tė huazimit me rent).

Kosova do tė ketė simbolet e veta tė dallueshme: flamurin, stemėn dhe himnin, tė cilat do tė reflektojnė karakterin shumėkombėsh tė Kosovės. Gjuhėt zyrtare tė Kosovės do tė jenė gjuha Shqipe dhe ajo Serbe (pranimi i tekstit nė kėtė formė, diskriminon popullatėn shumicė dhe minoritetet tjera jo serbe, meqė nė fakt pranohet federalizimi/konfederalizimi i Kosovės-imponohet, duke ua marrė tė drejtėn demokratike tė qytetarėve qė ata tė vendosin pėr kėtė, ėshtė arritur pajtueshmėria pėr ndarjen dhe kantonizimin (gjuhėsorė) tė Kosovės).

Komunitetet jo shumicė do tė pėrfaqėsohen nė parliament nė bazė tė njė sistemi tė ulėseve tė garantuara/rezervuara (sa ulėse janė ato dhe me ēfarė ēelėsi institucional rregullohen ato?, do e rregullon kushtetuta kėtė me amandament tė veēantė apo do tė mbetet pjesė pėrbėrse e kushtetutės sė re): Qeveria e Kosovės, pėrfshirė edhe shėrbimin e saj civil do tė reflektoj shumėllojshmėrinė e popullit tė Kosovės; Kryetari i Kosovės do tė pėrfaqėsoj unitetin e popullit tė Kosovės; Do tė themelohet njė Gjykatė Kushtetuese e pėrbėrė nga nėtė juristė tė dalluar tė karakterit mė tė lartė moral (Kėtė kategori rregullon kushtetuta, varėsisht nga sistemi politik, dhe pėrse tė pranohet tė jetė pjesė e marrėveshjes). Atėherė shtrohet pyetja pėr ēfarė pavarėsie bėhet fjalė.

Edhe pse loja me afate ėshtė njė perfidet politik, a po vlerėsohet  saktė pėrpjektii i presidentit Ahtisari, i cili qė moti ka kryer detyrėn pėr tė cilėn ishte mandatuar nga sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė, qė nga viti 2006, kur edhe u shty pakoja disa herė, aq sa gjente pėrkrahje nga ariu siberian, dhe kėshtu zvarritej sa mė tepėr statusi pėrfundimtar i Kosovės. E gjithė kjo ishte pjesė procedurale e prezantimit tė propozimit, qė nuk u votua me koncenzus nė Kėshillin e Sigurimit, atė e pengonte vetoja ruse. Por ēka nė fakt do tė arrihet, dhe sa do tė plotėson nevojat e shqiptarėve. Falė teknologjisė moderne njerėzit mund tė lexojnė, tė anlizojnė, tė interpretojnė dhe tė japin mendimet e tyre edhe nė forumet e lexuesve. Opinionet janė tė ndryshme tė favorshme dhe jo tė favorshme, varet nga cili kėndė jipen spjegimet, dmth. a jipet nga kėndi qytetar, intelektual, partiak, qė shpesh ka elemente tė politikės ditore, edhe pse tash pėrcaktohet e ardhmja e Kosovės, ardhmėria e gjeneratave tė ardhshme por edhe cilėsia e jetės - ardhmėria, pėr tė gjithė ata qė jetojnė nė Kosovė, por edhe pėr tė gjithė ata qė janė qytetarė tė Kosovės, qė jetojnė fizikisht jashtė Kosovės. Edhepse gjėrat nuk janė plotėsisht tė qarta, ka njė ndryshim evident nga realiteti i deritanishėm, jo falė efektshmėrisė sė bisedimeve, por ngase realiteti nė Kosovė ėshtė tjetėrfare nga ai qė ishte nė periudhėn kur Kosova ishte e kolonizuar nga serbėt. Nė Kosovė nuk ka forca ushtarake serbe, nuk ka as grupe paramilitare serbe, nuk ka as xhandarmėri, kufijtė e Kosovės i ruan KFOR-i, ndėrsa sigurin e mbikqyrė SHPK-ja, dhe formacioni i forcave policore ndėrkombėtare tė UNMIK-ut, por nė Kosovė ėshtė edhe TMK-ja, ėshtė Garda Nacionale e Kosovės.
postuar:Wed, January 16, 2008 10:11 am
botuar: E enjte 17 janar, 2008 00:01 am

Nuk pėrsėritet historia por gabimet

Ju botėn e shikoni, ndėrsa veten tuaj jo!
                    Pėr sa kohė do tė qėndroni brenda kėsaj verbėrie ?

Agim VuniqiAgim Vuniqi

   "Rusėt nuk kanė trupat nė Kosovė, as sėrbėt, trupat amerikane janė atje, pra as pavarėsia e Kosovės nuk ėshtė punė e tyre, ėshtė ēėshtje e amerikanėve.. ."  Ishte ky top lajmi nė CNN i shoqėruar me foton e Thaēit, mė 12 janar 2008; kėshtu e deklaroi korespondentja e CNN-it Suzanne Malvoux e akredituar nė "White House" , duke u bazuar nė informatat e zyrtarėve tė qeverisė amerikane. Nuk ėshtė kjo ndonjė risi, apo ndryshim rapid i politikės ndėrkombėtare tė SHBA-sė, ėshtė fuqizim i qėndrimeve tė mė hershme, dhe tash gjithnjė e mė tė zėshme tė administratės sė Bushit dhe tė vet presidentit amerikan. Ata qė kanė dyshuar se politika e jashtme amerikane mund tė ndryshojė kohė pas kohe kanė gabuar, ngase qėndrimet janė konsekuente dhe janė shumė tė qėndrueshme, ashtu siē ishte intervenimi amerikan dhe i aleatėve tė tjerė tė NATO-s kundėr politikės Millosheviqiane, e qė kishte kulmuar me vrasjen masive tė shqiptarėve gjatė viteve tė 1998-1999, i cili kishte shfrytėzuar APJ-nė pėr tė realizuar spastrimin etnik pėr qėllime plitike, gjė qė shtyri forcat e NATO-s tė sulmoi ushtarakisht caqet ushtarake serbiane pėr tė penguar katastrofėn humanitare, duke u mbėshtetur nė kapitullin VII tė OKB-sė, meqė nė fakt rrezikohej paqa rajonale dhe ndėrkombėtare.

Serbia dhe kreu i saj politik dhe ushtarak nuk ka lėvizur fare nga logjika ekspanzioniste dhe logjika e rrezikshme politike qė me luftė tė realizoi qėllimet e parashtruara politike, pėrfshirė edhe Kishėn Ortodokse Serbiane e cila gjithnjė ka qenė  inspiruese shpirtėrore e krimeve te vazhdueshme nė Ballkan, dhe konkretisht nė Kosovė. Kjo u pa tash sė fundi edhe me hartimin e planit operativ tė qeverisė serbe nė rastin e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, qė nuk u publikua, por ėshtė vazhdimėsi e njė logjike konspirative e instaluar nė mbamendjen e serbėve qė nga Beteja e humbur e Kosovės, logjikė qė u shndėrrua nė tragjedi ndėrkombėtare viteve tė 14 tė shekullit XIX, atėherė kur disa nga oficerėt serb planifikuan atentatin kundėr perandorit austriak Franc Ferdinand.

Serbia e cila ėshtė njė shembull i keq  i rrezikimit permanent tė paqes botėrore, po pėrpiqet qė me politikėn e saj destruktive, tė implikojė si gjithėherė gjatė historisė Rusinė, pėr tė shkaktuar krizėn botėrore, qėllim politik i sė cilės ėshtė dobėsimi i unitetit brenda evropianė, duke dashur qė tė futė pengesa tė reja pėr tė ngadalsuar reformat e projektuara nė Evropė. Nuk ėshtė ky provokimi i vetėm, ngase ajo me prononcimet e kohėpaskohshme tė kreut mė tė lart shtetėrorė, qė u prinė "politikani me kallash" Koshtunica, po hapė burime tė reja tė konfliktit, duke krahasuar ēėshtjen e Republikės Serbe nė Bosnje me atė tė Kosovės, kur dihet fakti se Bosnja nė ish Jugosllavi ishte unike ndėrsa Kosova ishte pjesė e federalizmit Jugosllav, tezė tė cilėn e pėrfoli diplomati amerikan Frid, duke theksuar se Serbia e ka humbur Kosovėn nė Kohėn e Millosheviqit.

Serbia e cila ishte shkaktare edhe e esklaimit tė Luftės sė Parė Botėrore, po pretendon edhe tash tė ndikojė nė ftohjen e raporteve amerikano-ruse, pėr tė rikthyer gjendjen e Luftės sė Ftohėt, por qė ėshtė njė pėrpjekje spekulative aspak reale, meqė fuqia e Ariut siberian nuk ėshtė siē ishte nė Kohėn e Paktit tė Varshavės, dhe nė kohėn e Kremlinit tė kuq, meqė BRSS ishte shumė mė e shtrirė nė Evropė, ndėrsa tash ėshtė e rrudhur dhe e kufizuar me shtetet e ndara tė cilat kėrkojnė anėtarėsimin nė NATO. Pėr atė nuk besoj se historia mund tė pėrsėritet, por duhet rikujtuar ngjarjet hisorike kur Serbia jo vetėm njėherė, por edhe tash po kėrcnohet edhe me mundėsitė e sabotazhit nė liqenin e Ujmanit, tė cilat edhe pse nė nivelin e spekulimeve rrisin skepticizmin e popullatės dhe ėshtė formė e e luftės speciale.

Pėrvoja historika spjegon se nuk ka konflikte tė mėdha apo tė vogla meqė mund tė pėrhapen shpejt, nėse nuk u paraprihet me diplomaci tė fuqishme. Historikisht nuk ėshtė aspak e rastėsishme qė fillet e terrorizmit global janė vazhdimėsi e organizimeve tė fshehta sekrete dhe terroriste, qė nga vrasja e perandorit austriak Franc Ferdinandit, qė ishte njėra ndėr vrasjet mė tė mėdha tė realizuara nga njė organizatė terroriste qė shkaktojė edhe Luftėn e Parė Botėrore. Nė njė artikull tė Michael Shackelford tė titulluar "The Black Hand, the secret Serbian Terrorist society", jepė detaje pėr shtrirjen e terrorizmit serb.

Fillet janė qė nga tetori i vitit 1908, vetėm dy ditė pas aneksimit tė Bosnie e Hercegovinės nga Austria. Shumė njerėz disa syresh tė ranguar nė pozita tė larta si ministėr, zyrtarė dhe gjeneralė, mbajtėn takimin nė hallėn e qytetit nė Beograd. Ata formuan shoqatėn gjysmė sekrete "Narodna Odbrana" (Mbrojtja popullore) tė cilės i dhanė karakter pansllavist nė fokus dhe organizim. Qėllimi i grupit ishte tė regrutojė dhe ushtrojė partizanėt pėr luftė tė mundshme nė mes tė Serbisė dhe Austrisė. Ata gjithashtu ndėrmorrėn njė propagandė anti Austriake dhe organizuan spiujė dhe saboterė pėr tė operuar brenda krahinės (provincės) sė perandorisė Kjo organizatė terroriste fshehte karakterin e njėmendėt duke u koncentruar nė edukim dhe propagandė brenda Serbisė, duke u pėrpjekur ta paraqiste vetėn si organizatė kulturore. Propaganda e fuqishme por edhe ndihma shumė e madhe ushtrisė, e xhandarmėrisė dhe qeverisė serbe (nė prapavi Rusisė) mundėsojė krijimin e organizatės sė parė terroriste me reperkusione globale, lindjen e "Dorės sė Zezė". Dhjetė prej tyre u takuan me 9 maj, 1911 pėr tė formuar "Ujedinjenje ili smrt" (bashkimi apo vdekja), e njohur gjithashtu si Dora e Zezė. Qėllimi kruesor i grupit ishtė formimi i Serbisė sė madhe, duke shfrytėzuar dhunėn si mjet politik. Dora e Zezė bėntė trajnimin e guerilės dhe saboterėve duke aranzhuar vrasje politike. Dora e Zezė nė fillim ishte e organizuar nė atė shkalle tė 3 deri 5 qelulave, organizativisht dėgėzohej nė komitetet e rretheve, nė krye tė sė cilės ishte komiteti qendror nė Beograd. Nė piramidė tė kėsaj organizate ishtė dhjetėsha udhėheqėse e Komitetit ekzekutiv herė pas herė me mė shume ose me mė pak anėtarė. Anėtaret e rinjė betoheshin " ...para zotit, nė nderin dhe jetėn time do tė ekzekutoj tė gjitha misionet dhe komandat pa pyetje. Unė betohem para zotit, nė nderin dhe jetėn time qė do t'i marrė tė gjitha sekretet e kėsaj organizate nė varrė se bashku me veten". Grupet satelite u formuan nė Slavoni, Bosnje ė Hercėgovinė dhe Istėr. Grupi i Bosnjes u emėrua Mlada Bosna (Bosna e Re). Puna e "Narodna Odbrana" (Mbrojtja Popullore ishte mjaft efektive ashtu qė mė 1909 Austria bėntė presion furioz nė qeverinė serbė pėr tė ndale rebelimin. Rusia nuk ishte tėrsishtė e gatshme tė qėndronte prapa Serbisė pasi qė gjerat do tė vinin nė gremisje, kėshtuqė Beogradi jashtė vullnetit  ishte forcėrisht i shtyerė tė lėshojė pe. Logjika terroriste e ndėrtuar dhe e kultivuar nga shteti bekohej dhe vazhdimisht kishte mbėshtetje nga Kisha Ortodokse Serbe duke i dhėnė asaj karakter politik dhe fetar ku ortodoksizmi serb rivalorizonte qėllimet njė shekullore tė "Dorės sė Zezė" qė nė fokus kishte pansllavizmin dhe Serbinė e madhe. Propagandimi i krimit dhe terrorizmit shtetėror si akt patriotik pėrfshinte tėrė shoqėrinė serbe pa pėrjashtim, aty kėtu dėgjihej zėri i vonuar i ndonjė intelektuali qė ishte "zė nga shkretira" pėr sjelljet devijante tė shoqėrisė serbe. Shtypi dhe televizioni serb nė vazhdimėsi "edukon" dhe indoktrinon popullatėn me urrejtje patologjike kundėr jo serbėve, kjo pasqyrohet edhe pėrmes rezultateve tė anketimit tė opinionit serbė tė shprehura nė pėrqindje dhe urrejtja kundėr tė tjerėve ėshtė nė shkallė shumė tė lartė dhe se indeksi i urrrejtjes kundėr shqiptarėve arrinte deri nė 92%. Rezultatet tregonin se serbėt nuk janė tė gatshėm tė jetojnė nė njė shoqėri multietnike, kėrkesė immediate e BE-sė. Eshtė edhe njė gjė qė shton kokėdhimbjen, ėshtė klima e krijuar luftėnxitėse, meqė serbėt ende madhėrojnė krimelėt mė tė mėdhenjė tė pas Luftės sė Dytė Botėrore si heronjė, edhe Graēanica shpesh mbulohet me fotot e krimelėve serb qė shkelėn ligjet ndėrkombėtare duke shkaktuar krime tė shumta kundėr njerėzimit, si ai nė Srebrenicė, por edhe i tė tjerėve qė kanė mbetur tė pazbuluar duke bėrė masakrėn e Reēakut.

Reēaku i cili futi nė lėvizje diplomatėt botėrorė pėr tė ndėshkuar politikėn shfarosėse tė Serbisė para 9 vitesh, po rikthehet si njė ngjarje e paharruar, si sfidė e tė ardhmes sė Kosovės, duke dhėnė mesazhin e qartė se Kosova pėrfundimisht duhet tė pavarėsohet, pėr hirė tė paqes dhe tė ardhmes, dhe pavarėsimi i Kosovės do ti ulė heshtat e luftės, do tė zbehė ekstremizmin e skajshėm serb dhe do tė jetė goditje kundėr inspiruesve tė logjikės sekrete dhe konspirative, duke hapur shtigjet e reja tė kooperativitetit dhe bashkangjitjes nė familjen evropiane, dhe sa mė tepėr mbahet zvarrė statusi pėrfundimtar i Kosovės, pėr aq do tė zgjatė ankthi, deri kur? Janė shumė zėra nė politikėn ndėrkombėtare qė tash shumė mė zėshėm flasin pėr pavarėsinė e kosovės. Edhe njėherė presidenti Bush dhe bundeskancelarja Merkel u shprehėn nė favor tė pavarėsisė, pastaj u radhitėn diplomatėt tjerė nė kor, Frid, pastaj Tom Kejsy.., por edhe lajmi nga Shėpia e Bardhė i shqiptuar nga komentatorja qė mbulon Pentagonin se pavarėsia e kosovės nuk ėshtė ēėshtje as e rusėve, as e serbėve, por ėshtė e amerikanėve, ngase nė Kosovė janė tė locuara trupat amerikane, janė ndėr momentet mė tė rėndėsishme qė kanė ndodhur ditėt, javėt dhe muajt e fundit.


postuar: Tue, January 15, 2008 2:34 am
botuar: E enjte 17 janar, 2008 00:01 am

"Guarda e passa" (Vėshtro e kalo)
(Virgjili i tha Dantes tek e shoqėronte pėrgjatė Ferrit..
.)

   Eshtė plotėsisht e qartė qė kooperativiteti i i sinqertė, lufta e korrupsionit, rritja e sigurisė personale dhe pronėsore, sundimi i ligjit dhe tė drejtės ligjore "askush mbi ligjin", do tė jenė sinjale tė mjaftueshme pėr rritjen e interesimit tė investitorėve tė huaj nė Kosovė, por edhe tė atyre nga diaspora, ku ėshtė i koncentruar njė kapital i jashtėzakonshė m, por tė cilit duhet t'i paraprihet me transparencė, programe konkrete ekonomike dhe njė siguri mė tė madhe investive

Agim VuniqiAgim Vuniqi

Vakumi institucional nė Kosovė gjatė zgjedhjeve dhe menjėherė pas zgjedhjeve tė 17 nėntorit, 2007; sidomos pas kumtimit tė rezultateve zgjedhore, deri nė mbajtjen e seancės sė parė tė parlamentit kur u zgjodhėn institucionet e reja demokratike ishte interval kohor kur qeveria nuk funksiononte, apo edhe funksionimi i saj ishte mė tepėr nė pėrvehtėsimin e mjeteve buxhetore se sa nė vazhdimin normal tė punės. Sa do tė shprehet kjo keqas nė punėn e qeverisė sė promovuar me ministra tė rinjė mbetet tė shihet, por pasojat do tė vėrehen nė tė ardhmen e ekonomisė sė Kosovės, jo pėr atė se sa do tė jetė e aftė kjo qeveri tė qeverisė me Kosovėn, por nė vonesat e kyqjes nė rrjedhat aktuale nė rajon-mos tė thuhet nė botė. Sinjalet qė duken nė horizont se shqiptarėt dhe Kosova janė nė vonesė tė madhe me proceset integruese nė kontinent, ato do tė reflektohen shumė shpejt nė tė ardhmen. Problemet prezente janė shumė tė mėdha, ngase deri mė tash parlamenti i Kosovės nuk ishte nė nivel tė detyrave, pra kishte shumė mosdije dhe joseriozitet tė parlamentarėve lidhur me situatėn ekonomike nė vend qė kushtimisht ėshtė i lidhur me statusin pėrfundimtar tė saj. Edhe pse deri mė tash nuk kishte ndonjė peshė se kush ishte kryetar apo kryeministėr i vendit, ngase Grupi i Unitetit i kishte tė privuar tė gjitha ingirencat kornizo-kushtetuese , qė edhe ashtu ishin dhe janė tė cunguara, pa tė drejta fuqiplote tė ekzekutivit, por vetė krijimi i institucioneve tė reja ėshtė njė sinjal i stabilitetit politik, por edhe i fillimit tė mbarė tė rrjedhave normale institucionale tė ekonomisė, e cila ėshtė shkatėrruar keqas, dhe pa njė stabilizim tė KEK-ut nuk mund tė priten rezultate inkurajuese. Duhet kuptuar njė gjė qė sa mė tepėr zvarritet me marrėveshjet nė ndarjen e detyrave nė ekzekutiv-ministri, qė janė qelės i progresit institucional tė qeverisjes, dmth., arritja e plotė e koncenzusit pėr tė gjitha funksionet nė aparatin kornizo-institucion al tė Kosovės, dėmet sė pari ekonomike e pastaj edhe ato politike do tė jenė tė pa shėruara, kėtė mė sė shumti do ta ndiej popullata, e mė vonė edhe politikanėt qė do tė ndeshen me trazira sociale. Politika e kėsaj qeverie do tė pėrballet me dy sfida kyēe, nė kahjet e orientimit politik pėr pavarėsi, nė njėrėn anė dhe nė stabilitetin ekonomik dhe zhvillimor, nė anėn tjetėr. Kėto preokupime mbėshteten pra nė kahjen e orientimit politik dhe atij ekonomik. Vetė Thaēi ka deklaruar parreshtur se do tė ketė tolerancė zero korrupsionit, qė nė gjuhėn ekonomike do tė thotė zgjėrim i investimeve tė reja, qė nėnkupton edhe poentėn e hapjes sė vendeve tė reaj tė punės, por edhe kthimin e normalitetit nė tregun e punės. Do tė ngarkohen me peshė buxhetore sidomos reformat e reja nė sistemin shkollor, nė atė shėndetėsor dhe nė hapjen e vendeve tė reja tė punės nė kėto dy sektore. Ēdo mos pėrcjellje dhe ēdo zvarritje kohore e pėrcjelljes sė reformave me mjete buxhetore tė projekteve, do t'i largon edhe nga ndihma financiare e fondacioneve monetare ndėrkombėtare dhe nga spustimi i vėmendjes nga ata. Duhet patjetėr tė ndryshojė edhe ēasja e deritanishme e Agjensisė Tatimore tė Kosovės ndaj tatimpagueve, sidomos ndaj atyre nė sektorin e ndėrtimeve ku derdhen mjete tė konsiderueshme financiare nga kapitali prvat, meqė shumė ndėrmarrės nuk janė as tė evidentuar nė listėn e tatimpaguesve. Lidhur me kėtė sigurisht duhet tė ndryshohen edhe kuotat tatimore tė cilat do tė pėrcaktonin vijėn e qartė tė efekteve ekonomike. Hulumtimet dhe hetimet qė duhet tė zhvillohen nė KEK, duhet tė kenė pėr qėllim sqarimin e kollapsit ekonomik tė kėsaj kompanie, e cila le qė nuk ka qenė profitabile, por pėrkundrazi ka ngarkuar buxhetin e Kosovės, kėsaj praktike duhet t'i ndėrprehet hovi, ngase ky debakėl ekonomik i kėtij gjiganti ekonomik, tash po qėndron nė kukėza, po afekohet nė tregun e energjisė, duke qenė pengesė kancerogjene e zhvillimit ekonomik. Patjetėr duhet tė ardhurat-tė hyrat e kėsaj kompanie, tė jenė publike, nuk duhet mė qė kėtė kompani ta mbulon veli i misteriozitetit, duke u mundėsuar kėshtu njė grupi njerėzish tė bėjnė hesape nė dėmė tė pasurisė natyrore tokėsore dhe nėntoksore, tė sotme dhe tė ardhme tė Kosovės. Prandaj edhe rangimi i kompanive dhe prioritetet e tyre duhet tė bėhen sipas rezultateve financiare, tė hyrave, duke u pėrcaktuar kėshtu vlera reale e kompanisė, jo tė pėrsėritet rasti i Feroniklit, ku u dėmtua aq keq Kosova, meqė planifikuesit e privatizimit as qė kishin pėrcjellur rrjedhat nė burzėn ndėrkombėtare, dhe kjo politikė dėshtake i kushtoj shumė rėndė ekonomisė sė Drenicės por edhe tė asaj tė Kosovės, ngase burimet minerale janė pasuri e interesit tė pėrgjithshėm, dhe kjo asesi nuk duhej tė lejohej qė tė jetė pjesė e marrėveshjes pėr privatizim, por si bazė duhet tė mirrej ēmimi real nė burzėn botėrore tė metaleve. Me gjithė hulumtimet e shumta tė pasqyrimit tė qartė tė parametrave ekonomik, mė saktėsisht do tė dihen nė fund tė kuartalit tė parė, dhe tė gjitha informacionet pėr gjendjen e ekonomisė, duke u pasqyruar edhe nė raportin qeveritar. Nė kėtė raport gjithsesi duhet tė pėrfshihen synimet e punėdhėnsve, pastaj minimumi i pagės, mbyllja e vendeve tė punės, hapja e vendeve tė reja tė punės, pra tė ketė njė diciplinė mė tė madhe financiare, jo vetėm nė kompanitė publike, por edhe ato private. Nė mbėshtetje tė idikatorėve ekonomikė do tė vėrehej menjėherė edhe pėrshpejtimi i pozicionimit tė ri tė vendeve perėndimore jo vetėm nė fushėn ushtarake, por edhe nė kėmbimin e informacioneve tė intelegjencė, me kėtė edhe nė inkuadrimin e tyre investicional, sidomos nė kapacitetet e reja tė produkteve tė thėngjillit. Si duket kėto sinjale do t'i kuptojė shpejt Serbia duke zbutur retorikėn luftėnxitėse. ėshtė plotėsisht e qartė qė kooperativiteti i i sinqertė, lufta e korrupsionit, rritja e sigurisė personale dhe pronėsore, sundimi i ligjit dhe tė drejtės ligjore, askush mbi ligjin, do tė jenė sinjale tė mjaftueshme pėr rritjen e interesimit tė investitorėve tė huaj nė kosovė, por edhe atyre nga diaspora, ku ėshtė i koncentruar njė kapital i jashtėzakonshė m, por tė cilit duhet t'i paraprihet me transparencė, me programe konkrete ekonomike dhe njė siguri mė tė madhe investive.
 


postuar: Mon, January 14, 2008 3:01 pm
botuar: E enjte 17 janar, 2008 00:01 am

Kooperativiteti politik pozitė-opozitė domosdoshmėri pėr tė ardhmen e Kosovės

  Eshtė plotėsisht e qartė qė kooperativiteti i i sinqertė, lufta e korrupsionit, rritja e sigurisė personale dhe pronėsore, sundimi i ligjit dhe tė drejtės ligjore "askush mbi ligjin", do tė jenė sinjale tė mjaftueshme pėr rritjen e interesimit tė investitorėve tė huaj nė Kosovė, por edhe tė atyre nga diaspora, ku ėshtė i koncentruar njė kapital i jashtėzakonshė m, por tė cilit duhet t'i paraprihet me transparencė, programe konkrete ekonomike dhe njė siguri mė tė madhe investive

Agim VuniqiAgim Vuniqi

  Vakumi institucional nė Kosovė gjatė zgjedhjeve dhe menjėherė pas zgjedhjeve tė 17 nėntorit 2007 sidomos pas kumtimit tė rezultateve zgjedhore, deri nė mbajtjen e seancės sė parė tė parlamentit kur u zgjodhėn institucionet e reja demokratike ishte interval kohor kur qeveria nuk funksiononte, apo edhe funksionimi i saj ishte mė tepėr nė pėrvehtėsimin e mjeteve buxhetore se sa nė vazhdimin normal tė punės. Sa do tė shprehet kjo keqas nė punėn e qeverisė sė promovuar me ministra tė rinjė mbetet tė shihet, por pasojat do tė vėrehen nė tė ardhmen e ekonomisė sė Kosovės, jo pėr atė se sa do tė jetė e aftė kjo qeveri tė qeverisė me Kosovėn, por nė vonesat e kyqjes nė rrjedhat aktuale nė rajon-mos tė thuhet nė botė. Sinjalet qė duken nė horizont se shqiptarėt dhe Kosova janė nė vonesė tė madhe me proceset integruese nė kontinent, ato do tė reflektohen shumė shpejt nė tė ardhmen. Problemet prezente janė shumė tė mėdha, ngase deri mė tash parlamenti i Kosovės nuk ishte nė nivel tė detyrave, pra kishte shumė mosdije dhe joseriozitet tė parlamentarėve lidhur me situatėn ekonomike nė vend qė kushtimisht ėshtė i lidhur me statusin pėrfundimtar tė saj. Edhe pse deri mė tash nuk kishte ndonjė peshė se kush ishte kryetar apo kryeministėr i vendit, ngase Grupi i Unitetit i kishte tė privuar tė gjitha ingirencat kornizo-kushtetuese , qė edhe ashtu ishin dhe janė tė cunguara, pa tė drejta fuqiplote tė ekzekutivit, por vetė krijimi i institucioneve tė reja ėshtė njė sinjal i stabilitetit politik, por edhe i fillimit tė mbarė tė rrjedhave normale institucionale tė ekonomisė, e cila ėshtė shkatėrruar keqas, dhe pa njė stabilizim tė KEK-ut nuk mund tė priten rezultate inkurajuese. Duhet kuptuar njė gjė qė sa mė tepėr zvarritet me marrėveshjet nė ndarjen e detyrave nė ekzekutiv-ministri, qė janė qelės i progresit institucional tė qeverisjes, dmth., arritja e plotė e koncenzusit pėr tė gjitha funksionet nė aparatin kornizo-institucion al tė Kosovės, dėmet sė pari ekonomike e pastaj edhe ato politike do tė jenė tė pa shėruara, kėtė mė sė shumti do ta ndiej popullata, e mė vonė edhe politikanėt qė do tė ndeshen me trazira sociale. Politika e kėsaj qeverie do tė pėrballet me dy sfida kyēe, nė kahjet e orientimit politik pėr pavarėsi, nė njėrėn anė dhe nė stabilitetin ekonomik dhe zhvillimor, nė anėn tjetėr. Kėto preokupime mbėshteten pra nė kahjen e orientimit politik dhe atij ekonomik. Vetė Thaēi ka deklaruar parreshtur se do tė ketė tolerancė zero korrupsionit, qė nė gjuhėn ekonomike do tė thotė zgjėrim i investimeve tė reja, qė nėnkupton edhe poentėn e hapjes sė vendeve tė reaj tė punės, por edhe kthimin e normalitetit nė tregun e punės. Do tė ngarkohen me peshė buxhetore sidomos reformat e reja nė sistemin shkollor, nė atė shėndetėsor dhe nė hapjen e vendeve tė reja tė punės nė kėto dy sektore. Ēdo mos pėrcjellje dhe ēdo zvarritje kohore e pėrcjelljes sė reformave me mjete buxhetore tė projekteve, do t'i largon edhe nga ndihma financiare e fondacioneve monetare ndėrkombėtare dhe nga spustimi i vėmendjes nga ata. Duhet patjetėr tė ndryshojė edhe ēasja e deritanishme e Agjensisė Tatimore tė Kosovės ndaj tatimpagueve, sidomos ndaj atyre nė sektorin e ndėrtimeve ku derdhen mjete tė konsiderueshme financiare nga kapitali prvat, meqė shumė ndėrmarrės nuk janė as tė evidentuar nė listėn e tatimpaguesve. Lidhur me kėtė sigurisht duhet tė ndryshohen edhe kuotat tatimore tė cilat do tė pėrcaktonin vijėn e qartė tė efekteve ekonomike. Hulumtimet dhe hetimet qė duhet tė zhvillohen nė KEK, duhet tė kenė pėr qėllim sqarimin e kollapsit ekonomik tė kėsaj kompanie, e cila le qė nuk ka qenė profitabile, por pėrkundrazi ka ngarkuar buxhetin e Kosovės, kėsaj praktike duhet t'i ndėrprehet hovi, ngase ky debakėl ekonomik i kėtij gjiganti ekonomik, tash po qėndron nė kukėza, po afekohet nė tregun e energjisė, duke qenė pengesė kancerogjene e zhvillimit ekonomik. Patjetėr duhet tė ardhurat-tė hyrat e kėsaj kompanie, tė jenė publike, nuk duhet mė qė kėtė kompani ta mbulon veli i misteriozitetit, duke u mundėsuar kėshtu njė grupi njerėzish tė bėjnė hesape nė dėmė tė pasurisė natyrore tokėsore dhe nėntoksore, tė sotme dhe tė ardhme tė Kosovės. Prandaj edhe rangimi i kompanive dhe prioritetet e tyre duhet tė bėhen sipas rezultateve financiare, tė hyrave, duke u pėrcaktuar kėshtu vlera reale e kompanisė, jo tė pėrsėritet rasti i Feroniklit, ku u dėmtua aq keq Kosova, meqė planifikuesit e privatizimit as qė kishin pėrcjellur rrjedhat nė burzėn ndėrkombėtare, dhe kjo politikė dėshtake i kushtoj shumė rėndė ekonomisė sė Drenicės por edhe tė asaj tė Kosovės, ngase burimet minerale janė pasuri e interesit tė pėrgjithshėm, dhe kjo asesi nuk duhej tė lejohej qė tė jetė pjesė e marrėveshjes pėr privatizim, por si bazė duhet tė mirrej ēmimi real nė burzėn botėrore tė metaleve. Me gjithė hulumtimet e shumta tė pasqyrimit tė qartė tė parametrave ekonomik, mė saktėsisht do tė dihen nė fund tė kuartalit tė parė, dhe tė gjitha informacionet pėr gjendjen e ekonomisė, duke u pasqyruar edhe nė raportin qeveritar. Nė kėtė raport gjithsesi duhet tė pėrfshihen synimet e punėdhėnsve, pastaj minimumi i pagės, mbyllja e vendeve tė punės, hapja e vendeve tė reja tė punės, pra tė ketė njė diciplinė mė tė madhe financiare, jo vetėm nė kompanitė publike, por edhe ato private. Nė mbėshtetje tė idikatorėve ekonomikė do tė vėrehej menjėherė edhe pėrshpejtimi i pozicionimit tė ri tė vendeve perėndimore jo vetėm nė fushėn ushtarake, por edhe nė kėmbimin e informacioneve tė intelegjencė, me kėtė edhe nė inkuadrimin e tyre investicional, sidomos nė kapacitetet e reja tė produkteve tė thėngjillit. Si duket kėto sinjale do t'i kuptojė shpejt Serbia duke zbutur retorikėn luftėnxitėse. ėshtė plotėsisht e qartė qė kooperativiteti i i sinqertė, lufta e korrupsionit, rritja e sigurisė personale dhe pronėsore, sundimi i ligjit dhe tė drejtės ligjore, askush mbi ligjin, do tė jenė sinjale tė mjaftueshme pėr rritjen e interesimit tė investitorėve tė huaj nė kosovė, por edhe atyre nga diaspora, ku ėshtė i koncentruar njė kapital i jashtėzakonshė m, por tė cilit duhet t'i paraprihet me transparencė, me programe konkrete ekonomike dhe njė siguri mė tė madhe investive.


Nė adresė tė Erenikut
postuar:Sun
, January 13, 2008 7:47 pm
botuar: E hėnė, 14 janar, 2008 00:01am
Shqiptari i mirė

Shqiptar i mirė ėshtė ai qė ka grada, ai qė belbėzon nė gjuhė tė huaja, edhepse nuk kupton gjė, ėshtė i mirė ai qė dehet dhe flet gjepura, ai qė ka biznes familiar tė kombinuar me atė pushtetar, ai qė mburret qė ėshtė hajn e kėtė nuk e kuptojnė tė tjerėt, ai qė betohet nė flamur e atdhe ndėrsa beson nė xhep e padron, ai qė ka shfrytėzuar fondet popullore dhe i ka bėrė tė vetat, shqiptar i mirė ėshtė edhe ai qė femrat shqiptare ua servon tė huajve, ai qė resurset natyrore nuk i ruan por i shet....

Agim VuniqiAgim Vuniqi

Fushata e deritanishme pėr pavarėsi pėrqėndrohet nė shpresėn se komuniteti ndėrkombėtarė do tė pranojė Kosovėn nė familjen e demokracisė perėndimore pasi qė do tė kryhet ndarja nga Serbia dhe nga gabzheri i pėrbashkėt nė tė kaluarėn. Duhet tė kuptohet qė pavarėsia e mbikėqyrur nuk pėrshpejton pėrnjėherė zgjidhjen e problemeve tė grumbulluara pas luftės, ku shkelėsit mė tė mėdhenjė tė ligjit ishin ata qė do tė duhej ta zbatonin atė. Shqiptarėt duhet tė kuptojnė se bindjet false tė bashkangjitura mendimit popullor se pavarėsia do tė pėrmirėson statusin socio-ekonomik tė qytetarėve ėshtė keqkuptim. Me ēfarėdo pavarėsie gjendja e qytetarėve nuk do tė pėrmirėsohet derisa parlamenti i Kosovės tė merr inciativa qė propozim-draftet tė shqyrtohen seriozisht dhe tė pėrmbledhen nė projektet e disejnuara, ashtu qė tė specifikojnė rolin e institucioneve nė zbatimin e ligjit dhe krijimin e klimės adekuate ligjore nė shoqėri. Nuk duhet tė jetė qėllimi i i qeverisė qė ministrat tė sigurojnė pozitat nė pushtet, dhe tė konsolidojnė status-quo-n, gjė qė ėshtė interes i tyre mė i mirė, por kjo nuk duhet tė thotė se ata duhet tė mbajnė Kosovėn nėn sqetull, nė baza partiake.

Vullneti i popullit, apo vullneti i liderėve politikė, e pėrjashtonjė njėra tjetrėn apo bashkėjetojnė dhe nėse thuhet duhet respektuar vullneti i popullit a do tė thotė kjo se duhet rrespektuar edhe vullneti i liderėve tė popullit, tė cilėt janė tė parcializuar nėpėr parti politike, dhe zgjedhja e tyre a ėshtė demokratike, e drejtpėrdrejtė apo indirekte, apo nuk ka liderė politikė, pra as popullorė? Nėse kėta qė tash janė liderė tė pranuar nga 40 % i zgjedhėsve, por edhe nga ndėrkombėtarėt, edhe pse ata dhe vendorėt kanė shprehur rezerva pėr daljen e ulėt nė zgjedhje, ata kanė respektuar rregullat e lojės, ndėrsa tė tjerėt tė cilėt nuk janė tė evidentuar, ata janė kundėrshtarė tė sistemit, nuk e parapėlqejnė sistemin politik tė deritanishėm me dy pushtete, qė realisht u tregua jo funksional, por cila ėshtė zgjidhja qė qytetarėt tė jetojnė nė mirėqenje. Dyshoj se mėnyra e deri tanishme e mospranimit reciprok tė njėra tjetrės do tė pėrmirėsojė jetėn e qytetarėve. Duhet tė kuptohet qė edhe ēėshtja e referendumit nuk do tė pėrshpejtonte me urgjencė vullnetin e popullit, por vullnetin e liderėve politikė, tė cilėt edhe ashtu do tė tentonin tė prolongojnė pushtetin e pakufizuar pėrmes deklarimit tė vullnetit tė popullit, me votė.

Realisht si pikėnisje ėshtė zhvillimi historik dhe tradita, qė mund tė arrihet atėherė kur qytetarėt deklarojnė vullnetin e tyre tė lirė. Krizat e mėdha nė tė cilat pėrballemi nuk janė vetėm nė kundėrshtimin e UNMIK-ut tash, dhe EUMIK-ut nesėr, pėr t'u marrė atyre kontrollin mė tė madh pėr shumė ēėshtje tė tjera dhe nėpėr komuna, nė fakt gjendja e padurueshme ka filluar mu aty, por edhe nė raportet brendashqiptare tė pasluftės qė deri vonė kanė qenė hallkė zingjirore pėr mospajtimet e rėnda brenda shqiptarėve. Sidoqoftė shumica e analistėve urban do tė argumentojnė qė institucionet e pushtetit lokal do tė ndihmonin tė zgjidhen vetėm disa nga problemet me tė cilat pėrballen qytetarėt sot, dhe shumė analistė tė jashtėm nxjerrin nė pah ndėrlikueshmėrit e thella qė ekzistojnė nė shoqėri qė janė pėrtej kompetencave tė komunės. Sipas ligjeve evropiane qė u atribohen vetėqeverisjes lokale, "Bashkia pėrfaqėson entitetin e integruar gjeografikisht dhe ekonomikisht, pėr popullatėn lokale, gravitimin e tyre nga qendra, kushtet zhvillimore dhe ekologjike tė vėndit dhe pėr realizimin e pėrbashkėt tė nevojave personale." Duke vėshtruar problemin nga ky kontekst ėshtė enigmatike pse Kosova ka territore institucionalisht tė ndara, dhe nė veprim janė disa pushtete, pėrfshirė edhe atė paralel, i cili edhepse publikisht i papranueshėm funksionon.

Pėrveq mungesės sė zgjimit tė njėmendėt kombėtarė dhe kulturor tė shqiptarėve, pėrēarjet kanė vazhduar tė krijojnė ndarje tė theksuara nė mes tyre, nė njėrėn anė, i atyre qė insistojnė tė vazhdohet me modelin e pritjes dhe i ayre qė kjo strategji ėshtė e gabuar dhe do ta fshijė tėrė popullin; nga degradimi kulturor dhe ai moral, por edhe nga emigrimi. Sesa janė kėto pretendime korrekte, ose jo, dhe cila ėshtė e vėrteta, megjithatė disa nga mendjet e talentuara shqiptare, kanė vendosur tė fokusojnė forcat intelektuale nė favor tė fragmentarizmit kombėtarė, dhe ata shpėrblehen me konsistencė pėr kontributin e dhėnė, duke i emėruar kėta simaptizues nė pozita tė larta tė pushtetit, praktikė qė tingllon shumė e afėrt kur tė mendojmė prapa nė ditėt e pushtetit jugosllav dhe nė ditėt e pushtetit otoman. Ata intelekualė qė kanė refeuzuar tė regrutohen brenda qarkut korruptiv janė pėrpjekur tė ndėrmarrin inciativa pėr tė ndryshuar gjendjen pėrbrenda, ose tė emigrojnė, qė si pasojė kurrė nuk janė kthyer. Pyetja qė deri tash konsiderohej si e vėrtet duhet tė rishikohet "Ēka do tė thotė tė jesh shqiptarė", qė pėr habi po merr nuanca tė huaja. Shqiptar i mirė ėshtė ai qė ka grada, ai qė belbėzon nė gjuhė tė huaja, edhepse nuk kupton gjė, ėshtė i mirė ai qė dehet dhe flet gjepura, ai qė ka biznes familiar tė kombinuar me atė pushtetar, ai qė mburret qė ėshtė hajn e kėtė nuk e kuptojnė tė tjerėt, ai qė ka shfrytėzuar fondet popullore dhe i ka bėrė tė vetat, ai qė betohet nė flamur e atdhe ndėrsa beson nė xhep e padron, shqiptar i mirė ėshtė edhe ai qė femrat shqiptare ua servon tė huajve, ai qė resurset natyrore nuk i ruan por i shet, shqiptari i mirė ėshtė edhe ai qė Kosovėn provon ta bėjė kantier tė "arit tė zi", qė fjala biznes do tė nėnkuptonte oxhaqet dhe tymin e pėrzierė me pluhur, i mirė ėshtė edhe ai qė privatizoi uzinat, ndėrsa punėtorėt i la me gishta nė gojė..., ėshtė i gjatė numri i ahqiptarėve tė sukseshėm dhe tė mirė, ftekeqėsisht kanė mbetur shumė pak "jo shqiptarė" tė sotėm, qė janė shumė krenarė dhe kombėtarisht tė pa pėrmirėsueshėm.
Nė adresė tė Erenikut
postuar:Fri, January 11, 2008 2:56 am
botuar:E premtet, 11 janar, 2008 2:27PM
PDK-LDK, martesė e kontraktuar

Nėse Kanuni njeh hakmarrjen, dhe ndėshkimin e panatyrshėm, ky mendim po tė lansohej nė politikė do tė ishte jo vetėm i rrėmbyeshėm por edhe katasrofik pėr tė ardhmen e Kosovės

Agim VuniqiAgim Vuniqi

     Pėrfundimisht nė Kuvendin e posa konstituuar tė Kosovės u votua koalicioni PDK-LDK, duke prodhuar kryetarin e Kuvendit, kryesinė e Kuvendit, kryetarin dhe kryeministrin e vendit. Kjo u arritė pas konsultimeve tė stėrzgjatura dhe pas miratimit nga zyret e huaja diplomatike. Qeveria e Kosovės  u komponua pas njė nėnshkrimi tė marrėveshjes nė mes tė Hashim Thaēit, qė fitoi pozitėn e kryeministrit dhe Fatmir Sejdiut, i cli u kurorėzua me pozitėn e kryetarit pėr pesė vite, pas votimit tė tretė, e drejtė e plotėfuqishme ligjore, tė cilėn e parasheh Korniza Kushtetuese, nėse kandidati i propozuar nuk fiton 2/3 e votave nė dy xhirot e para tė votimit.Edhe pse ky koalicion i quajtur i "panatyrshėm" u vėrshua nga kritikat "vend-pa vend" tė opozitės, pėrballojė uraganin e parė, duke u votuar me 85 vota "pėr", nga deputetėt e Kuvendit shumėetnik tė Kosovės, i cli vepron nė suaza tė Kornizės Kushtetuese dhe tė rezolutės 1244, qė nuk i jep shumė fuqi menxhuese kėsaj qeverie. Zilia pse ata kurorėzuan dėshirėn e tyre pėr tė udhėhequr me Kosovėn pėr katėr vitet e ardhshme ishte evidente, ngase shumica e diskutuesve nuk u pėrqėndruan nė pėrbėrjen e qeverisė dhe emrat e propozuar, por as nė programin e pėrgjithėsuar tė ekspozuar nga z. Thaēi, i cili u zgjodhė mandatar i qeverisė. Shumica nga deputetėt marrin paga nga buxheti i Kosovės si politikanė-profesionist, ngase mė heret nuk janė veēuar me ndonjė arritje tė caktuar nė fushėn intelektuale apo tė biznesit, duke shtuar edhe atė se nuk kanė ndonjė pėrvojė nė punėt ekzekutive-menagjuese. Por angazhimi nė politikė ėshtė i tillė qė karriera politike hap mundėsi tė cilat njeriu mund vetėm t'i ėndėrrojė. Eshtė pra i natyrshėm edhe pranimi i ndonjė marrėveshjeje qė nė kushte normale do tė ishte i ēoroditur, por vetė angazhimi nė politikė ka nuhatjen e karrierės, dhe gjithkundė ėshtė njejtė, pra nė Kosovė nuk ėshtė bė asnjė pėrjashtim. Eshtė fakt se ēėshtjet nuk duhet vėshtruar as me shqisat e dirigjuara nga barku, as nga emocionet, por nga arsyeja mendore, pse pra LDK-ja mos tė pranonte dorėn ofertuese tė PDK-sė, nuk ka gjė tė pazakontė nė kėtė binjakėzim partiak. Edhe pse nga shumica shfryhet mllefi hileqar i urrejtjes, se nė tė kaluarėn kėto dy subjekte kanė qenė tė urryera nė mes vete, nuk do tė thotė kjo se kėto marrėdhėnje duhet tė mbahen pėrherė tė ftohura, atėherė nėse do tė ndodhte kėshtu, ata nuk duhet tė mirreshin me kėtė zeje qė mbėshtetet nė negociata. Raportet zbuten pėrmes bisedimeve, ato ndodhin edhe pas luftėrave tė urryera nė mes shteteve, pra spagė lidhėse ėshtė interesi, nė kėtė rast partiak, pse jo edhe ai i pėrgjithshėm. Deri sa nė Gjermani nė pushtet funksionon koalicioni CDU dhe SPD, pa luhtaje tė mėdha, por edhe nė shumė vende tjera me pėrvojė shumė tė madhe demokratike, atėherė edhe ky koalicion ėshtė i pranueshėm, nėse ėshtė zhvilluar nė baza tė reciprocitetit partiak. Shumė nga klithjet e zhurshme, nuk janė tė pėrmbushura nė cilėsi, meqė ataku qė bėhet ka nė shėnjestėr kėtė koalicion pėrmes pyetjes: pse PDK dhe LDK tė udhėheqin, dhe pse ato tė ndėrtojnė institucionet e pėrbashkėta? Pastaj thurrjet e reja pushtetore, se mė mirė do tė ishte tė krijohej ndonjė koalicion tjetėr, i tre katėr partive politike. Realisht nėse njeriu analizon pa ndonjė emocion kėto dy verzione atėherė mė i pėrafėrt ėshtė ky koalicion i cili fundja ėshtė mė funksional, dhe mė i thjeshtė. ėshtė njė e mirė nė gjithė kėtė se logjika kanunore u zėvendėsua me logjikėn politike, qė ėshtė shumė mė e njohur nga teoria mbi demokracinė. Nėse Kanuni njeh hakmarrjen, dhe ndėshkimin e panatyrshėm, ky mendim po tė lansohej nė politikė do tė ishte jo vetėm i rrėmbyeshėm por edhe katasrofik, pėr tė ardhmen e Kosovės. Eshtė tjetėr gjė sa jemi tė kėnaqur apo jo me emrat e vendosur nėpėr ministri, apo do tė kishte zgjidhje mė tė mira. Pak a shumė ky ėshtė realiteti i kuadrove kosovare, nuk mund tė lansohen tė tjerė, tė cilėt rrijnė shumė larg nga politika.


