NGA DIASPORA
www.ereniku.net

        Diaspora jonė dhe aktivitetet e saj nė prag tė festave tė fundvitit 2005; 28 Nėntorit Ditės sė Flamurit dhe Shpalljes sė Pavarėsisė, 2005-ta Vit i Pėrkujtimit tė 600 vjetorit tė Gjergj Kastriotit-Skėndėrbeut, Krishtė-Lindjeve, Vitit tė Ri 2006 etj...


Mithat Frashėri thithi gjirin e dy nėnave – nė Janinė dhe nė Prishtinė.
Lum Toskėria dhe Gegėria - SHQIPĖRIA, qė e lindi dhe e rriti

nga BEQIR SINA, Nju Jork, 06 dhjetor 2005

Cana : "Te vone jemi prane ketij varri – faltore kombetare, per te nderuar kujtimin e birit te Abdyl Frasherit, atij veprimtari te flakte te kombit qe shkelqeu prore ne qiellin shpesh te perflakur e te kapluar nga rete e shtrengates te truallit shqiptar, figures se madhe poliendrike te udhekryqeve historike – te etapes se fundit te Rilindjes, Pavaresise, Luftes se Dyte Boterore dhe te pasluftes."

 

 


       "Ferncliff Cemetery" Westchester County, New York : U futem brenda nje teritori si te zymte, te varrezave, ku mbreteronte heshtja dhe ankthi i "ngjyrosur" i gjithi ne gri te himte . Nje korridor i gjate pllakash perkujtimore qe hapej andej e kendej para nesh, si shkalle - shkalle, pa  krye. Nga te dyja anet e korridoreve te ketyre pllakave te mermerta dhe te bronxeta, skalitur me emrat e atyre qe kishin vdekur, veshtronim te gjenim varrin e nje patrioti te madh sheqiptare. Ne shikonim me verejtje tabelat e tyre, ndersa varrin e Mitah'at Frasherit, e kishim pasur mu parasyve. Une interesohesha te shikoja emra te tjere shqiptaresh, ndersa profesor Zekeria Cana, me kishte kapur prej krahu, dhe thoshte ne murmeritje: " Kurre ne jeten time nuk kame perjetuar ndonjehere, emocione te tilla". Siē, dukej ky nderim, qe Cana, do t'i bente ketij kolosi te patriotizmit shqiptare, a thua se  do t'a ēlironte ate te nga te gjitha ato emocionet qe i ka sjell vete jeta ketij njeriu te madhe.


      E ndersa une dhe kolegu im - Dalip Greca, shkrepim foto - aparatet, te pikelluar dhe duke medituar ne kembe prane varrit te Mit'hat Frasherit, qendrojne Niko Kirka, Genc Leka, Pellumb Kulla, Orhan Kostreci, Skender Shkreli, Sinan Kamberi, Xhaferr Krasniqi, Muhamet Omari, Zija Lepenica, Feti Rexhepi. Profesor Zekeria Cana, mbasi vendos nje tuf me lule te fresketa, dhe e lemon me ngadal ate pllak ku eshte skalitur emri i Mit'hat Frasherit, lexone edhe nje leter perkujtimore: Profesor Cana , tha se: "Te vone jemi prane ketij varri – faltore kombetare, per te nderuar kujtimin e birit te Abdyl Frasherit, atij veprimtari te flakte te kombit, qe shkelqeu prore ne qiellin shpesh te perflakur e te kapluar nga rete e shtrengates te truallit shqiptar, figures se madhe poliendrike te udhekryqeve historike – te etapes se fundit te Rilindjes, Pavaresise, Luftes se Dyte Boterore, dhe te pasluftes. Nje strumbullar, qe me vullnet te ēelnikte e ngulm te madh, urti e menēuri, ka pershkuar udhen me gjemba per te hapur shtigje te reja qe ēojne ne qafen e malit. Eshte Lumo Skendua, ai qe ka lene gjurme te pashlyera ne historine dhe kulturen e kombit ne te gjtha rrafshet ku ka shkelur – si erudit, enciklopedist dhe poliglot.


   Sot, perkulemi me epitet dhe respekt te madh perpara varrit te nje udherrefyesi shpirtndritur, sherbetari te devotshem dhe gjithnje besnik te shqiptarise, protagonisti te dite e netshem te historise, ngadhenjyesi dhe humbesi te madh. Jemi ketu jo vetem per te nderuar kete burre te madh te botes shqiptare por edhe per te marre mesimin e historise. Ku qene baballaret tane te ndritur ku jemi ne, sa jemi dhe ē’jemi sot. Mithat Frasheri thithi gjirin e dy nenave – ne Janine dhe ne Prishtine. Lum Toskeria dhe Gegeria qe e lindi dhe e rriti. E keshtu me pase oratoret kerkuan qe figura te tilla me prominente te historise sone, ne Amerike, te perbaltosura dhe te lena ne harrese nga rregjimi anti -shqiptare i Tiranes, te nderohen e kujtohen me pjetete te medha - duke i dhene vendin e meritat qe kane ne histrorine kombetare.



Mbi 135 njerėz, intelektuale te ndryshėm japonezė, kanė nėnshkruar njė Rezolutė pėr Pavarėsinė e Kosovės
flamuri_shqiptar_valevitet_bukur_edhe_ne_japoni/Pierre-P. Simsia /New York 26 nėntor 2005/
Njoftimet nga larg me lajmet e mira, pėr te cilat kemi shume nevoje te mėsojmė ēdo dite, larg fyerjeve dhe sharjeve ndaj njeri tjetrit, na gėzojnė, te ndjehemi krenar, pėr fatin e madh qe kemi, qe jemi shqiptare.

Siē edhe kemi mesuar para pak kohesh, doktori i nderuar, akademiku, patrioti i ndershem, biri i Vlores trime dhe heroike, biri i gjithe shqiptarise dhe atdhetar, Selaudin Velaj (81 vjeē) do te shkonte ne Japoni me nje mision teper te rendesishem, fisnik, per te mbajtur nje referat, per ēeshtjen me te rendesishme te Kombit Shqiptar - Pavaresia e Kosoves.
Doktori i nderuar Velaj ia arriti qellimit te tij.
Menjehere, sapo miku im i nderuar Dr. Selaudin Velaj me njoftoi nga Tokio, nga Japonia e larget, i cili ndodhet keto dite atje per te mbajtur nje referat per zgjidhjen e Ēeshtjes se Kosoves, Pavaresine e saj, mendova gezimin tim qe ndjej per ate, ēfare ai ka bere, ta ndaj bashke me Ju.
Per dy dite resht doktori i nderuar Selaudin Velaj mbajti dy referate prej 90 minutash. Nje ne Universitetin e KYUSU ne FUKUOKA dhe tjetra ne Tokio. "The true fact about Kosovas problem with Serbia".
Fjala e Dr. Selahedin Velaj eshte pritur me shume interes nga te pranishmit.
Per suksesin e madh qe ka patur Dr. Velaj ne Japoni kane shkruar shtypi japonez si dhe radiot dhe televizionet e shumte.
Miku shqiptar eshte pritur me respekt dhe nderime edhe nga autoritetet japoneze me te cilat ka patur takime te ndryshme.
E veēanta e fjales se mbajtur nga Dr. Velaj eshte se, perveē diskutimit ne dy gjuhe, anglisht dhe japonisht, Dr. Velaj ka bere edhe surprizen e tij me te kendeshme, ka pershendetur te gjithe pjesemarresit ne gjuhen tone te bukur shqipe, e cila ka ngjallur emocione tek te pranishmit.
Flamuri Shqiptar eshte valevitur i bukur dhe krenar ne qiellin e Japonise, i ēuar personalisht nga Dr. Velaj.
Siē edhe me njofton Dr. Velaj, referati doli me shume sukses.
Rezoluta per Pavaresine e Kosoves eshte nenshkruar nga me teper se 135 njerez, intelektuale te ndryshem japonezė.
Gjate bisedes se Dr. Velaj dhe profesorit japonez Yamomoto me kerkesen e Dr. Velaj, ne ditet e ardheshme do te krijohet Shoqata Shqiptaro - Japoneze "SKENDERBEU".
Fjala e Dr. Velajt ka patur jehone te madhe edhe ne faqet e ndryshme te Internetit ku eshte perkrahur kerkesa e tij nga mijera njerez.
Akti personal patriotik i Dr. Velaj na ben te ndjehemi krenare. Kombi Shqiptar ka patur gjithmone dhe ka burra te menēur, trima dhe patriote te flakte.
Dr. Velajn nuk e dergoi shteti shqiptar te nisej drejt Japonise se larget me Flamurin Shqiptar ne ēanten e tij per nje mision te tille patriotik.
Ate e nisi atje ndjenja e tij per atdheun, per kombin e tij te vuajtur dhe te pergjysmuar, dashuria qe ai ka per gjithe bashkekombasit e vete.
Akti i rendesishem i Dr. Selahedin Velajt, i vlonjatit patriot per ēeshtjen e Kosoves se tij dhe tonen bashke, tregon se shqiptaret jane nje, vellezer te nje gjaku, pavaresisht se ku jetojme, ne Vlore apo ne Prishtine, ne Berat apo ne Peje, ne Lushnje a ne Gostivar, ne Shkoder a ne Cameri, ne Diber a ne Kruje....
Dr. Selahedin Velaj i veshur me kostumin kombėtar shqiptar duke mbajtur referatin e tij pėr Pavarėsinė e Kosovės ne Japoni Me aktin e tij patriotik Dr. i nderuar Selahedin Velaj eshte ambasadori i Shqiperise i pa akredituar nga shteti shqiptar. Ate e akrediton ndjenja dhe dashuria qe ai ka per vendin e tij, per popullin e tij.
Vajtja e Dr. Velaj ne Japonine e larget per ēeshtjen me te rendesishme te kombit tone - Pavaresia e Kosoves, eshte vazhdimesia e shqetesimit te tij, qe Ai ka per kete ēeshtje madhore.
Para pak kohesh me nje mision te tille, Dr. Velaj shkoi ne Kosove, ku pati kontakte me perfaqesuesit me te larte te Kosovės, me Presidentin e saj zotėri Ibrahim Rugova.
Njerez te tille si Dr. Selahedin Velaj patriote te zjarrte mbeten perhere Nderi i Kombit.
I urojme Doktor Velajt jete te gjate, suksese ne misionin e tij individual patriotik.
I urojme udhe te mbare gjate kthimit te tij nga Tokio ne SH.B.A.
Z. Selaudin Velaj jeton qe nga viti 1944 ne Greenwich, USA . (mbas ardhjes ne pushtet te sistemit komunist ne Shqiperi) Ai eshte xhaxhai i piktorit Fate Velaj qe jeton ne Vjene.



      Kogresmeni Dennis Hastert, (14th District of Illinois) u takua me shpitaro amerikanet ne Cikago
      Rep. J. Dennis Hastert, 14th District of Illinois
 
      Dennis Hastert:   Kryetari i Dhomės sė pėrfaqėsuesve faleminderoi delegacionin shqiptar dhe premtoi se Administrata Amerikane do tė vazhdojė aktivisht tė merret me ēėshtjen e Kosovės gjer nė zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit tė saj. Ai nė mėnyrė tė veēantė faleminderoi delegacionin shqiptar pėr pėrkrahje morale dhe financiare.
      Chicago Hilton and Tawers: CHICAGO (IL) : Nė prag tė festave tė fundvitit, 28 Nėntorit Ditės sė Flamurit dhe Shalljes sė sė Pavarėsisė, 2005 Vit i Pėrkujtimit tė Gjergj Kastriotit - Skėndėrbeu, Krishtė - Lindjeve, Vitit tė Ri shqiptarėt e Amerikės janė futur thellė nė "zemrėn" e festės. Nė kėtė kuadėr edhe kryesia e Komunitetit Shqiptaro-Amerikan nė Illinois, me seli nė Ēikago e pėr bėr nga Hidai Bregu,Ismet Purellku,Ilaz Kadriu,Fanol Cami,Dennis Hastert Faik Ajroja dhe Musa Adili, u takua me Kryetarin e Dhomės sė pėrfaqėsueseve tė Kongresit Amerikan republikanin Dennis Hastert.
     Takimi u mbajtė dje, njoftoi zoti Iliaz Kadria lider kryesor i kėtij komunitetit, mė 21 Nėntor, 2005 nė "Chicago Hilton and Tawers, kur kryesia e Komunitetit Shqiptaro-Amerikan nė Illinois, me seli nė Ēikago u takua me Kryetarin e Dhomės sė pėrfaqėsueseve tė Kongresit Amerikan, kongresmenin republikan Dennis Hastert. Nė kėtė darkė solemne morrėn pjesė mė shumė se 500 veta pėrkrahes tė republikanit Haster nga kjo zonė elektorale, votues tė tij pėr zgjedhjet e ardhshme nė kongres.
    Nė mesin e tyre delegacionin e Komunitetit Shqiptaro-Amerikan e kryesoi grupi i aktivistėve tė njohur i kėtij komuniteti : Faik Ajroja, Hidai Bregu, Ismet Purellku, Musa Adili dhe Fanol Cami. Grupin e aktivistve shqiptar nė zonėn e tij elektorale e prezentoi kryetari i Komunitetit zoti Iliaz Kadriu, i cili, nė nje takim tė shkurtėr pas darkė, e faleminderoi zotin Hastert dhe Administraten Amerikane, pėr angazhim maksimal nė zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare , nė veēanti rreth pėrcaktimit tė statusit final tė Kosovės.      Kryetari i Dhomės sė pėrfaqėsuesve faleminderoi delegacionin shqiptar dhe premtoi se Administrata Amerikane do tė vazhdojė aktivisht tė merret me ēėshtjen e Kosovės gjer nė zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit tė saj. Ai nė mėnyrė tė veēantė faleminderoi delegacionin shqiptar pėr pėrkrahje morale dhe financiare. Ky aktivitet politik i kėtij Komuniteti nė kėtė fund viti u ėshtė bashkėngjitur nė vazhdimėsi e aktiviteteve tė shumtė pėr ēėshtjen shqiptare nė Ballkan , kurse ne veēanti pėr ēėshtjen mė madhore qė kanė shqiptarėt sot, Pavarėsinė e plotė  tė Kosovės. BEQIR SINA

Ne gjurmet e tradites se shkolles shqipe ne Nju Jork, Boston, Detroit, Uashington e Filadelifia u hape edhe Mesonjetorja e pare shqipe ne Karolinen e Veriut

 nga- BEQIR SINA , Nju Jork,25 nėntor 2005

 Mes femijeve dhe te ftuarit u krijua nje atmosfer e festive, ēka shkelqente edhe ne fytyrat e femijeve te qeshura e te gezuar

 BENSONHURST - BBROOKLYN (NY) Ne kontinentin interkultural te rruzullit tokesor, kontinentin e Kristofor Kolombit - Ameriken e Veriut, SHBA dhe Kanada edhe shqiptaret e Amerikes, po zene denjesisht hapesiren e vendin e tyre, duke demonstruar kulture dhe aftesi te admirueshme ne integrim dhe ne jeten kulturo - artistike, politike, shoqerore, ekonomike e financiere te kontinetit "planet". Bashkohepatriotet, e Konices, Nolit, Ēekrezit, Dakos e Peter Minnarit jane bere si "bletet e nje koshere mjaltemadhe". Ketu mendohet se fillon zgjimi dhe ndergjegjesimi kombetar i ē'do shqiptari qe sapo ka shkelur kete toke te bekuar.

  Kjo ka nisur, prej kur "Token e Premtuar" Eldoradon, e shkelen shqiptaret e pare, kolonite e para, te organizuar ne baza familjare, krahinore, fetare dhe gjeografike filluan te mbijetojne me jeten kulturo - artistike, politike, shoqerore, ekonomike e financiere te ketij vendi te madh. Kete mundesi e te drejte ua jep edhe shqiptareve si ēdo amerikani Amandmenti i Pare i kushtetutes se Amerikes(first amandment) Amandmenti i fjales se Lire (free speech) qe te lejon te flasesh e te shkruash edhe ne gjuhen amtare. Dhe ne kete vend ne klube, shoqata dhe organizata, Kisha e Xhamia shqiptaret e Amerikes, i kushtuan nje rendesi te veqant gjuhes se bukur amtare - gjuhes shqipe, kultivimit dhe ruajtes, trashgimin e saj tek femijet e tyre. Mbrotjes se vetme nga asimilimi i mergimit. Dolen ne qarkullim fletushka shqip, revista e gazeta, u ēelen nje e nga nje shkollat e para shqipe, te cilat, datojne prej kur erdhen edhe shqiptaret pare te Amerikes.

   Keshtu emigranti iu futen udhes se veshtire, por te bukur te ruajtjes se gjuhes se tyre bashke me punen e  zanatet me te preferuar nga shqiptaret qe zbrisnin ne "Token e premtuar".

   Para kater vjeteve hapet shkolla e pare shqipe ne metropolin kanadez, Montreal. Nen emrin e shqiptares me te njohur ne bote, Nene Tereza, kjo shkolle ka filluar nga  funksionimi ne menyre eksperimentale qe nga fillimi i formimit. Perurimi i saj u be ne 6- prill 2004-, ne nje ambjent festiv ku merrnin pjese rreth 400 shqiptare nga te gjitha trevat shqiptare. Ne nismen e ketij projekti te realizuar eshte "Bashkesia Shqiptare e Kebekut ne Montreal, nje shoqate kjo e krijuar gati nje vit me pare se te hapej kjo shkolle, nga nje grup shqiptaresh te apasionuar.

   Nisem kjo qe u ndoq me pas edhe nga shqiptaret ne Philadelphia, ku kishte femije te vegjel qe nuk dinin asnje fjale shqip me te shkruar, kurse tani shkruajne shume bukur shume fjale dhe shprehje te mesuara ne shkolle. Dhe kete e beri te mundur keshilli drejtuesi i shoqates "Bijte e Shqipes", e cila organizoi dhe ceremonin e hapjes se shkolles, se pare shqipe ne Philadelphia - Pensillvenia.

  Salla ku u zhvillua ceremonia ishte zbukuruar si per feste, shkruanin gazetaret ate dite ku binte ne sy ne krye te salles flamuri yne i kuq me shqiponjen dy krenore ne mes, si dhe dy portrete te heronjve tane kombetar, Gjergj Kastrioti Skenderbeu dhe Ismail Qemali. Ne kete ceremoni mernin pjese perveē femijeve-nxenes edhe femije te tjere , prinder te femijeve, anetare dhe simpatizante te shoqates.
       Ne "kryeqytetin" e shqiptareve te Amerikes, pas disa shkollave te para shqipe , ne mjediset e Federates Pan-Shqiptare VATRA ne Nju Jork, nje grup te rinjsh shqiptaro-amerikane nga Gjenerata e Re Shqiptare ne Amerike, filluan te japin mesimin e gjuhes shqipe per femijet shqiptare te moshave te vogla. Te rinj shqiptare qe jepnin mesim ne fillim ishin djem e vajza nga Shqiperia e Kosova. Ata ishin te rinj e te reja te cilet deshironin qe te perterijne traditen e mrekullueshme te shoqatave patriotike shqiptare ne mergim, e veēanerisht te atyre siē jane VATRA, Organizata Kombetare Levizja e Legalitetit, Lidhja e Prizerenit, Liga Qyetetare Shqiptare-Amerikane, Keshilli Kombetar Shqiptaro-Amerikan, Shoqata ‘Motrat Qiriazi’, Kishes dhe Xhamive shqiptare ne SHBA-s.. 
       Ishin pikerisht veprat e mrekullueshme ne dobi te ēeshtjes kombetare - shqiptare qe bene qe keta te rinj te zgjidhnin VATREN, si vendin ku filizat e njome, femijet e shqiptareve te Nju Jorkut, te mesonin gjuhen e tyre amtare dhe jo vetem ate por edhe traditen e mrekullueshme te shqiptareve te Amerikes, te cilet ne ēastet me te veshtira qe kaloi vendi yne, i’a zbardhen faqen atij. Qellimi ka qene qe te mesojne nga pervoja e mrekullueshme e kolloseve te kultures tone kombetare, Fan Nolit e Faik Konices, Ēekrezit, Dakos e Peter Minnarit, Miftar Spahise  si dhe korifejve te tjere pasardhes.
     Ne gjurmet e tradites se krijimit te ketyre komuniteteve shqiptare ne Nju Jork,
Boston, Detroit e zona te tjera, po ecin tashme edhe shqiptaret e rrethit te Uashingtonit, te ardhur ketu kryesisht gjate 10 viteve te fundit. Hapja e mesonjetores, siē e quajne organizatoret, tregon se keta prinder jane te vendosur per te bere diēka qe femijet dhe femijet e femijeve te tyre te mos e humbasin gjuhen dhe te mos e harrojne vendin e prejardhjes se tyre.

   Mesonjetorja e pare shqipe ne Uashington u perurua  ne kete shtet federal, dy vjet te shkuara, duke kurorezuar keshtu endren e kahereshme te nje grupi prinderish veprimtare shqiptaro amerikane per ruajtjen e pasurise se kultures e te tradites shqiptare dhe trashegimin e saj tek femijet e tyre. Por pjesmarrja relativisht e madhe e prinderve dhe femijeve ne diten e pare te mesimit tregon terthorazi edhe shqetesimin e ketij komuniteti te vogel ndaj frikes se humbjes se tradites dhe asimilimit te mundshem. Dita e pare e shkolles filloi me himnin kombetar shqiptar, kenduar ne korr nga prinder e femije, nen tingujt e fizarmonikes interpretuar nga veprimtaret e komunitetit. Pastaj nxenesit u ndane neper klasa sipas moshave. Mesimi eshte parashikuar te zhvillohet ēdo te diele nga data 10 prill deri me 15 qershor kur fillojne muajt e nxehte te veres.

      Ndersa sihariqi per kete ngjarje erdhi ne kete fund viti nga zoteri Fadil Demaku, gazetari shqiptaro amerikan dhe nje nder aktivistet e dalluar te komunitetit shqiptar ne Karolinen e Veriut, e shtetet per rrethe. Demaku thote se:" Ne Grinsboro te Karolines se Veriut dhe Atlanta te Gjorgjise, filluan punen shkollat shqipe. Dhjetera nxenes ne keto qytete dhe rrethine do te ndjekin mesimet plotesuese nga gjuha, kultura dhe tradita jone shqiptare. Per kete qellim jane aktivizuar vullnetarisht ish arsimtare nga Kosova, te cilet iu pergjigjen me kenaqesi thirrjes se Bashkesive shqiptaro-amerikane te ketyre dy shteteve.Literatura eshte siguruar per nxenes  nga Bahri Ramdani, aktivist i shquar ne Karolinen e Veriut. Qerim Gruda dhe Geri Shomo, udheheqesit e ketyre Bashkesive jane te nje mendje se kjo eshte forma me e mire per te bartur trashegimine tone kulturore te gjenerata e re qe po rritet dhe zhvillohet ketu ne Amerike." theksone Fadil Demaku, gazetari shqiptaro amerikan dhe nje nder aktivistet e dalluar te komunitetit shqiptar ne Karolinen e Veriut e shtetet per rrethe
     Gjate ketyre festave, te pranishmit ndoqen recitime shqip nga te vegjlit e shkolles, qe keto vargje i kane mesuar pikerisht ne familje e shoqeri. Ne fund nen tingujt e muzikes  se embel shqiptare, qindra shkrepje fotografike, fiksuan kete moment te rendesishem ne kujtimet e te gjitheve, mes femijeve dhe te ftuarit u krijua nje atmosfer e festive, ēka shkelqente edhe ne fytyrat e femijeve te qeshura e te gezuar.


Akademia Shqiptaro - Amerikane e Shkencave dhe Arteve - Nju Jork, SHBA - zhvilloi dje, nje Simpozium Shkencor Mbareshqiptar, ne nderim te 600-vjetorit te Lindjes se heroit me te madh te kombit tone, Gjergj Kastriot - Skenderbeut

nga- BEQIR SINA, Nju Jork,24 nėntor, 2005

Ne tepullin e dijes ne Nju Jork, kryeqendra e kultures dhe shkences, shqiptaret e Amerikes e perjetesojne figuren Kryeheroit Tone Kombetar, Gjergj Kastriot - Skenderbeut

 

   "Adelphi Academy" - BROOKLYN NY: Akademia Shqiptaro - Amerikane e Shkencave dhe Arteve - Nju Jork, SHBA - zhvilloi dje, nje Simpozium Shkencor Mbareshqiptar, ne nderim te 600-vjetorit te Lindjes se heroit me te madh te kombit tone, Gjergj Kastriot - Skenderbeut. Simpoziumi u mbajte me 19 - nentor 2005, ora 9:30 te dites se diel paradite. Nen zerin e kengetares se njohur Merita Halilit dhe fizarmoniken e mjeshtrit Raif Hysenit, salla plot emocione duke kenduar ne kembe, percolli dy Hymnet Kombetare ate Amerikan dhe ate Shqiptar. Hymnet kombetare te dy vendeve Republikes s Shqiperise dhe Shteteve te Bashkura te Amerikes, kane shenuar fillimin e aktivitetit, te cilin, e ka ndjekur me vemendje te madhe disa qindra pjesmarres, bashkeatdhetar nga te gjitha viset shqiptare, e trojet tona Etnike, studente e intelektual amerikane.
  Skenografia e simpoziumt u pergatit nga  skenaristi Astrit Tota ne bashkepunim me arkitektin  Muhamet Curi. Ndersa stema e simpoziumit u perpilua nga Elio Jakoeli, ne bashkepunim me Petrit Muhametin. Kurse videoklipi me teknike kompjuterimi  u realizua nga studenti i talentuar Ardis Kadiu. Incizimi televizive, xhirimi dhe intervistimi u realizue me mjeshtri nga  Arben Kotoni.Tematika kishte si qellim trajtimin ne menyre shkencore te temes :" Gjergj Kastrioti - Skenderbeu - Hero Kombetar, strateg i fitoreve historike, farketues i bashkimit kombetar, shtetar i madh, diplomat ikone, mbrojtes i popujve te Ballkanit, i civilizimit europian dhe kristianizmit." Simpoziumi u mbajte ne tepullin e dijes, shkolles me te vjeter dhe me prestigjoze ne Nju Jork, "Adelphi Academy", ku nje merite per ndihmesen i'u dha edhe "Njeriut te Vitit 2000" te shpallur nga kjo shkolle, shqiptaro - amerikanit Robert Kadiu. Pergatitja organizative e simpoziumit e kryer nga Agim Boba. Te gjitha referatet, kumtesat dhe diskutimet ishin te shoqeruara me hartat, skicat, skemat, grafiket, fotografit, pikturat, skulpturat dhe sekuencat filmike te filmit te pare kushtuar Gjergj - Kastriotit - Skenderbeut, realizuar ne vitin 1952.

      Simpoziumi ne fjale qe qe i ndare ne dy senaca dhe zgjati rreth 6-ore, dha nje pasqyrim mbi disa studime e reflektime te histrorise se Skenderbeut, - veēanerisht, e pare, kjo sipas kumtesave ne kendveshtrimin Ballkanik te Evropes se qyteruar, e me gjere, duke tentuar te sygjeroje dhe nxjerren ne drite mbi te vertat e heroit tone kombetar Gjergji Kastrioti - Skenderbeu.  Ne kete Sipozium referuan  intelektual te shquar shqiptar si Profesor Peter Prifti, Prfo. Dr Prof. Dr Skender Kodra dhe Prof. Dr. Agron Fico, Prof. Dr. Dhorka Dhamo, Dr Miokom Zeqo, Dr Mentor Quku,  Dr. Lutfi Turkeshi e tjer. Ndersa e pershendeten disa intelektual te shquar shqiptare: sekretari shkencor i Akademise se Shkencave dhe te Arteve te Kosoves Mr. Zija  Bylykbashi.  Prof. Dr. Salvador Bushati drejtor i projekteve  ne Akademine e  Shqiperise. Prof. Pjeter Prifti. Prof. Sami Repishti. Kryeredaktori i revistes Dituria Petraq Risto. Drejtuesi i shoqates "Drita Hyjnore" Rev. Dervish Rame Ēelaj., Dr. Pirro Shtino, Piktori Vlash Droboniku.

        Prof. Dr Skender Kodra, Kryetar i Akademise, mbajti fjalen e hapjes te ketij simpoziumi, i cila, u ndoq me pase nga 12- kumtesa te tjera, te mbajtura keto, ne dy seanca prej ligjeruesish me tituj te larte ne histori, shkence, kulture, arte e mjeksi, te njohur ne te dy kontinetet ne Europe, e Ameriken e Veriut. Seancen e pare e drejtoje Prof. Dr Skender Kodra dhe Prof. Dr. Agron Fico, nje nga "artitektet" e kesaj ngjarje te madhe ne komunitet.

 

Ne fjalen pereshendetese  oratori, Prof. Dr. Agron Fico, ju drejtua audiences : "Te nderuar miq e te ftuar, Zonja e Zoterinj !

      Mire se erdhet ne sipoziumin Mbarekombetar kushtuar Heroit me Te madh te kombit Shqiptar, Gjergj Kastriot - Skenderbeut ! Jemi mbledhur ne kete tubim shkencor, ketu ne Nju Jork, kryeqendra e kultures dhe shkences, qe te nderojme 600- vjetorin e lindjes se Kryeheroit tone kombetar, Gjergj Kastriot - Skenderbeut. Kjo eshte nje dite e bardhe e shenuar ne jeten intelektuale te Diaspores shqiptare !

Akademia e Shkencave dhe e Arteve Shqiptaro - Amerikane e ndermori organizimin e ketij simpoziumi shkencor me perkushtim atdhetar, me nje program te hollesishem dhe me moton: disipline shkencore, profesionalizem dhe bashkepunim. Ne kete program u hodh ideja dhe per ngritjene nje monumenti per Heroin tone, ne nje vend qendror ne Nju Jork. Ne emer te Kryesise se Akademise falenderoj publikisht te gjithe autoret e kumtesave, bashkepuntoret, e te tjere per ndihmesen e dhene ne pergatitjen e Simpoziumit. Deshiroje gjithashtu te pergezoje gazetat " Illyria" dhe " Bota sot" per pasqyrimin e punes dhe artikujve kushtuar organizimit te ketij tubimi shkencor. Natyrisht, sponsoret e ketij aktiviteti shkencor e kulturor meritojne nderime te veēanta dhe, ne te ardhmen, le te behen nxitje dhe per biznesmene te tjere!

 Referati kryesor i Dr. Moikom Zeqo, ne munges, u lexua nga znj. Dhurata Risto,(gazetare e redaktore e revistes Dituria) titullohej " Aspekte te  heraldikes te Gjergj Kastriotit - Skendedrbeut."

 

Seanaca e pare :

Kumtesa "Figura e Skenderbeut ne folklor" u mbajte nga Prof. dr. Agron Fico(gjuhetar e albanolog) n/kryetar i Akademis se Shkencave Shqiptaro - Amerikane, ose i quajtur ndryshe si "Profesori i pese kontineteve". Prof. Dr. A Fico, ndertetjera ne kumtese tha se :"Kenget popullore, vendase dhe arbereshe per Skenderbeun jane krijime artistike te lindura ne baze te ngjarjeve heroike te shekullit XV-te, dhe jane ushqyer nga gurra e tradites poetike popullore shqiptare, prandaj mendimi i folkloristit sovjetik B. N. Putilov se, "Ne eposin per Skenderbeun ka motive qe te kujtojne eposin per Krajleviē Markun" eshte pa baze dhe nuk gjen mbeshtetje ne materialin faktik. Putilovit po i kujtojme se, qysh me 1636, folkloristi yne i pare, Frano Bardhi, i kishte dhene nje shuplake te forte peshkopit te Bosnjes, Tomeus Marnavitius, qe orvatej te nxirrte Skenderbeun me origjine boshnjake. Bardhi sjell si argument faktin qe, kujtimi i Heroit Kombetar eshte akoma i gjalle ne popullin shqiptar, qe e kendon nder kenge si nje hero te vetin

      Me pase referoi sekretari shkencor i Akademise, Dr Namik Shehu me kumtesen "Gjergj Kastrioti - Skenderbeu ne optiken e historianeve" . "Historiografia shume shekullore e Gjergj  Kastriotit - Skenderbeut, tha ne kumtesen e tij Dr. Shehu,; e paraqitur ne rrafshin shume dimensional dhe te shumefishte, shfaqet sot, ne ditet tona, mjaft e begateshme ; me thesare zbulimesh te larmishme; qe evidentojne me shume dinjtet; presonalitetin, heroizmat dhe trimerite e Tij epokale, te kthyer ne legjende. Sa me tutje te shtyehn vitet dhe shekujt, po aq e paharrueshme dhe aq me e qarte; na duket dhe na afrohet epopea e Skenderbbeut, e thurur me lavdi. Bota Arberore - Shqiptare, Kombi yne, i kudogjendur; e njeh dhe e ka shpallur vitin 2005-; "Motin e te Madhit Skenderbe"; per te perjetuar, festuar dhe nderuar korifeun e te gjitha koherave - Gjergj Kastriotin - Skenderbeun", tha ne vijim Dr Namik Shehu sekretar shkencor i Akademise.

    Profesori i njohur shqiptaro amerikane Prof. Piter Prifti, u paraqite ne kete simpozium me kumtesen qe lexoje mbesa e tij gazetarja shqiptaro -amerikane Rafaela Prifti me titull:" Nje leter e Pal Engjellit drejtuar Skenderbeut me 1463". Leter, e cila solli para pjesemarresit fakte shume interesante. Ndersa gazetari Hysen Kosovrasti nga Dibra e Madhe, lexoje kumtesen e Dr. Lutfi Turkeshi, bashkeqytetar i tij me titull:"Lufta e Skenderbeut ne Sfedigrad" e cila fliste mbi bemat dhe trimerit qe solli popullit tone ne kete lufte Gjergj Kastrioti - Skenderbeu  . "Skenderbeu dhe Harry Hodgkinson" ishte nje tematik e zgjedhur prej shkrimtarit shqiptaro -amerikane Naum Prifti, i "shkoqitur" mire ne te gjitha veshtrimet qe kishte be autori i saj. "Gjergj Kastrioti - Skenderbeu ne Diaspore", qe kumtesa e mbajtur nga veterani i komuntetit aktivistit te dalluar zoteri Ahmet Zherka, atdhetar i shquar i Diaspores. Ai solli te freskta kujtimet e tija rreth shfaqjes se filmit "Skenderbeu" per here te pare ne kolonite shqiptare te Amerikes. Per here te pare tha Zherka, ky film u shfaq ne ish-"kryeqytetin" e kolonive shqiptare ne Bostonin e Nolit, e me mase ne "kryeqytetin" e gjithe shqiptareve ne Amerike - Nju Jork-un".

Senaca e dyte:

 U drejtua nga Dr. Namik Shehu, sekretar shkencor i Akademise dhe bashkeorganizues i ketij evenimenti kultural me rendesi te veēante."Figura e Skenderbeut ne artet figurative" qe tema qe trajtoje Prof. Dr. Dhorka Dhamo."Personaliteti i Skenderbeut, pohoje Prof. Dr. Dhorka Dhamo, lufta e ti vigane 25 vjeēare, frymezuan autore te kombesive te ndryshme ne krijimin e veprave te panumerta e te shumellojshme,. Nje vend rendesor midis veprave artistike me temen e Skenderbeut, zene krijimet figurative ne pikture, skulpture si dhe gravurat aq te shumta ne botimet historike dhe letrare, tha ajo. Ne fund Prof. Dr. Dhorka Dhamo, se :"ne kuadrine Jubileut, veprat e krijuara nga artiste te shquar te brezave te ndrysheme, do te kene fatin te paraqiten gjithashtu jo vetem ne Tirane por dhe ne Prishtine, ne ekspoziten qe do te organizohet me kete rast. Midisa veprave te perzgjedhuara tha ajo, do te beje pjese edhe kuadri, dikur i refuzuar, i Alush Shimes, veper fituese e konkursit ne Artet Figurative 2005.

"Skenderbeu figure qendore ne poezine e Ndre Mjedes" titullohej kumtesa nga Dr. Mentor Quku, lexuar nga mesimdhensja Valbona Ēomo."Epoka e Skenderbeut, eshte per Dom Ndre Mjeden gjeja me e lavdishme e me e madherishme ne tere historine kombetare, eshte elementi me i qeneshem i krenarise sone kombetare. Ajo nuk eshte nje epoke e mbyllur ne kronikat apo ne librat e historise, por periudhe qe ndez dhe mban te gjalle boten shpirterore, idealet dhe frymezimin e brezave te tera shqiptaresh, thuhej nder te tjera ne kumtesen, e Dr Mentor Qukut, lexuar nga zonja Valbona Ēoma.

"Gjergj Kastrioti Skenderbeu ne veshtrimin kinematografik", u mbajte nga Astrit Tota, piktor e skenogarf me rrenome, njeri shume emocinal qe terhoqi vemendjen e audiences. " Ne kinematografi tha ai, tentative e pare per xhirimin e figures madhore te Gjergj Kastriot - Skenderbeut, mbetet inisiativa e nje pasardhesi Shqiptar i Epokes Skenderbejane ne Itali qysh me pushtimin ottoman, i cili mundi te realizoje ne vitin 1939, vetem nje suzhet te filmit"Kalorsi i Krujes", - "Kruja Knight", i cili u trumptua menjeher nga pushtuesit italiane". Mirpo tha Tota, se me t'u ngritur me 1952- Kinostiudio "Shqiperia e Re" ne bashkepunim me mes krijuesve, kinesateve dhe artisteve Sovjetike e Shqiptare me 1953- u realizua filmi "SKENDERBEU".

"Kanuni i Skenderbeut" titullohej kumtesa e studiuesit Ndoc Gjergji.

Nderkaq studiuesi tjeter Agim Boba, kishte zgjedhur temen"Gjergj Kastriot - Skenderbeu dhe mbeshtetesit dibrane". "Eshte fakt, tha studuesi Boba, se madheshtia e luftes se Skenderbeut, lavdia e vepres mahnitese te tij, beri qe historiografia shqiptare dhe ajo boterore ti kushtojne kujdesin me te madhe paraqitjes se figures e vepres se lavdishme te tij dhe te shkruajne me pak per origjinen e Kastrioteve, te familjes se Skenderbeut. Dhe kjo ka bere qe historiane te kohes se Skenderbeut e pas tij, te trajtojne me te meta e pa saktesi te plote  burimet dokumentare per origjinen e Kastrioteve dhe vet rinine e Gjergj Kastriotit. Sipas tij:" Teza kryesore e historiografise shqiptare qe ishte lene ne harrese dhe eshte vertetuar ne kohe tee vona, fundi I Shekullit XIX te dhe ne  shekullit XX-te e ne ditet tona, eshte se Kastriotet e kane origjinen e tyre te vertete ne rrethin e Dibres , sepse ne veri te Peshkopise  8- kilometra larg ketij qyteti ndodhet fisi i Kastrioteve dhe fshati Kastriot me te njejtin emer." Theksoi studuesi Agim Boba. Kumtesa e fundit qe ajo qe mbajti studuesi tjeter dhe nje nder aktivistet me te dalluar ne komunitet, zoteri Luan Isufi, me titull: "Beteja e Torviolit."

   Ne vazhdim  i  jepet fjala Prof. Skender Isakut qe hedh drite mbi sherbimin sekret te Moisi Golemit dhe Hamza Kastriotit. Me tej e merr fjalen Dr. Prenja Imeraj, ku hedh idene e sherbimit shendetesor ne periudhen e Skenderbeut dhe mbyll diskutimet Tom Paloka, gazetar e publicist i komunitetit.

    Sipoziumi qe i shoqeruar edhe me vargje poetike, recituar nga Jessica Mulliqi - aktore e aktiviste ne komunitetin shqiptare te Amerikes, gazetare ne Radio"Melosi" dhe disa grimcave  humoristike te interpretuara me plote mjeshteri nga humoristi i njohur komunitetit shqiptare te Amerikes, aktori Astrit Sula. Per nder te ketij simpoziumi u shtrua nje dreke ne ambjetet komode te Adelphi Academy pergatitur nga Pashke Maksutaj me bashkeshorten e tij. Kurse ne mbremje  u organizue nje darke ne restaurantin "Fino" te  pronarit Pjeter  Vulaj ne Manhattan.


Nje grup intelektualesh ne Nju Jork, mbajti simpoziumin me rastin e 600-Vjetorit te lindjes se Heroit Legjendare te Kombit Gjergj Kastrioti - Skenderbeut.

Heroi Legjendare i Kombit, Gjergj Kastrioti - Skenderbeu, Strateg i luftes, udheheqes i Shtetit e Popullit Shqiptar

Beqir SINA,8 Nėntor 2005 Nju Jork "Monroe College" - Bronx - Nju Jork : Grupi i quajtur i intelektualeve te pavarur, Shqiptaro - Amerikan, thote se qysh ne muajin dhjetor 2004-, e ka hartuar projekt-programin, per perkujtimin e 600 - vjetorit, te lindjes se Heroit legjendar, Princit, Burrit te Shtetit dhe Diplomattit, Gjergj Kastrioti - Skenderbeut. Ata, thone me teje, se duke kerkuar bashkepunim me institucione, fondacione, persona te veqante, shoqata, sektet fetare(perfshire Arbereshet) jo vetem ne Amerike, por dhe ne Shqiperi e Itali, organizuma kete simpozium. Rreth kesaj pune, e cila, sipas tyre hasi ne veshtiresi tek grupi punues, pasi nuk kishte asnje baze materiale - finaciare u realizua edhe ke simpozium.
        Materiali, i cili, u praqite ne kete simpozium, u tha se ishte i siguruar nga Akademia, Universiteti, Arkiva-(dokumenta, fotokopje) dhe nga biblotekat e Nju Yorkut. Perfundimisht, Simpoziumi Nderkombetar(Mbarkombetar) Historiko - Shkencor, u mbajt, dje, me 5- Nentor 2005-, date ne te cilen, Skenderbeu, hyri ne Shqiperi - 5 Nentor 1434-(571- vjete me pare) ne Dibren e Madhe. Simpoziumi, i mbajtur ne sallen moderne te kolegjit(college), qe mbane nje emer te madhe boteror: " Monroe College ne Nju Jork, ku studjone studente shqiptare e ligjerojne profesor shqiptare, u mbyll me sukses te plote, deklaruan ne fund te tij organizatoret.
      Simpoziumi(Konfernca), i organizur ne kete Jubile, u prire me kete tematike:" Me rastin e 600-Vjetorit te lindjes se Heroit Legjendare te Kombit Gjergj Kastrioti - Skenderbeut, Strateg i luftes, udheheqes i Shettit te Popullit Shqiptar, qe mbrojti 23- vjete Shqiperine dhe kristianizmin Europian nga invazioni Osman".

     Ne mes te shume kandidaturave, ata u perzgjodhen dje, 10 - referate e tema, nga 15-te qe ishin ne program ngaqe, disa referues nuk moren pjese. Ne Simpoziumin, e sotem, referuan kryesishte intelektual te fushave te ndryshme nga Kosova, Shqiperia e te gjitha krahinat( Plave - Guci, - Mal Zi) Peje, Malesine e Gjakoves, (Struge-Diber-Maqedoni), Shkodra, Koraēa,Vlora, Fieri, Ēameria martire, Peshkopia, Durresi, Tirana e tjer,(pa dallime fetare, krahinore e partiake). Te gjithe referuesit, u tha se jane me Universitet, me grada e tituj shkencore. Simposium(Konefernce), ishte i pergatiur sipas nje programi te perpilaur nga : Fatbardh Doēi Bashkepuntor Shkencor, redaktor per anen shkencore: Prof. Dr. Sami Repishti PHD, redaktor, Prof. Muharrem Dika, Kompjuterizimi , z. Haxhi Berisha, Fatbardh Doēi, Dekori z Haxhi Berisha, Konsulent Dr. Veis Belliu dhe z Haxhi Berisha.

   Simpoziumi, me kete tematike:" Me rastin e 600-Vjetorit te lindjes se Heroit Legjendare te Kombit Gjergj Kastrioti - Skenderbeut, u hape me intonimin e hymneve kombetare te Shqiperis e SHBA-s, nen interpretimin e kengetares se njohur Merita Halili dhe lujatur ne firzamonike, nga muzikani i njohur Raif Hyseni.

 

Sesioni i Pare:

Mirseardhja - shoqeruar me nje falemnderim per referuesit, pjesmarresit dhe zyrtaret e lart te kolegjit "Monroe College", ne Nju Jork, u drejtua nga Esad Rizai, (Treasurer P. Inc). Me pase Jeff Wallis(Director of Faculty Development), nuk ka kursyer fjalet me te bukura per shqiptaret dhe historine e tyre te lavdishme, me ne krye Heroin Legjendare te Kombit, tone Gjergj Kastrioti - Skenderbeun. Evan Jerome(Director of Admissions Monroe College) pos nje pershendetje, me rastin e ketij simpoziumi tha se ky kolegj ka ofruar edhe nje burse speciale me grant 500 dollare per nje student qe do te kualifikohet nga studente shqiptare ( informacioni : tel: 718 933 6700 ext . 246)

      Fjala e hapjes u mbajt nga zoti Fatbardh Doēi - Bashkepuntor Shkencor, - ish Kryetar i Keshillit Shkencor te rrethit, ku ai jetoje dhe punoje, bashkeautor i disa studimeve. Doēi, u prezantua ne kete simpozium edhe me kumtesen : "Masat administrative Feudalo - ushtarake te Perenadorise Osmane, faktor i keqesimit te gjendjes dhe i nxitjes se revoltes e i Kryengritjeve te udhehequra nga Gjergj Kastriotit - Skenderbeut." Ne fjalen e hapjes , zoti Doēi, tha se " Eshte nje kenaqesi per mua dhe nje nder i madh qe me behet, per te deklaruar te hapur kete simpozium:" Mabrekombetar Historiko - Shkencor, kushtuar ngjarjes me te rendesishme te Kombit Shqiptar - 600- vjetorit te lindjes se Fatosit, Legjendarit, Strategut,Gjeniut ushtarak, Princit, Mbretit te shquar te Popullit Shqiptar."

      Rev. Dervish Ram Ēelaj, i Bashkesis Islame Shqiptare "Shoqata Drita Hyjnore" dega Nju Jork, tha se :" Kam marr ftesen tuaj para pak ditesh, i gezuem pa mase per inisiativen tuaj - per te perkujtuar periudhen me te lavdishme te mesjetes, Skenderbeg'jane, te popullit shqiptare." E kuptoj, tha ai qe keni patur veshtersi, por me vullnet e deshir qe u ka dhene i Madhi Zot, arritet qellimit., Sot, kur po perkujtojme kete dite, mendja na shkon menjeher tek ata burra te ndritur, Princa, Mbreter shqiptar, qe ne vite lartesuan Kombin Shqiptar, prej lashtesis, mesjetes dhe ne luften e I-re dhe te II-te boterore."

 

Kumtesat:

     Kumtesa e pare qe ajo e mbajtur nga Sokol Neēaj - Diplomat, ish Profesor ne Universitetin e Tiranes: ishte e titulluar " Marrdhenjet nderkombetare te Shqiperise, ne periudhen e sundimit te burrit te Shquar te Shtetit, Strategut dhe Diplomatit - Gjergj Kastriotit - Skenderbeut." Prof. Dr. Skender Isaku - ish Profesor ne Akademin Ushtarake te Shqiperise - e pate titulluar kumtesen e tij "Arti ushtarak i Gjergj Kastriotit - Skenderbeut." Prof. Muharrem Dika - Economist, ish-Mesimdhenes e keshilltar ne Entin Arsimor te Kosoves: mbajti kumtesen " Beteja e zhvilluara per 25- vjet nen drejtimin e Strategut, prijsit te shquar Gjergj Kastriotit - Skenderbeu ne Shqiperine Etnike dhe Itali." Dr Veis Belliu - ish Profesor ne Universitetin " Isamil Qemali" ne Vlore, u ndal ne kumtesen : "Mendime mbi figuren poliedrike te Strategut Gjergj Kastriotit - Skenderbeut ." Ne te ciilen nder te tjera thuhej se :" Mendimi mbi vlersimin e figures se Skenderbeut, eshte nisur nga vetit e personalitetit te Heroit. Ai eshte pare si"kordhetar i madh" si" luftetar per lirine" ne pergjethesi, per"krishterimin", per Perendimin, kunder otomaneve dhe lindjes duke e shkeputur ate nga mjedisi shqiptar dhe nga sfondi konkret historik e shoqeror.

 

    Sesioni i Dyte:

     Kumtesa Prof. Dr Sami Repishti PhD:" - me titull " Konteksti Historik Europian dhe Fenomeni Gjergj Kastriotit - Skenderbeu." u lexua e shoqeruar me nje pershendetje ne munges, per arsye shendetesore, nga Prof. Shefeqet Vata."Ēdo shqiptar, thote ne fjalen e tij Prof. Dr Sami Repishti PhD, pa dallim feje, krahine ose bindje politike krenohet, sot, me heroin tone kombetar. Shembulli i tij ka qene dhe do te mbetet per jete, qiriu ndricues i rruges sone per liri dhe Pavaresi te atedheut tone. Skarificat e Skenderbeut dhe te popullit shqipar nen udheheqjen e Skenderbeut jane prova ma e mire e dashunise per liri dhe per token amtare qe kane ushqye per shekuj shqiptaret dhe qe vazhdojne me ushqye edhe sot, dhjete miljone bashkeatdhetare kudo qe jane ne bote, thote Prof. Dr Sami Repishti PhD, ne leter pershendetjen.

     Nexhat Imeri - Piktor, Skulptor, Poet, erdhi me kumtesen me titull :"Disa aspekte te Portretit te Skenderbeut si Strateg, Luftetar ne artet figurative, Statuja punim personal." Ndersa, Nazo Veliu - Juriste, Historiane, Mesimdhense: lexoje kumtesen me titull : " Krijmi i Beslidhjes Shqiptare, Rendesia Historike e Vendimeve te Kuvendit te Madh te Lezhes per Bashkimin Kombetar dhe forminin e Shtetit e te Komnades Ushtarake Shqiptare te Perqendruar." Ajo, ne fund, tha, se:" Skenderbeu, si pjese e Ēamerise martire dhe une si bije e te bireve te saj, te vrare e te prere, te masakruar e te mohur, me kete jubile historik, u beje thirrje ne rradhe te pare Shqiperise e shqiptareve kudo, te mos pushojme se kerkuari me mjete paqesore, zbatimin e te drejtave te njeriut e zgjidhjen e ēeshtjes ēame".

      Prof. Rexhep Dedushaj, Historian, Mesimdhenes: kishte derguar edhe ai kumtesen me titull " Ndarja me Gjergj Kastriotit - Skenderbeun me 17-Janar 1468-. Opinone, jehona ne Shqiperi, Europe dhe Azi." e cila u lexua e plote. Riza Lika - Punonjes Shkencor, ish Profesor ne Institutet e Larta ne Tirane, u perqendrua tek tema: "Historianografia Shqiptare mbi Origjinen e familjes se Kastrioteve, mendime dhe pershkrime." Haxhi Berisha, Kandidat per PhD.,Profesor ne "Monroe College", Nee York, kishte pergatitur kumtesen : "Organizmi Shteteror dhe forcimi i pushtetit qendror te Burrit te Shtetit, Princit dhe Strategut Gjergj Kastriotit - Skenderbeut."

    Te gjitha referatet, kumtesat ishin te shoqeruar me hartat, skica, skema, grafike, fotografi, piktura, skulptura dhe sekuenca filmike.

       Fjala e mbylljes, dhe lamtumirese, u lexua nga njeri prej perpiluesve te ketij programi dhe udheheqes kryesor i simpoziumit, zoti Fatbardh Doēi, Bashkpuntor Shkencor. Duke deklaruar te mbyllur kete simpozium, Doēi, u tha pjesmarresve se :' Simpoziumi Mbarekombetar - Nderkombetar historiko - shkencor kushtuar 600-vjetorit te lindjes se Gjergj Kastriotit - Skenderbeut, strategut dhe heroit tone kombetar, i dha fund punimeve me sukses duke perkujtuar ne menyre shkencore, historike, strategjike aktivitete te Skenderbbeut."

       Memorandumi me titull" Per perjetesimin e Figures se Gjergj Kastriotit - Skenderbeut, Heroit Legjendar te Popullit Shqiptare te Kryekomnadatit e Strategut te Ushtrise Shqiptare, u shoqerua me nje thirrje te forte qe i'u ishte drejtuar disa Presidenteve, Kryeministrave, dhe Kryetareve te Akademive te Shteteve me te medha te Europes, Amerikes, Azises, Australise, Afrikes. Innstituteve te Historise, Shoqatave, Fondacioneve , Keshillave, Institucioneve Nderkombetare te Shkences e Artit e Letersise, ne te pese kontinetet, perfshire Shqiperine e Kosoven.


Festivali i XV-te Artistik i Kenges e Valles Shqiptare ne Amerike, organizuar nga
Qendra " "Nene Tereza" e Kishes Katolike "Zoja e Shkodres" ne - Hartsdale

Nė Nju Jork u zhvillua  Festivalit tė XV-tė Shqiptar nėn bukurinė dhe madhėshtinė e kėngėve dhe valleve nga e gjithė Shqipėria

-nga- BEQIR SINA, 8 nėntor 2005,Nju Jork

Kumbojnė fuqishėm dashuria e malli pėr atdhe, lartėsohen e shkėlqejnė ndėrgjegja dhe krenaria kombėtare

Lehman College, Bronx, NY : Festivali Folklorik i kėngės, valles dhe melodisė shqiptare nė Nju Jork, njė ndėr evenimentet mė tė mėdha kulturor, qė mbahet nė diasporė, tregonė mė shumė se ēdo gjė, se: nė komunitetin shqiptar nė Amerikė, shqiptarėt janė njerėz tė apasionuar, cilėt, dinė tė respektojnė dhe e paraqitin folklorin autentik kombėtar shqiptar, edhe nė njė largėsi kaq tejet oqeanike, nga vend-lindja e tyre. Festivali Folklorik i kėngės, valles dhe melodisė shqiptare nė Nju Jork, ėshtė njė pasuri e madhe dhe njė famė e madhe, pėr gjithė folklorin e bukur shqipėtar. Pikėrisht, kjo i bėnė shqiptarėt nė Amerikė, tė dallojn nga popujt e tjerė kėtu(SHBA) me kėtė manifestim tė madh kulturoro - artisitk. 

      Festivali Folklorik i kėngės, valles dhe melodisė shqiptare, nė Nju Jork, ka bėrė traditė dhe ėshtė  njė prej aktiviteteve tė komunitetit shqiptar mė tė vlershėm, qė mund t’i japin dinamizėm e gjallėrimin e jetės kulturo - artistike kombėtare shqiptare, kėtu nė SHBA-s. Asgjė tjetėr nuk mund tė bashkojė njerėzit kaq shumė, ashtu siē i bashkojnė e lidhin vallet tona dinamike, kėngėt e bukura dhe melodit e ėmbėla tė folklorit tė blirant shqiptar nga tė gjitha trojet Etnike, prej nga Shqiperia, Kosova, Plave, Gucie e Ulqini, Presheva, Bujanovci e Medvegja, Tetova, Gostivari, Struga, Kumanova, Dibra, Ēamėria e tėrė Diaspora.

     Nė kėtė kėndėvėshtrim, ėshtė me shumė rėndėsi tė ceket, se me kėtė Festival - lidhet edhe  Historiku i  famullisė " Zoja Shkodrės". I cili, ėshtė e nevojėshme sė pari tė japim njė pėrshkrim tė tė dy enteve qė i paraprinė asaj: Qėndrės Katolike Shqiptaro - Amerikane " Zoja e Kėshillit tė Mirė", e themeluar nga i ndjeri Msgr. Zef Oroshi, nė 1969, dhe Qendrės Katolike Shqiptare " Shėn Pjetri e Pali" , e themeluar nga i ndjeri Dom Lazėr Sheldia, nė 1973. Si rezultat i bashkimit tė tyre, u formua ajo qė sot, ėshtė krenaria jonė - Kisha Katolike Shqiptare :" Zoja e Shkodrės".

       Pėr kėtė, ėshtė e rėndėsishme tė theksohet, se gjatė gjithė historisė tė tė dy qendrave, si dhe gjatė ndėrtimit tė kishės, pėrveqse shėrbimeve fetare, meshtarėt dhe Kėshilli i Kishės i dhanė rėndėsi tė veqantė ruajtjes sė gjuhės, kulturės, folklorit dhe traditave tė mira shqiptare. Kohė pas kohe u organizuan seminare kulturore e festivale folklorike. Festivali Folklorik i kėngės, valles dhe melodisė shqiptare, u bė njė ent kulturor, pėr tė cilin, ka shkruara mjaft favorėshėm edhe gazeta e famėshme amerikane "The New York Times". Prej pesmėdhjetvjetėsh me rradhė ky manifestim kulturor, vazhdon ende tė tubojė mbarė komunitetin shqiptar, pa dallim feje - apo ideologjije.

Prof. Dr. Agron Fico, albanolog i njohur - gjuhėtar dhe publicist, mendon se me kėtė Festivalė, por edhe me ruajtjen e kultivimin e muzikės, kėngės e valles popullore tek shqiptarėt e Amerikės, Folklori shqiptar po tregon, si ai ėshtė shpirti artistik i kombit tonė, ngjizur nė rrjedhėn e shekujve si pashaporta e tij etnike. Ai karakterizohet nga kėto tri veēori" Lashtėsia, unitetit dhe diversiteti" , shkruan Fico.
Natė e kėngės, valles dhe muzikės shqiptare nė Nju Jork, ishte Fesitivali i XV-tė Shqiptar u zhvillua nė Lehman College, Bronx, NY i organizuar nga nga Qendra " "Nene Tereza" e Kishes Katolike "Zoja e Shkodres" ne - Hartsdale  . Festivali u ndoqė nga mė shumė se 3500 shikues.  

 

         Nė festival morėn pjesė tė ftuar nderi, e tė ftuar special si: I pėrndershėmi Dom Pjetėr Popaj, me bashkėpuntorėt e tij tė devotėshėm, tė pėrnderėshmit Dom Nikolin Pergjini dhe Dom Viktor Dedaj. Avokati i njohur Majkėll O’Rajlli, kordinatori i ekipit tė mbrojtėsve tė ish kryeministrit tė Kosovės z Ramush Haradinajt, i shoqėruar nga z Hajdar(Harry)  Bajraktari,z. Zabit Bytyqi, z. Rustem Gecaj dhe z. Agim Rexhaj e z Luan Bukolla. Morėn pjesė lider shoqatash dhe organizatash mjaft tė njohura nė komunitetin shqiptar.

        Kėnga pėr Gjergj Kastriot Skėndėrbeun - kėnduar e vallėzuar nga Grupi "Rozafati", ishte ajo qė shėnoj edhe fillimin e evenimetit mė tė rėndėsishėm muzikor nė Festivalin e XV-tė Shqiptarė. Ashtu si dhe vitin e kaluar, Festivalin e drejtuan konferencieret Anxhela Zagreda dhe Valdez Murati. Bekimi dhe fjala hyrėse, u mbajtė nga famullitari i Kishės Katolike Shqiptare ' Zoja e Shkodrės" Dom Pjetėr Popaj. I cili - qysh nė fillim tha se :"Kur sheh njė numėr kaq tė madh si pjesmarrės tė kėnaqet zėmra, dhe siguron suksesin e festivalit. Suksesi mė i madh i kėtij Festavili ėshtė qė jemi mbledhur gjerė e gjatė pėr gjėrat qė na bashkojn: "Ruajtja e traditės, gjuhės , kulturės, sė artit tė kėngės sė valles, ėshtė ruajtja e indetitetit tonė kombėtar, e gjakut tonė, e jetės sonė , e flamurit tonė me shkabėn dykrenare tė Heriot tonė tė madh Gjergj Kastrioti - Skėnderbeu."

     "Ky Festival, vijoj Dom Pjetėr Popaj, i dedikohet Gjergjit tė Madh duke pėrkujtuar edhe 600- vjetorin e lindjes sė tij. Kur lindi Gjergji - lindi fati, lindi mbrojtja e Shqipėrisė. Sonte ndėrsa pėrkujtojmė me nderim tė posaqėm Herion tonė tė dashur , kujtojmė edhe dėshmin e tij qė bėri kur qe khtyer nė Shqipėri, kur tha:" Jamė shqiptar! Edhe ne ndonėse larg trojeve tona , vendlindjes sė Gjergj Kastriotit - Skėnderbeut, nė kėtė Festival jemi bashkuar pėr tė ndėnjė besnik prosisė sė tij  duke thėnė:"Jamė Shqiptar ! dhe jamė krenar qė jamė Shqiptar!".

       Tė gjithėve ju, Ju falemenderojmė! qė keni ardhė nė Festivalin tonė shqiptar, I falemnderojmė sė parit organizatorėt e kėsaj mbramje, qė nuk kursyen kohėn , e mundin, atė talentin , por muej javė e ditė ja dedikuan pėrgatitjes sė kėtij Festivali . Njėrėz tė till, tha Popaj, na frymėzojnė edhe ne - pėr tė qėnė edhe mė tepėr tė dedikuar pėr njeri tjetrin. Shėmbulli i mirė i juaji nxitė edhe brezin e ri tė komunitetit tonė, pėr tė dashur edhe ma shumė popullin tonė, pėrfundojė fjalėn tij famullitari i Kishės Katolike " Zoja e Shkodrės" Dom Pjetėr Popaj duke u lutur " Dhashtė Zoti qė tė qėndrojmė sė bashku dhe tė gėzohemi sė bashku , e kalofshi mirė dhe gėzuar Festivalin."

 

     Konferencierėt Angela Zagreda dhe Valdez Murati ftuan nė skenėn e madhe tė festivalit grupet dhe kėngėtarėt, qė do tė "ndezin" sallėn nga duartroktijet e pa fundėme.....

   Ndėrkaq, "Kėnga Arbėresha" - kėnduar dhe luajtur nė kitarrė nga arberishi i Italisė, ardhur enkas pėr kėtė Festival, u kėndua nga Enriko Granafei . "Syrin si qershia" -  e kėndoj Gjok Vata. Mė pasė u kėndua kėnga "Nga Kosova nė jugė tė Shqipėrisė" - nga Besim Muriqi - Haki Krasniqi. Pėr tė vijuar mė tej me kėngėn:"Pėr Flamur t'a lidhim besėn", kėngė kosovare - kėnduar nga Dile Gecaj. Potpuri kėngėsh vlonjate - solli Mentor Veizi. "Festa e Madhe Shqiptare", valle(koreografia Lisa Shala) - vallėzuan grupi" Rozafati" ."Kėnga pėr Mitrovicėn" - qe kėnga e Enver Kabashit e shoqėruar nga grupi "Bashkimi" nga Georgia duke u ndjekur me "Potpuri Kėgėsh" - . dhe me "Valle me motive Shqiptare - me ēifteli, fyell, tupan - grupi "Bashkimi" nga Georgia

Dekorimi i z Mark Shkreli u shoqėrua me duartrokitje. Z Mark Shkreli - drejtor i Festivalit tė 15-tė Shqiptar, gjatė marrjes sė dhuratave dhe shpėrblimit si ēmim pėr punėn e madhe qė ka bėrė, ai nė realizimin e e kėtij Festivali, dhe veprimtarive tė tjera kulturo - artisitike nė Kishėn Katolike Shqiptare" Zoja e Shkodrės", tha se "Ky ēmim dhe kėto dhurata janė pėr tė gjithė ju, tė gjithė ju, qė nė kėto momente, nuk po di pėr tė cilin tė flas mė parė, pra fjala e juaj, mendimi juaj, puna juaj, kėngėt e vallet tuaja, dhe organizimi i kėtij festivali,  janė tė mrekullueshme" tha z Shkreli.

 Pjesa e dytė vazhdoi duke ja lėnė vendin njė "Valle me motive Gjakovare", (koreografia Angjelina Nika) - vallėzuar nga grupi "Rozafati" . "Po i kėndojmė Gjergj Kastriotit" - titullojen kėnga, Shefqet Krasniqi me rapsodėt e grupit "Bashkimi Kombėtar", nga Nju Jorku.  Recitim "600 vjetorit tė Gjergj Kastriotit" nga Nosh Rrok Camaj dhe Recitimi " Rruga jote ėshtė mė e mira" - Sokol Muhadri ishin dhe dy recitimet evetme."Lavdi veprės o Fan Noli", ishte kėnga me lahutė - e Gjon Dedvukajt ."Nė festival mė thirri Vitoja" - qe edhe kėnga e vogėlushit 11 vjeēarė Albert Stanaj, pėrcjell me ēifteli nga e motra Aleksandra Stanaj. "Kalle, kalle moj rini" - e ndezi atmosferen festive me kėngėtaren Elizabeta Dukaj . "Vallėzimi i Shqipeve" dhe " Valle me motive nga Ēamėria" ( koregografia Bashkim Braho) luajtur nga grupi "Bashkimi" - Boston u duartrokit me brohortije tė mėdha.Valle me motive gjakovare, me koreografi tė Angjelina Nika - ishte vallaja e grupit "Rozafati"

Pjesa e tretė

"Kėngė pėr Nėnė Terze" - me shumė melodi e ėmbėlsi u kėndua nga Sebahate Berjajolli. "Putpuri me klarinet - luajti Sokol Asllani. Motiv poetik "Shqipėria ime" -  nga Erion Spiro ( pozi nga Asdreni,n.Frashėri,Ēajupi,Noli,Migjeni) u duken sikur kushtrim  E ftuara nė Festival, qe edhe kėngėtarja nga Tropoja - Fatmira Brecani. E cila ndoshta ishte dhe kėngėtarja mė e duartrokitur, tė cilė nė duet me kėgėtarin tjetėr nga Tropoja Gėzim Nika, u rikthyen disa herė. "O sa mirė qė jam shqiptar" - kėndoj vetė Gėzim Nika duke u shoqėrua nga rreth tre mije spektatorė. "Mos e qaj Nanė loke djalin" - e kėnduan Lisa Shala dhe Ylli Sufaj ."Valle Festive", e koreografia Angjelina Nika u vallėzua nga - grupi "Rozafati". Humor dhe kėngė humoristike -  sollėn ne kėtė festival Gjovalin Lumaj, Albina Ndrejaj, Fran Gjoka( grupi nga Michingan-i)

Pjesa e katėrt

" Ky merak", Kėngė Shkodrane - kėnduar nga Albert Popaj i lėnė vendin njė  Melodie me ēifteli - tė Edmond Xhanit. Me kėngė nga veriu nė jug - qe titulluar njė tufė me kėngė tė Fitore Manaqi. "Gjuha Jonė" - kėndoj Alba Ēano. Dueti - Besim Muriqi dhe Haki Krasniqi  lujtėn e kėnduan kėngė e valle nga grupi "Bashkimi Kombėtar" Nju Jork.

          Nė fund pjesa garuese e Festivalit, u  mbyll kur edhe u tėrhoqė Juria, qė tė vendoste fituesen e Natės sė kėngės, valles dhe muzikės shqiptare nė Nju Jork,  Fesitivalit i XV-tė Shqiptar. Juria e pėrbėr nga Prof. Dr Dhorka Dhamo, Semiramiz Krjaka, muzikane, Ismer Mjeku, jurist e kryetar Jurie, Gėzim Nika, kėngėtar, Bardhyl Ukcamaj, intelektual shpallėn fitues e nderuar me ēmimin e parė grupin "Bashkimi Kombėtar", nga Nju Jork-u. Nė vend tė dytė: u zgjodh grupi "Bashkimi" nga Bostoni dhe nė vend tė tretė: grupi i "Rozafati" Qendra Nėnė Tereza - Kisha Katolike Shqiptare nė Amerikė '' Zoja e Shkodrės". Tė tre ēmimet fituan nga njė ēmim me vlerė dollarėsh(chek).
      Me daljen nė skenė, tė kėngėtarve, vallėtarve, instrumentistėve dhe organizatorvė duke kėnduar e vallėzuar nė korė, kėngėn "Nusja jonė e bukur" dhe pjesmarrjen e  tė gjithė Grupeve: "Rozafati" Qendra Nėnė Tereza - Kisha Katolike Shqiptare nė Amerikė '' Zoja e Shkodrės", "Bashkimi" nga Bostoni, "Bashkimi" nga Georgia , dhe "Bashkimi Kombėtar" nga Nju Jork-u, u bė edhe mbyllja madhėshtore e me plotė sukses e njė ndėr evenimenteve mė tė mėdha kulturorė e artistik, qė mbahet nė diasporė: Festivalit i XIV-te Artistik i Kenges e Valles Shqiptare ne Amerike, organizuar nga Qendra " "Nene Tereza" e Kishes Katolike "Zoja e Shkodres" nė - Hartsdale - Nju Jork.

Drejtuesi i kėsaj vatreje drite e bashkimi,z. Mark Shkreli , i cili, qė nė moshė tė re ėshtė detyruar tė marrė rrugėn e mėrgimit e vazhdimisht u ka prirė dhe u prinė me besnikėri e pėrkushtim levizjeve e veprimtarive patriotike shqiptare kėtu nė Amerikė, duke mos u kursyer nė asgjė, me modesti tregonė pėr historikun e Festivalit Shqiptar nė Nju Jork.

Ai, sipas broshurės sė Festivalit, ka thėnė se :" Ėshtė i 15-ti, ky qė pėrkon me ditėlindjen e madhe tė Heroit tonė Kombėtar Gjergj Kastriotit. Fillimisht Festiavlin e kanė drejtuar me shumė kompentencė, e me shumė pėrkushtim , z. tonin Mirakaj, z Prelė Sinishtaj,z Marjan Cubi. Festivali i parė shqiptar u mbajt nė vitin1991-, dhe po vazhdon edhe nė ditėt e sotėme. Festivali i ka bashkuar tė gjithėa grupet amatore e profesioniste, kudo qė ato ndodhen nė SHBA-s. Nė themel tė repertorit tė festivaleve kanė qėnė kėngė e valle, rapsodi, parodi, humor e recitime nga ė gjitha tervat e atdheut etnik. Nė brendi tė kėtyre krijimeve ka kumbuar shumė ideja madhore e pavarėsismit tė Kosovės, i ėshtė kėnduar qendresės dhe heroizmit tė luftėtarėve tė UĒK-sė, i ėshtė kėnduar me pathos ēamėrisė, qendresės shekullore tė shqiptarėve nė trojet e veta nė Ulqin, Malėsi, Plavė e Gusi, Medvegje, Preshevė e Bujanovc, rezitencės sė popullsisė shqiptare nė Maqedoni.

         Nė pėrmbajtjen e krijimeve tė festivalit, kanė qėnė dhe janė tė gershetuara epika me lirikėn, u ėshtė kėnduar luftėrave shekullore tė popullit tonė pėr liri, figurvae tė ndritura tė historisė sonė kombėtare, flamurit kuq e zi tė Skėndėrbbeut. Ideja e bashkimit tė trojeve tona ka qėndruar e qėndron nė themel tė krijimtarive qė janė paraqitur dhe do tė paraqiten para artėdahsėsve. Plot ngjyra , edhe nė Festivalin e 15-tė, i kėndohet mallit dhe dashurisė pėr atdhe. Nė Festiavl njė vend me rėndėsi zėnė kėngėt festive, tė dasmės, tė dashurisė. Portata e arta tė kėngėve janė tė hapura edhe pėr figura tė ndritura tė kulutrės dhe tė politikės botėrore, e nė radhė tė parė, asaj amerikane, qė i kanė kontribuar ēėshtjes sonė kombėtare".


Komuniteti ēamė nė SHBA-s, : "Nė prag tė takimit Moisiu – Papulias nė Sarandė"
nga - BEQIR SINA, Nju Jork - 01 nėntor 2005

 Kjo ėshtė vetėm minimumi qė mund tė bente njė shtet demokratik si Greqia ndaj pjesėtarėve tė njė bashkėsie tė martirizuar, dhe qė pėrbėn minoritetin mė tė harruar nė Evropėn e sotme.

 Braintree - Massachussttes :  Ashtu siē njoftojė media e masmedia nga Shqipėria, Presidenti grek Karolios Papulias ka anulluar takimin me Presidentin shqiptar Alfred Moisiu, takim ky i paraparė tė mbahej  nė qytetin mė jugor tė Shqipėrisė, nė Sarandė. Gjithmnon sipas kėtyre lajmeve mėsohej se  Presidenti grek Papulias, e ka anulluar takimin pėr shkak tė protestave tė qindra pėrfaqėsuesve tė komunitetit ēam brenda dhe jashtė kufijeve tė Shqipėrisė. Lajmet u bėn tė ditura edhe nga njė TV privat grek, sipas tė cilit, ėshtė thėnė se zyrtarėt e tė tė dyja palėve kanė diskutuar pėr ngjarjen qė po ndodh nė qytetin bregdetarė shqiptarė, Sarandė, mbi protestat e paralajmėruara kundra kėsaj vizite dhe kėshtu kanė vendosur me mirekuptim anullimin pėr shkak tė sigurisė. Takimi ishte programuar tė bėhej sipas njoftimeve tė medias shqiptare, nė orėn 11.00 tė paradites sipas orės lokale, nė Hotel"Butrinti" nė Sarandė. Tė gjitha mediat nė Shqipėri, njoftuan se Presidenti grek pritej tė vinte nė Sarandė duke hyrė nga qyteti i Gjirokastrės pasi kishte udhėtuar nga Janina nė drejtim tė kufirit shqiptar. Ndėrsa Presidenti shqiptar Alfred Moisiu ndodhej sipas tyre nė Sarandė, kur edhe po ndodhėn kėto zhvillime.     Nė SHBA-s, Komuniteti i Ēamėrisė me aktvitet dhe veprimtari ligjore tė njohur sipas ligjistacionit tė kėtij vendi - me anė tė Shoqėrisė Pėr tė Drejtat e Njeriut Ēamėria - ka dalė me dekleratė pikėrishtė, sot, nė momentin kur parashihej qė presidenti shqiptar Moisiu dhe ai grek Papulias, do tė zbrisnin nė qytetin e Sarandės, pėr tė zhvilluar njė takim mes tyre , takim ky qė "sfumojė". Nė dekleratėn e Shoqėrisė Pėr tė Drejtat e Njeriut Ēamėria  komuniteti ēam nė Shetete e Bashkuara tė Amerikės, i kėrkon qė tė dy presidentėt tė diskutojnė edhe pėr problemin e pronave tė ēamėve nė dekleratė. Ahmet Giaffo, kryetari dhe Vera Gjata themeluese dhe Sekretare e Pergjithshme dhe Financiere e Shoqerise Per te Drejtat e Njeriut Ēameria(Chameria Human Rights Association), kanė lėshuar pėr median shqiptare nė Amerikė dhe Shqipėri, e nė tė gjitha trijet etnike, dekleratėn me titull :"Nė prag tė takimit Moisiu – Papulias nė Sarandė Sipas kėsaj deklerate, thuhet se :"Nė rrjedhėn e marrėdhėnieve tė mira shqiptaro-greke, takimi midis dy presidentėve Moisiu e Stefanopullos sot nė Sarandė do tė ndiqet me shumė interes pėrgjithėsisht, por sidomos nga individėt e minoritetit ēam.  Tė shkėputur me “gjak e me hekur” nga vatrat e tyre, sikurse shkruan shkrimtari me fame botėrore Ismail Kadare, ata dhe pasardhėsit e tyre jetojnė sot si refugjatė nė Shqipėri dhe nė vende tė tjera tė botės, por gjithmonė me shpresėn dhe besimin pėr t’u kthyer nė vendlindjene tyre, nė shtėpitė e tyre ende tė rrėnuara.Por kėto ndjenja tė natyrshme po ballafaqohen me datėn e 27 nėntorit 2005, e cila qėndron si shpata e Damokleut pėrmbi kėrkesat dhe shpresat tona njerėzore dhe krejtėsisht tė ligjshme.
Deklertata e Shoqerisė Pėr tė Drejtat e Njeriut Ēameria, nė SHBA-s, thotė se:"Sipas njoftimeve tė shtypit shqiptar dhe grek, kjo date pėrbėn afatin e fundit pėr ri-regjistrimin e vatrave tona tė shkrumbuara, dhe tė pronave tona tė lėna djerrė apo tė zėna pėrkohėsisht, tė cilat u vendosėn nėn sekuestro konservative nga qeveria greke pas Luftės sė Dytė Botėrore.Ne jemi plotėsisht tė ndėrgjegjshėm qė mohimi i kėsaj tė drejte ndėr mė themeloret nė tė gjithė qerthullin e tė drejtave tė njeriut – dhe pikėrisht tė sė drejtės pėr tė jetuar nė shtėpinė tėnde nė paqe e harmoni me fqinjin tėnd grek – nuk e nderon Greqinė e sotme demokratike dhe evropiane".

      Ata thonė se:"Ne e dime gjithashtu se tė dy burrat eshtetit qė takohen sot kanė gjėra shumė tė pėrbashkėta me njėri tjetrin.  Presidenti Moisiu rrjedh prej njėrės ndėr dyert mė tė respektuara nė Shqipėri.  I ati i tij, gjeneral Spiro Moisiu, duke shprehur ndjenjat e sinqerta tė mbarė popullit tė tij ndaj popullit grek, refuzoi tė urdhėrojė batalionet shqiptare qė tė luftonin kundėr trupave greke gjatė Luftės Italo-Greke, duke shkruart kėsisoj njė faqe tė artė miqėsie nė marrėdhėniet shqiptaro-greke. Kėtė vepėr madhore por pak tė njohur nė historinė e Luftės sė Dytė Botėrore, gjenerali i madh dhe familja e tij e paguan shtrenjtė, duke u dėrguar nė internim nga autoritetet pushtuese italiane".

Mirpo thuhet nė dekleratė :"Ne kemi parasysh po ashtu, se Presidenti Papulias, si bir i trojeve fqinje me Ēamėrinė dhe si nismėtar i pėrmirėsimit historik tė marrėdhėnieve shqiptaro-greke gjatė qeverisė sė Andrea Papandreut, ėshtė krejt i qartė e i ndėrgjegjshėm pėr padrejtėsinė e madhe historike, pėr krimet dhe masakratrrėnqethėse tė kryera nga bandat e N. Zervės, ndaj njė popullsie tė pambrojtur autoktone, e cila gjithsesi i pat dhėnė aq shumė Greqisė. Ne gjithashtu kemi parasysh se tė dy Presidentėt e nderuar qė takohen sot kanė pushtete tė kufizuara ekzekutive nė republikat parlamentare ku ata kanė nderin tė jenė kryetarė shteti."
Deklerata, cek faktin se :"Megjithatė, ata prapėseprapė kanė shumė nė dorė.  Ata qė tė dy mund tė japin njė sinjal tė forte tė tolerances dhe bashkėjetesės midis dy popujve mė tė lashtė tė Ballkanit.  Presidenti Moisiu, sikurse e ka treguar edhe mė pėrpara, mund t’i kujtojė homologut tė vet detyrimin e pėrbashkėt tė tė dy shteteve fqinje, mike dhe demokratike pėr zgjidhjen e problemit madhor tė tė drejtave tė njeriut tė minoriteti ēam qė jeton pėrkohėsisht nė Shqipėri."
      Nė dekleratė ata pohojnė se :"Nga ana tjetėr, Presidenti Papulias mund tė zotohet qė tė kėrkojė marrjen e njė sere masash urgjenteqė do tė mundėsonin zgjidhjen e kėrkesave njerėzore dhe juridike tė individėve tė minoritetit ēam. Ndėr to duhet tė pėrmendnim: (i) urdhėrimin e tė gjitha konsullatave greke qė tė lehtėsojnė menjėherė tė gjitha procedurat e dhėnies sė vizave greke ndaj tė gjithė individėve tė minoritetit ēam e familjeve tė tyre pėr tė mundėsuar vajtjen e tyre nė Greqi, prej ku ata mund tė kėrkojnė tė drejtat e tyre nė pėrputhje me ligjet e shtetit grek dhe tė Bashkimit Evropian; (ii) shtyrjen nė pėrgjithėsi tė afatit tė veprimit tė Ligjit tė regjistrimit tė pronave tė paluajtshme ose miratimin e procedurave tė posaēme pohuese (njė lloj procedure e tipit affirmative action) deri sa t’u mundėsohet tė gjithė individėve tė minoritetit ēam pėr tė paraqitur kėrkesat dhe dokumentecionin e tyre para autoriteteve regjistruese greke".
     Kėshtu qė thekson deklerata e e Shoqerise Per te Drejtat e Njeriut Ēameria, :"Kjo ėshtė vetėm minimumi qė mund tė bente njė shtetdemokratik si Greqia ndaj pjesėtarėve tė njė bashkėsie tė martirizuar, dhe qė pėrbėn minoritetin mė tė harruar nė Evropėn e sotme.Vetėm pak kilometra nė Perėndim tė Sarandės, ku do tė takohen sot dy Presidentėt e nderuar, nė Fushėn e Mursisė, gjenden varret e qindra refugjatėve ēame qė, tė ndjekur nga bandat gjakatare tė Zervės, po prisnin pėrtej kufirit rivendosjen e paqes dhe rendit nė Greqi me shpresė qė tė ktheheshin shpejt nė shtėpitė e tyre.  Bėhet fjalė pėr pleq e plaka, burra, gra e fėmijė, krejtėsisht tė pafajshėm, tė cilėt vdiqėn nga sėmundjet, dimri i ashpėr, uria, kushtet e kėqia nė tė ashtuquajturėt kampe refugjatėsh.  Ata ishin qė tė gjithė shqiptarė, por njėkohėsisht ishin edhe shtetas tė Greqisė.Nė nderim tė kujtimit tė tyre tė paharruar, pėr hir tė idealeve dhe parimeve mė tė larta universale tė tė drejtave tė njeriut, pėr hir tė vetė emrit dhe prestigjit tė Greqise demokratike dhe evropiane si dhe tė paqes dhe vėllazėrise shqiptaro-greke, ju lutem,zotėrinj Presidentė, qė tė ndėrrmerni hapin e guximshėm historik pėr respektimin dhe mbrojtjen e tė drejtave themelore tė njeriut tė minoritetit ēam tė Greqisė,"pėrfundon deklerata e e Shoqerise Per te Drejtat e Njeriut Ēameria me kryetar z Ahmet Giaffo dhe z. Vera Gjata  Sekretare e Pergjithshme. 


Diten e OKB-se, 60- vjetorin e krijimit te Organizates se Kombeve te Bashkura takimin e Keshillit te Sigurimit te OKB-es, ne Nju Jork, ku do te vendose rreth rekomandimeve, per fillimin e bisedimeve per statusin perfundimtar te  Kosoves, shqiptaret e Amerikes protestuan.
nga BEQIR SINA, Nju Jork, 24 tetor 2005 

Engel : Pavaresia e Kosoves, ka parasysh gjithe Kosoven, jo nje Kosove te ndare apo te copetuar 

- New York : Nga ora 10.00 e paradites deri ne 2:00 te pasdites, ketu ne Nju Jork, ore kur brenda pallatit te "Qelqet", po zhvilloheshin bisedimet per ēeshtjen e Kosoves, ne sheshin "Dag hammarskjold Plaza", perball nderteses shumekateshe te OKB-s, grupe te ndryshme shqiptaresh, si shoqata e organizata  jo-partiake ne Amerike, mbajten nje proteste paqesore, me kerkesa te forta per Pavaresi te plote te Kosoves.

        Para selise se Kombeve te Bashkuara ne Nju Jork, kur Keshilli i Sigurimit, po  vendoste rreth fatit te fillimit te bisedimeve per statusin politik te Kosoves, ne shenje proteste ata kundershtuan fuqishem dhe e denuan prezencen e kryeministrit te Serbise Voijislav Koushtunica, ne pjesamarrjen e tij ne keto bisedime. Duke mbajtur ne duar flamuret e Shqiperise dhe SHBA-se, dhe hedhur parrulla ne gjuhen angleze e shqipe protestuesit e oratoret qe folen nga bina, terhoqen vemendjen e kalimtareve, diplomateve te huaj , si edhe te medies amerikane.

Qellimi yne, tha Luigj Gjokaj, drejtuesi i protestes, i ardhur me nje grup shqiptaresh prej Detroitit, ka qene i mire dhe kjo na ka shtyre edhe ne shqiptareve me banim ne Detriot, t'ju bejme thirrje ju te gjithe shqiptareve ne Nju Jork e rrethine, te ngreme zerin e protestes: kundra pjesmarrjes se kryeministrit serb Koushtunica, ne kete takim, ku flitet per te ardhmen e Kosoves. Ne erdhem ketu, tha ai  t'i dalem para ketij njeriu qe ende nuk e harron Kosoven. Ne tha ai sot, kemi shperndar ne te gjithe kete mjedis te OKB-s, rreth 4- mije fletushka, ku demaskohej kryeministri serb si pjesmarres e krimeve ne Kosove."

        Gjokaj beri thirrje tek protestuesit, qe ne keto momente vendimtare te gjithe shqiptaret  te jene te bashkuar dhe te palekunder ne kerkesat e tyre, per pavaresin e plote te Kosoves. Rruga e popullit tone per liri e pavaresi, ende nuk ka perfunduar, dhe mjerishte mund te themi, se ajo sapoka nisur. Shqiptaret jane perball sfidave te medha, per arsye se ata pos pavaresise po luftojne per me shume te drejta per shqiptaret ne Mal te Zi, e ne te gjitha trojet tona etnike, e te okupuara nga serbo-sllavet. Kjo proteste, e cila ka si motiv zgjidhjen e ēeshtjes shqiptare, do te kete jehone dhe ndikim te madh ne te gjitha vendbanimet shqiptare, Tuz e kudo.

  Eliot Engel :" Kosova, nuk mund t’i kthehet kurre me Serbise dhe te administrohet nga Beogradi". 

   Ne proteste ishte i pranishem dhe e mori fjalen nje nga mbeshtetesit me te fuqishem te pavaresise se Kosoves, miku i deshmuar i shqiptarve ne ligjevensin amerikane, kongresisti demokrate i Nju Jorkut,  Eliot Engel. I cili, pasi ju falemnderua, organizatoreve per ftesen, tha se  :"Dua te theksoj se kur flas per Pavaresi te Kosoves, une kam parasysh gjithe Kosoven, jo nje Kosove te ndare apo te copetuar. As edhe nje pjese e Kosoves nuk mund te jete nje qytet i ndare.

