Nga bashkėpunėtorėt e ERENIKUT
www.ereniku.net

Tė dashur vizitorė, te gjitha punimet e bashkėpunėtorėve tanė, te cilat mund t'i lexoni nė kėtė rubrikė speciale, tė rezervuar vetėm pėr ta, do tė botohen pa kurrfarė ndėrhyrje tė redaksisė sė erenikut, ngase mendojmė, se vetėm ashtu, ruhet origjinaliteti i mendimit dhe fjalės sė tyre tė shprehur dhe tė publikuar nė opinionin e gjėrė.

Besnik R. Bardhi
04 dhjetor 2005

PROPAGANDA  DHE  RROLI I ENKLAVIZIMIT SĖRB  NĖ KOSOVĖ

Rasti i fundit nė Graqanicė, ku u plagos njė i ri sėrb nga persona tė pa njohur, ishte shkaku qė tė rrebelohet popullata sėrbe nė kėtė enklavė  dhe tė bllokohet rruga Gjilan – Prishtinė pėr orė dhe ditė tė tėra. U sulmuan vandalisht veturat nė rrugė dhe u plagosėn 6 shqiptarė. Kjo ngjarje mė sė miri ilustron rrolin e  enklavave sėrbe tė   mbjellura nė tėrė  teritorin e Kosovės dhe karakterin destruktiv pėr ardhmėrinė e sajė.

Kjo strategji sėrbe e enklavizimit tė Kosovės, tregon qartė se  cili ėshtė qėllimi i krijimit tė kėtyre ēerdheve ultranacionaliste  sėrbe. Ato, qė tani fuksionojnė si njėsi exteritoriale, tė varura direkt nga bazat e tyre nė Sėrbi.

Kėto rrebelime ndodhin sa herė  Beogradi ka interesė qė nė Kosovė tė shkaktohen  trazira.

Vrasjet, plagosjet  dhe problemet tjera qė ndodhin nė enklavat sėrbe

( tė inskenuara apo jo), gjithnjė janė shkas qė tė prejudikohet fajtori. Pa pritur asnjė prononcim tė organeve zyrtare tė sigurimit pėr rastet e ndodhura, si nė kohėn e  Millosheviqit, nė kėto raste fajtorėt kujdestarė janė shqiptarėt !

Shumė nga vrasjet e sėrbėve nė Kosovėn e pas luftės janė kryer pėr arsye tė pa njohura, nga vetė  vrasėsit sėrbė!. Edhe krimet ordinere mes tyre, shfrytėzohen pėr qėllime  dhe interesa tė politikės sėrbe.

E vėrteta pėr kėto raste, zakonisht vonohet pėr aq kohė sa mendohet se ėshtė konsumuar mjaft nga pala sėrbe pėr arritjen e qėllimeve politike.

Nė kėtė interval kohor zhvillohet propagandė shumė agresive ndaj shqiptarėve dhe bėhen denoncime tek faktori ndėrkombėtar, duke u munduar tė paraqitet  jeta e pamundshme me shqiptarėt e Kosovės.

Aktivitet i tillė propagandistik zhvillohet edhe nė mediat sėrbe brenda Sėrbisė duke manipuluar me tė pa vėrtetat, duke nxitur opinionin sėrb nė frymėn nacionaliste antishqiptare. Edhe pse, pas njė kohe zbulohėn kryesit e veprave, demantėt dhe prezantimi i sė vėrtetės gjithnjė mungojnė. Kjo ėshtė politika sėrbe pėr shqiptarėt nė Kosovė, e cila ėshtė e bazuar gjithnjė nė shpifje dhe gėnjeshtra.

Populli sėrb, e ka pranuar shumė afėr zemrės porosinė e babait tė tyre tė kombit, Dobrica Qosiq, i cili preferon me mburrje  gėnjeshtrėn si metodė tė punės nė interes tė ēėshtjės kombėtare sėrbe.

Nė periudhėn kur Millosheviqi synonte okupimin e  Kosovės, ēdo ditė lansohej nga njė gėnjeshtėr pėr kinse presione tė shqiptarėve ndaj sėrbėve, dhunime tė plakave sėrbe, dėmtime tė varrezave sėrbe…, metodė kjo shumė e njohur qė nga lufta e dytė botėrore kur nazistėt akuzonin hebrenjtė pėr tė gjitha te kėqijat .

Rasti mė eklatant i njė gėnjeshtre tė tillė antologjike,  ėshtė  vetėplagosja e   homoseksualit sėrb Martinoviq , nė vitin 1984, i cili gjatė seansave tė vetėknaqėsisė , u lėndua rėndė duke shqyer zorrėn e trashė me shishe xhami. Edhe pse ai fillimisht nė Emergjencėn e Klinikės Kirurgjike nė Prishtinė , kishte deklaruar se lėndimi ishte vepėr e tij, ai nėn presionin e sigurimit shtetėror sėrb tė asaj kohe, ndrroj deklaratėn e dhėnė mė parė, pėr qėllime  politike “ patriotike ”,  dhe akuzoj shqiptarėt pėr kėtė vepėr !!!

Propaganda sėrbe antishqiptare nė atė kohė me muaj tė tėrė nuk kishte tė ndalur  lidhur me rastin Martinoviq. Ky rast arriti edhe nė faqet e shtypit ndėrkombėtar.

Populli shqiptarė nė Kosovė, nė kėto ēaste vendimtare pėr fatin e vetė, ėshtė shumė i ndėrgjegjėshėm pėr veprimet e veta. Janė tė kota trumpetimėt e serbėve pėr kinse  trysnin qė bėjnė shqiptarėt ndaj tyre. E vėrteta ėshtė  shumė e njohur pėr ndodhitė nė Kosovė, jo vetėm nga populli i sajė, por edhe nga shumė agjensi informative dhe kundėr informative qė veprojnė nga pas lufta nė Kosovė.Cdo trillim propagandistik i plasuar pėr interesa politike paguhėt shtrejtė pėr palėn  qė e lanson. Tendencat dhe gėnjeshtrat sėrbe qė plasohėn pėr anatemimin e popullit shqiptarė nė Kosovė , do tė kthehėn si njė bumerang pėr vetė  ata.

Nėse dikush ėshtė i rrezikuar nė Kosovė, atėherė  ata janė shqiptarėt, gjė qė u dėshmua kėto ditė nė Graqanicė, kur u bllokua rruga dhe u  sulmuan veturat dhe u plagosėn shqiptarėt e pa fajshėm.

Nė emėr tė “ pakicės sė rrezikuar” sėrbe manipulohet qė moti, sidomos nga periudha e paraluftės, kjo dukuri pėrsėritet  gjithnjė kur vie momenti tė vendoset  fati i Kosovės. Ajo  “ pakicė e rrezikuar “  ėshtė e gatshme tė terorizojė mbarė Kosovėn nė ēdo kohė.

Edhe rasti i nxėnėsve shqiptarė tė njė shkolle tė mesme nga  Tirana, tė cilėt  ishin vendosur nė njė nga hotelet nė Brezovicė, pėrjetoj ēaste dramatike terori nga personeli sėrb. Shumė nga ata ishin pėr herė tė parė nė Kosovė dhe e pėrjetuan nga afėr “ mikėpritjen “ sėrbe nė atė enklavė.

Beogradi zyrtar, nuk ka interes tė pres raportet zyrtare tė organeve tė zbulimit pėr “ krimet “ ndaj pakicės sėrbe nė Kosovė, por me nguti plason gėnjeshtrat me ndihmėn e pėrfaqėsive diplomatike nė tėrė botėn. Pėr fat tė keq nė kėtė lojė tė ndyer antishqiptare marrin pjesė edhe disa shtete tradicionalisht aleate tė Serbisė.

E gjithė kjo bėhet mė tė vetmin qėllim qė tė anatemohėt  populli shqiptar nė arenėn nderkombėtare si fajtori kryesor pėr destabilizimin e kėtij rajoni.

Sipas informacioneve qė arrijnė nga kanale tė ndryshme informative dhe kundėrinformative ( ndėrkombėtare dhe tė vendit), pas trazirave tė 17 marsit tė vitit tė kaluar nė  Kosovė, nė enklavat sėrbe , nė emėr tė ndihmave humanitare ka arritur   sasi e madhe e paisjeve  tė sofistikuara ushtarake, sė bashku me ta dhe ekspertė  luftarak serbė. Pra aty, perveq popullatės civile ka dhe  “ popullatė ” tjetėr sėrbe. E gjithė kjo bėhėt nė prag tė definimit tė statusit pėrfundimtar  tė Kosovės dhe minimit te pėrpjekjeve pėr stabilizimin e kėtij rajoni.

Kjo sqaron enigmėn e  thėnjės “ opsione  sekrete rezervė “ qė shpesh e pėrmendin zyrtarėt sėrbė , nė  rast tė zgjidhjės sė disfavorshme tė statusit tė Kosovės pėr sėrbet !!!

Kush e parapėlqen destabilizimin e situatės nė Kosovė nė kėtė periudhė historike, ėshtė shumė e qartė. Disa qarqe supervisore ndėrkombėtare pro sėrbe,  kėtė fakt e dijnė shumė mirė dhe pėr arsye qė ata e dijnė heshtin !

Sėrbėt dhe disa shqipfolės tė kolonės sė pestė nė  Kosovė , gjithnjė kan pasur instruksione   dhe misione tė caktuara nga  “ nėna Sėrbi ”. Jo rastėsisht , Millosheviqi pat zgjedhur Fushė Kosovėn dhe popullin sėrbė aty qė tė bėjė promovimin e ideve tė tijė, pikėrisht aty filloj Jogurt  Revolucioni , i cili  mė vonė pėrfshiu tėrė  Jugosllavinė deri nė shkatėrrim tė plotė tė saj.

Garnitura e re e udhėheqėsve sėrbė, vazhdon tė njejtėn rrugė ( pa krye), me qėllim tė ngritjės sė   “ pazarit “  pėr  grabitjen e  tokave nė Kosovė. Ata dhe gjithė tė tjerėt duhet ditur faktin se toka e Kosovės nuk ėshtė nė licitim nga AKM-ja, kufijt e saj janė tė pa prekshėm.

Tash sė fundi u plasua edhe njė “ margaritar “ diplomatik i zgjidhjės sė ēėshtjės  sė Kosovės nga ana e Kryeministrit ēek Paroubek. Ai dėshiron  qė pjesėn veriore tė Kosovės tė ja dhuroj Sėrbisė. Ky zyrtar ēek,  si duket ka harruar faktin se luftėn nė Kosovė e humbi Sėrbia agresore nė formė shumė tė turpshme nė vitin 1999. Sėrbia si humbėse nuk ka tė drejtė tė uzurpoj asnjė pėllėmbė tokė nė Kosovė. Kosova do tė fitoj pavarėsinė e plotė me teritorin e sajė tė pa cunguar.


Agim Vuniqi
fillim dhjetori 2005   

Flamuri kombėtar u skuqė edhe njėherė nga "komunarėt institucionalistė

  Janė tė pėrēudshme impresionet e filmave limonadė qė sfidojnė ndjenjat e shqiptarėve, ndoshta jo vetėm tė tyre. Teleshiquesit shqiptarė "bombardohen" me shumėsinė e filmave tė Amerikes Latine ku indeksi i papunėsisė ėshtė shumė i lartė, ku ka varfėri dhe mjerim social. Siē duket mentaliteti i latino-amerikanėve dhe i ballkanasve puqet dhe karakterizohet me shumė faktorė tė pėrbashkėt, por tash sė fundit edhe me fatalitete. Fatkeqėsisht shikueshmeria e filmave tė tillė ėshtė shumė e lartė edhe ndėr shqiptarė. Kėtė e kane kuptuar edhe menaxhmentet e stacioneve televizive tė Kosovės qė u servirin dėgjuesve limonada tė tilla, ku aktorėt luajne me rutinė rolet e tyre qė kanė tė bejnė me implikimet e ndryshme nė afera tė dashurisė, dhe kėshtu dėgjuesit e harrojnė edhe njė ditė tė problemeve tė pėrditshme ekzistenciale. Si duket ky model tashmė po jep edhe rezultate inkurajuese nė relaksimin e raporteve ndėrnjerėzore. Nje mik imi nga Prishtina i sforconte edhe mė teper konstatimet e mia,  bile ai e ripėrsėriti edhe njė herė njė ngjarje tė paraluftės nė Kosovė. Edhepse ishte koha e ēmendurise fashiste- millosheviqiane tė serbėve : Gjatė emitimit tė serialit Kasandra nė TV, nė njėrin nga fshatrat e shumėta nė Kosovė (qėllimisht nuk pėrmenda vendin dhe fshatin, meqė edhe nuk ka ndonjė rėndėsi tė posaēme) kishin hy hajnat dhe kishin vjedhur lopėn nga ahuri (mos tė them tė vetmen, kjo fjalė mos tė rrjedhė nga goja ime v.a.), tė cilėt e kishin profesionalizuar "zejen" duke lėnė edhe ndonjė fjalė sa pėr "gajret" familiarėve tė shtėpisė; syzheu i letrės sė tyre ishte "Qitash milne Kasandrėn se Larėn do e mjelim na", ishte edhe kjo njė pjesė e humorit tė zi tė perditshmėrisė "Hamletiane" nė Kosovė.
  Siē po informohėm nga shumė burime-miqėsh njė pjesė e vogėl ė popullatės 5% flen nė pare, ndėrsa tė tjėrėt "rruhen" nė tė terur. Ata qė ishin afėr tendereve ushtruan zanatin e "rruarjes" dhe tė "mjeljes" sė bashku. Gishti tregues nuk e lenė tė qetė as "komunarėt" e Prishtinės sipas huqeve tė koalicionit tė "paprekshmit" . Mė bėni pėrshtypje sidomos ajo mjeleni Kasandrėn, se larėn do e mjelim ne, ėshtė kjo moto e angazhimit partiak, dhe shumė u "gėzuam" kur qyteti ndryshojė pamjen me gjithėfarė flamujsh tė varur nė shtiza, flamuri kombėtar ishte i "shoqėruar kėsaj radhe edhe me flamujt e "monarkut"=president, ēuditėrisht kishte shumė ngjyra, deri sa flamujt kudo nė botė nuk janė tė mgarkuar me shenja tė shumėta, por edhe kjo na bėnė tė "krenohemi" se jemi tė veēantė. Por edhe flaka qė kishte kapluar bezet e flamurit mė tepėr pėrqonte sinjale qė nė Kosovė festohet "nata e shtrigave", apo ndėrrimi i motmoteve, dhe kėshtu flamuri kombėtar u skuqė edhe njėherė nga "komunarėt  institucionalistė" qė provokuan ndjenjat e qytetarėve, por edhe nga qytetarėt e papėrgjegjshėm qė nuk kontrolluan mllefin, por edhe kjo nuk ėshtė e ēuditėshne ngase simpatizuesit e klubeve qė predikojnė nė vazhdimėsi se po ndėrtojnė shtetin me flamuj, shpesh edhe mllefosen kur udhėheqėsitė e klubeve janė jo transparent ndaj simpatizuesėve dhe gjenden nė huti se si t'i mbrojnė ngjyrat e klubeve partiake.
     Por Prishtina nė kėtė festė ishte e stolisur edhe me panot e shumėta tė boksierit me namė Mehmet Bogujevcit, qė kishte marrė pozicionin e gardit luftarak dhe mu aty afėr zemrės e kishte flamurin e shqipeve, edhe pse Mehmeti por edhe sportistė tjerė kishin pėrfaqėsuar ngjyrat e klubit por edhe nė garat ndėrkombėtare kanė garuar nėn flamurin jugosllav, dhe shihe turneun ndėrkombėtar tė boksit kushtuar pėrvjetorit tė lindjes sė heroit nacional Adem Jasharit e kishte sponzoruar kryeministri, minsitri i sportit dhe krejt oborri qeveritar, dhe nė pano ishte sportisti me namė nė gard Mehmet Bogujevci qė eventualisht ndonjė i huaj qė nuk njef mentalitetin tonė do tė kujtonte qė Mehmet Bogujevci ėshtė heroi nacional Adem Jashari. Dhe unė si qytetar skuqem ashtu siē ėshtė i kuq flamuri, pse shfrytėzohet emri i heroit nacinal, qė viktimizoi veten dhe familjen pėr tė shpėtuar shqiptarėt dhe Kosovėn, nė spektakle sportive pėr tė vjelur donacione. Do tė ishte shumė mė me nder qė qeveria tė  prodhonte ligje pėr tė mbrojtur figurėn e heroit nacional Adem Jashari dhe familjes sė tij, ngase jeta dhe vdekja e tij nuk ishte spektakėl sportiv, ishte flijim i jetės dhe i familjes sė tij pėr tė jetuar ne dhe ata qė vijnė pas nesh, dhe nuk dua qė fėmiu im tė kujton se Adem Jashari kishte diē tė afėrt me boksin, dhe emri i tij tė figuron nė ēdo spektakėl, se jeta dhe vdekja e tij nuk ishte spektakėl, por ishte shumė njerėzore, shumė humanitare, shumė familiare, shumė nacionale. Mund tė ndodhė nė t'ardhmen tė organizohen spektakle boksi me figura sportistėsh edhe pėr nder tė Nėnės Tereze, pėr nder tė Skėnderbeut, dhe e gjithė kjo tė na duket si diē normale. Po qeveria a u interesua ndonjė herė ta ketė nėn pėrkujsesje institucionale shkollimin e Besartės sė familjes Jashari, apo spektaklet e boksit do tė jenė prioritet i donacioneve tė qeverisė sė Kosovės...!?      Eh…, morė vlla kėshtu e paska "dynjallėku" te shqiptarėt, se po qė se nuk i "mjele", "qethe" e "nėnqethe", apo rruajte nuk ta dijnė vlerėn, mbase kjo ėshtė shumė e natyrshme te njeriu, sidomos nė klasėn e tė gjithėdijshmėve me spiranca demokratike..
     Njė gjė mė bėri pėrshtypje sė nė ēajtoret e Prishtinės flitet pėr biznes, ndėrsa biznesin e udhėheqin "komunarėt" dhe minsitrat e tendereve.
  Pėr mua ishte paksa e ēuditshėme si maipulohen qytetarėt e "Tophanės" nga komunarėt (aty kam shtėpinė) qė me planin e ardhshėm hapėsinor afatgjatė tė Prishtinės parshifet rrėzimi i shtėpive nė "Tophane" dhe ndėrtimi i objekteve shumėkatėshe, sigurisht se pėr kėtė nuk llafoset, por as nuk flitet e pėrflitet, po pse kėta "ekspertė" nuk angazhohen nė pėrmirėsimin e rrjeteve tė kanalizimit dhe pastrimin e ujėrave tė pista dhe fekaljeve, qė aq shumė i rėndojnė qytetarėt .
Ata qė kanė ndėrtuar objekte banimi pa leje ose do tė "rruhen" pėrsėri ose do tė pag(j)uajnė extra para. Kuptohet qė ky projekt ėshtė ideor, tė cilin e kanė lansuar strukturat komunale, dhe kėshilltarėt e bashkisė sė Prishtinės (pėr atė i marrin edhe pag(j)at, pėr tė mbajtur duart lartė sė bashku me dygishtėrinjtė e "demokracisė" partiake me kėmbė tė zvarrura nėn ulėse). Ky projekt "megalloman" do tė zbusė papunėsinė sikurse oferat partiake tė para katėr viteve tė shpalosura elektoratit siē ishin ato pėr ndėrtimin e  elektranave nukleare (edhe pse shqiptarėt flejnė mbi qymyr), Dhashtė Zoti shqiptarėt, shumė shpesh tė bekuar, do tė angazhohen me punė nė rrrėnimin ė shtėpivė tė tyre dhe nė ngritjen e godinave shumėkatėshe, sigurisht qė kompenzimi pėr pronarėt e shtėpive do tė bėhėt pėrmes "pjėsėmarrjes" nė objekt. Sigurisht qė ata kanė realizuar njė projekt tė tillė ideor, ia kanė qitė edhe "tahminin" pėr pjesėn reaIizuese. Kėshtu e kish pasė Prishtina vazhdimisht sa herė qė ndėrrohen "hyqmetet", komunistėt e patėn rrėnuar qarshinė e mbuluar tė Prishtinės, dhė shumė objekte tė vogla zanatlish, duke ndėrtuar bankėn nė qelq tė Kosovės, postėn nė midis tė Prishtinės dhe trerremshin e "bashkim vėllazėrimit" (tė gjitha shtetet i rrėnuan simbolet komuniste, ndėrsa trerremėshi I Prishtinės mu pranė komunarėve mbetet ende kacavjerrėt). Edhe tash "bylyku" i "demokratėve" u ka hyrė projekteve megalomane me rrėnimin e Tophanės dhė zėvėndėsimin e saj mė objekte shumėkatėshe.
sigurisht qė janė paraparė edhe  ndėrtimi i baseneve dhe "hamameve" me u la e par it elektorati nga punėt e mundimshme "fizike". Ka me u dalė shumė punė edhe politikanėve- ndėrtimtarė dhe kompanive tė tyre me i kėnaqė shqiptarėt me ndėrtimin e rrokaqiejve, nuk ėshtė largmėndėsh qė kėto objekte kanė me u emėruar me emra herojsh e dėshmorėsh, se shumė shqiptarė patriotizmin e kanė biznes ashtu siē e pat thėnė Konitza para 1 shekulli (edhe ashtu datat po ndėrrohen sipas petkut), kėshtu ėshtė puna e "hyqmetlive" sa tė jenė gjallė nuk u han palla pėr ta, kur palohen e pushojnė nė "kodrėn ė ditės sė mirė", i stolisin mė gurė tė shtrenjtė dhė i bėjnė dėshmorė, dhė shumica mburren mė ta qė kanė qenė bashkohanik dhė bashkvėprimtar tė tyre.
  Tė falat le t’i marrė elektorati, dhe le tė kėnaqen duke llafosur pėr biznes sė nuk ėshtė pėr zarar, dhe pėr kėtė ende nuk ėshtė paraparė tatimi sipas Kornizės Kushtetuese.

KOSOVA SHTET SOVRAN, PO

Shkruan: dr.Besnik R.Bardhi

Ngjarjet e njė pas njėshme qė zhvillohen kėto ditė nė rrafshin diplomatik ndėrkombėtar, tregojnė qartė se ėshtė shumė  afėr momenti i  finalizimit tė disa projekteve shumė tė rėndėsishme nė Ballkan, e qė kishin mbetur pezull pa u realizuar njė kohė tė gjatė. Arsyet e njė prolongimi kaq tė gjatė tė zgjidhjes sė  ēėshtjeve vitale nė rajon,  siē ėshtė definimi i statusit pėrfundimtar tė Kosovės, mbetėn enigmė jo vetėm pėr qytetarėt  e thjeshtė !

Ardhja e z.Ahtisarit nė Prishtinė, bėri njėherit dhe promovimin e fillimit tė bisedimeve rreth statusit pėrfundimtar tė Kosovės, pasi qė u dha drita e gjelbėrt nga OKB.

Si uvertyrė pėr ardhjen z.Ahtisari nė Prishtinė dhe fillimin e bisedimeve ishte dhe deklarimi i popullit tė Kosovės nė formė institucionale, pro pavarėsisė sė Kosovės.

Kjo dėshirė e kahmotshme mė nė fund u realizua kėto ditė, nė njė nga seancat  e rregullta tė Kuvendit tė Kosovės, ku u aprovua :REZOLUTA  PĖR RIKONFIRMIMIN E VULLNETIT POLITIK TĖ POPULLIT TĖ KOSOVĖS PĖR KOSOVĖN SHTET TĖ PAVARUR DHE SOVRAN. Nė fakt, nė kėtė Kuvend, foli vetė populli i Kosovės me gjuhėn e deputetėve  shqiptarė tė zgjedhur me votė e lirė.

Edhe kėsaj radhe. si shumė herė mė parė, populli i Kosovės shprehu pėrcaktimin historik pėr ardhmėrinė  e vetė.  Mė kėtė rast edhe njė herė u tha prerazi se Kosova nuk ka dėshirė tė jetė koloni e askujt, e aq mė pak e Sėrbisė.

Sėrbia, ka humbur ēdo tė drejtė tė qeverisė kėtė vend. Gjakderdhjet dhe vuajtjet permanente gjatė njė shekulli nėn sundimin sėrb, kan krijuar te populli i Kosovės mosbesim tė plotė pėr ēfarėdo opsioni  sėrb qė ka tė bėjė me fatin e kėtij vendi. Njė shekull i tėrė nėn represion dhe vuajtje biblike, ėshtė mė se e mjaftueshme qė tė thuhet njė JO e madhe rikolonizimit dhe opsioneve djallėzore sėrbe.

Pėrderi sa republikat tjera si motra slave nė ish Jugosllavi fituan pavarėsinė  e plotė, populli  i Kosovės, me shumicė absolute jo sllave, mė sė pakti ka arsye tė qėndroj sėrish nėn tutelėn  sėrbe. Krijesa  artificiale e  quajtur Jugosllavi, e krijuar nė vitin 1918, prej kur  dhe daton sundimi sėrb nė kėto troje, u shkatėrrua definitivisht gjatė luftėrave nė dekadėn e fundit tė shekullit tė 20-tė.

Shqiptarėt  dhe Sėrbėt mund tė jenė ndoshta fqinjė tė mirė, por mė kurrė nuk do tė jenė nė raporte si kan qenė mė parė, ku shqiptarėt ishin nė pozitėn e tė nėnshtruarit.

Nė Europėn moderne tė shek. XXI, ku bėhen integrime positive, nuk duhet lejuar  sėrish  krijimin e kolonive. Ajo kohė pėrendoi njė herė e mirė,ajo ishte epoka e turpit tė njerėzimit.

Para se tė fillohet me bisedimet rreth statusit definitiv tė Kosovės, ėshtė e domosdoshme tė ja rikujtojmė palės sėrbe tė dhėnat tė cilat flasin qartė se nė fund tė shek. 19-tė  dhe nė fillim tė shek 20-tė, Sėrbia okupoj tokat shqiptare, tė cilat  edhe sot ndodhėn nėn jurisdikcionin sėrb. Ajo kurr nuk u ndėshkua nga bashkėsia ndėrkombėtare pėr masakrat dhe pėr tokat e grabitura shqiptare nė atė kohė.Sa pėr ilustrim, se si ėshtė vepruar nė atė kohė me shqiptarėt etnik dhe tokat e tyre ,mjafton tė shfletohėn librat e shkruara nga vet autorėt sėrb tė asaj kohe si: Nikola P.Iliq, nė veprėn, “ Oslobodjenje juzne Srbije ”, Vidosava Nikoliq – Stojanoviq, nė veprėn “ Leskovac i oslobodjeni predeli ”,  Jovan Haxhi Vasiljeviq , “ Arnautska Liga ”, Beograd, 1908, Stefan. L. Popoviq nė veprėn “ Putovanje po novoj Srbiji ” shkruan:

 “ Derisa familjet shqiptare iknin dhe tėrhiqeshin nė luginėn e lumit tė Moravės jugore, nėpėr tė ftohtė tė madh, pran rrugės, nėpėr grykėn e Gurdulicės deri te Vranja dhe Kumanova , shiheshin fėmijė tė hedhur dhe tė vdekur dhe pleqė tė ngrirė. Tėrheqja ka qenė tragjike, kuajtė dhe qetė tėrhiqnin ngadal qerret nėpėr borė, sepse saja ka pasė pak. Disa fėmijė tė hudhur, tė humbur apo gjysmė tė vdekur nga lodhja dhe uria kanė qenė tė enjtur dhe tė fryrė si tupan, disa vdisnin atėherė kur tanėt i ushqenin ose pas ngrėnjės ”.

Faktet qė shėnohen nė kėto vepra tė autorve sėrbė,  janė argumentet mė bindėse se  si u humbėn ato toka dhe ēfarė ndodhi me popullatėn autoktone shqiptare.

Tendenca e Beogradit pėr tė shkėputė viset shqiptare dhe pėr tė ja bashkangjitė trungut tė vetė nuk ka tė ndalur. Familjet shqiptare qė u dėbuan  me dhunė nga pushteti sėrb asokohe nga trojet e veta etnike, edhe sot kan dokumentacionin pėrkatės pėr pronėsinė e tokave, si nė Nish, Leskoc, Prokupje, Kurshumli …

Pėrderisa bashkėkombasit Qamė, tė njejtin problem me Greqinė, e aktualizuan nė instancat mė tė larta  shtetėrore dhe ndėrkombėtare, shqiptarėt e pėrzėnė  nga trojet e veta  nė viset e lartėpėrmendura asnjėherė nuk  ndėrmorren asnjė veprim denoncues ndaj Serbisė apo zbardhjės sė tė vėrtetės  dhe masakrave tė atyre viteve tė kryera nė formė institucionale nga pushteti sėrb.

Ėshtė shumė indikative pse tolerohen sjelljet gllabėruese tė Sėrbisė gjatė njė shekulli !

Shumė manipulohet me faktin e ekzistimit tė kishave dhe manastireve  ortodokse nė Kosovė. Ky eshte “ aduti “ kryesor i palės sėrbe pėr kėrkesat e tyre ndaj Kosovės.

Shtrohet pyetja ?

Pse Turqia e cila sundoj kėtu 500 vite  me rradhė, asnjė herė nuk shfaqi pretendime dhe nuk kėrkoj kthim tė sėrishėm nė Kosovė, edhe  pse  kėtu ka njė trashigemi tė pasur tė objekteve kulturore, fetare dhe njė numėr tė konsideruar tė popullit tė vetė ?

Pse Sėrbia si ish okupatore , e fundit nga rradha nė Kosovė,  tė ketė tė drejtėn exclusive tė pyetet pėr fatin e Kosovės. Kjo pyetje i drejtohet Beogradit i cili vazhdimisht trumpeton se “ Djepi shpirtėror “ i tyre na qenka Kosova. Me siguri  shqiptarėt nuk janė ata qė ranė nga qielli dhe u vendosėn nė kėto hapsira.

Gjithė ato monumente fetare nė Kosovė, qė pretendon Sėrbia t’i shpall tė vetat, janė ruajtur gjatė shumė shekujve  nga vetė shqiptarėt, duke e ditur se nė ato themele, tė parėt tanė tė krishterė ngritėn tempujt e tyre, e  qė mė vonė okupatorėt e tė gjitha ngjyrave gjatė historisė i adoptuan pėr qėllimet e tyre politike.

Pra e  gjithė kjo lojė qė bėnė sot Sėrbia kinse pėr  “ djepin ”  e  tyre nuk ėshtė asgjė tjetėr  veē njė grackė e madhe pėr ata qė nuk e njohin dhe nuk duan ta njohin realitetin.

Kjo lojė e ndyer , ka pėr qėllim qė tė infiltrohet popullata sėrbe  nė enklava, kryesisht rreth kishave dhe manastireve ortodokse. Kėto enklava , sipas skenarėve sekret sėrb, pas pėrcaktimit tė statusit definitiv tė Kosovės , do tė jenė si nė kohėn e Millosheviqit dhe gjatė historisė, vatra tė cilat do tė shkaktojnė tensione ndėretnike dhe politike. Kėto do tė jenė metastaza kanceroze nė trungun e brishtė tė shtetit tė ri tė Kosovės.

Kjo strategji sėrbe e njohur nga e kaluara dhe e cila recidivon edhe sot ėshtė  shumė e njohur nga shqiptarėt e Kosovės, por shpresojmė tė mos anashkalohet  nga bashkėsia ndėrkombėtare dhe nga lidershipi  negociues Kosovar.

Ėshtė koha e fundit qė Beogradi  zyrtar tė japė sinjale  tė forta se mė nė fund do tė hjekė dorė nga politika ekspanzioniste. Sėrbia  duhet tė vazhdoj rrugėn e vetė drejt mirėqenjės pa  Kosovėn. Vetėm me njė rezonim tė drejtė dhe tė sinqert mund tė prosperoj jo vetėm populli sėrb, por i tėrė rajoni i Ballkanit. Ėshtė turp historik i palės sėrbe tė riaktualizoi qėshtjėn e rikolonizimit tė Kosovės. Koha ėshtė tė kėrkoj falje pėr gjithė ato tmerre qė i  shkaktoj popullit shqiptar, jo vetėm nė luftėn e fundit.

Historia e hidhur me plotė luftėra tė pėrgjakshme nė  Ballkan, pėr fat tė keq ėshtė e lidhur ngushtė me Sėrbinė. Kjo mban llogari pėr tė gjitha luftėrat nė kėto treva. Historia mėsohet pėr t’u mos pėrsėritur.

Tė gjitha adutėt pėr bisedime ndodhėn nė duartė e  palės shqiptare, mjafton qė tė punohet nė mėnyrė tė zgjuar dhe tė prezantohen  drejtė  tė gjitha faktet relevante ku dominon forca e argumentit. Ne nuk kemi arsye tė trillojmė historinė, historia ėshtė njė,  si e vėrteta.

Dėshira historike e kėtij populli ėshtė qė jetoj i qetė  dhe i lire nė tokėn e vetė. Populli i  Kosovės  ėshtė i gatshėm  tė  udhėheq me vetėn dhe shtetin e vetė. Kosova e pavarur, e cila si e tillė doemos duhet tė krijohet, nuk ka  aspirata ndaj fqinjėve dhe nuk ka arsye objektive askush tė brengoset pėr krijimin e saj. Integriteti i Kosovės duhet tė ruhet dhe tė garantohet  nga  fuqitė e mėdha, sidomos nga NATO, pėr shkak tė historisė sė sajė dhe rrezikut qė i kanosėt nė vazhdimsi.

Populli shqiptar, gjithnjė gjatė historisė ka qenė  i orjentuar kah pėrėndimi , andej  ku dhe  e ka vendin. Pėrėndimi duhet tė kuptoj kėte fakt dhe tė mos lejoj asnjėherė nė tė ardhmėn tė nėpėrkėmbėt ky popull dhe ky vend, as nga vorbullat aziatike dhe as nga popujt fqinjė gllabėrues.

Mjaftė  ėshtė derdhur gjak nė Kosovė, koha ėshtė  t’i kthehemi realitetit tė shek. XXI dhe integrimeve euroatlantike.
Gjakovė,23.11.2005


Shumė pjata ushqim hiē
Agim Vuniqi, Farmington Hills
13 nėntor 2005
Resurset natyrore nė Koosovė janė baza e zhvillimit ekonomik, dhe treguesi mė real, se Kosova sovrane i ka tė gjitha parakushtet pėr zhvillim tė mėvetėsishėm ekonomik. Kosova me gjithė kėtė kapital mineral ėshtė garant i mirėqenies jo vetėm pėr banorėt e Kosovės por edhe tė shteteve pėrrreth, meqė mungesa e shprehur e energjisė elektrike mund tė kompensohet nga investimet e pėrbashkėta nė Basenin e Kosovės. Rezervat e lignitit nė Basenin e Kosovės dhe nė atė tė Rrafshit tė Dukagjinit me mbi 10 miliardė ton thėngjill. Nė rezervat e pėrgjithshme, baseni i Kosovės disponon me 6.5 miliardė ton lignit ndėrsa nė basenin e rrafshit tė Dukagjinit janė tė vendosura rreth 3.5 miliardė ton. Ligniti i basenit tė Kosovės dhe atij tė Rrafshit tė Dukagjinit i takon formacionit terciar tė kliocenit, kėshtu qė bie nė radhėn e lignitit tė ri, pjesėrisht tė drurit e pjesėrisht me pėrbėrje tė tokės (ėshtė i favorshėm pėr zhvillimin e industrisė ushqimore, jo vetėm tė digjet)
            Edhe pse pėr shumicėn e njohėsve tė realitetit kosovar, bisedimet me palėn serbe janė pjesė e kushtėzimeve tė ndėrkombėtarėve, ato janė tė motivuara mė tepėr nga shterpėsia e punės sė ndėrkombėtarėve nė Kosovė sesa tė ndonjė organizimi tė njėmendėt dhe serioz. Fokusimi i tepėrt nė prognozimin e statusit final nga ana e diplomatėve dhe analistėve (duke mos mbetė anash edhe shefi i diplomacisė shqiptare z. Besnik Mustafaj) “do tė bie shi, nuk do te bie shi” korespondon mė tepėr me lojėrat e fatit “ruletit”, “pokerit”, “black jack“ (qė nė diplomaci aplikohen si modele matematikore nė teorinė e lojėrave pėr zgjidhjen e konflikteve, gjatė fazės sė bisedimeve ) apo i vrapimit tė kuajve, apo qenėve varėsisht nga basti nėpėr “hippodrome” se cili do tė mbėrrinė i pari nė cak, apo cili ishte mė i pėrafėrti nė prognozime qė mė tepėr ėshtė produkt i imagjinatės sesa i ndonjė studimi dubioz apo tė njė serioziteti tė njėmendėt. Po tė kishte ndonjė platformė konkrete nė kėtė drejtim, nga ana e diplomacisė shqiptare mė tepėr do tė duhej t’i adresohej grupit negocues tė kosovarėve (jo tė mbushnin gazetat me prononcime tė prognozimit “meteorologjik” nga metropolet boterore), qė do te motivonte grupin negociator dhe do tė ishte ndihmesė e madhe nė zgjidhjen e statusit tė mbėshtetur nė vullnetin e mazhorancės nė Kosovė-shqiptarėve. Garimi i papėrgjegjshėm ėshtė mbase shumė qesharak dhe tregon mė tepėr dobėsinė e diplomacisė shqiptare. Ēėshtja e zgjidhjes sa mė tė shpejtė tė statusit tė Kosovės, pavarėsimit tė saj, nuk duhet tė lidhet aspak me objekte kulti, ngase ato kanė qėndruar aty gjatė shekujve, dhe sa herė qė ėshtė okupuar Kosova, janė ndėrtuar apo privuar objektet e kultit, dmth., pėrveqė rėndėsisė kulturore kanė ngushtuar edhe hapėsirėn e jetesės sė njerėzve, kanė qenė edhe simbole okupimi. Njerėzit kanė nevojė tė krijimit tė hapėsirės urbane pėr jetesė, por edhe krijimit tė parakushteve pėr gjeneratat e ardhshme, ky duhet tė jetė preokupimi permanent i njerėzve kompetent.
        Si mund tė anashkalohet fakti se Maqedonia, shteti mė i ri nė Ballkan fitoi shtetėsinė nė bazė tė vendimit tė AVNOJ-it, dhe u pranua nė OKB, me “bekimin” e Shqipėrisė, pa vėnė fare kushte, dhe pa marrėveshje paraprake me shqiptarėt qė jetonin nė Maqedoni, tė cilėt u detyruan tė luftojnė me armė pėr tė realizuar vetėm disa nga tė drejtat nacionale tė parapara me “Marrėveshjen e Ohrit”. Ku ishte diplomacia shqiptare atėherė dhe njėjta parti nė pushtet, dhe pse ėshtė aq e zbehtė edhe tash kur janė nė pyetje tė drejtat historike tė shqiptarėve, dhe pse me aq zell interesohet shefi i diplomacisė shqiptare pėr minoritet tjera, pse nuk ėshtė aq i zėshėm pėr tė drejtat e shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės dhe shqiptarėve nė Mal tė Zi, dhe realizimin e tė drejtave tė tyre nacionale pėrmes procesit tė decentralizimit, por edhe tė drejtėn e realizimit tė drejtė tė pronėsisė sė ēamėve, meqė prona private ėshtė e patjetėrsueshme dhe ėshtė e shenjtė.
       Megjithėse kėtyre bisedimeve u atribohet karakteri (i padefinuar dhe jo i saktėsuar), marrėveshje …. e jo ashtu siē ėshtė realiteti i tanishėm, nuk mund tė eksperimentohet pėr ēėshtje fundamentale tė njė populli qė i ishte gjveshur nga ēdo e drejtė njerezore, dhe pėr disa javė ishin deportuar forcėrisht 1.000.000 njerėz, pėrmes strategjisė sė “tokės sė djegur” qė kishte pėr qėllim ndėrrimin e dhunshėm tė strukturės etnike pėr tė krijuar "balansin" etnik, e pėrkrahur fuqimisht edhe nga opozita e atėhershme serbe tash nė pushtet, dhe meqė ky akcion me tė gjitha mjetet shtetėrore tė shkatrrimit masiv kishte pėr qėllim shkatrrimin e potencialit njerėzor tė Kosovės nė baza etnike nuk mund tė emrohet ndryshe veēse gjenocid, dhe si mund tė ketė bisedime me palėn qė projektoi gjenocidin dhe palės qė ishte viktimė e gjenocidit, si mund tė harrohet kaq shpejt ky fakt, fundja kėtė nuk do tė harrojnė tė gjithė ata familiarė qė mbetėn pa tė dashurit e tyre, ngase Kosova edhe pas gjashtė vjet paqeje tė brishtė ėshtė ende me varre tė hapura. Dhe pėrrfundimisht Serbia humbi luftėn dhe humbi tė drejtėn pėr negociata, ajo shkaktojė luftėn, humbi luftėn, dhe me humbėsin sigurisht qė do tė bisedohet pėr dėmshpėrblimet, kthimin e parave tė plaēkitura nė mėnyrė tė dhunshme nga bankat kosovare, plaēkitjen e paimeve nga uzinat e ekonomisė kosovare, kthimin e mjeteve nga fondi pensional i Kosovės, kthimin e mjeteve nga fondi shėndetsor i Kosovės, pagesa e dėmshpėrblimit pėr punėtorėt e larguar nga puna nė mėnyrė tė dhunshme, dėmshpėrblimi pėr tė gjitha objektet e djegura dhe tė shkatrruara gjatė luftės, kthimin e pasurisė trashėgimore, kulturore dhe arkeologjike, kthimin e librave katastral, librat e administratės shtetėrore..., por jo negociata dhe marrėveshje lidhur me statusin final tė Kosovės, asesi, dhe me asnjė kusht. Mund tė ketė vetėm marrėveshje me bashkėsinė ndėrkombėtare pėr rrespektimin e detyrimeve qė do t’i nėnshtrohet Kosova si shtet sovran dhe i pavarur, dmth., vetė pranimi i saj nė OKB e obligon nė pėrmbushjen e detyrimeve ndėrkombėtare nėnshkruese e tė cilave do tė ishte Kosova. Si mund tė privohen nga jeta e lirė dhe prosperiteti mbi dymilion shqiptarė pėr shkak tė “huqeve” tė 5% tė minoritetit serb. Pse ekzagjerohet aq shumė ky problem inekzistues qė i jepet karakteri i njė rėndėsie “strategjike”, qė lė pėrshtypjen se tė gjitha problemet tjera sociale-ekonomike janė triviale.
Resurset natyrore nė Koosovė janė baza e zhvillimit ekonomik, dhe treguesi mė real, se Kosova sovrane i ka tė gjitha parakushtet pėr zhvillim tė mėvetėsishėm ekonomik. Kosova me gjithė kėtė kapital mineral ėshtė garant i mirėqenies jo vetėm pėr banorėt e Kosovės por edhe tė shteteve pėrrreth, meqė mungesa e shprehur e energjisė elektrike mund tė kompensohet nga investimet e pėrbashkėta nė Basenin e Kosovės. Rezervat e lignitit nė Basenin e Kosovės dhe nė atė tė Rrafshit tė Dukagjinit me mbi 10 miliardė ton thėngjill. Nė rezervat e pėrgjithshme, baseni i Kosovės disponon me 6.5 miliardė ton lignit ndėrsa nė basenin e rrafshit tė Dukagjinit janė tė vendosura rreth 3.5 miliardė ton. Ligniti i basenit tė Kosovės dhe atij tė Rrafshit tė Dukagjinit i takon formacionit terciar tė kliocenit, kėshtu qė bie nė radhėn e lignitit tė ri, pjesėrisht tė drurit e pjesėrisht me pėrbėrje tė tokės (ėshtė i favorshėm pėr zhvillimin e industrisė ushqimore, jo vetėm tė digjet) Fuqia e poshtme e nxehtėsisė ėshtė 1.950 kcal/kg, ndėrsa me rastin e eksploatimit masiv 1.700 kcal/kg. Sistemi i elektranave tė Kosovės me teknologji tė vjetėruar dhe kapacitete tė projektuara prej 800 MW do tė duhej tė ishte pjesė e hekurishteve tė Kosovės, meqė teknologjia edhe ashtu ėshtė e vjetėruar dhe stabilimentet tė tejshfrytėzuara, prandaj kapacitetet e instaluara tė sistemit tė elektranave "Kosova B" prej 678 MW (ėshtė teknikisht e kuptueshme se kėto janė parametra projektues e jo nominalė) janė tani pėr tani mbėshtetja kyqe e furnizimit me energji elektrike si pėr industri, ashtu edhe pėr amvisni.
      Gjatė regjimit Milosheviēian nuk investohej fare, nuk mirėmbaheshin stabilimentet termoenergjetike, nuk bėhej mirėmbajtja e stabilimenteve ekzistuese sipas planit operativ tė bazuar nė normat tekniko-teknologjike (qė edhe ashtu ishin tė pėrcaktuar nga liferuesit e teknologjisė pėrgjegjėse), me pasoja ende tė pa sanuara. Edhe pse ekonomia e Kosovės plaēkitej nė vazhdimėsi, mė herėt ekzistonin edhe projektet ideore pėr ndėrtimin e tri blloqeve tė termocentraleve "Kosova C" me fuqi tė pėrgjithshme 1.800 MW qė ishin pjesė e projekteve tė mėhershme.
     Gjithēka qė bėhet tani ėshtė larg syve tė opinionit publik, pasi kėto biseda janė paralajmėrime pėr ēėshtje shumė mė serioze meqė pavarėsia politike e Kosovės do tė nėnkuptonte mirėqenie pėr tė gjithė qytetarėt ngaqė do tė hapte rrugėn pėr investime tė reja nė "Trepēė" dhe KEK, me tendencė tė rritjes sė kapitalit investiv, pėr bizneset e vogla kooperante tė sistemeve tė mėdha.
     Eshtė e patoleruar pėrvoja e deritanishme e tendereve, ku kompanitė shqiptare lajmėrohen vetėm si ndėrmjetsues ndėrsa kryerės tė punėve janė punėtorėt qė vijnė nga Bullgaria, Turqia, e shumė shteteve pėr rreth, sigurisht qė nuk do tė pengohet edhe nė tė ardhmen lėvizja e njerėzve por kjo ēėshtje duhet tė rregullohet me ligj, dhe tė gjithė "ardhacakėt" duhet tė paisen me leje pėrkatėse tė punės, dhe tė gjithė duhet tė paguajnė tatim pa pėrjashtim, ku punėtorėt vendas do tė kishin prioritet gjatė punėsimit. Nuk mund tė tolerohet deri nė pakufi punėsimi i egėr dhe afarizmi i egėr. Medeomos duhet tė vendoset rregull nė sektorin privat, dhe balansim tė pagave tė sektorit privat dhe publik, duke u bėrė normimi i punės dhe shpėrblimi adekuat. Mosmarrėveshjet e deri tanishme tė pranishme tė evidentuara nė sektorin publik, punėdhėnėsi-i punėsuari, janė shtrembėruar keqazi, meqė personalizohet konflikti, mungon rregullativa adekuate, psh. ai nė MSHP, nė sektorin e arsimit, nė atė tė shėndetėsisė, ku palė tė konfrontuara janė qeveria dhe sindikatat. Dmth. zgjidhja kėrkohet pėrmes njė marrėveshjeje tė nėnshkruar nė mes tė palėve tė konfrontuara, vetėm pėr njė arsye tė thjeshtė ngase ėshtė centralizuar paskajshmėrisht pushteti qendror. Zgjidhjet e problemeve tė kėsaj natyre nuk mund tė adresohen vazhdimisht nė qeverinė qendrore, apo nė gjykata, shpesh ndodhė tė pėrzihen partitė politike duke anuar herė nga njėra palė herė nga ajo tjetra varėsisht nga pozicioni pozitė-opozitė. Pėrvoja amerikane i ka thjeshtėsuar keqkuptimet dhe ēdo shkelje nė sferėn e punėsimit rregullohet pėrmes "Federal Equal Employee Opportunity Commission", qė ėshtė komision i pavarur dhe qė ka degėt nė ēdo shtet.
       Eshtė pėr keqardhje papėrgjegjėsia e grupit negociator qė humbė kohė pėr ēėshtje teknike tė organizimit tė mbledhjeve konsultative se sa pėr diē qė ėshtė esencile dhe jetike pėr qytetarėt e Kosovės, pse jo edhe mospajtimet por vetėm pėr harmonizimin e qėndrimeve rreth platformės sė bisedimeve, jo pėr ēėshtje dytėsore se cili nga pjesėmarrėsit qė kanė personalizuar funkcionet ėshtė mė kompetent se tjetri. Eshtė pėr keqardhje qė tė gjitha kėto marifetllėqe bėhen para opinionit publik “tė painteresuar” fare dhe para kėrkesave tė vazhdueshme pėr pavarėsi. Procesi i pavarėsimit ėshtė proces shumė i vėshtirė dhe ēdo ngecje dhe zhagitje e procesit tė pavarėsimit do tė ketė pasoja tė paparashikuara pėr tė ardhmen e Kosovės


KISHA ORTODOKSE SERBE DHE ROLI SAJ GJENOCIDIAL NDAJ
SHQIPTARVE

Shkruan: dr.Besnik R.Bardhi
05 nėntor 2005
Nė kohėn e bombardimeve tė  NATO-s dhe luftės nė Kosovė, nė spitalin e Gjakovės, ishin strehuar shumė familje shqiptare me shpresė se do tė  shpetonin nga thikat dhe plumbat e kriminelve  serbė. Hordhitė e tėrbuara paramilitare dhe policore  serbe, pothuaja ēdo ditė vinin  dhe bėnin provokime tė rėnda si ndaj personelit mjekėsor ashtu dhe familjeve tė strehuara. Njė ditė, njė epror serb, u kėrcnua se po e dėgjoj edhe njė fjalė shqip aty, do tė vriteshin tė gjithė.
Qė nga fillimi i luftės nė Kosovė nuk kisha ndėrpre asnjėherė shkuarjet nė spital. Edhe pse me reziqe tė mėdha, unė vazhdoja marshuten time tė rėndomtė, shtepi – spital dhe anasjelltas. Nuk kisha guxim asnjėherė tė rrija  natėn aty. Tėrė kohėn mė parafytyrohej skena e Spitalit nė Vukovar dhe masakra qė bėnė  kriminelėt serbė aty ndaj personelit dhe pacientėve kroat.
Rastėsisht njė ditė, nė veturėn e ndihmės sė shpejtė, qė ishte e parkuar fare pran, mė ra nė sy njė pamflet i cili mbante memorandumin e Kishės Ortodokse Serbe.
Nga kurreshtja fillova t’a lexoj pėrmbajtjen e letrės me shpejtėsi, ishte  frika se mos mė dikton dikush nga serbėt.
Ajo ēka lexova aty ishte rėnqethėse. Mes marrėzirave tjera shovene dhe ultranacionaliste, institucioni mė i lartė shpirtėror serb, ju bėnte thirrje tė gjithė serbėve qe tė vrasin sa mė shumė shqiptarė. Kjo duhej tė behej nė emėr tė “zotit” serb, me arsyetim se shqiptarėt janė tė pa fe dhe ai qė ėshtė serb i vėrtetė nuk guxon tė nguron dhe tė ketė mėshirė nė kėtė drejtim. Pas kėsaj e kuptova edhe mė mire kush qėndronte prapa dhe  qellimin e kėsaj lufte. Qėllimi ishte tė asgjėsohet pėrfundimisht elementi shqiptar nga trojet e veta etnike , e gjithė kjo e inspiruar nga kreu i Kishės Ortodokse Sėrbe me nė krye patriarkun Pavle !!!
Kėto ditė, sa mė shumė qė pėrmendet  zgjidhja dhe definimi i statusit final, e sidomos  opsioni i pavarėsisė sė Kosovės, del nė shesh politika hegjemoniste dhe neokolonialiste serbomadhe. Pas njė kohe tė gjatė heshtjeje, Kisha Ortodokse Serbe filloj sėrish aktivitetin dhe propagandėn e saj politike. Deklarata e lėshuar kėto dite, nga krerėt e kėsaj kishe se “ pavarėsinė e Kosovės e kuptojmė si okupim ” edhe njė herė dėshmon  rolin kriminal qė ka pasur kjo kishė gjatė njė shekulli nė raport me Kosovėn dhe shqiptarėt. Pėrseri  pėrmendet Kosova si   “ djepi shpirteror “ i tyre.
Nė kėtė fare  “djepi” gjatė luftės sė fundit nė Kosovė, pėrkundej vet shpirti i Satanės, i cili bėri krimet mė makabre ndaj popullatės civile dhe tė pa mbrojtur shqiptare.
Mė tej, nė kėtė deklaratė tė lėshuar thuhet:  " shteti i Serbisė do tė ishte i gatshėm qė tė sigurojė autonomi tė vėrtetė dhe thelbėsore pėr Kosovėn, pėr tė gjithė njerėzit dhe popujt qė jetojnė nė tė ". Kjo thėnje ėshtė aq e paturpshme dhe jo humane, ėshtė njė produkt i nxjerrur nga vetė djalli dhe ka pėr qėllim mashtrimin e bashkėsisė ndėrkombėtare, kinse serbėt na qenkan mbrojtėsit e gjithė popujve qė jetojnė nė Kosovė. Koha kur kėta “mbrojtės” ishin nė Kosovė, ishte koha mė e ligė qė mban mend populli i Kosovės.
Pėr fat tė mire tash ka kush ta mbronė Kosovėn dhe popullin e sajė. Nėse kjo kishė ka tė bėjė me Zotin, atėherė shumė herėt kishte pėr tė ndodhur kėrkimi faljės pėr krimet serbe tė bėra nė Kosovė. Kjo nuk ndodhi brenda kėtyre gjashtė viteve as nga kisha serbe, e as nga asnjė institucion shtetėror serbė.
Pendimi pėr krimin e bėrė do tė thotė besim tek i Plotfuqishmi.
I gjithė ky mekanizėm, u aktivizua nga vizita qė bėri kryeministri Koshtunica, njė ditė mė pare nė Kishėn Ortodokse Serbe, dhe ringjalli pėrsėri turpin qė buron nga kjo kishė. Njeriu me “ kallash ne dorė “, ish presidenti serb dhe tani z.kryeministri serb Koshtunica, tenton tė vazhdoj lojėn tė cilėn me dhunė ia nderpreu Aleanca Veriatlantike nė vitin 1999.
Nėse Koshtunica dhe Kisha Ortodokse vuajn nga sėmundja e amnezionit, prap ka ilaqe efikase, por mos tė mendojnė se populli shqiptar harron lehtė gjithė ato vuajtje qė i shkaktuan kriminelėt serbė, gjithnjė nė trajtė instituconale, gjatė shekullit tė fundit, popullatės autoktone shqiptare nė Kosovė.
Pamfletėt dhe predikimet e Kishės Ortodokse Serbe, janė ngulitur thellė nė vetėdijen e ēdo serbi dhe ėshtė vėshtirė edhe pas njė shekulli tė largohet urrejtja patologjike e tyre ndaj shqiptarve. Ky ėshtė njė kompleks i pa shėruar i okupatorit serb ndaj popullatės autoktone kosovare. Kėtė shqiptarėt e dijnė shumė mirė dhe kthim prapa nuk ka. Serbia mė kurrė nuk do tė ketė shans tė bėjė kasaphane dhe tė rikolonizoj Kosovėn.
Eksperimenti qindvjeqar i sundimit tė egėr serb nė kėto troje , nuk arsyeton deklaratėn e fundit tė Kishės Ortodokse Serbe pėr  “ mbrojtje tė tė gjithė popujve qė jetojnė nė Kosovė “. Kėto  iluzione dhe gjepura mund tė konsumohen vetėm brenda Serbisė.
Tė menduarit destruktiv i njė institucioni tė lartė shpirterorė, padyshim do tė kthehėt si bumerang pėr vet Serbinė. Levizjet ultranacionaliste brenda institucionale nė Serbi , bėnė qė kohėve tė fundit  tė zhvillohet ndjenjė e thellė antisemitiste te populli serb dhe  tė zhvillohet kampanjė  e pa kompromis dhe me minoritetet tjera qė jetojnė nė kuadėr tė kufijve tė Serbisė.
Serbia nuk ėshtė nė gjendje tė mbajė si duhet vetėn e lėre mė sėrish tė kthehet nė ish kolonitė e veta.
Koha e kolonive agoj nė shekullin XX-tė, ky shekull i takon Kosovės sė lirė,demokratike dhe tė pavarur.
Kai Eide dorėzoi raportin pėr Kosovėn - : Edhe "Ēėshtja e pavarėsisė ėshtė nė tavolinė"
nga- Beqir Sina, Nju Jork, 9 shtator 2005
"Rruga ėshtė e pastruar" pėr hapjen e bisedimeve pėr tė ardhmen e Kosovės
OKB, New York (NY).  Shumė komentator tė agjensive ndėrkombėtare tė lajmeve, vrejtėn pas dorėzimit tė Raportit pėr Kosovėn  se diplomati norvegjez Kai Eide e dorėzoi raportin pėr Kosovėn, pėrkatėsishtė ditėn e merkurė, ditė e cila pėrket ekzakt pesė vite prej kur Sllobodan Millosheviqi, ėshtė rrėzuar nga posti i presidentit tė ish "Jugosllavisė" sė atėhershme.
         -Raporti u dorzua nė njė kohė kur faktet tregojnė se nė Kosovė, gjatė luftės mars - qershor 1999 Sėrbia, ka vrarė mbi 12.000 njerėz tė pafajėshėm, ka djegur dhe shkatėrruar mbi 120.000 shtėpi, ka dėbuar rreth 1 milion njerėz, ka dhunuar dhjetėra mijėra femra dhe ka rrėmbyer mbi 3.000 persona, prej tė cilėve shumica ende tė pagjetur.
    - Diplomati norvegjez Kai Eide, ka dorėzuar ditėn e martė raportin pėr Kosovėn tek sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė dr.Kofi Annan nė njė kohė kur Kosova, ka bėrė sipas vėzhguesve ndėrkombėtar pėrparime tė mėdha “nė fushat kryesore sikurse janė, barazia, policia, gjyqėsia, mbrojtja, arsimi, kultura, mediat dhe ekonomia”. Raporti i dorėzuar shifet si bazė e rekomandimeve tė ardhshme tė Kofi Anannit, pėr Kėshillin e Sigurimit, qė siē pritet do ta trajtojė ēėshtjen e Kosovės nga java e fundit i muajit tetor.
     - Pėrmbajtja ekzakte e raportit megjithatė ende nuk dihet. Mirpo, burimet diplomatike dhe axhensitė e lajmeve e kanė "ezauruar" nė informacionet e tyre Raportin Eide. Shumė prej tyre  thonė se Kai Eide propozon qė bisedimet pėr tė ardhmen e Kosovės do tė fillojnė qysh nė kėtė vit megjithėse ”normat juridike” pėr zhvillim tė caktuara nga OKB-ja ende nuk janė pėrmbushur.
OKB -  Washington D.C - Londėr - Prishtinė dhe Beogradė       - Sipas lajmeve qė transmetojn agjensit e huaja, dallimet sa i pėrketė tė ardhmes sė Kosovės janė diametralsiht tė kundėrta ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit. Pėr serbėt Kosova ėshtė njė pjesė e ndjeshme dhe historike e vendit kurse pėr shqiptarėt e Kosovės qė pėrbėjnė mė shumė se 95- pėrqind tė popullėsisė, nuk ka zgjidhje tjetėr pos Pavarėsisė. Ēdo gjė tjetėr do tė ndikonte nė shpėrthimin e dhunės, thonė shqiptarėt. Ndarja e Kosovės, nė njė pjesė tė pavarur dhe nė njė pjesė serbe nuk pėlqehet nga askush, madje as nga i ashtuquajturi grup i kontaktit, qė pėrbėhet nga SHBA, Ruisa, Britania e madhe,Gjermania, Italia dhe Franca.

    - Sekretari i Pėrgjithshem i Kombeve tė Bashkuara dr Kofi Anan,  ka dėrguar  njė letėr tė Kėshillit tė Sigurimit, nė tė cilėn rekomandon fillimin e negociatave mbi statusin e ardhshem tė Kosovės. “Natyrisht nuk mund tė them se ēka do tė jetė rezultati. Ēėshtja e pavarėsisė ėshtė nė tavolinė. Ēėshtja e autonomisė ėshtė nė tavolinė. Pėr kėtė do tė bisedojmė edhe me Beogradin edhe me Prishtinėn” ka thėnė ai.

 

 

    -Senati amerikan e ka miratuar njėzėri Rezolutėn mbi Kosovėn me tė cilėn tė dy palėt- serbe e kosovare – ftohen qė me marrėveshje ta zgjidhin ēėshtjen e tė ardhmės sė Kosovės dhe atė pa prejudikimin e epilogut tė negociatave mbi statusin e saj. Nė tekstin e Rezolutės, bėhet thirrje pėr zgjidhje kompromise dhe theksohet se statusi i ardhshem i Kosovės duhet t'a manifestojė nevojėn, objektivat dhe dėshirat e tė dy palėve. Me Rezolutė kėrkohet “qė statusi i ardhshem i Kosovės ta respektojė stabilitetin e rajonit, stabilitetin e institucioneve demokratike dhe tė forcave demokratike nė Kosovė” . “Gjithashtu kėrkohet qė autoritetet nė Kosovė tė marrin mė shumė ingerenca nė pėrmbushjen e standardeve tė domosdoshme. Ata duhet ose ti pėrmbushin ato standarde ose tė jenė pėrgjegjės pėr mospėrmbushjen e tyre” thuhet ndėr tė tjera nė Rezolutėn mbi Kosovėn nga  Senati amerikan .
     -  Ministri britanik pėr ēėshtjet evropiane, Daglas Aleksander e ka pėrshėndetur rekomandimin e Sekretarit tė Pėrgjithshem tė Kombeve tė Bashkuara dr Kofi Anan pėr fillimin e negociatave mbi statusin e ardhshem tė Kosovės duke shfaqur shpresėn se Anan sė shpejti do ta emėrojė tė dėrguarin e posaēem. “Askush nuk duhet ta zhvleftėsojė sfidėn qė gjendet pėrpara. Ēfarėdo vendimi tė jetė duhet ta forcojė stabilitetin rajonal si dhe shqorėsinė demokratike e shumetnike nė Kosovė” ka thėnė Aleksander. “Kjo nuk do tė jetė lehtė. Ėshtė me rėndėsi jetike se puna e pėrditshnme pėr pėrmirėsimin e jetės sė tė gjithė bashkėsive, pėrfshirė serbėt e Kosovės dhe pakicat tjera, tė vazhdojė gjatė procedurės.
         - Sikurse, ėshtė kumtuar nga Departamenti i Shtetit, Berns prej 12 deri mė 14 Tetor do tė qėndrojė nė Sarajevė, Prishtinė e Beogradė, ku do tė takohet me zyrtarėt shtetėror dhe pėrfaqėsuesit e bashkėsisė ndėrkombėtare. Berns ka thėnė se SHBA pajtohen me Sekretarin e Pėrgjithshem tė Kombeve tė Bashkuara dr, Kofi Anan se negociatata mbi statusin pėrfundimtar tė Kosovės duhet tė fillojnė. “Po shkojė nė Kosovė qė nė bisedė me udhėqehėsit e shqipatrėve dhe tė serbėve tė Kosovės tu them se duhet tė jenė tė gatshem pėr negociata, kurse SHBA do ti mbėshtesin nė tėrėsi” ka thėnė Berns dhe ka shfaqur shpresėn se OKB-ja do ta emrojnė emisarin e posaēem pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje.
      -  Zyrtari amerikan ka thėnė se shperson se negociatat do tė fillojnė deri nė fund tė kėtij viti dhe ka shtuar se Uashingtoni dėshiron tė marrė pjesė nė bisedime sepse pritet se do ta emrojė tė dėrguarin e vet special. Berns ka thėnė se statusi final i Kosovės nuk do tė jetė vendimi i OKB-sė, SHBA-ve ose i vendeve evropiane, por i popullit tė Kosovės. Berans nė Beogard do tė takohet me zyrtarėt serb ku do tė nėnvizojė domosdonė e bashkėpunimit nė zgjidhjen e ēėshtjės sė Kosovės.        - Sikurse thuhet nė kumtesėn e UNMIK, Jesen Petersen konsideron se tani ėshtė “rruga e pastėr” pėr Grupet e punės pėr hartimin e standradeve nė Kosovė (PISG). “Shpresoj se PISG do tė punojė me mundim pėr tė siguruar qė Kosova tė arrijė pėrparim tė mėtjemė dhe tė shpetjė nė zbatimin e stanardardeve sidomos nė fushat ku edhe mė tutje ekzistojnė sfida tė konsiderueshme ka thėnė ai. Shefi i UNMIKut ka theksuar se Kosova deri nė marrjen e vendimit mbi statusin e saj duhet tė bėhet bashkėsiė vėrtetė shumetnike.
                         Rezultati pėrfundimtar !?!
    - Rezultati i mundshėm pėrfundimtar sipas komentimeve tė agjensive te huaja, do tė jetė njė Kosovė e Pavarur, sė cilės do ti paraprijė njė referendum dhe pasi OKB-ja tė konsiderojė se minoritetet serb i garantohet mirėqenia dhe bashkvendim-marrja. Sidoqoftė kėrkohet qė pėr kėtė tė bindet edhe Beogradi. Dhe nė kėtė pikė Unioni Europian do tė ketė rol vendimtar duke ofruar mundėsinė e anėtarsimit tė Serbisė nė Unionin Europian. Nga burime tė ndryshme pohohet gjithashtu se edhe negociatori tash pėr tash jozyrtar ėshtė emėruar dhe ai do tė jetė ish-presidenti finlandez Martti Ahtisaari.

                    ĒETNIKU DRASHKOVIQ NĖ OKB !!!
          Lėvizjet diplomatike  kohėve tė fundit, tregojnė qartė se  bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė e vetėdijesuar  pėr faktin se e vetmja zgjidhje pėr ardhmėrinė  e Kosovėsėshtė pavarėsia e saj. Opsionet destruktive tė cilat  i plason Beogradizyrtar lidhur me statusin final tė Kosovės dhe ardhmėrinė e sajė janė nė njė vijė me platformėnQubrilloviqo – Millosheviqiane, ose mė mirė me thenė, me ėndrrat shekullore tė  ekspanzionizmit sėrbomadh, tė bazuara nė platformėn famkeqe memorandumiane tė ASSH-sė.
       Njė zė i ngjizur kėto ditė, nė kėtė frymė, u degjuaedhe nga Ministri sėrb i Punėve tė Jashtme,Drashkoviq,  i cili nė selinė e OKB-sė nė New York, belbėzoj thėnjet dhe tezat  tani mė shumė bajate dhe tė stėrnjohura lidhur me fatin e bashkėkombasve tė tij minoritar nė Kosovė. Ishin lotė krokodili tė derdhura para bashkėsisė ndėrkombėtare, qė u shkaktuan nga gėnjeshtrat e njė shovenisti,racisti  dhe antishqiptari tė verifikuar.
Sėrbia, e cila  shkaktoj gjakderdhjėn mė tė madhe nė Ballkan, pas luftės sė dytė botėrore, nė vend se tė mendoj seriozisht  pėr antarėsimin  e saj nė botėn e civilizuar dhe tė qytetėruar, akoma vazhdon tė veproj nė frymėn mesjetare . Nuk ka shenja tė kėndelljės dhe ēdo qeveritar sėrb, i cili vie nė pushtet mundohet tė forcoj pozitėn, nė kurriz tė Kosovės. Kjo tregon se njė pjesė e madhe e popullit sėrb ende jeton nė iluzione pėr Kosovėn sėrbe.
      Kosova pagoj shumė shtrejtė shkėputjen nga kthetrat e kolonizatorve sėrb, u deshtė me shumė se njė qind vite rezistencė aktive qė tė arrihet kjo shkėputje, e cila ishte mbrojtė me tė gjitha mjetet nga shovenistet serbė. Ne rrethana tjera gjeografike, me popuj mė tė civilizuar, pa dyshim, deri me tash do tė kishte ndodhur shumė  e pritura falja publike nga pala sėrbe, pėr krimet dhe plaēkitjet e bėra nė Kosovė, sidomos gjatė  luftės sė fundit. Njė gjė e tillė nuk besohet tė ndodhe as gjatė  kėtij shekulli,  pėr aq sa do tė jetė  edhe ėndrra e tyre qė serish tė gllabėrojnė tokat shqiptare. Kėsaj radhe  nuk do tė pėrsėritet fati i Nishit, Prokupljės, Kurshumlisė dhe trojeve tjera shqiptare qė u okupuan definivisht nga sėrbėt. Ėshtė fakt i pa mohueshėm, se nė prolongimin e definimit tė statusit definitive tė Kosovės , rrol tė madh ka Beogradi .Janė ende aktive lidhjet dhe koalicionet e vjetra diplomatike pro sėrbe tė cilat frenuan  dhe sabotuan ēdo lėvizje pozitive nė Kosovė. Inskenimet qė bėhen nė Kosovė lidhur me presionet  e shqiptarve ndaj pakicės sėrbe, janė pjellė dhe rezultat i kėtyre lidhjeve. Ata do tė vazhdojnė me kėtė lojė intrigante edhe nė tė ardhmėn. Nė kėtė formė
tė luftės speciale, blehej koha e cila ėshtė aq me vlerė pėr Beogradin.
       Edhe pas pavarėsisė sė Kosovės, do tė aktivizohen demonėt,  tė cilėt do tė luajn rrolin e viktimės, ashtu si Drashkoviq, i cili  nė OKB,  ditė mė parė, sėrbet i cilėsoj si populli mė i shtypur nė botė !!! Autori i romanit  “ Thika ” , ministri aktual  i Punėve tė Jashtme tė Sėrbisė , Drashkoviq ėshtė shumė
i njohur pėr fjalėt  e mėdha dhe patetike, vlenė tė kujtojmė thėnjet e tijė nga filozofia ēetnike nė mitingun (anti) popullor nė Novi Pazar, mė 9.09.1990, tė organizuar nga partia e tij, i cili ndėr tė tjera tha: “ Kur tė vijė nė pushtet partia ime, secili qė nė tokė tė Rashkės ngre flamurin turk, ustash, shqiptar ose cilindo flamur tjetėr pos atij sėrb, do tė mbetet pa flamur, pa duar dhe pa kokė ”. Ky mendim “ demokratik ” u pėrsėrit dhe nė Fushė Kosovė, mė 29.9.1990.
      Ėshtė sukses i diplomacisė sėrbe, mashtrimi perfid qė i bėnė disa qarqeve ndėrkombėtare miope dhe proserbe, tė cilėt me qėllim apo pa qėllim perceptojnė genjeshtrat sėrbe si tė vėrteta. Shifet qartė nė ēdo hap rezultati  i shkollės sė babait tė kombit sėrb Dobrica Qosiq.
        Rrjedha llogjike  dhe dialektike e gjithė asaj ēka ndodhi nė dekadat e fundit nė Kosovė  dhe rajon, ėshtė pavarėsia e plotė dhe pa kushte. Populli i Kosovės ėshtė i lodhur sė tepėrmi nga intrigat dhe shantazhimet e llojllojshme. Edhe pėrkundrejt kėtyre problemeve tejet serioze, sidomos nė rrafshin social, pėr hirė  tė aspiratave shekullore pėr pavarėsi, populli shqiptar tregon dėgjueshmeri qytetare dhe urtėsi..Cdo shtyerje e qėllimt e zgjidhjės sė drejtė tė qėshtjės sė Kosovės  ėshtė tendencioze dhe ka pėr qėllim destabilizimin e rajonit dhe shuarjen e aspiratės  sė kėtij populli pėr vetėvendosje. Ėshtė koha e fundit qė qendrat vendim marrėse tė reagojnė nė mėnyrė preventive dhe racionale. Lajkat sėrbe  qe iu bėhen disa nga diplomatėve tė dėrguar si misionar pėr vlerėsime tė standardeve  nė Kosovė, duhet tė demaskohen publikisht. Tė ju ipet shansa perfaqesuesve legjitim shqiptarė, qė faktet relevante dhe tė pa mohueshme e tė arriturave nė Kosovė t'i prezentojnė nė forumet pėrkatėse ndėrkombėtare, aty ku pikėrisht gėnjeshtrat sėrbe  bėhen publike dhe marrin trajtė institucionale. Shpresojmė qė rasti i Kosovės tė mos bėhet presedan nė historinė e vendeve tė ish kolonizuara nė botė, ashtu qė sėrish t’i lejohet ish  kolonizatorit tė vendos pėr fatin e viktimes sė vetė.

Gjakove,16.09.2005
dr.Besnik R.Bardhi

                          Kosovė: ANTIKATEDRALISTėt ANTISHQIPTARė!
Myftiu Naim Tėrnava: Nėnė Tereza ėshtė magjype"!!!
Nga Kadri Osmani, Zvicėr
11 shtato, 2005
               Tė nderuar lexues, ndryshe nga Sigurimi enverhoxhian qė ēdo shqiptar e obligonte tė jetė sipiun, madje edhe spiun e familjes sė vet, UDB-ja titoiste nuk e kishte atė metodė: ajo e gjente njė plakarec fshati pėrgjithėsisht, veēanėrisht kėshilltarin ose imamin, dhe shefat e tyre rrinin kėmbėn mbi kėmbė dhe i merrnin informatat pėr tė dyshimtit dhe pėr armiqtė e tyre potencialė.
Dhe hoxhėt e tillė, sado injorantė, spiu-nazhin e zhvillonin disi nėn rrogoz, derisa na doli spiun me bajrak edhe kryehoxha i Kosovės, myftiu Naim Tėrnava!!
Ky "myfti" kaherė ka shpfur nėpėr xhemat e nėper grupe, ama tash doli me intervistė te gazeta "ZĖRI I DITĖS", e datės 2-3 korrik 2005, nė ballinė dhe nė tungji faqen 5, ku paraqitet me tendenca, me kushtėzkime e me kėrcėnime!!! Kjo shihet edhe nga vetė titulli: "Nėse ndėr-tohet katedralja nė Prishtinė, do tė ndėrtohet edhe xhamia e madhe nė oborrin e Universitetit"!!! Dhe edhe pėrpara kėtij skandali, xhenazet e politikės dhe xhenazet e gazetarė- heshtin!?! Ky hoxhė nuk ėshtė i vetmuar, tė tillė janė edhe Mulla Mustafa nė Kryeqytetin e Zvicrės, nė Bern, dhe Mulla Nebihi nė Allstette, nė Zürich... Pra, Mulla Nebihi, nė sallėn e xhamisė, pėrpara xhematit dhe pėrpara pjesėtarėve tė Bashkėsisė Shqiptare tė Zvicrės, pati deklaruar: Kjo ėshtė Shtėpi e Zotit, kėtu i jepet mikrofoni ēdo myslimani, por nuk iu jepet mikrofoni katolikėve kaurrė! Atė herė unė i shkruaja hoxha-dreqit:
Zotni Mulla Nebi,
Po Jua dėrgoj kėto tekste, pėr Tė ju bindur se ka kush kujdeset edhe pėr fe edhe pėr komb: doni Ju t'i ndėrpreni armiqėsitė myslimanė-katolikė?- apo po dalim me polemika tė hapura nė tė gjitha mjetet e informimit?
Me nderime.
Nė Bern, mė 2.11.2001
(Kadri Osmani)
 
"Bashkė kem ra nė fushė tė mejdanit:
Jemi shkri pėr nder tė vatanit
pre e lasknue nė teh tė jataganit.
E gjithmonė kombi i shqiptarit
pėr vend tė vet e pėr erz tė tė parit
ka ba dekėn gjithė pėr s'mbarit
pa ju lodh kurrė mendja e kresė
me e nda kund ndryshimi i fesė:
paj Bajramit e pėr Pashkė
kemi gėzue e ba qejf bashkė."
Ndėrsa nė njė gazetė shqiptare nė Shkodėr, prill 1910, Im Atė shkruante ndėr tė tjera:
"Ta ēkoqi pra prej zemre shqiptari atė fanatizėm qė deri mė sot kje kaperdi me tė, ...tė shterngohen nė dashtni tė njėmen-dshme ndėr veti si Krishtian si Muhamedan. Njat herė ka pėr t`u pa forca e lumnia e Shqipnisė mbarė.
Mulla Mustafa
Imamit tė Bashkėsisė Islame, zotėri Mulla Mustafė Memeti, nė shenjė respekti, mirėnjohje dhe miqėsie tė pėrjetshme;- pėr punėt tona tė mbara, tė pėrbashkėta, pėr Republikėn e Kosovės tonė martire.
(Fjala ėshtė pėr dhuratėn qė ia pata dhėnė - librin: "Lėkundjet e shekullit" nga M. Felluah Gylen qė kushtonte
10 Fr.: Hoxha e kish marrė pėr pro-vokim,- kush e ka pėrkthyer!? - pse nuk pėrkthehen libra tjera...!?")
Isha nė dijeni se Mulla Mustafa po pre-dikonte disa proēka fetare antishkencore: "Nė pyetjen nė ka pėrparėsi kombi apo feja, pėrgjigje - s`ka, sepse janė tė barabarta"!
 
***
Imamėt i lėshon sallat e veta tė xhamive edhe pėr tubime tė Bashkėsisė Shqiptare, madje - falas!? - nė fakt ata e kishin vėnė nganjė aparat aty, ku mund tė blenin njerėzit: cigare, ēokollata, kafe, ēaj, pije freskuese... d.m.th. nuk ishte pa fitime. Ama unė po mendoja se edhe nė kėtė mėnyrė po afroheshim: sikur priftėrinjve, ashtu edhe hoxhallarėve iu kisha thėnė se faqet e revistės "Shqipėria Etnike" janė tė lira edhe pėr fetė, me kusht qė ēdokush ta predikojė fenė e evet, pa u pėrzier nė fenė e tjetrit; duhet tė harrohen pėrēarjet, intrigat, apojo?
Por ēka mendon deveja e ēka men-don devejari!?
Derisa unė po mendoja se qė tė gjitha organizimet separatiste: klubet, shqatat kulturore e fetare..., duhej tė vepronin nė kuadėr tė Bashkėsisė Shqiptare nė Zvicėr, ata jo por po ngritnin taktikat e strategjitė e tyre qė Bashkėsia Shqiptare tė futej nėn tutelėn e Bashkėsive Fetare!!! Derisa e zbulova se ata tanimė kishin depėrtuar edhe nė Kryesi tė Bashkėsisė, de disa persona destruktivė, sikur qė ishin: Shefqet Jashari-Strofci, mėsuesi i tij fetar Ismet Kuqi-(Diplomat dhe Imam!!), Alistar Ramadani etj. etj. Vetėm atėherė e mora situatėn nė dorė dhe ua tregova se ku e kanė vendin: nė stallė, nėn kosh e nėn hambar, duke ua formuluar nė vargje:
Pa dėgjoni moj shqiptari
kanė ardhur derrat nė Bashkėsi
kanė zėnė vend nė Kryesi
nuk paguajnė as anėtarėsi!
"Ta ēkoqi pra prej zemre shqiptari atė fanatizėm qė deri mė sot kje kaperdi me tė,..."-dhe hoxhėt jo vetėm qė nuk e hoqėn e nuk e shkoqėn nga zemrat e veta fanatizmin e deridjeshėm, por po vijojnė tė kapardisen edhe sot dhe disa redaksi ua aakanė hapur dyert e veta hapekrahė pėr shkrimeve tė tyre pėrēarėse, tendencioze, me kushtėzkime e me kėrcėnime; tė cilėt kanė pas vete disa forca tė errėta e reaksionare, qė po nuk u bėrėn zap sot dhe menjėherė, njė ditė do tė pretendojnė qė edhe ta marrin pushtetin!?!
Janė katėr dėshmitarė tė gjallė se nė njė lokal afarist nė Lagjen e Muhaxherėve nė Prishtinė, Myftia Naim Tėrnava ka thėnė: "Nėnė Tereza ėshtė magjupe"- dhe se ai pėr kėtė ka dokument!?! Ne u shtangėm: kishim pėrpara njė alamet hoxhe, me ēallmėn e Muhamedit mbi kokė dhe tė zgjedhur nga Vakėfi, Vendi i Shenjtė!?! Mė pastaj ia ēova do selame dhe ia kėrkoja "dokumentin", tė cilin nuk na e solli as sot e kėsaj dite. Dhe mė pastaj, ēova njerėzit e mi dhe e mora njė lidhje me sekretarin e Medresės, zotni Ekrem Simnicėn:ekremsimnica@hotmail.com,- i cili nė asnjė mesazh tė redaksisė nuk na u pėrgjigj!?!
E pra, pėr skandalin e gėnjeshtrės sė Myftiut Naim Tėrnava, janė kėta dėshmitarė:
1.Kadri Osmani
redaktorpėrgjegjės i revistės "Shqipėria Etnike";
2.Hamit Hamiti,
veprimtar i njohur nga Besiana:
3.Fazli Maloku,
epror i Uēk-ės, nateli: 044/159 998.- Rr. "Drenica" II nr. 53, Prishtinė;
4.Rabit Osmani,
nateli:044/24 92 31.- Kodra e Diellit, Rr. II "Mehmet Gradica" nr. 64.
Momentalish tė suspendohen nga puna dhe te fillojnė hetimet pėr vepėr penale tė propagandės armiqėsore.
Me kėtė kurrsesi nuk do t'i identifikonim edhe fetarėt patriotė, ama dhembja ėshtė tejet e madhe: pėrse edhe kėta tipa nuk e ndoqėn rrugėn e ndritshme Mulla Idrizit tė Gjilanit!?! Dhe kemi tė drejtė qė ta shtrojmė pyetjen e bazuar: mos kėta tipa kanė lidhje edhe me terrozimin?- edhe me tri shpėrthimet nė Prishtinė, kundėr miqve tanė ndėrkombėtarė!?! Kundėr ēlirimtarėve tanė, paēka se edhe ata nuk janė pa gabime e pa mėkate, sikur qė ėshtė rasti me propozimin e Jasushi Akashit pėr Kryeadministrator tė Kosovės dhe pėr sjelljen e socialistit shokut Marek Antoni Nowicki, i cili po i pėrkrahte sivėllezėrit e vet tė dyshmitė nga Lista e Zezė!?!

E shtunė, 25 qershor, 2005

TAKIMET E DETYRUARA POZITĖ-OPOZITĖ!
Shkruan: Sylė ARIFI
- Ē'mund tė pritej nga takimet e Presidentit me liderėt e opozitės ?
- Ky paralajmrim ishte deshirė apo obligim ligjore i Presidentit ?!
- Sa Presidenti i perfillė detyrat ligjore pėr takimet e tilla, apo mos
vallė ky takim erdhi nga shqetesimet vendore dhe nderkombetare ?
- Sa mund te jetė reale formimi i njė Qeverie me bazė tė gjėrė politike,
siē e kerkon opozita, dhe siē e sygjeron Bashkesia Evropjane
- Sa do tė qendrojė (nė kėmbė !!!) vazhdimi i kualicionit ekzistues LDK-AAK-PSHDK, pa imponim nga jashtė,
- Ēka i duhet opozitės tani pas aktit tė dorėheqjės "Vullnetare " tė
Kryeministrit Haradinaj, tė kerkoi bashkėqeverisje tė provuar tri vite mė parė?!!!
- A mos vallė z.Presidenti eshtė duke e realizuar skenarin e tij, qė
kundershtarėve politik duke iu afruar pushtet nga kualicioni apo 
eventualisht bashkėqeverisje, ndonjeri nga mandataret e ardhshem si
Kryeminister do ta psoi me ndoni dorėheqje"vullnetare" tė mundshme, me te
vetmin qellim qė nė Kosovė tė paralizohet ēfarėdo opozite ndajė rreshtimit
pacifist !!!

    Vazhdojnė kontaktet e imponuara nė ndrtesėn e Qeverisė sė Kosovės nė Prishtinė. Kryetari i Kosovės sa pėr procedur kutoazie bėri takime tė ndara me liderin e PDK-sė, dhe atė tė ORA, me tė cilėt bisedojė rreth krijimit tė qeverisė sė re.
    Me skemat e tilla pėr ndertimin e Institucjoneve, pas 4 palė zgjedhjesh qė nga Lufta Ēlirimtare e Kosovės, populli i lodhur nga pritja dhe premtimet vazhduse, se ēeshtja e Kosovės do tė zgjidhet ne kete muaj a ne kete vitė dhe keshtu po kaloin plotė 6 vite. Kjo, pamėdyshje  do ishte mė leht nėse aktivizohen tė gjithė njerzit kompetent dhe profesionist, tė suksesshėm dhe tė palodhshėm pėr t'punuar nė t'mirė t'vendit dhe kombit.
  Diskutimi pėr  tema qė janė aktuale dhe jetike pėr proqeset politiko-diplomatike dhe fatet e popullit tė Kosovės,  duhet tė jenė tė liruar nga emocjonet dhe ngjyrimet politike, sepse edhe neve Shqiptaret
duhet tė mesohemi me fjalorin e avancuar politiko-demokratik, se tani mė nuk mund tė bahet  fjalė pėr njėmendesin-komuniste te tė menduarit politik dhe intelektual! Por ajo qė duhet ti gezoi Shqipetarėt e Kosoves eshte fakti se nė Kosove definitivisht politika po ndahet ne dy pole , apo grupime politike dhe se
tani e tutje do kemi nje raport politik si ne Gjermani ku SPD-ja dhe GRÜNE(te gjelberit) jane shume afer njera tjetres sa i perket programeve te tyre politike, qė jane programe politike me orientim MAJTAS, kurse ne anen tjeter CDU-CSU dhe Liberalet qė programi i tyre politik eshte i perqendruar DJATHTAS.
Megjithate kerkesat e Shqiptarve tė Kosoves pėr nje POZIT dhe OPOZIT, u bė realitet,  dhe tani  eshtė model i avancimeve politike dhe institucionale pėr shtetet demokratike.Sigurishtė se zvarritja e pa fundme e proqeseve, njė ditė do ta lodhi kete popull deri nė skamje te skajshme dhe deshprim total me premtimet boshe ne rrafshin nacional nga rreshtimi pacifist.
   Lideret institucional nė Kosovė, dal nga dal janė duke rreshitur ne gabime te thella qė njė ditė do te binden edhe vetė se interesat nacionale nuk shkelen pėr interesa karjere, posteshė, lakmishė te ndryshme deri ne
interesa meskine!
     Vemendshem pėr ti percjellur dhe kuptuar qendrimet, kontatimet dhe vlersimet parimishtė ishte sygjeruar opozita dhe ne vaqenti PDK-nė qė mos tė pranoi tė hyjė nė kurrfar kualicjoni apo bashkqeverisje te zgjeruar, sepse kjo ishte provuar 3 vite mė parė dhe ka qen vetem humbje kohe sipas mendimit tė shumė
analistėve. Ketu shifet se ne kuadėr tė rreshtimit real politik ka shumsi te mendimeve dhe transparencė politike,  kjo eshtė ajo qė e dalon nga rrymimet pacifisto-komuniste te cilat kan ende diktatur dhe nuk lejohet mendimi i lirė.
    Logjika paternaliste e formacjonit politike  qė ende mjerishtė ekziston dhe kultivohet ne  disa parti te aferta nga platformat programore,po vertetohej dita ditės.
   Sa  janė perfillur detyrat ligjore nga lideri i pozitės pėr takimet e domosdoshme me opoziten po i verteton koha, apo mos vall ky takim erdhi nga presioni i z.Sollana, se president nuk kishte  nevoj me pritur ardhjen e z.Solana e me i tregue se esht president dhe institucioni e obligon tė konsultohet edhe me lider opozitar sepse ay dhe opozita e kishin marrur voten e popullit pėr ta pėrfaqesuar konform vullnetit te tyre politik.
Dihet se z.Solana eshte arkitekti i unionint Serbi&Mali i zi dhe nė plan ka qė edhe Kosova ne te ardhmen te jete pjes e ketij unioni (kejo verhet nese analizohen deklaratat dhe puna e tij) e jo shume larg ketij unioni parashihet qe ti bashkangjiten edhe Bosna e Maqedonia!!! Solana e di shume mire qė me Rugoven do te i'a arrin leht qe me sukses ta realizoj projektin e tij qė e ka marr per detyre nga BE, mirpo per kete i nevojitet edhe dikush nga PDK-ja sepse eshte force politike qe ka peshe me te madhe se vet LDK-ja edhe pse eshte ne opozite. Solana deshiron qe kryeminister i Kosoves te ishte z. Hashim Thaqi sepse shpreson qe duke bere presione edhe kesaj radhe do te bindin Thaqin te nenshkruaj ndonje pavarsi te kushtezuar qe nuk eshte tjeter veēse pjese e unionit serbi&mali i zi. Arsyet se pse Rugova nuk pranon qe te formohet qeverisje gjithperfshirese eshte se e di shume mire ai qė Hashim Thaqi kesaj radhe nuk do te leshon pe. Rugova me stafin e vet shpreson qe pa PDK ne qeveri edhe kesaj radhe do ta mashtroj popullin leht se pavarsia e kushtezuar eshte hap qe na qon kah pavarsia e plotė (keshtu e mashtronin popullin me pare edhe komunistat e ish Jugosllavisė se Kosova eshte Republike, por vetem i mungon emri) dhe duhet dhan pelqimin sepse do humbin shansen qe na eshte dhan. Mirpo, kesaj radhe nuk besoj qe ka me pas lehte me bind popullin me prralla dhe pa pergjegjesin e tyre as njė lider apo institucjon. Pra, tė gjithe shqiptaret i madh e i vogel, burr dhe grua, i ri dhe i vjeter, me shkoll pa shkoll, Akademik dhe nxens, qe te gjithe jan per pavarsi! dhe se si do te realizohej kjo ka forma dhe menyra te ndryshme nga tė menduarit nga formacionet politike, qė njera thot se nuk mvaret krejt prej neve! Dhe tjetra thot se kete pamvarsi pragmatike duhet ta bėjmė neve populli i Kosovės me perkrahjen e te tjerve.
   Po kush ta solli Rambujen ???? politika nėnshtruse dhe ramja pėr toke e moralit shqiptar qe e shkaktoj rreshimi pacifist jo veprues qė nga viti1991 e deri ka vitet 1997!
   Janė pikrisht kta djem, luftetar nėn flamurin e uēk-sė dhe mesimet e Adem Jasharit, Luan Haradinit, Zahir Pajazitit, Edmond Hoxhės dhe Ardian Krasniqit e shumė tė tjereve, qė bėn  Luften ēlirimtare dhe erdhi deri te
organizimi i Rambujes e mandej deri te intervenimi i forcave te NATOS.
   Ėshtė  formacioni nihilist qė pengoj marrveshjen e Rambujes, snjohu Qeverin e perkoshme, injoroj luften ēlirimtare, gjakun e atyre bijve te Kosovės! Sakrificat kombetar janė te qmuara dhe te rrespektuara nga shumė qendra te vendosjės nderkombetare, si p.sh. Palestinezet jan  populli i sakrificės,
dhe ne zemer te jerusalemit ja fusin frigen armiqve te tyre, sikur mos tja benin keshtu ato sdo merrnin tė drejta e tyre kurr, dhe fal sakrifices sė tyre kan arritur deri ketu, dhe eshtė mese e bindur qė do ta marrin shtetin Palestinez fal gadishmeris pėr sakrific, nga femija qe dalin te gjuajn gur dhe deri tek ata studenta qe hudhen vazhdimishtė ne protesta aktive, kjo ka detyruar faktorin nderkombetar ta shtion interesimin pėr ta shtruar kete qeshtje ne tavolina pėr vendosje.
  Populli i Kosovės, me luftė politike dhe ushtarake at aparat shtetror qe kishte ish jugosllavia me polici dhe ushtri e ka sfiduar.
   Eshtė shumė e vertet se edhe ne Kosovė ka pėrfunduar koha e votimeve te diktuara me shifra prej 60% e mė shumė, dhe kjo u deshmuar me votimet e fundit ku as njė subjekt elektoral nuk ia doli mbi 50%, prandaj shifet se kan kaluar kohrat e sistemeve totalitare dhe duhet tė jemi njė shoqeri ne
avancim pėr demokraci shoqerore pėr bashkpunim sa i perket qeshtjės nacionale, nga i gjithė spektri intelektual, politik dhe institucional.
   Ne historinė politike tė Evropės, pėr herė tė parė ngjet qė bashkė me ata, qė bėjnė luftė pushtuese e kjo domethėnė luftė tė padrejtė, dhe ata qė bėjnė luftė vetėmbrojtėse dhe ēlirimtare e kjo domethėnė luftė tė drejtė tė barazohen. Mund tė supozohet se kjo ngjet pėr arsye politike e strategjike apo pėr plotesim skenaresh. Ē’ėshtė e vėrteta, krijuesit e rendit tė ri botėror po i mbrojnė politikisht tė drejtat dhe liritė e njeriut nė krejt planet, sado qė kjo mbrojtje siē kemi mundur tė bindemi, nuk u ka sjellė
dhe nuk po ua sjell lirinė dhe pavarėsinė njė vargu popujsh, qė ju takon. Pėr kėtė kemi pasur rastin tė bindemi edhe vetė nė Kosovė: faktorėt e ndryshėm ndėrkombėtarė: qeveri, parlamente kombėtare, zyrtarė, shoqata tė ndryshme humanitare nė vazhdimėsi janė shprehur nė favor tė tė drejtave e tė lirive tona; mbrojtja e tė drejtave dhe e lirive tona nga ana e tyre, ndėrkaq, nuk na shpėtoi ne nga dhuna e shtetit serb. U desh tė shfrytėzohet e drejta natyrore pėr vetėmbrojtje individuale e kolektive, u desh tė bėhet UĒK-ja,
u desh tė bėhet lufta ēlirimtare pėr tė shpėtuar nga ajo dhunė e shkaktuar nga Shteti Serb.
     Qka mund te pritet nga Presidenti mė tepėr se kur ju ngushtua mundesia qė tė vazhdoi tė jetė lider partiak, nga qfaqja e shqetesimeve nderkombetare,Pėr shkak se ajo Kornizė nuk lejon qė tė jesh ne te njejten kohė udheheqes institucional dhe kryetar partie njėkohėsisht, u desh tė ndėrhyjnė ndėrkombėtarėt qė ai tė iku nga posti i kryetarit tė LDK-sė dhe, prapė, nuk u shkoq! E ngriu postin vetėm qė tė mund tė kthehet kur t’i kalojė njė ditė detyra e presidentit! Pushteti i mashtron njerėzit dhe sa mė dobisjellės tė
jetė pushteti aq mė shumė i pushton si materje qė i nenshrohet formave degjeneruse. Pranda, qfar mund te jetė kontributi i keti soi udheheqes pėr ti krijuar kushtet dhe mundesit reale pėr njė bashkpunim te dy formacjoneve politike, si pozit dhe opozit!
   Opozita a eshtė ne nivel tė pergjegjesisė nga mandati qė e ka marrur me votė, dhe rolin e saj  ne relacjon me poziten, si parakushte pėr bashkpunim tė tyre lidhur me fazen e zgjidhjės sė statuesit final pėr Kosovėn.    Opozita duhet ndermerrė veprime mė aktive ne rrafshin politik dhe institucional,dhe shumė detyra  tjera nė jetėn tonė civile e qytetare.
   Pėr shumė obligime ligjore opozita nuk ka qen ne nivel te pergjegjesisė qytetare qė rrjedhė nga vota demokratike, sigurishtė se njė pjesė e asjė nga leverditė qė ia sjell shpėrdorimi i demokracisė nė institucionet administrative dhe politike, ia ka mbyllur mundesin vetės.
   Natyreshem nė qdo vend me demokraci parlamentare, detyra e parė e opozitės eshtė tė demaskojė shpėrdorimet e qeveritarėve dhe tė mbrojė interesat e qytetarėve. Tė mos lejojė qė korrupsioni tė mbahet e tė durohet siē po mbahet e siē po durohet: si pjesė e mentalitetit!
   Ja njė nga shumė qastet e padurushmerisė pėr ta vlersuar dhe ēmuar njeri
tjetrin dy nga ideret kryesor politik pozitė dhe opozitė, Ēfarė iu pėrgjegj Rugova Thaēit ne polemikat e krijuara ne mes tyre nen njė tryezė nen prezencen e nderkombetarve, atehere kur z.Thaqi i vuari ne kritik
z.Petersen dhe administraten e tyre pėr ngecje nga te gjitha fushatė dhe ne drejtim te bllokimit te institucjoneve!  Z.President, u ndie i fyrė dhe reagoi me zė te lartė se une jamė presidenti dhe sigurin thoshte se e bejė une, ndersa Thaqi i tha se ti nuk e bėn sigurin sepse nuk eshtė ne kompetencat tua por ti
eshtė mirė te na spjegoshė periadhjen pėr ate pasurin tende dhe te afermive tua dhe pėr shumė veprime tua jashtė ligjore etj.........!

BEFASIA, qoftė ne vesh tė zotit paralajmrimi i z.Rugova i cili puplikisht para mjeteve puplike pėr informim dhe nen prezencen e disa nga perfaqesuesit nderkombetar, deklaroi se do ta kam edhe mbeshtetjen e opozitės! Duke shtuar se nese mbahen bisedimet pėr statusin e Kosovės me mua do te jetė edhe
opozita.
   Dihet se ky njeri vetem kur ka qenė i detyruar ka pranuar te ketė takime me lider politik dhe pas zgjedhjeve te fundit me opoziten, sepse pėrndryshe i ka injorizuar deri ne skajshmeri!  Si gjithnjė edhe kėsaj rradhe ende pa u marr vesh me opozitėn se si duhet tė veprohet nėse do tė vijė deri te
bisedimet pėr statusin, ai llogarit se opozita mund te jetė ne rolin e ndoni kuklle qė atehere kur tė i nevoitet prezenca e tyre apo pėrkrahja dhe kur mund tė behetė fjalė pėr bisedimet pėr statusin final tė Kosovės.
   Popullit tė Kosovės nuk mund tė ia merrė tė drejten tė interesohet pėr fatin e tijė!
   Populli i Kosovės e meriton tė dijė se cila do tė jetė e ardhmja e tij, Status kuoja gjashtėvjeēare e Kosovės ėshtė thjesht e paqėndrueshme, tha nėnsekretari amerikan i Shtetit Nikolas Bėrns  nė Londėr para nisjes nė turneun e shkurtėr ballkanik. Kur ėshtė fjala pėr rrugėn qė duhet ndjekur
pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės, diplomati amerikan tha se Evropa dhe SHBA-tė qėllimisht nuk kanė dėshiruar tė pėrcaktojnė statusin e Kosovės para se palėt e interesuara tė ulen pranė tryezės sė bisedimeve.
Ato duhet tė pėrcaktojnė tė ardhmen e vendit tė tyre, por njė gjė e dimė: status kuoja qė aktualisht mbretėron nė Kosovė absolutisht nuk ėshtė e qėndrueshme, tha Bėrns gjashtė vjet pas pėrfundimit tė luftės, populli i Kosovės e meriton tė dijė se cila do tė jetė e ardhmja e tij dhe ne mund t'i ndihmojmė. Kombet e
Bashkuara, kur tė vijė koha, do tė konvokojnė bisedimet nė tė cilat duhet tė kyēet edhe Evropa edhe SHBA-tė.
  Tashmė kemi thėnė se Ballkani ka kohė qė kanė qenė nė plan tė dytė sepse nė ndėrkohė vėmendjen e vendeve tona e kishin preokupuar ngjarje tė shumta dramatike nė botė. Tani ėshtė momenti qė tė kthehemi nė Ballkan dhe t'i japim fund punės qė aq mirė e filluam nė mesin e viteve nėntėdhjetė", tha
Bėrns,progresi qė ėshtė arritur nė pėrmbushjen e standardeve nė Kosovė pėrfundimisht hap dyert e ndryshimit tė politikės sė gjertanishme.
  Sipas fjalėve tė nėnsekretarit Bėrns, Uashingtoni tashmė ka marrė vendimin pėr shkallėn e pėrmbushjse sė standardeve nė Kosovė. Qeveria ime konsideron se nė pėrmbushjen e standardevee ėshtė arritur
progres i mjaftueshėm dhe nėse Kai Aide vjen nė pėrfundim tė njėjtė, do ta inkurajojmė sekretarin e pėrgjithshėėm Kofi Anan qė diku gjatė vjeshtės tė konvokojė bisedimet pėr statusin, tha Bėrns.
Qka thot zedhenesi i politikės amerikane, z.Nikolas Bėrns, pėr ta vedisuar klasen politike dhe institucionale tė Kosovės, se ata duhet qė tė bazohen ne forcat vendore sepse fatin ton duhet neve ta marrim dhe ta vendosim pa pritur se dikush tjetėr do tė na falė apo dhuron pamvarsin. z.Bėrns ia bani te qartė politikave vendor se duhet te jen dinamik dhe aktiv qė ti avancoin proqeset pėr ta vendosur statusin final pėr Kosovėn.
Nuk varet nga amerikanėt dhe evropianėt qė tė vendosin pėr fatin e Kosovės, por populli i Kosovės duhet tė vendosė pėr fatin e vet, ka deklaruar nė Prishtinė nė njė konferencė me gazetarė, nėnsekretari i Shtetit amerikan pėr ēėshtje Politike, Nikolas Bėrns. Ai tha se Shtetet e Bashkuara tė Amerikės,
Bashkimi Evropian dhe OKB, do tė jenė tė pėrfshira direkt nė bisedimet pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės. Dhe se fundi fatin e Kosovės e ka ne duart e tija vetė populli i sajė.
 


Niset pėr nė Kosovė delegacioni i TMKsė i kryesuar nga Gjeneral Agim Ēeku

Gjenerali kthehet nė Kosovė pėr ta pėrforcuar kabinetin e tij me dy ushtarakė tė diplomuar nė Citadel tė Carolinės sė Jugut

Qazim Doda, New York - 16 maj 2005

Vizita e parė e Gjeneral Ēekut nė Amerikė, ėshtė konsideruar si njėra ndėr momentet historike pėr shqiptarėt e Amerikės ku pėrbėjnė njė komunitet prej mė se gjysėm milioni. Me rastin e diplomimit tė dy kadetėve shqiptarė Valon Ahmetit dhe Berat Shalės nga shkolla ushtarake Citadel e Carolinės sė Jugut, Gjeneral Ēeku vjen me ftesėn e drejtorit tė kėsaj shkolle General Major John S.Grinalds. Ishte kjo vizita e parė qė Ēeku po i bėn Amerikės dhe ėshtė ndėr vizitat e rralla qė njė Gjeneral vjen nga njė shtet tjetėr pėr t’i marrė ushtarėt e vet kėtu nė Amerikė. Nė pėrbėrje tė delegacionit ishin edhe ushtarakėt Kolonel Muharrem Mahmutaj dhe Nėnkolonel Xhavit Gashi qė tė dy anėtarė tė kabinetit tė Gjeneral Ēekut.

Nė darkėn e organizuar pėr hirė tė diplomomit tė kėtyre dy ushtarakėve tė rinjė, Gjeneral Ēeku i dekoroi me gradėn e Kapitenit dhe shtoi “ kėtė kam dashur ta bėj kur tė kthehen kėta ushtarė nė Kosovė, por mė nė fund vendosa qė ta bėja sonte ne prezencėn tuaj.” Ky ishte respekti mė i madh qė deri tani u bėhet shqiptarėve tė Amerikės qė edhe pse tė larguar nga atdheu pėr pak ēaste e ndien veten e tyre sikur tė ishin nė mes tė Kosovės.

Valon Ahmeti dhe Berat Shala erdhėn nė Amerikė nga njė konkurs qė u organizua katėr vite mė parė dhe nė mesin e mėse 1,500 konkrruesve kėta dy tė rinjė fituan tė drejtėn qė tė vinin pėr t’u shkolluar nė Citadel.

Edhe pse konkursi u zhvillua me sukses dhe nuk pati vėshtirėsi, me tė arritur nė Amerikė kėta tė rinjė hasėn nė vishtirėsi financiare sepse shoqata Atlantiku e pėrbėrė nga ish ushtarėt e batalionit Atlantiku nuk ia arritėn qėllimit qė t’i financonin pėrkundėr vullnetit dhe dėshirės sė zjarrtė qė kishin.Nė Amerikė gjithmonė ndodhin gjėra qė tė befasojnė e njėra ndėr to ishte paraqitja e Viktor Ulaj i cili kishte lindur ne Amerikė por e fliste shqipen sikur tė ishte rritur nė malėsi prej nga vijnė prindėrit e tij. Viktor Ulaj gjithmonė ėshtė shquar pėr aktivitetet e tija nė dobi tė ēėshtjes shqiptare dhe kėsaj radhe u dallua me financimin e shkollimit tė tyre me njė shumė prej mėse $200,000. Fondacioni Amėza tė cilin e udhėheqė Viktor Ulaj e bėri tė mundur qė pėr herė tė parė nė historinė shqiptare t’i shkollojė dy ushtarakė shqiptarė dhe t’i kthejė nė Kosovė.

Kthimi i kėtyre dy ushtarakėve tė rinjė nė Kosovė, ėshtė njė shembull shpresėdhėnės pėr mijėra studentė shqiptarė qė studijojnė ne Amerikė dhe ėndėrra e tyre ėshtė qe edhe ata tė kthehen nė atdhe. Duke qenė ndėr kadetėt mė tė dalluar nė Citadel, gjatė kėtyre katėr viteve morėn disa miėnjohje dhe dekorata si dhe ishin vazhdimisht tė rreshtuar nė listėn e mė tė mirėve tė kėsaj shkolle. Valon Ahmeti, pėrpos edukimit tė pėrgithshėm ushtarak,ai tregoi prirje edhe nė fushen e shkencave politike, kurse Berat Shala ia shtoi edukimit tė tij ushtarak edhe edukimin pėr kriminalistikė qė pėrfshinė luftėn kundėr krimit tė organizuar dhe terrorizmit.

TMKja vazhdon tė profesionalizohet dhe ėshtė duke krijuar besim tė plotė tek faktori ndėrkombėtar se nė tė ardhmen ėshtė e aftė tė funksionojė si njė ushtri e rregullt e Kosovės. Nė bazė tė disa tė dhėnave jozyrtare, mėsohet se Valon Ahmeti do tė jetė zėdhėnės i ardhshėm i TMKsė.


Pamje nga pėrvjetori KOSHARE 2005.
Ekskluzive pėr erenikun nga Islam Sadiku
Pėr pamje tė smadhur kliko mbi foto.


Nje deputet i parlamentit te Kanadas jep  doreheqejen  pasi mbrojti si filo - serb, kryekriminelin Millosheviq
nga BEQIR SINA, Nju Jork
29 prill, 2005

VANCOUVER – British Columbia (CA) : Gjeneral - Major nė pension, Lewis MacKenzie, tha pas ngjarjes, se Partia e Re Demokrate(NPD) kanadeze, sipas tij po bėnė gabim nė se e ka detyruar me forcė, kandidatin e saj tė jap dorėheqjen me shkas tė dhėnjes sė opinionit tė tij pėr ish- presidentin serb Sllobodan Millosheviq - mbi luftėn nė Kosovė.
Millosheviqi ėshtė tash i burgosur dhe po gjykohet si kriminel lufte, tha ai.

Ish kandidati i distriktit Chilliwack-Kent, nė kantonin British Columbia, nė Kanada nga Partia e Re Demokrate kanadeze, Rollie Keith, qė edhe ka shėrbyer nė kuadrin e forcave paqeruajtėse nė Kosovė - ka dėshmuar para disa javėve nė Gjykatėn e Krimeve tė Luftės nė ish Jugosllavi "ICTY" nė Hagė, duke thėnė se ai nuk sheh ndonjė evidenc qė e implikon kryekriminelin sėrb Millosheviq, nė krime kundra njerėzimit - gjenocid.
 

Former NDP candidate Rollie Keith

 
Mirpo, kjo dėshmi nuk ka kaluar nė heshtje pasi ajo ka irrituar  tejet mase dhe e ka ngrtitur lart shqetėsimin nėpėrmejt medies tek opinioni dhe politika aktuale kanadeze. Pasi ky opinion bie ndesh me vetė qėndrimin dhe politikėn zyrtare tė kėtij vendi nė kėtė ēėshtje. Kanadaja qė vazhdimisht dhe nė mynėrė tė pėrsėritur, luftėn nė Kosovė, e ka quajtur pa asnjė mėdyshje njė luftė tė drejtė, e cila shpėtoj njė popull tė tėrė nga shfarrosja e njė kryekrimineli ndėrkombėtar.
 
 
 
Ndėrkaq, i kyēur nė ēmendurinė e tij si njė "miop" Kandidati i distriktit Chilliwack-Kent, nė kantonin British Columbia, nga Partia e Re Demokrate kanadeze, Rollie Keith, i shtyrė nga presioni gjithėnjė e mė i madh i opininonit kanadez, tė premten e javės sė kaluar, ka pranuar zyrtarisht dorėheqjen.
   MacKenzie, i cili shėrbeu vetė si komandantė i trupave kanadeze nė misionin e tyre paqeruajtės nė Kosovė , thotė pėr ish kandidatin  Rollie Keith, se ai po jep dorėheqjen pasi sipas tij, na paskėrka  thėnė njė tė "vėrtetė"!!!. Ky duet skizofrenik, duke shfaqur mendimet e tyre filo serbe dhe tė njė tė ēmenduri klasik, vazhdojn tė pohojn andej e kėndej, se tė gjitha ato ēka thuhen pėr serbėt janė "propogandė" dhe se shumė njėrėz i besojnė ato.
   Kėshtu qė, pa asnjė shpres dhe rrugė tjetėr i detyruar Kandidati i distriktit Chilliwack-Kent, nė kantonin British Columbia, nga Partia e Re Demokrate kanadeze, Rollie Keith, ka pranuar mė nė fund se ka dhėnė dorėheqjen mbasi partia e tij ėshtė e gatėshme tė marrė pėrsipėr edhe pėrgjegjėsinė e kėsaj fushate elektorale.

              Disa fakte zyrtare nga gjenocidi nė Kosovė

           Simbas tė dhėnave qė mund tė sigurojė komuniteti ndėrkombėtar, athere mbi 800,000 shqiptar autokton tė Kosovės mbas 24 Marsit 1999 u pėrzunė, u dėbuan me forcė dhe dhunė tė egėr nga policia, ushtria dhe paramilitarėt serb. Pjesa tjetėr qė mbeti nė Kosovė, u detyrua tė strehohet nė male dhe nė vende tė fshehta nga frika presekutimit dhe e shfarrosjes.

 

     Organizata ndėrkombėtare UNHCR besonte at'here se rreth 30,000 civil sėrb u dislokuan nė Kosovė si ushtarak, numėri i tyre erdhi gjithnje duke u  rritur.

 

    Numėri i tė vrareve dhe tė zhdukurve edhe sot e kėsaj dite ka qėnė i pamunudur qė tė indetifikofet zyrtarisht nga burime tė pavarura - pasi shumė prej tė vrarėve duke ju zhdukur indetitetin i kanė djegur dhe varrosur nė varre masive ende tė pa zbuluara..

 

    NATO, ka thėnė se gjatė luftės, tė vrarė dhe tė humbur mund tė ishin nė Kosovė 225,000 njėrėz, meshkuj e femra pėr tė cilėt nuk dihej asgjė mbi fatin e tyre. Nga kėta rezultojnė tani tė sigurtė mbi 10,000 vetė qė janė pushkatuar nė mėnyrėn mė barbare.  NATO, ka thėnė  gjithashtu se ka dokumnta qė provojnė se nė territorin e Serbisė dhe nė Kosovė gjenden rreth 10 varreza masive.

 

    Autoritetet ndėrkombėtare kanė shprehur gatishmėrinė e tyre pėr tė zbardhur fatin e gati 3,000 personave tė cilėt akoma janė tė zhdukur. Ky ėshtė vetėm njė fakt qė mund tė argumentoj ēmendurinė kanibaliste tė dekleratave tė papėrgjegjshme tė ish deputetit kanadez

                   Kosova gjashtė vjetė pas kėsaj lufte

               Lufta nė Kosovė ėshtė lufta 78 ditore kur shqiptarėt falėnderojnė bashkėsinė ndėrkombėtare dhe nė veēanti SHBA-s, dhe NATO-n pėr ēlirimin e vendit nga regjimi serb i Sllobodan Millosheviqit. Sulmet ajrore kundėr objektivave serbe, siē dihet tashmė filluan pas dėshtimit tė pėrpjekjeve diplomatike me  Sllobodan Millosheviq, pėr zgjidhjen e problemit tė Kosovės.

           U deshėn, pra 78 ditė bombardime tė aeroplanėve ushtarakė tė NATO-s dhe SHBA-s, qė presidenti i atėhershėm serb Millosheviq, sot i burgosuri i Hagės pėr krime kundra njerėzimit tė nėnshkruante largimin e forcave tė tij nga Kosova dhe hyrjen e forcave paqėruajtėse tė NATO-s.

          Presidenti i Kosovės dr Ibrahim Rugova,  ka thėnė se dita e fillimit tė fushatės tė sulmeve ajrore ka hyrė nė historinė mė tė re tė Kosovės si ditė e agimit tė lirisė pėr tė gjithė, kurse nė historinė botėrore ka hyrė si ditė pėr mbrojtjen e njė populli dhe pėr shpėtimin e tij nga e keqja.

         Ai ka vlerėsuar se pas gjashtė vjetėsh Kosova ka arritur pėrparime nė tė gjitha fushat.Kėshtu mendojnė edhe shumica shqiptare nė Kosovė nė gjashtėvjetorin e sulmeve ajrore tė NATO-s.

        Nė Kosovė aktualisht ndodhen rreth 18 mijė ushtarė tė Aleancės Veritanike tė koduar me emrin KFOR. Zyrtarė tė lartė tė NATO-s kanė pohuar se deri nė zgjidhjen e statusit tė Kosovės do tė mbahet numri i njejtė i ushtarėve.


Me rastin e 6 vjetorit
Dėshmorėt e paharruar tė Morinės

Sot, mė 7.7.2004 mbushen 6 vite kur ne fushen e nderit, ballėpėrballė  me forcat serbe ranė pėr mos vdekur kurrSylejmon Avdyli, Nezir Elezi,Blerim Ukshini, Arben Ukshini e Ahmet Pulatani nga Morina si dhe Imer Bytyqi nga Nishori i Therandes



Shkruan: Islam Sadiku

Dėshmorėt e paharruar tė Morinės - Sot, mė 7.7.2004 mbushen 6 vite kur ne fushen e nderit, ballėpėrballė me forcat serbe ranė pėr tė mos vdekur kurr Sylejmon Avdyli, Nezir Elezi,Blerim Ukshini, Arben Ukshini e Ahmet Pulatani nga Morina si dhe Imer Bytyqi nga Nishori i Therandes
 Kur forcat serbe u perballen nė Gllogjan me UĒK nė,Rekė tė Keqe dhe\ nė ter Dukagjinin u verejten shenjat e para se do te hakmerren dhe se egersirat nuk kan te ndalur Duke parėket rrezik, djelmosht, trimat e Morines, fshat ne Malsin e Gjakovės, i rroken armet dhe u rreshtuan ne radhet e UĒK-sė.

