Komente 2004 dhe 2005 (arkiv)
www.ereniku.net

BAROMETRI DIPLOMATIK
  Prof.Dr.Mehdi HYSENI
27 dhjetor 2005

  
  PAVARĖSIA E KOSOVĖS NĖ INVENCIONIN  E NEGATIVES  POLITIKE  TĖ SURROIZMIT(!)
  *  Veton Surroi: Kosova, pavaresi e kushtezuar
  "Jam i gatshem te nenshkruaj cdo gje qe e ka emrin pavaresi, prapashtesat nuk ngrene peshe. Per 16 vjet me Rugoven kisha momente te kendshme dhe te pakendshme.
Daci eshte i larte ne listen time te befasive. Kemi talent per te prodhuar negativitet. Ne histori kam hyre me Rambujene". Veton Surroi flet per "Express" (Cituar sipas gazetės “Korrieri”, e Premtė  23.12.2005).//
  * Kjo “tezė prapashtesore” skandaloze nė favor tė anitpavarėsisė sė Kosovės, mund tė realizohet vetėm atėherė pasi ta ketė marrėr “vizėn” unanim nga deklarimi i popullit shqiptar (mbi 90%) me Referendum!  Ndryshe, pavarėsisht nga interesi i shumėfishtė momental ose afatgjatė i partizanėve tė saj tė brendshėm dhe tė jashtėm, ėshtė e gjykuar tė dėshtojė sikurse teza serbomadhe e regjimit gjenocidal tė Slobodan Milosheviqit, sipas sė cilės Kosova llogaritej “njėsi komunale serbe”(!)
  *  Ia vlen tė nėnvizojmė se, nė asnjė tekst  tė sė drejtės ndėrkombėtare, tė paktėn gjatė periudhės pas pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore e deri mė sot (1945-2005) e as nė Kartėn e Kombeve tė Bashkuara(1945) nuk figuron nocioni “pavarėsi e kushtėzuar” si kategori juridike ndėrkombėtare. Kjo ėshtė njė nga arsyet kryesore pse  populli shqiptar i Kosovės, ka tė drejtė morale, politike, juridike, ligjore dhe demokratike, qė tė hudhė poshtė si tė pavlefshme ēdo pavarėsi tė kushtėzuar, pavarėsisht se kush janė inicuesit, bartėsit dhe “dekretuesit”  e saj nė shkallė tė politikės kombėtare ose ndėrkombėtare.
                                                  *              *                *
  Pėr hir tė ndriēimit ta bazueshėm dhe objektiv tė sė vėrtetės mbi problemin kolonial 100-vjeēar tė Kosovės shqiptare, kjo deklaratė “origjinale” kundėr pavarėsisė sė Kosovės e V.Surroit, nuk ėshtė  fare  e zorshme  tė kuptohet si nga aspekti ekonomiko-politik, ashtu edhe nga ai juridik ndėrkombėtar. Nė kėtė sfond, me plot tė drejtė shtrohet kjo pyetje thelbėsore: -Ėshtė Kosova “pronė individuale” dhe “plaēkė gurpore” “e projekteve” proserbe tė “gangsterėve tė moderuar” shqiptarė  tė rangut tė V.Surroit, tė cilėt, tė prirur dhe, tė mbėshtetur nga jashtė pėr mbrojtjen me ēdo kusht tė  kapitaleve tė tyre: tė ngushta personale, grupore, ideologjike, partiake dhe tė partnerėve tė tyre ekonomiko-politikė e tragtarė, sa herė t’iu teket, dhe, sa herė t’iu konvenon atyre, tė nėnshkruajnė  “akte tė ēdo pavarėsie me parashtesa dhe mbrapashtesa” padrejtėsie, antiligjore, antidemokratike dhe antijuridike  nė emėr tė demokracisė dhe tė pavarėsisė sė Kosovės shqiptare? – Pėrgjigjja ėshtė negative-JO!!! –Sepse  Kosova ėshtė pronė e pėrbashkėt e tė gjithė shqiptarėve tė Shqipėrisė Etnike. Prandaj, ka ardhur koha e fundit, qė si populli shqiptar, ashtu edhe  politika shqiptare si nė pozitė, ashtu edhe ajo nė opozitė(nė veēanti Tirana dhe Prishtina zyrtare,  nė ēdo mėnyrė, tė shthurin tė gjitha “paktet kushtėzuese” tė surroizmit, qė bien ndesh me tė drejtėn e vetėvendosjes dhe me  pavarėsinė e plotė tė Kosovės, sepse janė nė funksion tė pėrligjjes sė  sovranitetit kolonial tė Serbisė mbi Kosovėn shqiptare.
  Parapėlqehet qė,  si Veton Surroi, ashtu edhe “gangsterėt e moderuar” tė“politikės  nėntokėsore” dhe tė “politikės mbitokėsore” kosmopolite shqiptare, tė mbajnė parasysh faktin se me “njė potez nėnshkrues” (ashtu siē diktojnė interesat dhe ultimatumet e huaja rajonale, evropiane dhe ndėrkombėtare) tė ndonjė marrėveshjeje ose akti ndėrkombėtar, ashtu siē ka ndodhur para gjashtė vitesh me Marrėveshjen e Rambujesė (shkurt 1999) ,  ku nuk figuron e drejta e vetėvendosjes  sė Kosovės, ata sigurisht se mund tė lavdėrohen nė “stilin” e arrogancės dhe tė prepotencės politike-bajrajktariste (sikurse Veton Suroi, i shprehur nė rastin konkret, se “paska hyrė nė histori me Rambujenė”), por, para se tė deklarojnė kėshtu, naivisht, sipas “kalendarit ndėrkombėtar” tė  “talentit politik” tė tyre, me qėllim qė tė fabrikojė sa mė shumė efekte negative dhe fetishizuese tė kultit tė individit dhe tė liderizmit politik kombėtar (me ambicie dhe me shpresė tė “mbėshtetjs sė pėrjetshme” tė disa faktorėve me parashenjė proserbe tė bashkėsisė  evro-ndėrkombėtare),  duhet ta pyesin veten se si janė hyrė, apo si do tė hyjnė  nė histori, si  personazhe negative  apo pozitive?;  -Si pronarė latifundistė me prirje tė shfrytėzimit kolonialist serbo-malazez tė Kosovės, apo si ēlirimtarė  triumfues  tė Kosovės sė pavarur shqiptare? – Nėse vazhdojnė me avazin e “kėngės sė vjetėr” tė kollaboracionizmit shekullur tė “ponderimit shqiptar” nė favor tė “ēdo pavarėsie tė kushtėzuar” pėr Kosovėn, atėherė, s’ka dyshim se “protagonistėt e talentuar politikė” tė rrymės sė surroizmit nuk kanė shans, qė tė hyjnė nė historinė kombėtare shqiptare, si personazhe pozitive ngase me vetėdije, pėr hir tė interesit ekonomik dhe karrierizmit “kulltukofag” elitist-politik personal dhe tė huaj, po dėshmohen si oponentė tė varzhdtė iracionalė tė sė drejtės sė vetėvendosjes sė Kosovės, si dhe tė territoreve tė tjera  tė Shqipėrisė Etnike, tė kolonizuara nga boshti i amalgamės serbo-malazeze-greko-maqedone sllave. Kėsaj gracke tė rrezikshme, tė kurdisur nga armiqtė e brendshėm dhe tė jashtėm tė Kosovės-Shqipėrisė Etnike, do tė kenė rast t’i shpėtojnė vetėm ata liderė dhe  ato elita politike kombėtare dhe demokratike  shqiptare, tė cilat do tė angazhohen maksimalisht nė pohimin dhe nė mbrojtjen me dinjitet dhe me argumente tė peshuara historiko-politike, juridike  dhe diplomatike interesin e pėrgjithshėn kombėtar dhe shtetėror tė Kosovės, nė pėrputhje me  tė drejtėn e vetėvendojes, e drejtė kjo, qė pėrbėn fundamentin e sė drejtės ndėrkombėtare, qė drejtpėrdrejtė dhe tėrthorazi favorizon popujt e shtypyr dhe kolonizuar (sikurse ėshtė Kosova dhe gjysma e Shqipėrisė Etnike) nė dimensione botėrore.
   Pavarėsisht nga  vlerėsimi vetjak “objektiv”, se Veton Surroi  tanimė  “paska hyrė nė histori me Marrėveshjen e Rambujesė”, duhet tė theksojmė se  nė kohė paqeje, zbatimi nė praktikė  i kėsaj Marrėveshje  nuk i ka arritur efektet e parashikuaraka, sepse brenda  gjashtėvjeēarit tė shkuar (1999-2005) nuk ka kontribuar nė zgjidhjen pozitive tė  statusit pėrfundimtar dhe tė drejtė tė Kosovės, si rrjedhim i pezullimit tė sė drejtės  vetėvendosjes sė shqiptarėve. Kėtė e them pėr shumė aryse. Sė, pari, Marrėveshja e Rambujes nuk ėshtė meritė e vėnies sė  firmės sė vetme tė V.Surroit, por ėshtė meritė dhe kontribut i drejtpėrdrejtė i heronjve tė gjallė dhe tė vdekur tė luftės ēlirimtare kombėtare antikoloniale tė UĒK-sė, si  dhe i mijėria viktimave tė gjakosura shqiptare nga agresioni pushtues dhe gjenocidal i Serbisė. Kėtė meritė historike dhe kombėtare askush nuk mund ta tjetėrsojė nė aktivin e llogarisė personale a grupore, e sė kėndejmi as “finalisti” i  Rambujesė, V.Surroi. Sė  dyti, arritja e Marrėveshjes sė Rambujesė, nuk ka qenė aspak e vėshtirė pėr t’u nėnshkruar nga ana e palės shqiptare mbase ajo nė hollėsi ka qenė e pėrgatitur nga qarqet  e caktuara zyrtare tė Amerikės me nė krye ish-presidentin e saj, Bill Klinton. Prandaj, pėrparėsia e palės shqiptare nė bisedimet me palėn kundėrshtare serbe nė Rambuje tė Francės, nuk ishte meritė individuale e “politikės sė hollė” e V. Surroit, por sajesė direkte, e krijuar nga diplomacia dhe politika e jashtme e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nė favor tė mbėshtetjes sė luftės ēlirimtare antikoloniale kombėtare tė UĒK-sė, e cila ishte nė funksion tė shpėtimit tė popullit shqiptar nga terrori gjenocidal i Serbisė okupatore tė Slobodan Milosheviqit.
  Nė kuptimin pozitiv, pavarėsist se kush e ka nėnshkruar Marrėveshjen e Rambujesė nga ana e delegacionit shqiptar sipas detyrės zyrtare, nė historinė kombėtare shqiptare dhe ndėrkombėtare, pa dyshim se kanė hyrė drejtuesit dhe heronjtė dėshmorė tė UĒK-sė (si Adem Jashari Fehmi e Gjevė Lladrofci, Ilir Konushefci, Zahir Pajaziti e shumė tė tjerė), sepse  UĒK-ja me zhvillimin e luftės sė saj tė pakompromis, si dhe tė mbėshtetjes parezervė tė Amerikės, ishte faktori vendimtar nė ndėrkombėtarizimin e ēėshtjes sė Kosovės. Kjo staretgji e politikės amerikane  ishte shumė pozitive dhe lehtėsuese pėr palėn shqiptare ngase drejtpėrdrejt me ndihmėn e politikės dhe tė diplomacisė amerikane, tė drejtuar nga Madeline Albright  etj., arritėn qė tė triumfojnė mbi palėn negociuese agresore serbe nė Rambuje, e cila hudhi poshtė tė gjitha variantet opcionale paqėsore, tė propozuara nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe tė aleatėve tė saj evro-perėndimorė. Sė treti, s’ka dyshim se arritja e Marrėveshjes sė Rambujesė (shkurt 1999) ishte pozitive pėr Kosovėn ngase bėri tė mundur ndėrhyrjen ushtarake tė NATO-s kundėr RFJ(Serbisė dhe Malit tė Zi), ndėrhyrje kjo, e cila, regjimin politik dhe terrorist gjenocidal tė pushtetit shtetėror tė Slobodan Milosheviqit, e detyroi me dhunė qė tė tėrhiqet  nga Kosova nė Serbi. Sė katėrti, si rezultat i arritjes sė Marrėveshjes sė Rambujesė, mėpastaj (pas bombardimeve 78-ditėshe tė NATO-s mbi Serbinė dhe Maline ZI), pasuan edhe Marrėveshja ushtarko-teknike e Kumanovės, qė shėnoi kapitullimin definitiv tė ushtrisė, tė policisė dhe tė paramilitarėve ēetniko-fashistė serbė  nė Kosovė, me ē’rast, mė pas u krijuan kushtet reale, qė Kėshilli i Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, mė 10 Qershor 1999, miratoi Rezolutėn 1244 pėr Kosovėn, sipas sė cilės de facto dhe de jure, Kosova u vu nėn protektoraratin ndėrkombėtar tė OKB-sė (UNMIK+ KFOR). Mirėpo, edhe kjo Rezolutė ėshtė e mangėt nė kuptimin historiko-jurdik ndėrkombėtar, sepse nė njė paragraf tė saj “Kosovėn e konisderon si  territor tė RFJ(Serbisė dhe Malit tė Zi). Sė pesti, nuk duhet tė harrojmė faktin se, si Marrėveshja e Rambujesė, ashtu edhe
Rezoluta 1244 e KS tė Kombeve tė Bashkuara kanė difektet e veta nė kuptimin juridiko-poltik ndėrkombėtar, sepse asnjėra, as tjetra  nė “lėndėn”  e tyre nuk kanė sanksionuar parimin e sė drejtės sė vetėvendosjes sė Kosovės, qė pas kalimit tė afatit tė parashikuar tė administrimit  tė  protektoratit ndėrkombėtar, ajo tė fitonte statusin e plotė tė pavarėsisė sė saj. Pikėrisht, kėto tė meta tė kėtyre dy dokumenteve tė theksuara ndėrkombėtare, kanė prodhuar edhe  efekte negative pas  vendosjes sė procesit paqėsor nė Kosovė (1999-2005) ngase brenda periudhės gjashtėvjeēare, popullit shqiptar tė Kosovės (mbi 90%) i ėshtė mohuar e drejta legjitime dhe legale, qė tė organizojė ndonjė referendumi (si institucion mė i lartė demokratik dhe ligjor) pėr deklarimin e tij nė mėnyrė demokratike dhe tė ligjshme nė favor tė shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės si shtet sovran dhe i pavarur nga Serbia kolonialiste.
  (1)    Aspekti ekonomik
  Shikuar vetėm nė prizmin e leverdisė individuale ekonomike tė Veton Suroit, si dhe tė “magnatėve” tė tjerė shqiptarė, tė cilėt janė duke e shfrytėzuar dhe sunduar Kosovėn qe 16 vjet rresht, pėrmbajtja e kėsaj deklarate ėshtė e jusitifikueshme, sepse  me nėnshkrimin e “ēdo pavarėsie tė kushtėzuar” pėr Kosovėn, Veton Suroi, si dhe “beglerėt” e rinj dhe tė vjetėr tė  tipit tė tij, do t’i shumėfishonin bizneset  dhe pėrfitimet e tyre materiale  nė valutė tė fortė evropiane dhe ndėrkombėtare. Kjo ėshtė arsyeja kryesore pse Veton Suroi  ka deklaruar pėr opinionin  se “ ėshtė i gatshėm tė nėnshkruajė ēdo gjė qė e ka emrin pavarėsi”, domethėnė ēdo pavarėsi tė kushtėzuar pėr Kosovėn, e cila kur tė “pėrkthehet” serbisht, do tė thotė “pavarėsi” nėn robėrinė koloniale shekullore tė Serbisė sė Madhe gjenocidale, tė “moderuar” nga ndonjė “bisht” politiko-juiridik dhe ushtarak i Bashkimit Evropian(BE).
   Me njohjen e pavarėsisė sė kushtėzuar tė Veton Suroit, shqiptarėt, as   Kosova nuk do tė pėrfitonte asgjė nė planin ekonomik, as politik, as kombėtar, as tė pavarėsisė sė njėmendtė, por vetėm individėt dhe grupet e ndryshme tė interesit, tė cilat sikurse deri tani, sė bashku me partnerėt e tyre ekonomiko-tregtarė tė Serbisė kolonizatore dhe tė shoqėrisė konsumatore, do tė vazhdonin me vazalitetin e shfrytėzimit ekonomik dhe politik  tė shqiptarėve dhe tė Kosovės. Spekulimi i “folozofisė” politiko-propaganidstike (nė emėr dhe pėr llogari tė interesit ekonomik tė shfrytėzuesve tė brendshėm dhe tė jashtėm tė Kosovės) me “sintagmėn joshėse” (nė “llogari tė “interesit tė pėrgjithshėm” tė Kosovės) se: “Jam i gatshem te nenshkruaj cdo gje qe e ka emrin pavaresi, prapashtesat nuk ngrene peshe” (Korrieri, 23.12.2005), nė asnjė mėnyrė nuk i referohet pavarėsisė sė Kosovės,  sepse historikisht, demokratikisht, politikisht, juridikisht, moralisht dhe kombėtarisht  emėruesi i  ēdo pavarėsie tė kushtėzuar “me prapashtesa tė parėndėsishme” tė Veton Suroit, nuk ėshtė pavarėsi e Kosovės, por varėsi e plotė nėn protektoratin e huaj neokolonial  serbo-ndėrkombėtar. Pavarėsisht se si do tė quhej protektorati i ri neokolonial mbi Kosovėn ( “EURMIK” apo  “SERBOMIK”), qė do tė nėnshkruhej dhe do mbėshtetej nga talentėt negativė tė politikės negative shqiptare, ai do tė jetė vetėm nė dobi tė  Serbisė gjenocidale dhe tė aleatėve tė saj (tė vjetėr dhe tė rinj) rajonalė dhe  evro-ndėrkombėtarė.
  (2)    Aspekti politiko-juridik
  Aspekti politik i “tezave transicionale-tregtare” tė strategjisė afatgjatė tė interesave ekonomike vetjake dhe grupore tė  “selimsulltanėve” tė “moderuar” tė politikės kolonialiste tė Serbisė, se janė tė gatshėm tė nėnshkruajnė ēdo pavarėsi me: “parashtesa ” ose “parapashtesa” pėr Kosovėn nuk mund tė shpjegohen po qe se nuk merren nė konsideratė nė mėnyrė komplekese dhe koherente tė gjithė “eufemizmat” dhe “draftet evazive” tė strategjisė gjeopolitike tė “hartės sė re transicionale” tė Evropės, sipas tė cilave  ēėshtja koloniale e Kosovės (nė kuptim tė ngushtė) dhe  ēėshtja kombėtare shqiptare nė Ballkan (nė kuptimin e gjerė), parashikohen tė “zgjidhen” nė njė kohė mė tė pėrshtatshme (ndoshta) dikund nė shekullin XXII, pasi tė jetė shumėzuar numri i “ talentėve tė moderuar” tė pavarėsisė sė kushtėzuar tė Kosovės, tė cilėt llogaritėn nga   “argatėt” mė tė sigurt dhe mė besnikė tė “zgjidhjes pėrfundimtare” tė statusit tė Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė Etnike nė kuadrin e ideve dhe tė koncepteve tė “bashkimit konfederal”  serbosllav nė Ballkan (i cili, vėrtet, s’ka rėndėsi se me ēfarė “bishtitė cunguar” do tė jetė: evro-lindor, evro-qendror apo evro-perėndimor, sepse kėtė “zgjidhje” qe mė se 16 vjet, tanimė  e kanė bėrė tejet qartė “tezat vizionale-integruese-ekonomike” tė politikės  liberale tė bildizmit dhe tė sorosizmit etj., tė sanksionuara nė “Paktin e Stabilitetit pėr vendet e Evropės Juglindore”. Pėr t’i kuptuar tezat nebuloze dhe tė pasakta tė aktorėve tė “agjendave strategjike” tė BE-sė dhe mbėshtetėsve tė saj nė kuptimin e gjerė ndėrkombėtar, duhet tė vihet nė dukje fakti se, nuk janė kurrfarė zgjidhjesh fatlume vendosja e protektorateve (pavarėsisht nga emėrtimet e tyre tė marketingut politiko-propagadistik dhe ekonomiko-tregtar nė shkallė rajonale a evropiane) evro-ndėrkombėtare ( me afat tė shkurtėr apo tė gjatė) mbi Kosovėn, as Shqipėrinė Etnike. Justifikimi, sepse  asnjė formė protektorati ndėrkombėtar nuk ėshtė, as nuk mund tė jetė substitut i lirisė, i drejtėsisė, as  i pavarėsisė, atribute kėto, tė cilat mund tė realizohen vetėm nė kuadrin e shtetit kombėtar shqiptar. Prandaj, koncepti i “shoqėrisė sė hapur” konsumatore juridikisht nuk mund tė pranohet si “automatizėm pozitiv” i zgjidhjes sė ēėshtjes koloniale shqiptare nė Ballkan (duke pėrfshirė, sė kėndejmi, edhe Kosovėn me bagazh kolonial serbo-malazez 100-vjeēar). Realisht, ideja konceptuale-vizionale  e  “shoqėrisė sė hapur” mund tė jetė e aplikueshme vetėm pėr shtetet sovrane siē janė Anglia, Gjermania, Franca etj., tė cilat e kanė tė zgjidhur statusin e tyre nacional dhe shtetėror. Pėrndryshe, po qe se, do tė vinte nė shprehje mohimi i komponentit nacional dhei shtetėror i  kėtyre shteteve evropiane pėr hir tė interesave ekonomike dhe tė tregut tė lirė liberal tė “shoqėrisė sė hapur” tė Xhorxh Sorosit dhe aktorėve tė tjerė, atėherė as Anglia, as Franca e as Gjermania kursesi nuk do tė pranonin, qė tė aderonin nė njė shoqėri tė tillė “tė hapur”, shoqėri kjo, e cila jo vetėm ēėshtjen shqiptare, por tėrė Ballkanin e konsideron dhe e trajton vetėm  si “problem ekonomik”(!) Tezė e gabueshme kjo, sepse as Kosova-Shqipėria Etnike e kolonizuar nuk janė thjesht “probleme ekonomike”  dhe tregtare, por mbi tė gjitha janė ēėshtje politike koloniale, qė para sė gjithash,  kėrkojnė zgjidhje politike  antikoloniale, duke zbatuar me konsekuencė tė drejtėn e vetėvendosjes, e drejtė kjo, e cila, pa dyshim, mė pas do tė bėnte tė mundur edhe zgjidhjen e problemeve ekonomike dhe tė ēėshtjeve tė tjera jetėsore tė shoqėrisė sė lirė dhe sovrane shqiptare.


Sylė ARIFI
19 dhjetor 2005

 

ĒKA PERFAQĖSOJNĖ  INSTITUCIONET E KOSOVĖS PA KOMPETENCA
DHE MUNGESĖ IMUNITETI ?!


( INSTITUCIONET E KOSOVĖS DEKOR I LOJRAVE NDĖRKOMBĖTARE)

Po,  derisa "presidenti"qe pretendon se perfaqeson popullin e Kosoves,
vazhdon me dekorime pėr "Medalje te Arte per Pavaresi" LDK-ne(lexo-vetveten)
dhe deshmoret te cilet konsideroheshin se ishin aktiviste te LDK-se, atehere
me lehtesi mund te konstatosh gjendjen e tij etike, madje madje dhe estetike
etj……..,per faktin se ky njeri, ky njeri, o ky njeri me kete veprim ka
lenduar tashme jo vetem njehere familjet e Zahir Pajazitit, Bekim
Berishes(ABE-se), Fehmi Lladrovcit, Ismet Jasharit-Kumanoves,Tonit-Micit, Si
mud tė spjegohet ndryshe pos njė demagoxhi, dekorimet e keti njeru, qe ne
kete menyrė vazhdon ta pėrqajė dhe me tutje popullin martir tė Kosovės, duk
i ndarė  familjet, deshmoret dhe qlirimtaret !

Eshtė betuar nė sencen konstituive te Parlamentit, se tani e tutje do ta
perfaqesoi popullin e Kosovės, se do te jetė simbol i unitetit,  prandaj tė
gjykuar realishtė me emocione partiake dhe ideologjike,  sa kan vend!

Pjesa aktive qe me punėn dhe veprimtarin e tyre te guximshme kontribuan pėr
kete gjendeje te pas luftės,  themi se serishė janė dinamik dhe nuk kenaqen
me pozitat ekzistuse tė status-co, duke kerkuar dinamizem  nga institucjonet
nė rrespektim tė votės nga qytetaret e Kosovės.  Vetknaqesi ne rrafshin
politiko-diplomatik don te thotė humbje kohe,  kaluan 6 vitesh nga lufta
qlirimtare dhe nese vazhdoim te vetnumroim jo vetem ne rrafshin ekonomik por
mbi te gjitha ne ate politik e institucional dhe qeshtja nacional do tė
mbyllet nė rreth vicioz e pa zgjedhur.  Jan duke na u sillur skenare
ugurzeza,  qė e drejta e keti populli tė Kosovės mos te rrespektohet pėr
pamvarsi dhe sovranitet tė Shtetit tė Kosovės, edhe pas miratimit tė
rezulutės  pėr pamvarsi.

Te gjitha devijmet shoqerore, ekonomike, juridiko-gjygjsore, tė sigurisė dhe
rendit, tė luftės ndajė krimit nga tė gjitha permasat, vijėn si pasoj e mos
veprimeve te nevoishme pikerishtė nga keto institucjone sado te brishta qe
janė duke aluduar ne mungesa te kompetencave! Zaten, mos ligjeshmeria dhe
kushtetuteshmeria e plotė e Parlementit tė Kosovės rezullton me mos
validitetin politik dhe kushtetues tė vendimeve, dekretimeve, ligjeve qė i
miraton seanca Plenare, deklarata dhe rezuluta tė saja, dhe mungesen e
imunitetit tė delagetve tė zgjedhur nga vota e lir e qytetarve tė Kosovės.
Pra mė shumė ka imunitet ligjor polici se sa delegati! Qudirat e tilla
eksprimentale qė nuk i njefė praktika parlamentare e shteteve juridike as
kund ne ruzulin toksor, po provohen edhe me tutje me popullin e kosovės, dhe
institucjonet e saja. Klasa politike e Kosovės jeton e entuziazmuar nga
vetknaqesia, pėr qudin e sajė!

Ka kaluar koha e logjikave paterneliste atehere kur ndaheshin njerzit apo
popujt ne te vegjel dhe te medhaj, nė sunduse dhe tė sunduar,  sepse atehere
ka munguar guximi qytetar pėr vlersim, kundershtim apo sygjerime qofshin ato
drejtuar institucjoneve apo liderve te tyre!

Themi se vota rrespektohet jo vetem me degjushmeri por vota e lirė
rrespektohet atehere kur elektorati kerkon vazhdimishtė pėrgjegjesi nga
pjesa e votume-e ndertuar ne institucjone, ne plyralizem nuk ka mė verberi
politike!

Jeneqer politik, mund te konsiderohen vetem ata qe ia mbathen me ndimen e
armikut ne kohen mė te veshtir pėr popullin e Kosovės.  Individ apo grupe
politike, qė kann marrur mandatinn pėr ta ushtruar „pushtet“ politik dhe
institucional, duhet tė lirohen nga menyrat e  mashtrimeve dhe rrugės 
pacifiste, duke menduar qė njė popull ta ven ne gjumin politik. Sa mė parė 
te lirohemii nga gjumi politik, liria dhe pamvarsia e Kosovės do tė bėhet
konkrete!

Diskutimi pėr te verteten nuk mund te thuhet se ka ndikim negativ ne
maradhenje ndernjerzore, dhe politike, por sigurishtė se e ngrit
vigjilenncen  dhe guximin intelektuale tek njerzit qė duan te ken autonomin
e tė menduarit, dhe tė lirohen nga njėmendesija totaliteare!

Sigurishtė,  fryma demokratike e dabatimeve dhe diskutimeve te lirė na i
krijon shancat mė te medha pär ta konkretizuar vullnetin e popullit tė
Kosovės ne krijimin e Shtetit juridik, duke na liruar nga premtime 
iluzioniste dhe fataliste.

Takimet e pas luftės s.psh. ai i Vjenės pa u pytur fare institucjonet e mbi
te gjitha Parlamenti i Kosovės, dhe takimeve tjera qė mund tė bėhen nen hije
apo largė syrit dhe veshit tė popullit, po na sjellin pasoja gjithnjė me
zhagitje  te panderprera  te proqeseve  pėr vendosjen e qėshtjės sė
pazgjidhur tė kosovės.

Tė gjykuarit e shėndoshė, madje edhe parimet shkencore nuk e pranojnė se
diēka qė ėshtė e ērregullt kalon nė diēka qė ėshtė e rregullt me tė qėlluar
apo rastėsisht.
Njerėzit e dobėt kurrė nuk bėjnė ndryshime. Ndryshime bėjnė vetėm njerėzit e
mdhej - vizionarėt, ata qė janė tė gatshėn tė sakrifikojn.  Ta duam
veteveten qe te na duan te tjeret!

Duhet tė shpresoim te ndėrgjegjsimi i YN! me vet faktin se nė teritorin e
ton Kombėtar
nė tė kaluarėn, kan ndodhė holokausta tė tipit tė Aushwicit, dhe do tė
gjykojmė drejt qė mos tė pėrseriten  siq ndodhi me Prekazin, Reqakun,
Izbicėn etj.

  Nė Kuranin e shenjt , pikėrisht nė suren 23 ajeti 34 thot kėshtu:
" E nėse i pėruleni njė njeriu qė ėshtė si ju, vėrtet, atėherė do tė jeni tė
humbur e tė mashtruar."

Si po shifet falenderimi dhe rrespekti i takon vetėm tė Plotfuqishmit, qė
dha lejen per krijimin e UĒK-sė, qė mėpastaj na e sollėn kėtė trohė liri.

Ibrahim RUGOVA NĖ DUAR TĖ MAFISĖ
THOT BUJAR BUKOSHI
!

“Kemi tė bėjmė edhe me njė strukturė mafioze”  thekson Bukoshi.
Ndėrkaq Qeverisė Haradinaj, Bukoshi thotė se nuk do t’ia jepte as njėqind
minuta. Pėrbėrja e saj, sipas tij, nuk ėshtė pėrfaqėsuese pėr Kosovėn.
“Ajo nė asnjė mėnyrė dhe me asnjė kriter nuk e pėrfaqėson as nuk e nderon
Kosovėn me potencialin e saj politik. Nė pėrgjithėsi, ėshtė njė seleksionim
tmerrėsisht negativ i kuadrit udhėheqės dhe kuadrit ekzekutiv”, thotė
Bukoshi, pėr tė shtuar se e vetmja rrugėdalje pėr tė dalur Kosova nga kjo
rrugė pa krye janė zgjedhjet e jashtėzakonshme, rėnia e kėsaj qeverie dhe
shpėrndarja e parlamentit.

Fjalėt e vėrteta janė tė pakėndshme, por fjalėt e kėndshme nuk janė
gjithmonė tė vėrteta. Po tė dėgjoni deklaratat zyrtare dhe mediat zyrtare
dhe politikanėt tanė optimistė, keni pėrshtypjen se i kemi punėt shumė mirė,
pėrveē disa cikrrimeve qė kanė mbetur tė kryhen. Por po t’i siguronit viza
rinisė sonė pėr vendet perėndimore, nuk e di sa pak tė reja dhe tė rinj do
tė mbeteshin nė Kosovė. Kėtu nuk e kam fjalėn vetėm pėr gjendjen mė se tė
rėndė sociale, por nė pėrgjithėsi.

Pas luftės, nė gjykata tė ndryshme tė Kosovės janė mbajtur kryesisht procese
kundėr ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė, apo tė TMK-sė. Nė anėn tjetėr, pėrkundėr
asaj se flitet mė tė madhe pėr korrupsionin dhe kriminalitetin e
shumėllojshėm ekonomik e mė gjėrė, ku apostrofohen edhe emra tė caktuar tė
politikanėve dhe qeveritarve, ky segment vazhdon tė mbetet i paprekur nga
drejtėsia.

Strukturat pėrkatėse tė administratės ndėrkombėtare,  kėtu kanė informata tė
bollshme dhe deri nė hollėsi, lidhur me dukuritė qė janė fatale pėr
ardhmėrinė e Kosovės, siē janė korrupsioni,  dhe shpėrdorimet nga mė tė
ndryshmet, qė nė secilin vend normal parandalohen, luftohen dhe ndėshkohen.
Sot nė Kosovė,  shpėrdorimi i parave publike dhe tė taksapaguesve janė bėrė
sekrete publike, si e drejtė e vetėkuptueshme  qė gradualisht po e merr tė
drejtėn e qytetarisė nė moralin publik dhe po vazhdon tė bėhet gati si
dukuri normale, me pretendime pėr mbrojtje institucionale.

Karakteristikė e politikanėve tė dėshtuar ose e politikanėve qė gjenden para
dėshtimit ėshtė shurdhimi dhe verbėrimi i qėllimshėm i dukurive devijante.
Tipari kryesor nė figurėn e tij prej fillimit mbetet pasiviteti thuajse i
plotė politik, dhe shpesh jep pėrshtypjen e njė figure qė jeton nė botėn e
mitologjisė, qė nuk jeton mė nė botėn e halleve, problemeve dhe sfidave me
tė cilat pėrditė ndeshen qytetarėt e Kosovės.

ēfarė mospėrfillje  vazhdojnė tė tregoin liderė qė vjedhin ardhmėrinė e
kėtij vendi dhe tė gjeneratave qė vijnė pas nesh, nuk ėshtė puna vetėm e njė
personalitet politik. Mjafton tė shikosh rreth vetes dhe tė shohėsh se nė
kėtė vend asnjė sferė e jetės sė organizuar nuk funksionon as pėr sė afėrmi
sa duhet. Por, pasjė e kesajė dukurie eshtė krijimi i njė mentaliteti pasiv
vetem pėr kerkim lemoshe!
Nė vendet demokratike,  veprime imorale janė blerja e postit, korrupsioni,
hajnitė dhe shpėrdorimet e parave publike, pėr qka ndershkohen duke u 
dėnuar sipas ligjeve pozitive bile me rreptesi.  Nė Kosovė, blerja e disa
posteve tė ministrive nuk skandalizon askėnd, bile edhe arsyetohet si
zotėsi, aftėsi, shkathtėsi, pra konsiderohet si vlerė! Dhe nė tė njejtėn
kohė, me po atė amoralitet, klasa institucionale heshtė dhe vetem heshtu
duke i amaortizuar  denoncimet
pėr keto kadegori tė pėrditeshme devijuse. Populli i Kosovės, nuk ka idenė
se ēfar po  bėhet pas perdes, dhe me keqardhje me bekimin e votės se tyre.

Sigurishtė,  se institucjoni i Presidentit ka pėrgjegjesin para njė pjesė te
madhe te popullit tė kosovės,  pra jo vetem tė atyre qė e votuan por dhe tė
atyre qė nuk i besuan dhe nuk e
kan pranuar si "President" tė tyre,  pėr keto arsye:

1. Sepse, ka vazhduar ta perserit veten e tijė me njė shperfillje tė
interesave politike dhe nacionale, me plotė frymė  pacifiste qė ende nuk dha
frytet e premtuara qė 15 vite,

2. Sepse,  vazhdon mos tė i pranoi vlerat e luftės qlirimtare tė Kosovės,
edhe pas 6 vitesh,

3. Sepse, vazhdon. Qė kontributin historik tė UQK-sė,  dhe  gjithė mertiat e
sajė  te ia dedikoi tė  tjerve,

4. Sepse,  vazhdon me gafet e tija qė i ka tejkaluar qdo limit te arsyeshem
etik, njerzor dhe politik,

5. Sepse,  vazhdon tė jetė njeri i “priviligjuar” nga faktori relevant
ndekombetar,  duke u mbeshtetur ne strategjin e tijė pėr zhagitje tė
proqeseve, dhe mė tutje….


Ftesa puplike e Vatikanit, pėr pjesemarrje nė diten e vorrimit tė Papės ne
kete vit, qė delegacjoni i kosovės tė gjendet ne kuadėr te delegacjonit
serbė, vertet ishte skandaloze, po hjeki maskat e gjithė asajė fushate
mashtruse se  Vatikani e perkrah kosovėn dhe popullin e sajė!  Se presidenti
ka krijuar vetknaqesi se qdo gjė eshtė ne rregull sigurishtė rrethė tijė por
jo pėr kosovėn, siq po vertetohet ditate ditės!

Shqetesimet nderkombėtare pėr gjendjen ekzistuse,  po i shprehin  shumė tė
deleguar nga qendrat vendose ndekombetare, siq ishte rasti me z.Xhemi Shia i
cili konfirmon se status-kuo nuk i konvenon Kosovės dhe popullit tė sajė,
dhe  situata e tanishme thot se nuk i konvenon as situatės sė pėrgjithshme
rajonale! dhe fton subjektin politik dhe institucional qė te jenė mė dinamik
dhe aktiv nė pėrshpejtimin e zgjidhjės sė qeshtjės statusit pėr kosovėn.

Eshtė e drejtė e individit,  tė bėn ndryshime pozitive,  ne te menduarit pėr
qeshtje te caktuara ne rrafshin politik, diplomatik, Institucional dhe mbi
te gjitha nacional! Shendrrimi i njė politike pacifisto-nihiliste nė njė
politik guximi me njė dinamizem pragmatik qė ti pengoi nderhyrjet e disa
skenareve te jashtme pėr te lozur me qeshtjen e Kosovės deri ne pafundesi,
eshtė  e drejtė dhe obligim kushtetues i liderve institucional, natyrshme qė
  tani e tutje tė e perfaqesoi politiken reale  pėr krijimin e Shtetit tė
kosovės.

Pysim, ku mbetet interesi politik dhe institucional pėr kete kadegori
njerzish, qė din dhe mendoin vetem pėr veten e tyre!  Sa dhe si e perfaqeson
kosovėn po shifet dhe vertetohet qdo ditė, dhe sa suksese kan arritur ne
kete perfaqesim!
Pra,  Presidenca udhehiqet nga njė njeri qė i  intereson vetem  ai tė jetė i
pari pra tė zgjidhet kryetar siq eshtė rasti i fundit  i  forumit politik, i
cili po e kthen Kosovėn pėr 5 vite pas atehere kur nuk kishim institucjone
te zgjedhura me voten e qytetarve!
Keshtu vazhdohet tė luhet me fatet e proqeseve politiko-diplomatike, dhe
fati i statusit politik pėr Kosovėn po shtyhet gjithnjė me gjetjen apo
qpikjen e formave te reja kinse te veprimit politik.

Pėr keto vonasa-zhagitje pėr fatet e Kosovės tani nuk bien vetem nen
pergjegjesin e njė njriu,  apo institucjoni,  por dhe  tė disa lider tjerė
politik qė kan filluar te krijojnė vetknaqesi duke ra nen ndikim tė
skenareve te huaja dhe duke u bėrė pengesė e realizimit tė synimeve te
natyreshme dhe historike pėr Shtetin e Kosovės!

"Forumi joformal politik, i propozuar nga shefi i UNMIK-ut Soren Jesen
Petersen, nenkupton krijimin e njė organizmi paralel karrshi institucioneve
tė pėrkohshme vetėveqeverisėse tė Kosovės tė dala nga zgjedhjet e lira dhe
demokratike. Ēfarėdo pėrmbajtjeje qė do tė ketė ky forumė (kėshilldhėnės apo
vendimmarrės) ėshtė rrėnim i institucioneve demokratike, ose anashkalim i
tyre nė kohėn mė vendimtare pėr tė ardhmen e Kosovės. Nėse do tė jetė ky
forum kėshilldhėnės, atėherė rezulton se institucionet e Kosovės nuk i
paskan kėshilltarėt e vet. Nėse ky forum do tė jetė vendimmarrės, siē
pretendohet nga opozita, atėherė kjo do tė thotė grushtshtet ndaj
institucioneve vendimmarrėse tė Kosovės qė ėshtė parlamenti, i cili mė nuk e
ka autoritetin e vendimmarrjes sepse kėtė po ia "grabit" forumi i propozuar.

Po, flitet se ky forum do tė merret vetėm me disa ēėshtje tė rėndėsishme pėr
Kosovėn, siē janė decentralizimi, komisioni pėr negociata eventuale pėr
statusin politik tė Kosovės etj. Por, shtrohet pyetja a nuk e paskan
autoritetin institucionet e Kosovės qė tė merren me kėto ēėshtje kapitale
dhe ku qėndruaka rėndėsia e krijimit tė tyre, meqė po krijohet "forumi" si
parlament paralel i kėtij tė tashmit.
Tė gjitha subjektet politike, tė cilat, siē po thuhet, do tė pėrfshihen nė
kėtė forum, janė tė pėrfaqėsuara nė parlament dhe aty e kanė vendin qė t'i
shprehin qėndrimet e veta lidhur me ēėshtjet pėr tė cilat po formohet ky
forum.
Nga ana tjetėr, me formimin e kėtij forumi do tė krijohet njė pėrēarje edhe
mė e madhe midis
subjekteve politike tė pėrfaqėsuara nė parlament, sepse secili subjekt synon
qė tė ketė rolin kryesor nė kėtė forum, me tė cilin nė fakt po ndrydhet
vullneti i popullit i shprehur me votėn e lirė nė zgjedhjet e mėparshme dhe
kėto tė fundit, por shkohet dhe mė tutje duke u gjetur dhe organizime tjera
tė forumeve, grupeve apo komisjone dhe nenkomisjone e qka mund te
pasojnė….nė te ardhmen e afert apo te larget ….dhe keshtu vazhdon lojra e
administratės nderkombetare me lideret tan politik dhe institucional sa pėr
fitim kohe pėr ata dhe humbje kohe pėr popullin e kosovės .

Sylė ARIFI, av. puplicist


BAROMETRI DIPLOMATIK
  Prof.Dr.Mehdi HYSENI
17 dhjetor 2005

  
     KOSOVA SHQIPTARE NUK ĖSHTĖ  “MALL KONSUMI”
     I BURSĖS SĖ ZEZĖ  RUSO-SERBO-SLLAVE!

              
  ·        Boris Tadiq: “Kosova nuk ėshtė nė shitje”(Rossijskaja
Gazeta,16.11.2005).-Ēfarė hipokrizie morale dhe politike e propagandės
antishqiptare e kryetarit aktual tė Serbisė(!?)
  ·        Natyrisht se Kosova nuk  ėshtė, e as qė do tė jetė ndonjėherė nė shitje
si plaēkė koloniale apo si “plaēkė kishtare-shtetėrore multidemokratike” e
Serbisė, sepse  ajo ishte, ėshtė dhe pėr jetė tė jetėve, do tė jetė  shqiptare dhe
e Shqipėrisė Etnike!
   Sė pari, mė vjen mirė qė, sė fundi, edhe kryetari i Serbisė gjenocidale, Boris 
Tadiq paska “evoluar pozitivisht” nė pikėpamjet dhe  nė    qėndrimet e tij
politike, duke kuptuar dhe, pasur  mė se  tė qartė se   Kosova shqiptare “nuk
ėshtė nė shitje”, e unė do shtoja, duke nėnvizuar me pėrgjegjėsi tė plotė, se
Kosova nuk ėshtė, as nuk mund tė jetė nė shitje, as nuk ka mė asnjė gjasė reale,
qė tė rikolonizohet  ose  tė rianeksohet  nga serbėt gjenocidalė dhe nga Serbia
kolonialiste gjenocidale (pavarėsisht nga premtimet e fshehta dhe tė hapura tė
mbėshtetjes sė Rusisė),  sepse ajo me mijėra vjet ishte, ėshtė dhe do tė jetė
pronė e paluejtshme  e shqiptarėve dhe e Shqipėrisė Etnike. Kėtė tė vėrtetė mbi
Kosovėn, duhet ta marrin nė konsideratė sa mė parė tė jetė e mundur si tadiqėt
ēentiko-nazifashistė serbomėdhenj, ashtu edhe kameleonėt “e
moderuar-demokratė-kosmopolitė shqiptarė” (pavarėsisht se cilit brez a gjeneratė
tė kolaboracionizmit i pėrkasin ata; pavarėsisht se nė ēfarė
 shkalle e kanė pėrkrahjen nga faktori i jashtėm evro-ndėrkombėtar a ballkanik
serbo-sllav, si dhe pavarėsisht se ku e kanė kryerė “mejtipin” ata), tė cilėt
Serbia sė bashku me aleatėt e saj proserbė ndėrkombėtarė, ėshtė vėnė nė ofensivė tė
gjetjes dhe tė rekrutimit tė tyre nė “listėn e pėrshtatshme” tė demokracisė
hibride, me synim tė fundit, qė ata tė jenė bartėsit kryesorė tė arritjes sė
“kompromist politiko-juridik” serbo- shqiptar pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės.
Ndryshe, sė shpejti do tė pėrballėn me fuqinė e argumentit dhe tė drejtėsisė, qė
janė jo vetėm nė anėn e arsyeshme tė sė drejtės sė vetėvendojes dhe tė pavarėsisė
sė Kosovės, por edhe tė procesit tė ribashkimit tė shqiptarėve dhe tė trojeve tė
tjera tė Shqipėrisė Etnike e  jo tė mbrojtjes me ēdo kusht tė sovranitetit kolonial
serbomadh mbi Kosovėn, pėrkatėsisht tė mosndryshimit tė kufijve artificialė tė
Serbisė kolonialiste. Sė dyti, Boris Tadiqi, Vojislav Koshtunica, Vuk
Drashkoviqi…,etj., duhet tė mbajnė parasysh
 faktin se shqiptarėt e Kosovės-Shqipėrisė Etnike njėherit  nuk e kanė ndėrmendė  tė
shesin asnjė pėllėmbė tė Kosovės, as tė trojeve tė tjera etnike shqiptare, por janė
tė pėrqėndruar dhe tė  pėrgatitur maksimalisht qė t’i “blejnė” tė tė gjitha ato
territore tė Shqipėrisė Etnike, tė  cilat Serbia + Mali i Zi dhe Greqia i kanė
kolonizuar dhe aneksuar para 100 vjetėsh me dhunė dhe me gjenocid qė nga vitet
1878; 1912-1913 dhe, tė cilat janė janė duke i terrozuar dhe sunduar edhe sot nė sy
tė Evropės sė bashkuar demokratike dhe tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara(!)  

  (1)   Kosova, jo mė “monedhė kusuri” e tregut kolonial  serbo-rus-malazez!
    Kosova nuk ėshtė produt konsumi serbomalazez, as rus pėr ta plasuar nė ndonjė
treg serbo-rus sllav,  por ėshtė pronė  e paluejtshme natyrore dhe historike e
Shqipėrisė  Etnike dhe e shqiptarėve. Prandaj, propagandimi i politikės dhe  i
diplomacisė tregtare  i kryetarit tė Serbisė, Boris Tadiq se “Kosova nuk ėshtė
nė shitje”(Rossijskaja Gazta,16.11.2005), ėshtė njė manovėr e shkretė e
metodologjisė tradicionale e “ekuilibrit  tė pėrfitimit me rrezik” tė
ortodoksizmit serbomadh nė shėrbim tė zonės sė influences sllave dhe pansllave
jo vetėm nė Kosovė-hapėsirat e Shqipėrisė Etnike, por edhe nė tėrė Gadishullin
Ballkanik. Ringjalljen e kėsaj ambicjeje tradicionale serbo-ruse nė  disfavor tė
interesit kombėtar dhe shtetėror shqiptar, si dhe tė gjithė Ballkanit si
politika, ashtu edhe diplomacia e Shqipėrisė( Shqipėria demokratike e Alfred
Moisiut dhe e Sali Berishės ėshtė e detyruar tė pronocohet zyrtarisht para
botės, duke i kundėrshtuar dhe, duke i pėrgėnjeshtruar  shkencėrisht,
 politikisht, diplomatikisht  dhe pėrmes propagandas kujdestare-ditore tezat
falisifikatore dhe kolonialiste 100-vjeēare  tė qeveritarėve serbomėdhenj dhe tė
Kishės Ortodokse Serbe,  se Kosova ėshtė pronė e ligjshme dhe e paluejtshme e
Shqipėrisė Etnike e jo e Serbisė kolonialiste dhe gjenocidale) dhe e Shteteve tė
Bashkuara, duhet ta neutralizojnė dhe eliminojnė qė nė zhvillimin e negociatave tė
ardhshme ndėrkombėtare, duke i njohur pavarėsinė e plotė Kosovės nė pėrputhje me tė
drejtėn historike tė shqiptarėve mbi Kosovėn, si dhe me standardet e vlefshme tė sė
drejtės ndėrkombėtare. Ndryshe, ekziston rreziku absolut, qė negociatat e ardhshme
serbo – shqiptare, tė bėhen qėllim nė vetėvete, duke kaluar nė anėn e palės
serbo-ruse, si palė mė e vendosur dhe mė e pėrgatitur pėr t’i prishur bisedimet nė
favorin e  interesave  tė strategjisė sė tyre kolonialiste dhe hegjemoniste nė
Ballkan.
  (1)   Vetėm njohja e pavarėsisė sė Kosovės mund t’ia hapė dyert Serbisė pėr tė
hyrė nė Bashkimin Evropian(BE) dhe nė NATO!
  Mirėpo, shikuar realisht, njė parashikim tė kėtillė racional, qė nė njė tė ardhme
tė afėrt Serbia tė aderonte nė mekanizmat dhe strukturėn e BE-sė dhe tė NATO-s,
ndėr tė tjera, e pėrgėnjeshtron sheshit edhe ky konkluzion antishqiptar,
antidemokratik dhe antievropian i kryetarit, Boris  Tadiq, duke nėnvizuar nė
mėnyrė tė prerė se as Serbia, e as  ai “nuk do ta nėnshkruajė kurrė njohjen e
pavarėsisė sė Kosovės, sepse Kosova ėshtė pjesė e Serbisė dhe e Malit tė Zi. Unė
si njeri,dhe si kryetar i Serbisė kurrė nuk do ta nėnshkruaj me dorėn time
pavarėsinė e Kosovės.”(Vecernje Novosti,15.02.2005). Po nė kėtė frymė Boris Tadiq,
ėshtė shprehur edhe nė intervistėn e tij dhėnė “Rossijskaja Gazeta” se “Serbia nuk
ėshtė e gatshme tė pajtohet me pavarėsinė e Kosovės nė kėmbim tė pėrshpejtimit tė
hyrjes sė saj nė Bashkimin Evropian, sepse Kosova nuk ėshtė pėr shitje. Ėshtė  e
pamundur tė mendohet qė, cilido qoftė shtet demokratik tė hyjė nė BE nėn kushte tė
kėtilla.”(Rossijskaja Gazeta
 16.11.2005).
  Pa marrė parasysh kuentisencėn e pėrmbajtjes sė “dėshirave tė kėtilla”  tė
kryetarit, Boris Tadiq dhe tė Serbisė sė tij “demokratike”, qė janė nė fokus tė
mohimit tė pavarėsisė sė Kosovės, Serbia nuk ka kurrfarė tė drejte morale, as
ligjore, qė sikruse shtetet e tjera tė pranohet si anėtar i barabartė nė Bashkimin
Evropian, sepse ėshtė nėn hipotekėn e rėndė tė sistemit tė saj kolonial mbi
Kosovėn, Preshevėn, Bujanocin, Medvegjėn, Bllacėn...,etj. Kėshtu qė, sipas sė
drejtės ndėrkombėtare dhe Kartės sė OKB-sė, Serbia, as Mali i Zi nuk kanė kurrfarė
tė drejte, qė tė jenė anėtarė tė ligjshėm tė BE-sė sikurse shtetet e tjera
demokratike, sepse “bagazhi” i tyre kolonialist mbi trojet etnike shqiptare,
ėshtė krim ndėrkombėtar. Nė kėtė rast, as BE-ja, as  NATO-ja, nuk duhet t’i bėjnė
kurrfarė koncesioni favorizues Unionit tė Serbisė dhe Malit tė Zi, ashtu siē ka
vepruar nė mėnyrė antidemokratike dhe antiligjore (nė kundėrshtim flagrant me
dispozitat e Kartės sė OKB-sė dhe me normat e sė
 drejtės ndėrkombėtare) Kėshilli i Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, duke e
rikthyer atė nė gjirin e saj, pa asnjė kusht, edhe pse RFJ-ja e Slobodan
Milosheviqit, pėrkatėsisht Unioni i SMZ-sė, ka kryerė tre gjenocide kundėr
Kroacisė, Bonjės e Hercegovinės dhe Kosovės (1990-1999).
  Pra, ndryshe  nga shumica e vendeve tė tjera tė Evropės Lindore tė ish-kampit
socialist tė BRSS-sė, tė cilat relativisht leht kanė hyrė nė Bashkimin Evropian,
Serbia, sė pari, ėshtė e detyruar  qė tė zgjidhė problemin e Kosovės si njė nga
kushtet fundamentale pėr t’iu qasur  anėtarėsimit nė BE. Pa zgjidhjen e problemit
kolonial tė Kosovės, aderimi i Serbisė nė BE, jo vetėm se ėshtė njė rrugė e gjatė
pėr tė, por do tė jetė  vetėm njė ėndėrr e parealizueshme ngase as ekonomikisht
nuk i plotėson asnjė nga kushtet e parapara tė Paltformės strategjike
ekonomiko-integruese. Krahas problemit kolonial tė Kosovės,  ekonomikisht, Serbia
ėshtė njė nga vendet mė tė varrura nga ndihma financiare e Fondit Monetar
Ndėrkombėtar (IMF).  Kėtė gjendje katastrofike tė ngecjes sė ekonomisė serbe, e ka
pasqyruar nė raportin e tij edhe Komisioni Ndėrkombėtar pėr Ballkanin (drejtuar
nga premieri italian, Gjuliano Amato), ku thuhet se Serbia sė bashku me tėrė
rajonin e Ballkanit Perėndimor  ėshtė buzė
 dėshtimit tė pėrpjekjeve tė tyre pėr arritjen e ndonjė suksesi tė parashikuar nė
planin e zhvillimit dhe tė transformimit ekonomik  sipas parametrave tė kėrkuar tė
BE-sė. Si rrjedhim, pavarėsisht se qarqet serbe deklarativisht, (pa kurrfarė
mbulese, “janė tė gatshėm pėr tė hyrė nė BE”) me projektet e tyre
diskriminuese-gjenocidale kundėr pavarėsisė sė Kosovės, si dhe pa zgjidhjen e
problemeve tė tjera tė “nxehta” ndėrkufitare me Kroacinė, me Hungarinė, me
Bullgarinė, me Bosnjėn e Hercegovinėn dhe me Shqipėrinė, Serbia nuk ka kurrfarė
gjase pėr tė hyrė nė BE, sepse kjo organizatė politiko-ekonomike e ushtarake
integruese  rajonale nuk ėshtė sikurse struktura e Organizatės sė Kombeve tė
Bashkuara nė tė cilėn Serbia dhe Mali i Zi janė rikthyer pa kurrfarė tė drejte
ligjore, nė kundėrshtim me tė gjitha rregullat dhe normat e sė drejtės
ndėrkombėtare dhe tė sistemit pozitiv juridik  ndėrkombėtar.
  Strategjia gjeopolitike  e Rusisė nė funksion tė ortodoksizimit serbomadh  nė Ballkan\
  Vėshtruar nė aspektin afatgjat tė strategjisė serbo-ruse, e cila ka pėr qėllim jo
vetėm gllabėrimin e Kosovės-Shqipėrisė Etnike, tė Ballkanit, por para sė gjithash
edhe destabilizimin e Bashkimit Evropian(BE), si dhe tė “pėrzėnies” sė Amerikės
nga nga Ballkani, politika e jashtme dhe diplomacia shqiptare nė bashkėpunim  me
Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe me aleatėt e saj lojalė veropianė, duhet ta
ndėrtojnė njė strategji tė njėsuar antiserbo-ruse, e cila do tė ndihmonte, qė tė
vlerėsohej drejt dhe nė kohė  rreziku i amtisė serbo-ruse totalitare, e cila si
dikur edhe sot, ėshtė duke u shtresėzuar nėpėr tė gjitha poret e Ballkanit nė emėr
dhe pėr hirė tė ruajtjes dhe tė “mbijetuarit” e mitologjemave kishtare-shtetėrore
serbe nė tokat e Shqipėrisė Etnike(!) Kėtė strategji tradicionale afatgjatė tė
Rusisė, e cila ėshtė nė shėrbim tė “ringjalljes” sė ortodoksizmit serb nė dėm tė
ēlirimit dhe tė pavarėsimit tė Kosovės, si dhe tė territoreve tė tjera etnike
shqiptare, e provon edhe
 kjo deklaratė zyrtare e kryetarit aktual tė Serbisė, Boris Tadiq, me rastin e
vizitės zyrtare tė tij Moskės (mė 13,14,15 nėntor 2005): “ Nėse shqiptarėve iu
njihet  e drejta e pavarėsisė Ballkanin e  rrezikon dezintegrimi...Rusia ėshtė njė
nga shtyllat kryesore tė politikės sė jashtme tė Serbisė, madje edhe sot kur Serbia
dėshiron tė bėhet anėtar i BE-sė” (Tanjug, 15.11.2005). Ja, pra, edhe diplomacia
serbe e Boris Tadiqit nuk e fsheh fare synimin e strategjisė sė saj proruse,
pavarėsisht  sesi  kjo “tingėllon” nė veshėt e BE-sė, tė Amerikės dhe tė NATO-s.
Kėtė e ka dėshmuar edhe  retrospektiva e deritashme historikje e marrėdhėnieve dhe
e  interesave komplementare ndėrmjet Rusisė dhe Serbisė, e cila, edhe ėshtė krijuar
si e tillė nė saje tė ndihmės dhe tė luftėrave tė drejtpėrdrejta tė Rusisė,
pėrkatėsisht tė ish-Bashkimit Sovjetik. Pikėrisht, pse nė vazhdimėsinė historike
Rusia ka qenė mbėshtetėsi kryesor i interesave shtetėrore,kombėtare dhe  religjioze
ortodokse serbe, edfhe
 ish-kryetari(krimineli) i Serbisė=RFJ-sė, Slobodan Milosheviq (nxitur dhe i
ndihmuar dirket dhe indirekt me Kishėn Ortodokse Serbe dhe me Akademinė e Shkencave
dhe tė Arteve tė Serbisė, si dhe nga i gjithė populli  paranoid serbomadh) zhvilloi
tre agresione kundėr kroatėve, myslimanėve boshnjakė dhe shqiptarėve, duke
llogaritur nė afat tė gjatė, se do tė jetė i ndihmuar nga “Majka Rusia”. Nė njė
mėnyrė, politika gjenocidale dhe militariste e Serbisė sė Slobodan Milosheviqit ka
qenė e ndihmuar nga Rusia e Borsi Jelcinit (nė livrimin e kontingjenteve tė
armatimeve dhe nė njerėz-ushtarakė), e cila ka bllokuar edhe rekomandimet e KS tė
Kombeve tė Bashkuara pėr Kosovėn. Pėr ruajtjen e konstantės historike ruso-serbe,
me iniciativėn e Slobodan Milosheviqit, Parlamenti Serb mė 12 prill, 1999, me
shumicė dėrrmruese votash  pat  miratuar rezolutėn e bashkimit tė Jugoslavisė
(Serbia+Mali i Zi) nė Federatėn Ruso-Bjelloruse, me ē’rast ministri i Punėve tė
Jashtme tė Rusisė, Igor Ivanov, e pat
 vlerėsuar si tejet pozitive pėr zhvillimin e mėtejmė tė marrėdhėnieve ruso-serbe.
Mirėpo, njė projekt tė tillė  tė krijimit tė njė federate tė madhe
ruso-bjelloruse-serbe, me sukses tė plotė e pat goditur ndėrhyrja ushtarake e
NATO-s kundėr Serbisė, pėr shkak tė kryerjes sė gjenocidit tė pėrgjakshėm nė
Kosovė. Se sa ishte me “interes jetik” pėr serbomėdhenjtė dhe Serbinė gjenocidale
bashkimi i Serbisė nė kuadrin e Federatės Ruso-Bjelloruse, krahas S. Milosheviqit,
qe deklaruar, edhe  kryeēetniku fashist, Vojislav Sheshel (i cili, tani sė bashku
me ish-kryetarin e tij, S.Milosheviq  gjenden nė bugrun ndėrkombėtar tė Shevingenit
tė Holandės), duke nėnvizuar se: “kirjimi i Federatės Ruso-Bjelloruse-Serbe ėshtė i
domosdoshėm nė mos sot, nė tė ardhmen e afėrt, sepse ėshtė e domosdoshme qė popujt
sllavė tė bashkohen pėr ta mposhtur Bashkimin Evropian, (i cili sipas konceptit tė
fashisitit ēetnik serbomadh, Vojislav Sheshel), ėshtė muri mbrojtės i Amerikės.”
Edhe nga konstatim
 nacionalshovinist anticivilizues evroperėndimor i Vojsilav Sheshelit, del qartė se
si nė Evropėn L:indore (Rusia dhe Serbia) kanė tė ndėrtuar strategjinė e pėrhershme
gjeopolitike. Kėtė e provon edhe forcimi dhe sforcimi i radikalizimit
ēetniko-fashist serb, si dhe rikthimi i partizanėve tė “denjė”  tė politikės
gjenocidale tė Slobodan Milosheviqit nė pozitat dhe nė funksionet kyē tė pushtetit
shtetėror serb edhe gjatė vitit 2005, strategji kjo, e cila sheshit  flet dhe
paralajmėron se nė asnjė formė nuk ka vdekur konstanta e gjeopolitikės hegjemoniste
serbo-ruse-sllave jo vetėm nė Ballkan, por edhe nė Evropė e mė gjerė.
  Nė fund, duhet tė kosntatojmė se,  pėr t’iu shmangur me sukses strategjisė sė
kėtillė ruso-serbe, e cila njėsoj ėshtė e rrezikshme si pėr interesat vitale tė
Shqipėrisė Etnike, tė Bashkimit Evropian, ashtu edhe pėr interesat afatgjata
strategjike tė Amerikės, sė pari, SHBA-ja, BE-ja dhe NATO-ja, duhet tė njohin
cilėsinė e subjektivitetit juridik ndėrkombėtar tė Kosovės, sepse ky do tė jetė
“grushti” mė i fortė qė do t’ia thyejė kurrizin “Aleancės sė Shenjtė”  Ruso-Serbe
si nė kuptimin e ngushtė nė Ballkan, ashtu edhe nė kuptimin e gjerė nė Evropė.
  Vetėm strategjia gjeopolitike amerikane- evroperėndimore (BE dhe NATO), e fokusuar
nė mbrojtjen e sė drejtės historike dhe ligjore tė shqiptarėve mbi Kosovėn, si dhe
mbi trojet e tjera tė Shqipėrisė Etnike (qė ėshtė kusht i domosdoshėm dhe i
ngutshėm pėr shkolonizimin e  Shqipėrisė Etnike, sepse pa zgjidhjen e problemit
kolonial shqiptar, Ballkani do tė jetė zonė e pėrherhshme sizmike pėr
qėndrueshmėrinė, pėr  paqen dhe pėr  sigurinė  e tij edhe nė shekullin XXI), do tė
jetė njė nga barrierat kryesore, qė do t’i paralizojė pėrgjithmonė “pazarllėqet
tradicioanle” tė  integrales sė sferės sė interesit rus-serb-sllav nė Ballkan.
  Duke qenė se, boshti ruso-serb-sllav nė afat tė gjatė po synon, jo vetėm qė tė
“pezullojė”  pėrfundimisht  sistemin njėpolar ndėrkombėtar (me Amerikėn nė krye),
por njėherit ėshtė edhe kundėr krijimit tė Bashkimit Evropian si “superfuqi
evropiane”, pėr shkak tė faktit se Bashkimi Evropian pėrherė do tė jetė mė afėr me
Uashingtonin sesa me Moskėn dhe me Beogradin, atėherė edhe Amerika me partnerėt e
saj  evroperėndimorė, duhet patjetėr, qė tė gjejė “formulėn”  pėrkatėse pėr
neutralizimin e pėrgjithmonshėm tė Rusisė dhe tė  “bishtave” tė saj serbo-sllavė
nga zona e interesit amerikan dhe ervo-perėndimor nė Ballkan. Ndryshe, brenda njė
kohe shumė tė shkurtėr (po qe se statusi i Kosovės  mbetet nė ēfarėdo forme
varėsie nėn vazalitetin e Serbisė kolonialiste), Rusia e mbėshtetur edhe nga Kina,
do t’ia arrijė qė tė zhbalancojė “ekuilbrin” e sistemit  njėpolar me titullarin e
i tij nė krye, SHBA-nė, duke tentuar (fshehurazi dhe haptazi), qė atė ta
zėvendėsojė me sistemin multipolar
 botėror, ku gjithėsesi fjalėn dhe ndikmimin kryesor do ta ketė blloku pansllavist
me nė krye Rusinė, e ndihmuar dhe e favorizuar edhe nga Kina dhe partnerėt e saj
evro-aziatikė ndėrkombėtarė.


SHERBIMET E FSHETA PARTIAKE
“PAQTIMI POLITIK NĖ HAPSIREN E KOSOVĖS”
Sylė ARIFI
14 dhjetor 2005

- Policia politike e ish formacioneve sllavo-komuniste,  eshtė infiltruar
guximshem  nė organizimet  politike dhe Institucionale nė Kosovė!

- Bllokimi i njoftimeve dhe informatave pėr zbulim dhe gjurmimet e krimeve
tė renda te ndodhura ne Kosovės pas luftės qlirimtare dhe sidomos pėr dy
rastet e puplikuara pėr tentim atentat ndajė presidentit, janė bllokuar
plotsishtė dhe vazhdoin te mbesin enigmė, sepse dikujtė keshtu i intereson!

- Sigurishtė se shebimet e fsheta partiake,  tani kan shtrirje tė thella me
ndikim ne fushėn institucionale dhe ne bashkveprim indirek dhe direk me
shumė shebime tė huaja nderkombetare tė instaluar nė hapsiren e Kosovės, 
pėr ta mbajtur situatėn "stabile" ne rrafshin politik e te sigurisė,   kinse
ne emėr tė interesit pėr Kosovėn,  ngjajshem sikurse  nga pushtetaret e LKJ
pas ngjarjeve tė 68, 81, 1989 !

Sllovenia dhe Kroacia,  Repuplika tė ish Jugosllavisė,  pas krijimit tė
shteteve tė tyre te reja janė udhhequr nga strukturat e asajė shtrese- ish
komuniste tė sistemit te kaluar, por eshtė  sakt se ato Repuplika kan patur
elemente shtetsie mbrenda pushtetit te tyre,  pėr dallimin nga Kosova. Se
ishė udhhqja jonė komuniste nuk ka patur sovranitet pushtetar dhe sigurishtė
qė shumica e tyre e kan ndimuar qeshtjen e popullit te tyre mbrenda
mundesive reale, por ne rastin konkret  dyshimet  janė drejtuar ndajė atyre
tė ashtqujtur policia politike e cila ka shrbyar pėr interesat sllaviste!

Edhe Kosova ne ish jugoslavin,  ishe element konstituiv i Federatės,  me
forma te strukturuara organizative ne tri pushtete, si p.sh.  Kryesin dhe
Kryetarin, kuvendin, kshillin Ekzektiv, dhe univerzitetin e Prishtinės me
shumicė shqipta, flamurin i cili valojke ne gjithe kosoven,Tv dhe radion,
komandantat e policis ishin shqiptar shumica nėpėr komunat e Kosovės deri me
ardhjen e pushtetit tė  Milosheviqit.

Keshtu,   nuk munde te themi se udheheqsit  shqiptar nuk u kejdesen per
kosoven aqe sa i lejojke mundesia e atehereshme ligjore dhe kushtetuse, por
i kontrolluar me rrebtesi nga struktura mafioze e tė ashtqujtur rrjeti
udbeskė ish sigurimsat e LKJ,  dhe nuk ka dyshim se disa nga shumica e tyre
qė ishin te infektu me sindromin pansllavist edhe sot janė  infeltruar duke
vepruar nė institucjonet e Kosovės dhe ne disa subjekte politike!

Ne boten demokratike ka transparencė intelektuale dhe politike, dhe nuk ka
mite dhe
Mitologji apo tė pagabushėm, qė nuk ju neshtrohen kritikės nė parim.

DUALIZMI  I SHERBIMEVE TĖ FSHETA POLITIKE:

Janar 2003 nė Pejė ka ndodhur njė vrasje e trefishtė. Pikėrisht nė atė ditė,
nė opinion pėr herė tė parė ėshtė paraqitur pėrmes Komunikatės Nr. 001 i
ashtuquajturi “Sigurimi i Atdheut”. Siq thuhej
me arsyetim tė rrethanave tė krijuara pas luftės nė Dardaninė dhe pjesėve tė
tjera tė banuara me shumicė shqiptare jemi tė detyruar tė veprojmė duke
formuar  shebimin e fshet partiak.

Organet ndėrkombėtare tė ndjekjes kanė heshtur pas publikimit tė kėsaj
komunikate. Apo, tė paktėn pėr opinionin nuk ėshtė e njohur qė ndokush tė
jetė marrė nė pėrgjegjėsi.

Nė rastin e parė duke e qfryetzuar ceremonin mortore, krerėt e subjektit
politik qė i kan qendruar pėr krah lajmrimit tė keti shebimi,  janė
pėrkujdesur dhe pėr skenografinė: para varreve janė paraqitur tė rreshtuar
edhe njė numėr i tė uniformuarve me kėmisha tė kaltėrta, dhe, pas komandės
ushtarake “ga-ti-tu!“, tė dhėnė nga komandanti i tyre , kanė marrė
pozicionin dhe s’kanė luajtur as ēerpikun e syrit. Paraqitja e kėtij njėsiti
tė uniformuar, nė plotėkuptimin e fjalės, dhe heshtja e plotė nga ana e
ndėrkombėtarėve, UNMIK-ut, policisė sė UNMIK-ut,  KFOR-it, duket qė kanė
qenė sinjal i mjaftueshėm, pėr menyren e legale dhe veprimit puplik tė sajė.

Fjalimet e zjarrta dhe akuzat publike tė folėsve tė  keti formacjoni tė
uniformuar tani mė me emėr puplik, nė adresė tė kundėrshtarėve politikė
ishte si ftesė pėr mosdurim tani mė jo vetem politik sepse i kaloi caqet e
keti karakteri. Fyrje, krecenime dhe denoncime  ndaj ishė UQK-nė si
mekanizem ushtarak, dhe zyrtarve tė lartė tė subjekteve politike qė ishin nė
pėrkrahje dhe ndim tė luftės qlirimtare, e sidomos i atakuar
drejtpėrsedrejti ka qen ishė komandanti i UQK-sė pėr Dugaxhin z.Haradinaj.

Sėrish, tė gjitha institucionet ndėrkombėtare kanė heshtur rreth paraqitjes
sė paramilitarėve nė kėtė protestė. Dhe, “Sigurimi i Atdheut” ka vazhduar
veprimtarinė e vetė i papenguar. Krahas kėrcėnimeve nė adresė tė
kundėrshtarėve politikė tė LDK-sė, siē ishte rasti i Xhavit Halitit, anėtar
i kryesisė sė PDK-sė dhe njėherit edhe Kuvendit tė Kosovės, Veton Surroit,
kryetar i partisė ORA, apo dhe ndonjė editori dhe gazetarėve tė shtypit tė
lirė.

Pas tė gjithė kėsaj,  pason regimi me dorzimin e  dosjes qė PDK i prezentoi
tė organet e ndjekjes ndėrkombėtare ne emėr tė luftimit tė krimit qė po 
ndodhė nė gjithė kosovėn, me motive politike  dhe ekonomike. Po sipas dosjes
sė PDK-sė, nė kėtė veprimtari inkriminuese dyshohen tė jenė pėrfshirė
ministra tė caktuar tė Qeverisė sė Kosovės.

Pas, prezentimit tė keti matrijali denoncues  i paraqitur nga  PDK-ja,
organizata paramilitare e ashtuquajtur “Sigurimi i Atdheut” nėpėrmjet njė
komunikate qė e ka shpėrndarė menjėhere, pėr media ka marrė nė mbrojtje 
personat e perfolur tė qeverisė , duke  kėrcėnuar pėr vdekje shefin e grupit
parlamentar tė Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), Jakup Krasniqin,
kryetarin e Partisė ORA, Veton Surroin, kryetarin e Partisė sė Re tė Kosovės
(PReK), Bujar Bukoshin, si dhe kryetarin e sapozgjedhur tė Ferizajt, Faik
Grainca, me arsyetim se kanė shpifur kundėr Qeverisė dhe nė veqanti zv.
Kryeministrit.

“Sigurimi i Atdheut” Duke ju kercenuar, u bėnė me dije tė pėrfshirėve nė
kėtė aferė, me sa vijon:

Jakup Krasniqit - i rikujtojmė se Qeveria e Kosovės nuk ėshtė “Republikė e
Malishevės”, qė t’i jap llogarinė atij. Kjo ėshtė qeveri legjitime e
zgjedhur nga vota e lirė e qytetarėve tė Kosovės dhe jo qeveri e
kallashnikovėve tė Poliēanit.

Veton Surroit - para se tė botojė nė gazeten e tij tė CIA-s sekrete tė
qeverisė sė Kosovės etj., ėshtė mirė t’i bėjė tė njohura pėr lexuesin
kosovar edhe sekretet e tij tė cilat kanė tė bėjnė me bashkėpunimin e tij me
jugosllavėt.

Tė botojė marrėveshjet e veta tė fshehta qė ka me shėrbimet e huaja sekrete
etj. Njė shoqatė joqeveritare nuk i takon tė merret me punė tė qeverisė. Me
kėtė avaz, Veton Surroit ėshtė rrezik t’i ndalet “ORA” nė dorė.

Bujar Bukoshit - i rikujtojmė se nėse e gjithė bota ka tė drejtė tė kėrkojė
llogari nė qeveri, ai vetė ėshtė njeriu me mė sė paku arsye nė kėtė botė pėr
tė kėrkuar kėtė llogari. Askush nuk i ka faj atij se ėshtė larguar nga
LDK-ja pse nuk i ka fituar votat. Ai, asnjėherė nuk ka dhėnė llogari pėr
paratė e popullit, tė cilat i ka vjedhur nė emėr tė qeverisė sė Kosovės. Po
ky Bujar Bukoshi, nė momentin kur ndodhet nė krizėn mė tė madhe me aferėn
“Ben-af”, jo rastėsisht, pėr t’i ikur kėsaj pėrgjegjėsie dhe pėr t’u harruar
nga mediat merret me shpifje kundėr zėvėndėskryeministrit Adem Salihaj.

Faik Graincės - , tė rebeluarit tė LDK-sė i rikujtojmė se enveristėt e kuq
marksistė-leninistė, kanė realizuar qėllimin e tyre pėr tė krijuar thyerje
tė brendshme kudo nė LDK, tė cilin “sukses” do ta bartė mbi kurriz vetė
Grainca, dhe atėherė kur enveristėt nuk do t’i dalin nė ndihmė, sepse do
jenė shtuar. Ėshtė mėkat qė njė person si Grainca, tė ketė ende librezen e
LDK-sė. Kėtė mėkat do ta korrektojė shumė shpejtė “Sigurimi i Atdheut”.
Kėshtu pra, njė nga njė, kėta katėr  veprimtar, lider partishė, delegat dhe
prefekt komune  kėrcėnon  SIA (“Sigurimi i Atdheut”)

REAGIME :
KRASNIQI: POLICIA E KOSOVĖS DUHET TĖ MERRET ME BANDITĖT E “SIGURIMIT TĖ
ATDHEUT”

Shefi i grupit parlamentar tė PDK-sė, Jakup Krasniqi, i ka thėnė “Epokės sė
Re” se komunikata e “Sigurimit tė Atdheut” tregon se kemi tė bėjmė me njė
formacion ilegal, paramilitar, i mbeturinave

tė ish-sigurimit serb nė Kosovė (UDB). Marrja nė mbrojte e Adem Salihajt nga
“Sigurimi i Atėdheut”, sipas Krasniqit, vėrteton akuzat qė ėshtė duke i bėrė
PDK-ja nė adresė tė tij. Kjo komunikatė, shton Krasniqi, tregon se Adem
Salihaj ėshtė i infiltruar nė njėsitin paramilitar tė LDK
sė. “Sa pėr kėrcėnimin qė e kanė bėrė ata, qė padyshim i kanė lidhjet me
strukturat e regjimit tė Beogradit, unė u them se biletėn pėr tė dal nga
Kosova duhet ta marrin tė gjithė bashkėpunėtorėt e mbeturinave tė regjimit
tė Millosheviqit”, thekson Krasniqi, duke ripėrsėritur se “SIA” ėshtė njė
mbeturinė mjerane e regjimeve serbe nė Kosovė.

Edhe pse Jakup Krasniqi rastin e kėrcėnimit nuk e ka paraqitur nė polici,
por mendon ta ngrit kėtė ēėshtje nė Kuvendin e Kosovės. Ai thotė se policia
e Kosovės duhet tė merret me “kėta banditė”.

SURROI ĖSHTĖ KĖRCĖNUAR EDHE MĖ PARĖ
Zėdhėnėsi i Partisė Ora, Yll Hoxha, kėrcėnimin e “SIA” e konsideron si njė
ēėshtje me tė cilėn duhet tė merren organet e sigurimit (policia).
“Kėrcėnimin e “SIA” nė adresė tė Krasniqit, Surroit, Bukoshit dhe Graincės,
Ora e konsideron si njė patologji politike”. Kėshtu ėshtė shprehur Hoxha pėr
“Epokėn e Re”. Pėr kryetarin e Partisė Ora, Veton Surroi, ky ėshtė kėrcėnimi
i dytė qė i bėhet nga “Sugurimi i Atdheut”. Surroi ishte kėrcėnuar edhe para
dy muajve, por jo publikisht.


BUKOSHI: PĖRGJIGJJA IME NDAJ KĖTYRE QENĖVE RRUGAĒĖ ĖSHTĖ PĖRBUZĖSE: PUSHKA
TOP JU BĖFTĖ!

Bujar Bukoshi  ka thėnė  se kėta kėrcėnues janė rrugaēė, banditė, apo
fundėrrina me tė cilėt nuk duhet pasur punė. Me kėta duhet tė merret policia
dhe organet e drejtėsisė, tė cilat pėr fat tė keq tė Kosovės dhe qytetarėve
tė saj, nuk po mjaftojnė.
Pėrsa mė pėrket mua, pėrgjigjja ime kėtyre qenėve rrugaēė, ekskrementė tė
Kosovės sė pasluftės, ėshtė pėrbuzėse: pushka top ju bėftė!

Mirėpo, nuk ėshtė kėtu i tėrė muhabeti! Me kėtė rast, i bėj thirrje z.
Ibrahim Rugova qė publikisht
tė deklarohet, qė do tė ishte normale, lidhur me kėto zhvillime qė po
ndodhin kėto ditė. Nė tė kundėrtėn, jam i prirur tė besoj se edhe ai
personalisht ėshtė i implikuar nė bekimin e kėtyre dhe tė tjerave marrėzira.

MORINA: PĖR KĖRCĖNIMIN E “SIGURIMIT TĖ ATDHEUT” KAM DĖGJUAR NGA GAZETARĖT!
Ndėrkaq zėdhėnėsi i Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), Refki Morina,  ka
thėnė  se nė polici nuk kanė marrė asnjė letėr tė tillė dhe se zyrtarisht
ende nuk janė tė informuar pėr kėtė.

Unė kėtė informacion tė them tė drejtėn e kam dėgjuar vetėm prej gazetarėve
dhe ende nuk mund tė them asgjė konkrete”, ėshtė shprehur Morina. Vetėm,
armiqet dhe argatet e tyre e deshiroin kete situat konfuze tani te krijuar
me njė anarki totale ne fushen institucionale, dhe me njė furdulluk ne
fushen politike, pėr qka keshtu vazhdon te demtohet qeshtja nacionale e
Shqiptarve!

Salihaj dhe disa zyrtarė tė lartė tė Qeverisė Kosumi janė tė akuzuar tash sa
kohė pėr lidhje me krimin e organizuar dhe vetė “Sigurimin e Atdheut” qė mė
sa duket ka lindur dhe po rritet nė shtėpinė e presidentit tė vendit. Ky
episod i ri i kėrcėnimeve, pa dyshim, tregon pėr panikun qė mbretėron nė atė
shtėpi dhe pėrdorimin e mjeteve tė fundit pėr tė ruajtur shėndetin e tyre nė
majat e pushtetit ekonomik dhe politik.

Mbrenda kesajė komunikate nuk eshtė qellim i vetem likujdimi fizik i tė
apastrofurave, por kryesishtė ka synime politike pėr ta fundosur historin e
re tė Kosovės tė arritur me luftėn qlirimtare tė UQK-sė
Paralajmrimet e z.Bukoshi se Presidenti gjendet ne duart e mafijės politike,
ekonomike dhe kriminale po vertetohen!
Ja disa nga shumė fakte pėr veprimet e policisė politike, tė qujtur SIA,
gjithnjė sipas
shenimeve tė dokumentave tė saja.

Dosja e “Sigurimit tė Atdheut” e dorėzuar ditė mė parė nė UNMIK, e titulluar
si Dosja 2005/02/SIA,
pėrveē qė paraqet tė dhėna shumė interesante dhe shqetėsuese pėr opinionin
publik dhe vendin, nė njėrin nga raportet e spiunimit nga ana e punėtoreve
operativė tė “Sigurimit tė Atdheut”, flet gati nė detaje edhe pėr zbulimin e
vrasėsve tė intelektualit , Xhemajl Mustafės etjerė.

Raporti qė flet pėr vrasjen dhe vrasėsit e Xhemajl Mustafės mban datėn 18
tetor 2002. Raporti fillimisht pėrshkruan gjendjen e pėrgjithshme nė Kosovė
dhe mundėsinė e rebelimit gjithėqytetar, tė pėrgatitura nga grupe tė
ndryshme anekėnd Kosovės. Pastaj, nga tė dhėnat e raportit tė datės
18 tetor 2002 jepet edhe emri i njė personi nga qyteti i Podujevės, pėr tė
cilin thuhet se ka organizuar dhe vrarė Xhemajl Mustafėn nė hyrje tė banesės
sė tij nė qendėr tė Prishtinės.

Personi D. Zh. Nga Podujeva ėshtė person i cili merret me akte kriminale
(likuidime tė njerėzve nė Prishtinė dhe mė gjerė). D. Zh. ka lidhje tė
ngushta me oficerėt A. SH. dhe D. G. nga Shqipėria,
njėri prej tė cilėve konsiderohet si shumė i rrezikshėm dhe tashmė i ėshtė
ndaluar hyrja nė Shqipėri. Nė raport konkretisht thuhet se personi D. ZH. ka
dorė nė vrasjen e Xhemajl Mustafės.

Ndėrsa,  KFOR-i, UNMIK-u dhe SHPK-ja, duke pasur tė dhėna tė sigurta se nė
shtėpinė e Presidentit nė Velani po pėrgatitej diēka e keqe pėr Kosovėn,
reaguan duke e  bastisur.

Grupi Ndėrkombėtar i Krizave: LDK nuk ka aftėsi drejtuese politike?
Grupi Ndėrkombėtar i Krizave nė raportin e saj mė tė ri pėr Kosovėn tė
publikuar  me titullin “Kosova pas Haradinajt” ka akuzuar LDK-nė pėr
paaftėsi drejtuese politike. “LDK-ja nga ana
e saj ka treguar paaftėsi drejtuese. Presidenti Rugova ndonėse me kushtetutė
duhet tė pėrfaqėsojė unitetin e popullit, pranoi tė takohet me udhėheqėsit e
opozitės vetėm pas ndėrhyrjes sė shefit tė
politikės sė jashtme tė Bashkimit Evropian, Havier Solana. Izolimi dhe
pasiviteti i tij kanė ndihmuar nė krijimin e asaj gjendjeje qė po pengon
konsensusin pėr statusin pėrfundimtar,”thuhet nė raport.


Qka thot z. Adnan Merovci pėr „Sigurimin e Atdheut !

Si u muar me forcė Pėrfaqėsia e Kosovės nė Tiranė?

Kush me dhunė e largoi nga Zyra Skender Zogajn nė vitin 1994 ?

Si sillej Shefi (Ibrahim Rugova) me Anton Kolėn dhe Skender Zogajn ?!!

Cili ishte roli i Rexhep Gjergjit (Ministri i Punėve tė brendėshme qė u
zbulua nė vitin 1994 kur u
zbulua Ministria e Anton Kolės) ?!

Pse u ndoq Anton Kolaj dhe Oficerėt dhe Policėt kurse Rexhep Gjergji u kthye
i qetė nė Kosovė dhe vazhdoj punėn pran Ibrahim Rugovės??!!

Si mė pritėn nė Maqedoni Rexhep Gjergji dhe Hafiz Gagica nė shtėpi tė Nushi
Kėrliut nė prill tė vitit 1999??

Deri ku mbrrin hipokrizia e atyre qė nga Ibrahim Rugova kanė pėrfitue
materialisht, poste e funksione??

Ku ishte Ramė Maraj dhe Rexhep Gjergji pėr sigurimin e Ibrahim Rugovės gjat
ditėve mė tė vėshtira tė tij?! dhe

Cilat ishin prapaskenat qė Ramė Maraj i bėnte Kolonel Ahmet Krasniqit ,
Ministrit qe e lan nė rren edhe Ibrahim Rugova edhe Bujar Bukoshi ?!
Pėr qka ketyre pytjeve asnjėhere nuk ju dhanė pėrgjegje deri me sot!
Keto ishin disa nga shumė fakte qė pėr herė tė parė bėhen publike nga njeriu
qė ishte “hije” e Ibrahim Rugovės, para, gjatė dhe ca kohė pas Luftės
Qlirimtare.

Organizata e ashtuquajtur “Sigurimi Atdheut” (SIA), ka kėrcėnuar me likuidim
prof.dr. Mujė Rugovėn dhe familjen e tij. Rugova i ka thėnė Kosovapress-it
se kėrcėnimi i fundit i SIA-s ka lidhmėni mė kėrcėnimin paraprak tė Ahmet
Alishanit, kėshilltar pėr siguri i kryeparlamentarit.
  “Nė telefon mė ėshtė thėnė se ti dhe familja jeni nė listėn pėr likuidim
fizik. Kėtė kėrcėnim nuk e mora aq seriozisht, megjithatė vendosa qė nė tė
njėjtėn kohė t’i lajmėrojė organet policore tė vendit, ku edhe dhashė njė
deklaratė”, bėri tė ditur Rugova.
        E gjithė kjo nuk ka pėrfunduar vetėm pėrmes telefonit. Mujė Rugova
ėshtė kėrcėnuar edhe me anė tė njė letre, tė cilėn e ka gjetur tė hėnėn nė
kuvertė, nė zyrėn ku punon nė Fakultetin e Kimisė. Sipas tij, kėrcėnimet e
tilla janė shqetėsuese jo vetėm pėr tė dhe

familjen e tij, por pėr gjithė popullin e Kosovės, ngase siē tha ai,
“populli duhet tė informohet se me kėnd ka punė”.
Rugova ka apeluar tek organet e policisė qė t’i ndėrmarrin tė gjitha masat
dhe kjo organizatė terroriste qė vepron nė Kosovė tė ndėshkohet nga dora e
ligjit.
       Nė komunikatėn e SIA-s qė i dedikohet prof.dr. Mujė Rugovės me moton
“RESPEKT PĖR MIKUN, PLUMBA PĖR ARMIKUN!”, thuhet se “nė bazė tė rrethanave
tė krijuara jemi tė detyruar pas paralajmėrimit tė fundit me telefon, qė
pėrmes kėsaj letre tė veprojmė duke iu bėrė me dije se keni vėrejtjen e
fundit pėr sjelljen tuaj dhe dezinformatat publike qė bėni ndaj SIA-sė,
LDK-sė dhe krerėve mė tė lartė tė tyre. Prandaj, pėrfundimisht jeni tė
paralajmėruar se keni vėrejtjen e fundit pėr shpifje akuzash dhe
dezinformata qė shprehni me euforinė tuaj nė vendet publike, kur kemi nė
konsideratė se ju jeni njė hajn ordiner i fondeve, pėr tė cilat do tė jepni
llogari dhe do tė shpaguani djersėn e popullit me kokė dhe familjen tuaj”,
thuhet nė komunikatė.
       Sipas kėsaj komunikate pėr tė gjitha kėto SIA ka dosje dhe ėshtė nė
dijeni, prandaj do tė jepni llogari para Sigurimit tė Atdheut.
“Personaliteti juaj ėshtė nėn pėrcjellje tė vazhdueshme dhe nėse nuk ju
bindeni kėtyre urdhrave do tė veprojmė pa mėshirshėm”, potencohet nė fund tė
komunikatės sė SIA -sė, qė kėrcėnon me jetė prof. Mujė Rugovėn.

Realishtė nė Hapsiren e Kosovės, ka vepruar dhe vepron SHIKU-Sherbimi
informativ i krijuar nga struktura politike e UQK-sė, dhe e forcuar nga ish
Qeveria e perkoshme gjatė Luftės qlirimtare dhe pas sajė. Ky mekanizem
informativ edhe sot vepron duke kerkuar qė tė jetė legal i pranuar nga
Institucjonet vendore dhe ato nderkombetare. Gjithashtu, ky shebim
informativ ka qen shpesh i atakuar duke u fajsuar pėr shumė veprime tė pa
ligjshme, deri me denoncime pėr tė ashtqujturat vrasje politike.  Ka
ekzituar dhe vazhdon tė ekziton fushata e ndersjellt nė mes tė ketyre dy
strukturave tė policis partiake, duke ju sherbyar dy formacjoneve partiake,
si pararoja politike e dy rreshtimeve do tė thoja tė asajė qė une e
konsiderojė forca ireale kombėtare dhe ajo reale kombetare.

Meq, kemi krijuar institucjone demokratike, dhe synoim qė vullnetin e
rikonfirmuar pėr Shtetin e Kosovės dit mė parė tė miratuar nga Parlamenti,
ta implementoim praktikishtė, atehere eshtė domosdoshmeri jo vetem
politiko-institucionale por mbi tė gjitha interes historik qė ta bėjmė
Sherbimin intelegjent tė Shtetit  tė Kosovės.

Sylė ARIFI, av. Puplicist


BAROMTERI DIPLOMATIK
  Prof.Dr. Mehdi HYSENI
13 dhjetor 2005

  
       KUSH TĖ “PUTHET” ME SERBINĖ GJENOCIDALE,  ROBĖRINĖ E KA TĖ PĖRJETSHME!
  ·             "Diplomacy is the art of saying 'nice doggie' until you can find a
rock.' Will Rogers" (James Der Derian, Antidiplomacy)
  
  ·              Ndoshta, sė fundi, edhe Bajram Kosumi(kryeministėr i qeverisė sė
Kosovės), e paskėsha kuptuar drejt kėtė  “sintagmė pėrkufizuese” tė nocionit tė
diplomacisė  sė Uill Roxhersit, nė mėnyrė qė nesėr, pas atij “duarshtrėngimi” me
Boris Tadiqin, tė pėrfitojė nė kohė pėr konkretizimin e objektivit tė tij
diplomatik nė favor tė pavarėsimit tė Kosovės, pėr t’i paralizuar totalisht
ambiciet pushtuese tė “arkitektėve”  dhe tė eksponentėve tė vjetėr dhe tė rinj tė
diplomacisė kolonialiste serbomadhe, tė cilėt kėtu e 100 vjet mė parė kursesi tė
heqin dorė nga antidiplomacia “e duarshtrėngimit” me politikanėt dhe me diplomatėt
 “e moderuar” shqiptarė, tė cilėt dikur dhe sot janė njė nga pengesa kryesore e
lundėrimit tė anijes sė pavarėsisė sė Kosovės, pėrkatėsisht  tė Shqipėrisė Etnike.

  ·              Pavarėsisht nga demagogjia dhe “pedagogjia e paqes” kosmopolitiste
dhe pluraliste e rivendikimeve tė shoqėrisė konsumatore (tė hapur), kush tė puthet
dhe tė pėrqafohet me  serbėt “demokratė”, robėrinė e ka tė pėrjetshme!
  
  
  Nė politikėn shqiptare, pothuaj se po “standardizohet” njė ves i keq-nxitimi i
parakohshėm i pikėpjekjes me tė keqėn tradicionale serbosllave. Shfaqja e kėtij
fenomeni paradoksal ka pėr pasojė mosnjohjen e historisė sė marrėdhėnieve tė
deritashme serbe – shqiptare dhe tė “teknikave negociuese diplomatike” tė
diplomacisė  komplemetare serbo-evropiane kolonialiste dhe neokolonialiste.
  
  Cilat janė  shkaqet dhe arsyet, qė disa funksionarė tė “elitės politike” shqiptare
tė Kosovės  janė vėnė nė garė se kush, do tė jetė i pari, qė t’i “shtrėngojė
duart” me kryetarin ose me kryeministrin e Serbisė (Boris Tadiq dhe Vojislav
Koshtunica), para se tė fillojnė bisedimet nė shkallė ndėrkombėtare pėr zgjidhjen
e statusit tė Kosovės? – Pėrgjigjja:  (1) Frika e pakontrolluar nga diktati i
“mentorėve” tė tyre ndėrkombėtarė, (2) Interesat e ngushta personale, grupore dhe
partiake; (3) “Promovimi deklarativ zyrtar” para masmediave dhe fotoreporterėve tė
 huaj. Kėto janė ndėr pengesat kryesore, tė cilat, jo vetėm nė Kosovė, por efhe mė
gjerė, pėrbėjnė negativėn e kursit tė politikės dhe tė diplomacisė shqiptare nė
relacionet ballkanike dhe evro-ndėrkombėtare.
  
  Sesa kėta tre faktorė (tė “pahetueshėm”) po ndikojnė negativisht nė formimin e
objektivave dhe tė interesave prioritare strategjike tė politikanėve dhe tė
diplomatėve  shqiptarė, kur ėshtė fjala pėr prezantimin dhe mbrojtjen e interesit
kombėtar karshi politikave armiqėsore kolonialiste serbo-sllave nė Ballkan, si dhe
nė sfondin e  marrėdhėnive politike ndėrkombėtare. Kėtė fenomenologji
antidiplomatike tė politikanėve shqiptarė e  provon edhe kjo deklaratė (me
pėrmbajtje negative historike, poltike, diplomatike  e kombėtare) e kryeministrit
tė qeverisė sė Kosovės, Bajram Kosumi, i cili para ca muajsh pat deklaruar se:
“nuk mund tė mendohet krijimi i shtetit tė Kosovės nė armiqėsi me
Serbinė”(Balkanweb,2005). Analizuar thellėsisht, gjithanshmėrisht dhe  realisht,
mesazhi i kėsaj deklarate, pasqyron  me vėrtetėsi edhe  gjendjen ezkistuese tė
“kastave tė reja poltike” aktuale si nė Kosovė, ashtu edhe nė hapėsirat e tjera tė
Shqipėrisė Etnike, se nuk ka politikanė, as diplomatė, qė
 karakterizohen nga vizioni, karizma dhe pragmatizmi i tyre, kur ėshtė fjala pėr
zgjidhjen e problemeve akute tė shoqėrisė shqiptare nė Ballkan.
  
   Duhet tė nėnvizojmė se, deklarat  e mėpastajme tė kryeministrit B.Kosumi,
pozitive pėr pavarėsinė e Kosovės, nė sy tė diplomacisė ndėrkombėtare, nuk kanė
kurrfarė peshe politike as diplomatike, sepse bien ndesh me interesat e tyre
strategjike afatgjata, qė kanė pėr qėllim edhe mbėshtetjen latente tė interesave
serbe dhe proserbe nė llogari tė pavarėsisė sė Kosovės. Prandaj, duke mbajtur
parasyh njė rrezik tė kėtillė tash pėr tash tė pashmangshėm, sepse  diplomacia e
BE-sė,e Grupit tė Kontaktit, ashtu edhe UNMIK-ut, me kėmbėngulje po kėrkojnė qė
nė kuadrin e Platformės ndėrkombėtare  pėr zhvillimin e bisedimeve serbe –
shqiptare pėr statusin e Kosovės, tė futet edhe “procesi i decentralizimit” tė
Kosovės, as kyreministri B.Kosumi, as ministrat e  tjerė tė qeverisė sė Kosovės
(lokalė a rajonalė; vertikale a horizontale) nuk kanė asnjė arsye pse tė marrin
“yrysh” tė “pėrqafohen” me  homologėt e tyre serbomėdhenj, pavarėsisht se ku iu
jepet shansi tė takohen nė ndonjė “ceremoni rasti”
 te Toni Bleri, te Zhak Shiraku (nė Evropė) apo te Xhorxh W.Bushi (nė Amerikė) etj.,
pėrderisa qarqet zyrtare tė Beogradit, tė mos heqin dorė nga vazhdimėsia e
politikės gjenocidale  dhe pushtuese e Serbisė sė Slobodan Milosheviqit ndaj
Kosovės dhe  shqiptarėve.
  
  “Pėrqafimi-duarshtrėngimi” i parakohshėm i kryeministrave a ministrave shqiptarė
tė Kosovės-Shqipėrisė me  pėrfaqėsuesit e lartė tė politikės dhe tė diplomacisė
serbe tė Beogradit, ėshtė njė sinjal tejet negativ dhe ndjellakeq pėr parashikimin
e pavarėsisė sė Kosovės, sepse nė njė mėnyrė paralajmėron “disponimin” e politikės
shqiptare, se pa “pėlqimin e Beogradit”  nuk mund tė zgjidhet statusi pėrfundimtar
i Kosovės, ashtu siē ka konkluduar paraprakisht nė mėnyrė antidiplomatike” (para
se tė pėrqafohej me Boris Tadiqin nė Londėr) kryeministri B.Kosumi se “ “nuk mund
tė mendohet krijimi i shtetit tė Kosovės nė armiqėsi me Serbinė”(!?) Pikėrisht, nė
kėtė frymė, duhet tė kuptohet dhe tė trajtohet edhe “duarshtrėngimi” i B.Kosumit
me kryetarin e Serbisė, Boris Tadiq nė njė takim rasti me Toni Blerin nė Londėr,
mė 9.12.2005”(Balkanweb,10.12.2005).
  
  . “Shumė mirė”(!) Nė aspektin diplomatik, duarshtrėngimi kosumi – tadiq, do tė
thotė njė plus pėr “diplomacinė joprotokollare”. Mirėpo, nė aspektin e realizimit
tė interersit kombėtar, do tė thotė  njė minus pėr kryeministrin B.Kosumi, sepse
ende nuk janė krijuar parakushtet themelore pėr t’u “shtrėnguar duart” me
pėrfaqėsuesit e politikės zyrtare serbe, edhe pse paraprakisht disa ministra
“tekinkė-ekspertė” shqiptarė (hazira, bilalla e haruqina etj.) tė qeverisjes
lokale tė Prishtinės janė takuar nė Beograd, nė Prishtinė e nė Austri me homologėt
e tyre serbė, tė cilėt s’ ka dyshim se ia paskanė “hedhur themelet”  hapjes sė
“tunelit tė ri “Beograd – Mitrovicė”(?!)
  
  Pra, shikuar diplomatikisht “pikėpjekjet” dhe “duarshtrėngimet”  e politikanėve
zyrtarėt tė Kosovės me homologėt e tyre serbė tė Serbisė, pėrkatėsisht tė Unionit
tė SMZ-sė, nuk mund tė kualifikoheshin si ndonjė “akt tragjik”, por shikuar nė
prizmin e interesit  afatgjatė kombėtar tė Kosovės dhe tė shqiptarėve, janė
“pjellė e parakohshme”, qė paralajmėrojnė  poteza tė gabueshėm dhe tė
papėrmirėsueshėm pėr ardhmėrinė e Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė Etnike.
  
  Fundja, tė gjithė shqiptarėt janė nė dijeni se vitin e ardhshėm nė “tryezėn e
gjelbėr” diplomatike ndėrkombėtare tė dialoghut serbo – shqiptar, do tė vijė nė
shprehje “akti i duarshtrėngimit-pėrqafimit” tė palės shqiptare me atė tė palės
serbe, si rrjedhim i ushtrimit tė trysnisė dhe tė diktat tė faktorit
evro-ndėrkombėtar. Prandaj, tani, as kryeministri B.Kosumi, as  kryeministri
S.Berisdha e as ministrat e nėnministrat e tyre nuk kanė pėrse tė marrin “yrysh”
si “pula pa krye”, qė  pa zbardhur agimi pėr pavarėsinė e Kosovės, tė “merren
ngrykė” me homologėt e tyre ēetnikė serbomėdhenj (BorisTadiqi, Vojislav Koshtunca,
Vuk Drashkoviq, Sandra Iviq-Rashkoviq, Pavle, Artemje, Oliver Ivanoviq, tė cilin
“Time” i 28.11.2005, e ka vlerėsuar si njė nga “politikanėt mė tė moderuar serbė
nė Kosovė...etj.”!!!), sepse ekziston rreziku potencial, qė  epilogu i konfrencės
sė ardhshme pėr statusin e Kosovės,  tė jetė aq i dhembshėm, aq diskutabil dhe aq
i papranueshėm pėr pavarėsinė e Kosovės,
 saqė “duarshtrėnguesit” dhe “pėrqafuesit”  e palės, pėrkatėsisht politikės
shqiptare,  “do ta humbasin rrugėn nė oborrin e huaj”, sepse as Boris Tadiqi,
Vojislav Koshtunica, as Vuk Drashkoviqi e as “moderatori” ēetnik shovinist
serbomadh, Oliver Ivanoviq, nė fund, do tė refuzojnė, qė tė “merren ngrykė” dhe t’i
“shtrėngojnė duart” me palėn shqiptare, sepse,  prapė, si dikur nė historinė  e
derisotme, do t’i konsiderojnė si “palė kapitulluese” disfatiste, pavarėsisht nga
“duarshtrėngimet” dhe “pėrqaffimet” e tyre tė parakohshme,  tė sinqerta, por naive
dhe tė pajusitifikueshme  pėr mbrojtjen e interersit tė pėrgjithshėm nacional dhe
shtetėror shqiptar.
  Pavarėsisht nga intensiteti dhe ngrohtėsia e sinqertė e “aktit duarshtrėngues”  tė
politikės dhe tė diplomacisė shqiptare ndaj partnerėve tė tyre “negociues”
serbomėdhnej dhe mbėshtetėsve tė tyre (tė dikushėm dhe tė sotshėm) lidhur me fatin
e Kosovės,  shqiptarėt e Kosovės, as tė Shqipėrisė nuk duhet tė pranojnė asnjė
“variant politiko-juridik” pėr Kosovėn, pėrveē pavarėsisė sė saj tė plotė, ashtu
si ėshtė pėrcaktuar populli me referendum, me kushtetutė dhe me luftėn e zhvilluar
ēlirimatre kombėtare antikoloniale tė UĒK-sė-TMK-sė, tė ndihmuar moralisht,
politikisht, diplomatikisht dhe ushtarakisht nga Amerika dhe NATO-ja(24.03.1999).
  
  Sipas parashikimeve tė deritashme, delegacionin e palės shqiptare  nė bisedimet e
ardhshme pėr Kosovėn, e presin dy versione mė iracionale dhe tė papranueshme pėr
pavarėsinė e Kosovės: (1) Ndarja e Kosovės sipas “drfateve ndėrkombėtare” tė
Serbisė dhe tė Kishės ortodokse Serbe. Kėtė  opcion, tanimė qe 6 vjet e ilustron
rasti i ndarjes sė Mitrovicės Veriore nga jurisdiksioni administrativ i UNMIK-ut,
si dhe procesi i decentralizimit-copėtimit territorial tė Kosovės dhe (2) Mbetja e
Kosovės nėn vazalitetin ndėrkombėtar tė Bashkimit Evropian (EUROMIK si substitut i
UNMIK-ut) , qė njėkohėsisht nėnkupton njohjen e statusit tė ndonjė autonomie tė
kushtėzuar tė Kosovės nė kuadrin e sovranitetit kolonial tė Unionit tė SMZ-sė apo
vetėm tė Serbisė, po qe se Mali i Zi  do tė pavarėsohej nga Serbia.


BAROMETRI DIPLOMATIK
  Prof.Dr.Mehdi HYSENI
08 dhjetor 2005
  
  KOHERENCA E FALLSITETIT HISTORIKO-POLITIK DHE  JURIDIK E SERBISĖ MBI
KOSOVĖN-SHQIPĖRINĖ ETNIKE

  
  * Turqia Osmane ishte djepi i civilizimit serb nė Ballkan!
  *  Ndėrsa pėr shqiptarėt ishte varri i identitetit  tė tyre!
  
  Shkenca e mirėfilltė  objektive  e historisė politike ndėrkombėtare ka provuar se
gjatė periudhės sė sundimit  tė Turqisė Osmane, vetėm serbėt ( aspahurunė, fis
barbar, i dyndyrė  nga Azia janė civilizuar nė Ballkan, duke falėnderuar sundimit
osman) kanė gėzuar statusin mė tė privilegjuar tė robit nė Ballkan. Ndėrkaq,
shqiptarėt indigjenė nė tokat e tyre stėrgjyshore, nuk kanė gėzuar asnjė liri dhe
tė drejtė elementare, qė i kishin serbėt barbarė dhe primitivė, tė ngulitur nė
tokėn shqiptare tė vilajeteve tė Shqipėrisė Etnike nėn sundimin osman, por kanė
qenė tė diskriminuar dhe tė asimiluar deri nė maksimum.  Kjo asimetri e pozitės sė
serbėve dhe tė shqiptarėve  nė sistemin e sundimit tė Perandorisė osmane nė thelb
pėrgėnjeshtron mbi ēdo bazė tezat dhe konceptet  e  deritashme nacionalshoviniste
dhe kishtare tė koherenės konvencionale  tė historisė, tė politikės, tė
diplomacisė dhe tė propagandės sė aliazhuar kishtare-shtetėrore serbomadhe, se
“serbėt kanė qenė njė nga popujt mė tė viktimizuar nė Ballkan nga sundimi i Perandorisė Osmane”. Kjo ėshtė njė e pavėrtetė e madhe, por nė shekuj e kapitalizuar nė dobi tė shkencės sė historisė,
tė politikės dhe tė propagandės shtetėrore kishtare tė Serbisė. Pėrkundrazi,
historia objektive ndėrkombėtare flet ndryshe, se  robėrit serbė kanė qenė  mė tė
favorizuarit nga ana e Turqisė Osmane. Kėtė e provon edhe argumenti aksiomatik
shkencor se serbėt janė civilizuar  nėn sundimin  e periudhės osmane, por nė tokėn
e huaj shqiptare. Prandaj, Serbia as serbėt nuk kanė asnjė tė drejtė morale,
njerėzore, ligjore as shkencore qė Turqinė Osmane ta quajnė “ burgu mė i madh pėr
serbėt nė Ballkan”, sepse ajo pėr ta nuk ishte kurrfarė “burgu famėkeq, as i zi”,
ashtu siē e kanė stigmatizuar me shekuj kuazishkenca historike dhe politika
propagandistike kishtare dhe shtetėrore e Serbisė sė Madhe dhe e
nacionalshovinistėve serbomėdhenj, sepse gjatė sundimit osman serbėt  kanė arritur
qė ta ruajnė identitetin dhe gjuhėn e tyre.
 Ndėrkaq, me shqiptarėt ka ndodhur e kundėrta mbase ata nuk ishin “foshnjė e
privilegjuar” sikurse serbėt barbarė nė truallin shqiptar, por ishin “halė nė sy” e
Turqisė Osmane ngase luftonin pėr t’i ēliruar dhe rikthyer territoret e tyre, qė
kishin rėnė pre nėn sundimin e saj tė egėr antishqiptar. Pėr kėtė tė vėrtetė tė
pamohuar mbi statusin e robit tė shqiptarėve tė diskriminuar dhe tė shfarsur nga
sistemi 500-vjeēar i Perandorisė Osmane, nė mėnyrėn mė objektive dhe mė tė qartė
flet shkenca e historisė, e politikės dhe e diplomacisė shqiptare. Prandaj, nė kėtė
kontekst nuk mund tė tėrhiqet, as nuk mund tė pranohet kurrfarė paralelizimi
historik, politiko-juridik, as faktik, ashtu siē gėnjen dhe falsifikon me
paturpėsi, dhe pa kurrfarė argumenti tė vlefshėm kuazishkenca  dhe politika
propagandistike kishtare serbomadhe se nė “vijimėsinė historike  shqiptarėt kanė
qenė tė mbėshtetur nga Turqia Osmane, si dhe mė pas nga Turqia sekulariste, pėr
shkak  tė komponentės fetare islame”. Kjo tezė falsifikuese 100-vjeēare serbomadhe, sa ėshtė  e paqėndureshme, ėshtė edhe absurde dhe iracionale, sepse po tė kishte qenė ashtu mbi 50%  tė  tokave indigjene tė Shqipėrisė Etnike, pikėrisht nuk do t’iu kishin falur Serbisė, Malit tė Zi dhe
Greqisė, por  do t’iu liheshin titullarėve tė tyre legjitimė-shqiptarėve dhe
Shqipėrisė Etnike. Kjo e vėrtetė e hidhur shqiptare nuk ėshtė e diskutueshme, por e
diskutueshme ėshtė si pėr historinė, si pėr politikėn, ashtu edhe pėr drejtėsinė,
se si ka qenė e mundur, qė barbarėt serbė-robėr nė tokat shqiptare gjatė
Perandorisė Osmane, tė fitojnė statusin e “ robit tė privilegjuar” nė karahasim me
shqiptarėt autoktonė, pėr shkak tė kėtyre dy fakte kryesore: (1) kur dihet se
robėrit serbė ishin barbarė, nomadė, tė vendosur nė tokat e shqiptarėve dhe tė
Shqipėrisė Etnike dhe, (2) kur dihet se feja ortodokse serbe nuk  kishte dhe, nuk
ka asgjė tė pėrbashkėt me fenė islame, as me konvencionalen e kulturės turke dikur
dhe sot? – Pėrgjigja ėshtė e thjeshtė, Kisdhėn Ortodokse serbe dhe shtetin barbar gjenocidal serb, tė vendosur nė zemrėn e tokave tė Shqipėrisė Etnike (dikur) me Stambollėn Osmane i ka lidhur
interesi i pėrbashkėt  (antifetar, antinjerėzor, antiligjor, antishqiptar) i
hegjemonizimit dhe i imperializimit serbosllav-turk mbi shqiptarėt dhe Shqipėrinė
Etnike nė Ballkan. Fsatkeqėsisht kėtė gjendje  de facto dhe de jure e dėshmon edhe
statusi kolonial i sotėm i shqiptarėve nėn sovranitetin kolonial serbo-malazez-grek
dhe maqedon. Mirėpo, historikisht, ky fatalitet i shkaktuar mbi shqiptarėt dhe
Shqipėrinė Etnike, si shkak dhe pasojė e sundimit tė Turqisė Osmane, e cila qė nė
Kongresin e Berlinit (1878) dhe mėpastaj nė Konferencėn e Ambasadorėve tė Londrės
(1912-1913), ua bėri “teslim” territoret shqiptare Serbisė, Malit tė Zi dhe
Greqisė, kurse sot, Turqia sekulariste e Kemal Ataturkut, i ka futur “veshėt nė
lesh” hesht para kėsaj tragjedie shqiptare nė Ballkan, edhe pse  serbomėdhnejt dhe
Serbia gjenocidale e  kritikojnė  dhe e anatemojnė njėsoj sikurse Turqinė  Osmane pėr shkak tė
komponentes konvencionale tė  “favorizimit tė shqiptarėve nė dėm tė interesave
serbosllave nė Ballkan”(!) – Njė “heshtje” e tillė e politikės dhe e diplomacisė nė
favor tė ruajtjes  sė miqėsisė sė deritashme tradicionale me Serbinė, nuk ėshtė nė
interes tė shkolonizimit tė  shqiptarėve, as tė normalizimit tė marrėdhėnieve serbe
– shqiptare  ngase Turiqa, as  Shqipėria nuk janė duke  e destabilizuar  paqen dhe
sigurinė nė Ballkan, por  Serbia gjenocidale me Malin e Zi dhe me Greqinė, tė cilat
edhe nė kėt pesėvjeēar tė shekullit 21, shqiptarėt po i mbajnė “pengjė” tė
interesave tė tyre kolonialiste dhe imperialiste.
  Shtrohet pyetja e pashmangshme: - Pse   serbėt barbarė kanė qenė “robėrit” mė tė
favorizuar nė kuadrin e Turqisė Osmane?  - Nė krijimin e kėsaj komponenteje
absurde serbo-truke, kontributin  mė tė madh, dhe rolin kryesor e kanė luajtuar
lidhjet e Kishės Ortodokse Serbe me Portėn e Lartė tė Stambollit.. Pikėrisht, nė
saje tė  njė angazhimi dhe  bashkėpunimi  tė kėtillė permanent i Kishės Ortodokse
Serbe  me Portėn e Lartė tė Stambollės, serbėt e kanė fituar “autonominė
konfesionale dhe juridike-kishtare”. Ipso facto, ky tip autonomie pėrbėnte
kornizėn e ardhshme nacional-kishtare serbe tė krijimit tė “shtetit nė shtet” serb
nė truallin shqiptar tė Shqipėrisė Etnike, qė atė botė ishte e kolonizuar dhe e
pushtuar nga Truqia Osmane, sikurse kėtu e 100 vjet mė parė, e  edhe sot nėn
Serbi, Mal tė Zi dhe Greqi. Ashtu, siē po kėrkojnė edhe sot (nė fillimshekullin
21) “piemontėt” e “frontit ortodoks serbo-rus-grek” Beogradi zyrtar dhe Kisha
Orotodokse Serbe, qė nė Kosovėn shqiptare tė krijohet  edhe njė “shtet kishtar serb” nėn maskėn e sintagmės
politiko-propagandistike serbomadhe, hiq mė pak se  njė “shtet federativ a
konfederativ” me pėrbėrje 7% tė pakicės serbe kolonialiste serbe (!?)  Me gjithė
ambicien e pėrsėrtijes sė simetrisė historike antishqiptare tė Serbisė nė disfavor
tė pavarėsisė sė plotė tė Kosovės, duke e kėrcėnuar me modele autonomiste tė
“kornizave kishtare-juridike”, tė bekuara qysh nga “sulltanati” i Turqisė Osmane,
si dhe nga  carizmi i dikurshėm rus, vitin e ardhshėm nė bisedimet ndėrkombėtare
pėr zgjidhjen e statusit politiko-juridik tė Kosovės nuk ka asnjė shans qė tė
pėrsėritet historia e hidhur e barbarizmit serbo-osman me krijimin e asnjė
“autonomie ose federate” e shtetit kishtar serb me 7% nė Kosovė!
  Pavarėsisht nga falsifikimet e historisė sė shqiptareve dhe tė Ballkanit nga ana
e kuazishkecnės historike, politike dhe kishtare serbe, robėrit serbė gjatė
sundimit osmanė nuk kanė qenė tė diskriminuar, as tė shfarosur sikurse qė ishte
rasti me shqiptarėt nė vatrat e tyre stėrgjyshore ilire, por kanė qenė tė
privilegjuar me atribute tė autonomisė sė plotė konfesionale dhe juridike-kishtare
nė tokat etnike shqiptare, qė gjendeshin nėn sundimin anadollak osman.
  I vlen tė ritheksojmė se “korniza konfesionale dhe juridike-kishtare” e theksuar
serbe e “bekuar” nga sulltanėt e Turqisė Osmane, de facto dhe de jure ishte
bazamenti i rimėkėmbjes sė “shtetit tė shenjtė qiellor” serb nė shekullin XIX,
pėrkatėsisht i ndėrtimit tė Platformės sė ekspansionizmit dhe tė hegjemonizmit  tė
krijimit tė Serbisė sė Madhe nė territoret autoktone tė Shqipėrisė Etnike dhe tė
shqiptarėve nė Ballkan.
  Zanafilla e shpėrfytyrimit tė historisė sė vėrtetės mbi shqiptarėt dhe Shqipėrinė
Etnike nė Ballkan nga ana e serbėve daton pra, qė nga koha e Perandorisė Osmane,
kur edhe  serbėt e kishin siguruar statusin e robit mė tė favorizuar nė tokat e
vilajeteve shqiptare, nė krahasim me statusin e shqiptarėve, tė cilėt Perandoria
Osmane i kishte zhveshur nga ēdo e drejtė dhe liri elementare e njeriut deri mė 28
Nėntor 1912, kur Shqipėria pėrfundimisht, nė saje tė luftėrave dhe kryengritjeve
tė saj shekullore ia arrin tė ēlirohet dhe tė pavarėsohet  nga sundimi 500-vjeēar
i Turqisė Osmane.
  Vėrtet, nė njėrėn anė, viti 1912 i pavarėsisė sė Shqipėrisė ishte njė kurorėzim
real i fitores sė shqiptarėve mbi pushtuesin e tyre osman pesėshekullor. Mirėpo,
nė anėn tjetėr, viti 1912-1913 shėnoi edhe disfatėn mė tė rėndė dhe mė tragjike nė
historinė e shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike, sepse nė territoret e liruara
dhe tė ēliruara nga vetė shqiptarėt, vėrshuan soldateskat terroriste-gjenocidale
pushtuese tė Serbisė, tė Malit tė Zi dhe tė Greqisė, tė cilat me ndihmėn e Fuqive
tė Mėdha tė Evropės (nė veēanti tė Francės dhe tė Rusisė) pushtuan dhe kolonizuan
mbi 50% tė territorit indigjen tė Shqipėrisė Etnike. Me gjithė kėtė shkelje
flagrante tė drejtės historike dhe asaj ndėrkombėtare  tė shqiptarėve dhe tė
trojeve tė tyre etnike, politika, propaganda dhe “shkenca”  shtetėrore-kishtare e
Serbisė sė Madhe,  para opinionit evropian dhe ndėrkombėtar nė mėnyrėn mė tė
pacipė falsifikatore zuri pėr tė shkruar “historinė e triumfit” tė turpit
serbomalazez, kinėse Serbia dhe Mali i Zi me “luftėrat ballkanike” tė tyre kishin “ēliruar”  Kosovėn dhe viset e tjera tė Shqipėrisė Etnike nga Perandoria Osmane. Nė tė vėrtetė, kjo ishte rrena mė e madhe,
qė e fabrikoi  kuazishkenca dhe politika e propaganda terroriste gjenocidale e
shtetit dhe e kishės ortodokse serbe, kėtu e 100 vjet mė parė, sepse e vėrteta
ishte  kjo: - Si Kosova dhe tė gjitha territoret e tjera tė Shqipėrisė Etnike ishin
ēliruar nga luftėrat e pėrgjakshme heroike tė shqiptarėve. Mirėpo, kėtė fitore
tėrėsisht tė ligjshme edhe sipas ligjeve e konventave ndėrkombėtare  tė luftės, si
edhe tė rregullave dhe normave tė sė drejtės ndėrkombėtare, Serbia dhe Mali i Zi ia
atribuan  “luftėrave ēlirimtare” tė tyre kundėr Perandorisė Osmane. Nė tė vėrtetė,
kjo ishte shkalla mė e lartė e hipokrizisė dhe e fallsitetit  historiko-politik,
juridik dhe luftarak e Serbisė, e cila sė bashku me Malin e Zi me terror dhe me
gjenocid e invaduan Kosovėn-gjysmėn e Shqipėrisė Etnike. Ajo  ē’ėshtė mė e keqja
dhe mė e papranueshme  jo vetėm pėr  tė vėrtetėn historike tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė
Etnike, por edhe pėr gjithė historinė e Ballkanit, ėshtė fabrikimi dhe “ngulitja” e
gėnjeshtrės njėshekullore anticivilizuese dhe antishqiptare nga ana e “teftereve”
tė peshkopėve tė Kishės Ortodokse Serbe(tė tipit pavle e artemije) dhe nga “shkenca
historike”  serbomadhe, se “serbėt dhe malazezėt me luftėrat e tyre ēlirimtare
ballkanike , e pėrzunė sundimin osman nga trojet e tyre serbo-malazeze”(!?) – E
vėrteta ėshtė nė anėn e historisė sė Kosovės, pėrkatėsisht gjysmės sė Shqipėrisė
Etnike, e cila edhe sot, si shkak dhe pasojė e fallsitetit historiko-politik dhe
juridik tė Unionit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, ėshtė pronė ilegale (si nė
kuptimin historik, ashtu edhe nė atė juridiko-politik  ndėrkombėtar) e sovranitetit
kolonial serbo-malazez. E vėrteta ėshtė se, serbėt dhe malazezėt nuk kanė ēliruar
kurrfarė territoresh tė tyre “serbo-malazese”, por si hordhi barbare me kamėn
ēetniko-fashiste tė terrorizmit dhe gjenocidit tė planifikuar dhe tė institucionalizuar serbo-malazez,
vėrshuan nė uzurpimin dhe nė grabitjen e territoreve tė lira shqiptare, me ē’rast
masakruan dhe dėbuan nga vatrat dhe trojet e tyre me qindra dhe mijėra shqiptarė.
Kjo ėshtė e vėrteta, tė cilėn edhe sot e sofistikon Serbia dhe Kisha Ortodokse
Serbe gjakatare, nė mėnyrė qė, edhe mė tej tė manipulojė me shkencėn, me politikėn
dhe me propagandėn evro-ndėrkombėtaree nė favor tė mbrojtjes sė interesave
kolonialiste tė Serbisė sė Madhe  mbi Kosovėn-Shqipėrinė Etnike (Presheva,
Bujanoci, Medvegja, Bllaca..,etj.).
  Nė frymėn e kėsaj koherence dhe hipokrizie falsifikatore kundėr tė sė vėrtetės
historike shumėshekullore dhe tė sė drejtės sė vetėvendosjes sė Kosovės dhe tė
shqiptarėve tė Shqipėrisė Etnike, ėshtė edhe kjo deklaratė antishqiptare e
premierit aktual tė qeverisė sė Serbisė, Vojsilav Koshtunica :” Kompromisi nga ana
shqiptare ėshtė  i domosdoshėm, sepse  shqiptarėt tė drejtėn e tyre tė
vetėvendojes e kanė realizuar me krijimin e Shqipėrisė. Kėshtu qė, tani,
shqiptarėt, pothuajse njė shekull mė pas, nuk mund ta formojnė edhe shtetin e dytė
shqiptar nė territorin e Serbisė. Kjo thjesht, do tė ishte precedencė, sepse nė
tėrėsi do tė dhunonte parimet mbi tė cilat bazohet e drejta ndėrkombėtare dhe
stabiliteti rendit evropian. Serbia nė tėrėsi e respekton tė drejtėn qė shqiptarėt
ta realizojnė shkallėn mė tė lartė tė autonomisė nė kuadrin e Serbisė, e cila ka
tė drejtėn e pakontestueshme tė sovranitetit dhe tė integritetit territorial mbi
Kosovėn.”(Tanjug, 5.12.2005).
  Kjo tezė me pėrmbajtje antihistorike dhe antijuridike ndėrkombėtare, kryeminstrit
tė qeverisė sė Republikės sė Serbisė, dr.Vojislav Koshtunica, nuk ėshtė e
pranueshme pėr kėto arsye: (1) Kosova kurrnjėherė nuk ka qenė territor serb, as i
Serbisė, por i Shqipėrisė dhe i shqiptarėve; (2) Kosova  qė prej vitit 1912 e deri
mė 10 qershor 1999 ka qenė vetėm “plaēkė koloniale” e Serbisė gjenocidale
imperialiste; (3) Si rrjedhim i kolonialzimit serbo-malazez dhe grek njėshekullor
dmth deri mė sot (viti 2005, shekulli XXI) shqiptarėt as tė Kosovės e as tė
trevave tė tjera tė Shqipėrisė Etnike, tė cilat ende ndodhen nė sundimin kolonial
serbo-malazez-grek dhe maqedon, nuk e kanė  realizuar tė drejtėn e vetėvendosjes,
sikurse pjesa tjetėr (50%) e shqiptarėve tė Shqipėrisė sė pavarur mė 1912; (4) Nuk
ėshtė e vėrtetė, siē ka pohuar nacionalisti i regjur antishqiptar, Vojislav
Koshtunica, se shqiptarėt po kėrkojnė tė ndėrtojnė “shtetin e dytė shqiptar nė
territorin e Serbisė”, sepse Kosova nuk ka qenė, nuk ėshtė dhe kurrė nuk do tė jetė “territor etnik serb”, por vetėm integrale historiko-natyrore, gjeopoltiike dhe e ligjshme e  territorit etnik
shqiptar,qė quhet Shqipėria Etnike, e jo “territor serb”, as “Shumadi serbe”, siē
ka pohuar kryeministri  i qeverisė serbe, Vojislav Koshtunica, me qėllim qė t’i
“rehabilitojė” dhe “qetėsojė” nervat sklerotike tė  paranojės kolektive tė
serbomėdhnejve dhe tė Serbisė gjenocidale kolonialiste;(5) Duke qenė se Kosova dhe
trevat e tjera shqiptare nėn Serbi dhe nėn Mal tė Zi ende janė me status kolonial
serbo-malazez, kjo gjendje faktike tregon se ende nuk ėshtė zgjidhur ēėshtja
kombėtare shqiptare nė Ballkan. Prandaj, si rrjedhim, shqiptarėt si tė Kosovės,
ashtu edhe tė viseve tė tjera tė kolonizuara tė Shqipėrisė Etnike, sipas sė drejtės
ndėrkombėtare, gėzojnė tė drejtėn e plotė, qė tė anagazhohen pėr shkolonizimin e
tyre tė plotė, e drejtė kjo, qė nė asnjė mėnyrė nuk e dhunon asnjė parim, asnjė
dispozitė, asnjė paragraf  dhe asnjė normė tė sė drejtės ndėrkombėtare, as tė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara e as tė Rendit tė Ri Ndėrkombėtar, pėrkundrazi ėshtė nė frymėn e tyre tė plotė; (6) Duke
qenė se historikisht, serbomėdhenjtė i ndėrrojnė tezat nė favor tė interesave tė
politikės dhe tė sistemeve tė tyre hegjemoniste, nuk ėshtė fare e ēuditshme, dhe
sigurisht nuk do tė jetė i pari, as i fundit, as kreyminstri Vojislav Koshtnica, qė
i “dhimbset” aq shumė “e drejta ndėrkombėtare” dhe “rendi evropian” nėse Kosova do
tė njihej nė cilėsinė e subjektivitet juridik ndėrkombėtare, “do tė shthureshin”
kėto parime dhe norma vlerore tė sistemit juridik pozitiv tė bashkėsisė
ndėrkombėtare?! (7) Ky  “vajtim”  i V.Koshtunicės nė dobi tė “mbrojtjes” sė drejtės
ndėrkombėtare dhe evropiane nga njohja e pavarisė sė Kosovės, ėshtė iracional,
tendncioz, apolitik, antijuridik, amoral, antihistorik, sepse pa kurrfarė baze,as
argumenti po kėrkon nga Evropa dhe nga bashkėsia ndėrkombėtare, qė ato t’i
revidojnė rregullat dhe normat e sė drejtės ndėrkombėtare dhe evropiane pėr tė mbėshtetur  “sovranitetin kolonial” 100-vjeēar tė Serbisė nė Kosovėn shqiptare?! – Kjo dėshirė e vjetėr shekullore
serbomadhe e Vojislav Koshtunicės, e Kishės Ortodokse Serbe  dhe e Serbisė
gjenocidale nuk ka asnjė gjasė qė tė pėrmbushet nga Bashkimi Evropian(BE), as nga
OKB-ja, as nga Amerika, sepse ėshtė amorale dhe plotėsisht antiligjore, qė vret
vlerat liridashėse dhe ciivilizuese jo vetėm tė Evropės Perėndimore dhe tė
Amerikės, por edhe tė tė gjithė popujve tė shkolonizuar nė pėrmasa tė pėrbotshme.