Nė adresė tė erenik-ut
postuar:Thu, January 10, 2008 1:10 pm
botuar:E premte, 11 janar, 2008, 2:18PM
"Show" televiziv, njė kunj dhe njė bole

Edhe fituesit ishin atraktiv, ishin tė pėrzgjedhur nga koalicioni qeversisės, LDK nė pėrbėrje komplete: Ismet Beqiri, Melihate Tėrmkolli e Isa Mustafa fituan kunjin, ndėrsa bolen kėsaj radhe e fitoi Xhavit Haliti, vet, edhe pse ai ishte anėtarė i formacionit tė PDK-sė me Fatmir Limajn dhe me Vlora Ēitakun

Nje grup perfaqėsuesish institucional qė reprezentatonin Kosovėn ishin tubuar t'i argėtonin qytetarėt dhe veten me njė lojė tė re "axhamillėku" rrėzimin e kunjave duke i argėtuar teleshiquesit parapagues tė obliguar tė RTK-sė. Pėr tė qenė argėtimi mė nė nivel u kujdesėn moderatorėt e emisionit "dhėndėrri dhe nusa", moderatorė tė emisionit "Jeta nė Kosovė", duke i shpėrblyer fituesit me njė kunj dhe me njė bole. Edhe fituesit ishin atraktiv, ishin tė pėrzgjedhurit nga koalicioni qeversisės, LDK nė pėrbėrje komplete: Ismet Beqiri, Melihate Tėrmkolli e Isa Mustafa fituan kunjin, ndėrsa bolen kėsaj radhe e fitoi Xhavit Haliti, vet, edhe pse ai ishte anėtar i formacionit tė PDK-sė, me Fatmir Limaj dhe me Vlora Ēitakun. Bukuria e kėtij manifestimi "kulturor", i cili sponzorohej nga tatimpaguesit kosovar, pėrfundimisht dha njė paqyrė reale tė lojės "hajde lujna k..." me qytetarėt e Kosovės. Atyre pra u servohej njė "show-qervish", nė tė cilin merrnin pjesė tė gjithė nėn njė ēati, qė nga politikanėt pėrfaqėsues partiak dhe tė institucioneve qė po krijojnė ngadalė estradėn e institucionalistėve  e deri ata tė KEK-t, SHPK-sė, TMK... dhe RTK-ja si organizatorė, i gjithė ky spektakėl bėhej pėr t'u argėtuar qytetarėt. Shpresoj qė herėn e ardhshme do tė garojnė mjekėt, pacientėt e Termokosi, pastaj pėrfaqėsuesit e arsimit, arsimtarėt dhe rrugaqėt tė cilėt gati pėr cdo ditė aranzhojnė garat nė "fullkontact" para shkollave nė tė gjitha nivelet, pastaj tė vazhdohet me gazetarė, sharraxhinjė, punėtorė krahu...Ky ėshtė nėnqmimi mė i keq qė ndonjėherė i ėshtė bėrė instittucioneve kosovare, ėshtė ky njė "show-kiē" qė po krijon njė publicitet atraktiv "kalegulian" i cirkusantėve institucionalė dhe i publikut, i cili argėtohej me sharmin e duetit "nuse e dhėndėrr" nga Kosova. Ku..ku... medet sa posht ka rėnė katundi! Po tė ndodhte kjo dikund nė ndonjė vend normal do tė plaste hataja, do tė ishte temė e ditės 24 orė, ngase loja dhe pėrdhosja e institucioneve pėrmes kėtyre palaēove ėshtė plotėsisht e patolerueshme. Po ku mbet serioziteti i institucioneve, nėse kėta janė reprezentuesit e pavarėsisė sė Kosovės me kunjė e bole, cila do tė ishte shejna dalluese e kėsaj pavarėsie? Nė Amerikė u dėnua njė kongresmen me tetė vite burg meqė kishte fyerė qeverinė amerikane publikisht, ngase ai ishte pėrfaqėsues i institucionalizmit amerikan, edhe pse ai nga gjyqtari u falenderua pėr tė gjitha qė kishte bėrė deri atėherė, pėr Amerikėn, por e tėrė kjo nuk i jipte atij tė drejtė tė pėrqesh institucionet e pushtetit nė qeverisje. A nuk ishte edhe ky "show" njė fyerje e rėndė publike pėr qytetarėt e Kosovės, tė cilėt rropaten me pėrditshmėrinė gjithnjė e mė tė zymtė, ndėrsa tė zgjedhurit e tyre keqpėrdorin paran publike me lojė kunjash e bolesh. Dhe tash qytetarėt duhet ta kenė tė qartė pėrgjithmonė pse rrahet dhe burgoset "Vetėvendosja", ngase ata janė tė tjerė, nuk janė "showmen" dhe hajgaraxhinjė estradash, ata e pėrjetojnė shumė rėndė shkeljen e pėrditshme tė dinjitetit tė qytetarit. Koha e tyre do tė vjen patjetėr, koha e tė rinjėve tė cilėt fjalėn dinjitet e kuptojnė shumė seriozisht.


botimi: 09 janar, 2008
10:35PM

Hamendjet diplomatike dhe Kosova

Zgjidhja e pritur e pavarėsimit nuk po shkon si duhet, jo vetėm pėr shkak tė qėndrimit tė fort rus, por edhe pėr atė se Kosova ishte vet nė hamendje, nuk kishte ndonjė strategji institucionale tė pėrpunuar sa duhet tė realizimit tė pavarėsisė.
Agim VuniqiAgim Vuniqi
Dilema e shpalljes sė pavarėsisė, ka marrė shumė kohė, thėnė realisht politikanėt shqiptarė nuk kanė qenė nė nivel tė detyrės. Realiteti politik-diplomatik ka ndryshuar dukshėm nė favor tė Serbisė, jo vetėm pėr shkak tė qėndriit tė fort rus, por edhe pėr atė se Kosova ishte vet nė hamendje, nuk kishte ndonjė strategji tė pėrunuar. Nuk do shumė mendje qė njeriu tė kupton se pala shqiptare ishte shumė mė aktive para zgjedhjeve tė nėntorit se pas zgjedhjeve. U hargjua koha pėr ndėrtimin e koalicionit, edhe pse 28 janari do tė pėrcaktoj orinetimin e njėmendėt tė BE-sė, atė tė dėrgimit tė misionit civil nė Kosovė dhe tė nėnshkrimit tė marrėveshjes sė stabilizim-asocimit me Serbinė. Nėse marrėveshja nėnshkruhet si e tėrsishme, dmth nė kuadėr tė rezolutės 1244, atėherė Kosova largohet shumė nga pavarėsia e deklaruar. Deri mė tash nuk ka ndonjė parapėrgatitje se politikanėt kosovarė janė duke menduar nė shpalljen e njėanshme, apo atė si thuhet nė bashkėveprim me SHBA dhe BE-nė. Shpresa qė po i mban shqiptarėt se pavarėsia do tė realizohet shpejt, ėshtė vetėm njė dėshirė e madhe, ngase si mund tė kuptohet ardhja e misionit civil tė BE-sė, para se Kosova tė shpallė pavarėsinė dhe para se kuvendi i Kosovės tė bėnė ofertėn e hapur pėr dislokimin e misionit civil. Sa i pėrket dėrgimit tė misonit nė Kosovė, ende nuk ėshtė qartėsuar sa duhet  baza juridike dmth. nuk ka ndonjė marrėveshje tė pranuar fuqiplote nė mes tė shteteve anėtare tė BE-sė, pra angazhim permanent do tė mbetet pėrafrimi i qėndrimeve pėr zbarkimin sa mė tė shpejtė tė misionarėve civil nė Kosovė. Shumica e vendeve konsiderojnė se kėrkesa e Ban Ki-moonit drejtuar BE-s ėshtė mbulesė tė mjaftueshme juridike, dhe se dėrgimi i misionit civil Evropian nė Kosovė ėshtė nė pajtim me rezolutėn 1244. Qeveritė e disa shteteve tė Unionit konstatojnė se kjo nuk ėshtė e mjaftueshme dhe se shkuerjen e misionit nė Kosovė nė mėnyrė eksplicite duhet ta lejojė KS, me rezolutė tė re pėr Kosovėn, e qė gati ėshtė e pamundur pas refuzimit me veto tė Federatės Ruse Nėse BE merr vendim mė 28 janar pėr dėrgimin e misionarėve tė vet, kjo do tė thotė se ėshtė nė pėrputhje me rezolutėn 1244, dhe ėshtė pjesė e kompetencave tė sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė Ban Ki-moon, i cili bėnė zėvendėsimin e misionit tė pėrkohshėm tė UNMIK-ut me atė tė EUMIK-ut, nuk ka pra ndonjė ndryshim cilėsor. Sa ėshtė e gatshme Kosova qė tė pėrballet me aktin e shpalljes ėshtė diēka tjetėr, meqė deri mė tash nuk ka pasur ndonjė angazhim nė kėtė drejtim.Qeverisja e deritanishme skamdaloze jo qė ka punuar nė drejtim tė afrimit dhe tė zgjidhjes statusore tė Kosovės, por pėrkundrazi nė drejtim tė kundėrt, duke u dhėnė argumente tė disfavorshme shteteve anti-pavarėsi, meqė Kosova u rangua ndėr vendet me shkallėn e korrupcionit mė tė lart. Do tė ishte paksa mė dekurajuese poqėse Kosova do tė kishte statusin e zgjedhur, ngase problemi do tė kishte karakteristikat e brendshme, por ėshtė shumė i difavorshėm kur Kosova ėshtė nė rrugėn e pavarėsimit. Deklarata e Koshtunicės se BE duhet tė pėrcaktohet nė mes tė afrimit me Serbinė, pra nė kuadėr tė rezolutės 1244 apo tė dėrgimit tė misionit civil nė Kosovė, me vet faktin se nuk ka pasur ndonjė pėrgjegje eksplicite tė menjėhershme tregon se BE-ja ėshtė ende nė hamendje. A do tė ketė nėnshkrim tė marrėveshjes apo jo pėr asocim-stabilizim mbetet e hapur, por ėshtė inkurajues dhe shpresdhėnės edhe qėndrimi i Holandės se nuk do tė pranohet nėnshkrimi i marrėveshjes pa u bė dorėzimi nė Hag i Mlladiqit. Por nėse eventualisht plotėsohet ky kusht, cilat do tė jenė gjasat e shtyrjes-mosnėnshkrimit, shumė mė tė vogla se sa tash. Nėnshkrimi i cfarėdo marrėveshjeje tė parakohshme qė nuk u jep sinjalin e gjelbėr msionit civil nė Kosovė, do tė vėshtirėsojė shumė pavarėsinė e pritur, do ta bėjė gati tė pamundur/postuar pėr ereniku.net/Tue, January 8, 2008 12:22 pm/


botimi: 05 janar, 2008
12:47PM
A ka mė festa?

Nėse ėshtė i pranuar me koncesus institucional sllogani popullor "dita e mirė shihet nė sabah", atėherė qytetarėt nuk kanė pse tė brengosen, qethi kush qethi, delet janė prap nė numėr.

Agim VuniqiAgim Vuniqi
05 janar, 2008
Shumė gjėra janė tė paqarta. Deri sa krerėt e politikės kosovare mundohen tė bindin opinionin se ēdo gjė ėshtė nė rregull, si duket nuk po e arrijnė kėtė, nuk po janė aq shumė tė bindshėm dhe real. Pėr shumėkend ėshtė befasuese letra e hapur e presidentit i cili ligjėrisht ėshtė ende nė pozitė, falė interpretimit nga ndėrkombėtarėt tė Kornizės Kushtetuese, tė cilėn ia adresoi "vllaut", "familja" e tė cilit u nda krejtėsisht nga "bashkallėku" ideologjik, por edhe ai i njėmendėt fizik, Rupelit, qė pėr nga pėrmbjatja mė tepėr i dedikohet opinionit tė brendshėm se sa qė ka ndonjė rėndėsi tė veēantė. Si duket politika dhe diplomacia nė Kosovė ka filluar tė sharojė nga kanalet diplomatike nė atė mediale. Edhe pse nė KS janė bėrė ndryshime, janė zėvendėsuar anėtarėt e mėhershėm qė kanė statusin e pėrkohshėm tė "15-es" nė KS, nuk ka ndonjė lėvizje nė atė drejtim. Raporti tremujor i Ban Ki-moon-it mbet ende i paanalizuar nga qeveria vendore, e cila nuk ėshtė kurorėzuar ende. Edhe pse parimisht dy partitė kryesore qė dolėn nga zgjedhjet  me mė shumė ulėse nuk po rehatohen me postet ministrore, njėri nga kushtet e parashtruara ėshtė frekuentimi mė i shpesht i njerėzve nė ministritė dhe i "eurove" qė paramendohet se do tė kenė mjete buxhetore mė shumė. Nuk dėgjuam ndonjė fjalė inkurajuese pėr realizimin e premtimeve ndaj qytetarėve dhe tė gjejmė diēka tė vlefshme (letra ėshtė ende "tabullarazė") nga programi qeveritar pėr 100 ditėshin e parė. Ndoshta kjo ėshtė heret tė kėrkohet, por ky ėshtė preokupimi mė i madhė i qytetarėve, se a do tė ndėrrohet diēka me qeverisjen e re. Asamblet komunale veē kanė filluar tė gjallėrohen, duke u betuar nė ligj, jo nė kushtetutė, meqė ajo pret tė shpallet kur tė nxen dielli, dhe tė shkrin akullin qė ka mbėrthyer statusin ende tė pa definuar qartė. Nuk ka ndonjė ide tė re nė horizont se sa pėrqind do tė pavarėsohet Kosova, meqė edhe plani pėr zbarkimin e zyrtarėve evropianė nuk ėshė saktėsuar krejtėsisht. A do ta bėjė kėtė KS, apo do tė zgjidhet bajpasi diplomatik, mbetet tė shihet, nuk ėshtė qartėsuar si duhet. Informacionet qė jipen nga shtypi ditor herė nxehtė, herė-her ftohtė, si acari i dimrit nuk lėne rehat qytetarėt, ėshtė njė e mirė nė gjithė kėtė rrrėmujė, bile mbushen faqet e shtypit me informacione nxehtė-ftohtė, por edhe me komente, varėsisht nga disponimi i artikullshkruesve. Vet fakti qė Kosova nuk ėshtė kualifikuar ende nė ligėn e parė tė shteteve tė pavarura, deri mė tash, len njė ēikė doze tė skepticizmit. Diēka bile ka filluar tė lėvizė, u mbajt seanca e parė konstituive e parlamentit tė Kosovės me pėrbėrje tė re. Fatlumėt qė zunė pozitat nė kuvend nuk kanė pse tė brengosen pėr katėr vitet e ardhshme, kanė siguruar pagat e rregullta dhe benificionet tjera pėrcjellėse, shumė atraktive. Sytė tash janė drejtuar nė arenėn e nxehtė tė pushtetit ministror. Ministrat nė pėrbėrjen e kaluar ishin mjaft tė zellshėm dhe nuk pritonin fare tė pastrojnė pluhurin nga kontoja buxhetore, ata ishin edhe njerėzit mė tė popullarizuar, mė tė pėrfolur, dhe mė "shik", estrada e muzikantėve dhe hajgaregjinjėve kombėtarė ishte nė njė shkallė mė poshtė nė krahasim me ta. Nuk bėnė tė jemi aq ziliqarė, nuk do tė ishte keq qė qytetarėt tė kenė pakėz mėshirė dhe tu shprehin ngushllime korit minsitror qė u skadoi mandati, siē u skadon shumė ushqimeve nė raftet e marketeve tė mėdha e tė vogla, dhe pėrveq ndonjė zhurme sa pėr sy e faqe nė ndonjė nga gazetat vendore kalon pa u vrejtur shumė. Edhe pse dhimbja ishte e madhe pėr "shokun" Shuk, u pėrballua pa ndonjė ditė zie tė shpallur, por edhe pa ulje tė flamujve nė gjysėm shtizė, qė ėnde nuk janė ngjyrosur me laramanin e re, nuk ka arritur tė zgjidhet dizajni i flamurit kosovar, atij tė riut, se kėtij qė valonte dimėr e verė veq kanė fillaur t'ia zbehen ngjyrat.  Nė njė mėnyrė a tjetrėn u bė hataja Xha Shkuku, miku ynė qė aq shumė u angazhua pėr ngritjen e oxhaqeve tė TC Kosova C, u nda nga miqtė pa u pėrshėndetur, nuk ėshtė vetėm kjo, do tė mbesin pa mbushje telefonike, vetura luksoze, pėrcjellėsit besnikė, dhe dhjamin buxhetor, keq shumė por s'ke ē'tė bėnė, nuk zgjasin festat pėrherė. Fatmirėsiht ngrica nuk u krijon kushte tė mutacionit rriqėrave, se pastaj do tė dilte shumė punė, do tė zbehej gėzimi festiv i ndėrrimit tė motmoteve, me shumė zhurmė, pordhė e piskamė.
/postuar pėr ereniku.net/Sat, January 5, 2008 9:06 am/


Arsimimi nuk ėshtė vetėm pėrgatitje pėr jetė, ėshtė vet jeta

Edhe me dėshirėn mė tė madhe pėr tė bėrė njė studim serioz pėr sistemin edukativo-arsimor nė Kosovė ėshtė shumė vėshtirė, nga fakti se ėshtė vėshtirė tė gjinden tė dhėnat e nevojshme, por kjo nuk ėshtė pengesė pėrjashtuese pėr tu dorėzuar, ngase aty ku dhembė dhėmbi shkon edhe gjuha, prandaj edhe nėse jepet njė pasqyrė e sistemit edukativ arsimor nė Amerikė ia vlen, bile pėr t'u njohur mė pėr sė afėrmi se si ky shtet i madh po zhvillohet me hapa gjigant, edhe pėrkundėr shpenzimeve shumė tė mėdha, me trerliona dollarė, qė po i gėlltitė lufta nė Afganistan dhe e Irak, nuk dua pra tė polemizoj sa a ka pasur lėkundje apo jo, ngase institucionet ndėrmarrin veprime tė menjėhershme pėr tė stabilizuar rrjedhat, edhe duke rrudhur fondet por edhe buxhetin.

Agim VuniqiAgim Vuniqi
04 janar, 2007

Nuk ia vlen tė bėhet ndonjė krahasim meritor i procesit edukativo-arsimor nė Kosovė me ato tė perėndimit, jo pėr nga programet shkollore, ngase ato mund tė hartohen bukur, pra edhe tė kopjohen, por pėr trajtimin dhe qasjen e gabuar ndaj tij, jo vetėm nga institucionet por edhe nga vet qytetarėt. Eshtė shumė gabim qė ēėshtja e arsimit t'u lehet si barrė vetėm arsimtarėve, do tė ishte kjo njė padrejtėsi shumė e madhe ndaj tyre por edhe vetė fėmijėve-nxėnėsve, studentėve. Paramendoni se ēfarė do tė ndodhte nė ndonjė vend nė Evropė poqėse nga njė person publik-ministėr tė varej sistemi shkollor, kjo as qė mund tė imagjinohet. Qytetarėt dhe prindėritė janė ata qė me vullnetin e tyre tė lirė e pėrparojnė sistemin edukativ-arsimor, si nė aspektin e sigurisė nė shkolla, por edhe zhvillimin e aktiviteteve tė lira, duke pėrfshirė angazhimin nė sport, nė teatėr... Nuk ėshtė e mjaftueshme zhurma pėr paga, nėse muk rritet pėrgjegjėsia, dhe fajėsimi tė adresohet vetėm nė njė vend dhe nė njė person-ministėr, ngase kėshtu problemi nuk zgjidhet. Pyetja ėshtė a dėshirojmė shkolla cilėsore dhe fėmijė tė shėndoshė, apo tė kalojmė mbi problemet e grumbulluara duke shfajėsuar secili veten dhe duke drejtuar gishtin diku tjetėr. Minstri dhe stafi ankohet se nuk ka mjete buxhetore tė mjaftueshme, e nė anėn tjetėr auditimi tregon se ka pasur keqpėrdorime ne menaxhimin e mjeteve, dhe po tė njėjtit vazhdojnė tė kryejnė funksione publike me rėndėsi, ata mund tė kryejnė ēfarėdo pune, por jo mė nė institucionet arsimore. Pastaj prindėritė ankohen se nuk ka siguri nė shkolla, a pėrfundon aty pėrgjegjėsia, apo ankesat mund tė zgjedhin problemin, asesi. Ata duhet tė jenė mė tė zėshėm dhe mė tė organizuar, duke bashkėpunuar me stafin drejtues nėpėr shkolla...Eshtė njė e vėrtet e madhe se ka mungesė tė cilėsisė sė kuadrit mėsimor, shumica nga ta as nuk janė tė aftė tė operojnė me kompjuterė. Arsimtarėt duhet tė jenė vazhdimisht tė pėrballur nga konkurenca legale, dhe ata t'u nėnshtrohen testeve nė ēdo dy vjetė, apo pak mė ndryshe varėsisht nga rregullat, atėherė edhe kėrkesa pėr paga mė tė larta do tė arsyetohej plotėsisht. Edhe ēėshtja e finacimit ėshtė shumė e degraduar, ngase cilėsia ėshtė nė varshėmri nga financimi, pra nė ato vende ku ka pagesė mė tė madhe tė tatimeve nga qytetarėt, atje duhet tė ketė paga mė tė larta pėr arsimtarė por edhe cilėsi mė tė lartė, nuk mund tė bėhet financimi linearisht-gjithkund njejtė, ngase njė pjesė e mjeteve tė tubuara pėr buxhet nė nivel qendror duhet tė shpėrndahen nė nivel lokal dhe nė shkolla, pra qė nė fillim duhet tė dihet buxheti vjetor shkollor, jo kėtu tė implikohen ministrat, ata duhet tė bėjnė kontrollin e cilėsisė dhe respektimin e ligjit. Pse univerzitetet nė Kosovė eksploatojnė aq rėndė studentėt e nė anėn tjetėr nuk sigurojnė bursa pėr studentėt e dalluar. Pėrfundimisht nuk mund tė arsyetohet neglizhenca e tyre dhe mungesa e inciativės intelektuale nė rritjen e mjeteve nga puna shkencore-kėrkimore. Si ua marrin zėrin por edhe gjuhėn OJQ-tė, tė cilat vjelin donacione tė mėdha, ndėrsa zėri i profesorėve nėpėr fakultete ėshtė i shurdhėr-memec. Sa shumė univerzitete private me aq shumė fakultete tė shkencave politike dhe asnjėri nga ta nuk u angazhua qė tė pėrcjellė sistemin zgjedhor nė Kosovė, pėr tė dhėnė bile ndonjė mendim akademik meritor. E keqja mė e madhe ėshtė se shumė profesorė janė tė angazhuar nė makro-projekte, e nė anėn tjetėr as qė vėrehet kontributi i tyre nė fakultetet ku ata i mėsojnė studentėt, por edhe marrin paga. Fundja dijetarėt ishin tė nėnqmuar skajshmėrisht edhe gjatė procesit tė bisedimeve pėr statusin final tė Kosovės, nga ata nuk u kėrkua ndonjė qėndrim edhe pėr pakon Ahtisaari. A nuk ėshtė pėr brengosje njė paraqitje memece e shkenctarėve shqiptarė dhe e akademikėve tė ardhshėm, dhe pse aq keq manipulohen studentėt me shoqatat e tyre, qė zėri i tyre dėgjohet vetėm kur organizohet ndonjė demostratė. Pse u lanė jasht procesit profesorėt e fakultetit teknik tė energjetikės, kur diskutohet pėr tė ardhmen energjetike tė Kosovės, si ata u anashkaluan dhe nuk janė prezent nė AKM, nė Komitetin drejtues tė "TC Kosova-C", kėshtu bile do tė pėrfitonin tė gjithė, nuk bėnė qė Kosova tė jet peng e disa hileqarėve tė cilėt mendjen e kanė nė xhepat e tyre. Stop mė tė tillėve! Shumė pyetje qė mbesin pa pėrgjegje, edhe pse liderėt u nderuan me diploma universitare, nga profesorėt, tė cilėve as qė ua drejtojnė shiqimin.  

Edhe mė dėshirėn mė tė madhe pėr tė bėrė njė studim serioz pėr sistemin edukativo-arsimor nė Kosovė ėshtė shumė vėshtirė, nga fakti se ėshtė vėshtirė tė hulumtohen tė dhėnat e nevojshme, por kjo nuk ėshtė pengesė pėrjashtuese pėr tu dorėzuar, ngase aty ku dhembė dhėmbi shkon edhe gjuha, prandaj edhe nėse jepet njė pasqyrė e sistemit edukativ arsimor nė Amerikė ia vlen bile pėr t'u njohur mė pėr sė afėrmi se si ky shtet i madh po zhvillohet me hapa gjigant, edhe pėrkundėr shpenzimeve shumė tė mėdha me trerliona dollarė qė po i gėlltitė lufta nė Afganistan dhe e Irak, nuk dua tė polemizoj sa a ka pasur lėkundje apo jo, ngase institucionet ndėrmarrin veprime tė menjėhershme pėr tė stabilizuar rrjedhat, edhe duke rrudhur fondet por edhe buxhetin.


Tre nga 10 amerikanė punojnė nė sistemin edukativo-arsimor ose studjojnė nė ndonjėrin. Edukimi gėlltitė mbi 8 % tė produktit tė pėrgjithshėm kombėtarė. Duke i renditur tė gjitha nė njė vend, ėshtė linja mė e gjėrė nė buxhetin e qyteteve. Se sa janė rezultatet e vlefshme, nganjėherė i bėnė qė arsimtarėt, prindėritė,  admnistratorėt dhe politikanėt tė ngrehin zėrin lart duke drejtuar edhe gisht gishtin tregues.

Mė 1930 nė SHBA ishin tė fragmentuara 130,000 distrikte shkollore. Pas disa dekadave tė konsolidimit tash janė mė pak se 15,000. Ato rangohen nė madhėsi-nė qindra qė aktualisht nuk operojnė me shkolla-por autobusėt  shpėrndajnė nxėnėsit nė distriktet tjera-mė tė mėdha - gjigante sikurse Distrikti i unifikuar i Los Angjelosit, me tri tė katėrtat e miliona studentėve. "Chicago" e madhe ka 332 distrikte tė shkollave publike dhe 589 shkolla brenda kauntit. Metropola e "Los Angeles-it" vepron nė 35 sisteme tė bibliotekave. Denveri i madh ka 15 kolegje publike e private dhe univerzitete. Duke lėvizur nė cilindo zonė urbane (metro-zonė)do tė thotė tė shkelish nė ndonjėrin nga distriktet shkollore, nė njėrėn nga zgjidhjet-opcionet e shkollave private dhe publike dhe nė kolegjet private dhe univerzitetet.
Le tė pajtohemi me ekspertėt e urtė se kualiteti i edukimit tė ēdo fėmijeje zbrtitet (bie posht) vetėm pėr shkak tė tri gjėrave: motivimit tė tyre, pėrkrahjes sė prindėrve, dhe arsimtarėve tė mirė. Ka akoma mėnyra tė krahasohen zonat e metrove amerikane pėr njėfuqizim tė arsimimit? David Savageau nė artikullin e botuar nė "Forbes.com" "Best Cities to Educate Your Child", mė 29 nėntor 2007, i konsideron 5 fakte:

1. Mbėshtetje shkollave

Njėri nga departamentet e edukimit mė tė popullarizuara ėshtė ndėrto tabelėn "Build a Table" tė Institutit tė shkencave tė edukimit IES tė Departamentit tė SHBA pėr edukim. Kėtu mund tė grumbullohen tė dhėna pėr ēdo gjė nga financat e shkollave publike dhe arsimtarėt deri te normat e larta tė diplomimit pėr ēdo vend qė ju intereson nė Amerikė, shtetet, kaunti, zonat urbane, dhe distriktet.

Duke shfrytėzuar tė dhėnat e departamentit, tė cilat merren veē e veē nga ēdo shtet , mund tė kombinohent mesatarja e numrit tė studentėve nė metro-zonat (metro area) pėr ekuivalentin e arsimtarėve tė paraleleve me orar tė plotė (mė i ultė mė i mirė) me mesataren e shpenzimeve institucionale tė paraqitura pėr student (mė e lartė mė e mirė), pėr tė prodhuar disa laurat interesant: "Ocean City", "N.J"., "Ithaca", "N.Y"., dhe "Honolulu".


2. Opcionet e shkollave private

Sot, njė nė nėntė nxėnės vijojnė shkollat private. Shkollat katolike janė alternativa tė shkollave private me njė regjistrim shumė tė lartė (2.5 milion nxėnės). megjithėse gjysma e nxėnėsve tė gjitha shkollave private ulen nė bankat shkollore tė paraleleve tė shkollave katolike, dy nga tre shkollat private janė jo katolike. Diku afėr 1,7 milion nxėnės vijojnė mėsimet tė grupuar siē janė Kisha Luteriane e evangjelistėve, Bordi i Edukimit Adventist i Ditės sė Shtatė "Seventh-Day Adventist Board of Education" (qė i referohet besimit protestan dhe ditės sė shtatė "Sabbath" e shtunė) dhe shoqata kombėtare pėr shkollat ditore hebreje. Shkollat jo sektare regjistrojnė 800,000 nxėnės tė tjerė, shumė nga tė cilėt paguajnė shkollimin nė institucionet qė i takojnė Asociacionit Kombėtarė pėr shkolla private. Po, mund tė gjeni shkollė private nė "site" tė ndonjė departmenti tjetėr tė edukimit - dhe "po", mund tė gjeni raportin pėr ēdo opcion tė zonave urbane pėr tė gjitha opcionet e shkollave private.

3. Popullariteti i bibliotekave

 Nė bankėn e terminaleve nė branshėn e bibliotekave publike, mund tė shifni shofer tė taksive duke hulumtuar gjenealogjinė familiare nė anėn tuaj tė majtė. ndėrsa maturant tė shkollave tė mesme duke hulumtuar punė nė linja ajrore, nė anėn e djathtė, prapa teje stivė, stovos nga Meksiko. Gazetat e qytetit presin tė ristrukturohen nė raftet e karrocave. Dhe pėrpara teje njė akėr me tavolina tė grumbulluara me valixhe dhe ēanta me libra nė tė cilat janė tė ulur nxėnėsit pėr tė lexuar. Mė shumė se ēdo metro-zonė e institucioneve edukative,  bibliotekat janė qendrat vitale dhe burimet e skajshme tė edukimit pėr tė gjithė. Nėse bibliotekat duhet tė zgjedhin njėsinė matėse tė suksesit, do tė jetė ky cikli i vijimit, vlerėsues. Logaritja ėshtė e thjeshtė duke pjestuar qarkullimin e anėtarėve tė bibliotekės me numrin e librave, ky cikėl tregon aktivitetin e vijuesve tė bibliotekės qė jep si indikacion numrin sa herė njė libėr ka qarkulluar gjatė vitit, nėse qarkullimi ėshtė shtri-pėrhapur nga vijuesit. Sistemi i bibliotekave qarkullon theksueshėm librat mė tė shitur dhe sa do tė kenė cikėl tė lart varet nga sistemi i bibliotekave qė ka referenca tė gjėra koleksionimi, ose i hapur, sistemi i bibliotekave qė ėshtė i hapur nė orė tė limituara (me mė pak orė) dhe ka fond librash askush nuk vijohet aq. Nė mesin e zonave urbane-metro, mė nė zė janė, konsiderohen kampione pėr nga numri i vizitorėve, fitues, nė rangun e bibliotekave  dhe qendrave bibliotekare nė perėndim: "Portland",Ore., "San Jose", Calif.., "Colorado Springs", Colo. dhe "Salt Lake".

4. Qytetet universitare

Kolegjet dhe univerzitetet janė punėdhėnės zyresh. Nė fakt ėshtė njė lidhje e madhe nė mes tė univerziteteve tė orientuara hulumtuese dhe ekonomive tė shėndosha. Dy shembuj historik janė Univerziteti i Stanfordit nxit- fuqizon rritjen e luginės sė silikonit, tė ndėrmarrjes sė high-tech nė San Jose dhe Bay Area (zonėn e gjirit) dhe fakulteti MIT dhe ish-nxėnėsve tė cilėt startuan nė firmat elektronike pėrgjatė rrugės 128 jashtė Bostonit. Ēdo vend mund te jetė qytet kolegj nese ka se paku njė institucion tė edukimit tė lartė. Por nėse peshoni ēdo person  qė vijon kolegjet lokale me numrin e viteve pėr tė fituar diplomė tė lartė tė ofruar ( tė cilat janė tė asocuara me regjistrimet nė art,  vlerėsohen me dy, regjistrimet me diploma bachellor me katėr, regjistrimet master me 6 dhe regjistrimet per doktoraturė me nėntė)  ngriten me nje shtrirje gamė tė numrave. Vendet si Kolegjet "Station-Bryan", "Texas", "Iova"; "Lawrence", "Kan"; dhe "Kolumbia", Mo., kanė dalur shumė lart sipas kritereve tė pėrcaktuara. Alas, ėshtė vetėm edhe njė lojė nė qytetin e Ames, "Iowa" (Iowa State Univerzity), nė kolegjin Station- Bryan (Texas A&M) nė Lawrence ( Univerziteti i Kanzasit) dhe nė Columbia (Univezriteti i Missourit). Duhet diēka tjetėr pėr tė dekoruar kėtė larmi tė arsimimit tė lartė.


5. Opcionet e Kolegjeve

Koleksionimi i zonave urbane tė institucioneve tė arsimimit tė lartė duhet tė plotėson nevojat e njė numri tė madh tė banorėve: me kosto tė ulėt tė natės dhe vijim tė kurseve gjatė vikendeve pėr ata qė punojnė me orar tė plotė nė profesione, kurse qė vijohen pėr ēertifikata tė punės nė kolegje dyvjeēare dhe ato  tradicionale "bachelor" dhe nė curriculum qė ofrohen nė kolegje dhe univerzitete. Vendet me rangim tė lartė: njė dy dhe tre pėr nga madhėsia janė: "New York", "Chicago", dhe "Los Angeles".Duke kombinuar tė gjitha kėto kritere japin rangimin e "top" vendeve tė Amerikės nė arsimimin e fėmijėve - tė prira nga "Washington DC-Arlington", VA, dhe pėrcjellur shumė afėr nga "Madison", Wis., dhe "Cambridge-Newton-Framingham", Mass..

/postuar për ereniku.net/Thu, January 3, 2008 7:39 pm/

A do e presim 2008 me pavarėsi?

   A do e presin qytetarėt e Kosovės pavarėsinė nė kėtė vit, 2008, apo do tė pėrballen me vazhdimin e bisedimeve nė kryeqendrat evropiane, mbetet tė shihet, por sigurisht qė banalizimi i thjeshtėsuar "do e shpallim tash..jo por tash" veē ka filluar tė degradohet, dhe nuk ka ndonjė pėrmbajtje politike.

Agim VuniqiAgim Vuniqi
04 janar 2007

   Bisedimet e deritanishme tė dy partive mė tė mėdha politike nė Kosovė, PDK-sė dhe LDK-sė, deri mė tash nuk dhanė rezultatet e pritura. Si duket ato nuk janė duke kuptuar qė e ardhmja e Kosovės ėshtė shumė mė rėndėsishme se ndėrtimi i koalicionit tė tyre, edhe pse e kanė tė qartė qė pėr t'u ruajtur ligjshmėria institucionale nė Kosovė ata duhet domosdo tė ndėrtojnė koalicionin e pėrbashkėt deri mė 5 janar, pėr tė vazhduar pastaj ndėrtimin e tė gjitha instucioneve qė dolėn nga zgjedhjet e mbajtura mė 17 nėntor. Derisa partitė politike janė nė vazhdėn e takimeve, ato mbahen nėn patronatin e z. Hashim Thaēit, i cili u propozua pėr mandatar nga kryetari Famir Sejdiu, tė cilėt janė edhe akterėt kyē tė bisedimeve tė deri tanishme dy partiake, nuk dhanė ndonjė rezultat inkurajues. Partitė tjera qė kaluan pragun zgjedhor kanė mbetur anash, duke pėrcjellur ē'po ngjet nė selitė e "tė mėdhenjėve", edhepse zgjidhja politike e Kosovės ėshtė ende e paqartė me shumė tė panjohura, dhe ėshtė banalizuar nė thjeshtėsinė e saj "do e shpalllim tash.. jo tash, .. e dijmė datėn e pavarėsisė, por nuk po e publikojmė". Qytetarėt nuk shohin asgjė nga ky thjeshtėsim i degraduar, ata pėrpliten nė vazhdimėsi nė mes tė territ dhe dritės, mungesės sė ujit, papunėsisė, keqqeverisjes, dhe tė jo perspėktivės nė t'ardhmen. Dhe fundja ky banalitet politik, mund tė shkaktoj trazira sociale, prandaj e ardhmja e Kosovės nuk ėshtė e drejtė e rezervuar e politikanėve, por ėshtė detyrė e tė gjithė qytetarėve, tė clėt janė nė fund tė pėprpjekjeve titanike pėr tė ruajtur paqen relative, e cila mund tė shpėrthej nė ēdo qast duke humbur kėshtu kontrollin mbi tė gjitha tė "arrriturat" e deritanishme. Do tė ishte ky sinjali mė i keq qė do e fuste Kosovėn nė gjendjen e kaosit, e cila mė pastaj shumė vėshtitrė do tė tė ndalej, e tė mos zgjėrohet edhe nė pjesėt tjera tė rajonit dhe tė mos pėrfshinte sė pari pjesėt tjera tė banuara me shqiptarė. Prandaj paqartėsia dhe joserioziteti i partnerėve tė ardhshėm tė koalicionit, do tė ishte njė ndėr skenarėt mė tė kėqinjė tė mundshėm pėr tė ardhmen e vendit. Se vėrėjtjet janė shumė serioze mund tė jenė mė tė qarta edhe nga fjalori i  i sekretarit tė OKB-sė i pėrmbushur me skepticizėm, tė shėnuara nė Associated Press, nga autori John Heilprin, tė dt. 31 dhjetor, tė ditės sė fundit tė vitit, tashmė tė vjetmė, 2007.  "Pengesat politike nė tė ardhmen e Kosovės nuk mund tė zgjasin nė pafundėsi pa futė KB-nė rrezik serioz dhe tė gjitha arritjet atje", tha Ban Ki-moon, duke sugjeruar pėr kujdes anėtarėt e KS tė hėnėn.

   Raporti tremujor nė Kėshillin e Sigurimit portretizojė tensionet e pėrditshėmėrisė nė Kosovė. Shpresat nė Kosovė mbeten tė larta ashtu qė zgjidhja pėr statusin e tė ardhmes duhet tė gjendet me rapiditet, deri sa status quo ėshtė e pa qėndrueshme, tha Ban. Nėse vazhdojnė pengesat ngjarjet pėr njė moment mund tė marrin kahjen e vet, duke vu nė rrezik serioz arritjet dhe ligjshmėrin e KB-sė nė Kosovė. Nė raportin e tij 1shtator-15 dhjetor 15, Ban tha se vlimet e konfliktit etnik do tė derdhen nė tėrė rajonin. Paqartėsitė dhe humbja e dinamizmit pėrpara, nė tė ardhmen e statusit tė ardhmė tė procesit mund tė krijojnė rrezikun e jostabilitetit, si nė Kosovė ashtu edhe mė gjėrė, nė tėrė rajonin, poashtu mund tė rrezikojė potencialisht stafin e OKB-sė, raportoi Ban ki-moon. Megjithėse Kosova formalisht mbetet pjesė e Serbisė, KB dhe NATO u instalua kur aleanca ushtarake i dha fund shtypjes sė liderit ex jugosllav Milloshiq tė vendosur kundėr shqiptarėve etnik qė kėrkonin pavarėsinė. Pėr dy vite mediatorėt amerikan tė BE-sė dhe ata rus u pėrpoqėn tė zbusin raportet nė mes tė serbėve dhe autoriteteve tė Kosovės pėr statusin e Kosovės, duke kėrkuar zgjidhje tė pranueshme pėr tė dy palėt. Zgjatja katėrmujore e bisedimeve pėrfundojė muajin e kaluar pa marrėveshje. Ban sheh ende disa arsye pėr inkurajim. Ai tha se zgjdhjet parlamentare nė Kosovė tė cilat pėrfunduan muajin e kaluar, ishin  tė lira dhe i pėrshkoi mėnyra e qetė dhe fer e mbajtjes nė akordancė me standardet ndėrkombėtare. Por ai tha se shpreh keqardhje qė serbėt e Kosovės nuk do tė pėrfaqėsohen plotėsisht dhe" nė vend tė kėsaj ata vazhdojnė tė varen nga strukturat paralele qė pėrkujdesen duke ofruar shėrbimet bazike, tė cilat pėrkrahen nga autoritetet e Beogradit". Ban sugjeron se e ardhmja e Kosovės mund tė vendoset nė Evropė mė mirė se sa nė qendrėn e OKB-sė nė Nju Jork. Pėrkushtimi institucional nė rritje i BE-sė pėr Kosovėn ėshtė i rėndėsishėm, ashtu siē ėshtė pėrkujdesja e vazhdueshme e perspektivės evropiane pėr Kosovėn, tha Ban. Mė heret kėtė muaj shpresat e vogla pėr marrėveshje nga Kėshilli i Sigurimit mbi tė ardhmen e Kosovės, me diplomatėt perėndimor u pėrmbyllėn dhe ngjanė qė bisedimet mund tė vazhdojnė nė kryeqytetet evropiane. 15 anėtarėt e Kėshillit tė Sigurimit u takuan prapa dyerve tė mbyllura dėgjuan kryeministrin serb i cili tha se Kosova duhet tė mbetet pjesė e territorit serb, si dhe nga presidenti i kosovės, i cili i shtroj kėkresat e kosovarėve pėr pavarėsi tė shpejtė-lėvizje qė do tė gatuhet nga SHBA dhe shtetet kyqe tė Evropės.
/postuar pėr ereniku.net/Tue, January 1, 2008 6:30 pm/


Sindromi i pritjeve

Nuk ėshtė gjė rezoluta e parlamentit serb, nuk ėshtė gjė kėrcnimi ushtarak, nuk ėshtė gjė ndalja e rubinetės sė ujit nga liqeni i Ujmanit, nuk ėshtė gjė ndarja e mundshme e Kosovės, dhe krijimi i realiteteve tė reja nė terren, tė gjitha kėto janė asgjė, ngase kėtu ėshtė NATO-ja, ėshtė Ruckeri, janė zyret, janė partitė, OJQ-tė...

Agim VuniqiAgim Vuniqi
30 dhjetor, 2007

Po parandihet ndezja e fishekzareve pėr festėn e Vitit tė Ri, por nuk po parandjehet fetivali i pavarėsisė, janė pėrzierė datat. Tė kuptohemi sa herė pėrmenden datat, na kaplojnė ethet dhe tė rrėqethurat, ngase patjetėr do tė vie ajo ditė dhe mė pastaj do e kemi paksa mė vėshtirė. Do tė kemi punė me veten, nuk do tė fajėsohen mė zyret e huaja pėr pėrzierje nė punėt e brendshme, dhe atėherė do tė fillojė qethja e njėmendėt e asaj qė ka mbetur. Mbeturinat e KEK-ut veē kanė filluar tė shiten, do tė shiten objektet, do tė shitet toka e nėntoka, dhe atyre qė do tė vijnė pas nesh do t'u alokohen marritė e sotme, ndoshta edhe borgjet e nesėrme, optimizėm stoik.

Pavarėsia u harrua , ngadalė po bėhet bozė edhe kjo puna e qeverisė, jo u morėn vesh jo su morėn, parimisht u pajtuan por prap nuk ka gjė nga pajtimi i njėmendėt pėr tė qeverisur. Kjo lojė si duket i pėrgjigjet LDK-sė pėt t'u kėndellur nga "knockdown-i" i pėrkohshėm zgjedhor. E kanė vėshtirė tė marrin vendim poltikanėt e shterur, tė cilėve si duket ka filluar t'u lėvizė rėra nėn kėmbė, nuk janė mė stabil dhe hijerėndė, vota i ka dėrmuar. ...Ah kjo vota, e ėmbėl ishte kur gradoheshin me poste nga njėshi, e tash qė janė bė tė pavarur nuk kuptojnė gjuhėn e moderuar tė marrėveshjes, presin qė dikush t'ua ngreh veshin dhe pastaj tė reagojnė me instiktin e skiles, pėr t'u treguar tė diciplinuar dhe shumė kooperativ, zatėn ashtu janė mėsuar, tė marrin vendime pasi qė tė tė lėvizin bosėt e zyreve tė huaja.

Politika shqiptare nuk ėshtė aspak serioze, "llaskucėt" politikė takohen nėpėr lokale publike pėr tė vendosur pėr tė ardhmen e vendit, ėshtė ky sinjali mė i keq qė u pėrqohet qytetarėve. Parlamenti serb merr vendime qė tangojnė me tė ardhmen e Kosovės, ndėrsa politikanėt kosovarė nuk brengosen hiē. Ata presin ndonjė shenjė pėr tė lėvizur nga vendi, dhe i ka kapur marazi i pavarėsisė. Nuk ėshtė gjė rezoluta e parlamentit serb, nuk ėshtė gjė kėrcnimi ushtarak, nuk ėshtė gjė ndalja e rubinetės sė ujit nga liqeni i Ujmanit, nuk ėshtė gjė ndarja e mundshme e Kosovės, dhe krijimi i realiteteve tė reja nė terren, tė gjitha kėto janė asgjė, ngase kėtu ėshtė NATO-ja, ėshtė Ruckeri, janė zyret, janė partitė, OJQ-tė...