 

 

 

 

Meqė fshati Morin shtrihet mu ne kufi me Shqipėrin, keta djelmosha shpejt e mėsuan startegjin e luftes se qka do tė thot te mbrohet Morina. Djemt e Morines u bashkuan si nji, duke e u kyqur edhe nga pesė vėllezėr te nji familje, pa kursyer asgjė,per dheun e tė parėve tė tyre. Pas aksioneve tė para tė drejtėperdrejta me ushtrinė serbe,keta trima u kaliten edhe mė shum kurse forcat serbe mbeten tė izuluara vetem nė karakoll duke menduar se kanė tė bejnė me nji brigadė tė tėrė. Pėrpos mbrojtjes sė fshatit kėta djelmosha me shum sukses ju ndihmuan edhe bashkėluftetarėve tjerė nė frontet e tjera si nė Smolic,Ponashec, Brovin, Nivakaz dhe Junik. 

 

 

 

 

Fronti i Morinės apo mrojtja e fshatit Morinė u bė qė nga Prilli e deri me 7.7.1998 dhe ishte plotsisht ne duart e kėtyre trimave. Mbajtja e kėtij fshati nėn kontroll nga keta djem, pati rensi strategjike pėr tėr regjionin e Rekės sė Keqe, Dukagjinit dhe mbarė Kosovės. Duke ju falemenderu kėtyre trimave, nga ketu kaluan, hyn dhe dulėn shum luftėtarė tė lirisė duke i pritė dhe percjellė pa ju ndodhur asgjė dhe pa ra nė pritat e kurdisura nga anmiku.Nė ketė fshat ishte njeri nder koridoret me tė sigurta per furnizimin me armatim dhe teknikė luftarake UĒK-ja ne mbarė Kosovėn. Kėtu forcat serbe pesuan humbje tė mėdhe nė njerėz Humbjen e tyre e pranoi edhe Kryekasapi Milloshevici nė Hagė ku vetem per nji dit ju vran 64 ushtarė te njesive elite. Morina ra kur ne fushen e nderit ranė tė gjashtė dėshmoret Sylejmon Avdyli, Blerim Ukshini,Ahmet Pulatani nga Morina si dhe Imer Bytyqi nga Nishori i Therandes apo mė shum se gjysma dhe u zunė tė gjallė dy luftetarė. Pėr aksionet e frytshme dhe pėr pathyshmerin e kėtyre trimave, muar vesh e tėr bota shqiptare dhe nga kurreshtja qė tė jenė bashkluftėtarė tė kėtyre, ju bashkuan shum djelmosha tjerė nga e ter Kosova dhe nga Diaspora, ku njeri nder ta edhe ra deshmorė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Me kėta deshmorė sot krenohet Morina, Reka e Keqe, Rrafshi i Dukagjinit dhe e ter Kosova. Gjaku i tyre u bėthemeli lirisė, themel i Kosovės. Sot ne pervjetorin e tyre pėrkulemi me dinjitet dhe i lehtė ju qoftė dheu i Kosoves 
Lavdi./shkroi bashkėpunėtori erenikut: Islam Sadiku/

 

 

 

 


E shtunė 3 korrik, 2004
BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

 

 PĖR KOSOVĖN DHE BALLKANIN, SI PASHIQI,  SI MILOSHEVIQI, SI TADIQI-"NJĖ STRATEGJI   DEMOKRATIKE"!

 

      Zgjedhjet presidenciale tė Serbisė, u komentuan dhe u pėrgėzuan  me pompė nga Tirana zyrtare e “bashibozukėve politikė”, duke konsideruar se zgjedhja Boris Tadiqit ( anėtar i PDS-sė) pėr kryetar tė Republikės Serbisė, dėshmoi “prėcaktimin demokratik europiuan tė Serbisė”. Kėshtu deklaroi Ilir Meta, me tė mėsuar se nė vend tė Vojisllav Nikoliqit(PRS), votat e elektoratit serb, i kishte fituar “demokrati” Boris Tadiq. Konstatimet e kėtilla optimiste  tė paekuilibruara dhe me ngjyrė apologjike, si shprehje e bindjes politike tė zyrtarėve tė garniturės sė regjimit tė premierit Fatos Nano ndaj  homologėve tė tyre “domkratė-socilaistė” tė pushtetit antidemokratik tė Serbisė, jo vetėm se janė tė ngutshme, por janė krejtėsisht tė pathemelta, sepse kanė pėr qėllim tė dezinformojnė si opinionin e brendshėm, ashtu edhe atė jashtėm, nė mėnyrė qė ta “bindin” Evropėn, se me zgjedhjen e Boris Tadiqit ka triumfuar “opcioni demokratik-ervopian” mbi atė tė forcave ēetnike radikale nė Serbi(!) Ky konstatim, si dhe tė tjerat, qė janė shprehur nė kėtė ton, politikisht janė difekte, sepse nė prapavijė fshehin atė mė tė keqėn-tė zezėn e politikės serbe orvaten, qė ta bėjnė tė bardhė, kur ajo nė esencė (sikurse dje, ashtu edhe sot pa praninė fizike tė Slobodan Milosheviqit dhe tė Vojislav Sheshelit) ėshtė e zezė, dhe nuk ka asnjė shenjė tė bardhė tė ngjashėm a tė pėrbashkėt me institutin e demokracisė as nė kuptimin teorik as nė atė praktik, e mos tė flasim pėr ndonė ngjashmėri tė saj me demokracinė tradicionale tė Evropės Perėndimore. Kėtė e ka vėrtetuar konstanta historike e tė gjitha regjimeve tė deritashme politike tė Serbisė, duke filluar qė nga periudha e garashaninėve, obrenoviqėve, karagjorgjeviqėve, pashiqėve, nediqėve, qosiqėve, milosheviqėve, koshtuniqėve etj., si  dhe zgjidhja e paradisaditshme e Boris Tadiqit pėr kryetar, se Serbia gjatė ekzistencės sė saj tė derisotme kurrėnjėherė nuk ka pasur qeveri apo kryetarė me prirje dhe me orientim tė njėmendtė demokratik  evroperėndimor. Pėrkundrazi, Serbia dhe tė gjithė kryetarėt e saj tė deritashėm kanė qenė, dhe janė (me ide programore dhe me veprime praktike) vetėm nacionalshovinistė, diktatorė, tiranė, fashistė dhe antidemokratė, qė “demokracinė proevropiane” e kanė dėshmuar para Evropės dhe para botės, me ushtrimin e politikės sė tyre pushtuese ndaj popujve dhe vendeve tė tyre fqinje (Shqipėria, Kroacia, Hungaria, Bullgaria, Bosnja), duke iu grabitur dhe pėrthithur territoret e tyre indigjene, qė nga shekulli XIV i mesjetės sė errėt, qė personifikohet me pushtimet e perandorisė serbobizantine tė car Stefan Dushanit e deri me regjimin nazifashist gjenocidal tė Serbisė “socialiste-demokratike” tė Slobodan Milosheviqit, tė Vojislav Sheshelit, tė Vuk Drashkoviqit dhe tė Boris Tadiqit. Nė kėtė kontekst, mund tė pohohet, se kanė ndyrshuar vetėm emėrtimet dhe emrat e regjimeve dhe tė kryetarėve tė Serbisė sė derisotme, por jo edhe pėrmbajtja dhe  orientimi i tyre ēetniko-fashist, nacionlashovinist, despotik dhe antisemitist nuk ka pėsuar kurrfarė metamorfoze as nė kuptimin  e demokracisė evroperėndimore, as nė kuptimin shprehjes sė gatishmėrisė sė pėrmirėsimit tė marrėdhėnieve ndėrfqinjėsore, posaēėrisht me shqiptarėt, pėr tė hequr dorė njėherė e pėrgjithmonė nga territoret e tyre tė kolonizuara dhe tė aneksuara me forcė, me dhunė, me gjenocid, me reprezalie, me vrasje dhe me shpėrngulje permanente qė nga viti 1876 e deri nė ditėt e sotme, kur edhe “demokrati”, kryetari sapozgjedhur i Republikės sė Serbisė (pėr befasi tė politikės vardisėse dhe miope tė regjimit prototip tė Fatos Nanos dhe tė Ilir Metės etj.), nė “frymėn demokratike-paqėsore evropiane”, ka pohuar se me tė gjitha mjetet dhe me konsekuencė, do ta mbėshtetė Projektin antishqiptar pėr Kosovėn (tė miratuar para ca kohėsh nga Kuvendi dhe Qeveria e Serbisė, i cili nė origjinal dhe nė gjuhė tė huaja, u ėshtė dėrguar edhe qendrave tė vendosjes sė bashkėsisė ndėrkombėtare), duke nėnvizuar nė “tonin e sert-demokratiak dhe vizional” tė Slobodan Milosheviqit, tė Vojislav Sheshelit, Vojislav Koshtunicės, tė Vuk Drashkoviqit, tė  Nebojsha Ēoviqit, dhe tė Rada Trajkoviqit: “Kosova ėshtė pjesė e Serbisė”. Ja, pra, sipas kryetarit “demokrat” serb, Boris Tadiq, ky ėshtė “thelbi” i pėrcaktimit tė “politikės demokratike” tė Serbisė ndaj Evropės: “Kosova ėshtė Serbia jonė. Do tė bėj ēdo gjė  si nė aspektin e politikės sė brendshme, ashtu edhe asaj tė jashtme, qė ky projekt tė jetė i suksesshėm, sepse ky nuk ėshtė kundėrshtuar nga bashkėsia ndėrkombėtare.”(Balkanweb,1 korrik,2004).

           Se sa, vėrtet, kryetari i ri i Serbisė, Boris Tadiq ėshtė i vendosur, i pakompromis, “paqėsor” dhe “demokrat” sikurse S.Milosheviqi, V.Shesheli dhe V.Drashkoviqi etj. nė  mbrojtjen e kėtij Projekti hegjemonist tė Serbisė sė Madhe, kur ėshtė fjala pėr rikthimin e  Kosovės nėn saēin kolonial tė Serbisė “demokratike”, e dėshmon edhe ky pohim i tij “zemėrgjerė”, i shprehur nė frymėn e “tolerancės”   dhe tė “kulturės demokratike-pluraliste” tė  projekteve tė ndryshme tė Bashkimit Evropian(BE):” Nuk ekziston asnjė politikan shqiptar me tė cilin nuk do tė bisedoja. Kosova ėshtė pjesė pėrbėrėse e SMZ-sė dhe dua tė shkoj atje e tė bisedoj me zyrtarėt e UNMIK-ut dhe tė KFOR-it”. Kjo gatishmėri e pėrcaktimit politik tė kryetarit tė Serbisė, Boris Tadiq, duhet kuptuar realisht, sepse edhe ky ėshtė nacionalist serbomadh sikurse paraardhėsit e tij, Slobodan Milosheviq dhe Vojislav Sheshel, edhe pse ėshtė i rreshtuar nė PDS-nė, nuk dallon pėr asnjė nuancė nga politika programore  e strategjisė sė politikės kolonialiste-gjenocidale e tyre, kur ėshtė fjala pėr Kosovėn-Shqipėrinė Etnike, esenca e politikės sė tij “demokratike”, do tė ndryshojė vetėm pėr nga emri i tij (sepse ky quhet Boris Tadiq, e jo S.Milosheviq dhe V.Sheshel),si dhe nga  emėrtimi i partisė sė tij, e cila mban emrin Partia Demokratike e Serbisė(PDS), e jo Partia Socialiste e Serbisė(PSS). Ja, pra, kjo ėshtė  e gjithė diskrepanca e pėrcaktimit “demokratik-evropian” tė Serbisė me triumfin e Boris Tadiqit nė zgjedhjet e fundme presidenciale tė Serbisė. Pavarėsisht nga analizat dhe komentet me ton optimizmi  tė simulimeve tė ndryshme nė favor tė triumfit tė demokracisė nė Serbi, fitorja  e Boris  Tadiqit nuk mund tė quhet nė asnjė mėnyrė shpresėdhėnėse,  apo alternativė demokratike,  e as shtendosėse nė favor tė pavarėsisė sė Kosovės, sepse para sė gjithash ėshtė e barasvlershme me tė gjitha fitoret e deritashme “demokratike”  tė regjimit gjenocidal dhe fashit tė Slobodan Milosheviqit. Kėtė e provon edhe pėrmbajtja e Projektit “Kosova-Serbia jonė”, e miratuar si nga Qeveria, ashtu edhe Kuvendi i Serbisė. Projekt, ky, i cili nėnkupton: bisedime e dialog me shqiptarėt dhe bashkėsinė ndėrkombėtare pėr Kosovėn (sikurse Slobodan Milosheviqi) nė ēdo kohė, dhe nė ēdo moment, qoftė me palėn shqiptare, qoftė me UNMIK-un, qoftė me KFOR-in, siē ka deklartuar nė kėtė frymė edhe kryetari i ri “demokrat” i Serbisė, Boris Tadiq, por jo edhe pėr statusin e pavarėsisė sė saj, sepse “Kosova ėshtė tokė serbe”.  Ky do tė jetė “pėrcaktimi demokratik-evropian” i  Serbisė  me nė krye Boris Tadiqin. Sipas kėsaj del krejtsisht e qartė se : Serbia ėshtė gatshme, qė t’i pranojė tė gjitha ofertat e BE-sė (integrim ekonomik, politik, tregar, ushtarak etj.), si dhe tė bashkėsisė ndėrkombėtare, por vetėm me njė kusht, qė  sikurse deri tash, kėtu e 100 vjet mė parė (1912): Kosova tė ketė statusin kolonial serb. Nė kėtė  mėnyrė ėshtė shprehur edhe kyetari i sapozgjedhur i Serbisė,Boris Tadiq.

      Atėherė, autori i kėtij komenti me tė drejtė e shtron kėtė pyetje: - Ēfarė alternative e politikės demokratike dhe proevropiane paskėsha triumfuar nė Serbi me  zgjedhjen e Boris Tadiqit, kur politika strategjike e tij ėshtė tėrėsisht simetrike me atė tė ish-presidentit tė tij Slobodan Milosheviq, dhe tė nėnkryetarit tė Vojsilav Sheshelit, Vojislav Nikoliqit, i cili dėshtoi si kundėrkandidat i tij nė zgjedhjet presidenciale tė Serbisė?! -  Ndryshoi, vetėm (mashtrimi i elektoratit tė miniroteteve tė ndryshme nė Serbi nė ngjyrat dhe rekuizitat e verdha demokratike tė PDS-sė, bėri qė votat t’i shkojnė nė “kutinė demokratike” tė Boris Tadiqit, e jo nė atė  tė Partisė Radikale Serbe, ku valonte sheshit flamuri i kamės ēetnike dhe “luga e kėpucėve” e pastrimit etnik tė tyre nga ana e lepenistėve fashistė serbė: Vojislav Sheshel dhe Vojislav Nikoliq) TAKTIKA (e cila me njė potez, pa kurrfarė mbulese nė favor tė demokracisė dhe tė demokratizimit tė Serbisė, e hipnotizoi politikėn zyrtare tė Tiranės dhe atė  evropiane, se nė Serbi  triumfoi opcioni demokratik mbi fashizmin ortodoks  sheshelist. Kėtė reagim euforik tė ēastit tė qarqeve  tė politikės shqiptare dhe tė asaj  evropiane, duhet kuptuar vetėm si “dėshirė demokratike”, e jo kursesi si vlerėsim tė qėlluar dhe objektiv politik, qė shpreh tė vėrtetėn  pėr  suksesin e zgjedhjeve tė fundti presidenciale nė Serbi.): Pėr ardhmėrinė e Kosovės-Shqipėrisė Etnike, tė bashkėpunimit,  tė sigurisė, tė paqes dhe tė stabilitetit tė Ballkanit, si TADIQI, si  MILOSHEVIQI, si NIKOLIQI nuk kanė  kurrfarė dallimi  nė realizimin e Projeteve nacionaliste tė Serbisė sė Madhe. Domethėnė, me zgjedhjen e Boris Tadiqit nė krye tė Serbisė nuk duhet tė ngazėllehet as tė ushqejė iluzionet tė shkreta asnjė politikė e vendeve fqinje tė Serbisė (posaēėrisht ajo shqiptare)as diplomaica e shteteve tė BE-sė, as ajo Shteteve tė  Bashkuara tė Amerikės, sepse fitorja e Boris Tadiqit nuk pasqyron dhe nuk ėshtė kurrfarė garancie e ndonjė metamorfoze tė ardhme (tė afėrt a tė largėt) demokratike nė Serbi. Pra, nė zgjedhjet e fundit nė Serbi sėrish ka fituar e njėjta  strategji e Projektit  “Velika Srbija” (pėrderisa  Kosova konsiderohet si “pjesė e Serbisė”) e Ilia Garashaninit (1844) dhe e Slobodan Milosheviqit : “Aty ku ėshtė ngulitur njė serb, ėshtė Serbi” ?!


E enjte, 24 qershor, 2004

BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

 

 

            MISIONIN DHE KREDIBILITETIN E OKB-SĖ NĖ KOSOVĖ

            MUND TA SHPĖTOJĖ VETĖM STRATEGU I NJOHUR I DI-

            PLOMACISĖ AMERIKANE, RIĒRAD HOLLBRUK, NDRYSHE

            LUFTĖN DO TA FITOJNĖ “POVRATAKU” DHE KISHA  SERBE

Se sa ėshtė bėrė  serioze,  komplekse  dhe e  pazgjdhshme  ekzistenca dhe veprimi politik i kryemisarėve tė UNMIK-ut nė Kosovė, tė emėruar nga ana  e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Kofi Anan,  fatkeqėsisht, kėtė e dėshmojnė  edhe  dorėheqjet e deritashme tė dr. Bernard Kushneirt, Hans Hekerupit dhe tė Hari Holkerit nga posti i tyre si kryedrejtues tė UNMIK-ut nė Kosovė.  Shikuar nė aspektin juridik tė sė drejtės ndėrkombėtare, dhe nė veēanti tė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, ky problem jo qė nuk ėshtė i pazgjidhshėm, por fare nuk do tė duhej tė figuronte si i tillė nė praktikėn e deritashme pesėvjeēare tė veprimit tė UNMIK-ut nė Kosovė, sepse  kryeshefėt e UNMIK-ut, iu nėnshtrohen  rregullave dhe normave tė rendit dhe tė drejtėsisė ndėrkombėtare, pėrkatėsisht autorizimeve dhe pėrgjegjėsisė direkte tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara (i cili, edhe e ka miratuar Rezolutėn 1244 pėr Kosovėn) e jo ligjeve  dhe kushtetutave bizare proviniciale tė Serbisė fashiste tė Slobodan Milosheviqit, tė Vojislav Koshtunicės, tė Nebojsha Ēoviqit, tė Artemije Radosavleviqit, tė Rada Trajkoviqit dhe tė Oliver Ivanoviqit etj., tė cilat, si akte tė tilla  antiligjore, antidemokratike dhe anticivilizuese kombėtare dhe ndėrkombėtare kanė ndikuar drejtpėrdrejt dhe tėrthorazi nė demisionimin e parakohshėm tė dėrguarėve specialė tė OKB-sė nė Kosovė(Kushneri, Hekerupi dhe Holkeri).  Pėr tė dalė nga kjo krizė serioze, qė para sė gjithash e cenon rolin dhe kredibilitetin ndėrkombėtar tė OKB-sė,  parapėlqehet  dhe ėshtė e domosdoshme qė Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-sė, Kofi Annan ta rishqyrtojė taktikėn  diplomatike  tė emėrimit tė kryeshefėve tė UNMIK-ut nė Kosovė. Nė favor tė kėsaj ideje flasin tė tri dėshtimet e njėpasnjėshme tė tre(3) tė dėrguarėve specialė tė Kofi Annanit nė krye tė UNMIK-ut ( dr.Bernard Kushner, Hans hekerup dhe Hari Holker, si pasojė e  luftės sė hapur e Serbisė kundėr UNMIK-ut dhe KFOR-it, pėrkatėsisht kundėr bashkėsisė ndėrkombėtare) janė argumente tė mjaftueshme, se nė krye tė UNMIK-ut (pavarėsisht nga procedura e parashikuar  ligjore  e organeve tė OKB-sė pėr nominimin e tė dėrguarėve specialė nė misionet paqėsore ndėrkombėtare tė kaskave blu, se pėr kėtė duhet tė merret edhe pėlqimi i Serbisė agresore), patjetėr, duhet tė emėrohet njė personalitet i njohur  i diplomacisė dhe i politikės sė jashtme tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, i cili nė thelb, e njeh psikologjinė  e politikės serbe  ndaj Kosovės dhe shqiptarėve.  Nė kėtė mision delikat ndėrkombėtar tė OKB-sė nė Kosovė, Kofi Annani ( me procedurė tė shkurtėr) do tė duhej ta angazhonte  strategun dhe diplomatin  e shquar amerikan, Riēard Hollbruk, sepse vetėm ky ėshtė ai autoritet  i kompletuar ndėrkombėtar, qė do tė mund ta shpėtonte  misionin paqėsor dhe kredibilitetin e OKB-sė nė Kosovė, si dhe sė kėndejmi do ta shpėtonte nga “balta e gjallė” e “povratakut” politikėn e brendshme tė qeverisė sė Kosovės. Se nė ēfarė stadi, Riēard Hollbruk  e njeh problemin e Kosovės, kėtė e dėshmon edhe diplomacia e tij e suksesshme  nė ndėrkombėtarzimin e ēėshtjes sė Kosovės pėrmes Konfenecės sė Rambujesė, bėrė nė shkurt tė vitit 1999. Me njė fjalė, Riēard Hollbruku ishte njė nga protagonistėt  kryesorė tė politikės amerikane, i cili nė saje tė mbėshtetjes sė ish-presidentit  amerikan, Bill Klinton, e detyroi  Serbinė gjenocidale tė Slobodan Milosheviqit, qė tė kapitullojė para bashkėsisė ndėrkombėtare. Prandaj, pėr kėtė qėllim, do tė duhej tė anagazhoheshin si politika e qeverisė sė Kosovės, ashtu edhe Kėshilli i Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara me Kofi Annanin nė krye, po qe se duan ta shpėtojnė “lėkurėn” e tyre nga lufta e hapur pesėvjeēare e nacionalshovinizmit dhe e fashizmit  tė Serbisė kolonialiste, e cili nė kėtė mėnyrė me ēdo kusht po orvatet ta rehabilitojė politikėn gjenocidale dhe agresionin serbomadh kundėr shqiptarėve dhe Kosovės mė 1999.          Njotimi zyrtar, se Hari Holkerin (ish-kryeshef i UNMIK-ut), do ta zėvendėsojė diplomati i njohur danez, Soren Jesen Petersen, nuk ėshtė kurrfarė befasie pėr opinioin publik vendor dhe ndėrkombėtrar, sepse si duket Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Kofi Annan, tanimė, qe pesė vjet rresht,  i ėshtė  bėrė “opsesion” bindja  (si rrjedhim i instruksioneve dhe propozimeve  tė qarqeve diplomatike tė Evropės, si dhe i ushtrimit tė trysnisė dhe i shantazheve tė Serbisė kundėr UNMIK-ut)  se  vetėm  diplomatėt e shteteve skandinave, pėrkatėsisht evropiane, mund ta vėnė nė vijė tė drejtė “lokomotivėn” e UNMIK-ut nė Kosovė. Mirėpo, pavarėsisht nga  parashikimet dhe arsyet e kėtilla tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė lidhur me nominimin e kryeadministratorėve tė UNMIK-ut, rezultatet dhe praktika e deritashme pesėvjeēare e misionit paqėsor ndėrkombėtar tė OKB-sė nė Kosovė, dėshmoi  se problmei i Kosovės nuk mund tė avancohet, as tė zgjidhet, duke i ndėrruar kryeadministratorėt e “dėshtuar” tė UNMIK-ut si “kuleēėt e qirave”, si thotė njė fajlė popullore. Kjo formė e veprimit diplomatik tė KS tė Kombeve tė Bashkuara,  nuk ėshtė kurrėfarė aletrantive e qėlluar, as e kapshme pėr tė jusitifikuar “kapitullimin” e “revokimeve vullnetare” tė  tre ish-kryeadministratorėve tė UNMIK-ut, Dr.Bernard Kushner, Hans Hekerup dhe Hari Holker, por ėshtė nė funksion dhe shėrbim tė drejtpėrdrejtė tė blerjes sė kohės sė  politikės dhe propagandės zyratre tė Serbisė, qė sikurse deri tani, ajo don ta bllokojė, ta sabotojė dhe ta luftojė me tė gjitha mjetet joinstitucionale dhe antidemokratike veprimtarinė e gjithmabrshme tė misionit paqėsor ndėrkombėtar tė OKB-sė nė Kosovė.  Njė pėrcaktim tė kėtillė tė konstantės sė shovinzmit antishqiptar dhe anti-OKB, politika propaganistike  zyrtare serbe e ka shprehur, sapo  ka marrė vesh pėr nominimin e ri tė kreadministratorit tė UNMIK-ut, Soren Jesen Petresen, duke  paralajmėruar se: “ danezi Soren Jensen Petersen, do tė angazhohet pėr mbrojtjen e interesave tė bashkėsisė serbe, si dhe do tė riorganizojė UNMIK-un”(Politika,17.06.2004). Thjesht, esenca  e kėtij  mesazhi  me pėrmbajtje tė njėanshme dhe subjektive, e shprehur me njė  ton tė butė  lajkatar tė vardisjes sė eksponentėve ekstermistė tė politikės zyrtare serbe tė Beogradit ndaj “mirėseardhjes”  sė kryeadministratorit tė ri tė UNMIK-ut,  Soren  Jesen Petersen,  sheshit  paralajmėron “notėn diplomatike” kėrcėnuese  tė palės serbe, se  edhe Soren Jesen Peterseni, do tė pėrjetojė tė njėjtin “inafrkt politik” tė Dr.Bernard Kushnerit, Hans hekerupit dhe tė Hari Holkerit, po qe se qysh tani nuk rreshtohet  vetėm nė anėn  e  Serbisė  dhe tė serbėve pėr t’i mbrojtur interesat e tyre, qė janė nė pėrputhje me politikėn e tyre hegjemoniste dhe kolonialiste (qė pėrbėjnė boshtin e mbijetesės sė strategjisė dhe tė taktikės sė politikės dhe  tė propagandės sė regjimit gjenocidal tė Serbisė sė Sllobodan Milosheviqit  nė luftėn kundėr pavarėsisė sė Kosovės, kundėr UNMIK-ut, kundėr KFOR-it dhe kundėr Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės) pėr tė mbajtur  edhe mė tej  Kosovėn si koloni tė tyre tė dikurshme, natyrisht, duke i akuzuar shqiptarėt para bashkėsisė ndėrkombėtare, si “diskriminues dhe mohues” tė drejtave dhe lirive  tė njeriut tė minoritet serb nė Kosovė.  Edhe sipas kėsaj “note diplomatike” kėrcėnuese  tė qeveritarėve  shovinistė serbomėdhenj, qė tani ėshtė krejt e kuptueshme se Soren Jesen Peterseni,  tanimė (para se t’ia fillojė detyrės sė re, si kryeshef i UNMIK-ut) konsiderohet i “dėshtuar” sikurse edhe treshi i theksuar i paraardhėsėve tė tij, Bernard Kushner, Hans Hekerup dhe Hari Holker. S’ka pushtet ekzekutiv, pa njohjen e shtetėsisė sė Kosovės! Ndėrkaq, nė anėn tjetėr, disa zėra(kasnecė tė politikės sė “shterrur”  shqiptare (tė Kuvendit dhe tė Qeverisė sė Kosovės), janė shprehur nė frymėn e “diplomacisė sė hollė”, duke shpresuar se Soren Jensen Peterseni, (pas duarshtrėngimit para kamerave nė shenjė tė pėrshėndetjes sė pranimit tė detyrės sė tij nė krye tė UNMK-ut), menjėherė, pa ulur mirė nė karrige,  sipas detyrės zyrtare, do t’iu transferojė pushtetin ekzekutiv  institucioneve tė Kosovės”. Kjo “devizė politike” ėshtė e ngutshme dhe jovizionale, sepse nė thelb anagazhohet  qė “elita politike” shqiptare  sa mė parė tė jetė e mundur, ta marrė pushtetin nė duar tė saj, duke konsideruar se ėshtė  e “zoja” pėr t’i dalė zot  mbrojtjes sė  Kosovės, pėrkatėsisht zgjidhjes sė statusit  pėrfundimtar tė saj, pa praninė e UNMIK-ut dhe tė KFOR-it. Natyrisht, do tė ishte e logjikshme dhe e pranuarer, qė UNMIK-u t’ia transferonte pushtetin ekzekutiv qeverisė sė Kosovės, sepse ėshtė nė vonesė, jo mė pak se 5 vjet, por kur, dhe  si ta bėjė kėtė hap vendimtar pėr ardhmėrinė e Kosovės? Kujt t’i dorėzohet ai pushtet ekzekutiv i UNMIK-ut , kur ajo nuk ėshtė kurrfarė qeverie shtetėrore as nė kuptimin  e sė drejtės sė brendshme, as tė asaj ndėrkombėtare, por ėshtė njė organizėm i  thjeshtė dhe i kufizuar politik, juridiik dhe kushtetues, qė ka  karakter parapėrgatitor pėr krijimin e njė qeverie shtetėrore tė Kosovės nė tė ardhmen, si shtet i pavarur apo si  “qeveri meleze” krejtėsisht e varur nga SMZ-ja, ashtu siē po kėrkojnė eksponentėt shovinistė tė “decentralizimit pushtetor” tė Kosovės, e cila as de facto, as de jure nuk ka kurrfarė pushteti centralizues, sepse,  pikėsėpari, nuk ėshtė e njohur si shtet nga ana bashkėsisė ndėrkombėtare. De jure, kjo ėshtė pengesa kryesore pse pushteti ekzekutiv i UNMIK-ut nuk mund t’i kalohet qeverisė sė Kosovės. Ndėrkaq, de facto  ekzistojnė edhe  faktorė tė tjerė, qė e kushtėzojnė procesin e transferimit tė kompetencave dhe tė autorizimeve shtetėrore qeverisė sė Kosovės. Ndėr faktorėt kyē ėshtė faktori politik, i cili nė esencė nuk e ka dhėnė “provimin e diplomės” as para opinionit politik tė brendshėm, as para atij ndėkombėtar, se ajo garniturė politike  shqiptare nė  pushtetin e pėrkohshėm ndėrkombėtar tė administratės sė UNMIK-ut dhe tė KFOR-it, ėshtė nė gjendje pėr ta drejtuar politikėn e mirėfilltė tė Kosovės si nė planin e brendshėm, ashtu edhe nė atė ndėrkombėtar. Kėtė  konkluzion tonin, e provon edhe zvarritja pesėvjeēare e njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės. Nė kėtė drejtim, politika zyrtare shqiptare e Kosovės, nuk ka bėrė asnjė  hap  tė lėvizjes pozitive, qė t’i imponohet  politikės improvizuese ndėrkombėtare, e cili nė kėtė rast, do ta nxirrte  nga “loja” politikėn dhe  propagandėn vepruese  fashiste serbomadhe tė Beogradit, kur ėshtė fjala pėr  pretendimet dhe qėllimet e saj shekullore, qė  sėrish,  me tėrė “bagazhin” e saj militarist dhe kolonialist synon tė rikthehet nė “shpėtimin” e Kosovės  shqiptare, duke i fajėsuar shqiptarėt  se janė nė “tokėn  serbe”, dhe se, me  kėtė tezė fallso tė kahmotshme serbomadhe antishqiptare, Serbia gjenocidale, qe pesė vjet radhazi, ėshtė duke e infektuar si UNMIK-un, KFOR-in, pėrkatėsisht bashkėsinė ndėrkombėtare. Kjo ėshtė  strategjia dhe taktika e blerjes sė kohės pesėvjeēare nga ana e kryeaktorėve tė politikės zyrtare tė Beogradit, dhe e mbėshtetėsve tė saj tė brendshėm dhe tė jashtėm nė Kosovė. Pikėrisht, kushtėzimet, ultimatumet, kėrcėnimet, ushtrimi i presionit tė vazhdueshėm pesėvjeēar kundėr UNMIK-ut dhe KFOR-it  nga ana e  njė politike tė kėtillė tė serbocentrizmit autodestruktiv, kanė ndikuar, qė edhe politika shqiptare    vetėviktimizohet dhe tė kapitullojė pėrpara politikės dhe luftės sė ndyrė tė “povratakut”. Sheshit, dhe pa u thelluar aq shumė si nė aspektin politik, kombėtar dhe ndėrkombėtar, pushteti ekzekutiv i UNMIK-ut, nuk mund t’i dorėzohet qeverisė sė Kosovės, sepse ajo ende nuk e ka fituar luftėn politike, as propagandistike kundėr “povratakut” serb nė Kosovė. Kėtė ndėr tė tjera, e provon rasti eklatant i copėtimit tė Mitrovicės. Prandaj, do tė ishte fatale, marrja nė dorėzim  e  tėrė pushtetit ekzekutiv  tė UNMIK-ut nga ana e institucioneve tė qeverive kalimtare tė Kosovės, para se Kosova tė njihej si subjekt juridik ndėrkombėtar nga ana e bashkėsisė ndėrkombėtare. Nė  favor tė kėtij konstatimi, mjafton ta citojmė  deklaratėn mė tė re dhe tė papeshuar politikisht dhe diplomatikisht tė kryeministrit tė Qeverisė sė Kosovė Kosovės, Bajram Rexhepi, sipas sė cilės ai konsideron se “ Pavarėsia e kufizuar si zgjidhje kalimtare ėshtė njė variant krejtėsisht i pranueshėm, qė do tė siguronte arritjen e zhvillimit ekonomik dhe sovranitetin e Kosovės” (BalkanWeb,21 qershor 2004). Ja, pra, ky ėshtė edhe njė argument mė shumė se kjo qeveri e Kosovės, vėrtet,  ėshtė  e kufizuar dhe e “hendikepuar” nė gjykimet dhe veprimet e saj politike, diplomatike, juridike dhe kushtetuese si nė planin e brendshėm, ashtu edhe nė atė jashtėm. Pavarėsisht se ēfarė pretendon tė thotė “diplomatikisht” pėrmbajtja e kėsaj deklarate, nė  historikun  e doktrinės dhe tė praktikės sė deritashme tė sė drejtės ndėrkombėtare, si dhe tė shkencės sė marrėdhėnieve politike ndėrkombėtare nuk figuron asnjė pėrkufizim shkencor se instituti i “pavarėsisė sė kufizuar” iu siguron zhvillim ekonomik, prosperitet politik, pavarėsi dhe sovranitet kombėtar dhe shtetėror popujve dhe vendeve tė shtypura dhe tė kolonizuara siē ėshtė Kosova.  Gjithashtu, edhe nė kuptimin e pėrgjithshėm nocioni “pavarėsi e kufizuar” nuk ka tė bėjė me kurrėfarė pavarėsie as politike, as ekonomike, as kombėtare e as shtetėrore, sepse ėshtė “gjysė-hendikap”, qė nuk i hyn nė punė askujt, prandaj, as zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės, sado qė ky “variant kalimtar” tė jetė i “pranueshėm” dhe “atraktiv” pėr kryeministrin e qeverisė sė Kosovės, Dr.Bajram Rexhepi ndaj tė cilit unė personalisht kam respekt dhe konsideartė tė lartė, mirėpo,  nė kėtė rast nuk mund tė pajtohem me mesazhin e kėsaj deklarate, sepse , sė pari, bie ndesh me pėrcaktimin e tij si politikan i urtė dhe luftėtar i paepur e i drejtpėrdrejt i UĒK-sė, e cila  luftėn e saj kundėr Serbisė pushtuese gjenocidale nuk e ka zhvilluar, qė tė fitojė “gjysmė pavarėsie” nga SMZ-ja, por pėr pavarėsi tė plotė  si shtet sovran dhe  i shkėputur pėrgjithmonė nga sundimi i egėr  i kolonilaizmit dhe imperializmit serbomadh; sė dyti, ėshtė nė kolizion flagrant me kėrkesėn e drejtė historike, politike dhe kombėtare tė popullit  shqiptar tė Kosovės, tė shpehur nė mėnyrė tė ligjshme dhe demokratike nė referendumin gjithėpopullor mė 26-31 shtator tė vitit 1991, qė Kosova tė jetė shtet mė vete, dhe  sovran, ashtu siē parashikon Karta e OKB-sė dhe e drejta ndėrkombėtare lidhur me njohjen e sė drejtės sė vetėvendosjes popujve dhe vendeve tė kolonizuara. Prandaj, pavarėsisht nga faktorėt shtytės tė kombinatorikės sė diplomacisė evropiane, si dhe nga  “formulat” e imponuara tė qeverisė kolonialiste serbe (tė cilat i ka “vizatuar” regjimi gjenocidal serb i Slobodan Milosheviqit, dhe i pasardhėsve tė tij “demokratė”, tė ndihmuar nga Kisha Ortodokse Serbe), si qeveria, kuvendi i Kosovės, ashtu dhe politika zyrtare  shqiptare e Kosovės, nė pėrgjithėsi, duhet ta kenė parasysh faktin se me  servimin e imponuar tė “pavarėsisėsė kufizuar”, tė “pavarėsisė sė kushtėzuar” dhe tė “autonomisė substanciale” ( autor i tė gjitha kėtyre tezave konceptuale ėshtė Grupi Ndėrkombėtar i Krizave, si dhe prapaskenat e politikės propagandistike serbe) nuk mund tė zgjidhet statusi i Kosovės as nė vitin 2005, e as nė vitin 2050 tė shekullit XXI. Me kėto “formula” mashtruese dhe spekuluese pėr  “pavarėsinė” e Kosovės, le tė merren autorėt e tyre, por jo, edhe politika zyrtare e qeverisė, as e kuvendit tė Kosovės, e as ajo Tiranės zyrtare, sepse  nė kėtė mėnyrė me nėnshkrimin dhe me garancėn e bashkėsisė ndėrkombėtare tė “pavarėsisė sė kufizuar”(formulė kjo, qė ėshtė vetėm nė favor tė imperializmit dhe fashizmit serb),  Kosova sėrish do tė ngelte nėn sovranitetin kolonial shekullor tė Serbisė dhe tė Malit tė ZI(SMZ). Prandaj,  humbja e kohės dhe kalkulimet e mėtejme nė kėtė “temė”, do  tė jenė fatale dhe tė disfavorshme pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės nė favor tė kėrkesės sė drejtė dhe legjitime tė popullit shqiptar tė Kosovės. Pra, me “gjysma”, me “kufizime” dhe me diktate tė kėtilla ( si shprehje e “zgjidhjes sė mundshme” tė problemit kolonial tė Kosovės), nuk mund tė ndėrtohen as shtėpia, as politika e as ardhmėria individuale dhe kolektive e popullit shqiptar as nė Kosovė, as brenda njėsive tė tejra territoriale tė Shqipėrisė Etnike.

 

        Koncesionet naive dhe konceptet paliative  nuk  pėrbėjnė

        kompromis politik, sipas teorisė se zgjidhjes sė konfliktit

 

Nė vend se tė shterohemi nė  tezat dhe konceptet paliative tė “shtetėsisė funksionale” tė Kosovės, qė kėto janė “produkte politike”  tė GNK-sė dhe tė Bashkimit Evropian(BE), tė cilat e favorizojnė  dhe e stimulojunė vetėm interesin kolonial dhe pretendimet territoriale tė Serbisė, jo vetėm nė ricopėtimin e Kosovės, por edhe tė territoreve tė tjera tė Anamoravės, tė cilat Serbia edhe sot i quan, dhe i konsideron si “Stara Srbija”, ne duhet tė pėrqėndrohemi nė  riaktivizimin dhe nė mobilizimin e  gjithė potencialit tonė politik, shkencor dhe kombėtar pėrparimtar, nė mėnyrė qė  tė neutralizojmė ēdo pėrpjekje dhe kėrkesė, qė synon  tė jetė nė kundėrshtim me  shprehjen e vullnetit unanim tė popullit shqiptar, qė Kosova tė jetė e lirė dhe sovrane, e jo as “gjysmė e pavarur” nėn  ombrellėn e  ndonjė protektorati ndėrkombėtar me superstrukturė  institucionale evropiane, e as  “koloni e pavarur” me infrastrukturė  sllave  nėn Serbi dhe Mal tė ZI (SMZ).  Ēdo kompromis i politikės shqiptare nė kėtė kontekst, do tė kualifikohej si koncesion naiv dhe, pėr mė tepėr,  me tė drejtė, do tė cilėsohej  si tradhti e rėndė ndaj Kosovės, pėrkatėsisht  ndaj Shqipėrisė Etnike. Pavarėsish nga ushtrimi i presioneve tė ndryshme tė Serbisė gjenocidale imperialiste, dhe nga “formulat” antipavarėsi tė Kosovės, asnjė funksionar, asnjė parti, asnjė politikė nuk  ka mandat dhe nuk e gėzon atė drejtė, qė tė vendosė pėr fatin e pavarėsisė sė Kosovės dhe tė shqiptarėve pa pėlqimin e popullit, tė deklaruar me referendum a  me plebishit , si formė e ligjshme  dhe demokratike. Duhet tė jemi nė pozicione tė qarta (pa marrė parasysh interesat grupore, ideologjike dhe partiake apo krahinore ditore dhe jetėshkurtėra), se politika  pushtetore e sotme e Kosovės, as e  Shqipėrisė nuk i nėnshtrohet vetėm kritikės sė opozitės, por kritikės sė mbarė popullit, qė  ka pėr qėllim, dhe mbi tė gjitha, e ka pėr detyrė dhe tė drejtė ta mbrojė interesin kombėtar dhe shtetėror si tė Kosovės, ashtu edhe tė mbarė Shqipėrisė Etnike. Nė kėtė kontekst, nuk kemi ēka ta “ngatėrrojmė” as Evropėn, as bashkėsinė ndėrkombėtare, e pėr mė tepėr t’i fajėsojmė pėr gabimet dhe “huqet” e  deritashme, as tė ardhshme tė politikės shqiptare,sepse as Evropa, as bashkėsia ndėrkombėtare nuk e ka pėr detyrė qė t’i pajtojė shqiptarėt e pėrēarė dhe tė dezintegruar nėpėr “eksklavat” e getoizuara tė kolonializmit serbosllav. Evropa, as bashkėsia ndėrkombėtare  nuk kanė dhėnė ndihma humanitare dhe mjete tė tjera financiare, qė nė vend tė ndėrtimit dhe tė zhvillimit tė reformave ekonomike nė Kosovė, dhe mė gjerė, tė ndėrtohen dhe tė funksionojnė sipas sistemit piramidal: bordele, motele dhe firma e kompani tė tjera  pėr qėllime  dhe pėrfitime tė politikave mafioze, por kėto i ka mundėsuar politika dhe “ligjėsia” e ligjeve dhe e kushtetutave dhe gjysmėkushtetutave tė Serbisė, tė cilat, pothuajse qe  pesė vjet (nė kuadrin e administratės ndėrkombėtare dhe lokale nė Kosovė) kanė “mbijetuar” tė paprekura nė Kosovė.

 

S’ka dyshim se, ka tė drejtė “Mandela” i Evropės, Adem Demaēi, qė ka deklaruar publikisht pėrmes disa masmediave shqiptare, se “faktorėt ndėrkombėtarė po bėjnė eksperimente me Kosovėn”. Mirėpo, mjerisht,  kėto “eksperimente tė pakufijshme” kanė si shkak dhe pasojė “pjellėn” fatkeqe ( tė dy kaptinave tė ndryshme historiko-politike tė Kosovės. E, e para i pėrket  kohės okupuese dhjetėvjeēare nėn gjenocdin e Serbisė sė Slobodan Milosheviqit, kurse e dyta ka tė bėjė me pesėvjeēarin e kohės paqėsore nėn mandatin e protektoratit ndėrkombėtar tė OKB-sė) tė politikės sė brendshme tė Kosovės (1990-2004). Kėtė paradoks dhe anakronizėm tė politikės sė brendshme zyrtare tė Kosovės, e ka komentuar saktė, nė stilin e natyrshėm humoristik-figurativ aktori ynė i njohur, Ibrahim Krajkova (Leci), duke nėnvizuar : “Zonja ndėrkombėtare, politika jonė po shihet ashiqare, faleminderit qė keni ardhė me na ndihmue, por pasha Zotin, shumė vėshtirė do ta kini, qė  hujet dhe veset  tona tė keqia  me  na i largue. Na jemi kėta qė jemi, tė pandryshueshėm: “paqėsorė”, “demokratė”, mizat nuk i shkelim, veē flejmė, gjezdisim nėpėr kafene e ēajtore, e bajmė hajgare..., neve kurrė s’na bahet vonė, se pavarėsinė, na e kini premtuar ju,  “zonja ndėrkombėtare”. Edhe pse konstatim i  artistit popullor, ėshtė shprehur thjesht dhe nė formė tė ironisė dhe sarkazmės, efekti politik dhe kombėtar i saj ėshtė arritur plotėsisht, sepse me tė drejtė e kritikon sensin negativ tė nervit tė politikės aktuale nė kohe paqeje, e cila pėr nga efekti pozitiv  praktik nuk dallohet nga politika dėshtuese e qeverisė (3%) sė “ ish-republikės sė B.Bukoshit dhe tė I.Rugovės” nė kohė lufte. E para, humbi luftėn, pa hyrė fare nė tė kundėr  okupatorit serb, kurse e dyta, fitoi nė luftė, e humbi keq nė paqe, sepse “dy kėmbėt ia ka futur nė njė kėpucė” povrataku  i Rada Trajkoviqit, i Oliver Ivanoviqit,  i Artemije Radosavleviqit dhe i Nebojsha Ēoviqit, e kursesi nuk janė duke e gjetur rrugėn, qė tė dalin nga labirinti i prapaskenave tė rrezikshme tė politikės antishqiptare tė Serbise si duket dėshtimet politike tė kėsaj tė fundit kanė pėr pasojė  “lakmitė” dhe parregullsitė e  sė parės, luftė pėr karrierė e pushtet, se pėr milet ėshtė shumė  lehtė, ia bėjmė si tė dojmė vetė, sepse pėr krimin e organziuar ekonomiko-politik:: vjedhjet, keqpėrdorimet, pėrgjegjėsinė, fajet, gabimet  etj, ia qepim “zonjės ndėrkombėtare”. Mirėpo, Leci, pėrsėri, nė llogari tė kėsaj politike tė dėshtuar kombėtare, do tė shpotiste me tė njėjtin refren alegorik:: “ Po shihet ashiqare, se kjo ėshtė politikė hajgare, o zonja ndėrkombėtare”(!) Ky  humor i Lecit, ėshtė  i hidhur dhe tė ngjethė misht, por ėshtė i  qėndrueshėm, sepse e paqyron tė vėrtetėn  dhe realitetin pesėvjeēar tė njė politike dėshtuese, edhe pse ėshtė zhvilluar nė kohė paqeje dhe, me ndihmėn e kontributin direkt tė bashkėsisė ndėrkombėtare, nuk ka bėrė asnjė hap pėrpara drejtė vėnies nė rend dite tė politikės ndėrkombėtare ēėshtjen e pavarėsisė sė Kosovės. Pėrkundėr tė tė gjithė minusave dhe dėshtimeve tė deritashme, politika e brendshme e Kosovės, po insiston qė tė marrė nė duar tė saj tėrė pushtetin ekzekutiv nga administrata ndėrkombėtare e UNMIK-ut. Shikuar si nė aspektin doktrinar, ashtu edhe nė atė praktik, njė kėrkesė e kėtillė ėshtė joreale, sepse (me gjithė qeverinė dhe kuvendin) hėpėrhė Kosova ende  nuk ka politikėn, as sovranitetin e saj tė brendshėm. Prandaj, me tė drejtė shtrohet pyetja, si mund tė kėrkohet kalimi i tėrė pushtetit ekzkeutiv tė UNMIK-ut nė organet dhe institucionet pėrkatėse tė Kosovės, tė cilat, ndėr tė tjera, me tė drejtė po synojnė qė tė ndėrtojnė edhe politikėn e jashtme, kur ende nuk kanė politikėn e tyre tė brendshme. Kėtė fakt tė rėndėsishėm, specialistėt e politikės ndėrkombėtare dhe asaj tė brendshme, duhet ta mbajnė parasysh, sepse politika e jashtme, kushtėzohet nga politika e brendshme. Nuk mund tė ketė politikė tė jashtme pa politikė tė brendshme Mungesa   e kėtij komponenti relevant , me tė drejtė  e vė nė pikėpyetje kalimin e pushtetit ekzekutiv tė UNMIK-ut  qeverisė sė Kosovės. Sipas kėtij parimi shkencor tė marrėdhėnieve politike ndėrkombėtare, dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare del  qartė se “hileti” kryesor i dilemave dhe i eksperimenteve tė bashkėsisė ndėrkombėtare me Kosovėn, pikėspari qėndron nė difektet e deritashme tė politikės sė brendshme, si rrjedhojė  e vetėmashtrimit, e korrupsionit nga kollaboracionizmi tregtar-ekonomik dhe politik shqiptar, si dhe    shantazheve  dhe pėrzierjes direkte dhe indirekte tė Serbisė nė ēėshtje tė brendshme tė Kosovės.

Nolens-volens, duhet tė thekosjmė faktin se, as politika e brendshme, as politika e jashtme e Kosovės nuk mund tė projektohen, as tė ndėrtohen mbi bazėn e gjysmė ideve, tė gjysmė koncepteve, tė gjysmė programeve ekonomike, politike dhe diplomatike, tė sajuara dhe tė diktuara nga  “arkitektėt” e formulave tė ndryshme autonomiste dhe  tė “kornizave kushtetuese” tė  ish-Jugosllavisė sė Eduard Kardelit dhe tė Serbisė gjenocidale tė Slobodan Milosheviqit. Thjesht, kėto “standarde universale” tė koniunkturave tė diplomacisė serbo-ervopiane janė zero dhe tė papranueshme pėr zgjidhjen e statustit juridik ndėrkombėtar tė Kosovės.


E mėrkurė, 16 qershor, 2004

BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

   

     JO KUNDĖR UNMIK-UT, POR KUNDĖR SERBISĖ, E CILA

     ME NJĖ PLUMB PO MUNDOHET T’ I VRASĖ  UNMIK-UN,

     KFOR-IN  DHE KOSOVĖN E LIRĖ DEMOKRATIKE(!)

      

Tė mos mashtrohemi, dhe tė mos harrojmė kurrėn e kurrės “devizėn” e   vjetėr dhe tė re tejet rrezikshme  antishqiptare tė psikologjisė politiko-patologjike  serbomadhe se,  atė qė Serbia dhe serbėt e quajnė tė bardhė lidhur me qenien shqiptare, pėr  shqiptarėt dhe pėr  Shqipėrinė Etnike ėshtė vetėm e zezė dhe fatale. Kėtė konstatim tonin e ka  dėshmuar  pėrvoja e hidhur dhe tragjike e historisė sė kontakteve dhe tė marrėdhėnieve serbe -  shqiptare nė Ballkan. Prandaj, edhe nė lidhje me ēėshtjen koloniale tė Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė Etnike, si dhe tė  prezencės dhe veprimtarisė sė deritashme tė UNMIK-ut, tė KFOR-it nė Kosovė,  kėrkesat, qėndrimet dhe vlerėsimet e politikės zyrtare shqiptare (qoftė pozitė a opozitė) nė asnjė segment tė pėrmbajtjes sė tyre nuk duhet tė jenė simetrike me ato tė politikės dhe tė propagandės sė qeverisė  serbe tė Beogradit zyrtar, sepse  ato, thjesht, do ta justifikonin  dhe pėrligjnin  hollokaustin dhe kolonializmin e deritashėm shekullor serb mbi shqiptarėt dhe Shqipėrinė Etnike. Sė kėndjemi, nė mėnyrė tė ngutshme dhe largpamėse, nevojitet qė  tė pezullohet nga “rendi i ditės” ēdo kėrkesė politike (pavarėsisht nga forma e shtruarjes sė  tyre, dhe kush  i inicon   apo i sponsoron ato nė momentin mė kritik tė zgjidhjes sė statusit  tė Kosovės) nga ana e palės shqiptare, qė ka tė bėjė me “largimin” e UNMIK-ut nga Kosova, sepse ato sheshit reflektojnė  me milimetėr  shenjėn barazuese-simetrike  tė kėrkesės armiqėsore  pesėvjeēare tė Serbisė pėr pėrzėnien e UNMIK-ut,  tė KFOR-it, pėrkatėsisht tė OKB-sė, tė NATO-s dhe tė Shteteve tė Bashkuara nga Kosova. Njė prapavijė tė  kėtillė  tė politikės sė rrezikshme serbe  kundėr  pavarėsisė sė Kosovės dhe tė pėrfaqėsuesve tė bashkėsisė ndėrkombėtare nė Kosovė, nuk janė  nė gjendje ta perceptojnė, as ta  “nuhatin” (as nga afėr, as nga larg) vetėm  ata aktorė politikė dhe “biznesmenė”, tė cilėt janė “alivanosr”  nga karriera politike,  dhe janė ngopur me  kapitalin  e tyre (si rrjedhim i zhvillimit tė paligjshėm tė transaksioneve tė deritashme  tregtare dhe ekonomike me Serbinė  kolonialiste tė Slobodan Milosheviqit dhe tė Vojisalav Koshtunicės), tė fituar nė kurriz tė shqiptarėve dhe tė Kosovės sė varfėruar dhe viktimizuar nga imperializmi kolonialist dhe gjenocidal serb, dhe nga  kollaboracionistėt dhe mafiozėt e majmėruar tė tij, tė cilėt, edhe pse, tė gjithė pasurinė dhe kapitalin e tyre e kanė bėrė, duke i shfrytėzuar egėrsisht dhe nė mėnyrėn mė tė paturpshme Kosovėn dhe shqiptarėt, (edhe sot, sikurse nė kohėn e okupimit tė Kosovės), duke i kompremetuar frytet dhe vlerat e luftės kombėtare ēlirimtare tė UĒK-sė (nė qeveri, nė Kuvend dhe nė institucione tė tjera tė Kosovės), “bėjnė politikė-ekonomikė-tregti”, si dhe “projekte strategjike afatgjata”  tė tjera pėr “ardhmėrinė” e Kosovės, perspektivėn e sė cilės e shohin vetėm  nė “dritėn” e politikės, tė tregtisė dhe tė ekonomisė sė Serbisė?! Ky element negativ, duhet tė eliminohet me ēdo kusht nga politika shqiptare jo vetėm nė Kosovė, por edhe me gjerė, e jo,  asessi  tė shtrohen kėrkesa absurde dhe iracionale, qė e ushqejnė dhe e forcojnė atė nė favor tė kėrkesės armiqėsore serbe, se “UNMIK-u dhe KFOR-i, duhet tė largohen nga Kosova, me motivacion, se nuk kanė bėrė asgjė pėr tė mirėn e serbėve nė Kosovė”.  S’ka dyshim se, brenda pesėvjeēarit tė shkuar(12.VI.1999-12.VI.2004)  kėtė tezė armiqėsore kundėr UNMIK-ut dhe KFOR-it, pėrkatėsisht OKB-sė, NATO-s dhe SHBA-sė nė Kosovė, politika dhe propaganda serbomadhe, e kanė dėshmuar praktikisht, duke e  shpifur, bojkotuar dhe shantazhuar nė ēdo hap si UNMIK-un, ashtu edhe KFOR-in, me tė vemtin qėllim dhe tė fundit, qė kėto dy institucione-struktura politiko-ushtarake  me karakter humanitar dhe paqėsor ndėrkombėtar, t’i njollosin dhe komprometojnė nė sy tė bashkėsisė ndėrkombėtare, duke i konfrontuar me shqiptarėt nė Kosovė.

 

 

Duke veēuar zhvillimin e ngjarjeve tė marsit (17 dhe 18)2004 nė Kosovė, (tė cilat politika  zyrtare shoviniste serbomadhe e Beogradit sė bashku me Kishėn Oretodokse Serbe, po  pėrdorė tėrė arsenalin e saj propagandistik shpifės dhe subversiv, qė  ato  para opinionit ndėrkombėtar, t’i  karakterizojė si anti-UNMIK dhe anti-KFOR, pėrkatėsisht se ato kanė qenė tė oreintuara kundėr bashkėsisė ndėrkombėtare, gjė qė konstatimet dhe vlerėsimet e tilla tendencioze  serbe nė asnjė aspekt nuk janė tė vėrteta, as tė qėndrueshme, por ėshtė e kundėrta, sepse ato  kanė qenė tė organizuara kundėr pėrzierjes  direkte dhe indirekte tė Serbisė nė ēėshtje tė brendshme tė Kosovės, tė UNMIK-ut dhe tė KFOR-it. Kėtė e provoi edhe demisionimi i parakohshėm i tre kryeadministratorėve tė UNMIK-ut, dr.Bernard Kushner, Hans Hekerup dhe Hari Holker gjatė kėtij pesėvjeēari, qėkur Kosova ndodhet nėn mandatin ndėrkombėtar  paqėsor tė OKB-sė. Nė kėtė relacion qėndron problemi-nė luftėn e hapur dhe tė fshehtė tė Serbisė fashistoide kundėr UNMIK-ut, pėrkatėsisht OKB-sė, gjė qė direkt dhe indirekt kjo nėnkupton ndjekjen e UNMIK-ut dhe tė KFOR-it nga Kosova , nė mėnyrė qė vakuumin e tyre, ta plotėsojė Serbia, duke rikthyer ushtrinė, policinė dhe ēetat e bandat paramilitare tė Arkanit, tė Slobodan Milosheviqit, tė Vojislav Sheshelit dhe tė Vuk Drashkoviqit nė Kosovė ) nuk do tė duhej tė vinte nė shprehje kurrfarė ideizimi, projektimi, as aplikimi nga “elitat politike” tė konsumuara  apo  nga ato (ende) tė padėshmuara, si rrjedhim i  moshės sė mitur nė sfondin doktrinar dhe praktik tė politikės  sė brendshme  shqiptare dhe tė asaj ndėrkombėtare, duke shtruar kėrkesa, ultimatume, kushtėzime, apo duke organizuar demonstrata  tė ndryshme pėr tė ushtruar trysni ndaj UNMIK-ut dhe KFOR-it, qė  tė braktisin Kosovėn para se tė zgjidhej statusi i saj pėrfundimtar. Kjo “taktikė politike” ėshtė 100% e gabuar, sepse brendia e saj ėshtė tėrėsisht kompatibile me strategjinė dhe me  taktikėn e politikės kolonialiste tė Serbisė, e cila edhe  pas “vdekjes politike” tė ish-presidentit tė saj, Slobodan Milosheviq, domethėnė pas vėnies sė Kosovės nėn mandatin juridik ndėrkombėtar tė OKB-sė, me ē’rast Serbia e humbi pėrgjithmonė  koloninė e saj qindravjeēare (1912-1999) qe pesė pesė vjet rresht (duke mos zgjedhur mjete, as metoda) zhvillon luftė tė egėr dhe tė ethshme kundėr vendosjes sė procesit pasqėsor dhe zhvillimit tė sistemit institucional shtetėror dhe demokratik tė Kosovės, qė po krijohet me ndihmėn  dhe nėn mbikėqyrjen e drejtpėrdrejtė tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara (UNMIK-ut), si dhe tė strukturave tė tjera poltiko-ushtarake ndėrkombėtare nė Kosovė, tė pėrfshira nė kuadrin e saj, pėrkatėsisht tė bashkėsisė ndėrkombėtare.

 

                      Absurditeti i koincidencės politike kundėr UNMIK-ut?!

 

Si mund tė shpejgohet dhe tė justifikohet  subjekti i koincidencės politike shqiptare-serbe kundėr UNMIK-ut, kur  pala serbe nė krye me “kollovogjėt” e “POVRATAK-ut” ēetniko-fashist serb dhe tė Kishės Ortodokse Serbe, Artemije Radosavleviq, Oliver Ivanoviq, Rada Trajkoviq, Milan Ivanoviq, Nebojsha Ēoviq (si dhe me  tė gjithė ministrat serbė nė Qeverinė dhe nė Kuvendin e Kosovės, tė ndėrsyerė dhe tė mbėshtetur nga qeveria e Beogradit), UNMIK-un dhe KFOR-in, i kanė quajtur dhe akoma i konsiderojnė okupatorė tė “Kosovės serbe”, dhe “bashkėpjesėmarrės-mbėshtetės tė terrorizmit shqiptar nė Kosovė” (?!) Edhe pse kjo  akuzė ėshtė e fabrikuar nga krerėt fashistė tė regjimit gjenocidal serb tė Slobodfan Milosheviqit, me rastin e bombardimit tė NATO-s kundėr Serbisė militare, paramilitare dhe policore, pėr tė shpėtuar popullatėn shqiptare nga  ushtrimi i terrorizmit dhe i gjenocidit shtetėror serb nė Kosovė, kjo, jo vetėm se ka vazhdur tė “mbijetojė” edhe pas “vdekjes politike” tė “kryearkitektit” tė saj, Slobodan Milosheviq, por edhe po zbatohet me pėrpikmėri nga ana e politikės propagandistike tė Serbisė “demokratike” (tė  drejtuar nga Vojisalv Koshtunica, Nebojsha Ēoviqi, Zoran Zhivkoviqi, Vladan Batiqi, etj.) pėr ta luftuar UNMIK-un dhe KFOR-in nga Kosova, me tė vetmin “jusitifikim”, se kėta “nuk kanė bėrė asgjė” nė mbrojtjen e minoritetit serb?! Duke manipuluar me teza tė kėtilla  shpifėse  ēetniko-fashiste nė llogari tė UNMIK-ut dhe tė viktimave shqiptare tė hollokaustit serbomadh, Serbia “demokratike-anitmillosheviqiane”, nė saje tė pėrdorimit tė agjenturave tė saj kriminele, tė njohura si “rojat e urės”, ia arriti, pikėsėpari, ta copėtojė qytetin e Mitrovicės nė dysh, dhe sot e asaj dite (qė nga qershori 1999), me ndihmėn e KFOR-it francez, pjesa veriore e saj ndodhet si “plaēkė tregu” nė duart e bandave paramilitare dhe policore tė regjimit tė Sllobodan Millosheviqit dhe tė Kishės Ortodokse Serbe. Vėrtet, kėtė “gabim gjeopolitik” tė KFOR-it francez nė llogari tė serbėve dhe tė Serbisė, edhe pse kanė kaluar pesė vjet, UNMIK-u nuk ka qenė nė gjendje, qė ta korrigjojė nė favorin e ushtrimit tė politikės dhe tė stabilizimit tė procesit unik paqėsor nė kuadrin e jurisdiksionit tė tij, sipas Rezolutės 1244 pėr Kosovėn, si dhe sipas  Kartės sė Kombeve tė Bashkuara. Ky koncesion i imponuar nga politika e hedhurinave paramilitare ēetniko-fashiste tė aparatit shtetėror tė Slobodan Milosheviqit ka ndikuar negativisht nė kredibilitetin e  UNMIK-ut ngase  sipas kėsaj strategjie dhe taktike perfide  tė Serbisė kundėr  misionit paqėsor ndėrkombėtar tė OKB-sė  nė Kosovė, mėpastaj kanė ardhur nė shprehje edhe koncesione  tė tjera  serbėve si rrjedhim i politikės sė diktatit dhe i pėrzierjes direkte tė Serbisė nė ēėshtjet e brendshme tė Kosovės, edhe pse kjo qe pesė vjet ėshtė nėn jurisidiksionin ndėrkombėtar tė OKB-sė. Nė kėtė kontekst, pėr  fillin e difektit kryesor tė UNMIK-ut lidhur me problemin e krijuar tė Mitrovicės Veriore-ngeljes sė saj nėn  sundimin  paralel politko-administrativ dhe juridik tė harangave paramilitare serbe (ndėr tė tjera), ja se ē’ shkruan nė librin e tij mė tė ri, ish-kryeadministratori  i UNMIK-ut, dr.Bernard Kushner (i cili ishte viktima e parė direkte dhe indirekte e sulmeve dhe e akuzave tė pareshtura tė politikės dhe tė propagandės sė ndyrė tė luftės speciale tė Kėshėllit Nacional Serb tė Graēanicės, produkt ky, i sajuar  kryekėput nga kryeklerikėt e Kishės Ortodokse Serbe, e cila ėshtė fjatori kryesor, dhe mban pėrgjegjėsinė e pashmangshme pėr tė gjitha veprimet  e deritashme negative tė serbėve pėrballė UNMIK-ut dhe  viktimave shqiptare si para, ashtu edhe pas pėfundimit tė luftės nė Kosovė. Pikėrisht, Kisha Ortodokse Serbe ishte “zėdhėnėsi”, mbėshtetėsi dhe propaganduesi kryesor i pėrhapjes  dhe i zbatimit tė nacionalshovinizmit dhe racizmit  semitist  serbomadh si nė Kosovė, ashtu edhe nė Kroaci dhe  Bosnjė, gjė qė kėtė fatkeqėsisht e dėshmuan  qindra-mijėra viktima tė gjenocidit dhe tė hollokaustit tė saj ndaj kėtyre vendeve fqinje, Srebrenica, Vukovari, Raēaku, Meja, Llapushniku, Rahoveci, Krusha e Madhe, Peja, Deēani dhe Gjakova me rrethinat e tyre... , etj., si dhe mbi 1 milion tė shpėrngulur nga Kosova, nė format mė mizore dhe mė anticivilizuese, qė bijnė ndesh me tė gjitha marrėveshjet, protokollet dhe rezolutat e Kartės sė OKB-sė, si dhe me normat dhe rregullat e sė drejtės humanitare ndėrkombėtare): “Mitrovica qytet me njėqind mijė banorė, e ndarė mė dysh nga lumi Ibėr: nė jug shqiptarėt, nė veri serbėt. Urėn mbi lumin Ibėr, para miqve tė mi, e krahasoja me kalesėn nė Muzeun e Bejrutit, me zonėn limanore tė qytetit tė Monrovias, me lagjet e pėrfshira nė trazira tė San Salvadorit; ndarje vdekjeprurėse e njė qyteti. Kjo urė e Mitrovicės qe bėrė simbol i thyerjes sė pangjitshme mes serbėve dhe shqiptarėve tė Kosovės. Kolonat franceze, tė ngarkuara pėr kėtė zonė gjatė futjes sė aleatėve, mė 12 qershor 1999, duke vendosur fushimin nė jug tė qytetit, nuk ndoqėn policinė e Beogradit, por u ndalėn nė urė, duke futur rrallazi ndonjė njėsit tė vėzhgimit mė nė veri, ku zbuluan pjesėtarė tė policisė dhe tė vrasėsve qė bartin skalpet dhe flokė grashė shqiptare tė varura nė hallkat e rripit. Me  urdhėr tė kujt ishin ndalur (te ura) forcat tona ēlirimtare? Kurrė nuk kam mundur ta mėsoj saktėsisht, por ky ishte njė gabim i madh politik.”( Dr. Bernard Kushner, “Luftėrat e paqes”, Graset, 2004, cituar sipas  burimit tė  “Ribashkimi i Shqipėrisė”).

 

                  Tė largohen armiqtė e bendshėm dhe tė jashtėm tė pavarėsisė

           sė Kosovės, e jo UNMIK-u, qė ėshtė nė funksion tė arritjes sė saj                    

                  

Me gjithė  tė metat e UNMIK-ut(qė kursesi nuk mund tė tarjtohen as konsiderohen vetėm gabime tė UNMIK-ut, por para sė gjithash kanė pėr shkak dhe pasojė veprimin destruktiv tė politikės serbomadhe tė Beogradit, si dhe  “birat” anemike dhe sterile tė politikės sė defaktorizuar shqiptare, qė pėrbėjnė strumbullarin e interesave individuale dhe tė grupeve tė ndryshme, e jo tė mbrojtjes sė interesave tė pėrgjithshme tė Kosovės dhe tė shqiptarėve, si para, ashtu edhe pas instalimit tė administratės ndėrkomnbėtare nė Kosovė) nė procesin e ndėrtimit dhe tė ruajtjes sė paqes nė Kosovė, pala shqiptare nuk ka asnjė arsye, qė tė ushtrojė presion apo kėrkesa ultimatumi pėr tė larguar UNMIK-un nga Kosova, sepse UNMIK-u ėshtė nė funksion tė paqes dhe tė drejtėsisė sė Kosovės, pėfrkatėsisht tė kėrkesės sė drejtė tė shqiptarėve, qė ajo njė ditė ( e ajo ditė ėshtė shumė  e afėrt) tė jetė e lirė dhe krejtėsisht e pavarur nga  Serbia kolonialiste. Kėtė orientim dhe veprim koknret paqėsor dhe demokratik tė UNMIK-ut, e provojnė edhe ndėrtimi dhe funksionimi i institucioneve dhe organeve  politiko-shtetėrore tė Kosovės (Qeveria, Kuvendi etj.), pavarėsisht nga fakti se ato nė disa fusha dhe instanca janė nė varėsi tė administrimit tė UNMIK-ut, ato pėrbėjnė  tėrėsinė organike dhe institucionale (si nė kuptimin politik, ekonomik, ashtu edhe nė atė juridik e administrativ) tė shtetit tė ardhshėm tė Kosovės. Pavarėsisht se gjatė kėtij pesėvjeēari tė administrimit ndėrkombėtar, Kosova po pėrballet me shumė probleme tė “nxehta” dhe akute, siē janė papunėsia dhe varfėria mbi 50%,  kriminaliteti i organizuar nė forma tė ndryshme, si pasojė e kollaboracionizmit tė “magnatėve” shqiptarė, tė cilėt, as dikur nė kohėn e okupimit, e as sot nė Kosovėn e ēliruar nuk i kanė prerė lidhjet e tyre tregtare dhe mafioze me Serbinė, pėrkundrazi i kanė fuqizuar dhe “begatuar”  nė shkallė edhe  mė tė lartė dhe  “mė tė pėrkryerė”, sepse pėrpos ruajtjes sė besimit dhe  lidhjeve tė bashkėpunimit tė tyre ekonomiko-tregtar me partnerėt e ndryshėm tė Serbisė, ata kanė arritur tė infiltrohen edhe nė postet dhe funksionet mė tė larta tė  institucioneve ekonomike dhe politike tė Kosovės. Ky fenomen absurd dhe i papranueshėm si pėr gjendjen e rėndė dhe katastrofike tė pėrgjithshme ekzistenciale tė shqiptarėve (sepse ende pa u zgjidhur statusi pėrfundimtar i Kosovės, ka krijuar diferenca tė thella midis klasave: mbi 70% skamnorė, kurse 30% tjetėr ka arritur kulmin e pasurimit dhe  tė standardit mė tė lartė jetėsor, qė tejkalon edhe standardet e shteteve mė tė zhvilluara nė Evropė dhe nė botė), ashtu edhe pėr ushtrimin e detyrave dhe tė kompetencave tė ligjshme tė administratės ndėrkombėtare nė Kosovė, ėshtė ndėr faktorėt kryesorė, qė ka ndikuar dhe po ndikon negativisht nė zvarritjen e zgjidhjes sė problemeve ekzistuese nė Kosovė, e jo, nuk ėshtė fajtor UNMIK-u, as “kryeabdikuesit” e tij, por vetė politika e korruptuar  shqiptare, e cila kursesi nuk po mund ta gjejė rrugėn, as “formulėn” e shkėputjes nga partnerėt e saj mafiozė shqiptarė, tė cilėt si nė kohė lufte, ashtu edhe nė kohė paqe janė dėshmuar si pėrfillės konsekuentė tė interesave tė tyre tė ngushta parciale, grupore dhe individuale, qė janė vetėm nė funksion tė mbajtjes gjallė tė recidivave tė politikės gjenocidale serbe nė Kosovė, e kursesi nuk janė nė favor tė mbėshtetjes , as tė avancimit tė politikės, as tė ekonomisė, as tė proceseve demokratike shoqėrore nė Kosovė. Vėrtet, kapitali i tyre me prejardhje tė “paidentifikuar” 15-vjeēare, e ka fjalėn kryesore nė udhėheqjen e gjithmbarshme tė politikės sė sotme tė Kosovės.

 

Tanimė, ėshtė krejetėsisht e qartė dhe tejet transparente se,  recidivat tradicionalė tė kolaboracionizmit shqiptar, qė janė vėnė nė shėrbim lojal dhe “dezhurn” tė  mbrojtjes sė interesave tė politikės sė egėr kolonialiste tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit nė Kosovė, nė vijimėsi, do tė orvaten, qė (pėrmes “dhuratave humanitare” skamnorėve) ta kompromitojnė ēdo politikė tė mirėfilltė dhe largpamėse shqiptare, me qėllim qė  ta konfrontojė me faktorėt kryesorė tė bashkėsisė ndėrkombėtare nė Kosovė (UNMIKU-un, KFOR-in dhe SHBA-nė). Nė tė vėrtetė, ky ėshtė mesazhi i pėrmbajtjes sė kėrkesės politike  tė shovinistėve dhe fashistėve serbė, tė cilėt qe pesė vjet radhazi janė duke luftuar, qė t’i pėrzėnė UNMIK-un dhe KFOR-in nga Kosova. Mirėpo, (pėrpos largimit tė tre emisarėve sepcialė tė OKB-sė, dr. Bernard Kushner, Hans Hekerup dhe Hari Holker) mbeturinat e politikės dhe tė propagandės zyrtare tė Serbisė, tė drejtuara nga Kisha Ortodokse Serebe, e ndihmuar dhe e mbėshteyur nga qendrat e ndryshme tė zbulimit dhe kundėrzbulimit serbomalazez (policore, paramilitare dhe militare) nuk ia arritėn, qė (nė saje tė raporteve dhe  tė dojseve rreme dhe  tė falsifikuara akuzuese nė llogari tė UNMIK-ut, KFOR-it dhe tė shqiptarėve, tė dėrguara  pėr “miratim” nė Amerikė dhe nė Evropė pėrmes  peshkopit Artemije Radosavleviq dhe Nebojsha Ēoviq) t’i bindnin as instancat mė tė larta politike tė administratės shtetėrore amerikane, as  Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, as Bashkimin Evropian, e  as NATO-n, qė tė merrnin ndonjė vendim tė gabuar pėr largimin e UNMIK-ut dhe tė KFOR-it nga Kosova. Prandaj, si pala ekstremiste-antidemokratike serbe, ashtu edhe pala shqiptare demokratike-paqėsore shqiptare (qė duket se ka filluar ta humbas durimin, si rrjedhojė e zvarritjes sė njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės, pėr shkak tė ndėrhyrjes  direkte dhe indirekte tė Serbisė nė ēėshtje tė brendshme tė Kosovės si “avokat” dhe pandan i UNMIK-ut dhe KFOR-it), duhet ta mbajnė parasysh faktin se,  as UNMIK-un, as KFOR-in nuk mund t’i largojnė nga Kosova nė saje tė kėrkesave tė tyre absurde, paradoksale dhe tė njėanshme, sepse  ipso facto ato nuk  pėrkojnė me realitetet e reja nė Kosovė, as  me pėrmbajtjen e diplomacisė preventive dhe tė misioneve paqėsore tė OKB-sė nė kuadrin e  ruajtjes sė sigurisė dhe tė  paqes nė  shkallė ndėrkombėtare. Pra, me gjithė problemet ekzistuese, qė tani rėndojnė mbi  popullatėn e  Kosovės, politika shqiptare nuk duhet tė bjerė viktimė e parashtrimit tė ultimatumeve tė politikės kolonialsite antishqiptare tė Serbisė, qė tė “solidarizohet” me to, duke kėrkuar largimin e UNMIK-ut dhe tė KFOR-it nga Kosova, mbase shqiptarėt janė aleatė tė tyre, kurse serbėt janė armiqė tė tyre  dhe tė shqiptarėve, sepse kanė luftuar si kundėr NATO-s (bashkėsisė ndėrkombėtare), ashtu edhe kundėr UĒK-sė-TMK-sė, tė cilėn edhe pas pėrfundimit tė luftės, politika dhe propaganda zyrtare e SMZ-sė, (nė tė gjitha veprimat  dhe instancat e saj shtetėrore tė brendshme dhe ndėrkombėtare) e quan “terroriste” dhe “jolegjitime”. Pikėrisht, kjo ėshtė esenca e kėrkesės sė palės gjencodiale serbe pėr ta larguar UNMIK-un dhe KFOR-in nga Kosova, nė mėnyrė qė, mėpastaj, sikurse nė mars, prill dhe maj tė vitit 1999 (vit ky nga mė tragjikėt pėr historinė e kombit shqiptar dhe tė Kosovės, sepse  Serbia ēenike-fashiste ia arriti, qė tė ushtrojė terrrorin dhe kasaphanen mbi shqiptarėt dhe Kosovėn nė shkallėn mė  mizore tė barbarisė sė saj tradicionale-gjenocidale: duke therrur, duke vrarė, foshnja nė djepė, fėmijė, gra pleqė tė rinj dhe tė moshuar, duke plaēkitur, duke djegur ēdo frymė dhe shenjė shqiptare, si dhe duke deportuar me hekur dhe zjarr afėr 1 milion shqiptar jashtė Kosovės nė Maqedoni, nė Shqipėri, nė Turqi, nė Evropė, nė Amerikė dhe nė Australi), tė rikthehet triumfalisht nė Kosovė me hordhitė e saj inkvizitore pėr t’i “mbrojtur rendin, drejtėsinė, sigurinė dhe  vlerat demokratike dhe multietnike” tė qytetarėve tė Kosovės, tė cilėn edhe sot, pas shkėputjes sė saj (nė mėnyrėn mė vulgare, antiligjore dhe antihistorike) definitive nga trungu kolonial i saj, e konsideron si pjesė integrale dhe tė “natyrshme” tė “Stara Srbija”. Historikisht, ky emėrtim gjeografiko-administrativ  i “shpikur” nga kuazishkenca falsifikatore historike dhe politika e Serbisė, nė fakt pėrfshin tė gjitha trojet e Shqipėrisė Etnike (Kosovėn, Kurshumlinė, Bllacėn, Vranjėn, Leskovikun, Presheven, Bujanocin, Medvegjėn etj.), e jo tė Shumadisė, e cila tė gjitha kėto troje shqiptare i ka pushtuar dhe kolonizuar qė nga vitet 1876, 1878, 1912.

 

 Sa mė sipėr, me njė fjalė, Serbia pushtuese dhe kolonialiste “ka arsye”, qė ta vėrė nė “lojė” dhe “akuzojė” UNMIK-un dhe KFOr-in, qė sa mė parė t’i detyrojė, qė tė  “abstenojnė” nga Kosova, sepse si UNMIK-un, ashtu edhe KFOR-in i konsideron okuptaorė tė “Kosovės serbe”. Ndėrkaq, pala shqiptare nuk ka asnjė arsye, qė  (me vetėdije apo pavetėdije) tė luajė nė kėtė “letėr politike” armiqėsore tė Serbisė pėr tė “pėrjashtuar” UNMIK-un dhe KFOR-in nga Kosova, para se tė jetė zgjidhur statusi i saj pėrfundimtar nė favorin e pavarėsisė dhe tė vetėvendosjes sė saj. Pavarėsisht nga konkluzionet e ngutshme  tė politikės shqiptare, se “ka ardhur koha qė UNMIK-u t’ia  transferojė tė tė gjitha kompetencat dhe autorizimet shtetėrore qeverisė dhe Kuvendit tė Kosovės”,  ėshtė e papranueshme dhe iracionale kėrkesa e parashtruar, qė “UNMK-u tė largohet nga Kosova”, para se Kosovės t’i njihet subjektiviteti juridik ndėrkombėtar. Realizimi i njė kėrkese tė kėtillė absurde, do tė ishte fatale pėr interesat vitale tė shqiptarėve dhe tė Kosovės, sepse do tė shpėrthente njė luftė e re ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė kolonizatore nga e cila mė tepėr do tė pėrfitoninin SMZ-ja dhe aleatėt e saj tradicionalė sllavė dhe prosllavė, sesa shqiptarėt e pėrēarė dhe tė dezintegruar nė hapėsirat e Shqipėrisė Etnike. Fatkeqėsisht, nė kėtė kontekst, veprimet, qėndrimet dhe pikėpamjet e deritashme tė politikės shqiptare, jo vetėm se janė “lexuar-pėrpunuar” nė hollėsira nga strategjitė dhe taktikat e  e teorisė sė lojėrave politike nga  armiqėt dhe oponentėt shovinistė serbomėdhnej, por edhe janė shfyrtėzuar, dhe po shfrytėzohen me tė madhe nė dobi tė faktorizimit tė politikės sė SMZ-sė si nė planin e brendshėm tė saj, ashtu edhe nė atė tė jashtėm ndėrkombėtar. Pra, nė kėtė vėshtrim, mjafton, tė theksojmė vetėm njė (1) element: Serbia dhe aleatėt e saj jo vetėm se janė dijeni, por edhe e kanė vėrtetuar nė praktikė, se politika shqiptare nė pėrgjithėsi  nuk “ka gjuhė, as veprim tė pėrbashkėt”. E pranuam apo nuk e pranuam, na erdhi keq a na erdhi turp, kėtė realitet tė hidhur dhe tragjik tė faktorit tė brendshėm shqiptar, e provoi edhe lufta ēlirimtare kombėtare dhe antikoloniale e UĒK-sė  kundėr Serbisė pushtuese mė 19989-1999, sepse  Shqipėria “demokratike” e Sali Berishės dhe e Fatos Nanos (edhe pse ishte e detyruar mbi ēdo bazė, qoftė historike, kushtetuese, politike, kombėtare, humanitare dhe ligjore) nuk e ndihmuan ushtarakisht luftėn dhe rezistencėn gjithėpopullore tė UĒK-sė pėr ta shpėtuar Kosovėn dhe shqiptarėt nga terrori gjenocidal i focave paramilitare, policore dhe militare tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit. Kėtė element, e theksova, me qėllim qė, tė mos e mbivlerėsojmė vetėveten “ duke bėrė hop, pa e kėrcyer pėrroin”,  tė mos ushqejmė iluzione tė shkreta, se po qe se, do tė shpėrthejė njė luftė e re midis Kosovės dhe Serbisė, nė anėn tonė, do tė kemi Shqipėrinė “demokratike” dhe tė korruptuar tė Fatos Nanos, e cila as me tė, as me Sali Berishėn nuk e ka dhėnė provimin e pjekurisė politike tė mbrojtjes  sė Kosovės, as tė interesave tė pėrgjithshme kombėtare dhe ndėrkombėtare tė Shqipėrisė dhe tė shqiptarėve nė Ballkan. Natyrisht, popullin shqiptar liridashės do ta kemi nė anėn tonė, por jo edhe politikat dėshtuese tė tandemit Salo-Nano, sepse shembulli i deritashėm i tyre ka provuar, se kėto dy figura tragjike tė politikės shqiptare me asnjė potez tė tyre tė deritashėm politik, nuk kanė dėshmuar nė praktikė, se e njohin dhe janė nė gjendje pėr t’i mbrojtur interesat e ligjshme jetike tė kombit shqiptar nė Ballkan. Pėrkundrazi, kanė dėshmuar dhe po dėshmojnė tė kundėrtėn, duke e sakrifikuar dhe  holluar pėrditė e mė shumė interesin e pėrgjithshėm kombėtar shtetėror nė favor tė promovimit dhe tė ruajtjes sė interesit tė tyre personal, partiak dhe ideologjik, qė pėrbėn thelbin e zhvillimit tė luftės sė tyre pėr pushtet, e jo pėr ndėrtimin dhe zhvillimin e gjithmbarshėm ekonomiko-shoqėror tė njė Shqipėrie tė vėrtetė me perspektivė demokratike dhe tė bashkuar pėrbrenda kufijve  tė saj tė natyrshėm dhe tė ligjshėm historikė dhe gjeopolitikė, ashtu sikurse  veproi  me largėpamėsi politika kombėtare dhe ndėrkombėtare e gjermane, e cila, pas rrėzimit tė Murit tė Berlinit mė 1989, arriti qė t’i ribashkojė  Gjermaninė dhe gjermanėt nė njė shtet tė vetėm kombėtar.

 

Sa mė parė, duhet t’i flakim nga mendja ėndėrrat dhe irealizmin  e “formulės” sė  gabuar politike tė largimit tė UNMIK-ut dhe tė KFOR-it nga Kosova, sepse kjo shkon vetėm nė “buti tė mullirit” tė Serbisė kolonialiste gjenocidale dhe tė politikės sė kolaboracionizmit tė majmėruar-mafioz shqiptaro-serb, e jo assesi nė pėrshpejtimin e procesit tė pavarėsimit tė Kosovės, e as tė zgjidhjes sė problemeve tė tjera akute tė shqiptarėve  tė kolonizuar nė Ballkan.

 

Ne kemi arsye tė plotė morale, politike dhe ligjore tė kėmbėngulim nė vazhdimin e mandatit tė mėtejmė tė pranisė sė UNMIK-ut  dhe tė KFOR-it  nė Kosovė (deri nė aktin pėrfundimtar tė njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės), sepse kėta janė ndėr  faktorėt mė relevantė tė bashkėsisė ndėrkombėtare, qė kanė kontribuar  dhe po kontribuojnė nė hedhjen e themeleve tė forta tė ndėrtimit  dhe tė sigurisė, rendit dhe paqes tė njė Kosove tė re dhe demokratike, ku krahas shumnicės dėrrmuese shqiptare, tė gjithė qytetarėt e tjerė tė saj, do t’i gėzojnė tė drejtat dhe liritė e njeriut, duke qenė njėsoj tė barabartė para ligjit dhe Kushtetės sė saj. Ndėrkaq, Serbia “demokratike”  “ka arsye”, tė kėrkojė tė kundėrtėn nga pala shqiptare: largimin “brenda nate” tė UNMIK-ut dhe  tė KFOR-it nga Kosova, sepse nė kėtė mėnyrė, do tė rikthente sovranitetin e saj kolonial mbi shqiptarėt dhe Kosovėn. Pėr kėtė arsye, politika shqiptare, duhet tė revidojė ēdo iniciativė dhe rivendikim, qė synon tė jetė nė pėrputhje me kėrkesėn ultimative serbe : “UNMIK, shko”(!). Ēfarė naiviteti politik(!) - Le tė shkojnė, dhe le tė tretėn, e tė mos kthehen kurrė ato banda  ēetnike-fashiste serbe dhe proserbe, tė cilat Kosovėn  e shndėrruan nė lumenj gjaku shqiptar, e plaēkitėn dhe  e dogjėn pothuasje ēdo  shtėpi dhe pėllėmbė tė saj.

 

Mė sak, le tė shkojnė, qė tė mos kthehen kurrė mė nė politikė, as nė pushtetin shqiptar,  ata intrigantė dhe shtirės demokratė dhe atdhetarė (qė pėr pazaret e tyre ditore dhe tė padronėve tė tyre serboēetnikė e fashistė, duke e plaēkitur dhe jetuar nė kurriz tė popullit), tė cilėt pas pėrfundimit  tė luftės (nė paqe) ia “ulėn pazarin” pavarėsisė sė Kosovės dhe luftės ēlirimtare mbrojtėse tė UĒK-sė. Ai “soj” i politikanėve dhe i politikave tė dėshtuara, e sollėn Kosovėn nė njė pozitė tė kėtillė tė mjerueshme ekonomike dhe politike, tė cilėt pa dyshim se e mbajnė pėrgjegjėsinė kryesore pėr zvarritjen e zgjidhjes sė statusit tė pavarėsisė sė Kosovės, gjė qė kjo nuk mund t’i atribuohet as UNMIK-ut e as KFOR-it.

 

Nė kėtė “temė”, sigurisht se ata, qė nuk ia duan tė mirėn vetėveteės, as pavarėsisė sė Kosovės e as ribashkimit tė Shqipėrisė dhe tė shqiptarėve, do pėrgjigjen kundėrshtueshėm dhe  me njė zė :  “Po, formė demokratike ėshtė tė kritikohet dhe tė demonstrohet kundėr UNMIK-ut dhe KFOR-it”, apo kundėr ndonjė fenomenit tjetėr tė jetės shoqėrore. Natyrisht se, ēdo kritikė e bazueshme dhe racionale, pavarėsisht se kujt i drejtohet ajo, ka karakter demokratik. Mirėpo, nė rastin tonė konkret as kritika, e as demonstrimi  i tillė nuk  kanė tė bėjnė fare me gjuhėn dhe me mjetet  shpehėse tė demokracisė, as tė mbrojtjes sė interesit tė pėrgjithshėm tė Kosovės, sepse thjesht, kėrkesa pėr largimin e UNMIK-ut dhe tė KFOR-it nga Kosova  ėshtė kompatibile me pėrmbajtjen e tė  sė njėjtės kėrkesė shoviniste dhe armiqėsore  tė politikės zyrtare tė SMZ-sė, pėrkatėsisht tė Kishės Ortodokse Serbe, tė “Povratakut”, tė KNS-sė (eksponentė kryesorė motorikė) strukura  destruktive kėto, tė cilat  detyrė mbi detyra “nacionaliste”, “patriotike” dhe “demokratike” e kanė qė  UNMIK-un dhe KFOR-in (pėrmes  shpifjeve dhe konstruksioneve tė pabaza, nė emėr tė “diskriminimit” tė minoritetit serb nė Kosovė) sa mė parė tė jetė e mundur, t’i eliminojnė nga Kosova, duke “harruar” se ato janė shkaku dhe pasoja  e  dislokimit tė tyre nė Kosovė. Prandaj, me gjithė kėrkesat e tilla nė disfavor tė pranisė sė misionit paqėsor tė bashkėsisė ndėrkombėtare nė Kosovė, UNMIK-u dhe KFOR-i mund tė lėvizin nga Kosova, vetėm atėherė, kur pėr kėtė do tė vendosin Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Kėshilli i Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara dhe NATO-ja, e jo, as pala agresore-gjenocidale serbe, as ajo paqėsore-demokratike shqiptare.

 

Vėrtet, bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė nė vonesė me njohjen e pavarėsisė sė Kosovės (gjė qė OKB-ja, sa mė parė nevojitet, tė gjejė kohėn e pėrshtatshme pėr miratimin e Rezolutės sė re pėr Kosovėn, sipas sė cilės, do t’i njihej e drejta e vetėvendosjes sė saj, sipas Kartės sė Kombeve tė Bashkuara dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare), pikėsėpari, pėr shkak tė bllokadave dhe ndėrhyrjeve tė palejueshme antiligjore tė Serbisė nė ēėshtje tė brendshme  tė Kosovės, si dhe nė kompetencat dhe autorizimet ligjore tė UNMIK-ut dhe tė KFOIR-it, mirėpo, kjo  vonesė, kursesi nuk do tė thotė se janė “pjekur kushtet” politike, qė UNMIK-u dhe KFOR-i, ta braktisin Kosovėn, para se ta pėrfundojnė mandatin e misionit tė tyre paqėsor nė favor tė zgjidhjes sė drejtė tė ēėshtjes koloniale tė Kosovės. Pra, politika shqiptare nevojitet tė jetė e hollė dhe vigjilente, tė mos kėrkojė, as tė mos kritikojė, atė qė e kėrkon dhe  e kritikon Serbia fashiste gjenocidale (e cila  pėr tre gjenocidet e kryera nė Kroaci, nė Bosnjė dhe nė Kosovė, ende nuk  i ka “shlyerė” llogaritė e saj), por atė qė ėshtė nė favor tė pavarėsisė sė Kosovės dhe aleatėve tė saj historikė (SHBA, NATO dhe OKB), duke e pėrgėnjeshtruar tezėn e rreme dhe falsifikuese serbe “UNMIK, JASHTĖ!?”, me antitezėn e peshuar dhe tė qėndrueshme shqiptare: UNMIK, MOS IK, se ne jemi nė anėn e njėjtė tė barikadės, tė drejtėsisė dhe tė lirisė, ashtu siē parashikojnė dispozitat e Kartės sė Kombeve tė Bashkuara dhe rregullat dhe normat e sė drejtės ndėrkombėtare, se tė gjithė popujve tė robėruar dhe tė kolonizuar   nė botė, duhet t’u njihet e drejta e vetėvendosjes, sė kėndejmi, nuk mund tė ketė ndonjė “rezervė diskrete” pėr rastin e Kosovės, sepse ėshtė shembull tipik i kolonializmit serbosllav, tanimė i perėnduar edhe nė kontenin e Afrikės, por jo edhe nė zemėr  tė Evropės.


E enjte, 13 maj, 2004
BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

KOSOVA NUK MUND TĖ KANTONIZOHET NĖN SERBI,

 SEPSE ĖSHTĖ  TERRITOR INTEGRAL I SHQIPĖRISĖ ETNIKE

Kohėve tė fundit, sidomos nga fillimi i kėtij viti, Serbia ka intensifikuar propagandėn e saj politike dhe diplomatike pėr “zgjidhjen” e ēėshtjes sė Kosovės nė favorin e saj tė moēėm kolonialist. Nė kėtė kontekst, deri tani janė nxjerrė dhe miratuar disa deklarata dhe rezoluta nga ana e Kuvendit te Serbisė, qė Kosova, me ēdo kusht tė ndahet nė dy entitete (kantonizim, qė do tė thotė ndarje administrative dhe territoriale e Kosovės mes shqiptarėve dhe serbėve).

Sipas logjikės sė politikės militariste tė qarqeve zyrtare tė Serbisė, pėrkatėsisht tė SMZ-sė “Platforma e entiteteve, pėrkatėsisht kantonizimi i Kosovės ėshtė zgjidhja mė reale  dhe nė interes jo vetėm tė serbėve, por edhe tė vetė shqiptarėve”( Deklaratė e Oliver Ivanoviqit, anėtar aktual i Kuvendit tė Kosovės, TV Palma plus, 3.3.2004). Mesazhi politik i kėsaj deklarate tė kriminelit serb, Oliver Ivanoviq, ėshtė i qartė vetėm nga kėndvėshtrimi i politikės pushtuese kolonialsite serbe, sepse me ēdo kusht aludon qė nė territorin etnik shqiptar-Kosovėn, tė “mbrohet interesi i qenies nacionale serbe”. Domethėnė, pasqyrimi i kėtij “realiteti” nuk ka tė bėjė fare me interesin shqiptar, siē ka pohuar Oliver Ivanoviq, por ėshtė i ndėrlidhur vetėm me interesin prioritar dhe tė fundit vetėm tė entitetit serb, i cili historikisht kurrė nuk ka ekzistuar nė Kosovė si i tillė. Serbė dhe malazezė kolonizues ka pasur dhe ka edhe sot, por etni serbe jo kurrė. Ky pohim i palės serbe, ėshtė vetėm argument i falsifikuar si nė kuptimin historik, ashtu edhe nė atė gjeopolitik dhe shkencor. Kėtė “justifikim” politika e as shkenca shqiptare nuk duhet ta pranojė si kompromis  nė emėr tė  koekzistencės multietnike dhe pluraliste, pavarėsisht nga ushtrimi i trysnisė iracionale dhe absurde i disa faktorėve tė politikės ndėrkombėtare tė fuqive tė mėdha evropiane-botėrore, sepse Kosova ėshtė pjesė e pandashme integrale e Shqipėrisė Etnike, nė tė cilėn Serbia as Mali i Zi nuk kanė kurrfarė hiseje, pėrpos kolonėve tė tyre nė kuptimin fizik , tė cilėt janė “importuar” me dhunė dhe me gjenocid nė Kosovė, dhe nė tė gjitha hapėsirat e Shqipėrisė sė sotme tė kolonizuar nga Serbia dhe Mali i Zi(1878, 1912, 1913,1914, 1918, 1924..., 1999), tė cilat mbi kėtė “bazė” po kėrkojnė nga Evropa, pėrkatėsisht nga bashkėsia ndėrkombėtare, qė tė trajtohen dhe tė shpėrblehen si entitet serb, duke e ricopėtuar dhe rindarė Kosovėn nė kantone serbemalazeze. Po qe se do tė vinte deri te kantonizimi i Kosovės, atėherė ne do tė kapitullonim edhe nė planin historik edhe nė atė territorial, sepse sheshazi, do t’ia falnim territorin tonė Serbisė kolonilaiste, gjė qė ky  edhe ėshtė objektivi aftagjatė i strategjisė sė kolonilaizmit dhe hegjemonzimit serbomadh, t’i rrudhė sa mė shumė shqiptarėt territorialisht, nė mėnyrė qė  tė vihet nė pikėpyetje prejardhja dhe ekzistenca e tyre nė tokat e tyre etnike.

 

“Serbia nuk do tė pajtohet me pavarėsinė e Kosovės”(!)

Ky ėshtė konstatim i prerė i politikanėve dhe i politikės zyrtare tė Serbisė sė Madhe, qė nga periudha historike e obrenoviqėve, karagjorgjeviqėve, pashiqėve, nediqėve, rankoviqėve, millosheviqėve, radosavleviqėve, ēoviqėve, koshtuniēėve etj. Mirėpo, ne aspak ky fakt i pabazuar nuk na shqetėson, sepse Kosova ėshtė shqiptare, jo serbe, as malazeze, ne as qė po kėrkojmė njė gjė tė tillė nga Serbia, as Mali i Zi, sepse tė dyja kėto shtete mbi supet e tyre kanė hipotekėn koloniale shqiptare. Prandaj, nisur nga kjo logjikė shqiptarėt e Kosovės, as tė Shqipėrisė Etnike nuk kanė asnjė arsye pse tė hyjnė  nė “pazar” me Serbinė, as me Malin e Zi pėr “kantonizimin” a “decentralizimin” e Kosovės, qė do tė pėrfundonin nė favor tė neokolonial izmit serbomadh, duke e ricopėtuar territorin e Kosovės shqiptare nė eksklava serbomalazeze. Nė kėtė rast, ēdo spekulim politiko-filozofik i teoretizimit tė koncepteve tė demokratizimit dhe tė pluralizimit nė emėr tė ruajtjes sė Kosovės “multietnike” ( serbo-shqiptare) ėshtė i tepėrt dhe absurd, sepse kjo “formulė” nėnkupton vetėm gėrshetimin dhe mbrojtjen e  interesave tė aktorėve tė ndryshėm tė politikės ndėrkombėtare, kryesisht tė disa shteteve tė Evropės, qė Kosovėn dhe shqiptarėt sėrish t’i mbajnė “pengjė” tė ricopėtuar nėn tutelėn tradicionale shekullore tė kolonializmit tė egėr serbomalazez si nė aspektin territorial, ashtu edhe nė atė etnik dhe gjeopolitik. Sipas “morfologjisė politike” tė shqipėruar nga historianėt, juristėt dhe diplomatėt e Shqipėrisė Etnike, realizimi nė praktikė i kėsaj strategjie dhe taktike antishqiptare, do tė thoshte, se shqiptarėt nė Kosovė janė “minoritet”, e jo tėrėsi etnike kombėtare shqiptare, qė pėrbėn mbi 90% popullatėn saj. Nė tė vėrtetė, ky ėshtė thelbi i pėrmbajtjes sė “kantonizimit” dhe i “decentralizimit” tė Kosovės nė dy entitete (serbo-shqiptare). Mirėpo, pavarėsisht nga sonadazhet dhe shantazhet e kėtilla tė propagandės dhe diplomacisė serbosllavo-evropiane nė kurriz tė ineteresit jetik tė qenies etnike dhe territoriale shqiptare, ne nuk duhet tė pranojmė asnjė nga iniciativat dhe ultimatumet e tilla, qė  teoretikisht dhe praktikisht nėnkuptojnė  rikomponimin territorial tė Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė Etnike nė favor tė zgjerimit territorialė tė Serbisė sė Madhe.

Vėrtet, Beogradi mund tė nxjerrė rezoluta, proklamata e traktate ēfarė tė dojė, por ato nuk kanė asnjė gjasė, qė tė vihen nė praktikėn politike, juridike dhe kushtetuese nė Kosovė (edhe pse ėshtė i pranishėm minoriteti kolonist serbomalazez) ngaqė Kosova ėshtė pronė e natyrshme historike e terrotorit unik tė Shqipėrisė Etnike. Prandaj, si e tillė nuk ka kurrfarė ndėrlidhurie historike, politike, juridike dhe kushtetuese me Serbinė. Thjesht, Serbia mund tė “promovojė” ligje e ligjshmėri, “doracakė historikė” tė brumit tė politikės gjenocidale tė Slobodan Milosheviqit, por vetėm pėr Serbinė dhe serbėt nė Serbi, e jo kursesi pėr shqiptarėt dhe pėr Kosovėn shqiptare, sepse, tanimė ka perėnduar ajo “kohė artė”, kur falsifikatorėt serbomėdhenj kanė shkruar historinė e sofistikuar, dhe krejtėsisht tė rreme pėr shqiptarėt dhe Shqipėrinė Etnike, tė cilėn  nė faqet e zeza tė pseudoshkencės historike tė tyre, nė vijimėsi e kanė pasqyruar si “pronė etnike dhe territoriale serbe”, e jo shqiptare dhe tė Shqipėrisė Etnike. Nė tė vėrtetė, edhe gjenocidi i fundit i Serbisė sė Slobodan Milosheviqit mbi shqiptarėt dhe Kosovėn (1989-1999), ėshtė kryerė mbi kėtė bazė tė vjetėr tė historiografisė dhe politikės falsifikatore tė Serbisė sė Madhe kolonialiste dhe imperialiste. Kėtė fakt tė pamohueshėm nuk e pranojnė, dhe nuk duan ta shohin vetėm neokolonialistėt dhe neofashistėt ndėrkombėtarė, tė cilėt me ēdo kusht po bėjnė pėrpjekje, qė ta murkullojnė si tė tillė nga agjendat dhe projektet e tyre afatgjata eksperimentuese tė intergimit tė “Ballkanit Perėndimor” nė kuadrin e “pėrzierjes integruese” tė Evropės Juglindore.

Duke ushqyerė iluzione, se edhe pas kryerjes dhjetė gjenocideve qindravjeēare mbi shqiptarėt dhe Shqipėrinė, do ta kenė mbėshtetjen e gjithanshme tė fuqive tė mėdha

Botėrore (Rusia dhe Kina) Serbia dhe Mali i Zi zyrtarisht pėrmes propagandės sė tyre tė ethshme antishqiptare, edhe nė rastin e “kėrkesės sė drejtė” pėr kantonizimin e Kosovės, po orvatėn t’i ndėrrojnė tezat: “Serbia nuk do ta njehė pavarėsinė e Kosovės”(!) Kjo tezė ėshtė e vjetėr dhe e zhvatur qe me se njė shekull si nga politika, ashtu edhe nga historiagrafia falisfikatore e Serbisė, e cila si e tillė ka qenė dhe ėshtė, edhe sot vetėm nė funksion tė jusitifikimit tė statusit kolonial tė Kosovės nga ana e kolonizatorėve tė saj tė “ligjshėm” serbomalazezė. Prandaj, kjo tezė e ndėrruar nuk ka lidhje me kėrkesėn e drejtė tė shqiptarėve pėr pavarėsinė e Kosovės, domethėnė ėshtė anitezė e tezės  racionale historiko-politike e juridike shqiptare, domethėnė ėshtė e kundėrt : shqiptarėt, tanimė qe pesė vjet janė shkėputur nga Serbia, dhe mė nuk do tė njohin kurrfarė sovraniteti as pranie fizike tė sundimit tė sistemit kolonial serbomadh nė Kosovė. Prandaj, serbėt duhet ta kenė tė qartė faktin se,  shqiptarėt janė ata, qė  do tė vendosin pėr fatin e tyre dhe tė Kosovės, e jo Serbia, as Mali i Zi si shtete kolonizatore tė Shqipėrisė Etnike. Kjo nuk ėshtė e diskutueshme fare, por e diskutueshme ėshtė se si kėsaj ēėshtje tė ndėrhyrjes sė Serbisė nė ēėshtje tė brendshme tė Kosovės, pėrkatėsisht tė zgjidhjes pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės, do t’i qaset politika zyrtare shqiptare e Prishtinės, e cila nė kėtė rast, nuk ka arsye, qė t’i bėjė asnjė kompromis pėr kantonizimin, as rajonalizimin e Kosovės, ashtu siē po parashikojnė projektrezolutat e miratuara nga Qeveria dhe Kuvendi i Serbisė. Asnjė tendecė e shfaqur nė kėtė drejtim nga ana e politikės shqiptare, nuk mund tė justifikohet, se ka pėr pasojė peshėn e diktatit apo tė ulitmatumeve tė Bashkimit Evropian(BE) apo tė disa faktorėve tė caktuar tė bashkėsisė ndėrkombėtare. Nė kėtė rast, politika shqiptare duhet tė jetė largpamėse dhe e prerė nė mbajtjen e qėndrimeve dhe tė marrjes sė vendimeve tė saj, kur tė vijė nė shprehje agjenda ndėrkombėtare pėr shqyrtimin e statusit pėrfundimtar tė Kosovės, tė mos pranojė as mė pak, e as mė shumė sesa pavarėsinė dhe sovranitetin e Kosovės si subjekt juridik ndėrkombėtar, status ky qė nėnkupton shkėputjen pėrfundimtare tė Kosovės nga rrėnjėt e thella shekullore tė kolonializmit dhe e hegjemonizmit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi(SMZ).

 

 Sipas D.T.Batakoviq:“Nuk ekziston kombi i Kosovės” ?!

Kjo tezė shoviniste dhe iracionale, ka vetėm njė element pozitiv, e ky ėshtė: Nė historinė e Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė Etnike, qė nga periudha e ilirėve dhe e lulėzimit tė  ilirizmit e deri mė sot nė fillimshekullin XXI, nuk ka figuruar dhe nuk figuron asnjė komb serb as malazez, por vetėm si fundėrrina tė hordhive barbarike, migruese-koloniste gjithmonė nė lėvizje kėrkuese pėr tė grabitur pasuri, prona dhe toka tė huaja ( kroate, hungareze, bullgare, rumune), pėr tė shkatėrruar kultura dhe pėr tė shlyerė gjurmėt e qytetėrimit tė lashtė evroperėndimor, e sė kėndjemi edhe shqiptare. Prandaj, nė kėtė kuptim ėshtė plotėsisht e pranueshme kjo “tezė e re shkencore” e akademikut serbomadh, Dushan T.Batakoviq, i cili pėrmes saj ka aluduar sheshit, qė tė vėrė nė pikėpyetje gjenealogjinė historike dhe etnike jo vetėm tė kombit shqiptar tė Kosovės, por tė mbarė Shqipėrisė Etnike.

Ja, cilat janė “argumentet valide” tė kėsaj teze tė ndėrruar pseudohistoriko-shkencore dhe politike tė histrianit serb, Dushan T.Tabakoviq: (1) “kantonizimi i Kosovės e pengon terrorin dhe dhunėn; (2) as parandėrhyrjes sė NATO-s, shqiptarėt nuk pėrbėnin mė shumė se 75-80% tė popullsisė sė Kosovės (mbi 1 milion), sepse nė hapėsirat e saj kanė jetuar mbi 300.000 mijė serbė dhe mbi 100.mijė  myslimanė sllavė, turq dhe romė, sipas kėtyre tė dhėnave  nuk ka popull unik nė Kosovė; (3) konflikti nė Kosovė ėshtė ndėrlidhur edhe me faktin se kush  do ta ushtrojė kontrollin e plotė mbi territorin e saj. Kėtė e dėshmon edhe periudha e viteve 1968-1989, e sundimit tė elitės politike komuniste shqiptare, e cila ka ndikuar, qė gjatė kėsaj periudhe tė diskriminohen dhe tė shpėrngulen nga Kosova mbi 100.000 mijė serbė. Ky kjo dukuri ka qenė e shoqėruar edhe me asimilin e pakicės myslimane ( p.sh. turqit etnikė) nė kombin shqiptar nė Kosovė. Prandaj, pėr kėtė arsye, shqiptarėt e Kosovės po insistojnė nė mbrojtjen e konceptit etnik, i cili nė aspektin territorial ėshtė pėrkufizuar: vetėm atyre iu konvenon termi “komb i Kosovės”, sepse ky iu mundėson mbizotėrimin e tyre absolut nė njė mozaik etnik, dhe krijon hapėsirė pėr vazhdimin e diskriminimit etnik.”(Sloboda,organ zyrtar i Mbrojtjes Popullore Serbe nė Amerikė, 25.August 1999 Issue 1753).

Ky “bilanc statistikor” i “argumenteve faktografike” tė dioptrisė politike tė akademikut serbomadh, Dushan T.Batakoviq, nė esencė nuk pėrbėn asnjė element tė bazueshėm qoftė historik, juridik apo politik, por ėshtė riprodhim direkt dhe indirekt i ushtrimit tė propagandės sė politikės zyrtare tė Beogradit dhe tė “teftereve” tė rreme dhe tė falsifikuara tė “engjujve” tė zi tė politizuar (siē janė Artemije Radosavleviq, Sava Janjiq, Anastasije..., etj.) tė Kishės Ortodokse Serbe (KOS-it) dhe tė “ekspoziturave” sekrete tė zbulimit dhe tė kundėrzbulmit tė shėrbimeve policore dhe ushtarake serbosllave, tė njohura si “OZNA” dhe “UDBA”, qė ka  pėr qėllim tė manipulojė me historiografinė dhe politikėn ndėrkombėtare.

Sa i pėrket pasqyrimit tė shifrave, se sa serbė janė shpėrngulur nga Kosova(1968-1989), dhe nė ēfarė rrethanash, edhe nė kėtė rast, Dushan T.Batakoviq manipulon nė mėnyrė tė njėanshme dhe krejtėsisht falsifikuese, duke ndėrruar tezat nė favor tė fabrikimit tė gėnjeshtrave tė vjetra serbe tė elaborateve tė Ivo Andriqit, Vasa Qubrilloviqit dhe tė Slobodan Miloshevit, qė kanė pasur, dhe kanė pėr qėllim pastrimin etnik tė shqiptarėve tė Kosovės dhe tė trojeve tė tjera tė Shqipėrisė Etnike. E vėrteta ėshtė krejtėsisht ndryshe: Sė pari, gjatė kėsaj periudhe nuk ka pasur shpėrngulje masive tė serbėve (100.000 sish) nga Kosova, siē pohon D.Batakoviq, por ka pasur migrime ekonomike individuale tė serbėve nė njė njė shkallė tejet tė ulėt prej 11%, tė cilėt pėr kushte dhe standard mė tė mirė ekonomik kanė gravituar nė zonat mė tė zhvilluara tė Serbisė, e jo pėr shkaqe tė diskriminit politik, as ekonomik nga ana e shqiptarėve nė Kosovė. Sipas burimeve tė shumta historiografike tė periudhave tė ndryshme kohore, nga Kosova, asnjėherė nuk ka pasur shpėrngulje masive me “shtrėngim” tė serbėve, si pasojė e diskriminimit tė elitave politike shqiptare, e as pas pėrfundimit tė LDB, sepse, ata kurrė nuk e kanė pasur pushtetin faktik, as material, por vetė elitat dhe harangat ēetniko-komuniste dhe fashiste serbe, tė cilat deri mė 24 mars 1999, kanė luajtur me fatin e shqiptarėve dhe tė Kosovės si ua ka dashur qejfi dhe teka e tyre e sundimit barbar kolonialist. Sė dyti, shpėrngulje masive, pėr shkak tė terrorit gjenocidal kolonial serb ka pasur nė anėn shqiptare, kėtė e di shumė mirė historiani D.Batakoviq, dhe histrianėt e tjerė serbomėdhnj, por tradicionalisht, e kanė pasur pėr “detyrė patriotike” nga politika e tė gjitha  regjimeve dhe e Kishės Ortokdse Serbe, qė ta murkullojnė tė vėrtetėn historike mbi Kosovėn dhe shqiptarėt e Shqipėrisė Etnike. Duke mos dashur tė hyjmė nė statistikėn e hollėsishme shekullore serbe  tė kryerjes sė pastrimit etnik tė shqiptarėve nga trojet e tyre etnike, po e pėrkujtojmė D. Batakoviqin, se  vetėm gjatė  periudhės sė viteve 1945-1966 nga Kosova dhe viset e tjera etnike janė shpėrngulur  mbi 300 mijė shqiptarė nė Turqi, kurse prej vitit 1980 deri mė 1999, si rrjedhim i  shtypjes dhe terrorit gjenocidal tė regjimit tė Slobodan Milosheviqit, dhe tė shpifjeve dhe inskenimeve brutale tė KOS-it me “tefteret” e tyre antishqiptare nga Kosova janė  shpėrngulur afėr njė milion shqiptarė, ku edhe sot, gjysma prej tyre ende ndodhen nėpėr shtete tė ndryshme tė Evropės, tė Amerikės, tė Australisė etj. Sė treti, ėshtė rrenė e kulluar e D.Batakoviqit, kur pohon se “nė Kosovė nuk ka mė shumė se 1 milion shqiptarė”, kur dihet se Kosova, qysh nė vitin 1968 ka pasur  1.200.000 mijė banorė, domethėnė tre herė mė shumė se Republika e Malit tė Zi. Ky rast konket, dhe vitet e mėpastajme tė statusit kolonial tė Kosovės dhe tė shqiptarėve, dėshmojnė se regjimet  serboēetnike dhe fashiste drejtuese ishin diskriminatore dhe raciste, qė zbatuan “reformat agrare” dhe “demokratike” nė favor tė asimilimit, tė shpėrnguljes me dhunė jo vetėm tė shqiptarėve, por edhe tė minoritet turk e tė tjerėve, e jo “elitat komuniste” shqiptare, siē gėnjen me paturpėsi D.Batakoviq. Prandaj, nuk ėshtė e vėrtetė, se shqiptarėt kanė qenė nė gjendje tė nėnshtrojnė apo asimilojnė minoritetin turk, por shovinistėt serbė janė ata qė nė vazhdimėsi kanė tentuar t’i asimilojnė si shqiptarėt, ashtu edhe turqit ngase ata e kishin nė duar e tyre aparatin policor dhe ushtarak shtetėror, e jo shqiptarėt, as minoriteti turk. Nė favor tė kėtij konstatimi, po jap vetėm njė kundrargument tezave politike shpifėse dhe propagandistike antishqiptare tė D.Batakoviqit. Deri mė 1974, kur u miratua Kushtetuta pėr tė ashtuquajturėn autonomi tė Kosovės, regjistrimi i popullėsisė shqiptare nė Kosovė ėshtė bėrė nė trysninė direkte tė politikės dhe tė ligjeve dhe ligjshmėrive policore, ushtarake e kishtare serbe, duke i detyruar shqiptarėt tė deklarohen “ turq elhamdulilah”, e jo shqiptarė. Kjo ėshtė e vėrteta, e jo teza e ndėrruar dhe e falsifikuar e D.Batakoviqit, i cili kėtė bagazh diskriminimi, aparteidi dhe racizmi, me kėmbėngulėsi ėshtė orvatur t’ua qepė shqiptarėve dhe elitave politike tė tyre drejtuese  pa psuhtet as shtet faktik. Sė treti, nuk ėshtė i saktė pohimi i D.Batakoviqit, se  struktura e popullatės shqiptare nė Kosovė ėshtė “vetėm 50-80”, por ėshtė mbi 90% kėtė e kanė prvuar tė gjitha zgjedhjet e organizuara nė Kosovė, qė nga viti 1990 e deri mė sot (2004). Prandaj, pavarėsisht nga tendenca dhe qėllimet e errta tė kuazishkencės, tė politikės zyrtare dhe tė Kishės Ortodokse Serbe, se “Kosova nuk pėrbėhet nga kombi i njėsuar shqiptar”, kjo nė asnjė aspekt nuk ėshtė e vėrtetė, sepse Kosova e ka kombin shqiptar me shumicėn dėrrmuese prej 90%, ka territorin unik me kufijtė e saj, ku pushtetin e ushtrojnė organet e saj kompetente nė bashkėpunim tė pėrkohshėm me organet pėrkatėse tė UNMIK-ut, pėrkatėsisht tė OKB-sė.