BAROMTERI DIPLOMATIK
  Prof.Dr.Mehdi HYSENI
30 nėntor 2005

                       
        “EXIT DIPLOMACY”  E SALI BERISHĖS
          NGA KOSOVA  DHE  SHQIPĖRIA!?

     Sigmund Frojdi (1856-1939), nė veprėn e tij “psikoanaliza” me tė drejtė ka nxjerrė pėrfundimin logjik se “frika nuk ka ilaē”! Si duket, edhe doktori Sali Berisha me kohė e paska kuptuar drejt kėtė konkluzion shkencor tė  babait tė psikoanalizės, shkencėtarit tė famshėm vjenez me origjinė hebreje, sepse  ndryshe,  si kryeministėr i qeverisė shqiptare nuk do tė kishte pohuar se : “Kosova nuk duhet tė bashkohet as me Shqipėrinė as me Serbinė. Ajo duhet tė kėrkojė pavarėsinė e vetme.” (BallkanWeb, 28.11.2005).
   Pavarėsisht,  nga ky opinion “i hollė diplomatik” i kryeministrit S. Berisha, Kosova,  po qe se ka fatin tė  pavarėsohet nga Serbia, s’ka dyshim se njė do tė bashkohet  me Shqipėrinė Etnike. Kjo ėshtė e natyrshme dhe plotėsisht e jujstifikueshme. Kėtė domosdoshmėri tė kohės e kanė parasysh edhe miqtė edhe tė gjithė armiqtė e ribashkimit gjithėshqiptar. Pse  them kėshtu, sepse  kjo ėshtė plotėsisht e qėndrueshme  dhe e besueshme ngaqė Kosova ėshtė  territor i Shqipėrisė Etnike e  jo i Serbisė, as i Malit tė Zi.  Kėshtu qė, si salihėt, si shkelzenėt, si maliqėt, si fatosėt, si brahimėt, si dacėt e si vetulloshėt..., etj, nė Prishtinė dhe nė Tiranė, duhet ta kenė tė qartė se me “simulimet” e tyre apolitike dhe antidiplomatike nė temėn “antibashkim”, vetėm  se do tė kompremetohen pa nevojė si  para opinionit tė tyre, ashtu edhe atij ndėrkombėtar, sepse askush nuk do t’i  “vėrė nė pullė”, se   e pėrqafojnė apo e shkelmojnė “antibashkimin” e rekomanduar nga disa ekspertė tė GNK-sė etj.
 Rekomandimi  se “nuk ka bashkim tė Kosovės me Shqipėri”, ėshtė futur me qėllim nė disa “projekte ndėrkombėtare”, qė para kohe prejudikojnė se ē’do tė ngjet me fatin e pavarėsisė sė Kosovės. Shkurt, ato e pėrjashtojnė optimizmin se Kosova, do tė fitojė pavarėsinė e plotė(!?) Pra, si nė kuptim tė pėrgjithshėm, ashtu edhe nė atė tė veēantė politiko-diplomatik e juridik, edhe ky “rekomandim”, duhet tė kuptohet njėsoj sikurse paragrafi i Rezolutės 1244  pėr Kosovėn i KS tė Kombeve tė Bashkuara, se “Kosova ėshtė pjesė territoriale e Serbisė”.  Tė dy  kėta “paragrafė” tė  institucioneve tė ndryshme ndėrkombėtare emėrues tė pėrbashkėt kanė-kontestimin e pavarėsisė sė plotė tė Kosovės, qė do tė jetė objekt i bisedimeve tė ardhshme serbo – shqiptare  nė “tryezat e gjelbra” diplomatike tė bashkėsisė ndėrkombėtare.
      Duke qenė se serbėt nuk kanė argumente tė tjera tė vlefshme pėr tė vėnė nė pikėpyetje pavarėsimin e Kosovės, sepse mjaft e kanė “kullotė” si koloni tė tyre qe mė se 100 vjet, atėherė, nė vend tė tyre, do tė shėrbehen me  parulla politike fiktive tė “specialistėve kosmopolitė” ndėrkombėtarė  tė kėtyre “paragrafėve” tė theksuar, si dhe  me  pėrrallat e rreme mitologjike tė Kishės sė tyre ortodokse , se po qe Kosovės, do t’i njihej statusi i pavarėsisė, ajo menjėherė do bashkohej me “Shqipėrinė e Madhe”, krijimi i sė cilės do ta “destabilizonte”  Ballkanin.  Kėsaj floskule politiko-propagandistike mund t’i kenė besuar vetėm “idhujt” e dikurshėm tė carizimit, tė fashizmit dhe tė komunizmit tė frontit ortdoks ruso-serbo-sllav, tė cilėt plot 100 vjet me forcėn dhe me ideologjinė e tyre tė sistemit gjenocidal kolonialist e kanė shfyrtėzuar dhe djegur Kosovėn, ashtu si u ka konvenuar  atyre nė “tregun” e tyre tė pėrbashkėt aniticivilizues dhe antiperėndimor.  Tė njėjtat aspirata pėr tė  rikthyer Kosovėn nė ambrellėn e sovranitetit kolonial serb, Beogradi dhe Kisha Ortodokse i ushqen edhe tani, mirėpo, kėtė “llogari pa hanxhiun” kėsaj here do t’ua prish Amerika demokratike me aleatėt e saj evroperėndimorė, e cila nuk do tė lejojė mė, qė Kosova tė rikthehet nėn “saēin e skuqur” tė hegjemonizimit kolonial serbomadh, pavarėsisht nga “krrokatjet” e sorrave trishtuese dhe ndjellakobshme tė zeza tė Kishės Ortodokse Serbe, se “Kosova ėshtė djepi dhe shpirti i Serbisė”(!)       Pavarėsisht  se me ēfarė “ėndėrrash mistike”, do tė shėrbehet delegacioni serb nė bisedimet e ardhshme ndėrkombėtare, duke e akuzuar pa mbulesė palėn shqiptare, qė tash politika zyrtare e Boshtit Tiranė-Prishtinė (nė bazė tė Platformės sė tyre tė pėrbashkėt), duhet ta pėrkujtojnė Beogradin zyrtar, Kishėn Ortodokse Serbe, si  dhe tė gjitha qendrat e vendosjes sė  politikės ndėrkombėtare, se  nėse Kosovės, do t’i mohohet njohja e pavarėsisė sė plotė (qė nėnkupton shkėputjen territoriale dhe administrative nga sovraniteti kolonial i Serbisė gjakatare), gjė kjo do tė ishte nė kundėrshtim tė plotė me dispozitat e Kartės sė OKB-sė dhe me normat sė drejtės ndėrkombėtare, atėherė opcioni i dytė  i platformės politike tė delegacionit shqiptar, duhet tė jetė patjetėr RIBASHKIMI I DOMOSDOSHĖM I KOSOVĖS ME SHQIPŹRINĖ.
  Pavarėsisht nga “alergjia” serbo-ndėrkombėtare, ndaj ribashkimit shqiptar, Shqipėria nuk ka mė asnjė arsye pse tė “taktizojė” ose tė “simulojė” nė disfavorin e pavarėsisė dhe tė bashkimit tė Kosovės, sepse  ka ardhur ēasti  i fundit, qė ta thotė vėrtetėn se Kosova ėshtė provincė e Shqipėrisė. Kėtė tė vėrtetė  diplomacia dhe politika e jashtme e Republikės sė Shqipėrisė, duhet ta mbrojnė me  tė gjitha mjetet  diplomatike  nė  bisedimet e  ardhshme  me palėn serbe dhe ndėrkombėtare, qė do tė mbahen nė Vjenė apo nė ndonjė kryeqytet tjetėr tė Evropės a tė Amerikės. 
  Njė pėrcaktim  i kėtillė “konfuz” i premierit shqiptar Sali Berisha, shprehur antidiplomatikisht nuk i konvenon as Kosovės, as Shqipėrisė. Kėtė e ka provuar edhe tragjedia e derisotme 100-vjeēare e ndarjes sė  Shqipėrisė Etnike (1912-1913). Prandaj, kjo deklaratė zyrtare e Sali Berishės, dhėnė gazetės sė pėrjavshme vjeneze “Profil”, nuk mund tė konsiderohet vetėm si ēėshtje individuale e tij si shtetar i Republikės sė Shqipėrisė, por duhet tė jetė ēėshtje e gjithė shqiptarėve nė tė gjitha hapėsirat e Shqipėrisė Etnike.  Ia kuptoj “hallin” Sali Berishės pse ka qenė i “shtrėnguar” ta  deklarojė “mosbashkimin” e Kosovės me Shqipėrinė, duke shpresuar se  njė “taktikė” e kėtillė diplomatike, do tė ndikonte nė pėrshpejtimin pozitiv tė njohjes sė pavarėsisė sė plotė tė Kosovės nga ana e bashkėsisė ndėrkombėtare. Mirėpo, problemi kolonial i Kosovės ėshtė shumė mė i thellė dhe mė kompleks nė kontekstin e relacioneve  tė diplomacisė ndėrkombėtare.
Prandaj, ėshtė gjė e kot dhe, madje edhe  qesharake, qė zyrtarėt shqiptarė, tė dalin nė opinionin publik me deklaratat e tyre “antibashkim”, sepse ato  fare nuk do tė arrijnė objektivin e tyre nė qarqet  e diplomacisė  ballkanike, as evropiane. “Rekomadnimin”  e mosbashkimit  tė Kosovės me Shqipėrinė, duhet kuptuar vetėm si njė manovėr  eksperimentuese tė disa faktorėve ndėrkombėtarė, qė kanė pėr qėllim ta ndėrlikojnė edhe mė shumė deri nė skajshmėri zgjidhjen e drejt dhe pėrfundimtare tė statusit juridiko-politik tė Kosovės. Fundja, pozicionet e popullit shqiptar tė Kosovės janė tė qarta qė nga viti 1990 (Deklarta Kushteteuse, 2 Korrik 1990; Kushtetuta e Kaēanikut 1990 dhe Referndumi 1991),  qė shprehin  vullnetin e kėrkesės sė  tij, qė Kosova tė jetė shtet sovran dhe i pavarur nga Serbia kolonialiste. Kėtė  pėrcaktim tė ligjshėm tė popullit shqiptar tė Kosovės,  e rikonfirmoi edhe Rezoluta  pėr pavarėsinė e Kosovės, e miratuara nga Kuvendi i Kosovės, mė 17 nėntor 2005 nė Prishtinė. 
  Pėr  hir tė  ēastit tė “oportunitet politik” evro-ndėrkombėtar,  psh supozohet se politika shqiptare e Prishtinės dhe e Tiranės “i paska “bindur” shqiptarėt, nė tė dy anėt kufirit  se  do tė deklarohen sikurse Sali Berisha, kinėse :“nuk duan bashkim tė Kosovės me Shqipėri”! – Atėherė, lind pyetja e pashmangshme, ēfarė do tė ndodhė me statusin e Kosovės? Athua, pas njė “anshlusi antishqiptar” tė tillė tė shqiptarėve nė favor tė “mosbashkimit  tė Kosovės me Shqipėrinė”, Rusia, Kina, Franca, Bashkimi Evropian, KS i Kombeve tė bashkuara etj.,  do ta njohin urgjentisht  Kosovėn si subjekt juridik ndėrkombėtar, tė pavarur krjetėsisht nga Serbia?  - Pėr tė mos thėnė krejt negative, pėrgjigjja ėshtė tejet  hipotetike dhe e pabesueshme se  “antibashkimi” i  deklaruar nga vetėshqiptarėt, do sillte pavarėsinė e plotė tė Kosovės. Pėrkundrazi, po qe se do tė merrej ndonjė potez i tillė nė relacionin e boshtit Prishtinė – Tiranė, do jetė gabim i pakorrigjuar si nė kuptimin historik, ashtu edhe  nė atė juridiko-politik dhe diplomatik. S’ ka dyshim se njė gabim tė tillė fatal tė faktorit shqiptar, tanimė ėshtė duke pritur  nė “grackėn e kurdisur” si diplomacia kolonialiste e Beogradit zyrtar, ashtu edhe ajo  evro-ndėrkombėtare. Ē’ėshtė e vėrteta,  “klauzola e prerė”  qė “Kosova tė mos bashkohet me Shqipėrinė”, figuron edhe nė “platformėn” e Grupit tė Kontaktit pėr Kosovėn, tė GNK-sė (ICG) etj.
Mirėpo, kjo nuk do tė thotė, qė shqiptarėt, duhet  ta mbėshtetin “urgjentisht” dhe me ēdo kusht  kėtė “klauzolė”, sepse nuk ka kurrfarė baze  qoftė historike, qoftė juridike ndėrkombėtare pėr tė penguar bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė apo me ndonjė shtet tjetėr nė rajon.
   Tanimė, ėshtė e ditur se “Klauzola”  e antibashkimit tė Kosovės me Shqipėrinė, nuk figuron rastėsisht nė “draftet” e  theksuara tė disa qarqeve ndėrkombėtare, mirėpo, kjo nuk ka karter juridik as ligjor, pėrpos peshė politiko-propagandistike, qė favorizon  vetėm interesin  e  shumfishtė (tė dikurshėm dhe tė sotshėm) tė sovranitetit kolonial tė Serbisė  mbi Kosovėn shqiptare. Nėse bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė e disponuar, qė Kosovės t’ia njohė tė drejtėn si subjekt juridik ndėrkombėtar, atėherė  “klauzola antibashkim”  nuk mund tė  jetė kurrfarė pengese pėr njohjen  e atributeve shtetėrore tė saj, sepse  nuk ekziston kurrfarė baze ligjore nė aspektin e sė drejtės pozitive ndėrkombėtare.


      BAROMETRI DIPLOMATIK
  Prof.Dr.Mehdi HYSENI
27 nėntor 2005

   AMERIKA KA ARSYE MORALE DHE LIGJORE TĖ MBĖSHTETĖ PAVARĖSINĖ E KOSOVĖS E JO SOVRANITETIN KOLONIAL TĖ  UNIONIT TĖ SMZ-SĖ, QĖ ĖSHTĖ NĖN MBROJTJEN E RUSISĖ!
  * “Shqiptarėt nuk kanė luftuar pėr autonomi, por pėr pavarėsi dhe, mirėfilli, jo tė mbeten nėn suverenitetin jugosllav.”(The Albanians did not fight for autonomy but for independece  and surely not to remain under Yugoslav suzerainty.” (Henry Kissinger, Does America Need a Foreign Policy?,New York, 2001, p.270).
  * “Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe Ushtria Ēlirimtare e Kosovės luftojnė pėr tė njėjtat vlera dhe parime...lufta nė favorin e UĒK-sė, ėshtė lufta pėr tė drejtat e njeriut dhe pėr vlerat amerikane.” (Senatori JOE LIEBERMAN, cituar sipas “Washington Post”, mė 28 prill 1999). “The United States of America and the Kosovo Liberation Army stand for the same human values and principles ... Fighting for the KLA is fighting for human rights and American values." (Senator Joe Lieberman, ‘The Washington Post,' April 28, 1999).
  * Kjo ėshtė arsyeja kryesore pse shqiptarėt e Kosovės dhe tė tė gjitha hapėsirave tė Shqipėrisė Etnike nė Ballkan janė ndėr “amerikanėt mė tė mėdhenj nė Evropė”.
Prandaj, pa hezituar fare, Amerika ka arsye morale dhe ligjore, qė tė mbėshtetė pavarėsinė e plotė tė Kosovės e jo sovranitetin kolonial tė Unionit tė SMZ-sė mbi Kosovėn. Ka perėnduar “koha e artė” e sovraniteteve absolute koloniale nė mbarė botėn, sė pari, si rrjedhim i procesit tė shkolonizimit dhe, sė dyti, si rezultat i procesit tė globalizimit. Nė kėtė vėshtrim nė asnjė mėnyrė nuk mund tė jetė pėrjashtim vetėm Unioni i SMZ-sė nga pėrfshirja e erozionit tė kufijve ekzistues, si dhe nga shthurja e sovranitetit absolut kolonial. Ndryshe, nė Ballkan nuk do tė rrezikohen vetėm vlerat dhe interesat shqiptare, por edhe ato amerikane, si shkak dhe pasojė e mbizotėrimit hegjemonist tradicional tė sferės sė interesit serbo-rus nė Ballkan.   Kėtė lojalitet tė sinqertė dhe tė parezervė Uashingtoni zyrtar, duhet ta mbajė parasysh, duke e vlerėsuar  gjithanshmėrisht, sepse njė pozicionim i kėtillė i shqiptarėve ndaj Shteteteve tė Bashkuara tė Amerikės, ėshtė njė nga faktorėt mė relevant, qė do tė ndikojė pozitivisht nė shtrirjen dhe nė  konkretizimin e interesave tė strategjisė afatgjatė tė saj nė Ballkan. Pikėrisht, pse ka ardhur deri te krijimi i aleancės sė kėtillė shqiptaro-amerikane, Serbia, Rusia, Franca, Greqia etj., po orvaten qė, me ēdo kusht (duke manovruar me problemin e Kosovės nė favorin e tyre kolonialist) ta minojnė kėtė alenacė tė natyrshme tė civilizimit evro-perėndimor. Mirėpo, pavarėsisht nga armiqtė tradicionalė tė politikės amerikane dhe shqiptare, Amerika as shqiptarėt nuk kanė asnjė arsye qė ta pėrjashtojnė njėri-trjetrin pėr hir tė interesave afatgjata ose afatshkurtėra tė hegjemonizimit carist-komunist ortodoks serbo-rus nė Ballkan, sepse historia e deritashme ka provuar se as Rusia, as Serbia  kurrnjėherė nuk kanė qenė aleatė tė natyrshėm tė Amerikės, por vetėm “klientė” dhe “pacientė” tė pėrfitimit tė ēastit nė sfondin e marrėdhėnieve evro-ndėrkombėtare. Kjo, deridiku ėshtė e arsyeshme, sepse as Rusia, as Serbia nuk i pėrkasin historisė sė kulturės dhe tė civilizimit  perėndimor tė Amerikės. Prandaj, pavarėsisht nga “baticat dhe zbaticat” e  krijimit tė detnatit  tė pėrkohshėm midis kėtyre shteteve tė ndryshme (perėndimore dhe lindore) “hendeku” (i garės pėr tė mbizotėruar pozicione tė ndryshme strategjike nė dimensione  botėrore, sė kėndjemi edhe nė Ballkan) mbetet i pakapėrcyeshėm edhe sot, edhe nesėr.
  Qė nė fillim, duhet tė vėmė nė dukje faktin se shqiptarėt nuk e kanė marrė anėn e Amerikės rastėsisht, por me arsye tė plotė, sepse Shtetet e Bashkuara tė Amerikės me nė krye ish-presidentin Bill Klinton janė ato qė e shpėtuan Kosovėn dhe shqiptarėt(1999) nga shfarosja e  gjenocidit tė Serbisė agresore tė kriminelit Slobodan Milosheviq(ish-kryetar i tė ashtuquajturės “RFJ”-Serbisė dhe Malit tė Zi). Investimi dhe kontributi i deritashėm i Amerikės pėr shpėtimin dhe rimėkėmbjen e gjithmbarshme(ushtarake, politike, ekonomike, demokratike) tė Kosovės dhe tė shqiptarėve ėshtė i paēmueshėm. Kėtė nuk mund ta kontestojė askush as sot, as nesėr, sepse po tė mos ndėrhynte ushtarakisht NATO-ja (me inicimin dhe me ndihmėn konkrete tė SHBA-sė)  kundėr “RFJ-sė” gjenocidale tė Slobodan Milosheviqit, Kosova, tanimė, qe gjashtė, do tė ishte krejtėsisht e pabanueshme nga shqiptarėt, si rrjedhim i terrorit gjenocid tė Serbisė sė Madhe, qė nga viti 1844.
  (1)               Kosova nuk mund tė jetė as nėn Serbi, as nėn Mal tė Zi, pavarėsisht nga gara e ethshme e “lojėrave olimpike” serbo-evro-ndėrkombėtare nė funksion tė mohimit tė pavarėsisė sė saj tė ligjshme   Edhe pse, kohėve tė fundit, pas hapjes sė “kutisė sė pandorės” nga ana KS tė Kombeve tė Bashkuara(24 tetor 2005), Kosova po fokusohet si problem serioz nė arenėn e diplomacisė ballkaniko-evropiane-ndėrkombėtare, statusi i sė cilės pritet tė zgjidhet pėrfundimisht nė vitin 2006, kjo pėr shqiptarėt nuk do tė thotė se, qė tani kanė humbur ēdo gjė, (edhe pse janė nė vonesė 6-vjeēare, kur ėshtė fjala pėr ndryshimin e Rezolutės 1244, e cila do tė jetė pengesa kryesore nė zhvillimin e bisedimeve tė ardhshme pėr zgjidhjen e drejtė tė statusit tė Kosovės) si pasojė e shfaqjes sė njė mori propozimesh, projektesh, draftesh e rezolutash serbe, kroate, rumune, ēeke, sllovene, maqedone, greke, ruse..., etj., tė cilat nė mėnyrė tė njėanshme serbofile apelojnė Evropėn, Amerikėn dhe Kombet e Bashkuara, qė Kosovėn ta copėtojnė territorialisht, duke e lėnė prapė nėn  sovranitetin kolonial tė deritashėm njėshekullor tė Serbisė sė Madhe. “Bazė justifikuese” e tė gjitha kėtyre “projekt-dokumenteve”  zyrtare tė shtetarėve tė Serbisė (Boris Tadiq, Vojislav Koshtunica, Vuk Drashkoviq), tė Kroacisė (Ivo Sanader), tė Sllovenisė (Milan Kuēan, Janez Dėrnovshek), tė Rumanisė (Trajan Basesku), tė Ēekisė (Jirzhi Paroubek), tė Greqisė (Kostas Karamanlis), tė Rusisė (Vladimir Putin), ėshtė se “serbėt dhe shqiptarėt nuk mund tė jetojnė mė sė bashku”.     Si rrjedhojė, i vetmi kompromis qė duhet tė jetėsohet nė bisedimet e ardhshme pėr Kosovėn, “ėshtė ndarja territoriale e Kosovės sipas parimit etnik ose ekstraterritorial”. Kėshtu, nė frymėn e politikės dhe praktikės serbomadhe ka deklaruar edhe premieri i Ēekisė, Jirzhi Paroubek(pas vizitės sė bėrė Kosovės): “E vetmja zgjidhje e mundshme  e kompromisit do tė mund tė jetė ndarja e territorit tė Kosovės sipas parimit etnik – pjesa veriore e saj (Mitrovica, Zveēani, Trepca, Albaniku me rrethinen e Shalės etj.) t’i jepet Serbisė, kurse pjesa jugore t’iu jepet shqiptarėve, e cila mund tė ketė statusin e shtetit tė pavarur, sepse shqiptarėt dhe serbėt nuk mund tė jetojnė sė bashku atje.”(Tanjug,23.11.2005).   Ky vlerėsim antishqiptar me pėrmbajtje antihistorike dhe antijuridike i kryeministrit ēek, Jirzhi Paroubek mund tė jetė i pranueshėm vetėm pėr parimin e ndarjes etniko-territoriale, tė cilin e ka propozuar dhe miratuar njėzėri qeveria e Serbisė(si Platformė e bisedimeve tė ardhshme me palėn shqiptare dhe me mediatorėt ndėrkombėtarė), me sugjerimin e presidentit tė Republikės sė Serbisė Boris Tadiq, ndėrsa pėr palėn shqiptare ėshtė vetėm njė provokim vulgar, i njėnashėm, i shprehur nė stilin e politikės propagandistike tė zyrtarėve qeveritarė dhe kishtarė tė Serbisė, tė cilin pala negociuese shqiptare as nė ėndėrr nuk do ta pranonte, sepse  Serbia, as minoriteti 7% serb nė Kosovė nuk kanė ē’tė kėrkojnė  kurrfarė hiseje tė  paluajtur nga stėrgjyshėrit dhe gjyshėrit e tyre barbarė kolonialė(mbase janė vetėm fundėrrinė e kolonializmit tė tyre, qė historikisht, as juridikisht nuk pėrbėjnė kurrfarė entiteti serb nė Kosovė), sepse Kosova ėshtė territor  indigjen i shqiptarėve dhe i  Shqiprisė Etnike. Prandaj, pavarėsisht nga “lista e dėshirave” shekullore tė Serbisė kolonizatore, qė edhe nė shekullin 21 tė ruajė statusin e saj imperialist mbi Kosovėn dhe mbi  trojet e tjera tė Shqipėrisė Etnike (Presheva, Bujanoci, Medvegja, Bllaca, Leskoviku, Kurshumlia etj.) Kosova nuk mund tė copėtohet nė llogari tė asnjė entiteti serb, sepse nuk ėshtė tokė serbe, por shqiptare. Andaj, platforma e kryetarit tė Serbisė, Boris Tadiq, (e mbėshtetur nė formėn propagandistike tė kanonierave diplomatike tė Ēekisė dhe tė Rumanisė) qė Kosova tė copėtohet sipas “ parimit  etniko-territorial” nuk mund tė pranohet as nga pala shqiptare, as nga bashkėsia ndėrkombėtare, sepse nuk ka asnjė element bazė qoftė historik apo juridik ngase Kosova ėshtė pjesė integrale e territorit e Shqipėrisė Etnike. Kėtė argument tė pakundėrshtueshėm serbomėdhenjt dhe Kisha Ortodokse Serbe, sė bashku me aleatėt ruso-grekė e dijnė fare mirė, por po iu konvenon, qė “plaēkėn” e tyre koloniale, ta shfyrtėzojnė  tė paktėn edhe nė shekullin 21, nė emėr tė  universalismit demokratik, tė pluralizmit ekonomiko-integrues evro-globalist, si dhe tė njohjes dhe respektimit tė drejtave dhe lirive tė njeriut. Nė thelb, ky ėshtė  “argumneti kryesor” me tė cilin po manipulon propaganda kishtare serbomadhe dhe diplomacia kolonialiste e Serbisė, duke u shtirė para Amerikės, OKB-sė, BE-sė, NATO-s, OSBE-sė, FMN-sė, OTN-sė etj, se Serbia dhe serbėt mjaft janė  “reformuar” dhe “demokratizuar” nga regjimi policor-soldatesk i Slobodan Milosheviqit, i cili para gjashtė (16) vitesh nė sy tė Evropės dhe tė botės, pat kryer tre gjenocide kundėr Kroacisė, Bosnjė e Hercegovinės dhe Kosovės  shqiptare.
  (2)          Rumunia, as Ēekia nuk mund tė jenė “gjykatės” tė pavarėsisė sė Kosovės shqiptare, edhe pse diplomacia e tyre iracionale ka marrė  anėn e  Serbisė gjenocidale(!)   Rast tjetėr drastik dhe pėr ēdo kritikė, ėshtė edhe   angazhimi antidiplomatik dhe tendencioz i kryetarit tė Rumanisė, Trajan Basesku, i cili edhe ai nė tė njėjtat “valė tė shkurtėra” proserbe dhe proruse sikurse premieri i Ēekisė, Jirzhi Paroubek, kishte shkuar madje  nė Paris pėr t’u “konsultuar” me kryetarin e Francės Jacques Shirac, lidhur me planin e tij pėr “ zgjidhjen fatlume” tė ēėshtjes sė, duke nėnvizuar se: “ Kosovės duhet t’i njihet autonomi e gjerė brenda kufijve tė Serbisė”.(Tanjug, 24.11.2005). Edhe sipas kėtij “plani” proserb tė kryetarit rumun, do tė thotė se nuk mund tė ndryshohen kufijtė ekzistues tė sovranitetit kolonial tė SMZ-sė mbi Kosovėn. Kjo “formulė” vlen vetėm pėr Serbinė dhe pėr Rumaninė, tė cilat kanė probleme tė brendshme ende tė pazgjidhura, kur ėshtė fjala pėr njohjen e tė drejtave minoriteteve joserbe dhe jorumune.  Duke qenė se plani proserb i kryetarit rumun  Basesku nuk ka asnjė lidhje me historinė e Kosovės dhe tė shqiptarėve ngase ėshtė  “kopje origjinale” e planeve ,e  rezolutave dhe e  projketeve koloniale tė Serbisė sė djeshme dhe tė sotme, ai nuk ka hasur nė “mirėkuptim” as te kryetari i Francės, Zhak Shirak, i  cili (me gjithė miqėsinė tradicionale serbo-franceze) me tė drejtė e ka kualifikuar si “plan tė nxituar, tė njėanshėm dhe paragjykues”(National,24.11.2005).
  Si pėr kryetarin rumun Trajan Basesku, ashtu edhe pėr qeverinė rumune, mė mirė dhe, natyrisht  mė  me interes pėr pėr ruajtjen dhe pėr  avancimin e marrėdhėnieve tė mira ndėrqnijėsore me Hungarinė, do tė kishte qenė sikur tė kishin nxjerrė ndonjė “plan special” pėr zgjerimin dhe pėr njohjen kualitative tė drejtave tė njeriut tė mbi 1.500.000 hungarezėve nė Rumani, tė cilėve duhet t’u njihen tė drejtat sipas parimit etnik, ashtu siē parashikon Ligji pėr tė drejtat e minoritetit hungarez nė shtetet fqnije, i miratuar nga Parlamenti hungarez (me theks tė posaēėm nė Rumani dhe nė Vojvodinė etj.), sepse ėshtė fjala pėr 1 milion e gjysmė hungarezė nė Transilvani tė Rumanisė, e jo pėr 7% tė minoritetit serb, qė pa asnjė bazė ligjore ėshtė “ problematizuar” nga qeveria serbe e Beogradit dhe nga Kisha Ortodokse Serbe, me qėllim tė fundit qė,  shumicės dėrrmuese shqiptare mbi 90%, t’ua kontestojnė  tė drejtėn historike legjitime tė vetėvendosjes.    “Shėrbimet e vullnetit tė mirė” tė kryetarit rumun Basesku, qė Kosovės t’i rivuloset fati nėn kthetrat e pėrgjakshme kolonialiste tė Serbisė, nuk mund tė konsiderohen ndryshe veēse si pėrzierje direkte nėn ēėshtjet e brendshme tė Kosovės dhe, si “lotė krokodili” tė politikės dhe tė propagandės paternaliste  tė Rumunisė nė favor tė “shpėtimit”  tė “kosovės serbe”?! Mirėpo, kėtė lloj diplomacie antishqiptare  baseskiste, politika zyrtare e Kosovės, duhet ta eliminojė nė ēdo formė, duke ndėrprerė ēdo lidhje dhe kontakt me Bukureshtin zyrtar pėrderisa tė mbajnė qėndrim negativ propagandues kundėr interesave vitale tė pavarėsisė sė Kosovės  dhe tė shqiptarėve.
  (3)          Pse Amerika edhe nė kohė paqeje, duhet tė mbėshtet faktorin shqiptar nė Ballkan?
  Njė nga arsyet themelore pse Amerika, duhet tė mbėshtetė me arsye  faktorin shqiptar nė Ballkan ėshtė shthurja e interesave tė zonės gjeostrategjike dhe gjeopolitike tė Rusisė dhe tė aleatėve tė saj serbosllavė nė Ballkan, tė cilat janė tė pranishme qė nga shekulli XIX (Kongresi i Berlinit, 1878). Ka ardhur koha (sidomos pas shembjes sė Murit tė Berlinit mė 1989, qė shėnoi pėrfundimin e luftės sė ftohtė 1948-1989, si dhe tė tre gjenocideve tė Serbisė nė Kroaci, nė Bosnjė dhe nė Kosovė, tė kryera me ndihmėn e gjithanshme tė Rusisė: nė njerėz, financa dhe nė armatime ushtarake etj.) qė Amerika ta thyejė “boshtin” e aleancės hegjemoniste ruso-sllave nė Ballkan. Hapi i parė, tanimė ėshtė kryerė me ndėrhyrjen ushtarake tė NATO-s kundėr Serbisė agresore (24 mars – qershor 1999) nė kohė lufte, kurse hapi i dytė, tani nė kohė paqeje, do tė jetė njohja  juridiko-ndėrkombėtare e pavarėsisė sė plotė tė Kosovės nga Amerika dhe  nga aleatėt e saj evro-perėndimorė.
  Ana pozitive: - Amerika me njohjen e pavarėsisė  sė Kosovės, do t’i jepte fund pėrgjithmonė  hegjemonizmit  dhe kolonializmit tė Serbisė sė Madhe nė Ballkan, me ē’rast do tė vinte nė shprehje realizimi i sė drejtės sė vetėvendosjes sė shqiptarėve ende tė kolonizuar nga Serbia, Mali i Zi, Greqia dhe Maqedonia. S’ka dilemė se me njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, interesat strategjike tė Amerikės nė Ballkan, do tė  mbizotėronin mbi ato tė sferės sė interesit ruso-serb shekullor.
Nė kėtė mėnyrė, do tė krijoheshin premisat  reale qė tė flakej rreziku i pėrsėritjes sė “termeteve” gjenocidale tė Serbisė nė kurriz tė shqiptarėve dhe tė Kosovės, pėrkatėsisht Shqipėrisė Etnike. Mbi tė gjitha, me njohejn e pavarėsisė sė Kosovės, politika dhe strategjia amerikane, nė afat tė gjatė, do tė pėrforconin rolin konstruktiv dhe pozicionet e tyre nė Ballkan, si kėshtjellė e pamposhtur e mbrojtjes sė lirisė, tė demokracisė, tė bashkėpunimit , tė  sigurisė dhe tė paqes pėr tė gjithė popujt nė Ballkan.
 Ndryshe, ana negative: -  Do tė ishte fatalitet i pallogaritshėm pėr interesat vitale  amerikane-shqiptare, nėse “rastėsisht”, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, do tė insistonin qė nė frymėn e Rezolutės 1244, (sė pėrligjur  nga politika zyrtare e Beogradit pėr zgjidhjen e kompromisit politik tė statusit tė ardhshėm tė Kosovės) “Kosova tė mbetet nė Serbi qoftė  nė cilėsinė e pavarėsisė a tė autonomisė”, sepse Kosova kurrė nuk ka qenė territor etnik serb, as i Serbisė, por i shqiptarėve dhe i Shqipėrisė Etnike. Me mohimin e pavarėsisė sė plotė tė Kosovės, “boshti i alenacės” serbo-ruse, do tė fitonte jo vetėm Kosovėn, por edhe  luftėn e ftohtė mbi interesat e Amerikės nė Ballkan. Nė tė vėrtetė, mbetja e Kosovės nėn jurisdiksionin e Unionit tė SMZ-sė, do tė jetė edhe faza e parė e kaptinės sė dytė e luftės sė ftohtė ndėrmjet  Amerikės dhe Rusisė dhe aleatėve tė saj tė Jugut tė Ballkanit, si dhe tė partnerėve tė tyre ndėrkombėtarė siē janė: Kina, India, Japonia, Franca, Bjellorusia, Ukraina etj.
  Pėr tė mos u realizuar strategjia dhe taktika e diplomacisė ruso-serbe, qė nė bisedimet e ardhshme pėr Kosovėn, me ēdo kusht  tė bllokojnė kėrkesėn legjitime tė shqiptarėve pėr liri dhe pėr pavarėsi tė plotė tė Kosovės, administrata amerikane e presidentit Xhorxh W. Bush, patjetėr qė tani, duhet tė ndryshojė opcionin politik zyrtar: “Kosovė tė pavarur ose autonome nė kuadrin e Unionit tė SMZ-sė”, sepse ky opcion nuk ėshtė nė favor tė politikės strategjike amerikane nė Ballkan, por vetėm nė dobi tė sovranitetit absolut kolonial tė Serbisė mbi Kosovėn dhe mbi shqiptarėt nė Ballkan. Nė rast se pėrfillet njė “exit strategy”i e kėtillė nė frymėn e kėrkesave antihistorike dhe antijuiridike ndėrkombėtare tė Unionit tė SMZ-sė mbi Kosovėn, atėherė,  pa dyshim se sė bashku me dėshtimin e pavarėsisė sė Kosovės, do tė falimentonte edhe interesi  i pėrgjithshėm amerikan nė Ballkan, si pasojė  e ushtrimit tė trysnisė sė forcave centripetale tė politikės serbo-ruse, e cila, duke manipuluar me  Kosovėn si “monedhė kusuri”, do tė bėjnė ēmos, qė Amerikėn  ta izolojonė nga sfera e interesit shqiptar dhe nga  Ballkani, sa mė parė tė jetė e mundur. Pėr tė mos ndodhur njė tragjedi e kėtillė pėr shqiptarėt, si dhe pėr popujt e tjerė joserbė nė rajon, tė cilėt ende ndodhen nėn “kurorėn carsite-komuniste”  tė kolonializmit shekullor ruso-serbo-sllav, Stejt Departamenti Amerikan, para se tė fillojnė bisedimet  pėr Kosovėn, nevojitet tė ndryshojė  “dy opcionet” ekzistuese politike:
“Kosovė e pavarur ose autonomi nė kuadrin e Serbisė dhe tė Malit tė Zi”, tė deklaruar nga nėnsekretari shtetėror pėr Ēėshtje Politike tė Stejt Departamentit, Nicholas Burns(Nga intervista dhėnė gazetės boshnjake tė Sarajevės “Dnevni avaz”, mė 23.11.2005).
  Me vlerėsimin dhe me konsideratat mė tė larta pėr gjithė kontributin e deritashėm tė SHBA-sė nė  shpėtimin e ēėshtjes shqiptare dhe tė Kosovės nga Serbia gjenocidale, politika zyrtare e Prishtinės dhe e Tiranės, qė tani, duhet tė bėjnė pėrpjekje serioze qė tė ndikojnė pozitivisht te presidenti i SHBA-sė, Xhorxh W.
Bush, qė Stejt Departamenti Amerikan, tė ndryshojė “dy opcionet”  politike ekzistuese pėr zgjidhjen e statusit tė ardhshėm tė Kosovės, sepse asnjėri prej tyre nuk i pėrgjigjet realitetit historiko-politik, as juridik tė Kosovės. Kėtė konstatim tonin nė veēanti e ka provuar edhe gjenocidi i fundit (1989-1999)i Serbisė dhe i serbėve  nė Kosovė. Kjo do tė thotė se, serbėt dhe Serbia kanė harxhuar ēdo “kredi” koloniale tė deritashme mbi Kosovėn dhe shqiptarėt. Prandaj, nuk ekziston asnjė arsye e vlefshme, qė kompromisi serbo-shqiptar, tė kėrkohet nė aletrnativėn a pamundshme: “pavarėsi ose autonomi e Kosovės  nėn  Serbi dhe mal tė Zi”, sepse, nė esencė, (si historikisht, si  politikisht, ashtu edhe juridikisht) zbatimi i  kėsaj “formule atraktive”, do tė thoshte kthim nė gjendjen e mėparshme tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, gjė qė kjo do tė ishte nė kolizion tė plotė edhe me qėndrimet e Grupit tė Kontaktit pėr Kosovėn dhe tė Bashkimit Evropian,  me parimet e Kartės sė OKB-sė, si dhe me normat e sė drejtės ndėrkombėtare, tė cilat nuk njohin “kategorinė juridike” tė sovranitet absolut kolonial serb, sepse bie ndesh me realizimin e parimit tė vetėvendosjes sė popujve tė kolonizuar, siē kemi tė bėjmė edhe me rastin e Kosovės, e cila de jure sipas Rezolutės 1244, “ėshtė pjesė e Serbisė” kolonialiste. Pėrderisa tė mos ndryshohet kjo Rezolutė, do tė dėshtojė ēdo dialog serbo – shqiptar, pavarėsisht nga vullneti dhe angazhimi politik i faktorėve relevantė tė bashkėsisė ndėrkombėtare.
  Sikurse Amerika, aleati ynė mė besnik dhe mė respektues gjatė historisė sė derisotme tė shqiptarėve nė Ballkan, ashtu edhe BE-ja, OKB-ja, OSBE-ja, NATO etj.
duhet tė mbajnė parasysh faktin se shqiptarėt (pas gjenocidit serbomadh tė vitit 1999), nuk mund tė rikethehen nėn asnjė formė tė sistemit  politik, as juridik shtetėror, as territorial tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi. Ēdo pėrpjekje dhe angazhim i politikės dhe i diplomacisė ndėrkombėtare, qė  shqiptarėt  t’i detyrojė  tė pranojnė  statusin e “pavarėsisė ose autonomisė” nė Serbi dhe Mal tė Zi, do tė thotė mohim flagrant i sė drejtės historike dhe i sė drejtės sė vetėvendosjes sė shqiptarėve mbi Kosovėn e tyre etnike, jo serbe, nė asnjė mėnyrė.
   Pėr mė tepėr, Amerika nuk ka asnjė arsye (qoftė politike, ekonomike, ushtarake etj.) qė tė  mos njohė pavarėsinė e Kosovės, sepse Kosova qė nga  viti 1912 ishte koloni e Serbisė, jo pronė legale e paluejtshme e Serbisė, ashtu siē po gėnjejnė dhe po manipulojnė nė mėnyrėn mė tė paturpshme Beogradi zyrtar dhe Kisha Ortodokse Serbe, me qėllim qė nė emėr tė  zbatimit tė “standardeve ndėrkombėtare” tė “decentralizimit” vertikal dhe horizontal,  tė kantonizimit mbi parimin dyetnik, ta copėtojnė terriorin e Kosovės nė favor tė territorit etnik tė Serbisė.
   Po qe se  sipas sė drejtės ndėrkombėtare dhe, tė rendit tė ri ndėrkombėtar, Kosova duhet tė ndahet sipas parimit tė ndarjes etniko-territoriale, atėherė edhe politika shqiptare, do tė duhej ta pranonte kėtė “alternativė kompromisi”, por me kusht qė , sė pari,  ky parim, tė zbatohet   nė territorin e Serbisė, duke krijuar kėto kantone tė entiteve joserbe:
(1) Entiteti boshnjak nė Novi Pazar (Tregu i Ri),
(2) Entiteti shqiptar nė Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė,
(3) Entiteti hungarez nė Vojvodinė,
(4) Entiteti kroat nė Srem dhe nė Vojvodinė,
(5) Entiteti bullgar nė Pirot, Surdulicė etj.,
... ku sė bashku tė gjitha kėto entitete pėrbėjnė  problem shumė mė serioz dhe, shumė  mė tė madh, qė kėrkon zgjidhje imediate dhe tė drejtė sesa problemi i improvizuar  7%  i pakicės serbe nė Kosovė pėr tė cilėn Serbia dhe bashkėsia ndėrkombėtare po kėrkojnė “status special ndėrkombėtar” serb, i cili  sheshit ėshtė nė dėm tė pavarėsisė sė Kosovės, si dhe nė dėm tė interesave amerikane ngase  mbėshtetja  e “pavarėsisė ose autonomisė”, qė nė fakt pėrputhet me planin strategjiko-taktik serbomadh : “mė shumė autonomi e mė pak pavarėsi”, do tė thotė eliminimin gradual tė pranisė sė  Amerikės nga Ballkani. Mirėpo, pėr tė eliminuar kėtė rivendikim perfid serbo-rus, qė nunkupton zbatimin e “exit strategy” tė Amerikės nga Kosova, pėrkatėsisht nga Ballkani,   presidenti amerikan Xhorxh W Bush dhe administrata e tij, nė vend tė  opcionit “pavarėsi ose autonomi Kosovės nė Serbi dhe nėn Mal tė Zi”, duhet tė pėrcaktohen pėr zgjidhjen e drejtė politike, qė quhet pavarėsi e plotė Kosovės (ashtu siē ėshtė pėrcaktuar me referendum dhe me luftė populli shqiptar i Kosovės), sepse kjo alternativė ėshtė  plotėsisht e ligjshme si nė aspektin historik, ashtu edhe nė atė tė sė drejtės pozitive ndėrkombėtare. Vetėm ky opcion i ligjshėm dhe plotėsisht i qėndrueshėm, do ta shpėtojė  Amerikėn, qė t’i fokusojė nė afat tė gjatė interesat e saj strategjike nė Ballkan, ndryshe, do tė triumfojė Boshti i aleancės  serbo-ruso-sllave, sikurse dikur mė 1912; 1914; 1918; 1945, i cili s’ka dyshim se ėshtė “varri” i interesave amerikane-shqiptare nė Ballkan, dhe mė gjerė.
  Nėse Amerika nuk  angazhohet pėr krijimin e “Tajvanit” tė pavarur shqiptar nė Ballkan, atėherė s’ka dilemė se Rusia, do ta krijojė edhe njė “Serbi tė tretė” nė territorin shqiptar nė Kosovė, duke zbatuar “parimin” e ndarjes etniko-territoriale nė favor tė 7% tė minoritetit kolonizator serb(!) – E drejtė ekskluzive kjo, qė nuk vlen pėr entitetet e tjera nė Serbi siē janė : shqiptarėt, hungarezėt, boshnjakėt, kroatėt, bullgarėt dhe vllehėt etj. (!?)


 BAROMETRI DIPLOMATIK
  Prof.Dr.Mehdi HYSENI
22 nėntor 2005

  
  
  KOSOVA  “ ME DY ENTITETE” =   SHTETI     I    TRETĖ  SERB  NĖ     BALLKAN (!!!)
  
  *Dr.Nebojsha Ēoviq: “Duhet tė krijohet entiteti serb dhe shqiptar, por krejt Kosova duhet tė mbetet nėn Serbi” (“Vesti”, 22 mars 2004)?! – Tė njėjtin koncept politik e mbėshtet edhe Kisha Ortodokse Serbe, edhe qeveria e sotme “demokratike” e Beogradit, duke u thirrur  “me tė drejtė” nė Rezolutėn 1244 tė KS tė Kombeve tė Bashkuara, sipas sė cilės de jure “Kosova ėshtė pjesė e pandashme e territorit tė Serbisė” (?!). – Fatkeqėsisht, sanksionimi i kėtij paragrafi antiligjor nė kuadrin e kėsaj Rezolute, politikėn zyrtare tė Kosovės, asnjėherė nuk e ka shqetėsuar brenda gjashtėvjeēarit(6) tė shkuar (1999-2005). Mirėpo, tani, me t’u riaktualizuar ndėrkombėtarisht ēėshtja e statusit tė Kosovės, nė kuptimin juridik ndėrkombėtar, Rezoluta 1244 ėshtė pengesa kryesore pėr pavarėsimin e Kosovės nga Serbia kolonialiste.

 ·     Edhe Boris Tadiq (kryetar i Republikės sė Serbisė) nė frymėn nacionalshoviniste antishqiptare tė tezės sė Nebojsha Ēoviqit dhe tė dr. Zoran Gjingjiqit (ish-premieri  i ndjerė i Serbisė), i deklaroi zyrtarisht presidnetit tė Rusisė, Vladimir Putin se “decentralizimi ėshtė njė nga format mė opportune pėr krijimin e dy entiteteve serbo – shqiptare nė Kosovė, por qė entiteti serb do tė ketė lidhje speciale  me organet qendrore tė Serbisė…”( Pravda,16.11.2005).    

 ·  Minoriteti serb 7% nė Kosovė   nuk mund tė jetė kurrfarė “entiteti juridiko-politik shtetėror”  simetrik me  shumicėn dėrrmuese shqiptare mbi 90% !     

 ·  Minoriteti serb 7% , do ta ketė  vetėm statusin e minoritetit sikruse tė gjitha minoritetet e tjera nė Kosovė, pavarėsisht  nga numri i falsifikuar i kishave dhe i manastireve  politike serbe, tė ngulitura nė Kosovė dhe nė trevat e tjera tė Shqipėrisė Etnike. Kėtė gjendje faktike, juridike dhe politike, duhet ta mbajnė parasysh si Serbia gjenocidale, ashtu edhe “asėt” e  saj tė “moderuar demokratikė” : Boris Tadiq (president), Vojsilav Koshtunica (premier) dhe Vuk Drashkoviq (kryeshef i diplomacisė sė Unionit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi).     

 ·  Pala negociuese shqiptare nė zhvillimin e negociatave tė ardhshme   me  pėrfaqėsuesit e delegacionit tė Serbisė kolonialiste dhe me ndėrmjetėsuesit ndėrkombėtarė nuk duhet tė pranojė asnjė formulė kompromisi qė do tė nėnkuptonte krijimin e ndonjė “eniteti shtetėror” serb nė Kosovė sipas modelit tanimė tė dėshtuar tė Marrėveshjes sė Dejtonit (1995) nė Bosnjė e Hercegovinė.  

                                                        *        *        *   

 Ėshtė e kuptueshme se politika dhe diplomacia  shqiptare pėr hir tė mbrojtjes me ēdo kusht tė interesit nacional gjithėshqiptar, duhet tė korrespondojė me normat dhe me  standardet e bashkėsisė ndėrkombėtare, por jo,  nė asnjė mėnyrė tė bie viktimė e cinizimit dhe e diktatit tė interesave heterogjene tradicionale tė politikės dhe tė diplomacisė kolonialiste serbosllave-ervopiane, duke   pranuar ndonjė “pavarėsi tė kushtėzuar”; “pavarėsi tė shoqėruar” etj., qė si “hap tė parė” disavjeēar i kompromisit, do tė thoshte “konservimin” e  Kosovės  nėn protektoratin  e dyfishtė neokolonial serbo-evropian sipas “standardeve juridiko-demokratike ndėrkombėtare”.  

(1)       Strategjia e kėrcėnimit me “Marrėveshjen e Dejtonit” (?!)     

 Duke qenė se  Serbia dhe serbėt sė fundi  e “kanė marrė vesh” se Kosovėn koloniale e kanė humbur pėrgjithmonė, tani nuk ėshtė asapk e ēuditshme pse politika propagandistike dhe diplomacia kolonialiste e tyre po kėrkojnė “modele opportune”, tė “ligjshme ndėrkombėtarisht”, qė problemin kolonial tė Kosovės, tė paktėn “pėrkohėsisht” ta zgjidhin nė favor tė krijimit tė “entitetit shtetėror” tė minoritetit 7% serb nė Kosovė sipas modelit tanimė tė dėshtuar tė Marrėveshjes sė Dejtonit (1995) pėr pėrfundimin e luftės gjenocidale serbomadhe nė Bosnjė e Hercegovinė.     

Pėr konkretizimin e njė strategjie tė kėtillė kėrcėnuese tė Serbisė ndaj pavarėsisė sė Kosovės, edhe kryetari aktual i Republikės sė  Serbisė, Boris Tadiq e vizitoi Moskėn,  mė 15 nėntor 2005, me ē’rast kėrkoi mbėshtetjen direkte tė presidentit tė Rusisė, Vladimir Putin, qė tė rreshtohej nė anėn e mbrojtjes sė interesave tė deritashme kolonialiste tė Serbisė mbi Kosovėn. Pėr tė “bindur” homologun e tij,  nė “stilin” e gėnjeshtrave  dhe tė kukamave tradicionale  tė kolonializmit dhe tė hegjemonizimit tė Serbisė nė disfavor tė sė derjtės sė vetėvendosjes sė shqiptarėve mbi Kosovėn, kryetari i Serbisė, Boris Tadiq nė takimin e tij me Vladimir Putinin, vuri nė dukje  “faktin e ri” , tė inskenuar serbomadh se  “nė qoftė se shqiptarėve u njihet  e drejta e pavarėsisė mbi Kosovėn, Ballkani do tė kėrcėnohej nga  rreziku i ēintegrimit tė tij.” (Tanjug, 16.11.2005).  Pėrkundrazi, nėse bashkėsia ndėrkombėtare (OKB-ja) do ta njihte pavarėsinė e Kosovės, nė Ballkan do ndėrtohej paqja  dhe  siguria e qėndrueshme  ndėrmjet popujve tė tij. Ndryshe, po qe se  pėrfillen tezat triviale dhe shantazhiste tė “xhandarit serb”, ashtu siē kėrkonte dhe veproi politika gjenocidale antishqiptare e Slobodan Milosheviqit dhe, siē po kėrkojnė tani “trashėgimtarėt” e tij: Boris Tadiq, Vojislav Koshtunica, Vuk Drashkoviq, Sandra Iviq-Rashkoviq, Oliver Ivanoviq, Nebojsha Ēoviq,  patriarku Pavle dhe vladika Artmeije Radosavleviq, qė Kosovės me ēdo kusht t’i mohohet  pavarėsia e plotė dhe, nė vend tė saj, pėr tė “siguruar pėrbashkėsinė” me shqiptarėt, po kėrkojnė haptazi nga Rusia, nga Kina, nga Amerika, nga  Bashkimi Evropian dhe nga Organizata e Kombeve tė Bashkuara, qė Kosovės  t’i  imponohet  statusi politik “pavarėsi e kushtėzuar” sipas modelit tė  Marrėveshjes sė Dejtonit, e cila serbėve kriminelė tė Bosnjės iu bėri tė mundur qė tė formojnė entitetin e tyre juridiko-kushtetues shtetėror. Shikuar nga  levėrdia e interesave komplementare tė pazarllėqeve tė diplomacisė  serbo-evro-ndėrkombėtare, mund tė jusitifikohet njė formulė e tillė. Mirėpo, shikuar nga aspekti i sė drejtės dhe  i drejtėsisė ndėrkombėtare, njohja e entitetit tė “Republikės serbe” ėshtė njė fiksion i papranueshėm juridiko-kushtetues, sepse ėshtė krijuar me forcė dhe me gjenocid, gjė qė kjo ėshtė nė kundėrshtim flagrant me tė gjitha normat dhe me rregullat e sė drejtės ndėrkombėtare. Kėtė “nuk e di” vetėm politika dhe praktika gjenocidale e Serbisė sė Madhe me nė krye Slobodan Milosheviqin, Radovan Karaxhiqin, Ratko Mladiqin, Bilan Plavshiqin dhe me pasuesit e tyre “internacionalistė-demokratė”, tė cilėt, edhe pas kryerjes sė tre agresioneve gjenocidale kundėr kroatėve, myslimanėve dhe shqiptarėve, janė duke e mbrojtur konceptin dhe tezat iracionale tė politikės gjenocidale tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit, qė janė nė funksion tė rimėkėmbjes sė diktaturės kriminale tė minoritetit serb 7% nė Kosovė mbi shumicėn dėrrmuese shqiptare mbi 90%.  Kėtė  strategji tė  gabuar  gjeopolitike serbomadhe  ndaj pavarėsisė sė Kosovės e provon edhe “formula e re” e Boris Tadiqit me titull : “krijimi i dy entiteve” nė Kosovė, tė cilėn, si “alternativė tė kapshme” politike  pėr zgjidhjen e problemit kolonial ia paraqiti edhe presidentit tė Rusisė, Vladimir Putin, me rastin e  qėndrimit tė tij treditor nė Moskė. Nė esencė, ky propozim i Boris Tadiqit nuk ėshtė ri, sepse, kėtė model, si “preventivė diplomatike” urgjente kundėr pavarėsisė sė Kosovės e ka inicuar qysh mė 9 janar 2003, ish-premieri i ndjerė dr. Zoran Gjingjiq, si dhe njė vit mė vonė, edhe Nebojsha Ēoviq etj. Mirėpo, pala shqiptare nė kuadrin e negociatave tė ardhshme me palėn serbe, nuk duhet tė pranojė  asnjė formulė serbe, qė ka pėr qėllim krijimin e Serbisė sė tretė nė Kosovė, pėrkatėsisht nė Ballkan, duke manipuluar me njohjen e  “sė drejtės ekzistenciale” tė minoritet serb nė Kosovė, i cili minoritet, edhe nuk mund tė ketė drjeta, as status mė tė lartė juridiko-kushtetues sesa tė drejtat e ēdo  minoriteti nė botė. Prandaj, si  Serbia kolonialiste, ashtu edhe  Grupi Kontaktit pėr Kosovėn, BE-ja, OKB-ja etj., duhet tė marrin nė konsideratė normat dhe rregullat e sė drejtės ndėrkombėtare , se pakica serbe 7% nė Kosovė, assesi nuk mund tė jetė “ekskluzivitet”  sui generis , por sikurse tė gjitha pakicat kombėtare nė Evropė dhe nė botė, duhet tė ketė tė njėjtin trajtim juridiko-ligjor, kushtetues dhe politik, as mė pak, as mė shumė. Ēdo favorizim dhe  “trajtim special” i minoritet serb nė Kosovė jashtė rregullave dhe normave tė nocionit minoritet, tė pėrcaktuar me marrėveshjet, protokollet dhe me konventat ndėrkombėtare,  teorikisht dhe praktikisht do tė thotė  shkelje flagrante dhe mospėrfillje e sė drejtės dhe e drejtėsisė pozitive ndėrkombėtare.     

 Ia vlen tė nėvizojmė se historikisht dhe juridikisht nė tė njėjtin territor nuk mund tė krijohen  “dy entitete” me tė njėjtat tė drejta legjitime  dhe tė barabarta, ashtu siē po kėrkon me kėmbėngulje Serbia gjenocidale, sepse  Kosova me  mbi 90% tė popullėsisė sė saj indigjene ėshtė pjesė integrale e territorit etnik tė Shqipėrisė e jo e Serbisė, as e minoritetit serb me 7% tė popullėsisė. Kjo ėshtė arsyeja e qėndrueshme pse Kosova nė asnjė mėnyrė  nuk duhet tė entitetizohet, as tė decentralizohet, sepse  njė strategji e   tillė  serbomadhe, do tė shpiente  nė krijimin e njė Serbie tė tretė nė zemėr tė     

Shqipėrisė Etnike nė Ballkan. Kėtė rrezik potencial, si Bashkimi Evropian, si Amerika, ashtu edhe  Kombet e Bashkuara, do tė duhej ta mėnjanonin me ēdo kusht, sepse shqiptarėt nuk do tė pranojnė njė “kompromis politik” tė kėtillė me bazė dhe me superstrukturė tė qėndureshme neokolonialiste serbomadhe nė llogari tė copėtimit dhe tė ripacifikimit tė territorit tė tyre etnik  pavarėsisht se sa ėshtė numri i falsfikuar I kishave  dhe manastireve serbe nė Kosovė, tė cilat  patjetėr,  edhe duhet tė mbeten nė jurisidiksionin  administrativ dhe territorial tė Kosovės e jo tė Serbisė, as tė UNESCO-s, sepse ato do tė jenė nėn mbikėqyrjen dhe nėn mbrojtjen direkte tė shtetit tė pavarur tė Kosovės, ashtu siē parashikojnė normat dhe rregullat e sė drejtės pozitive ndėrkombėtare dhe, ashtu siē ėshtė rasti me shtetet e tjera nė Ballkan dhe nė Evropė etj.      Nėse Bashkimi Evropian (BE) dhe partnerėt e tij, do tė pranonin “formulėn dejtonizuese” si kompromois politik pėr zgjidhjen e statusit tė ardhshėm tė Kosovės, e cila  do tė nėnkuptonte  copėtimin dhe  “konservimin” e Kosovės nėn Serbi, atėherė praktikisht, pėr tė dytėn herė, do tė vėrtetohej paaftėsia e Evropės Perėndimoe pėr zgjidhjen e vatrave tė krizave  nė Ballkan sikurse mė parė, nė rastin e Bosnjės (1992).  Njė qasje tė kėtillė tė gabueshme tė BE-sė ndaj Ballkanit, e vėrteton edhe pėrmbajtja e kėtij vlerėsimi meritor : “ Vetė Evropa nuk po di se ēfarė ėshtė duke kėrkuar nė Ballkan”(Ralf Darendorf, njė nga shkencėtarėt mė eminentė  evro-perėndimorė).
      Pėr tė neutralizuar pavarėsinė e plotė tė Kosovės, qeveria  serbe e  Beogradit, pėrkatėsisht e Unionit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, si formulė opportune  pėr mbrojtjen e interesit nacional dhe shtetėror kolonialist-hegjemonist nė dėm tė Kosovės, nga bashkėsia ndėrkombėtare, do tė kėrkojnė organizimin e  njė Konference tė re tė Dejtonit (sipas modelit tė dėshtuar tė krijimit tė tri  entiteteve: serbo-kroate-myslimane  nė Bosnjė e Hercegovinė). Mirėpo, politika shqiptare  asesi nuk duhet tė pranojė njė kompromis tė tillė, i cili de facto dhe de jure, do t’i  kėnaqte vetėm interesat komplementare tė  strategjisė afatgjatė tė “tregut tė lirė intgerues” tė Serbisė sė madhe me  disa nga shtetet evropiane-aziatike, siē ėshtė Rusia, Bjellorusia dhe Ukraina etj.       

Nė vend tė imponimit tė “standardeve ndėrkombėtare” serbe, bashkėsia ndėrkombėtare, nevojitet tė aplikojė parimin e vetėvendosjes pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės, sepse kjo ėshtė formula mė racionale dhe e justifikueshme si moralisht, ashtu edhe juridikisht pėr vendosjen e klimės sė dentatit serbo-shqiptar nė Ballkan. Pa njohjen e  pavarėsisė sė Kosovės, bashkėsia ndėrkombėtare, do tė duhej t’ia mbyllte ēdo portė Serbisė, me qėllim qė ta izolonte  nga struktura e saj  politike, integruese, ushtarake, ekonomike, tregatre  si nė shkallė  rajinale, evropiane, ashtu edhe nė atė botėrore.
     Si Amerika, OKB-ja, BE-ja , NATO-ja, OSBE-ja etj. duhet ta mbajnė parasysh faktin se “testi multietnik” nė Ballkan nuk mund tė sigurohet pėrderisa Serbia e Madhe nuk heq dorė nga  copėtimi  dhe rikolonizimi i trojeve etnike shqiptare, siē ėshtė rasti me Kosovėn, si dhe me territoret e tjera tė Shqipėrisė Etnike, tė cilat ende kanė statusin kolonial serbo-malazez dhe greko-maqedon. Mirėpo, kjo gjendje faktike, qė pėrbėn mbi 50% tė popullatės shqiptare nuk e brengos Evropėn, as partnerėt e saj (sepse si dikur, ashtu edhe sot, amalgama  evro-ndėrkombėtare vetė ka vetė gisht nė krijimin e kėtij probelmin dhe nė moszgjidhjen e problemit kolonial  shqiptar nė Ballkan), por  i brengos  “statusi i pazgjidhur” politik i pakicės serbe 7% nė Kosovėn shqiptare?!


BAROMETRI DIPLOMATIK
Prof.Dr. Mehd HYSENI
15 nėntor 2005

    PA ADEM DEMAĒIN DHE PA  REXHEP QOSJEN,   DELEGACIONI  “EKSPERIMENTAL POLITIK” I KOSOVĖS, NĖ “FUSHĖBETEJĖN” ME DELEGACIONIN SERBOMADH, DO TĖ JUSTIFIKOJĖ VETĖM PREPOTENCĖN DHE INJORANCĖN E TIJ POLITIKO-DIPLOMATIKE DHE KARRIERISTE!

* Ėshtė akt infantil, i turpshėm, apolitik dhe i pajustifikueshėm, tė hyhet nė dialog me Serbinė pa pjesėmarrjen direkte tė Adem Demaēit dhe tė Akademikut Rexhep Qosja! Nė kėtė rast historik, duhet tė pėrfillet abetarja e historisė, e kulturės, e politikės, e drejtėsisė dhe e diplomacisė shqiptare me Adem Demaēin dhe me Rexhep Qosjen nė krye e jo “diplomacia esperanto” e Havier Solanės, qė ka  pėr  qėllim globalizimin e Ballkanit nė disfavor tė pavarėsimit tė plotė tė Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė Etnike.    Pėr mė tepėr, nuk shkohet nė tė ashtuquajturat “bisedime historike” me Serbinė kolonialiste gjenocidale, me atė tip  “delegacioni zyrtar”, tė pėrbėrė, kryesisht nga  ca zhurnalistė tė privilegjuar tė  shtypit tė verdhė tė shoqėrisė konsumatore, sepse orinetimi dhe kapaciteti i tyre tanimė ėshtė i njohur. Ata, nė thelb,  janė tė limituar nė veprimtarinė e tyre politiko-zhurnalistike, sepse interesat e tyre komericale-tregtare janė tė ndėrlidhura dhe tė kushtėzuara ngusht  me  burimet  financuese tė “shoqėrisė konsumatore”. Prandaj, realisht, nė kėtė sens, edhe nuk mund tė pritet prej tyre “diē spektakulare” nė “konton” e aktives sė pavarėsimit tė plotė tė Kosovės. (Mund) tė pritet, por “diē midis”, diē, qė do tė jetė e dėmshme pėr  pavarėsinė e Kosovės.
   Natyrisht, nė kuadrin e kėtij delegacioni kosovar, “faktori zhurnalistik” mund tė japė kontributin e tij profesional nga aspekti i trajtimit gazetaresk publicistik tė ēėshtjes sė Kosovės (sepse nuk do ta ketė vėshtirė ngase vetėm do tė citojė disa nga paragrafėt mė “interesantė” tė drafteve tė caktuara pėr  zgjidhjen e statusit tė atdhshėm tė Kosovės, tė hartuara nga ekspertė tė jashtėm ndėrkombėtarė), por jo, assesi nuk mund  tė japė ndonjė vlerėsim meritor origjinal tė vetin, aq mė pak, tė jetė ndonjė susbstitut simetrik i tandemit Qosja – Demaēi, si dhe i akademikėve tė tjerė, tė dėshmuar nga fushat e caktuara historike, politike, diplomatike dhe juridike kombėtare dhe  ndėrkombėtare.
   Po tė kishte qenė hartues i listės sė kėtij delegacioni tė Kosovės, Henry Kissinger, pa dyshim se, do t’i eliminonte tė gjithė ata zhurnalistė nga struktura e tij pėrbėrėse dhe, nė vend tė tyre, do t’i nominonte : Naom Ēomskin(njė nga intelektualėt mė me ndikim nė botė) dhe   Charles Maurice  de Talleyrand (njė nga figurat mė tė rėndėsishme tė historisė dhe tė diplomacisė sė Evropės sė shkeullit XIX) shkencėtarėt, akademikėt dhe  diplomatėt mė tė shquar, tė cilėt me siguri nuk do tė pranonin qė lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės t’i kėmbenin  apo t’i sakrifikonin pėr hatėr tė ndonjė “kompromisi historik” tė politikės kozmopolite apo tė diplomacisė tregatre tė Tiranės dhe tė Prishtinės me: Beogradin, Athinėn, Podgoricėn, Shkupin etj., pėr hir tė arritjes sė “ekuilibrit ballkanik”  vetėm nė favor tė interesave nacionaliste dhe shtetėrore tė pakicave kolonizuese serbo-sllave, duke  e sakrifikuar tė drejtėn e vetėvendosjes sė Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė Etnike tė kolonizuar kėtu   e 100 vjet mė parė, po ashtu nė emėr tė vendosjes sė “ekuilibrit” tė marrėdhėnieve  politike evropiane, dhe tė njohjes sė drejtės sė kolonializmit dhe hegjemonizmit serbo-sllav mbi tokat e shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike, tė cilat, edhe sot Evropa i quan “ligjėrisht” prona  tė patjetėrsueshme dhe integrale tė territorit etnik dhe shtetėror tė Serbisė, tė Malit tė Zi, tė Greqisė dhe tė FYROMIT. Fatkeqėsisht, njė klauzolė tė kėtillė me “pėrmbajtje ligjore” dhe “demokratike” figuron edhe nė Rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, e cila pa dyshim do tė ndikojė negativisht nė procesin e zhvillimit tė negociatave tė ardhshme serbo- shqiptare lidhur me shqyrtimin e statusit pėrfundimtar tė Kosovės, sepse i vetmi “adut ligjor” i palės serbe, ėshtė ky paragraf i sanksionuar nė Rezolutėn e theksuar tė KS tė OKB-sė.
Siē mėsohet nga masmediat shqiptare  nė  strukturėn e delegacionit tė Kosovės pėr zhvillimin e  “negociatave historike” serbo -  shqiptare  lidhur me statusin e Kosovės ( tė cilat janė parashikuar tė fillojnė nė fund tė kėtij viti dhe  tė “pėrmbyllen” dikund nga  vjeshta e vitit 2006), nuk janė pėrfshnirė  kolosėt e kombit shqiptar, Akademik Rexhep Qosja dhe Adem Demaēi?! -  PSE-nė e PSE-sė, do tė duhej ta kenė dijtur vetėm “pėrpiluesit” e “listės sė dėshirave” tė  atij delegacioni gjysmak dhe  qesharak, tė hendikepuar, qė nė esencė nuk do tė ketė kurrfarė peshe as karakteri historik, as diplomatik e ndėrkombėtar, veē atij “eksperimental” politiko-propaganidstik”, ashtu siē ėshtė projektuar dhe aranzhuar nga kuzhinat e ndryshme grupore dhe mahallore (me vota tė fshehta) siē iu konvenon oponentėve dhe armiqėve tė pavarėsisė sė Kosovės.
Anashkalimi i kėtyre dy figurave mė tė ndritura kombėtare shqiptare, nuk mund tė kualifikohet ndryshe veēėse si  “eksperiment politik” nga i cili do tė pėrfitojė strategjia e diplomacisė sė Serbisė kolonialiste ngase struktura e saj nė ēdo aspekt ėshtė  mė cilėsore, sepse pėrbėhet nga akademikėt mė tė shquar tė shkencės, tė kuturės, tė artit, tė politikės dhe tė diplomacisė serbe dhe asaj ndėrkombėtare. Kjo ėshtė pėrparėsia e delegacionit serb ndaj atij shqiptar tė Kosovės, i cili kryesisht pėrbėhet nga disa gazetarė dhe publicistė, tė cilėt shquhen nė fushėn e afirmimit dhe tė propagandimit tė “vlerave universale” tė shoqėrisė konsumatore, e cila thellėsisht ėshtė asimetrike dhe antipode me  shoqėrinė e kolonizuar shqiptare nė Ballkan.
Para sė gjithash, duhet tė mbajmė parasysh faktin se, investimet e deritashme gjysmėshekullore mė vigane pėr avancimin drejt emancipimit, ēlirimit dhe pavarėsimit tė Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė Etnike, i kanė bėrė Adem Demaēi “Mandela i Evropės” dhe Akademiku ynė eruditi, Rexhep Qosja. Si nė kuptimin e ngushtė, ashtu edhe nė atė tė gjerė: I pari me pushkė, kurse i dyti pendė. Dhe, aspak nuk do tė ishte cinike e as apologjike, qė veprėn patriotike gjithėkombėtare shqiptare tė kėtyre dy figurave markante tė shqiptarisė, ta krahasojmė me kėtė aksiomė vlerėsuese tė rilindėsit tonė tė shquar, Naim Frashėri: “Atė qė bėri Skenderbeu me shpatė, ti e bėre me pendė, o, i madhi De Radė”. Kjo ėshtė e qartė dhe mė se e kuptueshme pėr tė gjithė ata shqiptarė liridashės dhe atdhedashės, qė nė mėnyrė tė mirėfilltė dhe objektive  e njohin dhe e ēmojnė veprėn e pėrbashkėt historike, kombėtare e patriotike tė Skėnderbeut, tė Jeronim De Radės, tė Adem Demaēit dhe tė Rexhep Qosjes...etj. , qė  njihet me emrin e pėrveēėm Shqipėria Ribashkuar Etnike. Kėtė realitet,  edhe sot nuk e  pranojnė vetėm  ata  politikanė e politika, si dhe “elita intelektuale” tė zhveshura nga kombėtarja shqiptare, qė kanė qenė dhe janė nė shėrbim tė politikanėve dhe tė politikave tė huaja ekspansioniste armiqėsore, tė cilat nuk kursejnė  as mjete financiare, as investime e sakrifica tė tjera, qė shqiptarėt dhe Kosovėn, pėrkatėsisht Shqipėrinė Etnike,  edhe sot nė fillimshekullin XXI, t’i mbajnė “pengjė” tė kolonializmit tė deritashėm serbosllav nė Ballkan. Kėtė rrezik nuk janė duke parė, as qė mund ta shohin (qoftė nga afėr, qoftė nga larg) “gazetarėt universalė” tė “Ballkanit tė globalizuar”, sepse  ata janė tė “rrėmbyerė” nga interesi i tyre personal, qė tė fitojnė sa mė shumė “lekė” nga “mentorėt” e tyre financiarė tė jashtėm dhe tė brendshėm. Natyrisht, duke mos harruar, qė nėpėr masmediat e tyre, tė shkruajnė nganjėherė, siē thuhet nė popull:“rrallė e pėr mallė” (sipas porosisė sė  “kryekamarierėve” tė tyre, pėr ta mashtruar popullin e robėruar shqiptar, se “zgjidhja e vetme” pėr Kosovėn-Shqipėrinė e kolonizuar etnike , ėshtė “mosndryshimi i kufijve ekzistues”, qė nėnkupton, se ata duhet tė pajtohen edhe mė tej nėn sovranitetin kolonial serbo-sllav), nė mėnyrė provokative edhe “nocionet jashtėkohe”: “pavarėsi e Kosovės”, “demokraci” dhe “bashkim kombėtar shqiptar”.
Mirėpo, kėtė e kanė pėr detyrė ta bėjnė jo pėr hir tė ndėrgjegjės dhe tė vetėdijes sė tyre kombėtare shqiptare, as  tė ndriēimit dhe tė mbrojtjes sė vėrtetės sė ēėshtjes sė pazgjidhur kombėtare shqiptare nė Ballkan, por pėr hir tė identifikimit tė atyre intelektualėve tė mirfilltė shqiptarė (akademikė, shkencėtarė, politikanė, juristė, diplomatė...etj.), me qėllim qė t’i nxjerrin para gjyqeve tė ndryshme politike tė brendshme dhe tė jashtme, pėr t’iu dhėnė “dėnimin e merituar” nė “stilin” e burgjeve dhe tė gjyqeve politike-policore tė Serbisė gjenocidale tė Slobodan Milosheviqit, pėr shkak se ata,  kinėse  po ua “prishkanė pazarllėqet ditore”  tė projketeve multietnike serbosllave, duke i mbrojtur me tė drejtė dhe, nė mėnyrė tė bazueshme  tė drejtat e shqiptarėve pėr liri, pavarėsi dhe ribashkim nė kuadrin e Shqipėrisė Etnike.
Pėr shkaqet e sipėrtheksuara, “faktorin zhurnalisitik” tė nomenklaturės sė delegacionit tė Kosovės, do tė duhej ta bėnte ēėshtje si Kuvendi,ashtu edhe Qeveria e Kosovės, po qe se ato janė legale dhe legjitime; po qe  se ato kanė kompetenca, autorizime dhe pėrgjegjėsi ligjore dhe etike. Ndryshe, po qe se nė kėtė delegacion zyrtar tė Kosovės nuk pėrfshihen figurat mė me kredibilitet dhe me merita tė pakontestueshme profesionale, kombetare, atdhetare dhe morale, tė dėshmnuara si para opnionit kombėtar shqiptar, ashtu edhe para atij ndėrkombėtar, siē janė Adem Demaēi dhe Rexhep Qosja, atėherė, rezultati pėrfundimtar i dialogut serbo-shqiptar, qė tani ėshtė i njohur=falimentim total nė kurriz tė pavarėsisė sė Kosovės. Lind pyetja, po qe se, vėrtet, do pėrballemi me njė dėshtim tė tillė, kush do ta merrte mbi vete kėtė pėrgjegjėsi me peshė historiko-kombėtare e politike? – Pėrgjigjja, sigurisht se  jo “ faktori gazetaresk”, por Kuvendi dhe Qeveria e Kosovės, qė  pa asnjė arsye atė e ka futur nė “lojėn e  dominos” tė liberalizmit iracional afatshkurtėr, nė vend tė realizmit  racional afatgjatė  tė zgjidhjes sė problemit kolonial tė Kosovės.
Sė fundi, anashkalimi i Adem Demaēit dhe Akademik Rexhep Qosja nga nomenklatura e delegacionit zyrtar tė Kosovės nė bisedimet e ardhshme me Serbinė dhe me partnerėt ndėrkombėtarė, nuk mund tė justifikohet mbi asnjė bazė qoftė tė politikės ditore (nė pozitė apo opozitė), qoftė tė politikės ndėrkombėtare (pėr shkak tė “pėrshtatshmėrisė” sė koncepteve  universale tė shoqėrisė konsumatore, koncepte kėto, qė pėr hir tė konkretizimit tė vlerave tė liberalizmit, kėrkojnė me ēdo kusht sakrfikimin e sė drejtės sė vetėvendosjes sė popujve tė vegjėl dhe tė kolonizuar, siē ėshtė rasti i Kosovės, pėrkatėsisht i gjysmės sė Shqipėrisė Etnike nė Ballkan). Tė mos harrojė “faktori zhurnalistik”, Ibrahim Rugova, Nexhat Daci dhe parlamentarėt e tjerė tė atij delegacioni koral, se nė bisedimet e ardhshme  serbo-shqiptare ndėrkombėtare, nuk do ta kenė fjalėn kryesore arkitektet tanimė tė njohur tė diplomacisė amerikane tė administratės shtetėrore tė ish-presidentit Bill Klinton (Madeline  Albright, Richard Holbrook  etj.), tė cilėt ishin njė nga faktorėt kryesorė nė realizimin e Marrėveshjes historike tė Rambujes (1999) pėr ndalimin e luftės nė Kosovė, pėrkatėsisht pėr pėrzėnien e Serbisė gjenocidale tė Slobodan Milosheviqit nga Kosova. Tanimė, kushtet dhe rrethanat janė pothuajse krejtėsisht tė ndryshme si nė sfondin e  ekuidistancės sė marrėdhėnieve  ballkanike, ashtu edhe nė atė tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare ngase Shtetet e Bashkuara dhe aleatėt e tyre tė denjė evro-perėndimorė janė duke u ballafaquar me zgjidhjen e  krizave  tė tjera serioze nė Lindjen e Afėrt dhe atė tė Mesme etj. Mirėpo, kjo, nuk do tė thotė se Amerika nuk do tė  luajė rolin e saj vendimtar nė zgjdhjen e ēėshtjes sė statusit tė Kosovės (edhe pse nuk do ta ketė lehtė fare, sepse do t’i ketė pėrballė dy kundėrshtarė seriozė, Rusinė dhe Kinėn, shtete kėto, tė cilat qysh tani janė deklraruar zyrtarisht se do tė jenėn nė anėn e Serbisė), por nė kėtė drejtim, sė pari, kėrkohet qė  faktori politiko-diplomatik shqiptar ta ketė dhėnė “provimin e pjekurisė” politike (duke i harmonizuar qėndrimet dhe pikėpamjet e tij me konsensus) para administratės shtetėrore amerikane tė presidentit George W. Bush, e mėpastaj, tė shpresojė  nė lėvizjen aktive centrifugale tė diplomacisė dhe tė politikės sė jashtme tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nė favor tė realizimit tė sė drejtės sė pavarėsisė sė plotė tė Kosovės.


BAROMETRI DIPLOMATIK
Prof.Dr. Mehdi HYSENI
08 nėntor, 2005

     JO, KURRĖ MĖ SHTET KISHTAR KOLONIAL SERB NĖ KOSOVĖN SHQIPTARE!

* Kosova sipas “standardit ekstraterritorial” tė Janez Dėrnovshkeut(kryetar i Republikės sė Sllovenisė), do tė thotė dyfish e copėtuar dhe, dyfish e rikolonizuar nga Serbia dhe nga bashkėsia ndėrkombėtare.

* Ja, kjo ėshtė pėrmbajtja dhe kuptimi i nocionit “pavarėsi e kushtėzuar” Kosovės, tė cilėn (ende pa filluar dialogu historik serbo – shqiptar nėn patronatin  e bashkėsisė ndėrkombėtare) vetėm diplomacia zyrtare  “e nxituar” e Tiranės dhe e  Lubjanės e kanė  pranuar pa rezervė si “koncept racional” dhe,  “tė kapshėm”   pėr “zgjidhjen”  e problemit kolonial shekullor tė Kosovės?!

 Kohėve tė fundit, pas dhėnies sė “dritės sė gjelbėr” tė KS tė OKB-sė (24.tetor 2005), si rezultat i iniciativės dhe i mbėshtetjes direkte tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, se patjetėr, duhet tė fillojnė negociatat nė shkallė ndėrkombėtare lidhur me statusin e Kosovės, ndėr  tė tjera, nė skenėn politike ndėrkombėtare janė shfaqur edhe opinionet dhe qėndrimet zyrtare tė qeveritarėve tė Sllovenisė, tė Kroacisė, tė “Maqedonisė” tė Malit tė Zi, tė Bosnjė e Hercegovinės(republika kėto, edhe nė ish- RSFJ-nė e Titos). Nė kėtė kontekst, nė veēanti ia vlen ta analizojmė “pamfletin juridiko-kushtetues” tė dr. Janez Dėrnovshek, kryetar i Republikės sė Sllovenisė, i cili ėshtė kontradiktor nė pikėpamjet dhe nė qėdnrimet e tij, tė propozuara lidhur me zgjidhjen e statusit politik tė Kosovės. Sė pari, ka deklaruar, se “qė tani Kosova ėshtė e pavarur, tanimė, kėtė e dijnė tė gjithė” (Tanjug, 25.10.2005), Ndėrkaq, sė dyti, duke riformuluar dhe konkretizuar nė hollėsi “Pikėn 2 “ tė pamfletit tė theksuar (drejtuar: Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Kofi Annan, shefit pėr Politikė tė Jashtme tė Bashkimit Evropian, Havier Solana, vendeve tė Grupit tė Kontaktit, si dhe patriarkut Pavle tė Kishės Ostodokse Serbe), del kontradiktor, hipokrit dhe krejtėsisht i njėanshėm, kur  pohon se : “ Faktor kryesor pėr arritjen e ēdo marrėveshjeje tė suksesshme tė ardhme pėr statusin e Kosovės, duhet tė jetė NJOHJA E STATUSIT EKSTRAERRITORIAL  tė  monumenteve mė tė mėdha historike, fetare dhe kulturore serbe nė Kosovė. Kėto manastire dhe kisha sė bashku me territorin e tyre, duhet tė mbesin nėn jurisdiksionin e Serbisė dhe, tė administruara nga ligjet e Serbisė, kurse  siguria dhe mbrojtja e tyre do tė jetė nėn pėrkujdesin e forcave ndėrkombėtare”. (Tanjug,1.10.2005). Shumė thjesht dhe shumė qartė  sipas pėrmbajtjes sė kėtij “standardi” slloven tė kryetarit tė Republikės sė Sllovenisė, Janez Dėrnovshek, kompromisi politik,  para sė gjithash, duhet tė kėrkohet nė dekompozimin territorial tė Kosovės?! – Kėtė version tė copėtimit tė territorit tė Kosovės, (para se tė deklarohet Janez Dėrnovshkeut) e ka hartuar  nė detaje Kisha Ortodokse Serbe, si njė nga opcionet e kapshme politike tė Serbisė, e cila (po qe nuk “dhezin” opcionet e tjera mė ekstreme, qė Kosovėn edhe mė tej ta mbajė si koloni tė saj “autonome”) tanimė e ka tė gatshėm pėr ta nėnshkruar palėt negociuese. Mirėpo, meqė ky “standard” serbo-slloven ėshtė nė kolizion me tė drejtėn historike dhe me parimin e vetėvendosjes si parim fundamental i sė drejtės ndėrkombėtare dhe i Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, pala negociatore shqiptare, as nė ėndėrr nuk duhet ta nėnshkruajė, as tė pranojė kėtė, pavarėsisht nga “sonda” e trysnisė sė ushtrimit tė propagandės sė aliazhuar tė boshtit Beograd-Lublanė; Beograd-Bruksel; Beograd-Moskė; Beograd-Pekin, Beograd-Paris, Beograd-Athinė dhe Beograd-Tiranė, mbase nė kėtė mėnyrė, me nėnshkrimin e saj tė gabuar, do tė vuloste pėrgjithmonė ricopėtimin e territorit etnik tė Kosovės nė favor tė sovranitetit kolonial tė Serbisė sė Madhe.

 

Kontradikta e presidentit tė Republikės sė Sllovenisė, Janez Dėrnovshek pėrbėhet nga  kėto dy komponente tė saj: (a) “pavarėsia e kushtėzuar”  dhe (b) copėtimi-rikolonizimi i Kosovės, si koncepte tė domosdoshme pėr zgjidhjen e statusit tė ardhshėm tė saj. Mirėpo, pėr ēudi, Janez Dėrnovshek, i ndikuar nga historia dhe politika falsifikatore  nacionalshoviniste serbomadhe (pėr hir tė tradicionalizimit tė marrėdhėnive tė shkėlqyera me Serbinė gjenocidale kolonialiste qė nga mbeturina e Mbretėrisė Serbo-Kroato-Sllovene, mė 1918 e deri mė 1989, kur pėrmbyset Jugosllavia titiste, si rrjedhojė e politikės ēetniko-fashiste tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit, tė Vojislav Sheshelit dhe tė Vuk Drashkoviqit etj.) i ka dhėnė  “pėrparėsi juridike”   konceptit tė copėtimit-rikolonizimit, tė cilin e ka parashikuar tė bėhet nė fazėn  e parė  tė ndryshimit  tė statusit ekzistues tė Kosovės (pasi tė jetė arritur  ndonjė marrėeshje kompromisi pėr Kosovėn, sipas agjendės sė parashikuar tė OKB-sė , tė Bashkimit Evropian dhe tė vendeve tė Grupit tė Kontaktit pėr Kosovėn), ndėrkaq, pavarėsinė   e ka parashikuar tė realizohet pas  pesė viteve, pasi qė Kosova t’ i ketė pėrmbushur kėto nėntė (9) “standarde”  tė  “shėrbimit tė vullnetit tė mirė politik” tė tij pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės :

“  1. Bashkėsia ndėrkombėtare duhet t’i garantojė siguri pakicės serbe qė jeton nė Kosovė.

2. Objektet kulturore, historike dhe fetare serbe nė Kosovė duhet tė fitojnė statusin e eksterritorialitetit dhe duhet tė ruhen nga forcat ndėrkombėtare.

3. Komunat serbe nė Kosovė fitojnė vetėadministrim, e cila u mundėson vendimmarrje pėr ēėshtjet lokale.

4. Pakica serbe nė Kosovė pėrfiton pjesėmarrje tė vazhdueshme dhe tė garantuar nė Kuvendin e Kosovės.

5. Serbėt e Kosovės e kanė pėrfaqėsuesin e vet tė pėrhershėm nė Qeverinė e Kosovės, i cili merret me interesat e tyre.

6. Bashkėsia ndėrkombėtare brenda 18 muajve bartė tė gjitha pėrgjegjėsitė tek institucionet e Kosovės. Nė kėtė kohė, duhet tė zhvillohen zgjedhjet pėr parlament, qeveri dhe president tė Kosovės.

7. Parashihet qė Kosova ta fitojė statusin e saj si subjekt ndėrkombėtar brenda pesė vjetėve, nėse bashkėsia ndėrkombėtare vlerėson se janė pėrmbushur kriteret demokratike, ėshtė arritur jeta e pėrbashkėt e grupeve tė ndryshme etnike.

8. Deri atėherė, nė Kosovė do tė vazhdojnė tė qėndrojnė forcat ndėrkombėtare, sipas nevojės dhe me numėr mė tė vogėl.

9. Bashkimi Evropian, bashkė me institucionet  ndėrkombėtare financiare do tė mbėshtesin programin pėr zhvillim ekonomik tė Kosovės dhe tė pėrdorin instrumentet pėrgjegjėse financiare pėr ta ēuar pėrpara kėtė proces. Nė bazė tė kėsaj, Kosova brenda pesė vjetėve do tė jetė e aftė tė ketė pavarėsi ekonomike.” (Tanjug, 21.10.2005).

 

  Lidhur me “pikėn e parė” tė “standardeve ndėrkombėtare”  serbo-sllovene tė Janez Dėrnovshekut, pėrgjigja reale dhe objketive ėshtė kjo: - Pėrkundrazi,  Bashkėsia ndėrkombėtare, sė pari e  ka pėr detyrė  qė, (sipas sė drejtės ndėrkombėtare dhe Kartės sė Kombeve tė Bashkuara) shqiptarėve si shumicė dėrrmuese (mbi 90%) t’ua  njohė tė drejtėn e vetėvendosjes si argument  historiko-faktik dhe juridiko-politik kundėr regjimit tė deritashėm kolonial serbomadh mbi shqiptarėt dhe Kosovėn (1912-1999).  Pakica serbe nė Kosovė nuk parqet kurrfarė problemi tė pazgjidhur  as pėr bashkėsinė ndėrkombėtare, as pėr shtetin e ardhshėm shqiptar tė Kosovės, sepse tė gjitha tė  drejtat  dhe liritė  e   saj do  t’i  ketė tė garantuara me ligjet dhe me Kushtetutėn pėrkatėse tė Kosovės ( pasi qė Kosova shqiptare ta tė ketė fituar cilėsinė  e  plotė  tė subjektivitetit juridik ndėrkombėtar) si  dhe me  konventat dhe marrėveshjet ndėrkombėtare, ashtu sikurse tė gjitha pakicat nacionale nė Serbi, nė Slloveni, nė Kroaci, nė Mal  tė Zi, nė   “Maqedoni”, nė Shqipėri, nė Bullgari, nė Hungari, nė Rumani, nė Greqi, nė Turqi…, etj. Pėr mė tepėr, statusi  i pakicės serbe  nė Kosovė nuk mund tė  ketė karakter ekskluziv  dhe simetrik me shumicėn shqiptare 90%  mbi asnjė bazė qoftė historike, juridike, kushtetuese, politike  dhe pushtetore,  mbase ėshtė pakicė nacionale nė tokė tė huaj, madje e dyshimtė nė tė gjitha kėto aspekte tė theksuara, sepse ėshtė recidiv   i kolonializmit  100-vjeēar  tė Serbisė sė Madhe. Ndėrkaq, shqiptarėt, ndryshe nga cilėsia e pakicės serbe,  janė komb nė tokėn  e tyre mijėvjeēare, si njė nga popujt mė tė lashtė nė Ballkan.  Realisht dhe ligjėrisht “metodologjia pedagogjike”   e  “kritereve logjike”  tė diplomacisė proserbe tė kryetarit tė Sllovenisė, Janez Dėrnovshek, nuk premton asgjė spektakulare dhe dobiprurėse nė favor tė pavarėsisė sė plotė tė Kosovės, sepse ėshtė e shtruar mbrapshtė (si moralisht, ligjėrisht  dhe historikisht etj.), duke kėrkuar  nga bashkėsia ndėrkombėtare dhe politika e diplomacia shqiptare, qė sė pari ta  zgjidhin “problemin minoritar” serb, (i cili as de facto, as de jure nuk figuron si i tillė, por ėshtė  i konstruktuar dhe i improvizuar nga  politika religjioze e Kishės Ortodokse Serbe dhe nga qeveria aktuale  e Serbisė, pėrkatėsisht e Unionit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi. Pikėrisht kėta janė faktorėt kryesorė centrifugalė antishqiptarė dhe antipavarėsi Kosovės, qė kanė ndikuar te UNMIK-u, si dhe te faktorėt e tjerė tė bashkėsisė ndėrkombėtare (OKB, OSBE, BE, NATO), qė Kosovės, sė pari, t’ia  “shkruajnė” dhe imponojnė “ zbatimin e “standardeve ndėrkombėtare” serbe kinėse nė emėr tė zgjidhjes sė “problemit” tė pakicės serbe, problem ky, i cili as de facto, as de jure nuk  ekziston si i tillė, por fatkeqėsisht ėshtė shpikur nė mėnyrė aq perfide, aq amorale, aq arrogante pėr  tė jusitifikuar  vazhdimėsinė e qėllimeve   ekspansioniste  dhe hegjemoniste tė Serbisė  mbi Kosovėn dhe shqiptarėt. Pėr tė realizuar kėtė synim tė vjetėr grabitēar tė Serbisė, si duket tani, faktorėt relevantė ndėrkombėtarė, janė nė gjurmė tė gjetjes sė “formulės sė padhimbshme”  pėr arritjen e kompromisit politik  serbo-shqiptar, e kjo ėshtė “pavarėsia e kushtėzuar”, qė  ndėr obligimet e tjera si “mandat ndėrkombėtar” ndaj bashkėsisė ndėrkombėtare, nėnkupton edhe zbatimin dhe njohjen  ndėrkombėtare tė exterritorialitetit serb  tė kishave dhe tė manastireve serbe nė territorin etnik tė Kosovės. Nėse arrihet njė kompromis i tillė politik, kjo do tė ishte njė zgjidhje e diktuar dhe e imponuar e statusit tė ardhshėm tė Kosovės, qė do tė ishte nė kundėrshtim me tė drejtėn ndėrkombėtare, si dhe me tė drejtėn legjitime historike tė shqiptarėve mbi Kosovėn si territor i pashkėputshėm i Shqipėrisė Etnike.

 

Si Janez Dėrnovshekun, ashtu edhe bashkėmendimtarėt dhe mbėshtetėsit e kėtyre “ 9 standardeve”, duhet ta mbajnė parasysh faktin se, deri mė sot nė historinė e marrėdhėnieve ndėrkombėtare tė pas luftės sė dytė botėrore asnjė problem kolonial siē ėshtė rasti i Kosovės, nuk ėshtė zgjidhur sipas “skemės procedurale-ligjore-demokratike”, sė pari, zgjidhja e statusit tė minoritetit a minoritetve , e pastaj, sė dyti, zgjidhja e statusit tė shumicės dėrrmuese. Pėr mė tepėr, njė shembull i kėtillė i mbrapsht si nė kuptimin juridik, ashtu edhe nė atė politik e diplomatik, nuk figuron nė asnjė dokument (qoftė nė formė resolute, deklarate a rekomandimi etj.) tė historikut tė  derisotėm tė OKB-sė (1945-2005). Andaj, me tė drejtė shtrohet pyetja racionale, pse vetėm nė rastin e Kosovės, tė pėsojė metamorfozė  praktika diplomatike dhe praktika procedurale dhe ligjore e Kombeve tė Bashksuara si organziatė universale ndėrkombėtare pėr zgjidhjen e konflikteve dhe  tė problemeve ndėrkombėtare,  e cila  pa asnjė tė drejtė ligjore (nė kolizion edhe me Kartėn e OKB-sė, edhe me tė drejtėn ndėrkombėtare) “standardet ndėrkombėtare” serbe ua imponojė shqiptarėve shumicė dėrrmuese mbi 90%, qė sė pari t’i pėrmbushin ato nė favor tė zgjidhjes sė “problemit” tė pakicės serbe?

 

Tė gjitha kėto “9 standarde ndėrkombėtare”, tė cilat e kundėrshtojnė pavarėsinė e plotė tė Kosovės,  presidenti i Sllovenisė  i ka formuluar gabimisht dhe mbrapsht si nga aspekti historiko-shkencor, ashtu edhe nga ai diplomatiko-ndėrkombėtar, tamam nė frymėn  e  kėrkesave iracionale tė qeverisė “demokratike” tė Beogradit, duke kėrkuar nga “bashkėsia ndėrkombėtare, qė sė pari pakicės serbe nė Kosovė, t’i garantojė siguri”, e mė pas, pasi  pakica serbe ta ketė fituar autonominė territoriale dhe politike nė kurriz tė territorit etnik dhe gjeopolitik  tė Kosovės shqiptare, do tė fillonte me zgjidhjen e  problemit kolonial shekullor tė shumicės shqiptare.  Pėrkundrazi, sė pari bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė e obliguar qė shqiptarėve si shumicė dėrrmuese (mbi 90%) t’iu sigurojė   zgjidhjen pėrkatėse tė statusit tė tyre juridiko-politik dhe kushtetues sipas sė drejtės ndėrkombėtare (duke marrė pėr bazė tė drejtėn historike qindravjeēare tė shqiptarėve mbi Kosovėn si pjesė  integrale  tė territorit  autokton tė  Shqipėrisė Etnike), qė nėnkupton njohjen e  pavarėsisė sė  plotė dhe  pa asnjė kusht tė Kosovės, e cila fatkeqėsisht de jure  sipas Rezolutės 1244 tė KS tė Kombeve tė Kombeve tė Bashkuara, edne fihguron nė letėr si pjesė  e territorit tė Serbisė.

 

   Bazė themeltare pėr arritjen  e kompromisit politik midis Beogradit dhe Prishtinės, ėshtė vetėm zbatimi i parimit tė vetėvendosjes, jo enklavzimi esktraterritorial i Janez Dėrnovshekut, i cili de facto dhe de jure Kosovės do t’i siguronte ndėrkombėtarisht statusin e “pavarėsisė sė kushtėzuar”

 

Krijimi i  enklavave esktraterritoriale tė pavarura tė pakicės serbe nė Kosovė sipas planit proserb tė Janez Dėrnovshekut (Manastiri i Deēanit, Patrikana e Pejės, Graēanica...,etj.), ėshtė nė kundėrshtim me tė drejtėn pozitive ndėrkombėtare, sepse nė territorin etnik shqiptar tė Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė Etnike,  nuk mund tė krijohet si subjekt i veēantė juridik ndėrkombėtar  njė shtet kishtar i pavarur serb me garanci ndėrkombėtare.  Politikisht, njė zgjidhje e kėtillė imponuese, do tė thoshte “kompromis politik” nė kurriz tė pavarėsisė dhe tė sovranitetit tė Kosovės.. Mirėpo, juridikisht, do tė thotė legalizimin ndėrkombėtar tė copėtimit dhe tė rikolonizimit tė tėrėsisė territoriale tė Kosovės, gjė qė kjo ėshtė nė kundėrshtim edhe me tė drejtėn historike tė shqiptarėve mbi territorin e Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė Etnike, si dhe me “standardin” e  parashikuar tė GNK-sė, se “Kosova nuk mund tė copėtohet nga Serbia, duke u kthyer nė gjendjen paraprake tė vitit 1999”.

 

Pavarėsisht nga fakti se, si nė aspektin historik, ashtu edhe nė atė tė sė drejtės ndėrkombėtare, nuk ekziston asnjė element i vlefshėm pėr copėtimin e territorit tė Kosovės, kjo pėr prapaskenat diplomatike dhe politike tė aktorėve tė involvuar nė ēėshtjen e Kosovės, nuk do tė thotė se ėshtė e pamundhsme, sepse qėmoti dihet se nė politikė ēdo gjė ėshtė e munudur. Kjo rregull, vlen sidomos pėr ato vende dhe ata popuj tė vegjėl (siē  janė shqiptarėt dhe Shqipėria Etnike, tė kolonizuar nga serbo-sllavėt  e zgjebosur tė Ballkanit) qė nuk kanė kapacitetin e tyre tė nevojshėm ushtarak, ekonomik, politik dhe diplomatik pėr t’u ēliruar nga ēizmja e huaj imperialiste.

 

Prandaj, politika zyrtare e Prishtinės, duhet tė mbaj parasysh  faktin se, as Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Besnik Musatafaj e as kryetari i Republikės sė Sllovenisė, Janez Dėrnovshek nuk kanė dalė rastėsisht para opinionit publik ndėrkombėtar, se Kosovės, duhet imponuar “pavarėsia e kushtėzuar”. Edhe pse, ende nuk kanė filluar negociatat  ndėrkombėtare lidhur me statusin e Kosovės, si Serbia, ashtu edhe  disa qarqe evro-ndėrkombėtare (duke marrė  pėr bazė rekomandimet sugjeruese tė GNK-sė, si dhe  projeketet e fshehta tė qeverisė serbe dhe tė  Kishės Ortodokse Serbe), tanimė kanė sinjalizuar se kompromnisi politik pėr zgjidhjen e pėrkohshme tė statusit politik tė Kosovės, pikėrisht do tė kėrkohet nė zbatimin e formulės “pavarėsi e kushtėzuar”, e cila pakicės serbe dhe Serbisė, do t’i garantaonte krijimin e shtetit tė ri kishtar serb nė zemėr tė  Kosovės shqiptare. Pra, tė mos mashtrohemi, duke ushqyer iluzione tė kota, se  nuk mund tė “pėrvidhet” njė formulė e kėtillė, e cila de facto dhe de jure, do tė thoshte copėtimin e territorit tė Kosovės, sipas “listės sė dėshirave” politike  tė Janez Dėrnovshekut dhe tė Besnik Mustafajt, tė cilėn, sė fundi, pa asnjė rezervė , do ta akceptojė Kisha Ortodokse Serbe(KOS-i), edhe pse tani sė bashku me Beogradin zyrtar janė deklaruar (sa pėr t’i hedhur pluhur syve” opinionit publik vendor dhe tė jashtėm) se  me tė gjitha mjetet do ta hudhin poshtė “pavarėsinė e kushtėzuar”, po qe se kjo, do t’iu imponohet nga diplomacia hibride e tandemit Besnik Mustafaj-Janez Dėrnovshek, me “bekimin” e diplomacisė evro-ndėrkombėtare.

 

Pėr realizimin e kėtij qėllimi antishqiptar kundėr pavarėsisė sė Kosovės, si Beogradi zyrtar, ashtu edhe Kisha Ortodokdse Serbe(KOS-i), tanimė nė prapaskenat e tyre sekrete politiko-diplomatike dhe propagandistike  e kanė “sonduar” terrenin evro-ndėrkombėtar, se do ta kenė mbėshtetjen e disa qarqeve  akoma tė padeklaruara tė BE-sė, si dhe tė anėtarėve tė pėrhershėn nė KS tė Kombeve tė bashkuara, siē janė Rusia, Kina,  (e ndoshta) edhe Franca si partner tradicioanal (1914-1999). Mirėpo, pavarėsisht nga pėrgatitja e grackave tė rrezikshme tė diplomacisė kishtare serbomadhe pėr tė bllokuar  njohjen e pavarėsisė nga ana e bashkėsisė ndėrkombėtare, politika dhe diplomacia shqiptare e Kosovėsm, as shqiptarėt nuk duhet tė pranojnė asnjė kusht, asnjė formė diktati, as ultimatumi as nga serbomėdhenjt, as nga mbėshtetėsit e tyre(qofshin fuqi tė mėdha evropiane apo aziatike, siē ėshtė Kina) evrro-ndėrkombėtarė, qė do tė ishte nė funksion  tė legalizimit ndėrkombėtar tė krijimit tė njė shteti tė ri kishtar serb nė Kosovėn shqiptare, nė emėr tė “mbrojtjes” sė kishave dhe tė manastireve  tė minoritetit serb, tė cilat (po tė ndodhte diē e kėtillė tragjike nė kurriz tė interesave vitale kombėtare dhe shtetėrore tė shqiptarėve) automatikisht, do tė fitonin statusin e subjektit esktraterritorial ndėrkombėtar, sikurse shteti i Vatikanit. Mirėpo, pala negociatore shqiptare asesi nuk guxon qė ta gėlltis tė “karrem” tė gatuar nga kuzhina politiko-kishtare e Serbisė dhe e aleatėve tė saj, sepse nė kėtė mėnyrė Kosova sėrish  do tė mbetej nėn varėsinė koloniale imperilaiste tė Serbisė dhe tė sistemit shtetėror tė Evropės, tė njohur me akronimin ekonomiko-politik integrues-Bashkimi Evropian(BE).

 

Sa mė sipėr, { marrė parasysh tė gjitha “shėrbimet e vullnetit tė mirė” tė imponimit tė “pavarėsisė sė kushtėzuar” pėr Kosovėn, qofshin edhe  politika e diplomacia zyrtare e Tiranės dhe e Lubjanės, sė personifikuar dhe tė instrumentalizuar nga Besnik Mustafaj,(inistėr i jashtėm) dhe Janez Dėrnovshek (kryetar i Sllovenisė0} e VETMJA ALTERNATIVĖ E LIGJSHME DHE RACIONALE PĖR ZJGIDHJEN E DREJTĖ  DHE PĖRFUNDIMTARE TĖ KOSOVĖS, ĖSHTĖ  APLIKIMI I PARIMIT TĖ VETĖVENDOSJES, SI PARIM FUNDAMENTAL I SĖ DREJTĖS NDĖRKOMBĖTARE DHE TĖ KARTĖS SĖ KOMBEVE TĖ BASHKUARA.

 

Vetėm mbi kėtė bazė pala shqiptare mund tė bėjė kompromis me palėn kolonialiste serbe, e cila, edhe pas rėnies nga pushteti tė ish-kryetarit tė saj Slobodan Milosheviq, (me mjete “demokratike” dhe nė emėr tė paqes sė rreme, se duan “bashkėjetesė” me shqiptarėt, por duke i konsideruar si “element minoritar vasal nė shtėpi tė huaj serbe”) ushqen tė njėjtat ambicie dhe aspirata antishqiptare sikurse regjimi gjenocidal i “mesijes” sė tyre: “Kosova ėshtė djep dhe shpirti i Serbisė”. Ky “keqkuptim” i serbomėdhnjeve nuk mund tė kuptohet ndryshe, veēse si i barabartė me teorinė raciste “Lebensraum” tė Gjermanisė naciste tė Hitlerit. Si Gjermania nazifashiste nėn Hitlerin, edhe Serbia gjenocdiale ēetniko-fashiste nėn Slobodan Milosheviqin dhe Kishėn Ortodokse Serbe, si dhe tani nėn drejtimin e pasardhėsve tė tij “demokratė” (Boris Tadiq, Vojsillav Koshtunica, Vuk Drashkoviq, Sanda Iviq-Rashkoviq etj.) kanė zhvilluar dhe, prapė po synojnė tė zhvillojnė luftra e agresione pushtuese gjenocidale pėr pushtimin e territoreve  tė huaja fqinje tė Kroacisė, tė Bosnjės dhe tė Kosovės, me qėllim  tė fundit, qė t’i bashkojnė tė gjitha pjesė e popullit serb nė njė shtet tė vetėm tė homogjenizuar, qė quhet Serbia e Madhe.

 

Duke qenė se njė strategji e tillė e krijimit tė Serbisė sė madhe tė Slobodan Milosheviqit ka pėsuar jo vetėm disfatė ushtarake, por edhe ka humbur edhe territoret e okupuara pėrkohėsisht, janė krijuar kushtet objektive, qė politika  kishtare e Begradit dhe e Kishės Ortodokse , tė heqin dorė nga pretenmdimet e mėtejme territoriale nė kurriz tė Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė Etnike.

 

Fundja, iu pėlqeu apo jo REALITETI KOSOVĖ SHQIPTARE, serbėt, Serbia dhe Kisha Ortodfokse Serbe, e kanė humbur pėrgjithmonė Kosovėn si koloni tė tyre , qė nga ndėrhyrja e tyre ushtarako-policore tankiste, mė 1989, kur edhe e pushtuan pėrkohėsisht Kosovėn, me ē’rast shkaktuan qindra viktima shqiptare dhe, atė e zhveshėn nga cilėsia e autonomisė, qė kishte sipas Kushtetutės sė vitit 1974.

 

Politika shqiptare e Kosovės nuk ka asnjė arsye qė gjatė bisedimeve tė ardhme me palėn serbo-ndėrkombėtare, tė demonstrojė ndonjė taktikė tė veēantė tė diplomacisė sė pėrmbajtjes, sepse Serbia dhe serbėt kanė humbur ēdo tė drejtė tė sovranitetit tė tyre tė deritashėm kolonial mbi Kosovėn. Kėtu, pala shqiptare nuk duhet tė bėjė asnjė koncesion pėr hir tė ndonjė “kompromisi tė madh”  apo “historik”, siē kanė deklaruar disa politikanė histerikė me vizion proserb nė dėm tė pavarėsisė sė Kosovės. Gjithashtu, pala shqiptare nuk ka  pse tė dyshojė fare nė kapacitetin e saj profesional, si  dhe nė kredibilitetin e saj moralo-politik dhe juridik, sepse ėshtė nė avantazh ndaj palės serbe, sepse ajo ėshtė nėn hipotekėn e gjenocidit tė kryerė nė Kosovė (1989-1999), e cila, si rrejdhim, definitivisht edhe ka humbur  tė drejtėn koloniale shekullore mbi Kosovėn. Prandaj, pala shqiptare nuk ka asnjė arsye, qė tė ndjehet  “e pabarbartė” ose nė defensivė. Pėrkundrazi, duhet tė jetė agresive nė kuptimin pozitiv tė mbrojtjes dhe tė  justifikimit tė argumenteve tė qėndrueshme historike dhe juridike dhe politike  ndėrkombėtare, qė janė favor tė shkolonizimit tė Kosovės nga Serbia kolonialiste dhe hegjemoniste.

 

 Pala shqiptare me konsekuencė, duhet tė mbėshtetet nė parimin e barazisė dhe tė vetėvendosjes sė popujve, tė sanksionuara nė Kartėn e OKB-sė, ku thuhet se “ tė  gjithė popujt kanė tė drejtė qė lirisht, pa ndėrhyrje nga jashtė, tė pėrcaktojnė statusin e tyre politik, si dhe tė ndjekin rrugėn e zhvillimit tė tyre ekonomik, shoqėror dhe kulturor dhe, sė kėndejmi ēdo shtet e ka pėr detyrė tė respektojė kėtė tė drejtė nė pėrputhje me dispozitat e Kartės”.(Lung-Chu Chen, An Introduction to Contemporary International Law, 2000, f.31-32)  Kjo e drejtė ka tė bėjė me tė gjithė qytetarėt e ndonjė tėrėsie territoriale, edhe pa fituar tė drejtėn e shtetėsisė si subjekt jurik ndėrkombėtar.

 

Gjithashtu, politika zyrtare shqiptare, duhet ta hudhė poshtė si tė papranueshme (si nė kuptimin historik, ashtu edhe nė atė juridik), “standardin” e prejudikuar sugjerues tė GNK-sė, se “Kosova nuk duhet tė bashkohet me ndonjė shtet tjetėr”(aludimi ėshtė tejet transparent-nuk duhet tė bashkohet me Shqipėrinė Etnike). Pėr tė hudhur poshtė kėtė “kriter ligjor-demokratik” tė Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave (GNK-sė), pala negociuese shqiptare, duhet tė mbėshtetet kryesisht nė kėto dy argumente tė qėndrueshme: (A) Sė pari, mbi tė drejtėn historike tė shqiptarėve mbi Kosovėn dhe (B) Sė dyti, mbi tė drejtėn pozitive ndėrkombėtare, sipas sė cilės  shqiptarėt jo vetėm qė kanė tė drejtė tė pavarėsohen, por edhe kanė tė drejtė ligjore  tė bashkohen jo vetėm me Shqipėrinė, por me cilindo shtet tė duan ata. Nė favor tė kėtij konstatimi po japim kėtė argument tė pakontestueshėm juridik ndėrkombėtar : “Krijimi i shtetit sovran dhe tė pavarur, integrimi ose bashkimi i lirė i tij me ndonjė shtet tjetėr tė pavarur ose pranimi i  ēfarėdo lloji statusi tjetėr politik si rezultat i vendimit  tė lirė unanim tė popullit, ėshtė formė e ligjshme dhe demokratike e  aplikimit tė sė drejtės sė vetėvendosjes.”(Shih: International Legal Materials,1992, N06 (ILM), f.1498.

 

Sė fundi, nėse bashkėsia ndėrkombėtare (OKB-ja, BE-ja etj.) ia imponon palės negociuese shqiptare cafrėdo modeli qoftė (qė ėshtė nė kolizion me tė drejtėn e vetėvendosjes): “ pavarėsi e kushtėzuar”; “pavarėsi e shoqėruar” apo “pavarėsi e plotė” e sugjeruar tė Janez Dėrnovshekut, qė favorizon krijimin e shtetit kishtar serb nė Kosovė, sipas “parimit tė ekstraterritorialitetit”, qė teorikisht dhe praktikisht do thotė dekompozimin e tėrėsisė territoriale etnike tė Kosovės, kjo do tė pėrbėnte shkeljen flagrante tė PARIMIT TĖ VETĖVENDOSJES dhe tė SĖ DREJTĖS DHE TĖ RENDIT POZITIV JURIDIK NDĖRKOMBĖTAR.


BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr.Mehdi HYSENI
29 tetor 2005

 

  -“MĖ JEP KOSOVĖN, TĖ JAP SHQIPĖRINĖ ETNIKE”=DIPLOMACIA “ĒAREN PREJ BISHTI”!!!???

