AKTUALITETE 2011-/PRILL,MAJ,QERSHOR, 2011/
www.ereniku.net

Vistėr lajmesh-marrė nga agjencitė e ndryshme informative shqiptare dhe botėrore.


Lajmet
- E enjte, 30 qershor, 2011

...trup e trup:
- Ndėrroi jetė shkrimtari dhe publicisti Teki Dervishi
- Largohet nga Kosova Zannier
- Finlanda do ta mbėshtes Kosovėn nė rrugėn evropiane
- Hoxhaj nėnshkruan tri marrėveshje bashkėpunimi nė Mal tė Zi
- Kuvendi rrėzon mocionin e ''Vetėvendosjes''
- Ambasadorėt firmosėn kontrata tė kundėrligjshme
- Amir Sopa dėnohet me dhjetė vjet pėr terrorizėm
- Ligji pėr konfiskim tė pasurisė do tė sqaronte punėn e milionave

...me gjere:
Ndėrroi jetė shkrimtari dhe publicisti Teki Dervishi
30.06.2011
Prishtinė, 30 qershor – Mbrėmė, pas njė sėmundje tė rėndė, ndėrroi jetė Teki Dervishi, shkrimtar, publicist dhe ish i dėnuar politik nga regjimi komunist serb.
Teki Dervishi ishte shkrimtar mjaft produktiv, autor i rreth 90 veprave letrare artistike: romane, poezi, drama.
Teki Dervishi ishte drejtor i Teatrit Kombėtar nė Prishtinė, kurse aktualisht ishte drejtor i gazetės “Bota sot”, ku ishte angazhuar qė prej themelimit tė saj, 16 vjet mė parė.
Varrimi i Teki Dervishit do tė bėhet nė vendlindjen e tij nė Gjakovė.

Largohet nga Kosova Zannier
Italiani Lamberto Zannier, nuk do tė jetė mė shefi i UNMIK-ut. Pas tre vitesh nė krye tė misionit tė vlerėsuar gjerėsisht tė panevojshėm mė pėr Kosovėn, ai do tė marr udhėheqjen e Organizatės pėr Siguri dhe Bashkėpunim nė Evropė.
30.06.2011
Organizata e Kombeve tė Bashkuara po shikon tė gjej personin e nėntė me radhė qė do tė udhėheq misionin e saj nė Kosovė.
Italiani Lamberto Zannier po numėron ditėt e fundit nė UNMIK.
Sipas zėdhėnėsit tė UNMIK-ut, Oliver Salgado detyrėn e shefit tė UNMIK-ut pėrkohėsisht do ta kryej shefi i stafit, Rober Sorensen. ”Ai do tė lerė nesėr misionin nė Kosovė, ku prej nesėr ai merr detyrėn nė krye tė OSBE-sė. NeW Yorku do tė vendos pėr pasuesin e tij. Deri atėherė kėtė detyrė do ta kryej shefi i stafit, Rober Sorensen”, tha Salgado pėr Radio Kosovėn.

Finlanda do ta mbėshtes Kosovėn nė rrugėn evropiane
Presidentja e Finlandės, Tarja Halonen deklaroi se vendi i saj e ka mbėshtetur Kosovėn dhe do tė vazhdojė ta ndihmojė atė nė rrugėn e saj tė integrimeve evropiane.
30.06.2011
Kjo u bė e ditur pasi presidentja e Republikės sė Kosovės, Atifete Jahjaga ka zhvilluar sot takim zyrtar, nė margjinat e konferencės qė po zhvillohet nė Vilnius tė Lituanisė, me presidenten e Finlandės, Tarja Halonen.
Tė dyja presidentet diskutuan pėr bashkėpunimin e ndėrsjellė ndėrmjet Kosovės dhe Finlandės dhe fuqizimin e marrėdhėnieve ndėrmjet tyre, thuhet nė njoftimin e presidencės.
Halonen tha se BE-ja ėshtė e pėrkushtuar qė i gjithė Ballkani tė bėhet pjesė e familjes evropiane, pėrmes pėrmbushjes sė standardeve tė pėrcaktuara, qė janė tė rėndėsishme pėr anėtarėsim nė BE. Ajo tha se ndėrtimi i marrėdhėnieve tė mira fqinjėsore nė Ballkan ėshtė i rėndėsishėm pėr rrugėn e integrimeve evropiane.
Kurse presidentja e Kosovės, Atifete Jahjaga e vlerėsoi ndihmėn dhe kontributin qė Finlanda ka dhėnė dhe vazhdon tė japė pėr Kosovėn.

Hoxhaj nėnshkruan tri marrėveshje bashkėpunimi nė Mal tė Zi
Ministri i Punėve tė Jashtme , Enver Hoxhaj, gjatė vizitės nė Mal tė Zi ka nėnshkruar tri marrėveshje ndėrshtetėrore bashkėpunimi me homologun e tij tė Malit tė Zi, Milan Roćen.
30.06.2011
Ata kanė nėnshkruar Marrėveshjen pėr ripranimin e personave qė janė pa leje qėndrimi, Marrėveshjen pėr regjistrimin e mėvonshėm tė personave tė zhvendosur nga Kosova me qėndrim nė Mal tė Zi, nė regjistrat themeltarė dhe nė regjistrin e shtetasve tė Republikės sė Kosovės si dhe Marrėveshjen pėr ripranimin e personave, hyrja dhe qėndrimi i tė cilėve ėshtė joligjor.
Nėnshkrimi i kėtyre marrėveshjeve ėshtė konsideruar njė hap drejt pėrmbushjes sė kritereve integruese evropiane dhe tregues i faktit se dy shtetet tashmė janė tė gatshme pėr pėrmbylljen e procedurave integruese nė Bashkimin Evropian.
Sot, Ministri i Jashtėm i Kosovės, Enver Hoxhaj, do tė udhėtojė nė Lituani, ku do t’i bashkėngjitet Presidentes Jahjaga, e cila po qėndron nė njė vizitė zyrtare nė kėtė shtet. Ministri Hoxhaj, gjatė qėndrimit nė Lituani, do tė zhvilloj takime tė shumta me ministra tė Punėve tė Jashtme tė Evropės dhe shteteve qė ende nuk e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės.

Kuvendi rrėzon mocionin e ''Vetėvendosjes''
Me 35 vota kundėr, 19 pro dhe 1 abstenim, Kuvendi i Kosovės ka rrėzuar mocionin 4 pikėsh tė Lėvizjes Vetėvendosje, tė paraqitur nė seancėn ku mbahej interpelanca pėr autostradėn ''Ibrahim Rugova''.
30.06.2011
Me 35 vota kundėr, 19 pro dhe 1 abstenim, Kuvendi i Kosovės ka rrėzuar mocionin 4 pikėsh tė Lėvizjes Vetėvendosje, tė paraqitur nė seancėn ku mbahej interpelanca pėr autostradėn ''''''''Ibrahim Rugova''''''''.
Ndėr tė tjera, nė mocionin e Vetėvendosjes kėrkohej qė Qeveria tė publikojė menjėherė gjithė dokumentacionin pėr autostrėdėn, Kuvendi tė angazhojė grup ekspertėsh pėr rishikimin e kontratės me kompaninė Bektel Enka, tė bėhen ndryshime nė disa pjesė tė kontratės tė cilat janė tė pafavorshme pėr buxhetin e Kosovės dhe tė raportohet ēdo tre muaj para Kuvendit pėr shpenzimet dhe pagesat qė bėhen pėr autostradėn Morinė-Merdar.
Ndryshe debati i ligjėvėnėsve nė interpelancėn pėr kryeministrin Thaēi pėr tė raportuar pėr autostradėn nė tė shumtėn e kohės ka shkaktuar pėrplasje mes kryeministrit Thaēi dhe deputetėve nga Vetėvendosja dhe LDK-ja, duke devijuar kėshtu edhe temėn e debatit dhe duke hyrė nė tema tė cilat nuk kanė tė bėjnė me autostradėn.

Ambasadorėt firmosėn kontrata tė kundėrligjshme
30.06.2011
Prishtinė, 30 qershor - Diplomatėt kosovarė kanė nėnshkruar nė mėnyrė tė kundėrligjshme kontrata publike pėr marrje me qira tė rezidencave pėr banim nėpėr vendet ku e pėrfaqėsojnė vendin, shkruan “koha Ditore”. Pėrfaqėsuesit diplomatikė, pėrveē kėsaj kanė shpenzuar njė shumė prej mbi 400 mijė eurosh e cila ėshtė vlerėsuar si e parregullt nga Ministria e Punėve tė Jashtme.
Raporti i Zyrės sė Auditorit tė Pėrgjithshėm, pėr vitin 2010 tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme, pėrshkruan shkeljet ligjore qė janė bėrė nga ambasadorėt e Kosovės. Aktivitet e prokurimit pėr marrjen e objekteve me qira, sipas auditorėve, janė zhvilluar nė kundėrshtim me nenin 5 pika 3 e Ligjit tė prokurimit publik pėr misione diplomatike. “Testimi i mostrave tona ka treguar se MPJ-ja ka ndėrmarrė procedurat e prokurimit tė cilat nuk janė nė pajtim me Ligjin e prokurimit publik pėr misionet diplomatike”, thuhet nė kėtė raport tė auditimit.
Ambasadori i Kosovės nė Paris, sipas auditorėve, kishte zhvilluar procedurat e prokurimit dhe kishte nėnshkruar pėr marrjen me qira tė rezidencės sė tij pėr banim.
“Vlera vjetore e qiramarrjes arrin 34 mijė e 800 euro. Po ashtu i njėjti ka nėnshkruar kontratėn vjetore 12 mijė euro pėr rezidencėn e zėvendėskonsullit”, thuhet nė kėtė raport.
Tė njėjtėn gjė e kishte bėrė edhe ambasadori i Kosovės nė Romė.
“Vlera vjetore e qiramarrjes ėshtė 27 mijė e 600 euro. Po ashtu ka nėnshkruar kontratėn vjetore pėr qiramarrje pėr rezidencėn e kėshilltarit nė vlerėn prej 14 mijė e 400 eurosh”, thuhet nė raport.
Ndėrkaq, mė shumė kontrata se ta kishte nėnshkruar ambasadori i Kosovės nė Bernė.
“Pėrfaqėsuesi i misionit diplomatik, ambasadori nė Bernė ka zhvilluar procedurat e prokurimit dhe ka nėnshkruar kontratėn pėr marrjen me qira tė rezidencės sė tij, tė ministėr-kėshilltarit, konsullit, zėvendėskonsullit dhe sekretarit tė parė. Vlera vjetore e qirasė pėr kėto objekte arrin nė 76 mijė e 800 euro”, theksohet nė kėtė raport tė auditimit. Derisa marrja me qira e rezidencave pėr banim ishte kryer nga ambasadorėt, sipas auditorėve, Ministria e Punėve tė Jashtme kishte dėshtuar nė projektin pėr blerjen e ndėrtesave pėr misione diplomatike.br> “Pėr vitin 2010, MPJ-ja kishte planifikuar 10 milionė euro pėr blerjen e ndėrtesave pėr misione diplomatike. Asnjė nga projektet e ndėrlidhura me kėtė blerje nuk ėshtė realizuar deri mė 31 dhjetor 2010. Si rrjedhojė e mosrealizimit tė kėtyre projekteve, Qeveria e Kosovės ka shkurtuar buxhetin e MPJ-sė pėr 10 milionė e 418 mijė e 778 euro”, theksohet nė kėtė raport.
Shkelje tjetėr e ambasadorėve, sipas auditorėve, ėshtė shpenzimi i njė shume prej mbi 400 mijė eurosh.
“Gjatė vitit 2010, shefat e misioneve diplomatike kanė bėrė shpenzime duke anashkaluar procedurat nė vlerė totale prej 409 mijė e 621 euro. Sekretari i pėrhershėm i MPJ-sė nuk ka i aprovuar kėto shpenzime pėr shkak se nuk kanė qenė nė pėrputhje me procedurat e prokurimit”, thuhet nė kėtė raport.
Prej kėsaj shume, Ambasada nė Zvicėr kishte shpenzuar mbi 95 mijė euro, ajo nė Gjermani kishte shpenzuar mbi 50 mijė euro, ndėrsa Ambasada nė Francė kishte shpenzuar mbi 42 mijė euro. Shkelje ligjore ishin bėrė edhe pėr sa i pėrket kontraktimit tė policave tė sigurimit shėndetėsor.
“Gjatė testimit kemi vėrejtur qė shefat e misioneve diplomatike pėr Bernė, Berlin, Shtutgart dhe Frankfurt kanė zhvilluar procedurat pėr polica tė sigurimit shėndetėsor pa autorizimin paraprak nga Sekretari permanent i MPJ-sė”, kanė konstatuar auditorėt.
Pėrfaqėsuesit diplomatikė kishin nėnshkruar kontratat edhe me gjithė refuzimin e ofertave tė kompanive private nga Komisioni Vlerėsues nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme pasi qė kalonin shifrėn prej 10 mijė eurove.
“Kontraktimi i kėtyre shėrbimeve tejkalon vlerėn minimale dhe tė vogėl, pėr tė cilat janė tė autorizuar shefat e misioneve diplomatike. Shumat vjetore tė kontraktuara pėr sigurime shėndetėsore, bėjnė pjesė nė vlerat e mesme tė rezervuara pėr procedurat e prokurimit tė cilat duhet tė zhvillohen vetėm nga Komisioni i themeluar nė MPJ”, theksohet nė kėtė raport tė auditimit.
Edhe pse nuk lejohet me Ligjin e prokurimit, konsulli nė misionin diplomatik nė Frankfurt kishte zhvilluar procedurat e prokurimit pėr blerjen e mobilieve dhe kishte nėnshkruar vetė njė kontratė qė kishte vlerėn e 28 mijė e 990 eurove. Sipas auditorėve, nėpėr ambasada ka pasur dy raste kur gradimet nuk kanė qenė nė pajtueshmėri me Ligjin pėr shėrbimet e jashtme tė Republikės sė Kosovės.
Nė Ambasadėn e Kosovės nė Bruksel gradimi ishte bėrė me pėlqimin e zėvendėsministres pa e pėrfillur Komisionin pėr Gradim.
“Ngritja nė detyrė nga pozita zėvendėskonsull nė pozitėn ministėr-kėshilltar ėshtė bėrė me propozimin e drejtorit tė pėrgjithshėm si dhe me aprovimin e zėvendėsministres. Dhėnia e gradės ėshtė bėrė duke anashkaluar Komisionin pėr gradim si dhe duke mos respektuar kriterin e kėrkuar kohor”, thuhet nė raport.
Po ashtu, me pėlqimin e zv.ministres sė Punėve tė Jashtme, pa pėrfillur Komisionin pėr Gradim ishte bėrė ngritja nė detyrė e njė punonjėsi nga pozita e drejtorit tė Departamentit pėr Ēėshtje Rajonale nė pozitėn ministėr-kėshilltar. Ndėrkaq, prokurimi i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme kishte nėnshkruar njė kontratė tė kundėrligjshme me kompaninė private “Eurokoha”.
“Kontrata afatgjate pėr biletat e udhėtimit mes MPJ-sė dhe kompanisė “Eurokoha” ka skaduar me datėn 10.09.2010. MPJ-ja ka lidhur njė aneks kontratė me tė njėjtin operator ekonomik. Kontrata ėshtė vazhduar pa autorizimin e APP-s dhe pėr kėtė konsiderohet si jovalide. Vlera e furnizimit me bileta udhėtimi me aneks kontrate arrin shumėn e 38 mijė e 329 euro.
Auditorėt kanė gjetur vėrejtje edhe pėr sa i pėrket kabinetit tė kryediplomatit shtetėror gjatė vitit 2010.
“Stafi i kabinetit tė ministrit nuk ka dorėzuar dy radiolidhje dhe kufje nė vlerė prej 586 euro, tre laptopa ‘Dell’ nė vlerė prej 3 mijė e 931 euro dhe katėr telefona Nokia nė vlerė prej 1 mijė e 400 eurosh”, thuhet nė raportin e auditimit.
Po ashtu, kėshilltarja e ministrit kishte shfrytėzuar automjetin Reno Clio pa propozimin e sekretarit tė pėrgjithshėm dhe pa aprovimin e ministrit. Prej datės 20 janar deri mė 6 mars 2010 sa kishte shfrytėzuar kėtė veturė kjo zyrtare kishte kaluar 1 mijė e 585 kilometra dhe nuk kishte plotėsuar formularin e fletudhėtimit si dhe nuk kishte mbajtur evidenca pėr destinacionin e qėllimin e udhėtimit.

Amir Sopa dėnohet me dhjetė vjet pėr terrorizėm
Amir Sopa, i njohur edhe si Kadri Kameri, u dėnua me dhjetė vite e njė muaj burgim pasi u shpall fajtor pėr veprat penale tė terrorizmit dhe posedimit tė paligjshėm tė armėve.
30.06.2011
Gjykata vėrtetoi se Amir Sopa ka marrė pjesė aktive nė njė organizatė terroriste – Armatėn Kombėtare Shqiptare (AKSH) nė vitin 2003. Mė 20 korrik 2003, Amir Sopa e kishte shkrepur njė predhė nga njė raketahedhės, qė e kishte nė pronėsi tė paligjshme, drejt zyrės sė Kryeprokurorit tė Qarkut nė objektin e Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė. Mė 10 maj 2003, ai i kishte dėrguar njė letėr ku e kėrcėnonte me vdekje Ismet Beqirin, i cili nė atė kohė e mbante postin e Kryetarit tė Komunės sė Prishtinės.
Ndjekja penale u bė nga njė prokuror kosovar i Prokurorisė Speciale tė Kosovės, ndėrkaq trupi gjykues pėrbėhej nga gjykatės vendorė dhe tė EULEX-it, tė Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė.

Ligji pėr konfiskim tė pasurisė do tė sqaronte punėn e milionave
Publikuar: 30.06.2011
Prishtinė, 30 qershor - Kryeprokurori i Shtetit, Ismet Kabashi, ka thėnė se nxjerrja e Ligjit pėr konfiskim tė pasurisė ka pėr tė sqaruar punėn se kush i ka bėrė milionat me djersė e kush jo nė Kosovėn e pasluftės. Kėtė deklaratė e ka bėrė tė mėrkurėn nė debatin “Prokuroritė mė afėr qytetarėve” tė organizuar nga Lėvizja FOL. Pos Kabashit, aty kanė folur edhe zėvendėskryeprokurorja e Prokurorisė Speciale, Sevdije Morina, kryeprokurori i Prokurorisė sė Qarkut nė Prishtinė, Aleksandėr Lumezi, dhe kryeprokurori i Prokurorisė Komunale nė Prishtinė, Haki Gecaj.
“Fakti qė dikush ka para aq tė mėdha ėshtė njė indikacion pėr Prokurorinė se ekziston dyshimi i bazuar se ato para janė fituar me anė tė veprės penale. Ne kėto informata lidhur me kėto pasuri i kemi momentalisht, por vetėm si informata, ēka do tė thotė se nuk i mjaftojnė prokurorit qė tė fillojė grumbullimin e tė dhėnave pėr tė hetuar njė ēėshtje”, ka thėnė kryeprokurori i Shtetit. “Janė intencat qė brenda kėtij viti tė nxirret Ligji pėr konfiskimin e pasurisė dhe nėse njė person zihet nė kryerje tė njė vepre penale qė siguron dobi pasurore, ligji do tė mundėsojė qė t’i konfiskohet tėrė pasuria dhe do tė jetė detyrė e tė pandehurit qė tė vėrtetojė se atė pasuri e ka krijuar nė formė tė ligjshme”.
Kabashi ka thėnė se Prokuroria e Shtetit gjatė vitit 2010 ka arritur tė procedojė 8.2% mė shumė lėndė se sa nė vitin paraprak si dhe nė kėtė vit ka pasur shumė, mė shumė raste tė paraqitjes sė vetė qytetarėve nė prokurori. “Prokuroria do t’i kushtojė vėmendje tė veēantė lėndėve qė kanė tė bėjnė me korrupsion dhe krim tė organizuar, tash nė kuadėr tė Prokurorisė Speciale ėshtė krijuar task forca pėr luftėn antikorrupsion dhe se nė tė gjitha prokuroritė e qarkut ėshtė caktuar nga njė prokuror i cili merret me hetimin e kėtyre rasteve”, ka thėnė ai.
Kryeprokurori i Shtetit ka vlerėsuar se perceptimi nė publik pėr Prokurorinė ėshtė i gabuar. “Sistemi prokurorial nė Kosovė ėshtė duke u pėrballur me njė problem sa i takon perceptimit publik ndaj prokurorisė, ku kjo e fundit nė shumicėn e rasteve perceptohet se pėrfaqėson sistemin gjyqėsor, mirėpo duhet kuptuar dhe tė bėhet dallimi se prokuroria ėshtė sistem i pavarur dhe ėshtė palė nė procedurė”, ka theksuar Kabashi. Nė anėn tjetėr, zėvendėskryeprokurorja e Prokurorisė Speciale, Sevdije Morina, ka thėnė se Prokuroria Speciale vėmendje tė veēantė ėshtė duke i kushtuar trajtimit tė lėndėve qė kanė tė bėjnė me krimin e organizuar dhe korrupsionin.
“Kjo prokurori ėshtė e pėrbėrė nga katėr sektorė: sektori kundėr terrorizmit, i krimeve tė luftės, krimit tė organizuar dhe i shpėlarjes sė parave, ku pėr secilin sektor janė tė profilizuar prokurorė tė posaēėm”, ka treguar Morina.
Ndėrkohė, kryeprokurori i Prokurorisė sė Qarkut tė Prishtinės, Aleksandėr Lumezi, ka thėnė se kjo prokurori ėshtė shumė e ngarkuar sa i pėrket numrit tė lėndėve dhe territorit qė e mbulon. Kjo prokurori, sipas tij, pėrfshin rreth 45 pėr qind tė territorit tė Republikės sė Kosovės, me rreth njė milion banorė dhe pėrfshinė shumicėn e institucioneve qendrore dhe publike tė Kosovės. “Pa marrė parasysh kėtė fakt, kjo prokurori ka qenė prokuroria mė e suksesshme dhe mė efikase, ku vetėm njė prokuror ka proceduar me mbi 180 lėndė brenda vitit 2010”, ka thėnė Lumezi.
E kryeprokurori i Prokurorisė Komunale nė Prishtinė, Haki Gecaj, ėshtė shprehur se kjo prokurori ka 16 prokurorė, ku 2 nga ta janė deleguar nė Prokurorinė e Qarkut dhe tani ajo ėshtė nė procesin e profilizimit tė prokurorėve nė bazė tė natyrave hetimore. Prokuroria komunale, sipas Gecajt, ėshtė prokuroria mė e ngarkuar, ku vetėm pėr vitin 2010 janė pranuar mbi 3.400 lėndė pėr tė rritur, mbi 165 lėndė pėr tė mitur, rreth 1.716 lėndė tė ndryshme dhe 3.943 kallėzime penale kundėr personave tė panjohur. Ai ka thėnė se prioritet i kėsaj prokurorie ka qenė hetimi mbi keqpėrdorimet e komisionerėve gjatė zgjedhjeve tė vitit tė kaluar, ku vetėm pėr kėtė ēėshtje janė trajtuar rreth 64 lėndė dhe hetimet janė duke u zhvilluar dhe pėr raste tė tjera.

Lajmet
- E mėrkurė, 29 qershor, 2011
...trup e trup:
- Jahjaga udhėtoi pėr nė Lituani
- Ngritet aktakuzė kundėr vėllezėrve Nazim dhe Shpėtim Orllati
- Ėshtė konfirmuar aktakuza ndaj zyrtarėve tė Komunės sė Prishtinės
- Shpallen rezultatet e para tė regjistrimit tė popullsisė
- Nuk do tė ketė pritje pėr dokumentacione
- Asgjėsohen mallra tė falsifikuara
- LDK mbėshtet raportin e Freedom house pėr mediat
- Nxėnėsit e klasave tė nėnta i nėnshtrohen testit tė arritshmėrisė

..me hapur:
Jahjaga udhėtoi pėr nė Lituani
29 qershor 2011
Presidentja e Kosovės, Atifete Jahjaga, ėshtė nisur tė mėrkurėn pėr njė vizitė nė Lituani, ku do tė marrė pjesė nė konferencėn “Gratė pėrforcojnė demokracinė: praktikat mė tė mira”.

Ngritet aktakuzė kundėr vėllezėrve Nazim dhe Shpėtim Orllati
29 qershor 2011
Prokuroria e Qarkut nė Prizren ka ngritur aktakuzė kundėr dy vėllezėrve Nazim dhe Shpėtim Orllati, nga Brestovci i Rahovecit, nėn dyshimin se mė 8 tetor 2010, nė fshatin Brestovcė i akuzuari Nazim Orllati ka privuar nga jeta Petrit dhe Pajtim Elshanin nga i njėjti fshat.

Ėshtė konfirmuar aktakuza ndaj zyrtarėve tė Komunės sė Prishtinės
Prokuroria e Qarkut nė Prishtinė ka ngritur aktakuzė ndaj 6 zyrtarėve tė Komunės sė Prishtinės nėn dyshimin pėr korrupsion, tė cilėt kohė mė parė u bastisėn nga Policia e Kosovės.
29.06.2011
Sipas njoftimit nga zyra e Prokurorit tė Shtetit, zyrtarėt e komunės sė Prishtinės: Ekrem Rexha, Ridvan Shahini, Refik Sadiku, Halil Fejziu, Qazim Bajrami dhe Hazir Krasniqi, ngarkohen pėr veprėn penale shpėrdorim i pozitės zyrtare nė njė kontratė ku dyshohet tė jenė abuzuar mbi 800 mijė euro.
Dy muaj mė parė policia kishte ngritur kallėzim penal ndaj gjashtė zyrtarėve komunal nėn dyshimin pėr abuzim tė kontratės pėr ndėrtimin e kolektorit atmosferik mbi lumin “Prishtina”, nė lagjen Kalabria nė Prishtinė.
Me qėllim tė pėrfitimit tė paligjshme sipas akuzės sė prokurorisė nė favor tė ndėrmarrjes private “Ēlirimi” nga Korisha e Prizrenit, zyrtarėt komunal kanė tejkaluar autorizimet e tyre ligjore, duke mundėsuar qė kryesit tė punimeve t’i paguhen 846.712.80 euro nė emėr tė materialit tė blerė, edhe pse kjo nuk ishte paraparė me kontratė dhe ishte nė kundėrshtim me Ligjin mbi Prokurimin Publik.
Kreu i Komunės sė Prishtinės njėkohėsisht edhe kreu i partisė mė tė madhe opozitare Isa Mustafa e kishte quajtur kėtė njė veprim tendencioz tė policisė, qė sipas tij punon me ndikime tė njerėzve tė ashtuquajturit Shėrbim informativ i Kosovės.
Pėr kėtė ai kishte kėrkuar qė lėnda t’i kalohet njė gjykatėsi tė procedurės paraprake tė EULEX-it. Por, kjo kėrkesė ishte refuzuar nga gjykatėsit e misionit tė Bashkimit Evropian pėr sundim tė ligjit.

Shpallen rezultatet e para tė regjistrimit tė popullsisė
Sot do tė bėhet shpallja e rezultateve tė para tė regjistrimit tė popullsisė i kryer nė 34 komuna ku ėshtė mbajt regjistrimi, bėri tė ditur Enti i Statistikave tė Kosovės.
29.06.2011
Nė statistika nuk do tė pėrfshihet veriu i vendit ku regjistrimi ėshtė bojkotuar nga popullata serbe. Shpallja pėrfundimtare e rezultateve pėr numrin e banorėve nė Kosovės duhet tė bėhet nė qershor tė vitit tė ardhshėm.

Nuk do tė ketė pritje pėr dokumentacione
Ferizaj, 29 qershor 2011
Sikurse herėve tė tjera edhe gjatė kėtij viti muajt e verės karakterizohen me rritjen e kėrkesave nė adresė tė sektorit tė gjendjes civile, pėr pajisje me dokumentacion tė ndryshėm nga qytetarėt, sidomos nga bashkatdhetarėt tanė qė punojnė nė botėn e jashtme, qė krahas pushimit rregullojnė edhe dokumentacionin. Zyrtarė komunal kanė bėrė tė ditur se ky shėrbim ėshtė i pėrgatitur pėr tė pėrballuar ēfarėdo fluksi tė kėrkesave dhe nėse ėshtė nevoja pėrveē zgjatjes sė orarit do tė punohet edhe gjatė vikendeve.

Asgjėsohen mallra tė falsifikuara
29 qershor 2011
Dogana e Kosovės ka vazhduar me shkatėrrimin e mallrave tė konfiskuara, pėr tė cilat ėshtė konstatuar se shkelin tė drejtėn e pronėsisė.

LDK mbėshtet raportin e Freedom house pėr mediat
Pėrmes njė kumtese, LDK ka mbėshtetur vlerėsimet pėr media nė raportin e fundit tw Freeedom house. Ne vazhdim , kumtesa nė tėrėsi.
29.06.2011
”Organizata e mirėnjohur“Freedom House” ka publikuar njė raport tė ri me vlerėsimet mė tė zeza pėr Qeverinė Thaēi 2, e cila, me ndėrhyrjet e saj tė papėrmbajtura nė pavarėsinė e medieve, sidomos nė ato publike, e ka ranguar Kosovėn nė mesin e vendeve me imazhin mė tė keq sa i pėrket lirisė sė fjalės dhe tė sė drejtės elementare pėr shprehje tė lirė.
Kjo organizatė raporton se Qeveria e Kosovės kontrollon drejpėrdrejt Radiotelevizionin e Kosovės, i cili ka kohė qė nuk po pėrmbush misionin qė ka si transmetues publik, por ėshtė vėnė nė shėrbim tė Kryeministrit dhe tė Qeverisė sė PDK-sė.
Ndonėse shumė medie dhe analistė nė vend e kanė shtruar mė se njė herė ēėshtjen e mosemėrimit tė njė zėdhėnėsi nga ana e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, Qeveria e PDK-sė nuk e ka bėrė kėtė, duke e ngarkuar RTK-nė tė bėjė detyrėn qė nuk i takon.
Duke ua mbyllur portėn publike tė informimit tė lirė qytetarėve tė Kosovės, Thaēi dhe kabineti i tij synojnė qė tė fshehin mospunėn dhe mungesėn e plotė tė rezultateve nė tė gjitha fushat. Lidhja Demokratike e Kosovė bėn thirrje pėr liri tė fjalės sė lirė nė medie, pėr heqje dorė nga kontrolli dhe pėrdorimi i transmetuesit publik nė shėrbim tė Kryeministrit dhe tė qeverisė sė tij. Lidhja Demokratike e Kosovės kėrkon qė tė respekohen tė drejtat ndėrkombėtare tė shprehjes sė mendimit dhe tė raportimit pa presione.
Lidhja Demokratike kėrkon nga RTK-ja qė tė pėrmbushė misonin si transmetues publik, pėr t’i informuar drejt qytetarėt e Kosovės, me taksat e tė cilėve funksionon.
Lidhja Demokratike e Kosovės, po ashtu, kėrkon nga Qeveria e PDK-sė qė tė mos ndėrhyjė nė punėn e medieve tė pavarura dhe t’i lejojė ato ta pėrmbushin misionin e tyre, sepse mediet e pavaruara janė kriter i njė demokracie tė vėrtetė”

Nxėnėsit e klasave tė nėnta i nėnshtrohen testit tė arritshmėrisė
Prishtinė, 29 qershor 2011
Rreth 3774 nxėnės tė klasave tė nėnta tė Komunės sė Prishtinės tė mėrkurėn i janė nėnshtruar testit tė arritshmėrisė me anė tė tė cilit ata do tė orientohen pėr regjistrim nė shkolla tė mesme.