       Engel nguli "kembe", ne ate  besnikerine e asaj ēka ka thene per vite me radhe, se nuk ka alternative tjeter veē pavaresise se Kosoves.  Komuniteti nderkombetar nuk do qe te qendroje ne Kosove pergjithmone, tha Engel, dhe as nuk do qe ajo te mbetet protektorat nderkombetar.  Kosova nuk mund t’i kthehet kurre me Serbise dhe te administrohet nga Beogradi.  Populli i Kosoves nuk mund ta pranoje kurre kete.  Pra, e vetmja alternative eshte pavaresia dhe sa me shpejt qe te njihet ajo, aq me mire do te ishte.  Une kurre nuk e kam mbeshtetur idene “standardet para statusit”, sepse kam bindjen se kjo eshte nje menyre per te penguar veteqeverisjen ne Kosove. 

     Me kete, u tha Engel, protestuesve, se " Kosova, nuk duhet te qendroje me nenprektatorat ashtu siē eshte tani, Kosova duhet te jete e pavarur. Asnje zgjidhje tjeter nuk eshte e pershtatshme dhe kjo duhet shprehur qarte e prere.  Por, tha Engel se edhe Pavaresia kerkon nga shumica edhe me shume pergjegjesi ndaj respektimit dhe gartmit te te drejtave tek pakicat.  Une e kam theksuar edhe shume here te tjera se eshte detyrim i shumices qe te respektoje te drejtat e pakicave. 

       Serbet e Kosoves nuk mund te jetojne ne enklava te vogla dhe te ndjehen te kercenuar per jeten e tyre nese dalin prej andej.  Por nje shtet i pavarur duhet patjeter te lejohet te drejtoje punet e veta.  E vetmja zgjidhje eshte shteti plotesisht i lire dhe i pavarur i Kosoves. Dhe se nje dite te gjithe ne do te mblidhemi ne Prishtine, ndoshta me miljona qe te festojme Pavaresine e plote te Kosoves. Zoti e bekofte Ameriken dhe popullin amerikane ! Zoti e bekofte Kosoven dhe gjithe popullin shqiptare, perfundoje miku i deshmuar i shqiptarve ne ligjevensin amerikane, kongresisti demokrate i Nju Jorkut,  Eliot Engel.

      Dramaturgu i njohur Xhevat Limani,  pos nje fjale te shkurter ku denoje fuqishem politiken e disa vendeve ndaj shqiptareve, recitoje edhe disa vargje te shkurtera te at Mashkalles, me titull "Jame Shqiptare". Aktivisti tjeter dhe veterani e protestave te shqiptare ne Amerike, z Ahmet Zherrka, tha se :"Mendoj se lufta per ēlirimin e Kosoves, largimi njeher e pergjithmon i serbeve endacak te ardhur nga Karpatet, prej luftes qe beri NATO-ja, SHBA-s, dhe  nga  Ushtrija Ēlirimtare e Kosoves, treguan se populli yne e meritone lirine e pavaresine, dhe krijuam nje imazh pozitiv ne te gjithe boten, se ne shqiptaret kemi vetem nje perspektive, tani ate per bashkimin e te gjitha trojeve tona etnike" tha Zherka.

Pavaresia, eshte e vetemja zgjedhje qe prodhon siguri, paqe dhe prosperitet jo vetem ne Kosove, Ballkan dhe rajone por edhe me gjere    

Demostraten e pershendeti edhe, aktivisti komuniteit Shaqir Gashi, i cili tha se " Bota, duhet t'a dije se pas gjitha ketyre sakrificave qe bene shqiptaret per liri, ku mbi 20- mije u vrane dhe u masakruan ne forma te ndryshme, pas gjithe asaj stuhie e tmerri - me nuk ka kurrfare "pazari" me Beogradin dhe kriminelet e tij. Nga ketu, tha Gashi, siē kemi kerkuar edhe me pare, po kerkojme edhe tash pranimin vetem te Pavaresise se plote te Kosoves, ne nje afate sa me te shkurter. Folen me pase, Prof, Dr, Ram Dukaj, nga shqiptaret e Malit te Zi,  Jeton Ademaj, perfaqesues i organizates "Vetevendosja" dega e Nju Jorkut, kengetari nga Detroiti, Fran Gjokaj, ish luftetarja e Ushtrise Ēlirimtare te Kosoves(UĒK) z. Mendua Balaj .  Protestat u mbyll me mesazhin se Pavaresia, eshte e vetemja zgjedhje qe prodhon siguri, paqe dhe prosperitet jo vetem ne Kosove, Ballkan dhe rajone por edhe me gjere.


Protesta: T'i njihet popullit tė Kosovės e drejta ndėrkombėtare pėr vetėvendosje
nga- BEQIR SINA, Nju Jork
"Ku fillojnė, tek e fundit, tė drejtat universale? Nė vende tė vogla, afėr shtėpise sonė...Nėse kėto tė drejta nuk kanė kuptim afėr shtėpisė, ato kanė aq mė pak kuptim gjetiu. Pa pasur shqetėsimin qytetar pėr t’i mbėshtetur kėto tė drejta nė shtėpinė tonė, e kemi kot qė pėrpiqemi tė shohim pėrparime nė botėn mė tė madhe. Por pėr tė mbrojtur kėto tė drejta, kėta qytetarė tė shqetėsuar duhet t’i njohin ato, pėrparimi nė botėn e madhe duhet tė fillojė me edukimin e tė drejtave tė njeriut nė kėto vėnde tė vogla, afėr shtėpisė".(Fjalet e Eleanora Rusveltit nė pėrvjetorin e dhjetė tė tė Drjetave Universale tė Njeriut)

"Daghammarskjold Plaza" New Yrok(NY) :: Ditėn e premte mė datėn 30 Shtator, 2005, nga ora 11:00 e pardites deri nė orėn 2 pasdreke (14:00),  Rinia Shqiptare nė Botė, me qendėr nė New York, zhvillojė njė protestė paqėsore. Protesta ishte e konceptuar si njė marshė para selisė sė OKB-sė, nė sheshin kryesorė, tė njohur  "Daghammarskjold Plaza", rruga e parė,  me moton: "T'i njihet popullit tė Kosovės e drejta ndėrkombėtare pėr vetėvendosje". Njėra prej drejtuesve tė kėsaj proteste, z. Keti Spahiu, tha se "Nė lidhje me atmosferėn ajo ishte e kėnaqshme, pavarėsisht se numri i pjesėmarrėsve nuk ishte nė nivelin e duhur.  Megjithatė u ndjemė shumė mirė se kishim pėrkrahjen e njė grupi tė shumėllojshėm pjesėmarrėsish, tė moshave, tė gjinive, e krahinave tė ndryshme, gjė qė mungon nė aktivitete tė kėsilloji" thotė ajo.
        Hymni kombėtar si dhe njė minutė heshtje pėr tė gjithė dėshmorėt e kombit, tė gjithė atyre qė ranė pėr lirinė e pavarėsinė e Kosovės, shėnojė edhe fillimin e protestės paqėsore, me moton: "T'i njihet popullit tė Kosovės e drejta ndėrkombėtare pėr vetėvendosje". Folėsja dhe drejtuesja e kėsaj proteste paqėsore ishte z Valbona Nezaj, e diplomuar nga Fordham University nė Filozofi dhe Shkenca Politike. Ndėrsa z Keti Spahiu, lexojė njė e pėr njė emrat e tė gjithė atyre qė konsiderohen tė humbur nė Kosovė, gjatė luftės. Nė njė strishe tė bardhė, shtrirė nė shesh, u nėshkrua prej ēdonjerit nga pjesėmarrėsit, nė shenjė pėrkujtimi duke vendosur emrin e njė tė rėni dėshmorė pėr liri e pavarėsi sė Kosovės. Pasi u lexua njė dekleratė e Gjeneratės sė Re Shqiptare, nga z Dhimiter Ismailaj, folėn oratorėt z S. Kodra, Sh. Mexhuvani, Q. Doda dhe A. Zherka. (pėr pamje tė smadhuar kliko mbi foto)
   Lincoln," Ata qė nuk pranojnė lirinė e tė tjerėve - at'here nuk e meritojnė as lirinė e tyre".
    Nė kėtė protestė organizuar nga Rinia Shqiptare nė Botė, me qendėr nė New York ishte edhe njė nga anėtarėt e NAG-ut (Gjenerata e Re Shqiptare) i cili tha se :"ėshtė krenare pėr historinė tonė, kontributin e kombit shqiptarė, qė ka dhėnė nė Botėn e Civilizuar. Krenare pėr marrėdhėjet historike me Shtetet e Bashkauara tė Amerikės. Gjenerata e Re Shqiptare, dhe tė gjithė shqiptarėt nė SHBA-s, kudo nė botė thėrrasin sot, pėr Pavarėsinė e Kosovės. Kosova dhe populli i saj ka tė drejtė pėr vetė-vendosje, gjithėnjė duke shpresuar tek Konventa Ndėrkombėtare e tė Drejtave Civile dhe Politike dhe Konventa Nderkombetare pėr Ekonomi dhe tė Drejta Kulturore e OKB-s, dhe dokumenta tė tjera ndėrkombėtare tė njohura zyrtarishtė. Komuniteti ndėrkombėtar dhe veqanėrishtė Kombet e Bashkuara, nuk kanė tė drejtė t'i mohojnė tė drejtėn pėr vet-vendosje Kosovės" thuhej nė dekleratėn qė lexojė z Dhimiter Ismailaj.
     Ndėrsa gazetari Qazim Doda, koordinator dhe organizator i protestės,  tha se: "Ne i themi Kombeve tė Bashkuara, tė lejoj popullin e Kosovės tė vendosė pėr tė ardhmen e tij - dhe jo tė pengojė atė, e tė bėhet presion ndaj Kosovės, pėr kompromsė nė Statusin e Kosovės. Ne i bėjmė thirrje Kombeve tė Bashkuara, tė respektojn tė Drejtat e Njeriut nė Kosovė, edhe kur populli i Kosovės do tė vendosė pėr vetė-vendosje e zhvillim politik e ekonomik. E pėrfundojė kėtė fjalim, tha Doda, duke kujtuar atė se ēfarė ka thėnė Presidenti Abraham Lincoln, nė njė fjalim mė 1856:" Ata qė nuk pranojnė lirinė e tė tjerėve - at'here nuk e meritojnė as lirinė e tyre".
 
N.Syla: Protesta tregoj edhe njė herė se ēfarė mund tė bėjnė rinia shqiptare nė Amerikė
       Prof. Dr. Skėnder Kodra tha se "ėshtė njė kėnaqėsi dhe nderė i veqantė pėr mua, sot, kur shohė nė kėtė shesh - pėrball kėsaj ndėrtese tė OKB-s, brezin e atyre prindėrve qė me dekada tė tėra, sa herė qė e kėrkoj nevoja u derdhėn si lumė rrugėve dhe pėrball kėsaj ndėrtese, pėr tė kėrkuar pavarėsinė e lirinė e Kosovės, pėr tė mbrojtur tė drejtat e shqiptarėve, nė trojet e okupuara nga sėrbo-malazesėt, pėr demokratizimin e Shqipėrisė. Aktivisti i komunitetit z. Ahmet Zherka, kujtojė edhe njė her padrejtėsit e mėdha qė bėri bota, kur e cungojė kombin shqiptarė. Ka ardhur koha qė tani mbas njė shekulli , bota tė korrigjojė vetveten me shqiptarėt. Shqiptarėt, tė vetėdijėsuar me luftėn qė bėnė me Ushtrinė Ēlirimtare, NATO-n dhe SHBA-s, larguan njėher e pėrgjithmon nga trojet tona stėrgjysore, sėrbėt okupator, tha Zherka. 
         Gazetari dhe producenti Nexhmedin Syla, u shpreh para mjeteve tė mediumit, se" pėr medimin e tim, kjo protestė tregoj edhe njė herė se ēfarė mund tė bėjnė rinia shqiptare nė Amerikė. Éshtė me tė vėrtet njė pasqyrė e pastėr, e asajė se ēfarė ndodhė nė trojet tona- nė Kosovė, e kudo ajo do tė plasohet nė qėndrat mė tė mėdha tė botės, Nju Jork dhe nė Washington. Rinia shqiptare nė Amerikė, tregojė se ēėshtja shqiptare nuk ėshtė e pėrgjumur - ajo dhe shqiptarėt janė duke pritur se ēfarė po bėjnė Kombet e Bashkuara, pėr zgjidhjen e drejtė tė ēėshtjes sė Kosovės - e cila, ėshtė Pavarėsia.
     Dhimitėr Ismaili, foli para mediumeve, se tani pėr ne tė gjithė shqiptarėt nė planė tė parė ėshtė ēshtje Kosovės - pra, pavarėsia e panegociueshme e saj. Nė njė situatė tė tillė jo fort tė favorėshme atje, duhet qė shqiptarėt kudo tė ngrihen pėr pavarėsinė e Kosovės. Ksovova, ėshtė e mbytyr nga papunsia dhe niveli i ulėt i tė ardhurave pėr frymė. Ne dėshirojmė qė me anė tė kėsaj proteste tė arrijmė tė bėjmė tė vetėdijėshme Kombet e Bashkuara, qė me zgjidhjen e statusit final - ato nuk duhet tė humbin mė kohė. Ato duhet tė nxisin faktorėt vendimtarė qė sa mė parė Kosovės duhet t'i jepet Pavarėsia. Pavarėsia e Kosovės, ėshtė paqe, siguri dhe stabilitet, jo vetėm nė Kosovė, por nė Ballkan dhe mė gjėrė.
       Pothuajse e tė njėjtave opinione pėr kėtė ēėshtje ishte dhe z Keti Spahiu, kur na tha se " U bė mė shumė se njė 5- vjeēar qė Kosova vetė qeveriset nė bashkėpunim me administraten e Misionit tė OKB-sė. Mirpo, pyet ajo,vallė, edhe sa vjet duhet pėr Kosovėn tė qėndrojė nė vend numėro me njė sistem vendi burokrat; kur ndėrkohė Sllovenia, Maqedonia, Kroacia, Bosnja & Hercegovina, dhe vetė Serbia & Mali i Zi janė shtete sovrane sot. "Pikėrisht, tha Spahiu, pikėsynimi i kėsaj proteste paqėsore ėshtė ndėrgjegjėsimi i organizmave ndėrkombtare nė lidhje me tė drejtėn e njė populli, pėr vetėvendosje, qė ėshtė nė pėrputhshmėri me ligjin ndėrkombtar. Gjithashtu duhet tė nxirren nė pah arritjet rezultative me plotesimin e standartėve tė Qeverisė sė Kosovės nė fushat politike, ekonomike, e shoqėrore.  Populli i Kosovės, me vetėdije tė plotė i ėshtė pėrkushtuar zgjidhjes se problemeve ekonomiko-shoqėrore, si dhe politike duke implementuar sistemin multi-partiak e duke i kushtuar rėndėsi arsimimit tė detyrueshėm nė popull. Standarti mė i rėndėsishėm ėshtė pėrmbushur duke i siguruar pakicave liri tė plotė veprimi dhe vete-qeverisjeje proporcionale, thotė z Keti Spahiu.
             Parrullat dominojn ato pėr Pavarėsi tė menjėherėshme
      Ndėr parrullat kryesore qė mbanin nė duar protestuesit tregohej se "  Nė Kosovė gjatė luftės mars - qershor 1999 Sėrbia, ka vrarė mbi 12.000 njerėz tė pafajėshėm, ka djegur dhe shkatėrruar mbi 120.000 shtėpi, ka dėbuar rreth 1 milion njerėz, ka dhunuar dhjetėra mijėra femra dhe ka rrėmbyer mbi 3.000 persona, prej tė cilėve shumica ende tė pagjetur". Protestuesit mbanin nė duar edhe parrulla ku kritikohej OKB-ja.  Protestuesit paqėsorė  kėrkuan nga OKB-ja, dhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, qė me fillimin e bisedimeve pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės  t'i njihet popullit tė Kosovės e drejta qė tė  deklarohet pėr tė ardhmen e vet nė  pėrputhshmėri me tė drejtėn ndėrkombėtare pėr vetėvendosje - Pavarėsi pa asnjė kompromisė. Ndėr kėrkesat kryesore ishte edhe ajo qė nė kėto momente kur po shqyrtohet fillimi i bisedimeve pėr ardhmėrinė e Kosovės, shqiptarėt do tė kėrkojnė nga faktori ndėrkombėtar qė tė merret parasysh vullneti i popullit tė Kosovės, pėr tė jetuar i lirė dhe i pavarur.
 
"Zoti e bekoftė popullin e Kosovės"
      Rinia Shqiptare nė Botė, qė me anė tė kėsaj proteste i'u lut tė gjithė shqiptarėve qė tė bashkoheshin pa dallim krahine nė kėrkesėn pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, nė fund paraqiti edhe njė peticion qė do t'i dėrgohet OKB-s, UNIMIK-ut, Senatit amerikanė, Kongresit dhe Qeverisė amerikane, Bashkėsisė Europiane(BE) Qeverisė sė Kosovės dhe Shqipėrisė dhe asaj tė SMZ-ės. Protesta qė ishte shėmbullore u mbyll me thirrjen e fuqishme :"Zoti e bekoftė popullin e Kosovės".

NewYorkBrooklynBridge
Akademi dhe Darkė Solemne mė rastin e 600 vejtorit tė lindjes sė heroit tonė kombėtar Gjergj Kastrioti Skėnderbeu, nga Kisha Katolike Shqiptare
"Zoja e Shkodrės" nė New York
nga BEQIR SINA, Nju Jork, 27 shtator 2005
Jehona e Skėnderbeut Matanė Atlantikut
New Rochelle - New York: Aktiviteti mė i madh i kėtij lloji nė SHBA-s i organizuar ndonjėherė, i kushtuar kėsaj figure tė madhe kombėtare, u mbajtė mė rastin e 600 vejtorit tė lindjes sė heroit tonė kombėtar Gjergj Kastrioti Skėnderbeu, nga Kisha Katolike Shqiptare "Zoja e Shkodrės" nė New York. Mbrėmė mė 25 shtator, nė ora 5 tė mbrėmjes nė lokalin "Greentree Country Club" qytetin New Rochelle - New York, u  organizua Akademi dhe Darkė Solemne. Numri mjaft i madh i bashkėatdhetarėve, qė patėn rastin tė pėrcjellin kėtė ngjarje tė rėndėsishme, dėshmoi se edhe nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, mėrgimtarėt tanė krenohen me emrin e heroit kombėtar, tė kombit shqiptarė, i cili vazhdon te kujtohet me respekt dhe krenari.
     Nė praninė e rreth 300 - bashkėatdhetarve, dhe tė huajve, Kisha Katolike Shqiptare "Zoja e Shkodrės" nė Harstdale(Yonkers) New York, me rastin e 600 - vjetorit tė lindjes sė personalitetit mė tė madh tė historisė shqiptare, Gjergj Kastrioti- Skenderbeu, organizoi akademi solemne. Nė kėtė Akademi dhe Darkė Solemne tė cilėn e moderojė zoti Mark Shkreli, morėn pjesė :  Dom Pjetėr Popaj famullitari i Kishės Katolike Shqiptare "Zoja e Shkodrės", Prof. Robert Austin nga Universiteti i Torontos(Kanada), Vera Gjata themeluese dhe Sekretare e Pėrgjithshme dhe Financiere e Shoqėrisė Pėr tė Drejtat e Njeriut Ēamėria, kryetari i Kėshillit tė Kishės Katolike Shqiptare "Zoja e Shkodrės" z Mairijan Cubi, Drejtori Egzekutivė i KKSHA, z Fran Shkreli, shkrimtarėt e njohur Naum Prifti dhe Agim Shehu nga Zvicerra si dhe studiuesi dhe publicisti Bardhyl Ukcamaj, Dom Nikolin Pergjini, n/famullitari i Kishės Katolike Shqiptare "Zoja e Shkodrės e tjer. Busti i Gjergj Kastrioti- Skenderbeut, punuar nė fiber glass, ishte vepėr artistike e skulptorit Krsitaq Kapedani.
Me ketė rast nė emėr tė organizatorit tė pranishmit i pėrshendeti z.Mark Shkreli. Zoti Shkreli, i cili tha se :"Tė nderuar klerikė, mysafirė tė shquar, zonja dhe zotėri, -Mirėsevini nė kėtė tubim, i cili, nė njė mėnyrė modeste tenton tė shėnojė njė datė tė rėndėsishme tė historisė tė kombit shqiptar -- 600-vjetorin e lindjes sė Gjergj Kastriotit - Skėnderbeut.
   Kjo figurė legjendare, Gjergj Kastrioti,, tha ai, i cili nė shekullin XV, me mjeshtri i bashkoi principatat shqiptare dhe fiset e ndryshme tė trojeve tona, edhe sot e kėsaj dite ėshtė ajo fuqia centripetale, ėshtė katalisti, qė vazhdon tė na mbajė tė bashkuar rreth flamurit tė tij, flamurit tė kuq me shqiponjėn e zezė dykrenare nė mes.Me kėtė flamur nė ballin e luftėtarėve dhe me shpatėn nė dorėn e tij tė fortė, ai e mundi fuqinė mė tė madhe tė asaj kohe, Perandorinė Osmane, tė cilės ia ndaloi hovin dhe u bė mur mbrojtės, jo vetėm i trojeve shqiptare por i tėrė Europės. Pėr ēka edhe qe quajtur me tituj: "Atlet i Krishtit", "Mbrojtės i Krishterimit" dhe "Kapiten i Pėrgjithshėm i Selisė sė Shenjtė".
       M. Shkreli, e pėrshkrojė si njė gjė shumė tė ēduditshme, kur fqinjėt tanė, qė nga Grekėt e deri tek kroatėt, me propagandėn e tyre, pėrpiqėn ta pėrvetėsojnė Gjergj Kastriotin, disa individė, qė e quajnė vetėn shqiptarė, po bėjnė ē’ėshtė e mundur ta anatemojnė atė, duke e quajtur renegat dhe tradhėtarė. Atyre u dhemb zemra pėr njėzetepesė vitet vonesė tė pushtimit otoman – tė ēlirimit – siē thonė ata.
       Kjo, mendon M.Shkreli, edhe nuk do tė ishte njė gjė e madhe sikur tė mos ndodhte, qė nga e vona, kėta persona janė duke gjetė pėrkrahjen edhe tek disa organizata, madje edhe nga disa klerikė. Nuk deshiroj qė t’ju jap kėnaqėsinė duke u pėrmendė emrat, sepse ai edhe ėshtė qellimi i tyre: tė hapin debate dhe tė fitojnė prominencė. Ignorimi, ose heshtja, ėshtė armė e fortė e komunikimit. Besoj se edhe desertacionet e tyre do tė mbarojnė nė oblivion, qė e meritojnė.
       Sidoqoftė, ne jemi mė se tė sigurtė se shqiptarėt e vėrtetė kurrė nuk do da mohojnė Gjergj Kastriot Skenderbeun. Gjė qė e vėrteton edhe ky tubim sonte i pėrbėrė nga pjesėmarrės tė tė tre besimeve.Thotė njė poet i huaj: “I lumi ai qė kurrė nuk vdes, ai ka pasė pėrse me le”. Mendoj se kjo thenie i mveshet shumė bukur heroit tonė kombėtar GJERGJ KASTRIOT SKENDERBEUT, pėrfundojė Shkreli duke ftuar  z. Fran Shala me tė bijėn Lizen dhe Ylli Isufajn pėr tė kėndur hymnet kombėtare.
     Lutja fetare – u krye nga Dom Nikolin Pergjini, n/famullitari i Kishės Katolike Shqiptare "Zoja e Shkodrės". Ndėrsa, Vera Gjata themeluese dhe Sekretare e Pėrgjithshme dhe Financiere e Shoqėrisė Pėr tė Drejtat e Njeriut Ēamėria, nė Amerikė lėxojė kumtesėn "Historia e jetės dhe veprave tė Skenderbeut, Princit tė epirotėve".Prof. Robert Austin nga Universiteti i Torontos(Kanada)teaches at the Centre for European, Russian and Eurasian Studies at the Munk Centre for International Studies at the University of Toronto, mbajti kumtesėn "Skenderbeg and the Albanian National Identity". Studiuesi dhe publicisti Bardhyl Ukcamaj u paraqitė me kumtesėn  "Gjergj Kastrioti (Skėnderbe) – Atlet i Krishtit – DOMINIUS ALBANIAE". Naum Prifti, shkrimtar i njohur me aktivitet tė pasur e tė larmishėm artistik mbajti kumtesėn "Jehona e Skėnderbeut Matanė Atlantikut"\,Agim Shehu: “Disa vlerėsime pėr Gjergj Kastriotin Skėnderbeun”. Akademinė solemne e pėrshėndetėn edhe – Dom Pjetėr Popaj famullitari i Kishės Katolike Shqiptare "Zoja e Shkodrės" si dhe e shoqėrojė me muzikė dhe vallėzim – Grupi i Fran Vulaj nga grupi "Bashkimi Kombėtar" me kėngatarė Sokol Muhadri dhe kangėn "Rruga jote ėshtė mė e mira".
 
     Pėrmbyllja qe se me kėtė aktivitet tė Kishės Katolike Shqiptare "Zoja e Shkodrės" nė Harstdale(Yonkers) New York, mbrėmė mė 25 shtator, nė lokalin "Greentree Country Club" qytetin New Rochelle - New York, u mbajtė edhe Akademia dhe Darkė Solemne mė e madhja e mabajtur ndonjėher kushtuar heroit tonė kombėtar Gjergj Kastrioti Skėnderbeu nė SHBA-s. Duhet pershendetur, organizatori i kėsaj Akademie dhe Darkė Solemne  sepse Gjergj Kastrioti - Skėnderbeu, e meriton nga shqiptarėt kudo qė jetojnė tė nderohet dhe pėrkujtohet pėrherė, falė veprave tė pashlyeshme tė tij. Sepse, Gjergj Kastrioti - Skenderbeu, e meriton tė nderohet dhe tė pėrkujtohet nga shqiptarėt kudo qė jetojnė.

Shqiptarėt e Amerikės kremtuan 600 vjetorin e lindjes se heroit kombėtar Gjergj Kastrioti Skenderbeu.
Astrit Lulushi (nga:"ZA") Nju Jork 26-09-2005
Mbrėmė nė Nju Roshell tė Nju Jorkut shqiptarėt e Amerikės kremtuan 600 vjetorin e lindjes se heroit kombėtar Gjergj Kastrioti Skenderbeu. Kjo mbrėmje, nė tė cilėn u mblodhėn rreth 500 veta u organizua nga kisha katolike shqiptare amerikane Zoja e Shkodrės dhe hap njė seri veprimtarish tė planifikuara pėr t'u zhvilluar kėte vit nė kuadėr tė 600 vjetorit tė lindjes sė Skėnderbeut.
Dom Pjeter Popaj, famullitar i kishės Zoja e Shkodrės nė Nju Jork thotė se tė pakėt janė udhėheqėsit e lėvizjeve ēlirimtare tė 6 shekujve tė fundit qė kanė merituar tė zenė vend si nė historiė shqiptare edhe atė botėrore. Njė nga kėto figura ėshtė Gjergj Kastrioti Skėnderbeu, heroi i njėzėshėm kombėtar shqiptar.
Por kur flitet pėr Skėnderbeun, nuk ka si tė mos pėrmendet  biografi i tij i parė, Marin Barleti, prift katolik, studiues e historian. Disa studiues kanė shprehur mendimin se pa biografinė e heroit, vepėr e Barletit, emri dhe fama e Skėnderbeut ndoshta do tė ishin harruar. Historiografėt thonė se qindra libra tė shkruara deri me sot rreth heroit kombėtar shqiptar kane kryesisht njė pikė tė pėrbashkėt referimi. atė tė librit tė shkruar nga Marin Barleti nė shekullin e 15-tė, pak vite pas vdekjes sė Skėnderbeut. Por studiuesi Robert Austin nga Kanadaja thotė se Skėnderbeu si strateg e udhėheqės ndikoi ne historinė e mbarė Evropės dhe herėt e vonė merita e tij si mbrojtės i qytetėrimit perėndimor do tė kishte dalė nė dritė.
Nju Jorku ėshtė shteti amerikan me popullsinė mė tė madhe shqiptare. Ata pėrbėjnė ndoshta komunitetin me aktiv nė kėtė shtet e nė mbarė Amerikėn pėrsa i pėrket ēeshtjeve kombėtare. Nisma janė ndėrmarrė qė vitin e ardhshėm shqiptarėt nė Nju Jork tė organizojnė paradėn e parė vjetore, ashtu si ajo e irlandezo-amerikanėve nė ditėn e shėn Patrikut. Por megjithė miqtė e shumtė e me ndikim qė shqiptarėt kanė  nė sferat e larta shtetėrore e politike amerikane, nė Shtete e Bashkuara ende nuk ka njė pėrmendore tė heroit Gjergj Kastrioti dhe ndoshta nuk ka asnjė rrugė, shesh apo park publik qė tė mbajė emrin e tij. Analisti Austin thote: "Kjo mund tė arrihet vetėm me nismėn dhe kėmbėnguljen e shqiptarėve Ėshtė njė ide e shkėlqyer qė shqiptarėt e Amerikės veriore t'i ngrenė njė monument heroit tė tyre  sepse ėshtė pėr t'u theksur se Skėnderbu ėshtė hero i shqiptarėve por edhe i Ballkanit dhe Evropės. sepse me qėndresėn dhe luftėn e tij ai ndikoi nė mbarė historinė botėrore. Gjate tė paktėn 10-20  vjetėve tė fundit lobi shqiptar ne Amerika ka qendė dhe vazhdon te jetė kryesisht njė lob politik. Tani qė gjendja politike nė Shqipėri ėshtė pėrmirėsuar dhe pavarėsia e Kosovės ėshtė vetėm ēėshtje kohe, shqiptaro amerikanėt duhet tė pėrqėndrohen nė aspektin kulturor. Kjo tregon se komunitetit shqiptar nė Amerikėn veriore i mbetet shumė pėr tė bėre", thotė studiuesi kanadez Robert Austin.
Deri tani shqiptarėt dhe bota njohin vetėm njė film artistik kushtuar heroit kombėtar Gjergj Kastrioti, atė tė prodhimit tė pėrbashkėt shqiptaro-sovjetik nė vitin 1953. Prandaj njė lob kulturor mendohet se do tė zgjonte interesimin e regjisorėve, skenaristėve dhe aktorėve amerikane pėr njė film epik mbi Skėnderbeun. Shkrimtari Naum Prifti thotė se kjo nuk ėshtė e pamundur dhe suksesi i njė nisme tė tillė do tė varej vetėm nga kėmbengulja e komunitetit shqiptar.
Shkrimtari Naum Prifti me banim nė Nju Jork thotė se qė nga mbėrritja e shqiptarit tė parė nė Amerikė dhe qė nga koha kur poeti Longfello i solli ne vargje publikut amerikan heroizmat e Skėnderbeut, kane kaluar rreth 150 vjet. “Gjithashtu me punen e tij komuniteti shqiptaro amerikan ka krijuar prej kohėsh emrin e mirė si njė komunitet i ndershėm e punėtor, prandaj duket se ka ardhur koha qė ata tė kerkojne qė emri i heroit tė tyre kombėtar tė zerė vendin e merituar krahas heronjeve tė  kombeve tė tjerė qė kanė komunitetet e tyre nė Amerike”, thotė shkrimtari Prifti.
Pra duket se pėrkujtimi i 600 vjetorit tė lindjes sė Skėnderbeut sjell me vete  edhe njė tjetėr sfidė tė vėshtirė pėr shqiptarėt e Amerikes, qė krahas mbarėvajtjes sė lobit politik nė Washington  tė hapin edhe njė front tė dyte lobist kėtė herė nė Hollivood, pėr tė ēuar pėrpara e bėrė tė njohur ēėshtjen e tyre kombėtare edhe ne aspektin kulturor e historik.

Kryeministri Berisha: Shqiperia, qendron si aleat i palekundur ndaj Shteteve te Bashkuara te Amerikes
nga BEQIR SINA, Nju Jork, 18 shtator, 2005
NewYorkCityEmpireStateBldgMarriott Financial Center Hotel - Manhattan(NY) : Presidenti Moisiu, Kryeministri Berisha, ministri e puneve te jashteme Mustafaj - pasi morren pjese ne Samitin e Objektivave te Zhvillimit te Mijevjeēarit, qe u mbajte gjate Takimit Plenar te nivelit te larte te Asamblese se Pergjithshme te OKB-se, mbreme ata u takuan edhe me mergimtaret tane ne SHBA-s.
    Kreu i shtetit shqiptar z Alfred Moisiu zonjusha Mirela Moisiu, keshilltari dilopatik z Muhamet Kapallani, Kryeministri Sali Berisha, me zonjen Liri Berisha Ministrin per Pune me Jashte i Shqiperise, Besnik Mustafaj, ambasadori Lublin Dilja u takuan me perfaqesues te diaspores shqiptare ne Shtetet e Bashkuara te Amerikes. Takimi u mbajt ne "Marriott Financial Center Hotel" 85 West Street , midis rrugeve Albany & Carlisle Streets ne pjesen e poshteme te qytetit Manhattan, disa metra larg perballe "gropes" se madhe, qe ka mbetur pas rrezimit te dy ndertesave te Qendres Tregatare Boterore -11 shtator 2001.
 
   VATRA: Simbol i i luftės pėr demokraci, liri dhe pavarėsi
  Takimin e organizoje Federata PanShqiptare e Amerikes VATRA, dhe e udhehoqi kryetari i saj ingj Agim Karagjozi. Kryetari i vatraneve ne emer te Federates PanShqiptare e Amerikes VATRA, uroje mireseardhjen mysafirve te nderuar nga Shqiperia, dhe kerkoje Intonimin e hymenve kombetare te te dy vendeve te kenduar nga kengetarja e njohur Merita Halili dhe lujatur ne firzamonik nga Raif Hyseni. Pase kendimit te hymineve, Karagjozi, i u lute te pranishmeve qe te mbajne edhe nje minute heshtje per te gjithe te renet e kombit tone, si dhe viktimat e 11 shtatorit 2001 dhe hurrakanit Katrina.

  Agim Rexhaj :" tani perpara nesh gjendet edhe nje detyre tjeter e madhe: Pavaresia e Kosoves"
  Folesi kryesore ishte zoti Agim Rexhaj, i cili tha ndertetjera se :" Per ne vatranet, nder problemet kryesore gjithmone kane qene dhe mbetet demokratizimi i Shqiperise dhe ēlirimi i saj nga duart e Mafias ku e kishte mberthyer dora e krimit te organizuar. Me ndihmen e Zotit dhe me vullnetin e paepur te kryeministrit te ri, Doktor Berishes me bashkepunetoret e tij, ne besojme se Shqiperia, tani eshte nisur rruges se demokratizimit te njemendet. Dhe ne shpresojme dhe i premtojme se, si gjithmone, i behemi krah ne rrugen e tij te shenjt.
     Rexhaj, vijoje:'"Po tani perpara nesh gjendet edhe nje detyre tjeter e madhe: Pavaresia e Kosoves. Qe te arrihet ajo, na duhet mundi, perpjekja dhe angazhimi i ēdo individi shqiptar kudo qe te jete, pavaresisht se nga cila ane e trojeve tona vjen ai ose ajo. Tani eshte koha kur do te fillojne bisedimet per pavaresine dhe ne nuk mund te rrijme e te presim se ēfare do te behet. Ne, te gjithe se bashku, aty duhet t'a kemi mendjen e energjine tone. Me zgjidhjen e ēeshtjes se Kosoves, me pavaresimin e saj, ne, shqiptaret, kemi bere edhe nje hap tjeter te madh historik perpara. Ne mbeshtetim qendrimet e kabinetit Berisha ne lidhje me pavaresine e Kosoves, tha nenkryetari i Vatres dhe kryetari i deges se LDK-s, z Agim Rexhaj.

    Presidenti Moisiu: zgjidhja e shpejte dhe e drejte e statusit te Kosoves ka rendesi shume te madhe per rajonin
   Presidenti Moisiu vleresoi kontributin e Shqiperise ne luften globale kundra terrorisimit, si vend qe i eshte bashkengjitur kesaj lufte ne Afganistan e Irak me ushtrine shqiptare . Kryetari i shtetit foli per mbeshtejen e dhene ne perpjekjet nga ana e tij per te plotesuar boshllikun qe krijoje vonesa e rotacionit, megjithse e vlersoje ate si nje arritje te shqiptareve, qe kerkonin ndryshim .Kreu i Republikes se Shqiperis kritikoje ashper korupsionin dhe mungesen e ligjit ne qeverisjen e meparshme. Ne vijim ai vleresoje zgjedhjet e fundit parlamentare ne Shqiperi si nje arritje e procesin demokratik dalijen masive ne keto zgjedhje. Presidenti Moisiu, tha se zgjidhja e shpejte dhe e drejte e statusit te Kosoves ka rendesi shume te madhe per rajonin. Ne lidhje me kete ēeshtje, Presidenti u shpreh se Shqiperia eshte ne favor te zgjidhjes demokratike te saj.
 
   Kryeministri Berisha: Shqiperia, qendron si aleat i palekundur i ndaj Shteteve te Bashkuara te Amerikes
   Ne fjalen e tij kryeministri Berisha ngriti peshe te gjithe pjesemarresit dhe entuziasmoi jashtezakonishte mergimtaret tane, kur u ai shpreh haptas per pavaresine e Kosoves, duke thene se eshte e vetmja rruge per zgjidhjen e situates,. Pavaresi tha Berisha prodhon vetem, paqe, siguri dhe prosperitet ne Ballkan, rajon e Evrope. Por, tha ai natyrisht duke rrespektuar ne maksimun minoritet, si ai serb, e disa pakica te te tjera ne Kosove, qe edhe ata te ndjehen "te barabarte mes te barabarteve" . Nje vemendje te veēante ne fjalen e tij, Doktor Berisha i kushtoi edhe "thithjes se trurit", duke ftuar te gjithe te rinjte e edukuar ne perendim, te kthehen ne Shqiperi per te ndihmuar ne realizimin e premtimeve dhe objektivave kombetare. Ai tha se "te rinjte qe kthehen per te punuar ne Shqiperi, do te kene dyert e hapura, duke filluar qe tek zyra ime". Ne lidhje me investimet, Berisha u shpreh konkretisht se "te gjithe investitoret qe vijne ne Shqiperi nuk do te paguajne taksa per 3 vitet e para"
      Gjithashtu, kryeministri Berisha, shprehu fuqishem mbeshtetjen e palekundur per Shtete e Bashkuara te Amerikes ne luften globale kunder terrorizmit. Konkretisht ai tha: "Aktualisht ushtaret shqiptare sherbejne ne Afganistan dhe ne Irak, dhe ne do te vazhdojme te qendrojme ne krah te SHBA-ve, ne luften e madhe kunder terrorizmit, per sa kohe qe nevojitet, dhe nese SHBA do te kishte nevoje per me shume ushtare shqiptare, i siguroj, se me se dy milion shqiptare jane te gatshem te shkojne ne mbeshtetje te SHBA." E vlersoi larte marredhenjet e mira me komunitetin Evropian,(BE) dhe Banken Boterore, si dhe UNDP dhe UASID dhe OKB-en
      Me keto fjale Kryeministri i ri i Shqiperise, Prof.Dr.Sali Berisha, e siguroi edhe nje here opinionin kombetar dhe ate nderkombetar se Shqiperia, qendron si aleat i palekundur i ndaj Shteteve te Bashkuara te Amerikes. Me sa duket, kete ai e ber per te treguar se "timoni" i politikes se jashtme te Qeverise Berisha, tani eshte e drejtuar nga oqeani Atlantik dhe Evropa perendimore. Kryeministri i ri i Shqiperise, Prof.Dr.Sali Berisha, ne fjalen e tij te zjarrte nuk la pa permendur edhe ata ata qe me aq zell e shkaterruan Shqiperine, klanin e Zemunit dhe bandat e gangstereve te Fatos Nanos, siē i quajti, ai ata.
     Peshendeten me pase, Drejtori Egzekutive i KKSHA z Fran Shkreli duke pershendetur personalitetet e larta te shetit shqiptare,Ish i burgosuri politik ne burgjet e egera te diktatures komuniste, z. Leke Mirakaj, kryetari i grupimit politik Shqiptaro Amerikanet per Demokraci z Muhamet Omari, Biznesmeni i sukseseshm Zef Bala antari i bordit te Liges Qytetare pershendeti ne emer presidentit te LQSHA-s, ish kongresmenit amerikan Josef J.DioGuardi.

Shqiperia po merr pjese ne takimin e nivelit te larte te OKB-se
nga BEQIR SINA, Nju Jork, 16 shator 2005
Takime te veqanta me perfaqesues te diaspores shqiptare ne Shtetet e Bashkuara te Amerikes
OKB - New York  United Nations New York : Delegacionin shqiptar i perbere, nga presidenti Alfred Moisiu, kryeministri Sali Berisha dhe ministri per Pune me Jashte i Shqiperise, Besnik Mustafaj, mė 14 shtator 2005, ka mbrritur ne Nju Jork, dhe eshte akomanduar ne njerin prej hoteleve me te aferta me pallatin e "Qeleqet", ndertesen e Kombeve te Bashkuara.
Sic dihet, me 14 shtator ne Nju York nisi Samiti treditor i OKB-se, ku reforma e ketij institucioni 60-vjecar dhe lufta ndaj varferise do te jene ceshtje kryesore. Samiti pritet te mbledhe se bashku 175 lidere vendesh e qeverish dhe mes tyre do te jete edhe delegacioni shqiptar. Sic eshte njoftuar, ne takim do te rishikohen te ashtuquajturat objektiva te mijevjecarit te vendosura ne vitin 2000, sic jane pergjysmimi i varferise, sigurimi i shkollimit fillor universal, etj.
Samiti i vecante sepse eshte 60 vjetori i OKB-se
   Ne Nju-Jork ku po zhvillohet sesioni vjetor i Asamblese se Pergjithshme te Organizates se Kombeve te Bashkuara, ne te cilen Shqiperia, po perfaqesohet nga nje delegacion i nivelit te larte, i kryesuar nga Presidenti i Republikes, Alfred Moisiu, Kryeministri Sali Berisha dhe ministri per Pune me Jashte i Shqiperise, Besnik Mustafaj thuhet se qellimi kryesor eshte marrja e fjales se presidentit dhe kryetar i delegacionit ne samitin e radhes. Ky eshte nje samit i vecante sepse eshte 60 vjetori i OKB-se. Duke folur per piketat kryesore te kesaj pjesmarrje, zoti Mustafaj ka pohuar se :"Qellimi kryesor i kryeministrit do te jene takime me kryeministra dhe kryetare te ndryshem qeverishe, pra perfitimi per rivendosje kontaktesh .
       Ka gjithashtu takime me Kofi Anan, me disa nga drejtuesit e agjencive kryesore qe veprojne ne Shqiperi ku me e rendesishme per t'u permendur jane administratori i PNUD, ai i USAID. Berisha ka takim me Kryetarin e Komitetit kunder droges. Presidenti ka takime me homologe,kryesisht te rajonit, pa llogaritur dhe takimet e mia me shume homolge nga vendet kryesisht te Europes, por edhe me gjere.
Presidenti i Republikes, Alfred Moisiu, qe kryeson delegacionin shteteror shqiptar ne punimet e Samitit te Objektivave te Zhvillimit te Mijevjecarit, qe do te mbahet gjate Takimit Plenar te nivelit te larte te Asamblese se Pergjithshme te OKB-se, u nis mengjesin e sotem per ne Nju Jork.
        Gjate vizites ne Nju Jork, Presidenti Moisiu mbajti fjalen e tij diten e enjte me 15 shtator në Samitin, ne te cilin marrin pjese mbi 170 kryetare shtetesh. Presidenti Moisiu, i ftuar i Presidentit amerikan Bush, do te marre pjese ne pritjen qe do te jepet nga Presidenti amerikan per nder te kryetareve te shteteve dhe ne mengjesin e punes po me te njejtin nivel perfaqesimi ftuar nga Sekretari i Pergjithshem i KB-se, Kofi Anan. Gjate diteve te punimeve te Asamblese, Presidenti Moisiu do te takohet me disa krere shtetesh dhe kryeministra nga vendet e rajonit dhe me gjere, si dhe zyrtare te larte te OKB-se dhe do te jete i pranishem ne tryezat e punes te grupeve te vendeve te Evropes Lindore.
Takime te veqanta me perfaqesues te diaspores shqiptare ne Shtetet e Bashkuara te Amerikes
    Kreu i shtetit shqiptar z Alfred Moisiu dhe Kryeministri Sali Berisha me Ministrin per Pune me Jashte i Shqiperise, Besnik Mustafaj, do te zhvillojne neser edhe pasneser takime te veqanta me perfaqesues te diaspores shqiptare ne Shtetet e Bashkuara te Amerikes. Takimi i pare do te mbahet neser pasdite midis disa liderve te komunitetit dhe Kryeministrit te ri te Republikes se Shqiperise z. Sali Berisha me Ministrin per Pune me Jashte i Shqiperise, Besnik Mustafaj ne "Marriott Financial Center Hotel" 85 West Street , midis rrugeve Albany & Carlisle Streets ne pjesen e poshteme te qytetit Manhattan
       Nderkaq, Keshilli Kombetar Shqiptaro Amerikan (KKSHA) leshoi nje deklarate shtypi ku cekej se:"Keshilli Kombetar Shqiptaro-Amerikan (KKSHA) po organizon nje takim per komunitetin shqiptaro-amerikan me Presidentin e Republikes se Shqiperise, Zotin Alfred Moisiu. Takimi mbahet diten e shtune me 17 Shtator, 2005 ne oren 4:00 (pm) pas dreke ne "New York’s Hotel Pennsylvania" 401 – Seventh Ave (at 33rd Street) – 18th floor ne Manhattan New York.

Qazim Doda-New YorkShqiptarėt e Amerikės duhet tė krijojnė njė strategji tė re veprimi
Qazim Doda, New York
09 Shtator 2005

     Tash, kur rrethanat e reja nė Kosovė po diktojnė shqyrtimin e mundėsisė pėr tė hequr Status Quo-nė dhe zgjedhjen e njė statusi tė qėndrueshėm, shqiptarėt e Amerikės duhet tė krijojnė njė strategji tė pėrbashkėt ku duhet tė veprojnė paralel me institucionet e Kosovės dhe tė kėrkohet me ngulm nga OKB-ja qė tė respektohet e drejta pėr vetėvendosje. Askush nuk ka tė drejtė tė polarizojė duke e shfrytėzuar situatėn e krijuar nė Kosovė.Tė gjitha partitė dhe shoqatat shqiptare nė Amerikė kanė pėrgjegjėsi tė barabartė ndaj ēėshtjes kombėtare dhe tė bashkuar mė shumė se kurrė tė dalin me kėrkesa tė pėrbashkėta para selisė sė OKB-sė pėr t’i bėrė thirrje kėsaj organizate, qė tė respektojė parimet e sė drejtės ndėrkombėtare, ku lejohet e drejta pėr vetėvendosje. Parimi i vetėvendosjes fillimisht u paraqit nė mesin e shekullit XX nė formėn e parimit politik tė kombėsisė, gjegjėsisht nė funksionin nacionalo-konstituiv, e qė kjo mė sė miri shprehej nė parullėn politike tė Giussepe Manzinit ku thuhej: “ Secilit popull shteti i vet- secilit shtet populli i vet.” Nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX, OKB-ja e njeh tė drejtėn e ēdo populli qė tė vendosė pėr fatin e vet. Mirėpo, shqiptarėt e Kosovės nuk patėn mundėsi kurrė qė tė vendosin pėr fatin e vet e sidomos pas nėnshkrimit tė deklaratės pėr vetėvendosje. Arsyeja ishte e kuptueshme, sepse OKB-ja e privilegjonte Titon dhe ishte shumė e influencuar nga Lėvizja e Mos-inkuadrimit e udhėhequr nga Tito, Naseri dhe Nehru. Edhe pas vdekjes sė Titos, shqiptarėve tė Kosovės iu mohua e drejta pėr vetėvendosje. Nė atė mėnyrė regjimi Jugosllav u lejua qė tė ushtronte dhunė mbi popullin e pafajshėm tė Kosovės si pėrgjigje ndaj kėrkesave tė vazhdueshme qė tė respektohet e drejta ndėrkombėtare pėr vetėvendosje. OKB-ja ka dėshtuar nė Kosovė sepse po e shkelė tė drejtėn pėr vetėvendosje. Ajo me aparatin e vet manipulues dhe propagandistik po mundohet t’i frikėsojė shqiptarėt, qė tė mos lypin atė qė u takon, pra njohjen e shtetit tė pavarur tė Kosovės. Jugosllavia e cunguar po konsiderohet sikur Sudani duke iu njohur integriteti territorial dhe Kosova po krahasohet me Darfurin duke ju mohuar e drejta pėr pėrfaqėsim diplomatik nė instancat ndėrkombėtare siē ėshtė OKB-ja.Korrupsioni i diplomatėve tė lartė tė OKB-sė e sidomos i familjes sė Kofi Annanit, na bėn qė tė mendojmė edhe njė herė nėse duhet tė besojmė nė idenė se kjo organizatė mund tė bėjė njė zgjidhje tė drejtė tė ēėshtjes sė Kosovės. Arrestimet e diplomatėve tė lartė tė OKB-sė qė FBI i bėri gjatė kėtij viti na bėjnė tė kuptojmė se kjo organizatė ka nė krye tė departamenteve tė ndryshme njerėz qė nuk e meritojnė tė kenė imunitet diplomatik. Para disa muajsh u arrestua Alexandar V. Yakovlev i cili me 8 Gusht 2005 e pranoi fajin e vet nė gjyqin federal nė Manhattan.  Z. Yakovlev ishte i infiltruar nė shitjen e informacioneve nga brendia e selisė sė OKB-sė qė kishin tė bėjnė me disa kontrata tė rėndėsishme. Me datėn 1 Shtator tė kėtij viti, Vladimir Kuznetzov njė diplomat rus i cili ishte nė detyrėn e shefit tė komitetit buxhetor tė OKB-sė u arrestua nė njė restorant nė Riverdale afėr Bronx-it. Z. Kuznetzov nuk ka mundėsi tė mbrohet nė liri pasi qė shuma e caktuar prej 1.5 milion dollarėsh amerikan nuk ėshtė siguruar akoma nga njerėzit e tij, dhe nė bazė tė ligjeve Amerikane nuk mund tė mbrohet nė liri pa njė garanci tė tillė.Kjo e vėrtetė e hidhur ekziston nė brendinė e selisė sė OKB-sė nga e cila pritet qė tė vendoset pėr fatin e Kosovės. Shqiptarėt nuk duhet tė presin shumė nga kjo organizatė e korruptuar dhe duhet tė krijojnė strategji tė re veprimi. Organizimi i njė tubimi tė madh para selisė sė OKB-sė gjatė javės (14-16 Shtator) ku rreth 200 liderė tė vendeve tė ndryshme do tė marrin pjesė nė samitin botėror tė asamblesė sė pėrgjithshme tė OKB-sė, mund tė influencojė nė diplomacinė botėrore qė ēėshtja e Kosovės tė merret mė me seriozitet dhe tė pranohet e drejta pėr vetėvendosje. Ky samit i liderėve nga tė gjitha anėt e botės po mbahet ne New York, prandaj duhet t’i kujtojmė fjalėt e Abraham Lincoln i cili nė njė fjalim tė mbajtur mė 19 Maj 1856 kur flet pėr lirinė thotė se: “Ata tė cilėt e shkelin lirinė e tė tjerėve, nuk e meritojnė as pėr veten e tyre.” Fati i fillimit tė bisedimeve pėr statusin e Kosovės varet nga raporti i pėrfaqėsuesit tė OKB-sė Kai Aide dhe nga disponimi i sekretarit gjeneral z Kofi Annan. Ky i fundit vėshtirė se mund tė ketė disponim tė mirė pas raportit tė paraqitur nga hetuesi Paul Volcker i cili e fajėsoi administratėn e tij dhe djalin e tij ( Kojo Annan) pėr implikim tė thellė nė skandalin naftė pėr ushqim ku ishte ndihmuar diktatori Irakian Saddam Hussein gjatė regjimit tė tij. Nėse mblidhemi para selisė sė OKB-sė dhe kėrkojmė tė drejtėn tonė pėr vetėvendosje dhe respektimin e tė drejtės ndėrkombėtare, ndoshta nuk fitojmė atė qė e kėrkojmė por duhet tė jemi tė sigurt se nuk humbim asgjė.


Dy familje shqiptare nga Kosova me 12 anetare i kane shpetuar gjalle urraganit Katrina

nga BEQIR SINA, Nju Jork ( 8 shtator 1005)

Uragani Katrina i cili goditi bregdetin jugor tė Shteteve tė Bashkuara, ka shkatėrruar njė dėmė sa njė sipėrfaqje me pėrmasat e Britanisė sė Madhe, bėn tė ditur agjensi lajmesh. Shpejtėsia e erės ka qenė 240 km/orė. Nuk ka tė dhėna zyrtare pėr numrin e tė vrarėve, por mendohet se mund tė arrijė nė 10 mijė. Mbi 50 mijė njerėz janė evakuuar. Dėmet materiale pritet t’i kalojnė tė 100 miliardė dollarėt. Mbi 35 shtete i janė drejtuar Departamentit tė Shtetit tė SHBA-sė, me kėrkesa pėr gjetjen e shtetasve tė tyre nė rajonet e prekura

“Super Doum” - New Orleans :  Mendohet se urragani Katrina, ėshtė njė nga stuhitė qė ka shkaktuar mė shumė dėme materiale nė historinė amerikane, dėme kėto qė sipas pėrllogaritjeve tė para mund tė kapėrcejnė  tė 100 miliardė dollarėt. Zyrtarėt thonė se mund tė duhen 12 deri nė 16 javė qė banorėt tė lejohen,  tė paktėn tė shohin shtėpitė e tyre tė pėrmbytura, ose tė dėmtuara, por kjo katastrofė,  mė e madhja qė prek zonat urbane nė Shtetet e Bashkuara, po shkakton gjithashtu shqetėsime tė mėdha nė ndihma dhe vėnjen e rregullit. Ndėrkaq, njė burim informativ shqiptar nga Radio Melosi, radios mė tė dėgjuar nė internet zoti Edmond Pruthi , i tha gazetės sonė, se nė  kėtė  fatkeqėsi janė pėrfshirė edhe disa familje shqiptare. Sipas tij ata janė  mė sė shumti refugjatė nga Kosova, qė emigruan nė SHBA-s, pas viti 1999, luftės nė Kosovė. Radio Melosi, i ėshtė ngjitur drejpėrsėdrejti tė gjitha mjeteteve tė informimit nga bota dhe SHBA-s, tė cilat njoftojnė, duke i'u referuar informacioneve tė nxjerra direkt nga vendet e prekura nga urragani Katrina, se vazhdon kėrkimi i atyre qė konsiderohen tė humbur dhe evakuimi i atyre, qė ishin tė strehuar nė Stadiumin “Super Doum” i New Orlansit . Pikėrishtė, atyre qė janė zhdukur pas uraganit qė goditi shtetin amerikan tė Nju Orlansit. Njė familje  emigrantėsh shqiptare, shtatė antarėshe nga Kosova, ėshtė evakuar nga New Orlansi, duke u bashkėuar me njė familje tjetėr shqiptare dhe po e pėrjetojnė sėbashku tragjedinė e madhe . Edmond Pruthi, nga Radio Melosi, (www.RadioMelosi.com) duke u bazuar nė fjalėt e studentit shqiptar tė New Orleans University, mitrovicasit Valon Krasniqi, i cili, para ngjarjes se uraganit Katrina, ka lėshuar tre muaj New Orelans-in dhe jeton nė Kollorado, thotė se: Ka vjedhje tė mėdha nėpėr pronėsitė e qytetarėve dhe poashtu edhe nėpėr lokale e fabrika nga qytetarė lokal. Pasi ka pėrfunduar evakuimi i tė gjithė qytetarėve nga zonat e prekura rėndė  autoritetet kanė filluar t'a marrin disi gjendjen nėn kontroll. New Orleansi, tha ai prej kohesh ėshtė i njohur si vend shumė i bukur, por edhe vend i "kalbur", sepse, nė tė dy anėt ėshtė i pritur nga uji, dhe mė njė shi New Orleansi, ka ditė tė jetė nėn ujė, dhe se tė gjithė nė New Orleans, e dijnė qė uraganė aty ka gadi pėr ēdo vit. Shumė familje amerikane, qė ka pyetur Valoni, kanė thėnė se kurrė mė nuk do tė kthehen tė jetojnė, nė New Orleans. Ai ka vijuar duke thėnė se atje  janė dy familje shqiptare, qė jetojnė nė New Orleans, familja e Nezir Sylės nga Kodra e Trimave nė Prishtinė, i cili, sė bashku me 5 fėmijėt dhe bashkėshorten janė strehuar nė njė dhomė nė kryeqytetin e Luisianės, Baton Rouge, ku ėshtė strehuar edhe familja e Ismet Pirės nga komuna e Ferizajt, i cili ka shtatė femijė. Familja Pira dhe Syla, nuk kanė lėvizur deri tani nga New Orleansi, as njė vit mė heret kur ka pas njė uragan i pėrmasave mė tė vogla se ky i sivjetmi. I njėjti ka ndodhur edhe kėtė herė, por nė momentin e fundit, ata janė evakuuar nga qyteti dhe gjenden nė Baton Rouge, kryeqytet ky i Luizianės, 70 milja larg New Orleansit. Derisa Ismet Pira, ka humbur shtėpinė e tij nė New Orleans dhe tani gjendet tek disa shqiptarė qė jetojnė nė Baton Rouge, Neziri me familje ka qėnė duke banuar me qira dhe ne rastin e ndodhisė, ka humbur tė gjitha duke u strehuar nė Baton Rouge. Neziri ishte punonjės nė njė organizate pėr ndihmė pėr tė moshuar, organizatė kjo e cila ka dhėnė pėr pėrdorim familjes Syla, si 7 anėtarėshe, njė dhome nė kryeqytetin e Luisianės. Gjendja e familjes Syla ėshtė e mjerueshme. Nė New Orleans kanė jetuar duke pritur pagesėn e rradhės. Derisa Ismeti, ka pas njė kompani ndėrtimėrije nė New Orleans dhe gjendja e tij dhe familjes sė tij ėshtė paksa me pozitive.

     New Orleansi, sipas fjalėve tė Valonit, nuk do tė jetė mė qytet pėr tė jetuar e shumė familjeve qė mėparė kanė jetuar aty. Nė kėto dy familje shqiptare ėshtė "mbjell" njė mendim qė tė gjejnė jetesė nė ndonjė vend tjetėr tė Amerikės.

Burime nga Radio Melosi nė New York, kanė njoftime se duhet tė bėrė ēfarė ėshtė mundur qė t'i ndihmohet familjes sė Nezir Sylės, nė ndonjė mėnyrė apo tjetėr, pasi ata janė nė gjendje tė skajshme. Kėshtu,  Radio Melosi nė New York dhe gazeta kombėtare Bota sot, bėnė apel me kėtė rastė tek komuniteti ynė, qė t'i ndihmojnė paksa kėtyre dy familjeve shqiptare, por nė veqanti familjes shtatė anėtarėshe sė Nezir Sylės. Pėr mė tej nėse dikujt i duhet ndonjė informatė, dhe ėshtė i interesuar tė ndihmojė mund tė thėrras nė kėta numra tė telefonit: Nezir Syla: 504 905 1147 - Ismet Pira: 504 909 7738 . Numri i telefonit te Valon Krasniqit eshte: 504 231 5826

Amerika e zhytyr dy ditė nė zi

 Lajmi mė i fundit nga njė axhensi amerikane lajmesh thotė se edhe Trupat Mbrojtese sė Kosovės, nė shenjė mirėnjohje dhe si "shpėrblim" pėr atė ēka bėnė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės pėr Kosovėn,  gjatė gjenocidit dhe masakrės sė ushtrisė serbe nė Kosovė,  ka ofruar tė jap ndihmėn e saj me njė kontigjent trupash nga trupat e emrgjencės. Qeveria e Kosovės shprehu sot solidarizimin e popullit tė Kosovės me popullin amerikan dhe viktimat e uraganit Katrina, duke ofruar 400 mijė euro ndihmė qė do tė jepen pėrmes Kryqit tė Kuq amerikan. Qeveria theksoi vullnetin pėr tė ndihmuar popullin amerikan nė kėto ditė tė vėshtira. Qeveria e Kosovės ofroi sot 400 mijė euro ndihmė pėr familjet e viktimave tė uraganit “Katrina” nė Shtetet e Bashkuara, nė shenjė solidarizimi me popullin amerikan. Kryeministri Bajram Kosumi tha se kjo nuk ėshtė shumė e madhe, por “vullneti pėr t’i ndihmuar popullit amerikan nė kėto ditė tė vėshtira ėshtė shumė i madh”. Ndihma e qeverisė sė Kosovės do tė jepet nė Kryqin e Kuq Amerikan.       Kjo ndihme vjen menjeher pas asaj qe Qeveria e re e Shqipėrisė, ka njoftuar se do tė dhurojė njė fond prej 300 mijė USD si ndihmė pėr viktimat e uraganit Katrina nė Nju Orleans tė SHBA. Lajmi ka zėnė vend nė faqet e para tė shtypit vendas, sė bashku me komentet e kryeministrit tė dekretuar Sali Berisha, se “Shqipėria po u bashkohet kėshtu dhjetėra vendeve tė tjera qė u solidarizuan dhe ju gjendėn pranė SHBA nė kėto ditė dhimbjeje, teksa humbi mijėra qytetarė tė vet nga kjo fatkeqėsi natyrore”. Doktor Maksim Cikuli, i propozuar pėr ministėr shėndetėsie, thotė se Tirana gjithashtu ka ofruar edhe organizimin e njė ekipi mjekėsh dhe infermierėsh pėr tė shėrbyer pranė viktimave nė Nju Orleans. “Ne i gjendemi pėrkrah njė populli tė madh, njė kombi mik qė na ka ndihmuar nė ēastet tona mė tė vėshtira dhe do tė vazhdojė tė na ndihmojė. Ėshtė vėrtet simbolike, por sidoqoftė, ne shprehim gadishmėrinė tonė, ashtu siē e kanė shprehur edhe mjaft shtete tė tjera, pėr tė ndihmuar nė zonat e katastrofės” - tha zoti Cikuli.   Presidenti i SHBA-sė Xhorxh Bush ka shpallur dy ditė zie pėr viktimat e uraganit Katrina. Do tė mbeten nė gjysmėshtizė flamujt amerikanė mbi Shtėpinė e Bardhė, godinat shoqėrore dhe objektet ushtarake nė gjithė vendin, si dhe nė pėrfaqėsitė  zyrtare tė ShBA-sė nėpėr botė. Tė dhėnat e para zyrtare flasin pėr 218 tė vdekur, por zyrtarėt thonė se numri i viktimave do tė arrijė nė mijėra. Ndėrkohė nė dy incidente tė ndodhura nė qytetin e Nju Orlinsit policėt kanė qėlluar 9 vetė tė cilėt kishin hapur zjarri kundėr tyre.  

Dėmet materiale qė ka shkaktuar uragani Katrina pritet t’i kalojnė tė 100 miliardė dollarėt

Uragani Katrina i cili goditi bregdetin jugor tė Shteteve tė Bashkuara, ka shkatėrruar njė dėmė sa njė sipėrfaqje me pėrmasat e Britanisė sė Madhe, bėn tė ditur agjensi lajmesh. Shpejtėsia e erės ka qenė 240 km/orė. Nuk ka tė dhėna zyrtare pėr numrin e tė vrarėve, por mendohet se mund tė arrijė nė 10 mijė. Mbi 50 mijė njerėz janė evakuuar. Dėmet materiale pritet t’i kalojnė tė 100 miliardė dollarėt. Mbi 35 shtete i janė drejtuar Departamentit tė Shtetit tė SHBA-sė, me kėrkesa pėr gjetjen e shtetasve tė tyre nė rajonet e prekura


         Me Kosovėn po luhen lojėra tė rrezikshme
Qazim Doda, New York
Qazim Doda24 gusht 2005 Diplomacia e Kosovės po ballafaqohet me kundėrshtarė tė ashpėrt, nė vend se tė kalitet dhe tė bėhet mė e rezistueshme ajo po e bėn tė kundėrtėn, pra po tregohet mė e dobėt dhe nėnshtruese ndaj kėrkesave tė pa-arsyeshme tė tė huajve.

     Plani pėr decentralizim, ėshtė nyja kryesore qė po  pengon proceset politike nė Kosovė.

Institucionet e Kosovės, nė vend qė tė kujdesen pėr qytetarėt e vet, atyre po iu duhet tė kalojnė kohė dhe tė harxhojnė energji nė lutjet drejtuar serbėve qė tė kthehen nė Kosovė. Serbėt ishin nė Kosovė dhe nuk deshėn tė rrijne sepse u kthyen atje ku ju takon, u kthyen nė tokėn e vet dhe nė rrethet e tyre familjare. Faktori UNMIKoviē po vajton pėr t’i kthyer edhe 180.000 serbė nė Kosovė, ku pėr momentin veē janė duke jetuar mbi 100.000 syresh. Kjo shifer qė UNMIKU po e jep me sa duket pėrmban edhe ēdo pjesėtar tė ish forcave ushtarake, paraushtarake dhe policore tė Serbisė si dhe vullnetarėt nga Rusia, dhe disa shtete tė tjera sllave qė kishin ardhur nė Kosovė pėr tė masakruar civilėt shqiptarė.

     Parashtrohet pyetja se kush ėshtė fajtor pėr vrasjen e mė shumė se 14.000 civilėve shqiptarė nė Kosovė. Asnjė nga paramilitarėt serbė nuk po arrestohet, asnjė diplomat serb nuk u akuzua dhe asnjė nga kėta gati 280.000 serbėt e Kosovės ( nė bazė tė shifrave tė UNMIKut) nuk po arrestohet. Nė anėn tjeter gati tė gjithė komandantėt e UĒKsė po arrestohen dhe po u jepen dėnime drastike. Po bėhet njė luftė e organizuar kundėr ish pjestarėve tė UĒKsė dhe po punohet qė vlerat e fitores sė lirisė tė mos i jepen gjakut tė derdhur tė shqiptarėve.

     Qeveria e Kosovės ka marrė kompetenca baras me ato qė mund t’i ketė njė shoqatė joqeveritare e Amerikės, nuk ka asnjė kompetencė pėr tė ushtruar ligjin dhe pėr tė luftuar korrupsionin. Reduktimet e rrymės janė turpi i botės, deri vonė ne kishim energji qė tė shesim rrymė nė disa shtete fqinje kurse tash po pėrjetojmė reduktime drastike.

Ekzistimi i forcave serbe, paramilitarėt dhe shėrbimet sekrete serbe tė vendosura nė veri tė Mitrovicės po hasin nė vesh tė shurdhėr tek faktorit ndėrkombėtar, kurse qeveria e Kosovės as nuk ka mundėsi tė bėjė vizita nė atė pjesė tė Kosovės.Kjo pra quhet tokė e humbur pėr momentin.

     Mė shumė se 20 policė tė Kosovės kur i mbledhin rrogat e tyre nuk bėjnė sa njė rrogė e njė polici tė huaj qė i sundon policėt e Kosovės.  Atėherė pse kėrkohet mė shumė nga SHPKja qė tė punohet kundėr krimit tė organizuar.

     Minoritetet nė Kosovė kanė mė shumė tė drejta dhe privilegje se sa shqiptarėt qė janė shumicė. OKBja po e shkelė vetė tė drejtėn pėr vetėvendosje. Policia ndėrkombėtare dhe SHPKja

nė disa raste ushtruan dhunė tė paparė nė aktivistėt e Lėvizjes VETĖVENDOSJE tė cilėt nė mėnyre demokratike me anė tė pankartave, pamfleteve dhe grafiteve nėpėr mure po kėrkojnė nga faktori ndėrkombėtar qė tė respektohet e drejta pėr vetėvendosje.

     Vetė qenja nėn okupim nėnkupton se kompetencat janė tė limituara, ekonomia nuk mund tė zhvillohet dhe rreziku i njė lufte tė re ėshtė shumė i mundshėm.

     Faktori ndėrkombėtar i shfrytėzon  tė dhėnat statistikore mbi popullsinė e Kosovės tė cilat janė nė kundėrshtim me tė vėrtetėn qė ka ekzistuar dhe akoma ekziston. Nė Kosovė serbėt dhe malazezėt kanė pėrbėrė 6% tė popullsisė. Kosova i ka pak mė shumė se dy milion banorė dhe nė bazė tė kėsaj tė vėrtete mund tė jenė rreth 120.000 serb tė Kosovės. Me kėto shifra qė UNMIK po i jep pėr 280.000 serbė tė Kosovės duke i shfrytėzuar arkivat e ish-rexhimit tė Millosheviēit, atėherė Kosova duhet t’i ketė pasur mbi 4,650.000 banorė pėr t’iu pėrgjigjur kėtyre shifrave, kjo ėshtė loja mė e rrezikshme qė UNMIKU po e bėn me popullin e Kosovės.

     Standardi i vėnė pėr kthimin e serbėve  ėshtė njė arsye pėr ta shtyrė procesin e pamvarėsisė sė Kosovės sepse ata serbė qė gjenden nė Serbi i kanė shitur shtėpitė e tyre nė Kosovė dhe me ato para i kanė blerė shtėpitė e veta nė Serbi dhe tashmė janė stabilizuar. Ēkado qė tė ju premtohet nė Kosovė ata nuk kthehen sepse pėr ta ėshtė e pamundur tė kenė edhe njė rexhim tė Millosheviqit dhe jeta pėr ta nuk mund tė vazhdojnė ashtu si mė herėt duke i trajtuar shqiptarėt si qytetarė tė dorės sė dytė. 

     Shqiptarėt e Kosovės janė shumė euforik, bien nė dashuri shumė shpejt, fillojnė luftėn shumė shpejt dhe zhgėnjehen shumė shpejt. Dashuria ndaj pėrfaqėsuesit Kai Eide ishte shumė e shpejtė, me njė raport tė tij shqiptarėt krijuan njė simpati tė madhe pėr tė, mirėpo populli i Kosovės nuk e ka analizuar mirė se Kai Eide e pėrfaqėson Sekretarin Gjeneral z. Kofi Annan. Kėtu mund tė bėhet lojė e rrezikshme pėr statusin e Kosovės sepse korrupsioni e bėn tė veten. E tėrė bota e din se kush ėshtė Kofi Annan dhe ēfarė ka bėrė djali i tij gjatė embargos nė Iraq. Kėsaj pune i thonė krim i organizuar, dhe pėr para e rrezikojnė edhe jetėn e vet e lėre mė Kosovėn. Ėshtė shumė e mundur qė Kai Eide tė marrin urdhėr nga udhėheqėsi i tij dhe tė paraqesin raport jo real dhe tė dėmshėm pėr Kosovėn, prandaj mos tė harrojmė se ne shqiptarėt nuk kemi punuar sa duhet nė kėtė aspekt. Statusi i Kosovės nė bazė tė planeve tė OKBsė do tė zgjidhet nė bazė tė kompromisit qė do tė thotė jo pamvarėsi e plotė, as autonomi e vitit 1974 ku Kosova ishte subjekt i barabartė nė Federatėn Jugosllave, por nė mesin e kėtyre tė dyjave do tė paraqitet oferta pėr njė autonomi tė vitit 2005, ku ne do tė kemi tė drejtėn e deklarimit si shtet pėr pa sovranitet tė plotė dhe kuptohet se do tė mbėshtillemi nga kufijt e Jugosllavisė dhe nėn integritetin territorial tė tyre. Kėtė lojė po e bėn edhe z. Petersen duke deklaruar se kėrkesat e shqiptarėve dhe tė serbėve duhet tė zbuten dhe tė zgjidhet njė kompromis.

     Kjo lojė e rrezikshme qė po luhet me Kosovėn e qė shpikės i kėsaj loje ėshtė OKBja vė nė pikėpyetje durimin e shqiptarėve dhe kredibilitetin e kėsaj organizate. Kjo loje ndryshe mund tė quhet  UN Lotery nė tė cilėn nė vend tė numrave janė vėnė standardet, nėse i plotėsojmė 8 standarde, fitojmė kompromisin e Petersenit. Me 6 standarde e mė poshtė fitojmė Status Quo edhe pėr njė dekadė ose njė sundim mė tė ashpėrt tė tė huajve e qė do tė rezultojnė nė njė luftė tė mundshme.

     Nėse diplomacia e Kosovės nuk merr hapa tė duhur pėr tė bindur faktorin ndėrkombėtar se pamvarėsia e Kosovės ėshtė zgjidhje e vetme dhe tė krijojė pėrkrahje nga aleatėt tanė, atėhere mos tė befasohemi me lotarinė e OKBsė. Me sa po duket, qeveritarėt tanė po e kalojnė kohėn  duke i vizituar fshatrat serbe pėr t’ua uruar shtėpitė e reja dhe nuk po kanė kohė tė meren mė seriozisht me politikėn e jashtme. Rrafja e aktivistėve tė Lėvizjes VETĖVENDOSJE dhe masat e dhunshme ne Universitetin e Prishtinės edhe pse u pėlqyen nga tė huajt dhe u pėrkrahėn fuqimisht, kjo nuk do tė thotė se ėshtė njė luftė kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar. Nėse analizohet mirė,  ky aktivitet ėshtė bėrė kundėr shtresės intelektuale tė Kosovės dhe sjell pėrēarje nė popull qė mund tė jetė shumė e dėmshme sidomos nė kėtė momente historike qė po pėrjeton Kosova. Megjithatė populli i Kosovės duhet tė punojė edhe mė shumė qė tė krijohen kushtet pėr njė referendum tė mundshėm dhe tė deklarohet pėr ardhmėrinė e vet.


Gjenerata e Re Shqiptare
New Albanian Generation
Deklaratė pėr shtyp
18 gusht, 2005
Gjenerata e Re Shqiptare, e vetdishme pėr tė kaluarėn  e dhimbshme tė Kosovės, shqiptarėve tė Kosovės dhe mbarė Kombit Shqiptar, pėr rėndėsinė qė ka zgjidhja e statusit tė Kosovės pėr ruajtjen dhe garantimin e paqes, zhvillimit dhe fqinjėsisė sė mirė nė Ballkan, me besim tw patundur nw tw drejtat e njeriut e vlerat e tjera universale njerėzore, nė demokraci dhe tė drejtėn e vetvendosjes:
 
Vlerėson si njė hap pėrpara drejt konsolidimit tė demokracisė nė Kosovė dhe pėrkrah pa rezerva deklaratėn e Kryeministrit tė Kosovės Z. Bajram KOSUMI, tė bėrė para disa ditėsh pėr kthimin nė Kosovė tė Serbėve tė zhvendosur. Kjo deklaratė ėshtė shprehje e vlerave humane dhe demokratike tė Popullit tė Kosovės, ajo ėshtė njė hap shumė i rėndėsishėm pėr plotėsimin e standarteve.
 
GJRSH, vlerėson arritjet e deritanishme nė Kosovė dhe ndihmėn e dhėnė nga trupat ndėrkombėtare tė KFOR-it, strukturat e UNMIK-ut dhe misionet diplomatike, veēanėrisht pėrkrahjen qė kanė dhėnė dhe po japin Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.
 
Me kėtė rast, GJRSH u bėn thirrje tė gjithė Shqiptarėve kudo qė janė tė pėrkrahin kėtė proces, duke i kujtuar edhe njėherė tė gjithė botės qė Populli Shqiptar ėshtė popull paqėdashės, qė aspiron dhe punon pėr njė demokraci  tė vėrtetė. E ardhmja e shqiptarėve nuk mund tė jetė tjetėr veēse nė familjen e madhe  euro-atlantike.
 
Gjithashtu, GJRSH shpreh mirėnjohjen ndaj SHBA-sė dhe vendeve tė tjera perendimore pėr kontributin e pazėvendėsueshėm qė kanė dhėnė nė ēlirimin e Kosovės nga tirania serbe dhe thekson qė zgjidhja e vetme e pranueshme nga shqiptarėt nė respektim tė plotė tė vullnetit tė Popullit Shqiptar tė Kosovės dhe tė drejtės sė tij pėr vetvendosje ėshtė njohja de jure e pavarėsisė sė Kosovės. SHBA duhet tė jenė faktori kryesor dhe garantues pėr pėrfundimin e procesit tė pėrcaktimit tė statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Ėshtė koha qė ky process tė marrė fund dhe t’i hapė rrugė konsolidimit tė mėtejshėm tė demokracisė nė Kosovė.

James Pettifer, njė studiues i njohur i Ballkanit nė Nju Jork, pėrmovoi librin "Ekspresi i Kosovės"
Nga BEQIR SINA,Nju Jork, 23 qershor 2005
         " Ekspresi i Kosovės " njė kontribut i jashtėzakonshėm pėr vetė historinė e Kosovės
ARTHUR AVENUE BRONKS ( NY) : Ekspresi i Kosovės, libri mė i fundit i gazetarit dhe publicisti tė njohur britanik James Pettifer, ėshtė i mbėshtetur krejtėsishtė nė kujtimet e tij tė mbledhura nė periudhėn e pėrpara luftės nė Kosovė. Ky botim, sipas autorit, pėrpiqet tė hedhė dritė mbi shkaqet qė ēuan nė shpėrthimin e konfliktit atje. "Ka shumė gjėra qė duhen bėrė pėr Kosovėn, tha Pettifer gjatė prezantimit tė tij nė Nju Jork, dhe pėrpara sė gjithash duhet tė sqarohet ajo qė ndodhi dhe si ndodhi nė Kosovė", tha ai.
Ekspresi i Kosovės Ekspresi i Kosovės pėrqėndrohet nė periudha tė ndryshme
       Sipas, Z.Gani Perolli(gazetar e shkrimtar), kryetar i keshillit Botues te Librit nė SHBA-s, moderatori i takimit, duke prezantuar James Pettiferin, shkrimtar, gazetar, publicist dhe analist nga Britania e Madhe,kemi paranesh autorin e disa librave pėr Ballkanin si:"Labirinthi Turk", "Libri i kaltėrtėt pėr Bullgarinė","Libri i kaltėrtėt pėr Shqipėrinė dhe Kosovėn", "Ēėshtja e re maqedone" dhe vepra tė tjera. Ne po prezantojm, tha Perrolli, sot, nė kėtė takim, libirin mė tė ri tė tij "Kosova Ekspres". Libėr, ky i pėrkthyer edhe nė gjuhėn shqipe "Ekspresi i Kosovės". James, ka shkruar gjashtė libra, dy me me shkrimtaren Miranda Vikers dhe katėr janė tė tijat tė gjithė bėjnė fjalė pėr Ballkanin. James Pettifer ėshtė miku i mirė i shqiptarve, i cili ka qėndruar pėr njė kohė tė gjatė nė Kosovė, Maqedoni e Ēamėri.
       James Pettiferin, tha se :"Sė pari, kam shumė dėshirė t'u them faleminderit pėr pritjen tuaj. Dhe t'ju kujtoj edhe njė her luftėn  e madhe qė bėnė shqiptarėt nė kėto 15 vjetė. T'ju sjell autentike, kujtimet e mija nėpėrmjet kėtij libri dhe librave qė kamė shkruar me kolegen time Miranda Vikers. Me tė cilėn, tha Pettifer, nuk kam vetėm lidhje si kolege dhe respekt, por kam njė solidaritet politik, tė motivuar. Me atė, mbas 1999-ės, nė kemi bėrė nė Londėr njė luftė tė madhe rreth ēėshtjve shqiptare me lobet serbe, greke atje. Dhe mendoj se tani ne kėtė "luftė",  e kemi fituar dhe jemi nė njė pozicion nė kėtė ēėshtje shumė mė tė mirė se sa mė parė.
         Me kėtė rastė mė duhet tė shpreh edhe respektin e madh qė kam pėr komunitetin shqiptarė nė Amerikė dhe amerikanėt, qė kanė treguar simpati dhe kanė mbrojtur ēėshtjen tuaj. Nė kėtė aspekt kemi shumė dėshirė t'a forcojmė edhe mė shumė lidhjen me ju , pasi sėbashku po flasim me tė njėjtėn gjuhė .
        Folėsi, kryesorė ose recensuesi i kėtij pėrmovimi Prof. dr. Agron Fico(gjuhėtar e albanolog) n/kryetar i Akademis sė Shkencave Shqiptaro - Amerikane, u shpreh se "Libri i James Pettifer “Ekspresi i Kosovės” ėshte libri pėr nje dashuri tė madhe ose per nje kryedashuri , pėr nje dashuri te shenjtė , ėshte dashuria pėr Lirinė e Kosovės sė shtrenjtė. Kjo dashuri, tha profesor Fico, e njė populli tė tėrė ėshtė gjeneratori i fuqishėn shpirtėror , mendor dhe fizik qė vė nė lėvizje, fuqizon dhe frymėzon ballafaqimin  historik tė popullit shqiptar tė Kosovės dhe tė gjithė shqiptarėvė nė tėrėsi kundėr makinės ushtarake policeske serbe-jugosllave.  Vetėm ideale te tilla tė mėdha frymėzojne  qėndrime  me pėrmasa homerike ,   si akti legjendar i Adem Jasharit, kreshnikut shqiptar tė shek. XX , kėtij Muji bshkėkohor. Autori, e njeh mire kete shtrat historik e kulturor shqiptar, prandaj edhe vepra e tij tingėllon si njė himn i bukur pėr heroizmin e ketij populli nė altarin e madh tė Lirisė, viojė Prof. dr. Agron Fico(gjuhėtar e albanolog) n/kryetar i Akademis sė Shkencave Shqiptaro - Amerikane.
Mė pas pėrshėndetėn autorin, Skėnder Shkreli, dr. Namik Shehu, Prfo. dr. Skėnder Kodra, piktori Astrit Tota, publicisti Tom Paloka, gazetarja Elvira Muja, shkrimatri Naum Prifti, dr. Selaudin Velaj, aktivisti Sali Bollati e Must Rrahmani.
       Dr. Velaj duke lavdėruar punėn e shkėlqyer tė zotit James Pettifer, nė ēėshtjet shqiptare, e sigmatizoj atė edhe mė punėn nė kėtė fushė edhe me profesorin japonez Yamamoto. Dalip Greca(gazetar-kryerdaktor i gazetės Illyria) , mendon, se ka ardhur koha qė kėta tė huaj qė kontribuan dhe po kontribojnė kaq shumė nė ēėshtjen shqiptare, tė meritojnė edhe ngritjen e simboleve pėr ata. Kėta njėrėz, tha Gerca, siē ėshtė shkrimtari e gazetari i njohur britanik James Pittefer, kanė pasqyruar qysh mė heret me disa burime autentike tė shkruara pėr Shqipėrinė e shqiptarėt, shkrime qė paraqesin  vlera tė posaqme, pėr Shqipėrinė e shqiptarėt sepse ato u shkruan nga njė i huaj ...qė i njohu mirė shqiptarėt.
      Tomė Paloka, tha se  unė dhe bashkėshortja ime kemi lexuar shumė libra pėr Shqipėrinė e shqiptarėt, por libri i zotit James Pettifer ka njė domethėnje tė veqantė, thotė ai, pasi autori i librit"Eksperesi i Kosovės" i jetoj ngjarjet nga fronti i luftės dhe i pasqyroj ato ashtu siē i pėrjetoj ato.
      Piktori i njohur Astrit Tota, ju drejtua shkrimtarit,gazetarit, publicistit dhe analistit nga Britania e Madhe me njė metafor, duke e cilėsuar atė si"pejsazhin e bukur tė natyrės shqiptare" nė fushėn e letėrsis dhe historisė sė bukur tė popullit shqiptar
     Sipas lexuesve tė kėtij libri ėshtė thėnė:" Ekspresi i Kosovės "Ėshtė promovimi mė i mirė qė i bėhet historisė sė fundit tė Kosovės dhe bibliotekave  nė pėrgjithėsi do t'i shtohet njė libėr me shumė vlera, ky libėr do tė plotėsojė njė boshllėk pėr ngjarjet qė kanė ndodhur kėto 10 vitet e fundit nė Kosovė. Ėshtė njė kontribut i jashtėzakonshėm jo vetėm pėr njerėzit qė interesohen, por edhe pėr vetė historinė e Kosovės.
               Libri Ekspresi i Kosovės :  James Pettifer ėshtė njė studiues i njohur i Ballkanit
      Duke bėrė njė kronologji tė ngjarjeve qė ai i pa me sytė e tij, James shpreh edhe rezerva pėr disa udhėheqės politikė tė Kosovės nė fillim tė viteve 90 dhe aktivitetit tė tyre deri para luftės. Nė libėr ai pėrqėndrohet nė disa periudha, tė cilat sipas tij janė harruar pėr arsye politike. Njėra prej tė cilave ėshtė ajo mes viteve 1992 - 1994 kur Arkani ishte deputet i Kosovės.
     " Kosova ishte metaforė e Luftės Moderne, sepse ishte e para luftė humanitare qė Nato luftoi. Ishte njė model pėr luftėn nė Irak. Komuniteti ndėrkombėtar duhet tė kishte nxjerr mėsime. Nėse kjo do tė kishte ndodhur, Kosova do ta kishte fituar pavarėsinė, " thotė Pettifer.
Policia lokale e quan te mbyllur ceshtjen e vrasjes se dy te rinjeve shqiptare ne Amerike
Nga BEQIR SINA, Nju Jork- 20 qershor 2005 -
Ansonia- Connecticut (Kenektiket): Policia vendore e shtetit federal Connecticut (Kenektiket) - Ansonia Police Department, mė nė fund, sipas sė pėrditėshmes " The Telegram " dhe "Connecticut Post" e ka deklaruar mbėshtur nė rezultatet e provave, zyrtarishtė tragjedinė e ēiftit shqiptarė, javėn e kaluar nė qytetin e Ansonia tė Connecticut (Kenektiket) si njė vrsaje tė pastėr vetė-vrasje.
Police Lt. Andrew Cota, i'u ka thėnė nė njė konferncė shtypi mediave vendore, se :" Pas, rezultateve tė marra nga laboratori i kriminalistikės ADN, dhe pasė autopsisė tė kryera me mjete laboratorike , del qartė se Urime Ēeku ka vdekur e asfiksuar nga njė shtrėngim i fortė me tė dyja duart nė fytė.
Ky veprim theksoj Police Lt. Andrew Cota, besohet se ėshtė kryer nga bashkėshorti i saj Niko Polici , i cili pasi ka kryer aktin nė depresion mendor me njė palė shkallė ėshtė ngjitur nė katin e tretė tė ndėrtesės tre-katėshe ku ata banonin dhe ėshtė hedhur me kokė duke kryer vetė-vrasjen" tha ai.
Policia ka pohuar edhe njė fakt, tė cilit i referohen edhe gazetat dhe media vendore, ku thuhet se viktima Urime Ēeku 23 vjeēare gruaja e vdekur e Niko Policit 27 vjeēarė ėshtė e shtrirė nė krevat me kurorėn e nusėrisė. Si dhe pranė saj nė krevat gjendej edhe njė letėr e shkruar shqip si dhe njė shumė prash(dollarėsh). Policia deri tani nuk ka pranuar tė bėjė tė ditur tekstin e letrės.
Ndėrkohė, ngjarja e pazakontė nė kėtė qytet ka tronditur thellė qytetarėt e qytetit Ansonia, shtetit federal Connecticut (Kenektiket) qė ėshtė njė nder qytetet mė tė qeta dhe se ngjarje tė tilla nuk kanė ndodhur ndonjėher janė njė gjė shumė e rrallė. Ata qė e kanė njohur ēiftin nė kėtė pjes tė qytetit, si pronari i banesės ku banonte ēifti dhe komėshinjėt e tij i kanė deklaruar policisė dhe medias vendore se ata kanė qėnė me tė vėrtet banorė shumė tė mirė tė kėtij qyteti tė vogėl. Niko Polici thonė ata qė e njohėn ka qėnė shumė puntor dhe i sjeshėm me tė gjithė.
Acworth Police Cruiser
Mirpo, dikush ka pohuar se ēifti ka pas edhe marrėdhėnje problematike. Njė fqinjė i tyre nė kushte anonime, ka thėnė se tė martėn kur ndodhi ngjarja tragjike, ai ka dėgjuar njė zėnkė midis tė dyve, e cila ka qėnė e shoqėrur me tė bėrtitura qė dėgjoheshin edhe jashtė banesės.
Vdekja e quajtur e dyshimtė e njė ēifti shqiptar nė SHBA. Niko Polici dhe bashkėshortja e tij, Urime Ēeku, janė gjetur tė vdekur nė shtėpinė e tyre nė Ansonia, shtetit federal tė Connecticut, deklarohet zyrtarishtė e mbyllur . Dyshimet e para tė policisė vendore ishin se Niko Polici ka vrarė tė shoqen dhe mė pas ka vrarė veten, duke u hedhur nga tarraca e banesės sė tyre.  Vajza e re ėshtė gjetur e vdekur nė shtratin bashkėshortor, ndėrsa djali i ri me origjinė nga Dibra ka vdekur disa orė mė vonė nė spital.
Policia :
Njė rrugė e qetė e qytetit Ansonia ėshtė bėrė papritur skena e njė krimi tė pazakontė pėr qytetin ku ndodhi. Policia lokale ka pohuar pėr kėtė ngjarje tragjike se: se 27- vjeēari Niko Polici dhe bashkėshortja e tij 20- vjeēare, Urime Ēeku, janė gjetur tė vdekur. Sipas policis, deri tani nuk ka asnjė tė dyshuar tjetėr nė lidhje me ngjarjen. Policia ka thėnė pėr ngjarjen “Ne morėm njė telefonatė nė numrin 911 nė orėn 04.22 tė mėngjesit tė sė mėrkurės. Telefonuesi na njoftoi se kishte parė njė burrė qė kishte rėnė nga tarraca e banesės sė tij, nė rrugėn Beaver 170”, -pohuan burimet e policisė lokale. Pak minuta mė pas, nė vendngjarje ka shkuar njė autopatrullė e policisė e cila ka gjetur Niko Policin tė shtrirė pėrtokė pa ndjenja. Ndėrkohė, ai kishte rrjedhje tė shumtė gjaku nga koka. Policia e ka vėnė nė njė makinė ambulance tė plagosurin, ndėrkohė qė ka hyrė nė shtėpinė e tij pėr tė kontrolluar. Njė nga oficerėt e policisė, ka gjetur tė shtrirė nė shtrat 20- vjeēaren Urime Ēeku. Ajo nuk kishte asnjė shenjė jete dhe kishte pak kohė qė kishte vdekur. Policia pohoi se vajza e re ishte krejtėsisht e veshur, por pa asnjė shenjė dhune, tė djegure, tė ēarė ose gjaku qė tė tregonte pėr dhunė fizike. Ndėrkohė, nė orėn 05.25 Niko Polici ėshtė deklaruar i vdekur nga mjekėt e spitalit “Yale-New Haven Hospital”, ku ishte dėrguar pėr mjekimin e parė.
Deshmitarėt:
Njė nga oficerėt e policisė nė vendin e ngjarjes pohoi se telefonata nė numrin 911 ėshtė bėrė nga njė shok i Policit. Ai kishte qenė duke folur me tė vetėm pak sekonda pėrpara se tė hidhej nga tarraca e shtėpisė ku banonte. Njė vdekje e dyshimtė momentalisht. Fqinji i tyre qė banon nė shtėpinė ngjitur, ka deklaruar pėr policinė se ēifti kishte zėnka tė shpeshta. Madje, njė natė pėrpara se tė ndodhte ngjarja, ai kishte dėgjuar ulėrima qė vinin nga shtėpia ku banonte ēifti i shqiptarėve. Ndėrkohė, disa kushėrinj tė Policit pohuan se gruaja 20- vjeēare kishte qenė disa ditė mė parė nė Nju Jork dhe ata mendonin se ajo e tradhtonte tė shoqin.
Kjo gjė ėshtė mohuar nga dy kushėrinjtė e Urime Ēekut, Faton dhe Lumi Dobrova. Ata banojnė nė Nju Jork dhe kanė pohuar se ēifti kishte marrėdhėnie tė mira. “Ata ishin njerėz tė mirė. Ne jemi shumė tė tronditur nga ajo qė ndodhi”,- tha Faton Dobrova pėr mediat amerikane. Edhe policia e ka konfirmuar udhėtimin e Ēekut nė Nju Jork, por ende nuk ka arritur qė tė zbardhė shumė detaje nga ngjarja. Po dje, njė kushėri i Policit, nga Dibra ka thėnė se ai erdhi nė Amerikė katėr vjet mė parė. “Ai erdhi si gjithė tė tjerėt, pėr tė punuar dhe pėr tė jetuar mirė. Do e varrosim nė shtėpinė tonė nė Dibėr”, - ka thėnė Koli Hoxha. Ēifti i shqiptarėve ishte njohur rreth njė viti mė parė, kur Polici punonte si zdrukthar ndėrsa Ēeku jetonte nė Alaskė. Ata ishin njohur nė internet dhe mė pas ishin takuar familjet pėr tė rregulluar martesėn.