 

 

 –SHIH!...SHIH!...ĒFARĖ DIPLOMACIE ANTIKOMBĖTARE!!! -  PO, KJO, KJO, ĖSHTĖ TRADHTI DHE SHITJE E DYFISHTĖ E KOSOVĖS DHE E SHQIPĖRISĖ ETNIKE!

 

 

-         TEZA ANTIBASHKIM I SHQIPĖRISĖ ETNIKE NUK MUND TĖ JETĖ OPCION I “KOMPROMISIT POLITIK” ME SERBINĖ KOLONIALISTE PĖR PAVARĖSINĖ E KOSOVĖS ( SEPSE KOSOVA ĖSHTĖ PROBLEM KOLONIAL E JO MINORITAR, QĖ KĖRKON ZGJIDHJE ANTIKOLONIALE E JO RIKOMPENSIM TERRITORIAL TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE), POR HUMBJE  EDHE E KOSOVĖS, EDHE E SHQIPĖRISĖ ETNIKE.

 

-         KĖTĖ RREZIK TĖ MADH, DUHET TA MBAJNĖ PARASYSH TĖ GJITHĖ ARMIQTĖ E PAVARĖSISĖ SĖ KOSOVĖS DHE TĖ RIBASHKIMIT TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE.

 

-         SIPAS SĖ DREJTĖS NATYRORE DHE HISTORIKE, KOMBĖTARE DHE NDĖRKOMBĖTARE, NUK KEMI NEVOJĖ TĖ KĖRKOJMĖ KURRFARĖ “BEKIMI” NGA SERBIA QĖ AJO TĖ DAKORDOHET ME PAVARĖSINĖ E KOSOVĖS, SEPSE KOSOVA ĖSHTĖ TOKĖ SHQIPTARE DHE E SHQIPĖRISĖ ETNIKE, JO E SERBISĖ SĖ MADHE KOLONIALISTE. NĖ KĖTĖ KUPTIM, EDHE  NUK KEMI SE ĒFARĖ T’I JAPIM SI “SHPĖRBLIM” OSE T’I PėRSHPIRTEMI SERBISĖ NĖ ROLIN E LYPĖSIT TĖ KEQ DHE TĖ NGORDHUR : “MA JEP KOSOVĖN, TĖ JAP SHQIPĖRINĖ ETNIKE”, SEPSE KOSOVA NUK NDODHET NĖ SERBI, POR ĖSHTĖ NĖ DUAR DHE NĖ ZOTĖRIMIN E SHQIPTARĖVE NĖ KOSOVĖ- NĖ TERRITORIN INDIGJEN TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE. NĖ RASTIN KONKRET, NUK DO TĖ KETĖ KURRFARĖ KOMPROMISI POLITIK ME SERBINĖ PĖR KOSOVĖN, PĖRPOS  NJOHJES SĖ PLOTĖ TĖ PAVARĖSIMIT TĖ SAJ, ASHTU SIĒ ĖSHTĖ DEKLARUAR POPULLI I KOSOVĖS PĖR SHTET SOVRAN DHE TĖ PAVARUR NGA SERBIA KOLONIALISTE GJENOCIDALE.

 

-         FUNDJA, AJO QĖ ĖSHTJA E JOTJA, NUK DUHET KĖRKUAR NGA TĖ TJERĖT, SEPSE ATA (“TA MASIN”, NUK TA JAPIN KURRĖ), POR DUHET MBROJTUR ME TĖ GJITHA  MJETET PĖR TĖ NGELUR E JOTJA. KJO ĖSHTĖ E DREJTĖ E PAJETERSUESHME PĖR GJITHĖ POPUJT E BOTĖS, JO VETĖM  PĖR POPULLIN  E KOLONIZUAR SHQIPTAR NĖ BALLKAN.

 

-         PIKĖRISHT, OFERTA E NJĖ “KOMPROMISI POLITIK” TĖ KĖTILLĖ, DO TĖ NDIKOJĖ NEGATIVISHT NĖ ZHVILLIMIN E “SHUTTLE DIPLOMACY-SĖ” SĖ PARASHIKUAR PĖR ZGJIDHJEN E STATUSIT PĖRFUNDIMTAR TĖ KOSOVĖS.

 

-         PĖRKUNDRAZI, SHTRUARJA E KĖRKESĖ SĖ DREJTĖ DHE TĖ LIGJSHME E SHKOLONIZIMIT DHE E RIBASHKIMIT TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE  NĖ SHKALLĖ NDĖRKOMBĖTARE, DO TĖ REZULTONTE ME MINIMUMIN-PAVARĖSIMIN E PADISKUTUESHĖM TĖ KOSOVĖS. NDĖRKAQ, NDĖRRIMI I KĖSAJ TEZE ME “KOMPROMISIN POLITIK”, TĖ DEKLARUAR NGA DISA  LETRARĖ(SIĒ ĖSHTĖ SIMAIL KADARE) DHE SHTETARĖ (SIĒ ĖSHTĖ ALFRED MOISIU, KRYETARI I REPUBLIKĖS SĖ SHQIPĖRISĖ) TĖ PAPĖRGJEGJSHĖM, SE “NUK KA BASHKIM TĖ SHQIPTARĖVE DHE TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE”, PA DYSHIM DO TA VĖRĖ NĖ PIKĖPYETJE  NJOHJEN E PAVARĖISĖ SĖ KOSOVĖS NGA ANA E BASHKĖSISĖ NDĖRKOMBĖTARE.

 

Nė kuptimin pozitiv  tė trajtimit  shkencor: historiko-politik, letrar-arstistik, kulturor, diplomatik, kombėtar dhe ndėrkombėtar, kėrkesa pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės nė asnjė mėnyrė nuk e kushtėzon, as nuk e kufizon, as nuk e konteston rivendikimin e    konceptit tė shkolonizimit dhe tė ribashkimit tė  Shqipėrisė Etnike, sepse pavarėsia dhe fati Kosovės pėrjetėsisht ėshtė e lidhur me fatin e pavarėsisė sė saj. Pėrkundrazi, njohja e pavarėsisė sė Kosovės, duhet tė kuptohet si interes prioritar strategjik i ribashkimit tė Shqipėrisė Etnike. Kėshtu qė, nė kėtė vėshtrim, nuk mund tė ketė kurrfarė pazarllėku nė interes tė antidiplomacisė sė verbėr kombėtare : “Mbath gjogun e zbath dorinė”, sikurse nė 100 vitet e shkuara nėn robėrinė kolonilaiste serbo-sllave. 

 

Kjo tezė e falsifikuar nė kuptimin doktrinar, mirėpo, e provuar nė kuptimin e praktikės sė sundimit kolonilaist serbomadh, kur ėshtė fjala pėr gllabėrimin dhe pėr sundimin e Kosovės dhe tė territoreve tė tjera shqiptare tė Shqipėrisė Etnike, nė shekullin XXI, nuk ka gjasė, qė tė ringjallet nė dėm tė interesit tė pėrbashkėt tė pavarėsimit  tė Kosovės, as tė Ribashkimit tė Shqipėrisė Etnike. Prandaj, autorėt e diplomacisė vetėmohuese: “Mbath gjogun e zbath dorinė” nė favor tė jetėgjatėsisė sė kolonialzimit serbo-malazez mbi Kosovėn dhe trojet e tejra etnike shqiptare, duhet ta braktisin kėtė taktikė tė turpshme dhe tė paqėndrueshme ngase deri mė sot nė historinė e marrėdhėnieve ndėrkombėtare pas pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore, mė 1945 e deri nė kėtė vit-2005 tė fillimshekullit XXI, asnjė problem kolonial (siē ėshtė rasti i Kosovės-Shqipėrisė Etnike) nuk ėshtė zgjidhur, sipas “metodologjisė mė tė re diplomatike” tė disa  “tugjarėve” shqiptarė, qė janė deklaruar botėrisht, se janė tė gatshėm tė bėjnė “kompromis politik” me Serbinė (pėr tė realizuar kėrkesėn e minimumit kombėtar e politik)  pėr mbėshtetjen e pavarėsisė sė Kosovės ngase si kompensim, sipas “filozofisė diplomatike” tė tyre, asaj,domethėnė Serbisė, duhet t’i  “depozitohen” nė afat tė gjatė: liria, pavarėsia dhe ribashkimi i shumicės dėrrmuese tė territorit etnik tė Shqipėrisė(!) Mirėpo, sipas sė drejtės ndėrkombėtare, Kartės sė OKB-sė dhe Aktit Pėrfundimtar tė Helsinkit(Kreu VIII, ku flitet pėr njohjen e sė drejtės sė vetėvendosjes)...etj., i vetmi kompromis, i vetmi koncesion politik, diplomatik  dhe juridik  pėr kolonializimin dhe kolonizatorėt qofshin tė mėdhenj, qofshin tė vegjėl (siē janė nė  rastin konkret serbėt dhe Serbia) ėshtė E DREJTA E SHKOLONIZIMIT TĖ PAKUSHT dhe, pa kurrfarė kompensimi tjetėr (nė valutė apo  nė “territor rezervė”tė Shqipėrisė Etnike), ashtu siē janė deklaruar frikacakėt, oportunistėt, fatalistėt dhe keqdashėsit e pavarėsisė sė Kosovės-ribashkimit tė Shqipėrisė Etnike.

 

 Kjo antitetezė e ribashkimit tė Shqipėrisė Etnike, ėshtė  plotėsisht taktikė proserbe dhe e njė komploti nė kuptim mė tė gjerė tė faktorėve tė politikės sė brendshme dhe tė jashtme, se pėr pavarėsimin e Kosovės (si njėsi territoriale dhe etnike e Shqipėrisė ), nė emėr tė “kompromisit politik”, Serbisė militariste dhe pėr hir tė interesave komplementare dhe heterogjene tė aleatėve tė saj evro-ndėrkombėtarė, duhet t’iu  bėjmė “teslim” ribashkimin e territoreve tė tjera tė Shqipėrisė Etnike, duke nėnshkruar kėshtu,  nė mėnyrė tė vullnetshme dhe, nė prezencėn e palės sė tretė garamtuese ndėrkombėtare kapitullimin e pėrjetshėm nėn kthetrat e pėrgjakshme tiranike tė Serbisė sė zgjebosur hegjemoniste. Pėrkundrazi, njė “kompromis politik” i tillė, do ta vinte nė pikėpyetje tė madhe, edhe vetė tė drejtėn e pavarėsimit tė Kosovės, sepse, pikėsėpari (ashtu sikundėr deri tani, me shekuj) kuazishkenca dhe pseudopolitika propagandistike  e shtetit dhe e kishės orotodokse sė Serbisė, (sipas planeve, elaborateve, rezolutave, te miratuara nė Kuvendin e Serbisė, mė 2004), do ta kontestojnė tė drejtėn historike tė shumicės dėrrmuese shqiptare mbi Kosovėn, duke i konsideruar (ende) “minoritet”, i cili si tillė, sipas paranojės sė tyre psikopatologjike kolektive serbe, edhe duhet tė “shpėrblehet” vetėm me njė autonomi tė kufizuar (siē ėshtė duke e kėrkuar diplomacia e kungullit tė Besnik Mustafajt) nėn “ambrellėn” e deritashme kolonialiste tė Serbisė, as mė pak, as mė shumė. Tash pėr tash, ky ėshtė “kompromisi politik” i Serbisė nė “favor” tė pavarėsisė sė Kosovės, tė cilin, sė fundi, edhe  kryetari i qeverisė sė Serbisė, Vojislav Koshtunica e bėri tė ditur nė sesionin e Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara pėr Kosovėn, mė 24 tetor 2005.

 

Pavarėsia e Kosovės ėshtė e ndėrlidhur pėrjetėsisht  me pavarėsinė e Shqipėrisė Etnike!

 

Pa marrė parasysh kushtėzimet, diktatin,, ultimatumet e politikės nga pozita e forces dhe e iracionales historike serbomadhe kolonialiste, qė do tė manifestohen nė kuadrin e negociatave tė ardhshme lidhur me statusin e Kosovės, pala shqiptare e Kosovės, nė asnjė mėnyrė nuk do tė duhej tė “luante nė letrėn”, se “kyēi mė i pėrshtatshėm” i arritjes sė “kompromisit politik” me Serbinė, do tė jetė “karantizimi shekullor” i ribashkimit tė Shqipėrisė Etnike, sepse ku potez i keqmenduar dhe i keqinterpretuar pėr opinion publik tė brednshėm dhe tė jashtėm, do tė ndikonte negativisht nė procesin e bisedimeve serbo-shqiptare lidhur me statusin e Kosovės.

 

Pala shqiptare nuk ka asnjė arsye valide tė negociojė, as tė bėjė kurrafė “kompromisi politik” me Serbinė kolonizatore, sepse pavarėsia e Kosovės nuk mund tė jetė disktueshme ngaqė kjo qe 100 vjet ishte koloni e Serbisė dhe e Malit tė Zi. Kėtė tė vėrtetė historiko-politike mbi Kosovėn, tanimė e kanė mėsuar, edhe Evropa e bashkuar, edhe OKB-ja, edhe Amerika. Prandaj, nė kėtė rast nuk mund tė bėhet kurrfarė  “kompromisi politik” me kolonialistėt serbomėdhenj, nė stilin: “Mė jep Kosovėn, tė japė Shqipėrinė Etnike”!!!??? – Kjo, do tė ishte “fitore historike” pėr pavarėsinė e Kosovės? – JO! – shoku Ismail Kadare, JO! – Kjo,  do tė ishte varreza e pėrbashkėt e Kosovės dhe e Shqipėrisė Etnike! – Kėtė  vrasje tė pėrbashkėt-kolektive tė pavarėsisė sė Kosovės-Shqipėrisė Etnike, do ta mbėshtenin vetėm  “pazarxhinjtė demokratė” tė trafikimit tė qenies shqiptare dhe tė sovranitetit kombėtar dhe shtetėror tė Shqipėrisė Etnike, e kursesi shqiptarėt qė kanė derdhur gjak dhe janė theroizuar me shekuj pėr pavarėsinė e Kosovės-Shqipėrisė Etnike.

 

I vetmi kompromis politik, duhet tė bėhet nga ana e Serbisė (si titullar i derishėm kolonizues i Kosovės dhe i pjesėve tė tjera tė Shqipėrisė Etnike, siē janė: Presheva, Bujanoci, Medvegja, Kurshumlia, Leskoviku, Vranja etj.,), e ky kompromis real politik ėshtė: - njohja pa asnjė kusht e pavarėsisė sė Kosovės. Nė realizimin e kėtij kompromisi politik, duhet tė insistojė bashkėsia  ndėrkombėtare dhe politika shqiptare, qė ta fitojnė luftėn e tyre tė pėrbashkėt e jo nė disfavor tė ricopėtimit dhe tė rikolonizimit tė mėtejmė tė trojeve etnike tė  shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė.

 

 Mirėpo, serbėt dhe Serbia nuk do tė pranojnė qė tė bėjnė kėtė “kompromis politik” tė tillė pėr shkak se Kosovėn ende (sipas Rezolutės 1244 pėr Kosovėn tė KS tė Kombeve tė Bashkuara) e konsiderojnė si “pjesė unike tė territorit serb”.

 

 Pėr t’i detyruar serbėt qė ta pranojnė realitetin e Kosovės sė lirė dhe tė pavarur nga Serbia gjenocidale, politika shqiptare (para se tė fillojnė negociatat serbo-shqiptare, sipas itinerarit tė agjendės sė KS tė Kombeve tė Bashkuara, tė pėrcaktuar nė Nju-Jork, mė 24.10.2005), duhet patjetėr tė kėrkojė nga KS i Kombeve tė Bashkuara, qė tė revidojė “paragrfain” e Rezolutės 1244 pėr Kosovėn, ku thuhet se, “Kosova ėshtė pjesė e territorit tė Serbisė”. Ndryshe, suksesi i negociatave serbo-shqiptare pėr zgjidhjen e drejtė tė statusit poliitko-juridik dhe kushtetues tė Kosovės, do tė falimentojė, qė nė start, pa u pėrshėndetur mirė pėrfaqėsuesit e delegacioneve negociatore serbo-shqiptare e ndėrkombėtare para kamerave tė fotoreporterėve dhe tė pėrfasqėsuesve tė tjerė tė masmediave  ndėrkombėtare.

 

Do tė ishte gabim i madh dhe i pakorrigjueshėm historik, politik dhe kombėtar po qe se pala shqiptare e Kosovės  gjatė zhvillimit tė negociatave tė ardhshme me palėn serbe, tė deklarohej se njohja e pavarėsisė sė Kosovės nė kurriz tė shkolonizimit dhe tė Ribashkimit tė Shqipėrisė, pėrbėn  “njė kompromis politik”,  i cili si i tillė, do tė duhej tė ishte i pranueshėm pėr palėn kontestuese serbe, si dhe pėr ndėrmjetėsit e bashkėsisė ndėrkombėtare. Pėrkundrazi, njohja e pavarėsisė sė plotė tė Kosovės nuk do tė mbyllte, por do tė hapte kaptinėn e re tė zgjidhjes sė ēėshtjes koloniale shqiptare nė Ballkan. Politika dhe diplomacia “simuluese”, ose mė mirė tė thuhet diplomacia qorre e kungujve tė papjekur demokratikė nuk sheh  “pėretj hundės sė vet”, se me njė kompromis tė tillė kundėr ribashkimit tė trojeve etnike shqiptare, tė kolonizuara nga Serbia, Mali i Zi, Greqia dhe FYROMI, do t’i detyronte shqiptarėt, qė si palė e tretė kontraktuese, tė nėnshkruanin  vetėkapitullimin e tyre.

 

Nuk ėshtė e ndershme, as  kurrfarė potezi i urtė diplomatik, e aq mė pak “fisnik”, as kombėtar, as atedhtar e patriotik shqiptar (siē ėshtė shprehur Ismail Kadare nė njė intervistė dhėnė “Zėrit tė Amerikės”,mė 25.10.2005), tė dilet nė opinionin publik me “tezėn” spekuluese dhe tejet tė rrezikshme e tė dėmshme pėr interesin e pėrgjithshėm  kombėtar dhe shtetėror, se po qe se Serbia ia njeh pavarėsinė Kosovės, “shqiptarėt, do tė heqin dorė” nga shkolonizimi dhe ribashkimi i trojeve tė tjera tė Shqipėrisė Etnike.

 

Duhet ta them haptazi, se tė gjitha partizanė, qė do tė marrin guximin tė dalin me njė kompromis politik, i cili nė afat tė shkurtėr apo tė gjatė do t’i mbyllte mundėsitė reale  pėr t’u vėnė ne rend dite shqyrtimi i kufijve artificialė tė Shqipėrisė Etnike nė Ballkan, do tė merrnin pėrsipėr njė barrė tė rėndė tė pėrgjegjėsisė para historisė dhe para gjithė kombit shqiptar.

 

Pėr fund, e pranoj se  analizat dhe komentet  e mia vėrtet janė ca tė gjata, sepse janė nė funksion tė mbrojtjes sė gjatėsisė dhe tė gjerėsisė sė truallit historiko-natyror dhe gjeopilitik tė tėrėsisė sė Shqipėrisė Etnike. Ndėrkaq, lajmet e shkurta nė frymėn e ēmimeve aktuale tė tregut tė lirė tė “rrobaqepėsisė diplomatike” rajonale dhe ndėrkombėtare janė nė funksion tė shkurtimit tė gjymtyrėve tė trupit tė natyrshėm tė Shqipėrisė Etnike. Prandaj, lajme, informacione, komente, analiza tė  shkurtėra, do tė kem shkruar vetėm atėherė pasi tė jetė ribashkuar pėllėmb pėr pėllėmbė Shqipėria Etnike brenda kufijve tė saj natyrorė.

 

 Ky ėshtė mesazhi im pėr  “kompromisin politik” me “pazarxhinjtė” dhe me “rrobaqepėsit”  e ashtuquajtur demokratė dhe patriotė “internacionalistė”, tė cilat me tezat e tyre negative, spekuluese dhe mashtruese, tė keqshkruara dhe tė keqinterpretuara pėr hir tė “biznesit ditor” tė tyre dhe tė interesit afatgjatė tė partnerėve tė tyre neokolonialistė, sė fundi, nė emėr tė  pavarėsisė sė Kosovės, kanė dalė  me tezėn skandaloze-  “antibashkim i Shqipėrisė Etnike” nė favor tė arritjes sė “kompromisit politik” me Serbinė pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės ?!

 

Pavarėsisht nga lansimi i kėsaj teze antishqiptare i autorėve dhe i mbrojtėsve tė saj me prirje tė huaja nė llogari tė kolonizimit  dhe tė shtypjes sė mėtejme tė gjysmės sė Shqipėrisė Etnike, nuk ka  asnjė gjasė qė tė pranohet si “kompromis politik” pėr arritjen e pavarėsisė sė Kosovėse, sepse  kolonialistėt  shekullorė serbomėdhenj, tanimė janė deklaruar si para opinionit ndėrkombėtar, ashtu edhe atij  tė brendshėm, se nuk do tė pranojnė asnjė “kompromisi politik” me shqiptarėt pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, pėrpos njė lloj autonomie tė kushtėzuar brenda Serbisė, ashtu si iu konvenon atyre, diplomacisė sė kungullit tė Shqipėrisė sė Besnik Mustafajt (ministėr i Jashtėm) dhe Evropės sė  sotme, me recidiva tė vjetėr antishqiptarė dhe antiribashkim tė Shqipėrisė  Etnike.

 

Kėtė realitet historiko-kombėtar dhe etniko-shtetėror gjithėshqiptar tė pashmangshėm mund ta mohojnė dhe ta quajnė utopi vetėm analistėt, shkencėtarėt, letrarėt, politikanėt, diplomatėt dhe shtetarėt shqiptarė tė rangut tė ministrit tė jashtėm tė Shqipėrisė, Besnik Mustafaj, i cili me ngulmė, nė emėr tė Republikės sė Shqipėrisė, po e kundėrshton pavarėsinė e plotė tė Kosovės. Kėtė qėndrim antishqiptar tė politikės zyrtare tė Tiranės, e vulosi me turpėsi edhe nė qendrėn eurokratike tė BE-sė nė Brukesl, duke pohuar se “ Qeveria e  Republikės sė Shqipėrisė pavarėsinė e kushtėzuar pėr Kosovėn,  tė gjitha ganarancitė pėr pakicat, si dhe mosndryshimin e kufijve tė Kosovės” (Liria Kombėtare, 25.10.2005).

 

Ja, kjo ėshtė “fitorja kulmore” e diplomacisė “Ēaren prej bishti” e “vizionarėve zulmėmėdhenj”: letrarė, politikanė dhe shtetėrorė tė Republikės sė sotme  tė Shqipėrisė (!??!!). Nė vend se tė pohojnė para Serbisė kolonizatore, si  dhe para tė gjithė armiqėve tė tjerė, se Kosova shqiptare ėshtė krahinė e pashkėputshme dhe e patjetėrsueshme e Shqipėrisė Etnike, e jo kurrfarė konflikti, as kompromisi i shpifur  politik, ata nė kurriz tė saj bėjnė  “pazarllėqe  pa hanxhiun”, nė stilin  diplomatiko-propagandistik tė politikės neokolonilaiste serbosllave, duke kėrkuar “minimumin e minimumit” absurd, thuase pavarėsia e Kosovės dhe e Shqipėrisė Etnike, ėshtė bėrė “ēėshtje private e tyre”  dhe e Serbisė sė Madhe kolonizatore. Thelbi i pėrmbajtjes sė njė diplomacie tė tillė “antibashkim” i Shqipėrisė Etnike nga  provokuesit e  theksuar, ėshtė mė shumė se turp dhe, tradhti e kulluar “pėr dritė dhe pėr Diell”, siē thotė populli ynė i urtė, i cili  pėr pasojė tė koherencės sė “elitave politiko-diploamtike” tė tilla, qe mė se njė shekull, ėshtė duke u treguar si njė nga popujt mė tė durueshėm nė botė ndaj sė keqes sė huaj kolonialiste serbosllave nė Ballkan.


BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr.Mehdi HYSENI
21 tetor 2005

 

“EVOLUCIONI”  I PĖRRALLĖS DIPLOMATIKE TĖ VUK

DRASHKOVIQIT VERSUS PAVARĖSISĖ SĖ KOSOVĖS!

 

*Vuk Drashkoviq(ministėr i Jashtėm i SMZ-sė):

   “Serbia nuk do tė lejojė krijimin  e dy shteteve

   shqiptare nė territorin serb nė Ballkan” (!!!???)


 

*Pėrgjigjja e autorit: - Nėse Serbia kolonialiste e Vuk Drashkoviqit, e Vojsillav Koshtunicės dhe e Boris Tadiqit nuk do ta njohė pavarėsinė e Kosovės, pėr shkak se titullarėt e saj serbomėdhenj nė krye me “trojkėn” e theksuar  “nuk do tė lejojnė krijimin e dy shteteve shqiptare nė Ballkan”, atėherė si pėr shqiptarėt e Kosovės (sepse, sipas stratejgisė sė diplomacisė neokolonialiste tė Serbisė sė Madhe, po e “rrezikojka interesin nacional dhe shtetėror gjithėserb” nė Kosovėn shqiptare!!!), ashtu edhe pėr shqiptarėt e tjerė tė kolonizuar dhe tė pakolonizuar, do tė hapet njė kaptinė e re  diplomacisė historike-multilaterale ndėrkombėtare (nė vend tė “shuttle diplomacy” sė pėrgatitur serbo-evripiane), qė do tė jetė nė interes tė pėrgjithshėm tė shqiptarėve, sepse do tė krijoheshin kushtet reale dhe  tė pashmangshme tė RIBASHKIMIT TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE, ku do tė pėrfshiheshin jo vetėm dy, por tė gjitha shtetet shqiptare (The United States of Albania)  nė Ballkan.

                    *       *    *

Me te drejtė shtrohet pyetja pse nuk mund tė lejohen nga Serbia dy shtete shqiptare nė Ballkan? – Sepse, sipas tezės antisemitiste ēetniko-fashiste serbe tė Vuk Drashkoviqit, “Kosova qenka nė territorin e Serbisė”?!?! – Mirėpo, si nė  kuptimin historiko-juridik, demografik,  ashtu edhe nė atė etnik-territorial ky konkluzion nuk pėrbėn kurrrfarė argumenti provues, se Kosova ka qenė ndonjėherė pjesė territoriale e Serbisė, pėrpos qė ishte koloni e saj (de facto prej shtatorit tė vjeshtės 1912 deri mė 10 qershor 1999, kurse de jure prej vitit 1913). Kjo ėshtė e vėrteta  mbi historinė shekullore tė Kosovės, qėkur ajo me ndihmėn e Fuqive tė Mėdha tė Evropės iu aneksua Serbisė. Mirėpo, kjo padrejtėsi e jetėrsimit tė Kosovės nga trungu territorial etnik i Shqipėrisė, nė asnjė mėnyrė (moralisht, as ligjėrisht) nuk mund tė kualifikohet si e drejtė historike e Serbisė mbi Kosovėn, sepse kjo nuk ėshtė e Serbisė, as e serbėve, por ėshtė e Shqipėrisė dhe e shqiptarėve autoktonė, qė nga periudha e epokės sė Ilirisė. Nė favor tė kėtij argumenti historiko-shkencor flasin edhe gjurmimet arkeologjike dhe antropologjike (qysh nga koha e lashtėsisė ilirike), kur Kosova shqiptare ishte e banuar prej ilirėve, tė cilėt janė stėrgjyshėrit e shqiptarėve tė sotėm, tė cilėt mbi 90% e pėrbėjnė popullsinė e Kosovės. Gjithashtu, edhe nė vitin 1371 Kosova ishte pjesė e tėrėsisė sė shtetit feudal shqiptar tė Balshajve, si dhe nė fillimshekullin XX, viti 1912, Kosova ishte pjesė e pandashme e shtetit tė pavarur shqiptar. Mirėpo, kjo u pushtua nga forcat serbe barbare, tė cilat ushtruan terror dhe gjenocid kundėr shqiptarėve indigjenė dhe Kosovės shqiptare. Prandaj, askush nuk ka drejtė, qė Kosovėn ta quaj “Kosovė serbe”, ashtu siē po manovrojnė krerėt e pushtetit shtetėror  tė Serbisė, serbomėdhenjtė me ambicie tė ripėrsėritjes sė gjenocidit neokolonialist mbi Kosovėn dhe mbi territoret e tjera shqiptare, siē janė: Vuk Drashkoviq, Boris Tadiq, Vojislav Koshtunica, si dhe Kisha Ortodokse Serbe me nė krye me patriarkun Pavle dhe me klerikun e tėrbuar antishqiptar, Artemije Radosavleviq   me tezat e tyre “historiko-politike e kulturore” tė falsifikuara dhe me pėrrallat  e vjetra triviale antishqiptare tė “evolucionit” tė diplomacisė sė ministrit tė jashtėm tė SMZ-sė, Vuk Drashkoviq, i cili nė stilin shpėrfytyrues tė shkrimtarologjisė mitologjike serbosllave, po orvatet qė ta bindė diplomacinė ndėrkombėtare (OKB, NATO, OSBE, BE, SHBA etj.) se “Kosova ėshtė tokė serbe, qė duhet tė mbetet nėn sovranitetin e Serbisė”?!  – Kosova kurrė nuk ka qenė tokė serbe dhe, kurrė mė  nuk do bėhet koloni serbe, as malazeze sllave.  Kėtė argument tė pakundėrshtueshėm, duhet ta mbajnė parasysh tė gjithė serbomėdhenjtė  “ e kalibrit” tė Vuk Drashkoviqit dhe tė garniturės sė qeverisė aktuale serbe tė Beogradit, si dhe mbėshtetėsit e tyre tradicionalė tė “aleancės integruese” evropiane dhe proevropiane.

 

Kjo ėshtė arsyeja kryesore me bazė tė qėndrueshme historike, juridike, gjeopolitike, etnike etj., pse shqiptarėt nuk duhet tė pranojnė asnjė formė tė bisedimeve me Serbinė, kur ėshtė fjala pėr pavarėsinė e Kosovės, sepse kjo nuk ėshtė ēėshtje e Serbisė, por e Shqipėrisė dhe e bashkėsisė ndėrkombėtare. Kėta janė dy faktorėt relevantė, qė duhet tė gjejnė gjuhė tė pėrbashkėt pėr njohjen e plotė tė pavarėsisė sė Kosovės. Nė kėtė kontekst, Serbia nolens volens, duhet tė eliminohet si palė negociuese pėr zgjidhjen e statusit juridiko-kushtetues dhe politik tė Kosovės.

 

“Arsyeja tjetėr” skandaloze e logjikės patologjike e “diplomacisė” sė Vuk Drashkoviqit, me bazė antishqiptare tė paranojės kolektive serbe ( e identifikuar dhe e praktuar qė nga shekulli XIV e deri mė sot, shekulli XXI) pse Serbia “demokratike”  nuk duhet lejuar krijimin e dy shteteve shqiptare nė Ballkan, “ėshtė edhe kjo” : “ Serbia e ka pėr detyrė dhe pėr interes, qė tė pengojė shumicėn shqiptare, tė krijojė shtetin e pavarur, i cili do tė vazhdonte me vrasjen, me keqtrajtimet dhe me shpėrnguljen e minoritet serb dhe tė minoriteteve tė tjera nė Kosovė”. (Po aty, Tanjug, 19.10.2005).

 

Ky konstatim, i shprehur nė formė paragjykimi dhe  tė intrigės sė politikės propaganidstike  dhe tė diplomacisė gjenocidale tė Vuk Drashkoviqit, se me t’u pavarėsuar Kosova si shtet, “ do tė vazhdonte vrasja , shpėrngulja dhe tortura e minoritetit serb dhe e minoriteteve tė tjera joserebe nga Kosova”?! -  Ky mesazh i kėsaj deklarate shpifėse nė llogari tė krijimit tė shtetit tė ardhshėm shqiptar tė Kosovės, nuk ka tė bėjė me historikun e deritashėm tė shqiptarėve nė Kosovė, sepse ata kurrėnjėherė nuk i kanė vrarė, nuk i kanė terrorizuar, as dėbuar kolonizatorėt serbomėdhnej, tė ngulitur nė Kosovė, qė nga viti 1912, edhe pse plotėsisht kanė pasur dhe kanė tė drejtė, qė t’i pėrzėnė kolonistėt serbomalazezė jo vetėm nga Kosova, por nga tė gjitha trojet e tjera shqiptare, tė kolonizuara dhe tė aneksuara nė saje tė  forcės nga ana Serbisė dhe e Malit tė Zi. Pėrkundrazi, e vėrteta ėshtė kjo: - “Diplomacia evolutive” e Vuk Drashkoviqit, edhe nė kėtė formė paragjykuese, duke u bazuar vetėm nė ėndėrra dhe nė mite antishqiptare po orvatet, qė t’i zbusė dhe t’i fshehė krimet, terrorin dhe gjenocidin kolonial tė serbėve dhe tė Serbisė ndaj shqiptarėve dhe Kosovės, qė kėtu e 100 vjet mė parė. Kjo akuzė e pashembulltė amorale dhe e paqėndrueshme e Vuk Drashkoviqit nė emėr tė atribuimit dhe tė trillimit tė “vazhdimit tė vrasjes sė serbėve nė Kosovė” vlen vetėm pėr serbėt, sepse  Serbia ka qenė ajo, e cila me tė gjitha regjimet e saj tė derisotme ka kryerė akte tė tilla barbarike ndaj shqiptarėve nė Kosovė e jo shqiptarėt, as Shqipėria. Kėtė  tragjedi tė vrasjes, tė shfarosjes dhe tė dėbimit tė miliona shqiptarėve nga Kosova, e provoi edhe hollokausti i fundit serbomadh nė Kosovė (1989-1999), i drejtuar nga “kasapi i Ballkanit”, Slobodan Milosheviq. Pėr kėtė tėrė bota ėshtė nė dijeni, me pėrjashtim tė Vuk Drashkoviqit, tė Boris Tadiqit, tė Vojsilav Koshtunicės dhe Kishės Ortodokse Serbe, qė  me qėllim nuk po duan ta dijnė, sepse tė gjitha gjenocidet e tyre tė deritashme, si dhe ai fundit i vitit (1989-1999) deri tani kanė ngelur tė pandėshkuara ligjėrisht dhe ushtarakaisht nga  Evropa “ e drejtė dhe demokratike”, pėrkatėsisht nga bashkėsia ndėrkombėtare, qė tani, nė saje tė diplomacisė multilaterale ndėrkombėtare ( e kursesi tė grackave tė sė ashtuqujaturės  “shuttle diplomacy”, tė iniciuar dhe tė peferuar nga diplomacia kolonialiste serbe e Beogradit), ėshtė nė potez pėr tė  korrigjuar padrejtėsinė historike tė Serbisė dhe tė aleatėve tė saj tradicionalė tė Evropės ndaj  Kosovės sė kolonizuar, e cila me tė drejtė ėshtė nė pritje tė njohjes sė drejtės sė vetėvendosjes, si e vetmja alterntaivė e ligjshme  e zjgidhjes sė drejtė dhe pėrfundimtare tė problemit tė derisotėn kolonial tė Kosovės. Ēdo zgjidhje tjetėr, do tė jetė falimentuese dhe tragjike jo vetėm pėr shqiptarėt e Kosovės, por pėr tė gjithė shqiptarėt nė Ballkan.

 

Prandaj, nuk ėshtė kurrfarė akti i ēuditshėm, as kurrfarė risie shpifėse e “prognozės astrologjike” tė “diplomacisė verolutive”sė Vuk Drashkoviqit, se  “do tė ndodhin vrasje e tortura tė serbėve”, po qe se  Kosova  do tė pavarėsohet nga Serbia kolonialiste,   mbase  kėtė tezė tė ndėrruar qėllimkeqe tė ministrit tė  jashtėm serbomalazez, e kemi “lexuar”  dhe provuar nė lėkurėn tonė, qė nga viti 1912 e kėtej. Pėrkundrazi, po qe se Kosova nuk do tė njihet si subjekt juridik ndėrkombėtar, Serbia dhe serbėt, do tė tentojnė tė vazhdojnė me terrorizmin dhe me gjenocidin e tyre tė mėparshėm kundėr shqiptarėve nė Kosovė, nė emėr tė “mbrojtjes” dhe tė “avancimit” tė procesit tė  “demokratizimit” dhe tė “integrimit” tė Serbisė sė Madhe nė Bashkimin Evropian (BE). Po qe se, vėrtet, do tė ndodhte, qė tė realiziohej kjo tezė falsifikuese antihistorike, antijuridike dhe antidemokratike e  diplomacisė antishqiptare  e Vuk Drashkoviqit nė disfavor tė pavarėsisė sė Kosovės, ky do tė ishte shembull i paprecedencė amoral, aligjor dhe ademokratik nė historinė e civilizimit modern tė bashkėsisė ndėrkombėtare, sepse populli shqiptar i Kosovės pėr tė satėn herė gjatė historisė sė tij, do t’i nėnshtrohej  gjenocidit tė institucionalizuar kolonialist tė Serbisė sė Madhe.

 

A.                 – Jo, autonomi as tė madhe, as tė vogėl nėn Serbi,

por vetėm Kosovė tė pavarur nė Evropėn e  integruar demokratike!

 

  Si politika, diplomacia, propaganda shqiptare dhe tė gjithė shqiptarėt, duhet tė mbajnė parasysh realititet e reja, tė krijuara nė Ballkan pas mbarimit tė luftės sė ftohtė (1989), dhe mė gjerė, nė mėnyrė qė tė mos bijnė viktimė e ndonjė “shuttle diplomacy” tė kolonialistėve serbomėdhnj, qoftė e  kurdisur  ajo edhe nga Vuk Drashkoviqi dhe, e mbėshtetur nga aleatėt e SMZ-sė ( sepse do tė jetė vetėm njė lloj testi pėr t’i sjellė “tete a tete”  shqiptarėt dhe serbėt nė tryezėn e ardhshme tė bisedimeve. Mirėpo, pala negociuese shqiptare nuk ka asnjė arsye valide tė pranojė kėtė “verison” serb dhe proserb tė “shuttle diplomacy”, duke qenė e vetėdijshme se Serbia gjenocidale nuk ka kurrfarė tė drejte morale, as ligjore qė ta parandalojė pavarėsimin e Kosovės, sepse  Kosova ėshtė tokė shqiptare ( mirėpo, mė 10 qershor 1999,  sipas Rezolutės 1244 tė KS tė Kombeve tė Bashkuara, si rrjedhim i kryerjes sė gjenocidit serb  mbi shqiptarėt, Kosova vihet nė protektoratin juridik ndėrkombėtar) e jo serbe, as malazeze. Prandaj, shikuar gjithanshmėrisht (nga tė gjitha kėndvėshtrimet historiko-diplomatike dhe propagandistike tė huaja), pala shqiptare nuk duhet negociuar fare me Serbinė, kur ėshtė fjala pėr pavarėsinė e Kosovės, pavarėsisht nga “oferta e vullnetit tė shėrbimeve tė mira” tė “shuttle diplomacy”-sė ndėrkombėtare.

 

Prandaj, as Vuk Drashkoviq, as Serbia pushtuese gjenocidale nuk  duhet ta pengojnė procesin e  domosdoshėm tė pavarėsimit tė Kosovės, sepse ai ėshtė i pandalshėm ngaqė Kosova mė nuk mund tė ketė  mė tej statusin kolonial nėn sundimin e egėr tė deritashėm kolonialist dhe hegjemonist tė Serbisė (1912-2005).

 

“Vizionin diplomatik”  ēetniko-fashist serbomadh tė Vuk Drashkoviqit (ministėr i Jashtėm i Unionit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi) pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės sipas “formulės liberale” tė kolonmializmit tė vjetėr serbomadh : “Mė  shumė autonomi e mė pak pavarėsi” politika shqiptare, as shqiptarėt nė Ballkan, nuk duhet ta pranojnė, sepse ėshtė antitetezė direkte dhe indirekte e sė drejtės sė vetėvendosjes  sipas Rezolutės 1514(XV) pėr njohjen e pavarėsisė popujve tė kolonizuar, tė  OKB-sė, tė miratuar mė 14 dhjetor 1960; sipas Rezolutės 637(VII)  tė drejtės sė popujve dhe kombeve pėr vetėvendojse, tė miratuar nga OKB-ja, mė 16 dhjetor 1952; sipas Rezolutės 2160(XXI)  sė Aktit tė detyrueshėm pėr njohjen e sė drejtės sė vetėvendosjes popujve tė privuar nga kjo e drejtė, tė miratuar nga OKB-ja, mė 30 nėntor 1966..., etj.

 

Duke qenė se Kosova ėshtė ēėshtje koloniale, prandaj,  edhe bashkėsia ndėrkombėtare moralisht dhe ligjėrisht ėshtė e obliguar tė kėrkojė vetėm zgjidhje antikoloniale, sikurse nė dhjetra e qindra raste tė shteteve tė shkolonizuara tė kontinentit tė Afrikės, tė Azisė, tė Amerikės Latine etj., pas pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore (1945), si dhe pas pėrfundimit tė Luftės sė Ftohtė (1989). Nė kėtė rast, OKB-ja, as Amerika e as aleatėt e tyre nuk kanė asnjė arsye morale, as juridike ligjore, qė nė vend tė aplikimit tė sė drejtės sė vetėvendosjes (sipas Kartės sė OKB-sė dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare) ndaj Kosovės, tė shterohen (materialisht, diploamtikisht dhe fizikisht) nė gjurmimin e “formulave”  tė tjera serbomėdha dhe proserbe (siē ėshtė kjo “formulė evropiane” e Vuk Drashkoviqit: “Mė shumė autonomi, mė pak pavarėsi”), tė cilat  disa qarqe politike tė Bashkimit Evropian (BE) kanė filluar  t’i “testojnė” seriozisht, si “formula kompromisi politik”, por jo edhe si zgjidhje me bazė historiko-juridike kushtetuese ndėrkombėtare nė favor tė zgjidhjes pėrfundimtare tė problemit kolonial tė Kosovės.

 

(B) Konsensusi gjithėserb kundėr pavarėsisė sė Kosovės (!)

 

Duke u mbėshtetur nė interepretimin e “standardeve diplomatike” tė vazhdimėsisė historike  tė nacionalizmit  autodesktruktiv  serbomadh tė  qėndrimeve dhe tė  pikėpamjeve “demokratike-evropiane” tė politikės zyrtare tė SMZ-sė  kundėr  pavarėsisė sė Kosovės, sikurse dikur edhe  ish-kryetari i «RFJ-sė», pėrkatėsisht i Serbisė dhe «oponenti» i tij( jo, pėr shkak tė politikės racionale dhe parimore ndaj zgjidhjes sė drejtė tė problemit kolonial tė Kosovės, sepse nė kėtė plan gjithėserb ishte arritur konsensusi i plotė jo vetėm nė  relacionin Milosheviq-Drashkoviq, por edhe nė shkallėn nacionale, fetare dhe shtetėrore tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, pavarėsisht nga «flamujt» ideologjiko-partiakė nacionalsocialistė. Divergjencat mes tyre kishin vetėm karakter tė luftės pėr pushtet), Slobodan Milosheviqi nėpėr mitingjet e tij antishqiptare nėpėr Kosovė dhe Serbi, edhe kryediplomati i sotėm i SMZ-sė, Vuk Drashkoviq  nga «foltorja diplomatike» e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Serbisė nė Beograd ka apeluar nė kėtė formė: « Tė gjithė serbėt nė Serbi,  pa dallim, duhet tė luftojnė pėr tė siguruar minimumin e interesit shtetėror dhe nacional serb, nė mėnyrė qė tregohet gatishmėria pėr  evropianizimin e krahinės jugore serbe» (Tanjug, 19.10.2005).

 

Ja, pra, kjo ėshtė «oferta diplomatike» dhe  e «vullnetit tė mirė» e politikės dhe e diplomacisė serbomadhe e SMZ-sė pėr t'u arritur «kompromisi politik» me shqiptarėt, Kosova shqiptare, ende konsiderohet si «interes minimum nacional dhe shtetėror serb», gjė qė sipas kėtij «standardi» tė politikės imperialiste tė Serbisė sė «demokratizuar» (nėn Vojsilav Koshtunicėn,kryeministėr, Boris Tadiqin, president tė Serbisė, si dhe nėn Vuk Drashkoviqin, kryeshef tė diplomacisė SMZ-sė etj.) duhet tė ngelė prapė nėn kthetrat e  sundimit tė deritashėm kolonial tė Serbisė gjenocidale. Mirėpo, kjo «formulė», edhe pse nga V. Drashkoviq, ėshtė shpallur si «kriter rinovues evropian» pėr «krahinėn jugore serbe» dmth Kosovėn, e cila kurrnjėherė ligjėrisht nuk ka qenė serbe, por pjesė integrale e Shqipėrisė Etnike, sikurse edhe Medvegja, Vranja, Bujanoci, Presheva, Bllaca, Kurshumlia, Leskoviku etj., qė njihen sipas toponimit historiko-gjegrafik, gjeopolitik dhe etnik Anamorava. Mirėpo, si rrjedhim i falsfikimit tė historisė sė kombit shqiptar dhe tė Shqipėrisė Etnike, si Kosovėn, ashtu edhe vendet e theksuara tė Anamoravės deri nė qytetin e Nishit,  politika, diplomacia, kisha dhe shkenca serbomadhe hegjemoniste i ka qujatur dhe, edhe sot i quan me emėrtimin «Juzhna Serbija»?! – Ky ėshtė filli i lėmshit tė problemit kolonial serbomadh, qė kėrkon zgjidhje akute e jo «zgjidhje» tė ngutshme dhe tė pėrkohshme me masa paliative, qė favorizojnė edhe mė tej tė drejtėn e sovranitetit kolonial tė Serbisė mbi Kosovėn, nė saje tė  ofertave proserbe tė «kalimtarėve tė rastit» me «valiza diplomatike» tė «shuttle diplomacy» nė relacionin Beograd-Prishtinė, por, patjetėr duhjet tė organizohet njė konferencė ndėrkombėtare, ku do tė vihej nė rend dite, shqyrtimi i problemit kolonial i Kosovės, si dhe i pjesėve tė tjera tė kolonizuara tė Shqipėrisė Etnike.


BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr.Mehdi HYSENI
10 tetor 2005

EFEKTET NEGATIVE TĖ DIPLOMACISĖ SĖ KUNGULLIT TĖ PAPJEKUR DEMOKRATIK

       · “Pavarėsia e kushtėzuar” do t’u  “bjerė taman” vetėm Serbisė gjenocidale, serbomėdhnejve kolonialistė, si dhe proserbėve, qė  me gjithė shpirt e forcė po e mbrojnė atė si  antitezė tė pavarėsisė  sė Kosovės-shtet sovran dhe i shkėputur pėrgjithmonė nga trungu kolonial i Serbisė sė Madhe. Pavarėsia e Kosovės ėshtė e padiskutueshme me palėn serbe, sepse ajo qė nga viti 1912, e ka shfrytėzuar si koloni tė saj. Kėshtu qė pala shqiptare, edhe nuk ka se ēfarė tė debatojė  nė kėtė temė, pėr t’u marrė vesh me palėn kolonizatore serbe, sepse ėshtė e ditur historikisht, se Kosova ėshtė tokė shqiptare. Mirėpo, kuptohet, nė tė mund tė jetojnė edhe tė tjerėt, qė e njohin dhe e konsiderojnė si vend tė vetin. Vetėm pasi Kosova ta ketė fituar cilėsinė e subjektit juridiko-kushteues ndėrkombėtar, atėherė  qeveria shqiptare e Kosovės ligjėrisht dhe moralisht do tė fitonte tė drejtėn pėr tė hyrė nė bisedime ndėrshtetėrore  me Serbinė, por jo, assesi  qė t’i ushtronte kėrkesė pėr njohjen e saj nga ana qeverisė serbe, por pėr zhdėmtimin material 100-vjeēar tė shfrytėzimit tė burimeve nėntokėsore, si dhe tė pasurisė tejtėr tė paluajtshme dhe tė luajtshme tė plaēkitur dhe tė shfrytėzuar si nė kohė okupimi gjenocidal, ashtu edhe nė kohė paqeje tė hekurt.         
                                                                                *     *    *

Tė gjithė ata spekulues tė “filozofisė politike”  dhe  tė injorimit tė sė drejtės  historike kombėtare dhe ndėrkombėtare, qė nė forma tė ndryshme po orvaten ta mbrojnė formulėn “ pavarėsi e kushtėzuar” tė Besnik Mustafajt, s’ka dyshim se vėrtet janė tė kushtėzuar dhe tė kufizuar psikopatologjikisht  si nė aspektin etik profesional, ashtu edhe nė atė politik e kombėtar shqiptar, sepse as nė kuptimin doktrinar, as nė atė praktik, nuk kanė dėshmuar me asnjė argument tė vlefshėm, se teza e theksuar e “diplomacisė sė kungullit” mbėshtetet tė paktėn nė njė segment tė fundamentit tė qėndrueshėm juridiko-kushtetues,  histgorik, demokratik dhe kombėtar. Mirėpo, kanė dėshmuar tė kundėrtėn: tendencėn, simpatinė, subjektivizmin, anėsinė, interesin e egos indivduale, grupore, partiake, mahallore a ndėrfqinjėsore serbosllave, duke u rreshtuar nė favor tė interesave tė tyre komplementare, qė gėrshetohen nė formėn mė sublime tė tė gjithė negativizmave tė formulės antikombėtare/pavarėsi e kushtėzuar”   tė ministrit tė Jashtėm tė Shqipėrisė, Besnik Mustafaj, pėrkatėsisht tė qeverisė sė Sali Berishės, i cili, prapė, (sikurse nė vitin 1997 me rastin e mbrojtjes sė keqes, sė quajtur Aleksandėr Meksi, ish-kryeministėr, ia vuri flakėn Shqipėrisė) nė rolin e kryeministrit  doli nė anėn e mbrojtjes sė “fatkeqėsisė elementare”, tė quajtur Besnik Mustafaj. Ky qėndrim  “i papėrpunuar” kombėtarisht dhe diplomatikisht  do tė ndikojė negativisht nė “mbijetesėn” e  mėtejme tė qeverisė sė Sali Berishės, sepse  pa asnjė arsye, ėshtė rreshtuar nė anėn e gabuar tė diplomacisė sė kungullit tė papjekur demokratik, cili brenda njė kohe shumė tė shkurtėr, do tė “pjeket” nė favor tė politikės sė opozitės dhe tė oponentėve e armiqėve tė tjerė tė pavarėsisė sė Kosovės.

 

Konstatim suplementar

 

Krahas konstatimit se “deklaratat e Mustafajat kanė ngjallurr reagime negative nga politika e majtė, duke mos e cilėsuar si qėndrimin e vėrtetė tė shtetit shqiptar, por si njė reagim tė nxituar dhe personal tė Mustafajt”(KJ,5.10.2005), e konsideroj tė vlefshėm edhe kėtė pjesė plotėsuese tė tij: - Jo vetėm  politika e majtė, por ka reaguar e gjithė politika kombėtare shqiptare, duke i hudhur  poshtė kategorisht si antivlera kombėtare tė tri deklaratat e “pavarėsisė sė kushtėzuar” tė Besnik Mustafajt. Nė favor tė kėtij konstatimi, ja njė shembull konkret: - autori i kėtij komenti nuk ėshtė as majtist, as djethtist, por vetėm njė intelektual i pavarur, nė shėrbim tė pėrjetshėm tė pohimit dhe tė mbrojtjes sė vėrtetės mbi  lirinė, pavarėsinė dhe ribashkimin e domosdoshėm tė Shqipėrisė Etnike. Pra, pa ekuivoke, ėshtė bashkėmendimtar dhe bashkveprimtar i tė gjithė atyre, qė pa asnjė rezervė e mbėshtesin konceptin strategjik tė  pavarėsisė sė Kosovės, ashtu siē ėshtė  pėrcaktuar nė mėnyrė tė ligjshme dhe tė drejtė-me referendum (shtator 1991) populli shqiptar i Kosovės, sepse ēelėsi kryesor pėr hapjen e portave tė hekurta  tė shtėpisė stėrgjyshore-Shqipėrisė Etnike ėshtė pavarėsimi i Kosovės nga sundimi kolonial shekullor i Serbisė sė Madhe. Pa realizimin e kėsaj aspirate shekullore tė tė gjithė shqiptarėve nė Ballkan, realisht Shqipėria e pėrgjysmuar /50%/ nuk do tė ketė fatin qė tė integrohet nė “familjen evropiane” tė quajtur: “Bashkimi Evropian”(BE), pavarėsisht nga dėshira e  drejtuesve tė saj, si dhe nga premtimet boshe tė BE-sė, se “ Nė vitin 2014, Shqipėria do tė integrohet nė Bashkimin Evropian”? Ndoshta? – Pasi t’ i ketė plotėsuar “standardet serbosllave-evropiane”=”pavarėsinė e kushtėzuar” pėr Kosovėn tė diplomacisė sė kungullit tė qeverisė sė Sali Berishės, qė edhe nė shekullin XXI, ta heshtė me ēdo kusht problemin e pazgjidhur kombėtar shqiptar nė  Ballkan. Ndryshe, nga “bėrthama” e integralistėve dhe e eurokratėve, do tė konsiderohej si “ fajtor-destabilizues kryesor” i paqes dhe i sigurisė nė rajon.

 

 Duhet tė mbajmė parasysh faktin se mbrojtja e interesit nacional gjithshqiptar nuk ėshtė pronė, as kapital e asnjė nidividi (qoftė edhe insitut i autrizuar dhe me kompetencė shtetė shtetėrore ai). Sė kėndejmi, as i Sali Berishė, as i Besnik Mustafajt, as pronė monoplizuese e asnjė partie, e asnjė lėvizjeje, e asnjė organizate, e asnjė asnjė ideologjie , e asnjė politike qoftė majtiste, qoftė djathtiste, por  ėshtė ēėshtje e shenjtė madhore e gjithė kombin shqiptar pa dallim feje, krahine, ngjyrash partiake, ideologjike dhe politike. Prandaj, nė rastin konkret, kur ėshtė fjala  pėr “pavarėsinė e kushtėzuar” tė Besnik Bustafajt, kanė tė drejtė dhe pėr detyrė kombėtare, politike e diplomatike, ta kritikojnė pa dallim, tė gjithė shqiptarėt (pavarėsisht nga rreshtimi i tyre politik, pozitė, opozitė, tė varur a tė pavarur etj.), qė e duan dhe janė tė gatshėm tė flijojnė pėr pavarėsinėsinė e plotė tė Kosovės, si krahinė  e pashkėputshme e territorit indigjen  e Shqipėrisė Etnike. Tanimė, kanė pėrfundua “kohėrat e arta” tė ideologjizimit, tė konfrontimit dhe tė instrumentalizimit tė popullit shqiptar, qė tė vetėpėrēahet dhe tė vetėvritet pėr interesa tė armiqve tė tij shekullorė serbosllavė ( si  metoda tė rrezikshme dhe armė  mė tė fuqishme armiqėsore pėr pėrēarjen dhe pėr shfarosjen e shqiptarėve nė shekuj)  si nė Kosovė, ashtu edhe nė hapėsirat e tjera tė Shqipėrisė Etnike ( pavarėsisht nga problemet e shumta dhe nga realitetet ekzistuese dhe shqetėsuese nė terren). Tanimė ka vdekur pėrgjithmonė parulla armiqėsore antishqiptare: “majtas, djathtas, prapa, anash, pas shpine, nė pusi, nė pabesi” nė kurriz tė  pavarėsisė sė Kosovės-Shqipėrisė Etnike. Me njė fjalė, parullat dhe formulat e tilla demagogjike dhe propagandistike krejt proserbe si kjo e Besnik Mustafajt “pavarėsi e kushtėzuar”, nė asnjė formė nuk duhet tė vijnė  nė shprehje nė  negociatat e ardhshme pėr Kosovėn, sepse ato  janė “varri mė i natyrshėm” kolonial i pavarėsisė sė Kosovės, si dhe i pjesėve tė tjera tė Shqipėrisė Etnike.

 

Konstatimi i prerė dhe arbitrar i Besnik Mustafajt, ėshtė riprodhuar katėr herė radhazi  pėr opinionin publik nė kėtė formė : “Pavarėsia e kushtėzuar ėshtė zgjidhja e vetme pėr tė garantuar stabilitetin e Kosovės, dhe mė gjerė ”(Koha Jonė,5.10.2005).Ky konkluzion pėrputhet plotėsisht me zgjidhjen  politike  serbo-evropiane-antipavarėsi tė plotė Kosovės, qė ėshtė nė kundėrshtim me tė drejtėn historike, sepse Kosova ėshtė krahinė autoktone e Shqipėrisė Etnike, jo e  Serbisė, as e Malit tė Zi. Gjithashtu, ėshtė nė kolizion me tė drejtėn ndėrkombėtare, sepse Kosovės i mohon tė drejtėn e vetėvendosjes sė saj mbi truallin dhe mbi  popullėsinė e saj  etnike shqiptare.

 

Duke qenė se  deri nė kėto ēaste qeveria shqiptare, as presidenti i Shqipėrisė, Alfred Mosiu nuk e kanė kundėrshtuar  draftin “pavarėsi e kushtėzuar” pėr Kosovėn tė ministrit tė tyre tė Jashtėm, Besnik Mustafaj, kjo do tė thotė qartė se politika zyrtare e Shqipėrisė, qė tani (“pjellė e parakohshme” e diplomacisė sė kungullit) ėshtė deklaruar botėrisht se jo vetėm  e mbron autonominė e kushtėzuar pėr Kosovėn, tė propozuar nga Grupi Ndėrkombėtar i Krizave (GNK), qė nė vitin 2002, por  edhe e ka cilėsuar si “instrumentin mė tė pėrshtatshėm juridiko-kushtetues dhe politik” pėr arritjen e kompromisit tė trupshėm antishqiptar me Serbinė kolonialiste dhe me partnerėt e saj  evro-ndėrkombėtarė. Ky qėndrim  absurd dhe i papėrgjegjshėm i politikės zyrtare tė qeverisė sė Sali Berishės, i ka zhgėnjyerė dhe indinjuar jo vetėm qarqet politike shqiptare  nė Kosovė, por edhe  e ka “zėnė nė gjumė” dhe e ka zhbalancuar edhe  ekuilibrin e marrėdhėnieve diplomatike tė Amerikės, tė Bashkimit Evropian, tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, tė Organizatės sė Sigurisė dhe Bashkėpunimit Evropian, tė Aleancės sė Atlantikut Verior /NATO/ etj., sepse asnjėri nga kėta faktorė relevantė tė bashkėsisė ndėrkombėtare nuk kanė mundur tė prognozojnė paraprakisht, qė pa e testuar fare diplomacinė shqiptare tė Tiranės,  se tė gjithė mund tė jenė “fitues tė barabartė tė llotarisė” sė diplomacisė sė kungullit, pėrkatėsisht tė Republikės sė Shqipėrisė nė kurriz tė pavarėsisė dhe tė sė drejtės sė vetėvendosjes sė Kosovės si shtet sovran me atribute tė vlefshme tė subjektivitet juridiko-ndėrkombėtar.

 

Edhe pse askush nga aktorėt  kyē tė bashkėsisė ndėrkombėtare (Amerika, OKB, OSBE, NATO, BE , Grupi i Kontaktit), tė involvuar nė zgjidhjen e  konfliktit ndėrkombėtar tė Kosovės nuk  kanė kėrkuar  nga qarqet zyrtare tė Shqipėrisė, qė ajo tani, tė marrė atė “barrė” tė rėndė dhe  pėrgjegjėsi historike tė “pavarėsisė sė kushtėzuar”, me qėllim qė Kosovės t’i mbyllet goja pėr pavarėsinė e ligjshme dhe tė drejtė, para se tė fillojnė negociatat ndėrkombėtare pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit  politiko-juridik e kushtetues tė Kosovės,  me kėtė potez tė gabuar antidiplomatik, antishqiptar dhe antindėrkombėtar, qeveria e Shqipėrisė i ka vėnė “fait acompli” pikėsėpari  Shtetet e Bashkuara tė Amerikės (njė nga aleatėt mė lojalė nė historinė e popullit shqiptar), ku deri tani, asnjė nga shtetarėt dhe diplomatėt e saj nuk kanė prejudikuar, as sugjeruar nė atė “yrrnek” absolutist  zhdanovist (qoftė direkt apo indirekt) tė diplomacisė sė kungullit tė Besnik Mustafajt, se “ēelėsi i vetėm” pėr zgjidhjen e problemit kolonial tė Kosovės, ėshtė “pavarėsia e kushtėzuar”. Si rrjedhim, qėndrimi i theksuar i politikės dhe i diplomacisė sė Shqipėrisė, si “flamurtare” e mbėshtjes pa mbulesė tė formulės “pavarėsi e pakushtėzuar” Kosovės, pa dyshim do tė ndikojė negativisht nė politikėn strategjike tė fuqive evropiane dhe botėrore, tė cilat, edhe nėse deri tani kanė qenė tė rezervuara (me planet dhe draftet e tyre strategjike) ndaj pavarėsisė sė Kosovės,  tashmė nuk kanė asnjė shans, qė tė jenė gabuar nė marrjen e vendimeve tė tyre lidhur me statusin e  Kosovės, sepse diplomacia e kungullit tė Besnik Mustafajt, pėrkatėsisht e Sali Berishės ua  ka “hapur sytė me gisht”, se  ato nuk kanė fare nevojė qė tė  “kacafyten”  dhe tė “zihen” mes tyre “ pėr njė Kosovė tė vogėl”, duke kėrkuar formulėn mė tė drejtė dhe mė tė arsyeshme pėr zgjidhjen e fatit tė saj  historik, ngaqė Besnik  Mustafaj me  “formulėn e tij” antipavarėsi,  “tanimė e ka zgjidhur problemin kolonial” tė Kosovės (!?) – Atėherė, pse edhe  Amerika, Grupi i Kontaktit, OKB-ja , BE-ja etj., tė mos e kenė miratuar kėtė opcion  absurd tė diplomacisė qorre tė Shqipėrisė, i cili vėrtet, ėshtė njė nga alternativat mė tė kapshme, dhe me ēmimin  mė tė lirė  tė bashkėsisė ndėrkombėtare pėr arritjen e kompromisit politik me Serbinė e Madhe, por jo, kursesi, edhe  me Kosovėn dhe me shqiptarėt  e Shqipėrisė Etnike nė Ballkan.  Pikėrisht, kėtu qėndron fatalizmi i diploamcisė sė kungullit, para se tė fillojnė bisedimet ndėrkombėtare pėr Kosovėn, (pa e cenuar, as  kushtėzuar askush nga  koniunktura e diplomacisė  evro-ndėrkombėtare) doli me “teoremėn pitagoreske”  serbo-sllave, duke iu apeluar faktorėve relevantė evro-ndėrkombėtarė, qė Kosovės, t’ia njohin vetėm “pavarėsinė e kushtėzuar”, duke konsideruar  “shqiptarisht” dhe “diplomatikisht” , se kjo “formulė”, do tė jetė “faktori mbizotėrues” pėr  “garantimin e pavarėsisė sė nesėrme” tė Kosovės, si dhe tė “paqes dhe tė sigurisė” nė Ballkan?! – Pėrkundrazi, Amerika, as aleatėt e saj lojalė tė interesave tė saj startegjike nė Ballkan, nuk do tė duhej tė merrnin parasyshė  mesazhin antishqiptar dhe antiamerikan tė  diplomacisė sė kungullit,  me qėllim qė nė bisedimet e ardhshme Kosovės t’ia imponojnė “pavarėsinė e kushtėzuar”, sepse kjo do tė ishte vetėm nė interes afatgjatė tė strategjisė dhe  tė gjeopolitikės  kolonialiste tė Serbisė sė Madhe, pėrkatėsisht tė qendėrsimit dhe tė ringjalljes sė

sferės sė interesit tradicional  tė Rusisė dhe aleatėve tė saj sllavė dhe prosllavė nė dimensione ballkanike dhe evropiane.  

Antidiplomacia e Tiranės  nė diskurs, edhe me diplomacinė realiste

tė Kofi Annanit (!)

S’ka dyshim se,  strategjia dhe taktika  e diplomacisė sė kungullit tė Besnik Mustafajt, e pėrfaqėsuar dhe e mbėshtetur zyrtarisht edhe nga kryeministri i qeverisė sė Shqipėrisė, Sali Berisha, pėrpos interesit nacional gjithėshqiptar, ėshtė nė diskurs flagrant edhe me diplomacinė reraliste tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Kofi Annan, i cili tė premtėn, mė 7 tetor 2005 nė prononcimin e tij zyrtar lidhur me miratimin e raportit vlerėsues tė emisarit tė tij special  pėr Kosovėn, Kai Aide, nuk sugjeroi, as nuk prejudikoi kurrfarė “zigjidhjeje kushtėzuese” pėr Kosovėn sikurse  ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Besnik Mustafaj, se Kosovės duhet t’i vihet “vetėm shajkaqa kolonizuese  e pavarėsisė sė kushtėzuar”, por nė mėnyrė krejtėsisht tė natyrshme diplomatike dhe, krejtėsisht nė diskurs me  diplomacinė absolute e kungullit, para masmediave nė Bernė, deklaroi  se: “ Unė nuk mund tė them se ēfarė do tė jetė rezultati pėrfundimtar, por ēėshtja e pavarėsisė dhe ēėshtja e autonomisė, tanimė janė nė tryezė, tė cilat ne do t’i shqyrtojmė me Beogradin dhe me Prishtinėn.” (Internationl Herald Tribune,October 8-9, 2005,p.3).  Ja, pra, pėrmbajtja e kėtij konkluzioni tė Kofi Annanit, ėshtė plotėsisht me bazė tė dialektikės sė diplomacisė sė mirėfilltė, sepse pėrjashton ēdo formė tendencioze tė ndėrhyrjes  sė sojit tė “besnikėve” pėr tė spekuluar me “teorinė politike tė lojės” nė llogari tė “deshifrimit tė saktė”  tė diplomacisė  realsite tė Kofi Annanit. Tė shprehemi mė thjesht(pėr ta kuptuar mė lehtė autori i diplomacisė sė kungullit), Kofi Annani pėrmes deklaratės sė tij zyrtare, nė asnjė fjalė tė saj nuk ka propozuar, as nuk ka sugjeruar se Kosovės, duhet t’i imponohet   me ēdo kusht ndonjė a pėr mė tepėr “pavarėsi e kushtėzuar”, sikurse ėshtė deklaruar katėr (4) herė radhazi, “kryediplomati” shqiptar, Besnik Mustafaj, por vetėm se e ka paraqitur gjendjen faktike tė opcioneve tė theksuara, tė cilat presin nė tavolinėn e tij pėr t’u diskutuar me t’u hapur negociatat e ardhshme  ndėrkombėtare pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Ndėrkaq, diplomacia e kungullit e Besnik Mustafajt, e shfaqur nė “katėr akte” nė formė diktati dhe “urdhėri tė prerė”, se Kosova, duhet “tė shpėrblehet vetėm pavarėsinė e kushtėzuar” si “garant” pėr ardhmėrinė e “stabilitetit tė Kosovės dhe tė Ballkanit”, nuk pėrbėhet nga  asnjė elementet i diplomacisė sė mirėfilltė, por mė tepėr i gjason  “diplomacisė urdhėruese” dhe tė “padiskutueshme” tė  lidershipėve tė regjimeve  totalitare dhe diktatoriale tė kohės  sė komunizimit revizionist (40-vejēar) tė Nikita S. Hrushēovit, tė Nikolla Ēausheskut, tė Todor Zhivkovit, tė Eduard Gierek-ut, tė Josip B. Titos, tė Janosh Kadarit...,etj.  Pėr kėtė arsye, “diplomacia e kungullit”, duhet tė eliminohet sa mė parė tė jetė e mundur nga skena  politike kombėtare dhe ndėrkombėtare, sepse paraqet rrezik potencial jo vetėm pėr demokracinė, stabilitetin, sigurinė, paqen nė hapėsirat e Shqipėrisė Etnike, por edhe pėr inetresat strategjike aftagjata tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nė Ballkan. Besnik Mustafaj, duke e mbrojtur  me vetėdije opcionin  “pavarėsi e kushtėzuar”, ai  me kėtė opcion  antipavarėsi Kosovės direkt dhe indirekt i jep tė drejtė politikės dhe diplomacisė kolonizatore tė Serbisė, qė tė mos heq dorė  definitivisht nga  “ e drejta historike e saj” mbi Kosovėn si plaēkė koloniale  100-vjeēare tė saj.

 

Fundja, si diplomacia e kungullit e Besnik Mustafajt, ashtu edhe e atyre eksponentėtve tė saj, qė po veprojnė  hapur “besnikqe” apo  nė hije dhe nė prapavijė, tė rreshtuar nė anė tė ndryshme tė barrikadės, duhet ta kenė tė qartė se Kosova, nuk ėshtė biznes, as firmė  private individuale, grupore, klanore, partiake, as krahinariste e sektariste e diplomacisė sė kungullit, tė drejtuar verbėrisht dhe antikombėtarisht nga Besnik Mustafaj,  as e Serbisė gjenocidale tė Slobodan Milosheviqit, por ėshtė pjesė integrale e Shqipėrisė Etnike. Pra, pėr tė mos krijuar dilema  tė panevojshme dhe mjegulla tė padavaritura (qė synim tė fundit kanė gllabėrimin e lirisė dhe tė pavarėsisė sė Kosovės, si dhe tė trojeve tė tjera etnike shqiptare)  pėr opinionin publik kombėtar shqiptar, “standardi diplomatik” proserb: “pavarėsi e kushtėzuar”, duhet tė denoncohet nga i gjithė spektri politik, pėrkatėsisht nga mbarė kombi  shqiptar si brenda, ashtu edhe jashtė Kosovės-Shqipėrisė Etnike.


BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr. Mehdi HYSENI
04 tetor 2005

 

PAVARĖSIA E KOSOVĖS NĖ REPRIZĖN E DIPLOMACISĖ SĖ KUNGULLIT” (!)

“Ma mirė dekė me u shue nėn hije,

se me jetue nji jetė robnie”!

            Politika dhe diplomacia e mirėfilltė nuk e njohin  “pėrmbajtjen” e alla-maximės oportuniste-demagogjike armiqėsore : “Mė mirė vonė se kurrė ;  mė  mirė njė gjysmėcopė, mė mirė njė gjysmasht...; mirė njė e keqe e vogėl se e madhe” pėr kombin dhe pėr shtetin etj., sepse  ata politikanė, diplomatė  dhe ministra shqiptarė tė “kallapit” tė Besnik Mustafaj, Pėllumb Xhufi...,etj., qė e mbėshtesin kėtė “soj” antidiplomacie, do t’i pėrpijė terri dhe errėsira e diplomacisė serbosllave mesjetare e car Dushanit-mizorit, e jo kursesi drita e lirisė dhe e pavarėsisė sė Kosovės shqiptare si shtet i pavarur dhe sovran, tė shkėputur nga Serbia kolonialiste. E keqja mė e madhe dhe mė e turpushme ėshtė se,  “diplomacia e kungullit” e Besnik Mustafajt (ministėr i Jashtėm i Shqipėrisė)  po vetidentifikohet me kryeneqėsinė e  “mentalitet diplomatik” serbomadh tė diplomatėve dhe tė ministrave tė jashtėm tė dėshtuar tė Serbisė gjenocidale  tė Slobodan Milosheviqit (tė cilėt qe pesė vjet janė duke “lėshuar vezė” nė burugun e Shevingenit nė Holandė, sepse, edhe ata,  me ēdo kusht donin qė shqiptarėve tė Kosovės t’ua imponin  : “pavarėsinė e kushtėzuar”,qė do tė thotė se : Kosova,  edhe nė shekullin XXI, duhet tė mbetet nėn kapuēin integrues kolonialist dhe imperialist tė Serbisė). Po, kjo taktikė  dhe strategji e diplomacisė proserbe,  nė formė diktati dhe ultimatumi tė prerė e ministrit Bensik Mustafaj “nuk pi ujė”, edhe pse ky pėrmes  angazhimit “diplomatik”  tė tij,  nė  “stilin edhe mė tė hollė, edhe  mė elastik”  sesa  tė ministrave  dhe tė diplomatėve tė qeverisė sė jashtme  (sepse ata vepronin jashtė atdheut) tė Esat P. Toptanit, tė stacionuar nė Paris(1920), po mundohet qė ta jetėsojė formulėn  proserbe “pavarėsi e kushtėzuar” tė Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave (GNK) nė disfavor tė njohjes sė pavarėsisė dhe tė sė drejtės sė vetėvendosjes sė Kosovės. Kėtė “vizion diplomatik” tė ministrit tė jashtėm shqiptar, nuk duhet ta pranojė as politika e as populli shqiptar i Kosovės, as i Shqipėrisdė. Arsyeja  ėshtė tejet e qartė dhe shumė e thjeshtė: Kosova mė kurrė nuk ka shans, qė tė vihet nėn asnjė regjim, as protektrat kushtėzues kolonial tė Serbisė, qoftė edhe pėrmes mekanizmave tutorial tė Bashkimit Evropian, qė janė nė funksion tė “evropianizimit” tė Kosovės me mandat tė caktuar disavjeēar, duke i garantuar Serbisė,  se Kosova territorialisht, edhe mė tej (brenda njė kohe tė pacaktuar) nuk do tė ketė gjasė reale, qė tė shkėputet nga territori intergal etnik dhe shtetėror  i saj.

 

                     *                      *                           *

 

Me ripohimin pėr herėn  e dytė tė tezės “pavarėsi e kushtėzuar”, Besnik Mustafaj (ministėr i Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Shqipėrisė) vėrtet e dėshmoi konstatimin   aksiomatik  dhe racional tė Ismail Kadares, se ai  “gabimisht” dhe pa asnjė meritė ka hyrė nė diplomacinė shqiptare. Pėr mė tepėr, ai farė alla-ministri i jashtėm, me potezin e tij rikonfirmues tekanjoz, iracional, antidiplomatik  dhe antikombėtar shqiptar prapė e ka pėrsėritur reprizėn e tij tė “diplomacisė sė kungullit” :” se Kosova duhet tė pėrfitojė pas negociatave pavarėsinė e kushtėzuar...”(“Shekulli”,30 shtator 2005).

 

Sipas “logjikės diplomatike” tė Besnik Mustafaj, domethėnė pas mbylljes sė negociatave me palėn serbe dhe me atė ndėrkombėtare,duke pėrfshirė kėtu edhe diplomacinė destruktive tė tij nė emėr tė Republikės sė Shqipėrisė, patjetėr  Kosovės duhet t’i imponohet “pavarėsia e kushtėzuar”?!  - Shtrohet pyetja pse Kosovės duhet t’i imponohet kjo formulė ēoroditėse  e Besnik Mustafajt, kur tėrė opinioni publik i brendshėm dhe i jashtėm ndėrkombėtar  ėshtė nė dijeni se: (a) Populli shqiptar i Kosovės  me mjete paqėsore dhe tė ligjshme demokratike nė frymėn e sė drejtės ndėrkombėtare (Deklarata Kushtetuese, 2.VII.1990; Kushtetuta e Kaēanikut, 7.IX.1990; Referendumi 26-31.IX.1991), ėshtė pėrcaktuar qė Kosovės t’i njihet e drejta e vetėvendosjes, qė kupton dhe nėnkupton pavarėsinė e plotė tė Kosovės nga sundimi i deritashėm 100-vjeēar i Serbisė kolonialiste; (b) Ushtria Ēlirimtare e Kosovės(UĒK), luftėn e saj tė drejtė ēlirimtare kombėtare nuk e ka zhvilluar, qė Kosovės t’i njihet asnjė lloj autonomie serbe, proserbe,as evropiane, as proevropiane, sikurse qė ėshtė formula sakate: “pavarėsi e kushtėzuar”, tė cilėn me ngulmė dhe nė mėnyrėn mė hipokrite dhe mė  tė turpshme, pa asnjė fije sensi diplomatik, as kombėtar, e mbėshtet  pa asnjė rezervė, Besnik Mustafaj, por UĒK-ja ka luftuar, qė Kosovės t’i njihet e drejta e pavarėsisė dhe e vetėvendosjes sė plotė nga Serbia, ashtu siē ėshtė deklaruar nė mėnyrė tė vullnetshme mbi 98% shumcia dėrrmuese e popullit shqiptar nė vitet e 90-tė shekullit XX. Kėto dy komponente tė rėndėsishme asesi nuk mund tė injorohen, as tė manipulohen  qoftė edhe nga  antidiplomacia e Besnik Mustafajt, i cili pa asnjė arsye, as argument tė justifikueshėm e “kapur pėr bishti” variantin e GNK-sė: “pavarėsi e kushtėzuar”, gjė qė ky variant ėshtė vetėm nė llogari tė politikės dhe diplomacisė kolonialiste  tė Serbisė, pėrkatėsisht tė Unionit tė SMZ-sė, si dhe tė “pazarxhinjve” tė tryezave tė ndryshme diplomatike tė Bashkimit Evropian, tė cilėt  sipas standardeve tė shumėfishta “integruese, demokratike, multietnike, pluraliste”, tanimė  pėr Kosovėn kanė hartuar edhe draftet e tyre: “pavarėsi e kushtėzuar”, “pavarėsi funksionale”, “pavarėsi substancionale” etj. (Pėr tė gjitha kėto variante, qė janė nė disfavor tė sė drejtės sė vetėvendosjes dhe tė pavarėsisė sė Kosovės, mė gjerėsisht dhe, nė formė eksplicite, tė trajtuara nė frymėn teoriko-shekncore, mund t’i lexoni nė analizėn me titull:” : “JO KOLONI MODERNE, POR KOSOVĖ TĖ PAVARUR NĖ EVROPĖN E INTERUAR DEMOKRATIKE” (Shih tekstin integral nė:  “Liria Kombėtare”,31.08.2004),

 

Ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, Besnik Mustafaj,  me rastin e ripohimit tė tezės “pavarėsi e kushtėzuar” Kosovės, vėrtet provoi se nuk ka asnjė “lidhje tė ngushtė, as tė gjerė” diplomatike kombėtare, as ndėrkombėtare, sepse i mungon arsimimi elementar, i domosdoshėm nga  diplomacia dhe politika e jashtme. Mirėpo, ky hendikep nuk mund tė jetė vetėm ēėshtje personale e ministrit Mustafaj, por ky problem, duhet tė shikohet nė kuptim tė thellė dhe tė gjithanshėm, si problem serioz pėr interesin e pėrgjithshėm kombėtar dhe shtetėror tė Qeverisė sė Republikės sė Shqipėrisė, sepse Besnik Mustafaj, me deklaratat e tij antidplomatike dhe antikombėtare kundėr pavarėsisė dhe tė sė drejtės sė vetėvendosjes sė Kosovės me antitezėn e tij :”Pavarėsi e kushtėzuar Kosovės”, provoi se ai nuk e njeh (A,B, C-nė) e  diplomacisė. Pėr kėtė arsye, ai edhe mė tej  po vazhdon me avazin e pėrsėritjes sė gabimeve tė tij, jo vetėm nga fusha e diplomacisė, por edhe nga mosnjohja e historisė sė marrėdhėnieve serbo- shqiptare. Ja,  kėtė konstatim tonin, e vėrtetojnė edhe ky gabim vulgar i “dialektikės”  sė diplomacisė sė tij, tė hendikepuar  si nė aspektin doktrinar profesional, ashtu edhe nė atė praktik:  “E rėndėsishme ėshtė qė komunteti ndėrkombėtar tė mbėshtesė njė variant qė prodhon stabilitet afatgjatė pėr vendin, paqe jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė rajon”.(Shekulli, 30.09.2005).

 

Ky konstatim i ministrit tė Jashtėm tė Shqipėrisė, Besnik Mustafaj, ėshtė  i diskutueshėm dhe i papranueshėm si pėr interesin e diplomacisė kombėtare e shtetėre tė Shqipėrisė, ashtu edhe tė Kosovės, si dhe tė diplomacisė amerikane nė Ballkan, sepse  “pavarėsia e kushtėzuar”  pėr Kosovėn, nė asnjė kuptim, dhe nė asnjė variant nuk mund tė jetė kurfarė instrumenti demokratik dhe ligjor, qė do tė mund tė krijonte ndonjė predispozitė qoftė nė kuptim tė ngushtė a tė gjerė tė “stabilitetit afatgjatė jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė rajon”, ashtu siē ka konkluduar “diplomatikisht” Besnik Mustafaj nė rikonfrmimin e dytė tė sugjerimit dhe tė mbėshtetjes sė “pavarėsisė sė kushtėzuar, tezė kjo  e GNK-sė, tė cilėn deri tani, pėrpos ‘diplomatit” Besnik Mustafaj, nuk e ka pranuar nė atė “ variant origjinal” as diplomacia e as politika jashtme e SMZ-sė. Pėrkuindrazi, po qe se Kosovės i imponohet “pavarėsia e kushtėzuar” e Besnik Mustafajt, ajo do tė jetė shkaktari kryesor, qė populli shqiptar i Kosovės, sėrish tė vihet nėn armė pėr tė mbrojtur me ēdo kusht tė drejtėn e tij legjitime dhe legale pėr ēka ėshtė pėrcaktuar  nė mėnyrė paqėsore dhe me luftėn ēlirimtare kombėtare tė UĒK-sė=KOSOVA E PAVARUR nga Serbia pushtuese gjenocidale.

 

Prandaj, “diplomati” B. Mustafaj, ka rėnė nė gabim tė dyfishtė (kuptohet,  me arsye, sepse ai  ende  nuk ka lexuar asnjė  “abetere diplomatike”, e cila ėshtė parakusht, qė kėrkohet pėr provimin kualifikues tė studentėve, tė cilėt e regjistrojnė Fakultetin e Shkencės sė Diplomacisė dhe tė Marrėdhėnieve Politike dhe Juridike Ndėrkombėtare), kur ėshtė shprehur me guxim kėmbėngulės dhe “diplomatikisht”, se “pavarėsia e kushtėzuar” pėr Kosovėn si “hap i parė eksperimental”, do tė ketė “efekt prodhues” pėr paqen dhe sigurinė dhe “stabilitetin afatgjatė jo vetėm pėr Kosovėn, pėr tėrė rajonin”(!?) Pikėrisht, nė kėtė “stil” tė Besnik Mustafajt,  me dhjetra herė ėshtė prononcuar edhe politika e jashtme dhe diplomacia zyrtare e  Serbisė sė Vuk Drashkoviqit: “Kosova duhet evropianizuar”, por kuptohet sipas “standardeve ndėrkombėtare” tė Serbisė: “Njė Kosovė me autonomi tė kushtėzuar”(natyrisht, me pėrmbjatje tė interesit serbomadh, ashtu siē po e pėlqen kohėve tė fundit, edhe diplomacia miope e ministrit, B. Mustafaj)., qė Kosovės, edhe gjatė afatit tė prejudikuar  tė “protektoratit evropian”, nė mėnyrė “civilizue, demokratike, ligjore, integruese, multietnike”, t’i garantohet statusi i deritashėm kolonial nėn Serbi. Ky do to ishte “efekti pozitiv” pėr “pavarėsinė” dhe “vetėvendosjen” e Kosovės, i cili, si nė afat tė pėrkohshėm (eksperimental), ashtu edhe nė atė afatgjatė, do tė gjeneronte  vetėm luftė tė pėrgjakshme, krizė  permanente dhe viktima tė reja shqiptare si nė Kosovė, ashtu edhe nė mbarė hapėsirat e Shqipėrisė Etnike, qė do tė pėrflaknin tėrė Ballkanin. Mirėpo, pėr t’u parandaluar njė rrezik i kėtillė  tragjilk si pėr shqiptarėt, ashtu edhe pėr gjithė Ballkanin, politika e jashtme dhe diplomacia e Republikės sė Shqipėrisė, do tė duhej nė mėnyrė urgjente, qė tė revidojė kursin e gabuar tė saj, tė drejtuar nga  ministri i Jashtėm shqiptar, Besnik Mustafaj, i cili me deklratat e tij tė papeshuara antikombėtare dhe antidiplomatike lidhur me statusin e Kosovės, e ka kompremtuar rėndė dhe paprecedencė interesin e pėrgjishėm kombėtar dhe shtetėror tė Shqipėrisė si nė planin e brendshėm gjithėshqiptar, ashtu edhe nė atė ndėrkombėtar. Mė saktėsisht, Besnik Mustafaj, si kuadėr i tillė, i zjdhur me  gishta tė “ndėrgjegjės demokratike” e jo sipas meritės sė tij profesionale, nuk mund tė jetė asesi nė nomenklaturėn e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Shqipėrisė, e lėre mė tė jetė “kryendėrtues” , “kryedrejtues”, “kryeprejektues” dhe “kryeartikulues” i saj, sepse  sheshit i mungon edukimi dhe arsimimi profesinal fillestar nga fusha e diplomacisė. Pavarėsisht nga fakti,  se ai “ngushėllon” vetėveten me kėmbėngulje  dhe me tekanjozitet, qė ka “njohuri tė mjaftueshme” nga sfera e diplomacisė, vetėm dy deklaratat e fundit lidhur me statusin e Kosovės, provojnė sheshit se ai bredna 24-ve, me procedurė  tė shkurtėr tė kryetarit  tė shtetit, Alfred Moisu, ėshtė dashur tė revokohej jo vetėm nga posti i ministrit tė Jashtėm, por edhe nga strukura e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Shqipėrisė.

 

Prandaj, pavarėsisht nga bindjet e kota cdhe iluzore tė B. Mustafajt sesa ai ėshtė i “ngritur diplomatikisht”, kursesi dhe, nė asnjė aspekt nuk mund tė quhet potez diplomatik a “ i urtė”, as i dobishėm  jetėrsimi  dhe spekulimi i tezave  tė huaja, siē ėshtė rasti konkret i  tezės sė GNK-sė:” pavarėsi e kushtėzuar” pėr Kosovėn, edhe pse kėtė, B.Mustafaj e quan sikur tė ishte “tezė origjinale” dhe e “kapshme” e diplomacisė sė Ministrisė sė Jashtme tė Shqipėrisė, sepse nuk ėshtė nė interes as tė Kosovės,, as tė tė Shqipėrisė, as tė paqes, as tė qėndrueshmėrisė, as tė sigurisė e bashkėpunimit ndėrshtetėror nė Ballkan, pėrkundreazi  imponimi dhe zbatimi i njė “formule” tė tillė strategjiko-taktike evropiane-serbe, do tė shpiente nė katastrofė tėrė Ballkanin. Me njė fajlė, tė gjitha ato “diploamci preventive”, sikurse diplomacia e B. Mustafajt, qė me kokėfortėsi antidiplomatike dhe iracionalizėm e sugjerojnė dhe e mbėshtesin tezėn “pavarėsi e kushtėzuar”  Kosovės, domethėnė, qė tani janė tė gatshme edhe ushtarakisht ta mbrojnė atė koncept kushtėzues nė favor tė krijimit tė ekiuilbrit tė marrėdhėnieve serbosllave-evropiane nė Ballkan nė kurriz tė lirisė dhe tė pavarėsisė sė Kosovės dhe tė shqiptarėve pėrbrenda Shqipėrisė Etnike.

 

Tjetėr gabim i pafalshėm dhe komik, qė nuk ka lidhje as me realitetin, as  me  diplomacinė, as me historinė shqiptare tė Kosovės-Shqipėrisė Etnike, ėshtė edhe ky: ”... Varianti mė i mirė pėr Kosovėn dhe mė gjerė ėshtė pavarėsia e kushtėzuar, qė presupozon pavarėsi tė padiskutueshme presupozon njė kohė pjekurie pėr kėtė pavarėsi dhe monitorimin e ngushtė tė komunitetit ndėrkombėtar pėr tė garantuar tė drejtat e pakicės serbe dhe tė pakicave tė tjera, nė bazė tė standardeve ndėrkombėtare, pėr tė garantuar ndėrtimin e njė shteti tė shėndetshėm ligjor. Unė do ta mbėshtes deri nė fund njė version tė tillė”(Shekulli, po aty, 30.09.2005).

 

“Rrotulloje”, “shkokloje” a “pėrktheje” nė ēfarėdo  “gjuhe diplomatike” tė botės qofshin ato, ky konstatim fund e krye ėshtė diletant dhe i paqėndrueshėm, sepse nuk shpreh asnjė dozė realizimi tė historisė sė Kosovės si koloni e Serbisė, por “dioptria diplomatike” e B. Mustafajt, atė e sheh vetėm si “problem minoritar”, ashtyu sikurse diplomacia, politika dhe kuazishkenca e Serbisė gjenocidale, “ zgjidhjen” e tė cilit, gjithashtu e sheh vetėm pėrmes opcionit sakat politik “pavarėsi e kushtėzuar”?! – Pse, me kaq injorancė dhe  arrogancė tė papėrmbajtur  dhe me “bidnje tė patundur kombėtare dhe profesionale”, Besnik Mustafaj tenton t’i imponohet dhe, nė tė njėjtėn kohė, ta vėrė para aktit tė kryerė politikėn zyrtare tė qeverisė sė Kosovės, si dhe popullin shiptar tė Kosovės, cili qe mė se 100 vjet ka derdhur gjak, djerėsė e sakrificė  pėr tė dalė  nga kthetrat tiranike-gjenocidale tė Serbisė sė Madhe? – Pėrgjigjja “justifikuese” e tij ėshtė kjo: sepse  “pavarėsia e kushtėzuar” kinėse siguron dhe pėrshpejton procesin e pavarėsisė sė Kosovės nė perspektivė, si dhe “ėshtė garanci pėr njohjen dhe respektimin e pakicės serbe dhe pakicave tė tjera nė bazė tė standardeve ndėrkombėtare”(Po aty, 30.09.2005). (Ndoshta), pėr lexuesin e zakonshėm, qė nuk ka njohuri nga e drejta kombėtare dhe ndėrkombėtare, nga diplomacia dhe marrėdhėniet politike ndėrkombėtare, ky “definicion diplomatik” i nocionit “pavarėsi e kushtėzuar” pėr zgjidhjen e pėrkohshme tė statusit tė Kosovės, do tė ishte “i pranuar” dhe  “i miratuar”, por jo  assesi nuk ėshtė i pranueshėm dhe i rekomandueshėm, edhe  pėr  politikėn dhe diplomacinė e qeverisė aktulate tė Kosovės, as pėr njohnjohėsit e profilizuar tė  politikės, tė diplomacisė, as tė drejtėsisė shqiptare, sepse  si nė aspektin doktrinar, ashtu edhe nė atė praktik dhe kombėtar, e kanė mė se tė qartė, se vetė fjala “ e kushtėzuar” do tė thotė mohim i asaj qė ėshtė  “e pakushtėzuar”.  Ky ėshtė raporti sqarues nė kuptimin e sė pėrgjithshmes sė  kėtyre dy nocioneve, qė janė asimetrike dhe, si tė tilla e pėrjashtojnė njėra-tjetrėn. Ndėrkaq, nė kuptimin juridik ndėrkombėtar, deri mė sot nė asnjė tekst nga kjo fushė, nuk gjendet ndonjė pėrkufizim i  “pavarėsisė sė kushtėzuar” as si parim, as si e drejtė, as si kategori e as si institut, as si standard juridiko-ligjor dhe demokratik, (as i shkruar, as i aplikuar) pėr zgjidhjen e konfilketeve ndėrkombėtare, pėrkatėsisht tė zgjidhjes sė problemeve koloniale, siē ėshtė rasti kolonial i Kosovės. Si rrjedhim, as shkencėrisht, as praktikisht aplikimi i “standardit ndėrkombėtar” serbosllav: “pavarėsi e kushtėzuar” nuk shpie nė asnjė pėrshpejtim tė pavarėsimit tė Kosovės, as tė ndėrtimit tė ndonjė shteti tė shėndetshėm ligjor” as pėr  vetėshqiptarėt e as pėr minoritetin serb nė Kosovė, ashtu,  siē ėshtė shprehur naivisht dhe nė mėnyrė diletante, ministri shqiptar, Besnik Mustafaj, nė formėn e propagandės sė politikės dhe tė diplomacisė serbe tė Beogradit zyrtar dhe tė Kishės Ortodokse Serbe, se shqiptarėt, me ēdo kusht duhet tė pengohen nė realizimin e sė drejtės sė pavarėsisė dhe tė vetėvendosjes sė tyre. E, pra, ēfarė Kosove  “e shėndetshme” mund tė krijohet, ashtu siē po  sheh ėndrra,”pavarėsia e kushtėzuar” e  Besnik Mustafaj, kur nuk pėrfillet  historikisht, ligjėrisht, demokratikisht, politikisht, diplomatikisht dhe moralisht e drejta e vetėvendosjes sė shumicės dėrrmuese shqiptare mbi 90%, sepse Kosova ėshtė ēėshtje koloniale, dhe jo minoritare. Ēfarė do thotė kjo nė aspektin juridiko-politik, diplomatik dhe historik? - Sė pari, nėse bashkėsia ndėrkombėtare pėrfill standardet juridike ndėrkombėtare, si dhe Kartėn e OKB-sė, etj., shqiptarėve (mbi 90%), duhet t’ua njohė tė drejtėn e vetėvendosjes, e pastaj mbi kėtė drejtė dhe mbi kėtė parim, mund tė ndėrtohen standadet plotėsuese pėr liritė dhe tė drejtat e pakicave kombėtare, si dhe tė pakicės serbe. Pra, nėse bashkėsia ndėrkombėtare dhe diplomacia proserbe e Besnik Mustafajt pėrfill kėtė prioritet tė domosdoshėm ligjor, moral  dhe diplomatik, atėherė, vėrtet, ekziston gjasa qė Kosova tė ndėrtohet nė njė shtet “tė shėndetshėm”, pėrkatėsisht tė pakushtėzuar pėr tė gjithė qytetarėt e saj, por jo asesi sipas  skemės sė mbrapshtė tė “diplomacisė asstrologjike” tė Besnik Mustafajt, sė pari, “garanci  pėr tė drejtat e minoritet serb etj.”, e pastaj, pas disa vitesh,dekadash a shekujsh, dmth pasi tė jenė  “pjekur  kushtet” dhe shqiptarėt e Kosovės tė fitojnė eksperiencė se si duhet drejtuar shteti”, do tė vinte nė shprehje njohja e pavarėsisė sė plotė dhe e “padiskutueshme”?!

 

– Shprehur popullorqe, kjo do tė thotė derisa tė “piqet kungulli” i diplomacisė sė Besnik Mustafjat, Kosovės nuk duhet t’i njihet kurrfarė pavarėsie e plotė, sepse sipas logjikės sė diplomacisė sė tij destruktive dhe kushtėzuese, Kosova ende nuk paskėsha kuadra tė mjaftueshme dhe tė afta politike dhe diplomatike pėr drejtuar shtetin e pavarur dhe sovran shqiptar?! – Ky konstatim hipotetik dhe cinik fund e krye, sipas shabllonit tė cirkut diplomatik, Besnik Mustafaj, ėshtė i barasvlershėm jo vetėm me  diplomacinė e sotme tė Serbisė gjenocidale dhe antidemokratike  tė Vojislav Koshtunicės dhe Vuk Drashkoviqit, por edhe me propagandėn dhe me diplomacinė e vjetėr antishqiptarde tė Serbisė sė Nikola Pashiqit dhe tė Esat Pashė Toptanit, se” shqiptarėt nuk duhet njohur si komb mė vete, por duhet shtypur dhe mbajtur nė sundimin kolonial serbosllav, sepse nuk janė tė aftė pėr tė pasur dhe vetėqeverisur shtetin e tyre”.

 

Ka edhe shumė ēka tė thuhet nė lidhje me  “temėn diplomatike”  tė dy prononcimeve tė Besnik Mustafjat pėr  mbėshtetjen blanko tė “pavarėsisė sė kushtėzuar”  si zgjidhje pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės. Mirėpo, ne kemi prekur vetėm disa nga pikat mė fatale tė konkluzioneve tė tij antikombėtare, antidiplomatike, antiligjore, antimorale  tė deklratave tė tij tė theksuara lidhur me prejudikimin dhe me imponimin e formulės sė “ tij origjinale”=“pavarėsi e kushtėzuar”, si antitezė dhe kundėrargument institutit tė vetėvendojes dhe pavarėsisė sė plotė tė Kosovės.

 

Sė fundi, duhet ta pėrkujtojmė seriozisht “diplomacinė astrologjike afatgjatė” tė Besnik Mustafajt, qė tė mos pėrzihet nė ēėshtje tė brendshme, as tė jashtme tė Kosovės, sepse ka kush t’i dalė Zot Kosovės. Pavarėsisht nga  bindja e gabuar dhe qėndrimi arrogant i B. Mustafajt, se  politikisht “pa e u pjekur kungulli” Kosova duhet tė jetė e varur dhe e kushtėzuar nėn protektoratin  dhe sovranitetin e huaj kolonial “demokratik” evropian-serbosllav, sepse  ky variant propagandistik i B. Mustafajt na  qenka “instrumenti mė racional, mė ligjor, mė demokratik dhe mė i avancuar”, si dhe “GARANT KRYESOR” pėr krijimin dhe ruajtjen  e paqes, tė sigurisė dhe  tė stabilitetit nė Kosovė, pėrkatėsisht nė Ballkan?! – Kėtė deklaratė, ta kishte pohuar Boris Tadiqi (kryetar) ose Vuk Drashkoviqi (ministėr i Jashtėm) tė Serbisė, pėrkatėsisht tė SMZ-sė, do tė ishte e tepėrt dhe pėr ēdo gjykim ngase  pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės, do tė vendosė vetėm populli shqiptar i Kosovės, ashtu siē ėshtė pėrcaktuar me Deklaratėn Kushtetuese, mė 2 korrik 1990, me Kushtetutėn e Kaēanikut, mė 7 shtator 1990 dhe me Referendum, mė 26-31 shtator 1991. Kėshtu qė, as populli e as politika pėrfaqėsauese dhe legjitime e tij nuk kanė nevojė pėr kurrfarė “diplomacie mbėshtetėse” as tė Besnik Mustafajt, as tė kolegut tė tij Vuk Drashkoviq, tė cilėt, tanimė, nė forma tė ndryshme shprehėse tė diplomacisė akrobative tė tyre, janė dakorduar, qė problemin e Kosovės ta zgjidhin  pėrmes standardit serbo-evropian, tė njohur me emrin: “pavarėsi e kushtėzuar”. Ja, pra, kjo ėshtė “diplomacia origjinale” e Besnik Mustafajt, e cila paralajmėron SMZ-nė dhe partnerėt e saj  evropianė tė BE-sė, se diplomacia  dhe politika e jashtme e Shqipėrisė, qysh tani janė tė gatshme, qė tė ushtronjė trysni dhe diktat ndaj politikės zyrtare tė qeverisė sė Kosovės, qė tė pranojė “pavarėsinė e kushtėzuar”, si  “opcion shpėtimtar” pėr tė ardhmen e Kosovės?! Mirėpo, duhet thėnė troē se kėtė formulė antishqiptare, “diplomacia e kungullit” tė Besnik Mustafajt mund ta shes vetėm nė Beograd, nė Podgoricė, nė Shkup, nė Athinė etj.,(dhe, vėrtet, po qe se “kryekunglli” ia arrin, qė kėtė “produkt diplomatik” ta  shesė nė tregjet e metropoleve tė theksuara serbosllave, ai vėrtet, edhe do tė shpėrblehet me “ēmimin nobel” serbosllav-evropian pėr “vendosjen e paqes” nė Ballkan, si rrjedhim i sakrifikimit tė pavarėsisė sė Kosovės)  sepse nuk ka tė bėjė fare me Kosovėn, as me shqiptarėt e Kosovės. Prandaj, as politika, as diplomacia e Kosovės nuk janė tė obliguara, qė ta pėrfillin nė asnjė formė  draftin e “diplomacisė sė kungullit”, sepse ėshtė “kopje origjinale” e diplomacisė serbomadhe dhe e mbėshtetėsve tė saj tradicionalė rusofilė.

 

Ja, kjo ėshtė agjenda   e objektivave prioritare tė  “diplomacisė origjinale” tė Besnik MUstafajt, e cila me lecka tė  vjetra dhe tė palara tė rrobaqepėsve tė huaj po tenton, qė tė ndėrtojė  “strategjinė profesionale dhe moderne” tė saj nė arenėn e marrėdhėnieve ndėrkombėtare. Mirėpo, nė esencė, efekti i njė diplomacie tė kėtillė ėshtė i kundėrt, sepse me vetėdije tė plotė  dhe haptazi mohon interesin nacional dhe shtetėror tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė. Prandaj, derisa nuk kanė filluar negociatat pėr Kosovėn, institucionet dhe organet pėrkatėse tė Republikės sė Shqipėrisė,duhet ta shpostojnė menjėherė ministrin e Jashtėm, Besnik Mustafajn, nė mėnyrė qė tė mos kompremetohet mė tej politika  e jashtme dhe diplomacia e Shqipėrisė, pėr hir tė analfabetizimit diplomatik tė njė personi, qė ėshtė  i etur pėr karrierė personale nė dėm tė interesit tė pėrgjithshėm kombėtar dhe shtetėror, sepse diplomacia nuk ka lidhje me shkrimtarologjinė e tij. Nuk ka fort rėndėsi se ēfarė  dhe se vepra ka shkruar ai deri tani,  ai mund tė ketė shkruar edhe ndonjė vepėrr tė dobėt nė kuptimin ideoartistik, e cila mund tė mos i ketė pėlqyer lexuesit. Mirėpo, nė politikė dhe nė diplomaci puna qėnmdron krejt ndryshe, njė gabim mund tė jetė fatal pėr tėrė kombin dhe shtetin, ai nuk ka shansė mė tė “rishkruhet” dhe tė korrigjohet, sikurse ndodh nė veprat e ndryshme letrare. Qė tė mos pėrsėritet njė tragjedi e kėtillė pėr Kosovėn dhe pėr Shqipėrinė, vetė Besnik Mustafaj, duhet tė latrgohet nė mėnyrė tė vullnetshme nga kolltuku i butė i ministrit tė Jashtėm, sepse me  reprizimin e dy deklaratave antipavarėsi Kosovės e ka bindur opinion publik kombėtar shqiptar dhe atė ndėrkombėtar, se ai nuk ėshtė kuadėr pėrkatės qė mund ta drejtojė politikėn e jashtme tė Shqipėrisė ngase i mungon arsimimi elementar nga fusha e diplomacisė dhe e marrdhėnieve ndėrkombėtare. Po qe se vėrtet Besnik Mustafaj ka “nuhatje diplomatike”,ai do tė vepronte nė kėtė mėnyrė racionale dhe sipas kėsaj maksime diplomatike tė Sharl Dė Golit: “Politikan dhe diplomat i shquar ėshtė ai person, i cili ėshtė nė gjendje, qė vetė ta vlerėsojė kohėn se kur duhet ikur nga  pushtetI”. Kėtė mesazh edukatov politiko-diplomatik tė ish-presidentit  tė Republikės sė Pestė tė Francės, Sharl Dė Gol, me gjasė, duhet ta ketė lexuar, edhe Besnik Mustafaj gjatė mandatit tė tij katėrvjeēar si ambasador fuqiplotė i Republikės sė Shqipėrisė nė Francė. Ndryshe, do ta rikonfirmojė prapė “diplomacinė e kungullit”, qė do tė jetė aleat i papritur i diplomacisė serbosllave dhe tė pratnerėve tė saj tradicionalė tė luftimit tė pavarėsisė sė Kosovės, si dhe pjesėve tė tjera tė Shqipėrisė Etnike, duke iu sugjeruar dhe imponuar  modele tė huaja kushtėzuese, qė nė tė vėrtetė atyre iu garantojnė agoninė e mėtejme koloniale  nėn  Serbi, Mal tė Zi, Greqi dhe Maqedoni.


BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr.Mehdi  HYSENI
24 shtator 2005

         DERI KUR  DO TĖ KŹNAQET DIPLOMACIA SHQIPTARE   ME GJYSMA DHE ME KUSHTĖZIME KOLONIALE EVROPIANE-SLLAVE?!

     *Politika dhe diplomacia e mirėfilltė nuk e njohin  “pėrmbajtjen” e alla-maximės oportuniste-demagogjike armiqėsore : “Mė mirė vonė se kurrė ;  mė mirė njė e keqe e vogėl se e madhe” pėr kombin dhe pėr shtetin etj., sepse kush mbetet  vonė,  e pėrpin  terri dhe errėsira shekullore nėn robėri tė huaj.

      Ėshtė fakt i pamohueshėm se kohėve tė fundit  shtetarėt e Republikės sė Shqipėrisė, Alfred Moisiu/president/, Sali Berisha/kryeministėr/ dhe Besnik Musrafaj/ ministėr i  Punėve tė Jashtme/ botėrisht kanė shprehur opinionin e tyre publik, se Kosovės duhet t’i njihet pavarėsia, duke pėrfillur “vullnetin e lirė tė  popullit tė Kosovės”, qė ai vetė tė vendosė pėr fatin e Kosovės. Ky ėshtė emėruesi i pėrbashkėt i pikėpamjeve dhe i qėndrimeve unanime tė politikės dhe tė diplomacisė zyrtare tė Republikės sė Shqipėrisė ndaj statusit tė ardhshėm tė Kosovės.  Njė strategji tė kėtillė me karakter parėsor dhe prioritar tė interesit nacional tė pėrbashkėt   lidhur me pavarėsinė e  Kosovės, diplomacia dhe politika e jashtme e Shqipėrisė, ėshtė  dashur ta pėrfillė dhe ta mbėshtetė me konsekuencė dhe nė mėnyrė koherente qė nga shpallaja e Republikės sė Kosovės (Deklarata Kushtetuese, 2.korrik 1990; Kushtetuta e Kaēanikut, 7.shtator 1990 dhe Referendumi gjithėpopullor, 26-31.shtator 1991). Nė kėtė kontekst,  politika e brendshme /nė saje tė kapacitetit tė disponueshėm tė saj/ bėri  atė qė bėri nė favor tė pėrkrahjes sė pavarėsisė sė Kosovės. Ndėrkaq, politika e jashtme dhe diplomacia e Shqipėrisė / gjatė qeverisjes sė mandatit tė parė tė Sali Berishės, e mėpastaj, pothuajse gjatė dy mandateve tė Fatos Nanos/ nė planin ndėrkombėtar tėrėsisht kanė qenė tė paralizuara nė sensibilizimin dhe nė afirmimin e  sė drejtes sė vetėvendosjes sė Kosovės, edhe pse kushtet dhe rrethanat ndėrkombėtare ishin tejet tė volitshme pėr veprimin e diplomacisė ofensive tė Shqipėrisė, sepse Serbia gjenocidale  disa vjet radhazi ishte e pėrjashtuar dhe e izoluar nga tė gjitha instiucionet dhe organizatat ndėrkombėtare /OKB, OSBE, BE etj./. Mirėpo, ne kėsaj radhe nuk e kemi temė bosht bilancimin e plusave dhe tė minusave tė deritashėm tė diplomacisė shqiptare lidhur me ēėshtjen e Kosovės (1990-2005), por do tė pėrqėndrohemi vetėm shkurtimisht nė rrjedhėn e ngjarjeve mė tė reja, tė hedhjes sė hapave tė parė tė diplomacisė sė nomenklaturės mė tė re diplomatike  tė qeverisė sė Sali Berishės pėrkitazi me ēėshtjen e Kosovės.

 

(1)   Prejudikimi i “pavarėsisė sė kushtėzuar”- nonsens diplomatik dhe kombėtar(!)

 

ka asnjė dilemė, as dyshim se  Shqipėria ėshtė e obliguar qė tė ngrejė zėrin lart (si nė OKB, nė OSBE, nė BE, nė Grupin  e Kontaktit pėr Kosovėn, ashtu edhe nė institucionet dhe organizatat e tjera ndėrkombėtare) pėr tė mbėshtetur pa asnjė rezervė kėrkesėn e ligjshme dhe tė drejtė tė popullit shqiptar, qė Kosovės t’i njihet e drejta e vetėvendosjes sipas sė drejtės ndėrkombėtare  dhe  Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, sepse historikisht Kosova ėshtė pjesė e pandashme  e tėrėsisė sė Shqipėrisė Etnike, jo, kursesi e Serbisė, as e Malit tė Zi, shtete kėto imperilaiste, tė cilat me ndihmėn e Kongresit tė Berlinit (1878) dhe tė Konfrencės sė Ambasadorėve tė Londrės (1913) e pushtuan Kosovėn, Ulqinin, Tivarin, Hotin, Grudėn, Plavėn, Tuzin etj. dhe, qė atėherė e edhe sot i mbajnė ende nėn sundimin e tyre tė gjenocidit kolonial. Pėr kėtė arsye, ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Besnik Mustafaj, nuk ėshtė dashur tė nxitojė me pohimin e deklaratės sė tij paragjykues, vertet gjysmake dhe  tė hendikepuar si nė kuptim diplomatik, ashtu  dhe nė atė kombėtar, se paska ardhur ēasti vendimtar, qė “Kosovės t’i njihet pavarėsia e kushtėzuar, duke u bazuar nė vullnetin e lirė tė popullit tė Kosovės, tė shprehur pėrmes metodave demokratike”(“Liria Kombėtare”, 22.09.2005).

 

Edhe pse qarqet zyrtare tė qeverisė sė Kosovės  deklaratėn e theksuar tė Besnik Mustafaj / se  “Kosovės duhet t’i jepet pavarėsia e kushtėzuar”/ e kanė vlerėsuar pozitivisht si “ avancim i politikės sė shtetit shqiptar karshi zgjidhjes sė statusit final tė Kosovės” (Shih: “Kosovapress”, 22.09.2005), kjo deklaratė ėshtė e dėmshme, sepse pikėsėpari ėshtė nė kolozion me : /1/ tė drejtėn historike tė shqiptarėve mbi Kosovėn; /2/  tė drejtėn e vetėvendosjes, e cila nėnkupton shkėputjen e plotė tė Kosovės nga Serbia kolonialiste, si dhe /3/ tė drejtėn e shpehjes sė vullnetit tė lirė dhe demokratik tė popullit shqiptar tė Kosovės, tė sanksionuar nė: /a) Deklaratėn Kushtetuese tė 2 Korrikut 1990; /b/  Kushtetutėn e Kaēanikut, 7 shtator 1990, si dhe /c/ Referendumin gjithėpopullor, 26-31 shtator 1991. Pra,kėrkesa prejudikuese e kryediplomatit tė Shqipėrisė, Besnik Musatafaj, qė Kosovės t’i njihet statusi i “pavarėsisė sė kushtėzuar”, ėshtė shumfishtė e dėmshme si pėr shkak tė fakteve tė theksuara, ashtu pėr shkak se pėrmbajtaj e saj ėshtė plotėsisht e barasvlershme dhe simetrike me konceptin e “pavarėsisė sė kushtėzuar”, tė hartuar  katėr vite mė parė nga GNK-ja, si opcion i mundshėm pėr arritjen e kompromisit politik midis Prishtinės dhe Beogradit. Ē’ ėshtė e vėrteta, hartimi ie formulės sė “pavarėsisė sė kushtėzuar” pėr Kosovėn, nuk ėshtė bėrė nga ana e  diploamcisė sė Shqipėrisė, as nga garnitura e diplomatike e Besnik Mustafajt, por nga ana e disa  organizatave joqeveritare ndėrkombėtare, “specialistėt” e tė cilave konsiderojnė se  “pavarėsia e kushtėzuar” e Kosovės, do tė ishte e pranueshme pėr tė dy palėt nė konflikt. Shikuar reaisht, kjo alternativė kompromisi politik, ėshtė e pranueshme vetėm pėr palėn serbe, sepse “Kosova me pavarėsi tė kushtėzuar”, de jure do tė ngelte sėrish nėn jurisdiksionin administrativ dhe territorial tė Serbisė, pėrkatėsisht tė SMZ-sė. Mė gjerėsisht, se ēfarė do tė jenė efektet dhe  pasojat katastrfike tė “pavarėsisė sė kushtėzuar” pėr shqiptarėt e Kosovės, ministri i jashtėm i Republikės sė Shqipėrisė, Besnik Mustafaj ka nderin qė gjithanshmėrisht tė shqyrtojė kėtė analizė timen me titull: “JO KOLONI MODERNE, POR KOSOVĖ TĖ PAVARUR NĖ EVROPĖN E INTERUAR DEMOKRATIKE” (Shih tekstin integral nė:  “Liria Kombėtare”,31.08.2004), ku pėr tė gjithė “minusat” e saj jam nė gjendje t’i pėrgjigjem  moralisht, ligjėrisht dhe profesionalisht gjithė opinionit kombėtar dhe ndėrkombėtar objektiv me pikėmbėshtetje argumentuese dhe justifikuese tė sė drejtės sė vetėvendosjes, qė mbi ēdo bazė pėrjashton  alternativėn sakat antipavarėsi-“pavarėsi e kushtėzuar” Kosovės.

 

Edhe nė aspektin diplomatiko-propagandistik, deklarata e theksuar e Besnik Mustafajt ėshtė skandaloze, sepse indirekt mbėshtet “formulėn politike pitagoreske” serbe tė qeverisė sė Beogradit : “Kosovės mė pak se pavarėsi, e mė shumė autonomi”. E pėrkthyer nė gjuhėn diplomatike, esenca e kėsaj teze ėshtė e njėjtė me tezėn “ pavarėsi e kushtėzuar”, tė cilėn nė formėn mė perfide tė politikės propagandistike tė Beogradit zyrtar,  shefi i diplomacisė sė SMZ-sė, Vuk Drashkoviq, e pohoi botėrisht nė foltoren e Asamblesė sė OKB-sė,(Tanjug, 16.09.2005). Mirėpo, sa ia vlen, kur kėtė simulim diplomatik, nuk e ka “nuhatur”  sensi  deshifrues diplomatik i ministrit tė Jashtėm tė Shqipėrisė, Besnik Mustafaj, duke menduar se replika  e homologut tė tij V. Drashkoviq, ishte nė kundėrshtim me pohimin dhe mbėshtetjen e tezės sė tij, “pavarėsi e kushtėzuar Kosovės”. Pėrkundrazi, oponenca diplomatike e Vuk Drashkoviqit nė foltoren e keqpėrdorur tė OKB-sė nga ana e tij, ( duke i akuzuar pa tė drejtė dhe, pa asnjė argument tė vlefshėm shqiptarėt pėr  “ushtrimin e terrorizmit nė Kosovė ndajj minoritetit serb”, si dhe  politikėn e jashtme dhe diplomacinė e Shqipėrisė pėr ndryshimin e “befasueshėm” dhe tė “papritur” tė kursit tė saj zyrtar ndaj SMZ-sė, me rastin e  deklaratės sė  pohuar tė ministrit tė Jashtėm shqiptar, Besnik Mustafaj se “Kosovės duhet t’i njihet pavarėsia e kushtėzuar”), ishte njė konfirmim i qartė i politikės dhe i  diplomacisė serbomalazeze, se Beogardi, tanimė ėshtė i gatshėm tė pranojė ēdo formulė gjysmake me karakter kushtėzues tė autonomisė sė Kosovės, por jo, kursesi pavarėsi tė plotė, ashtu siē ėshtė deklaruar nė mėnyrė plebishitare tė ligjshme dhe demokratike populli shqiptar i Kosovės nė vitin 1990, dhe ashtu siē e ka zhvilluar luftėn e drejtė ēlirimtare dhe kombėtare UĒK-ja(1968-1999), qė tė shkėputet pėrgjithmonė nga vargonjtė famėkeqė tė kolonializmit shekullor serbomadh.

 

Nėse ministri jashtėm i Shqipėrisė, Besnik Mustafaj, e njeh mirė historinė dhe marrėdhėniet ndėrshtetėre midis Shqipėrisė Etnike  dhe Serbisė sė Madhe, atėherė duhet patjetėr ta demonatojė tezėn e tij tė prejudikuar “pavarėsi e kushtėzuar Kosovės”, tė pohuar  nė Sesionin jubilar tė 60-vjetorit tė Asamblesė sė Kombeve tė Bashkuara nė Nju-Jork.

 

Gjithashtu, duhet ta pėrkujtojmė “shtabin diplomatik” zyrtar tė Shqipėrisė nė krye me  Besnik Mustafajn, se me njohjen e “pavarėsisė sė kushtėzuar” , ipso facto Kosova nuk fiton kurrfarė pavarėsie si subjekt juridik ndėrkombėtar, por ajo do tė mbetet sėrish e izoluar nė cilėsinė e sovranitetit kolonial tė Serbisė, dhe e kushtėzuar  sipas “metodave demokratike” antivetėvendosje dhe antipavarėsi tė PROTEKTORATIT tė Bashkimit Evropian (BE). Kjo ėshtė  formula mė e leverdishme dhe mė avancuese tė cilėn  qarqet zyrtare serbe tė Beogradit, tanimė nė heshtje edhe e kanė pranuar nga partnerėt e tyre tė drejtpėrdrejtė tė Bashkimit Evropian (BE). Mė konkretisht, Beogradi zyrtar , jo vetėm se ėshtė pajtuar me njė kompromis tė tillė, por edhe ėshtė njė nga hartuesit e draftit “pavarėsi e kushtėzuar”. Mirėpo, kėtė kompromis politik serbo-evropian nė disfavor tė sė drejtės sė vetėvendosjes dhe tė pavarėsisė sė Kosovės, nuk do tė duhej ta pranonte as  diplomacia zyrtare e Shqipėrisėm e as qeveria e Kosovės, pavarėsisht nga “zhurma” dhe “pluhuri”, qė do tė ngrihej nga sondazhet e propagandės dhe tė  diplomacisė  serbo-evropiane nga gjuha e diktatit dhe pozita e forcės nė favor tė arritjes sė kompromisit me ēdo kusht, qė Kosova nėn vellon e “autonomisė sė kushtėzuar”, tė ngelė prapė  nėn ambrellėn e Serbisė kolonialiste  si “oazė e gjelbėr”  dhe e integruar nėn protektoratin e Bashkimit Evropian(BE).

 

Nėse Kosovės me ēdo kusht (domethėnė pa e marrė nė konsideratė  shprehjen e vullnetit tė lirė dhe demokratik tė popullit shqiptar mbi 90%, qė kjo do tė ishte nė kundrshtimin me tė drejtėn historike dhe me  tė drejtėn e vetėvendosjes sė tij, sipas sė drejtės ndėrkombėtare dhe Kartės sė Kombeve tė Bashkuara) i imponohet, qė t’i vihet  kapuēi i “autonomisė sė kushtėzuar” nė protektoratin evropian, atėherė  politikės dhe diplomacisė shqiptare i mbetet , qė tė vendosė nė mėnyrė decidive: -Jo, nė asnjė fomė protektorat  serbo-evropian, por PROTEKTORAT NĖN SOVRANITETIN E SHTETEVE TĖ BASHKUARA TĖ AMERIKĖS!

 

Unė do thosha  ndryshe nga  “kosntatimi diplomatik”  i Besnik Mustafajt (tė cilin e kam dėgjuar nė Kosovė, kėtu e 16 vjet mė parė nė spekulimet  e “politikės sė lartė” kosmopolite ), nėse nuk do tė   pyetet as Tirana, as Prishtina, atėherė as Beogradi e as  Brukseli i BE-sė, nuk do tė duhej tė  pyeteshin, por vetėm Amerika do tė vendosė pėr fatin e statusit tė Kosovės, sepse  me  “formulat” stereotipe tė “protektorateve” kolonialiste dhe hegjemoniste tė Fuqive tė Mėdha tė Evropės (nė veēanti tė dy kryeprotagonistėve tė saj: Rusisė dhe Francės) dhe tė Serbisė sė Madhe gjenocidale, tanimė jemi ngopur kėtu e 100 vjet mė parė.