Sipas kėtyre  tezave tė shtrembėruara dhe tė trilluarara , tė shtruara nga akademiku serbomadh(kėshilltar special i Kishės Ortodokse Serbe, sidomos pėr ēėshtjen historike tė Kosovės)  Dushan T.Batakoviq, se “kanotnizimi” i Kosovės po pengojka “terrorin dhe dhunėn shqiptare” ndaj serbėve, si dhe “asimilimin” e pakicave tė tjera prezente nė Kosovė, me njė fjalė qenka  “zgjidhja” e vetme “fatlume” pėr problemin e Kosovės?! – Vėnia e pikės ēėshtjes sė Kosovės , sipas kėsaj ēasjeje propagandistike tė zėdhėnėsit tė politikės, tė kishės dhe tė shkencės serbomadhe, D. Batakoviq, do tė thotė qė me ēdo kusht, pa zgjedhur mjete (sikurse politika militariste dhe gjenocidale e regjimit tė Slobodan Milosheviqit), tė favorizohet dhe tė materializohet “e drejta historike” e serbėve mbi territorin etnik shqiptar tė Kosovės, duke e ndarė  atė nė “dy entitete”, domethėnė serbo-shqiptare. Kjo ėshtė arsyeja kryesore pse  “i ngarkuari special” i KOS-it dhe i peshkopit Artemije Radosavleviq, ka spekuluar dhe tani serish  spekulon me shifra tė rreme statistikore tė elaborateve kolonizuese serbomėdha mbi tė vėrtetėn historiko-gjeopolitike dhe etnike tė Kosovės shqiptare.

Si kėto “fakte” ireale dhe iracionale tė historianit D.Batakoviq, ashtu edhe deklaratat dhe rezolutat mė tė reja, tė miratuara nga qeveria dhe Kuvendi i Serbisė pėr “kantonizimin” dhe “decentralizimin e Kosovės, pasqyrojnė vetėm kėtė tė vėrtetė: Sė pari, Kosovėn ta copėtojnė nė dysh (nėn maskėn e rrezikshme tė multietnikes dhe pluralizimit abstrakt nė rastin konkret, ngase asnjėra nga kėto dy koncepte praktikisht nuk  mund tė jetėsohen mbi amtinė dhe recidivat kolonialė shekullorė tė Serbisė imperialiste), domethnė njė pjesė tė territorit tė Kosovės-Shqipėrisė Etnike, t’i dhurohet nė mėnyrė vullnetshme Unionit tė SMZ-sė. Sė dyti, krijimi i “kantonit serb”, do tė vihej nėn kontrollin dhe mbrojtjen direkte tė policisė dhe ushtrisė serbe. Sė treti, sipas kėsaj “filozofie” tė  oreksit tradicional tė politikės neokolonialiste serbomadhe, si dhe pėrfillėsve tė saj aleatorė nga jashtė, do tė thoshte se “kantoni shqiptar”, do tė ngelte nėn mbrojtjen dhe kontrollin e forcave tė huaja ndėrkombėtare. Ja, sipas “dioptrisė” sė politikės dhe propagandės subversive  shoviniste serbomadhe, kjo  do tė ishte “formula pėrfundimtare e zigjdhjes” sė problemit tė Kosovės?! Pėrkundrazi, kantonizimi i tillė i Kosovės, shikuar pėrkohėsisht dhe nė afat tė gjatė, do tė nėnkuptonte rikthimin e sovranitetit kolonial tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi  mbi Kosovėn dhe shqiptarėt. Prandaj, kjo “formulė” dhe tė gjitha tė tjerat si kjo, janė tė papranueshme pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės mbase realizimi i tyre drejtpėrdrejt, do tė shpiente nė njė luftė tė re tė pėrgjakshme mes serbėve dhe shqiptarėve, e jo kursesi nė pajtimin e tyre fqinjėsor. Kėtė rrezik potencial, duhet ta ketė mbajtur parasysh si SMZ-ja, ashtu edhe eksponentėt e saj evrondėrkombėtarė me orientim proserb dhe prosllav. Nė mėnyrė qė, me ēdo kusht, tė evitohet edhe njė katastrofė e re nė Ballkan, si Serbia, ashtu edhe bashkėsia ndėrkombėtare, duhet tė pajtohen me krijimin e realiteteve tė reja si nė Ballkan, nė Evropė dhe nė mbarė botėn, e sė kėndejmi, t’i njohin pavarėsinė e Kosovės, sepse as Kosova, as pjesėt e tjera tė Shqipėrisė Etnike,  mė nuk ka gjasa reale, qė tė mbahen dhe tė trajtohen edhe mė tej si  “njėsi tė reja integruese dhe riintegruese” tė kolonializmit dhe hegjemonzimit ekzistues serbomalazez. Pėr mė tepėr, po qe se i marrim nė konsideratė velrat dhe standardet e drejtėsisė dhe tė rendit juridik pozitiv ndėrkombėtar, sipas tė tė cilave kolonializmi ėshtė krim ndėrkombėtar,domethėnė ėshtė i dėnueshėm sipas tyre, atėherė, lind pyetja e pashmangshme, pse vetėm mbi Kosovėn-Shqipėrinė Etnike dhe shqiptarėt nė Ballkan, tė tolerohet kolonializmi serbomalazez dhe sllav? Faktikisht, as juridikisht mbi kėtė bazė tė pajusitifikueshme (tė prezencės sė kolonializmit serbosllav) nuk mund tė ruhet, as tė ndėrtohet kurrfarė shoqėrie multietnike dhe pluraliste, sepse ka pėr shkak dhe pasojė sundimin e egėr serbosllav. Realisht, shqiptarėt mund tė kohabitojnė me serbet, me malazezėt, me grekėt, me maqedonėt, vetėm atėherė kur tė jenė ēliruar pėrfundimisht nga bagazhi kolonial dhe imperialist i tyre, ashtu siē parashikojnė tė tė gjitha konventat dhe traktatet e sė drejtės ndėrkombėtare, si dhe Karta e Kombeve tė Bashkuara, tė cilat ēdo lloj dhe  tė kolonializmit e sanksionojnė si vepėr penale ndėrkombėtare.

Liria, pėrbashkėsia, stabilizimi dhe paqja e njė vendi  multietnik mund tė sigurohen vetėm atėherė, kur populli i tij ėshtė i lirė dhe i pavarur nga vargonjtė e ēdo lloj hegjemonizmi dhe kolonializmi tė huaj. Ndryshe, kėto koncepte, do tė ngelin vetėm si standarde tė proklamuara nė letėr, me tė cilat do tė shėrbehen nė praktikė dhe nė teori vetėm autorėt e tyre, e jo edhe subjekti i “studmit” tė tyre-kolonializmi si fenomen anticivilizues dhe antinjerėzor, i cili ėshtė  i dėnueshėm sipas sė drejtės ndėrkombėtare dhe Kartės sė OKB-sė.


Dorian Kiri nga Tirana, ėshtė nderuar me ēmimin "10 shkollarėt mė tė mirė tė vitit 2004", shpallet "Presidenti" i katedres dhe fiton tė drejtėn e ēekut 2 miljon dollarė pėr katėr vjet studime.
E enjte, 13 maj, 2004
Nga Nju Jork (SHBA)BEQIR SINA
Boise(IDAHO) :
 U bėnė disa vite qė nė njė numėr tė madh shkollash tė perendimit, tė gjitha niveleve, prej atyre tė ciklit tė ulėt, e deri nė atė tė mesėm,  tė lartė e tjer, janė tė gjitha me njė numėr tė konsiderueshėm, nxėnėsish e studentėsh, tė familjeve shqiptare nė mėrgim, qė kryejnė shkollimin e studimet e larta, nė shtetet ku ata po jetojnė e punojnė si: nė Europė dhe Sh.B.A etj. Megjithse sitetemet shkollore dhe kushtetet e tyre tė mėsimit, janė tė ndryeshme me ato qė kanė lėnė pas, ata pėrsėri janė nė shumicė nga mė tė mirėt e kėtyre shkollave nė mėrgim. Mes studentėve shqiptare qė studiojnė nė kėto vende(Diasporė) dhe atyre vendas, ku jetojnė e studiojnė fėmijėt e shqiptarėve nė emigracion, ndryshimet dhe arritjet , sukseset nė nivelin e dijeve e tė mėsuarit, nuk janė tė pakta. Kėshtu,  studentėt  e shkollarėt shqiptarė, i nėnshtrohen falė zgjuarsisė natyrale, e kujdesit tė prindėrve, konkurseve dhe klasifikimeve nga mė tė veshtirat qė ka sistemi arsimorė perendimorė, me njė probabilitet shpesh herė mė tė madh pėr tė fituar, nė shumicėn e shkollave, e  universiteteve mė tė njohuar tė kėtyre vendeve.  Mundėsi, kėto sipas rezultateve qė dallohen pėr tė fituar njė tė drejtė studimi falas(shkollarship) pa pengesat dhe veshtirėsitė financiare. Shumė prej fėmijėve shqiptarė, sot, nė mėrgim, nuk ndryshojnė aspak edhe nga mėnyra e jetesės, mentaliteti, kultura e atyre vendeve, ku megjithse janė shumė mė tė ndryshme se tonat. Fėmijėt e shiqptarve nė mėrgim, janė tė integruar shumė lehtė dhe nuk dallohen fare nga fėmijėt e vendasve nė veshje, sjellje, kultur e mėsime .Shumė prej kėtyre , shfrytėzojnė  edhe shkollėn edhe studimet pėr tė punuar nė kohėn e lirė , qė tė  japin edhe ata sado pak, njė kontribut tė madh, pėr veten dhe familjen e tyre  nė planin ekonomik dhe atė financiar, familjarė.

    Njė shembull qė ja vlen tė potencohet, patjetėr ėshtė edhe ky i kėtij studenti shqiptarė nė mėrgim, nė SHBA-s i quajtur Dorian Kiri.

Dorian Kiri nga Tirana(Shqipėri), ėshtė nderuar me ēmimin "10 shkollarėt mė tė mirė tė vitit 2004"-" 2004 Top Ten Scholar " . Ēmim, ky, qė ndahet ēdo vit shkollor, nga Boise State University Alumni Association, nė shtetin federal Idaho. Ēmimi "10 shkollarėt mė tė mirė tė vitit 2004"-" 2004 Top Ten Scholar " ėshtė i zgjedhur nė mes tė 10 mirėve, tė cilėt, kanė diplomuar ose studiojn nė kėtė universitet, tė zgjedhur nė baza akademike, me rekomandim nga trupi i dekanėve tė universitetit, si dhe ėshtė pėrfshirė nė tė pjesa nga aktivitetti i tyre, nė kėtė universitet. Dorian Kiri, studenti i shkėlqyer shqiptaro amerikan, ėshtė djali i prindėrėve autokton shqiptarė, Gjorgji e Tereze Kiri. Ai ėshtė diplomuar mė parė, nė shkollėn e mesme of Centennial High School in Meridian nė vitin 1999, dhe mė pasė ėshtė laurat nė inxhinjerinė elektrike nė Boise State University. Dorian Kiri, pėr rezultatet e arritura nė mėsime nė kėtė universitet,  ka fituar titullin e nderit qė jepet nė tė gjitha shkollat amerikane "President" i fakultetit, katedra Inxhinjeri Eketrike nė  Institute of Electrical and Electronics Engineers dhe ėshtė studenti i klubit tė nderuarve nė Eta Kappa Nu. Ai ka pasė rezultate tė shkėlqyera tė marra nga Boise State Founders’ Leadership Society sa qė 8 herė nga trupi i dekanėvė ėshtė futur nė listėn e mė tė mirėve tė kėtij universiteti. Ai mė parė patė marrė njė vlersim edhe mė tė lart, i cili bazohet nė pėrqindjen e notave tė quajtur Gem State Scholarship. Ēmim i njohur nėsistemin shkollor amerikan, i cili ėshtė nga mė tė mirėt nė shkollėn amerikane pėr studetet tė pėrfitojnė falas tė gjitha shpenizimet sociale dhe edukimit. Ai ka prezantuar studimin e tij me titull "fabricating molecular electronic devices" nė 10 konferenca ndėrkombėtare, mbi energjinė elektrike.

    . Kiri ėshtė nderuar nga William Knowlton, profesor i inxhinjerisė.

Dorian Kiri, studenti i universitetit " Boise State " nė  Idaho, universitet  i cili ndodhet nė qėndėr tė kėtij shteti nė  kryeqytetin e tij Boise, ka 18, 400 student, tė cilėt presin tė diplomohen nė kėto katedra : Applied Technology, Arts and Sciences, Business and Economics, Education, Engineering, Graduate Studies, Health Studies, and Social Sciences and Public Affairs.

 

   Pėrfaqėsuesi i kompanisė "Micron Technology Foundation" deklaroj mė 12 gusht 2003, ēekun e $2 million USD pėr tė gjithė ata studentė, qė kanė fituar shkollarship, pėr katėr vjet nė Inxhinjerin Elektrike, nė College of Engineering at Boise State University, midis tyre gjendet edhe emri i studentit shqiptaro amerikan nė katedrėn e Inxhinjerisė Elektrike, Dorian Kiri.

 

Studentėt tė cilėt janė 10 mė tė mirėt e universitetit  "Boise State University" Idaho:
Joeli Adriany, San Diego, Calif., is a senior biology major, Abbey Elsberry, Meridian, graduated summa cum laude in December 2003 with a bachelor of science degree in physical education and a cumulative grade-point average of 4.0,Michelle Fellows, Boise, graduated from Boise State with a bachelor of science degree in psychology in December 2003, Chris Grant, Boise, is a senior mechanical engineering major and a member of the National Dean’s List and Phi Eta Sigma National Honor Society, Jonathan Greif, Buhl, is a senior graduating with dual degrees in biology and history, with a minor in philosophy, Carrie Humphreys, Kuna, a senior in the Honors College, is majoring in political science with an international relations emphasis, and completing a minor in French literature, Dorian Kiri, Tirana, Albania, is a senior electrical engineering major. He is the president of the Institute of Electrical and Electronics Engineers student club and treasurer of Eta Kappa Nu electrical engineering honor society, Nichole E. McDonald, Boise, graduated summa cum laude in December 2003 with a bachelor of arts degree in anthropology, emphasis in archaeology, and a Native American Studies minor. Teresa Plummer, North Pole, Alaska, is a senior psychology major and member of Psi Chi National Honor Society with a cumulative grade-point average of 4.0, Alyssa Tiedeman, Townsend, Mont., is a senior accounting major with a 4.0 grade-point average


Kontrolli i informacionit rrezikon proceset demokratike

Nga: Gezim MEKULI*, Oslo, 9 maj, 2004

Shekulli i kaluar dominohej nga dy kryeideologji; Komunizmi dhe Fashizmi. Karakteristike e qe te dy ideologjive ishte projekti i tyre i perbashket dhe "historik": Te luftojne demokracine liberale: Fashizmi si ideologji “vdiq” ne 1945, ne Berlin. Ndersa komunizmi, po ashtu, “vdes” ne qytetin e ribashkuar te Berlinit, ne vitin 1989.

Epoka e re lindi. Epoke e cila do te zgjidhte konfontimet e luftes se ftohte: Acarimet ne mes se majtes dhe te djathes. Nuk kaloj shume kohe dhe se shpejti, ne skenen politike dhe ekonomike te botes, u ngjit nacionalizmi agresiv dhe fundamentalizmi religjioz. Qe te dyja keto ideologji te aferta me dy ideologjite e "varrosura". Qe te dyja keto njesoj kercnuese, mu si dy ideologjite e meparshme.

Por ne hapsiren tone po rilind edhe nje ideologji tjeter: Ideologjia per te te mesuar se si te mendosh e shkruash ndryshe...!

Opinioni politik

Sot mediat masive jane komponent vendimtar per ndertimin e opinionit politik. Nuk eshte asgje e re te thuhet se ata qe kane qasje ne opinionin politik jane elite dhe grupe me fuqi ne shoqeri. E re eshte se mediat masive kane krijuar nje opinion politikk me dimensione tersisht te reja:

Sipas sociologut francez Pierre Bourdieu ne gjdo shoqeri gjindet e ashtu quajtura "hapsire doksike" (Bourieu 1977) Fjala DOXA eshte marre nga greqishtja, e qe don te thot "jo politike", "jo e diskutueshme" ose "mendim i perkryer e i perfunduar" .

“Hapsira doksike” don te thot kure nje shoqeri nuk shtron pyetje mbi mednimet/idete dhe proceset politike: Shoqeri e cila nuk kerkon llogari nga politika ne pushtet; Sipas ketyre keto procese konsiderohen si te perkryera. Keto cmohen si te kuptueshme, normale dhe si dicka te natyrshme...

Brenda ”hapsires doksike” mund te kete debate. Por debati para se gjithash mund te jete ortodoks. Pra debati do te pranoje qe te vetkufizohet brenda kornizave, te cilat po ashtu konsiderohen si korniza te perkryera. Sipas filozofit Bourdieu, edhe ne keto shoqeri mund te kete debate heterodokse, pra do te shtroheshin e studioheshin qeshtje e analiza fundamentale. Por fuqi te medha angzhohen qe ta kundershtojne kete debat heterodoks dhe mundesisht qe ta mbjne te gjalle “hapsiren doksike”.

Pergjithesisht Klasa e dominuar ka intrese qe ta perkufizoj dhe ta ligeshstoje “hapsiren doksike” dhe te zbuloj e te “marri vesh” se qka eshte duke u zhvilluar ne shoqeri. Nderkaq klasa dominuese ka intrese qe ta mbroje integritetin e hapsires doksike, ose, po qe se nuk eshte e mundur kjo, te pakten te vendose dhe ta faforizoj debatin ortodoks apo debatin "me pak te rrezikshem", ne vend te debatit heterodoks.

Politikat partiake jane duke tentuar te krijojne “hapsiren doksike” ("mendimin e padiskutueshem" ose "mendim e perkryer e te perfunduar") ne shoqerine tone. Dhe kjo po ndodhe nepermes kontrollit te informacionit dhe tentimit te ndikimit ne qendrimet e opinonet tona.

Detyre e mediave eshte qe te perforcojne konsensusin qe tashme eshte krijuar dhe formesuar.

Kontrolli i informacionit, brenda kontekstit tė shtypit dhe ligjit tė medias, nė pėrgjithėsi, pėrcaktohet si kontrroll i politikes ne pushtet ndaj publikuesve dhe shkrimeve te tyre. Ne Kosovė, kjo te lene te nenkuptoje, se informacioni eshte prodhuar nga te tjeret, dhe me pas i konsumuar nga ne…!

Tentativa per te bere lojale shkrimet dhe publikimet ndaj ligjedhenesit, si dhe cungimi/prerja e permbajtjes se ndonje artikulli, komenti apo lajmi eshte per kontrolluesit e informacionit ne Kosove veqori karakteristike: Shembull: Pas kryengritjes, demonstratave dhe protestave te shqiptareve te lodhur ( e qe keto u keqperdoren nga agjent te sigurimeve antishqiptare) te dates 16, 17 dhe 18 Mai, medait masive, pa kurfar mbeshtetje shkencore, u sulmuan per "jo profesionalizem" dhe "papergjegjesi gazetareske"!

Pra, per mos aftesite dhe deshtimet ne proceset politike te disa politikave nderkombetare e kombetare, tentohet te "shpiket" dhe te fabrikohet dhe te denohet ”fajtori” i trazirave. E ky ”mekat”, sipas misionit te organiztės pėr siguri dhe bashkėpunim nė Evropė, sipas grupit ndėrkombėtar te krizave (ICG), dhe Komisionerit te pėrkohshėm pėr media, Robert Zhilletca, gjindet ne mediat masive!

 " S’kan qka i bejne gomarit, e i bien samarit…!”

 Studimet rreth ndikimit te mediave ne qendrimet dhe opinionet e nje populli kan qene nje nder debatet me te diskutueshme ne historine e sociologjise mediale. Pergjithesisht hulumtimet shkencore mbi fuqine mediale, e ne veqanti ndikimt te tyre ne qendrime, kan kaluar neper dy etapa:

1.      Studimi me i vjeter e shkencave te komunikacionit, i bere para luftes se dyte botrore, konkludonte se mediat ishin te plotfuqishme, dhe

      2. Pas luftes se II-te botrore vie nje reagim kritik rrethe kesaj teorie. Ketu thuhet    se fuqia mediale eshte e kufizuar (per shkak te rrjtetit te individit ne shoqeri) Pra mediat ”thithen” nga populi ne menyre selektive dhe kritike.  

 Tentimi per te kontrolluar informacionin, tentimi per te shperndare kete te tille, dhe tentimi per te bere perforcimin e opinioneve politike me karakter ideologjik, jane qe me pare te deshtuara.... Ja perse:

Se pari: Mediat veprojne si “vertetuese” dhe si “pohuese” te qendrimeve e opinioneve te cilat tashme egzistojen ne publik. Shume me rralle mediat veprojne si ndryshuese te qendrimeve/opinioneve egzistuese. (Klapper 1987, Kap. II) Arsyeja se pse mediat veprojne ne kete menyre eshte se, mediat nuk veprojne te izoluara nga lidhshmerit e tjera te shoqerise. Eshte jo profesionale, se si keto organizata, “analist” e individ te rrespektuar nuk i marrin ne konsiderate proceset shkencore e sociologjike te formimit te nje shoqerie. Shkenctarisht dihet se mediat nuk mbesin te izoluara nga faktoret e tjere te shoqerise. Keto nuk kane mundesi qe te “cimentizojne” apo te ndalojne proceset sociale e poltike. Keto jane prodhim i stausit dhe gjendjes ne te cilen kalon dhe gjindet shoqeria dhe kombi. Konkretisht populli i eksponohet mediave ne meyre selektive, kjo don te thot se keta kerkojne lajmin qe ju pershtatet opionioneve dhe menimeve te tyre, dhe keto i regjistrojne ne menyre selektive edhe ne kujtesen e tyre.

Se dyti: Mediat megjithate, kontribojne si ndryshues te qendrimeve, qendrime e opinone, te cilat, tashme, ekzistojne ne opinion. Por ketu behet fjale per ndryshime te vogla. Pra, mediat mund te ndryshojne qendrimet. Por nese vie deri tek ndryshimi i qendrimeve/mendimeve, athere mund te flitet se keto qendrime/mendime nuk funksionojne sa duhet.

Se treti: Mediat konsiderohen te jene shume efektive ne ndertimin e qendrimeve/opinioneve te reja. Dhe kjo per faktin pasi qe shoqeria, paraprakisht, nuk ka ndonje mendim apo qendrim; (eshte “mendimzbrazet”. Aty ku me pare nuk ka ndonje qendrim/opinion per nje zgjidhje politike, ekonomike..etj., mediat jane shume efektive ne “vaksinimin” e mevonshme te qendrimve/mendimve. Pra mungesa e qendrimeve/ideve bene qe mediat te jene efektive ne strukutrimin e ndodhive.

Se katerti: pasiqe egzistojen media te llojllojshme efekti i tyre ndikues eshte po ashtu jo i njejte. Shfrytezimi i shume mediave se bashku me kontaktin personal llogaritet te jete shume ndikues, dhe kjo metode eshte perdorur ne shume fushata te ndryshme propagandistike.     

Napoleoni dhe UNMIK-u

Masat ndeshkuese mbi kontrollin e shtypit historikisht ishin te egra. Cfare te le tė kuptosh, se tė gjitha keto aplikime te censures, gjate histories se njeriut, nuk e arriten qellimin e deshiruar. P.sh nė Francėn e vitit 1789, shtypi "gėzonte " lirinė e sajė. Napoleoni instaloj nė vitin 1810 censurėn dhe aplikoj nje sistem pėrgjimi dhe spionimi. Nė Paris (1811), pra 20 vjet pas revolucionit francez, kishte vetėm katėr gazeta, pėrderisa nė vitin 1790 kishte mbi 300 sish.  

Mediave shqiptare, si ne tė kaluaren, i imponohet "detyrimi dhe obligimi" ndaj politikave ditore. Edhe sot, si me pare, idetė liberale tė lirisė dhe pavaresise se shtypit refuzohen, dhunohen e ndalohen. Edhe sot kerkohet te drejtohet dhe te kontrollohet forma dhe permbajtja e informimit dhe lajmit....!? (Shembull: ambienti medial ne Kosove, i krijuar pas dates 16, 17, dhe 18 mars.

Mediat tona kane edhe mekatet e tyre: Kete fenomen, ka me vite te tera qe une, nepermes shkrimeve/analizave publicistike, edhe e kam kritikuar dhe gjykuar.

Por sot shtrohet pyetja: A mos jane duke u gjykuar dhe denuar ne panike mediat shqiptare ne pergjithesi?

*Autori vazhdon studimet pasdiplomike nė shkencat e Mediave, Filmit dhe Komunikacionit nė Universitetin e Oslos, Norvegji

MITROVICA BOMBĖ E KURDISUR /NDARJA E SAJĖ DE FAKTO DHE TENTIMI I NDARJĖS DE JURE/

 

Shkruan : Sylė ARIFI

Basel, pranverė, .2004

     Qėshtja e pazgjidhur e Mitrovicės ende vazhdon tė lengoi. Kjo qeshtje duhet shiquar nga disa aspekte trajtimi. Pretendimi ta mbajnė si plagė tė hapur qė pas luftės qlirimtare  me qellime tė caktuara nga njė skenar i pėrpunuar jo vetėm nga pushteti aktual i serbisė,  po i ndimuar dhe nga faktori nderkombėtar administrues nė Kosovė. Faktori nderkombetar pas shumė planeve tė hartuara dhe tė puplikuara deri me tani, si rezulltat  ka bėrė ndarjėn e qytetit tė Mitrovicės dhe teritorin e sajė nė dy pjesė,  duke e ndarė nė parime  etnike,  pjesa e banuar kryesisht me pakicėn serbe, dhe ate tė banuar me shumicėn shqiptare. Vazhdon tė lėngojė kjo plagė e hapur artificialishtė,  pa Mitrovicėn e bashkuar nuk mund tė ketė zgjidhje tė ēėshtjes sė Kosovės.

     Kohė mė parė u puplikua me pompuzitet i ashtu qujturi plani i Shtajnerit, pėr bashkimin e Mitrovicės, por ja se ky plan mbeti vetem nė letėr dhe tani i  mbuluar me pluhurin e harreses. Mirpo edhe ky planifikim ishte njė nga skenaret e ndryshimeve nė gjithė  hapsirėn gjografike te popullsisė etnike Shqiptare, me humbje kohe pėr ta izoluar kėte problem qė tani pėr tani eshtė si nyja kryesore, qė i paraprin zgjidhjės sė qeshtjės pėr statusit final pėr Kosovėn. Zaten, zhagitja e qellimshme pėr ta zgjidhur kėte qeshtje tė ashtuqujtur tė Mitrovicės, mbetet enigmatike pėr Shqiptaret dhe e planifikuar nga nderkombetaret, por me shumė rreziqe qė mund tė parashikohen. Kjo qeshtje eshtė e kudisur si bombe pėr tu ndezur qdo qastė, se keshtu ju intereseon skenaristeve qė e kan pushtetin apsulut nė Kosovė, pėr ta konkretizuar planin e tyre tė zgjidhjės sė kėsaj qeshtje pėr Mitrovicėn.Jo rastesishtė nuk eshtė ndimuar planifikimi  pėr levizje apo koncentrimin e popullsisė serbe nė Mitrovicėn veriore, dhe nė heshtje lagimin e popullit Shqiptar nga vatrat e tyre me kercenime mė tė ndryshme, e sidomos e aktualizuar duke i nxitur dhe stimuluar me shitjen e shtepive dhe banesave. Pėr kunder rezullutes 1244 tė OKB-sė ku parashifet kontrolli i plotė ushtarak dhe policor i tė gjithė teritorit tė Kosovės me kufit e mė parshėm tė pėrcaktuar me kushtetuten e vitit 1974, dhe nė qytetin e Mitrovicės lejohet tė ushtrohet pushteti i plotė policor dhe administrativ i Serbisė duke u aplikuar Ligjet Serbe dhe Kushtetuta e tyre.

     Prandajė, ndarja faktike dhe tentim i ndarjės juridike tė keti qyteti nga nderkombėtaret eshtė nė kundershtim me tė gjitha rregullat e shkruara dhe tė pashkruara konform dokumenteve nderkombetare, rezulluten 1244, kornizen kushtetuse e tė tjera dokumenteve dhe deklaratave kombetare dhe nderkombetare.

    Mund tė pyesi dikush se ēfarė ka ndodhur atėherė kur ky qytet i yni aq i qmuar dhe strategjikė pėr popullin e Kosovės, de fakto qėndron i ndarė dhe de jure ėshtė nėn juridiksionin e Kosovės me  bashkadministrim tė faktorit ndėrkombėtar me atė kosovar?  por tani kohet e fundit mund tė thuhet nė bashkveprim tė kordinuar mir me faktorin serbė, sepse eshtė lejuar qė nė kėte hapsir tė vlejnė ligjetė e njė shteti tjetėr.

     Kėsaj  ndarje de fakto tė qytetit tė Mitrovicės,  paraprakishtė i kanė paraprirė shumė faktorė, si  nga rrafshi ushtarak e mė vonė edhe nga ai politiko-diplomatik.  Lėshimet qė janė bėrė nga vetė faktori  kombėtar,  e sidomos nga mos reflektimi i mjaftuar politik e ushtarak i vetė klasės politike dhe tani institucionale tė Kosovės, pėr tė ju  kushtuar kujdes mė i madhė kėsaj zone qė i takon njė rėndėsie tė veēantė e strategjike pėr tė gjithė popullin e Kosovės, eshtė  akti mė i papėrgjegjeshem qė sot reflekton me pasoja tė pa parashikushme.

     Strategjija afatgjate e perpunuar nga faktori politik dhe institucionale  pėr kėte zonė ekonomike ka munguar, ende dhe sot mungon.  Prandaj kjo eshtė njė pergjegjėsi historike e kėsaj klase politike dhe intelektuale e Shqiptarve duke mos qenė  nė nivel tė detyrave nacionale pėr ta mbrojtur njė interesė kaq tė madhė pėr popullin e Kosovės. Pretendim i vazhdushem nga tė gjithė pushtuesit e huajė e deri tė pretendimet e tanishem nga serbija, qė me qdo kushtė  kerkohet tė e ndajė kėte qytetė, sepse e ka si qellim strategjik ta mbajė tė pushtuar  apo nėn  kontroll ekonomik  Kombinatin e Trepqės.  Qyteti i Mitrovicės, me pasuritė e njohura e tė panjohura tė nėntokės sė bardhė, tė Trepēės sė arit tė ēfardo ngjyre, ishte gjithnjė objekt pushtimi nga tė gjithė agresionistet e huajė.

     Njė pjesė e klasės politike tė Kosovės, mė heret qė nga  kshilli i perkoheshėm bashadministrues me ndrkombetaret, nė njė periudhė kalimtare deri nė zgjidhjetė e pėrgjithshme tė mbajtura nė Kosovė, dhe pas kėtyre zgjidhjeve me krijimin e institucjoneve tė Kosovės, heshtazi ka pranuar tė legalizohen tė ashtuqujturat teritore tė banuara me shumicė popullsi jo serbe, e tani  tė koncentruara me pakicė serbe si enklava, apo pėr enklavizimin e disa lokaliteteve nė Kosovė, pėr qka eshtė ndimuar qoftė dhe pa dashje  nga njė pjesė e subjektit politik nė Kosovė.

     Kreu i kėsaj strukture politike qė pranoi lehtazi ta nėnshkruajė aktin e legalizimit  pėr krijimin e enklavave serbe  nė territorin e Kosovės ka pėrgjegjėsi historike dhe pasojat e kėsaj papergjegjėsija sot po na reflektohen, dhe gjykohet se mė von do tė na kushtoi mė shumė.  Sidoqoftė kjo neglizhencė e kėsajė strukture politike nga veprimet e tilla, do tė bindet  njė ditė se ky akt i papėrgjegjshėm e ka demtur rend qeshtjen e Kosovės, se ky veprim i pa matur politik do tė gjykohet historikishtė nga populli i Kosovės.

     Ndarjes sė hapėsirės etnike shqiptare brenda territorit tė Kosovės,  me ndarjėn e qytetit tė minatorit dhe enklavizimi i disa lokaliteteve mbrenda teritorit tė Kosovės eshtė  pasojė  e qendrimeve nihilizuse  me nenqmim tė skajshėm tė faktorit vendor,  duke e mbivlerėsuar forcėn e huajė.

   Faktori i angazhuar intenzivishtė pėr qytetin e Mitrovicės, eshtė serbija e cila e din shumė mirė gjeostrategjin ekonomike tė keti gjiganti pėr tė mirat nga pasurija nentoksosre, nga ky interes strategjikė, sigurishtė se nuk do tė hjkė dorė lehtazi.  Serbija pėr shumė vite e ka qfryetzuar kėte ekonomi tė ditur dhe shumė tė paditur pėr Shqiptarėt, sepse e ka ushtruar kontrollin e plotė mbi sferėn ekonomike tė Trepqės.

     Ngjarjėt e fundit nė Mitrovicė nuk janė tė rastesishme, dhe ky skenar sigurishtė se ka qellim tė fundit qė kėte qytet ta ndajė pėrfundimishtė, duke e mendur ta vėn nėn kontroll, qfryetzim  me pretendim tė  pronsimt ligjor e kushtetus tė Serbisė,  me peqlimin dhe ndimen e faktorit nderkombėtar.Pavarėsisht nga qėndrimet e nderkombetarėve, neglizhencen e njė pjese tė klasės Politike e institucionale tė Kosovės, dhe angazhimeve tė shumta tė Serbisė, qyteti e Mitrovicės,  edhe mė tutje do tė jetė i bashkuar,nė Kosovėn e kufijve tė sajė legjitim e tė njohur ndėrkombėtarisht me rezolutės  l244 tė OKB-sė.


E mėrkurė, 28 prill. 2004

Gjendet i vrarė dhe me pasė i maskruar, trupi i njė biznesmeni shqiptar nė New York  

Nga Nju Jork(SHBA) BEQIR SINA
Bedfordit - Wechester NY: Media njujorkeze i ka kushtur rėndėsi tė veēantė vrajes misterioze tė njė shqiptari nė New York. Ajo shkruan se kėto ditė Policia njujorkeze gjeti pjesė tė njė trupi tė maskaruar, gjetur nė disa qese plastike tė hedhura nė njė rrugė pa dalje nė qytetin e Bedfordit nė Wechester NY. Lagje e brendeshme kjo e pjes veriore ku thuhet se banojnė njė pjese e mirė e emigrantve shqiptarė.
Policia arriti tė indetifikojė viktimėn kur deklaroi qė sipas ekspertizės rezulton se tė dhėnat falsin se trupi i pajetė i pėrket Zef Vulaj , njė 42 vjecar, biznesmen i fuqishem nė shtatė restorante, nė New York dhe Konektikat.
Zoti Vulaj sipas tyre zakonisht pėrdorte emrin Xho Vuli( ėshtė kjo njė mėnyrė e lehtė e tė huajave nė pėrgjethėsi tė pėrshtatin emrat pėr t'u integruar nė shoqėrinė amerikane) ėshtė parė herėt nė mėngjesin e pesė prillit duke u larguar nga njėri prej bizneseve tė tij “ Gusto restorante”, njė restorant Italian i kategorisė sė lartė nė Main Street Danburi. Zhdukja e tij bėri qė policia tė fillonte hetimin pesė ditė mė pasė nė 10 prill, pasi ai ishte raportuar i humbur nga familja e tij. Tomas A. Njuman, shefi i policisė sė Bedfordit tha dje se kufoma e zotit Vulaj ėshtė identifikuar nga gjurmėt e gishtave tė marra nga pjesėt e trupit qė u zbulua nė Ditėn e Tokės , nga pastrimi qė vullnetarėt bėnė me rastin e kėsaj dite, tė shtunėn e kaluar.
Policia, tha se vetem DNA do tė tregojė vrasjen. Autopsia komplete trupit tė pajetė mendohet tė kryehet brenda kėsaj jave, tha sot njė nga hetuesit e kėsaj vrasje Danbury Police Capt. Arthur Sullo. Dedektivi Sulo( sipas emrit, ka tė ngjarė tė jetė shqiptarė) tha se Vulaj(viktima) ėshtė parė pėr her tė fundit mė 5 prill dhe se kallximi nė polici pėr humbjen e tij ėshtė bėrė pesė ditė mė vonė". Policia , e ka mbylluar lokalin dhe po kryen hetimet duke marrė nė provė tė gjitha paisjet si dhe njė minivan e cila ka qėnė e parkuar nė afėrsi tė lokalit.

Danbury Police Capt. Arthur Sullo, u tha gazetarve nė njė konferenc shtypi sot nė vend ngjarje se Vulaj mund tė jetė vrarė rreth 25 mile larg dhe ėshtė sjell e hedhur nė afėrsi tė restorantit ku ai punonte. Dedektivi Sulo tha se disa njėrėz janė duke bashkėpunuar me policinė nė zbardhjen e krimit por disa tė tjer hezitojnė.

Njė e pėrditėshme tjetėr "NewYorkNewsDay" shkrojti sot, se pjesėt e trupit tė tij u gjendėn nė njė zonė me drurė prapa njė shenje tė madhe qė shkruhej “ Mos hidhni mbeturina” nė njė rrugė pa krye qė ėshtė vetėm pak minuta nga autostrada I 684, pjesė e sė cilės lidh Bedfordin me Danburin.” Kufoma e zotit Vulaj kishte tė paktėn dy plagė plumbash, pėrpara se ajo tė ishte copėtuar, tha zėdhėnėsi i policisė sė Danburit, kapiteni Artur P.Sullo.”Policia ėshtė shumė afėr tė vėrtetės nė cdo minutė qė kalon pasi policia ka marrė leja pėr dy kontrolle dhe dyshimet kanė kaluar nė drejtim tė konkretizimit. Ai tha se kėrkesa pėr kontroll kishte lidhje me inspektimin e restorantit tė zotit Vulaj nė Danburi, i cili ėshtė mbyllur nga policia qė nga dita e djeshme si dhe apartamentin e njė punonjėsi emrin e tė cilit, zoti Sullo, nuk e identifikoi. Policia gjithashtu ka konfiskuar njė venė qė pėrdorej nga restoranti duke e pėrfshirė edhe kėtė nė procesin e hetimit.

Nė lidhje me mungesėn e tij misterioze pėr mė shumė se tre javė, bashkėpunėtoret e biznesit dhe klientėt e zotit Vulaj thanė dje se ata ishin shokuar nga vdekja e tij dhe e pėrshkruan atė si njė njeri shumė punėtor dhe tė apasionuar qė punonte kaq shumė nė restorantet e tij sa qė nuk kishte kohė as pėr familjen dhe as pėr miqte dhe nuk dihej tė kishte ndonjė armik. “Ai nuk ishte nga ata qė bridhnin dhe nuk kishte kohė pėr t’u marrė me shumė njerėz – tha Rami Hoti, menaxheri i “Fino” njė restorant italian nė rrugėn 36 tė Manhatanit, tė cilin zoti Vulevoc e kishte sė bashku me vėllain e tij ,Palin qysh nga viti 1985. Zoti Vulaj dhe vėllai i tij, tė dy emigrantė nga Shqipėria ishin midis shumė guzhinerėve shqiptarė qė erdhėn nė qytetin e New Yorkut gjatė Luftės sė Ftohtė dhe konflikteve nė Ballkan nė vitet 1990 .
   I gjithė shtypi sot ka vėnė nė dukje faktin se tė specializuar nė kuzhinėn italiane, vėllezėrit punonin me intensitet dhe nė momentin qė zoti Vulaj u zhduk, ai ishte pronar i dy restoranteve ne Manhatan, tre nė Wechester dhe dy nė Konektikat. Ai ishte ndarė sė fundi nga e shoqja dhe jetonte nė njė apartament, ku ai jetonte bashkė me nipin e tij, tė cilin e kishte edhe partner nė biznes. Ky quhet Marash Gojcaj dhe ėshtė personi qė citohet nga “ News Time “ I Danburit tė ketė thėnė tė shtunėn se” xhaxhai i tij kishte qėnė shumė i shqetėsuar nė mėngjesin kur ai u zhduk,pak pasi kishte pirė pėr disa orė nė barin e “Gusto restorant”

Kanadaja tė njohė Pavarėsin e Kosovės
 Njė grup shkollarėsh shqiptaro-kanadezė, me banim nė Toronto, kanė kėrkuar qė edhe Paralamenti i Kanadas duhet tė paraqesė njė rezolutė tė ngjashme me atė tė kongresit amerikanė H. Res 28, pėr pavarėsinė e Kosovės.

Nga Nju Jork(SHBA) BEQIR SINA

20 prill, 2004 -Toronto, ON: Nėn udhėheqjes se ish-kongresmenit tė njohur nė bashkėsinė shqiptare z. Xhozef DioGuardi (Joseph J. DioGuardi) dhe Kėshilltares pėr Ēėshtje tė Ballkanit znj. Shirli Klojs (Shirley Cloyes), Lidhja Qytetare Shqiptaro-Amerikane ka arritur qė tė bindė dy prej udhėheqėsve kryesorė tė politikės sė jashtme tė SHBA nė Kongres, z. Henri Haid (Henry Hyde), ligjėvėnės i shtetit Illinois dhe  Kryetar i Komitetit pėr Marrėdhėnie me Jashtė tė Kongresit Amerikan, dhe z. Tom Lantos, Demokratin  Nr. 1 tė Kalifornisė nė kėtė Komitet, qė tė paraqesin para Kongresit Amerikan Rezolutėn Nr. 28 (H. Res. 28) qė mbėshtet Pavarėsinė e Kosovės dhe i kėrkon SHBA (politikės sė Jashtme) tė njohė Pavarėsinė e Kosovės Tani.

    Ėshtė i njė rėndėsie tė jashtėzakonshme tė trajtohet fakti; se sa ėshtė e pėrfshirė e gjitha, bashkėsia shqiptare nė Amerikė e Kanada, pėr tė e vlersuar fushatėn pėr Pavarėsimin e Kosovės me pergjegjėsi tė madhe kombėtare. Fushatė, e cila kjo ka arritur nė fazėn mė tė rėndėsishme, duke u  shoqėruar edhe me njė peticion ndėrkombetar, tė nėshkruar deri tani nga qindramijra shqiptarė, anemban globit. Bashkėsia shqiptare nė Amerikė e Kanada nė kėtė mėnyrė tė vepruarit,  po e pėrshpejton punėn dhe veprimtarinė e saj nė kėtė drejtim. Pikėrisht, javėn e kaluar njė grup pėrfaqsues i Lidhjes Shqiptaro-Kanadeze, nėn drejtimin e shkollarėve Shqiptarė zhvilluan nje takim tė rėndėsishėm me Ministrin e Jashtėm Kanadez tė nderuarin Uilliam Graham (William C. Graham). Me kėtė rast Ministrit tė Jashtėm Kanadez iu pėrcoll mendimi i rreth 25 mijė shqiptarėve tė Ontarios dhe rreth 50 mijė shqiptarve tė Kanadasė pėr pavarėsinė e Kosovės. Zyrtari i lartė Kanadez e zhvilloi kėtė takim nė vazhdėn e takimeve zgjedhore me pėrfaqėsues tė bashkėsive Kanadeze tė Boshnjakėve, Ukrainasve dhe Somalezėve. 

      Grupi pėrfaqsues pėrbėhej nga Fisnik Prishtina, Ismet Mirena, Luan Banka, Roland Isaj, Saimir Lolja, Sami Ademi e Visar Xhaferri. Gjatė bashkėbisedimit, Ministrit tė Jashtėm Kanadez iu dorėzua edhe njė letėr-kėrkesė e pėrgatitur me kujdes dhe e bashkėshoqėruar me letrėn shoqėruese tė firmosur nga Kongresmenėt Henri Haid dhe Tom Lantosh dhe dokumentin H.Res.28. Letra e pėrcjellur me kėtė rast Ministrit tė Jashtėm kanadez parashtron kėrkesėn qė edhe Parlamenti Kanadez tė nxjerrė njė Rezolutė tė ngjashme me atė H.Res.28. Nė letrėn e tyre pėrcjellur Qeverisė Kanadese sė pari falenderohet Qeveria Kanadeze, SHBA, NATO e OKB pėr ē’ka kanė bėrė deri tani pėr ēlirimin e Kosovės dhe rrugėn drejt demokratizimit e statutit pėrfundimtar. Gjithashtu, ata vlerėsuan Qeverinė Kanadeze pėr sistemin shtetėror tė tė drejtave dhe pėrgjegjėsive, atė tė sigurisė, tatimor dhe ambjentit. Mė tej ata kanė arrirė qė me anė tė kėsaj letre tė spjegojnė disa arsye se pse ndodhi dhuna e muajit Mars nė Kosovė, etj.

       Ato pohuan se njė Kosovė e qėndrueshme don tė thotė njė Europe Juglindore e qėndrueshme, qė do tė thotė njė Europė e sigurtė, e cila do tė thotė njė Amerikė Veriore e sigurtė. Ato ritheksuan se historia Shqiptare ėshtė njė listė e pafundme e lirisė fetare, e bashkėjetesės, arsimimit, pėrpjekjeve pėr jetėn, e respektit pėr popujt e tjerė dhe kulturėn e tyre, dhe etjes pėr zhvillim. Biles me kėtė rast, u shpreh edhe dėshira qė cilėsitė shtetrore si nė Kanada tė investohen pėr shqiptarėt nė Europėn Juglindore. 

     Qėllimi i shkollarėve shqiptarė nė Toronto ėshtė qė tė punohet sa mė shumė dhe tė shfrytėzohet ēdo takim me zyrtarėt e lart Kanadezė pėr ndėrkombėtarizmin e ēeshtjes Shqiptare, me pėrparėsi zgjidhjen pėrfundimtare tė ēėshtjes sė Kosovės tani dhe gjetjen e mėnyrave tė frtytdhėnėse pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare e cila nuk ėshtė mė vetėm problem i shqiptarėve, por edhe  shteteve i  shteteve tė mėdha. Nėpėrmjet kėtij aktiviteti Dr. Saimir Lolja , thotė se iu pėrcjell shqiptarėve nė botė mesazhin qė nėpėrmjet shoqatave tė tyre tė punojnė me politikanėt e vendeve ku jetojnė qė parlamentet e tyre tė nxjerrin edhe ata nga njė rezolutė tė ngjashme me H.Res.28 tė Kongresit Amerikan. 

      Ndėrkohė qė takime tė tilla intensive tė shqiptarve nė disaporė, tė paktėn nė ē'frado nivelin qofshin ato, po e fuqizojnė edhe mė shumė vet rolin dhe pozitėn e shqiptarve nė kėto vende . Ato janė kontribut i madh i ēėshtjes kombėtare nė relacionin vend-lindje - perendeim dhe dėshmojnė formalishtė, se sa i fuqishėm tani ėshtė zėri i shqiptarve nė diasporė .

      Prandaj, edhe "Qilimi" i pavarsisė sė Kosovės shtruar nga Kongresmenėt Henri Haid dhe Tom Lantosh patjetėr duhet pėrgėzuar dhe falenderuar, pėrzemėrsisht, pėr punėn qė po bėjnė pėr pamvarėsimin e Kosovės dhe ēeshtjen Shqiptare. Prandaj ėshtė nė tė mirėn e tė gjithė shqiptarve tė shprehin respektin dhe ta mbėshtetin tė gjithė kėtė rrugė tė pamvarėsimit tė Kosovės Tani. Pavarėsia e Kosovės jo vetėm nga shqiptarėt por edhe nga bota e qytetėruar po pranohet si ēelėsi i vetėm i zgjidhjes sė mosmarrėveshjeve ndėretnike nė Europėn Juglindore. Pavarėsia e Kosovės gjykohet si njė zgjidhje e pa diskutueshme, e cila duhet tė njihet sa mė parė nga qėndrat e vendosjes sė kėtyre problemeve, nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Kanadaja dhe Bashkimi Europian. Kėta fuqi botėrore tani kanė edhe rastin e shkėlqyer me Kosovėn qė ndėrtojnė paqen nė Europėn JugLindore.


PAJTIMI ME KUSHTEZIMET NDERKOMBETARE
/ NGA NJĖ PJESĖ E SPEKTERIT POLITIK E INSTITUCIONAL I KOSOVĖS/

Korniza kushtetuse e cila ishte e inponuar nga faktori ndėrkombėtar, pėr faktorin politik shqiptar paraqiti veshtersi duke u ballafaqua me altrenativė tė pushteteve administrative, ligjore dhe kushtetuse tė ushtruar nga vetė nderkombetaret, dhe nė relacione me pushtetin moral tė institucjoneve vendore, tė cilat dulen pas zgjidhjeve tė pėrgjithshme nė Kosovė. Por, duhet tė thuhet vazhdimishtė se me kete dokument nuk u pajtuan njė pjesė e klasės politike dhe intelektuale e Kosovės, duke ju referuar tė metave dhe pasojave tė mundeshme tė mėvonshme pėr ta ushtruar nė tė vertet pushtetin demokratik nga institucjonet e Kosovės, nė kėte periudhė kalimtare me administrim tė pėrkoheshem nderkombetar.

Pas miratimit tė keti dokumenti bazė pėr tu administruar Kosova, filloi tė bėhet e realizuar praktikishtė duke u bėrė zgjidhjet e pėrgjithshme dhe mė von ato tė pushtetit lokal, nga tė cilat dulen institucjonet e para e demokratike, nėn organizim, monitorim dhe mbikqyrje nderkombetare. Institucjoni i parlamentit, institucjoni i presidentit dhe qeveria. Menjėher pas konstituimit tė ketyre tri pushteteve tė dalura nga zgjedhjet demokratike, nė praktik doli se ka pengesa nė marrjen e vendime nė procedura demokratike pa konsultimin apo miratimin e faktorit ndėrkombėtar.

Jo rastesishtė nė kėte dokument eshtė thėn se institucioni i presidentit tė jetė formal e jo vendimmarrės, se nuk duhet qė Kosova tė ketė ministrinė e mbrojtjes, atė tė rendit, tė jashtme, ministrin e drejtesisė gjygjsorin dhe ajo mė kryesorja qė nė kėte dokument mos tė figurojė e drejta e popullit tė Kosovės qė me Referendum tė pėrcaktohet zgjidhja e statutit final tė saj.

Faktori nderkombėtar edhe kėsaj radhe bėri njė testimin faktorit vendor, me miratimin e kėti dokument me imponim pa u pyetur e konsultuar faktori relevant politik i Kosovės. Pajtimi i detyruar i njė pjese tė subjektit politik tė Kosovės me kėte dokument administrativ, populli i Kosovės sot po i pėrjeton pasojat e keti presioni me imponim tė kesajė kornize kushtetuse, e cila e kushtezon duke e koncentruar tėrė pushtetin ekonomik, politik dhe administrativ vetėm pėr nderkombetaret, ndersa pėr vendoret jep vetem pushtet tė ashtuqujtur formal, sa pėr tė kerkuar pėrgjegjėsi pa patur kurrfar kompetenca tė elementeve shtetrore siq kan tė gjitha institucjonet demokratik te dalura nga sistemi zgjidhore edemokratike nė tė gjitha shtetet e Botės se lir. Pushteti i vendorve eshtė vetem fiktiv dhe dekorativ sa pėr t`ia mundesuar sundimin administrativ tė Kosovės nga strukturat nderkombetaret tė istaluara siq janė UNMIK-u dhe KFOR-i.

Ēfarė ndodhi pas tė gjithė kėsaj rrėmuje politike dhe kėtij testimi ndėrkombėtar qė iu bė faktorit politik nė Kosovė, se nė veēanti tri forcave relevante politike, si bashkėdrejtuese nė KPA? Sigurisht qė ndodhi ajo qė nuk ėshtė pritur apo sė paku nuk mund tė ishte e besuar se mund tė ndodhė: se pėrfaqėsuesit e njė spektri politik nga disa forcave relavante politike, lehtazi e dhanė pėlqimin, duke mos e kuptuar gjendejen qė mund tė vije mė vonė pas zgjedhejeve, me kufizimin dhe kushtezime te kompetencave pėr institucjonet e Kosovės . Prandaj me njė letesi tė shtuar u pajtuan me skenaret e keti puqi kushtetues pėr njė popull qė ka njė teritor kompakt dhe me kufit e njohur nderkombetarishtė, qė edhe mė parė kishin njė tė kaluar me rend kushtetues.

Po tė bėhej njė analizė rreth pyetjes se ēfarė mund tė pritej ndryshe nga kjo qė na ndodhi tani nė vazhdimin e kėtij procesi politik nė Kosovė, me prani dhe administrim nga bashksia ndėrkombėtare, duke miratuar njė dokument bazė kushtuar sistemit zgjedhor qė do tė ndertohet nė Kosovėn e pas Luftės, dhe ndertimit tė institucjoneve nga vendoret pėr ushtrimin e pushtetit vetqeverisės e demokratik duke u ndimuar nga nderkombetaret, pa u menduar mir se ēėshtja e pa zgjidhur e Kosovės, do tė ndimohet konkretishtė me zgjidhjen e mundshme pėr ta definuar statusin politik pėr Kosovėn. Mirpo, pa u dhėnė ndonjė version konkret se ēfarė do tė ishte ajo zgjidhje, apo se paku pa u caktuar ndonjė afat kohor se kur do tė ndodhė ajo zgjidhje e mundshme, pėr Kosovėn.

Ēdo veprim i mėtejmė politiko-diplomatik, pas miratimit dhe zbatimit praktik tė keti dokumenti kushtetues, do tė mbetet i kamufluar dhe steril nėse dhe pas tri vitesh ēėshtja e Kosovės mbetet ende nė argjendat e nderkombetarve dhe vendorve qė kerkon zgjidhje konkrete dhe tė menihershme, sepse qdo shtyrje apo zhagitje do tė jetė me pasoja tė pa parashikushme. Gjithashtu qdo tentim i synuar nga nderkombetaret pėr ti ndimuar ambicjet e pushtetit serbė kinse nė emėr tė mbrojtjės se njė pakice, duke i mohuar tė drejtatė shumicėn Shqiptare nė Kosovė, shkakton paqartesi dhe mjegulla politiko-diplomatike qė i serviren fatkeqesishtė qendrave vendosese siq eshtė bashkesija evropjane dhe Kshilli i Sigurimit tė OKB-sė, kėsaj radhe jo pa fajin tonė, dhe gjykoim se ky emisjon i nderkombetarve do tė deshtoi kėsaj radhe nė Kosovė, nese nuk e ndryshon menyrėn e trajtimit dhe komunikimit me vendorėt.

Sidoqoftė miratimi i Kornizės kushtetuse me dekretim tė njėanshėm e subjektiv, pa u konsulltuar nė baza tė gjėra i gjithė spektri politik e intelektual nė Kosovė, dhe sovrani populli i Kosovės , do tė pasojnė hapa tė tjerė tė imponuar pėr ndonjė zgjidhje tė ēėshtjes sė Kosovės si tė pa pranuar e tė pa qėndrueshme, pa u pytur vullneti i popullit nė Kosovė, me njė referendur si forma ma demokratike.

Mė vonė u vertetua se tria pushtetet e dalura nga vota e lir e demokratike e qytetarve tė Kosovės, konform dispozitave nga Koriza kushtetuse, mjerisht nuk kanė mėvetėsi tė ushtrojnė pushtetin qė u takon, sepse mė tepėr pėrdoren si dekor sa pėr ta plotėsuar bashkėpunimin, dhe “bashkėqeverisjen” e Kosovės, se sa pėr ushtrimin e pushtetit real pėr interesat e pėrgjithshme tė popullit nė Kosovė.

Legjislativi, qė nga fillimet e punės parlamentare, ka hasur nė veshtersi pėr kryemjen e punve dhe detyrave tė veta si nga delegatėt, dhe institucjoni i parlamentit ka hasur nė pengesa ta ushtroi pushtetin e plotė legjislativ dhe ate politik. Nderhyrjet e jashtme nė punėn e parlamentit nuk kan munguar e sidomos nga perfaqesuesit e institucjoneve nderkombetare nė Kosovė, dhe lidhur me procedurat parlamentare dhe veprime tjera konform rendit demokratike.

Nderhyrjet e pa parashikuara mund tė konsiderohen veprimet jo demokratike pėr anulimin e qfardo vendimi, rezullute apo deklarate parlamentare tė miratuar, si dokumente valide tė Kuvendit, dhe mosnenshkrimi i shumicės se ligjeve tė miratuara nga Parlamenti nė procedurė demokratike.

Tė gjithka keto veprime kan shkaktuar mllef dhe indinjatė tek faktori politik, intelektual, dhe te institucjonet legjitime tė Kosovės, dhe paknaqesija mė e madhe eshtė reflektuar kryesishtė te masa e pėrgjithshme e popullit tė Kosovės.

Parlamenti i Kosovės duke e ushtruar mandatin e tijė gjatė kėsaj periudhe, konsideroim se ka qen i kufizuar i imponuar tė bėnė shkelje tė procedurave, me diktate pėr rend dite, mohim i shpeshtė i deputetve pėr tė ngritur qeshtje tė rendesishme pėr dikutim nė seanca plenare, kufizimet me cenzurime, me ngatrrim tė shpeshtė tė kompetencave, me mos lejimet e diktuara qė parlamentaret dhe sencat plenare tė parlamentit pėr tė diskutuar dhe reaguar ndajė shumė qeshtjeve dhe ngjarjeve qė kishte qen pėr obligim tė reagohet, me mos lejim tė ngriten apo tė debatohen disa nisma parlamentare qė janė jetike pėr popullin e Kosovės, dhe shpeshė me papergjegjėson e mjaftuar tė drejtuesit tė seancave parlamentare.

Gjithashtu, janė penguar pėr tu vėnė nė rend dite tolerimi i dualizmit tė tri pushteteve, pushtetit ilegjitim qė e ushtroin strukturat e organizuara paralele nėpėr enklave ku janė koncentruar apo grumbulluar pakica serbe, tė debatohet pėr bisedimet e mujshme dhe platformen e ketyre bisedimeve me Serbinė, pėr formėn e sistemit zgjedhor qė duhet tė vlenė pėr popullin e Kosovės, dhe shumė e shumė dukuri qė ishin tė domosdoshme pėr tu shtruar pėr diskutim nė senca plenare.

Mos pėrgjegjeje tė ftesave tė bėra nga parlamenti drejtuar pėrgjegjėsve nderkombetar ketu nė Kosovė, pėr referim tė disa qeshtjeve nga segmente qė janė tė rezervuara pėr ta e nė veqanti pėr fushen e sigurisė dhe rendit, rrespektivishtė mungesa e koperimit nė bashkqeverisje me nderkombetaret, pėrqka njė mospergjegjesi e mjaftuar sigurishtė se i ka sjellur dhe nė pozita tė veshtira me mundesi tė deshtimeve pėr ta realizuar emisjonin nderkombetar nė Kosovė.

Istitucjoni i Qeverisė i dalur nga njė marraveshtje nga njė koncenzues i imponuar pėr bashkqeverisje, len pėrshtypjen se mbrenda keti institucjoni veproin disa qeveri, sepse shpeshė qdo ministri len pėrshtypjen se ai eshtė Kryeministri se mungon platforma e pėrbashket pėr njė strategji vepruse. Poashtu shifet se edhe ekzekutivi ka fushveprimin e tijė tė kufizuar, i mungoin kompetencat nga shumė segmente dhe fusha tė veprimit. Cila qeveri e ndoni Shteti demokratik, mund tė jetė e kufizuar qė tė mos ketė tė drejtė ta ushtroi funksionin e sajė pėr interesa tė ati populli i cili e ka votuar. Si mund tė ndodhė sot qė nė kėte fazė tė zhvillimeve politike dhe ekonomike tė Kosovės qė qeverija e sajė nuk mund tė e pėrdor buxhetin e vetė pėr ta zhvilluar ekonomin dhe ngritjen e shkallė se zhvillimeve dhe tė standarteve tė familjeve qė po sa janė dalur nga Lufta, me shumė shkatrrime nga mė tė ndryshme dhe me njė ekonomi katastrofale, dhe gjendeje tė mjerushme ekonomike tė shumicės sė familjeve. Dihet se nė Kosovėn e pas luftės ende kemi shumė familje pa strehė dhe mjete tė mjaftuara pėr tė mbijetuar, dhe qeverija e tyre del me suficite tė larta, duke e mos perjashtuar dhe pėrgjegjėsin e tyre pėr leshime tė saja jo vetem nė kete fushė. Kufizimet e ekzekutivit pėr ta zhvilluar dhe avancuar proqesin e privatizimit, apo thėn troq pėrjashtimin e keti institucjoni nga njė zhvillim i tillė ekonomik sepse as njė shoqeri demokratike nuk mund tė zhvillohet ekonomikishtė pa u zbatuar reformat e avancuara ekonomike edhe pėrmes privatizimeve tė pronave shoqerore. Kontrolli i plotė mbi ekonomin e kosovės nga nderkombetaret, me pasoja tė pa parashikushme qė tani po i perjetoin populli i Kosovės nė minimume pėr tė mbijetuar. Pra ky eshtė njė terror ekonomik qė po e perjeton ky popull, tani fatkeqesishtė me pėrgjegjėsin e plotė tė faktorit administrues me Kosovėn nė keto faza kalimtare. Mbyllja e prespektivės pėr shumicėn e popullit tė Kosovės, e aftė pėr punė, pėr tu punsuar.

Institucjoni i presidentit, dihet se ishte njėri nga institucjonet ku me Kornizen kushtetuse mbetet vetem me pushtet simbolik, moral pėr prezentim dekorativ tė Kosovės dhe popullit tė sajė, gjegjesishtė me kompetenca tė kufizuara apo thėn troqė pa kurrfar kompetencashė konform rendit demokratik tė njė shteti juridik.

Mirpo, edhe presidentit pas disa veprimeve tė tija pėr ta ushtruar detyrėn e tijė, siq ishin disa tentime tė veprimeve i eshtė terhjekur vrejtja nga pergjegjėsit e institucjoneve nderkombetare se nuk e ka ate tė drejtė, nga fushė veprimtarija e tijė.

Por, se presidenti i Kosovės mbetet i kenaqur vetem me takime simbolike, me delegacjone tė huaja dhe vendore, se vazhdimishtė kenaqet duke bėrė lutje Kryetarve tė shumė Shteteve duke i uruar pėr festa, i faliminderon vazhdimishtė si shprehi tė zakonshme, pėr lutjet e tyre vazhduse pėr Kosovėn,

dhe si duket knaqesin e veqant e ka kur pėrhere e perserit se tani Kosovės i nevoitet njohja formale, per qka ketė knaqesi deri me sot nuk i`kan prishur as qendrat e vendosjesė apo personalitet nderkombetare se paku puplikishtė. Si duket presidenti i Kosovės mjaftohet qė edhe mė tutje tė vazhdoi tė jetė nė kete detyrė, dhe fare nuk qan hallin e popullit tė Kosovės. Ditė mė parė njėri nga ishė bashkpuntoret e tijė, ishė Kryeministri i Kosovės nė mergim pėr gjatė tė ashtuqujturit pushteti parale, nė paraqitjen e tijė puplike lidhur me aktualitetin qė po e kalon Kosova sot e pėrmend dhe dr.Rugoven se ai nuk ka guxim tė qfaqė ndoni mospajtim apo ta kundershtoi ndoni here institucjonet nderkombetare, UNMIK-un dhe KFOR-in, lidhur me situaten e Kosovės. Nė hapsiren e gjografisė politike qė dr. Rugova sot e udheheqė, vazhdimishtė ka patur dhe ka tė atillė bashkpuntor qė z.Rugova tė lirohet nga vetknaqesija e tijė, te kultivon mbrenda keti trupi politik mendim tė lirė e demokratik, te komunikon me bazen e tijė partijake e mė gjėrė pėr ti kuptuar mė afer hallet e popullit, dhe tani kemi edhe nga udheheqja e lart partijake qė i drejtohen presidentit tė e bėnė kerkesėn pėr njohjen e pamvarsisė pėr Shtetin e Kosovės, me nė fund tė ushtrohet nė menyrė institucionale nė principe dhe procedura diplomatike konform rregullave kushtetuse dhe nė pėrfillje tė dokumenteve nderkombetare.Korniza kushtetuse, dhe miratimi i sajė i pjeserishem nga njė pjesė e subjektit politik nė Kosovė, mungesa e kompetencave pėr institucjonet e Kosovės dhe pengimi apo zhagitja e bartjės sė ketyre kompetencave tek vendoret, vendosja e afatizimeve apo kushteve tė qujtura standartet pėr Kosovėn pėr tu plotesuar deri nė gjysmen e vitit 2005, sjelljet e pa perfillshme dhe shpeshė shantazhuse tė nderkombetarve ndajė institucjoneve tė Kosovės, me njė papergjegjėsi pėr deshtim tė mundeshem tė administrimit nderkombetar pėr Kosovėn, angazhime vazhduse pėr ta nxitur dhe investuar Serbinė dhe pakicėn serbe nė Kosovė, pėr veprime penguse ndajė proqeseve avancuse pėr zgjidhjen definitive tė statusit pėr Kosovėn, dhe logjikishtė del se tė gjitha keto janė burim i mbeshtetjes se paknaqsive tek populli i Kosovės. Nderkombetaret dhe institucjonet vendore duhet tė bėjnė analiza nga paknaqesit e akumulluar pėr pesė vitet e pas luftės qlirimtare, duke marrur mesime tė kontriboin nė permirsimin e raporteve duke krijuar proqese tė reja avancuse pėr ta zgjidhur fillimishtė dhe pa vonesė statusin e Kosovės duke i njohur popullit tė Kosovės deklarimin e tijė pėrmes referendumit, pėr pamvarsi tė Shtetit tė Kosovės

Sylė ARIFI
prill, 2004, Basel


E enjte, 8 prill, 2004
Njė shembull i paraqitjes tė ēėshtjes ēame nė Amerikė - gati protestat para Shtėpisė sė Bardhė dhe ndėrtesės sė OKB-s 
Nga Nju Jork (SHBA) BEQIR SINA
BENSONHURST (Brooklyn NY) Éshtė njė nga tė vetmet ēėshtje, qė sot shqiptarėt e Amerikės, i mbledh nė tė njėtėn pikė, ēėshtja e rihapur Ēame. Si misonerė tė ēėshtjes shqiptare nė Amerikė, shqiptarėt e Amerikės, nuk kanė pushuar sė kėrkuari tė drejtat e nėpėrkėmbuara, e tė tė mohuara tė shqiptarve, kudo nė viset e tyre; pa dallim tradite, besimi e ideje e krahine . Njė ditė pas dėshtimit e tė miratimit tė rezolutės “ēame” nė Kuvend, sipasojė e ndonjė presioni grek ndaj qeverisė socialiste, e cila, ka maxhorancėn, pikėrishtė, kur u tha se deputetėt kanė nisur debatet pėr ndryshimin e saj , shqiptarėt e Amerikės, po pėrgatiten tė zhvillojnė para Shtėpisė sė Bardhė dhe selisė sė Kombeve tė Bashkuara, nė New York , e ambasadės greke, kėtu, disa protesta, me kėrkesa tė mirfillta, nė mbrotjen e ngritjen e ēėshtjes Ēame. Kėrkesa e tyre mėsohet se do tė jenė ato tė artikuluara disa herė: pėr heqjen e Ligjit tė Luftės, si dhe detyrimi i qeverisė shqiptare, pėr t’ua bėrė tė njohur rezolutėn organizmave ndėrkombėtare.  Disa nga pikat mė tė nxehta, ku mendohet se do tė mbeshteten kėrkesat e shqiptarve tė Amerikės, janė dhe motoja e tyre pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtje nė tė gjithė hapsirėn shqiptare:
1. - Zbatimin e tė drejtave themelore tė njeriut nga ana e shtetit grek;
2. -  Njohjen e kthimit tė pasurive tė popullsisė ēame dhe e ēdo tė drejtė tjetėr, qė rrjedh nga kjo. (kėto pasuri janė pushtuar e marr forceėrisht nga shteti grek)
3. - Njohjen e tė drejtės sė popullsisė ēame pėr t'u kthyer nė tokat e tyre autoktone.
4. - Njohjen dhe mbrojtjen e ēėshtjes ēame nga komuniteti ndėrkombėtar.
5. - Njohjen e tė njėjtave tė drejta qė gėzon pakica greke nė Shqipėri.
 6. - Pika tė tjera do tė jenė detyrimi i qeverisė shqiptare pėr t’ia dorėzuar dokumentin Parlamentit grek, Kongresit amerikan, Parlamentit Evropian si dhe qeverive qė janė anėtare tė Bashkimit Evropian, nė mėnyrė qė problemi ēam  tė bėhet pa tjetėr njė problem ndėrkombėtar, qė kėrkon zgjidhje tė menjėhershme.
    Megjithė debatet e hapura ēėshtja ēame, nė disa kancelari duket pak e "vaktė", por shpresdhėnse pasi ka gjetur mbėshtetje nė konventat ndėrkombėtare, ku ėshtė pėrcaktuar qartė paprekshmėria e sė drejtės mbi pronėn, e tė drejta themelore tė njeriut. Bashkėsia shqiptare nė Amerikė, nė kėtė kontekst, e vetėdijeshme nė lidhje me pasojat qė mund tė sjellė hapja nė kėtė kohė, e kėsaj ēėshtje nė marrėdhėniet me Greqinė, e ka mė se tė qartė se vetė shteti grek, nuk ka ngurruar asnjėherė tė denoncojė Shqipėrinė, nė organizmat ndėrkombėtare rreth kėsaj ēėshtje, sikur ajo nuk egziston. Nė pajtim me kėtė qėndrim, bashkėsia shqiptare nė Amerikė, ka vrejtur disa herė se edhe Qeveria shqiptare e drejtuar nga Fatos Nano, e partia socialiste, e kanė injoruar ose spostuar disa herė kėtė ēėshtje, pėr interesa tėngushta partiake . Nė kėtė mynyrė, duke parė heshtjen dhe rrezikun, qė ka kjo ēėshtje tė kalojė nė harresė dhe nė njė zgjidhje nė kuadrin e "marrėveshjes" miqėsore greko -shqiptare, shqiptarė e Amerikės, duke i thirrur arsyes, kanė vendosur se e vetėmja rrugė, e cila shpreson zgjidhjen pėrfundimtare dhe qė do ta sjellė problemin nė vėmendjen e ndėrkombėtarėve drejt zgjidhjes pėrfundimatre: ėshtė rruga e protestave .
Ēėshtja Ēame :
Duke j'u referuar shtypit shqiptarė kėto ditė, disa tė pėrditeshme e kanė ngritur ēėshtjen ēame kėshtu : Ēėshtja ēame lindi si problem i mprehtė nė marrėdheniet mes dy vendeve, Shqipėrisė dhe Greqisė qė nė kongresin e Berlinit nė vitin 1878 dhe u pėrligj pas vendimeve tė konferencės sė Ambasadoreve Londėr 1913, ku Ēamėria u shkėput dhe i'u dha Greqisė. Si rezultat i spastrimit etnik (genocidit) qė u bė nė 1944-1945 nė krahinėn e Ēamėrisė u dėbuan 30000 shqiptarė myslimanė e ortodoks mė pak, tė cilėt gjetėn strehe nė Republikėn e Shqipėrisė, tė grupuar shumica nė disa zona pėr rreth qyteteve, ku jetojnė edhe sot.
        Kjo popullate, sot kap shifrėn sipas statistikave rreth 205.000 vetė, shifėr e cila lidhet me lindshmėrinė e lartė tė kėsaj popullsie pas genocidit. Ndėrkohė nė Ēamėri, komuniteti autokton i shqiptarėve tek besimi ortodoks kap shifrėn 250-300.000. Shkatėrrimi i sistemit komunist nė Shqipėri krijoi kushte pėr pėrmirėsimin e ēėshtjes sė popullsise ėame. Nė janar tė vitit 1991 u krijua Shoqėria Politike Atdhetare "Ēamėria". Problemi i Ēamėrisė pėrfshihet nė programin e shumė partive politike me perjashtim tė partisė socialiste, qė kėrkojnė zgjidhjen e kėtij problemi nė pėrputhje me standardet e dokumenteve ndėrkombetare tė OKB-sė dhe Kėshillit tė Europės mbi tė drejtat e njeriut. Ēamėt janė shqiptarė etnike, kryesisht muslimane, nga zona e Greqisė veriperendimore. Pėr grekėrit kjo zonė njihet si Threspotia, ndėrsa pėr shqiptarėt e ndėrkombėtarėt si Ēamėria. Konflikti ēam lindi si rezultat i pėrvijimit tė kufirit mes Greqisė dhe Shqipėrisė. Nė vitin 1913 Konferenca e Ambasadoreve nė Londėr i'a la Greqisė Ēamėrinė, ndėrsa nėn Shqipėri mbeten vetėm rreth 7 fshatra ēame.

E mėrkurė, 7 prill, 2004
"Harta" Gjenerata e Re Shqiptare dege edhe ne Struge
Edhe ne Struge, Gjenerata e Re Shqiptare formoj degen e saj
Nga Nju Jork(SHBA) BEQIR SINA
New Yrok NY : Ne nje kohe rekord, kjo organizate, po tregone se po rritet dita -dites. Puna e madhe, por edhe e sukseseshme, qe po bene Gjenerata e Re, prej nga baza e saj ne Shtetet e Bashkuara te Amerikes, aty ku ze zanifillen e saj kjo organizate rinore, e cila, ka permbledhur rreth vetes, pothuajse te gjithe rinine studentore ne Diaspore, por se fundi edhe ne trojet Etnike, ka ngjallur interes te madh, per t'u afruar dhe antarsuar rreth kesaj organizate. Krijimi i degeve te saj po tregon se Gjenerata e Re Shqiptare po zgjeron frymemarrjen dhe rrite prestigjin e e rinise shqiptare ne bote. Formimi i degeve te reja, nuk njeh me kufi, ai ka shtrire harten e saj ne te dy anet e kontineteve.

     Keshtu, "stafeta" rinore keto dite me formimin e degeve te reja e ēoi emrin e kesaj organizate edhe ne qytetin veri-lindore te Struges. Struga, qyteti i vogel i IRJM-FYROM, e cila, njihet per nje popullsi te paster autoktone shqiptare, nga nje takim me disa te rijne te ketij qyteti ka njoftuar me ane te nje kumtese enkas per median ne faqen e tyre elektronike http://www.newalbaniangeneration.com/shqip.html, ku thone se :"Ne mbledhjen per themelimin e NAG- ashtu siē jane inicialet e e kesaj organizate nendega Struge,  u mbajt me 01.04.2004 ne Struge, ne prani te Kryetarit NAG per qytetin e Gostivarit z.Xhelil Bajrami, Nenkryetarit z.Arlind Huseini, dhe Pergjegjesit per Financa z. Armend Ajdari si dhe aktivisteve te tjere te organizates, ka vendosur te themelohet nendega NAG-Struge me kryetar dhe anetar te bordit, siē vijon:

      Arban Lita- Kryetar, Student 21vjeē, Struge FYRO Macedonia e-mail: arban70@hotmail.com GSM: +389 70 859-236- Preferon kontakte nepermes postes elektronike. Qendrim Murtishi- Nenkryetar Student 20vjeē Ladorisht-Struge FYRO Macedonia e-mail: factor_xus@yahoo.com GSM: +389 70 501-179- Arieta Veliu- Sekretar Student 20 vjeēe Struge FYRO Macedonia e-mail: ? GSM: + 389 70 805-867 Dhe Anetar te kryesise: Largeta Bilali e-mail: ggreta17@hotmail.com , Blerim Zylali, e-mail: blerimzylali@hotmail.com, Pleurat Ihani, e-mail: pleurat2@hotmail.com

    Ne fund te kumteses dega e re e Struges, thekson  se "Me intenca te zgjerimit te anetarsise, mbledhja kaloi ne nje atmosfere te kendshme dhe besojme se kemi zgjedhur te rinj qe gjer ne fund do ta perfaqesojne NAG ne Struge, poashtu zgjodhem edhe perfaqesuesin per studentet prane UT- Blerton Pollozhani, I cili njekohsisht eshte edhe anetar I unionit te studenteve te Univeryitetit te Tetoves.

 

Shqiptaret dhe ballkani ne syte e nje profesori norvegjez! 

Nga: Gezim MEKULI,

05.04.04,  Las Palmas (Gran Kanaria)

Dielli percellellues i fillimmuajit prill, eshte me se i zakonshem per kete ishull vullkanvdekur, e te mrekullueshem, turistik te Spanjes. Ne kete udhetim, me qellime studimi,       jemi kater student nga universiteti i Oslo-s, departamenti per Film, Media dhe Komuniukacion.

  Foto: Praktikantet ne shkollen norvegjeze ne Gran Kanaria: Vibeke, Gezim, Kristine dhe Lise

Pas perfundimit te praktikes, sot, per nxenesit e shkolles se mesme norvegjeze, me kerkesen e profesorit te historise dhe te mediave, z. Magne Jonassen, (pergjegjes per projektin tone 4 javor) ligjerova mbi shqiptaret dhe fqinjet e tyre sot …!

 

Njohurite e thella dhe objektive, te z, prof. Magne Jonassen (56),  per popullin shqiptar me nxiten qe te zhvilloj nje bisede per opinionin tone ne Kosove e Shqiperi.

Nje grimce histori per shkollen norvegjeze ne Gran Kanaria

Historia e shkolles norvegjeze ne Gran Kanaria fillon qe nga viti 1974. Dhe pikerisht ne kete vit kjo shkolle feston 30 vjetorin e themelimit te saje. Themelues te kesaj shkolle ishin nje qift norvrgjez: Bashkeshortja vuante nga reumatizmi. Bashkeshorti ishte mesues. Ne vitin e pare shkolla u perqendrua ne nje dhome te vogel, dhe kishte, vetem, 13 nxenes.

Shkolla nuk kishte vend te pershtashem per veprimtari, dhe detyrohej qe te levizte nga nje vend ne tjetrin. Tek ne vitin 1986, ne Bco. De la verga, ndertohet nje lokacion, enkas, per shkollen, dhe numri i nxenesve arrine ne 80-te.

Brenda 5-6 vitesh numri i nxenesve, ne kete shkolle u shtua ne shpejtesi, dhe sot, ketu, ka me shume se 300 nxenes norvegjez. Kjo shkolle ka maksimumin e asaj qe parashikohet me norma pedagogjike norvegjeze. Ne kete shkolle mesimi zhvillohet qe nga filloristet (6 vjecar) e gjere tek mesimi i shkolles se mesme.  

Shkolla norvegjeze posedon kopshtin e femijeve dhe klubin per argetim dhe kohe te lire. Per te rriturit ketu ka oferta te ndryshme. Vecanerisht terheces jane kurset e mesimit te gjuhes spanjolle dhe kurset per pergaditje te gjelles se shishme tradicionale spanjolle.

“Ana jone e fucishme eshte klima e nxehte. Asnje shkolle tjeter norvegjeze, qe vepron jashte mbretrise norvegjeze, nuk mund ti beje konkurence shkolles sone ne Gran Kanaria”, shton z. Magne. ”Ne kemi plane per te ndertuar nje object te ri dhe me bashkkohor. Qellimi eshte qe te kemi mbi 450 nxenes”.

-         Sa vite keni qe ligjeroni ne kete shkolle?

12 vite. Me pare pata punuar si mesues ne norvegji, per me shume se 16 vite. Por, paralelisht  une, kam punuar edhe si gazetar dhe nje pjese tjeter redaktor ne radio.

-         Cilen lende ligjeroni?

Une jam profesor ne shkollen e mesme dhe ligjeroje ne historine e vjeter dhe te re, ne mediat masive dhe shoqerine civile.

-         Sa nxenes vijojne mesimin ne shkollen norvegjeze ne Gran Kanaria?

Jane 350 nxenes dhe 45 mesues dhe psikolog norvegjez. Shkolla ka edhe internatin e saje, me kapacitet prej 70 vende per te rinjet. Ne kete internat qeveria norvegjeze dergon edhe femije dhe te rinje, te semure nga astma, me qellim kurimi. Dhe keta mbajne mesimin plotesues ketu.

-         Me kerkesen e juaj, per nxenesit e kesaj shkolle, une mbajta edhe nje ligjerate mbi qeshtjen e pazgjidhur te Kosoves dhe shqiptaret ne pergjithesi. Une konstatova se Ju keni njohuri te medha per popullin shqiptar dhe problemin e Kosoves. Kjo njohuri e juaj mbi shqiptaret eshte fituar vetem nga mediat apo edhe nga tjera burime?

Nga te dyjat bashke. Une kam lexuar shume mbi historine e ballkanit – kjo me ka zgjuar interesimin gjdo here. Une kam realizuar radioprograme mbi Jugosllavine e vjeter, dhe kam shkruar shume reportazhe nga ky vend.

-         Jeni optimist sa i perket ceshtjes se Kosoves?

Une mendoj, dhe jam i bindur, se shumica e norvegjezeve nuk kane njohuri mbi problematiken e gjere dhe te veshtire ne te cilen ka kaluar dhe po kalon sot Ballkani. Une kam takuar dhe personalisht njof shume njerez, vecanerisht, nga Mali i Zi. Jane njerez shume te kendshem, por posa njeriu futet ne politiken ballkanike, eshte veshtire te bisedosh me keta. Une nuk shofe ndonje zgjidhje te shpejte te ceshtjes se Kosoves… Ne planin afatgjate eshte vendimtare qe fucite e medha te jene te nje fjale dhe bashkpunues rrethe zgjedhjes se ceshtjes se Kosoves. Por edhe gruppet e tjera etnike duhet te kontribojne ketu. Nuk duhet qe te kerkohet kontribut, tolerance dhe bashkpunim vetem nga shqiptaret e Kosoves. Jo, presioni politik dhe ekonomik duhet te jete present edhe per Serbine… Te tria keto, se bashku, duhet te ndikojne ne zhvillim pozitiv te procesit politik. Une kam pershtypjen se urrejtja eshte aq e fucishme, sa qe duhet te kalojne gjenerata te tera derisa te arrihet nje qetesi dhe harmoni ne kete hapsire.

-         Une ketu takova nje nxenes, qe ishte ne vitin e 3-te, e qe kishte sherbyer ne Kosove, se bashku me forcat nderkombetare te KFOR-it. Ju ka rrefyer ky nxenes mbi pervojat dhe perjetimet ne Kosove.  Ka qene i lodhur dhe i deprimuar gjate sherbimit ushtarak?

Ai eshte 24 vjecar dhe ka qene ushtar norvegjez i KFOR-it. Ai me ka treguar shume pak per perjetimet e tije ne Kosove. Mirepo ai pajtohet plotesisht me mendimet e mia rrethe problemit te Ballkanit.

-         Cfare do te ishte roli i arsimit dhe kultures ne proceste politike te Kosoves?

Eshte me se e qarte se Kosova duhet te kete oferte me te mire te arsimit dhe kultures. Ne kete rast Norvegjia mund te ndihmonte ekonomikisht, praktikisht dhe me kuadro profesionale. Edukimi dhe arsimimi, ndoshta, vecanerisht, ne lenden e historise, do te ishte nje celes qe do te krijonte nje mirekuptim reciprok, me te gjere e me te thelle, per problemet historike qe ju ndesheni sot atje.

-         Keni menduar, ndonjehre, qe te vizitoni Kosoven?

Eshte nje vend fantrastik dhe i bukur. Per shume cka me perkujton Norvegjine time. Po te ishte qetesi dhe po te mbretronte paqja ne ate vend, padyshim se do te ishte nje vend shume terheqes per turizmin. Por, une mendoje se eshte heret te flitet per nje turizem masiv sic e ndeshim ketu ne Spanje. Une me deshire do te vizitoja Kosoven e bukur.

-         Keni ndonje keshille se cfare do te qetsonte politikien e trazuar ballkanike?

Do te duhej qe te rinjet te vetedijesiohen; duke filluar qe ne shkolla, shtepi dhe aktivitetet sportive e kulturore. Kjo do te krijonte nje bazament per te filluar procesin e qetesise. Por kjo, poashtu, do te kerkon kohe te gjate dhe vecanerisht durim jashtezakonisht te madh. Pavaresia e Kosoves, padyshim, do te ishte zgjedhje racionale

-         Zoti Magne ju faleminderit per kohen dhe per mikepritjen!

Mire qofshi, dhe mire se vini herave tjera ketu. Do te jeni i mireseardhur. Edhe dicka, te lutem me dergo nje kopje nga gazeta e juaj ku do te botohet ky artikull, e kam ne qejf gjuhen shqipe

Mediat dhe Politika

Mediat dhe monopoli i agjensive tė lajmeve informative

Shkruan: Gėzim Mekuli*, Oslo

Me zvillimin shpėrthyes tė mediave nė kėtė fundshekull, dhe ndikimit tė tyre nė pothuaja tė gjitha fushta e jetės, duket tė ketė ndryshuar skajsshmėrisht karakteri i formės dhe i shpėrndarjes sė Lajmit; "Lajmi pėr shume shtepi mediale ėshtė bėrė profit; keshtu pat filluar epoka e mediave qė nga koherat e vjetra tė informimit. Ai i cili nuk mund tė ofronte informacione tė shpejta, tė kutpueshme, dhe me qmim tė volitshem, ai nuk mund tė bėnte "tregti".

Edhe sot, gara ekonomike eshte duke kercnuar vlerat e informacionit; duke e shnderuar ate nga ndihmuese/sqaruese ne ate materiale...

Informata dhe presioni politiko-ekonomik

Pėr opinionin publik "shiten" dhe parapėlqehen dukshem mė shume ndodhitė, informacionet dhe tragjeditė spektakulare, se sa informatat dhe lajmet relevante, serioze e tė rėndėsishme per nje shoqėri.

Lajmi i cili pėr opinionin publik do tė ishte lajm i "peshės sė dytė apo tretė", lansohet si njė lajm i rėndėsisė sė "veqant dhe jetik", duke anashkaluar dhe "harruar" problemet dhe telashet e njė shoqėrie tė tėrė. Shembull: lajmi i lansuar me pompozitet nga njė zyrtar i Unmik-ut ne Kosove: "Ja, shiqoni ku ka arritur Kosova sot, ajo ka edhe aeroportin e tije civil ka edhe internetin...!!! Ky ėshtė njė lajm qė aktualisht pėr opinionin publik tė Kosovės nuk zgjon aq interesim e "orgazėm shpirtėror", nė krahasim me tragjedinė kolektive tė tė rinjėve, tragjedi e cila ėshtė duke u ndėrtuar mbi supet dhe ardhmėrinė e tyre siq jane: papunėsia, pamundesia materiale per arsim, pasiguria, mungesa e sigurimit shendetesor, invalidor dhe pensional, jo ardhmėria ...panenshtėtėsia….!

Kėto dukuri tė rėnda e tė rėndėsisė jetike, lansohen nė media tona, qėllimisht "imtėsisht", apo tė themi duke u anashkaluar fare. Kjo menyrė e lansimit tė lajmeve spektakulare, nga ky lloj i grupit politikk medial nuk realizohet pa qėllime... Vetėdija e Opinionit publik, (sipas sjelljes sė disa mediave), lė tė kuptoj se, nė kete pjesė tė rruzullit tokėsor, ka nevoje pėr intervenime poltike mediale, "riinstalime kulturore dhe risocializime"

Monopoli i agjensive tė lajmeve informative

Ka vite qe jetoj ne perendim (RFGjermane dhe Norvegji) dhe ka kohe qe me ka bere pershtypje transportimi dhe ndertimi i lajmit nga mediat masive. Konkretisht, me ka provokuar vemendjen lancimi i qeshtjese shqiptare dhe luftes ne Kosove dhe ndodhive politke qe zhvilloheshin dhe po zhvillohen ne kete vend. Kosova nuk paraqitej objektivisht. Kosova dhe shqiptaret, edhe sot, nuk reflektohet nga shume agjensi, profesionalisht, objektivisht dhe shkenctarisht.

Pse keshtu?

Nga pamundėsia materiale apo "jopėrshtatshmėria politike", qė secila shtėpi mediale tė ketė prezent korrenspondentin/en e tijė neper botė, agjensitė informative tė lajmeve luajnė, pėr mediat, njė rol thelbėsor.

Schneider dhe Raue dy professor shkencash informatike thonė: "Agjensitė informative vendosin nė njė masė tė madhe, se cili lajm "guxon" tė shtypet ose lansohet/shpėrndahet, dhe cilat lajme "nuk guxojnė", asdhenjehere, tė dėpėrtojn, te behen publike e tė ngulitėn nė vetėdijen e shumicės sė opinionit publik"!

Institucionet dhe politikat shqiptare ne Kosovė nuk e kane tė themeluar agjensine kombetare informative. Ajo ėshtė duke u zevendesuar nga disa gazetar dhe "specialist mediash", kombetar e ndėrkombėtar. Nė mungesė tė mos njohjes sė mentalitetit dhe aspiratave tė kėtije populli, dhe nivelit arsimor tė tij, kėta "specialist mediash" nė menyrė jo tė kėnaqshme dhe shpesh manipuluese e bėjne keq-informimin e opinionit publik. Shembull: Rasti i fundit eshte se si UNMIK-u, dhe mediat qe ai i ka nene kontroll, desinformoj opinionin publik kombetar e nderkombetar, ne rastin e protestave te shqiptareve ne Kosove. Ku fillimisht u tha per 31 te vrare e se fundu e zbriti kete numer ne 21!!!

E ne anene tjeter per mediat ”ala UNMIK” konsiderohet e papranushme dhe joprofesionale nėse behet llartėsimi dhe hyjnizimi i pavarėsisė, kėnges, kulturės dhe identitetit kombėtar...!

Disa media shqiptare ne Kosovė, nuk kane guxim (apo edhe nuk u lejohet) qė nė menyrė objektive dhe tė pavarur tė kritikohet, te debatohet dhe tė monitorizohet rrjedha dhe proceset e politikave ekonomike, sociale e kombetare ne hapsirat shqiptare!!! Dėshirohet qė mediat tė pėrkthejnė dhe citojnė, besnikėrisht e masovikisht, agjensit informative qė ligjdhėnėsi/zbatuesi i preferon.

Njė ofertė e madhe e "pakontrrolluar" lajmesh rrjedhė sot neper bote nga agjensite informative nderkombetare: Shembull: dpa furnizon kėto media me mbi 600 lajme e inormata ne dite, Reuters 450, AP 250, AFP 200, ddp/ADN mbi 300. Dhe dhe kėshtu gjdo ditė lansohet nga njė "libėr enciklopedik" lajmesh e informatash me mbi 1300 faqe... Dhe kėto vetėm nga 5 agjensitė mė tė mėdha nė botė. Temat e mėdha dhe tė rėndesishme shpeshė shofin dritėn vonė nė opinionin publik. Shumė tragjedi, probleme, kombe e shtete shkrihen dhe ”harrohen” nga grumbulli i madh i kėtyre lajmeve. Dy tė tretat e informacioneve, (pra lajmit) lindin dhe lansohen (direkt ose indirekt) nga SHBA dhe Europa perendimore.

Mė shume se dy tė tretat e gazetarėve tė ketyre agjensive informative janė shtetas amerikan ose europianoperėndimor. DHE KETA SHOFIN BOTĖN ME SYTĖ E TYRE.

Shume forca relevante si ato politike dhe ekonomike kėrkojn nga mediat mbėshtetje pėr perforcimin dhe sigurimin e pozitave tė tyre. Ato shpeshherė edhe bejne marveshje tė fshefura pėr "mos sulm" medial. Nėse kėto media ndonjėher nuk pėrkrahin dhe lansojnė besnikėrsiht idetė dhe planet e kėtyre forcave partiake/ekonomike/politike, "traktati i mos sulmit medial" do tė jetė i pavlefshem; nga politika ne pushtet do tė pasonin sanksionet: Mund tė jetė nė form letrave, telegrameve, thirjeve telefonike, peticioneve, dėnimeve materiale, e deri edhe tė kėrcnimet dhe mbyllja e medias. Ky lloj sulmi politik mund tė jetė organizim i centralizuar dhe/ose lokal.

Mediat masive nė demokracine pėrėndimore nė shiqim tė par duken se janė duke vepruar dhe janė tė ndėrtuara nė njė liri dhe pavarėsi tė plot tė shtypit, por sipas Chomskys dhe Postamans edhe nė kėto vende bota e mediave ėshtė e kėrcnuar nga totalitarizmi, presioni ekonomik e politik, censura dhe propaganda.

Po si mbijeton media shqiptare? Ėshtė e dhunuar dhe e pėrndjekur kjo nga politika partiake, dhe shteti? Nėse jo nga partia e shteit, nga ekonomia? Janė kėto pyetje tė "vogla" pėr opinionin tonė, por pyetje qė kėrkojnė pergjigje shkencore tė mėdha nga sociologėt, filozofet, psikologėt, antropologėt, profesor tė shkencave tė komunikacionit...etj.  Sa me parė aq mė mirė! 

*Autori vazhdon studimet pasdiplomike ne shkencat e Mediave, Filmit dhe Komunikacionit ne Universitetin e Oslos, Norvegji.

Pavarėsia e sigurtė do tė zgjidhte krizėn e Kosovės
Autor: Lennart Berggren   (Pėrgaditi:Sh.Sejdijaj SR Stockholm International)
Pas intervenimit tė Natos nė pranverė tė 1999 u shty pėr tė ardhmen vendimi pėr statusin e Kosovės. Kjo ishte gjėja mė e padėshirueshme pėr popullėsinė dhe stabilitetin nė Ballkan. Rezultatet e kėsaj po i vrejmė sot. Kosova ėshtė trajtuar shumė keq nga bashkėsia ndėrkombėtare. Pasiguria rreth statusit tė ardhshėm tė Kosovės ka krijuar tendosje ndėrmjet liderve tė ndryshėm politik por edhe brenda vet bashkėsisė ndėrkombėtare.
Administrata e pėrkoshme UNMIK-u ka vepruar nė mėnyrė joefektive dhe nė disa raste edhe ėshtė korruptuar. Forca mbrojtėse KFOR- i u pa se nuk kishte vullnet dhe jo i zoti ta ndalojė dhunėn kundėr minoriteteve. Kjo ēoi pastaj tek mungesa e investimeve ekonomike gjė qė rezultoi nė njė papunėsi tepėr tė madhe dhe nė krijimin e njė rrjeti kriminal.
Shpresat ekzistuese se tani njė qeveri e re demokratike nė Serbi do tė vepronte nė mėnyrė konstruktive pėr tė gjetė njė zgjidhje nuk u realizuan. Nė Serbi janė bėrė ndryshime tepėr tė vogla kurse liderėt e atjeshėm nė tė shumtėn e rasteve shfrytėzojnė atmosferėn nacionaliste. Tash vėrejmė se si po rilindėn kėto forca.
Alternativa e pėrcaktuar me rezolutėn e OKB-sė 1244 ku Kosova vazhdon tė mbetet nė kuadrin e Serbisė dhe malit tė Zi ėshtė joreale. Pjesėrisht pėr shkak krimeve qė autoritetet serbe kanė bėrė nė Kosovė dhe pjesėrisht pėr shkak se vie nė kundėrshtim me statutin e OKB-sė, artikulli i parė ku garantohet e drejta pėr vetvendosje. " All peoples have the right to self -determination".
Gjithashtu ėshtė vėrejtur edhe mungesa e vullnetit pėr gjetjen e njė zgjidhjeje konstruktive.
Alternativa qė ofronte komisioni i pavarur ndėrkombėtar i themeluar me nisiativėn e kryeministrit Göran Persson nė gusht tė vitit 1999 do tė sillte stabilitet brenda Kosovės por edhe nė rajon, madje mė shumė se sa njė pavarėsi e kufizuar.
Doganat, financat, sistemi juridik, e drejta e zotrimit tė pasurisė shoqėrore e tj do tė duhej tė kalonin tek autoritetet e Kosovės pėr tė marrė pėrgjegjėsi pėr vendimet e veta. Kjo do tė ēonte tek njė theshtėzim dhe hap pėrpara pėr zhvillimin ekonomik e politik. Qė tani njė pjesė e madhe e administratės financohet nga tė ardhurat e Kosovės.
Nė kundėrshtim me sovranitetin e plotė, i cili nė gjendjne e tanishme do t“ishte gjė e papranueshme pėr minoritetin serb, dhe tė cilin Kėshilli i Sigurimit zor se do ta miratonte, pėrmban njė pavrėsi tė kufizuar, kėrkesa tė mėdha pėr tė mbrojtur minoritetet, pėrmbajtja nga dhuna dhe fillimi i bashkėpunimit rajonal. Kjo do mund tė mbikėqyrej nga trupat ndėrkombėtare tė cilat do tė mund tė reduktoheshin varėsisht nga stabilizimi i situatės nė mėnyreØqė pavarėsia tė rezultojė nė tė ardhmen nė pavarėsi tė plotė.
Kosova do tė ketė nevojė pėr prezencė sigurie pėr njė kohė tė gjatė. Por Suedia duhet tė veprojė pėr njė zgjidhje mė tė shpejtė nė krizėn konstitucionale. Nė tė kundėrtėn rreziku ekziston qė situata tė pėrkeqėsohet.(Pėrgaditi:Sh.Sejdijaj SR Stockholm International)
Publikuar mė 29 mars 2004 nė "Svenska Dagbladet" SVENSKA DAGBLADET - Nyheter, Näringsliv och Kultur

REVOLTA E 17 dhe 18 MARSIT MESAZH POLITIK

Muaj mars ishte muaj i shperthimit tė pakėnaqėsive gjithėpopullore nė Kosovė, me elemente sociale, ekonomike, psikologjike dhe sė fundi me parashtrim tė kerkesave politike, tani qė burimin e kan nė pakėnaqėsit e popullit tė Kosovės me rrjedhen e proēeseve politike qė po i kalon Kosova edhe pas 5 vitesh nga Lufta Ēlirimtare.
Me 17 dhe 18 marsė, e gjithė Kosova vrullshėm dhe pa parashikime u pėrfshi nga njė demostrim gjithė popullor, duke qfaqur njė deshprim me shumqka qė eshtė duke ndodhur nė Kosovė dhe me Kosovėn, dhe kjo revollt kryesishtė e drejtuar ndajė shumė skenareve qė e kan bllokuar sistemin e funksionimit nga shumė fusha, deri nė krijimin e njė statuskohe qė nuk mund ta duron populli i Kosovės.Themi se pas 5 vitesh nga lufta qlirimtare, kjo ishte revollta mė e fuqishme e shprehur nga i gjithė populli i Kosovės, e cila gati i mori pėrmasat e njė kryengritje, sepse nė fund doli mesazhi i kesaj proteste me paknaqesin e madhe tė krijuar nga  gjendja e rėnd, me  pėrgjegjėsin e faktorit nderkombetar,  nga  bllokimi i  funksionimit tė institucjoneve vendore.Eshtė shumė indikative dhe pėr studim tė gjithashėm qė nė aspektin kohorė dhe ate teritorijal e gjeti shtrirjen e vetė kjo protestė. E gjithė hapsira e Kosovės nga shumica e qyteteve dhe fshatrave u pėrfshi nė pasditen 17 marsit nga demostrime duke kerkuar prishjen e status kohes, me kerkesa tė mėtejme pėr ndėrrim tė strategjisė pėr njė funksionim mė tė drejtė dhe tė avancuar pėr ta permirsuar jo vetem jetėn e pėrgjithshme ekonomike po dhe ate politike pėr popullin e Kosovės, dhe kjo e gjitha e drejtuar ndajė faktorit nderkombetar me pėrgjegjėsi tė plota pėr ta administruar kosovėn nė kėte fazė kalimtare, dhe me ndryshimin e veprimeve duke kerkuar  dinamizem dhe politikė akive tė institucjoneve vendore. Sigurishtė se nė revollta e tilla gjithėpopullore, ka patur padyshim dhe elemente dhune qė i kan konvenuar dikujtė nė prishjen e imazhit tė tyre si tėrsi.  Shpejetsija e tyre si nė aspektin kohor dhe hapsinor logjikishtė mund tė jenė e  kuptuara nga mendejet e shendosha politike dhe intelektuale. Por tentim i prishjės imazhit dhe mesazhit tė ketyre protestave nga disa dashakeqinjė  nuk munguar fatkeqesishtė  nga njė pjesė e subjektit politik nė Kosovė, me tentim tė deformimit tė karakterit dhe synimeve tė kėsaj revolte demostruse tė shprehur nga populli i Kosovės, eshtė i pa qartė dhe kontraproduktiv, njė qendrim dhe vlersim i tillė jo i drejtė. Ndersa, faktorit nderkombetar pa u leshuar nė vlersime reale tė protestave si kategori civilizuse pėr qdo popull dhe analizimin e kerkesave qė dolen si mesazhe pėr nderkombetaret, u leshuan nė keqinterpretimin e tyre duke u bazuar vetem nė disa elemente dhune qė pa dyshim ishin qfaqur dhe nuk janė nė tė miren e kėsaj revolte, por synim i faktorit nderkombetar me ket rastė eshtė  pėr ta arsyetuar pėrgjegjėsin e vetė nė segmentet e sigurisė, dhe papėrgjegjėsin e tyre nė rrafshin politik e diplomatik pėr proqeset politike qė po i kalon Kosova. Sigurishtė po ky faktor eshtė duke u munduar me qdo kushtė qė kėte pėrgjegjesi ta barti dikun tjetėr duke e qfajsuar veten dhe apriori duke e fajsuar faktorin politik vendor, dhe z.Sollana shkon edhe mė larg duke e fajsuar popullin Shqiptar nė Kosovė, APSURD I LLOT TĖ VETĖ.Kishte shumė nga nderkombetaret nė takime enkasė me rastin e vlesimit tė kėtyre protestave duke filluar qė nga takimi i mbledhjės se kshillit tė sigurimit tė OKB-sė, qė thoni se mos zgjidhja e statusit pėr Kosovėn dhe zgjatja e pa kufishme pėr keto qeshtje politike mund tė jetė dhe motiv dhe shkaku kryesore qė e arsyeton kėte proqes demostrativ tė njė populli.Nė favorė tė kėsaj platfome e lan pėrshtypjetė sidomos diskutimet e ministrit tė jshtem tė Gjermonisė, perfaqesuesit tė Shqipėrisė dhe disa diplomatve tjerė tė akredituar pranė OKB-sė. Sidomosė, z.Riqard Hollbruk i cili e dha njė mesazh tė qartė pėr revollten e akumulluar tė popullit tė Kosovės, dhe pergjegjėsin pėr shkaqet dhe motivet e kėsaj proteste ia tha troq faktorin nderkombetar se nuk eshtė serioz nė zgjidhjen e qeshtjės sė Kosovės, edhe pas shumė vitesh nga Lufta. Prandaj, dhe apeloi se faktori nderkombėtar qė sa mė parė ta vendos qeshtjen e statusit pėr Kosovėn, pėr ta kryer me sukses emisjoni e tyre pėr Kosovė. Poashtu, bashkesija evropjane kishte qendrim dhe vlersim kritik sa i pėrket disa elementeve jo tė mira qė kan ndodhur nė kuadėr tė ketyre protestave duke i gjykaur po lente pershtypjen se diqka duhet me ndermarrur duke ndryshuar nė orjentimin e njė politike mė tė avancuar pėr ta ndimuar zgjidhjen e qeshtjės sė Kosovės. Sidomos tė pa pranushme janė disa elemente dhunė tė bėra sidomosė ndajė elementeve tė sigurisė UNMIK-ut dhe KFORI-it dhe demtimet e pasurisė private dhe tė atyre me elemente etnike, fetare dhe kulturale pamvarsishtė nga pakicat e tronditura me ket rast. Sidoqoftė elementet e dhunės janė tė pa pranushme, duke i konsideruar si tė demshme, kunder humanitet njerzor dhe karakterizohen si jo civilizuse, por sidoqoftė protestat duhet tė vlersohen si tėrsi dhe kryesishtė duht tė flitet mė shumė pėr shkaqet dhe motivet e tyre, dhe mesazhin e dalur nga kjo revoltė. Eshtė e sigurt se fillimi i kėsaj revollte eshtė nxitur nga mbytja e tre femive nė qytetin e Mitrovicės, siq eshtė konfirmuar boterishtė, dhe nga femija i shpetuar i cili eshtė intevestuar nga disa televizjone vendore dhe nderkombetare, si deshmitari okular nė vendin e ngjarjes tragjike ku janė mbytur femijėt Shqiptar nga disa indivd kriminel serbė. Natyrshem ky ishte si shkaku i ndezjės sė shkendisė sė parė pėr tu filluar kjo protestė popullore, anė e mabanė Kosovės, dhe ka mjaftuar ky akt barbarė qė populli i Kosovės i shtyrė nga shumė e shumė shkaqe tjera tė grumbulluara, me motive politike sidomosė nga gjendeja e krijuar nė Kosovė. Janė lojratė e skenuara nga nderkombetaret me lejimin e tri pushteteve nė Kosovė, duke ju mundesuar krijimin e enklava dhe vazhdim tė enklavizimeve tjera tė  qyteteve dhe fshatrave tė Kosovės, nga pakica serbe, dhe vazhdimin e politikave tė qarta pėr ndarjen e qytetit tė Mitrovicės tani jo vetėm ndarje faktike por edhe juridike me ndimen e nderkombetarve. Kercnimet e kohėpaskoheshme tė pushtetit serbė duke mos u kenaqur me agresionin kushtetues ndaj Kosovės por duke quar mesazhe tė njėpasnjishme pėr tu kthyer ushtrija dhe policija serbe nė Kosovė, dhe se fundi pėr kantonizim apo ndarjėn e teritorit tė Kosovės. Tė gjitha keto pretendime serbe pėr Kosovėn nuk janė shumė deshpruse pėr popullin e Kosovės, por zhgenjyse janė qendrimet e diplomacisė nderkombetare pėr ta ndimuar ketė ambicje tė qfrenuar serbe. Tė gjitha keto veprime tė bėra janė organizuar nga njė skenar ugurzi pėr keto hapsira ballkanike, dhe janė tė ndimuara nė heshtje nga njė pasivitet jo i kuptuar nga njė pjesė e subjektit politik vendor dhe mungesa e kompetencave pėr institucjionet e Kosovės. Tė ndimuara aktivishtė nė realizimin e ketyre skemave tė shemtuara nga pushteti serbė qė ushtrohet nė enklava e tyre nė Kosovė ku vlejnė ligjet dhe kushtetuta serbe, me tė gjitha segmentet e fushverimeve shtetrore, qė lejohen nga nderkombetaret edhe sot e kėsaj dite, pėr kunder premtimeve se nė Kosovė duhet tė funksionoi vetem njė pushtet ky i administrimit nderkombetar." Situatat e krijuara pasprotestes, kandryshim raportėsh jo vetem nė mes tė vendorve por dhe nė relacjion me institucjonet nderkombetare tė instaluara nė Kosovė, dhe tė atyre takimeve ndekombetar qofshin ato nga instancat mė tė larta e deri tek paraqitjet puplike tė emisarve dhe dipolmatve ndekombetar, me njė theks tė veqant tė ushtrohet presion tek vendoret. Faktori politik i Kosovės tani eshtė para disa pėrgjegjėsive pėr ndodhjen e ketyre revolltave, por pėr mosfunksionim aktiv dhe dinamik tė institucjoneve tė Kosovės, si p.sh. se kushė e pengoi Parlamentin e Kosovės ta shpallė Pamvarsin e Kosovės kushė e pengon faktorin politik dhe institucjonet e Kosovės tė ketė provuar tė i imponohet faktorit nderkombetar me ndoni bllokim apo ngrirje tė raportesh, deri nė rrespektimin e institucjoneve tė Kosovės, kushė i pengon mė tutje faktorin politik dhe institucjonet tona qė tė bashkveproin duke e hartuar njė strategji politike dalse nga kjo gjendeje statike, dhe Pėrse disa nga institucjonet tona mė konkretishtė prisit e tyre, me njė vetkanqesi deklaroin para opinjonit vendor dhe nderkombetar se nė Kosovė eshtė gjdo gjė nė rregull, pa paraqitur kurrfar problemeshė, dhe vetem duke faliminderuar tė tjeretė pa e rrespektuar gjendejen reale tė krijuar nė vend dhe shkeputje totale me jetėn e perditeshėm tė popullit nė Kosovės. Zaten, njėra pjesė e keti faktori vazhdon tė jetė nė pozitat e tyre tė mė parshme, pa gjykuar se Kosova dhe populli i sajė nuk ndimohet vetem me fjalė tė mira, pa sakrifica qofshin ato ndoni here edhe personale. Prandaj, pėr kete qeshtje mund tė i ipet tė drejtė bashkesisė nderkombetare atehere ku bėn vrejteje nė adresė tė kreut politik dhe institucional lidhur me ushtrimin e pushtetit moral qė e kan keto institucjone tė votuara nga ky populli i revoltuar apo vall nuk e ka merituar ky elektorat qė tė i drejtohet udheheqeja e sajė, qoftė dhe nė protesta sepse nga ndoni here duhet ta ndashė jo vetėm tė miren por dhe tė rrezikoshė pėr popullin tėnd. Pėrkrahje mori i vetmi dr.Bajram Rexhepi Kryeminister i cili se bashku me disa ministra e ushtroi pėrgjegjėsin e tija nė rrafshin moral duke dalur nė mesin e protestuseve pamvarsishtė rrezikut qė mund tė i jetė kercnuar, por ai pranoi qė se paku para popullit ta arsyeton marrjen dhe ushtrimin e pushtetit, nga vota e lirė e demokratike.  Eshtė letė tė foleshė vetem fjalė tė mdhaja para popullit por ndoni here paraqitet nevoja qė mandatin ta arsyetoshė, nga qfardo rrethana. Eshtė hipokrizi tė kerkosh nga tė tjerėt pergjegjėsi kur vetė je i pa pėrgjegjėshem. Tė gjith ata vlersues tė kėsaj ngjarje tė madhe tė ndodhur nė kėte mars, qofshin ata udheheqes politik, institucional dhe pėrfaqesues tė shoqerisė civile, njė ditė do tė binden pėr gjykimit e tyre dhe vlersimet pėr revollten e ndodhur, qofshin ato nė kontest negativ qė mjerishtė nuk kan munguar, dhe ty atyre pozitive qė i kan pėrmbajtur duke i vequar vetem ato elemente dhunė, qė nuk kan qenė sigurishtė synim i protestets, por revollta ka patur tė vetmin synim se status koh pėr Kosovėn tė prishet, se protesta tė ketė ndikim vendimtarė nė ndryshimin e raporteve nė mes tė vendorve dhe nderkombetarve, se pas kėsaj proteste sigurishtė janė bindur apo do tė binden pashmangshem nderkombetaret se strategjija e tyre pėr ta zgjidhur qeshtjen e poullit tė Kosovės do tė ndryshoi nė drejtim tė avancimit pėr tu shpejtuar vendosja e statusit politik pėr Kosovėn, sepse njė popull pas njė rezistenca shumė vjeqare nė rrafshin politike qė nga dhjetra e dhjetra vitesh dhe pas njė luftė qlirimtare e organizuar dhe e bėrė nga UQK-ja e ndimuar nga faktori nderkombetar, nuk mund tė jetė i pa shpresė, si nė geto dhe tė i mohet e drejta e tijė pėr ta deklaruar dhe konfirmuar vullnetin e tijė legjitim pėr pamvarsi dhe intergrime kombetare.