Altin Volaj: Muzikanti shkodran, simfoni per Universitetitn e Bostonit 
BOSTON MA - 18, qershor, 2005 :   - Se, kur geni i tij mbante fshehur muziken, kete Altin Volaj nuk e deshifron dot. Veē kujton oret e zgjatura, qe i vogel ngulte vemendjen mbi orekester. Po ashtu, ishte perpjekur shpesh qe me andrralla perfytyrimesh te improvizonte me fizarmonike disa nota muzikore.

 

Keto jane fijet qe e lidhin femijerine e Altinit me ate ēka ka arritur sot. Nga studimet greke ai gjendet ne Amerike. Eshte ndihmes profesor ne Universitetin shteteror te Maryland, nderkohe qe kompozimet e tij jane vleresuar dhe luajtur nga muzikante te njohur, dy prej te cileve jane dirigjentet Theodore Antoniou dhe Sergey Khaunev, si edhe nga Alea III, Greek Ensemble of Nee Music dhe orkestrat simfonike te universiteteve te Bostonit dhe Maryland.

 

“Nepermjet kompozimeve te mia, kam arritur te nis karrieren muzikore si ne Amerike ashtu dhe ne Europe dhe jam cilesuar si nje nder kompozitoret me te rinj aktiv, ne artin e muzikes klasike te kohes sone”, thote Altini per erenikun.

 

Altin Volaj

Si u gjende ne Amerike, pikerisht ne maje te nje karriere jo te zakonte?

 

Kam lindur ne Fier, por u rrita ne Lezhe dhe Shkoder nga nje familje e thjeshte Shkodrane. Hapat e para te krijimtarise i mora ne qytetin e Shkodres, ne shkollen e muzikes "Prenk Jakova" ne degen e fizarmonikes. Ne Shkoder, kisha pedagoge mjaft te njohur si Kolec Gajtani dhe Zef Ēoba, dy pedagoge te shquar shqipetare. Ne vitin 1992 u largova nga Shqiperia dhe u vendosa ne Selanik te Greqise bashke me familjen. Aty fillova studimet ne konservatorin shteteror te Selanikut, dhe ne vitin 2001 u diplomova si nje nder studentet me te mire te ketij konservatori. Po kete vit, fitova te drejten e studimeve per ne Amerike, dhe me saktesisht per ne shkollen e arteve ne Universitetin e Bostonit. Aty pata mundesi te studioja me profesore te shquar boterore, si Lukas Foss dhe Theodore Antoniou. Ne vitin 2003, u diplomova me “master degree” duke fituar ēmimin e njohur "Phi Kappa Lambda", i cili ndahet nga universiteti i Bostonit. Menjehere mbas diplomimit, pata nje oferte per te vazhduar studimet per ne doktorate ne universitetin shteteror te Maryland, ku aktualisht jo vetem studioj e kompozoj, por edhe punoj si ndihmes profesor.

 

Po ne boten e muzikes si hyte?

 

Qe ne moshen 7-vjeē si nje dhurate qe vjen nga zoti, duke patur talentin per muziken, por njekohesisht ishte dhe trashegim nga familja. Me sa mbaj mend nga mosha femijerore, ideja per muzike ishte nje deshire natyrale, sepse muzika, ishte diēka pa te cilen s'mund te jetoja. Babai me tregoi hapat e para ne boten e muzikes, dhe ne veēanti te fizarmonikes, pasi ai vete ishte muzikant. Ne moshe te vogel luaja ne fizarmonike melodi nga festivalet e kenges se lehte shqiptare dhe asaj boterore. Shpeshhere, kisha deshira te improvizoja ne keto melodi per te krijuar diēka te re. Keto ishin shenjat e para, te cilat terhoqen vemendjen e prinderve te mi se pari, ashtu si dhe ate te pedagogeve te muzikes ne Shkoder. Siē me tregojne prinderit, kur isha i vogel kisha gjithmone deshire te ulesha prane nje orkestre dhe te qendroja me ore te zgjatura. Them se ky fakt ka ndikur qe te jem kaq i apasionuar mbas muzikes dhe te jetoj ne boten artistike.

 

Si e shihni tani vetveten pas muzikes ?

 

Mendoj se eshte veshtire te flasesh per vet-veten, ndaj dhe shpeshhere mundohem t'i shmangem kesaj pyetje. Megjithate, t'i pergjigjem pyetjes tuaj...lidhja ime me boten e muzikes ka filluar qysh 23 vjet me pare. Pra eshte nje lidhje shume a gjate dhe besoj se do te vazhdoje deri ne ditet e fundit te jetes time. Eshte nje lidhje natyrale dhe pa interes. Shume vite te jetes sime i'a kam kushtuar muzikes dhe studimeve. Kam studjuar ne shume vende te botes, ne shume shkolla prestigjoze, me shume pedagoge te njohur dhe kam pasur sukses te madh, mendoj.

 

Dijme qe ky sukses i juaj eshte shoqeruar me ēmime dhe nderime te ndryshme. Mund te na thoni konkretisht cilat jane keto nderime, dhe si jeni ndjere?

 

Gjate ketyre viteve kam fituar konkurse dhe ēmime muzikore, prej te cilave mund te permend ēmimet Phi Kappa Lambda, Robert Casdesus dhe Fontainebleau. Muzika ime eshte luajtur ne shume salla boterore si per shembull, ne “Athens concert Hall” ne Greqi, ne “Tsai Performing Center” dhe “Clarice Smith Performing Center” ne Amerike. Kompozimet e mia jane vleresuar dhe luajtur nga muzikante te njohur, dy prej te cileve jane dirigjentet Theodore Antoniou dhe Sergey Khaunev, si edhe nga Alea III, Greek Ensemble of Nee Music dhe orkestrat simfonike te universiteteve te Bostonit dhe Maryland. Nepermjet kompozimeve te mia, kam arritur te filloj karriere si ne Amerike ashtu dhe ne Europe duke u cilesuar si nje nder kompozitoret me te rinj aktiv, ne artin e muzikes klasike te kohes sone.

 

Cili ka qene reagimi i kritikes dhe specialisteve te muzikes per kompozimet tuaja?

 

Kjo pyetje eshte pak e veshtire per mua pasi, nuk flas shpesh per vetveten ose vepren time. Shpeshhere lexoj dhe degjoj komente shume te mira per muziken time, si nga specialistet e muzikes klasike, ashtu si edhe nga adhuruesit e saj. Te them te drejten, ndiej nje kenaqesi te veēante kur degjoj dhe lexoj artikuj te kushtuar muzikes sime. Filozofia ime eshte te respektoj mendimin dhe kritikat e publikut ne ēdo moment dhe ne te njejten kohe te behem kritik i vetvetes. Kjo, eshte shume e rendesishme si per mua ashtu edhe per vepren time.

 

Kujt ia dedikon arritjen tende ne muzike?

 

Kur isha femije, ashtu si shume moshataret e mi, edhe une enderroja te behesha nje muzikant i shquar dhe nje futbollist i mire. Por, jeta ime mori nje drejtim ne fushen e artit. Ishte diēka natyrale dhe asnjehere nuk u ndjeva nen presionin e prinderve persa i perket rruges qe duhej te ndiqja. Pasioni pas muzikes erdhi duke u rritur derisa fitova konkurisn dhe m'u dha e drejta te studioj ne shkollen e muzikes "Prenk Jakova", ne Shkoder. Ishte nje kenaqesi per mua por edhe nje sukses i madh, pasi kjo shkolle ishte shume e degjuar ne ate kohe. Tek shkolla "Prenk Jakova" fillova te hidhja hapat e para ne fushen e filarmonise dhe te kompozicionit, ku u dallova dhe nje nder nxenesit me te mire. Edhe pse muzika predominon ne jeten time, prapeseprape per sportin kam dobesi te madhe. Ate e dua shume sepse pas tij vjen shplodhja impulsive.

 

A e keni ndjer mungesen e Shkodres ne Amerike ?

 

Shume, por te them te drejten ndryshimet jane shume te medha. Kete e perforcon dhe fakti se flasim per dy vende shume te ndryshme me kulture, tradita dhe histori te ndryshme. Ne Amerike, jeta artistike eshte me e gjalle dhe mundesite per karriere jane me te shumta. Sukseset dhe sakrificat e nje artisti respektohen me shume ndonese mundesia per karriere eshte me e veshtire, pasi konkurenca eshte me e madhe. Megjithate, per vendin tim ku kam lindur dhe jam rritur kam nje nostalgji te madhe. Kam nje nostlagji te madhe per prinderit e mi, te cilet i adhuroj dhe i jame shume mirenjohes ne jete, per vendin dhe shoqerine time atje, ashtu si dhe per pedagoget e mi te cilet i respektoj dhe i falenderoj, per respektin dhe ndihmen qe me kane dhene. Megjithese studimet e larta dhe karrieren po e bej ne Amerike, kurre nuk do t'a harroj faktin, qe hapat e para i hodha ne Shqiperi, dhe per kete jam shume i lumtur.

 

Na flsini pak si e kaloni kohen rreth qytetit ku punon dhe jeton?

 

Qyteti ku jam tani quhet College Park dhe eshte nje qytet i vogel dhe i qete. Megjithate kohen me te madhe e kaloj ne Washington D.C., pasi, ai eshte shume afer qytetit tim. Perveēse ndertesave politike si Shtepia e Bardhe, Capitol Hill, Instituti Smithsonian, monumenti Lincoln, me pelqejne shume edhe teatrot, galerite, restorantet dhe parqet e Washington D.C. Washington D.C. eshte nje qytet plot me ngjyra, me nje larmi etnicitetesh te banoreve te tij si edhe me nje pafundesi vendesh per t'u zbavitur.

 

Ēfare ju terheqe me shume veē muzikes?

 

Perveēese muzikes, qe eshte nje pjese e jetes sime, me pelqen shume te lexoj. Me pelqen shume letersia ruse, kryesisht veprat e Tosltoy dhe Dostoyevsky, mitologjia greke dhe historia e Ballkanit, e cila perfshin edhe kombin tone shqiptar. Perveē letersise me pelqen shume te udhetoj neper bote. Deri tani, kam pasur mundesi te vizitoj disa vende te botes, te zbuloj kultura te ndryshme dhe te mesoj rreth traditave te vendeve te ndryshme. Kjo ka qene nje eksperience personale e pazevendesueshme. Natyra, eshte nje faktor i rendesishem ne frymezimin e muzikes sime. Me pelqejne shetitjet ne parqet natyrale, ashtu si edhe vizitat ne muzeume te ndryshme. Gjate kohes se lire, merrem edhe me sport. Jam i apasionuar pas futbollit e tenisit, dhe me pelqen te notoj.

 

A po e ndjek muziken ne Shqiperi ?

 

Te them te drejten, kjo, eshte nje pyetje e veshtire per mua pasi kam shume kohe qe jam larguar nga Shqiperia. Gjate ketyre viteve nuk kam pasur shume mundesi qe te kem kontakt me muzikante shqipetare, megjithate jam informuar sado pak nga inerneti dhe nga shtypi elektronik. Megjithate, eshte e vertete se muzika ne Shqiperi po zhvillohet nga dita ne dite. Me vjen shume keq qe ne keto momente nuk mund te veēoj ndonje emer artisti. Por jam shume i sigurt qe vendi yne ka pasur, ka dhe do vazhdoje te kete artiste te talentuar. Ju uroje te gjithe artisve shqiptare vetem suksese.

 

Intervistoj BEQIR SINA

 

New York, Qershor 10/2005 


Gurakuqi e Koliqi perkujtohen ne New York
Klajd Kapinova,- Hartsdale New York
HARTSDALE, New York. Qendra Kulturore “Nėnė Tereza”, pranė Kishės Katolike “Zoja e Shkodrės”, shėnoi pėrkujtimin e 80–vjetorit tė vdekjes sė liberatorit Luigj Gurakuqi (1879–1925) dhe 30–vjetorin e vdekjes sė prozatorit modern ish - Ministrit tė Arsimit Prof. Ernest Koliqit (1902–1975), e organizuar nga famullitari i Kishės “Zoja e Shkodrės” Dom Pjetėr Popaj, kryeredaktori i revistės kulturore fetare “Jeta Katolike” Mark K. Shkreli, nė bashkėpunim e aktivistė tė Kishės. Nderonin me pjesėmarrje, z. Agim Rexha Kryetar i LDK–sė, Kryetari i Kėshillit tė Kishės z. Dedė Shkreli, z. Muhamet Omari Kryetar i Forumit Shqiptaro – Amerikan “Pėr Demokraci”, Dom Nikolin Pėrgjini, ndihmėsfamullitar, Ing. Skėnder Shkreli etj. Publiku kulturėdashės i komunitetit, nderoj dy fytyrat e paharruar nė New York, me njė akademi kulturore shkencore. Nė fillim tė pranishmit, shoqėruan nė kor hymnin nacional tė ShBA – sė e Shqiptar, tė intepretuar nga z. Fran Shala e znj. Liza Shala. Mė pas drejtuesi i tubimit z. Marjan Cubi, ftoi meshtarin Dom Pjetėr Popaj pėr bekimin e manifestimit. Ai, evokoi pjesė tė rėndėsishme tė jetės e veprės sė dy personaliteteve, qė bėnė emėr nė fushėn e letrave dhe atdhedashurisė nė kohė tė ndryshme. Ndėr tė tjera, bariu shpirtėror tha, se: “Nderimi e respekti i pėrhershėm injerėzve tė ditur e patriot tė popullit, duhen pėrkujtuar. Ne kėshtu respektojmė mė shumė historinė tonė, qė e shkruan me pendė e pushkė nė dorė pinjollėt e ndritur, qė ishin e mbetėn ndera dhe krenaria e pėrhershme pėr ne, kudo qė jetojmė e punojmė nė botė.” I pari, kumtoi publicisti Bardhyl Ukcamaj, me kumtesėn: “Luigj Gurakuqi - nė themelet e shtetit tė shqiptarėve”. Nė ekspozenė e tij, z. Ukcamaj, shtroi domosdoshmėrinė e vijimsisė sė studimit tė veprimtarisė sė L. Gurakuqit, qė mbetėt i nevojshėm, pėr tė gjithė ata, qė dėshirojnė tė kenė sadopak dijeni mbi historinė e shtetit tė shqiptarėve. Ai tha, se: “Luigj Gurakuqi, ėshtė njeri prej themeluesėve mė tė rėndesishėm tė kėtij shteti. Kujtimi i figurave tė rėndėsishme tė kujtesės sonė historike, ėshtė i rėndesishėm nė shumė aspekte siē shprehej edhe vete Gurakuqi: "Njė popull qė nderon burrat e vet, njė popull qė pavdekėson kujtimin e tyne, jo vetėm nder faqet e historise, por edhe mbi rrasa e nė monumenta, ai popull tregon seka ndėrgjegje, se ka ndiesi tė holla, se njef miradijen e ka deshir me u sjellun e me u drejtuem mbas shembullit tė tė Mėdhajvet tė vet". Vėrtetimin e shprehjes sė Gurakuqit, tashmė edhe nė ShBA, nga bijtė e vendit tė shqiponjave, pėrmes kėtij organizim modest tė Kishės "Zoja e Shkodrės", tregon, se kjo famulli po i mbetet besnike misionit, pėr tė cilėn ėshtė krijuar, pėr “Fe e Atdhe e Pėrparim". Ai, ishte patriot, bashkėthemelues i shtetit shqiptar tė epokės moderne. Pėrveēse themelues i alfabetit tė shqipes, zotėronte latinishten, italishten, turqishten, frengjishten, greqishten e gjermanishten. Nė referat z. Ukcamaj, bėri njė biografi e analizė tė hollėsishme pėr Gurakuqin, qė nga lindja deri sa mbylli sytė, pas vrasjes mizore. Por mė poshtė studiuesi, solli pėr herė tė parė argumentin: “Sipas dokumentave tė kohės, L. Guarkuqi, nė kundėrshtim me historinė e pasluftės, nuk ka qenė nė frymėzuesit e revolucionit tė Qershorit. Megjithatė, ai iu bashkua kėtij revolucioni dhe nėQeverinė e kryesuar nga Noli, u emėrua Ministėr i Financave. "Gurakuqi - shkruante S. Vinjau - u tėrhoq (nė revolucion - V.H.), pas njė kundėrshtimi tė fortė". Pader Anton Harapi, kujton, se kur ka filluar Revolucioni i Qershorit bashkė me Luigjin po punonin, pėr nxjerrjen e numrit tė gazetės "Ora e Maleve", njė telegram nga Vlora e njoftonte pėr fillimin e revolucionit. Sidoqoftė, pėrfshirja e tij nė kėtė revulucion, ėshtė njė nga ato momentet, kur L. Gurakuqi e ka shmangja nga parimet e tij liberaldemokrate.” Pjesa, qė zgjoi mė shumė interes nga tė pranishmit, ishte ēėshtja e shtruar me finesė e gjuhėn e fakteve historike nga studiuesi Ukcamaj me titull: “Si vdes Luigj Gurakuqi?” Referuesi, tha pėr vrasjen e diskutueshme: “Vritet, tinzisht, mbas dere tė njė hoteli, prej djalit tė tezes nji kriminel i rendomte Baltjon Stambolla. Pėr kėtė vrasje, u akuzua Ceno Beg Kryeziu, kunat i A. Zogut, qė vetė do tė vdiste pak mė vonė, nė njė atentat nė Pragė. Ndėr tė akuzuarit e kohės, ishteedhe A. Zogu, megjithėse nuk ka dokumenta, qė e mbėshtesin njė akuzė tė kėtillė, pėrveē disa deklarimeve tė ish Konsullit Shqiptar tė asaj kohe nė Bari. Pas rėnjes sė Qeverisė 6 mujore tė Nolit, Gurakuqi ishte emigrant nė Itali, ku, vite mė parė, kishte emigruar edhe Ai, qė ngriti flamurin nė Vlorė I. Qemali. Sidoqoftė, megjithėse saktėsisht nuk dihet emri i sponsorizuesit tė atentatit, dihet se antishqiptarizmi kreu njė goditje tė rėndė ndaj kauzės kombėtare me datėn 2 Mars tė vitit 1925 nė derė tė “Hotel Cavour”, nė Bari tė Italisė. Dihet se u sponsorizua, qė krimineli tė lihej i lirė nga shteti italian, qė asokohe sundohej nga B. Musolini.” Nė fund kumtuesi, ripohoj, pse e kishte pritur me kėnaqėsi pjesėmarrjen nė kėtė akademi pėrkujtimore shkencore, duke theksuar: “Pranova me kėnaqėsi ftesėn nga Kisha “Zoja e Shkodrės”, pėr tė referuar nė kėtė simpozium edhe pėr arsyen, se besoj se, ne shqiptarėt e tashėm kemi nevojė pėr njė histori selective, nė mėnyrė, qė t’u leme brezavearsyen, sesi arritėm tė ekzistojmė si komb, tė ėndėrrojmė dhe tė kemi shtet, cilat ishin parimet e larta, mbi tė cilat u ngjiz identiteti ynė kombėtar dhe cilėt ishin themeltarėt. Nė historinė tonė tė vjetėr dhe tė re, janė pak burra apo gra, qė mund tė vendosėn nė panteonin e ndritur, ku ky Vigan Liberator, e vendosi veten me shėrbesat, qė i kreu karshi popullit tė vet.”
Pas ligjėruesit, u recituan disa buēetė me poezi tė krijuar nga L. Gurakuqi, prej tė rinjve, Orsin Turmalaj, Liza Shala dhe Artur Pepaj.

Prozatori modern Prof. Ernest Koliqi, pėrmes kujtimeve tė Dr. Gjon Buēaj

Dr. Gjon Buēaj: Ernest Koliqi, nuk ka hapur shkolla italiane nė Kosovė, por mėsojtore shqipe
Nė pjesėn e dytė tė akademisė, mbi jetėn e veprėn e Prof. Ernest Koliqit, e mbajti aktivisti i mirėnjohur i komunitetit Dr. Gjon Buēaj, aktualisht N/Kryetar i Federatės “VATRA” (1912) nė New York, mėsues i gjuhės amtere, pranė Qendrės “Nėnė Tereza”. Ndryshe nga referuesi i parė, qė kishte vjelur dokumente, pėr ta bėrė punimin shkencor mbi L. Gurakuqin mė interesant, Dr. Buēaj, risolli tė freskėta kujtime origjinale, si bashkėveprimtar, nė takimet e shpeshta, qė ka pasur me Prof. Koliqin nė Itali e ShBA. Njė ndėr miqtė mė tė afėrt tė Koliqit, tha se e kishte pėr nder, se po fliste sot, para auditorit tė nderuar pėr profesorin. Dr. Buēaj, rrėfeu para auditorit kujtime personale me Koliqin, tė dėgjuar prej tij e takimet mes miqve, pa u thelluar shumė nė analiza letrare tė veprės qė shkroi. Ai shtoi, se e ka njohur Profesorin nė vitin 1965 “kur unė kam mbėrritur nė Itali sėbashku me familje, me ndėrmjetėsinė Kolė Bibė Mirakaj. Nga viti 1965 – 1974, kam pas takime tė shpeshta mete. Kjo ishte veēanėrisht merita e tij, sepse, ka pas dėshirė me bisedue dhe tranferuar tė gjithė mendimet e veta tek tė rinjtė. Ai ka nėnshkruar dokumente me rėndėsi shkencore, diplomat e studentėve tė universitetit, dokumente politike (Protokolli i Aleksandrisė) etj.”

Njė jetė pėrmes kujtimeve…

Koliqi, lindi nė njė familje atdhetare e tregtare tė njohur shkodran. Vėllai i tij Viktori, ishte njė talent nė fushėn e letrave, por qė nuk u mor shumė me shkrime, ndėrsa Ernesti, ėshtė shprehur me konsiderata tė larta pėr tė si i talentuar e cilėsi nė shkrime, por ėshtė demel dhe nuk shkruan.
Pjesėn mė tė madhe tė jetės Koliqi e kaloi nė Itali. Mė 1918, i ati e dėrgoi nė Itali pėr tė ndjekė pėr 3 vjet College nė Brescia (studimet e larta, ku student ishte edhe papa i ardhshėm Papa Pali VI, i cili ka pas miqėsi me Ernestin). Kishte njė veti organizative tė jashtėzakonshme. Kjo u shfaq nė pėrkujtimin e 600 – vjetorit tė vdekjes sė Gjergj Kastriotit nė Vatikan tėItalisė. Poezitė e para, i ka shkruar nė gjuhėn italiane, ku, bėnte pjesė nė njė klub letrar, sėbashku me disa tė rinj italian, duke i botuar nė gazetėn: “Ne tė rinjtė”. Mė 1921, kthehet nė Shqipni. Mė 1924, bashkėpunon nė gazetėn “Ora e Maleve”, sėbashku me At Anton Harapin, Nush Topallin etj. Merr pjesė nė rrethin letrar tė kohės, me emra tė mėdhenj tė kulturės, si: Prof. Karl Gurakuqi, Kolė Thaēi, Dom Lazėr Shantoja, Loro Ashiku, Lin Kamsi etj. Koliqi, ka fituar konkursin pėr tekstin e Hymnit Nacional tė Shqipėrisė, tė shpallur prej Ministrisė sė Arsimit, ku, tė gjithė autorėt ishin anonim. Juria pėrbėhej nga Padėr Fishta, Imzot Noli e Mit’hat Frashėri. I inkurajuar, prej Luigj Gurakuqit, ka shkruar, njė poemė, tė titulluar: “Kushtrimi i Skanderbegut”. Ka marrė pjesė nė Shoqėrinė Letrare “Bashkimi”. Nė vitin 1924, pėr arsye politike, ai bėn pjesė nė anėn e opozitės. Koliqi, nė emigracion, ka qendru 5 vjet nė nė qytetin Tuzlla tė Republikės Serbe tė Bosnjės. Aty, ėshtė njohur meshkrimtarė serbo – kroat, duke vijuar aktivitetin letrar e patriotik, me intelektualė, qė ishin nė opozitė dhe jetonin jashtė shtetit. Ai, respektonte muzikėn e kulturėn boshnjake, duke kujtuar me andje nė kohė tė lirė.
Nė vitin 1943, kthehet nė Romė si profesor Universiteti. Mė 1957, u krijua Insituti i Studimeve Albanologjike, nė saj tė meritės sė Koliqit e bujarisė sė Presidentit tė Italisė Mr. Antonio Segno asokohe, i cili, me anė tė njė Dekreti tė veēantė, lejon ngritjen e institucionit shkencor, ku president u zgjodh E. Koliqi. Po kėtė vit, ai themelon gazetėn “Bloku Indipendent” (Itali), ku ėshtė shkruar nė shqip, italisht, frengjisht, anglisht. Kėtu botoi studimi kritik “Dy shkollat letrare shkodrane”, “Tangjelet e Rilindjes” shqip – italisht, romanin “Shija e bukės sė mbrume”. Ka botuar ekstrakte tė vogla nė italisht, pėr Dedė Gjon Lulin, Da Nuzzio – n, kumtesat e veta, qė ka mbajtur nė Konferencat Kulturore nė Spanjė, Turqi, qytetet e Italisė etj. Ai ėshtė themelues iPartisė Bloku Nacional Indipendent. Po kėtė vit, filloj botimin e revistės “Shejzat” (1957, Itali). Ka botuar njė monografi “Albania” (150 faqe), enciklopedi tė Europės, ku shkruan pėr Shqipėrinė, nė mėnyrė objektive. Ka ribotuar “Sinfonia e Shqipeve” etj., tė rishkruara, ku, ka venė nė dukje vlerat etike, historike tė prejardhjes sė kombit shqiptar. Kėtu pėrmend me respekt brezin e ndritur tė diturakėve, ku sipas Koliqit janė: De Rada, Naim Frashėri dhe At Gjergj Fishta. Gjithashtu i dha jetw pėr tė huajt librit “Antologjia e poezisė popullore shqiptare” nė italisht, “Antologjia e lirikės shqiptare” (1962), ku pėrfshin edhe autor nga Kosova. Botimi i librit tė dytė, ka shqetėsuar shumė serbėt. Ata kanė pėrhap fjalė, pse autorėt kosovarė i ka futur nė punim. Koliqi, kulturėn shqiptare e ka parė si njė tė tėrė. Prozatori e ka dashtė shumė Kosovėn (ndonėse s’ka qenė asnjėherė atje), qė mė tė drejtė sot e nderon dhe respekton shumė. Nė Zarė, tė Kroacisė (1928), ka botuar pėrmbledhjenme tregime. Shpesh theksonte, se jeta mė e lumtur e tij ka qenė si profesor nė gjimnazet Shkodėr e Vlorė pėr 3 vjet. Emrat e letrarėve tė Kosovės (me bursa tė shtetit tė kohės), qė studionin nė Shqipėri, kanė qenė nxėnėsit e tij.
Ka botuar “Hija e maleve” (1928, Zarė, Kroaci) dhe “Tregtarė flamujsh”, “Gjurmėt e stinėve” (1933), vepra origjinale e pėrkthime. Emėrimi si Ministėr i Arsimit, ishte njė fat i madh pėr kulturėn, sepse, njė njeri me kaq vullnet e cilėsi organizative, e cilėsi prodhuese letrare, u gjet njė njė vend shumė tė rėndėsishėm pėr popullin e hapja e shkollave nė Kosovė nė veēanti. Ai i dha frutet e veta. Koliqi, punėsoi, shkrimtarėt e intelektualėt mė tė mirė tė kohės, organizoi Kongresin e Studimeve Shqiptare, ku, morėn pjesė pėrsonalitete tė shquar. Mbas amnistisė, ėshtė kthyer nė Shqipėri. Prej vitit 1929 – 1943, ka jetuar nė Shqipėri. Pėrsėri punonte shumė e botonte. Tė tilla, mund tė pėrmendim pėrkthimet e poetėve tė mėdhenj tė Italisė nė dy vėllime, ndėrsavėllimin e tretė, nuk e ka botuar. Parathėnien e vėllimit tė parė, ėshtė shkruar nga At Gjergj Fishta, ndėrsa tė vėllimit tė dytė e ka paraqit hyrjen albanologu italian Tagliadin - i. Ai ka doktoruar nė Padova, tek albanologu i famshėm Tagliadin – i, me temėn “Tradita popullore shqiptare” dhe ėshtė pritur shumė mirė nga kritika dhe albanologėt e famshėm tė kohės, si: Norbert Joklit, Maksimiliam Lamberz etj. Pėr tė hartuar doktoraturėn e vet, ka qėndruar e mbledhur materiale tė pasura folklorike tė traditės, pėr 8 muaj nė zonat e Malėsisė, duke bujtur pranė miqve e shokėve tė vet, qė e donin dhe i donte tė gjithė. Profesori, ka dhėnė leksione albanologjie nė Univesitetin e Padovės. Ndėrsa njė recension rreth vėllimeve me pėrkthime tė tij, e ka bėrė nė revistėn “L.E.K.A.” poeti Dom Ndre Mjedja. Ka pėrkthyer prej Charl Budilier, njė shkrimtar i famshėm francez. Nė vitin 1969, Koliqit i vdes gruaja e tij Evangjelia, njė tiranėse, qė kishte punuar arsimtare. I pyetur, sesi e kalon kohėn,mbasi fėmijėt (dy djem) shkonin nė shkollė dhe ky pjesėn mė tė madhe ishte vetėm, ai pėrgjigjet: “Budilier, ka pas thanė, se ngushėllimi ma i madh, ėshtė puna, qėndresa, forca. Dhe unė, punoj shumė.”
Shkrimtari Koliqi, mbajti pėr shumė vite revistėn letraro shkencore e kulturore “Shejzat”. Gjatė punės si Ministėr, paralelisht punoj drejtor i Insitutit tė Studimeve nė Tiranė. Nė kohėn, kur ishte Ministėr Koliqi, u bėnė shumė botime, si: tekste tė shkollave fillore, tė mesme, etj., “Visaret e Kombit”, botuar mė parė deri nė tre vėllime, por qė kishin mbetur pėrgjysėm (14 vėllime), “Shkrimtarė shqiptarė” (Vėllimi I–II), “Bota shqiptare” “Rreze drite”, “Tek pragu i jetės” etj. Asokohe doli nė dritė, revista “Shkėndija” etj.
Vatristi Dr. Buēaj, theksoj, se Koliqi, ka vizituar kishėn katolike shqiptare nė Park Avenue nė Bronx, New York nė vitin 1969, kur asokohe famullitar ishte Dr. Mons Zef Oroshi, mik i Koliqit. Ai kishte humor tė kandshėm nė ambientet me miq e shokė, nė sofrashoqėrore, me malėsorė, qytetarė e intelektualė. Ishte shumė bujar e mikpritės. Kishte njė dėshirė tė veēantė nė gazstronomi, ku, gatuante si kuzhinier lloj - lloj ushqime tė shijshme. Kur merrte librin e gatimeve thoshte: “Po e bėj kėtė ushqim me vokaboral”. Eshtė bėrė njė luftė e madhe, pėr tė mos e lejuar Koliqin, pėr tė ardhur nė New York, ku, komunistėt e Tiranės, e kanė kėrcėnuar, se do ta vrasin. Amerika, e ka njohur si patriot shqiptar dhe njė njeri i madh, pėr vendin e vet si Ministėr. Njė pėrson, telefonon atdhetarin Ago Agaj (Kryetar i Blokut Indipendent pėr New York), qė nuk ėshtė mirė Koliqi, tė vijė nė New York. Agoja, i ka thėnė, se kush je ti? Ai, ėshtė pėrgjigjur, se ėshtė njė “mik”. “Ndigjoje mirė, se ēfarė po tė them, unė qysh nesėr do tė jem roje tek Koliqi e si lab jam, t’i vdes para kėmbve nė mbrojtje tė tij.”
Koliqi, mbajti njė fjalim tė mrekullueshėm pėr Nolin, para shumė tė ardhur nė auditor. Ai e kreu fjalim, dhe u nis drejt derės, pėr tė mbushur gotėnme ujė. Ky ishte njė veprim i menēur i tij, pėr t’i treguar kundėrshtarėve, se nuk kam frikė, se ja ku mė keni mė vrisni.
Pėrsėri u recituan poezit Koliqit nga Artur Pepaj e Orsin Turmalaj.

Ish – gazetari i “Zėrit tė Amerikės” (VOA) studiuesi Idriz Lamaj dhe revista “Shejzat” e E. Koliqit

Kumtuesi i tretė, gazetari e studiuesi Idriz Lamaj, ish - Sekretari i Komitetit “Shqipėria e Lirė”, mik i ngushtė i Profesor Rexhep Krasniqit, autor i disa librave historik e monografik, pėr Dr. Xhafer Devėn dhe Kapidanin e Mirditės Ndue Gjomarkaj etj. Ai, ka marrė pjesė nė seminare shkencore nė ShBA, Gjermani, Kosovė, Shqipėri etj. Lamaj, bėri paralelizėm midis dy revistave, tė “Albanica” e Faik Konicės dhe “Shejzat” tė Prof. Ernest Koliqit, dy etėr tė lartė tė kulturės shqipe. Qė nė hyrje ai, shprehu keqardhjen, se njė pjesė shumė e madhe e veprės shkrimore tė Koliqit gjendet nėpėr botė e pak njihet ky vigan i shquar i kulturės, pėr arsye tė sistemit komunist dhe heshtjes sė sotme, qė sėrisht vret mė shumė.
Referuesi Lamaj, bėri njė analizė tė jetės sė revistės, drejtuesit e pronarit tė saj Prof. Ernest Koliqit, i cili ka nėnshkruar nė “Shejzat” (1957 – 1974), 86 shkrime, kurse kryeredaktori
Prof. Martin Camaj, pėr 10 vjet, botoi 54 shkrime, pėrveē kontributit nė lėmin erubrikės kulturore dhe librave tė lexuar. Kurse Prof. Karl Gurakuqi e Prof. Zef Valentini, botuan 55 shkrime. Redaktimi i revistės, ėshtė bėrė nga farmacisti Dr. Petro Kuqani, kunati i Ernest Koliqit.
Bashkėpunėtorėt e “Shejzave” ishin: Prof. Martin Camaj, Prof. At Giuseppe (Zef) Valentini O.F.M., Prof. Karl Gurakuqi, Mustafa Kruja, At Daniel Gjeēaj O.F.M., Prof. Tahir Kolgjini, Ekrem Vlora, Vasil Alarupi, Prof. Giuseppe Gardiglione, Prof. Rexhep Krasniqi, Dr. Mons. Zef Oroshi, Viktor Koliqi (vėllai), Prof. Zef Neka, Feime Pipa, Prof. Angela Gilindone, Prof. Emanuele Giurdano, Prof. Giuseppe Skiro Junior, Pirro Tamburi, Tahir Zajmi, Elisa Varanese, Giusepina Gemparo, Konstandina Muzaku, Prof. Luca Perone, Adem Hodo, Ismet Beqiraj, Dom Prek Ndrevashaj, Halit Isuraj, Nush Bushati, Dhimitėr Berati, Franz Babimnger, Ndue Paluca, Claus Hembal, Gionaro Casniari, Maksimiliam Lamberz, Alloi Shmarz, Pedro Barden, Anton Logoreci, Imam Vehbi Ismajli, Zhane Bajret, Anesti Andrea etj.Punimet nė kėtė revistė, janė: shqip, italisht, gjermanisht, anglisht, frengjisht.
Revista doli pėr 10 vjet. Numėri i fundit i revistės, me njė vėllim mė vete prej 385 faqesh, u botua mbas vdekjes sė botuesit. Vėllimi i pėrgjithshėm i revistės numėron 7836 faqe, pėrveē kėtyre mijėra faqeve nga redaksia e revistės “Shejzat”, u botuan 15 vepra tė autorėve tė ndryshėm, vėllimi i tė cilave i kalon mbi 2500 faqe.
Sot tė vjen keq, qė nė Shqipėri e Kosovė, nuk ka njė revistė tė tillė, ku, tė trajtohen nė njė diapazon tė gjėrė temat letrare dhe shoqėrore. Kleriku Dom Pjetėr Popaj, nė mbyllje, falėnderoj ligjėruesit pėr temat e pregatitura, duke thėnė: “Ju falėnderoj tė gjithėve qė keni ardhur kėtu. Ligjėratat ishin me nivel profesional, si pėr patriotin Luigj Gurakuqin e Prof. Ernest Koliqin. Jemi tė kėnaqur, se dimė mė shumė pėr veprat e tyre. Na kujtojmė sot Papa Gjon Pali II (Karol Vojtyla 1920 –2005), i cili ka predikuar pėr Paqe e Liri. Po tė kishim 30 e mė shumė kolosa tėtillė, nuk do tė kishim diktaturė komuniste nė Shqipėri. Ata gjithēka e kanė bėrė pėr popullin e vet. Edhe njė herė ju falėnderoj tė gjithėve.”
Nė fund Qendra Kulturore “Nėnė Tereza”, shtroj njė koktej pėr pjesėmarrėsit.

Shėnim: Me pėrjashtim tė korrespondentes sė gazėtės “TemA” dhe revistave “KUVENDI” nė Detroit e “Jeta Katolike” nė New York, asnjė nga gazetarėt e “komunitetit”, nuk e pasqyruan aktivitetin kulturor tė rėndėsishėm, kushtuar liberatorit Luigj Gurakuqit dhe Prof. Ernest Koliqit, fyerje kjo, qė i bėhet organeve tė shtypit dhe jo dy fytyrave tė ndritura tė nacionit tonė. Molier, duke respektuar me nderim, disa mendje tė ndritura tė popullit tė vet, ka thėnė: “Lavdia e tyre s’ka nevojė pėr asgja, e jonė ka nevojė pėr ta.” klajdkapinova@yahoo.com


I jepet lamtumira e fundit dishepullit te Nolit - Anthony Athanas
      Nga BEQIR SINA, Nju Jork
      Marrin pjesė nė varrimin e tij pėrfaqėsues tė Vatrės nga Nju Jorku, inxh Agim Karagjozi dhe n/kryetari z Agim Rexhaj, si dhe delegacioni i degės sė Lidhjes Demokratike tė Kosovės pėr Nju Jork e rrethe.
     South Boston MA:  Ceremonia mortore qe e shoqėruar me shiun qė ra dje gjatė gjithė ditės, deri tek hyrja nė Kishėn "St. George Cathedral", ku kortezhi i njėrėzve priste t'i jepte lamtumirėn e fundit, dishepullit tė Nolit: Anthony Athanas

    Mė 25 maj nė Boston, u zhvillua ceremonia e varrimit tė afaristit tė njohur shqiptaro amerikan, Anthony Athanas, i cili vdiq javėn e kaluar nė moshėn 93 vjeēare. Ceremonia filloi nė orėn 11 sipas kohės sė Amerikes me tė gjitha ritet fetare. Nė rrugėn East Broadway qė tė ēonte pėrpara kishės Shėn Gjergji e rreth saj pothuajse qarkullimi u bllokua pėr rreth njė orė, pėr shkak tė njerėzve qė ishin mbledhur pėr tė percjellė trupin e birit tė Bostonit dhe tė Shqipėrise. Afaristi i njohur konsulli i Shqipėrisė nė Boston Anthony Athanas, u varros nė varrezat qytetare nė lagjen Swampscot.

   Kjo foto ėshtė e viti 2001 dhe tregon Anthony Athanas 93 vjeēarė para restorantit tė tijė "Anthony's Pier 4" nė njė zonė tė Bostonit.
Nga biografia e tij disa gazeta tė Bostonit shkruan se 93 vjeēari Athanas nga njė shitės fruta-perimesh, shumė shpejt nė kėtė zonė nė Boston, hapi njė restorasnt qė e ktheu mė pasė resorantin e tij, nė nga mė tė suksesėshmit.
Dje mė shumė se 500 njėrėz, kryesisht antar tė familjes, miq dhe shok, bashkėatdhetar tė tij nė Jug tė Bostonit u mblodhėn si zakonishtė nė raste mortore pėr t'i "thėnė" atij lamtumirė Anthony Athanas, pronari i restorantit tė famėshėm "Anthony's Pier 4" ku shėrbimin dhe ushqimin e shijėshėm e provuan, artistė tė njohur tė Hollivudit, politikanėt dhe biznesment e njohur amerikan.
   Anthony Athanas ishte njė figurė e njohur dhe e nderuar thuajse nga tė gjithė, pėrfshi politikanė, afaristė apo njerėz tė thjeshtė, shqiptarė e amerikane. Kjo u pa edhe nga numri i madh i njerėzve qė erdhėn nė kishėn e Shėn Gjergjit nė Boston pėr t’i shprehur ngushėllime familjes dhe pėr tė nderuar kujtimin e tij. Nė kishėn shqiptare orthodokse tė Shėn Gjergjit, qindra vetė, bėnė homazhe pėrpara trupit pa jetė tė Anthony Athanasit pėr tė shprehur nderimin e tyre pėr kėtė personalitet, i cilėsuar nga zyrtarėt vendore si mikpritėsi i Bostonit(people person), pėr arsye tė biznesit tė tij tė suksesshėm nė industrinė e restoranteve nė Amerike.
 
        Mes pėrfaqėsuesve tė komunitetit shqiptar ndodheshin kryetari i Federatės PanShqiptare tė Amerikės VATRA, inxh Agim Karagjozi si dhe afaristė e veprimtarė tė ēėshtjeve shqiptare nė Amerikė.Nė varrimin e tij pėrfaqėsues tė Vatrės nga Nju Jorku, inxh Agim Karagjozi dhe n/kryetari z Agim Rexhaj, si dhe delegacioni i degės sė Lidhjes Demokratike tė Kosovės pėr Nju Jork, e rrethe si dhe pėrfaqėsues organizatash e shoqatash, bėnė nderimet nė emėr tė komunitetit shqiptar nė Nju Jork.
      Shėrbesen fetare e kreu Very Rev. Arthur E. Liolin, i cili tha se :" nė se ka njė njeri qė ėshtė i tė gjithė popullit , ai ėshtė ky njeri qė po percjellim sot"
     Me varrimin e tij u  mbyll edhe ėndėrra amerikane e "romanit" Anthony Athanas, e cila fillon qė nė moshėn pesė vjeēare, kur ai dhe nėna e tij lanė Shqipėrinė, dhe me njė gomar nisėn rrugėn e gurbetit pėr tė gjetur babanė e tij qė kishte emigruar mė parė nė Elis Island - Nju Jork.
   '' Nga prindėrit ai mėsoj se si tė punojė, thotė nipi i tij i madh David Southwick. Unė e mbaj mend atė si njė "burrė tė shtrėnguar", por nė sensė qė edhe tė shtyjė tė tjerėt tė bėhen njerėz tė mirė. Kushdo, qė ka pas rastin tė kaloj pak kohė nė restorantin e tij ka mbetur me tė vėrtet i kėnaqur nga puna e shėrbimi i tij ", thekson David Southwick. "Nė muret e lokalit "Anthony's Pier 4" si dhe dhe nė vende tė dukshme ekspozohen autografe dhe fotot e njerėzve mė tė famėshėm, qė kanė vizituar kėtė restorant - Anthony's Pier 4 . Nga disa president tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, e deri tek yjet amerikane si: Judy Garland, Johnny Carson, Frank Sinatra dhe Joe DiMaggio" tha ai.
 

Egjipti shėnon 2OO-vjetorin e ardhjes sė Muhamed Ali Pashės
Kajro, 3 maj - Me rastin e 2OO-vjetorit tė ardhjes sė Muhamed Ali Pashės nė Egjipt, ky vend ka shpallė 2005 vit tė Muhamed Ali Pashės.
Gjatė kėtij viti nė Egjipt janė organizuar manifestime, konferenca e seminare shkencore nga shoqata, organizata dhe qendra tė ndryshme shkencore dhe kulturore vendore e tė huaja nė Egjipt.
Nė panairin e librit tė 37-tė me rradhė tė Kajros, tema e Muhamed Aliut ishte njė prej temave kryesore tė tryezave shkencore qė u organizuan mbi historinė, kontributin, zhvillimin dhe pėrparimet qė i solli Muhamed Ali Pasha me ardhjen e tij nė krye tė shtetit.
Historiani i njohur Egjiptas prof.dr.Junan Lebib Rizk ardhjen e Muhamed Ali Pashės e konsideron njė fitore tė madhe jo vetėm pėr Egjiptin dhe popullin egjiptian, por edhe pėr gjithė Lindjen e Mesme. Sundimi i tij barti Egjiptin nga shekujt e mesjetės drejt renesansės dhe modernizimit dhe me plot tė drejtė historianėt Muhamed Ali Pashėn e konsiderojnė themelues tė vėrtetė tė Egjiptit modern.
Pas ardhjes se Muhamed Ali Pashės nė Egjipt u dėshmuan ndryshime rrėnjėsore tė mėdha nė fushėn e ekonomisė ,ushtrisė dhe arsimit civil krahas atij fetar.
Pėr njė kohė tė shkurtėr ai ndėrtoi 550 shkolla, formoi ushtrinė e rregullt dhe flotėn detare dhe arriti rezultate tė larta nė zhvillimin ekonomik tė Egjiptit.
Vlera e arritjeve tė tij rritet edhe mė tepėr kur kihet parasysh edhe fakti se presionet e jashtme evropiane dhe tendencat e tyre kolonialiste ishin tė mėdha pėr tė marrė nė dorė Egjiptin me dorėzimin e tė cilit do tė dorėzohej e tėrė Lindja e Mesme.
Tė gjithė historianėt bashkėkohorė egjiptianė dhe tė huaj pothuajse janė unanim dhe tė mendimit se periudha e sundimit tė Muhamed Aliut ėshtė njė periudhė shumė e rėndėsishme pa tė cilėn nuk mund tė shkruhet historia bashkohore e Egjiptit nė veēanti dhe lindjes sė mesme nė pėrgjithėsi.
Nė nėntor tė kėtij viti Ministria e Kulturės sė Egjiptit do tė organizojė njė konferencė ndėrkombėtare mbi dyqindvjetorin e ardhjes sė Muhamed Ali Pashės nė Egjipt, ku do tė marrin pjesė studiues dhe historianė tė shumtė nga shtete tė ndryshme arabe dhe evropiane si Franca, Anglia, Italia, Shqipėria, Turqia, Greqia etj., kurse nga Kosova do tė marrė pjesė prof.dr.Beqir Ismaili dhe dy studiues tė tjerė.
Muhamed Ali Pasha ishte shqiptar nga Greqia, i cili e bėri tė pavarur Egjiptin nga Perandoria Otomone, duke i vėnė bazat e njė shteti modern. Dinastia e tij sundoi me Egjiptin deri nė vitet '5O tė shekullit tė kaluar, kur Gamal Abdel Naser pėrmbysi nga froni mbretin Faruk. (V.Sahiti)

22 mars, 2005
Nė Broadway -Nju Jork, edhe nje balerinė shqiptare njė yllė i ri baletit shqiptarė, qė po ngjit shkallėt e famės
nga BEQIR SINA ( Nju Jork)
BROADWAY - MANHATTAN NY: Aventura e balerinės shqiptare nga Tirana e njohur tani edhe nė baletin britanik nė "Royal Opera House" nė Londėr, kohėt e fundit ka marrė edhe rrugėn drejt baletit tė famėshėm amerikanė, nė "Movin Out" nė Nju Jork. Ajo, ėshtė patjetėr qė ėshtė njė rrugė e vėshtirė, por ėshtė e mbushur me sukses falė talentit dhe pėrkushtimit tė balerinės shqiptare Oriola Islami e cilėsuar si ylli i ri i baletit shqiptar.
Sipas medies shqiptare nė Britanin e Madhe, thuhet se shfaqja e baletit "Movin Out" e cilėsuar nga nga revista prestigjoze amerikane Time Magazinė, pėr shfaqjen e saj nė Broadėay, si shfaqjen(shoė) numėr njė e vitit nė Amerikė, ka zgjedhur si soliste pėr shfaqjet e vitit 2004, balerinėn shqiptare Oriola Islami.
Pashaporta e saj:
Eriola Islami : "Royal Opera House" nė Londėr & "Movin Out" nė Nju Jork
Datėlindja 1995
Vendlindja Tiranė - Shqipėri
Kombėsia - Shqipetare
E gjatė 5'7" 
Pjesa e barkut 24"
Kėmbėt 32" 
Pjesa e gjoksit 34"B 
Numėri i kėmbės  5 
Sytė Kafe e errėt
Flokėt Tė zeza
 
Balerina e shkollės shqiptare tė baletit
    E dalė nga bankat shkollės Jordan Misja nė Tiranė, thuhet se ajo ka qėnė shoqe klase me Klajdi Kadiun dhe mike e Ambreta Toromanit, yje tė baletit shqiptarė nė Itali. Media shqiptare nė Britanė e Madhe ka shkruar se ajo tani zgjodhi Londrėn pėr tė vazhduar karrierėn e saj artistike po aq tė sukseshme sa ajo e miqve tė saj nė Itali. Tani duke prej janarit 2005, nė njė njoftim elektronik thuhet se ajo do t'i ngjetet nė skenėn e famėshme me shumė rrenome nė botėn e artit e tė kulturės nė Brodėay-n e Frank Sinatrės e sa e sa arstistėve tė artit botėror. Broadėya rruga mahnitėshme dhe e shndritshme me dritat e natės dhe me zhurmėn fantastike tė ditės, me teatrot mė me zė nė Amerikė e botė, duke filluar nga muaji Janar do tė ketė nė gjirin e tij tani edhe njė artiste shqiptare nga Londra, me trup tė imėt, nga njė vend i vogėl e cila me talentin e saj dhe kėmbenguljen profesionale bėri qė producentėt amerikanė tė mbeten tė mahnitur nga talenti i saj gjatė qėndrimit disa ditor nė Nju Jork, dhe t'i vėnė pėpara pėr tė firmosur kontratėn njėvjeēare.
 
Nga Tirana nė Londėr dhe rrugės sė famės nė Broadway - Nju Jork
    Ajo, tani ėshtė balerina shqiptare e pėrzgjedhur nė Amerikė , si kėrcimtare me njė bazė shumė tė fortė klasike, dhe mbi kėtė bazė tė fortė klasike ajo ngre lart edhe famėn saj. Qė tė kėrcesh kėtė lloj korografie Islami mendohet se ka njė eksperiencė tė jashtėzakonėshme , pėrfshirė kėtu njė teknikė tepėr tė fuqishme nė fushėn e baletit klasik.
    Duke folur me njė gazetė shqiptare nė Britanine Madhe, balerina shqiptare Oriola Islami ka thėnė se "Ndjehem e lumtur prej nga momenti i marrjes sė lajmit pas konkurimit pėrzgjedhės me koreogrfen Tėayla Tharp. Ishte njė konkurim i vėshtirė dhe shumė i rėndėsishėm. Nė tė morėn pjesė balerinė nga vende tė ndryshme tė Evropės dhe Amerika dhe ajo ishte e vetmja koreografe qė u zgjodh mids njė grupi tė madh balerinash.  Po ashtu ajo mori pjesė edhe nė Amerikė ku u zhvillua njė pėrzgjedhje e tillė, por aty koregografia nuk pati ndonjėrin tė pėrzgjedhur. Mbas pėrzgjedhjes sė Oriolės ishte asistentja e korogrfes Tharp, ajo e cila e njoftoi pėr pėrzgjedhjen e saj dhe se amerikaėn ishin tė interesuar qė ajo tė vinte nė Nju Jork pėr tė dhėnė njė sesion provash pėrpara producentve amerikanė. Kjo bėhėj me qėllim qė koreografia t'i tregonte amerikanėve se fituesja ėshtė e merituar pėr shfaqjen nė "Muvin Ouat". Pėr sa ditė ajo dha shfaqe gjithēka thuhet se shkoj mirė, koreografia dhe producentėt amerikanė mbetėn shumė tė kėnaqur. Nė konkurim kanė marrė pjesė mė shumė se 300 vetė.
 
 Kontrata me Broadway
    Pėr kontratėn ajo ėshtė shprehur se " Ėshtė mė tė vėrtet njė kontarktė e rėndėsishme tė punosh pėr Tėayla Tharp ėshtė njė ėndėrr pėr cilndo kėrcmtarė. Ajo ėshtė njė korografe qė ka punuar me yjet e baletit botėror, njė ndėr ata ėshtė edhe Bereshnikov njė nga yjet e famėshme tė baletit nė botė".
    Media shqipatre, ka pranua se Oriola Islami, ėshtė tėrėsisht e panjohur pėr publikun shqiptare por tejet e sukseshme qė nga Britanija e Madhe, Azejbaxhani, Gjermanija, Franca dhe se fundi Japonija e Amerika. Islami ėshtė ylli i ri baletit shqiptarė qė po ngjit shkallėt e famės dhe ka marrė duartrokitjet e mijėra adhuresve tė saj nė balete tė ndryshme anemban botės.

21 mars, 2005
Shoqata Letrare Libaneze NAAMAN i jep ēmimin e "Nderit" shkrimtarit Naum Prifiti
           BEJRUT - LIBANON : Shkrimtari i mirnjohur shqiptar ne Amerikė Naum Prifti fiton cmim nderkombetar per tregimin DIMRI I URISE, botuar ne anglisht. Cmimi eshte ndare per fituesit e konkursit nderkombetar te Shoqates Letrare Libaneze NAAMAN te shpallur me 19 mars 2005. Keshtu qe shkrimtarit shqiptaro-amerikan Naum  Priftit i jepet CMIMI I NDERIT midis shkrimtarve te njohur French globe-trotter Eric Sauvat; Romanian orientalist George Grigore; Moroccan poet 'Abdus-Salam Misbah, : Armenian Lebanese Aram Sepetjian, Algerian Muhammad Magani.
                      Naji Naaman's literary prizes 2005
            Me 201 pjesmarrės nė konkurim - nga 32 vende me 11 gjuhėt e botės: Arabik, Frengjisht, Englisht, Spanisht, Gjermanisht, Suedisht, Romanisht, Shqip, Kroatisht, Iranisht dhe Armenisht, vetėm tre kėtė sesion fituan ēmimin "Naji Naaman" pėr Literatur 2005 .
           Ēmimin inkurajues jashtė garės e fituan: Rana Abu Sulayman (Jordani), 'Afifa As-Su'aydani (Tunisia), dhe Majed 'Atif (Palestine).
           Ēmimin "Merit" e fituan: Ahmad Ad-Dimnati, Radhwan As-Sa'ihi, Sa'id As-Suqayli, Lubna Al-Manuzi, Muhammad Al-Hassuni dhe Muhammad Ach-Cheikh  nga Moroku; Bashshar 'Abdullah nga Iraku, 'Abdul-Karim Jani Sahar nga Iraku me banim nė  Suedi; Kubra Azadmansh nga  IIrani, Lina Hawyan Al-Hassan nga Syria; Mahjuba Al-Jalassi nga Tunisia; Wannas At-Talbi  nga Tunisia me banim nė Francė; Muhammad Sayf Ad-Dine Al-'Azb  nga Jordania dhe Nada Samara Eid  nga Lebanon.
          Ēmimin "Krijues""Creativity" pėr: Irina Vainovski-Mihai nga Romania; Khalid Al-Jifnawi nga Kuwaiti; Sa'ida Shabbah nga Tunisia; Silke Liria Blumbach nga Gjermania; Sulayman Al-Hukmiyya dhe Ghaliya Khoja nga Syria; 'Abdul-Wahhab Ar-Rami, Muhammad Achwika, dhe Muhammad Sa'id Ar-Rihani nga Moroku..     

         Ēmim "Nderi""Honour prizes"(pėr punė tė kompletuar) (for complete works) :  French globe-trotter Eric Sauvat; Romanian orientalist George Grigore; Moroccan poet 'Abdus-Salam Misbah, dhe shkrimtarin: Armenian Lebanese Aram Sepetjian, Algerian Muhammad Magani, dhe shkrimtarin shqiptaro -amerikan Naum Prifti.

BEQIR SINA


18 mars, 2005

Nje pllake hekuri rreth 610 kilogram godet ne koke dhe le te vdekur gjate punes nje emigrant shqiptar ne Nju Jork

nga- BEQIR SINA (Nju - Jork)

NEW ROCHELLE, N.Y. --Puntori 36 vjeēare nga Shqiperia(Mirdita) Prenga Sander, puntor ndertimor u gjete i vdekur ne distriktin New Rochelle te pjeses se siperme te Nju Jorkut, te henen kur nje pllake hekuri 610 kilogram(800 - pound) nga lartesia e nje muri ku ai po punonte, e goditi ne koke, duke e shembur e lene me pas te vdekur.

    Me vone Qendra Mjeksore e Egzaminimit ne qytetin Westchester - te Nju Jorkut, e ka indetifikuar viktimen si banorin e Yonkers Nju Jork -, duke thene se viktima e ketij aksidenti quhet Preng Sander. Polica e distriktit New Roshell, duke folur rreth indetitetit tha se ai kishte adresen e banimit edhe ne Bridgeport te Konnecticut.

 

Hetimet

   Zyra Federale e Mbrojtjes se Punetoreve dhe Administrata shtetrore e Shendetesis, thane autoritetet njujorkeze, eshte duke bere hetimet rreth vdekjes se emigrantit shqiptar ne rrugen numer 85 ne Crescent. Por, deri tani zyrtarisht nuk ka ndonje prove se vrasja ka pasur ndonje motiv. Ē'ka do te thote sipas tyre se mund te jete thjeshte nje vdekje aksidentale. Policia ka thene se kompania ndertimore njujorkese "Siteworks Contracting Corporation, of Mount Vernon" ka qene duke ndertuar nje mure rrethues per nje parkim automjetesh, dhe mbi mure ka qene nje pllake e madhe metali e ngjitur me betonin, kur, eshte shkeputur menjeher kur ndodhi aksidenti.

 

Policia

   Policia njujorkeze, ka thene gjithashtu se Preng Sander ndoshta ka qene duke punuar e drejtuar pllaken e metalit ne pozicionin qe e ka goditur gabimishte ne koke.  Emigranti shqiptar nga Mirdita, siē mesohet tani u deklarua i vdekur paraditen e dites se marte ne oren 10:12 me kohen e Nju Jorkut, kur por dergjej ne spitalin  Sound Shore Medical Center".

 

 Aksidenti  ne pune ka qen  fatale per emigrantin Mirditore me banim ne New York  

    Burime te aferta me viktimen kane deklaruar Sander Frrok Prenga  nga fshati Munedha e Mirdites, ku me pas familja e tij bashke me shume familje te tjera te kesaj ane jane larguar per motive natyrale ne fshatin Rrile te Lezhes. Ai ka humbur jeten ne pune te henen ne Nju Jork, me daten 14 Mars 2005 duke lene pas vetes gruan e tije dhe jetima dy djemete ne moshe te mitur, perkatsisht 9  vjeēe dhe 3 vjeēe. I njejti burim ka thene se komuniteti shqiptar ka shprehur nje solidaritet te pa kursyer per t'i ardhur ne ndihme familjes ne kete momente zie.

 

Po kush ishte Sander Frrok Prenga ?

   Sipas tyre, Sandri emigron ne SHBA-s, ne vitin 1999 dhe vendoset si shume emigrante te tjer, ne qytetin e New Yorkut. Ai me pune dhe djers arrine jo vetem te mbaje familjen e tij po edhe te gezoje respektin e te gjithve si shqiptar dhe qytetar amerikan, ku me ndihmen e ketyre te fundit dhe punen e tij arrin qe Sandri fiton te drejten e qendrimit te perhershem ne Amerike.  Mesohet se ne percjelljen e tij drejt vendlindjes po ndimojne shume bashkeatedhetaret tane nga New Yorku , Bostoni, Detroiti, Chicago e tjer. Mesohet se po behet gjtheē'ka qe eshte e mundur qe arkivoli me kufomen e emgrantit shqiptar, te dergohet per ne Shqiperi(Lezhe).


AUTORITETET NJU JORKEZE SHPALLIN RAPORTIN PERFUNDIMTAR TE VIKTIMAVE QE PESUAN NE SULMIN TERRORISTE TE 11 SHTATORIT 2001

nga - BEQIR SINA Nju Jork (SHBA - 26 shkurt, 2005)
1,161 - PREJ VIKTIMAVE NJIHEN -1,588 E PA MUNDUR TE INDETEFIKOHEN

MANHATTAN NY; Sipas, City Health Department, thuhet se eshte ky raporti i pare zyrtare qe publikojne autoritetet amerikane, pas sulmeve terrorriste me 11 shtator 2001, mbi Qendren Tregtare Boterore - World Trade Center(New York) duke e quajtur kete edhe raportin perfundimtar.

Ekzamini medikal zyrtarishte thote se ka perfunduar indetifikimin e te 1,161  viktimave, qe humben jeten me 11 shtator 2001 ne World Trade Center . Me kete statistik ata thone se e mbyllen kete kapitull duke mos pas asnje mundesi te indetifikojne ndoshta mijra te tjere. "Ne i dhame fudn me kete rast indetifikimit te kufomave qe pesuan me 11 shtator 2001 - ne "World Trade Center" tha nje zyrtar i FBI Robert Shaler, drejtor i qendres Forensic Biology ne New York. Sipas tij zyrtarishte mund te thuhet se numeri i te vdekureve ishte 2,749 vete, dhe nga keta 1,161 kofoma jane te indetifikuara. Prej nga koha kur u krye sulmi terroriste kjo qender per indeteifikimin pati indetifikuar 1,588 kufoma me eshtrat e te vdekurve. Dhe prej at'here vetem 8 kufoma u indetifikuan. Qendra Forensic Biology ne New York, perdori per indetifikimin e tyre me shume se 10,000 eshtra dhe pjese trupash te vdekurish te gjetura nen gerrmadhat nga kjo ngjarje jane absolutisht te mundur per t'u indetifkuara.


City Health Department, i cili i ka grumbulluar te dhenat nga raportet e ekspertizave dhe te policis quhet i plote. Me ane te ketij raporti, i cili ju shpernda medias njujorkeze, konsiderohet si me i kompletuari, pohojn autoritetet vendore duke thene se numeri i viktimave nga ky sulm e sot ka ndryshuar disa here. Ai(raporti) pate mbrritur ne 2, 825 te humbur me ēertifikat vdekje, e cila eshte poltesuar me vone nga Office of Vital Statistics me 25 janar 2002, date kjo qe tregonte per gati 90% te te humburve, por shifrat tani flasin per ate se kane ndryshuar, pasi qe numeri final njihet ky i sotemi qe shenon ne 2,749 te humbur(te vdekur).


Sipas deklerates, se majorit te Office of Emergency Management, te ciles ne shume raste i referohet dhe raporti thuhet se 968 viktima jane indetifikuar nga egzaminimi medikal ne kohorin e tre vjeteve pas ngjarjes. 2,552 viktima kane qene puntore dite, 394 viktma ose 15% e tyre kane qene gra te rraces se bardhe. Shumica e grave kane qene te moshes 30 -44 vjeē, (34-44 vjeē e viktimave perbejne 36% te te gjitha gjinive), ndersa nje grup i gjetur te humburish, ishte prej 609 viktimash qe indetifikoheshin te moshes 30-34 vjeē. Nga burrat e humbur te cilet kapin shifren 1,593 vet, 166 jane latine-hispanic dhe 128 te zi-black. Nga femrat e humbura, 394 jane te rraces se bardh, 81 latine-hispanic, dhe 79 te rraces se zeze-black.

Nga keta sipas raportit 1,127 viktima ose 43% e tyre qene banore te New York-ut(pese lagjeve-five borough). Mannhattan-i ka humbur 330 rezidente, Brooklyni 283, Queens 242, Staten Island 183 dhe Bronx-i vetem 89.
Nga ishulli i vogel Long Island, ka me shume se te gjitha pjeset e tjera 560 viktima. Health Department nuk dha te dhena per bernda lagjeve. Por, vazhdoi me tej me shtetet federale, duke permendur Nju Jersi-in, i cili ka 25% te
viktimave 662 viktima rezident te ketij shteti.  Ne raport gjithashtu thuhet se ne ēdo tre veta nje eshte nga Nju Jork, dhe nje ne tete viktima, nga
Massachusetts, thote raporti. Nga ky sulme pesuan edhe 511 rezidente te cilet
megjithse ishin qytetare amerikan kishin lindur ne vende te huaja, pra emigrante. Britania e Madhe ka humbur 53 qytetare te sajet,
India 34, Domenica Republic 25, e tjer.

 


Shumica e viktimave thuhet te kene vdekur ne kohen e sulmit terrorist dhe vetem nente prej tyre menodhet se vdiqen ne spital.Raporti eshte i detajuar dhe jep te dhena me te sakta te cilat konfirmojne se:
Gra - 609
Burra- 2,008
Oqeania dhe Azia 165,
Te zi - 207
Latine-Hispanic- 247
Te Bardh - 1,987
Te tjer - 11
Nee Jersey - 662 ose 25% te viktimave
Kenektiket. - 61
Manēesustes. - 81
Manhattan - 330
Brooklyn - 283
Queens - 242
Staten Island - 183
Bronx - 89
Qytetar te huaj jo amerikan rezidetet - 25
SHBA pa Nju Jork-un - 905
Qyteti i Nju Jork-ut - 1,127( tre shqiptar - Mon Gjonbalaj, Simon Dedvukaj dhe Rrok Camaj)
Shteti federal i Nju Jorkut - 560

© CNN. CNN TV Breaking News images of the attack on New York City's World Trade Center towers on September 11, 2001.

 The Total Deaths from the WTC Attack was revised to 2,749.

11 Shtatori 2001, do t'u rikujtoje edhe nje her amerikaneve, por edhe mbar njerezimit, tragjedine me te tmerrshme te ketij millenuimi. Lajmi i asaj dite, shume shpejt perpiu boten, tronditi, e shkerrmoqi zemrat, e te gjithe botes, u perhap ne te gjitha gjuhet, mori jeten e tre mije njerezve te pafajeshem, nga te gjitha racat , kombesit dhe besimet fetare. Midis tyre edhe jeten e tre shqiptarve Mon Gjonbalaj, Simon Dedvukaj e Rrok Camaj.

Ne oret e para te mengjesit( 08-46 minuta me oren e Nju Jork(ut) dhe 02-46 meoren e Prishtines e Tiranes), te 11 Shtatorit 2001, miljona njerez si mizat e dheut, baballare, nena, gjysher, motra e vellezer, bashkeshorte e bashkeshorte, nxenes e student, edhe shqiptare midis tyre, e filluan diten ate dite, si ēdo dite ne kete qytet mahnites, qe gumezhin ne kete ore, si rrall ndonje vend tjeter, si nje koshere blete. Njerezit vraponin, per te hipur ne nje avione, per te hipur ne nje tren, ngjiteshin neper ashensoret e Qendres Boterore te Tregtise, aty ku punonin. Ose, duke shkuar ne pune ne Pentagon, ndertesen e Ministrise se Mbrojtes.

Nje bote e tere ne miniature, levizte e gjitha pa ditur se ēdo te ndodhte ne Nju Jork. Nuk ishin vetem amerikanet, por e gjithe bota, te zinje, te bardh, te verdh e te kuq, Musliman, te Krishter, Ortodoks, Budist, Xhuish(Jewis) qytetare te mbi 90 vendeve, perfshi edhe Shqiperine e Kosoven, dy vende te vogla, me zemer te madhe. Dhe askush, nuk e mendoj dhe as qe i shkonte neper mend, se kjo dite e zakoneshme amerikane, do te sillte nje kob te madh. Ate qe se mendonin, keta njerez, e mendonin terroristet e Al Kaides, Osama ben Laden, synimet e te cileve ishin vetem per te shkaterruar, e t'u merrnin jeten atyre, dhe afro 1,600 te pafajshmeve. Terror i papare, ne perpjekje per te kallur boten, nga verberia qe kan ndaj e ketij vendi, i cili i jep drite e miresi te gjithe njerezmit.

Keshtu, pra, te gjithe pame me lot ne sy te pabesueshmen - 11 Shtatori 2001, qe filloi si nje dite e zakonshme, e perfundoj me shkaterrim total, duke u mbyllur si dita me tragjike e brezit tone. Ajo qe filloi ne ato flake, eshte djegur ndritshem ne mbare boten dhe rritet perdite si nje pishtar i lirise dhe i perkushtimit ndaj lirise , demokracise dhe paqes ne bote. Pas asaj dite, u duk se u zgjua bota, SHBA-s, dhe nje sere vendesh ne mbare boten, jane mbledhur se bashku per t'u ngritur kunder terrorit dhe diktatoreve, per t'u thene terroristeve e rregjimeve terroriste, se fundi i tyre eshte vet-vrasja.

11 shtatori 2001, eshte shpallur me nje vendim te posaqem te Presidentit George W. Bush, si" Dita e Patriotve Amerikan" Pasi ajo ishte nje date qe ndryshoi shume gjera ne bote, dita kur qytetare te pafajshem u sulmuan pa dallim ne New York dhe Washington DC. Ky ishte nje sulm ndaj vlerave te perbashketa, si liria, demokracia dhe toleranca, te cilat i ēmon dhe vlerson, ēdo popull liridashes ne te gjithe boten.


Nje rruge nė Miēingan i vihet emeri i ushtarit shqiptaro-amerikan Gentian Marku

 nga Beqir SINA, Nju Jork - SHBA
WARREN DETROIT MI: Kėshilli Bashkėjak i qytetit Warren, nė shtetin federal veri-lindor Miēingan, tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės,  ka votuar javėn e kaluar nė mėnyrė unanime, qė njėra perej rrugėve tė kėtij qyteti tė marr emrin e dy ushtrave nga ky qytet tė vrarė gjatė shėrbimit ushtarak nė kuadrin e forcave tė armatosura amerikane nė Operacionin "Liria e Irakut". Rruga e re tani, do tė mbajė emrin e dy ushtarėve qė vdiqėn para tre muajėve, tė cilėt kanė qėnė efektivė i forcave marinse amerikanė. Ata janė njėri emigrant nga Shqipėria, dhe tjetri emigrant nga Korea e Jugut, tė quajtur Gentian Marku, 22 vjeēarė, dhe In Kim, 23 vjeēarė. Xhaxhai i koreano-amerikanit, Christopher Kim, nga qyteti  Madison Heights, tha se: "Éshtė njė nder i madh pėr atė dhe familjen e tij - qė njėra prej rrugėve tė kėtij qyteti nė shenjė respekti, tani do tė ketė emrin e nipit tė tij. Kjo rrugė do t'i bėjė nder atij - jamė i sigurtė qė edhe prindrit janė krenarė" thotė, ai pas kėsaj ngjarje.

   "Diēka edhe mė tė rėndėsishme do tė bėjmė me anė tė njė Rezolute, e cila do t'u dedikohet tė gjithė atyre bijėve e bijave amerikanė, qė gjatė shėrbimit ushtarak - po kryejn njė sakrifcė sublime"  ceku media e kėtij shteti se ka thėnė gjatė ceremonisė sė pėrurimit tė rrugės, Presidenti i Kėshillit Bashkėjakė - zoti James Fouts.
Zoti Fouts, tha se: "Qyteti Warren, gjithashtu, do tė marrė nė konsiderat pėr vendosjen e njė pllake pėrkujtimore me tė gjithė emrat e atyre ushtarakve, tė cilėt janė plagosur ose kanė kryer akte tė larta trimerie  nga sulmet terroriste nė Irak e Afghanistan". Mirpo, Ed Bayer, drejtori i planimetrisė sė qytetit, tha se "Kur dhe ku do tė vendoset pėr kėtė Memorial, tha ai, unė nuk jamė ende i sigurtė, por di se sė shpejti do tė zgjedhim ndonjė rrugė nė qytetin tonė - Warren, ka pohuar Ed Bayer.





Nė ceremonin e inagurimit, autoritetet thanė se:"In Kim, vdiq mė 7 dhjetor 2004, "jo nė njė aksident tė zakonėshėm". Ai u vra duke shėrbyer gjatė patrullimit me njė auto ushtarake, si pjestarė i trupave tė Marinės nga batalioni "Marine Corps", nė Operacionin Liria e Irakut". Mė parė u tha se nuk ka pasur shumė detaje rreth vdekjes sė tij?. Por, familja ka mėsuar mė pasė se kamioni 7 tonėsh ushtarak, me tė cilin po transportonte Kim, u godit paprimtmas nga njė predhė e terroristėve, dhe shpėrtheu nė flakė duke marrė jetėn e tij.

Nė vitin 2001- shkolla e mesme" Warren Mott High School" diplomoi emigrantin  koreanojugorin . Kim sipas njoftimeve, ka qėnė shofer ushtarak pėr transportimin e armatimeve nė batalionin e Transportit " 9th Communications Battalion, 1st Marine Expeditionary Force , nga baza ushtarake Camp Pendleton e Kalifornisė.

U.S. Marine Corps Cpl. Gentian Marku


Ndėrkaq, pėr Gentian Markun thuhet se ai  u integrua shumė shpejtė nė jetėn amerikane, kur si njė fėmijė e filloj punėn e kamarierit, nė njėrin prej restoranteve nė qytetin Warren, afėr Detroitit. Marku, emigroj nė SHBA- kur ai ishte veqėse 16 vjeēar, dhe nisi punėn sė parit nė restoratin me emėr "Big Boy", njė restorant ky qė frekuentohej mė sė shumėti, prej ushtarakėve dhe policėve tė kėsaj zone. Ndoshta, mendojnė, ata qė e njihnin nga ky qytet, kjo ka qėnė edhe arsyeja, pse ai u "dashurua" me rrobėn ushtarake, ku edhe mė 25 nentor, tė vitit tė kaluar, ai dha edhe jetėn nėn flamurin amerikan.

Tani pas vdekjes, ata qė njihnin u kanė thėnė medieve tė ndryshme se, ishte e vėrtet se ai ėndėronte gjithmon tė bėhej njė ushtarak i aftė. Kėtė dėshirė prej njė tė riu dinamik, j'a la me plotė kuptimin e fjalės nė dorė gjithė vullnetit tė madh dhe pasionit, pėr t'a bėrė njė ditė realitet. E pikėrishtė kur ai do tė binte nė kontaktet e para me "erėn" e ushtrisė, i inkuadrua pėr her tė parė nė shkollėn ushtarake" U.S. Marine Corps". Nė kėtė shkollė, ai arriti edhe tė kryej studimet, i diplomuar nė shkollėn ushtarake, "Warren Woods Tower", nė 2001, Heroi mė i ri i SHBA-s, u vra nė Fulluxha - Irak, vitin e kaluar duke luftuar, edhe Ditėn e Faleminderimeve "Thanksgiving Day".


Ushtari amerikan me origjinė shqiptare Gentian Zef Marku 23 vjec, ka gjetur vdekjen nė qytetin irakian tė Falluxhas nė datėn 25 nėntor 2004, gjatė luftimeve tė ushtrisė amerikane me terroristėt.  Shqiptaro-amerikani Gentian Zef Marku, nga Piraj i Lezhes,  sherbente ne kompanine "Bravo" te Batalionit te Pare te Marinsave nė Falluxha, u gjetė i vrarė pas njė sulmi nė Falluxha. Ai humbi jetėn mė 25 nėntor, kur nga luftimet pėr tė marrė nėn kontroll qytetin - rebel tė Falluxhas ne Irak lanė tė vrarė atė ditė edhe 10 trupa amerikane. Mė pasė pė Gentian Markun, u tha se "Kjo ka qėnė dhe ėndrra mė e madhe e djaloshit shqiptar, qė nga dita kur iku nga Shqipėria. Qė nga dita kur familja e tij fitoi llotarinė amerikane e u vendos nė Warren tė Detroitit(Miēingan).Sipas tyre ai i'a kishte dalė mbanė, i ndihmuar shumė dhe nga fati, qė t'i shpėtonte skamjes se vendit tė tij, ashtu si dhe qindra e mijra shqiptarėt, qė kanė lėnė vendin e tyre dhe marrė rrugėn e mundimeshme tė gurbetit. Nė kėtė rrugė ai nisi tė ambjentohej me jetėn e re tė ėndėrrva nė "tokėne Eldorados" e cila, pėr tani pas vdekjes, ėshtė shumė e vėshtirė tė "pranohet", ashtu si dhe pėr prindėrit, tė afėrmit, miqėt e shokėt, bashkėatdhetarėt, e i gjithė kombi ynė, nė kėtė ndarje tė dhimbeshme dhe "dhuratė" e ligjeve tė pamėshirėmshme tė natyrės. Gentian Marku, siē e cekem edhe mė lart, kishte pėrfundur me sukses tre vitet e studimeve nė Kolegjin Ushtarakė, nė auditorin e sė cilės e forcoi mė shumė dėshirėn pėr t'u bėrė njė ushtarak i zoti. Aq sa i prindėrit, nuk panė asnjė arsye sepse, ai duhej tė privohej nga jeta ushtarake, ose t'a ndalonin vrullin e tij pėr t'u nisur ushtar drejt Irakut. Babai e pėrcolli tė birin nė luftė, me gjithė bekimin e tij e tė Zotit. Por pėr asnjė ditė nuk e gjeti qetėsinė edhe pse i biri, ngandonjėher i dėrgonte nga telefoni vetem mesazhe shprese, e lajme tė mira deri nė ditėn kur tė tjerėt do i sillnin gjemėn e madhe mė 25 tetor 2004 - "Ditėn amerikane tė Falenderimeve. I larguar prej Shqipėrisė nė vitin 1998, nėpėrmjet Llotarisė Amerikane, Gentian Marku, sė bashku me familjen e tij, Gentiani, asokohe ishte 16 vjeēar ishte vendosur nė shtetin federal Miēigan tė SHBA-sė. Pas mbarimit tė Kolegjit Ushtarak, ai hyri nė Trupat Marinsa, tė ushtrisė amerikane mė datėn 10 shkurt tė vitit 2002 me njė kontratė 4 vjecare, e cila mbaronte nė vitin 2006. Gentian ishte djali i vetėm i familjes dhe ka njė motėr mė tė vogėl se veten. Ndėrkaq, edhe Shqipėria vendi qė e lindi, i bėri tė gjitha nderimet pėr humbjen e birit tė saj si Hero i Amerikės. Varrimi i tij u krye mė tė gjitha nderimet e larta  nė fshatin Piraj tė Lezhės. Mijra vetė u tha se morėn pjesė nė varrimin e tij. Prindėrit,  tė afėrmit, gjyshi dhe xhaxhallarėt, bashkėatdhetarėt tanė nė Amerikė, autoritetet amerikane , tė gjithė sbashku bėnė qė trupi i tij tė kthehej dhe tė varrosej nė vendlindje. Kjo u bė pasi sipas tyre ky ka qenė edhe amaneti i fundit i Gentianit.