 

Prandaj,  nėse si shkak dhe pasojė e  krijimit tė kushteve dhe tė rrethanave tė pafavorshme dhe imponuese tė bashkėsisė ndėrkombėtare, shqiptarėt e Kosovės do tė detyroheshin  qė ta ndėrronin  “padronin”  ekzistues me ndonjė “padron” tė ri, atėherė ai do tė duhej tė ishte  PROTEKTORATI AMERIKAN, edhe pse  si rregull, koncepti i lirisė, i pavarėsisė dhe i demokracisė nuk e njeh  kėtė substitut as nė teorinė, as nė praktikėn e derisotme tė krijimit tė shteteve tė pavarura nė sistemin shtetėror ndėrkombėtar.


BAROMETRI DIPLOMATIK
Prof.Dr.Mehdi HYSENI
11 gusht, 2005

"PROCESI I PAJTIMIT" NĖ BALLKAN KUSHTĖZOHET NGA PAVARĖSIA E KOSOVĖS-SHQIPĖERISĖ ETNIKE

* Nuk ėshtė e fare e vėrtetė se "Kosova ėshtė ēėshtje jashtėzakonisht komplekse", siē ka deklaruar nė njė intervistė ambasadori gjerman nė Beograd, Dr. Andreas Cobel, por kolonializmi serbomadh dhe grekomadh shekullor, ėshtė kompleks i pazgjidhėm ende, edhe pėr Evropėn e integruar demokfratike, edhe pėr OKB-nė e reformuar nė frymėn e rendit tė ri botėror.
1. Koncepti politiko-propagandistik antishqiptar
Nėse Kosovėn e shikojmė nė kontekstin e “identitetit kosovar” (shqiptarė, serbė, malazezė, kroatė, turq etj. me gjithė bagazhin e tyre historik, multietnik, kulturor, gjuhėsor, politik dhe konfesional) nė kuptimin politko-propagandistik serbomadh dhe nė atė kosmopolit evro-ndėrkombėtar, atėherė del krejtėsisht e qartė se analistėt, politikanėt, diplomatėt dhe shtetarėt e njėanshėm dhe tendenciozė tė huaj dhe tė brendshėm, “kanė tė drejtė” qė Kosovėn ta konsiderojnė si “problem jashtėzakonisht kompleks”, siē ka deklaruar edhe ambasadori gjerman nė Beograd, Dr. Andreas Cobel, qė sipas kuptimit tė gramatikės sė politikės dhe diplomacisė kolonialiste serbomadhe-evropiane, thjesht, do tė thotė, se nuk mund tė ketė zgjidhje tė drejtė politike dhe kombėtare pėr Kosovėn shqiptare, edhe pse kjo historikisht i pėrket trungut indigjen tė Shqipėrisė Etnike, e jo, nė asnjė mėnyrė kolonizuesve tė saj tė dikurshėm dhe tė sotshėm serbomėdhenj (Serbia dhe Mali i Zi=SMZ-ja).
2. Kosova ėshtė problem kolonial e jo minoritar ndėretnik
Pėr tė gjithė ata, qė e njohin, ( por qė janė tendenciozė,“duke mos e parė” kolonializimin shekullor serbomalazez mbi Kosovėn-Shqipėrinė Etnike dhe, tė njėanshėm me prirje antishqiptare), si dhe pėr ata qė nuk e njohin historinė e mirėfilltė tė Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė Etnike nė Ballkan, s’ ka dilemė se, edhe nuk mund tė japin kurrfarė projekti sugjerues objektiv apo vlerėsim meritor profesional, as real pėr zgjidhjen e drejtė tė statusit politik tė Kosovės ngase gjithanshmėrisht janė tė manipuluar (pa qėllim dhe me qėllim pėr hir tė imponimit dhe tė diktatit tė interesave tė ndryshme heterogjene a komplementare tė tradicionales sė partnerizimit aleator tė amalgamės kolonialiste serbomalazeze me: Rusinė, Francėn, Greqinė etj.) nga historiografia falsifikatore shekullore, si dhe nga politika propagandistike ditore e SMZ-sė, politikė dhe propagandė kjo, e cila drejtpėrdrejt dhe tėrthorazi drejtohet dhe komandohet nga Kisha Ortodokse Serbe, e cila pėr detyrė parėsore dhe tė “shenjtė” para historisė dhe para popullit tė saj gjithmonė ka pasur dhe ka edhe sot sofistikimin dhe murkullimin e sė vėrtetės historike mbi Kosovėn-Shqipėrinė Etnike. Fatkeqėsisht, si rrjedhim i njė propagande tė tillė antishqiptare tė qeverisė dhe tė Kishės Ortodokse Serbe, ndodhi edhe tragjedia e Kosovės nė vitin 1999, tė cilėn SHBA-ja, NATO, OKB, OSBE, BE etj., si dhe mbarė bota demokratike pėrparimtare e gjykoi atė si akt ancivilizues dhe barbar tė Serbisė ēetniko-fashiste dhe gjenocidale tė Slobodan Milosheviqit dhe tė garniturės sė tij politike, militare, paramilitare, policore dhe parapolicore, qė pėr hir tė nacionalshovinizmit serbomadh dhe tė sundimit kolonial qindravjeēar tė Serbisė sė Madhe mbi trojet etnike shqiptare, e dogjėn Kosovėn nė themel, si dhe me dhunė dhe me terror gjenocidal, pėrzun nga Kosova nė shtetet fqnije(Shqipėri, Maqedoni, Turqi, si dhe nė shtetet e tjera tė Evropės, tė Amerikės, tė Australisė mbi 1 milion shqiptarė.
Nė kuptimin e sė drejtės ndėrkombėtare janė tė papranueshme tezat dhe “standardet” e propozuara nga BE-ja dhe nga OKB-ja, qė sė pari, nė Kosovė tė zgjidhet “problemi minoritar” serb, kur ai as de fakto,as de jure nuk ekziston si i tillė. Vėrtet, trillimi i “njė problemi tė tillė ” nė favor tė “mbrojtjes” sė minortetit serb nga ana e politikės propagandistike antishqiptare e Kishės Ortodokse Serbe nė bashkėpunim me agjenturat e nėndheshme policore dhe ushtarake tė qeverisė sė Beogradit, ka pėr qėllim tė fundit neglizhimin dhe problematizimin e sė drejtės sė vetėvendosjes sė Kosovės nė relacionet ndėrkombėtare. Mirėpo, kėtė profkė, tanimė tė njohur tė politikės kolonialiste dhe gjenocidale tė SMZ-sė dhe tė Kishės Ortodokse Serbe, nuk kanė asnjė arsye qė ta mbėshtesin moralisht, juridikisht, ekonomikisht, as ushtarakisht faktorėt relevantė tė bashkėsisė ndėrkombėtare (BE, SHBA, OKB, NATO, OSBE etj.), sepse nė Kosovė, mbi asnjė bazė nuk janė tė cenuara tė drejtat dhe liritė e minoritetit serbomalazez dhe tė asnjė minoriteti, por (edhe pas kryerjes sė gjenocidit tė fundit tė SMZ-sė nė Kosovė, mė 1999) ende ėshtė e ceneuar dhe e kontestuar e drejta e vetėvendosjes sė kombit shqiptar si nga ana e tė kompleksuarve patologjikė kolonialistė serbomėdhenj, ashtu edhe nga ana e reformave multietnike-integruese tė instancave tė caktuara tė Bashkimit Evropian (BE).
3.Ēėshtja koloniale e Kosovės kėrkon zgjidhje antikoloniale
S’ ka dyshim se, pėrderisa politika e jashtme dhe diplomacia e Republikės sė Shqipėrisė (hesht dhe frikėsohet nga e vėrteta e Kosovės, nė mėnyrė qė tė mos i humbas “ndihmat e pėrjetsheme “ humanitare nga bashkėsia ndėrkombėtare, si dhe tė mos i prejė marrėdhėniet diplomatike tregtare dhe ekonomike me shtetet kolonialiste serbosllave: Serbinė, Malin e Zi, Greqinė dhe Maqedoninė), tė mos deklarohet botėrisht para Evropės dhe para bashkėsisė ndėrkombėtare, se Kosova ėshtė pjesė integrale e territorit etnik tė Shqipėrisė e jo as Serbisė, as e Malit tė Zi, kolonialistėt e kompleksuar paranoidė serbomalazezė sė bashku me shtetin dhe me kishėn e tyre ortodokse serbe ( e cila ėshtė fajtore dhe pėrgjegjėsi kryesor nė shekuj pėr tė gjitha krimet e gjenocidit dhe mizoritė e tjera, qė kanė rėnė mbi kurrizin e shqiptarėve tė pafajshėm dhe tė Shqipėrisė Etnike), do tė bėjnė ēmos, duke mos zgjedhur mjete dhe metoda, qė edhe nė shekullin XXI, Kosovėn ta mbajnė si koloni tė tyre, tė pacenuar nga e drejta e ligjshme dhe e pashmangshme e vetėvendosjes (sikurse gjatė shekujve XIX dhe XX), qė Evropėn dhe botėn ta “bindin” se “Kosova, Bujanoci, Medvegja, Presheva, Ulqini, Tuzi, Tivari, Plava,... etj. janė prona tė paluajtshme tė territorit integral serbomalazez”. Pikėrisht, asimetria e kėtyre dy koncepteve amorale, tė padrejta dhe absurde serbomalazeze-shqiptare, nė sy tė diplomacisė dhe tė propagandės ndėrkombėtare e vė nė pikėpyetje tė drejtėn historike tė ligjshme dhe tė drejtėn e vetėvendosjes sė shqiptarėve mbi Kosovėn, edhe pse historikisht dihet se me rrėnjė, me trung, me degė dhe me gjethe identiteti kombėtar shqiptar i Kosovės gjeneron nga identiteti natyror historik, gjeopolitik dhe tradicional shqiptar i Shqipėrisė Etnike, e jo i mbeturinave dhe i gėrmadhave tė falsifikuara tė kishave, tė manastireve dhe tė sakraleve tė tjera ekonomiko-kolonilaiste serbomalazeze, qe edhe sot, fatkeqėsisht, nė fillimshekullin XXI, nė mėnyrė tė improvizuar dhe tė rreme, po orvaten tė “dėshmojnė” tė ashtuquajturin “identitet kosovar” multietnik, e jo kursesi identitetin kombėtar shqiptar tė Kosovės, identit ky, i cili, nė tė gjitha dimensionet e tij, ėshtė i lidhur ngusht si mishi me kockėn vetėm identitetin e Shqipėrisė Etnike. Pėr mė tepėr, “identitetin kosovar” (si shtete) e njohin vetėm Serbia dhe Mali i Zi, (sepse kjo sintagmė politiko-propagandistike parqet armėn mė tė fuqishme pėr ta luftuar identitetin kombėtar shqiptar tė Kosovės nė llogari tė sendėrtimit tė interesave jetike tė politikės kolonialiste dhe neokolonialiste tė SMZ-sė dhe tė Kishės Ortodokse Serbe), si dhe klientėt e tyre, tė cilėt nė frymėn e dikurshme 50-vjeēare tė “bashkim-vėllazėrimit” jugosllav-serbomadh kanė filluar ta propagandojnė nė opinionin publik kombėtar shqiptar (me theks tė posaēėm nė Kosovė) vetėm pėr vetėm, qė ta sfidojnė dhe kontestojnė nocionin burimor autentik tė identitetit kombėtar shqiptar tė Kosovės, duke tentuar ta shpėrfytyrojnė atė si nė aspektin e sė drjetės historike dhe kombėtare, ashtu edhe nė atė tė sė drejtės juridike ndėrkombėtare.
Pikėrisht, njė tendencė e kėtillė antishqiptare ėshtė e rrezikshme pėr qenien kombėtare dhe shtetėrore tė Kosovės, sepse sheshit synon mohimin e sė drejtės sė vetėvendosjes sė shumicės dėrrmuese (mbi 90%) tė kombit shqiptar, nė favor tė tė drejtave tė minoriteteve tė ndryshme etnike nė Kosovė, tė cilat sė bashku me serbėt dhe me malazezėt kolonialistė pėrbėjnė tiparet thelbėsore tė nocionit “identitet kosovar” nė kuptimin poliitko-propagandistik tė ruajtjes sė interesit hegjemonist dhe kolonialist tė Serbisė sė Madhe. Ky “variant shkencor” verusus identitetit kombėtar shqiptar tė Kosovės, i nxjerrė me prapavijė dhe me prapaskena tė caktuara tė politikės propgandistike serbomalazeze, qė Kosova edhe mė tej, tė mos e humbas statusin e saj kolonial serbo-malazez, vėrtet, ashtu siē ka pohuar edhe ambasadori gjerman nė Beograd, dr. Andreas Cobel: “ēėshtja e Kosovės ėshtė jashtėzakonisht komplekse”, sepe nė kėtė sens, sė pari, dhe mbi tė gjitha, me ngulmė po synohet njohja e sė drejtės sė shtetėsisė sė minoritetit serbomalazez nė kuadrin e decentralizimit dhe tė multietnikizimit tė pushtetit shtetėror kombėtar shqiptar tė Kosovės,, nė vend se, sipas sė drejtės legjitime tė vetėvendosjes (ashtu siē parashikojnė normat dhe rregullat e sė drejtės ndėrkombėtare, si dhe dispozitat e Kartės sė OKB-sė), dhe sipas standardeve mė tė reja universale demokratike tė rendit tė ri juridike ndėrkombėtar, sė pari tė kėrkohej zgjidhja e statusit politik tė Kososvės pėrmes sė institutit tė sė drejtės sė vetėvendojes, qė garanton shkėputjen definitive nga sovraniteti kolonial i SMZ-sė, si antitezė e ligjshme juriko-ndėrkombėtare e sundimit kolonial shekullor serbomalazez mbi Kosovėn-Shqipėrinė Etnike.
Pėrderisa zhvillimi i debatimeve dhe shqyrtimi i projketeve tė ndryshme politko-diplomatike si nė sfondin e politikės sė brendshme shqiptare, ashtu edhe nė atė tė politikės ndėrkombėtare pėr ēėshtjen e Kosovės janė fokusuar kryesisht nė avancimin dhe nė mbrojtjen e “identitetit kosovar” tė minoritetit serbomalazez, e jo nė njohejn e cilėsisė sė subjekivitetit juridik ndėrkombėtar tė identitetit kombėtar dhe shtetėror tė Kosovės, ēėshtja e Kosovės konsiderohet si tejet e ndėrlikuar dhe “jashtėzakonisht komplekse, sepse mosbesimi, urrejtja dhe armiqėsia atje kanė rrėnjė shekullore”, ka konkluduar ambaasadori gjerman dr.Andreas Cobel nė Beograd (Shih: “Koha Jonė”, 10 gusht 2005). Ky konstatim, i shprehur nė frymėn diplomatike ka karakter dihotomik, sepse nė njėrėn anė, ambasadori gjerman, Andreas Colb ka pohuar tė vėrtetėn, se nė Kosovė me shkeuj mbretėron “urrejtja dhe armiqėsia shekullore” ndėrmjet shqiptarėve dhe serbėve, duke i vėnė nė dukje edhe “zhvillimet e viteve 1998 – 1999” nė Kosovė, qė sipas vlerėsimit tė “dioptrisė diplomatike” tė tij, kėto dy komponente e vėshtirėsojnė “krijimin e njė shoqėrie multietnike, ku minoritetet do tė gėzonin tė gjitha tė drejtat e tyre, tė cilat janė edhe parakusht pėr krijimin e njė Kosove demokratike shumetnike, e cila mė vonė do tė renditej nė familjen evropiane”, kurse nė anėn tjetėr, nuk ka pasqyruar nė asnjė segment shkaqet dhe pasojat katastrofike shekullore tė kolonializmit gjenocidal serbomadh ndaj shqiptarėve dhe Kosovės, sepse “zgjidhjen” e statusit tė saj me bagazh kolonial shekullor serbo-malazez (1919/1913-2005) e sheh vetėm nė njohjen e tė drejtave dhe tė lirive tė minoriteteve, qė jetojnė nė Kosovė, e jo nė zgjidhjen optimale dhe tė drejtė tė njohjes sė drejtės sė vetėvendosjes sė kombit shqiptar (mbi 90%) nė Kosovė, zgjidhje e vetme racionale dhe e ligjshme kjo, qė do garantonte zhdukjen e urrjetjes dhe tė armiqėsive tė deritaashme ndėrmjet shqiptarėve tė kolonizuar dhe serbomalazezėve kolonizues tė Kosovės dhe tė territoreve tė tjera tė Shqipėrisė Etnike.
Njė qasje e tillė vizionale kosmopolite e ambasadorit gjerman A.Cobel ndaj “zgjidhjes” sė statusit tė Kosovės sipas “formulės” politiko-propagandistike serbomadhe tė “identitetit kosovar” , ėshtė e papranueshme si nė kuptimin e sė drejtės historike, ashtu edhe tė sė drejtės juridike ndėrkombėtare, sepse Kosovėn e trajton si “problem minoritar” nė kuptimin e gjerė dhe kompleks tė sajimit tė njė shteti multietnik kosovar, e jo si problem kolonial shekullor, pa zgjidhjen e tė cilit, sipas terapisė urgjente tė sė drejtės sė vetėvendosjes nuk ka asnjė gjasė reale, qė paraprakisht tė ndėrtohet ndonjė shtet multietnik nė Kosovėn shqiptare, sipas “kartės” politiko-propagandistike serbomadhe, tė quajtur “identitet kosovar”, i cili, nė mėnyrėn mė iracionale dhe mė tendencioze diletnate paragjykon asgjėsimin e konceptit burimor tė identitetit kombėtar shqiptar tė Kosovės nė favor tė drejtave tė minoriteteve ekzistuese nė Kosovė(nė veēanti tė minoritetit serbomalazez, qė nė esencė nuk pėrbėn kurrfarė entiteti, sepse ėshtė vetėm fundėrrinė derivative e ngulitjes dhe e sundimit kolonial serbomadh nė Kosovėn shqiptare, dhe mė gjerė(Anamoravė dhe Mal tė Zi).
Ndėr tė jera, ambasadori gjerman A.Cobel, me qėllim tė arritjes sa mė tė shpejtė tė tolerancės dhe tė miqėsisė, pėrkatėsisht tė normalizimit tė marrėdhėnieve shqiptare-serbe, ka pasqyruar kėtė paradigmė konkrete: “Kur te paramendoni se Gjermania dhe Franca jane pajtuar mes vete, edhe pse ishin ne lufte per me shume se 1000 vjet; Kur te paramendoni se gjermanet dhe polaket, te cilet po ashtu kane luftuar me shume se 1000 vjet, jane pajtuar mes vete dhe kur te shikoni se nderkohe eshte arritur nje partneritet, e ne shume raste edhe miqesi mes gjermaneve dhe izraliteve, perkunder akteve gjermane kunder hebrenjeve: atehere mendoj se procesi i pajtimit ne Ballkan duhet te jete me i lehte” (Po aty, “KJ”, 10 gusht 2005). Ky vlerėsim ėshtė objektiv dhe i saktė i Z. Andreas Cobel, sepse kėtė e ka provuar historia e deritashme e marrdhėnieve tė Gjermanisė me shtetet e theksuara , mirėpo, marrėveshja paqėsore, mirėkuptimi, bashkėpunimi dhe miqėsia recirpoke ndėrmjet gjermanėve dhe francezėve nuk ėshtė arritur para se Gjermania tė krijohej dhe tė njihej si shtet i pavarur, me kufijė tė caktuar kombėtarė dhe shtetėrorė gjermanė. Po tė veprohej ndryshe, sipas “formulės” abstrakte , antiligjore dhe antihumane tė Bashkimit Evropian(BE) dhe tė OKB-sė, qė Kosova, sė pari, tė krijohet si “shtet multietnik minoritar” (si parakusht qė Kosova njė ditė, tė hynte nė BE), Gjermania kurrė nuk do tė arrinte, qė tė pėrmbyllte konfliktin mijėravjeēar me Francėn dhe, tė krijonte marrėdhėnie paqėsore dhe miqėsore me tė. Natyrisht, edhe unė pajtohem me konceptin e ambasadorit gjerman, Andreas Cobel, se po qe se merret nė konisedartė shembulli i tij i konkretizuar me zgjidhjen e konfliktit shekullor gjermano-freng, atėherė, s’ka dyshim se edhe “nė Ballkan mund tė arrihet procesi i pajtimit mes popujve tė armiqėsuar”, por jo nė dėm tė njohjes sė drejtės sė vetėvendosjes, qė de facto dhe de jure nėnkupton shkolonizimin e Kosovės, si dhe tė tė gjitha trojeve tė tjera tė Shqipėrisė Etnike nė Mal tė Zi, nė Maqedoni dhe nė Greqi. Pa zgjidhjen e problemit kolonial tė shqiptarėve nė tė gjitha hapėsirat e Shqipėrisė Etnike, (gjė qė sė fundi, realizimi i kėtij procesi hitoriko-juridik, do tė nėnkuptonten edhe ribashkimin e Shqipėrisė Etnike), ėshtė iluzore tė pritet krjimi i ndonjė paqeje dhe bashkėpunimi tė qėndrueshėm nė Ballkan, pavarėsisht nga dėshira qėllimmirė e ambasadorit gjerman nė Beograd.
Si konkluzion, duhet t’ia pėrkujtojmė njė fakt tė rėndėsishėm dhe tė domosdoshėm Z. Ambasador, Andreas Cobel, se shqiptarėt nė Kosovė, si dhe nė pjesėt e tjera tė Shqipėrisė Etnike, (qė nga viti 1878 i shekullit XIX, dhe deri mė sot nė shekullin XXI, dekada e parė e tij, viti 2005) nė mėnyrė ligjore dhe paqėsore, si dhe me zhvillimin e luftėrave tė tyre tė deritashme pėr tė dalė nga kthetrat e sundimeve tė huaja kolonialiste nuk kanė pretenduar tė grabisin a tė kolonizojnė territore tė huaja tė Serbisė, tė Malit tė Zi, tė Greqisė dhe Maqedonisė, por t’i rikthjenė territoret e veta nėn sovranittetin dhe pavarėsinė e Shqipėrisė Etnike, tė cilat, edhe sot, sė bashku me “Kosovėn jashtėzakonisht komplekse” tė ambasadorit gjerman, A. Cobel kanė statusin kolonial nga ana e SMZ-sė, e Greqisė dhe e Maqedonisė. Pra, statusi kolonial i Kosovės nuk mund tė zgjidhet me mjete dhe me formula paliative tė diplomacisė tregtare, multietnike dhe integruese tė interesave gjeostrategjike heterogjene tė BE-sė, si kusht i domosdoshėm, qė tė arrihet “procesi i pajtimit” mes shqiptarėve tė kolonizuar dhe serbomėdhnjve kolonizues imperialistė, por duhet tė aplikohen tė njėjtat kritere dhe standarde tė “metodologjisė” dhe praktikės juridike kombėtare dhe ndėrkombėtare sipas tė cilave ėshtė krijuar “procesi i pajtimit” mes gjermanėve dhe francezėve, tė cilėt , s’ka dyshim se kanė marrėdhėnie tė mira fqinjėsore dhe miqėsore, sepse tė dy kėta popuj kanė shtetet e tyre sovrane dhe tė pavarura. Ndėrkaq, shqoptarėt pėr dallim nga Serbia, Mali i Zi, Greqia dhe Maqedonia, nuk kanė shtetin e tyre tė plotė kombėtar sovran dhe tė pavarur-Shqipėrinė Etnike, sepse 50% e territorit tė saj ende ndodhet nėn ēizmen e hekurt tė sundimit tė kolonializmit dhe tė imperilaizmit tė kėsaj amalgame serbo-slllave biznatine.
Me gjasė se ambasadori gjerman nė Beograd, Dr. Andreas Cobel e njeh mirė historinė e Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė Etnike, konsideroj se nuk ka pse t’iu “frikėsohet” apo tė bėhet “rob” sui generis i prirjeve tė dyshimta anitvetėvendosje tė Kosovės shqiptare, e aq mė pak t’i marrė nė konsideratė nė kuptimin pozitiv tė zgjidhjes pėrfundimtare tė statjusit tė Kosovės “analizat” dhe “draftet” spekulative “moralo-poltike-lligjore-historike”, sidomos tė politikės propgandistike nacionalshoviniste dhe kolonialiste tė SMZ-sė dhe tė Kishės Ortodokse Serbe, tė cilat, edhe brenda kėtij gjashtėvjeēari tė fundit (1999-2005), (kur Kosova de facto nuk gjendet nėn jurisidiksionin e sovranitetit shtetėror tė Serbisė) janė duke luajtur rolin negativ nė arenėn e marrėdhėnieve ndėrkombėtare, qė Kosovės me ēdo kusht, t’i mohohet njohja e sė drejtės sė vetėvendosjes dhe e pavarėsisė nė cilėsinė e subjektivitetit juridikj ndėrkombėtar.
Pa marrė parasysh faktin se “bashkėsia ndėrkombėtare deri tani nuk e ka thėnė qartė se cila ėshtė perspektiva e Kosovės, por deri tani dihet se ēfarė nuk duhet bėrė: nuk mund tė ketė Kosovė ta pavarur, e cila do tė bashkohej me ndonjė vend tjetėr , si dhe nuk mund tė ketė ndarje tė saj”, Z. Ambasador Dr. Andreas Cobel, nuk ka asnjė arsye, as argument valid, qė ta mbėshtetete njė koncept tė kėtillė antipavarėsi Kosovės, sepse nuk ka kurrfarė baze hitorike, as juridike ndėrkombėtare, kur dihet se Kosova ėshtė njė krahinė e territorit integral tė Shqipėrisė Etnike, e jo kursesi e territorit tė Serbisė kolonialiste, e cila, pėrfundimisht qė nga shtatori i vjeshtės sė vitit 1912 e deri mė 10 qershor 1999, e ka aneksuar dhe shffrytėzuar si koloni tė vetėn, natyrisht, nė mėnyrėn mė tė turpshme dhe mė falsifikatore, duke u thirrur nė “trashigiminjė religjoze” tė miteve dhe tė sakraleve ortodokse serbe, tė shpifura dhe tė krijuara pėr realizimin e qėllimeve politike dhe ekonomike kolonialiste dhe neokolonilaiste nė Kosovė, pėrkatėsisht nė Shqipėrinė Etnike.


BAROMETRI DIPLOMATIK
Nga Prof.Dr.Mehdi HYSENI
09 gusht, 2005

STATUSI I ĒAMERISĖ SHQIPTARE NĖ KOLIZION ME TĖ DREJTĖN NDĖRKOMBĖTARE DHE ME “DEMOKRACINĖ UNIVERSALE” TĖ EVROPĖS SĖ INTEGRUAR
“ Nėse fuqitė e dikurshme kolonialiste evropiane (Anglia, Franca, Spanja dhe Portugalia) gėzojnė tė drejtėn juridike mbi kolonitė e tyre tė dikurshme: Amerikėn Jugore dhe atė Veriore”, - atėherė njė tė drejtė tė kėtillė, do tė duhej ta gėzonin edhe shtetet e sotme kolonialiste serbosllave ballkanikeke : Greqia, Serbia, Mali i Zi dhe Maqedonia mbi territoret e kolonizuara tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike , qė nga vitet 1878;1912-1913 (!?)
--- Historia shekullore e lashtėsisė sė Shqipėrisė Etnike nė Ballkan ka provuar se “shqiptarėt-neoilirėt” kurrnjėherė nuk janė pajtuar me robėrinė dhe me sundimet e huaja kolonialiste barbare tė vendeve fqinje serbosllave dhe tė perandorive: romake, bizantine dhe osmane, por gjithmonė i kanė luftuar ato, duke zhvilluar kryengritje dhe luftėra tė drejta pėr ta mbrojtur identitetin e tyre etnik, kulturor, kombėtar, politik, shtetėror dhe territorial. Kėtė konstatim tonin e mbėshtesin edhe kėto argumente tė qėndrueshme tė historiografisė ndėrkombėtare tė autorėve tė ndryshėm se: “ Shqiptarėt nuk kanė dashtė kurrė tė bijnė nėn zgjedhė tė Serbėve e tė Malazezėve as nėn atė tė Turqve e tė Grekėve. S’u vyen fort atyne qi pushtuesi t’a ndrrojė emnin... ata kanė vdekė e kanė pėr tė vdekė deri sa tė mbesin gjallė nji luftar, burr a plak, fėmij a grue, pėr tė qėndruem kundra Serbve e Malazezve kah veriu, kundra Italijanve kah prendimi, kundra Grekve kah jugu.” (Citat i cituar nė veprėn “Tė drejtat e Shqipėrisė Etnike”, “Albin”, Tiranė, 2001, f.201 nga autori frėng J. Godart, “L’ Albanie en 1921, f.16: “Jamais les Albanais n’ont voulu passer sous le joug des Serbs ou des Montenegrins, pas plus que des Turcs ou des Grecs. Peu leur importait que la domination changeat de nom; ils ont supporte celle des Turcs, parce qu’elle ne s’eserēait que par intermittences, mais ils se sont fait massacrer et il continueront a se faire massacrer, aussi longtemps qu’il leur restera un combattant, homme, vieillard ou enfant, ou femme, pour resister contre les Serbes et les Montenegrins au Nord, countre les Italiens aul’ Ouest, contre les Grecs au Sud”).
Mirėpo, me gjithė pėrpjekjet e derisotme shekullore pėr liri dhe pėr pavarėsi, mė se gjysma (mbi 50%) e kombit dhe e territorit shqiptar ende, edhe sot ka ngelur nėn sundimin kolonial tė shteteve fqinje serbosllave. Njė copėtim i tillė i padrejtė (si rrjedhim i luftėrave grabitēare kolonizuese dhe i gjenocideve tė pėrgjkashme tė fqnijve serbosllavė mbi qenien shqiptare) tė Shqipėrisė Etnike dhe tė shqiptarėve, ėshtė i papranueshėm si nė kuptimin e sė drejtės historike shqiptare, ashtu edhe tė sė drejtės ndėrkombėtare. Kjo padrejtėsi shekullore ndaj shqiptarėve dhe tokave tė tyre autoktone nuk mund tė murkullohet dhe, pėr mė tepėr tė justifikohet me politikėn e standardeve demokratike plurlaiste dhe integruese evropiane, as me filozofinė liberaliste tė tregut tė lirė ngase moralisht, historikisht, ligjėrisht dhe demokratikisht shqiptarėve u janė mohuar dhe tjetėrsuar tė drejtat mė elementare ekzistenciale pėr tė jetuar tė lirė dhe tė bashkuar brenda shtetit tė tyre kombėtar sovran, ashtu siē ėshtė rasti me popujt dhe me vendet fqnije tė Shqipėrisė Etnike nė Ballkan.
Pavarėsisht nga politika propagandistike antishqiptare e qeverisė dhe e Kishės greke, si dhe ajo e mbėshtetėsve tė saj nga partnerėt serbosllavė imperilaistė ballkanikė, qė ēėshtjes ēame t’i “vėjnė kapak” tė pėrjetshėm nė llogari tė rrudhjes territoriale tė Shqipėrisė Etnike, ēėshtja e Ēamėrisė SHQIPTARE nuk mund tė shikohet e izoluar nga historia e pėrgjithshme kombėtare dhe shtetėrore e Shqipėrisė Etnike, sepse i pėrket tėrėsisė sė saj unike territoriale dhe kombėtare e jo kursesi Greqisė sė “Megalidesė”, siē pohojnė imperialistėt grekė. Kėtė tė vėrtetė nė favor tė historisė sė tėrėsisė sė Shqipėrisė Etnike, e mbėshtet edhe ky argument me peshė shkencore dhe objektive, i shprehur nga historiani i shquar rumun, Prof.Dr. N. Jorga: “ se ėshtė e pamundur tė ndahet historia e Veriut nga ajo e Jugut, sikurse ėshtė e pamundur tė ndahet historia e Malcisė nga ajo e Mirditės.”( Shih nė: “Tė drejtat e Shqipėrisė Etnike”, “Albin”, Tiranė, 2001, f.147). Gjithashtu, nė kėtė kuptim, jo vetėm se ėshtė e pamundur, por ėshtė iracionale dhe e papranueshme si nė aspektin e sė drejtės historike, ashtu edhe nė aspektin e sė drejtės sė vetėvendosjes kombėtare dhe ndėrkombėtare, qė 50% territorit indigjen e Shqipėrisė Etnike dhe e shqiptarėve, tė ruajė statusin e deritashėm tė plaēkės koloniale nėn sovranitetin shtetėror tė Greqisė, tė Serbisė, tė Malit tė Zi dhe tė Maqedonisė, pavarėsisht se gjysmė Shqipėria e pavarur e sotme, ėshtė pėrcaktuar pėr reformat noveluese tė integrimit, tė pluralizimit dhe tė demokratizimit sipas standardeve dhe parametrave tė parashikuar tė agjendės transitore politke, ekonomike dhe tė drejtave tė njeriut etj. Njė kurs tė kėtillė tė politikės sė jashtme tė Shqipėrisė nė kuptimin reformues, integrues, pluralist dhe demokratik rajonal dhe evropian, nuk duhet ta kenė keqkuptuar dhe keqinterpretuar kolonialistėt e vjetėr dhe tė rinj serbo-malazezė dhe greko-maqedonė, se ajo, tamimė me aderimin e saj nė aleancat integruese tė “Ballkanit Perėndimor” dhe tė Evropės Lindore, ėshtė pajtuar me fatin tragjik tė gjysmės sė trupit tė saj tė copėtuar dhe tė kolonizuar nga partnerėt serbo-sllavė nė emėr tė “rujatjes sė paqes, tė sigurisė dhe demokracisė” nė pėrmasa ballkanike dhe evropiane. Pėrkundrazi, rasti i njohjes sė Republikės sė Kosovės nga Parlamenti i Republikės sė Shqipėrisė, si dhe ngritja e problemit tė minoritetit ēam nė shkallė tė marrėdhėnieve bilaterale tė qeverisė sė Shqipėrisė dhe tė Greqisė, qė nė fillim tė viteve tė 90-ta tė shekullit XX, provojnė qartazi se shteti shqiptar nė asnjė mėnyrė (pavarėsisht nga traktativat e fshehta dhe tė hapura tė aleatėve tradicionalė serbosllavė me aspirata tė vjetra shekullore, qė tė ricoptojnė dhe tė rikolonizojnė edhe mė tej trojet etnike shqiptare nė emėr tė ndonjė demokracie dhe integrimi tė improvizuar nė dimensione rajonale a ndėrajonale, si substancė parėsore dhe e qėndrueshme pėr promovimin e tregjeve tė lira liberale tė pakufijshme, qė nė thelb, nuk njohin institutin e sė drejtės sė vetėvendosjes si kategori juridike, por vetėm interesin ekonomiko-tregtar nė dimensione ndėrkombėtare) nuk do tė luajė rolin e ndonjė “mediatori” tė huaj, duke qėndruar indiferent edhe nė shekullin XXI ndaj ēėshtjes sė pazgjidhur koloniale shqiptare nė Ballkan.
Nė veēanti, qė nga pėrfundimi i luftės sė ftohtė nė vitin 1990 tė shekullit XX, kur pėrfundimisht mbyllet kaptina gjysmėshekullore e ish-BRSS-sė si superfuqi botėrore e kampit tė shteteve socialiste, liritė dhe tė drejtat e njeriut, si dhe tė drejtat e minoriteteve, nė kuptimin juridik kanė evoluuar nė rregullat dhe nė normat e sė drjetės sė pėrgjithshme zakonore ndėrkombėtare. Mirėpo, me gjithė ndryshimet pozitive nė mbrojtjen dhe nė afirmimin e tė drejtave tė njeriut si institut ligjor ndėrkombėtar, statusi i minoritetit ēam shqiptar tė Greqisė ka ngelur i pazgjidhur. Pėr statu quo-n e ēėshtjes sė minoritet ēam nė Greqi, fajtor krysor ėshtė vetė Greqia (anėtare e Bashkimit Evropian, e NATO-s, e OKB-sė dhe e OSBE-sė), qeveria e sė cilės ēėshtjen ēame ende e quan inekzistente, edhe pse kjo, edhe nė fillimshekullin XXI (viti 2005) ėshtė e gjallė dhe frymėn qė nga kohėt antike tė Ilirisė, tė perandorive romake, bizantine, osmane etj.
Gjatė viteve tė fundit (1990-2005) si nė aspektin intensiv, ashtu edhe nė atė ekstensiv ėshtė shkruar mjaft pėr ēėshtjen e minoritetit ēam dhe tė Ēamėrisė shqiptare me ē’rast kjo, me tė drejtė ėshtė bėrė objekt shqyrtimi edhe nė sfondin e institucioneve dhe tė mekanizmave tė Bashkimit Evropian (BE), tė OKB-sė, tė OSBE-sė, si dhe tė qeverisė sė Republikės Shqipėrisė. Mirėpo, jo edhe pėr qeverinė “demokratike” tė Greqisė dhe pėr sundimtarėt e saj grekomėdhenj, tė cilėt, edhe sot, nė fillimshekullin XXI, e kontestojnė ēėshtjen ēame nė tė gjitha dimensionet e saj (etnike, territoriale, historike, politike, demokratike dhe juridike etj.), si rrjedhim i “Megalidesė” sė mbijetuar nė shekuj, nė saje tė sė cilės dhe, me ndihmėn e Fuqive tė Mėdha tė Evropės, e kanė copėtuar dhe kolonizuar Epirin-Ēamėrinė e Shqipėrisė Etnike. Mirėpo, tė drejtėn historike tė popullit ēam mbi territorin e tij indigjen shqiptar (edhe pse shumcia dėrrmuese e tij ėshtė pėrzėnė nė saje tė gjenocidit tė kryer grekomadh, e cila sot ka statusin e refugjatit nė Shqipėri, nė Itali, nė Turqi, nė Evropė, nė Amerikė dhe nė Australi), tė njohur me emrin Epiri-Iliria-Ēamėria, Greqia e madhe raciste, antidemokratike dhe antishqiptare, mbi asnjė bazė ligjore nuk ka tė drejtė qė ta tjetėrsojė pėrgjithmonė, sepse titullar i saj legjitim ėshtė Shqipėria Etnike dhe shqiptarėt e askush tjetėr, pavarėsisht nga intrigat dhe falsifikimet e historiografisė dhe tė politikės sė djeshme dhe tė sotshme “demokratike” tė Greqisė dhe tė Kishės Ortodokse Greke nė favor tė mjegullimit dhe tė mohimit tė sė vėrtetės historike mbi Ēamėrinė dhe ēamėt shqiptarė, qė historikisht, ligjėrisht dhe territorialisht i pėrkasin vetėm Shqipėrisė Etnike. Kjo e vėrtetė mbi historinė shekullore tė Ēamėrisė ua verbon sytė sundimtarėve grekomanė dhe “regjimit demokratik” tė sotshėm tė Athinės. Mirėpo, kjo ėshtė ēėshtje e tyre, tė cilėn asesi nuk do tė kenė mundėsi, qė ta mbajnė si “ēėshtje tė brendshme greke” tė konservuar edhe nė shekullin XXI, sepse Greqia qė nga formimi i saj si shtet i pavarur (si krijesė e Fuqive tė Mėdha Evropiane) mė 1832 e deri mė sot, ka nėnshkruar njė sėrė traktatesh ndėrkombėtare, sipas tė cilave ėshtė e detyruar, qė t’i pėrligjė tė drejtat dhe liritė e njeriut, si dhe tė minoriteteve jogreke nė Greqi, sė kėndejmi edhe tė minoritet shqiptar ēam. Ndryshe, si ēamėt (qoftė brenda, qoftė jashtė Greqisė), ashtu edhe qeveria e Republikės Shqipėrisė, janė tė shtrėnguar qė tė ushtrojnė kėrkesėn e tyre kėmbėngulėse instancave pėrkatėse tė OKB-sė, tė OSBE-sė, tė BE-sė (Kėshillit Evropian, Komisionit Evropian, Gjykatės Evropiane pėr tė Drejtat e Njeriut, si dhe Gjykatės Ndėrkombėtare), me qėllim qė tė rishqyrtohet statusi juridik ligjor i Greqisė si anėtar i kėtyre institucioneve ndėrkombėtare. Pėrderisa Greqia nuk e miraton kėrkesėn e ligjshme tė minoriteti ēam, qė tė riatdhesohet nė truallin e tij etnik tė Ēamerisė, asaj duhet t’i kontestohet, pėrkatėsisht t’i “ngrihet” statusi ekzistues juridik ndėrkombėtar (sipas sė drejtės ndėrkombėtare, konventave, marrėveshjeve dhe protokolleve ndėrkombėtare dhe evropiane), si dhe t’i kufizohet pjesėmarrja dhe aktiviteti i saj i mėtejshėm nė tė gjitha organiztat dhe institucionet e theksuara evropiane e ndėrkombėtare, duke i vėnė sanksione ligjore sipas Kartės sė Kombeve tė Bashkuara dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare.

Gjenealogjia historike
- (I) "Ēamėria me njė sipėrfaqe mbi 10.000 mijė km2 shtrihet nė pjesėn veriperėndimore tė Greqisė sė sotme. Nė kohėn antike territori saj autokton njihet me emrin krahina e Ilirisė (Epiri). Nocioni Ēamėri ėshtė me prejardhje tė ilirishtes, tė sajuar sipas emrit tė lumit Thiamis (Kalamai), qė pėrshkonte territorin e fisit tė lashtė ilir tė Thesprotėve. Ēamėria ishte pjesė e Perandorisė Romake para se tė pushtohej nga bizantinėt, dhe nė shekullin XIII u bė pjesė e despotatit tė Epirit. Nė gjysmėn e parė tė shekullit XIV u pėrfshi nė despotatin shqiptar tė Artės. Mbas pushtimit ottoman nė shekullin XV, ajo ishte sė pari nė sanxhakun e Delvinės, mandej nė atė tė Janinės. Nė shekujt XVII dhe XVIII, popullsia shumicė shqiptare e Ēamėrisė veriore nga Konispoli nė lumin Gliqi u kthye me forcė nė besimin islam, ndėrkohė qė ata qė jetonin nė jug tė Gliqit deri nė Gjirin e Prevezės mbetėn kristianė ortodoksė.”(Shih: Miranda Vikers, Ēėshtja ēame/The Cham issue/, Prishtinė, 2002, f.16). Gjithashtu, veēori tjetėr e prejardhjes sė autoktonisė sė lashtė tė minoritetit shqiptar (tė konfesionit ortodoks dhe islam) nė Greqi ėshtė gjuha shqipe, e cila me shekuj e ka ruajtur origjinalitetin e saj, duke mos u helmatisur dhe bastarduar me gjuhėn greke. Kėtė fenomen relevant, qė dėshmon koherencėn historike tė ekzistencės sė emrit tė Ēamerisė dhe tė ēamėve, nė ēasjen e tij teoriko-shkencore me titull “Vazhdimėsia shqiptare e Ēamerisė”, Sali Bollati, pohon se : “Ēamėria si krahinė autoktone shqiptare, banuar prej mijėra vjetėsh nga fiset ilire tė Thesprotėve, ka ruajtur me fanatizėm e besėnikėri identitetin e saj nėpėrmjet gjuhės sė ėmbėl shqipe, qė Naimi i madh e ka simbolizuar si ‘ Gjuhė Perėndie’, sepse si e tillė ka tingėlluar qė nė lashtėsi nė trojet etnike tė shqiptarėve derisa u shkruajt pėr sė pari ‘Gluhė’ nga Buzuku e flitet ende nga Ēamėt, Arvanitasit dhe Arbėreshėt e Italisė akoma edhe sot. Kufijtė etnikė mė kuptimplotė janė ata ku brenda tyre fjala mė e dashur dhe mė e shtrenjtė pėr ēdo njeri-fjala NANĖ shqiptohet njėsoj si nė Ēamėri, Hot, Grudė, Kosovė ose Dibėr” ( Shih: “Illyria”, Nju-Jork, nr.1445, 17-19 maj 2005, f.33). Kėtė konstatim racional dhe me bazė tė qėndrueshme tė trashėgimisė historike, kulturore, etnike dhe gjuhėsore, S. Bollati e ka ilustruar pėr mrekulli, duke e cituar edhe kėtė strofė tė poezisė sė patritoitit dhe tė veprimtarit tė shquar shqiptar, Vaso P. Shkodrani, cili tėrė jetėn e tij e ka flijuar nė favor tė kultivimit dhe tė rujatjes sė traditės, tė kulturės, tė gjuhės shqipe, tė bashkimit tė shqiptarėve (pa dallim feje e krahine) dhe tė Shqipėrisė Etnike, duke apostrofuar dhe duke pėrsėritur gjithmonė sintagmėn e tij tė pavdekshme kombėtare patriotike gjithėshqiptare, qė “Mos shikoni kisha e xhamia, se feja e shqiptarit ėshtė shqiptaria”:

“ Qysh prej Tivari deri nė Prevezė
Gjithkund lėshon Dielli dritė e rreze;
Asht Toka Jonė, t’Parėt na e kanė lanė,
Kush t’mos e preki se desim tė tanė!”
(Vaso Pashė Shkodrani)


Se vėrtet, ndėr shekuj shqiptarėt e Greqisė e kanė ruajtur identitetin e tyre etnik, kulturor, kombėtar dhe gjuhėsor tradicional shqiptar, ėshtė me interes tė shumėfishtė pėr shkencėn historiografike dhe pėr drejtėsinė kombėtare dhe ndėrkombėtare, tė japim edhe kėtė observim objektiv tė Sali Bollatit, tė cilin, e ka pasqyruar nė saje tė shqyrtimit tė “dokumenteve tė vjetra tė Brtish Museum, tė cilat flasin pėr zbulimet arkeologjike tė kohės romake (jo helenike) nė fshatrat shqiptare pranė Paramithisė mė 1792!” Nė kėtė kontekst tė gjenealogjisė sė vjetėr tė shqiptarėve dhe tė gjuhės sė tyre tė pastėr shqipe, S. Bollati ka pasyruar kėtė shembull karakteristik: “ Mė 1879 Peshkopi i Ēamerisė, Grigori, detyrohet tė pėrkthejė nė shqip pjesė tė Dhjatės sė Re, meqenėse besimtarėt e krishterė tė Ēamerisė nuk kuptonin meshė nė gjuhėn greke(emrat: Shėnmėrizė e Shėndjellė e dėshmojnė mė sė miri shqiptarzimin e tyre)”. (“Illyria”, Po aty, f.33).
Po ashtu, edhe nė lidhje me vjetėrisnė dhe me qendresėn e derisotme rrebesheve helenike, romake, bizantine dhe osmane tė toponimisė etnike tė shqiptarėve dhe tė Ēamerisė nė Greqi, S. Bollati vė ndė dukje se : “ Toponimia mė e pastėr se e ēdo krahine tjetėr e trojeve etnike ndodhet nė Ēamėri: emra vendesh e fshatrash si Ledhėz-vendlindja e Pirros, Lopės, Lėkurės, Gurės, Vreshtėz, Shėnmėrizė, Shėndjellė, Rapes, Dushkaras etj.” (“Illyria”, po aty, f.33).
Nė favor tė kėsaj teze tė qėndrueshme historike mbi origjinėn e Ēamerisė dhe tė ēamėve kanė shkruar shumė shkencėtarė (historianė, filologė, antropologė, sociologė, etnografė, etnologė, politikanė, diplomatė, shkrimtarė etj.) shqiptarė, evropianė dhe botėrorė, gjė qė nė kuadrin e kėtij punimi ėshtė e pamundur tė pasqyrohen tė gjitha pikėpamjet e tyre pozitive lidhur me origjinėn dhe me ekzistencėn e ēėshtjes ēame dhe tė Ēamerisė shqiptare. Mirėpo, nė kėtė vėshtrim, (pėr t’i vėnė nė dijeni qarqet shoviniste greke, si dhe tėrė opinionin ndėrkombėtar se Ēamėria dhe ēamėt kanė ekzistuar dhe, jetojnė edhe sot, por shumica dėrrmuese e tyre kanė statusin e refugjatit nė shtetet e ndryshme fqinje, evropiane dhe botėrore, si rrjedhim i ushtrimit tė gjenocidit tė shtetit grek nė periudha tė ndryshme tė historisė) ėshtė me interes tė shumėfishtė tė ndriqimit tė sė vėrtetės historike tė qenies sė Ēamėrisė dhe tė ēamėve shqiptarė, tė paktėn tė jepet ky konkluzion aksiomatik shkencor: “ Nė elementin shqiptar tė veriut u shkaktuan pėrzėnie tė mėdha qysh nga goditja e parė turke (1387). Ndėrkaq, nė jug vazhdonte ekspansioni i shqiptarėve nė Epir, Thesali dhe Atikė. Gjatė shekullit XV nga presioni turk krijohet diaspora e vėrtetė shqiptare, e cila ėshtė mė e fuqishme se ajo ilire nė kohėn romake. Me kalimin nė truallin Italian ajo tė kujton dyndjen e mesapėve tė lashtė. Nė Senatin e Raguzės nė vitin 1388 (gusht) shqyrtohet ēėshtja e refugjatėve shqiptarė (faciendo libere relaxari omnes Albanenses fugientes captos per nostros). Nė Rekana refugjatėt shqiptarė pėrmendėn nė vitin 1437, ndėrsa nė Jakinė (1458) dhe nė Venedik (1444) kishte koloni tė forta shqiptare. Nė Apuli dhe Kalabri (1467 fra l’altri Albanesi quail so passati et passano omni di in questo nostro regno) filloi me rrjedhė nga e tėrė Shqipėria (1442, 1467, 1478) njė lumė i vėrtetė i njerėzve, tė cilėt nė veri ishin pėrzierė me dalmatėt e jugut (1419)…Kėta ishin kryesisht shqiptarėt nga Greqia. Emigrimin nė Itali e pėrfundojnė emigrantėt e Himarės nė vitin 1744. Nė vitin 1886 nė 79 komuna tė Italisė kishte 196.768 shqiptarė. Dialekti i tyre ėshtė i afėrt me dialektin toskė tė shqiptarėve tė Greqisė”. (Milan Shuflaj, “Serbėt dhe shqiptarėt”, “Bargjini”. Tiranė, 2002, f.50-51).
(II) Edhe periudha e historisė sė re dhe, e asaj mė tė re, d.m.th. historia e sotme e provon vazhdimėsinė e qeniesė antike tė shqiptarėve tė Epirit nė Greqi. Mirėpo, edhe gjatė shekujve XIX dhe XX qarqet shoviniste greke sė bashku me kishėn e tyre ortodokse, siē janė duke vepruar edhe nė fillimshekullin XXI, duke pėrdorur tė gjitha mjetet dhe format ilegale: tė dhunės, tė tortures, tė pėrndjekjes, tė vrasjes, tė pastrimit etnik, tė shpėrnguljes me dhunė dhe me terror tė minoritet shqiptar, (qė tė gjitha kėto elemente pėrbėjnė pėrkufizimin e veprės gjenocidale sipas sė drejtės ndėrkombėtare) me tė vetmin qėllim qė para botės, tė mohojnė faktet e gjalla dhe tė pukndėrshtueshme historike tė dikurshme dhe tė sotshme, se nė Greqi: “Nuk ekziston kurrfarė minoriteti shqiptar, as kurrfarė Ēamėrie”. Kėtė absurd historiko-juridik dhe, pse mos tė thuhet kėtė idiotizėm sui generis tė “shkencės historike” falsifikatore, si dhe tė qėndrimeve e pikėpamjeve tė qeverisė dhe tė Kishės Orotodokse ndaj ēėshtjes shqiptare dhe Ēamerisė, e kanė pėrligjur “juridikisht” dhe amoralisht edhe vendimet e padrejta dhe tė njėanshme antishqiptare tė Kongresit tė Berlinit (1878), tė Konferencės sė Londrės (1913) dhe tė Konferencės sė Paqes sė Parisit (1919-1920).
Se nė ēfarė stadi vendimet antishqiptare tė Kongresit tė Berlinit (1878) ndikuan negativisht nė opinionin e gjithmbarshėm kombėtar shqiptar, kronologjikisht po japim disa pjesė fragmentare tė dokumenteve historike tė kohės pėrkatėse (telegrame, nota, memorandume etj, drejtuar “kryerrobaqepėsve” tė diplomacisė kolonialiste tė kancelarive evropiane, tė cilat, me vendiemt e tyre antiligjore, trojet etnike tė shqiptarėve i kishin hedhur nė pazarin unik serbosllav, pa asnjė ēmim), tė cilat pasyqrojnė qėndrimet dhe pikėpamajet e drejta dhe tė njėzėshme tė shqiptarėve nė denoncimin e tyre, pėr shkak se, sipas tyre, tokat etnike shqiptare, pa i pyetur fare shqiptarėt, si tė vetmit titullarė legjitimė tė tyre , (“asėt” e Kongresit tė Berlinit, Lloyd George, Otto Won Bizmark etj. nė emėr tė rujatjes sė ekuilbirt tė paqes nė Evropė), ua kanė dhuruar Serbisė, Greqisė dhe Malit tė Zi. Kundėr njė padrejtėsie tė kėtillė tė diplomacisė kolonialsite tė Fuqive tė Mėdha tė Evropės, ndėr zėrat e parė tė pavarėsisė dhe tė bashkimit tė Shqipėrisė Etnike u prononcua: 1. Lidhja Shqiptare e Prizreni (13 qershor 1878) me Memornadumin e saj, drejtuar “Sir Beaconsfield-it, Pėrfaqėsuesit t’Anglisė nė Kongresin e Berlinit, duke nėnvizuar se… Sikurse nuk jemi dhe s duem tė jemi turq, kėshtu kemi pėr t’u kundėrshtuem me tė gjitha fuqitė atyne qi duen tė na bajnė a sllavė, a austriakė a grekė. Na s duem tė jemi veē se Shqiptarė…. Shqipnija s mund tė bashkohet me Greqinė pse ndryshime tė thella rrace, gjuhe, dokesh e qytetnimi e bajnė tė pamundun ketė bashkim; Shqipnija s’ka pėr ta duruem kurr sundimin sllav, tė vijė ai nga ana e Malit tė Zi a nga ana e Bullgarisė…”; 2. Prej Maleve tė Shqipnisė:..” Na Shqiptarėt e vėrtetė shpallim botnisht para Zotit e para njerėzve se Epiri i moiēėm a Shqipnija e Poshtme, Epiri i rij a Shqipnija e Mesme, Shqipnija e Epėr a Gegnija… u pėrkasin tė gjithė shqiptarėve, qi kanė pasun qysh nga kohėt ma tė lashta… e betohemi nė gjak tė Babavet t’inė e nė shpatė tė pathyeshme tė Fatosit t’inė Gjegj Kastriot Skanderbegut se kemi pėr t’i mprojtun me trimninė e pashoqe tė Babave t’inė.”; 3. (Manastir, 1896): Thirrje qeverive t”Europės: “…Na s duem t’u sjellim kurrnji dam as Grekėve, as Serbve, as Bullgareve… Na duem vetem t’a jetojmė jetėn t’anė, dmth. qė mund tė bashkohemi e tė mprohemi nga ngatėrresat e fqinjve tė pandėrgjegjshėm…” 4. (Stambollė, 1897): Memorandum i Shqiptarėve Ambasadorit t’ Anglisė: “ Ka ardhė koha tė dukemi faqe botės si njerėz tė lire e jo si shtazė. E po qe se Shqipnijja me ndihmėn e Europės nuk mund tė rimėkambet si nji Kombi si Zoti qė e ka ba, atėherė duhet thane se ka ardhė dita e vdekjes sė sajė, pse kėshtu nuk mund tė qėndrojmė mė… ne duem tė jetojmė si njerėz tė lire, si jetojnė popujt tjerė qė lulzojnė e pėrparojnė nė ēdo vepėr qytetnimi… Na duem qė tė gjitha vilajetet shqiptare tė bashkohen nė nji vilajet tė vetėm me nji sundimtar shqiptar…”; 5.(1897)- Komiteti Shqiptar: “… Shqipnija lypė me za tė naltė tė drejtat e veta, ajo do tė jetojė…Shqiptarėt duen pike sė pari tansinė e Atdheut tė tyne qė nuk qe kurr plotsisht e nėnshtrueme as prej Romakėve, as prej Turqve as prej kurrkuj tjetėr…Shqiptarėt duen unjisimin e Shqipnisė…”; 6. ( 1 janar 1898) – Shqiptarėt e Kolonive Botės sė qytetnueme: “… Po qe se Grekėt, Bullgarėt, Serbėt, Malazezėt e quajnė vehten vllazėn t’anė, na si vllazėn i pranojmė, por se i cili tė rrijė nė shtėpi tė vet! Na s’kemi kurrnji lakmi e kurrnji mėtim mbi tokat e tyne; na duem vetėm Shqipninė pėr Shqiptarėt!...Na kemi pėr tė lypė pa u lodhė kurr, qė tė njihen tė drejtat t’ona, qė tė njihet Kombi Shqiptar, si u ba pėr Grekė, pėr Bullgarė, pėr Serbė, pėr Malazezė e pėr Rumunė. Na s’jemi as Grekė, as Turq, as Sllavė: bota mbarė e din, e na e pohojmė botnisht, pa kurrnji kufizim a nėnkuptim. Fitues a pėrkohėsisht tė mujtun, na kemi pėr tė luftuem gjithmonė pėr librin a mprojtje t’Atdheut, e lufta jonė kundra tė huejvet, a e ēilėt a e mėshehėtė s’ka pėr tė mejtun kurrr… Na duem unjisimin e Vilajeteve e njohtimin e tė drejtave t’ona mbi krahina qe me gjithse shqiptare janė vu nga diplomacija nėn zgjedhė tė huej. Na duem qė sundimtarėt t’anė jenė shqiptarė; na duem gjuhė, kishė e shkollė kombtare…” 7.(Korrik, 1898) – Lidhja Shqiptare Qendrore Ekzekutive: “… Tė gjithė ata qė nė ēdo mėnyrė bashkėpunojnė me anmiq tė huej kundra unjisisė e tansisė sė Shqipnisė, mbahen si tradhtarė e tė denjė pėr ndėshkim tė gjaksve t’Atdheut.”; 8. (Prill, 1903) – Shqiptarėt e Veriut Komisionit tė reformave: “… Shqiptarėt s’durojnė kurrsesi ndamjen e Shqipnisė nė Serbi tė Vjetėr, nė Maqedoni e n’ Epir pėr dobi tė popujve tė huej… Shqiptarėt s’duen sundimtarė e nėpunės tė huej…” ( Citate tė citiara nė original nė veprėn : Tė drejtat e Shqipėrisė Etnike, “Albin”, Tiranė, 2001, f.185, 186, 187, 188, 189).
Pėrmbajtja e citateve tė theksuara pasqyron ndėrgjegjėn e lartė tė vetėflijimit, tė heroizmit dhe tė krenarisė kombėtare athetare tė shqiptarėve kundėr padrejtėsisė sė Evropės tiranike kolonialiste (si brenda, ashtu edhe jashtė atdheut). Kjo forcė dhe vendosmėri, e shprehur nė mėnyrė unike kundėr vendimeve dhe planeve grabitēare tė Fuqive tė Mėdha tė Evropės nė llogari tė territoreve tė Shqipėrisė Etnike, mė pastaj u konkretizua me luftėrat dhe me kryengritjet e pareshtura shqiptare kundėr ēizmes sė hekurt kolonialiste tė shteteve fqinje serbosllave siē janė Serbia, Mali i Zi dhe Greqia. Ky ėshtė njė nga argumentet mė tė qėndrueshme dhe mė racionale, qė provon se shqiptarėt kurrnjėherė gjatė historisė sė tyre nuk kanė hequr dorė nga e drejta e tyre historike dhe ligjore, qė t’i rikthjenė territoret e tyre nėn sovranitetin territotiral dhe shtetėror tė Shqipėrisė Etnike. Mirėpo, Fuqitė e Mėdha Evropiane kėtė argument tė qėndrueshėm ligjėrisht dhe, tė dėshmuar praktikisht nga kryengritjet dhe luftėrat e pareshtura tė shqiptarėve, asnjėherė, e as sot, nė fillimshekullin XXI, nė vrullin e integrimeve ekonomiko-pilitike, liberlae- tregtare dhe demokratike (me theks tė posaēėm) tė ish-vendeve tė kampit socialist-komunist tė Evropės Lindore, nuk e kanė e marrė nė konsideratė, nė mėnyrė qė t’i revidojnė vendimet e tyre tė padrejta ndaj shqiptarėve dhe Shqipėrisė Etnike, tė copėtuar dhe tė kolonizuar nga vendet fqinje serbosllave me ndihmėn e drejtpėrdrejtė tė aleatėve tė tyre, siē ishin (Rusia, Franca dhe Anglia). Pėrkundrazi, nė emėr tė intgerimit, tė demokratizimit dhe tė tregut tė lirė “gjithevroopian”, edhe mė tutje vazhdojnė tė njėjtėn politikė strategjike, nėn maskėn e “demokracisė universiale” dhe tė ruajtjes sė “ekuilibrit ballkanik”, se vetėm pėr shqiptarėt dhe pėr Shqipėrinė Etnike, nuk ka ndryshim tė kufijve nė Ballkan. Nė thelb, ky kurs i politikės sė ashtuquajtur integruese-demokratike evropiane ėshtė nė diskurs me parimin e sė drejtės sė vetėvendosjes sipas sė drejtės ndėrkombėtare dhe Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, sepse sheshit mohon tė drejtėn historike dhe tė vetėvendosjes sė shqiptarėve mbi territorin e tyre etnik, i cili qė nga viti 1912 ndodhet pronė e paligjshme e kolonializimit serbo-malazez dhe grek. Nėse, vėrtet edhe Bashkimi Evropian(BE) i sotėm vazhdon me “stilin e vjetėr” tė strategjisė gjeopolitike tė Evropės sė vjetėr tė llojd xhorxhėve, tė klemansove, tė bizmarkėve dhe tė carėve tė tjerė ruso-komunistė, atėherė, ėshtė e pamundur qė t’i shmangemi ripėrsėrtijes sė kėsaj pyetjeje me bazė historike, etike dhe ligjore: - “ Nėse fuqitė e dikurshme kolonialiste evropiane ( Anglia, Franca, Spanja dhe Portugalia) gėzojnė tė drejtėn juridike mbi kolonitė e tyre tė dikurshme: Amerikėn Jugore dhe Veriore”, atėherė njė tė drejtė tė kėtillė, do tė duhej ta gėzonin edhe Greqia, Serbia, Mali i Zi dhe Maqedonia kolonialiste mbi territoret e kolonizuara tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike(!?)
Mirėpo, historikisht, ligjėrisht, moralisht, politikisht dhe juridikisht njė e drejtė tė tillė, qė i pėrket politikės dhe sistemit kolonialist nuk e gėzojnė as fuqitė e theksuara tė dikurshme kolonialiste evropiane (Anglia, Franca, Spanja dhe Portugalia) mbi tokat indigjene amerikane, e sė kėndejmi, as fuqitė e sotme kolonialiste serbosllave ballkanike (Serbia, Mali i Zi, Greqia dhe Maqedonia) mbi tokat indigjene (mbi 50%) tė Shqipėrisė Etnike, sepse kjo e drejtė ėshtė e dėnueshme sipas normave tė sė drejtės ndėrkombėtare dhe Kartės sė Kombeve tė Bashkaura (OKB).
Prandaj, me gjithė faktet e pakundėrshtueshme hisorike dhe juridike, se e drejta dhe drejtėsia ėshtė nė anėn e shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike, ashtu siē ėshtė ajo nė anėn e Amerikės Veriore dhe Jugore e jo nė anėn e kolonizatorėve tė dikurshėm tė tyre (Anglia, Franca, Spanja dhe Portugalia), dhe tė aksit serbosllav (Serbia, Mali i Zi, Greqia dhe Maqedonia), kjo e drejtė ka ngelur e diskutueshme vetėm pėr shqiptarėt nė Ballkan, si rrjedhim i vendimeve tė njėanshme, tė padrejta, tė turpshme dhe antishqiptare tė Kongresit tė Berlinit(1878), tė Konferencės sė Ambasadorėve tė Londrės(1913), dhe tė Konferencės sė Paqes sė Parisit (1919-1920).
Pikėrisht, nė saje tė kėtyre vendimeve arbitrare, amorale dhe jolegale, u tjetėrsua edhe “pjesa jugore e territorit tė Shqipėrisė nga ana e Greqisė, me gjithė faktin se banorėt e Epirit Jugor ishin shqiptarė tė besimit ortodoks dhe atij mysliman. Derisa shqiptarėt ortodoksė ishin nė shenjestėr tė helenizimit, shqiptarėt myslimanė, gjithashtu masakroheshin dhe dėboheshin nga vendet e tyre stėrgjyshore nga ana e qeverisė greke. Shqiptarėt myslimanė ose ēamėt qė jetonin nė Epirin Jugor (Ēamėria ose Thesprotia siē quhej nga grekėt) ishin viktimat e pastrimit tė parė etnik nė Evropė nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore. Tragjedia ēame ėshtė njė nga tragjeditė mė tė dhembshme tė kontinentit tė Evropės. Sipas statistikės sė vjetėr tė qeverisė greke, nė vitin 1936 nė Ēamėri kanė jetuar 26.000 mijė shqiptarė. Mėpastaj, si rrjedhim i pastrimit etnik dhe i gjenocidit tė vitit 1944-1945 nga Ēameria janė dėbuar mbi 30.000 shqiptarė myslimanė, tė cilėt si refugjatė vendosen nė Republikėn Socialiste tė Shqipėrisė. Sipas statistikės mė tė re, sot nė Shqipėri jetojnė mbi 150.000 refugjatė ēamė (pa tė drejtė rikthimi nė Ēamėrinė e tyre stėrgjyshore, sepse Greqia “demokratike”, anėtare e BE-sė, e NATO-s, e OSBE-sė dhe e OKB-sė, nuk e njeh problemin e Ēamėrisė, as tė rezidentėve tė saj indigjenė shqiptarė – nėnvizim i autorit). Nė anėn tjetėr, numri i tashėm i shqiptarėve nė Ēamėri, qė jetojnė nė Greqi, vlerėsohet se ėshtė rreth 100.000 mijė sish. Mirėpo, edhe ky popull ėshtė i zhveshur nga ēdo lloj i tė drejtave minoritare sikurse pjesėtarėt e minoriteteve tė tjera, qė jetojnė nė Greqi. Pjesėtarėt e minoritetit shqiptar flasin gjuhėn e tyre shqipe vetėm nė shtėpi (domethėnė, si minoritet shqiptar janė tė diskriminuar nė maksimum nga ana e qeverisė raciste greke, gjė qė ky keqtrajtim mbi bazėn kombėtare, poltike, fetare dhe kulturore, ėshtė i dėnueshėm sipas marrėveshjeve dhe konventave ndėrkombėtare pėr tė drejtat dhe liritė elementare tė minoriteteve – mh). Sipas regjistrimit tė pėrgjithshėm tė administratės turke, bėrė mė 1910, vlerėsohet se nė rajonin e Ēamėrisė ishin 83.000 mijė shtėpi ortodokse dhe myslimane. Gjiuthashtu, sipas hartės demografike tė Misionit Ushtarak Britanik, dėrguar qeverisė angleze nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore, vihet nė dukje se 75% tė popullatės sė Ēamerėsiė ishte shqiptare”. )” (Burimi: Ethnic Albanians in Greece/Cham Albanians/, Ministry of Foreign Affairs of Republic of Turkey-www.mfa.gov.).
Pėrndjekja dhe shfarosja e shqiptarėve ēamė si shkak dhe pasojė e politikės dhe e praktikės antisemitiste e qeverisė greke, nė mėnyrė tė insititucionalizuar dhe sistematike, siē provojnė nė mėnyrė tė dokumentuar shifrat statistikore analitike tė burimit tė theksuar tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Turqisė nė faqen e saj zyrtare www.mfa.gov. : “ka filluar tė aplikohej nga fundi i Luftės sė Dytė Botėrore (1944-1945), kur bandat kriminele fashiste tė gjeneralit famėkeq grek, Napoleon Zervas, pėrfundimisht kryen spastrimin e shqiptarėve myslimanė nga Ēamėria e tyre shqiptare. Pikėrisht, mė 27 qershor 1944, bandat kriminele barbare greke ushtruan terror gjenocid kundėr shqiptarėve (vrasje, dhumime, keqtrajtime antinjerėzore, duke masakruar fėmijė, gra shtatėzėna. Mbi 1400 burra, gra dhe fėmijė qenė vrarė dhe masakruar nė mėnyrėn mė mizore brenda 24 orėsh nė qytetin e Panaritit. Ajo qė ndodhi tė Martėn, mė 27 qershor tė vitit 1944, vėrtet ishte e llahtarshme dhe, pėr mbarė Ēamėrinė shėnoi datėn e Shėn Bartolomeut. Gjatė periudhės qershor 1944 – mars 1945 nė Filat janė vrarė 1286 shqiptarė, nė Gumenicė janė vrarė 192, nė Margelik dhe nė Pargė janė vrarė 626 sish, si dhe janė zhdukur dhjetra-qindra tė tjerė. Nė tė njėjtėn periudhė si rrjedhim i terrorit gjenocid grek nė Ēamėri janė masakruar 2900 burra dhe djemė tė rinj; 214 gra; 96 fėmijė; janė dhunuar 745 gra; 76 janė kidnapuar; 32 fėmijė mė tė ri se 3 vjet janė masakruar me thikė; 5800 shtėpi dhe vende tė shenjta janė djegur dhe janė shkretėruar. Mbi 30.000 mijė shqiptarė janė pėrzėnė me dhunė nga rajoni i Ēamėrisė, tė cilėt kanė pėrfunduar si refugjatė nė Republikėn e Shqipėrisė.
Pas pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore qeveria e Shqipėrisė ēėshtjen ēame e ka parashtruar nė Konferewncėn e Paqes sė Parisit(1946). Mirėpo, Konferenca e Ministrave tė Jashtėm tė fuqive aleate jo vetėm se i morėn parasysh rrethanat e rėnda tė ēamėve, tė cilėt ishin objekt shqyrtimi, por, gjithashtu, kėrkuan riatdhesimin e tyre, si dhe rimėkėmbjen e pasurisė sė tyre tė vjedhur dhe tė plaēkitur nga qeveria greke.
Komisioni Ndėrkombėtar i Hetuesisė sė OKB-sė, i caktuar pėr vefikimin e tragjedisė nė tė dy anėt e kufirit, pėrfundoi raportin e tij mė 1946-1947, i cili ishte ngjeshur me pėrplot fakte tė evidencuara pėr masakrėn dhe tragjedinė e dhembshme tė popullit ēam.
Realitetet e historisė sė sotme tė Ēamėrisė, kėrkojnė vėmendje tė merituiar nga ana e bashkėsisė ndėrkombėtare, nė mėnyrė qė tė zgjidhė nė mėnyrė paqėsore dhe me ēdo kusht statusin e shqiptarėve ēamė nė pėrputhje me ligjet ekzistuese ndėrkombėtare tė njohjes sė drejtave dhe lirive tė minoriteteve. Greqia nuk mund t’i shmanget ndėshkimit ndėrkombėtar tė gjenocidit tė saj, tė kryer ndaj shqiptarėve ēamė. Kėshtu qė, Greqia, jo vetėm se duhet pranuar botėrisht, duke iu kėrkuar falje viktimave shqiptare ēame dhe Shqipėrisė , se ka kryer njė akt tė tillė anticivilizues kundėr shqiptarėve ēamė, i cili ėshtė i dėnueshėm sipas sė drejtės ndėrkombėtare, por edhe ėshtė detyrueshme, qė tė ndryshojė paragrafėt e Kushtetutės sė saj dhe, t’i harmonizojė me normat dhe me rregullat e sė drejtės ndėrkombėtare, duke ua njoh tė drejtat e plota tė ligjshme dhe legjitime minmoritet shqiptar ēam. Nė radhė tė parė, Grdeqia ėshtė e detyrueshme, qė tė legalizojė tė drejtėn e rikthimit minoritetit shqiptar ēam nė Ēamėri, si dhe dėmshpėrblimin pėr tėrė pasurinė e tyre tė plaēkitur dhe tė grabitur me rastin e ushtrimit tė terrorit gjenocid 1944-1945– mh). Gjithashtu, pėrpos pėrgjegjėsisė pėr kriemt e kryera tė gjenocditi ndaj shqiptarėve dhe Ēamėrisė, qeveria greke ėshtė e detyruar ligjėrisht qė t’i respektojė tė drejtat civile dhe ligjore tė mbi 100.000 mijė shqiptarėve, tė cilėt sot jetojnė nė Greqi. Gjithashtu, qeveria greke nuk pranon faktin e pamohueshėm se sot nė Shqipėri jetojnė mbi 150.000 mijė refugjatė ēamė. Pėr mė tepėr, kėtė realitet tė hidhur tė shqiptarėve ēamė, tė cilėt nė Shqipėri kanė statusin e refugjatit, Greqia zyrtarisht ka deklaruar se kurrė nuk do tė pranojė qė kėta tė rikthehen nė vendlindjen e tyre. Po nė kėtė frymė tė politikės raciste tė qeverisė greke, nė maj tė vitit 1992, nė Tiranė, ėshtė prononcuar edhe ish-kryeministri i qeverisė greke, Konstantin Micotakis: {[Ata, sipas ligjeve greke konsiderohen si kriminelė tė luftės]}”(Po aty, www.mfa.gov.).
Edhe pse K. Micotakis sė bashku me tė gjithė qeveritarėt e tjerė grekė njėzėrit e mohojnė ekzistencėn e ēėshtjes ēame, si dhe ekzistencėn e mbi 100.000 shqiptarėve, qė jetojnė sot nė Greqi (shumcia dėrrmuese e tyre janė shqiptarė ortodoksė, por tė asimiluar, si rrjedhim i politikės raciste dhe tė aparteidit tė qeverisė greke, qė kishte, dhe ka pėr qėllim tė fundmė ndryshimin e strukturės demografike tė elemntit indigjen shqiptar nė favor tė kolonizimit dhe tė tjetėrsimit tė Ēamėrisė shqiptare), duke pėrjashtuar refugjatėt migrantė shqiptarė tė Shqipėrisė, tė cilėt pas vitit 1990 janė strehuar nė Greqi pėr ēėshtje ekonomike, nuk mund tė pranohet, as tė justifikohet nė asnjė mėnyrė teza e ndėrruar e K. Micotakisit dhe e bashkėmenidmtarėve tė tij racistė grekė, “ se popullata ēame ėshtė kriminele, duke qenė se ajo i ka shėrbyer okuptarit gjerman”, sepse e vėrteta ėshtė kjo: terroristė, kriminelė, si dhe kollaboracionistė tė okupatorit nazifashist gjerman kanė qenė bandat dhe fallangat greke tė drejtuara nga vetė politika qeveritare greke dhe nga Kisha Ortodokse Greke. Ndėrkaq, popullata shqiptare ēame ka zhvilluar rezistencė tė luftės vetėmbrojtėse kundėr forcave paramilitare terroriste dhe fashiste greke. Nė mbėshtetje tė kėsaj sė vėrteteje tė pamohueshme historike mbi tragjedinė ēame, edhe “Parlamenti i Republikės sė Shqipėrisė, mė 1994 e shpalli 27 Qershorin 1944 si ditė pėrkujtimore pėr shqiptarėt e masakruar tė Ēamėrisė, dhe nė shenjė tė viktimave tė hollokaustit grek nė Ēamerinė shqiptare, Shqipėria ka ngritur monumentin historik pėrkujtimor nė Konsipol.”(Po aty, www.mfa.gov.).
Pėrshpejtimi i zgjidhjes sė statusit minoritar tė ēamėve tė Ēamėrisė shqiptare, varet nga ushtrimi i presionit tė qeverisė aktuale tė Shqipėrisė, si dhe i faktorėve relevantė tė bashkėsisė ndėrkombėtare, tė cilėt pėr hir tė harmonizimit tė interesave afatgjata tė procesit tė integrimit dhe tė globalizimit nė pėrmasa ndėrkombėtare (kanė premtuar se Shqipėrinė nė vitin 2020, do ta fusin nė “familjen” e BE-sė. Mirėpo, fatkeqėsisht njė premtim i tillė “afatshkurtėr” nuk do tė pėrmbushet as nė vitin 2020, sepse sipas standardeve tė dyfishta tė BE-sė, Shqipėria (pėr shkak tė ēėshtjes sė pazgjidhur kombėtare shqiptare nė Ballkan, parashikohet qė domosdo tė mbahet e varur, “peng” dhe e destabilizuar sikurse 16 vitet e shkuara gjatė dekadės sė fundme e shekullit XX, dhe dekadės sė parė tė shekullit XXI) janė duke aplikuar “metodologjinė pragmatike” tė standardeve tė dyfishta ndaj shqiptarėve nė Ballkan, duke iu mohuar tė drejtėn e vetėvendosjes dhe tė ribashkimit tė tyre nė njė shtet tė vetėm kombėtar shqiptar vetėm brenda kufijve natyrorė historikė dhe gjeopilitikė tė Shqipėrisė Etnike, pa cenuar asnjė pėllėmbė tė territorit tė shteteve fqinje serbosllave ballkanike.
Sė fundi, pavarėsisht nga synimet afatshkurtėra apo afatgjata tė strategjisė dhe tė taktikės sė politikės sė brishtė 16-vjeēare shqiptare dhe tė traktativave tė diplomacisė ndėrkombėtare ndaj “amortizimit” dhe injorimit flagrant antiligjor, antihuman dhe antidemokratik tė njohjes sė drejtės sė vetėvendosjes sė shqiptarėve, qė tė rikrijojnė shtetin e tyre kombėtar brenda kufijve sovranė tė pavarur tė Shqipėrisė Etnike, pa dyshim se do tė falimentojė aplikimi i “standardave decentralziuese” evropiane ndaj shteteve ballkanike, si rrjedhim i tolerancės sė politikės dhe tė praktikės sė militarizimit dhe tė neokolonializmit shekullor serbosllav(Serbia, Greqia, Mali i Zi dhe Maqedonia) mbi tokat etnike tė shqiptarėve nė Ballkan.
Sė pari, nga ana e BE-sė, e OKB-sė dhe e Amerikės, duhet duhet tė merret nė konsideratė tė thellė dhe tė gjithanshme humane dhe ligjore “decentralizimi” i kolonializmit serbomadh dhe grekomadh nė favor tė jetėsimit tė sė djetės sė vetėvendosjes sė shqiptarėve nė Ballkan. Mėpastaj, si hap i dytė, tė bėhet “decentralzimi” i pushtetit shtetėror tė Kosovės sipas “standardeve ndėrkombėtare” tė kantonizimit tė Kosovės nė favor tė autonomisė politike dhe territoriale tė enklavave tė minoritetit serb, sipas modelit tė falimentuar federalist tė sistemit shtetėror tė entitit serb nė Bosnjė e Hercegovinė ( Marrėveshja e Dejtonit, 1995, e cila, pėrpos ndėrprerjes sė luftės, dhe vendosjes sė paqes nė Bosnjė e Hercegovinė, asgjė tjetėr nuk ka siguruar nė mėnyrė tė barabartė pėr perspektivėn e ardhshme tė tre poipujt e atjeshėm: kroat, mysliman dhe serb. Kėtė anakronizėm tė federatės kroato-serrbe-muslimane, e dėshmon edhe “prania e tri ushtrive tė ndryshme serbo-kroate-myslimane”, siē deklaroi Richard Holbrook nė Srebrenicė, mė 11 korrik 2005, me rastin e pėrkujtimit tė 10-vjetorit tė gjenocidit serbomadh mbi 8000 mijė viktima myslimane boshnjake).


Analizė: Mjegullat e diplomacisė shqiptare


Shkruan : Fehmi BAFTIU
Prishtinė, 7 maj, 2005

       Kohėt e fundit, e veēanėrisht pas ekspozesė sė zotit Petersen nė KS tė OKB-sė, jemi dėshmitarė tė lloj-lloj opcionesh pėr ēėshtjen e statusit politik tė Kosovės. Trumbetojnė mjetet informative, ato radiodifuzive e televizive me deklarata, shpeshherė edhe qesharake nė aspektin e njohjes sė tė drejtės ndėrkombėtare. Nuk do ishte ky kurrfarė senzacioni sikur kėto veprime tė mos krijonin edhe nė opinionin tonė qoftė ai qytetar apo subjekt politik, aso konfuzioni nga mosdija, deri nė shkallėn e vetėngatėrrimit dhe mosdefinimit tė qartė tė synimeve tė tyre. KS i OKB-sė, si organ ekzekutiv i Asamblesė sė Kombeve tė Bashkuara ėshtė kompetent tė pėrcjellė tė gjitha vlimet diplomatike tė shteteve anėtare tė OKB-sė, por edhe tė territoreve tė caktuara, pa tė drejtė tė pėrcaktimit definitiv tė statusit politik tė kėtyre territoreve.

Njeri ėshtė i bindur dhe decidohet se KS i OKB-sė ėshtė organi i vetėm qė do tė vendosi lidhur me statusin pėrfundimtar politik tė Kosovės. Tjetri thotė se kėtė do ta bėjė BE-ja. I treti ia “ falė “ kėto kompetenca Grupit tė Kontaktit. Dikujt i bie ndėrmend idea se vetėm me dialog me Serbinė duhet tė vendoset ky status politik i Kosovės. Kurse opcioni mė i shpeshtė ėshtė njohja unilaterale nga SHBA-tė dhe se kjo do tė ishte zgjidhja mė e mirė pėr fatin politik tė Kosovės! E gjithė kjo rrėmujė pasaktėsisė, nuk ėshtė asgjė tjetėr pos mosnjohuri e realiteteve tė kompetencave faktike tė kėtyre organizmave tė sigurisė kolektive sipas akteve ndėrkombėtare apo tė praktikės sė deritanishme nė formimim e shteteve tė reja.

Tėrė kėtė rrėmujė deklaratash momentale politike nė Kosovė nuk mund ta kualifikojmė assesi ndryshe, pos si diplomaci e pakrye, inerte, anemike, pa koncepcione dhe njohuri faktike tė situatave tė kėtilla, e cila prodhon vetėm mjegull dhe e cila kurrsesi nuk dinė dhe nuk ėshtė e aftė ta gjejė rrugėn e pėrcaktuar sipas juridiksionit ndėrkombėtar, por, mbi tė gjitha, tė artikullojė qėllimet dhe interesin e vet kombėtar!

Opcioni se KS i OKB-sė ėshtė organi i vetėm i cili kinse duhet tė vendosė lidhur me statusin pėrfundimtar politik tė Kosoves, jo vetėm qė ėshtė i pasaktė, por diē e tillė, vetėvetiu legjitimon aftėsitė tona nė njohje tė kompetencave tė kėtij organi. KS i OKB-sė, si organ ekzekutiv i Asamblesė sė Kombeve tė Bashkuara ėshtė kompetent tė pėrcjellė tė gjitha vlimet diplomatike tė shteteve anėtare tė OKB-sė, por edhe tė territoreve tė caktuara, pa tė drejtė tė pėrcaktimit definitiv tė statusit politik tė kėtyre territoreve.

Nė fakt pėrmes shqetėsimeve, sugjerimeve, preferimeve dhe vendimeve qė i nxjerrė, ai pėrfaqėson shtetet anėtare tė sigurisė kolektive nė botė - OKB-sė. Sa i pėrket kompetencave tė formės sė prerė tė KS tė OKB-sė, janė dy aktet detyruese pėr tėrė anėtarėt e Asamblesė sė Kombeve tė Bashkuara. Atėherė kur marrin vendimin detyrues tė pranimit tė njė shteti apo territori se i plotėson kushtet e nenit katėr tė Kartės tė OKB-sė, pėr anėtarėsim nė OKB. Dhe rasti i dytė ėshtė marrja e vendimeve pėr aplikimin e Kreut VII tė Kartės sė OKB-sė.

Meqė me rastin e Kosovės vendimi mbi aplikimin e Kreut VII tė Kartės sė OKB-sė, fare nuk e ka nxjerrė KS i OKB-sė, vetėvetiu pas hartimit tė tekstit tė Rezolutės 1244 nga ana e Grupit tė Kontaktit nė Petersburg mė 6 qershor 1999, dhe pėr dijeni tė opinionit shqiptar kjo bėhet vetėm pas konsultimeve tė Ishingerit edhe me disa udhėheqės tė subjekteve dhe intelektualė shqiptarė, KS i OKB-sė e aprovon Rezolutėn 1244, e cila nė fakt ka pėrbrenda edhe alternativėn e mosnjohjes sė statusit politik nga asnjėra palė ndėrluftuese qė sipas akteve ndėrkombėtare ėshtė ēėshtje e vullnetit tė popullit.

Kjo, ngase siē shihet nga teksti, kjo rezolutė jo vetėm qė ėshtė tepėr konfuze, por gjithsesi ėshtė edhe nė kundėrshtim me tri masat qė parasheh Karta e OKB-sė pėr rregullimin e krizave ndėrkombėtare sipas kreut XI, XII dhe XIII, KS i OKB-sė. Aq mė tepėr kur dihet se edhe vetė diplomacia botėrore pėr t`iu ikur opcioneve tė diplomacisė ruse, e cila nė rastin konkret, pra lidhur me statusin definitiv politik tė Kosovės, qysh atėbotė pat propozuar dhe ishte kėmbėngulėse nė qėndrimet e saja qė statusi final i Kosovės tė rregullohet sipas opcioneve dhe modelit tė Tatarstanit, tė ujėdhesave tė Alandės, Tirolit Jugor, Transilvanisė apo edhe tė kthimit nė statusin politik tė Kosovės tė vitit 1974, dhe me kokėfortėsi kėrkonte qė ky status tė ishte pėrfundimtar.

Nė fakt, atėbotė Rusia, me djallėzirat diplomatike, asokohe pėrmes kėsaj zgjidhjeje tė pėrhershme tentonte qė pėrmes Kosovės ta rregullojė edhe statusin e Ēeēenisė. Siē dihet njė iniciative tė tillė, iu patėn kundėrvėnė nė radhė tė parė diplomacia angleze dhe ajo amerikane, me propozimin e njė “zgjidhje tė pėrkohshme kalimtare, e pastaj tė shohim”. Dhe faktikisht, ndodhi ajo qė diplomacitė e kėtyre dy vendeve dėshironin qė ēėshtja e Kosovės, pėrmes Rezolutės 1244 tė mbetet jo vetėm krizė ndėrkombėtare, por edhe ēėshtje qė e obligonte Asamblenė e Kombeve tė Bashkuara qė nė tė ardhmen tė kėrkojė zgjidhje qoftė tė praktikės sė saj tė deritanishme gjatė zgjidhjeve tė krizave ndėrkombėtare nė tė gjitha territoret e globit tokėsor, tė cilat zakonisht kanė pėrfunduar me njohje ndėrkombėtare tė tyre si shtete dhe anėtare tė reja tė kėtij organi tė sigurisė kolektive nė botė, pra asambleja e Kombeve tė Bashkuara pėrmes sugjerimit tė Kėshillit tė Sigurimit.

Diplomacia e kėtyre shteteve qė atėbotė kundėrshtuan propozimin e Rusisė, e deri diku edhe atė franceze e gjermane qė ishin pėr njė zgjidhje tė pėrhershme sipas propozimeve ruse - ishin tė bindur se nė njė tė ardhme faktori politik shqiptar, pas gjithė asaj katrahure tė spastrimit etnik, do tė kthjellejė dhe nė bazė tė argumenteve qė ua mundėsojnė aktet aktuale ndėrkombėtare nė fuqi do tė pozicionoheshin nė rrugėn mė tė drejtė tė mundshme qė deri atėherė nuk e kishin bėrė, pra, tė thirrjes nė aktete ndėrkombėtare valide pėr dekolonizim dhe tė njohjes domosdoshmėrisht tė vullnetit tė shprehur lirisht tė popullit pėr statusin politik tė saj, ngase trojet etnike shqiptare nė ish-Jugosllavi ishin fakt i pamohueshėm i njė sistemi kolonial nė Evropė. Pra, tė luftohej pėr ruajtjen e institucionit mė tė shenjtė sigurisė kolektive, nė eliminim tė vatrave dhe krizave ndėrkombėtare qė OKB-ja e ka fanar tė shenjtė tė punės sė saj, pėr ēlirimin e popujve tė robėruar apo tė flakjes sė kolonializmit nė botė.

Qėndrimet e kėtilla kishin edhe cakun, por mbi tė gjitha, kjo diplomaci fare mirė e dinte se nė rastin konkret tė Kosovės kishim tė bėjmė me njė okupim klasik tė tokave tė shtetit tjetėr, pa asfarė mbulese qoftė historike, juridike, etnike, apo marrėveshjeje ndėrkombėtarisht tė njohur. Tė gjitha shtetet anėtare tė Asamblesė sė Kombeve tė Bashkuara e dinin se Kosova dhe shqiptarėt nė tokat e tyre etnike ishin tė okupuar me forcėn e armėve, se ishin nėn presionin ēnjerėzor civilizues tė spastrimeve etnike nga forcat serbe, maqedonase dhe malazeze. Madje, ishte fakti se rasti i tokave etnike shqiptare nėn MSKS e mė pastaj nėn ish -Jugosllavinė, faktikisht nuk ishte rregulluar me asnjė akt ndėrkombėtar, qoftė duke iu pėrmbajtur vendimeve tė Konferencės sė Londrės apo asaj tė Versajes.

Se njė konstatim tė kėtillė kishte baza nė fakte, mė sė miri e vėrteton vetė diplomati jugosllav Jovan Jovanoviq - Pizhoni nė librin e tij “ Historia e diplomacisė sė Evropės sė re” Bgd. 1939, kur konstaton se “ Komisioni pėr pėrcaktimin e kufijve tė shtetit tė pranuar shqiptar, nga Ulqini, Tuzi, Hoti, Plavnica e deri nė Ohėr, nuk arriti ta kryejė punėn e vet nė terren pėr shkak tė Luftės sė Parė Botėrore, siē e kishte kryer Komisioni pėr pėrcaktim tė vijės kufitare nė jug me Greqinė….Por kėtė pėrcaktim tė vijės kufitare sipas Konferencės sė Londrės, nė mes MSKS dhe Shqipėrisė me disa korrektime nė favor tė MSKS do ta pėrcaktojė Komisioni i riformuar mė datė 9 nėntor 1921 nga ana e Konferencės sė Paqes nė Versaj, me tė vetmin problem lidhur me Shėn Naumin dhe me malin Vėrmosh, ēėshtje kjo qė iu la nė zgjidhje Gjykatės Ndėrkombėtare nė Hagė”.

Andaj, tė pesė qeveritė qė u formuan nė shtetin e ri shqiptar pas vitit 1913, kurrnjėherė nuk ia kanė njohur suverenitetin dhe sovranitetin e MSKS, nė tokat e okupuara shqiptare deri mė 26 korrik 1926, atėbotė kur mbreti Ahmet Zogu pranon vijėn kufitare MSKS- Shqipėri, por pa marrėveshje ndėrkombėtare, ku do tė precizoheshin obligimet dhe tė drejtat e shtetasve tė vet qė ngelnin nėn sovranitetin e shtetit tjetėr. Pra, siē shihet nė kėtė rast, nuk ka marrėveshje ndėrkombėtare nė mes tė Shqipėrisė dhe MSKS siē ishte rasti i marrėveshjes lidhur me Tirolit Jugor, tė arritur nė mes tė Italisė dhe Austrisė, asaj pėr Transilvani nė mes tė Hungarisė dhe Rumanisė, apo te e fundit marrėveshjen nė mes tė Britanisė sė Madhe dhe Irlandės pėr pjesėn e Irlandės qė iu dha Mbretėrisė angleze.

Nė tė gjitha kėto marrėveshje janė pėrcaktuar nė detaje tė gjitha tė drejtat e secilit shtet sipas Traktatit tė Shėn Zhermenit 10 shtator 1919, mbi tė drejtat e pakicave kombėtare edhe pse shqiptarėt nė trojet e tyre etnike sipas kėsaj marrėveshjeje do tė kualifikohen si mysliman. Siē shihet nė rastin e tokave shqiptare tė okupuara nga ish- MSKS dhe Jugosllavia nuk ekziston asfarė marrėveshje se diē e tillė ėshtė arritur nė mes tė shteteve fqinje.

Ky fakt ishte tepėr domethėnės pėr kompetencat qė sipas Kartės sė OKB-sė i gėzon Asambleja e OKB-sė. Okupimi dhe pėrcaktimi i vijės kufitare ishte i njėanshėm dhe i pėrkrahur nga Franca dhe Anglia vetėm atėherė kur pėrfaqėsuesit anglezė Xhorxh Llojdit i premtohen koncesionet 50-vjeēare nė Trepēė nga ana e MSKS, ky okupim kinse zyrtarizohet nė Konferencėn e Paqes nė Paris, dhe atė vetėm si dhuratė tė tokave tė huaja kinse nė emėr tė aleancės pėr luftė tė pėrbashkėt.

Andaj, atėbotė, siē konstaton historiani serb Batakoviq nė librin e tij “Trashėgimia historike dhe pėrkufizimet gjeopolitike nė Kosovė” Nikola Pashiqi kishte tė vetmin parim qė kėtė padrejtėsi ndėrkombėtare ta shfrytėzonte dhe realizonte pėrmes parimeve dhe veprimeve tė mirėnjohura tė qeverisė sė tij se “pėrmes pėrkufizimeve ndėrkombėtare dhe pengesave tė tjera ne nė vazhdimsi, duhet dobėsuar forcen dhe fuqinė e shtetit shqiptar si shtet amė i shqiptarėve, pėr tė mbrojtur interesat serbe nė Jugosllavi”. Normalisht, se ai mirėfilli e ka ditur parimin se edhe diplomacia mė e kualifikuar dhe e aftė, nuk mund tė jetė nė gjendje tė realizojė qėllimin nėse kėto qėllime janė tė paqarta, jofunksionale nė synime apo plane afatgjata, tė arritjes sė aspiratave dhe e interesave kombėtare. E veēanėrisht nėse kėto qėllime parcializohen.

Taktikė tė cilėn e pėrdorte Franca ndaj Gjermanisė deri nė Luftėn e Dytė Botėrore. Sikurse dihet pas Luftės sė Dytė Botėrore, parimi themelor do tė jetė se asfarė aneksioni i territoreve tė shtetit tjetėr me forcėn e armėve apo farė metode apo mėnyre tjetėr tė okupimit, duhet tė jetė i papranueshėm me aktet ndėrkombėtare, pos rastit, nėse ai bėhet me vullnetin e popullit tė njė shteti apo tė njė territori. Por shtrohet pyetja, se Rezoluta 1244 a ėshtė akt qė mund tė lejojė zyrtarizimin e njė situate tė tillė ta konsiderojė si shprehje e vullnetit edhe ankesimin apo kolonizimin e kėtij territori pa vullnetin e popullit qė jeton nė tė, apo kur nuk posedon asfarė marrėveshje nė mes tė shtetit amė dhe shtetit qė i aneksohet territori? Apo a ėshtė Rezoluta 1244 akt i shenjtė “bibėl” siē thoshte z. Kushner, apo vetėm mashtrim i kulluar i opinionit tė painformuar? Ose a mund qė ky akt tė ndėrrohet, ose tek e fundit tė mos respektohet fare dhe tė mos sjellė pas vetes edhe pasoja juridike ndėrkombėtare apo diplomatike pėr Kosoven? Rezoluta 1244, nė rend tė parė ėshtė akt i cili ėshtė sjellur vetėm atėherė kur OKB-ja ta kuptojė se ēėshtja e Kosovės ishte, ėshtė dhe mund tė jetė krizė ndėrkombėtare, ku nė konflikt shumė lehtė mund tė implikohen edhe shumė shtete madje tė dy kontinenteve.

Mos tė harrojmė se Rezolutat e KS tė OKB-sė, tė cilat nuk mbėshteten nė kriza eventuale, madje edhe aty ku ato paraqesin kėtė kategori obligative tė OKB-sė, nuk do tė thotė se mund tė aplikohen vetėvetiu pa asfarė kundėrshtimi, apo mospajtimi ose pėrderisa nuk ndėrrohen. Tė pėrkujtomė vetėm rastet e Palestinės, ku deri mė tani janė nxjerrė 27 rezoluta tė KS tė OKB –sė, por siē dihet asnjėra deri mė tani nuk ėshtė respektuar qoftė nga njėra apo pala tjetėr. Ose, rasti i Qiprosė, por mė i kthjelltė ėshtė rasti i Kosovės, ku para se tė nxirrej Rezoluta 1244 KS i OKB-sė mė parė i ka aprovuar edhe tri rezoluta pėr Kosovėn, por sikurse dihet ato shteti serb fare nuk i respektoi, madje me justifikime tepėr arrogante e banale. Duhet kuptuar se tė vetmet rezoluta tė KS tė OKB-sė qė nuk mund tė ndėrrojnė pa vendimin e Asamblesė sė OKB-sė, janė ato pėr pranimin e shtetit apo territorit shtet i pavarur i shpallur me vullnetin e popullit - referendum (shih: Sllovenia, Maqedonia, Kroacia, Bosnja e Hercegovina, Estonia, Mauritania, Timori Lindor, etj.). As Rezoluta 1244, por mbi tė gjitha as Korniza e Pėrkoheshme Kushtetuese e Kosovės, kurrė dhe nė asnjė rast, sipas Kartės sė OKB-sė, konventave, rezolutave dhe deklaratave tė Asamblesė sė OKB-sė, nuk mund tė jenė pengesė qė lidhur me statusin pėrfundimtar politik tė mos vendosė pozitivisht OKB-ja.

Dhe atė po theksojmė se nė kėtė drejtim duhet vepruar shumė shpejt, me menēuri, aftėsi, kreativitet dhe respektim tė akteve ndėrkombėtare. Nuk mund tė jetė nė asnjė mėnyrė pengesė Rezoluta 1244, apo thėnė thjesht Korniza qė nė njė faqe e gjysmė si burim tė akteve juridike pėr bazė ka vetėm rezolutat pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut qė automatikisht eliminojnė shprehjen e vullnetit tė shumicės nė njė shtet-territor, e kurrsesi konventat, rezolutat apo deklaratat qė kanė synim dekolonizimin, me ē`rast Kosova ishte rast madje eklatant. Nė rend tė parė ėshtė fakt i pakuptueshem, se pėrse tri qeveri nė Kosovė, deri mė tani asnjeherė nuk iu drejtuan organit mė tė lartė botėror pėr siguri kolektive, pra Asamblesė sė OKB-sė me farė memorandumi, se vullneti i shprehur i popullit nė Kosovė ėshtė obligim i OKB-sė pėr ta zbatuar. Apo, pėrse nuk angazhohet fare ndonjė shtet qė do tė sponzoronte nė Asamble kėrkesat e drejta tė popullit tė Kosovės?

Madje, pėr habi, nė vend tė angazhimit tė shtetit amė qė e ka edhe pėr detyrė ta gjejė sponzoruesin apo vetė ta bėjė kėtė, ai si pėr habi, na kėshillon se KS i OKB-sė duhet tė vendosė pėr statusin final tė Kosovės edhe pse e dinė se pavarėsia e Kosovės asnjėherė nuk do tė lejohej pėrderisa Rusia, Franca e Kina tė jenė anėtarė me tė drejtė vetoje nė KS tė OKB-sė! Pėrse shteti amė nuk kėrkon qė pėrmes Asamblesė sė OKB-sė, e cila i ka aprovuar kėto akte, tė vendoset edhe statusi final i Kosovės sipas vullnetit tė popullit ngase ēdo anėtar i OKB-sė e di mirėfilli se KS i OKB-sė nuk ėshtė kompetent lidhur me pėrcaktimin e statusit politik tė njė territori apo shteti, nėse shprehja e vullnetit nuk ėshtė bėrė nė pajtim me aktet e aprovuara tė OKB-sė, pra tė shprehjes sė vullnetit tė popullit! Veēanėrisht, kur nė pyetje ėshtė vullneti i shprehur me aktet ndėrkombėtare qė i ka aprovuar vetė kjo Asamble, anėtare e secilės ėshtė edhe shteti amė i shqiptarėve! Vullneti i popullit ka ndodhur nė tė kaluarėn, ai domosdoshmėrisht do tė ndodhė edhe tani njė ditė, por pėr tė mos u bėrė tepėr vonė, patjetėr mė duhet tė parafrazoj Mosha Dajanin lidhur me Rezolutėn e KS tė OKB-sė pėr formimin e shtetit izraelito-palestinez, kur pat deklaruar se: “Unė, sot, lirisht kėtė rezolutė mund ta pranoj dhe zbatoj, por ēfarė tė bėj mė pastaj kur sheikėt arabė vijnė dhe e blejnė tėrė Izraelin me gjithė sovranitetin dhe integritetin e tij.” Diē e tillė nė Kosovė tani po ndodh ngase me veprimet e vetė shqiptarėve, “sheikėt” e shteteve qė nuk ia dėshirojnė tė mirėn Kosovės, tanimė, thuaja pėr ēdo ditė e bėjnė kėtė dhe janė duke blerė tėrė pasurinė e Kosovės, e sė bashku me tė edhe sovranitetin dhe integritetin mbi pasuritė dhe tokat shqiptare.

Pra, duhet lėvizur pėrderisa nuk ėshtė bėrė vonė, sepse pa pasuri nuk ka as sovranitet e as integritet shtetėror! Aq mė tepėr kur me veprimet tona, me vetėdije apo pa tė, nuk do tė jemi nė gjendje qė tė plotėsojmė kushtin themelor dhe tė domosdoshėm pėr anėtarėsim nė OKB, ngase nuk do tė jemi shtete qė do tė jetė i aftė pėr vetėmbajtje dhe mirėqenie! Pra, siē shihet, teoria se ne duhet tė sillemi vetėm rreth Rezolutės 1244 apo se KS i OKB-sė duhet tė vendosė pėr statusin final politik tė Kosovės, ėshtė njė gėnjeshtėr e kulluar e atyre qė manipulojnė me kėto veprime. Statusi final politik i Kosovės pėrcaktohet nga vetė vullneti i popullit, normalisht me plotėsimin e kushteve tė parapara nė Kartėn e OKB-sė, pra tė mbizotėrimit politik nė tėrė territorrin, tė kufijve tė pėrcaktuar, tė sovranitetit dhe integritetit nė tėrė territorin dhe tė aftėsisė pėr mirėmbajtje dhe mirėqenie tė popullit tė kėtij territori. Tjetėr alternativė nuk ka pasur deri mė sot as Asambleja e OKB-sė, e as qė ka pėr tė pasur nė tė ardhmen.

Solucioni i dytė se bashkėsia evropiane duhet tė vendosė pėr statusin politik tė Kosovės, jo vetėm qė ėshtė anakronik, i dėmshėm, por dhe i pajustifikueshėm me asnjė akt ndėrkombėtar. Krizėn e Kosovės as qė e ka krijuar vetėm Evropa, duke u bazuar nė konferencat e Londrės dhe tė Versajės, por edhe shtetet e kontinenteve tė tjera. Pra, faktori ndėrkombėtar botėror. Evropa ka mundur qė ēėshtjen e Ballkanit ta rregullojė kaherė, me parimin e mirėnjohur tė shekullit XX, se ēdo popull ka tė drejtė nė vetėvendosje apo kėrkesės ultimative tė Wudrov Wilsonit se Ballkanin do ta qetėsojmė vetėm duke i pėrkufizuar vijat ndėrkufitare tė shteteve sipas parimit etnik.

Aq mė tepėr, kur mosrespektimi i kėtij parimi do ta shtyejė krijuesin e Lidhjes sė popujve qė pėr mosrespektim tė kėtij parimi tė largohet nga anėtarėsia nė kėtė organ tė sigurisė kolektive nė botė. Veēanėrisht, kur dihet se tanimė ishin varrosur parimet e Kongresit tė Vienės 1815, pėr pėrkujdesjen e perandorive ndaj bashkėbesimtarėve tė vet dhe nė emėr tė konfesioneve fetare bėnin shtrirje sipas vullnetit tė tyre dhe okuponin zakonisht tokat e popujve tė konfesioneve tė tjera. BE si pjesė e organizmit tė sigurisė kolektive nė botė, vetėm mund tė jepė sugjerime dhe kėshilla e kurrsesi tė vendosė lidhur me fatin e tokave tė okupuara shqiptare.

Nė fund tė fundit edhe vetė Evropa ka problemet e njėjta me disa territore, qoftė qė i ka okupuar me forcėn e armėve apo pėrmes marrėveshjeve imponuese, e qė si tė tilla i ka njohur edhe Akti Final i Helsinkut, e tė cilin akt OKB-ja e respekton si akt tė karakterit ndėrkombėtar, ngase nėnshkruese janė edhe SHBA-tė dhe Kanadaja. Kosova dhe tokat e tjera tė okupuara shqiptare, sipas akteve ndėrkombėtare qė mbahen nė sirtaret e Sekretariatit tė OKB-sė, nuk janė objekt i asnjė marrėveshjeje, qoftė tė karakterit ndėrkombėtar, qoftė unilateral.

Pra, nuk janė as Transilvani, as Tirol Jugor e as Irlandė Veriore. Andaj, meqė, Evropa ka problemet e veta tė pazgjidhura, e qė esencialisht dhe juridikisht dallojnė nga Kosova, nė rastin e situatės momentale, BE ja nuk duhet qė tė jetė edhe farė faktori kyē nė zgjidhjen e ēėshtjes sė tokave shqiptare tė okupuara.

Aq mė pak Franca, Rusia, qė historikisht vetė e kanė krijuar kėtė situatė nė Ballkan. Ose Greqia dhe Italia, tė cilat kurrė nuk kanė hequr dorė nga Marrėveshja sekrete e Londrės 1915 pėr ndarjen e tokave shqiptare, pos kinse njė deklarimi me njė justifikim banal, se ajo nuk ėshtė bėrė publike kur ėshtė arritur, por vetėm nė vitin 1919, pra, pas katėr vjetėsh. Janė kėto disa arsye, tė cilat eliminojnė vetėvetiu implikimin e Evropės nė zgjidhjen e statusit politik final tė Kosovės qė faktori shqiptar duhet ta ketė parasysh nė raport veēanėrisht ndaj disa shteteve evropiane, tė cilat, jo vetėm qė kanė qėndrime ksenofobike ndaj vetė shqiptarėve, posaēėrisht duke mos ua njohur tė drejtėn nė shprehje tė vullnetit tė lirė shqiptarėve, por edhe me veprimet e tyre nė zonat e krizave nė Kosovė, haptas po e manifestojnė qėllimin e tyre.

Pra, nė asnjė mėnyrė, nuk i valorizojnė faktet e proceset pozitive dhe ecuritė e zhvillimeve demokratike nė tokat shqiptare qoftė duke akuzuar shtetin amė si burimin kryesor tė shumė tė veprimeve jo civilizuese, por edhe popullin shqiptar nė tokat e okupuara ku momentalisht veprojnė kėto shtete si paqeruajtėse, e konsiderojnė si primitive dhe tė papėrmirėsueshėm.

Pėrcaktimi i kinse Grupit tė Kontaktit, si organ i cili do tė vendosė pėr statusin final politik tė Kosovės, do tė ishte i paautorizuar ligjėrisht sipas juridiksionit ndėrkombėtar, por dhe do tė krijonte konfuzione nė sugjerimet dhe qėndrimet e tija. Dihet se nga gjashtė anėtarė, Rusia dhe Italia, janė me ēdo kusht qė tokat e okupura shqiptare gjithnjė tė mbeten nėn sovranitetin e Unionit Serbi- Mali i Zi. Kėtė qėndrim ato e kanė manifestuar haptas qė nga fillimi i luftės sė UĒK-sė, disa herė me disa qėndrime e sugjerime tė kėtij grupi, i cili vėshtron kinse situatat nė ish-Jugosllavi.

Duke ditur se ky grup me qėllim ishte formuar nė kėtė pėrbėrje dhe se nuk ka asfarė kompetence pos preferimeve dhe qėndrime tė shteteve qė i pėrfaqėsojnė. Siē dihet disa herė nė mėnyrėn mė vullgare ky grup ėshtė injoruar nga vetė Millosheviqi edhe pse shumė nga kėto sugjerime e qėndrime gjithnjė ishin mė tė favorshme pėr tė se sa pėr shqiptarėt, tė cilėt pėr habi, asnjėherė nuk kanė reaguar ndaj kėtyre sugjerimeve e qėndrimeve tė Grupit tė Kontaktit! Nisur nga fakti se Grupi i Kontaktit, nė asnjė rast nuk e ka pėrkrahur (shih: nėntė sugjerime e qėndrime gjatė viteve 1988/99) pavarėsinė e Kosovės, vetėvetiu dihet se edhe nė tė ardhmen nuk do t’i ndėrrojė qėndrimet e veta. Nė asnjėrin nga sugjerimet dhe qėndrimet e mėparshme ndaj Kosovės, Grupi i Kontaktit me qėllim ēėshtjen shqiptare e zbret nė konflikt ndėretnik e jo ndėrshtetėror. UĒK-nė zakonisht e ka quajtuar “terroriste” edhe pse ndėrkombėtarisht pat fituar legjitimitetin dhe tretmanin e akterit ndėrkombėtar tė pranuar. Edhe pėr kundėr kėtij fakti mbi tė gjitha, asnjėherė nė asnjė mėnyrė nuk ka dashur ta kualifikojė situatėn si krizė ndėrkombėtare, ku patjetėr institucioni i vullnetit tė lirė tė popullit duhet tė vijė nė shprehje, sė paku sipas akteve tė Asamblesė sė OKB-sė apo praktikės sė punės sė saj gjatė krizave identike nė Afrikė, Amerikėn Jugore e tė Mesme, apo nė shtetet e Lindjes sė Largėt.

Thjesht, Grupi i Kontaktit pos qė ėshtė devalvuar nė vlerėsime tė drejta tė krizave apo me qėndrimet dhe sugjerimet e tija, nuk ka kontribuar as direkt e as indirekt nė zgjidhjen e krizės nė Kosovė, tanimė, ėshtė tepėr hap anakronik nėse i lihet nė kompetencė farė sugjerimi apo qėndrimi lidhur me statusin e ardhshėm politik tė Kosovės. Kjo, nga vetė shkaku se qė nė start ky grup ndėrkombėtar do ta eliminojė vullnetin e shprehur lirisht tė shqiptarėve pėr status politik tė tyre.

Ndėrkaq, sa i pėrket dialogut tė drejtpėrdrejtė me Serbinė, ky ėshtė njė objektiv qė diplomacia botėrore qė nė fillim e quan lajthim i thellė. Vetė faktorizimi i Serbisė si palė kontraktuese dhe bashkėbiseduese atė po e faktorizon dhe situatėn po e kthen nė gjendjen e paraluftės, kur dikur Serbia me refrenin e pandarė pat caktuar 19 takime me palėn shqiptare, madje nė disa takime morėn pjesė edhe shqiptarėt ( shih: Raportin dėrguar KS tė OKB-sė nga Qeveria Serbe “ Me dialog kundėr separatizmit dhe terrorizmit” 8 prill 1988). Sipas kėtij raporti mė sė miri shihet se sa ėshtė e aftė diplomacia serbe pėr makinacione dhe lojėra. Apo artin se si ajo udhėheq, orienton dhe drejton zhvillimin e kėtyre dialogjeve. Konstatimi i Milosheviqit se “Dialogu me partite politike shqiptare dhe pakicave tjera nė Kosovė e Metohi ėshtė i sinqertė dhe i hapur pėr tė gjitha ēėshtjet pa kushtėzime. Kuptohet se bisedimet do tė zhvillohen nė njė shtet me institucione kushtetuese, e cila ka rendin e rregulluar juridik, suverenitetin dhe sovranitetin e pushtetit faktik”.

Kjo, faktikisht nė aspektin diplomatik flet shumė, por mė sė miri do tė zbėrthehet nė letrėn e dėrguar I. Rugovės dhe Fehmi Aganit nga ana e kryetarit tė delegacionit serb Ratko Markoviq, i cili cek se “ gatishėeria jonė pėr dialog bazohet nė Kornizat e Konventave evropiane pėr mbrojtjen e tė drejtave tė pakicave kombėtare.“ Nėse dikush mendon se me dialog tė drejtpėrdrejtė me Serbinė mund tė zgjidhė ēėshtjen e statusit final politik tė Kosovės, pa asfarė dyshimi jo vetėm qė gjendet nė njė lajthim tė thellė, por me kėtė jep tė kuptojmė se aftėsitė e tija janė tė ngecura shumė nė pėrcaktim tė kohės, ambientit dhe mbi tė gjitha njohurive bazė se ēka ėshtė interesi kombėtar.

Vetė kėrkesa pėr dialog edhe pse disi po mundohen ta kamuflojnė si bisedimet teknike, siē faktikisht dikur i quante vetė Millosheviqi edhe bisedimet shqiptaro-serbe, vetėvetiu ky hap do tė thotė restaurim i politikės serbe dhe situatės politike nė kėtė pjesė tė Ballkanit. Kjo jep tė kuptojmė se nuk ekzistojnė parametra tė qarta diplomatike nė qėllime apo mė mirė tė themi artikulim tė koncepcioneve dhe prioriteteve diplomatike. Ndėrsa mungesa e kėtyre kritereve aq mė tepėr kur interesat e palėve shtrohen nė tavolinė tė bisedimeve sy me sy dhe pala serbe ėshtė profesionalisht aq e ngritur nė krahasim me palėn shqiptare, vetėvetiu krijohet bindja se do tė jemi dėshmitarė tė njė hendikepi me pasoja afatgjata.

Pra, dialogu i drejtpėrdrejtė, ku vendoset pėr pasurinė e Kosovės, nuk mund tė quhet edhe dialog teknik, ngase siē dihet e po shihet, sheikėt serbė e blenė pasurinė e gjeneratave tė shqiptarėve e qė ėshtė qėllimi kryesor i tyre politik, tė cilėt qė neser, do t’i konsiderojnė shqiptarėt vetėm krah pune i pėrfitimeve tė tyre nga resurset e Kosoves. Pala qė nuk gėzon pavarėsinė e veprimeve dhe vendimeve nuk mund tė jetė nė asnjė mėnyrė edhe palė e barabartė nė tavolinėn e bisedimeve, ngase nuk peshon sa i pavaruri pėr shkak tė imponimeve.

E imponimet po qė se iu nėnshtrohesh vullnetarisht peshojnė shumė. Sė paku, kėtė duhet ta dijė Qeveria e Kosovės. Apo duhet pėrkujtuar me njė shembull ndoshta vullgar: luftėrat gjatė tėrė historisė nuk janė bėrė, tek e fundit pėr likuidim fizik tė njerėzve, por pėr pasuri e tyre. Andaj dhe Aleksandri i Madh, posa e pa shkretėtirėn Gob nė Indi u kthye prapa.

Sa i pėrket opcionit mė tė pėrfolur nga kryetari i Kosovės, e madje edhe nga njė pjesė e elitės sė “politikanėve” se njohja unilaterale e shtetit tė Kosovės nga SHBA-tė do tė jetė zgjidhja mė e mirė pėr statusin politik tė Kosovės, patjetėr, tė detyron tė konkludosh se sa pak njohuri kanė institucionet tona nė krijimin dhe njohjen formale dhe faktike tė shteteve sipas akteve ndėrkombėtare. Asnjė shtet nė botė, po qė se nuk ėshtė edhe anėtar i OKB-sė, ai nuk mund tė jetė shtet sovran dhe i pavarur me njohje ndėrkombėtare. Kėto shtete, gjithnjė nė raport me organet e sigurisė kolektive, mbeten tė vetizoluara, pa garanca tė mbrojtjes juridike ndėrkombėtare dhe zakonisht mbesin vetėm satelite tė shteteve qė ato e njohin qoftė de jure, qoftė de facto.

Por, ajo qė mbetet zvarrė ėshtė gjithnjė statusi problematik i tyre. Po e marrim vetėm rastin e dikur Formozės e tani Tajvanit. Edhe pse gati thuajse dhjetė vjet ishte anėtar i KS tė OKB-sė nė vend tė Kinės, siē dihet ajo tani nuk ėshtė as anėtare e Asamblesė sė OKB-sė. Apo rasti i Qiprosė. Dikush, po mendon nė analogjinė e njohjes sė Sllovenisė, Kroacisė, BeH, Maqedonisė e raste tė tjera si nė Estoni, Mauritani, etj. Mirėpo, nuk duhet harruar faktin se asnjėra prej kėtyre shteteve nuk ka mundur tė anėtarėsohet si shtet i pavarur e sovran para se tė vendoset me referendum lidhur me statusin politik tė tyre. Vetėm kur ėshtė shpallur vullneti i tyre pėr status politik, janė njohur si shtetet dhe janė bėrė anėtar tė pėrhershem tė Asamblesė sė Kombeve tė Bashkuara. Edhe neve dikur na ėshtė njohur statusi i shtetit tė pavarur nga ana e Shqiperisė, por dihen efektet dhe rezultatet e kėsaj njohje.

Duhet kuptuar edhe diplomacia e jonė njėherė e pėrgjithmonė se pėr t’u krijuar shteti i pavarur dhe sovran, patjetėr duhet qė nė kuptim tė akteve ndėrkombėtare tė shpallė vullnetin e lirė tė popullit pėr njė shtet tė tillė.

Mjafton tė cekim kėtu vetėm rastin e Marrėveshjes Hakerup-Ēoviq pėr tė mėsuar se cilat hapa diplomatikė duhet t’i ndėrmerrė Qeveria dhe Kuvendi i Kosovės pėr njohje formale dhe faktike. Atėbotė, kėrkesa e parė dhe mė kėmbėngulėse e Qeverisė serbe dhe Ēoviqit ishte qė Kuvendi i Kosovės tė mos shpallė pavarėsinė e Kosovės, duke aluduar nė referendumin e popullit.

Fakt, ky qė vėrtet asnjėherė nuk e bėri Kuvendi, pos ndonjė deklarate shterpe, edhe pse rruga e vetme e njė diplomacie efektive ėshtė qė duke u bazuar nė legjislacionin ndėrkombėtar, ėshtė dashur kaherė ta bėjė duke shpallur referendumin pėr shpalljen e lirė tė vullnetit tė popullit.
Pėrderisa njė hap i kėtillė nuk ndėrmerret, ēdo deklarim i opcioneve tė tjera i kujdoqoftė, ėshtė vetėm mashtrim, iluzion apo manipulim me qėllimet dhe idealet e popullit.

Njė ndėrmarrje tė kėtillė tanimė faktori i huaj nuk mund ta injorojė me vetė faktin se ėshtė prezent nė Kosovė, dhe normalisht, ky hap do tė hapte rrugėn dhe mundėsitė qė shtetet qė dėshirojnė ta flakin krizėn ndėrkombėtare nė Kosovė, ta njohin suverenitetin dhe integritetin nė mėnyrė unilaterale.

Kurse, nga praktika e vet dhe aktet ndėrkombėtare tė Asamblesė sė OKB-sė, ajo vetėvetiu do tė sillejė nė situatė tė pashtegdalje, dhe dosido, do ta njihte juridikisht dhe faktikisht shtetin sovran e tė pavarur tė Kosovės, ngase nuk mund ta pengonte pėr shkak se lidhur me Kosovėn nuk ka asnjė akt tė karakterit ndėrkombėtar qė i jep tė drejtė ndonjė shteti pėr ta mbajtur si koloni, pos shtetit amė, i cili e gėzon njė tė drejtė tė kėtillė natyrore e juridike.

Andaj, edhe diplomacia e shtetit amė nuk guxon dhe as qė ka tė drejtė morale e as kombėtare qė tė heshtė pėr tokat e veta, tė cilat i janė shkėputur me anėn e forcės e jo vullnetit. Andaj, angazhimi i saj nė kėtė drejtim, pa marrė parasysh, relacionet e shteteve fqinje apo tė farė pėrfaqėsuesi tė “principatave” shqiptare, nuk mund e as qė guxon tė flasė nė emėr tė popullit pa e pasur tė drejtėn sovrane tė shpalljes sė vullnetit tė tij.