 Lajmet
- E marte, 28 qershor, 2011
...trup e trup:
- Regjistrimi, ligji do tė kalojė nė kuvend. AK: Mos e votoni
- Vritet njė person nė Deēan
- Hoxhaj: Idetė e Tadiqit tė rrezikshme pėr paqen dhe sigurinė nė Ballkan
- Tadiē: Serbia pret statusin e kandidatit pėr anėtarėsim nė BE
- Serbia s’do tė njohė as targat, as pasaportat e Kosovės /ne shtojcen: Speciale/
- Interpelanca e kryeministrit tė enjten
- Kosova burim dhe destinim i trafikimi
- Kapshticė, bllokohet kalimi i automjeteve

.. informacione te hapura:
Hoxhaj: Idetė e Tadiqit tė rrezikshme pėr paqen dhe sigurinė nė Ballkan
“Idetė e Tadiqit pėr ndarjen e Kosovės janė tė rrezikshme pėr paqen dhe sigurinė nė Ballkan”, ka thėnė ministri i Jashtėm i Kosovės Enver Hoxhaj, i cili po qėndron edhe sot nė Bullgari nė njė vizitė zyrtare. Gjatė njė ligjėrate para dhjetėra diplomatėve, Hoxhaj ka thėnė se ekzistenca e shteteve nė Ballkan, varet sot nga perspektiva evropiane e tyre.
28.06.2011
Nė ditėn e dytė tė vizitės nė Bullgari, Ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Kosovės, Enver Hoxhaj para dhjetėra diplomatėve tė shteteve tė ndryshme ka mbajtur njė ligjėratė nė Institutin Diplomatik tė Bullgarisė me temėn “Shtetndėrtimi dhe perspektiva Evropiane e Kosovės”. Duke folur pėr shtetndėrtimin e brendshėm dhe tė jashtėm tė Republikės sė Kosovės, Ministri Hoxhaj ka thėnė se pavarėsia e Kosovės ka krijuar paqe, stabilitet dhe siguri nė Ballkan. Gjatė ligjėratės, Ministri Hoxhaj ka thėnė se idetė qė vijnė nga Serbia pėr shkėmbimin e territoreve, pėr ndarje dhe krijimin e shteteve monoetnike janė ide tė rrezikshme dhe mund tė prodhojnė vetėm dhunė nė Ballkan.
“Tė hėnėn zoti Tadiq propozon ndarje tė Kosovės, tė martėn flet pėr shkėmbim tė territoreve, tė mėrkurėn flet pėr krijimin e shteteve monoetnike nė Ballkan, derisa tė enjten dhe tė premten vjen me deklarata tjera. Ide tė tilla janė shumė tė rrezikshme dhe mund tė prodhojnė dhunė, jostabilitet dhe mund ta kthejnė Ballkanin 20 vjet mbrapa. Kufijtė e Ballkanit janė vendosur, janė stabil dhe ēėshtja e sovranitetit, e territorit janė ēėshtje tė mbyllura”, ka thėnė Hoxhaj.
Ministri Hoxhaj ka theksuar se marrėdhėniet e mira mes shteteve tė rajonit varen nga perspektiva e qartė Evropiane qė duhet tė kenė shtetet e Ballkanit.Me kėtė rast, Ministri Hoxhaj ka ritheksuar nevojėn e lėvizjes sė lirė tė qytetarėve tė Republikės sė Kosovės nė Evropė dhe nevojėn e vendosjes sė marrėdhėnieve kontraktuale me Bashkimin Evropian.
“Vetėm dy milionė kosovarė nga 50 milionė qytetarė tė Ballkanit, nuk kanė drejtė tė lėvizjes pa viza nė Evropė. Kosova sot ėshtė shtet i izoluar dhe ne nuk dėshirojmė tė mbesim njė popull i harruar nė mes tė Evropės. Ne kėrkojmė udhėrrėfyesin pėr Liberalizimin e Vizave”, ka thėnė ai. Gjatė vizitės nė Sofje, Ministri Hoxhaj ka marrė pjesė edhe nė njė ceremoni simbolike nė Ambasadėn e Kosovės nė Bullgari, ku sė bashku me Ambasadoren Ariana Zherka Hoxha, ka bėrė dorėzimin e pasaportės sė Kosovės, pėr njė student kosovar nė Bullgari.

Tadiē: Serbia pret statusin e kandidatit pėr anėtarėsim nė BE
Presidenti i Serbisė, Boris Tadiē ka deklaruar gjatė njė ligjėrate nė Berlin se Beogradi pret statusin e kandidatit pėr anėtarėsim nė BE, por se nuk do tė ndryshojė qėndrimin sa i pėrket Kosovės.
28.06.2011
Ai ka thėnė se zgjidhja e ēėshtjes sė Kosovės ėshtė shumė e rėndėsishme pėr tė dy popujt. Ndėrsa presidenti malazez Filip Vujanoviq, duke komentuar pohimet e Presidentit serb Tadiē, se ideja e krijimit tė `Shqipėrisė sė madhe` ėshtė realitet, ka thėnė se Mali i Zi nuk ka rrezik nga projekti i `Shqipėrisė madhe`. Sipas tij Mali i Zi ka afirmuar vlerat e shtetit qytetar, ndėrsa shqiptarėt e pėrjetojnė Malin e Zi si shtet tė tyre.

Interpelanca e kryeministrit tė enjten
Tė enjten mbahet interpelanca e kryeministrit Hashim Thaēi nė bazė tė kėrkesės sė grupit parlamentar tė Vetėvendosjes. Kėshtu vendosi Kryesia e Kuvendit nė mbledhjen e sotme. Kryeparlamentari Jakup Krasniqi iu kundėrpėrgjigj kritikave pėr intensitetin e punės sė Kuvendit duke thėnė se institicuoni legjislativ punon nė bazėn e Kushtetutės dhe rregullores sė punės.

Vritet njė person nė Deēan
Njė person i moshės 35 vjeēare nga komuna e Deēanit ėshtė vrarė sot nė mėngjes nė Pejė.... 28.06.2011
Ai ėshtė qėlluar me armė zjarri nė njė lokal tė lojėrave tė fatit qė gjendet nė Stacionin e Autobusėve nė Pejė. Sipas hetimeve tė para tė policisė gjatė kohės se incidentit personi i qėlluar, ka qenė mysafir nė ketė lokal. Policia ka arrestuar njė tė dyshuar femėr punėtore nė ketė lokal qe dyshohet se ėshtė autore e vrasjes, gjithashtu ėshtė konfiskuar njė revole. Deri mė tash nuk dihen motivet e vrasjes.

Kosova burim dhe destinim i trafikimit
Kosova ėshtė burim, tranzit dhe vend i destinimit pėr femra dhe fėmijė, tė cilėt janė subjekt i trafikimit, thuhet, pos tjerash, nė pjesėn pėr Kosovėn, nė raportin e Departamentit Amerikan tė Shtetit, qė ėshtė publikuar tė hėnėn.
28.06.2011
Kosova ėshtė burim, tranzit dhe vend i destinimit pėr femra dhe fėmijė, tė cilėt janė subjekt i trafikimit tė personave, nė mėnyrė specifike i prostitucionit tė detyrueshėm dhe i fėmijėve, qė detyrohen tė kėrkojnė lėmoshė, thuhet, pos tjerash, nė pjesėn pėr Kosovėn, nė raportin e Departamentit amerikan tė shtetit, qė ėshtė publikuar tė hėnėn. Mėtutje theksohet se shumica e viktimave tė prostitucionit tė detyrueshėm janė femra tė reja nga Evropa Lindore, pėrfshirė Moldavinė, Shqipėrinė, Bullgarinė dhe Serbinė.
Fėmijėt dhe femrat nė Kosovė janė subjekt i prostitucionit tė detyrueshėm brenda Kosovės dhe poashtu nė vendet nė mbarė Evropėn.

Mbahet koncert memorial ”Kosova pėr Japoninė”
Sonte nė Prishtinė mbahet njė koncert memorial nė nderim tė viktimave tė tėrmetit qė goditi muaj mė parė Japoninė.
28.06.2011
Ky koncert mbahet nėn pėrkujdesjen e presidencės ndėrsa organizohet nga Ministria e Punėve tė Jashtme dhe Ministria Kulturės, Rinisė dhe Sportit. Nė kėtė aktivitet, Filharmonia e Kosovės do tė pėrformojė muzikė me motive japoneze ndėrsa pas koncertit pjesėmarrėsit do tė mund tė nėshkruhen nė librin e Zisė si dhe tė marrin pjesė nė ekspozitėn e organizuar pėr kėtė qėllim.

Greqia e paralizuar nga grevat
28/06/2011
Nga mesnata e pėr 48 orėt nė vazhdim Greqia ėshtė e paralizuar. Sindikatat njoftuan mbajtjen e njė greve tė pėrgjithshme si nė sektoret publike ashtu dhe nė ato private pėr tė kundėrshtuar planet e ashpra tė qeverisė sė Papandreut pėr shpėtimin e vendit nga falimenti.

Kapshticė, bllokohet kalimi i automjeteve
28/06/2011
Kapshticė, bllokohet kalimi i automjeteve
Nė pikėn e kalimit tė Kapshticės ėshtė bllokuar kalimi i automjeteve drejt territorit grek, pėr shkak tė grevės 48-orėshe tė nisur nė kėtė vend.
Sipas informacioneve tė fundit, doganierėt grekė i janė bashkuar protestės ku kanė hyrė punonjėsit e sektorit publik dhe atij privat.
Greva ka si qėllim kundėrshtimin e planeve tė ashpra tė qeverisė sė Papandreut pėr shpėtimin e vendit nga falimentimi.
Por pa miratimin e kėtyre masave Greqia rrezikon tė mos pėrfitojė ndihmat financiare nga Fondi Monetar Ndėrkombėtar dhe Bashkimi Evropian.

Regjistrimi, ligji do tė kalojė nė kuvend
AK: Mos e votoni

Nė orėn 10:00, ( kur ishte planifikuar tė niste dhe seanca plenare) mbėshtetės tė Aleancės Kuqezi janė mbledhur para parlamentit pėr tė protestuar kundėr miratimit tė pr/ligjit pėr regjistrimin e popullsisė mbi baza etnike e fetrare.
Protestuesit bėnė thirrje qė "kuvendi i Shqipėrise tė votojė urgjentisht kundėr projekt ligjit Pollo". “Votoni peticionin e popullit dhe jo pr/ligjin e grekut”- tha njė nga pėrfaqėsuesit e Aleancės Kuqezi duke shtuar se pr/ligji “Bie ndesh me intersat kombėtare “.

28/06/2011
Parlamenti votoi sot futjen me procedure tė pershpejtuar tė ligjin pėr regjistrimin e popullisė mbi bazen e etnisė dhe fesė.
Propozimi ėshtė bėrė nga ministri pėr inovacionin dhe teknologjinė e inovacionit dhe tė komunikimit Genc Pollo, i njėjti nga erdhi propozimi pėr tė ndryshuar me vendim qeverie emėrtimin e dokumenteve vetjake tė indentitetit: nga karta identiteti nė letėrnjoftime elektronike. Kėsaj here qeveria propozon fjalėn jo shqip census, qė sic thuhet nė relacion, do t'i japė procesit tė regjistrimit njė identitet tė unifikuar.
Por ndryshimi i terminologjisė, nuk ėshtė i vetmi. Me ndryshimet e reja kjo pjesė e ligjit hiqet dhe asnjė e dhėnė e pėrftur nga regjistrimi i ardhshėm i popullsisė nuk do tė pasqyrohet nė regjistrat e gjendjes civile dhe as do tė pėrdoret pėr listat e zgjedhjeve. Tė dhėnat do tė pėrdoren nė pėrputhje me ligjin pėr statistikat vetėm nga Instituti i Statistikave. Ky institut ngarkohet pėr t'i ruajtur tė dhėnat e cdo individi nė pėrputhje me parashikimet e ligjit tė ri pėr mbrojtjen e tė dhėnave personale.
Pra ndryshimet e propozuara nga qeveria nuk kėnaqin aspak kėrkesat e aleancės kuqezi, e cila u bė nismėtare e njė peticioni pėr tė ndaluar regjistrimin e popullsisė mbi baza etnike dhe fetare. Aktivistė tė kėsaj aleance protestuan pėrpara selisė sė parlamentit.Aleanca argumentoi rrezikun qė sipas saj i vjen vendit nga njė lloj i tillė regjistrimi.
Por qeveria duket vendosur ta bėjė kėtė regjistrimi mė 1 tetor tė kėtij viti, pėr tė cilin thotė se ėshtė detyrim europian. E vetmja garanci qė pritet tė sjellin ndryshimet e ligjit, ėshtė njė gjobė 100 mijė lekėshe pėr kėdo qė jep informacione tė rreme dhe tė pasakta. Ndėrkohė qė aleanca kuq e zi njoftoi fillimin e njė faze tė dytė nė kėrkesat e saj, kėsaj here pėr ndryshimin e kushtetutės, pėr tė lehtėsuar marrjen e pasaportės shqiptare nga cdo shtetas me kombėsi shqiptare. Kjo nismė synon kryesisht shqiptarėt e Kosovės, tė cilėt aktualisht mund ta marrin njė pasaportė shqiptare pas 3 ose 5 vjetėsh qėndrimi nė Shqipėri. /ereniku.net: ĒFARĖ ABSURDITETI...PSE TE MOS IU JIPEN MENJIHERE PASAPORTAT GJITHE ATYRE, QE E DESHIRON PASAPORTIN E SHTETIT ĖMĖ ....O ZOT MBUSHI MEND SHQIPTARET!!!/.

Irani qėllon 14 raketa balistike
28/06/2011
Irani ka qėlluar mėngjesin e sotėm 14 raketa balistike tė modeleve tė ndryshme, me rreze tė gjatė dhe tė shkurtėr veprimi.
Operacioni ėshtė kryer nė kuadėr tė manovrave “mbrojtėse” tė nisura dje nga anėtarėt e Gardės Revolucionare dhe qė do tė zgjasin disa ditė.
Gardistėt kanė qėlluar njė raketė tip “Ghard”, me rreze 1800 km dhe nė gjendje tė arrijė Izraelin, si dhe 13 modele tė llojit “Zelzal”, “Shahab 1” dhe “Shahab 2”.
Raketat nė fjalė arrijnė respektivisht nė 400, 300 dhe 500 kilometra largėsi, kanė bėrė tė ditur autoritetet ushtarake tė Teheranit.

...SPECIALE:
Botuar: 28 Jun 2011
Serbia s’do tė njohė as targat, as pasaportat e Kosovės
Shefat e ekipeve negociatore tė Serbisė e tė Kosovės, Borko Stefanoviq e Edita Tahiri, e shohin ndryshe rrjedhjen e dialogut, shkruajnė mediet e Beogradit. Ndėrsa, pala kosovare prezanton hollėsi rreth marrėveshjes sė ardhshme, Beogradi vlerėson se ende s’ka marrėveshje, pavarėsisht se tė dy palėt janė afėr zgjidhjes pėr disa nga ēėshtjet.
Shefi i ekipit serb nė dialogun me Kosovėn, Borisllav Stefanoviq, ka deklaruar se tė dy delegacionet janė afėr zgjidhjes rreth ēėshtjes sė targave qė vetėkupton se veturat me targa me logon e Kosovės nuk do tė mund tė lėvizin nėpėr Serbi.
“Po ashtu, qytetarėt tanė qė janė nga Kosova nė asnjė rast nuk do tė mund tė lėvizin nėpėr pjesėn tjetėr tė Republikės sė Serbisė, siē shprehet ai pėr Serbinė pa Kosovėn, ose tė kalojnė kufirin duke pėrdorur pasaportėn e ashtuquajtur tė Kosovės. Kjo ėshtė ajo qė tash mund tė themi me siguri tė plotė”, i deklaruar Stefanoviq Tanjugut.
Shefja e ekipit negociator tė Kosovės, Edita Tahiri, citohet tė ketė thėnė se si zgjidhje pėr ēėshtjen e targave do tė pėrdoret modeli qė pėrdor Greqia pėr Maqedoninė, dy vendeve qė kanė raporte tė kėqija politike. Mirėpo, Stefanoviq ka vlerėsuar se e gjithė kjo ėshtė spekulim, qė ka pėr qėllim tė ndikojė nė opinionin e Prishtinės, ndėrkaq marrėveshja ende nuk ėshtė arritur. “Nė rastin e targave zgjidhja pėrfundimtare nė dialogun me Prishtinėn ende nuk ėshtė arritur. Ne ndodhemi nė prag tė pėrfundimit tė kėtyre temave dhe presim qė kjo tė ndodhė nė fillim tė korrikut nė Bruksel”, ėshtė shprehur Stefanoviq.
Ai ka thėnė se “ėshtė shumė keq tė flitet pėr detaje rreth njė gjėje pėr tė cilėn ende nuk ka marrėveshje”, edhe pse tė dy palėt ndodhen afėr zgjidhjes.
Stefanoviq ka shtuar se marrėveshjet e tė dy palėve qė do tė arrihen nuk do tė nėnshkruhen, meqė nė kėtė mėnyrė do tė kuptohej barazia e dy shteteve, kurse pėr Serbinė Kosova nuk ėshtė shtet.
Tahiri po ashtu ka thėnė se nė fillim tė korrikut do tė miratohen tė gjashtė marrėveshjet, siē i ka propozuar ndėrmjetėsi i BE-sė, Robert Cooper, disa nga tė cilat, siē ėshtė ajo pėr lėvizjen e lirė, mund tė fillojė tė realizohet menjėherė pas nėnshkrimit. Serbėt, sipas pohimeve tė saj, do tė pranojnė vulat e doganave tė Kosovės, ashtu siē i ka njohur dhe i pranojnė nė BE, transmeton njoftimin Beta.
Pėrveē kėsaj, Tahiri ka prezantuar edhe “hollėsi” tė tjera tė marrėveshjes mes Serbisė e Kosovės, ndėr tė cilat edhe njohjen e patentė-shoferėve dhe lejeve tė qarkullimit tė Kosovės, ndėrprerjen e telefonisė mobile fikse tė Serbisė nė territorin e Kosovės dhe vendosjen e bashkėpunimit ndėrmjet dy sistemeve elektroenergjetike. (koha)/V.I./Liria/ereniku.net/

Lajmet
- E hėnė, 27 qershor, 2011
...trup e trup:
- Tahiri paralajmėron marrėveshje me Serbinė pėr 2 korrik
- Jahjaga: Isha dhe do tė mbetem pa anėtarėsim nė parti politike
- Thaci: Mė shumė angazhim pėr riatdhesimin
- ICO-redukton numrin e zyreve ne Kosovė
- Situatė e qetė nė Mitrovicė
- Tiranė tė pėrsėriten vetimet
- Aksident rrugor nė Kukės, dy tė vdekur
- Shkodėr, vritet 40-vjecari me armė
- Hetimet pėr Albanian Airlines, arrestohet aksioneri Evsen
- Rruga Rreshen-Kalimash “ha” edhe 100 mln USD
- Tadic: Ripajtim mes Kroacisė dhe Serbisė

...pak me hapur:
Kolegji Zgjedhor ka vendosur nė mėnyrė indirekte qė zgjedhjet nė Tiranė tė pėrsėriten pėr shkak tė problemeve me faktin qė nė kutitė e votimit janė gjendur mė shumė vota se sa votues.

ICO /Zyra Civile Ndėrkombėtare/ ka vendosur tė mbyllė zyrat e saj Rajonale nė Pejė, Prizren, Gjilan dhe Prishtinė mė 1 shtator 2011.

Presidentja e Kosovės, Atifete Jahjaga ka thėnė nė njė intervistė pėr gazetėn ”Bota Sot”, se nuk mund tė garojė e tė marrė pėrkrahje nga ndodnjė parti politike pėr zgjedhjet presidencuale.“Isha dhe do tė mbetem pa anėtarėsim nė parti politike, qė nė asnjė rast, pra edhe kur zgjedhja tė bėhet drejtpėrdrejt nga populli, nuk do tė thotė se nuk do ta kem pėrkrahjen nga njė ose mė shumė parti politike.”, ka thėnė Jahjaga. Ajo ka thėnė se ndjehet mirė me respektimin e Kushtetueshmėrisė dhe se ėshtė unifikuese e popullit tė Kosovės.

Gjendja e sigurisė gjatė dy jave tė fundit nė Mitrovicė ka qenė kryesisht e qetė. Kėshtu u vlerėsua tė hėnėn nga pėrfaqėsuesit e strukturave politike dhe tė sigurisė nė takimin e Komitetit pėr vlerėsimin e sigurisė qė mbahet ēdo dy javė nė kuadėr tė Drejtorisė pėr Mbrojtje dhe Shpėtim.

...informacione te hapura:
Tahiri paralajmėron marrėveshje me Serbinė pėr 2 korrik
Zėvendėskryeministrja Edita Tahiri thotė se nė fillim tė korrikut do tė arrihen gjashtė marrėveshje me Beogradin. Sipas saj, gjithēka mund tė finalizohet mė 2 korrik, nė rrethin e radhės tė dialogut.
27.06.2011
Ekipet e ekspertėve po bėjnė finalizimin e detajeve, pėr gjashtė marrėveshjet tė cilat janė dizajnuar nga ndėrmjetėsi i BE-sė, Robert Kuper.
Sipas Telegraf, Tahiri thotė se marrėveshjet janė propozuar nga ndėrmjetėsi Robert Cooper.
“Mendimi im ėshtė se janė afruar shumė pikėpamjet. Po ashtu, qė pala jonė tashmė ka dhėnė pėlqimin nė parim pėr propozimet qė i ka paraqitur mė 6 qershor ndėrmjetėsi Robert Cooper. Ne mendojmė se ato propozime janė mjaft tė mira dhe japin zgjidhje tė mirė pėr ēėshtjen e lėvizjes sė lirė tė qytetarėve, pra vendosjen e njė reciprociteti nė fushėn e lėvizjes sė lirė”, ka thėnė Tahiri.

Aksident rrugor nė Kukės, dy tė vdekur
27/06/2011
Aksident rrugor me pasojė vdekjen e dy personave ka ndodhur sot nė aksin rrugor Kukės Krumė.
Njė automjet me dy persona ne bord ka dale nga rruga per shkaqe ende te panjohura dhe ka perfunduar ne humnere. Aksidenti ka ndodhur ne nje segment rrugor te parikonstruktuar ende.
Sipas te dhenave te para viktima jane Shaqir Mahmutaj 40 vjec dhe Ilir Muēa, 34 vjec. Aksidenti ndodhi prane fshatit Myq, kur nje automjet Tojota me targa te kryeqytetit ka dale nga rruga duke perfunduar shume poshte ne nje gremine. Viktimat jane punonjes te nje kompanie ndertimi qe punonte ne zone. Forcat e policise e kane patur te veshtire qe te nxjerrin viktimat per shkak te terrenit te veshtire.
Sipas policise shkaku i aksidentit ka qene terreni shume i veshtire pasi ne kete segmente levizet vetem me nje kalim. gjithashtu nuk perjashtohet as pergjymja e drejtuesit te mjetit. Brenda 5 ditesh ne Kukes shenohet aksidenti i dyte i rende me pasoj vdekjen ku ne rrugen Kukes-Kalimash nje makine tip golf doli nga rruga ku perfundoi ne humnere.

Rruga Rreshen-Kalimash “ha” edhe 100 mln USD
27/06/2011 15:00
Rruga Rreshen-Kalimash “ha” edhe 100 mln USD
Fatura e rrugės Durrės-Kukės, investimit publik mė tė madh tė tė gjitha kohėrave, nuk ka tė ndalur.
Top Channel ka mėsuar se nė 5 muajt e parė tė vitit, qeveria i ka paguar konsorciumit Bechtel Enka edhe 100 milionė dollarė tė tjera shtesė, si kosto pėr punimet nė tunel. Sipas tė dhėnave zyrtare, nė 5 muajt e parė tė vitit, qeveria ka investuar rreth 22 miliardė lekė me burime tė brendshme nė ekonomi.
Por 45.5 pėr qind e tyre shkuan vetėm pėr rrugėn Durrės-Kukės. Kostoja e rrugės, e cila ka vėnė nė vėshtirėsi financat publike tė Shqipėrisė, vazhdon tė rritet, edhe pse pėrurimi i saj ėshtė bėrė plot dy vjet mė parė, nė qershor tė 2009. Edhe me tė dhėnat zyrtare, tani rruga e ka kaluar shifrėn 100 miliardė lekė ose 1 miliardė dollarė duke tentuar tė kapėrcejw nivelin 10 pėr qind tė produktit tė brendshėm bruto, njė rekord ky jo vetėm pėr Shqipėrinė.
Fatura e rrugės Durrės-Kukės, mė saktė segmentit tė kushtueshėm, Rrėshen Kalimash, ka qenė objekt debati, me akuza dhe kundėrakuza mes opozitės dhe qeverisė. Para dy vitesh, pati madje dhe njė hetim tė prokurorisė. Edhe pse prokuroria zyrtaristh formuloi akuzėn pėr abuzim me nė vlerėn e qindra milionė dollarėve, gjyqi nuk u zhvillua asnjėherė, pasi sipas gjykatės ishin tejkaluar afatet.

Shkodėr, vritet 40-vjecari me armė
27/06/2011
Njė 40-vjecar baba i dy fėmijėve ėshtė vrarė me armė zjarr nė fshatin Shtoj nė Shkodėr vetem 100 metra larg baneses se tij.
Mendohet se vrasja ka ndodhur per shkak se disa persona qe kane grabitur jane pare nga viktima. Hajdutet kane qelluar mbi 40 vjecarin Ridvan Begoi duke e vrare ate me nje plumb ne koke.
Viktima eshte gjetur nga familjaret rreth mengjesit te djeshem, disa ore pas ngjarjes. Policia dyshon se vrasesit jane hajdute qe kane dashur te vjedhin ne vreshtin e familjes e viktimes por mendohet se viktima i ka njohur hajdutet dhe eshte konfliktuar me ta. Dhjetėra persona nderkohe jane shoqeruar per kete ngjarje.

Thaci: Mė shumė angazhim pėr riatdhesimin
27/06/2011
Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi ka kėrkuar nga kryetarėt e komunave qė tė angazhohen edhe mė shumė nė procesin e riatdhesimit tė qytetarėve tė kthyer.
Ai tha, sipas RTK, se ky ėshtė kryeprioritet pėr Qeverinė dhe institucionet pėr procesin e liberalizimit tė vizave. Kryeministri mori pjesė nė fillimin e “Javės sė Komunave” tė organizuar nga Asociacioni i Komunave tė Kosovės qė sivjet shėnon 10 vjetorin e themelimit.
Ndonėse javėn qė shkoi, pjesa mė e madhe e kryetarėve tė komunave nuk i ishin pėrgjigjur pozitivisht ftesės sė Qeverisė pėr tė marrė pjesė nė konferencėn pėr liberalizimin e vizave, kryeministri Thaēi ka shfrytėzuar fillimin e “Javės sė Komunave”, pėr t’ua pėrcjellė drejtpėrdrejt mesazhin kryetarėve pėr pėrgjegjėsitė qė kanė nė kėtė proces.

Rivotim edhe kur mungon vetėm njė votė
TIRANĖ 27/06/2011
Mospėrputhja e shifrave vota-votues do tė dėrgojė kryeqytetasit edhe njė herė qė tė zgjedhin kryetarin e ri tė bashkisė.
Nė mėnyrė indirekte Kolegji Zgjedhor e ka vendosur kėtė gjė nė momentin qė ka dhėnė vendimin pėr komunėn Kolsh ku diferenca mes dy kandidatėve ishte pesė vota, ndėrsa nė kuti u gjendėn tetė vota mė shumė se sa votues.
Kolegji urdhėroi pėrsėritjen e zgjedhjeve nė kėtė komunės sepse numri i votave mė shumė tė gjendura nė kuti mund tė ndryshonte rezultatin.
Nė Tiranė kemi tė njėjtėn situatė. Sipas shifrave zyrtare tė KQZ-sė, nė kutitė e votimit janė gjendur 870 vota mė shumė se sa votues. Vetėm nė kutitė e rivlerėsuara nga KQZ pėr 117 qendra votimi tė kėrkuara nga Partia Demokratike dolėn 357 vota mė shumė se sa votues. Duke pasur parasysh se diferenca mes kandidatėve Lulzim Basha dhe Edi Rama, gjithmonė duke iu referuar shifrave zyrtare tė KQZ-sė ėshtė 93 vota, ndėrsa numri i votave mė shumė tė gjendura nė 485 kutitė e kryeqytetit ėshtė 870, banorėt e Tiranės do t’i drejtohen edhe njė herė kutive tė votimit.
Por “Shekulli” ka zbuluar edhe njė tjetėr vendim tė tillė ku Kolegji ka vendosur pėrsėritjen e zgjedhjeve pėr shkak tė mospėrputhjes sė shifrave mes votave dhe votuesve.
Bėhet fjalė pėr komunėn Armen nė Vlorė ku u gjend njė votė mė pak se sa votues.
Nė njė situatė kur diferenca mes dy kandidatėve ishte vetėm dy vota, edhe njė votė e vetme mund tė ndryshonte rezultatin. Me kėto dy vendime Kolegji ka vendosur njė standard tė ri nė zgjedhjet shqiptare: Sa herė qė diferenca e numrit tė votave tė gjendura nė kuti me numrin e njerėzve qė kanė votuar ėshtė vendimtare, do tė ketė pavlefshmėri dhe pėrsėritje tė zgjedhjeve.
Nė rastet e komunave Armen dhe Kolsh kanė votuar tė tetė gjyqtarėt e Kolegjit Zgjedhor dhe nė tė gjitha rastet ata kanė qenė dakord pėr pėrsėritjen e zgjedhjeve.