E shtunė, 05 shkurt, 2005
DEKLARATĖ
   Ne lidhje me provokacionin e paprecedent te qarqeve shoviniste greke dhe ne veēanti, me kerkesen prepotente te priftit JANULLATOS per nenshtetesi shqiptare, ne deklarojme si vijon:
   Duke pare zhvillimet ne Shqiperi, ne Kosove dhe ne krejt rajonin ballkanik, kuptohet se qarqet sllave dhe greke, shohin me nje xhelozi te erret dhe sens inferioriteti zgjidhjen e ēeshtjes se trojeve shqiptare. Ata shohin me ligesi dhe xhelozi perparimet ne marrveshjet nderkombetare mbi ēeshtjen e statusit te Kosoves, ekuilibret ne Maqedoni, kthesen e forte qe po kerkon te beje vete Shqiperia ne lidhje me qeverisjen e saj shume te perfolur.
   Ketyre zhvillimeve mesa duket qarqet greke dhe ato sllave te cilat imponuan pa te drejte, ne menyre prepotente, agresive, unilaterale, ardhjen e priftit JANULLATOS ne krye te kishes ortodokse shqiptare, po ju pergjigjen me nje kunderlevizje djallezore.
   Kjo manover provokuese, destabilizuese, dashakeqase, me justifikimin se ne Shqiperi duhen mbrojtur interesat e grekefolesve te cilet deklarojne mbi te gjitha se jane shqiptare, ka per qellim konsolidimin e "helmit grek" qe ka mundur te depertoje prej vitesh, ne zemer te shqiptareve, ne Tirane.
   Grekefolesit ne Shqiperi jane me pak se 3% e popullsise dhe sidoqofte nuk mund te konsiderohen te rrezikuar ne klimen liorise dhe barazise se krijuar pas diktatures komuniste qe i persekutoi barbarisht.
   Nese, qarqet panhelenike, pansllaviste duan te shkaterrojne ekuilibrat e brishte te vendosur se fundmi nga shqiptaret, nese ata duan te krijojne tensione ne menyre qe ēeshtja ēame te mos hyje ne axhendat e dipllomacise nderkombetare, qe ēeshtja e statusit te Kosoves dhe trojeve te tjera shqiptare te mos perparoje,
atehere, duke marre parasysh vlerat e kombit, te drejten per vetvendosje, perparim, zhvillim dhe mbrojtje legjitime nga provokacinet e fqinjeve qe kane per qellim,
sabotimin dhe shkaterrimin e istitucioneve dhe democracine e brishte ne Shqiperi,
     Gjykata Supreme e Kombit denon, ne cilesine e agjentit sabotator, qe minon demokracine dhe punon per shkaterrimin e shtetit shqiptar dhe te istitucioneve ne trojet shqiptarefolese, shtetasin e huaj Anastas Janullatos, qe aktualisht mban funksionin publik te drejtuesit te kishes ortodokse shqiptare,
me Denimin Kapital.
    Vendim i marre me 3.02.2005
    Organizata: ZĖRI I TROJEVE SHQIPTARE

E premte, 04 shkurt, 2005
Grekėrit kerkojnė para zyrtarėve tė lartė amerikan shtetėsinė e Janullatosit, nė Shqipėri
Nga BEQIR SINA(Nju Jork-SHBA)
WASHINGTON D.C. Nje axhensi greko-amerikane lajmesh, beri te ditur keto dite, se nje delegacion i lart i nje organizate qeveritare greke(SEA) po viziton Shtetet e Bashkuara te Amerikes. Axhensia e lajmeve MPA - News, nder te tjera njofton rreth kesaj vizite, se Presidenti Boteror i organizates greke SEA, zoti Andrew A. Athens, pasi asistoje ne ceremonin festive te inagurimit te Presidentit amerikan George W. Bush(20 janar) ne kyeqytetin amerikan Washington D.C., ka konkluduar ne kete vizite me nje seri takimesh zyrtare, me kontrapartin e tij amerikan, per te diskutuar pozicionin grek me ēeshtje te tilla, Turqi - Qipro, ēeshtjen e Vorio-Epirit, si dhe nje program qe SEA ka ne plan per sistemin shendetesor ne jug te Shqiperise, ngritjen e nje spitali ushtarak grek, ne zonen e Gjirokastres.
   Nderkaq, kjo axhensi ka pohuar se ne disa takime te nivelit te lart ne Capitol Hill me kongresmen dhe senator, si dhe me zyrtaret amerikan ne Departamentin e Shtetit, zoti Athens, u kerkoj atyre qe ai te marr "kyēin" e mbeshtetjes amerikane, lidhur me aplikimin e Archbishop Anastasios Janullatos ne Tirane-Shqiperi, te behet granti me shtetesine shqiptare ndaj Emineces se Tij Anastasios Janullatos. "Sepse, sipas tij, deri tani Shqiperia, nuk ka nje ligj te qart te njohe shtetesine e Janullatosit, ai ka kohe te gjate qe ka aplikuar dhe nuk ka arritur te marr shtetesine shqiptare", ka deklaruar per axhenesine e lajmeve greke ne Amerike, MPA-News , Presidenti Boteror i organizates qeveritare greke Andrew A. Athens.
 

  Janullatos"Kali i Trojes", vihet ne krye te Kishes ne kundershtim me statutitn e Kishes Ortodokse Autoqefale Kombetare Shqiptare.

    Mbas disa konsultimeve me Qeverine e athershme shqiptare, ajo Qeveri dhe Patriarkana e Stambollit( Patriarch of Constantinople), ne korrik 1992 nominoje Archbishop Anastasios Janullatos, qytetarin grek, te sherbej ne krye te Kishes Ortodokse Autoqefale Kombetare Shqiptare (Albanian Orthodox Church), edhe megjithse se ky akt ishte ne kundershtim flagrant me statutitn e Kishes Ortodokse Autoqefale Kombetare Shqiptare.
   Ne fillim te shekullit te kaluar grindjet mes shqiptareve orthodokse te SHBA-se dhe grekerve orthodokse sollen themelimin e Kishes Autoqefale Shqiptare nga ana e Theofan Stilian Nolit, me nje hierarki te pavarur nga kisha greke e Athines. Patriarkana Orthodokse me qender ne Stamboll dhe e kontrolluar nga grekerit nuk e njohu per me shume se 20 vite Kishen Shqiptare Ortodokse, deri sa u detyrua t'a pranoje ekzistencen e saj ne vitin 1938.
    Grekerit e Shteteve te Bashkuara te Amerikes, shpallen per t'i mvesh "merita" me 30 nentor 2001 - Kryepeshkopin grek te Tiranes Anastasios Janullatos, si fitues te nje ēmimi te pervitshem per te drejtat e njeriut. Motivacioni i ketij ēmimi, sipas grekerve ishte "per impenjimin misionar te Anastasiosit ne Afrike dhe per "rikostruktimin e mrekullueshem te Kishes Autoqefale Orthodokse Shqiptare".
Grekerit e SHBA-se jane konsideruar gjithmone si "ultranacionaliste antishqiptare". Prania e kryepeshkopit Janullatos ne krye te Kishes Shqiptare, si dhe prania e shume prifterinjve nacionaliste greke nen rroben e misionarit ne Shqiperi ka shkaktuar shume probleme, qe shpesh kane sjelle pikerisht shkeljen e te drejtave te njeriut dhe statusin e tyre ne Shqiperi.
    Shpallja "person i padeshiruar" i nje prifti grek, qe bente propagande antishqiptare ne vitin 1994 solli ra-aprezaljen me te tmerrshme greke kunder emigranteve shqiptare. Atehere me shume se 200 mije emigrante shqiptare u perzune dhunshem, u rrahen barbarisht dhe iu sekuestruan kursimet dhe iu grisen te gjitha dokumentat. Vete Janullatosi, ka shkaktuar shume probleme si vendosja e gureve te varreve me mbishkrime greqisht per ushtaret e vrare gjate Luftes se Dyte Boterore. Ngjarjaa shkaktoi nje zemerim te madh ne Shqiperi, te pasuar me spastrime te shqiptareve nga Greqia.
 
Janullatos nderohet nga grekerit ne Amerike, Vatra proteston 
    Kryepeshkopi i Kishes Ortodokse shqiptare Anastas Janollatos, me 17 shkurt 2001 ne Nju Jork para Hotel Hilton ne rrugen e peste, u zhvillua nje proteste e fuqishme e shqiptareve te Amerikes. Nga ora 18.00 deri ne oren 20.00 te asaj mbremje te nje te ftohti polare, dhjetra shqiptar te tubuar para gradaceljeve ne Manhattan, jo vetem kane hedhur poshte vleresimin e shoqates greko-amerikane "Athenogoras", te cilet e kane nderuar ate per kontributin e dhene per te drejtat e njeriut, por kane kerkuar doreheqjen e tij.
   Kete e perforconte dhe deklerata e shperndare nga shoqata atdhetare "Vatra", ne te cilen theksohej se, edhe pse nga Greqia jane perzene rreth 200.000 ēame, kryepeshkopi Janollatos nuk e ka thene ende mendimin e tij. Organizatoret e protestes thane gjate asaj proteste se Anastas Janollatos, eshte nje njeri qe e ka uzurpuar Kishen Ortodokse Shqiptare. Sipas tyre, Janollatos, jo vetem qe nuk e meriton nje ēmim te tille, aq me keq akoma kur dihet se ai ka qene kunder interesimit te NATO-s ne Kosove.
 
     Protesta e vitit 2001 "Janullatos Go Home"
     Ka qene pikerishte Shoqata Atdhetare PanShqiptare e Amerikes VATRA, e udhehequr nga kryetari i saj zoti Agim Karagjozi, ajo qe mblodhi me  2001 edhe dhjetra shqiptar te tjer te te gjitha besimeve, perfshire ortodoksit shqiptare me banim ne Nju Jork, dhe kreu oraganizimin e sukseseshem te protestes me moton "Janullatos Go Home". Kjo per arsyen se edhe kryetari i saj i pare ka qene Fan Noli, themeluesi i Kishes Ortodokse Autoqefale dhe nje nga themeluesit e Vatres. Protestuesit ishin vendosur ne trotuarin perballe hotelit Hilton - ku zhvillohej ceremonia dhe ne duar mbanin pankarta te ndryshme te shkruara ne anglisht e shqip. Mes tyre binin ne sy parrulat: "Jonulllatos eshte koha per t'u larguar", "Ne jemi ortodokse shqiptar dhe jo greke", "Anastasi ka uzurpuar kishen tone Autoqefale" , "Janullatos go Home" e tjera si keto. Ne mes te protestuesve ishin vendosur flamuj shqiptar dhe amerikan.

E marte, 18 janar, 2005
Ceremonia e inagurimit te Presidentit amerikan, feste per demokracine dhe lirine Amerikane
Nga BEQIR SINA(Nju Jork - SHBA)
"CAPITOL HILL" - Washington D.C. :Presidenti i 43-te i Shteteve te Bashkuara te Amerikes, George W. Bush, ne kryeqytetin amerikan Washington, D.C. me dt.20 janar 2004, diten e Ejte, do te beje inagurimin e dyte, kur ne qender te ketij inagurimi perseri do te jete lufta e gjate kundra terrorismit nderkombetar, paqja dhe demokracia. " Kete vite Bush, thuhet se do te beje betimin nen slloganin " Kremtojm Lirine - e Nderojme Ushtaret amerikane" tha Jeanne Phillips, kryetarja e komitetit te 55- te, te ceremonive presidenciale.
Inaugurimet e presidenteve jane te sanksionuara ne Kushtetuten e Amerikes. Aty thuhet se presidenti duhet te perserise betimin prej 35 fjalesh, ne te cilin premton se do te ā€œruaje dhe mbroje Kushtetuten e Shteteve te Bashkuara.ā€ Presidenti duhet te beje betimin me 20 janar.
Para vitit 1937, inaugurimi i presidentit zhvillohej me 4 mars.
Inaugurimi i pare presidencial u zhvillua ne 1789, kur presidenti i pare i Shteteve te Bashkuara beri betimin ne New York. Presidenti Washington u be nismetar i nje numer traditash me rastin e kesaj dite, ku perfshihet berja e betimit duke vene doren mbi Bibel. Ceremonia e inaugurimit do te zhvillohet ne pjesen perendimore te Kapitolit. Kete tradite e vendosi i pari, presidenti Ronald Reagan, ne vitin 1981. Para kesaj, ceremonia e inaugurimit zhvillohej ne pjesen lindore te Kapitolit, perballe Gjykates se Larte. Pasi ben betimin, presidenti mban nje fjalim, i cili zgjat 15 - 20 minuta. Fjalimin me te shkurter me rastin e inaugurimit e ka mbajtur George Washingtoni ne vitin 1973, kur foli per afro 2 minuta. Fjalimin me te gjate e ka mbajtur William Henry Harrison ne vitin 1841. Ai foli per afro 2 ore.. Kete vit 11 mije vete do te marrin pjese ne parade, perfshire edhe 14 banda dhe pjesetare te forcave te armatosura..
Programi festive
Ne mjedisin festiv do te ngrihen ne te gjithe kryeqytetin amerikan Washington D.C. nente ballo inagurale, ku presidenti Bush do te pershendes te gjitha shkurtimisht. Ne kete feste, do te kete koncerte per te rinjet, parada festive, dhe shkrepje spektakolare me fishekzjarre. GjithƧka do te kulmoje me daten 20 janar ne oren 12:00 te mesdrekes, me betimin e Presidentit Bush.

President George W. Bush dhe "Gruaja e Parƫ" amerikane Laura

Me 18 Janar do te zhvillohet koncerti special kushtuar trupave amerikane, i quajtur "Military Gala
Me 19 Janar do te kete shfaqje komedie shoqeruar me pjese muzikore dhe variete artistike.
Me 20 Janar Trupat artistike e muzikant te ushtrise amerikane, do te luajn marshe ushtarake deri ne betimin e presidentit dhe do te vazhdojne me pase gjere ne oret e vona te mbremjes
Greg Jenkins, Drejtori Egzekutiv i Komitetit Inagural Presidencial , tha se kete vit 2000 antar te familjeve te ushtarakeve amerikane, qe sherbejne ne Irak e Afvaganistan jane ftuar te marrin pjese ne kete ceremoni inagurale.
Presidenti George W. Bush, do te betohet para shefit te Gjykates se Larte, prokurorin William Rehnquist .Betimi do te behet para antareve te familjes, antareve te kabinetit, administrates, Senatoreve, Kongresmenve, antareve te tjer te Gjykates se Larte, Trupit Diplomatik te akredituar ne SHBA, dhe mysafirve te tjer nga vendi e bota . Prifti Dr. Luis Leon, do te drejtoj ceremonin e betimit. Nderkaq bekimin do t'a beje prifti Kribyjon Caldwell . Hymnim kombetar amerikan, do t'a kendoj Mezzo-Sopranoja, Susan Graham dhe Denise Graves . Gjate betimit skuadroni i gardes kombetare, do te shtjer me topa ne ajer 21- here, ne shenje pershendetje. Dy bandat muzikore te ushtrise amerikane" Army Herald Trumpets" dhe "U.S. Marine Band " do te luajn pjeset ā€œFour Ruffles and Flourishesā€ dhe ā€œHail to the Chief.ā€
Greg Jenkins, thote se tani po punohet ne te gjitha drejtimet, qe ky eveniment te mos politizohet, por te jete nje eveniment" bi-partisan celebration" tha ai. Sigurimi e ceremonise do te jete i paprecedent - per te cilin jane vene ne dispozicion 30 deri ne 40 miljon dollar amerikan, shpenzime suplementare. Jeanne Phillips, nga Teksasi, eshte veterane e organizimit te ketyre ceremonive. Ajo ishte drejtore egzekutive, ne inagurmin e zotit Bush, edhe me 20 janar 2001, si dhe me 20 janar 1989, ne ate te babait te ketij sot, presidentit te 41-te, George Herbert Walker Bush . Zonja Jeanne Phillips, u ka thene gazetarve amerikane, se Presidenti Bush dhe "Gruaja e Pare" Laura jane te interesuar ne te gjitha nivelet per mbarvajtjen e ceremonise se inagurimit, te Presidentit, diten e Ejte 20 janar 2004. Nje komitet special per kontrollin e punes prej 400 -500 vetesh, eshte i angazhur ne kryeqytetin amerikan Washington D.C. tha ajo. Duke vijuar se dhe mijra te tjere vullnetar, kane shfaqur gatishmerine te sherbjen ne detyra te ndryshme, gjate ceremonise.

Tragjedia dhe komedia me motin, ne diten e inagurimit te presidenteve amerikan
Meteorologisti i njohur amerikan i kanalit televizive "MSNBC", Sean McLaughlin , tha se koha ditet e ceremonise, do te jete nje ne qytetin e mes Atlantikut, si ajo e te gjitha ceremonive, qe jane zhvilluar deri tani - nga"tragjedia" deri tek "komedia". Ai e beri kete parashikim me humor, duke ju referuar ndryshimeve te menjehershme dhe te paparshikueshme te motit te lige, ne keto dite fund-janari, qe sjellin me pase dhe momente historike. Meteorologisti Sean McLaughlin, solli edhe pjes nga hsitoria tragjike, e ceremonise inagurale tek presidentet amerikane, kur kujtoj faktin se me 20 janar 1841, preidenti Harrison vdiq nga pneumonia nje muaj pasi beri betimin. Sepse , ai refuzoj te vishte kapoten ne ceremoni, tha ai. Por, nga tragjedia tek komedia, eshte vet moti i lige ose i mire gjate ketyre diteve. Ajo, qe ka luajtur rolin kryesore ne te gjithe historine e quajtur "Presidential Inaugurations", thote meteorologisti i rrjetit televizive amerikan Sean McLaughlin.

Ne 1961, mijra njerez i lane autoveturat ne mes te rruges, pasi ate dite gjate ceremonise inagurale te Presidentit Kennedy, ra rreth 8 inche bore. E vetemja dite me e bukur e ketyre ceremonive, eshte ajo kur u zhvillua ceremonia e inagurimit te Presidentit Ronald Reagan, 55 degree, ishte me 20 janar 1981. Dhe me e ftohta ne historin e tyre, shifet ajo e 20 janarit te dites si inagurimit te Presidentit, ishte pikerishte pas 4 vjeteve te Reaganit, temperatura ra athere deri 7 degree. Kesaj rradhe nje ne 20 shance ka mundesi te bjere bore, me 20 janar. Dhe tre nder 10 shance te mbaje kohe shume e keqe, thote metrologisti McLaughlin.

Siguria do te jete nga me te veqantat deri tani
Sekretari i Sigurise se Brendeshme Tom Ridge, dhe gjeneral Golen Jackman, komandat i trupave ushtarake te distriktit Washington D.C. do te komandojne sigurine e inagurimit te President Bush. 10 mije ploice te uniformes, 2,500 trupa ushtarake, agjente te sherbimeve te fshehta, qente nuhates(bomb-sniffing dogs) porta me dedektor, e tjer do te kontrolljon rrugen dhe sheshin ku do te zhvillohet parada, si dhe aktivitetet e tjera per nder te dites se inagurimit te Presidentit Bush. Zyrat federale, zyrat e institucioneve private, lokalet dhe qendrat e tjera institucionale pergjate rruges Pennsylvania Avenue, ne afersi me ndertesen e Shtepise se Bardhe, do te jene te mbyllura ate dite.
.Forcat e Sigurise se Brendeshme, aeroplan vezhgimi, helikopter te policise, do te patrullojn ajrin. Nga lumi Potomac anijet e ushtrise e policise do te patrullojn ujrat perqark D.C.. Perpara Shtepise se Bardhe jane parashikuar te mblidhen rreth 250,000 njerez, dhe pergjate rruges Pennsylvania Avenue rreth 500,000 njerez thane burime zyrtare nga festa. Aeroporti nderkombetar i Washingtonit "Dulles" do te pezulloj disa fluturime te mesdites.
    Sekretari i Sigurise se Brendeshme Tom Ridge, i pyetur per koston e sigurise se kesaj ceremonie, tha se "nuk jame i saket me shumen, por di qe vetem siguria do te kushtoje miljona dollar". Ndersa krybashkejaku i Washngton D.C. Anthony Williams, saktesoje zyrtarishte se kostoja e sigurise se kesaj ceremonie eshte $17.3 million. Police dhe ushtar te armatosur rende, tha ai do te jene te vendosur ne shkallet e tribunes, ku presidenti Bush do te beje betimin per mandatin e dyte. Susan Lacz Niemann, shefja e restorantit "Ridgewells Catering Company", thote se kompania e saj ka pergatitur ushqimet e festes ne ballot.
Fakte rreth figures me eminente ne SHBA-s, Presidentit George W. Bush gjate madatit presidencial
George Walker Bush, Presidenti i 43te i Shteteve te Bashkuara te Amerikes, eshte 58 vjeƧ. I martuar ne gushte te 1977 me Laura Welch - Bush 49 vjeƧe. Kane dy femije binjak, dy vajza qe quhen Jenna dhe Barbara. George Walker Bush, eshte femija i presidentit te 41-te, George Herbert Walker Bush dhe e Barbara Bush. Ka bere gjate mandatit te pare te tij 45 vizita ne fermen e tij Crawford, Texas, prej kur edhe mori detyren e preisdentit me 20 janar 2001.
Jashte Shtepise se Bardhe, ne SHBA-s, shtetin, qe ka vizituar me shume se 44 here eshte Pennsylvania. Ka dhene 17 konfernca shtypi vetem. Me aeroplanin e Presidentit Air Force One prej kur mori detyren e preidentit te Amerikes, ka kryer 226,544, nga 745,066, miles qe kishte ky aeroplan me 2001. Ka firmosur dy luftera, ne Afvganistan dhe Irak. Gjate presidences se tij ka shkurtuar 1.75 trillion dollar takasa.
413 billion dolar, ka qene deficiti shtetėror gjate mandatit te tij te pare. Kane humbur punen gjate mandatit te pare 122,000, njerez ne Amerike. 1,355 eshte numeri i te vrareve ne Irak, prej muajit mars 2003. Dhe 10,372, eshte numeri i te plagosurve ne Irak e Afvaganistan. Gjashte here ka vizituar qendren e madhe spitalore ushtarake Walter Reed Army Medical Center , duke vizituar ushtaret e plagosur ne Irak dhe Afghanistan.
Ka prone te tijen ne fermen Crawford ne Texas , me nje siperfaqe 1,583 hektar. Ka vizituar gjate presidences se pare, 41 vende jashte Shteteve te Bashkuara te Amerikes, perfshi ketu edhe Kosoven. Nuk ka vizituar deri tani vetem tre shtete ne Amerike, Vermont, Idaho dhe Rhode Island. Ka marr pjese ne kater shtete, ne dreka te shtruara per presidentin deri tani.

Gjendet i vetėvarur pas nje peme ne kushtet e deshperimit, nje shqiptar 42 vjecar ne Queens - New York
Maple Grove Cemetery - Kew Gardens(Queens) Policia njujorkeze, thotė se njė shqiptar 42 vjeēarė, ish dertarė(doorman) nė gjendje tė thellė dėshpėrimi, pas ndarjes(divorces) me gruan para dy vjetėve, mė nė fund i dha edhe fund jetės, dje, kur sipas policisė dhe deshmitarve okular, ai pas njė thirrje telefonike prej njė kalimtari ėshtė gjendur, i vet-vrarė. Policia, me kėtė rast saktėsoi, si personi i varur, u gjend pasi kalimatri e telefonoi policinė, se kishte parė njė njeri tė varur nė njė pemė, pėrkatėsishtė, brenda tek kompleksi memorialit, tė varrezave publike tė quajtuara,"Maple Grove Cemetery", nė bllokun e banesave Kew Gardens, nė lagjen njujorkeze Queens.

Policia, thotė se shkoj menjėher nė vend ngjarje, nė Maple Grove Cemetery nė Kew Gardens, dhe pasi rrethoi vendin, fiillloj edhe hetimet rutinė qė kryhen nė raste tė tilla. Policia, dhe hetuesit, thanė mė pasė se personi i gjetur i vetvarur ėshtė indetifikuar. Ai sipas tyre rezulton tė jetė qytetari njujorkez, Gjovan Hoti. Dorazi me njė litar tė verdhė, tė pėrgatitur nė formėn e njė laku, duket se e ka vendosur nė qafė atė, lidhur pas degeve tė pemės, ku edhe ka kryer vetė- varjen, thotė policia.

 E motra e viktimės : "Ai ėshtė vetėvarur...!?!"
Nėrkaq, e motra e tij Marija Ljucaj, ardhur nė vendngjarje tė "tėrheqi" kufomėn e vėllait, i tha policisė, se vėllai i saj ka punuar pėr 14 vjet nė 240 Central Park South - Manhattan, por ishte larguar nga puna dy vjet tė shkuara, pasi kishte pėsuar dėmtime nė shpinė.

"Ai jetonte i vetėmuar dhe i dėshpėruar, prej kur dhe u nda nga gruaja dhe fėmijėt, thekson e matra, gjithashtu unė tha ajo, mendoj se ai kishte njė tė keqe tė madhe qė e "mbante nė zemer", ka thėnė kėshtu e motra e viktimės, Marija Ljucaj

 " Mė tej e motra e Gjovan Hotit, Marija, u ka thėnė gazetarve njujorkez, se vėllai i saj qė ka disa vjet i divorcuar me gruan  mbasi zhvilloj gjyqin e ndarjes, u patė dėnuar sipas ligjeve tė drejtėsis amerikane qė tė mbuloj shpenzimet e djalit 13 vjeēarė. Ajo,  foli para gazetarve nė gjėndje shoku, duke drithėruar " Jamė thellėsisht e trazuar shpirtėrisht, kurrė nuk mund t'a besoj se ēfarė na ka ndodhur," tha Marija Ljucaj, duke vijuar, se i vėllai i saj ishte jo vetėm njė vėlla, por edhe njė shok i mirė, njė dajė i mirė i djalit tim pesė vjeēarė, njė njeri qė donte vetem t'u bėnte mirė tė gjithėve", ka pėrfundur ajo duke qarė kėtė humbje tė tmerrshme, pėr atė dhe familjen e saj.
BEQIR SINA
New York - USA


Humbi jeten ne Kanada, njeri prej piloteve me te sukseseshem i dalluar me 1999-en, per bombardimet ndaj Serbise 
 Cap. Miles Selby pilot kanades, qe do t'a qaj edhe populli shqiptar
Nga BEQIR SINA(Nju Jork - SHBA)
Moose Jaw -Saskatchewan (KANADA) Nje lajme i keq e perfshiu floten ajrore kanadese, javen e kalur(te premten 10 dhjetor 2004). Gjate nje ushtrimi spektakolar me skuadren e aeroplaneve "Snowbird Flight Demostration Team", nje avion i ketij sqadroni prej lartesise 1000 metra, humbi kontrollin dhe u rrezua. Si rezultat i kesaj fatkeqesie tragjike, u tha ne njoftimin e Ministrise se Mbrojtjes Kanadese, nje pilot vdiq(Cap. Miles Selby 31 vjeēare nga Tsawwassen B.C) dhe nje tjeter (Chuk Mallet 35 vjeēare nga Edmonton) shpetoj, me demtime te vogla pa rrezik per jeten. Aksidenti ndodhi ne afersi te qytetit Mossabank 16 km ne jug te bazes, ku edhe po zhvilloheshin demostrimet," Snowbrid", ne Moose Jaw -Saskatchewan. Si ky aksident dhe me te njejtin tip aeroplani ushtarak, ka ndodhur per her te fundit ne Kanada, me 1998, kur tragjikisht humbi jeten Cap Michael VandenBos, thane te njejetat burime ushtarake, nga Kanadaja.
        --- Kapiteni Cap. Miles Selby, 31 vjeēare, nga Tsawwassen, British Columbia, eshte pjesamares i dy demostrimeve te meparshme po kete vit, demostrimeve spektakolare ne Kanada, te quajtura "Snowbirds" qe mbahen ne te njetin sesison per ēdo vit. Gjate ketij sesioni(2004), ai kreu dy her fluturime me skudronin No. 4 jet dhe No. 8 aircraft si dhe Opposing Solo.
         ---- Piloti me graden kapiten i pare Cap. Miles Selby, te cilin vdekja e zuri ne moshen 31 vjeēar, u be antar i forcave ushtarake Kanadese " Canadian Forces" me 1991, pasi kreu akademin ushtarake, per oficer aviacioni, ne shkollen ushtarake "Regular Officer Training Plan (ROTP)". U diplomua me pase , ne Kollegjin Ushtarak Mbreteror te Kanadas "Royal Roads Military College" me 1995. Mbasi ai mori te diplomen per fluturime luftarake me avion bombardues, u zgjodhe nder pilotet me te mire, dhe njihej njekohesisht sipas motivacionit te Ministrise se Mbrotjes se Kanadas, si piloti me i kualifikuar ne bazen ushtarake, ne Cold Lake, te Albertes, per drejtimin e avioneve bombardues te skuadronit "416 Tactical Fighter Squadron ".
...kliko mbi foto pėr pamje tė zmadhuar.
Miles Selby piloti bombardues nga me te sukseseshmit, mbi strofkullat ushtarake e paraushtarke serbe
     --- Eshte konsideruar, si nje nder pilotet me te sukseseshem dhe me te perpiket, te kualicionit te NATO-s, ne maj - qershor te vitit 1999 ne Kosove. Capt. Selby, eshte njohur gjate ketyre suleme ajrore, si piloti qe kreu me shume fluturime bombarduese gjate bombardimeve, te strofkullave ushtarake, e paraushtarake serbe ne territorin e serbise. Perkatesishte, gjate luftes 78 ditore, kundra caqeve te kryekasapit te Ballkanit, ish diktatorit te rrezuar Sllobodan Millosheviqit. Qe siē dihet, tani ai eshte "antar" i burgut te "fameshem" nderkombetar, ate per Gjykimin e Krimineleve te Luftes ne ish "Jugosllavi", ne Hage. Millosheviqi, eshte nje kryekriminel i deklaruar, mbi te cilin rendojne krime nga me te rendat ndaj njerezimit. Ai eshte pergjegjes per vrasajen, dhunimin, torturimin, djegejen dhe shktarrimin e familje shqiptare ne Kosove, te djegjes e rrenimit te qindramijrave shtepive te shqiptarve, te Kosoves. Largimin dhe perzenjen me force nga shtepit e tyre, te me se nje miljon shqiptarve autokton te Kosoves, femije gra, e te moshuar.
     --- Ne kete lufte nga me te sukseseshmet ne historin e lufterave, qe ka pare njerezimi, e cila, me , NATO-n, dhe aleatin e mikun tone te perjeteshem Shtete e Bashkuara te Amerikes, e veqanerishte ish udhehqesit te saj Presidentit Wlliam Jefferson Clinton, e Ushtrine Ēlirimtare te Kosoves, shenuan dhe lirine e Kosoves, e largimin historik njeher e pergjithmon te Serbise, nga Kosova.
--- Perkatesishte ne ate lufte patjeter, qe sot, populli shqiptar ne Kosove e kudo do te kujtoje me respekt dhe do te perulet thell perpara te gjitheve atyre, qe luftuan por edhe atyre qe dhane edhe jeten per kete dite. Ndaj edhe ne sot, besoj se perulemi e nderojme me respekt, Pilotin kanades Cap. Miles Selby, i cili, u nda fatkeqesisht nga jeta, nga nje aksident tragjik ajror, ne moshen 31 vjeēare. Nderojme me kete raste vepren e tij, aktin e larte qe kreu, i respektojme bombardimet e tija te guximeshme me fluturaket bombardues, te tipit CF-18 Hornet, te cilat patjeter qe dhane kontributin etyre ne gjunjezimine Serbis, ndaj Kosoves..
--- Piloti kanadaes, i cili deri ne diten e vdekjes se parakoheshme, kreu me disa aeroplane ushtarak, si nje "zog bore" 2,650 ore fluturime, perfshire ketu edhe te gjitha ato ore flutirime e bombardime ndaj Beogradit. Me bombarduesit CF-18 Hornet, ai me 2001 u be komnadat i bazes, ne skuadriljen "441 Tactical Fighter Squadron" ne Cold Lake, Alberta. Ai ka marre pjese ne disa manovra ushtarake te perbashketa te avioneve te NATO-s, ne programin "Tactical Leadership Program" ne Firence(Itali), Bruksel(Belgjke) dhe ne te fundit program "Mass Attack Lead Upgrade" ne 2002.

Nė Karlskrona: dhjetor, 2004
Prezentim i suksesshėm i shqiptarėve nė “LOVE”
          Grupi i fėmijėve ”Fėmijėt e lirisė” udhėhequr nga mėsuesja Hyrije Sheqiri edhe sivjet me sukses ka prezentuar vallen shqipe para njė publiku tė gjėrė suedez nėpėr shumė manifestime lokale dhe rajonale.Kėshtu ishte edhe ditėn e premtė mė 10 dhjetor 2004 kur ky grup u prezentua nė koncertin e madh me titull “LOVE”, pra qė sivjet i kushtohej dashurisė. Ky koncert vjetor u mbajt nė Sallėn Koncertale tė qytetit Karlskrona. Nė kėtė koncert u paraqitėn dhjetra grupe fėmijėsh e tė rinjėsh suedez, tė shoqatave dhe shkollave tė ndryshme tė muzikės nga Karlskrona dhe regjioni i Blekinges. Nė mesin e tyre u prezantuan edhe grupi teatror “Akacia”, kėngėtarė e artistė profesionistė shumė tė njohur, nė mesin e tė cilėve edhe poeti Rizah Sheqiri i cili lexoi disa nga poezitė e tij pėr dashurinė. Organizator i programit ishte Shoqata Muzikore ”Spider”. Nė bashkėpunim me ”Musik i Blekinge” dhe Komunėn e Karlskronės.
       Edhe grupi ”Fėmijėt e lirisė”: Arbnora, Vlora, Mimoza, Albulena, Arta dhe Donika, vallėzuan shumė bukur dy valle shqipe; ”Shotėn” dhe ”Vallen e nuses”. Por, fėmijėt dhe tė rinjėt shqiptar nė kėtė manifestim u prezentuan me shumė sukses jo vetėm me vallen shqipe, por ata ishin pjesėmarrės edhe nė shumė grupe tjera, duke filluar nga grupi i mė tė vegjėlve ”Glitter” (Shkėlqimi) tė udhėhequr nga Yllka e ku vallėzoi edhe Vanesa katėr vjeēare dhe deri tek grupi Shadow breakers, ku poashtu break dance vallėzuan tė rinjėt tanė.
      Ky ėshtė njė ndėr shembujt mė tė mirė tė integrimit dhe tė komunikimit ndėrkulturor, kėtė mendim e ndanė edhe 600 tė pranishmit qė i ndoqėn me interesim dy shfaqjet e kėsaj mbrėmje nė Sallėn Koncertale tė Karlskronės.
      Nė fund po themi se shumė pjesėmarrės lavdėruan pjesėmarrjen dhe kontributin e shqiptarėve nė tėrsinė e nė cilėsinė e kėtij manifestimi tė cilin me artikuj shumė afirmativ e shėnuan edhe dy gazetat ditore rajonale tė Blekinges/.
© Rizah Sheqiri
nga ngjarja:...kliko mbi foto pėr pamje tė zmadhuar.

 

Dy ngjarje tė mėdha tė kulturės shqiptare nė Suedi
20 nėntor, 2004

    Pėr herė tė parė Ēmimi "Kosovė-Rexha Bala" iu nda poetit e shkrimtarit Rizah Sheqiri, shpėrblimi i parė pėr poezi iu dha poetit e pėrkthyesit suedez Ullmar Qvickut, promovimi i librit tė tė cilit u bė mė 21 nėntor nė Trelleborg.

     Ditėn e shtunė (mė 20 nėntor 2004) nė vigjilie tė Festave tė nėntorit, nė Malmö tė Suedisė u mbajt Festivali i katėrt i Poezisė dhe Muzikės Shqiptare. Nė kėtė festival me punimet e tyre garuan dhjetėra krijues nga Suedia e nga Norvegjia. Nė mesin e tyre edhe krijues suedez.
     Pėr herė tė parė nė kėtė festival u nda Ēmimi "Kosovė-Rexha Bala". Ky ēmim i kėtij festivali sivjet iu nda Rizah Sheqirit, poetit dhe shkrimtarit tonė mė tė frytshėm nė Skandinavi dhe mė gjėrė.

Si rėndom, juria nė pėrbėrje Atdhe Gashi, Ahmet Bella e Hajdin Abazi, i ndau tri shpėrblimet pėr poezitė mė tė mira tė mbrėmjes dhe shpėrblimi i parė me kėtė rast iu nda poetit e pėrkthyesit suedez Ullmar Qvickut. Nė kėtė manifestim e nderoi me pjesėmarrjen ee tij edhe Ambasadori i Shqipėrisė nė Suedi z. Shaban Murati.

    Njė ditė mė vonė u organizua edhe njė aktivitet tjetėr letrar e kuklturor dhe pikėrisht nė qendėr tė vėmendjes ishte miku i madh i shqiptarėve -Ullmar Qvick.
    Ditėn e diel, mė 21 nėntor nė Trelleborg u bė promovimi i librit tė Ullmar Qvick-ut "Mera hjältemod än vete, Mė shumė heroizėm se sa grurė". Siē dihet ky libėr ka zgjuar vėmendje tė dukshme ndėr lexues, dhe kjo u pa edhe nga recensionet dhe shkrimet kritike tė shumė pjesėmarrėsve tė cilėt gjatė promovimit u paraqitėn me fjalėn e tyre rreth kėtij libri qė u ēmua si njė libėr i rėndėsisė sė ve
ēantė pėr shqiptarėt./a.u.


Mbreti Afvgan  Mohammad Zaher Shah dekoron Shqipe Hebibin  
Shqipe Hebibi dhe dy kolegėt e saj, Aneta Flanigan dhe Anxhelito Najan janė dekoruar tė enjten nė Kabul me medaljen e artė mė tė rėndėsishme tė Afvganistanit nga ish-mbreti afvgan. 
Nga BEQIR SINA (27 nėntor, 2004 -  Nju Jork - SHBA)
Kabul Afvgahanistan :  Tre punonjėsit, e Kombeve tė Bashkuara tė liruara kėto ditė, nė Afghanistan, pėrfshirė dhe shqiptaren nga Kosova Shqipe Habibi, janė nderuar dje nė kryeqytetin afvgan Kabul, me medaljen e artė tė mbretėrisė Afvgane, nga ish monrku i kėtij vendi Mohammad Zaher Shah.

Mbreti Mohammad Zaher Shah, nderoj nė praninė e shumė personaliteteve shtetrore afvgane, dhe atyre ndėrkombėtare - NATO-s, OKB-s, nė mesin e tyre edhe presidenti i sapo zgjedhur Hamid Karzai, ka marr pjes nė kėtė ceremoni, kur dy prej tre tė nderuarave Annetta Flanigan nga Irlanda e Veriut dhe Shqipe Hebibi prej Kosove, thuhet se e pranuan medaljen presitigjoze nė pallatin mbretėror nė Kabul.
 Ndonėse, diplomati filipinas Angelito Nayan, i cili nuk ndodhej nė kėtė ceremoni pasi po udhėtonte me gjithė familjen drejt Filipineve , e pranoj me kėnaqėsi medaljen e artė tė mbretėrisė "Sayed Jamaluddin Afghan" nėpėrmjet nėnpunėsve tė zyrės diplomatike Filipinase, nė Kabul teksuan njoftimet nga Kabuli. Medalja e artė e mbretėrisė Afgane "Sayed Jamaluddin Afghan", ėshtė ēmimi mė i lartė i kėtij vendi, dhe i kushtohet prej shekullit tė 20 tė shkollės islame.

     Tė tre ish- pengjet, tė cilat u mbajtėn pėr afro katėr javė peng nga njė grup pengmarrėsish Afvgan, pas marrjes sė medaljes sė artė "Sayed Jamaluddin Afghan", akorduar nga mbreti i Afghanistanit Mohammad Zaher Shah, u shprehen tė lumtur pėr kėtė nderim dhe falenderuan Zotin dhe popullin Afvgan, forcat ndėrkombėtare dhe tė gjithė ata qė kontribuan nė lirimin e tyre. Z/dhėnsi i Kombeve tė Bashkuara nė Afghanistan, Manoel de Almeida e Silva, pasi falenderoj mbretin e Afghanistanit Mohammad Zaher Shah, Presidentin Hamid Karzai, dhe autoritetet ndėrkombėtare, gjithė popullin Afvgan, tha se "kjo ėshtė njė nga ditėt mė tė gėzueshme jo vetėm pėr tre pengjet tė cilat sot janė tė lirė, por pėr tė gjithė ne ".

Autoritetet e Kombeve tė Bashkuara bėnė tė ditur prej se kur ata u rrėmbyen se tre punonjėsit tė kėsaj organizate qė qenė tė rrėmbyer, nė kryeqytetin e Afganistanit- Kabul, nga persona tė paidentifikuar. Po tė njėjtat autoritete, tre ditė mė parė,  thanė se tė rrėmbyerit janė liruar. 

Tė tre punonjėsit e Kombeve tė Bashkuara, tė rrėmbyer tre javė mė parė nė Afganistan, midis tė cilėve edhe Shqipe Hebibi nga Kosova, u konfirmuan se  u liruan por asnjėher nuk u sqaruan rrethanat tė cilat ēuan deri nė lirimim, dhe koha se kur janė liruar, pėr tė cilat tani ka mjaft spekullime dhe mbeten ende tė paqarta.

Ata vetėm kanė thėnė se pengjet e liruar ndodheshin nėn kujdesin e mjekėve nė njė spital fushor tė Natos nė Kabul. Mė parė u tha se rrėmbyesit kishin kėrcėnuar se do t’i vrisnin pengjet nėse nuk liroheshin 26 tė burgosur talebanė qė mbahen nga autoritetet amerikane dhe afgane. Tė tre punonjėsit e zgjedhjeve, shqiptarja Hebibi, njė grua nga Irlanda e Veriut dhe njė filipinas, u rrėmbyen nė Kabul mė 28 tetor.
Autoritetet thanė se e rrėmbyera ėshtė Shqipe Habibi nga Peja e cila ndodhej nė Kabul qė nga vjeshta e vitit tė kaluar. Ajo mė parė ka punuar pėr Misionin e Organizatės pėr Sigurimin dhe Bashkėpunimin nė Evropian nė Kosovė, ndėrsa nė Afganistan bėnte pjesė nė personelin e Kombeve tė Bashkuara dhe ka punuar nė procesin e zgjedhjeve. Shqipe Habibi ka punuar edhe nė Misionin e Kombeve tė Bashkuara nė Timorin Lindor.

Qendra e Veprimit kundra Dhunes ne Washington D.C. bėnė thirrje " Te ndalet blerja e armeve nga Shqiperia"
(Nė njė grindje ndėrmjet gjahtarėve nė Uiskonsin,  vriten 5 gjahtar dhe janė plagosur 3 tė tjerė)
Nga BEQIR SINA ( Nju - Jork , SHBA)
BIRCHWOOD, Wis – New York:25 nėntor, 2004 -Njė grindje ndėrmjet gjahtarėve tė drerėve nė veri tė shtetit Wisconsin" Uiskonsin", ka pasur pėr rrjedhojė njė sėrė tė shtėnash, tė cilat, mė pasė kanė lėnė tė vdekur pesė persona dhe tre tė tjerė tė plagosur, kanė bėrė tė ditur tė hėnėn zyrtarėt amerikan. Njė zyrtar i burgut tė qarkut, ku mbahet i arrestuari ka identifikuar dorazi vrasėsin Ēang Vang, 36-vjeēar nga Shėn Pali, por nuk ka dhėnė informacione mė detaje pėr tė. Pasi, nuk dihet se kush ka shtėnė i pari. Ndėr tė vdekurit, janė tre burra, njė i mitur, dhe njė grua. Tė pestėt kishin vdekur kur kanė arrituer zyrtarėt nė vendngjarje pa asnjė shpres. 
Pushka automate me snajper e tipit SKS, ishte nė duart e gjahtarve sipas raporteve tė nxjerra nga hetimet e para, si armėt e pėrdorura nė ngjarjen tragjike, qė ndodhi dje nė shtetin federal Wisconsin. "Qendra Kundra Dhunės" -  "Violence Policy Center (VPC)" , deklaroj menjėher pas ngjarjes se gjatė fund - javės, sė kaluar, nė njė zonė gjuetie si rezultat i njė zėnke, motivet, e sė cilės nuk janė zbarrdhur ende, mbeten tė vdekur nė vend nga plumbat e marr pesė gjuetar, ndėr ata tre tė tjer u plagosėn. Sidoqoftė, edhe mė parė nga pushkėt automate me snajper tė tipit SKS-s, ka pasur edhe vrasje tė tjera gjatė vitit 2004, tregojnė faktet.
http://www.vpc.org/studies/USofAW.htm
     Kjo ngjarje tragjike, i ka shokuar pothuajse tė gjithė amerikanėt, kur mėsuan lajmin e ndodhur nė Birchwood tė Wisckonsit,  dhe veēanėrishtė, "Qendrėn Kundra Dhunės" -  "Violence Policy Center (VPC)" , e cila, dje, duke dėnuar aktin, i ka drejtuar njė letėr me anė tė medies amerikane, Presidentit tė SHBA-s, George W. Bush. Letra e nėshkruar nga njėra prej zyrtareve tė kėsaj organizate, pėrkatėsishtė z. Marty Langley, i bėnė thirrje tė fuqishme Presidenti Bush, qė tė pėrdor autoritetin e tij ndaj Administratės dhe Kongresit amerikanė, tė ndali sa mė parė importin e armėve nga Shqipėria dhe ish "Jugosllavia" tė cilat duket se janė furnizueset kryesore tė Amerikės me armė tė tilla. Kongresi amerikan me kėrkesėn e Qeverisė amerikane, ka aprovuar njė dekret, i cili i jep tė drejtėn Shqipėrisė dhe SMZ-s, tė eksportoj nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, armė tė tilla , thuhet ndėr tė tjera nė letrėn e bėrė publike nga masmediea amerikane. Mirpo, pėr tė mos spekulluar nuk dihet dhe nuk ka ndonje deklarim zyrtar nė se kjo afer armėsh nga Shqipėria nė SHBA-s, ka ndonjė lidhje edhe me aferėn e armėve qė ka bėrė Fatos Nano me Fehmi Abdiun . Afer e cila ka shpėrthyer nė Shqipėri pas denoncimit qė i ka bėrė deputeti Nikoll Lesi.
"Gjahtarėt e armatosur me armė tė tilla, nuk kanė se si jenė tė pranueshem pėr njė njėri qė futet nė gjueti me njė pushkė automate tė tipit SKS," tha Kristen Rand, drejtoresha legjislatore e VPC'se. "Ky incident tragjik, tregon se pėrse pushka automate me snajper e tipit SKS- ėshtė njė nga mė tė rrezikshmet pėr jetėn e njerėzve, kur vjen fjala pėr numėrin njerėz tė vrarė me kėtė armė."
"Megjithese ligji i vitit 1994, i cili ndalonte futjen e kėtyre armėve nė SHBA-s, ky ligj nuk u ndoq plotėsisht nga industria e armėve dhe trafikun e tyre, Kongresi nuk nguli "kėmbė" pėr njė ligj tjetėr mė tė fort qė do tė ndalonte futjen e kėtyre armėve nė Amerikė. Presidenti Bush, mbas kėsaj ngjarje tė rėndė ka mundėsi, me njė lėvizje "stilististe", t'a bėjė mė tė fort importin e armėve tė tilla dhe t'a ndaloj fare importin e pushkėve automate me snajper te prodhuara nga jashtė," thotė   Kristen Rand, drejtoresha legjislatore e VPC'sė nė letrėn drejtuar Presidentit amerikan George W. Bush
Ngjarja :
– Nė njė grindje nė rrethana krejt tė pasqaruara, ndėrmjet dy grupesh tė gjahtarėve tė drerėve nė veri tė shtetit federal Uiskonsin, ka pasur pėr rrjedhojė edhe njė sėrė tė shtėnash, tė cilat kanė lėnė tė vdekur pesė persona dhe tre tė tjerė janė tė plagosur, kanė bėrė tė ditur  (e hėnė) pas ngjrjes zyrtarėt e policisė sė kėtij shteti federal. Tė njėjtat burime thanė se njė zyrtar i burgut tė qarkut, ka identifikuar tė dyshimtin Ēang Vang, 36-vjeēar nga qyteti i Sant Puali "Shėn Pali," por nuk ka dhėnė informacione mė detaje pėr tė se pėrse ai u nxitė tė shkreh automatin snajper SKS ndaj kolegeve. Gjithashtu hetimet e para thonė se nuk dihet se kush ka shtėnė i pari. Ndėr tė vdekur, janė katėr meshkuj, ndėr tė cilėt njė i mitur, dhe njė grua. Tė pestėt kishin vdekur kur kanė arritur zyrtarėt nė vend-ngjarje dhe forcat e ndihmės sė shpejt - autoambulancat dhe zjarrėfikėsit e qytetit nė afėrsi tė ngjarjes..

Grekėt po i mbushin burgjet plotė me shqiptarė
Ne Greqi mbahen te arrestuar me shume se 17, 383 emigrante, 90% e tyre jane shqiptare. Grekerit pranojne per her te pare se kane rreth gjysem miljoni shqiptare ne Greqi
Nga BEQIR SINA( Nju Jork - SHBA)
New York:24 nėntor, 2004 - Buletini statistikor i Organizates Nderkombetare per Emigrimin, thekson se : "Shperthimi" i hyrjes se emigrantve ilegal ne Greqi, vetem ne keto 10 muaj te fundit te ketij viti eshte kryer me se shumti nepermjet kufirit midis, Shqiperise, Maqedonis e Greqise veriore, sidomos ne zonat e Trakes. Duke ju referuar burimeve greke, buletini thekson, se nje pjes e madhe e tyre ka rene ne burgjet greke, mbasi arrestimet jane bere ne rajonin e lumit Evros, kufi me Turqine, Maqedonin dhe Shqiperine. Ne kufirin greko- turk, kalimi behet kryesishte gjate periudhes se thatesire, kur bie niveli i ujit.
      ---- E ndersa trafikantet e emigranteve, sipas Organizates Nderkombetare per Emigrimin, po shfrytezojne te gjitha menyrat dhe rruget per te futur ilegalisht emogrante ne Greqi, si klandestine nga te gjitha shtetet, shteti grek ne munges te dokumentave dhe shkaqeve te tjera i kalon nje pjes neper burgjet greke e shume te tjer kthehen me forcen e policise. Bazuar ne statistika te evidentuara, zyrtaret grek, thone, se numeri i pergjitheshem i emigrantve ilegal te arrestuar, ne pese prefekturat greke Evros, Dramas, Kilkis, Thessaloniki dhe Kastoria, i kalone te 17,383 vete.
        ---- Vetemen ne prefekturen e Kilkis, nga janari deri ne tetor mabaheshin nen arrest per kalimin ilegal te kufirit 2,005 vete, nga 1.887 sa ishin arrestuar ne 2003. Ndersa nga te njejtat burime, thuhet se ne prefekturen e Alexandroupolis jane arrestuar 6,000 emigrante ilegal prej janarit deri ne tetor 2004, nderkoh qe ne 2003 kishte 6,032 emigrante te arrestuar. Policia greke, pretendon nga ana e saj, ne nje deklarat zyrtare se nga te gjithe te arrestuarit qe mbahen ne burgjet greke, duke vuajtur denim per denime te ndryeshme, 90% e tyre jane shqiptare. Pas shqiptarve qendrojne sipas tyre nga te huajt, qe banojne e jetojne ne Greqi, Iranianet, Indianet, Turqit dhe Afrikanet.
      --- Megjithse te kritikuar vazhdimisht nga organizatat nderkombetare per mbrojtjen dhe lirit e njeriut ne bote, per Racisem, Nacionalizem ekstrem dhe Ksenofobi,  grekerit, thone, se emigrantet e arrestuar jane te denuar sipas ligjeve greke, dhe nuk ka asnje shkelje te te drejtave te emigrantve. Grekerit, pretendojne se te arresturit vuajn denimet per akte te tilla si: "shkallmim te banesave te banuara dhe te pabanuara, vjedhje te lokaleve, armembajtje paleje, trafikimin e qenjeve njerezore, droges e prostitucionit" por policia thote, se ka edhe raste te fallsifikimit te parave.
Grekėrit pranojne per her te pare se kane rreth gjysem miljoni shqiptare ne Greqi
       ---- Sipas Ministrise se Brendeshme Greke, Greqia ka rreth 900 ' 000 dei ne 1, 200, 000 emigrante. Nga keta rreth 400.000, thuhet se jane pa dokumenta te rregullta, pa leje qendrimi. 200.000 prej tyre, te cilet kane me shume se 15 vjet qe jetojne e punojne atje, jane paisur me dokumenta te rregullta qendrimi duke marre edhe shtetesine greke. Ne Greqi, ka emigrante nga rreth 27 kombesi, 55% e tyre jane shqiptare. Ne perqindje pak sa me te vogel se shqiptaret, emigrante ne Greqi jane edhe emigrantet nga 5 vendet e tjera ish-komuniste, si: Bullgaria, Gjeorgjia, Romania, Rusia dhe Ukraina. Nga vendet Evropiane, Qipro dhe Britania e Madhe, 2.4 % te popullsise se saj e kan me emigrante te huaj. Gjermania ka rreth 1.9% te vendit me emigrante. Ndersa, SHBA-s, vendi kampion i emigranteve ka rreth 2.8% te popullsise me emigrante.

Kosova dhe Kukėsi, nė fokusin e  famės sė madhe fotoreporterit italian Paolo Pellegrin -  nė Amerikė
Nga BEQIR SINA ( Nju Jork -SHBA)
E hėnė, 22 nėntor, 2004
New York NY:
Paolo Pellegrin, ka lindur nė Romė-Itali - mė 1964. Ai erdhi nė shoqatėn e fotoreporterve Magnum, nė vitin 2003, duke nėshkruar kontartėn me revistėn presitigjoze "Newsweek" nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, nė vitin 2000. Nė 1995, ai pėr her tė parė u bė i njohur kur raportoi me fotoreportazh, ciklin me foto nga Uganda "AIDS in Ugadna" duke u nderuar kėshtu me ēmimin "World Press Photo" nė kategorinė "Daily Life" . Nė 1996 Pellegrin, shkruan revista "Olympus America", fitoi ēmimin "Kodak Young Photographer Award-Visa D'Or in Perpignan" pėr imazhet, qė kish marrė nga jeta nė Uganda, nė mėnyrė specifike me tė infektuarit e AIDS, duke u pėrzgjedhur dhe nė pjesėn e fotreporterve mė tė mirė nė botė, nė katgorinė"World Press Photo Master Class"

 Nė 1997, botimi i librit"Children" (shkruar nga Sinnos) ėshtė i ilustruar po me imazhe fėmijėsh nga Uganda, Rumania dhe Bosnja. Nė tė njėjtin vit, ai fiton ēmimin e parė nė festivalin ndėrkombėtar tė fotografisė "International Photofestival" nė Gijon, pėr bashkėpunimin me fėmijėt nė Bosnje, duke marrė dhe ēmime pėr kėto punime. Edhe libri "Cambodia" i autorit Motta, i publikuar nė nėntor 1998, fotot i ka tė fotoreporterit Pellegrin. Ky libėr ėshtė njė bashkėpunim i Paolo Pellegrin, me organizatėn"Mjekėt pa Kufinjė" (Medicines sans Frontieres)MSF dega nė Itali nėnvizon "Olympus America".

Mirpo nė 1999, Paolo Pellegrin, sipas "Olympus America", ai u nderua me ēmimin parė "Portraits" nga organizata botėrore e fotografisė dhe nė vitin 2000 nė ēmimin "People in the News" pėr njė imazhė me luftėn dhe jetėn nė Kosovė. Me kėto fotoreportazhe nga Kosova e Kukėsi, ai ka marrė dhe ēmime tė tilla tė nderit si "Honorable Mention" nė Hansel-Mieth Award" pėr fotoraportet e pėrgatitura nė Kosovė e Shqipėri. Me foto e realizuara nė Shqipėri - Kukės - 1998 - 1999, periudha e ikjeve masive pėr nė Shqipėri, gjatė masakrės e gjenocidit tė paparė serb ndaj popullsisė shqiptare, ai ka fitur edhe ēmimin mė prestigjoz tė fotoreportazhit mė tė bukur, ēmimin "Hasselblad Grant", qė ėshtė njėkohėsisht edhe nga mė tė njohurit nė botė, pėr kėtė kategori, thekson revista "Olympus America".

     Paolo Pellegrin, ky fotoreporter me famė botėrore, ėshtė nderura edhe gjigandi i koncernit tė prodhimit tė aparaturave dhe celuluoideve tė kompanisė Japoneze Fuxhi(Fuji) me ēmimin "EuroFuji Award/Italy" nė vitn 2001 dhe po atė vit me ēmimin " Leica Medal of Excellence". Nė rrugėn e ēmimeve botėrore Pellegrin, mė 2002 fiton ēmimin "Hansel-Meith Award " pėr fotoreportazhet nė disa fshatra nė Bosnje. Dhe pėr tė njėjtėn punė fitoi ēmimin e parė nė organizatėn botėrore tė fotos "People in the News" pėr njė punim nė Algjeri. Kosova, qėndron gjithmon nė fokusin e kėtij fotoreporteri, duke e nderuar vazhdimishtė me ēmime, ndaj edhe ēmimet mė tė fundit tė tij kanė tė bėjnė tani jo vetėm me foto, por kėsaj rradhe edhe me njė libėr pėr Kosovė. "Honorable Mention dhe Robert Capa Gold Medal Award", nė vitin 2002 ėshtė ēmimi i marr me librin e tij dedikuar Kosovės me titull "Kosova : The Flight of Reason" -"Kosova: Arsyeja pėr Fluturim" . Ky libėr dhe fotot nė faqet tij i dhanė fotoreporterit Paolo Pellegrin  pėr her tė parė edhe antarsinė nė Organizatėn Botėrore tė Fotos "World Press Photo" Vitin e kaluar,  nė Itali, kur ai njėkohėsisht u nderua edhe me ēmimin ' Borsa di Studio Marco Pesaresi".

Olympus America Inc 

BibliographyChildren (ed. Sinnos), 1997
Cambodia (ed. Motta), 1998
Kukes (ed. SSU), 1999
L'au dela est la' (ed. Le point du jour), 2000
Kosovo, The Flight of Reason (Trolley), 2002


Java e tretė, nėntor 2004
View of the Clinton Presidential Center, downtown Little Rock and the mountains beyond. June 20, 2004  Courtesy: Arkansas Aerial Photography Perurohet  qendra presidenciale "William J. Clinton Presidential Center", Pavioni per Kosoven ze nje vend te rendesishem
Nga BEQIR SINA( Nju Jork - SHBA)
Little Rock - Arkansas : Qendra me e re e presidenteve amerikan, i kushtohet Presidentit te 42-te te Shteteve te Bashkuara te Amerikes William Jefferson Clinton. E ndertuar ne nje mjedis mjaft terheqes, kjo qender medohet te terheq ēdo vit me miljona vizitor. Qendra - Presidenti Clinton ka nje siperfaqe prej 30 hektaresh dhe ngrihet ne jug te kryeqytetit federal te Arkansas, ne bregun e lumit "Arkansas River" ne Little Rock. Shteti fedral ku lindi presidenti i 42-te i SHBA-s, William Jefferson Clinton gjendet ne "zemren" e Amerikes. Kjo qender do te sherbej per te kujtuar e nderuar, njeriun, qe per tete vjet udhehoqi me plot sukses Shtetet e Bashkuara te Amerikes.



Qendra presidenciale William Jefferson Clinton do te kete te hapur per vizitoret amerikane e te huaj, Librarine dhe Muzeumin te cilat ngrihen mbi nje ure qe do te lidhe dy brigjet e lumit "Arkansas River" ne afersi te nje ishulli te vogel te quajtur "Rock Island Railroad Bridge ". E gjithe struktura e ketij ishulli dhe kesaj ure u rinovua duke i dhene nje pamje tjeter brigjeve te lumit "Arkansas River" dhe stacionit hekurudhor "Choctaw Station" ndertuar me 1899. Aty deri tani kane pas funksionuar per vizitoret ish Shtepia Muze ku ka pas banuar me pare ish presidenti amerikan William Jefferson Clinton , nje shkoll me emerin "Clinton School of Public Service" adhe fondacioni "Clinton Foundation"
Qendra Presidenciale Klinton, eshte veper artitekturale e kompanise se njohur ne Amerike - Polshek Partnership, e cila me pare ka ndertuar e projektuar vepra te tjera madheshtore ne Shtetet e Bashkuara te Amerikes si "Rose Center for Earth Space at the American Museum of Natural History" ne New York. Ndersa dizanji i ndertsave u krye nga kompania njujorkeze Ralph Appelbaum and Associates e cila ka kryer me pare e dizanjen e "Holocaust Museum" ne kryeqytetin amerikan Washington, D.C.



Architects Richard Olcott (left of President Clinton) and James Polshek (right) and the rest of their team meet President Clinton to discuss the possibility of designing his presidential library.  1999
 Qendra Presidenciale Klinton ka edhe web-site-in e saj ne internet dhe nje librari virtuale krijuar nga Jeff Arnold dhe grupi i tij i specializuar per te tilla objekte "The Convex Group"Nepermjet internetit ne web-site-in Qendra Presidenciale Klinton, ju do te gjeni te gjitha informacionet dhe biografine e Presidentit te 42-te te Shteteve te Bashkuara te Amerikes William Jefferson Clinton. Ndertesa Qendra Presidenciale Klinton ka 80 dhoma dhe salla - dhoma muzeale, salla banketesh, kafeteri, salla koneferncash e seminaresh , zyra e adminsitrates si dhe dhoma te shplodhjes. Ajo ka kushtuar 165 milionė dollarė, ka njė muze dhe njė bibliotekė me rreth 100 milionė dokumente qė lidhen me vitetet e presidentit Klinton nė Shtėpinė e Bardhė. Museumi pėrmban dokumente nga ngjarje tė rėndėsishme nga vitet e presidentit Bill Klinton qė nga nėnshkrimi i marrėveshjes sė paqes tė Oslos nė vitin 1993 deri tek skandali me Monika Lewinskin nė vitin 1999.





Attending the groundbreaking ceremony for his Library December 5, 2001Klintoni dhe Kosova :
Me pare se jeta e tij te futej ne kete qender Muzeale - Librari, ish-Presidenti Klinton i ka hedhur te gjitha kujtimet tija ne nje liber, shkuar per te me titull "Jeta ime". Ne kete liber Kosova ze nje vend te rendesishem ashti siē ze edhe ne Qendren me te re Presidenciale William Jefferson Clinton ne Librarine dhe Muzeumin e ngritur mbi dy brigjet e lumit "Arkansas River" ne afersi te nje ishulli te vogel te quajtur "Rock Island Railroad Bridge ". Ish-presidenti Clinton i quajti arritjet dhe fushaten e nxitur nga administrata e tij ne Kosove, si nje nga sukseset e rendesishme te Presidences se tij.
Ish-Presidenti Clinton flet ne librin e tij "Jeta ime" per luften ne Kosove dhe per Bosnjen, por deri tani ai nuk kishte folur per gazetaret per kete pjese te librit. Clinton ka folur edhe per rendesine qe kishte per presidencen e tij angazhimi ne Ballkan. "Ne liber, thote ai une shkruaj gjeresisht per punen qe kemi bere ne Ballkan, ne fillim ne Bosnje dhe me pas ne Kosove. Bindja ime ishjte se njerezit atje po keqtrajtoheshin ne menyre mizore dhe se Shtetet e Bashkuara dhe NATO-ja duhet t'i mbronin ata, por edhe se ishte ne interesin e Evropes per ta bere nje gje te tille.   Njeri nga synimet e mia madhore si President ishte qe te ndihmoja Evropen qe te behej e bashkuar, demokratike dhe ne paqe per here te pare ne histori dhe nje gje e tille nuk mund te behej pa permbysur Milloshevicin dhe pa zgjidhur problemet ne Ballkan. Keshtuqe une e konsideroj nje gje te tille nje nga arritjet e rendesishme te Presidences sime".








Signing the beam which will support the highest point of the Clinton Presidential Center March 23, 2003Ish-Presidenti Clinton flet edhe per ndjesite e tij personale lidhur me Kosoven.
"Ne nje nivel thjesht njerezor, kur ata miliona njerez nga Kosova arrriten te ktheheshin ne shtepite e tyre, pasi Hillaria dhe une i vizituam ne kampet e refugjateve ne Maqedoni, per shembull, isha shume i lumtur". Zoti Clinton flet ende edhe per gjendjen e sotme ne Kosove dhe Ballkan dhe per nevojen e angazhimit amerikan atje: "Atje ka ende probleme dhe mendoj se do te vazhdoje te kete derisa te kemi nje politike te qendrueshme dhe gjendje te mire ekonomike. Nje nga gjerat qe beme ne fund te mandatit tim ishte mbeshtetja e Bashkimit Evropian per krijimin e Paktit te Stabilitetit per Evropen Juglindore, por ai ka nevoje per fonde dhe ne duhet te qendrojme atje persa kohe te jete e nevojshme per te ruajtur stabilitetin. Po ashtu puna me gjykaten e krimeve te luftes duhet te ece perpara, duhet te vendoset drejtesia ne vend, duhet te vazhdojne perpjekjet derisa te kapen pergjegjesit kryesore te mizorive ne Bosnje dhe gjithashtu duhet te realizohet zhvillimi ekonomik", ka thene vazhdimishte ish-Presidenti Wlliam Jeffesson Clinton.









Qendra - Presidenti Clinton, eshte e 43 ta ne Shtetet e Bashkuar te Amerikes qe i kushtohet udheheqesve amerikane, prej babait te kombit George Washingtonit e deri tek iah Presidenti i fundit William Jeffersson Clinton. Ish-presidenti eshte shume i afruar me amerikanet dhe mjaf popullor, ai gezon nje popullaritet te madh. Keshtu qe edhe Qendra - Presidenti Clinton , pritet te kete nje interesimi te jashtezakonshem, sa kjo duket qe ne diten e pare te inagurimit kur sot njerezit kishin zene radhe te gjata qe te mernin pjese sot ne diten e inagurimit te Qendres me e re, presidenciale,dedikuar Presidentit te 42-te te Shteteve te Bashkuara te Amerikes William Jefferson Clinton.













E premte 12 nėntor, 2004
Ne Festivalin Nderkombetar te Filmit te Pavarur ne New York, edhe filmi shqiptare "Black Flowers" "Lule tė kuqe, lule te zeza" tė regjisorit Mevlan Shanaj
Nga BEQIR SINA( Nju Jork - SHBA)
Bensonhurst - Brooklyn NY: Nė metropolin e botės, Nju Jork, qytetin e mė se 12 milion banorėve, pėr 10 ditė me rradhė, prej datė 11 nėntorė deri mė 21 nėntorė 2004, do tė zhvillohet festivali i filmit artistik dhe dokumentar "Festivali Nderkombetar i Filmit te Pavarur" . Festiavali i filmit nė Nju Jork, do tė ndiqet nga specialistė, komentatorė, artsitė, regjizorė, kritikėt, dhe gazetat e revistat mė tė njohuara tė njujorkut, si dhe mė tė njohurat nė botė, si :"The New York Post, New York Times, Daily News, LA Times, LA Weekly, Variety, Time Out NY, Wall Street Journal, Movie Maker dhe Screenwriter. Nė kėtė festival sipas organizatorit tė "NYIIFVF", do tė shfaqen tė gjitha rangjet e filmave dhe dokumentareve, prej metrazhit tė shkurtėr, tė mesėm dhe tė gjatė. Do tė ketė sipas tyre filma vizatimor, spote komerciale tė realizuar artistikisht, nga e gjithė bota.
Qėndra e kinemave nė "Village East Cinema" numėr 181, nė rrugėn e dytė" 2nd Avenue" kryqėzim me tė 12tėn, "12th Street" nė Manhattan, zona" NY 10003" ėshtė skena e madhe e shfaqjeve botėrore, tė tė gjitha llojeve tė filmave ku zhvillohet Festivali Nderkombetar i Filmit te Pavarur . Pėr 10 ditė me radhė, nė multikompleksin "Village East Cinema" tė qytetit tė Manhattanit, shikuesit njujorkez, njėrėz tė kinematografisė botėrore, kulturės e artėdashės vendas e tė huaj, kanė rastin tė ndjekin nė "perden e bardhė" rreth 325 fillma, tė tė gjithė llojeve. Ky festival, do tė ēelet mė datėn 12 nėntor, ora 12:00 e mesditės, me shfaqjen e parė tė filmit 91 minutėsh, nė kineman numėr 7, me titull:" Cowell's & The New Millennium" me regjizor,  Pat Farley, dhe do tė mbyllet me dokumentaro - komendinė, e rregjizorit amerikanė, nga Kalifornia, Colin Trevorrow, 72 minuta me titull: "Reality Show".
Ndėrkaq, befasia ndoshta e kėtij festivali, dhe kėnaqėsia e shqiptarėve, do tė jetė pėr komunitetin tonė, artėdashsin e madh shqiptarė nė Amerikė, data 14 Nėntor 2004 - ora 20:00 me kohėn e qytetit tonė Nju Jork. Ditė kjo kur nė kinemanė numėr 7, do tė shfaqet filmi shqiptar ,nė kėtė festival. Me shfaqjen e filmit "Lule tė kuqe, lule te zeza" tė regjisorit Mevlan Shanaj, kinematografia shqiptare, do tė jetė prezente dhe konkurete duke promovuar njėkohėsisht edhe vlerat e kinematografisė sonė, nė metropolin e botės, Nju Jork. Ky prodhim, qė nė anglisht titullohet "Black flower", do tė prezantohet nė Festivalin Nderkombetar  te Filmit te Pavarur, darkėn e sė Dielės, 14 Nėntor ora 20:00 pra ora 2:00 pas mesnate me kohėn e Shqipėris. "Black Flowers" "Lule tė kuqe, lule te zeza" tė regjisorit Mevlan Shanaj, ėshtė drama e filmit me metrazh tė gjatė 92 minutėsh . Filmi i Shanajt, tregon se si personazhi kryesor" Liliana, njė grua shpirt madhe, ėshtė e braktisur nga burri i saj dhe ajo jeton e vetme me tė bijėn e saj Ana. Ato jetojn nė njė fshatė tė boshatisur i cili ballafaqofet me ngjarje dramatike deri sa atje mbėrrijnė disa misonar religjoz. Mbasi babai i Anės largohet, Ana humbet. I gjithė  filmi ėshtė i ndėrtuar mbi marrėdhėnje familjare dramatike. Ngjarje tė cilat janė pėrjetuar nė fshatrat shqiptare gjatė periudhės sė ndryshimeve tė sistemeve"  Ndėrsa, nėse banoni nė Manhattan, ose jeni banorė i ndonjėrs prej pesė lagjeve -"qyteteve",( Bruklin, Kuins, Bronks, Staten Island, Long Island) tė kėtij qyteti, ose banorė i shteteve federale qė rrethojnė kėtė shtet, si: Nju Jersi, Ketektiket dhe Pensillvenia, do tė keni edhe perviligjen tė ndiqini ndonjerin prej filamve tė Festivalit Nderkombetar te Filmit te Pavarur, edhe pse jo? tė dielen nė orėn 20:00 mund tė ndiqni edhe filmin shqiptarė "Lule tė kuqe, lule te zeza" tė regjisorit Mevlan Shanaj . Pėr informacione tė ndryeshme qė ju interesojnė rreth kėtij festiavli dhe prenotimin e biletave, kontaktoni nė kėtė numėr tel. 866 468-7619 ose nė adresen(domian) http://www.nyfilmvideo.com/ nė internet, do tė gjeni tė gjitha detajet e kėtij festivali.



Shqiptarėt e Amerikės, kurrė nuk kanė protestuar dhe kurrė nuk protestojnė kundra SHQIPĖRISĖ
(21 Shtator 1960 - 21 shtator 2004 : 44 vjet me pare, kur shqiptaret ne Nju Jork protetojnė kundra Mehmet Shehut dhe Fatos Nanos)
Nga  BEQIR SINA (Nju Jork - SHBA)
NEW YORK NY : Nė Nju Jork kur 44 vjet mė parė, shtator 21, 1960, vampirėt e kuq, kryekriminelėt e rruzullit, u mblodhėn dhe ngritėn celulėn komuniste, nė zemer tė vendit simobol tė demokracisė , aty ku ngrihet Statuja e Lirisė. Pikėrishtė, nė njėrėn prej lagjeve tė kėtij ishulli nga mė tė rėndomtat e kėtij qyeteti, Nju Jorkut, mahnitės i quajtur metropoli i botės, nė lagjen Harlem "Harlem hotel" u mblodhėn stalinistėt. Fidel Kastro, athere ishte 34 vjeēar, vinte nė SHBA-s, si trumfatori i Revolucionit Kuban, i akomonduar nė hotelin "Shelburne" sė bashku me Malcolm X dhe Nikita Khrushchev(Nikita Krushovin). Ndėrsa, nė hotelin "Negro" nė Harlem, diktatori Josiph Borz Ttito, babai i komunizmit serb, e i njohur pėrndryshe si shushunja serbo-kroate, sė bashku me kryekasapin shqiptarė, Mehmet Shehun, xhelatin e kuq, monstrėn komuniste shqiptare, qė piu gjak shqiptari ,pėr mė se gjysėm shekulli u vendosėn nė tė njėtin hotel. Shehu, ai qė sė bashku me  Hoxhėn, u ushqyen me gjakun e popullit shqiptarė.
       ---- Ndėrkohė, pėr tė kundėrshtuar ata qė u mblodhėn nė Harlem, nė Hotel Negros, mė 21 shtator 1960, ashtu si kundra pinjollit tė marksizėm - leninizmit, ish n/drejtorit tė Institutuit Marksistė - Leninistė, bashkėpuntorit tė Nexhmije Hoxhės, shokut Fatos Nano mė 21 shtator 2004, plotė 44 vjet tė shkuara, u mbajtė edhe demostrata mė e fuqishme anti-komuniste ndėrkombėtare. Demostrata qė mbahet mėnd nė Nju Jork, kundra komunizmit dhe qė shkroi bota. Pėr, 40 minuta, aq sa ishte edhe leja e policisė, thanė mjetet e informimit nė atė kohė, morėn pjesė rreth 10,000 demostrues, pėrfaqėsues nga diaspora e tė gjitha vendeve ish komuniste. Ata erdhėn kėtu, tė udhėhequr nga grupet hungareze, tė cilat kishin marrė pėrsipėr organizimin, por kishte edhe nga Rumania, Bullgaria, Rusia, Ēekia, Kuba e Kina, dhe nuk kanė munguar as shqiptarėt e Amerikės. Demostratėn, sipas deshmitarve e thirrėn dhe organizuan grupet anti-komuniste, hungareze, antarė nga qeveria hungraze, ne ekzil.
     ---Demostrata, sipas rrjedhjes pati shance tė eskalonte, thanė njoftimet, urrejta ishte e madhe dhe sa vinte e shtohej. Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashukuara, zoti Hammarskjold, mėsohet se u bėri thirrje demostruesve me autorpolant, sė bashku me policinė, se demostruesit duhet tė tregonin kulturė demokratike. Ata kėrkuan ruajtjen qetėsisė dhe maturi, duke bėrė thirrje vazhdimishtė se nuk ishte koha dhe vendi pėr tė krijuar trazira tė tilla, para syve tė njė organizmave ndėrkombėtare. Duke e argumentuar atė, se ē'do veprim jo i mirė, pra dhuna, nuk ishin nė tė mirėn tė asnjėrės palė. Megjithatė, nga qė uurrejta ishte e madhe dhe e papėrmbajtėshme, turmat e njėrzve dolėn jashtė kontrollit. Dhe u shkatuan dėme. Dėmi, qė u shkaktua, thanė autoritetet policore njujorkeze, nė njė raport, i kalojė tė 10'000 USD, ēka do tė thotė sot mbi ndoshta, 100' 000 USD, me vlerėn e tanishme tė dollarit. 
          ----Tė nesrėmen, e kėsaj demostrate historia e patriotizmit dhe atdhedashurisė do tė shėnojė pėr diasporėn shqipatre nė Amerikė, njė nga faqet mė tė shėndritėshme e nga mė tė lavdishmet tė saja, pėr tė gjithė kohėrat, pėr kombin shqiptarė. Ajo, ditė do tė mbetet dita e lartėsimit tė indetitetit kombėtar, dinjitetit e krenarisė kombėtare, nė tė gjithė historinė e dipasorės, e popullit shqiptarė nė pėrgjethsi. Rruga, midis tė parės dhe 49 -tės(first Avenue & 49 st),  u gjakos, me gjak tė kulluar shqiptari. Ajo, ditė dhe ajo rrugė, do tė mbetet rruga e simbolit shqiptarė, rruga ku diaspora shqiptare, u pėrlesh pėr disa orė edhe fizikishtė me diasporėn greke, qė kishte dalė tė protestonte, pėr njohjen e Vorio Epirit.
 
        ----Zyrtari i lartė komunistė, Mehmet Shehu, ish kryeministėr i asaj kohe, ishte pėrfaqėsuesi zyrtarė i R.P.S. tė Shqipėrisė, nė Sesionin 15 tė Asamblesė sė Pėrgjithėshėm tė OKB-s. Diaspora, greke e ushqyer nga qarqet shoviniste greke nė Amerikė, dhe ato anti-shqiptare, e organizonte kėtė demostarat, me parrulla provokuese dhe thiirje anti shqipatre. Ata kishin ngritur zėrin duke shfrytėzuar pjesmarrjen e Mehmet Shehut dhe liderve nga e gjithė bota, duke kėrkuar sipas tyre pėr tė ashtuqujaturat tė "drejtat" nėpėrkėmbura tė minoritetit grek, nė Shqipėri, duke kėrkuar zhdukjen e ēėshtjes Ēame, futjen nė fuqi tė ligjit tė luftės, kėrkonin jugun e Shqipėrisė.
           ---Shqiptarėt e Amerikės, qė kurrė nuk kanė protestuar dhe kurrė nuk protestojnė kundra SHQIPERISÉ, protestojnė kundra komunistėve. Ata kanė protestuar dhe do tė vazhdojnė tė protestojnė kundra qeverive tė tipit tė Mehmet Shehut dhe tė pinjollit tė tyre Fatos Nanos   Gjatė demonstratės qė u zhvillua mė 21 shtator 1960, protestuesit thanė se: “Ne jemi krenare qė kemi dalė kėtu, pėr tė protestue kundėr njė kryeministri qė nuk pėrfaqėson denjėsisht Shqipėrinė, por  kena dalė sot kėtu para pėr tė pritė Mehmet Shehun, me protestė. Mirėpo, kur shqiptarėt e Amerikės, nė protestė panė turmat greke qė protestonin me parullat Verio-Epiriote,  e lanė me njė anė Mehmet Shehun, dhe u konfrontuan me grekėt.
     ---Demostrata, e cila u kthye spontanishtė nga njėri motiv nė tjerin, aty pėr aty pa ndonjė organizmi ose thirrje, u kthye nė njė aren tė pėrgjakshme. Midis grupeve antikomuniste shqiptare, e emigrantve anti shqiptarė grekė nė shesh. Zėnėja filloi duke u goditur me mjete tė forta, dhe hedhur parrulla fyese, deri sa u vu nėn kontrollin e policisės njujorkeze. Bėhet e ditur se aty, zbarkuan forca tė medha policėsh. Demostratėn, dhe pėrleshjen e pėrgjakėshme, e kanė ndjekur pėr herė tė parė, gazetarėt e gazetave dhe radiove, mė tė mėdha amerikane.
    ---Tė nėsėrmen, ishte hera e parė qė shqiptarė "pushtuan" nė lajmet e asaj dite, nė faqet e para tė gazetave, mė tė njohura tė Nju Jorkut. Tė gjitha gazetat, radiot mė tė mėdha amerikane dhe mė presitigjozet e botės e pasqyruan ngjarjen me tituj tė mėdhenjė.  "New York Times" - ''USA Today" - "Washington Post'' - "St Petersburg (FL) Times'" - Associated Press", ''Denver Post'","Chicago Tribune'","Dallas News'","Los Angeles Times'","Honululu Star Bulletin'","Kansas City", "Star'Philadelphia Inquirer'" - "Long Island NewsDay" - ''Baltimore Sun'' - "Boston Globe'" - "Buffalo News'" - "Christian Science Monitor" e tjera nė faqe tė parė paqyruan demostratėn dhe ngjarjen.
     ----Tė gjitha kėto qė ndohėn ne faqe tė parė me foto dhe tituj integrues, ēelnin edicionin e asaj dite(22 shtator 1960): me tituj tė till si "Gjakoset rruga pėrball Kombeve tė Bashkuara"- "Nė New York,  hapet "lufta" midis Greqis dhe Shqipėrisė" - 'Nacionalisėtėt, dhe anti komunistėt shqiptarė nė Amerikė, pėr hirė tė Shqipėrisė, "mbrojnė" udhėheqėsin komunistė."," Pėr hirė tė kombit tė tyre - harruan udhėheqėsin komunistė " - " Shqiptarėt, treguan se janė  nacionalistė tė mėdhenjė" -....... e shumė e shumė tituj e tė tjerė.
   ---Pra, ėshtė kjo ditė qė na kujton tė gjithė shqiptarėve, se ēfarė rėndėsie dhe vlere ka, patriotizmi dhe anti-komunizmi tek shqiptarėt nė diasporė. Ata as janė pajtuar dhe qė as pajtohen ndonjėher me komunizimin e mbeturinat e tyre sot. Sot, pasė 44 vjetėve; si pėr koncidencė me kėtė ditė njė tjetėr udhėheqės komunistė, ėshtė nė Nju Jork, jo me Krushovin, Kastron apo Titon?. Por, me Drashkoviqin, Ēavezin, Lin Biaon, e Putinin ėshtė kreu socialistė Fatos Nano, ish n/drejtorit tė Institutuit Marksistė - Leninistė, bashkėpuntorit tė Nexhmije Hoxhės,  qė duke marrė pjesė nė punimet e Asamblesė sė Pėrgjithėshme tė Kombeve tė Bashkuara, sesionin i 59 tė, qė pritet me protesta anti komuniste e anti qeveritare nė Nju Jork.
25 shtator, 2004
Ries: ish shefja e Misionit tė Zyrės sė SHBA-ve nė Kosovė, caktohet ne Tirane Ambasadore
Ambasadore e SHBA-ve nė Tiranė, nga presidenti Bush caktohet Marcie Ries ish shefe e Misionit tė Zyrės sė SHBA-ve nė Kosovė

Nga BEQIR SINA (Nju Jork-SHBA)

Washington D.C - Duke ndjekur faqen e internetit tė  Shėrbimit tė Jashtėm tė Departamentit tė Shtetit tė SHBA-ve, nė adresen http://www.firstgov.gov/, njoftohet se Zonja Marsi Ris (Marcie Ries), zyrtare e lartė e Shėrbimit tė Jashtėm tė Departamentit tė Shtetit tė SHBA-ve, ėshtė caktuar(emruar) kėto ditė, nga Presidenti i 43-tė i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, pėr t'u miratuar mė pasė edhe nga Senati, kohė kur pritet pėr tė marrė detyrėn e re si Ambasadore fuqiplotė SHBA-ve nė kryeqytetin e Shqipėrisė, Tiranė.

     ---Zonja Ris, ėshtė diplomate e karjerės(25 vjet nė diplomaci) dhe ėshtė nė pritje tė njė caktimi(emrimi) tė njė detyre nė punėt e jashtme tė SHBA-ve. Dhe, nė se ajo merr kėtė detyrė, duke siguruar 2/3 e votave nė Senat, ajo shpallet Ambasadore e SHBA-ve nė Tiranė, duke marrė detyrėn e re nė fillim tė vitit tė ardhėshėm (2005).

    ----Procedura pėr futjen e emrit tė saj nė votim, zgjatė rreth tre muaj( njohja e gjuhės, tradita, historia dhe politika e vendit ku ajo emrohet-caktohet). Votimet e caktura(emėruara) nga ēdo president nė ēdo administrat, janė pothuajse "formalitete" pėr caktimin ose emrimin e ambasadorve. Pasi, qė janė shumė tė rralla ato raste, kur Senati kthen prapa vendimin e presidentit nė caktimin(emrimi) e ambasadorve, pavarsishtė, se kush e ka shumicėn. Prandaj, edhe caktimi(emrimi) i zonjės Marsi Ris (Marcie Ries) nė detyrėn e re, si ambasadore fuqiplotė SHBA-ve nė kryeqytetin e Shqipėrisė, Tiranė, duke zvendesuar vendin e vakant tė krijuar me largimin e  James Jeffrey, sipas burimeve tė sigurta diplomatike mund tė jetė e kryer.

  ---- Gjatė punės 25-vjeēare nė Shėrbimin e Jashtėm, zonja Ris ėshtė pėrqėndruar kryesisht nė Evropė dhe nė ēėshtjet politiko-ushtarake, duke pėrfshirė kėtu edhe 8 vite pune rreth politikės sė SHBA-ve pėr Ballkanin. Ajo i njeh ēėshtjet bilaterale dhe rajonale dhe ka kryer detyra lidhur me institucionet kryesore evropiane, duke pėrfshirė edhe OSBE-nė, NATO-n dhe BE-nė.

     ----Zonja Marsi Ris (Marcie Ries), ėshtė nė pritje tė marrjes sė detyrės sė re, pasi mbasi i skadoi mandatura si shefe e Misionit tė Zyrės sė SHBA-ve nė Prishtinė - Kosovė. Nė Kosovė ajo ėshtė dalluar pėr njė punė tė mirė nė fushėn diplomatike, duke forcauar edhe mė shumė lidhjet e Kosovės me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Me tė arritur nė Zyrėn e SHBA-ve, zonja Ris, pati thėnė: "Mė vjen shumė mirė qė jam nė Kosovė dhe tė punoj ngusht me PSSP-nė Holkeri(ish-kryeadministratori civil i OKB), kryetarin Rugova, kryeministrin Rexhepi, dhe me pėrfaqėsuesit tjerė tė institucioneve qeverisėse tė Kosovės.

    --- Zonja Marsi Ris (Marcie Ries), nė Kosovė bėri gadi punė mė tė mirė qė ėshtė bėrė deri tani nė pėrparimin e standardve tė vendosura nga Bashkėsia Ndėrkombėtare dhe pėr t'u pėrgatitur pėr bisedimet teknike mes Prishtinės dhe Beogradit. Ndėrkaq, ajo patė deklaruar se:"Mes popullit amerikan dhe atij tė Kosovės ekziston njė ngrohtėsi e veēantė, prandaj unė jam e bindur se koha para nesh do tė jetė periudhė e pėrparimit dhe produktivitetit, gjersa vazhdojmė ta lėvizim Kosovėn pėrpara drejt pėrmbushjes sė Rezolutės 1244".

     ---Mė parė se ajo tė shkonte nė Kosovė, zonja Ris ka qenė drejtor i Zyrės sė Departamentit tė Shtetit pėr Ēėshtjet Politike tė Kombeve tė Bashkuara. Ajo poashtu ka pasur pozita nė Byronė pėr Ēėshtje Evropiane nė Uashington, nė Byronė pėr Ēėshtje Politiko-Ushtarake dhe nė Stafin pėr Planifikim Politik. Si bursiste e Pirson-it (Pearson), nė vitin 1991 ajo ka punuar pėr udhėheqėsin e Komitetit pėr Marrėdhėnie Ndėrkombėtare tė Dhomės sė Pėrfaqėsuesve.

     ----Gjatė punės sė saj nėpėr misionet diplomatike amerikane jashtė vendit, zonja Ris ka punuar nė ambasadat e SHBA-ve nė Londėr, Ankara dhe Santo Domingo, si dhe nė misionin e SHBA-ve pranė Bashkimit Evropian nė Bruksel.