LETĖR E HAPUR PĖRSHĖNDETĖSE
 

SEKRETARIT TĖ PĖRGJITHSHĖM   TĖ SHOQATĖS  ATDHETARE PĖR IDENTITET DHE BASHKIM KOMBĖTAR,  DR. SULEJMAN  ABAZI

TIRANĖ, 26 Mars 2005

 

I NDERUAR SEKRETAR I PĖRGJITHSHĖM,

E NDERUAR KRYESI  E PUNĖS,

TĖ NDERUAR VĖLLEZĖR DHE MOTRA,

TĖ NDERUAR BASHKATDHETARĖ

 

Nė pamundėsi qė ta marr pjesė, dhe tė jem nė mesin tuaj, kam nderin dhe kėnaqėsinė e posaēme, qė pėrmes kėsaj letre t’iu pėrshėndes pėrzemėrsisht tė tė gjithė Juve, si dhe njėherit t’iu pėrgėzoj pėr iniciativėn dhe  pėr realizimin e mbajtjes sė  Aktivit tuaj tė Pėrgjithshėm tė Shoqatės pėr Identitet dhe Bashkim Kombėtar, qė sot, mė 26  Mars tė vitit 2005 po mbahet  nė Tiranė-kryeqytetin e Shqipėrisė Etnike.

 

Edhe pse jemi duke u ballafaquar me  tė gjitha vėshtirėsitė dhe me hallet e rėnda  ekzistenciale dhe tė fatit  tė kombit shqiptar dhe tė Shqipėrisė Etnike, e sė kėndejmi edhe me  shumė probleme, pengesa dhe me  sfida tė rrezikshme dhe tė parashikuara tė kohės me tė cilat Shoqata Atdhetare pėr Identitet dhe Bashkim Kombėtar (SHAIBK) ėshtė duke u ballafaquar,  mbajtja e Sesionit tė saj tė sotėm nė nivel tė lartė tė Aktivit tė Pėrgjithshėm,   shpresoj se do tė jetė njė  frymėzim dhe  shtytje  serioze drejt  zgjimit tė ndėrgjegjės sonė gjithėkombėtare shqiptare pėr ruajtjen dhe avancimin me ēdo kusht tė vlerave dhe tė traditave tė identitetit  dhe tė  ribashkimit kombėtar shqiptar brenda hapėsirave tė Shqipėrisė Etnike, si dhe nė diasporė anemabnė botės. Mbi tė gjitha, dėshiroj qė ky Sesion i sotėm i Juaj, tė jetė njė datė e shėnueshme nė historinė e ribashkimit dhe tė ruajtjes sė identitetit kombėtar  dhe shtetėror tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike nė Ballkan.

 

Mbi tė gjitha, uroj qė debati i sotėm i Sesionit tė Juaj, tė jetė nė frymėn  vėllazėrore, tė mirėbesimit, tė  urtisė, tė mirėkuptimit, tė paqes dhe tė  vizionit largpamės tė pajtimit gjithėkombėtar,  duke marrė nė konsideratė  tė posaēme interesin e pėrgjithshėm tė ekzistencės dhe tė ribashkimit kombėtar shqiptar, sepse vetėm nė kėtė mėnyrė do t’i jepni njė grusht tė rėndė, si  dhe pėrgjigjen e fundit tė merituar tė tė gjithė  armiqėve dhe “tuxharėve”   tė vlerave tė pajetėrsueshme tė identitetit kombėtar dhe shtetėror tė Shqipėrisė Etnike.

 

Edhe pse,  sot, nė veēanti,  kombi shqiptar ndodhet nė  udhėkryqin mė konfuz dhe mė tė rrezikshėm nė historisė  e tij, si rrjedhim i sundimit  tė egėr tė  antivlerave, siē janė: ekspansionizmi, dekadenca, despotizimi, neofashizmi, autokracia,  neokolonializimi, militarizimi, oligarkia, imperializmi i pėrgjakshėm serbosllav hibrid, korrupsioni, imoraliteti, burokracia teknokratike me primesa tė brendshme dhe tė jashtme, qė “busullė orientuese” tė pėrbashkėt kanė absorbimin dhe shthurjen e  vlerave etike, kulturore, kombėtare, politike, ekonomike  dhe njerėzore jo vetėm nė sfondin e kombtares shqiptare nė Ballkan, por edhe nė dimensione ndėrkombėtare.  forcat  pėrparimtare kombėtare shqiptare tė SHAIBK-sė, si dhe i gjithė populli shqiptar , nuk duhet tė kapitullojnė, as tė bijnė  nė defetizėm nga iluzionet, nga ushtrimi i strategjisė dhe i taktikave tė ndryshme tė frikėsimit dhe nga  mashtrimet e demokratėve tė shtirur, se tanimė, kinėse me pėrfundmimin e luftės sė ftohtė dhe tė legalizimit tė “ pronės private” dhe tė “tregut tė lirė”, ēdo gjė ėshtė pėrmbyllur nė favor tė  “lirisė” dhe tė “demokracisė” nė pėrmasa  botėrore, sepse kjo ėshtė njė floskulė e kulluar demogagjike dhe hipokrite. Pėrkundrazi, 15-vjeēari i fundit (dekada e fundme e shekullit  XX dhe dekada e parė e shekullit  XXI praktikisht provoi se  popujt e varfėr dhe tė kolonizuar (pėrpos Timorit Lindor, i cili  fitoi pavarėsinė e plotė nga Indonezia, nė saje tė angazhimit dhe tė mbėshtetjes direkte tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, si dhe tė vėnies sė KOSOVĖS nėn protektoratin ndėrkombėtar tė UNMIK-ut dhe KFOR-it, si  rezultat i drejtpėrdrejtė i mbėshtetjes  sė gjithanshme i ndėrhyrjes sė politikės  dhe diplomacisė humanitare  dhe ushtarake tė  Administratės Shtetėrore Amerikane me nė krye ish-Presidentin e saj Bill Klinton) nė botė, si dhe populli shqiptar dhe Shqipėria Etnike nė Ballkan, (ende janė pritje), nuk  kanė  fituar kurrfarė lirie, as pavarėsie politike, kombėtare, as ekonomike, e tė mos flasim pėr demokracinė dhe demokratizimin e tyre, sepse, sė pari, kusht themelor pėr jetėsimin e kėtyre dy koncepteve ėshtė arritja e LIRISĖ. Pa LIRI, DEMOKRACIA ėshtė vetėm njė shkronjė e vdekur nė letėr tė bardhė. Ėshtė njė mashtrim pėr t’i mbajtur popujt e robėruar dhe tė varfėr “as tė gjallė, as tė vdekur” Pėr mė tepėr, koha 15-vjeēare (1990-2005) shqiptarėve nė Ballkan, nuk u solli kurrfarė lire,  kurrfarė bashkimi, as  kurrfarė demokracie, pėrpos:  shumėfishimit tė shtypjes, tė shfrytėzimit tė egėr neokolonialist serbosllav, tė vrasjes, tė varrezave masive, tė deportimeve tė mbi 2 milionė shqiptarėve nga vatrat e tyre stėrgjyshore (1 milion i shpėrngulur me dhunė dhe me terror gjenocid nga serbosllavėt, kurse mbi 1 milion tė tjerė nga Shqipėria e sotme e cunguar), janė shpėrngulur, jo si rrjedhim i luftės, por si shkas dhe pasojė e  pėrshkallėzimit tė  mjerimit dhe  tė varfėrimit  edhe mė tė madh ekonomik dhe tė papunėsisė mbi 70%, sesa qė ishte nė  50 vitet e shkuara tė shekullit  tė 20-tė, dhe tė “demokracisė” sė importuar evrolindore,  e cila gjysmė Shqipėrinė, e shndėrroi nė njė gjysmėkoloni me taverna dhe me  kazino tė ndryshme bixhozi, prostitucioni dhe korrupsioni nė pjesėt mė tė ndjeshme strategjike tė trupit tė saj.  E gjithė kjo ndodhi dhe, fatkeqėsisht ende po ndodh kėshtu, pėr shkak se evro-integralistėt “eksprotuesit dhe importuesit reformatorė” tė “demokracisė”, dhe tė  “reformave ekonomike”  interesat e tyre  i kanė vėnė mbi tė tė gjitha  rregullat dhe normat e rendit juridik dhe ekonomik ndėrkombėtar, duke u thirrur  vetėm deklarativisht nė emėr tė mbrojtjes sė lirive dhe tė drejtave humanitare tė njeriut, tė integrimit, tė rajonizimit evrolindor, si dhe  duke iu shitur “dushk pėr gogla”  shqiptarėve (me 2 milionė refugjatė nė Evropė,  nė Amerikė dhe nė  Australi, qė nga vitet e 80-ta tė shekullit XX e deri mė sot, si rrjedhim i luftėrave tė pėrgjkashme, dhe i sundimit tė terrorit gjenocid serbomadh sllav, si dhe i  sundimit tė mjerimit dhe tė varfėrisė sė papėrshkruar ekonomike, si shkak dhe pasojė e  periudhės sė transicionit evro-rajoinal) tė kolonizuar dhe tė pazhvilluar, se i vetmi “shpėtim” i qenies sė tyre  kombėtare dhe shtetėrore ėshtė  pėrqafimi i ‘”ekonomisė sė tregut tė lirė” dhe i “pronės private”, tė cilat, si rregull, historikisht, po,  edhe sot , janė vetėm nė duar tė  klaneve dhe tė grupeve tė interesit, tė vazalėve dhe tė krijesave tė shitura politike, e jo tė shumicės dėrrmuese tė popullit, cili ligjėrisht dhe moralisht, duhet tė jetė ideatori,  konsumatori dhe titullari kryesor i demokracisė dhe i reformave ekonomiko-politike dhe shoqėrore, nė tėrėsi.  Nė kėtė lojė tė rrezikshme dhe rrugė tė  pakrye  tė imponuar nga evrokratėt, janė futur jo vetėm shqiptarėt e kolonizuar, por edhe tė gjithė popujt e varfėr tė Evropės Lindore, tė cilėt brenda 15-vjeēarit tė fundit, pėrbėjnė “botėn e katėrt” tė tė pazhvilluarve dhe  tė  “lypsėve”  permanentė tė ndihmave humanitare  evro-ndėrkombėtare.

 

I nderuar Sekretar i Pėrgjitshėm,

E nderuar Kryesi e Punės,

Tė nderuar vėllezėr dhe motra,

Tė nderuar bashkatdhetarė,

 

Edhe pse  Sesioni Juaj i sotėm ka edhe  karakter solemn tė  artikulimit tė punėve dhe detyrave, tė parashikuara me Platfomėn e Juaj pėrkatėse, qė nė qendėr tė vėmendjes ka mbrojtjen dhe afirmimin e vlerave tė paēmueshme tė idenitetit dhe tė bashkimit kombėtar shqiptar,  e pava tė udhės dhe tė arsyeshme, qė krahas urimeve  tė sinqerta pėrshėndetėse,  t’ua rikujtoj (telegrafikisht) vetėm disa nga shkaqet dhe pasojat mė thelbėsore qė, drejtazi dhe tėrthorazi  po ndikojnė negativisht nė shkatėrrimin dhe zvetėrimin e vlerave fundamentale tė identitetit kombėtar dhe shtetėror shqiptar. Si rrjedhim i kohės sė rehabilitimit tė  neokolonializmit, tė neofashizmit  dhe tė gjenocidit serbomadh,  me mjete tė tjera “paqėsore” dhe tė “shėrbimeve tė vullnetit tė mirė”, qė ipso facto tė gjitha kėto janė komponente tė pėrmbajtjes sė “kohės sė falsifikimeve”, siē ka konkluduar me tė drejtė edhe  Akademiku ynė i shquar Rexhep Qosja, na tėrheqin vėrejtjen serioze, dhe tė fundit se, nė asnjė mėnyrė nuk guxojmė tė pajtohemi me tė keqėn universale, tė cilėn politika tregtare,  pozicionale dhe apozicionale kozmopolite shqiptare e ka  kuptuar si “demokraci” dhe “prosperitet ekonomiko-politik, kombėtar dhe shtetėror”, gjė ky lloj i kuptimit dhe i inetrpretimit tė gabuar tė sė keqės universale e ka goditur rėndė, dhe e ka kompremetuar keq  interesin e pėrgjithshėm nacional dhe shtetėror tė ribashkimit tė  shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike  si nė relacione rajonale, ashtu edhe nė ato evro-ndėrkombėtare.

 

Pavarėsisht nga fakti se kėto observime (ndoshta) nuk do t’iu pėlqejnė atyre, qė me mish e shpirt janė vėnė nė shėrbim tė huaj, me qėllim qė shqiptarėt dhe Shqipėrinė Etnike,  edhe nė shekullin XXI, t’i mbajnė si “ēiflik kolonial” serbosllav apo, si  “makrotreg tė lirė” dhe “pronė private” tė njė apo disa “biznesmenėve” tė brendshėm apo tė jashtėm, mesazhi  i kėsaj letre pėrshėndetėse i drejtohet  “ndėrgjegjės sė pėrgjumur”  tė  tė gjitha atyre forcave politike, shkencore dhe intelektuale shqiptare, qė pėr interesa, pėrfitime egoiste, grupore dhe karrieste, si dhe pėr shkaqe tė pakuptueshme, duke iu pėrshtatur kohės afatshkurtėr tė falsfikimeve  dobiprurėse kanė rėnė  nė “gjumin dimėror”, dhe nuk duan ta prishin “rehatinė e tyre shpirtėrore “, qė tė paktėn tė thonė njė fjalė nė tė mirė  tė mbrojtjes sė vėrtetės, dhe qė do tė ishte nė interes tė ruajtjes sė identitetit dhe tė arritjes sė bashkimit kombėtar shqiptar. Kjo heshtje e qėllimshme apo e paqėllimshme e atyre qė nuk janė nė anėn e favorizimit tė  interesit jetik nacional tė ribashkimit tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike, nuk mund tė justifikohet, tė  kuptohet, as tė interpretohet  ndryshe veēėse si servilizėm, hipokrizi, nėnshtrim dhe  solidarizim me tė gjitha tė kėqiat dhe  mynxyrat, qė  e kanė pllakosur sot  kombin  dhe shtetin shqiptar  nė Ballkan.

 

I nderuar Sekretar i Pėrgjithshėm,

E nderuar Kryesi e Punės,

Tė nderuar vėllezėr dhe motra,

Tė nderuar bashkatdhetarė,

 

Duke pėrfunduar kėtė letėr  ca tė gjatė, iu  lutem pranoni urimet dhe pėrshėndetjet e mia mė tė ngrohta  dhe mė tė sinqerta  nė mbėshtetjen e parezervė tė realizimit tė synimeve dhe objektivave tė Juaja programore, qė janė nė fokus afatgjatė   tė ruajtjes  sė identitetit  dhe tė bashkimit kombėtar shqiptar. Prandaj, kjo kohė e falsifikimeve transicionale na apostrofon, qė tė mos i mbyllim sytė para sė keqės dhe katastrofės tragjike, sepse pa identitet kombėtar dhe shtetėror tė mirėfilltė nuk do tė na pranojė nė radhat e tyre, as Amerika, e as  bashkėsia ndėrkombėtare. Pa identitet dhe pa bashkim kombėtar nuk mund tė ketė Shqipėri, as shqiptarė. Ky ėshtė realiteti, qė nė shekuj ia ka verbuar dritat e syrit utopisė. Kjo ėshtė arsyeja kryesore, pse edhe sot nė fillimshekullin  XXI (viti 2005) janė nė konfrontim tė papjtueshėm REALITETI dhe UTOPIA mbi tė vėrtetėn natyrore dhe historike tė RIBASHKIMIT  GJITHĖKOMBĖTAR  SHQIPTAR DHE TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE.

 

Shpėtimi i shqiptarėve ėshtė vetėm nė Shqipėrinė e Ribashkuar Etnike, e jo as nė Evropėn Lindore, as nė atė Perėndimore!

 

Qoftė e pėrjetshme shembylltyra mendjendritur, qė ndėr breza ka flijuar dhe ka  kontribuar pėr Ribashkimin e shqiptarėve dhe tė  Shqipėrisė Etnike!

 

 

 Vėllazėrisht dhe atdhetarisht iu  pėrgėzon,

  Prof.dr.Mehdi Hyseni


KOSOVA, SIPAS "KARTĖS LETRARE" TĖ DRASHKOVIQIT(!)

BAROMETRI DIPLOMATIK
Prfor. Dr. Mehdi HYSENI


     Ėshtė e vėrtetė se, sa mė shumė po i afrohemi ēastit historik tė debatimit ndėrkombėtar tė statusit tė Kosovės, (debatim ky, i cili sipas agjendės diplomatike tė bashkėsisė ndėrkombėtare, parashikohet tė fillojė nga mesi i vitit 2005 ose nė fillim tė vitit 2006 tė fillimshekullit XXI), duket sheshit se Serbia me aleatėt e saj tradicionalė evropianė, ende nuk ka hequr dorė nga opicioni i saj stereotip militarist-kolonial, duke ėndėrruar Kosovėn si pjesė "natyrore-integrale" tė territorit tė saj etnik.
       Kėtė politikė strategjike tė vjetėr kolonialiste (1878-2004) dhe ekspansioniste tė Serbisė dhe tė serbėve ndaj Kosovės, si dhe ndaj pjesėve tė tjera tė territorit indigjen tė Shqipėrisė Etnike, e provon edhe deklarata mė e re e ministrit tė Jashtėm tė Unionit tė SMZ-sė, Vuk Drashkoviq nė takimin e bėrė me homolugun e tij norvegjez Kaj Ejde nė Beograd, mė 29.XI.2004, duke nėnvizuar se : " se nė territorin e Serbisė nuk mund tė krijohen dy shtete sovrane".(Balkanweb,29 nentor 2004). Kėtė e pohon edhe komunikata zyrtare e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme, se tė dy ambasadorėt Drashkoviq - Ejde, kanė konstatuar se " themeli i tė gjitha negociatave rreth statusit tė ardhshėm tė Kosovės, duhet tė jetė respektimi i Kartės sė OKB-sė dhe parimi i pakapėrcyeshėm se nė territorin e njė shteti sovran( sipas tyre, domethėnė nė Serbinė sovrane - mh) nuk mund tė krijohen dy shtete sovrane". ( Po aty, "Balkanweb" ).
    Edhe pse "elokuenca diplomatike" e Vuk Drashkoviqit, orvatet pėr t'i "hedhur pluhur syve" kryeshefit tė diplomacisė norvegjeze, Kaj Ejde, se sipas Kartės sė OKB-sė, nė Serbinė sovrane, nuk mund tė krijohet edhe njė Kosovė shqiptare, si shtet i dytė sovran, sepse "qenka" jashtė ēdo standradi dhe parimi tė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara dhe tė drejtės ndėrkombėtare, ( shprehur popullorqe, kjo ėshtė njė rrenė e kulluar pėr hava, siē thotė populli ynė i urtė), sepse nė rastin konkret, V.Drashkoviq tenton tė manipulpojė me tė drejtėn dhe tė vėrtetėn historike tė shqiptarėve mbi Kosovėn, se gjoja kjo "ėshtė tokė sovrane serbe". Ky konkluzion i Drashkoviqit, ka vetem njė element tė qėndrueshėm-falsifikimin njėshekullor tė ndėrrimit tė tezės se "Kosova ėshtė pjesė e Serbisė sė Vjetėr Jugore", dhe jo e Shqipėrisė Etnike. Pikėrshit, kėtu qėndron "keqkuptimi" dhe konfrontimi shekullor i historigrafisė, i politikės dhe i diplomacisė serbo - shqiptare, qė edhe sot, pas pėrfundimit tė luftės gjenocidale serbe(10.VI.1999) kjo divergjencė mbizotėron nė marrėdhėniet e Kosovės dhe tė Serbisė. Pėr mė tepėr, doktrina dhe praktika e deritashme e ndėrrimit tė tezės se "Kosova ėshtė serbe" nė vazhdimėsi ka ushqyer idetė nacionalshoviniste dhe raciste tė serbomėdhenjve, tė cilėt, tė indoktrinuar nė frymėn e racizimit dhe tė parametrave tė hegjemonizmit neokolonialist ēetnik serb kanė ndikuar, qė Serbia t'i kryejė dhjetė gjenocide mbi shqiptarėt dhe Shqipėrinė Etnike. Kėtė tezė tė ndryshuar, pėrkatėsisht, tanimė tė riaktualizuar edhe nga ministri i Jashtėm i SMZ-sė, Vuk Drashkoviq nė favorin e ideve tė krjimit tė Serbisė sė Madhe, e ka aplikuar edhe ish-presidenti i Serbisė, Slobodan Milosheviq, e cila ishte burimi, shkaktari dhe pasoja e ushtrimit tė politikės dhe tė praktikės gjenocidale tė regjimit serbomadh mbi Kosovėn dhe shqiptarėt nė dekadėn e fundme tė mbylljes sė shekullit XX (1989-1999).
     Karta e OKB-sė nuk ėshtė nė funksion tė mbrojtjes sė sovranitet kolonail tė Serbisė
     Sipas interpretimit tė gabuar dhe tendencioz tė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara nga ana e kryeshefit tė diplomacisė serbomalazeze, Vuk Drashkoviq, tė bėrė kryesisht nė kuptimin politiko-propagandistik serb tė pėrgjithėsuar, e jo nė frymėn e objektivave dhe tė parimeve tė saj juridike ligjore, tė detyrueshme pėr shtetet anėtare, del edhe "sugjerimi diplomatik", i tij, se Serbia duhet tė zgjedhė problemin e Kosovės vetėm duke marrė pėr bazė dispozitat e Kartės sė OKB-sė, por nė kuptimin negativ, ashtu si i konvenon sistemit shtetėror kolonial serb, qė atij me ēdo kusht t'i rezervohet e drejta e ruajtjes sė sovranitetit tė deritashėm kolonial mbi Kosovėn. Mirėpo, ky "parim" ligjėrisht nuk mund tė zbatohet nė rastin e Kosovės, sepse kjo nė asnjė aspekt nuk mund tė trajtohet si territor i Republikės sė Serbisė, por i Shqipėrisė Etnike, e cila si pasojė e vendimeve tė njėanshme antiligjore tė Kongresit tė Berlinit (1878) dhe tė Konfrencės sė Ambasadorėve tė Londrės (1913) i ėshtė aneksuar Serbisė, pa asnjė tė drejtė. Kėtė tė vėrtetė tė pamohueshme historike dhe faktike, e di fare mirė si Serbia e Madhe, ashtu edhe fuqitė e dikurshme imperialiste tė Evropės.
      Edhe pse regjimi "demokratik" i Shqiperisė sė sotme (1990-2004), deri mė tash nuk ėshtė prononcuar zyrtartisht se Kosova ėshtė pjesė integrale e Shqipėrisė, dhe se nė kėtė kuptim nuk e ka ndihmuar nė asnjė mėnyrė luftėn ēlirimtare kombėtare dhe antikoloniale tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK) kundėr agresionit dhe luftės gjenocidale tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit, kjo heshtje, ky oportunizėm, kjo hipokrizi, kjo tradhti politike dhe kombėtare, qė shpie nė ripėrēarjen, nė ricopėtimin dhe nė rikolonizimin e mėtejmė tė shqiptarėve dhe tė territorit tė Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė Etnike nga ana e kolonizatorėve dhe e imperilaistėve serbosllavė nė Ballkan, nuk nėnkupton se Kosova "ėshtė serbe", kėtė duhet ta kenė tė ditur dhe, mė se tė qartė si diplomacia e Vuk Drashkoviqit, ashtu edhe antidiplomacia e regjgimeve tė derisotme tė Shqipėrisė, qė personifikohen me Sali Berishėn dhe me Fatos Nanon. Nė veēanti, regjimet militariste gjenocidale serbomėdha (si nėn drejtimin e Slobodan Milosheviqit, ashtu edhe tė Nebojsha Ēoviqit, tė Boris Tadiqit dhe tė Vuk Drashkoviqit), duhet ta mbajnė parasysh faktin, se me gjithė neutralizmin e politikės sė jashtme dhe tė diplomacisė sė Shqipėrisė sė Sali Berishės dhe tė Fatos Nanos ndaj mbėshtetjes dhe zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės, populli shqiptar i Kosovės, as UĒK-ja, pavarėsisht nga ēmimi qė e kanė paguar, qe mė se 100 vjet, nuk do tė pranojnė mė kurrė, qė tė rikthehen nė "vorbullėn" dhe nė skėterrėn koloniale shekullore tė Serbisė, sado qoftė ajo Serbi e fuqishme, e madhe, militariste, "demokratike" dhe "paqėsore", dhe sado qofshin tė fuqishme, agresive dhe tė papėrmbajtura ato ish-fuqi tė mėdha tė Evropės imperialiste (1815-1945), sepse janė nė tokėn e stėregjyshėve tė tyre ilirė, e jo nė "territorin sovran" serb, siē pohojnė para botės milosheviqėt, tadiqėt, ēoviēėt dhe drashkoviqėt, me qėllim qė tė realizojnė Projekprogramin e Serbisė sė Madhe nė kurriz tė tokave etnike shqipta re, duke i mbajtur ende tė kolonizuara : Kosovėn dhe Anamoravėn shqiptare (Kushumli, Bllacė, Leskovik, Vranjė, Bujanoc, Medvegjė, Preshevė..., etj.).
    Shikuar historikisht, ligjėrisht dhe realisht nuk ekzison kurrfarė dyshimi hipotetik, se Kosova "ėshtė pronė" e Serbisė. Kėtė tė vėrtetė e di edhe diplomacia letrare e Vuk Drashkoviqit, si dhe historiografia e politika serbomadhe, mirėpo, nuk duan ta pranojnė, sepse i kanė "manastiret e tyre" nė Kosovė : "Trepēėn", "Ferronikelin", "Magnezitin", "Obiliqin" (minierat e arit tė zi) etj., dhe kjo ėshtė arsyeja kryesore pse as Milosheviqi, as Drashkoviqi, e as Serbia e tyre nuk mund ta braktisin Kosovėn e kolonizuar, sepse ėshtė e begatshme me pasuri tė shumta dhe tė vlefshme nėntokėsore (ari, argjend, plub, bakėr, nikel, hekur, magnezit, thėngjill etj.). Pikėrisht, duke falėnderuar shfrytėzimit qindravjeēar tė pasurisė sė paluajtshme dhe tė luajtshme shqiptare nė Kosovė, dhe mė gjerė nė territoret e tjera tė Shqipėrisė Etnike, Serbia ia ka arritur tė zhvillohet nė shkallėn mė tė lartė ekonomike, industriale dhe ushtarake nė kuadrin ish-Mbretėrisė Serbo-Kroato-Sllovene (1918-19 29), ish-Mbretėrisė Jugosllave (1929-1941) dhe tė ish-RSFJ-sė (1945-1990). E gjithė kjo tregon se, po tė mos i kishte Kosova kėto "manastire ekonomike serbe", sigurshit se Serbia dhe serbėt , as nuk do ta kishin kolonizuar fare Kosovėn, as tokat e tjera tė Shqipėrisė Etnike. Konkretisht, po tė mos ishte nė pyetje interesi ekonomik ekspansionist dhe kolonial i Serbisė dhe i Malit tė Zi si nė Kosovė dhe mė gjerė, politika dhe kisha serbe, qė mė se njė shekull kishin hequr dorė nga Kosova, si dhe nga sakralet religjioze dhe monumentet " e shenjta-historike serbe". Pra, shumė thjesht, interesi kolonial serbmalazez ėshtė ai qė edhe sot Kosovėn e mban "peng" nė arenėn ndėrkombėtare, e jo kurrfarė mohimi i tė drejtave dhe i lirive tė pakicės serbomalazeze nė Kosovė, siē po trumbeton propaganda subversive serbomadhe antishqiptare, me qėllim qė tė ndėrrojė tezėn e vjetėr 100-vjeēare tė kolonializmit serbomadh, se "Kosova ėshtė serbe" dhe i "pėrket" Serbisė. Nė kėtė kontekst, krye shefi i diplomacisė serbomalazeze, Vuk Drashkoviq, insiston, qė tė manipulohet me parimin e sovranitetit, tė sanksionuar nė Kartėn e Kombeve tė Bashkuara. Meqė, V.Drashkoviq qenka "specialist i hollė" i njohjes sė normave tė sė drejtės ndėrkombėtare, pėrkatėsisht tė Kartės Kombeve tė Bashkuara, do tė ishte e udhės, qė ai t'i tregojė opinionit, se nė cilin paragraf tė saj e ka lexuar, qė parimi mbi sovranitetin territorial kolonial tė ndonjė shteti, siē ėshtė nė fakt Serbia me sovranitetin e saj kolonial mbi Kosovėn, Preshevėn, Bujanocin, Medvegjėn..,etj., ėshtė i paprekshėm, dhe i pandashėm"?! - Pėrkundrazi, njė "parim" i kėtillė i kolonializmit serbomadh, ėshtė i dėnueshėm sipas paragrafėve tė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare, pavarėsisht nga qėllimet perfide tė "kartės letrare" diplomatike tė ministrit tė Jashtėm tė SMZ-sė, Vuk Drashkoviq, se nė "Serbi nuk mund tė krijohen dy shtete sovrane". Nė kėtė rast, ai ka bėrė edhe njė gabim tė rėndė, dhe pa kurrfarė baze, sepse politika, as populli shqiptar i Kosovės nė historinė e saj tė deritashme, nuk kanė shtruar asnjė kėrkesė, as ultimatum bashkėsisė ndėrkombėtare, qė nė Serbinė e Vuk Drashkoviqit , tė krijojnė ndonjė shtet sovran, siē aludon nė mėnyrė naive dhe tė pandėrgjegjshme diplomacia letrare e tij, e shprehur edhe nė takimin me ministrin e Punėve tė Jashtme tė Norvegjisė, Kaj Ejde, tė bėrė nė Beograd mė 29 nėntor 2004.
     Pėr tė mos krijuar dilema si te ministri i jashtėm norvegjez, K.Ejde, pėrkatėsisht te diplomacia e shtetit norvegjez, si dhe nė kuptim mė tė gjerė tė opinionit ndėrkombėtar, ėshtė e domosdoshme dhe me interes, qė tė konstatojmė se, diplomacia e " kartės letrare" me pėrmbajtje tė vjetėr tė nacionalshovinzimit serbomadh tė Vuk Drashkoviqit, ėshtė nė kundrshtim me qėllimet dhe me objektivat e Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, si dhe me luftėn e kėrkesat e ligjshme dhe tė drejta tė popullit shqiptar tė Kosovės, qė kjo tė jetė sovrane dhe e pavarur, jashtė kufijve tė deritashėm administrativė kolonialė tė Serbisė. Nė favor tė kėtij konkluzioni janė edhe Deklarata Kushtetuese e 2 Korrikut 1990, Kushtetuta e Kaēanikut (shtator 1990), Referendumi gjithėpopullor (shtator 1991), si dhe pėrfundimisht lufta ēlirimtare kombėtare dhe antikoloniale e UĒK-sė kundėr Serbisė pushtuese dhe gjenocidale, luftė kjo e cila u mbėshtet edhe nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe tė aleatėve tė saj evroperėndimorė nė kuadrin e Aleancės sė Atlantikut Verior (NATO).
    Fundja, nėse "karta letrare" e diplomacisė nacionaliste e Vuk Drashkoviqit nuk i ka tė qarta argumentet e theksuar mė sipėr, atėherė ky ėshtė problem i autroit propagandues tė saj dhe i vetė Serbisė sovrane kolonialiste, qė duhet tė zgjidhet nė kuadrin e Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, e jo sipas Planit strategjik kolonizues tė Serbisė pėr Kosovėn, tė miratuar mė 27 prill tė vitit 2004. Nė tė vėrtetė, sipas Planit tė Serbisė pėr Kosovėn, kėrkohet qė, si fazė nismėtare e rikolonizimit, tė vijė nė shprehje decentralizimi i Kosovės, i cili nė esencė (de facto dhe de jure), do tė garantonte ndarjen e Kosovės nė disa kantone, sikurse qė ėshtė rasti i Bosnjės nė tre entitete (serbo-kroat-boshnjak).
   Parimisht, unė pajtohem qė problemi kolonial i Kosovės, tė zgjidhet sipas Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, por duke zbatuar me saktėsi parimet dhe objektivat e saj, qė i referohen tė sė drejtės sė vetėvendosjes sė tė gjithė kombeve dhe popujve, e jo vetėm "parimi i sovranitetit" nė kuptimin e pėrgjithėsuar, ashtu siē parashikon "karta letrare" e Vuk Drashkoviqit, e sajuar sipas Kushtetutės, Planit, Rezolutės sė Serbisė, nė pėrmbajtjen e tė cilave, Kosova ėshtė sanksionuar si pjesė integrale e territorit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi. Vetėm mbi kėtė bazė, Serbia e Drashkoviqit pranon tė bashkėpunojė me institucionet dhe me organizmat ndėrkombėtarė pėr tė "zgjidhur" ēėshtjen koloniale tė Kosovės. Ndryshe, ēdo pėrpjkeje dhe alternativė tjetėr konstruktive dhe tė drejtė tė problemit ekzistues tė Kosovės, "diplomacia letrare" e Serbisė sė Vuk Drashkoviqit, e kualifikon pėrzierje nė ēėshtje tė brendshme tė Serbisė, duke i quajtur shqiptarėt dhe UĒK-nė "terroristė" dhe "separatistė ", qė kanė pėr qėllim "copėtimin" e "territorit sovran" tė Serbisė(!?) - Kjo parullė propagandistike ėshtė e kapshme vetem per iracionalen patologjike kolektive serbe, sepse, nė tė vėrtetė, edhe ėshtė zbatuar nė praktikė nė Kosovė(1998-1999) nga "strategjia e tokės sė djegur" e forcave militariste, paramilitariste dhe policore tė regjimit serb tė Slobodan Milosheviqit, tė cilėn e patėn ndėshkuar si SHBA-ja, NATO, BE-ja, OSBE-ja dhe OKB-ja, sepse terroristėt, terrori dhe terrozmi e gjenocidi shtetėror, i institucionalizuar dhe i zbatuar, ishte nė anėn e "kartės letrare" tė paranojės kolektive serbe, e jo tė shqiptarėve, as tė UĒK-sė, tė cilėt zhvilluan luftėn e pėrbashkėt tė rezistnecės gjithėpopullore pėr tė shpėtuar Kosovėn shqiptare nga rigllabėrimi i flakės dhe i zjarrit pushtues tė Serbisė kolonialiste. Me njė fjalė, shqiptarėt duan shtetin e tyre sovran-Kosovėn sovrane nė truallin e Shqipėrisė Etnike sovrane, e jo, assesi, nė ndonjė "humbėtirė" tė pagjurmė dhe tė pafund tė Serbisė fqinje, tė cilėn diplomati serbomadh Drashkoviq, e konsideron tė "rrezikuar" nga pretendimet territoriale tė shqiptarėve tė Kosovės. Kjo akuzė ėshtė e pabazė, dhe e inskenuar pėr qėllime tė ndryshme propagandistike tė Serbisė, ngase nė historinė e deritashme tė luftėrave tė shqiptarėve pėr pavarėsinė e Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė Etnike (1878-1999) nuk ka ekzistuar asnjė Platformė as Program Kombėtar, qė ka parashikuar nė ndonjė fjali a paragraf, grabitjen dhe kolonizimin e territorit tė Serbisė apo tė vendeve tė tjera fqinje. Mirėpo, historia e deritashme 100-vjeēare flet tė kundėrtėn: Serbia ėshtė ajo sė bashku me Malin e Zi, tė cilat i kanė pushtuar dhe kolonizuar (mbi 5o%) tė territorit dhe tė popullatės sė Shqipėrisė Etnike. Kėtė tė vėrtetė historike, tanimė e kanė tė njohur edhe "vremēat" e malit, e lere mė historiografia , politika dhe shkenca kombėtare shqiptare dhe ajo ndėrkombėtare. Ndėrrimi i kėsaj teze nga pala serbomadhe, favorizon vetėm koherencėn dhe mbijetesėn e politikės dhe praktikės hegjemoniste dhe kolonialiste tė Serbisė mbi Kosovėn dhe shqiptarėt, si dhe apostrofon palėn shqiptare, qė tė mos pranojė kurrfarė dialogu me Serbinė pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės ngase kjo nuk ėshtė ēėshtje e Serbisė, por vetėm e Kosovės dhe e bashkėsisė ndėrkombėtare, duke qenė se Serbia ka kapitulluar me luftėn e saj okupuese gjenocidale dhe kolonialiste mė 1999. Kėshtu qė, ajo nuk ka kurrfarė tė drejte as obligimi moral as ligjor, qė tė kėrkojė, tė inkuadrohet nė zhvillimin e negociatave me palėn shqiptare dhe bashkėsinė ndėrkombėtare pėr zagjidhjen pėrfundimtgare tė statusit tė Kosovės.
  
Si nė kuptimin faktik, ashtu edhe nė atė juridiko-politik e historik, ky ėshtė karremi i "kartės letrare" tė diplomacisė "evolutive-demokratike e paqėsore" tė Vuk Drashkoviqit(ministėr i Jashtėm i SMZ-sė), qė edhe pas politikės dėshtuese gjenocidale, u servohet me paturpėsi, dhe pa kurrfarė baze ligjore juridike qendrave tė vendosjes sė politikės ndėrkombėtare. Mirėpo, tė gjithė ata (me vetėdije a pa vetėdije), qė gėlltisin kėtė "kartė tė re" tė nacionalizmit serbomadh, se kinse "shqiptarėt duan tė formojnė shtet mbi shtet nė Serbi" (gjė qė kjo ėshtė vetėm njė parullė shpifėse propagandistike, qė ka pėr qėllim qė, shqiptarėt t'i denoncojė para bote si "piratė" tė rrėmbimit tė "territorit sovran" tė Serbisė, dhe destabilizues tė rajonit tė Ballkanit), do tė digjen nga efekti i tij i njėanshėm dhe iracional, i cili do t'i kushtojė shtrenjtė paqes dhe sigurisė jo vetėm nė Ballkan, por edhe mė gjerė. (Liria Kombėtare, mė 02. 12 2004).


E enjte, 07 mars, 2005

BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

 

  REPRIZA E “PĖRRALLĖS DIPLOMATIKE” E VUK DRASHKOVIQIT DHE DIPLOMACIA E PĖRMBAJTJES

  Me tė lexuar intervistėn e Vuk Drashkoviqit me titull: “Marrėveshja me Islamin, Kosova ėshtė pjesė e Serbisė-Malit tė Zi”, botuar nė gazetėn “Shekulli” tė datės 6 prill 2005, i kuptova  fare mirė tė gjitha “pikat nevralgjike” tė pėrgjigjjes sė tij dhėnė Nevila Pemdojt lidhur  me statusin e Kosovės nė kontekstin e kėsaj marrėveshjeje ndėrshtetėrore, si dhe nė kuptim mė tė gjerė  tė relacioneve evro-ndėrkombėtare.  

 

Siē kuptohet nga pėrmbajtja e kėsaj interviste, fjala ėshtė pėr “Marrėveshjen e heqjes sė taksimit tė dyfishtė, ku thuhet se Shqipėria e njeh hapėsirėn territoriale tė ish-Jugosllavisė sė mbetur, qė nėnkupton edhe pėrfshirjen e Kosovės si pjesė tė Unionit tė Serbisė dhe tė Serbisė”, tė pėrfunduar nė Tiranė, para ca kohėsh  nėn firmat e dy ministrave tė jashtėm tė Shqipėrisė (Kastriot islami), dhe tė Unionit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi (Vuk Drashkoviq).

 

Qė nė fillim duhet tė nėnvizojmė  faktin se arritja e kėsaj Marrėveshjeje nuk ėshtė aspak e ēuditshme, as e papritur, kur dihet se Shqipėria nuk ka politikėn e saj tė  tė brendshme, as tė jashtme, qė nga viti 1990 e kėtej, nė veēanti kur ėshtė fjala me shtetet e saj fqinjee siē janė Unioni i Serbisė dhe i Malit tė Zi, Maqedonia dhe Greqia. Mjerisht,  kėtė e dėshmon edhe statusi i pazgjidhur i shqiptarėve nė kėto vende kolonialiste serbo-sllave. Mirėpo, sa ia vlen dhe, deri kur do  tė debatojmė dhe tė polemizojmė me “politikėn e dreqit” nė kėtė  “tabu temė” serioze dhe tė pashmangshme, kur  njė ish-ministėr i Jashtėm i Shqipėrisė para ca vitesh, pat deklaruar botėrisht nė (stilin e politikės sportive tė mundjes) se“ nuk ekziston ēėshtja shqiptare e pazgjidhur nė Ballkan”. Ndėrkaq, Akademia e Shkencave tė Shqipėrisė (truri i kombit dhe i shtetit)  e dokumenton tė kundėrtėn: “gjysma e trojeve etnike shqiptare ndodhet ende nėn zgjedhėn e disa shteteve tė huaja. Si rrjedhim, ēėshtja kombėtare shqiptare ėshtė njė ēėshtje ende e pazgjidhur”(Shih:”Platformėn pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare”,ASHSH, Tiranė, 1998,f.50).

 

Ministri i jashtėm i Unionit tė SMZ-sė, Vuk Drashkoviq si dhe shteti dhe Kisha e tij ortodokse serbe “kanė tė drejtė” tė propagandojnė politikėn e tyre, se “Kosova ėshtė pjesė integrale e territorit tė Serbisė” ngaqė politika e brendshme dhe jashtme zyrtare e gjysmė Shqipėrisė sė pavarur (edhe gjatė luftės: 1989-1999, edhe pas luftės: 1999-2005), me potezat e saj tė pakonrolluar, tė motivizuar kryesisht nė zhvillimin e transakasioneve tregtare dhe ekonomike me Serbinė, (e kanė harruar ēėshtjen e pazgjidhur tė Shqipėrisė Etnike nė Ballkan) dhe,  nė vend se tė merret me shqyrtimin e saj tė gjithanshėm,  e mbėshtet kėtė tezė nacionalsite gjithėserbe tė Vuk Drashkoviqit  ngase pa u zgjidhur problemi i Kosovės, si dhe problemet e tjera tė  kėsaj natyre tė shqiptarėve nė Maqedoni, nė Mal tė Zi dhe nė Greqi, nuk  i ka prerė marrėdhėniet diplomatike me kėto shtete kolonialiste. Pėrkundrazi, politika e jashtme dhe diplomacia e Shqipėrisė e ka mbėshtetur pa rezervė rikthimin e  SMZ-sė gjenocidale nė institucionet dhe mekanizmat ndėrkombėtare (OKB, OSBE, Pakti i Stabilitetit pėr Evropėn Juglindore etj.). Prandaj, edhe Marrėveshja e theksuar, e nėnshkruar nga Islami dhe Drashkoviqi, nuk mund tė quhet si ndonjė precedencė  politike, sepse ėshtė arritur nė frymėn e plotė  tė “parimit dialektik dhe reciprok”  tė diplomacisė ekzistuese tė Shqipėrisė sė Fatos Nanos dhe tė Sali Berishės   ndaj Unionit tė SMZ-sė sė Vuk Drashkoviqit dhe tė Vojislav Koshtunicės.

 

Ripohimi i pikave tė pandryshuara tė diplomacisė serbomadhe

 

Natyrisht, duke shfrytėzuar “ vrimat” dhe dobėsitė e diplomacisė sė defaktorizuar tė Shqipėrisė, Vuk Drashkoviq, edhe nė intervistėn dhėnė  Nevila Prendojt, ka ripohuar tė njėjtat qėndrime dhe pikėpamje tė politikės zyrtare tė Unionit tė SMZ-sė dhe tė Kishės Ortodokse Serbe, tė cilat ua pat  transmetuar hapur homologėve tė tij nė Tiranė, mė 24 dhjetor 2004, se “Kosova ėshtė pjesė e Serbisė”, dhe se fati i  saj nuk mund tė zgjidhet  pa pėrzierjen direkte tė Serbisė ngaqė, ku sipas dėshmisė sė tij kėtė ua mundėson Rezoluta 1244 e KS tė Kombeve tė Bashkuara, si dhe “dialogu promotor konstruktiv mes Serbisė dhe Shqipėrisė...” Mirėpo, pavarėsisht nga  mesazhi i kėtyre “pozave” retorike tė spiritualizimit dhe tė nacionalizmit serbomadh  tė politikės  aktuale shtetėrore tė SMZ-sė ndaj Kosovės, Vuk Drashkoviq “harron” se Serbia dhe serbėt e tij, edhe  pėr shkak tė hollokaustit tė fundit (1989-1999) kanė harxhuar ēdo kredi pėr tė rikthyerė Kosovėn nė kanxhat e kolonializmit shekullur serbomalazez. Edhe pse “filozofia politike” e V. Drashkoviqit ėshtė produkt i nacionalromantizmit serbomadh, e trashėguar nga regjimet e ndryshme gjakatare principale, mbretėrore, socialiste, komuniste dhe fashiste gjenocidale serbo-jugosllave, Kosova definitivisht, mė 24 mars tė vitit 1999 (fillimi i bombardimeve tė NATO-s pėr tė shpėtuar Kosovėn dhe shqiptarėt  nga Serbia  gjenocidale) ka dalė nga  errėsira mesjetare serbo-bizantine e car dushanėve, e slobodan milosheviqėve dhe e drashkoviqėve. Kėtė duhet ta kenė pasur tė ditur tė gjithė ministrat e jashtėm dhe tė brendshėm tė Unionit tė SMZ-sė, si dhe promotori dhe provokatori politik kryesor i tyre-Kisha Ortodokse Serbe (e cila ėshtė shkaku dhe pasoja kryesore  e tragjedisė shekullore e shqiptarėve dhe e Shqipėrisė Etnike nė Ballkan)  me nė krye vladikėn Artemije Radosavleviq.

 

Pavarėsisht nga zhvillimi i tezave psikopatologjike tė diplomacisė antishqiptare tė Vuk Drashkoviqit, se nė tė ardhmen  “Kosova, duhet tė jetė  si njė urė kaluese, pajtuese, bashkėpunuese e hapur, me status human evropian, qė garanton barazinė pėr tė gjithė, e jo ndyrshimin e kufijve tė saj” etj.   E “kuptoj” dhimbjen dhe sikletin politiko-propagandistik  tė “ruajtjes” dhe tė “thellimit” tė paqes dhe tė bashkėpunimit tė Serbisė me Kosovėn, mirėpo, kėto “synime pajtuese, demokratike dhe pluraliste” ndėretnike nuk mund tė arrihen praktikisht, pėrderisa tė mos zgjidhet statusi pėrfundimtar i Kosovės. Domethėnė, ashtu siē ėshtė shprehur edhe kryeministri i Qeverisė sė Kosovės, Bajram Kosumi, se “statusi i Kosovės nuk mund tė zgjidhet pėrmes bisedimeve me Beogradin”. Kjo ėshtė mė se e qartė, edhe pse nacionalistit Vuk Drashkoviq nuk i shkon pėr shtati, as pėr “grazhdi” pėrdorimi i termit “Status final” i Kosovės, duke qenė se me gjithė “listėn e mėnysė sė dėshirave” tė Serbisė, qė Kosovėn edhe mė tej, ta mbajė nėn sundimin e saj tė egėr kolonial, diplomati Drashkoviq kupton aq  politikė dhe dozė reale  tė barometrit diplomatiko-juridik ndėrkombėtar, se njohja e statusit final Kosovės do t’i sillte  pavarėsinė e plotė nga Unioni i Serbisė dhe i Malit tė Zi. Mirėpo,  ministri Jashtėm serbomalazez, kursesi tė pajtohet me statusin final, sepse zgjidhja e tij e drejtė nė frymėn e sė drejtės  sė vetėvendosjes  tė sė drejtės ndėrkombėtare dhe tė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, (por jo sipas “diagnozės ndėrkombėtare” tė Drashkoviqit dhe tė Serbisė, qė tė mos ndryshohen kufijtė e Kosovės)  do tė finalizonte   cilėsinė e  subjektivitetit  jurdiko-politik ndėrkombėtar tė Kosovės. Pėr kėtė arsye Drashkoviqi ėshtė alergjik nė pėrdorimin e nocionit “status final” i Kosovės, ku  sipas shpjegimit tė “leksikologjisė diplomatike” tė tij termi “final” do tė thotė “vdekje”. Nė rastin konkret, termi “vdekje” ėshtė pėrdorur nė kuptimin e pėrgjithshėm tė tij. Mirėpo, kėtu kemi tė bėjmė termin politik “final” nė kuptimin e sė veēantēantės dhe tė pėrgjithshmes. Nuk duhet tė hezitojmė nė  pėrdorimin e  kėtij nocioni  nė kėtė kontekst, sepse me pavarėsimin e Kosovės nuk do tė vdesė as ministri i Jashtėm V.Drashkoviq, as minoriteti serb, as serbėt, as bashkėpunimi me Kosovėn dhe me Shqipėrinė, por pėrnjėmendė do tė ngordhė pėrgjithmonė sundimi kolonial dhe imperialist i Serbisė sė Madhe nė Kosovė. Thjesht, shprehur pa u thelluar nė fjalorin  filozofik tė strategjisė sė frikėsimit dhe tė provokimit tė diplomacisė serbomadhe antishqiptare, kjo ėshtė arsyeja kryesore pse Vuk Drashkoviqi e konteston nocionin “status final”, duke nėnvizuar: “ Unė nuk dua ta pėrdor termin status final, sepse statusi final nėnkupton vdekjen”(Shekulli,6 prill, 2005).

 

Duke qenė se V. Drashkoviq ėshtė  aq i ndėrlidhur me fatin kolonial dhe vasal tė Kosovės, tė cilėn (edhe pas terrorit gjenocidal tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit) konsideron si “kopsht tė vetin” tė patjetėrusar, ėshtė e drejtė e tij (qoftė si diplomat, qoftė si letrar), tė mos e pėrdorė nocionin “status final” tė Kosovės, por nė vend tė tij (nolens volens, mos sot, nesėr) duhet tė pėrdorė termin pavarėsi, qė do tė thotė shkėputjen de facto dhe de jure tė Kosovės nga Serbia kolonialiste. Statusi final i i pavarėsisė sė Kosovės  tanimė ėshtė ēėshtje e kryerė, pėr kėtė arsye, Drashkoviqi  (tė paktėn pėr hir tė qetėsimit tė opinionit publik serb, nė rolin e diplomacisė sė elaborateve antishqiptare tė  Ivo Andriqit dhe tė akademikut Vasa Qubrilloviqit, deklaroi para masmediave nė Beograd) se  i shmanget me “zgjuarėsi diploamtike”  pėrdorimit tė termit:”final=vdekje”. Kjo deklaratė iracionale, e papeshuar diplomatikisht, ėshtė plotėsisht e barasvlerėshme  me kėtė konluzion mė tė hershėm tė Vuk Drashkiviqit, kur thotė se : “ Nuk mund ta  paramendoj  jetėn time pa Kosovėn”. Mirėpo, pavarėsisht nga kjo “lojė e re” propagandistike me termat: “final-vdekje” nė disfavor tė jetėsimit tė pavarėsisė sė Kosovės, politika shqiptare, as diplomacia e Kastriot Islamit, nė asnjė mėnyrė nuk ia dėshirojnė “finalen“ fizike dhe diplomatike tė  Drashkoviqit, por vetėm vdekjen e natyrshme dhe tė ligjshme tė politikės sė  kolonializimit dhe tė imperializimit serbomadh nė Kosovė. Kjo ėshtė e vetmja rrugė e arsyeshme dhe e pranueshme diplomatikisht, juridikisht dhe ndėrkombėtarisht  pėrmes sė cilės diplomacia e Drashkoviqit, do tė mund tė vinte nė shprehje pėr t’i normalizuar marrėdhėniet e ngrira me shqiptarėt nė Kosovė. Ndryshe, ēdo alterntaivė tjetėr (pa status final., ashtu si i konvenon Serbisė dhe Kishės Ortodokse Serbe) e parashikuar nga diplomacia e qeverisė serbe e Beogradit pėr Kosovėn, do ta ēonte nė izolim Serbinė si nė kuptimin e bashkėpunimit integrues rajonal, ashtu edhe nė atė ervo-ndėrkombėtar, pavarėsisht nga llogaritja nė  premtimet dhe nė  garancionet evenetuale tė qeverisė sė Fatos Nanos, apo nga nėnshkrimi i traktateve tė ndryshme nga ana ministrit tė Jashtėm, Kastriot Islami, siē ėshtė rasti me Marrėveshjen e sipėrtheksuar. Fundja, do tė ishte absurde qė Vuk Drashkoviqi tė vdiste pėr Kosovėn time, kur ai e ka Serbinė e tij?! – Vėrtet, e kam parasysh  diplomacinė patetike dhe moralizuese tė Vuk Drashkoviqit pėr “zgjidhjen pėrfundimtare” tė statusit tė Kosovės. Mirėpo, si Drashkoviqi, ashtu edhe Serbia duhet tė mbajnė parasysh faktin se, qe pesė vjet (1999) ka perėnduar koha e fjalėve boshe, dhe politika e diktatit nga pozita e kėrcėnimit tė forcės, kur ėshtė fjala pėr Kosovėn, sepse kjo tanimė  nuk i pėrket as diplomacisė ekspansioniste tė Drashkoviqit, as sovranitet kolonial tė Unionit tė SMZ-sė, de facto dhe de jure ėshtė shtet mė vete sikurse Tajvani, pavarėsisht se a do ta njohė atė  Serbia dhe aleatėt e saj ballkanikė dhe evropianė.


E shtunė, 12 mars, 2005

Letėr e hapur Tribunalit tė Hagės nga pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile

Tribunalit tė Hagės nuk i duhet Z. Haradinaj, Kosovės i duhet!

Tribunali Ndėrkombėtar pėr Krimet e Luftės nė ish-Jugosllavi ėshtė institucion i respektuar nga shoqėria kosovare. Populli i Kosovės ėshtė veēanėrisht mirėnjohės pėr punėn nė ndjekjen penale tė ish-udhėheqėsve tė Republikės sė Serbisė, qė kanė qenė nxitėsit edhe/apo ekzekutuesit e krimeve mė brutale dhe tė tmerrshme qė ka parė njerėzimi ndonjėherė, tė kryera nė Kosovė dhe nė pjesėt tjera tė ish-Jugosllavisė.

   Ne jemi, megjithatė, tė tronditur me vendimin e Tribunalit tė ngrisė padinė kundėr Kryeministrit tonė, Ramush Haradinaj, i cili, nė mes tjerash, ėshtė partner i besueshėm i shoqėrisė civile nė Kosovė. Jemi tė tronditur, jo pse besojmė qė drejtėsia duhet tė zbatohet selektivisht, por pėr shkak tė besimit tonė qė drejtėsia pėson nėse nuk udhėhiqet nga motivet e kėnaqjes sė ndjenjės sė drejtėsisė dhe tė ligjit. Besojmė qė ekziston vetėm njė arsye pėr ngritjen e padive kundėr kosovarėve, e ajo ėshtė tė barazohet fajėsia pėr tė gjitha palėt e pėrfshira nė konfliktet ballkanike. Pėrveē faktit qė ėshtė skajshmėrisht e pavėrtetė, kjo gjithashtu ėshtė fyerėse pėr mijėra viktima tė pafajshme.

   Ne nė Kosovė jemi pėr tė parėn herė nė historinė tonė nė proces tė ndėrtimit tė shoqėrisė demokratike dhe sundimit tė ligjit. Ne kemi nevojė pėr gjithė mbėshtetjen qė mund ta marrim. Nė kėtė aspekt, koha e ngritjes sė padisė ėshtė fatkeqe, pasi qė nėn udhėheqjen energjetike dhe efektive tė Qeverisė sė udhėhequr nga z. Haradinaj tė gjitha nivelet e shoqėrisė kosovare kanė arritur progres tė pamohueshėm drejt pėrmbushjes sė standardeve tė vendosura nga komuniteti ndėrkombėtar.

   Nė anėn tjetėr, nėse njė ndėr qėllimet kryesore tė Tribualit ėshtė edhe “tė kontribuohet nė rivendosjen e paqes pėrmes shtytjes pėr pajtim”, atėherė arritja e kėtij synimi vetėm sa dėmtohet me padinė kundėr z. Haradinaj. Ky veprim mund tė dėmtojė seriozisht paqen e brishtė nė Kosovė dhe rrugėn tonė pėr tė vendosur demokracinė dhe sundimin e ligjit. Kjo padi nuk do tė kuptohet nga shumica e madhe e kosovarėve pėr shumė arsye dhe do tė rrezikojė tė gjitha arritjet tona. Ky veprim do tė aktivizojė forcat radikale qė mund tė kthejnė progresin prapa. Ēfarėdo tė jenė motivet, ne do ta paguajmė ēmimin.

   Pa marrė parasysh motivet e ngritjes sė padisė, ne kėrkojmė qė z. Haradinajt t’i lejohet tė mbrohet nė liri dhe t’i lejohet tė vazhdojė punėn e tij mė se tė suksesshme si Kryeministėr. Tribunalit tė Hagės nuk i duhet z. Haradinaj, KOSOVĖS I DUHET!

   Nė tė njėjtėn kohė, ne i bėjmė thirrje tė gjithė kosovarėve dhe udhėheqėsve tonė politikė qė nė kėtė kohė tė vėshtirė tė reagojnė me pjekuri politike, nė mėnyrė tė qytetėruar, paqėsore dhe demokratike. Kariera dhe reagimi i sotshėm i z. Haradinaj ndaj padisė shėrben si shembulli mė i mirė.

Shqipe Breznica
Program Officer
Hope Fellowships Program
National Albanian American Council
Tel: ++381 38 234 300
Mobile: ++377 44 202 838

 

        An open letter to the Hague Tribunal from representatives of Kosova civil society

        The Hague Tribunal does not need Mr Haradinaj, KOSOVA DOES! 
 

       The ICTY is a respected institution within the Kosovar society. The people of Kosova are especially grateful for efforts to prosecute the former-leadership of the Republic of Serbia, who have been the chief instigators and/or executors of the most brutal and despicable crimes humanity has ever witnessed committed here in Kosova and other parts of former Yugoslavia.

 

      We are, however, shocked with the ICTY decision to indict our Prime Minister, Ramush Haradinaj, who is, among other things, also a very reliable and trusted partner of civil society in Kosova. This, not because we believe justice should be applied selectively, but because of our conviction that justice is being harmed if it is driven by motivations other than to satisfy the sense of justice and the letter of the law. There is probably only one reason to indict more people from Kosova, that being to show equality of guilt for all the parties in the Balkan conflicts. Beside the fact that that is profoundly untrue, it is also insulting to the thousands of innocent victims.

 

      We in Kosova are in the process for the first time in history of building a democratic society and rule of law. We need all the support we can get. In this perspective the timing of this indictment is very unfortunate as all the layers of Kosovar society, under the energetic and effective leadership of the government led by Mr. Haradinaj and supported by UNMIK, have made substantial progress towards fulfilling the standards that the international community has put forth for us.

 

     On the other hand, if one of the main goals ICTY has committed itself to, is to “contribute to the restoration of peace by promoting reconciliation”, this purpose is not served with Mr. Haradinaj indictment. This action might be seriously undermining our fragile peace and quest for democracy and rule of law. This indictment will not be understood by the vast majority of Kosovar society for many reasons and will put all our achievements and efforts at a great risk. This action will galvanize radical and less radical forces that may as well turn the clock backwards. Whatever motivations, we will pay the price.

 

     Regardless of the motivations for the indictment we demand that Mr Haradinaj be allowed to defend himself in freedom and be allowed to continue his most successful work as prime minister. The Hague Tribunal does not need Mr Haradinaj, KOSOVA DOES!

 

    At the same time, we call upon all fellow Kosovars and our political leaders to respond to these difficult time with civility, political maturity, peaceful and democratic means. Mr. Haradinaj’s political carrier and his response today to the indictment has set the example.

    Shqipe Breznica
Program Officer
Hope Fellowships Program
National Albanian American Council
Tel: ++381 38 234 300
Mobile: ++377 44 202 838


E mėrkurė, 09 mars, 2005
 

BAROMETRI DIPOMATIK

Prof.Dr. Mehdi  HYSENI

 

      RAMUSH HARADINAJ-VIKTIMĖ E KOLLABORACIONIZMIT

  KUISLING  PROSERB  DHE   E  KISHĖS   ORTODOKSE  SERBE

Tė gjitha “lojėrat” e politikės  adoloshente shqiptare, dhe strategjia e sistemti neokolonialist  tė Serbisė me nė krye Kishėn Ortodokse Serbe nė disfavor tė pavarėsimit tė Kosovės dhe tė UĒK-sė/TMK-sė, nuk do tė pėrfundojnė me dorėheqjen e Ramush Haradinajt nga posti i kryeministrit tė Qeverisė sė Kosovės, pėrkatėsisht me “shkuarjen vullnetare” tė tij nė  burgun e Shevingenit  tė Hagės, mė 9 mars 2005, si pasojė e ngritjes sė aktakuzės nga prokurorja  Karla Del Ponte(kryepėrfaqėsuesja e Tribunalit tė Hagės). Pėrkundrazi, ky ėshtė fillimi i procesit  gjyqėsor serbondėrkombėtar i gjykimit tė luftės sė drejtė ēlirimtare kombėtare dhe antikoloniale tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK-sė). Nė  mėnyrė antihumane, antiligjore dhe antidemokratike, “Koncerti  i Ri Evropian” po pėrpiqet, qė ta kriminalizojė UĒK-nė, duke e karahsuar dhe njėjtėsuar atė  me agresionin dhe me luftėn  e padrejtė gjenocidale tė Serbisė  ndaj shqiptarėve dhe Kosovės.Kjo “shenjė barazimi” e luftės gjenocidale  serbe me luftėn ēlirimtare tė UĒK-sė,  de  facto  paralajmėron “stuhi tė papritur”  qė regjimi i Serbisė, tė provojė rikthimin e sovranitetit kolonial mbi Kosovėn. Kėtė prapavijė tė kriminalizimit tė luftės ēlirimtare tė UĒK-sė, dhe tė sė drejtės sė vetėvendosjes sė Kosovės, nuk duan ta shohin vetėm  kollaboracionistėt proserbė dhe ato politika  tregtare, ekonomike  dhe diplomatike, tė cilat janė tė lidhura ngusht me  mbrojtjen e interesave  tė sistemit neokolonialist tė Serbisė nė Kosovė, dhe mė gjerė nė hapėsirat e Shqipėrisė sė kolonizuar etnike.

 Pėrgjegjėsia nė  anėn terrorit gjenocid serb, jo tė UĒK-sė !

Ngritja  e aktakuzės kundėr Fatmir Limajt dhe Ramush Haradinajt nga ana e Tribunalit Ndėrkombėtar tė Hagės ėshtė vepėr direkte  e qeverisė serbomadhe tė Beogradit, e  Kishės Ortodokse Serbe, dhe e fallangave tė dukshme dhe tė padukshme tė kollaboracionizmit kuisling shqiptar, tė cilat kanė qenė dhe janė  nė shėrbim direkt dhe indirekt  tė okupatorit ēetniko-fashist serb nė Kosovė, si para, ashtu edhe pas  pėrfundimit tė luftės. Kėta janė ndėr faktorėt kryesorė qė po orvaten ta kompremetojnė luftėn ēlirimtare antikoloniale  dhe kombėtare tė Fatmir Limajt dhe tė Ramush Haradinajt, kinse kėta si eprorė tė UCK-sė, gjatė luftės sė saj mbrojtėse kundėr makinerisė sė agresionit dhe terrorit gjenocid serb  tė  Slobodan Milosheviqit dhe tė Sheshelit, paskanė kryerė “krime lufte” ndaj disa civilėve  shqiptarė dhe  mbeturinave ēetniko-fashiste serbe, tė cilat kolektivisht kanė marrė pjesė nė kryerjen e gjencidit serb nda shqiptarėve nė Kosovė (1989-1999). Akuzė kjo, sa  qesharake, aq edhe absurde  pėr ligjet dhe standardet e sė drejtės ndėrkombėtare.  Shumė thjesht, nėse Limaj dhe Haradinaj, si komandantė ushtarakė nėn uniformėn dhe komandėn e UĒK-sė kanė urdhėruar pastrimin e disa kolaboracionistėve proserbė, tė cilėt kanė qenė “dora e djathtė” e forcave policore, parapolicore, ushtarake, paraushtarake dhe tė sigurisė serbe nė Kosovė, kjo asapk nuk do tė thotė se nė kėtė rast ata i kanė dhunuar normat dhe rregullat e sė drejtės sė luftės, as tė sė drejtės humanitare ndėrkombėtare. Pėrkundrazi, ata kanė vepruar nė pėrputhje tė plotė me rregullat dhe me ligjet e luftės, sepse UĒK-ja si ushtri e organizuar dhe e komanduar guerile, e cila ka pasur pėr detyrė qė, brenda zhvillimit tė fazės sė parė tė luftės sė saj, ta pastrojė terrenin nga  individėt dhe bandat kollaboracioniste  proserbe, tė cilat nė forma tė ndryshme e kanė ndihmuar armikun pushtues serb nė Kosovė, me qėllim qė tė terrorizojnė dhe masakrojnė popullatėn civile shqiptare, si dhe  tė pengojnė ēdo pėrpjekje tė zhvillimit tė luftės mbrojtėse tė UĒK-sė kundėr Serbisė agresore dhe gjenocidale. Nė kėtė konteskt, eliminimi i kollaboracionistėve proserbė, dhe i tė gjitha ngjyrave tė tjera ( pa dallim nacionaliteti) tė cilėt kanė qenė  me shėrbim nė anėn e terrorit dhe tė gjencidit serb nė Kosovė, ligjėrisht nuk mund tė cilėsohet si vepėr penale e pjesėtarėve, as e eprorėve tė UĒK-sė, sepse ata kanė vepruar nė pėrputhje me konventat e Gjenevės (1949), si dhe me protokollet plotėsuese tė  tyre, tė miratauara mė 8 qershor 1977 (Protokollet I dhe II). Si rrjedhim, pėrgjegjėsia pėr eliminimin e bandave kollaboracioniste kusilinge e mercenare  nga  forcat guerile tė UĒK-sė, bie nė llogari tė regjimit gjenocidal serb tė Beogradit, dhe tė Kishės Ostodokse Serbe, tė cilat pėr qėllime tė tyre tė ndyra ekspansioniste, i kanė mashtruar dhe pėrvetėsuar si vegla qorre, duke i shpėrblyerė me  mallra, me shitore dhe me firma tė ndryshme vetėm pėr vetėm pėr tė thyer ēdo pėrpjekje tė lėvizjes sė rezistencės shqiptare  kundėr Serbisė kolonialiste gjenocidale.  Nė kėtė kuptim, relatorėrt e kollaboracionistėve tė eleminuar (po qe se kanė ndonjė ndėrgjegje tė pastėr njerėzore , dhe po qe se i njohin mirė ligjet dhe traditat e shqiptarėve pėr liri dhe pavarėsi nga serbosllavėt kolonialistė dhe hegjemonistė tė Ballkanit), nuk duhet tė kėrkojnė llogari, as shpagim nga Fatmir Limaj, as nga Ramush Haradinaj, as nė nga UĒK-ja, nė pėrgjithėsi, sepse atyre borxh dhe hak iu ka Serbia dhe Kisha Ortodokse Serbe, e cila i ka fut nė atė rrugė pa krye, dhe tė vėllavrasjes, e jo, nė asnjė mėnyrė Fatmir Limaj dhe Ramush Haradinaj, as UĒK-ja, qė me luftėn e tyre tė drejtė dhe ēlirimtare kanė qenė anėn e mbrojtjes sė popullit  shqiptar dhe tė Kosovės. Si pėrfundim, paditėsit dhe akuzuesit e kollaboracionistėve kuislingė proserbė (qė kanė flijuar pėr interesa personale tė tyre dhe tė Serbisė gjenocidale), faturėn e dėmshpėrblimit le ta kėrkojnė nga KOS-i dhe nga qeveria serbe e Vojislav Koshtunicės, e jo nga UĒK-ja dhe heronjtė e saj: Fatmir Limaj, Ramush Haradinaj, Agim Ēeku dhe Hashim Thaēi e tė tjerė, tė cilėt me luftėn e tyre tė drejtė e flakėn  Serbinė okupatore nga Kosova, si dhe i eliminuan disa nga larvat e  kollaboracionizmit (thėnēin shqiptarė) tė saj. Po tė ekzistonte ndonjė dozė e ndėrgjegjės morale, ligjore, kombėtare, dhe e drejtėsisė ndėrkombėtare, sigurissht se  “flijimin” e kollaboracionistėve kuisling shqiptarė tė imperializmit gjakatar tė Serbisė, do ta shpėrblenin me tė njėjtėn faturė tė dosjes sė krimeve tė luftės gjenocidale tė Slobodan Milosheviqit dhe tė Vojislav Sheshelit, e jo tė kėrkojnė llogari tė pajustifikueshme nga  viktimat  e tyre  shqiptare  nė Kosovė. Mirėpo, meqė  politika dhe propaganda serbosllave dhe e fuqive tė mėdha everopiane, ka triumfuar mbi tė drejtėn dhe drejtėsinė ndėrkombėtare, atėherė portat e hekurta tė burgut tė Shevingenit nė Amstredam,  nuk do tė mbyllen fare, pėrderisa  tė mos i “gllabėrojnė” tė gjitha frytet e luftės sė drejtė ēlirimtare kombėtare e antikoloniale tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės(UĒK-sė)?! – Ja, kjo ėshtė filozofia e kuptimit tė sė drejtės  dhe drejtėsisė ndėrkombėtare evropiane e Tribunalit tė Hagės: - kriminelėt ēetniko-fashistė serbė (Slobodan Milosheviq, Vojislav Sheshel etj.) dhe ēlirimtarėt heronj shqiptarė (Fatmir Limaj dhe Ramush Haradinaj etj,) tė ngujuar nė tė njėjtėn qeli tė burgut tė Shevingenit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės?! – O tempora o mores ēfarė drejtėsie ndėrkombėtare?! Ndėrkaq, nė anėn tjetėr, prapė i njėjti paradoks moral dhe ligjor: - me dhjetra kriminelė serbė dhe kolaboracionistė shqiptarė kanė ngelur nė liri nė Kosovė dhe nė Serbi?! – Mirėfilli, pėr kėtė ēėshtje nuk ėshtė nė dijeni Tribunali i Hagės?! Mirėpo, ē’ tė bėsh kur qėllimi i fundit politik dhe ligjor i kėsaj Gjykate Ndėrkombėtare ėshtė pajtimi  me ēdo kuisht i agresorit me viktimėn?!  Pavarėsisht se njė politikė e kėtillė ėshtė nė kolizion me tė drejtėn e luftės dhe  me tė drejtėn ndėrkombėtare, si dhe me dispozitat e Kartės sė Kombeve tė Bashkuara.

 

Pa marrė parasysh objektivat politike dhe juridike tė procedurės hetimore dhe gjyqėsore  tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės ( me 10 vjet vonesė nė  nxjerrjen e sė vėrtetės nė shesh),  Gjykata Ushtarake Ndėrkombėtare e Nyrnbergut,  ndryshe nga  Gjykata e Karla Del Pontes, nė bangėn e zezė i ka nxjerrė dhe dėnuar vetėm kriminelėt  nazifashistė, bashkėpunėtorėt dhe bashkideologėt e politikės sė hollokaustit tė Adolf tė Hitlerit, e jo edhe ēlirimtarėt  e Koalicionit Antifashist Antihitlerian, qė kanė triumfuar mbi fashizmin nė pėrmasa tė pėrbotshme.

 

S’ ka dyshim se burgosjen e Ramush Haradinajt (sonte e kremton e tėrė Serbia dhe Kisha Ortodokse Serbe, si dhe kollaboracionistėt e tyre hyzmeqarė proserbė  nė Kosovė, tė cilėt qe pesė vjet rresht e kanė pėrpiluar aktakuzėn kundėr UĒK-sė dhe udhėheqjes sė saj, duke i fajėsuar si “kriminelė” dhe “terroristė”, duke harruar se vetė ishin dhe janė tė tillė) e kanė pritur me padurim kollaboracionistėt e regjur proserbė sė bashku me  mentorėt e tyre denoncues serbomėdhenj tė Beogradit, tė Graēanicės, tė Manastirit tė Deēanit dhe tė Patrikanės sė Pejės me nė krye Vojsilav Koshtunicėn dhe me vladikėn Artemije. Mirėpo, pavarėsisht nga akuzat e tyre tė ndyra  kundėr luftės sė drejtė tė UĒK-sė dhe drejtuesve tė saj, siē janė Ramush Haradinaj dhe Fatmir Limaj, kėtė akt  tė kurdisur  tė politikės dhe propagandės sė tyre tė nėndheshme, sonte, as nesėr, nuk kanė arsye tė festojnė, as t’i gėzohen pak, as shumė, sepse  kushdo qė ta zėvendėsojė Ramush Haradinajn, si premier i Qeverisė sė Kosovės (pavarėsisht se nga cila parti a lėvizje shqiptare vjen ai ose ajo), do ta zbatojė tė njėjtėn strategji  politike dhe diplomatike nė favor tė pavarėsisė sė Kosovės, dhe tė mbrojtjes sė vlerave  dhe tė fryteve tė ēmueshme tė luftės sė drejtė ēlirimtare kombėtare dhe antikolonialiste tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK-sė).

 

Burgosja e Ramush Haradinajt si shkak dhe pasojė  tė intrigave dhe tė spiunimit tė kollaboracionistėve proserbė, dhe tė gjykatave politike dhe kishtare tė Serbisė, ėshtė edhe njė argument mė shumė se  ata  moralisht dhe  ligjėrisht ishin nė anėn e drejtėsisė dhe tė luftės sė drejtė ēlirimtare tė UĒK-sė kundėr terrorit dhe terrorizmit tė organziuar institucional tė Serbisė dhe tė Kishės Ortodokse Serbe nė Kosovė. Prandaj,  si tė tillė, duke e mbrojtur drejtėsinė, dhe tė vėretetėn e luftės sė drejtė ēlirimtare tė UĒK-sė, do tė dalin fitimtarė edhe nga procesi  gjyqėsor i Tribunalit tė Hagės, i organizuar dhe i montuar nga aktakuzat e “dosjes kriminele” tė Kishės Ortodokse Serbe dhe  tė eksponentėve kollaboracionistė tė saj.


E dielė, 27 shkurt, 2005
 

BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr. Mehdi HYSENI

 

  KOSOVA  SIPAS “STANDARDEVE NDĖRKOMBĖTARE”   TĖ SERBISĖ(!)

 

1. Konstatimi

Nė vend debatimit tė sė drejtės sė vetėtvendosjes sė Kosovės, kohėve tė fundit, sipas raportit tė njė sesioni tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, u vlerėsua se “ Kosova deri tani nuk ka plotėsuar nė mėnyrė eksplicite asnjė nga standaedet e pėrcaktuara”(kėshtu deklaroi Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Kofi Annan. Me gjithė vlerėsimin pozitiv tė kryeshefit tė UNMIK-ut, Soren  Jesen- Petersen se, nė jetėsimin e standardeve tė parashtruara nga ana e bashkėsisė ndėrkombėtare, nė Kosovė janė arritur rezultate konkrete, “stafi i ngushtė” (KS-ja) i Kofi Annanit, nxori konkluzionin e kundėrt nga raporti zyrtar vlerėsuar i UNMIK-ut. Ky “keqkuptim i rastit” mė sė shumti i gėzoi, dhe iu “dha krahė” ekstremistėve serbomėdhenj tė  qeverisė sė Beogradit dhe tė Kishės Ortodokse Serbe, se ata, sikurse pesėvjeēarin e shkuar, do tė vazhdojnė tė njėjtėn metodologji tė “marsheve” tė tyre nacionalshoviniste nė destabilizimin e procesit tė sigurisė dhe tė paqes nė Kosovė.

 

2.Anakronizmi

Divergjencat dhe shpėrputhja e raporteve vlerėsuese tė UNMIK-ut dhe e bazės sė tij-Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, pėrkatėsisht tė Soren Jesen Petersenit dhe tė Kofi Annanit lidhur me pėrmbushjen dhe “mospėrbushjen eksplicite” tė standardeve pėr Kosovėn, nuk duhet kėrkuar nė  atė “takim ēasti”,  por nė origjinėn mė tė hershme tė konfliktit serbo-shqiptar pėr Kosovėn, qė bazėn e ka nė kolonializmin shekullor serbomalazez (1878; 1912-1913), si dhe nė  “aktet e noveluara-juridiko-kushtetuese” tė Serbisė, pėrkatėsisht tė Unionit tė Serbisė dhe Malit tė Zi. Nė kėtė pikėvėshtrim qėndron anakronizimi dhe paradoksi  midis realititetit (vetėvendosjes) dhe utopisė(kolonializmit serb). Trajtimi dhe zgjidhja e ēėshtjes sė Kosovės, patjetėr duhet tė bėhen nė pėrputhje me standardin e  sė drejtės vetėvendosjes (si parim bazė i Kartės sė OKB-sė dhe i sė drejtės ndėrkombėtare), e jo nė pėrputhje me “standardet” e kolonmializmit gjenocid tė Serbisė, pėrkatėsisht tė Unionit tė SMZ-sė, se “Kosova ėshtė tokė e shenjtė serbe, dhe pjesė integrale e territorit etnik tė Serbisė. Pikėrisht, ky lloj anakronizimi nacional, politik, juridik, kushtetues dhe religjioz-mitologjik i Serbisė, ėshtė, dhe pa dyshim, edhe nė tė ardhmen,  do tė jetė barriera kryesore, (si nė planin e brendshėm, ashtu edhe tė jashtėm) qė Kosova tė mos ketė mundėsi t’i plotėsojė tėrėsisht “standardet” e kolonializmit serb, tė parashtruara dhe tė “pėrpunuara”  pėr ēudi edhe  nga ana e bashkėsisė ndėrkombėtare, e cila nė kėtė rast ėshtė treguar plotėsisht e njėanshme, dhe nė disfavor tė dispozitave tė Kartės sė OKB-sė dhe tė rendit juridik-pozitiv ndėrkombėtar.

 

3. Decentralizimi

 

Pėrgjithėsisht, tė gjitha standaredet e parashikuara, qė duhet t’i plotėsojė Kosova ndaj bashkėsisė ndėrkombėtare dhe Serbisė, janė “koduara” me titullin decentralizim, standard ky, qė nė kuptimin juridiko-kushtetues ndėrkombėtar, nuk ka asnjė kuptim, sepse Kosova ende nuk ka arrituar, qė  teorikisht, as praktikisht tė ketė kurrfarė sistemi centralist absolut, as pushteti shtetėror, sepse, thjesht, ende nuk gėzon atributet e shtetiut nė kuptimin e njėmendtė  si subjekt juridik ndėrkombėtar. Prandaj, nuk kanė vend mashtrimet, as spekulimet juridike ligjore (qoftė nė shkallė kombėtare a ndėrkombėtare), se Kosova,  sine qua non, duhet t’i plotėsojė  “standardet ndėrkombėtare”, po qe se synon pavarėsinė e saj. Ky cilėsim nuk ka asnjė lidhje me tė drejtėn, as me drejtėsinė ndėrkombėtare, por ėshtė vetėm nė funksion tė njėanshmėrisė  dhe iracionales sė politikės dhe tė propagandės ditore tė Kishės Ortodokse Serbe (vladikėn Artemije nė krye), tė Qeverisė dhe tė Parlamnetit tė Republikės sė Serbisė sė Vojsilav Koshtunicės (kryeministėr) dhe tė Boris Tadiqit(kryetar). Me njė fjalė, “standardet ndėrkmombėtare”, qė iu kanė imponuar Kosovės, si kusht pėr arritjen e pėlqimit tė faktorėve dhe  tė subjekteve tė bashkėsisė ndėrkombėtare, kinėse  pėr ta  shpejtuar dhe pėr ta vėnė “rend dite” shqyrtimin e statusit pėrfundimtar tė Kosovės nė kuadrin e OKB-sė apo tė ndonjė konference tjetėr me karakter ndėrkombėtar nuk kanė kurrfarė baze tė qėndrueshme ligjore, as juridike ndėrkombėtare, por kanė vetėm karakter politiko-propagandistik dhe diplomatik  tė “boshtit” serbo-ndėrkombėtar, qė  tė drejtėn e vetėvendosjes  sė Kosovės, ta mohojnė pėr njė “afat tė shkurtėr”, duke u pėrpjekur  qė atė ta zėvendėsojnė me “ standardet decentralizuse”, tė trilluara dhe  tė imponuara nga vetė Serbia dhe Kisha Ortodokse Serbe.

 

4.  Realja  dhe kushtėzimi

 

S’ka dyshim, mund tė hidhėrohen nga pala shqiptare (miqėt dhe armiqtė) pėr shkak tė mospėrmbushjes sė “standardeve ndėrkombėtare” tė Serbisė, si garancė e parashikuar e “ekzistencės dhe e tė drejtave tė njeriut” tė pakicės serbe nė Kosovė, mirėpo, asnjėra palė nuk kanė tė drejtė as tė hidhėrhoen, e as ta krtikojnė politikėn shqiptare nė Kosovė, sepse  e vėrteta nuk qėndron nė “mospėrmbushjen e standardeve ndėrkombėtare” nga pala shqiptare, por nė realen e kushtėzimit tė VETĖM NJĖ STANDARDI SERB. Vetėm atėherė, pasi tė jetė plotėsuar ky standard, mund tė vijė nė shprehje kushtėzimi dhe imponimi i “standardeve ndėrkombėtare” tė Serbisė ndaj Kosovės dhe shqiptarėve.

 

Meqė, tanimė kemi tė bėjmė me ndėhyrjen dhe  me ndėrmjetėsimin e faktori ndėrkombėtar nė zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės, s’ka dilemė se, aktorėt kryesorė tė bashkėsisė ndėrkombėtare(OKB, SHBA, BE, NATO), duhet ta trajtojnė objektivisht dhe  ligjėrisht, ashtu siē parashikojnė normat dhe rregullat e sė drejtės ndėrkombėtare, dhe e drejta e patjetėrusar historike e shqiptarėve mbi Kosovėn. Pėr t’u plotėsuar ky impertaiv i domosdoshėm, krahas imponimit  tė standardeve absurde Kosovės, ndėr tė tjera,  edhe Serbisė duhet t’i imponoht  ky  STANDARD I PASHMANGSHĖM: - Revidimi i Kartės kushtetuese tė Unionit tė SMZ-sė (nga preambula dhe paragrafėt e tjerė tė saj, tė flaket klauzola “Kosova ėshtė pjesė integrale e territorit etnik tė  Serbisė, pėrkatėsisht tė SMZ-sė); Revidimi i Rezolutės sė Parlamentit tė Serbisė, dhe revidimi i Planit tė Qeverisė sė Serbisė pėr Kosovėn, ku edhe nė  kėto  dy akte tė shėmtuara juridiko-politike, Kosova ėshtė sanksionuar si “ pjesė integrale e territorit tė Serbisė”. Pa zhvlerėsimin paraprak tė kėtyre projketeve ligjore tė Serbisė, nuk ka  asnjė gjasė qė tė plotėsohen tėrėsisht tė gjitha “standardet ndėrkombėtare”, qė  pa tė drejtė dhe joligjėrisht iu kanė imponuar dhe kushtėzuar Kosovės dhe shqiptarėve.

 

Derisa Serbia nė aktet e saj zyrtare shtetėrore e ka “konservuar” tė drejtėn e sovranitetit kolonial mbi Kosovėn, shqiptarėt nuk janė tė obliguar qė,  ligjėrisht t’i plotėsojnė nė mėnyrė eksplicite  (sipas “standardeve” tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kofi Annanit) “standardet” e impnuara “decentralizuese” tė Serbisė, me qėllim tė krijimit tė “minishtetit” serb nė Kosovės, sikurse entiteti serb nė Bosnjė.

 

Shumė thjesht, pėrderisa serbėt dhe Serbia gjenocidale, Kosovėn e konsiderojnė koloni tė tyre, si dhe pėrderisa tė mos revizioneht Rezioluta 1244 e KS tė Kombeve tė Bashkuara, sipas sė cilės “Kosova ėshtė nė sovranitetin e Serbisė”, ėshtė iluzore dhe absurde, qė tė pritet realizimi i pjesshėm a i plotė i standerdeve tė theksuara, tė imponuara nga propaganda dhe politika kolonialiste antishqiptare e Serbisė dhe e Kishės Ortodokse Serbe. Kjo ėshtė arsyeja kryesore e zvarritjes sė zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės, e jo “mospėrmbushja eksplicite” e standardeve  tė sipėrpėrmenduara, siē ka deklaruar Kofi Annan.


E ENJTE, 17 SHKURT, 2005
BAROMETRI DIPLOMATIK

 

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

 

ME PARULLAT ANTISHQIPTARE SERBOMĖDHA TĖ BORIS  TADIQIT, DHE TĖ

KISHĖS ORTODOKSE SERBE, ABSOLUTISHT NUK    MUND TĖ MBROHET

PAKICA SERBE, E AS TĖ ARRIHET PAQJA ME SHQIPTARĖT NĖ  KOSOVĖ,  NĖ

“STILIN E KĖRCĖNIMIT  HISTORIK” TĖ SLOBODAN MILOSHEVIQIT NĖ FUSHĖ-KOSOVĖ: “NIKO NE SME DA VAS BIJE” (PRILL, 1987) !

 

“Mė i keq se krimineli, ėshtė ai qė e mbron, e harron dhe e fal krimin”(MK)

      Vėrtet, ėshtė pėr tė ardhur keq, dhe e pakuptueshme, se si Serbia dhe Kisha Ortodokse Serbe kanė zgjedhur mjetet dhe rrugėn mė tė gabuar si nė aspektin politik, ashtu edhe nė atė propagandistik pėr tė mos i humbur lidhjet dhe bashkėpunimin me pakicėn e tyre serbe nė Kosovė, si dhe  fillin e nervit tė politikės sė regjimit nacional-socilaist dhe gjenocidal tė Serbisė sė ish-presidentit Slobodan Milosheviq, qė ishte nė funksion tė pastrimit etnik tė shqiptarėve nga Kosova.  Pjesa e dytė e kėsaj “metodologjie” katastrofike e qeverisė dhe e kishės serbe ėshtė e barasvlershme me atė tė regjimit paraprak tė Slobodan Milosheviqit. Mirėpo, pavarėsisht nga objektivat dhe aspiratat e tilla afatgjata tė hegjemonizimit dhe tė imperilaizimit serbomadh ndaj shqiptarėve dhe Kosovės-Shqipėrisė Etnike, mė nuk ka asnjė gjasė minimale qė, Serbia (qoftė me Boris Tadiqin, qoftė me  Vojislav Koshtunicėn a me Artemije Radosavleviqin nė krye) dhe Kisha Ortodokse Serbe ta mbrojnė dhe ta ndihmojnė pakicėn serbe, tė mbetur nė Kosovė nėn pretekstin “e rrezikimit” tė saj nga shumica dėrrmuese shqiptare.

 

Si presidenti i Republikės sė Serbisė, Boris Tadiq, ashtu edhe krerėt e Kishės Ortodokse Serbe (patriarku Pavle dhe vladika Artmeije) duhet tė pajtohen me tė vėrtetėn dhe me realitetin historiko-politik, demografik, faktik dhe demokratik, se nė Kosovė mė kurrėn e kurrės (qė nga 12 qershori i vitit 1999,kur Kosova hyri nėn protektoratin ndėrkombėtar tė UNMIK-ut dhe tė KFOR-it)nuk do tė pėrsėritet terrori gjenocid serbomadh, i cili nė vijimėsinė shekullore ka mbisunduar nė Kosovė-Shqipėrinė Etnike, pikėrisht nė emėr tė “mbrojtjes” sė interesave tė pakicės serbe, nė emėr tė mbrojtjes sė “tokės shenjtė serbe”, nė emėr tė mbriojtjes sė “patriotizimit” dhe tė nacionalizmit serb, si dhe tė manastireve dhe sakraleve tė tjera serbe. Mirėpo, sot, nė fillimshekullin XXI(viti 2005), kohėt kanė ndryshuar nė favorin e ēlirimit, tė lirisė dhe tė pavarėsisė sė Kosovės. Prandaj, ėshtė tėrėsisht iracionale dhe absurde, qė autoritetet qeveritare tė Beogradit dhe Kisha Ortodokse Serbe, tė insistojnė qė tė rikthejnė sundimin e tyre kolonial shekullor mbi shqiptarėt dhe Kosovėn, duke abuzuar me tė drejtat e pakicės serbe. Kjo “metodologji”, tanimė ėshtė “lexuar” dhe nuk “pi ujė”, tė reprizohet nė Kosovė. Kėtė teori dhe praktikė, fatkeqėsisht e ka provuar edhe hollokausti i fundit i Serbisė nė Kosovė (1989-1999), i cili mori me vete mbi 10.000  shqiptarė tė vrarė e tė masakruar, tė shpėrngulur, tė krematorizuar dhe tė hudhur nėpėr hendqe dhe varreza masive jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė Serbi (Batajnicė, Peruqac, Danub e Maēkaticė). Sado le tė orvaten qeveria e Beogradit dhe Kisha Ortodokse Serbe) me “kukamat” e tyre, duke u shtirur para bashkėsisė ndėrkombėtare, kinėse  pėr “shkatėrrimin” e manastireve dhe sakraleve tė tyre, si dhe pėr “mohimin” e tė drejtave ekzistenciale tė pakicės serbe nė Kosovė, viktimat dhe krimet e gjenocidit tė fundit tė Serbisė  nė Kosovė (1989-1999),nuk kanė sesi t’i murkullojnė as para opinionit tė tyre tė manipuluar, as para atij ndėrkombėtar. Prandaj, politika dhe propaganda e qeverisė serbe dhe e Kishės Ortodokse Serbe, duhet ta shikojnė tė vėrtetėn nė sy dhe, botėrisht t’iu kėrkojnė falje shqiptarėve pėr tė gjitha krimet dhe gjenocidet e deritashme (1806-1999) tė Serbisė mbi Kosovėn  dhe mbi trojet e tjera etnike shqiptare, e jo edhe mė tej, tė kėrcėnohen nė forma tė ndryshme (tė politikės propagandistike dhe tė luftės subversive speciale tė regjimit gjenocidal tė Slobodan Milosheviqit),  tė ushqehen dhe tė jetojnė me iluzonet e shkreta dhe utopike, se nė Kosovė, ka “aguar dita”, qė sėrish “pakica serbe ta sundojė shumicėn dėrrmuese shqiptare mbi 90%”, si pretekst, se “dikush” i paskėsha thyerė “dy-tre” gurė tė varreve apo tė sakraleve serbe. Po qe se, edhe ka ndodhur diē e tillė, Serbia dhe serbėt nuk mund tė amnistohen nga terrori gjenocid i tyre mbi shqiptarėt, sepse, vėrtet, shkaktarė dhe pasojė e gjithė asaj tragjedie qė ka ndodhur nė Kosovė janė vetė Serbia, Kisha Ortodokse Serbe, qė i kanė indoktrinuar dhe mashtruar serbėt pėr t’i masakruar dhe vrarė shqiptarėt, si  dhe pėr ta djegur nė themel Kosovėn. Si rrjedhim, as Serbia, as serbėt, e as Kisha Ortodokse Serbe nuk kanė arsye tė “lemeritėn”, e as tė frikėsohen aq tepėr nga shteti i ri shqiptar i Kosovės, as nga shqiptarėt, sepse ekziston njė rregull e pashkruar jetėsore :”atė qė e mbjell, edhe do ta korrėsh”. Kjo ėshtė dialektikė e pamohueshme e natyrės. Nėse kėsaj dialektike nuk i binden serbomėdhenjt, duke mos u penduar pėr krimet dhe gjenocidet e tyre mbi Kosovėn dhe shqiptarėt, atėherė le t’ia hedhin njė sy tė drejtės ndėrkombėtare, dhe le ta lexojnė me vėmendje se ē’ do tė thotė pėrkufizimi “RETORZION”. Po qe se, ndodhė qė,  serbėt kėtė ta kuptojnė drejt dhe objektivisht, atėherė kjo do tė ishte si nė interes tė Serbisė, tė Kishės Ortodokse Serbe, ashtu edhe tė  pakicės serbe nė Kosovė, e cila patjetėr, si e tillė, duhet tė integrohet nė rrjedhat e  sistemit politiko-shoqėror dhe demokratik nė Kosovė. Ndryshe, realizimi i tė drejtave dhe i lirive tė tyre, do tė ketė karakter jashtinstitucional, pėr ēka fajin dhe pėrgjegjesinė do ta marrin vetė pėrsipėr, e jo, kursesi  organet dhe institucionet pėrkatėse tė qeverisė sė Kosovės, e as instancat dhe mekanizmat institucionale qeverisėse  tė UNMIK-ut dhe tė KFOR-it, tė cilat (qe 5 vjet radhazi) Kisha Ortodokse Serbe dhe qeveria e Beogradit ėshtė duke i anatemuar dhe akuzuar, se sė bashku me qeverinė shqiptare tė Kosovės janė “fajtorė-pėrgjegjės” pėr vetėbunkerizimin dhe vetenklavizimin e pakicės serbe nė Kosovė. Njė shembull konkret ilustrues nė kėtė kontekst: vetė banorėt serbė tė fshatit Prilluzhė (komuna e Vushtėrrisė), kanė qenė bashkėpjesėmarrės direkt, dhe tė prirė nga bandat ēetnike paramilitare e policore serbe  tė Beogradit nė vrasjen e shqiptarėve dhe nė djegien e plaēkitjen masive tė shtėpive tė fshatrave shqiptare rrėzė Qyqavicės ( tė identifikuara, sipas ish-toponimisė sė vjetėr serbosllave: Bivolak, Zhilivodė, Strofc, Beēuk, Sibofc, Mihaliq etj.), tė cilat nga Prilluzha serbe i ndan lumi Sitnica. Sė pari, shtrohet pyetja, kush i ka detyruar serbėt ēetnikė tė Prilluzhės (me tanke, me raketa dhe me mjete tė tjera luftarake), tė marshojnė nė vrasjen dhe nė djegien e atyre fshatrave shqiptare? Sė dyti, pse ata tani ndjehen tė frikėsuar dhe tė “getoizuar”,( kur nė radhėt e tyre nuk pasur asnjė viktimė, dhe nuk ėshtė djegur asnjė kotec pulash, e lere  mė ndonjė shtėpi e tyre) tė cilėt qe 5 vjet radhazi janė nėn mbrojtjen e hekurt tė forcave ushtarake tė KFOR-it? Sė treti, pse serboēetnikėt e Prilluzhės, si para lufte, ashtu, edhe tani,  pesė vjet mė  pas, i kanė mbyllur tė gjitha rrugėt, dhe nuk lejojnė qė atej pari, tė kalojė asnjė shqiptar qoftė nė kėmbė apo me mjete tė udhėtimit, kur dihet se Prilluzha ėshtė nyja kryesore e fshatrave tė theksuara pėr tė gravituar nė Kastriot, nė Prishtinė, nė Vushtėrri dhe nė Mitrovicė? Sė katėrti, nė kėtė rast kush ėshtė i rrezikuar dhe i dėmtuar serbėt barbarė tė Prilluzhės (tė cilėt, siē mė rrėfente dikur xhaxhai im, Maliq Hyseni, ndiesė pastė, nė prag tė kolonizimit tė Kosovės-Shqipėrisė Etnike, mė 1912, si kolonistė tė ardhur nga thellėsia e Shumadisė, e kanė populluar kėtė fshat, sė pari, nė tė ishte ngritur vetėm njė kasolle kashte, si “doshlak”, kurse sot fshati ka mbi 300 shtėpi serbe, pa asnjė shqiptar) apo shqiptarėt e vrarė, tė shpėrngulur nė masė dhe tė djegur nga fallangat ēenike paramilitare serbe? Sė gjashti, pėr vrasjen e Agim Saraēit, tė Tafil Klinakut, tė Nazif Klinakut, tė Milaim Saraēit(mė 1998-1999) dhe shumė tė tjerėve nė pragun e shtėpisė sė tyre, civilė tė pafajshėm  shqiptarė tė atyre fshatrave nėn strehėn e Bjeshkės Qyqavica, kush do tė japė llogari? - Pėrgjigjen tė gjitha kėtyre pyetjeve, do tė duhej ta jepnin vetė serbomėdhnejtė e Prilluzhės, sepse ata janė aktorė tė drejtpėrdrejtė tė krimeve gjenocidale ndaj popullatės shqiptare, qė shtrihet buzė Qyqavicės legjendare. Ata, duhet ta japin pėrgjigjen mos sot, nesėr, sepse, sipas ligjeve ndėrkombėtare krimet gjenocidale nuk parashkruhen. Kėshtu qė, edhe autori i kėtij shkrimi (personalisht dhe nė emėr tė tė gjitha viktimave dhe tė dėmeve tė shkaktuara materiale tė bashkėvendėsve tė tij), do tė ushtrojė kėrkesė para gjykatės ndėrkombėtare, duke kėrkuar llogari dhe dėmshpėrblim pėr djegien e dy shtėpive (rrafashimin e tyre me tokė), si dhe pėr djegien e dy bibliotekave personale me mbi 3000 tituj tė literaturės sė ndryshme. Sėrish shtrohet pyetja e pashmangshme, kush ėshtė i rrezikuar  dhe i dėmtuar nė kėtė rast, duke iu mohuar edhe e drejta e jetės? –Mos  pakica serbe e Prilluzhės, e cila sot, edhe pas krimeve tė kryera mbi shqiptarėt dhe fshatrat e pėrmendura,  po shtiret si e “viktimizuar”? – JO, kursesi,  ajo nė asnjė mėnyrė nuk ėshtė e rrezikuar as e viktimizuar pėr vdekje, siē po gėnjejnė “kryemeshtarėt” e Kishės Ortodokse Serbe, patriarku Pavle dhe vladika Artmeije, dhe propaganda  antishqiptare e Beogradit, por ėshtė pala shqiptare, si nė rastin e konkretizuar, ashtu edhe nė mijėra raste tė tjera anembanė Kosovės, tė cilat nuk ekziston mundėsia, qė  tė gjitha tė pėrfshihen pėrmes kėsaj analize, e cila ėshtė nė  fokus vetėm  tė demaskimit tė gėnjeshtrave dhe tė tezave tė rreme e tė falsifikuara serbomėdha pėr tė vėrtetėn historike tė Kosovės dhe tė shqiptarėve. Nė kėtė vėshtrim, po japim edhe  njė shembull shumė tė thjeshtė nga pėrvoja e logjikshme e bashkėjetesės nė kuptimin e sė pėrgjithshmes, qė do ta kuptojė ēdo lexues normal: Njė popull, njė familje, njė individ, qė do tė jetojė nė paqe dhe nė harmoni me mjedisin ku jeton dhe vepron, ai nuk e djeg, nuk e vret, nuk e masakron, nuk e dėmton, nuk e akuzon dhe nuk e shpif pėrditė nė format mė bizare njė popull, njė familje apo njė individ tjetėr, duke e paraqitur para bote si armik tė rrezikshėm tė tij. Kėtė formulė domethėnse tė koekzistnecės paqėsore tė popujve tė ndryshėm, patjetėr, duhet ta pėrfillė me pėrpikėmėri edhe pakica serbe nė Kosovė, ndyrshe, ėshtė e drejtė e saj legjitime, qė tash “le t’ua mbathė kėmbėve”, e lirisht le tė shkojė atje nga edhe  ka ardhur para 100 vitesh, sepse vetėm atje(ndoshta) “ do tė mund tė ndjehet e sigurt dhe e lumtur” (sikurse pakica serbe e Kroacisė nėpėr strehimoret kolektive tė Serbisė, e pėrbuzur, papunė, pa ekzistnecė dhe pa ardhmėr, si rrjedhim i mashtrimeve dhe premtimeve boshe tė politikės dhe tė propagandės luftarake tė regjimit tė Slobodan Milosheviqit.Sikur t’iu kishin bindur arsyes dhe argumenteve tė “Planit Z4” tė Lord Kernigtonit, pakica serbe qė nga viti 1995, do ta kishte autonominė e plotė politike nė kuadrin e Republikės sė Kroacisė ), ngaqė sipas mėsimeve tė gabuara  nacionaliste, antihumane,  antidemokratike dhe antipaqėsore tė politikės zyrtare tė Beogradit dhe tė Kishės Ortodokse Serbe, Kosovėn nuk po e pranojnė si shtet tė vetin, edhe pse shqiptarėt de facto dhe de jure serbėt i kanė amnistuar pėr krimet e bėra nė Kosovė nėn regjimin okuptar dhe gjenocidal tė Slobodan Milosheviqit. Kėtė e provon edhe pėrfshirja e tyre nė tė gjitha strukturat e pushtetit shtetėror tė Kosovės. Mirėpo, sa ia vlen, kur kėta nėn ndikimin dhe manipulimet e politikės dhe tė propagandės sė pareshtur tė Beogradit dhe tė Kishės Ortodokse Serbe, nuk po duan participim sipas paritet tė pakicės nacionale serbe nė organet dhe nė  institucioent e Kosovės, por me kėmbėngulje nė forma tė ndryshme, duke i fajėsuar shqiptarėt para bashkėsisė ndėrkombėtare kinėse  pėr “mohimin” e tė drejtave tė tyre, po kėrkojnė tė formojnė shtetin e tyre serb, si entitet etnik i barabartė me kombin shqiptar, siē ėshtė rasti me formimin e entitetit serb nė Bosnjė. Mirėpo, nėse pakica serbe vėrtet ia do tė mirėn vetes nė afat tė gjatė( pėr tė jetuar nė paqe dhe nė fqinjėsi tė mirė me shqiptarėt), ajo patjetėr duhet  t’i braktisė “mėsimet” e kėtilla tė dėmshme tė qendrės komanduese tė Beogradit dhe tė Kishės Ortodokse Serbe, nė mėnyrė qė nė tėrėsi, tė kooptohet pa vonuar nė rrjedhat e jetės normale  tė pėrbashkėsisė me shumicėn dėrrmuese shqiptare nė Kosovė.

 

Pėr tė mos jetuar me ėndėrra dhe me mite, tė tirlluara historikisht nga Kisha Ortodokse Serbe, se “Kosova ėshtė tokė e shenjtė serbe” e tė tjera, si Serbia, ashtu edhe mbėshtetėsit e saj tradicionalė tė politikės sė saj kolonilaiste serbomadhe ndaj shqiptarėve dhe Kosovės, duhet ta kenė tė qartė se, pakica serbe nė Kosovė, do tė trajtohet ligjėrisht si nė kuptimin e sė drejtės vendore, ashtu edhe tė sė drejtės ndėrkombėtare, pa i mohuar asnjė tė drejtė, qė si pakicė i gėzon sipas tyre, dhe sipas tė tė gjitha konventave dhe standardeve tė tjera ndėrkombėtare mbi tė drejtat dhe liritė e njeriut. Prandaj, nė kėtė kontekst, nuk nevojitet tė zhvillohet kurrfarė debati maratonik nė prag tė zgjidhjes sė statusit politik tė Kosovės, qė  kinėse pėr hir tė garancisė sė statusit juridik-ligjor dhe kushtetues tė pakicės serbe nė Kosovė, tė  themelohen “gjykata sepciale” nga ana e Bashkimit Evropian (BE), si dhe  tė arrihet ndonjė marrėveshje a konventė speciale ndėrkombėtare, ku do ta firmosnin palėt nė konflikt, si dhe faktorėt e interesuar tė  bashkėsisė ndėrkombėtare, si garantė tė tyre. Kėto iniciativa dhe sugjerime absurde tė institucioneve pėrfaqėsuese tė Bashkimit Evropinan, duhet tė hidhen poshtė si nga ana e qeverisė shqiptare e Kosovės, ashtu edhe nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe tė Kombeve tė Bashkuara, sepse kanė karakter tė  “standardeve tė dyfishta”. Thejsht, nuk ekziston kurrfarė nevoje urgjente, as ligjore, qė nė Kosovė, tė krijohet ndonjė gjykatė speciale pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut tė pakicės serbe a pakicave tė tjera, sepse njė gjykatė  e tillė me karakter ndėrkombėtar ekziston nė Evropė.

 

                  Vizita zyrtare e Tadiqit pakicės serbe  nė Kosovė

                  versus bashkėjetesės dhe tolerancės ndėretnike

                                   

 

Ē’ėshtė e vėrteta, kryetari i Serbisė Boris Tadiq (mė 13 dhe 14, 2005) nuk e vizitoi Kosovėn, por pakicėn serbe nė enklavat e Kosovės. Prandaj, kjo vizitė nuk ka karakter protokollar zyrtar, sepse nuk ėshtė bėrė nė marrėveshje me Qeverinė dhe me Parlamentin e Kosovės. Kėshtu qė, nuk mund quhet ndryshe, veēėse si  vizitė private individuale e Boris Tadiqit, i cili, duke falėnderuar “vizės’ sė gabuar tė kryeadiministratorit tė UNMIK-ut, Soren Jesen- Petersen, ia arriti qė tė hyjė nė Kosovė, si “kraldeviq marku”, duke mos iu trembur syri, as “ tymi i duhanit”, sepse ishte i siguruar nga foca tė shumta tė misionit ndėrkombėtar nė Kosovė (UNMIK+KFOR).

 

Edhe pse kryetari i Serbisė ėshtė takuar me kryeadministratorin e UNMIK-ut, Soren Jesen Petersen nė Prishtinė, kjo pėr palėn shqiptare nuk ka karakter zyrtar, sepse Boris Tadiqi nuk ka dashur tė takohet as me Kryetarin e Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, as me Kryetarin e Parlamentit, Nexhat Daci, as me Kryetarin e Qeverisė, Ramush Haradinaj. Ky anashkalim i institucioneve tė pushtetit shtetėror tė Kosovės nga ana e kryetarit tė Serbisė, Boris tadiq, nuk mund tė kualifikohet ndryshe, veēse si injorim i pėrfaqėsuesve dhe i institucioneve legjitime tė popullit shqiptar tė Kosovės. Kėtė potez  tė arrogancės politike antishqiptare, tė mosnjohjes dhe tė mospėrfilljes sė organeve dhe institucioneve legale dhe legjitime shtetėrore tė Kosovės, Boris Tadiqi, e dėshmoi edhe nė tė gjitha takimet e tij me pėrfaqėsuesit e pakicės serbe (Prishtinė, Graēanicė, Hoēė e Madhe,  Shilovė, Shtėrpce, Prilluzhė, Cėrnicė, Manastir i Deēanit, Patrikana e Pejės etj.), duke u betuar para tyre, se ai  “ kurrė nuk do ta njohė, as nuk do ta  nėnshkruajė pavarėsinė e Kosovės (International Herald Tribune, February15, 2005, p. 3).

 

Pavarėsisht nga fakti se deklaratat nacionalshoviniste tė Boris Tadiqit kanė pasur nė fokus “zgjimin”, “ringjalljen” dhe pėrforcimin e logjikės sė ndryshkur mitologjike dhe militariste tė paranojės kolektive serbe, nė “stilin” antishqiptar tė Slobodan Milosheviqit, tė cilin ai e bėri publik para masės sė  egėrsuar tė pakicės serbe nga dritaret e Shtėpisė sė Kulturės nė Fushė-Kosovė, mė 24 dhe 25 prill tė vitit 1987: “Niko ne sme da vas bije”, Kosova, vėrtet, kurrė mė nuk ka gjasė qė tė rikthehet nėn “saēin e skuqur” tė terrorit gjenocid tė Serbisė dhe tė serbėve, qoshfin ata shumiė apo  pakicė, tė dirigjuar nga Slobodan Milosheviqi apo nga Boris Tadiqi, krejt njėsoj. Sa i pėrket taktikės politike-premetimit tė palėkundshėm (sa pėr t’i mashtruar dhe qetėsuar serbėt, sikurse qė bėri politika dhe praktika e Slobodan Milosheviqit) tė presidentit tė Serbisė, Boris Tadiq, se ai “nuk do ta nėnshkruajė aktin e pavarėsisė sė Kosovės”, kjo parullė demagogjike propagandistike fare nuk duhet t’i shqetėsojė shqiptarėt, as politikėn shqiptare, sepse, vėrtet, ai, edhe nuk do ta nėnshkruajė atė, sepse ajo do tė nėnshkruhet nga pala shqiptare dhe bashkėsia ndėrkombėtare, pa e pyetur fare Tadiqin, Koshtunicėn apo Artemijen.  Pėr kėtė, edhe vetė B. Tadiqi ėshtė nė dijeni, si edhe  qeveria e kisha serbe. Pėr kėtė arsye, edhe kanė planifikuar dhe ndėrmarrė yrysh me “ekskurzionet turistike” private tė tyre  nėpėr enklavat e pakicės serbe nė Kosovė, me shprersėn e fundit, se duke e keqpėrdorur atė, do tė nxjerrin edhe  ndonjė “pėrfitim” ekonomik dhe diplomatik nė planin e gjerė ndėrkombėtar. Me njė fjalė, tanimė, Serbia e ka tė qartė se e ka humbur Kosovėn si koloni tė saj, ngaqė vetė ish-presidenti i saj, Slobodan Milosheviq,nė saje tė kapitullimit tė politikės sė tij gjenocidale, edhe e ka nėnshkruar pavarėsimin e Kosovės. Mirėpo, kėtė botėrisht nuk janė duke e pohuar, as duke e pranuar as Boris Tadiqi, as Vojislav Koshtunica, as patriarku Pavle, e as vladika Artemije, pėr shkak tė mashtrimit dhe tė manipulimeve tė mėtejme tė pakicės serbe, tė mbetur nė Kosovė, tė cilėn po e pėrdorin si “xhoker” nė emėr tė mbrojtjes sė interesit nacional dhe shtetėror tė Serbisė nė Kosovė.

 

                          “Testi” i vizitės propagandistike-agjenturore i  B.Tadiqit,

                           paralajmėron  sfida tė paparashikuara  pėr Kosovėn

                        

 

Si politika  zyrtare e qeverisė sė Kosovės, ashtu edhe politika e subjketeve opozitare, si dhe mbarė opinioni publik shqiptar i Kosovės, vizitėn zyrtare tė presidentit tė Republikės sė Serbisė, Boris Tadiq, bėrė mė 13 dhe 14 shkurt 2005 enklavave tė minortetit serb nė Kosovė, duhet ta kenė kuptuar vetėm si test provokues tė durimit tė tyre dhe tė diplomacisė paqėsore tė bashkėsisė ndėrkombėtare, tė instaluar nė Kosovė (UNMIK, KFOR). Mirėpo, pėrgjigjja e qartė kėsaj sfide, si dhe tė tjerave, qė mund tė jenė shfaqur mė pas, duhet tė jetė racionale dhe gjakftohtė, sepse nė kėtė mėnyrė, do tė paralizohet ēdo tendencė dhe pėrpjekje e politikės propagandistike shoviniste serbomadhe e Beogradit, qė t’i provokojė shqiptarėt mbi bazėn nacionale, demokratike dhe tė tolerancės ndėretnike. Posaēėrisht politika shqiptare dhe shqiptarėt, duhet tė tregohen vigjilentė dhe tė matur nė tė gjitha veprimet e tyre, qė me ēdo kusht tė ruajnė kohezionin e miqėsisė, tė bashkėpunimit dhe tė qeverisjes me UNMIK-un dhe me KFOR-in, sepse vetėm nė kėtė mėnyrė, do t’i japin pėrgjigjen e merituar ēdo propagande, ēdo sulmi, ēdo akuze, ēdo ndėrhyrjeje, si dhe ēdo tendence tė  pėrzierjes direkte dhe indirekte tė Serbisė nė ēėshtje tė brendshme tė Kosovės.

 

 Konkretisht, si me rastin e kėsaj vizite tė Boris Tadiqit, ashtu edhe gjatė vizitės sė krymenistrit tė Serbisė, Vojislav Koshtunica, mė 7 janar 2005, qė i bėri Patrikanės sė Pejės, me rastin e kremtimit tė kėrshėndellave ortodokse serbe, politika dhe shqiptarėt e Kosovės, e provuan standardin mė tė lartė tė pėrfilljes sė tė drejtave dhe lirive tė pakicės serbe nė Kosovė. Nė kėtė mėnyrė, shqiptarėt e Kosovės si para opinionit tė brendshėm, ashtu  edhe atij ndėrkombėtar, dėshmuan se nė asnjė segment nuk janė kundėr realizimit tė  tė drejtave dhe lirive tė pakicės serbe nė Kosovė; nuk janė kundėr bashkėjetesės me ta, por janė kundėr politikės sė tyre  iracionale dhe paranoide, qė si minoritet (domethėnė sikurse kėtu e 100 vjet mė parė, ashtu edhe nė dekadėn e tij tė fundme, kur sundoi regjimi tiranik dhe gjenocidal serbomadh i Slobodan Milosheviqit,1989-1999) ende po ėndėrrojnė tė sundojnė mbi  shumicėn dėrrmuese shqiptare mbi 90%. Kjo “devizė” propagandistike, dhe e paqėndrueshme si mbi bazėn historiko-juridike, ashtu edhe mbi atė humane e demokratike, nuk mund tė figurojė mė nė asnjė agjendė tė politikės serbe, sepse kjo ėshtė konsumuar nga politika dhe praktika gjenocidale e regjimit tė Slobodan Milosheviqit. S’ ka asnjė dilemė se, si Beogradi, Kisha Ortodokse Serbe, ashtue edhe PAKICA SERBE, duhet tė pajtohen me fatin se, ajo “kohė e  artė” pėr pakicėn serbe dhe pėr Serbinė kolonialiste, tanimė ka perėnduar njėherė e pėrgjithmonė. Kėshtu, drejt, duhet ta kenė kuptuar kėtė realitet, si kolonistėt srebomėdhenj, ashtu edhe mbėshtetėsit e tyre tė brendshėm dhe tė jashtėm(nė veēanti aleatėt e saj tradicionalė, Franca dhe Rusia.  Pavarėsisht nga intrigat e propagandės dhe tė diplomacisė sė qeverisė dhe tė kishės serbe, qė pėrmes manipulimit  tė  pakicės serbe, ta rikthejnė regjimin kolonial shekullor tė  Serbisė nė Kosovė,  shqiptart dhe bashkėsia ndėrkombėtare nuk kanė pėr ta plotėsuar kurrė mė kėtė “standard decentralizues” nė favor tė mbijetesės sė terrorit kolonial serbomadh nė Kosovėn shqiptare. Pikėrisht, kėtu qėndron “Nyja e Gordit” dhe mosmarrėveshja ndėrmjet shqiptarėve dhe pakicės serbe nė Kosovė, e jo kursesi “shkelja dhe mohimi i tė drejtave dhe i lirive themelore tė saj”, ashtu siē po gėnjen Kisha Ortodokse Serbe (me raportet e saj tė rreme dhe tė falsifikuara nė frymėn e politikės gjenocidale tė regjimit nacionalsocialist tiranik tė Slobodan Milosheviqit) me nė krye vladikėn, Artemije Radosavleviq, i cili ėshtė provokatori, gėnjeshtari, mashtruesi, manipuluesi dhe propaganduesi mė i rrezikshėm  dhe mė i rafinuar politik, dhe iniciatori e shkaktari kryesor i tė gjitha provokimeve,  i incidenteve, i trazirave dhe i konflikteve  tė deritashme ndėrmjet palės serbe dhe shqiptare nė Kosovė, si nė kohėn e regjimit  barbar tė Slobdan Milosheviqit, ashtu edhe pas shthurjes sė tij, me rastin e bombardimit tė Serbisė nga forcat ushtarake tė NATO-s. Vetėm largimi i tij nga skena e  veprimit politiko-propagandistik agjenturor ( i ndėrsyer, i ndihmuar  dhe i financuar nga regjimi i Beogradit), do tė krijonte hapėsirė dhe kushte tė mundshme reale, qė nė Kosovė, tė mos pėrsėriteshin trazira dhe inicidente, ashtu sikure qė ndodhėn nė mars tė vitit 2004. S’ka dyshim se, pa largimin nga “jeta politike” tė vladikės Artmeije dhe eksponentėve tė tjerė tė Kishės Ortodokse Serbe, nuk do tė ketė sukses asnjė formė dialogu ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit. Me “ēėshtjen artemije”, drejtpėrdrejt, do tė duhej tė merrej Tribunali Ndėrkombėtar i Hagės, si dhe subjektet mė relevante tė bashkėsisė ndėrkombėtare, nė radhė tė parė  SHBA-ja, OKB-ja dhe BE-ja, OSBE-ja, NATO, KFOR-i, nė mėnyrė qė tė paralizonin ēdo aktivitet tė tij politik dhe propagandistik, tė cilin ėshtė duke e zhvilluar kundėr UNMIK-ut, KFOR-it, si dhe kundėr palės shqiptare, qė nga  vėnia e Kosovės nėn mandatin juridiko-administrativ ndėrkombėtar tė Kombeve tė Bashkuara.

 

Gėnjeshtrat dhe provokimet e Kishės Ortodokse Serbe:

              ”Kosova gjykatore pėr   Serbėt”(“KOSMET OSUDILISTE ZA SRBE”)!?

 

Duke i kėrkuar ndiesė lexuesit shqiptar, se nė shkrimet shqip, nuk praktikohet kjo formė e citimit nė origjinal. Mirėpo, autori kėtė e bėri me qėllim qė, nė origjinal,nė gjuhėn serbe, ashtu siē ėshtė shprehur, Artemije (nė qytezėn Llazarevac tė Shumadisė), ta  vėrė nė dijeni tėrė opinioni publik si atė  shqiptar, serbomalazez,  ashtu edhe atė ndėrkombėtar, se si “engjulli” i Kishės Ortodokse Serbe, Artemije Radosvaleviq, pa kurrfarė frike dhe turpi, po i provokon shqiptarėt dhe, paprecedencė po i  gėnjen: Amerikėn,  NATO-n, Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara, Bashkimin Evropian, OSBE-nė etj., se nė ēfarė pėrmasash, tani “ėshtė e rrezikuar” pakica serbe nė Kosovė. Citat origjinal nga Agjenica serbe “Tanjug”: ““Kosovo i Metohija je kroz vekove bilo i ostalo živa rana i grdno osudilište za srpski narod, rekao je sinoę u Lazarevcu vladika raško-prizrenski Artemije na duhovnoj tribini "Raspeto Kosovo", prenosi Tanjug. (30.01`.2005)». Kėsaj rrene «pėr qiell» si thotė populli ynė i urtė dhe i pėrvuajtur nga robėria koloniale serbosllave, edhe  nuk mund t'i pėrgjigjemi ndryshe (ngase serbėt pėr nga natyra e psikologjisė sė tyre, nuk iu binden argumenteve dhe arsyes, por vetėm forcės. Kėtė e provoi edhe rasti i thyerjes sė regjimit policor-ushtarak dhe paramilitar serb tė Slobodan Milosheviqit nga forcat luftarake tė Aleancės sė Atlantikut Verior-NATO-s, me rastin e ndėrhyrjes nė Kosovė, mė 24 mars 1999) veēėse me kėto shprehje nė anglishte: No comment! – Duket sheshit se Serbia, as Kisha Ortokdse Serbe, ende nuk janė ngopur me luftėrat dhe me agresionet gjenocidale serbe tė Slobodan Milosheviqit, tė cilat, nė thelb, edhe i pat inicuar dhe  pėrgatitur pėr mė se dyzet vjet rresht vetė Kisha Ortodokse Serbe, e ndihmuar nga «SHIK-u»(KOS), Akademia e Shkencave dhe e Arteve tė Serbisė, si dhe qeveria komuniste-ortodkse e Beogradit me nė krye «vozhdin» e serbėve, Slobodan Milosheviq. Ky “vlerėsim” ėshtė diē edhe mė skandaloz dhe mė perfid (pėr sa i pėrket arritjes sė qėllimit tė fundit serbomadh nė disfavor tė lirisė dhe tė pavarėsisė sė Kosovės),  sesa rrenat e deritashme tė kuazishkencės historiografike serbe, sepse ėshtė ndėrrim i tezės ngaqė gjatė gjithė shekujve tė kaluar, Kosova nuk ishte gjykatore pėr serbėt, por pėr shqiptarėt e kolonizuar nga vetė serbėt dhe nga vetė Serbia kolonialiste, si dhe nga vetė Kisha Ortodokse Serbe, e cila duke gėnjyer dhe falsifikuar tė vėrtetėn (nė kėtė stil tė Artemijes, “Kosmet osudilise za Srbe”) mbi Kosovėn dhe shqiptarėt, i ka meritat mė tė mėdha dhe pėrgjegjėsinė e paamnistueshme  pėr tė gjitha krimet dhe gjenocidet e deritashme, tė cilat Serbia dhe Mali i Zi i kanė kryerė mbi shqiptarėt dhe Shqipėrinė Etnike, qė nga shekulli XIX, viti 1806 e deri mė sot, viti 2005 tė shekullit XXI. Kėtė pėrgjegjėsi tė Kishės Ortodokse Serbe, patjetėr, duhet ta ketė marrė parasysh bashkėsia ndėrkombėtare, duke e hedhur nė bangėn e zezė tė Tribunalit Ndėrkombėtar tė Hagės.