 Basel, 29.03.04
SYLĖ  ARIFI


E marte, 30 mars, 2004
Ēmilitarizimi, decentralizimi, ēkombėtarizimi dhe demokratizimi i shoqėrisė shqiptare!
Shkruan: Gėzim Mekuli*, Oslo

Secili nga ne vetėvendos se ēfarė do tė flasė, kur dhe nė ē’mėnyrė do tė flasė. Natyrisht duke pasur parasysh respektimin e kufirit tė instaluar nga pushteti dhe "shoqėria multietnike". Ka gjėra dhe dukuri qė qytetari ynė "mė mirė" ėshtė tė mos i shohė, tė mos i dėgjojė dhe tė mos i kuptojė. Tė mos i thumbojė e kritikojė! Kėto do tė ishin institucioni, UNMIK-u, kuvendi dhe partia.
Gazetarisė shqiptare nė Kosovė i ėshtė shtuar njė kufi ideologjik; respektivisht, ndalimpublikimi dhe ndalimtransportimi i lajmit dhe proceseve politike e diplomatike tė lėvizjeve politke, organizatave e individėve, qė nė programin e mendjen e tyre politike e strategjike, kanė si qėllim bashkimin (tė padhunė) teritorial, politik, kulturor dhe ekonomik tė shqiptarėve tė copėzuar nė Ballkan!
Ata qė e "mbollėn dhe pollėn" kufirin e gazetarisė, ata edhe duan qė ta "kenė, kėtė, nėn kontroll". Dhe mundėsisht ta bėjė tė pacenueshėm, tė pakritikueshėm, tė pakalueshėm e tė frikshėm. Dikush mund tė thotė e tė artikulojė "diēka," por jo me zė aq "tė lartė"!
Demokraci ėshtė qė tė keshė mundėsi ekonomike e kushte optimale politike e sociale qė tė krijosh e transmetosh mendimin dhe strategjinė tėnde politike kombėtare. Kėto projekte e strategji duhet t’i pėrpunosh, avancosh e konkretizosh pa presionin juridik, ekonomik e politik; e pse jo edhe pa frikė. Shqiptari sot kėrkon informacione jo tė pėrpunuara, jo partiakisht tė seleksionuara dhe jo ideologjikisht tė ngjyrosura!
Nuk ka mundėsi secili qytetar i Kosovės tė shkojė te komandanti i forcave tė KFOR-it e tė informohet mbi atė se ēfarė ėshtė duke ndėrmarrė ai qė ta zbatojė Rezolutėn 1244, pėrkitazi rreth aneksimit tė kufijve tė Kosovės. Nuk ka mundesi ky dardanas tė shkojė e tė takohet me presidentin e SHBA-ve, Xhorxh Bush, e ta pyesė, se "a mos e ka nė mendje t’i tėrheqė ushtarėt amerikanė nga Kosova. Nė fund tė fundit, kosovarėt kanė edhe halle e punė tė shumta pėr tė kryer: shtėpi tė rrėnuara, tė afėrm tė zhdukur, tė vrarė e tė dhunuar, papunėsi, joarsimim… etj, etj. E pra mungon edhe faktori kohė…
Detyrimisht shoqėria jonė ka nevojė pėr informacione, pėr informim e komunikim; pra, pėr tė ashtuquajturit gazetarė e gazetare. Recipicientėt shqiptarė lexojnė komente (tė shkruar nga gazetarėt, natyrisht) dhe kėshtu "infektohen" me qėndrimet dhe pozitat politike, sociale e kulturore tė tyre. Fatkeqėsisht, konsumuesi i lajmit lexon vetėm qėndrimet e gazetarit, dhe kjo shpie kah ajo qė opinioni publik detyrimisht ta pranojė nivelin dhe pozitėn e tij formuluese, si mendim, lajm, ide, informatė apo formulė tė „pėrkryer politike ". Nga kjo rrjedhė pėrgjegjėsia titanike qė bie nė supet dhe moralin e gazetarėve.
Ka dy mundėsi:
1.Gazetari ėshtė i vetėdijshėm pėr pėrgjegjėsinė e madhe qė ka ndaj shoqėrisė nė pėrgjithėsi pra, respekton atė pėrgjegjėsi.
2. Gazetari vetėdijshėm shfrytėzon kėtė pėrgjegjėsi tė madhe qė idetė, mendimet, opinionet dhe teket e tija partiake t’ia imponojė opinionit publik. Ai ėshtė njė „mendjebėrės" apo mė mirė tė them "mendjezhbėrės". Dhe kėsi lloj „mendje(zh)bėrėsa" kemi shumė, tė mos themi tepėr shumė nė shtėpitė mediale. Kėta vetėdijshėm „rrasen" nė media-kaosin duke pėrbiruar dhe depėrtuar aty ku e kanė mė lehtė…e ku janė mė tė "pėrkėdhelur"…
E tėrė kjo sot po mbulohet nėn tė ashtuquajturėn ligjin mbi „lirinė e shtypit". Fillimisht e menduar qė tė „mundėsojė" garantimin dhe sigurimin e njė informimi „objektiv e multidimenzional."
Liria e shypit, kjo e drejtė universale, jo rrallė keqpėrdoret pėr qėllime propagandistike, "mendimpėrpunimi" si dhe pėr pėrbaltimin e personave dhe grupeve tė ndryshme tė shoqėrisė. Pėr njė ballkanas "gjysmė tė edukuar", e posaēėrisht pėr njė shqiptar me telashe e halle shumė lind pyetja: Pėrse kėshtu?
Lakmia pėr pushtet e pėr "lek!"
Paraja dhe pushteti qeverisin botėn dhe kėshtu edhe mediat. Ka me siguri media (tė pakta) qė jetojnė e veprojnė vetėm pėr qėllime kulturore e interes kombėtar. Por mund tė themi se gjendja e tyre (ekonomike) ėshtė e mjerė dhe pėr tė ardhur keq...
Ka shtėpi mediale qė u ndihmuan dhe ndihmohen financiarisht nga donatorėt ndėrkombėtarė. Dhe kjo ėshtė pėr t’u pėrshėndetur. Por kėtu del pyetja: SA MUND TĖ KRITIKOJĖ NJĖ SHTĖPI MEDIALE (APO NJŹ GAZETAR) ATA PADRONĖ E ORGANIZATA QĖ E NDIHMUAN ATĖ TĖ THEMELOHET E TĖ EKZISTOJĖ SI MEDIUM E SI GAZETAR? DHE NĖSE KY MEDIUM (APO GAZETAR) KA GUXIMIN TA KRITIKOJĖ DONATORIN, ATĖHERĖ SHTROHET PYETJA: DERI NĖ Ē’SHKALLĖ MUND TĖ SHKOJĖ KRITIKA E GAZETARISĖ…!?
R E T R O S P E K T I V Ė
Situata mediale nė RF Gjermane pas Luftės II Botėrore. Tentim nivelizimi i politikės sė shqiptarėve tė Kosovės me politikėn naciste
Planet e shtabit qendror ushtarak anglo-amerikan nė lidhje me rregullimin e mediave masive gjermane orientohej nė tri faza. Pas kapitullimit tė fashizmit gjerman dhe futjes sė armatės sė aleancės nė tokėn gjermane, aleanca urdhėroi qė tė gjitha mediat gjermane tė ndėrpresin punėn e tyre informative (Ēfarė ishte edhe veprim i drejtė moral e politik).
Ky vendim u mor mė 24 nėntor tė vitit 1944. Gjatė fazės kalimtare ishin aleatėt ata qė ishin tė "detyruar" qė nėpėrmes fletushkave informative tė sigurojnė informacione pėr opininion e helmuar gjerman. Vite mė vonė do tė lejohen qė prodhues dhe selektorė tė lajmeve pėr opinionin publik tė vendit tė jenė vetė gjermanėt, (gjithsesi duke qenė nėn monitorizim tė rreptė tė fuqive evro-amerikane). Ishte njė unitet dhe pajtim i plotė nė mesin e aleances qė tė ndalohet puna jo vetėm organeve tė shtypit nacionalsocialist, (shtyp qė ushqej makinerinė ushtarake e shpirtin gjerman pėr tė bėrė gjenocid tė paparė mbi njeriun), por edhe i tėrė shtypi qė ekzistonte qė para vitit 1945. Pra, edhe tė shtypit tė para vitit 1933…
Politikat, strategjitė dhe vendimet e aleancės ishin vendosur nė konferencėn e Potsdamit. Nė dokumentin pėrfundimtar tė 2 gushtit 1945, fuqitė ngadhėnjimtare formuluan dokumentin rreth qėllimeve dhe planeve tė tyre demokratike:
a) Tė politikės sė sigurisė: denacificizimi dhe marrja e masave serioze nė rast tė ndonjė revanshimi tė mundshėm tė politikės gjermane;
b) Tė politikės ekonomike: ēėshtja e riparimit dhe riaftėsimit tė ekonomisė gjermane;
c) Tė jetės politiko-shoqėrore: instalimi i njė shoqėrie demokratike, toleruese e jo ekspansioniste.
Ėshtė mėse e qartė se mediat si transportuese dhe ndėrmjetėsuese informative ishin nė fokus tė interesave tė aleancės, dhe jo rastėsisht nė dokumentin e Postdamit, ato kishin njė rol tė rėndėsishėm. Njė ndėr kushtet pėr "rindėrtimin" e gazetave tė reja, sipas modelit anglo-amerikan, ishte "rimėsimi", respektivisht, "riedukimi i shpirtit" tė gazetarėve gjermanė. Britanikėt p.sh. kėrkonin nga sistemi i gazetarisė sė re gjermane qė shėrbimi profesional dhe oferta objektive tė ketė vendin e vet dhe tė jetė mbizotėruese absolute e njė lajmi. Jo opinion subjektiv i njė gazetari.
Nė "Standig Directive NO.1" tė 20 korrik 1945 thuhet: “Gazeta duhet tė jetė njė "forum i pėrgjithshėm". Lajmi dhe komenti duhet tė dallohen, tė ndahen nga njėri-tjetri. Tė mėnjanohet dhe tė dėnohet "pėr vdekje" ndėrtimi i reportazheve tendencioze, luftėnxitėse e naciste.” Aleanca perėndimore dėshironte para sė gjithash tė bėnte njė "reklamė pėr demokracinė", e qė nė mendjen e tyre kjo do tė thoshte qė Gjermania duhej tė rikyēej nė njė shoqėri evropiane tė shėndoshė e demokratike. Qėllimi fundamental i shtypit dhe politikės informative evroperėndimore ishte qė "shpirtin" gjerman, me kuptimin e plotė tė fjalės ta "rikrijojė dhe pastrojė" dhe jo ta argėtojė ("edutainment"). Riedukimi i gjermanėve tė pas Luftės II Botėrore, sipas aleancės perėndimore mund tė pėrfshihet nė katėr D-tė: ēmilitarizim, decentralizim, denacifizim dhe demokratizim. S O T
Situata mediale e pasluftės nė Kosovė
Mediat masive nė Kosovė pa dyshim se kanė nevojė pėr kėshilla, ndihmė profesionale, morale, ekonomike e politike. Por, vetėvetiu lind njė pyetje, njė dėshirė pėr tė marrė njė informacion dhe pėr tė mėsuar diēka! (Ėshtė i pakapėrcyeshėm pėr kėta rreshta thėnia e Frojdit: "Instinktet, synimet dhe dėshirat nuk lejojnė t'i shtypėsh dhe ėshtė e kotė tė supozosh se kur i shtyp, ato ikin pėrgjithmonė. E shumta mund t'i ndrydhėsh, duke i kaluar nga vetėdija nė pavetėdije. Por, nė kėtė rast, duke iu nėnshtruar kėsaj shmangieje tė rrezikshme, ato grumbullohen nė thellėsi tė shpirtit dhe, duke fermentuar vazhdimisht, krijojnė shqetėsim nervor, ērregullim dhe sėmundje…").
Pse gjithė ky presion politik, ushtarak e ekonomik mbi mediat shqiptare nė Kosovė!? Pėrse tentohet qė tė bėhet njė „riedukim", njė "rikrijim" dhe njė „ripastrim" i shpirtit shqiptar!? Pėrse dėnohet e „pushkatohet" media qė tenton tė zbulojė e tė ndihmojė nė zbardhjen e atyre policėve, ushtarakėve e civilėve serbė, atyre qė vranė e bėnė gjenocid nė Kosovė? Pėrse lejohet, pėrkrahet dhe djallėzisht ndihmohet tensionimi artificial i ambientit politik nė Kosovė?
Ishte propaganda Goebelsiane e qeverisė serbe, ajo qė nxiti qenien dhe energjinė ushtarake serbe pėr tė marshuar nė Kosovė. Ishte dhe akoma (sot fakteqėsisht) ėshtė media, intelegjenca, populli dhe politika serbe, ajo qė nė shekullin XX pėrsėriti kampin fashist, nė territorin e ish-Jugosllavisė. Ishin mediat, politikanėt, pozitė dhe „opozitė, ata qė bėnė ndjekjen mitike tė shqiptareve nė shekullin XX. Edhe kėtu del pyetja: Ēfarė ėshtė presioni i aleancės mbi mediat serbe? Cilat media serbe veprojnė nė Mitrovicė? Kush i financon ato? Si lejohet qė organizmat e aleancės perėndimore KFOR-i dhe UNMIK-u tė cilėsohen e tė atributohen nga ana e mediave serbe si naciste e fashiste...
Media nė Kosovė ėshtė nė krizė. Mungesa e profesionalitetit, guximit intelektual, sinqeritetit dhe neutralitetit nė profesion ėshtė pjesė e njė gabimi tė vulosur nga shumė individė, qofshin ata kombėtarė e ndėrkombėtarė.
Tė katėr qėllimet apo "D-tė" (ēmilitarizimi, decentralizimi, denacionalizmi dhe demokratizimi) para se tė pėrfundojnė nė hapėsirat shqiptare, sė pakut, do tė duhej tė fillonin edhe nė Serbinė e Millosheviqit dhe Ivo Andriqit. Kėshtu mendojnė shqiptarėt!

 

*Autori vazhdon studimet pasdiplomike nė shkencat e Mediave, Filmit dhe Komunikacionit nė Universitetin e Oslos, Norvegji


E hėnė, 29 mars, 2004

GJENERATA E RE SHQIPTARE
DEMONSTRATĖ PAQĖSORE PARA SHTĖPISĖ SĖ BARDHĖ NĖ WASHINGTON, DC

Gjenerata e Re Shqiptare fton tė gjithė organizatat shqiptare dhe personat e interesuar pėr tė marrė pjesė nė protestėn paqėsore e cila do tė zhvillohet para Shtėpisė sė Bardhė nė Sheshin "Lafayette”, Washington, DC me datė 29 Mars 2004 nga ora 13.00 PM - 17.00 PM.
Qėllimi kryesor
i kėsaj proteste ėshtė qė ti bėhet thirrje Qeverisė sė Shteteve tė Bashkuara dhe Presidentit Amerikan George W. Bush qė tė ushtrojė presion mbi Qeverinė e Republikės sė Shqipėrisė pėr ti dhėnė fund korrupsionit, trafikut tė qėnieve njerėzore, kthimit tė shpresės sė humbur tek shqiptarėt pėr punė, energji eletrike dhe dinjitet njerėzor.
Gjenerata e Re Shqiptare fajėson Qeverinė aktuale tė drejtuar nga Z. Fatos Nano pėr gjendjen katastrofike ekonomike, politike dhe shoqėrore nė tė cilėn gjendet Shqipėria sot. Protesta paqėsore do tė zhvillohet me moton: 'NANO IK NĖ GJYGJ". Gjenerata e Re Shqiptare do tė pėrdorė kėtė moto sepse beson se pėrgjegjėsia kryesore pėr kėtė fatalitet tė gjithanshėm nė Shqipėri bie mbi Qeverinė aktuale Shqiptare dhe sidomos mbi Kryeministrin e vendit duke patur parasysh qė mė shumė se 500 mijė shqiptarė jetojnė me mė pak se dy dollarė nė ditė.
Gjenerata e Re Shqiptare i kėrkon Presidentit tė Shteteve te Bashkuara George W. Bush qė tė respektojė me rigorizitet qėndrimin e tij politik i cili konsiston nė atė qė "Anėtarėt e qeverive tė korruptuara nuk duhet tė lejohen tė shkelin nė Shtetet e Bashkuara."
Gjenerata e Re Shqiptare i sheh me shqetesim disa tė dhėna tė organizmave ndėkombėtare, tė cilat nė njė mėnyrė ose tjetėr dėshmojnė se Qeveria e Republikės sė Shqipėrisė, pėrfshirė kėtu edhe Kryetarin e saj Z. Fatos Nano janė tė angazhuar nė praktika dhe sipėrmarrje tė dyshimta dhe korruptive.
Gjenerata e Re Shqiptare, si e vetmja organizatė e re dhe e pavarur shpreh mirėkuptimin e saj nė mbėshtetjen tuaj dhe fton tė gjithė shqiptarėt kudo ku ata jetojnė dhe punojnė qė t'na bashkohen me datė 29 Mars 2004 nė protestėn tonė paqėsore para Shtėpisė sė Bardhė duke i treguar Qeverisė Shqiptare se ne jemi kėtu pėr tė kėrkuar njė qeverisje demokratike, zhdukjen e korrupsionit politik, ndalimin e menjėhershėm te trafikut njerėzor vdekjeprurės dhe pėrmirėsimin e imazhit tė Kombit Shqiptar nė rajon dhe mė gjerė.
############################################################
P R O T E S T Ė P A Q Ė S O R E
pėrballė
S H T Ė P I S Ė sė B A R D H Ė
29 MARS 2004 (HĖNĖ)
1.00 PM - 5.00 P.M.
BORDI DREJTUES I GJENERATĖS SĖ RE SHQIPTARE
24 Mars 2004


E marte, 23 mars, 2004

Apel : Te gjitha mediave elektronike dhe te shkruara ne Kosove
      Ngjarjet e fundit ne Kosove shkaktuan plage ne shpirterat e gjithe shqiptarve, jo vetem ne Kosove.
Ato dite dhe nate ishin te mbushura plote ankth per ate se ēka do te ndodhe me fatin e Kosoves.
      E gjithe kjo dukej si nje enderr e keqe, athua agjenturat e huaja antishqiptare, ashtu si u identifikuan kohe me pare, arriten me kaq lehtesi te prishin imazhin e Kosoves per nje kohe kaq te shkurte.
      Shqiptaret e Kosoves edhe ne te kaluaren, edhe sot edhe gjere ne amshim nuk mund te jene armiq te Forcave te Koalicionit dhe Bashkesise Nderkombetare. Shqiptaret e Kosoves jane kunder tendencave dhe qarqeve sekrete te ndryshme antishqiptare qe veprojne ne Kosove.
     Ju kisha lute qe ne kete faze akute, pas ngjarjeve tragjike ne Kosove, te angazhoheni dhe kontribuoni edhe me teper me punen Tuaj ne qetesimin e situates se krijuar.
     Mendoj se eshte e nevojshme qe ne emisionet e juaja si ne radio,televizion dhe media tjera, te zhvillohet nje debat i drejtperdrejte me qytetare, nga disa qendra te Kosoves, ku do te degjohet dhe opininoni i tyre.
Ata njerez te zgjedhur nga qendra te ndryshme te Kosoves te jene mundesisht apartiak, te strukturave moshore dhe profesioneve te ndryshme, te respektuar dhe te njohur nga rrethi ku jetojne dhe veprojne.
Ne kontakt emisionet e tilla shpresoj te degjohet zeri i se vertetes dhe i arsyes nga te gjitha shtresat e popullates kosovare.
    Emisonet e tilla me qytetaret e Kosoves, kishin per te zgjuar interesim te jashtezakonshem dhe si te tilla do te kontribuonin shume ne krijmin e opinioneve pozitive ne rrjedhat dhe perpsektiven e shoqerise kosovare.

Dr.Besnik R. Bardhi
Gjakove,22.03.2004


Bashkejetesa drejtperdrejte
E enjte, 18 mars, 2004
Rasti tragjik i ndodhur ne fshatin Qaber,ku humben jeten dhe u zhduken femijet shqiptare ne valet e terbuara te lumit Iber, padyshim tregon shembullin tipik dhe perspektiven e zymte te bashkjeteses se shqiptarve dhe serbve.
Shqiptaret e kan te qarte, per njeqind vite radhazi se si mund te (mos)jetohet me serbe.
Eksperimenti i bashkejeteses ne kohen e Titos, i pagezuar Vellazerim -Bashkim, edhe pas 50 viteve deshtoj ne menyre te turpshme dhe gjeneroj ne luftera te pergjakshme ne Ballkan, te rralla ne rruzullin tokesor per nga intensiteti i dhunes dhe pa njerezija.
Ajo ēka brengos me se shumti eshte fakti se i njejti eksperiment serish iu imponohet shqiptarve edhe pas asaj kasaphane qe ndodhi ne Kosove ne vitet 1998 dhe 1999.
Nuk thuhet kote: Historia mesohet qe te mos perseritet. Ne krahasim me rastet e vrasjeve dhe plagosjeve te serbeve, ku prejudikohen kryesit e veprave dhe pa fakte menjehere akuzohet pala shqiptare, ne rastin e tragjedise se femijeve ne fshatin Qaber, ka edhe nje fat nga se njeri nga femijet mbijetoj kete tmerr dhe deshmoi qarte kush eshte dhe nga ka ardhe krimineli .
Mbreme te gjitha familjet kosovare paten rastin te shofin drejteperdrejte ne ekranet televizive rezultatin e bashkjeteses ( lexo: vellazerim - bashkimin ), pikerisht nga vendi i ngjarjes.
Dr.Besnik Bardhi Gjakove,18.03.2004


E premte, 12 mars, 2004

Atentat ndaj Kosovės
Dr.Besnik Bardhi, Gjakovė
Sulmi i cili u bė sot nė orėt e hershme tė mėngjesit ndaj instituconit mė tė lartė tė Kosovės, nė fakt ėshtė sulm ndaj Kosovės dhe popullit tė sajė. Dy ditė pas dhėnjės sė deklaratės shqetėsuese tė Presidentit Rugova, se qarqe tė ndryshme nga shtetet fqinje po tentojnė tė bėjnė destabilizimin e Kosovės, ndodhi atentati mbi Kosovėn.
Kush ėshtė i interesuar tė bėjė destabilizimin e Kosovės , qė moti ėshtė shumė e qartė. Tė kota janė tė gjitha tentativat qė tė bėhet bllokimi i proqesit tė mėvetėsisė sė Kosovės. Pėrpelitjet nervoze qė bėhen kohėve tė fundit nga qarqet antishqiptare pėr tė parandaluar realizimin e statusit final tė Kosovės, janė shenja alarmante qė ne nuk duhet humbur vigjilencėn dhe kujdesin e shtuar ndaj kėtyre lėvizjeve. Populli shqiptarė nė Kosovė shumė shtrenjtė pagoj haraqin pėr liri, u deshėn mė shumė se njėqind vite dhe shumė luftėra tė pėrgjakshme kundėr okupatorėve sllavė.
Kthim prapa nuk ka.
Tani ėshtė momenti final qė tė bashkohemi tok tė gjithė shqiptarėt pa dallim pėrkatėsie politike, fetare dhe grupacioni.
Si veteran nė aktivitetet atėdhetare, e aktualisht apartiak dhe si qytetar i kėtij vendi, bėjė apel tek tė gjitha partitė, insitucionet dhe mbarė populli shqiptarė, tė bashkohen si kurr mė pare, nė njė front unik ashtu qė amanetin qė na e lanė luftėtarėt e rėnė pėr liri, gjatė gjitha luftėrave, ta bėjnė realitet.
Dr.Besnik Bardhi, Gjakovė


BAROMETRI DIPLOMATIK
7 mars, 2004

 

Prof.Dr. MEHDI HYSENI

 

                            SHKELMIMI  PAVARĖSISĖ SĖ KOSOVĖS

 

S’ka dyshim se fillimi i dialogimit tė “grupeve tė interesit”, tė ashtuquajtura “tekniko-ekonomike” serbo-shqiptar nė Prishtinė, mė 3 mars 2004, ėshtė njė shkelm i rrezikshėm, dhe me pasoja tė paparashikuara pėr ardhmėrinė e statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Lind pyetja pse kjo “formulė dialogimi” e ashtuquajtur “grupe punuese pėr standardet e Kosovės”, ėshtė pėrgatitur dhe rezervuar si “hap i parė”, nė mėnyrė qė mėpastaj (domethėnė nė njė intereval kohe tė padefinuar), tė hyhet papengesa nė “temėn” e zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės? – Sepse kjo metodologji e zgjidhjes sė konflikteve ndėrkombėtare (kėtė ēasje me tė drejtė mund ta quajmė me dimensione ndėrkombėtare ngase ēėshtja e Kosovės ėshtė ndėrkombėtarizuar qė nga Konferenca e Rambujesė nė Paris, mė 18 shkurt 1999, i rezervon tė drejtėn vendore dhe atė ndėrkombėtare SMZ-sė, nė mėnyrė qė nesėr tė marrė pjesė direkte (si partner i barabartė) sė bashku me palėn shqiptare nė zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Me njė fjalė, epilogu i kėtij dialogu tė filluar serbo-shqiptar, do tė rezultojė me hartimin e njė “platforme politike” tė njėsuar dhe tė  harmonizuar nga tė dy palėt e theksuara nėn mbikėqyrjen dhe miratimin e faktorit ndėrkombėtar, e cila do tė shėrbejė si bazėnisje pėr zgjidhjen e problemit tė Kosovės, domethėnė me pėlqimin e dyanshėm, ashtu si po kėrkon Serbia nga bashkėsia ndėrkombėtare. Kjo ėshtė esenca e organizimit dhe e zhvillimit tė dialogut pėr “standardet e Kosovės” nga ana e “grupeve tė interesit”, tė palėve nė konflikt, e jo kurrfarė “muhabeti” pėr zgjidhjen e problemeve “teknike dhe ekonomike” tė cilat qėndrojnė “pezull” midis Kosovės dhe SMZ-sė. Pra, deklaratat e kėtilla si nga politika zyrtare serbo-shqiptare (Beograd-Prishtinė), ashtu edhe nga instancat politike paqėsore ndėrkombėtare tė UNMIK-ut, janė vetėm me  syzhe tė qėlluar tė pėrrallave tė bukura multietnike transicionale pėr t’i vėrė “ nė gjumė ēapkenėt e lazdruar”

Tanimė, tė gjithė e kemi tė qartė faktin se Ushtria Ēlirimtare e Kosovės (UĒK) i ka meritat kryesore dhe tė padiskutueshme pėr ndėrkombėtarizimin e ēėshtjes sė Kosovės, e jo asnjė politikė e djeshme apo e sotme zyrtare shqiptare, e cila sot ėshtė nė pushtet ose jashtė pushteti nė Kosovė. Mirėpo, praktika katėrvjeēare (qershor 1999-mars 2004) e “elitės politike” shqiptare nė Kosovė, me  tė gjitha veprimet e saj tė deritashme qoftė diplomatike, qoftė politike e ka injoruar kėtė faktor vendimtar tė ndryshimit tė faqes sė historisė sė Kosovės si nė kuptimin e politikės sė brendshme nė relacionet ndėrballkanike, ashtu edhe tė asaj ndėrkombėtare.

Ky diskurs i politikės sė paekulibruar ndaj faktorit ushtarak(UĒK) shqiptar, (me vetėdije dhe pavetėdije) ėshtė duke rrezikuar sheshit standardet e ndėrkombėtarzimit tė ēėshtjes sė Kosovės. Kėtė defaktorizim dhe defensivė tė politikės shqiptare, ndėr tė tjera, e provojnė edhe aplikimi dhe miratimi i tė ashtuquajturave “standarde teknike” pėr Kosovėn, tė cilat janė “patentuar” dhe inicuar qe katėr vjet rradhazi nga Serbia me nė nė krye Kishėn Ortodokėse Serbe(KOS-in), e jo nga bashkėsia ndėrkombėtare, e cila nė mėnyrė naive “fajėsohet” pėr vėnien nė jetė tė standardeve tė theksuara serbe dhe proserbe.Me njė fjalė, “standardet teknike” pėr Kosovėn janė pjellė difrekte dhe indirekte e raporteve antishqiptare tė politikės dhe tė propagandės tė KOS-it nė Kosovė me nė krye peshkopin e saj, Artmenije Radosavleviqin. Nė saje tė raporteve tė rreme dhe tė inskenuara pėr” shkeljen e tė drejtave”  tė njeriut minoritetit serb nė Kosovė, qarqet zyrtare tė politikės sė Beogradit me nė krye eksponentėt e saj shovinistė dhe antidemokratė, Nebojsha Ēoviq, Vladan Batiq, vladika Artmeije e tė tjerė, arritėn, qė tė riaktualizojnė “Platformėn politike”(sipas skemės raciste dhe  antisemitiste tė Memorandumit tė Akademisė sė Shkencave  dhe tė Arteve tė Serbisė, mė 1986) tė regjimit ēetniko-fashist tė Slobodan Milosheviqit, qė nė radhė tė parė kishte pėr qėllim kompremtimin dhe denoncimin e luftės sė drejtė ēlirimtare dhe antikoloniale tė UĒK-sė, si dhe tė politikės aktuale shqiptare dhe tė politikės paqėsore  tė bashkėsisė ndėrkombėtare nė Kosovė.

Si pasojė e indiferencės  sė politikės dhe diplomacisė shqiptare nė Ballkan,(pas vėnies sė Kosovės nėn administrimin paqėsor ndėrkombėtar tė UNMIK-ut dhe tė KFOR-it) Serbia ia arrti, qė ta “kthejė gėzofin sipas motit”, nė radhė tė parė, duke shfrytėzuar dobėsitė dhe koncesionet e politikės sė jashtme tė Shqipėrisė  sė regjimit tė Fatos Nanos. Sė pari, nė planin ndėrkombėtar e fitoi simpatinė dhe mbėshtetjen e parezervė tė Shqipėrisė, e cila ndėr shtetet e para nė Evropė, dhe nė botė, u angazhua qė Serbia ( e cila per shkaqe tė politikės dhe agresioneve tė saj pushtuese kundėr Kroacisė, Bosnjės dhe Kosovės ishte izoluar nga bashkėsia ndėrkombėtare pothuajse njė dekadė tė plotė. Mirėpo, as politika e jashtme e as diplomacia zyrtare e Tiranės nuk dijti, as nuk deshi, qė nė favorin e saj, ta kapitalizonte njė epėrsi tė kėtillė tė diplomacisė nė instancat e bashkėsisė ndėrkombėtare) “pa asnjė therrė nė kėmbė”, tė rikthehej nė institucionet dhe nė organizatat ndėrkombėtare (OKB, OSBE, Pakti i Stabilitetit pėr shtetet e Evropės Juglindore etj.).Sė dyti, pa u zgjidhur statusi pėrfundimtar i Kosovės, dhe pa u zgjidhur ama asnjė problem tjetėr i shqiptarėve tė kolonizuar nė Ballkan (nė Greqi, nė Serbi, nė Mal tė Zi, dhe nė FYROM)Shqipėria e Fatos Nanos rivendosi marrėdhėnie diplomatike me Beogradin, si dhe i sforcoi nė shkallė edhe mė tė lartė marrėdhėniet ndėrshtetėrore me vendet kolonialiste sllave fqinje.

 

Nga njė pozicionim i kėtillė i gabuar dhe krejtėsisht iracional  i diplomacisė dhe i politikės sė jashtme tė pushtetit shtetėror tė Fatos Nanos nė kontekstin e politikės sė marrėdhėnieve ndėrshtetėrore ballkanike dhe tė asaj ndėrkombėtare karshi ēėshtjes  shqiptare tė pazgjidhur nė Kosovė, pėrkatėsisht nė Shqipėrinė Etnike, ndikoi pozitivisht nė rehabilitimin e politikės pushtuese tė SMZ-sė, sepse asaj iu hapėn shtigje tė reja, qė nė planin ndėrkombėtar, sėrish t’i vėrė nė “rend dite” kėrkesat e vjetra stereotipe tė politikės gjenocidale tė Slobodan Milosheviqit, se “Kosova ėshtė tokė serbe, dhe ēėshtje e brendshme e Serbisė”. Artikulimn e  kėsaj teze antishqiptare, politika dhe propaganda  serbomadhe e Beogradit,  duke shfrytėzuar paktimin me diplomacinė zyrtare tė Fatos Nanos, dhe tė partenrėve tė saj tradicionalė ndėrkombėtarė, qysh para katėr vitesh, e dėshmoi nė praktikė me shkėputjen e Mitrovicės nga sistemit juridik ndėrkombėtar i administratės sė UNMIK-ut; me zhbėrjen e tampon  Zonės sė sigurisė kufitare tė Kosovės me Serbinė (si rrjedhim, territori i Kosovės rrudhet pėr, 2500 hektarė tokė  nė favor tė FYROMIT); me krijimin e enklavave njėetnike serbe, tė cilat sot me dirigjimin dhe me ndihmėn direkte tė Beogradit dhe tė KOS-it, po kėrkojnė kantonizimin e Kosovės; me kushtėzimin e pashmnagshėm, qė nė Kosovė tė rikthehet mbi 75% e popullsisė serbe, e cila  tani ka “statusin e refugjatit” nė Serbi  etj. E gjithė kjo bazė strategjike e artit demagogjik dhe e paranojės kolektive tė politikės zyrtare serbe tė Beogradit, pa dyshim ka ndikuar nė hartimin e “standardeve teknike” pėr Kosovėn, prapavija e sė cilės nė thelb ėshtė e lexueshme dhe tejet transparente: destandardizim i ndėrkombėtarizimit tė ēėshtjes sė Kosovės (rikthim nė “devizėn” e vjetėr-Kosova ēėshtje e brendshme e Serbisė), dhe destabilizim e mohim i tėrėsishėm i tė gjitha pėrpjkejeve dhe investimeve tė bashkėsisė ndėrkombėtare pėr ndėrtimin e njė Kosove demokratike, paqėsore dhe tė pavarur nga sistemi kolonial i SMZ-sė.

 

Prandaj, fillimi nga puna i “grupeve tė interesit” serbo-shqiptar nė relacionin Prishtinė-Beograd, i paralajmėruar qėmoti si “kornizė standardizuese” pėr  zgjidhjen e ēėshtjeve ‘ekonomike dhe teknike” tė Kosovės, nuk ka lidhje me asnjė standard as normė tė sė drejtės ndėrkombėtare, por ėshtė pėrzierje direkte nė ēėshtje tė brendshme tė Kosovės nga ana e SMZ-sė. Pėr mė tepėr, zgjedhja dhe miratimi i  “formulės” sė kėtillė negociuese “teknike”, e imponuar pikėsėapri nga politika recidiviste e aventurave militariste tė Slobodan Milosheviqit, ka pėr qėllim izolimin e faktorit ushtarak (UĒK-TMK) nga politika zyrtare shqiptare e Kosovės, dhe ajo ndėrkombėtare, si dhe pėr tė rikthyerr Kosovėn  nė ēėshtje tė brendshme debatimi tė  Serbisė dhe tė Malit tė Zi, pėrkatėsisht pėr ta rikthyer Kosovėn nėn sovranitetin kolonial tė SMZ-sė.

 

Nė mėnyrė qė tė mos cenohet pėr vdekje, e gjithė ajo qė ėshtė arritur nė ndėrkombėtarzimin e ēėshtjes sė Kosovės pėr tė  jetuar si shtet sovran dhe i pavarur nga SMZ-ja, politika shqiptare nė Kosovė, nevojitet qė nė mėnyrė imediate ta rishqyrtojė pėlqimin e saj lidhur me fillimin e “grupeve profresionale-negociuese” pėr ēėshtjet “teknike” tė Kosovės, dhe nė vend tė saj t’i jepė shans arsyes dhe drejtėsisė (jo politikės komprometuese antishqiptare tė Serbisė, qė po vepron jashtė ēdo arsyeje tė sė drejtės historike dhe tė vetėvendosjes sė Kosovės dhe tė shqiptarėve), duke shpallur referendumin gjithėpopullor shqiptar nė Kosovė, ku qytetarėt e saj do tė deklarohen pėr statusin e saj, si dhe pėr tė gjitha problemet, qė sot rėndojnė mbi supet e saj. Ky do tė quhej standard i ligjshėm, i moralshėm, demokratik dhe i arsyeshėm, i bazuar nė vlerat ekzistuese tė sistemit pozitiv juridik ndėrkombėtar, e jo kursesi “standardet teknike”  tė “grupeve negociuese tė interesit”, tė patentuara nga SMZ-ja, dhe tė “finalizuara” nga mbėshtetėsit e saj tė politikės shqiptare, si  dhe tė asaj ndėrkombėtare, tė cilat erdhėn shprehje si rrjedhojė e politikės sė pritjes dhe e nėnshtrimit ndaj konsideratave gjepolitike tė kolonializmit shekullor tė SMZ-sė.

 

Ėshtė me interes tė veēantė, tė nėnvizojmė faktin se sipas njė paradigme tė kėtillė “STANDARDIZUESE”  tė “grupeve tė interesit” pėr ēėshtje “teknike” , qė kanė pėr objektiv kryesor  zhvlerėsimin e  interesin tė pėrgjithshėm kombėtar dhe shtetėror tė Kosovės,( tė pėrqafuar nga politika shqiptare), nė historinė e derisotme tė rendit  ndėrkombėtar, nuk ėshtė zgjidhur asnjė konflikt kolonial pas pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore. Njė qasje e kėtillė problemit kolonial tė Kosovės, tė paktėn nėnkupton mospranimin e prerė tė agresorit kolonial serbomadh, qė ēėshtja koloniale Kosovės tė mos i nėnshtrohet asnjė parimi a standardi zgjidhjes sė drejtė juridike ndėrkombėtare, por edhe mė tej tė lihet pezull si ēėshtje “teknike” e brendshme e Serbisė. Kėtė “refleks historik” antishqiptar tė paranojės sė shfrenuar dhe tė “metodologjisė pajtuese” tė regjimit serb tė Beogradit nuk janė nė gjendje ta shohin vetėm ato politika, tė cilat pėr hir tė “biznesit vetjak”, interesin nacional e kanė kuptuar vetėm si “vlerėsim rasti” dhe jashtė kohe. Ky ėshtė “avantazhi strategjik” i politikės dhe i diplomacisė shqiptare nė zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės. Sė pari, “pajtim teknik”, e sė fundi, “pėrqafim besnik” me Serbinė, duke mohuar kėshtu vetėvetėn, si  dhe tė gjitha viktimat dhe gjakun e derdhur pėr ēlirimin e Kosovės nga Serbia. Po qe se do tė triumfonte logjika e njė politike tė kėtillė falimentuese, e cila do tė ishte njė shkelmim i fortė pavarėsisėsisė sė Kosovės, atėherė, vėrtet, do tė vinte nė shprehje simetria e balancės sė vetėkėnaqėsisė dhe e kapitullimit pėrpara paradoksit ekspansionist dhe kolonialist tė SMZ-sė nė kurriz tė Kosovės dhe tė gjithė shqiptarėve nė Ballkan.


PERSIKOPI I DREJTĖSISĖ

Prof.Dr. Mehdi HYSENI

 

                               “MBIJETESA LIGJORE” E FLETARRESTEVE

                              TĖ SERBISĖ SĖ SLOBODAN MILOSHEVIQIT(!)

 

Arrestimi i gjeneralit, komandantit tė TMK-sė, Agim Ēeku, mė 29 shkurt 2004 nė Aeroportin e Busdapestit tė Hungarisė nga ana e policisė kufitare hungareze, si pretekst i njė “fletarresti” tė “interpolit serb”, qė qenka nė fuqi, qyshė nga gjyqėsia e shtetit policor gjenocidal tė ish-kryetarit tė Serbisė, Slobodan Milosheviq, ėshtė edhe njė dėshmi e qartė, se kjo, tanimė ėshtė bėrė dukuri e ligjshme, se  edhe regjimi “demokratik” i Vojislav Koshtunicės, i Vladan Batiqit, i Nebojsha Ēoviqit,Dragolub Miēunoviqit, Svetozar Maroviqit etj., ende ėshtė duke funksionuar me ligjet dhe me Kushtetutėn e Serbisė sė Slobodan Milosheviqit. Pėr mė tepėr(nė njė kontekst tjetėr), kėtė tė vėrtetė e ka pohuar kėto ditė edhe oponenti vehement i regjimit tė Slobodan Milosheviqit, kryetari i “SPO-sė”, Vuk Drashkoviq, duke nėnvizuar se: “Serbia nė shumėēka nuk ka lėvizur pėrpara pėr asnjė milimetėr nga regjimi i Milosheviqit, por edhe mė tej po jeton me Kushtetutėn, me ligjet dhe me kuadrot e Milosheviqit”(Beta,29.02.2004). Nė thelb, kjo deklaratė e kryeliderit tė “SPO-sė”, Vuk Drashkoviq i mohon tė gjitha mbivlerėsimet politike “tė rastit” tė disa qarqeve tė Bashkimit Evropian(BE-sė), si dhe tė diplomacisė e politikės sė jashtme tė regjimit tė Fatos Nanos, se “Serbia  pasmillosheviqiane ka marrė rrugėn e  demokratizimit dhe tė progresit tė pėrgjithshėm shqoėror”. Kėtė konstatim tė njėanshėm, subjektiv dhe tė paqėndrueshėm nė asnjė aspekt, e provoi edhe vrasja e ish-kryeministrit tė Serbisė, Zoran Gjingjiqit mė 12 mars 2003 nga ana e terroristėve dhe e terrorizmit tė organizuar shtetėror tė hedhurinave tė fundamentalizmit ēetniko-fashist tė sistemit tė Slobodan Milosheviqit.

 

Vertet, dr.Zoran Gjingjiqi, u vra nga dora kriminele-banditeske e disa paramilitarėve tė “njėsive speciale” tė ashtuquajtura “beretat e kuqe”, tė cilat kanė bėrė krime terroriste edhe nė Kroaci, edhe nė Bosnjė edhe nė Kosovė kundėr popullatės sė pafajshme civile ,(pėr ēka asnjėri prej tyre deri mė sot nuk janė “testuar” para Tribunalit ndėrkombėtar tė Hagės, por organizimi i atnetatit tė tij kishte prapavijėn e thellė politike tė autoriteteve dhe tė institucioneve tė caktuara tė pushtetit shtetėror tė Serbisė, tė cilat nė mėnyrėn mė perfide pėrmes “dorės ekzekutuese” tė tyre, tė monutar dhe tė paguar shtrenjtė, e organizuan vrasjen e ish-premierit tė Serbisė, dr.Zoran Gjingjiq. Motivi kryesor dhe i fundit i likuidimit tė dr.Zoran Gjingjiq ishte pse ai kriminelin Slobodan Milosheviq, e dėrgoi nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Hagės, pėr shkak tė krimeve tė  luftės nė hapėsirat e ish-Jugosllavisė(Kroaci, Bosnjė dhe Kosovė). Prandaj, vrasja e kryeministrit serb, Zoran Gjingjiq  ishte hakmarrje direkte dhe indirekte e mbeturinave tė aparatit policoro-ushtarak tė Slobodan Milosheviqit, e jo kursesi shpalosja e deklaratave zyrtare tė tij kundėr krimit tė organizuar pėrbrenda vetė Serbisė, siē pohonin, dhe sot pohojnė politika dhe propaganda shoviniste antidemokratike e Serbisė, e cila de facto, as de jure as sot nuk pajtohet me dėrgimin e kriminelčve tė saj tė luftės pėr tė dhėnė llogari  para trupit gjykues ndėrkombėtar tė Hagės.

 

Nė kėtė kontekst tė politikės dhe tė propagandės sė regjimit serbomadh promilosheviqian, antidemokratik, dhe antishqiptar, duhet tė vėshtrohet edhe “mbijetesa ligjore” e fletarrestimeve tė Serbisė, jo vetėm kundėr gjeneralit Agim Ēeku, Fatmir Limaj dhe Hashim Thaēit e tė tjerėve, por edhe kundėr tė tė gjithė qytetarėve shqiptarė tė Kosovės, tė cilėt rrezikohen njėsoj pėr t’u arrestuar dhe burgosur si rrjedhim i fletėarrstimeve dhe aktpadive tė ndryshme(tė cilat, edhe pas “vdekjes” sė Serbisė sė Sllobodan Milosheviqit, ende nuk janė parashkruar nga mbėshtetėsit dhe pasardhėsit e tij “demokratė-paqėsorė”, siē janė dr.Vojislav Koshtunica, dr.Valdan Batiēi dhe dr.Nebojsha Ēoviqi), tė inskenuara nga ana e gjykatave politike-policore dhe ushtarake tė Slobodan Milosheviqit pėr pėrndjekjen dhe likuidimin e shqiptarėve tė Kosovės.

 

Sytė i kemi, po “dritė s’po na bėjnė nė dritė”,

po, ku po shihet ajo “demokraci” e Serbisė?!

 

Qe pothuajse katėr vjet pas “shembjes” sė regjimit gjenocidal tė Slobodan Milosheviqit, disa segmente proserbe tė diplomacisė ndėrkombėtare, si dhe diplomacia e Shqipėrisė, janė bindur, dhe po ushqejnė iluzione, duke jetuar nė ėndėrra, se “Serbia ėshtė pėrshėndetur me logjikėn dhe me veprimin e politikės militariste serbomadhe, duke hyrė kėshtu nė rrjedhat e domosdoshme tė reformave ekonomike integruese dhe demokartike tė Evropės sė sotme”.  Njė vlerėsim i kėtillė plotėsisht i gabuar dhe i parakohshėm(sepse nė Serbi ende nuk ka ndodhur kurrfarė kthese demokratike, e cila do tė ishte antitezė e justifikueshme e politikės dhe e sistemit tė Sloboidan Milosheviqit), ka pėr qėllim pėr ta margjinalizuar tė vėrtetėn e hidhur tė gjenocidit serbomadh, tė ushtruar mbi Kosovėn, shqiptarėt, kroatėt dhe myslimanėt boshnjakė.

 

Si pasojė e mosvlerėsimit dhe e mossanksionimit objektiv tė ligjshėm (sipas normave etike dhe ligjore tė sistemit juridik ndėrkombėtar) tė politikės gjenocidale kolonialiste tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit, si dhe tė garniturės pasardhėse tė tij me nė krye koshtuniqėt, batiqėt, ēoviqėt, ivanoviqėt, trajkoviqėt etj., politika shqiptare nė Kosovė ( me gjithė ndėrtimin e institucioneve demokratike parlamentare: Kryetari, Qeveria, Parlamenti, etj , si rrjedhim i ndėrmjetėsimit dhe i mbėshtetjes direkte tė administratės ndėrkombėtare paqėsore tė UNMIK-ut dhe tė KFOR-it.) vihet fait accompli. Kėsaj radhe, nuk do t’i pėremendim tė gjitha koncesionet e imponuara tė politikės shqiptare tė Kosovė (sepse opinioni publik shqiptar, tanimė  i ka tė njohura njė pėr njė), qė janė bėrė nė favor tė rehabilitimit tė politikės gjenocidale tė Serbisė, me qėllim tė “pajtueshmėrisė” sė koncepteve divergjente politike shqiptare – serbe nė relacionin Prishtinė – Beograd. Mirėpo, nė kėtė rast,  ia vlen tė nėnvizojmė faktin se, si ka qenė e mundur (edhe moralisht, edhe ligjėrisht), qė Serbia e Slobodan Milosheviqit, tė mos e humbas kontinuitetin e saj ligjor dhe kushtetues mbi Kosovėn dhe shqiptarėt, edhe pas pėrzėnies sė forcave policore, ushtarake,paramilitare dhe gjyqesore politike tė saj nga Kosova, mė 12 qershor 1999, si rrjedhim i ndėrhyrjes ushtarake tė Aleancės sė Atlantikut Verior(NATO-s) dhe tė luftės ēlirimtare kombėtare tė UĒK-sė?!

 

Pse qe katėr vjet rresht, tė  zbatohen ligjet dhe kornizat kushtetues kriminele tė Serbisė sė millosheviqėve nė Kosovė, kur dihet se ato si nė aspektin doktrinar, ashtu edhe nė atė praktik janė shkaktari dhe pasoja e vetme e djegies dhe e shkretėnimit tė Kosovės dhe tė shqiptarėve?  Sundimi i kushtetutave dhe i ligjeve tė kėtilla  antishqiptare nė fuqi si nė Kosovė, ashtu edhe nė Serbi, ka vetėm njė simteri politike dhe ligjore=”Serbėt Kosovėn edhe mė tej e konsiderojnė Serbi”(!?) Edhe pse kjo ėshtė tezė e papranueshme dhe  e sofistikuar e politikės kolonialiste dhe hegjemonmiste tė Serbisė sė madhe (ngase dihet, historikisht Kosova ėshtė dhe, do tė jetė pėrgjithmonė tokė e patjetėrsueshme shqiptare), fatkeqėsisht kjo pėr habi tė gjithė neve po funksionon nė praktikė me kushtetutat dhe me  ligjiet raciste gjenocidale tė kryekriminelit-kanibalit tė Ballkanit, Slobodan Milosheviq. Si pasojė e njė gjendjeje  tė kėtillė antiligjore, antikushtetuese, antidemokratike dhe antishqiptare, ėshtė reflektuar edhe rasti i arrestimit tė komandantit tė TMK-sė Agim Ēekut nga policia kufitare e aeroportit tė Budapestit tė Hungarisė, mė 29 shkurt,2004.

 

Gjithėsesi, ia vlen tė ēmohen reagimet e zyrtarėve tė politikės shqiptare tė Kosovės (Ibrahim Rugova, kryetar, dhe Bajram Rexhepi, kryeministėr) kundėr arrestimit tė gjeneralit Agim Ēeku. Mirėpo, shtrohet pyetja a mjafton kjo, qė politika zyrtare shqiptare e Kosovės, tė ngelė vetėm nė reagime verbale kundėr akteve tė tilla antishqiptare tė politikės dhe tė propagandės sė regjimit serb tė Beogradit? Deri kur Parlamenti dhe Qeveria e Kosovės, do tė “heshtin”,  qė qytetarėt e tyre tė keqtrajtohen nėpėr pikat ndėrkufitare tė shteteve tė ndryshme ballkanike dhe atyre  evropiane, si pasojė e fletarrestimeve kundėr shqiptarėve tė Kosovės, tė dekretuara dhe tė nėnshkruara nga dora kriminele e Slobodan Milosheviqit, ish-kryetar i Serbisė? Pse kjo “ēėshtje e fletėarrestimeve”, deri tani nuk ėshtė spastruar me Serbinė nga ana e politikės zyrtare e Kosovės, duke shfrytėzuar favoret e sė drejtės dhe tė drejtėsisė ndėrkombėtare (ligjet dhe konventat ndėrkombėtare mbi tė drejtat dhe liritė themelore tė njeriut), nė radhė tė parė, duke shfrytėzuar mekanizmat e institucioneve tė caktuara tė Bashkimit Evropian, tė Kėshillit tė Evropės, tė OKB-sė, si dhe tė Tribunalit tė Hagės? S’ka dyshim se, qe katėr (vjet) jo vetėm se ėshtė dashur tė shfuqizohen “fletėpaditė dhe feltėarrestimet” e regjimit tė juntės policore-ushtarake e paramilitare tė Serbisė  kundėr shqiptarėve, porse ėshtė dashur qė decidivisht tė pezullohen nga praktika gjyqėspore dhe e drejtėsisė sė Kosovės, tė gjitha ato ligje, dekretligje dhe kushtetuta tė Serbisė, qė janė nė kolizion me objektivat  dhe me parimet e pavarėsisė dhe tė vetėvendosjes sė Kosovės, si dhe me karakterin dhe me pėrmbajtjen e luftės kombėtare ēlirimtare tė Kosovės (UĒK), pavarėsisht nga imponimi dhe diktati i “shėrbimeve tė vullnetit tė mirė” tė instancave pėrkatėse tė bashkėsisė ndėrkombėtare. Pėrderisa tė jenė nė fuqi fletėarrestimet e tilla, si dhe ligjet e ligjshmėritė serbe nė Kosovė, do tė jetė e vėshtirė, dhe nė pikėpyetje tė madhe,  fillimi i njė dialogu tė barabartė serbo – shqiptar midis Prishtinės dhe Beogradit, qoftė edhe “dialogimi i parashikuar” pėr standaret e Kosovės, tė cilin tanimė ka filluar ta injorojė edhe pala e minortetit serb nė Kosovė me nė krye Oliver Ivanoviqin, Rada Trajkoviqin etj.,natyrisht, tė ndėrsyerė, dhe tė mbėshtetur drejtpėrdrejt nga politika propaganidstike e regimit tė brishtė  nacionalshovinist tė Beogradit. Nė kėtė vėshtrim, me Beogradin mund tė dialogohet, vetėm pasi Kosova ta ketė fituar statusin si shtet i pavarur dhe sovran, e jo, assesi nė kėtė fazė kur Kosova ende ndodhet nėn mandatin juridik ndėrkombėtar tė OKB-sė, domethėnė pa status tė pėrcaktuar politik, kombėtar, shtetėror dhe ndėrkombėtar.

 

Politika zyrtare e Kosovės, duhet t’i mbrojė vlerat e luftės sė drejtė tė UĒK-sė=TMK-sė, ndryshe ėshtė i pashmangshėm kapitullimi i saj

 

Pse Serbia po orvatet, duke mos zgjedhur mjete dhe metoda pėr ta zhvlerėsuar luftėn e drejtė ēlirimtare tė UĒK-sė, duke vėnė shenjėn e barazimit me agresion dhe me luftėn  pushtuese gjenocidale tė saj, kjo nuk duhet ta “nxjerrė nga takti” politikėn zyrtare shqiptare tė Kosovės, qė tė detyrohet ta bėjė ndonjė koncesion a kompromis abusrd nė kėtė vėshtrim, sepse (pavarėsisht nga yryshet kėrcėnuese tė politikės propagandistike e militariste tė SMZ-sė)kėto janė dy koncepte tė kundėrta, qė e pėrjashtojnė njėra-tjetrėn. Mirėpo, kėtė realitet nuk duan ta shohin, as ta pranojnė  fashistėt serbomėdhenj(demokratėt e shtirur) tė politikės zyrtare tė Beogradit, duke shpresuar se edhe kėsaj radhe (sikurse disaherė gjatė historisė sė derisotme), do t’ia arrijnė pėr t’i mashtruar politikanėt shqiptarė tė Kosovės, si dhe disa faktorė tradicionalisht me prirje proserbe tė “kancelarive evropiane” tė Moris Taleranit dhe tė Meternikut, se “agresioni dhe lufta grabitēare-gjenocidale” e Serbisė nė Kosovė (1989-1999) ishte “ēlirimtare” kundėr  “bandave terroriste”, kur se lufta ēlirimatre kombėtare dhe antikoloniale e UĒK-sė, ishte “pushtuese antiserbe”(?!) Ja, kjo ishte, dhe ėshtė logjika destruktive e politikės militariste e regjimit serb tė Slobodan Milosheviqit, dhe e Kishės Ortodokėse Serbe pėr shfarosjen  pėr likuidimin fizik, politik, ushtarak e diplomatik tė  UĒK-sė, si dhe tė shfarosjes sė popullatės civile shqiptare tė Kosovės. Fatkeqėsisht, kjo strategji dhe taktikė me prapavijė tė rrezikshme antishqiptare, jo vetėm se ėshtė e pranishme, por edhe po vepron me tė gjithė mekanizmat e tyre, qė gjenocidin serbomadh, tė kryerė mbi shqiptarėt dhe Kosovėn,  t’ia atribuojė UĒK-sė heroike tė lavdishme, duke mbajtur parasysh faktin se ajo, pėrkatėsisht TMK-ja ishte, dhe pa dyshim do tė jetė kėshtjella e pamposhtur e mbroijtjes sė Kosovės dhe e shqiptarėve.

 

Kryeaktorėt, si dhe tė gjithė aktorėt e politikės raciste serbmadhe tė Beogradit, e dijnė mirė se ēfarė krimesh antinjerėzore kanė bėrė nė Kosovė kundėr shqiptarėve, viktimat e tė cilėve janė “improtuar” edhe nėpėr vende tė ndryshme nėpėr Serbi, madje edhe nė perfieri tė kryeqytetit tė saj, Beogradit, mirėpo, nuk kanė forcė as etikė njerėzore, qė tė pranojnė veprat e tilla kriminale, qė janė tė dėnueshme sipas konventave ndėrkombėtare tė Gjenevės, dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare etj. Nė vend se serbėt e inkriminuar nė gjenocidin e tyre nė Kosovė, ta pranojnė gabimin e politikės sė tyre, dhe botėrisht t’u kėrkojnė falje shqiptarėve, ashtu sikurse veproi kryetari i SMZ-sė Svetozar Maroviqi, duke iu kėrkuar falje kroatėve, Beogradi pėrmes politikės sė tij zyrtarem, edhe pas rėnies sė Slobodan Milosheviqit, po vazhdon “kėngėn e vjetėr” ndaj Kosovės dhe shqiptarėve. Kėtė e provon edhe rasti i  getoizimit tė Mitrovicės nė “dysh” pėrkundėr observimit ndėrkombėtar tė UNMIK-ut, si dhe formimi organeve dhe institucioneve paralele serbe (Mitrovicė, Zveēan, Kamenicė etj.), qė “mes rreshtave” paralajmėrojnė, se politika dhe pushtetit shtetėror i Beogradit, tanimė  i ka bėrė tė gjitha parapėrgatitjet pėr copėtimin e Kosovės nė dy entitete, po qe se statusi i Kosovės nuk zgjidhet sipas pėlqimit tė tyre, e nė pėrputhje me Rezolutėn 1244, pėrkatėsisht me paragrafin e saj, sipas tė cilit Serbisė i njihet e drejta e ushtrimit tė sovranitetit territorial shtetėror mbi Kosovėn. Nė tė vėrtetė, kjo dispozitė e Rezolutės 1244 tė KS tė Kombeve tė Bashkuara, ėshtė e vetmja fije ligjore e “kashtės sė kumtrit”, qė po e buhavit  agresivitetin e shfrenuar tė politikės dhe tė propagndės sė Serbisė kundėr vlerave tė ligjshme (si nė sfondin e sė drejtės historike kombėtare, ashtu edhe tė sė drejtės sė sotme ndėrkombėtare) dhe tė pamohueshme tė luftės sė drejtė ēlirimtare tė UĒK-sė,pėrkatėsisht tė TMK-sė  me qėllim qė, i gjithė kreu i strukturės sė saj ushtarake e politike(gjenerali Agim Ēeku, Hashim Thaēi, kryetari i PDK-sė dhe Ramush Haradinaj, kryetar i AAK-sė), tė bėhet objekt i pashmangshėm i procesit gjyqėsor tė Tribunalit tė Hagės. Kėtė “devizė” anti-UĒK=TMK, qė prejudikon pezullimin e ēdo varinati tė njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės, duhet  demistifikuar dhe demaskuar me mjetet  pėkatėse politike, ligjore dhe demokratike, tė cilat ipso facto edhe  e kanė legjitimuar dhe legalizuar ndėrkombėtarisht UĒK-nė=TMK-nė, e cila si e tillė ėshtė e pranishme si pjesė e pandashme e politikės vendore dhe e asaj ndėrkombėtare.

 

Zhvillimi i dialogut me “prita dhe pusi” tė “interpolit serb”(?!)

 

Nė njėrėn anė Serbia me nė krye Nebojsha Ēoviqin, i ka kryer tė gjitha formalitet, qė tė hyjė nė dilaog me shqiptarėt nė Prishtinė, kurse nė anėn tjetėr, ka aktivizuar  “interpolin serb”, qė nė bazė tė fletarrestimeve tė policisė sekrete dhe gjyqėsisė policore tė regjimit tė Slobodan Milosheviqit, t’i arrestojė krerėt e UĒK-sė=TMK-sė me petekst tė “kryerjes sė terrorizmit kundėr Serbisė nė Kosovė”(1989-1999). Mbi kėtė bazė antiligjore, sė fundi (mė 29 shkurt tė kėtij viti) u gjetė nė “pusinė” hungareze(natyrisht tė kurdisur nga Beogardi)gjenerali Agim Ēeku, i cili pa asnjė arsye ėshtė mbajtur nė arrest pėr disa orė nga organet policore kufitare tė aeroportit nė Budapest tė Hungarisė. Edhe ky rast i arrestimit tė gjeneralit Agim Ēeku, paralajmėrton  sheshit se fillimi i dialogut me Serbinė (nė emėr tė standardeve), nuk do tė zbutė asnjė problem ekzistues, qė rėndon marrėniet ndėrfqinjėsore Kosovė – Serbi. Pėrkundrazi dialogu i parashikuar serbo-shqiptar, do t’i tensionojė edhe mė shumė marrėdhėniet politike midis Prishtinės dhe Beogradit, pėr shkak se Serbia me ēdo kusht po pėrpiqet, qė tė rivendosė pushtetin e saj administrativ dhe shtetėror nė Kosovė, duke e konsideruar atė si “pronė ligjore” tė saj.

 

Lind pyetja si mund tė hyhet nė njė dialog tė tillė, kur politika zyrtare serbe pa filluar fare bisedimet, ka filluar t’i skėrmitė dhėmbėt me arrestime, me bojktomin e Parlamentit tė Kosovės, pėrkatėsisht tė grupeve tė “standardizimit” tė Kosovės? Tė gjitha kėto janė simptome reale qė pasqyrojnė politikėn e kushtėzimit dhe tė pėrēmimit tė regjimit zyrtarė tė SMZ-sė ndaj Kosovės, pėrkatėsisht tė fillimit tė njė dialogu, qė ėshtė i gjykuar tė dėshtojė ngase nga pala serbe ėshtė i aranzhuar nė frymėn e politikės imperialiste tė Slobodan Milosheviqit. Nė kėtė rast konkret, si pala shqiptare, si ajo mediatore ndėrkombėtare, e pėrfaqėsuar nga UNMIK-u, duhet tė mbajnė parasysh faktin se nė kuptimin fizik do tė dialogojnė me Serbinė ( pa praninė e S.Milosheviqit), mirėpo nė kuoptimin politik, do tė ballafaqohen me recidivistėt e politikės sė stij, sic janė Vojoislav Koshtunica, Nebojsha Ēoviqi, vladika Artemije Radosavleqviqi , dhe me “asė” tė tjerė tė “ekipit politik” tė vjetėr dhe tė ri  serboēetnikė. Gjendja e tanishme nė Serbi dhe nė Kosovė tregon se, ende nuk janė krijuar kushtet dhe rrethanat reale politike, qė shqiptarėt tė hyjnė bisedime me serbėt pėr zgjidhjen e ndonjė problemi kontestues pronėsor-juridik apo politik, sepse politika e Beogradit ende nuk ėshtė shkėputur nga  ideologjia dhe praktika  e regjimit gjenocidal militarist e policor tė Slobodan Milosheviqit. Atėherė, ēfarė efekti do tė kishte, qė pala shqiptare tė negociojė me Beogradin, edhe nėse ėshtė fjala pėr “standardet” e theksuara, kur qėnmdrimet dhe pozicinet e tij politike nuk kanė pėsuar asnjė ndryshim nga politika e Slobodan Milosheviqit ndaj Kosovės dhe shqiptarėve.

 

Se me ēfarė partnerėsh “seriozė” politikė tė Beogradit zyrtar, do tė takohen pala shqiptare e udhėhequr nga kryeadministratori i UNMIK-ut, Hari Holker lidhur me “standardet” e Kosovės, lidhur me kėtė  po japim njė konluzion aksiomnatik dhe dhe plotėsisht tė ekuilibruar si nė aspektin e demokratikės, ashtu edhe tė asaj ligjores ndėrkombėtare, tė prof.dr. Vojin Dimitrijeviq( Drejtor i Qendrės sė Beogradit pėr tė Drejtat e Njeriut, i cili ka deklaruar se “nė Serbi ėshtė nė zhvillim e sipėr kundėrrevolucioni”. Ja, se si (eksperti shumėvjeēar i sė drejtės ndėrkombėtare), e ka cilėsuar gjendjen e sotme politike, dhe tė pėrgjithshme nė Serbi: “Nė Serbi po zhvillohet me hov tė madh njė kontrarevolucion bizar, atipik nga tė njėjtit njerėz tė aparatit tė Slobodan Milosheviqit, me tė vetmin qėllim, qė tė harrohen dhe margiinalizohen tė gjitha tė kėqiat dhe dėmet, qė i ka shkaktuar sundimi i tij.”(Dnevnik,29.02.2004).


Dhuna ne Film dhe Televizion

Raporti i ri i hulumtuesve amerikan tregon se, lidhshmeria, ne mes dhunes se filmit / TV, dhe ndikimit te saje ne sjelljen agresive te femijeve dhe te te rrinjeve, ėshtė tmersisht i larte.

Nga: Gezim Mekuli, Gran Canaria*

Ėshtė shqetsues fakti se si lajmi i hulumtuesve amerikan, i cili ėshtė prezentuar para me shume se nje viti, nuk ka fituar vemendjen e merituar ne opinionin publik kosovar. Fjala ėshtė per dhunen qe shfaqet ne film dhe TV, dhe pasojat/ndikimin qe sjelle kjo dukuri ne sjelljen dhe agresivitetin e njeriut. Raporti i hulumtuesve amerikan quhet: " Media violence and the American public", dhe ėshtė shkruar nga psikologu Brad J. Bushman dhe Craig A. Anderson.

Ky raport deshomn se, 60% e programeve televizive amerikane perbejne dhune. Nje nxenes amerikan para se te filloj te ndjeke shkollen fillore ka pare me shume se 8000 vrasje dhe me shume se 100000 atke dhune. Sipas hulumtuesve amerikan video lojerat kane perberje mbi 85% dhune dhe sex.

Para publikimt te ketije raporti mbizotronte bindja se, lidhshmeria ne mes dhunes ne film/TV dhe agresionit/dhunes ne shoqeri nuk eshte aq e qarte. Dhe kjo per faktin se, hulumtimet, ishin shume diskutabile dhe me rezultate kunderthense. Industria mediale argetuese pohon se, egzistimi i dhunes ne film dhe TV nuk ka ndonje ndikim ne sjelljen agresive te femijeve. Akoma me teper, disa teori shkencore pohonin se, dhuna ne TV dhe Film ka rolin e nje "ventili sigurues per zbrazjen e impulseve" agresive. Kėtė teori deri vone e mbronte teoria e quajtur KATARSIS TEORI (pastrimit shpirteror).

C’fare flasin faktet?

Ne qershore te vitit 2000, gjashte organizata profesionale, ne SHBA, (nder tjerash edhe shoqata e mjekeve te femijeve, shoqata e mjekeve te pergjithshem, shoqata e psikologeve dhe ajo e psikiatrise) hartuan nje deklarate te perbashket ku thuhej: " at this time, well over 1.000 studies…point owerwhelmingly to a causial connection betwen media violence and aggresive behavior in some children" Kjo kundershtohet nga industria televizive dhe e filmit, e cila pohon se efekti i ndikimit negativ tek femijet, ėshtė "shume me i vogel!" Por, me ndihmen e metodave te reja statistikore, te ashtuquajtura studime meta analitike, ėshtė e mundur qe te vertetohet efekti i shume studimeve.

Duke krahasuar lidhshmerite ne mes dhunes ne film/TV dhe agresivitetit qe ajo

"mbjelle" ne sjelljet e femijeve, vie ne dukje se:

  1. Lidhshmeria ne mes agresivitetit dhe dhunes ne film/TV ėshtė po aq i larte, sikurse qe ėshtė lidhshmeria ne mes pirjes se duhanit dhe kancerit se mushkerive.
  2. Ajo ėshtė me e larte se sa mungesa e perdorimit te kondomit dhe bartjen e HIV (aids).
  3. Me e larte se sa lidhshmeria qe ekziston ne mes pirjes pasive te duhanit ne pune dhe kancerit ne mushkeri.

Shumica e njerezve nuk dyshojne, ne mes lidhshmerie se duhanit dhe kancerit. Perderisa ndaj dhunes se film dhe TV-se, nuk i ipet aq rendesi e vemendje te duhur, mbase, siq shkruajn hulumtuesit e raportit, njerezit nuk i kuptojne aq lehte proceset psikologjike siq i kuptojne ato fiziologjike.

Ajo qe me beri kureshtar, qe te lexoj raportin, ishte pikersiht analogjia krahasuese me lidhshmerine ne mes pirjes se duhanit dhe kancerit. Hulumtuesit kane rrespektin me krahasimin qe bejne:

  1. Jo te gjithe qe pine duhan sulmohen nga kanceri
  2. Jo te gjithe ata qe sulmohen nga kanceri jane duhangjine. Pra
  3. Jo te gjithe qe shiqojne film/TV me dhune behen agresiv,
  4. Jo te gjithe ata qe jan agresiv shiqojne film/TV me dhune. Rrjedhimisht, nuk ėshtė vetem duhani qe shkakton kancerin e mushkerive, por ai ėshtė nje faktore, serioz, per semundjen e kancerit.

Ne fillim te viteve te 50, industrialistet e pasur te duahnit, gjithnje mohonin (dhe perkrahnin hulumtuesit qe ishin kunder kesaj teze), se shkenctarisht ėshtė e vertetuar se, duhani shkakton kancerin! Keshtu ndodh edhe, sot, me industrine argetuese mediale.

Bushman dhe Anderson argumentojne se, 1% e shiquesve behen me agresiv pasi qe te kene shiquar nje program televiziv me permbajtje dhune. Kjo do te thot se po qe se 10 milion qytetare ne SHBA, ndjekin nje program televiziv me dhune, 100000 persone behen me agresiv. Po qe se nje film, me permbajtje dhune, shfaqet ne televizionin e Kosoves, dhe ky film ndiqet prej 400000 shiquesve, athere, sipas ketije hulumtimi, 4000 shiques, behen me agresiv ne jeten reale.

Interese te medha ekonomike ekzistojne ne skenen mediale. Konserne te medha mediale (multinacionale dhe nacionale) kan interese ne gazeta, TV, dhe film. Keta kane interesat e veta qe te mohojne egziztimin e lidhshmerise se dhunes TV/filmit dhe agresiviteti ne shoqeri.

Andaj, redaktoret dhe gazetaret do te duhej qe te ritkhehen ne idealin dhe etiken e gzetarise, dhe te thone e te mbrojne te verteten shkencore mbi dhunen ne media dhe ndikimine saje ne opinion, veqanerisht tek femijet.

*Autori ndjek mesimin praktik ne shkollen norvegjeze.


Shqipėria: 90'000 km/2, 28'000 kufirė shterorė, 68'000 tokė jashtė kėtij kufiri nė tė gjitha viset shqiptare

 

 Nga Nju Jork (SHBA) BEQIR SINA
20 shkurt 2004

 

Brooklyn NY : Nė njė material tė botuar nė Revistėn "Mbrojtja",(Organ Ushtarak e Kulturor i Ministrise Mbrojtjes) ėshtė dhėnė njė informacion i plotė pėr shtrirjen territoriale tė Shqipėrisė, marrė nga Fjalori Enciklopedik rus, Shėn Peterburg, 1890, zėri"Albania"(nėn redaktimin e prof. I.E.Andrejevskit, botuesit F.A. Brokgoz, Maipcig, I. A. Efron). Sipas kėtij studimi tė mirėfillėt dhe prestigjoz mbi tė gjitha, shkruhet se :  Albania quhet nė gjuhėn shqipe Shqipėria, turqisht Arnaut: ajo pėrfshin pjesėn perėndimore dhe jugperėndimore tė zotėrimeve tė Perandorisė Osmane nė Evropė. Shqipėria pėrbėhet nga krahina e Epirit dhe tė Ilirisė sė Vjetėr. Laget nga deti Jon dhe nga deti Adriatik, bregdeti i tė cilėve shtrihet nga Gjiri i Artės deri nė bregub tjetėr tė lumit Buna( Mali i Zi) d.m.th , nga 39 gradė deri nė 42 gradė gjėrsi gjeografike veriore.

 

Shqipėria: 90'000 km/2 e barabart kjo, me 28'000 kufirė shterorė dhe 68'000 tokė jashtė kėtij kufiri nė tė gjitha viset shqiptare.

 

Nė veri, kufinjtė e saj formohen nga krahina pranė Malit tė Zi, Ulqinit dhe nga toka e Sanxhakut tė Novi Pazarit, tė pushtuara nga Austria . Shqipėria, nė jug kufizohet me Gjirin e Artės dhe me mbretėrinė greke.Me kalimin e kohės, mė 1881, Greqisė i'u dhanė tokat tė Shqipėrisė. Pėr kėtė arsye, lumi i Artės sot ėshtė lumi kufitar midis Greqisė dhe Shqipėrisė. Nė lindja , kufiri mbetet i papėrcaktuar. Po tė gjykojmė, duke marrė parasysh kushtet historike,pėrbėrjen e popullatės, si dhe kufijtė sipas ndarjes administrative osmane, Shqipėria, me tė gjitha pjesėt e saj tė njė sipėrfaqe prej 90'000 km/2, 28'000 kufirė shterorė  68'000 tokė jashtė kėtij kufiri, llogaritur nė tė gjitha viset shqiptare.

 

Bregdeti i Shqipėrisė: Albano- Adriatike dhe Albano-Jonike

 

Shqipėria nuk ėshtė e zhveshur nga rėndėsia, pėr shkak tė pozicionit tė saj qė ka afėr detit. Bregdeti i Shqipėrisė afrohet pranė gadishullit Apenin 70 km dhe, falė kėtij pozicioni tė favorėshėm, kryhet ndėrlidhja me Italinė dhe fuqitė e tjera evropiane. Distanca nga brigjet e lumit Buna deri nė Prevezė ėshtė rreth 330 km. Ndarjes sė bregdetit shqiptar nė dy pjesė tė barabarta, nė Albano - Adriatike dhe Albano-Jonike, i pėrgjigjet edhe pjesa e brėndėshme e tokės shqiptare. Shqipėria pėrcaktohet plotėsiht me daljet jugore tė sistemit tė Alpeve Dinarike dhe Dalmatike, megjithatė, nga pika nyje e lartėsisė sė Shardagut, 2600 m, me male tė ndryshme, tė dėgjuara qysh nė kohėn e Thesalisė sė vjetėr.

 

Shqipėria e Sipėrme

 

Nė veqanti, pjesėt qė i takojnė kurrizit tė Gramozit dhe tė Pindit dallohen, ndėrmjet tė tjerash, se ato janė kundėrvėnie midis Shqipėrisė sė Sipėrme, tė Veriut, dhe asaj tė Poshtėme tė Jugut.Shqipėria e Sipėrme, qė ėshtė Iliria e vjetėr , zbret me shkėmbinj tė thepisur nė brigjet e Adriatikut. Nė kėtė brigje, thellėsia e detit ndryshon nė mėnyrė tė theksuar, ndėrsa nė ato pjesė qė i pėrkasin Bunės, Drinit dhe Durrėsit, thellėsitė janė tė vogla. Nė kėto toka mbizotrojnė sėmundje epidemike; kjo gjė ka bėrė qė banorėt e kėtyre viseve tė largohen nė male dhe nė brigjet e liqenit tė Ohrit.

 

Shqipėria e jugut(Epiri i vjetėr)

 

Ndryshe nga Shqipėria e Sipėrme; Shqipėria e jugut(Epiri i vjetėr) pėrbėhet nga tokė krejtėsisht vullkanike, gjė qė tregon edhe emėrtimi i vjetėr qė kanė malet e Himarės. Nė kėtė vend ndodhin termete, qė nuk janė tė fuqishme. Malet, njėri nga tjetri, paraqiten me ndėrprerje; ato kanė lartėsi tė ndryshme, me gryka krateresh tė shuara; nė pjesėn mė tė madhe tė tyre janė tė thepisura. Ato zbresin drejt detit vetėm afėr Filatit, pėrball Korfuzit;deri te pika e fundit , Preveza, hasen pika tokėsore qė kanė fushė bregdetare.

 


E marte, 10 shkurt, 2004

PERISKOPI I DREJTĖSISĖ

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

 

          EDHE UJI FLE, POR PROPAGANDA KOLONIALISTE SERBOMADHE  ANTISHQIPTARE KURRĖ NUK FLE!

                         

Fatkeqėsisht, kėtė fenomen tė  shėmtuar antishqiptar nga pėrvoja e hidhur qindravjeēaare e pikėpjekjes sė shqiptarėve indigjenė me serbėt barbarė-gjenocidalė, ardhacakė(“doshlakė”) tė vendosur nė Ballkan, as politika e as historia shqiptare nuk e kanė    fokusuar nė  mėnyrė tė merituar  nė asnjėrėn nga kaptinat  e pėrmbajtjes sė tyre zhvillimore dhe vlerėsuese tė derisotme. Si boomerang  i njė vakumi tė kėtillė, edhe  nė fillimshekullin XXI (shkurt 2004) si politika,  shkenca, ashtu edhe propaganda  zyrtare shqiptare janė ende nė defensivė (duke kėrkuar pėr ta ndėshkuar “fajtorin e brendshėm”, jo pėr  shkak tė tradhtisė sė interesave tė pėrgjithshme tė kombit dhe atdheut shqiptar, por  pėr shkak tė qėndresės nė mbrojtjen e tij kėmbėngulėse nga propaganda luftėnxitėse dhe gjenocidi shekullor serbomadh! Kėtė dukuri ANIMOZITETI e provojnė edhe  spekulimet dhe heshtja nėpėr koluare dhe “kafeqajtoret e kasabave”, tani tė restauruara nė “taverna e piceri” moderne   “ autodidaktėve” kuazishkencorė dhe tė filozofisė politike, tė zhvilluara nė stilin “ekuidistnacės” pedagogjiko-gjeografike “prej sė largėtės  tek e afėrta”, domethėnė mbrapshtė si nė kuptimin e tradicionales historike kombėtare, ashtu dhe tė asaj shkencore politike tė brendshme dhe tė jashtme ), dhe rob i abolimit tė  kolonializmit gjenocidal dhe    imperializmit serbomadh. Mirėpo, pavarėsisht nga motivi dhe prirja “tradicionale” e pėrshtatjes politikės sė inercionit dhe tendencės sė  “rehabilitimit” tė hollokaustit serbomalazez ndaj shqiptarėve, qė nga 1878 e deri mė 2004, ne nuk guxojmė tė harrojmė se standardet demokratike, as multietnia e imponuar me serbosllavėt kolonialistė, nuk do tė japin frytet e njėmendta, po qe se edhe mė tej  vetėm  shqiptarėve nė Ballkan u mohohet identiteti kombėtar dhe shtetėror nė kolizion me tė drejtėn e tyre historike, dhe me    drejtėn ndėrkombėtare, sipas sė cilės shqiptarėt sikurse  tė gjithė popujt nė botė e gėzon tė drejtėn e vetėvendosjes. Andaj, nuk kemi as mė tė voglėn arsye, qė tė heshtim para kėtyre fakteve tė pamohueshme si mbi bazėn e historikes, ashtu edhe mbi atė tė juridikes.

 

  1. Heshtja(?!)

As nė kuptimin  shkencor, as nė atė religjioz, heshtja para shfaqjes sė ēfarėdo dukurie negative, qė i kanoset njeriut si individ  a njė kombi  si kolektivitet, mbi kėto dy baza, me tė drejtė vlerėsohet si element i frikėsimit, i qyqarllėkut, i injorancės, i oportunizmit, i karrierizmit dhe i egoizmit individual a grupor, tė gjitha kėto veēori shpiejnė nė krijimin e dyshimit, tė humbjes sė besimit nė vetėveten, tė konfuzionit ndaj njohjes sė  vėrtetės mbi fenomenet e caktuara nė shoqėri.

 

Lind pyetja, edhe sa do tė heshtė inteligjencia dhe politika zyrtare shqiptare, para sė vėrtetės sė pamohueshme, se shqiptarėt nuk  janė  duke jetuar nėpėr territore tė huaja etnike sllave (Serbia, Mali i Zi dhe FYROM-i), por janė etni autoktone e paeksportuar as nga gjysmė Shqipėria e sotme, as nga Perandoria Osmane e dikurshme? Deri kur do tė  qėndrojmė indiferent sikurse “pula e qullosur” ndaj akuzave, rrenave, shpifjeve dhe trillimeve tė propagandas sė zezė dhe tė bardhė( sqarim: propagandė e zezė quhet ajo, burimet e sė cilės janė tė murkulluara, ndėrsa e bardhė quhet propaganda burimet e sė cilės janė tė njohura pėr opinionin-mh) tė politikės propagandistike zyrtare tė Beogradit dhe tė Podgoricės, se shqiptarėt janė: “ terroristė, fundamentalistė, separatistė” etj.etj.? Deri kur? Deri kur?- Prapė lind pyetja, kush, dhe si duhet tė pėrgėnjeshtrohen dhe tė neutralizohen kėto akuza tė rėnda shpifėse nė llogari tė gjithė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė para botės? Pėrgjigjja ėshtė e thjeshtė dhe, mė se qartė, ata persona dhe institucione zyrtare shqiptare, tė cilat janė tė ngarkuara dhe tė autorizuara me detyra, me funksione dhe  me kompetenca  tė caktuara para  presidentit, parlamentit, qeverisė, si dhe tė akredituara para institucioneve  evropiane dhe ndėrkombėtare. Nė rastin e kundėrt (jashtė Shqipėrisė, Kosovės dhe IRJM-sė), do tė duhej tė reagonin subjektet politike shqiptare, pėrkatėsisht pėrfaqėsuesit e tyre, tė cilėt participojnė nė qeverinė dhe nė kuvendin e Serbisė dhe tė Malit tė Zi, si dhe masmediat  e pavarura shqiptare, e jo tė heshtin pa asnjė arsye(pėr tė mos e zhbalancuar ekuilibrin e krijuar me shfaqjet e huaja tė dėmshme nė kurriz tė  sė drejtės historike, tė drejtės sė vetėvendosjes dhe tė politikės parimore shqiptare)  para “yryshit” tė propagandės antishqiptare, tė kuridsur nė “kuzhinėn” tradicionale tė shėrbimeve tė ndryshme tė zbulimit dhe tė kundėrzbulimit shovinist serbomadh nė Beograd, e cila tani ėshjtė riaktivizuar pėrmes “fabrikės” sė ashtuquajtur Agjencia e Sigurimit Ushtarak e Unionit tė SMZ-sė (dikur e njohur me emrin famėkeq “KOS” e ish-RSFJ-sė, dhe mė pas nėn sundimin e kriminelit Slobodan Milosheviq) me nė krye kolonelin Momir Stojanoviq, i cili (sipas raporteve tė organizatave humanitare joqeveritare ndėrkombėtare, dhe tė Kosovės) dyshohet se ka qenė i ndėrlikuar zyrtarisht nė kryerjen e krimeve tė luftės nė Kosovė.

 

Thjesht, kėtė, tanimė e dijnė edhe  “vremēat”, heshtja ėshtė e barasvlershme me miratimin. Prapė lindė pyetja, pse tė heshtim para “kolerės” gllabėruese serbomadhe, kur tė gjitha argumentet janė nė anėn  e sė vėrtetės shqiptare. Historikisht, as nė dekadėn e fundme tė shekullit XX(1990-2000), e as tani nė katėrvjetshin (2004) e prologut tė shekullit XXI, shqiptarėt (as teorikisht, as praktikisht) nuk janė shėrbyerė me doktrinėn dhe praktikėn e  urrjetjes nacionaliste, me  politikėn, as me propagandėn terroriste kundėr asnjė populli fqinj nė Ballkan, ashtu siē ka vepruar me shekuj, dhe tani sėrish (pas dėshtimit tė regjimit gjenocidal tė Slobodan Milosheviqit, mė 12 qershor 1999, si rrjedhim i ndėrhyrjes sė Aleancės sė Atlantikut Verior-NATO-s) ėshtė hedhur nė ofensivė propaganda shpifėse antishqiptare e Unionit tė SMZ-sė, me nė krye Momir Stojanovic, ish-bashkėpunėtor i ngushtė i Slobodan Milosheviqit(ish-president i Serbisė, pėrkatėsisht i  “RFJ-sė”).

 

  1.  Identifikimi dhe sanksionimi i vonuar

  Pavarėsisht nga  pasojat e deritashme, dhe ato qė mund tė pasojnė nė tė ardhmen nga zhvillimi i manovrave  dhe i kombinacioneve tė “fabrikės sė re eksportuese” tė produkteve toksikologjike tė propagandės shoviniste serbomadhe nėn drejtimin e kolonelit Momir Stojanoviq, i dėshmuar pėr ”rezultatet” e tij gjashtėvjeēare nė Kosovė (1993-1999) nė zhvillimin e propagandės antishqiptare, si dhe tė ndėrsimit tė ekspeditave ndėshkuese ēetnike serbe pėr shfarosjen e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK) dhe tė popullates civile shqiptare, ne nuk mund tė pranojmė (madje as nė ėndėrr) tezat sofistikuese dhe tė rreme as tė kėtij farė koloneli propogandues dhe zbatues lojal  tė urdhėrave ekzekutuese tė Slobodan Milosheviqit, as tė shkencės, e as tė politikės aktuale tė Unionit tė SMZ-sė me nė krye Svetozar Maroviqin ,Nebojsha Ēoviqin, Vladan Batiqin dhe me  Artemije Radosavleviqin..,etj., se “UĒK-ja  ka qenė organizatė terroriste, dhe se nė Kosovė edhe sot ka  terrorizėm shqiptar”(!?) Kjo ėshtė gėnjeshtėr dhe floskulė e politikės dhe e propagandės sė shėrbimeve tė zbulimit dhe tė kundėrzbulimit tė Serbisė dhe tė shėrbimeve agjenturore informative tė nėndhshme tė Kishės Ortodokėse Serbe.

 

3. Sajesa e projekteve tė vjetra serbomėdha

 

Arsenali  i shpifjeve dhe i  akuzave tė kėtilla tendencioze, tė njėanshme tė makinerisė propaganidistike ēetniko-serbe, kundėr shqiptarėve dhe Shqipėrisė, fare nuk ėshtė novus as pėr nga pėrmbajtja, as pėr nga metodologjia e lansimit tė tij, por ėshtė sajesė me bazė shumė tė vjetėr tė brumit gjenocidal tė propagandės kolonialiste serbomadhe, duke filluar qė nga  “Naēertanije” (1844)e Ilia Garashaninit, nga regjimet diktatoriale e ekspansioniste tė Milosh Obrenoviqit, tė  Vasa Qubrilloviqit, tė Ivo Andriqit, tė  Nikola Pashiqit, tė Aleksandar Rankoviqit, tė Dobrica Qosiqit, e deri te Slobodan Milosheviqi,  Vojisllav Sheshel, Zharka Razhnjatoviq(Arkani), me tė vetmin emėrues tė pėrbashkė=dėbimi me dhunė, me zjarr, me reprezalije dhe me gjenocid i shqiptarėve nga trevat e tyre tė Shqipėrisė Etnike. Kėtė strategji tė dikurshme dhe tė sotshme antishqiptare dhe anti Shqipėri, politika propagandistike e Serbisė, sikurse kjo e sotmja e Momir Stojaniviqt, para opinionit tė vet dhe atij ndėrkombėtar, e “justifikonte” me “luftėn e saj kundėr shfaqjes dhe veprimt tė  terrorizmit shqiptar nė Ballkan”. O tempora! O mores! Edhe sa shekuj duhet tė kalojnė, e Evropa ta kuptojė, dhe ta sanksionojė njėherė e pėrgjithmonė terrorizimin shtetėror dhe politikėn gjenocidale imperialste tė Serbisė sė Madhe, e cila si dikur edhe sot, ka ngelur e patransformuar nė logjikėn e saj tė ekspansionizmit dhe tė militarizmit kolonilailist ndaj vendeve fqinje, siē janė Shqipėria Etnike, Kroacia, Hungaria, Bosnja dhe Bullgaria.

 

Gjithashtu, pėrmbajtja dhe mjetet operative tė funksionimit tė Agjencisė sė Sigurimit Ushtarak (ASU), tė drejtuar nga drejtori i saj, Momir Stojanoviq, janė nė tėrėsi “surogat original” i Projekteve   denoncuese tė shqiptarėve  nga ana e OZNE-sė(15.08.1944), e UDB-sė(mars 1946) dhe e KOS-it(14.09.1955, tė cilat kanė qenė institucionet kryesore tė policisė dhe tė ushtrisė sė Jugosllavisė sė Titos (tė komanduar nga kryeēetnikėt  serbomėdhenj, tė shtirur si “kumunistė” dhe si “partizanė” nė likuidimin fizik individual dhe pastrimin etnik kolektiv tė shqiptarėve nga Kosova dhe nga tė gjitha trevat e tjera tė banuara me shqiptarė tė Shqipėrisė Etnike. Nė kėtė kontekst, kėshtu flasin edhe shifrat statistikore tė kronologjisė sė zezė historike tė OZN-sė,  tė UDB-sė dhe tė KOS-it serbomadh  ndaj shqiptarėve nė Kosovė. Menjėherė, pas miratimit tė Rezolutės sė Bujanit pėr tė drejtėn e vetėvendosjes dhe bashkimit tė Kosovės me Shqipėrinė (mė 2 janar 1944) nė Kosovė depėrtojnė ēetnikėt e maskuar nė unormat “partizane”, me ē’rast nė shenjė hakmarrjeje pėr kėtė akt tė rėndėsishėm historik pėr Kosovėn dhe Shqipėrinė, kryejnė akte tė terrorizmit tė organizuar dhe spastrim etnik ndaj popullatės sė pafajshme civile shqiptare. Si rrjedhojė   e mospajtimit me krijimin e njė gjendjeje tė tillė tragjike, shqiptarėt ngrihen nė Kryengritjen gjithėpopullore tė Drenicės me nė krye tribunin kombėtar, Shaban Polluzha. Mirėpo, pas njė rezistence tė pathyeshme tė luftės sė Drenicės, Josip B. Tito, (me dekretligj) urdhėron qė Drenica tė vihet nė adiminstratėn e dhunshme ushtarake, si “organ i pushtetit ushtarak shtetėror”. Edhe pse mė 9 maj 1945 kishte pėrfunduar Lufta e Dytė Botėrore, Drenica  ende gjendej nė tym e flakė tė barutit tė hordhive pushtuese, duke pėrjetuar ankthin  e tmerrit, dhe tė gjenocidit tė ushtrive ēetnike serbe me “yllin partisan” deri nė qershor tė vitit 1945, kur kjo pezullohet definitivisht me urdhėrin e Titos. Mirėpo, kėtu nuk pėrfundon tragjedia kombėtare e shqiptarėve, sepse mė 10 korrik 1945, Kėshilli Krahinuer Populluer i Kosovės dhe i Metohisė, nxori Rezolutėm se Kosova “me vullnetin e shqiptarėve” i bashkohet Serbisė.Natyrisht, kjo ishte njė gėnjeshtėr dhe manipulim politik, si rezultat i pėrdorimit tė dhunės dhe terrorit ndaj shqiptarėve, tė cilėt nuk kishin votuar t’i bashkoheshin Serbisė(siē pohonte propaganda e ndyrė  pushtuese serboēetnike pėrmes gojės, po ashtu tė ndyrė tė kolaboracionistit dhe vrasėsit tė shqiptarėve, Ali Shukrisė nga Mitrovica), por kishin votuar, qė t’i bashkoheshin nėnės Shqipėri. Gjithashtu, ky guxim, ky heroizėm, kjo vendosmėri dhe atdhedashuri ndaj Shqipėrisė Etnike e shqiptarėve tė Kosovės, dhe tė gjitha pjesėve tė tjera shqiptare, qė morėn pjesė nė Luftėn e Drenicės pėr t’u ēliruar nga ēizmja koloniale serboēetnike, e patii ēmimin e vet tė lartė, sepse pasi botėrisht nuk u pajtuan qė Kosova tė mbetet nėn Serbinė e madhe, Tito me klikėn e tij serbomalazeze (Svetozar V.Tempo, Dushan Mugosha,Sava Dėrleviq, Pavle Joviēeviq etj.) ( nė stilin e propagandės sė sotme shpifėse teroriste tė Momir Stojanoviqit, se “Kosova e Shqipėria po vėlon nga terrorizmat e huaja”, me qėllim qė tė rehabilitojė hollokaustin serboēetnik tė regjimit tė Slobodan Milosheviqit ndaj shqiptarėve nė Kosovė dhe mė gjerė), sėrish thuri njė grackė tjetėr tragjike pėr shqiptarėt, qė shumė vonė, nė dhjetėvjeēarin e fundmė tė shekullit XX (pas shthurjes sė ish-RSFJ-sė, pėrkatėsisht rikolonizimit tė Kosovės nga harangat barbare paramilitare, militare dhe policore serboēetnike), filloi tė  riaktualizohet nga dėshmitarė tė gjallė (si intelektuali i njohur, Azem Xani nga Polaci  i Drenicės, i cili nė temėn “viktimat e Tivarit”, ka shkruar njė libėr  shumė tė vlefshėm(nė dy vėllime), si   dhe nga veprimtarė tė tjerė shkencės dhe tė kulturės shqiptare, e njohur me emrin “Procesi i Tivarit”.

 

  1. “Goshqiptare e Tivarit”-simetria e kontinuitetit historik e politikės   gjenocidale serbomalazeze ndaj shqiptarėvelgota

  Sipas propagandės serbomalazeze tė regjimit brutal Tito-Rankoviq, “golgota shqiptare e Tivarit” ėshtė organizuar me qėllim “ tė plotėsimit tė efektivivave ushtarake tė Armatės IV jugosllave pėr ta ēliruar Malin e Zi nga fashizmi.”Mirėpo, edhe pse sot ende nuk dihet saktėsisht numri i viktimave sesa shqiptarė janė maskruar nga kama dhe tė gjitha armėt e bombat serbomalazeze ēetnike, llogaritet se nga 13 mijė veta(prej tyre i kanė masakruar barbarisht mbi 1.600.Mirėpo, edhe kjo shifėr nuk mund tė konsiderohet e saktė,nga dėshmitarėt e gjallė dėshmohet se numri i tyre tejkalon dyshin e kėsaj shifre tė theksuar) kryesisht djelmosha shqiptarė, tė cilėt i kanė detyruar me dhunė, t’i  rreshtojnė nė “marshin e vdekjes” duke i nisur prej Kosove,  nėpėr Shqipėri pėr tė arritur nė “koloseumin e vdekjes” nė Tivar, varret e tė cilėve nuk dihen edhe sot e asaj dite.

 

Ia vlen tė theksojmė se, edhe pas “golgotės shqiptare tė Tivarit”, populli shqiptar nė Kosovė nuk ėshtė pajtuar me gjendjen koloniale robėruese nga serbomalazezėt, por nė vazhdimėsi e ka ngritur zėrin dhe pushkėn kundėr tyre (1946-1947). Mirėpo, regjimi serbomadh Tito-Rankoviq, ēdo kryengritje tė armatosur e ka shuar nė gjak. Kėshtu, edhe gjatė viteve 1956-1957, me pretkest tė grumbullimit tė armėve nėpėr shtėpitė e shqiptarėve, makineria brutale e ekspeditave ndėshkuese policore serbe  i ka torturuar mbi 50 mijė shqiptarė, dhe mbi 1000 tė tjerė i ka likuiduar nė mėnyrėn mė mizore, si dhe mbi 300 mijė tė tjerė i ka shpėrngulur nė Anadolli tė Turqisė (sipas elaboratit tė Vasa Qubrilloviqit: “djeg, vrit, shpėrngul dhe kolonizo”).

 

Po ashtu, propaganda serbomadhe antishqiptare ishte aktive dhe shumė e rrezikshme, edhe nė vitin 1968, e cila pėrmes agjentėve dhe mekanizmave tė saj veprues ndikoi nė thyrjen brutale tė demonstratave tė studentėve shqiptarė, tė Prishtinės, tė cilėt(edhe pse pa pushtet faktik as juridik) ishin tė vetmit pėrfaqėsues legjitimė tė popullit shqiptar nė Kosovė. Kėtė e dėshmoi edhe shtruarja e kėrkesave tė tyre tė drejta dhe tė ligjshme, qė Kosovė tė fitoni statusin e Republikės, dhe pėrdorimin  e simboleve kombėtare shqiptare. Duke qenė se shqiptarėve iu lejua vetėm pėrdorimi i flamurit kombėtar shqiptar, si “minoritet kombėsi”, lėvizjet patriotike shqiptare me nė krye Adem Demaēin, dhe me pasardhėsit e tij, Hydajet Hyseni, Kadri Zeka, Jusuf Gėrvalla e tė tjerė, vazhduan luftėn ilegale pėr ēlirimin definitiv tė Kosovės nga kėmba e pushtuesit kolonizues serbomalazez. Si rrjedhim, mė 1981 shpėrthyen demonstratat studentore nė Prishtinė, nėn drejtimin e Hydajet Hysenit me shokė dhe me shoqe tė paepur pėr liri dhe pavarėsi tė Kosovės. Mirėpo, edhe kėto demonstrata tė studentėve shqiptarė, UDB-a, KOS-i jugosllavė dhe kolaboracionistėt shqiptarė, i shuan nė gjak, duke pėrdorur tanke ushtarake e policore, por dėshirėn dhe vullnetin atdhedashes pėr lirinė e Kosovės, pėrkatėsisht tė trojeve etnike shqiptare, as tanket, as topat, as raketat, as burgosja, as torturat ataviste, as vrasja e patriotėve mė tė dalluar shqiptarė, nuk pati fuqi pėr t’i  varrosur, sepse nuk voni shumė kohė, e nga vrushkujt e gjakut liridashes te LPK-sė, tė LKĒK-sė dhe tė lėvizjeve dhe tė fronteve tė tjera revalucionare shqiptare, lindi Ushtria Ēlirimtare e Kosovės(UĒK) me nė krye me heroin kombėtar legjendar, Adem Jasharin, e cila me luftėn e saj heroike, dhe me urtinė politike ia arriti ta ēlirojė Kosovėn nga bandat vrastare tė kolonizatorėve shekullorė serboēetnikė. Pikėrisht, kėtu qėndron “problemi” dhe “mosmarrėveshja” me politikėn dhe me  propagandėn e luftėnxitėse tė Unionit tė SMZ-sė, sepse pas disfatės sė luftės gjenocidale nė Kosovė, domethėnė pas humbjes sė kolonisė sė tyre mė tė pasur nė Evropė, Kosovės me burime nėntokėsore (ari, argjend, plumb, baker, krom, thėngjill etj.), tash qe katėr radhazi Beogardi sė bashku me Kishėn Ortodkėse Serbe dhe me tė gjitha shėrbimet sekrete policore dhe ushtarake, po rovatet qė tė ushtrojė propagandė dezinformuese kundėr UĒK-sė se ajo nė essencė “ėshtė terroriste” sė bashku me tė gjithė ato subjekte politike vendore dhe individė shqiptarė, duke mos kursyerė as mbėshtetsin kryesor tė UĒK-sė, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe tė partnerėve tė saj evropianė nė kuadrin e NATO-s. Mirėpo, pavarėsisht nga kėto tendenca paranoike dhe shpifarake tė propagandės  serbomalazeze tė UDB-sė, tė KOS-it, pėrkatėsisht tė ASU-sė sė Momir Stojanoviqit, lufta e drejtė ēlirimtare kombėtare dhe antikoloniale e UĒK-sė, as e lėvizjeve tė tjera shqiptare kundėr pushtuesve kolonialė serbomalazezė, me asnjė ligj tė sė drejtės ndėrkombėtare, nuk mund tė cilėsohet  si “terroriste”, sepse ka karakter tė pėrgjithshėm tė luftės ēlirimtare kombėtare, e jo karakter grabitēar, terrorist dhe gjenocidal, sikurse lufta pushtuese e Serbisė ndaj Kosovės. Ky raport nė asnjė mėnyrė nuk mund tė ndryshohet as ligjėrisht, as politikisht, sepse viktimat dhe varret masive nė Kosovė flasin se kush ishte nė rolin e agresorit, e kush ishte nė rolin e mbrojtėsit dhe tė ēlirimtarit.

 

  1. Ēerthujt e terrorizmit, tė hulumtohen nė Serbi, e jo nė Kosovė, as nė   Shqipėri

 

Prandaj, pavarėsisht nga “aftėsitė profesionale” tė agjentėve dhe tė Agjencisė sė Sigurimit Ushtarak tė Momir Stojanoviqit, qė ta revidojnė tė vėrtetėn historike dhe politike tė Kosovės nė llogari tė propagandės kolonialiste serbe tė Unionit tė SMZ-sė, me qėllim qė ta gėnjenė dhe ta frikėsojnė opinionin ndėrkombėtar se Ballkanit po i kanmoset njė rrezik i madh nga “terrorizmi shqiptar” i Alkaides”, i cili po manifestojka pėrmes ndėrtimit tė  njė “transversaleje tė gjelbėr muslimane nė Ballkan”(Maqedonia, Shqipėria, Kosova dhe Sanxhaku).Sipas “gramatikės” cirilike tė propagandės  shpifėse dhe dezinformuese tė Beogradit, kjo do tė thotė se shqiptarėt dhe muslimanėt e Sanxhakut, tė mbėshtetur nga Shqipėria dhe Turqia, janė nė “mundim e sipėr”, qė tė krijonė shtetin e pare silamik nė Ballkan, pėrkatėsisht nė Evropė. Kėto shpifje diletnate dhe bizare nė llogari tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė, vihen nė kontekstin historik jo tė realiteteve tė sotme tė krinjuara nė Ballkan dhe nė Evropė, por nė atė periudhės historike tė Perandorisė Osmane, e cila sipas “justifikimit” tė politikės propagandistike  dhe tė kuazishkencės serbomadhe tė Beogardit, e paskėsha pasur ėndėrr shekullore, qė tė depėrtojė nė Evropėn Perėndimore.Mirėpo, nė rastin konkret  krahas Shqipėrisė dhe shqiptarėve dhe perandorisė sė perėnduar osmane, akuzohet edhe politika e sotme e Turqisė, e cila sipas kėtij varianti tė “transversals sė gjelbėr”, kjo paska pėr qėllim tė fundit, qė duke pėrdorur Sanxhakun, ta ndajė Serbinė dhe Malin e Zi, dhe tė gjithė serbėt t’i copėtojė nė minoritete kombėtare nėpėr enklavat heterogjene tė shteteve tė reja, tė cilat do tė kriohen nė Ballkan?! Duhet tė nėnvizojmė se autorėt e kėtij “koncepti strategjiko-taktik” tė propagandės serbomalazeze, tė cilėt e kanė trilluar “transversalen e gjelbėrr”, tė theksuar, indirect pėrmes trukeve nacionalshoviniste (pėr ta ruajtur epėrsinė e interesave koloniale dhe ekuilibrin e sferės sė interesit tė zones bizantine sllave nė Ballkan), i kritikojnė ashpėr strategėt e Rendit tė Ri Botėror, e nė radhė tė parė Amerikėn, Kombete Bashkuara dhe Bashkimin Evropian, me motivacion se kėto janė shkaktari kryesorė, i mbėshtetjes sė pavarėsisė sė Kosovės nė dėm tė sovranitetit dhe tė pavarėsisė sė  Serbisė. (Me gjasė) pėr t’i shpėtuar kėsaj  “gracke”, tė trilluar dhe krejtėsisht tė zhveshur si nė aspektin e realpolitikės, ashtu edhe tė angazhimit strategjik tė SHBA-sė pėr zgjidhjen e krizave ndėretnike nė Ballkan, “kuzhina” e propagandės serbomadhe, pėrmes ASU-sė sė Momir Stojanoviqit, ka nxjerrė nė shesh “argumente tė reja” tė “terrorizmit shqiptar” nė Ballkan. Kėsaj “eureke” tė propagandės subversive speciale, tė kombinuar me sondazhe dhe elemente tė strategjisė sė frikėsimit, tė “gatuar nė kuzhinėn e vjetėr” dhe tė re politikės sė “bosėve” tė Dedinjės dhe “beretave tė kuqe” tė Legisė sė Zemunit, me qėllim qė politikėn shqiptare “ta mbėshtesin pėr muri”, duke e izoluar nga populli dhe mbėshtetja e Amerikės dhe e aleatėve tė saj, mund t’I ketė besuar verbėrazi vetėm “kasapi i Ballkanit”, Slobodan Milosheviqi, si dhe bashkėpunėtorėt e tij tė ngushtė racistė: Shesheli, Milutinoviqi, Shainoviqi etj, tė cilėt sot gjenden, duke u akuzuar nė Tribunalin e Hagės, pėr shkak tė politikės gjenocidale ndaj shqiptarėve, kroatėve dhe muslimanėve boshnjakė.

 

6. Preventiva pėr neutralizimin e propagandės terroriste serbomalazeze

 

 

 

 Me gjithė konstatimet e theksuara, kjo nuk mjafton, tė ngelim vetėm nė konstatime empirike individuale a profesinale, por pėr trillimet dhe shpifjet e kėtilla tė “terrorizmit” tė eksportuar nga Serbia dhe Mali i Zi nė adresė tė UĒK-sė, tė  individėve dhe tė institucioneve tė ndryshme shqiptare tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė, ėshtė domosdoshme tė merren kundėrmasa urgjente nga strukturat zyrtare shtetėrore s tė Kosovės, ashtu edhe tė Republikės sė Shqipėrisė, me qėllim tė pėrballimit dhe tė sanksionimit me kohė tė “produkteve” tė propagandės terroriste zyrtare tė Serbisė, pėrndryshe, nėse ne “flejmė” dhe grindemi mes veti edhe nė kėtė fillimshekull (duke kėrkuar “fajtorin-armikun” e brendshėm shqiptar, i cili po na e prish “dashurinė tregtare” personale e grupore me Unionin e SMZ-sė)  sikurse  gjatė historisė sė derisotme, na kanoset serish rreziku serioz, qė mbi kokat dhe trojet tona etnike, tė rikthehet propaganda dhe terrorizmi gjenocidal i barbarizmit serbomalazez. Pėr tė evituar njė rrezik tė kėtillė, tė cilin tanimė e ka bėrė tė ditur zyrtarisht eksponenti i propagandės speciale, subversive luftėnxitėse serbe kundėr shqiptarėve dhe Shqipėrisė, Momir Stojanoviq, politika zyrtare shqiptare, duhet tiI marrė kėto masa urgjente, me qėllim qė, tė identifikohet dhe tė sanksionohet ligjėrisht sa mė parė, Momir Stojanoviq, si bartės kryesor i strategjisė dhe i taktikės sė propagandės sė tij tė trilluar “terroriste” nė adresė tė shqiptarėve, tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė:

 

(I)                             Qeveria e Republikės sė Shqipėrisė (pa vonuar, me procedurė urgjente), duhet tė deklarohet zyrtarisht para bashkėsisė ndėkombėtare nė vlerėsimin e saj meritor, ėshtė e vėrtetė apo gėnjeshtėr se, sipas informacioneve tė shėrbimeve dhe tė  policive sekrete serbomalazeze(tė analizuara dhe arkivuara me shifrėn tepėr sekret nga titullari zyrtar, Momir Stojanoviq) “nė Shqipėri, nė pjesė veriore tė saj: Bajram Curr, Krujė e Tropojė, nė Kosovė, nė Kėrēovė dhe nė Gostivar, ‘Alkaida” jo vetėm se qenka e pranishme, por edhe po veprueka si e tillė”. Kėshtu, ka pohuar decidivisht kryepropaganduesi serbomadh antishqiptar, Momir Stojanoviq pėrmes intervistės sė tij, dhėnė Agjencisė sė lajmeve “TANJUG” tė Unionit tė SMZ-sė, mė 2.02.2004. Edhe pse kjo nuk ėshtė e vėrtetė se ēka ka deklaruar zyrtarisht ish-koloneli i KOS-it nė Kosovė, Momir Stojanoviq, qarqet zyrtare shqiptare nga tė gjitha hapėsirat e Shqipėrisė Etnike, duhet tė dalin sa mė pare para opinionit me reagimet e tyre pėrgėnjeshtruese, nė mėnyrė qė tė dale nė shesh, se kush po e dezinformon faktorin ndėrkombėtar nė Ballkan me “ shfaqjen e terrorizmit” tė trilluar shqiptar. E vėrteta ėshtė krejtėsisht tjetėr nga ajo ēka ka pohuar, Momir Stojanoviq. Nė Ballkan ka terrorizėm (kjo u dėshmua edhe me vrasjen e premierit tė Serbisė, dr.Zoran Gjingjiqit), madje shumė i rrezikshėm dhe me pasoja tė paparashikuara, por ai ėshtė  terrorizmi kolonial serbomadh, e jo kursesi “terorizėm shqiptar”, siē pohon propaganda antishqiptare e drejtorit tė ASU-sė, Momir Stojanoviq. Sa ėshtė i rrezikshėm, dhe se mund tė eskalojė “brenda natės” siē thuhet nė zhargonin e politikės ditore, kėtė e provoi edhe vrasja e Ana Lindit(ministėr i Punėve tė Jashtme tė Suedisė, shtetit mė human dhe mė demokratik nė Evropė) nga akti terrorist serb me pėrmasa ndėrkombėtare.

 

    (II)Ministria e Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, nevojitet qė pėsmes notes protestuese diplomatike, tė reagojė ashpėr te qeveria e Unionit tė SMZ-sė, pėr shkak tė akuzave dhe shpifjeve tė konstruktuara tė drejtorit tė Agjencisės sė Sigurimit Ushtarak (ASU) tė SMZ-sė, Momir Stojanoviq, se nė Shqipėri po veprojnė “grupe terroriste” dhe “Alkaida”;

 

(II)                           Gjithashtu, Qeveria dhe Kuvendi i Kosovės, ashtu si ka vepruar me kohė Shėrbimi informativ i KFOR-it, urgjentisht, duhet t’i denoncojnė botėrisht spekulimet e konstruktuara tė propagandės sė ASU-sė, serbomalazeze, tė deklaruara pėrmes drejtorit tė saj, Momir Stojanoviq, se nė “Kosovė po vepron ‘Alkaida’ terroriste”;

 

(III)                         Tė njėjtin reagim pėrgėnjeshtrues, duhet ta kenė bėrė subjektet politike shqiptare nė IRJM; Subjektet politike shqiptare nė Mal tė Zi, si dhe ato nė Kosovėn Lindore.

 

 

 

Edhe pse tė gjithė “paragrafėt” e intervistės sė theksuar tė Momir Stojanoviqit janė konstruksion  i njė gėnjeshtre “sensacionale” tė kryeagjentėve tė “Beretave tė Kuqe” terroriste paramilitare serbomalazeze, tė cilat shkaktuan me qindra e mijėra viktima nė njerėz nė Kroaci, nė Bosnjė dhe nė Kosovė, kjo patjetėr duhet tė demantohet dhe tė demaskohet nga ana e politikės dhe e propagandės sė mirėfilltė shqiptare, e cila qe 14 vjet ka rėnė “gjumin dimėror”, e nuk shohin fare se ē’po ngjet rretheqark tyre. UDB-a ka hyrė jo vetėm nė Kosovė, nė Mal tė Zi, , por edhe nė zemėr tė Shqipėrisė, po lėviz lirshėm, dhe pa kurrfarė pengese, sikurse nė kohėn e esadistėve dhe tė  zogollistėve, e ngjizur me agjentura sllave dhe tė huaja po drejton propagandėn e saj tė nėndhshme pėr ta mbajtur shtetin shqiptar pėrherė tė destabilizuar dhe nė gjendje anarkie. Kjo dukuri negative dhe tejet e dėmshme pėr sigurinė dhe rendin nė Shqipėri, duhet tė eliminohet me mjetet pėrkatėse preventive, pėrndryshe  kjo do t’iu kushtojė shtrenjtė jo vetėm Shqipėrisė, por tė gjithė shqiptarėve. Ndėr masat preventive pėr t’u prerė penetrimi i agjenturave tė ndryshme serbomalazeze me parashenjė “tregtare” e “biznesi”  brenda kufijve shqiptarė, qeveria e Shqipėrisė, nevojitet tė rivendosė regjimin e vizave reciproke me Unionin e SMZ0-sė. Natyrisht,aplikimi i kėsaj mase do tė shkaktonte reagime nė qarqet e ashtuqujatura shkatėrrimtare tė sistemit shtetėror tė Shqipėrisė, mirėpo, kjo masė preventive, ėshtė mė se domosdoshme, sepse do tė ndikonte pozitivisht nė “dekontaminin” e territorit shqiptar nga vėrshimi legalė dhe ilegalė i bandave agjenturore serbomalazeze. Ndryshe, do tė jetė shumė vėshtirė, qė tė parandalohet “importimi”  i terrozimit serbosllav nė Shqipėri. Politika e jashtme e Shqipėrisė mund ta ketė  hequr regjimin e vizave me tėrė botėn, por me Unionin e Serbisė dhe tė Malit tė Zi, duhet ta rikthejė nė shqyrtim kėtė ēėshtje ngase pėrkundėr (heqjes sė vizave) dhe normalizimit tė marrėdhėnieve ndėrshtetėrore nė shakllė diplomatike me tė, deri tani nuk ka dhėnė asnjė rezultat nė kuptimin reciprok,( kur ėshtė fjala pėr palėn shqiptare), sepse politika dhe propaganda e Beogradit po vepron me tė njėjtat “standarde” tė regjimit tė Slobodan Milosheviqit kundėr interesave vitale tė Kosovės, tė Shqipėrisė, si dhe tė shqiptarėve nėpėr trevat e kolonizuara nga Serbia dhe Mali i Zi, duke tentuar qė para bashkėsisė ndėrkombėtare, t’i ndėrrojė tezat dhe rolet gjenocidale serbomėdha, se UĒK-ja dhe shqiptarėt nė Kosovė e Shqipėri “janė terroristė”, e jo Serbia dhe Mali i Zi, tė cilat, pothuajse njė dekadė tė plotė tė shekullit XX(1990-1999) ishin ndėr vendet mė terroriste nė botė, pas pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore. Kėtė e provojnė me dhjetra varreza massive tė viktimave civile (fėmijė, pleqė, gra,tė gjitha moshat),djegie massive e vendbanimeve nė Kosovė, nė Kroaci dhe nė Bosnjė, si dhe miliona refugjatė shqiptarė, myslimanė boshnjakė e kroatė nė Evropė, nė Amerikė e Australi. Ky lloj i terrorizmit tė organizuar shtetėror dhe i gjenocidit tė institucionalizuar serbomalazez, me gjithė  “listėn e dėshirave” dhe ulpiset e propagandės serbomadhe tė Momir Stojanoviqit nuk mund t’iu “amputuhet” as UĒK-sė, as shqiptarėve e as Shqipėrisė, por vetėm kryeaktorėve dhe ekzekutorėve kryesorė tė politikės dhe propagandės shfarosėse tė regjimit ēetniko-fashist tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit, dhe atyre, qė e ndihmuan atė nė kryerjen e krimeve kundėr njerėzimit.

 

Lidhur me  deklaratėn zyrtare tė Momir Stojanoviqit, se “nė Kosovė, nė gjysmė Shqipėrinė e pavarur, si dhe nė hapėsirat e tjera etnike shqiptare, ėshtė e pranishme Alkaida dhe organiztat terroriste islamiste si  ‘Vehabia’, ‘Tarikat’, ‘lulėkuqja’ etj.”, deri nė kėtė moment zyrtarisht ėshtė deklaruar vetėm KFOR-I nė Kosovė, i cili perms zėdhėnėsit tė tij,kolonelit Horst Pieper(raportit tė Zyrės pėr informim tė KFOR-it),kategorisht i ka hudhur poshtė pohimet e theksuara shpifėse propagandistike tė drejtorit tė Agjencisė sė Sigurimit Ushtarak (ASU) tė Unionit tė SMZ-sė, Momir Stojanoviqit, duke nėnvizuar me theks tė posaēėm se nė Kosovė, tė administruar nga UNMIK-u, nuk janė tė pranishme as nuk veprojnė as “Alkaida” as grupe tė tjera terroriste pėr tė cilat ka trumbetuar propaganda “largpamėse” e Momir Stojanoviqit( beta,3.2.2004).

 

7.   Shqipėria, as shqiptarėt nuk kanė nevojė pėr “avokatė”                       tė dyshuar terroristė  serbomalazezė

 

Nėse eventualisht, shfaqen dukuri terroriste(pavarėsisht nga prejardhja e tyre) nė Kosovė dhe nė Shqipėri, ato do t’i luftojnė me ngulmė dhe me tė gjitha mjetet, qė i kanė nė dispozicion shqiptarėt dhe vetė Shqipėria(e jo kursesi agjentėt dhe agjenturat terroriste tė Serbisė as tė Malit tė Zi, pavarėsisht nga “oferta qėllimmirė”  e tyre), duke bashkėpunuar me aleatin mė besnik dhe shpėtimtar tė tyre-Amerikėn, me institucionet pėrkatėse ndėrkombėtgare, me Kombet e Bashkuara, me KFOR-in dhe me Evropėn e sotme demokratike, e jo me okupatorėt e dėshmuar terroristė  dhe gjenocidalė serbomalazez, tė cilėt pėr ta fshehur terrorizmin e tyre dhjetėvjeēar(1990-1999), pasi tėrė bota e kuptoi se kush ėshtė terrorist nė Ballkan, sė fundi, Momir Stojanoviq, u gjet, qė “terrorizmin autokton” serbomalazez t’ua atribuojė shqiptarėve dhe Shqipėrisė. Mirėpo, kėto shpifje “sensacionale” tė propagandės serbe tė Beogradit nuk do t’i “zhvas” as UNMIK-u, as KFOR-I, as Amerika, sepse koloneli Momir Stojanoviq qemoti ėshtė nė Listėn e Zezė tė Bashkimit Evropian, si dhe ėshtė i apostrofuar nė Tribunalin e Hagės nga disa dėshmitarė,pėr shkak tė dyshimit se ka “gisht” nė kryerjen e krimeve tė luftės nė Kosovė. Kėtė e ka bėrė tė ditur, edhe Natasha Kandiq, kryetarja e Fondit tė sė Drejtės Humanitare, nė Beograd, se ka nė dispozicion dokumentin e Tribunalit tė Hagės nė tė cilin figuron emri i kolonelit Momir Stojanoviq. Kjo ēėshtje delicate,qė bie ndesh me tė drejtėn huanitare ndėrkombėtare, dhe me dispozitat e konventave tė Gjenevės, duhet tė jetė preokupim i propagandės sė ASU-sė sė tij, e jo shpifja dhe atribuimi   i     terrorizmit serb apo i “Alkaidės” shqiptarėve dhe Shqipėrisė. Se koloneli Momir Stojanoviq ka qenė i ndėrlikuar nė konfliktet e armatosura nė Kosovė, dėshmon edhe deklarata e deponuar Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės pėr krime tė luftės nė Jugosllavi, e paraiqtur nga nga dėshmitari, Nik Peraj (ish-oficer i UJ-sė), nė tė cilėn ka theksuar se,” M.Stojanoviqi nė filim tė marsit 1999, i kishte treguar pėr planin e pastrimit etnik, tė cilin do ta ndėrmerrte nė vepėr kundėr shqiptarėve tė Kosovės nė komunėn e Gjakovės. Ndėr tė tjera, nė deklaratėn e tij, Nik Peraj, kishte theksuar se si officer I UJ-sė, kishte marrė pjesė nė mbledhjen, kur ėshtė planifikuar masakra nė Mejė dhe nė Korenicė, ku mė 28 prill 1999 nė Mejė janė vrarė 68, kurse nė Korenicė 74 shqiptarė.”(Vijesti,28.03.2003). Duhet tė shtojmė se, pėr  kolonelin kontravers, Momir Stojanoviq nė Kosovė, duhet tė ketė qenė arkivuar ndonjė dosje e tij, edhe nė dokumentacionin statistikor tė Kėshillit pėr Mbrojtjen e Lirive dhe tė Drejtave tė Kosovės (KMLDNJ).