     ----Zonja Ris ka diplomuar nė kolexhin Oberlin, nė Oberlin tė shtetit Ohajo, si dhe nė Shkollėn Xhon Hopkins pėr Studime tė Avancuara Ndėrkombėtare, nė Uashington, D.C. Ėshtė e martuar me njė diplomat amerikan me tė cilin ka njė djalė dhe njė vajzė.


E enjte, 23 shtator, 2004
Protesta e shqiptareve ne Nju Jork, sfida me e madhe ndaj Fatos Nanos dhe Qeverise se tij para Kombeve te Bashkuara dhe SHBA-ve 
  Per t’i dhene ne Shqiperi, fund korrupsionit, trafiqeve ilegale, droges, keqeqeverisjes, manipulimit dhe vjedhjes se votes se shqiptarve, gjendjes se veshtire ekonomike te popullit shqiptare
Nga BEQIR SINA ( Nju Jork - SHBA)
Dag Hammarskjold Plaza UN– Kane kaluar thuajse te gjitha kufijte dhe parashikimet, megjithse, protesta para fillimit u ballafaqua me nje propogande te eger komuniste, per t'a prishur e sabotuar protesten. Aty rreth ores 4:00 te pasdites me oren e Nju Jorkut, rreth 300 shqiptare, nga Shqiperia, Kosova dhe Ēameria, ne Nju Jork, kane protestuar per plote 3 - 4 ore rreshte. Ēdo gje ka ndodhur ne Manhattan , ne Dag Hammarskjold Plaza UN, rruga e 47te dhe e para Avenue. Atmosfera e protestave, ishte e ndezuar nga grupe te tjera protestuesish, qe kishin zene vend me pare se te vinin shqiptaret, ne kete shesh. Prej paradites, aty jane pare grupe te tjera protestuesish, me kerkesa e moto te ngjashme me ato te shqiptarve si nga : Kina, Burma, Kazakistani e Bjellorusia, e tjerė. Manifestuesit, sipas kombesive dhe gjuhes se tyre, kishin pergatitur edhe parrullat dhe menyren e zgjedhur per te protestuar.
Protesta anti Nano
     -- Numri i madh i qytetareve amerikane, diplomateve te pranishem ne Sesionin e 59 te te Asambles se Pergjithshme te OKB-s, gazetarve te medies nga e gjithe bota, forcave te shumta te policise njujorkeze, ka qene me te vertete nje surprize tjeter, per protestuesit dhe organizatoret e kesaj proteste paqesore.
     --- Sipas, protestuesve dhe liderve te tyre mesojme, se ajo qe e ka ndezur me shume protesten dhe i ka irrituar jashte mase shqiptaret e Amerikes, ka qene nje interviste e ambasadorit te Nanos ne Uashginton, Fatos Tarifes. Tarifa, pa-pike pergjegjesie, i ka akuzuar protestuesit dhe i ka ofendur ata madje, me fjale te zgjedhura nga zhargonji komuniste. Per t'i demoralizuar ose stepur ata(protestuesit) nga kjo proteste, e cila, pershkua nga fillimi deri ne mbyllje, nga nje ndjenje e forte anti Nano e anti Qeveri.
      -- U vrejte se protesta anti-Nano, e zhvilluar sot pasdite para Pallatit te Qelqet, ka mbledhur shqiptare e Amerikes, te emigraruar ne kohe e rrethana te ndryshme, te cilet, me thirrjet frenetike dhe me parrullat qe mbanin ne duar, i kane kerkuar Kombeve te Bashkuara, SHBA-s, presidentit Bush, te nderhyjne me te gjitha format, diplomatike e politike, per t’i dhene ne Shqiperi, fund korrupsionit, trafiqeve ilegale, droges, keqeqeverisjes, manipulimit dhe vjedhjes se votes se shqiptarve, gjendjes se veshtire ekonomike te popullit shqiptare, e tjer e tjera.
        -- Nje e veqant e kesaj proteste, ka qene edhe dekoracioni i perdorur per here te pare ne keto lloj protestash ne Amerike, nga shqiptaret pergatitur nga Gjenerata e Re Shqiptare. Protestuesit, ishin te veshur me fanela te bardha, ku shkruej " Nano ti je e keqja e vendit tim". Nderkohe, gjithashtu ne protetste, u denua nga folesit si dhe lexohej tek parrullat e shumta ne te dyja gjuhet(aglishte e shqip), racizmi dhe ksenofobia greke ndaj shqiptarve. Qe sipas tyre u "perkedhelen", nga reagimi i turpeshem i qeveritarve, dhe te vete Fatos Nanos, kur ai deklaroi se :"Rasti i vrasjes te nje emigranti shqiptare ne Greqi, pas ndeshjes se Futbollit Greqi - Shqiperi, ishte nje raste sporadik dhe i shkeputur nga qendrimet e qeveris greke".
 
Mbi 10 organizata e shoqata moren pjese ne proteste 
       --- Manifestimi paqesor, i organizuar nga Federata PanShqiptare e Amerikes VATRA dhe Gjenerata e Re Shqipetare, ne lidhje te mire me rreth 10 organizatat e shoqatat e tjera shqipetare, si : Partia Levizja e Legalitetit, Bashkimi Kombetar Demokrat, Shqiptaro - Amerikanet per Demokraci, Shoqata Atdhetare"Dibra", Liga Qyetare Shqiptaro - Amerikane, Partia shqiptare Republikane ne Amerike, Blloku Kombetar Indipendent dhe Levizja Mjafte nga Shqiperia, ka qene nje prej arritjeve me te medha dhe me te sukseseshme, qe kane arritur kohet e fundit, forcat e djathta, patriotike, demokrate dhe te pavarura ne bashkesine shqiptare, ne Amerike.
        -- Me moton per te larguar kete Qeveri dhe kryetarin e saj, pra per nje Shqiperi te forte, demokratike e te lumtur, e te begate , duke hedhur parrulla anti Nano e anti qeveritare, si dhe kunder dhunes dhe dhenies fund te keqtrajtimit te emigranteve shqiptare ne Greqi, ka nisur protesta kateroreshe, te cilen, e hapi dr. Gjon Buēaj dhe e drejtoj si folesi kryesore, kryetari i shoqates se shkrimtarve shqiptare ne Amerike, shkrimtari Ramiz Gjini, antare i Vatres. Shkrimtari R.Gjini, u tha te pranishmeve se:" Jemi mbledhur sot ketu, me nismen e Vatres dhe te Gjenerates se Re Shqiptare, te solidarizuar te gjithe bashke, sepse duam te protestojme kunder ardhjes ketu si perfaqesues i Shqiperise, te nje njeriu te vogel, qe s’eshte i denje per ta bere nje gje te tille.
       ---Jemi mbledhur sepse duam t’i tregojme me gisht shtetit dhe popullit amerikane kete njeri te vogel, qe i ka bere dhe po vazhdon t’i beje Shqiperise, nje te keqe te madhe. Ne jemi mbledhur sot ketu sepse duam te lartesohet raca jone, jo te skllaverohet e te poshterohet. Jemi mbledhur sepse duam te respektohet nderi, liria dhe kryelartesia tradicionale e popullit tone, e jo te zvetenohet e te ndjehet inferiore para botes. Jemi mbledhur sepse duam t“i japim popullit tone demokracine e vertete, lirine e jo tiranine e nje kaste dallgaukesh, qe kane filluar t’i blejne vilat ne Greqi e Serbi. Ne jemi mbledhur sot, sepse duam qe ne atdheun tone te ndertohet e jo te shkaterrohet.
     -- N/kryetari i Gjenerates se Re Shqiptare, z Hasan Metuku, ne fund ka thene pjesmarresve, se"Gjenerata e Re Shqiptare", ketu ne Amerike, ju premton se do te protestoje ne ēdo kohe kundra ēdo qeverie dhe kryeministri shqiptar, qe shemton dinjitetin e tyre brenda dhe jashte vendit. Gjenerata e Re Shqiptare, eshte e para organizate ne diaspore, qe ka planifikuar dhe po negocion te dergoje 20 vezhgues ne zgjedhjet e ardhshme te vitit 2005, per te mbikqyrur zhvillimin e ketyre zgjedhjeve ne Shqiperi.
     -- Agim Rexhaj n/kryetar i Vatres, tha se: " Une e konsideroj nje kontribut te madh pjesmarrjen e secilit prej nesh ketu per te treguar se ne Shqiptaro – Amerikanet nuk jemi dhe nuk mund te jemi indiferente ndaj veprimeve te nje njeriu te papergjegjshem si Nano dhe se shpresojme qe kjo proteste do te zbuloje sado pak natyren kriminale, te korruptuar te nje figure te urryer si ky njeri.
      -- Gary Q Kokalari, denoncoi me fakte te paraqitura, vjedhjet e kesaj qeverie dhe te Fatos Nanos, ne fushen e telefonise publike. Eriojon Velijaj, tha se vije ne kete proteste, te percjell mesazhin e dashurise dhe patriotizmit per vendin tim, megjithse ata ne Tirane(qeveria socialiste dhe shtypia afer saj ), kete lloj proteste e quajne edhe si "tradheti" kombetare. Hakik Mena, i dha ngjyra te tjera protestes, me fjalimin e tij. Xheladin Peēja, i shoqates "Dibra" shprehu pakenaqesin ndaj qeverise Nano, ne trajtimin e mbrojtjen e te drejtave te shqiptarve, kudo ne bote. Zef Balaj, ka pershendetur ne emer te Liges Qytetare, e Muhamet Omari, ne emer te SHAPD. Asllan Bushati, ish ushtarak i larte ne Ushtrine Shqiptare , tha nder te tjera se :"Koha ka ardhur qe shqiptaret o sot o kurr t'i thone ndal rregjimit vjedhes e vrases te Mholes socialiste, kryeministrit Nano.
    --. Nderkohe, protestuesit shqiptare hidhnin parrullat “Poshte te korruptuarit”, “T’i jepet fund dhunes”, “Kerkojme zgjedhje te lira e te ndershme ne Shqiperi”, "Nano ne Gjyqe" _ "Qeveri qe nuk mbron qytetaret e saj" - "Poshte klika komuniste" - USA- USA" - "Albania - Albania" etj..., nje grup perkarahesish ose njerezve te Nanos, shanin dhe ofedonin protestuesit. Nje nderhyrje e kujdeseshme dhe autoritative e policise njujorkese, ka arritur te shmang nje incident te rende, qe ndoshta mund te sillte dhe pasoja jo te mira. Ky eshte dhe i vetmi icidente i shenuar . Protestuesit i jane pergjigjur nga ana e tyre provokimeve te njerezve te Nanos , duke u hedhur parrulla anti komuniste e anti Nano. Protesta eshte mbyllur qetesishte, kur pjesmarresit u larguan nga sheshi Dag Hammarskjold Plaza UN, rruga e 47te dhe e para Avenue .
         Mesazhi qe percolli protesta :
      -- Protesta e djeshme ka pasur nje jehone te madhe ne bashkesine shqiptare, ne Nju Jork e rrethine. Media shqiptare ne Amerike, e ka ndjekur me profesionalizem, korrektesi dhe ndergjegje te larte, protesten. Ne pergjithesi, protesta eshte zhvilluar e qete, ku shqiptaret manifestuan ne menyre te kulturuar dhe mjafte paqesore, pa e prishur imazhin e shkelqyer, qe kane krijuar me pare tek policia njujorkeze.
        -- Ata treguan se Fatos Nano jo vetem nuk eshte i denje te perfaqesoj Shqiperine, por perben sipas tyre, nje rrezik per te ardhmen e Shqiperise dhe kombit, shqiptare. Protesta ka qene shprehja me ane te ciles tregohej brengosja e madhe e shqiptarve te Amerikes, per kete lloj keqeqeverisje dhe kryetarit te saj Fatos Nanos. Kjo Qeveri per keta protestues, eshte Qeveri e paligjeshme socialiste, qe e ka zhytyr Shqiperine ne nje rruge te pashprese dhe e ka njollosur emrin e bukur e te dashur ; "Ti Shqiperi me jep nder me jep emrin shqipetare". 

E marte, 14 shtator, 2004
      Liderė tė komunitetit shqiptaro - amerikan mblidhen pėr tė shqyrtuar strategjinė e protestės anti Nano nė Nju Jork
   Fatos Nano duhet te largohet nga pushteti i dhuneshem dhe iligjimitim
      Aktet e fundit te dhunes kunder emigranteve shqiptare ne Greqi, pas fitores se kuqezinjve 2-1 me kampionet e Evropes, kane qene nje teme me shume rendesi ne kete takim. Zoteri Agim Rexhaj , ne takimin e zhvilluar dje, ne seline e VATRES, u ka kerkuar pjesmarresve qe me nje minute heshtje te nderojne te riun shqiptare qe dha jeten per flamurin kuqe e zi. Rexhaj, tha se ajo qe ndodhi ne Greqi, duhet denuar si nje nga aktet me te shemtura te forcave anti shqiptare dhe atyre qe i ushqyen deri tani keto forca. Prej luftes ne Kosove, djegejes dhe shkaterrimit te Shqiperise me 1997ten, dhe sot me vrasjen e simbolit te nacionalizmit shqiptare, Gramoz Palushi, qe u vra i mbuluar me flamurin kombetar
Nga BEQIR SINA (Nju Jork - SHBA)
    Southern Blvd Bronx NY : Prej ditesh grupe shqiptaresh ne Nju Jork e rrethine, kane paralajmeruar se po pergatiten per nje proteste anti - Nano. Sipas tyre, kjo proteste do te jet e organizuar dhe menduar me mire se heret e tjera. Keshtu, ne vijim te kesaj ideje, e cila po ndiqet me disa takime deri ne finalizim, kreret e forcave te djathta ne diaspore, u mblodhen perseri ne lagjen e shqiptareve Bronks - Nju Jork, per te diskutuar strategjine e protestes.
     Ardhja e Fatos Nanos ne Nju Jork, si dhe pjesmarrja e tij ne Sesionin e 59te te Asamblese se Pergjithshme te Kombeve te Bashkuara, siē u be e ditur javen e kalaur nga disa grupe shqiptaresh ne Nju Jork, e rrethine pritet te shoqerohet me nje protetste paqesore kundra Nanos.
    Te gjithe ne protesten anti Nano me 21 shtator 2004
   Ne seline e Federates PanShqiptare te Amerikes VATRA, disa shoqata, organizata, dege partie, perfaqesus te enteve fetare, u mblodhen edhe sot- e shtune 11 shtator 2004, per te percaktuar, ate siē e cilesuan ata, strategjine qe do te ndjeki protesta. Protesta, synon te tregoje para opinionit amerikan dhe atij nderkombetar, se Fatos Nano duhet te largohet nga pushteti i dhuneshem dhe iligjimitim. Pas aprovimit nga NYC Parks Commission, protesta do te mbahet diten e marte me 21 shtator 2004. Fatos Nano, do te flas ne pjesen e dyte te fjalimeve - pasdite.
   Perafersishte, sipas kohes se percaktuar nga organizatori, ne oren 7 te mbremjes me oren e Nju Jorkut. Ate dite do te flasin 15 lider boteror - 8 pardite e 7 pas dite. Protetsta e shqiptarve eshte menduar te mbahet prej ores 5:30 - 6:00 deri ne oren 8:30 - 9:00 te mbremjes. Do te kete parrulla anti Nano, flamuj shqiptare e amerikane, oratore te ndryshem do te mbajne fjalime.
      Ideatori dhe organizatori kryesor i kesaj proteste, siē mesoj gazeta kombetare Bota sot, eshte Federata PanShqiptare e Amerikes VATRA, e mbeshtetur dhe perkrahaur totalisht, nga disa organizata e shoqata prej krereve drejtuesve te tyre ne komunitet. Ne takim moren pjese : Agim Karagjozi, Dr Gjon Buēaj, Agim Rexhaj, Marijan Cubi, Idriz Lamaj, Muhamet Omari, Zef Perndocaj, Hakik Mena, Ahmet Hoti, Erion Berisha e tjerė.
Mesohet, gjithashtu se edhe aktet e fundit te dhunes kunder emigranteve shqiptare ne Greqi, pas fitores se kuqezinjve 2-1 me kampionet e Evropes, kane qene nje teme me shume rendesi ne kete takim. Zoteri Agim Rexhaj , ne takimin e zhvilluar dje, ne seline e VATRES, u ka kerkuar pjesmarresve qe me nje minute heshtje te nderojne te riun shqiptare qe dha jeten per flamurin kuqe e zi. Rexhaj, tha se ajo qe ndodhi ne Greqi, duhet denuar si nje nga aktet me te shemtura te forcave anti shqiptare dhe atyre qe i ushqyen deri tani keto forca. Prej luftes ne Kosove, djegejes dhe shkaterrimit te Shqiperise me 1997ten, dhe sot me vrasjen e simbolit te nacionalizmit shqiptare, Gramoz Palushi, qe u vra i mbuluar me flamurin kombetar.
   Kryetari i Federates PanShqiptare te Amerikes inxh Agim Karagjozi, i cili drejtoj kete takim, tha se kjo protestet ka si qellim te tregoje qarte se ka ardhur koha per ndryshime politike ne Shqiperi. Se kjo qeveri iligjitime duhet te ju liroje vendin forcave progresiste ne vend. Atyre forcave politike, qe punojne e mendojne me perkushtim per Shqiperine, Kosoven e Ēamerine.
   Ashtu siē u vrejt edhe nga dsikutimet ne kete takim, grupe shqiptaresh, me bindje te pastra patriotike, demokrate dhe te pavarur, kane shpallur qendrimet e pandryshueshme qe synojn ta detyrojne Fatos Nanon, te largohet nga pushteti. Motoja e protestes, e formuluar mire edhe kete here nga drejtuesit e saj, per nga qellimi duket se nuk ka asnje ndryshim me qendrimet e meparshme te ketyre grupeve nacionaliste, patriotike, demokrate dhe te djathta ne Amerike.
Ne kete rruge te kthjellte politike, keto forca qe nuk u pajtuan asnjeher me rregjimin komuniste te Tiranes deri dje, edhe sot ndaj ish komunisteve si Fatos Nano, ish nendrejtori i Institutit te Studimeve Marksiste - Leniniste, nuk do te ndalen deri ne largimin e tyre nga pushteti. Pasi ata keshtu vepruan me dekada edhe ne momentet me te veshtire per emigracionin, pasi, mbi supet e shpirtin ketyre njerezve jane ende te pambyllura plaget e vujatjeve e interrnimeve, pushkatimeve dhe burgimeve, konfisikimit e pervetesimin e pasurise se tyre nga keta pushtetare.
 
   Te denoncojm Fatos Nanon e qeveritaret e tij, per Qverine me te korruptuar, me mafioze, me te eger, me te lidhur me klanet e kuqe ........
  Ata me protesten para liderve te te gjithe botes, mendojn ne Nju Jork me 21 shtator 2004 diten e marte ne mbremje te denoncojn Fatos Nanons e qeveritaret e tij. Per Qverine me te korruptuar, me mafioze, me te eger, me te lidhur me klanet e kuqe, me antipopullore, me antihumane qe ka sunduar ndonjehere ne vendin tone, perfshire ketu edhe periudhat e erreta te historise sone moderne. Dhe kjo kaste filo me origjine staliniste qe nuk mendon per popullin, Shqiperine, Kosovene Ēamerine, por mendojne se si te pasurohen me shume ne kurriz te popullit, duhet larguar duke u ngritur te gjithe ne kembe.
        Pikerishte ne keto momente historike kur shqiptaret, ne Shqiperi, Kosove ,Ēameri e Diaspore po evokojn patriotizem te papare ndonjeher, Fatos Nano dhe keta pushtetare duhet te marren goditjen perfundimtare. Duke e pare kete veprim si nje akt me patriotik qe vihet ne sherbim te prosperitetit te Shqiperise, pavaresise se Kosoves zgjidhjen e ēeshtjes Ēame e te gjithe shqipatrve ne Ballkan.
   Protestes se Nju Jorkut, thone organizatoret e saj se i jane bashkengjitur deri tani pothuaj te gjithe organizatat e shoqatat shqiptaro-amerikane ne komunitet. Protesta e 21 shtatorit do te kete nje kolorit te jashtezakonshem, jo vetem nisur nga heterogjeniteti i pjesmarresve, por vecanerisht nga vitaliteti i saj.

13 shtator, 2004

Nga "Statutja e Lirisė" nė Amerikė tek "Bukuroshja e Lirisė" nė Kosovė   

Clara Nuckels, bukuroshja amerikane nė trullain e Nėnė Trezes ėndėrron tė marr kurorėn "Miss Globe International"
Nga BEQIR SINA ( Nju Jork - SHBA)
   Kingman - Somoa Island(USA) : Media e masmedia nė ishullin e vogėl tropikal, Kingman, nė Oqeanin Paqėsorė, ishull midis Somos dhe Havait, citohet tė thoshte sot, se " Nėqoftėse, amerikanėt e kėtij ishulli tė papopulluar shumė, nuk e dinė ende se ku bie Shqipėria ose Kosova, ata kanė gjasa shumė shpejt t'a mėsojnė kėtė javėn e ardhėshme. Pikėrishtė, kur nė dy kėto vende- Shqipėri e Kosovė prej nga 14 deri mė 17 shtator, do tė mbahet spektakli botėrorė, i 44 bukurosheve mė tė bukura tė botės, nė tė quajturin  "Miss Globe International Beauty Pageant".
      Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, pjesmarrse e tė gjitha edicioneve tė zhvillura deri mė tani, pėr nė spektaklin e bukurisė "Miss Globe International Beauty Pageant - 2004" do t'i pėrfaqėsohen me bukuroshen Clara Nuckels . Nuckles 19 vjeēare, banore e ishullit Kingman nė Oqeanin Paqėsore - ishull i zyrtarizuar mė 1938 nėn flamurin e ishujve Somoa, ėshtė gatėshme tė konkurojė nė Durrės e Prishtinė, pėr garėn e vajzave mėt tė bukura tė botės.
Clara Nuckels
    "Ajo, tha Jeep Malone, sponsorizuesi i bukuroshes amerikane, ndjehet mjaft opotimiste, qė pas fitimit tė disa kurorave nė Amerikė:  "Miss Mohave County Pageant", "Miss Empire Pageant" nė San Bernardino, Kaliforni dhe " Empire Pageants" nė Riverside, Kaliforni, ndoshta do tė ketė tė njėjtin "fat" edhe nė Durrės e Prishtinė. Sipas tij, " ėshtė bukuria e saj qė i ka dhėnė rastin, si mė e bukura nė Amerikė nė kėto kunkurime, tė pėrfaqsojė kėtė vitė, bukurinė e vajzave amerikane nė kėtė spektakėl ndėrkombėtar "Miss Globe International Beauty Pageant". Clara, tha ai ėshtė njė bukuroshe natyrore me njė zhdėrvjelltėsi trupi tė shkėlqyer. Mirpo, tha Malone, kyēi i saj ėshtė personaliteti qė i jep vetes kjo bukuroshe amerikane, e cila pėlqehet e velersohet pėr nga bukuria edhe nga femrat edhe nga meshkujt."
        Nuckels, 19 vjeēare, ka pėrfunduar shkollėn e mesme" Kingman High School". Nė maj 2003, ajo u diplomua nė kolegjin "Mohave Accelerated Learning School" nė qytetin Bullhead City. Me sy kafe , flokėt brune e gjatė sipas njėsis matėse nė Amerikė, 5-foot-10 - (177.8 cm) , pesha 53.6 kg, i ka tė gjitha shanset qė edhe ajo tė shpallet fituese. Eshtė e interesuar dhe ka pasion edukimin e fėmijve tė vegjel, atje ku edhe punon si mėsuese e kalasve tė para. Malone, theksoi se pėrveēse udhėtimit me aeroplan, tė gjitha shpenizimet e tjera do tė mbulohen nga Ministria e Sporteve dhe Turismit nė Kosovė dhe Shqipėri.
      Spektakli i organizuar nė Durrės e Prishtinė, ka zhurinė e cila do tė pėrcaktojė bukuroshen mė tė bukur tė botės pėr vitin 2004, nė tre kategori : vajzat me veshje banjo, me veshje nuserie dhe veshje me kostume popullore nga vendet e tyre. Fituesja e kurorės  do tė shpėrblehet me 5,000 dollarė amerikan, vendi i dytė 3,000 dhe i treti 1.500 dollarė. Ndėrkaq ku spektakėl ka vendosur tė ndaj pėr vashat mė tė bukura edhe disa ēmime tė tjera siē janė ato : Best National Costume, Miss Photogenic, Miss Friendship, Miss Press Princess, Miss Personality, Miss Elegance, dhe Best Smile Award. Nė spektakalin Mis World 2004 marrin pjesė bukuroshet e zgjedhura nga 44 vende me vajzat e tyre tė moshės 18 deri nė 25 vjeēė.
     Konkuruesja amerikane, Clara Nuckels, mbrrinė nė Tiranė mė 14 shtatorė dhe do tė kthehet nė SHBA-s mė 17 shtator thanė pėrfaqėsuesit amerikanė nė kėtė spektakėl bukurie pėr femra. Ajo gjithashtu sipas tyre, ka nė planė tė zhvillojė edhe disa takime ose tė vizitojė kopshtet e fėmijve dhe klasat e para tė fėmijve nė Kosovė dhe Shqipėri. Ndoshta, pėr tė gjetur ndonjė mėnyrė se si t'i ndoihmojė ato nė tė ardhmen, pasi ky ėshtė edhe misioni i saj fisnik. Ajo u tha gazetarve amerikan para nisjes se : "Ky spektakėl duhet tė ketė si simbol tė sajin portretin e "Statujės sė Lirisė" e cila pas spektaklit le tė quhet dhe "Bukuroshja e Lirisė"
    Ndėrkohė sipas nikoqirit tė kėtij eventimenti me pėrmasa botėrore, thuhet se emra tė njohur tė muzikės dhe artit kanė konfirmuar pjesėmarrjen e tyre nė natėn e madhe tė konkursit tė bukurisė "Miss Globe International" mė 14 Shtator, qė kėtė vit do tė organizohet nė Shqipėri e Kosovė . Nė Amfiteatrin e Durrėsit, skena ku do tė sfilojnė 44 vajza, miss-e tė shteteve pjesėmarrėse, do tė interpretojnė kėngėtarja Lutricia McNeal, e njohur me hitin e saj "Strandedo", Alessandro Safina i njohur me kėngėn "Luna", grupi gjerman i muzikės pop "Preluders", "Albana Di Re", njė duet violinistėsh nga Shqipėria dhe Austria, "Musical & Band Show", njė grup austriak shumė I njohur baleti nė tė gjithė Evropėn, si dhe kėngėtarja e njohur braziliane "Surama", mjaft aktive nė ekranet italiane.
        Edicioni i 31-tė i konkursit tė bukurisė "Miss Globe International", i konceptuar si njė spektakėl shėtitės do tė nisė mė 30 Gusht. Regjisor i spektaklit ėshtė Petri Bozo, ndėrsa drejtor fotografie Franko Ferrara, i cili njihet si drejtor fotografie i Festivalit tė Sanremos nė Itali pėr 30 vjet merradhė. Konkursi do tė transmetohet nga televizioni shqiptarė, I cili ka hyrė nė kontakt me 22 kanale televizive nė tė pesė kontinentet pėr transmetimin e kėtij evenimenti.

10 shtator, 2004
Manifestim kulturor multietnik nė Karlskrona tė Suedisė
Rizah Sheqiri pėrveē me poezi u prezentua edhe me ekspozitėn e fotografive tė tij artistike:
"Kur fjala s'mė del...  bėj njė fotografi".
Ditė mė parė ( 4 shtator, 2004),nė Karlskrona, nė aulan e Shkollės sė Sunnadalit dhe nė ambient dhe nė njė skenė tė hapur, organizuar nga Nya FRISAM- i u mbajt njė manifestim i madh kulturor multietnik me artistė nga vende e kultura tė ndryshme.Kėtij manifestimi i prinė fjalimet e rastit tė pėrfaqėsuesėve politik e kulturor tė komunės.Pastaj deri nė orėt e vona tė natės u  dhanė shfaqje e programe tė ndryshme.
Programet e manifestimit ishin mjaft tė larmishėm; me artistė tė shumtė tė muzikės, tė artit, tė dramaturgisė, tė poezisė,tė kėngės, tė vallėzimit, etj. Nė kėtė manifestim, kėtė herė; poeti  ynė Rizah Sheqiri pėrveē me poezi u prezentua edhe me ekspozitėn e fotografive artistike:
"Kur fjala s'mė del...  bėj njė fotografi"
Dyzetė fotografitė artistike tė R. Sheqiri tė cilat u ekspozuan zgjuan vėmendjen dhe kureshtjen  e vizitorėve tė shumtė pėr ndjesinė dhe vlerėn e tyre.
*
Bashkangjitur me kėtė shėnim na arrijti mė adresėn e ERENIKU-t edhe kjo fotografi nga ekspozita:
 "Degėz e kėputur" nga R.Sheqiri. (Pllakata e kspozitės)...derguar nga: webmaster@forumishqiptar.com

New York, 6 shtator 2004
Faleminderit llėzer !!! Fitorja e kuqezinjve ne Tirane, festohet si nje feste e vertet edhe ne Nju Jork
Nga BEQIR SINA ( Nju Jork - SHBA) Pėr pamje tė shumta nga atmosfera festive para dhe pas lojės nė kryeqendrėn shqiptare kliko: ketu
New York NY : Njė atmosfer e till e krijuar nga pasndeshja, e futbollit Shqipėri - Greqi, sipas shqiptarėve tė Amerikės, rall her ėshtė pėrjetuar e parė nė Shtetet e Bashkuar tė Amerikės. Emocione dhe entuziazėm i papėrshkrueshem , i tė gjithė shqipatrėve kėtu pėrtej Oqeanit Atlantik, nė mbarim tė ndeshjes sė futbollit Shqipėri - Greqi, e mbyllur me rezultatin pozitiv 2 : 1.
Greqia e post Olimpiadės, Greqia e fituse e kampionatit Evrpoian, Greqia qė rreh pėr ditė emigratėt shqiptarė, Greqia qė u vė "fshesen" sa her t'u interesoj "orekseve greke, dje nė Shqipėri ndalet pėrsėri nga kuqezinjėt. E kjo ka ndodhur, 4 shtator 2004, nė stadiumin "Qemal Stafa", tė kryeqytetit, tonė Tiranė. Mbas njė tė quajtur fitore historike e kuqezinjėve . Njė fillim i mbarė, pėr pėrfaqėsuesen e Shqipėrisė, qė shpreson se do tė vijohet me fitore me pėrfaqėsuesen e Gjeorgjisė, tė mėrkurėn e ardhshme, ndeshje pėr tė cilėn shqiptarėt e Amerikės, pėrsėri po e presin me padurim.
Ajo qė e ka ndezur mė tepėr atmosferėn e festės sportive, dhe qė e ka bėrė qė fitorja tė kthehet shumė shpejt nė njė festė tė vertet shqiptarėsh, nė tė gjitha vend-banimet shqiptare nė Amerikė, ėshtė patjeter malli i madh pėr Shqipėrinė, ndjenja e thell e patriotizmit, e rrenjėsor kjo tek mė shumė se gjysėmmlijoni shqiptarė, me banim nė SHBA prej kur erdhen kėtu emigratėt e parė shqiptarė. Ndėrkaq, dje klubet e shqiptarėve, familjet e tyre, grupe tė rinjėsh e tė rejash tė mbledhur si nė ditė gėzimi, kanė mbushur rrugėt pas ndeshjes nė Kuins, Bruklin, Bronks. Nė Toronto - Kanda, njoftohet se pėr disa orė rrugėt e qytetit u bllokuan nga shqiptarėt . Si Nė Kanda dhe kėtu nė Amerikėe njėjta pamje festive.   Me auto-vetura tė mbuluara me flamurin kombėtar shqiptarė, zhuramt e borieve tė autoveturave, thirrjet frenetike "Albania- Albania", tė krijojn pėrshtypjen se Nju Jorku, dhe lagjet e banuara me shqiptarė nė kėtė qytet, janė Tirana ose Prishtina.
Ne, thotė Arbeni, njė djalė i ardhur kėtu nga Presheva, qė ka lyer edhe faqet me ngjyrat e flamurit kombėtar i cili ėshtė i apasiounuar pasė futbollit, "Me ekipin grek nė 5 ndeshje, 2 nga tė cilat miqėsore, i kemi fituar dy herė dhe kemi barazuar tri herė. Pra, gjithmon jemi mė tė fortė se grekėrit, ē'ka tregon edhe superioritetin e futbollit shqiptarė ndaj atij grek", na tha ai.
"Kuqezinjėt, me nė krye trajnerin gjerman Hans Peter Brigel, qė u vunė pėrballė grekėrve, nė stadiumin e futbollit "Qemal Stafa", me nė krye njė tjetėr trajner gjerman, kundėrshtarin e tij Oto Rehagel , kanė dy vjet qė nuk janė mundur nė Tiranė, dhe bėrė traditė duke bėrė ēmos tė ruajnė tani e tutje tė pastėr kėtė kollon vetem me fitore, pėr tė na dhuruar edhe fitore tė tjera", shprehet njė tifoz i kuqezinjve", nga fshatrat e Peshkopisė mėrguar vitet e fundit nė Amerikė.
Tradita jonė nė futboll, thonė shqiptarėt e Amerikės, ekziston pėr t'u mos thyer mė. Pėr mė shumė rezultate pozitive. Qė sportistėt tanė sot, nė demokraci, tė lirė e dinjitoz si gjithė sportistėt e botės, pas mė se gjysėmshekulli diktature nga mė tė egrat komuniste, tė na dhurojnė mė nė fund edhe gėzime tė tjera edhe mė tė mėdha. Pse jo? ndoshta deri nė kulafikimin pėr nė Kupėn e Botės - Gjermania : 2006. Nė kėtė kontekst, shqiptarėt fituan duke mundur denjėsisht, e me bindje kampionėt e "freskėt" tė Evropės. Qė ndoshta, ende pa e shijuar mirė gėzimin e fitores sė Kupės sė Evropės, nė vendin e shqiponjave thyen, e ndjenė nė Shqipėri, shijen e hidhur tė humbjes.. Fitorja e kuqezinjve 2 : 1 ndaj fqinjit tonė Greqisė, tek shqiptarėt e Amerikės, duket se ėshtė veē tė tjerave, edhe njė apel pėr njė respekt dhe njė vlersim tjetėr ndaj popullit shqiptarė, e sidmos ndaj rreth 400,000 emigrantėve tanė, qė punojnė e jetojnė nė Greqi.
Shqiptarėt ėshtė e natyrshme qė duan tė fitojė vetem skuadra e zemrės sė tyre, por ėshtė e natyrshme qė dhe Greqia t' ua respektoj fitoren dhe t'a dijė mirė se kush janė shqiptarėt. Kjo fitore rėndėsishme e shqipeve, i bashkoi si asnjėher tjetėr shqiptarėt e Amerikės. Pavarėsishtė, bindjeve tė tyre politike, pėrkatėsitė fetare, krahinat ose pasionet sportive. Ata kudo nxorrėn nga zemra me plotė mall e dashuri urimin : "Thank you Brotheres !!! " Ky, ėshtė padyshim edhe urimi i tėrė kombit tonė, qė fitorja ndaj Greqisė kampione e Evropės, si nė Tiranė, Shkodėr, Sarandė, Vlorė, Korēė, Elbasan, Dibėr, Tetovė, Gostivar, Ulqinė, Plavė e Gusi, Prishtinė, Pejė, Prizeren , Gjakovė, Mitrovicė, Gjilan, Ferizaj, Preshevė, Bujanovc e Medvegje, nė Evropė e Amerikė, kudo qė ka shqiptarė, fitorja e kuqezinjve tė kthehet nė njė festė tė pėrbashkėt, festė e sportit, si njė tjetėr dėshmi se midis nesh e vetmja ndjenjė qė duhet tė ekzistojė dhe duhet tė ushqejmė, ėshtė ajo se kudo qė tė jemi e kemi pėr nder e jemi mė se krenar qė jemi shqiptar".

E enjte, 2 gusht, 2004
Sa her vjen Nano ne Amerike do te kete protesta
Grupe shqiptaresh ne SHBA-s, po pergatiten per te pritur me protesta Fatos Nanon
Nga BEQIR SINA (Nju  Jork - SHBA)
Southern Blvd Bronx NY:  Kreret te disa shoqatave dhe organizatave politike e jopolitike ne Nju Jork, e rrethine, u mblodhen mesditen e se Shtunes sė kaluar (28-gusht 2004) ne Seline e Federates PanShqiptare te Amerikes VATRA, per te pergatitur planin per zhvillimin e nje proteste te fuqishme, para nderteses se Kombeve te Bashkuara. Proteste, kjo per ate qe ata e cilesuan si nje perplasje e vazhdueshme e Diaspores shqiptare ne Amerike, me kryeministrin e korruptuar komuniste Fatos Nano. Protesta, e cila parashikohet te mbahet me 21 shtator 2004, pikerishte kur kryesocialisti Fatos Nano, pritet te marre pjes ne punimet e e Asambles se Pergjithshme te OKB-s, do te jet sipas tyre edhe nje her goditja me forte, qe keto forca te djath'ta, patirotike, demokrate, dhe te pavarura po mundohen t'i japin rregjimit komuniste te Tiranes.
        Takimi, per pergatijen e protestets, ishte i nxitur nga liderit vatran, duke gjetur mbeshtetejen e madhe tek disa organizata, shoqata, degeve te partive e enteve fetare ne bashkesine shqiptare, ne Nju Jork e rrethine te aferta me Vatren. Takimin e udhehoqi nje nder figurat me te njohura te levizjes patriotike ne komunitetin tone, kryetari i Federates PanShqiptare te Amerikes VATRA, Inxh. Agim Karagjozi. "Protesta e fundit, tha ai, ndoshta ne menyre simbolike, qe ajo qe vendosi se keto forca pjesemarrese ne protesten "NATO PO dhe Nano JO", mbajtur para Shtepise se Bardhe, ne kryeqytetin amerikan Washington D.C. nuk do te ndalen duke demonstruar, sa her te vij Nano ne Amerike".
       Nderkaq, theksoi Inxh. A .Karagjozi, protesta kesaj rradhe per ndryshim nga ato te zhvilluar deri tani kundra Fatos Nanos, dhe Qeverise komuniste, dallon shume ne mendimin e shprehur tek te gjithe pjesmarresit ne kete takim. Pasi, ashtu siē u pa ne takim edhe vet oratoret e vlersuan ate, si nje proteste e cila do te kete permasa kombetare. Keshtu, thane pjesmarres, te cilet ne emer te organizatave e shoqatave qe udheheqin, thane se Fatos Nano dhe Qeveria socialiste , jane bere nje rrezik evident, per gjithe popullin shqiptare, brenda dhe jashte kufirit ne veēanti per ēeshtjen kombetare.
           Pjesemarresit, ne takim e kane vleresuar kete protest dhe e shohin si teper serioze, si vendin ku do te tregohet se keta pjesmarres jane per nje ndarje te thell, ndaj asaj qe ata e quajne Qeveri e se keqes. Qeveri, e ardhur me forcen e armeve dhe rrebelimit, duke e shkaterruar e perveluar Shqiperine, me ngritjen e bandave mafiozo-komuniste, ne bashkepunim me qarqet anti - shqiptare ne Ballkan, per te marr pushtetin. Ne Shqiperi, kjo Qeveri, Nano - 5, ka hapur nje hendek te ri dhe shqetesues persa i perket demokracise se brishte shqiptare. Aty thuhet se per te bere perfitimet nga demokracia dhe lufta boterore kundra terrorsimit qe ka mbuluar boten, kjo Qeveri u'a kalone te gjitha vendeve pas komuniste ne Evrope dhe ne Euroazi, per korrupsion, trafiqe te paligjshme, droge e tjera edhe Amerikes se Jugut dhe Afrikes.
        Shqiperia, e cila fatkeqesisht nga keq-qeverisja, renditet para edhe ne raportet e Qevrise amerikane, Senatit e Kongresit, persa i perket korrupsionit e trafiqve te paligjshme vejn nga kjo Qeveri. Zgjedhjet vendore te tetorit 2003 , u demtuan seriozisht u vodhen dhe manipuluan per shkak te parregullsive te shumta. Keshtu, zgjedhjet e ardhshme rrezikojn sipas tradites se kesaj Qeverie ne 2005, te pesojn te njejtin fat me ato te ashtuquajtura votat e Dushkut. Fatos Nano, per te plotesuar dy postet ministrore ne Qeverine e tij, gjate nje krize ne qeveri, vitin e kaluar, solli ne poste dy minsitra qe ai vet i pate quajtur te korruptuar dhe i pat flakur si te korruptuar.
       E pare ne aspektin e korrupsionit, e cila mbetet plag e rende dhe qe po brene si gangren Shqiperine, ka te beje me nderhyrjen gjithnje e me te madhe tek te gjitha bizneset private, media, dhe se fundi me tenderat ne shtijen pasurise kombetare. Gjithēka behet ne formulimin dhe emrimin e politikave shteterore permes zyrtareve me te korruptuar te zgjedhur nga Fatos Nano. Te gjitha keto sa cekem, rane ne sy menjeher edhe ne mbare kancelarit borterore dhe ka bere qe edhe nje sere reformash te ndaleshin dhe kane vene ne rrezik bisedimet e Shqiperise me Bashkimin Evropian, e strukturat Evro-Atlantike

Amerikanėt po pėrgatisin njesite tė reja ushtarake gati tė nisen pėr nė Kosovė
BEQIR SINA (Nju Jork-SHBA)
E shtunė, 28 gusht, 2004

Mount Shasta - Sacramento (Ca) Burime tė ēėshtjeve ushtarake , nga baza nė Mount Shasta, distrikti i njė krahine nė Kalifornin e Veriut, saktėsuan, dje zyrtarisht, pėr medien e masmedien e kėtueshme, se pėrveēse numėrit tė trupave qė ende nuk dihet, por se nga  bataloini "132nd Engineers Bravo Company" nė kėtė bazė ushtarake me mision nė Kosovė, mbas janarit 2005, niset njė kontigjent i ri i kėsaj baze.Majori Kim Oliver nga Divizioni i 40 tė, nė bazėn ushtarake nė Sacramento, duke e pėrshkruar intenerarin qė do tė njekin kėto trupa, thotė se trupat janė bėrė gadi dhe pasi tė qėndrojnė nė njė fazė tė parė pėrgatitore nė Camp Roberts nė Kaliforni, ata do tė bėhen gati tė nisen pėr nė Evropė, nga Fort Lewis nė shtetin federal Washington, nė fund tė kėtij viti.
Pra, nė fillim tė vitit - janar 2005, tha ushtaraku me gradėn major z/dhėnės i kėsaj baze Kim Oliver, trupat amerikane nga kjo bazė nisen pėr nė Gjermani, pasi tė kryejn atje njė fazė speciale stėrvitore nė pėrshtatje me terrenin nė Kosovė, e cila do tė ketė si primare pėrgatijen e kėtyre forcave pėr "opercaione tė sigurisė dhe stabilitetit" nė Kosovė.



Kosova, u tha ai gazetarve, pėr sqarim, siē dihet ka disa "variatete" tė forcave ushtarake, qė operojnė nė kuadrin e njė misioni paqeruajtės atje, nėn "obrellėn" e madatit tė lėshuar nga Kombet e Bashkuara, sipas rezolutės 12-44, tė Kėshillit tė Sigurimit. Ai ju bėri tė ditur mė tej mediave tė interesuara, se ky operacion filloj nga NATO-ja me inetrevenimin e saj mė 1999, kur forcat e saja nė bashkėpunim me forcat amerikane qė bartėn dhe peshėn kryesore, ndaluan njė spastrim etnik, tė ish-rregjimit tė Sllobodan Millosheviqit, nė Kosovė.

Ndėrkaq, theksoj majori Kim Oliver, dėrgimi i trupave nga kjo bazė nė Kosovė, po bėhet pikėrishtė kur mbas tronditjes sė madhe qė pėsuan Shtetet e Bashkuara, mbas 11 shtatorit 2001, nga kjo bazė bataloni i 132tė, dėrgoi nė shtetin federal Utah, pėr 10 muaj trupat e saja nė garantimin e sigurisė sė kėtij shteti, duke dhėnė s/bashku me forcat etjra amerkane kontributin nė mbrojtjen nga armėt kimike. Tė cilėt, u kthyen nė bazė nga Utah nė qershor tė 2003..






Photo, caption below.Organizata e grave veterane tė luftės, nė Kalifornin e Veriut, e quajtur "Corky Addcox of the Women Veterans Northern California" e cila edhe mė parė thuhet se ka organizuar disa aktivitete tė ndryshme me qėllim tė ndihmoj familjet e trupave amerikane nga kjo bazė , edhe kėsaj rradhe u ka bėrė thirrje qytetarve tė Kalifornisė sė Veriut, tė mbledhin ndihma pėr familjet e ushtarėve, qė do tė nisen me mison nė Kosovė, 926-3320.

Nė Kosovė administrata amerikane nuk ka ndermend tė lėvizė trupat
Vazhdimi i dėrgimit tė trupave amerikane nė Kosovė, dhe vėmedja e perqėndruar e Qeverisė amerikane pėr Kosovėn, tregon qartė se Kosova nuk preket nė planin amerikan pėr lėvizjen e trupave amerikane. Plani i presidentit Bush pėr tėrheqjen e deri 70 mijė trupave nga bazat amerikane jashtė vendit, ka disa pika specifike, veēanėrisht pėr Azinė. Megjithse edhe pė Azinė, disa ekspertė mendojnė se Shtetet e Bashkuara duhet tė mos e prekin pjesėn mė tė madhe tė forcave amerikane nė Azi. Kėshtu, duke ju referuar deri tani zyrtarėve tė lart tė Pentagonit, ata vazhdimisht kanė thėnė se plani pėr riorganizimin e trupave pėrfshin tėrheqjen e rreth 30 mijė ushtarėve nga Gjermania, duke e "modifikuar" kėtė deklarim me njė rikompozim tė ri pa prekur intersa startegjike. Ata asnjher deri tani nuk janė shprehur lidhur me turpat amerikane nė Kosovė.


Photo, caption below.Presidenti Bush tha se plani parashikon qė gjatė dekadės sė ardhshme, 60 mijė deri nė 70 mijė trupa amerikane tė kthehen nė Shtetet e Bashkuara nga bazat jashtė vendit. Ky veprim, tha ai, do tė ndihmonte nė manovrimin mė mirė tė lėvizjes sė trupave amerikane dhe do tė pakėsonte koston e tyre. Ai nuk dha hollėsi lidhur me planin dhe zyrtarėt nė Washington u thanė gazetarėve se shumica e hollėsive do tė saktėsohen nė vitet e ardhshme, nė bisedimet me aleatėt e Shteteve tė Bashkuara. Nuk ėshtė e qartė nė se shifra e 70 mijė vetėve pėrfshin 12 mijė ushtarėt pėr tė cilėt Pentagoni tha se muajin e kaluar do tė tėrhiqeshin nga Koreja e Jugut gjatė dy vjetėve tė ardhshėm. Disa analistė thonė se ka disa mėnyra pėr tėrheqjen e njė numri tė madh trupash nga Azia dhe Evropa, pa dobėsuar pėrkushtimin e Shteteve tė Bashkuara nė rajon. Pėrveē kėsaj, ata thonė se nė Departamentin e Mbrojtjes aktualisht ėshtė folur pėr lėvizjen e trupave nė Azi e Gjermani, papermendur ndonjeher Kosovėn. Kėtij opcioni duket se i qėndron edhe gjenerali amerikan Rick Erlandson. "SHBA-tė nuk kanė ndonjė plan pėr reduktimin e trupave nga Kosova, ndėrkohė qė shėrbimet e kundėrzbulimit tė KFOR-it nuk kanė sinjal se mund tė ketė trazira nė Kosovė", tha komandanti i forcave amerikane tė KFOR-it, gjenerali Rick Erlandson, qė nė konferencėn e sotme shoqėrohej nga gjenerali Tod Carmony qė ta zėvendėsojė atė. Gjenerali Camony i cili me 31 gusht merr komandėn mbi forcat Brigadės Shumėkombėshe tė Lindjes, tha se "pavarsisht nga ndėrrimi i komandės, pėrkushtimi mbetet i njejtė. E kuptojmė rėndėsinė e kėtij misioni qė po fillojmė, ndėrsa pėrkushtimi i Amerikės dhe i ushtarėve kėtu mbetet i fortė dhe i palėkundshėm".


E mėrkurė, 25 gusht, 2004
Daniel Server: Mafia dhe Krimi kan vetėm njė kombėsi dhe njė identitet
WASHINGTON DC: Lidhur me raportet e fundit te policisė amerikane FBI, se shqiptarėt po kontrollojn dhe kanė krijuar Mafian e Re shqiptare nė Nju Jork, duke e z/vendėsuar atė me Mafian italiane dhe familjen mafioze italiane Gambino dhe Koza Nostra, Drejtori i Institutit amerikan pėr Paqe nė SHBA, Daniel Server ėshtė shprehur kundėr kėsaj, duke e quajtur atė mė shumė se njė zhurmė propogandistike. Daniel Server, njohės i mirė i ēėshtjeve shqiptare ėshtė vlersuar vazhdimisht nga qarqe tė ndryeshme pėr analizat dhe publicistikėn nė Ballkan, ku si Drejtor i Ballkanit nė "The United States Institute of Peace",  ka udhėhequr disa simopziume dhe referime rreth kėtyre ēėshtjeve nė Amerikė e Evropė. Kėshtu, qė ai tani e ka ngritur zėrin edhe rreth tė ashtuquajturės zhurmė propogandistike lidhur me njoftimet nga mjete tė ndryshme;  se shqiptarėt nė SHBA-sė kinse se ata po zvednesojnė Koza Nostra-ėn dhe familjet e tjera mafioze italiane nė Amerikė.
Lidhur me kėtė senasasion mė shumė mediatik dhe preajrdhjen shqiptare tė mafias qė po lind nė Nju Jork, e disa shtete tė tjera federale, si dhe njoftimet pėr pėrhapjen e mafias shqiptare nė Britanin e Madhe e Itali, Server, Drejtori i Institutit amerikan pėr Paqe nė SHBA,  i ka hedhur poshtė emertimet mafie shqiptare, me tendeca kombėsie apo qoftė edhe etnie tjetėr, e kėtyre grupeve kriminale qė veprojnė nė SHBA-sė . Sipas z. Daniel Server , Qeveria e Shtetetve tė Bashkuara, asėnjher sipas tij nuk interesohet fare se ēfarė kombėsie kanė kriminelet dhe krimi dhe nuk ka si qėllim tė indetifikoj krimin e kriminelin me kombėsinė, por ata i  shohin krimenelet e organizata mafioze duke i matur gjithmonė me rrezikun e pėrmasat e krimit, i cili ka vetem njė njė ngjyrė dhe njė emer Mafia dhe Kriminel . E pėrndryshe, e thėnė mė shqip, kombėsia e krimit dhe e mafias, ka vetėm njė kombėsi dhe ajo ėshtė qė tė jesh kriminel ose mafioz, pavarsishtė se ēfarė kombėsie ke.
BEQIR SINA

E mėrkurė, 18 gusht, 2004
Karolina e Veriut:"Takim vėllazėror nė 71-vjetorin e vdekjės sė patriotit tė shquar shqiptar, Hasan Prishtina"
RRENJET I KEMI PERTEJ ATLANTIKUT
Nga BEQIR SINA(Nju Jork-SHBA)
Charlotte - North Carolina:  Dje, nė Charlotte - North Carolina (Sharlote - Karolina e Veriut), bashkėsia shqiptare  zhvilloi , takimin vėllazėror nė pėrkujtim tė 71-vjetorit tė vdekjės sė patriotit tė shquar shqiptar, Hasan Prishtina. Edhe ky takim i quajtur vėllazėror, ėshtė konceptuar si vazhdim i takimeve dhe jėtės dinamike tė komunitetit shqiptarė nė Amerikė. I cili, pėr nga organizimi dhe natyra e kėtyre takimeve, nuk dallon fare me takimet e mėparshėm tė kėtij komuniteti, kryesishtė i pėrbėr nga ish tė shpėrngulur gjatė luftės nė Kosovė, bashkėkombasit tanė nga Presheva, Bujanovci, Medvegja dhe Kosova, Shqipėria, Mali i Zi e FYROM-i.
   Nė kėto takime pos temės qėndrore, larmia e tyre ėshtė mjaftė e madhe dhe interesimi sa vjen e shtohet. Temė kryesore e kėtyre takimeve; mbetet nga-hera, tradita, historia, kultura e  arti, gjuha e bukur shqipe.  Nė mesin e pjesmarrėsve, u gjend edhe gazetari i njohur nga Kosova, Fadil Demaku, i cili i dėrgoj gazetės lokale "Shkodra" nė SHBA-s, raportin gazetaresk lidhur me kėtė takim tė quajtur "Takim vėllazėror nė 71-vjetorin e vdekjės sė patriotit tė shquar shqiptar, Hasan Prishtina"
 Kėshtu sipas kėtij raporti mėsojmė se;  Komunitetet shqiptare tė Xhorxhisė, Karolinės sė Veriut dhe Virgjinisė, organizuan njė tubim tė pėrbashkėt vėllazėror nė pėrvjetorin e vrasjės sė patriotit, intelektualit dhe diplomatit tė shquar shqiptar, Hasan Prishtina. Takimet e tilla vėllazėrore kanė njė qėllim; kultivimin e traditave tona kombėtare, tė cilat i sollėm me vete, duke kapėrcyer  Atlantikun, theksuan nė pėrshendetjen qė u drejtuan tė qindra pjesėmarrėsve kryesuesit e kėtyre komuniteteve: Qerim Gruda, Bahri Ramadani dhe vet gazetari Fadil Demaku.
        Sipas Demakut, -Hasan Prishtina i takon njė plejade tė shquar patriotėsh kombėtar, tė cilėt vullnetin dhe kėrkesat e kombit i shprehen fuqishėm me pushkė dhe pendė, madje edhe nėpėr forumet mė tė larta ndėrkombėtare, duke u dhėnė grusht tė rėnd barbarizmave sllave mbi trojet tona. Ēlirimi i Kosovės dhe bashkimi i saj me vendin mėmė, Shqipėrinė ishte synim i Hasan Prishtinės, Isė Boletinit, Shotė dhe Azem Galicės, theksoi Dr.Andrea Shundi, nė fjalėn e rastit mbi veprėn e pavdekshme tė Hasan Prishtinės.
      Takimi pastaj, tha ai do tė vazhdonte me njė program modest kulturor tė pėrgatitur me kėtė rast, me kėngė e valle shqiptare dhe recitime. Pėrshtypje tė veēantė bėri recitimi i Blerina Demakut "Shqiptar e shkuar shqiptarit", pastaj Shqipe Bunjaku dhe vargjet "Lokja". Grupi folklorik nga Xhorxhia do tė dėshmoi se kėta djelmosha kultivojnė traditėn tonė tė shkėlqyer tė folklorit muzikor dhe pėr orė tė tėra do tė kėnaqin tė pranishmit. Pastaj nė skenė do tė dalin edhe krijueset Zehra Bajgora dhe Hanife Pacolli, me krijimet e tyre poetike, si dhe Fejzė Bakalli me vargjet e njė poeti amerikan nė anglisht "My Kosova", qė ishin njė freskim i kėtij programi kulturor.
      Takimi i  quajtur"Takim vėllazėror nė 71-vjetorin e vdekjės sė patriotit tė shquar shqiptar, Hasan Prishtina" do tė tė mbyllej nė orėt e vona tė kėsaj dite me njė porosi pėr tė gjithė bashkėatdhetarėt tanė nė Amerikė, qė sa mė shpesh tė takohemi kėshtu do tė ruajmė e kultivojmė mė shumė gjuhėn, traditėn dhe kulturėn tonė. Brezi i rri qė po rritet e shkollohet kėtu nė Amerikė nuk duhet tė harrojė asnjėherė se rrėnjėt i kemi nė trojet shqiptare pėrtej Atlantikut.

E mėrkurė, 11 gusht, 2004
Boksi tradicional i Kosovės dhe ringu i Prishtinės - fusin Kosovėn dhe emrin e bukur tė saj nė botėn e madhe tė ketij sporti burrerore 
Boksojnė pėr Kosovėn
Nga Nju Jork(SHBA) BEQIR SINA
PRISHTINE - NEW YORK : Stadiumi i Futbollit tė Prishtinės, ringu i ngritur enkas nė kėtė qytet, i cili po organizon takimin e boksit profesionist, tė vlefshėm pėr metēin ndėrkombėtar "Ring Promotions Presents Porfessional Boxing", ka pėrvilegjin tė mbledh rreth vetes jehonėn e madhe tė traditės sė brilantė, tė boksit kosovarė, nė arenėn ndėrkombėtare. Meēi i shumėpritur, Elvir Muriqi vs Tony Menefee mė 14 gusht, nė Prishtinė, patjetėr, qė do tė ketė ngjallur, interesim tė madh tek publiku i flakėt i Kosovės. Elvir Muriqi, boksier i njohur nga Kosova me banim nė SHBA-s, renditet nė pozitėn e 7-tė nė boksin profesionist amerikanė, nė kategorinė gjysmė tė rėndė. Aktualisht, dihet se jeton dhe vepron nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės si boksier profesionist nė - Bronks - New York, prej mė shumė se 8 vjetėve, njėrėn prej lagjeve tė kėtij qyteti qė i ka dhuruar botės legjenden e boksit Muhamet Ali - Kasus Klein. Dueli i boksit ;" Battle in the Prishtina", ėshtė i pari nė Kosovė nė kėtė rang. Pasi, ėshtė hera e parė qė njė boksier shqiptarė i Kosovės, bokson me njė amerikanė tė ngjyrės sė bardhė, nė ringun kosovar. Ky ēift i njohur i boksit nė Amerikė pė kategorin e tyre, ka zgjedhur tė zhvillojė kėtė meē, nė Stadiumin e Futbollit nė Prishtinė, tė vlefshėm nė luftė pėr titullin e kampionit botėror. Ky meē ėshtė paraparė tė mbahet nė Stadiumin e qytetit nė Prishtinė me 14 gusht, dhe pritet tė transmentohet edhe nga rrejtin ndėrkombėtar televizivė ESPAN, e tė ndiqet nga media e masmedia shqiptare dhe amerikane, gazetarė, ekspertė dhe specialistė tė boksit, adhuruesit e tij.
Kundėrshtari i boksierit tonė, ėshtė Toni Menfi(Tony Menefee) i  Amerikės, nga Nebraska. Boksier, ky, qė nga 77 luftėra tė zhvilluara, 40 prej tyre i ka fituar me nokaut. Tony Menefee: Pashaporta: Gjenialiteti: Mashkull. Nacionaliteti:Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. I njohur:  Tony Keith Menefee. I liēensur: Global Id  US-NE-005497 License No.  NE027198. Vendbanimi:  Lincoln, Nebraska. Divisioni ku bokson:  "Super Middleweight World" . Klasifikimi:  467. Datėlindja.  1972-09-29. Mosha  31 vjeē. Besimi fetar  Orthodoks. I lartė  5' 9½
 
Elvir Muriqi : Gjenialiteti: Mashkull. Kombėsia, shqiptare. I njohur: "The Kosova Kid". I linēensur Global Id, AL-00-017176. License No. NY059773. Banues, Bronks - New York, NY. I lindur nė, Kosovė. Divisioni ku bokson:  "Super Middleweight World". Eshtė thirrur disa herė nga gazetarėt e boksit edhe si "Kasus Klei" i Kosovės, ose mė sė shumti njihet nė Amerikė "The Kosova Kid". Ka fitur disa ndeshje nė ringun e "Mbretėrisė sė Boksit" nė SHBA-s, nė tė shumtėn e rasteve me "Knockout".  Ka pėrball nė anėn tjetėr nė "pragun e shtėpisė" sė tij, boksierin amerikanė Toni Menfi(Tony Menefee). Shqiptari Kosovės, Elvir Muriqi,  nga 29 luftėra nė boksin profesionist ka pėsuar vetėm njė humbje dhe 18 prej tyre i ka pėrfunduar me fitore para kohe.
 
 
Meēet e zhvilluara : W.L.D.- 29(17)-1-0.     D.O.B.- 29.Apr.1979
  19. Jun.1998-   w ko 1   Nicholas Robles -  Atlantic City, New Jersey
  18. Jly.1998-     w 4      Billy Desser      -       New York City
  30. Jan.1999-   wko 1   Johnny Walker   - North Carolina
  27.Feb.1999-     w 4      Tyrone Wallace  - Augusta, Georgia
  26.Mar.1999-    wko 1   Eric Rhinehart     - Cherokee, N. Carolina
  
7.Apr.1999-    wko 2   Walter David       - Yonkers, New York
  15.May.1999-    wko 1   Marvin Ladson    - Augusta, Georgia
  19.Jun.1999-    wko 2   Thomas Barker   - New York City
  29. Jly.1999-      w4      Angelo Simpson - Atlanta, Georgia
  14. Aug.1999-    wko 1   Steve Ussery      - Portsmouth, Virginia
  26.Aug.1999-    wko 2   Boyer Chew        - Atlanta, Georgia
 
14.Sep.1999-      w 6      Angelo Simpson  - Yonkers, New York
  9.Nov.1999-      w 6      Fermin Chirino      - Yonkers, New York
 24.Mar.2000-    Ldq 6    Dan Sheehan      - Philadelphia, Pennsylvania
 
20.Apr.2000-    wko 1   Adrian Miller        - Virginia
 10. Jun.2000-      w 6      Jason Dietrich   - Nebraska
  
7. Jly.2000-      w 6      Dan Sheehan   - Hyannis, Massachusetts
 22. Aug.2000-   wko 5   Gary Campbell   - Mt. Vernon, New York
 21. Nov.2000-      w 6     Ronald Boddie    - Dickson City, Pennsylvania
 27. Jan.2001-      w 8     Napoleon Pitt   - Augusta, Georgia
 1. Apr.2001-      w 8     Darren Whitley  - Jamaica, New York
 
24. Jan.2002-   wdq 5   Erin Fitchett     - New York City
 17.Mar.2002-   wko 1   Joe Harris         - Crossville, Tennessee
 23.Apr.2002-    wko 1   Mike Coker       - New York City
 
23. Jly.2002-    wko 3   Sam Ahmad    - New Rochelle, New York
 10. Jan.2003-    wko 1   Mike Coker      - Uncasville, Conneticut 
 19.Mar.2003-   wko 3   Tiwon Taylor      - The Bronx, New York 
  27. Jun.2003-   wko 4   James Crawford - AtlanticCity, New Jersey
  
6. Dec.2003-     w-8     Thomas Reid   - New York City 
 14.Mar.2004-   w - ko 3   Charles Ward      - Tunica, Mississippi   

Boksojnė pėr Kosovėn

"The Kosovo Kid" ashtu siē i thėrrasin tranierėt dhe gazetarėt e Nju Jork-ut. Elvir Muriqi, hoqi dorė nga kickboxing - pėr t'u pėrqėndruar nė boks.  Por,  ky s'ėshtė i vetmi rast, kur njė boksier ka hequr dorė me dėshirė nga njė sport pėr t'u pėrqėndruar nė njė sport  tjetėr.  Muriqi, ka boksuar fillimisht si njė amator nė vendlidnjen e tij, por, kurrė nuk pati shans pėr t'u bėrė i njohur nė Kosovė, siē ėshtė bėrė tani nė Amerikė. Dhe kėtė mundėsi, siē e ka pohuar edhe vetė, j'a pati mohuar rregjimi brutal serbė. Njė nga  rregjimet mė anti -shqiptarė, duke mos i dhėnė atij asnjė mundėsi pėr talentin qė kishte, pėr tė luftuar nė ringje me famė. Kėshtu, i ka thėnė pasė njė meēi tė kaluar nė Nju Jork, Muriqi, gazėtės kombėtare Bota Sot, mė e madhja nė botėn shqiptare.  Muriqi, ka hyrė nė ligėn  profesionale tė boksit nė  New York, nė Qershor tė vitit 1998.  Pėr gazetėn tonė, ai ėshtė shprehur nė njė prononcim tė kaluar: se: "Si ngjarje tė veēantė gjatė gjith karijerės sė tij, ai ruanė nė kujtimet e tija, atė kur nė metēin e parė profesionistė, ai ishte inatosur. Shkas ishte bėrė njė padrejtėsi". "Padrejtėsi, siē e quante Muriqi, kur  nė uniformėn tij soprtive, dallonte njė emblemė, e cila nėn/kuptonete se Kosova ishte nėn kontrollin e Sėrbisė." Nė mėnyrė demostrative nga ringu i Nju Jork-ut, ai e grisi emblemėn, duke e hedhur pėr tokė dhe boksoi normalishtė si njė boksier - shqipėtar i Kosovės, ka thėnė Elvir Muriqi. 



Historia e familjes sė Elvir Muriqit
  Babai  dhe motra  e tij kanė luftuar kundra ushtrisė Serbe, gjatė luftės nė Kosovė, mė 1999. Elvir Muriqi, 26 vjeēar, erdhi nė Shtetet e Bashkuara, 9 vjet mė parė( 17 vjeēar ). At'here, kur familja e tij iku nga mospajtimi me  rregjimin anti-shqiptarė nė Kosove. Babai i Elvirit, Ramizi, nėna dhe dy vėllezėrit emigruan nė Amerikė, pak mė heret, mė 1994. Dhe pasi morėn miratimin e zyrtarve tė emigracionit pėr bashkim familje, fituan tė drejtėn edhe pėr Elvirin me tė motrėn e  tij, pėr tė ardhur nė New York, nė Maj 1996. Kur, Kosova u ndez nga zjarri i luftės, Elviri, thuhet se donte tė shkonte edhe ai nga Nju Jork-u nė Kosovė. Tė kthehej kėshtu nė Kosovė, pėr tė luftuar pėr Ushtrinė Ēlirimatre tė Kosovės, sėbashku me luftėtarėt e tjer dhe babanė, Ramizin, njė antarė i vjetėr i  Lidhjes Demokratike tė Kosovės, dhe motrėn e tij Elinda. Por, insitimi i familjarėve dhe specialistve tė boksit nė Amerikė, e bindėn atė, se ai mundet qė edhe me boks, ta ngrente lartė ēėshtjen kosovare dhe emrin e madh tė Kosovės, nė Amerikė. Nėpėrmjet boksit, thanė ata, ai do tė kontribonte edhe mė mirė vendtit tė tij - ēėshtjes sė Kosovės. Babai, Ramizi e filloj jetėn nė Amerikė nė biznes. Por, e patė shitur kafen e tij "Gurra" ne Bronx, disa muaj para luftės, pėr t'u kthyer nė Kosovė, pėr t'u bashkuar  me UĒK - KLA . Lidhur me kėtė, Elviri, i patė deklaruar televizionit amerikan, se " babai shkoi nė Kosovė: sepse, duhet tė shkonte".  Ai, do tė vdesi atje, dhe, nėqoftėse, unė nuk do isha i angazhuar me  boksin, do tė isha nė Kosovė" patė deklaruar, Muriqi.




 
Boksi tradicional i Kosovės dhe ringu i Prishtinės - fusin Kosovėn dhe emrin e bukur tė saj nė botėn e madhe tė kėtij sporti burrėror
Luan Krasniqi, i cili e ngriti deri nė zenit e tij ditė mė parė - traditėn e shkėlqyre tė boksit kosovarė, ka thėnė se: "Une nuk fitoj vetem per vete, por per kombin tim shqiptar. ..." Me meēin (ndeshjen) e zhvilluar nė Shtugart tė Gjermanisė mė 30 korrik 2004, ai i ka entuziasmuar jashtėzakonishtė shqiptarėt, nė Kosovė, Shqipėri, diasporė edhe tė gjitha trevat Etnike. Boksieri shqiptar nga Kosova, Luan Krasniqi, e mbrojti titullin e Kampionit tė Evropės, pėr peshat e rėnda nė ndeshjen e Shtugartit, me 35-vjeēarin Rene Mons. Kėshtu, Krasniqi i Kosovės, po kalon formėn mė tė mirė sportive duke thėnė se tani “Unė mund tė matem me ēdo njeri”, deklaron boksieri 33-vjeēar, pasi mundi tė mbrojė mė sukses titullin mė 30 korrik nėn njė atmosfer tė zjarrtė shqiptare nė Shtutgart tė Gjermanisė, kundėr Rene Monses, duke i shkaktuar njė “K.O.” teknik nė raundin e shtatė. 









 




Boksieri tjetėr i njohur shqiptar i Kosovės,
aktualishtė, ėshtė edhe Shpend Abazi,
qė luan nėn ngjyrat e Danimarkės,
por ėshtė shqiptarė i Kosovės.
Abazi, ruajti me sukses titullin,
e Kampionit Evropian nė peshėn e lehtė nė Boks kėtė vitė.


 

Pra tani mė 14 gusht, nė ringun e Prishtinės, i vjen rradha Elvir "The Kosova Kid" Muriqi, tė mos "planifokojė" gjė tjetėr, veēse tė na jap njė fitore e tė mos na "turpėrojė". Tashmė, nuk ka"rrugė" tjetėr para adhuruesit e boksit nė Kosovė, ai duhet tė mbrojė me dinjitet titullin e tij "Kampion i Botės nė Boks" pesha:  Super Middleweight World. Edhe pse kundershtari i Muriqit, Toni Menfi(Tony Menefee) i  Amerikės, ende nuk ėshtė pėrcaktuar se si do tė jet meēi midis tyre,  Elvir "The Kosova Kid" Muriqi, ka bėrė tė paktėn deri mė 14 gusht nė Prishtinė, kur do tė njihemi me rezultatin, qė bota e boksit ti njohė mirė grushtat e fuqishėm tė shqiptarėve, si mė tė fortit e ringut, konkretisht edhe nė arenėn e boksit botėrorė. Takimin e boksit profesionist nė Prishtinė, tė vlefshėm pėr metēin ndėrkombėtar "Ring Promotions Presents Porfessional Boxing", pos njė numėri tė madhė adhuruesish, do t'a ndjekin edhe disa figura tė njohura amerikane tė boksit, specialist, analist, gazetar, tė disa mjeteve mė tė rėndėsishėme tė informimit amerikan.


E mėrkurė, 11 gusht, 2004

Global Opinion from 45 countries

 Gallup International: Vetėm Kosova dhe Shqiperia, kanė tė njėjtat opinione me Amerikanėt pėr luftėn nė Irak

Nga Nju Jork(SHBA) BEQIR SINA

CURIH CH: Njėri prej sonadazhve mė tė mė mėdha ndėrkombėtare, i quajturi "Gallup International Association" (GIA), ka shpėrndar  njė rezulatat sondazhi,  nga opinoini publik i marrė pas rrėzimit tė rregjimit tė Saddam Hussein-it, nė 45 vende tė botės, gjatė vitit 2004. 

 Ēelsi i kėsaj matje :

Vetėm nė SHBA-s 48% e tė pyeturve ashtu si  nė Shqipėri 64% dhe  nė Kosovė 59%, thonė se ndjehen mė tė sigurtė nė vendin e tyre, pas aksionit ushtarakė amerikan nė Irak dhe se lufta nė Irak ishte njė luftė e drejtė.

Ndėrakaq, nga rezulatatet e kėtij sondazhi pjesa mė e madhe e popullsisė sė botės, duket se mendojnė se si rezultat e aksionit ushtarak amerikan nė Afghanistan dhe Irak , bota ėshtė mė nė rrezikė. Nuk ėshtė ndonjė suprizė, qė po thuaj tė gjitha vendet e pėrfshira nė sonadazh - kundėrshtojnė idenė, se nė mėnyrė sinjikative terrorismi po shkon drejt eleminimit me luftė.

     Gallup International Association (GIA), mori opinionet e njėrėzve kryq e tėrthor botės, duke shtruar pyetje tė qarta. Pyetja e parė ishte se sa ka qėnė sipas jush e justifikuar lufta nė Irak e Afghanistan ? 

Megjithatė, pjesa mė e madhe e opinionit Evropian ėshtė kundra luftės. Aktualishtė ata mendojnė se rėnja e rregjimit tė Saddam Hussein e justifikuar me luftėn, nuk ka qėnė fortė e drejtė. Nė kėtė mendim janė tė anketuarit nė Francė 65%, nė Gjermani 68%, e nė Spanjė 68%, dhe absolutishtė kundra luftės sė Amerikės, ėshtė opinioni Grekė  83%.

 

Jashtė Evropės Perendimore, dy vende kyēe Izraeli dhe Turqia, nga 10 tė pyetur 9 ose 87%, mendojnė se aksioni ushtarak Amerikan, ka qėnė mė se i justifikuar pėr rrėzimin me luftė, tė rregjimit tė Saddam Hussein-it .

   Mirpo shumica e opinioneve nga shumė vende, janė duke e pėrshėndetur rindėrtimin e Irakut nga SHBA dhe aleanca e saj. Por, ka edhe vende qė e kundėrshtojnė rreptė Amerikėn dhe kėrkojnė pėrfshirjen e Kombeve tė Bashkuara. Pjesa mė e madhe e qytetarve tė pyetur rreth kėsaj teme; pėr pėrfshirjen e OKB-s ose JO, janė vendet Arabe, Franca, Gjermania dhe Rusia e Greqia, tė cilat kėrkojnė vetė me shumė pėrfshirje nė rindėrtimin e Irakut.

Shumica e tė anketuarve, janė kundra forcės ushtarake tani, nė Irak, Rusia 87% Franca 87%,  Finlanda 81%, Svicera 80%, Serbia e Mali i Zi(SMZ) 84% .

 

Ndėrsa, pėr praninė e forcave ushtarake amerikane nė Irak; janė SHBA 51%, Filipinet 52% Gjermania 32%, Portugalia 31%, Shqipėria 37%, Malaysia 40%, Kameruni 41% dhe Nigeria 46%.

 Nė mėnyrė tė padiskutueshme opinionet e marra nga tė anketuarit e 45 shteteve, me perjashtim tė Izraelitve , janė pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Palestinės mė parė, pėr tė granatuar paqen dhe stabilitetin nė Lindjen e Mesme, pėrfshirė SHBA-s, Shqiėrinė e Kosovėn.

 Nė njė pyetje suplementare, e kryer vetėm me tė anketuar nė Izrael e cila tregoj se 51 % e tė akentuarave; mendonin se aksioni ushtarak nė Irak, e ndezi dritėn duke i dhėnė fund rregjimit tė Saddam Hussein dhe se ky zhvillim, rriti shancet e zgjidhjes sė konflikitit Izraelito- Palestinez. Vetėm 9% e izraelitve, e ndjente se ky zhvillim kishte efektin se 35% e tyre thanė se lufta nė Irak nuk ka efekt nė Izrael. 

 Diplomacia, e njeh gjithashtu ndjeshmėrinė e kėsaj lufte rreth e pėrqark botės. Opinioni i pėrgjithėshėm nga shume vende, nuk ėshtė shumė i qartė se ēfarė drejtimi do tė marrin tani pas luftės nė Irak, marrėdhėjet midis SHBA-s dhe atyre vendeve qė ju bashkuan Amerikės nė tė ashtuqujaturėn aleancė duke pasė kundėrshtimin e Francės, Gjermanisė, Rusisė . Pra a do tė "riparohet" ose jo e ēara e madhe e kėtyre marrėdhėjve diplomatike.

 Vetė tė anketuarit nė Francė ishin 43 % se ato mund tė riparohen PO, ndėrsa 47% mendonin JO, Franca, Gjermania  Rusia pavarėsishtė se ēfarė strategjie ndjekin nė marrėdhėjet me SHBA-s nuk e kanė tė leht tė riaparojnė tė "ēarėn" e madhe qė krijuan. Nė Gjermani 37% thonė PO, ndėrsa  58% JO, nė Rusia 42% PO dhe 44%  JO. 

Lidhur me marrdhėnjet e Amerikės me Francėn, Gjermaninė e Rusinė, nė Angli  38% e britanikve tė pyetur thonė PO ato duhen riparuar, ndėrsa  51%  JO, nė SHBA-s, 45% PO dhe 44% JO 

Sonadazhi mė i madh ndėrkombėtare, i quajturi "Gallup International Association" (GIA), tani ėshtė i regjistruar nė Curih tė Zvicerės. Gallup International Association" (GIA), ėshtė themeluar mė 1947 nga George H Gallup dhe kolegėt e tij dhe ka antarė nga 60 vende anemban botės, nė Kosovė e Shqipėri, tė cilat japin opinione rregullishtė nė ēdo sondazh qė zhvillohet.


E mėrkurė, 11 gusht, 2004
Evropa mbetet nė "darėn" e fortė tė kėrcėnimit tė egėr terrorist
Nga Nju Jork(SHBA) BEQIR SINA
New York NY :Duke u bazuar nė komentet qė i bėri kohė mė parė media botėrore, u tha, se; kryeministri i Italisė Silvio Berluskoni, u bė synimi i parė i njė kėrcėnimi seriozė tė njė burrė shteti nė Evropė, nė se do t'a kuptojmė kėshtu, i njė organizate terroriste pas asaj 9-11 qė na panė sytė me atė ēka ndodhi nė linjat e trenave tė udhėtarve nė Spanjė. 191 vetė humbėn jetė e qindra tė tjer u lėnduan nga ky akt i paparė terrorsitė nė Evropė. Kėshtu qė mė 28 korrik, thuajse tė gjithė qemė deshmitarė se njė organizatė terroriste, qė deklaroi se ka lidhje me organizatėn Al-Kaida, publikoi nė websaitin e saj njoftimin kėrcėnues se: n.q.s. vendet evropiane nuk do tė tėrheqin sa mė shpejt trupat e tyre nga Iraku dhe nuk do tė shkėputin marrėdhėniet e aleancės me SHBA-nė, ajo do tė shpėrthejė "luftėn gjakatare" kundėr Evropės. Megjithse, nė shenjė kėsaj rradhe ishte dhe Berluskoni duke thėnė se ai do tė jetė objektivi i parė i goditjes, bota kėtė e kuptojė si njė kėrcėnim pėr gjithė Evropėn. Mirpo, po t'i referohemi informatave tė tilla kėcėnuese nga kjo organizatė kjo ishte hera e tretė  gjatė kėtij muaji qė po kjo organizatė kėrcėnon me sulme Italinė, Anglinė, Gjermaninė e Francėn. Kjo tregon se Evropa, ka edhe shumė punė pėr tė bėrė nė drejtimin e luftės antiterroriste dhe mbetet nėn  "darėn" fortė tė njė kėrcėnimi terroristė.

http://www.time.com/time/europe/photoessays/istanbulbomb/03.html Kėtė sinjal Evropės, tani thonė ekspert e terrorsmit ndėrkombėtar, asaj(Evropės) i ja jepė organizata, qė quhet "Brigada Abu Hafs Al-Masri" e cila ėshtė njė degė e organizatės Al-Kaida. Nė websaitin e saj, thuhet, se; nė rast se vendet evropiane "nuk do tė kthehen nė rrugėn e drejtė", sipas tyre ajo do tė ndėrmarrė sulme kundėr ēdo qytetari evropian, duke filluar nga Berluskoni e deri tek qytetari i thjesht. Mbase ky ėshtė edhe njė presion qė pėrdorin terroristėt pėr tė futur nė Evropė , frikė e panikė por nuk perjashtohet edhe mundėsia se gjėra tė tilla mund tė ndodhin. Dhe rreziku i parė janė siē thuhet lojarat Olimpike Verore - Athina 2004.


 

 

 

 



http://www.time.com/time/europe/photoessays/istanbulbomb/06.htmlKėto kėrcėnime e shqetėsuan shumė Italinė, Greqinė, Anglinė, Gjermaninė dhe vendet e tjera evropiane. Specialistė anti-terroristė vunė nė dukje se megjithėse kėrcėnimi nuk do tė thotė pa tjetėr ndodhje e sulmeve terroriste nė masė, prapė, pėr shkak tė incidentit tė shpėrthimit tė 11 marsit nė Madrid, vendet evropiane duhet jenė domosdoshmėrisht syēelėt. Pėr ditė me radhė, Italia, Anglia, Greqia dhe Holanda kanė marrė pėrkatėsisht njė sėrė masash pėr forcimin e parandalimit kundėr sulmeve terroriste.
 Analistėt vunė nė dukje se pėrballė elementėve ndėrkombėtarė terroristė, qė gjenden kudo, nė sistemin anti-terrorist tė Evropės ekzistojnė mungesa nė 3 drejtime:









 



http://www.time.com/time/europe/photoessays/atocha/02.htmlSė pari: vendet evropiane kanė shumė dobėsi juridike nė fushėn anti-terroriste. Ndėrmjetėsuesi antiterrorist i Departamentit Amerikan tė Shtetit, Kofer Blak vuri nė dukje se, megjithėse vendet evropiane disponojnė pajisje tė pėrparuara anti-terroriste, ato ndodhen pėrpara shumė probleme tė vėshtira nė gjykimin e tė dyshuarve terroristė dhe nė zbatimin e ligjit. Krahas kėtyre, ligjet e ndryshme tė vendeve evropiane pėr emigrim dhe mbrojtje e rreptė e fshehtėsitė personale i sjell pengesa luftės anti-terroriste.

Sė dyti: nuk janė prerė me tė vėrtetė zinxhirėt e organizatave terroriste ndėrkombėtare nė organizim dhe nė fonde. Specialistėt anti-terroristė janė tė mendimit se organizatat terroriste mund tė marrin lehtė fonde nga institucione islame bamirėsie. Nė sajė tė lehtėsirave turistike qė krijojnė vendet evropiane, terroristėt lėvizin pa pengesa nė Evropė.



 

 


http://www.time.com/time/europe/photoessays/atocha/05.html Sė treti: vendet evropiane duhet tė shtojnė bashkėpunimin antiterrorist. Vitet e fundit, brenda Bashkimit Evropian janė bėrė thirrje tė vazhdueshme pėr pėrmirėsimin e sistemit tė bashkėpunimit midis palės policore dhe sektorėve tė sigurimit dhe pėr nxitjen me forcė tė bashkėpunimit midis shėrbimeve inteligjente tė vendeve tė ndryshme. Bile, ndokush bėri thirrje pėr krijimin e qendrės sė posaēme evropiane tė shėrbimit inteligjent anti-terrorist. Por kėto projekte kanė mbetur vetėm nė letėr dhe nuk janė konkretizuar anjėherė.









 

 

 


http://www.time.com/time/europe/photoessays/atocha/06.html Nė mbyllje; tė tė gjitha kėtyre komenteve mund tė konkludohet: sepse; analistėt vėnė nė dukje se terrorizmi pėrbėn kėrcėnim pėr paqen dhe sigurimin e Evropės dhe, bile, tė gjithė botės. Prandaj, sipas tyre vendet evorpiane duhet tė marrin masa tė pėrbashkėta nė goditjen e veprimeve terroriste. Nė tė njėjtėn kohė patjetėr  duhet i besuar shumė edhe organizimit tė forcės sė pėrbashkėt Evro- Amerikane kundra terrorizmit, e quajtur "USEUCOM. Ku eksperienca amerikane nė luftėn kundra terrorizmit ndėrkombėtare, do tė jap shembullin e saj edhe nė Evropė.




 

 

 

 

 


http://www.time.com/time/europe/photoessays/atocha/07.html Nė tė njejtėn kohė, zhdukja e bazės shoqėrore tė terrorizmit dhe zhdukja e varfėrisė, papunėsisė dhe diskriminimit racial, nacional dhe fetar, domosdoshmėrisht do tė jenė pjesė pėrbėrėse kryesore tė luftės anti-terroriste.



 

 










7 dhe 8 gusht 2004

Shtetet e Bashkuara tė Amerikės mirėpritėn njoftimet pėr hapjen e njė termocentralit nė Kosovė

Spokesman Richard Boucher at microphoneWashington D.C. Shtetet e Bashkuara tė Amerikės mirėpritėn njoftimet pėr hapjen e njė termocentrali tė ri nė Kosovė. Departamenti i Shtetit, vlerėsoi se termocentrali do tė ofrojė pėrfitime tė mėdha jo vetėm pėr Kosovėn, por edhe tėrė rajonin. “Ky projekt duhet tė jetė hap drejt arritjes sė ndėrvarsisė ekonomike me pjesėt tjera tė rajonit” citohet njė kumtesė pėr media e Departamentit tė Shtetit.
Sipas Departamentit tė Shtetit thuhet se Shtetet e Bashkuara tė Amerikės e kanė mirėpritur vendimin e administratės sė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė qė bėnė fjalė pėr ndėrtimin e njė termocentrali tė ri dhe pėr hapjen e njė miniere tė re tė thėngjillit nė Kosovė. Kėshtu, pohoi zėdhėnsi i Departamenit tė Shtetit Richard Boucher se Departamenti amerikan i Shtetit, nė njė komunikatė pėr opinion, ka thėnė se termocentrali i ri do tė sigurojė pėrfitime tė mėdha jo vetėm pėr Kosovėn, por edhe pėr mbarė rajonin.Ai u pėrgjigj me kėtė rastė pyetjes sė gazetarve nė njė konferenc shtypi rutinė nė Washington D.C. duke cituar vlerėsimin e Departamentit tė Shtetit se njė projekt u tillė duhet tė jetė njė hap drejt arritjes sė ndėrvarshmėrisė ekonomike me pjesėn tjetėr tė rajonit. BEQIR SINA, SHBA






Dy familje emigratesh shqiptare ne Teksas jane bere objekt i nje debati mediatik lidhur me vendimin e gjykates
Nga Nju Jork (SHBA)
BACLIFF TX : Nė qender tė lajmve nga kronika e zezė nė Teksas, sot njė vend tė rėndėsishėm ka zėnė njė ngjarje e hidhur ndodhur shtatė vejtė mė parė. Njė shqiptarė me banim nė Teksas, nė jug tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, i quajtur Haki Danaj pas konfrontimit, ka rrahur dhe mė pasė ka shtirė me pistoletė, ndaj njė shqiptari tejtėr 28 vjecare i quajtur Fehmi Halili. Duke e lėnė atė tė vdekur, nė vend. Viktima, sipas raporteve tė policisė, tė cilės i referohet dhe lajmi ynė, Fehmi Halili u konforntua me vrarsėsin Haki Danaj, nė njė moment qė ai pas punės nė njė lagje tė kėtij qyteti .
Fehmi Halili, 28, to death in August 1995 in the 4600 block of Sixth Street.
Ngjarja, pėrkatėsisht  ka ndodhur 9 vjet mė parė Gusht 1995 nė adresėn 4600 rruga "Sixth Street". Danaj pėr kėtė vrasje ishte dėnuar me parė me dy vjet burg. Ai ishte larguar nga Amerika dhe qėndronte i fshehur pėr disa vjet, nė Shqipėri. Muajin e kaluar policia e Nju Jersit, sipas njė urdhėr arresti tė lėshuar nga Policia e Teksasit, nė aeroportin internacinonal Newark tė shtetit federal Nju Jersi, e arrestoi Danajn .Javėn e kaluar si pasojė e njė marrveshje tė nėshkura pėr ekstradim midis dy shteteve, Teksasit dhe Nju Jersit, ajo e prcolli tė arrestuarin me ēėshtjen e hapur  pėr gjykim e vrasjes nė  Gjykatėn e Shkallės sė Parė nė Teksas. Gjyqi, i shkallės sė parė mori vendim qė Danaj tė dėnohet me dy vjet burg, dhe, me pasė tė deportohet pėr nė Shqipėri. Dėnimit tė Danajt pėr vrasjen e Halilit ju bashkėngjit edhe njė kushtė, nė rastė se Danaj kthehet sėrish nė Amerikė, at'here ai rrezikon tė dėnohet me 20 vjet burg.
     Ndėrkaq, familja e viktimės - Fehmi Halilit, mė tė mėsuar vendimin e dhėnė nga gjyqėtarja e ēėshtjes Danaj, nė mėnyrė demostrative para medias amerikane, i ka kėrkuar gjykatės shtetrore tė shtetit federal Teksas, tė rishikojė edhe njėherė masėn e dėnimit tė vrasėsit, qė nė kėtė rastė ėshtė dorazi Haki Danaj nga Shqipėria. Familja Halili, thotė se ėshtė fare e pakėnuaqur me dėnimin dhe masėn e marrė nga drejtėsia amerikane. Ajo, sipas dekleratės po punon me tė gjitha format tė nxisė gjykatėn, tė anulojė vendimin e parė dhe tė marrė njė  vendim tė formės sė prerė, qė veē ndryshimit tė dėnimit me burg, e gjithė familja Danaj - gruaja  e tij dhe fėmijėt, tė deportohen me vendim gjykate nga Amerika, me pretendim se vetėm kėshtu, djali i tyre Fehmi Halili 28 vjeēarė, do tė prehet i qetė nė botėn e amnueshme.
 