 

Gjithashtu, edhe patriarku Pavle mban pėrgjegjėsi morale, politike dhe ligjore pėr manipulimin dhe pėr  paraqitjen nė thjerrzėn e errėt tė pakicės serbe nė Kosovė, duke nėnvizuar (sipas raporteve tė rreme dhe tė falsifikuara tė vladikės Artemije Radosavleviq, si dhe tė shėrbimeve sekrete policore dhe ushtarake serbe), se nė “Kosovė vėllezėrėve tanė po iu mohohet e drejta e jetės..., pėrderisa nė botė po proklamohet liria”(Tanjug,6.01.2005). Edhe ky konstatim i patriarkut Pavle ėshtė gėnjeshtėr e kulluar dhe provokim i hapėt i bashkėsisė ndėrkombėtare dhe i palės shqiptare, qė para sė gjithash prapavija e tij ka pėr qėllim futjen e “mollės sė sherrit” midis shqiptarėve dhe pėrfaqėsuesve paqėsorė  tė bashkėsisė ndėrkombėtare nė Kosovė (UNMIK dhe KFOR). Si pėrfundim, sinteza e raporteve tė falsifikuara zyrtare tė Kishės Oretodokse Serbe dhe tė qeverisė se Beogradit se gjendja e pakicės serbe nė Kosovė  “ėshtė mė e zezė se vdekja”, ėshtė sinjali mė i qartė, se Serbia me tė gjitha mjetet dhe format e palejueshme, ėshtė duke u pėrgatitur pėr ta  rikthyer sovranitetin kolonial mbi Kosovėn dhe shqiptarėt, pa llogaritur nė reperkusionet eventuale nga pala shqiptare dhe bashkėsia ndėrkombėtare. Njė orientim tė kėtillė tė politikės zyrtare tė Unionit tė SMZ-sė ndaj Kosovės, e provuan edhe deklaratat pompoze dhe antishqiptare, tė shprehura nė tonin kėrcėnues tė propagandės luftarake  tė presidentit tė Serbisė, Boris Tadiq, drejtuar pakicės serbe nė enklavat e Kosovės. Pėr mė tepėr, shikuar nė planin afatgjat politik dhe diplomatik, vizita e presidentit tė Serbisė pakicės serbe nė Kosovė dėshtoi si e tillė, sepse ishte reprizė e parullave tė njėanshme me pėrmbajtje  politiko-propagandistike, mitologjiko-nacionalshoviniste dhe  raciste e  armiqėsore tė politikės sė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit nė “mbrojtjen” e pakicės serbe nė Kosovė, dhe nė pėrgjithėsi nė Serbi. Nė kėtė mėnyrė, me kėtė vizitė, Boris Tadiqi, e “bindi” bashkėsinė ndėrkombėtare, nė veēanti Amerikėn dhe Evropėn, si dhe shqiptarėt e Kosovės, se nuk ėshtė mė nacionalist, mė antidemokrat dhe mė antishqiptar  sesa Slobodan Milosheviqi, Vojislav Shesheli, Vojislav Koshtunica, Nebojsha Ēoviqi, patriarku Pavle dhe vladika Artemije.  Ja, ky ishte bilanci i “suksesit diplomatik-paqėsor” i vizitės private tė presidentit Boris Tadiq, bėrė pakicės serbe nė Kosovė, mė 13 dhe 14 shkurt,2005. Mirėpo, me gjithė dėshtimin e kėsaj vizite nė planin nacional dhe ndėrkombėtar tė Serbisė dhe tė Kishės Ortodokse Serbe, subjektet politike dhe politika zyrtare  shqiptare e Kosovės, si dhe UNMIK-u e KFOR-i, duhet tė jenė nė gjendje gatishmėrie  nė shkallėn mė tė lartė, sepse pas kėsaj vizite tė paparishkuar, dhe plotėsisht tė panevojshme, ekziston rreziku, qė propaganda dhe agjenturat e nėndheshme serbe, tė provokojnė incidente dhe trazira  tė pėrgjkashme nė Kosovė, ashtu siē vepruan mė 17 dhe 18 mars tė vitit 2004, duke tentuar qė  pėr to, t’i fajėsojnė dhe t’i vėnė  nėn hipotekė si palėn shqiptare, ashtu edhe UNMIK-un dhe KFOR-in.

    Qė tė mos vihet deri te galvanizimi i situatės politike dhe tė sigurisė nė Kosovė (si shkak dhe pasojė e infltrimit tė forcave tė ndryshme tė sigurimit dhe tė policisė serbe, me qėllim qė t’i konfrontojnė shqiptarėt me forcat paqėsore ndėrkombėtare nė Kosovė, dhe nė planin mė tė gjerė tė diplomacisė ndėrkombėtare), nuk parapėlqehet qė nė tė ardhmen as  UNMIK-u, as qeveria e Kosovės, tė aranzhojnė vizita tė titullarėve tė Serbisė, tė destinuara vetėm pėr pakicėn serbe, pėrderisa tė mos zgjidhet statusi pėrfundimtar i Kosovės.


19 janar, 2005

BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr. Mehdi HYSENI

PRESIDENTI I KOSOVĖS  DR. IBRAHIM RUGOVA KISHTE THĖNĖ DREJT: “KOSOVA KA ZOT”, PRANDAJ, LARG DUART NGA KOSOVA, FATOS NANO, SE NUK KEMI TERRITORE PĖR T’I FALUR SERBISĖ, AS MAQEDONISĖ!  

           S’ka dyshim se, kryeministri aktual i Qeverisė sė Republikės sė Shqipėrisė, Fatos Nano, mė mirė do tė ishte, qė tė angazhohej nė shikimin e “punėrave tė perėndisė” sė Janullatosit nė Shqipėri, sesa tė “merakosej aq shumė” pėr fatin e pavarėsisė sė Kosovės, pėrkatėsisht tė “rregullimit” tė kufijve tė saj me Serbinė e Madhe dhe me FYROMIN(Maqedoninė).

 

         Edhe takimi i fundit i kryeministrit Fatos Nano me homologun e tij, Vlado Buēkovsi tė “Maqedonisė” nė Tiranė, mė 11 dhe 12 janar 2005, provoi se

“kursori diplomatik”  i kėtij “oborrtari” me “rekuizita”  despotike tė ideologjisė socialaiste  tė ortodoksizmit  sllav, ėshtė i papėrmirėsueshėm, kur ėshtė nė pyetje mbrojtja e interesit tė pėrgjithshėm kombėtar  dhe shtetėror  shqiptar nė Ballkan. Njė oreintim i kėtillė antishqiptar i kėtij despoti, tanimė qe ca vjet, i shtirur si  demokrat dhe si properendimor, ėshtė reflektuar qė nė takimin  e tij duarshtrėngues-‘historik” me ish-kryetarin e RJF-sė-Serbisė, Slobodan Milosheviqin nė Kreta tė Greqisė, i cili e dogji Kosovėn(1989-1999) me reprezalije dhe me gjenocid tė pashembullt nė historinė e Evropės dhe tė Ballkanit, pas pėrefundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore (1945).

 

       Kryeministri Fatos Nano me ministrat dhe me  diplomatėt e tij, mund tė takohet sa herė t’ia lypė “grupi i gjakut” tė tij qoftė nė Tiranė, qoftė nė kryeqytetet e metropoleve sllave ballkanike me homologėt e tyre serbė, malazezė, maqedonė dhe grekė,  por pėrsa i pėrket “cfilitjes vizionare” pansllave tė tij lidhur me zgjidhjen e ēėshtje koloniale tė Kosovės, dhe tė viseve tė tjera tė Shqipėrisė Etnike, nuk ka fare nevojė, qė tė haroxhojė “energji” dhe “djersė”, sepse tanimė praktika e diplomacisė sė tij dėshmoi se ėshtė nė funksion tė  interesave tė armiqėve kolonialistė serbosllavė tė Ballkanit (Serbisė, Malit tė Z, Maqedonisė dhe Greqisė). Si rrjedhim, Kosova, as  trevat e tjera shqiptare tė Shqipėrisė Etnike, a ma nuk ndijenė kurrfarė mungese, as nevoje, qė  nė asnjė mėnyrė t’i pėrfaqėsaojė a mbėshtet politika dhe dipomacia e regjimit  despotik tė Fatos Nanos, sepse kanė titullarėt e tyre,  tė cilėt  kanė dėshmuar para opinionit ndėrkombėtar, se dijnė  t’u dalin zot atyre, edhe pa pėrzierjen e regjimit tė dėshtuar aktual demokratiko-socialist, qė personifikohet me emrin mė tragjik dhe mė kontravers tė historisė politike tė Shqipėrisė ( Fatos Nano). Politika shqiptare e boshtit Prishtinė-Preshevė-Ulqin-Shkup ka nevojė tė domosdoshme, qė tė gjejė pėrkrahjen si ekonomike, politike, diplomatike dhe ushtarake tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės ( si dhe tė aleatėve tė saj  mė besnikė perėndimorė), e cila mė 23 mars 1999, prakitkisht  me vepėr konkrete e dėshmoi veten se ėshtė njė nga aleatėt dhe miqtė mė besnikė tė Kosovės, sepse  (me ndėrhyrjen ushtarake tė NATO-s kundėr forcave ushtarake dhe policore tė Serbisė) e shpėtoi atė  nga pastrimi i pėrjetshėm etnik nga  terrori gjenocid  i Serbisė militariste tė ish-presidentit tė RFJ-sė, Slobodan Milosheviq.  Duke u mbėshtetur nė kėto argumente tė pamohueshme dhe dot tė pashlyera nė faqet e historisė sė marrėdhėnieve  tė Kosovės dhe tė Amerikės, politika dhe dipomacia  shqiptare e Kosovės, nevojitet tė instruktohet dhe tė mbėshtetet dirket dhe indirekt nga politika dhe diplomacia e SHBA-sė, sepse kjo ėshtė zoti shpėtimtar i qenies shqiptare nė Kosovė nga  thika e pėrgjakur ēetniko-fashishte e Serbisė, e JO,  kursesi nga  Shqipėria e brishtė e Fatos Nanos, e cila sė bashku me Greqinė, me Serbinė, me  Malin e Zi, me Maqedoninė dhe me Rusinė (haptazi dhe fshehurazi), ka marrė pėrsipėr  ta “shpėtojė” pavarėsinė e Kosovės, ashtu siē u konvenon dhe shkon pėrshtati ruajtjes dhe avancimit tė interesave tradicionale tė “frontit” ortodoks sllav me nė krye Rusinė nė rajonin ballkanik, posaēėrisht nė hapėsirat e Shqipėrisė Etnike.

 

      Edhe pse nė takimin e Tiranės, mė 12 janar 2005, kryeministri Fatos Nano i ka premtuar homologut tė tij maqedon,  Vlado Buēkovskit, se qeveria shqiptare do ta mbėshttetė kėrkesėn e qeverisė maqedone  lidhur me konkretizimin e Marrėveshjes ndėrmjet Serbisė dhe Maqedonisė pėr caktimin e vijės sė demarkacionit tė kufirit midis Kosovės dhe Maqedonisė, njė iniciativė e kėtillė parashikuese e  shėrbimeve tė vullnetit tė mirė perosnal tė kryeminsitrit Fatos Nano nė dėm tė interesave vitale tė Kosovės, nuk ka asnjė gjasė (qoftė edhe minimale), qė tė bėhet realitet, sepse  kjo nuk ėshtė ēėshtje   private, as zyrtare e  Fatos Nanos, por e qeverisė sė Kosovės dhe e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, e jo, kursesi objekt cirku (me dimensione komerciale dhe tregtare) afatgjatė i diplomacisė pansllave tė regjimit  trafikant dhe antidemokratik tė Fatos Nanos.

 

     Vlen tė theksojmė se, presdienti i Kosovės, Ibrahim Rugova  nė mėnyrė tė peshuar dhe objektive ka vlerėsuar se, “Marrėveshja e lidhur midis Beogradit dhe Shkupit, ėshtė ilegale, sepse ėshtė lidhur pa pėlqimin dhe pa pjesėmarrjen e palės shqiptare tė Kosovės” (Beta, 13.o1.2005).  Nė kėtė vėshtrim,  pas takimit tė Tiranės Nano-Buēkovski, deklarata zyrtare e Ibrahim Rugovės, duhet tė merret nė konsideratė si dhe tejet serioze dhe reale si nga  ana e diplomacisė dakorduese  Nano-Buēkovski, ashtu edhe nga ajo serbo-malazeze, sepse  Kosova nuk do tė njohė kurrfarė marrėveshjeje  kufitare paraprake pėr caktimin e vijės sė kufirit Kosovė-Maqedoni, tė nėnshkruar nga dr.Vojislav Koshtunica (pėrfaqėsues i palės serbe) dhe Branko Cėrvenkovski. Pra, pėrkundėr  faktit  se  presidenti i Maqedonisė, B.Cėrvenkovski, e ka reaguar ashpėr, duke e hudhur poshtė deklaratėn e Ibrahim Kosovės si tė “pabazė” ngase sipas  “dioptirsė largpamėse” tė diplomacisė  antishqiptare tė Shkupit, marrėveshja e theksuar  “ėshtė verifikuar ndėrkombėtarisht”, kjo ėshtė njė e pavėrtetė e madhe mbase pikėsėpari nuk ka  asnjė bazė ligjore, as juridike ndėrkombėtare, sepse  ėshtė pėrfunduar krejtėsisht nė mėnyrė ilegale, pa pjesėmarrjen dhe pa dhėnien e pėlqimit tė institucioeneve pėrkatėse tė Kosovės. Kjo formė piraterike e “rrėmbimit” tė territorit etnik tė Kosovės, e sanksionuar nė Marrėveshjen  pėr caktimin e vijės kufitare  midis Shkupit dhe Beogradit, mė 23 shkurt 2001, nuk ka lidhje as me tė drejtėn private ndėrkombėtare, as me tė  drejtėn publike ndėrkombėtare. M’u pėr kėtė arsye Parlamenti i Kosovės nė kohėn e duhur, e ka hudhur si tė pavlefshme Marrėveshjen e sipėrtheksuar, tė lidhur midis Shkupit dhe Beogradit. Nė favor tė prononcimit zyrtar tė Parlamenit, tė Qeverisė dhe tė Presidentit tė Kosovės  lidhur me kėtė ēėshtje jetike pėr mbrojtjen e territorit tė Kosovės, (duke trajtuar pikėrisht nė aspektin shkencor tė sė drejtės ndėrkombėtare), ėshtė publikuar edhe kjo analizė e autorit, nė shkurt tė vitit 2001:     

        RRUDHJA E TĖRĖSISĖ TERRITORIALE TĖ KOSOVĖS

      ĖSHTĖ NĖ FUNKSION TĖ VAZHDIMĖSISĖ SĖ DOKTRINĖS  

      DHE  TĖ STRATEGJISĖ  GJEOPOLITIKE  IMPERIALISTE

      SLLAVE NĖ BALLKAN

 

       Me gjithė zhurmėn propagandistike dhe me premtimet  e ekzagjeruara, se procesi dhe vlerat thelbėsore tė demokracisė dhe tė pluralizmit tė globalizuar evroperėndimor,  do tė  "promovohen" edhe nė favor tė  popullit tė copėtuar shqiptar nėpėr disa shtete sllave (Serbia, Mali i Zi, Maqedonia dhe Greqia) kolonialiste ballkanike, kjo, nė praktikė po ndodh ndryshe ngaqė "itinerari" i njė agjende tė kėtillė afatgjatė, nė vend se tė konkretizonte parashikimet e tij, nxori nė sipėrfaqe dhe riaktivizoi recidivat e historisė sė hidhur tė gjeopolitikės  imperialiste sllave nė Ballkan.

 

       Edhe pse nė asnjė dokument, nė asnjė  projekt tė vizionit poliko-demokratik tė evrointegralizmit, qė ka tė bėjė me "rregullimin", pėrkatėsisht me zgjidhjen e problemeve akute tė vendeve tė Evropės Juglindore, nuk figuron termi(nocioni) gjeopolitikė, ky ėshtė i pranishėm si nė kuptimin doktrinar, ashtu edhe nė atė praktik, sepse sheshit dhe "heshtazi" u paraprin interesave politiko-strategjike tė tė gjithė armiqve tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė etnike. Nė kėtė kontekst, moralizimet e globokratėve dhe impotenca e dipomacisė ndėrkombėtare u tregua e "pafuqishme" , qė shqiptarėve dhe Kosovės t'ua njohė tė drejtėn e vetėvendosjes, sikurse popujve tė tjerė (sllovenėve, kroatėve, serbėve, malazezėve, maqedonėve) tė ish- Jugosllavisė socialiste tė Titos. Nė vend tė aplikimit tė standardit pėrkatės parimor tė sė drejtės sė vetėvendosjes edhe ndaj popullit shqiptar tė kolonizuar nėpėr republikat sllave ballkanike, kėtij i mohohet njė e drejtė e kėtillė legjitime dhe legale, duke e mashtruar, duke e gėnjyerė dhe, duke e lėnė haptazi nė "baltė" nė emėr tė krijimit  dhe tė mbrojtjes sė institucioneve "tė multietnikes dhe tė pluralizmit", tė "importuar" nga fuqitė e mėdha perėndimore botėrore. Nė rastin  konkret shihet qartazi se gjeopolitika i paraprin  politikės: "ndryshim tė statusit politik-po", ndėrsa ndryshime territoriale (gjeopolitike)-jo(!) Kėtė konstatim tonin e provon nė mėnyrė aksiomatike edhe pėrmbajtja e librit tė Zbignjev Bzhezhinskit (ish-sekretar shtetėror nė administratėn amerikane tė presidentit Xhimi Karter):"Jashtė kontrollit-zhbalancimi global nė vigjilie tė shekullit XXI", ku ndėr tjera, nė mėnyrė reliefe ka artikuluar dimensionet pretenduese tė "marramendjes" gjeopolitike:"Historia nuk ka pėrfunduar, por nė tė vėrtetė ėshtė bėrė mė e ngjeshur. Nė tė kaluarėn, epokat historike relativisht kanė qenė tė ravijėzuara me konturat e tyre tė qarta, kėshtu qė edhe ishte mė lehtė tė pėrkufizohej koncepti i progresives historike. Nderkaq, sot, historia karakterizohet nga diskontinuitete tė vrazhda dhe kontradiktore, gjė qė kjo errėson nė mėnyrė tė kondensuar perspektivėn dhe shpie nė konfuzion perceptimet e historisė sonė."Pikėrisht nė kėtė vėshtrim duhet tė pasqyrohet edhe  gjendja e sotme e shqiptarėve tė kolonizuar nė Ballkan.

                                                                     

                             Tjetėrsimi i  2500 hektarėve tė territorit tė Kosovės

                             paralajmėron sfidė tė re pėr shqiptarėt nė Ballkan

 

       S'ka dyshim se, pėrfundimi i Marrėveshjes sė kufirit ndėrmjet tė ashtuquajturės "RFJ" dhe IRJM-sėmė, mė 23  shkurt tė vitit 2001 (sipas sė cilės Kosovės, i janė shkėputur 2500 haktarė tė territorit tė saj nė favor tė IRJM-sė), ėshtė njė mesazh i qartė pėr shqiptarėt jo vetėm tė Kosovės dhe tė Iliridės, por pėr tė gjithė shqiptarėt nė Ballkan, se doktrina dhe strategjia gjeopolitike sllave ėshtė riaktualizuar pikėrisht nė frymėn e ēasjes karteziane, e cila ėshtė kompatibile me konceptin e globalizimit ndėrkombėtar (si nė kuptimin gjeografik, ashtu edhe nė atė epistemologjik), i cili edhe pėrmes shfrytėzimit tė vijave transportuese moderne rajonale synon pėr tė "transformuar" tėrėsinė territoriale dhe sovranitetin e shteteve tė vogla dhe tė pafuqishme. Si duket kėtė "lojė" gjeopolitike tė rrezikshme pėr ricopėtimin e mėtjemė tė territorit etnik shqiptar, "elitat politike" shqiptare nuk e kanė kuptuar dhe, nuk e kanė tė qartė sa duhet, sepse kjo para sė gjithash nuk ka tė bėjė vetėm  me sistemin interpretues tė koncepteve themelore tė globalizmit botėror, tė arritjes sė ekuilibrit tė politikės ndėrkombėtare pėr t'i pajtuar divergjencat ndėrmjet konkurruesve dhe "nomadėve" tė vendeve tė Evropės Juglindore ( tė shkatėrruar nė ēdo segment tė qenies sė tyre, sipas konceptit tė totalitetit global), si dhe mbi kėtė bazė kinse pėr tė siguruar paqen dhe rendin ndėrkombėtar, por ka tė bėjė me luftėn e vazhdueshme globale tė gjeopolitikės moderne (tani, jo nė frymėn e krijimit tė blloqeve dhe tė identiteteve gjeografike, gjė kjo ishte karakteristikė e gjeopolitikės sė periudhės sė luftės sė ftohtė ndėrmjet dy superfuqive botėrore SHBA-sė dhe ish-Bashkimit Sovjetik), struktura e sė cilės objektivisht paraqet determinimin e entiteteve gjeografike, pėrkatėsisht kondensimin epistemologjik dhe ontologjik tė botės sė globalizuar sipas konceptit imperialist tė perandorive tė dikurshme romake, bizantine, osmane etj.

                   

      Nė kėtė vėshtrim, qarqet politike zyrtare tė regjimit sllav tė Beogradit dhe tė Shkupit, janė duke ecur nė hap me parametrat e gjeopolitikės moderne tė globokratėve perėndimorė, duke u pėrpjekur qė me ndihmėn e tyre paraprakisht tė caktojnė "kushtet e baraspeshimit" jo vetėm nė aspektin e pluralizimit dhe tė "demokratizimit" rajonal tė politikės, tė ekonomisė, tė tregtisė, tė kulturės, tė multietnikes e tė tjera, por edhe nė aspektin  e "globalizimit" tė territorit etnik shqiptar, sikurse qė ėshtė rasti i Marrėveshjes sė caktimit tė vijės sė demarkacionit midis ish-"RFJ-sė" dhe IRJM-sė. Nė thelb, pėrmbajtja e kėsaj Marrėveshjeje, para sė gjithash vė nė dukje vampirizimin e pretendimeve territoriale tė sllavociganėve tė Ballkanit ndaj territorit etnik shqiptar, i cili fatkeqėsisht de facto dhe de jure ende ndodhet nėn jurisdiksionin kolonialist  tė Beogradit, tė Shkupit dhe tė Podgoricės. Rasti i shqiptarėve nė Kosovė,  i shqiptarėve tė Anamoravės, tė Iliridės dhe tė Malit tė Zi, provon nė mėnyrė tė argumentuar dhe tė qartė politikėn nga pozita e forces dhe epėrsinė e fuqive tė mėdha botėrore, qė pėrbėjnė politikėn ndėrkombėtare, si dramė objektive tė globalizimit territorial nė disfavor tė territorit tė pėrgjithshėm dhe tė popullit shqiptar tė Shqipėrisė etnike. Pėr mė tepėr, doktrina dhe strategjia e kėtillė e gjeopolitikės sė hibridizuar e globokratėve dhe e evrointegralistėve sheshit vė nė dukje ineteresat e tyre konvergjente, qė shqiptarėve t'ua mohojnė tė drejtėn e vetėvendosjes dhe tė pavarėsisė, duke i mbajtur edhe mė tej tė kolonizuar dhe tė copėtuar nė katėr shtetet sllave(Serbia,Mali i Zi, IRJM, Greqia).

 

       Shembulli i shqiptarėve tė kolonizuar dhe tė copėtuar nėpėr disa shtete fqinje sllave ballkanike ėshtė plotėsisht simetrik me shembullin e kurdėve dhe tė Kurdistanit tė shkatėrruar dhe tė copėtuar nė disa shtetete fqinje tė tij( Turqia, Iraku, Irani dhe Siria), qė gjithashtu ėshtė pjellė direkte e fuqive tė mėdha imperialiste botėrore. Nė historinė e marrėdhėnieve diplomatike ndėrkombėtare, "formula" e Kurdistanit ka provuar praktikisht se ėshtė instrumenti mė i efektshėm dhe mė lukrativ i "rrumbullakėsimit" tė interesave tė pėrgjithshme hegjemoniste koloniale tė fuqive tė mėdha botėrore. Fatkeqėsisht, (nėn murkullimin e strategjisė afatgjatė tė globokratizmit dhe tė evrointegralizmit) njė "formulė" e kėtillė po pėrfillet nė mėnyrėn mė perfide edhe ndaj etnikumit shqiptar tė mbėrthyer me shekuj nėn kthetrat e pėrgjakura tė kolonializmit sllav. Kėtė strategji polivalente tė kontinuitetit historik  tė kolonizimit tė shqiptarėve nga sllavėt, e gjejmė edhe nė paragrafėt e Marrėveshjes pėr revizionimin e territorit kufitar midis ish-"RFJ-sė" dhe IRJM-sė, tė nėnshkruar nė  shkurt tė vitit 2001 nga autoritetet zyrtare tė regjimit tė Beogradit dhe tė Shkupit. E vlen tė nėnvizojmė faktin se, ndonėse ipso facto pėrmbajtja e kėsaj Marrėveshjeje nuk ka tė bėjė me kurrfarė territori serbo-maqedon, por me territorin etnik shqiptar tė Kosovės (domethėnė kjo Marrėveshje ėshtė lidhur pa pjesėmarrjen e shqiptarėve dhe, nė kurriz tė shqiptarėve dhe tė Kosovės, sepse sipas saj iu tjetėrsohen 2500 hektarė tokė tė punueshme dhe kullosa, qė ligjėrisht ėshtė nonsens juridik, sepse edhe sipas sė drejtės kombėtare, ashtu edhe tė asaj ndėrkombėtare ėshtė nul=e pavlefshme pėr shqiptarėt e Kosovės), kjo, drjetpėrdrejt mbėshtetet nga institucioni mė i lartė i bashkėsisė ndėrkombėtare-Kėshilli i Sigurimit tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara. Sipas deklaratės zyrtare konfirmuese tė sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Kofi Annan, KS (sikurse Deklarata zyrtare e KS tė KB, e datės 7 mars 2001) tė Kombeve tė Bashkuara e njeh Marrėveshjen ndėrkufitare, tė arritur mes Beogradit dhe Shkupit, mirėpo, kjo mbėshtetje ėshtė nė kolizion si me Rezolutėn 1244 tė KS tė KB-sė pėr Kosovėn, ashtu edhe me kompetencat dhe me autorizimet e Kėshillit tė Sigurimit ngase Marrėveshja e theksuar nuk ka qenė objekt  shqyrtimi i Arbitrazhit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Kombeve tė Bashkuara. Prandaj, deklaratat, qė rezultojnė nga KS i OKB-sė lidhur me respektimin e kėsaj  marrėveshjeje, kanė vetėm karakter politiko-porpagandistik, tė cilat kanė pėr qėllim tė ushtrojnė trysni suplementare ndaj palės shqiptare, qė ta deyrojnė atė, tė pajtohet edhe mė tutje me dialektikėn e racizmit dhe tė sovranitetit kolonial sllav, gjė qė kjo, nė asnjė mėnyrė qoftė juridikisht, qoftė politikisht nuk e obligon Kuvendin, as Qeverinė multietnike tė Kosovės, qė t'i pėrfillė "rekomandimet politike", tė drejtuara nga sekretari i Pėrgjithshėm, Kofi Annan dhe nga KS i Kombeve tė Bashkuara, ngase nuk passjellin kurrfarė efekti juridik. Pėrkundrazi, si Kuvendi, ashtu edhe Qeveria multietnike e Kosovės, janė tė detyruar, qė me ēdo kusht,  pėrmes mekanizmave pėrkatės ligjorė, qė pėrbėjnė tė drejtėn vendore dhe, duke u mbėshtetur nė tė drejtėn pozitive juridike ndėrkombėtare, ta  hudhin poshtė si plotėsisht tė pabazė-tė pavlefshme juridikisht Marrėveshjen ndėrkufitare midis Beogradit dhe Shkupit. Arritja e kėsaj marrėveshjeje tė turpshme dhe antishqiptare, nuk mund quhet kurrsesi ndryshe veēėse sfidė  e re, qė ka pėr qėllim tė shkaktojė konflikte tė reja tė armatosura me shqiptarėt nė Ballkan. Pėrfundimi i Marrėveshjes pėr "caktimin e kufirit tė ri" midis shqiptarėve tė Kosovės, tė Anamoravės dhe tė Iliridės, mund tė jetė  i pranueshėm vetėm pėr aparqikėt sllavė dhe sllavofilė, (qė tradicionalisht janė mėsuar tė ushqehen me gllabėrimin e territoreve etnike shqiptare nė Ballkan) si dhe pėr pėrkrahėsit e tyre ekzistencialistė tė globokratizmit, tė cilėt strategjinė e gjeopolitikės dhe tė propagandės sė tyre, e zhvillojnė pėr tė krijuar vatra tė reja krizash permanente, edhe nė "baltėn e gjallė" tė popujve tė "Evropės Ballkanike".

 

                           Diplomacia preventive shqiptare, duhet tė eliminojė

                          propagandėn luftarake tė boshtit Beograd-Shkup

 

      Pėr t'i evituar pėrpjekjet e pareshtura tė mekanizmave sekrete dhe publike tė politikės propagandistike luftarake tė boshtit sllav Beograd-Shkup, qė kanė pėr objekt "tregtimin" e territorit etnik shqiptar nė favor tė zgjerimit tė elementit serbomaqedon, diplomacia shqiptare, patjetėr nevojitet qė tė ndėrmarrė masa pėrkatėse pėr eliminimin e tėrėsishėm tė kėtij fenomeni tė ripėrtėritur tė racizmit kolonial sllav. Me gjithė njohjen e meritave tė bashkėsisė ndėrkombėtare, e nė veēanti tė administratės sė Shteteve tė Bashkuara me ish-presidentin Bill Klinton nė krye, qė Kosova tė boshatiset definitivisht nga forcat militare, paramilitare e policore tė okupatorit serb, e sė kėndejmi tė vihet nėn mandatin e protektoratit ndėrkombėtar(KFOR+UNMIK), ne  assesi nuk mund tė heshtim dhe tė pranojmė (pavarėsisht nga ushtrimi i diktatit dhe i trysnisė sė sondazheve tė diplomacisė tregtare tė fuqive tė mėdha), qė tė falim, jo 2500 hektarė, por asnjė pėllėmbė tokė,  qoftė e punueshme, qoftė djerrinė, fushė apo mal, pėrrua ose lumė, liqen apo det, qė i pėrket territorit etnik shqiptar.

 

      Duke qenė se, pėrmbajtja e Marrėveshjes ndėrkufitare serbomaqedone ka karakter ekspansionist ndaj tėrėsisė territoriale tė Shqipėrisė etnike, atėherė del krejtėsisht e qartė se politika shqiptare, nevojitet qė sa mė parė tė jetė e mundur, t'i pėcaktojė prioritetet dhe mjetet efektive pėr tė parandaluar "atomizimin" e mėtejmė tė tokave tė veta nga ana e gjeopolitikės raciste  dhe e luftės grabitēare kolonialiste serbomaqedone.

 

      Pėr t'iu shmnagur objektivave hegjemoniste tė kėsaj Marrėveshjeje, diplomacia shqiptare, pikėspari (pa ngritur grafikun e hipertensionit politik, tė frustrimit iracional, qė do tė ēonte nė konfrontim direkt me aktorėt e bashkėsisė ndėrkombėtare) nevojitet qė tė pėrgėnjeshtėrojė me argumente tezėn sllavomaqedone, se njohja e pavarėsisė sė Kosovės, do tė paraqiste "rrezik serioz pėr paqen dhe qėndrueshmėrinė nė rajonin ballkanik". Pikėrisht, kjo tezė  e sllavocentrizmit destruktiv, pasqyron esencėn e Marrėveshjes sė theksuar pėr ndryshimin e kufijve nė relacionin Kosovė - IRJM. Si pėr propagandėn ushtarake e politike,ashtu edhe pėr atė diplomatike ndėrkombėtare, kjo tezė e sofistikuar konsiderohet si instrumenti mė oportun dhe mė i qėndrueshėm pėr tė dezavuuar kėrkesėn legjitime pėr pavarėsimin e Kosovės. Nė kėtė mėnyrė, strategjia e njėsuar politiko-propagandistike serbomaqedone, llogarit se do tė pėrfitojė mbėshtetjen e bashkėsisė ndėrkombėtare dhe tė aleatėve tė saj tradcionalė sllavė. Duke u mbėshtetur nė njė "imperativ" tė kėtillė, me logjikė dhe  strukturė tė vjetėr tė politikės pushtuese serbomadhe, Serbia "e demokratizuar" e "elitės" nacionalshoviniste, e pėrfaqėsuar nga dr.Vojislav Koshtunica dhe dr.Zoran Gjingjiq, pėrmes marrėveshjes sė theksuar (duke shpresuar se do ta bindin bashkėsinė ndėrkombėtare, se nėse vihet nė pikėpyetje revidimi i marrėveshjes dypalėshe serbo-maqedone nė favor tė palės shqiptare, atėherė kjo, do tė reflektojė  aspirata tė hapta pėr pushtimin e territorit tė IRJM-sė) ka pėr qėllim qė nė tė njėjtė kohė, t'i konfrontojė shqiptarėt  e Kosovės edhe me maqedonėt edhe me ndėrkombėtarėt-KFOR-in dhe  UNMIK-un nė Kosovė. Provokimi i njė situate tė kėtillė, do tė ishte trumfi mė i madh i propagandas sė ndyrė luftarake tė Serbisė pushtuese kundėr shqiptarėve jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė viset e tjera tė banuara me shqiptarė, tė cilat edhe nė fillim tė shekullit XXI, janė "plaēkė" e koniunkturės dhe tė sistemit shtypės kolonial sllav nė zemėr tė Evropės sė integruar mbi baza ekonomike dhe politike.

 

      Pėr t'i paralizuar  qė nė start profkat dhe grackat e rrezikshme tė amalgams serbomaqedone, tė "gatuara" sipas recetės tradicionale tė historiografisė sė falsifikuar serbe dhe tė politikės sė Kishės Ortodokse Serbe, (e cila, historikisht, nė vend se tė mirret me misionin e saj tė shenjtė, mirret me ushtrimin e politikės gjenocidale serbomadhe kundėr shqiptarėve, kroatėve, myslimanėve tė Bosnjė-Hercegovinės dhe tė Jeni Pazarit. Kėtė mision "tė shenjtė politik" nė shfarosjen e kėtyre popujve joserbė, Kisha Ortodokse Serbe, duke i prirė Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Serbisė, shėrbimeve tė zbulimit dhe tė kundėrzbulimit tė ushtrisė dhe tė policisė serbomalazeze, ia arriti qė edhe nė dekadėn e fundme tė shekullit XX, tė kryejė "misionin e shenjėtorit politik hyjnor" nė "mbrojtjen e ēėshtjes serbe", natyrisht nė disfavor tė vendeve dhe tė popujve tė theksuar fqinj), Qeveria e Kosovės, sė pari, me procedurė tė shkurtėr nevojitet ta anulojė Marrėveshjen serbomaqedone, qė ėshtė nė funksion tė copėtimit tė territorit etnik shqiptar, edhe pse nė kėtė moment, nuk ekzistojnė gjasėt reale pėr tė ndryshuar gjendjen faktike nė terren. Arsyeja, pėr nxjerrjen e njė konstatimi tė kėtillė tė peshuar gjithanshmėrisht qėndron nė faktin se, bashkėsia ndėrkombėtare (Kėshilli i Sigurimit tė OKB-sė, NATO-ja, OSBE-ja dhe Bashkimi Evropian), duke u mbėshtetur  thjesht nė "justifikimin" e interesave politike dhe nė transaksionet e kanonierave diplomatike tė fuqive tė mėdha, ka pėrjashtuar tė drejtėn e pėrgjithshme ndėrkombėtare(jus cogens) dhe, nė vend tė pėrfilljes sė saj, mbėshtet Marrėveshjen serbomaqedone tė tjetėrsimit tė njė pjese tė territorit tė Kosovės, qė kufizohet me ngrehinėn artificiale, tė ashtuquajtur IRJM. Sė dyti, duke marrė nė konsideratė mbėshtetjen e parezervė tė kėsaj Marrėveshje ilegale, antijuridike dhe  antishqiptare nga ana e bashkėsisė ndėrkombėtare (edhe pse Qeveria e Kosovės ėshtė legjitime dhe ka mandatin e plotė, qė ta kontestojė kėtė Marrėveshje), parapėlqehet qė kjo hėpėrhė mos ta ngrejė kėtė ēėshtje nė shkallė ndėrkombėtare, e nė veēanti nė kuadrin e Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, sepse pėrgjigjja do tė jetė e qartė, nė disfavor tė palės sė dėmtuar shqiptare. Njė kundėrefekt i kėtillė, do tė rezultonte drejtpėrdrejt  nga qėndrimi subjektiv i tė gjitha fuqive tė mėdha-anėtare tė pėrhershme tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, sepse kėto sėrish do tė merrnin nė mbrojtje Marrėveshjen e sajuar serbomaqedone. Nė kėtė mėnyrė, do tė vinte nė shprehje acarimi i marrėdhėnieve ndėrmjet palės shqiptare dhe bashkėsisė ndėrkombėtare, gjė qė ky, edhe ėshtė qėllimi i lidhjes sė Marrėveshjes sė theksuar midis Beogradit dhe Shkupit. Sė kėndejmi, nė kėtė moment pėrkeqėsimi dhe tendosja e marrėdhėnieve me bashkėsinė ndėrkombėtare, mė sė paku do tė ishte nė interes tė zgjidhjes sė  drejtė dhe objektive tė kėtij problemi kufitar ndėrshtetėror. Pozicioni politik i institucioneve  shtetėrore dhe i subjekteve relevante politike shqiptare tė Kosovės pėrkitazi me kėtė ēėshtje, para bashkėsisė ndėrkombėtare, duhet tė jetė  i qartė: Nuk  e njohim Marrėveshjen serbomaqedone pėr kėto arsye, se : a) kufijtė e Kosovės janė nėn jurisdiksionin ndėrkombėtar tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara; b) ėshtė pėrzierje direkte nė ēėshtje tė brendshme tė Kosovės dhe, cenim i sovranitetit  dhe i tėrėsisė territoriale tė Kosovės; c) ėshtė akt piratesk antijuridik ndėrkombėtar, sepse ėshtė lidhur ad interim tė palės shqiptare domethėnė nė disfavor tė territorit tė huaj, titullar i tė cilit ėshtė Kosova, e jo Serbia, as IRJM; ē) ėshtė nė kundėrshtim me parimet e Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, me Deklaratėn mbi marrėdhėniet dhe bashkėpunimin miqėsor ndėrmjet shteteve, nė pėrputhje me Kartėn e OKB-sė, Rezoluta 2625(XXV)/1970 e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara; d) ėshtė nė shpėrputhje me Dokumentin pėrfundimtar tė Helsinkit (1975); dh) ėshtė nė kolizion me nenin 11 tė Konventės sė Vjenės (23 gusht 1978) mbi shtetet sukcesore, si dhe ė) ėshtė nė kundėrshtim flagrant me parimin uti possidetis juris tė sė drejtės ndėrkombėtare.

 

      Sa mė sipėr, duke i marrė nė konsideratė kėto argumente me fuqi tė vlefshme ligjore juridike tė sė drejtės publike ndėrkombėtare (tė cilat pa precedencė i kanė nėpėrkėmbur dhe abuzuar si ish-"RFJ", ashtu edhe IRJM me rastin e pėrfundimit tė Marrėveshjes pėr copėtimin e territorit tė Kosovės. Sė kėndejmi, edhe bashkėsia ndėrkombėtare, gjė qė kjo shpėrfillje, sipas gjuhės sė sistemit pozitiv juridik ndėrkombėtar, quhet triumfi i politikės mbi drejtėsinė ndėrkombėtare), pala shqiptare nuk ėshtė e obliguar qė, as moralisht, as politikisht, e pėr mė tepėr as juridikisht, t'i respektojė asnjė nga deklaratat a rekomandimet politike, tė miratuara qoftė nga KS i Kombeve tė Bashkuara, Bashkimi Evropian, OSBE-ja apo NATO-ja, sepse kjo bie ndesh edhe me  tė drejtėn historike, me interesin territorial, kombėtar dhe shtetėror tė Kosovės.


15 janar, 2005

Ky artikull i plotėsuar ribotohet sipas kėrkesės sė autorit, i cili  nė tėrėsi solidarizohet me protestėn gjithėpopullore shqiptare tė Luginės sė Preshevės kundėr vrasjes mizore tė Dashnim Hajrullahut nga forcat e ushtrisė terrorizuese tė Serbisė.

BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

      DERI KUR  SERBĖT DO T’I VRAJNĖ  FĖMIJĖT SHQIPTARĖ?*/

Kush dhe pse e vrau  djaloshin 16-vjeēar shqiptar, Dashnim Hajrullahu nga Rahovica e Preshevės, mė 7 janar(e premtė) 2005? – Pėrgjigja: - E vranė pjesėtarėt e ushtrisė kriminele ēetniko-fashiste serbomalazeze nė “brezin kufitar Serbi–Maqedoni”! Ēfarė propagande dezinformuese! Ēfarė ironizimi  shpėrfillės antishqiptar! – Jo, ai nuk u vra nė kurrfarė “brezi, as thellėsie tė huaj territoriale”(siē bėn tė ditur raporti zyrtar i ushtrisė kriminele serbe), por u vra mizorisht nė pragun e shtėpisė sė tij, nė truallin e tij tė Shqipėrisė Etnike! E vranė po tė njėjtit kriminelė  tė ushtrisė sė Slobodan Milosheviqit, tė Vojislav Sheshelit, tė Zhelko Razhnjatoviq-Arkanit, tė Vuk Drashkoviqit, tė Vojislav Koshtunicės, tė Nebojsha Ēoviqit..., etj., vetėm pse ishte shqiptar! E vranė, vetėm pėr tė provokuar edhe njė luftė tė re me shqiptarėt e  Luginės sė Preshevės! E vranė, pėr t’i paralajmėruar tė gjithė shqiptarėt e kolonizuar, dhe politikėn shqiptare  (me gjithė “dashurinė e muajit tė mjalitit” nė nivelin mė tė lartė diplomatik, ekonomik dhe tregtar, qė Serbia dhe Mali i Zi  kanė pasur ndonjėherė nė historinė e tyre me Shqipėrinė) tė klikės sė regjimit tė Fatos Nanos, se  regjimi kriminal terrorist dhe gjenocidal serbomadh i Slobodan Milosheviqit ende ėshtė i gjallė (edhe pa praninė formale dhe fizike tė Slobodan Milosheviqit-vrasėsit tė mijėra foshnjave dhe fėmijėve  shqiptarė nė Kosovės moshatarė tė ndjerit Dashnim Hajrullahu nga Rahovica e Preshevės) dhe vepron nė “forma demokratike” nė vrasjen dhe likuidimin e shqiptarėve nė trojet e tyre etnike.

 

Qėllimin dhe prapavijėn e vrasjes sė voglushit shqiptar, Dashnim Hajrullahu nga ana e forcave militariste serbe, nuk janė gjendje pėr  ta deshifruar vetėm ato politika dhe titullarė tė tyre, tė cilėt janė lidhur si mishi me kockėn me regjimin fashist antishqiptar tė Beogradit.  Mirėpo, pėr ta ndėrprerė sa mė parė, dhe nė mėnyrė urgjente praktikėn e deritashsme tė  terrorit gjenocidal, tė masakrimit dhe tė vrasjes sė  shqiptarėve tė pafajshėm  vetėm pse janė shqiptarė nė shtėpitė e tyre nga SMZ-ja kolonialiste dhe militariste, institucionet dhe faktorėt pėrgjegjės tė politikės zyrtare aktuale tė boshtit Preshevė-Prishtinė-Tiranė, me urgjencė duhet tė njėsojnė aktivitetin e tyre politik dhe diplomatik  nė mbrojtjen e interesit  tė pėrgjithshėm nacioanl brenda kufijėve territorialė tė Shqipėrisė Etnike, nė pėrputhje me tė drejtėn historike, dhe me tė gjitha mjetet dhe normat ligjore tė sė drejtės kombėtare dhe ndėrkombėtare.

 

Nė favor tė parandalimit tė vrasjes sė fėmijėve shqiptarė nga makina shfarosėse gjenocidale serbomadhe, pėrkatėsisht tė zgjidhjes sė ēėshtjes shqiptare tė Luginės sė Preshevės, ėshtė edhe komenti im po me kėtė temė ”LUGINA E PRESHEVĖS TĖ VIHET NĖN MISIONIN PAQĖSOR TĖ OKB-SĖ”, i publikuar nė presheva.com, mė 2 shkurt tė vitit 2003; liriakombtare.com ; shqiperia e bashkuar.com, kosovapress.com, etj. Kėrkesa ime pėr tė ribotuar tė njėjtin artukull qėndron nė faktin se, politika zyrtare serbe e Beogradit (pėrpos vrajses sė ish-premierit tė Serbisė, dr.Zoran Gjingjiq nga tė njėjtat forca kriminale , fashiste dhe gjenocidale ēetnike serbe, tė cilat i masakruan shqiptarėt nė Kosovė, kroatėt nė Kroaci dhe myslimanėt nė Bosnjė) fare nuk e ka ndryshuar  kursin e saj  as ndaj shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės, as atyre tė Kosovės (pėrpos disa ndryshimeve kozmetike-teknike tė disa funksionarėve partiakė). Pėrkundrazi, Serbia gjatė kėtij pesėvjeēari tė fundit, ka grumbulluar tė njėjtat forca terroriste ushtarake, paramilitare, policore dhe tė sigurisė  nė kufirin me Kosovėn (si dhe nė brendinė e saj-Mitrovicė), si dhe nė Luginėn e Preshevės, ku midis Bujanocit dhe Preshevės ka ndėrtuar bazėn mė tė madhe ushtarake nė Serbi nė tė cilėn vijimisht ėshtė duke sjellė forca tė reja tė nomeklaturės  famėkeqe tė “beretave tė kuqe”, tė dėshmuara paraprakisht pėr krimet e tyre gjenocidale nė Kosovė. Prandaj,  edhe pse artikulli im me titull “Lugina e Preshevės tė vihet nėn misionin paqėsor tė OKB-sė”, ėshtė shkruar para dy vitesh (shkurt 2003) edhe sot ėshtė tejet aktual pėr opinionin kombėtar dhe atė ndėrkombėtar, sepse  paralajmėron rrezikun potencial, qė po i kanoset qenies shqiptare tė Luginės sė Preshevės, dhe, gjithashtu edhe Kosovės.

 

Sikur ndonjėri nga titullarėt e politikave tė sotme zyrtare tė boshtit Preshevė-Prishtinė-Tiranė, do ta kishte lexuar, dhe marrė nė konsideratė me kohė (domethėnė qysh para dy vjetėsh, kur edhe ėshtė publikuar ky artikull me theks tė posaēėm pėr opinionin publik shqiptar), analizėn time me titull: “Lugina e Preshevės tė vihet nėn misionin paqėsor tė OKB-sė”, nė fillim tė shkurtit tė vitit 2003, sigurisht se sot, do tė ishte i gjallė nė mesin tonė, edhe mė i dashuri ynė, Dashnim Hajrullahu, dhe se tėrė  qenia e Luginės sė Preshevės, do tė merrte frymė lirisht nėn mandatin juiridik paqėsor ndėrkombėtar tė Kombeve tė Bashkuara. Mirėpo, nė vend  se  politika zyrtare e Tiranės tė angazhohej nė realzimin e kėsaj kėrkese jetike dhe tė pashmangshme ( nė funksion  tė shpėtimit dhe tė mbrojtjes sė jetėve tė njerėzve tė pafajshėm) nė hapėsirat etnike shqiptare tė territorit tė saj, ajo po vepron nė disfavor  tė mbrojtjes sė interesit tė pėrgjitshėm nacional shqiptar, gjė qė kjo ėshtė nė shpėrputhje tė plotė me tė drejtėn historike, me tė drejtėn ndėrkombėtare dhe me tė drejtėn kushtetuese. Ēdo vonesė dhe shpėrfillje  e kėsaj kėrkese tė parashtruar si nga ana e autorit para dy vitesh, ashtu, edhe nga ana  e subjekteve politike shqiptare tė  Luginės sė Preshevės (e parashtruar, pas vrasjes mizore tė Dashnim Hajrullahut, nė protestėn gjithėpopullore nė shenjė revolte kundėr  pushtuesve dhe vrasėsėve kriminelė  ēetniko-fashistė serbė, bėrė nė Preshevė, mė 10 janar 2005), qė kjo nė mėnyrė imediate, tė vihet nėn mbikėqyrjen ndėrkombėtare paqėsore tė OKB-sė, do t’i kushtojė shumė shtrenjtė politikės dhe diplomacisė sė brishtė dhe defaktorizuese tė boshtit Preshevė-Prishtinė-Tiranė (si nė kuptimin rajonal, ashtu edhe nė atė ndėrkombėtar).

*/ Mė 13 janar 2005)

LUGINA E PRESHEVĖS TĖ VIHET NĖN MISIONIN PAQĖSOR TĖ OKB-sė*/

Sipas doktrinės dhe standardeve mė tė reja tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare, dhe sė kėndejmi edhe tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, parandalimi i konflikteve tė armatosura ndėrkombėtare, ėshtė imperativ moral, humanitar dhe obligim juridik ligjor ndėrkombėtar. Nė kėtė frymė, ėshtė konceptuar lėnda, dhe objektivat e diplomacisė preventive ndėrkombėtare, qė parashikojnė masat preventive politike, ekonomike dhe humanitare, me qėllim tė shpėtimit tė jetėve tė njerėzve tė pafajshėm, tė interesave ekonomike si tė vendeve tė involvuara drejtpėrdrejt nė konfliktet e armatosura, ashtu edhe tė bashkėsisė ndėrkombėtare. Sipas strategėve dhe teoricienėve tė diplomacisė preventive, ndėrmarrja e masave parandaluese tė diplomacisė preventive, ėshtė nė interes tė dyfishtė si tė aktorėve tė involvuar nė konflikt (pėr t’iu shmangur me ēdo kusht ēmimit shumė tė lartė tė “financimit” tė konfliktit si nė kohė lufte, ashtu edhe pas pėrfundimit tė saj, nė kohė paqeje, gjatė procesit tė rindėrtimit), ashtu edhe tė bashkėsisė ndėrkombėtare, qė tė mos iu ekspozohet ēmimeve shumė tė larta financiare dhe investuese, por tė ruajė kredibilitetin e saj ndėrkombėtar, duke ndėrhyrė me kohė nė pezullimin e konflikteve tė armatosura kudo qoftė nė botė.

 

Gjithashtu, edhe riaktualizimi i konfliktit tė armatosur serb nė Luginėn e Preshevės mbi popullatėn civile shqiptare, dhe mbi pjesėtarėt e UĒPBM-sė, mė 8 shkurt 2003, duhet tė jetė objekt shqyrtimi urgjent, nė radhė tė parė pėr Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Kofi Annan, sepse qeveria e Serbisė, e drejtuar nga kryeminstri i saj, Zoran Gjingjiq, dhe nėnkryetari i saj, Nebojsha Ēoviq, sipas modelit tė ish-regjimit policor-ushtarak e paramilitar tė ish-diktatorit Slobodan Milosheviq, kanė aktivizuar, dhe vėnė nė veprim forcat banditeske serbe nė territorin etnik shqiptar tė fshatrave dhe tė qyteteve tė Luginės sė Preshevės. Si pasojė e ushtrimit tė formave dhe “skemave” mė drasttike tė pushtimit dhe tė sundimit koloianl klasik serb, siē janė: (i) terrori vertical, (ii) procesi i terrorit, (iii) regjimi i terrorit dhe (iv) terrori gjenocid mbi tė drejtat legjitime dhe legale tė shqiptarėve, dhe tė institucioneve tė tyre demokratike, ekonomike, politike dhe kombėtare shtetėrore, tė cilat reflektojnė drejtpėrdrejt dhe tėrthorazi nė prishjen e paqes dhe tė sigurisė rajonale dhe ndėrkombėtare, Kėshilli i Sigurimit i Kombeve tė Bashkuara, nevojitet qė me procedurė urgjente tė aprovojė Rezolutėn speciale pėr tė parandaluar konfliktin e armatosur nė Luginėn e Preshevės. Miratimi i njė Rezolute tė kėtillė, do tė legalizonte ligjėrisht qė Lugina e Preshevės tė vihej nėn administrimin e drejtpėrdrejtė tė Misionit Paqėsor tė kaskave blu tė OKB-sė, sikurse nė rastin e Kosovės, mė 12 qershor 1999. Kjo do tė ishte njė nga masat mė tė justifikueshme morale dhe humanitare tė drejtėsisė dhe tė rendit juridik ndėrkombėtar jo vetėm ndaj kufizimit tė ushtrimit tė gjenocidit serb ndaj shqiptarėve, por edhe nė zgjidhjen e drejtė dhe tė favorshme tė kėtij konflikti nė interes tė dy palėve tė konfrontuara, si rrjedhim i logjikės sė shfrenuar tė kolonializmit dhe militarizmit serbomadh kundėr qenies shqiptare, dhe territorit tė saj etnik.

 

Pėr tė penguar edhe njė pastrim etnik tė shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės, i cili (duke rikujtuar kontinuitetin e hidhur tė politikės gjenocide serbomadhe ndaj shqiptarėve tė kėsaj ane, qė nga viti 1876 e deri mė 2003) ka filluar paralelisht me spastrimin etnik tė vėllezėrve tė tyre nė Kosovė 1989-1999), me ēdo kusht, nevojitet tė aktivizohet qė tani Kėshilli i Sigurimit i Kombeve tė Bashkuara, nė mėnyrė qė tė nxjerrė Rezolutėn pėrkatėse pėr tė shpėtuar me kohė popullin shqiptar tė pafajshėm nga reprezaliet dhe gjenocidi i aparatit shtetėror serbomadh tė Beogradit, tė drejtuar nga tandemi Zoran Gjingjiq(kryeministėr), dhe Nebojsha Ēoviq (zėvendėsministėr) tė Qeverisė sė Serbisė. 

 

Nė potez diplomacia preventive paqėsore e boshtit Preshevė-Prishtinė-

Tiranė – Nju-Jork

 

Duke mbajtur parasysh fkatin se, e gjithė teknologjia e metodave dhe e formave tė ushtrimit tė dhunės dhe tė terrorit tė qeverisė sė Serbisė kundėr shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės, janė tė dėnueshme sipas Nenit 2 tė Konventės sė Gjenevės kundėr krimit tė gjenocidit(1948), autoritetet e qeverisė multietnike tė Prishtinės dhe ato tė Qeverisė sė Tiranės, nevojitet qė me procedurė tė shkurtėr tė bashkėrendojnė aktivitetin e tyre politik, nė mėnyrė qė tė ndėrtojnė strategjinė e pėrbashkėt pėr zgjidhjen e problemit tė shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės. Repriza e zhvillimit tė ngjarjeve tė fundme (7-8 shkurt,2003, kur pjesėtarėt e ekspeditave tė sigurimit dhe tė xhandarmerisė policore serbe, kanė pėrdhosur flamurin kombėtar shqiptar mbi varrin e dėshmorit tė UCPBM-sė, Ridvan Ēazimi, viktimė kjo, po e tė njėjtave reparteve ndėshkimore tė forcave serbe, ditėn e arritjes sė Marrėveshjes paqėsore tė Luginės sė Preshevės) nė kėtė rajon, u dikton si zyrtarėve tė Qeverisė sė Prishtinės, ashtu edhe atyre tė Qeverisė sė Turanės, qė problemin e shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės, ta fusin si prioritet nė agjendėn e politikės sė jashtme tė Shqipėrisė. Duke qenė se Kosova ende nuk ėshtė e pėrfaqėsuar nė organizmat e bashkėsisė ndėrkombėtare, diplomacia dhe politika e jashtme tė Shqipėrisė, nevojitet qė pėrmes ambasadorit tė tyre, i cili ėshtė i akredituar nė misionin diplomatik nė kuadrin e Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara nė Nju-Jork, tė parashtrojė urgjentisht ēėshtjen shqiptare tė Luginės sė Preshevės pėr shqyrtim nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara. Prandaj, pėr tė prishur statu-quo-nė e politikės kolonialiste serebe tė Beogradit nė territorin shqiptar tė Luginės sė Preshevės, politika zyrtare e Qeverisė sė Tiranės ėshtė nė potez, qė tė sensibilizojė sponsorimin e Projektrezolutės nė kuadrin e Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara. Njė vendim tė kėtillė, politika e jashtme e Shqipėrisė, duhet ta ketė marrė sa mė parė tė jetė e mundur, nė mėnyrė qė tė parandalojė me kohė ndėrmarrjen e ofensivave ushtarake-policore tė regjimit serb kundėr shqiptarėve, qė kanė pėr qėllim kryesor spastrimin e etnik tė territorit tė Luginės sė Preshevės.

 

Duhet ta kemi tė qartė tė gjithė, se pa lėvizjen e politikės sė jashtme tė shtetit shqiptar si nė relacionet e drejtpėrdrejta me Beogradin (duke qenė se Shqipėria ka marrėdhėnie shumė tė mira dhe tė ngrohta diplomatike me Beogradin, edhe pse, deri tani asnjė problem i shqiptarėve nuk ėshtė zgjidhur nė favor tė tyre, pėr shkak tė bllokadave dhe tė shantazheve tė diplomacisė fishkėlluese koloniale tė Serbisė ndaj shqiptarėve si nė Kosovė, ashtu edhe nė Anamoravė), ashtu edhe me partnerėt e saj nė bashkėsinė ndėrkombėtare, nė veēanti nė kuadrin e Kombeve tė Bashkuara, nuk mund tė ketė asnjė formė zgjidhjeje tė pranueshme pėr statusin e shqiptarėve nė rajonin e Luginės sė Preshevės. Tani pėr tani, e vtemja zgjidhje optimale e ēėshtjes sė Luginės sė Preshevės (nė interest ė dy palėve konfrontuese), ėshtė vėnia e saj nėn manditin e drejtpėrdrejtė tė forcave paqėruajtėse tė Kombeve tė Bashkuara. Arritja e kėtij opcioni paqėsor, mund tė vijė nė shprehje tė plotė vetėm po qe se qeveria e Serbisė, e Kosovės dhe e Tiranės, do tė angazhoheshin seriozisht pėr zgjidhjen e kėtij problemi tė nxehtė nė kuadrin e Kombeve tė Bashkuara. Ndryshe, ēdo opcion tjetėr, do tė ēojė nė provokimin e njė lufte tė re me pėrmasa ballkanike.

 

Tė gjitha argumenmtet valide janė nė anėn e politikės sė jashtme tė Shqipėrisė, sepse nė Luginėn e Preshevės, tė gjitha format dhe aksionet terroriste, qė po kryhen mbi popullatėn civile shqiptare, janė “produkte” tė propagandės dhe tė politikės sė aparteidit tė Qeverisė sė Republikės sė Serbisė, e jo kursesi tė subjekteve politike shqiptare, ose tė ish-UĒPBM-sė, siē po akuzohen kėto nga titullarėt, ekzekutuesit dhe improtuesit e drejtpėrdrejtė tė tė gjitha formave tė terrorizmit shtetėror serbo+maqedon.

 

Pėr t’i shkallmuar akuzat dhe formulimet e kėtilla me “pezhorativin terrorizėm” shqiptar nė kurriz tė shqiptarėve, tė cilėt de facto dhe de jure janė viktima, e nė asnjė mėnyrė kryerės dhe urdhėrdhėnės tė tij, politika shqiptare nė trekėndshin Preshevė-Prishtinė-Tiranė, duhet tė hidhet nė offensive, qė me asnjė kusht tė mos pranojė “amputimet” e huaja tė bagazhit terrorist serbo-maqedon, sepse kėta janė vetė eksportuesit, dhe bartėsit kryesorė tė tij, jo vetėm nė territorin etnik shqiptar tė kolonizuar, por edhe nė rajonet e tjera tė shteteve fqinje si nė Kroaci, nė Bosnjė dhe nė Shqipėri etj.

 

Pėr tė evituar kolerėn e terrorizmit kolonial, tė organizuar shtetėr serbomaqedon nė Anamoravė, politika shtetėrore shqiptare, nevojitet qė pėrmes formave institucionale, tė sanksionuara nė kartėn e OKB-sė dhe nė tė drejtėn ndėrkombėtare, tė marrė hapa seriozė, dhe vendime konkrete si nė planin e brendshėm, ashtu edhe nė atė ndėrkombėtar, duke insistuar qė tė vėrė nė lėvizje mekanizmat meritorė tė diplomacisė preventive, tė cilėt veprojnė nė mėnyrė tė efektshme, sipas terapisė sė pėrshkruar juridike ndėrkombėtare tė Kombeve tė Bashkuara. Nė kėtė kontekst, Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė, ka pėr detyrė qė, t’ i pėrcaktojė medikamentet, dhe dozėn pėrkatėse pėr shėrimin me sukses tė sėmundjes kronike tė kolonializmit serb nė trupin e huaj shqiptar. Mirėpo, pėr t’u arritur njė imperativ i kėtillė efektiv i recetės paqeruajtėse tė diplomacisė preventive tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Kofi. A. Annan, ėshtė e domosdoshme qė paraprakisht politika e njėsuar shqiptare, ta ketė caktuar diagnozėn e saktė tė “sėmundjes” sė shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės, tė cilėn nė mėnyrė alarmuese, duhet t’ia dėrgojnė (me shenjėn urgjent) pėr verifikim askujt tjetėr veēse Kėshillit tė Sigurimit, i cili pa dyshim, do tė vepronte nė pėrputhje me nenin 2, paragrafi 3 tė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, sipas tė cilit parashikohet qė, tė gjitha konfliktet ndėrkombėtare tė zgjidhėn me mjete paqėsore, nė mėnyrė qė tė mos rrezikohet drejtėsia, paqja dhe siguria ndėrkombėtare.

 

Bazėn e qėndrueshme juridike tė aplikimit tė nenit 2 paragrafėt 3 dhe 7 tė Kartės sė OKB-sė, e pėrbėjnė veprimet terroriste, plaēkitja dhe asgjėsimi i pasurisė, dėbimi me dhunė i popullatės civile shqiptare nga ana e forcave policore e paramilitare tė pushtetit legjitim serb tė Beogradit, nė mėnyrė qė tė kryejnė pastrimin etnik tė shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės. Krijimi i gjendjes sė kėtillė (pavarėsisht se nė rastin konkret kemi tė bėjmė me konflikt tė karakterit tė brendshėm) nė Luginėn e Preshevės sipas sė drejtės ndėrkombėtare, karakterizohet si krim ndėrkombėtar, gjė qė kjo sheshit vė nė dukje faktin se rrezikon paqen dhe sigurinė ndėrkombėtare.

 

Pavarėsisht nga ekzagjerimi dhe sofistikimi i problemit faktik tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės nga fushata e mjeteve propagandistike tė regjimit serb tė Beogradit si para opinionit tė brendshėm, dhe atij ndėrkombėtar, qė ka pėr qėllim ta fajėsojė palėn shqiptare pėr “terrorizėm”, dhe se gjoja po “provokon luftė kundėr Serbisė”, qarqet “demokratike e liberale” tė regjimit serb, duhet tė lirohen njėherė e pėrgjithmonė nga anbiciet e sundimit kolonial tė shqiptarėve, si dhe tė tokave tė tyre etnike, sepse ka perėnduar koha e sistemeve tė alenacave tė shenjta ruso-frėngo-serbe, si dhe paradokset e ekuilbrit tė forces, dhe tė diplomacisė shqetėsuese tė Oto Von Bizmarkut pėr korrigjimin e “padrejtėsive tė bėra” ndaj sllavėve tė Jugut tė Ballkanit. Gjithashtu, Serbia fqinje, duhet tė revidojė nė tėrėsi strategjinė e saj ndaj shqiptarėve nė Ballkan, sepse pas shembjes sė Murit tė Berlinit(1989), dhe tė Perandorisė famėkeqe-Bashkimit Sovjetik, ka filluar plotėsisht njė etapė e re nė marrėdhėniet ndėrkombėtare.Kanė ndryshuar polet e gravitetit tė forcave politike si nė kuptimin rajonal, evropian, ashtu edhe nė atė botėror. Pa dyshim, kėto ndryshime rrėnjėsore nė sfondin e marrėdhėnive ekonomike, politike dhe gjeopolitike ndėrkombėtare, kanė ndikuar pozitivisht te shqiptarėt nė Ballkan, sepse pėrherė tė parė nė historinė e tyre, kanė pėrjashtuar dialektikėn shekullore tė armiqve tė pėrhershėm tė shqiptarėve. Tashti, shqiptarėt, sikurse edhe popujt e tjerė nė botė, nuk kanė mė vetėm armiq tė pėrhershėm, por kanė edhe miq tė fortė siē janė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, qė mbėshtetin politikėn dhe strategjinė paqėsore tė shqiptarėve nė Ballkan. 

 

Po ashtu, parapėlqehet qė Serbia, tė shkurorėzohet njėherė e pėrgjithmonė nga aplikimi i strategjisė nazifashiste, tė ashtuqujatur “Lebensraum” nė kurriz tė shqiptarėve nė Ballkan, sepse shqiptarėt tanimė e kanė humbur statusin e “monedhės sė kusurit” nė saje tė luftės ēlirimtare kombėtare dhe antikoloniale tė UĒK-sė kundėr okupatorit gjenocidal serbo+sllav, dhe tani janė bėrė fakor resepektues, dhe me peshė relevante si nė kuptimin strategjiko-politik, ashtu edhe nė atė ushtarak e diplomatik.


BAROMETRI DIPLOMATIK
Prof.Dr.Mehdi HYSENI

10 janar, 2005

       SI  E SHITI DRASHKOVIQI NĖ TIRANĖ PĖRRALLĖN

              E TIJ DIPLOMATIKE PĖR KOSOVĖN!?*/  

Fenomenologjia e paradoksit dhe e vetėmohimit:  

Pėrderisa politika  dhe diplomacia zyrtare e Republikės sė Shqipėrisė nuk deklarohet para botės, se Kosova ėshtė pjesė integrale e territorit  etnik tė Shqipėrisė, drashkoviqėt  ēetnikė  serbomėdhenj dhe  Unioni i Serbisė dhe i Malit tė Zi, do tė manipulojnė me ndėrrimin e tezave tė historiografisė falsifikatore serbomadhe, duke u  thirrur nė tė "drejtėn historike" mbi Kosovėn-Shqipėrinė Etnike, edhe pse e vėrteta ėshtė nė anėn e shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė.

Nė momentin mė kritik tė historisė dhe tė fatit tė Kosovės, si dhe tė trojeve tė tjera etnike shqiptare tė Shqipėrisė, tė kolonizuara nga Serbia dhe Mali i Zi, “pistonėt” e diplomacisė sė regjimit tė Fatos Nanos, e aranzhuan dhe e realizuan, edhe “vizitėn historike” tė Vuk Drashkoviqit (ministėr i Punėve tė Jashtme) tė  Unionit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi(SMZ-sė). Apogjeun e kėtij paradoksi, pa dyshim e pasqyron  fakti se, Drashkoviqi (armiku mė  i pėrbetuar i pavarėsisė sė Kosovės-Shqipėrisė Etnike) nga suita e regjimit aktual zyrtar tė Tiranės u  prit me lule dhe me daulle. Ndėrkaq, disa muaj mė parė(2003-2004), liderėt patriotė tė Ribashkimit tė Shqipėrisė, Gafurr Adili, Taip Mustafaj dhe Idajet Beqiri, nė vend tė pritjes  sė tillė  tė ngrohtė miqėsore, u pritėn me  burg, me gurė dhe me izolim, kurse Drashkoviqi (pėr meritat e tij tė jashtėzakonshme antishqiptare) u prit me bukė,  me dolli dhe me bujari tė ngrohtė dhe tė sinqertė shqiptare. Ja, edhe kjo paradigmė e turpshme, apolitike, antikombėtare dhe ANTIBASHKIM, pėr tė satėn herė nė historinė tonė, provon pėrsėritjen e recidivit tė fenomenologjisė sė vetėmohimit, tė  pėrēarjes, tė  tradhtisė dhe tė shitjes sė interesit tė pėrgjithshėm kombėtar dhe shtetėror tė Shqipėrisė Etnike. S’ka asnjė dyshim se, po tė ishte gjallė nė jetė, filozofi dhe poeti ynė i shquar, Ndre Mjeda, kėtė “diplomaci moderne”, qė personifikohet me emrin dhe me veprėn antibashkim tė Fatos Nanos dhe klikės sė tij, do ta  mallkonte me psherėtimėn “mė tė butė” pėrmes kėtyre vargjeve poetike: “ Me dijtė hyjtė me bisedue, me pasė sy qė me derdhė lot, vajin tand tė kishin prue, tė kishin kja pėr jetė e mot”; OSE: “BYLBYL, ky shekull, orė e ēas ndėrrohet, bijnė poshtė tė naltit, e i vogli ēohet”. Mesazhi i kėtyre vargjeve poetike me vlerė antologjike kombėtare tė Ndre Mjedės, edhe sot, nė fillimshekullin XXI, ėshtė aktual dhe tejet i qartė, se tė gjithė ata shqiptarė (qoftė nė pozitė a jashtė pushteti, pavarėsisht ēfarė profesioni ushtrojnė nė jetėn e pėrditshme), qė nė mėnyrė tė verbėr punojnė pėr interesa tė tyre tė ngushta dhe tė armiqėve tė huaj nė disfavor tė interesit tė pėrgjithshėm tė kombėtar dhe shtetėror tė Shqipėrisė Etnike, duhet tė mos harrojnė dialektikėn e natyrės, se nė kėtė botė ēdo gjė ėshtė e ndryshueshme dhe relative. Prandaj, edhe absolutizimi i  regjimit despotik antipopullor dhe antibashkim i  Fatos Nanos, duhet tė jetė kuptuar si i pėrkohshėm, sepse (shprehur popullorqe) “gjithmonė nuk do t’i shkojė kungulli mbi ujė”. Mė  thjesht, ata qė nė ēfarėdo forme e luftojnė bashkimin gjithėkombėtar shqiptar pėr tė hyrė  “nė njė thes tė pėrbashkėt” me Serbinė dhe me Malin e Zi, s’ ka dyshim se njė ditė,  do t’i zėrė edhe psherėtima e pavdekshme e Andon Zako Ēajupit: “ O, shqiptarė tė mjerė,q’u ka marrė koka erė, e po luftoni pėr tė tjerė...” OSE  ajo e Atė Gjergj Fishtės: “ Asht ma mirė nėn dhe m’u kja, se pėr tė gjallė me ndejtė nėn shkja”. Si “rexhimlinjtė”, ashtu edhe “kullakėt-ēifligarė” tė kohės, ( qė sė bashku me armiqtė e ribashkimit gjithėkombėtar shqiptar, janė  duke e ngrėnė edhe kashtėn  e djegur dhe hirin e oxhaqeve tė pafikura) nuk parapėlqehet, qė tė harrojnė kėtė amanet tė shenjtė-bashkimin e  Shqipėrisė Etnike, ( me zjarrin dhe me pasionin e tė cilit  kanė jetuar dhe vepruar jo vetėm Ndre Mjeda, Andon Zako Ēajupi, Atė Gjergj Fishta, por edhe Samiu, Abdyli dhe Naimi..., edhe gjithė plejada e luftėtarėve tė penės dhe tė pushkės sė periudhės sė Rilindjes Kombėtare Shqiptare ) sepse ekziston rreziku, qė tė vriten nga padrejtėsia dhe terrori gjenocid nė emėr tė “bashkim-vėllazėrimit”  tė regjimeve serbomalazeze-sllave. Me njė fjalė, tė gjithė ata shqiparė makutė,  tė mashtruar nga “pazarllėqet e majme ditore”, qė nuk e pėrfillin amanetin historik tė bashkimit tė kombit dhe tė shtetit etnik shqiptar, s’ ka dyshim se njė ditė do tė vetėvriten nga realiteti i Shqipėrisė Etnike, dhe sėrish do tė ngelin pa liri dhe pa atdhe tė vetin; do tė ngelin vetėm rrogėtarė dhe punėtorė krahu-hamaj tė huaj (tė zhveshur nga ēdo pasuri, e fituar nė kurrizin dhe nė gjakun e popullit  shqiptar, tė shtypur, tė shfrytėzuar dhe tė skllavėruar nga sundimi i egėr kolonialist dhe imperilaistė serbomadh) tė Beogradit, tė Podogoricės, tė Shkupit dhe tė Athinės etj.

 

 Pavarėsisht se cilėt individė, grupe, parti, politika  dhe titullarė tė tyre, e luftojnė PAVARĖSINĖ E KOSOVĖS dhe RIBASHKIMIN  e kombit dhe tė shtetit etnik shqiptar nė Ballkan, historia  nuk do t’i amnistojė nga faqet e  kronikės sė saj tė zezė, sado (ata ose ato), ta kenė fuqinė dhe mbėshtetjen e armiqėve tė jashtėm dhe tė brendshėm. "Ka pasur, ka dhe do tė ketė gjak Shqipėria  sa pėr t'i mbrojtur kufijtė e saj"!

 

Vizita e Vuk Drashkoviqit Shqipėrisė, vėrtet ishte “historike”, siē pohoi me kėnaqėsi tė veēantė Tirana zyrtare, sepse ai nuk tha asgjė tė re nė frymėn  paqėsore, as miqėsore tė pėrmirėsimit tė marrėdhėnieve ndėrfqinjėsore tė Serbisė me Kosovėn shqiptare, veēse  nė praninė e Alfred Mojsiut (kryetar i Republikės sė Shqipėrisė), tė Fatos Nanos( kryeministėr i qeverisė), tė Servet Pėllumbit (kryetar i Parlamentit), dhe tė Kastriot Islamit (ministėr i Jashtėm) i ripėrsėriti “refrenet parodike” tė pėrrallės sė tij historiko-diplomatike antishqiptare, se “Kosova ėshtė e Serbisė” (!) Ky ishte qėllimi kryesor i pėrmbajtjes sė “vizitės historike” tė V.Drashkoviqit nė Tiranė, qė  nė “stilin e politikės paqėsore” tė Slobodan Milosheviqit , tė Vojislav Sheshelit, tė Vojislav Koshtunicės dhe tė Nebojsha Ēoviqit, t’i paralajmėrojė me kohė autoritetet mė tė larta zyrtare tė Shqipėrisė, si dhe psikologjikisht ta pėrgatit opinionin publik atje, se edhe “Serbia e demokratizuar” e pasmilosheviqit,  nė asnjė mėnyrė nuk e ka ndėrmendė, qė tė heqė dorė nga  “prona e ligjshme” koloniale e Kosovės. Mirėpo, edhe kėtė konkluzion konkret tė misionit tė Vuk Drashkoviqit, tė shprehur nė vokabularin tradicional tė serbocentrizmit autodestruktiv  tė diplomacisė serbomadhe, politikanėt dhe diplomatėt e Tiranės zyrtare nuk qenė nė gjendje ta kundėrshtojnė, as ta kuptojnė drejt, duke iu pėrgjigjur shkurt e shqip  V. Drashkoviqit, se Kosova ėshtė e Shqipėrisė, dhe jo  “ēiflik” KOLONIAL i SMZ-sė. Mirėfilli kėtė nuk ia kanė thėnė troē Drashkoviqit, sepse “nėnkuptohet” qė “diplomacia moderne” e  qeverisė sė Fatos Nanos, do tė “dilte” jashtė temės protokollare tė “vizitės historike” tė kryediplomatit serb tė SMZ-sė, bėrė  mė 21 dhe 22 dhjetor 2004 Tiranės, mbase temė bosht e bisedimeve  me Vuk Drashkoviqin ishte ēėshtja se si Shqipėria t’i ripėrtėrite kontratat dhe marrėveshjet e saj tregtare dhe ekonomike me SMZ-nė, e jo “tema” Kosova, tė cilėn  ministri i Jashtėm i SMZ-sė, Vuk Drashkoviq, ua imponoi homologėve tė tij nė tė gjitha takimet me A.Mojsiun, F.Nano, S.Pėllumbi dhe K. Islami, si dhe nė konferencėn  e pėrbashkėt  pėr mediat, me rastin e pėrfundimit tė “vizitės historike” tė tij nė Tiranė.

 

Krahas politesės sė tepruar tė protokollit diplomatik tė zyrtarėve mė tė lartė tė shtetit shqiptar, edhe disa nga mjetet e informacionit shqiptar tė Tiranės, me pompozitet dhe me  ekzagjerim sui generis (intervista etj.) e regjistruan  vizitėn dyditore “historike” tė ministrit tė Jashtėm tė SMZ-sė, Vuk Drashkoviq, i cili i bėri Shqipėrisė, mė 21 dhe 22 dhjetor 2004. Fundja, ēėshtje dhe e drejtė e masmediave dhe e politikės zyrtare tė Tiranės ėshtė se si e kanė  pritur, kuptuar dhe vlerėsuar vizitin  diplomatike tė ministrit serb, Vuk Drashkoviq, bėrė Tiranės nė momentin mė oportun pėr avantazhin e politikės sė jashtme dhe tė  diplomacisė serbomalazeze  nė relacionet e diplomacisė ndėrkombėtare nė  favor tė kontestimit dhe tė dezavuimit tė statusit tė pavarėsisė sė Kosovės. Mirėpo, asnjėrit prej kėtyre dy faktorėve relevantė tė jetės politko-shoqėrore nė Shqipėri, nuk iu kujtua, qė tė nxjerrin konkluzionin  vlerėsues, se pėr ēfarė qėllimi ishte aranzhuar vizita diplomatike e Vuk Drashkoqiviqit Tiranės dhe,  pse  kryeministri Fatos Nano, kėtė  e quajti “vizitė historike”. Kjo  do tė duhej tė ishte sinteza e pėrgjigjjes kryesore e komenteve dhe e intervistave, tė bėra lidhur me  kėtė “temė historike”, e jo  pėrqėndrimi “profesional-politik” nė   narracionin e pa fre tė pėrrallės “historiko-diplomatike”  tė Drashkoviqit  sesa ai  “kishte njohjuri dhe miqėsi tė thella” pėr Ismail Kadaren, pėr   Kosovėn dhe  pėr Shqipėrinė. Ēfarė “eureke” kjo, si nė kuptimin profesional zhurnalistik, ashtu edhe nė atė politiko-diplomatik dhe historik?! 

 

S’ka dyshim se, intervistuesit dhe bashkėbiseduesit e Vuk Drashkoviqit nuk kanė pasur njohuri paraprake pėr oratorinė, konceptet dhe qėndirmet  e tij demagogjike nacionalshoviniste, si rrjedhim,  ai  me sukses, edhe ua ka imponuar pėrrallėn e tij, sesa nė lidhje tė ngushta ishte ai me shqiptarėt, duke i befasuar pėr tė mirė ata, se ai, madje,  kishte “njohuri tė thella”, se Shqipėria (50%), e copėtuar dhe e zvogėluar nė kufijtė e imponuar tė viteve 1912-1913, ndodhet nė hartėn gjeografike tė Ballkanit!  Nė kėtė kontekst, edhe ėshtė dashur tė intervistohet kryediplomati serb, Vuk Drashkoviq.

 

Ndėr pyetjet kryesore tė nxehta dhe tė pashmangshme, qė do tė duhej t’i shtroheshin atij, janė kėto: (1) Ē’ do tė thotė Beteja e Kosovės pėr historinė serbo-shqiptare nė Ballkan? (2) Ēfarė roli ka luajtur Kisha Ortodokse nė vazhdimėsinė historike tė marrėdhėnieve serbo-shqiptare? (3) Pse ju konkretisht, shkenca, politika, kisha dhe propaganda serbe, Kosovėn e quani “zemra dhe djepi i Serbisė”, kur historikisht dihet se Kosova  ka qenė dhe ėshtė shqiptare? (4) Pse shteti, kisha  dhe shkenca juaj nė vazhdimėsinė historike e bėni dallimin midis shqiptarėve. Ata nė Kosovė i quani  “arnauti” dhe “shiftari”, kurse ata nė Shqipėri i quani “Albanci”, ēka fshihet pas kėsaj sintagme dalluese? (5) Pse kolonizimin dhe aneksimin e Kosovės dhe tė trojeve tė tjera shqiptare mė 1912, kisha, historiografia dhe politika serbe, e quan ēlirim tė territoreve tė reja  serbe? (6) Thoni se BE-ja nuk do tė lejojė ndryshimin e kufijve tė Kosovės, pse atėherė,  po kjo BE, e lejoi ndryshimin e kufijve me dhunė dhe me terror gjenocid tė Bosnjės e Hercegovinės, duke krijuar njė  “Republika srpska”, (edhe pse kjo ėshtė nė  kolizion flagrant me normat e sė drejtės ndėrkombėtare dhe me Kartėn e Kombeve tė Bashkuara) e cila mbi 47% tė territorit ėshtė krijuar nė dėm tė territorit kroat dhe mysliman? (7) Pse  sllovenėve, kroatėve dhe maqedonėve u ėshtė lejuar, qė t’i ndryshojnė kufijtė e tyre, duke u shkėputur nga ish-Jugosllavia, e shqiptarėve  tė Kosovės u ėshtė mohuar njė gjė e tillė? (8) Nė ēfarė potenciali llogaritė Serbia, se Kosovėn edhe mė tej, do ta mbajė si koloni tė saj? (9) Krahas citimit  “ditor” tė Ismail Kadares, u ka shkuar ndonjėherė ndėrmendė, qė ta citoni edhe Adem Demaēin, Rexhep Qosjen, tė cilėt, po ashtu sikurse Ismail Kadarea, asnjėherė nuk janė pajtuar me konceptet dhe interpretimet e juaja hisotike, politike, letrare dhe kishtare, se Kosova i pėrket Serbisė? (10) Cili ėshtė opinioni juaj lidhur me idetė dhe pikėpamjet pėrparimtare demokratike tė Dimitrije Tucoviqit lidhur me shqiptarėt dhe Shqipėrinė? (11) Keni lexuar, dhe keni cituar ndonjėherė para opinionit publik serb kėtė postulat politik dhe demokratik tė Dimitrije Tucoviqit, qė nxjerr nė shesh thelbin e gjenezės sė historisė sė konfliktit serbo-shqiptar, kur thotė se: “ Pėrderisa serbėt nuk e kuptojnė se janė nė tokė tė huaj (domethėnė ata janė nė tokėn etnike shqiptare, e jo shqiptarėt nė tokėn serbe, ashtu si flet historiografia falsifikatore serbomadhe dhe Kisha Ortodokse Serbe), ata kurrė nuk do tė kenė marrėdhėnie tė mira fqinjėsore me shqiptarėt nė Ballkan? (12) Sipas jush, cili ishte motivi kryesor i regjimit policor, ushtarak dhe paramilitar i Slobidan Milosheviqit, i cili  gjatė viteve 1998-1999, ushtroi terrorin gjenocidal mbi Kosovėn dhe shqiptarėt? (13) Sa ėshtė i vėrtetė fakti, se,  njė numėr i konsideruar i pjesėtarėve tė Lėvizjes sė juaj-“SPO-s” ka marrė pjesė nė aksionet e  likuidimit dhe tė pastrimit etnik tė shqiptarėve nė Kosovė sė bashku me njėsitet inkuizitore tė Arkanit, tė Sheshelit dhe tė Slobodan Milosheviqit?(15) Ju, si humanist, si letrar dhe si politikan, sa jeni angazhuar, qė t’i paralizoni okupimin dhe djegjen e Kosovės nga ana e Slobodan Milosheviqit? (16) Pse ju, edhe sot, kėtu nė Tiranė, sikurse dikur Slobodan Milosheviqi, pohoni se Kosova, duhet demokratizuar dhe integruar nė rrjedhat e Evropės (sipas standardeve mė tė larta ligjore tė sė drejtės ndėrkombėtare dhe tė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara pėr njohjen e tė drejtave  elementare si minoritet kombėtar), vetėm si pakicė kombėtare, e jo siē ėshtė e vėreteta si komb, kur dihet se mbi 90% tė popullatės nė Kosovė janė shqiptar, kurse serbėt janė pakicė? (15) Pse historikisht si komb dhe si shtet jeni tė prirur, qė para botės tė gėnjeni t’i ndėrroni tezat mbi tė vėrtetėn e  historinė  sė gjenezės sė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike, kur dihet se  fiset barbare serbe janė shfaqur pesė (5) shekuj pas shqiptarėve nė Ballkan? (16) Pse po kėrkoni me kėmbėngulje decentralizimin e Kosovės, kur kjo ende nuk ka  cilėsinė e shtetit, as tė ndonjė pushteti tė centralizuar nė duart e shumicės dėrrmuese shqiptare, kur dihet se Kosova ende ėshtė nėn mandatin juridik ndėrkombėtar paqėsor tė UNMIK-ut dhe tė KFOR-it? (17) Pse UĒK-nė e akuzoni dhe e keni “vlerėsuar ligjėrisht” si “strukturė terroriste”, kur  dihet se kjo ėshtė organizuar sipas ligjeve dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare; me vullnetin dhe me mbėshtetjen  e arsyeshme masive tė popullit shqiptar tė Kosovės pėr tė parandaluar luftėn agresive dhe gjenocidale tė forcave pushtuese serbe, si dhe ėshtė  legalizuar  dhe ndėrkombėtarizuar nė saje tė mbėshtetjes sė plotė dhe tė drejtė tė Amerikės, tė NATO-s, tė OSBE-sė, tė OKB-sė, tė BE-sė etj. ? (18) Pse  Amerikėn dhe NATO-n politika serbe i  ka shpallur dhe i konsideron si “okupatorė” tė Serbisė (e nė anėn tjetėr, pas pėrmbysjes sė Slobodan Milosheviqit, doni t’i pėrvetėsoni  dhe shfrytėzoni si aleatė. Ndoshta, statusi i pazgjidhur i  Kosovės iu ka shtyrė qė ta “amnistoni” Amerikėn dhe NATO-n nga kualifikimet dhe akuzat armiqėsore) kur dihet se kėta ishin faktorėt vendimtarė nė shpėtimin e shqiptarėve dhe tė Kosovės nga lufta gjenocidale e Serbisė sė Slobodan Milosheviqit? (19) Pajtoheni me dėshminė e deponuar me shkrim nė Kongresin Amerikan tė avokatit dhe demokratit tė njohur serb nga Beogradi, Sėrgja Popoviq, i cili  nga SHBA-ja ka kėrkuar, qė ta bombardojė Beogradin pėr ta shpėtuar Serbinė nga regjimi gjenocidal i Slobodan Milosheviqit?  (20) Si e shpjegoni ju fenomenin e varrezave masive tė  qindra viktimave tė masakruara shqiptare (tė importuara  nė fshetėsinė  e vdekjes nga Kosova) nė Batajnicė, nė Peruēac, nė Bajna Bashta e gjetkė-vende tė kryerjes sė krimit nė Serbi? (21) Sipas deklaratės zyrtare tė ish-ministrit tė Punėve tė Brendhsme tė Serbisė, Dushan Mihajloviq, pėrveē  kėtyre varrezave masive nė rrethinėn e Beogradit, tė Danubit, tė Kladovės, tė tilla (me viktima tė masakruara shqiptare, tė betonuara nėn ura dhe viadukte tė rrugėve tė asfaltuara serbe) priten tė zbulohen edhe nė rrethinėn e Leskovcit dhe tė Vranjės, sipas jush, kur mund tė fillojė procesi i zhbetonimit tė kėtyre   varrezave nė Jug tė Serbisė? (22) Si mund tė na sugjeroni, qė tė harrojmė tė kalurėn tonė tė hidhur dhe tragjike, (qė shkak dhe pasojė janė gjenocidi kolonial dhe pushtimi serbomadh, qė edhe sot janė tė pranishme nė trojet etnike shqiptare (1842-2004), duke na detyruar, qė me ēdo kusht tė pajtohemi, me   qėllim  qė tė “integrohemi” nė Evropė, por  qė,  (ama) sė pari tė  harrohet e kaluara e historisė sė hidhur tė Kosovės, kur, ja, po nė kėto ēaste, kur jeni ju duke qėndruar nė Tiranė, nė Merdare (kufi) tė Kosovės presin tė riatdhesohen  mbi 40 trupa tė pajetė tė  shqiptarėve, tė zhvarrosur  nga varrezat masive nė Serbi?

 

Ja, pra, ky ėshtė “mesazhi progresiv dhe paqėsor” i diplomacisė serbomadhe tė   Vuk Drashkoviqit,dhe antidiplomacisė sė regjimit  despotik tė Fatos Nanos. Ende pa u numėruar tė gjitha viktimat shqiptare tė hollokaustit serb (mbi 3.500  ende tė zhdukur), tė dyja kėto, nė kuptimin  bilateral, verbėrisht kėrkojnė, qė tė harrohet e kaluara historike e Kosovės?

 

Sikur tė gjitha pyetjet  e theksuara mė sipėr, t’i parashtroheshin diplomatit serb, Vuk Drashkoviq, ai me siguri se, nuk do tė shprehej kėsisoj: “Jam mė se i kėnaqur me atmosferėn, me mikpritjen dhe me pėrmbajtjen e bisedimeve  me rastin e tė gjitha takimeve me Alfred Mojsiun, me Fatos Nanon, me Servet Pėllumbin dhe me Kastriot Islamin”Tanjug,22 dhjetor 2004). Si mos tė jetė i ndarė Drashkoviqi i kėnaqur dhe i stėrkėnaqur nga takimet me homologėt e tij, kur asnjėri prej tyre nuk ia ka prishur “tymin e duhanit” pėrkitazi me pikėpamjet dhe me  vlerėsimet tendencioze, antihistorike dhe anitjuridike pėr Kosovėn, por, fatkeqėsisht, ata   kanė mbetur  tė hipnotizuar dhe tė pėrgjumur nga pėrsėrtija e pėrrallės sė tij diplomatike: se  si Drashkoviqi  fėmijėrinė e tij e kishte kaluar duke luajtur me fėmijėt shqiptarė nė Kosovė?! – Ēfarė absurdi!- Drashkoviqi, nuk ėshtė lindur, as nuk ėshtė rritur, as nuk ėshtė edukuar as arsimuar sė bashku me fėmijėt shqiptarė  nė Kosovė, por nė Banat tė Vojvodinės (hungareze dhe kroate) sė kolonizuar nga Serbia e Madhe. Fundja, kjo ėshtė nonsens diplomatik. Nuk ka fare rėndėsi se ku ėshtė lindur dhe zhvilluar ajo krijesė e recidivit serbomadh, por e rėndėsishmja ėshtė, se ēfarė ishte opinioni i tij lidhur me ēėshtjen e Kosovės. Njė takim tė nivelit mė tė lartė ndėrshtetėror, skilja serbe, duke matur  nivelin e “pusit diplomatik” tė homologėve tė tij, ua ka imponuar edhe deklarimin zyrtar tė teorisė sė harresės pėr tė kaluarėn e  hidhur tė historisė sė marrėdhėnieve serbo-shqiptare. Kėtė e dėshmon edhe ky pohim i kryeministrit, Fatos Nano: “ Ta lėmė pas tė shkuarėn... kjo ėshtė njė vizitė historike...”(Gazeta Panorama,23.12.2004). Ky konstatim i premierit shqipar, ėshtė i vlefshėm vetėm pėr palėn serbe, sepse ka ardhur koha qė si Drashkoviqi dhe tė gjithė drashkoviqėt e tjerė, si dhe politika, shkenca dhe Kisha e tyre serbomadhe, tė heqin dorė pėrgjithmonė nga e kaluara e historisė dhe e praktikės kolonialiste dhe imperialiste mbi shqiptarėt, Kosovėn-Shqipėrinė Etnike. Nė kėtė kontekst, politika dhe dipomacia e regjimit tė sotshėm tė Tiranės, duhet ta ketė qartė, se shqiptarėt (50%) ende tė kolonizuar dhe tė shtypur nga gjenocidi kolonial dhe imperialist serbomalazez, nuk kanė se si ta harrojnė tė kaluarėn e tyre tė historisė sė pėrgjakshme, por ajo ėshtė, dhe gjithmonė do tė jetė aktuale nė mendjen, nė shpirtin, nė veprimin dhe  nė jetėn e tyre tė pėrditshme politike, kombėtare dhe atdhetare, pavarėsisht se ēfarė marrėdhėniesh do tė ketė Tirana me Beogradin sot apo nesėr (me  apo pa fatos nanot).  Pėr njė arsye shumė tė thjeshtė, Kosova nuk mund t’i heqė vizė tė kuqe historisė sė saj tė shkuar, sepse qe mė se 100 vjet ėshtė duke e paguar me ēmim shumė tė lartė  qiranė koloniale nėn Serbinė gjenocidale. E di apo jo kėtė Tirana, ėshtė ēėshtje e saj. Vėrtet, ashtu si ėshtė shprehur  kryeshefi i diploamcisė sė SMZ-sė, Vuk Drashkoviq, edhe sot  Kosova ėshtė “njė varrė” serioze, por kjo nuk mund tė shėrohet me ilaēin toksikologjik tė terapisė sė tij diplomatike: “ Kosova ėshtė plagė e hapur, e cila mund tė mjekohet vetėm po qe se i njihet statusi evropian brenda suazave shtetėrore tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, nė pėrputhje me imperativin e Kartės sė OKB-sė, se kufijtė ndėrmjet shteteve nuk mund tė ndryshohen me dhunė”.(Politika, 23.12.2004). Pėrkundrazi, nė vend tė kėsaj diagnoze tė gabuar tė diplomacisė dhe politikės serbe, duhet tė vijė nė shprehje zbatimi konsekuent i sė drejtės dhe i parimit tė vetėvendosjes sė drejtės ndėrkombėtare pėr zgjidhjen e ēėshtjes koloniale tė Kosovės, si e vetmja terapi  e qėlluar dhe e pranueshme juridiko-politike dhe historike pėr shqiptarėt. Prandaj, pavarėsisht nga vėllimi i realizuar i shkėmbimit tė deritashėm ekonomiko-tregtar midis Serbisė dhe Shqipėrisė,  si dhe nga  ėndėrrat dhe projektet e nesėrme tė diplomacisė ekonomiko-tregtare tė Tiranės dhe tė Beogradit, po qe se Kosovės nuk i njihet subjektiviteti juridik ndėrkombėtar, s’ ka dyshim se Kosova do tė jetė njė “muri kinez” i zhbalancimit tė “idilit diplomatik” tė Serbisė dhe tė Shqipėrisė, e jo siē ėshtė shprehur nė mėnyrė devijante dhe hipokrite, Vuk Drashkoviq (duke iu kėnduar ninulla gjumi homologėve tė tij), se: “Kosova nuk mund tė jetė pengesė nė zhvillimin e marrėdhėnieve tė SMZ-sė dhe tė Shqipėrisė”(Politika,23.12.2004). Pėr mė tepėr, moszgjidhja e problemit kolonial tė Kosovės, nuk do t’i prishė vetėm marrėdhėniet “miqėsore tradicionale” ndėrmjet  SMZ-sė dhe  Shqipėrisė sė Fatos Nanos, por nė kuptim mė tė gjerė, do tė destabilizojė paqen dhe sigurinė nė Ballkan. Mirėpo, njė rrezik tė tillė, nuk janė duke e llogaritur, as duke e parė me kohė vetėm mbėshtetėsit e verbėr tė politikės dhe  tė sundimit kolonial dhe imperialist tė SMZ mbi Kosovėn-Shqipėrinė Etnike. Ia vlen tė theksojmė se, nėse Shqipėria nuk e sheh njė rrezik tė kėtillė, atėherė “dėmi ėshtė i gatshėm” nė planin strategjik tė mbrojtjes sė interesit  kombėtar dhe shtetėror. Mjerisht, do tė vazhdojė “kėnga e vjetėr”-50% e territorit dhe e popullėsisė sė Shqipėrisė sė pavarur, do tė jetė edhe mė tej e shkėputur nga 50% e Shqipėrisė sė varur, tė kolonizuar dhe  tė copėtuar, e cila qė nga viti 1912 gjendet nėn sundimin shekullor serbomalazezsllav.

 

   Harresa kolektive historike bėri qė tė pėrsėritet gjenocidi   serbomadh nė Kosovė mė 1989-1999

 

Pėr ata, qė jetojnė me ėndėrra dhe me iluzione , duke konsideruar se Serbia dhe serbėt janė miqė paqėsorė tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė, vizita e kryediplomatit serb, Vuk Drashkoviq bėrė Tiranės mė 21-22 dhjetor  tė vitit 2004, mirėfilli se ėshtė “e justifikueshme” dhe “historike”, siē ka pohuar . Mirėpo, pėr shqiptarėt dhe Kosovėn ajo vizitė ka  vetėm karakter  tė thellimit tė marrėdhėnieve tregtare, ekonomike dhe diplomatike  tė Shqipėrisė me Serbinė dhe me Malin e Zi. Pėr mė tepėr vizita  zyrtare e Drashkoviqit, qė i bėri Tiranės, nė asnjė mėnyrė nuk do tė ndikojė pozitivisht nė shtendosjen e marrėdhėnieve politike tė Prishtinės dhe tė Beogradit, pėr shkak se ministri i Jashtėm  i SMZ-sė, Vuk Drashkoviq, edhe  me kėtė rast ripohoi tezėn kolonialiste serbomadhe, se “Kosova , duhet tė evropianizohet, por brenda kufijėve tė pandryeshueshėm territorialė administraivė tė Serbisė”. Nė tė vėrtetė, ky ripohim i nacionalistit tė rexhur serbmoadh nė Tiranė, nuk ėshtė kurrfarė befasie, as sensacioni pėr shqiptarėt e Kosovės, sepse ai qė nga fėmijėria e tij ka marrė edukatė dhe arsim nacionalshovinist  antishqiptar nga mėsimet e Kishės Ortodokse Serbe, se “Kosova ėshtė zemra dhe djepi “ i Serbisė. Pra, ėshtė e udhės, qė t’i rikujtojė  duatrokitėsit “aparēikė”  zyrtarė tė Tiranės, se Drashkoviqi i njeh mirė shqiptarėt, por nė kuptimin negativ tė interesit kombėtar dhe territorial shqiptar dhe tė Shqipėrisė Etnike. S’ka dyshim se Drashkoviqi i njeh shqiptarėt, sepse ai  ka pasur prej kujt  t’i marrė mėsimet e para se si duhet urrjetur, mbajtur tė shtypur dhe tė kolonizuar shqiptarėt. Kėshtu qė,  ai sė bashku me kryefrymėzuesit  e tij nacionalistė serbomėdhenj:  Ilia Garashanin, Vuk Karaxhiq, Vasa Ēubrilloviqi, Ivo Andriqi, Jovan Duēiq,  Nikola Pashiq, Drazha Mihajloviq, Dobrica Qosiq ...,etj.; Kisha Ortodokse Serbe dhe Akadamia e Shkencave dhe e Arteve tė Serbisė, qė nga Beteja e Kosovės (1389) e deri mė sot, e kanė shkruar historinė mbi shqiptarėt dhe  Kosovėn-Shqipėrinė Etnike, por mjerisht dhe pėr turpin mė tė madh, politika e sotme zyrtare  e Tiranės nuk e njeh Drashkoviqin, as mėsimdhėnėsit e tij me ideologji  fashiste antishqiptare, tė  cilėt si dikur edhe sot, konsiderojnė se “Kosova ėshtė Serbi”. sikur  vėrtet ta kishte njohur, ajo edhe nuk do ta pranonte  fare nė vizitė Vuk Drashkoviqin pėr tė llomotitur xhepura sesa  ai njeh mirė Ismail  Kadaren, dhe sa i afėrt dhe ēfarė miqėsie ka ai me shqiptarėt nė Kosovė. Fragmenti mė  komik dhe mė  absurd ( e besueshme vetėm pėr qenėt dhe agallarėt e Esad Pashė Toptanit, klyshit mė lojal tė Serbisė, e cila  nė  shenjė dhimbjeje dhe nderimi tre ditė mbajti zi pėr vrasjen e tij nga dora hakmarrėse e popullit dhe plumbat hallall tė patriotit demokrat shqiptar, Avni Rrustemi)  i intervistės sė Drashkoviqit , dhėnė  gazetės panorama tė Tiranės ishte edhe ky : “I pėrdor shpesh mendimet e tij kur flas pėr marrėdhėniet serbo-shqiptare”(Gazeta Panorama, 23.12.2004). Kjo ėshtė njė hipokrizi dhe gėnjeshtėr e ngjyrosur,  e yrrnekut tė moēėm nacionalist serb, sepse vėrtet, sikur Drashkoviqi ta kishte kuptuar dhe interpretuar drejt opusin letraro-politik e kombėtar shqiptar tė shkrimtarit tė shquar Ismail Kadarea, ai, edhe nuk kishte pasur nevojė, siē ka deklaruar rrejshėm pėr gazetėn panorama, t’i pėrsėritete  “sabah e aksham” theniet e Ismail Kadares nė stilin e “duave” nacionaliste kishtare serbe, por  do tė ishte pajtuar me konkluzionet e tij aksiomatike  se Kosova  historikisht ka qenė, dhe ėshtė shqiptare. Mirėpo, vepron nė tė kundėrtėn, duke deklaruar me qindra herė para opinionit publik, se “jeta e tij nuk  do tė kishte kurrfarė kuptimi, po qe se  Serbia do tė mbetej pa Kosovėn”(!) Nė tė vėrtetė, ky edhe ishte qėllimi i “vizitės historike” Tiranės, i cili drejt dhe tėrthorazi, nė stilin e pėrrallės diplomatike serbe, “i ngushėlloi” presidentin Mojsiu, kryeministrin Nano, kryeparlamentarin Pėllumbi, dhe kryediplomatin shqiptar Kastriot Islami, se “varra e hapur”-Kosova, nuk “duhet tė jetė kurrfarė pengese” nė zhvillimin e mėtejmė tė marrėdhėnieve midis Unionit tė SMZ-sė dhe tė Shqipėrisė, por historia e saj e kaluar, duhet tė harrohet sa mė parė tė jetė e mundur(!?) 

 

Fatkeqėsisht, siē theksuam mė sipėr, edhe kryetari i qeverisė shqiptare, Fatos Nano, u dakordua me skemėn sugjeruese tė pėrrallės diplomatike antishqiptare tė Vuk Drashkoviqit, duke thėnė qė (patjetėr):”duhet ta lėmė pas tė shkuarėn”(!?) Ky konstatim “diplomatik” i Fatos Nanos, vė nė dukje faktin se, nuk do tė ketė mbrojtje, as progres tė interesit tė pėrgjithshėm kombėtar dhe shtetėror tė qenies sė Shqipėrisė Etnike nė Ballkan, pėrderisa ai me “pistonėt”akrobatė-antibashkim tė garniturės sė tij ndodhet nė krye tė Qeverisė sė Republikės sė Shqipėrisė. Kėtė fatkeqėsi kombėtare,tanimė e ka “lexuar” si nė aspektin intensiv, ashtu edhe nė atė ekstensiv, edhe;“sonda” e pėrrallės diplomatike  serbe e Vuk Drashkoviqit, e cila maskėn e saj e ēierri  pa kurrfarė pengese nė takimin e nivelit tė lartė diplomatik nė Tiranė.  Mirėpo, kėtė nonsens tė “dialektikės” sė diplomacisė  sė regjimit antidemokratik tė Fatos Nanos( sa mė afėr Serbisė kolonialiste, e sa mė larg Kosovės sė pavarur),  duhet kuptuar drejt, pa nihilizėm dhe pa  nostalgji kozmopolite,  edhe elita e klasės politike e Kosovės. Ndryshe, vėrtet, do tė triumfojė teza dhe teoria e harresės historike e Fatos Nanės, e cila ėshtė kompatibile me ANTIPAVARĖSINĖ e  pėrmbajtjes sė pėrrallės diplomatike tė Vuk Drashkoviqit pėr Kosovėn dhe shqiptarėt.

 

*)POSTSCRIPTUM:  Kėtė analizė nuk e kanė botuar asnjė nga  disa gazeta “tė pavarura” shqipe, tė cilave u ėshtė dėrguar nga autori. Kjo dukuri e shėmtuar e komercializimit dhe e shpėrfilljes sė vlerave kombėtare shqiptare,  provon sheshit, sesa jemi mishėruar me dekadencėn dhe me tė keqen e huaj universale antikombėtare dhe antishqiptare. Sot, ēdo gjė mund tė publikohet nė masmediat komerciale-verdha me shkronja shqip, pėrpos sė  VĖRTETĖS mbi ēlirimin antikolonial, lirinė, 

pavarėsinė dhe Ribashkimin e Shqipėrisė Etnike.

Sado le tė shtiremi demokratė me prirje proevropiane dhe proamerikane perėndimore, kėtė fenomen paranoid vetėmohues nuk mund ta MJEKOJĖ, e as ta ELIMINOJĖ as Evropa e integruar, e as Amerika demokratike, sepse ėshtė recidiv psikologjiko-patologjik i veturrjetjes, i vetėpėrēmimit, i vetėpėrēarjes dhe i vetėmohimit, i trashėguar nga koketimi qindravjeēar me armiqtė dhe me sundimet e huaja mbi shqiptarėt dhe mbi Shqipėrinė Etnike (tė copėtuar dhe tė kolonizuar nga serbosllavėt e Ballkanit edhe nė fillimshekullin XXI, viti 2005). Kjo ka ndodhur, dhe po ndodh kėshtu edhe sot, sepse nė mėnyrė koherente kanė qenė dhe, ende janė nė luftė tė hapur dhe nė konfrontim tė ashpėr antivlerat kolaboracioniste virusoide serbosllave me sistemin e vlerave e njėmendta  kombėtare patriotike shqiptare. Ky ėshtė shkaku  dhe pasoja kryesore pse shqiptarėt nė Ballkan  edhe sot janė  tė copėtuar dhe tė robėruar nėpėr kėnetat kolonialiste dhe imperialiste serbosllave. Nė kėtė rast konkret, nuk mund tė ndihmojė as Evropa, as Amerika pėrderisa  ne vetė tė mos e ndihmojmė  nėri-tjetrin, ashtu sikurse veprojnė tė gjitha kombet e qytetėruara dhe tė pėrparuara nė botė. Tė  ēmohet,  tė respektohet, tė nderohet dhe tė shpėrblehet ajo qė ėshtė pėr t’u ēmuar, pėr t’u respektuar, pėr t’u nderuar dhe pėr t’u shpėrblyerė, e tė ndėshkohet, tė flaket ajo qė ėshtė pėr t’u ndėshukar dhe pėr t’u flakur nga trupi i shėndoshė dhe  qenia e shtrenjtė e Shqipėrisė Etnike

Pikėrisht, fenomeni i vetėmohimit  nė planin politik  kombėtar dhe  ndėrkombėtar ka ndikuar negativisht qė shqiptarėt nė periudha tė ndryshme historike, tė mos kenė politikėn e vet tė jashtme, sepse, si rregull, ėshtė e njohur maksima shkencore:  pa politikė tė brendshme nuk mund tė ketė as  politikė tė jashtme. Vėrtet,  Evropa mban pėrgjegjėsinė e saj,  pse edhe  sot gjysma e shqiptarėve dhe e Shqipėrisė etnike nodhėn nėn sundimin e egėr kolonial serbosllav, mirėpo, fajtor krysor me pėrgjegjėsi tė paaminstueshme para historisė, ėshtė faktori i brendshėm politik shqiptar. Kėtė gabim fatal, nuk mund ta shėrojė as Evropa, as Amerika, por ai pritet tė korrigjohet vetėm atėherė,  pasi tė jenė vetėdijėsuar shqiptarėt se, pa bashkim nuk ka Shqipėri, dhe se pa diell nuk ka jetė, por vetėm robėri, terr dhe zi.


Njė jetė tė tėrė nė shėrbim tė Atėdheut ! -shkruan Sylė Arifi
Dhjetor, 2004
Pėrkujtohet trevjetori i vdekjes se gjen. Jashar Salihu Ishte nder dhe krenari t’i takosh njė gjeneratė tė njerėzve tė mėdhenj tė ēėshtjes shqiptare, tė kėsaj periudhe historike, qė e krijuan trimat e orėve tė para tė lirisė. Familja SALIHU nga fshati Batushė, i lindi, i rriti dhe i edukoi nė gjirin e saj dy trima tė pendės dhe pushkės, tani tė ndjerė HAJDAR DHE JASHAR SALIHU, tė cilėt nga vdekja e parakohshme vetėm fizikisht u ndan, por vazhdojnė tė jetojnė me ne, sepse vepra dhe ideali i tyre kombėtar ėshtė dhe mbetet obligim pėr ne shokėt e veprimtarisė dhe idealeve, synim i vazhdushėm pėr t’u realizua. Pėr vendlindjen e mė gjer se ku jetonin dhe vepronin, kėta dy veprimtarė tė shquar kombėtar, ishin burim i inspirimit e i frymzimit pėr gjenerata tė tėra pėr t’u pajisur dhe brymosur me guxim intelektual e mė gjer, qė tė jemi ndimesė e lėvizjes sė mirėfilltė kombėtare, pėr ta afirmuar, ndimuar zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare e nė veēanti ēlirimin eKosovės nga pushtuesi i huaj. Qė nga vitet e 70-ta.

Jashari, ishte anėtar i Lėvizjes Nacionalēlirimtare tė Kosovės dhe viseve Shqiptare nė Jug. Respektivisht ishte ndėr anėtarėt mė aktiv tė grupeve ilegale tė asaj kohe, qė vepronte brenda organizatės ilegale tė qujtur Komiteti pėr Deēan, nė kuadėr tė lėvizjes se udhėhequr nga ideologu, veprimtari mė i shquar i ēėshtjes kombėtare, Jusuf GERVALLA.

Vėllezėrit, Jashari me Hajdarin ishin dalluar pėr guximin e tyre politik, qė haptazi dhe pa hezitim iu kundėrvėheshin qėndrimeve e veprimeve tė udhėhequra nga ish-qendrat komuniste tė organizuara pėrmes komiteteve komunale, qė binin ndesh me synimet dhe idealet e lėvizjes se mirėfilltė kombėtare pėr ēlirim nga pushtimet sllave. Vite mė vonė vėllezėrit Salihu, punuan si profesorė nė shkollėn e mesme "Vėllezėrit Frashėri" gjimnazi nė Deēan. Menjėherė pas zbulimit tė veprimtarisė se ilegalesė tė organizuar pėrmes Komitetit pėr Deēan, edhe ky tribun i Lėvizjes Kombėtare arrestohej, i akuzuar pėr veprimtari kundėr shtetit e kualifikuar si vepėr armiqėsore kundėr Jug. etj., akuza siē ishin bėrė zakon nga ishn nominklatuara komuniste e asaj kohe nė Kosovė, bashkė me Jasharin, ishin arrestuar sigurisht edhe shumė veprimtarė tė shquar tė Lėvizjes nacionalēlirimtare qė vepronte nė atė kohė nė Kosovė, siē ishin Ismajl Hajredinaj, Hasan Ukhaxhaj, Din Ahmetaj, Drita Kuēi etj. Gjatė, kohės sa ishte nė vuajtje tė denimit me burg tė rend nė burgjet e tmerrshme jugosllave. Vėllai i Jasharit, Hajdari ishte duke punuar nė gjimnazin e Deēanit, si profesor i gjuhės dhe letėrsisė shqipe, ishte periudha menjėherė pas ngjarjeve tė mėdha tė lėvizjes studentore tė vitit l98l, kur e tėrė Kosova ishte ngritur nė kėmbė pėr t’i kėrkuar tė drejtat e veta pėr liri, barazi dhe pavarėsi tė Kosovės, dhe kjo kryengritje gjithėpopullore u shtyp me dhunė tė egėr nga forcat policore e ushtarake tė asaj jug. Por, dhuna nuk pėrfundoi me kaq dhe vazhdoi me tė ashtuqujturat mjete politike, tė aplikuara nga ish-udhėheqėsit e LKJ-es, e nė veēanti nga urdhėrzbatuesit e pushtetit politik nė Kosovė. Meqė, Hajdar Salihu ishte dalluar pėr guximin e tij politik dhe vėllau Jashari veē ishte i denuar dhe vuante denimin prej disa vitesh, si familje konsideroheshin e pa pėrshtatshme politikisht e kundėrshtare e hapur e Jug. nga ish-pushteti politik dhe policor i asaj kohe nė Kosovė. Po, Hajdar Salihu ishte ndėr profesorėt e parė, sė bashku me disa kolegė tė tjerė qė iu nėnshtruan procesit tė diferencim ideo-politik, qė aplikohej masa mė e ēoroditur nga policia politike e atij pushteti kolaboracionist, Si zakonisht dhe pas zbatimit tė masave ideopolitike kishte pasojat tjera ndėrshkruse, jo vetėm politike, por edhe tė natyrave tjera ekonomike, bojkote personale e familjare dhe sociale ashtu qė pas ca kohe ndaj Hajdarit ishte aplikuar edhe masa pėrjashtim nga procesi arsimor dhe mbeti i pa punė pėr njė pėriudhė tė gjatė. Motiv i tė gjitha kėtyre masave qė i perjetoi Hadar Salihu ishte se ai nuk kishte pranuar qė t’i gjykonte demostrata e vitit l98l , se nuk kishte pranuar tė distancohej nga veprimtaria e vėllait tė tij Jasharit, i gjykuar si armik i shtetit jug. etj...

Sigurisht se kėto ishin virtytet mė sublime tė njė intelektuali tė guximshėm, duke sakrifikuar veten dhe familjen e tij, jo vetėm politikisht por edhe fizikisht nga gjenocidi politik i nominklaturės vazale tė asaj kohe. Ishte pėrjetues i tmerrit ekonomik dhe politik pėr nji kohė tė gjatė, qė u zbatua kundėr tij vetėm e vetėm pėr ta pėrkulur e mashtruar para pushtetit komunist. Mė siguri se kėtyre masave tė rėnda jo vetėm ideopolitike, sa pėr diskretitim puplik me tė vetmin qėllim tė ketė ndikim tė shumica e familjeve tjera me pretendime tė shkaktimit tė friksimeve kolektive. Po ashtu, masat mė tė rėnda nga dhuna e shfrenuar fizike qė i pėrjetuan nga disa familje dhe anėtarė tė tyre, nuk i lėkunden nė asnjė mėnyrė nga idealet kombėtare me kurrfarė ēmimi dhe kjo ishte tradita e kultura e atdhedashurisė tė kėto familje, qė e kultivonin vazhdimisht e me guxim, pėr t’u ēliruar nga pushtuesi serb. Hajdar Salihu, nuk u lėkund pėr as njė moment nga qėndrimet e tij parimore prej njė intelektuali dhe vazhdoi veprimtarin e tij tė pendės pėrmes shkrimeve, tė cilat i botonte me anonim. Botoi disa vepra me tė cilat u dallua nė mesin anėtarėve tė Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės nė ate kohė, duke marrė shpėrblimin e parė nė disa konkurse pėr vlerėsimin e romanit mė tė mirė tė vitit. Mė ndimėn e njėrit nga intelektualėt mė tė shquar shqiptar, Hajdarit iu mundesua t’i pėrfundoi studimeve posdiplomike nė Prishtinė, ashtu qė iu krijua mundesia nė fund tė punoi si dramaturg e aktor pranė Teatritrit popullor nė Gjakovė, gjithashtu me kontributin e disa intelektualėve tė mirėfilltė, pas tė gjitha pengesave qė i bėnin vazalet e pushtetit politik nė Gjakovė. Pas, kthimit nga vuajtja e denimit Jashar Salihu. e pėrjetoi edhe nji tmerr tjetėr jo vetėm ekonomik, por edhe politik, ngase familja e tij gjegjėsisht vėllezėrit e tij i ishin nėnshtruar masave tė rrepta politike, me izolim total dhe presioneve ekonomike deri nė minimum ekzistence. Megjithatė, vullneti i madh i njerėzve tė guximshėm kombėtarisht, duke iu rezistuar kėtyre masave drakonike, filloi ta krijojnė njė jetė tė re nga pėrjetimet mė tė ndryshme, e pėr as nji moment nuk u thya dhe vazhdoi veprimtarinė e tij tė guximeshme atdhetare, duke i pėrkrahur proceset e avancuara politike nė dobi tė zgjidhjes se drejt tė ēeshtjes sė pazgjidhur tė Kosovės. Ishte vazhdemisht nė kontakte pune e veprimtarie me veprimtarėt e palodhur tė ēeshtjes kombėtare dhe vazhdimisht e shtonte rrethin e bashkėveprimtarėve nė kuadėr tė Lėvizjes nacionalēlirimtare tė shqiptarėve. Guximi intelektual, politik e fizik i JASHARIT, ishin vlerat mė sublime tė tij. Njerėzve tė mėdhenj qė kishin vlera tė mėdhaja e tė ēmuara kombėtare, ju besoheshin edhe detyra tė rėndėsive tė veēanta me vlerė kombėtare, e mu pėr ketė, rrafshi i Dukagjinit pokėtij tribuni ia besoi ta udhėheqė lėvizjen pėr pajtim dhe bashkim tė organizuar nė tubimin historik tė Verrat e Llukės, ku ishte tubuar masa ndoshta mė e madhe ndonjė herė nė trojet shqiptare mė se njė gjysmė milioni shqiptarėsh. Vlera e kėtij tubim do tė jetė e shėnuar nė historinė tonė kombėtare, si inspiruse e njė pajtimi dhe bashkimi gjithėshqiptar, para njė momenti historik pėr ta avansuar zgjidhjėn e qėndrushme tė ēėshtjes kombėtare. Pas tė gjitha kėtyre pėrjetime nėperė burgjet serbe dhe katrahurave politike e ekonomike, qė renduan pas lirimit nga burgu, Jashari pati edhe disa arrestime nga pushteti policor, ku ju kishte nėshtruar pėrjetimeve mė tė egėra e shtazarake tė dhunėsė fizike, me arsyetim se ka gisht nė veprimtarinė e grupeve ilegale tė asaj kohe, qė kishin filluar tė vepronin nė grupe guerile si forca tė armatosura, nėpėr disa vendbanime tė Kosovės.