8 shkurt, 2004

Mediat dhe Politika
Spiralja e heshtjes dhe opinioni publik

Nga GĖZIM MEKULI*
Mediat shqiptare shpeshherė manipulojnė me pėrmbajtjen e informacionit duke pėrdorur, vetėdijshėm, nuancat e shumta tė shkrimit e tė shprehjes gjuhėsore…. Ėshtė e njohur, se ndėrtimi dhe lanēimi i dy llojeve tė informacioneve mbi tė njėjtėn ndodhi, mund tė ndryshojė shumė pėr nga forma dhe pėrmbajtja, (edhe pse, nė asnjėrėn nga kėto informacione, nuk do tė kishte gabime konkrete). Pėrzgjedhja e fjalėve dhe shprehjeve gjuhėsore luan njė rol tė rėndėsishėm nė formėsimin e informacionit. Kjo pėrzgjedhje ėshtė tregues se ēfarė dhe ēka synon tė arrijė politikisht njė shtėpi mediale: p.sh. Kryetitujt e gazetave si "Angazhimi i SHBA-sė nė Afganistan dhe Irak" dhe "Agresioni i SHBA-sė nė Irak dhe Afganistan", pėrshkruajnė dhe transportojnė realitetin politik dhe ushtark qė sot, aktualisht, ekziston nė kėto shtete… Por shtrohet pyetja: Si ndikon ky manipulim fjalėsh nė opinionin publik? A krijon pėrshtypje dhe vlerėsime tė ndryshme e tė dyshimta nė opinion, ky lloj formėsimi (shtrėmbėrimi) sintaksor e gjuhėsor? Si transportohen politikat demokratike tė SHBA-sė nga kėto industri mediale? Bėhet kjo me qėllim tė caktuar politik, apo ėshtė kjo edhe njė nonsens i gazetarėve?
     Opinionit shqiptar, pėr njė aktivitet, ndodhi apo deklaratė politike, janė duke iu servirur informacione me pėrmbajtje, porosi e pėrshtypje tė shumėllojshme. Rreth takimit tė njė udhėheqėsi partiak, me votuesit potencialė, njė gazetė shkruan, se filan politikan "dokumentoi", "kristalizoi" dhe "konstatoi", ndėrsa gazeta tjetėr, oponente e politikanit nė fjalė, po pėr tė njėjtin takim potencon, se filan politikan "supozoi", "hamendi" dhe "mendoi"... Akoma mė tepėr konstruktimi i fjalisė nga gazetarėt e gazetaret partiake, se "salla pėr pritjen e pėrfaqėsuesve tė partisė X… ishte gjysmė e mbushur" ka asosacione e qėllime tė tjera kundrejt asaj, se "salla pėr pritjen e pėrfaqėsuesve tė partisė Y ishte gjysmė e zbrazėt"!
    Ėshtė e njohur se shumica e individėve nuk e pėlqejnė tė jenė tė vetmuar e "tė leēitur" pėr sherr tė pikėpamjeve, qėndrimeve, bindjeve dhe vlerėsimeve tė tyre politike personale. Nga frika e izolimit intelektual e social kėta ndrydhin, dhe nėse ėshtė nevoja, edhe tradhtojnė mendimet, idealin dhe qėndrimet e tyre intelektuale e shkencore; mendime tė cilat do tė ishin nė kundėrshtim me klimėn momentale e dominuese nė opinion. Shumė individė/intelektualė i bashkėngjiten qėndrimit, mendimeve dhe politikave dominuese; (edhe pse njė qėndrim apo vlerėsim i tillė - qoftė politik, ekonomik apo kulturor - dominues nė opinion, nė tė shumtėn e rasteve ėshtė jo i qėlluar dhe i gabuar). P.sh. rast konkret kemi keqvlerėsimin dhe dėnimin qė ėshtė duke iu bėrė figurave dhe bėrthamave tė para tė UĒK-sė nė Kosovė. Ēfarė ndodh nė opinionin tonė publik? Shumė intelektualė kanė zgjedhur heshtjen dhe "ndrydhjen" e opinioneve, mendimeve dhe qėndrimeve tė tyre…! Nė lidhje me kėtė do tė pėrmendja klimėn dominuese politike gjatė sundimit tė NSPD-sė hitleriane nė Gjermaninė e vitit 1939 – 1945. Dihet nė lidhje me kėtė, heshtja dhe bashkėngjitja e intelektualėve tė shumtė grupacionit diktatorial e antinjerėzor dominues tė kohės.
     Me ndihmėn e opinioneve, qytetari dhe intelektuali shqiptar, vazhdimisht ėshtė duke kėrkuar tė zbulojė se nė ēfarė raporti ėshtė mendimi i tij politik me qėndrimet e shumicės sunduese dhe pakicės nėnshtruese. Ky "rentgenizim i opinioneve" do tė realizohej, pjesėrisht, me ndihmėn e bindjeve personale, por nė shoqėrinė tonė, para sė gjithash, janė mediat ato qė shprehin klimėn e opinionit. Ambienti nė opinionin publik shqiptar ka humbėsit dhe fituesit e saj. Nė kėtė etapė ėshtė duke u aktivizuar frika nga izolimi, dhe kjo krijon qėndrime tė ndryshme kundrejt ndodhive politike (partiake) me orientime tė ndryshme. Ata tė cilėt gjejnė pėrkrahje pėr mendimet dhe qėndrimet e tyre, janė duke fituar vetėbesim tė fuqishėm, po bėhen mė aktivė dhe po marrin pjesė nė debate tė jetės politike, sociale e kulturore. Ata tė cilėt po e kuptojnė se i pėrkasin klimės "sė opinionit pakicė", janė duke u vetėtėrhequr, janė duke u bėrė mė pasivė dhe e ndiejnė se ėshtė e vėshtirė tė mbrohen e tė lanēohen pikėpamjet dhe mendimet e tyre. Kėshtu debati i shoqėrisė shqiptare, i dalė dhe brumosur nga rrethanat qė tanimė dihen dhe i stimuluar nga media, do tė karakterizohej e orientohej nė dy drejtime: Nga ajo shumicė qė ėshtė nė sulm dhe ajo pakicė qė ėshtė nė mbrojtje.
Se sa do tė mbijetojė kjo "spirale heshtjeje" mbetet tė shihet!?

* Autori vazhdon studimet nė shkencat e mediave, film dhe komunikacion nė Universitetin e Oslo-s Norvegji

----------------------------------------------------------------------------------------------------
6 shkurt, 2004
Mediat dhe thashethėmet mediale
Shkruan: Gėzim Mekuli, Oslo
Nė lidhje me informacionet, qė janė duke u lancuar kohėve tė fundit nė Kosovė, do tė ishte me rėndėsi t'i kushtojmė kujdes njė formė tė veēantė e delikate tė transportimit dhe modifikimit tė kėtij lloji tė „informacioneve".
Kėshtu, do kuptohet se ēfarė vendimesh tė rėndėsishme nė shoqėrinė tonė janė tė varura nga ky lloj "komunikimi". Ėshtė fjala pėr thashethėmet dhe gjepurat; "mediumin masiv" mė tė vjetrin nė botė, dhe mė tė lakmuarin nė Dardani!
Thashethėmet nė sockulturėn tonė arritėn tė mbijetojnė. Pėrse? Vetėm pse ėshtė mjeti me i lirė dhe nuk kushton hiēgjė?
Ka raste kur gjepurat janė tė "argumentuara", shkruan Jean Noäl Kapel. Atributet qė i pėrkasin kėtij grupi „lajmesh" janė: „i pakontrolluar, i pagarantuar, shpesh i deformuar, i shėmtuar dhe i falsifikuar".
Sidoqoftė, qėllimi i gjepurave ėshtė tė bėjė sa mė tėrheqėse shpėrndarjen e saj, tė dezorientoj dhe tė instalojė pasiguri nė rrethe tė caktuara politike, ekonomike, nacionale, etj. (A nuk janė duke krijuar huti dhe helmosje kėto nė sistemin politik tė Kosovės, nė lidhje me burgosjen e ish-luftėtarėve tė UĒK-sė dhe mosburgosjen e bartėsve tė strukturave ganstero-politike tė Ivanoviqve). Thashethėmet fabrikohen e sofistikohen nė laboratore tė specializuara dhe kanė pėr qėllim tė arrijnė influencė nė opinionin publik: nė ato mediale, politike, ekonomike e deri tė ato kulturore.


"Ushqehen" gjepurat vetėm me gojė? Ka tė ashtuquajtura gjepura private?
Sidoqoftė, mund tė konstatohet se thashethėmet pėrmbajnė e prezentojnė, pikėsėpari njė "informacion", i cili, gjithsesi, ka njė lidhshmėri tė afėrt me ndodhinė e sė kaluarės dhe, i cili, do tė besohet nė njė pėrqindje nė opinion. Thashethėmet e mediave shqiptare mbi njė personalitet tė njohur, tejkalojnė fjalėt, sepse kjo zgjon kėrshėri dhe "aha efekt" mė tė bujshėm se sa njė qytetar "i thjeshtė", fati i tij politik ėshtė i njė interesi mė tė gjėrė! Zakonisht kemi tė bėjmė me fatin personal tė VIP-it si; jeta intime e tij, aktivitetet, mėnyra e tė shprehurit, tė veshurit dhe, veēanėrisht, veēoritė psiko-fizike tė tij. "Thashethėmet" mbi kryetarin e Kosoves dhe lidhjet e tije me narko mafian italio-shqiptare, "tradhėtinė e politikanit", "pėrvetėsimin e buxhetit shtetėror", "burgosjet partiako-politke", "ngritjen apo zbritjen e ēmimeve" dhe tė ngjashme janė duke zhvilluar efektin e vet tė gjatė negativ nė opinionin publik dardanas.
Krizat nė shoqėri nxisin kėrkesat pėr informacion dhe nė kėto grupe tė shoqėrisė, siē jemi ne dardanasit, thashethėmet shpejt lindin e tejfryhen, shpėrndahen si nė rrafshin horizontal dhe atė vertikal, kėto "marrin dhenė" lehtazi.
Shkencėtarėt, shpėrndarjen dhe ndikimin e thashethėmeve e konsiderojnė si epidemi. Ato janė aq tė errėta, tė pashėndosha e dinake saqė shpėrndahen shumė ngadalė dhe rrėzikshėm, ato janė fuqishėm tė "ngjyrosura" dhe mund tė orientojnė nė tronditje tė opinionit publik me pasoja tė paparashikuara...(Rast konkret kemi luftėn nė Kosovė, dhe ndikimi vdekjeprurės e dezorientues i thashethėmeve dhe fjalėve nė organizimin, orientimin dhe drejtimin e popullit nė grumbullimin e mjeteve materiale, pėr tė ndihmuar popullin shqiptar, udheheqjen politke "Kosovare" dhe UĒK-nė). Thashethėmet dhe fjalėt copėtuan e grimėzuan energjinė e madhe morale, politike e ekonomike tė disporės shqiptare. Pasojat dihen. Edhe sot ėshtė duke vazhduar ky avaz, edhe sot instrumentalizohet populli "barkbosh" dardanė, edhe sot e fusin nė grykė tė topit...e kapot medial qėndrojnė anash, fėrkojnė duart...e presin..., kolltuqe e karrierė...!
Lakmia e mediumeve pėr zbukurime dhe konsumim lejon fabrikantėt qė me ēdo ēmim tė pėrvetėsojė tė renė, ekskluziven, dhe senzacionalen.
Kėto media lejonė tė drejtohen dhe shėrbehen me fjalė apo si themi ne "informata ēajtoresh"... Ka disa teori qė shpėrndarjen e thashethėmeve dhe fjalėve i trajtojnė si teori kaotike: Kėto bėjnė hope, ecuria dhe zhvillimi i tyre nuk mund tė parashikohet. Pasqyrė e kristaltė do tė ishte pėr ne shqiptarėt nė pėrgjithsi raporti e ambienti i ndotur e armiqėsor, medial, politik e ndėrnjerėzor, ku jo pak fjalėt dhe thashethėmet (tė pėrtypura me shije nga grupacione tė caktuara mediale e partiake), kanė "kontribuar e ndihmuar" pėr kėtė ambient!
Impotenca e mosvėnies nėn kontroll tė kėsaj tė keqeje, tė lindur nga "kutia e pandorės" bėn qė thashethėmet tė jenė interesante dhe plotė kuriozitet pėr opinionin publik dhe mjaft strategjik pėr qarqe tė caktuara politike. Opinioni publik shqiptar mė sė paku ka disponim "pėr thithjen" e kėtyre "informatave". Tepėr shumė TNT ka shpėrndarė dhe "mbjellė", nė fushat e Dardanisė pushtuesi i pangopur serb. Mos tė lejojmė qė "mediat" karrieriste dhe profituese tė minojnė dhe "TNT-izojnė" mendjen, trurin dhe tė arriturat politike (edhe ashtu simbolike) tė Dardanisė!


E hėnė, 26 janar, 2004

BAROMETRI DIPLOMATIK

Pof.Dr.Mehdi HYSENI

 

     SHQIPTARĖT E MALĖSISĖ  MIDIS NEOKOLONIALIZMIT MALAZEZ  DHE RAJONIZIMIT EVRODEMOKRATIK

 

Kohėve tė fundit, si rrjedhim i rikatualizimit tė statusit tė shqiptarėve nė Mal tė Zi, propaganda dhe politika zyrtare e Podgoricės dhe e Beogradit nė mėnyrė tė bashkėrenduar dhe intensive kanė filluar agjitacionin dhe anatemat kundėr qenies autoktone  shqiptare, me qėllim tė fundit qė  edhe mė tej nė fillimshekullin XXI (sipas hieroglifeve tė falsifikuara tė historiografisė serbomalazeze dhe tė kishės bizantine serbomadhe) ēėshten e pazgjidhur koloniale tė Malėsisė shqiptare, ta konisderojė  si “pronė tė ligjshme tė paprekur” tė shtetit serbomalazez. Mirėpo, pavarėsisht nga  metastaza dhe vampirizimi i  neokolonializmit dhe i apartedit  malazez nė kurriz tė shqiptarėve dhe tė Malėsisė sė tyre stėrgjyshore, fati i shqiptarėve dhe i trojeve tė tyre etnike tė Malėsisė, nuk kanė mė asnjė gjasė reale, qė tė ngelin si “mallra konsumi” tė “mėnysė” sė politikės ditore serbomalazeze sepse kjo tanimė nuk ėshtė vetėm ēėshtje e brendshme e Malit tė Zi, pėrkatėsisht e Unionit tė SMZ-sė, por edhe ēėshtje e jashme ndėrkombėtare mbase kombit shqiptar nė Mal tė Zi nė vazhdimėsinė historike (1878-2004) i janė mohuar, dhe po i mohohen edhe sot tė drejtat dhe liritė elementare tė ekzistencės sė tij, gjė qė kjo ėshtė nė kundėrshtim flagrant jo vetėm me tė drejtėn natyrore e historike tė shqiptarėve, tė ngulitur me shekuj nė trojet e tyre etnike tė Malėsisė, por edhe me konventat dhe me  traktatet e sė drejtės dhe tė sistemit pozitiv juridik ndėrkombėtar, tė cilat e pėrbėjnė bazėn e ligjeve dhe tė ligjshmėrive tė proceseve dhe tė vlerave bashkėkohore mbi lirinė, demokracinė dhe civilizimin botėror.

 

Prandaj, duke marrė pėr bazė Deklaratėn universale pėr liritė dhe tė drejtat e njeriut (10.XII.1948), si dhe tė gjitha aktet e tjera themelore ndėrkombėtare tė mėpastajme, tė cilat janė ndėrtuar dhe miratuar nė frymėn e kėsaj deklarate (konventat, protokollet, deklaratat dhe rezolucionet e Asamblesė sė Pėrgjishme tė Kombeve tė Bashkuara, tė Kėshillit tė Evropės(qė nga miratimi i Statutit tė tij mė 1949), si dhe tė KSBE-sė, pėrkatėsisht tė OSBE-sė qė nga Akti pėrfundimtar i Konferencės sė Helsinkit mė 1975 e deri mė sot) provojnė se tė drejtat dhe liritė e njeriut nuk janė mė vetėm objekt-ēėshtje e brendshme e sė drejtės vendore tė nodnjė shteti, por janė subjekt i sė drejtės ndėrkombėtare. Kėto argumente tė pakontestueshme ligjore dhe shkencore tė sė drejtės ndėrkombėtare, pa tjetėr duhet t’i marrė nė konsideratė regjimi aktual neokolonialist malazez i Podgoricės, pėrkatėsisht i Unionit tė SMZ-sė, kur ėshtė fjala pėr realizimin dhe njohjen e tė drejtave dhe lirive tė shqiptarėve si nė Mal tė Zi, ashtu edhe dhe tė shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės, tė cilėt sipas sė drejtės ndėrkombėtare gėzojnė tė drejtėn e plotė ligjore dhe demokratike pėr rajonizimin e tyre nė kuptimin territorial, etnik,  ekonomik, kulturor dhe shoqėror.

 

                         

           Ndėrrimi i tezave historike dhe juridike-politike

          ndėrkombėtare  nė disfavor tė  shqiptarėve,  dhe

      vetė demokratizimit dhe  tė stabilizimit  tė Malit tė Zi

                         

 

S’ka dilemė se tanimė  ka filluar tė demistifikohet  “tema tabu” e shqiptarėve tė Malėsisė, statusi i sė cilės ėshtė i pandyrshuar qė nga vitet 1878( sipas vendimeve tė njėanshme dhe tė padrejta tė Kongresit tė Berlinit territoret e Malėsisė sė madhe tė Mbishkodrės i  dhurohen Malit tė Zi, kurse territoret e tjera tė Shqipėrisė Etnike:Kosova, Anamorava dhe Ilirida i dhurohen Serbisė) dhe  1912, kur nė saje tė gjenocidit dhe tė politikės sė forcės serbomalazeze shkėputet nga trungu i Shqipėrisė Etnike, dhe bėhet pronė koloniale e Mbretėrisė sė Malit tė Zi,  mėpastaj e Mbretėrisė Serbo-Kroato-Sllovene(1918) dhe, definitivisht mė 1943 pėrfundon nė pronėsinė koloniale tė ish-RSFJ-sė sė Titos. Pothuajse, brenda kėsaj periudhe njėqindvjeēare nėn sundimin e mbretėrėve, tė “vojvodėve”, tė fashistėve, tė ēetnikėve tė ashtuqujatur socialisto-komunistė serbomalazezė etj., qenia shqiptare e Malėsisė iu nėnshtrua formave mė drastike tė pastrimit etnik (ca nė heshtje, ca botėrisht) dhe tė  shkretėrimit ekonomik, kulturor dhe shoqėror, nė pėrgjithėsi.  Si rrjedhim grafiku i pėriqndjes  mbi 7% i popullatės  sotme shqiptare nė Mal tė Zi, e provon mė se besnikėrisht kėtė gjendje tragjike  tė shqiptarėve nė shekuj.

 

Duke mos u pajtuar assesi me njė gjendje tė kėtillė katastrofike tė shqiptarėve tė diskriminuar dhe tė kolonizuar nga ana e Malit tė Zi, Lidhja Shqiptare-Amerikane me nė krye Xhozef Diagardin, si dhe Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan nėn drejtimin e Martin Vulajt, kryetar (natyrisht, nė saje tė iniciativės dhe tė kontributit tė madh tė gjithmbatrshėm, tė pareshtur kombėtar patriotik shumėvjeēar tė diaspores sė Malėsisė shqiptare nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės) kėtė  status tė papranueshėm  pėr shqiptarėt nė Mal tė Zi, nė formė tė argumentuar dokumentuese, e kanė parashtruar edhe nė qarqet politike tė Kongresit amerikan, me ē’rast ėshtė konstatuar se “shqiptarėt nė Mal tė Zi janė  ndėr popujt mė tė diskriminuar nė Evropė nga aparteidi i egėr sundues malazias”. Edhe kjo ēasje problemit serioz tė shqiptarėve nė Mal tė Zi, ėshtė edhe njė argument mė shumė pėr zbatimin e sė drejtės ndėrkombėtare nė favor tė zgjidhjes sė ēėshtjes shqiptare nė Mal tė Zi, gjė qė vė nė dukje faktin se, ky tanimė ka hyrė nė “binarėt” e ndėrkombėtarizimit si i tillė, pavarėsisht se  kėtė, nė mėnyrė  shpėrfillėse dhe arrogante, qeveria e Malit tė Zi me pushtetarėt e saj, dhe me kryeministrin Milo Gjukanoviq, janė duke i ndėrruar tezat historike, juridike dhe politike nė disfavor jo vetėm tė shqiptarėve dhe tė Malėsisė sė Shqipėrisė Etnike, por edhe tė vetė demokratizimit, tė stabilizimit dhe tė integrimit rajonal dhe evropian tė Malit tė Zi.

 

“Ridallgėzimin” euforik dhe  emocioanl antishqiptar tė disa udhėheqėsve tė subjekteve politike dhe tė qarqeve zyrtare tė Malit tė Zi, e nxori nė sipėrfaqe iniciativa e shqiptarėve tė Malėsisė pėr rajonizimin e tyre nė kuadrin e kėtij shteti malazias. Edhe pse kjo kėrkesė e shqiptarėve pėr rajonizimin e Malėsisė ėshtė e ligjshme dhe nė frymėn e standardeve tė integrimeve, tė rajonizimit dhe tė demokratizimit tė Evropės Juglindore, nė kuadrin e sė cilės ėshtė pėrfshirė edhe Ballkani Perėndimor(domethėnė edhe Mali i Zi dhe Serbia krahas Shqipėrisė, Kroacisė, Bosnjės dhe IRJM-sė) si nocion politik pėrbrenda rrethit tė katėrt koncentrik tė zgjerimit tė Bashkimit Evropian sipas “Agjendės sė vitit 2000”, kryetari i qeverisė malazeze, Milo Gjukanoviq (pas dėshtimit tė Slobodan Milosheviqit nė rikrijimin e Serbisė sė Madhe, i ekspozuar “me pikėpamje mė demokratike proevropiane”, dikur aleat besnik i “ballvanrevolucije” dhe i “jogurt revolucije” tė Slobodan Milosheviqit me ndihmėn dhe me bashkėpunim  direkt dhe indirekt  tė makinerisė sė tij tė totalitarizmit komunisto-scilaist, tė drejtuar nga qendra komanduese e Beogradit, erdhi nė krye tė pushteit malazias sė bashku me prototipin e tij, Momir Bulatoviq, kėtu e 14 vjet mė parė) kategorikisht e ka hudhur poshtė atė si tė papranueshme, duke nėnvizuar se “definitivisht Mali i Zi nuk ka nevojė pėr diē tė tillė ngase ky nė periudhėn e kaluar e ka dhėnė provimin e pjekurisė nė aspektin e multietnikes, prandaj edhe duhet tė mbetet si i tillė”(Vijesti,21.1.2004). Sipas kėsaj deklarate zyrtare tė premierit Milo Gjukanoviq, dhėnė Televizionit MBC tė Podgoricės, pozita e shqiptarėve dhe statusi i tyre territorial, politik, ekonomik dhe kombėtar, duhet tė ngelė edhe mė tej i pandryshueshėm, nė varėsinė e apartedit dhe tė neokolonializmit tė sundimit tė deritashėm tė regjimit tė Malit tė Zi. Lind pyetja, cilat ishin “njėsitė e tėrėsisė mėsimore” tė “provimit tė pjekurisė politike dhe multietnike” tė Qeverisė sė Milo Gjukanoviqit nė lidhje me realzimin e tė drejtave dhe lirive mė elementare (sipas kritereve dhe standardeve evropiane dhe ndėrkombėtare) tė shqiptarėve nė Mal tė Zi, kur dihet se edhe gjatė qeverisjes sė pushtetit tė tij tė deritashėm (1990-2004) janė diskriminuar si nė aspektin politik, kushtetues, ekonomik, arsimor, ashtu edhe nė atė nacional. Si rrjedhojė e njė gjendjeje  tė kėtillė tė sundimit tė egėr kolonial malazias, shumica dėrrmuese e popullsisė shqiptare ka qenė e detyruar t’i nėnshtrohet ekzodit permanent, duke kėrkuar strehim nė vende tė ndryshme tė Evropės, dhe kryeshisht nė Amerikė pėr t’i shpėtuar asimilimit dhe shfarosjes biologjike tė tij. – Mos vallė, sipas M.Gjukanoviqit, ky ėshtė “promovimi” i “pjekurisė politike dhe multietnike”  i shtetit tė tij centralist antishqiptar?! –Jo, assesi, kjo nuk ka kurrfarė lidhjeje me teorinė, as me praktikėn e realizimit tė drejtave dhe lirive elementare tė shqiptarėve nė trojet e tyre etnike tė Malėsisė. Pėr mė tepėr, tė gjitha format dhe praktika e deritashme shfrytėzuese kolonialiste e regjimit tė vetėproklamuar “demokratik+pluralist” tė Malit tė Zi ndaj etnikumit shqiptar tė Malėsisė, tė drejtuar nga Milo Gjukanoviq dhe garanitura e tij udhėheqėse politike, nė esencė pėrbėjnė shkelje flagrante tė tė gjitha akteve ndėrkombėtare, qė kanė tė bėjnė me tė drejtat dhe liritė e njeriut. Sa ėshtė i “qėndrueshėm” konstatimi politik i kryeministrit Milo Gjukanoviq, se qeveria e tij malaziase e ka “kaluar provimin e pjekurisė politiko-multietnike” nė favor tė jetėsimit tė lirive dhe tė drejtave tė ekzistencės sė shqiptarėve, flet edhe ky konstatim i Tahir Gjonbalajt(kryetar i Kėshillit Komunal tė Plavės, i cili me plot tė drejtė ka pohuar se :”Republika e Malit tė Zi qėmoti i ka harruar shqiptarėt, kėshtu qė gjatė 50 viteve tė shkuara asgjė nuk ka investuar nė viset e banuara me shqiptarė. Ne, definitivisht jemi qytetarė tė rendit tė dytė ose tė tretė nė krahasim me qytetarėt e tjerė tė Malit tė Zi”(Glas Javnosti,12.01.2004). Kėtė deklaratė zyrtare, Tahir Gjon Balaj, e ka ilustruar edhe me kėto fakte, tė cilat sheshit e pėrgėnjeshtrojnė deklaratėn  e theksuar tė kryeministrit Milo Gjukanoviq, duke nėvizuar se: “ mbi 200 policė tė punėsuar prej tyre vetėm njė (1) ėshtė shqiptar. Duke qenė se tani nga ushtria e dikurshme “jugosllave”, rripin e kufirit tė Malit tė Zi, qė kufizohet me Shqipėrinė e ka marrė pėr sipėr policia malazeze, mirėpo nė strukturėn e saj nuk bėn pjesė asnjė shqiptar. Gjithashtu, Sektorin e Sigurimit e pėrbėjnė 70% tė malazezėve (17%  nė komunėn e Plavės), kurse nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme tė Malit tė Zi 30%  janė tė zėnė me punė pjesėtarėt e pėrkatėsisė boshnjake. Po ashtu edhe nė sistemin e gjyqėsisė nga 50 tė punėsuar, nė Plavė, nė mesin e tyre nuk ka asnjė shqiptar.”(Po aty).

 

Krahas kėtij observimi objektiv dhe kritik, tė argumentuar tė Tahir Gjonbalajt nga Plava e Malėsisė lidhur me realitetin e hidhur tė qenies shqiptare nė Mal tė Zi dikur dhe sot,  kryeministrit malazias Milo Gjukanoviq,  i shtrohen edhe kėto pyetje relevante nga materia e sė drejtės ndėrkombėtare, pse pikėsėapri qeveria e Malit tė Zi i ka cenuar pa precedencė tė gjitha nenet e Deklaratės sė pėrgjithshme mbi tė drejtat e njeriut (qytetare, politike, ekonomike, sociale, arsimore, kulturore, shkencore dhe nacionale), kur dihet se nėnshkruese e kėsaj Rezolute historike mbi tė drejtat e njeriut ishte edhe Jugosllavia socialiste e Titos? Pse instancat e caktuara politike tė Malit tė Zi, kėrkesėn e ligjshme pėr rajonizimin e Malėsisė e kanė kualifikuar si “material epidemik”, kur dihet se kjo ka bazėn e saj historike dhe ligjore, qė pėrputhet me tė drejtėn ndėrkombėtare dhe evropiane?! Me njė fjalė tė gjitha reagimet e kėtilla tė papeshuara as politikisht, as historikisht e as juridikisht tė politikės zyrtare tė Malit tė Zi ndaj ēėshtjes sė pazgjidhur shqiptare, nė mėnyrė imediate dhe permanente imponojnė mobilizimin e pėrgjitshėm politik kombėtar tė tė gjitha subjekteve politike shqiptare, jo vetėm nė Mal tė Zi, por edhe mė gjerė, nė mėnyrė qė me kohė tė pezullohen tė gjitha shpifjet, gėnjeshtrat, anatemat dhe i tėrė fallsiteti i strategjisė dhe i  taktikės sė politikės zyrtare kolonialiste tė Malit tė Zi ndaj sė vėrtetės sė dhimbshme shekullore tė shqiptarėve nė Mal tė Zi. Ndryshe, si pasojė e indiferentizmit dhe e dispersionit tė faktorit tė pėrgjithshėm politik shqiptar, do tė ringjallet fantazma e “topuzit poetik” tė politikės antishqiptare tė Petar P.Njegoshit, e cila do tė pretendojė, jo vetėm qė tė mohojė identitetin kombėtar dhe territorial tė shqiptarėve nė Malėsi, por do tė tentojė ta rikthejė “rrotėn historike” prapa, duke ushqyer ambicie, qė ta pushtojė sėrish vilajetin e Shkodrės sikurse nė vitin 1913(!) Kėtė rrezik eventual e paralajmėron edhe propaganda e fshehtė e nėndheshme serbomalazeze, e lansuar pėrmes tė ashuquajturės Shoqata e luftėtarėve dhe e vullnetarėve tė viteve 1912-1918 e Andrijevicės sė Malit tė Zi, e cila nė mėnyrė indirekte, nė shenjė tė solidarizimit unanim me subjketet politike dhe institucionet zyrtare shtetėrore tė Malit tė Zi, jo vetėm se nė heshtje  e hudhė poshtė, si tė dėmshme dhe tė pavlerėshme kėrkesėn e shqiptarėve pėr formimin e Rajonit tė Malėsisė, por nė mėnyrė tė rafinuar hidhet edhe nė njė absurd tjetėr, duke kėrkuar qė kjo qytezė tė fitojė statusin e njė repubike tė pavarur, tė cilin e paska pasur dikur nė kohėn “e artė” tė sundimit tė Petar P.Njegoshit(!?) Ja, se ē’thotė deklarata e tyre decidive: “ Ne vasojeviqėt kėrkojmė mėvetėsinė e plotė pėr ish-qarkun e Andrijevicės, pėrkatėsisht statusin e republikės, tė cilin  e ka pasur gjatė kohės sė sundimit tė Njegoshit. Ne, sė bashku me pasardhėsit  dhe adhuruesit e Andrijevicės planifikojmė, qė t’i rikthejmė pjesėt e territorit tė Malit tė Zi: Pejėn dhe Gjakovėn, tė cilat i janė grabitur pa tė drejtė.”(Vesti,18.01.2004). Ja, kjo ėshtė sėmundja e pashėrueshme e politikės dhe e historisė malazeze sllave, se sado qė shtiren para Evropės dhe Amerikės, pėrkatėsisht bashkėsisė ndėrkombėtare si “demokratė paqėsorė” dhe “aleatė tė tyre me prirje evroperėndimore”, malazezėt, as serbėt, kurrė nuk mund tė tjetėrsohen nė demokratė tė njėmendtė as evropianė e as amerikanė ngase me shekuj  janė tė “stėrvitur”, qė nė Ballkan t’i pushtojnė dhe kolonizojnė territoret etnike tė shteteve fqinje, pikėspari tė Shqipėrisė, tė Kroacisė, tė Bosnjės, tė Hungarisė dhe tė Bullgarisė. Kėshtu, tė paktėn flet historia dhe politika e marrėdhėnieve tė vendeve dhe popujve tė Gadishullit Ballkanik, tė cilėn histori, natyrisht, qė nga koha e Bizantit e deri mė sot nuk e njeh, as nuk e pranon as logjika sllave serbomalazeze, as shkenca, as politika, e as Kisha Ortodokėse Serbe, pėr kėtė arsye, edhe nė fillim tė dekadės sė fundme tė shekullit XX (1990-1999) u ripėrsėrit historia grabitēare dhe gjenocidi serbomalazez ndaj ricopėtimit dhe pushtimit tė territorit tė Kroacisė, tė Bosnjės dhe tė Kosovės. Mirėpo, si rezultat i luftėrave ēlirimtare kombėtare mbrojtėse tė kėtyre tre vendeve, si dhe nga mbėshtetja e drejtpėrdrejtė e NATO-s, sė prirė nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, dhe aleatėve tė saj mė besėnikė nė kuadrin e Aleancės sė Atlantikut Verior, pėrnjėherėsh, dhe pse mos tė thuhet pėrgjithmonė u pre nė embrion tradita historiko-politike, militare dhe paramilitare e sėmundjes kolektive paranoide serbomalazeze pėr tė pushtuar dhe sunduar territore tė huaja tė vendeve fqinje ballkanike. Kėtė ridefinim tė politikės dhe tė diplomacisė evroperėndimore nė Ballkan, qarqet politike zyrtare tė Unionit tė SMZ-sė, duhet ta vlerėsojnė realisht si nė sfondin e sė drejtės historike, ashtu edhe tė asaj evropiane dhe ndėrkombėtare, pėrndryshe as Serbia e as Mali i zi, nuk do tė kenė asnjė gjasė reale, qė si partnerė me tė drejta tė barabarta tė integrohen nė Bashkimin Evropian, as nė asociacionet  intgeruese me karakter rajonal. Mė thejsht, me bagazhin e tanishėm kolonial tė shqiptarėve as Mali i Zi, as Serbia nuk mund tė llogarisin nė normalizimin e marrėdhėnieve me shqiptarėt nė Ballkan, pavarėsisht se nominativisht Unioni i SMZ-sė ka marrėdhėnie (goxha tė mira, tė ngrohta dhe miqėsore) diplomatike me politikėn e jashtme tė regjimit tė Fatos Nanos. Megjithatė, s’ka dyshim se njė “idil romantik” i diplomacisė bilaterale (joreciproke, pėr shkak se  asnjė problem i shqiptarėve tė kolonizuar nėn Serbi, Mal tė Zi dhe IRJM nuk ėshtė zgjidhur deri tani nė pėrputhje me tė drejtėn historike tė shqiptarėve dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare) ndėrmjet Shqipėrisė dhe Unionit tė SMZ-sė, realisht nuk mund tė ketė karakter afatgjatė sepse  ėshtė i “mbarėsuar” nga recidivi kolonial serbomalazez, i cili ende ėshtė i pashėrueshėm ngase zgjedhja e terapisė sė zhdukjes sė tij efikase dhe pėrfundimtare ende ėshtė stereotipe, dhe plotėsisht e gabuar sepse ėshtė e pėrshkruar nga “recetat bizantine” tė  “mjekėsisė popullore” serbomalazeze, relikte kėto, qė u pėrkasin shekujve XVIII, XIX dhe XX tė formimit tė shteteve njėnacionale nė Evropė, nė saje tė rreshtimit tė aleancave tė ndryshme tė mbretėrėve dhe tė carėve tė Fuqive tė Mėdha tė Evropės, qė kishin pėr qėllim pėr tė pushtuar dhe pėrthithur popuj dhe vende tė vegjėl, natyrisht me dhunė dhe me luftėra e agresione tė pėrgjakshme  gjenocidale. Mjetet dhe tė gjitha instrumentet e njė “mjekėsie” tė tillė tė startegjisė sė ndyshkur tė Evropės sė vjetėr si Serbia, ashtu edhe Mali i Zi, e sė kėndejmi, tė gjitha vendet ballkanike, duhet ta eliminojnė nga pėrvoja e tyre e deritashme dokrinare dhe praktike, sepse ėshtė plotėsisht me pėrmbajtje toksikologjike, dhe nė asnjė segment nuk pėrputhet me projektet e rajonizimit, tė integrimit dhe tė globalizimit tė strategjisė sė Evropės sė re. Ėshtė i pakrahasueshėm dallimi i Evropės sė re dhe i Evropės sė vjetėr ngaqė  e sotmja pėr objekt ka ndėrtimin e tashėm dhe tė ardhmėrisė sė saj pa luftėra dhe nė mėnyrė paqėsore. Kėshtu, duhet kuptuar thelbin e Evropės sė re, e cila zuri tė hapėrojė qė nga rrėzimi i Murit tė Berlinit (1989), pėrkatėsisht nga  pėrfundimi i luftės sė ftohtė dhe i politikės bipolare tė dy superfuqive botėrore(SHBA-sė dhe ish-BRSS-sė), me ē’rast pėrfundimisht pėrmbyset pėrgjithmonė “pernadoria e kuqe” sovjetike, e cila ishte barriera kryesore e ndėrtimit tė njė Evrope tė lirė, demokratike dhe pluraliste, sepse pjesa e saj lindore ishte nėn tutelėn e  kampit socialist tė ish-Bashkimit Sovjetik.

 

 

      Jo “urbanizim stereotip komunal” malazias, por rajonizim    integrues-demokratik evropian tė Malėsisė shqiptare!

 

Problematizimi i nėnshkrimit tė Peticionit tė shqiptarėve pėr  formimin e rajonit tė Malėsisė (Tuz, Plavė, Guci, Ulqin dhe Krajė) shqiptare nga ana autoriteve tė qeverisė sė Malit tė Zi, politikisht ėshtė i dėmshėm dhe juridikisht i papranueshėm, sepse para sė gjithash ėshtė nė kundėrshtim me konceptet  dhe me standardet  strategjike tė intergimit dhe tė rajonizimit tė Evropės Qendrore  dhe tė asaj Juglindore. Pavarėsisht nga shfaqja e panikut dhe e intrigave tė politikės propagandistike tė Podgoricės, se iniciativa e shqiptarėve pėr rajonizimin e  Malit tė Zi “ ėshtė akt anticivilizues joligjor” ( kjo akuzė, duhet kuptuar vetėm si ndryshim i tezave historike-politike dhe si floskulė propagandistike e strategjisė sė frikėsimit tė regjimit aktual kolonialist malazez ndaj ekzistencės dhe veprimit demokratik  tė faktorit politik shqiptar nė Mal tė Zi), tė gjitha subjektet politike shqiptare, si dhe  e tėrė popullata vendoree Malėsisė, sė bashku me diasporėn shqiptare nė mbarė botėn, nuk duhet tė heqin dorė nga kėrkesa e tyre  e parashtruar pėr rajonizimin e territorit shqiptar si nė; kuptimin ekonomik, politik, kulturor dhe territorial, sepse kjo nė esencė ėshtė kėrkesė demokratike, e drejtė, dhe e ligjshme si nga aspekti< i sė drejtės historike, ashtu edhe nga aspekti i sė drejtės evropiane sipas sė cilės janė ndėrtuar dhe funksionojnė nė praktikė mekanizmat e integrimit dhe tė rajonizimit tė teritoreve  tė ndryshme tė Evropės, qė sot i pėrkasin Bashkimit Evropian(BE).

 

Natyrisht, ėshtė “e kuptueshme” pse qarqet e pushtetit  malazez e kontestojnė  njėsimin e territoreve shqiptare nė kuadrin e rajonoit tė Malėsisė, sepse edhe mė tej duan t’i mbajnė shqiptarėt si “pengjė” tė rendit tė dytė, pa status tė pėrcaktuar politik, ekonomik, kombėtar dhe territorial, qė nga ankesimi i tyre mė 1878, 1912, 1913 dhe 1943. Mirėpo, partitė politike shqiptare nė Mal tė Zi, nė asnjė mėnyrė nuk kanė arsye, qė tė mos e mbėshtesin iniciativėn pėr formimin e rajonit tė Malėsisė ngase nė kėtė mėnyrė, do tė vepronin nė kundėrshtim me tė drejtėn natyrore historike tė identitetit tė tyre autokton kombėtar dhe territorial, si dhe me tė drejtėn ndėrkombėtare, tė cilat janė nė favor tė rajonizimit dhe tė integrimit tė shqiptarėve nė kuadrin e Malėsisė sė tyre.

 

Fundja, pėr rrumbullakėsimin e kėsaj kėrkese racionale nė dobi tė formimit tė rajonit tė njėsuar tė Malėsisė nė kuadrin e Malit tė Zi, do tė ishte e udhės, qė popullatės shqiptare tė kėsaj krahine t’i jepej mundėsia e ligjshme dhe demokratike, qė pėr kėtė ēėshtje vitale tė tyre, tė deklarohen me referendum, i cili do tė organizohej dhe monitorohej drejtpėrdrejt nga pėrfaqėsuesit pėrkatės tė OKB-sė dhe tė OSBE-sė, duke pėrfshirė edhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

 

Shtruarja e kėrkesės sė shqiptarėve tė kolonizuar tė Malit tė Zi pėr formimin e rajonit tė Malėsisė sė Madhe, ėshtė njė nga format mė oportune dhe mė racionale pėr tė ruajtur ekuilibrin ndėretnik dhe, ėshtė nė funksion tė stabilizmit dhe tė demokratizimit tė shtetit tė Malit tė Zi, dhe jo tė shthurjes sė tij si shtet, ashtu siē po trumbeton politika propagandistike e Malit tė Zi.

 

Pėrkundėr faktit se, si Mali i Zi, ashtu edhe Serbia tradicionalisht janė tė zhveshura nga prirjet dhe praktika e rajonizimit ndėretnik, nėse kėto, vėrtet prtendojnė tė jenė shtete demokratike tė “familjes” evroperėndimore, ashtu siē janė deklaruar botėrisht para institucioneve dhe mekanizmave tė Bashkimit Evropian(BE) dhe Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, atėherė nuk iu mbetet rrugė tjetėr veēse tė instruktohen dhe tė mėsojnė nga shembujt e shteteve evropiane, tė cilat qėmoti e kanė tejkaluar kėtė “sėmundje tė fruthit”, kur ėshtė fjala pėr rajonizimin dhe integrimin e tyre rajonal. Prandaj, nė vend tė zbatimit tė “formulave tė vjetra” tė politikės kolonizatore dhe gjenocidale(vazhdimisht duke i ndėrruar tezat historike tė autoktonisė shqiptare nė Ballkan nė favorin e politikės ekspansioniste serbomalazeze, qeveria e Malit tė Zi nė krye me Milo Gjukanoviqin, duhet tė ndjekė pėrvojėn e derisotme tė rajonizimit tė Evropės Perėndimore, nė mėnyrė qė, nė tė ardhmen tė mund tė identifikohet si pjesė pėrbėrėse e “evorajoneve”, tė cilat nė esencė janė njėsi rajonale tė Bashkimit Evropian. Nė rastin konkret tė parashtrimit tė kėrkesės sė shqiptarėve pėr rajonizimin e Malėsisė nė kuadrin e shtetit tė Malit tė Zi, qeveria dhe politika malazeze nuk kanė asnjė arsye qoftė morale, politike a ligjore, qė ta bllokojnė atė (ashtu siē kanė filluar tani me propagandėn e tyre fyese antishqiptare, por nėse vėrtet janė tė interesuara, qė edhe mė tej tė kanė marrėdhėnie tė mira me shqiptarėt dhe me Evropėn dhe Amerikėn demokratike, atėherė nė mėnyrė imediate, duhet ta pėrqafojnė inciativėn e shqiptarėve pėr krijimin e rajonit tė Malėsisė, sepse kjo ėshtė formula mė e kapshme politike, demokratike dhe ligjore, qė shpie nė rrugėn e zbutjes sė problemit ekzistues shqiptar nė Mal tė Zi, pėrkatėsisht tė decentralizimit, tė sigurisė dhe tė stabilitetit tė shtetit pluralist tė Malit tė Zi.

 

  Rajonizimi i Malėsisė shqiptare-vizė” garantuese e Malit tė Zi pėr tė hyrė nė Bashkimin Evropian (BE)

 

Vėrtet, po qe se politika e qeverisė sė Milo Gjukanoviqit e kupton drejt shtruarjen e kėrkesės sė shqiptarėve pėr rajonizimin e Malit tė Zi, atėherė s’ka asnjė fije dyshimi se do tė davariten tė gjitha pėrpjekjet tendencioze, tė njėanshme, subjektive dhe antishqiptare tė pėrfaqėsuesve tė partive politike dhe parlamentare tė Malit tė Zi, tė cilat nė mėnyrėn mė perfide dhe intriguese po tentojnė ta “bindin” opinion malazez dhe atė ndėrkombėtar se formimi i rajonit tė Malėsisė shqiptare ėshtė nė kolizion me dispozitat e Kushtetutės dhe tė sovranitetit tė Republikės sė Malit tė Zi ngase sipas Velizar Kalugjeroviqit(pėrfaqėsues i Partisė Popullore Socialiste “iniciativa e theksuar shqiptare ėshtė jo vetėm absurde, por edhe antidemokratike, anticivilizuese dhe e rrezikshme”. (“MINA”, 10.01.2004). Ky “vlerėsim politik” i kėtij funksionari “socialist” tė Malit tė Zi nuk ka tė bėjė fare me pėrmbajtjen e kėrkesės sė theksuar shqiptare pėr formimin e rajonit tė Malėsisė, sepse ajo nė asnjė pargraf tė saj nuk e rrezikon ligjshmėrinė, kushtetushmėrinė, e as sovranitetin e Malit tė Zi. Pėrkundrazi, nė kuptimin e ngushtė ėshtė nė favor tė demokratizimit dhe tė artikulimit tė interesave tė pėrbashkėta si tė qytetarėve, ashtu edhe tė shtetėsisė sė Malit tė Zi, kurse nė kuptimin e gjerė pėrbėn bazėn themelore tė politikės integruese dhe globale evropiane.

 

Sipas vlerėsimeve shkencore tė ekspertėve tė sė drejtės evropiane dhe tė politikės ndėrkombėtare, krijimi i evorajoneve dhe i nėnrajoneve nuk janė kategori tė reja administrativo-politike, tė cilat i absorbojnė funksionet dhe atributet shtetėrore dhe parashtetėrore. Pėrkundrazi rajonizimet e tilla janė nė funksion tė drejtpėrdrejtė tė integrimit, tė respektimit tė kufijve ekzistues shtetėrorė, por orvaten qė kėta kufijė t’i liberalizojnė dhe t’i bėjnė tė kalueshėm dhe papengesa si pėr lėvizjen e njerėzve, ashtu edhe tė qarkullimit tė mallrave nė tė gjitha fushat me interes tė pėrgjithshėm tė qytetarėve, qė aspirojnė tė integrohen nė rajone tė caktuara, sepse nė kėtė mėnyrė arrihet zbutja e trysnive tė jetės sė pėrditshme dhe e fėrkimeve ndėrmjet etnive tė ndryshme si nė planin politik, ashtu edhe nė atė tė zhvillimit dhe tė prosperitetit ekonomik e shoqėror. Si paradigmė karakteristike pozitive e procesit tė rajonizimit, nė tė shumtėn e rasteve merret Tiroli, ( edhe pse ėshtė shtet konstituiv i Federatės Austriake, dhe, gjithashtu, edhe pjesė e Italisė Veriore me popullėsi tė pėrzier etnike, e cila flet gjuhėn italiane dhe gjermane) i cili ka arritur prosperitet tė konsiderueshėm ekonomik, si rrjedhim i decentralzimit dhe i rajonizimit.

 

Sa mė sipėr, qeveria e Malit tė Zi nevojitet, qė nė sistemin e saj kushtetues dhe politik, sa mė parė ta sanksionojė kėrkesėn e palės shqiptare pėr rajonizimin e Malit tė Zi, sepse kjo ėshtė e drejtė e patjetėrsueshme e saj dhe, nuk mund tė injorohet as tė hudhet poshtė si “ nonsens” i sovranitetit shtetėror tė malit tė Zi, kur dihet se ky nocion ka pėsuar transformim evolutiv gjatė historisė sė tij, e sidomos me tė pėrfunduar lufta e ftohtė(1990), kur respektimi dhe mbrojtja e tė drejtave dhe lirive tė njeriut fitojnė epėrsinė ndaj tij, si kategori juridike ndėrkombėtare, e cila si e tillė mė nuk ėshtė vetėm ēėshtje e brendshme e shteteve, por edhe e bashkėsisė ndėrkombėtare.

 

Ēdo qasje tjetėr e iniciativės paqėsore dhe demokratike tė shqiptarėve tė Malėsisė pėr rajonizimin e Malit tė Zi, do tė minonin stabilitetin dhe sigurinė e kėtij shteti multietnik, duke ēuar kėshtu nė konfrontime tė paparashikuara ndėretnike, tė cilat, pa dyshim, do t’ia mbyllnin dyert kėsaj republike, qė tė aderojė (sipas parashikimeve) nė Bashkimin Evropian, si dhe integrimet rajonale tė Ballkanit Perėndimor.


E mėrkurė, 14 janar, 2004

BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

                 SI FITOI  SHESHELIZMI NĖ SERBI?

Pse nė zgjedhjet parlamentare nė Serbi (28 dhjetor 2003),  shumicėn e votave  tė zgjedhėsve e fitoi Partia Radikale Serbe e Sheshelit, kjo fitore nė radhė tė parė  i befasoi qendrat e vendosjes sė politikės evropiane (BE, NATO, OSBE) dhe  ato ndėrkombėtare(OKB, FMN), sė kėndjemi edhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės ngase qė nga rėnia e Slobodan Milosheviqit nga pushteti (tetor 2000) kanė investuar mjaft  ( si kredibilitetin e tyre moralo-politik, ashtu  edhe mjete tė konsiderueshme nė dollarė dhe nė evro) pėr ta rehabilituar politikisht dhe pėr ta  rimėkėmbur Serbinė si nė reformat ekonomike, ashtu edhe nė ato politike e demokratike. Mirėpo, ja, fitorja e “papritur” e partisė ultranacionaliste ēetnike e dr.Voislav Sheshelit, investimin katėrvjeēar tė bashkėsisė ndėrkombėtare e ka vėnė nė pikėpyetje ngaqė  partitė dhe subjektet e tjera politike tė Serbisė (tė ashtuquajtura demokratike sipas sondazheve  vlerėsuese tė politikės dhe tė institucioneve tė caktuara evroperėndimore) me programet dhe me punėn e tyre tė deritashme  praktike nė transformimin e  rendit nacionalshovinist dhe fashist serb tė Slobodan Milosheviqit, nuk kanė qenė  nė gjendje tė dėshmohen si kundėrpeshė e denjė  ndaj virusit endemik tė paranojės kolektive antidemokratike serbe.

     Dėshtimi i kėtillė i forcave tė ashtuquajtura demokratike nė zgjedhjet parlamentare nė Serbi, para sė gjithash ka pėr pasojė tradicionalen historike tė nacionalizmit serbomadh, gjenerator, inspirator dhe mėkėmbės kryesor i sė cilės ka  qenė dhe ėshtė  pa dyshim Kisha Ortodokėse Serbe. Nė kėtė sfond, duhet tė kėrkohet dhe tė shqyrtohet filli i triumfit politiko-nacional tė ultranacionalistėve ēetnikė tė partisė  sė Vojisllav Sheshelit nė zgjedhjet e fundme nė Serbi.

     Sa ėshtė i qėndrueshėm konstatimi se  nė zgjedhjet e theksuara serbe, fitorja e “SRS-sė” sė Sheshelit nuk ėshtė e rastėsishme, as nuk ka pėr pasojė mungesėn e mbėshtetjes sė faktorėve tė jashtėm tė bashkėsisė ndėrkombėtare, kėtė e dėshmoi edhe deklarata zyrtare e qarqeve kishtare serbe, se e  njohin dhe e  mbėshtesin atė pa asnjė rezervė. Prononcimi i kėtillė i Kishės ortodokėse Serbe, noxori nė shesh faktin se orientimi dhe veprimi i saj politik, edhe sot, pas shkaktimit tė luftėrave agresive dhe gjenocidit tė forcave ēetniko-fashiste, nacionalsocilaiste  nė hapėsirat e ish-Jugosllavisė (Kroaci, Bosnjė dhe Kosovė), tė drejtuara nga kriminelėt Slobodan Milosheviq dhe Vojislav Shesheli, jo vetėm se e ka ruajtur kohezionin dhe ekuilibrin politik tė  logjikės destruktive tė ultranacionalizmit serbomadh, por kėtė e ushqen dhe e mban gjallė edhe mė tej sipas parametrave tė  teorisė mitologjike tė  sė “vėrtetės historike” kundėr gjenealogjisė sė shqiptarėve dhe Kosovės, pėrkatėsisht Shqipėrisė Etnike. Fundamentin e pėrmabjtjes sė kėsaj teorie imagjinuese ireale dhe psikopatologjike tė Kishės Ortodokėse Serbe nė vazhdimėsinė historike  tė marrėdhineve serbo-shqipatre e pėrbėjnė etita amorale, historiografia falsifikatore, kuazishkenca politiko-dogmatike dhe antidemokratike  e tė gjitha regjimeve tė derisotme serbomėdha nė favor tė  sofistikimit dhe tė eliminimit tė qenies sė pėrgjithshme dhe indivduale shqiptare nė Ballkan.

     Prandaj, duke mos rėnė viktimė e politikės ditore tė nacionalshovinizmit serbomadh, se shkaktar kryesor i dėshtimit tė forcave “demokratike” nė zgjedhjet e 28 dhjetorit 2003 nė Serbi  “ishte diktati, njėanėsia dhe kushtėzimet e Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės” (citat nga deklarata  e  ish-kryetarit tė ashtuquajturės RFJ dhe kryetar aktual i PDS-sė, dr.Vojislav Koshtunica) ndaj qeverisė serbe pėr t’i dorėzuar kriminelėt e luftės, si politika shqiptare, ashtu edhe ajo ndėrkombėtare, duhet tė mbajnė parasysh faktetet e theksuara, qė pėrbėjnė kuintesencėn  e vazhdimėsisė historike tė ultranacionalizmit shtetėror, nacional dhe religjioz ortodokės serb. Njė iracionalizėm i kėtillė i pakufizuar i qarqeve kishtare serbe ka luajtur rolin vendimtar, qė me shekuj tė ruhet dhe tė kultivohet fryma e teorisė dhe e praktikės sė fundamentalizmit ekstrem serbomadh nė disfavor tė orientimit progresiv demokratik tė forcave politike serbe, dhe tė krijimit tė ndonjė ngrehine shtetėrore me karakter demokratik, multietnik a pluralist. Gjithashtu, njė pragmatizėm  i kėtillė vulgar i politikės sė KOS-it, fatkeqėsisht, edhe sot ėshtė tejet aktiv dhe frytdhėnės nė pėrhapjen,  nė propagandimin dhe  nė mbėshtetjen e hapur dhe tė fshehtė tė nacionalizmit autodestruktiv  dhe tė radikalizmit tė forcave regresive ēetniko-fashiste nė Serbi, me qėllim qė, edhe mė tej me idetė dhe me reliktet e saj indoktrinuese dogmatike serbomėdha, t’i imponohet bashkėsisė ndėrkombėtare dhe  sistemit ekzistues politiko-shoqėror serb, si zėdhėnėsi dhe faktori kryesor nė mbrojtjen e interesave nacionalshoviniste tė Serbisė sė madhe, e jo kursesi demokratike a tė reformuar, ashtu siē ėshtė deklaruar “me mbulesė” politika zyrtare e Serbisė para bashkėsisė ndėrkombėtare , me rastin  e  rėnies nga pushteti tė ish-kryetarit-diktatorit tė saj, Slobodan Milosheviq nė tetor tė vitit 2000.

Thjesht, fitorja e “SRS-sė”, duhet tė vėshtrohet    pėrmbajtjen e spekulimeve, tė prakticizmit dhe tė pozitivizmit tė tradicionales historiko-politike tė shtetėsisė sė derisotme serbe, e cila nė kontinuitet ka qenė e operuar nga elementet demokratike dhe pėrparimtare, si shkak dhe pasojė e influencės negative  dhe e ndėrlikimit tė KOS-it nė organizimin  institucional shtetėror tė Serbisė. Kėtė e dėshmon edhe rasti mė i ri (1989), i ardhjes sė Slobodan Milosheviqit nė krye tė pushtetit shtetėror serb, KOS-i ishte njė nga levat dhe forcat promotore, e cila e inspiroi, e pajisi me “dosje tė zeza” antishqiptare, antikroate dhe antiboshnjake, dhe e mbrojti  deri nė fund politikėn e  regjimit tė tij gjenocidal dhe fashistoid kundėr kroatėve, myslimanėve boshnjakė dhe shqiptarėve, e cila shkaktoi me mijėra e mijėra viktima dhe shkatėrrrime tė pakompensueshme  pėr kėta tre popuj fatkeqinj tė Ballkanit.

      Pra, vota e elektoratit serb shkoi nė “aktivin” e partisė ēetnike tė Sheshilit, ( i cili, siē shihet, edhe nga qelia burgut tė Hagės ka ndikim dhe besim nė popullin serb) jo pėr shkak tė “fajėsisė dhe tė  destruktivitetit tė gjykatėsėve tė Trubinalit ndėrkombėtar tė Hagės” (siē pohon politika propagandistike e Beogradit zyrtar), as tė Bashkimit Evropian, as tė UNMIK-ut, e as tė Amerikės, por pėr shkak tė vetė pėrbėrjes sė tij paranoide kolektive, e cila me shekuj ėshtė bėrė rob i politikės anitsemitiste dhe hegjemoniste nė Ballkan. Si rrjedhim i destruktivitetit dhe i iracionales sė paranojės kolektive serbe, ēmimin mė tė shtrenjtė e kanė paguar, dhe janė duke e paguar kroatėt, boshnjakėt dhe shqiptarėt ende tė kolonizuar nė geton shekullore serbosllave.

      Fitorja e Sheshelit nga Haga nuk mund tė konsiderohet kurrfarė “befasie”, sepse nė kėtė mėnyrė elektorati serb i prirė nga flamurtarja shekullore e  nacionalshovinizmit serbomadh-KOS-i, e bėri nė dijeni si opinionin e brendshėm, ashtu edhe tė jashtėm, se me gjithė “stigmatizimet” dhe “paqartėsitė” e Tribunalit tė Hagės ndaj (“patriotėve” kriminelė tė Serbisė, siē e konsiderojnė Slobodan Milosheviqin dhe Vojislav Sheshelin, si dhe kriminelė tė tjerė tė rangut hollokaust tė Radovan Karaxhiqit, Ratko Mladiqit  etj., tė cilėt  pa dyshim janė nė vonesė, qė t’i dorėzohen Gjykatės ndėrkombėtare tė Hagės), ėshtė hakmarrje direkte kundėr politikės liberale tė ish-premierit tė Republikės sė Serbisė, dr Zoran Gjingjiq, i cili me tė drejtė kriminelin Slobodan Milosheviq  ua dorėzoi autoriteteve zyrtare tė Tribunalit tė Hagės, mirėpo, fatkeqėsisht e pagoi me kokė nga plumbat e fundamentalzimit ēetniko-fashist serbomadh. Nė anėn tjetėr, fitorja e sheshelizmit nė Serbi sheshit vuri nė dukje faktin se me gjithė ndihmėn dhe investimet e bashkėsisė ndėrkombėtare, e tėrė bota mund tė demokratizohet dhe tė reformohet, por jo, edhe logjika, edhe ndjenja, edhe teoria e praktika e ndryshkur shekullore e antisemitizmit dhe e imperializmit kolonialist serb ndaj popujve dhe territoreve tė tjera nė Ballkan.

Ndryshime pozitive me karakter  tė njėmendtė demokratik nė Serbi, do tė ndodhin vetėm atėherė, kur bashkėsia ndėrkombėtare (sipas Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, tė drejtės humanitare ndėrkombėtare: konventave mbi gjenocidin dhe agresionin..., etj.), duke u mbėshtetur nė tė drejtėn dhe drejtėsinė  e rendit juridik pozitiv ndėrkombėtar, Serbinė (pėr shkak tė tre gjeonocideve dhe shkatėrrimeve materiale tė saj, tė kryera kundėr Kroacisė, Bosnjės dhe Kosovės) do ta nxirrte  nė bangėn e zezė tė Gjykatės Ndėrkombėtare, ashtu sikurse u veprua me Gjermaninė nazifashiste tė Adolf Hitlerit mė 1945. Ndryshe, nuk mund tė pritet asnjė “evoluim” nė vendosjen e ndonjė  rendi demokratik nė Unionin e SMZ-sė, as nė normalizimin e mirėfilltė dhe tė akceptueshėm tė tij me vendet fqinje, sidomos me Kosovėn dhe me shqiptarėt nė Ballkan, tė cilėt  edhe nė fillimshekullin XXI, po i konsideron “plaēkė natyrore” tė sistemit tė tij kolonial.

      Fundja, politika zyrtare shqiptare e Kosovės nuk ka asnjė arsye pse tė “rezignohet”, e aq mė pak t’i frikėsohet triumfit tė sheshelizmit nė Serbi, sepse edhe cilado parti tjetėr tė fitonte nė zgjedhjet e theksuara serbe, pėr Kosovėn dhe shqiptarėt nuk do tė ndryshonte asgjė nė kuptimin e lėvizjes pozitive tė vendosjes sė marrėdhėnieve reale me Unionin e SMZ-sė ngase tė gjitha partitė e tjera serbe (pėr ēėshtjen shqiptare dhe Kosovėn) kanė tė njėjtin program strategjiko-politik, sepse  ato dallohen vetėm pėr nga emėrtimet e tyre  akronimologjike, e asgjė tjetėr.

      Sė kėndejmi, ia vlen tė theksojmė se, shprehja racionale e pakėnaqėsisė sė personaliteteve tė Bashkimit Evropian(BE), nė radhė tė parė e Havier Solanės (shefi i politikės sė Jashtme) lidhur me fitoren e sheshelizmit nė Serbi, vetėm pozitivisht do tė ndikojė nė psikologjinė patologjike tė votuesve dhe  tė mbėshtetėsve tė tjerė tė dėshmuar tė vijės sė radikalizmit serbomadh nė Unionin e SMZ-sė.


E mėrkurė, 7 janar, 2004

STANDARDET-SKENAR PROLENGIMI APO FITIM KOHE !!!

Standadet e përcakuara nga faktori nderkombëtar gjegjesishtë UNMIK-u, thuhet se do të jenë si parakushtë i planifikuar dhe i caktuar për të kaluar në fazat e mëvonshme të percaktimit apo vendosjës për statusin final për Kosovën. Lidhur me parashtrimin e ketyre kushteve paraprakishtë eshtë biseduar dhe më herët nga ish Kryeadministratori z.Shtajner, për të kaluar tani në fazen e operacionalizimit të ketyre parakushteve të qujtura si standarde për Kosovën për ekzekutim nga UNMIK-u, e të miratuara nga qarqe apo qendra vendosëse nderkombëtare.

Gjatë puplikimit të operacionalizimit të ketyre standardeve, thuhej decidivisht dhe në menyrë konkrete se bëhet fjalë për 8 pika të cilat duhet të përbushën mbrenda një afati prej 18 muajsh. Puplikimi i ketyre kushteve me rastin e ditës nderkombetare për të drejtat e njeriut nuk ishte rastësi, sepse qeshtja e kosovës si qeshtje e cila ende nuk eshtë zgjidhur dhe kerkon zgjidhje ende po konsiderohet si qeshtje e të drejtave të njeriut e jo si qeshtje e një populli që kerkon zgjidhjen, të drejtën për vetvendosje, konform standardeve nderkombëtare si për popujt tjerë në Botën demokratike.

Puplikimi i operacionalizimit të ketyre parakushteve nga z.Holker në prezencën e disa nga liderët ton institucional dhe partijak, pa u percaktuar perambula e ketyre standaredeve duhet të jetë kuptuar se ka diqka që mbetet enigm. Eshtë i pa kuptushëm thën haptaz qendrimi I z.Kryeadministrator se kinse përmbushja e ketyre parakushteve do të jetë si kushtë për ta zgjidhur apo për tu kaluar në fazën e zgjidhjës së statutit përfundimtar për Kosovën, dhe pa sqaruar se qfar mund të jetë ky statut final. Nga disa udheheqës institucional dhe partijak, puplikimin e ketyre parakushteve e pritën me efori-entuzjazem dhe disa me ndoni rezerv, se kryesishtë paraqitjet e tyre ishin në favor të ketyre standardeve.

Nga shumë qendra nderkombëtare vendosëse siq eshtë dhe Kshilli i Sigurimit të OKB-s, kerkoin të fillohet përmbushja e ketyre kushteve nga Kosovarët, pa u deklaruar për procedurat dhe kushtet e domosdoshme ligjore të standartizuara nderkombetarishtë për ta filluar këte fund të fillimit, që konsiderohet logjikishtë i pa përmbushur. Sigurishtë se faktori nderkombëtar i ka menduar lehtazi apo ka dashur të paraqet kamoflim të skemave për të mos mundur të përmbushën keto kushte atehere kur nuk ka percaktuar qart autoritetin ligjor të subjektit që e ka për obligim për të krijuar kushtet dhe rrethanat e përmbushjës së ketyre standardeve mbrenda objektit që quhet fusha ligjore-kushtetuse e standardizuar.

Sipas Kornizës kushtetuse dhe shumë rregulloreve të hartuara nga administrata nderkombëtare në Kosovë, institucjonet e Kosovës të mveshura fiktivishtë me mandatin ligjor dhe realishtë me mandatin e popullit të Kosovës me votën e lir e demokratike, nuk u lejohet hapsira e domosdoshme vepruse për të i kryerë keto detyre që dalin nga tetë pikat e standardeve për Kosovën. Si mund të përmbushet pika e parë keti standardi ku thuhet shprehimishtë se duhet të kthehen serbët e larguar nga Kosova. Në rrethanat e krijuara menjëhere pas luftë qlirimtare të bërë nga UQK-ja, nga Kosova eshtë bërë zbrazje e teritorit jo vetëm nga pakica serbe siq aludohet për kthim të tyre, por jan larguar dhunshëm shumica e popullli Shqiptar si dhe shumë pakica tjera etnike e të cilat poashtu ende nuk janë kthyer në vendin e tyre. Zatën, apelimi si kushtë që në kosovë duhet të kthehen kolektivishtë pakica serbe pa u definuar menyra e kthimit dhe kompetancat ligjore të garantuara me kushtetut për institucjonet e Kosovës eshtë pamundur deri në sovranitetin e plotë të Kosovës, se keshtu pika e parë e keti kushti mbetet vetem apstrakt. Si mund të quhet e mundur kthimi i kësaj pakice serbe, ku dihet se shumica e tyre ka qen e përfshir në luftën gjenocidale kunder popullit të Kosovës, se ende janë të dukshme gjurmet e gjakut të njom të shumë shqiptarve, dhe kur me mijra pengje lufte Shqiptaresh janë të kindapuar dhe gjenden në serbi, se lideri shpirtror dhe shtetror i kësaj pakice gjatë luftës, gjendet i akuzuar për gjenocid dhe qfarosje etnike kunder Shqiptareve dhe popujve tjerë në ish Jugosllavi, dhe tani i paraburgosur në Gjykaten e Hagës, se shumica e popullit serb dhe Shteti i ashtuqujtur Serbi Mali i zi kan pretendime teritoriale ndaj Kosovës. Si kushtë paraprakishtë duhet të sigurohet funkisionimi ligjore i pushtetit legjislativ, ekzekutiv dhe gjygjsor i institucjoneve të Kosovës, për ta plotesuar jo vetem kushtin e parë për realizim të mundshëm të standardeve për Kosovën.

Konsideroi se faktori nderkombëtar duke e ushtruar pushtetin e përkoshem administrativ në Kosovë eshtë e domosdoshme të i permbushë disa parakushte demokratike, të i rrespektoi institucjonet e Kosovës të dalura nga zgjidhjet e përgjithshme, duke i njohur dhe vendimet e tyre defakto dhe dejure, e jo të leshohët në avantuara poltsishtë anti demokratike dhe kunderligjore për anulim vendimesh të Parlamentit dhe institucjoneve tjera të Kosovës.

Duplifikimi i pushteteve, duhet paraprakishtë ta brengos UNMIK-un, para se të kerkohen plotesimi i ketyre standardeve, ku dihet se pakica serbe e ka të organizuar pushtetin paralel nëpër të ashtqujtura enklava me Ligjet dhe Kushtetutën e Serbisë, krahaz pushtetit administrativ të përkoshem të UNMIK-ut, dhe thën kushtimishtë pushtetit moral të ushtruar nga institucjonet e Kosovës, si pjesë e një demokracie të brishtë.

Bashkesija nderkombetare perkatesishtë UNMIK-u, eshtë më logjike të bënë bartjen e pushtetit të plotë ligjore tek institucjonet e Kosovës, më par për të kerkuar plotesimin e qfardo standardeve si parakushte për zgjidhjen e statutit final për Kosovën, e jo ta mbeshte qendrimin e fundit të z.Holiker, se pushtetin dhe vendimet e rendsishme për Kosovën do të i merrë bashkësia nderkombëtare dhe se paku 18 muajë, pra ketu shifet jo serioziteti dhe u heqet maska e ketyre parakushteve nderkombetare për Kosovën. Sipas kësaj logjike athua për se po u dashkan institucjonet e Kosovës.

Në hapsiren politike të Kosovës jan krijuar disa  grupe me qendrime te ndryshme lidhur me puplikimin e Standarteve për Kosovën, Grupi parė e vlerson si të fryetshme deri në avancuse për tu zgjidhur qeshtja e statusit për Kosovën, duke e vlersuar si afatizim për zgjidhje të qeshtjës se Kosovës, dhe grupimi i dyt i cili ka mendim tjetër duke e mos i dhanur mbeshtetje deri në kundershtimin e tijë, si të pa nevoishëm dhe në skajshmeri deri në vlersime që jan duke i krijuaj parakushtet që Kosova të futet serishë nën ombrellën e të ashtuqujturit Shteti i Serbis dhe Malit të Zi, dhe opinjoni i tretë ka vlersuar si rruga nderkombetare deri te pamvarsia për Kosovën, por pa e konkretitzuar dhe adresuar rrugën e procedurës diplomatike për njohjen e pamvarsisë për Shtetin e Kosovës, dhe duke u vazhduar të mjaftohet vetem me paraqitjet gojore para qdo delegacjoni, në takime me vendoret dhe nderkombetaret se njohja formale do ta shpejtonte proqesin dhe qetsonte rajonin, sigurishtë se kjo paraqitje e keti grupimi nuk eshtë e mjaftushme që Kosova ta fitoi Shtetsin e vetë.

Sylë ARIFI
Basel


E hėnė, 5 janar, 2004

SULMET VAZHDUSE NDAJ TMK-s SKENARE TĖ VJETRUARA ANTISHQIPTARE !!!

     Institucjoni i parė legjitim i dalur nga lufta qlirimtare e bėrė nga UQK-ja ishte TMK-ja, e cila u pranu nderkombtarisht . Rrespektivishtė ky institucjon eshtė themeluar si rezulltat i njė marraveshtje mes komandanteve tė ish-Ushtrisė Qlirimtare tė Kosovės dhe Gjeneralve tė lartė tė NATO-s, qė nga shtatori i vitit 1999. TMK-ja si institucjon i uniformum, paraqet njikosishtė prespektivėn e njė ushtrije tė organizuar si trashigimtare logjike e njė formacioni ushtarak qlirimtar e cila organizoi, dhe zhvilloi luftė qlirimtare pėr ta qliruar Kosovėn nga pushtuesi serbo-sllav. Zaten, ky mekanizem ushtarak ka kryer shumė misjone nė vazhdimsi para gjatė dhe pas luftės sė armatosur nė realizimin e shumė projekteve nga tė gjitha fushat.

     Mbeshtetur nė shumė sukses tė treguara dhe jo vetem nė ate humanitare, por duke i dalur nė ndim popullit tė Kosovės nė ndertime tė strehimeve bansore, rregullim tė shumė urave, rrugėve dhe ndimave mjeksore, pati dhe kontakte tė vazhdushme me popullin pėr ta ndimuar nė katastrofa natyrore, bėri shumė pėrpjekje tė vazhdushme pėr ta avancuar tė drejten e popullit tė Kosovės nė liri e pamvarėsi. Poashtu pėrpjekjetė vazhduse tė keti institucjoni pėr trajnime institucionale qoft ketu me KFOR-in dhe shumė trajnimeve tė bėra jasht Kosovės, ka tė vetmin synim tė bėhet USHTRIJA E ARDHĖSHME E KOSOVĖS. Sigurishtė se keto ishin avancimet e kudrit strukturor nė njė pėrgaditje tė avancuar e profesionale, qė dikujt nuk i konvenonin, qoft mbrenda apo jashtė Kosovės, sepse filluan tė qfaqėn dyshimet e para pėr ta atakuar duke e sulmuar ne menyra tė ndryshme si organizat tė dyshimt.

     Sigurishtė se sulmet kunder TMK-s kishin filluar mė heret me formimin e sajė nė bazė tė marraveshtjės siq u pėrmend mė lart, dhe keto vinin nga pushteti i Serbisė, por nuk mungonin herpas here mjerishtė nga njė pjesė e faktorit politik nga pozitat nihiliste ketu nė Kosovė.

    Mendoi se keto ishin disa nga argumentet qė pa dyshim UNMIK-u i filloi masat ndershkruse, por jo vetem nė pėrmasa tė disciplinės nga rrafshi ushtarak, se keto sulme i tejkaluar masat njė preventive nga rrafshi i disciplinės ligjore, por u fillu me kualifikime, diskriditime tė pjestarėve tė TMK-s, mė pas me arrestime, burgosje, gjykime dhe se fundi duke tentuar nė sulmin mė shkatrrues kundėr keti institucjon nė aplikim tė masave brutale tė suspendimit apo shkarkimin e gadi tė gjithė strukturės udhheqse tė Shtabit tė pėrgjithshėm dhe zonave komanduse tė TMK-s.

    Kulminacjonin e vetė kjo fushat e atakimeve ndaj TMK-s e kan arritur tani me suspendimin e 12 udhehqėsve tė lartė tė keti institucjoni, dhe arrestimin e Komandantit Gjeneral Agim Qekut nė Slloveni. Institucjonet e Kosovės, subjektet politike, intelektuale, dhe populli i Kosovės keto dit eshtė duke u ballafaquar me veprime arbirtrare tė skenuara nga njė pjesė e faktorit vendor pacifist qė ende pėr njė shumicė tė popullit tė Kosovės mbetet si enigm, dhe tė ndimuara fuqishem nga njė pjesė e faktorit nderkombėtar, pėr tė i zbatuara-ekzekutuar mjerishtė nga njeriu qė ka marrur mandatin nderkombėtar pėr ta udhehequar administraten e pėrkohshme nė Kosovė, z.Hari Holeker, me kompetenca apsulute tė mbi fuqishme jo vetem nė rrefshin moral por dhe nė ate kushtetus-ligjor. Nga gjdo sistem funkisional kushtetues tė gjdo shteti antar i OKB-s, kėte lloi fushate nuk e njofin dhe kjo kategori antidemokratike eshtė nė kundershtim me akte, deklarata dhe konventa nderkombetare. Tė drejtėn mė tė fuqishme natyrshem mund ta ketė vetėm ai popull qė kerkon zgjidhje pėr fatin e tijė.

    Vazhdės sė ketyre goditjeve ndaj TMK-s, ju kundervuan disa nga udhehqsit e keti institucjoni, dhe disa perfaqesues tė institucjoneve tė Kosovės, atyre politike dhe intelektuale. Vlersim i pėrgjithshem mund tė konstatohet se kėsaj radhe keto reagime nuk ishin tė mjaftuara dhe mbeten tė pa efekt, apo thėn troq si njė kompromis i cili vazhimishtė nė raste tė tilla shkon nė dem tė institucjonit tė goditur. Reagimet nė raste e tilla kishin me qen tė fryteshme vetėm kur janė tė guximshme. Poashtu kėsaj rradhe patėm perfaqesues tė Institucjoneve, subjekteve dhe shoqatave qė muarėn guxim tė i kundershtoin veprimet e tilla arbitrare tė Kryeadministratorit, dhe titullar tė institucjoneve dhe subjekteve tė ndryshme qė fare nuk reaguan, sikurse nuk ka ndodhur asgjė. Por kesaj radhe problemi identifikohet vetė dhe une nuk deshiroja tė merrem fortė me ate kategori tė ketyre pashallarve qė kan patur fatin apo fatkeqesin tė jenė nė pozita udhheqse nga disa institucjonet tona, qė nuk e gjetė tė arsyshme intelektualishtė dhe tė nevojshme politikishtė tė reagohet kunder veprimeve tė tilla kur sulmohet institucjoni mė legjitim i popullit tė Kosovės TMK-ja, pa u pėrfillur as njė procedur ligjore pėr konstatim dhe verifikim tė fakteve tė mundshme pėr vertetim pėrgjegjsije ligjore kėsaj rradhe tė 12 pjestarve tė TMK-s tani mė tė suspenduar. Ky veprim arbirtrar eshtė jasht logjikės juridiko-ligjore, se mund tė ndodhė vetėm tek neve nė Kosovė, dhe as kundi nė Boten e organizuar si shoqeri civile qė udhehiqet me norma demokratike.

     Por, ja se keti rreshtim nuk i bėjnė pėrshtypje veprimet e tilla, sepse sigurishtė mund tė ket gishtė nė organizime tė ketyre skemave tė shemtuara dhe shumė tė dėmshme pėr popullin e Kosovės.

    Sigurishtė se reagimet ndaj veprimeve tė tilla arbirtrare, erdhen kėsaj radhe nga disa udhheqės tė institucjoneve dhe subjekteve tė ndryshme, si zakonishtė qė kan reaguar vazhdimishtė kunder veprimeve tė tilla jashtė ligjore nga faktori nderkombetar, por kėsaj rradhe reagimet e keti rreshtimi qė indentifikohet me mos pajtim tė veprimeve tė tilla arkaike, ishte jo vetem i zbetė por i pa mjaftuar, pėr qka rezulltoi vendimi i monarkut me pushtet apsolut. Reagimet e tilla ishin jo vetem tė pa mjaftuara intelektualishtė por dhe tė pa guximshme politikishtė, prandaj pasoja e kėsaj papergjegjėsie do tė i kushtoi popullit tė Kosovės nė ngecje tė proqeseve dhe vonesa pėr ta zgjidhur qeshtjen e Kosovės si qeshtje ende e pa zgjidhur, qė kerkon urgjentisht zgjidhje. Nuk mund ta kuptoi se pėrse nuk gjeti mbeshtetje kundershtimi i z.Qeku i cili i kushtezoi marradhenjet me faktorin nderkombetar-UNMIK-un, duke e kundershtuar ket vendim arbirtrar, por as heshtjen apo zbehjen e reagimit nga z.Qeku i cili e ndryshoi qendrimin e vetė tė nesėrmen, qė kam pėrshtypje se ky ishtė vlersimi mė i pėrgjegjėshem dhe mė i favorshėm pėr ta kontestuar dhe pėrse jo bllokuar suspendimin e 12 antarve-udhheqsve tė lart tė TMK-s.

    Sigurishtė se ky skenar eshtė dhe mė i thellė se sa shifet nė sipėrfaqe, dhe nėse keshtu vazhdohet tė tregohem tė luhatshėm e tė pa vendosur, TMK-ja njė ditė nuk do tė ekzistoi apo do tė zavendsohet me ndoni emertim tjetėr qė nuk shkon nė dobi tė proqeseve politike pėr ta ndimuar Kosovėn nė krijimin e Shtetėsis.

Sylė ARIFI
Basel,


E enjte, 1 janar, 2004

ESE POLITIKE

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

 

  SISTEMI PROLINDOR I DEKRETUAR SOCIALIST I FATOS NANOS ĖSHTĖ ANTITEZĖ E DEMOKRACIVE EVROPERĖNDIMORE

 

  Historikisht ėshtė provuar se nė tė gjitha sistemet socialiste, tė instaluara me dekret,  burokracia dhe ushtrimi i mjeteve tė dhunės mbi vlerat e njėmendta tė demokracisė pasqyrojnė me vėrtetėsi ndėrlidhurinė e sistemit  dhe tė sundimit tė njė kryefigure arbitrare shtetėrore, tė cilit  nė mėnyrė jodemokratike dhe joligjore i nėnshtrohen interesi dhe  vullneti i shumicės dėrrmuese tė popullit. Kėshtu ka ndodhur me sistemet  e pushtetit tė  personalizuar “socialist” tė Stalinit, tė Mao Ce Dunit dhe tė Titos etj.Dhe,  ja, fatkeqėsisht,  kėshtu po ndodhė tani, edhe me pasardhėsin e tyre “xhugashvilin” socialist, Fatos Nano, politika e tė cilit ėshtė larg parimeve dhe frymės sė sistemeve demokratike tė Evropės Perėndimore. Pėrkundrazi elementet burokratike dhe burokracia e fetishizuar e kreut tė Partisė Socialiste (me gjithė tė metat e deritashme tė drejtimit dhe qeverisjes sė pushtetit demokratik nė Shqipėri)edhe nė Kongresin e Gjashtė tė kėsaj Partie, e ngritėn nė piedestal tė “drejtėsisė” dhe tė “demokracisė” sistemin socialist tė dekretuar nga Fatos Nano, duke u pėrpjekur qė nė kėtė mėnyrė t’i mbrojnė “parimet” dhe “vlerat” e kėtij sistemi, dhe tė krijojnė kėshtu mitin mbi kultin e pazevendėsueshėm dhe tė pagabauar tė kryesocialistit tė restauruar Fatos Nano, pėrkatėsisht tė shtrirjes sė mėtjeme tė  politokracisė dhe tė burokracisė sė tij tė pakontrolluar nga forcat politike  demokratike tė opozitės nė marrėdhėniet e pėrgjithshme shoqėrore nė Shqipėri.

 

Vėrtet, elementet dogmatikė, oportunistė dhe konformistė, tė identifikuar me “rekuizitat socialiste” nė bashkėpunim tė ngushtė me pushtetin politik tė Fatos Nanos, deri tani kanė arritur tė tregohen tė pathyeshėm nė vendosjen e kontrollit tė sistemit tė dekretuar socilaist mbi demokracinė, mbi shtetin dhe mbi jetėn e pėrgjithshme politike dhe ekonomike nė Shqipėri, duke pėrjashtuar ēdo kufizim dhe kundėrshtim tė sundimit tė tyre. Nė shpėrputhje me kriteret e pėrmbajtes sė sistemit demokratik pluralist, dhe me interesin e pėrgjithshėm kombėtar shtetėror, makineria e  sistemit socialist  politik, e dekretuar nga Fatos Nano(nė pėrpjekje qė t’i fshehė veēoritė themelore tė sistemit totalitar nėn konceptin e demokracisė dhe tė reformave ekonomike tė vendit sipas standardeve mė tė reja evropiane dhe ndėrkombėtare)ka arritur t’i eliminojė nga “gara demokratike” e zhvillimit dhe e udhėheqjes sė vendit, tė gjitha ato forca nacional-demokratike kombėtare, tė cilat nuk pėrbėjnė rrethin koncentrik, dhe nuk janė nė shėrbim tė qarqeve udhėheqėse tė regjimit tė ashtuquajtur socialist tė Fatos Nanos. Kėtė logjikė tė restaurimit tė sistemit totalitar, e dėshmuan edhe thyerjet dhe papajtueshjmėritė pėrbrenda Partisė Scialiste. Nė kėtė kontekst, mė sė keqi pėsuan ish-zėvendėskryeministri i qeverisė sė Shqipėrisė, Ilir Meta dhe ish-presidenti i Republikės sė Shqipėrisė dr. Rexhep Mejdani me mbėshtetėsit e tyre. Kjo paradigmė negative e politikės sė qeverisjes sė Fatos Nanos, edhe kėsaj radhe praktikisht dėshmoi se, iu kundėrvihet tė gjithė atyre oponentėve tė saj  (qoftė Berisha,  qoftė Meta  a Mejdani etj.), qė paraqitėn me ide pėrparimtare dhe me parime  tė shprehjes sė lirė tė mendimit dhe tė interesave tė shėnodsha nė favor tė ndėrtimit dhe tė forcimit tė politikės dhe tė rendit demokratik shoqėror nė Shqipėri. Pėr mė tepėr nė zgjedhjet e fundme vendore nė Shqipėri, “deviza politike” e sistemit socialist tė dekreeuar nga Fatos Nano nxori nė shesh argumentet e pamohueshme, se proceset demokratike nė Shqipėri janė vetėm njė maskė e rrezikshme e “demokracisė sė premtuar”, qė nė esencė nuk duron, as nuk pranon asnjė mendim a ide tė ndryshme, qė shfaqen nga tė tjerėt (qoftė edhe pėrbrenda “kokės” sė partisė socialiste nė pushtet), qė janė nė funksion tė mbrojtjes sė interesit tė pėrgjithshėm tė kombit dhe tė shtetit, por kėto i shpallė frakcioniste, antisocialiste dhe tė huaja pėr qenien e saj, tė normativizuar sipas logjikės utopiste-ideologjike dhe burokratike tė sistemeve totalitare, qė nė mėnyrė permanente prodhojnė vetėm dėshtime dhe divergjenca nė sferėn e normatives dhe reales, midis reales dhe sė mundshmes, midis  programeve dhe veprave. Nė relacionet e kėtilla mjetet shndėrrohen nė qėllim, dhe stimulojnė ndėrgjegjėn se, qėllimi i justifikon tė gjitha mjetet, edhe nė rastet kur ato nuk janė nė pėrputhje me parimet e moralit qoftė indvidual, grupor apo kolektiv tė njė rendi tė caktuar shoqėror.

 

“Mua mė quajnė Fatos Nano edhe prapa mė vjen historia e pėrbashkėt”(!!!)

 

Brendia “domethėnėse” e kėsaj deklarate tė ēoroditur historikisht, politikisht, kombėtarisht dhe diplomatikisht, nxjerr nė pah vetėm kėtė tė vėrtetė : Pa dyshim se, autori i saj,  quhet Fatos Nano(kryeministėr i qeverisė sė sotme tė Shqipėrisė), qė brenda udhėheqjes sė tij gjashtėvjeēare ka krijuar  epizodin  mė tė mugėt  dhe mė tragjik tė historisė tradicionale tė institucioneve demokratike kombėtare dhe  shtetėrore tė Shqipėrisė. Kėtė e provon edhe gjendja e tanishme e mjerueshme ekonomike dhe shoqėrore(varfėria, papunėsia, shpėrngulja e vazhdueshme e popullsisė, krimi i orgnaizuar, korrupsioni, prostitucioini, kontrabandimi i njerėzve etj.) e Shqipėrisė. Mirėfilli, do tė vijė ajo ditė, qė edhe Fatos Nano sė bashku me politikėn e tij falimentuese kombėtare dhe ndėrkombėtare, do tė arkivohet nė “lėndėt” e sirtarėve tė ndonjė muzeu historik, por jo, assesi siē ėshtė shprehur pėrmes kėsaj paradigme iluzore dhe absurde, si protagonist pozitiv i historisė sė pėrbashkėt gjithėshqiptare, por vetėm si “gangster” i papėrmirėsueshėm i “historisė sė mafisė sė nėntokės” tė kultit tė njė ēapaēuli socialist me ide dhe me prirje socialiste  prolindore sllave, i cili  nė vend tė interesit tė pėrgjithshėm kombėtar dhe shtetėror, ka mbėshtetur dhe legalizuar politikėn e grupeve tė ndryshme tė inetresit, vetėm pėr tė qėndruar vetė  me ēdo kusht nė pushtet, e jo pėr asnjė interes jetik tė demokratizimit dhe tė pėrparimit tė shoqėrisė shqiptare nė praktikė, ashtu sikundėr ėshtė prononcuar deklarativisht me “projektet demokratike-integruese” properėndimore evropiane para institucioneve dhe iniciativave pėrkatėse tė Bashkimit Evropian(BE), NATO-s, OSBE-sė e tė tjera. Nė kėtė kontekst, politika socialiste e Fatos Nanos nė sy tė integrimeve evropiane perėndimore, ka demonstruar vetėm gatishmėri euforike-ekzagjeruese, pa kurrfarė koncepti dhe pa  pėrmbajtje reale tė afirmimit tė vlerave reale tė njė sistemi tė lirė dhe demokratik shtetėror. Kėtė e dėshmojnė edhe raportet vlerėsuese zyrtare tė komisioneve tė ndyrshme tė Bashkimit Evriopian.

 

Difektet e deritashme tė politikės socialiste tė Fatos Nanos, janė pjellė e dėshtuar e njė ideologjie utopike, sipas sė cilės,  ai edhe e ka ndėrtuar sistemin normativ tė tij, qė karakterizohet nga format e ndryshme tė dhunės mbi proceset e zhvillimit tė iniciativės sė lirė dhe tė demokratizimit tė shoqėrisė nė tėrėsi. Ky deformitet i “kredos politike”=unė quhem Fatos Nano, qė pas, do mė vije historia e pėrbashkėt”(kjo “histori” tanimė ka ndodhur qe gjashtė vjet, por nė kuptimin negativ tė historikut tė tij perosna , tanimė ėshtė tejet i “lexueshėm” pėr opinionin demokratik shqiptar, sepse bazohet nė idetė dhe nė konceptet e tij  tė doktrinės dhe tė praktikės sė tij tė gabueshme, qė kanė pėr qėllim tė shėrbejnė si njė nga mjetet mė oportune pėr ta murkulluar dhe “zbukuruar” realitetin e hidhur ( i cili qe 13 vjet e ka pllakosur ēdo pore tė shtetit shqiptar) me tė cilin po ballafaqohen idetė fisnike dhe forcat pėrparimtare tė  kombit  dhe  tė shtetit  shqiptar.

 

Si nė prag, ashtu edhe pas pėrfundimit tė Kongresit tė Gjashtė tė Partisė  Socialiste tė Shqipėrisė, u fol dhe u shkruan shumė komente e analiza, tė cilat pėr objekt shqyrtimi kishin “pragmatizmin politiko-demokratik” tė kryeministrit tė “pazėvendėsueshėm” Fatos Nano lidhur me manipulimin e zgjedhjeve tė fundit nė Shqipėri, si dhe me efeketet e deritashme tė tij nė sfondin e vendosjes dhe tė zhvillimit tė reformave ekonomiko-shoqėrore e institucionale tė shtetit shqiptar. Me keqardhje, duhet tė konstatojmė se, konkluzioni sintetik i tė gjitha atyre komenteve dhe analizave lidhur me fenomenin e absolutizmit dhe tė despotizimit tė quajtur Fatos Nano gjatė mbijetesės  politokratike tė tij tė  deritashme gjashtėvjeēare (1997-2004) ėshtė negativ si nė planin e brendshėm tė politikės kombėtare, ashtu edhe tė asaj ndėrkombėtare, dhe assesi nuk premton ditė mė  tė mira pėr lulėzimin e vendit  nė kuptimin e  pėrparimit ekonomik, politik dhe demokratik.

 

Shikuar realisht, brenda 13-vjeēarit tė shkuar (1990-2004) parashikimet dhe premtimet e politikave euforike tė autoriteteve zyrtare tė Shqipėrisė lidhur me reformimin ekonmiko-demokratik tė vendit, jo qė nuk janė pėrmbushur nė asnjė segment tė tyre, por janė edhe mė tė brishta sesa nė tė gjitha sistemet e mėparshme shtetėrore tė Republikės sė Shqipėrisė. Njė nga shkaktarėt kryesorė tė stagnimit transicional ekonomiko-shoqėror dhe demokratik tė Shqipėrisė, pa dyshim janė recidivat e ideologjisė dogmatike, apodiktike dhe utopike tė sistemit tė dekretuar, tė ashtuquajtur socialist tė kryeministrit Fatos Nano me garniturėn e tij tė ngushtė politike, qė tėrė luftėn e deritashme politike dhe propagandistike e ka bėrė jo pėr zhvillimin dhe prosperitetin e interesit tė pėrgjithshėm kombėtar dhe shtetėror tė vendit, por pėr pushtet dhe sundim tė dhunshėm personal burokratik. Kėtė, nė njė mėnyrė, e dėshmon edhe kjo sintagmė e politikės sė tij diletante:” MUA MĖ QUAJNĖ FATOS NANO EDHE PRAPA MEJE MĖ VJEN HISTORIA E PĖRBASHKĖT”?!

 

Duhet tė ritheksojmė se, mesazhi i kėsaj deklarate tė pakontrolluar logjikisht  si nė kuptimin doktrinar, ashtu edhe nė atė praktik  tė mbrojtjes sė interesit tė pėrgjithshėm demokratik kombėtar dhe shtetėror, provon qartė fetishin e sistemeve socialiste tė dekretuara nga Josif V. Stalini, Mao Ce Duni, Josip Broz Tito etj. Mirėpo, nė rastin konkret, kėtu ekziston njė deskrapancė e madhe, qė nuk mund tė krahasohet me sundimin absolut socialist tė Fatos Nanos, sepse ata, asnjėherė nė fjalimet dhe referatet e tyre, nuk kanė deklaruar se “pas  tyre, do t’iu qepej historia e pėrbashkėt”, siē ėshtė shprehur Fatos Nanos(!)Eh, ky ėshtė problemi kryesor, i cili kėrkon zgjidhje imediate pėrkatėse si nga ana e forcave tė njėmendta demokratike nė Shqipėri, ashtu edhe nga institucionet demokratike tė Bashkimit Evropian, sepse pėrderisa nė krye tė Shqipėrisė ndodhet njė “socialist”i tillė, siē ėshtė Fatos Nano me ambicie politike  tė mbitejēmuara personale paranoide, qė ka pėr qėllim tė murkullojė tė gjithė minusat e tij tė deritashėm nė restaurimin ekonomik, politik dhe demokratik tė vendit, as Shqipėria, as shqiptarėt nė Ballkan, e as Bashkimi Evropian, pėrkatėsisht bashkėsia ndėrkombėtare nuk mund tė presin ndonjė rezultat efektiv nė demokratizimin dhe nė pėrparimin ekonimk dhe integrues tė vendit, sikurse qė janė duke vepruar vendet e tjera tė Evropės Juglindore, Sllovenia,Ēekia, Hungaria, Polonia etj.

 

Ndėr tė tjera, sipas logjikės psikopatologjike tė politikės sė absolutit Nano, Shqipėria nuk ka kurrfarė gjasėsh, qė tė hapėrojė drejt prosperitetit tė zhvillimit ekonomik,demokratik dhe integrues sipas strategjisė afatgjatė transicionale, tė cilin e kanė pėrqafuar  shtetet e Evropės Juglindore.

 

Nė esencė politika deklarative e demokracisė sė regjimit absolut tė Fatos Nanos, karakterizohet nga konflikti i ideve apodiktike, tė cilat kanė dėshmuar se nė mėnyrė koherente janė nė kolizion me parimin dhe me praktikėn e rendeve dhe tė  sistemeve demokratike nė Evropėn Perėndimore.


E mėrkurė 24 dhjetor, 2003
BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr. Mehdi HYSENI

 

LLOGARIA E GABUAR E POLITIKĖS  SOCIALISTE E TIRANĖS NDAJ  NDĖSHKIMIT TĖ RIBASHKIMIT TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE(!?)

 

“Ma mirė dekė me  u shue nėn hije,

  Se me rrnue nji jetė robnije”!

 

Mesazhi i kėtyre vargjeve me pėrmbajtje tė thellė antologjike, kombėtare patriotike, ėshtė  i thjeshtė dhe shumė i qartė,(qė mund ta kuptojnė tė gjitha moshat e shoqėrisė shqiptare) i cili na apostrofon qė, pėr asnjė ēast nuk guxojmė tė kapitullojmė para ndonjė furtune tė huaj ugurzezė robėruese qoftė ajo sllave apo josllave, qė do tė ndrydhte frymėmarrjen dhe ekzistencėn e lirė tė qenies shqiptare dhe tė ēdo pėllėmbe tė territorit tė saj natyror etnik, vetėm pėr hir tė  interesit tė ngushtė  dhe tė verbėr tė “xhepit personal”, grupor a mafioz tė politikės ditore, vetėm pėr t’i pėrmbushur ineteresat e saj dhe tė kolonizatorėve tė huaj shtypės, duke i sakrifikuar dhe vrarė kėshtu  vlerat e pėrgjithshme kombėtare dhe shtetėrore tė Shqipėrisė Etnike.

 

Gjithashtu, pėrmes kėtyre vargjeve, ėshtė e domosdoshme qė  tė kuptojmė njėherė e pėrgjithmonė  se, nuk duhet tė mashtrohemi dhe tė pajtohemi me asnjė regjim politik, qoftė edhe ky “deomkratiko-seocialist” i Sali Berishės dhe i Fatos Nanos, qė nuk ėshtė nė funksion tė lirisė dhe tė pavarėsisė sė gjithė kombit dhe shtetit shqiptar nė Ballkan.

 

Duke i mbajtur parasysh tė gjitha problemet dhe vėshtirėsitė me tė cilat ėshtė duke u pėrballuar politika e Shqipėrisė, qė nga viti 1990 e kėtej, megjithėkėtė, kjo, nė asnjė mėnyrė nuk mund tė “amnistohet”, as tė justifikohet para problemit tė pazgjidhur kolonial shqiptar nė Ballkan. Pėrkundrazi, politika e jashtme dhe diplomacia e Shqipėrisė, duhet tė jenė ndėr faktorėt parėsorė centrifugalė  nė pėrthithjen e tė gjitha subjketeve politike shqiptare, ku nė kėtė mėnyrė, pikėsėapri do tė vinte nė shprehje arritja e konsensusit tė pėrcaktimit tė interesave dhe objektivave prioritare kombėtare dhe shtetėrore lidhur me ngritjen dhe me ndėrkombėtarzimin e ēėshtjes koloniale shqiptare nė Ballkan.

                           

Edhe pėrkundėr faktit se disa herė radhazi kemi debatuar nė kėtė temė nė formė letrave tė hapura, tė apeleve (por, mjerisht, nga autoritetet mė tė larta zyrtare tė Shqipėrisė sė “demokratizuar” dhe tė “reformuar” deri mė sot nuk ka ndodhur qė tė marrim asnjė pėrgjigje qoftė me pėrmbajtje pozitive a negative lidhur me aktualizimin dhe me  konstatimin e gjendjes koloniale shqiptare nė Ballkan. Ja, fatkeqėsisht, ky ėshtė “thelbi i  komunikimit tė drejtpėrdrejtė dhe demokratik” i institucioneve mė tė larta  politike-shtetėrore tė Shqipėrisė me  qytetarėt, pėrkatėsisht me shtetasit e vet shqiptarė qoftė fshatarė, profesorė, doktorė apo akademikė!? Ky “stil i komunikimit” i  institutit shtetar-qytetar nuk njihet, as nuk praktikohet nė asnjė  sistem politiko-shoqėror nė botė.), tė komenteve dhe tė analizave, me shpresė tė madhe dhe me bindje tė palėkundur, se qarqet e politikės zyrtare nė Tiranė, do tė merrnin nė konsideratė argumentet e shtruara tė pamohueshme historike, politike dhe shkencore lidhur me ushtrimin e veprimtaisė kombėtare patriotike tė Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar(FBKSH) dhe tė gjitha strukturave tė tij pėrkatėse nė favor tė ēlirimit antikolonial sllav tė tė gjitha trojeve indigjene tė Shqipėrisė Etnike, mirėpo, kjo kėrkesė e pashmangshme me karakter historiko-politik e kombėtar, e qėmtuar nė frymėn e amanetit tė pėrjetshėm tė tė gjithė brezave shqiptarė, qė nga Lidhja Shqiptare e Prizrenit me Abdyl Frashėrin nė krye(1878); Qevria e Pėrkohshme e Vlorės me Ismail Qemalin nė krye(1912) e deri te lufta ēlirimtare kombėtare e UĒK-sė me Adem Jasharin nė krye( 1998) nė dobi tė kauzės sė shenjtė-ribashkimit tė kombit shqiptar dhe tė Shqipėrisė Etnike, jo vetėm qė ndeshi nė “veshė tė shurdhėr”, por edhe u anatemua dhe u ndėshkua nė kuptimin mė negativ dhe mė absurd politiko-propagandistik, ashtu si po i konvenon dhe, po i shkon pėr shtati politikės neokolonialiste dhe militariste tė Serbisė , tė Malit tė Zi, tė FYROM-it dhe tė Greqisė, tė cilat edhe sot (viti 2004, prologu i shekullit XXI), nė erėn  e integrimeve evropiane dhe tė Rendit tė Ri Ndėrkombėtar, i mbajnė nėn tutelėn e tyre kolonizuese shekullore  mbi 50% tė shqiptarėve dhe tė trojeve  tė Shqipėrisė Etnike nė Ballkan.

 

Njė gjendje e kėtillė tragjike, jo vetėm pėr gjysmėn e Shqipėrisė sė kolonizuar dhe tė copėtuar, por pėr gjithė shqiptarėt dhe Shqipėrinė Etnike si tėrėsi, dėshmon se problemi kombėtar shqiptar nė Ballkan, pėrkatėsisht nė zemėr tė Evropės, kėrkon zgjidhje urgjente si nga politika gjithėkombėtare shqiptare, ashtu edhe nga politika e bashkėsisė ndėrkombėtare. Ndryshe, ēdo zvarritje “pėr nesėr” e kėtij problemi, do ta ketė ēmimin mė tė shtrenjtė, dhe tė pakompensueshėm pėr qenien gjithėshqiptare si nė Ballkan, ashtu edhe nė mbarė botėn. Politika kosmopolite shqiptare, nuk duhet tė ushqejė iluzione se me dakordimin e saj “deklarativ” para  reformave transicionale ekonomike integruese nė Evropė, dhe kėrkesave tė globalizmit ndėrkombėtar, se  pa pėrmbajtjen reale, domethėnė pa pėrmbushjen e kėrkesave  paraprake, tė domosdoshme tė integrimit tė brendshėm territorial, ekonomik, gjeopolitik e kulturor  pėrbrenda kufijve tė saj kombėtarė dhe shtetėrorė tė Shqipėrisė Etnike, nuk mund tė jetė partner i barabartė me tė drejta dhe liri tė plota  nė mekanizmat e institucioneve dhe tė organizatave pėrkatėse tė Bashkimit Evropian(BE). Pra, pa zgjidhjen e problemit kolonial shqiptar nė Ballkan, intgerimi i Shqipėrisė nė “aleancat” hibride tė Paktit tė Stabilitetit pėr Shtetet e  Evropės Juglindore, “aleanca” kėto kryesisht me partnerė tradicionalė, tė cilėt i pėrkasin sferės sė vjetėr tė interesit sllav nė Ballkan, dhe sė kėndejmi (sikurse dikur nė historinė e tyre tė hegjemonizmit dhe tė kolonilaizmit mbi tokat etnike shqiptare), prapė, do ta luajnė rolin dominant nė procesin e intgerimeve tė gjithmbarshme rajonale. Nė kėtė mėnyrė, politika e Shqipėrisė do tė jetė e “mbivotuar” dhe e margjinalizuar nė krahasim me kryepartnerėt e shteteve sllave kolonialiste(Serbia, Mali i Zi, FYROM-i, Greqia dhe Bullgaria). Njė rrezik tė kėtillė eventual, politika e jashtme dhe diplomacia shqiptare, duhet ta mbajnė parasysh (pavarėsisht nga ambicia e sondazheve nė favor tė bashkėpunimit reciprok dhe tė marrėdhėnieve tregtare e miqėsore me fqinjtė kolonialistė sllavė ballkanikė nė kuadrin e “shportave” tė ndryshme integruese evropiane), se kolonizatorėt e theksuar sllavė mbi viktimat e kombit shqiptar, kurrnjėherė deri mė sot nuk kanė ndryshuar qėndrimin e tyre  armiqėsor dhe tė urrejtjes raciste, as politikėn e tyre imperialiste ndaj shqiptarėve, dhe tėkurrjes territoriale tė Shqipėrisė Etnike. Kėtė konstatim tonin, e ilustron edhe politika e sotme neokolonialiste e Serbisė dhe e Malit tė Zi, (e prirė dhe shtytur nga politika antishqiptare e Kishės Ortodokėse Serbe), e cila mė 18.12.2003 nė Mitrovicė nė “kuvendin” e tė gjithė pėrfaqėsuesve tė  komunave serbe tė Kosovės, tė mbajtur nėn patronazhin e Kėshillit Nacional Serb tė Graēanicės (KNS), dhe tė “Povratakut”, iniciatorėt e tė cilit janė delegatė tė Kuvendit tė Kosovės(Oliver Ivanoviq dhe Rada Trajkoviq, dhe kėshilltarė tė tjerė specialė serbė tė Hari Hokerit, kryeshef i UNMIK-ut), e shpallėn Deklaratėn e Shėn Kollit, sipas tė cilės, pakica serbomalzeze dhe Qevria e Serbisė sė bashku me Kishėn Ortodkėse Serbe, u dakorduan qė Kosova tė ndahet nė dy entitete  qeverisėse serbe dhe shqiptare, sikurse  rasti i Bosnjės nė tre entitete(serbo-kroato-boshnjak) sipas Marrėvehsjes sė Dejtonit(1995). Mė sak, shpalla e kėsaj Deklarate antikushtetuese me ndihmėn dhe instruksionet e drejtpėrdrejta tė Qeverisė sė Unionit tė SMZ-sė, nxori nė pah  shkakun e njėmendtė pse politika e Unionit tė SMZ-sė, e Kishės Ortodokėse Serbe dhe e minoritetit serbomalazez tė Kosovė, zyrtarisht dhe,  nė mėnyrė tė prerė e hudhėn poshtė si tė pavlefshėm Planin e Hari Holkerit mbi “standardet e Kosovės”, tė cilėn e mbėshtetėn Bashkimi Evropian(BE) dhe Kėshilli i Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, jo pse kėto standarde ndėrkombėtare favorizonin nė mėnyrė tė njėanshme shqiptarėt, dhe se ishin nė kolizion me Rezolutėn 1244 tė KS tė Kombeve tė Bashkuara, siē trumbetonte me paturpėsi politika propagandistike kishtare serbe, por pse nuk ishin nė pėrputhje me politikėn e Platformės gjithėserbe pėr ndarjen e Kosovės, siē parashikon tanimė hapatazi para opinionit publik, Deklarata  Shėn Kollit, e miratuar nė Mitrovicė nga “trupa” nacionalshoviniste serbomalazeze, e cila brenda kėtyre 4 viteve tė shkuara ėshtė pėrgatitur nė hollėsira nga Qeveria e Beogradit dhe Kisha Ortodokėse Serbe(KOS) me nė krye peshkopin Artemije Radosavleviqin e tė tjerė. Pėr mė tepėr, Deklarata e theksuar serbe e Shėn Kollit ėshtė sajesė origjinale e Platformės politike serbomadhe e regjimit racist dhe gjenocidal tė Slobodan Milosheviqit: “Tė gjithė serbėt nė njė shtet tė vetėm”; “Kosova ėshtė djepi dhe zemra e Serbisė” etj. Fenomenet e kėtilla tė shėmtuara antishqiptare, duhet t’i “survejojė” dhe t’i ndėshkojė para gjykatave ndėrkombėtare dhe kombėtare politika zyrtare e Shqipėrisė sė Fatos Nanos, e jo, ajo t’i arrestojė dhe t’i prangosė oponentėt e saj shqiptarė, tė organizuar dhe tė bashkuar nė Frontin pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar (FBKSH), Gafurr Adilin (kryetar), Idajet Beqirin (sekretar) dhe Taip Mustafajn (pėrfaqėsues i AKSH-sė).

 

 

   Tė dėnohet terrorizmi politik dhe krimi kolonial serbosllav mbi Kosovėn dhe Shqipėrinė Etnike, e jo krerėt e FBKSH-sė dhe tė AKSH-sė!

 

S’ka asnjė dilemė se orientimi dhe pėrqėndrimi i politikės shqiptare tė Tiranės nė pėrndjekjen, arrestimin, burgosjen dhe dėnimin e veprimtarėve mė tė dalluar tė FBKSH-sė dhe tė AKSH-sė, Gafurr Adili, Idajet Beqiri dhe Taip Mustafaj, ėshtė  njė llogari e gabuar dhe e pajustifikueshme si mbi bazėn morale, politike e kombėtare, ashtu edhe nė atė historiko-juridike ndėrkombėtare, sepse zhvillon dhe pėrhapė propagandė nė favor tė murkullimit tė okupimit kolonial tė shqiptarėve dhe tė ribashkimit tė Shqipėrisė Etnike, edhe pse politikisht, njė okupim i tillė quhet terrorizėm politik serbosllav, kurse nė aspektin juridik tė sė drejtės ndėrkombėtare, quhet  krim penal ndėrkombėtar.

 

Me keqardhje dhe me dhimbje, duhet tė pėrkujtojmė se, njė strategji tė politikės propagandistike tė kėtillė (arrestime, persekutime, burgosje dhe zhdukje “pa shenjė e pa dokė” nė prita tė ndryshme nėpėr kufijė tė Evropės) tė Tiranės zyrtare kundėr veprimtarėve  dhe  lėvizjeve antikoloniale shqiptare nė Kosovė, pėrkatėsisht nė trevat e Shqipėrisė Etnike, dikur (1945-1999) e kanė ndjekur dhe praktikuar vetėm UDBA dhe policitė e ndryshme sekrete dhe publike serbo-jugosllave nė bashkėpunim dhe nė koordinim me shėrbimet e huaja tė zbulimit  dhe tė kundėrzbulimit jo vetėm nė Serbinė e Madhe (Jugosllavinė), por  edhe nė gjithė Evropėn. Mirėpo, tė gjitha kėto vepra tė organizuara vrasėse-antinjerėzore dhe  antishqiptare tė  tė gjitha regjimeve shtypėse koloniale  tė OZNA-ve dhe UDBA-ve serbosllave, shqiptarėt revolucionarė patriotė tė tė gjitha trojeve etnike shqiptare, pothuajse gjysmė shekulli qenė nė gjendje t’i pėrballojnėme sukses nė favor tė mbrojtjes sė identitet kombėtar  dhe shtetėror shqiptar. Kėtė e provon edhe shembulli mė i freskėt i fitores sė luftės ēlirimtare kombėtare dhe antikoloniale i UĒK-sė mbi hordhitė ēetniko-fashiste pushtuese serbomalazeze, tė drejtuara nga ish-diktatori dhe “kasapi i Ballkanit”, Slobodan Milosheviq(ish-kryetar i Serbisė) pėr ta djegur dhe rikolonizuar Kosovėn.

 

Neve, fare nuk na befason fakti pse okupatorėt kolonialė serbosllavė dhe aleatėt  e tyre tradicionalė sllavė, FBKSH-nė dhe AKSH-nė, si dhe veprimtarėt e tyre i shantazhojnė nė forma tė ndryshme eufemistike, duke sofistikuar objektivat dhe rolin e tyre virtual  kombėtar, politik dhe ushtarak, me qėllim qė, para opinionit tė brendshėm, e posaēėrisht atij ndėrkombėtar, edhe mė tej tė mbrojnė statusin e tyre joligjor tė sovranitetit kolonial mbi Kosovėn, si dhe mbi tė gjitha trojet e tjera tė Shqipėrisė Etnike. Mirėpo, ne  mė sė shumti na kanė befasuar dhe, po na befasojnė edhe tani potezat e papeshuar tė politikės zyrtare tė Qeverisė sė Republikės sė Shqipėrisė, e cila pėrmes mekanizmave tė vet pėrkatės ėshtė vėnė nė funksion tė kompremetimit dhe tė anatemimit tė politikės dhe tė luftės ēlirimtare kombėtare dhe antikoloniale sllave tė FBKSH-sė dhe tė AKSH-sė, struktura kėto, tė cilat me plan dhe me  program tė hapur para opinionit kombėtar dhe atij  ndėrkombėtar  janė vėnė nė funksion tė ēlirimit, tė mbrojtjes dhe tė ribashkimit tė trojeve tė kolonizuara  dhe tė copėtuara tė Shqipėrisė Etnike. Njė orientim i kėtillė programor i strategjisė politike, kombėtare i FBKSH-sė kundėr tė gjitha formave tė shtypjes sė terrorizmit neokolonialist serbosllav, i   drejtuar dhe i mbėshtetur nga udhėheqja  Gafurr Adili (kryetar) dhe Idajet Beqiri(sekretar) ligjėrisht (sipas sė drejtės ndėrkombėtare) nuk pėrbėn asnjė element ndėshkues, qė kjo lėvizje nacionalēlirimtare antikolonialiste, tė cilėsohet si  “ekstremiste”(“nxitje e aurrejtjes ndėretnike”, siē e ka kualifikuar “ligji pėr propagandė dhe  agjitacion”  i politikės zyrtare socialste tė Shqipėrisė), siē  i kanė cilėsuar nė deklaratat e tyre  pushtetarėt  shqiptarė, Pandeli Majko (ministėr i Mbrojtjes) dhe Ilir Meta (nėnkryeministėr dhe ministėr i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė). Fatkeqėsisht, pas kritikave absurde dhe tė paekuilibruara tė kėtyre dy ministrave tė Qeverisė sė Fatos Nanos nė llogari tė keqintereptimit  dhe tė kualifikimit  negativ tė objektivave dhe tė rolit tė FBKSH-sė, pėrkatėsisht AKSH-sė, organet pėrkatėse tė rendit dhe tė gjyqėsisė tė Shqipėrisė  hidhen nė veprim konkret pėr tė neutralizuar  “ligjėrisht” dhe praktikisht aktivitetin e kryeveprimtarėve tė kėtyre dy strukturave tė theksuara politiko-ushtarake dhe kombėtare shqiptare.