Policia pėr ngjarjen :
Haki Danaj, akuzohet pėr rrahje dhe vrasje tė njė njeriu shtatė vjet tė shkuara nė qytetin Bacliff tė Teksasit, ėshtė arrestuar dhe burgosur nė burgun "Galveston County Jail". Danaj emigrat shqiptar nė SHBA-s, mbahet i arrestuar se ka vrarė bashkėkombasin e tij Fehmi Halli 28 vjeēarė nė gushtė 1995 nė adresėn 4600 rruga"Sixth Street" Danaj, 51 vjeēarė, u arrestua nga roja kufitare e aeroportit internacional Newark nė shtetin e Nju Jersit, nė bashkėpunim me rojat e Nju Jork-ut,( New Jersey-New York Port Authority Police), si rezualtat e njė flet arresti lėshur ndaj tij nga policia e Teksasit. Ai u ekstradua javėn e kaluar pėr t'u gjykuar i akuazuar pėr veprėn penale vrasje e shkallės sė dytė, sipas njė marrėveshje pėr ekstradimine tė arrestuarve midis dy shteteve - New Jersey dhe Texsas. Kapt. B.J. Miller, nga rajoni i Policisė," Galveston County Sheriff’ Office"  u tha gazetarve, se ai u arrestua nga roja e aeroportit Newark (NJ) gjatė kohės qė po tentonte tė hynte nė territorin e ShBA-s. Danaj, tha ai ka vrarė qytetarin Halili njė ditė kur ai para shtėpisė sė tij ėshtė konfrontuar mė tė, dhe e ka goditur nė gjoks me njė revolver tė kalibrit 25 disa herė me plumba nė gjokės. Tė dy shqiptarėt ishin puntorė tė tė njėtės kompani, e cila merrej me pėrpunimin e ushqimeve tė detit"shrimping industry". Policia kėrkon si garanci pėr lirimin e tij 500 mijė dollarė(bond).



E shunė, 31 korrik, 2004

Ambasadori amerikan Polt : "E ardhmėja  e Kosovės, varet nga plotėsimi i standartėve"

Nga Nju Jork(SHBA) BEQIR SINA

Washnigton DC - Ambasadori i ri SHBA-ve, nė Beograd, Majkėl CHristian Polt, bėhet e ditur se ka deklaruar:" E ardhėmja  e Kosovės, varet nga plotėsimi i standartatve. Pas kėsaj do tė jemi tė gatėshėm tė marrim pjesė nė diaalogun pėr ardhmėrinė e Kosovės, por jo para kėsaj", citohet, tė ketė thėnė ai.

Ndėrkaq, ambasadori amerikan nė Beograd , diplomati Polt po nė tė njėtėn dekleratė, vijon :"Pėr t'u zgjidhur statusi i Kosovės, mė parė duhet tė plotėsohen disa standarte, standarte tė cilat, i kanė caktuar mė parė Kombet e Bashkuara," ka thėnė ambasadori amerikan nė Beograd Majkėl Plot, duke shtuar mė tej se:" Nuk ėshtė fjala pėr standarte tė cilat kėrkohen vetėm nga Kosova, por qė ato janė standarte tė cilat priten prej ēdo shoqėrie tė hapur demokratike, e qė dėshiron tė jetoj e sigurtė e nė paqe ?, thekson deklerata e ambasadorit amerikan Michael Christian Polt , tė cilės i referohen mjete tė ndryshme informatike nė Ballakan.

Ndėrkaq, siē dihet Presidenti i Shteteve te Bashkuara te Amerikes George W. Bush,  caktoi muajin e kalaur nė detyrėn e Ambasadorit tė jashtėzakonėshėm e fuqiplotė tė SHBA-s, nė tė ashquajturėn S.M.Z -  diplomatin e karjeres nga Tennessee , zotin Michael Christian Polt, pasi ish ambasadori Montegomer patė krijuar probleme tė karakterit moral.  William Montgomeri, kaloi njė periudhė me shumė polemika dhe me probleme tė hapuara familjare . Gazetat e huaja, nė njė numėr tė kaluar referuar kėsaj teme shkruanin, se ai ishte i pėrfshirė edhe nė njė afer adulterie. Njė gazete britanike, shkruante kolumnistja e saj se: "ambasadorit i'a kishte marrė mėndjen njė sėrbe 38-vjeēare me emrin Joviē". Afera ishte zbuluar kur gruaja e Montegomer(it) nga Kroacia e merr tė shoqin nė celularin e tij, dhe nė vend tė bashkėshortit, pėrgjigjet sėrbja, duke e bėrė zonjėn e Ambasadorit qė tė merrte menjėher avionin e tė kthehej rrufe nė Beogrd," duke zbulluar skandalin.

Ne kete spirale shkoi nė Beograd  diplomati, i karjerės ambasadori Polt. M Ch. Polt, ka shėrbyer pėr njė kohė tė gjatė nė zyrat e Ministrisė sė Jashtme amerikane. Para se ai tė merrte detyrėn e ambasadorit amerikan nė Beograd, mėsohet se ai ishte nė detyrėn Principal Deputy Assistant Secretary of State, nė dikasterin "Bureau of Legislative Affairs". Ka punuar nė ambasadėn amerikane nė Gjermani dhe Zvicėr, si Deputy Chief of Mission . Ka diplomuar nė kolegjin American International College , dhe ka mabruar studimet pas universitare nė University of Tennessee .Ambasadori Michael Christian Polt, ėshtė i martuar me zonjėn Hallie dhe kanė dy fėmijė: Nicholas dhe Lindsay.  Ka emigrauar nė SHBA-s, nga Austria  mė 1965. Ai ėshtė cilėsuar se kampioni i demokracisė nė Panama, duke  luajtuar njė rol tė madh nė ndryshimet demokratike nė Panama , pas rrezimit tė rregjimit komunistė tė Daniel Norigas. 


E enjte, 29 korrik, 2004
Ilir Zherka, shqiptaro amerikani qė ndihmon kandidatet demokrate tė bėhen President tė Amerikės
Nga Nju Jork(SHBA) BEQIR SINA
WASHINGTON DC : Bashkėsia shqiptare nė Amerikė, kohėt e fundit ėshtė bėrė shumė mė aktive se asnjėher tjeter, nė sferėn e politikės dhe ēėshtjeve sociale shqiptaro - amerikane. Ajo, ka luajtur vazhdimishtė rol tejet tė rėndėsishėm, rreth njohjes sė Administratės amerikane dhe opinionit amerikan me ēėshtje tė ndryshme shqiptare, nė Amerikė. Pėr kėtė qėllim nė SHBA-ės, pos intstitucioneve fetare - tė tė trija besimeve, shoqatave e organizatave shoqėrore e politike, dihet se vepron dhe lobi shqiptar . Qėllimi i kėtyre lobeve, i  intstitucioneve fetare - tė tė trija besimeve, shoqatave e organizatave shoqėrore e politike, ėshtė komunikimi pėr sė afėrmi me Qeverinė Amerikane, pėr kauzėn shqiptare. Parė nė tė gjitha kėndshikimet pėr nga rėndėsia, shqiptarėt e Amerikės, zėnė njė vend tė veēantė dhe tė  privilegjuar, jo vetėm se ata janė pjes integrale e Amerikės, dhe se pėr kėtė shkak edhe vetė Amerika, gėzon sot njė vend tė priveligjuar nė botė dhe ėshtė vendi mė i fuqishem e superfuqia  e vetme. Por, pėr rolin dhe aktivitetin tyre historikė, sejcila prej tyre nė periudha tė veēanta, do tė mbetet nė histori pėr ēfar na ka dhėnė nė tė mirė tė ēėshtjeve shqiptare.
Kush ėshtė shqiptari, qė udhėheq sot, fushatėn e kandidatit pėr president tė Amerikės nga partia Demokrate ?
   Sot, na erdhi radha  tė veēonim njė shqiptaro - amerikanė, nėnpunės zyrtar i stafit presidencial nė fushatėn elektorale, pėr President tė SHBA-s, nga partia Demokrate amerikane. Eshtė pikėrishtė Ilir Zherka ai qė mė parė ka dhėnė ndihmesen e tij, nė ri-zgjedhjen pėr president e z/president tė dyshes demokrate Clinton- Al Gore. Tash Zherka po punon nė kėtė fushatė pėr kandidatin John Kerry.   Ilir Zherka, biri i njė familje me tradita tė vjetra shqiptare nga Tropoja, ka lindur mė 1965 nė Krushev tė Malit tė Zi. Mė 1968, ai dhe familja e tij emigrojė nė SHBA-s, kur Zherka ishte vetem 2 vjeē. Zherka, u rritė nė njė lagje tė njohur emigratėsh nė Nju Jork-Bronks, ku u edukua dhe shkollua mė pasė duke u diplomuar nė Cornell University. Ai u diplomua nė univesitetin "Cornell University" dhe u nderua me ēmimin " John F. Kennedy Award" pėr shėrbim tė shkėlqyer jashtė shkollės. Zhekra, ka diplomuar dhe nė drejtėsi nė "University of Virginia". Ai ėshtė i martuar me z. Linda Kinney, avokate e shtetit nė zyrėn "Federal Communications Commission". Ka dy fėmijė Aleksandrin dhe Hanėn.
Zherka, ka luajtur njė rol tė madh nė proceset demokratike, hapat e para nė Shqipėri. Si, dhe ėshtė dalluar gjatė luftės nė Kosovė, FYROM dhe Preshevė, Medvegje - Bujanovcit , rreth debateve televizive, me propogadėn sėrbe nė Amerikė, nė emisonet radio televizive kombėtare amerikane, nga mė prestigjozet si emisionin : "News Hour" me gazetarin e famėshėm Jim Lehrer, nė CNN programin "Talk Back Live", emisionin "One on One", me gazetarin John McLaughlin, nė rrjetin televizivė WAMU me gazetaren Diane Rehm nė emisionin "Show and NPR’s All Things Considered ". 
Zherka ndihmojė Klintonin e Al Goren pėr nė Shtėpinė e Bardhė
Eshtė takuar dhe ka biseduar pėr ēėshtje nga mė tė rėndėsishmet shqiptare, nė Amerikė dhe Europė, si me Presidentin Klinton, z/presidentin Al Gore, sekretarėt e shtetit, dhe zyrtarė tė lartė amerikanė, senatorė e kongresmen duke shtruar ēėshtjen shqiptare me kompetenc dhe autoritet tė fort , si njė mbrojtės dhe njohės i mirė i ēėshtjeve shqiptare, sidomos asaj tė Kosovės, shqiptarve tė Preshevės, Medvegjes-Bujanovcit, Malit tė Zi dhe FYROM-it. Pėr sa shėrbeu dhe ju dedikua drejpėrsėdrejti ēėshtje shqiptare nė KKSHA, ai ishte njė avokat dhe zė i fuqishėm i kėsaj ēėshtje, nė Amerikė.


 Mė parė se tė drejtonte Kėshillin Kombėtarė Shqiptaro -Amerikan si Drejetorė Ekzekutivė, ka punuar nė Ministrinė e Punės "U.S. Department of Labor" prej 1997 deri mė 1998. Mė 1996, ai ka shėrbyer si agjitator i fushatės elektorale Clinton-Gore, nė termin e dytė. Duke pasė nė fushatė detyrėn e Drejtor Kombėtar i Grupeve Komunitare, pėr tė mbuluar votat e amerikanėve me origjinė nga Mesdheu. Zherka, prej 1994 deri mė 1997, ka shėrbyer si kėshilltarė ligjistativ nė zyrėn e kogresmenit George Miller, Demokrat i Kalif. Gjatė gjithė kohės ai shquhet pėr punėn qė ka bėrė duke mbrojtur tė drejtat e puntorėve , tė njeriut dhe studimet e ndihmėn qė ka dhėnė nė proceset demokratike nė Shqipėri, me organizatėn IREX , nė hartimin e procedurės ligjore kundra krimit.


Ēėshtja shqiptare ėshtė prioriteti i Zherkės nė partinė Demokrate Amerikane
Nė njė mesazh drejtuar gazetės"Metropol", pos njė mirėnjohje tė ngrohtė qė ja pėcjell kėsaj gazete shqiptare, zoti Ilir Zherka, thotė se dėshironė tė ndaj me tė gjithė shqiptarėt, "frutet e ėmbėla" tė dekleratės shpres-dhėnėse, tė bėrė kėto ditė nga kandidati demokratė, pėr president i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, John Kerry. Zherka, theksonė se Kerry, javėn e kaluar ka bė njė dekleratė tė fuqishme duke mbėshtetur popullin e Kosovės, pėr vet-vendosje. Kerry, sipas Zherkės, nuk e pranon dekleratėn e presidentit tė SMZ, Tadiq, ku ai ka theksuar nė Washington DC se:"efforts to re-impose Serbia's will on the people of Kosova, asserting instead: "The people of Kosovo must be able to determine their own future, including how they want to be governed."  
Kerry , shkruan Zherka, ka akuzuar administratėn e presidentit Bush, se ajo e ka harruar disi Kosovėn. Ndėrkohė, qė Kerry, premton se do tė insistojė nė rikthimin e vėmėndjes amerikane pėr zgjidhjen sa mė parė tė statusit final.Mė nė fund ogur - mirė, ėshtė deklerata e javės qė shkoi, ku zoti Kerry flet me superlativė pėr shrehet pėr dashurinė dhe respektin e popullit shqiptarė, ndaj kombit amerikan, duke thėnė se:" Populli shqiptarė, ėshtė njė ndėr popujt mė pro-amerikanė nė botė, sot". Prandaj, Kerry , mendon Zherka, ėshtė i frymėzuar nė kėtė pozicionim, i ndihmuar edhe nga shqiptaro-amerikanėt tė tė mbėshtes dhe pėrkrah  Kosovėn si nė luftė dje, por edhe sot nė paqe. Nė kėtė kontekst, shihet qartė se Zherka si zyrtarė i fushatės elektorale pėr kandidatin demokrat John Kerry, ju bėnė thirrje shqiptaro -amerikanve demokratė, qė tė votojnė pėr John Kerry.
Zherka : Kerry President !!!
Kandidati demokrat pėr President tė SHBA-ve, senatori John Kerry(Xhon Keri), ka deklaruar se populli i Kosovės duhet tė vendosė pėr fatin dhe ardhmėninė e vet. "Administrata ime do tė veprojė shpejt nė shqyrtimin dhe adresimin e ēėshtjes sė Kosovės. Statusi i ardhshėm i Kosovės duhet tė zgjidhet sa mė parė. Populli i Kosovės duhet tė vendosė pėr fatin dhe ardhmėninė e vet, si edhe pėr mėnyrėn e administrimit tė vendit. Propozimet pėr ndryshimin e kufijve dhe pėr ndarjen e Kosovės nė linja etnike nuk ndihmojnė nė ndėrtimin e njė shoqėrie multietnike dhe as nė pėrgatitjen e rajonit pėr ardhmėrinė e tij nė Europė", theksohet nė deklaratėn e z. Keri drejtuar komunitetit shqiptar nė Amerikė.

    "Duke kėrkuar zgjidhje pėr statusin final tė Kosovės, ne do tė bashkėpunojmė me tė tjerėt nė rajon qė tranzicioni tė jetė sa mė i lehtė", thuhet mė tutje nė deklaratėn e z. Keri.Nė deklaratė theksohet se, nė qoftė se ai do t' fitojė zgjedhjet presidenciale, administrata e tij do t'i kushtojė rėndėsi tė veēantė Kosovės dhe mbarė rajonit tė Ballkanit. "Unė besoj se stabiliteti, demokracia dhe prosperiteti nė Ballkan janė nė interesin mė tė mirė tė SHBA-ve. Administrata ime do ta rivendosė lidershipin amerikan nė Ballkan, posaēėrisht kur ėshtė fjala pėr Kosovėn", theksohet nė deklaratėn e kandidatit demokrat pėr zgjedhjet presidenciale nė SHBA, John Kerry(Xhon Keri).













29 korrik, 2004
Tre gjykatės tė njohur amerikan po merren me gjykimin e krimit tė organizuar nė Kosovė
WASHINGTON DC : Tre gjykatės tė njohur amerikan dy nga shteti federal Minnesota nė veri tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, dhe njė nga Washington DC, i bashkohen grupit tė gjykatėsve ndėrkombėtar, i cili ėshtė duke hetuar dhe gjykuar disa ēėshtje qė kanė tė bėjnė me krimin e organizuar nė Kosovė, kėshtu, kanė bėrė tė ditur njoftime zyrtare nga Amerika.
   Ata janė tė pėrfshirė nė gjykimin dhe mbledhjen e provave lidhur me krimin e organizuar nė Ballkan, pėrkatėsishtė ato qė kanė ndodhur gjatė kėtyre pesė vjetėve nė Kosovė.
    Midis gjykatėsve amerikan, ėshtė edhe prokurori i pavarur i Gjykatės sė Washingtonit David Doyscher(Washington County District Judge) dhe dy gjykatėsit nga gjyqi i shtetit federal Minnesota prokurori Linn Slattengren i distriktit Shafer dhe prokurorja Kathleen Weir e distriktit Moorhead. Gjykatėsit amerikan, tė cilėt tani ndodhen nė Kosovė, janė duke hulumtuar e mbledhur prova pėr t'i gjykuar kėto krime, si krime tė organizuara.   
    Sipas gjykatėseve amerikan gjykohet se misoni i tyre nė Kosovė, aktualishtė nuk ėshtė i lehtė, nė njė vend si Kosova, ku papunsia ėshtė mė shumė se 50 pėrqint dhe korrupsioni ėshtė bėrė njė pjes e jetės sė atjeshme. Gjykatėsit amerikan me nė krye prokurorine pavarur Slattengren, janė nė qytetin e Prizrerinit, duke gjykuar krime lufte dhe ēėshtje tė korrupsionit. Njė nga kėto ēėshtje ėshtė ngritur pėr njė zyrtar tė qeverisė lokale qė akuzohet t'i ketė ndarė tokė njėrėzve tė tij duke abuzuar me detyrėn. Grupi i gjykatėsve amerikan me Slattengren nė krye e zgjati qendrimin e vet tė paktėn edhe 14 muaj mė shumė duke menduar se ekperienca ka pėr tė qėnė "shpėrblyese".

BEQIR SINA
New York / USA


E marte, 27 korrik, 2004
Ne Edinburgh - Skoci u vrapua me moton "Vraponi per Kosoven" Edinburgh - Skoci:  Maratona "Vraponi per Kosoven"

(Njė bamirės i njohur skocez, bėnė pėrpjekje tė ndihmojė njė familje tė varfėr nga Kosova)

Nga : BEQIR SINA

Edinburgh Sco: Mjetet e informimit, media dhe masmedia skoceze, nė informacionin e ditės sė sotme, shkruan dhe se Michael McKean nga Springfield Terrace, i cili thuhet se  ka punuar pėr shumė kohė nė Ballkan, nė kuadrin e Shoqatės Humanitare tė quajtur "Mercy Corps Scotland" ri-kthyer nė qytetin tij muajin e kaluar, ka ftuar, pjesmarrėsit, atletėt dhe tė apasionuarit e vrapimit nė natyrė, qė  marrin pjesė nėsėr nė maratonėn vjetore Edinburgh Marathon, tė hidhen nė ndihmė. Pasi sipas tij ky aktivitet  duhet shoqėruar me aksionin qė njė pjes e tė ardhurave tė grumbulluara, t'ja kushtojė  kėtė vitė, mbledhjes sė ndihmave nė tė holla, e pėrkatėsishtė pėr familjen Zeqiri nga Kosova., Familje, kjo, e cila banon nė kushtet e varfėrisė ekstreme nė fshatrat shqiptare nė malet e Kosovės, kufi me Sėrbinė.

Fundraising Page ImageInspirues dhe njeriu qė do tė udhėheq kėtė aksion humanitar nė kėtė maraton ėshtė Michael McKean.(nė foto)

Ai u ka deklaruar pėr kėtė qėllim gazetarve se :" Kame mė se tre vjet qė punojė me njėrėzit e dėmtuar nga lufta nė Ballkan - Bosnje, e Kosovė. Kamė punuar gjatė gjithė kohės me shumė familje tė varfėra, qė jetonė nė kushtet minimale tė jetesės, dhe e ndjej shpirtėrishtė se sa vuajnė ato sot"

Mirpo, mė vjen keq qė asgjė si dėshmitarė i atyre qė kam parė, nuk arrita tė bėj pėr familjen shqiptare Zeqiri. Mendoj, tha ai, se u erdhi rradha atyre tė cilėt banojnė nė kushte shumė tė vėshtira tė jetesės- familjes Zeqiri. Ata, tė cilėt sot po jetojnė sė bashku nė njė shtėpi jo shumė tė pėrshtashme; dy prindėrit dhe gjashtė fėmijėt, njė djalė ėshtė me karrige-lėvizėse, dy vajza shurdhe dhe memece dhe tė tjerėt me tė meta mendore.

 

 


Familja Zeqiri para shtėpisė nė njė fshatė tė thell malor nė Kosovė

 Tė gjashtė fėmijėt kanė tė njėjtėn problem gjenetik(genetic disorder)

Shqetėsimi mė i madh ėshtė se ata fatkeqėsishtė, nuk kanė as paisjet mė elemntare tė shtėpisė. Nuk kanė banjo, ujė, ose mobilje shtėpijake, ndihma me ushqime u vjen shpesh her nga fshatarėt dhe autoritetet lokale. Ata, kanė vetėm njė palė rroba pėr ndrres, familja ėshtė nėn limitin e kapacitetit tė punės , sa qė as do t;a imagjinonit se sa e vėshtirė ėshtė jeta e kėtyre njėrėzve nė Kosovė. Jetė nė kushte tė vėshtira ekstreme, ka thėnė ai  duke i bėrė thirrje me kėtė rastė edhe qytetarve tė tjer  tė Edinburgut. Michael McKean u thėrret tė gjithve  pėr tė dhėnė para pėr kėtė familje nesėr nė maratonėn  Edinburgh Marathon . 

Me parat qė do tė mblidhen ėshtė vendosur tė ndihmohet urgjentishtė familja Zeqiri:

• Lidhja me tubacionin e ujit tė pijėshėm e shtėpisė

•  Paisja e Shtėpisė me banjo moderrne.

• Sigurimi i tė gjitha komoditeteve nė mobilimin e shtėpisė Zeqiri

•  Veshėmbathje e ndėrresa tė tjera pėr gjithė familjen

• Njė lopė, pula, dele dhe mjetet e nevojshme pėr punimin e tokės

• Mjete shkollore, si dhe ushqime rezerve qė pėrdorin zakonishtė banorėt e kėtyre anėve

Michael, " Shpreson qė t'a kurorėzojė me sukses kėtė aksion humanitarė pėr familjen e vobeket Zeqiri nga Kosova. Mbasi, vetė eksperienca e tij mė qytetarėt e Edinburgut, ka gjetur bujarinė e madhe tė kėtyre njėrėzve, kur po pėr tė njėtėn natyr ndihme, pėr familjet e varfėra nė Bosnje, qytetarėt skocez janė treguar tė gatėshėm e zemer-gjerė nė ndihma . Gjithashtu, ai me anė tė mediave tė ndryshme, thotė se duke pėrfituar nga ky rastė,se  u bėnė thirrje edhe tė gjithė atyre qė duan tė ndihmojnė familjet e "kėputura" kosovare, tė dėrgojnė ēfardo lloj ndihme qė munden ata, nėpėrmjet faqes elektronike tė ndihmave pėr Kosovėn, nė adresėn(domain)  www.justgiving.com/mckosovo, ose t'i dėrgojnė nė ēek(cheque) “Mercy Corps Scotland”  Michael McKean, 1 Springwood Terrace, Peebles, EH45 9ET.


E shtunė, 24 korrik, 2004

Arbenori : Me Kosoven shtet dhe i pavarur , Shqiperia ka"shpatullat" e ngrohta

Ish -Kryetari i Parlamentit tė parė pluralistė tė Shqipėrisė, deputeti i Shkodrės pėr Partinė Demokratike (PD), zoti Pjeter Arbėnori, tė shtunėn nė njė intervistė me gazetėn tonė nė Nju Jork, tha se vetem nė Shqipėri mund tė ndodh gjithėēka. Ai e bėri kėtė deklarim duke ju referuar zhvillimeve mė tė fundit nė tė dy kampet politike. Ai akuazoi ashpėr maxhorancėn socialiste,  se nuk i ka pranuar tė miratojė Rezolutėn pėr njohjen e ēėshtjes ēame si dhe ka mashtruar me ligjinin e ri tė dėmshpėrblimit pėr tė burgosurit dhe tė presekutuarit politik, nė Shqipėri. Ndėrkaq , zoti Arbėnori akuzat i vazhdojė edhe ndaj drejtuesve tė lartė tė Partisė Socialiste (PS) dhe e "vuri" gishtin tek kryetari i saj Fatos Nano, duke thėnė se ai  ishte bėrė pengesė jashtėzakonishtė madhe pėr kryerjen e reforms zgjedhore.  Nė njė pyetje pėr pavarėsinė e Kosovės, zoti Arbėnori, thotė se Kosova ėshtė prioriteti i Partisė Demokratike, qysh nė krijim. Shqipėria, me Kosovėn e pavarur, tha ai i ka "shpatullat'' e ngrohta. Dhe se vėndi i Kosovės ėshtė vetem nė Europė, si shtet i pa varur dhe demokratik. Pėr mė shumė mund tė ndiqni intervistėn e plotė tė marrė eskluzivishtė pėr gazetėn shqiptare "Rilindja Demokratike",  "Mandeles sė Shqipėrisė" zotit Pjeter Arbėnori. 
 Arbenori nga Amerika: “ tek ne mund te ndodh gjithcka....!!!"

"RD", : Keni disa ditė qė jeni larguar nga Shqipėria, ndodheni pėr viztė nė SHBA-s, si po i pėrcillni zhvillimet mė tė fundit, nė tė dy kampet politike ?

   Z. P. Arbėnori : E parė nė ēdo aspekt njė koment pėr sejcilin kamp nė Shqipėri, ėshtė se ē'do zhvillim atje ėshtė ende i paqartė. Ose mė mirė tė themi; qė ne vetė i kemi mjaft tė qarta , por se atje kurr nuk mund tė bėshė pėrcaktime kaq tė pėrgjegjėsishme. Sepse, aktualishtė atje lufta kryesore ėshtė lufta jonė, lufta pėr votėn e lirė tė ndershme. Tė vetmin pėrcaktim, qė mund tė bėjė me pėrgjegjėsi pėr nė Shqipėri, ėshtė se: nė Shqipėri, gjithēka mund tė ketė, por kurr nuk ka votė tė lirė e tė nderėshme, nuk ka demokraci, pėr sa kohė nė krye tė Qeverisė, tė jetė Fatos Nano. Gjėrat atje do tė ndryshojnė e lėvizin nė mėnyrė marramėndse, dhe se atje pėr ditė do tė kemi zhvillime tė reja dhe tė ēuditėshme.

"RD",: Njė faktė lidhur me kėtė pytje qėndron nė atė se atje u vodhėn votat hapur edhe brėnda parlamentit, siē qe rasti i votimit pėr tė burgosurit dhe tė presekutuarit .

Z.P. Arbėnori : Arrita para kėtij votimi tė mbledh firmat e deputeteve pothuajse nga tė gjitha partitė. Kuptohet, se deputetėt e djathtė kanė qėnė mė unanim. Por, duhet theksuar, se kemi pasur fatin qė tė mbledhim firmat edhe nga disa deputet tė majtė.Tė cilėt, e kuptojnė se kjo ėshtė njė ēėshtje e nevojėshme dhe e ligjėshme tėrėsishtė e zgjidhėshme. Fatkeqėsishtė, e ideologjizuar deri nė "palcė" Qeveria shqiptare, nuk e ka kurajon dhe kėtė mendim, pėr t'a zgjidhur drejt kėtė problem me tė presekutuarit dhe tė burgosurit . Ajo, me qėllim e ka shtyrė disa her mė parė kėtė ligj duke gjetur shkaqe pas shkaqeve, si e si t'a vonjė sa erdhi deri kėtu, pikėrishtė tek votimi me mashtrimin e votės.

 

 Fatos Nanos, pėr kėtė i dėrgova disa letra, duke i kėrkuar tė vėrė njė pėrqindje tė caktuar marrė nga buxheti shtetrorė nė favorė tė burgosurve dhe tė presekutuarve politikė. Nė bazė tė nenit 44 tė Kushtetutės tė nenit 57 tė Kodit Penal, tė cilat, parashikojnė dėmėshpėrblimin e njėrėzve, tė cilėt kanė vuajtur dėnimin pėr bindjet e tyre politike e fetare. Pra pėr tė gjithė ata qė kaluan vuajtjen fizike, torturat, janė pushkatuar, ose kanė vdekur nėpėr kampet dhe burgjet e diktaturės komuniste. Sigurishtė, qė ėshtė bėrė njė luftė e madhe, njė luftė e gjithėanėshme, duke shfrytėzuar edhe ekcesin mediatik, peticionet e mitingjet, duke treguar se partia Demokratike, e ka pėrkrahur dhe e pėrkrahim kėtė shtres, deri nė realizimin e drejtė tė kėrkesave tė tyre. Nė fund rreth kėsaj pyetje do tė shtoja, megjithse kjo ėshtė njė problem i gjatė, ai ėshtė njė problem qė pa u zgjidhur nuk humbet kurrė.

 

""RD",: : Zoti Arbėnori, tė njėtin fatė pėsojė para disa muajve edhe njė Rezolutė e kėrkuar nga Partia e Legalitetit dhe Balli Kombėtar, pėr njohjen nga shteti shqiptarė, tė ēėshtjes Ēame.

 

Z. P. Arbėnori : Po ashtu ėshtė ishte njė turp i madh kombėtar. Sigurishtė, qė ju bė presion atyre deputeteve tė majtė, tė tėrhiqeshin megjithse kishin nėnshkruar. Pasi, ato qenė arsye krejtėsishtė politike dhe tė shoqėruar nga tė gjitha anėt me presione e frikė nga Greqia. Kėtu, ka pasur padyshim edhe ndėrhyrje nga qarqe tė ndryshme, tė cilat nuk dashur kurrėsesi tė votohej Rezoluta, qė e njihte ēėshtjen ēame .E vėrteta ėshtė se si u votua dhe si nuk u votua, si socialistėt i morėn 70 vota a nuk i morėn 70 vota, ēėshtja ēame egziston dhe mbetet njė plagė e rėndė, pėr popullin shqiptarė, deri sa tė zgjidhet. 

 

    Nė kėtė mėnyrė sipas meje kjo ēėshtje, kėrkon lėvėrimin e madh tė saj nė tė gjitha format demokratike e qytetare nė mbrojtje tė tė drejtatave e lirive tė njeriut nė botė. Duke dalė para kryeministrisė, preisdencės me protesta paqėsore, pėr tė kėrkuar nė fillim nga Qeveria jonė dhe shteti Shqiptarė, t'a njohė kėtė ēėshtje, pastaj t'ua kėrkojmė Qeverisė e shtetit grek e organizmave ndėrkombėtare. Ose, t'a ēojmė kėtė ēshtje deri nė bazė tė konventave ndėrkombėtare . Ēėshtja Ēame, ėshtė pjesė e pandar e historisė sonė. Pasi dihet mirė se si janė keqtrajtuar e grabitur ēamėt e pėrzėnė me forcė nga shtėpitė dhe trojet e tyre, nė Greqi. Mė duhet tė nėnvizojė, se gjatė peruidhės sė Qeversijes sė partisė Demokratike, kjo ēėshtje ėshtė vėnė pėr diskutim disa herė qoftė nė rang kryeministrash, parlamentare dhe takime tė tjera midis dy vendeve.

 

"RD",: : Kėto ditė ėshtė Kongersi amerikan ai qė ka thirrur njė seancė dėgjimore me Komisionin e Helsinkit tė kėtij Kongresi, me temėn :"Demokracia nė Shqipėri", a keni ndonjė koment ?

 

    Z. P. Arbėnori : Si jo ! Kjo seancė pėr kėndėvėshtrimin tim ėshtė hapja dhe sensibilizimi mė serioz qė i bėnė mbas 7 - 8 vjeteve, administrata amerikane, problemeve tė mėdha qė ka Shqipėria sot. Kjo seancė ėshtė shumėpritur dhe e rėndėsishme, e pėrcaktuese nė qėndrimet qė do tė mbaj nė tė ardhmen, nga konkluzionet qė do tė nxjerr mė pasė administrata amerikane, nė lidhje me Shqipėrinė. Problemet, me tė cilat po ballafaqohet demokracia e brishtė nė Shqipėri, tani pėr herė tė parė prej kur edhe socialistėt erdhėn nė pushtet me anė tė dhunės dhe vjedhjes sė votės sė lirė tė shqiptarve, shtrohen hapur pra , para institucioneve mė tė larta amerikane, Kongresit amerikan, Senatit dhe Qeverisė amerikane. Seanca dėgjimore do tė tregojė edhe njė her ndėrkombėtarisht, duke u vėrtetuar me dėshmi reale, se kush ėshtė penguese e reformės zgjedhore dhe votės sė lirė dhe se kush po i pengon reformat nė Shqipėri. Kėtė dėshmi mė parė e kanė demonstruar institucionet ndėrkombėtare nė Europė, pėrmes raporteve tė Kėshillit tė Evropės (KE) si dhe OSBE-sė. Tani- faleminderit i erdhi rradha edhe shtetit mė tė fuqishėm tė botės, simbol i demokracisė dhe i lirisė sė fjlalės dhe tė drejtave tė njeriut tė dėgjojė pėr Shqipėrinė dhe mė pas t'a thotė vet ajo fjalėn e sajė.

 

Ēėshtja e demokracisė nė Shqipėri sot, ėshtė njė ēėshtje kardinale, e cila lidhet ngushtė me vizionin demokratik nė Ballkan. Ajo i hap rrugėn zgjidhjes sė shumė problemeve edhe nė Kosovė, nė Maqedoni e Mal tė Zi , Preshevė, Bujanovc e Medvegje. Njė Shqipėri e fortė dhe me tė vėrtet demokratike, pėrforcon dhe shtynė shumė pėrpara ēėshtjet e pazgjidhura tė shqiptarve nė trojet e tyre etnike dhe ndihmon nė mėnyrė tė padiskutueshme vetė Shqipėrinė drejt Europės, aty ku e meriton e ka vendin.

 

 "RD",: : Sa besoni ju pra, se nė Shqipėri mund tė mbahen zgjedhje tė lira e tė ndershme, dhe Shqipėria tė dėshmoj kėtė qė thatė ju zoti Arbėnori ?

 

     Z. P. Arbėnori : Gjatė kėtyre viteve kemi parė disa herė zgjedhje nė Shqipėri, tė cilat asnjėher nuk kanė qėnė as tė lira dhe as tė ndershme. Unė kryesojė njė forum pėr tė drejta e njeriut dhe kundra dhunės policire si dhe bėjė pjes nė Komisioni paralamentarė pėr tė drejta dhe liritė e njėriut nė Shqipėri. Si nė forumin qė bėjė pjes edhe nė Komisionin paralamentar e kamė thėnė vazhdimishtė fjalėn time pa frikėnė ēdoinstitucion tė vendit dhe ndėrkombėtar .

 

   Njėkohėsishtė me argumnte dhe dokumente te faktuara filmike dhe fotografike tė shoqėrura me inetervista me njėrėz tė goditur nė kėto zgjedhje vetėm se kanė qėnė antarė tė komisionit pėr opozotėn nė Shqipėri. Njėkohėsishtė, kemi parqitur edhe denoncuar nė ēdo instutcion ndėrkombėtar vjedhjen, dhunėn dhe mashtrimin e pushtetarve me votėn e lirė tė shqiptarve.

 

      Sepse ėshtė njė diēka qė flet vet nė kėt aspekt, tė vrarė jemi ne , tė vjedhur jemi ne, tė dhunuar nga pozita jemi ne. Vetėm gjatė kėtyre zgjedhjeve qė janė mbajtur nė kėto shtatė - tetė vjetėt, janė vraė 30 aktivistė tė shquar demokratė, dhe mbi dy mijė tė lėnduar e keqė -trajtuar keqazi nė Tiranė, Shkodėr, Korēė, Gjirokastėr, Fier, Tropojė , Elbasan e tjer vetėm se kanė dashur tė mbrojnė me manifestime paqėsore votėn e lirė e tė ndershme nė Shqipėri. E bėra kėtė tablo pėr t'ju pėrgjigjur pyetjes suaj se nuk ka zgjdhje tė lira e tė ndėrėshme, kur nė pushtet qėndron me votėn e vjedhur e tė dhunuar . Por edhe i bėsojė popullit shqiptarė, i cili ka dėshmuar disa herė me anė tė protestave paqėsore tė cilat kanė qnė nga mė tė mėdhat tė zhvilluara ndonjėher,  se populli i ndershėm e demokratė, nuk pajtohet kur me kėtė fenomen tė dhimbėshėm tė politikės nė Shqipėri.

 

"RD",: : Deshim tė dinim nė se ka mundėsi si po punohet nga ju pėr tė ringjallur besimin dhe shtyrė njėrėzit drejt tė ardhmes sė demokracisė nė Shqipėri ?

 

 

Z. P. Arbėnori : Ne kemi punuar dhe po punojmė gjatė gjithė kėsaj kohe nė opozitė , qė t'i kthejmė popullit demokratė, besimin tek vota e lirė dhe e ndershme nė rradhė tė parė. Pasi ne jemi i vetmi vend nė botė ku shqiptarėt i tremben votės sė lirė. Pra ne garatojmė se do tė vijmė nė pushtet, vetėm me votėn e lirė e tė ndershme e jo me votėn e dhunės policorė, tė vjedhur dhe tė dhunuar. Dhe nuk jemi aspak eforik e tė krenohemi mė punėn e vėshtirė qė kemi bėr deri tani. Pasi ēdo njėri duhet t'a dijė mirė dhe t'a kuptojė mirė se ēdo tė thotė jesh nė opozitė nė Shqipėri: me socialistėt, e me Fatos Nanon mbi krye.

 

"RD",:   Ku e shihni ju Kosovėn...?

 

Z. P. Arbėnori : Kosovėn, ne e shohim vetėm nė Europė dhe tė pavarur. Pėr tė qėnė sa mė real duhet pranuar seprej krijimit tė partisė Demokratike, kjo parti ka qėnė gjithmon nė favor tė Pavarėsisė sė Kosovės. Dhe nuk kemi qėnė vetėm me fjalė, kėtė e ka treguar dhe koha , pasi pati edhe shqiptarė nga Shqipėria, qė derdhėn gjakun dhe dhanė jetėn pėr lirinė e pavarėsinė e Kosovės. Veē kėsaj, kemi pėrkrahur tė gjitha inisiativat dhe marrėveshjet si brėnda dhe jashtė Kosovės. Ato nė rafshin ligjor dhe ato nė rafshin moral dhe organizativ. Tė gjitha kėto, i kemi bėrė tė ndihmojmė popullin e Kosovės, tė lirohej nga pushtuesi shovinistė qė kėrkonte t'a zhdukte popllin shqiptarė tė Kosovės. Jemi ne ata qė dolėm me slloganin nė kohėn e luftės, "Njė Komb njė Qėndrim".

 

   Ne kurr nuk e kemi mohuar se Kosova, ka tė drejtėn e saj tė vendosė pėr pavarėsinė e saj, pėr tė jetuar e lirė dhe e pavarur. Sepse, kjo ėshtė njė e drejt qė Kosova e fitojė me gjak dhe e ka merituar. Dhe kurr nuk kemi ndjekur njė qėndrim paternalistė, qė t'i themi Kosovės, tė bėhet si themi ne. Pavarėsia e Kosovės, ka qėnė dhe ėshtė nė qėndėr tė punės sė partisė Demokratike. Me Kosovėn e shtet demokratik e tė pavarur , Shqipėria, ka "shpatullat" e ngrohta dhe ka mė shumė siguri nė ēdo vėshtrim. Pasi me Kosovėn shtetin e pavarur, ne kemi njė shtet vėllazėror, shtet tė njė gjaku, nuk kemi mbi krye njė shtet armik. Ne me Kosovėn, e pavarur shohim shkuarjen e tė gjithė shqiptarve, nė familjen Europjane.

 

Pėrgatiten 

Halil RAMA & Beqir SINA

 

Flasin "ambasadoret" e shpreses se madhe te Seances Degjimore: "Ishte nje mesazh i mire per demokratizimin e Shqiperise"

Gazeta jone, e cila e ndoqi me vemendje kete seance degjimore, ne nje nga mejediset e saj ne sallen e Kongresit(  334 Cannon House Office Building) u kerkoje disa prej referusesve dhe disa pjesmarresve te kesaj deshmie  nga nje koment te tyrin rreth kesaj seance.

Ambasadori Osommo Lipponen(,Head of OSCE Presence  in Albania) na tha se: " Ne pergjigje te pyetjes suaj me lejo t'ju praraqes raportin tim qe bera ne kete seance degjimore. Atje, ju mud te gjeni dhe paqyroni ate зka dhe ju u intereson rreth kesaj pyetje. Por,  i besoje shume kesaj seance dhe jame i sigurte se ajo do te "lexohet" mire ne Shqiperi. Ne kete kontekst, besoj, tek mesazhi qe dha kjo senace degjimore, tek te gjith partite politike ne Shqiperi. Ajo, mendoje une duhet marr edhe si nje shance i mire, qe favorizone njekohesishte demokracine dhe u jep shtytje procesve ne vend duke i kuptuar mire ato з'ka u deshmuan.

 

Shierly Cloyes - Dioguardi, Keshilltare e Зeshtjeve Ballkanike ne Ligen Qytetare na tha se ishte e impresionuar nga zhvillimi i kesaj seance. Ajo vlersoje shume menyren se si u trajtuan problemet qe ka vendi yne. Cloyes- DiouGardi qe eshte nje aktiviste e njohur e зeshtjes kombetare veзoje fjalen e zotit Mediu ne deshmi i cili me objektivitet shfaqi mendimet etija edhe per Kosoven.

 

Fatmir Mediu kryetare i Partise Republikane deputet i Parlametit shqiptare, u shpreh se " Seanca degjimore ishte nje perpjekje e madhe e opozites shqiptare. Nje pune e mire e bere nga dy kryesuesit e kesaj seance degjimore, kongresitet Christopher Smith dhe Frank Wolf. Si dhe vemendjen e madhe te disa kongresmenve te tjere per sa i perket realitetit ne Shqiperi. Ajo qe do te theksoja qe eshte gjeja me problem deri tani eshte ajo e zgjedhjeve te reja. Kjo natyrishte eshte e lidhur me luften e trafikut ilegal te qenjeve njerezore dhe korrupsionit si dhe nje veshtrim me i thell dhe konkret i Adiministrates amerikane e Kongresit per situaten ne Shqiperi. Per faktin se krimi i organizuar i ludhur ngushte me Qeverine shqiptare, asnjeher nuk do te lejoje te behen zgjedhje te lira e te ndershme. Maxhoranca socialiste(PS) kerkon te perfaqesohet drejteperdrejt ne Parlament , prandaj kerkohet vemendja dhe angazhimi i te gjitha forcave politike shqiptare dhe i te gjitha organizamave nderkombetare. Opozita e pozicionuar mire perpara ketyre problemeve me maxhorancen socialiste, ka nje fokus te qarte te marredhenjeve me SHBA dhe me problemet qe perballet Shqiperia, duke gjetur njerzit e duher te angazhuar ne kete proces.

 

Kjo seance degjimore kurre nuk duhet pare si nje moment propogandistike, pasi besoje se kjo faze tek shqiptaret eshte e tjekaluar. Ajo duhet te ndjek nje rruge e cila ka filluar mendoje prej takimeve qe pata keto dite, me senatoren Hillary Rodham Clinton, senatorin Chumer, kongresmenet Chris Smith dhe Frank Wolf e tjer .Natyrishte, duhet bere edhe nje kombinim i mire e strategjesie se si duhen ndertuar marredhenejet e opozites me institucionet nderkombetare, veзanerishte me Kongresin Amerikan dhe strukurat e Europiane e OSBE.

 

Ne mendojme se a ardhmja e politikes shqiptare, eshte ajo e te drejtes se зdo shqiptari per te jetuar ne nje vend demokratik ku te garantohet vota e lire, te behet lufte e pakompromise me krimin e korrupsionin dhe si pjese e politikes ne ti sherbejme qytetarit shqiptare pavaresishte se ku je ne pozite apo opozite. Duke krijuar nje raporte te drejte me te gjithe ata qe te kane zgjedhur.

 

Ndersa per Martin Vulaj Drejtor Egzekutive i Keshillit Kombetare Shqiptaro - Amerikane na tha se : " Do te ritheksoja fjalet e kongresmenit Frank  Wolf : "Kjo ka qene seanca me e mire ne kuptimin e permbajtjes dhe te gjeresise qe pati ne trajtimin e problemeve ne Shqiperi. Ne kuptimin e trajtimit real te problemit ne Shqiperi, probleme qe dalin nga vete gjendja ne te cilen eshte Shqiperia sot. Kjo seance i tregoje Shqiperise, se ka dy sfida te medha perpara: sfida per te arritur zgjedhje te lira ne vitin e ardheshem dhe sfida qe ka Shqiperia, me trafikun e paligjeshem dhe me korrupsionin. Keto, pra, jane dy gjerat me te rendesishme te trajtuara sot, ne kete senace degjimore.

 

Erion Velijaj Drejtor Ekzekutiv i levizjes MJAFT, i cili dukej pak si i "emocionuar" na tha se" Kjo ishte nje ngjarje me interes per Shqiperine.  Ka shtate vjet qe nuk ka pasur nje njgjarje te till prandaj mendoje se ja dolem te veme ne pah realitetin e hidhur shqiptare, para Kongresit Amerikane. Ky duhet pare si nje lajme i mire , pavaresishte se aty ato qe u thane detyrimishte nuk ishin pozitive. Besoj, qe presioni qe ushtrojme ne brenda ne Shqiperi, si shoqeri civile, e kombinon presionin qe mund te ushtroje edhe presioni absolut qe mund te ushtroje vet qeveria amerikane, besoj se mund te sjell shume ndryshime ne permisimin e situates ne Shqiperi. Qofte ne зeshtje te tilla si korrupsioni, apo ato te zgjedhjeve, qe jane dy зeshtje kritike dhe te domosdoshme per tu zgjidhur. Shpresojme qe ky presojne i kombinuar siз ishte kjo seance degjimore te prodhoje tashme nje rezultat te deshirueshem.

 

Pika me pozitive e kesaj seance degjimore, ishte inkurajimi qe i dha Kongresi, ketij grupi shqiptaresh. Deshmia frymezon shoqerine civile, dhe i jep krahe asaj te ndjek kete rruge dhe mbi te gjitha ajo percaktoje qarte kush jane faktoret ne Shqiperi. Ne nje fare menyre kjo seance ka shume ngjyra qe prej shume kohesh mbulloheshin me fasada diplomatike. Edhe ne te ardhmen jemi te vendosur ne dy shtylla: ne luften kundra korrupsionit dhe arritjen e zhvillimit ne Shqiperi, te zgjedhje te lira e te ndershme.

 

Ne patem rastin ti drejtojme pyetje edhe zotit Hasan Metuku, sekretare i Gjenerates se Re Shqiptare ne Amerike: Zoti Metuku , a mendoni  ju  se Gjenerata e Re Shqiptare ishte nje "katalizatore" e kesaj seance degjimore?

 

Metuku, thote qe sigurishte po, qe NAG, ka dhene ndihmesen e saj ne mbledhjen e fakteteve dhe te shume problemeve, qe e shqetesojne vendin tone. Ndaj organizata jone jo vetem sot qe po thoni ju ka luajtur rolin qe takon ne kete drejtim, por ajo ka qene prej krijimit nje faktor i cili eshte kthyer me fytyre nga Shqiperia, Kosova e Зameria. Por, sot ne veqanti ne kete seance degjimore, ku u vune ne diskutim siз patem rastin te shohim nje shoqeri te hapur qe kerkon me ngulm zhvillim, zgjedhje te lira e te barabarta, at'here edhe ne i vetes si detyre qe edhe ne si organizate te siguronim informacionin e nevojeshem per t'ju a ofruar ligjevenseve amerikane, antare te Komisionit te Helsinikit ne Kongresin amerikan.

 

Kjo senace degjimore, veз nje "shuplake" per Qeverine e Tiranes, kishte nje deshmi qe i tha Qeverise, se ajo duhet te njohe korrupsionin galopant deri ne kupolen e kesaj Qeverie dhe kryeministrit vete(Fatos Nanos). Kete fakt te pamohueshem, ajo tani duhet t'a parnoje, pasi ne Kongresin amerikan deshmuan organizata joqeveriatre te pavarura, tek treguan se ne Shqiperi, pra ka shkelje te te drejttave themelore te njeriut, shtypet me te gjitha format opozita shqiptare dhe vidhet vota e lire e votuesit shqiptare. Kete e perforcoi edhe kryesuesi i kesaj seance kongresmeni Smith kur deklaroje se ne vitin 2001 me se 10% e votave te votuesve shqiptare nuk jane numeruar, зka do te thote se 10% e votuesve shqiptare jane zhdukur nga e drejta e votimit, nga Socialistet(PS) ne pushtet. Ndersa, nje зeshtje tjeter e rrahur ne kete seance degjimore ishte ajo e trafikut te qenjeve njerezore, femrave dhe femijve. Dhe, seanca i drejtoje"shigjetat" per kete fenomen nga Qeveria, policia dhe strukturat shtetrore. Se fundi menodj si konkluzion : qe Shqiperia, nuk mund te aderoje ne strukturat Euro Atlantike, NATO dhe BE, ne se ajo nuk garanton zhvillimin e zgjdhjeve te ardheshme te lira e te ndershme, nuk do t'i thote ndal krimit e korrupsionit, droges e trefiqeve ilegale.


E enjte, 22 korrik, 2004

"Shqipėria dhe Greqia 1949 - 1990, Paqja e Vėshtirė" libri, qe sfidon shtetin  dhe instutcionet e Qeverisė sė Shqipėrisė

Nga Halil Rama & Beqir SINA

Eastchester Bronx NY : Bashkėsia shqiptare nė Amerikė, po sfidonė nė mėnyrė teper dinjitoze dhe krenare shtetin mėmė. Pėrmovimi i librave, vlersimi e ndihma qė shqiptarėt e Amerikės, po u japin , shkrimtarėve, poetėve , prozatorėve, tregimtarėve dhe mjeshtėrve tė letrave shqipe, janė shumė mė tė susksesėshme dhe mė tė rėndėsishme, se sa ndoshta do t'a bėnte njė gjė tė tillė, vetė shteti mėmė, pėrkatėsishtė instutucionet e saj kulturore e artistike. Tė cilat, jo vetėm e kanė lėnė nė harres shkrimtarin dhe artistin shqiptarė nė diasporė, por as qė mendohet se ata mund tė sposorizojn ose ndihmojn ndonjė syresh nė krijimtarinė e tyre, nė mėrgim. E parė kjo nė ēdo kėdėvėshtrim, na bėnė tė themi neve kėtu pėrtej Oqeanit, se jeta kulturore e artistike e shqiptarve nė Amerikė, me vet kurajon, dhe potencialet e saj qe ka bashkėsia shqiptare, nga dita- ditės, po shėnon hapė pasė hapi, ngjarje tė rėndėsishme nė fushėn e letrave shqipe; nė ato tė kulturės, e artit tė kulluar kombėtar.

 

Mė i fundit nė kėtė pėrcaktim ėshtė libri i Beqir Metės, "Shqipėria dhe Greqia 1949 - 1990, Paqja e Vėshtirė", vėllimi i dytė, i studimit shkencor mbi marrėdhėnjet greko-shqiptare. Libėr qė hedh dritė pastėr mbi ngjarje tė "pluhurosura" dhe tė "baltosur" nga ana e tė dyja Qverive, nė periudha tė ndryshme. Parė ato, gjithmonė nė shikimin e trajtimin e kėtyre marrėdhėnjve shumė tė ndėrlikuara. Vepra, e sapo botuar ėshtė vlersuar mjenjėher nga kritikėt, lexuesit e parė, dhe recensuiesit brėnda dhe jashtė atdheut. Pėr mė shumė si njė studim autenik i dokumentuar pėr subjektin qė trajton. Vepra ėshtė e mbėshtetur krejtėsishtė nė hulumtimet e autorit nė arkivat shtetrore, shqiptare, amerikane, angleze e turke. Ky libėr, pėr herė tė parė u jep pėrgjigje shkencore shumė ēėshtjeve, deri tani tė pa sqaruara mbi marrėdhėnjet greko - shqiptare.

 

  Libri i Metes   "Shqipėria dhe Greqia 1949 - 1990, Paqja e Vėshtirė" kurorizim i kontributit tė paēmuar tė shqiptarėve tė Amerikės.

 

    Inxh Agim Karagjozi, kryetarė i Federatės PanShqiptare tė Amerikės VATRA, i cili hapi pėrmovimin e librit tė Prof. Dr. Beqir Meta: "Shqipėria dhe Greqia 1949 - 1990, Paqja e Vėshtirė",  e cilėsojė kėtė ditė, si njė ditė tė zgjedhur, si njė ndėr ditėt mė shumė tė gėzueshme tė tij dhe shiptarėve ndoshta nė Amerikė. Pasi, me kontributin e pamohushem tė vatranėve, e kryesishtė tė bizensmenve Zef Balaj dhe Hysen Blloshmi, zoti Meta, pėr rreth 8 vjet sa u bė edhe mikė i vatranve nė Amerikė, shkruajti njė veper nė dy vėllime, me vlera tė mėdha kombėtare, duke hedhur poshtė me argumenta tė forta, tė gjitha pretendimet disa vjeēare greke, ndaj Shqipėrisė sė Jugut. 

 

     Ndėrkaq, n/kryetari i Vatrės Dr Gjon Buēaj moderatori i pėrmovimit tė librit, e vlersojė librin dhe punėn e autorit, jo vetėm me rėdėsinė qė ka ky libėr nė aspektin politiko-gjeografik, por edhe nė atė tė interesimit qė ka ngjallur ky libėr, nė mėrgatėn shqiptare nė Amerikė. Shkrimtarė, politikanė, analistė, itelektual, inxhinier, doktor student dhe biznesmenėt, janė audienca kualitative e dhėnjes sė"notės" sė kėtij libri, mendon Dr Gjon Buēaj.

 

    Megjithatė, tha ai pa u zgjatur recensuesit dhe diskutantė e ndryshėm qė do tė marrin fjalėn, janė ata qė jo vetem do tė plotėsojn atė ē'ka nuk ėshtė thėnė pėr kėtė libėr, por qė do tė na e sjellin me vėshtrimet e tyre kritike e analitike, rreth librit, dhe tė reja nė fushėn e marrdhėnjeve tė vėshtira greko-shqiptare.

 

      Ndoshta nga qė libri, ka prekur nė veqanti anėn me delikate tė marrėdhėjve shqiptaro - greke, ato diplomatike!?! Ish ambasadorit tė Shqipėrisė nė OKB, shkrimtarit dhe dramaturgut Pėllumb Kulla i'ju dha fjala i pari. Prof. Meta , tha Kulla, sjell me librin "Shqipėria dhe Greqia 1949 - 1990, Paqja e Vėshtirė", njė kapitull tė veqantė tė marrėdhėnjeve greko-shqiptare , nxjerrur me mjeshtėri e kujdes nga arkivat diplomatike amerikane e tė huaja. Libri ka njė studim tė thellė dhe konkretė. Vlerat e tija konsitojnė nė katėr pika: Rrokja e menjėhershme e temės, Gjuha e thjesht dhe e kuptueshme, Qėndrimi dhe gjetja e fakteve, Objektiviteti i studimit tė tij. Libri ėshtė njė progres nė kėndėvėshtrimin e marrėdhenjeve shqiptaro-greke.Libri, ėshtė njė luftė shkencore por gjithėsesi popullore dhe e flakėt. Trajtimi i fakteve dhe kėmbėngulja nė mbledhjen dhe gjetjen e tyre, bėnė qė pala kundėrshtare tė shikohet e lexohet mė vėmndje, pėr t'a kupėtuar mė mirė. Sepse, tema tė tilla i kanė lėshuar fre shpeshėher, spekullimeve nė emėr tė dashurisė pėr kombin dhe atdheun. Kėsaj populli ynė i thotė, tė ngopesh me lugėn e zbrazėt. Spekullime tė tilla kanė pjellė fanatizėm, dhe, nuk kanė sjell asgjė tjetėr veē trubullirave dhe kanė shtuar numėrin e kokave tė nxehta, tha Kulla. 

 

 Mbledhja e informacionit ėshtė bėrė nė shumė arkiva diplomatike dhe institucione shtetrore tė Shqipėrisė, Greqisė, SHBA, Turqisė dhe Anglisė

 

Libri i Prof. Dr. Beqir Meta: "Shqipėria e Greqia 1949 - 1990, Paqja e vėshtirė" pėr recensuesin Anton Cefa, editor i gazetės"Dielli", ose siē mund t'a quajmė ne nė diasporė, zėri i vatranėve nė njė  shekull tė tėrė, ngėrthen nė vetvete, adhedashurinė, patriotizmin, dhe, dėshirėn e madhe pėr tė nxjerr tė vėrtetėn nė dritėn e marrėdhėnjve greko - shqiptare. Vepra e Metės, sipas tij i ka tė gjitha treguesit dhe referimet, pėr nga letėrsia historike, e parė si vepėr madhore. Mbledhja e informacionit, ėshtė bėrė nė shumė arkiva diplomatike dhe institucione shtetrore tė Shqipėrisė, Greqisė, SHBA, Turqisė dhe Anglisė. Vend tė rėndėsishėm zėnė hartat dhe skicat, tė konsideruar si boshti themelor i marrėdhėnjeve, mes kėtyre dy vendeve dhe fakti kryesorė pėr tė hedhur poshtė pretendimet greke. Zoti Cefa , i cli ėshtė edhe shkrimtarė dhe gazetarė i njohur nė bashkėsinė shqiptare, mė poshtė bėri njė analizė tė hollėsishme e shkencore tė librit.

 

    Recensuesi Cefa, u  ndal gjatė tek, kapitulli i fundit, qė ėshtė mė interesanti pėr ne diasporėn. Aty, tha Cefa, ne do tė gjejmė ballafaqimin shqiptaro -  grek nė diasorė, prej 1949 deri nė 1990. Autori, paraqet pikpamjet organizative tė diasporave shqiptare nė Amerikė, Kanada, Turqi, Francė, Itali, Australi e Argjentinė. Veēori i pėrgjithėshme e diasporės shqiptare shkruan Meta , ėshtė mungesa e theksuar e kohėzoinit politik, dhe coptimi indentik. Kėtė kapitull, ai e ka ndar nė dy pjesė; nė atė tė emigracionit ekonomik shqiptarė nė politikėn greke, dhe emigracioni shqiptarė pėrball politikės shoviniste greke. Nė mėnyrė tė veqantė, e me hollėsi dallohet veprimtaria e diasporės shqiptare nė Amerikė.

  

    Duke e vlersuar atė nė aktivizimin e saj pėr mbrojtjen e integritetit tokėsor tė atdheut, dhe, pėr pėrpjekjet e kėsaj diaspore, kundra politkės aneksioniste greke, ndaj vendit tonė. Tregohen, qartė mė pasė pėrjekjet e Qeverisė komuniste, pėr t'a pėrēarė diasporėn, me qėllim qė t'a fusė atė nė rrugėn e dogmave tė saja ideologjike. Ata u pėrpoqėn  tė shkatėrrojė trurin dhe zemėrėn e shqiptarve tė Amerikės, qė ėshtė Federatėn PanShqiptare VATRA, por, nuk i'a arriti, u shpreh editori i gazėtės Dielli z Anton Cefa, gazetar e shkrimtarė shqiptarė, nė Amerikė.

 

Pėr, ish gazetarin e "Zėrit tė Amerikės" studiuesin dhe publicistin e vjetėr tė bashkėsisė shqiptare, zotin Idriz Lamaj, libri i Metės ėshtė me tė vėrtet njė vepėr shkencore e pakonstetueshme. Kapitulli i fundit, edhe sipas kėtij vlersohet ku trajtohet vija politike e Komitetit Shqipėria e Lirė dhe Qeverisė Amerikane. Kėtu, zoti Lamaj u ndal tek Komiteti Shqipėria e Lirė, dhe informacioni qė ky Komitet, u jepte ēdo vitė nė zyrat e Qeverisė amerikane dhe asaj tė Kombeve tė Bashkuara. 

 

 Libri duhet tė ishte promovuar mė parė nė Shqipėri !?!

  

  Zotėri, Idriz Lamaj, gjeti mė tej fakte, pėr tė thėnė se libri ėshtė i mbėshtetur nė tė dhėna tė gjithėanėshme historike, pėr tė dy vendet. Gjė qė pasqyronė qartė , armiqėsin dhe aventurat e shtetit grek, ndaj popullit dhe shtetit shqiptarė. Tė cilat, populli ynė i ka paguar dhe do t'i pagojė edhe mė shtrėnjėtė, nė se shteti shqiptarė vazhdon avazin e vjetėr nė bėrjen e marrėdhėnjeve me Greqinė. Ndėrkohė, mėsojmė sot me anė tė kėtij pėrmovimi se libri, ėshtė njė sfidė e madhe, edhe pėr Ministrinė e Jashtėme tė Shqipėrisė, akadaminė e shkencave tė Shqipėrisė, Ministrisė sė Kulturės dhe institucionet kulturore e artistitke tė Shqipėrisė. Sepse, autori i kėtij libri, duhej tė ishte i nderuar dhe i rrethuar prej diplomatėve, politikanėve dhe studiuesve shqiptarė nė atdhe, dhe jo ai tė ndodhet kėtu, nė njė vend tė vogėl shqiptarėsh. Nė njė vend, qė gjen veē vullnetin e mirė, dhe, qė ska asgjė nė dorė pėr tė ndryshuar fatet nė situatėn e nder tė atdheut, pėrfundojė zotėri Idriz Lamaj.

 

Kryetari i degės sė LDK-s pėr Nju Jork e rrethinė zotėri Agim Rexhaj, foli nė emėr tė degės sė LDK-ės qė ai udhėheq. Ai e quajti librin e Metės, mbi tė gjitha si njė studim nga mė seroizėt nė "fushėn" e marrėdhėnjeve tė vėshtira shqiptaro -greke. Studimi i Metės, nė libėr theksojė Rexhaj, na plotėson atė boshėllėkun e madh nė fushėn e studimeve hsitorike tė kėtyre marrėdhėnjeve, tė zbehura dhe tė injoruara nga Qeveria e Enver Hoxhės, e pasardhesve tė tij. Autori i librit "Shqipėria e Greqia 1949 - 1990, Paqja e vėshtirė" i sheh tė gjitha faktetet nė dirtėn e raporteve tė gjėra, me argumenta shumė interesante.

 

      Nė kėtė pėrmovim mori pjesė edhe deputeti i Shkodrės, "Mandela i Shqipėrisė" zotėri Pjetėr Arbėnori. Arbėnori, pasi falenderojė autorin dhe e pėrgėzojė atė pėr librin, tha se:"Marrėdhėnjet greko shqiptare me kontributin dhe rolin qė kanė dhėnė shqiptarėt nė ngritjen e kėtyre marrėdhnėjve, pothuajse kanė ndryshuar shumė. Shėmbull, solli ai ish Kryeminstrit grek, qė e gjeti Greqinė nė stadin mė tė avancuar tė marrėdhnjeve me Shqipėrinė, flet pikėrishtė pėr kėto ndryshime. Ai doli me tezen se Europa ka ndryshuar dhe ka njė shikim krejt tė ri nė marrėdhėnjet ndėrshtetrore. E parė nė njė vėshtrim tė librit tė Metės, mendoj se do tė jetė, shumė mė mirė qė tani kėto marrėdhėnje tė trajtohen me forcėn e kėrkimeve arkivore tė kėtij libri, me tė gjitha detajet nė marrėdhėnjet tona, me grekėrit nė sferėn e interesave tė ndėrsjellta.

 

 Sali Bollati hoqi paralele tė "hidhura" nė trajtim e marrėdhėnjeve greko shqiptare, nė trajtimin e tyre nga ēdo Qeveri dhe diplomaci shqiptare.  Ai fajėsoj pėr mos pėrgjegjėsi nė raste tė veqanta, tė gjitha institucionet nė pėrballjen me kėtė ēėshtje ndėrmjet Athinės e Tiranės duke futur nė mes ēėshtjen ēame. Ndėrsa, zonja Lumturie Mara, foli mė shumė pėr rėndėsinė e madhe, qė ka nė kėtė kohė ky libėr, duke felenderuar veēanėrishtė, me respektė autorin pėr kėtė libėr.

 

     Kadri Brogi, Drejtor nė New York Institute of English and Business, ēmojė shumė objektivitetin e vlersimit tė ngjarjeve historike nga zoti Meta , nė kėtė libėr. Pasi, sipas tij kurr nuk mund t'i bėhet nder kombit duke deformuar gjėrat, dhe thėnė ato ashtu siē na pėlqen ne. Por, siē ato ne i gjejmė nė librin e Metės, ashtu tė gjetura prej tij nė arshivat e kohės, pasqyruar me nivel tė lart nga autori, nė rrugėn e ngjarjeve midis dy vendeve..Autori pa emocione ka trajtur ēdo ngjarje, duke i dhėnė kreditet e merituar tė gjithė aktorėve e faktorve nė kėtė proces. Marrėdhėnjet, tona, me Greqinė, kanė qėnė shumė tė ndėrlikuara, ato sipas kohėrave kanė qėnė feksibele, e tė prira nga momenete tė veqanta. Prandaj, vlersohet libri i Metės, sepse Prof. Dr. Beqir  Meta me kėtė libėr "Shqipėria dhe Greqia 1949 - 1990, Paqja e Vėshtirė", vėllimi i dytė, di tė na i specifikojė gjėrat, pavarėsishtė, se kur kanė ndodhur se si kanė ndodhur. Mbylli diskutimin e tij oratori, diskutim ky qė mbylli edhe kė tė pėrmovim pėr t'i hapur rrugė aktiviteteve tė tjera tė kėsaj fushe nė Amerikė.


Rrefehet autori : Ja si hyra ne arshivat e Qeverisė Amerikane!
 

Nga Nju Jork(SHBA) BEQIR SINA

 

Eastchester Bronx NY :  Libri i Beqir Metės  "Shqipėria dhe Greqia 1949 - 1990, Paqja e Vėshtirė" i cili u pėrmovua tė shtunėn nė njė lagje njujorkeze tė banuar me shqiptarė, duket si njė kurorizim i kontributit tė paēmuar tė shqiptarėve tė Amerikės. Nga ana e tij edhe vetė autori i librit, z. Meta , nė fjalėn e tij nė kėtė pėrurim, e ēoi mė tej kontributin e shqiptarve tė Amerikės, dhe tė kryetarit tė Vatrės Inxh Agim Karagjozi.  Meta u tha bashkėkombasve tė tij se :"Kam ardhur kėtu 20 ditė pas botimit tė librit ,  ta promovoj librin e dytė sėrish me diasporėn shqiptare tė Amerikės. Jo vetėm, pėr tė shprehur mirėnjohjen time ndaj kėsaj diaspore, qė e sponsorizoi botimin( librin e parė Zef Bala dhe tė dytin Hysen Blloshmi", por edhe pėr tė sfiduar Akademinė e Shkencave tė Shqipėrisė, e cila, sipas tij nuk e futi nė planet e  financimit tė vet kėtė libėr.  Libri "Shqipėria dhe Greqia 1949 - 1990, Paqja e Vėshtirė", ėshtė fryt i njė studimi pėr mė shumė se 10 vjeēar dhe i pari nė llojin e  vetė. Falenderimi, i parė i takon sponsorizuesit bujar, pėrfaqėsuesit tė familjes sė nderuar Blloshmi, z. Hysen; sė dyti mė duhet tė falenderoj z. Agim Karagjozi, sė  bashku me Kėshillin e Vatrės, pėr inkurajimin e vazhdueshėm qė mė kanė dhėnė pėr tė  realizuar kėrkimet arkivore nė SHBA; njėkohėsisht dhe pėr organizimin e  pėrurimit tė dy librave kėtu ėn SHBA.

Mbėshtetja qė kam marrė nga Vatra dhe ju shqiptarėt e Amerikės, kanė mbuluar defektetet institucionale, defektet e institucioneve tona kėrkimore,  nė Shqipėri. Patriotizmi juaj ėshtė njė institucion mė vete, qė i minimizon rrezikun e pėrpjekjeve greke nė dėm tė Shqipėrisė; qė mbulon defektete e institucioneve tona, tė shtetit tonė; tė intereseva tona kombėtare, qė pėsuan nėj regres tė madh me ngjarjet e '97-tės. Une ju konsideroj ju, tha Meta, ndihmėsit e mi kryesor, pėr t'I kapėrcyen handycapet e krijura nga njė shtetė, si ai i tansishme. Prof. Meta falenderoi dhe miq tė tij tė huaj qė i kanė dhėnė ndihmė tė jashtzakonshme si: studiuesi i ri, i talentuar amerikan Fred Abraham e tė tjer studiues nga Turqia.
 
Autori tregoi dhe intimitete, pėr vėshtirėsitė e shumta qė kishte kaluar nė gjurmim tė dokumenteve historike, nga qė i kishin munguar burimet financiare. Kėshtu nė njė moment tė veēantė, atij i ishte dashur qė  kur gjurmonte arkivat turke tė flinte njė azil pleqsh, s'kishte asnjė alternative  tjetėr pėr tė sguruar hotelin. Kėtu ai u ndal pėr tė treguar vėshtėrsitė reale, me tė cilat po ballafaqohet sot nė Shqipėri, studiuesi, shkrimtari, politikani apo artisti.Kjo nuk ėshtė vetėm pozita ime si studiues, tha ai, por edhe e studiuesve tė tjerė.
 
  Si libri i Metes i bėri njė sfidė tė madhe Akademisė sė Shkencave ėt Shqipėrisė ?
 
 Ndėrkaq duke u ndalur sėrish tek pėrmovimi, Meta tha se:" Doja t'a bėja promovimin kėtu edhe pėr njė arsye tjetėr. Po e  deklaroj publikisht, se doja qė t'i bėja njė sfidė Akademisė sė Shkencave ėt Shqipėrisė, tė cilin vitine   kaluar e kam kritikuar nga "Zėri I Amerikės" publikisht, hapur. Kam kritikuar edhe nė Kėshillin tonė shkencor mungesėn e  efektivitetit; burokracinė.  Ju kėrkova pas 1997-ės, qė tė fusja nė planet e mia shkencore studimin pėr marrdhėniet shqiptaro-greke, I cili  na qe kėrkuar nga mInistria e Jashtme nė vitin 1994, kur marrdhėniet mes Shqipėrisė dhe Greqisė pėsuan njė ēarje tė madhe, duke kaluar nė konflikt tė hapur. Atėhere, ne studiuesit u ndjemė tė turpėruar  sepse nuk ksihim c'farė t'u jepnim pėrfaqėsuesve tė Ministrisė sė Jashtme,  sigurishtė, qė nuk ishte  faji ynė, por pėrgjegjėsia edhe tek ne binte. Ishte kjo arsyeja, qė nisa projektin tim studimor, por erdhi 97-ta dhe shteti i ri nuk ma njohu projektin, u ndryshuan planet e punės, u mbyllėn arkivat, u mbyllėn mundėsitė e studimit.
 
Kėrkova qė ky libėr qė kisha nė projekt tė futej nė projektet se kishte rėndėsi jetike pėr Shqipėrinė. Megjithėse, argumentet ishin bindėse, nuk u pranua. Atėhere, unė vazhdova punėn vetė duke pėrballuar njė plan timin vetiak. Studmin pėr marrdhėniet shqiptaro-greke. Pra, kisha njė plan pėr shtetin e mėparshėm dhe njė plan pėr shtetin e tashėm. I kėrkova Akademisė qė ta botonte, ajo qoftė dhe jasht planit, mė thoshin se nuk mund ėt botojmė jashtė planit. Futeni nė plan u thosha, as nė plan nuke  futnin. Megjithatė z. Luan Omari, e ka pranuar se libri i parė ka qenė botimi mė serioz i kėtij lloji. E fillova kėtė plan nė moshėn 37 vjecare dhe e pėrfundova nė moshėn 47 vjecare, pra 10 vjet studime qė me ndihmėn tuaj u konkretizua.
 
  Mė vjen mirė , tha ai qė unė gjeta njė strehė tė ngrohtė kėtu tek ju, pėr tė realizuar qėllimet e mia shkencore.Pėrse e mora unė kėtė studim? Arsyet nė radhė tė parė janė shkencore, sė dyti politike e kombėtare. Arsye shkencore qėndron tek fakti, se nuk ka asnjė studim nė historigrafinė shqiptare mbi marrdhėniet  politike shqiptareo-greke gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, dhe periudhės sė Luftės sė Ftohtė. Ishte njė zbrastėsirė,  totale.
 
 Nė Shqipėri  nuk kishin njohuri pėr materialin historik, tė marrėdhėnieve greko - shqiptare
 
    Pyesja pedagogėt e fakultetit tm: Si i jepni kėto leksione? I binin shkurt:S'i japim fare! Kjo ishte shqetėsuese. Nga ana tjetėr, kur u acaruan marrdhėniet dy palėshe, gazetarėt shqiptarė, pėrpiqeshin qė tė tregonin patriotizmin e tyre, por qė nuk kishin informacionin e  duhur. Nuk kishin njohuri pėr materialin historik, tė kėtyre marrėdhėnieve. Nuk mund tė shkruash pėr njė problem, kur nuk ke kulturėn e duhur historike. Nga ana tjetėr shihja politikanėt tanė, qė kur flisnin pėr marrdhėniet dy palėshe bėnin gafa tė pafalshme nga qė nuk i njihnin kėto marrdhėnie, tė gjitah kėto e bėnin tė domosdoshme njė studim tė kompletuar pėr kėto marrdhėnie.
 
       Nga ana tjetėr edhe historiografia botėrore nuk ka studime pėr kėto marrdhėnie, e vetmja qė ka inflacion nė kėtė drejtim ėshėt historiografia greke, e cila pėr tė thėnė tė vėrtetėn ka njė mungesė shumė tė madhe. I mungon objektiviteti dhe informacioni burimor arkivor. Por pėrderisa ėshtė e  vetmja, ajo bėnte ligjin nė qarqet ndėrkombėtare. Kishte dhe njė arsye politike shumė e mprehtė, ne po shihnim me ēudi se si Greqia, vend i vetmi nė Ballkan, anėtar nė familjen Europiane, fqinji ynė jugorė, po shfaqte disa tendenca ndaj njė shteti tė ri demokratik, siē ishte vendi ynė. Pyetja ishte : Cila ėshtė e vėrteta e pretendimeve dhe acarimeve greke?, qė po i mvishej si fajėsi presidentit Berisha, emocioneve apo .....!?.  Nga ana tjetėr ne dinim se marrdhėniet shqiptaro-greke, ksihin patur pėrplasje nė tė kaluarėn deri ėn Konferencėn e Paqes; edhe mė vonė. Por nuk e  dinim ekzaktėsisht se c'kishte ndodhur. Nuk e dinim  me dukmente nėse e ksihin ruajtur grekėt ėndėrrėn e tyre tė ashtuquajtu"Mgalo Idea".
 
Pėr Vorio Epirin apo jo..? Ēfarė kishin planifikuar ata nė aneksim e Shqipėrisė sė Jugut, autonomi pėr tė ashtuquajturin Vorio- Epir; apo orekset e tyre mund tė shkonin edhe mė tej? Nuk e dinim se ē'kishte ndodhur nė kėtė periudhė tė zbrazėt, prej disa dekadash, pėr ėt cilėn na mungonte informacione edhe  pėr shkak tė Luftės sė Ftohtė dhe izolimit tė Shqipėrisė. Habia mė e madhe, ishte qė pavarėsimi i Kishės Autoqefale Shqiptare, tė cilėn me shumė mund, e pat krijuar Noli. Krijim, tė cilin Hasan Dosti, e pat quajtur plotėsim tė pavarėsimit ėt Shqipėrisė, pa pritur e pa kujtuar bie nė duart e Kishės Greke! Ne shihnim se Greqia paguante pensione pėr shqiptarėt e trevave tė jugut, paguante rroga dhe sėrish s'dinim ē'tė thonim.
      Grekėrit kanė vendosur monopolet nė gjithė Shqipėrinė
    Ne dėgjonim se si kryeministrat dhe ministrat  grek nė mėnyrė zyrtare bėnin deklarata kur i referoheshin Vorio-Epirit; kėto i pamė qė nga 1994. I pamė mė shumė gjatė '97-ės famėkeqe, po is hohim edhe tani, ku grekėt kanė vendosur monopolet nė gjithė Shqipėrinė. Ku sektorėt mė strategjik tė vendit tonė si: banka; telekomunkacionet, qė janė nga mė kryesoret e mė vitalet e njė vendi,  u futėn nėn dorė e grekėrve. Kjo ne historianėve dhe gjithė popullit shqiptarė , patriot, atdhedashės e demokratė, na shqetėsuan. Ishte kjo njė arsye qė mė bėnė qė tė gėrmoj e tė pėrqėndrohem mė shumė nėpėr arkiva pėr marrdhėniet mes dy shteteve.
   Synimi im ishte, qė tė mos bėja njė libėr patetik nė emėr ėt patriotizmit, por njė libėr shkencor, qė tė mos i frynte konfliktet, por as t'i minimizonim, tė mos shtoja gjė, por as tė mos fshij asgjė. Dikur njė miku, qė nuk jeton mė, studiues, historian, mė pat thėnė se sipas konceptit tė tij unė kisha nxjerrė sekrete shtetėrore, duke zbuluar me fakte angazhimin e qeverisė shqiptare pėr mbėshtetjen e guerriljeve greke gjatė luftės civile, i dikutar nga Beogradi dhe nga Moska.
Terrori i kuq i 1997-ės e ka vėnė nė pikėpyetje integritetin e Shqipėrisė?
 
Kjo mbėshtetje nė fakt, e ka vėnė nė pikėpyetje integritetin e Shqipėrisė dhe ishte njė lojė me zjarrin qė mund tė kishte cuar nė humbje tė pavarsisė. Kam shkruar ashtu siē i kam gjetur faktete zbuluar nė arkiva, nuk kam fshehur asgjė edhe pse faktet e kėsaj natyre janė kundėr Shqipėrisė. Ēfarė del nga burimet historike? Strehimi i guerriljeve greke komuniste ne Shqipėri, mbajtja e depove ushtarake pėr  50 mijė forca ushtarake, qė mund tė furnizoheshin aty. Kėto i ka pohuar dhe vetė udhėheqėsi komunistė Enver Hoxha, nė deklarata qė janė arkivin e Komtetit qendror tė PPSH; ku thoshte" kurimi i tė plagosurvenė Shqipėri dhe rikthimi i tyre pas shėrimit, lejimi pėr t'u future nė territorin shqiptar pėr t'u rėnė pas shpine forcave nacioanliste greke,  e reparteve tė mėdha deri nė 4-5  mijė vetė.
Kėto , mė pat thėnė miku im janė sekrete, qė prekein interesat tona kombėtare dhe nuk duhen nxjerrė nė shesh. I thashe se kėtė informacion nuk e kishim vetėm ne arkivate  Enverit, por e kishin edhe amerikanėt mė tė detajuar; e ksihin agjensitė ndėrkombėtare, por ne e argumentuam me burimet tona. Nxjerrja e kėtyre tė dhėnave, ėshtė pėr t'u treguar shqiptarėve se sa keq ėshtė luajtur me jetėn e tyre, tė tregojmė se ēfarė rreziku ka kaluar vendi ynė dhe si ėshtė luajtuar me integritetin e vendit. Edhe pėr t'u treguar se sa tė rrezikshme janė diktaturat edhe nė drejtim tė ēėshtjes kombėtare, e integritetit territorial tė vendit.
Nė fund tha Prof. Dr Beqir Meta, se jam pėrpjekur,  qė nė kėtė libėr tė tregoj edhe diasporėn e vėrtetė shqiptare. Mbi tė cilėn, ėshtė hedhur aq shumė baltė, duke e identifikuar atė me spiunėt, agjentėt, antikombėtarėt etj. Duke treguar se kjo diasporė, ksihte tė metat e veta, kishte moskuptime mes vetes, por ajo bashkohej nė ēėshtjen kombėtare. Jam pėrpjekur tė tregoj fisnikėrinė e diasporės shqiptare. Qoftė tė Organizatės Kombėtare Lėvizja e Legalitetit nė Mėrgim, Ballit Kombėtar, qoftė tė Komtetit Shqipėria e Lirė, edhe grupet e tjera, e ksihin tė shenjtė integritetin dhe pavarėsinė e Shqipėrisė. Po ju kujtoj vetėm deklarėtn e Mbretit Zog, kur thotė se "Nė qoftė se Greqia dhe Jugosllavia nuk bėjnė dekarata paraprake pėr tė ruajtur integritetin e Shqipėrisė, dhe qė kjo garanci tė garantohet nga SHBA dhe Brtania e Madhe. Athere, mė mirė tė rrinė atje komunsitėt, se sa tė humbim pavarėsinė e vendit duke patur njė Shqipėri pa komunistė, por tė coptuar nga grekėt dhe jugosllavėt!  Kjo deklaratė, e heq baltėn qė pat hedhur regjimi komunist mbi nacionalizmin shqiptar nė emigrim.

22 korrik, 2004
Qefsari Burani Refugjatja kosovare qė fitojė ėndėrrėn amerikane : Fituese e Llotari - Shtepisė 300 mijė dollarė
  Nga Nju Jork(SHBA) BEQIR SINA
Islip Town (Long Island NY) : Pesė vjet tė shkuara, Qefsari Burani ishte viktima e luftės nė Kosovė, shtėpia e saj u dogjė dhe u shkatėrrua.Tė mėrkuren ish refugjatja kosovare, arriti tė fitojė atė qė kurr nuk e kishte menduar ndonjėher, njė shtėpi tė re, nė vendin e tė gjitha tė mirave, nė Amerikė.
 " Unė dėshirojė t'i falenderohem Zotit nė rradhė tė parė pėr kėtė tė mirė" u ka thėnė ajo gazetarėve amerikan, menjėher pasi tė jetė shpallur e fituar nė llotarinė e shtėpive. Me fitimin e kėsaj shtėpie, unė kamė pasė fatė nė kėt vendė, njėrėzit janė tė mirėseardhur nė shtėpinė e re" shprehet fituesja".
 
Burani, 42 vjeēare, punon si kujdestare nė njė kishė nė lagjen West Islip tė New York-ut, dhe ėshtė njė ndėr ato 67 fitues tė llotarisė, pėr tė marrė njė shtėpi nė lagjen njujorkeze Bay Shore. Llotaria ėshtė e sponsorizuar nga Long Island Housing Partnership, me qėnder nė Town of Islip tė Suffolk County
Fituesit e llotarisė njė shtėpi e re me ēmimin nė regjistėr tė 134 ,000 mijė dollarve amerikanė vlera 300 mije dollarė
Pamela Greene, zyrtare e bashkisė sė qytetit  Islip Town ishte ajo qė tėrhoqi biletat e llotarisė nga "vazua e qelqėt"  me emrin e shqiptares nga Kosova, Qefsari Burani.  Ajo shpalli fituesit e llotarisė me ēmimin e fitueses sė njė shtėpie moderrne, me vlerėn nė regjistėr tė 134 ,000 mijė dollarve amerikanė. Por, qė  ekspertėt e shitėblerjes sė shtėpiave(Real estate) thonė se kjo shtėpi, mund tė vihet nė shtije, pėr mė se 300,000 dolllarė. Ajo ėshtė nderuar edhe me njė ēmim tjetėr, sė bashku me nėntė fitues, pronarė tė banesave nė Sunnybrook Court, nė jugė tė Sunrise Highway, ndėrtuar nga Barbash Associates.
 Burani, kur mėsoj lajmin se kishte fituar njė shtėpi, e emocionuar u ngjitė nė godinėn e bashkisė(Islip Town Hall) dhe fillojė tė pėrqafonte tė gjithė drejtuesit e llotarisė, nga  Town Supervisor Pete McGowan. Sė fundi thanė ata ajo ėshtė takuar tė fundit Jim Morgo presidentin e shoqatės sė pronarve tė shtėpiave nė Islip Town Board .