Mirėpo, Jasharit ashtu i dėrmuar fizikisht arriti tė largohej nga Kosova, pėr t’u strehuar mė vonė nė Zvicėrr, ku ju pranua statusi i refugjatit politi. Pas, ca kohe pushimi psiqik dhe rehabilitimi nga torturat shpirtrore e fizike qė ky atdhetar i devotėshem i kishte pėrjetuar para largimit nga Kosova, filloi tė marrė takime me veprimtarėt shqiptare qė vepronin si tė organizuar kėtu nė diasporė me vite tė tėra. Po, me propozimin e Jasharit ishte formuar institucioni i parė moral e matrial pėr ta matrijalizuar idenė e kahmotshme tė krijimit e funksionimit real tė ushtrisė ēlirimtare tė Kosovės, pėr tė aktualizuar zgjidhjen e ēėshtjes sė pa zgjidhur tė Kosovės, edhe me luftė tė armatosur. Ideja e Jasharit gjeti pėrkrahjen unanime nga bashkėveprimtarėt e organizmit politik se ku vepronin gjegjėsisht, nė LPK, duke u miratuar njė propozim i tillė u formua "Fondi vendlindeja thėrret" dhe nuk ishte rastėsi qė nė krye tė kėtij institucjoni kaq tė rėndėsishem u emėruar vetė Jashar Salihu, sigurishtė duke u bazuar nė vlerat e tija njerēzore, guximin e madh intelektual, politik dhe pėrse mos ta themi edhe fizik, sepse vetēm njerėzit qė i posedonin vlerat e atributet e tilla mund t’ju prijnė proceseve tė avansuara politike e kombėtare.

Angazhimet e Jasharit nė krye tė kėtij institucjoni tė UĒK-sė, qė e organizoi dhe e bėri luftėn ēlirimtare nė Kosovė, pėr ēlirim nga pushtuesi serb, ishte njė emision i njė rėndesije tė veēantė historike pėr popullin shqiptar. Si emisar i njė segmenti tė luftės ēlirimtare, nė kuadėr tė UĒK-sė, ishte i angazhuar intenzivisht nė pėrgatitjen e veprimeve konkrete nė mombilizimin e pėrgjithshėm morao-shpirtėror, politiko -diplomnatik, matrial dhe veprimeve nga artit ushtarak, pėr ta bėrė luftėn e UĒK-sė sa mė tė suksesshme kundėr forcave fashiste serbe. Kudo, qė ishte Jashari biseda orientohej vetėm nė pėrgatitje tė operacioneve konkrete nė luftimin e pushtuesit dhe diskreditimin e bashkėpunėtorėve tė tij. Fjalėt e diskutimet e tij tė shumta qė i bėnte nėpėr shumė tubime tė organizuara kudo nė shtete tė ndryshme tė Botės, ishin tė sinqerta e burrnore, duke apeluar gjithnjė nė mombilizim tė pėrgjithshėm tė gjitha vlerave shpirtėrore, matrijale e fizike nė mbėshtetje tė luftės sė drejt qė e bėnte UĒK-ja, sepse thosht Jashari se vetėm duke e ndimuar vetveten, ne shqiptarėt do ta fitojmė edhe pėrkrahjen nga faktori ndėrkombėtar dhe kėshtu ndodhi! Jashari, gjatė veprimtarisė sė tij politike kishte fituar edhe shkathtėsi diplomatike, per ta prezentuar e pėrfaqėsuar ēėshtjen e pazgjidhur tė Kosovės, para diplomacisė ndėrkombėtare. Si diplomat i shquar pati rastin tė bėjė disa takime diplomatike sė bashku me bashkėveprimtarėt e bashkėpuntorēt e tij, dhe personalisht pati takime nė rangje tė ndryshme me ambasador, Diplomat dhe ministra qoftė tė ministrive tė jashtme dhe atyre tė mbrojtjes nga shumė shtete dhe institucione ndėrkombėtare. Nga shumica e kėtyre takimve diplomatike Jashari tregoi aftėsi e pjekuri politike nė rrafshin e diplomacisė, qėndrimi i tij konkretė e i paluhatshėm krijoi rrespekt tė veēantė nga shumė diplomatė ndėrkombėtarė. Sigurisht se mbėshtetur nė shkathtėsitė e tij politike e diplomatike, ishte anėtar i grupit pėr marrėdhėnie me jashtė nė kudėr tė Drejtorisė politike tė UĒK-sė. Po ashtu, ishte caktuar diplomati i parė i Kosovės pėr shtetin e Zvicrrės dhe ishte dekretuar nga ĒPK-ja si Ambasador. Ishte vazhdusi vijės politike e kombėtare tė patriotit Jusuf Gervalla, dhe bashkėluftėtar shumė i ēmuar i Komandantit legjendar tė UĒK-sė, Adem Jasharit. Virtyeti mė i ėmuar i trimave tė mėdhenj tė ēėshtjes kombėtare, siē ishte Jashari ka qenė sinqeriteti, guximi i hapur jo vetėm nė rrafshin politik, por edhe nė atė diplomatik e ushtarak. Qėndrimi i tij nė raport shoqėror nė nivele tė ndryshme ishte shumė njerėzor parimisht, ndėrsa me kundėrshtarėt politikė apo thėnė troē me hyzmeqarėt e shērbimeve tė huaja ishte shumė konkret i drejtpėrsėdrejtė e i pa kompromis. Ndėrsa, gjatė veprimtarisė nė ilegalitet ēmohej si veprimtar diskret, i pazbėrthyeshėm vetėm pėr ta vazhduar veprimtarinė si njeri ndėr ilegalet mė tė mėdhenj, me synim qė ilegaliteti t’i realizoi qėllimet e parashtruara deri nė arritjen e kushteve dhe krijimin e rrethanave tė favorshme pėr t’u puplikuar, siē edhe u veprua nė tė gjitha rrafshet qofshin ato politiko-diplomatike dhe asaj ushtarake, nė momentet mė tė duhura kur u arrihet efekti. Gjithmonė, e gjithkund, emri dhe fjala e Jasharit krijonte atmosferė mirėkuptimi, sinqeriteti e korrektėsi e nė frymė mombilizimi tė tė gjitha atyre forcave tė mirėfillta kombėtare pavarėsisht pėrcaktimet e tyre politike e ideoligjik, por tė rreshtuar nė pėrkrahje tė gjithanshme tė luftės ēlirimtare tė UĒK-sė, pra, gjithnjė nga paraqitjetė e fjalėt e kėtij tribuni tė luftės dilte apeli tė gjithė shqiptarėt unik e tė bashkuar rreth forcave reale kombėtare, qė me pend e pushkė janė nė shėrbim tė atdheut.

Nga shumė tubime nėpėr shumė qendra tė ndryshme tė botės, po e pasqyrojmė vetėm njė si p.sh. Manifestimi mė i madh politik gjithėshqiptar i organizuar ndonjė herė nė diasporė ishte ai i demostratave tė mbajtura nė Rambuje, gjatė mbajtjės sė konferencės ndėrkombėtar pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė pazgjidhur tė Kosovės, ku fjala e paraqitur nga Jashari ishte ftesa puplike pėr njė bashkim e mombilizim gjithėshqiptar nė pėrkrahje tė luftės ēlirimtare tė Kosovės, qė e bėnte UĒK-ja, pėr ta vendosur sa mė drejt tė qendrushėm ēėshtjen e Kosovės nė pavarėsisė tė plotė, si shtet ndėrkombėtarisht i pranuar. Jo, rastesisht bashkėluftėtarėt, e bashkėveprimtarėt e tij e thrrisnin vazhdimisht Gjeneral, sepse nuk i mjaftonte angazhimi i tij nga tė gjitha segmentet e fushveprimeve politiko-diplomatike, por ishte edhe pjesėmarrės aktiv nė frontin e luftės ēlirimtare. Pas, pėrfundimit tė luftės me ēlirimin e Kosovės nga pushtuesi serb, Gjenerali i ēėshtjes shqiptare .Jashar ishte i angazhuar nė hirarkin politike tė PDK-sė.

Tė gjitha keto veprime, sakrifica dhe kontribute tė veprimtarit tė shquar tė ēėshtjės kombėtare nė tė gjitha segmentet e jetės politike qoftė nga periudha e ilegalitetit dhe kjo e legalitetit politiko-diplomatik, dhe ushtarak, u ēmuan arsyeshėm e meritorisht nga spektri politik,ushtarak e kombėtar nė Kosovė e mė gjer, dhe vepra e Jashar Salihut u radhit nė vendin e merituar nė historinė e lavdishme tė luftės ēlirimtare tė UĒK-sė nė radhėt e Dėshmorėve tė Kombit, e nga Shtabi i Pėrgjithshėm i TMK-sė u dekretua me gradėn e GJENERALIT !


E shtunė, 18 dhjetor, 2004
PERISKOPI  I DREJTĖSISĖ

Prof.Dr. Mehdi HYSENI

            SHQIPĖRIA ĖSHTĖ E OBLIGUAR QĖ  RASTIN E POLITIZUAR GAFURR ADILI,  TA TRAJTOJĖ SIPAS  KUSHTETUTĖS  DHE KONVENTAVE NDĖRKOMBĖTARE, E JO SIPAS FLETARRESTEVE DENONCUESE SERBOSLLAVOMAQEDONE

1. Anashkalimi i Kushtetutės-justifikim i propagandės antibashkim

 

Duke qenė se Gafurr Adili (kryetar i Frontit pėr Bashkimin Kombėtar-FBKSH) “ėshtė bėrė problem”  pėr organet dhe institucionet policore dhe tė drejtėsisė sė Republikės sė Shqipėrisė, pėr shkak tė veprimtarisė sė tij  kombėtare patriotike, e cila veprimtari  nė asnjė aspekt nuk e ka rrezikuar, as nuk e rrezikon rendin publik, as  qetėsinė e sigurinė e shtetit qoftė nė planin e brendshėm a tė jashtėm tė shtetit shqiptar, por ėshtė nė pėrputhje tė plotė me dispozitat e Kushtetutės sė sotme tė Shqipėrisė(preambula): “... me aspiratėn shekullore tė popullit shqiptar pėr identitetin dhe bashkimin kombėtar, si dhe Neni 8, paragrafi 1: Republika e Shqipėrisė mbron tė drejtat kombėtare tė popullit shqiptar qė jeton jashtė kufijve tė saj.”( Shih: Kushtetuta e Republikės sė Shqipėrisė, Tiranė, 2002, f.5 dhe 7)). Sipas kėtyre dy dispozitave tė theksuara tė Kushtetutės aktuale tė Shqipėrisė, del qartė se, angazhimi dhe veprimi nė ēėshtjen e bashkimit kombėtar shqiptar nuk  janė tė ndaluara, as tė dėnueshme  pėr shqiptarėt, pavarėsisht janė apo jo shtetas tė Republikės sė Shqipėrisė. Prandaj, nė kėtė kuptim nuk mund tė pezullohet, as tė dėnohet as veprimataria kombėtare patriotike e kryetarit tė FBKSH-sė, Gafurr Adili, ashtu siē kanė vepruar dhe po veprojnė organet dhe institucionet policore dhe tė drejtėsisė sė Tiranės me tė (duke e burgosur, duke e marrė nė biseda informative, dhe duke i kufizuar lėvizjen, dhe duke e kėrcėnuar, qė  ai dhe FBKSH-ja ta ndėrprejnė veprimtarinė e saj politike dhe kombėtare), sepse veprimtaria e tij politike e kombėtare ėshtė nė pėrputhje me Kushtetutėn e theksuar, tė miratuar nga Kuvendi Popullor i Republikės sė Shqipėrisė (me referendum,22.11.1998). Meqenėse nė kėtė rast ėshtė anashkaluar respektimi i kėsaj Kushtetute, atėherė institucionet pėrkatėse tė Republikės sė Shqipėrisė, janė tė detyrueshme, qė ndaj Gafurr Adilit, t’i zbatojnė, dhe respektojnė me pėrpikėmėri konventat ndėrkombėtare mbi mbrojtjen e tė drejtave dhe lirive tė njeriut, sikurse ēdo shtet tjetėr nė botė-anėtar i Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara.

 

   2. Bashkimi kombėtar  shqiptar nuk ėshtė “propagandė ditore”,

       as “urrejtje ndėrnacionale” siē e ka keqkuptuar dhe

      dėnuar atė  politika  “ligjore-mėditore” zyrtare e   Tiranės

                  

                     

 

Pse kryetarit tė FBKSH-sė (pas dėnimit tė tij me burg disamujor  nga njė gjykatė e Tiranės) nuk i ėshtė rezervuar e drejta e mbrojtjes sė tij  sipas rregullave dhe normave tė sė drejtės ndėrkombėtare, pėr kėtė mbajnė pėrgjegjėsi ligjore organet  dhe institucionet komptente tė politikės dhe tė drejtėsisė sė regjimit aktual tė Tiranės.  Duke qenė se Gafurr Adili nuk ka kryer asnjė veprimtari (individuale a kolektive) armiqėsore kundėr shtetit shqiptar, pėr ēfarė edhe gjykata kompetente e Tiranės me vendim tė formės sė prerė, ka shpallur pafajėsinė e tij, duke e liruar nga burgu disamujor i Tiranės. Megjithėkėtė, statusi ligjor-juridik i Gafurr Adiliti ende ka ngelur i pazgjedhur, dhe nė “mėshirėn”  e politikės sė ditės tė qarqeve tė caktuara tė regjimit “demokratik” tė Tiranės. Ky absurd politik, kombėtar  dhe ligjor, ėshtė nė kundėrshtim si me tė drejtėn historike tė shqiptarėve, ashtu edhe me rregullat dhe me  normat e sė drejtės ndėrkombėtare. Pikėsėpari, nuk janė tė qėndrueshme kualifikimet e drejtorit tė policisė sė Tiranės, Albert Dervishi, kur pohon  se Gafurr Adili duhet ta “ndėrprejė veprimtarinė propagandistike, nė tė kundėrtėn, duhet ta lėrė Shqipėrinė”(Korrieri, 12.12.2004). Shtrohet pyetja, pėr ēfarė propagande  ėshtė fjala nė rastin konkret? – Aludimi  kėrcėnues  dhe i paekuilibruar i Albert Dervisht, drejtuar kryetarit tė FBKSH-sė, Gafurr Adili, ėshtė mė se i qartė, sepse ai (natyrisht, sikurse politika propagandistike e regjimit antibashkim dhe antidemokraci e Fatos Nanos) bashkimin kombėtar, e konsideron “PROPAGANDĖ” (!). Mirėpo, bashkimi kombėtar nuk ėshtė propagandė ( as e bardhė, as e zezė. E para, do tė thotė, me burime dhe me metodologji tė njohur vepruese, kurse dyta, do tė thotė, e zezė, qė nuk i njihen fillet, as burimet, as mekanizmat e  saj veprues), por ėshtė PROGRAM HISTORiKO-POLITIK KOMBĖTAR SHQIPTAR QINDRAVJEĒAR, qė datėn qysh nga Kuvendi i Parė i Bashkimit Shqiptar tė periudhės sė lavdishme tė Gjergj Kastriotit-Skėnderbeut(28 Nėntor 1443); Lidhja Shqiptare e Prizrenit (1878); Lidhja e Pejės (1899-1900);  Kuvendi i Pėrgjithshėm Shqiptar i Junikut (maj 1912)...,etj., qė emėrues tė pėrbashkėt pėr shpėtimin e kombit dhe tė atdheut e kanė= BASHKIMIN GJITHĖKOMBĖTAR SHQIPTAR. Nė tė vėrtetė, organizimi i lidhjeve dhe i kuvendeve, si dhe i luftėrave tė pėrgjakshme tė shqiptarėve nė shekuj, sikurse edhe nė ditėt e sotme tė fillimshekullit XXI(viti 2004) pėr bashkimnin gjithėkombėtar shqiptar, nuk ka qenė, dhe nuk ėshtė kurrfarė propagande e rrezikshme as pėr policėt, as pėr gjyqėtarėt, e as pėr politikanėt  e regjimit antidemokratik dhe antibashkimkombėtar tė  Fatos Nanos, por ėshtė (detyrė mbi detyra e secilės gjeneratė shqiptare, e ēdo shqiptari, qė ka gjak shqiptari, tė anagazhohet me tėrė potencialin mendor, intelektual dhe material nė realizimin e “aspiratės shekullore tė popullit shqiptar pėr identitetin dhe bashkimin kombėtar”, ashtu siē parashikohet  edhe  nė preambulėn e Kushtetutės sė Shqipėrisė sė vitit 1998, f.5) pėrmbushje e amanetit  tė Programit historik, politik dhe kombėtar shqiptar tė Skėnderbeut: “...Po tė ini tė bashkuar, ėshtė e bėrė Shqipėria”( (Naim Frashėri, Historia e Skėnderbeut, Tiranė, 1953, f.341).

 

Prandaj, duke u bazuar nė qėndrueshmėrinė historike dhe racionale tė Programit tė bashkimit kombėtar shqiptar, si dhe nė dispozitat e Kushtetutės sė sotme tė Shqipėrisė, zhvillimi i veprimtarisė politike dhe kombėtare paqėsore nė procesin e ribashkimit gjithėkombėtar shqiptar, nuk ėshtė kurrfarė “veprimtarie propagandistike”, qė rrezikon as regjimin aktual tė Tiranės, as Ballkanin, as Evropėn, as Amerikėn, as NATO-n, as OKB-nė, e as OSBE-nė, por ėshtė vetėm nė funksion tė  RIAKTUALIZIMIT sė drejtės historike, kushtetuese, ligjore dhe legjitime tė shkolonizimit tė territoreve  etnike shqiptare, tė cilat edhe sot (viti 2004, shekulli 21) ndodhen nėn sundimin e egėr kolonial-imperilaist tė Serbisė, tė Malit tė Zi, tė IRJM-sė dhe tė Greqisė.  Pikėrisht nė kėtė kontekst, regjimi aktual i Tiranės, duhet ta shikojė dhe ta trajtojė  shtrirjen e veprimtarisė politike dhe kombėtare tė  FBKSH-sė, dhe  tė kryetairt tė saj, Gafurr Adili, ndryshe do tė bjerė nė kundėrshtim me Kushtetėn e theksuar nė fuqi dhe me  tė drejtėn e theksuar historike kombėtare shqiptare.

 

Mirėpo, meqė, pėr qėllime dhe interesa tė “panjohura”, regjimi aktual i Fatos Nanos nuk e njeh FBKSH-nė si lėvizje kombėtare politike shqiptare(edhe pse kjo ėshtė themeluar me Program-Platformė historiko-politike e kombėtare, duke u bazuar mbi tė drejtėn historike tė shqiptarėve, nė Kushtetutėn e thekusar shqiptare, si dhe nė Kartėn e OKB-sė dhe tė drejtėn ndėrkombėtare), atėherė ky paradoks moralo-politik e kombėtar i mbetet pėr vlerėsim veridktit tė historisė, sepse nė kėtė rast krahas kontestimit  dhe pezullimit tė  veprimtarisė sė  FBKSH-sė pėr bashkimin gjithėkombėtar shqiptar,  nė mėnyrė tė vetėdijshme, ndėshkohet dhe mohohet edhe  historia e luftėrave dhe e pėrpjkejeve tė deritashme tė kombit shqiptar pėr pavarėsimin dhe bashkimin kombėtar tė Shqipėrisė Etnike. Pra, meqė  zotėrinjtė e “shekullit tė ri” tė regjimit tė personalizuar tė Fatos Nanos (janė kundėr bashkimit kombėtar shqiptar-FBKSH-sė), tė cilin  e kanė cilėsuar dhe dėnuar  si “element ilegal”, si “armik tė rrezikshėm” tė “urrejtjes ndėrnacionale” (pėr tė mos i zhbalancuar interesat dhe marrėdhėniet ekonomiko-tregtare dhe diplomatike me partnerėt kolonialistė serbosllavė)  etj. (gjė qė asnjėra prej kėtyre akuzave nuk janė tė vėrteta, sepse  kėto janė tė “patnetuara” dhe tė  importuara nga propaganda e shteteve  kolonialiste serbosllave fqinje pėr t’i ndėshukuar dhe likuiduar  veprimtarėt shqiptarė, tė cilėt nė mėnyrė legale dhe kushtetuese veprojnė nė kuadrin e FBKSH-sė pėr ribashkimin kombėtar shqiptar) e  kanė atė tė drejtė (si subjekt i sė drejtės ndėrkombėtare), qė ta largojnė nga terriori i Shqipėrisė, Gafurr Adilin, kryetarin e FBKSH-sė, por jo nė formė arbitrare antiligjore dhe antikushtetuese (duke ushtruar presion, dhe duke e izoluar  nė saje tė formave tė ndryshme policore, nė kundėrshtim me tė drejtat dhe liritė elementare tė njeriut), por duke zbatuar me konsekuencė tė drejtėn ndėrkombėtare.

                        

 

3. Cili ėshtė statusi juridiko-ligjor i Gafurr Adilit nė Shqipėri?

 

Sipas tė tė dhėnave tė deritashme, tė publikuara pėr opnionin publik nė masmediat shqiptare dhe nė ato ndėrkombėtare nga ana e organeve dhe e institucioneve kompetente tė rendit dhe tė drejtėsisė sė Tiranės, Gafurr Adili (kryetar i FBKSH-sė) pas lirimit tė tij nga burgu i Tiranės, ėshtė shpallur persona nongarata . Pėr kėtė arsye, organet e theksuara shtetėrore tė Tiranės, insistojnė qė ai ta braktisė Shqipėrinė. Shikuar nė aspektin e sė drejtės vendore tė Shqipėrisė, kjo kėrkesė ėshtė me bazė ligjore. Mirėpo, nė aspektin e sė drejtės ndėrkombėtare ėshtė konfuze dhe e papranueshme, sepse  Gafur Adili si i dėnuar dhe i pėrndjekur politik nga policia dhe gjyqet politike tė ish-RSFJ-sė( tani nga IRJM-ja dhe SMZ-ja), ai sė bashku me familjen e tij, para ca vitesh edhe ka fituar azilin politik nė Zvicėr. Mirėpo, si duket, pas dėnimit tė tij me burg nga gjyqėsia e Tiranės, tanimė ai nuk gėzon njė status tė tillė nė shtetin  paraprak strehues tė Zvicrės?! – Sa ėshtė i drejtė dhe i ligjshėm  kontestimi dhe pezullimi i azilit politik  tė Gafurr Adilit ( i cili nuk ka kryer kurrfarė veprimtarie armiqėsore, as nuk ka rrezikuar ndonjė nga interesat  vitale tė shtetit zviceran qoftė nė planin e brendshėm, qoftė nė atė tė jashtėm) nė Zvicėr, kėtė do tė duhej ta ketė  justifikuar  (sipas ligjeve vendore, nė pėrputhje me konventat ndėrkombėtare) vetė shteti i Zvicrės.

 

Mbase, meqė tani, Gafurr Adili ndodhet nė Tiranė, ai nga shteti shqiptar nuk gėzon kurrfarė cilėsie ligjore-juridike tė imunitetit, edhe pse ai ėshtė i rrezikuar drejtpėrdrejtė nga regjimi kolonial sllavomaqedon, pėr shkak tė bindjeve tė tij politike dhe kombėtare. Pėr kėtė arsye shteti shqiptar si subjekt juridik ndėrkombėtar, ėshtė i obliguar ta marrė nė mbrijotje tė plotė Gafurr Adilin, duke i sigurar azil politik ose tė paktėn status refugjati nė territorin e tij, nė pėrputhje me dispozitat e  Deklaratės Universale pėr tė drejtat e njeriut, tė miratuar nga Asamblea e Pėrgjithshme e Kombeve tė Bashkuara, mė 10.12.1948, Neni 14: “(1) Secili person i  pėrndjekur pėr motive politike ka tė drejtė tė kėrkojė dhe tė gėzojė  strehimin nė vendet e tjera”; (1) E dreja e jetės, e sigurisė dhe e lirisė; (5) liria e lėvizjes nė shtet, e braktisjes dhe e kthimit nė tė; (6) strehimi(azili); (9)  liria e mendimit, e shpehjes, e vetėdijes, e besimit, e tubimit paqėsor dhe e bashkimit etj. Nė kėtė frymė, sipas sė drejtės ndėrkombėtare, shteti i cili u jep azil politik personave nė territorin e vet sikurse, qė ėshtė rasti me Gafurr Adilin (me shtetėsi maqedone, por qė ai me tė drejtė nuk  e njeh atė shtetėsi tė karakterit racist, aparteid dhe tė domonimit kolonial sllavomaqedon mbi shqiptarėt dhe territorin e tyre etnik), nuk  mban kurrfarė pėrgjegjėsie tė veprės antijuridike ndėrkombėtare. Pėrkundrazi, njohja e sė drejtės sė azilit, ėshtė vepėr humanitare paqėsore, qė buron nga sovraniteti territorial i shtetit. Mirėpo, nė qoftė se, pėr shkaqe  politike, tė kushtėzimeve, tė diktatit dhe tė  kėrcėnimit nga pozita e forcės nga shtetet fqinje kolonialiste serbosllave , Shqipėria nuk ėshtė e gatshme t’ia njohė azilin disidentit politik, Gafurr Adili, atėherė ajo urgjentisht duhet t’ia njohė tė drejtėn e refugjatit, strikt nė pėrputhje me Konventėn mbi pozitėn e refugjatėve(1951), me Protokollin qė i referohet pozitės sė refugjatėve (1967) dhe me Konventėn mbi pozitėn e personave pa shtetėsi (1954). Ndryshe, sipas sė drejtės ndėrkombėtare, shteti shqiptar do tė mbajė pėrgjegjėsi  due diligence  pėr shkeljen dhe mohimin e  tė drejtave dhe lirive tė apatridit, Gafurr Adili. Meqė deri tani qeveria shqiptare nuk i ka siguruar  Gafurr Adilit  as drejtėn e azilit politik, as tė refugjatit, ajo mund tė kėrkojė, qė atė ta ekstradojė nė nodnjė shtet tjetėr, por  pasi  atij t’i jetė e garantuar dhe e  njohur e drejta e azilit ose e refugjatit. Mirėpo, nė kėtė rast, sipas  normave dhe parimeve tė sė drejtės  sė pėrgjithshme ndėrkombėtare, Shqipėria nuk ėshtė e detyruar, qė  Gafurr Adilin ta nxjerrė jashtė kufijve tė sovranitetit tė saj territorial, sepse ai nuk ka kryerė kurrfarė krimi as brenda territorit shqiptar, as jashtė tij, por ėshtė vetėm disident politik, qė  me tė drejtė nuk ėshtė pajtuar, dhe nuk  pajtohet me praktikėn e krimeve politike dhe gjenocidale tė pushtetit shtetėror sllavomaqen (1945-2004), i cili, edhe sot, si i tillė, ua mohon shqiptarėve  tė drejtėn e vetėvendosjes dhe tė barazisė nė truallin e tyre etnik.

 

Sa mė sipėr, me tė drejtė shtrohet pyetja se,  cila ėshtė cilėsia ligjore-juridike e Gafurr Adilit nė Shqipėri, kur atij, siē pohojnė masmediat shqiptare, i janė kufizuar dhe shkrutuar tė drejtat dhe liritė elementare sipas ligjeve dhe konventave tė sė drjetės ndėrkombėtare, dhe nė mėnyrė  antihumane dhe antiligjore  kėrcėnohet  arbitrarisht nga organet e rendit , qė ai ta braktisė Tiranėn, si dhe aktivitetin e tij politik dhe kombėtar nė kuadrin e FBKSH-sė, nė vend se atij  t’i sigurohet azili politik ose statusi i refugjatit tė ligjshėm  nė Republikėn e Shqipėrisė, ashtu siē parashikojnė rregullat dhe normat e sė drejtės  ndėrkombėtare, si dhe tė sė drejtės humanitare ndėrkombėtare.



E premte, 10 dhjetor, 2004

 

PERISKOPI I DREJTĖSISĖ

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

 

  SERBIA  PO KĖRKON KOKĖN E RAMUSH HARADINAJT=UĒK-SĖ  PĖR  REHABILITIMIN E HOLLOKAUSTIT  TĖ SAJ NĖ KOSOVĖ

 

 Liria dhe robėria janė dy koncepte tė papajtueshme.

Pajtimi i shqiptarėve me serbėt, ėshtė i mundur tė arrihet, por vetėm atėherė pasi bashkėsia ndėrkombėtare ta ketė ndėshkuar ligjėrisht dhe drejtėsisht robėrinė koloniale dhe gjenocidale tė Serbisė mbi shqiptarėt dhe Kosovėn. Ndryshe “pajtimi”, tė cilin po e ėndėrrojnė serbomėdhenjtė nė kurriz tė Ramush Haradinajt, Hashim Thaēit dhe gjeneral Agim Ēekut=UĒK-sė, ėshtė vetėm njė utopi e shkretė me tė cilėn  po ushqehet dhe po ngushėllohet hollokausti dhe imperializmi serbomadh nė Ballakn, duke llogaritur pėrherė nė logjikėn e forcės militariste tė Beogradit, dhe duke shpresuar se nė kėtė mėnyrė, do ta “pėrfitojė”  bashkėsinė ndėrkombėtare nė rehabilitimin e tij nė Kroaci, nė Bosnjė dhe nė Kosovė.

                *         *           *

Kėrkesa absurde dhe destruktive e politikės propagandisitike e qarqeve mė tė larta zyrtare tė Serbisė (Tadiq, Koshtunica, Drashkoviq etj.), qė premieri i sapozgjedhur i qeverisė sė Kosovės, Ramush Haradinaj, tė demisionihet me procedurė tė shkurtėr tė kryeadministratorit tė UNMIK-ut, Soren Jesen Petersen, ėshtė argumenti mė i qėndrueshėm, se Serbia, as drejtuesit e saj mė tė lartė shtetėrorė, nuk e kanė ndėrmendė, qė ta braktisin politikėn gjenocidale fashistoide tė mesijes sė tyre, Slobodan Milosheviq. Lind pyetja, si ėshtė e mundur, qė edhe  “garnitura demokratike” e presidencės, e qeverisė dhe e Parlamentit tė Serbisė, e Kishės Ortodokse Serbe qe pesė vjet radhazi nuk ka hequr dorė nga strategjia e idelogjisė nacionalshoviniste tė politikės sė Slobodan Milosheviqit kundrejt Kosovės dhe luftės ēlirimtare antikoloniale tė UĒK-sė, se ajo ishte e zhvilluar nga “grupet terroriste”, tė drejtuara nga Ramush Haradinaj, Hashim Thaēi, Agim Ēeku etj.?! – Kėtė, tė njėjtin “vlerėsim”  amoral, antiligjor, antidemokratik dhe antishqiptar e kemi dėgjuar edhe e kemi paguar shtrenjtė me lėkurėn tonė (tė qindra-mijėra viktimave shqiptare tė masakruara dhe tė djegura nėpėr krematoriumet serboēetnike si nė territorin e Kosovės, ashtu edhe nė Serbi) nga Slobodan Milosheviqi dhe nga  bashkėkriminelėt e tij ēetniko-fashistė, si dhe ideologu, avokati, dhe “arkitekti” kryesor i tij, Kisha Ortodokse Serbe, e cila, edhe pas pėrfundimit tė luftės gjenocidale serbomadhe nė Kosovė, ėshtė “prokurori” numėr 1 denoncues dhe zhvlerėsues i luftės sė drejtė mbrojtėse tė UĒK-sė dhe tė kryekomandantėve tė saj.

 

Tė gjitha pėrpjekjet (propagandistike, politike, diplomatike, ushtarake etj.), tė Serbisė sė Slobodan Miloshevit (dje dhe sot) dhe bashkėmendimtarėve dhe bashkėvepruesve tė tij (Artemije, Tadiq, Koshtunica, Drashkoviq, Ēoviq, etj.) kanė njė qėllim dhe njė prapavijė tė pėrbashkėt-zėvendėsmin e luftės pushtuese dhe tė agresionit gjenocidal serbomadh me luftėn ēlirimtare mbrojtėse antikoloniale dhe   tė drejtė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK-sė). Ky ėshtė emėruesi i pėrbashkėt i fletarrestit dhe i fletėdenoncimit tė Ramush haradinajt, tė pėrpiluar  nga vetėdora e ish-kryetarit tė Serbisė gjenocidale, Slobodan Milosheviq dhe tė kryekriminelėve tė tij, siē ishin Jovica Stanishi dhe Frenki Stamatoviq etj., tė cilėt, si drejtues kryesorė sipas detyrės nė radhat e shėrbimeve tė forcave sekrete policore dhe tė sigurisė sė Serbisė, dhe  nė bashkėpunim tė ngushtė me Slobodan Milosheviqin, kryen tre gjenocide dhe me mijėra krime tė luftės nė Kroaci, nė Bosnjė dhe nė Kosovė. Mirėpo, teoria e “harresės” e regjimit tė sotėm tė Vojislav Koshtunicės, lirimin e  tyre (para ca ditėsh) nga ana e Tribunalit tė Hagės, qė kėta dy kriminelė tė luftės tė mbrohen nė liri, nuk e kontestoi fare, por e pėrshėndeti si akt tė “vullnetit tė mirė dhe tė arsyes”. Ramush Haradinaj po kontestohet nė mėnyrė orkestrale nga  serboēetnikėt, kinse sipas tyre, ai   “ishte kriminel, terrorist dhe vrarės”?!- Asnjėra prej kėtyre tri akuzave tė rėnda, tė shpifura dhe tė konstruktuara serbe nuk qėnderojnė, sepse nuk kanė asgjė tė pėrbashkėt me emrin, dhe me postin e dikurshėm tė Ramush Haradinajt nė UĒK, si dhe me postin e tanishėm-kryeministėr i Qeverisė sė Kosovės. As de facto as de jure,  “dosjet kriminale” tė Serbisė nuk kanė tė bėjnė me personalitetin ushtarak, as politik tė Ramush Haradinajt, sepse vepra e tij ishte nė funksion legjitim dhe legal tė mbrojtjes sė popullit shqiptar dhe tė Kosovės nga gjenocidi, terrori dhe terrorizmi i organizuar shtetėror (paramilitar, policor dhe militar) i Serbisė sė drejtuar nga ish-presidenti i saj, Slobodan Milosheviq. Pikėrisht, kėtu qėndron dallimi i tezave dhe i  dosjeve akuzuese ēetniko-serbe, se  Ramush  Haradinaj ( si komandant dhe ushtarak i UĒK-sė, ushtri kjo,  e cila ka pasur dhe ka mbėshtetjen politiko-ushtarke dhe diplomatike tė Amerikės dhe tė NATO-sė, pėrkatėsisht tė bashkėsisė ndėrkombėtare, sepse kishte karakter ēlirimtar mbrojtės kundėr gjenocidit dhe agresionit pushtues serbomadh) nuk ėshtė fashist, kolaboracionist, vrasės, kriminel, tiran dhe terrorist, sikurse qė ishin Drasha Mihajloviq (tė cilin presidenti i Serbisė “demokratike” Boris Tadiq dhe ministri i Jashtėm i SMZ-sė Vuk Drashkoviq, para ca ditėsh,  me rastin e vampirizimit tė portretit tė kėtij kryeēetniku dhe kollaborascionisti fashist sesrb nė Zagreb, patėn deklaruar se “Drazha Mihajloviq nuk ishte fashist, por demokrat”(!!!)-Ja, pėrgjija pa koment: M’u pse Drazha Mihajloviq “ishte demokrat” me vepėr dhe me program gjenocidal nacionalshovinist dhe fashist serbomadh , sė bashku me 9 ēetnikė-kollaborcaionistė tė tjerė, pėr shkak tė kryerjes sė krimeve tė luftės,  u pushkatua nė Banjicė tė Beogradit, me vendim tė Gjykatės Supeme Ushtarake tė Republikės Federative Popullore tė Jugosllavisė (RFPJ), mė 18 korrik 1946.) dhe Slobodan Milosheviq, i cili ėshtė shkaku dhe pasoja e kryerjes sė gjenocidit dhe kryerjes sė krimeve tė luftės nė Kosovė, nė Kroaci dhe nė Bosnjė, e  jo, nė asnjė mėnyrė Ramush Haradinaj, i cili, sė bashku me gjeneral Agim Ēeku, dhe Hashim Thaēin etj, zhvilloi luftė tė drejtė mbrojtėse ēlirimitare kundėr  luftės okupatore dhe gjenocidale tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit. Pavarėsisht nga “mėnyja” e dėshirave tė shkreta tė propagandės speciale tė luftės sė ftohtė tė agjenturave dhe shėrbimeve tė ndryshme policore dhe sekrete tė Serbisė, kryeministri i Qeverisė sė Kosovės, Ramush Haradinaj, nuk ka asnjė bazė ligjore, morale, as demokratike, qė tė shpostohet nga ky funksion, e pėr mė tepėr tė nxirret para ndonjė gjykate (qoftė kombėtare a ndėrkombėtare) me tė njėjtėn barrė pėrgjegjėsie tė krimit tė gjenocidit, sikurse Slobodan Milosheviqi, Vojsilav Shesheli, Radovan Karaxhiqi dhe Ratko Mladiqi..etj., mbase Ramush Haradinaj si nė kohė lufte, ashtu edhe nė kohe paqeje  ka cilėsinė e heroit dhe tė demokratit tė mirėfilltė , sepse ishte nė anėn e mbrtojtjes me ēdo kusht tė popullit dhe tė vendit tė tij nga kama ēetnike e agresorit serbomadh, kurse  bandat barbare tė armatosura serboēetnike tė Slobodan Milosheviqit ishin nė anėn e zbatimit me ēdo kusht tė terrorit, tė terrorizmit dhe tė gjenocidit serb mbi shqiptarėt dhe mbi Kosovėn. Prandaj, kėto dy fenomene asimetrike, kursesi nuk mund tė barazohen, ashtu siē po kėrkon paranoja kolektive serbe. Ky ėshtė dallimi thelbėsor dhe  i tėrėsishėm i luftės ēlirimtare antisrebe tė UĒK-sė dhe i luftės pushtuese tė padrejtė tė Serbisė. Nė kėtė rast, as dje, as sot, e as nesėr (shkencėrisht dhe drejtėsisht) nuk mund tė vihet kurrfarė shenje barazimi, edhe pse kėtė po e kėrkon Serbia, qė ta “nivelizojė”  sipas “standardeve juridike” serbe dhe ndėrkombėtare. Mirėpo, kjo ėshtė njė punė, qė nuk mund tė bėhet nė kėtė formė skandaloze, nė kundėrshtim me tė gjitha normat e sė drejtės ndėrkombėtare dhe tė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, qė lufta ēlirimtare mbrojtėse e UĒK-sė, tė kualifikohet, duke u njėjtėsuar me luftėn e krimit dhe tė gjenocidit, tė kryer nga forcat invaduese policore, paramilitare dhe ushtarake serbe mbi popullatėn civile dhe Kosovėn shqiptare.

 

  Ndėrrimi i tezave raciste serbomėdha

nė funksion tė revidimit tė historisė

 

Si politika shqiptare, ashtu edhe faktorėt e vendosjes sė bashkėsisė ndėrkombėtare, duhet ta mbajnė parasysh faktin se ndėrrimi i tezave raciste serbomėdha ėshtė nė funksion tė revidimit tė historisė shqiptare dhe tė asaj ndėrkombėtare, duke e vlerėsuar realisht dhe me seriozitetin mė tė madh ofensivėn e propagandės gjithėsrebe (si tė pozitės nė pushtet, ashtu edhe tė opozitės jashtė pushtetit aktual), tė zhvilluar nė format mė bizare dhe shantazhiste pėr tė etiketuar figurėn heroike dhe demokratike tė kryeministrit tė qeverisė sė Kosovės, Ramush Haradinaj, pėrkatėsisht tė Ushtrisė Ēlirimatre tė Kosovės(UĒK). Ofensiva mė e re e politikės, e diplomacisė dhe e propagandės sė qarqeve zyrtare tė Serbisė  kundėr Ramush Haradinajt, janė vetėm njė pretekst i “shijshėm” i mėngjeseve tė kobshme historike, e njohur si “ēetniēka gibanica” (si test eksperimental si ndaj palės shqiptare, ashtu edhe bashkėsisė ndėrkombėtare. Mirėpo, ky lloj testi provokues dhe i improvizuar, assesi nuk guxon qė t’i lihet rastit, qė nė sajimin e rezultatit pėrfundimtar, tė merret pėr bazė “lėnda ligjore” e metodologjisė ēetniko-fashiste serbe, qė pėr qėllim tė fundit ka shpėrfytytrimin e sė vėrtetės mbi gjenocidin-hollokaustin qindravjeēar serb mbi Kosovėn dhe mbi shqiptarėt) sepse  prapavija e  tyre ėshtė shumė mė e thellė, dhe shumė mė serioze, sesa ky potez taktiko-strategjik i propagandės subversive serbo-ēetnike pėr denoncimin e Ramush Haradinajt. Nė tė vėrtetė, parashtrimi i kėsaj kėrkese megalomane serbe aspak nuk ėshtė e thjeshtė, por tejet e ndėrlikuar, sepse pėrmbajtja e saj pėrbėhet nga kėto dy komponente kryesore: 1) mohimi i luftės sė drejtė tė UĒK-sė, pėrkatėsisht jo vetėm tė historikut dhe tė karakterit tė saj, por edhe tė drejtės historike tė shqiptarėve mbi Kosovėn (nė kuptimin e ngushtė: mohimi i historisė kombėtare shqiptare jo vetėm tė Kosovės, por tė gjithė Shqipėrisė Etnike) dhe, 2) revizionimi i historisė sė Luftės sė Dytė Botėrore, duke tentuar qė  fashizimin dhe mbeturinat e tij kolaboracioniste serbo-ēetnike me nė krye Drazha Mihajloviqin, t’i zėvendėsojnė me vlerat e njėmendta tė forcave demokratike pėrparimtare, qė kanė triumfuar mbi makinėn vdekjeprurėse tė nazifashizmit nė Evropė(nė kuptimin e gjerė: “pėrpunimin” e historisė dhe tė ligjeve ndėrkombėtare sipas sė “drejtės ndėrkombėtare” serbe tė Vojislav Sheshelit dhe tė Vuk Drashkiviqit nė favor tė realizimit tė ideve dhe  tė programeve retrograde serbomėdha, me qėllim qė tė denigrojnė dhe asgjėsojnė tė drejtat, liritė, idetė dhe programet politike-kombėtare, demokratike dhe pėrparimtare tė shqiptarėve jo vetėm nė Kosovė, por nė mbarė viset e Shqipėrisė Etnike nė Ballkan.

 

Pas disfatės sė agresionit  gjenocidal tė Serbisė nė Kosovė (10.06.1999), si dhe pas  rėnies nga pushteti (5 tetor 2000) tė Slobodan Milosheviqit, regjimet aktuale  tė Serbisė, jo qė kanė pranuar fajin e tyre kolektiv pėr kryrejen e hollokaustit serb mbi shqiptarėt dhe Kosovėn, as qė kanė paguar reparacionet pėr dėmet e shkaktuara materiale, por  janė duke e bėrė tė kundėrtėn, duke ndėrruar tezat (sipas paranojės sė tyre shekullore antisemitiste) e tyre raciste dhe fashiste nė llogari tė luftės sė ndritshme antikoloniale tė UĒK-sė dhe komandantėve tė saj. Nė kėtė vėshtrim, dallohet sidomos ish-ministri (famėkeq) i Drejtėsisė sė Serbisė, Vladan Batiq, i cili gjatė mandatit tė tij ministror  ka pėrpiluar njė dosje tė zezė me  60.000 mijė faqe, duke e cilėsuar UĒK-nė dhe krerėt e saj (Hashim Thaēi, Agim Ēeku dhe Ramush Haradinaj) si “kriminelė tė luftės dhe terroristė”(Tanjug, 19.11.2004), tė cilėn aktpadi zyrtare ia ka dorėzuar gjyqėtarėve tė Tribunalit Ndėrkombėtar tė Hagės (Karla del Ponte dhe Teodor Meron). Nė kėtė “stil juridik” tendencioz dhe subjektiv tė “drejtėsisė” serbe (tani si gjuetar i lirė nga bangat e opozitės), dr.Vladan Batiq, ėshtė deklaruar pėmes njė letre tė tij personale, drejtuar kryeshefit tė UNMIK-ut, Soren Jesen Petersen, se ai me ēdo kusht duhet ta eliminojė Ramush Haradinajn nga posti i kryeministrit, duke mos hezituar, as hamendur, qė atė urgjentisht ta dėrgojė nė Tribunalin e Hagės, sikurse Fatmir Limajn. Mirėpo, pavarėsisht nga ky sui generis i  yryshit tė urrjetės, tė nacionalshovinizmit dhe tė racizmit serbomadh antishqiptar i Vldan Batiqit provat e njėmendta juridike dhe faktike nė terren flasin krejtėsisht ndryshe, sepse vepra kriminale luftarake, terror gjenocidal nė Kosovė (mė 1989-1999) kanė kryerė forcat ēetnike serbe (mercenarė, paramilitarė, policė, militarė etj.), tė drejtuara nga psikopatėt e Zhelko Razhnjatoviq Arkan, e jo Ramush Haradinaj, as Thaēi, as Ēeku, as UĒK-ja,  siē pohon rrejshėm “vlerėsimi juridik-penal” i dosjes sė zezė sė V.Batiqit, drejtuar Tribunalit tė Hagės.

 

Vojsilav Batiqi, Vojsilav Koshtunica, Boris Tadiqi, Vuk Drashkoviqi, Nebojsha Ēoviēi, Kisha Ortodokse Serbe, ashtu edhe “kori diplomatiko-propagandistik” i partive parlamentare tė Serbisė, `unanimisht janė ngritur nė kėmbė (duke i rishpaluar dhe valvitur flamujt e nacionalzmit serb tė mesjetės sė errėt tė  car Dushanit;  tė karagjorgjeviqėve; tė obrenoviqėve; tė nediqėve, tė lotiēevcėve; tė drazha mihajloviqėve; tė slobodan milosheviqėve, me qėllim qė t’i ndėrrojnė tezat e tyre raciste nė disfavor tė luftės ēlirimtare tė UĒK-sė) kundėr emėrmit tė kryeministrit tė Kosovės, Ramush Haradinaj, duke e kritikuar ashpėr dhe pa kurrfarė baze tė qėndrueshme  jo vetėm atė dhe UĒK-nė, por edhe kryeshefin e UNMIK-ut, Soren Jesen Petersen, si dhe bashkėsinė ndėrkombėtare, pėr shkak tė mbėshtetjes sė tij tė parezervė, dhe plotėsisht me bazė tė qėndrueshme, sepse zgjedhja dhe emėrimi i Ramush Haradinajt, ėshtė bėrė nė mėnyrė tė ligjshme dhe demokratike. Kėshtu, me tė drejtė dhe nė mėnyrė racionale objektive ėshtė shprehur edhe  kryeshefi i UNMIK-ut, Soren Jesen Petersen nė pėrgjigjen letrave dhe reagimeve tė politikės dhe diplomacisė propagandistike provokuese tė qarqeve zyrtare tė Serbisė.

 

Kryemnistri i ri i Qeverisė sė Kosovės, Ramush Haradinaj, nuk ka fare arsye, qė tė nxitojė me kurrfarė deklarate politese ndaj politikės dhe propagandės shpifėse dhe kėrcėnuese tė Beogradit, (se, nėse e kėrkon nevoja do tė dialogojė me palėn serbe. Pavarėsisht nga spiralja e ushtrimit tė trysnisė sė politikės dhe diploamcisė serbe. Kryeministri i Qeverisė sė Kosovės, as kryetari i Kosovės, nuk kanė nevojė tė nguten pėr tė shfaqur kurrfarė gatshmėrie tė Kosovės pėr bashkėpunim, as pėr kurrfarė “pajtimi historik” me Serbinė, pėrderisa tė mos  jenė krijuar rrethanat reale, pėrkatėsisht pėrderisa Serbia nuk e “ul bishtin” , qė tė mos pėrzihet nė  ēėshtjet e brendshme tė Kosovės, duke kėrkuar “pajtim” me shqiptarėt, vetėm  atėherė, pasi ata ta kenė denoncuar luftėn ēlirimtare tė UĒK-sė, dhe tė drejtuesve tė saj: Ramush Haradinaj, Agim Ēeku dhe Hashim Thaēi)  edhe pse nacionalshovinisti, Nebojsha Ēoviq, pėrmes njė deklarate apolitike, tė dhėnė masmediave, ka deklaruar se,  po qe se “Ramush Haradinaj, do tė vijė nė Beograd, ai do tė arrestohet sipas fletarrestit tė nė fuqi (tė pėrpiluar nga UDB-a dhe shėrbimet e tjera sekrete, policore e ushtarake tė regjimit tė Slobodan Milosheviqit, si dhe tė “teftereve” tė zeza tė Kishės Ortodokse Serbe – mh)”(Tanjug,7.11.2004). 

 

   Pajtimi me Serbinė nuk mund tė bėhet, duke plotėsuar kėrkesat e saj raciste dhe fashistoide: (i) Sė pari, dėnimin dhe linēin kryekomandantėve tė UĒK-sė (Fatmir Limaj, Ramush Haradinaj, Hashim Thaēi dhe general Agim Ēeku); (ii) Sė dyti, kriminalizimin e luftės ēlirimtare kombėtare dhe antikoloniale tė UĒK-sė. Kėto janė dy nga kushtet themelore, tė cilat Serbia me ēdo kusht po orvatet, qė t’ua imponojė palės shqiptare dhe bashkėsisė ndėrkombėtare. Mirėpo, pa marrė parasysh  grackat dhe rreziqet e mundshme tė kėsaj strategjie antishqiptare, Kryetari(Ibrahim Rugova), Kuvendi  dhe Qeveria e Kosovės, nuk kanė asnjė arsye pse t’i nėnshtrohen kėsaj strategjie tė frikėsimit tė regjimit tė Beogradit, e tė bėjnė ndonjė kompromis tė tillė, sepse kjo, do tė ishte vrasje e dyfishtė e UĒK-sė dhe e Kosovės. S’ka pajtim me pushtuesit kiriminelė, terroristė dhe gjenocidalė serbomėdhenj, pėrderisa ata tė mos i pranojnė krimet e tyre gjenocidale ndaj shqiptarėve dhe Kosovės, tė cilėt me agresionin e tyre e dogjėn  Kosovėn, dhe shkaktuan me mijėra viktima nė njerėz, vetėm pėr krijimin e Serbisė sė Madhe nė dėm tė territorit tė Kosovės, pėrkatėsisht tė  Shqipėrisė Etnike.

 

I pėlqeu apo jo, qeveria dhe politika zyrtare e Vojislav Koshtunicės, e Boris Tadiqit..., etj. duhet tė pajtohen me realitet e krijuara nė Kosovė, nė Kroaci dhe nė Bosnjė, se Serbia e Slobodan Milosheviqit ka kryerė tre agresione nė hapėsirat e ish- RSFJ-sė, pėr kėtė arsye, edhe duhet tė japė llogari para gjykatės ndėrkombėtare, nė pėrputhje me konventat, marrėveshjet, protokollet dhe me rezolutat e miratuara nga ana Kombeve tė bashkuara, si dhe me normat e sė drejtės ndėrkombėtare, qė e dėnojnė krimin gjenocidal si vepėr penale ndėrkombėtare. Vetėm pasi tė jetė “sqaruar” ligjėrisht dhe nė tėrėsi kjo ēėshtje me Serbinė “demokratike”,  mund tė shpresohet se, do tė krijohen kushte objektive pėr fillimin e ndonjė detanti serbo-shqiptar  midis Kosovės dhe Serbisė. Ndryshe, kurrė nuk  do tė arrihet kurrfarė pajtimi i imponuar  sipas skemave gjenocidale-kolonialiste serbomėdha: “duam pajtim me shqiptarėt”, por vetėm atėherė, pasi Ramush  Haradinajn, Hashim Thaēin dhe gjeneral Agim Ēekun= UĒK-nė, t’i kenė dėrguar nė Hagė, qė tė “pėrqafohen” me kryekriminelėt ēetniko-fashistė serbomėdhenj tė Ballkanit, Slobodan Milosheviq, Vojislav Sheshel, Milan Milutinoviq, Nikola Shainoviq...,etj. Kjo “formulė”  e  propagndės sė regjimit aktual serb tė Vojislav koshtunicės, nuk ka asnjė gjasė qė tė realizohet nė praktikė (pavarėsisht nga fakti se, kush do tė jetė kryeministėr i Qeverisė sė Kosovės, Ramush Haradinaj, Hashim Thaēi apo  gjeneral Agim Ēeku ejt.), sepse motivi dhe baza e saj ka vetėm karakter propagandistik pėr tė provokuar si drejtėsinė shqiptare, ashtu edhe  atė ndėrkombėtare.

 

Pavarėsisht nga diktati, ultimatumet, shantazhet, kushtėzimet  dhe ushtrimi i  trysnisė sė diplomacisė sė kanonierave tė amalgamės tradicionale serbo-evropiane-ndėrkombėtare (sė pari, decentralizim, pluralizim dhe standardizim tė Kosovės “made in SMZ=YU”=Tito-Kardel-Milosheviq-Sheshel-Koshtunica-Ēoviē-Artemije Radosavleviq...,etj., strategji dhe taktikė kjo, qė nė afat tė gjatė shpie nė rikthimin e Kosovės brenda kufijve dhe sovranitetit shtetėror kolonial tė Serbisė, ose  nė copėtimin e saj territorial sipas “modelit pluralist” tė Bosnjės, ku nė territorin e saj prej 49% (nė dėm tė kroatėve dhe myslimanėve boshnjakė), ėshtė krijuar me gjenocid Republika Serbe, edhe pse parimisht dhe ligjėrisht zigjdha e ēėshtjes nacionale nė kėtė mėnyrė ėshtė nė kolizion flagrant me tė drejtėn ndėrkombėtare dhe sistemin pozitiv juridik ndėrkombėtar), shqiptarėt do tė pajtohen me kolonizatorėt serbomėdhenj vetėm pasi qė liria dhe pavarėsia e Kosovės, tė ketė triumfuar mbi robėrinė koloniale dhe imperializimin shekullor tė Serbisė sė Madhe. Ndryshe, Gadishulli i Ballkanit, edhe mė tej, do tė vlojė nė “vorbullėn” etheve tė shpėrthimit tė konflikteve dhe tė luftėrave tė reja, si rrjedhim i pretndimeve territoriale tė Serbisė sė Madhe ndaj Shqipėrisė, Kroacisė dhe Bosnjės. De facto dhe de jure me krijimin antilogjor tė “Republika srpska” (e krijuar me gjenocid) tanimė Serbia e Madhe ekziston brenda kufijve tė saj. Kėtė  “nuk e shohin” vetėm ata, tė cilėt pėr realizimin e kėtij qėllimi i kanė vrarė dhe masakruar mbi 200.000 mijė myslimanė nė Bosnjė. Ja, shembulli i krijimit tė Serbisė sė Madhe (edhe pse kjo nuk pohohet nga vetė serbėt dhe legalizuesit  evrondėrkombėtarė) edhe nė fillimshekullin XXI (nė vlugun e integrimeve dhe tė  globalizimit tė vlerave tė  demokracisė universale dhe tė rendit tė ri ndėrkombėtar), politika e forcės dhe e gjenocidit serb ka triumfuar mbi tė tė drejtėn dhe drejtėsinė ndėrkombėtare.


E mėrkurė, 15 shtator, 2004
 

BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr. Mehdi HYSENI

 

                SĖ PARI, KONSULLATAT SHQIPTARE NĖ BEOGRAD

          DHE PRESHEVĖ, E PASTAJ, AJO SERBE NĖ SHKODĖR

                   

Sipas sė drejtės diplomatike dhe konsullore, ēdo shtet ka tė drejtė tė vendosė marrėdhėnie diplomatike a konsullore me ndonjė shtet tjetėr, por kuptohet vetėm duke pėrfillur bazėn e ligjshme tė interesit tė ndėrsjellė tė tyre. Nė kėtė kontekst, duhet tė veprojė edhe politika e jashtme dhe diplomacia e shtetit shqiptar, kur ėshtė fjala pėr iniciativėn e palės serbomalazeze tė Beogradit zyrtar pėr hapjen e konsullatės sė saj nė Shkodėr, ku sipas informacioneve tė njohura, veprojnė edhe ca konsullata tė shteteve tė tjera tė Evropės. Pse ekzistojnė edhe konsullatat e Austrisė, tė Italisė dhe tė Turqisė nė Shkodėr kjo nuk ėshtė e diskutueshme, por nuk ka asnjė arsye valide, qė tė hapet ndonjė konsullatė serbomalazeze, kur dihet se sipas statistikės shqiptare, numri i minoritetit serbomalazez nė Shkodėr me rrethinė ėshtė shumė i vogėl, kėshtu qė si tillė, nuk paraqet ndonjė interes tė veēantė, qė do tė jusitifikonte nė asnjė mėnyrė hapjen edhe tė njė konsullate serbomalazeze plus Ambasadės ekzistuese  tė Unionit tė SMZ-sė nė Tiranė.

 

Mirėpo, pavarėsisht  sesa ėshtė numri i minoritetit serbomalazez nė Shkodėr (gjė qė nė krahasim me statistikėn zyrtare tė  shqiptarėve nė Preshevė, Bujonoc dhe Medvegjė, numri i serbėve-malazezėve nė Shkodr me rrethinė ėshtė mbi 100: 100.000) , marrjen e vendimit pėr hapjen e konsullatės serbomalazeze (si dhe nė pėrgjithėsi tė hapjes sė ambasadave dhe tė konsullatave tė tjera nė shtetin shqiptar) nė qytetin e Shkodrės, sipas sė drejtės ndėrkombėtare, nuk ka tė drejtė ta prejudikojė ose ta diktojė askush nga pala e tretė, sepse kjo do tė konsiderohej si pėrziernje  direkte nė ēėshtje tė brendshme tė Republikės sė Shqipėrisė. Mirėpo, nė kėtė aspekt, autori nuk e shtron kėtė ēėshtje, sepse e ka tejet tė qartė kėtė postulat juridiko-ligjor dhe kushtetues, por e shtron nė kuptim shumė mė tė gjerė dhe mė kompleks tė pėrfilljes sė interesit kombėtar dhe shtetėror shqiptar, i cili, natyrisht pėrfshin edhe kėtė segment juridiko-diplomatik e ligjor, i cili pavarėsisht na dėshira apo diktati, duhet tė ndėrtohet vetėm mbi bazėn e qėndrueshme dhe tė justifikueshme tė intersit tė pėrgjithshėm tė Shqipėrisė, duke pėrfshirė edhe mbrojtjen e interesave vitale tė popullit shqiptar, i cili qe 100 vjet ka ngelur si “plaēkė koloniale” serbosllave jashtė kufijėve tė sotshėm tė saj. Nė favor tė kėtij konkluzioni ėshtė edhe paragrafi 1 i Nenit 8 tė Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė, ku nė mėnyrė decidive thuhet: “ 1. Republikja e Shqipėrisė mbron tė drejtat kombėtare tė popullit shqiptar qė jeton jashtė kufijve tė saj.”(Shih: Kushtetuta e Republikės sė Shqipėrisė, Tiranė, 2002, f.7). Prandaj, nė rastin konkret nuk kemi pse tė spekulojmė me “akrobacione polilogjike a filzofike” tė  pazarit ditor tė diplomacisė sė aleancave ballkanike, diplomaci kjo, qė shquhet pėr pedantėrinė “juridike” serbosllave, e cila e si e tillė asnjėherė nė historinė e saj tė derisotme nuk e ka ndryshuar kursin, as instrumentet vepruese “skilistike” ndaj  tjetėrsimit dhe  gllabėrimit tė interesave jetike tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike.

 

Mirėpo, para se tė realizohet nė praktikė (de facto dhe de jure) kėrkesa e  zėvendėsministrit serb Miodrag Jakshiq, qė pėr interesa tė minoritetit serbomalazez nė Shqipėri, tė hapet Konsullata serbomalazeze nė qyetin e Shkodrės, Qeveria shqiptare e Republikės sė Shqipėrisė, ėshtė e obliguar qė qeverisė sė Unionit tė SMZ-sė, t’ia  drejtojė kėto dy kėrkesa kushtėzuese: (1) Hapja e Konsullatės sė Kosovės nė Beograd dhe (2) Hapja e Konsullatės sė Republikės sė Shqipėrisė nė Preshevė. Justifikimi i kėtyre dy kėrkesave qėndron nė faktin se, Unioni i SMZ-sė, qe pesė vjet rrresht (1999-2004) e ka pėrfaqėsinė e vet diplomatike dhe konsullore( e cila vepron pa asnjė kufizim as penegesė nga ana e Qeverisė sė Kosovės, as nga ana e UNMIK-ut) nė Kosovė, nė qyetzėn e Graēanicės me ekspoziturėn e saj nė Prishtinė. Edhe pse qeveria e Kosovės asnjėherė deri tash nuk ka qenė e interesuar, qė ta shtrojė, e  as ta zgjidhė kėtė problem tejet serioz  me Beogradin zyrtar, e as ta kontestojė nė shkallė ndėrkombėtare mbi bazėn e reciprocitetit ligjor sipas sė drejtės ndėrkombėtare, kjo ēėshtje tani e tutje, nuk do tė duhej tė  mbetet temė tabu, tė heshtet, as tė  nėnēmohet nga  Qeveria e Kosovės, as nga Qeveria e Republikės sė Shqipėrisė,  sepse konsullata serbomalazeze nė Graēanicė sė bashku me filialėn e saj nė Prishtinė, qe pesė vjet radhazi janė duke vepruar nė mėnyrė ilegale (nė kundėrshtim me ligjet e Parlamentit, tė Qeverisė dhe tė Kryetarit tė Kosovės, si dhe me dispozitat ligjore tė Konventės sė Vijenės mbi Marrėdhėniet Diplomatike tė vitit 1961, dhe tė Konventės sė Vjenės mbi Marrėdhėniet Konsullore tė vitit 1963. E para ka hyrė nė fuqi mė 1964, kurse e dyta mė 1969) nė territorin shqiptar, pa u konsultuar fare dhe pa dhėnien e pėlqimit tė Qeverisė dhe tė Parlamentit tė Kosovės. Ky “akt i paregjistruar” ligjėrisht, as diplomatikisht i pėrzierjes dirkte dhe indirikte tė Unionit tė Serbisė dhe Malit tė Zi nė ēėshtje tė brendshme tė Kosovės, nuk mund tė cilėsohet ndyrshe veēse si akt piraterik i politikės sė jashtme dhe i diplomacisė serbomalazeze ndaj dhunimit tė territorit tė Kosovės, si dhe tė normave dhe tė rregullave tė sė drejtės ndėrkombėtare, i cili, si tillė, pa dyshim ėshtė nė koloizion flagrant edhe  me Nenin 2 tė Konventės sė Vjenės mbi Marrėdhėniet Diplomatike, ku thuhet :” Vendosja e marrėdhėnieve dhe e misioneve diplomatike  bėhet vetėm nė pėrputhje tė pėlqimit tė ndėrsjellė tė dy vendeve”.

 

Pra, pavarėsisht nga ambiciet dhe “objektivat vizionale” paqėsore tė fqinjėsisė sė mirė tė politikės dhe  tė diplomacisė  sė sotme zyrtare tė Prishtinės dhe tė Tiranės, qė tė  mos mbetet nė periferinė e bashkėpunimit  reciprok me politikėn dhe diplomacinė e Unionit tė SMZ-sė, para se tė merret ndonjė vendim “historik” pėr hapjen e Kosullatės serbomalazeze nė Shkodėr (gjė qė iniciativa e tillė ėshtė rezultat i propagandės sė “palexueshme” tė  shoqatės serbomalazeze “Moraqa” tė Shkodrės, e cila, sikurse tė gjitha klubet dhe shoqatat e tejra me parashenjė serbomalazeze nė trojet e Shqipėrisė Etnike, aktivitetin e vet e bashkėrendon nė pėrputhje me projketet dhe me  programet afatgjata  historike antishqiptare tė politikės dhe propagandės zyrtyare tė Kishės Ortodokse Serbe dhe tė  Unionit tė SMZ-sė nė frymėn e historicizimit dhe tė nacionalromantizmit serbomadh shekullor, duke ėndėrruar  qė  njė “ditė tė afėrt”, edhe Shkodrėn me rrethinė ta “serbizojnė”, sikurse Kosovėn, duke e tjetėrsuar  atė si “djep tė shenjtė”  tė Serbisė sė Madhe), politika dhe dipomacia shqiptare e boshtit Prishtinė-Tiranė, nevojitet qė t’i harmonizojnė qėndrimet dhe pikėpamjet e tyre, kur ėshtė fjala pėr mbrojtjen e interesave vitale tė pėrbashkėta kombėtare dhe shtetėrore, duke mos nxituar, qė pėr  hir tė koncesioneve  Beogradit dhe  Podgoricės, ta sakrfikojnė  pa  asnjė arsye interesin vetjak qoftė nė planin e brendshėm apo tė jashtėm tė Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė.

 

Mirėfilli, edhe hapja e njė konsullate serbomalazeze nė Shkodėr, do tė ishte me interes tė shumifshtė pėr zhvilimin e propagandės antishqiptare, dhe tė infiltrimit nė punė tė brendshme tė Shqipėrisė, sepse  edhe ajo, sikurse Konsullata serbe nė Graēanicė me ekspoziturėn e saj nė Prishtinė, pėrveē “misionit konusllor”, tė “mbrojtjes sė interesit”  tė minoritetit serbomalazez nė Shkodėr,  pa dyshim do tė merrej edhe me biznesin e bursės sė zezė, duke iu shitur me qindra-mijėra pasaprota serbomalazeze shqiptarėve, nė mėnyrė qė ata  nė numėr sa mė tė madh, ta braktisnin Shkodrėn, pėrkatėsisht Shqipėrinė, si dhe tė rekrutoheshin nė kryerjen e  aktiviteve tė saj, me qėllim tė pėrhapjes sė ultranacionalizmit dhe shovinzimit serbomadh pėr ta destabilizuar edhe Shqipėrinė, duke e shndėrruar  atė nė njė “Kosovė tė dytė” sipas parametrave historikė tė kohės  sė bizantit serbomadh tė car Dushanit-Mizorit, pėrkatėsisht tė gjenocidit serbomadh tė Slobodan Milosheviqit. Ndėr tė tjera, hapja e konsullatės serbomalazeze nė Shkodėr,  paralajmėron se politika serbomalazeze ėshtė duke punuar nė rinagjlljen e projektit tė dėshtuar serbomalazez pėr “rikthimin” e Shkodrės nėn  sovranitetin e kontestueshėm territorial tė Malit tė Zi, sepse mbi gjysma e tij ėshtė territor i Shqipėrisė Etnike (Tuzi, Hoti, Plava, Gucia, Gruda, Uliqini, Tivari). Nė funksion tė ringjalljes sė kėsaj fantazme antishqiptare, ėshtė e kėrkesės mė tė re politiko-nacionaliste e Shoqatės sė veteranėve tė luftės nė Andrijevicės (1912-1913), e cila para ca kohėsh e ka “riaktualizuar” kėtė ēėshtje inekzistente dhe absurde  para opinionit publik.

 

S’ka dilemė se, hapja e konsullatės serbomalazeze nė Shkodėr, do tė jetė edhe njė problem mė shumė nė relacionin e marrėdhėnieve  tė tendosura ndėrfqinjėsore serbomalazeze-shqiptare nė Ballkan.


E hėnė, 30 gusht, 2004
 

BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

 

             JO KOLONI MODERNE, POR KOSOVĖ TĖ PAVARUR

           NĖ EVROPĖN E INTEGRUAR DEMOKRATIKE

 

Kohėve tė fundit, si nė sfondin e politikės brendshme shqiptare, ashtu edhe nė atė tė politikės ndėrkombėtare, po debatohet me tė madhe, se viti 2005, do tė jetė vendimtar pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Nė kėtė kontekst, zhurmėn   dhe “pluhurin” mė tė madh janė duke e ngritur forcat e errėta dhe retrograde tė politikės dhe tė propagandės sė regjimit kolonial tė Unionit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, tė cilat me tė njėjtin intensitet politik  dhe me tė njėjtat mjete reaksionare, fashiste dhe antidemokratike (ashtu siē veproi teorikisht dhe praktikisht regjimi serbomadh i ish-presidentit tė Serbisė, Slobodan Milosheviq, duke iu mohuar tė drejtėn e jetės, dhe  ēdo formė ligjore, demokratike dhe autonomie popullit shqiptar dhe Kosovės gjatė viteve 1989-1999) po e kundėrshtojnė ēdo formė tė mundshme dhe tė ligjshme tė shkėputjes sė Kosovės nga sistemi qindravjeēar kolonialist dhe imperialist i Serbisė dhe i Malit tė Zi (dikur tė njohura me sistemet e tyre monarkike, mbretėrore, socialiste dhe komuniste totalitare).

 

Nė riaktivizimin dhe nė rikthimin e  politikės serbe tė Slobodan Milosheviqit nė Kosovė, rolin kryesor sėrish ėshtė duke e luajtur Kisha Ortodokse Serbe, e mbėshtetur drejtpėrdrejt dhe tėrthorazi nga qeveria aktuale serbomalazeze e Beogradit, si dhe nga recidivat e mėparshme tė forcave paramilitare, militare, policore, si dhe nė veēanti tė sigurimit sekret, tė cilat nė forma tė ndryshme tė “padukshme” janė infiltruar, dhe janė duke vepruar nė Kosovė, me qėllim qė tė pėrmbysin dhe tė destabilizojnė ēdo gjė qė ėshtė ndėrtuar nė pesėvjeēarin e fundit(12 qershor 1999 - gusht 2004) nė procesin e rivitalizimit tė jetės normale, tė zhvillimit, tė stabilizimit, tė demokratizimit dhe tė institucionalizimit tė paqes dhe tė sigurisė nga ana e bashkėsisė ndėrkombėtare(UNMIK-u dhe KFOR-i). Ndaj kėtyre objektivave dhe prapaskenave  tė rrezikshme tė propagandės dhe politikės militaristee tė kishės dhe tė qeverisė serbe, si politika e pėrgjithshme shqiptare, ashtu edhe ajo evropiane, nuk kanė arsye tė tregohen tolerante dhe tė “lėshojnė pe” nė stilin e “diplomacisė futbollistike” tė drafteve dhe tė  projekteve tė dyshimta dhe tė padrejta pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės, tė hartuara nga ana  Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave (ICG), qė nga viti 2000, sipas tė cilave parashikohet qė Kosova tė pėrfshihet nė Evropėn e integruar, por si “njėsi koloniale” e  Serbisė, e jo si njėsi e pavarur shtetėrore e Bashkimit Evropian(BE). Vėrtet, kjo ende nuk ėshtė vėnė nė rend dite tė ndonjė konference ndėrkombėtare nė shkallė ndėrkombėtare,mirėpo, siē  duket nga  projektpropozimet e  Grupit tė Krizave Ndėrkombėtare(ICG) pėr Kosovėn, tanimė Bashkimi Evropian(BE-ja), ėshtė i gatshėm  jo vetėm t’i shqyrtojė, por edhe t’i marrė nė konsideratė   ato brenda njė kohe shumė tė shkurtėr(2005-2006), ashtu siē kanė deklaruar disa zyrtarė tė lartė tė BE-sė.

 

 Nė lidhje me pėrgatitjen dhe me servimin e kėtyre propozimprojketeve tė GNK-sė, qė pėrfillin opcionin evropian pėr zgjdhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės, kanė ndikim tė drejtpėrdrejtė dhe tė tėrthortė si politika zyrtare, ekspertėt, Kisha Ortodokse Serbe, ashtu edhe politika inerte dhe e brishtė shqiptare e boshtit Prishtinė-Tiranė, e cila, nė heshtje (shihet mes rreshtash tė deklaratave tė zyrtarėve  shqiptarė tė “ qeverisė mulate”  tė Kosovės dhe tė qeverisė  antidemokratike  tė Tiranės) tanimė  ka  filluar tė ushqejė simpati ndaj projekteve-drafteve tė BE-sė pėr Kosovėn. Domethėnė, qė tash qarqet mė tė larta tė BE-sė e kanė tė qartė, se me politikėn e palės shqiptare janė nė rrugėn e arritjes sė marrėveshjesi pėr sa i pėrket zgjidhjes politike tė statusit tė  Kosovės nė kuadrin e opcioneve tė BE-sė. Njė dakordim i kėtillė i palės shqiptare me draftet e parashikuara  tė BE-sė, tanimė, kohėve tė fundit e justifikon edhe  “loja politike”  e disa qarqeve tė caktuara politike shqiptare, tė cilat pėrmes “vizionit instant” tė tyre, zgjidhjen e statusit tė Kosovės, e shohin edhe pėrmes paragrafėve ekzistues tė Marrėveshje sė Ohrit.

 

 1. Marrėveshja e Ohrit ėshtė antitezė e sė drejtės sė  vetėvendosjes

 

 Njė pėrcaktim i kėtillė, si alternativė paliative e sė drejtės vetėvendosjes dhe tė pavarėsisė sė shqiptarėve nė tokat e tyre nė IRJM, dhe tė shqiptarėve nė Kosovėj, ėshtė mė shumė se “cirk politik”, pėrkatėsisht ėshtė dėshmi se politikat aktuale shqiptare pėrditė e mė shumė po defaktorizohen, duke iu nėnshtruar prirjeve dhe formulave tė dyshimta tė BE-sė, tė cilat janė nė kolizion flagrant me tė drejtėn e vetėvendosjes sė popullit shqiptar si nė Kosovė, nė IRJM, ashtu edhe nė Kosovėn Lindore (Preshevė, Bujonoc dhe Medvegjė), dhe nė Mal tė Zi (Ulqin, Tivar, Tuz, Hot, Plavė, Grudė dhe Guci, mbase shqiptarėt edhe pse kanė statusin e minoritetit kolonial nė Serbi, nė Mal tė Zi dhe nė IRJM, nuk janė minoritet, por janė etni, e formuar me shekuj nė trojet e tyre indigjene tė Shqipėrisė Etnike.

 

 

Prandaj, si nė rrafshin politik, ashtu edhe nė atė historiko-juridik kombėtar dhe ndėrkombėtar, ėshtė nonses tė pohohet, se edhe pėr “zgjidhjen” e problemit kolonial tė Kosovės, (ashtu sikurse pėr “zgjidhjen” e  problemit shqiptar nė IRJM, si rrjedhim i diktatit tė interesave  afatgjata  tė  koniunkturave tė ndyrshme  tė diplomacisė evroperėndimore, dhe tė politikės naive tė palės shqiptare, e cila nėnshkroi kapitullimin e saj, duke sakrifikuar tė drejtėn e vetėvendosjes sė shqiptarėve vetėm pėr tė ruajtur ekuilibrin e marrėdhėnieve me faktorin e jashtėm dhe tė politikės antishqiptare tė qeverisė sllavomaqedone, duke nxjerrė pėrdunmin e gabuar dhe tragjik, se “IRJM-ja, duhet tė ruhet, me ēdo kusht si ngrehinė e tillė jugosllave”, e cila sipas Kushtetutės saj, as para, as pas nėnshkrimit tė Marrėveshjes sė Ohrit tė vitit 2001 shqiptarėve nė trojet e tyre etnike nuk ua njeh tė drejtėn shtetformuese dhe tė drejtėn e vetėvendosjes si komb i barabartė me atė “maqedon”) mund tė “huazohen” (nė bazė tė rekomandimeve tė mediatorėve tė recetės mjekėsore tė diplomacisė preventive evroamerikane) “disa elemente  pozitive” tė Marrėveshjes sė Ohrit, si paradigmė pėr zgjidhjen e problemit tė Kosovės. Kur dihet se, historikisht, si  problemi i Kosovės, ashtu edhe i shqiptarėve tė “Maqedonisė” ėshtė me bazė dhe me bagazh kolonial tė Serbisė dhe tė IRJM-sė. Prandaj, (ndoshta, pėrkohėsisht nė IRJM, do tė “dhezė” opcioni i kompromist politiko-multietnik, qė parakupton njė lloj autonomie tė kufizuar dhe tė  brishtė, madje nėn nivelin e autonomisė qė kishte Kosova dikur  sipas Kushtetutės sė saj tė vitit 1974 nėn ish-RSFJ, qė shqiptarėt shumicė i karakterizon si minoritet as mė pak as mė shumė), pa  realizimin e sė drejtės sė vetėvendosjes, madje edhe pa realizimin e zgjidhjes sė pėrkohshshme politike tė problemit shqiptar pėrmes federalizimit tė IRJM-sė, opcion ky, qė tė paktėn, do t’u mundėsonte shqiptarėve qė si element konstituiv, tė barazoheshin me pakicėn “maqedone” si komb i barabratė me Kushtetutė.

 

Fatkeqėsisht, pėr shkak tė politikės sė gabuar tė palės shqiptare, tė drejtuar nga liderėt Arbėr Xhaferi dhe Ali Ahmeti, erdhi nė shprehje “imponimi” i Marrėveshjes sė Ohrit (2001) nga ana e mediatorėve evrondėrkombėtarė, e cila nė tėrėsi  mbylli ēdo debat nė temėn e  realizimit tė sė drejtės sė vetėvendosjes sė kombit shqiptar nė IRJM. Mirėpo, pėr kėtė kufizim absurd dhe antiligjor (sipas sė drejtės ndėrkombėtare dhe tė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara) tė diskriminimit tė popullit shqiptar nė IRJM, nuk mund tė fajėsohet (ashtu siē jusitifikon  politika aktuale shqiptare qoftė ajo nė pushtetin shtetėror tė sotshėm tė qeverisė sė IRJM-sė, qoftė ajo nė opozitė, se “ajo qė na u lejua, edhe e  bėmė”- Marrėveshja e Ohrit). Nga ky “justifikim” del qartė se elita politike shqiptare nė IRJM nuk ka pasur kapacitet mė tė madh politiko-strategjik dhe diplomatik, qė tė bėjė diē mė shumė nė favor tė mbrojtjes sė interesave politike dhe kombėtare tė shqiptarėve nė IRJM, pėrkatėsisht tė pėrballojė diktatin dhe ultimatumin e faktorit tė jashtėm evrondėrkombėtar, i cili nė stilin fait accompli ia ka imponuar Marrėveshjen e Ohrit, e cila ėshtė negacion i sė drejtės sė vetėvendosjes. Pikėrisht, kjo marrėveshje ishte “vija e kuqe”, qė IRJM-nė e shpėtoi nga federalizimi. Nė mungesė tė njė opcioni tė kėtillė tė arsyeshėm politikisht dhe juridikisht, sė pari, erdhi nė shprehje revizionimi dhe  zhvlerėsimi i  Platformės sė politike dhe  kombėtare tė UĒK-sė/BDI-sė pėr realizimin e aspiratave tė pavarėsimit tė shqiptarėve nga IRMJ-ja, dhe nė vend tė saj u pėrqafua Platforma evropiane-maqedone-Marrėveshja e Ohrit, sipas sė cilės shqiptarėt kanė fituar statusin e minoritetit, e jo tė shumicės si komb shtetformues dhe i barabartė me “shumicėn” sllavomaqedone, pavarėsisht se me ēfarė pėrqindje dhe nė ēfarė vėllimi, ėshtė zyrtarizuar, dhe barazuar gjuha shqipe me “maqedonishten”  nė administratėn zyrtare. S’ka dyshim se zyrtarizimi i gjuhės shqipe nė IRJM-sė si pandan i sllavomaqedonishtes, ėshtė njė element pozitiv pėr shqiptarėt. Mirėpo, nė kuptim e gjerė dhe tė thellė politik-kombėtar, ėshtė vetėm “njė pikė ujė nė deti”, qė nuk garanton kurrfarė  sigurie, as barazie tė shqiptarėve me “maqedonėt” ngase me ligjin dhe me Kushtetutėn ekzistuese sllavomaqedone, shqiptarėt konsiderohen vetėm minoritet, jo komb shtetformues tė IRJM-sė. Praktikisht, kjo ėshtė e tėra,   ēka kanė fituar shqiptarėt si “minoritet” nė IRJM. Me njė fjalė, shqiptarėt nė IRJM, me Marrėveshjen e Ohrit kanė fituar minimumin e sė mundshmes, ndėrkaq, politika falimentuese shqiptare, e mbeshtetur nga politika zyrtare sllavomaqedone dhe nga politika evropiane e Havier Solanės, ka fituar maksimumin e sė pamundshmes ngase  “rebelet terroristė”, kanė fituar  statusin  e barabratė ministror dhe qeveritar sllavbomaqedon, si dhe nė kėtė mėnyrė iu kanė shmangur “listave tė zeza” tė Serbosllavisė dhe tė Evropės etj. Ky ėshtė i vetmi  rezultat  pozitiv i politikės shqiptare tė Ali Ahmetit karshi realizimit tė sė drejtave vitale tė shqiptarėve nė IRJM. Ndėrkaq , nė anėn tjetėr, Evropa me Marrėveshjen e Ohrit ka arritur qė pėrkohėsisht  (t’i “heshtė” shqiptarėt) ta  “qetėsojė” konfliktin  e armatosur shqiptaro-sllavomaqedon”. Ky ėshtė efekti pozitiv politik i Marrėveshjes sė Ohrit, qė ėshtė vetėm nė favor tė interesit tė politikės sllavomaqedone, dhe tė  “fromulave”  tė kompromist tė BE-sė. Nė kėtė kontekst, as politika e liderit tė BDI-sė, Ali Ahmeti, as ajo e Arbėr Xhaferit, lider i PDSH-sė nuk kanė  pse t’ia tjetėrsojnė meritat njėri-tjetrit, pėrkatėsisht ta kritikojnė njėra-tjetrėn pėr arritjen apo dėshtimin e Marrėveshjes sė Ohrit, madje,  edhe nė rastin konkret,  kur ėshtė fjala pėr lėshimin e pasaportave tė IRJM-sė nė gjuhėn shqipe dhe maqedone, sepse kjo nuk ėshtė e tėra e realizimit tė sė drejtave politike kombėtare tė shqiptarėve nė IRJM, sepse thjesht, edhe me ardhjen e “rebelėve terrositė”(siē i quante dhe i vriste qevria militariste sllavomaqedone) nė pushtetin e pėrbashkėt sllavomaqedon, ēėshtja kombėtare  e shqiptarėve atje nuk ėshtė zgjidhur, por,   sikurse  50 vjet  e shkuara, statusi i tyre ka ngelurė i pandryshuar=minortet nė shtet tė huaj, sikurse dikur qė ishte Kosova me autonominė e saj (me administratė dygjuhėsore) nėn shtet tė huaj-Serbinė-Jugosllavinė. Edhe shqiptarėt e Kosovės kishin njė Kushtetutė  autonomie (me gjithė pėrdorimin e administartės dygjuhesore tė barabartė ligjėrisht), epilogu i tragjik i saj u pa ne vitin 1989, sepse  “autonominė” e saj minoritare e gllabėroi  Serbia me policinė, ushtrinė dhe me tankat e saj. Kėshtu, pat pėrfunduar tragjikisht administrata dygjuhėsore nė Kosovė, si rrjedhim se shqiptarėt nuk kishin shtet, as pushtet tė vetin, edhe pse i kishin ministrant dhe funksioanrėt e dėgjueshėm dhe tė disiplinuar nė qeverinė dhe nė policinė serbo-jugosllave,  sikurse qė tani janė “ministrat rebelė” shqiptarė nė qeverinė sllavomaqedone, tė cilėt si duket, tani pėr tani janė tė kėnaqur me funksionet dhe me pozitat e tyre pushtetore nė aparatin shtetėror sllavomaqedon, por sė shpejti koha do tė tregojė edhe fundin e njė politike tė kėtillė dėshtuese, e cila nuk pėrkon me interesat jetike dhe me tė drejtėn e vetėvendosjes sė popullit shqiptar nė tokat e tyre autoktone nė IRJM. Si rrjedhim,  s’ka dyshim se, politika e tillė e “elitės” shqiptare nė IRJM, do tė pėrfundojė njėsojė (ndoshta edhe mė keq) sikurse ajo e “elitės politike” ish-funksionarėve dhe e ish-ministrave tė Kosovės nė Serbi dhe nė Jugosllavi, sepse Marrėveshja e Ohrit ėshtė njėsoj e papranueshme sikurse pėr shqiptarėt nė IRJM, ashtu edhe pėr shqiptarėt nė Kosovė. Shkurt e shqip, pa asnjė dozė politikė spekuluese dhe mashtruese, shfaqja e tendecės nga ana e disa   qarqeve tė caktuara politike nė Kosovė, si dhe deklarimi nė kėtė frymė i liderit tė PDK-sė, Hashim Thaēi, se gjoja nuk do tė prishte punė hauzimi i “ disa elementeve pozitive” tė Marrėveshjes sė Ohrit pėr ta zbatuar nė Kosovė, fatkeqėsisht ėshtė sinjali i parė i kėrkimit tė ndonjė kompromisi politik me BE-nė, qė nuk do tė jetė nė favor tė zjidhjes sė drejtė pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės. Ky koncept i gabuar politik, do t’u shkonte pėr shtati vetėm politikės pushtuese dhe antidemokratike tė qeverisė Serbisė(e cila, edhe pas pėrfundimit tė luftės (1999-2004) dirket dhe indirekt ėshtė duke u pėrzier nė ēėshtje tė brendshme tė Kosovės duke pretenduar, qė statusi i saj pėrfundimtar tė mos zgjidhet pa pėlqimin e Unionit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi) dhe  diplomacisė kontradiktore tė Bashkimit Evropian(BE-sė), e cila ėshtė e interesuar, qė statusin e Kosovės ta zgjidhė nė favor tė vetin dhe tė Serbisė, e jo tė shqiptarėve as tė vetė Kosovės.

 

2.  Pavarėsia e Kosovės nė konceptet transicionale tė integralizmit tė BE-sė            

 

 Sipas prognozave  tė deritashme diplomatike tė disa  zėdhėnėsėve zyrtarė tė BE-sė, viti 2005 parashikohet tė jetė  vit vendimtar, sepse pritet qė tė vihet nė “rend dite” shqyrtimi i zgjidhjes pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės nga ana e  Bashkimit Evropian(BE), pėrkatėsisht e bashkėsisė ndėrkombėtare. Kjo nuk ėshtė fare  e befasueshme apo ireale, sepse  nė lidhje me kėtė ēėshtje janė nė vonesė si  dipomacia e BE-sė, e OKB-sė,  e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, po  ashtu edhe politika zyrtare  shqiptare e Prishtinės, pėr shkak se, sipas kėtyre tre faktorėve tė dakorduar, sė pari, Kosova duhet t’i pėrmbushė  standardet e institucionalizimit  tė saj nė kuptimin e avancimit demokratik, decentralizues dhe  pluralist  si shoqėri multietnike(nė tė vėrtetė, do tė duhej tė veprohej ndryshe, sė pari, zgjidhja e statusit politik, e pastaj pėrmbushja e standaredeve tė imponuara nga bashkėsia ndėrkombėtare) e mė pas, tė   vihet nė “rend dite” shqyrtimi i kėrkesės sė pavarėsisė sė saj. Edhe pse ėshtė shtyrė pėr mė vonė shqyrtimi i statusit pėrfundimtar tė Kosovės, s’ka dyshim se kjo  i ka vėnė nė lėvizje faktorėt ndėrkombėtarė, si dhe tė gjithė aktorėt e tjerė, tė cilėt mund tė kenė interesa  direkte ose indirekte nė kėtė ēėshtje. Para se t’i pasqyrojmė varientet nė qarkullim tė BE-sė pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės, ėshtė me interes qė opinioni publik shqiptar tė jetė nė dijeni, se momentalisht (nėn mandatin e UNMIK-ut+KFOR-it domethėnė tė bashkėsisė ndėrkombėtare) ēfarė statusi ka Kosova. Tanimė, qe pesė vjet (1999-2004) ėshtė bėrė e njohur si  pėr opinion nė shkallė vendore, ashtu edhe pėr atė nė shkallė ndėrkombėtare, se hėpėrhė statusi i Kosovės ėshtė i rregulluar me Rezolutėn 1244 tė KS tė Kombeve tė Bashkuara. Mirėpo, kjo duhet kuptuar vetėm si zgjidhje  kalimtare. Duke mos pretenduar, qė tė hyjmė nė hollėsira, sipas   dispozitave tė kėsaj rezolute, Kosova nuk gėzon as sovranitetin e brendshėm, as sovranitetin e jashtėm. Nė kuptimin juridiko-politik dhe kushtetues do tė thotė se as Kuvendi, as Qeveria e Kosovės nuk kanė autorizime dhe kompetenca ligjore, qė tė vendosin  as pėr politikėn e brendshme, as pėr politikėn e jashtme. Meqenėse ėshtė fjala pėr gjendje tė kėtillė tė  pėrkohshme, me tė drejtė  dhe me shqetėsim, shtrohet pyetja se ēfarė statusi pėrfundimtar  i Kosovės synohet tė arrihet, dhe se nė saje tė cilave standarde juridike dhe politike ndėrkombėtare, parashikohet artikulimi i tij i ardhshėm ? Nė kėtė kontekst bashkesia ndėrkombėtare  ėshtė vėnė  para disa dilemave serioze ngase lidhur me kėtė ēėshtje pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė,  gjatė kėtij pesėvjeēari (pėr shkak tė defaktorizimit total tė politikės zyrtare shqiptare, nė veēanti tė Prishtinės dhe tė Tiranės nė planin ndėrkombėtar, si dhe tė politikės sė « ftohjes » sė SHBA-sė (si rrejdhim i preokupimit me problemet e tjera rreth Irakut, Afganistanit, konfliktit izraelito-palestinez etj.,  si dhe tė luftės kundėr terrorizmit ndėrkombėtar,  nartyrisht se, tė gjitha kėto kanė ndikuar drejtazi dhe zhdrejtazi nė shpėrqėndrimin e vėmendjes ofensive tė diplomacisė amerikane jo vetėm ndaj Kosovės, por nė pėrgjithėsi ndaj problemeve aktuale nė Ballkan) ndaj pėrshpejtimit tė zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės. S’ka dyshim se kėtė vakuum tė politikės strategjike amerikane Serbia dhe Evropa me partnerėt e tyre janė duke e shfrytėzuar nė mėnyrė tė ethshme, duke pėrpiluar disa variante politike pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės, ndryshe nga njohja e institutit tė pavarėsisė sipas sė drejtės ndėrkombėtare publike dhe tė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara. Duke i ndjekur  me interes tė posaēėm dhe analizuar  gjithanshmėrisht me vėmendje tė merituar  draftet e deritashme tė politikės sė BE-sė (tė cilat, fatkeqėsisht korrespondojnė me draftet e politikės kolonialiste  tė Serbisė) pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės, kemi nxjerrė konkluzionin se ato  janė me pėrmbajtje fragmentare (si nė kuptimin  e sė drejtės historike, kombėtare, ashtu edhe tė asaj ndėrkombėtare), tendencioze, subjektive, antiligjore, antidemokratike dhe antishqiptare, sepse  e trajtojnė si « koloni moderne » qė Kosova  nė vend tė  pavarėsisė sė plotė imediate, si subjekt juridik ndėrkombėtar, tė fitojė statusin e njė  “shteti funksional”.

 

3. « Shtetėsia funksionale » versus  funksionalizmit shtetėror tė mėvetėsisė  sė Kosovės

 

  Ēfarė do tė thotė nė kuptimin juridiko-politik dhe kushtetues ky nocion pėr Kosovėn? Sa mund tė perceptohet nga kėndvėshtrimi ynė, momentalisht ekzistojnė nė qarkullim dy koncepte : Sė pari, nė mėnyrė shkallėzore, tė arrihet sovraniteti i brendshėm, i cili nėnkupton se institucionet qeveritare tė Kosovės, do tė mėvetėsohen  gradualisht, duke  marrė pėrsipėr  funksionet shtetėrore, me  pėrjashtim tė sigurisė sė jashtme dhe tė atyre, qė nėnkuptojnė njohjen formale ndėrkombėtare dhe, sė dyti, pas istitucionalizimit tė sovranitetit tė brendshėm, institucionet e Kosovės, do tė merrnin pėrsipėr vetėm disa elemente tė sovranitetit tė jashtėm, tė cilat nė vend tė krijimit tė ndonjė   avancimi  nė aspektin e sė drejtės ndėrkombėtare, e kufizojnė dhe e pėrjashtojnė automatikisht pavarėsinė e Kosovės. Pėr   realizimin e njė koncepti tė tillė antishqiptar, qė reflekton nė nocionin « koloni moderne » pėr  zgjidhjen e statusit tė Kosovės,  Bashkimi Evropian(BE) ka nė dispozicion kėto tre variante: (i) « pavarėsi pėrmes integrimit evropian »; (ii) »pavarėsi pėrmes ndarjes territoriale » dhe (iii) » pavarėsi imediate ». Sipas variantit (i) ėshtė iluzion tė mendohet dhe tė shpresohet se Kosova pėrmes proceseve integruese nė BE, do tė arrijė pavarėsinė e saj tė plotė sipas normave dhe rregullave tė sė drejtės ndėrkombėtare.  Ky argumentim, nuk do ndonjė prerje tė thellė analitike a sintetike tė problemit tė Kosovės, sepse  integrimi i tillė nėnkupton edhe integrimin e Kosovės nė rajon, e kjo  sipas (“morfologjisė dhe sintaksės diplomatike” serbo-evropiane), do tė thotė, edhe integrimin e saj tė domosdoshėm me Serbinė kolonizatore, pa marrė parasysh  faktin se kjo nuk nėnkupton formimin e institucioenve tė pėrbashkėta shtetėrore serbo-shqiptare. Gjithashtu, politika zyrtare shqiptare e Kosovės dhe e Shqipėrisė(pa marrė parasysh interesat e tyre komplementare, tė cilat e   pėrjashtojnė mbrojtjen e interesit tė pėrgjithshėm kombėtar  dhe shtetėror shqiptar), nuk duhet ta mashtrojė popullin shqiptar tė Kosovės, se me integrimin e saj si  “shtet funksional” nė BE, do ta realizojė aspiratėn shekullore-pavarėsinė si subjekt juridik ndėrkombėtar, po qe se  ai nuk ėshtė titullar i sė drejtės sė vetėvendosjes dhe  i sovranitetit tė plotė tė Kosovės. Po ashtu, politika zyrtare e boshtit Prishtinė-Tiranė, duhet tė jetė e ndėrgjegjshme dhe objektive, qė tė mos e tradhtojė popullin shqiptar tė Kosovės, duke spekuluar me  konceptet opcionale  poltiike pėr Kosovėn: “pavarėsi e kushtėzuar”; “pavarėsi e kufizuar”, “pavarėsi substicionale” etj. (tė gjitha kėto drafte tė  GNK-sė/ICG/, tė pėrgatitura qysh nga viti 2000, nė marrėveshje dhe nė bashkėpunim  tė ngusht profesional-politik me ekspertėt e  shkencės dhe tė politikės zyrtare tė Serbisė), sepse tė gjitha kėto opcione, ipso facto e pėrjashtojnė opcionin e pavarėsisė sė ligjshme sipas Kartės sė Kombeve tė  Bashkuara, dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare. Njėkohėsisht, do tė jetė gabim i papėrmirėsuar i politikės sė theksuar shqiptare, po qe se verbėrazi beson, dhe sė fundi pranon qė kėto koncepte politike paliative tė Bashkimit Evropian (tė servuara nga GNK-ja dhe organiztat e tjera joqeveritare ndėrkombėtare), pas njė kohe tė konsiderueshme, do tė shpiejnė drejt rrubullakėsimit tė pavarėsisė sė Kosovės. Pėrkundrazi, do tė ēojnė nė regres  si nė aspektin politik, ashtu edhe nė atė juridiko-kushtetues, sepse me hartimin e Kushtetės sė re tė Kosovės, (BE-ja  sė bashku me Unionin e SMZ-sė, do tė ushtronjė presion, duke imponuar draftin  kushtetues  pėr Kosovėn, ashtu si iu konvenon interesave tė tyre tė ndėrsjella), do tė parashikohen kufizime tė ndryshme jo vetėm nė favor tė  interesave tė minoriteteve (nė veēanti tė atij serb, i cili qė tani  nė kuptimin institucional praktik ėshtė krijuar si entitet i veēantė kombėtar shtetėror, edhe pse nuk ėshtė njohur ende ndėrkombėtarisht sikurse entiteti i Republikės Serbe nė  Federatėn trenacionale tė Bosnjė-Hercegovinės), por edhe nė  favor tė interesave dhe tė   detyrimeve ndaj shteteve fqnije, si dhe njė sėrė obligimesh ndaj   bashkėsisė ndėrkombėtare, e para sė gjithash ndaj Bashkimit Evropian (BE-sė). Kėshtu qė, Kushtetuta e re e Kosovės (me bazament tė hartuar evropian, tė ndikuar nga kushtetutat dhe rezolutat antishqiptare tė SMZ-sė, tė cilat, tanimė janė ratifikuar edhe nga Kuvendi i Serbisė, nė mėnyrė tė prerė e pėrjashtojnė pavarėsinė e mirfilltė tė Kosovės) nuk do tė ketė  thjesht karakter kombėtar, por qytetar, i cili  do tė sigurohet  nė saje tė  standardit-kriterit multietnik dhe multikulturor. S’ka dyshim se nxjerrja e njė Kushtetute tė kėtillė pėr Kosovėn, do tė jetė  jo vetėm e diskutueshme, por edhe fatale jo vetėm pėr shqiptarėt e Kosovės, por edhe pėr interesin e pėrgjithshėm nacional  dhe shtetėror tė Shqipėrisė Etnike, sepse, ndėr tė tjera, nė dispozitat e paragrafėt e saj, do tė pėrfshihen edhe detyrime tė sigurisė ndaj vendeve  fqinje, tė cilat nė esencė nėnkuptojnė braktisjen dhe denoncimin e idesė  dhe aspiratės shekullore tė  ribashkimit tė shqiptarėve, tė cilėt edhe nė fillim tė shekullit XXI ndodhen tė kolonizuar dhe tė copėtuar nėpėr “kėnetat moēalore” tė Serbisė sė Madhe. Natyrisht, tė gjitha kėto limite dhe detyrime, qė do tė pėrfshihen nė Kushtetutėn e re tė Kosovės ( nėse vijnė shprehje standardet e parashikuara tė BE-sė pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės), jo vetėm se do ta kushtėzojnė, por edhe do ta bėjnė krejtėsisht tė pamundur funksionimin e shtetit tė Kosovės si shtet i pavarur dhe sovran. Si rrjedhim,   projektet opcionale  pėr  statusin e ardhshėm tė Kosovės nga ana e Bashkimit Evropian, duhet tė analizohen dhe  tė studiohen gjithanshmėrisht dhe me gjakftohtėsinė mė tė madhe nga ana politikės shqiptare, dhe nga diplomacia amerikane,  sepse nga pėrmbajtja e tyre, qė tani shihet se nuk do tė jenė me “ēmim tė lirė”, qė Kosova tė pėrfshihet si “shtet funksional” nė kuadrin e tij, sepse pikėrisht BE-ja, do tė jetė pengesa kryesore pėr ndėrtimin e sistemit juridik dhe kushtetues tė pavarur dhe sovran, ashtu siē parashikon kėrkesa e drejtė dhe legjitime e popullit shqiptar, qė Kosova tė jetė shtet i pavarur nė bazė tė sė drejtės sė saj historike, dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare.  Mirėpo, pėr t’u pavarėsuar definitivisht  Kosova, pėr kėtė qėllim, sė pari, nevojitet tė  mobilizohet dhe tė angazhohet maksimalisht politika zyrtare shqiptare e  Kosovės(nė pėrputhje me  deklarimin e lirė dhe demokartik tė popullit  shqiptar, tė shprehur pėrmes referendumit apo plebishitit tė organizuar), si dhe tė miratohet Rezoluta e  pavarėsisė sė Kosovės nga ana Kėshillit  tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, Kėshill ky, i cili tani pėr tani, jo vetėm se ėshtė krejtėsisht indiferent ndaj njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės, por fatkeqėsisht nė “heshtje” dhe nė prononcimet e sesioneve tė tij  tė deritashme zyrtare po i mbėshtet dhe po i  pėrfillė vėrejtjet dhe sugjerimet e politikės kolonialiste tė Unionit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, qė Kosovės me ēdo kusht t’i mohohet e drejta e subjektivitetit juridik ndėrkombėtar.  Prandaj, pėr tė shpėtuar nga kjo grackė e rrezikshme, dhe me pasoja tė paparashikuara jo vetėm pėr Kosovėn, por pėr tėrė sigurinė dhe stabilitetin e Ballkanit, me interes prioritar do tė ishte edhe angazhimi i ngutshėm dhe i  drejtpėrdrejtė i politikės sė jashtme amerikane, i cili pa dyshim do tė ndikonte nė paralizimin me kohė tė  tė gjitha  prapaskenave tė rrezikeshme tė lidhjeve konvencionale tė BE-sė dhe tė Unionit tė SMZ-sė, qė janė nė funksion tė pėrhershėm tė eliminimit tė pranisė sė interesave strategjike tė SHBA-sė nė Ballkan dhe nė Evropė. Vetėm  pėrfillja dhe vazhdimi i  investimit dhe i  kredibilitetit tė deritashėm moral, humanitar, ekonomik,  politik, diplomatik dhe ushtarak i Amerikės nė favor tė mbrojtjes dhe tė ēlirimit sė Kosovės nga Serbia gjenocidale, do tė “bombardonte” ēdo intrigė dhe ēdo manovėr tė fshehtė a tė hapėt serbo-evropiane, qė ka pėr qėllim shthurjen e opcionit politik shqiptaro-amerikan pėr arritjen e pavarėsisė sė Kosovės, si dhe ndjekjen e Amerikės nga zona e sferės sė interesit rusosllav-evropian nė Ballkan, dhe mė gjerė..

 

4. “Relacionet konvencionale” tė BE-sė me Kosovėn nė funksion tė neokolonializimit  serbosllav mbi Shqipėrinė  Etnike ( me 50%  territor dhe popullėsi tė kolonizuar)

 

Tanimė, nė prag tė afrimit tė zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės, janė bėrė tejet transparente idetė, sugjerimet dhe propzimet nga ana e Bashkimit Evropian(BE), qė Kosova tė pėrfshihet nė kuadrin e saj, si  “shtet funksional”. Mirėpo, pėr t’u realizuar ky “spektėr visional”, ( si sajesė kontraktuese e interesave ekonomike, tregtare dhe diplomatike tė BE-sė me Unionin e SMZ-sė, me konstantė tė pėrhershme tė mohimit tė pavarėsisė sė Kosovės, tė etnisė shqiptare nė Mal tė Zi, nė Preshevė, nė Bujanoc dhe nė Medvegjė)  qė nė esencė prejudikon alternativėn politike me permbajtje tė “kolonializmit modern-paqėsor”  tė zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės, ėshtė e domosdoshme qė BE-ja tė hyjė nė dialog me Kosovėn dhe me Amerikė, e cila si e tillė (pavarėsisht nga pėrpjekjet dhe shantazhet e fshehta tė BE-sė dhe tė Serbisė, qė Amerikėn ta mėnjanjonė nga konkurrenca e tyre politiko-ekonomike, stratregjike dhe ushtarake) e ka dhėnė kontirbutin mė tė madh dhe vendimtar nė ndėrkombėtarizimin dhe nė mėkėmbjen e gjithmbarshme tė ēėshtjes sė Kosovės, e cila sot, nė saje tė angazhimit dhe tė pėrpjekjeve tė tilla tė Amerikės (aleatit mė lojal dhe mė me kredibilitet nė historinė e derisotme tė Kosovės, tė Shqipėrisė dhe tė shqiptarėve nė Ballkan), sot Kosova(edhe pse pa zgjidhjen e statusit tė saj pėrfundimtar) jeton e lirė, pa saēin e skuqur tė kolonializmit shekullor serbomadh.

 

 Shtrohet pyetja, se si do tė realizohen nė praktikėn e pėrditshme  “relacionet konvencionale” tė shtetėsisė sė parashikuar funksionale tė Kosovės me BE-nė, kur  ato nėnkuptojnė marrjen pėrsipėr tė detyrimeve tė caktuara me ligj dhe me kushetutė, zbatimi i tė cilave nuk do tė thotė vetėm “funksionalitetin”, por edhe sovranitetin. Sidomos kur ėshtė fjala pėr tė drejtat e njeriut, institucionet demokratike pluraliste, marrėdhėniet ekonomike ndėrkombėtare, sigurinė e brendshme dhe tė jashtme. Gjithashtu, sipas aleternativės politike antipavarėsi Kosovės, parashikohet qė “shtetėsinė funksionale” tė Kosovės, ta marrė pėrsipėr BE-ja, gjė qė kjo “zgjidhje e pėrkohshme” nėnkupton vendosjen e  protektoratit tė Evropės mbi  Kosovėn (administrimi politik, ekonomik, financiar dhe ushtarak). Shikuar realisht, nė dritėn e perspektivės sė ardhshme tė statusit tė Kosovės, zbatimi i njė formule tė kėtillė neokolonialiste nga ana e eksperteve dhe strategeve tė BE-sė(natyrisht tė indoktrinuar dhe tė kėshilluar nga Serbia zyrtare), nuk do ishte e efektshme, as nė favor tė njė protektorati tė pėrkohshėm a tė pėrhershėm evropian mbi Kosovėn, sepse kėtė, tanimė e kemi parė nė funksionimin e dėshtuar tė kombinatorikės sė administratės ndėrkombėtare dhe asaj vendore nė Kosovė (UNMIK + Kuvendi dhe Qeveria  e Kosovės, si dhe rasti i Bosnjės, si rrjedhim i  Marrėvehjes sė Dejtonit tė vitit 1995, cila ka prodhuar vetėm efekte negative nė qeverisjen  federale tė vendit), e cila nė asnjė aspekt nuk ka dhėnė prova reale tė njė qeverisjese tė mirėfilltė drejt pėrparimit tė  zgjidhjes sė statusit tė drejt dhe pėrfundimtar tė Kosovės. S’ka dilemė se nga veprimet  dhe anagazhimet e deritashme tė bashkėsisė ndėrkombėtare ndaj Kosovės sheshit vėjnė dukje faktin se prania e faktorit ndėrkombėtar, do tė jetė veēori permanente e jetės politike nė Kosovė.  Mirėpo, shtrohet pyetja a parapėlqehet dhe se a ėshtė e mundur, qė nė kėtė formė tė diktatit dhe tė kushtėzimeve tė bashkėsisė ndėrkombėtare, tė sigurohet ndėrtimi i institucioneve pėrkatėse nė Kosovė, nėse qytetarėt e saj janė tė zhveshur nga kompetencat, autorizimet dhe pėrgjegjėsia e plotė pėr funksionimin  e tyre. Si do qė tė sajohet marrėveshja e “relacioneve konvencionale” tė BE-sė me Kosovėn nė tė ardhshmen, politika ekonomike e njė protektorati tė kėtillė, do tė ishte nė kolizion me standardet e sė drejtės ndėrkombėtare, si dhe me Kartėn e Kombeve tė Bashkuara tė OKB-sė. Krahas njė zgjidhjeje tė kėtillė me pėrmbajtje tė politikės liberale dhe tė standardeve tė tregut tė lirė  dhe tė integruar tė BE-sė, ekziston edhe opcioni serb i ndarjes territoriale tė Kosovės, sipas tė cilit “zgjidhja mė optimale”  do tė ishte “ndarja territoriale” e Kosovės. Si nė aspektin “metodologjik-shkencor”, ashtu edhe nė atė “faktik-politiko-juridik” politika zyrtare  e SMZ-sė (e instruktuar dhe  e mbėshtetur direkt nga projektet e vjetra serbomėdha tė Kishės Ortodokse Serbe), arritjen e njė zgjigjjeje tė kėtillė absurde, antidemokratike dhe antiligjore ( nė disfavor tė sė drejtės historike tė popullit shqiptar), e konsideron pėrmes : (1)decentralizimit tė pushtetit; (2) rajonizimit dhe (3)kantonizimit. Nė thelb, tė trija kėto  “variante opcionale” nėnkuptojnė ndarjen territoriale dhe administrative tė Kosovės-krijimin e entitetit politiko-juridik, administrativ dhe kushtetues  serb nė Kosovė, sikurse ai i “republikės serbe” nė Bosnjė e Hercegovinė (si pasojė e Marrėveshjes sė theksuar tė  Dejtonit,1995).  Edhe pse kjo ide  e Projektit tė Serbisė sė Madhe ndaj pėrthithjes sė territorit indigjen tė Kosovės ėshtė kundėrshtuar nga politika amerikane , nga politika shqiptare si dhe nga disa  “zėra” zyrtarė tė Bashkimit Evropian(BE), rreziku pėr jetėsimin e saj nė praktikė ende nuk ėshtė evituar, pėr shkak se  ky qėllim po synohet tė arrihet edhe pėrmes formave dhe “teknikave” tė tjera tė politikės dhe tė  strategjisė integruese tė BE-sė, qė nė esencė, kanė pėr qėllim qė me ēdo kusht tė pėrjashtojnė Amerikėn si aktorin kryesor nė zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Edhe pse kėrkesa e SMZ-sė pėr ndarjen e Kosovės pėrputhet me instrumentet  e pėrshtatshme tė BE-sė (decentraliizimi, kantonizimi , rajonizimi dhe integrimi), kjo ėshtė iracionale dhe e papranueshme pėr shqiptarėt, sepse krijimi i entitetit politik tė “republikės serbe” tė Bosnjė-Hercegovinės, nuk mund tė merret si model pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės ngase kjo  historikisht dhe territorialisht i pėrket Shqipėrisė Etnike, e cila  qė nga viti 1912 ėshtė copėtuar, aneksuar dhe kolonizuar me   forcė  dhe me gjenocid nga Serbia dhe Mali i Zi, tė ndihumara drejtpėrdrejt nga  Fuqitė e Mėdha  imperialiste tė Evropės. Pavarėsisht nga fakti se  ndarja e Kosovės do tė ishte varianti mė tragjik dhe i papranueshėm pėr shqiptarėt, fatkeqėsisht nė sytė e BE-sė dhe nė praninė e UNMIK-ut+KFOR-it, ky model serbo-evropian nė njė mėnyrė ka filluar tė funksionojė nė Kosovė, edhe pse nuk ėshtė zyrtarizuar formalisht   me ndonjė vendim ose marrėveshje tė caktuar tė BE-sė apo tė bashkėsisė ndėrkombėtare sikurse nė rastin  e krijimit tė entitetit politik tė “republikės serbe ” nė Bosnjė Hercegovinė. Kėtė gjendje absurde, tė krijuar nė Kosovė e provojnė kėta shembuj: (1) ndarja e Mitrovicės, (2) krijimi i bashkėsisė sė komunave serbe nė Kosovė, (3) krijimi i universitetit serb nė Mitrovicė, si dhe enklavat e bunkerizuara  serbe, tė pastra etnikisht(Graēanacia, Prilluzha, Shterpce, Gorazhdeci etj.), ku funksionon sistemi i tėrė paralel i arsimit, sistemi bankar, sekretariatet e punėve tė brendshme dhe tė jashtme policore-ushtarake dhe paramilitar, tė  krijuara dhe tė ndihmuara nga qeveria dhe Kisha Otodokse Serbe. Nė   esencė, tė gjitha kėto institucione serbe pėrbėjnė superstrukturėn dhe infrastrukturėn  shtetėrore tė entitetit politik serb nė Kosovė, edhe pse nė aspektin territorial,  juridiko-politik edhe administrativ  kjo ndodhet nėn sovranitetin e protektoratit ndėrkombėtar tė OKB-sė.  Kėtu qėndron problemi, dhe shfaqja me arsye e pakėnaqėsisė, e aversionit dhe e mosbesimit tė shqiptarėve ndaj administratės ndėrkombėtare tė UNMIK-ut nė Kosovė, sepse ky nė kundėrshtim me Rezolutėn 1244  pėr Kosovėn tė KS tė Kombeve tė Bashkuara, ka lejuar themelimin dhe funksionimin e sistemit paralel  politko-shtetėror tė entitetit serb. Ky ėshtė realiteti i hidhur, qė nuk duan ta shohin, as ta debatojnė mbi asnjė bazė, as UNMIK-u e as BE-ja, sepse sipas  konceptit tė politikės integruese tė BE-sė, krjimi i entiteteve tė tilla politike   pa pėrdorur forcėn, nėnkutpon zgjidhjen e problemeve me rrugė dhe me mjete paqėsore, qė do tė thotė se  nė tė ardhmen e afėrt (sipas synimeve tė strategjisė afatgjatė tė  integrimit tė Evropės Juglindore) pėr Kosovėn, ekziton rreziku qė ky “model opcional”  edhe pse ėshtė kejtėsisht nė frymėn e politikės dhe tė praktikės kolonialiste serbomadhe, tė zbatohet dhe tė konkretizohet ligjėrisht me pėrfundimin e ndonjė marrėveshjeje, tė imponuar  nga ana e BE-sė, pėrkatėsisht e bashkėsisė ndėrkombėtare.  Kjo  “metodologji”  pėr arritjen e objektivave  strategjike dhe gjeopolitike tė krijimit tė entitetit serb ( sipas “standardeve” tė kolonializmit klasik  tė metropoleve tė dikurshme evropiane, tė aplikauara dhe tė konkretizuara nė Afrikė, nė Azi dhe nė Amerikėn Latine) nė Kosovė, pėr Bashkimin Evropian(BE-nė) ėshtė e pranueshme, sepse, sė pari favorizon oreksin tradicional tė politikės pushtuese, aneksioniste dhe gjenocidale tė Serbisė ndaj Kosovės, pėrkatėsisht ndaj  territoreve tė Shqipėrisė Etnike. Sė dyti, nė mėnyrėn mė perfide tė diplomacisė sė kancelarive tė dikurshme tė Evropės, mbėshtet dhe justifikon tezat e ndryshuara pseudoshkencore tė   historiografisė falsifikatore  tė Serbisė sė Madhe,  sipas sė cilave Kosova dhe territoret e tjera tė kolonizuara tė Shqipėrisė Etnike, “janė pronė e palėkundshme” e territorit etnik serb. Fatkeqėsisht, kėto teza tė ndryshuara dhe tė falsifikuara si nga politika, shkenca dhe nga Kisha Ortodokse Serbe, tani janė sublimuar edhe nė Kushtetutėn “moderne” tė SMZ-sė dhe nė Projektrezolutėn mė tė re tė Serbisė pėr Kosovėn (tė ashtuqujatur “Plani pėr KIM”, tė cilin plan, Erhard Busek, koordinatori i Paktit pėr stabilizimin e Evropės Juglindore, e ka vlerėsuar si “bazė reale dhe konstruktive” pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės ), tė miratuar dhe tė ratifikuar nga Kuvendi i Republikės sė Serbisė, mė 28 prill,2004. Pra, me njė fjalė mund tė konstatohet se krijimi i entitetit politik serb nė Kosovė, ėshtė i akceptueshėm  si pėr realizimin e interesave koloniale serbomėdha, ashtu edhe pėr ato tė BE-sė, sepse  synon tė evitojė kontestin territorial shqiptar-serb, gjė qė sipas kėsaj teze politike  serbo-evropiane, do tė thotė nuk lejohet ndryshimi i kufijve ekzistues  tė Kosovės, as tė Shqipėrisė Etnike. Shtrohet pyetja, pse Evropa edhe pas 100 vitesh mbron konceptin e vjetėr tė  politikės strategjike tė Fuqive tė Mėdha, qė Kosovėn-Shqipėrinė Etnike tė kolonizuar, edhe nė fillimshekullin XXI, ta mbajė edhe  mė tej tė copėtuar, tė kolonizuar dhe tė ndarė nė rezervatet e sistemit imperialist tė SMZ-sė, tė Greqisė dhe tė IRJM-sė, pa tė drejtėn e ēlirimit antikolonial kombėtar dhe tė ribashkimit? Pėrgjigjja ėshtė shumė e thjeshtė, sespse kjo nė fakt nuk ka ndryshuar simetrinė e strategjisė sė objektivave hegjemonsite serbo-evropiane ndaj zgjdhjes sė ēėshtjes koloniale shqiptare nė Ballkan. Ka ndryshuar vetėm taktikėn diplomatike nė vend tė luftėrave tė dikurshme tė pėrgjkashme, tani ka zgjdhur instrementet metodologjike mė tė kapshme dhe mė tė leverdishme si pėr palėt nė konflikt, ashtu edhe pėr veten e saj. Nė radhė tė parė, koncepti i integrimit  synon, dhe ėshtė duke   vepruar praktikisht nė favor tė poltiikės paqėsore tė BE-sė, qė tė mos lejojė konflikte dhe mosmarrėveshje rreth territoreve kontestuese jo vetėm nė Kosovė, nė Ballkan, por edhe nė tėrė Evropėn.Prandaj, nė kėtė kontekst, duhet tė shihet edhe rreziku qė po i kanoset  ndarjes territoriale tė Kosovės, sepse zhvillimi i ngjarjeve tė mėtejme politike nė Ballkan, sidomos nėse ai ėshtė i ndėrlidhur dhe i kushtėzuar me procesin intgerues tė BE-sė, kursesi nuk do tė lejojė ndarjen territoriale tė Kosovės nė kuptimin klasik tė ndryshimit tė kufijve ekzistues artificialė, (tė cilėt janė “vizatuar” me hekur dhe plumb po tė kėsaj Evrope, vetėm me protagonistė tė tjerė tė udhėheqjes sė saj tė dikurshme), me pėrjashtim nėse kjo bėhet me marrėveshjen bilaterale tė palėve nė konflikt. Me njė fajlė, nėse Prishtina dhe Beogradi mund tė bijnė nė ujdi pėr caktimin e kufijve tė rinj territorialė midis Kosovės dhe Serbisė, pėrkatėsisht tė territoreve tė tjera shqiptare, tė cilat edhe sot ndodhen nėn sundimin e sovranitetit kolonial tė SMZ-sė, atėherė, mirėfilli, ekziston mundėsia qė arritja e njė marrėveshjeje tė tillė dypalėshe shqiptare-serbe nuk do tė kundėrshtohej nga Bashkimi Evropian (BE-ja),  edhe pse ky  shembull nuk ėshtė i parashikuar si interes prioritar i politikės dhe i  strategjisė sė objektivave tė BE-sė. Mirėpo, nė rastin konkret tė zgjidhjes sė statusit kolonial tė Kosovės, ky shembull i  kėtillė (si pėrjashtim i poltiikės integruese tė BE-sė) ėshtė njė utopi e shkretė, qė vetėm mund tė imagjinohet ngaqė nuk ekziston asnjė element real  shpresėdhėnės, qė reflekton se pala serbe nė mėnyrė paqėsore  dhe tė arsyeshme, do tė pranonte, qė tė hiqte dorė nga “plaēka koloniale” e saj qindravjeēare. Ky ėshtė vetėm njė iluzion dhe spekulim i pa fre politik nė favor tė statu-quo-sė sė Kosovės, pėrkatėsisht tė territoreve tė tjera tė Shqipėrisė Etnike me tė njėjtin status kolonial.

 

Nė anėn tjetėr, formula famėkeqe, e ashtuquajtur “ndarja e Kosovės” synohet tė arrihet edhe pėrmes mjekimit paliativ paqėsor pa opercaion kirurgjik tė kolonializmit kronik tė konfliktit serbo-shqiptar, e kjo ėshtė zgjedhja e terapisė mė tė gabuar-standardet decentralizuese, tė cilat, tanimė, BE-ja edhe me dakordimin e Amerikės, ia ka imponuar palės shqiptare dhe administratės ndėrkombėtare UNMIK-ut, qė ato t’i zbatojė nė praktikė me ēdo kusht, kinse pėr ta shpėtuar minoritetin serb nga “ diskriminimi i pushtetit shtetėror centralist dhe autoritar” i shqiptarėve nė Kosovė, i cili si i tillė nuk figuron as nė aspektin doktrinar, as nė atė praktik nė Kosovė, por ėshtė i tirlluar dhe i atribuar si nga politika propagandistike shoviniste serbomadhe, ashtu edhe nga  kanonierat e qendrave tė vendosjes sė diplomacisė ndėrkombėtare. Mbi kėtė bazė BE-ja gjithnjė e mė shumė po e mbėshtet decentralizimin dhe rajonizmin, koncepte politike kėto, qė pa dyshim do tė ndikonin nė krijimin e “shtetėsisė funksionale” tė Kosovės, qė do tė ishte me status  tė dyfishtė tė ndėrvarėsisė si nga ana BE-sė, ashtu edhe nga  ana e Serbisė: “multietnike, multipluraliste dhe integraliste“, por nėn protektoratin  administrativ, politik, juridik, financiar, ekonomik dhe ushtarak  tė   BE-sė, dhe nėn protektoratin e sovranitetit tė pashlyerė kolonial  serbomadh. Sipas kėsaj logjike tė filozofisė politike integruese tė BE-sė dhe tė diplomacisė preventive tė OKB-sė, po qe se do tė vinte nė shprehje anagzhimi i forcave ushtarake tė protektoratit tė BE-sė nė Kosovė, atėherė vetiu do tė eliminohej opcioni luftarak i politikės shqiptare, nė mungesė tė  potencialit dhe tė energjisė pėrkatėse, qė ta mposhtė me forcė njė  formulė tė kėtillė strategjike , tė parashikuar nga BE-ja dhe mbėshtetėsit e saj, e cila ėshtė nė kundėrshtim flagrant me  kėrkesėn e drejtė dhe legjitime tė popullit shqiptar, qė Kosova tė jetė shtet i pavarur, i lirė dhe sovran nė kuadrin e territorit indigjen tė Shqipėrisė Etnike, e jo plaēkė koloniale e Serbisė, as e interesave integruese dhe harmonizuese tė Evropės me aleatėt e  saj ndėrkombėtarė.