Qytetarėt shpeshherė tė mashtruar janė optimistė tė pandreqshėm, bile me diēka tė krenohemi. Nuk e dij ku e bazojnė kėtė optimizėm, apo flasin heroikisht pėr tė ardhmen. Realisht asnjėherė nuk ka munguar optimizmi, edhe atėherė kur  i patėn larguar dhunshėm punėtorėt nga puna, kur u shpallėn akte shumė tė rėndėsishme "shtetėrore", atėherė kur mbaheshin zgjedhjet presidenciale, votohej pėr Kosovėn e pavarur, e lojėra tjera "shtetomanie". Atėherė kur samarin na patėn lidhur pėr barku, edhe atėherė na mbante optimizmi. Bodrumet i shėndėrruam nė shkolla, nė fakultete, nė Univerzitet, nuk ndaheshim nga optimizmi...

Kosova  u pasurua edhe me muzeun e pavarėsisė, brenda atyre mureve mbaheshin konferencat e rregullta pėr shtyp, dhe po nga ai vend deri te shtėpitė private shpina bėhej mė butė se barku, edhe atėherė na mbante optimizmi kronik. Unė ēuditem pse nuk u ndėrtua edhe njė muze shumė i rėndėsishėm dhe shumė domethėnės muzeu i bodrumeve shkollore, atėherė bile mė shumė do e kuptonim domethėnien e sakrificės dhe optimizmit.

Kundėrthėnjet shoqėrore me shumė ngjyrė patriotike nuk u ndalėn as atėherė kur rrezikohej etnikumi, pėrveq pluralizmit politik aranzhuesit politik pėrpiqeshin qė edhe luftėn ta demokratizonin, edhe financimi nuk ishte mė monoteist, ishte hapur valvola manuale dhe derdheshin mjetet pėr dy formacione tė cilat kishin synim luftėn pėr liri, por edhe pėr begati.

Ē'u bė pastaj si ndodhi qė pas lufta dhe liria i egėrsoj qytetarėt, nuk kishte tė ndalur maratoni i gazepit qė ia ndali hovin pavarėsisė. Bollėku shtohej gjithnjė e mė shumė, uzurpomania kaloi nė sėmundje kronike, vjedhje, plaēkitje dhe uzurpime, ishte ky festivali i shtrigave. Demokracia lėshonte rrėnjėt thellė e mė thellė, ministra e shumė zyrtarė e zyrtarizuan pėrfundimisht hajninė institucionale dhe legalizuan korrupcionin kombėtarė e ndėrkombėtarė, dhe tė gjithė flisninin pėr pavarėsinė. Si duket nuk do tė ndalen pritjet: pritje pėr formimimin e qeverisė, pritje pėr konstituimin e parlamentit, pritje pėr shpalljen e pavarėsisė (n'cuk!), a do e shpallim a do tė na e shpallin, kėtė gjė askush s'e di, por optimizmi na mban, nuk ėshtė mahi./postuar pėr ereniku.net/
Sun, December 30, 2007 1:04 am/
 


                     Revoltė

Agim Vuniqi,
28 dhjetor, 2007
      Nuk e di ėshtė gazetė lokale apo kombėtare "Gazeta Ndryshe", nuk e di as tirazhin e shitjes, ėshtė gazetė e pėrditshme, ka lexues tė rregulltė tė saj, dhe ata lexojnė me andje artikujt e shkruar duke menduar se ēdo gjė ėshtė nė rregull dhe ka ndershmėri.

    Nė shumė raste kanė edhe tė drejtė, por si t'ua rikthesh besimin atyre se nuk janė tė mashtruar dhe se nuk janė tė manipuluar aq skajshėmrisht kur tė kuptojnė se ėshtė bėrė shkelje drsatike e tė drejtave tė autorėsisė, nga artikullshkruejtės "tė imagjinuar".

    Unė nuk e di shkakun si ka ardhur deri te kjo, apo gazeta duhet t'i ketė instrumentet pėr verifikueshmėrinė e autorėsisė, ngase besimi i lexuesve por edhe i bashkėpunėtarėve tė saj ėshtė nė lėkundje, me arsye.

    Tė premten e dt. 9 nėntor ėshtė publikuar artikulli Pavarėsia me "promajė", e cila ėshtė shkruar i njėmendėt Agim Vuniqi ( teksti ėshtė botuar mė 25 tetor 2007, i bashkangjitet kopja), i cili ėshtė qytetar amerikan dhe jeton nė SHBA, jo nga autori i "imaxhinuar" Bardhyl Selimi .

     Kishte me qenė shumė e arsyeshme dhe e udhės qė redaksia e gazetės sė pėrditshme "Gazeta Ndryshe" tė hulumtoj rastin dhe tė nxjerrė konkluzionet e saj, duke i kėrkuar falje publike autorit tė saj tė njėmendėt pėr dėmin e shkaktuar autorial dhe pėr shkeljen e paqėllimtė ligjore tė autorėsisė,  por edhe autori ėshtė e rrugės tė shpjegoj  publikisht si erdhi deri te kjo, ndoshta ka qenė edhe pakujdesi-teksti ėshtė dėrguar nga emaili i tij dhe gazeta mund tė ketė gabuar pa dashje, ēdo gjė ėshtė e mundur. Ndėrsa nėse dėrguesi ėshtė emėr i "imagjinuar", atėherė i takon redaksisė tė sqaroj rastin publikisht.

    Nuk e di si ka ndodhur qė teksti i shkruar nga Agim Vuniqi autor tė tjetėrsohet ashtu, pa ndėrruar asnjė shkronjė, i titulluar njejtė dhe i botuar nė shumė web-site si: www.ereniku.net, www.liriakombtare.com, wwwshqiperiaebashkuar.org, pastaj Gazeta e pėrditshme Epoka e Re, e titulluar ndryshe.

   Sigurisht qė autori meriton falje publike pėr gabimin e lėshuar pa dashje.

   Autori nuk ka asnjė dėshirė tė veprojė ndryshe, falja publike ėshtė akt gjentėlmen dhe i mjaftueshėm nga redaksia pėr njė lėshim tė pahijshėm redaksional, pėrndryshe autori nuk e ka ndėrmend tė ndėrmarr ndonjė aktivitetet ligjor pėr tė zbardhur rastin, meqė tė gjitha shkrimet e tij tė botuara deri mė tash, nuk janė shpaguar me kundėrvlerė parash, ai ka gjykuar se kontributi i tij nė lėminė e publicistikės ėshtė vullnetar./ky reagim ėshtė derguar nė adresė tė: ereniku.net /Thu, December 27, 2007 6:06 pm/


Bota ėshtė shokuar nga vrasja e princeshės sė demokracisė pakistaneze, Benazir Bhuto

Agim Vuniqi,
Detroit,
28 dhjetor, 2007

Benazir Bhuto princesha e demokracisė pakistaneze u vra nga akti i rėndė terrorist, i pėrgatitur pėr tė dėmtuar rėndė demokracinė pakistaneze. Ajo me krenari thoshte "Nuk besoj se asnjė mysliman i vėrtetė do tė ndėrmerrte sulm ndaj meje, pasi feja islame e ndalon sulmin kundėr grave, dhe myslimanėt e kanė tė qartė se nėse sulmojnė njė grua, do tė digjen nė skėterrė. Prandaj nuk besoj se jam nė rrezik," ajo u shpreh kėshtu nė tetor, para se tė kthehej nė Pakistan.

Ende nuk dihen detajet e vrasjes, por ėshtė njė e vėrtet e madhe se Pakistani humbi njėjėn nga lideret mė popullore nė Pakistan e mė gjėrė. Zonja Bhuto ishte nė njė makinė tė blinduar nė momentin e sulmit, por po pėrshėndeste pėrkrahėsit e saj nga pjesa e sipėrme e hapur e makinės nė njė park pranė qendrės sė ushtrisė sė Pakistanit nė Rawalpindi. Ajo u dėrgua menjėherė nė njė spital lokal, por doktorėt nuk arritėn ta shpėtonin. Ajo ishte 54 vjeēe. Tė paktėn nėntė persona kanė humbur jetėn nė trazira nė gjithė vendin. Ushtria pakistaneze u vu nė gjendje tė lartė gatishmėrie, ndėrkohė qė protestuesit e zemėruar i vunė zjarrin automjeteve dhe sulmuan dyqane nė Karachi, Lahore dhe qytete tė tjera. Udhėheqėsja me peshė e opozitės Benazir Bhuto u vra tė enjten, ndėrsa largohej nga njė tubim pėr fushatė para zgjedhjeve parlamentare tė parashikuara pėr mė 8 janar. Policia tha se njė person qėlloi me armė kundėr zonjės Buto para se tė hidhte veten nė erė duke vrarė tė paktėn 20 tė tjerė.

Benazir Buto e trashėgoi partinė nga i ati, dhe e udhėhoqi atė me zotėsi deri kur u bė e para femėr qė merrte postin e kryeministres nė kėtė vend mysliman. Ajo qėndroi nė kėtė post nga viti 1988 deri nė 1990 dhe mė pas nga 1993-1996, ndėrkohė qė ndaj administratės sė saj kishte akuza tė shumta pėr korrupsion. Pas qėndrimit nė mėrgim pėr 8 vjet, ajo vendosi tė kthehej, megjithėse ndaj saj ishin bėrė kėrcėnime pėr atentat..

Benazir Bhuto kishte njė qasje tė shkėlqyer ndaj mediave, kishte studjuar nė Harvard dhe fliste anglishten shumė bukur. Ajo ishte e angazhuar qė tė dėgjohej sa mė zėshėm zėri i popullit tė Pakistanit, ajo kishte premtuar dhe thonte se nuk do tė lejojė qė nė dyert e pakistanezėve tė troket terrorizmi, ashtu siē po ndodhė nė Irak dhe Avganistan. Gruaja e zgjedhur ndėr 50 gratė mė tė bukura nė botė u vra. Zonja u Buto u vra ndėrsa po largohej nga njė miting nė qytetin Ravalpindi. Ish Kryeminsitrja ishte vėnė nė krye tė opozitės dhe po konkuronte ndaj presidentit Pervez Musharaf. Vrasja e saj u bė vetėm, dy javė para zgjedhjeve parlamentare, zhvillimi i ti cilave u vu nė rrezik nga gjendja e jashtėzakonshme e shpallur nė nėntor, por qė u hoq mė 16 dhjetor. Ajo ishte njė intelektuale e shkolluar nė univerzitetet mė prestigjioze nė botė, si nė Harward, Oxford etj.., gjė qė e bėnte tė veēuar vajzėn e kryeministri Zylfikar Ali Bhuto (Babai i zonjės Buto, Zulfikar Ali Buto ka qenė President dhe Kryeministėr i Pakistanit 2 herė gjatė viteve tė 70-ta. Ai u rrėzua nga pushteti me grusht shteti dhe u ekzekutua me varje nė vitin 1979 nga sundimtari ushtarak Zia ul-Haq). Zonja Buto shquhej pėr guximin intelektual dhe politik nė pėrballje me rivalėt eksterm politik. Vullneti i pathyeshėm politik dhe guximi titanik ishte ajo qė e veēonte karakterin e saj, e cila nuk i frikohej vdekjes as nė  rrebeshin e demonstratave, duke qenė pjesė aktive e energjisė popullore tė pakistanezėve. Nuk u ndal tė pushonte as atėherė kur pėrpara saj u vranė 150 simpatizantė tė saj, pikėrisht nė ditėlindjen e saj. Ajo pra disa herė u pėrball me sulmet vetėvrasėse, por as nuk ishkonte nė mendje tė tėrhiqej nga jeta politike, edhepse e kėrcnuar nga grupe tė ndryshme ekstremiste, e detyruar tė jetonte nė ekzil. Presioni i fuqishėm nė Musharafin e bėnė qė Bhutto tė kėthehet nė Pakistan me dėshirėn mė tė madhe pėr tė parė popullin e saj tė pėrparuar. Do tė mbeten tė shėnuara fjalėt nga CNN: "Jam e sigurt tek liria dhe pėrparimi i popujve kėto dy parime do ta udhėheqin botėn, prandaj nuk do tė ndalem deri nė frymėn e fundit". 

Ajo kishte bėrė njė marrėveshje me presidentin Pervez Musharaf pėr tė mundėsuar kthimin nė atdhe, ku filloi fushatė pėr partinė e popullit pakistanez. Kjo parti, u themelua nga i ati nė vitet 1960 dhe ka qenė njė ndėr forcat e pakta politike nė Pakistan qė ka siguruar mbėshtetje nga shtresa tė gjėra njerėzish.
Kthimi i saj nė tetor u shoqėrua me njė sulm vetėvrasės qė shkaktoi vdekjen e 140 vetėve dhe qė acaroi edhe marrėdhėniet e saj me Presidentin Musharaf.
Zonja Buto ishte njė kritike e hapur e gjendjes sė jashtėzakonshme nga Presidenti Musharaf mė 3 nėntor. Megjithė paralajmėrimet nga zyrtarėt pakistanezė tė sigurimit, ajo i vazhdoi tubimet pėr tė siguruar pėrkrahje nė zgjedhjet e janarit.

Mėnyra tepėr e kulturuar e tė folurit nė publik, nė TV, e tregonte atė edhe mė inteligjente fal natyrės sė saj, por njėkohesisht tė fituar gjatė edukimit si ne familje ashtu edhe nė shkolla. Benazir Buto ishte e njohur shumė mė heret nė politikėn ndėrkombėtare, ajo ka qenė dy herė kryeministėr e Pakistanit, tash konkuronte nė zgjedhjet qė do tė mbahen nė janar tė vitit tė ardhshėm pėr postin e presidentit.

Pakistani kishte pėrfituar 5 miliardė dollarė nga SHBA pasiqė ishte pozicionuar nė anėn e koalicionit amerikano-britanezė nė luftėn kundėr Sadam Hyseinit nė Irak, luftė qė solli shumė viktima. Ajo ishte rivale shumė e denjė pėr postin e presidentit, ishte e izoluar nga aktivitetet politike dhe nė burg shtėpiak, por pas presionit amerikan ajo u lirua, njėkohėsisht arriti qė presidentin Musharaf ta ndajė nga uniforma ushtarake, pėr tė pasur mundėsi tė kandidohet pėr pozitėn e presidentit, edhe pse me shumė dėshirė do tė mbante dy pozitat, por ai u pengua pikėrisht nga princesha e demokracisė pakistaneze tė mbajė dy pozitat kryesore tė pushtetit.

Vėmendja e opinionit botėrorė ishte pėrqėndruar ēdo herė nė Pakistan, sidomos pėr shkak tė rivalitetit nuklear me Indinė fqinje. Xixat e konfliktit ishin tė gatshme saherė qė trazohej Kashmiri, i cili ishte edhe frymėzim muzikor pėr shumė grupe tė perėndimit ("Kashmir" konsiderohet njėra ndėr kėngėt mė tė sukseshme tė Led Zeppelin-ėve, dhe qė tė katėr anėtarėt e "band"-it tė pajtohen se ėshtė arritja e tyre mė e lartė muzikore. Plant shkruajti vargjet lirike mė 1973 deri sa ishte duke udhėtuar pėrgjatė shkretirės Sahara nė Maroko, pėrkundėr kėtij fakti kėnga u titullua "Kashmir", regjion nė pjesėn veriore tė subkontinentit Indian. Titulli origjinal ishte "Ngasja pėr nė Kashmir"), zonė shumė e ndieshme nė raportet Indi-Pakistan, Kashmiri pretendonte tė shkėputej nga India dhe t'i bashkangjitej Pakistanit, herė pas herė paknaqėsitė e banorėve tė Kashmirit shqetėsojnė raportet nė mes tė kėtyre dy fuqive bėrthamore.

Pikėrisht sot kanalet mė tė fuqishme botėrore si "CNN", "CNBS", "Al Jazeera", e shumė kanale tjera televizive po japin storje pėr jetėn e Benazir Butos dhe familjes sė saj. Pėrveq Presidentit Bush qė dėnoi vrasjen e ish kryeministres Benazir Buto me fjalėt "Shtetet e Bashkuara e dėnojnė me forcė kėtė akt prej frikacakėsh tė kryer nga ekstremistėt qė po pėrpiqen tė minojnė demokracinė e Pakistanit", duke shtuar se personat pėrgjegjės pėr tė duhet tė dalin para drejtėsisė. Nė njė deklaratė tė shkurtėr pėr gazetarėt nga ferma e tij nė Taksas, Presidenti tha se vrasja e zonjės Buto flet pėr natyrėn mizore tė terrorizmit. Ajo e dinte se kthimi nė Pakistan do ta vinte atė nė rrezik. Megjithatė ajo nuk lejoi qė vrasėsit tė diktonin zhvillimin e ngjarjeve nė vendin e saj, tha ai. Edhe liderėt tjerė kandidatė pėr pozitėn e presidentit si nga tabori republikan poashu edhe ai demokrat dhanė vlerėsimet fillestare duke shfaqur brengosje pėr paqen nė Pakistan.

Prononcimeve zyrtare tė "Shtėpisė sė Bardhė" iu bashkangjitėn John McCain, Rudolph W. Giuliani , Mike Huckabee, Mitt Romney, Hilary Rodham Clinton, Barack Obama, John Edwards.., ata japin vlerėsime shumė pozitive pėr personalitetin e Benazir Butos, dhe konsiderojnė qė pėrgatitėsit e atentatit duhet tė pėrgjigjen.

Ish-kryeministrja Benazir Buto ishte njė ndėr tre figurat kryesore udhėheqėse pakistaneze nė zgjedhjet kombėtare tė vendit nė janar tė 2008.
Zonja Buto, ish-kryeministri Navaz Sharif dhe Presidenti aktual Pervez Musharaf kryesonin tre partitė mė tė forta tė vendit dhe tė tre kanė qenė emrat kryesorė prej kohėsh nė luftėn pėr pushtet. Sigurisht qė hetimet nuk do tė lėjnė tė qetė Pakistanin, pra janė tė hapura tė gjitha mundėsitė, qė patjetėr duhet tė japin pėrgjegje /derguar pėr ereniku.net /Fri, December 28, 2007 1:39 am/


ereniku.net
publikim: 23 dhjetor, 2007
Prishtina ėshtė nėna e ēudirave

  Shkurt e shqip festat, nuk kanė mė kuptimin e pėrfundimit tė arriturave tė mėdha nė qeverisje, por do tė jenė mė tepėr rekapitulim i shprehjes sė dėshirave dhe nė rritjen e shpresave pėr fitimin e bastit, pro pavarėsisė, nga evro-amerikanėt nė krahasim me ruso-serbėt

Agim VuniqiAgim Vuniqi
23 dhjetor,2007

  Pritja pėr zgjedhjen e qeverisė ėshtė shumė mė sfiduese sesa pritja e ndėrrimit tė motmoteve, edhepse edhe kjo festė ka kohė pėr tė pritur, duhet tė pres pritjen sa mė tė mirė tė Kurban Bajramit, dhe si zakonisht siē ndodhė shpeshherė kemi stivė politikajsh, qė pritnin nė rend pėr t'ia prekur dorėn Myftiut tė Kosovės Mr. Naim Tėrnavės. Shumica e tyre prononcoheshin pėr njėrin nga televizionet publike, pėr tė dhėnė ndonjė shpresė tinzake pėr pavarėsinė, e cila ėshtė gati dhe pret tė shpallet. 

  Mirė, si ėshtė kjo puna e shpalljes? Gazetarėt dhe analistėt vrapojnė pas datės, dhe pyetja e parė kur? Pastaj rrebesh deklaratash, pavarėsia mund tė shpallet edhe pa u ndryshuar rezoluta e KS tė OKB-sė 1244! U pėrhap lajmi si era se njė grup ekspertėsh kanė hartuar tekstin sekret tė zgjidhjes sė lėmshit.

  Mė pastaj Nostradamusat e rinj shumė tė dijshėm i referohen rezolutės dhe japin sqarime tė hollėsishme tė interpretimeve tė ndryshme, thuaja se ligji ndėrkombėtarė ėshtė ēamēakėz qė pėrtypet dhe fryhet sa herė qė do pėrtypėsi. Mė pas do tė ndezen dritat edhe pėr Kėshėndelllat, do e festojnė qytetarėt e politikanėt, se kėshtu e do puna, ėshtė trend, mė shumė sesa qė lodhen pėr religjion.

  Ky horuk i festave para asaj finale tė pavarėsisė, do tė ndalet nė stacionin e fundit tė kėtij viti, pėr tė pushuar dhe festuar, atė tė ndėrrimit tė motmoteve.

  Shkurt e shqip festa e Vitit tė Ri, nuk ka mė kuptimin e pėrfundimit tė arriturave tė mėdha nė qeverisje, por do tė jetė mė tepėr rekapitulim i shprehjes sė dėshirave dhe nė rritjen e shpresave pėr fitimin e bastit nga evro-amerikanėt nė krahasim me ruso-serbėt..

  Dhe askush nuk skuqet pėr pritjet e shumta, ka kaluar edhe nė sėmundje kronike, ende nuk ėshtė gjetur ilaqi, por nė kėtė janė duke punuar mjekėt dhe barishtarėt sė bashku, le tė jetė ky njė projekt i pėrbashkėt, se nėse nuk i kryejnė detyrat e veta ata do tė kėrcnohen nga rreziku i tjetėrsimit profesional dhe tė dalin nė pah, kuazi-mjekėt, ata qė fryejnė nė ēdo skutė tė pacientėve, pė tė pastruar xhepat nėse ka mbetur ndonjė euro nė to, dhe kėshtu mjekėt e vėrtetė biznesmen do tė mbeten kacavjerrtė, ngase mjekėsia do tė kalon nė atė frymore, do tė fryhen faqet nga brenda duke krijuar topthe fryme pėr t'u zbarazur nė skutat e pacientėve, e ndoshta do tė shoqėrohet edhe me ndonjė hajmali e shkruar me shkronja tė paqarta qė domethėnjėn e tyre e dijnė vetėm ata qė i mbėshtjellin nė trekėndėsh, qė do t'ua kishte lakmi edhe Pitagora.

  Pėr sa poste ministrore do tė hapet konkursi realisht nuk dihet, ngase nuk ėshtė ndėrtuar marrėveshja ende, por tė gjithėve ua kanda ta mbėshtjellin kravatėn ministrore.

  Mirė, pse partitė politike nuk japin listat publikisht me emrat dhe CV-tė e kandidatėve, sigurisht janė nė hamendje, pastaj mė lehtė ėshtė tė flitet pėr koalicione, do tė ngushtohet lista e emrave dhe kėshtu postet fitohen edhe nė saje tė pėrqindjes sė votave, pra ato do tė diktojnė edhe ndėrtimin e formulės adekuate. Pse pra tė shtyhen partitė pėr vende ministrore kur nuk dihen kandidatėt qė do tė konkurojnė, nėse do tė pėrsėritet praktika e kaluar e fitimit tė posteve vetėm se  u shkojnė jargėt dhe se janė servilė tė mirė, atėherė nuk do tė ketė gjė edhe nga kjo qeveri.

   Duhet pra tė pėrplohet edhe rregullorja pėr marrėveshje koalicionesh, ashtu si e praktikojnė kudo nė botė, qė lidhet shumė me programin ekonomik dhe zbatimin e tij, atė i cili u ėshtė prezentuar dhe premtuar zgjedhėsve.

  Mund tė diskutohet pėr disa poste ministrore si ai i kulturės, minoriteteve, pushtetit lokal, tė mirėqenies sociale, tė mjedisit...Ndoshta tash bisedimet do tė zhvillohen me tone tė buta dhe me tė qeshura, ashtu siē pėrfundoi koncerti i madh nė rep i "50 cent-shit". u provuan aftėsitė fizike nė pritje jasht, nė temperatura tė ulta, kishte shumė njerėz, shumė mė shumė se nė Zagreb, atje nuk ishte mbushur as salla pėrgjysmė, ndėrsa nė Kosovė buēiste stadioni, edhe pse deri ato momente shumė nga pjesėmarrėsit as qė kishin dėgjuar ndonjėherė ndonjė komponim tė 50 centėve, por Prishtina ėshtė nėna e ēudirave, dhe kuptoni sa ultė ka ra pazari, reperi amerikan pyetej pėr pavarėsinė./postuar pėr ereniku.net /Sat, December 22, 2007 10:24 am/


Mos mė fol pėr vlerat, mė trego buxhetin!

Kėshtu si shkojnė punėt, ata veq kanė filluar tė pėrzihen edhe nė ēėshtje seksi dhe aktiviteti ėshtė 70% mashkullor (se pėr burra s'kemi ēka flasim) dhe 30 % femėrorė (kėtu nuk guxoj shumė tė pėrzihem, nuk punoj nė Entin e statistikės), mirė qė nuk kanė bėrė grupimin e studentėve, ngase nė kėtė grup janė tė gjithė  tė pėrfshirė, disa nė vrap pas gradave e tė tjerėt nė kryerjen e "aksham studimeve"

Agim Vuniqi Agim Vuniqi
17 dhjetor, 2007


Shumė parti dhe shoaqata janė grumbulluar nė Kosovė, deri sa partitė politike garonin dhe garojnė pėr pushtet tė brendshėm, shumė nga OJQ-tė janė ndėrkombėtarizuar dhe nuk mund tė funksionojnė pa donacione nga jasht, dhe fuqia e tyre varet nga donatorėt, pėr tė cilėt duhet kryer edhe shėrbime. Mos harroni! E subjektet politike pėrveq detyrave nė "bėrjen" e shtetit mė shumė janė tė pėrqėndruara nė ndėrtimin e pushtetit, por edhe nė grumbullimin e "haraqit" popullor si dhe nė hargjimin e denjė tė tij, janė tė interesuar tė bėjnė shtresimin shoqėror-klasor tė Kosovės; nė klasėn e tė pasurėve dhe atė tė tė varfėrve, ngase objektivisht nė kėtė situatė ekonomike ēfarė ėshtė Kosova shtresė tė mesme as qė mund tė ketė, e ajo ėshtė si gjithkund nė botė promotore e ndėrtimit tė shtetit, ngase atė e pėrbėjnė intelektualėt e graduar. Partitė politike janė vetėm nė numėr, janė mė tepėr grupime interesi, ngase pėrbėrja e tyre e brendshme organizative nuk ka ndėrruar shumė nga partia e mėhershme "mėmė" e shumė anėtarėve tė instaluar nė to, tė cilėt zanatin e manipulimit e kanė tė pėrsosur, dhe tash ata kanė ndėrruar trendin e veshjes, dhe nė vend tė valvitjes sė librezave me ngjyrė tė kuqe valvisin librezat shumėngjyrėshe. Realisht nuk ka ngjarė nė ndonjė parti tė mbahet ndonjė kuvend apo kongres zgjedhor e ai tė jetė transparent, athua pse(?), kur kongreset e partive mėmė nė tė cilat ishin betuar ishin shumė mė transparente dhe mė kualitative se kėto qė janė tash, ngaqė kėto janė krejtėsisht tė ngushtuara dhe rrudhen nė disa anėtarė kryesish, dhe nuk ndodhė qė vendimet meritore tė marrin kuvendet e tyre apo kongreset, qė sipas statusit partiak do tė duhej tė ishin bazė e institucionalizmit partiak. Le qė ato nuk kanė ndonjė efekt por edhe kėshillat e pėrgjithshėm tė zgjėruar qė tash pėr tash nuk kanė ndonjė domethėnie, ato janė vetėm tė skicuara nė letrat partiake tė anėtarėve tė kryesisė. As qė pėrmendet ndonjėherė qė ėshtė shumė i fuqishėm ndėrtimi i demokracisė "njė anėtarė njė votė", dhe kėshtu pastaj tė ndėrtohet piramida qytetare-partiake, e ata sigurisht patjetėr do t'i vizitonin tė gjitha aktivet, dėgėt, nėndegėt,..pipat e nėnpipat.., duke u kualifikuar pėrmes garės sė pastėr dhe lojale partiake. E kėshtu si shkojnė punėt njė grup njerėzish janė tė pazėvendėsueshėm dhe ata bėjnė vetėm kooptimin e tė tjerėve edhe nė baza gjinore, por edhe nė tė rinjė e tė moshuar. Kėshtu ndėrtohet politika nė Kosovė dhe pastaj nga kjo politikė e "intifadės" pretendohet tė ndėrtohet politika e shtetit, e cila ėshtė shumė e thjeshtėsuar dhe mbėshtetet nė ministra dhe nė sekretar permanent, ngase ata janė tė implikuar nė ēdo sferė, ata janė edhe rregulloret dhe ligjet e shtetit, e ē'na duhen zgjedhjet atėherė, mė mirė tė jemi mė racional dhe tė mos hargjohen mjete dhe tė garohet vetėm pėr ministra dhe sekretar permanent se institucionet tjara realisht nuk kanė ndonjė vlerė. Ministritė financojnė edhe shtypin ditor e atė bulevardesk me reklamime, unė nuk kam parė ndokund nė botė mė tepėr si nė Kosovė qė ata aq shumė i bėjnė reklamė vetes me mjete tė buxhetit, u bėhet reklamė ministrave, sikur ato tė ishin korporata multinacionale tė biznesit global, e jo institucione tė cilat duhet tė zbatojnė ligjin vendor. Edhe shtypi ėshtė avancuar me shumė intervista me ministra e partiakė, a nuk munden ata tė formojnė njė gazetė tė tyre, apo ndonjė revistė ku do tė shėrohen nga pangopsitė, dhe tė shprehin opinionet e tyre pėr ēdo ditė. Sa do tė ishte me interes qė edhe "gazetėn zyrtare" t'a shėndėrrojnė nė gazetė opinionesh ministrore e kuvend deputetėsh dhe kėshtu t'i shoshisin problemet e pėrgjithshme, krahinore, fisnore, e familiare, se na bėn kahre, nuk lėnė vend as pėr sportistė, e mos tė them koluminstė e veprimtarė tė pavarur qė mendojnė pak mė ndryshe. Kėshtu si shkojnė punėt, ata veq kanė filluar tė pėrzihen edhe nė ēėshtje seksi dhe aktiviteti ėshtė 70% mashkullor (se pėr burra s'kemi ēka flasim) dhe 30 % femėrorė (kėtu nuk guxoj shumė tė pėrzihem, nuk punoj nė Entin e statistikės), mirė qė nuk kanė bėrė grupimin e studentėve, ngase nė kėtė grup janė tė gjithė  tė pėrfshirė, disa nė vrap pas gradave e tė tjerėt nė kryerjen e "aksham studimeve". Nuk janė kėto ēudi tė vogla, ngase ka edhe tė tjera, shumė miqė e shumė shoqata: "Miqtė e Klintonit" e "Miqtė e Amerikės", "Miqtė e TMK-s" shoqata tė ndryshme binjakzimi, pastaj ato kombėtare e ndėrkombėtare, tė gjitha bėjnė turr pėr tė rritur miqėsinė, ngase kėshtu do tė pikė leku, janė edhe ato "Ēohu" qė nuk kanė tė bėjnė shumė me reklamimin e Viagrės, apo edhe shumė tė tjera qė vėshtirė ėshtė t'i mban mend njeriu, duhet vetėm tė shfetoni listat regjistruese pranė OSCE-sė dhe tė kuptoni sa janė. Kėshtu e ka demokracia nė Kosovė, me shumė parti e shumė OJQ, sa pėr fabrika leshi askush nuk ka kohė. Nuk mė bėri ndonjė pėrshtypje edhe ushtrimi i muskujve tė miqėve nė ndėrtimin e varrezave tė hebrenjėve, dhe thash si nuk u shkojė nė mend ndonjėherė tė ndėrmarrin ndonja akcion vullneti pėr tė ndėrtuar ato tė shqiptarėve nėpėr tė cila ēdo ditė parakalojnė xhematlitė, edhe ata nuk janė pa trend, me shallvare e mjekrra alamet, po varrezat kush mbet pėr t'i rregulluar?. Do tė isha shumė i gėzuar ngase me mall jam i pėrvluar qė tė lexoj se ėshtė formuar ndonjė shoqatė shqiptaro-shqiptare, dhe programi i tyre tė jetė shumė kombėtarė por edhe akcionet tė jenė vullnetare. Kjo sigurisht do tė mbetet vetėm dėshirė, ngase nuk do tė gjejnė donatorė, ndėrsa ministritė janė tė pėrkushtuara qė t'u hyjnė nė hatėr minoritarėve, kėshtuqė shqiptarėt kanė mbetur pėr tė bėrė hajgare me parti e me OJQ, se krejt kjo ėshtė ashiqare dhe ē'ėshtė shumė me rėndėsi ėshtė pa pare.
/postuar pėr ereniku.net/
Sun, December 16, 2007 3:49 pm/

Nuk ėshtė koha e delve tė veshura me lėkurė ujku

Dosido gjėrat kanė ndryshuar dukshėm pėr tė mirė edhe sa i pėrket sistemit zgjedhor, ngase deputetėt janė mė tė pavarur nė qėndrimet e tyre politike, nuk mundet mė partia politike mėmė t'i instrumentalizojė si makinė votuese, pėr t'i ngritur gishtat lart e poshtė me diktat, ata janė gjallesa qė kanė bindjet e tyre politike

Agim Vuniqi Agim Vuniqi
17 dhjetor, 2007


Zgjedhjet 2007 ndėrruan pasqyrėn politike tė parlamentit shumė etnik tė Kosovės, por nuk ndryshuan aq shumė rregullat e lojės kur janė nė pyetje postet ministrore. Edhe ato subjekte politike qė janė pjesėmarrėse me 8 pėrqind tė deputetėve (duke logaritur bazėn) kanė rritur aspiratat, ngase parlamenti pėrmban gjithsejt 120 ulėse; 100 tė fituara nga votat e drejtėpėrdrejta dhe 20 pa u djersitur fare qė janė pėr pakicėn pozitivisht tė diskriminuar . Nga bisedimet e deritanishme siē duket partitė e vogla politike janė me orekse mė tė mėdha, ato si pikėsynim kanė dy postet mė tė rėndėsishme, nė njėrėn anė LDD synon postin e presidentit, ndėrsa AAK-ja atė tė kryeministrit, duke rikujtuar lėshimet qė bėnte LDK-ja pėr tė siguruar postin e presidentit qė ėshtė njė funskion dekorativ dhe qė ka kuotėn e lartė tė njėshit, por qė nuk ka ndonjė kompetencė konstitucionale me rėndėsi (bazuar nė Kornizėn Kushtetuese) dhe pozitėn e kryeparlamentarit e cila ėshtė gati e pėrafėrt me atė tė deputetit sa i pėrket kompetencave konstitucionale, kryeparlamentari ėshtė spiker i parlamentit, funksion tė cilin e pat avancuar Daci duke i penguar shumė deputet tė dalin nė foltore, por edhe duke ua ndalė zėrimin mikrofonėve. Dosido gjėrat kanė ndryshuar dukshėm edhe sa i pėrket sistemit zgjedhor, ngase deputetėt janė mė tė pavarur nė qėndrimet e tyre politike, ata nuk mundet mė partia politike mėmė t'i instrumentalizojė si makinė votuese, pėr t'i ngritur gishtat lart e poshtė me diktat, ata janė gjallesa qė kanė bindjet e tyre politike, por kanė edhe hapėsirė mė tė madhe manovrimi politik, ngase kanė siguruar ulėset nga votuesit drejpėrdrejtė, dhe janė mė tė pavarur nė gjykimet e tyre politike. Ky realitet i ri nuk ėshtė duke u shfrytėzuar politikisht nga PDK-ja, e cila sipas inercionet, nga zgjedhjet e kaluara, ka vendosur kontakte vetėm me udhėheqėsit e subjekteve politike, jo edhe me deputetėt e kualifikuar drejtpėrdrejt, pėr tė propozuar mė meritorėt resumeja profesionale e tė cilėve pėrputhet me synimet programore tė mandatarit, ata tė cilėt janė tė kualifikuar pėr poste ministrore, por edhe tė tjerėt pėr pozitat e zėvendėsminitrave, kėshtu do tė dobėsohej kryeneqėsia e atyre tė cilėt luajnė pazarin e ēmimeve tė lojalitetit partiak, duke pėrdorur modelin e ofertės dhe kėrkesės pėr tė kushtėzuar formimin e qevėrisė. Ndoshta do tė ishte edhe e arsyeshme qė tė mbahet seanca e parė e parlamentit shumėpartiak pėr tė kuptuar rregullat e reja qė dolėn si produkt i zgjedhėsve. Meqė kryetari i Kosovės ka nominuar z. Thaēi si mandatar, edhe pse parlamenti nuk e ka votuar, ai e ka shumė mė lehtė tė formojė kabinetin qeveritar, qė do tė kishte edhe pėrkrahjen e opinionit, ndėrsa liderėt udhėheqės tė subjekteve politike do tė viheshin nė pozita tė palakmuara politike. Fatmirėsisht lideri i AKR u tregua shumė serioz nė bisedimet e drejtpėrdrejta me mandatarin e ri, duke e mbėshtetur sinqerisht nė rrugėtimin e tij pėr tė bėrė konstituimin e qeverisė sa mė shpejt, duke mos e kushtėzuar shumė me kėrkesa tė mėdha dhe tė pa arsyeshme. Thaēi duhet tė logarisė pra edhe nė votat e deputetėve qė do tė tregohen kooperativ dhe serioz pėr tė ardhmen politike tė Kosovės, nė kėtė ai duhet ta ketė edhe ndihmėn e tėrė formacionit tė tij politik, fundja ata njohin njėri tjetrin, dhe kanė edhe gradė akademike, qė i bėnė edhe mė tė pavarur nė qėndrimet e tyre politike. Nuk ėshtė mė koha kur partia delegonte edhe pelegrinėt pėr pelegrinazh, ka pėrfunduar ajo kohė e sistemit tė delegimit, ngase pėrbėrja e kėtij parlamenti ėshtė nje organizėm shumė mė i gjallė qė pėrbėhet nga individė qė janė fuqizuar me votat e numruara nga qytetarėt, tė cilėt kanė shfaqur simpati dhe besim nė ta, prandaj nuk do tė ishte mirė qė tė keqpėrdoret vota e e hapur dhe e drejtpėrdrejtė e qytetarėve pėr t'u mbrojtur huqet e udhėheqėsve partiak por edhe qėndrimet e partisė edhe kur nuk kanė tė drejtė.
/postuar pėr ereniku.net/Sat, December 15, 2007 4:12 am/
Enough is enough"/George W. Bush/
Detyrimisht nė rast tė mbylljes sė kufirit me Serbinė qė do tė pasonte pas shpalljes sė pavarėsisė do tė hapen kufijtė artificial me Shqipėrinė, pėr tė  hulumtuar rrugė tė reja tė furnizimit, sidomos lidhjet me tregun evropian pėrmes portit tė Durrėsit me Brindizin, dhe portet tjera italiane, duke siguruar lidhjet e natyrshme me tregun evropian, si treg stabil pėr sigurimin e mallėrave nė t'arshmen.

Agim Vuniqi Agim Vuniqi
15 dhjetor, 2007


Thirrjet e shpeshtuara tė diplomatėve evropianė, por edhe tė diplomatėve amerikanė, pėrfshirė edhe Holbrukun qė njeh shumė mirė politikanėt vendorė, nga hapėsira para OKB-sė ku mbaheshin demonstratat paqesore tė shqiptaro- amerikanėve, pėr tė ndėrtuar kosovarėt sa mė shpejt institucionet pėrfaqėsuese, pa pritur shumė kohė, pėr tė realizuar premtimet e pėrsėritura nga partnerėt evro-amerikanw pėr pavarėsinė e Kosovės, pas zhagitjeve tė procesit pėrmbyllės tė aranzhuar nga  rusėt, tė cilėve iu plotėsuan tė gjitha kėrkesat pėr vazhdimin shtesė tė bisedimeve, pėr tė gjetur njė zgjidhjeje tė pėrafėrt me modelin qė do tė kėnaqėte pak a shumė dėshirat e serbėve, pėrfundimisht dėshtuan, pas procesit tė mundimshėm tė negociatave shtesė, duke hapur dyert pėr shpalljen e njėanshme apo arritjen e koncezusit ndėrmjet evropianėve, amerikanėve dhe rusėve, duke adresuar raportin pėrmbėledhės tė "treshes" ndėrkombėtare  nė OKB. 

Edhepse kryetari bėri publikisht nominimin e Thaēit pėr kryeministėr, ai ende nuk ka arritur tė gjejė formulėn e koalicionit pėr formimin e qeverisė stabile tė Kosovės. Nė procesin e bisedimeve pėrveq  Thaēit qė ėshtė nominuar zyrtarisht janė tė kyēur edhe zyrtarė tjerė tė lartė tė PDK-sė, pėr tė thurrė rrjetin koncesual. Duke u pėrballur me kohėn qė ėshtė shumė e shkurtėr, por edhe kėrkesat e ndėrkombėtarėve pėr njė koalicion gjithpėrfshirės, qė pak a shumė janė nė kolizion me ato tė kryesisė sė PDK-sė, Thaēit i mbetet tė balanėsojė tė gjitha kėrkesat  dhe tė marrė vendimin meritor pėr tė propozuar kabinetin qeveritar me emrat e minsitrave tė rinjė, tė cilėt do tė duhej tė jenė tė kualifikuar, pėr tė pėrmirėsuar imazhin e qeverisė sė mėhershme, e cila kishte sharruar nė ujėrat e rurbullta tė korrupcionit. Prandaj do tė ishte shumė e domosdoshme mbajtja e pėrshpejtuar e parlamentit tė dalė nga votat e votuesve mė 17 nėntor, dhe konstituimi i tė gjitha institucioneve pėrkatėse, pėrfshirė edhe dhėnjen e besimit kryeministrit tė rinjė dhe aprovimin e programit qeveritar, si njėra nga prioritetet e deputetėve tė rinjė, tė cilėt fituan nga njė ulėse nė Kuvendin e Kosovės. Kjo nuk ėshtė vetėm detyrė qė pason nga pėrshkrimi i vendeve tė reja tė punės, por ėshtė parapėrgatitje pėr marrjen e vendimeve me rėndėsi tė jashtėzakonshme, jo vetėm pėr Kosovėn por edhe mė gjėrė, meqenėse ēdo vendim do tė jetė i koordinuar me faktorin ndėrkombėtarė, i cili ka vendosur tė ushqejė lokomotivėn e pavarėsisė me energji tė mjaftueshme termike tė liruar nga avulli i liruar i diplomatėve nga takimet e shumta tė evro-amerikanėve, nė shumė nivele.

Vrapimi pas datave, kur do tė shpallet pavarėsia, ėshtė mė tepėr retorikė e shterur se sa realitet i njėmendėt, nuk ėshtė edhe keq qė bėhet trysni nė faktorėt ndėrkombėtarė tė vendosjes, por edhe nė ata vendor, ngase kėshtu ka njė dinamizėm nė prononcimet e diplomatėve evropianė, para marrjes sė inciativės sė pėrbashkėt pėr tė siguruar premtimin shumė tė rėndėsishėm pėr shtyrjen pėrpara tė realizimit tė dėshirės sė qytetarėve tė Kosovės. Siē shifet menjėherė pas pėrfundimit tė bisedimeve tė Prishtinės zyrtare dhe Beogradit, kanė filluar nga evropianėt tė thurren strategjitė e pėrbashkėta me qėllim tė unifikimit tė qėndrimeve tė pėrbashkėta, janė nė korelacion me atė tė SHBA-sė, ngase nuk ėshtė tash nė pyetje zgjidhja finale e statusit, sa janė  principet nė tė cilat do tė bazohet ajo, ėshtė mė tepėr shtyrje pėrpara dhe presion nė KS qė tė gjindjet njė modus pėr kapėrcimin e situatės sė shpalljes unilaterale dhe pranimit unilateral, qė do tė shoqėrohej me probleme tė vazhdueshme nė zonat konfliktuoze pėrgjatė globit. Si duket evropianėt kanė gjetur zgjidhje pėr ēfarėdo situate tė mundshme, duke pretenduar qė ēėshtjet tė zgjidhen brenda rregullave tė OKB-sė, qė ėshtė shumė e favorshme edhe pėr kosovarėt, tė cilėt janė tė molepsur nga pritja, por jo aq shumė sa tė marrin vendime tė ngutshme, qė nuk do tė ishin aq efikase. Sigurisht qė Ban Ki Moon do tė referojė pėr pėrpjekjet e palėve pėr tė gjetur zgjidhje qė realisht nuk janė tė mundshme tė pranohen nga palėt, tė cilat janė nė pozita tė betonuara, njėra pėr pavarėsi ndėrsa tjetra pėr autonomi. Meqė Kosova edhe mė heret kishte statusin autonom, doli se ideja pėr autonomi ėshtė krejtėsisht e dėshtuar, ngaqė Serbia shkeli kapitullin VII tė OKB-sė duke rrezikuar paqen botėrore, ajo shkatėrroi pasurinė e luajtėshme dhe paluejtshme nė Kosovė, dhe aranzhoi hapa ekstrem tė deportimit tė dhunshėm tė populltaės vendore qė ishte nė kundėrshtim me ligjet e tė drejtės ndėrkombėtare, duke pretenduar tė zgjėroj problemin nė pėrmasa rajonale, duke dashur tė implikojė edhe shtetet pėrreth, duke krijuar edhe koridore tė lėvizjes sė dhunėshme tė popullatės. Si duket Serbia nuk ka mėsuar asgjė nga pėsimet e mėhershme tė bombardimit tė caqeve ushtarake, sa do tė pėrballet tash me diplomacinė botėrore tė udhėhequr nga evro-amerikanėt. Eshtė shumė e gabueshme retorika e pėrdorur e kėrcnimit, ngase ajo mund t'i shkaktojė dėme tė pariparueshme Serbisė, sė pari, e mė pastaj Kosovės, por e cila ėshtė fatmirėsisht ėshtė e kufizuar me Shqipėrinė dhe Maqedoninė, kėshtu do tė ndėrrohet nė t'ardhmen marshuta e re furnizimit, qė ėshtė njė gjė shumė e mire, ngase kėshtu detyrimisht po hulumtohen rrugė tė reja tė furnizimit, sidomos lidhjet me tregun evropian pėrmes portit tė Durrėsit me Brindizin, dhe portet tjera italiane, duke siguruar lidhjet e natyrshme me tregun evropian, si treg stabil pėr sigurimin e mallėrave nė t'arshmen. Tash pėr tash lufta diplomatike ėshtė duke u zhvilluar nė kalimin e rezolutės pėr instalimin e EUMIK-ut nė Kosovė, duke mos lėvizur fare forcat e NATO-s nga Kosova, pėrkundrazi me kėrkesė tė shtuar tė rritjes sė kontigjentit tė ushtarėve nga Aleanca veri-atlantike , qė do tė zbuste retorikėn kėrcnuese tė Beogradit, por edhe do tė shtonte sigurinė e brendshme nė Kosovė. Do si do Kosova ka hyrė nė stazėn e pavarėsisė dhe asgjė nuk do e lėkund nga kjo rrugė, shumė e pritur, me shekuj.
/postua pėr ereniku.net/Tue, December 11, 2007 7:45 pm/


Cila ėshtė shtetėsia e kosovarėve?