Hetimet pėr Albanian Airlines
27/06/2011
Njesia task force ne prokurorine e Tiranes nis hetimet per pastrim parash ndaj bosit te kompanise ajrore shqiptare Albania Airlines, Ali Evsen i cili u arrestua ne Spanje per te njejten akuze si dhe dhenie rryshfeti dhe korrupsion.
Sipas burimeve nga kjo njesi jane ngrire rreth nje milione euro llogari bankare te Evsen ne bankat ne Shqiperi.
Nderkohe qe hetuesit u shprehen ne telefon per Top Channel se kjo ngrirje e transaksioneve eshte bere me qellim mos tjetersimin e tyre. por hetuesit thane se nuk kane bere asnje veprim hetimor ne adrese te kompanise ajrore Albanian Airline, ku Evsen eshte aksioner. Kjo, sepse aktualisht prokuroria shqiptare ne bashkepunim me prokurorine turke dhe prokurorine spanjolle jane ne fazen e hetimeve per te zbardhur skemen e pastrimit te parave.
Nderkohe prokuroret e ceshtjes pohuan per Top Channel se priten informacione te tjera nga autoritetet spanjolle sikurse informacionet e mberritura prej andej menjehere pas arrestimit te 49 vjecarit. Ali Evsen u arrestua ne madrit se bashku me nje shtetas egjiptian, djali i nje prej njerezve te te afert te ish presidentit Hosni Mubarak.

Tadic: Ripajtim mes Kroacisė dhe Serbisė
27/06/2011
Presidenti serb, Boris Tadic bėri thirrje pėr ripajtim mes Serbisė dhe Kroacisė qė u zhvillua nė vendin ku dikur ndodhej njė kamp pėrqendrimi nė Kroaci, ku u vranė dhjetėra mijėra serbe, hebrenj dhe rome, gjatė Luftės sė Dyte Botėrore.
I shoqeruar nga e ema, Tadic vizitoi kampin Jadovno, ne 70-vjetorin e tij. Ai ishte ngritur ne vitin 1941 nga regjimi kroat, pro-nazist. Gjyshi i presidentit Tadic ishte nje nder viktimat e vrara ne kampin e ekzekutimit ne rajonin e Velebit. Pjesa me e madhe e viktimave ishin serbe.
Tadiē tha se viktima tė pafajshme, tė cilat u vranė pėr shkak tė identitetit, emrit dhe besimit fetar “meritojnė nderimin tonė”. Ky nderim nuk duhet tė shkaktojė konflikt mes Serbisė dhe Kroacisė- nenvizoi ai- por t’i lejojė tė dy vendet tė jetojnė nė paqe dhe tolerancė dhe tė dėnojnė krimet e luftės.

Lajmet
- E premte, 24 qershor, 2011
...trup e trup:
- Jahjga inkurajon pjesėtarėt e FSK-sė pėr misione tė rėndėsishme
- Ministri Hoxhaj uron Ban Ki Moon-in
- Pack: Njohja e Kosovės nga Serbia, zgjidhja mė e mirė
- Galluēi: BE nuk dėshiron njė Qipro tė dytė
- Shvarceberg pėrsėriti mbėshtetjen pėr Kosovėn
- Fillon projketi ”Komunikimi me Evropėn pėrmes Diplomacisė"
- Ka vazhduar gjykimi i rastit Bllaca
- BE kėrkon nga Mali i Zi konsensus pėr Ligjin zgjedhor
..ne shtojcen:Speciale:
- Kosova “heq dorė” nga Republika pėr qarkullimin me Serbinė
- SHKUP-Statuja e Aleksandrit tė Madh, Athina sėrish e ashpėr
- “Vatra” pėrgatit 100 vjetorin, Arshi Pipa nderohet nė Tiranė

...pak me hapur:
Jahjga inkurajon pjesėtarėt e FSK-sė pėr misione tė rėndėsishme
Presidentja Atifete Jahjaga vlerėsoi angazhimin e Forcės sė Sigurisė sė Kosovės nė procesin e gjithmbarshėm tė integrimit evroatlantik.
24.06.2011
“Ju do tė jeni segment i rėndėsishėm i zbatimit tė politikave tė Kosovės nė misionet e pėrbashkėta me partnerėt tanė strategjik” ,tha Jahjaga nė ceremoninė e diplomim-gradimit tė njė grupi tė kadetėve tė FSK-sė.

Ministri Hoxhaj uron Ban Ki Moon-in
Ministri i Punėve tė Jashtme i Kosovės, Enver Hoxhaj i ka dėrguar njė telegram urimi Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki Moon, me rastin e rizgjedhjes nė kėtė post nga ana e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė.

Pack: Njohja e Kosovės nga Serbia, zgjidhja mė e mirė
“Do tė ishte mirė sikur nė fund tė bisedimeve Serbia ta njihte Kosovėn”, ka thėnė Doris Pack, deputete nė Parlamentin Evropian, nė njė intervistė dhėnė Radios Evropa e Lirė.

Galluēi: BE nuk dėshiron njė Qipro tė dytė
Kosova dhe Serbia nuk mund tė hyjnė nė Bashkimin Evropian pėrderisa nuk e njohin njėra-tjetrėn sepse kjo nuk ėshtė ēėshtje e politikės por e funksionimit tė dy shteteve, ka deklaruar diplomati amerikan dhe ish-administratori rajonal i UNMIK -ut nė Mitrovicė Gerald Gallucci

Shvarceberg pėrsėriti mbėshtetjen pėr Kosovėn

Shefi i diplomacisė ceke Karel Shvarceberg pėrsėriti pėrkrahjen pėr Kosovėn. Sot ka takuar kryeministrin Thaēi dhe shefen e ekipit tė Kosovės nė dialogun me Serbinė, Edita Thairi. E nė forumin biznesor Ēeki – Kosovė, Shraveberg ka shprehur gatishmėrinė pėr krijimin e kushteve mė tė mira pėr bashkėpunim biznesor ndėrmjet dy vendeve.

Fillon projketi ”Komunikimi me Evropėn pėrmes Diplomacisė”
Ambasadori britanik nė Kosovė, Jan Klif tha se Britania e madhe vazhdon pėrpjekjet pėr rritjen e numrit tė njohjeve pėr Kosovėn.

Ka vazhduar gjykimi i rastit Bllaca
Dora e cila shihet nė CD dėshminė e famshmė tė Nazim Bllacės , ėshtė dora e Gani Gecit, Aty ai po e pyeste Bllacėn se si ka dhėnė urdhėr Azem Syla pėr vrajsen e axhės se tij. Kėtė e ka deklaruar sot nė cilėsinė e dėshmitarit ish -deputeti i Kuvendit tė Kosovės Gani Geci, perderisa ka dėshmuar nė procesin gjyqėsor kundėr Fahredin Gashit dhe Hysri Ramės.

Fillon projketi ”Komunikimi me Evropėn pėrmes Diplomacisė”
Ambasadori britanik nė Kosovė, Jan Klif tha se Britania e madhe vazhdon pėrpjekjet pėr rritjen e numrit tė njohjeve pėr Kosovėn.
24.06.2011
“Nuk ėshtė ēėshtja vetėm te marrėdhėniet mes qeverive, por nė bindjen e publikut tė gjerė tė kėtyre vendeve” tha Klif nė lancimin e projektit ”Komunikimi me Evropėn pėrmes Diplomacisė”.
Pjesė e projektit ėshtė edhe Ministria e jashtme e Kosovės dhe Kėshilli Britanik nė Prishtinė.
Kosova dhe vendet partnere fillojnė zgjerimin e mėnyrave pėr sigurimin e njohjeve tė reja.
Qeveria Britanike dhe ajo e Kosovės, kanė krijuar njė fond tė pėrbashkėt pėr zbatimin e projektit, “Komunikimi me Evropėn pėrmes Diplomacisė”, tė cilin do ta administrojė Kėshilli Britanik. Drejtoresha e Kėshillit Britanik nė Prishtinė, Arjeta Emra, tha se ky kėshill do tė jetė zbatues i kėtij projekti, qė garanton cilėsinė dhe gjithė pėrfshirjen.
Ministri i Punėve tė Jashtme, Enver Hoxhaj tha se kjo marrėveshje ėshtė pjesė e strategjisė pėr pėrmbylljen e procesit tė njohjeve tė shtetit tonė nga vendet e tjera.
Projekti “Komunikimi me Evropėn pėrmes Diplomacisė” ėshtė edhe njė mbėshtetje pėr Ministrinė e Punėve tė Jashtme nė pėrmirėsimin e kapaciteteve tė saj qendrore. Projekti do tė adresojė sfidat e shtetėsisė sė Kosovės nė marrėdhėniet ndėrkombėtare, themelim tė kanaleve tė reja tė komunikimit me vendet qė nuk e kanė njohur Kosovėn dhe vende tė tjera.
Pėr lansimin e tij, ambasada britanike dhe Ministria e Jashtme e Kosovės, kanė ndarė nga 150 mijė euro, qė do tė menaxhohen nga Kėshilli Britanik.

Galluēi: BE nuk dėshiron njė Qipro tė dytė
Kosova dhe Serbia nuk mund tė hyjnė nė Bashkimin Evropian pėrderisa nuk e njohin njėra-tjetrėn sepse kjo nuk ėshtė ēėshtje e politikės por e funksionimit tė dy shteteve, ka deklaruar diplomati amerikan dhe ish-administratori rajonal i UNMIK -ut nė Mitrovicė Gerald Gallucci.
24.06.2011
Ai ka thėnė se “BE nuk dėshiron tė kėtė edhe njė vend tė ndarė sikur Qiproja”. Sipas fjalėve tij dialogu i Serbisė dhe i Kosovės ėshtė shenjė pozitive sepse ai u mundėson njerėzve qarkullim tė lirė. Galucci konsideron se Kosova edhe nė tej ėshtė njė shoqėri e parregulluar nėn administrim tė bashkėsisė ndėrkombėtare.

BE kėrkon nga Mali i Zi konsensus pėr Ligjin zgjedhor
Bashkimi Evropian i bėn thirrje parlamentit tė Malit tė Zi qė tė arrijė marrėveshjen dhe konsensusin nė miratimin e Ligjit zgjedhor, i cili mbetet njėri ndėr kushtet pėr statusin e bisedimeve tė Malit tė Zi me BE nė.
24.06.2011
Nė kėtė kuadėr Ligjin zgjedhor deputetėt shqiptarė e shohin si njė kthim mbrapa nė tė drejtat e arritura dhe ata kėmbėngulin qė tė ruhet modeli ekzistues i njėsisė sė veēantė zgjedhore nga e cila dalin deri pesė deputetė shqiptarė nė parlamentin e Malit te Zi.

speciale:
Botuar: 24 Jun 2011
Kosova “heq dorė” nga Republika pėr qarkullimin me Serbinė
Lėvizja e lirė, ēėshtja e tregtisė sė lirė, ēėshtja e telekomunikacionit, e energjisė, si dhe kthimi i dokumenteve kadastrale dhe civile janė gjashtė ēėshtjet pėr tė cilat Kosova dhe Serbia do tė arrijnė marrėveshje gjatė muajit korrik.
Nė intervistėn pėr “Koha Ditore” zėvendėskryeministrja Edita Tahiri, qė ėshtė edhe udhėheqėse e ekipit kosovar tė bisedimeve, ka folur nė detaje pėr secilėn marrėveshje. Ajo i ka pranuar edhe lėshimet e Kosovės e edhe tė Serbisė. Ka thėnė se marrėveshjet janė evropiane dhe se ato e afrojnė Kosovėn me BE-nė.
Sipas Tahirit, Kosova nuk po bėn kompromise dhe tė dyja palėt po mundohen qė tė pėrfitojnė sa mė shumė.
Qytetarėt kosovarė do tė mund tė udhėtojnė nė Serbi, por vetėm me letėrnjoftim. Ata nuk do tė kenė nevojė qė ta tregojnė pasaportėn e tyre nė shtetin fqinj. Doganat e Kosovės do tė mbajnė vulat “Dogana e Kosovės”, dhe dokumentet pėrcjellėse nuk do ta kenė fjalėn Republikė. Qytetarėve serbė tė Kosovės do t`u hiqen tabelat e Serbisė, por do t’u mundėsohet mbajtja e tabelave KS tė kohės sė UNMIK-ut. Zėvendėskryeministrja Tahiri ka thėnė se ky do tė jetė njė transicion.
Duke folur rreth marrėveshjeve qė pritet tė nėnshkruhen Tahiri ka thėnė se Pėr gjashtė prej tyre kemi afrim tė pikėpamjeve dhe presim rezultate konkrete tė marrėveshjeve gjatė muajit korrik. Kėto ēėshtje janė ēėshtja e lėvizjes sė lirė, ēėshtja e tregtisė sė lirė, ēėshtja e telekomunikacionit, e energjisė, si dhe kthimi i dokumenteve kadastrale dhe civile qė janė marrė gjatė luftės. Nė dialog ėshtė hapur edhe ēėshtja e tė pagjeturve, ēėshtja e dėmeve tė luftės nė trashėgiminė kulturore, ēėshtja e njohjes sė diplomave universitare, si dhe ēėshtja e pjesėmarrjes nė mekanizmat rajonalė. Pėr sa u takon kėtyre gjashtė projektmarrėveshjeve tė mundshme, me lejoni t’u them veē e veē se cilat janė parimet e tyre. Sa i pėrket lėvizjes sė lirė ėshtė pėrdorur parimi i reciprocitetit. Qytetarėt e Republikės sė Kosovės do tė kenė mundėsi qė tė udhėtojnė nė Serbi ashtu siē qytetarėt e Serbisė kanė udhėtuar lirshėm nė Kosovė. Kosova me kohė ka zbatuar parimin e lėvizjes sė lirė si parim esencial evropian. Serbia e ka shkelur dhe kjo marrėveshje do ta bėjė edhe atė, ta zbatojė kėtė parim. Elementi kryesor pėr tė cilin kemi biseduar ėshtė qė tė mundėsohet udhėtimi me letėrnjoftim, praktikė qė Kosova e zbaton me Maqedoninė dhe Shqipėrinė dhe jemi duke punuar edhe pėr Malin e Zi. Kalimi mund tė bėhet edhe nėpėrmjet dokumenteve tė tjera tė udhėtimit. Kemi diskutuar pėr tabelat e automjeteve, librezave tė regjistrimit. Ngjashėm siē veprohet nė rastin e Maqedonisė me Greqinė, ngjashėm do tė realizohet edhe kjo marr (koha/ereniku.net)

Botuar: 24 Jun 2011
“Vatra” pėrgatit 100 vjetorin, Arshi Pipa nderohet nė Tiranė
* Njė grup veprimtarėsh tė Federatės “Vatra” nga SHBA u takuan sot me presidentin e Shqipėrisė, Bamir Topi. 100 vjetori i organizatės sė tyre pėrkon me 100 vjetorin e pavarėsisė sė shtetit shqiptar. Pėrfaqėsues tė saj folėn me shqetėsim edhe pėr zhvillimet e fundit politike. Ndėrkohė, njė grup studiuesish nderuan sot Arshi Pipėn, njė figurė e njohur e diasporės shqiptare nė Amerikė, duke botuar njė vepėr tė tij filozofike, qė e shkroi nė burgun politik tė Burrelit. Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi, u takua sot me njė grup pėrfaqėsuesish tė Federatės “Vatra” nga SHBA. Ata kanė disa ditė qė vizitojnė Shqipėrinė dhe mė pas Kosovėn dhe Maqedoninė, nė prag tė 100 vjetorit tė themelimit tė organizatės sė tyre. Presidenti Topi tha nė takim se diaspora shqiptare nė SHBA ka luajtur dhe luan njė rol tė jashtėzakonshėm pėr forcimin e marrėdhėnieve tė shkėlqyera shqiptaro - amerikane, si dy vende mike dhe aleate tė ngushta. Kryetari i federatės shqiptare “Vatra”, Gjon Buēaj, tha se u diskutua edhe mundėsia qė veprimtaritė e 100 vjetorit tė pavarėsisė tė Shqipėrisė tė pėrfshijnė edhe ato pėr 100 vjetorin e “Vatrės”. Nga ana tjetėr zoti Buēaj, tha se “Vatra” e sheh me shqetėsim mjedisin politik nė shqipėri, sepse vėren intolerancė politike. Ndryshimi ėshtė pjesa kryesore e demokracisė. Nė demokraci duhen ndjekur rrugėt ligjore dhe tė respektohen institucionet.
“Nė ēdo fushatė elektorale gjuha ėshtė me kritika, por pastaj bėhen votimet. Nga rezultati dikush do tė fitojė. Nė rast se nisemi nga principet e demokracisė dhe tė burrnisė shqiptare, atėherė njerėzit pas fushatės elektorale i japin dorėn njėri-tjetrit. Nė SHBA kandidati qė humb garėn e thėrret i pari nė telefon fituesin, e uron kundėrshtarin qė fitoi, dhe i bėn premtimin se do tė bashkėpunojė pėr interesat e popullit, pėr interesat e vendit. Dėshirojmė shumė qė kėtė gjė ta shohim edhe nė Shqipėri. Nė kėtė mėnyrė, dikush humb votat, por Shqipėria fiton” - tha zoti Buēaj.
Ndėrkohė, njė figurė e njohur e kulturės shqiptare dhe e diasporės nė Amerikė, Arshi Pipa, u nderua po sot nė njė konferencė shkencore. Shtėpia botuese “Princi” sapo ka botuar librin e Arshi Pipės “Skicė mbi konceptimin e jetės dhe Mbi Gjeniun”, tė shkruara nė burgun e Burrelit nė letra duhani, kur vuante burgimin politik si kundėrshtar i diktaturės komuniste. Kjo ngjarje mblodhi shumė studiues dhe dashamirės tė kulturės shqiptare nė njė konferencė shkencore ku u shqyrtua krijimtaria e tij artisitike dhe filozofike.
“Pipa, me durimin e mėsuesit, na shpjegonte atė qė nuk do ta kishim kuptuar kurrė. Ishte ky ēasti kur Pipa, nga shok burgu, shndėrrohej dhe bėhej mėsuesi ynė pėr letėrsinė, filozofinė dhe tė tjera. Si njė Sokrat i kohėve moderne, nė orėn e shėtitjes nė ajrosjen e burgut, ai rrethohej gjithmonė nga njė grup tė rinjsh, qė ishin tė etur tė dėgjonin fjalė tė menēura, tė cilat nuk munguan kurrė prej tij. Ishte fjalėpak, por bindės. Ishte krenar, por i thjeshtė. Ishte mjeshtėr, por me zemėr tė ēelėt” - tha shkrimtari Amik Kasaruho, njė nga tė dėnuarit politik, shok burgu me Arshi Pipėn.
Nuk ėshtė hera e parė qė figura tė shquara tė kulturės shqiptare nga diaspora e Amerikės botohen nė Tiranė si modele frymėzimi shkencor dhe atdhetar. Njė numėr i konsiderueshėm autorėsh shqiptarė ishin ndaluar tė botonin dhe u burgosėn e u vranė nė Shqipėri, sepse idetė e tyre demokratike nuk pėrputheshin me propagandėn komuniste, pėrndjekjen e dijetarėve dhe izolimin e diktaturės. (voa)/V.I./Liria/ereniku.net/

Botuar: 24 Jun 2011
Statuja e Aleksandrit tė Madh, Athina sėrish e ashpėr
Pėr here te dyte brenda pak ditesh, Athina zyrtare ka reaguar ashper ndaj vendosjes se statujes se Aleksandrit te Madh, ne nje prej shesheve te qytetit te Shkupit.
Ministri i Jashtem Stavros Lambrinidhis, qe sapo ka marre detyren e re, ne fjalimin e tij te pare ne parlament ka paralajmeruar udheheqjen e vendit fqinj se Greqia vertet mbeshtet perspektiven europiane te Ish Republikes Jugosllave te Maqedonise, duke qene edhe aleati me i mire i saj, por marredheniet dypaleshe -ka thene ai - duhet te mbeshteten ne bazat e nje fqinjesie te mire. Kryediplomati grek ka deklaruar gjithashtu se kjo perspektive europiane e rajonit duhet te funksionoje si katalizator per zbutjen e disa problemeve serioze te cilat ndikojne ne stabilitetin e Ballkanit dhe per kete pret nje sjellje te ndryshme nga qeveria e zotit Gruevski,ndersa theksoi se Athina nuk eshte thjesht nje vezhguese ne ato cka po ndodhin.
"Sensibilizuam menjehere organet perkatese europiane dhe une personalisht, dhe pardje Komisioneri per Zgjerimin Shtefan Fyle, denuam me nje gjuhe te ashper keto veprime", tha ministri i Jashtėm Stavros Lambrinidis
Ne fund te fjales se tij ministri i Jashtem grek, ka riperseritur edhe njehere se ashtu sic kane theksuar NATO dhe BE kusht percaktues per integrimin, eshte zgjidhja e problemit te emrit, nje emer me percaktim gjeografik dhe perdorim nga te gjithe.
Deklaratat e tij jane pritur me pozitivitet sidomos nga banoret e Greqise se Veriut si dhe te shtypit, qe deri dje ka kritikuar Athinen zyrtare per nje qendrim te zbehte ndaj kesaj ceshtjeje, ndersa pritet me interes takimi i kryeminsitrit Papndreu me homologun e tij Gruevski ne Bruksel. (tch)/V.I./Liria/ereniku.net/

Lajmet
- E enjte, 23 qershor, 2011
...trup e trup:
Komisioneri pėr Zgjerim i Bashkimit Evropian Shtefan Fyle tha se Serbia duhet tė bėjė pėrparime nė normalizimin e raporteve me Kosovėn, ose tė pėrballet me rrezikun e bllokimit tė hyrjes nė BE nga ana e shteteve anėtare.

Gligorov: Pa zgjidhur problemet me Kosovėn, Serbia s''ka sukses
Bashkimi Evropian ēėshtjen e Kosovės e ruan pėr stadin e fundit tė negociatave me Serbinė. Zgjidhja e kėsaj pėrballjeje politike mund tė ketė forma tė ndryshme. Pa zgjidhur mospajtimet me Kosovėn, Serbia nuk do tė mund tė arrijė suksese tė mėtejshme nė nogociatat me BE-nė.

Stefanoviq: Nė fillim tė muajit tjetėr priten rezultate tė dialogut
Pala serbe nė dialogun me Kosovėn ėshtė shprehur optimiste pėr zgjidhjen e shumė problemeve qė ekzistojnė ndėrmjet Kosovės dhe serbisė.

Nė Hajvali ėshtė vėnė gurthemeli i Pallatit tė Drejtėsisė
Kryetarja e Republikės sė Kosovės, Atifete Jahjaga, deklaroi me rastin e vėnies sė gurthemelit tė Pallatit tė Drejtėsisė, se ndėrtimi i kėtij pallati ėshtė njė vepėr mjaft tė rėndėsishme pėr sundimin e ligjit nė vend.

Thaēi: Do angazhohemi nė zhvillimin e administratės publike
Qeveria e Kosovės synon qė administrata publike tė arrijė standardet ndėrkombėtarė tha kryeministri, Hashim Thaēi nė Ditėn ndėrkombėtare tė nėpunėsve civil.

Universiteti i Prishtinės nėnshkroi sot marrėveshje bashkėpunimi me Universitetin Albstad Zigmaringen tė Gjermanisė. Qėllimi i kėsaj marrėveshje ėshtė shkėmbimi i studentėve mes kėtyre dy universiteteve.

Shoqata Atdhetare Dibra nė New York, apelon pėr regjistrimin e dibranėve nė Amerikė. Mundėsi regjistrimin duke klikuar nė formularin pėr regjistrim nė faqen e internetit:
http://www.jotform.com/form/11663557453.

KQZ mbyll numėrimin, Basha 95 vota para Ramės
Kandidati demokrat, Lulzim Basha kryeson me 95 vota, ndaj kreut socialist Edi Rama nė garėn pėr Bashkinė e Tiranės, njfton Balkanweb.

Serbia tė normalizojė raportet me Kosovėn, ose rrezikon BE-nė
Komisioneri pėr Zgjerim i Bashkimit Evropian Shtefan Fyle tha se Serbia duhet tė bėjė pėrparime nė normalizimin e raporteve me Kosovėn, ose tė pėrballet me rrezikun e bllokimit tė hyrjes nė BE nga ana e shteteve anėtare.
23.06.2011
“Askush nuk ėshtė i gatshėm qė tė pranojė njė anėtar tė ri me ēėshtje tė hapura me fqinjėt” citohet tė ketė thėnė Fyle nė takimin me shefin e diplomacisė sė Serbisė Vuk Jeremiq. ”Mandati im ėshtė shumė i qartė sa i pėrket Komisionit evropian dhe nė kohėn kur kemi punuar nė Pyetėsorin (pėr Serbinė- vėr, e jona), e kemi bėrė tė qartė se Kosova nuk ėshtė e pėrfshirė ”, theksoi Fyle.

Stefanoviq: Nė fillim tė muajit tjetėr priten rezultate tė dialogut
Pala serbe nė dialogun me Kosovėn ėshtė shprehur optimiste pėr zgjidhjen e shumė problemeve qė ekzistojnė ndėrmjet Kosovės dhe serbisė.
23.06.2011
Shefi i ekipit negociator tė Serbisė, Borisllav Stefanoviq ka thėnė se rezultatet e para konkrete tė dialogut, Prishtinė-Beograd mund tė priten nė fillim tė muajit tė ardhshėm nė raundin e ardhshėm tė bisedimeve nė Bruksel. Deklaratat e tij janė bėrė pėr agjencinė serbe tė lajmeve ”Tanjug”.

KQZ mbyll numėrimin, Basha 95 vota para Ramės
Kandidati demokrat, Lulzim Basha kryeson me 95 vota, ndaj kreut socialist Edi Rama nė garėn pėr Bashkinė e Tiranės, njfton Balkanweb.
Postuar: 03:59:44 / 23.06.2011
Rezultati vjen pasi Komisioni Qendror i Zgjedhjeve mbylli sot numėrimin e fletėve tė kontestuara nė kutitė e Njėsisė 11, KZAZ nr.55. Me numėrimin e sotėm pėrmbyllet i tėrė procesi i numėrimit tė fletėve tė hedhura gabim nė 1793 kuti votimi tė 11 njėsive bashkiake nė Tiranė.
Vetė zv.ambasadori i OSBE, Dan Redford ishte sot i pranishėm nė KQZ. Zėdhėnėsi i KQZ, Leonard Olli deklaroi se shifrat e dala kėto 5 ditė do tė pėrpunohen dhe mė pas do t’u shtohen tabelės pėrmbledhėse tė rezultateve.
Ka reaguar pėrfaqėsuesi ligjor i PS-sė Genc Gjoncaj, i cili gjithė procesin e quajti tė deformuar. Partia Socialiste ka paralajmėruar se nuk do ta njohė rezultatin pasi, sipas saj, ai ėshtė i manipuluar. Kjo pritet tė sjellė thellimin e ngėrēit politik mes palėve, qė ka filluar qysh pas zgjedhjeve parlamentare tė 28 qershorit 2009.

Lajmet
- E mėrkurė, 22 qershor, 2011
...trup e trup:
Lideri i Lėvizjes Vetėvendosje, Albin Kurti, nė protestėn ku kishte rreth 2 mijė pjesėmarrės, deklaroi se shteti duhet ”tė lirohet nga pushteti aktual dhe hajnat”.

Qeveria e Kosovės thotė se protestat janė legjitime dhe ekzekutivi nuk i ngulfat gjėrat e tilla, por kėrkon tė mos ketė fyerje. Ndėrkohė zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi paralajmėron se nuk ka asnjė marrėveshje me Serbinė dhe nuk do tė ketė asnjė kompromis jashtė Kushtetutės sė Kosovės.

Banorėt serbė dhe shqiptarė tė komunės sė Kllokotit, nėpėrmjet njė peticioni tė nėnshkruar kėrkojnė shkarkimin e kryetarit tė komunės, Sasha Mirkoviq.

Grupi i ekspertėve tė arsimit i Lidhjes Demokratike tė Kosovės ka akuzuar ministrin e Arsimit Shkencės dhe Teknologjisė Ramė Buja se nuk ka as njohuri elementare nga fusha e arsimit, pasi qė ka marrė vendim pėr hapjen e Shkollės sė studimeve doktorale nė Universitetin e Prishtinės – shkollė e cila sipas LDK-sė funksionon tash e tre vjet.

Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, i ka dėrguar njė telegram urimi sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki-Mun, me rastin e rizgjedhjes nė kėtė post nga ana e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė.

Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, ka siguruar zėvendėskryeministren e Kosovės, njėherėsh ministre pėr Tregti dhe Industri Mimoza Kusari-Lila se ēdo produkt qė prodhohet nė Kosovė do tė mund tė hyjė nė Shqipėri pa u pėrdorur ēmimi referent.

Presidentja e Republikės sė Kosovės, Atifete Jahjaga ėshtė takuar me admiralin Samuel J. Locklear, komandant i Forcave tė Bashkuara tė NATO-s nė Napoli.

Zėvendėskryeministri Pacolli viziton Nigerinė
Zėvendėskryeministri, Behgjet Pacolli, sot dhe nesėr do tė qėndrojė nė Republikėn e Nigerisė, ku do tė zhvillojė takime me krerėt mė tė lartė shtetėror tė kėtij vendi.
22.06.2011
Sipas njė komunikate pėr media ai do tė takohet edhe me presidentin nigerian, Gudlak Xhonatan. Pas Nigerisė, Pacolli do tė vizitojė edhe Republikėn e Togos dhe atė tė Beninit.