 

Pra, pėrfshirja e Kosovės nė kuadrin e agjendave integruese tė BE-sė, gjithėsesi ėshtė pėr t’u pėrshėndetur dhe ēmuar nga politika shqiptare e Kosovės, por vetėm nėse Kosova aderon nė tė si shtet i pavarur nė cilėsinė e subjektit juridik ndėrkombėtar, e jo si “shtet nė funksional”-koloni moderne e Serbisė nė vagonin e fundit tė trenit integrues ervoperėndimor, pėrkatėsisht si krijesė vazale nė  agjendėn integruese rajonale  tė Ballkanit Perėndimor, ku fjalėn kryesore, do ta ketė politika pushtuese dhe gjenocidale e Serbisė sė Madhe, e jo as Shqipėria si shtet mė vete, e as Kosova me status kolonial serbosllav. Pavarėsisht, se hėpėrhė politikat shqiptare, (sikurse edhe ato tė shteteve nė Evropėn Juglindore) janė tė preokupuara me rrjedhat e transicionit dhe tė integrimeve nė Evropė, pėr asnjė moment nuk duhet tė ushqejnė iluzione tė rreme, se “ballkanzimi perėndimor” integrues, do t’iu sjellė favore dhe avantazhe tė caktuara drejt zgjidhjes sė ēėshtjes koloniale shqiptare nė Ballkan. Pėrkundrazi, do t’iu sjellė telashe dhe kokėēarje tė mėdha sikurse politika strategjike e Fuqive tė Mėdha imperialiste  tė Evropės sė viteve 1878; 1912-1913; 1945, e cila ishte nė anėn e politikės pushtuese dhe kolonialiste tė Serbisė, tė Malit tė Zi dhe tė Greqisė nė kuriz tė trojeve etnike shqiptare (50%), tė cilat, edhe sot nė erėn e intgerimeve dhe proceseve demokratike tė Evropės moderne kanė po tė njėjtin status kolonial, gjė  qė kjo  ėshtė nė kundėrshtim si me parimet dhe me qėllimet e Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, me tė drejtėn ndėrkombėtare, ashtu edhe me vlerat dhe me standardet e noveluara tė rendit tė ri botėror, i cili nė thelb, tė drejtat e njeriut, demokracinė dhe zhvillimin ekonomik integrues, i kosnideron si vlera universale pėr gjithė njerėzimin. Nė kėtė kontekst, do tė ishte akt johuman, i padrejtė dhe antiligjor, po qe se nga ky universalisėm, do tė pėrjashtohej vetėm populli shqiptar nė Ballkan, duke i mohuar tė drejtėn e vetėvendosjes dhe tė drejtėn e ligjshme historike mbi rikthimin e territoreve  tė tij nėn jurisdiksionin dhe sovranitetin e Shqipėrisė Etnike.

 

Nė kėtė vėshtrim, rolin kryesor, duhet ta kenė luajtur Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, sepse roli i deritashėm i Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė ėshtė nė diskurs tė plotė me njohjen e  pavarėsisė sė Kosovės, dhe  plotėsisht ėshtė kompatibil me kursin diplomatik tė BE-sė  dhe me ineteresat e politikės kolonialiste  tė Serbisė nė kurriz tė sė drejtės sė vetėvendosjes dhe tė pavarėsisė sė Kosovės.

_____________________


E mėrkurė, 18 gusht, 2004

PERISKOPI I DREJTĖSISĖ

Prof.Dr. Mehdi HYSENI

 

         GJYQTARI FEHMI PETKU NUK E HIJESOI HISTORINĖ,

         POLITIKĖN DHE KUSHTETUTĖN E SHQIPĖRISĖ

 

“Kush e pėrmend dhe e mbron  idenė e bashkimit kombėtar, nuk bėn asnjė  tradhti ndaj kombit shqiptar dhe Shqipėrisė Etnike, por do tė  mbetet i pavdekshėm nė faqet e  historisė sė saj tė  lavdishme”!                                                                                              

(Mehdi Hyseni, Boston, SHBA, Gusht 2004)

 

Siē bėri tė ditur  “Shekulli” mė 17 gusht 2004, pėrmes informacionit me titull “ S’heq dorė nga bashkimi i tė gjitha trojeve shqiptare”, tė nėnshkruar nga gazetarja Ardita Hysa,  me vendimin e Gjyaktės sė Tiranės ėshtė liruar nga burgu disamujor, Idajet Beqiri, kryetari i Partisė sė Unitetit Kombėtar, dhe njėri nga liderėt e lartė politikė tė Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar(FBKSH), i cili, me kėtė rast, para pėrfaqėsuesėve tė masmediave, kishte deklaruar, se edhe mė tej do t’iu qėndrojė besnik idesė dhe  Platformės sė ribashkimit kombėtar shqiptar. Kjo deklaratė e Idajet  Beqirit ėshtė racionale dhe e bazueshme moralisht, politikisht, ligjėrisht dhe kombėtarisht ngase mbėshtetet nė tė drejtėn historike, si dhe nė Kushtetutėn e sotme tė Republikės sė Shqipėrisė.

 

Me kėtė aktvendim lirimi, Gjykata pėrkatėse e Tiranės, dėshmoi praktikisht se ėshtė nė funksion tė respektimit dhe tė mbrojtjes sė Kushtetutės sė Shqipėrisė, tė miratuar nga Kuvendi Popullor dhe me referendum, tė shpallur me dekretin nr.2260, datė 28.11.1998 tė Presidentit tė Republikės sė Shqipėrisė.  De facto dhe de jure,  Gjykata e Tiranės, pėr herėn e dytė (sikurse nė rastin e aktvendimit tė lirimit tė Gafurr Adilit dhe tė Taip Mustafajt, kryeliderė tė FBKSH-sė), nxori nė pah faktin se, organizimi dhe angazhimi politik dhe praktik  i veprimtarėve tė FBKSH-sė nė procesin e riaktualizimit tė ribashkimit kombėtar shqiptar, nuk ėshtė i ndaluar, as i dėnueshėm me ligjet,as me Kushtetutėn e Shqipėrisė  nė fuqi, por ėshtė tėrėsisht nė pėrputhje me dispozitat e tyre, dhe tė sė drejtės historike kombėtare shqiptare.

 

Kėtė konstatim tonin e dėshmojnė  kėto argumente-prova materiale  ligjore-kushtetuese tė pakundėrshtueshme: “ ..., me aspiratėn shekullore tė popullit shqiptar pėr identitetin dhe bashkimin kombėtar... , 1. Republika e Shqipėrisė mbron tė drejtat kombėtare tė popullit shqiptar qė jeton jashtė kufijve tė saj”(Kushtetuta e Republikės sė Shqipėrisė, Tiranė, 2002, f.5 dhe 7). Pavarėsisht nga qėllimet dhe prapaskenat e rrezikshme (tė dikurshme dhe tė sotshme nė kurriz tė drejtės sė ribashkimit gjithėkombėtar shqiptar) tė politikės dhe  tė propagandės ditore shqiptare dhe antishqiptare, nė funksion tė kėtyre dispozitave kushtetuese dhe tė sė drejtės historike shekullore tė idesė sė bashkimit kombėtar, ishte edhe  veprimi politik, kombėtar dhe atdhetar i treshit tė kryeliderėve politikė tė FBKSH-sė (Gafurr Adili, Idajet Beqiri dhe Taip Mustafaj), e jo kursesi nė funksion tė “veprės penale-pėrhapjes dhe nxitjes sė urrejtjes ndėretnike” , tė konstruktuar dhe tė atribuar nga ana  e politikės dhe e propagandės subversive e regjimeve kolonilaiste tė Serbisė, tė Malit tė Zi dhe tė Greqisė, si dhe e agjenturave tė saj tė kolaboracionizmit  shqiptar, tė cilat, duke mos zgjedhur mjete dhe metoda tė ndyra  antishqiptare, pėrditė e mė shumė janė duke rrezikuar interesin e pėrgjithshėm kombėtar dhe shtetėror, interes ky, i cili pa komponentin e ribashkimit territorial tė trojeve tė kolonizuara dhe tė shkėputura nga trungu i Shqipėrisė Etnike, (si rjedhim i politikės dhe praktikės sė hegjemonizmit serbomadh dhe i imperializmit tė Fuqive tė Mėdha tė Evropės, tė cilat ia aneksuan gjysmėn e Shqipėrisė Etnike Serbisė, Malit tė Zi, Jugosllavisė dhe Greqisė), nuk ka asnjė gjasė tė rrumbullakėsohet, as tė artikulohet nė sfondin e  politikės  demokratike dhe integruese tė shqiptarėve nė Ballkan.

 

Regjimet ndėshkuese kolonialiste tė Serbisė, tė Malit tė Zi, tė Greqisė dhe tė IRJM-sė, e kanė pėr “detyrė shtėpie”, qė t’i persekutojnė, t’i burgosin, t’i dėnojnė dhe t’i anatemojnė nė forma tė ndryshme Gafurr Adilin, Idajet Beqirin, Taip Mustafajn etj., sepse e kanė “mizėn e kalit tė verdhė  pas veshit” (mbajnė nėn sundimin e tyre tė egėr kolonial mbi 50% tė territorit dhe tė popullatės shqiptare), kurse politika shqiptare nuk ka nevojė tė bjerė viktimė e njė strategjie dhe taktike tė tillė antishqiptare tė politikės agjenturore propagandistike tė Beogradit, tė Podgoricės, tė Athinės, a tė Shkupit, duke u bėrė kėshtu  “aleat” i saj nė  pėrndjekjen, burgosjen dhe dėnimin e tyre, e as tė njė personi, as partie a lėvizjeje shqiptare, qė me mjete institucioanle  dhe programore angazhohet dhe vepron pėr t’u ēliruar nga kthetrat e pėrgjakshme tė kolonializmit dhe imperializmit serbosllav, me tė vetmin qėllim qė tė rikthejnė tė drejtėn e tyre mbi tokat dhe pasurinė e grabitur me gjenocid dhe me luftė pushtuese nga ana shtetet fqinje serbosllave, e jo t’ ua grabisin asnjė pėllėmbė toke tė tyre apo t’ua  asgjėsojnė minoritet e tyre ekzistuese, tė ngulitura  dikur dhe sot si kolonistė dhe migracion ekonomik nė tokat dhe nė pronat e ligjshme tė Shqipėrisė Etnike. 

 

Pavarėsisht nga dėshirat e shkreta dhe nga  ushtrimi i shantazheve dhe i presioneve tė gjykatave policore dhe tė politikės propagandistike  ditore e qendrave tė shteteve tė theksuara kolonialiste serbosllave, (nė krye me “avokatėt dhe gjykatėsit” e Kishėse Ortodokse Serbe, tė prirė nga peshkopi serbe, Artemije Radosavleviqi,  i cili vetėm brenda  pesėvjeēarit tė fundit 1999-2004, ka  vizituar Amerikėn 20 herė radhazi, me tė njėjtėn akuzė kundėr  UĒK-sė dhe liderėve tė politikės shqiptare nė Kosovė, si dhe kundėr UNMIK-ut, se “krimet nė Kosovė kundėr serbėve nuk kanė mbarim”), politika zyrtare e Shqipėrisė ,  ka  tė drejtė dhe pėr detyrė (si  mbi bazėn morale, politike, kombėtare, historike dhe ligjore kombėtare dhe ndėrkombėtare), t’i marrė nėn mbrojtjen direkte tė gjithė veprimtarėt e denjė dhe besnikė tė idesė dhe programit tė bashkimit tė  kombėtar shqiptar, e jo kursesi t’i dėnojė sipas  “listės sė zezė” tė udbave dhe sekuritateave serbosllave, sepse njė akt i tillė veprues do tė ishte nė kundėrshtim flagrant me dispozitat e theksuara tė Kushtetutės sė vitit 1998, me Plaformėn e Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė (1998), me tė drejtėn ndėrkombėtare, si dhe me tė drejtėn historike tė idesė dhe luftėrave tė derisotme pėr ribashkimin kombėtar dhe shtetėror tė Shqipėrisė Etnike.

 

Nė kėtė kontekst, shtrohet njė pyetje e logjikshme po qe se politikat e sotme shqiptare synojnė qė ta arrestojnė, ta burgosin, ta dėnojnė dhe ta  izolojnė FBKSH-nė, si dhe tė gjitha partitė, shoqatat a lėvizjet e tjera, qė nė Programin e tyre kanė bashkimin kombėtar, atėherė, pa asnjė dilemė, do tė vinte nė pyetje zhvlerėsimi dhe mohimi i periudhės mė tė ndritshme dhe mė tė lavdishme tė kombit shqiptar dhe tė Shqipėrisė. Pikėrisht, ashtu siē i ka anatemuar dhe dėnuar politika pushtuese raciste dhe historiografia falsifikatore e Serbisė sė madhe bizantine, Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit(1878);  Lidhjen e Pejės (1899-1900), Kuvendin e Pėrgjithshėm Shqiptar tė Junikut(1912), lidhje dhe kuvende  kėto, tė cilat me Programin e tyre tė ēlirimit  kombėtar antikolonial dhe tė bashkimit kombėtar, kanė pasur pėr objektiv jetėsor, qė tė ēojnė pėrpara amanetin e pavdekshėm tė Skėnderbeut: “Po tė ini tė bashkuar, ėshtė e bėrė Shqipėria” (N.Frashėri, Historia e Skėnderbeut, Tiranė, 1953,f.341).

 

Pavarėsisht nga “llogaritė e xhepave tė ndryshėm” tė interesit personal a grupor, dhe nga spekulimet e politikės dhe tė propagandės ditore qoftė  tė brendshme, qoftė tė jashtme nė disfavor tė idesė dhe tė praktikės sė ribashkimit tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike,  me gjithė tė metat, Gjykata e Tiranės, e pėrfaqėsuar nga gjyqtari kryesor i saj, Fehmi Pektu, me rastin e marrjes sė aktvendimit tė lirimit tė Gafurr Adilit, Taip Mustafajt dhe  tė Idajet Beqirit, ka merita tė veēanta historike dhe kombėtare ngase:
 sė pari, e shpėtoi politikėn e gabuar tė Fatos Nanos,

 sė dyti, nuk e cėnoi Kushtetutėn nė fuqi tė Shqipėrisė,  nė tė cilėn, siē theksuam mė lart, ėshtė sanksionuar parimi dhe e drejta e bashkimit dhe e mbrojtjes sė kombit shqiptar, (i cili pothuajse qe 100 vjet jeton i  kolonizuar dhe i shkėputur  jashtė kufijve tė sotėm tė Shqipėrisė sovrane) dhe
sė treti, ajo qė ėshtė mė kryesorja, e shpėtoi, duke mos e  kompremetuar dhe  dėnuar me “ligje demokratike tė kohės sė kashtės” historinė qindravjeēare tė idesė dhe tė aspiratės sė pavdekshme tė bashkimit gjithėkombėtar shqiptar.  Me njė fjalė, gjyqtari Fehmi  Petku (me gjithė rrethanat dhe trysnitė politike dhe propagandistike tė kohės), si jurist shqiptar,  teorikisht dhe praktikisht dėshmoi aftėsinė profesionale dhe  ndėrgjegjėn morale  e  kombėtare, duke mos lejuar qė tė vihej nė pikėpyetje lindja, zhvillimi evolutiv dhe revolucionar i kėrkesės sė drejtė historike tė shqiptarėve pėr bashkimin kombėtar. Mė thjesht, me kėtė akt largpamės, gjyqtari i shquar Fehmi Petku, bėri qė tė mos nxirreshin nė “bangėn e zezė” para gjyqit politik (pėr tė dhėnė llogari politike,  pas vdekjes sė tyre) kryeidologėt, pionierėt dhe heronjtė mė tė shquar tė  idesė sė bashkimit kombėtar shqiptar, qė i pėrkasin periudhės sė Rilindjes Kombėtare Shqiptare, siē janė: Naum Veqilharxhi, Konstandin Kristoforidhi, Jeronim de Rada, Zef  Jubani, Thimi Mitko, Jani Vreto, Pashko Vasa, Sami Frashėri, Abdyl Frashėri, Naim Frashėri..., etj. Prandaj, pavarėsisht nga synimet e zeza dhe tė errėta tė armiqėve tė ribashkimit tė shqiptarėbve dhe tė Shqipoėrisė Etnike, edhe me rastin e lirimit tė liderit tė FBKSH-sė, Idajet Beqiri, fitoi drejtėsia  mbi politikėn, natyrisht nė saje tė argumenteve tė  vetėmbrojtjes sė tij, dhe tė palės mbrojtėse, e cila  u pėrfill me arsye nga ana e kryegjyqtarit tė Gjyjkatės sė Tiranės, Fehmi Petku.

 

   Autori i kėtij komenti, si dhe tė gjithė bashkėmendimtarėt e tij, qė e kanė nė zemėr dhe nė gjak jetėsimin e idesė shekullore-bashkimin gjithėkombėtar shqiptar, shpresojnė se, nė Tiranė-Zemrėn e Shqipėrisė Etnike, nuk do tė organizohen mė procese tė tilla gjyqėsore pėr dėnimin e ideologėve dhe tė veprimtarėve tė bashkimit kombėtar shqiptar, por nė vend tė tyre, do tė organizohen kuvende kombėtare shqiptare dhe konferenca ndėrkombėtare, ku nė frymėn objektive  tė shkencės, tė drejtėsisė, tė politikės,  dhe  tė tolerancės demokratike dhe pluraliste, do shtrohet dhe do tė debatohet ēėshtja e pazgjidhur koloniale e shqiptarėve nė Ballkan. Ndryshe, jo vetėm armiqtė tanė kolonialistė serbosllavė dhe armiqtė e brendshėm, por tėrė bota e qytetėruar demokratike, do tė na pėrqeshnin, dhe do tė na vinin nė lojė,  duke na gjykuar thellė, dhe me tė drejtė  pėr oportunizėm, pėr shkak tė heshtjes absurde tė kėrkesės sė drejtė historike tė ribashkimit kombėtar shqiptar.


E premte, 6 gusht, 2004

BAROMETRI DIPLOMATIK

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

 

    NĖSE ĖSHTĖ E DOMOSDOSHME, KOSOVA DO TĖ HYJĖ  NĖ  UNION ME SHQIPĖRINĖ, POR JO, DOT ME SERBINĖ E MADHE GJENOCIDALE

 

Veē “prognozave” tė deritashme politike tė Bashkimit Evropian (BE) dhe tė Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave (GNK), si dhe tė disa organizatave e institucioneve joqeveritare ndėrkombėtare, se Kosovės duhet t’i njihet ndonjė “pavarėsi ose autonomi e kushtėzuar, pa shkėputje nga  sistemi kolonial i Unionit tė SMZ-sė”, nė vend tė njohjes sė pavarėsisė sė mirfilltė sipas sė drejtės ndėrkombėtare dhe Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, kėto ditė doli nė “qarkullim” tė opinionit publik ndėrkombėtar (natyrisht, “verison jozyrtar” i Bashkimit Evropian, por i njė zyrtari tė saj tė lartė-kryesuesit tė Kėshillit tė Ministrave tė BE-sė), edhe teza mė e re e ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Holandės,  Bernard Bot, tė cilėn ua dha mjeteve tė informacionit, me tė pėrfunduar Sesioni i shefave tė diplomacisė sė BE-sė nė Bruksel tė Belgjikės, mė 26 korrik 2004, se “statusi i Kosovės, duhet tė zgjidhet nė kuadrin e ndonjė konfederate a federate tė re me Serbinė dhe me Malin e Zi”. Pavarėsisht se kush qėndron pas “projektimit” tė kėsaj teze vulgare, apolitike dhe  antishqiptare, tė propozuar nga kryeshefi i dipomacisė holandeze, kjo, jo vetėm se ėshtė iracionale dhe absurde, por edhe tejet naive dhe provokuese,  si nė kuptimin, historik, politik (tė sigurisė dhe tė paqes nė Ballkan), ashtu edhe nė atė juridik tė sfondit kombėtar dhe ndėrkombėtar, sepse, para sė gjithash vė nė pikėpyetje njohurinė  e diplomatit holandez,  Bernard Bot (pėrfaqėsues i lartė zyrtar i BE-sė) lidhur me ēėshtjen e pazgjidhur shekullore tė Kosovės, pėrkatėsisht tė ēėshtjes etnike shqiptare nė Ballkan. Keshtu qė, si rrjedhim i mosnjohjes sė problemit kolonial tė Kosovės, teza e tij e propozuar ėshtė jashtė kohe, dhe nė asnjė segment nuk pėrkon me realitetet e krijuara nė Ballkan, as nė Evropė pas pėrfundimit tė luftės sė ftohtė(1989), pėrkatėsisht pas krijimit tė Rendit tė Ri Botėror, me ē’rast nė  hapėsirat e ish-BRSS-sė dhe tė ish-RSFJ-sė, u krijuan shumė shtete tė reja kombėtare, por jo edhe shteti i Kosovės si subjekt juridik ndėrkombėtar, edhe pse i pėrmbushė tė tė gjitha kushtet sipas sė drejtės ndėrkombėtare (territori shtetėror, popullėsia, pushteti i organizuar politik etj.). Mirėpo, tė gjitha kėto elemente relevante me peshė juridike ligjore dhe tė sė drejtės historike, pėr diplomacinė dhe proceset integruese tė BE-sė nuk ēojnė peshė tė mjaftueshme, sepse nuk janė nė  interes tė “formulave” tė saj gjeopolitike  dhe tė doktrinės dhe  tė praktikės sė ekonomisė liberale pėr zgjidhjen e ligjshme dhe tė drejtė tė ēėshtjes koloniale tė Kosovės. Njė kurs tė kėtillė  tė “neutralitetit” diplomatik tė BE-sė, e provon edhe zvarritja  pesėvjeēare e vėnies nė “rend dite” tė zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės.

 

                  Pse Kosova nuk mund tė hyjė nė konfederatė ose federatė

                  me Serbinė dhe me Malin e Zi?

 

Pa marrė parasysh “listėn e mėnysė”  sė transaksioneve diplomatike tė Bashkimit Evropian me Serbinė dhe me Malin e Zi, e cila parashikon qė interesat e saj ekonomike dhe tė tregut tė lirė, t’i  rrumbullakėsojė nė “aktivin” procesit integrues rajonal, tė emėrtuar me sintagmėn politike vizionale “Ballkani Perėndimor”,  Kosova nuk mund tė hyjė nė kurrafraė aranzhmani konfederal ose federal me Serbinė dhe me Malin e Zi, pėr kėto arsye: (1)  sė pari, duhet t’i njihet e drejta e vetėvendosjes  dhe e sovranitetit tė plotė shtetėror, ashtu siē parashikojnė dispozitat e Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, si dhe normat dhe rregullat e sė drejtės ndėrkombėtare, tė cilat deri mė sot (1945- 2004) janė zbatuar nė favorin e shkolonizimit tė mė se 200 shteteve tė Afrikės,  tė Azisė dhe tė Amerikės Latine, tė cilat dikur nė shekuj ishin koloni tė metropoleve tė ndryshme  perėndimore; (2) sė dyti, historikisht, Kosova nuk i pėrket territorit tė Serbisė, as tė Malit tė Zi, por territorit indigjen tė Shqipėrisė Etnike; (3) sė treti,  shqiptarėt nuk kanė asgjė tė pėrbashkėt me interesat, me etninė, me kulturėn, me traditat, me zakonet, as me historinė serbe. Thjesht, nuk kanė asnjė pikė takuese, qė do tė mund  tė impononte krijimin e ndonjė lidhjeje tė natyrshme, tė ligjshme dhe tė pėrbashkėt shtetėrore qoftė mbi bazėn konfederale apo federale; (4) sė katėrti,  shqiptarėt, qė nga sundimi otoman kurrė nuk kanė pasur marrėdhėnie tė mira dhe stabile me Serbinė as me Malin e Zi, sepse regjimet e tyre i principatave, i mbretėrive dhe i fashizmit ortodoks-komunist, deri mė sot nuk kanė hequr dorė nga sundimi i egėr i kolonializmit gjenocidal mbi  popullėsinė dhe territoret autoktone shqiptare tė Shqipėrisė Etnike; (5) sė pesti,  shqiptarėt qė nga Lidhja Shqiptare e Prizrenit (1878) e deri me lindjen dhe zhvillimin e luftės ēlirimtare kombėtare tė Ushtrisė  Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK-sė) me nė krye legjendėn kombėtare shqiptare Adem Jasharin, kanė derdhur pa kursyer lumenj tė panumėrt gjaku, dhe kanė sakrifikuar me mijėra viktima pėr t’u ēliruar nga ēizmja e hekurt e  kolonializmit dhe e imperilaizmit serbomadh. E gjithė kjo provon faktin se, shqiptarėt as tė Kosovės, e as tė trevave  tė tjera tė Shqipėrisė Etnike,  nuk kanė kurrfarė interesi, qė tė hyjnė nė “njė thes” konfederal dhe federal me Serbinė dhe me Malin e Zi, sepse kėto dy shtete edhe sot de jure e kanė statusin e kolonizatorit mbi shqiptarėt jo vetėm mbi Kosovėn (sipas Rezolutės 1244  tė KS tė Kombeve tė Bashkuara, Serbisė i njihet sovraniteti kolonial mbi Kosovėn), por edhe nė Kosovėn Lindore (Medvegjė, Bujanoc dhe Preshevė), si dhe nė Malėsinė e Madhe tė Mbishkodrės (Tuz, Plavė, Guci, Hot, Grudė, Ulqin, Tivar etj.); (6) sė gjashti, pėrderisa  Serbia dhe Mali i Zi ( tė cilat janė viktimė e vetėdijshme e politikės antishqiptare tė Kishės sė tyre ortodokse dhe tė  kuazishkencės falsifikatore serbomadhe) tė mos e njohin tė drejtėn historike tė autoktonisė  sė shqiptarėve dhe tė kufijėve  tė trojeve tė tyre etnike, nuk ekziston asnjė arsye  valide qoftė politike, juridike  apo ushtarake, qė shqiptarėt tė pranojnė ndonjė kėrkesė ultimatumi nga jashtė (qoftė edhe nga BE-ja apo nga “zėdhėnėsi” i saj, Beranrd Bot, ministri i Punėve tė Jashtme tė Holandės) pėr tė hyrė nė  marrėdhėnie tė pėrbashkėta shtetėrore  konfederale ose federale me Serbinė dhe me  Malin e Zi; (7) sė shtati, pėrderisa  Kisha Ortodokse Serbe, politika, propaganda e Serbisė dhe e Malit tė Zi, nuk ndėrprejnė shpifjet dhe akuzat e trilluara (qė nga Lidhja Shqiptare e Prizrenit, 1878 e deri me pėrfundmin e luftės sė UĒK-sė, qershor 1999) se  “shqiptarėt janė terroristė, ekstremistė dhe imigrantė tė huaj, tė ngulitur nė truallin etnik serb”,  elita politike shqiptare e Kosovės (qoftė pozitė a opozitė) nuk kanė asnjė tė drejtė morale, e as obligim dhe mandat  ligjor, qė t’i nėnshtrohen ndonjė diktati tė huaj, sipas tė cilit Kosova, do tė sakrifikonte lirinė dhe pavarėsinė e saj, duke u shndėrruar nė ndonjė njėsi konfederale apo federale tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, sipas “modelit holandez” apo “modelit belg”, tė imagjinuar nga Bernard Bot; (8) sė teti, pėrderisa Serbia dhe Mali i Zi nuk heqin dorė  pėrfundimisht nga sundmi kolonial mbi tokat dhe popullatėn shqiptare tė Shqipėrisė Etnike,  as Evropa,  e as bashkėsia ndėrkombėtare nuk e gėzojnė atė tė drejtė tė ligjshme a diskresioni, qė shqiptarėve t’ua imponojė “formulėn” e konfederalizimit ose tė federalizimit tė Kosovės, qė edhe nė shekullin XXI, tė mbesin nėn “shajkaqėn” serbomadhe  tė Unionit me Serbinė dhe me Malin e Zi; (9) e nėnta, sheshit, pėrderisa serbėt dhe malazezėt nuk e kanė tė “qartė”, se ndodhen nė truallin e huaj tė Shqipėrisė Etnike (siē nėnvizonte dikur me tė drejtė socialdemokrati i shquar serb Dimitrije Tucoviq),  nuk mund tė ėndėrrohet, as tė mendohet pėr krjimin e ndonjė aleance tė pėrbashkėt miqėsore serbo-shqiptare qoftė me bazė konfederate apo federate nė kuadrin e Unionit tė SMZ-sė; (10) sė dhjeti, madje, edhe sikur Serbia dhe  Mali i Zi, do tė hiqnin dorė  pėrfundimisht nga tokat e kolonizuara dhe tė ankesuara tė Shqipėrisė Etnike,  shqiptarėt  nuk do tė pranonin kurrė mė qė tė ishin element shtetformues me Serbinė dhe me Malin e Zi , sepse  akceptimi i njė “formule” tė kėtillė politike, do t’u kushtonte  me  ēmimin e shtrenjtė tė  ricopėtimit tė Kosovės, dhe tė pėrthithjes sė vazhdueshme tė territoreve tė tjera shqiptare. Shembull konkret i shfaqejs sė njė rreziku tė kėtillė tė mundshėm,  tanimė praktikisht  ka filluar me “decentralizimin e pushtetit” tė Kosovės nė favor tė minoritetit kolonist serbomalazez. Kėtė fatkeqėsi dhe absurditet ligjor, nuk janė duke e perceptuar vetėm ato politika dhe bartės tė tyre, tė cilat kanė pėr qėllim dhe  detyrė parėsore, qė   Kosovės t’ia mohojnė tė drejtėn legale dhe legjitime tė pavarėsisė, gjė qė kjo ėshtė nė kolizion flagrant me deklarimin e vullnetit tė shumicės dėrrmuese tė popullsisė shqiptare(mbi 90%) nė Referendumin e  organizuar gjithėpopullor mė 26-31 shtator tė vitit 1991, qė Kosova tė jetė e mėvetėsishme dhe sovrane nga Serbia dhe Mali i Zi.

 

                   Kosova sipas “modelit holandez”- made in Bernard Bot

                 

 

Me gjithė prapavijėn dhe objektivin e pėrmbajtjes sė deklaratės sė Bernard Botit,  si dhe  sondazhet e rrezikshme tė mekanizmave tė tjerė institucionalė tė BE-sė, se  statusi i Kosovės, duhet tė zgjidhet nė kuadrin e “aleancės konfederale a federale” tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, kjo “alternativė politike” ėshtė e papranueshme si pėr politikėn shqiptare, ashtu edhe pėr mbarė popullin shqiptar nė Kosovė, sepse, sipas saj parashikohet qė Kosova sėrish tė ngelė e paprekur nė “vorbullėn” koloniale  dhe imperialiste serbomalazeze (1912- 1999). S’ka asnjė dilemė se  shfaqja e kėsaj teze  nuk ėshtė “formulė vetjake “ (apo rezultat i vizitės dy-tre ditore tė ministrit tė jashtėm holandez, qė i bėri Prishtinės, Beogradit dhe UNMIK-ut nė fund tė korrikut, 2004) e kryeshefit tė diplomacisė sė Holandės, Bernard Bot, por pas saj qėndrojnė edhe koautorė tė  tjerė tė “shuttle” diplomacisė sė Bashkimit Evropian(BE), tė cilėt sipas  “diplomacisė konkave” dhe interesave hibride tė tyre, qė tradicionalisht synojnė tė jenė komplementare me dipomacinė dhe me  interesat antishqiptare tė Serbisė dhe tė Malitė Zi), Kosovėn qe sa kohė e fantazojnė me njėrėn  kėmbė nė Serbi, dhe me tjetrėn nė Bashkimin Evropian. Ky ėshtė emėruesi kryesor i tė gjitha drafteve, tė parashikuara tė BE-sė pėr Kosovėn, si anėtare e saj  e ardhshme.

 

Nuk ka dyshim se, sipas “modelit holandez” tė ministrit tė Jashtėm, Bernard Bot,  del krejtėsisht e qartė se nga  rikthimi i Kosovės nėn ombrellėn kolonialiste serbomalazeze, mė sė shumti do tė pėrfitonin strategjia e ekonomisė liberale, integruese dhe stabilizimi i tregjeve tė lira tė shteteve mė tė zhvilluara evropiane, e jo kursesi zhvillimi ekonomik  dhe politik i Kosovės si shtet i pavarur, e as procesi i paqes dhe i stabilitetit tė Ballkanit. Prandaj,  koncepti  ekonomiko-politik, juridik dhe demokratik i “modelit” tė Bernard Botit pėr “zgjidhjen e drejtė” tė statusit tė Kosovės nė kuadrin e njė shteti tė pėrbashkėt serbomalazez, do tė ishte vetėm nė funksion tė integrimit ekonomik dhe tė “perspektivės evropiane”, si dhe nė interes tė drejtpėrdrejtė tė “konservimit” tė mėtejmė tė sistemit kolonial tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi mbi Kosovėn, dhe nė kuptim  mė tė gjerė-mbi territoret e tjera tė Shqipėrisė Etnike, e jo, kursesi nuk do tė ishte nė favor tė mėvetėsimit tė Kosovės as nė kuptimin ekonomik, politik, kombėtar, as nė atė juridik ndėrkombėtar. Pėr kėtė arsye, “modeli holandez” i Bernard Botit (me gjithė premtimet e ėmbla  nė frymėn  e diplomacisė  sė kurtoazisė nė takimet e zhvilluara me pėrfaqėsuesit e politikės shqiptare nė Kosovė), kategorikisht duhet tė injorohet si i pabazė, sepse brendia e tij, pėrpos “supės me midhje” tė 25-sė evropiane, pėrmban edhe primesa tė politikės tradicionale toksikologjike serbomadhe  tė Beogradit dhe tė Podgoricės zyrtare, e cila nė asnjė pore tė saj nuk ėshtė identike dhe konvergjente me logjikėn e filozofisė sė politikės paqėsore tė shqiptarėve nė Ballkan, as nė kuptimin mė tė pėrgjithshėm tė saj. S’ka dyshim se, miratimi i “modelit holandez”  tė Bernard Botit pėr krijimin e “Aleancės Tripalėshe”-shtetit tė ri konfederal serbomalazez-shqiptar, do tė pezullonte edhe tė drejtėn e Referendumit tė popullit shqiptar tė Kosovės, standard demokratik  ky, pėrmes tė cilit do tė konkretizohej  kėrkesa e ligjshme dhe e drejtė e tij pėr shpalljen e Kosovės  si shtet tė pavarur dhe sovran brenda kufijve natyrorė dhe historikė tė Shqipėrisė Etnike. Mirėpo, pavarėsisht nga prapavija antishqiptare e kėsaj teze tė shefit tė diplomacisė holnadeze, B.Bot, tė drejtėn e organizimit dhe tė bėrjes sė referndumit tė popullit shqiptar tė Kosovės, si dhe tė viseve tė tjera tė kolonizuara tė Shqipėrisė Etnike, nuk kanė asnjė tė drejtė, ta mohojnė, as “modeli diplomatik” i B.Botit, as Bashkimi Evropian(BE), e as Unioni i tanishėm i Serbisė dhe i Malit tė Zi, sepse instituti i referendumit ėshtė e drejtė demokratike dhe ligjore, qė nuk i pėrket vetėm popullit shqiptar nė Kosovė dhe nė Ballkan, por gjithė  demokracisė evropiane dhe asaj ndėrkombėtare.

 

Gjithashtu, pa marrė parasysh mesazhin politiko-diplomatik dhe juridik tė “modelit mė tė ri” holandez tė B.Botit, ēėshtja e pavarėsisė sė Kosovės nė asnjė segemnt dhe nė asnjė formė  tė saj nuk mund tė ndėrlidhet me mosmarrėveshjet dhe me raportet e dikurshme dhe tė sotshme tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi. Pikėrisht ky krahasim dhe njėjtėsim i problemit tė Kosovės me marrėdhėniet e Malit tė Zi dhe tė Serbisė, edhe ėshtė hendikepi krysor i konceptit tė theksuar tė Bernard Botit, i cili nuk mund tė kuptohet ndryshe veēėse si kėrkesė stereotipe dhe ultimative, qė  shpie nė ujėrat e turbullta tė strategjisė sė frikėsimit tė militarizimit dhe tė ekspansionizmit tė lashtė evro-serbomadh, qė nga luftėrat ballkanike(1912-1913) e deri me pėrfundimin e Luftės sė  Dytė Botėrorese (1945), sepse me rikthimin e Kosovės nė gjendjen e mėparshme koloniale tė Unionit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi (USMZ-sė), do tė vinte nė shprehje ringjallja e aplikimit tė modeleve konfederale  antiligjore dhe tė imponuara tė Evropės sė vjetėr nė “Ballkanin e ballkanizuar”. Nė kėtė kontekst, mjafton t’i rikujtojmė “Konfedefratėn e Rajnės (1806-1813)”, tė imponuar nga Franca e Napoleonit, si dhe “Konfederatėn e Gjermanisė Veriore(1867-1871)”, tė imponuar nga Prusia. Nė vend tė riaktualizimit tė kėsaj “formule” tė vjetėr dhe negative tė konfederatave tė dikurshme dėshtuese nė truallin e Evropės, diplomati holandez, Bernard Bot, ėshtė dashur  qė pėr zgjidhjen e drejtė dhe tė ligjshme tė statusit tė Kosovės, tė na e propozojė ndonjė model tė ri politiko-juridik dhe strategjik, qė ėshtė nė pėrputhje, dhe nė frymėn e rrjedhave mė tė reja tė procesit transitor integrues tė Evropės, siē ėshtė rasti konkret i ribashkimit tė Gjermanisė, mė 1989, me ē’rast u korrigjua njė padrejtėsi gjysmėshekullore ndaj copėtimit dhe ndarjes sė popullit dhe  tė territorit etnik gjerman. Nė kėtė vėshtrim, ėshtė dashur  tė zhvillohet “teza mė e re” dhe e pakapshme nga shefi i diplomacisė holandeze (prfaqėsues i lartė zyrtar i  BE-sė), Bernard Bot lidhur me zgjjdhjen pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės, e jo tė na rikthej disa shekuj prapa nė errėsirėn  e konfederatave tė imponuara dhe tė dėshtuara tė Evropės sė lashtė, duke mos marrė nė konsideratė  fare aspiratat e popullit shqiptar  tė Kosovės pėr liri dhe pavarėsi nga  Serbia imperialiste. Nė kėtė kuptim, ėshtė e domosdoshme, ta pėrkujtojmė  Bernard Botin, se qė nga shthurja e ish-RSFJ-sė, kanė ndodhur dhe janė zhvilluar shumė ngjarje tė hidhura antinjerėzore dhe antiligjore nė favor tė mohimit tė sė drejtės sė jetės dhe tė ekzistencės sė popullit shqiptar tė Kosovės, si rrjedhim i agresionit dhe i hollokaustit tė regjimit racist, gjenocidal tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit, i cili nė saje tė luftės  sė ndritshme ēlirimtare dhe  anikoloniale tė  UĒK-sė, dhe tė ndėrhyrjes ushtarake tė Aleancės sė Atlantikut Verior (NATO-s), u davarit nga Kosova, sikurse “vesa para diellit”. Pas kėsaj, Kosova vihet nėn mandatin e administrimit ndėrkombėtar paqėsor (UNMIK dhe KFOR), e cila qe pesė vjet de facto dhe de jure ėshtė shkėputur nga Serbia . Mirėpo, kjo shkėputje e pėrkoshme, nė kuptimin juridik tė sė drejtės ndėrkombėtare, nuk do tė thotė se tani qe pesė vjet, Kosova gėzon statusin e njė krijese tė e pavarur shtetėrore. Pikėrisht, kjo pikėpyetje juridike ndėrkombėtare, edhe i ka intensifikuar pėrpjekjet dhe angazimin diplomatik tė mekanzimave institucionalė tė Bashkimit Evropian(BE-sė), qė sa mė parė tė jetė e mundur tė zgjidhet statusi pėrfundimtar i Kosovės, por jo nė favor tė popullit shqiptar tė Kosovės, por tė Evropės dhe tė Unionit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi. Nė kėtė frymė ka “pjellė” edhe deklarata antidiplomatike e Bernard Botit, se “Kosova, duhet tė rikthehet nė njė konfedefratė tė pėrbashkėt serbomalazeze”, e cila, veē argumenteve dhe fatkteve, tė nėvizuara mė sipėr, ėshtė nė kolizion flagrant edhe me kėtė konkluzion  aksiomatik, tė Henri Kisinxherit(Henry Kissinger) lidhur me ēėshtjen e Kosovės : “ Shqiptarėt nuk kanė luftuar pėr autonomi, por pėr pavarėsi dhe, mirėfilli, qė tė mos ngelin nėn suzerenitetin jugosllav.”(Henry Kissinger, Does America need a foerign policy?, New York, 2001, p.270).

 

Gjithashtu, teza e theksuar e Bernard Botit ka edhe difekte tė tjera tė natyrės politike, sepse nuk ka pėrfillur edhe shtruarjen e kėrkesave  mė tė reja  historiko-politike dhe juridike e kombėtare tė Lėvizjes Popullore tė  Ēlirimit tė Kosovės (LPK) dhe tė Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar (FBKSH). E para, ka dalė nė opinionin publik me Platformėn politike kombėtare pėr krijimin e Unionit tė Kosovės me Shqipėrinė, kurse e dyta, me Platformėn pėr  ēlirimin kombėtar dhe antikolonial dhe  pėr ribashkimin e tė gjitha territoreve tė Shqipėrisė Etnike. Sė pari, injorimi i kėrkesės imediate pėr pavarėsinė e plotė tė Kosovės dhe, sė dyti, shpėrfillja e kėrkesave tė ligjshme dhe demokratike tė LPK-sė dhe tė FBKSH-sė, provojnė sheshit  politikėn e dikurshme retroaktive tė Fuqive tė Mėdha tė Evropės, se si Kosova, ashtu edhe pjesėt e tjera tė trungut etnik shqiptar, janė copėtuar dhe aneksuar nga shtetet fqinje sllave (Serbia, Mali i Zi dhe Greqia), pa tė drejtėn e ribashkimit dhe tė njohjes sė parimit (sikurse kombeve dhe shteteve tė tjera nė Ballkan) kombėtar-shtetėror. Pra, nė vend se  pėr popullatėn e kolonizuar shqiptare (50%) tė Shqipėrisė Etnike, BE-ja dhe “zėdhėnėsit“ e diplomacisė sė saj multilaterale, tė angazhoheshin  pėr tė tėfilluar problemin  e pazgjidhur kolonial shqiptar nė Ballkan, kjo si duket me “modelin mė tė ri” tė Bernard Botit, ėshtė e interesuar, qė atė  ta neglizhojė edhe mė shumė, duke synuar qė shqiptarėt dhe territori i tyre etnik, edhe mė tej tė mbetet plaēkė koloniale e Serbisė, e Malit tė Zi dhe e Greqisė.

 

Duhet ta vėmė nė dijeni mninistrin e Jashtėm tė Holandės, Bernard Bret, si tė gjithė mbėshtetėsit e “modelit” tė tij, qė “Kosova tė hyjė nė konfederatė me Unionin e SMZ-sė”, se historia ka provuar se tė gjitha konfederatat e derisotme tė mirėfillta (Konfederata e Zvicrės  e viteve 1291-1795, dhe ajo e viteve 1815 dhe 1848; Konfederata e Holandės 1579-1795; Konfederata e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės  midis vieteve 1781 dhe 1787, si dhe Konfederata Gjermane midis viteve 1815 dhe 1866) janė krijuar mbi bazėn e shėndoshė dhe tė lirė, si aleanca tė lira dhe tė pavarura, dhe nė parim si shtete tė barbarta. Gjė qė, nė thelb,  arritja e  objketivit tė “modelit holandez” tė Bernard Bot pėr Kosovėn nė aleancė SMZ-nė, ėshtė anitetezė e konceptit tė kėtyre konfederatve tė theksuara, sepse nė rastin konkret de jure Kosova ende ka statusin e kolonisė sė Serbisė, ēka do tė thotė se, kėtu nuk mund tė bėjmė fjalė pėr interesa komplementare a tė barabarta tė Kosovės me Serbinė, sepse e para, qe mė se 100 vjet ka statusin vazal tė sundimit kolonial serb, kurse e dyta (Serbia) ėshtė tutor i saj sovran, e barabartė vetėm me Malin e Zi, por jo edhe me Kosovėn. Nė kėtė pikėvėshtrim, nė aleanca qoftė federale, qoftė konfederale hyjnė vetėm ato shtete, pra qė janė plotėsisht tė pavarura dhe sovrane, dhe qė, mbi tė gjitha i lidhin interesat e pėrbashkėta qoftė politike, ekonomike, financiare, doganore, diplomatike dhe ushtarake etj. Nė kėtė sfond, Kosova, as populli shqiptar i saj nuk ka asnjė interes tė leverdijshėm, qė tė hyjė nė “njė thes” me Serbinė dhe me Malin e Zi, pėrderisa ato, tė mos i rikthejnė territoret e pushtuara dhe tė kolonizuara tė Shqipėrisė Etnike. Po qe se brenda njė kohe tė shkurtėr nuk i njihet pavarėsia  Kosovės, si dhe e drejta e ribashkimit  kombit shqiptar nė Ballkan (sipas ligjeve tė sistemit pozitiv juridik ndėrkombėtar dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare), s’ka dilemė  se  mosmarrėveshjet dhe polarizimet e politikės shqiptare me atė tė “modelatorėve” tė BE-sė, do tė thellohen dhe do tė pėrkeqėsohen nė shkallėn mė tė lartė, dhe tė paparashikuar. Pėr realizimin e njė qėllimi tė kėtillė antishqiptar, BE-ja sė bashku me diplomacinė e Unionit tė SMZ-sė, qė moti ėshtė duke koketuar, qė ta evitojė praninė fizike dhe ushtarako-strategjike tė Shteteve tė Bashkuara  jo vetėn nė Kosovė dhe Shqipėri, por edhe nė tėrė Gadishullin Ballkanik, sepse tradicionalisht, konsiderohet si “ tapi legjitime” e  sferės sė interesit sllavo-evropian lindor me nė krye Rusinė, mbėshtetėsin kryesor tė interesave pushtuese koloniale tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi nė kurriz tė vendeve fqinje, pikėsėpari tė Shqipėrisė Etnike.


E premte, 9 korrik, 2004

 Prof.Dr.Mehdi HYSENI

 

LETĖR  E HAPUR GJYQTARIT TĖ TIRANĖS, FEHMI PETKU

 

 MOS E DĖNONI “RIBASHKIMIN E SHQIPĖRISĖ”, POR KOLONIALIZMIN DHE GJENOCIDIN SERBOSLLAV  MBI TOKAT ETNIKE SHQIPTARE

 

I nderuar  Zotėri Gjyqtar  Fehmi Petku, 

 

Kam nderin e posaēėm, t’iu drejtohem pėrmes kėsaj letre tė hapur, mesazhi i sė cilės nė asnjė mėnyrė nuk ka pėr qėllim qė  tė  sfidojė apo tė vėrė  nė dyshim kredibilitetin e juaj mbi bazėn  kombėtare, etike dhe profesionale, duke iu moralizuar nė temėn se ē’ėshtė ligji, kushtetuta, e drejta apo drejtėsia, sepse e kam parasysh faktin qė ju kėto i njihini dhe i zotėroni me kompetencė, por  ėshtė nė funksion tė  sqarimit tė disa paqartėsive tė aktvendimeve tė  sistemit tė juaj ligjor dhe kushtetues, tė shfaqura nė praktikėn e zbatimit tė tyre lidhur me  keqcilėsimin dhe me keqinterpretimin e veprimtarisė kombėtare, politike edhe antikoloniale tė  Lėvizjes sė Ribashkimit tė Shqipėrisė (FBKSH/AKSH), qė nė kuptim mė tė gjerė dhe mė tė thellė prekin  edhe validitetin  e konstantės historike  tė kėrkesės  pėr bashkimin kombėtar dhe territorial tė Shqipėrisė Etnike, qė nga periudha e ndritshme e  Rilndjes Kombėtare Shqiptre e kėtej.

 

Pse juridikisht janė tė paqarta dhe difekte vendimet e miratuara dhe tė ekzekutuara tė sistemit tė juaj gjyqėsor, kur ėshtė fjala pėr  nxjerrjen nė “bangėn e zezė” tė udhėheqjes sė lartė tė FBKSH/AKSH-sė (Gafurr Adili, Taip Mustafaj dhe Idajet Beqiri), pėrkatėsisht tė Lėvijes Ēlirimtare Kombėtare dhe Antikoloniale-Ribashkimi i Shqipėrisė, tė akuzuar si “eksponentė tė urrjetjes ndėrnacionale”, sepse nė radhė tė parė ato janė  tė improvizuara, tė influencuara, tė imponuara dhe tė dirigjuara nga  disa titullarė tė papėrgjegjshėm tė politikės zyrtare tė Shqipėrisė, tė cilėt  si duket (sipas deklaratve tė tyre zyrtare, tė dhėna masmediave  vendore dhe atyre ndėrkombėtare), tanimė  i kanė  vėnė vetes pėr detyrė, qė  nė forma tė ndryshme: antihistorike, antikombėtare, antidemokratike, antiligjore dhe antikushtetuese, ta  kompremetojnė, ta shantazhojnė dhe  ta asgjėsojnė nė themel Lėvizjen pėr Ribashkimin e Shqipėrisė. Mjerisht, ky orientim politiko-propagadnistik ėshtė dirtėshkurtėr, dhe me pasoja tė paparashikuara jo vetėm pėr  veprimtarinė kombėtare antikoloniale tė Lėvizjes sė Ribashkimit tė Shqipėrisė, (“disiplinimi”: pėrndjekja, arrestimi, burgosja dhe dėnimi politiko-propagandistik dhe juridik i sė cilės, drjetazi dhe tėrthorazi nėnkupton braktisjen e “vullnetshme” tė  inicimit dhe tė riaktualizmit tė ēėshtjes sė ribashkimit kombėtar shqiptar, qė imponon parashtrimin e kėrkesės sė drejtė dhe racionale pėr zgjidhjen e ēėshtjes koloniale shqiptare nė Ballkan), por edhe  pėr idenė dhe vetėdijen e aspiratės shekullore tė kombit shqiptar pėr bashkimin  e tij brenda kufijve natyrorė, historikė dhe gjeopolitikė tė Shqipėrisė Etnike. Njė nga motivet e kėtilla, tė papeshuara politikisht, ligjirėsisht, kombėtarisht dhe ndėrkombėtarisht pse  ata e kanė zgjedhur kėtė rrugė absurde, iracionale dhe tė pajusitifkueshme ligjėrisht, ėshtė shfaqja e frikės  sė paranojės politike e humbjes sė pushtetit, si dhe ruajtja me ēdo kusht e balancės sė marrėdhėnieve diplomatike, ekonomike, tregtare  dhe integruese me regjimet raciste koloniale tė  Malit tė Zi,  tė Greqisė dhe tė IRJM-sė nė favor tė shpėrfytyrimit dhe tė denigrimit tėrėsor tė idesė sė bashkimit, qė pėrbėn fundamentin kryesor tė mbrojtjes sė papremkshmėrisė sė interesit nacional gjithėshqiptar, si mjet dhe qėllim parėsor pėr ēlirimin kombėtar dhe antikolonial tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike nė Ballkan.

 

I kam parasysh tė tė gjitha kushtet dhe rrethanat nė tė cilat ju veproni nė kuadrin e sistemit politiko-juridik dhe kushtetues tė Shqipėrisė sė sotme (materia ligjore, politike, ekonomike dhe demokratike e sė cilės duhet tė korrespondojė  dhe tė jetė nė frymėn e reformave, tė realiteteve dhe tė vlerave tė tilla tė bashkėsisė sė sotme ndėrkombėtare, nė veēanti me ato tė Bashkimit Evropian, sistemi i sė cilit sot konsiderohet si i vetmi shpėtim i  demokracisė dhe i reformave ekonomike integruese tė vendeve tė pazhvilluara dhe tė varfėra tė Evropės Juglindore, e sė kėndjemi edhe tė Ballkanit, duke pėrfshirė  me theks tė posaēėm edhe Shqipėrinė). Mirėpo, nuk mund tė pajtohem me procedurėn antiligjore dhe antikushtetuese tė  inicimit, tė miratimit dhe tė  ekzekutimit nė praktikė tė vendimeve, tė  ligjeve, tė drejtėsisė dhe tė Kushtetutės sė juaj, qė janė ndėrmarrė me qėllim tė arrestimit, tė burgosjes dhe tė dėnimit tė udhėheqjes sė lartė tė FBKSH-sė/ AKSH-sė (Gafurr Adili, Taip Mustafaj dhe Idajet Beqiri), sepse thjesht kanė karakter propagandistik, politik, e jo ligjor as kushtetues, edhe pse ato janė tė hartuara, tė justifikuara dhe tė shqiptuara mbi kėtė bazė dhe, nė fund, presin  pėrmbyllen me nėnshkrimin e juaj. Pse them se vendimet e gjyqėsisė  dhe tė sistemit tė drejtėsisė sė juaj nuk janė tė ligjshme dhe kushtetuese, kur ėshtė fjala pėr rastin konkret tė akuzės dhe tė ngarkimit me  fajėsi tė Adilit, tė Mustafajt dhe tė Beqirit, tė cilėt, sipas interpretimit tė ligjeve tė juaja nė fuqi “paskanė kryerė vepėr tė rėndė penale-pėrhapjen e urrejtjes ndėrnacionale”, sepse, fatkeqėsisht, “shihet prej aeroplanit”, se  kjo “vepėr penale” e ngarkuar mbi kurrizin e tyre politik, kombėtar dhe atdhetar, nuk ėshtė sajesė brumore e ligjeve dhe e Kushtetutės shqiptare nė fuqi, por thjesht, ėshtė e shpifur dhe e konstruktuar nė frymėn mė perfide dhe mė tė pėrsosur tė diktatit dhe tė ultimatumeve tė  gjyqėsisė politike dhe tė propagandės  antishqiptare tė agjenturave dhe  tė shėrbimeve tė nėndheshme tė zbulimit dhe tė kundėrzbulimit  tė Beogradit, tė Shkupit dhe tė Podogoricės dhe tė Athinės, tė cilat kanė pėr qėllim tė fundit, qė pėrmes propagandės, forcės dhe shantazheve politike dhe gjyqėsore shqiptare tė Tiranės, ta  “heshtin”  jo vetėm lėvizjen  kombėtare atdhetare shqiptare  “Ribashkimi i Shqipėrisė”, duke realizuar “devizėn” e moēme dhe tė re serbosllave divide et impera, por edhe ta  heqin pėrgjithmonė nga “rendi i ditės”  ēėshtjen e pazgjidhur koloniale shqiptare nė Ballkan, sepse historikisht, sipas histeriografisė kuazishkencore, propagandės, politikės, gjyqėsisė dhe tė drejtėsisė  sė regjimeve policore dhe militariste tė Serbisė sė Madhe,  tė IRJM-sė dhe tė Greqisė, ngritja e kėsaj ēėshtjeje nga forcat dhe lėvizjet ēlirimtare kombėtare dhe antikoloniale shqiptare, duke filluar qė nga Lidhja  Shqiptare e Prizrenit (1878) e deri te Lėvizja e Ribashkimit tė Shqipėrisė(2002)  ėshtė  shpifur, cilėsuar dhe ndėshkuar si “vepėr e rrezikshme terroriste-pėrhapje e urrejtjes ndėrnalcionale”(!?). Fatkeqėsisht,  pėr atribuimin e rrejshėm, ideologjiko-porpagandistik dhe politik tė kėsaj  “vepre penale”  nga ana e gjykatave politike-policore-militariste serbosllave, janė persekutuar, u janė djegur shtėpiat, u janė vrarė dhe masakruar mė tė afėrmit  e tyre, janė dėrguar  “nizamė” nėpėr kazamate tė ndryshme vdekjeprurėse tė Serbisė sė Madhe(ish-Jugosllavisė sė Titos, tė Mbretėrisė Serbo-Kroate-Sllovene tė Alekdandar Karagjorgjeviqit, tė Nikola Pashiqit, dhe sė fundi tė Serbisė gjakatare-fashiste tė Slobodan Milosheviqit) si dhe  janė burgosur, janė  dėnuar  dhe vrarė me mijėra patriotė shqiptarė (1912-1999), ku pėr kėtė gjenocid-vepėr penale ndėrkombėtare shekullore ndaj kombit dhe Shqipėrisė Etnike, akoma nuk kanė dhėnė llogari ligjore, morale, as  dėmshpėrblyese as Serbia, as Mali i Zi, as IRJM-ja e as Greqia. Prandaj, me tė drejtė shtrohet pyetja edhe pėr politikėn dhe pėr sistemin e drejtėsisė shqiptare, duke pėrfshirė edhe titullarėt e saj, siē janė Alfred Mojsiu(kryetar), Fatos Nano(premier) dhe Fehmi Petku (gjyqėtar), pse kjo vepėr penale ndėrkombėtare serbosllave, e riaktualizuar politikisht  nėn maskėn “urrjetjes ndėrnacionale” t’iu atribuohet veprimtarėve tė Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar(FBKSH) dhe tė Armatės Kombėtare Shqiptare(AKSH): Gafurr Adilit, Taip Mustafajt dhe Idajet Beqirit, pėrkatėsisht Lėvizjes sė Ribashkimit tė Shqipėrisė, kur kjo, si nė aspektin organizativ (ėshtė krijuar dhe vepron nė pėrputhje me Platformėn politike kombėtare, tė mbėshtetur dhe tė sajuar pikėsėpari nė “idenė-aspiratėn shekullore  tė popullit shqiptar pėr bashkim”, tė sanksionuar nė paragrafėt e Kushtetutės sė sotme tė Shqipėrisė, preambula, f.5, dhe Neni 8, pika 1., ku thuhet: “Republika e Shqipėrisė mbron tė drejtat kombėtare tė popullit shqiptar qė jeton jashtė kufijve tė saj.”, f.8), historik, politik, juridik dhe  ushtarak ėshtė antitezė e urrjetjes ndėrnacionale, e terrorit gjenocidal dhe e sundimit kolonial  shekullor serbosllav, i cili, edhe sot, si i tillė mbijeton egėrsisht dhe “ligjėrisht” nė gjysmėn(50%) e Shqipėrisė Etnike. Mirėpo, pėr riaktualizimin dhe ndėshkimin e kėtij krimi, qė pėrbėn vepėr penale si nė kuptimin e sė drejtės sė brendshme tė Republikės sė Shqipėrisė, ashtu edhe nė atė tė sė drejtės ndėrkombėtare, qė fund e krye pėrbėn institutin e terrorizmit dhe  tė kolonializmit serbosllav, politika dhe drejtėsia juaj, as ajo e OKB-sė sė Kofi Annanit akoma nuk e kanė gjetur rrugėn e mirėfilltė politike, as  prova  tė mjaftueshme ligjore, juridike dhe kushtetuese, edhe pse nė Kushtetutėn e Shqipėrisė, decidivisht, thuhet: “ Ne, populli i Shqipėrisė, krenar dhe i vetėdijshėm pėr historinė tonė, me pėrgjegjėsi pėr tė ardhmen, me besim te Zoti dhe/ose te vlera tė tjera universale..., me aspiratėn shekullore tė popullit shqiptar pėr identitetin dhe bashkimin kombėtar, me bindjen e thellė se drejtėsia, paqja, harmonia dhe bashkėpunimi ndėrmjet kombeve janė vlerat mė tė larta tė njerėzimit.”(Shih: Kushtetuta e  Republikės sė Shqipėrisė, Tiranė, 2002, f.5). Edhe pse nė kuadrin e njehėsimit taksativ tė kėtyre  “vlerave mė tė larta tė njerėzimit” hartuesit dhe e ligjvėnėsi i kėsaj Kushtetute kanė harruar ta pėrfshijnė edhe  nocionin liria, si njė nga  vlerat mė themelore tė njerėzimit, duhet tė nėvizojmė se pa tė(liri), nuk mund tė ndėrtohen, tė kuptohen, tė interpretohen dhe  as tė realizohen asnjėra prej kėtyre koncepteve: “drejtėsia, paqja, harmonia dhe bashkėpunimi ndėrmjet kombeve si vlera mė tė larta tė njerėzimit”, tė theksuara nė kėtė paragraf tė Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė. Megjithėkėtė,  duhet t’i falėnderojmė hartuesit dhe miratuesin (Kuvendin Popullor tė Republikės sė Shqipėrisė) e kėsaj Kushtetute, qė nė preambulėn e saj nuk kanė harruar ta fusin “ASPIRATĖN SHEKULLORE TĖ POPULLIT SHQIPTAR PĖR IDENTITETIN DHE BASHKIMIN KOMBĖTAR”, si dhe  detyrėn obliguese-ligjore  tė shtetit shqiptar, qė t’i “mbrojė tė drejtat kombėtare tė popullit shqiptar, qė jeton jashtė kufijve tė tij.”(Neni 8, pika 1.,f.7).

 

I nderuar zotėri Fehmi Petku,

Politika zyrtare e Shqipėrisė mund ta denoncojė  Lėvizjen e Ribashkimit tė Shqipėrisė(FBKSH/AKSH) pėr hir tė kalkulimeve tė interesave tė ndryshme tė politikės propagandistike militariste dhe gjenocidale tė  SMZ-sė, tė IRJM-sė dhe tė Greqisė, si dhe mbėshtetėsve tė kolonializmit tė tyre  mbi shqiptarėt dhe territorin e tyre etnik. Mirėpo, nė kėtė mėnyrė nuk ka gjasė qė tė arrihet zgjidhja e magnitudės sė krizės politike dhe kombėtare brenda faktorit shqiptar, pėr shkak se ēėshtja  e pazgjidhur e ribashkimit kombėtar shqiptar ndėr  gjithė brezat shqiptarė (dikur dhe sot), sė kėndejmi edhe tė gjeneratės sė Adilit, Mustafajt, dhe Beqirit, si dhe  tė pasardhėsve tė tyre, kurrnjėherė nuk ka qenė, dhe nuk do tė jetė “njė ēėshtje e arkivuar” nė favor tė mbylljes sė  “skedave shkencore” dhe tė “dosjeve” tė politikės grabitēare-aneksioniste tė Serbisė sė Madhe, tė Malit tė Zi, tė Greqisė sė Madhe dhe tė IRJM-sė. Kėtė e ka dėshmuar edhe “Sfida shqiptare e 1912-ės, e cila nuk lejoi realizimin e planeve grabitēare tė imperializmit dhe tė shovinizmit fqinjėsor dhe ndėrkombėtar, por ajo nuk mundi t’i ndalė dorėn e politikės kriminale shtetomadhe serbosllave sa herė qė i shfaqej mundėsia e voltishme pėr tė realizuar copėtimin e [presė] shqiptare. Prologu qe 1878, verdikti imperialist u dha mė 1912-1913 dhe orvatje tė tjera vijuan mė 1915;1919;1920 pėr t’u pėrsėritur mė 1939 e 1943... Mirėpo, ajo faqe e re dhe e ndritshme qė u hap nė Vlorė nė librin e historisė, ajo portė drejt sė ardhmes nuk mund tė mbyllet mė kurrė; ashtu si nuk mund tė shuhet mė kurrė (pavarėsisht nga akuzat, anatemat dhe dėnimet  serbosllave dhe armiqėve tė tjerė, se kėrkesa jonė  e ligjshme dhe plotėsisht e drejtė pėr ribashkim gjithėkombėtar shqiptar dhe ēlirim antikolonial sllav, ėshtė karakterizuar si “terrorizėm, separatizėm, ultranacionalizėm, irredentizėm dhe urrjetje ndėrnacionale”, ku asnjėra nga kėto etiketime nuk janė tė qėndrueshme, sepse nuk kanė tė bėjnė me programin ideor, as me veprimin praktik tė FBKSH/AKSH-sė. Kjo nuk ėshtė e vėrtetė, por floskulė  e gėnjeshtrave ordinere tė politikės pushtuese serbomadhe, qė ka pėr qėllim konservimin e mėtejmė tė ēėshtjes koloniale shqiptare nė Ballkan – mh) ajo shprehje objektive e ligjshme e zhvillimit historik, KĖRKESA PĖR BASHKIMIN E KĖTIJ KOMBI, e shprehur botėrisht kaq herė nė vendimet, thirrjet, kėrkesat drejtuar bashkėkohėsve, drejtuar botės nė kuvendet e shekujve, qė nga lidhja e madhe shqiptare nė Prizren, nga Kuvendet kryengritėse tė Greēes, Sinjės, Junikut, nė pragun e pavarėsisė dhe nė Kuvendin Kombėtar nė Vlorė.”( Probleme tė pavarėsisė shqiptare, Tiranė, 1987, f.7).

 

Kėtė shembull nga historia kombėtare shqiptare ua citova me qėllim, qė t’ua rikujtoj  qarqeve politike zyrtare, si dhe institucioneve tė sistemit tė  gjyqėsisė dhe tė drejtėsisė sė Tiranės, se  shqiptimi i vendimeve tė tyre politike pėr dėnimin e tre liderėve kryesorė tė FBKSH/AKSH-sė (Adili, Mustafaj, Beqiri), pėr shkak se ata “kanė kryerė vepėr penale=urrejtje ndėrnacionale”, nuk ka tė bėjė fare me pėrcaktimin  e tyre ideor dhe kombėtar, as me veprimin e tyre politik e ligjor, tė cilin e kanė zhvilluar nė pėrputhje me Platformėn e FBKSH-sė ( Platformė kjo, e cila pėrjashton ēdo formė tė nacionalizmit primitiv, ēdo urrjetje mbi bazėn  nacionale dhe ndėrnacionale, ēdo formė ekstremizimi, ēdo formė terrorizmi dhe ultranacionalizmin si mjet dhe metodė tė realizimit tė objektivave dhe tė synimeve pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare. Nė vend tė kėtyre akuzave tė shpifura dhe tė atribuara nga sundimtarėt e egėr tė sistemit kolonialist serbosllavė, FBKSH-ja zotohet nė zbatimin me konsekuencė tė mjeteve tė ligjshme, politike dhe paqėsore  sipas sė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare, mjete kėto, tė cilat janė ēelėsi kryesor pėr zgjidhjen e ēdo konflikti a mosmarrėveshjeje nė sistemin shtetėror ndėrkombėtar, e sė kėndjemi edhe pėr zgjidhjen e problemit kolonial  shqiptar nė Ballkan); me Kushtetutėn e theksuar tė Shqipėrisė; me  Platformėn pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare tė Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė, ku ndėr tė tjera thuhet: “ nėse problemet etnike nė Ballkan, pėrfshirė kėtu edhe ēėshtjen etnike tė trojeve shqiptare zgjidhen me zbatimin e parimit tė vetėvendosjes, vetėm atėherė Gadishulli i Hemusit do tė gjejė qetėsi, vetėm atėherė Ballkani nuk do tė jetė mė “fuēi baruti”, as do tė ketė mė nevojė pėr rreshtime politike tė shteteve kundėr njėri-tjetrit.”(Platformė pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare,Akademia e Shkencave e Shqipėrisė, Tiranė,1998,f.38), si dhe me tė gjitha konventat dhe rezolutat ndėrkombėtare, tė  miratuara nga ana Kėshillit tė Sigurimit dhe nga Asambleja e Pėrgjithshme e Kombeve tė Bashkuara, tė cilat e dėnojnė terrorizmin, racizmin, gjenocidin dhe kolonializmin si krim ndėrkombėtar nė favor tė realizimit tė sė drejtės sė vetėvendosjes sė popujve dhe tė  vendeve tė shtypura dhe tė kolonizuara, siē  janė edhe shqiptarėt dhe Shqipėria Etnike (50%) nė zemėr tė Evropės, si rrjedhim i shtypjes dhe i kolonializmit qindravjeēar (1912-2004) serbosllav.

 

I nderuar zotėri Fehmi Petku,

Nėse politika zyrtare shqiptare e Tiranės  konsideron se patjetėr, duhet tė izolohet dhe tė dėnohet Lėvizja e Ribashkimit tė Shqipėrisė (sepse, kėshtu po e lyp “moda” e diktatit tė armiqėve tė brendshėm dhe tė jashtėm tė Shqipėrisė), atėherė,  s”ka dyshim se, ndėrkohė, do tė vijė nė pikėpyetje ekzistenca dhe kredibiliteti i asaj politike, sepse logjika iracionale e parashtrimit tė kėrkesės sė politikės zyrtare tė Tiranės pėr eliminim e Lėvizjes sė Ribashkimit tė Shqipėrisė(FBKSH/AKSH-sė) nga skena politike, mėpastaj, do tė passjellė edhe ultimatume, kushtėzime dhe kėrkesa tė tjera absurde tė armiqėve tė Shqipėrisė, tė cilėt, do tė kėrkojnė ndryshimin e Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė (2002); revidimin dhe hudhjen poshtė tė “Platformės pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare” tė Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė (1998); si dhe njė sėrė dokumentesh e materialesh tė tjera historike dhe diplomatike, qė kanė tė bėjnė me ēėshtjen e pavarėsisė dhe tė  bashkimit kombėtar shqiptar, duke filluar qė nga  Lidhja Shqiptare e Prizrenit(1878) e deri nė ditėt e sotme. Nga njė fatalizėm i kėtillė i vetėzhvlerėsimit dhe i vetėmohimit tė historisė qindravjeēare tė pėrpjekjeve tė popullit shqiptar pėr ēlirim dhe bashkim gjithėkombėtar, sėrish do tė pėrfitonte vetėm  politika e hegjemonzimit dhe e imperializmit serbosllav mbi shqiptarėt dhe Shqipėrinė Etnike, e jo kursesi sistemi i ekulibrit tė marrėdhėnieve ndėrshtetėrore shqiptare-serbe nė favor tė mbrojtjes sė interesit tė pėrgjithshėm nacional  dhe shtetėror shqiptar, edhe pse tani duket se e ka arritur “pikėn kulmore” tė gjuhės sė pėrbashkėt nė kuadrin e sistemit integral rajonal tė “Ballkanit Perėndimor”, ēėshtja koloniale (50%) e Shqipėrisė Etnike (me gjithė luftėrat e zhvilluara tė UĒK-sė 1998-2001) ka mbetur “tabu theme” si pėr politikėn zyrtare shqiptare, ashtu edhe pėr bashkėsinė ndėrkombėtare, si rrjedhim doli nė skenėn politiko-ushtarake FBKSH/AKSH-ja, me Platformėn e saj pėr ēlirim kombėtar antikolonial dhe pėr Ribashkimin e Shqipėrisė.  Nė veēanti, politika  zyrtare shqiptare, nuk ka asnjė arsye, qė tė organizojė prita, tė ushtrojė presione tė ndryshme dhe procese tė montuara politike gjyqėsore, me qėllim tė diskreditimit tė kryeliderėve tė saj, sepse kjo nė asnjė aspekt nuk i rrezikon interesat e pėrbashkėta kombėtare dhe shtetėrore as tė Shqipėrisė, as  ato  tė politikės strategjike globale tė aleatėve tė saj perėndimorė, nė veēanti tė Shteteve tė  Bashkuara tė Amerikės, pėrpos ineteresat koloniale dhe ekspansioniste tė Serbisė, tė Malit tė Zi, tė IRJM-sė dhe tė Greqisė, tė cilat nė tė vėrtetė e rrezikojnė pėr vdekje interesin nacional dhe shtetėror gjithėshqiptar, si dhe interesat komplementare afatgjata tė marrėdhėnieve shqiptare-amerikane nė Ballkan. Prandaj, janė qėndrime dhe konkluzione tė  gabueshme tė politikės zyrtare tė Tiranės, se veprimtaria e FBKSH-sė/Ribashkimit tė Shqipėrisė ėshtė nė funksion tė “terrorizmit” dhe tė “urrejtjes ndėrnacionale”. Pėrkundrazi, politika dhe veprimi i FBKSH-sė ėshtė vetėm nė funksion  tė eliminimit  tė zgjedhės koloniale shekullore serbosllave nga territoret etnike shqiptare, gjė qė njė e drejtė e kėtillė, i garantohet edhe me  ligjet  dhe  me normat e sė drejtės ndėrkombėtare, si dhe me  Kartėn e Kombeve tė Bashkuara.  Pavarėsisht nga dėshira megalomane dhe urrejtja raciste (si pėrshtatshje kohės) e  sistemeve tė ndryshme kolonialiste, siē janė SMZ-ja, IRMJ-ja, Greqia, si dhe “boshti” i aleancės sė tyre i kolaboracionizmit shqiptar, assesi nuk mund tė quhet, as nuk mund tė kualifikohet, as tė dėnohet  ligjėrisht si “akt terrorist” ose si “urrejtje ndėrnacionale”,  riaktualiizmi dhe parashtrimi i kėrkesės historike i Lėvijes sė Ribashkimit tė Shqipėrisė(FBKSH-sė)  pėr njohjen e sė drejtės sė vetėvendosjes, dhe tė ribashkimit kombėtar dhe territorial tė popullit tė kolonizuar (50%) shqiptar nė Ballkan, sepse si moralisht, politikisht, juridikisht dhe historikisht kjo kėrkesė ėshtė e drejtė dhe e patjetėrsueshme, dhe bazohet nė “aspiratėn e drejtė tė gjithė shqiptarėve ashtu siē e kanė pėrcaktuar qė nė shekullin e kaluar rilindėsit tanė – BASHKIMI I MBARĖ TROJEVE ETNIKE SHQIPTARE NĖ NJĖ SHTET TĖ VETĖM KOMBĖTAR. Deri sot ky bashkim ende nuk ėshtė arritur jo pėr faj tė shqiptarėve. Pėrkundrazi, gjysma e trojeve etnike shqiptare ndodhet ende nėn zgjedhėn e disa shteteve tė huaja (dihet tė cilat janė ato shtete tė huaja  sllave: Serbia, Mali i Zi, IRJM-ja dhe Greqia – mh). Si rrjedhim, ēėshtja kombėtare shqiptare ėshtė njė ēėshtje ende e pazgjidhur. Njė shekull e ca mė parė, nė pragun e Kongresit tė Berlinit(1878), Abdyl Frashėri, njė nga ideologėt e shquar tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, i paralajmėronte kancelaritė evropiane tė kohės sė vet: [“Nė rast se Fuqitė e Mėdha do ta dėnojnė kėtė popull tgrim dhe liridashės tė mbetet nė robėri edhe ca mė keq tė copėtohet midis shteteve fqinje ( pa tė drejtė ribashkimi – mh), Gadishulli Ballkanik nuk do tė ketė kurrė qetėsi, sepse shqiptarėt nuk do tė pushojnė kurrė sė luftuari pėr tė fituar pavarėsinė e tyre kombėtare. Pėrkundrazi, nėse shqiptarėve do t’u njihen tė drejtat e tyre kombėtare, Shqipėria do tė bėhet faktor i paqes nė Gadishullin Ballkanik]”(Shih: Platformė pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare, Akademia e Shkencave e Shqipėrisė, Tiranė, 1998, f.50).

 

I nderuar Zotėri Fehmi Petku,

I jap vetes kėtė drejtė dhe liri, qė t’iu sugjeroj qė Ju si institucion ligjor dhe i drejtėsisė, tė mos e viktimizoni tė vėrtetėn mbi tė drejtėn e ligjshme dhe tė detyrueshme tė shfaqjes dhe tė veprimit tė Lėvizjes sė Ribashkimit tė Shqipėrisė(FBKSH/sė-), ashtu siē po kėrkon politika dhe propaganda e Serbisė dhe e kolaboracionizmit shqiptar pėrmes sofistikimeve keqdashėse dhe gjykimeve sempliste me qėllim qė kėtė Lėvizje, ta izolojė jo vetėm nė sfondin kombėtar, por edhe ta paraqesė para botės si “krijesė jashtėkohe-jolegale, jodemokratike dhe jopaqėsore”.  Serbia “ka tė drejtė” ta  etiketojė, ta shpifė,  ta keqinterpretojė dhe ta akuzojė nė kėtė mėnyrė FBKSH/AKSH-nė dhe veprimtarėt e saj, sepse Platforma e saj politike dhe kombėtare drejtazi dhe zhdrejtazi e prekė dhe  e “lėndon” me argumente dhe nė mėnyrė ligjore “varrėn koloniale” jo vetėm tė SMZ-sė, por edhe tė Greqisė, etj., por jo edhe politika, as propaganda, e as drejtėsia shqiptare nuk kanė asnjė arsye qoftė morale, politike, ligjore apo kushtetuese, qė tė shprehen dhe tė gjykojnė njėsoj sikurse qarqet e theksuara tė politikės, tė propagandės dhe tė gjykatave serbosllave pėr dėnuar FBKSH-nė, me qėllim tė heshtjes sė pranisė sė kolonializmit sallv mbi tokat  etnike tė Shqipėrisė.

 

Shpresoj se, do tė tregoni mirėkuptim ndaj kėrkesės sime, tė shprehur pėrmes kėsaj letre tė hapur, duke konsideruar se iu kam pasqyruar disa nga faktet dhe argumentet mė kryesore lidhur me shfaqjen dhe me veprimin e Lėvizjes sė Ribashkimit tė Shqipėrisė(FBKSH/ AKSH), qė ėshtė vazhdimėsi e ideologjisė sė Rilindjes Kombėtare Shqiptare, si dhe e tė gjitha lėvizjeve tė tjera tė mėpastjame ēlirimtare kombėtare dhe antikoloniale shqiptare, e jo kurrfarė surrogati i  ndonjė terrorizmi tė porositur  nga “kuzhinat qendrore” tė politikės propagandistike tė serbosllavizmit ballkanik,(me nė krye Kishėn Ortodokse Serbe, avokatin e tyre pėr “ndarjen e drejtėsisė”, kur janė pyetje tė drejtat legjitime tė shqiptarėve mbi Shqipėrinė e tyre etnike) “kryekushinierėt” e tė cilave me shekuj e kanė gatuar dhe e servojnė me sukses kėtė gatesė helmuese (pėr tė fituar mbėshtetjen e faktorėve dhe tė qendrave tė ndryshme ndėrkombėtare dhe evropiane) kundėr tė gjitha lėvizjeve ēlirimitare kombėtarde shqiptare, me qėllim qė ta bindin  botėn se “historikisht” dhe “ligjėrisht”  e gėzojnė tė “drejtėn ekskluzive” mbi pronėn koloniale shqiptare, pėrkatėsisht ta murkullojnė nė stilin e “kutisė sė pandorės”  ēėshtjen e pazgjidhur etnike tė shqiptarėve nė Ballkan, e cila  ka pėr pasojė kolonializmin dhe imperializmin shekullor serbosllav, e jo “terrorizmin”, as “urrejtjen ndėrnacionale” tė lėvizjeve ēlirimitare kombėtare shqiptare, e sėndjemi edhe tė Lėvijzes pėr Ribashkimin e Shqipėrisė(FBKSH), kryeveprimtarėt e sė cilės pa kurrfarė tė drejte i rėndon njė akuzė e kėtillė absurde, qė ėshtė recidiv dhe produkt permanent i politikės terroriste dhe gjenocoidale tė Serbisė, tė Malit tė Zi dhe tė Greqisė, e jo nė asnjė mėnyrė i shqiptarėve, as i Shqipėrisė kundėr tė cilit janė duke luftuar, qė nga viti 1878, por fatkeqėsisht ende nuk kanė arritur pėr  tė triumfuar mbi kėtė dukuri tė shėmtuar tė njerėzimit.

 

Meqenėse si parim, ligji dhe drejtėsia mbėshtetėn kryesisht nė provat materiale, e jo nė shpifje, trillime dhe nė kosntruksione tė ndryshme  tė politikave  fiktive, iu lus, qė tė kini mirėsinė  qė edhe  rastin e liderit tė FBKSH-sė, Idajet Beqirit, ta gjykoni   drejt, ashtu  sikurse atė tė Gafurr Adilit dhe tė Taip Mustafajt, sepse asnjėri prej tyre nuk ka kryerė kurrfarė vepre penale a kundėrvajtėse: “urrejtje ndėrnacionale”, ashtu siē i rėndon aktakuza  e politikės fiktive zyrtare shqiptare, si dhe akuzat ilegale dhe tė paqėndrueshme tė politikės dhe tė propagandės antishqiptare zyrtare tė SMZ-sė, tė IRJM-sė dhe Greqisė.

 

I nderuar Zotėri Fehmi Petku,

Edhe pse jam i vetėdijshėm se vendimet ligjore dhe juridike janė produkte tė politikės  si nė kuptimin e  brendshėm, ashtu edhe atė tė jashtėm, nė rastin tonė konkret, vėrtet, nuk kemi ēka tė moralizojmė, as tė taktizojmė mė tej,( pėr hir tė intrigave dhe tė spekulimeve tė “politikave ditore”, tė cilat si duket nga vperimet e tyre teorike dhe praktike, interesin e pėrgjithshėm kombėtar dhe shtetėror nuk e shohin nė ribashkimin e Shqipėrisė dhe tė shqiptarėve, por atė e konsiderojnė si utopi dhe anakronizėm tė kohės, mbase  sipas  “vizionit” tė tyre, ėshtė nė shpėrputhje me interesat e konceptit integrues tė Evropės) sepse “Ka ardhur koha qė bota t’i mbėshtesė shqiptarėt nė pėrpjekjet e tyre pėr vetėvendosje dhe, pse jo, pėr RIBASHKIM NĖ NJĖ SHTET KOMBĖTAR SHQIPTAR me madhėsinė e Zvicrės, duke krijuar kėshtu njė ekuilibėr nė zonėn e Ballkanit, qė historikisht ėshtė konisderuar fuēi baruti. Nė kėtė mėnyrė shtetet e Gadishullit Ballkanik do tė INTEGROHESHIN nė mėnyrė paqėsore e tė qytetėruar nė Evropėn e Bashkuar tė sė ardhmes...”(Astrit Leka, Kryetar i Shoqatės Ndėrkombėtare tė Solidaritetit pėr zhvillimin e vendeve tė Lindjes: Diskutim i mbajtur nė Kolokiumin Ndėrkombėtar tė vendeve tė Evropės Juglindore nė Qendrėn Evropiane tė Kukturės pėr njė “Evropė tė Bashkuar”, bėrė nė Gjenevė, mė 18 maj 1992. Shih: Shqiptarėt dhe Evropa, “Lura”,  Tiranė, 1993, f.16

   Nė kėtė sens, me arsye, edhe unė, po ia drejtoj kėtė pyetje  gjyqtarit shqiptar sipas detyrės, Zotėri Fehmi Petkut nga  Tirana, a ka ardhur ēasti historik, qė edhe drejtėsia edhe  politika zyrtare e Shqipėrisė ta mbėshtesin kėtė kėrkesė  imediate dhe tė domosdoshme historike tė popullit shqiptar, ashtu siē ėshtė shtruar nė Platformėn e FBKSH-sė pėr Ribashkimin e Shqipėrisė apo duhet ta cilėsojnė dhe ta dėnojnė kėtė si “akt urrejtjeje ndėrnacionale” ?  

 

                                                                                                         Me nderime dhe respekt atdhetar

                                                                                                         Prof.Dr. Mehdi HYSENI


E mėrkurė, 14 prill, 2004
 

PERISKOPI I DREJTĖSISĖ

Prof.Dr.Mehdi HYSENI

 

      SHQIPTARĖT E KOSOVĖS NUK  KANĖ PSE  T’U KĖRKOJNĖ FALJE

     SERBĖVE, E AS T’I FALĖNDEROJNĖ PĖR  TĖ GJITHA GJENOCIDET

     E TYRE  TĖ KRYERA  MBI SHQIPTARĖT DHE SHQIPĖRINĖ ETNIKE

 

     “Tė pohohet dhe tė mbrohet e vėrteta nė kohė tė sė keqes universale, ėshtė  akt moral, revolucionar, politik,  kombėtar dhe  ndėrkombėtar”. (MH)

 

           Pavarėsisht nga interesat, motivet dhe  sondimi diplomatik nė dimensione ballkanike, evropiane dhe ndėrkombėtare   tė Ismail Kadares, se ka ardhur koha qė shqiptarėt e Kosovės t’u kėrkojnė falje serbėve  pėr “pastrimin etnik” dyditorė (mė 17 e 18 mars 2004) , si rrjedhim i zhvillimit tė ngjarjeve tė fundit, kjo kėrkesė nuk mund tė pėrmbushet nė asnjė aspekt tė saj, qoftė  individual, kolektiv, moral, politik, historik, kombėtar a ndėrkombėtar.  Nė vija grosso modo, po theksojmė disa nga arsyet kryesore pse kjo kėrkesė e I.Kadares ėshtė jashtė kohe, iracionale dhe jopragmatike, sepse nė rastin konkret janė ndėrruar tezat dhe rolet e aktorėve, tė involvuar nė kryerjen  e krimeve dhe tė gjenocideve shekullore nė Kosovė.

              Sė pari,  ėshtė dėshmuar se gjatė historisė sė derisotme, shqiptarėt as tė Kosovės, as tė Shqipėrisė Etnike, nuk kanė kryerė asnjė  krim  gjenocidal mbi baza etnike, as territoriale ndaj serbėve, malazezėve, maqedonėve dhe grekėve, por  historia e hidhur shqiptare flet ndryshe, e  ka  vėrtetuar tė kundėrtėn.

             Sė dyti,  ėshtė  meskinitet, hipokrizi, dhe njė e pavėrtetė e madhe, tė pohohet se shqiptarėt  e Kosovės vetėm pėr  dy ditė (17, 18 mars 2004) “kanė kryer pastrim etnik ndaj serbėve, duke iu djegur shtėpitė dhe sakralet e tyre”. Deri mė sot, nė historinė e asnjė  vendi nė botė nuk ka ndodhur, qė ndonjė popull tė ketė kryer ndonjė pastrim etnik a gjenocid ndaj ndonjė populli  a vendi tjetėr vetėm pėr 48 orė afat, ashtu siē iu atribuar shqiptarėve nė  shpėrthimin spontan tė ngjarjeve tė fundit nė Kosovė. Kėtė tezė trilluese  e ka fabrikuar dhe pohuar vetėm politika propagandistike dhe gjenocidale e Kishės Ortodokėse Serbe me urdhėrdhėnėsit dhe mbėshtetėsit e saj tė drejtpėrdrejtė  tė koshtunicėve dhe ēoviqėve tė Beogradit, politika zyrtare e tė cilėve  teorikisht dhe prakrtikisht (natyrisht e murkulluar  dhe e operacionalizuar me nocioinin e demokratikės, tė multietnikes, si dhe tė integratives evroperėndimore) ėshtė kopje origjinale e strategjisė dhe e politikės sė regjimit tė Slobodan Milosheviqit nė anatemimin dhe shfarosjen e shqiptarėve, dhe tė ricopėtimit tė Kosovės.

            Sė treti, tė gjitha gjenocidet e kryera tė serbėve dhe tė malazezėve mbi  shqiptarėt dhe Shqipėrinė Etnike, qė nga viti 1876 e deri mė sot nuk mund tė harrohen, tė heshtėn, tė  relativizohen, tė nivelizohen, ose  nė rastin mė ekstrem tė parashkruhen (sepse ligjėrisht sipas sė derjtės dhe ligjeve ndėrkombėtare aktet dhe krimet gjenocidale nuk vjetėrohen) duke tėrhequr  paralelizmin  e “pastrimit etnik” dyditor(17, 18 mars 2004) tė shqiptarėve mbi serbėt  me rastin e trazirave spontane nė Kosovė.

           Sė katėrti, nuk janė tė pranueshme, si vlerėsimet subjektive dhe tė paekuilibruara  nė sfondin historiko-politik e kombėtar tė Ismail Kadares, ashtu edhe tė gjithė analistėve tė tjerė tė brendshėm dhe tė jashtėm, qė pohojnė se  nė revoltėn   e theksuar gjithėpopullore nė Kosovė shqiptarėt kanė tentuar tė kryejnė, ose kanė kryer “pastrim etnik” ndaj serbėve, duhet ta kenė parsysh faktin se njė gjė e tillė nuk ka ndodhur, dhe nuk mund tė ndodhė as nė tė ardhmen, sepse nė Kosovė nuk ka “etni” serbe, as malazeze, por ka kolonistė-okupatorė tė huaj serbė dhe malazezė, tė ngulitur me dhunė dhe me gjenocid nė Kosovėn shqiptare. Pra, tė jemi tė qartė, se “etni” serbe ka vetėm nė Shumadi, pėrkatėsisht nė Serbi, e jo nė Kosovė, as nė trevat e tjera tė Shqipėrisė Etnike, tė kolonizuara dhe tė aneksuara nga hegjemonistėt dhe imperilaistėt serbė dhe malazezė qė nga viti 1878, treva kėto, tė cilat edhe sot de facto dhe de jure ndodhen nė sovranitetin kolonial tė Unionit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi. Sipas kėsaj logjike, pėrkatėsisht sipas gjendjes ekzistuese faktike dhe juridike, del se, sė pari, serbėt dhe malazezėt janė ata protagonistė kryesorė, qė  sipas tezės sė ndryshuar tė I.Kadares, janė tė detyruar t’u kėrkojnė falje publike kolektive jo vetėm shqiptarėve tė Kosovės, por tė gjithė shqiptarėve tė Shqipėrisė Etnike, sepse nė kontinuitet, gjatė dy shekujve tė kaluar (XIX dhe XX) kanė kryerė gjenocide mbi shqiptarėt dhe pronat e tyre, tė cilat si tė tilla i mbajnė edhe sot nėn sundimin e tyre tė egėr kolonialist. Mirėpo, kėto fakte dhe argumente tė pamohueshme nė favor tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike tė koloinizuar dhe tė copėtuar, si dikur Koncerti i Fuqive tė Mėdha Evrpiane, ashtu edhe sot Evropa e  integruar dhe e rajonalizuar, nuk i quan ilegale, dhe tė papranueshme pėr shqiptarėt dhe pėr ligjet pozitive dhe pėr normat e sė drejtės ndėrkombėtare, por i heshtė, duke iu vėnė “kapak”, se “do t’i zgjidhė nė njė tė ardhme tė afėrt”, duke e futur Kosovėn  nė familjen e shteteve tė Bashkimit Evropian(BE), JO,assesi si shtet tė pavarur dhe sovran, por si “kanton”  tė Serbisė sė rajonalizuar, domethėnė si pronė legale koloniale tė Serbisė.  De facto dhe de jure, kjo do tė  ishte “autonomia e kushtėzuar-substanciale” pėr Kosovėn.

          Sė pesti,   pajtimi i shqiptarėve me serbėt, me malazezėt, as me grekėt kolonistė, nuk mund tė bėhet  de eux machina (brenda  njė nate, siē po kėrkojnė politikat e brendshme, qė janė vėnė nė shėrbim tė politikave tė huaja kolonizatore), duke i mbyllur sytė para  hendekut tė  thellė historik, qė ekziston mes tyre ngase 50%  e popullsisė dhe e territorit  tė Shqipėrisė Etnike, e cila ėshtė ende plaēkė koloniale nė zemėr tė Evropės sė civilizuar, demokratike dhe tė integruar. Nė kėtė rast, sė pari,  serbėt dhe tė tjerėt, duhet t’ia fillojnė me aktin e kėrkimfaljes shqiptarėve, tė cilėt akoma janė duke i mbajtur “pengjė”, vetėm pėr  shkak tė shfrytėzimit tė tyre ekonomik dhe tė pasurive tė tyre mbitokėsore dhe nėntokėsore, e jo pėr shkak tė  ndjenjės sė tyre psikologjike, kombėtare dhe religjioze ndaj monumenteve tė “tyre” sakrale-dioqezave dhe manastireve, tė cilat  dikur  me forcė dhe me gjenocide tė pėrgjkashme mbi etninė shqiptare, i kanė ndėrtuar mbi gėrmadhat e kishave dhe tė manastorive  ortodokėse dhe katolike shqiptare, tė cilat edhe sot, Kisha Ortodokėse Serbe (KOS), historiografia falsifikatore dhe politika shtypėse koloniale e Beogradit, i quan “prona tė shenjta dhe  territor etnik” tė Serbisė. 

      Sė gjashti,akti i kėrkimfaljes nėnkupton pranimin e fajit dhe tė pėrgjegjėsisė sė shqiptarėve ndaj serbėve?! E, unė e pyes I.Kadaren dhe tė gjithė ata, qė kėtė kėrkesė iracionale dhe paragjykuese po orvaten t’u imponojnė shqiptarėve tė Kosovės, ēfarė faji dhe pėrgjegjėsie historike, morale, e politike mbajnė mbi supet e veta shqiptarėt e Kosovės ndaj  kolonizatorėve tė tyre shekullorė serbomalazezė? – Janė shqiptarėt e Kosovės, qė Serbinė e mbajnė tė kolonizuar apo Serbia ėshtė ajo qė shqiptarėt dhe Kosovėn i ka gozhduar nėn njė sistem tė tillė barbar dhe anticivilizues qė nga viti 1878 ? -   Pra, serbėt janė shkaktari dhe pasoja e tė gjitha tė kėqiave, qė ua kanė shkaktuar  shqiptarėve tė Kosovės, pėrkatėsisht tė gjithė shqiptarėve tė Shqipėrisė Etnike, si dhe vendeve e popujve fqinjė tė Ballkanit (kroatėve, myslimanėve, hungarezėve etj., duke i pėrthithur territoret e tyre, dhe duke ushtruar me shekuj gjenocid mbi ta). Prandaj,  analistėt “dashamirė” tė shqiptarėve tė Kosovės,    duhet tė revidojnė ndėrrimin e tezave tė tyre absurde dhe qėllimkėqia ndaj shqiptarėve tė Kosovės, duke mbajtur parasysh faktin se kolonizatorėt serbomalazezė vijnė nė plan tė parė, qė tė lujanė   potezin e parė nė “lojėn e shahut” tė kėrkimfaljes, e jo shqiptarėt, sepse shqiptarėt nuk  kanė asnjė borxh ndaj popujve fqinj tė Ballkanit, por Serbia, Mali i Zi, Greqia dhe FYROM-i u kanė borxhe tė pafalshme shqiptarėve dhe Shqipėrisė Etnike. Kjo nuk ėshtė e diskutueshme as pėr letėrsinė, as pėr filozofinė, as pėr poliikėn zyrtare shqiptare. Shqiptarėt e Kosovės-Shqipėrisė Etnike nuk kanė asnjė arsye t’u kėrkojnė falje as serbėve, as malazezėve e as grekėve, sepse nuk janė krijesa tė tyre nė kuptimin etnik, as territorial, por janė nė truallin e tyre indigjen shqiptar, tė cilin     kanė pėr detyrė dhe tė drejtė morale dhe ligjore, qė ta ēlirojnė dhe ta mbrojnė me ēdo kusht, dhe me tė gjitha mjetet e lejueshme sipas ligjeve dhe   ligjshmėrvie tė sė drejtės ndėrkombėtare, duke pėrdorur ndėr tė tjera dhe tė drejtėn retorzive. 

      Sė shtati,    nėse   teza e ndėrruar   e kėrkimfaljes sė shpikur nga I.Kadarea, do tė gjente terren tė pėrshtatshėm tė aplikimit tė saj nga shqiptarėt e Kosovės, atėherė, kjo, do tė sillte nė rend dite edhe kėrkimfaljen e shqiptarėve nė kuptim mė tė gjerė. Sė kėndejmi, sipas kėsaj logjike iracionale,   edhe shqiptarėt e Shqipėrisė sė sotme tė cunguar, do tė nevojitej t’u kėrkonin falje “Gjeneralit   dhe ushtrisė sė vdekur” italiane pėr   pushtimin e tyre gjenocidal tė Shqipėrisė mė 1939. Nė kėtė vėshtrim, shtrohet pyetja racionale, dhe e pashmangshme, deri mė sot, ka kėrkuar falje publike Italia dhe italianėt pėr tė gjitha invazionet dhe krimet e derisotme gjenocidale ndaj   shqiptarėve dhe Shqipėrisė? Sipas kėsaj fraze konvencionale tė I.Kadares (“lansimi raketor”   i kėrkimfaljes shqiptare nuk mund tė kuptohet ndryshe polikisht, as diplomatikisht veēse si vardisje oportuniste dhe   egotiste bishtit tė sė keqes universale tė kancelarive diplomatike Evropės sė moēme   karshi ēėshtjes sė pazgjidhur shqipytare nė Ballkan),   edhe shqiptarėt e Ēamėrisė (tė cilėt, si rrjedhim i gjenocidit dhe pastrimit etnik tė Greqisė fashiste, sot mbi 300.000 mijė ēamė ndodhen refugjatė nė Shqipėri, me mijėra nė Turqi, dhe vende tė tjera tė Evropės), duhet t’u kėrkojnė falje grekėve, qė i kanė djegur, pjekur, shpėrngulur me gjenocd nga vatrat e tyre stėrgjyshore, dhe kanė ngelur si “nomadė” e lypėsarė nėpėr botė,   sepse Ēamėrinė e tyre   ua ka tjetėrsuar Greqia kolonialiste, e cila edhe sot ėshtė “pronė legale” e saj. Mirėpo, “s’ prish punė”, Greiqa edhe mė tej do ta mbajė Ēamėrinė si plaēkė koloniale mbase   pėr kėtė ēėshtje askush se vret mendjen as   politika zyrtare e Shqipėrisė, as Janullatosi grek, kryekishtari   i Kishės Ortodkėse Shqiptare, e as Ismail Kadarea, sepse   nuk guxojnė t’ia prishin “timin e duhanit”   Greqisė “demokratike”, e cila ėshtė e anėtare e BE-sė, me shpresė se njė ditė, do ta “demokratizojė” dhe “rajonalizojė”   edhe tėrė Jugun e Shqipėrisė sikurse Ēamerinė?!   Ja, pra, pėr kėto arsye dhe motive tė Greqisė, dhe aleatėve tė saj sllavė dhe prosllavė,  “paska   ardhur koha qė ne shqiptarėt,   tė vetėdijėsohemi, duke u rreshtuar nė anėn e sė keqės universale, dhe   (pa njė, pa dy)tė   tė startojmė me apologji   nė favor tė sė keqės tradicionale historike tė hollokaustit dhe kolonializmit serbosllav mbi shqiptarėt. T’u kėrkojmė falje kolektive , serbėve, malazezėve dhe grekėve, tė cilėt edhe sot na mbajnė nėn kthetrat e tyre hegjemoniste dhe kolonialiste; tė cilėt kurrė deri mė sot nuk kanė kėrkuar falje as individuale as kolketive, edhe pse qe 200 vjet i shfrytėzojnė tokat   dhe pasurinė e shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike. Pėr mė tepėr, kėrkimfalja shqiptare sipas tezės konvencionale dhe kompensuese tė   Ismail Kadares, do tė thotė qė shqiptarėt t’iu falėnderohen pushtuesve dhe hegjemonėve tė tyre sllavė, se   ata “paskanė tė drejtė”   qė edhe sot ta mbajnė nėn sundimin e tyre kolonial gjysmėn (50%) e tyre dhe tė territorit   tė Shqipėrisė Etnike?! Nė kuptimin e gjerė, teza e theksuar e I.Kadares, do tė   krijonte njė problem serioz dhe tejet paradoksal, pra, jo vetėm nė rrafshin e   kombėtares shqiptare, por edhe nė atė tė ndėrkombėtares, sepse edhe hebrenjtė e sakatosur dhe tė pėrgjysmuar nga hollokausti i nazifashizmit hitlerian,   qenkanė tė obliguar, “ t’iu kėrkojnė falje” gjermanėve dhe Gjermanisė?!   Kėto “dokėrra naive” , pavarėsisht nga pėrmbajtja e mesazhit tė tyre nė rastin konkret tė shqiptarėve tė Kosovės, nuk   i han asnjė nga pazaret e tregut tė lirė dhe tė integruar   evropian, as   tė atij global botėror. “Produktet e kėtilla” tė kėrkimfaljes sė I.Kadares mund tė plasohen vetėm nė tregjet e varfėra dhe   toksikologjike tė imperilaistėve serbosllavė nė Ballkan (tė cilat janė duke u mbajtur gjallė nė saje tė financimit dhe tė shkėmbimit   tė mjeteve dhe tė kapitalit tė kolaboracionizmit shqiptar si gjatė agresionit, ashtu edhe pas agresionit dhe gjenocidit tė Serbisė   kundėr shqiptarėve dhe Kosovės)   ,si dhe nė ato tė miqėve tė tyre tradicionalė (Paris, Moskė etj.), politika zyrtare e tė cilėve, zhvillimin e ngjarjeve tė fundit nė   Kosovė, e cilėsoi nė kontekstin negativ, identik me atė I.Kadares,   por me “njė digresin tė vogėl”, Moska as Parizi zyrtar, nuk u   sugjeruan shqiptarėve tė Kosovės, qė  pėr “pastrimin etnik” tė tyre dyditor, t’u kėrkojnė “ndjesė” serbėve.

       Sė teti,   ish-kancelari gjerman, Vili Brant   ka pasur arsye t’iu kėrkonte falje publike hebrenjve, sepse Gjermania nazifashiste ishte vetė ajo, qė kishte kryerė hollokaustin dhe tė gjitha mizoritė mbi ta gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Mirėpo, shqiptarėt e Kosovės, as tė Shqipėrisė Etnike, nuk   kanė qenė nė Aleancėn e Treshit (Gjermania, Japonia dhe Italia), as nė aleancat militare, paramilitare, policore e mercenare tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqt nė kryerjen e tre gjenocideve   nė Kroaci, nė Bosnjė dhe nė Kosovė gjatė dekadės sė fundme tė shekullit XX, por ishin viktimė e tyre. Nė kėtė rast, nuk mund tė vihet kurrfarė shenje barazimi e trazirave dyditore (17 e 18 mars 2004) tė shqiptarėve nė Kosovė me terrorizmin gjenocidal dhjetėvjeēar tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit, as me pastrimet etnike dhe hollokaustin gjithserb me Kishėn Ortodokėse Serbe nė krye kundėr shqiptarėve dhe Shqipėrisė Etnike, duke filluar qė nga viti 1876, kur zuri rrėnjėt e para patsrimi   etnik i shqiptarėve nga Kosova Lindore, dhe nė periudhat mėpastajme historike, mė 1878, 1912,1913, 1918, 1939, 1945, 1999. Prandaj,   e logjikshme, humane, kombėtare, e drejtė dhe objekltive, do tė kishe qenė, qė akti i kėrkimfaljes, tė fillonte nga   serbėt dhe regjimet e tyre kriminele gjenocidale, sepse ato   mbajnė pėrgjegjėsi historike, morlae dhe materiale pėr veprat barbare tė shfarosjes sė shqiptarėve dhe tė pacifikimit tė territoreeve tė tyre etnike, e jo shqiptarėt as tė Kosovės, as tė Shqipėrisė Etnike. Po tė veprohej   kėshtu mbrapsht, atėherė do tė ndėrrohej roli i viktimės dhe i xhelatit. Kėtė strategji dhe taktikė tė “tokės sė djegur” antishqiptare, me shekuj e ka aplikuar propaganda, politika dhe diplomacia ushtarake e Serbisė sė madhe (e mbėshtetur nga Rusia dhe Franca), natyrisht e prirur dhe e ndihmuar nga elaboratet dhe raportet shpifėse tė Kishės Ortodokėse Serbe nė kurriz tė sė vėrtetės sė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike. 

     Fundja, ne edhe nuk kemi pse t’u kėrkojmė   falje, sepse gjatė gjithė historisė sė derisotme, ua kemi falur serbėve dhe malazezėve tė gjjtha tė kėqiat dhe   veprat gjenocidale, qė i kanė kryerė mbi   ne dhe Shqipėrinė Etnke. Prandaj, sot, ka ardhur, qė shqiptarėt as tė Kosovės, as tė Shqipėrisė Etnike, nuk   kanė pse t’iu kėrkojnė falje kolonizatorėve dhe tiranisė serbosllave, sepse borxhi   historik-shekullor, ėshtė nė anėn   e sė keqės sė kolonializmit serbosllav, e jo nė anėn e tė dėmtuarit-Shqipėrisė Etnike paqėsore. Historikisht dhe tradicionalisht, kėtu qėndron keqkuptimi me serbėt, sepse shqiptarėt gjithmonė i kanė amnistuar nga krimet dhe gjenocdiet e tyre, tė kryera   mbi kurrizin dhe tokėn e tyre etnike. Pikėrisht, pėr shkak tė kėtij gabimi historik, politik e shkencor tė shqiptarėve, Serbia, Mali i Zi dhe Greqia, nuk   kanė hequr dorė asnjėherė nga pretndimet dhe pushtiemt e tyre territoriale tė Shqipėrisė Etnike. Fatkeqėsisht, kėtė e dėshmojnė sot Kosova, Kosova Lindore, Malėsia e Madhe e Mbishkodrės, Ilirida dhe Ēameria, tė cilat edhe sot nė fillimshekullin 21 e kanė statusin e pandryshuar kolonial serbosllav, qė nga viti 1878. Kėtu qėndron kuintesenca e problemit shqiptar nė Ballkan,   shkėndiat pėrflakėse tė sė cilės u reflektuan edhe nė ngjarjet e   fundit nė Kosovė, e jo   nė “fajin, as nė pėrgjegjėsinė” e shqiptarėve tė Kosovės, siē ka deklaruar nė mėnyrė   shumė tė nxehtė dhe nė frymėn e diplomacisė elastike frėngo-evropiane nga Parisi. Prandaj, sugjerimi i tij, qė shqiptarėt e Kosovės, t’iu kėrkojnė falje serbėve (pėr ēka t’iu kėrkoj falje: pėr varresat masive tė   viktimave shqiptarėve nga gjenocdi dhe hollokausti serb, tė cilat “prehen” deri nė Danub e Savė tė Beogradit, numri i tė cilave ende pėrfundimisht nuk dihet, dhe nuk ka arritur nė Kosovė?!) ėshtė jashtė kohe, iracional dhe i papranueshėm   pėr shqiptarėt e Kosovės, dhe pėr tė gjithė shqiptarėt liridashės dhe patriotė tė vėrtetė, qė   e kanė nė zemėr   dhe shpirt interesin e pėrgjithshėm kombėtar dhe shtetėror tė   shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike, pavarėsisht nga sondazhet dhe sabotimet e traktativave tė aleancave tė ndryshme tė diplomacisė evropiane a ndėrkombėtare me parashenjė tė mbėshtejes   sė “Aleancės sė Shenjtė” serbosllave.

       Shqiptarėt pėr “lėshimet”   e tyre, do t’iu kėrkojnė falje serbėve, malazezėve dhe grekėve, pasi ata t’ua kenė rikthyer territoret e tyre tė kolonizuara dhe tė copėtuara me dhunė dhe me gjenocid, nė saje tė favorizimit tė   tyre nga ana e “realpolitikės” sė dikurshme tė Fuqive tė Mėdha tė Evropės. Shqiptarėt e Kosovės-Shqipėrisė Etnike, janė   duke duruar, dhe janė duke pritur (qė nga viti 1878) qė serbomalazezėt dhe grekėt nė krye me kishėn e tyre ortodokėse, tė luajnė potezin e parė tė kėrkimfaljes shqiptarėve, duke iu rikthyer tė dretėn e tyre legjitime dhe lehale mbi tokat dhe pasurinė e tyre tė luajtshme dhe tė paluajtshme. Pra, ata janė nė potez, ata duhet tė sfidohen dhe tė kushtėzohen me aktin e kėrkimfaljes koleketive shqiptarėve. Ndryshe nuk ka asnjė kuptim tė humbet kohė, as energji tė debatohet nė   temėn e “kėrkimfaljes”.  Fundja,   pa kthimin e territoreve shqiptare, kėrkimfalja e serbėve, e malazezėve dhe e grekėve shqiptarėve, nuk do tė kishte asnjė   domethėnie , qė do tė ndikonte   pozitivisht nė normalizimin e marrėdhėnieve me shqiptarėt nė Ballkan. Klima e detantit midis   shqiptarėve dhe malazezėve e grekėve, do tė arrihej nė atė moment (sė pari) me tė fituar Kosova pavarėsinė. Ndyrshe, akti i kėrkimfaljes nga ana e serbosllavėve, do tė ishte vetėm njė pėrsėritje e “humorit tė zi” tė politikės dhe tė propagandės sė tyre    gjenocidale dhe neokolonialiste mbi Kosovėn-Shqipėrinė Etnike. 

     Ka edhe shumėēka tė thuhet dhe tė debatohet nė kėtė temė, mirėpo, unė po pėrfundoj me kaq, duke mos u pajtuar me asnjė vlerėsim tendecioz, subjektiv dhe tė njėanshėm ( pavarėsisht se kush   qėndron pas tyre, qoftė si “biznismen”, politikan, si filozof, si jurist a diplomat). Gjithmonė, e vėrteta duhet tė shikohet nė sy, pavarėsisht nga interesat personale dhe   konvergjente   me   ato tė politikės ditore qoftė nė shkallė vendore a ndėrkombėtare. Ndryshe, flasim dhe debatojmė pėr diēka tjetėr, nė   “stilin” utopik tė Sen Simonit, se “Liria ėshtė pengesa kryesore pėr zhvillimin dhe pėrparimin e njerėzimit mbase ajo e rrezikon industrializimin dhe organizimin racional”) , qė i ėshtė bėrė zhvillimit tė ngjarjeve tė fundit nė Kosovė.


E premte, 19 mars, 2004

ADEM DEMAĒI: ANALIZA TĖ FTOHTA MBI TEMA TĖ NXEHTA

ZOTĖRINJ MOS FAJSONI QYTETARĖT!

Zotėrinj tė institucioneve formale tė Kosovės, zotėrinj tė UNMIK-t, zotėrinj tė regjimit tė Beogradit, pėr erupcionin e pakontrolluar tė mllefit e tė dėshpėrimit qytetar tė Kosovės, ju jeni fajtorė e askush tjetėr. Mos u mundoni t’i mjegulloni e t’i fshihni gjynahet tuaja. Mos u mundoni t’i gjeni kriminelėt e fajtorėt, pėr vdekjen e dhjetėra qytetarėve tė pafajshėm, jashtė radhėve tuaja. Mos u mundoni t’i lani duart nga gjaku i qindra tė plagosurve kosovarė me fraza bajate e demagogjike. Mos u mundoni zotėrinj qė, me qytetarėt e Kosovės edhe mė tutje tė silleni si me dofarė kalamajsh, sepse ditėn e djeshme ata dhanė provėn e gjallė, tė lame me gjak, se, tashmė, janė tė pjekur dhe se nuk do t’i mashtroni mė kurrė me dallavere e fjalė boshe.

Ju, zotėrinjtė e institucioneve formale tė Kosovės, jeni fajtorėt kryesorė pėr krejt vuajtjet, mjerimin e zhgėnjimin e qytetarėve tė Kosovės. Jeni fajtorė se, disa prej jush, nga interesa personale e mendjelehtėsia, keni nėnshkruar Marrėveshjen e Rambuje-Parisit me ēka keni hequr dorė nga kryengritja ēlirimtare; keni shkelur vullnetin pėr pavarėsi tė qytetarėve tė shprehur me anėn e Referendumit tė shtatorit 1991; me dredhi e me mjete tė palejueshme keni fshehur, para qytetarėve zemėrbardhė tė Kosovės, tė vėrtetėn se Rezoluta 1244 e KS tė OKB-sė sanksionon sovranitetin e atėherė Jugosllavisė e tash tė Unionit Mali i Zi-Serbi mbi Kosovėn; jeni fajtorė zotėrinj se keni marrė pjesė nė hartimin e Kornizės Kalimtare Kushtetuese tė Kosovės e cila tė gjitha pushtetet thelbėsore ia rezervon tė Dėrguarit special tė OKB-sė, kurse kosovarėve ju lehet vetėm pushteti i kontrolluar lokal; jeni fajtorė zotėrinj sepse, ndonėse e keni ditur fare mirė se pushteti juaj i vėrtetė ka pėr tė qenė krejt formal dhe fort i kufizuar, ju, megjiatė, keni pranuar qė, para qytetarėve naivė, tė luani rolin sikur jeni pushteti vetė. Nuk do tė kishte hapėsirė pėr t’i rreshtuar tė gjitha veprimet tuaja qė ilustrojnė kėtė tė vėrtetė pėr ju dhe pėr sjelljet tuaja. Por, qytetarėt i mbajnė nė mend tė gjitha kėto prandaj edhe pezmi e revolta e tyre erdhi e u rrit deri nė “erupcionin vulkanik” qytetar.

Ju, zotėrinjtė e regjimit tė Beogradit, jeni fajtorė qė, pėr interesat tuaja momentale politike, po manipuloni nė mėnyrė tė vrazhdė me qytetarėt serbė tė Kosovės duke rrezikuar interesat e tyre afatgjatė nė Kosovė dhe duke rrezikuar edhe njė herė, fort seriozisht, paqen nė kėto hapėsiara; jeni fajtorė, zotėrinj kuazidemokratė tė Beogradit qė, duke vazhduar me pėrpikmėri politikėn hegjemoniste tė Millosheviqit, po i fryni zjarrit tė urrejtjes, tė mosbesimit dhe tė konflikteve midis shqiptarėve dhe tė pakicave tjera tė Kosovės, nė njėrėn anė, e tė pakicės serbe nė anėn tjetėr; jeni fajtorė, zotėrinjtė e Beogradit, sepse keni aktivizuar pėrsėri tė gjithė mekanizmat e agjenturave terroriste serbe nė Kosovė dhe, me vrasjet e shpėrthimet tuaja tė shpeshta, po mbillni tmerr e pasiguri gjithandej Kosovės; jeni fajtorė, zotėrinj tė Beogradit, sepse urrejtja e tėrbuar tek pakica serbe kundėr shqiptarėve dhe tė tjerėve nė Kosovė, tė cilėn e nxitėt dhe po e nxitni me tė gjitha mjetet e shumta qė keni nė dispozicion, mė nė fund, arriti qė tė bėnte qė tė shpėrthente erupcioni i pakontrolluar i qytetarėve kundėr rrezikut tė riokupimit ose tė copėtimit tė Kosovės. Do tė duhej hapėsirė fort e madhe pėr tė ilustruar, pėr tė numėruar e pėrshkruar tė gjitha veprimet tuaja, nė kėtė frymė e nė kėtė drejtim, zotėrinj kuazidemokratė tė Beogradit.

Ju, zotėrinj tė UNMIK-ut, miqėt tanė nga tė katėr anėt e botės, nė krejt kėtė punė, mė sė paku jeni fajtorė, sepse ju keni ardhur dhe kėtė e keni thėnė hapur, pėr tė implementuar Rezolutėn 1244 tė KS si organ ekzekutiv i OKB-sė. Mirėpo, as ju, zotėrinj tė nderuar, nuk jeni pa “gjynahe”. Nė rolin tuaj, kinse ndėrmjetėsues nė Kosovė, si shumė ashiqare po merrni anėn e serbėve dhe madje edhe po identifikoheni me regjimin e Beogradit, i cili as s’ka qenė, as s’ėshtė demokrat. Ju, zotėrinjė, jo vetėm qė po i toleroni, por edhe po i pėrkrahni privilegjet e beneficionet e shumta nė favor tė pakicės serbe dhe tė shtetit serb. Ju, zotėrinj tė UNMIK-ut, terė kohėn, qė nga 1999-ta, toleruat ndarjen e Mitrovicės, toleruat pushtetin paralel, duke deklaruar gjithė kohėn se nuk duhet tė tolerohen kėto gjėra. Ju keni folur dhe po flisni sikur tė ishit nė njėfarė opozite e jo si forcė qė keni pushtetin e plotė nė Kosovė. Si mund tė shpjegohet, bie fjala, qė toleranca ndaj pakicės serbe tė shkojė deri nė atė shkallė, sa qė tri ditė tė zgjasė bllokada e rrugės mė tė rėndėsishme nė Kosovė? Plagosja e atij djalit tė ri ishte njė krim i pafalshėm, por megjithatė, nuk mund tė tolerohet bllokada e krejt njė shoqėrie aq lehtė. Ku ishin kėtu forcat e UNMIK-ut, ku ishin forcat e KFOR-it qė tė normalizonin gjendjen dhe tė vazhdonin hetimet e nevjshme nė rastin pėrkatės? Ose si ėshtė e mundur qė toleranca e UNMIK-ut tė jetė aq e madhe saqė ēetnikėt e vendosur nė veri tė Kosovės tė marrin guximin qė edhe qent t’i ndėrsejnė kundėr fėmijve shqiptarė. Si ėshtė e mundur qė tė insistohet nė kthimin e serbėve tė ikur nga Kosova, kurse tė mos insistohet, tė paktėn nė tė njėjtėn mėnyrė edhe pėr kthimin e shqiptarėve tė dėbuar nga shtėpitė e trojet e tyre nga Mitrovica e veriut? Tė mos pėrmenden edhe shumė e shumė raste tė kėsaj natyre qė ndodhėn e po ndodhin gati pėrditė nė pjesėn veriore tė Kosovės e tė Mitrovicės.

Me sjlljet dhe me praktikėn tuaj, ju, zotėrinjtė e shumtė tė UNMIK-ut, po i kompromitoni nė masė tė tepruar sa s’bėn parimet elementare tė demokracisė dhe tė humanizmit. Dhe kėtė, nė tė gjitha fushat ku ju keni pasur ēasje e, ju keni pasur e keni ēasje nė tė gjitha fushat mė tė rėndėsishme tė jetės nė Kosovė. E keqja mė e madhe ėshtė se popullata e Kosovės e cila i ka pritur forcat e UNMIK-t e tė NATO-s me shpresa tė mėdha dhe me besim tė madh, kurse tash, pas pesė vjetėsh po zhgėnjehet me mosefikasitetin total tė kėtyre miqėve tanė.

Pa tjetėr duhet tė theksojmė me forcė se veprimet kriminale tė disa individėve qė lėshohen kundėr ndėrtesave fetare dhe kundėr shtėpive shėndetėsore e administrative, ose kundėr vendbanimeve tė popullatės serbe i qesin hije tė keqe dhe tė turpshme kėtij rrebelimi tė drejtė qytetar.

Nė fund, tė themi se ky erupcion i pakontrolluar do tė ndalet shumė shpejt, por kjo duhet tė jetė njė rast i mirė qė faktorėt ndėrkombėtarė dhe ata tė regjimit tė Beogradit, ta rishikojnė edhe njė herė pozicionimin e tyre lidhur me Kosovėn duke pasur parasysh tė drejtėn pėr vetvendosje tė qytetarėve tė Kosovės, nė mėnyrė qė tė gjithė sa janė nė Kosovė dhe rreth Kosovės tė fitojnė dhe askush tė mos humbė.

kthehu nė: arkivi-komenteve