Shihni sa njerėz nuk kanė dalur ne zgjedhje, ata mė se miri e kanė kuptuar domethėnjen e votės, ėshtė ky rebelim kundėr te keqes mė tė vogėl, ngase oferta e kandidatėve tė propozuar nuk plotėsonte kėrkesat e tyre, realisht tė zgjedhurit duhet tė kuptojnė se kanė pėsuar debakėl, ngase demokracia nė Kosovė ėshtė "lėkurėhollė", dhe pėrplitet  nga rreziku  i shembjes, nėse tė zgjedhurit vazhdojnė edhe mėtutje tė shpresojnė se zgjedhjet janė trampolinė pėr tė "shėruar" apetitet grabitēare, ishte ky shkak qė shumė votues, mė tepėr se gjysma, u deklaruan pėr mosbindje qytetare
Agim VuniqiAgim Vuniqi
07 dhjetor, 2007

Shumė herė gabimisht ėshtė konceptuar termi popull dhe termi sovran, sovraniteti....Ēka le tė nėnkuptohet me verdiktin e popullit dhe kush ėshtė populli? Ja merrni shembull fiset numerikisht tė mėdha, janė sovrane ato?  Apo ashtu tė ndara nė grupe mund tė akceptohen si popull sovran,? Shumė nga to ndahen pėr shkaqe gjuhėsore, dialekte tė ndryshme, kanė dallime tė theksuara fetare, ka shumė grupe tė tilla-fise tė vogla e tė mėdha nė Indi, nė Pakistan, edhe nativėt amerikanė ishin tė ndarė nė fise-indianėt amerikanė. Por edhe luftėratat qė ndodhin nė Afrikė, janė luftėra fisnore, pse nuk janė edhe ato fise sovrane, apo psh. kurdėt, sa janė ata popull sovran, edhe pse mbi 20 milionė janė tė shtrirė nė disa shtete, dhe secili nga ta ka liderėt e vet tė pavarur, por edhe ideologjitė i kanė tė ndryshme varėsisht nga influence e shteteve nė tė cilin jetojnė ata, edhe hebrenjtė ishin tė ndarė ashtu. Si mund tė ketė populli sovranitetin pa shtet, dhe si do tė quhen sovran ata qė pėrfaqėsohen nga tė gjitha krahinat-"fiset" me preference tė ndryshme politike.  Vullneti politik  nuk ėshtė vetėm dėshirė, ėshtė shumė  mė tepėr, ėshtė guxim pėr tė ndėrtuar institucione stabile tė pėrfaqėsimit qė zbatojnė verdiktin e popullit, jo duke personalizuar atė, apo duke i vėnė nė peshore interesat personale dhe ato tė grupit, mbi atė tė pėrgjithshėm, por duke mbrojtur me konsekuencė interesat nacionale.

Kosova qė kishte kaluar shumė faza “tranzicioni” (nė ish Jugosllavi), nga faza e Diktaturės sė Proletariatit dhe pėrqafimi i dhunshėm “Cosa Nostra” me Republikėn Federative Popullore tė Jugosllavisė dhe me “kurorėzimin” e dhunshėm me Serbinė nė kohėn e Stalinit, manifestohej me pasoja tė rėnda, edhe ekonomike. Meqė ekonomia ishte e centralizuar, por edhe prona ishte e nacionalizuar  (e kolektivizuar) dhe atė dhunshėm, e kishte grabitur shteti, duke e kolonizuar me kolonė, duke i lėnė pa tė drejta vendorėt, qysh atėherė investimet kapitale bėheshin pa kthim nė ish-republikat jugosllave, tė cilat dolėn nga lufta si shtete tė pavarura, ndėrsa Kosova ishte krejtėsisht e kontrolluar nga ēizma ushtarake. Hapja e shkollave shqipe shkonte ngadalė, nuk kishte fabrika, dhe ēdo fazė e tranzicionit pėrcillej me ndėshkime drakonike tė pushtetit, prandaj shqiptarėt vazhdimisht, emocionalisht, e shihnin pushtetin si burim i tė keqes, ngase asnjėherė pushteti nuk interesohej pėr mirėqenjen e qytetarėve shqiptarė tė Kosovės. Pėrherė shtresė e privilegjuar ishte pakica, serbėt, malazezėt dhe tė tjerėt, ata konsideroheshin qytetarė lojal pėr tė cilėt interesohej shteti, ndėrsa tė tjerėr-shqiptarėt klasifikoheshin si kategori e dyshimtė. Nuk do shumė mend pėr tė kuptuar edhe fazėn e “tranzicionit demokratik” pėr tė hetuar se shqiptarėt konstitucionalisht janė tė degraduar, nga e drejta kushtetuese e brendshme kaluan nė tė drejtėn e kornizuar kushtetuese, pa sovranitet tė qytetarėve-popullit , ngase sovrani i vėrtet ishte dhe ėshtė PSSP, pėr tė cilin korniza kushtetuese ėshtė letėr pa asnjė vlerė, shiqoni se si ai me njė vendim politik zhvlerėsoi ”zgjedhjet 2007”, duke ua vazhduar mandatin zyrtarėve komunal serb edhe pėr 6 muaj, ishte ky njėri ndėr vendimet mė tė turpshme dhe skajshmėrisht degraduese pėr tė zgjedhurit e rinjė. Nuk kontestohet aspak e drejta e qytetarėve serb si kolektivitet dhe askush nuk pretendon qė ata tė ndėshkohen ligjėrisht, me mė pak tė drejta, por jo tė favorizohen dhe ky favorizim tė mos jetė i justifikuar me amendment tė posaēėm pėrmes Kuvendit tė Kosovės.
 
Zhvlerėsimi institucional nuk ėshtė i rastit, ai u bė menjėherė pas ēlirimit, kryetari i atėhershėm Dr. Rugova (tash i ndjerė) shpartalloi parlamentin qė konsideronte se ishte vazhdimėsi i tė mėhershmit, si shprehje e verdiktit tė popullit, duke zhvlerėsuar po atė “verdict”, pas njė presioni politik tė Kushnerit, PSSP i atėhershėm. Atij presioni iu nėnshtrua edhe kryeministri i atėhershėm z. Thaēi duke defaktorizuar UĒK-nė, nga njė ushtri vetėmbrojtėse nė TMK. Dhe qė tė dytė humbėn pozitat e liderėve, duke u aktivizuar nė KPA, njė isntitucion “hybrid”, pa asnjė vlerė konstitucionale, ngase ky institucion pėr dallim nga administratorėt e UNMIK-ut, nuk kishte imunitet institucional. Mė vonė e kuptuan “verdiktin” e popullit edhe Fatmir Limaj, deputet i atėhershėm dhe Ramush Haradinaj, kryeministėr, qė tė dytė u viktimizuan nga partnerėt ndėrkombėtarė, edhepse nuk kishin refuzuar asnjė vendim tė ndėrkombėtarėve qė nga koha e instalimit tė tyre nė Kosovė, pėrfshirė edhe pranimin e “ramit” kushtetues.
 
E formimi i Grupit tė Unitetit, a nuk ishte zhvlerėsim institucional? Si mund tė kuptohet ndryshe, mbajtja e zgjedhjeve, pranimi i zgjedhjeve si demokratike dhe mė pastaj nė mungesė tė guximit dhe pėrgjegjėsisė politike, u krijua Grupi i Unitetit, i cili pėrmes njė vendimi politik, pa u diskutuar fare se mund  tė interferohet me Kornizėn Kushtetuese, u modelua edhe njė “hybrid” institucional.  Ai pėrbėhej nga grupet e caktuara tė interesit qė i kanė emėruar partitė politike dhe ata pėrfaqėsojnė preferencat e tyre, pse atėherė u mbjatėn zgjedhjet?. Duhet kuptuar se sovraniteti ėshtė elita, jo vetėm politike, por edhe ajo fetare, e biznesit, e tė rinjėve..etj. Por aty vepron demokracia dhe tė zgjedhurit duhet tė gėzojnė tė drejtėn ligjore pėr tu zgjedhur. Asnjėherė nuk pat ndonjė angazhim pėr tė qartėsuar konfuzitetin, a kanė zgjedhėsit imunitet, dhe nėse nuk kanė pse nuk kanė?  Kushtimisht duhet gjetur pėrgjigje nė pyetjen: Cila ėshtė shtetėsia e kosovarėve, apo ata janė pa shtetėsi (apatrite), dhe pėr cilat institucione ėshtė konkuruar. Nėse kosovarėt janė pa shtetėsi duhet tė dektarohen qytetarė “apatrite”, jo tė vazhdohet me iluzionin pavarėsi pa shtetėsi, pra pėr ēfarė sovraniteti bėhet fjale. Nuk janė tė pakta rastet kur konkuruesit tė cilėt janė zgjedhur kanė bėrė shkelje ligjore apo shkelje procedurale ligjore, tė tillėt do tė jenė edhe nė pėrbėrjen e ardhshme tė parlamentit, bile ata u pėrfolėn publikisht dhe tė njėjtit le qė nuk u ndėshkuan, por pėrkundrazi u zgjodhėn. Nuk e panė bile tė arsyeshme tė reagojnė nė akuzat pėr abuzim. Tash sė fundi kemi edhe njė anomali tė pakuptueshme dhe shumė tė paprėgjegjshme, atė tė parallagapeve apo prapallagapeve tė tė zgjedhurėve  dr..., mr., gjatė konkurimit tė gjithė duhet tė ishin tė barabartė, ngase ata konkurojnė pėr tė pėrfaqėsuar elektoratin, deputeti ėshtė pėrfaqėsues qė kėrkon votėn, ai nuk gradohet pėr ndonjė titull shkencor, dhe ai konkuron me program tė caktuar politik, pra vlerėsohėt programi jo grada akademike, nuk ėshtė parlamenti kongres debatesh shkencore.
 
Njė ndėr ēėshtjet mė tė rėndėsishme tė funksionimit tė demokracisė ėshtė administrata shumė e kualifikuar, deri sa kuvendarėt japin formėn politike, janė zyrtarėt nė administratė ata qė japin formėn ligjore, si nė nivel lokal poashtu eshe nė atė qendror. Orari i punės i njė deputeti duhet tė jetė aq sa ėshtė i ēdo zyrtari, jo vetėm pjesėmarrja nė mbledhje, pra angazhimi i tyre patjetėr ėshtė i ēdo ditshėm. Ata nė nivel lokal duhet tė jenė nė kontakt tė vazhdueshėm me drejtoritė publike komunale, ndėrsa ata nė nivel qeveritar me ministritė pėrkatėse, varėsisht nga fusha e interesit, duhet tė ketė pra ndėrlidhje institucionale nė mes ministrive dhe parlamentit, jo vetėm nė seancat e rregullta parlamentare. 
Nuk janė tė pakta rastet kur elektorati mund tė manipulohet, dhe manipulimi me zgjedhėsit, jo me popullin, mund tė zgjatė, por jo pėrherė, kėtė e kuptojė mė sė miri koalicioni qeverisės, nuk do tė thotė kjo qė edhe tash do tė jenė tė pėrjashtuar nga formula qeverisėse, matematika zgjedhė problemet me numra, pėr atė numrat pėrcaktojnė vlerat, a nuk numrohen edhe ata qė nuk kanė votuar?. Janė detaje tė imta qė ndikuan nė preferencat e elektoratit, duhet kuptuar edhe njė gjė qė elektorati nė Kosovė nuk ėshtė, sovrani, Dhe populli nuk ėshtė sovran edhe pse e ka elitėn pėrfaqėsuese tė politikės, ngaqė ajo nuk ėshtė mbėshtur me imunitet pėrfaqėsues. Prandaj sovraniteti i popullit tash nuk ėshtė i pėrcaktuar ligjėrisht nga elita pėrfaqėsuese, ngase ajo krijon kulturėn shtetbėrėse, qytetarėt pra nuk bėnė tė trajtohen vetėm mekanizėm i caktuar nė momentin e votimit. Shihni sa njerez nuk kanė dalur ne zgjedhje, ata mė se miri e kanė kuptuar domethėnjen e votės, ėshtė ky reblim kundėr te keqes mė tė vogėl, ngase oferta e kandidatėve tė propozuar nuk plotėsonte kėrkesat e tyre, realisht tė zgjedhurit duhet tė kuptojnė se kanė pėsuar debakėl, ngase demokracia nė Kosovė ėshtė "lėkurėhollė", dhe pėrplitet  nga rreziku  i shembjes, nėse tė zgjedhurit vazhdojnė edhe mėtutje tė shpresojnė se zgjedhjet janė trampolinė pėr tė "shėruar" apetitet grabitēare, ishte ky shkak qė shumė votues, mė tepėr se gjysma, u deklaruan pėr mosbindje qytetare.  Nuk eshte aspak e ēuditshme, ngase elektorati nuk vėrejti pėrmirėsimin e jetės, pėrjetuan rėndė uzurpimet pronėsore, jasht ligjore dhe mos veprimin e ligjit,  njerėzit vraheshin dhe vrahen pėr grabitje pronash, pra nė Kosovė nuk ka sundim tė ligjit “nė emėr tė popullit”, dhe pėr kėtė nuk shqetėsohen shkelėsit e ligjit, “notojnė” matrapazėt. Zgjedhjet nuk do tė ishin festive pa militantė, ata qė vrapojne ditė e natė pėr interese tė partisė, bile ata angazhohen ngase e dijnė qė pėr shėrbimin e ofruar do tė pėrfitojnė dicka, mund tė ndodhė edhe ndonjė vend pune nė administratė. E keqja ne Kosove ka hyrė thellė, maten vetėm pėrfitimet qė sjellė pushteti jo edhe pėrgjegjėsitė, nėse nuk plotėsohen premtimet,  edhe pse praktika ka treguar se afėrsia me "te fuqishmit", ėshtė lakmi, ngase "te fuqishėm" ishin ata qė pėrfituan nga pushteti, ata tė cilėt "mjelėn" fondet publike pa ndonjė vėshtirėsi.//postuar pėr: ereniku.net / Thu, December 6, 2007 11:51 pm//
Adem DEMAĒI
Demaēi ėshtė emblema dhe vula e Kosovės
           Dhe edhe sot kam zbrazėti si nuk ia shtėrngova dorėn njeriut, nga i cili mėsova se duhet dashur dhe sakrifikuar pėr atdheun, jo pėr tė tjerėt, por pėr veten, fėmijtė, familjen. Dhe tash nuk e kemi vėshtirė, Demaēi ėshtė me ne, se ai ėshtė personifikim i atdhedashurisė, ėshtė emblema dhe vula e Kosovės........shkruan: Agim Vuniqi / 04 dhjetor, 2007 /

           Demaēi nuk ėshtė vetėm njė emėr i pėrveēėm, ėshtė shumė mė tepėr ėshtė histori nė vete. Demaēi si shkrimtar, si veprimtar, si i burgosur politik, ai ėshtė ideolog, disident qė krijoi reputacionin e tė pathyeshmit, nuk lejoi tė kėputet vazhdimėsia e NDSH-istėve, tė Gjon Sereqit, Ymer Berishės e tė tjerėve. Demaēi shpeshherė i kontestuar, nga ata qė pėr tė cilėt forca, enrgjia popullore dhe politika nacionale ishin triviale, ata qė kishin krijuar lidhjen e fuqishme me pushtetin, dhe qė pėrfituan nga ai. Ai tė gjithėve ua fali, pėr tė gjitha gabimet, ai e dinte qė edhe shqiptarėt janė nė hierarki, e dinte dhe pėsojė nga ata, 28 vite tė territ, tė qelisė sė ftohtė, 28 vite i anatemuar nga shoqėria. Jeta dhe pėrvoja ndėrtojė disidentin tė parin ndėr tė tjerėt, dhe shqiptarėt nuk kuptuan tė vėrtetėn, nuk deshėn ta kuptojnė ngase edhe ata nuk mund tė shfajėsohen dhe tė lirohen nga faji, gjithė ata intelektualė tė formėsuar qė ua trasoi rrugėn Demaēi, i viktimizuar pėr njė Kosovė tė re, nuk protestuan, nuk kėrkuan lirimin e tij. Ishte kohė kur shkonte koka pėr njė fjalė, pėr njė flamur, e pėsonte njeriu, familja, farefisi, e pėsonte mahalla. Nuk harrojė asnjėherė, e kam tė fiksuar Demaēin e viteve 75, ai banonte nė njė dhomė tė shtėpisė sė Rexhap Ukės, jashtė vazhdimisht pėrcillej nga Misha LLakoviqi, inspektor i DB-sė, sigurisht qė ndėrroheshin pėrcjellėsit por atė e pashė pėrballė shkollės sė muzikės dhe ai moment ajo pjesė e historisė ka mbetur e fiksuar, ka mbetur film i inqizuar nė memorien time. Isha student, i etshėm pėr dije si tė gjithė bashkohanikėt, nė lagje flitej se ėshtė duke shkruar edhe njė libėr, unė veq kisha lexuar “Gjarpinjtė e gjakut”, unė ndihesha i gėzuar papėrmbajtėsisht qė pash Demaēin, gjallė. Dhe ai moment, ajo pamje, ai takim imi me te jo i tij me mua, se unė isha ende “jeshil”, isha njė anonimus. Por, unė isha aty dhe pashė Demaēin duke parakaluar para njerėzve tė mahallės, pash atė duke hapur derėn nė tė cilėn hyri i pėrcjellur nga shiqimi i udbashit. Qė atėherė kisha dėshirė tė madhe ta takoja atė njeri. Nuk e harroj Lupēin kur shumė punėtorė tė Elektroekonomsė kishim dalur tė takohemi me te, njė turmė e madhe njerėzish, dhe shuumė veprimtarė qė pretendonin tė bėhen liderė. E takova nė shtėpinė e motrės sė tij, sė bashku me z. Spahiun, poliglot i rrallė, qė e pėrdorte frengjishten shkėlqyeshėm, njėrėn nga gjuhėt tjera si anglishten, gjermanishten, suedishten, greqishten…, ai mė takoi me gzetarin e RTF 5, bisedonim dhe sė bashku shkuam pėr tu takuar Demaēin qė kishte dalur nga burgu. Demaēin e intervistoi gazetari franqez, ndėrsa z. Spahia pėrkthente bukur dhe rrjedshėm. Unė isha i skutur fare dėgjoja dhe pėrbija fjalėt. Edhe parvjet kur shkova nga Amerika e takova Demaēin, unė isha nė shoqėri me Halit Konushefcin, babain e Ilirit (njėrit ndėr themeluesit e UĒK-sė), Sajmirit (luftarit tė patrembur tė UĒK-sė) e Artanit (gazetar ne KTV), me ne ishte edhe vllau i Burhamedin Kryeziut, nga i cili kuptova se kishte ndėrruar jetė Burhani, me tė cilin kasha punuar disa programe investive nga Biznesi i imtė. E takova me sy Demaēin, dhe prap nuk pata kurajo t’ia shtėrngojė dorėn, ai kaloi kalimthi, duke lėshuar sytė nė pjesėn e brendshme tė Hotelit Grand, nuk u ndalė dhe vazhdojė ecjen e tij plot krenari, nuk lėvizi asnjėri nga vendi, tė gjithė e njifshin Demaēin histori, Demaēin Shqipėri, dhe edhe sot kam zbrazėti si nuk ia shtėrngova dorėn njeriut, nga i cili mėsova se duhet dashur dhe sakrifikuar pėr atdheun, jo pėr tė tjerėt por pėr veten, fėmijtė, familjen. Dhe tash nuk e kemi vėshtirė, Demaēi ėshtė me ne, se ai ėshtė personifikim i atdhedashurisė, ėshtė emblema dhe vula e Kosovės.
/postuar pėr ereniku.net/ Mon, December 3, 2007 11:43 pm /


Pavarėsia, kur?

   Stėrzgjatja e bisedimeve po e zgjatė jetėn e anarkisė, hajnisė..., po ua smadhon buxhetin hajnave vendorė e ndėrkombėtarė, se sa pėr buxhet tė Kosovės nuk lodhet kush, ai edhe ashtu do tė bėhet "rrush e kumbulla", votuesit u kėnaqėn me premtime tash do tė ndajnė "tallin" tė zgjedhurit

Agim Vuniqi   Agim Vuniqi
   27 nėntor 2007
 
   Zgjedhje, zgjedhje...zgjedhje ishte njė kor fare i pasinkronizuar, zėra tė ē'akorduar, simofoni pa instrumente, pėrbėrja ishte unikate zėra frymor, tekstet ishin tė titulluara njejtė; premtime, begati, kėngė, valle, brohoritje, ishte vėrtetė njė koncert i madh. Kutitė u mbyllėn e u hapėn, asgjė nuk ndryshojė. Kalkulimet matematikore ua kanė marrė frymėn analistėve, PDK me LDK, jo me AKR e me LDD, jo e para s'bėnė se tė parėt kanė qenė tė pėrbuzur nga tė dytėt, as zgjidhja tjetėr nuk ėshtė e mirė hiq, ndėrkombėtarėt nuk e duan Dacin, e Pacolli ėshtė "lojtar" i rusėve, por e mbani mend Daci ia kishte shkyqur mikrofonin Thaēit, ishte bė hataja, e shumė llafe tjera, tė zakonta e tė pazakonta. U harrua bredhi i pavarėsisė qė her-her ngulej aty pėrballė kalit tė trembur tė Skenderbeut, pritej me padurim Nėntori i tretė, me radhė edhe tė tjerėt, vetėm tė numrohet mirė nė rend. Tash sė fundit brenda e nė diasporė i festohet 28 Nėntorit ditės sė flamurit, krejt shqiptarėt e festojnė njė flamur, e ē'u bė me atė tjetrin pėr tė cilin u ngritė konkursi ndėrkombėtarė, e nė tė cilin konkuruan krejt shqiptarėt qė dijnė t'i dallojnė ngjyrat, por edhe ata qė e kanė zanat dizajnimin nė kompjuter, ngjyej e shlyej. Ka filluar tė rritet kėrkesa e mbrėmjeve tė flamujve, staistikisht mė shumė valohen flamujt e huaj se vendorėt edhe festat janė shumuar, festa vendore e ndėrkombėtare, por edhe vet Kosova ka shumė emra Kosova, Kosovo, Dardania, Kasova e Metohija, pazar emrash e flamujsh, pazar identitetesh, pazar projektesh duke hallakatur enciklopedinė botėrore, nė tė gjitha kontinentet, pėr tė gjetur ndonjė zgjidhje tė kėnaqshme pėr serbėt qė s'lanė gjė pa bė (dhunuan, plaēkitėn, masakruan, i vodhėn kufomat i shpėrndanė si pleh nėpėr arat e Serbisė, i shkatrruan uzinat, i larguan punėtorėt nga puna, i deportuan 1,000,000 nga tokat e tyre) dhe pėr partnerėt qė pėrfaqėsojnė shqiptarėt (edhe ata njejtė si serbėt uzurpuan, plaēkitėn xhepin popullor, pa dhimbje fare,  ndėrtuan piramidėn e faraonėve, u pasuruan, u bėnė milionerė, edhe pse ishin tė promovuar tė respektonin verdiktin e popullit, ata janė mbi ligjin, edhe pse nė Kosovė nuk ka ligj hiē). Stėrzgjatja e bisedimeve po e zgjatė jetėn e anarkisė, hajnisė, po ua smadhon buxhetin hajnave vendorė e ndėrkombėtarė, se sa pėr buxhet tė Kosovės nuk lodhet kush, ai edhe ashtu do tė bėhet "rrush e kumbulla", votuesit u kėnaqėn me premtime tash do tė ndajnė "tallin" tė zgjedhurit. Arena politike ndėrkombėtare po i kushton dita-ditės rėndėsinė e duhur ēėshtjes sė statusit tė Kosovės, duke qenė pararendėse dhe fabrikuese e negociatave, tė cilat zor se do tė pėrfundonin njė ditė pa ndėrhyrjen e palėve tė treta. Stėrzgjatja e bisedimeve, pėrsėritja e retorikave dhe e deklaratave permanente mes palėve e deri tek mbajtja nė sirtarėt e OKB-sė tė paketės sė Ahtisarit, kanė zgjuar vėmendjen e veēantė tė operuesve tė lartė tė Komunitetit Ndėrkombėtar, tė cilėt kanė vendosur t’i japin drejtim kėtij problemi qė po mban peng stabilizimin e plotė tė rajonit e mė gjerė. Pyetja mė e rėndėsishme qė po qarkullon nė diplomacitė ndėrkombėtare, por edhe nė dy popujt respektivė, ėshtė: kur do tė jetė dita e vendosjes sė statusit? Duket se tė gjitha zhvillimet politike tregojnė pėr njė kohė tė shpejtė, tė pėrfolur edhe mė heret. Kjo edhe pėr arsyen e thjeshtė sepse gjėrat po ecin me ritme tė sofistikuara. Ndėrkombėtarėt po mbajnė njė qėndrim neutral dhe shumė diplomatik, ndonėse versioni pėrfundimtar pritet tė jetė njė lajm i mirė edhe pėr Prishtinėn edhe pėr Beogradin, ece e mere vesh si do tė kėnaqen tė dyja palėt, pėrveēse neutralitetit, rezultatit baraz, e qė pėr qytetarėt shumicė tė Kosovės do tė jetė debakėl, ngase nuk do tė kualifikohen pėr njė karrikė nė OKB. Nė qarqet politike vėrehet njė ndryshim i theksuar, mė heret nuk diskutohej ndonjė variant tjetėr pėrveē pavarėsisė dhe paktit Ahtisaari, tash kanė hyrė shumė verzione qė janė pranuar nga "trojka" ndėrkombėtare, pavarėsisht se pala shqiptare (tash Prishtina) nuk i ka diskutuar fare, por vet fakti se kanė pėrmendur zgjidhje tjera, si kundėreagime, edhe pse me ironi, ata kanė pranuar tė dėgjojnė propozimet e palės serbe, qė do tė mbeten si propozome tė verifikuara edhe nga pala shqiptare. Edhepse, zyrtarisht jo tė diskutuara, pra nė aspektin e llojit tė saj dhe kohės ka me pasė patjetėr diskutime pėr disa verzione, nga Pakti i Ahtisaarit qė ishte verzioni i vetėm i pranuar nga pala shqiptare dhe ndėrkombėtarėt u kalua nė verzionin e "Paktit tė miqėsisė me Serbinė, pastaj modeli i Honkongut, dhe i ishujve Alende, por edhe disa vrojtime tė vet hartuesve tė bisedimeve pėr neutralitet "as pavarėsi, as autonomi". Nėse tė gjithė rendin pas njė zgjidhjeje paqėsore tė statusit, ėshtė e qartė se ky vit nuk do tė jetė viti i pavarėsisė sė Kosovės dhe do tė jenė tė kota arsyetimet tjera pėr t’iu shmangur pėrgjegjes, kur? Kėtė e tregojnė edhe deklaratat e zyrtarėve tė lartė ndėrkombėtarė, qė janė njė thirrje dhe paralajmėrim i nėnkuptuar tė mos shpallet pavarėsia tash, por mė vonė, kur mė vonė? Si shqiptarėt e Kosovės edhe serbėt e kanė tė qartė se pavarėsia nuk ėshtė mė njė fjalė e panjohur nė gjuhėn e tyre, pėrderisa “de facto” ata jetojnė tė ndarė nga njėri-tjetri, qė ka vetėm njė pyetje, deri kur? Kreu i OKB-sė Ban Ki Moon, i cili e pat pranuar pakon e ish presidentit finlandez Ahtisaarit si dhuratė festive tė  "krishtlindjeve" e Vitit tė Ri, i hangėr fjalėt, dhe filloj tė komponojė njė melodi tė re dhe me "kėngėtarė" tė rinjė "trojka ndėrkombėtare" Vizner-Ishinger-Kharcenko, duke e spustuar statusin nga KS nė Grupin e Kontaktit. Bisedimet e mėhershme Vjeneze ngushtuan territorin e Kosovės aq shumė saqė ėshtė vėshtirė tė orientohet nė hartėn decentralizuese tė Kosovės, edhe vet qytetari i Kosovės. Bisedimet nė resorin turistik nė Baden, nė kėshtjellėn "Weikersdorf", janė vazhdimėsi e bisedimeve tė deritanishme pėr njė zgjidhje kompromisi. Ekipi i Negociuesve tė Prishtinės ka shfaqur besim se me kėtė takim do tė pėrfundojė gjithė procesi negociues me Beogradin zyrtar dhe se periudha pas 10 dhjetorit, do tė shėnojė njohjen e pavarėsisė sė Kosoves. Takimi tre ditėsh do tė zhvillohet me dyer tė mbyllura dhe pritet tė jetė intensiv. Treshja sėrish do tė dėgjojė pikėpamjet e delegacioneve mbi tė ardhmen e Kosovės, duke shpresuar se njė kompromis mes palėve ende ėshtė i mundshėm tė arrihet. Prishtina thotė se nuk do tė bėjė kompromis me pavarėsinė.
Por Beogradi zyrtar, qė nė takimin e fundit ka ofruar modelin e ishullit Aland, mes Suedisė dhe Finlandės, ka vazhduar tė kėmbėngulė nė ruajtjen e sovranitetit serb mbi Kosovėn, bile tash ėshtė rritur skepticizmi se delegacioni i Prishtinės mund tė dehet nga "duhmi" i verės vjeneze, dhe pėr tė shpėtuar veten nga mallkimi popullor, ata kanė gjasa tė vogla tė mos lagen nga mjegulla e Vjenės, inshalla mentorėt e tyre e kanė pėrnjėmend dhe i shpėtojnė tė mos humbin nė labirithet e hotelit "Schloss Weikersdorf"./ postuar pėr ereniku.net / Mon, November 26, 2007 1:09 pm /

Zaret nė rrokullisje


Njė gjė ėshtė evidente qė faktori ndėrkombetarė nuk ka kohė tė mirret me  shumė alternativa, por edhe nuk do tė tėrhiqet aq lehtė nga investimet e deritanishme diplomatike, dhe ēfarėdo tėrheqje nga premtimet e tyre do tė jetė katastrofale, sidomos humbja eventuale e pėrkrahjes, ngase atėherė do tė sorrollaten udhėheqėsit me ēertifikatėn e pavarėsisė pa vulė ndėrkombėtare

Agim VuniqiAgim Vuniqi
22 nėntor 2007

Edhe pse dihen fituesit procesi zgjedhor nė Kosovė nuk ka pėrfunduar, rivaliteti garues tash do tė kulmojė me njė konkurencė tė denjė tė kandidatėve tė kualifikuar pėr balotazh. Kutitė votuese janė ende tė ngrohta nga numrimi i votave si tregues i mundshėm i atyre qė kaluan pragun dhe siguruan biletėn pėr hyrje nė parlament. Kutitė do tė rihapen pėrsėri mė 8 dhjetor, ndėrsa dhuruesit vullnetar tė gjakut votues do tė joshin njėrin nga dy kandidatėt e mundshėm nė shumė komuna tė Kosovės. Eshtė kjo njė finale qė i mban tė lidhur kandidatėt por edhe votuesit pėr kutinė e votimeve, ėshtė ky njė partneritet i shkėlqyer qė demonstron raportet e ndėrsjellta, por qė kanė detyra diametralisht tė ndara por shumė tė pėrgjegjshme. Meqė ky cikėl i votimeve ėshtė individual, ngase ai kolektiv pėrfundojė, atėherė edhe kėnaqėsitė janė shumė mė tepėr tė personalizuara, njėri nga tė dy kandidatėt do tė pėrfitoj ofiqin "VIP", ndėrsa tjetri do t'u rikthehet punėve tjera. Kandidatėt do tė jenė ende tė fokusuar nė atė se ēka do t'i ofrojnė elektoratit, por atyre do tu vijnė nė ndihmė edhe votat e kandidatėve qė nuk u kualifikuan nė finalen e madhe. Sigurisht qė nė kėtė do tė ndikojnė edhe koalicionet e mundshme pėr pushtetin qendror, do tė jetė ky njė infuzion real pėr ta. Disa nga ngjarjet e fundit lidhur me zgjedhjet, nuk u pėrfolėn vetėm nga vendorėt por edhe ndėrkombėtarėt dhe atė nga nivelet mė tė larta tė BE-sė, pėr pjesėmarrjen e ulėt nė zgjedhje, ata ripėrsėritėn disa herė se zgjedhėsit janė tė zhgėnjyer nė udhėheqėsit e tyre pėr politikėn dėshtake tė qeverisjes aktuale, edhe pse hise tė madhe nė kėtė, ka dhe kishte, formacioni i UNMIKU-t me shumė administratorė tė cilėt janė duke jetuar nė oazėn e "lezetit" kosovar, duke i pėrzier kėmbėt leshatuke me damarė tė zgjėruar, tė OKB-sė, me vajzat e njoma kosovare, tė cilat mbijetesėn e kanė lidhur pėr njė vend pune. Vendorėt tė preokupuar me zanatin e vjetėr tė futjes sė dorės nė xhepin popullor tė lekut publik as qė i shohin kėto marifete. Tash kur dihet fituesi i zgjedhjeve do tė ketė kokėqarje se kend do ta futė PDK nėn sqetull, dhe ēfarė do tė jenė kėrkesat e tyre, dhe sa do tė jenė realiste. Tė mėsuar nga zgjedhjet e mėhershme, koalicioni me mė pak vota fitonte kulaqin mė tė madh, vendin e kryeministrit dhe shumė nga ministritė qė sjellnin begati, a do tė vazhdon kėshtu kurorėzimi me tė njėjtat parakushte do tė shihet, apo do tė bėhet ndėrrimi kryeminstėr-president. Nuk ka shumė  mundėsi pėr tė zgjedhur, meqė votuesit ua kanė hapur dyertė koalicioneve, dy e ndoshta tri. Lufta politike e koalicioneve sigurisht do tė pėrqėndrohet pėr ato ministri ku ka lekė mė shumė, ku ka investime tė freskėta, domosdo mė i kėrkuari do tė mbetet vendi i ministrit tė energjetikės, edhe pse ende pa u konsultuar palėt pėr koalicion veē u siguruarn zyret pėr projektin TC Kosova C, nė shtėpinė e njėrit nga kėshilltarėt e shumtė tė kryeminsitrit tė ardhshėm tė Kosovės (50 m larg zyrės amerikane, nė lagjen Arbėria, ku jetojnė tė fuqishmit). Nuk mund tė mohohet qė ėshtė vetėm rastėsi meqė kushtet, por edhe marrėveshja pėr rent janė tė volitshme, por ėshtė paksa befasi pse po ndodhė mu tash dhe kaq shpejt, bile nuk bėnė tė dyshohet qė ka konflikt interesi, diēka kėsisoji flasin vetėm gojkėqinjėt, u mbetet lexuesve tė vlerėsojnė, pa mėdyshje.  Nėse fillon kaq shpejt tė bėhet pazari i meritave atėherė, ky nuk ėshtė njė sinjal i mirė, ndoshta bėhet edhe qėllimisht pėr t'u dikredituar qė nė fillim nisma e mbarė e rezultateve zgjedhore. Disa nga e skeptikėt janė shumė tė bindur se do tė rifillojė matematika e vjetėr e huas dhe borgjeve, sa do tė jenė nė nivel tė detyrės udhėheqėsit e ri mbetet tė shihet, por sigurisht do tė pėrballen me shumė vėshtirėsi, qė tash nuk bėnė tė pėrmenden pėr mos me u zbehė gėzimi i fitores.

Patjetėr nė epiqendėr tė angazhimeve tė reja do tė jetė edhe statusi politik i Kosovės, i cili ėshtė nė pėrfundim tė bisedimeve, dy ditė pas zgjedhjeve pėr kryetar tė asambleve komunale. Ka shumė observime tė hapura dhe interesante pėr pavarėsinė dhe shpalljen. Nuk eshte edhe aq lehtė, ngase pavarėsia kėrkon njohjen e saj, dmth pranimin ndėrkombetarė. Pėr tė vepruar njėanshėm duhet ditur edhe konstalacionin e forcave tė brendshme, e ai ėshtė jo stabil, dhe pavarėsia nuk arrihet me shumė alternativa, ose duhet t'u besohet subjekteve qė do tė qeverisin me Kosovėn nė t'ardhmen, pse jo edhe nė bashkėbisedim me Lėvizjen "Vetevėndosja", ose alternativa tjetėr ėshtė shembja institucionale "domino" e tė paknaqurėve (qė nuk janė tė paktė) dhe prishja e konfiguracionit politik-institucional ēfarė ėshtė tash. Njė gjė ėshtė evidente qė faktori ndėrkombetarė nuk ka kohė tė mirret me kaq shumė alternativa, por edhe nuk do tė tėrhiqet aq lehtė nga investimet e deritanishme diplomatike, dhe ēfarėdo tėrheqje nga premtimet e tyre do tė jetė katastrofale, sidomos humbja eventuale e pėrkrahjes, ngase atėherė do tė sorrollaten udhėheqėsit me ēertifikatėn e pavarėsisė pa vulė ndėrkombėtare. Patjetėr duhet tė ketė marrėveshje tė zgjėruar dhe shqiptarėt duhet tė jenė tė vendosur se ēfarė kėrkojnė, dhe si mendojnė ta realizojnė pavarėsinė. Pra, ai qė merr pėrgjegjėsin pėr njė akt tė tillė madhor duhet tė njeh mirė e mirė konstalacionin e forcave tė brendshme, ngase shumė nga ata qė kane qenė "te rebeluar" sot janė shumė paqesor, janė "majur" nga tė mirat e hyqmetit, dhe cili do tė na bind se ata do ti lenė anash aq lehtė, te mirat materiale qė ua garantojė hyqmeti. Tashmė janė ndėrruar rolet nuk ka opozitė tė sinqertė, siē kishte mė heret, kėtė e kanė harruar edhe shumė nga ata qė vuajtėn burgjet mė tė rėnda, ajo ėshtė edhe tash siē ishte pėrpara jashtė dyerve tė Kuvendit tė Kosovės, opozita e sotme e vetme ėshtė ajo  e tė rinjėve, nė krye me disidentin politik Albin Kurtin, meriton tė dėgjohet alternativa e tyre. Realisht nuk duhet tė harrohet as roli i SHPK-sė, si forcė e paisur me armė tė nxehta, se kah do tė pozicionohet, a do tė vehet ajo nėn kontrollin civil tė insttitucioneve vendore, apo do tė mbetet nėn kontrollin  e ndėrkombėtarėve, meqė ajo ėshtė zbatuese e pėrkryer e vendimeve tė nderkombėtarėve qė janė nė fuqi dhe faktikisht e kanė themeluar atė. Tė gjitha ata qė mbėshteten vetėm nė faktorin e brendshėm, mund tė jenė edhe tė vrullshėm, a kanė ata informata tė bollshme dhe sa janė duke menduar mirė dhe esull, duhet tė gjykojnė vetė, por ėshtė pikėpyetje e madhe sesa Kosova do ta ketė pėrkrahjen e menjėhershme tė qeverisė Berisha,  ngase Shqiperia ėshtė e hendikepuar, ėshtė nė fazėn e zhvillimit tė hovshėm ekonomik, dhe pėr kėtė i duhen investimet nga jashtė. Pra realisht pa njė pėrkrahje tė njemendėt tė SHBA-sė, e cila do ta pranonte pavarėsine e Kosovės nuk do tė ketė pavarėsi tė njemendėt, pėr atė ėshtė e domosdoshme puna me Washingtonin, e tė gjitha forcave por edhe e diasporės shqiptare, se pavarėsia fitohet nė Prishtinė dhe nė Washington, me mirėkuptim tė palėve tė cilat janė tė interesuara tė bashkėpunojnė dhe jo tė armiqėsohen, mund ta konsiderojnė njėra tjetrėn rival politik qė kanė njė qėllim pavarėsinė e Kosovės, prandaj duhet te flaken inatet dhe gėrryerja e zorrėve tė njėri tjetrit./
postuar pėr ereniku.net/
Wed, November 21, 2007 7:33 pm/


"Coollerat" hyqmetli

Shumica nga ata qė mendonin se do tė lahen tė palarat, mendonin se historia do tė pren drejtė, por tė tėra ishin kopalla, se kur ke lekė e euro, trathtarėt bėhen atdhetarė, e atdhetarėt as qė i kujton ndonjėri, e dini pse, ngase edhe familjarėt e tyre kanė vazhduar rrugėn e ndershmėrisė, prandaj kanė mbetur kėshtu, nė lajthitje. Kujtoj se fjala i ndershėm ėshtė mallkimi mė i madh qė tė bėnė dikush nė Kosovė. Nėse tė ledhaton dikush me fjalėt hajn, plaqkitės e gjėra tė tjera tė bėn nder, atėherė "cooll", ngase "coollerat" hyqmetli jetojnė nė Kosovė  

Agim VuniqiAgim Vuniqi
14 nėntor, 2007

O qytetar a punon ti? Jo! Unė nuk punoj. Po mirė ēka pret, vrap nė kutinė e votimeve, mė jep votėn, qė nga dita 17 nėntori ti do tė jesh nė punė. Po banesė a ke? Jo nuk kam. Si edhe banesė nuk ke? Kam zgjidhje pėr ty vetėm njė votė, por edhe familjarėt tu duhet tė bashkangjiten, kupton. Unė jam realizuesi i dėshirave tua. O votues!  Vetėm shprehė dėshirat tė gjitha do tė realizohen, tė premtoj qė tani, unė jam garant i mirėqėnjes sate. Afrohuni, nė rend o bashkėqytetarė, unė ua di hallet, se edhe unė isha si ju, por falė shėndetit dhe votės suaj unė jam sot kėtu, i kam tė gjitha, bile jamė i rėndė me disa miliona, sa ishte lehtė tė pasurohet njeriu e unė nuk dinja zgjidhje atėherė. Shyqyr qė shkuan shkijet, se ata sytė nuk na lenin t'i qelim, do tė kisha mbetur edhe unė pa punė dhe pa banesė sikurse ti o qytetar i nderuar. tash e shoh ēdo tė thotė hyqmeti, bollėk. Por, ata nuk shkuan luftarėt ēlirimitarė i larguan, e ju prap po i afroni, dhe falė luftės, ju jeni aty ku jeni, e tė tjerėt tė rjepur atėherė, tė rjepur tash. Mirė bre ti as nuk luftove, dhe nuk tė ka njohur kush, ke qenė i pėrmendur pėr pisllėqe e hajni, por edhe ke pasė kumbari me shkije, u anėtarėsove nė parti, e ē'u be tash, nė detyrė atėherė, nė hyqmet tash? O qytetar ti qenke i mjerė, ende nuk ke mbledhur mendė, unė nuk kam qenė atdhetarė asnjėherė, por ka shitur dhe atėherė, po shes edhe tash, edhe patriotizmin e kam shitur qė moti, do eshes edhe kėtė tėndin, do tė xhveshė krejt, se ėshtė trend, nuk jam folklorik, unė jam kozmopolit, jam i moderuar, pėr atė jam i popullarizuar tė gjithė mė njofin, dhe vota jote mė ka lartėsuar, tė lutem edhe kėsaj here se ende nuk i kam siguruar nipat e mbesat, pastaj le tė bėhet si do ti vet. Ky ėshtė dialog demokratik, nuk do mend, dhe kėshtu do tė ndėrtohet demokracia nė Kosovė, do tė kemi shumė kėnaqėsi, votat tė bėjnė "VIP", tė hapin njė etapė tė re tė jetės pa brenga. Mirė bre ata qė punuan, kontribuan, rrezistuan, mėsuan fėmijtė tuaj, u rrahėn, tė afėrmit e tyre u vranė, u plaēkitėn, atėherė, por edhe tash, tokat mbetėn djerrė, fabrikat nuk punojnė, rrymė nuk ka, as ujė jo, po ēka punuat deri mė tash, qė kėrkoni votėn. Na premtuat pavarėsinė, ajo vetėm po zgjatet si ēamqakėz, po fėmijtė qė nuk kanė ditur ē'ėshtė alkooli, tash janė bė tė varur edhe nga droga. Pėrpara nuk kishte as lokale publike, tash ka gati ēdo lagje. E bastoret qė janė hapur nė ēdo skutė, ē'janė ato, tė rinjtė nga izolimi janė "egėrsuar", nė shkolla ka vetėm dioloma, nuk ka dije, fėmijtė kanė mbetur pa pėrkujdesje institucionale. Qytetarėt ėndėrronin policin shqiptar nė rrugė, po ē'u bė tash, ai vret dhe vritet, nuk ēanė bythėn krimineli pėr policin, ata kanė marrėveshje. Mirė bre gjithė tė gjithė ata ministra pėr kend punojnė, ata, dhe a punojnė gjė?  Po ata shartojnė buxhetin, dhe na ofrojnė rrezatim, nuk ėshtė edhe keq se kėshtu shkurtohen padrejtėsit, dhe pastaj vrap nė Dragodan, mė falni Arbėri (janė ndėrruar vetėm toponimet, jo edhe logjika), ndonjė fjalim i nxjerre nga "naftalini", e prap nga fillimi. Shumica nga ata qė mendonin se do tė lahen tė palarat, mendonin se historia do tė pren drejtė, por tė tėra ishin kopalla, se kur ke lekė e euro, trathtarėt bėhen atdhetarė, e atdhetarėt as qė i kujton ndonjėri, e dini pse, ngase edhe familiarėt e tyre kanė vazhduar rrugėn e ndershmėrisė, prandaj kanė mbetur kėshtu, nė lajthitje. Kujtoj se fjala i ndershėm ėshtė mallkimi mė i madh qė tė bėnė dikush nė Kosovė. Nėse tė ledhaton dikush me fjalėt hajn, plaqkitės e gjėra tė tjera tė bėn nder, atėherė je "cooll", ngase "coollerat" hyqmetli jetojnė nė Kosovė 

Shpresa dhe besimi nė fjalėt e George W. Bush
Fjalėt e presidentit amerikan janė shpresdhėnėse, ngase situata e sigurisė dhe qetėsia relative nė Kosovė mbahet nėn kontroll, jo nga armatimi i NATO-s, dhe i forcave tė rendit tė SHPK-sė, por nga shpresa dhe besimi i palėkundur i shqiptarėve nė SHBA si aleat historik i shqiptarėve, nė kongresin amerikan (dhoma e pėrfaqėsuesve dhe senati) dhe nė presidentin e saj George W. Bush.