 

Sa mė sipėr, konsiderojmė se, ėshtė me interes jetik dhe tejet tė ngutshėm, qė eksponentėt  e politikės zyrtare tė Tiranės, tė ridefinojnė konceptet e tyre politike dhe diplomatike ndaj  ndėshkimit iracional dhe absurd tė procesit historiko-politik dhe kombėtar tė ribashkimit tė shqiptarėve dhe tė trojeve tė Shqipėrisė Etnike, sepse "radiusi vizional" propagandistik i njė politike tė kėtillė ėshtė kryekėput (direkt dhe indirket) nė favor tė "sedimentimit" tė mėtejmė tė sė derjtės sovrane kolonialiste dhe imperialiste tė Serbisė, tė Malit tė Zi, tė FYROM-it dhe tė Greqisė  mbi shqiptarėt dhe Shqipėrinė e kolonizuar etnike, e jo assesi nė favor tė politikės sė jashtme dhe tė diplomacisė sė Shqipėrisė sė sotme tė lirė.

 

Fundja, i gjithė sepktri i politikės shqiptare si i gjysmės sė Shqipėrisė sė lirė dhe tė pavarur, i drejtuar nga politika e  brishtė socialiste, ashtu edhe ai i Shqipėrisė sė copėtuar dhe tė kolonizuar nėn sundimin e egėr serbosllav, duhet ta mbajnė parasysh faktin se, filozofia e doktrinės dhe e strategjisė politiko-kombėtare dhe ushtarake e FBKSH-sė, nė asnjė mėnyrė nuk ėshtė e prirur, qė   t'i  rrezikojė interersat e tyre vitale, as tė jetė ndonjė  antitezė e pėrkohshme apo afatgjatė e interesave strategjike tė SHBA-ve nė Ballkan. Pėrkundrazi, ėshtė dhe, do tė jetė nė funksion tė mbrojtjes dhe tė avancimit tė interesave komplementare  shqiptare-amerikane, jo vetėm nė Ballkan, por  edhe nė kontekstin mė tė gjerė tė bashkėpunimit tė ndėrsjellė kombėtar dhe ndėrkombėtar, me qėllim qė kėsisoj, ta ruajė me konsekuencė kohezionin e zonės sė interesit perėndimor nė Ballkan.

 

Thjesht, strategjia politike dhe ushtarake e FBKSH-sė, do t'i rrezikojė vetėm interesat shekullore tė politikės kolonialiste dhe hegjemoniste tė Unionit tė SMZ-sė, tė FYROMIT dhe tė Greqisė mbi shqiptarėt dhe territorin e tyre indigjen etnik.  Po qe se politika e sotme zyrtare e Tiranės, nuk e shikon nė kėtė kontekst prezencėn dhe veprimin politik tė FBKSH-sė dhe tė strukturave tė saj pėrkatėse, atėherė s'ka dilemė se ajo do tė shpie nė konfrontime dhe polarizime tė panevojshme fatale si nė relacionin  e marrėdhėnieve tė politikės sė brendshme kombėtare, ashtu edhe tė asaj ndėrkombėtare. Pėr tė mėnjanuar njė rrezik tė kėtillė, qė pikėsėpari do tė shpiente nė njė qorrsokak tė pėrēarjes shqiptare (sikurse "revolucioni i vonuar e demokratik" nė Shqipėri mė 1997, i cili pėrfundoi me viktima tė shumta  vėllavrasėse etj.), tė cilėn nuk do ta pėrkrahte opinioni demokratik ndėrkombėtar, politika e jashtme dhe diplomacia e Shqipėrisė sė sotme, janė tė obligueshme qė, nė vend tė ndėshkimit dhe tė anatemave ndaj FBKSH-sė dhe veprimtarėve tė tij, tė pėrqėndrohen nė sensibilizimin dhe nė mbėshtetjen direkte tė kėrkesės historike tė shqiptarėve, qė tė dalin nga kthetart e kolonializimit ekzistues serbosllav, sepse kjo ėshtė kėrkesė e drejtė historike, e ligjshme dhe e pamohueshme, qė edhe kombi shqiptar brenda territorit tė tij etnik, gėzon tė drejtėn tė  jetė i ribashkuar, i lirė dhe sovran, sikurse tė gjithė e popujt e tjerė tė Ballkanit. Kjo  ėshtė esenca e Platformės politike dhe kombėtare e FBKSH-sė, e jo kurrfarė “devize”  e “ekstremizmit” ose e “terrorizmit ” vendor ose tė importuar, tė shpifur dhe tė atribuar nė adresė tė saj nga ana e politikės propagandistike terroriste, gjenocidale dhe neokolonialiste  e Unionit tė SMZ-sė, tė FYROMIT dhe tė Greqisė.

 

Politika e Shqipėrisė, duhet tė distancohet nga kualifikemt e tilla tė propangadės subversive luftarake tė shteteve serbosllave nė llogari tė FBKSH-sė dhe tė AKSH-sė, sepse asnjėra prej tyre nuk merren me “bizens terrorizmi dhe ekstremizmi” kundėr asnjė individi, kundėr asnjė populli,  kundėr asnjė vendi nė Ballakn, kundėr asnjė individi, kundėr asnjė organizate a pėrfaqėsie ndėrkombėtare brenda ose jashtė vendit, ashtu siē  i kanė hartuar dhe po i pėrpilojnė “dosjet e zeza” imperialistėt dhe neokolonialistėt serbosllavė nė bashkėpunim me mbeturinat e kombit shqiptar nė llogari tė FBKSH-sė dhe tė AKSH-sė, por  veprimtaria e tyre parėsore dhe e fundit ėshtė qė  t’i luftojė tė gjitha format e terrorizmit tė okupimit kolonial tė regjimeve shtetėrore serbosllave mbi shqiptarėt dhe tokat e tyre stėrgjyshore tė Shqipėrisė Etnike.

 

Nė kėtė vėshtrim kompleks tė kėsaj ēėshtjeje, tė gjithė armiqtė imperilaistė sllavė dhe kundėrshtarėt e pasionuar naivė tė FBKSH-sė dhe tė AKSH-sė, pėrkatėsisht tė RIBASHKIMIT tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike, duhet t’i vėmė nė dijeni se, nuk janė tė qėndrueshme dhe, nė asnjė mėnyrė bindėse as pėr opinion publik tė brendshėm shqiptar, as pėr atė tė bashkėsisė ndėrkombėtare, se pas  ngritjes sė procedurave urgjente tė arrestimeve dhe tė burgosjes sė Gafurr Adilit, Taip Musatafajt dhe sė fundi tė Idajet Beqirit, nuk qėndron “dėshira dhe vullneti” i politikės propagandistike tė Shqipėrisė, por “intersi jetik” i disa shteteve tė huaja. Njė pohim i kėtillė justifikues nuk mund tė quhet ndryshe, veēėse spekulim i njė politike rigjide, e cila me gjithė mbėshtetjen e gjithanshme politike, ushtarake dhe ekonomike tė Bashkimit Evropian(BE), NATO-s  dhe nė veēanti tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, gjatė 13 viteve tė shkuara (1990-2004), nuk  ka arritur asnjė pėrparim nė zgjidhjen e problemeve ekonomike, dhe nė institucionalizimin e  reformave tė tjera    ndėrtimit dhe tė stabilizimit demokratik tė vendit. Mjerisht, nė favor tė kėtij konstatimi flasin edhe shifrat e panumėrta tragjike tė statistikės sė krimit tė organizuar, korrupcionit, prostitucionit, trafikimit tė njerėzve, si dhe fluksi i shpėrnguljes sė vazhdueshme tė popullsisė shqiptare (i tė gjitha moshave) pėr tė kėrkuar punė dhe strehim nė Greqi, nė Itali, nė Evropė, nė Amerikė e gjetkė. Segmente  kėto mė tė zeza dhe mė fatale, qė pėrbėjnė “imixhin” e politikės sė ashtuquajtur demokratike tė (gjysmė=5o%) tė Shqipėrisė sė sotme. Ky problem jetik dhe statusi kolonial i (gjysmės tjetėr-50%) tė Shqipėrisė Etnike, nevojitet  qė nė mėnyrė permanente dhe tė efektshme tė jenė nė plan tė parė tė interesave tė pėrgjitshme prioritare tė politikės sė jashtme dhe diplomacisė sė Shqipėrisė, e jo pėrndjekja, burgosja dhe dėnimi i veprimtarėve tė FBKSH-sė dhe tė AKSH-sė, qė janė nė funksion tė “demontimit” tė dukurive tė kėtilla  negative shkombėtarizuese antikombėtare dhe anticiviluese (tė cilat nuk kanė kurrfarė lidhjeje me proceset demokratike emancipuese dhe reformatore tė  shoqėrisė dhe shtetit shqiptar), ēėrrėnjosja e tė cilave, pa dyshim do tė intensifikonte procesin e ribashkimit tė Shqipėrisė Etnike.

   

Edhe pse interesat parciale,  individuale, grupore dhe antipopullore  nuk njohin kurrfarė kufijsh moralė nė pėrfilljen e interesave tė pėrgjithshme kombėtare dhe shtetėrore, politika dhe objektivat e parashtruara tė FBKSH-sė nuk do tė pranojnė, qė populli shqiptar brenda kufijve tė Shqipėrisė Etnike tė kolonizuar tė jetė “monedhė kusuri” edhe nė shekullin XXI, duke iu nėnshtruar nė mėnyrė tė verbėr modelit tė ndarjes, tė copėtimit dhe tė izolimit tė tij tė pėrhershėm brenda sferave tė interesit serbosllav nė Ballkan.


E enjte, 18 djetor, 2003
Mediat dhe Politika 

Mediat dhe monopoli i agjensive tė lajmeve informative

Shkruan: Gėzim Mekuli, Oslo

Me zvillimin shpėrthyes tė mediave nė kėtė fundshekull, dhe ndikimit tė tyre nė tė gjitha fushta e jetės, duket tė ketė ndryshuar skajsshmėrisht karakteri i formės dhe i shpėrndarjes sė Lajmit; "Lajmi pėr shume media ėshtė bėrė profit; keshtu pat filluar epoka e mediave qė nga koherat e vjetra tė informimit. Ai i cili nuk mund tė ofronte informacione tė shpejta, tė kutpueshme dhe me qmim tė volitshem, ai nuk mund tė bėnte "tregti". Gara ekonomike rrezikon qė vlera e njė informacioni nga ajo ideore tė shkrihet ne atė materiale...

Informata dhe presioni politiko-ekonomik

Pėr opinionin publik "shiten" dhe parapėlqehen dukshem mė shume ndodhitė,  nformacionet spektakulare dhe tragjeditė, se sa informatat relevante, serioze e tė rėndėsishme tė shoqėrisė.

Lajmi i cili pėr publikun do tė ishte lajm i "peshės sė dytė apo tretė", lansohet si njė lajm i rėndėsisė sė "veqant dhe jetik", duke anashkaluar dhe "harruar" problemet dhe telashet e njė shoqėrie tė tėrė. Shembull: lajmi i lansuar me pompozitet nga njė zyrtar i Unmik-ut: "Ja, shiqoni ku ka arritur Kosova sot, ajo ka edhe Internetin...!!! Ky ėshtė njė lajm qė aktualisht pėr opinionin publik tė Kosovės nuk zgjon aq interesim e "orgazėm shpirtėror", nė krahasim me tragjedinė kolektive tė tė rinjėve, tragjedi e cila ėshtė duke u ndėrtuar mbi supet e dhe ardhmėrinė e tyre siq jane: papunėsia, pamundesia materiale per arsim, pasiguria, mungesa e sigurimit shendetesor, invalidor dhe pensional, jo ardhmėria...joshtėtėsia.

Kėto dukuri tė rėnda e tė rėndėsisė jetike, lansohen nė media, qėllimisht "imtėsisht", apo tė themi duke u anashkaluar fare. Kjo menyrė e lansimit tė lajmeve spektakulare, nga ky lloj i grupit medial nuk realizohet pa qėllime... Vetėdija e Opinionit publik, (sipas sjelljes sė disa mediave), lė tė kuptoj se, nė disa pjesė tė rruzullit tokėsor, ka nevoj pėr intervenime mediale, "riinstalime dhe risocializime"!

Monopoli i agjensive tė lajmeve informative

Nga pamundėsia materiale apo "jopėrshtatshmėria politike", qė secila shtėpi mediale tė ketė prezent korrenspondentin/en e tijė neper botė, agjensitė informative tė lajmeve luajnė, pėr mediat, njė rol thelbėsor.

Schneider dhe Raue dy professor shkencash informatike thonė: "Agjensitė informative vendosin nė njė masė tė madhe, se cili lajm "guxon" tė shtypet ose lansohet/shpėrndahet, dhe cilat lajme "nuk guxojnė", asdhenjehere, tė dėpėrtojn e tė ngulitėn nė vetėdijen e shumicės sė opinionit publik"!

Institucionet dhe politikat kosovare nuk e kane tė themeluar agjensin kombetare informative. Ajo ėshtė duke u zevendesuar nga disa gazetar dhe "specialist mediash", kombetar e ndėrkombėtar. Nė mungesė tė mos njohjes sė mentalitetit dhe aspiratave tė kėtije populli, dhe nivelit arsimor tė tij, kėta "specialist mediash" nė menyrė jo tė kėnaqshme dhe shpesh manipoluese e bėjne keq-informimin e opinionit public.

Konsiderohet papranushme dhe joprofesionale nėse mediat lartėsojnė dhe hyjnizojnė pavarėsinė, kėngen, kulturėn dhe identitetin kombėtare...!

Disa media shqiptare ne Kosovė, nuk guxojne dhe nuk u lejohet qė nė menyrė objektive dhe tė pavarur tė kritikohet, te debatohet dhe tė monitorizohet rrjedha dhe proceset e politikave ekonomike, sociale e kombetare!!!

Dėshirohet qė mediat tė pėrkthejnė dhe citojnė, besnikėrisht e masovikisht, agjensit informative qė ata i preferojnė...

Njė ofertė e madhe e "pakontrrolluar" lajmesh rrjedhė sot nga agjensite informative nė mediat e tėre botės: dpa furnizon kėto media me mbi 600 lajme e inormata, Reuters 450, AP 250, AFP 200, ddp/ADN mbi 300, dhe kėshtu gjdo ditė lansohet nga njė "libėr enciklopedik" lajmesh e informatash me mbi 1300 faqė. Dhe kėto vetėm nga 5 Agjensitė mė tė mėdha nė botė. Temat e mėdha dhe tė rėndesishme shpeshė shofin dritėn vonė nė opinionin publik. Shumė tragjedi, probleme, shtete e kontinente "shkrihen" nga grumbulli i madh i kėtyre lajmeve. Dy tė tretat e informacioneve, (pra lajmit) lindin dhe lansohen (direkt ose indirekt) nga SHBA dhe Europa pernedimore.

Mė shume se dy tė tretat e gazetarėve tė ketyre agjensive informative janė shtetas Amerikan ose Europianoperėndimor. DHE KETA SHOFIN BOTĖN ME SYTĖ E TYRE, apo jo?

Shume forca relevante si ato politike dhe ekonomike kėrkojn nga mediat mbėshtetje pėr perforcimin dhe sigurimin e pozitave tė tyre. Ato shpeshherė edhe bejne "marveshje tė fshefura" pėr "mos sulm" medial. Nėse kėto media ndonjėher nuk pėrkrahin dhe lansojnė besnikėrsiht idetė dhe planet e kėtyre forcave partiake/ekonomike/politike, "traktati i mos sulmit medial" do tė jetė i pavlefshem; nga politika ne pushtet do tė pasonin sanksionet: Mund tė jetė nė form letrave, telegrameve, thirjeve telefonike, peticioneve, dėnimeve materiale, e deri edhe tė kėrcnimet dhe mbyllja e medias. Ky lloj sulmi politik mund tė jetė organizim i centralizuar dhe/ose lokal.

Mediat masive nė demokracine pėrėndimore nė shiqim tė par duken se janė duke vepruar dhe janė tė ndėrtuara nė njė liri dhe pavarėsi tė plot tė shtypit, por sipas Chomskys dhe Postamans edhe nė kėto vende bota e mediave ėshtė e kėrcnuar nga totalitarizmi, presioni ekonomik e politik , censura dhe propaganda.

Po si mbijeton media shqiptare? Ėshtė e dhunuar dhe e pėrndjekur kjo nga politika partiake? Nėse jo nga partia, po nga ekonomia? Janė kėto pyetje tė "vogla" pėr opinionin tonė, por pyetje qė kėrkojnė pergjigje shkencore tė mėdha nga sociologėt, filozofet, psikologėt, antropologėt, profesor tė shkencave tė komunikacionit...etj.  Sa me parė aq mė mirė! 

Gėzim Mekuli


E premte, 12 dhjetor, 2003

BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

        SERBIA “DEMOKRATIKE” KUNDĖR AMERIKĖS DHE  STANDARDEVE TĖ UNMIK-UT NĖ KOSOVĖ

      Doktrina dhe pėrvoja historike e marrėdhėnieve politike ndėkombėtare, ka provuar se, “nuk ka probleme kontradiktore dhe tė pazgjidhura, qė nuk mund tė zgjidhen me mjete paqėsore, nė marrėveshje tė ndėrsjellė ndėrmjet vendeve tė interesuara”. Kjo tezė parimore e  sė drejtės dhe e diplomacisė ndėrkombėtare, pa asnjė pengesė mund tė merret si bazėnisje edhe pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė ēėshtjes koloniale tė Kosovės, po qe se protagonistėt kryesorė tė  bashkėsisė ndėrkombėtare (Amerika dhe Bashkimi Evropian) janė tė gatshėm dhe tė vendosur pėr t’i respektuar ligjet pozitive tė sė drejtės ndėrklombėtare dhe dispozitat e Kartės sė OKB-sė pėr njohjen e vetėvendosjes popujve dhe vendeve tė kolonizuara, siē ėshtė edhe rasti i Kosovės nė relacionin me Serbinė kolonizatore. Mirėpo, fatkeqėsisht, politika zyrtare e qeverisė sė Serbisė sė “demokratizuar” (2000-2004) e Zoran Zhivkoviqit (kryeministėr), e Nebojsha Ēoviqit (nėnkryeministėr) dhe e Vladan Batiqit (ministėr   i Drejtėsissė) nuk njeh as parime, as standrade tė sė drejtės ndėrkombėtare, as tė UNMIK-ut e as tė Amerikės, kur ėshtė fjala pėr shkolonizimin e Kosovės nga ana e SMZ-sė.  Kėtė konstatim tonin   e  justifikoi praktikisht  qeveria e Serbisė, e cila mė 8 dhjetor 2003, e hudhi poshtė Planin preliminar  pėr ardhmėrinė e Kosovės, tė propozuar nga Kombet e Bashkuara, dhe tė mbėshtetur nga Amerika dhe Bashkimi Evropian (BE-ja). Ky ėshtė edhe njė argument mė shumė qė flet se, Serbia me ēdo kusht synon tė integrohet nė strukturat pėrkatėse tė Bashkimit Evropian dhe nė procesin e stabilizimit dhe tė aderimit tė vendeve perėndimore ballkanike nė BE, si dhe nė partnerizmin pėr paqe tė Aleancės sė Atlantikut Verior(NATO-s), por me  “Kosovėn si pjesė territoriale dhe administrative serbe”(!)  Mirėpo, it cannot be done, sepse Kosova historikisht ka qenė, ėshtė, edhe do tė jetė territor i Shqipėrisė Etnike. Nė asnjė mėnyrė Unioni i SMZ-sė, nuk ka gjasė qė tė pėrfshihet nė proceset integruese rajonale, evropiane dhe transatlantike me Kosovėn si barrė koloniale edhe nė fillim shekullin XXI. Kėtė fakt tė pashmangshėm Serbia dhe Mali i Zi, duhet ta kenė pasur parasysh, pavarėsisht nga vardisja e politikės sė tyre hipokrite “paqėsore”  ndaj Shqipėrisė, Evropės, dhe nė veēanti Amerikės, qė Kosovėn dhe  territoret e tjera etnike shqiptare, t’i mbajnė edhe mė tej nėn sundimin e tyre tė egėr kolonial. Mirėpo, kėtė “devizė politike” tė Serbisė kolonialiste, qė ėshtė projekt strategjik afatgjatė i Serbisė sė madhe  tė Slobodan Milosheviqit, tanimė e kanė “lexuar” dhe e kanė kuptuar nė detaje si Amerika, Organizata e Kombeve tė Bashkuara, ashtu edhe Bashkimi Evropian.     

 

Ėshtė fakt i pamohueshėm se pas rėnies sė regjimit gjenocidal-militarist shtetėror tė Slobodan Milosheviqit (tetor 2000), bashkėsia ndėrkombėtare, nė veēanti Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Organizata e Kombeve tė Bashkuara (OKB)  dhe Bashkimi Evropian(BE) kanė bėrė pėrpjekje tė jashtėzakonshme diplomatike dhe ekonomike, qė  Serbinė jo vetėm ta rikthejnė nė gjirin e tyre, dhe  nė organizmat e tjera ndėrkombėtare, por edhe ta shpėtonin   nga katastrofa ekonomike dhe kaosi politik i saj, si rrjedhim i shterimit tė tre agresioneve tė saj gjenocidale nė Kroaci, nė Bosnjė dhe nė Kosovė gjatė periudhės sė viteve 1990-1999 tė fundshekullit XX. Mirėpo, pėrkundėr gjithė kėtij investimi kapital tė kėtyre faktorėve mė  relevantė tė bashkėsisė ndėrkombėtare, politika dhe propaganda e regjimit serbomalazez e Beogradit dhe e Podgoricės deri tani (2000-2004) praktikisht dėshmuan se, edhe pas dorėzimit tė Slobodan Millosheviqit nė Tribunalin Ndėrkombėtar tė Hagės, nuk janė tė gatshme tė shkėputen nga prirjet dhe strategjia e kolonializmit serbmalazez kur ėshtė fjala pėr Kosovėn, Anamoravėn (Presheva, Bujanoci dhe Medvegja) dhe Malėsinė e Mbishkodrės (Tuz, Hot, Grudė, Plavė, Guci, Ulqin dhe Tivar).

 

Tė gjitha pėrpjekjet dhe aranzhmanet katėrvjeēare tė diplomacisė serbomalazeze me  institucionet dhe me organizatat e bashkėsisė ndėrkombėtare janė zhvilluar me “moton” deklarative pėr rindėrtimin ekonomik dhe reformat politike e demokratike  nė Serbi, duke synuar integrimin rajonal me shtetet fqinje nė kuadrin e Paktit tė Stabilitetit tė Evropės Juglindore, dhe “statusin e merituar” integrues nė Bashkimin Evropian(BE), mė 2007. Mirėpo, nė kėtė kontekst, praktikisht ende nuk kanė dhėnė asnjė rezultat konkret pėr shkak se edhe qeveria katervjeēare e koalicionit serbomalazez, e identifikuar me Vojislav Koshtunicėn (ish-president i Serbisė dhe i Malit tė Zi), me Zoran Gjingjiqin (ish-kryeministėr i qeverisė Serbisė), me Nebojshqa Ēoviqin (nėnkryetar i qeverisė sė Serbisė) dhe me Svetozar Maroviqin (kryetar i Unionit Serbomalazez) ende ėshtė duke vazhduar “kėngėn e vjetėr” tė politikės pushtuese hegjemoniste tė regjimit hollokaustik serbomadh tė Slobodan Milosheviqit. Natyrisht, regjimi “demokratik” i Svetozar Maroviqit dhe i Nebojsha Ēoviqit nuk pėrputhet me taktikėn agresive tė politikės propagandistike dhe luftarake tė regjimit tė juntės paramilitare, policore e ushtarake tė Slobodan Milosheviqit, kurse me strategjinė afatgjatė tė tij, ėshtė tėrėsisht kompatibil, dhe paraqet tė njėjtėn simetri tė  rrezikut si pėr Kosovėn, ashtu edhe pėr pjesėt e tjera tė kolonizuara tė Shqipėrisė Etnike. Dimensionet e paralajmėrimit tė njė rreziku tė tillė pėr shqiptarėt, sheshit pasqyrohen edhe nė vendimet dhe nė deklaratat zyrtare tė Qeverisė dhe tė Kuvendit tė Serbisė, qė i referohen mohimit tė pavarėsisė sė  Kosovės. Sipas tyre, del krejtėsisht e qartė se Unioni i Serbisė dhe i Malit tė Zi, Kosovėn ende e  konsiderojnė  “territor etnik serb”. Mbi kėtė  bazė fallso, antihistorike dhe antiligjore Kosova ėshtė sanksionauar edhe nė Kushtetutėn e re tė SMZ-sė. Pikėrisht, kėtu qėndron poenta kyēe pse politika kolonialiste serbomalazeze i ka hudhur poshtė  si tė papranueshme “standardet” pėr Kosovėn, tė miratuara nga administrata ndėrkombėtare e UNMIK-ut, tė cilat u proklamuan  zyrtarisht nė mėnyrė ceremoniale  nga Hari Holker, mė 10.XII.2003 nė Prishtinė, me ē’rast promovimi publik i kėtyre standardeve u mbėshtet nga ana e pėrfaqėsuesve mė tė lartė tė politikės zyrtare shqiptare tė Kosovės, Ibrahim Rugova (kryetar i Kosovės) dhe Bajram Rexhepi (kryeministėr i Qeverisė sė Kosovės).

 

           “Anatomia” e ndėrrimit tė tezave serbomėdha-test

             pėr Hari Holekrin dhe pėr Amerikėn nė Kosovė

 

Refuzimi  nė formėn korale i standardeve pėr Kosovėn (nė   inicimin, nė ideimin  dhe “pėrpunimin” e tė cilave kanė marrė pjesė edhe vetė specialistėt e politikės  dhe shkencės juridike serbe tė Beogradit) nga ana e Unionit tė SMZ-sė, nxjerr nė pah faktin se Serbia dhe Mali i Zi janė tė gatshme tė bashkėpunonė me Amerikėn, me OKB-nė, pėrkatėsisht me UNMIK-un, me BE-nė dhe me OSBE-nė, vetėm po qe se vjen nė shprehje realizimi i njėanshėm dhe subjektiv i “anatomisė” sė ndėrrimit tė tezave serbomėdha nė disfavor tė pavarėsisė sė Kosovės dhe tė diplomacisė mbėshtetėse tė saj nga ana Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe e UNMIK-ut, pėrkatėsisht e Kombeve tė Bashkuara.

 

Siē pohon politika propagandistike shoviniste antiamerikane e Unionit tė Serbisė dhe Malit tė Zi, shkas kryesor i kontestimit dhe i refuzimit tė standardeve tė Planit tė Hari Holkerit pėr Kosovėn, qenkanė kėto “fakte” : “ Iniciativėn dhe draftin e kėtij dokumenti nuk e kanė pėrpiluar Kombet e Bashkuara ose UNMIK-u, por  kjo ėshtė “njė letėr”, tė cilėn nė Prishtinė e solli Mark Grosman, nėnsekretari i Stejt Departamentit Amerikan?! ‘Procedimin’ e mėtejmė tė kėtij dokumenti e mori pėrsipėr Dejvid Ros, kėshilltar nė misionin e UNMIK-ut” etj. Sipas pėrmbajtjes sė kėsaj teze tė trilluar dhe tė ndryshuar sipas “oreksit” tė uzansave tradicionalė tė propagandės sė zezė dhe tė bardhė tė regjimit kolonial tė Beogradit, del se Projekti i standardeve tė theksuara pėr  Kosovėn, qenka hatrtuar nga epspertėt  e njohur tė politikės shtetėrore amerikane, qė atė edhe ia paskanė “imponuar” kryeadministratorit tė UNMIK-ut, Hari Holker. Ja, ky ėshtė preludi i gėnjeshtrės dhe i dezinformimit tė opinionit publik nga ana e propagandės sė politikės zyrtare tė Beogradit, qė pėr qėllim tė fundit ka kompremtimin e politikės dhe tė rolit paqėsor tė SHBA-ve nė Kosovė, pėrkatėsisht nė Ballkan.

 

Nė kėtė vėshtrim, njėri nga patrtizanėt e ndėrrimit tė tezave nė disfavor tė UNMIK-ut dhe tė Amerikės, ėshtė Nebojsha Ēoviqi (kryear i Qendrės Bashkėrenduese pėr Kosovėn dhe nėnkryetar i qeverisė sė Serbisė), i cili nė frymėn euforike tė nacionalromantizmit serbomadh, nė stilin e dikurshėm tė mesijes sė tij,Slobodan Milosheviqit pėrmes deklaratve tė tij dhėnė masmediave tė ndryshme serbe ėshtė shprehur se Plani i Hari Holkerit ėshtė njė pėrpjekje perfide e tij, qė nė emėr zbatimit tė standardeve tė proklamuara pėr Kosovėn, tė nxjerrė jashtė loje, Rezolutėn 1244, Kornizėn kushtetuese (nė hartimin e sė cilės ka marrė pjesė edhe Serbia sė bashku me autonomistėt juristė shqiptarė nga Kosova dhe administrata e UNMIK-ut tė Hans Hekerupit), duke evituar kėsisoj pėrgjegjėsinė e UNMIK-ut, tė KFOR-it dhe tė institucioeneve tė pėrkohshme. Sipas cilėsimit tė tezės sė ndryshuar dhe tė trilluar tė Nebojsha Ēoviqit, miratimi i standardeve tė Planit tė Holkerit, nėkupton: “Autostradėn pėr pavarėsinė e Kosovės”(Tanjug, mė 9.12.2003). Sikundėr ky konstatim hipotetik i Nebojsha Ēoviqit, tė pėrbėnte vetėm 50% e dozės sė vėrtetės mbi paragjykimin e statusit tė ardhshėm politik tė Kosovės, atėherė del krejtėsisht e qartė se, pala shqiptare nuk ka asnjė arsye, qė tė mos e mbėshtetė me pėrpikmėri zbatimin e standardeve tė Planit tė UNMIK-ut. Fundja, pavarėsisht nga mesazhi tendencioz dhe jo objektiv i kėsaj teze akuzuese  dhe tė paqėndrueshme tė nėnkryeministrit serb, Nebojsha Ēoviq nė llogari tė kryeadministratorit tė UNMIK-ut, Hari Holkeri, zbatimi i standaredeve tė theksuara pėr Kosovėn, pa dyshim do tė thotė njė hap drejt pavarėsisė sė Kosovės, qė do tė ishte faktori kryesor i stabilizimit tė paqes dhe tė sigurisė nė Ballkan, i pėlqeu kjo apo jo politikės virusoide kolonialiste tė Unionit tė Serbisė dhe Malit tė Zi.

 

Ndėrkaq, pėr sa u pėrket akuzave tė subjekteve politike serbe (pozitė-opozitė), se “njohja e pavarėsisė sė Kosovės, do thotė pėrflakjen e Ballkanit”, kjo ėshtė tezė absurde dhe e paqėndrueshme e politikės zyrtare serbomalazeze, e lansuar nga  regjimi gjenocidal serbomadh i Slobodan Milosheviqit, dhe nga politika e Kishės Ortodokėse Serbe. Pėrkundrazi, po qe se ndodhė qė politika pushtuese  serbomalazeze nuk heq dorė me  rrugė paqėsore (me ndėrmjetėsimin e OKB-sė dhe Amerikės) nga kolonizimi i  Kosovės, atėherė, vėrtet, do tė pėrballemi me rrezikun e shpėrshtimit tė njė lufte tė re me dimensione jo vetėm ballkanike, por edhe mė gjerė.

 

Tė gjithė pėrfaqėsuesit legjitimė tė politikės serbomalazeze, dhe populli serbomalazez, tanimė, duhet ta kenė tė qartė njėherė e pėrgjithmonė se, Kosova ėshtė territor i Shqipėrisė Etnike, e jo i Serbisė, as i Malit tė Zi, tė cilėn e kanė shkėputur nga trungu i saj indigjen, qė nga viti 1912, nė saje tė luftėrave gjenocidale tė hordhive serbomalazeze, dhe tė ndihmės sė aleatėve tė tyre-Fuqive tė Mėdha tė Evropės sė asaj kohe. Tanimė, edhe Amerika, edhe OKB-ja, edhe Bashkimi Evropian e kanė tė qartė se Kosova ėshtė shqiptare, por nė tė jetojnė edhe pakica serbomalazeze, si dhe tė tjerė, ēka do tė thotė se tė drejtat e tyre nė asnjė segment nuk do tė ngulfatėn, as nėpėrkėmben me t’u pavarėsuar Kosova nga sundimi kolonialist serbomalazez.

 

Pavarėsisht nga destruktiviteti dhe shovinizmi i politikės serbomadhe  se “Kosova ėshtė tokė serbe”, gjė qė kjo ėshtė vetėm njė ėndėrrė dhe utopi e shkretė, qė e shfrytėzojnė dhe e kapitalizojnė pėr qėllime tė marketingut politik pėr pushtet liderėt dhe grupet e ndryshme tė interesit pėrbrenda Serbisė dhe Malit tė Zi, sepse Kosova mė kurrė nuk ka gjasė, qė tė kthehet brenda kufijve kolonialė tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi.  Nė kėtė vėshtrim, asnjė argument nuk ėshtė nė favor tė sė drejtės historike serbomalzzeze mbi Kosovėn, por ėshtė e kundėrta.

 

Politika serbomalazeze mund tė ushtrojė kėrcėnime, shpotitje ironizuese se “shqiptarėt nuk do ta shijojnė kurė pavarėsinė e Kosovės, por janė duke parė ėndrra etj.”.Mirėpo, tė gjitha kėto “mjete moralizuese” tė propagandės  dhe politikės serbomalazeze, assesi nuk do tė ndihmojnė nė rikthimin e terrorit dhe tė gjenocidit tė institucionalizuar shtetėror tė Unionit Serbomalazez nė Kosovė. Ē’ ėshtė e vėrteta, Beogradi dhe Kisha  Ortodokėse Serbe nė Kosovė kanė filluar tė ngrejnė institucione paralele shtetėrore si pandan  Qeverisė sė Kosovės dhe UNMIK-ut. Kėtė e ka deklaruar edhe Hari Holkeri, duke nėnvizuar se :”pushteti i Serbisė kohėve tė fundit po vazhdon me forcimin e strukturave paralele nė Kosovė, posaēėrisht nė shkallė komunale, gjė qė kjo ėshtė nė kundėrshtim me Rezolutėn 1244, dhe ėshtė duke rrezikuar ndėrtimin dhe zhvillimin e  shoqėrisė multietnike nė Kosovė”.(The Guardian,10.12.2003). Mirėpo, tė gjitha kėto pėrpjekje tė KOS-it dhe tė politikės serbomalazeze pėr tė rikthyerė sovranitetin kolonial mbi Kosovėn, sė shpejti do tė dėshtojnė, si rrjedhim i njohjes sė subjektivitetit juridik ndėrkombėtar tė Kosovės.

Tė gjitha koketimet dhe deklaratat e politikės zyrtare serbomalazeze, se dakordohen me kursin e politikės sė jashtme amerikane nė Ballkan dhe nė Evropė janė tė pasinqerta, dhe pa asnjė pėrmbajtje reale tė zhvillimit tė marrėdhėnieve miqėsore reciproke me SHBA-nė, sepse kanė pėr qėllim vetėm shfrytėzimin e favoreve tė saj nė emėr tė gatishmėrisė sė luftimit tė terrorizmit ndėrkombėtar, dhe tė vjeljes sė ndihmave dhe tė kredive financiare pėr tė ringjallur bankrotin ekonomik dhjetėvjeēar, e nė anėn tjetėr tė murkullojnė dinakėrisht terrorizmin e tyre kolonial mbi Kosovėn dhe territoret e tjera tė Shqipėrisė Etnike.

 

S’ka dyshim se, nė ēdo kohė, Serbia dhe Mali i Zi janė tė gatshme t’i dėrgojnė  trupat e tyre  ushtarake nė Afganistan, nė Irak, dhe kudo, nė cilindo qoftė  skaj tė botės, vetėm ta “bindin” Amerikėn se “Kosova ėshtė serbe, dhe shqiptarėt janė terroristė dhe separatistė”. Ky ėshtė i tėrė sensi i  vėrtetė i vardisjes sė politikės sė sotme “demokratike” dhe tė “disiplinuar” tė Unionit Serbomalazez ndaj politikės zyrtare amerikane, politikė kjo, e cila nė esencė pėr serbėt dhe pėr malazezėt racistė, e ka humbur besimin dhe kredibilitetin e saj qė nga ndėrhyrja ushtrarake e NATO-s nė Kosovė kundėr forcave militare, paramilitare dhe policore tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, tė cilat e patėn djegur Kosovėn, dhe shpėrngulur me dhunė dhe me terror mbi 800.000 mijė shqiptarė nė IRJM, nė Shqipėri, nė Turqi, nė Evropė, nė Amerikė dhe nė Australi etj.

Natyrisht, edhe politika zyrtare amerikane nuk ėshtė infantile dhe,  aspak e "pėrgjumur" nga "evolucioni" i politikės zyrtare tė Unionit tė SMZ-sė ndaj saj, sepse tanimė si regjimi hollokaust i Slobodan Milosheviqit, ashtu edhe ai regjimit "demokratik" tė "DOS-it" i kanė dhėnė mjaft argumente tė pamohueshme, se politika serbomalazeze, patjetėr duhet tė lirohet nga recidivat e mitologjisė mesjetare dhe tė kolonializmit mbi popujt e tjerė fqinj tė Ballkanit. Ndryshe, do tė vijė nė pikėpyetje serioze "idili" i marrėdhėnieve ekonomiko-tregtare e diplomatike i Amerikės me Unionin e SMZ-sė, marrėdhėnie kėto, tė cilat ende qėndrojnė nė "kėmbė tė qelqta", sepse Unioni i SMZ-sė, akoma nuk e ka dhėnė "provimin e maturės"  nga politika e jashtme  nė rastin e zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės, sepse ende po ushqehet me vlerėsimet negative tė politikės antishqiptare dhe antiamerikane tė regjimit fashistoid kriminal tė ish-kryetarit tė Serbisė, Slobodan Milosheviq. Kėtė e dėshmoi edhe potezi mė i ri i gabuar i Qeverisė sė Serbisė, e cila mė 9 dhjetor 2003, i hudhi poshtė si tė papranuara, standardet pėr Kosovėn, tė sajuara nga ana e UNMIK-ut, dhe tė miratuara nga politika shqiptare e Kosovės, si dhe nga Bashkimi Evropian(BE) mė 10.12.2003.

 Arritjen e njė konsensusi tė kėtillė politik tė palės shqiptare me faktorėt e bashkėsisė ndėrkombėtare nė miratimin e Planit tė kryeshefit tė UNMIK-ut, Hari Holker pėr zbatimin e standardeve pėr Kosovėn, pushtetarėt  dhe politika propagandistike zyrtare e qeverisė sė  Serbisė, me nė krye Nebojsha Ēoviqin,(nėnkryetar), Zoran Zhivkoviqin (kryeminkistėr),Goran Svilanoviqin (ministėr i Jashtėm) i Unionit tė SMZ-sė, si dhe i "trabantėve" tė tyre nacionalshovinistė nė Kosovė, Oliver Ivanoviq, Rada Trajkoviq dhe  Momēilo Trajkoviq etj., e cilėsuan si "teori komplloti" dhe ndėrhyrje direkte nė ēėshtje tė brendshme tė Serbisė nga ana e Amerikės dhe UNMIK-ut, nė favor tė pėrgatitjes dhe tė promovimit tė ardhshėm tė pavarėsisė sė Kosovės.


Mediat dhe Politika

ETOSI DHE PATOSI NĖ SHĖRBIM TE POLITIKĖS PARTIAKE: IDEOLOGJI APO REALITET SHQIPTAR?

Shkruan: Gėzim MEKULI*, Oslo, 3 dhjetor, 2003

           Tė gjithė neve qė kemi mbaruar, sė paku, shkollėn fillore, kemi njohuri pėr modelin e thjėshtė tė komunikacionit: Dėrguesi- Porosia- dhe Pranuesi. Ky komunikacion me te drejte mund te quhet edhe modeli i "binareve tė hekurudhės" Por cilat janė format qė ndikojnė nė (keq)kuptimin e njė porosie, fjalimi, debati? Cfarė ėshtė semiotika, retorika?

             Qė nga antika politikanėt pėrdorėn shprehjet retorike pėr tė ndikuar/bindur opinionin publik. Pėrzgjedhja e elementeve ndikuese tė retorikės duhej, patjeter, qė t’iu pėrshtatet "qėshtjes", e cila ishte edhe pjesė e situatės. Teoria klasike mbi retorikėn, rėndėsi tė vecantė i kushton mėnyrės sė komunikacionit retorik. Kjo teori udhėzon qė retorika gjithmonė duhet tė zhvillohet me rastinin e ndonjė ndodhie tė vecant; nė njė kohė tė caktuar; pėr njė publik tė pėrzgjedhur, dhe padyshim pėr njė qėllim tė caktuar. Retorika, pra, fundamentalisht, ėshtė e orientuar nga mėnyra pragmatike.

              Shprehja retorikė nė shqipen tonė, tė perdithsme, kuptohet si "gjuhė e trandafileve" dhe si "gjuhė e zbrazėt". Mėnyra e tė paraqiturit nė opinion ėshtė pjesė e integruar e politikės, andaj edhe ėshtė fare e natyrshme qė politikanėt tė jenė tė kujdesshėm rreth formulimit tė fjalėve dhe fjalive politike. Por njė ndėr mė tė rėndesishmet ėshtė se si politikanėt shfryėzojnė aftėsin e tyre intelektuale? Nė cformė representohen nė publik dhe si fokusohen kėta nė media dhe nga mediat?

           Edhe pse telvizioni ka kohė qė ka zėvendėsuar takimet dhe tubimet klasike (dhe mė vonė edhe kuvendin) si arenė kryesore pėr agjitacion e propagandė politike, talenti dhe aftėsia pėr tė bindur dhe komunikuar/biseduar, ėshtė sot po aq e rėndėsishme, mu si nė antiken e vjeter.

          Profesori i shkencave politike Thomas Christian Wyller thote se "politikanet para ekranit televiziv shfrytėzojnė shumė triqe tė retorikės klasike. Ai shton, se "arti i tė folurit dhe talenti pėr tu shprehur ishte gjithnjė nė epiqėndėr tė civilizimit romak dhe atijė grek; ishte njė fenomen i opinionit publik; qėllim i edukimit dhe njė instrument i fuqishėm per te arritur qėllimet politike. Pėrgatitjes, dispozicionit dhe transportimit tė porosisė me gojė gjatė takimeve/tubimeve i ėshtė kushtuar rendesi e veqantė. Ata qė dėshironin tė flitnin nė procese gjyqėsore apo nė tubime popullore, u ėshtė afruar shkollim cilėsorė.

            Edhe pse retorika mė nuk ėshtė drejtim i veqant nė shkolla, nuk ėshtė qudi se pėrse politikanėt, edhe sot, janė shumė tė vetedijshėm rreth paraqitjes sė tyre nė opinionin publik dhe rreth pėrzgjedhjes me kujdes tė fjalėve. P.sh sot shfrytėzohet me shumė precizitet dhe kujdes pėrshtatja e mėnyrave ndikuese gjuhėsore, gjithnjė duke u bazuar nė shkallėn e mentalitetit dhe nivelit arsimor tė publikut, dhe natyrisht nė bazė tė asaj se cfarė, politikani, dėshiron tė arrijė nė opinion. (Shqiptarėt kanė politikan, qė nė opinion, me decenie tė tėra kanė komunikuar me udhėzimin dhe ndihmėn mediave. Dhe pa dyshim mund tė thuhet se platforma e karierės sė tyre politike ėshtė ngritur e ndėrtuar vetėm nė bazė tė fjalimeve retorike dhe fjalėve premtuese) Pėr kėta njerėz ėshtė shumė me rėndesi qė tė rrezatojnė bindje, siguri pėrsonale, moral, padjallėzi e sinqėritet tek pėrkrahesit e tijė.

          Sipas teorisė retorike janė tre faktor qė politikanet i kanė nė dispozicion pėr tė bindur/ndikuar opinionin. E kėto sipas kategorizimit tė Aristoteilt janė: Ethos, Pathos dhe Logos. Retorikasit e vjetėr mendonin se gjdo fjalim i mirė do tė duhej tė "informoj", "argėtoj" dhe "leviz publikun" ( docere, delectare, movere).


          Ndonjėri politikan mė shumė i kushton rėndesi anės etike (Etos), tjetri politikan investon dhe luan me ndjenjat e popullit (Patos), e ndonjė tjetėr tenton qė tė argumentoj me arsye e logjikė tė shėndoshė (Logos). Shumica e politikanėve, gjatė apeleve, shfrytezojnė kombinimin e elementeve tė etikės, ndjenjave dhe arsyes, pėrderisa tė tjerėt gjatė teknikės sė fjalimit paraqiten si zotėrues tė mirė tė sajė.


           Ėshtė e dobishme tė nenvizohet se politikanėt tanė janė duke pėrdorur edhe "stolisjen/zbukurimin" e fjalimit ", e cila ėshtė duke argėtuar opinionit publik, e kjo bėhet me qėllim qė "publiku tė mos mėrzitet/bajatoset". Fjalimet e politikanėve "tanė" janė tė "erėzuara/shishmuara" me formulime tė ndryshme fikse, pak a shumė tė befasishme dhe jologjike (Pekmezi, turshitė kosovare, qėnte e Sharit,…etj)

           Sipas kėsaj logjike, fjalimet nuk duhet drejtuar ne mendje, ne koka, pėrkundrazi, fjalimet duhet orientuar ne ndjenja (feelings), ne bark. Gjithsesi sipas kesaj teorie, fjalet duhet te jen te shkurta, dhe te perseriten vazhdimisht…Shumica e politikanėve gjatė fjalimeve tė tyre pėrbejnė karakteristika tė veqanta nė vete: p.sh Presidenti, z. Dr. Rugova ėshtė njė shembull tipik i cili nė opinion paraqitet me shumė ethos dhe pathos, pėrderisa kryetari i kuvendit tė Kosovės, z. Nexhat Daci, mė shumė njifet, nė opinion si argumentues racional dhe ėshtė pėrsonifikim i logos-it.

 

                Imigji

          Sot, perspektiva retorike klasike ėshtė pjesėrisht e zbatuar. Karakteri audiovizuel i medias televizive kėrkon mirėkuptim dhe njohuri tė thellė, se cfarė cilesi duhet tė posedoj njė politikan, pėr tė korrė suksese nė opinion.
  Pėr polotikanėt e aktual (dhe politikat e tyre) mė e rėndėsishmja, dhe mos tė themi mė jetike/ ėshtė presantimi sa mė unikat dhe sa mė i "pazėvėndesuar" nė ekranin televiziv; rrespektivisht "actio". Dhe kėtu rol tė madhė luajnė shumė mė tepėr elemente e rrethana tjera: Theksimi i fjalėve, apo fjalive tė pėrzgjedhuara, mimika, shiqimi ( i kėndshėm e plot lezet), gjestet (si berja me gishte, pershendetja me dore -ashtu kot nė ajėr- karizma dhe "gjuha e trupit ("body language").Nė veqanti kujdesi pėr tė zotėruar sa mė shumė zėrin dhe fotografinė, ėshtė njė kusht qėndror pėr tė arritur suksese nė skenėn politike (kombėtare dhe ndėrkombėtare) Andaj edhe nuk ėshtė e cuditshme se aktorėt janė profesionalist mu nė "actio fushen" e retorikes. (Keni lodhur mendjen se pse kryetari i shtetit tė California -s, quhet Arnold Schwarzeneger?) Ne e dime se aktoret luajn role kurė ata paraqiten nė skenė. Gjdonjeri qė shfaqėt nė opinion, luan njė rol. Por sot kjo konsiderohet si retorike e keqe po qė se kjo aktparaqitje ėshtė e shumdukshme dhe "jo origjinale"

       Porosia politike (dhe vet proceset demokratike) mund tė mbeten jo tė qarta, pėr shkak tė triqeve retorike tė politikanit, dhe tentimit te tijė, pėr tė ndėrtuar imigjin personal. Nė qoftė se fjalėt e mėdha dhe gjestika pėrsonale mbizoterojnė lidhshmėrite logjike, mundėsia qė politikat tė jenė tė dėshtuara janė mė se reale. Nė anėn tjetėr, pėrdorimi i shprehjeve metaforike dhe paraqitja unikate mund tė zgjojė interesim nė mijėra shtepi dhe familje, dhe nė kėtė mėnyrė edhe tė kontribojnė nė simpatine e politikave, (por kjo varet nga vetedija e nje shoqėrie)

         Ėshtė me rėndėsi qė populli tė ketė interesim pėr pėrsonalitetin e politikanit, dhe kėshtu dalė ngadalė, ky popull, do "tė hapė sytė" dhe do tė jetė i interesuar edhe nė pėrmbajtjen politike, mendojnė shkenctarėt e shkencave tė komunikacionit. Njė ndėrė pyetjet qė sot janė duke u shtruar nė opinon ėshtė: nėse mediat janė njė mjet i rėndėsishėm pėr moralin e shoqėrise, apo vetėm instrumente qė janė "duke i zenė" frymėn debateve konstruktive tė vyeshme.

    Vlera e debatit qė po zhvillohet nė hapsirat shqiptare (e qė ėshtė duke u transportuar nga mediat) sot ėshtė e mbindikuar nga fjalė tė mėdha dhe nga njė abstraksion i nivelit tė lartė. Social –choice (teorija mbi demokracine) proceset dhe debatet e tilla politike i konsideron si mjet pėr tė arritur qėllime tė caktuara.

   Vlera e debatit shqiptar s’do duhej tė ishte "njė kafiteri e tymosur", por njė katalizatorė pėr njė mendim dhe veprim tė ri politik. Ėshtė njė ndėr detyrat mė tė rėndėsishme dhe jetike qė mediat tė realizojnė njė vitalizim tė vlerave tė debatit edhe nė shtresat mė tė varfėra tė shoqėrisė, si dhe tė pėrbashkojnė shprehjet dhe zhargonėt abstrakte/thata sė bashku me vendimet dhe veprimet politike konkrete.
     Po qėse shoqėria angazhohet nė qėshtjet fundamentale, rreth ardhmėrisė dhe zhvillimit tė shoqėrisė, ėshtė e rėndėsisė sė vecant, qė kėta tė pėrjetojnė rrjedhojat konkrete tė jetės sė tyre tė pėrditshme. Nė tė kundėrtėn po qė se publiku nuk ėshte nė gjendje qė tė njoftohet mė shumė se sa formulimet e pėrzbukuruara me ngjyrime "a la Brezhnjeviane", e tė lanēuara nga kolltuqėt e politikanėve dogmatik, atherė retorika do tė shndėrrohet nė propagande Goebels-iane...

 * Autori vazhdon studimet pasdiplomike nė shkencat e Mediave, Filmit dhe Komunikacionit nė Universitetin e Oslos, Norvegji.


             PERISKOPI I DREJTĖSISĖ

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

TRIBUNALI I TIRANĖS GJYKOI NĖ FAVOR TĖ TIRANĖS ETNIKE

Siē bėri tė ditur "BalkanWeb" pėrmes lajmit tė orės 2,35, mė 21 nėntor 2003, Gjykata e Faktit e Tiranės liroi nga burgu krerėt e AKSH-sė, Gafur Adili dhe Taip Mustafaj, tė cilėt pėr shkak tė akuzės " pėr nxitje tė urrejtjes dhe grindjes etnike", tė ngritur nga ana e gjykata e Tiranės, qė nga 1 korriku 2003 mbaheshin "pengjė" nė burgun hetues tė Tiranės. Si rrjedhim i njė aktvendimi tė tillė racional largpamės tė Gjyaktės sė Faktit tė Tiranės, sot, definitivisht u pėrmbyll si e pabazė "dosja" e ashtuquajtur e "nxitjes sė urrejtjes ndėrnacionale", e cila nė mėnyrė skandaloze dhe, pa kurrfarė tė drejte iu pat atribuar krerėve tė Armatės Kombėtare Shqiptare (AKSH-sė) Gafur Adilit dhe Taip Mustafait, tė cilėt sot, nė mungesė tė provave, u shpallėn tė pafajshėm dhe tė lirė.


Aktvendimin e Gjykatės sė Faktit tė Tiranės pėr lirimin nga burgu tė Gafur Adilit dhe Taip Mustafajt, kam nderin dhe kėnaqėsinė e posaēme, qė ta pėrshėndes dhe ta ēmoj lart e gjithanshmėrisht, sepse ėshtė njė akt i drejtė, racional dhe, plotėsisht me bazė tė parrėzueshme ligjore, morale, juridike, kombėtare dhe patriotike, duke nxjerrė nė shesh para opinionit kombėtar dhe atij ndėrkombėtar, se krerėt e akuzuar tė AKSH-sė, Gafur Adili dhe Taip Mustafaj, nuk kanė qenė tė implikuar, as nuk kanė kryerė asnjė vepėr tė "nxitjes sė urrejtjes ndėretnike", siē i fajėsonte rėndė dhe pa tė drejtė aktakuza e Prokurorisė sė Tiranės.


Kolegji gjykues i Tribunalit tė Tiranės, i drejtuar nga kryegjyaktėsi Fehmi Petku, me nxjerrjen e aktvendimit tė prerė, qė krerėt e AKSH-sė, Gafur Adili dhe Taip Mustafaj, tė lirohen nga aktakuza e montuar, dhe e pėrgatitur nga aktorė tė ndryshėm tė shėrbimeve sekrete policore serbosllave e maqedone, si dhe tė hyzmeqarėve tė tyre vullnetarė, ėshtė akt i rėndėsishėm juridik ligjor, sepse nė mėnyrė argumentuese, objektive dhe tė guximshme, i pėrgėnjeshtėroi si tė pabaza, duke i hudhur nė erė, tė gjitha akuzat e kurdisura me karakter shpifės dhe spekulativ politik tė frontit ortoks sllav (serbomaqedon), tė orientuara jo vetėm kundėr kėtyre dy krerėve tė AKSH-sė, por edhe kundėr organeve dhe institucioaneve tė rendit dhe tė drejtėsisė sė Republikės sė Shqipėrisė, qė kishin pėr qėllim tė fundit destabilizimin e saj, sipas devizės tanimė tė njohur serbomadhe sllave , kėtu e 100 vjet mė parė: "divide et impera" tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike.

Fatkeqėsisht,kohėve tė fundit, kėtė konstatim po e dėshmon edhe pėrzierja direkte dhe indirekte e "gishtave" greko-serbė  nė rastin e Himarės.


Me aktvendimin e lirimit tė Gafur Adilit dhe tė Taip Mustafait, Gjykata e Faktit tė Tiranės me pėrfaqėsuesin e saj tė autorizuar, Fehmi Petku, pa dyshim, do tė jetė njė shmebull i pashlyerė pozitiv nė historinė e drejtėsisė kombėtare shqiptare, sepse praktikisht dėshmoi para opinionit, se kriteret dhe normat e saj vlerore juridike, ligjore dhe kushtetuese nuk priren, as nuk mbėshteten nė tendencat, nė paragjykimet, nė trsynitė dhe nė idetė e errėta ortodokėse sllave dhe pansllave, qė kanė pėr qėllim organzimin dhe shfarosjen e institucionalizuar tė lirive dhe tė drejtave individuale dhe kolektive tė shqiptarėve, pavarėsisht se ku ndodhen dhe ku jetojnė ata sot.
Gjithashtu, Gjykata e Faktit tė Tiranės, me aktlirimin e Gafur Adilit dhe tė Taip Mustafait, hudhi nė erė tė gjitha insinuatat, dyshimet dhe skepticizmin e manifestuar lidhur me kėtė ēėshtje, se institucionet dhe organet e caktuara tė Tiranės (me gjasė) janė tė influencuara dhe tė dirigjuara drejtazi ose zhdrejtazi nga politika propagandistike shoviniste serbomaqedone sllave.


Pėr mė tepėr, aktvendimi i theksuar i Tribunalit tė Tiranės, i la me "gishta nė gojė" tė gjithė armiqtė dhe kundėrshtarėt e Gafur Adilit dhe tė Taip Mustafait, pėrkatėsisht "ALERGJIKėT" e procesit tė ribashkimit tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike, ngase nė vend tė shqiptimit tė dėnimit tė tyre, Kolegji gjykues me nė krye Fehmi Petkun, e gjykoi ēėshtjen drejt, dhe nė favor tė Tiranės, duke i mbyllur kėsisoj tė gjitha poret e politikave spekuluese dhe propagandave sllave e prosllave antishqiptare, dhe tė rrugėve pa krye, qė do tė shpienin pa dyshim (pėr herė tė parė nė historinė e kombit dhe tė shtetit shqiptar) nė ngritjen e "Murit tė Berlinit" apo tė "Murit Kinez", qė do tė vulosnin pėrgjithmonė pėrēarjen dhe ndarjen fizike, shpirtėrore, kombėtare dhe shtetėrore tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike.

_____________________

Autori i kėtij komenti, pėrfiton nga rasti, qė t'iu falėnderohet sinqerisht dhe shqiptarisht si Gjykatės sė Faktit tė Tiranės, ashtu edhe tė gjithė atyre veprimtarėve patriotė shqiptarė, qė u angazhuan drejtpėrdrejt, dhe kontribuan nė forma tė arsyeshme pėr ndriēimin dhe gjykimin e drejtė tė ēėshtjes sė Gafur Adilit dhe tė Taip Mustafait.


PROPAGANDA NĖ NORVEGJI KUNDĖR SHBA-sė DUHET TĖ NDĖRPRITET

(Artikull i botuar nė ditoren prestigjoze norvegjeze "DAGSAVISEN", datė 15.11.03)

Nga: Gėzim Mekuli
Student nga Kosova nė Uni.Oslo(Media, Film dhe Kominikacion)

Kohėve tė fundit kam lexuar mjaft artikuj, komente e libra mbi dhe pėr politikat e USA-sė dhe NATO-sė. SHBA-tė dhe NATO kritikohen ashpėr pėr intervenimin nė Irak dhe Afganistan. Kėtu vie nė dukje edhe lufta nė Kosovė. Si rrjedhojė, unė, jam duke e ndier vehten tė provokuar dhe jam duke u ballafaquar me njė shqetsim tė brendshėm shpirtėror.

Nė mediat norvegjeze ėshtė duke mbijetuar njė fushatė e paspsjegueshme ndajė poltikės amerikane! Posa lexova librin "Krigens retorikk" (Retorika e luftės) tė shkruar nga profesoresha e shkencave tė komunikacionit nė univeritetin e Oslo-s, Elisabeth Eide, u bėra helm e vrerė; u zhgenjėva dhe u shumdėshpėrova. Autorja kritikon dhe gjykon intervenimin amerikan nė Afganistan, Irak dhe nė mėnyrė indirekte edhe nė Kosovė.

Unė s’kam qenė asdhenjherė nė Afganistan apo Irak, por, unė, si europian, kam pėrjetuar regjimin serb. Ishte NATO nėn lidershipin e USA-sė, qė mė shpetoj jetėn. Kėta sollėn paqen nė Kosovė, Kroaci, B e H, e pse mos tė ceki edhe nė vet Serbinė. Tė prodhosh paqe e qetėsi duhet kohė!

Disa media dhe qeveri janė duke udhėhequr propagandėn mediale dhe thonė se aksionet e NATO-s kanė shkaktuar valėt e refugjatėve shqiptar pėr nė Shqipėri dhe Maqedoni. Kjo lloj propagande ėshtė shumrezikshme. Ishin forcat serbe tė cilat vetėm brenda 3 orėve spastruan/zbrazėn qytetin tim Pejėn (90.000 banor). Ishin forcat e organizuara serbe tė cilat vranė shumė shokė, tė afėrm dhe tė njohur, nder ta edhe dhėndrin tim, i cili u dogj pėr sė gjalli!

Pasenjė sistemi aparteidi tė ushtruar mbi shqiptarėt, pėr mė shumė se 10 vite, qė pėrbėjnė popullsinė me mbi 85-90% tė Kosovės, regjimi serb ushtroj terrorin, masakrėn dhe dogji fshatra e qytete tė tėra. Dhe kėtė vetėm e vetėm pėr tė spastruar Kosovėn nga shqiptarėt. Nė lidhje me kėtė fenomen unė pyes: Ku ishin politikanėt e Europės? Pėrse kėta nuk intervenuan qė tė ndalojnė gjenosidin serb ndaj shiptarėvet?! Pėr dhjet vite rresht populli shqiptar iu pėrgjigjen kėtijė regjimi me padėgjueshmėri civile, protesta paqėsore dhe opozitė politike. Politika shqiptare nė Kosovė alarmonte pėr shumė tragjedi dhe pasqyronte shembuj se c’fare kishte ndodhė nė ish-Jugoslavinė: B dhe H (afėr 230.000 tė vdekur) dhe Kroacia (afėr 50.000). Dhe shumica e politikanėve europian vetėm mbanin fjalime (tė zbrazta/kota) ; vetėm provonin qė tė shkaktojnė vėmendje mediatike duke lansuar rezolutat e tyre. E regjimi ushtarak serb, i ndihmuar nga intelektualet serb, pėrgjakosnin njėrezit nepėr Ballkan. Populli shqiptar dhe diplomacia e sajė e ka tė qartė, se pa politikėn e SHBA-s dhe pa intervenimin ushtarak, humbjet nė njėrėz do tė ishin akoma mė te larta.

Sistemet demokratike politke (si SHBA dhe NATO) u futėn nė Kosovė pėr shkak tė terrorrit. Regjimi serb reagoj me dhunė dhe zbatoj njė fushatė kundėrshqiptare tė ashpėr ushtarake e politke. Keta organizuan edhe transportimin masiv tė shqiptarėve, me tė vetmin qėllim qė tė zbrazin Kosovėn nga shqiptarėt. Dogjen, ushtruan dhunė dhe plaqkitėn. Sot na mungojnė jo mė pak se 900 shqiptar! Nė javėt e fundit (03.09.03) u kthyen eshtrat e 40 shqiptarėve tė vrarė civil nga Serbia (Batajnica, qytet afer Beogradit) nė Kosovė…

Sistemet politike demokratike nė rafshin ndėrkombetar dhe populli shqiptar nė Kosovė e di mirė, se bombardimi i aparatit tė Millosheviqit dhe infrastrukturės komuniste bėri/detyroj qė regjimi serb tė falimentoj/kapituloj. Se serbėt kapituluan, nuk do tė thot se nė serbi gjindeshin (dhe sot akoma nuk gjinden) levizje demokratike kundėr atijė regjimi, qė bėri gjenocide ndaj shqiptarėve tė Kosovės. Regjimi ushtarak serb u detyrua tė dorėzohet, sepse pėrditshmeria e tyre u bė e veshtirė pėr vet popullin serb!

Shqiptarėt e ndjekur janė kthyer nė shtepitė e tyre. Kosovarėt jetojn nė njė shoqeri tė sigurtė. Institucionet jan duke u ndėrtuar me ndihmėn e shoqerisė pėrendimore. Kontributi norvegjez nė rindėrtimin e infrastrukturės dhe politikės nė Kosovė ėshtė i njė rėndesie tė madhe. Kosova ka Qeverinė e sajė, Presidentin dhe Kuvendin, ku tė gjithė pakicat marin pjesė aktive nė proceset politike. Se njė gje e tillė ka ndodhur ėshtė e njė domethenjė kapitale pėr sistemin politk demokratik tė Kosovės. Dhe kjo duke ju faleminderuar, kryesisht, SHBA-s dhe NATO-s.

Me gjith pėrparimin e madh, ka raste qė disa shqiptar hakmirren, dhe si cak sulmi kanė pakicėn serbe (e cila sot ėshtė duke u instrumentalizuar nga Beogradi), e qė une si njė shqiptar, vetkuptohet, ndiej keqardhje tė fuqishme. Shqiptarėt nacionalist duan tė krijojn njė atmosferė frige, e cila do tė bėnte qė pakica serbe tė braktis Kosovėn. Por qė tė barazpeshosh aksionet e hakmarrjes sė kohės sė pasluftės me sjelljet e regjimit fashist serb qė nga viti 1989, ėshtė plotesisht e papraneshme dhe e jo logjikshme; si pėr nga madhėsia, intervali kohor dhe hiq me pak pėr nga renditja e ndodhive.

Pėrgjegjesia, mendoj unė, gjindet, katėrcipėrisht, tek intelektualėt serb, tė cilėt nuk u distancuan (dhe nuk po distancohen) me kohė nga ideologjia fashiste, pėr procesin qė ata e lindėn dhe e filluan ndaj shqiptarėve tė Kosovės.

Kundėrshtarėt e politikave tė SHBA-s, nė mėnyrė tė drejtėpėrdrejtė apo terthorazi, janė ndihmėsit e mrekullueshėm dhe aleatet e Bin Ladenit, Millosheviqit dhe Sadamit.

Unė, qė kam provuar nė lėkur regjimin mė tė ashpėr tė Ballkanit, ndjejė dhimbjeloti pėr keto qėllime!


VAZHDON TRYSNIJA NDERKOMBETARE

- Paralelizmi i kercenimeve politiko-diplomatike dhe penalo-juridike!!!

Pas mbajtjės sė takimit tė ashtuqujtur dialogu nė mes tė Prishtinės dhe Beogradit nė Vjenė, me instistim tė faktorit nderkombetare, dhe mė pas “sukesin” e deshtuar, siq vlersohej nga njė pjesė e faktorit nderkombėtar dhe ati vendor nė Kosovė, mbetėt vetėm simbolika e njė fotografije aqė tė kerkuar. Faktori nderkombėtar ka paralajmruar vazhdimin e trysnisė tani me forma tjera mė shantazhuse me kercenime jo vetėm nė rrafshin politiko-diplomatik por dhe nga njė paralelizėm me kercenime nė disciplinen penalo-juridike.

Si mund tė kuptohet ndryshe paralajmrimi i ardhjės sė dy krerėve tė dy institucjonėve nderkombetare pėr fundin e kėsaj jave nė Prishtinė, dhe vazhdimin e bisedimeve me faktorin politik dhe institucional tė Kosovė nga z.Sollana dhe nė tė njejten kohė ardhja e kryeprokurores pėr krime lufte nė ish Jugosllavi, z. Arburg, sigurishtė pėr tė bėrė kercenime tė reja pėr arrestime tė mundshme ndajė ishė luftetarve tė lirisė, pėr qellime tani mė politike sespse keshtu do ta ndimonte z.Sollana nė relizimin e synimeve tė tija diplomatike, pėr relizimin apo ekzekutimin me qdo kushtė vazhdimin e takimit tani mė tė deshtuar nė Vjenė.

Pra, tani udhheqja e jon politike dhe institucionale do tė ballafaqohet me njė paralelizem trysnije tani mė tė sofistikuar, me njė “kauzalitet logjik”. Se tani njė pjesė e faktorit nderkombėtar qė eshtė duke menduar se nga njė metodologji e till e imponimit do ta realizon emisjonin e sajė pėr ta detyruar njė popull pėr kunder vullnetit tė tijė tė deklaruar pėr mvetesi, tė detyrohet tė pranoi shkeljen e tė drejtės sė tijė pėr liri dhe vetvendosje.

Duke u kercnuar njė popullė me metoda mė tė ndryshme pėr mes tė zgjedhurve me voten e lir e demokratike qė i pėrfaqesoin institucjonet e Kosovė, pa u pėrfilluar, principet demokratike tė njė rendi juridiko-ligjor tė bazuar nė rregullativa kushtetuse dhe tek e fundit dhe nė Kornizėn ligjore mbi tė cilen eshtė ndrtuar pushtet institucional.

Si guxohet me aqė letėsi tė anashkalohen institucjonet e Kosovės tė ndertuara me mund, sakrifica dhe gjak tė popullit tė Kosovės, pas njė lufte qlirimtare tė udhehequr nga UQK-ja dhe e ndimuar nga faktori nderkombėtar.

Njė pjesė e kėti faktori nderkombetar qė tani deshiron ta rrenon tėrė ketė mund dhe sakrificė jo vetėm tė popoullit tė Kosovės por dhe tė faktorit nderkombetar qė ishte shumė i sinqertė pėr ta ndimuar qlirimin e Kosovės nga pushtuesi serbo-sllav, me tentime tė tilla pėr bashkjetesa mes popujve qė kan mure gjaku ende tė njomė qė nuk munden ta tekaloin apo tė harrohet. Sigurishtė se atakimi i kėsajė vlere tani mė tė pranuar nderkombetarė tė qlirimit tė Kosovės, tė atakohej keshtu siq po veprohej me organizime tė tilla tė bisedave-dialogjeve, athua vall po shkelen marraveshtjet nderkombetare tė siguruar nė konferenca nderkombetare nė Rambuje dhe rezulluta 1244 e cila decidivishtė popullit tė Kosovės pas tri vitesh i ka siguruar deklarimin e vullnetit tė tijė pėr ardhmerin dhe statusin final pėr Kosovėn.

Sigurishtė se e gjithė kjo punė e mund i faktorit nderkombetar pėr tu krijuar relacione tė reja nė mes tė Kosovės dhe ish Jugosllavisė, nuk ėshtė bėrė qė tani tė dalin njė pjesė e po keti faktori nderkombetar pėr ta rrenuar, me tentaiva tė tilla tė dukshme dhe tė pa dukshme qė Kosovėn ta fusi nė krijesa tė reja shtetrore si eshtė kjo e ashtuqujtura Serbija dhe mali i zi. Pra, po ky faktor apo pjesė e faktorit nderkombetar heshtazi apo indirekt i jep shenjen e gjelbėrt Serbisė dhe Malit tė Zi tė bėn agresinon kushtetues mbi Kosovėn duke e futur nė perambula apo deklarata kushtetuse e qeveritare tė saja. Pėrkunder faktit se tani mė nuk ka Shtet tė qujtur Jugosllavi dhe juriduikishtė me konventa dhe akte nderkombetare mund tė konsiderohet se rrezulluta 1244 eshtė e tejkaluar nė raport me rrethanat e reja tė krijuara nė keto hapsira, se Kosova duhet konsideruar juridikishtė si teritor kompakt me kufit ekzistues siq ka qen para Luftės qlirimtare, dhe tani e bashkadministruar me faktorin nderkombetar si fazė kalimtare deri nė vendosjen definitive tė statusit final tė sajė.

Udhehequar nga logjika e veprimeve apsurde dhe tė pa kuptushme tė njė pjese nga faktori nderkombėtar nė rrafshin politik e diplomatik dhe ushtarak sot shiquar nga prizmi i marraveshtjeve tė krijuara kryesishtė me inciativen dhe ndimen kryesor tė SHBA-ve dhe tė Anglisė si aleate e fuqishme dhe mė vonė e pėrkrahur dhe ndimuar nga disa shtete tjera, u vue nė veprim tė ndimės jo vetėm moralo- politike dhe humanitare, por u detyruan tė bėhet intervenim ushtarak nga Aleanca veriatlantike NATO-ja pėr ta ndimuar qlirimin e Kosovės nga pushtuesi serb, duke u bashkndimuar me UQK-nė, kundėr forcave ushtarako-policore serbo-jugosllave Ky intervenim nderkombetarė u shoqerua me shumė demtime jo vetem te faktori njeri por dhe matrijal, pėr tu krijuar situata e reja nė keto hapsira nė mes tė palve nderluftuse. Prandajė, tentimet e fundi tė po keti faktori nderkombetar apo njė pjese tė sajė, pėr t`i detyruar dy popuj qė kurrgjė tė pėrbashket nuk kishin nė historin e tyre tė dhimshme, pos dhunės dhe gjaksojės se vazhdushme qė e pejetuan Shqiptaretė, tani themi se ky absurditet paraqet nderkombtarisht njė nonsens politiko-diplomatike. Se pas gjdo lufte tė bėrė nė mes popujve, logjikishtė bisedat duhet tė ngritėn nė autoritetin e KONFERENCAVE NDERKOMBĖTARE.

Eshtė evertet se njė pjesė e faktorit politik nė Kosovė, pėr fatkeqsi i udheheqin disa nga individ tė pa pėrgjegjshem konform rrethanave, se janė treguar tė luhatshem dhe shumė tė discilinuar ndaj qdo faktori tjetėr duke mos e rrespektuar faktorin vendor. Dhe pa kurrfar mbeshtetje apo pėrkrahje tė shumicės jo vetėm politike, institucionale apo mė gjėrė nė popullin e Kosovės, po vetėm duke i keqperdorur autortizimet nė udheheqjen e instucjoneve, pa i pytur apo konsulltuar vetė keto Institucjone, ju kan bashjkangjituar inciativave tė tilla pėr biseda dhe dialogje pa kurrfar kushtesh. Sigurishtė se marrja pjesė nė bisedime nė nivele tė Konferencave nderkombetare dhe si palė tė barabarta eshtė interes i pėrgjithėm dhe jetik i Kosovės, por se mė parė duhet krijuar baza kushtetuse.

Populli i Kosovės kėsaj rradhe duhet rrespektuar qendrimin parimor tė njė pjese tė faktorit politik-real, qė me vendosshmeri kerkoj tė rrespektohet rregulla demokratike e njė shoqerije civile, duke insistuar qė pėr njė qeshtje tė tillė tė hapjės sė qfardo bisedimesh me njė Shtet tjetėr duhet domosdo tė merret pajtimi i gjėrė nė baza politike, intelektuale e tė shoqerisė civile, dhe institucionale. Se pa njė mikuptim tė mbrendshem politik dhe institucionale, pa patur koncenzus vendor qdo bisedim me tjerėt mund tė quhet paraprakishtė i deshtuar, siq u vertetua me takimin e parė nė Vjenė.

Nuk kan munguar dhe nė tė kaluaren e afėrt para lufte dhe gjatė lufte tentime e tilla pėr tė patur biseda me Serbinė, por nuk kan dhanuar rezulltate dhe si pasjė ishte domosdoshmeria logjike pėr njė popull tė gjejė dhe rrugė tjera pėr ta kerkuar lirin e vetė. Edhe gjatė kėsaj periudhe disa nga ishė udheheqesit e tė ashtuqujturit pushtet paralel kan biseduar dhe nė rrethana shumė mė tė pavoliteshme me kreun e serbis tani tė akuzuarin pėr krime lufte kriminelin M.por se kan deshtuar, dhe tentimet e tilla nė keto rrethana janė shumė tė pa pėrgjegjeshme politikishtė dhe tė dėmshme kombėtarishtė, sigurishtė se nga keto psime nuk kan marrur mesim!!!

Ardhja e paralajmruar e dy krerve tė dy institucjoneve nderkombetar pėr tė kerkuar vazhdimin e tė ashtuqujturit dialogu dekorative Prishtinė Beograd, tani me kerkesė pėr tu krijuar disa nga grupet punuse nė nivele qeveritare, duke paralajmrfuar metoda tė reja e tė kombinuara pėr ta testuar faktorin ton politik dhe institucional qė tė pranoj tė jetė pjesė e kėti skenari siqgurishtė tė perpunuar nga njė pjesė e po keti faktori nderkombetar qė nuk deshiron qetesi nė keto hapsira ballkanike. Sigurishtė faktori real politik-institucional do tė analizoi dhe gjykoi racionalishtė e me pėrgjegjėsi kėte qeshtje, duke kerkuar edhe mė tutje veprime institucionale dhe njė konsullt e gjėrė me popullin e Kosovės sespse eshtė duke u vendosur pėr ardhmerin e Kosovės dhe popullit tė sajė, se ky paralajmrim tani veq eshtė deshmuar nga disa dashamir dhe miqet nderkombetar tė cilet ia doin tė miren proqeseve pėr Kosovėn dhe Shqiptaret.

Paraqitjet, vlersimet dhe qendrimet e njė pjese tė faktorit politik dhe institucional para bisdave dhe tani pas bisedave nė Vjenė, janė tė pėrgjegjshme politikishtė dhe shumė tė dobishme kombėtarishtė pėr ardhmerin e Kosovės dhe popullin e sajė. Tani, po keto subjekte intelektuale, politike dhe tė shoqerisė civile duhet tė janė tė bashkuar dhe unike nė veprime me qendrime intelektuale e politike nė institucjonėt tona, duke kerkuar njė dinamizėm tė ngutshme disa inciativa apo nisma parlamentare nė veprim, pėr ta krijuar bazen e fort dhe tė fuqishme ligjore dhe kushtetuse, qė ta siguroi zgjidhjen e statutit final tė Kosovė, nė pamvarsi drejtė intergrimeve kombėtare nė Evropen e Bashkuar.

Vetėm ketshtu mund tė jemi tė rrespektuar dhe tė ndimuar nga faktori nderkombėtar, sespse vetėm ata popuj qė janė tė vendosur do ta fitoin lirin dhe pamvarsin e vetė.

                                                                                                Sylė ARIFI

                                                                                               Basel, 18.10.03


E shtunė, 13 shtator, 2003
GJAKOVA NĖ NETĖT E SHĖN BARTOLOMEUT
( Dromca nga ditari i luftės)
SHKRUAN:Dr.Besnik BARDHI
Ajo ēka ndodhi nė kėtė fundshekull nė trevat e mbarė Kosovės, tė pėrkujton rreshtat e Biblės sė shenjt ku pėrshkruhen vuajtjet e tmerrėshme tė njerėzimit. Termi luftė, ėshtė i butė pėr tė definuar gjithė atė ēka ndodhi me popullatėn shqiptare nė Kosovė gjatė viteve 1998/99. Mendjet e sėmura tė elitės intelektuale sėrbe, treguan gjithė vrerin dhe urrejtjen patologjike ndaj kombit shqiptar gjatė holokaustit kosovar. Nuk ėshtė rastėsi kjo qė ndodhi pikėrisht nė fund tė shekullit njėzet, ashtu si nuk ishte aspak rastėsi ajo ēka ndodhi nė fillim tė kėtij shekulli me trojet autoktone shqiptare nė Nish, Leskoc, Prokuple, Kurshumli … Pra, ėshtė transparente vazhdimėsia e ideologjisė sė shfarosjės sė popullatės etnike shqiptare nė Kosovė nga serbomėdhenjėt. Ishte koha e realizimit tė idesė dhe ėndrrės shekullore sėrbomadhe, pėr pastrim definitiv tė llogarive me shqiptarėt. Sėrbia, deshi tė hyjė nė shekullin 21, me Kosovė tė pastėr etnikisht. Kėtė e arriti, mirėpo nė kahje tė kundėrt. Ekuacioni me dy tė panjohura, kishte marre kahje tė kundėrt nga ajo qė llogaritej ! Prezenca e popullatės etnike nė trojet e veta, ėshtė kompleks i pa shėruar i ēdo okupatori qė synon tė mbaj tokat e huaja. Elaboratet qindėvjeqare tė vjetra, tė punuara nė mėnyrė minucioze , nga Sveti Sava, Garashanini, Andriqi, Qubrilloviqi … Milosheviqi dhe shumė tjerė, kėsaj radhe, mė nė fund fituan notėn qė merituan. U hudhėn nė shportėn e turpit tė historisė. Nga tė gjitha kėto luftėra tė ndyera nė dekadėn e fundit qė u zhvilluan nė ish Jugosllavi, ata u treguan faqezinjė dhe u turpėruan publikisht. Rrethanat politike aktuale ndėrkombėtare si dhe forca e argumentit, nė raport me zgjidhjen e drejtė tė ēėshtjės kombėtare shqiptare si dhe tė Ballkanit nė tėrėsi, kėsaj radhe ngadhnjyen ndaj mashtrimeve dhe kurthave tė vet satanės. Gebelsi do tė mbetej i stepur, pėr atė ēka kishin pregaditur mafiozėt millosheviqian. Pėrgjegjėsi morale historike mbanė shtresa intelektuale sėrbe , sidomos Akademia Shkencave Sėrbe dhe Kisha Ortodokse Sėrbe, si kreatore dhe ideologe e realizimit tė kėtij plani monstruoz. Heshtja do tė thotė aprovim. Ekziston njė misticizėm nė shpjegimin e disa dukurive dhe rrjedhave qė ndodhin nė kėtė botė. Vrasėsi, zakonisht paguan me kokė pėr krimin e bėrė nė tė njetėn formė si viktima. Gjaku i derdhur i shumė fėmijėve, grave dhe pleqve shqiptarė, pra gjaku i atyre qė plotėsisht ishin tė pafajshėm dhe u masakruan nė format mė barbare, duhet paguar nga ana e atyre qė dhanė urdhėra apo ishin vetė autor tė kėtyre veprave makabre. Nė krahasim me viktimat e pafajshme kolektive shqiptare, Sėrbėt si kolektivitet do t’a mbajnė ndėr shekuj hipotekėn si popull etnocid. Vetėm nėse plotėsohen kėrkesat e Gjykatės Ndėrkombėtare nė Hagė dhe dorėzohen ( dėnohen ) tė gjithė qė janė nė listė tė akuzuarve pėr krime lufte, atėherė mund tė zbehet imazhi qė kanė fituar nė dekadėn e fundit. Qyteti i Gjakovės nuk mundi tė iu ikė veprimeve barbare tė okupatorėve sėrb. Afėr 4 muaj popullata duarthatė e Gjakovės u ballafaqua me rrethim tė hekurt, nė mesin e sė cilės hidhte vallėn vetė djalli. Minoriteti serbo – malazias qė ka jetuar nė qytetin e Gjakovės, ėshtė i zhytur aq shumė nė krime, sa qė duhet kaluar dekada tė tėra, qė ndonjė nga nipėrit e tyre, tė mundėn lirshėm tė ecin rrugėve tė kėtij qyteti si turist. Emri i kryetarit sėrb tė instaluar tė Kuvendit tė Komunės, Momqillo (Moma) Stanojeviq, do tė mbetet njė ndėr emėrat mė tė urryer nė historinė e qytetit. Vepra e tij kriminale, nuk do tė shlyhet kurrė nga kujtesa e qytetarėve tė Gjakovės. Gjakova, nė historikun e sajė tė gjatė nuk mban mend katrahura tė tilla si kjo e fundit. Pastrimi i egėr etnik i qytetit tė Gjakovės me rrethinė, bėri qė ky qytet ato ditė t’i ngjante njė kasaphaneje tė vėrtetė. Gjakovarėt vriteshin nė forma nga mė tė ndryshme. Kriminelėt sėrb, nė shumicėn e rasteve iu afronin viktimave “ menynė ” e llojeve tė likuidimeve. Mėnyra mė e preferuar ishte likuidimi me armė tė ftohta. Ishte i priveligjuar ai i cili vritej me armė zjarri. Karakteristikė e veēant ishte mėnyra e humbjės sė gjurmėve tė krimit, kjo bėhej zakonishtė me djegien e shtėpive sė bashku me viktimat. Kėtė, e ilustron mė sė miri rasti i familjės Vejsa, ku u dogjėn trupat e 22 fėmijėve, grave…, pastaj, familja Cana, ku u dogjėn 4 familjar, e kėshtu me radhė. Zhvarrimi i viktimave tė terrorit , ishte pjesė e skenarit tė ndyrė tė platformės gjenocidiale antishqiptare sėrbe. Nga varrezat e qytetit tė Gjakovės, kah fundi i muajit maj, u bė zhvarrosja e 87 trupave tė likuiduar nga kriminelėt sėrb. Mbi tė gjithė ata u bė edhe njė krim, nga se edhe sot nuk janė gjetur trupat e tyre. Nė mesin e tyre ishte edhe trupi i doajenit tė kirurgjisė gjakovare, Dr. Izet Hima, i cili u vra dhe u masakrua nė natėn e 24 marsit. Kjo vrasje shkaktoi efekt mjaft negativ psikologjik nė masė, ēka ishte padyshim edhe qėllimi i armikut. Vrasjet, djegiet, dhunimet, plaēkitjet, torturat ē’njerėzore, ishin dekori i qytetit tė lashtė buzė lumit Erenik, i cili ato ditė kishte ndėrruar ngjyrėn ! As plaku mė i moqėm nė qytet, nuk mbanė mend nga rrėfimet e gjyshėrve tė tyre, tė ketė goditur kaq rėndė kėtė qytet ndonjė nga okupatorėt e mėparshėm. Shkatėrrimi i Xhamisė sė Hadumit, e vjetėr mė shumė se 500 vite, dėshmon pėr karakterin dhe intenzitetin e shkatėrrimeve. Edhe nata e 16 prillit, bėnė pjesė nė njė ndėr Netėt e Bartolomeut nė qytetin e Gjakovės. Ishte natė e ftohtė prilli dhe binte shi i rrallė. Bubullimė nuk dėgjohej, por dėgjohej vaji i foshnjeve nga traktorėt e mbuluar me folie najloni tė konvojeve pa fund, tė cilėt kishin marrur rrugėn e shpėtimit drejtė kufirit tė Shqipėrisė. Vaji i atyre foshnjėve edhe sot nuk mė lenė tė qetė. Kėta ishin refugjatė nga vise tė ndryshme tė Kosovės, qė udhėtonin nga Gjakova pėr nė drejtim tė Qafės sė Morinit. Shikimi nga apartamenti im, nga kati i pestė ėshtė nė drejtim tė rrugės Gjakovė – Prizren. Kjo rrugė, ishte arteria kryesore pėr deportim drejt Shqipėrisė, pėr gjysmėn e shqiptarėve tė Kosovės . Kjo rrugė nuk pushonte nga udhėtarėt e dhunshėm nė asnjė moment, qė nga fillimi i bombardimeve tė NATO – s. Pamje tė tilla, paralajmėronin tė ardhmėn tonė shumė tė afėrt. Me dhėmbje tė madhe vėshtroja nga dritarja zbrazjėn e Kosovės. Kjo natė kishte nė vete diēka tė veēantė. Pėr herė tė parė, qė nga fillimi i bombardimeve nuk u ndal rryma elektrike ! Ishte ora 20.15 min., kur njė veturė e policisė sėrbe u ndal te pompa e benzinės, aty pranė Urės sė Llukacit. Njėri nga policėt sėrb zbriti nga vetura dhe me nxitim fiku poqin qė ndriqonte oborrin e kėsaj pompe. Ky ishte njė paralajmėrim i keq pėr ne qė banonim fare pran pompės. Kjo pėrvojė ishte fituar nga aksionet qė ndėrmerrnin kriminelėt sėrb nė lagjet tjera tė qytetit. Dėshira pėr jetė dhe shpresa se ndoshta do tė shpėtojmė edhe kėtė natė, mė pėrshkoj thellė shpirtin. Vėshtronim me kujdes ēdo lėvizje, mirėpo ishim tė pafuqishėm pėr ēfarėdo forme tė vetėmbrojtjės. Ēdo lėvizje nė ato orė tė vona tė mbrėmjės ishte vetėvrasje. Ishim tė rrethuar nga tė katėr anėt. Pas nja 15 min. , katėr automjete civile kaluan Urėn e Llukacit dhe u drejtuan nė lagjėn e parė, nė tė majtė tė rrugės.Tani mė ishte e ditur, ajo lagje sonte ishte nė shėnjestėr tė forcave sėrbe. Nuk shkuan shumė ēaste, dhe nga pullazet e shtėpive filloi tė duket flaka e cila shoqėrohej me shumė tė shtėna armė zjarri. Flaka dhe tymi shumė shpejt pėrfshiu tėrė lagjėn. Refleksi nga drita e flakės sė shtėpive qė digjeshin nė afėrsi , ndriqonte tėrė apartamentin tim. Kjo situatė, shkaktoi tendosje psikologjike edhe mė tė rėndė. Ėshtė e pamundur tė pėrshkruash emocionet e atyre momenteve. Ndjenjė e ēuditėshme dhe e llahtarėshme …! Njė trokitje nė portė, nėnkuptonte vdekjėn. Atje, nė lagjėn fqinje bėhej masakėr e madhe. Nuk dinim asgjė pėr fatin e atyre njerėzve ! Sa janė tė vrarė dhe cilėt janė ata ?. Rafalėt e armėve nuk pushonin. Fishkėllima e plumbave shpėrthente errėsirėn. Konvoji i refugjatėve nuk ndalej. Nė tė majtė tė rrugės nga ata kalonin, zhvillohej njė dramė e vėrtetė. Kriminelėt serbė kishin pregaditur njė pėrcjellje “ tė denjė “ pėr refugjatėt e pafund. Pėr shumė nga ata, nė atė turmė njerėzish, kėto pamje tani mė ishin tė njohura. Rreth orės 23.00, konvoji u ndal befas. Nga drejtimi i qytetit erdhi njė veturė e policisė sėrbe, e cila vėzhgonte me kujdes ēdo automjetė. Fitohej pėrshtypja se ata kėrkonin dike. Njė nga policėt sėrb, zbriti me shpejtėsi nga vetura dhe u drejtua kah njė makinė e refugjatėve, e cila ishte e ndalur pėrballė Tyrbės sė Sheh Shefqetit. Me sharje vullgare dhe dhunė detyroi vozitėsin e automjetit qė tė zbresė nga makina. Agresiviteti i policit dhe zėri i tij kėrcėnues , bėri qė ata brėnda nė makinė tė lėmėriten. Dėgjohej vaji i dhembshėm i fėmijėve dhe gruas. Pas pak, pasoi heshtja…! ? Vėrejtėm njė siluetė njeriu si rrėzohej pėr tokė.…! Ky ishte vozitėsi i automjetit i cili nė ato ēaste u likuidua nė prezencėn e bashkėudhėtarėve tė tij dhe refugjatėve tjerė nė traktorė qė ishin pranė. Nuk i besoja syve tė mi. Krimineli serb muarr edhe njė jetė shqiptari, kush e di pėr tė satėn herė? Pas kėsaj, kolegu i tij qė e priste, erdhi dhe muarr makinėn e viktimės sė bashku me udhėtarėt. Tė dy veturat pastaj shkuan nė drejtim tė panjohur. Kush ishte viktima ? Ēka ndodhi me udhėtarėt e veturės sė viktimės ?. Pėr ne tė gjithė, mbeti gjerė me sot njė mister i vėrtetė identitieti i viktimės dhe bashkėudhėtarve tė tij ! Pak ēaste pas kėsaj, kolona e gjatė rinisi rrugėn nė drejtim tė Prizrenit. Ēdo automjet i cili afrohej te vendi ku ishte e shtrirė viktima, ndalonte pėr pak sekonda ! Rreth mesnatės, pasi mė nuk shifej kolona e refugjatėve, nė vendin e krimit, erdhėn pėrsėri tė njejtėt policė dhe e njejta makinė. Ata ngrehėn viktimėn zvarrė dhe e futėn nė veturė. Kėtė natė tė errėt prilli e ndriqonte flaka e shtėpive qė digjėshin. Kjo ishte natė e tmerrit. Ēdo moment prisnim tė na vijnė kasapėt serb. Kjo natė pėr ne ishte diēka me tė vėrtetė e veēantė, sepse pamė vdekjėn me sy !. Tė nesėrmėn erdhi lajmi i tmerrshėm pėr viktimat e lagjės fqinjė. Kėta ishin: Roland Gojani (23) dhe Kastriot Delija (21), qė tė dy tė vrarė nė njė fushė kėtej lumit Llukac, afėr 300 metra nga lagja e djegur. Kishin tentuar qė tė shpėtojnė dhe ishin qėlluar nė ikje. Sipas dėshmive, kėta ishin tė plagosur dhe tė gjallė gjerė nė ora 05.00 tė mengjesit. Atėherė kan ardhur kriminelet serbė dhe i kanė ekzekutuar nė po atė vend. Mbrenda nė lagje, janė ekzekutuar: Myhedin Zeka (53), Mehmet Krasniqi (63), Gani Mehmetaj (49), Deli Hoti (63) dhe Rremė Delija (67). Ky avaz i bishave sėrbe, vazhdoi me tė njejtin intenzitet pėr mė tepėr se tre muaj, gjerė nė ditėn e hyrjės sė forcave aleate. Vetėm mrekullia e shpėtoi pjesėn e mbetur tė qytetarėve nė Gjakovė, numri i tė cilėve nuk ishte i vogėl. Mė kujtohen shumė mirė fjalėt e njė miku tė mirė dhe tė urtė, i cili kishte kaluar njė pjesė tė jetės sė tij nė kazamatet sėrbe. Gjatė marrjės nė pyetje nė burgun e Nishit, inspektorėt sėrb para 20 vitesh, i kishin thėnė: “ Ju shqiptarėt duhet tė hiqni dorė nga pavarėsia e Kosovės. Mė parė do t’a merrni Beogradin se qė do tė ju lėshojmė Kosovėn tė lirė. Kjo nuk do tė ndodhė pa u derdhur gjaku gjerė nė gjunjė “. Nė kohėn e qėndrimit tim profesional nė Klinikėn ORL nė Prishtinė, nė vitet kur “ Jogurt Revolucioni ” ishte ne hovin e tij tė madh, kolegia sėrbe Rada Trajkoviq, idhtare e flaktė e Millosheviqit , mė pat thėnė: “ Ju gjakovarėt jeni zotėrinjė, mirėpo me ju do tė merremi vesh ndryshe ”. Nė kohėn kur pothuaja e tėrė popullata u dėbua me dhunė nga banditėt sėrb, dhe kur qyteti Gjakovės u shėndrrua nė gėrmadha , atėher fjalėt dhe mesazhi i Radės u qartėsuan !?.

E shtunė, 6 shtator, 2003

MATEMATIKA POLITIKE SĖRBE
Shkruan: dr.Besnik Bardhi
- Njeriu gjatė tėrė jetės, mundohet tė bėjė seleksionimin e kujtimeve.Disa gjėra, vėrtetė duhet harruar, nga se ngarkojnė dhe rėndojnė trurin. Zakonisht njeriu tenton tė eliminojė apo zbehė nga kujtesa e tij ngjarjet dhe gjėrat e pakėndshme. Shpesh mendojmė se ia kemi arritur kėtij qėllimi, por prap gjatė jetės, nė momente tė caktuara vie deri te riaktivizimi i tyre, si pasojė e ndonjė provokimi tė fortė nga jashtė. Kohėve tė fundit , kjo dukuri ndodhė si pasojė propagandės agresive dhe luftėnxitėse sėrbe. E gjithė kjo tė pėrkujton kohėn e vetė satanės kur ishte nė pushtet, kriminelit tė luftės dhe kasapit tė Ballkanit Millosheviq. Nxėnėsit dhe pasardhėsit e tij, prap dėshirojnė tė bėjnė karrier nė kurriz tė Kosovės. Gjithė populli shqiptarė nė Kosovė ishte dėshmitar i asaj qė ndodhi nė vitet 1998/99, dhe seicili nga ne kemi nga njė histori tė tmerrshme nga ato ditė. Ēdo rrėfim nga ne pėrbėnė nė vehte njė skenar filmi horror. Si fėmijė kisha dėgjuar nga disa njerėz tė urtė njė thėnje tė pabesuar dhe tė pa kuptueshme pėr atė kohė. Ata shumė shpesh thoshnin: “ Do tė vijė koha kur tė gjallėt do tė ju kanė lakmi tė vdekurve ” ! Gjatė kohės sė bombardimeve tė NATO-s nė Kosovė, si shumė tjerė edhe unė me tėrė familjen mbeta nė Gjakovė, nuk patėm fatin tė evakuohemi me kohė. Bandat kriminale paramilitare sėrbe, tė cilėve ju kishin ardhė nė ndihmė edhe shumė vėllėzėr tjerė sllavoortodoks, i kishin duart e lira pėr tė qėruar hesapet me popullatėn duarthatė shqiptare. Luftė i thoshin kėsaj, por kėtu nuk kishte vijė tė frontit si nė luftėrat e zakonshme.! Armiku sėrb ishte brenda nė qytet dhe nė prag tė shtėpisė. Nuk kalonte natė apo ditė , e tė mos atakohej ndonjė lagje e qytetit. Vriteshin njerėzit e pafajshėm dhe pastaj improvizoheshin krematoriumet , duke djegur shtėpitė sė bashku me viktimat e masakruara.Qyteti i Gjakovės ēdo ditė e mė tepėr i ngjante Vukovarit. Ishte “ fatlum ” ai i cili vritej me armė zjarri. Kriminelėt sėrb ekzekutonin shqiptarėt me armė tė ftohta dhe me pėrpikėri, ashtu si i kishte mėsuar Vasa Qubriloviq dhe Artemija. Gjysėm harku i “ PATKOJ” - it, nga plani famkeq sėrb pėr lufėn e fundit nė Kosovė, sa vinte e zgjėrohej nga brenda. E gjithė kjo masakėr, udhėhiqej nga serbomalazezėt “ vendas ” tė cilėt ishin akterėt kryesor nė aksionet vrastare. Ata ishin prijetar, nga se ishin rritur pran shqiptarve dhe tereni pėr ata ishte i njohur. Ēdo natė tubohej shtabi i tyre nė Kuvend tė Komunės. Kryetari i dhunshėm dhe shefi i atij shtabi Momqillo Stanojeviqi, ishte shumė i knaqur nga raportet qė vinin nga tereni. Sipas parimit tė njohur sėrb, vetėm shqiptari i vdekur ėshtė i mire, u ekzekutuan foshnjėt, gratė, burrat, pleqtė… Masakra nė Familjen Vejsa me dt.01.04.1999, ku u masakruan dhe u dogjen 22 fėmijė dhe gra, ėshtė shembulli mė tipik i veprimtarisė “ heroike ” tė luftėtarėve sėrbė. Kjo ngjarje tragjike nė mesin e shumė masakrave qė u bėnė nė Gjakovė, do tė mbetet nė kujtesen e shumė gjeneratave tė kėtij qyteti tė lashtė. Gjatė kėsaj kohe, numri i viktimave nė qytet dhe rrethinė arriti nė disa mijė.Nė ato ditė tė errėta , jeta e shqiptarit nuk vlente asgjė. Ajo ishte koha kur unė kuptova mesazhin tė cilin e kisha dėgjuar si fėmijė. Mesazh shumė apsurd , por shumė i vėrtetė nga se personalisht admiroja tė vdekurit ! Ajo ishte dhe koha kur me tė vėrtetė numri i sėrbėve nė Kosovė kishte arritur nė mė shumė se treqind mijė. Ky numėr u arritė , me ardhjen e soldateskės ēetnike nga Sėrbia, ” Republika Sėrbe ”, Mali i Zi … nė ndihmė vėllėzėrve tė tyre minoritar nė Kosovė dhe sė bashku tė japin goditjen e fundit nė luftėn e tyre tė “ shenjtė “ pėr dėbimin dhe asgjėsimin e popullit autokton shqiptarė. Gazetari sėrb Miroslav Antiq nė tekstin e tij “ Prodaja ili Predaja Kosova ” si dhe shumė zyrtarė sėrbė, pikėrisht kėtė numėr e kan theksuar , pėr tė “shpėrngulurit ’ serbė qė duhet kthyer nė Kosovė.!!! Popullata serbomalaziase vendore e involvuar thellė nė krime, u shpėrngul vullnetarisht nga kėto troje duke ju bashkangjitur bandave paramilitare dhe ushtrisė sėrbe gjatė tėrheqjės sė tyre tė turpshme nga kėto troje.Ata nuk u dėbuan nga shqiptarėt, ata ikėn tė vetėdijshėm pėr atė ēka ju bėnė fqinjėve tė tyre shqiptarė. Kėto fakte si duket me qėllim dėshiron tė anashkaloj dhe harroj dikush. Gėnjeshtrat sėrbe i kan specifikat e veēanta, ato shkojnė nė rritje nė trajtė tė progresionit gjeometrik dhe pėrsėriten tėrė kohėn, pėr deri sa tė filloj tė besoj dhe vetė autori i sajė. Sikur ne tė mos kishim jetuar atė kohė nė Kosovė, dhe mos tė kishim qenė dėshmitarė nė ato vite tė luftės, padyshim kishim filluar edhe ne tė besojmė nė trillimet sėrbe, ashtu si kan filluar tė besojnė shumė nga zyrtarėt e jashtėm dhe … Edhe pse pėr njė kohė mendoja , se ėshtė mirė tė zbehen disa kujtime , pėr hirė tė ardhmėrisė, ato sa vijnė dhe kthjellohen kohėve te fundit. Saktėsisht mund ta dijė dhe numrin e tyre nė qytetin tim, nga se tė gjithė ishin udhėheqės dhe drejtorė me “ kualifikim tė lartė ” fillor. Si duket na bėjnė mirė gėnjeshtrat sėrbe !


E enjte, 28 gusht, 2003

KĖTHIMI NĖ VENDIN E KRIMIT

Dr Besnik BARDHI - Edhe pse kaluan katėr vite nga lufta e tmerrshme qė u bė nė Kosovė, plagėt e pashėruara ende kullojnė gjak.Ende hapen varre tė reja nė Kosovė nga eshtrat e viktimave tė pafajshme shqiptare qė vijnė nga Batajnica dhe varreza tjera masive sekrete nė Sėrbi. Kėta njerėz ishin viktima tė pafajshme, ata u vranė vetem pse ishin shqiptarė. Tentimi pėr tė fshehur krimet si dhe kufomat shqiptarve nė vise tė ndryshme tė Sėrbisė, ėshtė edhe njė dėshmi se cili ėshtė raporti i serbėve ndaj popullit shqiptarė ( tė vdekur apo tė gjallė). Numri i madh i viktimave tė cilat u ekzekutuan nė format mė makabre nga forcat sėrbe, mercenarė rusė dhe tjerė, bėn qė shqiptarėt mė kurrė tė mos kenė besim nė pushtetin sėrb. Sėrbia, pas gjithė asaj qė bėri gjatė njė shekulli me qenjen shqiptare, nuk ka tė drejtė morale qė tė mbajė dhe mė tutje Kosovėn si koloni. Kėtė bindje e sforcon edhe mė tepėr fakti se ende asnjė individ, parti apo institucion nė Serbi nuk i quajti kėto masakra me emėr tė vėrtetė dhe kurrė nuk u distancuan nga kėto veprime! Kosova dhe Sėrbia , pas njė “ martese ” tė dhunshme dhe tė imponuar nga krushqit bolshevikian, u ndanė pėrjetėsisht dhe kthim prapa nuk ka… Vrasėsit ordinerė ende qarkullojnė tė lirė rrugėve tė Beogradit dhe tani sė fundi filluan tė dėgjohen edhe mė zėshėm nė Parlamentin Sėrb, ku bėjnė shumė zhurmė pėr kinse kthimin e Armatės dhe Policisė vrastare nė Kosovė. Nė vend se tė aktivizohet ndjenja njerėzore e pendimit pėr krimet e bėra ndaj fqinjėve tė tyre tė parė, te ata sėrish ringjallet epshi shtazarak i ushqyer nga ASHAS dhe Kisha Ortodokse Serbe, pėr asgjėsimin dhe dėbimin e popullit shqiptarė nga Kosova dhe trojet tjera etnike shqiptare. Kėto fakte duhet ti kenė parasysh edhe disa vende tė botės, qė kohėve tė fundit filluan tė luhaten nga qėndrimet parimore.E gjithė kjo ndodhe nga ofanziva e egėr propagandistike serbe, intrigat politike, vrasjet dhe shpėrthimet si dhe shumė vepra tjera kriminale “ enigmatike ” tė porositura nga qarqet antishqiptare.Natėn lėvizin si hijenat gjakpirėse duke kryer aksionet vrastare, ndėrsa ditėn trokasin nė dyert e institucioneve ndėrkombėtare duke u ankuar dhe bėrė me gisht kah shqiptarėt. Harrojnė zotėrinjet se nė Kosovė ka kush i observon edhe kėto lėvizje tė tyre. Populli i Kosovės tani mė e ka kuptuar shumė mirė kush fshihet prapa kėsaj ploje. Nėse nga ne kėrkohet qė tė falim dhe tė harrojmė pėr atė qė bėnė bandat sėrbe me fėmijet, gratė shtatzėna, bijat dhe pleqėt tanė , si mund tė kėrkohet tani nga ne qė tė lozim lojėn e tė sėmuarit nga amnezioni dhe tė rrijmė indiferent ndaj sulmeve tė paskrupullta qė bėhen pėr thyerjen e kurrizit tė Kosovės, pėr shuarjen graduale tė aspiratės shekullore tė kėtij populli pėr ardhmėri, mėvetėsi, paqe dhe liri. Ende nuk janė tharė lotėt e nėnave,motrave…,pėr mė tė dashurit e tyre, e prap kėrkohet nga instancat mė tė larta shtetėrore sėrbe, kthimi i sė njejtės armatė nė Kosovė. Padyshim , kėrkojnė tė vazhdojnė lojen e tyre tė djallit, aty ku u ndrepre nė vitin 1999… Nuk thuhet kot, kriminelėt ndjejnė dėshirė tė madhe qė sėrish tė kthehen nė vendin e krimit. Edhe pse nė Rezolutėn e Kombeve tė Bashkuara nr.1244 dhe Marraveshjen Teknike tė Kumanovės tė vitit 1999 , nė formė tė qartė thuhet se mė nuk ka kėthim tė Armatės dhe Policisė Sėrbe nė Kosovė, ilusionet e serbėve pėr rekolonizimin e Kosovės ,vetėm sa vijnė dhe shtohen !!! Sėrbia, de facto po i shpall luftė Forcave Paqėruajtėse Nderkombėtare nė Kosovė dhe popullit tė Kosovės! Ėshtė e njohur fare mire nga historia e Ballkanit kush ka nxitur dhe nisur flaken e luftėrave ballkanike.ėDuke u nisur nga ky fakt, nuk duhet harruar por duhet mbajtur nė mend njė herė e pėrgjithmonė atė thėnjėn e artė: Historia mėsohet qė tė mos pėrsėritet. Ndonjė tentim eventual i kėthimit tė tyre nė Kosovė, do tė kishte lėvizur dhe eshtrat e atyre njerėzve tė pafajshėm, qė u masakruan nga po kjo armatė kanibaliste. Populli i Kosovės padyshim do ti kishte bėrė “ pritje madhėshtore ” , kjo do tė ishte “ pritja mė madhėshtore ” qė ka bėrė populli i Kosovės ndonjėherė. Pra, Armatė dhe Polici Sėrbe," mirė se vini" sėrish nė vendin e krimit!

Dr.Besnik R.Bardhi
Gjakovė,27.08.2003


E shtunė, 9 gusht, 2003

LETĖR E HAPUR E Dr. BESNIK BARDHIT, GAZETARIT SĖRB MIROSLAV ANTIQ,
LIDHUR ME TEKSTIN E TIJ:
 “ PRODAJA ILI PREDAJA KOSOVA ”
TĖ PUBLIKUAR  NĖ MEDIAT ELEKTRONIKE SĖRBE
(KY ĖSHTĖ VERSIONI  ORIGJINAL NĖ GJUHĖN SĖRBE).
KJO LETĖR I ĖSHTĖ DĖRGUAR NĖ ADRESĖN E TIJ ELEKTRONIKE.

 PROHUJALO SA VIHOROM…

Citatujci vas tekst “Prodaja ili Predaja Kosova”, ipak nije gubitak vremena.Sve ove lazi koje vi plasirate elektronskim medijama, mozete samo vi da poverujete.

Vas otac nacije Dobrica Cosic, javno je pre par godina priznao da se pomocu lazi, pomaze srpskom narodu i da vam je to glavno oruzje.

Vi , mozete i dalje da nastavite tim putem, jer  otac vas jos uci. Ocigledno je da ste dobar djak…

Svaki okupator upotrebljave razne nacine da bih postigao svoje ciljeve,samo da ocuva svoje kolonije.Nazalost po vas, ovog puta nece se ponoviti sudbina Nisa,Prokuplja,Kursumlije ... i drugih delova zemlje koje ste ukrali od albanaca.

To sto ste uradili pre jednog veka sa albanskim zivljem u gore pomenutim mestima, ostaje otvorena rana za sve albance. Kosovo je zadnja rana koje ste naneli neduznom albanskom narodu.Ubice dece,trudnih zena,staraca ,moraju da odgovaraju pred pravdom. Celo Kosovo ste spalili, sve ste plackali i unistili. Sramno ste napustili Kosovo pred pritiskom  jaceg. Kosovo, posle ovog holokausta ne moze nikada vise biti srpska kolonija.

Vi ste krivi za sve ove ratove u Jugoslaviji.Raspad Jugoslavije je zivotno ( remek) delo vaseg vodje, okorelog kriminalca Milosevica i njegovih kompanjona.

Posle svega ovoga, vi imate obraza da plasirate ovakve neistine i verujete da mozete da obmanjujete medjunarodnu i domacu javnost.To je diletantizam svoje vrste.

Citajuci vase materjale koje vrve od ordinernih lazi i neistina, dobijam utisak da Srbija ostaje ista ona primitivna zajednica i posle dolaska "demokratije".

Rodbine onih kojih ste masakrirali zajedno sa ruskim i drugim placenicima, jos uvek cekaju vase javno izvinjenje.Javno izvinjenje za ono sto ste ucinili na Kosovo, moze biti dobar znak da ste poceli fazu otreznjenja i napustanja laznih nada o rekolonizaciji Kosova.

Albanski narod nije kriv  sto zivi u svojoj drevnoj otadjbini i zato sto susedi tvrdoglavo srnaju u plackanju njihovoh teritorija.

Poznati srpski pesnik Momo Kapor ima jednu jaku iskrenu poeziju:...

UKRALI SMO,UKRALI SMO SVE

TIM JADNIM ILIRIMA,

I SVE STO IMAMO,TO JE NA KRADJI…

Mislim da je ovo kraj...

Pozdravlja vas: Jedan od dva miljona albanaca koji zivi na svome.

Dr.Besnik Bardhi


E hėnė, 28 korrik, 2003

Ujėt fle, ARMIKU jo!
Shkruan: Besnik Bardhi
 Dhuna e intensifikuar  kohėve tė  fundit qė po ndodhė nė shumė qytete tė Kosovės, nė formė tė shpėrthimeve dhe veprave tjera kriminale enigmatike, te popullata e Kosovės padyshim ka zgjuar dilema, pa siguri dhe shqetėsime tej mase.  Kėto ngjarje, na  rikujtojnė periudhen e rrėnimit tė  institucioneve tė Kosovės nė vitet e 90 –ta. Nė atė kohė pushteti kolonialist  serb, pėr tė arsyetuar veprimet e veta kriminale dhe ekspansioniste, nuk hezitonte , tė shpallte brenda dite fajtorin kujdestar , dhe ai fajtor nuk ishte njė shqiptar, por e tėrė popullate shqiptare e  Kosovės.Kjo teori e mbrapsht ,e anatemimit kolektiv tė shqiptarve kishte njė synim tė vetėm, tė bindet opinioni ndėrkombėtar, kinse  shqiptarėt janė  telashegjinjėt e Ballkanit.E gjithė kjo propagandė, plasohej nga Beogradi, dhe pikėrisht kėtu ishte dhe ėshtė epiqendra e krimit tė organizuar shtetėror serb nė luften e "shenjtė" antishqiptare e pėrkrahur dhe inspiruar nga ASHAS dhe Kisha Ortodokse Serbe. Shumė vende tė botės , keto dezinformata si formė e luftės speciale, i merrnin me apo pa dashje si tė vėrteta...
  Ajo ēka po ndodhė kėtyre ditėve, para syve tė policisė ndėrkombėtare dhe UNMIK-ut, ėshtė pasqyrė jo e mirė pėr punėn e tyre. E gjithė kjo po ndodhė gjatė mandatit tė tyre dhe me tė drejtė qytetarėt kėrkojnė ndriqimin e kėtyre rasteve dhe kapjen e autorėve.

  Janė mjaft indikative veprat kriminale nė prag tė ndonjė ngjarje me rėndėsi nė Kosovė. Njėra nga shumė kėto raste, qė vlenė tė pėrmendet  kėtu , ishte dhe djegia e njė kishe ortodokse, njė ditė para vizitės sė Sekretarit tė Pėrgjithėshėm tė OKB-sė, Kofi Anan!.

  Administrata Ndėrkombėtare  nė Kosovė, ka  policinė e vetė dhe njė kontingjent ushtarak profesional  si dhe shumė subjekte tjera informative dhe kundėrinformative. Fitohet pėrshtypja se qarqe tė caktuara pėrbrenda kėtyre strukturave , nuk qajnė fare kokėn pėr plasimin e informacioneve tė ndryshme tė pa verifikuara , duke prejudikuar dhe fabrikuar kėshtu shqiptarėt si fajtorė !!!.
Kush dhe pse i  bėnė kėto manipulime tė disfavorshme nė kėto periudha shumė tė ndieshme qė po kalon Kosova.?
Nė llogari tė kujt shkojnė tė gjitha kėto dhe kush paguan pėr kėtė?

   Nga e gjithė kjo, qytetari i thjesht  kosovar me tė drejtė dyshon se a mos  vallė nė mesin e tyre ka dhe tė atillė njerėz, tė cilėt janė infiltruar nė kėto organizma dhe veprojnė  me mjeshtri nė rrėnimin dhe sabotimin e ēdo gjėje pozitive nė Kosovė,  pra tė njėjtėt armiqė tė cilėt  punuan  nė vitet e ’90 –ta,  pėr shkatėrrimin e autonomisė sė Kosovės dhe ēdo gjėje qė pasojė...

   Nėse bėhet njė retrospektivė dhe analizė minucioze e kėtyre ngjarjeve gjatė kėtyre viteve tė pasluftės, atėhere ato dyshime kan njė bazė reale.

   Kohėve tė fundit ky aktivitet ėshtė rritur tej mase pėr nga intenziteti dhe vėrehet njė ofanzivė e vėrtetė e qarqeve tė errėta antishqiptare. E gjithė kjo bėhet qėllimisht nė prag tė zgjidhjes definitive tė statusit politik tė Kosovės dhe dialogut tė mundeshėm Prishtinė –Beograd.

  Kriminelėt nė terė botėn  kan njė emėrtim tė pėrbashkėt dhe si tė tillė duhet dėnuar dhe denoncuar publikisht. Edhe ata qė lėshojnė dezinformata qėllimkėqija dhe tendencioze, nė njollosjen e njė populli, nuk janė imun para ligjit.

  Si  ėshtė e mundur me gjithė kėtė potencial zbulimi dhe kundėrzbulimi qė vepron nė Kosovė , tė mos gjinden  ende autorėt e krimeve?!.

   Kush janė dhe ku strehohen kėta demonė qė po ia gėrryjnė ngadal dheun ndėr kėmbė popullit shqiptarė  tė Kosovės dhe aspiratės  sė tyre shekullore pėr paqe, liri dhe mėvetėsi?..

   Pse vazhdimisht synohet tė bėhet  satanizimi  i  luftės sė drejtė tė shqiptarėve pėr tė shporrė kasapet e Milosheviqit  nga kėto troje dhe balansimi nė mes tė kasapit dhe viktimės?

   Nuk duhet harruar dhe fakti se nė Kosovė jetojnė dhe sillen lirishėm shumė diverzantė dhe  kriminelė serbe. Pėr ata, lufta e tyre e shenjtė ende vazhdon , ashtu si nuk ka pėrfunduar dhe lufta e popullit tė Kosovės pėr mėvetėsi.

   Shqiptarėt shumė lehtė e njohin dhe e duan mikun e vėrtetė, mirėpo ėshte koha e fundit tė bėhet me gisht  nė disa qarqe antishqiptare qė veprojnė legalisht dhe nė kuadėr tė institucionit, e tė cilėt kan paga tė dyfishta.