Albin Kurti nė protestė: Shteti tė lirohet nga hajnat
Lideri i Lėvizjes Vetėvendosje, Albin Kurti, nė protestėn ku kishte rreth 2 mijė pjesėmarrės, deklaroi se shteti duhet ”tė lirohet nga pushteti aktual dhe hajnat”.
22.06.2011
Kurti me xhepat e nxjerrė jashtė qė simbolikisht paraqet varfėrinė e qytetarėve pėr shkak tė hajnisė sė pushtetarėve, tha se shqiptarėt duhet t’i ndėrpresin bisedimet me Serbinė.
Duke iu drejtuar qytetarėve para Teatrit Kombėtar, lideri i Vetėvendosjes tha se nėpėrmjet negociatave nė Bruksel ėshtė duke u vjedhur territori i Kosovės. Sipas tij, Qeveria e Kosovės shkon nė bisedime sepse “ėshtė korruptuar dhe e ka bishtin e zėnė”.
Nė kohėn kur anėtarė tė Vetėvendosjes shpėrthyen ballonėt me figurat e Thaēit, Kurti tha se ”do t’i largojnė hajnat nga pushteti”.
Shpend Ahmeti tha para protestuesve se bina e Vetėvendosjes ėshtė larguar me urdhėr tė ministrit tė Punėve tė Brendshme, mirėpo sipas tij, nuk kanė mundur t’i ndalojė tė flasin, pasi pėr 5 minuta e kanė rregulluar tjetrėn.
Protesta e organizuar nga Lėvizja “Vetėvendosje” nė kryeqytet ka pėrfunduar e qetė dhe pa asnjė incident.
(rtk-agjencitė)

Lajmet
- E marte, 21 qershor, 2011
...trup e trup:
- Kisha Katolike nė Kosovė: Papa Bendikti XVI asnjė herė nuk ka thėnė se Kosova ėshtė ndonjė “djep” i popullit serb
- Krasniqi garanton seriozitet nė miratimin e Ligjit pėr vlerat e luftės
- DW:”Tahiri mė e gatshme tė pranojė propozime se Stefanoviq”
- Marfi: Mirėpresim integrimin e FSK-sė nė institucionet euro-atlantike
- Luksemburgu mbėshtet zhvillimin ekonomik tė Kosovės
- Kosovė-Serbi: Para masave tė reciprocitetit
- Kosovė-Luksemburg,vazhdon bashkėpunimi

..info hapur:
Krasniqi garanton seriozitet nė miratimin e Ligjit pėr vlerat e luftės
Prishtinė, 21 qershor 2011
Kryeparlamentari Jakup Krasniqi e sheh tė arsyeshme ndarjen e veteranėve tė luftės nė dy tabore, ata qė pėrfaqėsojnė shoqatat e luftės dhe nuk mbėshtesin grevėn nė njėrėn anė dhe veteranėt qė janė nė grevė tash e tridhjetė ditė, me kėrkesėn e vetme miratimin e Ligjit pėr vlerat e luftės. Por Krasniqi e konsideron tė paarsyeshme kėtė grevė, duke thėnė se ligji do tė vijė sė shpejti nė Kuvend dhe asnjė institucion nuk ėshtė kundėr miratimit tė shpejtė tė kėtij ligji. Krasniqi ėshtė takuar dy herė deri tani me veteranėt grevistė, njėherė i ka vizituar nė tendė dhe njėherė i ka pritur nė zyrėn e tij njė delegacion dhe nė tė dy rastet, ai ka thėnė se u ka shprehur tė njėjtin mendim, qė greva nuk ka nevojė tė mbahet, pasi qė ligji do tė miratohet shumė shpejt. Nė njė prononcim pėr Kosovapress, kryeparlamentari Krasniqi garanton se do tė punohet me seriozitet tė shtuar pėr miratimin sa mė tė shpejtė tė Ligjit pėr vlerat e luftės.

DW:”Tahiri mė e gatshme tė pranojė propozime se Stefanoviq”
Bruksel, 21 qershor 2011
Ministrat e jashtėm tė vendeve anėtare tė BE sė kanė kėrkuar nga Beogradi dhe Prishtina, qė tė intensifikojė pėrpjekjet pėr arritjen e marrėveshjeve, nė dialogun i cili po zhvillohet nė Bruksel pėr ēėshtjet teknike. Problemi mė serioz qė ėshtė paraqitur kohėt e fundit, ėshtė insistimi i Beogradit qė me Kosovėn tė mos nėnshkruajė marrėveshje. Nėnshkrimi i marrėveshjeve do tė nėnkuptonte, sipas politikanėve nė Beograd, qė Serbia duhet tė njohė mėvehtėsinė e Kosovės. Me kėrkesė tė Beogradit ėshtė shtyrė edhe raundi i dialogut i parashikuar tė mbahet me 14 dhe 15 qershor. Diplomatėt e Bashkimit Evropian pohojnė se pėrfaqėsuesja e Kosovės nė dialog me Serbinė, Edita Tahiri duket mė e gatshme tė pranojė propozime, sesa pėrfaqėsuesi i Serbisė Borislav Stefanoviq. Ka pasur edhe raste kur Tahiri ka marrė pėrgjegjėsinė mbi vete edhe pėr ēėshtje tė ndieshme, pėr dallim prej palės serbe, thonė ata. Zyrtarėt evropianė nė Luksemburg kanė kėrkuar nga Serbia qė tė gjejė njė zgjidhje nė kėtė drejtim, sepse kjo do tė lehtėsonte rrugėn e Serbisė drejt Bashkimit Evropian. Pėrfaqėsuesit e BE sė presin qė marrėveshjet e para konkrete tė arrihen nė takimin e radhės, i cili do tė mbahet nė fund tė kėtij apo nė fillim tė muajit tė ardhshėm nė Bruksel, njofton “Dojēe vele”.

Marfi: Mirėpresim integrimin e FSK-sė nė institucionet euro-atlantike
Prishtinė, 21 qershor 2011
Ministri i Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, Agim Ēeku dhe zėvendėsshefi i misionit nė Ambasadėn amerikane nė Kosovė, Majkėll Marfi, kanė nėnshkruar tė martėn njė memorandum mirėkuptimi, qė ka pėr qellim pėrmirėsimin e sistemit tė menaxhimit tė informatave tė FSK-sė, ndėrsa FSK do tė pėrfitojė njė donacion nga Qeveria amerikane nė vlerė prej 2.5 milionė.

Luksemburgu mbėshtet zhvillimin ekonomik tė Kosovės
Prishtinė, 21 qershor 2011
Gjatė qėndrimit nė Luksemburg, Ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Kosovės, Enver Hoxhaj, tė martėn ėshtė takuar me Marie-Josée Jacobs, Ministre e Familjes, Integrimeve, Bashkėpunimit dhe Veprimtarive Humanitare e Luksemburgut. Ministri Hoxhaj dhe Ministrja Jacobs kanė nėnshkruar njė Marrėveshje pėrmes tė cilės Luksemburgu do tė mbėshtesė aktivitete tė ndryshme arsimore, shėndetėsore dhe sociale nė Kosovė

Kosovė-Serbi: Para masave tė reciprocitetit?
Prishtinė, 21 qershor 2011
Nė mbledhjen e sotme tė Komisionit pėr Zhvillim Ekonomik, Tregti, Industri, Energjetikė, Transport dhe Telekomunikacion tė Kuvendit tė Kosovės, zv. kryeministrja dhe ministrja e Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė (MTI), Mimioza Kusari-Lila, foli pėr hapat e marrė nga Ministria pėr zhvillimin ekonomik tė vendit, dhe masat pėr debllokimin e barrierave ekonomike. Me kėtė rast, ministrja Lila foli me theks tė veēantė pėr jetėsimin e marrėveshjes me CEFTA-n.”Bllokimi i mallrave kosovare nė fund tė vitit 2008, pati ndikim negativ tė menjėhershėm nė ekonomin tonė”. Deri nė fillim tė v.2011, vijoi ajo, kur produktet tona ishin tė bllokuara, eksportet e Serbisė janė rritur pėr 25% (prej 208 nė v. 2008, nė 260 milion euro nė fund tė vitit 2010), tha Lila. Kjo situatė, tha Lila, ėshtė e papranueshme pėr Kosovėn. Nė kėtė drejtim, Lila u shpreh se Qeveria e Kosovės do tė presė rezultatet e raundit tė ardhshėm tė bisedimeve tė dialogut teknik nė mes tė Kosovės dhe Serbisė. ”Nėse gjatė raundit tė ardhshėm tė bisedimeve (nė korrik), Serbia se ndryshon vendimin e saj pėr t’i njohur vulat e Doganave tė Kosovės, Kosova do tė vendosė masa tė plota reciprociteti pėr produktet me origjinė nga Serbia”, deklaroi ministrja e MTI-sė, Lila.

Kosovė-Luksemburg,vazhdon bashkėpunimi
Prishtinė, 21 qershor 2011
Gjatė qėndrimit nė Luksemburg, Ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Kosovės, Enver Hoxhaj, tė martėn do tė zhvillojė takime me udhėheqės tė lartė tė kėtij shteti. Gjatė ditės, Ministri Hoxhaj do tė takohet me Ministrin e Punėve tė Jashtme tė Luksemburgut, Jean Asselborn, me tė cilin do tė diskutohet pėr format konkrete tė thellimit tė bashkėpunimit mes dy shteteve dhe diplomacive tė tė dyja vendeve.

Reagim:
Papa Bendikti XVI asnjė herė nuk ka thėnė se Kosova ėshtė ndonjė “djep” i popullit serb
Prishtinė, 21 qershor 2011
Kisha Katolike nė Kosovė shpreh shqetėsimin e saj pėr siē thuhet “dukuri tė huaja dhe tė dėmshme pėr popullin dhe shtetin tonė”. Nėpėrmjet njė deklarate pėr media Kisha Katolike thekson se kėto dukuri “rrezikojnė, edhe ashtu, gjendjen e brishtė e jostabile qė kemi”, duke shtuar se “befason heshtja institucionale, politike, shoqėrore dhe kulturore ndaj kėtyre dukurive tė dėmshme”. Gjithashtu Kisha Katolike konstaton me shqetėsim se “qėndrimet dhe veprimet e papėrgjegjshme, tė kujtdo, mund tė ndėrrojnė orientimin e pėrcaktimit tonė tė natyrshėm me demokracinė dhe qytetėrimin perėndimor – evropian, tė cilit tashmė me shekuj i pėrkasim”. Nė vijim po japin tekstine plotė tė kėsaj deklarate: “Kisha Katolike nė Kosovė, si “Nėnė dhe Mėsuese e mirė, pėr dashurinė qė ka ndaj popullit tė vet, ka qenė dhe mbetet gjithnjė nė shėrbim tė mirės sė tij dhe ndėrmjetėsuese e natyrshme mes shqiptarėve dhe Evropės, nėpėrmjet mbėshtetjes sė Selisė sė Shenjtė – Vatikanit. Nė kohėn e fundit, shfaqen disa dukuri tė huaja dhe tė dėmshme pėr popullin dhe shtetin tonė, dukuri kėto tė cilat rrezikojnė, edhe ashtu, gjendjen e brishtė e jostabile qė kemi. Aq mė tepėr na befason heshtja institucionale, politike, shoqėrore dhe kulturore ndaj kėtyre dukurive tė dėmshme. Me shqetėsim konstatojmė se qėndrimet dhe veprimet e papėrgjegjshme, tė kujtdo, mund tė ndėrrojnė orientimin e pėrcaktimit tonė tė natyrshėm me demokracinė dhe qytetėrimin perėndimor – evropian, tė cilit tashmė mė shekuj i pėrkasim. Nisur nga kjo, e shohim tė nevojshme ta japim vlerėsimin tonė rreth kėtyre ēėshtjeve tė ndėrlikuara dhe tė rrezikshme pėr Kombin dhe njomėsinė e Shtetit tė Kosovės. – Vėrehen simptomat e qarta se si disa individė dhe grupe po shprehin haptas tendenca pėr pėrkeqėsimin e marrėdhėnieve tė shkėlqyera historike dhe aktuale mes Vatikani dhe Popullit tonė, sidomos Kosovės para, gjatė dhe pas Luftės. – Kjo po ndodh pikėrisht tani, kur Vatikani kohė mė parė e emėroi Delegatin e vet Apostolik pėr shtetin e Kosovės, si njė shenjė e dashurisė sė vazhdueshme dhe domethėnėse tė pėrkrahjes ndaj nesh. – Papa i tashėm Bendikti XVI asnjė herė nuk ka deklaruar se Kosova ėshtė ndonjė “djep” i popullit serb, ose pjesė pėrbėrėse e Serbisė, ashtu qė keqinterpretimet nė ketė drejtim, jo vetėm se nuk janė tė sakta, por sipas gjitha gjasave kanė prapavijė njollosėse ndaj figurės morale tė Atit tė Shenjtė. Kjo pa dyshim e dėmton vendin tonė, i cili edhe ashtu ėshtė nė pritje pėr njohjeve nga shtet dhe vende, mes tė cilave pritet me padurim qė kėtė gjė ta bėjė edhe Vatikani. Prandaj, fuqimisht kėrkojmė qė institucionet shtetėrore dhe kulturore, akademikėt dhe tė gjithė njerėzit vullnetmirė, tė gjejnė guximin dhe mėnyrėn pėr t’u pėrgjigjur botėrisht, vendosmėrisht dhe nė kohėn e duhur tė gjitha dukurive negative qė e ēorientojnė tė ardhmen tonė tė pėrbashkėt, hutojnė opinionin publik dhe promovojnė tė pavėrtetėn. Jemi tė bindur se vetėm nė kėtė mėnyrė, mund tė bashkėndėrtojmė tė ardhmen e sigurt, bashkėjetesėn nė paqe dhe mbrojtjen e vlerave”, pėrfundon deklarata e lėshuar nga Zyra Ipeshkvnore.

Lajmet
- E hėnė, 20 qershor, 2011
...trup e trup:
Trafik i dendur nė pikėn kufitare Vėrmicė-Morin
Ka vazhduar trafiku i dendur i automjeteve nė pikė-kalimin kufitar Vėrmicė-Morin. Herė-herė kolona e automjeteve qė kanė pritur pėr kalim kufiri ka arritur gjatėsinė deri nė 4 kilometra.
20.06.2011
Policia kufitare e Kosovės dhe Shqipėrisė janė ankuar se ndjehen tė pafuqishme pėr tė pėrballuar njė fluks tė tillė lėvizjesh pėr arsye tė kontrolleve tė dyfishta, por edhe mungesės sė infrastrukturės nė vend-kalimin kufitar. Hapi qė do ta lehtėsonte shumė kėtė kalim, njė kontroll nė kufi, me gjasė do tė gjejė zbatim vetėm mė 23 qershor.

Me armė zjarri nė pishinė, plagosen tre veta
Nė pishinėn e posa hapur ”Artidi” nė Gaēkė tė Re tė Ferizajt, tė dielės, pas njė pėrleshjeje me armė zjarri dhe mjete tjera tė ftohta, janė plagosur tre veta.
20.06.2011
Njėri prej tė plagosurve me dy plagė nė trup ėshtė dėrguar pėr mjekim nė QKUK nė Prishtinė, kurse dy tė tjerėt janė ndalur pėr mjekim nė Spitalin e Ferizajt. Tre tė dyshuarit e pėrfshirė nė kėtė konflikt besohet tė jenė anėtarė tė familjes Karameta nga Gremja, fshat fqinj me Gaēkėn, kurse tre viktimat pjesėtarė tė familjes Hashani, po nga ai fshat. ”Tash pėr tash nuk kemi hollėsi mė tė shumta, por konflikti ka ngjarė nė pishinė, derisa vizitorėt ishin duke pushuar dhe me kėtė rast ėshtė shtėnė me revole dhe tė plagosur kanė mbetur tre veta. Sipas informatave tė para, besohet se jeta e tyre nuk ėshtė nė rrezik”, ka thėnė zėdhėnėsi rajonal i policisė, Agim Gashi. Tė dyshuarit qė kanė kryer kėtė akt janė tė njohur pėr policinė, por ata kishin ikur nga vendi i ngjarjes me njė taksi, ndėrsa motivi i vėrtetė qė ka sjellė deri te ky konflikt nuk ishte i njohur as pėr policinė.

Topi ngushėllon familjen Kelmendi
Presidenti i Shqipėrisė Bamir Topi, ngushėlloi pėrmes njė telegrami, familjarėt e deputetes Nekibe Kelmendi.
20.06.2011
Presidenti Topi, nė emėr tė popullit shqiptar shprehu ngushėllimet e sinqerta duke e vlerėsuar lartė personalitetin e spikatur tė zonjės Kelmendi nė fushėn e drejtėsisė, angazhimin politik shumėvjeēar dhe kontributin e madh nė pavarėsimin si dhe ngritjen e imazhit tė Kosovės nė arenėn ndėrkombėtare.

Kryetarja e Kosovės, Atifete Jahjaga, deklaroi tė hėnėn nė mbledhjen komemorative me rastin e vdekjes sė deputetes Nekibe Kelmendi, se znj. Kelmendi gjithė jetėn e saj u angazhua pėr tė mirėn e qytetarėve, pėr liritė dhe tė drejtat e njeriut.

Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi i ka dėrguar telegram ngushėllimi familjes Kelmendi, nė tė cilėn shprehet se vdekja e Nekibe Kelmendit ėshtė humbje e madhe. Telegram ngushėllimi familjes Kelmendi i kanė dėrguar partitė politike nė vend, deputetė e qytetarė.

Stefanovic: BE-ja nuk po kėrkon nga ne ta njohim Kosovėn
20.06.2011
Shefi i delegacionit serb nė bisedime me Kosovėn, Borko Stefanovic, ka deklaruara se pėr Serbinė nuk do tė ketė kushte tė tjera nė rrugėn e saj drejt anėtarėsimit nė Bashkimin Evropian. “Kėrkesa qė na bėjnė zyrtarėt nga Bashkimi Evropian pėr tė zgjidhur problemet me Kosovėn, ėshtė e natyrshme, por nuk do tė thotė se ata po kėrkojnė nga ne ta njohim Kosovėn”, ka thėnė Stefanovic pėr mediat serbe.
Stefanovic ka thėnė se Brukseli kėrkon nga ne tė vazhdojmė bisedimet me Prishtinėn dhe qė sa mė parė tė gjejmė zgjidhje konkrete pėr problemet qė preokupojnė qytetarėt.

Kocijancic: Kosova dhe Serbia afėr disa marrėveshjeve
20.06.2011
Kosova dhe Serbia janė afėr zgjidhjes sė disa ēėshtjeve nė negociatat, qė po zhvillohen me ndėrmjetėsimin e Bashkimit Evropian, kanė thėnė tė hėnėn zyrtarė tė Bashkimit Evropian. Bashkimi Evropian pret qė rundi i ardhshėm i dialogut tė mbahet nė fund tė qershorit, por data ende nuk ėshtė pėrcaktuar, tha Maja Kocijancic, zėdhėnėse e BE-sė nė Bruksel. “Ne jemi afėr marrėveshjes nė disa ēėshtje dhe ne dėshirojmė tė shohim marrėveshjet e para konkrete nė rundin e ardhshėm”, i tha Kocijancic, agjencisė DPA, transmeton Rel.

Feith i "befasuar" me hetimin
20.06.2011
Zėdhėnėsi i ICO-s, Andy McGuffie tha tė hėnėn se Pėrfaqėsuesi Civil Ndėrkombėtar ishte mjaft i befasuar kur dėgjoi pėr herė tė parė pėr supozimin pėr njė hetim dhe menjėherė kėrkoi sqarim nga Shefi i Misionit tė EULEX-it dhe zinxhiri i tij komandues si dhe nga autoritetet gjyqėsore tė Kosovės.
Pas raportimit nė media se nė regjistrat e Prokurorisė Speciale, Pieter Feith figuron si njė nga njerėzit qė ėshtė hetuar nga prokurorė tė EULEX-it lidhur me zgjedhjen e guvernatorit tė Bankės Qendrore tė Kosovės, ICO shprehet “Pėrfaqėsuesi Civil Ndėrkombėtar (ICR) ishte mjaft i befasuar kur dėgjoi pėr herė tė parė pėr supozimin pėr njė hetim".
Mirėpo, mė tej thuhet nė komunikatė se Feith menjėherė ka kėrkuar sqarim nga shefi i Misionit tė EULEX-it dhe zinxhiri i tij komandues si dhe nga autoritetet gjyqėsore tė Kosovės.
"Duhet mbajtur nė mend se Pėrfaqėsuesi Civil Ndėrkombėtar nė bazė tė Kushtetutės e ka autoritetin pėr dhėnien e pėlqimit pėr emėrimin e Guvernatorit tė Bankės Qendrore. Ai e ka ushtruar ketė autoritet duke respektuar plotėsisht kuadrin ligjor tė Republikės sė Kosovės si dhe PGJS-nė dhe do tė vazhdoj tė bėj kėtė”, thuhet nė reagim.

EULEX konfirmon se ka hetuar Pieter Feith
20.06.2011
EULEX-i, konfirmon se ka zhvilluar hetime ndaj Pėrfaqėsuesit Civil Ndėrkombėtar, Pieter Feith. Hetimet janė bėrė nga njė prokuror i EULEX-it, pas pohimeve pėr pėrfshirjen e shefit tė ICO-sė, Peter Faith nė zgjedhjen e Gani Gergurit si guvernator i Bankės Qėndore tė Kosovės. Zėdhėnėsi i EULEX-it, Blerim Krasniqi ka thėnė se Feith tani nuk ėshtė nėn hetime, sepse prokurori i EULEX-it, ka pėrfunduar kėrkimet dhe nuk ka arritur tė gjejė asgjė substanciale pėr kėtė rast, njofton RTK. Ndėrsa zėdhėnėsi i ICO-sė, Andy McGuffie pėrmes njė komunikate ka deklaruar “Pėrfaqėsuesi Civil Ndėrkombėtar ishte mjaft i befasuar kur dėgjoi pėr herė tė parė pėr supozimin pėr njė hetim dhe menjėherė kėrkoi sqarim nga Shefi i Misionit tė EULEX-it dhe zinxhiri i tij komandues si dhe nga autoritetet gjyqėsore tė Kosovės”. Mė tej, nė komunikatėn e ICO-sė thuhet “Duhet mbajtur nė mend se Pėrfaqėsuesi Civil Ndėrkombėtar nė bazė tė Kushtetutės e ka autoritetin pėr dhėnien e pėlqimit pėr emėrimin e Guvernatorit tė Bankės Qendrore. Ai e ka ushtruar ketė autoritet duke respektuar plotėsisht kuadrin ligjor tė Republikės sė Kosovės si dhe PGJS-nė dhe do tė vazhdoj tė bėj kėtė”.

Sllovenia ofron mbėshtetje nė bisedimet Kosovė-Serbi
20.06.2011
Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi u takua me ministrin slloven tė Drejtėsisė, Ales Zabar, ndėrkaq u tha se mbėshtetja e Sllovenisė pėr Kosovėn do tė jetė e gjithanshme, posaēėrisht nė fushėn e drejtėsisė, si dhe ofroi ndihmėn e shtetit tė tij edhe nė bisedimet ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė.
Kryekuvendari Krasniqi theksoi se nė Kosovė funksionon ndarja e pushteteve sipas Kushtetutės. Ai po ashtu foli pėr miratimin e pakove tė ligjeve pėr gjykatat,pėr prokuroritė, pastaj Ligjit pėr Kėshillin Gjyqėsor dhe atė pėr Kėshillin Prokurioal.
Me kėto reforma, tha kreu i legjislativit tė vendit, synohet arritja nė njė nivel mė tė lartė e pėrgjegjėsisė institucionale.
Krasniqi foli pastaj edhe pėr bashkėpunimin me institucionet e Bashkimit Evropian, si : EULEX-in, si dhe pėr bashkėpunimin ndėrparlamentar Kosovė- Slloveni.
Sa i pėrket bashkėpunimit ndėrparlamentar u pėrmend ndihma e shtetit slloven nė kuadėr tė Konzorciumit Francė-Gjermani-Belgjikė-Slloveni, pėr ngritjen e kapaciteteve tė institucioneve tė Kosovės.
Ndihma sllovene nė kuadėr tė bashkėpunimit ndėrparlamentar drejt integrimit euroatlantik u vlerėsua lart. Kryekuvendari Krasniqi ndihmėn e ofruar nga Sllovenia nė bisedimet nė mes Kosovės dhe Serbisė e vlerėsoi tė mundshme dhe tė mirėseardhur.

Pasaportat biometrike kushtojnė mbi 14 milionė euro
20.06.2011
Ministria e Punėve tė Brendshme nėnshkroi kontratėn pėr prodhimin e pasaportave biometrike me kompaninė austriake, OESD. Pas nėnshkrimit tė kontratės, me vlerė 14.127.003.24 euro, brenda njė muaji do tė vendoset pėr dizajnin e pasaportave biometrike dhe masat e sigurisė, ndėrsa pas katėr muajve pritet tė arrijė kontingjenti i parė me pasaporta biometrike.
Nė njoftimin pėr media thuhet se nga tė gjithė ofertuesit ekonomikė qė kanė aplikuar pėr kėtė tender, nė pajtim me Ligjin e Prokurimit Publik dhe duke respektuar tė gjitha procedurat tjera administrative, fitues ėshtė shpallur kompania OESD, qė i ka plotėsuar tė gjitha kushtet dhe kriteret e pėrcaktuara nė tender.
“Ministria e Punėve tė Brendshme ka paraparė, qė brenda 3 viteve tė prodhohen mė tepėr se 1 milion e 300 mijė pasaporta biometrike, qė do tė jenė tė mjaftueshme dhe tė gjithė qytetarėt e Republikės sė Kosovės do tė pajisen me pasaporta biometrike”, thuhet nė njoftim. /Telegrafi/

Urdhri “Hero i Kosovės” pėr dėshmorin Konushevci
20.06.2011
Presidentja e Republikės sė Kosovės, Atifete Jahjaga ia dorėzoi tė hėnėn familjes Konushevci Urdhrin “Hero i Kosovės”, me tė cilin heroi i kombit, Ilir Konushevci ėshtė dekoruar pėr vepra trimėrie pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės.
Urdhri “Hero i Kosovės” Ilir Konushevcit i ėshtė akorduar nga ish-Presidenti Fatmir Sejdiu mė 12 maj 2009, ndėrsa iu dorėzua sot familjes sė tij nga Presidentja Jahjaga, nė 42-vjetorin e lindjes sė Ilirit.
Gjatė takimit me familjen Konushevci, Jahjaga tha se Iliri ishte njė udhėheqės, luftėtar qė vet projektonte dhe vet i realizonte projektet e qėndresės kombėtare.
“Ai ėshtė jo vetėm inspirim pėr brezat qė vijnė pas tij, por ai ishte inspirim i gjallė pėr bashkėluftėtarėt e tij. Ai kishte zgjedhur rrugėn e luftės pėr ēlirim, jo pse ajo ishte rrugė e lehtė, por se ajo ishte rrugė e drejtė”, tha ajo.
Urdhri “Hero i Kosovės” u jepet figurave historike shqiptare dhe tė Kosovės, tė kohėve moderne, nga Lidhja e Prizrenit e kėndej, si dhe qytetarėve tė Kosovės qė kanė bėrė vepra trimėrie pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės.

Lajmet
- E premte 17 qershor, 2011
...trup e trup:
Komisioneri i Bashkimit Evropian pėr Zgjerimin Shtefan Fyle pret qė gjatė korrikut tė ketė rezultate konkrete nė dialogun Prishtinė Beograd. Ai tha se pret qė kėto rezultate tė ndikojnė nė pėrmirėsimin e jetės sė qytetarėve, sidomos atyre nė pjesėn veriore tė Kosovės.(ereniku.net: mos kjo, vallė eshte edhe nje kercenim ndaj shqiptareve!!!?)

Mallrat serbe vazhdojnė tė importohen pa kurrfarė pengesash
Autoritetet vendore presin rezultatet e dialogut Prishtinė-Beograd, pėrpara se tė marrin vendim pėr zbatimin e taksės doganore prej 10 pėr qind ndaj produkteve qė importohen nga Serbia.
Kėshtu tha pėr Rdio Kosovėn Dardana Halimi, kėshilltare e ministres sė tregtisė dhe industrisė.
Ndėrkohė takimi i radhės i bisedimeve ėshtė paraparė tė zhvillohet nė fund tė muajit.
Njohėsit e ēėshtjeve ekonomike pėrsėrisin se Kosova duhet tė sillet si shtet dhe tė zbatojė masa reciproke ndaj tė gjitha shteteve tjera.
Drejtori ekzekutiv i RIINVEST-it, Lumir Abdixhiku, thotė se nėse Serbia dhe Bosnja kanė bllokuar tėrėsisht mallrat kosovare, atėherė edhe Kosova, si anėtare e CEFTĖ-s, duhet tė sillet njėjtė.
“Reciprociteti ėshtė arsyeshmėria mė e madhe qė njė vend mund ta bėjė. Ne duhet tė sillemi si shtet, por nė qoftė se vihemi para presioneve tė tilla tregojmė se nuk kemi ende aftėsi vendimmarrėse dhe aftėsi shtetformuese, nėse nuk ka ndonjė taksė ėshtė si rezultat se nuk kemi arritur tė marrim vendim”, tha Abdixhiku.
Ndryshe, Serbia dhe Bosnja, qė nga viti 2008, kanė bllokuar tė gjitha mallrat qė mbajnė vulat e Republikės sė Kosovės.
Nėse qeveria vendosė taksė 10 pėr qind ndaj produkteve tė atyre vendeve, atėherė e rritė koston e bizneseve kosovare, qė mė pas do tė bartet te ēmimet e produkteve.

Tentim vrasje nė Prishtinė, arrestohet autori
Dje rreth orės 20:00, nė afėrsi tė Fakultetit Teknik nė Prishtinė, pėrkatėsisht nė njė restorant, ka ndodhur njė rast tentim vrasjeje.
17.06.2011 ne ora: 04:14:17 /
Nė vendin e ngjarjes policia ka konstatuar se viktima: Sh. Jashari, 55 vjeē, mashkull, shtetas Kosovar, ėshtė plagosur nga arma e zjarrit dhe ėshtė dėrguar nė QKUK. Policia me njė intensitet tė shtuar ka ndėrmarrė njė varg veprimesh operative e hetimore dhe vetėm pak orė pasi ka ndodhur rasti ka arritur tė identifikojė dhe arrestojė tė dyshuarin - I. Zhdrella, 69 vjeē.
Gjithashtu policia ka gjetur dhe konfiskuar njė revole tė tipit TT Cal. 7.62 mm, qė dyshohet tė jetė pėrdorur nė rastin nė fjalė. I dyshimti ėshtė dėrguar nė Qendrėn Rajonale tė Paraburgimit nė Prishtinė, ndėrkohė qė hetuesit rajonal janė duke punuar pėr tė ndriēuar dhe sqaruar tė gjitha rrethanat qė kanė tė bėjnė me rastin.

Kosova ftohet nė Forumin Ballkan-BE
Me ftesė tė pėrfaqėsueses sė lartė tė BE-sė, pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Catherine Ashton, tė hėnėn nė mbrėmje, mė 20 qershor, nė Luksemburg do tė zhvillohet njė takim mes ministrave tė BE-sė dhe kolegėve tė tyre nga Ballkani Perėndimor.
Postuar: 01:35:57 / 17.06.2011
Nė kėtė takim janė ftuar Kosova, edhe Serbia. Takimi do tė zhvillohet sipas formulės GYMNIH, qė do tė thotė pa shenja shtetėrore dhe pa emra tė funksioneve tė tė pranishmėve. Nė kėtė mėnyrė sigurohet qė nė takim tė marrė pjesė edhe ministri i Jashtėm i Kosovės, Enver Hoxhaj, dhe kjo tė mos mund tė pėrdoret nga Serbia pėr ta bojkotuar takimin.