Agim Vuniqi
12 nėntor 2007

Kėshtu si shkojnė punėt shumė gjėra janė nė mjegull, dhe klima e krijuar politike nė popull se Kosova do tė fitojė pavarėsinė (nuk dihet sa do tė jetė e sakatosuar), meqenėse deri mė tash nuk ka ndonjė zė tė qartė tė qeverive tė cilat janė tė involvuara nė zgjidhjen e drejtpėrdrejtė tė statusit final tė Kosovės, as tė Grupit tė kontaktit dhe KS tė OKB-sė, nuk dihet ēfarė do tė janė hapat e mėtejmė; vazhdim i bisedimeve tė mėtejme, organizimi i ndonjė konferenca ndėrkombėtare, jo e lokalizuar, ku do tė pėrfshiheshin edhe vendet fqinje, ku do tė debatohej caktimi i kufijve tė ri nė Ballkan, apo pranimi unilateral nga ana e BE-sė dhe SHBA. Opinionet janė tė ndryshme, por tash pėr tash nuk pritet ndonjė acarim i madh nė mes tė mėdhenjėve, janė krijuar probleme qė pėr momentin do tė lėn anash problemin e Kosovės, si ai nė Pakistan ku presidenti Musharaf ka shtėrnguar oponentėt politik duke implikuar drejtpėrsėdrejti ushtrinė. Opozita kėrkon nga Gjenerali Musharaf (i cili mban dy poste atė tė ushtrisė dhe atė tė presidentit tė vendit) tė tėrhiqet nga uniforma ushtarake dhe t'ua hap rrugėn reformave demokratike. Rivaliteti Musharaf-Buto nuk ėshtė aq i lehtė meqė qė tė dy kandidatėt janė partnerė  tė rėndėsishėm tė Perėndimit dhe SHBA-ve. Problemi ėshtė shumė mė i madh se ē'shihet, meqė Pakistani ėshtė fuqi nukleare, dhe se ajo kufizohet me Avganistanin, tė cilin e udhėheqė Karzai, mė heret Musharafi dhe Karzai kanė shkėmbyer sulme verbale ndaj njėri tjetrit, lidhur me stabilitetin nė Avganistan, shkaku i kufijėve poroz.

Problemi i Kosovės domosdo ėshtė pjesė e lojės "sė rrėzimit tė duarve", duke matur kėshtu muskujt e Perėndimit nga njėra anė dhe tė Rusisė tash, e mė vonė ndoshta edhe tė Kinės, nga ana tjetėr. Edhe pse delikate, pėrgjigja nė kėtė temė Kosova do tė pėrcaktojė tė ardhmen e KS tė OKB-sė ose do tė ketė konsensus nė Kėshillin e Sigurimit ose vetė Kėshilli i Sigurimit do tė humbė rėndėsinė e tashme tė zgjidhjes sė problemeve ndėrkombėtare, duke zgjedhur rrugė tė tjera alternative, si ai i pranimit unilateral tė pavarėsisė sė Kosovės. Rusia e ndodhur nė senduiē nuk do tė ketė zgjidhje tė shumta prandaj domosdo do tė pranojė politikėn konstruktive tė bashkėpunimit me BE-nė dhe SHBA, ngase fundi-fundit ėshtė nė interesin e vetė Rusisė dhe nė interesin e pėrgjithshėm ndėrkombėtar.

Kėrkesa pėr ndėrmarrjen e hapave arbitrar tash janė vetėm "prashitje nė ujė", sepse pa bekimin e KS tė OKB-sė nuk ka zgjidhje, dhe pėrfundimisht edhe nėse mirret vendimi pėr shpallje unilaterale, Kosovės i duhet pranimi ndėrkombėtarė "Diplomatic Recognition". Si duket GU pėrfundimisht ka vendosur qė qytetarėve t'ua uroj  festėn e 28 Nėntorit, festėn e Kėrshėndellave dhe atė tė Vitit tė Ri  me vetėm njė dhuratė "Zgjedhjet 2007" dhe shpalljen e parlamentit dhe qeverisė sė re qė do tė dalin nga kėto zgjedhje, ata do tė joshen edhe nė nivel lokal me kryetarėt e ri tė asambleve komunale.

Prandaj plani i ri i Kombeve tė Bashkuara pėr lirimin e Kosovės nga sovraniteti serb, dukė pėrcaktuar rrugėn e pavarėsisė, ėshtė pėrpjekje qė ka mbėshtetje reale nga zhvillimet qė kanė ndodhur deri tani nė Kosovė. Propozimi qė i jep tė drejtė Kosovės qė tė hyjė nė marrėveshje/marrėdhėnie ndėrkombėtare dhe tė aplikojė pėr anėtarėsim nė organizata dhe institucione ndėrkombėtare, duke pėrfshirė kėtu Kombet e Bashkuara, Fondin Monetar Ndėrkombėtar dhe Bankėn Botėrore, nuk kėnaq krejtėsisht interesat e popullit shumicė nė Kosovė.
Realisht, disa nga atributet e shtetėsisė tė pėrmendura nė pakon e Ahtisarit i ka pasur Kosova edhe gjatė periudhės sė ish-federalizmit jugosllav, tė pėrcaktuara nė kushtetutėn ish-jugosllave dhe nė atė tė Kosovės, tė cilat pak a shumė nuk i konteston as Serbia me planin e saj demon "mė pak se pavarėsi, mė shumė se autonomi". Prandaj shikuar nga aspekti konstitucional, plani 14 pikėsh qė ofron "trojka" ndėrkombėtare  nuk ka ndonjė avancim tė theksuar, pėrveēse problemi i Kosovės nuk do tė jetė mė problem qė duhet ta brengosė Serbinė, realisht Kosova kalon nga sovraniteti i OKB-sė nė atė tė BE-sė, pėrafėrsisht i njejtė me hierarkin institucionale nė Bosnje, me njė ndryshim cilėsor se Bosnja e Hercegovina ėshtė me ulėse nė OKB, ndėrsa Kosova jo, ėshtė e ngarkuar ende me rezolutėn 1244. Realisht rezoluta 1244 po pengon zhvillimin ekonomik tė Kosovės, refleksion negativ i sė cilės ėshtė izolimi i egėr nė shumė fusha qė nuk kanė tė bėjnė gjė me politikėn, si psh. sporti, pastaj qarkullimi i lirė i njerėzve jasht Kosovės. Ky izolim  domosdo frustron qytetarėt vendor, tė cilėt kanė vėshtirėsi tė shumta pėr dalje jasht Kosovės, assesi politikanėt qė po "majen" ngo kjo situatė e paqartė, dhe janė turistėt mė tė shpesht tė metropoleve evropiane.

Dhe ēfarė zgjidhje tjetėr duhet tė pritet nga Kėshilli i Sigurimit pėrveē ajo e pavarėsimit tė plotė(?) Ēdo zgjidhje tjetėr realisht ėshtė barrė e rėndė pėr popullatėn vendore qė e pret lirinė, pėrfundimisht. Por, edhe pse politika dhe drejtėsia janė nė pėrballje, ngase politika udhėhiqet edhe nga interesat nacionale tė shteteve tė involvuara, si nė Grupin e Kontaktit ashtu edhe nė atė tė KS, patjetėr duhet tė ketė pajtueshmėri normash etike dhe morale, ngase ėshtė nė pyetje prestigji i politikės sė drejtė amerikane nė botė i drejtuar nga presidenti amerikan George Bush, i cili qytetarėve tė Kosovės ua premtoj pavarėsinė nė zemrėn e tė gjithė shqiptarėve, nė Tiranė. Fjalėt e presidentit amerikan janė shpresdhėnėse, ngase situata e sigurisė dhe qetėsia relative mbahet nėn kontroll, jo nga armatimi i NATO-s, dhe i forcave tė rendit tė SHPK-sė, por nga shpresa dhe besimi i palėkundur i shqiptarėve nė SHBA si aleat historik i shqiptarėve, nė kongresin amerikan (dhoma e pėrfaqėsuesve dhe senati) dhe nė presidentin e saj George W. Bush.//postuar pėr: ereniku.net/
Sun, November 11, 2007 3:27 pm//


Premtime tė sigurta "dushk pėr gogla"

Merreni me mend, edhe sot ne arkivat e osmanlive nė Stamboll ka tė dhėna arikivore pėr tapitė e qytetarėve, apo vėrtetėsia dhe origjinaliteti i tyre mund tė bėhet shumė lehtė, mund tė gjenden edhe nė arkivat e Medreses sė Shkupit, tė mos flasim pėr ato tė konfiskuara dhe tė grabitura, nė adminiatratėn paralele nė Graēanicė dhe nė Serbi. Sa ishin tė devotshėm nė kryerjen e detyrave administrative tregoi rasti i Prizrenit, qė mori shumė pisllėqe me vete, duhet pra me ēdo kusht tė bėhet ndėrrimi i normal i pushtetit lokal, nėse pėr asgjė tjetėr, bile pėr tė kuptuar hilet e hyqmetlijėve lokal, mė mirė tash kur ende nuk ėshtė vonė, se mė vonė do tė bėhet shumė vonė. Mbase nuk janė edhe tash tė vonshme fjalėt "transferoni tapitė, diku nė sefet e bankave perėndimore, ngase ato mund t'i kap flaka zgjedhore".

Agim Vuniqi
06 nėntor 2007

Tash i kam tė qarta fjalėt e zonjės sė rėnde angleze, tė thena nė malet e larta me terene tė skijimit nė Shable tė Martinit, nė Zvicėr, njė vend shumė atraktiv turistik: "Transeferoni tapitė diku nė ndonjė bankė nė perėndim, ngase ato Sėrbia do t'i djeg" (ishin kėto kėshilla, tė thėna nė vitet 91-92), unė qėndroja nė Zvicer, atėherė,  me vizė tė rregullt pune. Pėrafėrsisht kėshtu ia pata interpretuar kėto fjlalė Akademik Rexhep Qosjes (ishte kryetar i LBD-sė, atėherė), gjatė nje takimi zyrtar ndėrpartiak, nė mes tė zyrtarėve partiak tė PNDSHK-sė dhe LBD-sė, tė inicuar nga LBD-ja pėr bashkėveprim tė pėrbahkėt tė subjekteve politike nė prag tė luftės, qė veē kishte filluar, jo nė pėrmasa aq tė mėdha, nė gjithė Kosovėn. Akademik Ēosja i dėgjoj me vėmendje fjalėt e mia, por nuk dha asnjė koment, qė ishte plotėsisht normale, ngase ėshtė dashur t'i shtroja edhe nė formė tė shkruar, pėr tė fituar nė seriozitet. Fjalėt e mia nuk ia zgjuan kurreshtjen e asnjėrit, nga pjesėmarrėsit prezent, edhe pse fjalėt qė i flisja unė, nuk ishin tė mijat, une vetem interpretoja fjalet e  zonjės sė rėndė angleze, e cila jetonte nė Zvicėr, nė atė vend shumė atraktiv turistik, e cila kishte nė pronėsi disa hotele. Nga biseda qė patėm me te, unė atėherė shoqėroja z. Shaip Latifin, kryetar i LDK-sė, dega nė Zvicėr dhe z. Bardhyl Metaj, sekretar i degės, mė duket me ne ishte edhe Besnik Metaj qė bėnte dizajnimin e gazetės "Hapi", organ i degės. Nga biseda qė zhvilluam kuptuam se ajo kishte udhėzuar nje djalosh-shqiptar nga rrethina e Deēanit  qė dokumentacionin kadastral tė pronės familiare ta barte nė Zvicėr. Pėr saktėsinė dhe domethėnien e fjalėve tė saj u binda 8-9 vjet me vone, pasi qe shpertheu lufta nė Kosovė, por edhe tash, kur shpėrtheu flaka nė zyret kadastarle dhe nė ato tė gjeodezisė nė Prizren. Dhe ē'beri Serbia atėherė djegu shtėpitė, djegu dokumentacionin personal, djegu ēdo gjė dhe plaēkiti dokumentacionin kadastral, me vetėm njė qėllim tė vetėm, t'i lė shqiptarėt pa identitet personal dhe kolektiv-institucional. Kjo politikė ishte e pėrgatitur nga regjimi i Beogradit duke paraparė nė detaje shkatrrimin, jo vetėm fizik, por edhe atė administrativo-shtetėror, duke parashikuar edhe mundėsitė e dėshtimit eventual tė planit tė deportimit tė dhunshėm-spastrimit etnik, me premisa tė gjenocidit, duke zbehur kėrkesat e shqiptarėve pėr shtetėsi dhe tė drejta ligjore tė pėrfaqėsimit institucional, duke pranuar kapitulimin dhe duke bartur sovranitetin jo nė NATO, por nė OKB, me adoptimin e menjėhershėm tė rezolutės 1244, qė i garantonte Serbisė, rikthimin e problemit tė Kosovės nė axhendėn ndėrkombėtare. Nė kėtė mėnyrė Serbia parapėrgatiti kobin pronėsor-juridik, pėr tė cilin nuk kishin bė mė heret ndonjė parapėrgatitje shqiptarėt, tė degėzuar nėpėr parti politike, pa ndonjė qėndrim dhe sens tė pėrbashkėt pėr riparimin e institucioneve tė shkatrruara tėrsisht, bile nė pėrmbajtje, tė administrimit institucional, pėr tu angazhuar pėr tė rritur autoritetin e administratorėve shqiptarė, menjėherė pas luftės. Mos pėrgatitja e nevojshme dhe mos gatishmėria pėr kooperim nė mes tė palėve "tė konfrontuara" pacifiste dhe tė atyre tė qėndrueshme, qė kishin kredibilitet tė madh pėr udhėheqje, nga lufta ēlirimtare, bėri qė institucionet e pėrkohshme dhe qeveria e pėrkohshme e Thaēit, tė mos mbėshtetet sinqerisht, jo vetėm nga subjektet e atėhershme politike, kuadri udhėheqės i tė cilave kishte filluar tė kthehet nga vendet ku ishin tė deportuar, nga Shqipėria e Maqedonia, por edhe nga perėndimi, duke u kėndellur gradualisht por edhe duke rritur oreksin pėr pushtet, me shtrirjen graduale tė ndikimit nė teren. Ishte ky njė vlerėsim i saktė politik, por shumė i dėmshėm kombėtarė, meqė shumica e popullatės, sidomos ajo nė Prishtinė, ku e kishte adresėn edhe filzofia pacifiste nuk kishte qenė e kyēur fare nė mbėshtetjen jo vetėm atė aktive tė luftės, por as atė politike, logjistike, tė intelegjencės..., thjesht jo vetėm qė ishte e painteresuar, por ishte edhe komprometuese, dėshtuese dhe dinake. Ē'orientimi i pėrgjithshėm institucional, krijoi hapėsirė tė mjaftueshme pėr grupet mafioze, qė veē kishin krijuar lavrat virusale gati nė tė gjitha subjektet politike, apo kishin lidhje tė afėrta, dhe kėshtu dėshtoi shansi historik pėr ringritjen institucionale tė sistemit tė njė qėndrueshmėrie politike, nė Kosovė, duke harruar se rindėrtimi i vendit kėrkon pėrkushtim shumė mė tė madh sesa lufta. Nuk kishte ndonjė plan tė pėrbashkėt pėr evidentimin dhe vlerėsimin e humbjeve fizike dhe materiale, politika ishte pėrqėndruar thjesht nė grabitjen e pronės shoqėrore, pa pronar juridik, qė u ekzagjerua edhe nė plaēkitjen e pronės private, jo vetėm tė serbėve (qė pėr momentin ishte zgjidhje e pėrkohshme e strehimit), por edhe e shqiptarėve, me ndėrmjetėsimin e pushtetit serb, qė kishte lėnė prapa shumė informatorė, me lidhje tė hershme interesi. Serbia kishte njohuri tė mjaftueshme se shumė kontrata tė shitblerjes nė mes tė shqiptarėve dhe serbėve nuk ishin tė regjistruara nė kadastėr nė pronėsi tė shqiptarėve, nga pakujdesia, pėr r'i ikur tatimit nė qarkullim. Kėtė e shfrytėzuan shumė matrapazė shqiptarė, qė kishin kumbari me serb, shumė nga ata edhe avoketėr me profesion, tė cilėt pa ngurrim nguliteshin me ditė tė tėra para sporteleve tė administrates paralele serbe nė Graēanicė, aty pajiseshin edhe me dokumentacion tė falsifikuar, pa vula zyrtare, dhe kėshtu me ndėrmejtesimin e pushtetareve serb ne Gracanice hyri pėrqarja nė mes tė shqiptarėve, qė ekzagjerohej padrejtėsisht, pa ndonjė kritikė nga liderėt politik shqiptarė, qė kishin futur kokėn nė lezetin "pushtet" pa ndonjė domethėnje, dhe ky pasivitet i subjekteve politike krijoi klimėn vllavrasėse, shqiptaret vraheshin per asgjė, pėr konteste banale pronėsore, dhe asgjė nuk ndėrmirrej, bile pėr tė forcuar gjyqėsorin nė Kosovė.  Dhe fatkeqėsisht zyrtarėt e komunės nė Prishtene, le qė nuk bėnė asgjė nė kėtė drejtim, por ata kryen atakun mė tė madh pronėsor nė historinė e Kosovės, edhe tė asaj tė mėhershme qė ishte e kolonializuar, bėnė njė krim absurd tė tjetėrsimit pronėsor, pa ndonjė bazė ligjore tė shpronėsimit, dhe dėshtimi keqqeverisės i tye u kushtoj me jetėra shumė njerėzve. Une nuk dėgjova deri mė tash asnjėrin nga kandiadatėt qė garojnė pėr postin e kryetarit nė kuvendet komunale tė flet gjė pėr kėtė ēorodi institucionale, dhe cili ėshtė programi i tyre sanues. Ata as qė merren me kėtė problematikė, qė mbase mund tė jet e panjohur pėr ta, por problem kyē ėshtė jo vetėm legalizimi i objekteve apo rrėnimi i tye, por shumė mė tepėr legalizimi pronėsor (shpronėsimi ėshtė bė nė mes tė palėve, kompanitė ndėrtimore-pronarėt, pa ndonjė rregullativė ligjore, le qė nuk ėshtė paguar tatimi pėr kėtė transakcion "mall pėr mall", por nuk ėshtė paguar fare tatimi nė fitim nga kompanitė ndėrtimore, kėshtu ata dėmtuan buxhetin e Kosovės me mija euro), ishte kjo marrėveshje e heshtur e zyrtarėve nėpėr komuna dhe "ndėrtimtarėve" qė veprimtaria e tyre shpesh nuk kanė qenė as e regjistruar. Nuk flitet asgjė pėr pergjegjėsin e atyre qė bėnė kėtė krim institucional (me fajin institucional tė cilėve shumė shqiptarė u vranė nė mes vete), pėr definimin e qartė dhe ligjor tė pėrmbarimeves; tė hartes kadastrale tė Prishtines, dhe komunave tjera; atė tė prones publike dhe asaj private... Pėr kėtė arsye mos zgjidhja adekuate ligjore ka lėnė tė pa zgjidhura dhe tė grumbulluara me mija lėndė, shumė nga to me pronėsi tė kontestuar, perfundimisht kjo nėnkupton se nuk ka pasur fare, apo shumė pak ligjshmeri. Do tė ketė shumė mė teper punė kryetari i ardhshėm se ē'mendohet, dhe si do tė realizohet qyteti-metropol, kur nuk dihet "kush han e kush pin", nuk ka gjė nga ato fjalė tė mėdha. Problemi i ujėrave tė pista, pastaj rrjeti i kanalizimit shumė shpejt do tė shpėrthej mbi sipėrfaqe, ngase qyteti qė ėshtė ndėrtuar mbi infrastrukturėn e vjetėr, per nevojat jo tė plota tė 150,000-200,000 banorėve (ishte ky bile numėr i stėrngarkuar) me njė ekspanzionin marramendės ndėrtimor, pas luftės, me rritjen e vrullshme tė ndėrtimeve pa leje, qė nėnkupton edhe lidhjet "e egra" nė rrjetin e kanalizimit, nė vijat gypore tė ujėsjellėsit, kyqjen jo ligjore nė rrjetin elektrik e shumė ēėshtje tė tjera, qė nė t'ardhmen do tė mbeten probleme tė pazgjidhura pėr Prishtinėn. Pėrfundimisht shkrimin e fillova mė tepėr pėr tė skjaruar dėmet e keqmenagjimit tė strukturave komunale deri mė tash, qė nuk mund t'i zhbėjė as shperthimi i zjarrit nė "shtėpinė e qytetarėve" nė Prizren, ku nuk u dogjė vetėm objekti por edhe kompjuterėt, dhe dokumentacioni kadastral (nuk e kuptova pse ishin afėr njėra tjetrės kėto dy objekte), ēuditerisht si nuk ka ndonjė objekt tjetėr qė mban tė konzervuara kopjet e planeve urbanistike. Merreni me mend, edhe sot ne arkivat e osmanlive ne Stamboll ka tė dhėna arikivore pėr tapitė e qytetareve, apo vėrtetėsia dhe origjinaliteti i tyre mund tė bėhet shumė lehte, mund tė gjenden edhe nė arkivat e Medreses sė Shkupit, tė mos flasim pėr ato tė konfiskuara, nė adminiatratėn paralele nė Gracanicė dhe nė Serbi. Sa ishin tė devotshėm nė kryerjen e detyrave administrative tregoi rasti i Prizrenit, qė mori shumė pislleqe me vete, duhet pra me ēdo kusht tė bėhet ndėrrimi i normal i pushtetit lokal, nėse pėr asgjė tjetėr, bile pėr tė kuptuar hilet e hyqmetlijėve lokal, mė mirė tash kur ende nuk ėshtė vonė, se mė vonė do tė bėhet shumė vonė. Mbase nuk janė edhe tash tė vonshme fjalėt "transferoni tapitė, diku nė sefet e bankave perėndimore, ngase ato mund t'i kap flaka zgjedhore".
//postuar pėr ereniku.net/05 nėntor, 2007 // 1:12 pm//
Pavarėsia me "promajė"
      Serbėt nuk po pranojnė asnjė zgjidhje tė shekulli XXI, kėtė koncept kozmopolit tė palės shqiptare, ata po betonojnė gjithnjė e mė shumė autonominė, derisa tė arrijnė maksimumin e mundshėm nga kėto bisedime, ku do tė kap shkuja nga tė gjitha anėt, pavarėsi me "promajė". Fatmirėsisht  kėshtu nuk mendon "Vetėvendosja", e cila e sheh vetėm njė zgjidhje, sovranitetin e popullit (qytetarėve) dhe vetėvendosjen e popullit (qytetarėve). Pėr tė dy opcione duhet tė vendosin qytetarėt me referendum, kjo do tė ishte njėra nga zgjidhjet, edhe pse mbetet vetėm njė shprehje e dėshirės nė formė tė shkruar, derisa zgjedhjet po shihet se sa janė tė ethshėme dhe me sa epsh u qasen kandidatėt, tė cilėt as qė e dijnė pėr ēka po garojnė, vetėm emrin le ta ket pushtet.

 Agim Vuniqi
25 tetor 2007

              Kosova me flamur (nuk dihet ende ēfarė do tė jetė i ēepur, nuk dihet as larmania shumėngjyrėshe) me hymn ( tash pėr tash nuk ka ndonjė ide, pėrveq "Kushtrimit", qė e pat lansuar i ndjeri Dr. Rugova) dhe kushtetutėn (do tė hartohet pas statusit, mirė po...qytetarėt janė deklaruar pėr pavarėsi, pse tė pritet atėherė, apo ka dyshime, ende!) dhe themi ja kjo ėshtė pavarėsia, kėshtu shprehen pėrkrahėsit e devotshėm tė dokumentit Aahtiari, tė dokumentit 14 pikėsh tė trojkės ndėrkombėtare, tė Traktatit tė Miqėsisė me Serbinė, do tė presim deri mė 10 dhjetor edhe shumė sihariqe tė reja, por jo ato pėr tė cilat paguhen deputetėt dhe pė tė cilat kanė marrė votėn nė zgjedhjet e kaluara. Askush nuk konteston faktin se Kosova do tė ndahet ligjėrisht nga Serbia, nuk kontestohet asnjė nga faktet qė janė tė depozituara nė dokumentin e Ahtisarit, por ėshtė shumė e pakuptueshme qė mos tė dėgjohen zėrat tjerė qė mendojnė ndryshe dhe ata tė konsiderohen si "anmiqė tė brendshėm", dhe mu tash tė mbahet i ngujuar lideri i "Vetėvendosjes", Albin Kurti, dhe fundja pse mos tė debatohet edhe nė kėtė fushatė pėr referendumin, dhe pėr vetėvendosjen, ato duhet tė jenė tema tė hapura tė debatit me kandidatė, apo jo?  Duhet tė shprehen haptas kandidatėt e ardhshėm tė parlamentit pėr kėto tema tė nxehta, nuk duhet tė lejohet edhe mė qė shoqėria kosovare tė jetė "hermetikisht" e mbyllur, ngase secili ka tė drejtė tė mendojė dhe tė shprehė mendimin, pra duhet t'u jepet hapėsiė mediale edhe atyre qė janė kundėr zgjedhjeve, tė dėgjohen argumentet e tyre. Pse shprehet njė nervozė e pamatur te ata qė shohin bardhė-zi, dhe ua imponojnė mendimin tė tjerėve. Nuk di me ēfarė kandari masin njerėzit mendimet, dhe sigurisht mė me dėshirė ua vėn debatuesve shenjat dalluese "na dhe ata" (secila parti qė garon veē e veē). Njė kohė debatuesit ndaheshin nė "majtist" e "djathtist, por edhe tė "qendrės"". Retorika ndryshoi shpejt, menjėherė pas kuvendit tė VI tė LDK-sė, u hoēėn maskat, dhe reflektori ndriēonte fytyrat e njerėzve, nuk mund tė fshiheshin mė pas paravanit qė hapej dhe mbyllej me takt. Dhe atėherė ndodhi qė demokratėt sulmuan njėri tjetrin, e paspjegueshme, ata qė hiqeshin si tė matur ndėrruan, nga brendia e tyre shpėrtheu mllefi shtazarak kundėr kolegėve tė deridjeshėm, dhe ēka i shtyri pėllumbat e bardhė tė paqes tė krokasin si korbat e zi tė fatkeqėsisė, nuk ngjan qė pėllumbi tė konvertohet nė korb, ndoshta pranohet ky konstatim, apo jo?. Asnjėri atėherė nuk parapėlqente teatrin qė u shndėrrua nė arenė gladiatorėsh. Debatuesit do tė thonė e kaluar dhe nuk ėshtė koha e debateve tė tilla se ato janė stereotipe, kemi punė mė tė menēura, duhet tė atakohen skeptikėt e kaq shumė dokumenteve, dhe pyetja "jeni me ne apo me ata" pengon debatin, dhe ndonjė fjalė e thėnė e argumentuar kundėr dokumentit tė Ahtisarit, mė heret, ua ngriste temperaturėn debatueseve, duke pretenduar t'i shohin ata se si dridhen nga ethet "demokratike". Tash qė po e "shartojnė" edhe dokumentin Aahtisari, nuk lodhemi aq shumė, ngase nė axhendė janė imponuar e lansuar zgjedhjet si prioritet. Por edhe tash bile shumė mė fuqishėm duhet tė deklarohen kandidatėt e ardhshėm pėr kėto rrjedha, jo pėr ndėrtesa tė bukura. Shpejt po harrohet se sa domethėnėse do tė jenė kėto zgjedhje varen nga "rrobaqepėsitė" e hartės sė Kosovės, Grupi i Unitetit, Trojka e Serbia.  Nuk harrohet aq shpejt vrapimi aq i zhurmshėm i pėrkrahėsve tė dokumentit "profetik" qė nuk kishte tė meta, dhe ēdo pikė dhe presje ishte atraktive dhe shumė domethėnėse, ngaqė kompromisi ndaj kėrkesave serbe ishte pavarėsia, e cila tash fare pak pėrmendet. Nėse u pėrmbahen fjalėve qė kanė thėnė mė heret, se nuk do tė ketė kompromis me Serbinė, nuk do tė ketė bisedime et., etj., ne u besonim fjalėve tė tyre, por ata demantuan veten, por fjalėt kanė mbetur tė shėnuara, ato nuk avullohen, edhepse pėr momentin mund tė harrohen. Mirė ne qė nuk kuptojmė ē'ėshtė marrėveshja dhe ē'ėshtė kushtetuta, mund tė konsultojmė literaturėn, dhe do tė kuptojmė se akti mė i lartė juridik i shtetit ėshtė kushtetuta. Pajtohemi apo jo, sigurisht qė po. Dhe shteti pa flamur nuk bėnė, mirė.., por Kosova kishte kushtetutė kur ishte krahinė e ish federalizmit jugosllav, kishte edhe flamurin qė valonte nė ndėrtesat shtetėrore pas vitit 74, valonte flamuri shqiptar me yll, tė njėjtin e kishte shteti zyrtar i Republikės sė Shqipėrisė, dhe nė atė kohė ishte hymni "hej slloveni" qė e dėgjonim nė spektaklet sportive ndėrkombėtare, tė cilin asnjėherė nuk e kėnduan shqiptarėt, shqip. Dmth Kosova kishte flamurin shqiptar dhe flamuj tė tjerė, kishte edhe kushtetutėn, por nuk ishte republikė. Dhe cili ishte ataku i parė i Serbisė, ishte kushtetuta, dmth., ndryshimi i amandamenteve kushtetuese, dhe shumė aktivistė tė deridjeshėm qė mbronin tezėn se amandamentet duhet tė ndryshohen, mbajnė edhe sot pozita, por edhe shumė nga ata janė edhe nė listat e kandidatėve pėr deputet e njerėzitė qė u rrahėn, u burgosėn e u vranė..!. Dhe tė gjithė ata qė kuptuan se ndryshimi i amandamenteve ishte rikolonizim i Kosovės, u pėrbuzėn. Sot kur kujtesa dhe skepticizmi na mbajnė nė ethe, na rikujton programin jugosllav tė rikthimit tė serbėve dhe malazezėve nė Kosovė-tash vetėm serbėve. Nuk janė kėto kohė tė largėta dhe mbamendja nuk trathėton, mundeni tė riktheheni dhe tė kėrkoni nė komjuterėt tuaj ngjarje nga ajo kohė. Dhe nuk ėshtė ndonjė ndryshim i theksuar i programit tė atėhershėm tė kėthimit tė serbėve nė Kosovė me tė sotmin. Nuk e konteston askush detyrėn e pushtetarėve qė t'i kthejnė qytetarėt nė pronat e tyre, por kush do e bėjė kėtė? Nuk mundet qeveria e Kosovės assesi, ngase ajo nuk ka kapacitete tė mjaftueshme, por as autoritet. Do ta bėjnė kėtė kryetarėt e enklavave serbe - tash komuna me autorizime tė veēanta. Si do tė vehet bashkėpunimi nė mes tė komunave dhe pushtetit qendror, dhe cili flamur do tė valoj nė ato komuna? Nuk ka mėdyshje se Kosova po ndahet nė dy entitete, dhe enklavat serbe po marrin primesat e autonomisė sė zgjėruar. Kosova nuk ka fe zyrtare, po..., kisha serbe qė ka fituar atribute tė pushttit, tė drejtėn e qevrisjes dhe financimit me pronėn, e shkėputur nga Kosova institucionalisht, pa kurrėfarė lidhjesh institucionale. Shumė shpejt ėshtė harruar historia, le tė konsultohet pak literatura dhe do tė kuptohet se shtetin serb e ka ngritė kisha serbe, nga aty edhe buron shtetėsia serbe. Duhet tė kuptojnė edhe kėta kandidatė qė garojnė pėr poste, por edhe kujdestarėt e pavarėsisė qė nuk ka emėr, se shteti ka formė dhe forma zyrtarizon shtetin. Mirė pra nėse realizhet pavarėsia qė i mungon vetėm emri (dokumenti 14 pikėsh i trojkės, i pranuar nga pala shqiptare), ēka do tė shėnohet nė tekstin e preambulės (pjesės hyrėse) tė Kushtetutės, dhe kush do tė jetė nė pėrbėrjen e shtetit-qė veē emrin nuk e ka shtet, se atributet po, qytetarėt e Kosovės dhe serbėt, pra kosovarėt dhe serbėt, pasiqė dal nga dal nga bisedimet po akceptohet si pjesė e marrėveshjes por edhe po precizohet saktėsisht kombi shtetėformues serb, jo vetėm duke duke zyrtarizuar gjuhėn. Serbėt nuk po pranojnė asnjė zgjidhje tė shekulli XXI, kėtė koncept kozmopolit, ata po betonojnė gjithnjė e mė shumė autonominė, derisa tė arrijnė maksimumin e mundshėm nga kėto bisedime, ku do tė kap shkuja nga tė gjitha anėt, pavarėsi me "promajė". Fatmirėsisht  kėshtu nuk mendon "Vetėvendosja", e cila e sheh vetėm njė zgjidhje, sovranitetin e popullit (qytetarėve) dhe vetėvendosjen e popullit (qytetarėve). Pėr tė dy opcione duhet tė vendosin qytetarėt me referendum, kjo do tė ishte njėra nga zgjidhjet, edhe pse mbetet vetėm njė shprehje e dėshirės nė formė tė shkruar, derisa zgjedhjet po shihet se sa janė tė ethshėme dhe me sa epsh u qasen kandidatėt, tė cilėt as qė e dijnė pėr ēka po garojnė, vetėm emrin le ta ket pushtet./postuar pėr ereniku.net /25 tetor 2007/


Pėrparėsitė e integrimit

Po qė se tė kuptuarit e demokracisė  vlenė vetėm pėr tė bėrė obstrukcion institucional nga njėra palė e cila kėrkon mė shumė tė drejta qytetare (grupi minoritar) dhe nė anėn tjetėr mohon tė drejtėn kolektive tė tjetrit pėr tė vetėqeverisur (shumica), ėshtė jo vetėm egoizėm nacional, dhe shkelje e rregullave tė demokracisė, por kjo ėshtė pengesė pėr prosperitet pėr veten dhe vetė kombin tė cilit i takon, ėshtė shkelje e multietnicitetit.

Agim Vuniqi
23 tetor 2007

Vėndosjet gjeografike tė njerėzve (mė vonė kombeve)  kanė bartur nė vete pėrveē ndryshimeve klimatike edhe dallimet racore. Konkretisht janė karakterizuar edhe me ndryshime shoqėrore qė kanė krijuar paradispozita tė reja pėr zhvillime shkencore, dhe shpesh arritjet shkencore u kanė paraprirė proceseve tė reja zhvillimore nė planin ekonomik dhe nė mirėqenie, por kanė qenė edhe sfidė e luftėrave pėr territore tė reja dhe shfrytėzim tė popujve, duke bėrė kėshtu edhe zhbėrjen e shumė popujve tė vjetėr dhe kulturave tė tyre. Dallimet e mėdha gjuhėsore, por edhe doket dhe zakonet, janė pėrshtatur, kanė pėrcaktuar normat morale duke u bėre standardizime tė caktuara etike, qė pėrveē tė kuptuarit thelbėsor tė jetės (tė ndjenjave) kanė pėrcaktuar identitetin, kulturėn dhe gjuhėn gjatė periudhave tė ndryshme historike duke shėnuar rritje dhe zbritje tė zhvillimit tė tyre.
Kėrcimet e mėdha shoqėrore por edhe tė zhvillimit janė tė shėnuara nga perandoritė (duke bėre shpesh integrime tė dhunėshme tė shoqėrive dhe kulturave) qė pėrveē shkatėrrimit dhe zhbėrjes sė shumė popujve autoktonė ka shėnuar edhe pėrparime teknike por edhe ngecje tė transformimeve normale tė shoqėrive dhe zhagitje tė proceseve shoqėrore.
Pasojat e kėtyre zhvillimeve  shprehen edhe sot, dhe atė qė nga periudha e kapėrcimit historik nga politeizmi nė monoteizėm, e cila ka krijuar edhe mospajtime tė mėdha, por qė pėr atė kohė ka  pasur efekt tė pakrahasueshėm meqė feja ka pėrcaktuar normat e sjelljes sė individit nė shoqėri, ku vlerat humane janė ēmuar jashtėzakonisht, dhe qė nga ajo kohė ka filluar tė ndėrtohen raporte tė reja nė pėrshtatje tė ligjit qė pėr momentin kanė qenė shumė domethėnėse. Qė nga atėherė janė shprehur edhe tendencat pėr dominim global jo vetėm ekonomik. Shtrirja e influencės ėshtė bė nė mėnyrė tė dhunėshme qė nga romakėt, nga Aleksandri i Madhė, nga Napoleoni, nga Hitleri dhe nga Stalini  duke pretenduar vazhdimisht dominimin nė pėrmasa globale.
Ajo qė dikur pretendohej tė arrihej me forcė ka arritur gati tė sendėrtohet nė mėnyrė tė butė pėrmes varshmėrisė ekonomike por edhe pėrmes teknologjisė sė lartė shumė tė sofistikuar tė rrjetit global tė telekomunikimeve "Internetit" ku miliona njerėzve pėrmenjėherė u servohen informacione tė llojllojshme duke krijuar varshmėri globale. Dalė nga dalė kulturat e vogla po shuhen, meqė nuk kanė mjete tė mjaftueshme financiare pėr tu mbajtur gjallė. Ky trend i zhvillimit ka filluar tė pėrcillet me tė madhe nė botė, qė nga organizimet ekonomike, ato humanitare ato fetare, por edhe kulturore. Ēdo arritje ka vetėm njė njėsi matėse atė tė profitit me pėrmasa shumė tė mėdha.
Proēeset e mėdha integruese do tė pėrbijnė domosdo popujt e vegjėl duke tjetėrsuar etnikumin e tyre dhe vlerat kulturore. Sovraniteti klasik shtetėror nuk do tė ketė pėrparėsitė nacionale tė zhvillimit meqė koorporatat multinacionale do tė diktojnė zhvillimet e reja. Globalizmi si proces por edhe si trend ekonomik nuk do tė ketė ndonjė pėrparėsi pėr popujt e vegjėl, meqė globalizmi synon pėrveē integrimeve ekonomike edhe shtrirjen hapėsinore dmth. planifikimin global hapėsinor, pastaj globalizimin e tė drejtave dhe lirive tė njeriut, globalizimin investiv dhe zhvillimor, globalizimin pronėsor,  ku e drejta e shtetit mbi pronėn do tė reduktohet tejmase ndėrsa e drejta private pronėsore do tė konceptohet mė tepėr nė pėrmbajtje globale legjislative.
Prerjet dhe ekskomunikimet nė mes kulturave mė tepėr janė shkaktuar nė mėnyrė tė dhimbėshme, dhe tė dhunshme, kanė shkaktuar pėrēarje nė mes tė njerėzve dhe popujve krejt pėr shkaqe tė njė ligėsie qė ekziston te njeriu-lakmia pėr tė grabitur territore tė reja, apo edhe pėr tė rivendosur nė mėnyre tė dhunshme kritere dhe standarde qė as pėrafėrisht nuk janė nė pajtueshmėri.
Integrimet e mėdha nuk janė asgjė e re, ato bartin nė vehte tendencat pėr shfrytėzim, por qė dallohen nė pėrmbajtje. Si gjithnjė ato janė pjesė e proēeseve qė inicohen jo vetėm nga zhvillimi tekniko-teknologjik por edhe pėrpjekja pėr tregje tė reja ekonomike qė mė heret ekzagjeroheshin dhe shtriheshin pėrmes kolonializimit tė vėndeve dhe popujve, por qė gjithnjė si kundėrakcion kishte luftėn pėr ēlirim dhe pavarėsim, dhe qėllim parėsor kishte qeverisjen vetė me tė mirat materiale, qė do tė thotė se kėto proēese nuk ishin tė lidhura me urrejtje patologjike nė mes tė popujve por mė shpesh ishin tė ndėrlidhura me interese ekonomike tė grupeve tė interesit, prandaj edhe vėndet tė cilat ishin tė pasura me resurse natyrore u ekspozoheshin goditjeve tė mėdha, por edhe tė influencės kulturore dhe gjuhėsore, pa mėdyshje. Pjesė e integrimeve ishin dhe janė edhe krijimi i aleancave ushtarake, qė ka si qėllim shtrirjen mė tė gjėrė tė influencės, por edhe mbrojtjen e interesave ekonomike dhe ato tė sigurise mė gjėrė dmth. mbrojtjen e interesave globale gjeostrategjike.
Mendimi kritik i marrėdhėnieve shoqėrore nė botė vazhdon tė matet me tė drejtėn themelore tė njeriut dhe lirinė e fjalės, edhe pse ajo vazhdon tė shkilet, ngase fjala publike tregon fuqinė e mendimit tė vetė individit, qė pėrqafohet nga grupe njerezish dhe vetėvetiu pasqyron intereset e tyre, dhe tejkalon kufinjtė administrativ, qė nuk pasqyrojnė vetėm ndarjet fizike por edhe ato intelektuale dhe kulturore.
Shqiptarėt tė cilėt janė tė kufizuar me barriera tė ndryshme tė ndarjeve fizike - kufitare, kanė mundėsi tė pakėta pėr tė reformuar qėndrimet e tyre pėr realitetin, jo vetėm politik, por edhe atė ekonomik, dhe atė religjioz, ata do tė pėrballen edhe me kriteret e rrepėta tė grupeve  tė caktuara tė interesit-kompanive multinacionale, por edhe tė qeverive, si dhe tė BE-sė duke iu nėnshtruar nė vazhdimėsi standardeve tė reja, duke u joshur me karrotė dhe premtime jo qartė tė definuara.
Pėrparėsitė e integrimit eko-etnik janė tė dukshme nėse popullata stimulohet ekonomikisht dhe tė gjithė ata qė participojnė nė programet e pėrbashkėta do tė kenė beneficione ekonomike, duke saktėsuar se mbi politikanėt e vijės sė fortė tė minoritetit serbė duhet tė bėhet presion dhe se ēdo pėrkrahje e vijės sė tyre tyre duhet tė pasojė me reperkusione ekonomike.
Prandaj janė tė domosdoshme evaluimet si nė nivel rajonal ashtu edhe nė atė global, duke praktikuar instrumentet e njejta matėse.
Pėr ēdo natė mė shumė se 850 milion njerėz pėrreth rruzullit shkojnė nė shtart tė untė. Mungesat nė ushqim pėr shkak tė fatkeqėsive natyrore, konflikteve dhe kollapsit ekonomik shkaktojnė sėmundje tė ndryshme dhe vdekje, qė aspak nuk mund tė lokalizohen, ngase njerėzit dhe mallėrat qarkullojnė. Synimet e zhvillimit tė KB nė kėtė milenium ėshtė zbutja e urisė ekstreme dhe e mjerimit si ēėshtje prioritare. Mė 16 tetor Dita Botėrore e Ushqimit (World Food Day) ėshtė observuar pėrgjatė globit, si rast i mirė (oportunitet), pėr t'u fokusuar nė progresin e arriturt pėr t'u realizuar qėllimi i parashtruar.
Ideja e bashkimit globalal qė ka filluar si akcion i sukseshėm dhe ka arritur tė realizoj objektivat edhe si sfidė e tė ardhmes. Duke soditur proceset nė kėtė nivel ėshtė pėr ēdo kritikė indolenca e faktorit politik shqiptar dhe pozicionimi i tyre provincial, qė pėr ta ndėrtimi i rrugės Durrės-Kukės-Morinė ėshtė njė ngjarje triviale nė agjendėn e tyre, edhe pse edhe korridori i tetė dhe korridori i dhjetė e anashkalojnė Kosovėn, dhe vetė rruga Durrės-Kukės-Prshtinė ėshtė ajo qė e lidh Kosovėn me tė dyja kėto korridore. ("Nė Durrės fillon korridori perėndim lindje, i cili pėrshkon Shkupin e Sofjen dhe pėrfundon nė Burgas, duke u lidhur me Turqinė. Ndėrsa me korridorin e dhjetė, qė pėrshkon Salsburgun-Lubjanėn-Zagrebin- Beogradin-Sofjen- dhe pėrfundon duke u degėzuar pėr nė Igumenicė dhe Selanik, Kosova lidhet afėr Nishit" /M.Krasniqi/).  Eshtė ky njė sinjal i qartė se pa njė angazhim konkret tė palės shqiptare nė poēeset paraintegruese dhe ato integruese sidomos nė vendosjen lidhjeve tė transportit detar, hekurudhor dhe tokėsor, qė nė mungesė, do tė spustonte interesimin e investitorėve tė mundshėm, meqė mospėrfshirja e Kosovės nė kėto projekte do tė zbehte rėndėsin e saj gjeostrategjike nė planin global.