 Dr.Besnik Bardhi

Gjakovė,26.07.2003


E premte, 4 korrik, 2003
BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

                 

              ME ASNJĖ “AUTONOMI SPECIALE” NĖN SOVRANITETIN

              SERBO-MALAZEZ NUK ZGJIDHET PROBLEMI KOLONIAL

              I KOSOVĖS, AS I SHQIPTARĖVE NĖ BALLKAN

 

 

Nė veēanti pas pėrfundimit tė Samitit tė Bashkimit Evropian(BE) pėr Ballkanin Perėndimor (19-21 qershor 2003) ēėshtja e Kosovės ėshtė bėrė “temė qendrore” nė sfondin e politikės ndėrkombėtare. Kėtė e vėrtetoi edhe Projektrezoluta pėr “autonominė speciale” tė Kosovės, e miratuar nga Asambleja  Parlamentare e Kėshilli Evropian , mė 24 qershor 2003 nė Strasburg. Mirėpo, ky akt  aspak nuk duhet ta ketė krijuar panik, as shqetėsim pėr  opinionin publik  shqiptar, sepse nė thelb nuk ka kurrfarė efekti as peshe juiridike ligjore,  tė detyrueshme pėr palėt nė kontest, por ėshtė vetėm njė propozim i njė Komisioni tė ekspertėve pėr ēėshtje politike, i cili ka  nxjerrė pėrfundimin se “ problemet ndėretnike mund tė zgjidhėn, duke iu njohur autonominė minoriteteve. Njė status i kėtillė, do tė bėnte tė mundur respektimin e minoriteteve si nė Kosovė, ashtu edhe nė Serbi”(The Sunday Herald, 25.6.2003).

 

Njė konkluzion i kėtillė i ekspertėve pėr ēėshtje politike tė Komisionit tė theksuar tė Asamblesė Parlamentare tė Evropės, parimisht ėshtė i qėndrueshėm, kur ėshtė fjala pėr realizimin e tė drejtave themelore tė minoriteteve ndryshme, sikurse, qė ėshtė rasti me minoritetin serb nė Kosovė. Mirėpo, kjo “normė kualifikuese” nga specialistėt e theksuar nuk mund tė merret si standard juridik, as politik pėr zgjidhjen e konflikteve koloniale, siē ėshtė rasti i Kosovės, i cili nė thelb nuk ka tė bėjė me peshėn e kurrfarė problemi minoritetesh, por me mohimin e sė drejtės sė vetėvendosjes sė shumicės dėrrmuese (mbi 90%) tė popullit shqiptar. Kėtu qėndron “epiqendra” e krizės, dhe e shpėrfilljes tė sė drejtės historike, kombėtare dhe ndėrkombėtare  tė shqiptarėve dhe tė Kosovės sė kolonizuar.

 

Gjithashtu, nė Projektrezolutėn pėr “autonominė speciale” Kosovės, tė miratuar nga Asambleja Parlamentare e Kėshillit Evropian, thuhet: “Kundrejt garancive tė bashkėsisė ndėrkombėtare, Kosovės t’i njihet autonomia speciale, e cila nuk do tė vinte nė pikėpyetje integritetin territorial dhe sovranitetin e Unionit Serb dhe Malazez.”(Po aty). Ky propozim rekomandues dėshmon sheshit, se propozuesit nuk e njohin fare zanafillėn historike tė problemit tė Kosovės, si pasojė e njė mungese tė kėtillė` teorike, edhe ka mundur tė nxirret njė konludim i kėtillė krjetėsisht i verbėr si historikisht, juridikisht dhe politkisht, i cili ėshtė i ndikuar dhe, tėrėsisht kompatibil me tezat e tė gjitha projekteve serbomėdha tė nacionalistėve dhe tė imperialistėve serbė dhe malazezė, si dhe tė Kishės Ortodokse Serbe, qė edhe sot nė shekullin XXI, Kosovėn dhe travet e tjera tė kolonizuara shqiptare, me paturpėsi dhe pa kurrfarė tė drejte, i konsiderojnė si “TERRITOR ETNIK SERBOMALAZEZ”(?!)

 

Ja, ky ėshtė “jusitifikimi profesional politik”, qė Kosova si “autonomi speciale”, ose mė mirė tė thuhet si “specialitet kolonial” i propozuesve tė Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės, edhe mė tej duhet tė mbetet pjesė integrale e territorit tė Serbisė dhe tė malit tė Zi, sepse sipas “filozofisė politike” tė tyre nuk paska zgjidhje tjetėr pėr Kosovėn?! Kėtė, e ilustrojnė edhe me kėtė argument: “ Asambleja  Parlamentare e Kėshillit Evropian kėtė propozim (domethėnė: autonomi speciale-mh)  e ka nxjerrė, duke u bazuar nė rezolutėn e ashtuqujatur: ‘Pėrvojat pozitive tė rajoneve autonome sepciale, si burim frymėzimi pėr zgjidhjen e konflikteve etnike nė Evropė, nė pjesėn e titulluar: ‘Kosova nė kuadrin e Federatės sė Serbisė dhe tė Malit tė Zi.” Nė brendinė e kėtij citati, vetėm njė segment i tij, mund tė merret si i saktė, kur thuhet se nė “Evropė ekzistojnė shumė rajone qė kanė statusin e autonomisė speciale”. Kjo ėshtė e vėrtetė. Mirėpo, ky model i “autonomisė speciale”, qė ėshtė i zbatueshėm nė disa shtete tė Evropės, nuk mund tė aplikohet pėr zgjidhjen e ēėshtjes koloniale tė Kosovės, sepse rajonet me “status special tė autonomisė” nė Evropė, nuk mund tė krahasohen me asnjė veēori tė Kosovės dhe tė shqiptarėve, tė cilėt pėrbėjnė shumicėn dėrrmuese(mbi 90%) tė popullatės, domethėnė nė asnjė formė nuk gjasojnė me statusin e “autonomisė speciale” tė rajoneve tė Evropės, nagse ato kanė statusin e minoritetit nė shtetet e pavarura nacioanle evropiane. Ndėrkaq, Kosova si territor etnik shqiptar, dhe shqiptarėt si komb indigjen kanė statusin kolonial serbomalzez nė tokėn e tyre stėrgjyshore, gjė qė kjo nuk ėshtė karakteristikė as  e pėrgjithshme, as e veēantė e minoriteteve me status tė “autonomisė speciale” tė rajoneve tė sotme tė Evropės. Minoritetet e theksuara tė rajoneve evropiane me “autonomi sepciale” e kanė lirinė plotė dhe tė gjitha tė drejtat, qė iu pėraksin me ligjet vendore dhe me ato ndėrkombėtare, ato jetojnė tė lira nė shtetet sovrane demokratike tė Evropės, kurse kombi shqiptar i Kosovės ende formalisht ėshtė nėn sovranitetin e huaj kolonial serbomalazez. Pra, shqiptarėt e Kosovės, nuk jetojnė si “minoritet” nė  tokė tė huaj, siē pohojnė imperialistėt serbomnalazezė, por jetojnė nė truallin e tyre etnik shqiptar. Kėtu nuk ekziston kurrfarė paqartėsie as nė palnin etnik, as nė atė historik a territorial, sepse Kosova kurrnjėherė nė historinė e saj (sikurse, Anamorava, Ilirida, Hoti, Gruda, Plava, Ulqini dhe Tivari) nuk ka qenė territor etnik  i Serbisė, as i Malit tė Zi, por vetėm “plaēkė koloniale”, e grabitur me forcė dhe me gjenocid nga barbarėt serbomėdhenj, tė ndihmuar direkt dhe indirekt nga Fuqitė e Mėdha tė Evropės. Prandaj, statusi i sotėm i pazgjidhur i Kosovės, nuk mund tė jetė objekt shqyrtimi i asnjė varianti tė “autonomive speciale” qofshin ato “produkte tė pėrkohshme ose afatgjata” tė shėrbimit tė vullnetit tė mirė tė Bashkimit Evropian(BE) ose  tė bashkėsisė ndėrkombėtare.

 

                                 “Autonomia speciale” pėr Kosovėn, ėshtė

                                   vetėm njė shkronjė e vdekur nė letėr!

                          

 

Pavarėsisht  nga objektivat dhe interesat politike tė Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit Evropian dhe tė Unionit tė Serbisė+Malit tė Zi, qė pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės, tė rezervohet “autonomia speciale”, sipas sė cilės shqiptarėt dhe Kosova edhe mė tej tė ngelin “produkte” tė vlefshme dhe tė pandryshueshme pėr sistemin e kolonializmit srbo-malazez, tė gjitha opcionet e tilla me parashenjė minoriteti, politika kozmopolite shqiptare, duhet t’i hudhė poshtė nė mėnyrė tė prerė, dhe pa kurrfarė dhimbjeje e nihilizmi nė emėr tė ndonjė “parimi tė lartė demokratik”, tė premtuar nga “mishmashet integruese rajonale”, sepse parimi i kėtillė, mbi asnjė bazė nuk mund tė jetė substitut i PARIMIT ETNIK DHE TERRITORIAL as nė kuptimin e sė pėrgjithshmes, as nė kuptimin e sė veēantės, kur ėshtė fjala pėr Kosovėn dhe pėr trojet e tjera etnike shqiptare, tė kolonizuara nga Serbia, Mali i Zi, FYROMI dhe Greqia. Arsyeja ėshtė fare e thjeshtė, sepse  nė rastin konkret tė Kosovės dhe tė shqiptarėve, edhe pas sa shekujsh kryengritjesh dhe luftėrash tė pareshtura ēlirimtare kombėtare dhe antikolonialiste shqiptare kundėr barbarėve grabitēarė serbosllavė, ende nuk ka ardhur nė shprehje zgjidhja dhe jetėsimi i konceptit dhe i parimit kombėtar tė shqiptarėve, qė ndodhen nė “kurorėn” e pėrgjakshme tė kolonializmit serbosllav, pėr kėtė fajin kryesor e mban  Evropa e “dikurshme”, e cila edhe sot, kur tė gjithė popujve tė shkėputur tė ish-RSFJ-sė (sllovenėve, kroatėve, boshnjakėve dhe maqedonėve) ua ka njohur tė drejtėn e vetėvendosjes, kurse vetėm ndaj shqiptarėve po tregohet   akoma  “e shurdhėr” dhe  e rezervuar!?

 

 

Tė gjithė “specialistėt” e shekncės politike, juridike dhe diplomatike, tė cilėt  e kanė marrė pėrsipėr “ si detyrė shtėpie” qė problemin kolonial tė Kosovės ta zgjidhin pėrmes formave tė “autonomisė speciale” nėn Serbi dhe nėn Mal tė Zi, do tė dėshtojnė me projektet e tilla strategjike, sepse tė gjitha regjimet dhe politikat e derisotme tė regjimeve tiranike kolonialiste serbomalazeze, tanimė i kanė harxhuar “kreditė” dhe favoret e tilla si ndaj Kosovės, ashtu ndaj territoreve tė tjera tė Shqipėrisė Etnike. Kėtė, sė fundi, e vėrtetoi edhe hollokausti i regjimit policor-militarist tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit mbi Kosovėn dhe shqiptarėt(1989-12.6.1999).

 

Pavarėsisht nga tendencat dhe kontinuiteti i strategjisė sė pandryshuar tė luftės speciale dhe tė pretendimeve territoriale tė Serbisė dhe Malit tė Zi (sikurse nė fillim dhe nė mbarim tė shekullit XX, tė ndihmuara nga partnerizmi i disa fuqive tė mėdha tradicioanle evropiane), qė Kosovės sine qua non t’ia imponojė ndonjė “autonomi speciale”, “demokratike evropiane”, qoftė ajo edhe  e “pėrsosur” sikurse autonomia e ish-RSFJ-sė, e vitit 1974, ajo do tė jetė e gjykuar tė dėshtojė, sikurse qė ka dėshtuar makroprojekti serbomadh i Slobodan Milosheviqit nė Kroaci, mė 1995, pas arritjes sė Marrėveshjes sė Dejtonit, sepse as politika, as populli shqiptar i Kosovės (pas qindra-mijėra viktimash tė therorizuara pėr liri dhe pėr pavarėsi tė Kosovės) nuk do tė jenė tė gatshėm, qė ta pranojnė atė si zgjidhje pėrfundimtare dhe tė drejtė tė ēėshtjes sė Kosovės.

 

Kėtė strategji dhe qėndrim unik tė politikės shqiptare, duhet ta kenė tė qartė si pala e involvuar serbomalazeze, ashtu edhe pala mediatore evropiane ndėrkombėtare, sepse, ndėr tė tjera, ėshtė edhe nė frymėn e kėtij konstatimi racional dhe realist: “shqiptarėt nuk kanė luftuar pėr autonomi, por pėr pavarėsi dhe, mirėfilli, qė tė mos ngelin nėn suzerenitetin jugosllav”, konluzion aksiomatik ky, i argumentuar dhe i peshuar si nė aspektin historik, realist, etik, politik, juridik ashtu edhe nė atė shkencor nga arkitekti dhe eruditi mė i shquar i diplomacisė amerikane, pėrkatėsisht ndėrkombėtare, ish-sekretari i shtetėror i SHBA-sė, Henry Kissinger (Does America need a foreign  policy? New York, 2001, f.270).

 

Edhe ky vlerėsim  objektiv i Henri Kisinxherit, provon se me masa paliative, si rezultat i paragjykimeve tė tradicionles historike tė imperializmit serbosllav, dhe tė interesave (tė vjetra dhe tė reja) polivalente tė “shportave integruese” rajonale tė Evropės Juglindore, nuk mund tė zgjidhet problemi njėshekullor kolonial i Kosovės, pavarėsisht nga interpretimet “e holla juridike” dhe diplomatike tė autorėve tė “Projektrezolutės sė autonomisė speciale pėr Kosovėn” tė Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit Evropian, tė miratuar nė Strazburg, mė 24 qershor tė kėtij viti.

 

                             Makroprojekti serbomadh ka dėshtuar,

                            por jo edhe ambiciet e tij neokolonialiste

                       

 

Makroprojekti hisotoriko-politik dhe nacional “tė gjithė serbėt nė njė Serbi tė Madhe”(sipas Naēertanijes sė Ilia Garashaninit, 1844) nė thelb ka dėshtuar, sikurse edhe promovimi i stretgjisė antishqiptare dhe antiamerikane nė Ballkan  i “frontit ortodoks” nė shtrirjen gjeografike (Rusi, Ukrainė, Serbi dhe Greqi), front ky, qė pretendonte “ringjalljen e ortodoksizmit dhe tė traditės bizantine me tė gjitha dimensionet (historike, kulturore, ekonomike, politike, ushtarake dhe religjioze), qė do tė ishte nė disfavor tė popujve tė tjerė ballkanikė, e nė veēanti tė interesave kombėtare dhe shtetėrore tė popullit shqiptar. Me njė fjalė, ka dėshtuar politika dhe strategjia e forcės sė logjikės hegjemoniste dhe militariste tė Beogradit, nė saje tė sė  cilės, kryekėput mbėshtetej projekti i theksuar pėr “ringjalljen” e idesė sė lashtė sllave, pėrkatėsisht pėr krijimin e njė Serbie tė madhe.

 

Mirėrpo, e gjithė kjo nuk ka ndikuar pozitivisht, qė Serbia e Slobodan Milosheviqit (natyrisht, edhe me gjithė pėrdorimin e sanksioneve ekonomike dhe tregtare tė OKB-sė, dhe tė ndėrhyrjes ushtarake tė SHBA-sė), edhe pas rėnies sė tij nga pushteti shtetėror, tė heqė dorė nga inkursionet dhe nga pretendimet territoriale ndaj Kosovės, si dhe nga territoret e tjera tė kolonizuara tė Shqipėrisė Etnike.

 

Ka ardhur koha qė, edhe qeveria e tashme unioniste serbomalazeze, (e cila  para asėve tė Bashkimit Evropian: Havier Solana, Roano Prodi etj., po shtiret se ėshtė e gatshme pėr t’i pranuar “rregullat e lojės” pėr t’u integruar dhe bashkėpunuar nė mėnyrė paqėsore me vendet fqinje nė rajon, sė kėndejmi edhe me Shqipėrinė dhe me shqiptarėt) ta kuptojė drejt realitetin e pashmangshėm tė porcesit tė pavarėsisė sė Kosovės, si dhe vendosmėrinė e politikės sė forcės dhe kursin paqėsor tė rendit tė ri botėror, qė ėshtė fryt i drejtpėrdrejtė i diplomacisė dhe i politikės sė jashtme amerikane, nė saje tė sė cilave krirmineli Slobodan Milosheviq, edhe  pėsoi “metamorfozė”, duke reviduar nė pėrmasa drastike kursin e politikės sė tij pushtuese dhe ekspansioniste, si nė Kroaci, Bosnjė-Hercegovinė, ashtu edhe sė fundi Kosovė. Ndryshe, nėse regjimi serbomalazez i Beogradit, qėndron nė tė njėjtat kėrkesa dhe pozicione tė politikės gjenocidale tė “mesisė” sė tyre,  i cili, tani ėshtė duke u “dergjur” nė Tribunalin e Hagės(pėr shkak tė kryerjes sė tre agresioneve dhe tri gjenocideve ndaj kroatėve, boshnjakėve dhe shqiptarėve), duke manipuluar dhe spekuluar nė skajshmėri me “autonomi speciale” tė Slobodan Milosheviqit dhe tė Vojisllav Sheshelit pėr Kosovėn, atėherė s’ka dyshim se, krerėt e tij, Zoran Zhivkoviq (kryeministėr i qeverisė serbe), Nebojsha Qoviq (nėnkryeministėr) dhe Svetozar Maroviq (kryetar i Unionit tė SMZ-sė), do tė pėrballen me tė njėjtat probleme tė politikės antishqiptare dhe anitevropiane tė Slobodan Milosheviqit.

 

Nėse politika zyrtare serbomalzeze e Beogradit, nuk e ridefinon strategjinė kolonialiste ndaj Kosovės, atėherė krejtėsisht ėshtė e qartė se, Serbia as Mali i Zi nuk janė tė gatshme, qė problemi i Kosovės tė zgjidhet me mjete paqėsore, por me mjete tė dhunės dhe tė terrorit tė aparatit shtetėror paraprak tė Slobodan Milosheviqit. Mirėpo, kjo do t’i ēojė nė tė njėjtin epilog politik dhe ushtarak tė  dėshtimit tė regjimit policor dhe militarist tė Slobodan Milosheviqit, edhe pse Serbia ėshtė rikthyerė nė organizatat dhe nė  institucionet e bashkėsisė ndėrkombėtare (OKB, OSBE, Pakti i Stabilitetit pėr Shtetet e Evropės Juglindore etj.).

 

Sesa Unioni i SMZ-sė, do t’i pėrfillė rregullat dhe normat e sė drejtės ndėrkombėtare dhe tė Kaqrtės sė Kombeve tė Bashkuara, qė ēėshtja e Kosovės tė zgjidhet me dialog dhe me mjete paqėsore nė favor tė pavarėsisė sė Kosovės, ėshtė ēėshtje e palės serbomalazeze. Mirėpo ne, pėr arritjen e objektivit tonė kombėtar dhe shtetėror, nuk kemi aspak arsye, qė tė bijmė viktimė e kurrfarė strategjie a taktike serbe ose proserbe, qė do tė manifestohej nė dimensione ndėrkombėtare (sikurse nė rastin e miratimit tė Projektrezolutės tė autonomisė speciale pėr Kosovėn tė Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit Evropian, mė 24.6.2003 nė Strazburg), apo tė frikėsohemi nga ushtrimi i trsynisė diplomatike tė “Koncertit tė Ri Evropian”, sepse Kosova nuk ėshtė pjellė e forcės dhe e agresionit (siē kanė vepruar Serbia dhe Mali Zi nė rastin e krijimit Republikės Serbe nė Bosnjė, si produkt i gjenocidit dhe hollokaustit militarist ēetniko-fashist serb, gjė kjo ėshtė nė kolizion flagrant me normat e sė drejtės ndėrkombėtare dhe me standardet e tjera ndėrkombėtare), por ėshtė krijesė e natyrshme nė territorin e saj etnik shqiptar, e cila pa e pėrdorur forcėn, ėshtė krijuar si shtet i pavarur, mė 2 korrik 1990 nė saje tė Deklaratės Kushtetuese tė Pavarėsisė sė Kosovės nga ana e delgatėve tė Kuvendit tė Kosovės; tė Kushtetutės sė Kaēanikut mė 7 shtator 1990, si dhe tė Referendumit gjithėpopullor shqiptar (mbi 99%) , mė 26-31 shtator 1991. Pikėrisht kjo formė procedurale e shpalljes sė Republikės sė Kosovės ėshtė nė pėrputhje me  normėn e sė drejtės ndėrkombėtare dhe me dispozitat e Kartės sė Kombeve tė Bashkuara. Prandaj, bashkėsia ndėrkombėtare (edhe pse kėto atribute tė ligjshme, tanimė janė suspenduar nga misioni paqėsor ndėrkombėtar-UNMIK-u), pėrkatėsisht Organizata e Kombeve tė bashkuara, e ka pėr detyrė ta pėrfillė vullnetin e deklaruar tė popullit shqiptar, qė Kosova tė jetė shtet i pavarur dhe sovran si nė kuptimin  de facto, ashtu edhe  nė atė de jure.

 

Nė planin historik, “autonomia speciale” (si kornizė ligjore e realizmit tė sė drejtave tė pakicave kombėtare) pėr Kosovėn, duhet  kuptuar vetėm si “ēėshtje arkivore”, qė i pėrket “stazhit” tė saj tė dikurshėm kolonioal nėn tiranitė serbe-jugosllave (1912-12.6.1999), kurse nė palnin politik, vetėm si provokim dhe testim tė tė unitet, tė vendosmėrisė, tė rezistencės, dhe tė pėrcaktimit tė politikės dhe tė rrugės sonė tė drejtė pėr liri dhe pavarėsi tė plotė.

 

Tė gjitha “analizat” dhe “elaboratet” qoftė tė punuara nga politika serbomadhe, qoftė nga komisionet dhe organizatat e ndryshme tė pavarura ndėrkombėtare, qė i referohen “ringjalljes” sė fantazmės sė “autonomisė speciale”, “tė ngushtė” apo tė “zgjeruar”, nė thelb janė tendencioze, tė sipėrfaqėsishme dhe antishqiptare me vlerėsime tė pathemelta (qoftė nė aspektin historik, politik a juridik) dhe aprioristike. Pra, tė jemi edhe mė konkret (pavarėsisht nga “evoluimi dhe demokratizimi” i politikės sė regjimit tė Unionit tė SMZ-sė), ēdo formė e autonomisė pėr popullin shqiptar tė Kosovės ėshtė plotėsisht e papranueshme, ngase kjo e kufizon dhe e pezullon definitivisht tė drejtėn e  sovranitetit dhe tė drejtėn e vetėvendosjes. Instituti juridiko-politik i autonomisė (me tė gjitha format dhe shkallėzimet e tij) ka tė bėjė me realizimin e tė drejtave  politike dhe kulturore tė pakicave kombėtare, e jo kursesi  me jetėsimin e sė drejtės sė vetėvendosjes dhe tė sovranitetit tė njė populli (mbi 90%), siē ėshtė rasti ynė konkret nė Kosovė.

 

Shqiptarėt, pavarėsisht nga makineria propagandistike e Unionit tė Serbisė dhe Malit tė Zi, qė ėshtė duke u zhvilluar nė frymėn e strategjisė sė tėrthortė dhe tė frikėsimit (duke ushtruar trysni pėrmes faktorit ndėrkombėtar), e cila ka pėr qėllim qė ta zhvlerėsojė luftėn ēlirimtare kombėtare tė UĒK-sė (dhe kryeliderėt e saj, t’i dorėzojė nė Tribunalin e Hagės nė bazė tė aktpadive terroriste tė udb-sė sė periudhės sė regjimit tė Slobodan Milosheviqit, siē ndodhi rasti i pėrkoshėm i arrestimit tė kryetarit tė PDK-sė, Hashim Thaēi nė aeroportin e Budapestit tė Hungarisė, mė 30 qershor 2003, por, i cili arriti tė lirohet nė saje tė ndėrhyrjes imediate-direkte tė kryeadministratorit tė UNMIK-ut, Mihael Shtajner, tė  shefit tė diplomacisė sė BE-sė, Havier Solana, si dhe tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Francės tek organet pėrkatėse tė Ministrisė Jashtme tė Hungarisė), si dhe t’i dezavuojė tė gjitha pėrpjekjet e deritashme tė popullit shqiptar  nė krijimin e shtetit tė pavarur dhe sovran tė Kosovės, pėr asnjė moment nuk kanė arsye, qė tė tėrhiqen nga llogoret e mbrojtjes me ēdo ēmim tė lirisė dhe tė pavarėsisė sė Kosovės. Ēdo kompromis dhe alternativė tjetėr, qė bie ndesh me tė drejtėn e pavarėsisė dhe tė vetėvendosjes sė Kosovės, pa dyshim do tė shpie nė njė kryengritje tė pėrgjithshme shqiptare nė Ballkan. Mirėpo, pėrgjegjėsinė dhe tė gjitha pasojat e saj, do t’i marrė pėrsipėr vetė politika e papėrgjegjshme dhe e papėrmirėsueshme kolonialiste e Serbisė dhe e Malit tė Zi, e cila (pėrkundėr mbėshtetjes sė Evropės dhe bashkėsisė ndėrkombėtare nė ringjkallejn e saj tė reformave ekonomike, politike dhe demokratike) ndaj Kosovės dhe shqiptarėve, po e zbaton me konsekuencė politikėn e regjimit racist tė Slobodan Milosheviqit.

 

Autori ėshtė bashkėpunėtor shkencor i “American Diplomacy”, North Carolina”, USA.


E marte, 1 korrik, 2003
BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

 

                  SHQIPĖRIA ĖSHTĖ E OBLIGUAR TĖ MARRĖ PJESĖ NĖ

                  NEGOCIATAT SERBO-SHQIPTARE PĖR KOSOVĖN 

 

Duke mbajtur parasysh tė drejtėn historike legjitime dhe legale tė Republikės sė Shqipėrisė mbi Kosovėn dhe mbi  ish-territoret e saj, qė sot gjenden nėn  sundimin kolonial tė Serbisė, tė Malit tė Zi, tė FYROMIT dhe tė Greqisė, ėshtė krejtėsisht e natyrshme, e logjikshme dhe e qėndrueshme kėrkesa qė, Shqipėria tė marrė pjesė jo vetėm nė dialogun politik serbo-shqiptar pėr Kosovėn, (qė sipas tė gjitha  gjasėve, do tė bėhet nga fundi i muajit korrik nė Bruksel tė Beligjikės), por edhe pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė pėrgjithshme koloniale  tė shqiptarėve nė Ballkan. Pavarėsisht nga “ekzemplarėt” e politikės dhe tė propagandės ultranacionaliste dhe kolonialiste serbosllave, (qė, edhe pėrmes “agjendave” integruese, multientike dhe pluraliste rajinale po tentojnė me ēdo kusht, qė ta izolojnė  Shqipėrinė  nga pjesėmarrja e ēdo zgjidhjeje tė problemeve tė shqiptarėve nė Ballkan  nė saje tė mbėshtetjes sė “vijės dhe sentimentit tradicional” sllav dhe, tė disa “eksponentėve”  tė Bashkimit Evropian me “prirje proserbe”) kėrkesa racionale e shqiptarėve nė tokat e koloniauara nga sllavėt, qė Shqipėria tė angazhohet drejtpėrdrejt  nė planin ndėrkombėtar nė zgjidhjen e statusit tė tyre, assesi nuk mund tė cilėsohet si retorike, megalomane, ekstremiste dhe radikale, sepse nuk pretendon tė pėrvetėsojė  asnjė pėllėmbė toke tė huaj tė  fqinjve tė saj, as tė ndėrhyjė nė ēėshtjet e tyre tė brendshme, por nė mėnyrė tė ligjshme (si shtet amė) ka tė drejtė dhe pėr detyrė, qė tė interesohet jetėsisht pėr mbrojtjen e interesave tė tyre (qoftė politike, qoftė kombėtare, qoftė territoriale) dhe tė jetė partner i drejtpėrdrejtė nė tė gjitha ēėshtjet vitale, tė cilat kanė tė bėjnė me Kosovėn dhe me trevat e tjera  shqiptare, tė kolonizuara nga  elementi serbosllav. Kėtė tė drejtė askush nuk mund t’ia kontestojė dhe t’ia pezullojė shtetit shqiptar as politika nga pozita e forcės sė “boshtit hibrid” kolonial ortodoks sllav, as “urgjenca” e interesave komplemenatre tė bashkėsisė ndėrkombėtare, sepse historikisht, ashtu edhe juridikisht ėshtė titullar i vetėm i “pronės koloniale”  serbomalazeze, maqedone dhe greke, qė pėrbėn 50%  tė territorit etnik tė saj. Prandaj, nuk mund quhet  formė ekstremiste, as antiligjore, e pėr mė tepėr jashtėkohore(anakronike) kėrkimi i rikthimit tė “borxhit kolonial” nga serbomalazezėt, nga maqedonėt dhe nga grekėt. Kėshtu, naivisht dhe nė formė mendjeshkurtėr,  “ka tė drejtė” tė deklarohet vetėm politika antishqiptare serbosllave dhe mbėshtetėsit e saj tradicionalė, por jo, edhe ndonjė shqiptar a politikė shqiptare, sepse do tė bėnin vetėvrasje politike dhe kombėtare. Kjo, nuk do tė duhej tė bėhej fare ēėshtje as pengesė pėr arritjen e konsensusit  tė politikės gjithėshqiptare, por vetėm qasja se si tė artikulohet nė agjendėn e prioriteteve tė  strategjisė sė objektivave dhe tė interesave tė pėrgjithshme kombėtare dhe shtetėrore tė  politikės sė jashtme dhe tė diplomacisė sė Republikės sė Shqipėrisė sė sotme.

 

                                   Kosovėn nė Bruksel, duhet ta pėrfaqėsojė

                                 Tirana, e jo Presheva, Bujanoci as Medvegja!

 

Njohtimi i lajmit pėr opinionin publik, se bisedimet serbo-shqiptare, tė cilat nga Bashkėsia Evropiane janė parashikuar tė mbahen nė Bruksel nga fundi muajit korrik 2003, duhet tė kushtėzohen me kėrkesėn e  pjesėmarrjes delegacionit tė Kosovės Lindore (Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė), duhet kuptuar vetėm si potez  antipropagandistik dhe apolitik dhe, aspak serioz e nė favor tė ēėshtjes sė inetresit tė palės shqiptare. Sikur do tė ndodhte kėshtu nė praktikė, s’ka dyshim se, nga njė gabim i kėtillė, do tė pėrfitonte vetėm pala serbe, tė cilės do t’i konvenonte, qė “pazarin politik” pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės, ta fokusonte vetėm  nė kontekstin e debatimeve tė “projektit” tė saj, tanimė tė finalizuar (sipas “strategjemave autonomiste” tė ish-premierit tė qeverisė sė Serbisė,dr.Zoran Gjingjiq) pėr  njohjen e tė drejtave elementare tė “minoritetit” shqiptar ( mbi 90%) nė Kosovė. Nė kėtė rast (mos e dhashtė Zoti, qė tė ndodhė diē e tillė, e pamenduar fare, dhe e shprehur mbrapsht nga diletantizmi politik provinicial shqiptar), do tė vinte nė pikėpyetje si statusi i luftės ēlirimtare kombėtare antikoloniale i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK) dhe e drejta e vetėvendosjes dhe e shtetėsisė sė Kosovės. Nė rastin konkret, me “njė plumb qorr”, do tė vritej pėrnjėherėsh interesi i pėrbashkėt politik dhe kombėtar  jo vetėm i Anamoravės, i Kosovės, por edhe i Tiranės, sepse ajo (si pasojė e politikės sė verbėr  sektariste dhe krahinariste shqiptare) do tė eliminohej nga pjesėmarrja direkte dhe indirekte, jo vetėm nga bisedimet serbo-shqiptare nė Bruksel, por edhe nga ēdo debat tjetėr i ardhshėm  ndėrkombėtar lidhur me zgjidhjen e problemeve akute tė shqiptarėve si nė Kosovė, ashtu edhe nė hapėsirat e tjera mbarėshqiptare nė Ballkan.

 

Pėr tė mos krijuar dilema dhe paqartėsi nė opinion publik shqiptar, duhet tė riktheksojmė  faktin se, shfaqja e dėshirės sė liderėve politikė tė Kosovės Lindore, qė  tė marrin pjesė nė bisedimet ardhshme srbo-shqiptare (pavarėsisht se do tė mbahet nė Belgjikė apo gjetkė tjetėr), nuk pėrkon as me momentin politik, as me “temėn” qė do tė jetė objekt shqyrtimi nė “treyezėn e gjelbėr diplomatike” pėr tė dy palėt nė konflikt dhe ndėrmjetėsuesit ndėrkombėtarė. Mė konkretisht, tė gjithė jemi nė dijeni se, nė Bruksel a dikund tjetėr, Kosova, do tė jetė nė “rend dite”, e jo asnjė nga problemet aktuale tė Anamoravės (Preshevė, Bujanoc, Medvegjė etj.), as tė shqiptarėve nė Mal tė Zi, as nė FYROM e as nė Greqi. Prandaj, pavarėsisht nga gjendja e rėndė ekzistuese nga shtypja e rėndė dhe kolonializmi nė kėto hapėsira etnike shqiptare, duhet tė jemi pragmatikė, dhe tė ēmojmė gjithanshmėrisht dhe me gjakftohtėsinė mė tė madhe prioritetin e ēėshtjes sė Kosovės. Tash pėr tash, i gjithė spektri i politikės shqiptare, duhet pa tjetėr tė pėrqėndrohet pikėsėpari nė zgjidhjen e statusit tė Kosovės, sepse me zgjidhjen e drejtė tė ēėshtjes sė Kosovės, deshėn nuk deshėn kolonialistėt sllavė, si dhe shėrbėtorėt e tyre tė “parapaguar”, pėr ta fillon ēdo gjė nga e para, qė do tė thotė se me humbjen e Kosovės, Serbia dhe Mali i Zi, nė perspektivė, do tė humbin edhe territortet e tjera tė “vjedhura” dhe tė kolonizuara nga tėrėsia e Shqipėrisė Etnike. Ēdo neglizhim dhe nebulozė e panevojshme e shtruarjes sė  njėkohshme edhe tė kėrkesave tė tjera politike (nga liderė apo politika tė shfrenuara pėr promovime dhe profiterizėm personal karrierist) pa zgjidhjen definitive tė Kosovės, si detyrė mbi detyra prioritare tė politikės gjithėshqiptare, do t’i kushtojė edhe Kosovės edhe gjithė Shqipėrisė Etnike, jo njė hap prapa, por tė paktėn gjysmė shekulli nė vonesė, derisa tė rrumbullakėsohet procesi i integrimeve evropiane dhe i globalizmit botėror) do tė ēonin nė “konservimin” e mėtejmė tė statusit tė pazgjidhur kolonial tė Kosovės. Sipas  qasjes dhe aplikimit tė njohurive empirike dhe pragmatike (duke mbajtur parasysh krjimin e faktorėve tė rinj relevantė dhe  realitetet e reja politike dhe ekonomike, tė krijuara jo vetėm nė Ballkan, nė Evropė, por edhe nė mbarė botėn, pas pėrfundimit tė luftės sė ftohtė 50-vjeēare nė favor tė superfuqisė botėrore tė SHBA-sė, me ē’rast u krijuan raporte tė reja nė relacionet e sistemit tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare), tė diplomacisė ndėrkombėtare, tė shkencės sė marrėdhėnieve politike ndėrkombėtare, dhe tė rendit tė ri botėror, edhe diplomacia dhe politika e jashtme shqiptare e Republikės sė Shqipėrisė, nevojitet t’i  harmonizojė dhe novelizojė rivendikimet e saj me karakter tė ngutshėm prioritar, qė janė tė ndėrlidhura drejtpėrdrejt me mbrojtjen e interesit nacional dhe shtetėror gjithėshqiptar nė rajonin e Gadishullit Ballkanik. Pėr pragmatizmin e diplomacisė dhe tė politikės sė jashtme tė zėvendėskryeministrit dhe tė ministrit tė Punėve tė Jashtme tė qeverisė sė Republikės sė Shqipėrisė, Ilir Meta, hėpėrhė, duhet tė jetė zgjidhja e drejtė pėrfundimtare e Kosovės. Ky ėshtė njė nga prioritetet kryesore dhe tė pashmangshme tė qeverisė sė Shqipėrisė. Realisht dhe praktikisht nuk mund tė ketė asnjė lloj bashkėrendimi as pragmatizmi nė relacionin e marrėdhėnieve politike shqiptare-shqiptare Kosovė-Shqipėri, po qe se zgjidhja e ēėshtjes sė Kosovės nuk figuron si NUMĖR 1 nė objektivat prioritare strategjike tė politikės kombėtare dhe shtetėrore tė Shqipėrisė, pavarėsisht se, kjo sot, qeveriset nga Partia Socialiste apo nesėr nga ndonjė parti tjetėr me orientim demokratik  a djathtist.

 

                      Pragmatizmi politik kosovar    nė dioptrinė

                     diplomatike  tė ministrit tė Jashtėm, Ilir Meta

 

 Vėshtruar gjithanshmėrisht interesin e pėrgjithshėm kombėtar shqiptar, pavarėsia e Kosovės nuk mund tė eliminohet nga “rendi i ditės” sė politikės sė brendshme as tė jashtme tė Shqipėrisė. Prandaj, taktizimet dhe simulimet e panevojshme pėrbrenda politikės dhe diplomacisė shqiptare, ka ardhur koha, qė tė eliminohen si tė tilla, sepse nuk ēojnė kurrfarė peshe nė zgjidhjen e asnjė problemi shqiptar nė Ballkan. Kėtė, tanimė, e dėshmojnė edhe dėshtimet tona politike si komb unik nė sfondin e ēlirimit  dhe tė emancipimit pėrfundimtar nga kolonializmi serbomadh dhe sllavomadh. Kjo situatė e palakmueshme na e tėrheq vėrejtjen historike, duke na paralajmėruar seriozisht se, pavarėsisht nga interesat e ngushta personale dhe nga  pozitat politike, qeveritare dhe krahinore, tė rindėrgjegjėsohemi, dhe problemet qė na preokupojnė, duke rėnduar me shekuj mbi supe,  dhe presin zgjidhje nga ne, t’i shikojmė drejt nė sy, duke i emėrtuar , dhe duke iu dhėnė udhė sipas rėndėsisė dhe prioritetit qė kanė, e jo t’i pėrgjithėsojmė dhe, t’i neglizhojmė(duke i xhiruar me “skica gjeodezike”, duke kėrkuar “fajtorin”), me qėllim qė t’i “sedimentojnė” pėr njė kohė tjetėr, dhe ato, pa tė drejtė,  t’ua imponojmė si barrė tė rėndė dhe tė pashmangshme  berzave tė ardhshėm shqiptarė. Njė  logjikė dhe qasje e kėtillė e aktuales sė sotme shqiptare nė Ballkan, do tė ishte mė shumė se “retorikė” dhe, mė tepėr se hipokrizi pėr politikėn e gjithmbarshme shqiptare. Shtypja dhe robėria koloniale e sotme e gjysmės sė Shqipėrisė Etnike, nuk mund tė lihet pėr nesėr, as pėr pasnesėr (si “dhuratė” hipoteke gjeneratave tė ardhshme), por kjo kėrkon zgjidhje imediate nga tė gjitha forcat dhe elitat politike, si dhe nga i gjithė kombi shqiptar si brenda, ashtu edhe nė diasporė. Natyrisht, duke vepruar hap pas hapi, sė pari pavarėsimi i Kosovės, i cili ėshtė ēelėsi prioritar i zgjidhjes sė ēėshtjes koloniale shqiptare nė Ballkan. Ky koncept assesi nuk mund tė kualifikohet si “retorikė” dhe “prepotencė” qoftė i Ibrahim Rugovės(kryetar), qoftė i Bajram Rexhepit (kryeministėr i qeverisė multietnike tė Kosovės) ose i Hashim Thaēit (kryetar i PDK-sė). Pėr mė tepėr, ky koncept strategjik kombėtar afatgjatė, ėshtė nė pėrputhje tė plotė edhe me Kushtetutėn e sotme tė Shqipėrisė, edhe me dispozitat e Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, si dhe me tė drejtėn  ndėrkombėtare: “Ekzistenca e njė kombi dhe aspiratat e tij pėr liri dhe vetėvendosje, pėr tė drejtėn ndėrkombėtare dhe pėr marrėdhėniet politike ndėrkombėtare, kanė rėndėsi prioritare, domethėnė janė bazėnisje e pozicionit tė shqyrtimit tė faktorit nacional dhe, tė vendit tė tij nė marrėdhėniet ndėrkombėtare.”(R.V. International Relations, 1998, f.92).

 

Shprehur edhe mė thjesht, pėr t’u arritur objektivi i pragmatizmit  nė shkallė tė njėsuar kombėtare, sė pari, ėshtė e domosdoshme qė tė mendojmė, tė komunikojmė dhe tė bashkėveprojmė shqiptarisht (pa i bėrė politikė  njėri-tjetrit, sepse  nė rastin tonė konket, politikė duhet t’i bėhet vetėm armikut sllav, e jo vetėvetes, siē po ndodhė nė praktikė, fatkeqėsisht), sė dyti, nė sy tė botės, tė prezentohemi si njė tėrėsi e vetme e pavarur politike, kombėtare dhe evropiane. Ėshtė e ditur se, pėr ēdo shtet dhe komb nė botė, sė pari, kėrkohet ndėrtimi i strategjisė sė unitetit dhe i identitetit kombėtar, sė dyti,  (duke marrė pėr bazė vazhdimisht interesin nacional) parapėlqehet hyrja nė aranzhmanet dhe nė obligimet e sistemit shtetėror ndėrkombėtar. Nė kėtė kontekst, duhet tė analizohet “kėrkesa e pragmatizmit” tė Zėvendėskryeministrit dhe tė ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, Ilir Meta, tė shprehur nė intervistėn e tij, dhėnė tė sė pėrditshmes vjeneze “ Die Presse”, duke nėnvizuar : “Meqenėse bashkėpunimi ynė me UNMIK-un dhe me institucionet e Kosovės ėshtė jetik pėr ardhmerinė e Kosovės demokratike evropiane, duhet tė pėrqėndrohemi te qėllimet e pėrbashkėta, dhe jo tė bėjmė propagandė, e cila nuk ndihmon nė pėrmirėsimin e jetės sė pėrditshme. Disa nga politikanėt e Kosovės, duhet tė pėrqėndrohen nė problemet e vėrteta sesa tė vazhdojnė me retorikat e tyre patriotike.”(Liria Kombėtare, 25 qershor, 2003).

 

Megjithėqė kjo deklaratė ka karakter pėrgjithėsues, mesazhi i saj politik ėshtė shumė i qartė, sepse autori i saj(ministri i Jashtėm i Shqipėrisė). Ilir Meta, me tė drejtė ka shtruar  kėrkesėn, se politika shqiptare, duhet tė ketė qėllime dhe veprime tė njėsuara nė artikulimin e saj si nė kuptimin e brendshėm, ashtu edhe nė atė tė jashtėm. Nė tė vėrtetė, kėtu edhe qėndron problemi kryesor, sepse diplomacia dhe politika e jashtme e Shqipėrisė (dorėn nė zemėr) deri tani pak ka qenė origjinale nė aspektin e unifikimit tė qėllimeve dhe tė veprimeve tė pėrbashkėta lidhur me pragmatizmin e mirėfilltė tė politikės vetėmbrojtėse, ēlirimtare kombėtare e antikoloniale tė shqiptarėve tė Kosovės, tė Kosovės Lindore dhe tė Iliridės. Kėtė diskurs tė diplomacisė zyrtare tė Shqipėrisė, nuk dėshrioj ta elaboroj mė tej, pėr shkak tė shumė rrethanave dhe faktorėve politikė, tė cilėt sot e rrethojnė qenien e pėrgjithshme shqiptare nė Ballkan, dhe mė gjerė. Kėtė do ta valorizojė shkenca e historisė dhe e politikės shqiptare, e jo, kursesi interesat afatshkurtėra subjektive tė politikės spekuluese ditore tė pėrditshmėrisė sonė. Mirėpo, segmenti mė paradoksal dhe mė  kontradiktor i pėrmbajtjes sė kėsaj  deklarate tė theksuar tė Ilir Metės, ėshtė apostrofimi nė formė akuze i disa liderėve dhe i institucioneve poltike shqiptare tė Kosovės, tė cilėt sipas komentit tė tij kanė “devijuar” nga “problemet e vėrteta dhe tė pėrbashkėta”. Edhe pse pėrmes kėtij konstatimi tė paekuilibruar diplomatik, Meta nuk i ka pasqyruar nė mėnyrė taksative, se cilat janė ato “qėllime dhe probleme tė vėrteta”, por lė tė kuptohet se ato sipas nomeklaturės diplomatike tė politikės sė jashtme tė shtetit shqiptar, janė “pėrqėndrimi dhe bashkėrendimi unik i politikės shqiptare nė zbatimin e “detyrave reformatore”, demokratike, tė marra pėrsipėr nga  UNMIK-u dhe Bashkimi Evropian(BE), si dhe nga institucionet e tjera ndėrkombėtare. Nė kuptimin e gjerė tė participimit dhe tė harmonizimit tė interesave vitale tė spektrit tė politikės shqiptare me ato  tė komplementares sė institucioneve pėrkatėse tė bashkėsisė ndėrkombėtare, s’ ka fije dyshimi, as pikėpyetje, se duhet tė veprohet nė frymėn e rregullave reciproke tė “lojės”, gjė qė, edhe janė duke vepruar kėshtu tė gjithė liderėt zyrtarė shqiptarė dhe institucionet  politike tė tyre nė Kosovė. Kėtė konstatim tonin, kėshtu tė paktėn e kanė vlerėsuar deri tani raportet dhe analizat zyrtare e profesionale tė organizatave qeveritare dhe joqeveritare, tė cilat veprojnė nė Kosovė, qė nga 12 qershori i vitit 1999, si dhe vetėadministrata ndėrkombėtare paqėsore e UNMIK-ut me Mihael Shtajnerin nė krye etj. Prandaj nė kėtė aspekt nuk mund t’i bėhet asnjė vėretje serioze dhe objektive klasės poltiike shqiptare nė Kosovė, as institucioneve tė tyre pėrkatėse (pavarėsisht nga akuzat dhe anatemat vulgare tė politikės propagandistike tė Unionit tė SMZ-sė, qė kanė pėr qėllim destabilzimin dhe riserbizimin e Kosovės).

 

Sa mė sipėr, e gjithė kjo tregon se liderėt dhe institucionet politike shqiptare nė Kosovė, aspak nuk veprojnė nė kolizion me objektivat dhe me interesat e pėrcaktuara  tė politikės sė tyre kombėtare dhe ndėrkombėtare. Si rezultat i shkallės sė lartė tė dėshmisė sė pjekurisė sė tyre politike dhe diplomatike, UNMIK-u gradualisht edhe ka filluar, t’ua kalojė atyre autorizimet dhe kompetencat e qeverisjes sė organeve dhe institucioneve tė Kosovės. Kjo ėshtė dėshmia mė konkrete dhe e argumentuar se elita politika zyrtare shqiptare e Kosovės pėr asnjė milimetėr nuk ėshtė shmangur, as nuk ėshtė shpėrqėndruar nga problemet e vėrteta jetėsore (siē Meta e pohon tė kundėrtėn), e as qė e kanė humbur “busullėn strategjike” tė bashkėpunimit tė ngushtė dhe tė ndėrsjellė me UNMIK-un, as me partnerėt e tjerė ndėrkombėtarė, e nė veēanti me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

 

Kėtė kurs racional  dhe objektiv tė pėrfaqėsuesve zyrtarė tė institucioneve politike shqiptare nė Kosovė, pa reshtuar (hiq mė pak se katėr vjet) po e kritikon nė me tendencė dhe nė mėnyrėn mė skrupuloze vetėm poltika “demokratike” zyrtare e regjimit kolonialist serbomalazez e Beogradit dhe e aleatėve-mbeturinave tė saj, e jo as UNMIK-u, as Amerika, e as Bashkimi Evropian (BE). Vėrtet, nė kėtė drejtim po zhvillohet  zhurmė e madhe propagandistike nga ana Unionit tė SMZ-sė, qė tėrė bashkėpunimin e deritashėm tė liderėve dhe tė  institucioneve politike shqiptare tė Kosovės me UNMIK-un dhe me KFOR-in, ta pasqyrojnė para bashkėsiė ndėrkombėtare (sidomos para SHBA-sė) si destruktiv (“antiserb” dhe “antievropian”) dhe tė falimentuar nė kuptimin politiko-juridik dhe demokratik tė ndėrtimit tė institucioeneve multietnike dhe pluraliste nė Kosovė. Mirėpo, kėto pėrpjekje tė politikės shantazhiste subversive serbe, do tė ngelin vetėm si i vetmi “ngushėllim” i fundit pėr ėndėrrat e parealizueshme tė virusit endemik tė nacionalshovinizmit  dhe imperializmit serbomadh nė Kosovė, dhe mė gjerė.

 

Tezė tjetėr e papranueshme e “pragmatizmit diplomatik” tė ministrit tė Jashtėm tė Shqipėrisė, Ilir Meta, ėshtė edhe kjo, kur pohon se: “ disa nga politikanėt shqiptarė tė Kosovės, duhet ta braktisin retorikėn e tyre patriotike, e tė pėrqėndrohen nė problemet e vėrteta.”(Liria Kombėtare, po aty). Ky konstatim ėshtė i zhveshur nga ēdo sens politik, sepse nuk ka kurrfarė logjike arsyetuese, nė asnjė segment nuk pėrputhet me tė vėrtetėn pėr ēka angazhohet dhe lufton me ngulmė klasa politike shqiptare nė Kosovė.  (Ndoshta) sipas  thjerrėzės diplomatike tė Ilir Metės, manifestohet njė “dozė retorike”, kur ėshtė fjala se, elita politika shqiptare nė Kosovė ia ka bėrė tė qartė si Unionit tė SMZ-sė, si Bashkimit Evropian(BE), si OKB-sė, si OSBE-sė, si UNMIK-ut, si KFOR-it, e gjithashtu edhe Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, se nuk heq dorė nga opcioni i pavarėsisė sė Kosovės, sigurisht se kėtė e ka tė qartė si dielli, edhe diploamcia dhe politika e jashtme e qeverisė sė Ilir Metės. Ky pėrcaktim politik i udhėheqjes politike shqiptare nė Kosovė, nuk mund tė kualifikohet si “patriotizėm retorik”, sepse nuk ka tė bėjė me kurrfarė retorike ose romantizmi nacional, por ka tė bėjė me realizmin e sė drejtės historike dhe tė vetėvendosjes sė shqiptarėve nė Kosovė, realizėm politik ky, i cili mbi asnjė bazė nuk prish ekuilibrin e politikės sė jashtme tė qeverisė sė Ilir Metės me partnerėt e bashkėsisė ndėrkombėtare qoftė kur ėshtė fjala pėr realizmin e favoreve tė Shqipėrisė apo tė vėllezėrėve shqiptarė nė Iliridė, nė Anamoravė dhe nė Mal tė Zi. Pėrkundrazi, njė qasje dhe angazhim i kėtillė i liderėve poltikė shqiptarė tė Kosovės, hap shtigje tė reja pėr fushėveprim  tė pėrbashkėt politik kombėtar gjithėshqiptar  pėr tė dalė nga kthetrat e  e pėrgjakshme tė kolonializmit serbosllav  shekullor nė Ballkan.

 

Pse mos ta rikujtojmė (jo, nė asnjė mėnyrė me cinizėm politik a diplomatik, por si vėllau-vėllaun)  z. Zėvendėskryeministėr dhe ministėr tė Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, Ilir Meta se, sikur klasa politike shqiptare nė Kosovė tė ushqehej me “retorikėn”, qė nė kėtė rast, pa tė drejtė i atribuohet nga zoti ministėr Meta, pa dyshim se, Kosova edhe mė tej, do tė ishte tokė e okupuar serbe (sikurse prej 1912 e  deri mė 12 qershor 1999), e jo tokė e lirė shqiptare.  Kjo provon se, lufta ēlirimtare kombėtare e UĒK-sė, dhe vetėdija e lartė dhe e  pjekur poltike dhe kombėtare e liderėve dhe e instutucioneve politike shqiptare tė Kosovės, kanė arritur qė, si faktor politik kombėtar shqiptar, ta fitojnė besimin dhe kredibilitetin para bashkėsisė ndėrkombėtare. Ky investim i vlefshėm politik dhe ushtarak i  elitės politike shqiptare tė Kosovės, duhet tė mbėshtetet, tė  ēmohet dhe tė klutivohet edhe  nga faktori i brendshėm politik gjithkombėtar shqiptar, i cili edhe mėkėmbi pa rezervė, me sakrifica mbinjerėzore, me heroizėm dhe me urti politike gjatė ditėve mė tė stuhishme tė luftės sė tij heroike vendimtare pėr ēlirimin e Kosovės nga hordhitė e okupatorit  gjenocidal serbomalazez. Kėtė konstantė vlerore historiko-politike gjithėkombėtare shqiptare pėr ēlirimin dhe mėvetėsimin e Kosovės, qė ėshtė lajmėtari i parė i stinės sė pranverės edhe pėr trojet e tjera tė pushtuara tė Shqipėrisė Etnike, duhat ta cilėsojė drejtė dhe ta mbrojė me ēdo kusht edhe diplomacia dhe poltiika e jashtme e Shqipėrisė me Ilir Metėn nė krye, e jo ta vėrė nė dyshim rolin dhe kredibilitetin e saj politik si nė palnin e brendshėm kombėtar, ashtu edhe nė atė tė jashtėm ndėrkombėtar. Mė saktė, edhe interesat strategjike tė politikės sė jashtme tė Shqipėrisė, sė pari dhe, nė afat tė gjatė, duhet tė pėrqėndrohen nė zgjidhjen e problemit tė drejtė tė Kosovės, e mėpastaj tė thellohen nė kombinatorikėn e normalizimit tė marrėdhėnieve diplomatike me vendet fqinje kolonialiste sllave. Kjo do tė ishte alfa dhe omega e pragmatizmit tė diplomacisė sė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė me kryesuesin e saj tė moderuar Ilir Metaj karshi  mbėshtetjes pa rezervė  tė politikės sė udhėheqjes shqiptare tė Kosovės, si dhe tė strategjisė e tė  taktikės sė tyre diplomatike pėr pavarėsimin pėrfundimtar tė Kosovės. Cilado qoftė elitė politike, qė devijon nga ky parim pragmatik dhe largpamės kombėtar, atėherė me tė vėrtetė e meriton ndėshkimin dhe mallkimin e popullit dhe tė historisė jo si “fjollė retorike e patriotizmit”, por si njollė-vurratė damkosėse e pėrjetshme e tradhtisė ndaj Kosovės dhe ndaj Shqipėrisė Etnike.

 

                         Testi i diplomacisė pragmatike tė Shqipėrisė sė Ilir Metės,

                         pėr Kosovėn, pritet tė promovohet nė Brukselin e Belgjikės

             

Nėse standardet e sė drejtės ndėrkombėtare dhe tė politikės sė bashkėsisė ndėrkombėtare vlejnė njėsoj pėr tė gjitha subjektet e tyre, atėherė kėto duhet tė vlejnė edhe pėr Republikėn e Shqipėrisė , e cila ka cilėsinė e subjektit juridik ndėrkombėtar. Prandaj, si e tillė i gėzon tė gjitha tė drejtat dhe favoret e bashkėsisė ndėrkombėtare, qė tė marrė pjesė direkte, dhe tė interesohet jetėsisht   dhe ligjėrisht  pėr zgjidhjen e problemit tė Kosovės, si dhe tė problemeve tė tjera akute politike, kombėtare dhe territoriale tė gjysmės sė Shqipėrisė sė kolonizuar nga hegjominizmi kolonialist i Serbisė, Malit tė Zi, tė FYROMIT dhe tė Greqisė. Duke pėrfillur njė logjikė tė kėtillė tė sistemit juridik pozitiv ndėrkombėtar, si dhe praktikėn e deritashme tė tij ndaj zgjidhjes sė problemeve ndėrkombėtare, edhe Shqipėria mund tė kėrkojė qė, si njė nga palėt kryesore , tė marrė pjesė direkte nė negociatat serbo-shqiptare pėr Kosovėn, qė do tė mbahen nė fund tė korrikut nė Bruksel tė Belgjikės, sepse atje do bėhet fjalė pėr fatin e shqiptarėve dhe tė Kosovės, qė kurrnjėherė gjatė historisė sė derisotme nuk kanė qenė “pronė e ligjshme” e Serbisė, as e Malit tė Zi, por vetėm e Shqipėrisė. Rikthimin e kėsaj tė drejte tė ligjshme historikisht dhe juridikisht, politika e jashtme e Shqipėrisė, duhet ta kėrkojė patjetėr nė konferencėn ndėrkombėtare, qė do tė mbahet pėr zgjidhjen e  ēėshtjes sė Kosovės.

 

Sigurisht se,  “politika moderatore” shqiptare, dhe ajo kolonialiste serbomadhe, do ta kundėrshtojnė kėrkesėn e Shqipėrisė, qė tė marrė pjesė direkte nė dialogun serbo-shqiptar pėr Kosovėn, qė parashikohet tė bisedojė “ēėshtje praktike” nė Bruksel, mirėpo diplomacia dhe politika e jashtme e Shqipėrisė, qė tani nevojitet ta sondojė dhe ta pėrgatitė terrenin  me partnerėt e saj nė kuadrin e bashkėsisė ndėrkombėtare, qė ta sigurojė “vizėn ndėrkombėtare” pėr tė marrė pjesė nė bisedimet serbo-shqiptare pėr Kosovėn nė Brukesel, apo nė ndonjė metropol tjetėr ndėrkombėtar nė Evropė. Ky do tė duhej tė ishte kusht pėr hapjen e kaptinės historike tė zgjidhjes sė problemit tė Kosovės, e jo pjesėmarrja e ndonjė delegacioni shqiptar nga Kosova Lindore, siē ėshtė njohtuar  (totalisht nė mėnyrė tė papėrgjegjshme dhe apolitike pėr rastin konkret) pėr opinion publik.  Po qe se  politika zyrtare e Shqipėrisė dakordohet qė, me ēdo kusht tė marrė pjesė direkte nė bisedimet e ardhshme pėr Kosovėn, kėtė iniciativė dhe vendim strategjik kombėtar tė Shqipėrisė, nuk ka kurrfarė shansi ta bllokojė Serbia as Mali i Zi, sepse kėto tani janė duke bėrė pėrpjekje maksimale, qė sė bashku me vendet e tjera tė Ballkanit Perėndimor, (tė “rehabilitohen” nga hipoteka e rėndė e kryerjes sė hollokaustit serbomalazez mbi shqiptarėt, kroatėt dhe boshnjakėt-myslimanė) tė integrohen nė strukturat ekonomiko-politike e demokratike tė Evropės Juglindore. Pėr mė tepėr, diplomacia shqiptare e Ilir Metės, e ka edhe njė argument mė shumė qė, ta detyrojė Unionin e SMZ-sė, tė dakordohet me pjesėmarrjen e drejtpėrdrejtė tė  Shqipėrisė nė negociatat e ardhshme serbo-shqiptare pėr Kosovėn, qė do tė zhvillohen nė Bruksel. Sė pari, Shqipėria ka marrėdhėnie tė mira diplomatike me SMZ-nė, kurse sė dyti, duhet ta pėrkujtojė Bashkimin Evropian dhe Amerikėn, se Serbia dhe Mali i Zi kanė marrė pjesė direkte nė tė gjitha takimet dhe konferencat ndėrkombėtare pėr serbėt e Bosnjė-Hercegovinės dhe tė Kroacisė. Kėtė e dėshmon edhe Konferenca paqėsore e Dejtonit (1995). Atėherė, me tė drejtė shtrohet pyetja pse tė bėhet pėrjashtim nė rastin e Shqipėrisė, kur ėshtė fjala pėr mbrojtjen e interesave tė qytetarėve  tė saj dhe tė Kosovės? Kėrkesėn e pjesėmarrjes sė Shqipėrisė nė takimin e ardhshėm tė bisedave serbo-shqiptare nė Bruksel (dhe nė tė ardhmen), duhet ta mbėshtet edhe politika zyrtare shqiptare e Kosovės, si dhe spektri politik i tė gjitha trojeve shqiptare tė Shqipėrisė Etnike. Vėrtet, ky proces i bashkėrendimit dhe i konsensusit politik,  do tė quhej parim dhe strategji  e pragmatizmit tė diplomacisė  sė njėsuar shqiptare, e jo “dikush thumbit, tjetri patkoit”. Nė kėtė “stil”, do tė dėshironin tė na shihnin dhe, tė na “ndihmonin” si kolonizatorėt shekullorė sllavomėdhenj, ashtu edhe tė gjithė armiqtė e shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike. Mirėpo, vėrtet, nėse ne nuk duam tė tregohemi “retorikė”, “euforikė” dhe tė mashtrohemi e, pėr mė tepėr  “tė befasohemi” nga vetėvetja, atėherė kėtė  “adut shpresėdhėnės tradicional”, duhet t’ua heqim nga dora tinzare kolonialistėve srbomalazezė, duke filluar qė nga rasti i ardhshėm i dialogut serbo-shqiptar nė Bruksel.

 

Ta kemi tė qartė se, pjesėmarrja e Shqipėrisė  si palė bashkėbiseduese nė konferencėn e ardhshme tė Brukselit pėr Kosovėn, nuk varet as nga kundėrshtimi i Unioniot tė SMZ-sė, as nga vendimi i  bashkėsisė ndėrkombėtare, por vetėm nga vullneti, gatishmėria dhe konsensusi i politikės gjithėkombėtare shqiptare.

 

 

Pas mbajtjes sė Samitit tė Selanikut tė Bashkimit Evropian(BE) pėr Ballkanin Perėndimor(21 qershor 2003), u bė e qartė pėr opinion se Beogradi dhe Prishtina, do tė fillojnė dialogun e negociatave pėr Kosovėn nga fundi i muajit korrik tė kėtij viti nė Bruksel ose nė ndonjė kryeqendėr tjetėr tė rėndėsishme tė “kancelarive diplomatike” tė Evropės Perėndimore. Sa ėshtė me peshė dhe e ngutshme zgjidhja e problemit kolonial tė Kosovės pėr paqen, stabilizimin dhe zhvillimin e proceseve demokratike, si dhe tė reformave  tė tjera integruese rajonale-evropiane, tanimė e kanė tė qartė edhe liderėt e Bashkimit Evropian(BE).

 

Edhe pse  ekspertėt e njohur tė sė drejtės ndėrkombėtare tė organizatave joqeveritare, nė radhė tė parė tė Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave (ICG) deri tani kanė hartuar elaborate voluminoze pėr t’i hyrė nė thelb ēėshtjes sė konfliktit serbo-shqiptar pėr shkak tė Kosovės, pėrgjigje tė pėrafėrt as tė saktė nuk kanė qenė gjendje t’i japin kėsaj ēėshtjeje, pėr shkak tė paragjykimeve dhe tė shtrembėrimeve flagrante tė “metodologjisė humanitare tė paanshme” tė tyre i kanė eliminuar kėto dy elemente themelore: 1) Origjinėn e historisė koloniale dhe 2) Tė drejtėn e vetėvendosjes sė Kosovės. Si rrjedhim i shpėrfytyrimit dhe i mistifikimit tė kėtyre  dy elementeve kryesore, qė pėrbėjnė kontestin e titullarit tė ligjshėm tė Kosovės, tani nga bashkėsia ndėrkombėtare shqiptarėve iu imponohet  me “autonominė substanciale”, pėrkatėsisht  me “autonominė speciale” pėr zgjidhjen “definitive” tė statusit kontestues tė Kosovės. Tė dy kėto koncepte politike, nė thelb e errėsojnė nė tėrėsi origjinėn historike tė kolonializmit serbomadh mbi Kosovėn dhe tė drejtėn e saj tė ligjshme tė vetėvendosjes. Njė qasje e kėtillė subjektive  dhe arbitrare favorizon  dhe e jusitifkon haptazi politikėn kolonialiste grabitēare tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi ndaj Kosovės dhe shqiptarėve edhe nė  prologun e shekullit XXI. Mirėpo, politika zyrtare shqiptare e Kosovės, as ajo e Republikės sė Shqipėrisė, nuk duhet tė pranojnė asnjė  manovėr a variant “substancial” ose “special” autonomist pėr Kosovėn, “made in” nga Bashkimi Evropian(BE) ose nga ndonjė “Grup i Kontaktit”, qė do tė krijohej pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, sepse do tė bėnin vetėvrasje ndaj sė drejtės historike dhe tė vetėvendosjes sė popullit shqiptar dhe Kosovės.

 

Tė gjitha “projektet” dhe “formulat” eklektike gjysmake pėr statusin e Kosovės (pavarėsisht se kush janė autorėt e tyre) kanė pėr qėllim tė fundit, qė pėrgjithmonė ta arkivojnė tė drejtėn e vetėvendosjes jo vetėm tė Kosovės, por edhe tė gjitha  territoreve tė tjera indigjene tė Shqipėrisė Etnike.

 

Pra, tani, fati i Kosovės ėshtė nė duart tona (e jo tė kolonialistėve serbomėdhenj), tė japim ēdo gjė pėr  arritjen dhe kurorėzimin e pavarėsisė sė saj, si hap i parė vendimtar dhe i rėndėsishėm historik drejt ēlirimit dhe mėvetėsisė sė territoreve tė tjera tė Shqipėrisė Etnike.

___________________________________

* Autori ėshtė bashkėpunėtor shkencor  i “American Diplomacy”, North Carolina, USA.


E mėrkurė, 18 qershor, 2003

PAMVARSIJA E KOSOVĖS NĖ UDHEKRYQ !!!?

(MUNGESA E NJĖ  PROJEKTi  TĖ UNIFIKUAR POLITIK)

 Mungesa, e njė platforme tė pėrbashkėt pėr njė  strategjie politiko-diplomatike, institucionale, shkencore dhe intelektual nga i gjithė subjekti real kombėtar i Shqiptarve,  nga e gjithė hapsira etnike, pason me dalje tė disa opcioneve-projekteve tani mė tė pėrfaqesuara nga disa formacione politike relevante nė Kosovė, qė pa dyshim kanė shkaktuar dilema dhe huti jo vetėm tek faktori vendor-populli i Kosovės por dhe mė gjėrė tek qendratė vendose nderkombėtare.

Dalja e disa propozimeve dhe bėrja puplike e tyre pėr statusin e arshėm tė Kosovės tani mė janė duke u diskutuar dhe janė bėrė temė bisedash nga shumė mese qofshin ato politike, institucionale, diplomatike, shkencore,historike dhe i  debateve  puplike tė organizuara nė mjetet informative tė shkruara apo elektronike nė Kosovė e mė gjerė.

OPCIONI I PARĖ I PROPOZUAR PĖR UNIONI SHQIPĖRI KOSOVĖ !!!?

 Synimi historik i tė gjithė Shqiptarve pėrmes levizjės kombėtare qė nga kohnat mė tė lashta e nė vazhdimsi deri mė sot, ishte kėrkesa  pėr tė qenė tė lirė e tė bashkuar nė hapsirėn e tyre etnike, si e drejta mė e natyrshme dhe historike e gjithė kombit Shqiptar. Sigurishtė se kjo strategji e kahmotėshme tani eshtė aktualizua nga njė subjekt politik nė Kosovė LPK-ja,  duke zygjeruar qė populli i Kosovės ka tė drejtė tė kerkoin bashkimin apo unionin e Kosovės me Shqipėrinė. Kjo kėrkesė tani mė e avancuar nė mese  politike  dhe institucionale, e ka gjetur mbeshtetjėn e sajė shumė logjike, me argumente shkencore, etnike, gjeografike dhe shumė e shumė fakte  tjera historike pėr Kosovėn dhe Shqiptarėt.

 Tani  ky opcion e ka marrur formėn e vetė tė natyrshme, duke u debatuar si e drejtė e njė populli pėr tė jetuar i lirė, i barabartė dhe i bashkuar nė Shtetin e tyre, se edhe populli Shqiptar ka tė drejtė tė jetė i barabartė me popujt tjerė nė keto hapsira ballkanike.

Ditėve tė fundit ėshtė akualizuar mbajtja e disa tryezave, me debate tė nxeta politike, intelektual pėr ta elaboruar kėte opcion, qė praktikishtė  eshtė bėrė njė sistem debati i mirfillt nė mes tė Shqiptarėve, dhe paraqitet si njė projekėt shumė serioz  pėr ta  ndimuar e zgjidhur qeshtje e Kosovės dhe ate Shqiptare njė here e pėrgjithmon si tėrsi.

Ky propozim  paraqet njė nga strategjit mė tė vjetra tė shqiptarėve me pėrpjekje dhe luftat vazhduse gjatė historisė, e nė vazhdimsi me Lidhjėn e Prizerenit 1878, dhe mbajtjėn e disa kuvendeve e kongrese tė organizuara nga e gjithė hapsira e jonė kombėtare, e mė tutje  me organizimin e levizjeve dhe demostratatave qė nga vitet 1968, 1981 dhe se fundi me luftėn qlirimtare tė bėrė nga UQK-ja si istitucjon ushtarak i pėrkrahur dhe ndimuar nga populli i Kosovės e mė gjėrė dhe  pėrkrahje  ushtarake nga faktori nderkombėtar, dhe sot me vazhdimin e kėsaj lufte nė fushėn politiko-diplomatike, nga subjekti politik dhe institucjonėt e Kosovės.

 Meq, qeshtja Shqiptare nė ballkanike ende qendron e pa zgjidhur, nė pėrfillje tė akteve dhe konventave nderkombėtare popujt duhet ti gezoin tė drejtat e tyre tė barabarta, nė hapsirat e tyre etnike. Atehere kur faktori nderkombėtar kėte tė drejtė ju njefė popujve tjerė me tė drejtėn e krijimit tė unjoneve siq ishte pranuar nga bashkėsija Evropjane e drejta e Serbisė dhe Malit tė zi tė e formoin Shtetin e ri tė qujtur unioni  Serbi dhe Mali i zi, atehere pėrse edhe popullit tė Kosovės dhe ati Shqiptar nė pėrgjethsi tė mos i njifėt kjo e drejtė pėr ta krijuar Unionin Shqipėri -Kosovė. Prandaj krijimi i njė unioni nė mes tė njė populli eshtė si e drejtė e tyre dhe nė pajtim me praktikat nderkombetare nė parim pėr ta  zgjidhur qeshtjen e Kosovės dhe popullit Shqiptar nė hapsira Ballkanike.

Sigurishtė se pėr tu realizuar projektet e tilla eshtė e nevoishme tė angazhohėn tė gjitha forcat tona intelektuale, shkencore,  politike dhe institucionale nga e gjithė hapsira e jonė etnike kombėtare. Nga praktikat e ndryshme nderkombėtare tani mė dihet se eshtė mundesuar bashkimi  popujve tė ndarė padrejtėsisht me njė kultur, histori dhe identitet tė njejtė, siq ishte rasti i bashkimit tė dy Gjermonive dhe shumė e shumė popujve tjerė. Keshtu mendoi se korigjohėn padrejtėsit historike qė i janė bėrė popullit Shqiptar i copzuar nė disa shtete deri me sot. Vetėm keshtu mendoi se populli Shqiptar mund tė jetė i intergruar nė bashkėsin Evropjane, si popull me tė drejta tė barabarta me popujt tjerė, pėrqka njė veprim i till praktik  eshtė si shembull i mir pėr ta qetsuar, paqsuar dhe stabilizuar  gjendjėn  rajonale.

OPCIONI I DYT PĖR SHPALLJĖN  E PAMVARSISĖ PĖR KOSOVĖN !!!?

 I  pėrfaqesuar nga njė mes politik,  AAK-ja, dhe i paraqitur si nismė parlamentare, qė nuk mbeti vetem me karakter tė ngushtė politik mbrenda subjektit partijak,  por e mori pėrkrahjėn  nga  delegatėt  e disa grupeve politike qė janė tė pėrfaqesuara nė Parlamentin e Kosovės. Zatėn, ky opcion u shendrruar nė njė nismė shumė tė qėlluar parlamentare dhe ju paraqit institucjonit ton Kuvendit tė Kosovės, si inciativ parlamentare pėr marrjen e  njė rezullute apo deklaratė mbi shpalljen e Shtetit tė Kosovės.

Sigurishtė se ky projekt tani mė u pėrfaqesua nga mė shumė se dyzetė delegatė tė Parlamentit tė Kosovės,  nė procedur e sipėr disi ka ngecuar duke mos gjetur pėrkrahjen e shumicės sė kerkuar tė delegatėve. Kjo inciativė  parlamentare ka kaluar nga fazat e procedurave tė nevoishme administrative nga Kryesia e Parlamentit,  dhe nuk gjeti  pėrkrahje tė nevoishme nga  njė mes politik apo nga disa delegat qė tani mė pėrfaqesoin  politikėn  e iluzjoneve dhe mashtrimeve.

E gjithė kjo amolli politike e shkaktuar nga njė pjesa e faktirit politik me pikpamje pacifiste e nihiliste nuk kan gjetur mundesin ta tejkaloin vetėn nga keto pozita tani mė tė hargjuara e tė dėmshme, qė praktikishtė paraqesin  vazhdimsin e pengesave pėr ti avancuar proqesėt politiko-diplomatike dhe institucionale qė  Parlamenti i ynė i zgjedhur nė menyrė demokratike dhe i njohur nderkombetarishtė ta kryejnė emisjonin historik pėr ta shpallur Kosovėn Shtet sovran e tė pavarur, sepse keshtu i obligon vota e popullit tė Kosovės nga zgjidhjet e pėrgjithshme tė vitit 2001.

 Prandaj,  ky opcion i pėrfaqesuar nga disa forca politike, intelektruale dhe institucionale, paraqet njė kerkesė tė popullit tė Kosovės pėr ta bėrė relitet  Shtetin e Kosovės.

 OPCIONI I TRETĖ, AFATIZIMI PĖR ZGJIDHJEN E STATUTIT TĖ KOSOVĖS!!!?

 Tani mė del si ide nga ishė drejtori i drejtorisė politike tė UQK-sė, e cila gjenė mbeshtetje nga mesi politik, PDK-ja se ku e udheheqė z.Thaēi, dhe nė pėrshpejtim gjenė pėrkrahje tė gjėrė si njė ide interesante e atraktive, e konsideruar nga perfaqesuesit e Shteteve nderkombetare ketu nė Kosovė,  dhe e pranuar pėr faktorin nderkombetar pėr ta avancuar  ēeshtjen e proqeseve politiko-diplomatik  pėr  Kosovėn si ēeshtje  ende e pa zgjidhur,  qė eshtė duke pritur drejtė finalizimit tė statutit tė sajė, por siq  mendoin  nderkombėtaret se shkallė shkallė duhet tė kaloi ky proqes  deri nė vendosje definitive tė statusit pėr Kosovėn.

 Kjo ide tani mė e pėrfaqesuar jo vetem nga njė mes politik por u shtua interesimi dhe pėrkrahja e sajė nga shumė mjedise jo vetėm politik por dhe shkencor e intelektual nė Kosovė Ideatori i kėti projekti  pėrmes tribunave puplike  e eleboroj gjėrsishtė duke e hapur si temė debati puplik me asye tė shendrrimit tė kėsaj ideje si njė strategji tė mundeshme  pėr ta zgjidhur qeshtje e statusit tė Kosovės shkallė shkallė siq thuhej me afatizime tė proqeseve drejtė finalizimit.

Qfaqja e kėsaj ideje si projek zgjoi interesim tek populli i Kosovė e mė gjėrė duke qfaqur debate mė tė ndryshme, tė atyre qė e avanconin kėte opcion dhe  atyre qė e atakonin deri nė skajshmeri, duke e qujtur si bllokim tė njohjės formale tė pamvarsisė pėr Kosovėn, apo tė disa meseve politike duke e qujtur tė parakohshėm dhe pėr momentin tė pa nevoishėm.

 Me tutje nga elaborimi i kėti projekti del se fjala eshtė pėr disa altrenativa apo opcione pėr dinamizim tė proqeseve pėr ta ndryshuar gjendjen ekzistuse, qė qeshtja e statusit tė kosovės tė afatizohet me plotesimin e disa kushteve e standarteve tani mė tė kerkuara nga faktori nderkombetar. Nga disa debate tė organizuara pėr kėte ide doli se ky propozim apo projekt i prezentuar paraqet vetėm  njė kundershtim tė gjendejės ekzistuse si shumė e pa voliteshme pėr proqeset politike nė Kosovė dhe si ndoni altrenativ pėr pamvarsinė e Kosovės siq thuhej nga disa qarqe politike nė kosovė.

 I gjithė faktori politik nė Kosovė ėshtė i pėrcaktuar pėr pamvarisin e Kosovės, por shtrohet pytja pėr gjetjen e modaliteteve tė mundshme e tė pėrshtateshme pėr ta realizuar pamvarsinė. Se pėr momentin,  populli i Kosovės eshtė duke ju nenshtruar disa  prej  amollive politik, intelektuale dhe institucionale nga institucjonet tona, shpesh tė kufizuar dhe tė pamundesuar pėr ta ushtruar pushtetin ligjor e kushtetues pėr popullin e Kosovės pėr qka eshtė mandatuar me institucjonin e votė sė lir tė qytetarve.

Si rreflktohen raportet e ndertuara tani mė nė mes tė institucjoneve tona me ato nderkombėtare ketu nė Kosovė, nė bazė tė dokumentave,  rregulloreve dhe Kornizės kushtetuse dhe disa dekreteve tė emisrit special tė OKB nė Kosovė, se nga keto raporte shpeshė del se pėrgjegjėsija u mbetet vetem institucjoneve tė Kosovės me pretendim qė nderkombetaret tė i legalizoin qendrimet, veprimet dhe vendimet e tyre, nė shumicėn e rasteve pa u pėrfillur sistemet demokratike nga shoqerit civile, me sistem funksional juridik dhe kushtetues tė qfardo Shteti demokratik.

Se vazhdon tė jetė pėrmanent rreziku i legalizimit tė iluzjoneve, mashtrimeve e shumė formave tjera tė njė potence demagogjike nė sistemin institucional nga institucjonet tona nė Kosovė. Se pretendimet dhe kerkesat e kėti projekti apo kerkes pėr afatizim nenkuptoin angazhime krahas standarteve me statusin dhe anasjelltas, me propozime konkrete pėr krijimin e sitemit juridik tė shoqerisė Kosovare me nxjerrje tė ligjeve dhe Kushtetutės pėr Shtetin e Kosovės, me plotesimin e qeverisė sė Kosovės me ministrit qė ia japin Kosovės elememntet dhe atributet e shtetsisė, siq janė ministrija e jashtme, e mbrendshme, e mbrojtjės dhe sistemin gjygjsore me ministri tė drejtesisė, sigurishtė duke kerkuar ndertimin e istitucjoneve funksionale shtetrore tė Kosovės.

Dhe se fundi mendoi se ideatori i kėti projekti ka pretenduar se ky moratorium tė gjenė pėrkrahje nga subjektet politike nė Kosovė pėr ta marrur formėn e njė strategjije tė pėrbashkėt, qė praktikishtė tė dinamizohet jeta politike e institucionale nė Kosovė dhe qeshtje e Kosovė dhe ajo Shqiptare tė vendoset sa mė parė, natyrishtė dhe me ndimen e faktorit nderkombėtar.

OPCIONI I KATĖRT, KOSOVA E PAVARUAR DHE  NJOHJA FORMALE!!!?

 Si vazhdimsi e njė mbrojtje pėr tė kaluaren  dhjet vjeqare tė  politikės se qujtur  paqesore me pushtet  tė qujtur paralel  dhe institucjone tė brishta paralele karreshi  sundimit tė egėr tė pushtetit fashist tė ish jugosllavisė, nė Kosovė. Se  ky opcion i mbeshtetur dhe i kamofluar nėn firmen referimeve si alibi nė disa dokumete historike tė dhjetė vjeqarit  tė fundit tė marrura nga ish Parlamenti i Kosovės nė kohen e LKJ-sė, dhe ish institucjonėt  e ashtuqujtur paralele. Megjithate keto akte e kan vlerėn e tyre shumė tė qmuar dhe tė pa kontestuar nga rreshtimi real kombetar, por thirrja e vashdushme dhe mbeshtetja vetėm nė keto dokumente nuk eshtė e mjaftuar pėr ta avancuar dhe ndertuar pamvarsinė e Kosovės konkretisht.

Mirpo,  mbrojtja e kėsaj ideje  si njė projekė apo strategji e pėrfaqesuar kryesishtė nga LDK-ja dhe disa nga grupacjone tjera politike, paraqet si njė qendrim vetėm kontraverz, se me konzervatizem eshtė duke u mbrojtur si platformė  pėr ta aryetuar me fanatizem politikėn e ashtuqujtur  paqesore e gandiste, sepse edhe akterėt e kėti  pėrfaqesimi tė kėsaj dogme e din shumė mir  se tani mė koha e keti fenomeni nė formė prrallashė ka kaluar dhe nuk eshtė e frytėshme pėr ta ndimuar zgjidhjen e qeshtjės sė Kosovės.

Sigurishtė se nė kontekstin kohor kan ndryshuar situatat dhe referimi i pa nderprer nė dokumente tė ish insitucjoneve tė Kosovės dhe atyre tė ashtuqujtura paralele qė pa dyshim i takoin historisė, dhe mendoi se nuk mjafton qė qeshtja e kosovė  tė zgjidhet nė keto faza vetem duke u thirrur nė qfardo proqesi apo dokumente nė aspektin kohor. Por,  se  institucjonet tona tė njohura nderkombtarishtė,  tani e kanė  detyrė qė duke mos e mohuar vlerėn e tė gjitha punėve dhe aktivitetetve politike, shkencore, intelektual tė asajė pėriudhe dhjet vjeqar, por tani duke u mbeshtetur fuqishem nė Luftėn qlirimtare tė bėrė nga UQK-ja, e tė mbeshtetur gjithanshėm nga faktori nderkombėtar, dhe shumė fakte e argumente tjera historike pėr Kosovėn dhe popullin Shqiptar, tė jenė tė guximshėm dhe tė vendosur nė avancime tė proqeseve politiko-diplomatike qė qeshtja e Kosovės dhe qeshtja Shqiptare tė vendoset drejtė dhe qendrushme.

 Dihet se menyra apo forma e krijimit tė shteteve tė reja nenkupton logjikishtė diqka mė shumė se sa vetėm tė thuhet vazhdimishtė nga lideri i keti  rreshtimi politik qė e pėrfaqeson kėte opcion, se tani tė konsiderohej si e mjaftuar vetėm kerkesa verbale-gojore e perseritur vazhdimishtė pėr njohja formale tė pamvarsisė pėr Kosovėn, eshtė iluzjon.

 Keto,  opcione janė disa prej shumė ideve, projekteve apo platformave tė hartuara dhe tė pėrfaqesuara nga shumė veprimtar, intelektual, subjekte politike dhe institucjone tona jo vetėm nė hapsirėn e Kosvės por nga e gjithė hapsira kombetare, qė paraqesin opusin e shumsisė sė mendimeve demokratike, pėr ta pėrmbushur njė unifikim politik pėr hartimin e njė strategjije mbarėkombėtare nė plotesimin e qellimeve dhe synimeve pėr tė gjithė Shqiptarėt  nė njė Shtetė historik nė rrespektim tė parimit etnik dhe tė natyrshėm qė kombi i ynė tė jetė i bashkuar. Unifikimi i qendrimeve politike dhe institucionale tė gjithė faktorit Shqiptar, pėr ta konkretizuar projektin e kėsaj strategjije, do ta stabilizonet gjendjėn mbrenda Shqiptare dhe rajonale.

Sylė ARIFI


Bazel, maj, 2003
Sylė ARIFI

BASHKËBISEDIM I z.JAKUP KRASNIQI,  ish-ZËDHĖNËS I UĒK-sė,  ME  MËRGATĖN SHQIPTARE  NĖ  ZVICĖRR

Ishte takimi i parė i  ish zedhėnesit tė UĒK-sė tani ministėr dhe udhehqės i PDK-sė, z.Jakup Krasniqi me mergatėn Shqiptare ketu nė Shtetin e Zvicrrės, se dialogim-bashkbisedimi filloi me tubimet informative tė organizuar nga  PDK-ja Dega nė Zvicėrr nė tri qytetet  Zvicrrane, nė Gjenevė, Cyrrih dhe Vetingen. Tubimet ishin  tė hapura pėr tė gjithė mergimtarėt pa dallim pėrkatėsie partijake-politike, dhe pjesėmarrja e qytetarve nga hapėsira shqiptare ishte shumė e kėnaqėshme. Sigurishtė  njoftimi se nė keto takime me bashkatdhetaret do tė prezentoi njė ishė personalitet i lart i UĒK-sė kishte shtuar interesimin prej njė kurreshtje tė njė pjesmarrje masive tė mergimtarve pamvarsishtė percaktimeve tė tyre ideo-politike.

Paraqitjet e z.Krasniqi e kishin shtuar vemendjen tekė bashkatdhetaret se qfar do tė na thoshte kjo figurė jo vetėm politike por edhe ushtarake, qė pėr shumė mergimtar ishte si enigmatik pėr gjatė fillimeve, vazhdimit dhe pėrfundimit tė luftės qlirimtare tė UĒK-sė. Pas shumė bashkbisedimeve qė z.Krasniqi e pati rastin tė i bėjnė me bashkatedhetar nga keto tri takime, u krijua pėrshtypja  se ky personalitet i Luftės qlirimtare nuk paraqiste vetėm figurėn e njė ushtaraku por ishte i kompletuar  si njė politikan realist me njė racionalitet nė fushėn diplomatike, dhe shumė i fuqishėm nė rrespektimin e tė dejtave nacionale pėr popullin e vetė, se fuqishėm konfirmoi  para mergimtarve qė Kosova pa dyshim njė ditė e pa vaonuar do tė bėhet Shtet  drejtė intergrimeve nė Evropėn e bashkuar.

Pa dyshim se bashkatdhetaret qė nga tubimi i parė nė Gjenevė, hezitonin tė i fillonin bashkbisedimet dialoguse me njė personalitet siq ishte z.Krasniqi nė shoqerim me z.Ramadan Avdiun ish udheheqes i lartė i Drejtorisė politike tė UĒK-sė, dhe tani kshilltar politik i Kryeministrit tė Kosovės z.Bajram Rexhepit, sepse e kishn tė veshtir ta lironin vetėn e tyre nga hipoteka e  njė tė kaluare se kinse personalitet e larta tė UĒK-sė jan tė ashpėr tė njė vije ekstreme nė skajshmeri  e tė tjera etiketime tė krijuara nga fushatat e bėra nga skenar mė tė ndryshėm jo vetėm vendor por edhe nderkombėtar me tė vetmin synim pėr ta  qvlersuar punėn dhe aktivitetin e tyre politiko-ushtarak nė ato pėriudha kur zhvilloheshin luftimet qlirimtare kundėr pushtuesit sebosllav, dhe nė perudhat e mėvoneshme nė rrafshin politiko-diplomatik. Por ja se autori i kėti shkrimi i pari e mori fjalėn duke ju drejtuar  bashkatdhetarėve, se i vedishėm qė ky tubim eshtė informativ, se pjesėmarrės janė edhe antar tė partive tjera apo ndoni i pa parti, se pėr dijunin e tė gjithve  partija demokratike e Kosovės kultivon kultur politike dhe eshtė transparente duke lejuar shumėsin e mendimeve tė lira, duke shprehur dhe mospajtime, kritika, sygjerime qoftė dhe me kreun e partisė, siq eshtė praktik shumė e rrallė  deri me tani tekė subjektet tjera politike.  Praktikishtė partija demokratike ka program nacional dhe udhehiqet nga platforma programore dhe statuti si aktet mė tė larta tė partisė demokratike, dhe jo nga kulti i individit. Prandaj,  si antar i kėsaj partije, udheheqjsė sė lart  partijake ia bėra tri pytje duke i filluar me shprehjen pėrse:

  1. Dhe a ndihet pėrgjegjėse kreu i partisė qė me koncenzues politik i dha mandat  zgjidhjės apo emrimit tė  Kryetarit tė Kosovės nga njė njeri i cili nuk e ka njohur UĒK-nė dhe luftėn e sajė qlirimtare dhe edhe sot nuk e njefė, kur dihet qė Parlamenti nė procedur demokratike tė votimit nuk e mandatoi edhe pėr kundėr tri votimeve. Z.Krasniqi,  pėrgjigjet se PDK-ja nuk e ka zgjedhur kryetarin se populli ia ka dhanur votėn prej 47% si subjekt me mė shumė vota, por jo dy tė tretat ishte nderhyrja e autorit tė pytjės!!!?
  1. Dhe si bėn qė PDK-ja dhe disa nga partitė tjera qė ishin nė pėrkrahje tė gjithanshme tė liuftės qlirimtare tė bėrė nga UĒK-ja, nuk ka reaguar apo e vonuar ka reaguar nė qfardo menyre ndajė fushatės sė skenuar pėr arrestime dhe gjykime tė qlirimtarve tė Kosovės, kur dihet synimi i njė pjese tė faktorit politik vendor dhe ati nderkombėtar pėr ta denegruar dhe qvlersuar kėte proqes historik pėr qlirimin e Kosovės nga okupatori serb, Z.Krasniqi pėrgjigjet se kėte qeshtje ka qen dashur ta bėjnė institucjonet e Kosovės, se ndonjėhere edhe neve si subjekt politik mund tė jemi vonuar nė reagime tė tilla kundėr arrestimeve dhe burgosjeve tė pa kuptimta qė na bėhen nga nderkombėtaret, dhe
  1. Pėrse PDK-ja, edhe pas njė viti nuk e ndmorri inciativen parlamentare nė procedur tė rregullt pėr ta kerkuar ndryshimin e Kornizės kushtetuse, kur dihet se nga ky dokument na eshtė kufizuar ushtrimi i kompetencave tek institucjonet e Kosovės, dhe siq thot populli se nga kjo kornizė na eshtė lidhur kėm e krye pėr ta ushtruar pushtetin institucional nė pėrfillje tė institucjonit tė votės sė lir tė qytetarve tė Kosovės, tė mandatuar nė zgjidhjet e pėrgjithshme, Z.Krasniqi  pėrgjigjet se kėte veprim demokratik dhe institucional ka qen dashur ta bėjnė institucjonet tona, dhe se PDK-ja kėte  veprim pėr ndryshimin e kornizės kushtetuse e ka  kerkuar pėr mesė deklaratės politike dhe moratoriumit.

Sidoqoft, nga mergimtarėt u shtua disponimi dhe  kurreshtja  se tė lirė mund tė bashkbisedoin me z.Krasniqi dhe z.Avdiun, duke ju drejtuar atyre shumė pytje, vrejtje, mospajtime,  sygjerime pėr ndoni qeshtje tė caktuar nga mė tė ndryshmet, dhe pas pėrfunduar tė kėti takimi nė Gjenevė, bashkatdhetarėt  prezent  u ndan shumė tė kenaqur.

Autori i shkrimit dhe nė tubimin e dytė pati rastin qė me udhehqjen politike tė partisė tė shprehet lishėm nė menyrė dialoguse, duke bėrė fillimishtė njė mos-pajtim,  pastai ka vazhduar me paraqitjen e dy vizjonėve pėr avancim tė proqeseve politike e diplomatike nė formen e  sygjerimeve  pėr institucjonet e Kosovės,  duke e qfryetzuar prezencen e z.Krasniqi nė detyrat dhe pėrgjegjėsit e ministrit tė sherbimeve puplike pran Qeverisė sė Kosovės, dhe z.Avdi Ramadani nė cilsin e kshilltarit politik tė Kryeministrit:

  1. Shpreha mendimin tim lidhur me qendrimet e gjertanishme tė institucjoneve tona sa i pėrket relacionit tė Gjykatės sė Hagės dhe proqeseve politiko-diplomatike qė po i kalon Kosova nė keto periudha kalimtare, dhe fushata e kėsaj gjykate duke u drejtuar kundėr qlirimtarve tė Kosovės me qellim tė defaktorizimit tė tyre,  dhe jo duke luftuar kriminalitetin dhe kriminelet e vertet nė tė gjitha fushat. Se shpreha qendrimin qė institucjonet tona nuk duhet qė lehtazi apo nga ndoni nenglizhencė e shtuar tė pajtohen  qė ishė bartėsit e luftės qlirimtare tė pėrballen me kėte fushatė tė skenuar nga njė pjesė e subjektit politik me qendrime pacifisto-nihiliste qė e kan treguar dhe vazhdoi ta tregoin ndajė luftės qlirimtare dhe UQK-sė, dhe ketyre proqeseve politiko-diplomatike qė po i kaloim,  sigurishtė  tė inicuara e tė ndimuar  dhe nga njė pjesė e faktorit nderkombėtar qė nuk ja doin tė mirėn Kosovės dhe nė veqanti Shqiptarėve. Prandaj,  sygjerova pėr institucjonet tona ndryshim tė stratėgjisė  vepruse duke rreflektuar guxim dhe dinamizėm, dhe kėte duke e pasqyruar me njė shembul qė kishte ndodhur para ca kohe nė Mitrovicė,  atehere kur forcat e KFORIT tentuan ta arrestoin njė kriminel seb, dhe mėtutje hasen nė rezistencė nga forcat militare tė organizuara nga segmente tė serbisė tė qujtur rojetė e urės, dhe forcat ushtarake e policore tė nderkombėtarve  psuan nga veprimet e tyre  duke patur tė  plagosuar mė se 20 ushtar e policė, se pas tė gjithė kėsajė  nderkombėtarėt e ndrshuan strategjin e  veprimeve,  duke u treguar tė paefektėshem pėr ta luftuar krimin dhe kriminelet serbė tė Luftės, sigurishtė se ky veprim ka qen dashur tė sherbejnė si provė se edhe forcat e KFOR-it testoin dhe kur hasin nė rezistencė e nderroin  metoden e veprimeve. Se para faktorit nderkombėtar neve si popullat shumicė nė hapsiren Kosovare dhe subjekt politik relevant nė Kosovė dhe institucjonet tona  u testuan duke deshmuar pėr paaftesinė e vetė me mos guximin e mjatuar pėr tė qen nė mbrojtje tė vlerave tonė mė tė qmuara tė luftės qlirimtare dhe bartėsit e sajė, sespse fundia gjykata  e Hagės eshtė formuar pėr ta gjykaur krimin dhe kriminelėt e jo mbrojtėsit-qlirimtarėt e Kosovės, tė cilėt tė ndimuar nga NATO-ja e qliruan Kosovėn nga pushtimi serbosllav. Dhe shembullin e dytė pėr institucjonėt tona e mora nenshkrimin e  njė marraveshtje-pakti tė mirkuptimit qė u neshkruar nga Shteti Shqiptar dhe SHBA dit mė parė qė shtetasit amerikan tė mos i derzohen eventualishtė gjykatės nderkombėtare, sepse po ky Shtetė eshtė nė sherbim tė qytetarve tė vetė, se keshtu duhet tė veprohet dhe nga institucjonet tona duke qen vazhdimishtė nė mbrojtje tė qytetarve tė vetė, e sidomos tė mbrohen luftetaret e lirisė qė ia sjellėn Kosovės dhe popullit tė sajė qlirimin nga pushtuesi shumėshekullor sllav.
  1. A kan menduar institucjonet tona nė Kosovė pėr masa mbrojtėse si pėrgjegje ndajė veprimeve tė z.Shtajner si emisar special i OKB i caktuar pėr Kosovėn, atehere kur ai pa kurrfar kriteri dhe nė kundershtim dhe me akte nderkombėtare dhe Kornizėn kushtetuse, anulon apo i shpall tė pavlefshme ligjerishtė, rezulluta, deklarata apo nuk i nenshkruan ligjet qė i aprovon  parlamenti i Kosovės nė procedur parlamentare pėrmes seancave plenare si institucjoni mė legjitim para popullit tė Kosovės, apo tė ndoni veprimi  tjetėr tė  institucionit tė Qeverisė dhe Presidentit.  Pėr qka dhe sygjerova pėr institucjonet tona pėrmes ministrit Krasniqi qė tė provohet  ngrirja e raporteve me nderkombėtaret duke e bllokuar bashkpunimin e ndersjelltė  me UNMIKUN duke kerkuar ligjėshmeri dhe kushtetushmėri edhe pėr institucjonet tona dhe popullin e Kosovės konform dokumenteve, akteve dhe konventave nderkombėtare.
  1. Dhe sygjerimi i tretė ishte se a kanė menduar institucjonėt tona pėr aplikimin-venjėn nė zbatim tė nocionit tė votbesimit apo ndonihere edhe tė sharkimit si masė preventive dhe demokratike qė vlen dhe aplikohet nė tė gjitha sistemet parlamentare e demokratike tė shteteve juridike, pėr ta penguar mos pėrgjegjėsin liogjore, neglizhencen vepruse, dhe pengesat tjera qė i prolengoin proqeset pėr tu avancuar apo zgjidhur sa mė parė qeshtje e Kosovės si qeshtje ende e pa definuar.  Prandaj aplikimi i kėsaj mase demokratike eshtė e domosdoshme qė sa mė parė tė zbatohet edhe nė Parlamentin tonė dhe institucjonet tjera,  kur eshtė fjala pėr bartėsit e pėrgjegjėsive me autiorizime tė veqanta ligjore-kushtetuse, dhe nė veqanti pėr udheheqesit e institucjoneve tė cilet janė mandatuar nė procedur tė rregullt parlamentare, me sistemin e votės sė lirė tė qytetarėve.
  2. Sylė ARIFI
    Basel, 18.05.03


    PĖRSE U PENGUAN DHE TANI HESHTĖN INCIATIVAT PARLAMENTARE ?!!!


         Institucjonėt e Kosovės janė duke i kaluar momentet mė tė testuara jo vetėm para faktorit ndėrkombėtar por edhe nga populli i Kosovės. Istitucjoni i votės sė lir nuk paraqet vetėm kuptim deklerativ tė ndoni demokracije tė brishtė por nė kuptimin e njė rregullative kushtetuse apo tė njė demokracie si rend civil, themi se paraqet njė kuptim pėrgjegjėsie para votės se qytetarėve nė Kosovė, pėr tė zgjedhurit-delegatėt e Parlamentit tė Kosovės.

          Ēdo parti politike, delegat apo grup delegatėsh qė janė tė pėrfaqesuar nė Parlament, pėrmes institucjonit tė zgjidhjeve tė lira, kan tė drejtė tė inicoin-praqesin inciativa, kerkesa, deklarata, rezuluta etjara nisma parlamentare nė seanca plenare tė konvokuara nga Kryatari apo Kryesija e Parlamentit, dhe keto nisma nuk eshtė e domosdoshme qė gjithmon tė inicohen nė Kryesin e Parlamentit. Para disa dite nga grupi palamentar i AAK-sė, u paraqit inciativa parlamentare e pėrkrahur edhe nga grupe tjera parlamentare tė neshkruar  mbi dyzet depotetėsh, pėr shpalljen e deklaratės mbi pamvarsinė e Kosovės si Shtet Sovran. Pas, ca dite pasoi edhe nisa e dyt parlamentare po nga grupi  parlamentar i AAK-sė i pėrkrahur  dhe nga grupi palmanentar i PDK-sė dhe disa grupe tjera parlamentare,  pėr miratimin e njė Rezulute mbi njohjen e Luftės qlirimtare tė UQK-sė dhe vlerave tė saja historike pėr popullin e Kosovės.

         Inciativa e parė parlamentare,  pas disa seancave tė Kryesisė sė Parlamentit dhe seancave plenare tė Parlamentit, nuk kaloi dhe kjo mė ne fund duke u pėrdorur edhe mekanizmi teknik i votės me insistim tė Kryetarit tė Parlamentit dhe i pėrkrahur nga grupi me shumicė parlamentare. Fatit tė kėsaj nisme parlamentar i parapriu njė skenar i pėrpunuar mir me njė mjeshtri tė hollė diplomatike pėr tu amortizuar, dhe kjo pėrfundoi me njėfar tė qujture deklaratė mirkuptimi nė mes tė tri grupeve politike nė Parlament, se partit politike LDK,PDK dhe AAK janė pajtuar se sėshpejti do tė miratohet Deklarata mbi shpallje e pamvarsisė sė Kosovės si Shtet Sovran, po ja  se kan kaluar disa muajė dhe as qė bėhet mė fjalė pėr kėte dokument aq tė rendėsishėm pėr prespektivat e mėtejme tė proqeseve politike pėr Kosovėn pėr tu zgjidhur statusi final i sajė. Menjėhere,  pas kėsaj deklarate mikuptim

         Politik siq u puplikuar,  pasoi arrestimi i Kryetarit tė grupit Parlamentar tė PDK-sė, z.Fatmir Limajt ish komandat i UQK-sė me nofkėn Qeliku dhe disa ushtarakve tjerė, nėn rrethana enigmatike.Inciativa e dyt parlamentare pėr miratimin e njė rezulute mbi luftėn qlirimitare tė UQK-sė dhe vlerat e saja historike pėr popullin e Kosovės,  e  gjeti pėrkrahjen  nga disa grupe parlamentare dhe delegat,  por fatkeqesisht e pėrjetoi tė njejtin fat sikurse nisma e parė, duke u penguar me mospėrkrahje nga grupi shumicė parlamentar, duke e qfryetzuar mekanizmin e votės si kuptim teknik. Ja se si eshtė kuptuar pėrgjegjėsija politike dhe parlamentare e shumicės parlamentare  pėr ta pėrfaqesuar vullnetin politik e qytetar tė popullit tė Kosovės, tė daluar nga zgjidhjet e pėrgjithshme nė Kosovė. Bllokohen duke u penguar  keto dy nisma parlamentare dhe tani kalohėn nė heshtje, me synim amortizmi, sepse keshtu dikujt i teket dhe jo vetėm me kaq.  Sigurishtė se keto inciativa parlamentare  mund tė i shkaktoin shqetsime vetem tek armiqėt dhe kundershtarėt pėr krijimin e Shtetit tė Kosovės, sepse kjo vazhdimishtė i ka penguar, apo ndofta kan pretendime tė na sygjeroin kultivimin e ndoni  shoqeri multi etnike me format e njejta tė njė bashkim-vllazimi siq ishin mod e pėriudhave pansllaviste. Se mund tė i pergoin dhe ndoni grupi  politik me shumicė pėfaqesim nė Parlamentin e Kosovės eshtė mė shumė se njė absurd politik me pasoja tė rėnda nė rrafshin kombėtar. Pengimi apo kundershtimi i kėtyre dy nismave parlamentare nuk mund tė justifikohet nga askush me qfado motivi, e mė se paku nga parlamentarėt e Kosovės qė nė kėte institucjon tė shejtė pėr Kosovėn dhe popullin e sajė, duhet tė i pėrfqesoin me pėrgjegjėsi mė tė lartė parlamentare  interesat e popullit shumicė, dhe tė popujve tjerė si pakica,  pamvarishtė kalkulimet e interesave politike tė subjekteve qė i pėrfaqesoin, sepse interesi kombėtar eshtė mbi tė gjitha historirat e grupacjoneve politike dhe filozofija e tyre pushtetare.

          Sigurishtė se njė pjesė e parlamentarėve tanė duhet tė e ngrisin ndergjegjesimin e etikės moralo-kombėtare se keto institucjone janė krijuar apo ngritur mbi bazatė e punės, sakrificės dhe gjakut tė mija deshmore tė lirisė qė e dhanė edhe gjėn mė tė shtrejtė jetėn e tyre pėr njė Kosovė tė lir e demokratike.  Inciativa  pėr shpalljėn e Kosovės Shtet Sovran pėrkoin jo vetėm me sakrificat, heroizmin dhe gjakun e shumė deshmorve tė luftės qlirimtare tė bėrė nga UQK-ja e ndimuar nga populli i Kosovės, dhe sigurishtė qė qdo Shqiptar duhet tė i trioket vetės nė ndergjegjen e tijė morale e njerzore pėr familjėt e fisnikruara si gjaku mė i pastėr Shqiptar qė dhan prova me sakrifica individuale e familjare pėr njė sovranitet tė Kosovės, siq ishin familja Jasharaj dhe Harejdinaj e shumė e shumė familje tjera nė gjithė hapsirėn Shqiptare. Kush mund tė jetė kundėr inciativės pėr njohjen e luftės qlirimtare dhe vlerave tė saja, pos atyre qė nuk e qmoin vetveten e tyre dhe nuk e vlersoin sakrificėn dhe gjakun e qmuar dhe mė tė pastėr qė u dha pėr ditėt e sodit qė po i kalon Kosova.  Pra si mund tė presim qė tė tjerėt tė na pėrkrahin luftėn qlirimtare kur neve vetė njė pjesė edhe sot e kėsaj dite nuk jemi  nė gjendeje  ta shofin realitetin nė historin e re tė Kosovės. Nuk eshtė dobėsi por burreni  politike dhe kombėtare qė nė rradhė tė parė ta pranoshė realitetin e krijuar si rezulltat i luftės  qlirimtare tė bėrė nga UQK-ja.

         Megjithate,  pėrgjegjėsija nuk bije vetėm tek grupi parlamentar qė praktikishtė i ka penguar keto dy inciativa  parlamentare, me optimizėm qė shumica e tyre do tė i korigjoin veprimet e tyre dhe se shpejti do tė jenė nė gjendeje tė i japin pėrkrahje ketyre nismave parlamentare dhe shumė punve tjera qė na presin nga tė gjitha institucjonet tona e nė radhė tė parė nga Parlamenti si organi me legjimitetin mė tė plotė. Sigurishtė se pėrgjegjėsi edhe mė tė madhe kan ato grupe parlamentare dhe deputet qė e kan ndermarrur dhe pėrkrahur keto insma parlamentare si veprime tė domosdoshme parlamentare dhe domosdoshmeri historike pėr mandatin e kėti Parlamenti, qė ato tė mos mbesin tė bllokuara duke u heshtur por se menjėhere tė veprohėt konform pėrgjegjėsive tė tyre parlamentare dhe keto inciativa parlamentare tė miratohėn sa mė parė nė Parlamentin e Kosovės.  Pritėn edhe punė e veprime institucionale nė rrafshin politiko-diplomatik  mė tė avancuara  nderkombėtarishtė,  pėr realizimin dhe konkretizimin e ketyre akteve-vendimeve  parlamentare me krijmin e mekanizmave  pragmatik e zbatues. Zatėn,  institucjonėt tona dhe nė veqanti Parlamenti i Kosovės nuk guxon tė mbesi nė defanzivė legjislative dhe tė veprimeve  politiko-diplomatik, por njikosishtė duke qen edhe mė aktiv dhe guximshėm  konform pėrgjegjėsive tė marrura nga vota e qytetare tė Kosovės tė jenė tė udhehequr me njė ofenzivė dinamike.

                                                                                                                              Sylė Arifi, publicist
                                                                                                                              Basel, 05.prill, 2003


    Tė kujt janė dėshmorėt?

    Pasi edhe kėsaj radhe ( pushimet dimėrore) vendosa shkoi Kosovė , i vura detyrė vehtes edhe kėsaj radhe ti vizitoi disa varreza dėshmorėve, sikur herave tjera. pamundėsi ti vizitoi gjitha, vendosa ti vizitoi vetem ato me rensi dhe cilat kanė bėrė jehon jo vetem shpirtin e shqitarėve por edhe botėn e qytetruar.Vizitova keto varreza deshmorėve.
    -
    Prekazin Legjendarė
    -  Reqakun
    - Lubeniqin
    - Gllogjanin
    -Landovicen

    - Dhe Kosharen
    Deshmoret e dhanė shtrejtė e patėn, jetėn, pėr Kosovė dhe nėse ne do i vizitoim pėr qdo dit, nuk do i dalim hakut tyre.Po edhe shkruajm pėr qdo dit, prap se prap nuk mundem ti dalim hakut tyre dhe kurrsesi  ta laimė vetveten ndaj obligimeve tyre.Deri sa varrezat e lartė shenuara mbėrrita disi e  i gjeta rregulluara disi por jo ashtu sikur duhet dhe sikur e meritoin dėshmorėt.
    Prekaz
    Lubeniq

    Landovic

    Varrezat e Prekazit  egziston nji projekt, i cili pritet realizohert.Varrezat e dėshmorėve Koshares janė lėnat pas dore dhe me  te pakujdesėshmet.Keto varreza  gjatė kohes dimrit pothuaj se janė fare pa mundura vizitohen. Bora e madhe dhe reshurat e shumta, sidomos gjatė vjeshtės, e bejnė rrugėn pakalushme. Po asht udhe kėmbė, pėr shkak te otirgjeve mėdhaja bores dhe klimes ashpėr Bjeshkėve Nemuna, nuk munden vizitohen. Ata flijuan ate me te shrenjet qe ne mundemi me i thene me te shtrenjet JETEN per kete vend per kete toke per kete te quajtur KOSOVE dhe sakrifikica e tyre bene qe ne sot te jetoim lirė.Deri sa pėr meritat e tyre, rrahin gjoks si njeri krah ashtu edhe krahu tjetėr, pėr meremetim apo ndreqjen e tyre nuk rrahė asnjėri krahė.I fusin veshet leshė dhe pėr ta folin vetėm atėherė kur mbi gjakun e tyre, duan voten e popullit, njiherė kater vite.