Vetėvendosje me ‘pasarelė’ pėr drejtuesit e institucioneve
“Pasarela e Turpit” e ka quajtur lėvizja Vetėvendosje, aktivitetin e sotėm nė qendėr tė Prishtinės.
17.06.2011
Nė sheshin Nėna Tereza, sot kjo lėvizje ka vendosur njė imitim tė tė ashtuquajturit “Hollywood – Walk of Fame”, nė tė cilin janė tė shkruar emrat e yjeve tė njohura botėrore.
Nė Prishtinė, subjekti opozitar i Kosovės ka shkruar emrat e atyre qė Vetėvendosje konsideron se janė “hajnat e pronės publike, tė mirėqenies sė qytetarėve dhe tė sė ardhmes sė Kosovės”.
Sipas Vetėvendosjes, mė tė dalluarit ndėr “yjet” e tilla janė kryeministri Hashim Thaēi dhe pjesėtarėt e tjerė tė qeverisė, Besim Beqaj, Edita Tahiri, Bedri Hamza, Hajredin Kuēi dhe Bajram Rexhepi.
Aktivistja e kėsaj lėvizjeje, Puhie Demaku, gjatė zbulimit tė “Walk of Shame” tė Prishtinės, deklaroi se “udhėheqėsit e kėsaj Qeverie janė mishėrim i turpit tė kėtij vendi, tė kėtij populli dhe kėsaj shoqėrie.”

66 vjet burg pėr tė akuzuarit nė rastin Tisa
U dėnuan me gjithsejtė 66 vjet burg, 6 tė akuzuar pėr rastin Tisa, nė tė cilin 15 persona patėn humbur jetėn nė vitin 2009.
17.06.2011
Paneli i gjykatėsve tė EULEX-it i shpalli fajtorė tė akuzuarit pėr veprat penale: krim i organizuar dhe kontrabandė me emigrantėt.

Veteranėt nuk duan para, por ligj
Prishtinė, 17 qershor 2011
Ish-luftėtarėt e UĒK-sė do tė vazhdojnė grevėn edhe pėrkundėr deklaratave tė zėvendėskryeministrit Hajredin Kuēi se Ligji pėr vlerat e luftės do tė procedohet sė shpejti nė Qeveri dhe Parlament, derisa thonė se kryetari i Shoqatės sė familjeve tė dėshmorėve nuk ka tė drejtė tė flasė pėr ēėshtje tė veteranėve.

Kuēi: Ligji pėr vlerat e luftės, sė shpejti nė Kuvend
Qeveria e Kosovės pritet tė procedojė javėn e ardhshme Ligjin pėr vlerat e luftės nė Kuvendin e Kosovės. Pjesėtarė tė Shoqatave tė dala nga lufta, gjatė njė takimi qė patėn me zėvendėskryeministrin Hajredin Kuēi thanė se nuk ka arsye tashmė tė vazhdojė greva e disa pjesėtarėve tė UCK-sė, duke thėnė se greva e tyre po mbahet me prapavijė politike. Ndėrkohė grevistėt thonė se nuk do tė heqin dorė derisa tė miratohet ligji.
17.06.2011
Zėvendėskryeministri i Kosovės Hajredin Kuēi paralajmėroi se Ligji pėr vlerat e luftės sė UCK-sė pritet qė tė procedohet javėn e ardhshme nė Kuvendin e Kosovės. Numri dy i qeverisė deklaroi kėshtu pas njė takimi qė kishte me udhėheqėsit e Shoqatave tė Dala nga Lufta e UCK-sė. Kuēi me kėtė rast madje ka ftuar grevistet, veteranė tė kėsaj lufte qė ta ndėrpresin grevėn dhe ta presin tashmė ligjin.
Ndėrsa, udhėheqėsi i shoqatave tė dal nga lufta e UCK-sė Xhavit Jashari, u shpreh i entuziazmuar pėr kėtė ligj, ndėrkohė qė ka thėnė se puna kryhet nė kėtė mėnyrė me bisedime e jo me greva. Ai madje grevėn e organizuar tashmė e 25 ditė nga ish pjesėtarė tė UCK-sė e ka quajtur politike dhe tė panevojshme.
Kurse pavarėsisht faktit se javėn e ardhshme pritet qė Ligji pėr vlerat e luftės tė kalojė nė legjislativ, Kryetari i Kėshillit grevist Xhevdet Qeriqi tha se grevistėt nuk janė tė gatshėm tė largohen nga qėllimi i tyre.
Greva e ish pjesėtarėve tė UCK-sė tashmė ka hyrė nė ditėn e 26, ndėrkohė ata dje i janė drejtuar kryeministrit Hashim Thaēi pėr njė takim qė ende sipas tyre nuk kanė marrė njė pėrgjigje.

Kėrkon kthimin e refugjatėve
Pejė, 17 qershor 2011
Kryetari i komunės sė Podgoricės nga Mali i Zi, Miomir Mugosha ka qėndruar tė premten me bashkėpunėtorė nė komunėn e Pejės me ē’rast gjatė takimit me kryetarin Ali Berisha, janė diskutuar ēėshtje tė ndryshme, me theks tė veēantė mundėsitė nė krijimin e kushteve pėr kthimin e refugjatėve.
Sikurse nga autoritetet qendrore edhe kėsaj radhe nė takimin e zhvilluar nė nivel komunal janė diskutuar ēėshtje tė cilat kėrkojnė angazhimin e politikės nga niveli qendror pėr tė gjetur zgjidhje. Nė takim mes Berishės dhe Mogushės janė diskutuar edhe mundėsitė e bashkėpunimit nė fushėn e biznesit nė turizėm, si dhe pėr demarkacionin e kufirit mes Kosovės e Malit tė Zi.

Lajmet
- E enjte 16 qershor, 2011
...trup e trup:
- SHBA rithekson mbėshtetjen pėr sovranitetin dhe integritetin e Kosovės

- Sekretari i Jashtėm britanik Uiliem Hejg ka deklaruar se Serbia dhe Kosova duhet tė dialogojnė nė mėnyrė qė tė dyja shtetet tė ecin drejt BE-sė.

- Tadiē: Serbia kurrė nuk do ta njohė Kosovėn

- Aktivistė tė Lėvizjes Vetėvendosje organizuan njė aksion simbolik pranė institucioneve shtetėrore, ku kanė vendosur tabelat e qarkullimit rrugor me shėnimet `Kujdes xhepat! Ministria afėr` dhe `Kujdes xhepat! Qeveria afėr`.

- Ndihmės sekretari amerikan i shtetit pėr Evropė dhe Euroazi, Filip H. Gordon, ka shprehur edhe njėherė qėndrimin e SHBA-ve se ndarja e Kosovės nuk ėshtė nė interes tė askujt dhe se ajo do tė sillte pasoja negative pėr gjithė rajonin.

- Drejtues tė Agjencisė Kosovare kundėr Korrupsionit bėnė tė ditur se 84 zyrtarė tė lartė publik nuk e kanė deklaruar pasurinė brenda afatit, ndėrsa 26 zyrtarė publik nuk e kanė plotėsuar formularin konform ligjit.

Pėrkeqėsohet gjendja shėndetėsore e grevistėve
Prishtinė, 16 qershor 2011
Rreth 100 ish-luftėtarė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės kanė hyrė nė ditėn e 25 tė grevės, duke kėrkuar miratimin sa mė tė shpejtė tė Ligjit pėr vlerat e luftės sė UĒK-sė. Derisa gjendja shėndetėsore e veteranėve tė luftės ėshtė rėnduar dukshėm, zyrtarėt qeveritar dhe ata nga Kuvendi nuk po marrin ndonjė vendim pėr aprovimin e ligjit pėr vlerat e luftės.

Muradi: Gjenet e mia janė shqiptare
Prishtinė, 16 qershor 2011
Fituesi i Ēmimit Nobel pėr Medicinė, Ferid Muradi, ka mbajtur tė enjten njė ligjėratė nė Universitetin Amerikan nė Kosovė (AUK). Gjatė kėsaj ligjėrate, nobelisti pėr medicinė ka folur mbi hulumtimin dhe zbulimin e efektit tė acidit nitrik.

Ferid Murad u shpall “Qytetar nderi i Kosovės”
Prishtinė, 16 qershor 2011
Presidentja e Kosovės, Atifete Jahjaga, ka nderuar Ferid Murad, shkencėtar i madh me prejardhje shqiptare, me dekoratėn “Qytetar Nderi i Kosovės”, nė shenjė mirėnjohje pėr kontributin e tij fondamental nė fushėn e mjekėsisė dhe pėr nderin qė i bėn vepra e tij popullit tė Kosovės.
Vendimin pėr dekorimin e fituesit tė Ēmimit Nobel, presidentja Jahjaga e mori nė bazė tė Kushtetutės sė Kosovės dhe nė bazė tė Rregullores mbi Dekoratat, Urdhrat dhe Titujt e Nderit tė Kosovės, qė i jep presidenti i Kosovės.
Murad, pasi pėrgėzoi presidenten Jahjaga pėr zgjedhjen nė krye tė vendit, u shpreh shumė i nderuar me dekoratėn e dhėnė.
Duke folur pėr Kosovėn, ai tha se ėshtė me rėndėsi qė tė ketė arsim cilėsor, nė mėnyrė qė Kosova tė zhvillohet ekonomikisht dhe tė bėhet konkurruese.
Po ashtu, ai theksoi se ėshtė me rėndėsi qė atyre qė shkojnė jashtė pėr tė studiuar t’iu krijohen kushtet pėr tė kontribuar nė vendin e vet, sepse secili, nė fund, mė sė shumti ka dėshirė tė kontribuojė pėr atdheun e vet, njofton Zyra e informacionit tė Presidencės sė Kosovės.

Ilir Dugolli, ambasador jo rezident nė Luksemburg
Prishtinė, 16 qershor 2011
Ambasadori i Republikės sė Kosovės nė Belgjikė, Ilir Dugolli, ėshtė akredituar ambasador jo rezident nė Luksemburg.
Ministria e Punėve tė Jashtme e Luksemburgut, pėrmes njė note verbale, e ka njoftuar Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė Kosovės me kėtė vendim tė Qeverisė sė Luksemburgut.
Sipas kėtij vendimi, ambasadori i Kosovės nė Belgjikė, Ilir Dugolli, ėshtė akredituar si ambasador i jashtėzakonshėm dhe fuqiplotė i Republikės sė Kosovės nė Luksemburg, me rezidencė nė Mbretėrinė e Belgjikės.
Akreditimi i ambasadorit Dugolli nė Luksemburg, ėshtė njė hap i rėndėsishėm nė vazhdėn e pėrpjekjeve tė shtetit tė Kosovės pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike dhe forcimin e bashkėpunimit bilateral me shtetet qė e kanė njohur Republikėn e Kosovės, thuhet nė njoftimin e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Kosovės.


Lajmet
- E mėrkurė 15 qershor, 2011

...trup e trup:
VV paralajmėron protestė paqėsore.
Postuar: 15.06.2011
Lėvizja Vetėvendosje! ka paralajmėruar qė me 22 qershor do tė organizojė protestė paqėsore nė Prishtinė, siē u tha nė njė konferencė pėr media, kundėr hajnisė sė pushtetit. Arsyet e organizimit tė kėsaj proteste, tė mėrkurėn, i shpjeguan Albin Kurti dhe Shpend Ahmeti.
Kryetari i “Vetėvendosjes”, Albin Kurti, akuzoi Qeverinė dhe kryeministrin Hashim Thaēi pėr ”vjedhje tė buxhetit tė shtetit dhe shkatėrrim tė pasurisė, duke i shitur asetet shtetėrore pėr interesa partiake dhe ruajtje tė pushtetit”.
Kjo ėshtė arsyeja qė, sipas Kurtit, e shtyri Vetėvendosjen ta paralajmėrojė pėr tė mėrkurėn e ardhshme njė protestė paqėsore me moton “Kundėr hajnisė”.
Zyrtarė tė Lėvizjes Vetėvendosje shpresojnė se protestės do t`i bashkohen edhe anėtarė tė organizatave tė ndryshme joqeveritare, me tė cilat janė duke biseduar.

Kushtetuta e Kosovės ka nevojė pėr njė rishkrim
Njohės tė Kushtetutshmėrisė kėrkojnė ndryshime thelbėsore nė Kushtetutėn e Kosovės.
Postuar: 15.06.2011
Akademik, Esat Stvileci thotė pėr Radio Kosovėn se komisioni kushtetues duhet tė bėjė ndryshime gjithėpėrfshirėse, e veēanėrisht nė dispozitat qė kanė tė bėjnė me fuqinė ekzekutive tė pranisė ndėrkombėtare nė Kosovė. Ndėrkaq, eksperti Mazllum Baraliu, thotė se Kushtetuta e Kosovės, ka nevojė pėr njė rishkrim tė ri, qė nga preambula, deri te neni i fundit.

Nė Kosovė tash e 12 vjet shkelet Konventa pėr tė drejtat e tė pagjeturve
Mitrovicė 15.06.2011
Debati me temėn “E drejta e familjarėve pėr tė ditur fatin e anėtarėve tė pagjetur” ka nxitur disa ēėshtje, siē janė fuqizimi i institucioneve vendore nė zbardhjen e fatit tė tė pagjeturve, stagnimi i procesit tė identifikimit dhe shtimi i presionit ndaj Beogradit, por edhe ka konstatuar se tash e 12 vjet nė Kosovė po shkelet e drejta pėr tė pagjeturit.

Njė gjyqtar i procedurės paraprake i EULEX-it nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė ka vazhduar paraburgimin dhe masat e tjera kufizuese pėr tė dyshuarit nė rastin “Kleēka”, ka bėrė tė ditur tė mėrkurėn njė komunikatė nga EULEX-i.

Kuēi: Ēelės pėr zgjidhjen e situatės nė veri janė ndėrkombėtarėt
Zėvendėskryeministri i Kosovės, Hajredin Kuēi tha sot se ēelėsi i zgjidhjes sė ēėshtjes sė veriut dhe shtrirjes sė Kushtetutės edhe nė atė pjesė qėndron te ndėrkombėtarėt.

Komandantėt e veriut pėrballen me kėrcėnime
Postuar: 15.06.2011
Gjashtė komandantėt policorė tė komunitetit serb nė veri tė Kosovės, tashmė janė ndarė mes vete.Tre nga ta kanė pranuar tė kthehen nė punė dhe tė respektojnė urdhrin e drejtorit tė pėrgjithshėm tė Policisė sė Kosovės, Reshat Maliqi, kurse tre tė tjerėt ende kanė dilema. Sipas mediave ne Kosove kėta komandantė po pėrballen me kėrcėnime dhe presione tė fuqishme nga pjesėtarė tė strukturave paralele serbe nė veri. Ndėrkohė banorė lokalė tė Zubin Potokut kanė protestuar pėrsėri sot pėr rreth dy orė duke mbajtur tė bllokuar hyrjen e stacionit policor tė komunės sė tyre, pėr shkak tė ndryshimit tė komandantit tė stacioneve policore nė veri.

Jordania lobon pėr Kosovėn
Nė ditėn e parė tė vizitės zyrtare nė Mbretėrinė e Jordanisė, Ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Kosovės, Enver Hoxhaj, ėshtė takuar me homologun jordanez Nasser Judeh dhe me Ministrin e Arsimit tė Lartė dhe Shkencės nė Jordani, Prof. Dr. Wajih M. Owais.

Ministri Krasniqi: Tė gjithė mburremi me Bekim Fehmiun
Prishtinė 15.06.2011
Ministri i Kulturės, Rinisė dhe Sportit i Republikės sė Kosovės, Memli Krasniqi, mori pjesė nė njė homazh kujtimi me rastin e njėvjetorit tė vdekjes sė aktorit tė madh nga Kosova, Bekim Fehmiu.

Ministri i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, Ramė Buja, me bashkėpunėtorė, ka vizituar tė mėrkurėn Qendrėn e Studentėve tė Universitetit tė Prishtinės, ku ėshtė njohur me punėt qė po kryhen rreth ndėrtimit tė Konviktit nr.7.

Njė grup deputetėsh nga Komisioni pėr Buxhet i Parlamentit Evropian po qėndrojnė pėr vizitė pune nė vendin tonė dhe delegacioni nga Brukseli, kryesuar nga Bart Staes, ėshtė takuar tė mėrkurėn me zėvendėskryeministrin dhe ministrin e Drejtėsisė, Hajredin Kuēi, me kryetarin e Kėshillit Gjyqėsor, Enver Peci dhe me kryetarin e Gjykatės Supreme, Fejzullah Hasani.

Rreth 40 mjete plasėse, tė mbetura nga periudha tė ndryshme nė hapėsirat qė sot quhen “Parku i Lirisė” nė Ferizaj, u asgjėsuan tė mėrkurėn nga njėsitet e ēminimit tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės.

Pasaktėsi tė dhėnash nė regjistrimin e popullsisė pėr komunėn e Ulqinit
Ulqin 15.06.2011
Publikimi i rezultatėve tė para tė regjistrimit tė popullsisė, i cili ėshtė mbajtur nga data 1-15 prill tė kėtij viti, paraqet dilema pėr diskutim. Duke analizuar tė dhėnat e publikuara pėr komunėn e Ulqinit, pėrkatėsisht tė vendbanimeve tė saj, kemi hetuar disa parregullėsi tė cilat dėshmojnė sė ky regjistrim ka pasaktėsi numerike dhe nuk tregon gjendjen reale tė numrit tė banorėve nė ketė komunė,- u shpreh para gazetarėve studiuesi dhe kėshilltari i Forcės sė Re Demokratike, Dr. Nail Draga.

Lajmet
- E marte 14 qershor, 2011
...trup e trup:
Presidentja e Kosovės, zonja Atifete Jahjaga priti sot nė njė takim pune zėvendėskryeministrin e pare tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, zotėri Begjet Pacollin, i cili e njoftoi Presidenten e vendit pėr vizitat nė disa vende afrikane dhe pėr lobimin qė po e bėn pėr njohjen e pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, si dhe nė angazhimin e miqve tė Kosovės nė misionet konkrete tė vullnetit tė mirė.

Ministri i Punėve tė Jashtme tė Kosovės, Enver Hoxhaj nė njė takim me homologun e tij nga Bosnja e Hercegovina, Sven Alkalaj, ka kėrkuar nga Qeveria boshnjake qė tė njoh pavarėsinė e Kosovės.

Krasniqi: Kushtetuta e Kosovės po zbatohet, por jo edhe nė veri

Thaēi tė hėnėn nė interpelancė. Kryeministri Hashim Thaēi ka kėrkuar kohė qė tė pėrgatitet pėr interpelancė, tė cilėn e ka kėrkuar Grupi Parlamentar i Lėvizjes Vetėvendosje.
Kryesia e Kuvendit e ka marrė parasysh kėrkesėn e kryeministrit qė tė shtyhet interpelanca dhe ka vendosur qė kjo seancė tė mbahet tė hėnėn nė orėn 10. Kėshtu ka bėrė tė ditur kryeparlamentari Jakup Krasniqi pas mbledhjes sė Kryesisė sė Kuvendit, duke theksuar se njė seancė plenare do tė mbahet kėtė tė enjte dhe pritet tė jenė disa ligje nė lexim tė parė dhe njė projektligj nė lexim tė dytė. Interpelanca pėr kryeministrin Thaēi e thirrur nga Lėvizja Vetėvendosje, ka tė bėjė me autostradėn Vėrmicė-Merdare.

veēuam:
Serbia lėshon patentė shoferė pėr banorėt serb tė Kosovės
Qeveria e Serbisė ka filluar tė lėshojė edhe patentė shoferė pėr banorėt serbė tė Kosovės, ashtu siē kishte vepruar mė parė me lėshimin e targave tė automjeteve.
14.06.2011
Agjencia e lajmeve Kosovapres bėn tė ditur se ditė mė parė Policia e Kosovės gjatė njė kontrolli nė komunikacion, ka ndaluar njė serb nga fshati Suhodoll i Mitrovicės, tek i cili ėshtė gjetur njė patentė-shofer i ri i lėshuar nga autoritetet e Qeverisė sė Serbisė. Sipas tė njėjtave burime, policia ka konfiskuar lejen e vozitjes sė personit me arsyetimin se ky dokument nuk vlen nė shtetin e Kosovės.
Zėdhėnėsi i policisė sė Kosovės pėr rajonin e Mitrovicės, Besim Hoti tha pėr Radio Kosovėn se dokumentacionet tė cilat lėshohen nga Serbia pėr banorėt e Kosovės do tė konfiskohen nga policia.
”Sa u pėrket dokumentacioneve tė cilat u jepen qytetarėve tė Kosovės prej ēfardo autoriteti tjetėr pėrveē autoriteteve tė qeverisė sė Kosovės do te konsiderohen jo valid edhe tė njėjtat do tė sekuestrohen. Kjo vlen edhe pėr tė gjitha dokumentacionet qe u jepen qytetarėve serb nė veri tė Kosovės”, tha ai.
Zėdhėnėsi Hoti ka pėrmendur edhe raste tė konfiskimit tė targave tė reja tė lėshuara nė Serbi pėr automjetet e banorėve tė Kosovės me pėrkatėsi etnike serbe. Konfiskimi ėshtė bėrė me urdhrin e Ministirit Bajram Rexhepi i cili pasoi pasi 180 serbė banorė tė Kosovės ishin pajisur me targa tė automjeteve lėshuar nė Serbi.

Lajmet
- E hėnė 13 qershor, 2011
...trup e trup:
Veprimet e UNMIK-ut nė veri cilėsohen diskriminuese pėr shqiptarėt
Ndonėse gjatė dy javėve tė fundit nė komunėn e Mitrovicės nuk ka ndodhur ndonjė incident serioz, gjendja nė veri vazhdon tė mbetet e paqėndrueshme, vlerėsojnė autoritetet lokale nė kėtė komunė.

Serbėt vazhdojnė tė kundėrshtojnė regjistrimin
Regjistrimi i popullsisė nė veri tė Kosovės vazhdon tė kundėrshtohet nga serbėt lokalė. Por, pėrfaqėsuesit e Komisionit pėr Regjistrimin e Popullsisė janė ende optimistė se regjistrimi do tė kryhet edhe nė veri tė Kosovės.

Ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Kosovės, Enver Hoxhaj, ka thėnė se pajtimi ėshtė i domosdoshėm dhe i pashmangshėm nė Ballkan, por ai ka tėrhequr vėrejtjen se pajtimi nuk mund tė ndodhė duke rishkruar historinė dhe duke manipuluar tė kaluarėn.

Zėvendėskryeministri dhe ministri i Drejtėsisė, Hajredin Kuēi, u takua tė hėnėn me anėtarėt e Bordit tė Institutit pėr Hulumtime tė Krimeve tė Luftės, takim ky qė shėrbeu pėr t’u bėrė inaugurimi i Instituti pėr Hulumtimin e Krimeve tė Luftės, i cili do tė bėjė prezantimin dhe publikimin e krimeve tė luftės.

Nė pėrvjetorin e dymbėdhjetė tė lirisė sė Kosovės, nė kufirin kosovar–maqedonas, nė Stanēiq, andej nga hyn trupat paqeruajtėse tė NATO-s, tė dielėn nisi manifestimi rajonal i poezisė, i titulluar “Trekėndėshi poetik i paqes”, qė ėshtė nismė e shėnimit tė 12 vjetorit tė Ditės sė Ēlirimit tė Gjilanit.

Gjakova me veprimtari tė shumta kulturore sportive pėr Ditėn e ēlirimit
Gjakovė 13.06.2011
Pėrvjetori i Ditės sė ēlirimit tė Gjakovės, 14 Qershori, kėtė radhė do tė shėnohet me njė varg veprimtarish kulturore e sportive duke i shtuar madhėshtinė kėsaj date tė veēantė nė historinė mė tė re tė popullit tė kėsaj ane.Kthehu

Ėshtė bėrė njė padrejtėsi ndaj shkrimtarėve shqiptarė
Ulqin 13.06.2011
Nė kuadėr tė manifestimit tradicional “Kalimerja poetike 2011”, njėri ndėr takimet me elitiste qė kultivon kulturėn, artin dhe letėrsinė shqiptare nė Mal tė Zi, u pėrurua edhe pėrzgjedhja “Pesė shkrimtarėt shqiptarė nė Malin e Zi”, tė pėrkthyer nė gjuhėn malazeze.

Edhe njė veprim provokues nė majen e Rumisė
Tivar 13.06.2011
Liberalėt malazias e kanė dėnuar ashpėr tė ashtuquajturėn ceremoni fetare nė majėn e malit tė Rumisė, tė organizuar nga Kisha Ortodokse Serbe

veēuam:
Arrestohen 7 persona pėr krim tė organizuar
Nėn dyshimin pėr krim tė organizuar dhe trafikim me migrant, sot janė arrestuar shtatė persona nga Drejtoria pėr Hetimin e Krimit tė Organizuar.
Postuar: 04:02:18 / 13.06.2011
Drejtoria pėr Hetimin e Krimit tė Organizuar, pas hetimeve disa mujore tė zhvilluara, sot ka realizuar njė operacion policor tė koduar me emrin “GRYKA” i cili ka rezultuar me arrestimin e njė grupi tė strukturuar mirė nė pėrbėrje prej shtatė personave tė dyshuar se tė njėjtit nė vazhdimėsi kanė kryer veprat penale kontrabandim me migrantė dhe krim i organizuar.

rtk njofton se:
Personat e arrestuar lidhur me kėto vepra penale janė:
1. Mehdi.B 1951 kosovar
2. Azem. B 1955 kosovar
3. Sefedin.B 1969 kosovar
4. Bekim.N 1973 kosovar
5. Nystret.B 1986 kosovar
6. Berat.B 1982 kosovar
7. Agim.B 1969 kosovar

Hetimet lidhur me ketė rast janė udhėhequr nga prokurori i Prokurorisė Special tė Kosovės ndėrsa Gjykatėsi i Procedurės Paraprake ėshtė gjyqtar nga EULEX-i Me autorizimin e prokurorit tė dyshuarit janė ndaluar nė ndalim policor dhe janė dėrguar nė lokalet e qendrės sė mbajtjes./rtk/

Kėrkohet zgjatja e paraburgimit pėr personat nė rastin ”Kleēka”
Nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė tė hėnėn u mbajt seanca vlerėsuese nė lidhje me paraburgimin e nėntė personave tė dyshuar pėr krime lufte nė tė ashtuquajturin rasti “ Kleēka”.
ereniku, 13.06.2011
Ndėrkohė, vendimi rreth zgjatjes ose jo tė paraburgimit do tė merret tė mėrkurėn me 15 qershor. Prokuroria ka kėrkuar pėr tė tretėn herė zgjatjen e paraburgimit pėr shtatė persona si dhe masėn e arrestit shtėpiak pėr dy tė tjerė qė tė gjithė tė dyshuar pėr krime lufte nė rajonin e Malishevės. Ndėrkohė, nuk ėshtė qartėsuar ende ēėshtja e tė dyshuarit tjetėr tė pėrfshirė nė kėtė rast, deputetit dhe nėnkryetarit tė PDK-sė Fatmir Limaj. Avokati Bajram Tmava, qė mbron njėrin nga nėntė tė dyshuarit, Naser Shalėn, ka thėnė se prokuroria ka bėrė tė njėjtėn kėrkesė pėr zgjatje paraburgimi sikurse nė dy rastet e mėparshme. Ndėrsa, avokati i tė dyshuarit Nexhmi Krasniqit, ish drejtor i policisė rajonale nė Prizren, Mahmut Halimi ka thėnė se kėrkesa e prokurorit pėr zgjatje tė paraburgimit ka plot mangėsi. Me 16 mars nėn dyshimin pėr krime lufte nė tė ashtuquajtur rastin “Kleēka” janė arrestuar nėntė persona, shtatė nga tė cilėt po mbahen nė paraburgim dhe dy tė tjerė nė arrest shtėpiak. Hetimi po zhvillohet nėn dyshimin se gjatė vitit 1998 kėta persona kanė torturuar dhe vrarė civilė serbė e shqiptarė nė ”Kleēkė”, tė Malishevės./rtk/

Hidhet poshtė ankesa e kompanisė CETIS
Ankesa e kompanisė sllovene CETIS, e eliminuar nga gara pėr prodhimin e pasaportave biometrike, ėshtė hedhur poshtė nga Organi Shqyrtues i Prokurimit. 13.06.2011 Anėtarėt e organit shqyrtues kanė vendosur qė Ministria e Punėve tė Brendshme tė ecė me procedura dhe tenderin 14-milionėsh pėr prodhimin e pasaportave biometrike t`ia japė kompanisė austriake Oesterreichische Staatsdruckerei GmbH. Ky vendim ėshtė marrė tė premten dhe pritet tė publikohet sot.