Dallimet e shprehura pėr reforma sidomos nė vėndet totalitare ku mungon tė shprehurit e mendimit tė lirė, dhe ku radikalizmi dhe nacionalizmi janė instrumente populiste pėr tė favorizuar pushtetarėt, rrezikon interesat e popullatės, ndalė reformat dhe pengon grupet e reformistėve. Edhe pse pėr ēdo ndryshim gjindet justifikimi teorik, ėshtė i pashmangshėm justifikimi qė bazohet nė argumente. Prandaj edhe tė kėrkosh nė kėtė fazė demokraci globale ėshtė vėshtirė tė arrihet, meqė pėr kėtė duhet reformuar logjikėn e njerezve, qė ata tė jenė tė gatshem t'i kuptojnė konceptet ė reja, dhe qė ata tė jenė nė gjendje tė bėjnė ndryshime, e kėtė e bėnė tė mundshme vetėm liria e brendėshme e njeriut, qė manifestohet pėrmes guximit qytetar, dhe qė finalizohet me votėn e lirė. Por edhe kjo shkakton divergjenca ngase kjo shkakton ērregullime nė mes tė palėve.
Dilema tė tilla dhe shumė dilema tė tjera etike, u ekspozohen ērregullimeve logjike. Janė jo logjike te shumė kombe tė vjetra dhe tė reja barrierat gjuhėsore, pastaj arsimimi, edukimi etj. Janė tė rrezikshme sidomos kur ato shprehen pėrmes urrejtjes ndaj tjetrit, vetėmse ai dėshiron tė kultivojė gjuhėn e vet  duke thelluar ndarjet dhe bėhet pengesė e zhvillimit dhe progresit jo vetėm lokal por edhe atij rajonal. Po qė se tė kuptuarit e demokracisė  vlenė vetėm pėr tė bėrė obstrukcion institucional nga njėra palė e cila kėrkon mė shumė tė drejta qytetare (grupi minoritar) dhe nė anėn tjetėr mohon tė drejtėn kolektive tė tjetrit pėr tė vetėqeverisur (shumica), ėshtė jo vetėm egoizėm nacional, dhe shkelje e rregullave tė demokracisė, por kjo ėshtė pengesė pėr prosperitet pėr veten dhe vetė kombin tė cilit i takon, ėshtė shkelje e multietnicitetit./postuar për ereniku.net / 22 tetor 2007/


"Demokratėt" e kuq

Deri sa shumica ėndėrronte pavarėsinė, pakica veē kishte filluar t’i vilte frytet, duke qepur xhepat e leckosur dhe duke i zgjėruar nė mėnyrė marramendėse, nga xhepat e “liliputanėve” nė ata “guliverianė”, thasėt me euro.
Agim Vuniqi
17 tetor 2007

Si gjithherė zgjedhjet janė tė ethshėme pėr kandiatėt, ende pa u inaguruar shumica e shohin veten "VIP" persona, nuk kanė edhe faj, ngase ky tetėvjetėsh-pak mė shumė, lansojė milionerėt e parė tė Kosovės, me mė shumė zero.  Liria aq shumė e pritshme u mbėshtjellė me mėndafshin korruptiv, dhe abuzimet e shumta nė pushtet. Sigurisht qė po tė funksiononte drejtėsia shumė nga bartėsitė e vendeve udhėheqėse, por edhe zbatuesit e ligjit do t’a kishin vendin nė strehimoren e kriminelėve-nė burgje. Shumica e tyre janė abuzuesit, shkelėsit dhe uzurpatorėt e tė ardhmes sė Kosovės, ata janė fajtorėt kryesor tė shtyrjes sė zgjidhjes sė statusit final tė Kosovės, sigurisht qė nė t’ardhmen do tė publikohen raporte qė do tė pasqyrojnė aktet e tyre kriminologjene, qė u sollėn atyre pėrfitime enorme, por dėmtuan tė ardhmen e qytetarėve, duke zhagitur zgjidhjen statusore, edhe pėr shkak tė veprimeve tė paligjshme. Aq bukur u pėrshtat regjimi despotik i UNMIK-ut dhe ai i vendorėve (nga votat e kornizuara), duke lėnė eksiq epshet e pėrbashkėta, por edhe duke lidhur miqėsi tė pėrhershme me dhėndurėt e Kosovės.  Idila e hajnave vendor dhe e atyre ndėrkombėtarė fillojė qė nė fillim, pak nga pak duke pėrfshirė stafin ndėrkombėtarė dhe atė vendor, dolėn nė syprinė shumė skandale dhe afera korruptive,  nė AKM, PTK, KEK dhe gati-pa gati, nė tė gjitha ministritė e pasluftės. Kjo situatė u konvenonte “monarkėve” tė UNMIK-ut, ngase ata kishin ardhur nė Kosovė pėr tė fituar, qė ėshtė plotėsisht normale, por ata tė rrethuar nga zullumqarėt vendor u aklimatizuan nė rrafshin kosovar saqė i kordinuan aktivitetet “bėmirėse” me stafin vendor. Ende ėshtė e freskėt flaka nė termocentralet e KEK-ut, nga “fatkeqėsia natyrore” dhe djegia e provave, fshehja e fakteve se ēka vėrtetė ndodhi nė KEK, nuk u dha asnjė shpjegim i paanshėm i ekspertėve, si gjithėherė duke njohur mentalitetin e shqiptarėve harresėn-kujtesėn historike. Tė “fuqishmit” popullor qė mezi jetonin ( njejtė si shumica tjetėr shqiptare) u lansuan si “yje” tė biznesit “patriotik”, atyre as qė u interesonte pavarėsia popullore, ngase atė materiale e shijonin gjithnjė e mė shumė, ata krijuan regjimin e “faraonėve”-pronarė tė Kosovės, ku pjesa shumicė e Kosovės punonin pėr ta, duke ua dhuruar “haraqin” vjetor, tė cilin e hargjonin “denjėsisht”. Deri sa shumica ėndėrronte pavarėsinė, pakica veē kishte filluar t’i vilte frytet, duke qepur xhepat e leckosur dhe duke i zgjėruar nė mėnyrė marramendėse, nga xhepat e “liliputanėve” nė ata “guliverianė”,  nė thasė me euro.  Procesi i zgjedhjeve qe do tė na sjellė perfaqėsimin nė tėrsinė e tij, qysh nga propoganda deri ne votim ishte njė mashtrim (dyshoj edhe tash, ngase edhe kėto zgjidhje mbahen nėn patronatin e zbatuesve tė rezolutės 1244), dhe logjikisht zgjedhjet mund tė konsiderohen si zgjidhje pėr tė shtyrė zgjidhjen e statusit, por edhe pėr tė shpėtuar GU-nė, nga “linēi” popullor, pas aq shumė dėshtimeve. Ky proces deri mė tash ishte i manipuluar, blerė, vjedhur nga shėrbimet e huaja(?), grupet e mafias politike apo interesat personale, qė tė bėnė tė dyshosh se politikanet dhe qeveritarėt tanė nuk janė vendosur  tė pėrfaqėsojnė interesat e popullit, por tė atyre qe nėpėrmjet manipulimeve dhe pagesave i sollėn nė pushtet. Shqiptarėt e pėrjetuan monizmin, diktaturėn, komunizmin. E vėrteta ėshtė se ajo kishte njė fytyrė, ashtu ēfarė ishte, shpeshherė pėrvluese,  e deklaronte atė qe kishte dhe tė pėrvlonte nėse kaloheshin caqet.  Erdhi "demokracia". Dhe si tė kuptohet kjo formė e demokracisė qė nuk ka burimin nga populli, dhe nuk buron nga sovrani-popull. Ne fakt si nė aspektin teorik edhe nė atė praktikė zgjedhjet shėrbejnė pėr t’u vetmashtruar. Nuk ka demokraci sepse nuk ka pjesmarrje tė drejtėpėrdrejtė vendimarrse tė popullit, ka vetėm pėrfaqėsim. Ē’ėshtė edhe mė keq edhe pėrfaqėsimi nė realitet ėshtė njė mashtrim. Nuk mund tė gjesh asnjė shqiptar, ose fare pak, qė do tė thotė se politikanėt dhe qeveritarėt pėrfaqėsojnė interesat e popullit. Nga njėra anė nuk lėmė gjė pa i thėnė social-komunizmit, pronės shoqėrore, nga ana tjetėr nuk ofrohet ajo e cila i mungonte, prona legale private. Pra sistemet vijnė nė pėrballje tek prona dhe pronari. Thjesht ėshtė ndėrruar retorika dhe forma, nga pushtetarėt komunist pa pronėsi u krijuan “demokratėt” e kuq, shumė tė pasur.  Sistemet pra thehen tek prona dhe pronari, mendoj qė ėshtė i saktė ky definim, apo jo?  Demokracia nė tė vėrtet nuk ekziston nė Kosovė, ngaqė nuk funksionon pushteti i sė drejtės, i bazuar nė ligj.  Politikanėt  kanė ndėrruar gėzofin, janė shndėrruar dhe thirren nė emėr tė demokracisė dhe proklamohen si demokrat, nė  fakt janė njė bisht i padukur i sistemit tė kaluar, kolonialist, qė i shėrbejnė interesave klanore, vetėm dhuna fizike ėshtė zbutur.  Termi  demokraci shėrbente pėr tė manipuluar popullin “budalla”, mirėpo nuk do tė del ashtu, ngase populli nuk ėshtė edhe aq budalla.  Abraham Linkolni thonte: "Ju mund tė gėnjeni tė gjithė-popullin pėr njė kohė, ju mund tė gėnjeni njė pjesė tė popullit pėr tė gjitha kohėrat, por ju nuk mund tė genjeni tė gjithė-popullin pėr tė gjitha kohėrat". Pra do tė korrigjoja frazėn nė atė "shpresojmė qė populli mos te tregohet aq budalla nė t’ardhmen" e tė zgjedhė tė keqen mė tė vogėl, se tanipėrtani nuk mund tė zgjedhė tė mirėn, ende nuk ėshtė sovran. Si pra qytetarėt pranuam zgjedhjet e dirigjuara dhe tė imponuara, edhe tash, dhe si t’ia falin ata vetes qė votuan dy here radhazi nė zgjedhjet nacionale dhe ua dhanė votėn atyre-tė njėjtėve, qė nuk bėn gjė pėr tė ardhmen, ata vodhėn edhe thesarin popullor, fondet popullore. Pse nuk kuptojnė qė pėrgjegjėsia e tyre ėshtė e shumfisht, si tė votohen ata qė nuk interesohen pėr shėndetin e arsimtarėve, a duhet prap tė shpėrblehen tė njėjtit, apo duhet  tė ndėshkohen, bile me votė.
E kuptoj se njerezit dolėn nga njė regjim i rrepte kriminel, socialist-komunist  dhe e kaluan atė regjim, edhe luftėn,  por nuk mund te thuhet se tash e kemi demokracinė parlamentare tė instaluar, ngase nuk e kemi, ėshtė thjesht liri dhe vetem liri e shthurrur, e “tepruar”, pa ligje tė sė drejtės.  Thjesht qytetarėt  janė ata qė duhet ta ndryshojnė gjendjen dhe ta bėjnė  ashtu siq duan. Nė fillimet  e para tė “demokracisė” ishin  po ata qė nuk dinin ēfarė kėrkonim, sepse nuk kishim jetuar nė njė sistem tė tillė. Tani qė kemi provuar diēka (ka ende shumė pėr tė  parė) mund tė themi tė paktėn atė qe nuk duam dhe atė qė duam.  Tani ėshtė momenti pėr njė ndryshim tė saktė. Por, patjetėr duhet marrė nė konsideratė edhe diēka tjetėr.  Ēfarė kishin shqiptarėt  si pasuri?  Asgjė! Sistemi i tatimeve nuk funksiononte (ishte i detyrueshėm pėr regjimin kriminologjen serb, dhe i vullnetit tė mire pėr atė privat shqiptar, kjo vonė u kuptua). A do tė funksionojė shteti pa tatime?  Si do tė mbahet?  Por, ato duhen kontrolluar mirė se, pra qytetari duhet tė mendoj mire kujt t’ia  jap votat mė shumė, e kujt mė pak. Le tė shpresojmė qė do tė vijė dita qė edhe qytetari i Kosovės do shijoj damokracin me plotė kuptimin e fjalės. Por pėr ēdo gjė duhet kohė, sepse Kosova doli nga lufta, dhe pėr kėtė duhet vėrtet kohė pėr tė arritur njė ndryshim tė madh, bile angazhim dhe pėrpjekje, por edhe ndėrgjegjėsim dhe ndėshkim pėr ata qė premtuan dhe nuk pėrmbajtėn premtimet.
 
Nuk mund tė gjesh asnjė shqiptar, ose fare pak, qė do tė thotė se politikanėt dhe qeveritarėt pėrfaqėsojnė interesat e popullit. Nga njėra anė nuk lėmė gjė pa i thėnė social-komunizmit, pronės shoqėrore, nga ana tjetėr nuk ofrohet ajo e cila i mungonte, prona legale private. Pra sistemet vijnė nė pėrballje tek prona dhe pronari. Thjesht ėshtė ndėrruar retorika dhe forma, nga pushtetarėt komunist pa pronėsi u krijuan “demokratėt” e kuq, shumė tė pasur.  Sistemet pra thehen tek prona dhe pronari, mendoj qė ėshtė i saktė ky definim, apo jo?  Demokracia nė tė vėrtet nuk ekziston nė Kosovė, ngaqė nuk funksionon pushteti i sė drejtės, i bazuar nė ligj.  Politikanėt  kanė ndėrruar gėzofin, janė shndėrruar dhe thirren nė emėr tė demokracisė dhe proklamohen si demokrat, nė  fakt janė njė bisht i padukur i sistemit tė kaluar, kolonialist, qė i shėrbejnė interesave klanore, vetėm dhuna fizike ėshtė zbutur.  Termi  demokraci shėrbente pėr tė manipuluar popullin “budalla”, mirėpo nuk do tė del ashtu, ngase populli nuk ėshtė edhe aq budalla.  Abraham Linkolni thonte: "Ju mund tė gėnjeni tė gjithė-popullin pėr njė kohė, ju mund tė gėnjeni njė pjesė tė popullit pėr tė gjitha kohėrat, por ju nuk mund tė genjeni tė gjithė-popullin pėr tė gjitha kohėrat". Pra do tė korrigjoja frazėn nė atė "shpresojmė qė populli mos te tregohet aq budalla nė t’ardhmen" e tė zgjedhė tė keqen mė tė vogėl, se tanipėrtani nuk mund tė zgjedhė tė mirėn, ende nuk ėshtė sovran. Si pra qytetarėt pranuam zgjedhjet e dirigjuara dhe tė imponuara, edhe tash, dhe si t’ia falin ata vetes qė votuan dy here radhazi nė zgjedhjet nacionale dhe ua dhanė votėn atyre-tė njėjtėve, qė nuk bėn gjė pėr tė ardhmen, ata vodhėn edhe thesarin popullor, fondet popullore. Pse nuk kuptojnė qė pėrgjegjėsia e tyre ėshtė e shumfisht, si tė votohen ata qė nuk interesohen pėr shėndetin e arsimtarėve, a duhet prap tė shpėrblehen tė njėjtit, apo duhet  tė ndėshkohen, bile me votė.

E kuptoj se njerezit dolėn nga njė regjim i rrepte kriminel, socialist-komunist  dhe e kaluan atė regjim, edhe luftėn,  por nuk mund te thuhet se tash e kemi demokracinė parlamentare tė instaluar, ngase nuk e kemi, ėshtė thjesht liri dhe vetem liri e shthurrur, e “tepruar”, pa ligje tė sė drejtės.  Thjesht qytetarėt  janė ata qė duhet ta ndryshojnė gjendjen dhe ta bėjnė  ashtu siq duan. Nė fillimet  e para tė “demokracisė” ishin  po ata qė nuk dinin ēfarė kėrkonim, sepse nuk kishim jetuar nė njė sistem tė tillė. Tani qė kemi provuar diēka (ka ende shumė pėr tė  parė) mund tė themi tė paktėn atė qe nuk duam dhe atė qė duam.  Tani ėshtė momenti pėr njė ndryshim tė saktė. Por, patjetėr duhet marrė nė konsideratė edhe diēka tjetėr.  Ēfarė kishin shqiptarėt  si pasuri?  Asgjė! Sistemi i tatimeve nuk funksiononte (ishte i detyrueshėm pėr regjimin kriminologjen serb, dhe i vullnetit tė mire pėr atė privat shqiptar, kjo vonė u kuptua). A do tė funksionojė shteti pa tatime?  Si do tė mbahet?  Por, ato duhen kontrolluar mirė se, pra qytetari duhet tė mendoj mire kujt t’ia  jap votat mė shumė, e kujt mė pak. Le tė shpresojmė qė do tė vijė dita qė edhe qytetari i Kosovės do shijoj damokracin me plotė kuptimin e fjalės. Por pėr ēdo gjė duhet kohė, sepse Kosova doli nga lufta, dhe pėr kėtė duhet vėrtet kohė pėr tė arritur njė ndryshim tė madh, bile angazhim dhe pėrpjekje, por edhe ndėrgjegjėsim dhe ndėshkim pėr ata qė premtuan dhe nuk pėrmbajtėn premtimet./ postuar pėr ereniku.net/ 16 tetor 2007 /


Turpi nuk paska fund!

Martesa e dhunėshme e Kosovės me Serbinė ėshtė e paqėndrushme, dhe nuk ka relaksim tė raporteve pa u kryerė “divorci” i ligjshėm, pastaj varet nga palėt e papajtuara se ēfarė raportesh reciprociteti do tė ndėrtojnė nė t’ardhmen, pra njė formulim i tillė i “miqėsisė” ėshtė shumė qesharak dhe deningrues

Agim Vuniqi
12 tetor 2007

Udhėzimi pėr hartimin e pėrshpejtuar tė Traktatit tė Miqėsisė me Serbinė dhe oferta e GU-sė,  ėshtė njė ndėr dėshtimet mė tė turpshme tė kėtij formacioni tė pakuptimtė. Janė shumė qesharake deklarimet e dėshtakėve frikacakė, tė cilėt ofrojnė kinse zgjidhje tė shekullit XXI, ėshtė shumė e pėrēudshme retorika e tillė diplomatike, aspak serioze, ngase zgjidhja e problemit tė Kosovės ėshtė e tashme, dhe ėshtė pėrpjekje pėr rivendosjen e drejtėsisė sė mohuar, e dėnimit tė njė politike qyqare dhė fashiste e regjimit serb, jo prognozė “meteorologjike”. Gjuha diplomatike ėshtė shumė e saktė, ėshtė e bazuar dhe e mbėshtetur nė njohje tė pėrpiktė tė fjalorit diplomatik, nuk ėshtė gjuhė e kolumnistit. Ėshtė skajshmėrisht i papranueshėm koketimi i disfavorshėm me palėn serbe, e cila edhe pse zhvlerėsoi kolektivisht shqiptarėt duke zbatuar deportimin e dhunshėm kolektiv, spastrimin etnik, nė vend tė gjuhės sė ashpėr denoncuese kundėr Serbisė, asaj i falen tė gjitha tė bėrat e llahtarshme, nuk e di kush ua dha atė tė drejtė, apo kėshtu ata luajnė me dinjitetin e nėpėrkėmbur tė qytetarėve, qė pėsuan krimet mė tė rėnda tė pas Luftės sė Dytė Botėrore. Ēfarė do tė ishte kjo botė nėse kaq lehtė falen krimet, dhe a kanė kėta njerėz kujtesė historike? Nė ēfarė stadi do tė ishte njerėzimi sikur Gjermanisė hitleriane dhe pas hitleriane t’i ofrohej njė pakt i tillė i miqėsisė, pėr hir tė ardhmes, apo “serial killer”-ve t’u falen krimet, po tė premtonin se nuk do tė kryenin vrasje tė reja…!? Turpi nuk paska fund! Prezantimi kaq i dobėt dhe i paparashikueshėm nėn ēdo nivel, shkakton edhe nebulozė tė panevojshme edhe te faktori ndėrkombėtarė. Martesa e dhunėshme e Kosovės me Serbinė ėshtė e paqėndrushme, dhe nuk ka relaksim tė raporteve pa u kryerė “divorci” i ligjshėm, pastaj varet nga palėt e papajtuara se ēfarė raportesh reciprociteti do tė ndėrtojnė nė t’ardhmen, pra njė formulim i tillė i “miqėsisė” ėshtė shumė qesharak dhe deningrues. Tjetėr ėshtė tė jipen formulimet gazetareske tė analistėve, duke pranuar edhe prognozimet e tyre, por jo e njė grupi negociatorė pėrfaqėsuesish qė pretendojnė tė zgjedhin statusin e Kosovės nė favor tė interesit nacional, qė do tė kurorėzohej me divorc tė natyrshėm nga Serbia dhe pranim tė pavarėsisė. Ky grup duhet tė kuptojė se duhet tė marrė hapa konkret dhe me pėrgjegjėsi, nuk duhet lejuar qė vazhdimisht tė jenė pre e eksperimenteve ndėrkombėtare por  tė barikadojnė qėndrimet pėr tė mos hezituar me marrė vendime tė pėrgjegjėshme. Sė pari duhet tė na bindin se vėrtet janė stoik nė kėrkesėn e vetme dhe tė natyrshme pėr pavarėsi. Nėse nuk kanė njė guxim tė tillė kėtė pyetje mund t’ua shtrojnė qytetarėve pėrmes votės.  A e duam vėrtetė pavarėsinė me tė gjitha konsekuencat e mundshme apo jo, apo do tė vazhdojmė tė luajmė lojėn e simulimit tė pavarėsisė? Eshtė pyetje qė do pėrgjegje! Koha e “muajit tė mjaltit” veē sa shton shqetėsimet, a do tė veprohet me pėrgjegjėsi apo do tė pranohet shtyrja e mėtejme, duke frikėsuar shqiptarėt me zgjidhje aspak tė natyrshme dhe tė pa pėrtypshme si me atė tė “qiproizmit”, apo atė tė “palestinizimit”, ngase problemi i Kosovės ėshtė vazhdimėsi e shthurrjes pėrfundimtare tė ish Jugosllavisė, por edhe i pranimit tė njė politike reale nė teren, tė pavarėsisė. Janė dhėnė sinjale tė mjaftueshme deri mė tash pėr tė vendosur pėrfundimisht pėr hapat e mėtejmė, ngase vet presidenti Bush u pozicionua nė Tiranė nė anėn e drejtėsisė, a duhet kuvendarėt tė hezitojnė ende, pėr tė kuptuar detyrat e tyre.

Eshtė e vėrtetė qė shqiptarėt kanė ndėrmarrė hapa edhe mė heret nė kėtė drejtim, por nuk i zbatuan asnjėherė, edhe pėr shkak tė rrethanave jo tė favorshme, tė atėhershme. Fatmirėsisht rrethanat kanė ndryshuar, ėshtė krijuar njė realitet i ri, shumė i pėrshtatshėm falė luftės histrorike tė UĒK-sė, duhet vetėm tė materializohen politikisht frytet e luftės sė fituar, me ndihmėn e NATO-s, dhe historikisht kuptohet se asnjė luftė nuk ėshtė fituar pa aleat. Gjatė luftės sė Dytė Botėrore, Evropa u ēlirua nga qizma e Hitlerit falė ndihmės ushtarake dhe asaj nė armatim tė amerikanėve. Edhe Izraeli fitoi pavarėsinė me ndihmėn e britanezėve, por ata pa asnjė mėdyshje reaguen me konsekuencė duke shpallur pavarėsinė.  Edhe ēka duhet tė ndodhė qė shqiptarėt tė mos vonohen pėr tė pėrligjur njė akt shumė tė rėndėsishėm dhe historik. Kuptohet qė krahas kėtij procesi tė pashmangshėm duhet tė riparohet autoriteti i institucioneve demokratike dhe tė brishta tė Kosovės. Se sa do tė jenė zgjedhėsit nė nivel tė detyrės varet ēka ofrojnė kandidatėt, jo vetėm premtime tė kota aspak tė mbėshtetura politikisht. Kosova tash pėr tash nuk ka nevojė pėr premtime “djerrakohe” tė zhvillimit tė menjėhershėm ekonomik, ka nevojė pėr njė poltikė tė qartė, dhe reale, jo vetėm tė realizimit tė pavarėsisė, por edhe tė sundimit tė ligjit, duke departizuar institucionet shumė tė rėndėsishme tė shtetėsisė: arsimin, shėndetėsinė, gjyqėsinė, policinė…, duke profesionalizuar shėrbimet, por edhe krijimin e kornizės sė nevoshme ligjore, duke i bindur zgjedhėsit se politika nuk do tė implikohet drejtpėdrejtė nė kėto institucone, pėr atė duhet tė angazhohen subjektet politike qė po kandidohen pėr tė fituar besimin e zgjedhėsve-pushtetin pėrmes votės, duke hartuar kodin etik, jo vetėm tė mirėsjelljes, por edhe atė tė zbatimit tė ligjshmėrisė i pranueshėm nga tė gjitha palėt./postuar pė rereniku.net:11 tetor 2007/


Revolucioni dhe kundėr revolucioni, "dyshek"
Amerikanėt ēdo tė dytėn fjalė e kanė atdhe, Zot e flamur dhe nuk e quajnė njėri tjetrin patriot folklorist, ashtu siē i ironizojmė veprimtarėt e ēėshtjes kombėtare

Agim Vuniqi
09 tetor 2007
Janė rritur llafet qė nga deklarimi i “ustajve” tė huaj pėr zgjedhjet. Shumė shpejt u liruan aktivistėt partiak nga barra e pavarėsisė duke kaluar nė atė, mė me frymė garuese – zgjedhjet. Ishte njė kėnaqėsi e veēantė leximi i biografive tė kandidatėve, poliglotė tė vėrtetė, nga njė gjuhė qė kishin mėsuar nė bankat shkollore, serbokroatishten, tash e kishin pasuruar gjuhėsisht, janė bėrė njohės edhe tė kroatishtes edhe tė serbishtes, duke ia bashkangjitė edhe ndonjė dialekt tjetėr ballkanas, nuk ėshtė keq qė e dijnė edhe shqipen, edhe pse ēalojnė shumė, dhe sigurisht po t’i nėnshtroheshin ndonjė testi gjuhėsor tė gjuhės standard shqipe, shumė vėshtrirė do tė merrnin notė kaluese, kuptohet jo tė gjithė.  Populli kurrsesi t’a marrė veten tė dallojė tė mirėn nga e keqa. Mbivlerėsohen kultet dhe gjėrat e pa vlerė, krijohet miti i kaēakut modern, fajdexhiu ka vendin nė ballė tė oxhakut dhe i nėnvlerėshen gjėrat e vlefshme, nuk ka vend pėr shkenctarė, mjekė, inxhinierė, nėpėr gazeta, surrati i mafiozėve ėshtė i pėrditshėm nė shtypin ditor, i riu takohet qė nė fillet e ndėrtimit tė personalitetit me “kopukun” mburravec, qė grumbullon rreth vetes shumė tė rinjė tė humbur, nga skamja, por edhe moskujdesi institucional, kėshtu ndėrtohet krenaria falso dhe shumė e rrezikshme, dhe pėrballja e pėrditshme me shoqėrinė grindavece, tė pa edukuar e ndėrtuar nė urrejtje, dhe krejt mbi ta qėndrojnė politik-ucėt nėpėr institucione, fatkeqėsisht shumė tė panjerzishėm. Njerėz hileqarė, tė pangopur ngatėrrojnė vlerat perėndimore dhe lindore. Ēdo gjė qė besohet se ėshtė nga perėndimi nga shumė qytetarė verbėrisht pranohet si e dobishme, edhe pse bota i ka edhe tri pole tjera, me shumė vlerė. Pse nuk e kuptojmė se vlerat nuk ndahen nė pole, duhet tė kuptojmė se tė arriturat e botės sė sotme janė rezultat si i Perėndimit ashtu edhe i Lindjes, i Jugut e Veriut, e jo vetėm i njėrės siē mendojmė ne. Fundja nė Kosovė janė unmikasit e pėrzierė, dhe ec e merre vesh, cilat janė detyrat e tyre, por ne shqiptarėt autokton nuk komunikojmė dhe nuk dijmė tė komunikojmė, zhurmė, jo fjalė, me shumė shkollarė publik e privat. Pushtetarėt pozitė e opozitė, veprimet e tyre politike i kanė kopje tė raporteve rajonale ose evropiane, qė nėnkupton se nuk kanė ide tė veta, se ēka duhet tė arrihet, ku duan tė shkojnė e ēka mund tė pėrfitojnė. Pėr ēdo proces kombėtarė i duhet tė harxhojė shumė kohė dhe energji. Sė pari duhet tė bėjmė luftė nė mes veti, me fundėrrinat e okupatorėve tė ndryshėm e pastaj tė merremi me tė tjerėt. Kjo mund tė tingėllojė si diēka e pa kuptimtė, por realiteti e dėshmon njė gjė tė tillė. Pse qytetarėt votues-shqiptarėt i ironizojmė veprimtarėt e ēėshtjes kombėtare, si njerėz tė cilėt kanė humbur kohė me gjėra tė pavlera? Po ushtarakėt, policėt kush duhet t’ė ēmojė, shumė nga ta luftarė tė lirisė. Pa ta nuk ka pavarėsi as nuk ka shtet, pse kaq shumė kundėrthėnje, ushtarakėt janė guximtarė dhe nuk janė tė marrė, edhe zjarrfikėsit, tė gjithė ata na bėjnė nder dhe i japin kuptim emrit shqiptar.

Amerikanėt ēdo tė dytėn fjalė e kanė atdhe, Zot e flamur dhe nuk e quajnė njėri tjetrin patriot folklorist, ashtu siē i ironizojmė veprimtarėt e ēėshtjes kombėtare me shprehje, si njerėz tė cilėt humbin kohėn me sende tė pavlera? Andaj i ngatėrrojmė gjėrat, nga perėndimi nuk marrim gjėrat pozitive por ato negative dhe ēdo gje qė vjen nga perėndimi verbėrisht pranohet si e dobishme, edhe prodhimet me etiketė kineze. Mė heret kam pasur njė punim seminarik nė studimet postdiplomike lidhur me cilėsinė, dhe pata vėrejtur njė defekt, jo, industrial, mė tepėr ideologjik, pėr tė konceptuarit e produktit dhe cilėsisė sė produktit, cfarė e dallon atė. Konsumatori nuk shtron pyetje se cilat duar kanė prodhuar produktin, a janė duar femre apo mashkulli, a janė duar komunisti apo demokrati, a janė duar diktatori apo liberali, kėto asnjėherė nuk e interesojnė konsumatorin. Po mirė si atėherė tė dallohet diēka qė ėshtė cilėsore?  Ne orientohemi menjėherė nė mall perėndimi pa bėrė njė pyetje tė thjesht pse?  Ndoshta ėshtė shije e huazuar, edhe stili poashtu, shekulli i qėndrueshmėrisė, afati I shėrbimit, dizajni, vija aerodinamike etj., po mirė por ai produkt ėshtė prodhuar nė Kinė, pse atėherė ngatėrrohemi nė vlerėsim. Dmth., mėnyrėn e tė menduarit e pėrcakton edhe ēmimi. Nė treg janė prodhimet vendore ato turke kineze dhe tė gjitha kėto kanė toponim perėndimi, se shqipja nuk ėshtė nė trend, vetėm pėr ta joshur konsumatorin, dhe varėsisht nga thellėsia e xhepit shtrohen pyetjet, ai me xhepa mė tė cektė pyet pėr ēmimin, nuk pyet shumė pėr cilėsinė, ngase ēmimi determinon edhe pėrcaktimin e tij. Dhe nė kėtė nuk ka ndonjė dallim, por pėr tė balansuar tregun dhe pėr tė mbrojur dhe stimuluar prodhimet vendore ėshtė politika ekonomike qė pėrcakton ecuritė nė treg. Nuk ka ndonjė logjikė ekonomike nė Kosovė, nuk ka as ndonjė strategji tė zhvillimit, prandaj edhe boom-i i pritur ekonomik pas valės sė privatizimit-primitiv nuk kishte ndonjė efekt tė theksuar. Nė kėto vitet e fundit “demokratėt”-stilistė, pėrpos revolucionit seksual asnjė revolucion tjetėr nuk kanė mundur tė realizojnė. Dhe pėrnjėherė zhvillohen dilemat revolucion-kundėr revolucion, vėshtruar nga aspekti ideologjik, qė mė heret pasohej me dėnime drakonike, shumė i dhunshėm. Por statusi ndėrkombėtarė politiko-administrativ ka ndryshuar shumėēka, ka tjetėrsuar vlerat, prandaj edhe janė liberalizuar konceptet pėr revolucionin-kundėr revolucionin jo atė ideologjik tė dhunshėm por atė shumė liberal revolucionin seksual dhe kundėr revolucionin seksual, i pėrligjur edhe nga zėvendės shefi i UNMIK-ut dhe me disa nga pasuesit e tij ministra.  Prandaj ndarjet tjera janė mė pak tė rėndėsishme, qytet-fshat, shehėrli e katundar, ngase nuk dallohen fare, revolucioni “dyshekė” i ka zbutur ndarjet. Problem ėshtė vetėm lokalizmi i ndėrtuar nga bos-ėt partiakė brenda njė lokaliteti, ngase ata nė vend tė frymės garuese nė nivel nacional, kanė futur atė tė mėhallave etj. Ky ėshtė njė mozaik i pėrēudshėm dhe i pazakontė, por shumė produktiv gjatė grumbullimit tė votave nė sezonėn zgjedhore. Eshtė kjo pasuri multipartiake qė duhet shfrytėzuar me koshiencė tė lartė dhe kjo po arrihet falė lideruc-ėve qė kanė sendėrtuar vetėdijen lokaliste dhe kolonialiste mbi atė kombėtare, i manifestuar nga liritė shumė tė shprehura gjuhėsore me premisa tė folkut ballkanas “tallava”, koktel (asesi “mollotov”) por i pėrzier rom-sllav me pornografi tė theksuar.  
Ēėshtjet shumė tė ēarta nacionale, pa vetėdije janė lidhur nyje. Ėshtė krijuar njė skemė shumė ė ndėrlikuar, ajo e konvertimit kombėtarė, gjuhėsorė, por edhe fetar, dhe kėtė krejt duke u kėthyer nė paganizėm, edhe pse edhe paganizmi ėshtė religjion politeist, duke zhvilluar besimin nė valutė konvertibile euro.  Po pse i ndėrlikojmė gjėrat? Edhe pse kemi sy, sytė tanė kombėtarishtė nuk shohin, edhe pse kemi vesh, veshėt tanė nuk janė mėsuar tė dėgjojnė kombėtarishtė, edhe pse kemi mend, kombėtarishtė nuk mendojmė. Ato shohin, dėgjojnė dhe mendojnė vetėm lokalisht dhe “Aahtisari-isht”. Qytetari votues nderon, pėrgėzon hajnin, mashtruesin, nė vazhdimėsi, ndėrsa fyen dhe akuzon veprimtarėt e pėrkushtuar, harron shpejt gjakun e derdhur, masakrat, duke iu rikthyer gjumit historik. Pra, realisht mė lehtė ėshtė t’u besosh pėrrallave se sa botės reale qė tė rrethon, dhe ėshtė vėshtirė shumė vėshtirė qė tė krijosh dhe tė ndėrrosh psikologjinė e robit pėr tė kaluar nė atė tė njėmendėt qytetare./postuar pėr ereniku.net mė 08 tetor 2007/


Pavarėsia - bastore dhe Dr. A-dha-mu-ti
                   Kush i varrosi institucionet dhe kush ua mbylli gojėn gjithė atyre deputetėve dhe si heshtėn gjithė ata patriotė qė qitėn nė bazar tė kaluarėn, si mund tė heshtin dhe tė pranojnė dhunėn e sotme tė instaluar nė gjyqėsi, dhe turpin e pranimit nė heshtje tė padrejtėsisė, prangimin e fjalės sė lirė dhe izolimit shtėpiak tė disidentit politik Albin Kurtit

Agim Vuniqi
04 tetor 2007
                   Shtyrja e vazhduar e statusit final tė Kosovės ka degraduar skajshmėrisht institucionet e brishta tė saj. Vonesa kohore patjetėr ėshtė shumė shqetėsuese, meqė shumėēka ka mbetur e padefinuar. Administrata e instaluar e UNMIK-ut nuk ka dėshmuar ndonjė seriozitet nė kryerjen e detyrave, pėrkundrazi me punėn e saj monarkiste ka dėshtuar rėndė, dhe ėshtė shumė vėshtirė tė riparohen lėshimet nė qeverisje. Gjatė kėtyre 8 viteve tė qeverisjes sė UNMIK-ut dhe tė partneritetit institucional me grupet e interesit tė shqiptarėve, ėshtė degraduar vota por edhe sistemi "demokratik" (antidemokratik), tė drejtat e qytetarėve janė margjinalizuar si asnjėherė mė parė, bile shumė mė tepėr se nė sistemin e kaluar tė sistemit socialist vetėqeverisės. Ėshtė shumė keē qė raportet nė mes UNMIK-ut dhe IPVQK janė treguar jofunksionale, tė bazuara nė rregullore jo tė qarta, aspak ligjore, me interpretime tė ndryshme, dualizėm institucional, gati nė tė gjitha segmentet kryesore tė organizimit institucional tė stafit ndėrkombėtarė dhe atij vendor. Mirėpo njė e vėrtetė ėshtė shumė e madhe, se Kosova nė veri tė sajė eshtė e ndarė nė vija etnike dhe se atje nuk funksionon thuajse asgjė nga ligjet e UNMIK-ut dhe tė IPVQK-sė, se atje qarkullon monedha serbe, ligjet serbe janė nė fuqi dhe organet serbe tė sigurimit janė tė pranishme etj. Kjo formė e bashkėqeverisjes ka funksionuar ndaras, ngase sovran kryesor i pushtetit "monarchist" ishte UNMIK-u ndėrsa stafi vendor ka shėrbyer si servis pėr t'ua mbushur mendjen shqiptarėve se kanė institucione, kanė kornizėn kushtetuese, por ata nė fakt kanė punuar si shėrbyes tė stafit ndėrkombėtarė, angazhim i cili ka rezultuar si dobiprurės pėr grupet e interesit tė emruara si "parti politike", asnjėra nga kėto nuk ka pėrpiluar bile njė doracak udhėzimesh pėr pėrgjegjėsitė dhe detyrat e mėtejme, me qėllim tė realizimit dhe operacionalizimit kohor tė pavarėsisė. Ēudi si hartuan aq shpejt traktatin e miqėsisė me Serbinė, e nuk hartuan bile njė marrėveshje tė brendshme ndėrpartiake brenda tetėvjeēarit, duke koduar sjelljet brenda grupeve tė interesit. Nuk e di pėr ēka duhet tė lėvdrohen pėr punėn e deritanishme, meqė ajo ishte larg mė e keqe dhe jo efikase nė krahasim me institucionet e autonomistėve, kulmonte sidomos papėrgjegjėsia, dhe zhvillimi i marrėdhėnjeve korruptive tė bartura nga koha e regjimit serbian. Ka munguar transparenca publike, qė ėshtė shfrytėzuar pėr tė krijuar dhe ushqyer ndarjen klasore tė shoqėrisė, nė shtresėn e shfrytėzuesve-hargjuesėve tė mjeteve publike (tė pasurit) dhe tagėrpaguesve (tė varfėrit). Nuk ėshtė aspak logjike qė pėr kaq vite tė keqqeverisjes tė pėrfitojnė aq shumė administratorėt e UNMIK-ut dhe ata vendor, duke prodhuar nusproduktin milionerėt-parazitėt e shoqėrisė, dhe qytetarėt "bonjakė" (ligjėrisht tė pa pėrfaqėsuar)-varfnjakėt. Kush i varrosi institucionet dhe kush ua mbylli gojėn gjithė atyre deputetėve qė u vunė nė krye tė vendit pėr tė pėrfaqėsuar interesat e qytetarėve, dhe si heshtėn gjithė ata patriotė qė qitėn nė bazar tė kaluarėn, si mund tė heshtin dhe tė pranojnė dhunėn e sotme tė instaluar nė gjyqėsi, dhe turpin e pranimit nė heshtje tė padrejtėsisė, prangimin e fjalės sė lirė dhe izolimit shtėpiak tė disidentit politik Albin Kurtit. Janė tė hidhura fjalėt e sotme tė atyre qė rikujtojnė ngjarjet e tetorit tė 97'ės, pa liderin e saj tė njėmendėt, qė edhe sot proteston dhe nuk pajtohet me politikėn e atyre qė kuvendojnė me "gospodarėt e krimit" dhe mbajnė tė ngujuar pėrfaqėsuesin e fjalės sė lire, nuk pajtohet me ata qė kanė kokėn jashtė Kosovės e trupin nė Kosovė. Ē'ėshtė ky vrapim i tėrbuar zgjedhor, ē'janė gjithė ato lista kandidatėsh qė kėrkojnė votėn nga qytetarėt, ėshtė vėshtirė t'i kuptoj njeriu gjithė ata ministra qė premtuan pavarėsinė dhe nė emėr tė saj instaluan anarkinė, por edhe vjedhjen e mjeteve publike si dukuri. E ndonjėri nga ta "guximshėm" pėrmend emrin e disidentit politik, duke shpresuar se do tė arkėtoj ndonjė votė mė tepėr. E ku ishin deri sot…? Kanė qenė shumė tė zėshėm dhe tė zėnė nė nė kryerjen e disa funksioneve zyrtare, por edhe nė pėrpilimin e projekteve tė ardhėshme pėr tė pėrfituar nga "bastorja" e pavarėsisė. Fatkeqėsisht u shkelė keqas kontrata e lidhur me qytetarėt zgjedhės, pėr tė satėn here. Eshtė njė dukuri shumė perfide dhe e pavrejtur e mashtrimit, pėrveq pasurimit tė egėr material nė Kosovėn e pasluftės po ngjajnė anomali tjera edhe nė fushėn e edukimit-arsimimit, pushtetarėt duke shfrytėzuar pozitėn shumė tė favorshme nė pushtet ia hapin vetes shtigjet nė "piemontin" e shkencės, si duket ata gjatė mandatit tė fituar me votė nuk punojnė gjė por "studjojnė" dhe fitojnė grada shkencore, nuk ka ndodhur ndonjėherė gjatė histories njė dukuri e tillė e avansimit pa ndonjė kriter, nė grada ushtarake dhe nė magjistėr e doktor shkencash, ndėrsa Kosova ėshtė nė terrin fizik dhe atė institucional. Nuk e di ēfarė "arrijtėn" nė shkencė gjithė ky grupim "politikanėsh-shkenctarė", apo kanė harruar tė demonstrojnė dijen e tyre nė ndonjė simpozium ndėrkombėtarė, sigurisht nuk kanė kohė, janė tė zėnė nė projekte shumė patriotike nė zbrazjen e buxhetit tė Kosovės, dhe sigurisht pėr tė fituar nė seriozitet emrit duhet t'i shtohen edhe gradat "shkencore" dr., mr…, dhe ēuditėrisht nuk ka ndonjė avancim civilizues nė shkencėn shumė tė politizuar shqiptare, ky trend pėrcillet te tė gjithė Dr. Adham-utėt tjerė deri nė sport dhe estradė muzikantėsh e hajgaraxhinjėsh, si nuk i njihni kėta zotėrinjė janė nga mjedisi ynė e si nuk kuptuam deri mė tash sa ishim tė nderuar qė ishim bashkohanikė me aq shumė doktor A-dha-mu-ta, dhe kėta i gjen kudo se "Ndryshe s'bėhet, se i plasin qė tė dy. Unė e kam gjetur kėtė methode tė re: tė dhemb njė' dorė? Preje qė tė shpėtojė tjetra! Tė dhemb njė kėmbė? Me vrap sharroe qė tė shpėtosh tjetrėn! Tė dhemb njė sy? Kerre'je qpejt qė tė mos sė-muret dhe tjetri! Kėshtu m'ra edhe pėr time shoqe: I dhembi njė ditė syr'i i djathtė: me vrap ia qita dhe sot syr' i mengjėr ėshtė shėndosh e mire, sa shikon edhe natėn… (Fragmenti ėshtė shkėputur nga komedia "Pas vdekjes" qė ėshtė njė ndėr veprat me tė arrira artistikisht dhe mė tė fuqishme, pėr demaskimin qė u bėhet pėrfaqėsuesėve mė tipik tė pseudo patriotėve, atyre qė pėr intersat vetjake ishin gati tė sakrfikonin ēdo ēėshtje tė atdheut)

Njė formė e re e votimeve

E pse mos tė shkohet edhe me ndonjė plan rezervė zgjedhor, tė votohet pėrmes internetit dhe nėpėr forume lexuesish, por edhe pėrmes “messenger-it”, dhe sipas ambasadorit Vnend kėto zgjedhje po mbahen jo pse Kosova nuk ka njė sistem demokratik, por pse mandati i Kuvendit tė Kosovės dhe Kuvendeve Komunale po skadon. Dhe kėshtu ai e ven “kungjin demokratik”, kur mungon me orė tė tėra energjia elektrike, uji e sa e sa gjėra tė tjera tė domosdoshme
...shkruan: Agim Vuniqi
                26 shtator 2007
                Pretendimet e mėhershme e Grupit tė ashtuquajtur Grupi i Unitetit se pavarėsisa ėshtė e gatshme, ėshtė edhe njė sprovė shumė e dėmshme e kapitulimit tė tyre politik. Ata me kokėfortėsi vazhduan avazin e vjetėr, qė nga takimet e Vjenės, por edhe mė vonė, duke tregėtuar me tė ardhmen e Kosovės. Ata nė fakt ishin vetėm njė grup qė hargjon parat e buxhetit tė Kosovės, duke “rrezatuar” me vlerat e shprehjes sė dėshirave. Ēuditėrisht ata pa asnjė fije pėrgjegjėsie vazhdimisht mashtrojnė qytetarėt, por edhe kuvendarėt e instaluar partiak, qė janė bėrė zejtarė tė pėrkryerė tė ngritjes sė dygishtrinjėve. Qė nga fillimi ishte shumė i paqartė, instituconalisht, domethėnja e kėtij grupi qė shprehė “unitetin” partiak, jo atė institucional. Kjo zatėn pėrmbyllė edhe kaptinėn e deinstitucionalizimit me vetė faktin se ata, as sipas Kornizės Kushtetuese, as sipas procedurės pėr emėrim, nuk janė gjė tjetėr veē njė kombinim i panevojshėm joinstitucinal, prishje e rendit tė njė vendi qė pretendon tė organizohet nė t’ardhmen si shtet. Nuk ka ngjarė nė asnjė vend tė botės ky rreshtim i pozitės-opozitės, dhe ėshtė degradim i plotė i institucionalizimit nė Kosovė. Nėse votuesit patėn shprehur preferencat gjatė zgjedhjeve duke votuar pėr pėrfaqėsuesit e tyre, pse atėhėrė nuk u votua edhe ky hibrid mbinstitucional, qė mė tepėr ka elemente tė dekompozimit institucional, shumė i ngjashėm me tribalizimin, apo kjo do tė ripėrsėritet edhe me zgjedhjet e ardhėshme-asgjė nuk ka ndryshuar nė pjesėn e epėrme tė listave tė njėjtit njerėz, tė njėjtit dėshtakė.
  Pavarėsia veē qė s’ka ardhur se tė tjerat vijnė nė radhė, do tė jetojmė nė vend dėshirash, vetėm kėrko diēka dhe e ke tė servuar, bile kėnaqėsitė janė nė rritje, pėrditė premtime tė parreshtura, “pėrshėndetje dhe urime” nga kandidatėt qė garojnė pėr pushtet. Po lexoj gati ēdo ditė kandidatėt pėr prefekt tė Prishtinės dhe nuk mė ngjallin ndonjė emocion, ngase shumė mė heret kam ndjerė fjalė tė mėdha dhe premtime nė vazhdimėsi, pėrpara pėr pavarėsi tash pėr qytet metropol, dhe ndryshime marramendėse, me ēka? “Bie fylli qiftelia natėn deri vonė”, bile po mė vejnė nė mendime e nė dilemė: se shqiptarėt nuk janė tė sinqertė dhe nuk dijnė ēfarė flasin, apo aq shumė ua ka mpirė mentė pushteti dhe flasin dokrra. Pėr kuriozitet asnjėherė nuk u dėgjua asnjė fjalė e shprehjes sė paknaqėsisė pėr rrjedhat e deritanishme tė bisedimeve tė dėshtuara, nuk u dha asnjė vėrejtje nė propozimin e ndėrkombėtarėve pėr dėmet qė do tė pasojnė nė t’ardhmen pėr qytetarėt e Kosovės. Deri mė sot politika zyrtare e Prishtinės dhe diletantėt politik ishin vetėm zėdhėnės tė zbehtė tė projektit ndėrkombėtarė, bile paten filluar edhe kalkulimet kaleguliane pėr emėrimin e ambasadorėve.
 
 
 Sado qė tė jesh liberal por edhe dhe pėrkrahės i konstitucionalizmit, me dėshirė patriotike pėr tė pėrkrahur kėtė qeveri, vėshtirė se gjen shqiptar ta ndjej veten krenar qė jeton nė Kosovė, sidomos nė kėto kushte tė njė mungese tė theksuar tė energjisė elektrike, tė njė jete tejet zhgėnjyese, tė njė mashtrimi tė madh nga klasa politike e tė gjithė krahėve, pa asnjė dallim. Nuk dallon dot ku fillon njėri krah e ku mbaron tjetri, me kė ėshtė ky apo ai deputet, kė pėrfaqeson, janė pėr interesa tė veta, tė partisė qė kryeson apo interesa tė …, tė kamufluara me nje "ēarqaf demokratik". Fiskultura apo kthesat qė do tė bėjnė pretenduesit e ardhshėm duke u “zgėrdhirė” mu para fytyrės sė elektoratit, tė shtyjnė tė mendosh a janė vėrtetė nė mend apo janė tė halucinuar, ngase nė tė gjitha rastet bien ndesh me interesat e atij elektorati qė i ka votuar. Mė heret bėrtitnin plotė gėrmazė pėr njė "elektorat” para tė cilit  betoheshin natė e dite se e “pėrfaqėsojnė", por nė tė vėrtetė e kanė tradhėtuar; nuk u bėjnė pėrshtypje dhe i kalojnė si pa gjė tė keq nė tjetrin.
 