Kur Burani erdhi nė Amerikė mė qershor tė 1999, ajo bashkė me dy fėmijėt e burrin banonte nė shtėpinė e motrės me njė dhomė gjumi nė njė hyrje ku banonin gjeithėsejt 14 vetė. Burri shumė shpejt u kthye pasi erdhi nė Amerikė. Burani ka statusin e qytetarisė permanente. Tani ajo punon nė kishėn "Our Lady of Lourdes Church" nė West Islip me njė qera banese me dy dhoma gjumi, 1,300 dollarė nė muaj. Ajo jeton sė bashku me dy fėmijėt, Krenaren 15 vjeēare ,dhe Niky 12 vjeēarė, nė njė jetė krejt tė re. Burani, e besimit musliman ėshtė e lumtur qė kisha i hapi krahėt kur erdhi nė Amerikė. "Unė paguhesha 21'000 dollarė amerikanė nė vitė nga puna nė kishė" tha ajo dhe mė pasė tė fitoja mė shumė para, ēdo javė punoja si kujdestare nė njė familje amerikane dhe mbaja ndonjė fėmijė me pagesė.






 

 


Susan Barbash, presidentja e kompanisė Barbash Associates nė Babylon Village u tha gazetarve se" "e shihni njė ish refugjate fiton njė shtėpi tė re..... kjo ėshtė dita mė e bukur e jetės sime nė kėtė karjer " tha Barbash.
 
Ndėrsa, Morgo njėri prej nėnpunėsve tė kėsaj llotarie theksoi faktin se "Burani, ėshtė refugjatja e parė e ardhur nga njė vend i tronditur nga lufta .... qė ka fituar njė Lllotari- shtėpi " nga afėrsisht 40 llotaritė e organizuara nė Nju Jork. Kėrkuesit e fitimit tė llotari-shtėpisė duhet tė ishin pronar tė shtėpive tė para, qė merrnin mė pak se 80 pėrqind tė mesatares tė tė ardhurave pėr Long Island, ose 68, 250 dollarė pėr njė familje me katėr njėrėz, por fati solli tė fitoj njė shqiptare nga Kosova.
McGowan zyrtar i shtettit u shpreh para gazetarve se " Nė se ju dėshironi tė shkruani njė histori tė bukur pė Amerikėn dhe ėndėrėn amerikane, merrni si shembull jetėn dhe fitimin e llotarisė nga kosovarja Qefsari Burani , ajo mund tė flasi vetė rreth ėndėrrės Amerikė!!!.
"Talk about the American dream.

 

 

 





E hėnė, 12 korrk, 2004
Shkrimtari e publicisti ynė Tomė Miraj, nė njė artikull tė vetin nė mars tė vitit 2000, duke folur pėr disa nga figurat mė shėmbullore tė kėsaj kishes katolike shqiptare nė Amerikė, e pėrshkruan ardhjen nė krye tė kėsaj kishe tė Dom Anton Kēirės, nė krye tė Kishės Katolike Shqiptare nė 1989, duke thėnė se; "Nga Altari i Kishės"Shėn Pali" besimatėrt katolik u mbushėn thellė nė shpirt kur dėgjuan fjalėt e para tė predikimit nga meshtari i porsa-ardhur nga vend -lindja:"Vdekja e Komunizmit, ėshtė liri e popullit". Dhe vet-pyet autori: " Ē'do fjalė tjetėr, ndoshta do tė ishte e tepėrt pėr tė pėshkruar ndjenjat e zjarrta atė moment, pėr mė se 1500 besimtarėt e pranishėm, tė cilėt mė teper se asnjeher tjeter, e ndjenė se para tyre kishin njeriun e Zotit, dhe zėmrėn e patriotit. Qė atė moment Dom anton Kēira kishte fituar zemrat e besimtarve pėr t'i udhėhequr me nder para Zotit e kombit tė tyre" thotė zoti Tomė Miraj.
Kisha Katolike Shqiptare "Shėn Pali" nė Warrėn afėr Detroitit ne qytetin Rochecter Hills, konsiderohet si nje nder veprat fetare me te medhate ne Amerike

Objekti ka njė sipėrfaqe prej 48 mijė"square feet dhe ka kushtuar mbi 10 miljon dollare amerikan...........!

Nga Nju Jork (SHBA) BEQIR SINA
Warren DE (Ma) : Kishėn Katolike Shqiptare "Shėn Pali" nė Warrėn afėr Detroitit, e kanė llogaritur si qėndrėn mė tė madhe katolike shqiptare nė Amerikė dhe si njė ndėr kishat mė tė mėdha nė tė gjithė territorin e Amerikės. Nė Amerikė, (Michingan) ajo mbledh rreth vetes mė shumė antarė se ē'do institucion tjetėr fetar nė SHBA-s. Rreth kėsaj kishe, qė numėron me mijra familje emigrantėsh shqiptarė, i gjenė tė bashkuar shqiptarėt jo vetėm nė ritetet fetare tė kėtij komuniteti fetar(katolik), por edhe nė atė gjitha aktivitetet kombėtare nė kėtė zonė tė SHBA-s, tė populluar mjaft kohėt e fundit nė SHBA-s. Njė opinion i kėtueshem theksonte se nė kėtė zonė banojnė rreth 60 mijė shqiptarė.
Udheheqės shpirtėror i kė saj Kishe ėshtė njė figurat katolike mė tė njohura nė botėn fetare katolike kėtu nė SHBA. Ai ėshtė Dom Anton Kēira, i cili u zgjodh nė krye tė Kishės nė vitin 1989. Shkrimtari, dhe publicisti ynė Tomė Miraj, nė njė artikull tė vetin nė mars tė vitit 2000, duke folur pėr disa nga figurat mė shėmbullore tė kėsaj kishes katolike shqiptare nė Amerikė, e pėrshkruan ardhjen nė krye tė kėsaj kishe tė Dom Anton Kēirės, nė krye tė Kishės Katolike Shqiptare nė 1989, duke thėnė se; "Nga Altari i Kishės"Shėn Pali" besimatėrt katolik u mbushėn thellė nė shpirt kur dėgjuan fjalėt e para tė predikimit nga meshtari i porsa-ardhur nga vend -lindja:"Vdekja e Komunizmit, ėshtė liri e popullit". Dhe vet-pyet autori: " Ē'do fjalė tjetėr, ndoshta do tė ishte e tepėrt pėr tė pėshkruar ndjenjat e zjarrta atė moment, pėr mė se 1500 besimtarėt e pranishėm, tė cilėt mė teper se asnjeher tjeter, e ndjenė se para tyre kishin njeriun e Zotit, dhe zėmrėn e patriotit. Qė atė moment Dom anton Kēira kishte fituar zemrat e besimtarve pėr t'i udhėhequr me ndr para Zotit e kombit tė tyre" thotė zoti Tomė Miraj.

Si lindi nevoja e ngitjes sė kishės madheshtore "Kisha Katolike Shqiptare "Shėn Pali"
Kisha e parė nė qytetin Warren nė qytetin Rochecter tė Michinganit, me rritjen e tejskajshme tė komunietit shqiptarė nė kėtė zonė, tashmė ishte e vogėl pėr tė pėrmbushur kėrkesat e famullisė dhe tė besimtarve. Dhe, kėshtu Dom Anton Kēira, i dha idenė besmitarve se duhej patjeter ndėrtimi i njė ndėrtese tė re, Kishe nė pėrputhje me kėrkesat e besmtarve nė Qytetin Rochecter Hills . Ide, kjo qė shumė shpejt gjeti pėrkrahejn dhe mbėshtetjen e pa kursyer tė tė gjithė besmtarve tė kėsaj zone. Pas njė viti e pak , me shumė punė dhe njė agazhim tė madh  tė vetė liderit fetar tė kėsaj Kishe Dom Anton Kēirės dhe antarėve tė famullisė sė tij, u ndėrtua Kisha e Re nė Rochester Hillis. Kishė kjo e cila u pėrurua me dhėnjen e njė meshe e kryerjen e bekimit mė 1 shtator 2002. Dhe shėnojė kėshtu siaps tė dhėnave ngritjen  nė kėtė pjes tė SHBA-s, "east coast" njė ndėr veprat fetare me tė mėdhat.
 
 Atė ditė qė i ngjante njė dite feste jo vetem fetare por edhe kombėtare pasi ngjyrat kombėtae kuq e zi dhe muzika e veshjet karaktersitke nuk munguan, gjatė pėrurimit dhe bekimit tė Kishės sė re kisha shtroi, njė darkė tė nderit, tė mbajtur po atė mbrėmje nė lokalet e kishės. Nė kėtė ceremoni inagurale atė ditė ishin tė ftuar edhe disa nga figurat fetare nga mė tė shquart nga trojet etnike, Kosova Mali i Zi, FYROM dhe Shqipėria si dhe Diaspora.
     Duke folur pėr kėtė kishė shqiptare nė Amerikė, kryetari i  Kėshillit tė kėsaj Kishe , Prenk Gjokajt, ka thėnė se ndėrtimi i kėsaj Kishe qė konsiderohet si nga mė tė mėdhat, nė tė gjithė botėn shqiptare, kushtojė rreth 10 miljon dollarė amerkan. Katėr miljon janė marrė kredi nga dioqeza, rreth 2 miljon e 800 mijė i mblodhi kumuniteti shqiptaro-amerikan. Kisha e vjetėr u shit njė miljone 800 mijė USD.
    Katalogu kishtar tregonė se Objekti ėshtė i ndėrtuar nė njė sipėrfaqe prej 48 mijė"square feet", "katrore tė matur me hapa" sipas njėsis sė matjes nė Amerikė. Vetė objekti i Kishės, zė njė sipėrfaqe prej 19 mijė square feet", "katrore tė matur me hapa" . Kisha e Re, pėrveē sallės kryesore, tė lutejs ku do tė ketė vend pėr 1400 besmtarė, do tė ketė 6 klasa pėr mėsim, restoratin me 65 ulėse, sallėn pėr bankete qė zė rreth 850 vet , kuzhinėn me tė gjitha paisjet e nevojshėme, librarinė, katėr  zyra pėr meshtrim dhe shoqatėn e Kishės"At Gjeregj Fishta", dhomėn e tubimit ku mund tė rrinė 1000 veta e tjer. Kisha ka dhe njė ambjet tė jashtėm sportiv e rekreativ shumė funksional si dhe parkingun.
   Shtėpia e meshtarve qė ka vlerė rreth njė miljon dollarė, u ngritė kryesishtė, me punėn vullnetare tė bshkėatdhetarve tanė, nėn udhėheqjen e kompanisė "Adrian Buildig", pronė e Prenk  Gjokajt.I i cili pėr ndėrtimin e Kishės, vetė dha i pari 30 mijė dollarė. Kėshilli pėr ndėrtimin e Kishės sė Re pėrbėhej nga: Vasel Nicaj, kryetar i kėtij kėshilli qė ka dhėnė 31 mijė dollarė, Prenk  Gjokaj, Gjon Gjoēaj, Tony Junēaj, Fran Ivezaj, Gjok Dedvukaj, Dom Anton Kēira, dhe Nue Ivezaj.

       Sipas historisė sė re  tė Kishės Katolike Shqiptare "Shėn Pali", thuhet se nė ndėrtimin e Kishės, ndihmuan edhe besimtarėt shqiptarė tė fesė Muslimane nga kjo zonė. Edhe njė amerikan  pėrmendet nė ndihmat e dhėna, dhe ai ėshtė biznesmeni i fuqishėm Charles Becker. Kisha Katolike Shqiptare "Shėn Pali" nė Warrėn afėr Detroitit nė Qytetin Rochecter Hills, ėshtė sot pasė dy vjetėve tė inagurimit jo vetėm njė qėndėr fetare por edhe kombėtare qė plotėson tė gjitha nevojat e bashkėatdhetarve tanė nė Amerikė" 

11 korrik, 2004

Njė delegacion i Shoqatės sė Distrofisė Musculare tė Kosovės po merr pjesė nė Konferencėn e 47-tė; "Gjenerale Little Persone of Hendicep People of America" nė San Francisko tė Kalifornisė

Nga Nju Jork(SHBA) BEQIR SINA

San Franciko CA: Ne Shtetet e Bashkuara te Amerikes, shtetin federal te Kalifornise, perkatesishte qytetin e San Francisko, ka mbrritur nje delgacinon i handekapve te Kosoves. Delgacioni kosovar gjindet ne San Francisko(Kaliforni) me nje delegacion te perber prej kater vetave. Delgacioni kosovar i Shoqates"Handicaped and Disabled People of Kosova" mesohet se ka ardhur ne Shtetet e Bashkuara te Amerikes, me ftes te nikoqirit amerikan, shoqates analoge amerikane " Personave me Hendicep dhe Aftesi te Kufizuara te Amerikes" per te marre pjes ne Konferencen e 47te, "Gjenerale Little Persone of Hendicep People of America ". Konfernce, e cila  po mbahet ne qytetin e bukur te San
Franciskos.

Delegacioni, kosovar kosovar kryesohet nga kryetari i Shoqates"Handicaped and Disabled People of Kosova" z.Agim Vatovci. Pastaj vjen Kryetarja e Njerzve te vegjel te Kosoves"Littel People of Kosova , zonjusha Hiljmnijeta  Apuk, si dhe Drejtori i Departamentit te Mjeksise per regjionin e Mitrovices Dr.Adem Nura.

  

   Kryetari i delgacionit kosovar i deklaroje gazetes kombetare Bota sot ne Amerike, se "Delegacioni i handikapeve te Kosoves, do te paraqitet lidhur me te arriturat dhe proplemet e Personave me Hendicep dhe Aftesi te Kufizuara te Kosoves, permes raportit te njohur "Sllajdave". Raport, ky sipas tyre do te shoqerohet edhe me pershendetje te ngrohte te shoqates kosovare. Me pase ata  do te prezantojne edhe ndihmat e Qeveris Amerikane, me seli ne Washington, qe i ka bere Shoqates"Handicaped and Disabled People of Kosova" ne kryeqytetin kosovar Prishtine." Agim Vatovci - Kryetari i HDPK, e vlersoje lart kete pjesmarrje, duke thene se ajo nxit dhe zhvilllon marredhnjet e mira, qe ka shoqata kosovare e njerezve te vegjel, me shoqaten analoge Amerikane.

Konferencen e 47te, "Gjenerale Little Persone of Hendicep People of America ", bejne me dije burime nga San Franciko, ku po zhvillohet edhe kjo konfrence, do te perfundoje punimet me  09.07.2004. Ne kete konference do te marrin pjese delegatet e ftuar nga i gjithe territori i Shteteve te Bashkuara te Amerikes, si dhe delagcionet e shume shteteve te tjera nga Europa, Azia, Afrika, Austrlia dhe Amerika e Jugut, mysafire te shoqates amerikane. Delegacioni nga Kosova, te cilin sic e cekem me lart eshte duke e  udhehequr, sipas ketij njoftimi,  Kryetari i Shoqates se Distrofis Musculare te Kosoves z.Agim Vatovci( President Handicaped and Disabled People of Kosova), duke shfrytezuar kete evenimet,  ka per te patur sipas axhendes takime te frytshme pune me nikoqieret ameriakne dhe delegacinet e huaja ne kete konference.


Gjakova dhe Hanover (New Hampshere)  kanė nėnshkruar njė dokument te quajtur "Memorandumi i Mirėkuptimit Shėndetėsor"
Nga Nju Jork(SHBA) BEQIR SINA
korrik 2004
HANOVER, New Hampshere --   Qėndra amerikane, e mjeksisė nga shteti federal New Hampshere(Hanover) "Dartmouth Medical School", do tė ndihmoj zgjerimin e shėrbimit shėndetėsor tė nėnės dhe fėmijės, nė Kosovė. Nė kėtė fushė, ajo ka nėnshkruar njė marrėveshje bashkėpunimi, e cila jo vetėm inkurajon por edhe do tė ndihmoj shėndetėsinė kosovare, pėr njė jetė me tė mirė, tė nėnės dhe fėmijės nė qytetin e Gjakovės.
 Zef Komani dhe perfaq.Hanoverit nėnshkruajnė kontraten e bashkėounimit
. Njė punė tė mirė nė kėtė drejtim, ka bėrė Axhensia Shtetrore Amerikane e Zhvillimit Ndėrkombėtar(USAID), e cila, nė pranin e dy delagacioneve, konkretizoj marrveshjen e bashkėpunimit shėndetėsor. Aleanca Shėndetėsore Amerikane "American International Health Alliance, Inc" dhe Qėndrės sė Medicinės Familjare nė Gjakovė dhe Dartmouth Medical School e kanė nėnshkruar njė dokument i quajtur "Memorandumin e Mirėkuptimit Shėndetėsor". Ky bashkėpunim parshikon tė zgjeroj cilėsin e shėrbimit shėndetėsor, tek nėna e fėmija dhe t'a ngrej atė nė nivelin e pėrparuar tė shėndetėsis amerikane, nė qėndrėn shėndetėsore, nė qytetin e Gjakovės.
 Ceremonia e nėnshkrimit tė  "Memorandumin e Mirėkuptimit Shėndetėsor" koincidoi dhe me fillimin e katėr javėve tė para tė shkėmbimit tė eksperiencės midis dy qėndrave tė shėndetėsis . Nė kėtė fushė bashkėpunimi njė rėndėsi do t'i kushtohet shkėmbimit tė eksperiences, qė planifikohet tė zgjasė dy vjet. Ndėrkohė, Dartmouth Medical School's Department of Community and Family Medicine, ka thirrur pėr trajnim nė SHBA-s tre doktorė dhe dy ndihmės mjeke nga Gjakova.





 Ky grup i shėndetėsis kosovare, prej datės 18 -26 qershor ėshtė grupi i parė i mjekeve kosovar, qė vė nė jetė bashkėpunimin"Memorandumin e Mirėkuptimit Shėndetėsor", midis qėndrės mjeksore amerikane dhe asaj kosovare.Ėshtė njė bashkėpnim, ky i cili punon pėr tė  integruar familjen shėndetėsore kosovare nė atė tė familjes shėndetėsore amerikane. Nė  kėtė drejtim shumė e rėndėsishme ėshtė qė nė Kosovė, pėrkatėsishtė nė Gjakovė tė ngrihet niveli i shėrbimit Gjinokologjik e Obstetrik. Bashkėpunimi amerikano-kosovar nė fushėn e shėndėtsisė ka si qėllim thekson marrėveshja qė gratė nė Kosovė, para dhe gjatė lindjes, aktualisht, tė kenė kushtet e duhura pėr kėtė shėrbim. Nė kėtė kuadėr DMS, shėndėtsia profesionale mjeksore nga Gjakova, do tė mėsojė sipas mjeksisė dhe metodat qė i kushtohen e kujdesit dhe ndimės sė paralindjes. Koha e trajnimit do tė ndahet midis punės nė klasa dhe asaj nė klinika shendetsie, ku ata do ndjekin instruktimin e doktorėve dhe infermiere Amerikan, pėr dy ditė. Tek klasat vizitorėt kosovar do tė mėsojnė pėr modelin e mendimit tė systeme shendetsore qė quhen 'microsystems,' ku grupe tė vogla me njėrėz punojnė bashkė regullishtė, tė japin ndime grupeve tė vogla tė pacienteve. Koha nėpėr klinika, do t'u lejojė atyre tė mėsojnė teknikat shendetsore Amerikane dhe pasaj tė bashkpunojnė me DMS. Qėndra shėndetėsore amerikane nga shteti federal New Hampshere(Hanover) "Dartmouth Medical School" dhe Qėndra Shėndetėsore nė Gjakovė, do tė krijojnė njė strategji tė pėrbashkėt pėr bashkėpunim afatgjatė dhe tė pėrshtatshme me kulturėn shėndetėsore, nė qėndrat mjekesore tė familjes Gjakovare




















Nė Yonkers New York u zhvillua festivali "Dita e Traditės Shqiptare" nė Amerikė
Yonkers - New York-shkruan: B.Sina - Ditėn e dielė(27 qershor 2004) nė njė nga parqet nga mė tė frenkuentura rekreative, tė Nju Jorkut, u zhvillua njė ditė argėtmi shqiptare. Nė Yonkers - New York , parkun "Tibbetts Brook Park" nėn diellin e nxehtėt tė kėtyre ditėve, u mbajtė pikėrishtė, njė festiavl i quajtur "Dita e Traditės Shqiptare" nė Amerikė. Nikoqiri i kėtij festiavli, ishte Qėndra kulturore "Nėnė Tereza" pranė Kishėshės Katolike Shqiptare nė Amerikė" Zoja e Shkodrės" . Kjo qender,  nė kėtė festival argėtues, ftoje kėngėtarėt shqiptaro -amerikan, humoristėt, vallėtarėt dhe grupe  tė tjera argėtuese nga te gjitha krahinat e Shqiperise e trevave shqiptare. Ndersa si grup kryesore ishte grupi muzikor SHKA "Bashkimi Kombėtar" nga Malsia . Behet e ditur pas pėrfundimit tė sukseseshem se nė kėtė festival nuk kanė munguar as lojarat popullore e sportive, ushqimi dhe ekspozimi i , simboleve kombėtare, flamuj, distiktiva me figura kombėtare, CD me muzikė tė ndryshme nga tė gjitha tervat, kaseta dhe video kaseta.
Njėkohėsishtė,  nė kėtė festival argėtues u tha se duhet tė  kenė marrė pjesė rreth tre mijė mėrgimtarė shqiptarė, tė emigruar nė Amerikė, nė periudha tė ndryshme nga tė gjitha viset e Shqipėrisė: Shqipėria, Kosova, Ēamėria, Kosova Lindore, Mali i Zi dhe FYROM-i. Ata u mboldhėn nė kėtė ambjent tė mrekullueshem natyror, shumė i ngjashėm me bukuritė natyrore tė bjeshkeve , luginave dhe fushave tė Kosovės, pėt tė ringjallur traditėn e bukur shqiptare, tė kėtyre festave tradicionale kombėtare.
 
Lola Vataj, of Armonk, dances at the Albanian Heritage Festival in Tibbetts Brook Park in Yonkers June 27, 2004. The hand movements are a signature element of traditional Albanian folk-dancing.
Pasė kėsaj dite, njė ndėr pjesmarrėsit kryesor tė kėtij festivali , aktivisti i dallur i ēshtjes kombėtare nė Amerikė z. Marian Cubi, i tha gazetės kombėtare Bota sot,, se ky ka qėnė njė festivalė i shkelqyeshem, i cili na gėzojė dhe argėtojė ne tė gjithė mėrgimtarėt nė tė gjitha drejtimet. Dita e bukur,, th ai, lojrat popullore e sportive, nė shah, futboll, volejboll, valle e kėngė ushqime tė shijshme e tė kėndėshme tė traditės shqiptare, ishin atmosfera e gėsueshme e kėtij festiavli argėtues. Cubi, na tha gjithashtu: se " Famullatri i Kishėsh Katolike "Zoja e Shkodrės" prifti shėmbullor Dom Pjeter Popaj, i pėrshėndeti tė pranishmit dhe kreu lutjen fetare, duke bekuar me  kėtė rast festivalin "Dita e Traditės Shqiptare" nė Amerikė . Ndėrsa, ish kongresmeni republikan i Nju Jorkut, z Joseph J DioGuardi, mbajti fjalėn e rastit, duke bėrė thirrje tė gjithė shqiptarvė tė mbėshtesin dhe pėrkrahin pa rezerva, fushtatėn e shpallur "Pavarėsia e Kosovės Tash", pėrfundoj zoti Marian Cubi.




From left, Kreshnik Smajlaj goofs around with family friends Leta Franaj, 10, and Valdet Franaj, 14, all of the Bronx, at the Albanian Heritage Festival in Tibbetts Brook Park in Yonkers June 27, 2004. Smajlaj is wearing a traditional Albanian costume.
 Ndėkaq festivali "Dita e Traditės Shqiptare" nė Amerikė, shfaqi tek tė gjithė shqiptarėt shumė veti dhe la mbresa tė bukura nė jeten komunitare. "Dita e Traditės Shqiptare" nė Amerikė, treguan edhe njė se sa jemi tė jemi tė bashkuar rreth flamurit kombėtar dhe traditės sė bukur kulturore artistike nė mėrgim. Komuniteti jonė tregojė se ka njė potencial tė intelegjncės dhe njerzė tė kulturės, artit dhe shkencės pėr nga pjesmarrja pasi aty ishin tė gjithė, por dha njė shembull nga ana e organizatorit tė cilėt dinė tė ftojnė nė ēdo kohė shqiptarėt e Amerikės, tė shlodhen e tė argėtohen, e tė marrin me shumė energji pėr t'i derdhur nė tė mire dhe pėr tė mirėn e organizimit tonė edhe kėtu pėrtej Oqeanit Atlantik nė Amerikėn e largėt. Me kėtė festiavl i quajtur "Dita e Traditės Shqiptare" nė Amerikė, Qėndra kulturore "Nėnė Tereza" pranė Kishėshės Katolike Shqiptare nė Amerikė" Zoja e Shkodrės" mund tė themi se tani mė kanė krijuar njė festė nė natyrėn e bukur amerikane, festė e tė gjithė shqiptarėve, nga Tetova, Tirana, Ēamėria, Prishtina, Presheva, Plava, Gusia dhe Malėsi.














E marte, 29 qershor, 2004
Nė zgjedhjet nacionale nė Kanada pėr herė tė parė morėn pjesė edhe shqiptarė nga Kosova - Mbrėmė nė orėn 21: 30, sipas orės lokale, u mbyllėn tė gjitha vendvotimet nė Kanada, pėr zgjedhjet nacionale. Karakteristikė pėr kėto zgjedhje ėshtė qė pėr tė parėn herė morėn pjesė edhe qytetarė nga Kosova qė erdhėn nga viti 1999 . Kampanja parazgjedhore qė zgjati pėr 36 ditė, ku tė drejtė vote kishin rreth 22 milionė qytetarė, sipas shėnimeve tė para zyrtare por jo edhe pėrfundimtare, nga 308 vendet nė parlamentin kanadez, Partia Liberale e kryeministrit Poll Martin, fitoi 135 vende, Partia Konzervative Kanadeze 97, Bloku Prefektor 85 dhe En Di Pi ( Partia e Re Demokratike), fitoi 21 vende nė Parlamentin e Kanadės. Edhe pse Partia Liberale e kryeministrit Poll Martin fitoi 135, vende kjo nuk do tė mjaftojė qė tė krijojė qeverinė e re sepse nevojiten 155 vende nė parlament, kėshtuqė pritet qė Partia Liberale tė hyjė nė koalicion me En Di Pi-nė, dhe kjo do tė jetė qeveria minoritare e para qė nga viti 1972. Karakteristikė pėr kėto zgjedhje pėr dėgjuesit tonė, ėshtė qė pėr tė parėn herė nė zgjedhje morėn pjesė edhe qytetarė nga Kosova qė erdhėn nga viti 1999 dhe qė shumica e tyre morėn shtetėsinė kanadeze.



Nju Jork: Bashkesia ēame se bashku me komunitetin shqiptare , perkujtuan 60-vjetori i Masakres greke mbi popullsine e Ēamerise,  te vitit 1944 ""Diten e Genocidit Shovinist Grek kunder Shqiptareve te Ēamerise"

Ēėshtja ēame  bashkon tė gjithė shqiptarėt nė Amerikė

Nga Nju Jork(SHBA) BEQIR SINA
E marte, 29 qershor, 2004

Dag Hammarskjold Plaza UN : Permasat dhe koordinimi i hapjes se ēeshtjes ēame, po e bene me se te qarte se pas tyre nuk qendrojne vetem ēamet . Aty po shohim ēdo dite shqiptaret, e te gjitha trevave. Te cilet, gjithashtu, duan qe kjo ēeshtje te zgjidhet nen te njejten fryme, qe eshte luftuar e punuar me te gjitha ēeshtjet e tjera kombetare, te perjetuara historikisht, nga shqiptaret. Ne balle te kesaj ēeshtje eshte vene, vet komuniteti ēame, shoqerite, organizatat, popullata e larguar me dhune nga trojet e tyre, e cila, fuqishem po e nxite e inkurajone, duke u bere thirrije, tashme, te gjithe shqiptarve, pa dallim, t'i dalin ne ndihme kesaj ēeshtje, kaq te madhe per te gjithe kombin tone. Ata duan me ane te zgjidhjes se kesaj ēeshtje, jo vetem te fitojne nje te drejt nderkombetare , por te tregojne se jane pjese e pa-ndashme e trungut , shqiptare.

     Ne kete lejtmotiv shpirteror dhe te frymezuar nga padrejtesia e grekerve ndaj shqiptarve, qe u eshte bere ne vite,  nga politika dhe shteti grek, ēamet ne Amerike, me mbeshtetjen dhe perkrahejen e bashkesise shqiptare ne Nju Jork, e rrethine, me ane te nje proteste paqesore,  te mbajtur ne qytetin e Nju Jorkut , jo vetem kane perkujtuar 60 - vjetorin e masakres greke ndaj popullsise ēame, por edhe kane protestuar. Kane qene, femije, te rinje e te reja, burra e gra te te gjitha moshave,  qe nen udhehqjen e drejtueseve te kesaj proteste, se Shoqerise per te Drejtat e Njeriut Ēameria, ne Shtetet e Bashkuara te Amerikes, sot pardite, perpara nderteses se Kombeve te Bashkuara, New York ,  organizojne nje protest paqesore, ne perkujtim te 60-vjetorit te Masakres mbi popullsine e Ēamerise,  te vitit 1944.
 
 Ēamet mbledhin te gjithe shqiptaret para OKB-es

" Dag Hammarskjold Plaza ", u be edhe kesaj rradhe nje pik bashkimi, e te gjithe shqiptareve. Aty ishin shqiptaret nga Ēameria, Kosova, Presheva, Bujanovci e Medvegja,  Tetova e Gostivari, Ulqini , Tivari, Palva e Gusia,  e gjithe Shqiperia - Saranda, Permeti, Korēa, Lushnja, Fieri, Vlora, Elabasani, Durresi, Tirana, Dibra, Kukesi, Tropoja e Shkodra. Ishin te gjitha , organizatat , shoqatat e entet fetare ne komunitet : Federata PanShqiptare e Amerikes VATRA, Partia Levizja e Legalitetit, Lidhja Demokratike e Kosoves, Keshilli Shqiptaro Amerikan, Liga Qytetare Shqiptare Amerikane, Partia Bashkimi Demokrat Shqiptar, Gjenerata e Re Shqiptare, AAWO, Organizata e Gruas ne Amerike "Motrat Qiriazi", AASF e tjera,
    Shoqerija per te Drejtat e Njeriut "Ēameria", organizoi kete proteste, ne shenje perkujtimi te atij qe ata e cilesuan, 60 vjetori i debimit te ēameve nga trojet autoktone. Me flamujte e Amerikes dhe Shqiperise, me parrulla te shumta kunder “Genocidit ndaj Ēamerise”, te pranishmit ne shesh, bene thirrje per “te arritur fitoren dhe rikthimin e te drejtes se  ligjshme” dhe ushtine sheshin per rreth tre ore rresht, me thirrjet e fuqishme "Ēameria -Ēameria" - "Shqiperia - Shqiperia" - "Kosova - Kosova" - "
USA - USA "

    Protesta paqesore u zhvillua nen nje entuziasem te madh, dhe e shoqeruar gjate gjithe kohes, me muzike burimore nga folklori ēame, fjalime te forta nga oratore te ndryshem, qe paten rastin t'a pershedesin kete proteste .Shoqerija per te Drejtat e Njeriut "Ēameria",  permes drejtuesve te saj, z Vera Gjata dhe Ahmet Giaffo, u shprehen  se “ne perkujtim te 60-vjetorit te Genocidit Grek, te gjithe duhet te kujtojme brengen e madhe,  zhvendosjen nga trojet e shtepite stergjyshore”.  

       Hapja e protestes u be nga z Vera Gjata(sekretare e Shoqerise per te Drejtat e Njeriut"Ēameria", ndersa fjalen kryesore e mbajti krytari i SH.D.N.Ē, z. Ahmet Giaffo. Kryetari e Vatres, inxh Agim Kargjozi pershendeti ne emer te organizates me te vjeter kete proteste. Protesten e bekoi dhe kreu nje lutje fetare, nje mysafire i nderuar nga Shqiperia, At Nikolle Marku, kancelar i Kishes Ortodokese Autoqefaqle Kombetare ne Elbasan dhe ne gjithe territorin e Shqiperise. Z Agim Rexhaj i deges se LDK-es per Nju Jork e rrethine foli ne emer te kesaj dege ne Amerike. Legaliteti u perfaqesua me fjalen e kryetarit z Hakik Mena.

       Pozezi te zgjedhura kushtuar Shqiperise, recitoi , dramatugu, skenaristi dhe aktori i njohur Xhevat Limani. Albanalogu, Prof. Agron Fico e shtjelloi ēeshtjen ēame ne menyre shkencore, dhe e vlersoje ate si nje nder padrejtesite me te medha qe i jane bere kombit shqiptare. Gjate protestes nje lutje fetare sipas ritit fetar Musliman kreu dhe Hoxha i Xhamise se Patersonit, Imam Rifat Tafili. Kadri Gashi solli pershendetjen e Partise Balli Kombetar ne Mergim. Jonuz Ndreu, nga Partise Bashkimi Kombetar me shume emocione ka lexuar pershendtjen e tij. Poeti anti-komunist Tahir Hysa ne vargje prekse kendoi per Ēamerine. Shqipe Biba, e Organizates se Gruas Shqiptare ne Amerike"Motrat Qiriazi" kishte derguar nje leter pershendetje. Z. Esad Riza ka folur ne emer te Fondacionit Shoqeror-AASF. Zef Balaj j'u drejtua protestes se perfaqesues i Liges Shqiptaro - Amerikane. Gjenerata e Re Shqiptare Amerikane percolli pershendetjen e saj me ane te sekretarit te saj zoti Hasan Metuku. Naze Veliu, lexoi pershendetjen e Shoqates "Ēameria" ne Tirane.

 

   Kritikohet rrepte Qeveria e Paralamenti shqiptare per mosaprovimin e rezolutes ēame

     Ne protest me pase drejtuesit kritikuan vendimin e shumices socialiste parlamentare per te abstenuar ne lidhje me rezoluten e propozuar, e cila kerkonte zgjidhjen e problemit te pronave te tyre. Ndersa disa oratore kane shfrytezuar rastin me ane te kesaj proteste, te hedhin edhe parrulla e sllogane kundra Qeverise se Fatos Nanos. T'a  akuazojne disa here me argumente Qeverine, si trashgimtare e se kaluares komuniste, e cila me popullsine ēame, ka treguar indiferentizem dhe injorim te papare ndonjeher me kete ēeshtje. Ata thane se le te luftojme se bashku per te drejtat e ēameve qe nje dite ata te kthehen e te jetojne te lire ne shtepite e veta, prane varreve e trojeve te te pareve. Thirrja ēame le te kuptohet si e thirrje e ndergjegjes kombetare per bashkim dhe unitet, ne mbeshtetje e perkrahje te vellezerve e motarve tone ēame.

- Askush nuk duhet te ndalet dhe as te frikesohet nga kerkesat tona te drejta per Ēamerine ,tha zoti Agim Rexhaj,  sepse, ne ne fakt, nuk kerkojme vendosjen e kufirit shqiptar ne Athine. Kerkojme vetem te drejta e vellezerve e motarve tona, te atyre njerezve qe me vite  jane masakruar, denigruar dhe injuruar nga greket. Greqia, shteti grek duhet t'a kete te qarte se ka ardhur koha qe armiqesite e vjetra, qe i vet krijoje me shqiptaret, nuk duhen zgjidhur me ringjalljen e armiqesive te reja. Por te behmi antar te denje te famlijes se madhe Europiane, per  krijimin e nje bashkepunimi rajonal, me baza te reja ne Ballkan. Por, edhe ne boten perendimore, duke u krijuar midis dy vendeve ne kete menyre nje sistem vlerash dhe realitetesh te pranuara, te cilat mbeshteten tek te drejta universale te njerezve ne bote. Ne  dokumentin e pasqyruar qarte te te gjitha neneve te njohur perndryshe si Deklarata Universale te te Drejtave te Njeriut.

Imam Rifat Tafili, Hoxha i Xhamise se Patersonit, tha se " "Te nderuar vellezer te nderuara motra eshte borxh i joni, eshte obligim i joni, ne ē'do kohe qe t'a perkujtojme token e florinjet e te shkelur te popullit shqiptare e Shqiperise Etnike.Eshte urdher profetik dhe urdher qiellor, se n.q.s. nje gjymtyre e trupit po lengon i ter populli po lengon. S.n.q. nje pjes e truallit shqiptare lengon i tere shteti shqiptare lengon. Sot jemi mbledhur per te perkujtuar varret e pashuar e te pakuruar te popllit shqiptare. Por te jeni te vetedijeshem se Zoti gjithmon ka qene me te drejten e me te verteten. Populli shqiptare sot ne doren e vet, ka te drejten  dhe te verteten , pra ka Zotin me vete. Dhe te gjithe ata njerez qe kane me vete kete , kane fituar ne kete bote dhe do te fitojne edhe ne boten e amnueshme.

Jonuz Ndreu, kryetar i Partise Bashkimi Demokrate Shqiptare ne mergim, u shpreh se kjo dite na ka bashkuar si nje renkim i asaj dite - kur 60 vjet me pare, ēamet perjetuan tregjedine me te rende ne historine e tyre. Ēameria, e cila u ēlirua nga pushtuesit turk njesoi si e gjithe toka arberore, do te lidhjej prej "qafe" nga nje pushtues tjer qe ishte edhe me eger Greqia.

 

Kjo ēeshtje duhet te zgjidhet ne perputheje me karten e Kombeve te Bashkuara dhe dokumentave te tjera nderkombetare

Albanologu  dhe Folkloristi, Prof. Agron Fico, vuri ne pah se, pervjetroi i dhimbeshem e tragjik 1 27 qershorit 19944, ne therret qe nga largesia e 60 vjeteve, qe te mos harrojme . Ky pervjetor na frymezon ne ēdo kphe qe ēeshtja ēame, te dale me se fundi nga erresirra e pergjakeshme e llojit te mesjetes ne driten e zgjidhjeve bashkekohore. Kjo ēeshtje duhet te zgjidhet ne perputheje me karten e Kombeve te Bashkuara dhe dokumentave te tjera nderkombetare

       Nga Gjenerata e Re ne Amerike z Hasan Metuku, na tha se : Masakra e kryer nga shovinistet grek 60 vjet me pare,  eshte nje nder arsyet kryesore. Nje nder arsyet me te medha qe kemi dale sot ne proteste ne si Gjenerate e Re ne Amerike. Ajo  eshte se ndryshe nga ajo kohe kur ndodhen keto gjera. Pasi qe te drejtat e njeriut sot, jane ne plane te pare. Dhe ishin pikerishte te drejtat e njeriut arsyeja krysore qe NATO bombardoi ish Jugosllavine e mbetur, bombardoi serbine , rregjimin e kryekasapit te Ballkanit - Millosheviqit. Me kete nuk dua te them se NATO, tani do te bombardoi edhe Greqine, por ka mekanizma te tjera ligjore nderkombetare, per te rikthyer te drejatat e popullsise ēame. Dhe njera nga arsyet kryesore mbetet; per te marre pjese e ndaj asaj Masakre qe eshte bere 60 vjet me pare , per te ritheksuar edhe nje here qe ēamet nuk e kane harruar ēeshtjen e tyre. Dhe me e rendesishmja ēamet nuk jane vetem. Kur behet fjale per ēamet nuk behet per ata vetem si komunitet, por behet fjale per nje etni, per etnin shqiptare.
      Nga ana e saj Shoqeria Per Te Drejtat e Njeriut Ēameria, me ane te kryetarit te saj Ahmet Giaffo, ne mbyllje te kesaj proteste, duke i'u faleminderuar me kete rast bashkesise shqiptare ne Amerike, tha se i falenderojme te gjithe ata shqiptaret te ndershem e patriote, kudo qe ndodhen e po bashkohen zerit ēam ne kete dite te shenuar per popullsine ēame. Le t’i tregojme te gjithe se bashku botes historine e minoritetit te harruar ēam te perndjekur me dhune nga trojet e veta stergjyshore, qe rron akoma ne mergim ne token meme dhe ne trojet e tyre stergjyshesore. Protesta Nju Jorkut kaloi shume e qete, e paqesore e pa as me te vogelin problem. Ne fund organizatoret i'a dorzuan autoriteteve nderkombetare, ne OKB, nje Memorandum ēame. Ndersa, duke treguar si edhe here te tjera nje kultur te larte demostrimi, nga ana e te gjithe protestuesve, ata terguan se nuk do te ndalen deri ne zgjidhejen e drejte te kesaj ēeshtje.


E shtunė, 26, qershor, 2004
Liga Qytetare Shqiptaro -  Amerikane i dha ēmimi "Shqiponja e Lirisė" ligjėvėnsit republikan amerikan, nga Kalifornia Dana Rohrabacher

   Pėr tė patur paqe, duhet patur liri

"Ne jemi duke e pėrzgjatur konfliktin nė Ballkan sepse politika e Stejt Departamentit ėshtė e robėruar, - ku populli i Kosovės paguan pėr ndjenjat e pushtuesve dhe tė Europės. Nė vend qė politika jonė duhet tė ishte e bazuar nė principet e baballarėve qė kanė themeluar kombin tonė, qė janė: liria, demokracia dhe drejtėsia, ka konkluduar kongresmeni Rohrabacher.

Nga Capitol Hill(Washington DC) BEQIR SINA

WASHINGTON DC : Liga Qytetare Shqiptaro -  Amerikane, e cila, kėtė 28 Nėntorė, po pėrgatitet tė kremtoj solemnishtė 15 vjetorin e krijimit tė saj, thotė; se i  ka vėnė vetes shumė detyra qysh nė krijim me qėllim koordinimin , mbrojtjen dhe zhvillimin e komunitetit shqiptar nė SHBA - Kanada Europė e Australi . Liga ėshtė njė organizatė qė pėrfshin e mirėpret nė gjirin e saj, bashkėatdhetarėt tanė, pa dallim feje, krahine e pėrkatėsie politike . Kjo Ligė ka degėt e saj nė Kanada e Amerikė dhe pėrfaqėsitė nė, Kosovė e Maqedoni e Australi. Liga, synon qė mė zėrin e saj tė ndikojė forumet ku merren vendimet politike nė kryeqėndren e botės Washington DC ,  pėr tė mirėn e kombit shqiptar. Ajo i ka vėnė si detyrė vetes qė tė jetė njė zė qė do tė kėrkojė tė dėgjohet dhe nė trojet shqipėtare me qėllim dhėnien e kontributit tė saj e pėrvojes disa vjeēare amerikane nė respektimin e mbrojtjen e lirisė , demokracisė e shtetit ligjor .
Liga, gjithashtu, mendon tė shėrbejė si njė urė qė do tė forcojė marrėdhėniet mes shqiptarėve kudo qė janė duke i ngjitur ata majave mė tė larta tė institucionve amerikane, e ndėrkombėtare. Ajo ėshtė e hapur dhe pėr ata qytetarė e residentė shqiptaro -amerikanė e amerikanė sė bashku qė me kontributin e tyre ēojnė nė arritjen e kėtij qėllimi. Njė nga qėllimet e Ligės ėshtė qė me organizimin e saj, tė forcohet roli i komunitetit shqiptar nė Amerikė e diasporė dhe te rritet sa mė shumė kontributi i tij nė arritjen e sukseseve tė reja tė ndaj shoqėrise amerikane.

"ALBANIAN AMERICAN CIVIC LEAGUE - BALKAN PEACE AWARD - JULY 2 & 4, 2004 "

 

Liga Qytetare Shqiptaro -  Amerikane, njė organizatė 15 vjeēare, jo-qeveritare, jo-partiake dhe jo fitim prurese me qėndėr nė Ossennig pjesa e lartme e Nju Jork-ut, dhe veprimtari e funksion nė tė gjithė hapsirėn shqiptare, zhvilloi nė kryeqytetin amerikan Washington DC, darkėn vjetore tė ndarjes sė ēmimit: "Shqiponja e Lirisė" ose i quajtur ndryshe"Paqe nė Ballkan" . Ky ēmim simbolizon njė shqiponjė prej alabastri tė gėdhendura nė Shqipėri, nga skulptorėt shkodran. Figura e gėdhendur duket se qėndron krenare mbi njė copė dru qershie, qė shėrben si bazė dhe mbanė tė gėdhėndur njė kushtim nė formėn e mbishkrimit "ALBANIAN AMERICAN CIVIC LEAGUE - BALKAN PEACE AWARD - JULY 2, 2004 ".

 

   Pėr Ligėn Qytetare kjo ėshtė e katėrta herė.  Ajo mė parė e ka zhvilluar kėtė darkė edhe pėr personalitete tė tjerė qė kanė marrė kėtė ēmim.  Pėr herė tė parė Ēmimin e Paqes nė Ballkan i'u dha gjeneralit Wesley Clark mė 2001.  Pėr herė tė dytė Ēmimin e Paqes nė Ballkan e patė marrė senatori demokrat Joseph Biden Jr., kryetar i Komitetit pėr Marrėdhėnje me Jashtė, nė Senatin Amerikan (atė vit). Ēmimi i tretė (e Hėnė, 16 qershor 2003)  u jepet tre pėrfaqėsuesve tė kongresit, paraqitėsve tė Rezolutės H. Res. 28, nė Kongres. Kongresistėve: Henry Hyde, Tom Lantosh dhe Ben Gillman,

   Kėsaj rradhe ēmimi "Shqiponja e Lirisė" ose i quajtur ndryshe"Paqe nė Ballkan" i'u dha ligjėvėnsit republikan amerikan, nga Kalifornia Dana Rohrabacher

   Ndėrsa, e motivuar dhe e nxitur nga roli dhe puna titanike e ligjėvėnsit republikan amerikan, nga Kalifornia Dana Rohrabacher, kėtė vitė ajo zgjodhi atė tė nderojė me kėtė ēmim. .Kongresmeni Dana Rohrabacher, njė Republikan qė pėrfaqėson Kaliforninė Jugore, ka dhėnė shumė pėr ēėshtjen shqiptare sidomos pėr atė tė Kosovės. Ai ishte i pari dhe i vetmi qė i bėri thirrje ligjėvėnsit amerikan duke thėnė se : "Shqiptarėt nuk duan trupa amerikane! por duan armė". Njė nga mendimet mė tė vlefshme dhe mė tė paharrueshme tė tijat, ėshtė konsideruar  ai i mbajtur gjatė njė seance dėgjimore, kur ai e pyeti Zėvendės Asistenten e Sekretarit tė Shtetit Bogue, se "E sa tetė pikėsha tė tillė kanė plotėsuar Shtetet e Bashkuara tė Amerikės pėrpara se ato tė fitonin pavarėsinė e tyre???.  Ai gjithashtu argumentoi se,  nėse Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės do t'u duheshin qė tė plotėsonin tetėpikėsha tė tillė, edhe sot e kėsaj dite ato nuk kishin pėr ta fituar pavarėsinė prej Kurorės Britanike.

    Kongresmeni Rohrabacher ėshtė shprehur  se, "Ne jemi duke e pėrzgjatur konfliktin nė Ballkan sepse politika e Stejt Departamentit ėshtė e robėruar, - ku populli i Kosovės paguan pėr ndjenjat e pushtuesve dhe tė Europės. Nė vend qė politika jonė duhet tė ishte e bazuar nė principet e baballarėve qė kanė themeluar kombin tonė, qė janė: liria, demokracia dhe drejtėsia, ka konkluduar kongresmeni Rohrabacher.

   LQSHA-ja (Liga Qytetare Shqiptaro Amerikane), e cila, ėshtė njė organizatė dedikuar ndaj advokimit tė ēėshtjeve shqiptare, promovimit tė paqes dhe demokracisė, nė tė gjitha trevat shqiptare, ka rritur aktivitetin e saj pėr tė  forcuar politikat demokratike, pėr tė  inkurajuar respektin dhe ruajtur lidhjet e ngushta me kongresmenet dhe senatorėt amerikan. Me tė gjithė ata qė ne shqiptarėt i njohim mirė si miq tė afirmuar nė Amerikė. Me kėtė rast nė  darkėn vjetore, dje  nė mbrėmje nė "The Monocle" nė Capitol Hill, LQSHA-ja, mblodhi antarėt e saj nga shumė vende tė Amerikės - North & South Carolina, New York, New Yersey, Michingan, Washington DC, California e tjer. Nė ceremoni ndodheshin jo vetėm shqiptaro - amerikanė , por edhe amerikanė si dhe njė mysafirė nga Shqipėria, At Nikolle Marku, kancelar i Kishės Ortodokese Autoqefaqle Kombėtare nė Elbasan dhe nė gjithė territorin e Shqipėrisė

 LQSHA-ja (Liga Qytetare Shqiptaro Amerikan) qė me kėtė gjest tė lartė nė njė atmosfer tė bukur,  nderojė ligjėvėnsin republikan amerikan  Dana Rohrabacher pėrkatėsisht, nė mirėnjohje tė punės sė tij nė dobi tė popullit shqiptar mori dhe falenderimet dhe vlerėsmimet e kongresisteve amerikan Ben Gillman dhe Dana Rohrabacher .

Njė e nga njė shqiptarėt falenderojnė mikun e tyre Dana Rohrabacher

   Nga ana e tij  ligjėvėnsi republikan amerikan, nga Kalifornia Dana Rohrabacher, i emcionuar e vlersojė shumė lart kėtė nderim tė shqiptarve dhe tha se gjithmon do tė jetė njė luftėtar i vėrtet e demokracisė dhe i vlerave demokratike, duke mbrojtur me guxim vlerat e verteta e principet e demokracisė amerikane, nė botė. Unė jam shumė i lumtur qė marr kėtė ēmim nga miqtė tanė shqiptaro amerikanė, tha Rohrabacher, duke folur edhe nė emėr tė ish kolegut tė tij Ben Gillman. Sepse tha ai ju jeni njėrėz qė keni nė zėmer dashurinė pėr liri e drejtėsi, ashtu siē ka edhe ēdo amerikan.  Dana Rohrabaker, perfaqesues republikan i distriktit zgjedhore numėr 46 nė Kaliforni e quajti veten  nė kėtė ceremoni si njė takim me miqtė e ngusht shqiptaro amerikanė pėr tė marrė ēmimin"Paqe nė Ballkan", ēmim qė i pėrkushtohet paqes. Mesazhi i kongresisitit amerikan Dana Rohrabaker, ishte se pėr tė patur paqe, duhet patur liri. Nuk mund tė kėtė paqe nese njėrėzve nuk u jepet mundėsia tė realizojnė aspiratat e tyre nė formėn e qeverisjes demokratike dhe lirisė. Prandaj nuk ka arsye qė miqtė tanė nė Kosovė tė mos gėzojnė kėtė tė drejtė tė kontrollojnė fatin e tyre nėpermjet verdiktit tė zgedhur prej tyre. Nėse ne, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės  nuk ngremė sa dhe si duhet zėrin nė mbrojtje tė kėsaj tė drejte, paqe nuk do tė ketė.

   Darka vjetore e dhėnies sė Ēmimit, "Shqiponja e Lirisė" e cila sipas presidentit tė Ligės ish kongremenit DioGuardi ka si shkas nė mėnyrė sinjikative dy pavarėsit e dy vendeve 4 Korrikun e Amerikės dhe 2 Korrikun e Kosovės, zhvillohet ēdo vitė nė tė njt kohė pėr tė nderuar personalitet e dalluara amerikane qė kanė luajtur rol dhe kanė dhėnė kontribut tė ēmuar nė dobi tė ēėshtjeve shqiptare.  Pėr rolin e tij historik tė kongresmenit Rohrabaker, nė mbėshtetje tė pėrpjekjeve tė shqiptareve pėr  liri e pavarėsitė nė Kosovė foli biznemeni i suksesėshėm nga Detroiti i Michinganit Marash Nuncullaj. Recruting Manager, Uka Gjonbalaj, Ma, LUTCF, nga kompania e sigurimeve sociale "MetLife Financial Servise" ju drejtuar kongresmenit Rohrabaker, "Ju faleminderoj pėr gjithėēka keni bėrė nė tė mirė tė shqiptarve. Mendoj se kjo qė keni bėrė deri tani, dhe vazhdoni tė bėni ju, ėshtė njė rrugė e drejtė, e cila ėshtė nė vazhdimėsi e miqeve tė tjer amerikanė nė Senat e Kongres, si Bob Doll, Tom Lantosh, Henry Hyde e Ben Gillman e tjer. Ndėrkaq , Faton Bislimi i Asociacionit Ndėrkombėtar tė Studentėve Shqiptarė , dhe koordinator i LQSHA-ne ne Capitol Hill , tregojė arsyet pėrse ata zgjidhėn tė nderojnė kongresmenin Rohrabaker dhe falenderojė atė pėr rėndėsinė qė ka pasur fjala e tij nė Kongres nė tė mirė tė ēėshtjes shqiptare.


Nje delegacion i Sherbimit Policor tė Kosovės po viziton Shtetet e Bashkuar tė Amerikė

Policia e Kosovės merr eksperienc dhe pervoje nga shkolla policore amerikane

E mėrkurė, 16 qershor, 2004
Nga Nju Jork(SHBA) BEQIR SINA

Indianapolis ID: Nėntė policė oficer prej departamentit, Kosova Policė, dhe tre civil sapo kanė filluar njė training pranė depertamentit tė Policisė Amerikane, nė shtetin federal tė Indianės, kryeqytetin e saj, Indianapolisit(Indianapolis Police Department). Grupi i policėve nga Kosova, bėhet e ditur se ka ardhur nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, me qėllim qė tė pėrfitojė nga eksperienca dhe stili amerikan i policisė, dhe mė pasė kėtė pėrvojė t'a fus vė nė shėrbim nė policinė e Kosovės, pėr tė rritur kėshtu efektivitetin e ngritur policinė nė njė shėrbim bashkėkohor policor, nė vend.

 Oficerja e policisė sė Kosovės me gradėn Litejnant, Lt.Aferdita Mikullovci, njėra prej policeve tė kėtij delegacioni policor, mėsohet se ka punuar  mė parė si mėsuese, e shkollave fillore. Pėrkatėsisht, at'here, kur NATO-ja bombardoi Serbinė, gjatė sulmeve ajror qė u pėrdorėn, pėr tė ndalur njė spastrimin etnik nė Kosovė tė nisur nga kryekasapi i Ballkanit Sllobodan Millosheviqi. Ndėrkaq, ajo kur do tė pėrfundote lufta sipas tė dhėnave, do tė inkuadrohej nė forcat ndėrkombėtare paqeruajtėse.

    "Pas luftės - qershor 1999-tė, meqėnse  Kosova, sė bashku me forcat multi - nacionale, filluan tė formojn njė forcė policore tė re, tė linjės demokratike, unė hyra nė polici" tha Mikullovci , e cila, u rreshtua ndėr tė parat nė rradhėt e policisė sė Kosovės, duke menduar se pas luftės ishte me tė vėrtet e nevojshme, tė inkuadrohej nė shėrbimin policor tė Kosovės. Delegacioni i shėrbimit policorė tė Kosovės gjendet nė shtetin federal tė Indianės me ftes tė  Policisė Shtetrore tė Indianės(Indianapolis Police Department), i sponsorizuar nga Indiana Universiteti Shtetror(Indiana State University's) katedra e kriminologjisė.

Shkolla amerikane policore ndihmon koleget e tyre nga policia e Kosoves

  Gjithashtu, delegacioni i Shėrbimit Policor tė Kosovės(SHPK), do tė mėsojė e pėrfitojė shumė nga eksperienca e policisė amerikane, nė dy qendra e pėrgatitjes policore. Nė atė tė Indianės nė Vigo County Sheriff dhe Terre Haute Police Departments. Nė Indiana,, delegacioni i policive kosovar, do tė njihet nga afėr me pėrvojėn amerikane tė shėrbimit policor, si dhe do tė vizitoj njė qėnder tė re policore e quajtur Arrestee Processing Center . Mė konkretisht, policėt kosovar me ndihmėn e kolegeve tė tyre amerikan, nga IDP, po njihen edhe me pėrdorimin e laboratorit tė kriminalistikės, apartaruat e kontrollit tė trafikut dhe teknikėn e hetimeve policore. Sgt.Bekim Shasivari, serxhenti i policisė sė Kosovės, thotė se  delegacioni i policėve tė Kosovės, ėshtė shprehur shumė i impresionuar nga vizita nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe ka pėrfituar shumė nga pėrvoja dhe shkolla policire amerikane. Sgt.Bekim Shasivari, i ka deklaruar medias sė Indianės se nė Kosovė aktualisht nė Shėrbimin Policorė(SHPK) ka gjithsejt 6,500 policė oficer.


ZGJIDHJET E PĖRGJITHSHME TĖ VITI 2004 PROVĖ TESTIMI PĖR ELEKTORATIN E KOSOVĖS

Sylė ARIFI Basel, Zvicër
- Kosova nė historinė e saj pas luftės ēlirimtare, nė bashkėveprim me faktorin ndėrkombėtar i mbanė katėr parė zgjedhje nė Kosovėn e lirė, pa tutelėn e pushtuesit serb. Zgjedhjet si institucion demokratik janė shprehje e lirė e vullnetit tė popullit tė Kosovės, si njė e drejtė civile, dhe obligim qytetar, pėr ta zgjedhur udhėheqjen e tij, nė rastin konkret, pushtetin lokal dhe ate qendror.  Edhe keto zgjidhje janė tė percaktuara dhe tė organizuara nga faktori nderkombėtar. Forma apo modaliteti  i ketyre zgjidhjeve tė pėrgjithshme eshtė percaktuar nga z.Haliker, pa e pėrfillur fare subjektin politik, institucional dhe shoqerin civile nė Kosovė. Zaten, sistemi zgjedhor pėr zgjidhjet 2004, eshtė caktuar nė menyrėn propocional me njė zonė votim nė krejtė hapsiren e Kosovės  me lista tė mbyllura.

 

     Prandaj, njė vendim i tillė pėr menyrėn e mbajtjes dhe formen e tyre nga nderkombetaret pa u konsulltuar institucjoni mė legjitim dhe demokratik i Kosovės perkatesishtė Parlamenti, eshtė akti mė jo demokratik. Nė gjdo vend dhe shoqeri civile ku zbatohen rregullat e demokrasisė se vertet, domosdo  duhet tė respektohen format institucionale pėr ta deklaruar sistemi  zgjedhor pėr ate popull. Prandaj votimi me lista tė mbyllura eshtė specifikė e sistemeve shoqerore totalitare,  pėr qka si duket perfaqesuesi special pėr Kosovėn edhe kesaj radhe po i konvenon bėrja edhe e njė eksprementi me vullnetin e keti popull pėr ta vazhduar dhe pėr disa kohė administratėn nderkombėtare nė Kosovė. Duket se administrata ndrkombėtare  nuk ėshtė e gatėsheme qė popullit tė Kosovės tė i mundesohet vetqeverisja e sajė pėr mes institucjoneve demokratike qė dalin nga zgjedhjet e lira.

     Disa subjekte politike dhe shoqerija civile nė Kosovė, kan protestuar duke kerkuar qė sistemi i zgjedhejeve tė percaktohet nga vendorėt, me lista tė hapura. Rezultati i kėtyre zgjedhjeve me modalitet dhe forma tė percaktuara nga z.Holeker, konsiderhet se mund tė jetė i qartė dhe i parapergaditur ashtu siq deshiroin tė tjerėt, dhe pjeserishtė siq i konvenon njė pjese nga subjekti politik qė zhvillon dhe bėnė politik pacifiste nė Kosovė. Kėsaj rradhe  nga mesi i keti subjekt politik dalin njė pjesė e pa kenaqur dhe e zhgenjyar me qendrimin e kreut partijak dhe puplikishtė konfirmoin se pėr kėte sistem zgjedhor fare nuk janė konsulltuar forumet partijake, po pėr qdo gjė ketu vendos i pari partisė me pushtet apsulut nė parti.

     Gjithashtu, mė nė fund  nga ky subjekt elektoral dalin tė pa kenaqur me vendimet e kreut partijak tani disa nga udhėheqja e lartė e partisė, dhe vazhdon qė kjo parti tė udheheqet nga mentaliteti i diktatit komunist, duke diferencuar mendimin e lirė, dhe ky fenomen ka ngjarė tė ndodhė dikur para ca vitesh  mė parė  duke vazhduar me avazin e vjetėr tė filluar me diferencim nga ishė kryetari LDK-pėr Rahovec, z.Ukshin Hoti, me vonė me shumė e shumė aktivista dhe udheheqes tė lartė e deri te njė pjesė e zhgenjyar duke shprehu revolten dhe paknaqesin e tyre me sistemin zgjedhor dhe puplikishtė shprehen mos pajtimin me Kryetarin e partisė sė tyre, me menyrėn e udhejeqejesė sė tijė tani mė autokratike.

     Ky sistem zgjedhor qė eshtė percaktuar tė aplikohet nė keto zgjidhje tė pėrgjithshme nė Kosovė nė tetorin e 2004, do tė jetė objekt studimi, analize jo vetėm logjike por edhe psikologjike, nga shumė mendimtarė, kritikė, historianė, psikologė dhe shkencėtarė tė lamive tė ndryshme. Ky veprim autoritar i z.Holiker pėr popullin e Kosovės do tė konsiderohet si njė kulaq i gatuari  enkasė pėr kėte popull, pėr ta realizuar planin e skenuar nga tė tjerėt. Si duket  ėshtė rasti i parė nė historinė e botės demokratike, qė tė bėhen ekspremente tė tilla me njė popullė qė ka dalė nga lufta si i ēliruar, po jo me pamvarsi. Sidoqoftė, pėr raste tė tilla duhen analiza tė thelluara pėr shumė shkaqe e faktorė qė na sollėn tek krijimi i kėsaj situate pas tri parė zgjedhėjeve deri me tani dhe dyshoi se edhe nė keto zgjidhje tė katerta  tė tetorit 2004,  mund tė na perseriten tė njejtat skenare, si mė parė nga zgjidhjet e kaluara.

     Kishte shumė paragjykime tė shprehura nga shumė individ dhe grupacjone politike nė Kosvė, se  pėrgjegjėsinė e pranuar me zgjidhjet e mė parshme  nga LDK-ja nuk do ta realizojė, pėr shumė shkaqe, duke u mbėshtetur kryesisht nga e kaluara e saj dhjetėvjeēare, nga programi i saj i pandryshuar qė nga viti 1989 e udhehequr nga njė program dhe platformė kryesishtė pacifiste, dhe kultivimin e njė diktature paternaliste dhe modalitete tė njė formacjoini ekstrem diktatorijal komunist, dhe shumė e shumė faktorė tė tjerė qė kanė peshė tė veēantė pėr situatat qė na presin. Mendoj se kreut  i keti formacjoni politik, me qendrime vazhdimishtė tė luhateshme, i disciplinuar ndajė faktorit tė huajė me nihilizėm tė theksuar duke e nenqmuar  faktorin vendor perkatesishtė bllokut politik qė ishte nė pėrkrahje dhe bėrjen e luftės qlirimtare, dhe duke mos e pranuar vlerėn e kėsaj lufte pėr asnjė moment, edhe pas pėrfundimit tė luftės ēlirimtare e deri me sot.

     Konsideroj se nė kėtė fazė tė kėtij procesi historik pėr Kosovėn, subjekti politik shqiptar, qė ishte nė bėrjen e luftės ēlirimtare, ende ėshtė nė vazhdimėsi tė luftės, por me njė ndryshim, duke kaluar nga rrafshi ushtarak nė fushėn politike dhe diplomatike, pėr t’i realizuar synimet kombėtare pėr pavarėsi tė plotė tė Kosovės, sepse kėshtu na obligon gjaku i qindra dėshmorėve, invalidėve tė luftės dhe mijėra e mijėra shqiptarėve tė zėnė peng nga pushtuesi, si dhe civilėve tė rėnė nga agresori serb.

 

     Ėshtė njė shprehje e urtė e popullit qė thotė qė “nga pėsimet duhet tė nxirren mėsime” prandaj ia vlen qė ky rreshtim politik qė e bėri luftėn ēlirimtare se bashku me popullin e Kosovės, e udhehequr nga UĒK-ja gjithanshėm, tė bėjė korrigjimet e duhura nė veprimet e mėtejme politike, diplomatike, pėr tė qenė mė tė suksesshėm nė proceset e ardhshme qė na presin. Ishte njė hap i ngutshėm dalja e disa partive tė mėvetėsishme menjėherė pas pėrfundimit tė luftės, nga blloku real kombėtar qė ishte nė mbėshtetje tė luftės. dhe kjo rezulltoi me humbjen e tri parė zgjedhejeve tė bėra nė Kosovėn e pas luftės. Rezultatin e tri parė  zgjedhjeve dri me tani tė fituara me njė shumicė relative nga subjekti politik  qė ende dhe sot e kesaj dite nuk ka pozicjone tė qarta pėr luftėn ēlirimtare eshtė si pasojė e disa defekteve tė ndodhura nga rreshtimi politik i dalė nga UĒK-ja, si bartėsja kryesore e luftės ēlirimtare, dhe disa faktorėve tjerė, si p.sh. skenari i udhėhequr nga disa qarqe evropiane me orientime pro-sllave, pėr ta ndimuar kinse pakicėn serbe nė Kosovė, dhe duke e priviligjuar politikėn pacifisto-nihiliste, tė udhėhequr nga kreu i saj pėr njė dekadė, sepse tė tjerėve ju konvenon njė udhehqes i tillė i degjushem pėr  realizimin e planeve tė tyre lidhur me Kosovėn. Gjendemi para pėrgjegjėsive historike pėr proceset politike qė na presin, respektivisht, tani ėshtė domosdoshmėri historike qė spektri politik i dalė nga UĒK-ja, tė ketė njė strategji bashkpunimi me tė gjithė kėte spektėr real kombėtar pėr ti fituar zgjedhjet e pėrgjithshme tė Kosovės.

 

     Konsiderohet se vetem  kėshtu mund tė jemi tė sukseseshem, sepse ky rreshtim politik dhe populli i Kosovės i ka borgjė deshmorve tė Luftės, dhe gjaku i tyre na obligon,vetėm kėshtu do tė jemi nė plotėsim tė amaneteve tė bashkėluftėtarėve qė ranė heroikisht nė fushėbetejat e luftės kundėr forcave fashiste serbe, pėr njė liri dhe pamvarsi tė Kosovės drejtė intergrimeve mbarkombetare.(Sylė Arifi, 10.04.2004)


Wlliam Jefferson Clinton : Sfidat e mėdha mund ti bashkojnė njerėzit. SHBA-s dhe Kosova kanė, vlerat esenciale  tė pėrbashkėta
Nga Nju Jork(SHBA) BEQIR SINA
Washngton DC: Presidenti Klinton me Gruan e Parė Amerikane Hillari Rodham Clinton ne radio adrese: 1 qershor 2003, u mbushėn pesė vjet, nga dita historike kur Presidenti Klinton, nė radio adressen mė 1 qershor 1999, nė emėr tė tė gjithė amerikanėve, sė bashku me bashkėshorten e tij, Gruan e Parė Amerikane(First Lady) Hillari Rodham Clinton, u'a dėrgojė njė mesazh shprese dhe solidariti popullit liridashes te Kosovės.
imageTregimet tuaja na mbushin me pikėllim. Tregimet e njerėzve tė hijshėm, jeta e tė cilėve ėshtė ē'rrėnjosur me dhunė ne skenat, qė nuk besonim se do ti shohim mė kurrė nė Evropė. Tregimet e njerėzve tė pafajshėm tė rrahur e brutalizuar pėr asnjė arsye tjetėr, pėrveq pėr shkak tė etnitetit dhe besimit -- njerėz tė rrethuar nė mes tė natės, tė detyruar tė hipin nė trena pa ditur se ku po shkojnė, tė ndarė nga familjet e tyre. Tregimet e njerėzve qė arrijnė nė kampe pėr refugjatė pa asgjė tjetėr pos vendosmėrisė sė fortė pėr t'u gjetur me tė dashurit e tyre dhe pėr t'u kthyer nė fshatrat e tyre dhe me kulturė tė paprekur.
 
Por, ju nuk jeni tė mundur. Ju nuk jeni dhėnė nė dėshprim. Dhe ju nuk keni lejuar qė tmerri qė keni parė, t'ju ngurtėsoj zemrėn apo t'ju prish besimin nė njė jetė mė tė mirė nė vendin ku keni lindur.









Photograph: President Clinton delivering the State of the Union Address.Ju e keni lėshuar Kosovėn me njė qėllim: tė ktheheni nė siguri. Shtetet e Bashkuara dhe aleatėt e saj tė NATO-s janė duke punuar po pėr tė njejtin qėllim. Do tė kaloj kohė. Por, me forcėn tuaj dhe me vendosmėrinė tonė, nuk ka dyshim se si do tė duket fundi. Kampanja e pastrimit etnik nė Kosovė do tė pėrfundojė. Ju do tė ktheheni. Kampanja jonė ushatarake dita-ditės po e rrit presionin mbi liderėt serb dhe mbi forcat serbe nė Kosovė. Ata e dinė se ne do tė mbahemi derisa forcat serbe tė shkojnė dhe derisa ju tė lejoheni tė ktheheni nė shtėpi, sė bashku me NATO-n, qė atje tė parandalojė kthimin e dhunės. Nė ndėrkohė, shtetet gjithandej botės, po punojnė sė bashku tė sjellin ndihma pėr ju dhe familjet tuaja.
Shtetet e Bashkuara sapo pėrfunduan ndėrtimin e njė qendre tė re, tė quajtur "Kampi Shpresa", ku do tė mund tė vendosen deri nė 20,000 njerėz. Kongresi ynė sapo aprovoi mė shumė se 700 milion dollarė nė ndihma humanitare qė tė jemi tė sigurtė se do tė mund t'i dalim ballė kėrkesave tuaja, si tash ashtu edhe kur ju tė ktheheni nė shtėpitė tuaja. Ne u jemi mirėnjohėh popullit tė Shqipėrisė dhe tė Maqedonisė pėr pranimin e refugjatėve nė vendet e tyre dhe nė shtėpitė e tyre.

 

 




Nuk ėshtė lehtė pėr asnjė shtet tė pranoj numėr tė madh njerėzish, e posaqėrisht nuk ėshtė lehtė pėr dy vendet, qė ende pėrpjeken me nevojat e populli tė vet. Ne i njohim sakrificat tuaja dhe ne jemi tė vendosur t'ju ndihmojmė, duke ju lehtėsuar peshėn dhe duke ju ndihmuar qė tė zhvilloni sigurinė, prosperitetin dhe demokracinė nė vendin tuaj dhe nė vendet fqinje. Sfidat e mėdha mund ti bashkojnė njerėzit. 19 shtetet e NATO-s nuk janė tė njejtė. Por, vlerat esenciale i kemi tė pėrbashkėta. Dhe, gadi nė fillim tė shekullit tė ri, ne refuzojmė qė tė jemi tė kėrcėnuar nga njė diktator qė mundohet tė na kthej kujtimet mė tė kėqija tė kėtij shekulli qė po e kalojmė.
Ju falenderoj pėr forcėn tuaj dhe mbane nė mend se pa marrė parasysh se ēka ju ka ndodhur, ju nuk jeni vet. Shtetet e Bashkuara dhe NATO janė me ju dhe ne do tė qėndrojmė me ju edhe pėr shumė kohė pasi ju tė ktheheni nė shtėpi

Shkrimi eshte huazuar nga faktet qe botoi gjate luftes ne Kosove axhensia e amerikane e informacionit USIA e cila administrohej nga Qeveria amerikane





E dielė, 30 maj, 2004
Nje studim qe flet se serbet manipulojn te verteten me shktarremin e objekteve te kultit ne Kosove
Kisha sllave i hodhi benzine zjarrit te luftes ne Kosove
Autori i kėtij studimi ėshtė njė nga personalitetet me tė njohura tė kėsaj fushe nė Amerikė . Ai ėshtė Majkėll Sellz, autori i  librit"Ura e tradhtuar: feja dhe gjenocidi nė
Bosnje", botimi i dytė, 1998. Aktualishtė ėshtė profesor i feve krahasuese nė Kolegjin
Haverford, Pensilvani).

Hadford Pensilvani: Anėtarėt e Kishės Ortodokse Serbe dhe qeveria jugosllave janė duke bėrė njė akuzė tė rėndė. Ata pretendonin gjatė luftės nė Kosovė  se NATO-ja ishtė duke bombarduar manastiret e mėdha ortodokse serbe qė datojnė nė mbretėritė serbe tė mesjetės.
Ueb-sajti i Institutit tė qeverisė sė Beogradit pėr mbrojtjen e monumenteve tė kulturės tė Serbisė tregon fotografi manastiresh gjysme tė dėmtuara nga goditjet ajrore tė NATO-s duke pėrfshirė edhe dy hapėsira tė zeza me fjalėn
"tė shkatėrruara" qė shkruhet nė to nė mėnyrė kobndjellėse. Faqja e internetit e Kishės Ortodokse Serbe, e titulluar "Bombardimi i vendeve tė shenjta serbe" ėshtė edhe mė provokues. Nė kėtė faqe tregohet njė hartė me faltoret mė tė mėdha serbe nė Kosovė, me ikona qė tregojnė shpėrthime bombash nė secilėn prej tyre, sikur bombat e NATO-s tė kenė rėnė drejt e mbi to. Rėndėsia fetare dhe historike e manastireve nė Kosovė -- njė zonė qė disa e quajnė "Jeruzalemi Serb" -- bėn qė pretendime tė tilla tė kenė njė efekt tė madh, veēanėrisht nė vendet me popullsi tė mėdha tė krishtere ortodokse. Kėshtu qė kėrcėnimet ndaj qendrave tė shenjta simbolizojnė kėrcėnimet ndaj popujve qė i vlerėsojnė ato.
Megjithatė, nė kėto faqe tė internetit nuk jepet asnjė provė pėr tė pėrligjur etiketimet "tė shkatėrruara" apo titullin "Bombardimi i vendeve tė shenjta serbe". Faqet paraqesin fotografi tė monumenteve pėrpara shkatėrrimit tė supozuar, por asnjė pamje tė dėmtimeve qė ata pretendojnė se janė shkaktuar nga NATO-ja -- me pėrjashtim tė figurave me tė ēara muresh qė mund tė jenė shkaktuar nga ēdo gjė. Autoritetet serbe nuk kanė ngurruar tė tregojnė detaje grafike tė shkatėrrimeve civile tė shkaktuara nga bombat e NATO-s tė rėna gabimisht. Sikur NATO-ja tė kishte bombarduar manastiret, pamjet e rrėnojave do tė ishin transmetuar nė tė gjithė botėn.
Kėto akuza tė reja kundėr NATO-s janė qėllimisht tė ngjashme me akuzat e nacionalistėve serbė tė vitit 1986 se shqiptarėt kosovarė po shkatėrronin manastiret. Kjo akuzė gėrshetohet me pretendime tė tjera zjarrvėnėse se
shqiptarėt kosovarė na qenkan emigrantė tė paligjshėm qė duhen dėbuar; se shqiptarėt pėrdorkan natalitetitn si mjet pėr tė kryer njė "gjenocid demografik" kundėr pakicės serbe tė Kosovės; dhe se na paskan kryer pėrdhunime tė grave serbe nė masė. Mė 1986, peshkopėt ortodoksė serbė i pėrsėritėn kėto akuza duke pretenduar se kundėr serbėve tė Kosovės po kryhej njė genocid. Tė njėjtat akuza u pėrsėritėn nė tė famshmin "Memorandum" tė shkruar nga disa intelektualė serbė qė sulmonin kushtetutėn jugosllave dhe autonominė e Kosovės. Nė kėtė mjedis tė nxehtė, Slobodan Milosheviēi kėrceu
nė pushtet duke premtuar se do tė mbronte popullin serb dhe vendet e tij tė shenjta nga armiqtė e tij.
Cila ėshtė e vėrteta e kėtyre akuzave frikėsuese? Nė Kosovė, qoftė nga shqiptarėt, qoftė nga serbėt, kanė ekzistuar fėrkime e pakėnaqėsi reale dhe tė dy grupet e kanė ndier veten tė kėrcėnuara. Por gazetarėt e pavarur serbė dhe punonjėsit e tė drejtave tė njeriut kanė konstatuar se akuzat mė zjarrvėnėse kanė qenė kryekėput sajime. Nga njė studim tė fakteve tė policisė nė Kosovė rezulton se nė njė vit tė tėrė ka ndodhur vetėm njė pėrdhunim i njė serbeje etnike nga njė shqiptar. Po ashtu, gjoja shkatėrrimi i altareve serbe doli se nė tė vėrtetė kishte tė bėnte vetėm me raste tė
izoluara vandalizmi, me shkrime tė pahijshme nė mure apo me prerje pemėsh nė oborrin e kishės -- gjė qė ka tė bėjė ndofta me krime tė diktuara nga urrejtja, po kurrsesi me njė asgjėsim tė organizuar genocidal tė pretenduar.
Mirėpo akuza se shqiptarėt na paskan praktikuar qėllimisht shkatėrrimin e trashėgiminė fetare serbe ka gjetur jehonė, pavarėsisht nga provat pėr tė kundėrtėn. Kjo akuzė ėshtė mishėruar nė njė histori tė mitologjizuar, nė tė cilėn turqit otomanė dhe muslimanėt ballkanas autoktonė paraqiten si tė dalldisur nga dėshira pėr tė ērrėnjosur si serbėt, edhe qendrat e shenjta serbe. Nacionalistėt serbė e pėrsėrisin pareshtur kėtė akuzė -- pavarėsisht nga mbijetesa e kėsaj trashėgimie tė mrekullueshme gjatė pesė shekujve tė sundimit otoman mu nė mes tė fqinjėve shqiptarė dhe pavarėsisht nga dėshmitė otomane qė vėrtetojnė mbėshtetjen e patriarkatit ortodoks serb dhe autorizimin e tij pėr tė ndėrtuar e riparuar kishat serbe.
Pėr tė kuptuar tė gjithė potencialin e akuzave pėr shkatėrrimin e manastireve, duhet tė vėmė nė dukje edhe simbolet e tjera qė u bashkangjiten kėtyre manastireve. Princi serb mesjetar, Llazari, ėshtė portretizuar si figura e Krishtit dhe vdekja e tij nė betejėn e Kosovės mė 1389 ėshtė paraqitur si "Golgota e Serbisė". Nacionalistėt serbė kanė filluar tė akuzojnė sot muslimanėt e Ballkanit se i kanė duart tė lyera me gjakun e princit-Krisht Llazar. Nė tė njėjtėn kohė, eshtrat e serbėve tė vrarė nga nazistėt dhe bashkėpunėtorėt e tyre ustashė gjatė Luftės II Botėrore ē'varroseshin ritualisht nėn trumbetimin e propagandės nacionaliste qė i demonizonte tė gjithė shqiptarėt, muslimanėt sllavė dhe kroatėt si gjenocidistė tė lindur. Koha mitologjike (1389), kujtesa historike (Lufta II Botėrore) dhe akuzat e rreme pėr gjenocidin bashkėkohor shqiptar u janė bashkangjitur simbolikisht kėtyre manastireve.
Nė 28 qershorin lapidar tė vitit 1989, nė 600-vjetorin e betejės sė Kosovės, reliket e Llazarit u brodhėn solemnisht nga njė manastir nė tjetrin, derisa mbėrritėn nė manasatirin e Graēanicės (njė nga vakėfet qė sot pretendohet se kanė qenė nė shėnjestėr tė sulmeve tė NATO-s). Njė turmė e pafund vėshtronte zbulimin e relikeve nė manastir pėr tė shkuar pastaj pranė fushės sė betejės. Atje, njė turmė akoma mė e madhe prej njė milion serbėsh, dėgjoi fjalimin luftėnxitės tė Millosheviēit qė vuloste planin e tij pėr tė anuluar autonominė e Kosovės. Simbolet e demontuara me kujdes dhe tė ekspozuara me njė forcė tė tillė ritualiste e teatrale u instrumentalizuan mė pas nė spastrimin e radhėve tė ushtrisė jugosllave, nė mbrojtjen e grupeve ekstremiste paraushtarake nga qeveria dhe nė propagandėn e mediave. Nė
vorbullėn e njė psikologjie frike e tėrbimi masiv, shoqėria serbe u radikalizua. Personi mė popullor serb nė ditėt e sotme ėshtė krimineli i akuzuar pėr krime lufte, Arkani, dhe politikani serb mė popullor ėshtė Vojislav Shesheli, njė mbrojtės i hapur i asgjėsimit tė shqiptarėve kosovarė dhe i tė gjithė muslimanėve tė Ballkanit. Dhuna e konceptuar pėr Kosovėn
fillimisht u materializua nė konfliktet nė Kroaci e Bosnje.
Nė Bosnje, militarėt serbė -- tė nxitur nga akuzat pėr shkatėrrimin e manastireve serbe -- asgjėsuan vende tė shenjta joserbe. U shkatėrruan tė gjitha xhamitė dhe vakėfet e tjera muslimane (mbi 1.400 tė tilla), ndėr tė cilat pėrfshiheshin edhe disa kryevepra tė klasit botėror tė ndėrtuara nė shekujt e 15-tė e tė 16-tė. Nė disa qytete, tė gjitha xhamitė u shkatėrruan
brenda njė nate tė vetme duke pėrdorur vėnien e njėkohshme tė dinamitit. Xhamia e Ferhat Pashait (1583) nė Banjallukė u shpėrthye me dinamit tri herė, rrėnojat e saj u kthyen nė pluhur me ēekiēė shpimi dhe u transportuan me kamionė pėr t'i mohuar bashkėsisė muslimane tė mbijetuar qė ta gėzonte atė trashėgimi tė pėrbashkėt. Nė qytetin e Foēės, kryevepra e shekullit tė 16-tė, e njohur si "Xhamia me Ngjyra", si dhe tė gjitha vakėfet e tjera muslimane u hodhėn nė erė dhe vendet bosh tė tyre u kthyen nė parkinge. Kur kryebashkiakėt e rinj nacionalistė tė Foēės dhe Zvornikut u pyetėn se pse
ishin shkatėrruar tė gjitha xhamitė, ata u pėrgjigjėn se nė ato qytete nuk kishte patur kurrė xhami.
Nė rastin kur ushtria serbe nuk mund ta pushtonte dot njė zonė, ajo vinte nė shėnjestėr qendrat kulturore duke i goditur me artileri, kurse nė Sarajevė dogji Institutin Oriental -- bashkė me koleksionin e tij tė paēmuar me dorėshkrime arabe, persiane, turke e sllave -- si dhe Bibliotekėn Kombėtare qė kishte patur mbi njė milionė vėllime -- djegia mė e madhe e librave nė histori. Nė tre vjet, militarėt serbė ērrėnjosėn pesė shekuj tė trashėgimisė muslimane tė Bosnjes si dhe tė gjitha dėshmitė se muslimanėt dhe serbėt i pėrkisnin tė njėjtit qytetėrim. Ndėrkohė, manastiret serbe nė Kosovė mbetėn
tė pacėnuara, siē u kishin rezistuar shekujve tė tėrė nėn sundimin otoman dhe fqinjėve shqiptarė.
Mirėpo tani po dėgjojnmė akuza tė ngjashme zjarrvėnėse se NATO-ja na qenka duke bombarduar manastret serbe. Nė tė gjithė kėtė histori pėr manastiret, ne priremi tė harrojmė se edhe bashkėsia shqiptare ka qendrat e veta muslimane e katolike. Qendrat muslimane pėrfshijnė xhamitė, medresetė (shkollat fetare, shpesh tė pajisura me biblioteka dorėshkrimesh), teqetė (vakėfe dervishėsh), tyrbetė (mauzoleume, shpesh qendra pelegrinazhi) hamamet (komplekse banjash pėr burra e gra) dhe pazaret (shpesh tė ndėrtuara pranė ndonjė xhamie pėr tė nxitur kontributet e pėrshpirtshme). Shumė prej tyre datojnė nė shekullin e 15-tė e tė 16-tė. Refugjatėt kosovarė tė intervistuar nė kufi shpesh sjellin njoftime qė pėrputhen me njoftime tė tjera se kanė parė me sytė e tyre se si u ishin shkatėrruar xhamit dhe vakėfet. Nė rastin e Bosnjes, dėshmi tė tilla dolėn se ishin tmerrėsisht tė vėrteta.
Regjimi i Beogradit ngul kėmbė se forcat serbe duhet tė qėndrojnė nė Kosovė pėr tė mbrojtur manastiret. Manastiret serbe mbijetuan gjatė pesė shekujve pa ushtrinė e Milosheviēit dhe forcat e policisė speciale. Nė kėtė krahinė, popujt joserbė dhe monumentet nuk kanė parė asnjė tė mirė, edhe pse nėn "mbrojtjen e monumenteve" nga regjimi i Beogradit. Qė nga viti 1986, nacionalistėt serbė e kanė manipuluar shqetėsimin pėr vendet e shenjta pėr tė motivuar, pėrligjur e zbatuar "spastrimin etnik" dhe asgjėsimin e monumenteve artistike e fetare joserbe shekullore. Duke shfrytėzuar manastiret serbe dhe trashėgiminė serbe, ata kanė synuar tė nxitin urrejtjen e dhunėn, kanė shpėrshenjtėruar njė trashėgimi serbe tė madhe qė pėrkundrazi meriton vlerėsime.
Tė gjitha vendet e shenjta nė Kosovė duhet tė mbrohen nga njė forcė shumėkombėshe qė tė pėrfshijė paqeruajtės nga vende me popullsi tė mėdha ortodokse. UNESCO dhe organizatat e tjera duhet t'i mbikėqyrin ato dhe tė katalogojnė ēfarėdo dėmtimi. Shkatėrrimi i qėllimshėm i monumenteve duhet tė penalizohet nė Hagė si krim lufte. Sa pėr ushtrinė, policinė speciale dhe paraushtarakėt e Beogradit -- bota ka parė boll se ēfarė "mbrojtjeje monumentesh" kanė bėrė.../BEQIR SINA/ NEW YORK/USA

Shqiptaret e Amerikes, jane te perfshire ne fushaten elektorale per president te SHBA-s

(Jemi pėr ēdo President amerikan, pasi ai ėshtė edhe preisdenti ynė, vetem pėr ne mjafton qė ai tė jetė ky vend i madh, mik i pėrjetėshėm i shqiptarve, dhe ēdonjeri tė kėrkoj sado pak nė mėnyrė modeste ndihmėn tonė, ne do t'i pergjigjemi, pa ngjyra partiake ose preferenca tė tjera", thotė Agim Rexhaj kryetar i degės sė "Treshetshit" pėr LDK-s, i cili sapo ka marrė pjesė sė bashkua me disa bisnesmen tė tjerė shqiptarė, nė fushatėn pėr mbledhejn e parave(Fundraising) pėr kadidatin demokrat John Kerry, nė Hilton Hotel nė New York)

New York: Gjysem milioni dollare amerikane, mblodhen disa grupe shqiptaresh, ne fushten elektorale ne mbeshtetje te kandidatit demokrate John Kerry

Nga Nju Jork(SHBA) BEQIR SINA

Manahattan NY : "Jemi pėr ēdo President amerikan, pasi ai ėshtė edhe preisdenti ynė, vetem pėr ne mjafton qė ai tė jetė ky vend i madh, mik i pėrjetėshėm i shqiptarve, dhe tė kėrkoj sado pak nė mėnyrė modeste ndihmėn tonė, ne do t'i pergjigjemi, pa ngjyra partiake ose preferenca tė tjera", thotė Agim Rexhaj kryetar i degės sė LDK-s pėr N.York dhe rreth, i cili sapo ka marrė pjesė sė bashkua me disa bisnesmen tė tjerė shqiptarė, nė fushatėn pėr mbledhejn e parave (Fundraising) pėr kadidatin demokrat John Kerry, nė Hilton Hotel nė New York .Mjetet e informimit nė gjuhėn shqipe nė New York, njoftuan sot, se grupe veprimtarėsh tė komunitetit shqiptarė , kėtu nė SHBA-s, kanė grumbulluar mbrėmė mė shumė se gjysėm milion dollarė amerikanė, pėr kandidatin pėr president tė Shteteve tė Bashkuar tė Amerikės, John Kerry.