Lajmet
- E premte 10 qershor, 2011
...trup e trup:
- Policia liroi aktivistėt prizrenas tė Lėvizjes Vetėvendosje!, qė vunė flamuj kombėtar nė vendin e flamujve tė tjerė
- Jahjaga: Prekazi simbolikė e pėrkushtimit dhe angazhimit tonė shekullor pėr liri dhe pavarėsi
- Lidhja e Prizrenit ėshtė kush jemi, ėshtė ku shkojmė, thotė Lėvizja Vetėvendosje!
- Theksohet nevoja e unifikimit tė qėndrimeve kombėtare dhe teksteve shkollore
- Shteti nuk duhet tė pėrzihet nė krijimtarinė kulturore, thotė ministri Krasniqi
- Ambasadori Cliff: Lufta anti-korrupsion ėshtė e njė rėndėsie tė veēantė
- Biznismenėt serb presin pėrgjigje nga EULEX-i
- Ministri Rexhepi paralajmėron koncept tė ri dhe mė tė avancuar nė trajnimin e policisė
- Katėr vjet pas njė incidenti nė Prizren, Zvicra ekstradon prizrenasin nė atdhe
- Nė 133-vjetorin e LSHP-sė, Demaēi mendon se shqiptarėt lanė prapa rrezikun e zhdukjes
- Parlamentarėt premtojnė mbėshtetje pėr “Trepēa” qė gjendet nėn moratoriumin ndėrkombėtar
- Fitou premton investime nė sektorin joqeveritar nė veri tė vendit
- Gjakova jep ide tė reja pėr ndryshimet nė sistemin zgjedhor tė Kosovės
- Hoxhaj merr premtime se Gjermania do tė lobojė pėr pėrmbylljen e procesit tė njohjeve tė Kosovės
- Askush nuk merret seriozisht me vetėvrasjet nė Ferizaj
- U lansua ueb faqja pėr mundėsi punėsimi
- Kėshillat nacionale tė pakicave kėrkojnė mė shumė mjete financiare
- “Handikos” kėrkon krijimin e infrastrukturės ligjore pėr persona me aftėsi tė kufizuara
- Thaēi premton rritje tė pėrgjegjėsisė ndaj mėsimdhėnėsve
- Filloi punimet Konferenca e Tretė e Pediatėrve tė Kosovės
- Hyrja me pagesė nė pushimoren Ada tė Ulqinit ėshtė e jashtėligjshme

Lajmet
- E enjte 09 qershor, 2011
...trup e trup:
- Principata e Andorrės shton numrin e njohjeve tė Kosovės nė 76
- Hoxhaj merr premtime se Gjermania pėrkrah proceset integruese tė Kosovės
- Mulliri i Haxhi Zekės bėhet Qendėr pėr Edukim tė Qėndrueshėm Malor
- Ministrja Ēitaku ka vlerėsuar se Lipjani dhe Novobėrda janė shembull suksesi i integrimit dhe tolerancės
- KDI: 17 deputetė votuan kundėr qė Qeveria tė shtrijė autoritetin edhe nė veri tė vendit
- Prokurorėt u japin prioritet lėndėve qė kanė tė bėjnė me tė miturit
- Gjeneva ndihmon arsimin kosovar, por edhe tė komunitetit shqiptar qė jeton nė atė kanton
- Paqeruajtėsve gjerman tė KFOR-it thonė numri mė i madh i tyre dėshmon pėr rėndėsinė qė i kushtohet misionit
- Finlanda investon 3 milionė euro pėr zhvillimin e pylltarisė nė Kosovė
- Mitrovicė: Radio Kontakt Plus konsideron se gazetaria profesionale ėshtė punė e rrezikshme
- Gratė deputete kėrkojnė hapėsirė tė barabartė nė RTK
- Policia: Kujdes kur pranoni bankėnota prej 50 eurove
- Dy femra dhe njė mashkull arrestohen pėr vjedhje tė rėnda nė Suharekė
- Ulqini ėshtė i pėrgatitur pėr pritjen e turistėve, thonė zyrtarėt e tij

Lajmet
- E mėrkurė, 08 qershor, 2011
...trup e trup:
Me pranimin e ndarjes sė Kosovės do tė dėrgohet njė mesazh i qartė se nuk ka asgjė nga kthimi dhe se shkėmbimi i territoreve nuk mund tė bėhet pa luftė. Kėshtu ka deklaruar i ashtuquajturi ministri pėr Kosovėn nė qeverinė serbe, Goran Bogdanovic.

EULEX ngriti aktakuzė ndaj Shyqri Haxhės
Prokuroria e EULEX-it ka ngritur aktakuzė ndaj drejtorit tė PTK-sė Shyqri Haxha mbi bazėn e dyshimit se i njėjti ka keqpėrdorur detyrėn zyrtare dhe autorizimet.
Pėrveē Haxhės, nė akatakuzė janė tė pėrfshirė edhe 4 persona tė tjerė disa prej tė cilėve punėtor tė PTK-sė. Lajmin e ka konfirmuar zyrtarisht EULEX-i por nuk ka specifikuar nėse flitet pėr ndonjė mandat arrresti nė kėtė fazė.

Nė Kampin e Vrellės ėshtė mbajtur tė mėrkurėn njė ushtrim i pėrbashkėt i KFOR-it dhe EULEX-it pėr kontrollin e turmės dhe trazirave, nė kuadėr tė proceseve tė vazhdueshme pėr tė bashkėrenditur aftėsitė e reagimit tė koordinuar nė trazira civile, nė bazė tė sė drejtės ndėrkombėtare dhe marrėveshjeve ndėrkombėtare.

Komisioni parlamentar pėr punė tė brendshme, siguri dhe mbikėqyrjen e FSK-sė, pret draftin pėrfundimtar tė memorandumit mes Forcės sė Sigurisė dhe Policisė, qė parashihet tė vė nė shėrbim tė policisė efektivėn e FSK-sė nė rast nevoje.

Ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Kosovės, Enver Hoxhaj, tė enjten do tė udhėtojė pėr vizitė zyrtare nė Republikėn Federale tė Gjermanisė, me ftesė tė ministrit gjerman tė Punėve tė Jashtme, Guido Westerwelle.

Senatorėt francezė, pjesė e njė delegacioni qė viziton kėto ditė Kosovėn, kanė premtuar mbėshtetje pėr vendin tonė edhe nė tė ardhmen.

Qeveria rrezikon tė humb edhe 100 milionė euro nga KE-ja
Pėrveē humbjes sė 156 milionė eurove, Qeveria e Kosovės ka humbur edhe mundėsinė pėr ti pėrfituar edhe 100 milionė euro tė tjera nga Komisioni Evropian.

LDK do tė angazhohet qė ndryshimet kushtetuese dhe tė sistemit zgjedhor tė jenė nė interes tė qytetarėve

Lėvizja Vetėvendosje! ka shprehur shqetėsimin se reforma e sistemit zgjedhor do tė jetė vetėm njė mbulim kozmetik i manipulimeve, duke tentuar zhvendosjen e vėmendjes nga ndjekja penale e atyre qė kanė manipuluar dhe atyre qė kanė kėrkuar kėtė manipulim, e qė edhe mund tė jenė tė ulur nė sallėn e Kuvendit.

Ministri i Kulturės, Rinisė dhe Sportit i Republikės sė Kosovės, Memli Krasniqi, ka premtuar dhe garantuar pėrkrahjen pėr punė tė pavarur tė Kėshillit tė Librit, tė emėruar javė mė parė, e tė konstituuar tė mėrkurėn.

Policia e Kosovės, konfirmoi tė mėrkurėn se njė gazetar i radios lokale “Kontakt Plus” nė veri tė Mitrovicės, ėshtė sulmuar fizikisht nga njė i dyshuar, derisa ai po kryente detyrėn e tij tė raportimit nga tereni.

Si pasojė e njė mosmarrėveshje tė mėhershme, njė 59 vjeēar serb, ka pėsuar lėndime tė rėnda nė kokė dhe dorė, nga sulmi i ushtruar mbi tė nga njė bashkėkombas, banor i fshatit Dren tė Zubin Potokut.

Me iniciativėn e Kuvendit tė Rinjve tė Pejės dhe Kuvendit tė Fėmijėve, janė mbledhur rreth 18 mijė letra pėrkrahėse dhe inkurajuese tė shkruara nga nxėnėsit e shkollave tė Pejės pėr ish-kryeministrin e Kosovės, Ramush Haradinajn, i cili po mbahet nė Gjykatėn Ndėrkombėtare pėr krime lufte nė Hagė.

Falė ndihmės sė vazhdueshme tė qeverisė zvicerane pėr Komunėn e Dardanės, nė kėtė komunė pos projekteve tjera, ėshtė hapur edhe Qendra e Shėrbimit pėr qytetarė, pėrurimin e sė cilės e bėnė pėrfaqėsues tė Ambasadės Zvicerane dhe atė komunės.

Njė banor i fshatit Zhabar tė Mitrovicės, A.F., pėr motive xhelozie, ka ngulfatur pėr vdekje tė dashurėn e tij nga fshati Qabėr i Zubin Potokut, ndėrkaq mė pas me armė zjarri ka tentuar ta vrasė veten, me ē’rast ka marrė plagė nė kokė. Sipas zėdhėnėsit tė Policisė, nė Mitrovicė, Besim Hotit, krimi ka ndodhur mbrėmė, ndėrsa viktima, Shemsije Hasani, banore e fshatit Qabėr, tė komunės sė Zubin Potokut, ėshtė ngulfatur nga i dyshuari, i cili mė pas ka tentuar tė vetėvritet me armė zjarri, duke e qėlluar vetėn nė kokė. I dyshuari, krimin e ka deklaruar nė polici, ndėrsa, ėshtė duke u trajtuar nė QKUK. Motivi i vrasjes thuhet tė jetė xhelozia.

Model i realizimit tė tė drejtave tė pakicave ėshtė Kushtetuta e Republikės sė Kosovės
Kuvendi i Malit tė Zi vėshtirė se mund ta arrijė tė sigurojė dy tė tretat e shumicės nėse kėshtu sikur deri mė tash vazhdon puna rreth harmonizimit tė Kodit tė ri zgjedhor me Kushtetutėn,- u shpreh ditėn e mėrkurė deputeti i Koalicionit shqiptare “Perspektiva”, Vasel Sinishtaj.

Ulqinakėt masivisht i janė kthyer kultivimit tė ullinjve, pemės e cila banorėt e kėtij mjedisi i ka shoqėruar me mijėra vjet. Duke e parė se nga turizmi nuk mund tė sigurohet ekzistenca ekonomike, kultura e ullinjve ka zgjuar nė masė tė madhe interesimin e popullatės.

Nė OKB mbahet takim pėr luftimin e SIDA-s
Kombet e Bashkuara do ta mbajnė sot njė takim tė nivelit tė lartė pėr tė rishikuar strategjitė globale pėr tė luftuar SIDA-n, 30 vjet pasi kjo sėmundje u zbulua te pacienti i parė. Sipas statistikave tė OKB-sė, nė botė sot ekzistojnė 34 milion njerėz qė jetojnė me virusin HIV i cili e shkakton sėmundjen e sidės. Rreth 7 mijė njerėz nė ditė infektohen me kėtė virus. Virusi HiV pėr herė tė parė ėshtė diagnostifikuar nė SHBA, para 30 vjetėsh. OKB e ka mbajtur konferencėn e saj tė fundit pėr sidėn, nė vitin 2001.

Lajmet
- E marte, 07 qershor, 2011
...trup e trup:
Qeriqi: Kėrkojmė nga bashkėluftėtaret qė tė na pėrkrahin
ereniku, 07 qershor 2011 Koha 15:56 Prishtinė
Dita e gjashtėmbėdhjetė e grevistėve tė Kėshillit pėr
Mbrojtjen e tė Drejtave tė Luftėtarėve tė UĒK-sė
nuk sjell ndonjė vendim pėr ndėrprerjen e grevės, por
i bėn ata edhe mė tė vendosur se nė ditėt e kaluara, pėr
tė vazhduar rrugėn qė kanė nisur. Ata u kanė kujtuar
pėrfaqėsuesve tė institucioneve se luksi i tyre ėshtė paguar me gjymtyrėt e trupit tė cilėt u mungojnėluftėtarėve(Kosovapress).

Kuvendi i Kosovės nuk ka qėndrim sa i pėrket bisedimeve ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė qė po zhvillohen me ndėrmjetėsimin e Bashkimit Evropian dhe kjo pikėrisht pėr shkak tė mungesės sė informacioneve tė delegacionit tė Kosovės tė kryesuar nga zėvendėskryeministrja Edita Tahiri. Kryeparlamentari Jakup Krasniqi tė martėn ka mohuar deklaratat e Tahirit sa i pėrket dorėzimit tė platformės sė bisedimeve nė Kuvend, duke thėnė se zyrtarisht nuk e ka marrė kėtė platformė.

Kantrimen: Statusi i Kosovės ėshtė pėrfundimtar.
Zėvendėsndihmėssekretari amerikan i Shtetit, Tomas Kantrimen ka deklaruar se “statusi i Kosovės ėshtė pėrfundimtar, si dhe kufijtė e saj, ndėrkaq integrimi i tėrėsishėm i rajonit tė Ballkanit nė BE dhe nė NAT0, edhe mė tej ėshtė angazhim numėr njė pėr qeverinė amerikane”.Kantrimen deklaroi kėshtu nė Klubin Kombėtar tė Gazetarėve nė Uashington.

Pėrfaqėsuesi Special i Bashkimit Evropian nė Kosovė, Fernando Gentilini nė njė intervistė pėr RTK-nė ka deklaruar se bisedimet mes Kosovės dhe Serbisė kanė si qėllim arritjen e njė zgjidhjeje evropiane pėr tė dyja vendet.

Oficerėt doganorė kapin nė Qafė tė Morinės 3.560 copė fishekė
Tė hėnėn nė mbrėmje nė pikėn kufitare Qafa e Morinės, nė vijėn kufitare me Shqipėrinė, oficerėt doganorė tė Kosovės kanė zbuluar njė sasi tė konsiderueshme tė municionit tė fshehur nė veturėn “Mercedes” me targa KS, derisa ajo po hynte nė Kosove nga kjo pikė kufitare. Ministria e Punėve tė Brendshme e Republikės sė Kosovės ka dėnuar fuqishėm aktin vandal tė djegies sė dy veturave tė misionit tė EULEX-it nė Kosovė tė ndodhur tė martėn, herėt nė mėngjes, nė lagjen Bregu i Diellit nė Prishtinė.

Pesė veta u kapėn nga Policia e Kosovės nė Komunėn e Ferizajt, si tė dyshuar pėr mashtrimin e popullatės sė njė fshati, duke u marrė para nė emėr tė gjoja montimit tė antenave valore tė Kompanisė IPKO.

Ministri i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Republikės sė Kosovės, Bajram Rexhepi, ka nėnshkruar njė marrėveshje pėr bashkėpunim akademik me drejtorin e Departamentit tė Forenzikės tė Universitetit tė Kretės, Manolis Michalodimitrakis.

Zyra e shtypit tė qeverisė sė Malit tė Zi njofton se vizita e shefit tė diplomacisė malazeze ditėn e hėnė Tiranės, Milan Rocen me ftesė tė homologut tė tij shqiptar, Edmond Haxhimusa ka hapur njė sėrė ēėshtjesh me interes reciprok.

Gjykata e Qarkut nė Prizren dėnoi me 14 vjet burgim Ekrem Kryeziun nga fshati Xėrxė e komunės sė Rahovecit, pėr vrasjen me thikė njė vit mė parė tė bashkėfshatarit tė tij, Shefki Gashi, 34 vjeēar, pas njė konflikti fizik nė tė cilin ishte ndėrlikuar edhe vėllai i dorasit, Ragip Kryeziu i cili u dėnua me tetė muaj burg.

Pritet qė sivjet Universiteti i Prishtinės tė pranojė mė pak studentė tė rinj se sa vitin e kaluar. Tė gjitha njėsitė akademike i kanė dorėzuar propozimet e tyre nė rektorat sa i takon numrit tė studentėve, qė do tė regjistrohen nė kėtė vit akademik.

Tė organizuar nga Shoqata e Artistėve dhe Intelektualėve “Art Club”, manifestimi tradicional “Calimera” /Ish-Kalimerja poetike/, sjell nė Ulqin kėtė fundjavė emra tė mirėnjohur jo vetėm tė letėrsisė shqipe.

Njė gjykatė nė Maqedoni i ka caktuar 30 ditė paraburgim, ish ministrit tė brendshėm, Lube Boshkovski, nė pritje tė procesit gjyqėsor lidhur me dyshimet pėr financim tė paligjshėm tė fushatės politike dhe keqpėrdorim tė pozitės sė tij si lider i partisė.

Lajmet
- E hėnė, 06 qershor, 2011
...trup e trup:
Skandaloze ne Permet: Kisha e “Trojės” nė Pėrmet /me shume ne fund te lajmeve te sotme/

SHBA pėrkrah fuqishėm dialogun Prishtinė-Beograd
Ambasadorja e SHBA-ve nė Beograd, Mery Warlick ka thėnė se Washingtoni pėrkrahė fuqishėm dialogun midis Kosovės dhe Serbisė.
Diplomatja amerikane tutje ka shtuar se pėr SHBA-tė ēėshtja e statusit dhe tė kufijve tė Kosovės ėshtė zgjidhur.

Haxhinasto e Rocen pajtohen vetėm me integrimin euratlantik tė Ballkanit
Ministrat e Jashtėm tė Shqipėrisė dhe Malit tė Zi thanė sot nė Tiranė, se pajtohen vetėm me integrimin euratlantik tė Ballkanit dhe jo me tezat pėr ndarje apo shkėmbim territoresh. ... Ministrat Edmond Haxhinasto dhe Milan Rocen iu referuan atyre qė i quajtėn ”teza” qė pėrfshijnė rishikimin e kufijve.

Podgoricė: Shefi i diplomacisė malazeze viziton Tiranėn
Ministri i Punėve tė Jashtme dhe Integrimeve Evropiane tė Malit tė Zi, Milan Rocen, ditėn e hėnė viziton zyrtarisht Tiranėn me ftesė tė homologut tė tij shqiptar, Edmond Haxhinasto.

Nėpėr Kroaci vetėm ata kosovarė qė kanė vizė Shėngen dhe leje qėndrimi nė shtetet e Shengenit. Ministria e Punėve tė Jashtme e Republikės sė Kosovės pėr shkak tė interesimit tė madh tė qytetarėve lidhur me kalimin transit pėrmes Republikės sė Kroacisė nė bazė tė njė vize tė vlefshme Shengen, njofton edhe njė herė qytetarėt se pėr cilat viza ėshtė fjala. Transit nėpėr Kroaci vetėm ata kosovarė qė kanė vizė Shėngen dhe leje qėndrimi nė shtetet e Shengenit

Dita e Dėshmorėve tė UĒK-sė nė Komunėn e Mitrovicės - 6 Qershori, po shėnohet me njė sėrė aktivitete tė organizuara nga kjo komunė. Kryetari i Komunės sė Mitrovicės, Avni Kastrati, me bashkėpunėtorė, kanė bėrė homazhe te Varrezat e Dėshmorėve nė Shipol dhe mė pas kanė qėndruar edhe nė Bajgorė, ku kanė bėrė homazhe te varri i dėshmorit Mehė Uka.

E hėna /06.06.2011/ ditė “pushimi” pėr protestuesit serbė tė Zubin Potokut Ashtu siē edhe ishte paralajmėruar, protesta dhe bllokimi i rrugėve nė veriun e Kosovės tė cilėn e kanė organizuar banorėt serbė tė komunės sė Zubin Potokut, pėr rreth 20 ditė radhazi, si reagim ndaj arrestimit tė Jevro Pantelic-it nga ana e EULEX-it, tė hėnėn nuk ėshtė mbajtur.

Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi prezanton punėn 100-ditėshe tė MPB-sė, pa pėrmendur Mitrovicėn.

Anėtarėt e Komisionit parlamentar pėr punė tė brendshme, siguri dhe mbikėqyrjen e Forcės sė Sigurisė sė Kosovės kanė kėrkuar tė hėnėn raportim nė Komision nga ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi dhe ministri i FSK-sė, Agim Ēeku, lidhur me njė draft-memorandumit tė bashkėpunimit tė kėtyre dy ministrive.

Kryeshefi ekzekutiv i Agjencisė Kadastrale tė Kosovės, Murat Meha, nesėr me 7 qershor 2011 do tė qėndrojė nė Hanover tė Gjermanisė ku do tė nėnshkruajė marrėveshjen pėr bashkėpunim me Administratėn pėr Kadastėr dhe Matje tė Landit tė Saksonisė sė Ulėt.

Ministri i Infrastrukturės, Fehmi Mujota, nė njė konferencė pėr media tė hėnėn, prezantoi punėn qė ėshtė bėrė gjatė 100 ditėshit nė kėtė ministri dhe duke ndjekur rrugėn e ministrave qė tė kėtė prezantim e kanė bėrė deri tash, foli vetėm pėr suksese.

Nė Qendrėn e Kosovės pėr Siguri Publike, Edukim dhe Zhvillim nė Vushtrri tė hėnėn filloi trajnimi mbi hetimet e armėve tė shkatėrrimit nė masė. Ky trajnim ėshtė organizuar nga International Criminal Investigative Training Assistance, program nga ICITAP-i.

Mitrovicė: Zbulohen tetė mbetje mortore, dyshohet edhe pėr nėntė tė tjera. Nė kuadėr tė hulumtimeve tė varrezave masive, nė varrezat myslimane qė ndodhen nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, gjatė fundjavės janė gjetur tetė mbetje mortore. Lajmi ėshtė konfirmuar nga drejtuesit e Shoqatės sė familjarėve tė tė pagjeturve “Zėri i prindėrve”, si dhe Zyra pėr persona tė pagjetur nė Qeverinė e Kosovės.

Zėvendėskryeministrja e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, Edita Tahiri, priti nė njė takim pėrfaqėsuesin e posaēėm tė Bashkimit Evropian nė Kosovė, Fernando Gentilini, me tė cilin diskutoi rrjedhat e dialogut, si dhe pėrgatitjet pėr raundin e pestė tė bisedimeve.

Ismajl Kurteshi, ish-deputet i Kuvendit tė Kosovės, ish-kryetar i parė i Degės sė PDK-sė, qė kohė mė parė pėr shkak tė pakėnaqėsive braktisi kėtė subjekt pėr t’iu bashkangjitur Lėvizjes “Vetėvendosje”, tė dielėn me shumicė votash, u zgjedh kryetar i Qendrės sė Lėvizjes “Vetėvendosje” nė Gjilan.

KEK-u i shperblyer: Komiteti Ndėrkombėtar i „Trade Leaders Club“, klub i cili ka 7.000
biznesmenė anėtarė nga 112 shtete tė mbarė botės, e ka shpėrblyer tė hėnėn KEK-un me ēmimin e artė pėr prestigj komercial. /ereniku: sa perqeshes dhe shperfilles, ja nje, ta quajme, kontra lajm, demantim i ketyre marifelleqeve:/
KEK-u lė nė “terr” mbi 20 mijė banorė
Prizren, 5 qershor 2011
Qendra Rajonale e KMDLNJ-sė nė Prizren ka reaguar ndaj ndėrprerjes sė energjisė elektrike nga ana e KEK-ut, tė dielėn, nga ora 10.15 deri nė 19.00 nė lagjen “Arbana” dhe nė njė pjesė tė lagjes “Ortakoll” tė Prizrenit, duke lėnė mė shumė se 20 mijė banorė “nė terr” nė pikė tė ditės dhe nė temperature rreth 30 gradė.

Mė 11 qershor shpallet emri i fituesit tė sivjetmė tė ēmimit letrar “Beqir Musliu”, tė cilin e ndan Komuna e Gjilanit nga viti 2004 e kėndej, pėr vlera tė mirėfillta letrare nė poezi, prozė dhe dramė, thanė tė hėnėn zyrtarė komunal tė kulturės nė Gjilan.

Ulqini i lashtė, mikpritės dhe frymėzues pėr piktorėt mbarėkombėtarė.
Piktorė tė mirėnjohur tė trojeve shqiptare ballkanike, me njė ekspozitė tė punimeve tė krijuara gjatė qėndrimit katėrditor, nė Kala tė Ulqinit, tė dielėn nė mbrėmje mbyllėn koloninė e organizuar nga asociacioni “Art Dulcinium”, duke shprehur njė mirėnjohje tė veēantė pėr nikoqirėn, piktoren Vahida Nimanbgu dhe ulqinakėt.

Kisha e “Trojės” nė Pėrmet
ereniku 06/06/2011 15:10
Kisha e “Trojės” nė Pėrmet
Duke neglizhuar vendimin e formės sė prerė tė gjykatės shqiptare, dhe nėn mbėshtetjen e heshtur tė bashkisė sė Pėrmetit, Kisha Ortodokse ndėrton natėn brenda mureve tė Pallatit tė Kulturės, kishėn e re pa leje ndėrtimi dhe nė njė objekt qė nuk ėshtė prone e saj.
Dhe kete nuk ka se si ta ndaloje as policia bashkiake, as policia ndertimore, e as ajo e rendit dhe kjo pasi, ka qene vete bashkia e ketij qytetiti, pronarja e kesaj ndertese, te pakten tre here ka derguar per miratim ne Keshillin Bashkiak nje plan rregullues te territorit te qendres se qytetit ku ne te tria rastet perfshihej nderhyrje ne Pallatin e Kultures, por qe te treja heret me shumice votash projektet jane rrezuar.
Pikerisht ne kete situate bashkia Permet ne shkelje te plote te vendimeve te gjykates ka bashkepunuar duke lejuar ne kete menyre permes nje qarkoreje jo zyrtare nisjen e punimeve per rikonstruktimin e catise se Pallatit te Kkultures.
Top Channel ka mundur te siguroje pamjet ekskluzive te asaj qe po ndodh brenda mureve te Pallatit te Kultures. Godina ne brendesi te saj eshte shkaterruar plotesisht, nderkohe qe ka nisur ndertimi i nje godine tjeter e cila mund te dallohet lehtesisht nga 10 kolonat e betonit te ngritura disa metra nga toka. Tashme gjithcka qartesohet. Brenda godines se Pallatit te Kultures "Naim Frasheri", po ndertohet ne menyre te kundraligjshme dhe ilegale nje kishe. Duke shfrytezuar amulline aktuale politike kreret e kishes ortodokse te Permetit, mes te cileve prifti i lidhur me skandalin e zhvarrimeve ne Kosine, Vasil Thomollari, po luajne me faktin e kryer duke sfiduar hapur kete here drejtesine shqiptare, e cila ka folur me vendim te formes se prere kunder tyre /tch/.


Lajmet
- E mėrkurė, 01 qershor, 2011

...trup e trup:
- Kryeministri Thaēi garanton se nuk do tė ketė ndarje tė Kosovės
- Daēiq: Kosovėn duhet ta ndajmė me Shqipėrinė
- KMDLNJ akuzon KFOR-in dhe EULEX-in pėr veriun
- Vazhdon greva e veteranėve tė UĒK-sė
- Hoxha: Kosova ka implementuar 85 pėr qind tė pakos Ahtisari
- Lunaēek nuk do tė jetė ambasadore e BE-sė nė Kosovė
- Kosova ka implementuar 85 pėr qind tė pakos Ahtisari
- Lėvizja Vetėvendosje! thėrret nė interpelancė parlamentare kryeministrin Thaēi
- KEK-u pėson rreth 2 milionė euro humbje nė muaj
- Dėnohet personi i parė nė Ferizaj lidhur me manipulimet gjatė zgjedhjeve
- Vushtrri: Nė rrethana tė dyshimta vdes njė grua 31 vjeēe
- E dėrgoi nė ambulancė tė aksidentuarin dhe pastaj iku pėr Vrajė
- Rėndėsi mė e madhe projekteve qė lidhen me sportin dhe trashėgiminė kulturore
- Nė rretahana tė dyshimta vdes njė grua 31 vjeēare
- KIPRED shpėrbleu 5 esetė mė tė mira nė kuadėr tė projektit "Votuesit e sė ardhmes"
- Ministri i Arsimit, Ramė Buja do tė vizitojė Shqipėrinė
- Dita ndėrkombėtare e qumėshtit shėnohet me njė manifestim solid nė Prishtinė
- Fėmijėt gjakovarė nė ditėn ndėrkombėatre organizojnė panirin shkencoro-kulturor
- GAP: Ndryshimi i trasesė sė autostradės bie ndesh me Ligjin pėr planifikim hapėsinor
- Inspektorati Policor i Kosovės do tė ushtrojė pėrgjegjėsi shtesė ndaj punonjėsve tė Policisė sė Kosovės
- Nė projektin e turizmit nuk janė tė pėrfshirė edhe banorėt lokal
- Ulqin: Kėshilli Nacional i Arsimit ekskomunikon shqiptarėt.

- Kryeministri, Hashim Thaēi iu ka kėrkuar sot zyrtarėve serbė qė tė ndalojnė deklarimet pėr ndarje tė Kosovės. Nė tė kundėrtėn kėrkesat e Kosovės mund tė jenė mė tė mėdha se sa tė tyre, tha kryeministri Thaci nė mbledhjen e sotme tė qeverisė. Edhe me kėtė rast, kryeministri garantoi se nuk do tė ketė ndarje tė Kosovės, ndryshim kufijsh apo cenim tė integritetit tė vendit.

- Zv.kryeministri i Serbisė, njėherit ministėr i brendshėm i Serbisė Ivica Daēiq, ka bėrė thirrje pėr ndarjen e Kosovės midis Serbisė dhe Shqipėrisė.“Provuam me luftė tė mbronim Kosovėn, nuk patėm sukses, prandaj po flas pėr rivendosje tė kufijve sa nuk ėshtė bėrė vonė” i ka deklaruar Daēiq javores serbe NIN. Nė intervistė, ai konsideron se “Serbia ka bėrė gabim qė nuk ka negociuar me Shqipėrinė pėr rivendosjen e kufijve mes dy shteteve. Ky ėshtė opsioni i vetėm real” ka thėnė ai. Ministri i brendshėm i Serbisė ka supozuar se Kosova do t’i bashkohet Shqipėrisė ashtu siē do t’i bashkohet Republika Serbe e Bosnjės, Serbisė. Kjo ėshtė normale sepse bėhet fjalė pėr tė njėjtin popull ka thėnė ai. “A mund tė thotė dikush se shqiptarėt qė jetojnė nė Prishtinė qenkan tė tjerė nga ata qė jetojnė nė Tiranė” ka pyetur Daēiq, derisa deklarata pėr Kosovėn multietnike i ka cilėsuar “pėrralla tė gjyshės”
Serbia sipas tij nuk mund tė vazhdojmė tutje tė mbesė e lidhur pėr tė kaluarėn, ndėrsa ka konstatuar se “nėse ekziston vetėm e kaluara, atėherė populli serb nuk ka tė ardhme”.
Daēiq ka thėnė mes tjerash se dialogu me Prishtinėn nuk do tė zgjidhė ēėshtjen esenciale (atė tė statusit -vr. jonė)pėr shkak tė qėndrimeve tė Bashkimit Evropian dhe Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Sipas tij e arritura mė e madhe e kėtyre bisedimeve eventualisht mund tė sjellė ”njė lloj autonomie pėr serbėt nė veri tė Kosovės”(F.Gashi/rtk)

- Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave e tė Lirive tė Njeriut nė Prishtinė ka kritikuar EULEX-in dhe KFOPR_in qė nuk po merr masa pėr zhbllokimin e rrugėve nė veri.KMDLNJ thotė se bllokimi i rrugėve nga serbėt nė veri, ka vėshtirėsuar jetėn e banorėve atje.

- Koorporata Elektroenergjetike e Kosovės pėson rreth dy milionė euro nė muaj humbje nga njė kyēje qė i ėshtė mundėsuar koorporatės energjetike serbe “Elektro Privreda” nė nėnstacionin e KEK-ut nė Vallaq./..me shume ne fund te lajmeve te sotme ne: speciale/

- Greva e rreth 100 veteranėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės ka hyrė nė ditėn e dhjetė. Grevistėt paralajmėrojnė se nuk do ta ndėrpresin grevėn, pa u plotėsuar kėrkesa pėr pėrshpejtimin e miratimit tė Ligjit pėr mbrojtjen e vlerave tė luftės.

- Nė ditėn e dytė tė vizitės zyrtare nė Francė, Ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Kosovės, Enver Hoxhaj ka mbajtur njė fjalim para anėtarėve tė Komisionit pėr Politikė tė Jashtme tė Asamblesė Nacionale tė Republikės sė Francės.