 Fatkeqėsisht vendi shkon nė fundosje, ku krimelėt dhe uzurpatorėt pėr ēdo ditė ia ngushtojnė hapėsirėn demokratike (term shumė i pėrfolur dhe degraduar skajshmėrisht) tė ardhmes sė vendit dhe tė qytetarėve. Aq shumė lėndė tė pazgjedhura pronėsore janė grumbulluar nė gjykata dhe aq shumė punė tė pabėra nė ekzekutim nga policia, saqė ėshtė krijuar bindja se nė Kosovė nuk ka ligj, dhe ėshtė njė anarki e plotė institucionale, dhe dita mė ditė Kosova po sharron nė ujėrat e krimit. Edhe sa kohė do tė duhet qė kėtė ta kuptojnė qeveritarėt, se krimi i organizuar ėshtė gangrenė e pavarėsisė sė Kosovės. Thjesht jeta nė Kosovė ėshtė bė e pamundur, kėtė pėr ēdo ditė e kuptojnė ata qytetarė qė detyrimisht paraqiten para sporteleve tė gjykatave dhe tė policisė, pėr tė kėrkuar drejtėsi. Athua si duhet tė emėrohet kjo “pavarėsi”, me shumė begati pėr drejtuesit e institucioneve nė tė gjitha nivelet, ku krimi dhe hajnia shpėrblehet, ndėrsa drejtėsia pėrdhoset skajsmėrisht. Sigurisht qė qytetarėt e shumėvuajtur tė Kosovės kėtė nuk e kanė merituar, por as nuk kanė besuar asnjėherė qė janė tė detyruar tė jetojnė nė “oazėn” e krimit dhe tė papėrgjegjėsisė institucionale

 Si nuk u gjet ndonjė deputet i ketyre "kthesave demokratike" tė shkojė tek elektorati qė i ka votuar dhe t’u kėrkojė mendimin pėr qėndrimin qė duhet mbajtur nė situata tė caktuara nė Kuvend, duke thėnė troē: -"une jam kėtu tė mbrojė interesat e qytetarėve". Pra, kemi tė bėjmė me politikanė tė papėrgjeshėm, mashtrues e gėnjeshtarė, qė shumė, shumė, pėrfaqėsojnė vetėm interesat e ngushta tė njė grupi interesash, se nė Kosovė nuk ka parti politike, ngase asnjėra nga to nuk ofrojė ndonjė program politik pėr ndryshime, bile as qė u morėn me shifra, vetėm intervista dhe fjalė, e ēfarė tė thuhet kur aq shpejt u “gatitėn” listat pėr zgjedhje, u rirreshtuan tė njėjtit ministra, pa fije morali politik, sillni nė kujtesė qėndrimet e ditėve tė fundit tė atyre qė qeverisin dhe tė atyre qė gjoja bėjnė opozitė.

 Kandidatėt me gojė tė hapur deri nė vesh dhe duke u “zgėrdhire”, u kumtojnė  qytetarėve, se Prishtinėn do ta bėjnė metropolė hajde merre vesh, ku e kanė hallin qytetarėt qė ua kėrkon mandatin pėr qeverisje e ku u rreh atyre. Liderėt “partizanė” kujtojnė sa herė qė tė dalin para kamerave dhe flasin profka, "jo po vjen pavarėsia …jo s'po vjen se ne do e shpallim, …jo tash nuk bėn, por mė vonė, … jo se jemi nė partneritet dhe partnerėt nuk kanė sugjeruar…, dhe tash duhet tė presim “partizanėt” tanė, deri sa tė japin ndonjė datė pastaj tė shtyhet pėrsėri, e pastaj prap do vazhdojė gjumi pa ditur sa me flejtė e ku flejtė, duke i qetėsuar shqiptaret si foshnjet sh…sh… se "po erdhė pavarėsia”, do shtohet energjia elktrike, uji, do rriten rrogat, pensionet etj etj. Ky ėshtė njė zbulim i madh si tė qetėsohen qytetarėt, “mos bėzajė se pastaj pavarėsia na del doresh”, mirė de kemi filluar tė kuptojmė se nuk duhet ngutur, deri zbulohet edhe ndonjė projekt tjetėr dhe tė “shtrydhen’ mjetet publike, dhe pėr ju as nuk ka ligj as nuk ka marre, jeni “the untachibals” (tė paprekshėm). Kėta pushtetarė mashtrues nuk ndiejnė asnjė pėrgjegjėsi pėr kėtė gjendje katastrofike qė ndodhet Kosova, para ca ditėsh njė minister i “spikatur” dėnohet pėr falsifikim dokumenti me 300 euro, ai e quan qesharak dėnimin e gjykatės dhe vėrtet ka tė drejtė plotėsisht, faturėn do e paguaj qeveria, e cila edhe ashtu buxheton gjykatat.
 Sikur kėta liderė t'u thoshnin zgjedhėsve " na votoni,…ne do te bashkėpunojmė edhe me Serbinė per t’u pavarėsuar”  edhe atėherė do tė mbahen  nė pushtet " a mendoni se nuk do tė votohen ?” Tani qė bashkėbisedojnė (bashkėpunojnė) haptaz e fshehur me tė, kanė sy e faqe te dalin para elektoratit tė tyre? Fatura politike qė ata do tė paguajnė, nuk do tė vonojė, por hapat prapa tė Kosovės kush do t'i paguajė?
 Se sa janė demokratike dhe serioze zgjedhjet e nėntorit ua bėri me dije “kuvendarėve” ambasadori Vnend se OSBE dhe KQZ kanė bėrė qė fletėt e votimit mund tė shkarkohen nga web faqja e KQZ-sė, dhe se ato edhe mund tė kopjohen “njė formė e re e zgjedhjeve” qė vlen pėr tė joshur serbėt, e pse mos tė shkohet edhe me ndonjė plan rezervė zgjedhor, tė votohet pėrmes internetit dhe nėpėr forume lexuesish, por edhe pėrmes “messenger-it”, dhe sipas tij kėto zgjedhje po mbahen jo pse Kosova nuk ka njė sistem demokratik, por pse mandati i Kuvendit tė Kosovės dhe Kuvendeve Komunale po skadon. Dhe kėshtu ai e ven “kungjin demokratik”, kur mungon me orė tė tėra energjia elektrike, uji e sa e sa gjėra tė tjera tė domosdoshme

Po i vie era mishit...!
 
     Po si ua prishi mendjen kampioni i letrave shqipe, dhe kritiku mendjehollė shiptarė, ai qė ua trasoi rrugėn shumė shqiptarėve qė tė krenohen me tė kaluarėn, por edhe me tė sotmen dhe tė ardhmen e Kosovės, ai qė kishte plandosur dijetarėt serb nė “Francuska 7” nė Beograd, Akademik Rexhep Qosja.
Agim Vuniqi
 
Agim Vuniqi
07 shtator 2007
 
    Asgjė nuk tė ēuditė sot nė Kosovė, janė ngjeshur radhėt e injorantėve, dhe ata diktojnė jetėn dhe kulturėn shqiptare. Kanė zgjatur shkopin e ndėshkimit pushtetarė pėr ēdo gjė qė ėshtė kombėtare, dhe ēdo pėrpjekje pėr ndėrtimin e shtetit e personalizojnė shumė keē. Po nė mesin e tyre ka njerėz me grada akademike, por inati hileqar ua prishė mendjen, dhe shkojnė shumė larg me egėrsin e tyre njerėzore. Sot kur cdo gjė matet me tė arrituar globale, kur nuk mund tė fshihet mė mosdija, ngase atė e zbulon mnejėherė shtypja e gishtit tė vogėl nė tastaturėn e keyboard-it, ėshtė vėshtirė pėr ata qė kujtojnė se mund tė fshehin tė palarat e thėna por edhe tė shkruara, qė jeta i rrėzoi pa asnjė mėshirė tė vogėl, ua dha edhe shkelmin dhe goditjen pėrfundimtare nė “bėrllogun” e histrorisė. Hyzmeqarėt e tė huajve, jo tė shqiptarėve, u ngritėn nga kutia e votuesve, edhe pse ishin pėrjetė anonim, kishin vurė ndėrkambėsat tė tjerėve, duke mashtruar popullin me premtime dhe rrenė tė ndryshme, duke u premtuar atyre per mirėqenje edhe elektranat nukleare, dhe ē'fitojė votuesi, terrin instistucional dhe atė fizik. Dhe asnjėherė nuk u penduan por arrogancėn e shtrinė edhe mė thellė. Po si ua prishi mendjen kampioni i letrave shqipe, dhe kritiku mendjehollė shiptarė, ai qė ua trasoi rrugėn shumė shqiptarėve qė tė krenohen me tė kaluarėn, por edhe me tė sotmen dhe tė ardhmen. I mjerė ėshtė ai popull qė nuk ka inteelektualė, ėshtė shumė i mjerė kur i pėrbalton ata, ia hap kėshtu varrin tė kaluarės dhe tė ardhmes, se janė tė dėshtuar ata qė nuk kanė kujtesė historike, dhe mu kėshtu i kishte akuzuar Millosheviqi shqiptarėt nė New York Times para fushatės sė bombardimeve. A duhet tė pėrligjin qėllimisht kėtė mallkim kėta mujsharė tė vendosur nė institucionet e Kosovės. E si u kujtuan t'ia mbyllin derėn dijes, tė hedhin librat pėrtokė, tė hedhin djersėn dhe punėn shumėvjeēare tė profesorit univerzitar, tė shkelin kėshtu edhe mbi institucionin e Akademisė sė Shkencave dhe Artetve tė Kosovės, pėrfaqėsuesi i sė cilės Akademik Qosja kishte plandosur dijetarėt serb nė “Francuska 7” nė Beograd. Dhe tash ėshtė vonė shumė vonė tė riparohet dėmi, ka mbetur i vulosur nė mbamendjen e ēdo intelektuali si datė e shumė tė ligave qė u kanosen shqiptarėvee, mu nė kohėn e kthesave historike, dhe kjo do tė njihet si kohė e ndėshkimit dhe tiranisė pushtetare./postuar:07 shtator 2007/

Kush krijoi kriminelėt nė Kosovė, apo ata vetvetiu lindėn?

Si u lejua tė zhvillohet ky fenomen, dhe kush e lejoi atė, pėrgjegja duhet tė kėrkohet nga zbatuesit e ligjit. Patjetėr duhet tė ndėrtohen gjyqet speciale dhe policia speciale, dhe kėshtu tė ndėshkohet krimi qė nga lart. Nėse jo atėherė do tė vie koha kur qytetarėt mund tė vetorganizohen dhe tė vendosin ligjin e egėr tė ndėshkimit.
 
Agim Vuniqi,
06 shtator 2007 SHBA
 
Pelegrinazhi i disa mijėra qytetarėve nė marshin e organizuar kundėr krimit, nėse pėr asgjė tjėtėr, ishte vetėm njė kėndėllje e apatisė qytetare, e ngulfatur me vite tė tėra nga liderėt politikė tė pavėmendshėm dhe tė papėrgjegjshėm. Por a kryen vėrtetė qytetarėt obligimin e tyre, ata vazhdimisht protestojnė dhe asgjė mė tepėr. Zakonisht kėrkesat e tyre mbesin nė nivelin e kreksjeve, dhe ēuditėrisht zėrit tė tyre iu bashkangjitėn edhe shumė aktivistė partiak, tė cilėve nuk u dėgjohet zėri fare nga vendet e tyre tė punės, tė cilat i kanė fituar me votėn e qytetarit. Cili ėshtė roli i institucioneve tė ndėrtuara pas luftės me votėn e popullit, si ndodhi qė ata nė vend tė pėrpjekjeve pėr krijimin e shtetit bėjnė tė kundėrtėn, nė vend tė ndėrtimit tė institucioneve demokratike dhe departizimit tė institucioneve kyce tė shtetit: policisė, arsimit, shėndetėsisė, gjyqėsisė, sindikalizmit.., u ndėrtuan ēelulat kriminologjene pėrmes organizimit tė shtabeve sekrete nėpėr partitė politike, pėr tė pėrgjuar rivalėt politikė, dhe kėshtu u krijuan edhe lidhjet e forta tė interesit me grupet mafioze dhe tė krimit. Ato sigurisht nuk do tė mund tė ekzistonin po tė mos ushqeheshin nga partitė politike. Shumėherė, deri nė ekstrem gjykoheshin ndėrkombėtarėt pėr mos transferimin e kompetencave te vendorėt, ishte ky refren i vazhdueshėm pėr t'u mbuluar korrusioni i brendshėm institucionalė. Nuk pėrfillet aspak institucioni i rekomandimit (pėrgjegjėsia e rekomanduesit) por kuadrot zgjidhen sipas ngjyrave politike. Ka shumė raste kur bartėsitė e institucioneve janė nė pėrqafim tė krimit, tė ndėrtimit tė piramidave tė fajdeve, e shumė tė palara tė tjera. Thjesht preokupim kryesor ėshtė pasurimi i pandėrgjegjshėm duke ripėrsėritur vazhdimisht me tonalitete intenzive pavarėsinė. Shumė herė ndodhė dhe ka ndodhur qė personat qė ishin tė implikuar nė afera korruptive vazhdojnė edhe sot tė qevrisin me Kosovėn, por edhe me asambletė komunale. Ata nė tė vėrtetė janė shumėzuesit e lavrave virusale, ata janė pėrkrahėsit mė tė devotshėm dhe vazhdusit e gardave ndėshkuese tė shqiptarėve, ata janė shumė tė kėqinjė, janė vazhdues tė njė politike qė besonim se ishte e kaluar- e para politikės dhe para militarizmit. Vrasja qė ndodhi nė qendėr tė Prishtinės nė mes tė ditės, ku u vra reprezentuesi i njėsiteve elite tė SHPK-sė, Triumf Riza, ėshtė jo vetėm njė vrasje ordinere e dirigjuar, ėshtė shumė mė tepėr, ėshtė vrasje e njė foshnjeje tė posalindur, ėshtė krim ndaj struktuarave elite tė policisė qė respektojnė ligjin. Nuk ka ndonjė rėndėsi sa do tė dėnohet vrasėsi, ai ėshtė njė kriminel i rėndomtė, gjeneza qėndron te klima e krijuar “institucionale”, e papėrgjegjėshme pėr vrasje. Nuk mundė tė kapėrcehet lehtė fakti qė brenda strukturave tė SHPK-sė rjedhin informata shumė sekrete gjatė hulumtimit tė krimit, shumėherė bėhet edhe personalizimi i institucioneve, ėshtė ky defekti mė i madhė i gjyqėsisė, avoketėrėve dhe policisė. Realisht shoqėria kosovare po terrorizohet gjithnjė e mė tepėr. Sigurisht qė krimi i oraganizuar po fiton luftėn kundėr ligjit, ngase korrupsioni ka lėshuar rrėnjė shumė thellė qė nga nėpunėsi i thjeshtė e mė lartė. Kush krijoi kriminelėt nė Kosovė, apo ata vetvetiu lindėn? Ata u krijuan pėr t'u shėrbyerė personave publik, filloi me mashtirme tė shumėta pronėsore, lėshoheshin dhe lėshohen dokumente tė falsifikuara, qė gjatė procedimit tė tyre janė tė implikuar personat publik qė do tė duheshin ta zbatojnė ligjin e jo ta nėpėrkėmbin atė. ėshtė shumė keē qė institucionet e ndėrtuara pėr tė zbatuar ligjin merren me politikė, dhe ata dirigjohen nga para-politika. Solidariteti i pathyeshėm i shqiptarėve para luftės dhe gjatė luftės, ka ndėrruar, tė ndershmit kanė rėnė nė shkopin e lypsit, morali as qė pėrmendet, fituesit e parave tė pista janė gjeneruesit e krimit. Janė pėrhapur me tė madhe ēelulat e fajdexhinjėve, qė fitojnė para tė mėdha, duke pėrfituar kėshtu nga krimi i organizaur, njerėzit detyrohen tė shesin edhe shtėpitė pėr t'i ikur ndėshkimit fizik e familiar. Si u lejua tė zhvillohet ky fenomen, dhe kush e lejoi atė, pėrgjegja duhet tė kėrkohet nga zbatuesit e ligjit. Patjetėr duhet tė ndėrtohen gjyqet speciale dhe policia speciale, dhe kėshtu tė ndėshkohet krimi qė nga lart. Nėse jo atėherė do tė vie koha kur qytetarėt mund tė vetorganizohen dhe tė vendosin ligjin e egėr tė ndėshkimit./derguar: 05 shtator 2007/

Pavarėsia e Kosovės ka kuptimin e jetės apo vdekjes sė heshtur

                 Shkurt, shqiptarėt kanė pasur pėrvojė tė hidhur me kolonialistėt serb, prandaj pavarėsia e Kosovės ka kuptimin e jetės apo vdekjes sė heshtėshme (nėse zgjatė procesi edhe pas 120 ditėsh). Ēdo pėrpjekje e Serbisė pėr ta mbajtur Kosovėn nėn kontroll ėshtė e rrezikshme edhe pėr vet Serbinė, ngase shqiptarėt kanė pėrsosur zejen luftarake, pėrveē kėsaj vullneti politik i kosovarėve ėshtė i palėkundur, pavarėsi, demokraci e liri pėr tė gjithė qytetarėt
Agim Vuniqi
19 gusht 2007
            Kėshtu si shkojnė punėt shumė gjėra janė nė mjegull, dhe klima e krijuar politike nė popull se Kosova do tė fitojė pavarėsinė (nuk dihet ēfarė dhe sa do tė jetė e “sakatosuar”), deri mė tash nuk ėshtė qartėsuar, nuk ka ndonjė zė tė qartė tė qeverive tė cilat janė tė involvuara nė zgjidhjen e drejtpėrdrejtė tė statusit final tė Kosovės, as tė Grupit tė kontaktit dhe as tė KS tė OKB-sė. Por deklarimet e pa balansuara tė anėtarėve tė Gruoit tė Unitetit  (kėrcnime sarkastike) dhe marrja e kinse hapave arbitrar janė vetėm prashitje nė ujė", sepse pa bekimin e KS tė OKB-sė  zgjidhja pėrfundimtare e statusit politik tė Kosovės ėshtė vėshtirėsuar dukshėm, Kosovės pra i duhet pranimi ndėrkombėtarė "Diplomatic Recognition". Eshtė ēėshtje tjetėr pse shqiptarėt pranojnė bisedimet pa parakushte, dhe pa konkretizim tė qartė tė kornizės sė bisedimeve dhe pa deklarim tė qartė tė kufijėve tė jashtėm tė Kosovės, ashtu siē e kishte nė ish Fedratėn Jugosllave. Jugosllavia u shpėrbė me luftė,dhe nga asnjė nga subjektet ish-federale nuk u kėrkua zbatimi i standardeve para statusit apo formula etnike e decentralizimit, meqė decentralizimi ishte kryetemė e bisedimeve, shqiptaro-serbe, pėrmes pėrfaqėsuesit special z. Ahtisarit, ishte ky kompromisi i pakuptimtė dhe shumė i dhimbshėm i palės shqiptare. Debatet  si zakonisht nė Parlamentin shumėpartiak tė Kosovės janė shterpe, nuk janė aspak kreative politikisht, ngase vėrehet mungesa e pjesėmarrjes tė ekspertėve shqiptarė gjatė procedurave vendimarrėse, nė fazėn dėgjimore nė komisionet parlamentare, tė debatuesve me kompetencė profesionale, pėr tė cilėt dyert e parlamentit do tė duhej tė ishin tė hapura nė ēdo kohė-jo tė mbyllura. Prandaj, mungon ndėrtimi i politikės sė pėrbashkėt, edhepse pėrfundimisht po deligjitimohet institucionalizmi konstitucional demokratik ligjėrisht dhe institucionalisht, duke e humbur tė drejtėn ligjore tė pėrfaqėsimit demokratik (administratorėve dhe prfaqėsuesve lokal veē u ka skaduar mandati-kanė kaluar nė “mall” tė pa pėrdorur, ngase asamblet komunale vendin e kanė qė moti nė deponinė e “bėrllogut “ institucional, edhe pak u skadon mandati edhe “simpatizuesve partiak” nė parlamentin shumetnik tė Kosovės, por edhe skuadrave ekipore tė unionistėve dhe tė strategėve politik tė piknikut vjenez.
Sigurisht qė nuk do tė ketė marrėveshje ndėrmjet palėve edhe nė bisedimet shtesė, meqė qėndrimet janė diametralisht tė kundėrta Janė shumė tė paqarta bisedimet shtesė qė do tė pėrcaktojnė statusin final tė Kosovės, dhe ato nė fakt deri mė tash u kanė shkuar nė favor serbėve, meqė ėshtė pranuar decentralizimi i pushtetit  me koncesione, tė vazhdueshme nga pala shqiptare, qė dobėsojė dukshėm pushtetin qendror dhe funkcionalitetin institucional. Kriteret pėrcaktuese nė fazėn kur u zhvilluan dhe u pėrmbaruan bisedimet nė Vjenė, pa asnjė rezultat konkret, pas refuzimit rus nė KS. Ishin tė vlefshme vetėm ato qė kishin "stampėn" etnike serbe, prandaj edhe kufiri ndarės “aty ku ka serb duhet komunė”, “aty ku ka kishė duhet komunė”, nuk i gjasonte aspak formulės multietnike. Ekipi Negociues pra kishte shkelur nė drrasė tė kalbur dhe nėse vazhdon kėshtu edhe mėtej me kokėfortėsi tė qėndrojė inferior vėrtet ėshtė duke pėrgatitur terrenin qė mitologjia serbe tė jetė bazė e zhvillimeve tė reja, dhe kėshtu tė plotėsohet thirrja e kreut ēetnik se nė njė pjesė tė Kosovės po palestinizohet Kosova dhe po krijohet “Jerusalemi serb” (edhepse gjate fazes sė bisedimeve Vjeneze nė Beograd u rrahėn dy shtetas izraelit, serbet fyenin edhe Auschitz-in, kampin nė Poloni, ku u be krematizimi i hebrenjėve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, nuk ishin pa brengosje as tendencat e SPS, qė ishte parti e koalicionit qeverisės nė Serbi gjate bisedimeve nėn udheheqjen e Ahtisaarit qe nuk dhane asnje rezultat konkret per palen shqiptare, meqe ato vendosmerisht u kundershtuan nga rusėt me kėrcnim vetoje nė KS, qė pretendonin qė Avenynė kryesore nė Novi Sad ta emėrojė me emrin e Millosheviqit. Si tė binden shqiptarėt qė  nė t’ardhmen e afėrt nuk do tė ndodhė  ndonjė befasi, dhe atė pėrmes procesit tė decentralizimit kur pushtetin lokal do ta kenė serbėt, ata me propzime tė shumėllojshme pretendojnė qė tė prolongohet zgjidhja pėrfundimtare, skenar qė po pėrsėritet disa here, realisht kėshtu po ushqehet nacional-shovenizmi serb ndėr serbėt nė Kosovė. Aq  kur dihet fakti se Millosheviqi fuqinė politike e sforcoi nė Kosovė, atė e bėri dhe po e bėnė kryeministri serb Koshtunica, pėr tė shfryerė mllefin nacionalist mbi shqiptarėt), ashtu qė problemet e thjeshta administrativekanė fituar edhe konotacione kishtare, ngase UNESCO nuk do tė duhet tė pėrcaktojė ēėshtjet territoriale, ngase ato janė tė lidhura ngusht me finalizimin e bisedimeve, dhe nėse Kosova pavarėsohet (si thotė pala shqiptare) atėhere sigurisht qė marrin edhe obligimin pėr sigurimin e objekteve me rėndėsi tė veēantė kulturore. Nuk duhet harruar faktin se me vendosjen e koridorit lidhės nė mes kishave, praktikisht me karten e decentralizimit do tė ndahet Kosova nė dy entitete, qė nuk parashihet nė asnjė dispozitė pozitive tė Ligjit ndėrkombėtarė dhe nė marrėdhėniet ndėrkombėtare, qė nga Pakti i Westpahlenit mė 1641 e tutje (para kėsaj kisha kishte rolin vendimtar nė raportet ndėrkombėtare). Edhe pse kishte skepticizem nga shumica shqipate (qė nuk e pėrfillen aspak Grupi i Unitetit dhe ai politik e strategjik tė vetequajturit elefant "te rende" dhe se realizimi praktik i mundėshėm pėrmendej edhe nė projektin 10 pikėsh tė Dėrvnoshekut, ngase me eksterritorialitetin praktik Kosova po e humbė kontrollin ajror, tokėsor dhe nėntokėsor nė territorin e saj, dhe atė nė pjesėt qė u faleshin serbėve permes decentralizimit. Ėshtė pėr ēudi si ēėshtjet administrative qė kanė tė bėjnė me lirinė e lėvizjes sė njerėzve dhe kapitalit, dhe arsyeshmėria ekonomike pėr zhvillim po pengohet. ēfarė kuptimi ka  decentralizimi kur nuk ėshtė kryer regjistrimi i popullatės, nuk ėshtė bė regjistrimi i pronės sė paluajtėshme, dhe si skicohen parcelat kadastrale nėse me shumė libra kadastral nuk disponon Kosova. Procesi i regjistrimit ėshtė shumė i rėndėsishėm meqė saktėsohet pėrbėrja etnike e popullatės, definohet ēartė pronėsia private, meqė janė bėrė shumė ndryshime sidomos gjatė shitėblerjes sė pronės dhe shtėpive, dhe pretendimet pėr ndarje territoriale tash nė kėtė fazė pa u pėrcaktuar definitivisht tė dhėnat reale statistikore, pėrligjin tendencat qė do tė tensiononin situatėn e sigurisė nė Kosovė. Para ēfarėdo konkluze politike duhet tė pranohet realiteti i tanishėm nė terren apo "real politic". Duhet tė fillohet nga zgjidhja e problemeve jo nga pshtjellimi dhe krijimi i problemeve tė reja. Nė praktikė problem i pazgjidhur ėshtė Mitrovica, kėtu fillon zgjidhja e problemit, ėshtė shumė e pakuptimtė tė zhvillohen bisedime tė mėtejme kur Ura e Ibrit ndan barkun e Kosoves, dhe nuk ka kalim pėr shqiptarė nė anėn tjetėr, pėr ēfarė zgjidhje perfundimtare atėherė bėhet fjalė kur pala qė bėri krimin po shpėrblehet. Nė Mitrovicė pra po instalohet pėrfundimisht pėrfitimi nga strategjia e luftės "Toka e djegur", serbėt pra po realizojnė dhe po pėrfitojnė haraqin edhe pse humbėn luftėn. Kufijtė politik tė Kosovės dihen qė moti, ata ishin tė pėrcaktuar edhe me Kushtetutėn Federale tė ish- Jugosllavisė dhe atė tė Kosovės tė 1974-ės, me kushtetutė ishte e skicuar edhe pasqyra decentralizuese e pushtetit, Kosova kishte 22 komuna, tė cilat sigurisht nuk pėrmbushnin nevojat e qytetarėve, dhe qė atėherė problem ishte Prishtina, ngase nuk pėrmbushte kėrkesat e qytetarėve, dhe parashihej ndarja e qytetit nė katėr komuna, nuk dua tė ekzagjeroj mė tepėr meqė tash nuk ka ndonjė rėndėsi faktografike. Kishat ishin qė nga ajo kohė, dhe ato i mbikėqyrte popullsia lokale, meqė mjeshtrit shqiptarė kishin marrė pjesė gjatė punimeve, pra ato janė pjesė e trashėgimisė kulturore tė Kosovės, dhe ėshtė shumė indikative pse atėherė nuk kishin vulėn e UNESKO-s si pjesė tė trashėgimisė botėrore tė kulturės, pse pra ndėrhyn arbitrarisht UNESCO-ja gjatė fazės negociuse tė bisedimeve, pa asnjė konsultė paraprake tė shkenctarėve tė kulturės shqiptare, edhe nėse ėshtė biseduar kjo ėshtė bėrė jashtė syve tė opinionit. Zgjidhjet parciale dėmtojnė nė skajshmėri interesat nacionale te shqiptaro-kosovarėve, dhe dėmtojnė tė ardhmen e tyre. Ende ėshtė i freskėt gjenocidi serb i Srebrenicės (pėr kėtė Bosnja e Hercegovina pat paditur shtetin serb pėr gjenocid pranė Gjykatės Ndėrkombėtare tė OKB-sė) i kryerė pėrmes spastrimit etnik duke vrarė, maskruar dhe djegur popullatėn boshnjake vetėm se ishte e njė etniteti dhe religjioni tjetėr, ndodhi pra Srebrenica zonė e mbrojtur nga OKB-ja, duke u ndjekur ushtarėt holandezė qė lanė peng popullin e Srebrenicės. Ndersa ne Kosove krimi serb eshte ende i fresket, me paketime kufomash qė dėrgon Serbia, me hapje varrezash masive dhe me rivarrime, dhe perfundimisht cka mund tė presin qytetarėt e Kosovės nga bisedimt shtesė kur kriminelėt mė tė mėdhenjė tė pas Luftės sė Dytė Botėrore, Karaxhiqi dhe Mlladiqi ndodhen ende nė liri, dhe ata fshihen nga ushtria serbe dhe populli serb. Shkurt shqiptarėt kanė pasur pėrvojė tė hidhur me kolonialistėt serb, prandaj pavarėsia e Kosovės ka kuptimin e jetės apo vdekjes sė heshtėshme (nėse zgjatė procesi edhe pas 120 ditėsh). Ēdo pėrpjekje e Serbisė pėr ta mbajtur Kosovėn nėn kontroll ėshtė e rrezikshme edhe pėr vet Serbinė, ngase shqiptarėt kanė pėrsosur zejen luftarake, pėrveē kėsaj vullneti politik i kosovarėve ėshtė i palėkundur, pavarėsi, demokraci e liri pėr tė gjithė qytetarėt.

11 korrik, 2007
Kush tė paguan atij i jep pėrgjegjėsi
Korrupsioni, premtimet..., nga balashėt politikė si duket patėn sukses, tė gjithė iu pėrshtatėn rregullave tė reja, ēdo gjė e keēe “bleronte”, edhe muēitjet ishin tjetėrfare, ato vinin nga shtėpitė publike, kėshtu pavrejtur shqiptarėt fillojnė tė tjetėrsohen, lakmia pėr pushtet, lakmia pėr para, ua hapi portat e kullave shqiptare fajdexhive, fallxhive, mujsharėve.
 
Shumica e shteteve tė taborit socialist evrolindor e kaluan fazėn e tranzicionit me shumė mund, tė ngulfatur nga vala e krimit dhe korrupsionit. Si duket "demokracia" parlamentare pėr vendet e ish taborit socialist ishte drrasė kėrcyese pėr tė krijuar pasuri enorme.

 
Kosova ishte diē tjetėr, zgjedhjet lokale dhe ato qendrore filluan dhe pėrfunduan, me premtime tė papėrgjegjėshme, me recitale, dhe garim i mujsharėve qė pėrqafuan sistemin zgjedhor proporcional me lista tė mbyllura, duke krijuar kėshtu nga servilėt partiakė-pushtetarė, tė pasurit ekskluziv.
 
Sistemi zgjedhor i tetėvjetshit pas ēlirimit ishte njė debakėl i vėrtetė qė u kushtojė shumė shtrenjtė shqiptarėve. Sistemi zgjedhor proporcional me lista te mbyllura krijoi shoqėrinė e mbyllur, papėgjegjėsinė institucionale, vjedhjen, korrupsionin, anarkinė. Krijoi brezin e politikanėve servilė, ngase tė gjithė ishin tė zhytur thellė ne vorbullin e krimit, duke vendosur bordet nė ndėrmarrjet publike sipas kriterit partiak, dhe kėshtu u pėrbuzė nė skajshmėri kriteri i aftėsisė dhe pėrvojės shumėvjeqare nė punė. Edhe tash selitė partiake diktojnė ēdo gjė: doganat, policinė, drejtėsinė, burgjet, ndėrmarrjet publike..., e ēuditshme, apo jo? Dhe pėrsėri "vezirėt" politik angazhohen ta ruajnė statusin e tė paprekshmėve, edhe pse gishti tregues i korrupsionit tė hapur drejtohet nė ta. Tash sė fundi kanė filluar tė dėgjohen prap "klithjet" zgjedhore, dhe tė pragut zgjedhor. A do tė pranohet “5” perqindeshi, “3” perqindeshi apo “2.5” perqindeshi, i pragut zgjedhor, kėte tė drejtė duan ta mbajnė…, si tė drejtė ekskluzive “4”-shi i madh. Edhe tash ata largojnė qytetarin sovran nga kutia votuese, dhe asnjėherė asgjė nga fjala e qytetarit, nuk ka referendum, dhe ashtu ata aludojnė tė krijojnė shurdhmemecin votues.. Pėrēudshėm si mund tė luajnė aq lehtė me jetėn e qytetarit, me tė ardhmen e tij.
 
Edhe kėtyre ditėve tė nxehta u dėgjuan shumė fjalė pėr zgjedhjet dhe pragun zgjedhor, u zėvendėsua retorika politike e pavarėsisė sė menjėhershme me atė tė zgjedhjeve "tė lira", tingllojnė shumė keq kėto fjalė, kur aq shumė u mėsuam me fjalorin e pėrditshėm pavarėsi, dhe nė ēdo tubim tė ēfarėdo karakteri: sportiv, kulturor, edukativo-arsimor, shkencor..., i referohej pavarėsisė, edhe pse ēdo gjė mbetė nė fjalė. Korrupsioni, premtimet..., nga balashėt politikė si duket patėn sukses, tė gjithė iu pėrshtatėn rregullave tė reja, ēdo gjė e keēe “bleronte”, edhe muēitjet ishin tjetėrfare, ato vinin nga shtėpitė publike, kėshtu pavrejtur shqiptarėt fillojnė tė tjetėrsohen, lakmia pėr pushtet, lakmia pėr para, ua hapi portat e kullave shqiptare fajdexhive, fallxhive, mujsharėve.
 
Bajlozėt e UNMIK-ut, tė siguruar me imunitet diplomatik, komandonin vendorėt dhe micėronin ndihmat dhe donacionet e dedikuara pėr Kosovėn, me ndihmėn e vendorėve, ngase veprimet e tyre nuk u nėnshtroheshin ligjeve vendore, por as gjykatave vendore. Si duket demokracia e instaluar nė Kosovė, kishte tjetėr pėrmbajtje dhe qėllim, nga tė zgjedhurit u krijuan vartėsite, duke bėrė yrysh nė log tė “mejdanit”, hyēmet, uzurpim e plaēkitje. Si tė kuptohet atėherė, vėrtetė, domethėnia e demokracisė parlamentare dhe sistemit zgjedhor, nėse ėshtė ashtu. Nėse ligji nuk zbatohet, dhe askush nuk pėrgjigjet para ligjit, atėherė garat zgjedhore dhe listat zgjedhore janė tė pakuptimėta, ashtu si ėshtė i pakuptimshėm edhe zgjedhja e organit legjislativ ligjvėnės, kuvendit. Lind pyetja nėse ata qė kryejnė detyrat me pėrgjegjėsi "shtetėrore" nuk i dijnė detyrimet e veta, atėherė atyre duhet t'u jipet pėrshkrimi i detyrave tė punės, pėrndryshe do tė sorrollaten pa krye, duke mos ditur se cilat jane detyrat e tyre, pėr tė cilat paguhen nga buxheti i konsoliduar i Kosoves, jo nga arkat partiake. Si asnjėherė nuk u shkon nė mendje tė mendojnė kush i paguan ata, anėtarėsia partiake, arka partiake, apo ata paguhen nga tatimpaguesit qytetarė, dhe zakonisht ėshtė njė logjikė shumė e thjeshtė kush tė paguan atij i jep pėrgjegjėsi, pra edhe detyrat e pėrditshme jane nė interes tė qytetarit votues, dhe atij qė nuk voton, edhe ai ėshtė qytetarė, e jo nė interes tė partisė qė pėrfaqėsonė, duhet kuptuar edhe pėrgjegjėsitė nė atė nivel.
 
Si duket tė moskuptuarit e demokracisė parlamentare, jo, partiake, ka thelluar jazin nė mes tė qytetarit dhe pushtetarit, dhe qytetari ėshtė krejtėsisht i zhveshur dhe i pavlerė, ndėrsa pushtetari ka monopolizuar ēdo gjė, edhe mirėqenien e qytetarit. Tė moskuptuarit e demokracisė parlamentare, apo mos dashja e tė kuptuarit, do tė mbetet zorrė qorre edhe pėr tė ardhmen e Kosovės, prandaj nė fazėn tranzitore mbikqyrėse tė pavarėsisė, do tė ishte shumė e arsyeshme tė bėhen ndryshime “minore” nė sistemin zgjedhor, edhe pse preferohet, ai proporconal me lista tė hapura.
 
Sigurisht qė do tė ishin mė me efekt po tė shtohen kompetencat e kryetarit tė vendit dhe ai tė zgjedhet drejtpėrsėdrejti nga qytetarėt (kriza institucionale nė Shqipėri pėr zgjedhjen e presidentit, ėshtė edhe njė argument mė tepėr). Kryetari i zgjedhur kėshtu do tė ruante autoritetin institucional dhe do tė vendoste pėr shumė prioritete, duke mbikqyrur kėshtu kushtetushmėrinė e vendimeve, ai do tė ishte personi mė i pranueshem, nga qytetarėt. Kėshtu do tė zvoglohej ndikimi, aq i madh i liderėve partiak, dhe nga aq shumė liderė partiak do tė kishim njėshin, qė do tė pėrfaqėsonte shumicėn shqiptare dhe minortitet.

"Barazia" qytetare dhe profiterėt e pavarėsisė

15 qershor, 2007 - E, si mund t’i drejtojnė institucionet ata tė cilėt pėrgojohen cdo ditė nga shtypi pėr skandalet e shumta financiare. E, si do tė realizohet pavarėsia, kur tė gjithė kėta me veprimet e pėrditshme janė kundėr saj. Pavarėsia nuk ėshtė vetėm fjalė, frytet e saj duhet tė shihen nė jetėn e pėrditėshme. Si mund tė vetmashtrohen aq rėndė qytetarėt nga kėta biznesmen tė pavarėsisė, qė krijuan aq pasuri nė kohėn e pas luftės, ndėrsa qytetari u zhveshė aq shumė…deri nė mjerim social, a nuk janė kėta profiterėt e pavarėsisė?

Jeta pėrrallore e dėshtakėve historik tė Kosovės duhet patjetėr tė ndalet. Eksperimentet e deritanishme vjeneze dhe premtimet megalomane tė pavarėsimit tė mėnjėheshėm patėn pėrfunduar nė ēorrsokak, thėnė realisht, heshtazi, u konvenonte ēdo shtyrje e statusit, ashtu ata vazhdonin pushimin, duke premtuar dhe duke u freskuar nga parat e tatim paguesve. Dhe sa ishin “tė pėrgatitur” pėr pavarėsinė u pa haptas, pa ekuivoke, u befasuan nga prononcimi i hapur i presidentit amerikan George W. Bush pėr pavarėsinė e menjėhershme tė Kosovės. Nuk kishin pritur qė dikush t’ua prishte vikendin, ashtu. Dhe ēfarė ndodhi, nuk kishte emisione speciale nė televizionin publik, por edhe nė dy kanalet tjera, pėr vizitėn e Bushit nė Shqipėri, as komente tė analistėve. Nuk u pa asnjė manifestim pėr tė ardhmen inkurajuese tė Kosovės. Ėshtė e pakuptimtė kjo heshtje institucionale, por edhe e OJQ-ve, mė thoni ju lutem mė 10 qershor nuk ndodhi historia? Apo ėshtė dashur qė tė nesėrmen tė shpallet tenderi pėr njė manifestim madhėshtorė, dhe kėshtu tė rritet biznesi i institucianalistėve pushtetarė. E, Estrada e kėngėtarėve, humoristėve, ku ishina ata, apo spektaklet janė tė veēanta, vetėm kur “rruhen” qytetarėt mbarė e mbrapsht. Fatkeqėsisht tė gjithė dėshtuan, nuk u pa bile ndonjė pano nė qytet me fjalėt e George W. Bushit tė thėna nė Shqipėri, ishin fjalė qė do tė duhej tė materializoheshin politikisht. Shumė budallallėqe, edhe pėr njė lojė futbolli, dėgjohet klithma e simpatizuesve, e nė Prishtinė nuk ndodhi asgjė, aq jemi tė pėrgatitur pėr pavarėsi, apo atė e themi se na ėshtė bėrė refren i jetės sė pėrditshme. Dhe qėllimisht Bushi e porositi kryeministrin shqiptar z. Berisha qė t’u tregon liderėve kosovarė ku e kanė vendin, se ata janė mėsuar vetėm me leksione nga tė tjerėt, ashtu janė “tė virgjėr” se nuk kanė kompetenca, dhe punėt ua kryejnė tė tjerėt, mė heret ata trishtoheshin nga paternalizmi, e tash kur presidenti amerikan ua kumtoi shkurt pozicionin amerikan pėr pavarėsi pėrmes kryeminsitrit shqiptar, e ata ku ishin atė ditė? Vrapi i tyre marramendės i lobimit nė New York , nė Bruxelles e shumė metropola tjera evropiane, si duket ishte vetėm njė eskurzion pushimi, meqė ishin tė lodhur nga punėt e pėrditshme nė Prishtinė. E pse nuk ishin nė Tiranė nė ditėn kur vendosej dhe vulosej historia, apa ata pritnin ndonjė ftesė zyrtare nga presidenti amerikan tė takohet me ta. E pabesueshme! Decentralizimi (ndarje me vija tė trasha etnike) etnike, diskriminimi pozitiv pėr serbėt, dhe diskriminimi i njėmendėt institucional, i pėrditshėm, pėr shqiptarėt ėshtė realitet i ri (nėse keni ndonjė kontest pronėsor apo tė ēfarėdo natyre tjetėr, nėse jeni serb, apo minoritarė, ai zgjidhet brenda ditės, nė tė kundėrtėn, nėse jeni shqiptarė, jeni nė listė tė pritjes disa vjeēare, kėtė mė pohuan edhe gjykatės dhe policė tė SHPK-sė), kjo formulė e “barazisė qytetare” e shumė tė tjera nė dėmė tė shqiptarėve konceptohet nė njė pyetje tė thjeshtė bizare, cili ėshtė roli i tyre “unifikues” pėr tė mirėn e Kosovės? Mos pėrmbushja e premtimeve tė pėrditshme ka ngulfatur jetėn nė Kosovė. Pritja e vazhdueshme e pavarėsisė, skandalet ekonomike, korrupsioni nė shkallė tė lartė, anarkia urbanistike, procesi shumė i dėmshėm i privatizimit nė dobi tė “haraqit” , shkatėrrimi i sistemit shėndetėsor, arsimor-shkencor, ekonomik, atij gjyqėsor dhe policor, politika e dėshtuar kadrovike nė kompanitė publike, destinimi i gabuar i mjeteve publike janė vetėm disa nga indikatorėt e dėshtimit kolektiv tė njė politike servile dhe dėshtake. Faqet e shtypit janė tė pėrmbushura me skandalet e pėrditshme tė vjedhjes sė paras publike. Gishti qortues nuk mjafton vetėm me pėrgojimin e kėtyre udhėheqėsve qė statusin e Kosovės e kishin vetėm si preteks pėr tė mbuluar “horrukun” e pasurimit enorm tė klikės udhėheqėse, qė ka marrė atributet e regjimeve antipopullore. Mjerimi institucional ėshtė njėra ndėr karakteristikat qė karakterizon kėtė rexhim pozitė e opozitė sė bashku. A ka diēka mė jo dinjtitoze dhe mė skandaloze kur edhe banesat kolektive tė KEK-ut, pėrndryshe pasuri publike i falen nga i huaji John Ashley (ishte pasuri private e tij?) menaxheres sė KEK-ut, dhe e njėjta dėrgon shkresa qė tė mbulohen faturat e qeras dhe tė borgjit tė energjisė elektrike, nga ana e KEK-ut, a ka ardhur puna aq larg saqė njė kompani publike shumė repektabile tė shėndrrohet nė “bordello”, ku paguhen shėrbimet publike (pėr atė paguhen dhe marrin rroga)me falje banesash, a nuk ėshtė kjo njė ēmenduri kolektive. Askush nuk pėrgjegjet, vidhet pasuria publike, vidhet dhe mashtrohet qytetari, nė emėr tė statusit tė ardhshėm tė Kosovės. E si mund t’i drejtojnė institucionet ata tė cilėt pėrgojohen ēdo ditė nga shtypi pėr skandalet e shumta financiare. E, si do tė realizohet pavarėsia, kur tė gjithė kėta me veprimet e pėrditshme janė kundėr saj. Pavarėsia nuk ėshtė vetėm fjalė, frytet e saj duhet tė shihen nė jetėn e pėrditėshme. Si mund tė vetmashtrohen aq rėndė qytetarėt nga kėta biznesmen tė pavarėsisė, qė krijuan aq pasuri nė kohėn e pas luftės, a nuk janė kėta profiterėt e pavarėsisė?