    Varrezat e Koshares

    A ka turp se sa vien familjarėt, prindrit e dėshmorėve, me qindra e besa edhe mija kilometra e mos munden ti vizitoin dashurit e tyre. A ka veshtirė qe sa axha Hysni (babai i Agim Ramadanit) me nji mosh thyer, mos mundet shkoi e ta vizitoi birun e tijė.A ka veshtirė se sa nėna plakė e Sali qekut kthehet disa her rrugės pamunsi shkoi e ja ledhatoi barin e njom mbi varrin e birit. Por ka edhe shum e shum nėna tjera i ka pritur i njejti fatė e ku nji pjesė e zemres ė  tyre ju ka thyrė dhe mbetur Koshare.Gjersa Bukoshi, me parat e 3 % (djersen e bashkombasėve tonė) formon parti, a ka qenė e udhės ta rregulloi pakten rrugen gjeri te varrezat apo ti rregulloi ato. Por edhe parat e “Vendlinda Thėrret” besoi se kanė mbetur sa pėr tu rregulluar rruga. Por nejse, ky ėshtė fati i ynė i hidhur.Kurė do mirren dėshmorėt mbikqyrje institucionale, nga shtei, pėr cilėn e dhanė edhe jetėn.  Islam SADIKI


    Letėr e hapur

            PARLAMENTIT TĖ KOSOVĖS

          Duke ju pėrgėzuar pėr punė tė mbarė nė vitin 2003, ju deshiroi tė jenļ nė ushtrimin e pėrgjegjėshem tė autorizimeve, nga detyrat e obligimet e marrur nga qytetaret e Kosovės, pėrmes institucjonit tė zgjidhjeve nga vota e lir e demokratike.  Jeni institucjoni me mandatin e plotė legjitim , konform rregullativės juridiko-ligjore dhe kushtetuse tė njė shoqerije civile e demokratike nė Kosovė. Juve,  si institucjoni mė perfaqesimor, ligjėdhėnes, nė pėrfillje tė standartėve kushtetuse keni zgjedhur  Qeverin e Kosovės dhe Kryetarin e Kosovės, sipas marraveshtjės sė arritur dhe tė ndertuar mbi bazatė e njė  koncenzuesi politik nga tė tri forcat relevante politike qė kishin fituar mandate mė se shumti nė Parlament, LDK,PDK dhe AAK, dhe une si qytetar i Kosovės e kam pėrshendetur arritjen e marraveshtjės pėr zgjidhjen e njė qeverije me njė bazė tė gjėrė nga disa subjekte politike, sespse kam mendur dhe gjithnjė vazhdoi tė mendoi se nė keto faza kalimtare qė po i kaloin proqeset politike nė Kosovė qeverija njė partijake nuk ka mund tė jetė e sukseseshme, dhe pėr kundėr faktit se asnjė subjek politik nuk e kishte fituar kėte mandat nga rezulltati i zgjidhjeve tė pėrgjithshme, pėr mandatimin e njė qeverije njė partijake. Ndėrsa, pėr koncenzuesin politik siq une kam mendur dhe vazhdoi tė mendoi pėr zgjidhjen e Kryetarit tė Kosovės ka qen i gabuar dhe jo i bazuar nė votėn e lirė e demokratike tė qytetarve tė Kosovės nė Zgjidhejt e pėrgjithshme,  sepse zgjidhja e kandidatit pėr Kryetar tė Kosovės nė procedur parlamentare  edhe pėr heren e tretė tė votimit kishte deshtuar, dhe ky fakt ka qen dashur tė konsiderohet  i pėrfunduar sipas procedurave parlamentare, sespse keshtu veprohet nė tė gjitha parlamentet e shteteve demokratike,  keshtu ka qen dashur tė veprohet edhe nė Parlamentin e Kosovės. Prandaj, zgjidhja e imponuar e dr.Rugovės si kryetar i Kosovės ka qen njė nonsenės jo vetėm politik por edhe juridiko-kushtetues, qė paraqet njė dukuri sui-generis qė nė literaturen juridike don tė thot rast i veqant, duke i shkelur tė gjitha rregullat demokratike tė votės sė lir tė qytetarve,  nė  Parlamentin  e  Kosovės. Megjithate, njė zgjedhje e kėti lloi ndodhi nė Parlamentin e Kosovės,  pra gjithni duke pohuar sipas koncenzuesit tė imponuar, sigurishtė nga faktori i huajė duke e perjashtuar ate vendor. PDK e AAK u imponuan  mė nė fund tė japin votėn pėr zgjidhjen e dr.Rugovės pėr Kryetar tė Kosovės, edhe pėr kundėr qendrimeve dhe vlersimeve tė tyre paraprake,  por sidoqoftė nga vullneti i mirė i tyre qė proqeset politike tė avancohen pėr hir tė zgjidhjės sė qėshtjės sė pa zgjidhur tė statutit final pėr Kosovėn, qė tė mos pengohej mė tutje ndertimi i  institucjoneve,   Qeverija  dhe kryesishtė  Kryetari i  Kosovės.  Dr.Rugova i udhehequr prej tekeve emocionale ishte  kėmbengulės qė vetem ai tė jetė nė krye tė keti institucjoni duke mos i perfilluar as procedurat parlamentare, po vazhdoi tė paraqitet si  pengesė e vazhdushėme,  pėr  krijimin e  institucjoneve tė Kosovės sipas  votės  sė lirė tė qytetarve, me tė vetmin kushtė pėr zgjidhjen e tijė Kryetar i Kosovės. Une ketu si autor i kėsajė letre tė hapur, juve tė nderuar delegat tė Kuvendi tė Kosovės,  ju konfirmoi  se  qendrimin tim politik  e kam thanė nė kudėr tė hirarkisė nga subjekti qė veproi, PDK-sė, se nuk jamė pajtuar qė parlamenti i Kosovės, duke i shkelur rregullat demokratike qė  kandidati i cili ka provuar tri here tė kaloi nė procedurė parlamentare pėr tu votuar pėr Kryetar tė Kosovės,  tė zgjidhet nga njė koncenzus qė une kam mendur dhe ende mendoi i imponuar, dhe njikosishtė kam pohuar se  ky veprim eshtė i gabuar  dhe me  pėrgjegjėsi subjektive e objektive tė udheheqejesė partijake pėr shkelje tė tilla tė procedurave parlamentare pamvarishtė nga qellimi shumė i mir i tyre, dhe kam pohuar se ky akt eshtė njė veprim politikishtė i gabuar dhe kombėtarishtė i demshėm. Tani, mjerishtė koha po i verteton qendrimet e mija se zgjedhja e till e imponuar e njė kandidati pėr kryetar tė Kosovės del shumė e gabuar dhe demshėm jo vetėm nė aspektin politiko-institucional,  sepse po dr.Rugova  si Kryatar i Kosovės, eshtė duke i shkelur  autorizimet edhe aq tė kufizuara me tė ashtuqujturen kornizė  kushtetuse,  siē vijon:

    -se edhe pas njė viti  tė  zgjidhjės sė dr.Rugovės Kryetar i Kosovės, ai nuk e pa tė udhės tė e paraqet  njė fjalė apo ekspoze para Kuvendit tė Kosovės pėr situaten e pėrgjithsme nė Kosovė, sepse konform tė drejtave dhe obligimeve ai eshtė i detyrauar tė ipėrgjigjet  Organit mė tė lartė ligjėvenės tė Kosovės qė e ka zgjedhur,

    -se pėr qyterarėt e Kosovės ende eshtė e pa ditur qė Kryatari i tyre ka mbajtur ndoni takim zyrtar puplik me perfaqesuesit e institucjoneve tjera  perkatesishtė me Qeverin dhe Parlamentin,

    -se nga perfaqesuesi specijal i OKB, nuk  ka kerkuar puplikishtė qė kur tė perfaqesohej Kosova dhe populli i sajė duhet deomos tė jen prezent perfaqesuesit legjitim tė Kosovės, nė kontakte me nderkombetaret,

    -se bėn emrime nė fushen diplomatike pa u konsulltaur paraprakishtė me institucjonet tjera e nė veqanti me parlamentin e Kosovės, pėr qka e ven nė lojė autoritetin e Kryatrit tė Kosovės si institucjoni mė me autoritet politik e kushtetues,

    -se fillimishtė jep propozime pėr ndryshim tė simboleve, pa u konsulltuar me institucjonet tjera, dhe keto propozime i bėn si tė aplikushme, keshtu qė mendoi se kryetari luan me autoritetin e keti institucjoni qė eshtė duke e udhehequr, duke i imponuar teket e tija prej emocjoneshė pėr tentim ndryshimi  tė simboleve kombetare pa kurrfar procedurash ligjore e kushtetuse,

    -se shkakton huti nė popullin e Kosovės kur thot vazhdimishtė se Kosova eshtė e pa varur de fakto, dhe siq deklaron ai vazhdimishtė se Shtetit tė Kosovės i duhet vetem njohja formale,  kur dihen procedurat politiko-diplomatike dhe institucionale pėr tu pranuar njė shtet i ri nga faktori nderkombetar,  se njė paraqitje e tillė pėrqeshse e vazhduse para qdo nderkombetari e qvlerson duke e neqmuar proceduren  institucionale tė pranimit tė pamvarėsis pėr  Kosovėn  nga bashkesija nderkombetare,

    -se Kryetari i Kosovės duhet ta perfaqesoi tė gjithė popullin e Kosovės, pa anime politike, ideologjike, etnike, fetare,

    -se Kryetari i Kosovės duhet tė jetė simbol i unitetit e jo i pėrqarjės politik nė baza partijake, nė raste tė ndodhjės sė ngjarjeve manifestive dhe atyre tė hidhura,

    -se dr.Rugova jo vetem qyshė nga pėrfundimi i luftės qlirimtare, ngjarjeve tė ndryshme nė Kosovė, e sidomos krimeve tė ndodhura nga tė gjtha aspektet qė janė si dukuri devinate dhe e deshme pėr qdo popull dhe shoqeri demokratike, nė vend se tė luftohen duke i gjykuar nė parim me gjuhen e fakteve dhe argumenteve, ju jep karakter politik-partijak,

    -se dr.Rugova nga tė gjitha vrasjet e ndodhura nė Kosovė, pas luftė dhe tani, ahere kur viktimat e krimit janė antar apo simpatizant tė subjektit qė ai e udheheq, menjihere i paragjykon krime politike, apo vraseje me motive politike,  pa ofruar prova e fakte bindse pėr vrasit dhe motive vrastare nga zhanderri i kriminalistikės juridoko-penale, dhe sigurishtė se qdo krim duhet tė luftohet nga tė gjithė qytetaret por edhe nga Kryatri i njė vendi,  mirpo paraprakishtė  duhet tė pritet vendimi i organeve  policore dhe tė  gjygjėsis pėr  ta thenė fjalėn e vetė,  dhe gjykimi i parakoheshėm dhe i njianshem i ngjarjeve dhe krimeve  tek qytetarėt e Kosovės shkakton terror psikologjik me pasoja tė mėdha politike tė pėrqarjės nga bazat  partijake,  pėr qka Kosovėn dhe prespektiven e sajė e demtoin jo vetem para faktorit kombėtar por mbi tė gjitha tek faktori nderkombetar,

    -se Kryatri i Kosovės konform autorizimeve tė institucjonit qė e udheheq duhet qė tė gjithė qytetaret e Kosovės tė konsiderohen njejtas e tė barabartė duke kerkuar mbrojtje ligjore, pamvarsishtė percaktimeve tė tyre partijake,  spepse ka ndodhur qė nga disa vrasje tė ndodhura nė kosovė pas luftės qlirimtare viktima kan qen jo vetem antarėt dhe simpatizuesit e LDK-sė por edhe nga subjekte tjera partijake apo nga luftetar tė lirisė pa percaktime partijake dhe presidenti ka heshtur dhe fare nuk ka reaguar,

    -se paraqitjet e tilla nga dr.Rugova, pėr qyterarėt e Kosovės paraqesin njė devijim apo keqperdorim i tė drejtave, obligimeve dhe autorizimeve nga institucjoni i Kryetarit, pėrqka e demtoin rend situaten e pėrgjithshme nė Kosovė me tendenc tė keqesimit tė raporteve ndėrnjerzore,  ndėrfamiljare, ndė-etnike,  nderfetare dhe se fundi ndėrpartijake ,

    - se  ndikoin dukshem nė qvlersimin e proqeseve politiko-diplomatike qė tani mė po i kalon Kosova, nė keto faza kalimtare, qė kerkon njė zgjidhje tė drejtė e tė pranushme pėr  Kosovės me statutin final tė pamvarisė si e vetmja zgjidhje,  drejtė intergrimeve mbar kombėtare nė Evropen e bashkuar.

    - Duke ju  rrespektuar juve delegat tė nderuar,  pėr pėrgjegjėsin e juajė jo vetem politiko-institucionale, por ate kushtetuse konform tė drejtava dhe obligimeve parlamentare, dhe duke e qmuar guximin e juajė tė muajve tė fundit pėr marrjen e disa rezulutave dhe miratimin e mėse dhjetra ligjeve edhe pėrkundėr veshtersive dhe pengesave qė ju paraqesin faktoret tjerė, nga veprime  jo ligjore dhe jasht kompetencave nga korniza kushtetuse,  pėr tu prolenguar disa nga kompetencat e juajaj parlamentare, ju   ftoi  puplikishtė qė tani e tutje tė rreflektoni  guxim edhe mė tė madhė pėr ta aplikuar edhe masen e votbesimit pėr tė gjithė  udheheqesit e institucjoneve  nė Kosovė,  e  nė veqanti ju apeloi qė Kryatrin e Kosovės ta ftoni puplikishtė  pėr njė ekspoze mbi situaten aktuale e tė pėrgjithshme nė Kosovė, se paku pėr kėte peridhė qė juve e keni mandatur me legjimitet parlamentar,  duke i  vlersuar  tė gjitha veprimet dhe mos veprimet e tija konform autorizimeve qė i konsiderojė serishė tė paraqesin shkeje tė rend tė obligimeve ligjore  tė institucjonit qė ai e udheheq, gjithni nen mandatin e koncenzuesit politik qė juve e keni legjitimuar, duke kerkuar edhe mė tejė pėrgjegjėsi pėr tė gjitha veprimet e bėra dhe tė atyre tė pa bėra nė rrafshin politi, diplomatik dhe institucional, dhe mė tutje  nėn logjiken e fakteve tė vehet nė dispozicjon procedura e votbesimit jo vetem pėr dr.Rugovėn, por edhe pėr tė gjithė bartėsit e institucjoneve tė Kosovės,  sespe votbesimi eshtė kategorija mė demokratike e parlamentare qė mund tė   ushtrohej vetem evetem pėr tė u luftuar e qrrenjosur  dukurit negative e devijante nė shoqeri civile, se kjo masė preventive duhet tė fillohet nga bartėsit kryesore tė udheheqejes politike e institucionale.                                                                              

                                                                                                                Sylė ARIFI, Basel, 07,janar, 2003
                                                                                                            ish avokat i pamvarur nė Gjakovė.


      Deshirat e dr.Rugovės

      Pėr tė cilin  shtet na flet z. president,  me tė madhe spikat se eshtė i pa varur de fakto, duke kerkuar vetem njohje formale!  Cili ėshtė ai shtet, ku institucjonet e saja tė zgjedhura me voten e lir dhe demokratike  tė gjytetarve nė Kosovė,  tė monitoruar nga ndėrkombetarėt nga nendori i 2001, me   parlament, qeveri dhe president, tė detyruar tė veproin duke zbatuar rregullativen juridike, rregullore dhe ligje qė i bėjnė tė tjerėt ! E tė gjitha keto shqetesime pėr njė pamvarsi tė Kosovės ,  meqrast z.Rugova, me paraqitjet e tija vazhduse duke insistuar para qdo delegacjoni nderkombetar pamvarsishtė nivelin e pėrfaqesimit,  shtetar, diplomat e nga organizata tė ndryshme humanitare, sportive, kulturale  qė pa nderprerė e vizitoin Kosovėn,  para tė  cilėve z.Rugova  e shpreh preokupimin e tijė emocional  pėr siq thot ai vazhdimishtė une e kerkoi njohjen formale tė pamvarėsis sė Kosovės! Ku dihet se nė tė cilat nivele institucionale duhet tė paraqitet kerkesa pėr njohje ndėrkombetare  tė njė Shteti, dhe cilat procedura apo rrugė diplomatike duhet tė pėrfillen konform akteve normative, ligjeve dhe rendit kushtetues tė njė shoqerije demokratike,  duke qen nė harmoni me marraveshtje dhe akte nderkombetare.   Padyshim, se pėrgjegjėsija dhe detyrimet e z. Rugova si numri njė i  politikės kosovare eshtė e madhe dhe pikpytje drejtė realizimit tė kėsaj pėrgjegjesija jo vetėm politike por edhe kombetare eshtė edhe mė e madhe.

    Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova  kohėt e fundit ka ndermarrur disa veprime jo tė matura e tė papėrgjegjėshme  nė drejtim pėr realizimin e  pavarėsisė sė Kosovės, pa u konsulltuar nė rradhė tė parė me kompetencat e tija qė i ka caktuar dhe pėrkufizuar Korniza kushtetuse pėr tė cilen ai vetė e dha miratimin puplikishtė. Dihet se fjalėt e mėdha tė dr.Rugovės pėr pamvarėsi tė Kosovės janė shumė tė mirpritura si deshira por praktikishtė tek populli i Kosovės eshtė duke shkaktuar iluzjonet e viteve te humbura nga 10 vjeqari i para luftės qlirimtare dhe edhe tani vazhdon tė krijohet njė lloi fushate dekorative se kinse kosova e ka pamvarsinė por i nevoitet vetem njohja formale, e tė cilat opcjone nga keto deshira bijen nė kundershtim me situatat e reja nga ky realitet i krijuar nė keto faza kalimtare qė po i perjetoin proqeset politiko-diplomatike pėr  ndertimin e shtetit tė Kosovės, me monitorim dhe mbikqyrje nderkombėtare.

     Qdo shtet i pavarur, duhet tė i ketė simbolet e tij shtetrore pa dyshim, pėr dallim nga ato kombėtare sespse simbolet kombėtare janė tė shejta dhe tė pa prekėshme, se pavarėsia e njė vendi ka nevojė tė shoqėrohet me simbolet e veta. Por,  propozimet e dr.Rugovės diten e flamurit dhe pamvarsisė sė Shqipėrisė me 28.nendor 2002, pra nė 90 vetorin e kėsaj dite tė shejtė pėr tė gjithė popullin Shqiptar, nė njė manifestim tė mbajtur nė Prishtė i provoi tė i zbatoi si tė aplikushme simbolet kombetare, flamurin dhe himnin duke i shpalosur nė sallė, nė njeren anė dhe duke e kenduar himenin e tijė, pa u konsulltuar as me forumet e tija partijake, por vetem sipas tekeve tė tija, dhe thuajse Kosova nuk ka institucjone tjera, dhe mendoi se duke e keqperdoruar institucjonin qė ai e kryeson sot nė Kosovė e bėri njė hap jo vetem tė gabuar politikishtė por edhe tė demshėm kombetarishtė siq vijon: a. dr.Rugova para se tė i bėn propozim-qendrimet e tija  puplike, nga teket personale  pėr ndryshimin e simboleve duke e keqperdorur institucjonin e presidencesė, eshtė  i  obliguar jo vetem politikishtė por edhe moralishtė e mbi tė gjitha kombėtarishtė tė e kerkoi njė konsullt mė tė gjėr me institucjonet e tanishme tė Kosovės!  b. Propozimi pėr ndryshimin e mundėshem tė simboleve apo thėn ndryshe krijimi i simboleve tė nevoishme pėr shtetėsin e Kosovės nuk mund tė i mohohet askujtė, nėse kishte mbetur vetem propozim, por tė e provoshė pėr zbatim  nė praktikė,  pa kurrfar konsullte dhe pa kurrfar vendimesh nga institucjonet e Kosovės paraqetė njė nonsens moralo- politik dhe atakim direk i votės sė lir e demokratike tė qytetarve tė Kosovės! c. Sigurishtė se Parlamenti i  Kosovės si organi  mė i larti i njė vendi e ka kėte  tė drejtė tė marrė vendime tė tilla tė njė rėndesije tė veqant pėr popullin e Kosovės, d. Pėr qeshtje tė ndryshimit apo krijimit tė simboleve shtetrore shumė popujė kann vendosur nė procedura mė demokratike  me referendum pėr qka kompetent do tė ishte natyrishtė parlamenti  si organi me legjimitet demokratike tė bazuar nė institucjonin e votės sė lir tė qytetarve,  pėr qka  mendoi se z.Rugova me kėt rast nuk e ka ndimuar proqesin e avancimit pėr pamvarsinė e Kosovės por pėrkundrazi duke i shkelur tė gjitha etikat moralo-politike tė njė shoqerije, deshiron tė ia imponoi  popullit tė Kosovės,  teket e tija  duke i shkelur edhe pėrgjegjesit qė i takonin si kryesues i njė instiutucjon  me tė drejta dhe dytyra mė tė mėdha e tė sanksionuar  nga rendi juridik e kushtetues i njė shoqerije demokratike.

     Procesi i gjatė i pavarėsimit tė njė vendi muk mund tė jetė i realizuar vetem evetem duke u mbeshtetur nė deshira tė mira tė dr.Rugovės,  duke shkaktuar iluzjone nga qfardo teke personale, por kerkohet njė bashkpunim i gjithashėm politiko-diplomatike i njė strukture profesionale e me kompetenca  institucionale  duke patur mbeshtetje tė fuqishme juridiko-kushtetuse, nga njė shoqeri civile e demokratike.  Kosova   tani mė ka institucjonet e saja demokratike tė cilat kann pėrgjegjesi tė japin prova se janė duke i qfryetzuar tė gjitha mundesit e tanishme kushtetuse, e duke u bazuar nė vlerat e  luftės qlirimtare tė UQK-sė,  sot politika e Kosovės dhe institucjonėt e saja  me ligjimitet tė njohur nderkombėtar, do tė jenė nė pėrmbushjen e misjoneve tė marrura nga vota e lir, sigurishtė se do tė gjejnė forma e pershtetshme pėr ta realizuar tė drejtėn e natyreshme pėr ta rikonfirmuar shpalljen e pamvarsisė  pėr  Kosovėn.
     Emėrimi  i  senatorit  tė nderuar Bob Doll si ambasador nderi tė Kosovės nė Washington, gjė qė kishte me qen shumė i qelluar  pėr Kosovėn nė kėte situat qė po e kaloim, dhe  ekzekutimi i  Himni tė ri dhe i flamurit tė Kosovės,  paraqesin vazhdimin e gafeve tė dr.Rugovės, duke na sjellur nė perkujtimin e viteve  tė ashtuqujtura gandiste, me  iluzjone dhe deshira emocionale  tė tija.  Por se sot i deshiroim tė i perkujtoim Dr. Rugovės se jeni duke e kryer njė detyre me pergjegjėsi jo vetem politike por edhe diplomatike e institucionale konform rendit kushtetues, se pėrgjegjėsija eshtė edhe mė e madhe tani jo vetem nga rrafshi moralo-politik por mbi tė gjitha historik pėr popullin e Kosovės.
     Tė thuash  se Pavarėsia e Kosovės ėshtė  defakto njė realitet eshtė njė nonsenės politiko-diplomatik, sepse kjo nuk mvarėt nga deshirat, por z.Rugova duhet ta kupton mė nė fund se sot Kosova po administrohėt nėn autoritetin e rezullutes 1244 tė OKB, dhe nuk mjafton tė thuhet se neve na nevoitet vetem njohje formale e pamvarsisė pėr Kosovėn , kur dihen tendencat e disa forumeve nderkombetare ndajė neshė dhe veprimeve tė tyre  tė fundit qė janė duke u ndermarrur, shiqo nderhyrejėn e tyre ndajė rezullutave tė Parlamentit tė Kosovės, mosnenshkrimin e disa Ligjeve, mos njohejėn e dekretit tė juajė si president pėr emrimin e z.Dol, nderhyrejėt e pa spjegushme lidhur me kompetencat e instiucjoneve tona-Parlamentit dhe Qeverisė, mos reagimit tė mjaftuar apo fare pėr marrjen e disa mijrave hektar tokė tė Kosovės nga njė Shtet tjetėr- Maqedonija nė pazare me Serbin pa u pytur Kosova, mos reagimin e tyre lidhur me perambulen nė projekkushtetuten e tė ashtuqujturės serbi-mali i zi, dhe sidomos veprimet e fundit tė emisarit specijal z.Shtajner, pėr kinse bashkimin e Mitrovicės e qė kjo nenkupton ndarjen faktike e juridiko-administrative tė kėsaj Komune ,  administrimi i pothuaj se i afėr 25% tė teritorit tė Kosovės me ligjet e Serbisė nėn syrin dhe pajtimin e nderkombetareve,  dhe sidomos konfirmimet e z.Shtajner se qeshtja e statutit final pėr Kosovėn do tė vendosėt nė Kshillin e sigurimit nė OKB, qė eshtė nė kundershtim me dispozitat e dokumentit tė Rambujesė, ku thuhet se populli i kosovė duhet ta shpreh vullnetit e tijė tė lirė pėr statutin e tijė final, dhe shumė e shumė veprime tjera po tė i rikujtoj o dr.Rugova, dhe qfar duhet tjetėr tė veprohet e ti tė vazhdoshė tė luash me ndjenjen mė tė sinqert tė popullit tė Kosovės pėr pamvarsi, se gjeja Kosovės i mungon vetem njohja formale.

     Me pėrgjegjesi dhe i  ndėrgjegjshėm pėr rolin  historik tė popollit tė Kosovės, pas njė pune tė gjatė e plot sakrifica,  mendoi se Institucjonet tona janė para njė pergjegjėsije historike qė duhet tė i  avancoin  proqeset politiko-diplomatike pėr zgjidhjen e statutit final tė Kosovės dhe tani praktikishtė Parlamenti i Kosovės nė bashkpunim nga i gjithė subjekti relevant politik nė parlament dhe i gjithė spektri politik e intelektual nė Kosovė, ta vėn nė rend dite zgjidhjen e statutit final pėr Kosovėn duke e krijuar mekanizmin mbrojtės pėr ta  rikonfirmuar Shpalljen e pamvarsisė dhe njohjen nderkombėtare tė Shtetit tė Kosovės.

     Bazel, Sylė ARIFI

     25.12.02.


                                                      - MUHAMET ARIFI -

      SHEMBULLI  I PĖRKUSHTIMIT INTELEKTUAL DHE NJERĖZORĖ

     

            Pėrpjekjet e pareshtura tė njeriut shqipėtar nėpėr  kohė  tė ndryshme dhe periudha tė caktuara tė historisė  kanė qėnė tė  vazhdueshme  pėr tė mbrojtur identitetin e rrezikuar  nga gllabėruesit qė donin tė na zhbėnin  nga faqja e dheut. Breza tė tėrė u desh tė luftonin, nė forma tė ndryshme, duke kaluar nė ethe tė jetės  pėr tė arrijtur deri te dita e shumėpritur  e lirisė. Ndodhėn ngjarje tė rėndėsishme, qė u bėnė pjesė e rėndėsishme e kėsaj historie, ndėrsa nė faqet e saj  mbeti i pashlyer  roli dhe kontributi i gjithė atyre qė u bėnė anėtarė tė kėsaj pjese tė rėndėsishme .

    Puna dhe pėrkushtimi intelektual shembull edhe pėr tė tjerėt

             
    Njė nga tė shumtėt veprimtar, qė nė ditėt mė tė mira tė rinisė sė tij iu bashkua rradhėve tė njerëzve, qė punonin pėr tokėn e Kosovės dhe pėr ēlirimin e saj nga kthetrat e egra tė robėrisė, ishte edhe Muhamet Arifi. I lindur nė Molliq tė Rekės sė Keqe tė Gjakovės  mė 08 janar tė vitit 1958 dhe i shkolluar nė vendlindje, Gjakovė e Pejė, Muhameti shumė shpejt arrijti, tė bėhej njė emėr, qė me punėn  e tij tė pėrkushtueshme tė arrinte rrezultate  tė lakmueshme. Pėr rolin e tij dhe kontributin nė lėminė profesionale ku punoi, ai arrijti qė brenda njė kohe tė shkurtėr tė korrte suksese tė dukshme. Dhe puna e pėrkushtimi i tij  professional bėri qė ai tė emėrohej  drejtor komercial  nė kooperativėn bujqėsore tė Becit, atėbotė njė ndėr ndėrmarrjet bujqėsore mė nė zė nė tėrė Kosovėn. Kjo njohje, ky nam i asaj Kooperative ishte edhe njė pjesė e  angazhimit dhe e kontributit tė Muhamet Arifit .Kjo ishte njė pjesė e ndritshme e veprimtarisė sė tij nė fushėn  e profesionit tė tij  si komercialist .Vijnė vitet tetėdhjetė. Fillimi I kėsaj periudhe kohore pėr popullin  e Kosovės ishte  njė tregues, i cili po paralajmėronte kohė tė rėnda  por tė rėndėsishme qė do tė jenė  edhe udhėrrėfyese pėr realizimin final  tė qėllimit tė pėrpjekjeve  tė kėtij populli. Marsi i vitit  1981 shėnon  konkretizimin e fillimit tė realizimit tė njė lufte  tė pakompromis tė kėtij populli. Nė Prishtinė  dhe kudo nė Kosovė shpėrthyen demostrata  studentore  nė kėrkim tė  drejtės elementare pėr popullin e Kosovės siç ishin liria, barazia dhe ajo mė sublimja, Republika, pėrmes sė cilės duhej tė realizoheshin edhe qėllimet. Njerėzit pėrparimtarė, atdhetarė tė devotshėm dhe punėtorė tė palodhshėm  tė çėshtjes  madhore kombėtare iu bashkuan zėrit kėmbues tė studentėve, tė organizuar pėr tė ēuar deri nė fund kėrkesat e tyre. Me zėrin studentor, tė sublimuar pėrmes demostratave  dhe organizimeve tė tjera ilegale nga grupe dhe individė, qė kishin njė qėllim, bashkohet edhe Muhamet Arifi .  Kėtė ai nuk e  bėnte  rastėsisht. I nxitur  thjeshtė nga ndjenja e pėrkrahjes, ai tashmė ishte pėrpjekur edhe politikisht.Këtë e kishte  edhe traditė familjare. Gjatė kėsaj kohe  e deri nė fillim tė viteve nėntėdhejtė Muhameti dha njė  kontribut tė ēmuar, nė forma tė ndryshme, nė shpierjen  pėrpara tė procesit tashmė  tė nisur jo vetėm nė fillim  tė viteve tetėdhjetė .

                      I pathyeshėm edhe pėrballė torturave psiqike dhe fizike tė UDB-sė

    Vitet 1990-1991 atė e gjejnė tė kyqur tashmė nė struktura tė rėndėsishme politike , tė cilat ishin bashkuar rreth njė qėllimi : kurorėzimit tė kėrkesave  dhe iangazhimeve tė vazhdueshme tė njerzėve mė tė devotshėm tė kėtij populli nė fitimin e lirisė dhe tė ēlirimit tė atdheut , tashmė tė pushtuar e tė pėrplasur keq pėr toke. Janė kėto vite kur Kosova  po vuante ditėt mė tė egra tė historisė sė saj. Kur ajo tashmė ndodhej nė njė pushtim tė egėr nga regjimi serb , kur mė nuk funksiononte asnjė segment institucional,ato ishin pushtuar e njeriu shqiptar ndiqej kudo. Nė kėtė kohe ishin formuar grupe tė rėndėsishme qė bėnin plane strategjike se si tė zgjidhej  ky problem.  Njė nga kėto ishte edhe Fronti Nacional pėr  Ēlirimin e Kosovės. Nė kėtė formacion, i cili vepronte edhe nė Gjakovė, ishte edhe Muhamet Arifi por jo nė mėnyre tė drejtpėrdrejtė. Meqė I vėllai itij, avokati dhe atėdhetari Sylė Arifi ishte i angazhuar nė kėtė organizatė, Muhameti kishte marrė njė rol tė rėndėsishėm. Ai pėrmes komunikimit me opinionin dhe nė forma tė tjera  mundohej qė  misionin  e kėsaj organizate  patriotike dhe luftarake, e cila pėrgatiste njerėz pėr një luftė pėr ēlirim, ta drejtonte dhe ta bėnte tė njohur edhe nė masat e gjėra popullore.Muhameti kishte njė mision politik nė kėtė rast, por qė ishte mjaft I rėndėsishėm pėr momentin. Ėshtė koha kur grupe dhe individė tė bashkuar rreth Frontit Nacional pėr Ēlirimin e Kosovės ishin hetuar dhe disa prej tyre  edhe arrestuar nga organet e sigurimit  sërb tė instaluar  nė Gjakovė e Kosovė pėrgjithėsisht. Me kėtė rast fillojnė hetimet rreth tė vėllait tė Muhametit, Sylės. UDB-ja shton presionin dhe represionin edhe ndaj Muhamet Arifit . Pėr ēdo ditė thirret dhe maltretohet nė polici , ndėrsa krimineli Sreten camoviq,i cili ishte nė atė kohė edhe kryeshef i Sigurimit serb nė SPB tė Gjakovės, mundohet tė pėrdorė edhe metoda mė monstruoze ndaj Muhametit vetėm pėr ta thyer atė fizikisht, moralisht dhe kombėtarisht . Ishte kjo njė metodė e njohur  mirė e kėtyre organeve, tashmė tė ushtruara me vite  ndaj shqipėtarėve  dhe nė veçanti ndaj  atėdhetarėve tė shquar. Megjithė torturat dhe presionin e vazhdueshem psiqik, Muhamet Arifi arrijti tė qėndrojė i pathyeshem  nė misionin e tij dhe tė shokėve tė idealit. Veprimtaria e tij prej atėdhetari  vazhdon  edhe nė vitet qė vijnė  edhe pas zbulimit dhe burgosjes sė disa anėtarėve tė  FNĒk-sė. Me arratisjen e tė vėllaut tė tij Sylės nė dhjetor tė vitit 1996, ndaj Muhametit ushtrohet njė presion edhe mė I madh. Merret prapė nė polici dhe atje maltretohet dhe kėrcėnohet edhe me likuidim fizik, por ai nuk dorėzohet asesi . Nuk dėshiron tė largohet nga Kosova, ndonėse kishtė mundėsi. Ai nuk dėshironte ta bėnte njė veprim tė tillė,  ngase ishte i vetėdijshėm se organėt e pushtetit serb  e  dėshironin njė gjė tė tillė kur bėnin presion mbi tė. Deri me shpėrthimin e luftės  frontale nė Kosovė dhe tė daljes nė skenė tė UĒK-sė , Muhameti mban lidhje tė vazhdueshme me njerėz qė asnjeherė nuk e ndalėn  veprimtarinė atėdhetare si mr. Muhamet Rugova ish i burgosur politik, Musa Shehu prijės i shumė manifestimeve politike e atdhetare qė nga vitet 81 dhe Sulejman Beqa ish pjestar dhe ndėr organizatorėt e demostratave tė 81-ës, nga ky vit  me motive politike i arratisur duke jetuar dhe edhe mė tutje duke vepruar pa ndarė pėr ēėshtjen kombėtare nė mergatėn shqiptare, etj. Ishte koha e veprimit konkret. E kalimit nga ilegalja nė luftė frontale, sepse mė s'kishte  ēfarė tė fshihej e pritej . Gjatė kėsaj kohe ai mbante kontakte me vėllaun e tij Sylėn, i cili ndodhej nė mėrgim. Atje ai sė bashku me tė tjerėt zhvillonte aktivitetin e filluar nė Kosovė . Pėrmes tė vėllaut ai, por edhe pėrmes aktivitetit tė tij asnjėherė tė ndalur, ai njihet edhe me kreatorėt e luftės pėr liri, me udhėheqės tė lartė tė UĒK-sė  si me Jashar Salihun etj. Ėshtė marsi I vitit 1998. Nė Drenicė lufta kishte filluar, ndėrsa flakėt e saj ishin pėrhapur nė tė gjitha pjesėt e Kosovės qė kėrkonte lirinė dhe ēlirimin e saj nga kthetrat e robėrisė serbe. Meqė ai kishte kontakte dhe ishte nė dijeni pėr rrjedhat  e luftės qė  shtrihej kudo ne Kosovė, Muhameti kyqet nė Shtabin e UĒK-sė  qė ishte formuar nė fshatin Osek Hylė, ku prej vitesh jetonte. Me kontributin e tij tė pamohueshėm, por edhe  tė bashkėveprimtarėve tė tjerė  tė strukturuar rreth kėtij Shtabi , pėrmes Sylės , tė vėllait tė Muhametit , Ii cili vepronte  nė perėndim, perkatėsisht nė Zvicėrr, ai arrinë tė siguroj armatim pėr shtabin, por edhe pėr zonat e tjera tė luftės. Meqė fashti Osek Hylė ishte nė njė pozicion shumė tė rėndėsishėm dhe njė kanal i mirė pėr sigurimin e armatimit pėr zonat e luftės, mė urdhėr nga lart, ishte e ndaluar lufta frontale nė kėtė fshat. Prandaj, njisiti i formuar nga Shtabi i Osekut vepronte nė ilegalitet dhe qėndronte nė gjendjė  tė plotė  gadishmėrie .        Nga torturat nė burgjet serbe pėson goditje tė rėndė shėndetėsore, por jo edhe thyerje shpirtėrore e kombėtare Meqė nė kėtė fshat vepronte nė atė kohė njėri nga bashkėpunėtorėt mė tė rrezikshėm tė policisė e ushtrisė serbe, kolaboracionisti Muharrem (Mushk) Jakupi  me  tė bijtė dhe me grupin e tij, aty paraqitej rreziku i zėnies dhe i shpėrbėries sė kėtij Shtabi,  gjė qė ndodhi pak mė vonė, kur forca tė shumta policore dhe ushtarake serbe, tė ndihmuara  edhe nga ky kolaboracionisti (Mushk Jakupi) rrethuan fshatin, pasi mė parė aty njė pjesė e popullatės  kishte dorėzuar “ vullnetarisht “ armėt  e veta  personale, ndėrsa pjesėtarėt e Njėsitit tė UĒk-sė ishin larguar nga fshati  dhe ishin bashkuar me njėsitet e tjera tė UĒK- sė  tė ZOD. Rrethimi I fshatit Osek Hylė ndodhi mė 20 gusht tė vitit 1998. Pas bastisjeve, maltretimit nga ana e policisė serbe, mė kėtė rast bashkė me 23 bashkėfshatarėt e tij arrestohet edhe Muhamet Arifi me tė birin Valonin , ndėrsa ditė mė vonė ai sė bashku me bashkėfshatarėt e tij dėnohet nga Prokuroria Publike e Qarkut nė Pejė pėr vepėr penale tė terrorizmit  dhe bashkim me njėsitė e UĒK–sė. Muhameti mė kėtė rast dėnohet me 6 muaj dėnim, tė cilin  e vuan deri nė fillim tė muajit mars tė vitit 1999 nė burgune  Pejės  dhe atė tė Lypjanit. Gjatė mbajtjes  nė burg dhe gjatė qėndrimit tė tij nė hetuesi Muhameti pėrjeton tortura tė tmerrshme, tė cilat ia dobėsuan shėndetin dhe sipas pohimeve tė anėtarėve tė  familjes sė tij ai nga pasha 90 kilogramėshe kishte rėnė nė 30 kilogramė, gjė qė ndikoi mė pas nė mospėrmisimin e shėndetit tė tij dhe me pasimin e vdekjes sė hershme, nė kohėn kur i duhej shoqėrisė  pėr tė dhėnė kontributin nė liri, tė cilėn e deshi aq shumė  dhe pėr tė cilėn punoi me pietet. Pas kohės sė kapitullimit tė ushtrisė serbe dhe tė vendosjes sė trupave tė NATO–sė nė Kosovė, Muhameti  pėrmes angazhimit tė tij politik, dha njė kontribut tė ēmuar  nė kėtė drejtim . Duke qenė njė nga anėtarėt  e hershėm tė formacioneve ilegale  dhe mė pas tė atyre qė u angazhuan  nė frontin e hapur tė luftės pėr liri, Muhamet Arifi  u inkuadrua nė rradhet e Partisė Demokratike tė Kosovės, njė subjekt  politik, i cili u formua nga strukturat udhėheqėse tė Drejtorisė politike tė UĒK-sė. Pėrmes inkuadrimit  dhe angazhimit  nė kėtė subjekt Muhameti e shihte rrugėn e kurorėzimit tė aspiratave tona kombėtare, pėr tė cilat  bashkė me shumė shokė kishte derdhur njė pjesė tė madhe tė kontributit. Ishte anėtar i  kryesis ė   nė Degėn e PDK–sė nė Gjakovė dhe pėr njė kohė edhe pėrfaqėsues i kėtij subjekti nė qeverinė komunale. Se Muhameti kishte  dhėnė njė kontribut tė ēmuar nė luftė pėr avansimin e ēėshtjes sonė kombėtare, kėtė e dėshmon edhe puna dhe vepra e tij.  Rrezultat i punės dhe i angazhimit tė tij patriotik, ishte edhe kuptimi i rėndėsisė sė kėsaj ēėshtjeje edhe nga anėtarėt e tjerė tė familjes sė tij tė ngushtė, si vėllezėrit, djemtė etj, tė cilėt duke marrė shėmbullin  e tij qė nė ditėt e para u inkuadrua nė rradhėt e UĒK-sė e mė vonė kaluan edhe kufijtė administrativė tė Kosovės, pėr tė ndihmuar edhe vėllezėrit e tjerė shqipėtarė  nė viset e mbetura nėn pushtimet e huaja. Kėtė e dėshmojnė edhe angazhimet e tė vėllaut  Islamit nė rradhėt e UĒK–sė, pėrkatėsisht nė Njėsitin  e UĒK-sė nė fshatin Osek-Hylė, dhe mė vonė i angazhuar nė sektorin e veēant nė Policinė ushtarake tė formuar nga Shtabi i Pėrgjithshėm i UQK-sė
    Edhe djemt e Muhametit ndiqnin rrugėn e babait dhe tė xhaxhait tė tyre Sylės. Pėr tė dhėnė kontributin e tyre pėr Kosovėn ishin tė angazhuar gjatė tėrė kohės sė luftės "Agroni nė brigadėn 138“Agim Ramadani “ dhe Albani mė vonė edhe  nė rradhėt e Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare nė Maqedoni. Kjo ėshtė njė pjesė e rrėfimit pėr Muhamet Arifin, njeriu i cili diti pėrse jetonte dhe pėrse punonte Ai ishte njė njeri qė deshi tė jetonte dhe tė vdiste, megjithatė vertikalisht, sepse misioni i njeriut ėshtė qė tė jetojė me ndėrgjegjëshmėri dhe vendosmėri tė plotė. Sepse, thoshte Muhameti, tek e fundit njerėz jemi dhe njė jetė e kemi, por kėtė duhet ta dijmė si ta jetojmė. Tė jetosh  mundesh gjithėēysh, por tė jetuarit gjithėēysh nuk ėshtė edhe mision I kėsaj jete. Prandaj , ai kishte parasysh se tė jetuarit me nderė dhe duke lėnė gjurmė tė mira ėshtė njė mision i kėsaj jete. Prandaj, Muhamet Arifi dijti tė jetojė dhe tė punojė ashtu si duhet dhe si i ka hije njeriut tė pathyeshėm, i cili vetit, me vetėdije tė plotė, ia ka ngarkuar rolin e rendė, por tė rėndėsishėm tė luftės sė pakompromis, tė realizimit tė idealeve tė shenjta - "luftës së pandėrprerė pėr qėshtjen madhore tė atdheut . 

    Islam Haxhiu, gazetar\Gjakovė


      Kosovėn e DUA mbi tė gjitha!

              Lufta e Koshares ishte njė nga betejat e rendsishme historinė e shqiptarėve. Ajo hynė radhėn e betejave veqanta historisė sonė, jo vetem lidhur me pėrmasat ka pasur, por edhe me mėnyren e organizimit, me sukseset e arritura dhe me vetė synimet e saja. Meritat pėr suksesin e asaj beteje bein mbi gjithė eprorėt dhe ushtarėt muren pjesė dhe dhanė kontributin e tyre. Kjo betej shquhet ndėr tjerat edhe pėr atė njėsia kishte komandėn profesionaliste me Akademi ushtareke kryera, si Rrustem Berisha, Musa Gjakova, Fadil Hadergjonaj, Skender Rexhahmetaj, Skender Hasangjekaj, Hysen Berisha etj.

    Kėsaj radhe nuk do ndalem te dėshmoret e rėnė, nuk do ndalem te dėshmorėt Agim Ramadani, Sali Ēeku dhe 16 dėshmorėt e tjerė ranė aty, sepse pėr ta edhe po shkruhet me vite e shekuj, nuk do i dalim hakut. Kėsaj radhe do pėrqendrohem te njėr nga heronjėt e gjallė kesaj beteje. mesin e shumė eprorėve komanduan atė njėsi, me moton „pas meje trima" ishte edhe Anton Quni, i cili ėshtė njėri nga merituarit pėr suksesin e arritur.



    Anton Quni, autori shkrimit Islam Sadiku dhe Hysen Berisha nė Nashec

                                        Kush ėshtė Anton Quni?

            Antoni lindi fshatin Fshej Hasit, ku e kreu shkollėn fillore. U regjistrua shkollen e mesme ushtarake Beograd, ku pas kryrjes i vazhdoi studimet Akademin ushtareke, cilėn u specializua kėmsori. Antoni u caktua punoi Shibenik Kroacisė, ku edhe e gjeti lufta ndėrmjet Kroatėve dhe APJ-sė. Ai si dhe shumė ushtarak kosovar, pa u hamendur fare, kaloj krahun e Kroatėve. Vitet e paraluftės Kosovės Antoni i kaloj Zvicėr. Aty ai pati rastin njpftohet me shumė ushrtarak kosovar vepronin kaudėr Grupit ushtarakėve kosovar. tubimet e eprorėve Antoni ishte i qetė. Shumė rrallė fliste dhe ishte si disa tjere zjarr qitėshin nga goja, e realitet asgjė nuk bėnin. Masakrat e marsit Kosovė, prekėn shumė zemėn e tij bujare, ashtu sikurse sikurse prekėn edhe zemrat e tjera ndershme shqiptare.

           Ne tubimin e fundit me eprorė Zvicer , Antoni ishte gjitnjė i qetė me fjalė fare por i mbushur me mėllef ndaj forcave serbe. Ne kėt tubim u muren detyrat konkrete se si dhe kurt ė shkohet pėr Kosovė. Duke parė se punet shkoishin ngadalė, Antoni pa kurrefarė thirrje zyrtare u nis drejt Shqipėrisė. Me arritur atje, bisedėn pati me ndjerin Ahmet Krasniqi, insiatoj sa parė lejohet hyrja e tij Kosovė.

    Kur i kryhen formalitetet e regjistrimit ky me nji but dhe ashtu qetė si qdo here e pytė pėrgjegjsin.

    • A thua kur mundem tė futem nė Kosovė
    • Shiqoni ėshtė duke u kompletuar njesiti e pasi tė kompletohet njesiti do niseni.
    • Por a mundeni tė mė thoni se sa zgjatė kjo pėrafersishtė. Pyet prap Antoni.
    • Besoi se sipas parashikimeve shum shpejtė,dy apo tri javėsh.
    • Shum gjat. Shum gjat po shkoika.
    • Unė mendova menjiherė, sotė apo neser.

    Kjo ishte kėrkesa e parė dhe e vetme e nji eprori i cili kėrkonte qė sa mė parė tė futej nė Kosovė. Ishte guximi, trmėria, atdhedashuria, patriotizmi i tė urtit Anton Qunit. Antoni nė Shqipėr, qendrat servitore u bashkangjit me Agim Ramadanin, Sali Qekun, Rrustem Berishen, Hysen Berishen, Fadil Hadergjonin, Musa Gjakoven e shum e shum tė tjerė ku sė bashku bėnin GOP-3. Antoni u caktua tė komandoi forcat speciale "DELTA" detyrė tė cilen e kreu me sukses dhe profesionalizėm tė madhė deri nė fund. Detyrė e keti njesiti ishte qė tė futen nė mbrendi tė forcave tė armikut, tė mbledhė tė dhena pėr tė, pėr numrin e ushtarėve tė armikut, tekniken dhe drejtimin e tyre. Nuk munguan asė aksionet e shpejta dhe tė befasishme qė kjo njesitė i ndermuar nė bjeshkė te Junikut , Botushės e Zharre e Zakup, ku forcat serbe paten humbje tė mėdha. Nė tė gjitha keto arsione muar pjesė Antoni sė bashku me Agim Ramadanin.

                    Anton Quni, Autori i kėti shkrimi, Hysen Berisha  nė Nashec

       Beteja e lavdishme e thyrjes sė kufirit nė Koshare u planifikua dhe u udhheqė nga Ushtarak profesionalistė ku njeri ndėr ta ishte edhe Antoni. Ishte aty ku e kėrkonte nevoja. Rėmja heroike e Agimit dhe Salihut ishte humje e madhe pėr tėr njesitin, por humbje e madhe ishte edhe pėr komanden, dhe njiherit edhe pėr Antonin. Por lufta duhej vazhduar. Amaneti i Agimit e Salihut dhe dėshorėve tė tjerė duhej quar nė vend. Pas ramjes sė Agimit Antoni emrohet Shef i Shtabit tė GO 3 nė vend tė Agimit. Detyrė e vėshtirė por edhe nderi i madhė. Luften e vazhduan dhe amaneti i dėshmorėve duhet quar nė vendė deri nė fitore, punė dhe detyrė tė cilen e realizoi, sė bashku me shokė, me mjaft sukses. Pas lufte Antoni ėshtė pjsetarė Trupave Mbrojtės sė Kosovės, kolonel, ku sot ėshtė shef i shtabit i nji kazerme qė mban emrin e tė madhit Agim Ramadani.

      "Vdis qė tė njofim se kush je" thuhet nji proverb Gjerman. Fati deshi qė Antoni i gjallė ta pres lirin e Kosoves. Antoni sot ėshtė nji hero i gjallė. Nji njeri me tė kaluar tė ndritur. Me nji meritė tė pa kontestushme pėr lirinė e Kosovės. Lumė ai popull qė ka kėsi njrezish tė mėdhenjė ku njėri nder ta  ėshtė edhe Anton Quni. (Islam SADIKI, Zvicerr, Gusht 2002)


    3 gusht 2002
    Vizitorė tė dashur, para pak ēastesh na arrijti nga bashkpunėtori ynė i rregullt ISLAM SADIKU- (epror dhe analitik i ēėshtjeve ushtarake)njė analizė shumė interesante dhe me interes tė pergjithshėm pėr opinionin nė tėrėsi dhe sidomos pėr ata qė merren dhe duan tė merren me politikėn e realizimit tė interesave tona jetike se sa duhet qenė kurreshtar me rastin e servisimeve tė maskuara tė informacioneve nga armiqėt dhe perkrahėsit e tyre.
    Textin po e botojmė origjinal ashtu si na arrijti ne redaksi, pa kurrfarė intervenimesh pėr ta ruajtur origjinalitetin e tij.

         Qka mshifet prapa tuneleve  tė Goleshit

    Me 2 Gusht 2002 u bė hapja ( e nji pjese) “solemne” tė tunelit tė shumė  folur tė Goleshit, pėr gazetarė dhe media. Shumica e popullates vetem se kishin dėgjuar se egziston por si dhe sa ėshtė kėtė mundėshin vetėm ta paramendonin. Me kėtė, ushtaret Rusė nė kuader tė KFOR-it menduan se pėrfundoi njiherė e pėrgjithmon misteri i kėti tuneli dhe e kėsaj nėntoke. Por jo.

    Tuneli Goleshit
    kliko mbi hartė pėr tė parė detalet e tunelit

    Qka ka nėn Golesh

           Nė nėntoken e Goleshit, afer Aeroportit tė Prishtinės (mė poshtė AP), egziston nji zingjirė tunelesh dhe kanalesh nėntoksoe tė cilat e pėrshkroin horizontalisht dhe vertikalisht tėtėr nėntoken e kodres sė Goleshit. Nė kėto tunele ka edhe shumė kryqėsime dhe lidhje ndėrmjet koridoreve dhe dhomave tė tjera. Nė foton mė poshtė jam munduar qė pėrafersisht ta paraqesė planin e kėsaj nėntoke, e kėtijė labirinti tė vertetė.Tuneli i cili ju prezentua mediave dhe publikit ėshtė vetėm 1/3 e tėr tuneleve tė Goleshit, apo me mirė tė themi se u prezentua vetem tuneli kryesorė pa pjeset ansore dhe pa pisten kryesore.Hyrja e gazetarėve u bė nga dalja rezervė apo dalja e kushtėzuar. Kjo dalje ėshtė e planifikuar nė rast sulmesh dhe bllokimesh tė daljeve tjera, qė tė sherbei pėr terheqjen e pėrsonelit.Aty ėshtė pista e Aeroplanave e cila ka dy dalje, apo nji hyrje dhe nji dalje. Hyrja-Dalja  kryesore ėshtė nga pista e AP, paralel me tė, nga drejtimi i Prishtinės.Dalja e tjetėr (kėtu vetėm munden tė dalin aeroplanet e kurrsesi tė zbresin, gjersa nga hyrja tjetėr ėshtė e kunderta edhe zbritja edhe ngritja) ėshtė paralel me hyrjen nė anėn e tjetėr tė Goleshit ka drejtimi i Gjakovė-Pejė.Portat hyrse - dalse kryesore janė tė levizshme nga anėt, tė metalta nga pjesa e mbrenshme kurse nga ana e jashtme janė tė maskuara, kamofluara, me gurė dhe cement nga vetė vendi i tyre, aqė preciz qė nuk mundet tė verehen nga lartėsija.Hyrja kryesore, nga ana e AP ėshtė poashtu e maskuar dhe kamofluar me disa lisa, plepa tė cilėt janė tė mbjellur mbi pisten e asfaltuar e nji gjersije prej 20 m me gjersi tė njejtė tė pistės sė AP.Dalja nga pjesa jugore ėshtė e engritur nga toka dhe se kur fluturakja del nga kjo dalje atėher ėshtė vetėm nė ajėr. Gjatsija e kėsaj piste ėshtė 1200 m me nji gjersi 14 m dhe lartėsi 8 m.Pos kėtyre, pistes kryesore dhe tunelit kryesorė, nėn Golesh ka edhe tunele dhe strehimore tjera tė cilat sherbein pėr marvajtjen dhe komandimin.Dy strehimore afer kryqėzimit tė koridorit me pisten kryesore  shėrbein pėr “parkimin” e aeroplanave dhe mirėmbajtjen e tyre. Vetėm nė njeren strehimore munden tė qendroin 5- 10 MIG- 21 mvarsishtė se a janė vetem tė parkuar apo edhe mirėmbahen.Afer kėtyre Strehimorėve, gjindet venqendrimi i pilotėve nė tė dy anėt e pistes ku qendroin ne gjendje gadishmerie tė shkalles 1.

    Pėrpos tyre nė nėntoken e Goleshit gjinden edhe:

    -         Qendra Komanduse- Komanda e Korpusit.

    -         Qendra e radarėve

    -         Qenra e lidhjeve dhe deshifrimit.

    -         Baza e sistemit raketorė

    -         Magazinat e municionit armatimit

    -         Magazinat e derivateve dhe Kerozinit

    -         Magazinat e Veshmbathjes dhe ushqimit

    -         Venqendrimi i Ushtarėve, ushqimi dhe fjetja e tyre nė nji madhėsi te Bataljonit, kryesisht Polici Ushtarake.

    Duhet vequar se tė gjitha keto tunele, strehimore, janė tė lidhura ndermjet vete me nga nji hyrje dhe me nga nji dalje dhe se janė tė paisura me filterė special nė raste tė sulmimit me arme biologjike – kimike.

    Kjo nėntok me rrymė funizohet nga  AP nė  kushte tė paqes, a me gjenerator nė kushte tė luftės.

    Me uij furnizohet poashtu nga AP, por ne rast lufte furnizohet me nji sasi tė uijt nga nėntoka, edhe pse e vogėl por i akumuluar.

    Kush dhe kurė u ndertua ky Tunel

    Ky tunel, i cili ėshtė i dyti pėr nga madhėsija pas atijė tė Rakovices afer Beogradit, filloi tė ndertohet nė vitet e 60 ta dhe nuk u pėrfundua thuaj se kurrė,sepse gjithnji u ndertoike, rindertoike dhe u riparoike diqė. Projektues dhe ndertues tė tijė janė Inzhinjerėt  Rusė.Nė ndihm tė tyre isht Bataljoni i  Xhenios (Ingjinjerisė) i Korpusit tė Prishtinės. Nė ndertimin e kėtij tuneli muren pjesė edhe nji numėr i madhė i tė burgosurive tė Pėrjetshėm qė nė atėkohė gjindeshin nė Burgjet jugosllave. Nė tė punuan ekskluzivisht eproret serb vetėm e vėtem qė tė ruhet sekreti i kėtij Tuneli.I tėr tuneli u financua dhe u mbikqyr nga Shtatmadhoria e APJ-sė dhe pėrsonalisht nga Nikolla Lubiqiqi.Qellimi i ndertimit tė ketij tunelit ishte mbrojtja nga nji sulėm eventual nga Shqipėria dhe se armatimi dhe pėrsoneli tė maskohen nga popullata shumicė e Kosovės.Gjat sulmeve tė NATO-s ndaj caqeve Serbe, po ashtu shėrbei pėr mshefjen e nji numri tė madh fluturakesh qė gjindeshin nė Kosovė por qė i pruan edhe nga Serbia e posaqėrisht nga Aeroporti i Tutinit, Nishit dhe Podgoricės.(Islam SADKI-Epror-Analist Ushtarak)


    12 prill 2001
    Nė dyvjetorin e Kosharės
    Shkruan: Jakup Krasniqi

    - Lufta Ēlirimtare e popullit shqiptar, e organizuar nga Ushtria Ēlirimtare tė Kosovės dhe e udhėhequr nga SHP, ėshtė ngjarja mė e lavdishme e mė kulmore e historisė sonė mė tė re. Nga Shpallja e Pavarėsisė sė Shqipėrisė, nga 28 Nėntori i Lavdishėm i Vlorės e deri tė qershori i vitit 1999, kishin kaluar gati 87 vjet: 87 vjet robėri, 87 vjet luftėra tė pandėrprera pėr ēlirim e bashkim kombėtar, 87 vjet burgime, ndjekje, dėbime, vrasje, zhdukje mė shenjė e pa shenjė, luftėra, uzurpime tė pasurisė sė tundshme e tė patundshme, djegie, masakrime, gjenocid e pastrim etnik, 87 vjet rrugėtim nėpėr dhiaret e shpateve e tė monopateve deri tė agu i lirisė, 87 vjet nė kėrkim tė lirisė, tė pavarėsisė e tė demokracisė, 87 vjet katrahure, netė tė Bartolomeut, mote halokausti deri te fitorja e luftės ēlirimtare, 87 vjet tė pėrgjakur pėr liri, barazi e drejtėsi, 87 vjet lavdi tė paguar shtrenjtė, tepėr shtrenjtė, ashtu si e meritojnė liria, pavarėsia e demokracia. I pėrsėrita shpesh 87 vjetėt e robėrisė, jo pse e dėshirova, por pse dikujt iu kanė pėrzier koncepti i robėrisė dhe ai i lirisė. I janė pėrzier aq shumė sa dikush e ka vėshtirė tė bėjė dallimin e kėtyre dy nocioneve, jo vetėm nė aspektin teorik, por edhe nė atė praktik. E megjithatė jeta nė Kosovė, pas 21 qershorit, kur ėshtė nėnshkruar Marrėveshja mes gjeneral Xheksonit dhe kryetarit tė QPK-sė, Hashim Thaēit, ka fytyrė dhe pamje tjetėr pėr tė sotmen dhe pėrspektivėn e Kosovės. Edhe luftimet nė Kosharė, dy vjetorin e tė cilave po e kremtojmė, kanė vulėn dhe hisėn e tyre nė buzėqeshjen dhe perspektivėn e Kosovės. Kjo buzėqeshje e kjo perspektivė i ka rrėnjet nė gjakun e Komandantit Legjendar tė UĒK-sė - Adem Jasharit, e gjithė Jasharėve legjendarė, i ka rrėnjėt nė gjakun e shumė komandantėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nė gjakun e dėshmorėve tė kombit, nė gjakun e gjithė tė rėnėve pėr liri e pavarėsi qė nga Merdari e Presheva, nė Koshare e Pashtrik. Rrėnjet e kėsaj lirie janė edhe nė gjakun e 84 dėshmorėve tė Kosharės, gjak qė ka ngjyrėn dhe aromėn e ushtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės qė ia falėn jetėn popullit dhe tokės sė Kosovės. Asnjė betejė e veēantė e UĒK-sė, e madhe apo e vogėl qoftė, e shkėputur nga tėrėsia e luftės ēlirimtare nuk do t'i bashkonte 18 vendet e NATO-s, pėr tė bombarduar Serbinė dhe makinerinė e saj vrastare. Ėshtė strategjia politike dhe ushtarake e UĒK-sė, guximi, vendosmėria, lufta dhe heroizmi i luftėtarėve e komandatėve tė saj, ajo qė solli NATO-n dhe lirinė nė Kosovė. Kosharja edhe pse erdhi pas bombardimeve tė NATO-s, pas gjuajtėsve tė "UĒK-sė" nga ajri, ka vendin dhe rolin e saj nė historinė e lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės e tė popullit shqiptar.
    Kufirin shqiptaro-shqiptar, Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, shprehur figurativisht e ka thyer disa herė. Thyerja e kufirit shqiptaro-shqiptar, nė fund tė fundit ishte pjesė e programit politik tė ēdo organizimi klandestin tė pas Luftės sė Dytė Botėrore, ishte pjesė e programit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Shikuar realisht, kufiri shqiptaro-shqiptar, i vendosur mes pėrmes tokave shqiptare, nuk ėshtė thyer as nė Koshare e as nė Pashtrik. E vėrteta ėshtė nga ai kufi, edhe para qershorit 1999, janė larguar mė forcėn e armėve ata armiq, qė nė mes popullit shqiptar dhe tokave tė tij paten ngritur njė kufi tė akullt, pėrkatėsisht tė ēeliktė. Nė hapėsirat e atij kufiri pėr 87 vjet mė radhė janė mbjellur vdekje, ėshtė mbjellur urrejtje pėr armiqėsi ndėrshqiptare, qė dy vjet ėshtė krijuar njė realitet i ri, qė ka hapur perspektiva tė reja.
    Po bėhen gati dy vjet, nga ai brez i kufirit, ku konstruktoheshin armiqėsi e vdekje, ėshtė kthyer nė kufi tė njė jete tė re, nė kufi qė ende formalisht ekziston njė akull, qė ruan ftohjen shpirtėrore mes njė kombi. Fati i kufirit, i akullsisė apo i ngrohtėsisė sė tij, do tė varet nga pėrcaktimi ynė si popull. Nėse pėrcaktohemi pėr lėvizje e ndryshime dinamike, pėr vlera kombėtare e intelektuale, pėr demokraci e mvehtėsi, nuk do tė kėtė akull nė Alpet Shqiptare, dhe aspiratės sė popullit do t'i hapen perspektiva tė reja, mė tė thella se kėto qė i kemi sot. Nėse pėrcaktimi i popullit tonė do tė jetė pėr amulli e inercion, pėr nostalgjinė e sė kalurės kosovare nėn Serbi, akulli do tė shkrihet nė pjesėn veri-lindore tė Kosovės, e ardhmja e aspiratės do tė jetė e zymtė. E bėra kėtė digresion, mė qėllim qė tė mėsohemi, ta bėjmė praktikė njerėzore zėvendėsimin e entuziazmit me realizmin, euforinė me strategjinė, dėshirat me vendosmėrinė e sė mundshmes.
    Politika ėshtė si Maratona, fiton ai qė ka mė shumė kondicion dhe vendosmėri. Fuqia e atyre qė do tė vendosin pėr fatin e Kosovės dhe tė kombit nuk varet vetėm nė fuqinė e armėve, do tė varet shumė edhe nė vullnetin e shprehur tė popullit, nė pėrcaktimin orientimor tė tij. Armėt e kanė kryer pjesėn e tyre, radhėn tani e ka guximi, vendosmėria dhe kėmbėngulsia politike. Dhashtė zoti qė pėrcaktimi i popullit tė jetė: pėr vendosmėrinė dhe dinamizmin, pėr guximin dhe urtinė, pėr vlerat kombėtare, intelektuale e profesionale, pėr perspektivėn dhe ardhmėrinė, pėr gjakun dhe amanetin e dėshmorėve tė kombit, pėr Kosovėn e lirė, tė pavarur e demokratike.
    Koshara dhe Pashtriku ishin pjesė e operacionit "Shigjeta", tė hartuar nga SHP i UĒK-sė, nga shefi i Shtabit, Agim Ēeku, dhe stafi profesional, me aprovimin e udhėheqėsit politik, Hashim Thaēit. Planifikimi i depėrtimit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nė Koshare ėshtė planifikuar tė bėhet mė herėt, por pėr arsye objektive, ėshtė shtyer pėr gati dy javė. Kjo vonesė bėri qė edhe plani i aksionit pėr depėrtimin qė do tė bėhej nė Koshare u bė pjesė e pandashme e operacionit "Shigjeta". Pėrgatitjet pėrfundimtare e mė serioze pėr operacionin nė fjalė janė bėrė nė fund tė marsit e nė fillim tė prillit 1999, pas fillimit tė bombardimeve tė NATO-sė mbi makinerinė ushtarake e policore serbe nė Kosovė dhe mbi infrastrukrurėn politike dhe ushtarake tė FJ tė Zhablakut, duke pėrfshirė: Beogradin, Novi Sadin dhe Podgoricėn, etj. Bisedimet nė emėr tė SHP me Grupin ushtarak nė Babin e Popaj, tė komanduar nga Rrustem Berisha, Nasim Haradinajn e Agim Ramadani i bėra unė. Nė atė rast u vendosen lidhjet e reja mė SHP dhe mė SHOZD, mė komandantin e saj Ramush Haradinajn. Kėtu u morėm vesh qė gjithė ushtarėt e UĒK-sė, qė gjendeshin nė Shqipėri, tė formonin njė formacion tė pėrbashkėt, qė mė vonė u quajt Brigada 138, dhe pas rėnies sė Agim Ramadanit mori emrin e tij. Fillimisht ky formacion kishte mbi 300 ushtarė (200 tė Popajt e Babit e mbi 100 tė Cahanit). Pas shpalljes sė Mobilizimit nga Ministria e Mbrojtjes e QPK-sė, numri i ushtarėve do tė arrin 800 deri nė 1000 ushtarė. Ndihmė tė madhe nė teknikė dhe municion kanė dhėnė, drejtpėrdrejti ministri i Mbrojtjes, Azem Syla, e Xheladin Gashin qė aso kohe ishte komandant i zonės sė veriut nė Shqipėri. Po ashtu, ndihmė tė veēantė ka dhėnė komandanti i Garnizonit tė Kukėsit, gjenerali Kutisi Lame, pra shteti dhe Qeveria shqiptare. Pas aprovimit tė Operacionit "Shigjeta", komandėn e tė gjitha trupave nė Shqipėri do ta merr shefi i Operativės sė UĒK-sė, Bislim Zyrapi, komandanti i Operacionit "Shigjeta".
    Bislim Zyrapi jo vetėm ishte profesionist, por ai kishte suksese e pėrvojė tė madhe operative nė luftimet nė Bosnje e Kosovė.
    Operacioni "Shigjeta", ėshtė planifikimi mė serioz i SHP tė UĒK-sė dhe i Ministrisė sė Mbrojtjes sė QPK-sė, pėr depėrtimet mė luftė nga Koshara dhe Pashtriku. Kėto luftime janė mė seriozet pas shpalljes sė mobilizimit tė pėrgjithshėm ushtarak nga Ministria e Mbrojtjes dhe SHP i UĒK-sė.
    E veēanta e kėtyre luftimeve ishte: U bėnė pas Konferencės Ndėrkombėtare tė Rambujesė pėr Kosovėn, ku populli shqiptar korri fitore politike dhe diplomatike mbi politikėn dhe diplomacinė Serbe, dhe pas fillimit tė NATO-s; Pas njė bashkimi mjaftė tė gjer nė shkallė kombėtare i nxitur edhe nga shkalla e pastrimeve enike;Pas njė angazhimi mė tė gjerė dhe shumėdimensional tė Shqipėrisė; Ushtarėt e UĒK-sė, nė luftimet nė Kosharė e Pashtrik, nė krahasim mė luftimet qė zhvilloheshin nė brendėsi tė Kosovės, pėrveē municionit tė pakursyer, dispononin armė edhe tė kalibrave mė tė mėdha tė armėve ofanzive. Pėrparėsi tjetėr ishte se prapavijėn, shpinėn e kishin tė sigurt. Luftimet dhe depėrtimet ishin tė vėshtira, pėr faktin se armiku nė brezin kufitar kishte grumbulluar forca tė shumta. Qėllimi dihej: bllokimi i depėrtimit tė armėve nga Shqipėria pėr nė Kosovė. Luftimet nuk u zhvilluan sipas planifikimit dhe qėllimit tė Operacionit "Shigjeta": hapja e koridorit me shpartallim tė armikut, pėr dėrgimin e armėve dhe municionit nė zonat e brendshme tė luftės. Humbjet e armikut ishin tė mėdha. Luftohej edhe pėr njė pėllėmbė tokė. Pėrgatitja morale dhe profesionale e ushtarėve tė UĒK-sė ishte nė nivel tė lartė. Dashuria pėr lirinė dhe tokėn, si dhe urrejtja pėr armikun, kishte arritur kuotėn mė tė lartė tė mundshme.
    Nė luftėn e Kosharės ranė 84 dėshmorė, nė mesin e tyre kishte shumė komandatė e veprimtarė politikė dhe ushtarakė. Ata ranė pėr ta ndėrprerė tragjedinė e robėrinė e popullit tė Kosovės, pėr t'a kthyer lirinė, buzėqeshjen, perspektivėn, pėr t'ia rikthyer nderin dhe dinjitetin popullit mė tė nėpėrkėmbur tė Evropės. Edhe humbjet e armikut ishin tė shumta dhe tė pėrditshme. Nė kėto luftime u dėshmua me fakte pjesėmarrja e ushtarėve dhe e oficerėve rusė, si mercenarė.
    Burreli dhe Fekeni, pas Cahanit, Elshanit, Babinės dhe Popajt, qenė qendrat stėrvitore tė ushtarėve, qė pėrgatiteshin pėr Operacionin "Shigjeta", qė u pėrgatiten pėr Koshare e Pashtrik. Nė Burrel dhe Feken u pėrgatitėn mbi 10.000 ushtarė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Pas stėrvitjes ushtarake tė kėtyre ushtarėve, njė ushtarak i huaj do tė deklarojė: "Nuk do tė dėshiroja tė isha ushtar serb, para shėnjestrės sė kėtyre ushtarėve". Kėtu ishte dhe shihet kontributi i pedagogėve profesionistė tė Shqipėrisė. Nė ushtrinė tonė, qė u pėrgatit nė Shqipėri, dominonin djemtė e vajzat qė kishin lėnė luksin nė vendet perėndimore dhe SHBA, nuk ishin ushtarė profesionistė, ishin njerėz qė luftonim mė zemėr dhe shpirt. Me zemėr e shpirt luftoi e gjithė UĒK-ja. Mbi zemėr dhe shpirt konsiston e gjithė fitorja e UĒK-sė. Me zemėr e shpirt fituam mbėshtetjen e NATO-s, tė SHBA-ve e tė Evropės sė Bashkuar.
    Lufta e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės si nė Koshare e Pashtrik, ashtu dhe nė ēdo Zonė tė saj Operative ishte e hapur pėr tė gjithė ata luftėtarė apo ushtarė qė pranonin programin politik tė Lėvizjes Kombėtare, tė UĒK-sė, qė ishte program i luftės pėr liri, pavarėsi e demokraci. Janė munduar t'ia mveshin UĒK-sė nofkėn e sektarizmit, tė gjithė ata njerėz, politikė a profesionistė ushtarakė, qė nuk kanė pasur guximin pėr t'u ndeshur e pėrballur mė sakrificėn e luftės pėr liri, gjenin arsyetime pėr t'i ikur obligimit kombėtar e atdhetar. Edhe sot nuk ndalen tentimet, sidomos nga ato qarqe a subjekte qė asnjėherė nuk u pėrcaktuan pėr luftėn ēlirimtare, pėr t'i ndarė, ngjyrosur a pėrvetėsuar dėshmorėt e kombit. Dėshmorėt e kombit edhe kanė mundur tė jenė pjesėtarė tė kėsaj apo asaj partie politike, por sakrifica e tyre sublime pėr liri dhe atdhe, ju jep vetėm ngjyrėn e kombit.
    Lavdi dėshmorėve tė kombit! (nga kosovapress)
    Qėrshor i 2000-tės

    KOSOVA e ka KOSHAREN legjendare tė Sefė KOSHARES
    po sot Kosova e ka edhe njė KOSHARE tjetėr tė lavdishme-ATE tė UCK-ės
    Ja disa foto,tė cilat flasin(pa komente)nė Njė vjetorin e legjendes sė saj.Keto foto tė cilat na i dergoi nergut pė erenikun dhe erevizionin 2000 bashkėpunėtori ynė i rregullt(autor i tyre)Islam Sadiku,sjellin para jush bashkatdhetarė tė dashur freskinė e luleve tė vėna pranė varreve tė dėshmorėve si dhe porosinė e shtrenjt:...Atdheu mbi tė gjitha!.(ereniku)






    Janar 2000

    Vėshtrime analitike nga Islam Sadiku

    Iku pa e thėnė realitetin-ngordhi njeri ndėr udhėheqėsit e operacionit vrasės tė vėllezėrve Gėrvalla dhe Kadri Zekės

    Pak kush ka pasė karierė tė begatshme, si partiake, policore dhe shtetrore si Stane Dollanci.
    Nė kohėrat tjera, lajmi pėr vdekjen e tij,do tė merrte dhenė nė mediat e shkruara dhe tv-numėrtė madh telegramesh,varrosje me nderime shtetėrore dhe pjesėmarrje tė shtetarėve ish miq tė atėhershėm tė asaj Jugosllavie. Pa medyshje do tė ngriheshin edhe ceremoni dhe takime rasti pėr veprat rolin dhe rėndėsinė e tij. Por,kjo mbeti e vdekur ashtu;sikur qė mbeti e vdekur ideologjija e tij dhe shteti tė cilit i shėrbeu. Lajmin pėr vdekjen nė Ljubljanė tė Stane Dollancit, nė moshen 75 vjeare, njerit ndėr poletikanėt mė tė njohur slloven dhe ish bashkėpuntorėt mė tė ngusht tė J.B. Titos, medijat sllovene e dhanė vetem sa tė dihet-siq thotė populli ynė sa pėr sy e faqe.
    Si „Lindi“ Dolanci?
    Paraqitja e parė e tij me rėndėsi para opinionit ishte suksesi i Basketbollistėve tė Jugosllavisė nė organizimin e kampionatit botėror me 1970 qė u mbajt nė Ljubljanė,dhe si sekretar i Komitetit tė Ljubljans kur i „qetėsoi“ me mjaft sukses protestat studentore me 1968 nė Slloveni. Kėto dy ngjarje i shėrbyen si „dėrrasa kėrcyse“ nė karierėn e tij politike, policore dhe shtetėrore,qė menjiherė i mundėsoi zgjedhjen e tij si sekretar i byros politike tė kryesisė sė KQ tė LKJ. Nė kėtė post mbeti 9 vjet, deri nė vdekjen e Kardelit me 1979 kur emėrohet anėtarė i Kryesisė sė KQ tė LKJ. Pėr shkak tė angazhimit politik tė pa mohueshėm,bile njė kohė si person i pazavendsueshėm; mė tė madhe u pėrfol se ky do tė jetė zavendėsi i mundshėm i Titos pas vdekjes. Ishte njeriu qė mė sė shumti i besoi Tito ku edhe nga Jovanka fitoi besim tė madhė. Megjithatė pas vdekjes sė Titos nuk u bė ajo,qė e mendonte dhe ėndėrronte por iu dha „pas shpine“ Policija Sekrete Federative, shef i tė cilės u bė qė nga 1982 deri me 1984 (kur u zgjodh anėtarė i Kryesisė sė RSFJ - sė). Njė vit para se tė shkoi nė pension, mori pjesė nė mbledhjen sekrete nė mes tė APJ-sė dhe organeve Sllovene nė procesin e „katėrshes“ (Janez Jansha dhe tė tjerėt) ku Armata Jugosllave kėrkoi ndihmen e tij nėse vie deri te trazirat pėr kėtė proces. Atėkohė Dolanci doli me propozimin,qė gjykimi tė mbahet nė gjuhėn sllovene dhe pastaj Kryesija e RSFJ tė bėj anestimin e tė burgosurve;gjė qė edhe ndodhi. Me paraqitjen e „Pranverės sllovene“ dhe fillit tė shkatėrrimit tė Jugosllavisė, Dolanci u pensionua dhe shkoi nė harres.. Medijat sllovene, deklaronin hapur se „Dolanci ka shkuar pėr tė mbledhur kėpurdha nė Gozd Martuljeku“, afėr Kranjska Gorės, ku e kishte uikendshtėpinė. Gjat tėrė kohės i iku politikės, nuk deshi kurrė tė jap intervista nėn arsyetimin se pas pensionimit i ka thėnė lamtumirė politikės. Mirpo edhe pse i pensionuar Dolancit ju dasht qė disa herė tė paraqitet para seancave tė ndryshme gjyqėsore, pėrshkaqe tė rolit tė tij, si dhe disa herė nė debate para parlamentit slloven. Para se tė pėsonte nga sėmundja e rėndė, tė ciles mezi i shpėtoi (gjakėderdhje nė tru), filloi tė shkruaj memoare por ishte shumė i shkurtėr-pėr shkaqe shėndetėsore. Nė shekullin qė posa kemi shkelur, shumė kujt do ti interesonte se ēka shkroi dhe ēka dashur tė shkruaj njėri ndėr bashkėpuntorėt mė tė ngusht tė Titos, ėshtė shumė veshtirė pėr tu thėnė. Por ajo qė do tė ishte mė me interes sidomos pėr shqiptarėt, ėshtė roli i tijė nė policinė federative, aksionet e tyre tė kryera jasht vendit(Jugosllavisė) e sidomos edhe njė numėr i madh likuidimesh. Kėto likuidime kishin tė bėnin kryesisht ndaj mėrgatės kroate e posaēėrisht asaj shqipėtare.
    Dihet se vrasja e vėllezėrve Gėrvalla dhe Kadri Zekės, ėshtė vrasje e pėrgaditur dhe e kryer deri sa Dollanci ishte shef i asaj policije.
    Ėshtė e pa mundur,qė Dollanci tė mos e dinte se kush dhe pse e vrau Isuf Gervallen dhe bashkėpuntorėt e tij-Bardhoshin dhe Kadri Zekėn.Ėshtė dashur qė sė paku pas shkatrrimit tė Jugosllavisė tė deklarohet hapur,por pėrkundrazi ai heshti. Kanė qenė shumė interesante edhe parashikimet e tija pėr Kosovėn kur thoshte se atje kemi tė bėjmė me nji problem tė brendshem dhe krejt ēka ndodhė atje nuk vjen nga jasht. „ Askush nuk mundet ta shkatrroi Jugosllavin nga jashtė por atė do ta shkatėrroj vetem nėse deshiron njera nga njėsit e saja kushtetuse-apo populli i saj“. Kjo ishte thėnja e tij e shpesht. Dy vitet e fundit tė jetės sė tij Dolanci i kaloi nė kurim tė pasuksesshėm. Tėrė kohėn e kaloi i ulur fare pa lėvizje . Nuk mundi tė shkruaj e as tė thotė atė,qė e mendonte. Dolanci mė nė fund shkoi nė harresė, pa ndonji popullaritet i harruar edhe nga bashkėpuntorėt e tij politik si dhe nga bashkėmendimtarėt mė tė ngusht. Sa dhe si ka qenė „aftėsija“ e tijė politike nė ish Jugosllavi do tė dėshmohet edhe mė nė tė ardhmėn.
    Kush ishte Dolanci?
    Stane Dollanci lindi me 16 Nėntor 1925 nė Hrasnik tė Sllovenisė nga nji familje minatorėsh. Pas mbarimit tė maturės ju bashkangjit aradhave pertizane me 1944. Mė 1958 diplomoi nė fakultetin e drejtėsisė nė Lublanė.Qė atėherė e deri me 1960 u gjend nė disa detyra nė APJ si eprorė aktiv. Ishte mėsimdhėnės nė Akademinė e Artilerisė nė Zarė. Pastaj kaloi si gjykatės ushtarak nė divizionin e Novo Mestos e mė vonė edhe zėvendės gjykatėsi pranė Korpusit tė Ljublanės. Mė pas e ndėrroi vend punimin dhe kaloi nė Zagreb nė detyrė tė Eprorit tė lartė tė KOS-it. Nė Armaten e Pestė (Armata e Zagrebit). Kur e hoqi uniformėn ushtarake,me 1960 si civil,u kyq nė formimin e shkollės sė lartė pėr sociologji dhe shkenca politike (mė vonė Fakulteti i shkencave politike) nė Ljublan ku ishte edhe mėsimdhėnės dhe profesor i rregullt. Kariera e tij politike shkonte ngadalė por sigurt deri te „maja“, deri te njėri ndėr pasardhėsit mė tė mundshėm tė Titos. Pėrpos besnikėrisė ndaj partisė dhe Titos ai i mbeti besnik edhe KOS-it si njeri mė i miri „zbulues ndėr zbulusit“.
    P.S.
    Me kėtė shkrim desha qė opinionin shqipėtar jo vetėm ta njoftoi se ka ngordhur njė QEN nga ish shteti fantazmė, po edhe t'i bėjė me dije tė gjithė ata tė cilėt,nė anėn e tij ndoqėn, vranė dhe sakatosėn,burgjeve tė asaj Jugoserbie djalėrinė mė tė mirė shqiptare, se mėkatet e tyre do ti ndjekin edhe po patėn edhe shtatė botėra tė tjera...(Islam SADIKU Janar 2000)
    Ja njė analizė e hollėsishme mbi planet djallėzore shfarosėse tė pėrgatitur mbi kurrizin e shqiptarėve tė Kosovės-nga barbaria mishngrėnėse kanibaliste gjakatare sebosllave-E botojmė pa kurrfarė ndėrhyrjeje redaktuese vetėm e vetėm,qė tė ruhet origjinaliteti i mprehtėsisė sė hollėsishme tė analizės,tė cilėn na e dergoi bashkėpuntori ynė i rregullt i Erenikut-PRISHTINA-TV/erevizionit2000,eprori ushtarak ISLAM SADIKU:

    Operacioni famėkeq "Patkoi"

    Dėbimet shqipėtare nga trojet e tyre shekullore ishin tė shumta.Kėto dėbime filluan menjiherė pas zbritjes sė bishes karpike drejt viseve tė nxehta. Pėr secilin Aksion tė dėbimeve shteti serb pėrgaditke dhe realizoike plane ekskluzive vetėm pėr kėtė qellim. Secili plan u dekodua me emre dhe kode sekrete tė ndryshme. Vetem emertimet ndryshuan ndersa strategjija dhe plani fare apo shum pakė.
    Nji ndėr kėto plane famėkeqe, i pėrgaditur dhe i zirė nė instancat mė tė larta tė pushtetit serb, ėshtė pamedyshje aksioni i fundit i emruar me kodin sekret "Patkovnica" (Shqip=PATKOI).
    Si lindi "Patkoi"
    Edhe pse mendohet se lindjen e kishte tė mėhershme, ky plan fillimin e daljes nė skenė e pa pas marrėveshjes Hollbruk-Millosheviq (Tetorė 98`).Pasė marrėveshjes, forcat serbe erdhėn nė pėrfundim se nuk mundėn fare ta zhdukin Uēk-nė deri sa ajo e ka pėrkrahjen dhe ndihmen e popullit. Pėr ta dobėsuar atė duhet shkatėrruar prapavija. Andaj u punua me tė madhe (Tetor 98- Janar 99) nė kėtė drejtim. Duke u nisur nga parimet se "nuk vritėn tė gjith" ajo e pėrpiloi plani "Patkoi" ku vetė emri i sajė tė jepė me kuptu se pėr qfarė qellimi ishte detikuar.
    Qėllimi ishte qė:
    - Nji milion Shqipėtarė tė dėbohen jasht Kosove.
    Deri nė pesėqindmijė (500,000) tė vriten dhe likfidohen.
    Pesėqinmijėt e tjerė tė mbesin nė Kosovė por tė nėnshtrohen Serbisė dhe se ky numėr nuk do tė paraqiste kurrė mė problem pėr Serbinė.
    Depėrtimi i kėtyre do tė bėhet duke jau lėnė tė hapur Gryken e Kaqanikut-Bllaca dhe Gryken e Lumės-Vėrmica qė njiherit ti destabilizoi edhe shtetet pėr rreth nga numri i madh i refugjatėve.
    Likvidimet do tė bėhen nė ato lokalitete ku do tė bėhet rezistenc pushtetit dhe pėrkrahje pėr UĒK-nė. Medijave dhe organizatave nderkombėtare nuk do ju lejohet hyrja nė vend edhe pėr nji kohė tė gjat kėshtu qė nuk do tė zbulohen fare.
    Kurse popullata qė do tė mbetėt duhet ti nėnshtrohet gradualisht dhunės dhe ndjekjeve qė nė kėtė menyrė edhe ata pak banorė tė detyrohen qė "vullnetarisht" tė largohen.
    "Fryti" i parė i kėti aksioni ishte masakra e 15 Janarit nė Reqak.
    Kush ishte autor i "Patkoit"
    Duke u bazuar nė planėt e mėparėshme tė cilat i aprovoi edhe ASSH, dyshohet se edhe kėtė plan e pėrgaditen akademiket Serb. Por nė bazė tė rrethanave dhe dokumentave tė gjetura si nga koha e Misionit Verefikues tė OSBE-sė dhe pas luftės, del se autori kryesorė ėshtė shefi i policies Specijale nė Kosovė , Gjenerali Sreten Lukiq (Shqiptarėr e njohin nga konferencat me gazetarė nė "media center" tė Grandit.). Po ashtu ndihm tė madhe nė kėtė drejtim i dha edhe Shainoviq (Tani i shpallur si kriminel lufte nga gjyqi i Hages) si dhe Gjeneralėt e AJ, gjeneralkoloneli Nebojsha Patkoviq (komandat i Armatės sė tretė – Nish, dhe gjeneralmajori Vladimir Lazareviq (Komandant i korpusit tė Prishtinės). Nga afėrsija e ushtrisė dhe policis serbe e jugosllave e posaqėrisht e pėrsonave tė lartėpėrmendur me vetė Millosheviqin, vjen nė pėrfundim se i tėr regjimi millosheviqian por edhe i tėr populli serb ėshtė autorė i kėti Plani.
    Si do tė realizohet ky plan.
    Ky plan do tė filloi nė Janar 99 dhe do tė kryhet shum shkurtė.Prej katėr deri nė Gjashtė muaj.
    Sė pari ishte planifikuar tė pastrohet i tėrė Rrafshi i Dukagjinit e ky nė tri faza:
    Vija kufitare qė nga trekenshi kufitar Kosovė-Mal i Zi-Serbi e deri nė Vermicė (e tėrė Reka e Keqe dhe Hasi) tė pastrohet dhe tė shkatėrrohen tė gjitha fshatrat dhe lokalitetet. Qėllimi ishte i trefisht:
    Tė pastrohet etnikisht sepse u pėrbente me 99% Shqipėtare.
    Qė forcat e Uēk-sė tė mos kenė prapavi gjat furnizimit me armatim.
    Qė popullata e depertuar nga Kosova Veriore dhe Qendrore, gjatė depertimit tė tyre pėr Shqipėri, tė mos ken vend pėr pritje apo qendrim.
    Qė tė zgjerohen pastrimet deri nė rrugėn Magjistrale Pejė-Deqan-Gjakovė-Prizren.
    Zgjerimi prej burimit tė Drinit tė Bardhė, nėpėr rrjedhėn e tijė, e deri nė Vermic.
    Edhe pse pastrimet nė kėtė anė kishin filluar qė nga Vera e 98-shit, kėto vetėm se u zgjeruam dhe filloi aplikimi i "tokės sė djegur". Me kėtė u formua ana e majtė e "patkoit" qė gradualisht shkonte duke u zgjeruar ka linja e Kosovės. Kurse ana e djathtė ishte paraparė nga Llapi e Karadaku duke u zgjeruar ka pėrendimi i Kosovės ku njikohėsisht do tė filloi edhe shtypja nga Veriu nė drejtim tė Jugut.Qdo zgjerim i krihve do tė vie deri te zvoglimi i qendrės deri nė zhdukje.
    Cilat forca muaren pjesė nė Operacionin "Patkoi"
    Pėrpos UJ dhe MPB tė Serbisė, nė kėtė aksion murren pjesė edhe nji numėr forcash paraushtarake serbe siq janė:
    Tigrat e Arkanit
    Beli Orlovi (Shqiponjat e bardhė) tė Sheshelit.
    Vukovi iz Vuqjaka (Ujqit e Vuqjakut).
    Ushtarė dhe eprorė Serb nga Bosnja nė krye me Mlladiqin
    Si dhe vullnetarė dhe mercenarė nga republikat Ruse.
    Nga Ushtrija e rregullt ishte:
    Pėrpos korpusit tė Prishtinės edhe korpusi i Nishit, Beogradit, Uzhices, Podgorices, Beogradit, si dhe shum brigada dhe qeta nga tėrė Jugosllavija.
    Stacionimi i tyre u bė pas marrėveshjes Hollbruk-Millosheviq si dhe ndėrmjet konferencės sė Rambujes dhe Parisit.
    Me kėto forca komanduan Gjeneralkoloneli Nebojsha Patkoviq, Lazareviq dhe Dragoljub Ojaniq nga UJ kurse Sreten Lukiq Policin. Grupet paramiletare u udhėheqen nga komandatėt pėrkatės.
    Dėshtimi
    Ashtu sikur edhe Plani "pėr Serbin e madhe" edhe plani "Patkoi" nuk u realizua. Falė gjeturisė dhe nuhatjes sė mėhershme tė kėti plani nga ana KVM e posaqėrisht e gjenerali W. Wokerit nga njėra anė dhe NATO-sė dhe UĒK-sė nga tjetra anė, ky plan u dergua nė "Arkiv" si i pa realizuar.
    Dhashtė zoti qė ky operacion tė ketė qenė i fundit mbi kurrizin e Shqipėtarėve.
    Dhjetor 1999.

    21 dhjetor 1999

    Koridori i Tetė dhe shqiptarėt

    Me prezentimin e Koridorit tė Tetė (KT) nga SHBA dhe BE, shqipėtarėve ju buzėqeshi fati,qė ky korridor tė kaloi nėpėr viset tona dhe t'i bashkoi edhe mė fortė ndėrmjet veti. Ky bashkim u paralajmėrua,mu nė kohėn,kur muri ndarės,ndėrmjet shqipėtarėve,ishte ende i fortė dhe i pakalueshėm, (Gusht `97),duke na bėr me dije se ky bashkim do tė ndodhė deshi apo nuk desh dikush. Ky Koridorė do lidhė Perėndimin me Lindjen, Shqipėrinė me Kosovėn-shqipėtarin me shqipėtarin. Nė vazhdėn e shumė korridorėve botėrorė edhe Korridori i Tetė do tė ngritet dhe zhvillohet pėr ngritjen dhe zhvillimin e regjionit aty ku kalon ai. KT do filloi (starti) nga: Durrėsi pėr nė Tiranė (Rinas)- Kukės- Prizren- Shkup- Sofje- Stamboll-Ankara. Pas prezentimit tė Itinerarit dhe vendeve nėpėr tė cilat do tė kaloi KT, shteti amė i shqipėtarėve, Shqipėria (me ndimen e lobit grek) u mundua qė ta ndėrroi kahjen e kėti koridori,duke i dhėnė kahjen e Jugut tė Shipėrisė , Kakavijen, Athinėn e mėtutje Stambollin. Po tė ishte aprovuar ky plan do ishte fatal,jo vetėm pėr shqipėtarėt jashtė kufive tė shtetit amė,po edhe pėr vetė Shqipėrin. Pastaj ish kryeministri Pandeli Majko u mundu,qė kėtė korridor ta shfrytėzoi pėr interesa tė tija dhe partijake,duke hapur edhe konto pėr ndėrtimin e tij.Por,duke u bazuar nė interesin e fuqive tė mėdha,qė kanė pėr kėtė koridor, mbetet itinerari i parė. Interesi strategjik i fuqive tė mėdha nuk pyet kurrė pėr ēmimin,kur ka parasyshė arritjet e gjithanėshme tė njė plani.Realizimi i tij,do tė jetė vetė Aorta e Shqipėtarėve.

    Ēka paraqet Korridori i Tetė (KT)

    Ky korridor do tė lidhė tė gjitha ato vende ku interesi Amerikan ėshtė prezent apo do tė jetė edhe pėr nji kohė tė gjatė. Me kėtė Korridor do tė lidhet Adriatiku me Detin e zi. Evropėn (Ballkanin) me Azin e afėrt. Me fillimin e konflikteve nė ish RSFJ, sistemi rrugorė u paralizua nga Evropa Qendrore drejt Evropės Juglindore. Beogradi ishte nji nyje shumė me rėndėsi e kryqėzimeve rrugore Veri-Jug dhe Lindje-Pėrendim. Tranziti i rrugėve jashtė teritorit tė ish Jugosllavisė ishte pothuajse i pamundur. Nė tė gjitha shtetet e bllokut socijalist,sistemi i rrugėve edhe sot e kėsaj dite mbetėt i pa zhvilluar. Ėshtė pėr t'u befasuar se asnjėra nga shtetet,qė kufizohej Jugosllavija (pėrjashtim bėjnė Italija dhe Austrija) nuk kishin Autostrada. Pėr kėtė Azija e afėrt,ku nji numėr i madh i tregėtisė zhvillohet mė kėto shtete, mbeti e izoluar. Me zgjatjen e konflikteve nė Jugosllavi (tetė vjet) ekonomija evropiane pėsoi humbje tė mėdha dhe tė dyfishta. 1- Sanksionet ndaj ish RSFJ 2- Bllokimi i rrugėve tranzitore qė kalonin nėpėr te (Jugosllavi). U pa e udhės,qė tė gjindet nji zgjidhje pėr rajonin dhe problemin. Pas shumė diskutimeve dhe analizave, u zgjodh ky,si mė i miri dhe mė praktiku. Ky korridor ka rėndėsisė jo vetėm ekonomike ,po edhe strategjike dhe ushtarake. Me KT do tė lidhen tė gjitha shtetet e Ballkanit,nė kuadėr tė partneritetit pėr paqė, me Turqinė-Aleate e NATO-s. Kėtu bėhet anashkalimi i qėllimt i Greqisė sė llastuar qė me nji fjalė tė kuptoi edhe ajo vetė se ėshtė Anėtare edhe e NATO-s por edhe e BE dhe vetė t'u afrohet kėtyre aleancave. Nga shtetet ku kalon ky Korridor vetėm Kosova,nuk ėshtė as anėtare dhe asė partnere e Aleancės sė NATO-s. Mu pėr kėtė ka rėndėsi tė madhe pėr ardhmėrinė e saj.

    Rėndėsia pėr Shqipėrinė

    Aspekti Ekonomik: Durrėsi si pikėnisje e kėti korridori do tė jetė njėri ndėr Limanėt (Portet) mė tė mdhenj nė brigjet e Adrijatikut. Do tė shėrbej si port deti, jo vetem Shqipėrisė po edhe Kosovės, Maqedonisė dhe Bullgarisė. Do tė ndėrtohet rruga autostradė Durrės-Tiranė dhe Durrės-Kukės-Morinė. Nga tė ardhurat e hyrje - daljeve,nga ky port, me nji taksė minimale shteti shqipėtarė,do fitoi mjaft. Pastaj vijnė edhe tatimet e rrugėve tranzitore si dhe pėrqindja e doganės si dhe shfrytzimi i derivateve tė ndryshme dhe moteleve gjatė rrugės. Modernizimi i portit detar do t'i nxisė investitorėt e ndryshėm,qė nė njė tė ardhme tė shkurtėr,tė ndėrtohet edhe rruga hekurudhore me tė njejtin destinacion. Aspekti ushtarak: Shqipėrija do t'i afrohet edhe mė afer Aleancės. Egziston mundėsija,qė krahas portit civil tė ndėrtohet edhe nji bazė ushtarake detare nė afersi. Do tė vie deri tė zgjerimi i Rinasit dhe shėndrrimi i tijė nė nji mini bazė avijacioni ushtarak. Mirpo pėr ta realizuar dhe ndihmuar kėtė plan shteti hqipėtarė duhet,qė me ēdo kusht,tė vej kontrol mbi shtetin, policinė, ushtrinė etj. Zhdukjen dhe asgjėsimin e bandave dhe kriminelėve,jo vetem gjatė aksit rrugor,po nė tė tėrė vendin. T'u jap fund tarifave tė larta tė taksave tranzitit. Tė zhduk byrokracinė e pritjeve tė mėdha e tė pa nevojshme nė dogana. Tė jap ēdo gjė,qė ka nė dispozicion pėr realizimin sa mė tė shpejt tė kėtij projekti.

    Kosova

    Si nji vend i dalur rishtaz nga lufta, i djegur dhe i shkatėrruar, ky korridor do tė jetė nji ndėr gjėrat mė tė rėndėsishme tė nji shteti nė lindje e sipėr. Nga shteti amė do tė huazohet nji pjesė e portit detar pėr ngarkimin dhe sharkimin e mallrave nga dhe pėr Kosovė,qė nė kėtė menyrė do tė bojkotohen portet detare nė Mal tė Zi. Ky koridor,do tė luaj rol tė rėndėsishėm nė vetė rindertimin e Kosovės. Taksat dhe tarifat e tranzit kalimit tė mallrave dhe automjeteve do tė jenė nji ndihmesė e madhe. Duke e ditur gjendjen e sotit tė rrugėve tė Kosovės ,ky korridor do tė jetė edhe autostrada e parė nė Kosovė. Pastaj nga vetė fakti se Kosova nuk ėshtė anėtare e Partneritetit pėr Paqe dhe se nuk ėshtė ende e njohur si shtet ndėrkomtarisht, ky koridor ka rėndėsi tė madhe strategjike. Kėtu vije deri te njohja e parė e faktike e teritorit tė Kosovės dhe rėndėsisė sė tij. Ngritja e bazės ushtarake nė Sojevė ,do tė bėjė modernizimin e rrugėve tė tjera,mbrenda Kosovės, edhe jasht kėtij korridori. Pastaj,do tė vije deri te intereset e ndryshme tė investorėve,qė tė lidhet edhe sistemi hekurudhor pėrgjat KT si dhe elektrifikimi i tij. Nga kosovarėt kėrkohet nji bashkėpunim i frutshėm me organizatat partnere si dhe mos lejimin e formimit tė krimit tė organizuar, mafias, bandave e kėshtu me radhė.

    Maqedonia

    Maqedonija ka interesa momentale, ekonomike, pėr arsye tė bllokadės qė i bėnė Greqia. Interes tė madh ka sidomos me ngritjen e nji hekurudhe tė mundshme me Shqipėrinė- bregdetin shqipėtar pėr shkak tė portit. Sa i pėrket interesave strategjike, ky korridor do tė jetė thellim i mardhėnjeve tė Maqedonisė nė kuader tė Partneritetit pėr Paqe. Pastaj poligoni ushtarak Krivollaka do tė jetė njėri ndėr poligonėt mė me rėndėsi pėr zhvillimin e stėrvitjeve tė ndryshme nė kuadėr tė aleancės.

    Bullgaria

    Nga KT do t'a shfrytėzojė vetem tregtinė me Evropėn Qendrore me ē'rast do tė jetė shkurtimi maksimal i rrugtimit tė pa nevojshėm. Nga iteresi strategjik,vetėm do thelloi edhe mė tepėr marrėdhėnjet me Aleancėn nė kuadėrt tė Partneritetit pėr Paqė dhe luftės drejt antarėsimit nė vetė NATO-n.

    Turqia

    Si shteti mė i largėt i Evropės do tė pėrfitoi nga ajo se nuk do tė trajtohet si shtet aziatik. Pastai si shtet i vetėm- antarė i NATO-s do tė luaj rolin kryesorė nė organzimin dhe mbarėvajtjen e kėtij korridori. KT do ndihmoi drejt antarsimit nė BE. Nga tė gjitha shtetet e KT mė sė shumti do tė fitojnė shqipėtarėt e posaēėrisht Kosova. Andaj duhet me ēdo kusht,qė edhe ne ta ndihmojmė,nė ēdo aspekt,kėtė projekt .(I.S.)
    6 dhjetor 1999

    Vėshtrim analitik i eprorit ISLAM SADIKU
    pėr njerin ndėr yjet kryesor tė kreut politik tė NATO-s gjatė luftės nė Kosovė

    Gjenerali i medias-Xhemi Shea

    Me sulmin e NATO-s mbi caqet Serbe, pėrpos luftės sė drejtėperdrejt, u zhvillua edhe nji luftė e rreptė e medijave botėrore. Atė ēka arrijten nė front,forcat e NATO-s e stėrarrijti edhe me shumė lufta propogandistike e Aleancės, ku per ēdo ditė (tė 87 ditėt e luftės ) u mbajten konferencat e rregullta me gazetarė, nė bazen e Aleancės nė Bruksel. Propoganda negative e luftės u mposht qė nė fillim duke mos i lėnė asnji depėrtim nė radhėt,jo vetėm tė Aleancės po edhe nė medijat e tjera tė interesuara pėr dhe rreth konfliktit tė Kosovės.. Kjo antipropogandė ja arriti qėllimit qė nė aksionet konkrete luftarake tė marrin pjesė tė 19 shtetet e Aleancės, si njesi kompakte dhe kėtė kompaktėsi ta ruajnė deri nė fund tė konfliktit, d.m.th deri nė fitore. Edhe pse kishte kontradikta pėr dhe rreth sulmeve (kush pėr shkak tė interesave ekonomike e kush rreth interesave kombėtare) prap se prap fitoi shumica, pra e mbėshtetur nga SHBA; Britania e Madhe. Qė kjo kompaktėsi tė mbetėt deri nė fund dhe pa pėrqarje, tė dukshme, nė radhėt e aleances, merit tė madhe, ndėr tė tjerėt, pati dhe luajti Dr. Xhemi Shea, zėdhėnės i Aleances.

    Ēfarė taktike pėrdori Xhimi Shea

    Luta propagandistike ėshtė njė luftė,qė nė kahje pozitive por edhe negative arrijnė rezultate tė mėdha. Duke u bazuar nė parimet e luftės kundėr propogandės, Aleanca pergaditi dhe zhvilloi konferencat e rregulta me gazetaė tė medias. Nga fillimi i sulmeve e deri nė pėrfundim, kėtė konferencė e udhėheqi z. Xhemi Shea. (Kishte vetėm nji ditė tė vetėm tė lirė.) -Z. Shea nė fillim,gazetarėve,ua paraqiste caqet e sulmeve tė aleances, efektet e tyre si dhe kolonat e gjata tė tė deportuarėve pėr Shqipėri dhe Maqedoni. Edhe pse efektet ishin tė hiperbolluara mė shumė se sa kishin arritur efektin e tyre, kėto kishin qėllime vetėm strategjike pėr vetė Aleancėn. Edhe kolonat e tė ikurėve i pėrdori nė mėnyrė taktike,qė vetėm e vetėm tė ngrit moralin e vetė Aleancės. Nė fillim ēdo gjė shkonte sipas parashikimeve dhe se asgjė nuk paraqiste ndonji problem pėrmanent. Tė gjithė kishin menduar se sulmet do tė jenė shumė tė shkurtėra dhe se ato do tė pėrfundonin mbrenda javės apo dhjetė ditėve. Duke u zgjatur ditėt e sulmeve edhe pakėnaqėsija e disave nga anėtarėt e Aleances filloi tė dal nė shesh. Bile disa ishin pėr ndėrprerjėn sulmeve,tė tjerėt t'i tėrhiqnin forcat e tyre nga ekspedita e sulmeve. Duke e vėrejtur kėto mospajtime e nga frika e tejkalimit tė tyre, Xhimi Shea luajti taktikėn e tij mjaft efikase,qė ia arrijti edhe atij vetė popullaritetin,po edhe tė Aleances.
    1-Nė fillim ai iu iku komentimeve tė caqeve civile duke mos i dhėnė pėrparsi efekteve negative. Kėto sulme i minimizoi aqė shum sa qė vetėm i pėrmendi. Kur u pyetej pėr pasojat ai gjithėmonė pėrgjigjet se janė duke u zhvilluar hetimet rreth rastit e me kohė do tė njohtoheni. Mė pas ndodhte nji sulm i sukseshėm i NATO-s ku e tėrė konferenca i kushtohet ati sulmi e pėr atė tė mėparshmen as qė bėhej fjalė."Ishin gabime teknike" dhe...pa ndonji koment tė madhė.
    2-Pas pėrfundimit tė muajt tė parė tė sulmeve e nė mungesė tė fakteve nga vendi i ngjarjeve, pėr efektin, z.Shea luajti taktikėn tjetėr duke i ftuar si mysafirė tė drejtėpėrdrejt pėrsonalitetet mė tė rėndėsishėm jo vetėm nė radhet e Aleances po edhe nė botė. Kėto pėrsonalitete ai i zgjodhi me mjaft pėrpikėri duke i japur pėrparsi atyre qė ishin pėr vazhdimin e sulmeve deri nė fitore,qė edhe pėrbėnin vetė boshtin e Aleancės. Nė konferenca ai ftoi ( Transmetime tė drejtėpėrdrejta nė sallen e Konferencės) Klintonin, Olbrajtin, Cohen, Clark, Solana, Bler, Kuk, Shirak, Shrėder, Robinson etj,etj. Nga vetė pėrzgjidhja e tyre jepė tė kuptosh se ata ishin edhe mė tej pėr vazhdimin e sulmeve. Kėtu bėn perjashtim vetėm Shiraku i cili vetėm falė popullaritetit tė tij jasht shtetit Francez, u ftua prezent.
    3-Ju pėrgjigjet pytjeve nė atė menyrė, tė shkurtėr, sa qė pyetėsit tė mos i jipej shansi pėr replikė.
    4-Duke mos i komentuar fare TV dhe Gazetat Serbe dhe qendrimet e aleatėve tė saj.
    5-Duke e pėrdorė ēdo efekt negativ nga radhėt e Serbisė (paknaqėsinė, dezertimet, pritjet e gjata pėr bukė, benzinė, humbjet nga forcat e UĒk-sė etj)
    Kėtė sistem tė informimit aleanca e pėrdori pėr herė tė parė nė historikun e sajė.
    Kėtė sistem pėr herė tė parė e pėrdori Sllovenija nė luftė me APJ e ku pati mjaft sukses.

    Kush ėshtė Xhimi Shea

    Jamie Patrick Shea lindi me 11 Shtator 1953 nė Londėr. Ėshtė i martuar dhe ka dy fėmijė. Ka doktoruar nė shkencat politike dhe Juridike. Ka kryer disa detyra me rėndėsi si mėsimdhėnės nė univerzitetet Angleze deri sa vie nė radhėt e Aleancės. Nė bazen e NATO-s vie nė tetor 1980. Nga ky vit ka ushtruar kėto funksione.
    Tetor 1980-Shtator 1982
    -Administrator i sekretariatit Operativ pėr sektorin Ekzekutiv pranė Aleancės.
    Shtator 1982-Shkurt 1985
    -Programues operativ pranė Aleancės
    Shkurt 1985-Nėntor 1988
    -Udhėheqės (pėrpilues) i samiteve dhe konferencave tė ndryshme qė i organizonte Aleanca.
    Nėntor 1988-Janar 1991
    -Asistent i Sekretarit gjeneral tė Natos pėr projekte specijale si:
    -Zėdhėnės i vetė Sekretarit.
    -Editor i artikujve tė ndryshėm reth Aleancės.
    -Botime Librash
    -Udhėhoqi stategjinė e komunikimit me publikun.
    Janar 1991-Maj 1993
    -Kėshilltar i Sekretarit tė NATO-s -Drafter(pėrpilues projektesh) i NATO-s pranė ministrive tė Informimit tė anėtarėve tė Aleancės.
    -Udhėheqės i Sektorit afarist pran Aleancės
    -Oficier (Ushtrues i detyrės) Operues, Planbėrės.
    Maj 1993-....
    -Zėdhėnės gjeneral i Aleancės.
    Pėrpos gjuhės Amėtare (Angleze) flet edhe disa gjuhė tė tjera si: -Frangjishten. -Gjermanishten. -Italishten.
    Pėr paraqitjen e tijė 86 (-1) ditėve para medias, nė periudhen Mars-Prill-Maj-Qershorė 1999 ishte ndėr pėrsonat mė sharmant dhe mė tė popullarizuarit nė botė. Gjatė gjithė kohės ishte i vendosur nėn masa tė mėdha tė sigurisė. Fitorja e NATO-s ėshtė edhe njė pjesė e meritės sė z. Shea (ndėr meritat tjera), dhe mė tė drejtė quhet sot Gjenerali i medias. Sot jeton i lirė me familje nė Bruksel.
    Nė vazhdim mund tė lexoni origjinalin(pa nderhyrje drejtshkrimore tė redaksisė)tė derguar nga bashkėpunėtori ynė eprori ISLAM SADIKU me titull:

    KU QENDRON INTERESI AMERIKAN (NATO) NĖ DHE PĖR KOSOVĖN

    Pas luftės 78 ditėshe tė NATO-s kunder ushtrisė Jugosllave, kosova sotė frymon e lirė. Lufta nė Kosovė pėr Naton ėshtė e kaluar, por pytja qė shpesh shtrohet sotė ėshtė se ku mshifet interesi Amerikan (NATO) nė Kosovė dhe qe shtyri atė tė intervenoi nė Kosovė dhe pėr Kosovėn. Nga rrethanat egzistuse dhe asai qė ndodhi dhe po ndodh rrethė Kosovės mundemi tė konkludoim si mė poshtė.Me fillimin e luftės nė ish Jugosllavi, NATO ishte thelle e prekupuar rreth saj.Edhe pse e pritke nji luftė tė tillė ajo prapseprap u gjend nė nji gjendje kaotike rreth zhvillimit tė saj. si rezultat i sai ishte edhe ndryshimi i mendimeve dhe planėve pėr kėtė qeshtje. Nė fillim nguli kėmbė qė mos ti nje shtetet e reja qė po lindin nga shpėrberja e Jugosllavisė. (Deklarata e Xhems Bekerit Kryetarit tė Sllovenisė se mose e shpallni pamvarsin se ne nuk do tju njohim). Me ndryshimin e ngjarjeve nė teren ku Sllovenia vendosi kontroll tė plotė rethėmrrethė kufive tė saj pėr vetėm 10 ditė, i detyroi forcat aleate tė ndryshoin mendimin pėr shtetet e reja qė po lindin. Kur lufta filloi mė pas nė Kroaci e mė pas edhe nė Bosne, qėllimi i aleances ishte qė kjo luftė tė mbetėt e lokalizuar vetėm nė territorin e ish RSFJ dhe hėpėrhė tė mos preken shtetet shtetėt qė kufizoheshin me Jugosllavinė, dhe tė mosė preket interesi i saij. Pėr kėtė AJ ishte nė dijeni qė nė fillim dhe me mjaft pėrpikėri ju pėrmbajt kėti rregulli. Pėr kėtė shum pak apo fare se perdori Aviacionin nė Slloveni sepse kishte frikė se gjat manevrimeve tė Avionėve tė mos ta shkel hapsiren ajrore tė Italisė apo Austrisė dhe mė kėtė tė prekėt edhe interesi i Aleances.Sa mė shum qė zgjatej lufta aqė mė shum vinte deri te rrezikimi i interesave tė saja nė hapsiren e Evropės. Pėrpos interesave tė vjetra(ku Jugosllavia si shtet i painkuadruar lunte si gjoker nė mes Lindjes dhe Prendimit) lufta nė Jugosllavi i zbuloi dhe i lindi interesat e reja pėr Aleatėt. Pėrpos pozites strategjike tė Jugosllavisė lindi ideja qė APJ si superfuqi nė Ballkan dhe Evropė tė neutralizohet apo tė shkatrrohet. Pėr Ballkanin multietnik kjo paraqitke nji rrezik pėrmanent. Duke e parė forcen e vogėl kundervuese Aleanca mur detyrė qė tju ndihmohet atyre forcave qė vetė ti kundervihen forcave serbe. Kjo taktik pati sukses nė Kroaci ku Kroatet me forcat e veta por taktiken dhe logjitiken e NATO-s e qliroi qdo plėmbė tė tokes sė vetė. Nė Bosne kjo taktikė nuk pati sukses sepse poulli u nda nė tri grupe etnike tė ndryshme njera kunder tjetėres e qė dy (Kroatet e Boshnjaket) ishin si pėrkras tė Aleances dhe u dasht nji intervenim nga ajri pėr nji zgjidhje tė keti konflikti. Nga kjo del se interesi i Aleances nga dita nė ditė vinte duke u rritu. Me kalimin e kohės u pa se e gjithė Aj ishte e drejtuar nga Rusia dhe ishte kunder gjith asaj jo Serbe nė Jugosllavi, Aleatėt muren levizje konkrete pozitive pėr rajonin. U njohen shtetet e reja si Sllovenia, Kroacija, Bosnja, Maqedonia. U tėrhoq Vija e Kuqe nė Kosovė nga presidenti Bush kurse Shqipėria u demokratizua dhe hecte me hapa tė sigurtėdrejtė NATOS ku bėri edhe kėrkesėn (nga mė tė parat) pėr antarsimin nė gjirin e Aleances. Pas shkatrrimit e paktit tė Varshaves dhe shpėrberjes sė Bashkimit Sovjetik, qellimi i aleances ishte se sa mė parė nė kėtė kohė tranzitore tė shfrytzohet shansi Historik pėr vendosjen e Aleances nė Gadishullin Ballkanik dhe zgjerimit tė influences sė saij drejtė lindjes. Me nji fjalė ishte qėllimi qė Bashkimi Sovjetik i vdekur tė mos ringjallėt mė me ndihmen e aleatėve dhe radikalėve nga shtetėt Sllave. Me futjen e saj nė Poloni, Qeki, Sllovaki, Hungari dhe pas pėrfundimit tė luftes nė Kroaci e Bosnje u bė zgjatja e linisė kėputse e Sllavizmit drjt deteve tė nxehta. Kur fillo qė nji vijė e tillė tė vazhdoi edhe drejtė Jugut, shperthe rrebelimi nė Shqipėri dhe e ngadalsoi qellimin e Aleances. Edhe pse mendoi se nga jugu do tė zgjerohet mė shpejt nėpermjet tė Shqipėrisė, kjo u demoralizua dhe u largua menjiher nga Shqipėria pėr nji kohė tė gjatė. Kjo i kushtoi shum aleances, vetė shtetit Shqipėtar por mė se shumti i kushtoi Kosovės. Pėr kėtė rrebelim u pergaditen plane nė Moskė, Beograd, Athinė dhe se Tirana ishte vetėm kryse e urdhrave tė dhana. PSE SHBA-NATO NGULĖ KĖMBĖ PĖR DHE RETH KOSOVĖS.Edhe pse Greqia ėshtė antare e NATO-s dhe BE prap se prap ajo mė shum anon nga aleatet e saj tė vetė Sllavė.Kėtė e ka tė njohur NATO dhe se duke rujtur intergritetin e vetė aleances ajo deshiron qė Evropen e Mesme tė lidh me Evropen Juglindore e nga kėtu tė ketė pasqyrė reale tė dominimit mbi lindjen, lindjen e afėrt, mesdheun por edhe veriun e kontinentit tė zi.(Nga Gjermania nė Austri,Slloveni, Kroaci, Bosnje, Mal i Zi, Kosovė-Shqipėri, Maqedoni, Bullgari e deri nė Turqi.)Njiherit ti nderpritet lidhja direkte e vendeve Sllave me Greqin dhe ti ngushtohet rripi dominusė i tyre. Do tė lidhet me Turqin aleatin e saj tė madh (Qė ndihet gjithmon si i vetėmuar) dhe ta izoloi Greqinė qė ta detyron vetė ti bashkohet edhe praktikishtė aleances. Nga kėto rrethana NATO deshiron nji prezencė aktive nė regjionin e Ballkanit dhe pėr kėtė ajo kėrkon aleat (vendas) qė do e ndihmoin nė kėtė drejtim. Prezencen e saj ajo e ka parapa nė tė tri gjinitė ushtarake. Fushore, Detare dhe Ajrore. Deri sa atė fushore e ka pothuj se definitivishtė tė zgjedhur (Krivollak-Maqedoni) pėr atė Detare dhe Ajrore ende sėshtė percaktu dhe ende kėrkon pozit mė tė favorshme. Duke parė atė se qbėri ajo pėr Kosoven ėshtė pėr tė besuar se njėra nder pozitat e saja strategjike ėshtė edhe territori i Kosovės pėr nji bazė tė aviacinit. Si territor i munshėm pėr bazėn e Marinės munet tė jetė Shqipėria. Por falė mosė sigurisė sė plotė tė shtetit Shqiptarė ndaj rendit shtetėror dhe demokratizimi i shpejtė i Malit tė Zi apo nji luftė e mundėshme nė mes Serbisė dhe Malit tė Zi do ta detyronte NATON qė pėr aleate dhe vendvendosje tė bazes sė Marinės ta zgjidhte bregdetin Malazezė. Kjo do tė ishte fatale jo vetėm pėr Shqipėrin por pėr gjith popullin shqipėtar. Duke i par rrethan qė po ndodhin rreth Mali tė zi, shteti Shqipėtar duhet bėrė qmos qė ta shfrytzoi kėtė shanc shekullore dhe ti thot njiher e pėrgjithmon lamtumirė tė sė kalures sė varfėr. Sa mė parė aqė mė mirė. Pėrpos Shqipėris edhe Kosova luan nji rol tė madh strategjik pėr aleancen. Kosova me relefin e saj natyror ju pėrgjigjet plotėsisht kushteve tė aleances. Rrafshnalta e Kosovės do tė sherbente si vendė kontrollim i tė gjith Ballkanit e mė gjerė. Nga kėtu munden tė kontrollohen qdo ngritje e avionėve bazat e tyre si Beograd, Minsk, Bagdad, Tehran, Liban, Tel Aviv e deri nė Kajro. Mbulimi i tė gjith teritorit tė Kosovės do tė thot ngushtimi e deri te kėputja e korridorit Serb me Maqedonin. Temperatura Mesdhetare e Kosovės ju pėrgjigjet plotsishtė kushteve ndėr mė idealet pėr avionėt e ndryshem. Mė pas largėsia ideale nga Deti i munson furnizimin e qdo lloi armate dominuse. Nga kėtu mundė tė ngriten avionėt e tė kontrolloin e gjith hapsiren e Lindjes sė afert pa mbushjen e derivateve plotsuese. Edhe pse Kosova i plotson tė gjitha kėto kushte ėshtė vetėm nji nder kandidatet mė tė mundėshme pėr nji bazė ajror e afėrt me Avianon. Mundet tė ndodhė qė e tėrė baza e Avianos tė shperngulet nė Ballkan. Me prezencen e forcave tė NATOS nė Kosovė, kemi shansin mė tė favorshėm qė nuk duhet lėshuar. Forcat tona Politike dhe populli i Kosovės duhet qė tė deshmoi se edhe praktikishtė jemi dhe do tė mbesim aleat tė NATO-s. Se jemi popull Evropian dhe se dim tė udhėheqim dhe tė mbajm shtet. Ta shfrytėzoim kėtė rast shekullor qė me nji gabim tė vogėl mundet tė na kushtoi shum shtrejtė. Nėse vie deri te rrezimi i shpejtė i Millosheviqit nė Serbi dhe Serbia do tė hec me hapa tė shpejtė drejtė Demokratizimit kam frig se do tė jetė edhe Serbija nji nder kandidatet potencijale tė Aleances. Strategjija e NATOS ėshtė qė tė jetė prezente nė Ballkan dhe se ku fare sėshtė me rensi. Prandaj i lusė tė gjitha forcat politike, ushtarake si dhe mbarė popullin e Kosovės qė tė punoim ditė e natė nė kėtė drejtim pėr tė miren tonė,pėr ardhmėrin e fėmijve tanė. Ėshtė shans qė njiher vie "nga dera" dhe se duhet shfrytzuar. Po e humbem kėtė shansė, do tė na gjykoin pasardhsit tonė. Islam SADIKI