- Euro-deputetja Ulrike Lunaēek nuk do tė jetė pėrfaqėsuese e zgjedhur e Bashkimit Evropian nė Kosovė.Arsyeja ėshtė formale. Ajo nuk ėshtė diplomate e karrierės, ndėrsa poste tė tilla si ky nė Prishtinė, mund tė udhėhiqen vetėm nga diplomatė qė punojnė nė shėrbimin e punėve tė jashtme. Kėshtu shkruan sot gazeta austriake Die Presse.
Lunaēek i ka thėnė gazetės vjeneze Die Presse se shpresat e saj ishin thyer nga pėrfaqėsuesit e zyrės sė zonjės Ashton, pikėrisht pėr kėtė arsye formale. Rregullat e BE-sė parashikojnė qė personi i cili do tė marrė postin e pėrfaqėsuesit tė BE duhet tė jetė diplomat i vendit nga vjen ose funksionar i Komisionit Evropian. 54 vjeēarja Luanēek, e cila ėshtė deputete e tė gjelbėrve nė Parlamentin Evropian gjatė karrierės sė saj politike nuk ka qenė asnjėherė diplomate, pasi mė pare ka qenė aktiviste e disa organizatave joqeveritare.

- Nė ditėn e dytė tė vizitės zyrtare nė Francė, ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Kosovės, Enver Hoxhaj, ka mbajtur njė fjalim para mė se 50 anėtarėve tė Komisionit pėr Politikė tė Jashtme tė Asamblesė Nacionale tė Republikės sė Francės.

- Policia nė Gjilan ėshtė nė kėrkim tė njė tė dyshuari, i cili me furgonin e tij me tabela GL, ka goditur njė kėmbėsor, duke i shkaktuar lėndime, tė cilin e ka marrė dhe e ka dėrguar nė ambulancėn e fshatit serb, Shillovė dhe pastaj ka ikur pėr Vrajė tė Serbisė, konfirmoi policia nė Gjilan.

- Gjykata komunale e Ferizajt e ka dėnuar kėto ditė me 6 muaj burg Bekim Beqirin, pėr veprėn penale, ‘mashtrim nė votime’.

- Nė Vushtrri ka vdekur njė grua 31 vjeēe pas njė plage tė marrė nga armė zjarri, konfirmon policia. Rasti ėshtė raportuar nga anėtarėt e familjes sė tė ndjerės, tė cilėt e kishin takuar viktimėn tė shtrirė nė njėrėn nga dhomat e shtėpisė.

- Qeveria e Kosovės ka miratuar Planin hapėsinor tė Kosovės 2011-2020 mė 18 maj 2011 dhe nė kėtė plan janė pėrfshirė edhe dy alternativat e autostradės Vėrmicė – Merdare, edhe pse nė mbledhjen e Qeverisė mė 27 prill 2011, kryeministri kishte informuar publikun se ka marė vendim pėr ndryshimin e trasesė.

- Lėvizja Vetėvendosje! tė mėrkurėn bėri tė ditur se ka deponuar mocionin pėr tė ftuar nė interpelancė parlamentare kryeministrin Hashim Thaēi nė Kuvendin e Kosovės, pėr tė debatuar lidhur me kontratėn e Qeverisė me kompaninė “Bechtel & Enka” pėr ndėrtimin e autostradės Morinė - Merdare.

- Subjektet politike nacionale opozitare shqiptare nė Mal tė Zi, mė kot tėrheqin vėrejtjen pėr mospėrfaqėsimin e tyre nė organet dhe institucionet shtetėrore dhe lokale. Rasti mė i ri i ekskomunikimit tė shqiptarėve ėshtė Kėshilli Nacional i Arsimit tė Malit tė Zi. Nė mesin e 21 anėtarėve tė tij, nuk ėshtė asnjė shqiptar.

- Nė seminarin dyditor, tė martėn dhe tė mėrkurėn, qė mbahet nė kuadėr tė projektit pėr zhvillimin e turizmit nė zonat malore tė rajonit tė Pejės, po grumbullohen ide dhe pėrvoja tė ndryshme pėr ndėrtimin e shtigjeve pėr kėmbėsorė dhe biēikletistė, qė do tė shtrihen nėpėr zonat malore tė Pejės, Deēanit dhe Junikut.

ereniku:...speciale
KEK-u pėson rreth 2 milionė euro humbje nė muaj
Koorporata Elektroenergjetike e Kosovės pėson rreth dy milionė euro nė muaj humbje nga njė kyēje qė i ėshtė mundėsuar koorporatės energjetike serbe “Elektro Privreda” nė nėnstacionin e KEK-ut nė Vallaq. ...
ereniku 11:54:53 / 01.06.2011
Kjo ka bėrė qė veriu i Kosovės dhe njė pjesė e Serbisė tė marrin rrymėn e Kosovės dhe ta faturojnė nė Serbi, theksojnė udhėheqėsit e KEK-ut. Sipas tyre, rryma tė cilėn banorėt e veriut tė Kosovės e marrin nga Obiliqi, faturohet nga kompania serbe.

Kompania serbe EPS-sė nė janar tė kėtij vitit ėshtė zbuluar se ėshtė kyēur nė sistemin energjetik tė Kosovės. Kėtė kyēje sipas KEK-ut e ka mundėsuar Operatori i Sistemit, Transmisionit dhe Tregut tė energjisė elektrike tė Kosovės (KOSTT) me lejen e dy ish ministrave kosovar- asaj tė energjisė Justina Pula dhe atij tė Ekonomisė e Financave nė atė kohė Ahmet Shala.

Drejtori i KEK-ut, Arben Gjuka thotė se bėhet fjalė pėr kontrabandim tė rrymės nėpėrmjet njė ri-kyēje qė ka bėrė paligjshėm Operatori i Sistemit, Transmisionit dhe Tregut tė energjisė elektrike tė Kosovės (KOSTT).

“Si e kanė realizuar ata unė nuk e di. Unė kam kėrkuar sqarim. Ka qenė marrėveshje me KOSTT qė ne tė pyetemi dhe tė dimė kėtė. Nėse i humbi 2.1 milionė kam tė drejtė tė kėrkoj kush e ka bėrė kėtė. E them haptas nuk kam ēka ta fsheh, kKjo ėshtė bėrė ilegal”, ka thėnė Gjuka pėr Radio Kosovėn.

Kyēja ėshtė bėrė nė dy linjat 110 kilovoltėshe nė nėnstacionin e Vallaqit. Prej kėsaj 85 Mw shkojnė pa paguar nga jugu nė veri pėrmes linjės 155. Nė kėtė mėnyrė 50 megavat janė rrymė qė i jepen EPS nė mėnyrė tė paligjshme.

Nė shpjegimin e Gjukės bėhet fjalė pėr njė kontrabandim tė rrymės dhe nuk sqarohet arsytimi i kėsaj kyēje tė operatorit serb. Pikėrisht pėr tė sqaruar bazėn ligjore tė kėsaj ai nė janar tė kėtij viti u ishte drejtuar pėrmes njė letre, njė kopje tė sė cilės ka arritur tė siguroj edhe Radio Kosova autoriteve mė tė larta tė vendit.

Nė kėtė letėr Gjuka kėrkon sqarim nga autoritetet mė tė larta tė qeverisė se mbi ēfarė baze ligjore 50 megavat i jepen korporatės serbe. Por ai thotė se nuk ka marrė pėrgjigjie.

Ndėrsa njeriu qė i kishte mundėsuar kėtė kyēje EPS-sė, drejtori i KOSTT, Fadil Ismaili pranon se ėshtė bėrė kyēja e elektro Privedės nė emėr tė furnizimit tė konsumatorėve nė veri. Por ai nuk sqaron mbi ēfarė baze ligjore e ka bėrė kėtė veprim tė njėanshėm.

“Nė aspektin KOSTT-it gjithēka ėshtė nė rregull. Kjo qė jeni duke hulumtuar nuk ėshtė ‘case’. Ėshtė dashtė tė rikyqen se kanė pasur probleme nė linja. Pse nuk i shkyēim ėshtė se ata kėtė po e kėrkojnė, tė shkojnė nė OKB me thėnė na kanė shkėput. Thjeshtė nė Mitrovicė rryma po vjedhet”, ka thėnė Ismaili, pėr Radio Kosovėn.

Por kjo qė Ismaili e quan vjedhje, ėshtė rryma qė pikėrisht ai ia ka mundėsuar pėr t’u kyēur dhe faturuar EPS. Nė pėrgjigjen e Ismailit jepen versione tė ndryshme qė nuk pėrkojnė njėra me tjetrėn. Kjo ngase serbėt janė rikyēur, por jo nė kėto linja dhe gjithashtu nėnstacioni i Vallaqit komandohet nga elektro-komanduesi nė TC Kosova A nė qendėr. Kurse balancimi ėshtė ēėshtje qė rryma kthehet dhe nė kėtė rast nuk bėhet fjalė pėr kthim.

Ndėrsa pėr atė se EPS-ja merr rrymėn e Kosovės dhe e faturon si tė veten ai thotė se nuk ėshtė punė e tij.

Nė drejtorinė e EPS-sė nė Beograd nuk kanė pranuar tė flasin pėr kėtė kyēje. Ndėrsa ish ministrja e Energjisė, Justina Pula e cila ishte informuar sė pari pėr kėtė ēėshtje kishte heshtur ndaj kėsaj humbje duke mos e adresuar atė sipas ligjit.

“Kjo ēėshtje na ėshtė adresuar. Por ne kemi kėrkuar nė atė kohė qė ky problem tė zgjidhet mes KEK-ut e KOSTT-it, sepse s''ka qenė kompetencė e ministrisė kjo”, ka thėnė Pula .

Ish ministrja, e cila siē mėsohet nga korrespodencat e saj heshtur ka dhėnė pėlqimin pėr kėtė, tani thotė se ky ėshtė problem midis KEK-ut dhe KOSTT-it tė cilin duhet ta zgjidh bordi pėr menaxhimin ndėrmarrjeve publike. Por kėta tė fundit thonė tė kundėrtėn.

Sipas drejtorit tė departamentit pėr monitorimin e ndėrmarrjeve publike, Ramadan Sejdiu KOSTT dhe KEK-u i kanė tė qartėsuara kompetencat me ligjin e ndėrmarrjeve publike dhe pėr secilin kontest midis tyre duhet t’i drejtohen gjykatės.

Ndėrsa ish ministri Ahmet Shala, nėn autoritetin e tė cilit ka qenė menaxhimi i ndėrmarrjeve publike nuk ka dashur tė flas pėr kėtė ēėshtje.

KEK nuk i ėshtė drejtuar Gjykatės deri mė tani duke e konsideruar humbjen e 2.1 milionė eurove njė ēėshtje qė duhet tė zgjidhet nė mėnyrė interne. Dhe derisa pėrgjigja pėr bazėn ligjore tė kėsaj ēėshtje tė gjendet apo adresohet korporata serbe vazhdon tė faturoj rrymėn e marr me leje tė autoriteteve kosovare.(Serbeze Haxhiaj)

Lajmet
- E marte 31 maj 2011
...trup e trup:
- Pėr njė orė bllokohet sėrish magjistralja Mitrovicė-Ribariq
- Jahjaga: Lidhja dhe miqėsia me SHBA-nė ėshtė e thellė
- Xhifoni: Ndarja nuk ėshtė nė agjendė
- Franca mbėshtet procesin e njohjeve dhe perspektivėn evropiane tė Kosovės
- Gatishmėri e NDI-sė amerikane pėr tė ndihmuar reformimin e sistemit zgjedhor e politik
- Qeveria amerikane jep 1.5 milion dollarė pėr restaurimin e monumenteve tė trashėgimisė kulturore
- Kuvendi kėrkon gjykim tė drejtė dhe tė shpejtė pėr Haradinajn
- Nė Kosovė nuk ka raste tė infektimit tė ushqimit me bakterin E-coli
- Institucionet fare pak bashkėpunojnė me policinė, thuhet nė njė tryezė kushtuar luftės kundėr narktotikėve
- Jep dorėheqje kryetari i studentėve tė UP-sė Selim Daku
- Komuna i zgjidh problemet e qytetarėve me marrėveshje
- Stacionet e autobusėve t’i shmangen privatizimit, tė bėhen ndėrmarrje publike
- Dardana kėrkon hapjen e vendkalimit kufitar nė Kapi
- Berza e Punėsimit nė Gjakovė: Oferta 1.000 vende pune-950 aplikacione dhe 25 punėsime
- Kosova e Turqia nėnshkruajnė njė deklaratė tė pėrbashkėt pėr bashkėpunim nė ēėshtjet penale
- Masterplani pėr rimėkėmbjen ekonomike tė Brezovicės shėnon hapa pėrpara
- Nė Ditėn ndėrkombėtare kundėr duhanit, prizrenasit flasin pėr respektim tė Ligjit antiduhan
- Zgjedhjet e lira dhe demokratike janė themel i demokracisė dhe kusht pėr institucione tė pėrgjegjshme
- Nuk arrihet pajtueshmėri, shtyhet miratimi i Statutit tė Komunės sė Gjilanit
- Anėtarėt e Komisionit parlamentar pėr integrime evropiane nė vizitė studimore nė Zagreb
- Kosova dhe Turqia nėnshkruan tri marrėveshje pėr bashkėpunim juridik ndėrkombėtar
- Interneti sa i mirė aq edhe i rrezikshėm pėr fėmijė

Pėr njė orė bllokohet sėrish magjistralja Mitrovicė-Ribariq
Pėr njė orė ėshtė bllokuar sėrish magjistralja Mitrovicė-Ribariq, nga anėtarėt e shoqatės sė afaristėve nė Zubin Potok.
Postuar: 01:15:57 / 31.05.2011 Ata edhe sot kėrkuan lirimin nga arresti tė Jevrem Pantelicit, tė cilin EULEX-i e mban tė arrestuar nė lidhje me vepėr tė krimit tė organizuar.

Jahjaga: Lidhja dhe miqėsia me SHBA-nė ėshtė e thellė
Presidentja e Republikės, zonja Atifete Jahjaga priti sot nė takim Guvernatorin Hauard Din, ish-kryetar i DNC sė (Komiteti Kombėtar Demokrat) dhe ish kandidat pėr president nė SHBA. Presidentja Jahjaga tha se lidhja dhe miqėsia me SHBA nė ėshtė e thellė dhe e patundur.

Xhifoni: Ndarja nuk ėshtė nė agjendė
“Idetė pėr ndarje, copėtim, shkėmbim territoresh, ndryshim kufijsh apo rivizatim hartash nė Ballkan, nė kėtė moment nuk mund tė jenė nė agjendė”, tha nė intervistėn ekskluzive pėr Radio Kosovėn, pėrfaqėsuesi i BE-sė pėr veriun, Majkel Xhifoni.

Kuvendi kėrkon gjykim tė drejtė dhe tė shpejtė pėr Haradinajn
Kuvendi i Republikės sė Kosovės nė seancėn e jashtėzakonshme kushtuar rigjykimit tė kryetarit tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės Ramush Haradinaj, Lah Ibrahimaj dhe Idriz Balaj, me 70 vota pėr dhe asnjė kundėr ka kėrkuar nga Tribunali i Hagės qė tė ketė njė gjykim tė drejtė dhe tė shpejtė, ndėrkohė qė nga Qeveria e Kosovės kėrkon qė kėtij procesi t’i jepet pėrkrahje institucionale.

Tiranė: Zgjedhjet...Kliko:
ose
Lajmet
- E premte 27 maj 2011,
Filloi punimet Samiti i liderėve tė Evropės Qendrore, presidentja Jahjaga flet pasdite
Ashton: EULEX-i duhet tė pėrkrahet edhe nė Kosovė siē pėrkrahet nė BE
Bashkėpunimi Kosovė - Hungari diskutohet nė takimin e dy presidentėve
Forca: Kodi i ri zgjedhor le shqiptarėt pa tre mandate
Koktej mollotovi nė selinė e partisė sė Tadic-it nė veri tė Mitrovicės
Lėvizja Vetėvendosje! thotė se luftėtarėt grevistė kanė tė drejtė
Veprat konkrete duhet t’i zėvendėsojnė premtimet nė luftimin e korrupsionit
Edhe nė Pejė hapet Qendra e regjistrimit tė bizneseve
Qytetarėt dhe institucionet nuk i kushtojnė kujdes pagesės sė ujit
Komuna e Drenasit bėhet me Qendėr pėr regjistrimin e bizneseve
Mitrovicė: Statuti i komunės nė diskutim publik
Manifestimi “Ditėt e kulturės” do tė shėnohet me njė sėrė aktivitetesh

Tirana pa fitues deri mė 3 qershor
ereniku 27 maj 2011 Tiranė Koha 15:49
Procesi zgjedhor pėr kryetarin e ardhshėm tė bashkisė sė Tiranės ėshtė zhvendosur nė Kolegjin Zgjedhor. Derisa pritej se tė premten do tė mėsohej nėse postin e kryetarit tė Bashkisė do ta marrė lideri i opozitės Edi Rama, apo kandidati demokrat Lulzim Basha, procesi mori njė rrjedhė tjetėr.

Kolegji Zgjedhor, PS tėrhiqet, duam gjykimin tėrėsor tė aktit normativ
ereniku 27 May 2011
Partia Socialiste tėrhiqet nga padia qė kėrkon pavlefshmėrinė e aktit normativ qė KQZ mori mė 18 maj pėr numėrimin e fletėve pėr kryetarin e bashkisė nė kutinė e gabuar.
Pėrfaqėsuesi ligjor Eno Bushi tha para anėtarėve tė Kolegjit Zgjedhor se kėrkonte ti shtohej kėtij objekt padie dhe vendimi qė KQZ ka marrė mė 23 maj dhe ku ky akt ėshtė miratuar nė tėrėsi dhe ka fuqi ligjore.
Nga ana e tyre pėfaqėsuesit e KQZ nuk e kanė pranuar duke e kundėrshtuar. Gjithashtu kanė deklaruar se akti normativ i 18 majit nė KQZ nuk ka fuqi ligjore.
Kolegji Zgjedhor ėshtė tėrhequr dhe nė vendimin e marrė pas disa minutave, nuk ka pranuar kėrkesėn e PS pėr bashkimin e objekt padive, me argumentimin se PS nuk ka ndjekur procedurat pėr tė shtuar objekt padinė.
Nė kėto kushte avokatėt vendosėn tė tėrhiqeshin nga kėrkesė padia, pėr tu bėrė gati me shqyrtimin e kėrkesės tjetėr tė padisė e cila ėshtė paraqitur nė Kolegjin Zgjedhor mė 24 maj. Kėrkesė padia e datės 24 maj kundėrshton vlefshmėrinė e aktit normative qė KQZ miratoi nė tėrėsi mė 23 maj, pėr numėrimin e fletėve tė gjetura nė kutitė e gabuara. Ky vendim u miratua nė KQZ mė 4 vota.
Menjėherė pas seancės, avokati i Partisė Socialiste tha se “Hoqėm dorė nga kjo kėrkesė padi, pėr tė vazhduar me gjykimin e kėrkesės tjetėr.” Ai informoi se po sot do hidhet shorti pėr tė pėrcaktuar se kush do tė jenė anėtarėt e Kolegjit Zgjedhor qė do shqyrtojnė kėrkesė padinė e PS si dhe datėn se kur do tė zhvillohet procesi.
Komisioni Qendror i Zgjedhjeve pritet tė bėjė sot publike rezultatet nė rang vendi nė proporcional pėr secilėn nga subjektet politike qė garoi nė zgjedhjet lokale tė 8 Majit. “Gazeta Shqiptare” shkruan se rezultatet nė rang vendi pėr proporcionalin qė secila forcė politike ka arritur nė 8 Maj”, u shpreh ai. (s.g/BalkanWeb)/V.I./Liria/ereniku/

Filloi punimet Samiti i liderėve tė Evropės Qendrore, presidentja Jahjaga flet pasdite
ereniku 27.05.2011 11:48 ET Prishtinė
Filloi punimet Samiti i liderėve tė Evropės Qendrore, presidentja Jahjaga flet pasdite Samiti i liderėve tė Evropės Qendrore, qė po mbahet nė Varshavė tė Polonisė, i ka filluar tė premten paradite punimet dhe nė tė po merr pjesė edhe presidentja e Republikės sė Kosovės, Atifete Jahjaga, ka njoftuar Zyra e presidentes.

Vazhdon suspendimi pėr komandantėt nė veri
ereniku 27 maj 2011 Mitrovicė Koha 16:51
Drejtori i pėrgjithshėm i Policisė sė Kosovės Reshat Maliqi ka marrė vendim pėr vazhdimin e suspendimit pėr gjashtė komandantė tė policisė nė veri tė Kosovės, kanė bėrė tė ditur zyrtarė tė policisė rajonale nė Mitrovicė.

Eshton: Marrėveshje do tė ketė vetėm kur tė dyja palėt tė merren vesh
ereniku 27 maj 2011 PrizrenKoha 13:48
Shefja e diplomacisė evropiane Ketrin Eshton ka deklaruar se dialogu Kosovė-Serbi paraqet mėnyrėn praktike pėr tė siguruar pėrmirėsimin e jetės sė qytetarėve dhe se marrėveshje do tė ketė vetėm kur tė dyja palėt do tė merren vesh, ndėrsa kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi ka thėnė se e ardhmja evropiane e Kosovės ėshtė e sigurt.

Eshton: Kosova ka perspektivė tė qartė evropiane
ereniku 27 May 2011
Shefja e diplomacisė evropiane, Kethrin Eshton shprehu mbėshtejen e saj pėr perspektivėn evropiane tė Kosovės.
Gjatė takimit me kryeministrin, Hashim Thaci dhe me anėtarėt e ekipit tė Kosovės nė dialogun me Serbinė, ajo ka thėnė se Kosova ka perspektivė tė qartė evropiane. Eshton ėshtė pėrqendruar mė shumė nė kėrkesėn pėr sundimin e rendit dhe ligjit, duke e cilėsuar atė si element kryesor pėr integrimin e Kosovės nė BE.
”Sundimi i rendit dhe ligjit ėshtė ēėshtja mė e rėndėsishme pėr tė ardhmen e Kosovės, pėr qytetarėt e saj dhe element kryesor nė ambiciet e Kosovės pėr integrim nė Bashkimin Evropian. Pėr kėtė arsye jam sot kėtu tė ju falendėroj dhe kėrkoj bashkėpunim tė ngushtė me misionin e Eulexi-t. Ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė gjithė ta mbėshtesni kėtė mision dhe ta dinė rėndėsinė e punės qė po bėn”, tha ajo.
Ndėrkaq, udhėheqėsja e ekipit tė Kosovės nė dialogun me Serbinė, Edita Tahiri tha se vizita e shefes sė diplomacisė evropiane Kethrin Eshtion, ėshtė njė shtytje pėr dialogun Prishtinė- Beograd. Ajo tha se shumė shpejt pritet tė miratohet njė pako e marrėveshjeve me Serbinė, pėr ēėshtjet qė janė diskutuar deri tani nė Bruksel. Por nuk saktėsoi se pėr ēfarė marrėveshje bėhet fjalė.
Tahiri tha se e kanė siguruar kryediplomaten evropiane se pala kosovare do tė mbetet e pėrkushtuar drejt zgjidhjeve, qė janė nė interes tė qytetarėve tė tė dy vendeve. Zonja Tahiri vlerėsoi se palėt nė dialog kanė arritur pėrparim dhe procesi ėshtė shumė afėr arritjes sė marrėveshjeve nė lėvizje tė lirė, telekomunikacion etj.
Baronesha Eshton do tė ketė njė drekė pune me kryeministrin, Hashim Thaēi dhe disa ministra nė qytetin e Prizrenit. (rtk)/V.I./Liria/ereniku/

MSH nėnshkruan kontratėn kolektive me FSSHK-nė
ereniku 27 maj 2011 Prishtinė Koha 16:24
Drejtues tė Ministrisė sė Shėndetėsisė dhe ata tė Federatės sė Sindikatave tė Shėndetėsisė, tė premten nėnshkruan kontratėn kolektive qė rregullon marrėdhėniet midis punėdhėnėsve dhe punėmarrėsve nė sektorin e shėndetėsisė. Po ashtu, me kėtė kontratė do tė rregullohet edhe pagesa e kujdestarive tė punonjėsve shėndetėsor.

Zbulohen shkeljet e tė drejtave tė njeriut pėrmes bashkėpunimit ndėretnik
ereniku 27 maj 2011 Mitrovicė Koha 16:19
Ndihma Ligjore, ēėshtjet gjyqėsore strategjike, si dhe avokimi dhe komunikimi nė terren, ishin kryesisht ēėshtjet tė cilat u diskutuan tė premten nė Mitrovicė, gjatė punėtorisė me komunitete, nė lidhje me marrjen e masave kundėr shkeljes sė tė drejtave tė njeriut.

Koktej mollotovi nė selinė e partisė sė Tadic-it nė veri tė Mitrovicės
ereniku 27.05.2011 14:41 ET Mitrovicė
Njė shishe e xhamit e mbushur me pėrzierje ndezėse ėshtė hedhur nė kulmin e njė lokali, kafeneja “Vojvoda”, pronė e ankueses tė pėrkatėsisė etnike serbe, nė rrugėn “Vardarska” nė veri tė Mitrovicės, konfirmon policia. (KosovaLive)

Diskutojnė pėr ēėshtje tė sigurisė
ereniku 27 maj 2011 Budvė, Koha 16:10
Kosova po punon intensivisht pėr integrimin e saj nė strukturat euro-atlantike dhe ėshtė e gatshme pėr tė kontribuar nė sigurinė kolektive regjionale dhe ndėrkombėtare, ka thėnė ministri i Forcės sė Sigurisė sė Kosovės (MFSK), Agim Ēeku.
Ai kėto komente i bėri tė premten nė takimin Ministror tė SHBA-Karta e Adriatikut, nė Budvė, ku ministrat e mbrojtjes tė vendeve pjesėmarrėse u diskutuan ēėshtje tė sigurisė sė pėrbashkėt dhe tė marrėdhėnieve ndėrmjet vendeve nė rajon. Nė kėtė takim po merr pjesė edhe komandanti i Forcės sė Sigurisė tė Kosovės (FSK), gjenerallejtėnant Sylejman Selimi.
Me theks tė veēantė u diskutuan ēėshtjet e integrimit Euro-Atlantik, si edhe rruga e vendeve tė rajonit, drejt NATO-s. Gjithashtu nė kėtė takim temė e diskutimeve ishte edhe bashkėpunimi rajonal nė misionet paqėsore.
Vendeve anėtare SHBA-Karta e Adriatikut: Shqipėria, Maqedonia, Bosnja dhe Hercegovina, Kroacia dhe Mali i Zi, iu bashkuan edhe delegacionet e Sllovenisė, Kosovės, NATO-s dhe RACVIC.
Duke e komentuar pjesėmarrjen nė kėtė ngjarje tė rėndėsishme, ministri Ēeku tha se ėshtė i entuziazmuar qė prezanton Republikėn e Kosovės nė kėtė takim.
“Ne po punojmė intensivisht qė t’i integrojmė plotėsisht vendet tona nė strukturat euro-atlantike. Republika e Kosovės ka synime tė pėrbashkėta me vendet e rajonit, gjithashtu edhe gatishmėrinė pėr tė kontribuar nė sigurinė kolektive regjionale dhe ndėrkombėtare”, ka thėnė ministri Ēeku. Takimi Ministror i SHBA-Karta e Adriatikut ėshtė iniciativė rajonale e themeluar nė vitin 2003 nga SHBA, Shqipėria, Maqedonia dhe Kroacia.
Kėsaj iniciative iu bashkuan edhe vendet e tjera tė rajonit, me aspirata pėr integrime euro-atlantike, tė cilat premtuan angazhim pėr tė kontribuar nė sigurinė rajonale.
Kjo ėshtė hera e parė qė pėrfaqėsues tė institucioneve tė Kosovės po marrin pjesė nė kėtė takim, nė nivel tė ministrave tė mbrojtjes tė vendeve tė rajonit, SHBA-ve dhe NATO-s.
RACVIAC- Qendėr pėr Bashkėpunim dhe Siguri ėshtė organizatė ndėrkombėtare e pavarur, regjionale jo fitimprurėse, organizatė akademike, me mision qė tė nxisė dialogun, bashkėpunimin nė ēėshtje tė sigurisė nė Evropėn Juglindore, nėpėrmjet partneritetit tė vendeve tė regjionit dhe partnerėve tė tyre ndėrkombėtar.(Kosovapress)

Forca: Kodi i ri zgjedhor le shqiptarėt pa tre mandate
ereniku 27.05.2011 Ulqin
Interpretimi i qėndrimeve dhe vendimeve tė Komisionit Venecian/KV/ lidhur me Kodin zgjedhor tė Malit tė Zi fusin huti dhe brengosje tek qytetarėt e posaēėrisht tek popujt pakicė, tė cilėt duhet tė jenė posaēėrisht tė trajtuar dhe respektuar me masa afirmative. Kėshtu ka reaguar partia parlamentare shqiptare opozitare, Forca e Re Demokratike.(KosovaLive)

Edhe kandidatė shqiptarė dyshohen si “spiunė”
ereniku 27 May 2011
Komisioni pėr Lustrim ėshtė duke shqyrtuar dosjet e sė paku 11 kandidatėve pėr deputetė nė zgjedhjet e 5 qershorit, pėr shkak tė dyshimeve se nė tė kaluarėn kanė bashkėpunuar me shėrbimet sekrete.
Burime nga komisioni pėr lustrim thonė se prej tani nuk mund tė thuhet me saktėsi nėse ata kanė qenė ose jo “spiunė”, por ekzistojnė dyshime tė bazuara.
Edhe pse nuk publikohen emrat e partive tė cilat kanė kandidatė tė dyshuar si spiunė, tė njėjtat burime kanė njoftuar se kandidatėt e dyshuar janė nga radhėt e partive maqedonase, por edhe nga radhėt e partive shqiptare.
Nė listat e partive politike gjenden rreth 1.500 kandidatė pėr deputetė. Pėrveē votave tė mjaftueshme nga elektorati, lustrimi ėshtė kushti plotėsues qė duhet ta kalojnė pėr tė hy nė Parlament.
Deri tani nė Maqedoni janė lustruar mbi 1.000 funksionarė aktual dhe tė mėhershėm, prej tė cilėve bashkėpunėtorė tė shėrbimeve sekrete janė shpallur ish kryetari i Gjykatės Kushtetuese tė Maqedonisė Trendafil Ivanovski dhe anėtari i kėshillit tė Qytetit tė Shkupit, Nikolla Ugrinovski. (lajm)/V.I./Liria/ereniku/

Lajmet - E enjte 26 maj 2011,
Uashingtoni i kėnaqur pėr kapjen e Mlladiqit
Uashington , 26 maj 2011 Koha 14:58
Nė vazhdėn e reagimeve tė shumta rreth lajmit se i shumė kėrkuari pėr krime lufte nė Bosnje Hercegovinė, Ratko Mlladiq, ėshtė arrestuar, ka reaguar edhe Shtėpia e Bardhė./ereniku/

Kapja e Mlladiqit nuk nėnkupton anėtarėsim automatik nė BE
Hagė, 26 maj 2011 Koha 15:56
Kryeministri i Holandės, Mark Rut, ka thėnė se arrestimi i Ratko Mlladiqit, tė akuzuarit pėr gjenocid nė Bosnjė e Hercegovinė, ėshtė parakusht i rėndėsishėm pėr hyrjen e Serbisė nė BE, por nuk i mundėson njė hyrje automatike.