Vizitė historike e kolosit planetar, Georg W. Bush
 

Georg W. Bush gjatė vizitės historike nė Shqipėri ua hapi zemrat shqiptarėve, i pėrkdheli dhe i pėrqafoi ata, haptas, me shumė dashuri. Ai ua dhuroi shqiptarėve shpresėn dhe dashurinė amerikane. Njėkohėsisht ai gjeti dashurinė e madhe nė mesin e shqiptarėve nė Fushė Krujėn historike, nė Fushė Krujėn e qėndresės Skenderbeiane, qytetarėt e pėrqafonin, ia puthnin faqet, duart, e pėrqafuan aq sinqerisht me njė dashuri jo djallėzore por tė sinqertė

Agim Vuniqi

 
- Dita historike pėr shqiptarė filloi pikėrisht nė ora 9:30 nė mėngjesin e hershėm tė 10 qershorit 2007, atėherė kur nė aeroportin e Rinasit “Nėna Tereze” ateroi aeroplani me teknologjinė mė tė avancuar nė botė “Air Force One”, nga i cili zbriti qifti mė i fuqishėm nė planet Georg W.. Bush dhe Laura Bush. Pamjet e shfaqura filmike nga kanalet televizive shqiptare ishin vėrtetė emocionuese, deri nė delirium. Veēantia e kėsaj vizite ishte konferenca pėr shtyp, ku Presidenti amerikan Bush u deklarua qartazi pėr pavarėsinė e Kosovės.. Fjalėt e tij tinglluan fuqishėm, pavarėsi pėr Kosovėn. Ėshtė ky lajmi mė i gėzuar i dėgjuar ndonjėherė. Georg W. Bush gjatė vizitės historike nė Shqipėri ua hapi zemrat shqiptarėve, i pėrkdheli dhe i pėrqafoi ata, haptas, me shumė dashuri. Ai ua dhuroi shqiptarėve shpresėn dhe dashurinė amerikane. Njėkohėsisht ai gjeti dashurinė e madhe nė mesin e shqiptarėve nė Fushė Krujėn historike, nė Fushė Krujėn e qėndresės Skenderbeiane, qytetarėt e pėrqafonin, ia puthnin faqet, duart, e pėrqafuan aq sinqerisht me njė dashuri jo djallėzore por tė sinqertė. Nė Shqipėri u gjetė dashuria njerėzore, afėrsia miqėsore, prindore, djaloshare, fėmijėrore, Georg W. Bush na mbushi tė gjithėve me dashuri, na e dha njė dhuratė tė harruar, na e fali dashurinė e liderit popullor dhe shumė tė sinqertė. Ai gjeti kohė tė interesohet pėr qytetarėt e zakonshėm, pamje qė nuk e kanė shijuar asnjėherė mė parė shqiptarėt. Valvitja e flamurit amerikan krahas atij shqiptar, nėn puhinė e freskėt, shprehte miqėsinė shqiptaro-amerikane, tė sinqertė, shumė njerėzore dhe tė hapur. Sinjalet qė pėrqoi Bushi pėr liderėt botėror ishin tė sigurta, nuk do tė ketė mė zvarritje pėr pavarėsinė e Kosovės, pavarėsia e shumėpritur ėshtė pra punė e kryer./11 qershor, 2007/

                  Dy minus plus Kosova
 
Derisa politika zyrtare e Prishtinės ėshtė e preokupuar me pėrgatitjen pėr tė pranuar me sukses misonin e BE-sė, pas pranimit tė dokumentit tė Ahtisaarit qė pritet tė aprovohet nga Kėshilli i Sigurimit, qė Kosovės i garanton shkėputje nga Serbia dhe pavarėsi tė mbikėqyrur, Albini dhe Ramushi qėndrojnė ende tė ngujuar, njėri nė qelin e ftohtė tė Kosovės, ndėrsa tjetri nė atė tė Holandės
13 prill 2007,
Farmington Hills

 
Nėn hijen e deklaratave kontraverze tė presidentit tė Kosovės, tė ndėrruara brenda njė jave pėr ardhjen apo mosardhjen e grupit tė faktmbledhėsve pėr gjendjen nė Kosovė, por edhe tė polemikave tė ashpra nė mes tė Kremlinit dhe Washingtonit zyrtar, qėndrojnė tė ngujuar nė burg dy figurat mė karizmatike tė politikės kosovare, Albin Kurti dhe Ramush Haradinaj. Njėri i fajėsuar pėr protestat e Vetėvendosjes, qė shkaktojė polarizime tė mėdha tė popullatės vendore dhe zyrtarėve tė UNMIK-ut, pėr shkak tė vrasjes sė dy tė rinjėve shqiptarė, pjesėmarrės paqesorė tė demonstratės sė 10 shkurtit, dridhi pėrkohėsisht policėt ndėrkombėtarė, nga radhėt e tė cilėve u larguan heshtazi nga vendi i krimit, policėt rumunė, ndėrsa tjetri komandant lufte i UĒK-sė qėndron para tribunalit tė Hagės i akuzuar me dyshimin e fajėsisė pėr vrasjen e 40 njerėzve, i cili ishte personi mė aktiv gjatė luftės qė mbrojti jetėn e qytetarėve tė pambrojtur tė Kosovės. Derisa politika zyrtare e Prishtinės ėshtė preokupuar me pėrgatitjen pėr tė pranuar me sukses misonin e BE-sė, pas pranimit tė dokumentit tė Ahtisaarit qė pritet tė aprovohet nga Kėshilli i Sigurimit, qė Kosovės i garanton shkėputje nga Serbia dhe pavarėsi tė mbikėqyrur, ata qėndrojnė ende tė ngujuar, njėri nė qelin e ftohtė tė Kosovės, ndėrsa tjetri nė atė tė Holandės. Nėse vehet ndonjė paralele nė mes tė kėtyre dy figurave shumė tė shquara, edhe pse tė ngujuar, ndikimi i tyre nė popullatėn vendore ėshtė akoma i madh. Albini shquhet me njė aftėsi tė rrallė tė komunikimit me qytetarė, gjė qė u mungon liderėve tė tjerė, ndėrsa Ramushi edhe pse pėrballet me aktakuzė tė rėndė qėndron i qetė nė bangėn e tribunalit, i bindur qė do tė triumfojė betejėn e drejtėsisė, i cili edhe nga brenda ka ndikim tė madh nė politikėn zyrtare tė institucioneve tė brishta tė Kosovės. Albini pėrpiqet tė bindė bashkėqytetarėt se rruga e vetme e mbijetesės ėshtė pavarėsia, por e vendosur nė parimet e vetėvendosjes, duket se ka tubuar pėrreth vetes armatėn e tė pakėnaqurėve me gjendjen anarkike tė instaluar nė Kosovė, me shumė tė papunė dhe me shpresa tė thyera tė rinjėve por edhe tė pensionistėve, dy gjeneratat mė tė goditura. Ndėrsa Ramushi pėrpiqet me ndihmėn e avoketėrve tė mbrojė kauzėn e shenjtė tė tė drejtės pėr vetėmbrojtje tė UĒK-sė. Edhe pse ėshtė njė vakum nė mes tė kėtyre dy figurave karizmatike, liderė tė rinjė qė i mungojnė shumė Kosovės, ata prap se prap, figurojnė si liderė tė palėkundur, edhe pse shpesh tė shantazhuar nga liderėt utopistė tė Kosovės. Ka shumė pak hapėsirė t’u mohohet atyre kontributi shumė i madhė nė rrjedhat politike tė Kosovės.
Ramush Haradinaj komandanti shume aktiv nė luftė, dhe kryeministri Ramush Haradinaj, ėshtė lideri mė imresiv nė Ballkan nė vitet e fundit qė u shfaqėn nė Ballkan.  Ai sė bashku me dy tė tjerėt gjykohet nė tribunalin e Hagės, i akuzuar pėr vrasjen e 40 vetave, mė 1998, gjatė konfliktit nė mes tė forcave tė UĒK-sė dhe forcave militare e paramilitare serbe.
Ai ishte partneri kryesor i perėndimit pėr t’u vendosur paqa nė Kosovė, aq shumė sa qė ata u pėrpjekėn pėr tė paranadaluar ngritjen e akuzės kundėr tij. Ky gjykim ka krijuar njė ndarje tė madhe nė mes tė prokurorėve nė tribunal dhe tė diplomatėve tė OKB-sė dhe qeverive perėndimore.
Deri sa ai ishte i paditur, misioni pėrkrahu lirimin e tij tė pėrkohshėm, qė zgjati gati dy vjet, ai ėshtė personi i vetėm i akuzuar nga Gjykata ndėrkombetare pėr krime lufte nė ish Jugosllavi, qė i ėshtė lejuar qė t'i kėthehet politikės aktive. Ai ka shtyrė procesin pėrpara, mė shumė se asnjėri, ka thėnė Soren Jessen-Petersen, i cili ishte udhėheqės i misionit nė Kosovė, nė kohėn kur atij iu ngrit padija, nė mars tė vitit 2005, vetėm katėr muaj pasi qė Haradinaj u bė kryeministėr. Qeverisja nėn mandatin e tij konsiderohet nga bashkėqytetarėt si njėra nga qevrisjet e vetme qė meriton tė lėvdėrohet. Energjia e tij dhe elani pėr punė ishin karakterisitika qė e shquanin kryeministrin Haradinaj, i cili pėrveq punėve qeveritare nuk harronte asnjėherė tė vizitonte bashkėfamiliarėt e dėshmorėve tė lirisė. 
Kryeprokurorja e tribunalit, Carla Del Ponte, i referohet gjykimit nė Hag si padi qė disa nuk kanė dashur qė tė zhvillohet, edhe pse disa e mbeshtetėn duke kooperuar nė nivel lokal dhe ndėrkombėtarė. Nė Kosovė njėri ndėr komandantėt kryesor tė UĒK-sė gjatė luftės shihet si lideri mė karizmatik qė u gjenerua nga lufta, qė zgjati prej 1997 deri mė 1999. Derisa qeveria serbe atė e sheh si terrorist, i pari I OKB-sė nė Kosovė atė e shihte si lider qė ishte ishte instrumentalizuar nė promovimin e rikonsolidimit ndėretnik. Ai e kuptoi qartas se minoritetet duhet patjetėr tė jenė pjesė e shoqėrisė kosovare. Kėtė asnjėherė nuk harronte ta thoshte Jessen Pettersen, i cili udhėhoqi misionin nga qershori 2004 deri nė qershor 2006. Dhe ai pėr kėtė kishte kredencialet. “Bazuar nė biografin e tij asnjėri nuk mund tė akuzon atė se trathtoi Kosovėn” (Soren Jessen-Pettersen). Nė mars tė vitit 2004, gjatė trazirave tė marsit ai mori kredite duke parandaluar shumė protestues tė sulmojnė manastirin ortodoks nė Deēan. Zyrtari i KB thotė se ai ndihmoi tė sigurohet vizita e Tadiqit nė janar tė vitit 2005 pa asnjė incident.
Zyrtarėt ndėrkombėtarė u pėrpoqėn ta mbajnė nėn mbrojtje nė emėr tė stabilitetit. P.sh. Administrate e KB angazhohej tė mbante situatėn nė kontroll pėrmes Haradinajt dhe kujdesej tė mos prekte grupin e luftarėve tė UĒK-sė. Efekti i raporteve nė mes tė KB dhe Haradinajt ishte tė krijojė sigurinė pėrmes tij,. Ishte njė atmosferė e pėrgjithėshme e mburojės, qė asgjė tė mos ndėrrojė kėtė atmosferė. Padia pėrmban detaje juridikisht tė lėkundėshme, tė cilat mbrojtja e Haradinajt do tė pėrpiqet t’i zbardhė. Mbėshtetėsit e Haradinajt thonė se nuk ka evidencė qė e lidhin atė drejtpėrdrejtė me krimet, dhe ata sugjerojnė  qė aktakuza e ngritur ėshtė thjeshtė e pabazė.  /a.vuniqi /

Kur nė shoqėri mungon dialogu..!
 
     "Na e vran` e na e shanė" ( Elegji pėr Luigj Gurakuqin 1925, Noli)

13 shkurt 2007,
Farmington Hills

Zotėrinjė, ju qė bėni hesape, sa u kushtuan tagėrpaguesėve kėto demonstrata? Keni pėrgatitur raportin financiar tė debatohet nė parlament? Fatkeqėsisht qytetarėve qė ju paguajnė u kushtojė shumė shtrenjtė, dy jetėra tė humbura, shumė plagosje dhe gjėma e tė rinjėve shqiptarė
Dhembja ka pllakosur Prishtinėn, Kosovėn, diasporėn, tė gjithė shqiptarėt, dy jetėra u ndan nga ne. E si tė mos e bashkėndiejmė kėtė dhimbje, shumė thjeshtė dhe njerėzisht. Shtypi, analistėt merren me profecitė e tyre, si zakonisht, duke kėrkuar fajtorin, demonstruesit e pa armatosur apo policinė e armatosur deri nė dhėmbė. Tė parėt u shtynė fizikisht me policinė, dhe "atakuan" institucionet e "shenjta", tė dytėt pėrdorėn rekuizita luftarake, plumba gome dhe plastike, tė mos pėrmendim shufrat e gomės dhe gazin lotėsjellės, dhe tė dy palėt janė nė shėnjestėr tė publikut. Tė parėt quhen "revolucionarė" qė pretendonin tė "rrėnonin" ndėtesat e "institucionalistėve" qė ēdo ditė e mashtrojnė dhe "rjepin" qytetarin, duke keqpėrdorur miliona euro, dhe ata gėrryejnė dhe rrėnojnė demokracinė e brishtė nė Kosovė. Tė parėve, pa tė drejtė, u mvishet ofiqi ideologjik, se janė revolucionarė-jo qytetarė tė zakonshėm, qė shprehin paknaqėsinė nė rrugėt e Prishtinės pėr tė kėrkuar pėrgjegjėsi dhe transparencė nga "institucionalistėt" pa bazė konstitucionale qė veten e quajnė "Grup i Unitetit". Ata me pėrbuzje po kėtė ditė, edhepse tė paralajmėruar shumė mė heret pėr protestėn qytetare pėrcillnin ngjarjen e pėrgjakshme tė Prishtinės, tė "revolucionarėve" qė kėrkonin pėrgjegjėsi qytetare dhe qė rriheshin dhe vraheshin pa tė drejtė nė tokėn e pėrgjakur tė Prishtinės. Qytetarėt e rinjė tė Prishtinės goditeshin mizorisht nga policėt ukrainas, tė trajnuar dhe ushtruar nė vendin e tyre, me pėrvojėn e demonstratės milionėshe, ku u ndėrrua pushteti demokratik nga presioni i rugės, dhe ku nuk pėsoi asnjėri, qytetarėt goditeshin edhe nga policėt e SHPK-sė, detyrė primare e tė cilėve ėshtė mbrojtja e jetės sė qytetarit.  Po atė ditė, argėtoheshin "unionistėt" me bukuritė e Kosovės tė soditura nga ajri, ata gėzoheshin si fėmijtė "e lazdruar" qė po fluturonin me helikopterė mbi qiellin e Kosovės sė pėrgjakur, qė jipte provėn e "demokracisė" sė plumbave "demokratik", parodistėt vėshtronin nga lartėsia kufijtė e Kosovės, mu nė ditėn kur kishin informacione se po rrėnohet "rendi i kornizės kushtetuese", kėnaqeshin duke vėshtruar tokėn nga ajri, dhe u takuan nė kufi me.., ata e dijnė mė sė miri me kend u takuan. Ndėrsa nė tokė luftonin protestuesit duerthatė dhe policia e armatosur, dhe asnjėra palė nuk ishin fajtorė. E vėrtėtė ironike por fajtorėt ishin mbi tokė, ishin nė qiellin e Kosovės, ata gjetėn momentin tė vizitojnė karaullat e KFOR-it, po kėtė ditė kur nė tokė, mu pranė zyreve tė tyre derdhej gaku i freskėt shqiptarė. Dhe askush nga institucionalistėt nuk e pa tė arsyeshme tė zbriste nė tokėn e bekuar tė Kosovės dhe tė fliste shqip me protestuesit, tė dialogonte. Mirė, po kėto institucione "demokratike" tė kujt janė, a janė ato "ofiset" e buroktatėve apo janė institucione qė duhet tė mbrojnė jetėrat e qytetarėve. Pse ky jaz i ndarjes i pėrfaqėsuesėve tė popullit qė fluturonin mbi qiellin e Kosovės dhe "armiqėve" tė brendshėm, rinisė shqiptare, qė atakonin objektet e pėrfaqėsuesėve tė tyre. Aq larg janė njėri nga tjetri, dhe dialogu i domosdoshėm nė shoqėri mungon, dhe mediumet vizuele tė pavarura, dhe publike qė hargjojnė mjetet publike edhe mė tėpėr thellojnė ndarjen...! 
 
Le tė kėthehemi pak te rekuizitet qė u pėrdorėn, tė parėt, rinia e "Vetėvendosjes" me maica tė bardha, tė dytėt tė maskuar, tė armatosur deri nė dhėmbė. Tė parėt atakonin GU-nė, pa kurrėfarė baze konstitucionale, njė prodhim hibrid i "institucionalizmit", me vlerė banknotash tė shprehura nė euro, tetė milonėshe, ndėrsa kundėrshtarėt e tyre studentė dhe tė papunė, me disa euro nė xhep, apo edhe pa to. Dhe kudo nė botė nėse atakon duerthati, dhe kundėrpėrgjigja ėshtė me armė, dhe nė atė humben jetėrat, mė thoni ju lutem kush ėshtė pėrgjegjės? Ai qė u vesh me uniformėn qė ia blejti tagėrpaguesi, apo ai qė vran tagėrpaguesin. Dhe pasi qė jemi te rekuizitet, nuk ka rekuizite tė tjera kundėr demonstruesve? Ku janė topat me ujė, ku janė kuajt..? Nėse vrahet dikush, pėrgjigjet ai qė sulmoi duerthatė, apo ai qė ia tėrhjeku gishtin kėmbzės sė armės sė nxehtė? Nuk kemi tė bėjmė pra me njė politizim tė tepruar ideologjik, pėr atė ėshtė parlamenti, bėhet fjalė pėr njė vepėr kriminale tė vrasjes ordinare, dhe pasojė e vdekjes sė qytetarit duerthatė dhe tė pambrojtur ėshtė plumbi nė kokėn e personit qė nuk ishte i armatosur. Prova materiale pra ėshtė nė vendin e ngjarjes, ėshtė nė kokėn e personave qė kanė pėsuar nga plagėt e marra. Nėse nuk konkretizohet me emėr, vrastarė ėshtė urdhėdhėnėsi, dhe ai duhet tė pėrgjigjet penalisht, institucioni i dorėheqjes nuk ėshtė i mjaftueshėm. Patjetėr duhet tė zhvillohet [rocedura gjyqėsore, dhe kriminelėt duhet tė dalin para gjyqit, atėherė funksionon demokracia. Demokraci nuk ėshtė vetėm faza e zgjedhjes, demokraci ėshtė mbrojtja e jetėrave tė qytetarėve. Zotėrinjė, ju qė bėni hesape, sa u kushtuan tagėrpaguesėve kėto demonstrata? Keni pėrgatitur raportin financiar tė debatohet nė parlament? Fatkeqėsisht qytetarėve qė ju paguajnė u kushtojė shumė shtrenjtė, dy jetėra tė humbura, shumė plagosje dhe gjėma e tė rinjėve. Prindėrit dhe motrat e tyre ia falėn Kosovės dy dėshmorė tė demokracisė popullore, ata dėshmuan se e duan shumė-shumė Kosovėn, mė tepėr se e meritojmė ne tė gjallėt! 
 

KOSOVA NĖ SHTYPIN BOTĖRORĖ
www.ereniku.net

09 shkurt 2007

      Bisedimet pėr statusin final tė Kosovės kanė rritur nivelin e takimeve tė diplomatėve perėndimorė, kanė vu Kosovėn nė axhendėn e prioriteteve mė tė rėndėsishme. Sekretarja e shtetit ka siguruar kolegėt rus se nuk ka gjė nga ujdia e pavarėsimit tė krahinave kaukaziane me Kosovėn, ajo ka theksuar se SHBA po i rikthehen problemit tė Kosovės duke pėrkrahur pavarėsinė e saj. Nė vazhdimėsi tė kėtyre takimeve tė rėndėsishme ishte edhe takimi i ministrave tė mbrojtjes tė NATO-s nė Sevile, ku ata u fikusuan nė angazhimin e misioneve tė NATO-s nė Kosovė dhe nė Avganistan, dy pikat mė neurologjike nė diplomacinė botėrore pas Irakut. Zėvendėsi i tė dėrguarit special yė KB-sė mėnjanoi dyshimet se ka plan tė dytė pėr Kosovėn, ai deklaroi nė Sofje se ka vetėm njė plan pėr Kosovėn dhe ky ėshtė dolumenti i prezentuar nė Beograd dhe Prishtinė, pėr tė cilin palėt duhet tė bisedojnė sė shpejti. meqė data e paralajmėruar mė 13 shkurt duKet se do tė shtyhet pėr njė kohė tė shkurtėr njė javė apo dy, varėsisht nga arsyetimi qė do tė jep Serbia, qė po hasė nė mirėkuptim duke arsyetuar se plani ėshtė i ndėrlikuar dhe nevoitet kohė mė shumė pėr t'u sudjuar. Shtypi botėror i kushton vėmendje dhe hapėsirė tė rėndėsishme ēshtjes sė Kosoės dhe zgjidhjes finale tė saj:

   Nė shkrimin e titulluar "I dėrguari i KB-sė do t'u jap serbėve kohė mė shumė nė planin e Kosovės", nė "Reuters" tė enjte, 08 shkurt, 2007, nė mėnyrė tė pėrmbledhur thuhet se Mediatori i KB-sė pėr tė ardhmen e statusit tė Kosovės ka vullnet tu jap Serbisė mė shumė kohė tė shqyrtojnė planin e ndėrlikuar qė shumė e shohin si rrugė e shtruar pėr pavarėsinė e krahinės.

   Nė "People's Daily" e tė enjtes, 08 shkurt 2007 ėshtė titullua teksti "Operacionet e NATO-s nė Avganistan, Kosovė" ku definohen qartė angazhimet e trupave tė NATO-s. Mė tej theksohet se operacionet e NATO-s, veēanėrisht nė Avganistan dhe Kosovė, do tė jenė nė top axhendė nė mitingun joformal tė ministrave tė mbrojtjes tė NATO-s, tė enjten dhe tė premten, nė qytetin jugperėndimor tė Spanjės nė Sevile. Do tė jetė njė prezantim i shkurtėr pėr misionin e aleancės nė kėto dy regjione. "NATO zotohet se do tė vej theksin nė Kosovė, duke iu rikthyer planit tė Ahtisarit" thuhet sipas (AP) nė Nasdaq e enjte, 08 shkurt 2007.

   SEVILLE, Spanjė (AP)--Organizata e paktit veriatlantik tė enjten zotohet se do ta mbaj misionin paqesor nė Kosovė derisa provinca pėrballet me bisedimet pėr ofertėn ndaj shumicės qė flasin shqip tė sigurojnė pavarėsinė nga Serbia. Janė edhe titujt nė vazhdim qė preokupojnė shtypin botėrorė si: "Serbia kėrkon shtyrjen e bisedimeve nė bisedimet finale pėr Kosovėn" Nasdaq e enjte, 08shkurt 2007. Beograd (AP)--Serbia zyrtarisht kėrkojė tė enjten shtyrjen e bisedimeve finale nė planin e KB-sė pėr tė ardhmen e largimit tė provincės sė Kosovės, u tha nga zyra e presidentit, pastaj ai nė "Eu Business" e enjte, 08 shkurt "Nga KB-ja presin qė Ahtisari tė shtroj ēėshtjen e Kosovės gjatė qershorit, mė sė largu", (Kombet e Bashkuara) - Mediatori i KB-sė Martti Ahtisaari tha tė enjten se pret qė statusi final i kosovės tė shtrohet para presidencės gjermane tė BE-sė nė fund tė qershorit.

    Nė "The Washington Times" e enjte, 07 shkurt 2007 ėshtė titulluar teksti "SHBA sigurojnė Rusinė se po i rikthehen Kosovės", duke vazhduar se: Shtetet e Bashkuara kanė siguruar Rusinė qė pėrkrahja e ėashingtonit pėr pavarėsinė eventuale tė Kosovės nga Serbia nuk do tė thotė se u rikthehet aspiratave tė regjioneve autonome tė Rusisė nė kaukaz, ka thėnė sekretarja e shtetit Condoleezza Rice, tė enjten. "Vetėm njė plan pėr Kosovėn" ėshtė titulli nė "ERT.gr" e enjte, 08 shkurt 2007, ku thuhet se Zėvendėsi i tė dėrguarit special Martti Ahtisaarit Albert Rohan ėshtė shprehur nė mėnyrė eksplicite nė Sofje se nuk ka plan tė dytė pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės.

   Ndėrsa "Deutsche Welle" e mėrkurė, 07shkurt 2007 publikon tekstin "Troika e BE-sė bėnė presion nė Serbinė pėr progres nė Kosovė", duke vazhduar se Delegacioni i nivelit tė lartė tė BE-sė inkurajon politikanėt serbė tė formojnė qeverinė e koalicionit proevropian duke i bindur tė bėhen konstruktiv nė rrugėn pėr vendimin final tė ardhmen e Kosovės

/pergati: Agim Vuniqi/
07 shkurt 2007
KOSOVA NĖ SHTYPIN PERĖNDIMOR
( Nga shtypi perėndimor - Agim Vuniqi)

Kosova ėshtė njė ndėr temat e nxehta nė shtypin perėndimor duke i dhėnė hapėsirė tė mjaftueshme shtyrjes eventuale tė bisedimeve lidhur me dokumentin qė shpalosi presidenti Ahtisari mė 2 shkurt, gjatė vizitės sė shkurtėr Beogradit dhe Prishtinės. Siē shifet nga titujt e publikuar Beogradi ėshtė nė cajtnot dhe pa ide. Liderėt serbė kanė filluar tė ashpėrsojnė retorikėn deri nė kėrcnim duke theksuar se pavarėsimi i Kosovės do tė destabilizojė Ballkanin. Si duket ēėshtja e Kosovės do t'i mbaj nė ethe liderėt serb, meqė pala shqiptare ka pranuar dokumentin nė parim, qė sigurisht do tė kontribojnė me vėrejtjet e voglapa ndonjė ndryshim tė theksuar nė pėrmbajtjen e dokumentit. Nga titujt e prezentuar shtypi perėndimor nuk i jep rėndėsi demonstratave tė paralajmėruara nė Prishtinė, meqė Grupi i Unitetit dhe qeveria e Kosovės nuk do tė mėdyshn rreth pranimit tė dokumentit, pėrkundrazi ata kėrkojnė qė tė mos shtyhet pocesi por tė pėrshpejtohet. Po japim disa nga titujt kryesor tė gazetave prestigjioze: Shtyrja e shkurtėr e bisedimeve e pranueshme pėr BE-nė Nasdaq e mėrkurė, 07 shkurt 2007 (RTTNews) - Tė mėrkurėn Shefi i BE-sė pėr politikė tė jashtme paralajmėroi mundėsinė e shtyrjes e shkurtėr tė bisedimeve nė propozimin e KB-sė lidhur me Kosovėn si tė pranueshme pėr BE-nė. BE bėnė presion nė Serbinė rreth Kosovės, qeveri e re AFP e mėrkurė, 07 shkurt 2007 Delegacioni i nivelit tė lartė i BE-sė bėnė presion nė Beogradin tė marrin pjesė "pozitivisht" nė bisedimet e KB-sė pėr lirimin e Kosovės dhe pėr pėrshpejtimin e formimit tė qeverisė sė re serbe. Liderėt serb: Plani i KB-sė mund tė destabilizon Ballkanin Nasdaq e mėrkurė, 07 shkurt 2007 Beograd (AP)--Liderėt u betuan tė mėrkurėn se nuk do ta japin Kosovėn dhe paralajmėrojnė zyrtarėt e BE-sė se adoptimi i planit tė KB-sė pėr ndarjen e krahinės nga Serbia mund tė destabilizon Ballkanin Shtyrje e shkurtėr nė raundin final tė bisedimeve pėr Kosovėn, tė pranueshme pėr BE-nė Nasdaq e mėrkurė, 07 shkurt 2007 (RTTNews) - BE aprovon shtyrjen e shkurtėr tė bisedimeve pėr Kosovėn pėr t'i dhėnė mundėsi Serbisė tė kyēet seriozisht nė proces. Kosovė: Ban Ki-Moon takohet me top zyrtarėt e KB-sė Scoop.co.nz e mėrkurė, 07 shkurt 2007 Sekretari i pėrgjithshėm i KB-sė Ban Ki-moon takohet nesėr me eprorėt kryesor pėr tė biseduar pėr statusin e ardhshėm tė krahinės serbe me shumicė shqiptare, tė cilėn e qeverisė KB-ja, qyshkur forcat perėndimore larguan trupat Jugoslllave nė vitin 1999 nė mes tė luftimeve brutale etnike. Solana inkurajon Kosovėn pėr kooperim BBC News e martė, 06 shkurt 2007 Shefi i BE-sė pėr politikė tė jashtme nė vizitė Kosovės dhe Serbisė, inkurajon palėt pėr bisedime pėr t'i dhėnė Kosovės vetpushtet. Pavarėsia e Kosovės mund tė destabilizon Evropėn-thotė Mnistri i punėve tė hashtme tė Serbisė Nasdaq e mėrkurė, 07 shkurt 2007 Beograd (AP)--Ministri i punėve tė jashtme tė Serbisė paralajmėroi tė mėrkurėn se Serbia mundet prap tė bėhet burim i jostabilitetit nė Evropė nėse Kosova bėhet e pavarur kundėr vullnetit tė Beogradit
A N A L I Z Ė
www.ereniku.net

Kosova e pavarur-pa pavarėsi, apo Kosova e kantonizuar-pa kantone
 
Agim Vuniqi
Dokumenti ėshtė shumė i paqartė, ka njė ndryshim evident nga dokumentet e deritanishme, jo falė efektshmėrisė sė bisedimeve, por ngase realiteti nė Kosovė ėshtė tjetėrfare nga ai qė ishte nė periudhėn kur Kosova ishte e kolonizuar nga serbėt. Nė Kosovė nuk ka forca ushtarake serbe, nuk ka as grupe paramilitare serbe, nu ka as zhandėrmėri, kufijtė e Kosovės i ruan KFOR-i, ndėrsa sigurin e mbikqyrė SHPK-ja, dhe formacioni i forcave policore ndėrkombėtare tė UNMIK-ut, por nė Kosovė ėshtė edhe TMK-ja, ėshtė Garda Nacionale e Kosovės, ky ėshtė realiteti

Agim Vuniqi,
06 shkurt 2007,
Farmington Hills

Mė nė fund u hap pakoja e Ahtisarit. U mbjatė takimi zyrtar me te dhe me gazetarė. U lexua letra e pėrbashkėt e Grupit tė Unitetit. Atė e lexoi kryetari i Kosovės z.Sejdiu, dhe pas tij bėnė turr tė flasin tė tjerėt, dhe fare nuk u kuptua se Ahtisari ka propozuar njė zgjdhje pėr statusin final tė Kosovės, qė ka tė bėjė me zgjidhjen institucionale tė Kosovės, apo ėshtė njė marrėveshje e brendshme "politike-fisnore", dhe edhe sot nuk kuptoj se ēfarė kuptimi kishte deklarimi i tė pestėve me kėtė renditje: Hashim Thaēi, kryetar i PDK-sė, Agim Ceku, kryeministėr dhe pėrfaqėsues i AAK-sė, Veton Surroi, kryetar i ORA-s dhe Kolė Beisha, kryetar i Kuvendit dhe pėrfaqėsues i LDK-sė. Deklarimi i tyre nuk siguronte qytetarėt nė unitetin e deklaruar, ishte mė tepėr turp (individual) kolektiv. Pse ėshtė i shpehur kaq shumė ky mjerim pėr publicitet medial. Dhe pse kaq shumė fjalė nė dobi tė pakos, pa asnjė rezervė, kur ai as qė ishte studjuar, dhe si dolėn aq shpejtė me konstatimin se Dokumenti ėshtė i pranueshėm, pa ndonjė analizė tė theksuar tė Grupit, por edhe tė ekspertėve qė janė tė punėsuar nė kabinetet e tyre, dhe shumė kėshiltarė politik. Qytetarėt qė ishin dhe janė nė pritje me vite, decenie, dhe mė tepėr se njė shekull, pritnin shumėēka nga kėta liderė, pritnin tė dėgjonin fjalėn shumė kuptimplote, Pavarėsi e pastėr e kulluat si burimet e Kosovės, por edhe pse ishin "rrasur" me premtime tė shumėta dhe tė pa balancuara deri nė klithje triumfale gjatė fazės sė bisedimeve nė Vjenė, se shqiptarėt fituan, nuk u pa gjė nga finalja pėrfundimtare, ngase simpatizuesit e dokumentit dhe kundėrshtarėt nuk dinin kujt ti dėrgonin sinjale simpatie, por edhe gėzimi, nuk panė gjė nga pavarėsia e shumėpritur. Nga Ahtisari u spjegua se shorti do tė tėrhiqet nė Kėshillin e Sigurimit, nė Nju Jork. Pakoja e hapur lėnė tė hapura shumė mundėsi, dhe nuk ėshtė precizuar sa duhet, nuk flitet pėr njė plan kohor tė operacionalizimit tė Marrėveshjes, edhepse kjo marrėveshje do tė pjesė pėrbėrse e Kushtetutės sė ardhshme tė Kosovės. Tė gjitha rregullat e Kushtetutės sė ardhshme duhet tė jenė nė pėrputhshmėri me Marrėveshjėn(Zgjidhjen). Nė rast tė konfliktit nė mes tė Kushtetutės dhe Marrėveshjes(Zgjidhjes), Marrėveshja(Zgjidhja) do tė triumfoj", dhe institucionalisht ėshtė mbi te, praktikisht marrėveshja pėrcakton burimin dhe tė drejtat e institucioneve Marrėveshja (zgjidhja) nuk precizon njė Kushtetutė tė plotė, por ajo definon disa elemente kyēe qė duhet tė pėrfshihen nė Kushtetutėn e ardhshme. Kushtetuta duhet tė siguroj qė: Kosova tė jetė njė shoqėri shumėkombėshe (nuk ėshtė dhėnė pėrkufizim i saktė dhe nė renditje i pėrbėrėsėve tė asaj shoqėrie shumėkombėshe: shqiptarė, serb, turq, boshnjak, ashkali, rom, egjiptas apo tė mos pėrcaktohet fare (?), tė mbetet shoqėri shumėkombėshe e kosovarėve bazuar nė barazinė e gjithė qytetarėve tė saj;Kosova nuk ka besim fetar zyrtar dhe ėshtė neutrale sa i pėrket besimeve fetare( nė tekstin e mėtejmė sipas Marrėveshjes, edhe pse thuhet se Kosova nuk do tė ketė fe zyrtare. Marrėveshja siguron autonominė dhe mbrojtjen e tė gjitha besimeve fetare, pronės dhe lokaliteteve tė tyre, asnjėri besim fetar, prona dhe lokaliteti nuk ėshtė precizuar aq saktė si atėherė kur pėrfolet Kisha Ortodokse Serbe (KOS) shih: Kishės Ortodokse Serbe (KOS) nė Kosovė do t’i ofrohet siguri shtesė dhe disa mbrojtje, tė drejta, privilegje dhe imunitete tė tjera, pėrfshirė kėtu edhe garancitė kundėr shpronėsimit (nuk ėshtė pėrcaktuar qartė kush jep garancitė, dhe pėr ēfarė garancish bėhet fjalė, ngaqė ēėshtja e shpronėsimit ėshtė e rregulluar me ligj dhe ėshte kategori kushtetuese), tė drejtėn e plotė pėr menaxhimin e pronės sė saj dhe qasje nė objektet e saj. Sipas dokumentit tė ofruar KOS-i do tė ketė lirinė pėr tė pranuar donacione dhe mbėshtetje nga cilido institucion (pėr ēfarė institucionesh bėhet fjalė? qeveritare, jo qevertitare!, duhet tė shtohet nė harmoni me ligjin qė rregullon kėtė lėmi)me kusht qė kjo tė ndodhė nė mėnyrė krejtėsisht transparente. Dokumenti shumė ēartė precizon dhe favorizon Kishėn Ortodokse, me ingirenca shumė tė ekzagjeruara, dhe askund nuk pėrcakton detyrimet dhe pėrgjegjėsitė duke e ndarė si kaptinė tė veēantė, me lidhje shumė tė forta me Serbinė. Eshtė i pranueshėm konstatimi kur bėhet fjalė pėr rregullimin e brendshėm kishtar, dmth. zgjidhja e personelit brenda mureve tė kishės, por jo edhe nė raport me pronėn private nė tė cilėn ėshtė vendosur ajo, ngase bėhet diskriminimi ligjor ndaj pronarėve tė tokės (ēėshtja duhet tė rregullohet me pajtimin vullnetar tė pronarėve, duke u siguruar atyre dėmshpėrblimin e merituar, tė huazimit me rent).;. Kosova do tė ketė simbolet e veta tė dallueshme: flamurin, stemėn dhe himnin, tė cilat do tė reflektojnė karakterin shumėkombėsh tė Kosovės (duhet specifikuar formėn, dmth a shfrytėzohet institucioni i referendumit, apo pėr kėtė vendosė parlamenti shumėpartiak i Kosovės); Gjuhėt zyrtare tė Kosovės do tė jenė gjuha Shqipe dhe ajo Serbe (>pranimi i tekstit nė kėtė formė, diskriminon popullatėn shumicė dhe minoritetet tjera jo serbe, meqė nė fakt pranohet federalizimi/konfederalizimi i Kosovės-imponohet, duke ua marrė tė drejtėn demokratike tė qytetarėve qė ata tė vendosin pėr kėtė, pranohet ndarja dhe kantonizimi (gjuhėsorė) i Kosovės)
Komunitetet jo shumicė do tė pėrfaqėsohen nė parliament nė bazė tė njė sistemi tė ulseve tė garantuara/rezervuara (sa ulėse janė ato dhe me ēfarė ēelėsi institucional rregullohen ato?): Qeveria e Kosovės, pėrfshirė edhe shėrbimin e saj civil do tė reflektoj shumėllojshmėrinė e popullit tė Kosovės; Kryetari i Kosovės do tė pėrfaqėsoj unitetin e popullit tė Kosovės; Do tė themelohet njė Gjykatė Kushtetuese e pėrbėrė nga nėtė juristė tė dalluar tė karakterit mė tė lartė moral (Kėtė kategori rregullon kushtetuta, varėsisht nga sistemi politik, dhe pėrse tė pranohet tė jetė pjesė e marrėveshjes. Atėherė shtrohet pyetja pėr ēfarė pavarėsie institucionale bėhet fjalė, bile-bile shkilet e drejta e qytetarit pėr votė tė lirė, ngase ai privohet nga e drejta themelore pėr tė zgjedhur dhe pėr t'u zgjedhur, ngase e drejta e tij demokratike cungohet shumė dėmshėm, ngaqė vet qytetari bėhet pjesė e marrėveshjes, qė nuk njihet askund nė praktikėn legjislative nė botė).
Nuk le tė kuptohet dokumenti - marrėveshja ėshtė program dhe statut i njė sekte tė re, apo ėshtė manifest i ri ideologjik, dmth. ėshtė shumė konfuze dhe e pasqaruar. Nuk dihet kush ėshtė viktimė e kush xhelat, pati luftė nė Kosovė apo nuk pati, pati tė vrarė, tė masakruar mizorisht apo nuk pati, sigurisht qė kjo nuk duhet tė ishte pjesė e marrėveshjes, por sė paku ishte dashur tė shprehej bile njė shprehje dhimbjeje pėr tė gjithė tė humburit, dhe pėr tė dashurit e tyre, sė paku bile pėr kėtė tė prononcohej Grupi i Unitetit. Nuk ėshtė edhe shumė mė rėndėsi ngase jemi mėsuar me nėnqmim tė tejskajshėm, dhe qytetarėt nuk kanė nevojė, qė dikush tė flet nė emėr tė tyre "sa me la gojėn", pra shumė mė i rėndėsishėm ėshtė teksti i propzimit tė z. Ahtisarit, i cili nė Prishtinė erdhi pas Beogradit. Atje u prit nga kryetari serb Tadiē, ndėrsa Koshtunica nuk e priti me motivacion se ai nuk kishte mandatin e popullit. Sa do bizar dhe nacionalist qė ėshtė Koshtunica ai nuk bėri turr pas fotografimeve, ai iu pėrmbajt fjalėve tė mė hershme, edhe pse pati shumė kritika nga ndėrkombėtarėt dhe amerikanėt. Edhe pse loja me afate ėshtė njė perfidet i politikanėve serb, pėr tė zhvlerėsuar pėrpjektin e presidentit Ahtisari pėr tė kryerė detyrėn pėr tė cilėn ėshtė mandatuar nga sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė, qė nga viti 2006, kur edhe u shty pakoja pėr shkak tė zgjidhjeve nė Serbi, tash Koshtunica pretendon tė shyjė edhe njėherė deri sa tė konstituohet qeveria serbe, dhe kėshtu tė zvarritet sa mė tepėr statusi pėrfundimtar i Kosovės. E gjithė kjo ishte pjesė procedurale e prezantimit tė propozimit, qė pritet tė votohet me koncenzus nė Kėshillin e Sigurimit. Por ēka nė fakt propozohet, dhe sa janė palėt tė kėnaqura me propozimin i cili ėshtė publikuar nė mjetet e komunikimit masiv. Dhe falė teknologjisė moderne njerėzit mund ta lexojnė, ta anlizojnė, tė interpretojnė dhe tė japin mendimet e tyre edhe nė forumet e lexuesve. Opinionet janė tė ndryshme tė favorshme dhe jo tė favorshme, varet nga cili kėndė jipen spjegimet, dmth. a jipet nga kėndi qytetar, intelektual, partiak, qė shpesh ka elemente tė politikės ditore, edhe pse propozimi pėrcakton tė ardhmen e Kosovės, ardhmėrinė e gjeneratave tė ardhshme por edhe cilėsinė e jetės - t'ardhmen, pėr tė gjithė ata qė jetojnė nė Kosovė, por edhe pėr tė gjithė ata qė janė qytetarė tė Kosovės, qė jetojnė fizikisht jasht Kosovės. Dokumenti ėshtė shumė i paqartė, ka njė ndryshim evident nga dokumentet e deritanishme, jo falė efektshmėrisė sė bisedimeve, por ngase realiteti nė Kosovė ėshtė tjetėrfare nga ai qė ishte nė periudhėn kur Kosova ishte e kolonizuar nga serbėt. Nė Kosovė nuk ka forca ushtarake serbe, nuk ka as grupe paramilitare serbe, nu ka as zhandėrmėri, kufijtė e Kosovės i ruan KFOR-i, ndėrsa sigurin e mbikqyrė SHPK-ja, dhe formacioni i forcave policore ndėrkombėtare tė UNMIK-ut, por nė Kosovė ėshtė edhe TMK-ja, ėshtė Garda Nacionale e Kosovės. Dhe ēfarė ofron dokumenti i Ahtisarit: 2500 ushtarė aktiv dhe 800 rezervė nė kuadėr tė njė force mbrojtėse me armė tė lehta, le tė jetė edhe ashtu por nė amandamentet shtesė tė marrėveshjes duhet tė qėndrojė edhe persepktiva e asaj force, por ėshtė me shumė rėndėsi qė tė parashihet edhe zgjėrimi i saj, me polici rezerv, pastaj nė kuadėr tė saj tė parashihet edhe garda nacionale, dhe detyrimet e qytetarėve pėr formacion civil vullnetar, jo vetėm tė veshur nė uniformė ushtarake por edhe civile, si gjithkund nė botė. Pra duhet plotėsisht tė qartėsohet roli i forcės ushtarake. Duhet tė barten pėrvojat e vendeve demokratike, nė pėrputhje me numrin e popullatės, dhe buxhetit tė Kosovės, duke lėnė tė hapur si mundėsi edhe vet financimin qė mund tė kryhet nga punėt kontraktuese, tė ekspertėve tė saj qė mund tė kryejnė pėr nevoja tė ndėrmarrjeve tė ekonomisė kosovare, por edhe ndihmėn materiale nga perėndimi, nė formė tė donacioneve. Eshtė plotėsisht e kuptueshme qė forca ushtarake nuk do ta pėrcakton shtetėsinė e Kosovės, por ajo ėshtė njė institucion shumė i rėndėsishėm qė lidhet edhe emotivisht me tė kaluarėn historike tė shqiptarėve, ėshtė njė pranim qė shqiptarėt ia kanė borgj tė kaluarės, tė tashmes dhe tė ardhmes sė Kosovės, bile edhe simbolikisht, ngase marrėveshja dhe kushtetuata nuk mund tė anashkalojė UĒK-nė, ėshtė tjetėr ēėshtje si do tė zgjidhet nė legjislacionin e ri, por patjetėr duhet rė ruhet bėrthama dhe tė jetė model i pranueshėm me atė perėndimorė, shumė i ngjashėm me forcėn e rrezistencės, dhe ky realitet duhet tė evidentohet patjetėr nė marrėveshje, pėrndryshe dokumenti nė kėtė pėrmbajtje realisht nuk ėshtė i pranueshėm.

Kosova nė shtypin amerikan
Agim Vuniqi
05 shkurt 2007
Shtypi botėror e veēanėrisht ai amerikan i kushton njė rėndėsi tė posaēme planit tė propozuar nga KB, tė presidentit z. Ahtisari, qė hap rrugėn e shtėtėsisė pėr Kosovėn. Eshtė kjo njė etapė e re nė marrdėhėniet ndėrkombėtare, ngase e drejta legjitime e kahmotshme e shqiptarėve tė Kosovės po realizohet pas njė pritjeje tė gjatė dhe po merr konturat e qėndrueshme tė relaksimit tė marrėdhėnieve nė Ballkan. Nė shumicėn e gazetave vėrehet njė retorikė e ngjashme, edhe pse disa nga to tashmė nuk e pėrmendin Kosovėn si provincė serbe, por ballkanike, ėshtė pra kjo njė retorikė e re e padėgjuar deri mė tash, qė pėrcakton tė ardhmen e raporteve tė reja nė Ballkan, pėrfshirė kėtu pa tjetėr zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare.
"International Herald Tribune", e tė dieles, 04 Feb 2007 me titull "Pavaresia e Kosovės nė drejtim tė njė frike etnike" konstaton se: OKB shtyn Kosovėn drejt statusit i quajtur "statusi final" qė Beogradi e quan Pavarėsi, dhe se shumica e serbėve tė Kosovės veriore kėrcnohen se do tė shpėrngulen. Tė dielen nė "Nasdaq" nga (AP) ėshtė titulli "Ministri serb insiston nė tė drejtėn pėr Kosovėn", duke vazhduar se Ministri i punėve tė jashtme tė Serbisė ka deklaruar tė dielėn se Beogradi do tė insistoj nė tė drejtėn e vet qė tė mbajė Kosovėn pavarėsisht nga plani i pėrgjitėsuar qė parashikon pavarėsi tė mbikqyrur tė provincės. "Chicago Sun-Times", boton tekstin me titull "Serbėt denoncojnė planin e vetėqeverisjes pėr Kosovėn", duke njoftuar lexuesit se Kosova ndėrmori hapin e parė, jo pėrfundimtarė, nė rrugėn tė bėhet, siē po duket komb sovran, sipas dokumentit tė dėrguar tė premten pėr tė ardhmen e provincės sė ndarė ballkanike. Ka edhe reagime tjera nė shtypin amerikan si psh. ai nė "Seattle Times" i titulluar "Rusia fajėson KB pėr planin e Kosovės", ndėrsa teksti pėrqėndrohet nė atė se: Pėr shqiptarėt etnik tė Kosovės, propozimi i ri hap dyert pėr pavarėsin e ėndėrruar gjatė dhe tė shumėpritur, pastaj ai i titulluar "Propozimi lėvizė Kosovėn" nė "Denver Post", tė dielėn, 04 shkurt 2007, ku thuhet se:
Pėr shqiptarėt etnik propozimi i OKB-sė hap derėn pėr ėndrrėn e pritur gjatė pėr pavarėsi, deri sa udhėheqėsit serbė kėrcnojnė pėr ndarje. "Contra Costa Times" publikon artikullin tė tutulluar: "Propozimi i K.B. qartėsin rrugėn pėr Kosovėn e lirė" me konstatimin se pėr shqiptarėt etnik propozimi i OKB-sė hap derėn pėr ėndrrėn e pritur gjatė pėr pavarėsi, deri sa udhėheqėsit serbė kėrcnojnė pėr ndarje. Nė "Europaworld" e tė dieles, ėshtė teksti " Me planin e KB Kosova ka tė drejtė tė qeverisė veten" dhe vazhdon: "Shumica shqiptare e provincės serbe tė Kosovės do tė ketė tė drejtė tė qeverisė me veten dhe tė lidhė marrėveshje ndėrkombėtare, duke pėrfshirė trupat ndėrkombėtarė, me prezencė civile dhe ushtarake ndėrkombėtare qė mbikqyrin marrėveshjen e re dhe ndihmojnė tė sigurohet paqa dhe stabiliteti, nė planin e publikuar kėtė javė". Nė "NZZ" (Neue Zuriche Zeitung) jipet teksti "Eksperti zviceran kritikon propozimin pėr Kosovėn", duke theksuar se Thomas Fleiner, ekspert zviceran i drejtėsisė i cili kėshillon qeverinė serbe pėr Kosovėn, ka kritikuar propozimin e fundit pėr tė ardhmen krahinės pa marrėveshje./Agim Vuniqi