     Nė njė takim tė organizuar nga kampi elektoral demokratė, tė zhvilluar nė mjediset e Hotelit Hilton nė Manhattan, pos antarėve demokratė amerikanė, pėrkrahėsve dhe mbėshtetėsve tė tyre nė New York,  ishin tė ftuar nė kėtė fushat edhe grupe biznesmesh shqiptaro amerikanė. Fushatėn elektorale nė New York, thanė tė njėtat burime se drejtuan disa figura tė njohura tashmė pėr shqiptarėt, ndėr tė cilėt mund tė pėrmenden : Ish Komnadati i Pėrgjithėshėm i Aleancės Veri Atlantike, gjenerali nė pension Wesly Clark, kongresmeni demokratė i Nju Jorkut Elliot Engel mik i dėshumar i shqiptarve, si dhe ideatori e artitekti i i marrėveshjes sė Dejtonit, ish ambasadori i Shteteve tė Bashkuara nė nė OKB, Richard Holbrooke, vėllai dhe e motra e e kadidatit pėr presidentė tė 44 -tė, tė SHBA-s, John Kerry,  ishin gjithashtu tė pranishėm nė kėtė takim

Nė kėtė kontekst komuniteti shqiptar, i cili gjithnjė e mė shumė ėshtė nė rritje kėtu nė Amerikė, si pasoj e dyndjes sė madhe qė ka vėrshyr nė kėtė 10 -14 vjeēarė, po dėshmon me punėn dhe veprėn e tyre nė Amerikė, se po bėhėn faktorė i rėndėsishėm edhe nė politikėn amerikane, si me anė tė kontributeve financiare ashtu edhe me njė numėr votash pėr tė preferuarit ose tė zgjedhurit e tyre, nė kanidaturat e fushtatave elektorale: qofshin kėto pėr President, Senator apo Kongresmen e gjetkė nė tė dy kampet atė Republika dhe atė Demokratė.

Kėshtu tė paktėn tregon edhe ky faktė i mbrėmėshėm, pasi edhe  Pratia Demokratike Amerikane, duke njohur  mirė kėtė forcė, ėshtė duke nxitur tė afrojė pranė saj sa mė shumė kėtė komunitet. Kėshtu kampi demokratė ashti si dhe nė raste tė tjera thuhet se e ka "nuhatur se Karta qė ajo mund tė luaj mė shpesh me shqiptarėt, ėshtė ajo e Kosovės, qė siē dihet ėshtė mė e nxehta dhe mė e prekėshmja pėr shqiptarėt nė SHBA-s.

Nė kėtė kėndėvėshtrim, kampi elektoral demokratė, kur ka kėrkuar mbėshtetjen dhe pėrkrahjen e tė gjithė shqiptarėve nė Amerikė, shpesh her gjatė kėsaj fushate, ata janė se "tezėn" e zgjedhur pėr mėnyrėn ku mund t'a sulmojn para shqiptarve, Partinė Republikane dhe adminstratėn e Preisdentit Bush, i cili, ėshtė aktualishtė Preisdenti i 43tė, i SHBA-s, dhe kandidon pėrball demokratit Kerry, duke e akuazuar atė se "gjoja" ai dhe adminstrata etij asgjė nuk ėshtė duke bėrė, pėr Kosovėn sidomos gjatė kėtyre katėr vjetėve, ndonėse ata pretendojnė se ēėshtja e Kosovės, ėshtė ēėshtje qė duhej tė ishte zgjidhur tashmė.

Megjithatė, ėshtė pėr t'u theksuar siē tregojn njoftimet e para tė mjeteve shqiptare tė informimit, nė kėtė takim thuhet ndėr tė tjera, se ka marrė pjesė edhe njė figurė e njohur  e skenės sė teatrit amerikan por edhe ekranit tė vogėl televizivė , Sam Waterson, i cili, sipas tyre ka kryer dhe rolin e moderatorit tė kėsaj fushate, nė kėtė mbrėmje pėr mbledhje parash, e cila njihet kėtu dhe ėshtė forma amerikane, qė ndiqet nė ē'do fushat elektorale (Fundraising). Takimin elektoral - Fundraising, nėpėrmjet njė ekrani televizivė, e ka pėrshėndetur edhe artisti i Hollivudit me famė tė madhe botėrore, James Belushi. Artisti me origjinė tė vjetėr shqiptare, Belushi, ka thėnė se: " Kerry ėshtė kandidati i shprėsės sė madhe tė kėtij vendi ". Duke nėnvizuar se ai ishte krenar qė ėshtė shqiptar, bir i njė shqiptari emigrant.

    Nė kėtė fushatė elektorale, e cila po bėhet pėr ditė e me zjarrtė kėtu nė SHBA, mėsohet se Persidenti Bush, ka shumė mė avantazhe nė kėtė fushatė jo vetem se ai ėshtė presidenti aktual qė po udhėheq kėtė vend me shumė sukses gjatė kėsaj mandature, por ai edhe gėzon pėrkrahejn e njėrėzve mė tė fuqishėm nė Amerikė, nė kėtė fushatė, duke siguruar shuma jashtėzakonishtė tė mėdha parash, krahasuar me ato qė po mbledh kadidati i tij demokrat John Kerry. Organizatorėt e kėsaj fushate deklaruan nė fund tė kėtij takimi ,se fushtata e kėsja mbrėmje nė New York ku morėn pjesė edhe grupe tė ndryshmė bisnesmenėsh shqiptarė nė Amerikė, arriti gjysėm milojn dollarė amerikanė.


7 mars 2004 Feste e madhe per komunitetin shqiptare ne Amerike, ēelet shkolla e pare shqipe ne Filadelfia

7 Marsi 2004 nė Filadelfia do tė jetė njė festė e bukur e gjuhės shqipe, e fėmijve dhe prindėrve shqiptarė qė do tė shprehin edhe njė herė lidhjet e tyre tė forta me dheun mėmė, me gjuhėn e bukur shqipe.
Nga Nju Jork(SHBA) pėr ereniku.net shkruan:BEQIR SINA
Philadephia PA :Kėtu ditė opinoni shqiptarė, u njohė nėpėrmjet medias elektronike se: Shoqata Atdhetare - Kulturore Shqiptare - Amerikane" Bijtė e Shqipes" njoftoj : "Kėshilli Drejtues i Shoqatės, nė bazė tė programit vjetor, pėr realizmin e detyrave qė i ka vėnė vehtes, tė sanksionuara nė statutin e Shoqatės, ka bėrė tė gjitha pėrpjekjet pėr hapjen e shkollės sė parė shqipe, nė qytein  Philadelphia - shteti federal  Pennsylvania. Ceremonia e ēeljes sė kėsaj shkolle, e cila  do tė mbahet ditėn e diel dt. 7 mars 2004, pritet tė shėnohet me njė koktel tė vogel, ku do tė marrin pjese , arsimtar, prindėr dhe nxėnesit e klasave tė para shqiptare .
Kėshtu, bashkėatdhetarėt tanė ne diasporė, pėrkatėsisht komuniteti i Filadelfias, e kanė privilegjin tė jenė njė urė lidhėse nėpėrmjet ruajtjes dhe kultivimit tė gjuhės sė ėmbėl dhe tė bukur shqipe, edhe kėtu pėrtej Oqeanit Atlantik . Ata me kėtė ngjarje komunitare, duke ndjekur traditėn e shkėlqyer tė shqiptarve tė parė,  qė para njė shekulli, kur ata edhe shkelen Tokėn e Premtuar - Eldoradon, tė grupuar nė shoqėri, klube dhe insistucione fetare - kisha e xhamia, bėnė tė mundur  qė gjuha shqipe, tė ruhet pėrtej asimilimit dhe izolimit. Kėtij fenomeni tė rrezikeshem te cilin ata e kanė pėrjetuar e pėsuar gjatė me shume se njė gjysmėshekulli me parė nė mėrgim, pikerishte kur vendi i tyre ishte nėn sundimin diktatorial, tė regjimit komunist tė Enver Hoxhės. Duke u udhėhequr nga parimi kombėtar e shpirtėror, i shqiptarve kudo, se "Nėse je shqiptar njė herė kėtė e tregon nė radhė tė parė nė se e di gjuhėn shqipe, edhe pse jeton diku larg nėpėr tėrė botė, prej nga Amerika Veriore dhe Jugore deri nė Australi e gjetkė, shqiptarėt nė familje e mjedise shqiptare flasin, lexojnė e kendojnė shqip, edhe kėtu pėrtej Oqeanit nė Amerikėn e largėt. Shkolla e parė shqipe nė Diasporė, megjithse, nuk ka ndonjė datim zyrtar, ajo, datim ka emrin emigracioni shqiptarė. Ajo lindi e u krijua duke jetuar sė  bashku me emrin e shqiptarve nė emigrim, nga frika e njohur pėr tė mos humbur indetitetin tonė kombėtar ose, mė nė fund, pėr tė mos u humbur shqipen. Pasi, gjėja mė e rrezikuar pėrballė emigrmimit ėshtė identiteti, qoftė ai i njė individi, qoftė identiteti i njė kolektivi e i njė kombi. 
Duke e parė nė kėtė kėndėvėshtrim hapjen e shkollės sė parė shqipe, nė qytein  Philadelphia - shteti federal  Pennsylvania, nga njė grup arsimtarėsh, emigrantė tė viteve tė fundit, gazeta kombėtare Bota sot , nė Shtetet e Bashkuar tė Amerikės e pa tė udhės tė bisedojė me dy nga protagonistėt kryesorė tė kėsaj ndėrrmarje tė madhe, e me rėndėsi pėr ēėshtjen kombėtare nė Diasporė, mėsuesen Elvira Budo dhe  nenkryetarin e Shoqatės Atdhetare -Kulturore Shqiptare-Amerikane "Bijte e Shqipes" ne Filadelfia, z.Llazar Vero.
ereniku.net:Mė konkretishtė ēfarė do tė na thonit rreth kėsaj shkolle ?
"Bijte e Shqipes" : Ideja pėr ngritjen e shkollės  pėr mėsimin e gjuhės shqipe e ka fillesėn qė nė hapat e para, qė nė pėrpjekjet e para pėr ngritjen e shoqatės "Bijėt e Shqipes". Ruajtja e gjuhės, kulturės, historisė dhe traditave tona, u bėnė synimet kryesore tė kėsaj shoqate me njė veprimtari  pak mė shumė se njė vjeēare. Pas mbrėmjeve pėrkujtimore kushtuar figurave historike:  Gjergj Kastriot Skenderbeut dhe Ismail Qemalit, nė janarin e vitit qė shkoi , qė u pasua me pėrkujtimin e Lidhjes sė Prizrenit dhe me simpoziumin kushtuar nderimit tė emrit tė Nėnė Terezes, hapja e shkollės sė parė shqipe, nė Filadelfia ėshtė diēka tjetėr, me mė shumė peshė dhe pėrgjegjėsi. Kryesia e shoqatės i hyri me guxim kėsaj nisme dhe po e realizon me sukses.
Hapat e para ishin me tė vėrtetė mė tė vėshtirė. Kishte ngurrime, dyshime  nga individė tė veēantė brėnda dhe jashtė shoqatės : Lind pyetja, A mund t'a realizojmė kėtė ndėrmarrje kaq tė madhe, me burime njėrėzore dhe materiale tė pakta?  Pėrse e bėjnė kėta njėrėz njė punė kaq tė madhe, a thua pa interes?! etj.... Kėto ishin pengesat e para , dyshime dhe mosbesime qė kėrkonin tė frenonin edhe opinionin e shėndoshė, prindėrit qė nuk donin qė fėmijėt e tyre tė harronin gjuhėn shqipe.
Pasi u gjetėn klasat dhe u porositėn abetaret, filluan regjistrimet e para tė fėmijeve erdhėn mesuesit e parė vullnetarė dhe gjithēka filloi tė ndryshonte pėr mirė. Fėmijė tė tjerė dhe mėsues tė tjerė po vijnė nga dita nė ditė e mė shumė. 7 Marsi 2004 do tė jetė njė festė e bukur e gjuhės shqipe, e fėmijve dhe prindėrve shqiptarė qė do tė shprehin edhe njė herė lidhjet e tyre, tė forta me dheun mėmė,me gjuhėn e bukur shqipe.
ereniku.net : Sa mendohet tė jet pėrafėsisht numėri i nxėnėsve, klasave dhe mėsuesve ?
"Bijte e Shqipes" :Duke njohur zakonin tonė  qė shumė gjėra i lėmė pėr nė minutėn e fundit nuk mund tė them njė numėr tė saktė tė nxėnėsve qė sot, por mund tė them se deri tani janė regjistruar 43 nxėnės dhe kanė shprehur gatishmerinė pėr tė punuar me ta 7 mėsues. Regjistrimet vazhdojnė.Nė dispozicion tė tyre do te vihen tri klasa  tė shpėrndara nė rajonė tė ndryshme tė Filadelfias, pėr t'ua bėrė mė tė lehtė mėsuesve dhe fėmijeve ndjekjen e shkollės.
ereniku.net : A mendoni se keni gjetur forma dhe mėnyra reale pėr tė mbajtur gjallė gjuhėn amėtare tek femijėt tanė kėtu nė Amerikė?.
"Bijte e Shqipes" :Éshtė e vėshtirė tė thuash qė tani se kemi gjetur forma dhe mėnyra speciale pėr tė mbajtur gjallė gjuhėn amtare tek fėmijėt tanė kėtu nė Amerikė. Ne se pari jemi mbėshtetur nė dėshirėn e fėmijeve dhe prindėrve  tė tyre  qė ata tė mėsojnė gjuhėn shqipe. Se dyti mbeshtetemi tek pėrvoja e mėsuesve qė do ti kishte zili ēdo shkollė. Pra po e theksoj edhe njė herė ėshtė atdhedashuria pėr tė mbajtur gjallė gjuhėn tonė tė bukur shqipe qė na frymėzon tė gjithėve.
ereniku.net : A ka probleme dhe ēfar u mbetet ju pėr t'u zgjidhur pėrfundimisht edhe ky problem nė mėrgim?
"Bijte e Shqipes" : Pėr t'u zgjidhur pėrfundimisht? Mbetet shumė pėr tė bėrė . Le t'ia lėmė kohės. Mbi tė gjitha kemi nevojė pėr mbeshtetje. Me kėtė rast falenderojmė edhe gazetėn kombėtare "Bota Sot" pėr propagandimin qė po i bėnė kėtij problemi nė pėrgjithėsi dhe shkollės tonė nė veēanti me anė tė kėsaj interviste.
ereniku.net : A mendoni se njė dukuri e vėnė re kėtu ne Amerike, per ate qe thuhet se fėmijėt e mėrgimtarve shqiptarė tė moshave tė vogla, duke mesuar nė shkollat amerikane, dinė shumė mė mirė anglisht dhe kufizohen vetėm me fjalorin e shtėpisė nė shqip, ose duke e harruar fare Shqipen ?
"Bijte e Shqipes" : Jemi ndeshur me mendime tė ndryshme. Njė pjesė mezi presin qė fėmijėt e tyre tė mėsojnė tė shkruajnė , tė lexojnė dhe tė flasin bukur gjuhėn shqipe. Njė grup tjetėr ėshtė i shqetėsuar se fėmijet kjo gjė do t'i pengojė nė mėsimin e anglishtes apo se do t'i lėrė prapa nė mesime. Studjuesit mendojnė tė kundėrtėn dhe pėrvoja ka dėshmuar se njė gjė e tillė i ndihmon dhe zhvillon mė shumė fėmijėt. Ka edhe prindėr qė shqetėsohen me tė vėrtetė se nuk kanė mundėsi t'u mėsojnė fėmijve tė lindur nė Amerikė gjuhėn shqipe, pasi janė tėrė ditėn tė ikur nė punė dhe fėmijėt duke qėndruar me njėri tjetrin ose pranė televizorit nuk e ndjejnė nevojėn e shqipes. Kėta duam t'i ndihmojmė me gjithė zemėr. Se fundi dua tė pėrmend edhe disa prindėr qė pėr snobizėm apo pėr tė nxjerrė mllėfe meskinesh, nuk duan t'u mėsojnė fėmijve shqip dhe mburren se fėmijėt e tyre nuk dinė asnjė fjalė shqip. Kėta janė pėr tė ardhur keq dhe dua t'i harroj, pėr t'a mbyllur do tė thosha se shkolla ėshtė vetėm njė element, ndonėse shumė i rėndėsishėm, pėr mėsimin dhe ruajtjen e gjuhės shqipe. Sa mė shumė rrugė dhe mjete qė tė gjejmė , si radioja, gazeta  nė gjuhėn shqipe etj., aq mė mirė do tė jetė.
ereniku.net : Sa duket e nevojeshme nė Amerikė, qė brezi i ri tė mėsojė qė tė flas, tė lexojė, e tė shkruaje shqip?
"Bijte e Shqipes" :Tė mėsosh njė gjuhė tjetėr ėshtė gjithmonė njė pasuri, njė zhvillim, njė aftėsim i metejshėm i trurit , njė dritare mė shumė, sado e vogėl qė tė jetė kjo dritare. Tė mėsosh gjuhėn tėnde , tė prindėrve tė tu , ėshtė njė kartė identiteti, njė shenjė respekti dhe krenarie pėr tė parėt e tu, ėshtė vendosja e lidhjeve me botėn dhe jetėn e kombit tėnd, me historinė dhe kulturėn e vendit tėnd. Kjo, pėr mendimin tim nuk ėshtė kurre e tepėrt.
ereniku.net:Ēfarė proiritetesh sjell shkolla juaj ku janė prespektivat pėr tė ardhmen?
"Bijte e Shqipes" :Prioritetet e shkollės tonė janė pėrvetėsimi i gjuhės shqipe nė  njė shkallė sa mė tė mirė , deri nė fitimin e aftėsisė pėr punė individuale tė pavarur , dhėnia e njohurive bazė pėr  historinė dhe letėrsinė shqipe. Ndėrsa pėr pėrspektivėn e shkollės sė pari unė do tė kisha vetėm njė urim: njė jetė sa mė tė gjatė!
ereniku.net : Kujtė keni menduar t'ia dedikoni suksesin nė tė ardhmen? 
"Bijte e Shqipes" :Vetėm atdhedashurisė  sė shqiptarėve dhe demokracisė amerikane .
ereniku.net:Cilat janė ndihmat qė ju jep shteti amerikan, pėr tė mundėsuar dhėnien e mėsimit tė gjuhės shqipe, pėr nxėnesit shqiptarė nė Amerikė?
"Bijte e Shqipes" :Nuk kemi pritur ndihmė qė tė fillojmė nga puna por jo se nuk kemi nevojė pėr ndihmė. Besojmė se nė tė ardhmen nė bazė tė ligjeve dhe normave tė shtetit amerikane do tė kemi edhe mė shumė pėrkrahje e ndihmė.
ereniku.net: A mundet qė njė shėmbull i tillė tė ndiqet edhe me fėmijėt e tjer shqiptarė kėtu nė Amerikė ?
Bijte e Shqipes" :Éshtė plotėsisht e mundshme dhe dėshirojmė me gjithė zemėr , qė kėtė shėmbull t'a ndjekin edhe bashkėsi  tė tjera shqiptarėsh jo vetėm kėtu nė Amerikė, por, kudo nė botė ku jetonė e punojnė shqiptarėt.
ereniku.net : duke u'a uruar ēeljen e shkollės sė parė shqipe nė Philadelphia, u dėshiron suksesin e plotė nė kėtė inisiativė tė madhe! Ju faleminderit pėr bisedėn !

Demonstrime paqesore shiptare para Kombeve teBashkuara ne N.York
E premte, 23 janar, 2004 Edhe temperatura e ulėt minus 15 gradė celsius,qė rrallė mbahet mend  nė N.York nuk pengoi shqiptarėt e tė gjitha moshave tė jenė nė demonstratėn e sotme paqėsore para pallatit tė Kombeve tė Bashkuara  nė N.York pėr tė protestuar kundėr racizmit grek ndaj shqiptarėve.Demonstruesve iu drejtua Z. Hasan Metuku zv. president i organizatores "Gjenerate e re shqiptare",  i cili permendi fakte qė nga datimet e hershme tė shqiptarėve nė trojet e veta brenda Greqisė - shtypjes pėrbuzjes dhe racizmit grek mbi ta deri nė ditėt e sotme kur ato vazhdojnė me maltretime, rrahje dhe vrasje tė tė rinjve, qė atje gjenden pėr tė fituar edhe kafshatėn e bukės.Kėtė, tha ai e bėn parlamenti grek nė tė cilin dikur  nė themelim tė shtetit grek u votua se cila gjuhė do tė ishte zyrtare : shqipja apo greqishtja, e tash nė ditėt e sotme gjerat e tilla tė turpshme mund ti ndalė vetėm europa dhe bota si dhe  institucionet e tyre tė drejtesisė.U p?7rmenden rradhazi incidentet e shumta tė rėnda nė kufirin shqiptaro grek si ai i Vullnetit, Armondit e shumė e shumė tė tjerėve gjaku i tė cilėve na fton tė kerkojmė para opinionit amerikan e boterorė ate, qė na takon edhe ne shqiptarėve nė shekullin e njėzetenjėtė...........   pėr erenikun dhe rtv21  n.syla n.york( 23 janar 2004)

Ja disa pamje nga demonstra:
kliko mbi foto pėr pamje tė smadhuar:


Kremtim Solemn i 91 vjetorit tė Pavarsisė sė Shqipėrisė nė komunitetin shqiptar tė Amerikės
Dita e Flamurit nė Nju Jork mbledh rreth flamurit shqiptaret e te gjitha trojeve
Nga Nju Jorku  (SHBA)  BEQIR SINA
Eastchester - Bronx NY: Tė ftuar qė tė merrni pjesė nė kėtė solemnitet tradicional kombėtar, qė organizohet pėr mė se 90 vjet, nė bashkėsinė shqiptare, nė Amerikė, nga Federata e PanShqiptare e Amerikės VATRA, pėr tė gjithė bashkėatdhetarėt nė komunitetit tonė, ishin shqiptarėt e emigruar nė periudha tė ndryshme nga Shqipėria, Kosova, Kosova Lindore,  FROYM-i, Mali i Zi dhe Ēamėris . Ceremonia, e organizuar nga VATRA, u zhvillua nė lokalin "The Eastwood Manor" 3371 Eastchester Road - Bronx NY. Me kėtė rast, festa shpalosi edhe njė her vlerat mė tė vyera tė kombit shqiptar, dinjitetin, krenarinė, kulturėn dhe historinė shqiptare. Dita e Shpalljes sė Pavarsisė - Dita e Flamurit, bėri qė tė njihet dhe tė mbahet gjall fryma kombėtare, nė komunitet. Mė tej ajo tregoj rolin qė ka luajtur kjo fest nė nė kultivimin e kulturės dhe historisė shqiptare, tek tė gjitha brezat nė mėrgim.
  Padyshim, manifestimi i Nju Jork(ut), nė kujdestarinė e organizatės mė tė vjetėr nė SHBA-s, VATRA, ėshtė mė i madhi nė tėrė, Amerikėn. Kjo ditė ashtu si dhe nė tė kaluarėn, festohet nė sipas traditės vatrane, duke mbledhur rreth flamurit kuq e zi, patriotėt, atdhedashėsit e demokratėt shqiptarė, nga tė gjitha trojet. Kjo festė nė SHBA-s, duket se ėshtė kthyer edhe nė njė pikė bashkimi e shumicės sė mėrgimtarve, pėr tu njohur, e takur mė sė shumti nė kėtė vend, midis tė gjitha moshave.
      Nė manifestimet e Ditės sė Flamurit, mė madhėshtorja qė organizohet nė bashkėsinė shqiptare nė Amerikė, pėrqėndrimi i shqiptarėve ėshtė i madh, fillimisht mbahen fjalime me frymė patriotike, qė mė pasė shoqėrohet nga muzika kėngėt e vallet e tė gjitha krahinave, e ushqimi tradicional. Manifestimet e Ditės sė Flamurit - 91 Vjetorit tė Shpalljes sė Pavarsisė pėr njė koncidenc natyrore, kėtė vit - Ditėn e Faleminderimeve(Thanksgiving) bėri atė qė ndoshta pėr her tė parė tė mbahen nė tėrė Amerikėn, ndryshe nga heret e tjera pothuaj nė tė njejtėn kohė.
Dita e Flamurit nė Nju Jork mbledh rreth flamurit shqiptaret e te gjitha trojeve
     Nė kėtė solemnitet festiv ishin tė ftuar shqiptarė nga trojet etnike nė Shqipėri, Kosovė, Maqedoni, Mali i Zi. Gjithashtu, tė ftuar nderi ishin edhe Ambasadori William Walker, kryetari i Komunės sė Mitrovicės Faruk Spahia, kryetari i Komunės sė Pejės Ali Lajqi, dhe historiani i njohur nga Shqipėria, Prof.Dr Beqir Meta, zotėri J Walker, dhe njė grup i grave nga Kosova.Nė 91 vjetorin Shpalljes  sė Pavarsisė nė Nju Jork morėn pjes: Lidhja Demokratike e Kosovės, Qendrės Islame Shqiptare pėr Nju Jork e Nju Xhersi, Kisha Katolike Shqiptare "Zoja e Shkodrės", Kisha Ortodokse Shqiptare "Shen Kolli", Bloku Kombėtar Independent, Kėshilli Kombėtar Shqiptaro Amerikan, Gjenrata e Re Shqiptaro-Amerikane, Partia Bashkimi Demokrat Shqiptar, Partia Levizja e Legalitetit, Shoqata e Grave "Motrat Qiriazi",Partia Liberale e Kosovės, Shoqata Atdhetare"Dibra" Shoqata "Peja", Shqiptaro - Amerikanet per Demokraci . 
    Duke evidentuar vlerat e mėdha qė ka kjo ditė pėr mbarė kombin tonė shqiptar, komb e cili po pėrjeton sot, nė kėtė 91 vjetor, gėzmimet mė tė mėdha nė historinė e tij, ēlirimin e Kosovės, si dhe ditėn fatlume tė Lumnimit tė bijės shqiptare, humnaistes me fame botrore Nėnė Terezes, e deklaroi tė hapur festėn nė restorant Eastwood Manor Bronx, kryesuesi i mbrėmjes z Marian Cubi dhe Etrita Ibroci. Moderatorėt e festės, Cubi dhe Ibroci, ashtu, nė kėmbė, ata u kėrkuan tė tė gjithė tė pranishmėve, tė nderojn me njė minutė heshtje tė gjithė dėshmorėt, martirėt dhe viktimat e rėna nė Kosovė, nė Shqipėri, e nė SHBA-s.
 Sipas traditės fetare lutjet e rastit, nė emėr tė pėrfaqėsive fetare nė diasporė, kėsaj radhe i kreu i pėrndershmi Imam Isuf Balaj, Imam i Xhamisė sė re nė Kuins.
       Miku i madh i shqiptarve Ambasdori William Walker : Pavarsia e Kosoves imediate
      Heroi i Reēakut, miku i madh i shqiptarve Ambasdori William Walker, u nderua nė kėtė festė tė madhe tė shqiptarve, nė Amerikė, me njė statujė tė Nėnė Terzes, dhurat e familjes Gojēaj, e tė njė flamuri shqiptar qėndisur me dorė. Duke sjellė pėrshėndetjen emecionuese, pėr kėtė ditė, ai nuk la pa prekur edhe pėrkrahjen e madhe qė ka gjetur kombi shqiptar nė kėto vite, gjė, qė u dėshmua mė sė miri gjatė luftės nė Kosovė, ku SHBA dhe Aleanca e Atlantikut Verior, ishin faktori pėrcaktues nė shkatėrrimin e makinerisė ushtarake barbare, tė Milloshevicit dhe ndaljen e masakrave mbi shqiptarėt e pambrojtur. Ai bėri thirrje se pėr tė ndėrtuar paqen dhe sigurinė nė Kosovė, e nė rajon, Kosovės tha miku i madh i shqiptarve ambasadori Wallker, i duhet Pavarsia imediate, sot.
     Pas pėr shendetjeve tė rastit, nga telegramet e urimit prej NaltMadhnis sė Tij Mbretit Leka Zogu I dhe At Artur Liolin Kancelar i Kishes Orthodokse Shqiptare ne Amerikė, nė podin e festės u ngjit kryetari i Komunės sė Mitrovicės Faruk Spahia dhe kryetari i Komunės sė Pejės Ali Lajqi.  Fjala kryesore e festės sė shqiptarve nė "The Eastwood Manor" i takoj Prof Dr Beqir Metės.
     Zotėri Meta, tha se ndjehem shumė i lumtur, i nderuar njėkohėsisht qė ndodhem midis shqiptarve tė Amerikės nė kėtė ditė tė shėnuar. Nė kėtė natė festive, tha ai, ēdo kush e ēonė mėndjen 91 vjet mė parė. Pikėrishtė, athere, kur ngritja e flamurit shėnoj fillimin, e shtetit shqiptarė.Tek, rruga qė pėrshkoi ky shtet dhe kombi ynė pėr tė ardhur deri nė ditėt e sotme.
     Ajo ka qėnė rruga mė e vėshtir mė e mundimshme qė ėshtė dashur ndonjė shteti apo kombi pėr tė mbijetuar dhe pėr t'u zhvilluar i coptuar pėrgjysėm. I ndodhur kurdoher, nė planet dhe axhendat e fqinjve lakmitar e agresivė dhe tė fuqive tė Mėdha Europiane pėr t'a sakatuar e ricoptuar kombin shqiptar. Kėshtu qė kombit tonė i u desh tė luftonte, e tė pėrpiqej shumė prandaj sot ne pėrkulemi me nder ndaj tė gjithė atyre burrave, qė u pėrpoqėn me mėndje me pushkė pėr lirinė tonė kombėtare, pėr konsilidimin, e shtetit shqiptar dhe pėr bashkimin e kombėtar.
Diaspora shqiptare,  shtylla themelore e institucioneve kombėtare
  Por, nė kėtė ditė kaq tė shėnuar nuk ka se si qė tė mos mendojmė edhe pėr dobėsit tona historike pėr krahinizmat, pėr propogandat jo-kombėtare, pėrēarėse fetare dhe mbi tė gjitha egoizmin e shfrenuar qė ka demostruar pjesė tė rėndėsishme tė elitave politike shqiptare nė periudha tė ndryshme. Tė cilat, i kanė shkakėtuar dėme tė mėdha kombit tonė dhe progėresit tė tij. Sistemi politik demokratik, liria e individit dhe ekonomia e tregut, qė kanė ngritur nga rrėnojat nė pjedestal me tė larta shumė kėmbė tė tjera, nuk kanė se si mos tė punojnė pėr mirė edhe pėr shqiptarėt.
   Njė rrezik e quajti ai rrymėn grekofile qė mundohet tė krijohet nė Shqipėrinė e Jugut, me anė tė korrupsionit e mafias shqiptare, pėr tė rritur dominacionin duke shfrytėzuar varfėrinė, tranziscionin dhe dobėsit aktuale tė shtetit shqiptarė.Shėnjat janė se ajo po pėrpiqet tė krijojė njė arsenal tė madh politiko - propogandistik pėr tė nxjerr nė sken kartėn e minoriteteve.Kjo politik e rrezikėshme sado qė tė krijoj probleme shtetit shqiptar dhe shqiptarve, nuk ka shanse pėr tė arritur sukseset qė ajo mendon. Pasi qė grekėt kėtė nuk e kanė arritur as nė kohėrat mė tė vėshtira, kur institucionet shqiptare nuk ishin formuar ose ishin nė formim e sipėr, e jo sot mė kur ne kemi ndėrgjegjėn kombėtare tė formuar. Kemi, disaporėn shqiptare, veēanėrsihtė ajo nė Amerikės, e cila, ka dhėnė njė kontribut tė madh - historik tė paēmueshėm nė kėtė drejtim, ashtu si dhe nė ēlirimin e Kosovės. Diaspora shqiptare, ėshtė dhe do tė mbetet njė nga shtyllat themelore tė kėtyre institucioneve kombėtare. Unė kamė bindjen se nėn shėmbullin e kombeve tė pėrparuara, lobi shqiptarėė nė Amerikė sė bashku me popullin shqiptarė, miqėt e mėdhenjė amerikan, do tė bėjė atė qė shumė shpejt tė fitohet dhe njihet edhe Pavarsia e Kosovės, tha ndėr tė tjera folėsi kryesor Prof. Dr Beqir Meta
     Nėn tingujt e mrekullueshėm tė muzikės popullore shqiptare
     Mbrėmja festive vazhdoi mė pas nėn tingujt e mrekullueshėm tė muzikės popullore shqiptare tė shoqėruara nga orkestra, e kėngėtarėt: Mit'hat Saliu-Kino, dhe zėri i ėmbėl i kėngėtares tiranase, Merita Halili dhe atij shumė tė dashur, tė Nexhmedin Sylės, nga Kosova. Mrėmbja u pėrshėndetnė vijimėsi nga pjesėmarrėsit dhe tė ftuarit e nderit.
    Emocione, mė pas ngjalli mes shqiptarėve pėrshėndetjae recituar, e poetit anti komunist Tahir Hysa. Atmosfera, festive pėr Ditėn e Flamurit, u shtri gjatė gjithė ditės nė tė gjitha qendrat amerikane tė banuara nga shqiptarėt, nė Detroit, Filadelfia, Ēikago, Boston, Florida, Dallas, Kaliforni, Toronto, Los Axhelos, Tampa, Uashington DC, North Carolina,Nju Jersi, Kenektiket e tjer. Festa solemne, e flamurit kombėtar nė Amerikė, u ndoq nga lejtmotivi pėr mot gėzuar 28 Nėntori, sa mė shpejt nė Kosovėn e Pavarur, shtetin mė tė ri tė Europės, si dhe me njė Shqipėri me tė vėrtetė demokratike, e tė prosperuar.

Nė prak tė Festės sė FLAMURIT dhe PAVARSISĖ sė Shqipėrisė - 28 nėntorit 1912
New York - Brooklyn, 25  nėntor, 2003
- Mbrėmė  nė kolegjin Bramsonort tė Broklynit nė N. York, u mbajt njė kremtë e hapėt pėr 28 Nėntorin Ditën e Flamurit dhe tė PAVARSISĖ SĖ SHTETIT SHQIPTAR. Nė kėtė organizim te bashkėshortėve Kozeta dhe Qemal Zylo specialist tė rekrutuar nė gjirin e kėtij kolegji hebreit ishte MADHESHTORE PJESMARRJA si e  komunitetit shqiptar edhe  studentėve dhe profesorėve te ketij kolegji.Me urimet mė tė pėrzemėrta tė pranishmėve iu drejtuan: koordonatorja e kollegjit Dr. Galina Lapsker,pastaj Stive Galegor  Drejtor i shoqates "Fole Shqiponje "nė Steten Island tė Nju Jorkut i cili midis tjerash tha: jam nė Kosovė,jam nė Tiranė, jam nė Korēė jam edhe midis Maleve tė Dibres pėr te festuar dhe gezuar bashkė me ju diten e flamurit dhe pavarsisė se shtetit shqiptar .Ju jeni nder popujt  mė tė vjetėr tė botės. Botes i keni kontribuar dhe do t'i kontribuoni prap ne te ardhmen. KESHTU BESOJ UNĖ, DHE ME BINDJE E THEM SE KY SHEKULL, SHEK. 21, ĖSHTĖ SHEKULLI I SHQIPTARĖVE.... Pas tij,  me urimet vėllazėrore pėr tė gjithė u paraqit edhe Ljublin Dilja - Konsul nderi dhe ambasador shqiptar nė Kombet e Bashkuara, i cila citoi ish presidentin Klinton duke pėrkujtuar edhe viziten e tij nė Kosovė:--Kosova e fitoi luftėn dhe po e fiton dhe paqėn. Ēdo ditė e mė shumė kosvaret po e marrin barrėn e vendosmėrisė mbi supet e tyre. Për bukuri ishte prezentimi i pikave progamore nga Klodiana Zylo, e cila shëmbëllente me shijen dhe talentin artistik veshur me kostume të bukura nacionale.Mbrëmja vazhdoi deri vonė me valle dhe kėngė tė kenduara nga artisti i njohur shkodran Frederik Doci.-----Pėr RTV21 - Nexhmedin Syla N.York.

Pamje nga kremtimi nė kolegjin Bramson0rt:(çdo kopjim fotoje për komercializim apo botim ne auditoriumet tjera sjell pasojat e procedures ligjore në mbrojtjen e te drejtes së autorsisë - Ereniku.net - redaksia)


Nė Diten e Fiter Bajramit nė SHBA
New York, 24 nėntor, 2003
- I gjithė komuniteti shqiptar i besimit islam ne SHBA festuan Fiter Bajramin me  lutjet dhe urimet e pėrzemėrta vėllazėrore  pėr tė gjithė. Me dėshirėn dhe bindjen se do tė thellohet dashuria ndaj njėri tjetrit dhe ndaj atdheut, Bajramin u festua nė tė gjitha qendrat shqiptare te besimit islam  nė Brooklyn , Bronx dhe Steten Island te Nju Jorkut, pastaj nė Conecticat, nė Chicago, Detroit,  Boston, Dallas tė Texasit, Tenessi etj. Qė tė gjithė u luten qė kjo festė fetare tė  rris ndjenjat e mėshirės, mirėkuptimit, solidaritetit, paqes, tolerancės, besimit nė forcat e njerėzve  me urimin dhe deshiren qė paqia dhe mėshira e Zotit tė jenė me ta.

Pėr Erenikun dhe RTV21 - Nexhmedin Syla - N.York


Tema me peshė nga pėrditshmėria jonė

Brooklyn New York

Ali Ahmeti fton diasporėn shqiptare tė investojė nė Maqedoni
28 qershor 2003,  

Të shtunën nė ora 10 paradite,Ali Ahmeti kryetar i BDI-së,i shoqeruar nga Agron Buxhaku nėnkryetar i Parlamentit te Maqedonisė,dhe Kastriot Haxhirexha u takua nė restorantin "Debal Garden"me komunitetin shqiptar nė Brooklyn të N.Yorkut
Ishin aty te pranishem edhe Ilir Rusi dhe Martin Vulaj kompetente nga Keshilli Kombetar Shqiptaro Amerikan dhe Muharrem Shehu kryetar i Shoqates Atdhetare Dibrane nė N. York
Aty ishte edhe Mehmet Bardhi kryetar i Lidhjes Demokratike te shqiptarėve nė Malin e Zi.

Kryetari i Bashkimit Demokratik pėr Integrim nė Maqedoni, Ali Ahmeti ndodhet pėr njė vizitė nė Shtetet e Bashkuara gjatė sė cilės do tė takohet me zyrtarė amerikanė dhe me komunitetin shqiptaro-amerikan.
Ja disa foto nga ky takim i quajtur Forum publik organizuar nga Keshilli Kombetar shqiptaro amerikan dhe Shoqata Atdhetare Dibrane nga N.Yorku Ja tri foto nga ky takim pergatitur nga Nexhmedin Syla nergut pėr erenikun:



Sigurisht qė ne jemi pėrpjekur pėr liri, pavarėsi, demokraci dhe drejtėsi tė popullit shqiptar nė Jugosllavi dhe sigurisht qė njerėzit e shtypur siē jemi ne shqiptarėt nuk mendojmė keq pėr popujt e tjerė. Kėshtuqė vetė pėrndjekjet, vetė persekutimet na kanė mėsuar qė ne gabimet e tė tjerėve tė mos i bėjmė. Sigurisht qė kam njė sėrė takimesh, nė Shtėpinė e Bardhė, nė Pentagon, nė Departamentin e Shtetit dhe nė Kėshillin e Sigurisė Kombėtare. Kam takuar edhe senatorin Bob Dole, tė cilit i kam shprehur edhe falenderimet pėr ndihmėn qė u ka dhėnė shqiptarėve. Nė radhė tė parė ne jemi pėrcaktuar tė mos bėhemi servilė dhe puthadorė, por jemi pėrcaktuar mbi bazėn e asaj se ēfarė duhet tė realizojmė ne si parti dhe ne kemi hyrė jo pėr tė ndarė interesat personale, por pėr tė mbrojtur dhe pėr tė jetėsuar interesat e pėrgjithshme, qė kėrkojnė edhe vetė shqiptarėt.  Duhet tė kihet parasysh se situata ėshtė mjaft e vėshtirė pėrsa i pėrket anės ekonomike, kėshtuqė ne na duhet njė qasje mjaft serioze se si tė pėrmirėsojmė pozitėn sociale tė njerėzve nė Maqedoni. Kėtu duhet tė kemi njė komunikim mjaft tė hapur me diasporėn shqiptare. Ne kemi njė diasporė shumė tė fuqishme, por jo tė thirremi nė folklorizmin patriotik, sepse askush djersėn e vet nuk e rrezikon, mirėpo unė mendoj se ne punojmė mjaft seriozisht andej, kemi biseduar edhe nė nivelet mė tė larta shtetėrore, si me kryeministrin dhe udhėheqės tė tjerė, qė tė bėhen takime tė veēanta me njerėz tė diasporės dhe t’u ofrojmė programe konkrete dhe ata realisht ta shohin gjendjen brenda pėr brenda, domethėnė kėto si hapa fillestare ne mendojmė qė t’i bėjmė dhe pas investitorėve shqiptarė mund tė vijnė edhe investitorė tė tjerė. Kur njė shqiptaro-amerikan investon nė Maqedoni, sigurisht qė do tė investojė edhe njė amerikan e kėshtu me radhė. Sigurisht qė kapacitet ka, por duhet tė ofrojmė edhe kuadro tė cilat kanė vepruar dhe kanė fituar njė eksperiencė tė jashtėzakonshme si nė shtetet e Evropės, ashtu edhe nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, kėshtuqė kėta njerėz vėrtet vlerat qė i kanė fituar nė kėto shtete mund t’i demonstrojnė nė atdheun e tyre. Ne jemi mjaft transparentė. Para disa ditėsh ne kemi bėrė njė raport mjaft tė gjerė pėr punėn 6 mujore tė qeverisjes dhe pėr punėn njė vjeēare tė Bashkimit Demokratik pėr Integrim, me ēka tė gjithė ministrat, deputetėt, sigurisht qė tani qė unė flas kėtu, ata janė nė terren andej me materialet konkrete, me faktet konkrete dhe do tė marrim vėrejtjet nga elektorati, nga qytetarėt tė themi mė mirė, sepse pėr ne kanė votuar rreth 75 pėr qind tė shqiptarėve dhe nuk mund t’i ndajmė duke thėnė elektorati ynė, apo i ndonjė partie tjetėr, sepse ne punojmė pėr tė gjithė qytetarėt, qofshin ata shqiptarė apo maqedonas. Sigurisht, ne jemi pėrpjekur qė tė mos bėjmė premtime tė kota. Ne jemi pėrpjekur dhe motoja kryesore e jona ka qenė qė ne veprojmė, qytetarėt le tė gjykojnė. Nuk kemi dashur tė manipulojmė me ndjenja, sepse njėra nga ndjenjat ėshtė edhe Universiteti i Tetovės, kėshtuqė unė jam mėse i sigurtė qė brenda pak ditėsh ligji qė kaloi nė qeveri para disa ditėsh do tė kalojė edhe nė parlamentin e Maqedonisė, kėshtuqė sė shpejti shqiptarėt nė Maqedoni do tė kenė edhe tė zyrtarizuar Universitetin Shtetėror tė Tetovės. (pėr erenikun dhe RTV21 Nexhmedin Syla )


Nė Nju Jork pėrfundoi Forumi pėr Kosovėn

       Nju Jork, 10 maj, 2003 -
      

Nė hotelin New Yorker nė Manhattan perfundoi forumi publik i organizuar nga  Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan-me zyrtare tė Departamentit amerikan tė Shtetit pėr tė diskutuar pėr tė ardhmen e Kosovės.Nė fillim  Richard Lukaj kryetar i KKSHA,  pershendeti tė gjithė tė pranishmit duke shprehur kenaqėsinė e madhe per prezencen e z. Donald Braun, zėvendės-drejtor pėr Kosovėn nė Zyren e Ēėshtjeve tė Evropes Qendrore dhe Jugore, ne Departamentin e Shtetit Amerikan, pastaj  tė z.Joshua Black, zyrtar mbi ēėshtjet e Kosoves si dhe tė kryetarit tė komunes sė Gjakovės  z. Aqif Shehu. Aty ishin edhe pėrfaqėsues tė tjerė tė organizatave shqiptaro-amerikane dhe anėtarė tė komunitetit shqiptar nė Amerikė.
       Zyrtaret amerikan diskutuan kryesisht pėr perspektivat dhe qendrimin politik te qeverise Amerikane mbi te ardhmen e Kosoves, si dhe pėr sfidat qe po has Kosova  gjate procesit te ndertimit te institucioneve demokratike dhe hyrjes ne ekonomine e tregut.
       Donald Braun tha se SHBA e perkrahin nė vazhdim punen e UNMNIK-ut dhe tė kryeadministratorit Stajner nė Kosovė.Keshtu po punohet per njė ardhmeri tė sigurt tė Kosovės dhe tė gjithė tė tė tjerėve qė jetojnė nė te.Ndersa, Joshua Bleck tha se; ėshtė kenaqėsi tė jemi sė bashku ketu ne kete forum, pėr tė ndarė sė bashku mendimet dhe idet rreth punėve qė bėhen dhe qė duhet bėrė nė Kosovė.E kuptoj deshiren tuaj per pavarsi. Poashtu edhe deshiren e zjarrt tė kosovarėve tė cilėn ma thanė hapur kur isha ne Kosovė, qė ajo tė jetė shteti i 51-tė i SHBA. Atje janė bėrė shumė punė e ka edhe shumė e shumė tė tjera pėr tu bėrė.
       Kryetari i komunes sė Gjakovės z. Aqif Shehu tha se ndjej kenaqėsi tė jem ketu nė mjedisin e njerėzve mė tė dashur. Falemnderit ZOtit dhe Amerikės pėr shpetimin e Kosovės. Ai foli mė tutje duke dhėnė shembuj konkret pėr sfidat ekonomike dhe politike si dhe pėr marradhėnjet e institucioneve Kosovare me autoritetet e UNMNIKUt. UNMNIKU ėshtė ai qe ngec preceset e privatizimit tė ndermarrjeve publike po edhe nė menyrė rigoroze pa kurrfarė sqarimesh e shqyrtimesh bėn uzurpime pronash shoqrore siē ėshtė rasti i disa hektarėve nė komunen e Gjakovės e cila po tu jipej shfrytzuesve do tė ishte zgjidhje e ēėshtjes jetike te tyre.Kemi veshtirėsi nė tė gjitha sferat e jetės pėr tė gjetur gjuhė tė perbashket me jo UNHMNIKUN po individ te caktuar ne UNMNIK te cilet veprojnė me direktivė kundra proceseve demokratike ne Kosovė.

        Me pyetje dhe pergjigje tė shumta ndermjet folesve te ftuar dhe publikut perfundoi punimet forumi me qendrimin e pėrbashkėt se takimet e tilla janė tė domosdoshme dhe tė mirėse ardhura pėr rezultate konktrete nė jetėsimin e demokracisė kosovare. (Pėr erenikun dhe RTV21 Nexhmedin Syla N.York)


                KONCERT HUMANITAR PĖR JETIMĖT E KRUSHĖS SĖ VOGĖL
"DORA DORĖS"
ORGANIZATA E GRUAS SHQIPTARO-AMERIKANE “MOTRAT QIRIAZI”
me pjesėmarrjen e kėgėtarėve tė komunitetit:
Shqipe Kastrati, Nexhmedin Syla, Sebahate Bėrlajolli, Haxhi e Agron Maqellara, Arben Krasniqi, Morena Reka, Fran Vulaj, Remi, Vera Oruēi, Synaj Saraēi, Dila Gecaj, Alfred dhe Albert Popaj, Agim Gėrbeshi, David Stanaj, Kino Gara, Cyme Avdyli, Hajro Ceka,dhe Petrit Beqiri tė shoqėruar nga orkestra e grupit “Dasmorėt”dhe orkestra e grupit e Raif Hysenit.

AAWO ju fton nė koncertin madhėshtor qė do tė mbahet me
25 Prill, ditėn e Premte, ora 7 e mbrėmjes
nė sallėn e madhe tė restorantit
 Crystal Palace, nė adresėn: 31-09 Broadway, Astoria - Queens
Ēmimi i biletave ėshtė $25.00.
E tėrė shuma e grumbulluar nga shitja e biletave do tė shkojė nė ndihmė tė fėmijėve jetimė tė Krushės sė Vogėl.
AAWO falenderon tė gjithė kėngėtarėt pėr kontributin e tyre.
Njoftojmė komunitetin tonė, se koncerte tė ngjashme do tė mbahen gjatė muajit Maj edhe nė Dallas, Ēikago dhe Detroit
.
Pėr rezervime dhe informacione, kontaktoni:
“Motrat Qiriazi” nė telefonin: 212-244-8440


Ekspozitė e artistit krijues tropojan Nexhat Imeraj - ishluftėtar nė rradhėt e UĒK-sė nė Kosovė
      Manhattan, pranverė e 2003-tės
- I vogėl ishte lokali i picerisė sė tropojanėve mikpritės - vendas te artistit Nexhat Imeraj, pėr tė pranuar tė gjithė tė interesuarit-artdashėsit e fjalės sė bukur artistike, pikturės dhe artit tė drugëdhendjės.Ishte kenaqėsi tek prezentonte aktivistja e Shoqatės Motrat Qiriazi, Shqipe Biba jo vetėm autorin e krijimtarisė sė ekspozuar nė zemrėn e Manhattanit, po edhe edhe ata qė morėn fjalėn dhe thanė mendimet e tyre nė ngjarjen e shenuar kulturore midis bashkatdhetarėve tanė.Aty u ekspozuan mbi dyzetė punime artistike nė pikturė dhe drugdhendje si dhe vepra tė tjera nga krijimtarija poetike nė libra pėrmbledhje poezishė, videokaseta, audiokaseta dhe CD tė artistit tropojan-liridashes i trojeve tė atdheut, Kosovės martire - pėr tė cilėn ngjeshi armėt dhe u fut nė radhėt e luftėtarėve tė UĒK-sė nė Batalijonin Atlantiku, pėr tė shporrur gjakatarin sėrb nga pragjet e shtėpijave kosovare.
     Kujtojmė se shenimet e tilla tė kulturės sonė, duhet ndihmuar mė shumė edhe nga ata qė e kanė xhepin e fortė apo lokale tė pėrshtatėshme pėr organizime te tilla.
     Para pjesmarrėsve me fjalėt e tyre u paraqiten: Naum Prifti,Astrit Toto,Skėnder Doēi,artisti i ri Mario Malotaj,qė preku shpirtin e publikut me poezinė e thėnė pėr fėmiun me prindėr tė vrarė nga terroristėt serb nė luftėn e Kosovės, pastaj Astrit Syla dhe Xhevat Limani.
     Mė gjėrėsisht nga kjo ekspozitė e organizuar pėr tė ndihmuar Krushėn e Vogėl - djegė vrarė e shkatėrruar nga barbarėt sėrb gjatė luftės nė Kosovė, do mėsoni nga fotot, edhe mė shumė se po t'ua thonim me mijėra e mijėra fjalė:..kliko mbi foto pėr pamje tė smadhuar:

...pėr erenikun dhe rtv21, Nexhmedin Syla N.York

E hėnė, 10 mars, 2003
Nė Yonkers tė New Yorkut - shenim i epopesė sė lavdishme tė UĒK-sė,
-zbulohen pllakat perkujtimore tė vėllezėrve Bytyēi.
Yonkers-New York-SHBA-e hėnė, 10 mars, 2003 - Pasdita e parė e uikendit qė sapo e lam pas,  mblodhi shumė qytetarė tė komunitetit shqiptarė nė varrezat e Yonkersit tė N. Yorkut, aty ku pushon trupi i luftėtarėve tė lirisė tė Batalionit Atlantiku, vėllezėrve Ylli, Agron dhe Mehmet Bytyēi, tė vrarė nga soldateska serbe nė Kosovė. Me njė revokim kujtimesh nga  rruga e lavdishme e ketyre luftėtarėve tė lirisė, u bė zbulimi i pllakave pėrkujtimore.

        

           
         Para qindra pjesmarrėsve folėn Kongresmeni Tom Lantos, ish kongresmeni Jozef DioGuardi gruaja e tij kėshilltare pėr ēėshtje ballkanike shkrimtarja amerikane Shirley Cloyes, Majori i Yonkersit John Spencer- krah tė cilit kishte ardhur edhe vėllai i tij bashkė me dy  luftėtarė te tjerė tė lirisė-veteranė tė luftės nga  vietnami, pėr tė bėrė nderė dhe respekt para trupit tė tė rėnėve pėr lirinė e Kosovės. 

           
        Pėrulje nė shenj respekti e nderi para vėllezėrve Bytyēi, bėnė edhe shokėt e tyre tė luftės, anėtarė tė  Batalionit Atlantiku dhe qytetarė tė shumtė nga komunitetet e ndryshme nė Yonkers.
Duke pėrkujtuar keshtu epopenė e lavdishme te luftatarėve tė lirisė dhe legjenden e UĒK-sė Adem Jasharin, nata e tė shtunės nė Hotelin Royal Regency tė Yonkersit tė N. Yorkut ishte natė e revokimeve dhe kujtimeve ndaj veprave te lavdishme tė atyre qė vunė gjoksin pėrball uzurpuesit dhe barbarit serbosllav nė Kosovė.

      
         
 Madhėshti e mbrėmjes ishte portreti i Adem Jasharit dhuratė e piktorit Ramiz Llapatinca. Entuziamin  e mbrėmjes e rriti paraqitja e aktorit Xhevat Limani,  si dhe interpretimi brilant i Aurela Gaēes nė kėngėn:"Kosovė mė vjen keq, qė nuk mund bėra mė shumė pėr TY"-poezi e shkrimtarit tė madh Azem Shkreli.

 

 

 


Nė emėr tė tė gjitha shoqatave dhe klubeve tė shumta pėr kontributin e dhėnė nė aktivitetin e ketij uikendi ne Yonkers,  pjesmarrėsit i falenderoi- kryeoraganizatori Shefki Megjuani - kryetar i Shoqates Miqtė e TMK.         Edhe Shoqata Atdhetare Dibrane shenoi mbrėmė njė aktivitet tė gjithanshėm. Ajo pėr nderė tė Ditės sė mėsuesit dhe 8 marsit Ditės sė Gruas nė  restorantin e njohur "Micali Terrace",  nė Brooklyn, organizoi mbrėmje Gazmore e cila zgjati deri nė   orėt e herėshme tė mėngjesit tė sotėm. Kėnaqėn pjesmarrėsit e mbrėmjes Grupi muzikor "Sazet e Ohrit" me kėngėtarėt Eli Fara dhe Saimir Shehu.,,,,,,pėr RTV21  Nexhmedin Syla, Yonkers - N.Yorku


 



Tryezė pėr Kosovėn nė kolegjin Bramsonort tė Brooklinit - N.York

 

       Brooklyn, 28 shkurt, 2003 - Edhe komuniteti shqiptarė nė SHBA ndjehet i indinjuar rreth rrjedhës sė ngjarjeve të fundit nė Kosovė. Ata reagimet e tyre i shprehin nėpėrmes tė shoqatave klubeve dhe asociacioneve të tjera nė mjediset ku ata jetojnė dhe veprojnė.Nė sensibilizim tė opinionit, reth kësaj ēėshtjeje, mbrėmė nė N. York nė kolegjin Bramsonort,u mbajt njė tryezė e hapėt me student tė komuniteteve tė ndryshme.

      Mė gjėrėsisht nė raportin editorit tonė Nexhmedin Syla:  

          

Qytetarė, profesorė dhe studentė tė komuniteteve tė ndryshme nga kolegjėt amerikan Bramsonort, Mersi kallegj dhe kolegji i Brooklinit nė N.York tė SHBA ishin pjesėmarrės nė njė tryezė tė hapėt me temėn: Ngjarjet e fundit nė Kosovė dhe mundėsitė e pavarėsimit tė saj.

       

                  Pas diskutimeve, pyetjeve tė shumta tė pjesėmarrėsve iu pėrgjigjėn, ish komgresmeni amerikan

   

                    Josef DioGuardi                                   aktivisti Brikend Bekteshi (nė mes) ndihmės nė organizim   

Josef DioGuardi – President i Ligës qytetare shqiptaro – amerikane, i cili bashkė me bashkëshorten e tij Shirli shprehën hapur indinjatën dhe shqetėsimet rreth formės së arrestimit tė ēlirimtarëve të popullit tė Kosovės duke i vënė ata në karrigën e njejt të akuzimeve me kriminelët, barbarėt dhe vrasėsit e popullit tė Kosovės.Nė ēdo dhjetë vite, mund të dalin hitlerë të tipit millosheviq dhe mu pėr këtë pavarësimi i Kosovės do t'ua prente rrugën kriminelėve tė tillė dhe do tė bėnte njė zgjidhje fatlume pėr situatën e tanishme pėr të gjithė Ballkanin. Zonja Shirli tha se tipi actual serb, Ēoviq , bashkė me suitën e tij - ėshtė sotpėrsot personi mė i rrezikshėm pėr Ballkanin dhe popujt e tij.

       

 i riu nga Dibra Blerim Cami-lexoi poezi per Kosovėn ...dhuratė modeste Shirlit nga z.Kozeta Zyla

           Andaj propozimet e tij, dhe as ato tė Gjingjiqit rreth ndarjės sė Kosovės nuk pijnė ujė. Bota tash e ka tė qart se ēfarė zgjidhjesh dėshiron kjo qeveri e fundit sėrbo-malazeze nė kurriz tė popullit tė Kosovės.

           Ky takim i mbajtur nė kolegjin Bramsonort tė Brooklinit nė N.York ishte i organizuar nga ēifti

                                      

bashkėshortorė Kozeta dhe Qemal Zylo,pėr tė cilėt kishte fjalė miradie dhe edhe falėnderime tė pėrzemėrta. Kozeta është kėshilltare e pėrgjithshme pėr ēėshtje studentore, ndėrsa Qemali, specialist i rekrutuar nė gjirin e kėtij kolegji hebreit.

       Format e tilla të takimeve, rreth ēėshtjes sė Kosovės, pjesëmarrėsit – i vlerësuan tė domosdoshme nė tė ardhmėn,

       Pėr Erenikun dhe RTV21, Nexhmedin Syla - N.York…. e premte 28 shkurt 2003.


E premte, 17 janar, 2003

Njė 11-vjeēar kthehet nė familje pas 4 vjetėsh qėndrimi nė kampin nė Serbi; ishte rrėmbyer nga forcat jugosllave gjatė luftės

   

FUSHE-KOSOVE, 17 janar - Pas katėr vitesh, familjes Gashi nga Gjakova iu kthye vogėlushi i tyre Lulzimi 11-vjeēar, tė cilin forcat serbe e kishin marrė nė Gjakovė dhe mandej nėpėrmjet Mitrovicės e kanė dėrguar nė Vranjė tė Serbisė. Nėna e Lulzimit, Merita thotė pėr RTV21 se qė prej katėr vjetėsh nuk ka ditur asgjė pėr djalin e tij, ndėrsa kohė mė parė Kryqi i Kuq Ndėrkombėtar njoftoi kėtė familje se Lulzimi gjendet nė njė kamp tė fėmijėve nė Vranjė.
Lulzim Gashi nė moshėn 8-vjeēare ėshtė rrėmbyer nga forcat serbe nė Gjakovė e mė pastaj ėshtė transferuar nė Mitrovicė, prej nga forcat serbe sė bashku me shumė shqiptarė tė tjerė me autobus i kanė dėrguar nė Vranjė. Bashkė me Lulzimin ėshtė rrėmbyer edhe Edon Gjini nga Gjakova, i cili sipas fjalėve tė Lulit, ende gjendet nė kampin e fėmijėve nė Vranjė.

                                       Lulzim Gashi me nėnėn e tij, Meritėn 

                                             Sot nė ditėn e parė tė shkollės 

Lulzimi tashmė thuajse e ka harruar gjuhėn shqipe dhe tregon urrejtjen dhe kushtet e vėshtira tė jetesės nė Vranjė. “Nė kamp ishim vetėm dy fėmijė shqiptarė unė dhe Edoni. Nuk kishim veshmbathje dhe shpesh nuk na jepnin as bukė. Na urrenin tė gjithė, edhe mėsuesit. Familja ime nuk dinte asgjė pėr mua. Unė shpesh qaja pėr nėnėn time, e cila qė prej katėr vjetėsh nuk ka ditur se ku gjendem. Jam shumė i kėnaqur qė sot jam me familjen time qė e dua shumė”, thotė Lulzimi dhe fjalėt i pėrzihen sakaq me lotėt.
Nėna e tij Merita, edhe ajo me lot nė sy, pėrcjell fjalėt nė gjuhėn serbe tė djalit tė saj Lulzimit. Por ėshtė krenare qė sot ai gjendet afėr saj. Ajo nuk ka fuqi tė flasė ngaqė malli pėr tė birin ia ka ngulfatur kraharorin, nga i cili tashmė i dalin vetėm lotė gėzimi.
Familja e Merita Gashit tashmė jeton nė Fushė Kosovė. Ky ėshtė trajtuar si njė rast social dhe komuna ka njė pėrkujdesje ndaj saj. Lulzimi sot pėr herė tė pare filloi edhe mėsimin nė gjuhėn shqipe. Nė Vranjė notat i kishte tė dobėta nė gjuhėn serbishte dhe histori. Por nė shkollėn fillore “Selman Riza”, Luli u prit shumė mirė dhe ka njė pėrkrahje nga tė gjithė.
Drejtori i kėsaj shkolle Sahit Dragusha, por edhe zyrtarėt e Komunės sė Fushė Kosovės thonė se do ta kenė nė konsideratė familjen Gashi, e cila pėrkohėsisht ėshtė e vendosur nė kėtė lokalitet. Lulzimi, prej sot ėshtė vendosur nė shkollėn ku flitet shqip dhe mundohet qė tė adaptohet sa mė shpejt me shokėt dhe shoqet tė cilėt e pritėn shumė mirė.
Lulzimi pas katėr vitesh u kthye nė Kosovė e bashkė me tė edhe jeta fėminore me moshatarėt e tij shqiptarė. Por ai shprehet se e brengos fakti qė Edon Gjini, tani 17-vjeēar, nga Gjakova, ende gjendet nė kampin e fėmijėve nė Vranjė. Nga ana tjetėr, nėna e Lulzimit thotė se ka informacione qė familja e Edon Gjinit ėshtė zhdukur gjatė luftės nė Kosovė.

I kthyer pas 4 vitesh, Lulzimi 11-vjeēar vazhdon rrėfimin e tij: Mė nxorėn tė kėndoj para Koshtunicės
PRISHTINE, 18 janar 2003 - Materiali i transmetuar mbrėmė nė Radio-Televizionin 21 pėr kthimin nė Kosovė tė 11-vjeēarit Lulzim Gashi nga Gjakova, i cili pėr katėr vjet qėndroi nė njė kamp fėmijėsh nė Vranjė tė Serbisė, shtoi shpresat e familjarėve qė kanė tė humbur mė tė dashurit e tyre se ata mund tė jenė tė gjallė. Familjen e Lulzimit sot e vizituan shumė ekipe televizive ndėrmkombėtare, por edhe persona tė familjeve tė zhdukura dhe shoqata qė me merren me hulumtimin e personave tė humbur. Ekipi i RTV21 sėrish u gjend nė kėtė familje.
Sot Lulzimi ishte mė nė qejf. Megjithatė ai vazhdon tė tregojė kalvarin e vuajtjeve tė tij. “Policia, nga Gjakova me autobus, nė vitin 1999, na orientoi nė drejtim tė Mitrovicės e mė pastaj, vazhduam rrugėn pėr Vranjė. Para nesh, pėr Vranjė, shkuan edhe disa autobus tė tjerė me shqiptarė”, rrėfen Lulzimi. Ai bėn tė njohur edhe disa emra tė rinj qė gjenden diku nė Serbi. Lulzimi brengoset pėr Edonin apo si thotė ai atje e quanin Edonis, i cili ka mbetur atje dhe pas moshės 18-vjeēare mund ta dėrgojnė nė shėrbim ushtarak siē ka ndodhur me disa shqiptarė tjerė.
Lulzimi tregon edhe njė fakt tjetėr mjaft intrigues, por qė dėshmon mė sė miri punėn e autoriteteve serbe pėr ta serbėzuar, apo “integruar” djaloshin jetėn serbe. “Drejtuesit e kampit tė fėmijėve nė Vranjė mė kanė dėrguar edhe nė Kishė dhe nė njė rast edhe te kryetari i Jugosllavisė Vojisllav Koshtunica meqė thoshin se unė kėndoja mire. Por atje nuk mė prezenatuan me emrin tim tė vėrtetė”, thotė Lulzimi.
Nėna e Lulzimit, Merita ėshtė krenare qė djali i saj ėshtė kthyer nė Kosovė, por brengoset pėr tė tjerėt qė kanė mbetur atje. Sipas informacioneve nga Komisioni pėr Hetimin e Krimeve tė Luftės nė Kosovė, autoritetet serbe nga spitalet e Kosovės kanė marrė 1200 foshnje si dhe 467 fėmijė prej moshės 4-17 vjeēare, tė cilėt i kanė dėrguar nė Serbi. Tashmė kėta fėmijė trajtohen si tė zhdukur.


E enjte, 16 janar, 2003

Del nė publik organizata “Sigurimit i Atdheut”: Do tė mbrojmė interesat kombėtare dhe do tė ndjekim kriminelėt

PRISHTINE, 16 janar 2003 - Nė redaksinė e RTV21 arriti sot njė komunikatė e cila ėshtė nėnshkruar nga organizata e ashtuquajtur “Sigurimi i Atdheut”. Nė kėtė komunikatė, qė ėshtė lėshuar nga njė organizatė deri me tani e panjohur pėr opinionin, mes tė tjerash thuhet se "nė bazė tė rrethanave tė krijuara pas luftės janė tė detyruar tė veprojnė me qėllim tė:
-Mbrojtjes sė interesave kombėtare qė pėrputhen me interesat e SHBA-ve,
-Tė mbrojtjes sė votės sė lirė tė qytetarėve,
-Tė ndjekjes sė kriminelėve tė zhytur nė rrjetin e prostitucionit, korrupsionit e kėshtu me radhe."
Komunikata pėrveē logos, s'ka nėnshkrim.


E premte, 29 nėntor, 2002

Mbrėmė nė Brooklin tė N.Yorkut,
-nė restorantin e njohur Micali Terrace afro Njė mijė pjestarė te komunitetit shqiptar tė N.Yorkut me rrethinė manifestuan Diten e Flamurit 28 nėntorin dhe 90 vjetorin e shpalljes sė pavarsisė sė shtetit shqiptar.

Brooklyn 29 nėntor 2002-Me intonimin e himnit shqiptar dhe atij amerikan mbrėmė nė Broklin tė N.Yorkut filloi  manifestimi i Dites se flamurit dhe 90 vjetorit tė shpalljes sė pavarsisė sė shtetit shqiptar .

             

                      Nė fillim pėrshėndeti tė gjithė pjesmarresit Xhevat Kukaj - kryetar i kėshillit organizativ i cili ftoi pėr njė minutė heshtjeje nė shenj nderimi dhe pėrkujtimi tė deshmorėve dhe tė tė rėnėve nė luftėn pėr ēėshtjen e madhe kombėtare.

                

Komunitetit iu drejtua Akademik Rexhep Qosja.Nė emėr tė misionit shqiptar foli Lublin Dilja -minister fuqiplot i misionit shqiptar pran OKB.

                

Deputeti i parlamentit te Kosovės Dritan Laēi falėnderoi komunitetin mbarshqiptaro amerikan pėr kontributib e dhėnė pė Kosovėn duke shtuar se ju jeni pjesė e Kosovės dhe se Adem Jashari ra heroikisht pėr Ne, pėr Ju,    pėr tė sotmen dhe pėr tė nesėrmen .  I  pėrndjekuri  politik  Binak Ulaj tregoi para mases se pėr herė tė parė gjendet jashtė. Unė- thotė ai- kurrė nė jeten time nuk kam pasur pasport jugosllav.Ndjehem  i gėzuar tek ju  shoh  tė bashkuar.Pas aktivistit dhe perkrahėsit tė madh tė ēėshtjes shqiptare kudo nė trojet tona

                         

Tahir Gjonbalajt, para pjesmarrėsve nė manifestim doli edhe Sevdail Hyseni nga Bujanoci i cili tha se ėshtė avansuar si asnjėherė mė parė ēėshtja shqiptare nė Preshevė Medvexhe dhe Bujanovc.Kjo vjen nga zgjedhjet e fundit por dihet aspiratat tona janė, qė njė ditė t'i bashkohemi Kosovės.Nėnkryetari i Degės sė Unionit .....

                ........Demokratik tė shqiptarėve pėr Plavė e Guci Fadil Ulaj iu drejtua mases se duhet gjithmonė tė pėrkujtojmė trimat tanė si Ismail Qemali, Hasan Prishtina, Isa Boletini e tjerė, qė bėnė shumė pėr ēėshtjen tonė,Tubimit i kishin arrijtur edhe telegrame pershendetėse ndėr tė cilė u permend ai i Levizjes Kombėtare  Ēlirimtare.Mos paraqitja e ambasadorit Wiliam Wolker nė kėtė tubim ishte pėr shkak se dita e djeshme ishte ditė  feste pėr amerikanet- Dites sė Faljes e cila tradicionaklisht tek amerikanet pritet dhe festohet ne gjirin familjar.

 

 




            
Manifestimi  vazhdoi deri ne oret e vona te mes nates shoqeruar me valle e kengė popullore tė grupit
Bashkimi i Kombit dhe "Malėsori " me kėngėtaren Dila Geci....(pėr Erenikun dhe RTV21 Nexhmedin Syla N.York).
E hėnė 25 nėntor 2002

Nė N.York u kremtua 90 vjetori i shpalljes sė pavarsisė dhe Dita e Flamurit Kombėtar Shqiptar

Mbrėmė nė N.York tė SHBA nė njė mbrėmje tė organizuar bashkarisht nga i gjithė komuniteti shqiptar u kremtua 90 Vjetori i Shpalljes sė Pavarėsisė dhe Dita e Flamurit Kombėtar.


Nė fillim tė gjithė pjesmarrėsve iu uroj mirseardhje kryetari i Vatres Agim Karagjozi dhe pas intonimit tė Hymnit kombėtar Shqiptar dhe atij amerikan kenduar nga Merita Halili u mbajt njė minutė heshtjeje  pėr nder tė dėshmorėve dhe martirėve tė kombit shqiptar dhe amerikan.

 





Mė pastaj
pas njė lutjeje fetare
nga Dom Pjeter Popaj
fjalimin e rastit e mbajti:







Dr. Fuat Myftiu
duke rikujtuar etapat e vėshtira
nėpėr tė cilat kaloi
populli shqiptar.

 





Pershendeti tė pranishmit
edhe Deputeti i Kuvendit tė Kosovės -
nėnkryetari i LDK zoti Kolė Berisha.
Ndėr tė tjera a i tha se;
u desh qė tė dal njė Adem Jashar
dhe edhe luftėtarė tė tjerė,
qė populli i Kosovės tė fitoj lirinė.

 



Veēanti e mbrėmjes ishte pershendetja e ambasadorit Wiliam Wolker , i cili ishte pjesmarres bashkė me anėtarė tė familjes sė tij.Vallja dhe muzika e hareshme zgjati deri ne oret e hershme tė mengjesit tė sotem.Ky menifestim ishte organizuar nga :Federta Panshqiptare  Vatra, Qendra Islame Shqiptaro- amerikane per N.York dhe Nju Jerzi, Kisha Katolike shqiptare "Zoja e Shkodres", Kisha ortodokse shqiptare "Shen Kolli",Blloku kombėtar indepedent, Lidhja Demokratike e Kosovės , Liga Qytetare Shqiptare Amerikane, Organizata e grave "Motrat Qiriazi Partia e Bashkimit Demokrat Shqiptar, Partia Levizja e Legalitetit , Partia Liberale e Kosovės Shoqata Atdhetare Dibrane , Shqiptaro amerikanet per demokraci dhe Shoqata "Peja".  Nexhmedin Syla N.York
Nje lufte e drejte dhe e domosdoshme
Shkruar nga Uiliam Xheferson Klinton(William Jefferson Clinton) ish - Presidenti i 42-te i Shteteve te Bashkuara (Fillimisht ky editorial u botua me 23 maj 1999 ne gazeten "New York Times")
UASHINGTON DC-- Kemi shkuar ne Kosove me aleatet tane ne emer te nje Evrope paqesore, te pandare e te lire, e cila, per here te pare, eshte brenda sferes se mundesive tona, shkruante para pese vjeteve Presidenti i Shteteve t Bashkuara te Amerikes Uiliam Xheferson Klinton(William Jefferson Clinton) sot: ish - Presidenti i 42-te i Shteteve te Bashkuara . Kemi shkuar atje per t'iu kundervene rrezikut me te madh qe i kercenohet ketij vizioni: destabilitetit ne Ballkan, i cili eshte nxitur nga nje fushate e mbrashte spastrimi etnik.
Problemi nuk qendron thjesht tek urrejtja etnike e madje as te konflikti etnik. Njerezit ne ish-Jugosllavi kane jetuar ne shekuj me konflikte te nje shkalle me te madhe a me te vogel, por "spastrim" konsekuent nga trojet e tyre nuk ka patur.
Po te kishte ndodhur nje gje e tille, sot kombesite e ketij vendi do te ishin homogjene dhe jo kaq te larmishme sa jane.
Kushtet e patolerueshme ne te cilat ky rajon e gjen sot veten jane rezultat i nje fushate dhjetevjeēare te ndermarre nga Sllobodan Millosheviēi per te ndertuar nje Serbi me te madhe duke perzgjedhur popuj te tere per t'i shkaterruar vetem per shkak te perkatesise se tyre etnike e fetare. Keto metoda barbare te tij tashme ne i njohim fare mire. Perhapje e urrejtjes nga mediat. Vrasje e udheheqesve te moderuar. Armatosje e paraushtarakeve dhe dhenie urdhrash ushtareve per te kryer nje fushate te planifikuar vrasjesh e debimesh. Ē'rrenjosje e kultures, e trashegimise, e deshmive me te mirefillta per pranine e viktimave te shkaktuara nga ai. Refugjatet nuk jane nusprodukt i luftimeve te filluara prej tij; luftimet u destinuan pikerisht per te krijuar refugjate. Ne nuk na hiqen nga mendja pamjet e njerezve te debuar nga shtepite e tyre, duke shtyre te moshuarit ne karroca e duke treguar rrefime per te afermit e vrare.
Kete e pame per here te pare ne Bosnje e Kroaci. Fillimisht bashkesia nderkombetare u pergjigj me nje asnjanesi te studiuar qe barazonte viktimat me agresoret duke vazhduar me diplomacine e pastaj me vendosjen e paqeruajtesve te paarmatosur qe kishin mandatin, por jo edhe mjetet, per te mbrojtur civilet. Kur hyri NATO-ja ne aksion, 250.000 njerez ishin vrare, kurse me shume se dy milione ishin shperngulur, shume nga te cilet ende nuk jane kthyer. Tani njerezit do t'i hedhin syte nga Kosova e do te thone se kete here, per arsye se vepruam shpejt e me forcen e duhur, u shpetuan me shume jete njerezish dhe refugjatet u kthyen te gjithe ne shtepite e tyre. Konflikti i Ballkanit, qe filloi ne Kosove 10 vjet me pare, do te perfundoje po ne Kosove. Ne nuk mund t'u pergjigjemi tragjedive kudo, por kur konflikti etnik kthehet ne nje spastrim etnik per te cilin duhet bere dallim, ne perpiqemi ta bejme kete e pa dyshim i tille eshte edhe rasti i Kosoves. Po te ishim treguar te mefshet, rezultati do te ishte nje katastrofe morale e strategjike. Kosovaret do te ishin bere nje popull pa atdhe duke jetuar ne kushte te veshtira ne disa nga vendet me te varfra te Evropes e duke i mbushur plot demokracite e reja. Konflikti i Ballkanit do te kishte vazhduar pafundesisht duke krijuar nje rrezik per nje lufte me te gjere si dhe per tensione te vazhdueshme me Rusine. Vete NATO-ja do te ishte diskredituar qe nuk arriti te mbronte pikerisht vlerat qe i japin kuptim asaj. Ata qe thone se Kosova eshte shume e vogel per t'i dhene nje rendesi kaq te madhe, i harrojne keto fakte te thjeshta.
Kur ne fillim te vitit 1998 ne Kosove filloi dhuna, ne i rrahem plotesisht te gjitha rruget diplomatike per arritjen e nje zgjidhjeje. Tetorin e kaluar e bindem Z. Milosheviē qe t'i terhiqte disa nga trupat nga Kosova dhe te lejonte atje nje prani nderkombetare te paarmatosur. Kjo eshte zgjidhja qe avoketerit e kompromisit propozojne edhe sot. Mirepo ajo deshtoi qe vjeshten e kaluar. Z. Milosheviē i shkeli premtimet e bera, dergoi akoma me shume trupa ne Kosove dhe i destinoi ato per ofensiven qe kishte pergatitur gjate muajve te tera. Kur kjo ofensive filloi, ne u detyruam te vepronim.
Strategjia e Milosheviēit ishte konceptuar per te jetuar me gjate se ne dhe per ta perēare aleancen. Mirepo deshtoi. Ne vend te ndonje mosuniteti ne Bruksel, po vijne sinjale perhere e me te shumta per pakenaqesite ne
Beograd : ushtaret serbe braktisin pozicionet e luftimit, civilet serbe protestojne kunder politikave te udheheqesve te tyre, djem te rinj i shmangen rekrutimit, serbe te shquar i bejne thirrje Millosheviēit te pranoje kushtet e NATO-s. Nderkohe, fushata jone ajrore ka shkaterruar ose demtuar nje te treten e automjeteve te blinduara ne Kosove, gjysmen e artilerise se Serbise, pajisjet e saj per te prodhuar municione, te gjithe kapacitetin e saj per te rafinuar produkte nafte e duke i shkaktuar edhe nje dem kolosal sektoreve te tjere te ekonomise. Megjithese Millosheviēi ka debuar me qindra mijera shqiptare kosovare nga shtepite e tyre, ai nuk e ka eliminuar Ushtrine Ēlirimtare te Kosoves. Madje radhet e saj po shtohen dita-dites, ajo ka filluar te ndermarre ofensiva kunder forcave serbe, te cilat fshihen skutave per t'u shpetuar goditjeve ajrore.
Tani Millosheviēi po perballet me sigurine e vazhdimit te fushates ajrore, me kembenguljen e UĒK-se dhe me mundesine per t'u pergjigjur perpara popullit te tij per fillimin e nje konflikti qe jo vetem nuk mund te fitohej, por po i shkakton vendit disfate ushtarake e rrenim ekonomik.Ēeshtja tani nuk eshte nese do te permbyset apo jo spastrimi etnik i kryer prej tij, ēeshtja eshte se kur do te ndodhe kjo, e kjo do te thote se edhe sa pjese te tjera te ushtrise se tij ai deshiron t'i shikoje duke u shkaterruar gjate kursit qe ka marre.
Ndonese une nuk i perjashtoj opsionet e tjera ushtarake, ne jemi duke e vazhduar strategjine tone te tanishme per tri arsye.

E para, dhe me e rendesishmja, eshte se ajo po jep rezultate dhe keshtu do te arrije t'i permbushe me sukses te gjitha kushtet baze te NATO-s, te cilat jane rikthimi i kosovareve ne trojet e tyre, dalja e forcave serbe nga Kosova dhe vendosja e nje force nderkombetare per sigurine. Kjo force duhet te kete NATO-n ne qender, gje qe do te thote se ajo duhet te jete nen komanden dhe kontrollin e NATO-s si dhe rregullat e angazhimit te saj te jene te percaktuara nga NATO-ja, por do te kete formacione edhe nga vendet jo te NATO-s, pikerisht si forca qe derguam ne Bosnje. Fushata jone ushtarake do te vazhdoje derisa te permbushen keto kushte dhe kjo jo sepse ne jemi kokeforte apo arbitrare, por sepse keto jane kushtet e vetme mbi bazen e te cilave refugjatet do te ktheheshin ne shtepite e tyre ne siguri si dhe mbi bazen e te cilave UĒK-ja mund te ishte vertet e nxitur per t'u ēarmatosur -- kushtet baze te nje rezolute qe do te funksiononte.
Se dyti, kjo strategji ka gjetur nje mbeshtetje te gjere e te fuqishme ne aleance dhe si e tille ajo mundeson permbushjen e objektivave tane. Edhe pse vende te ndryshme mund te kene rrethana te brendshme te ndryshme, lidhje te ndryshme kulturore me Ballkanin si dhe ide te ndryshme per taktiken, nuk ekziston kurrfare pikepyetjeje per unitetin tone lidhur me qellimet e me deshiren per te fituar. Une kam punuar shume per te modeluar konsensusin tone te tanishem; pas 60 dite fushate ajrore, NATO-ja eshte me e bashkuar per Kosoven nga ē'ishte ne fillim.
Se treti, kjo strategji na jep mundesine me te mire per te realizuar qellimet tona ne nje menyre qe i forcon, jo i dobeson, interesat tona themelore ne marredheniet tona afatgjata e pozitive me Rusine. Rusia po ndihmon ne gjetjen e nje menyre sipas se ciles Beogradi te permbushe kushtet tona. Trupat ruse duhet te marrin pjese ne forcen qe do te ruaje paqen ne Kosove duke bere keshtu qe nje burim tensioni te kthehet ne nje mundesi bashkepunimi, tamam si ne perpjekjet tona ne Bosnje.
Se fundi, nuk duhet te harrojme se permbysja e spastrimit etnik ne Kosove nuk eshte e mjaftueshme ne vetvete per t'i dhene fund konfliktit etnik ne Ballkan dhe per te krijuar nje stabilitet te qendrueshem. Bashkimi Evropian dhe Shtetet e Bashkuara duhet te bejne per Evropen Juglindore ate qe beme per Evropen Perendimore pas Luftes II Boterore dhe ate qe beme per Evropen Lindore pas Luftes se Ftohte. Liria, respekti per te drejtat e pakicave dhe
begatia jane forca te fuqishme per te ecur perpara. Ato u japin njerezve qellimet per realizimin e te cilave ata duhet te punojne; ato lartesojne shpresen kundrejt frikes dhe te nesermen kundrejt se djeshmes.
Keto do te mund t'i bejme duke rindertuar ekonomite qe perpeliten, duke nxitur tregtine dhe investimet si dhe duke i ndihmuar vendet e rajonit te hyjne ne NATO dhe ne Bashkinim Evropian.
Tashme demokracite e ketij rajoni po i pergjigjen vrullit te integrimit duke kembengulur ne realizimin e reformave te tyre, duke strehuar refugjate e duke mbeshtetur fushaten e NATO-s. Nje Serbi demokratike qe respekton te drejtat e popujve te vet si dhe te fqinjeve te vet mund te bashkohet, dhe duhet te bashkohet, me to.
Nese do ta beje kete, ne do te ndihmojme per ta rikthyer ate ne vendin e saj legjitim si nje shtet evropian ne Ballkan, dhe jo per ta lene si nje shtet te copetuar ne periferi te Evropes.
Ballkani nuk ka pse te jete i destinuar si kryeqendra e erresires ne Evrope, nje rajon i xhamive te bombarduara, i burrave e i djemve te pushkatuar nga prapa kokes, i grave te reja te perdhunuara, i rrjedhave te historise qofte te grupeve, qofte te individieve, te rishkruara apo te fshira. Siē i kane drejtuar udheheqesit njerezit e tyre gjate nje rruge, ata duhet t'i kthejne keta njerez drejt nje te nesermeje me te mire. Ne fund te fundit, ne dhe aleatet tane mund te ndihmojme qe kjo te realizohet, por kjo mund te arrihet nese do ta vazhdojme me konsekuence fushaten e NATO-s duke ndjekur nje strategji qe do te siguronte qe forcat qe e bashkojne Evropen Juglindore te jene me te fuqishme sesa forcat qe e copetojne ate.

Shkrimi eshte huazuar nga editoriali i gazetes The New York Times 23 maj 1999   Beqir Sina