Tadiq nuk pret trazira pas arrestimit tė Mlladiqit
Beograd, 26 maj 2011
Presidenti serb Boris Tadiq ka shfaqur pritjet se nė Serbi nuk do tė ketė destabilizim politik pėr shkak tė arrestimit tė shumėkėrkuarit pėr krime lufte Ratko Mlladiq. /Beta/

Fyle mirėpret arrestimin e Mlladiqit
Bruksel, 26 maj 2011
Komisionari evropian pėr Zgjerim, Stefan Fyle, ka pėrshėndetur tė enjten arrestimin e kriminelit Ratko Mlladiq, si “hap historik i Serbisė qė dėshmon se ka kuptuar rėndėsinė thelbėsore tė pajtimit rajonal”.

Ka kaluar koha e ndarjeve
Prishtinė, 26 maj 2011
Ministri i Punėve tė Jashtme i Malit tė Zi, Milan Roēen, i ka quajtur ‘humbje kohe’ idetė serbe pėr ndarje tė Kosovės, duke thėnė se ka kaluar koha e kufijve tė ri nė Ballkan. Ai ka thėnė se vitin e ardhshėm Mali i Zi do ta ketė ambasadėn nė Prishtinė, ndėrkohė qė demarkacioni i kufirit do tė bėhet deri nė fund tė kėtij viti.

Lauka: Nuk ka diskriminim tė Shqipėrisė ndaj Kosovės
Prishtinė, 26 maj 2011
Kosova dhe Shqipėria kanė raporte tė shkėlqyera nė aspektin e bashkėpunimit ekonomik, kanė theksuar ministri i Zhvillimit Ekonomik Besim Beqaj dhe ambasadori i Shqipėrisė nė Kosovės Islam Lauka.

Strategjia pėr lobim pret Pacollin e Hoxhajn tė bėhen bashkė
Prishtinė, 26 maj 2011
Zėvendėskryeministri i parė Behgjet Pacolli, i cili ėshtė i ngarkuar me ēėshtjen e lobimit dhe ministri i Punėve tė Jashtme Enver Hoxhaj, vazhdojnė lobimin nė mėnyrė paralele pėr njohjen e pavarėsisė. Ndėrkohė, strategjia e hartuar nga MPJ vazhdon tė mbetet e pamiratuar dhe paimplementuar. Hoxhaj ka thėnė tė mėrkurėn se kjo strategji ėshtė pėrfunduar, mirėpo pėr shkak tė pamundėsisė pėr tė qenė njėherėsh nė Kosovė ai dhe Pacolli, kjo strategji nuk ėshtė dorėzuar nė Qeveri pėr miratim.

Selimi: Luftės sė pastėr ēlirimtare t’i bėhet njohja politike
Prishtinė, 26 maj 2011 Koha 15:46
Pėrfaqėsuesit e Kėshillit pėr Mbrojtjen dhe tė Drejtat e Luftėtarėve tė UĒK-sė, nė ditėn e katėrt tė grevės, qė po mbahet pėrpara Qeverisė sė Kosovės, kanė drejtuar njė sėrė kėrkesash pėr institucionet e Kosovės, duke deklaruar se janė tė vendosur tė qėndrojnė nė grevė deri nė realizimin tyre, nė tė kundėrtėn kanė thėnė se janė tė detyruar tė pėrdorin mėnyra tjera tė protestimit.

Tadic konfirmon arrestimin e Ratko Mlladic
26/05/2011 13:15
Presidenti serb Boris Tadic konfirmon arrestimin e tė shumėrkuarit pėr krime lufte, Ratko Mlladic.
"Sot kemi pėrfunduar njė periudhė tė vėshtirė tė historisė sonė, kemi pastruar emrin tonė dhe tė tė gjithė serbėve kudo qė janė ata", tha Tadic.
Sipas tij operacioni i kėrkimit dhe arrestimit tregoi se shėrbimet serbe tė sigurisė e bėnė Serbinė njė vend mė tė sigurtė dhe se shteti ligjor atje funksion.
"Kapja e Mlladic rrit besueshmėrinė morale nė botė tė Serbisė.Jam krenar pėr kėtė operacion dhe uroj e pėrgėzoj tė gjithė ata qė u pėrfshinė. Arrestimi i Mlladic u krye ne Serbi", tha Tadic.
Kreu serb theksoi se njė kapitull i rėndėsishėm u mbyll. Tadic nuk dha detaje pėr operacionin e arrestimit, por tha se tė dhėnat do tė jepen nga shėrbimet e sigurisė.
Arrestimi i Ratko Mlladiē vjen njė ditė pas publikimit tė tė dhėnave tė para tė raportit tė Gjykatės Penale Ndėrkombėtare, themelore, sipas disa anėtarėve tė BE-sė, pėr integrimin e Serbisė nė BE.
Nė raport prokurori Serge Brammertz i ka cilėsuar “tė pamjaftueshme” pėrpjekjet e vendit ballkanik pėr tė kapur dhe dorėzuar kriminelėt e luftės ende nė kėrkim, Goran Hadziē e Ratko Mlladiē.
I kėrkuar nga 1995, Ratko Mlladiē, ish gjenerali serbo-boshnjak akuzohet nga Gjykata Penale Ndėrkombėtare pėr genocidin e 8 mijė myslimanėve tė Srebrenicės, nė Bosnje, nė korrik tė 1995-s.

Kolegji Zgjedhor pushon cėshtjen pėr KZAZ 49
26/05/2011 15:55
Kolegji Zgjedhor ka vendosur pushimin pėr cėshtjen e KZAZ-sė numėr 49.
Pėrfaqėsuesi i PS-sė, Damian Gjiknuri i pranishem ne mbledhje, deklaroi pėr mediat, se gjykimi nė themel nuk ka pėrfunduar ende.
"Kolegji Zgjedhor ishte nė pozicionin qė edhe sot mund tė jepte njė vendim tė drejtė, sepse argumentat tona ishin tė qarta dhe nuk pati asnjė argument tjetėr kundėr. Kolegji nuk u investua nė themelin e problemit", u shpreh Gjiknuri.
Nė njė prononcim te pak minutave me pare, Gjiknuri theksoi se Partia Socialiste pret qė Kolegji tė mos ndikohet nga presioni i qeverisė, pasi fatet e demokracisė shqiptare varen pikėrisht nga puna e kėtij institucioni.
"Vendimi i trupės gjykues ka peshė shumė tė rėndėsishme nė kėto momente qė po kalon Shqipėria", tha Gjiknuri.

Arvizu: Countryman foli qartė
26/05/2011 15:10
Gjate vizites ne qytetin e Elbasanit, ambasadori amerikan ne Tirane foli pėr klimėn aktualė politike, duke permendur edhe deklaratat e zevendesndihmėssekretarit amerikan i Shtetit, Thomas Countryman, dhene nje dite me pare.
“Ndoshta shumė prej jush mund tė kenė pyetje lidhur me situatėn aktuale politike. Unė dua t’ju them tė gjithėve qė zoti Countryman ka dhėnė njė intervistė. Intervista e tij ishte e thjeshtė, koncize dhe mjaft e kuptueshme. Nėse e keni lexuar me kujdes deklaratėn e Countryman, do tė kuptoni qė nuk ka asnjė pyetje pėrsa i pėrket qėndrimit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėr situatėn. Unė dua tė theksoj qė ajo qė ka thėnė Countryman ėshtė ajo qė unė mbėshtes. Ju duhet tė lexoni tė gjithė deklaratėn dhe jo vetėm atė qė pėlqeni, apo favorizoni mė tepėr” , tha Arvizu.
Arsyeja e vizites e ambasadorit ne Elbasan, ishte marrja pjesė nė ceremoninė e betimit tė 39 vullnetarėvetė Korpusit tė Paqes. Ata do punojne pranė bashkive, organizatave komunitare, shkollave, qendrave shėndetėsore e tė tjerė, nė mbarė Shqipėrinė. Arvizu u kėrkoi shqpitarėve qė tė mbėshtesin ambasadorėt e Korpusit tė Paqes, ashtu siē priten edhe ambasadorin. Nė kėtė ceremoni ka qenė i pranishėm edhe Kryetari i Bashkisė sė Elbasanit, Qazim Sejdini, i cili ka shprehur kėnaqėsi pėr mbėshtetjen qė u jep ambasadorėve tė Korpusit tė Paqes.

PS bojkoton parlamentin
26/05/2011 15:00
Pas njė periudhe gati dy mujore ndėrprerjeje Kuvendi ėshtė rimbledhur sėrish nė seance plenare.
Ashtu sic kishte vendosur nje dite me pare, opozita e bojkoti seancen. Por vendimin e socialisteve e kane thyer deputetet Andis Harasani dhe Kastriot Islami. Ky i fundit deklaroi se nuk eshte as pro dhe as kunder kujt, por merr pjese ne kete seance sepse eshte per integrimin e Shqiperise.
Teksa deputetet vazhdonin dikutimet per financimin e projektit te rruges Tirane-Elbasan, kryeministri Sali Berisha ja ka dedikuar te gjithe fjalen e tij zgjedhjeve te 8 Majit. Berisha tha se qytetaret i shndėrruan ato ne nje dite te manifestimit te dinjitetit dhe lirise, njekohesisht si dite historike per drejtesine shqiptare.
Fitoren e koalicionit te djathte me 17% me shume kundrejt kundershtarit zoti Berisha e ka cilesuar, si nje barre pergjegjesie te madhe, por situaten post zgjedhore Berisha e ka krahasuar me ate te nje teatri.
“Prej dy javėsh vendi i shėmbėllen njė teatri absurd. Nėse shqiptarėt votuan mė 8 maj nė mėnyrėn mė dinjitoze, pas kėsaj dite ndodhi rrethimi i KQZ-sė, bllokime rrugėsh dhe ultimatume e kėrcėnime, sepse dikush kėrkon tė mos njohė votėn e qytetarėve. Ne presim me besim, me durim verdiktin e institucioneve kushtetuese tė vendit”, tha Berisha.
Pasi ka dhene disa shembuj te rinumerimit te fletevotimeve ne disa vende te botes Berisha ka permendur edhe voten e hedhur gabim sipas tij te presidentit Bamir Topi. “Ndodhi qė presidenti votoi nė njė kuti tė gabuar. Cfarė do tė thoshin shqiptarėt nėse KQZ nuk do tė hapte kutinė pėr votėn e tij? Ata do thonin nėse nuk shohin votėn e presidentit, askush nuk pyet edhe pėr ta”, tha Berisha.
Ne fund te fjales se tij zoti Berisha ka grantuar shqiptaret se ne kete ceshtje nuk ka asnje qellim tjeter pervec numerimit te cdo vote te hedhur nga qytetaret.
“E ftoj Ramėn tė deklarojė se pret me durim verdiktin, tė faktojė se ku po bėhet padrejtėsia, por jo tė nxijė nė mėnyrė tė paskrupullt procesin”, tha Berisha.
Kuvendi ka vijuar punimet me miratimin me 73 vota pro te projektligjit per huane financiare per ndertimin e rruges Tirane- Elbasan.

Rama: Drejtėsia tė thotė fjalėn e vet
26/05/2011 14:00
Kryetari socialist Edi Rama deklaroi se opozita ėshtė e vendosur ta cojė deri nė fund betejėn kundėr pushtetit qė grabit nė mėnyrė tė turpshme dhe deformon vullnetin e lirė tė qytetarėve.
"Ajo qė shqiptarėt panė tė ndodhė nė Komisionin Qendror tė Zgjedhjeve ishte njė kanibalizėm elektoral, ku u duk qartė shkelja e Kushtetutės dhe ligjit. Shifrat flasin qartė dhe ato tregojnė se nė kėtė proces janė futur duart", u shpreh Rama.
Kryesocialist kėrkoi nga drejtėsia tė bėjė drejtėsi dhe gjyqtarėt e Kolegjit Zgjedhor tė ngrihen mbi cdo presion dhe interes tjetėr, qė nuk ėshtė mė i rėndėsishėm se interesi kombėtar.
"Gjyqtarėt e Kolegjit duhet tė bazohen tė Kushtetuta dhe ligjet e kėtij vendi dhe te morali i demokracisė", tha Rama nė njė prononcim pėr gazetarėt nga selia e PS-sė.
Rama falenderoi edhe ndėrkombėtarėt pėr mesazhet e tyre tė qarta, tė cilėt kanė folur hapur pėr ngjarjet e shėmtuara nė Shqipėri pas zgjedhjeve lokale tė 8 majit.

Atentati nė Shijak, vrasėsi pritė personave tė gabuar
26/05/2011 09:25
Policia mundi tė arrestojė nė orėt e para tė mėngjesit autorin e atentatit tė pėrgjakshėm qė pak pėrpara mesnatės, shkaktoi vdekjen e dy personave dhe plagosjen e dy tė tjerėve, nė Shijak.
Nė pranga ėshtė vėnė 25 vjeēari Emiliano Pema, i cili deklaroi nė polici se u ka zėnė pritė personave tė gabuar.
Vrasėsi deklaroi se makina me tė cilėn udhėtonin tė rinjtė e ekzekutuar, ishte e njėjtė me atė tė personave me tė cilėt ai kishte pasur njė sherr tė ēastit.
Si pasojė e plumbave nė drejtim tė makinės sė tyre, humbėn jetėn Mariglen Avdullai dhe Blerim Kėrtalli, ndėrkohė qė tė plagosur kanė mbetur Altin Brahimi 28 vjeē dhe Altin Abdyli 33 vjeē tė cilėt u shoqėruan menjėherė pėr nė spital.

Qeveria do t’i mbrojė interesat e punėtorėve tė PTK-sė
Prishtinė, 26 maj 2011
Ministria e Zhvillimit Ekonomik ėshtė duke punuar pėr realizimin e privatizimit tė Postės dhe Telekomit tė Kosovės (PTK), nė mėnyrė qė procesi tė pėrmbyllet brenda afatit tė paraparė.

Lajmet
- E mėrkurė 25 maj 2011,
Per shkaqe teknike nuk ishim ne gjendje te transmetojme lajmet..kerkojme ndjese nga vizitoret-lezuesit./redaksia/

Lajmet
- E marte 24 maj 2011,
Zgjedhjet: Transmetim i drejtperdrejt televiziv (LIVE) zhvillimi i ngjarjeve ne Tirane dhe qendrat tjera te Shqiperise.Kliko:
ose
trup e trup:
- Pejani 54 vjeē zhduket nė Serbi
- Thaēi: Republika e Kosovės ka vetėm njė destinacion, ai ėshtė Bashkimi Evropian
- Qeveria dhe KE nėnshkruan dy kontrata tė punės pėr Kompleksin e Pallatit tė Drejtėsisė
- OEK-u paralajmėron debat lidhur me procesin e privatizimit
- Sot pritet vendim pėr mosbatuesit e urdhėrit tė drejtorit tė PK-sė
- Edhe kėtė vit mbahet panairi i gjedhit Kosova 2011

...pak me hapur:
-Kėshilli i Ministrave tė Jashtėm tė BE- sė diskutoi pothuajse mbi tė gjitha cėshtjet e parashikuara, pėrjashtuar Shqipėrinė.
Per situaten e krijuar ne vend nga vazhdimi i numerimit te votave ne KQZ, Perfaqesuesja e Larte, Catherine Ashton, beri vetem kete deklarate: ""Ne vazhdojme te shohim ate cfare po ndodhe ne Shqiperi". <br><br>

-Kandidati i Aleancės pėr tė Qytetarin pėr bashkinė e Tiranės, Lulzim Basha deklaroi se do tė presė certifikimin zyrtar tė rezultatit tė zgjedhjeve, ndėrsa theksoi se Komisioni Qendror i Zgjedhjeve garantoi numėrimin e cdo vote dhe dėgjimin e zėrit tė cdo qytetari. <br><br>

-Kryetari socialist, Edi Rama kėrkoi nga komuniteti ndėrkombėtar, qė tė ndėrhyjė mė me forcė pėr tė shpėtuar procesin qė rrezikon ardhmėrinė e Shqipėrisė, si dhe paralajmėroi rezistencė qytetare, nė rast se nuk njihet e drejta e opozitės. <br><br>

...informacione te hapura:
Butler: Procesi zgjedhor, ende i papėrfunduar
24/05/2011 15:00
Komisioni Europian pret rezultatin e procesit zgjedhor nė Shqipėri. E pyetur nėse Komisioni do tė njohė rezultatin pėrfundimtar pėr garėn e Tiranės, zėdhėnėsja e Komisionerit Fule, Natasha Butler shpjegoi se do tė merret parasysh dhe saktėsia ligjore e vendimmarrjes nga KQZ.
"Pikė sė pari, nė lidhje me pyetjen se a do ta njohė Komisioni Europian rezultatin e kėtyre zgjedhjeve lokale nė Shqipėri. Sigurisht qė nė fillim ne mbajtėm shėnim publikimin, dje, nga Komisioni Qendror i Zgjedhjeve tė rezultatit pėr zgjedhjet pėr kryetarin e bashkisė sė Tiranės. Por nė vėrejtėm gjithashtu ēėshtjen e llogjikės ligjore tė vendimeve tė KQZ-sė, pėr tė numėruar tė ashtuquajturat vota tė hedhura gabimisht, eshte nje ceshtje shqetesuese. Procesi zgjedhor nuk ka pėrfunduar ende", tha Natasha Butler, zedhenese e KE-se per zgjerimin.

Jahjaga nė Samitin e Varshavės, Tadiq bojkoton
Samiti i shteteve tė Evropės Qendrore dhe Juglindore, qė do tė mbahet nė Varshavė mė 27 dhe 28 maj, do tė mbledhė krerė shtetesh nga shumė vende tė botės.
09:40:39 / 24.05.2011
Ndėr ta do tė jetė edhe Presidenti amerikan, Barack Obama. Mediat serbe bėjnė tė ditur se presidenti i Serbisė, nuk do tė jetė i pranishėm, pasi nė kėtė samit, Kosova do tė pėrfaqėsohet si shtet i pavarur, me tė drejta tė plota sikurse edhe shtetet tjera pjesėmarrėse. Sipas kėtyre mediave, nė samitin qė do mbahet nė Varshavė, presidentja e Kosovės, Atifete Jahjaga, ėshtė ftuar edhe zyrtarisht pėr ta pėrfaqėsuar Kosovėn si shtet tė pavarur.

Shikorski: Nuk ka arsye tė mos ftohet Jahjaga nė samitin e Varshavės
24.05.2011
Shefi i diplomacisė polake, Radek Shikorski ka thėnė se Polonia e ka ftuar presidenten e Kosovės, Atifete Jahjaga dhe presidentin amerikan Barak Obama nė Samitin e vendeve tė Evropės sė Mesme dhe Lindore, qė do tė mbahet mė 27 maj nė Varshavė.
Lidhur me paralajmėrimet se samitit do ta bojkotoj presidenti i Serbisė, Boris Tadiē, dhe ndoshta edhe presidentėt e Sllovakisė dhe Rumanisė, pėr shkak tė paraqitjes sė Kosovės si shtet, Shikorski ka thėnė se Serbia duhet tė “tregojė se ka mundur demonėt e tė kaluarės sė saj”.
“Polonia e njeh Kosovėn e pavarur dhe nuk ka arsye pėr tė cilat nuk duhet tė ftojmė presidenten e kėtij shteti nė kėtė samit”, ka thėnė Shikorski.

Thaēi: Republika e Kosovės ka vetėm njė destinacion, ai ėshtė Bashkimi Evropian
ereniku 24.05.2011 14:33 ET Prishtinė
Kryeministri i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, ka deklaruar tė marten se Kosova ka vetėm njė destinacion, ai ėshtė Bashkimi Evropian, ndėrsa perspektiva evropiane e Kosovės pėr anėtarėsim nė Bashkim Evropian ėshtė konfirmuar nė vazhdimėsi nė tė gjitha nivelet.

Pejani 54 vjeē zhduket nė Serbi
ereniku 24.05.2011 13:12 ET Pejė
Nami Kahrimani nga Peja, nga pasditja e tė hėnės ėshtė zhdukur pa asnjė gjurmė, derisa po shkonte pėr disa punė private nė Novi Pazar tė Serbisė. Familjarėt e tij tė shqetėsuar, meqė nuk kanė mundur mė tė bien nė kontakt pėrmes celularit tė tij, qė dilte i mbyllur, tė martėn e kanė paraqitur rastin nė policinė e Pejės, me frikėn qė mund t’i ketė ndodh mė e keqja. //kosovalive//

Marnak: EULEX i pėrkushtuar nė ēėshtjen e tė pagjeturve
Shefi i EULEX-it, Xavier De Marnak, ka vizituar fshatin Zhilivodė tė Vushtrisė, ku dyshohet se gjendet njė varrezė masive nė tė cilėn dyshohet se janė tė varrosur prej 20 deri nė 25 persona.
24.05.2011
Nė kėtė vend ekspertėt e EULEX-it nga Departamenti i Mjekėsisė Ligjore nė bashkėpunim me Forcėn e Sigurisė sė Kosovės, janė duke bėrė kėrkime pėr tė vėrtetuar se a ndodhet ndonjė varrezė masive.
Shefi i EULEX-it, ka theksuar se EULEX-i, mbetet i pėrkushtuar nė zbardhjen e fatit tė personave tė pagjetur, duke shtuar se pas shumė viteve po bėhet e vėshtirė gjetja e tyre. Sipas Marnak, megjithatė kjo nuk ėshtė arsye pėr tė mos punuar nė kėtė drejtim. ” Ka informacione se ka mbetje mortore nė kėto gropa dhe siē po e shihni nuk ėshtė njė vend i sigurtė, ėshtė njė vend jo stabil dhe duhet t`i parashohim mirė masat e sigurisė, sepse duhet tė largohet shumė dhe na kjo pjesė. Ėshtė me rėndėsi qė hulumtohet ēėshtja e varrezave masive . E di se ēfarė do tė thotė dhe sa ėshtė e ndjeshme pėr familjet e personave tė pagjetur , por ne mbetemi tė pėrkushtuar pėr tė zgjidhur kėtė ēėshtje”, tha Marnak.
Alan Robinsoni nga Departamentit tė Mjekėsisė Ligjore- Eulex , tha se sipas informacioneve qė kanė bėhet fjalė pėr 20 deri 25 persona tė varrosur. ”Aty besohet se janė nė thellėsi deri nė 25 metra dhe pėr kėtė ēėshtje ka nevojė pėr pėrgatitje logjistike dhe bashkėpunim me njerėz tė tjerė”, tha Robinson.
Kėrkimet nė kėtė lokacion kanė filluar nė vitin 2008, ndėrsa ēėshtja e personave tė pagjetur vazhdon tė jetė njė nga sfidat kryesore nė Kosovė. Rreh 2000 persona konsiderohen tė zhdukur qė prej pėrfundimit tė luftės nė Kosovė.

Shikorski: Nuk ka arsye tė mos ftohet Jahjaga nė samitin e Varshavės
24.05.2011
Shefi i diplomacisė polake, Radek Shikorski ka thėnė se Polonia e ka ftuar presidenten e Kosovės, Atifete Jahjaga dhe presidentin amerikan Barak Obama nė Samitin e vendeve tė Evropės sė Mesme dhe Lindore, qė do tė mbahet mė 27 maj nė Varshavė.
Lidhur me paralajmėrimet se samitit do ta bojkotoj presidenti i Serbisė, Boris Tadiē, dhe ndoshta edhe presidentėt e Sllovakisė dhe Rumanisė, pėr shkak tė paraqitjes sė Kosovės si shtet, Shikorski ka thėnė se Serbia duhet tė “tregojė se ka mundur demonėt e tė kaluarės sė saj”.
“Polonia e njeh Kosovėn e pavarur dhe nuk ka arsye pėr tė cilat nuk duhet tė ftojmė presidenten e kėtij shteti nė kėtė samit”, ka thėnė Shikorski.

Vazhdon greva e urisė e tė burgosurve nė burgun e Dubravės
ereniku 24.05.2011
Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut (KMDLNJ) nė Prishtinė ėshtė informuar se edhe sot ka vazhduar greva e tė burgosurve nė burgun e Dubravės.
Nga informatat qė ka KMDLNJ grevistėt kanė kėrkuar garanci me shkrim nga institucionet pėr pėrshpejtimin e miratimit tė Ligjit pėr Amnisti nė mėnyrė qė ata tė ndėrpresin grevėn, thuhet nė njoftimin e KMDLNJ-sė.
KMDLNJ gjithashtu ėshtė informuar se deri mė tani gjendja shėndetėsore e grevistėve ėshtė stabile. KMDLNJ e pėrkrahė miratimin e Ligjit pėr Amnisti.//rtk//

Zyrtarė tė KMDLNJ-sė vizituan grevistėt e KMDL tė UĒK-sė
ereniku 24.05.201124.05.2011
Zyrtarė tė Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut nė Prishtinė vizituan grevistėt e Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Luftėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.
Nė njoftimine KMDLNJ-sė thuhet se u informuan pėr gjendjen e grevistėve dhe pėr kėrkesat e tyre. Sipas grevistėve kėrkesė kryesore e tyre ėshtė pėrshpejtimi i nxjerrjes sė Ligjit pėr vlerat e luftės sė UĒK-s dhe kthimin e dinjitetit tė veteranėve tė luftės.
KMDLNJ mendon se kėrkesat e grevistėve janė tė ligjshme dhe ato duhet tė merren parasysh nga institucionet e Kosovės.
KMDLNJ konstaton se gjendja e ekonomike dhe sociale e kėsaj kategorie ėshtė e rėndė. Atyre u duhet pėrkrahje me e madhe institucionale pėr tė pėrballuar gjendjen e rėndė ekonomike dhe sociale. Kjo ēėshtje duhet tė zgjidhet sipas praktikave dhe standardeve tė vendeve qė janė ballafaquar me kėto kategori.//rtk//

..speciale:
Fondacioni “Dritan Hoxha”
ereniku 23/05/2011 16:20
Vjollca Dako, drejtore e Fondacionit Mediatik “Dritan Hoxha” Tė rinjtė, ata qė kanė ėndrrat dhe energjinė pėr tė kryer misionin e gazetarit, kanė qenė nė fokus tė konkursit vjetor, tė iniciuar nga Fondacioni Mediatik “Dritan Hoxha”.
Nje numer i madh studentesh kane dorezuar shkrimet e tyre, ne kete konkurs te pare, qe synon promovimin dhe inkurajimin e tyre.
“Njė muaj mė parė ne nisėm kėtė konkurs, me dėshirėn pėr tė promovuar gazetarėt e rinj, pėr t’iu dhėnė kurajo atyre qė nesėr do tė jenė gazetarėt dhe drejtuesit e medias nė Shqipėri. Pavarėsisht kohės sė shkurtėr, jemi gjendur pėrballė njė surprizė pozitive. Kemi marrė njė numėr tė madh krijimesh, qė i pėrkasin zhanreve tė ndryshme tė gazetarisė sė shkruar, nga dhjetėra tė rinj, nga tė gjithė viset shqiptare”, tha Vjollca Dako, drejtore e Fondacionit Mediatik “Dritan Hoxha”.
Por cili eshte fituesi i konkursit vjetor Dritan Hoxha? Ulkie Sinani, 21-vjecarja, nga qyteti i Bulqizes eshte fituesja, e cila ne shkrimin e saj qe do te publikohet edhe ne gazeten “Shqip”, ka sjelle nje reportazh mbi qytetin dhe minieren, qe ka sjelle shume vdekje dhe varferi.
“Jam shume e emocionuar, sepse nuk e prisja dhe jam shumė e nderuar mbi tė gjitha. Ndaj mora pjesė nė kėtė konkurs sepse desha tė provoja veten sa e aftė jam pėr tė shkruar”, tha fituesja Sinani.
Ne kete konkurs kane marre pjese dhjetra te rinj, mes tyre edhe Aurora Koromani, e cila konkuroi me dy shkrime, pėr temėn e gjakmarrjes dhe pėr sėmundjen e tumorrit tė kokės. Dritan Hoxha, sot kujtohet si gjeniu mediatik ,por edhe si njeriu qe dinte te shikonte pertej horizontit. Ai krijoi Top Median, ekranin qe i perket gjithe shqiptareve, te Shqiperise, Kosoves dhe Maqedonisė.
“Sot ne kujtojme 3- vjetorin e ndarjes nga jeta te Tanit, kujtojmė figurėn dhe punėn e tij, kujtojmė njeriun qė u quajt nga tė gjithė ‘gjeniu i medias shqiptare’. Media qė Tani krijoi ka punuar dhe kontribuar pėr bashkimin e shqiptarėve dhe pėr promovimin e vlerave kombėtare. Nė emėr tė Top Media-s dhe Fondacionit, falenderojmė komunen e Prishtinės kreun e komunės sė Prishtinės Isa Mustafa, pėr dhėnien e emrit Dritan Hoxha, njė rruge ne qendėr tė Prishtinės. Faleminderit”, u shpreh Dako.
Dritan Hoxha, krijoi dhe punoi me shume pasion dhe dashuri, qe Top Media te ece mbi shinat e nje treni, qe kerkon te eksploroje projekte dhe endrra te reja, qe e kane burimit tek te rinjte.
“Themeluesi i kėtij grupi mediatik Dritan Hoxha kishte njė besim absolut tek tė rinjtė. Suksesi ndoshta varet nga energjia dhe besimi qė kishte te tė rinjtė. Sot ka cmime plot pėr punėt mė tė mira nė gazetari, por jo pėr fillestarėt. Inkurajimi i tė rinjve ėshtė njė vazhdim i traditės sė nisur qė nė ditėt e para”, tha Lutfi Dervishi, analist.
“Top Albania, Top Channel, Top Media u krijua nga njė grup njerėzish tė rinj me shumė idera, tė avancuara pėr kohėn qė kanė rezistuar pėrgjatė gjithė kėtyre viteve. Mendoj qė rikthimi te tė rinjtė, tek ata njerėz qė kanė po ato pasione, ėshtė njė kthim nė njė origjinė dhe u jep mundėsi tė rinjve qė tė shpalosin edhe ata talentin e tyre. Sot ka shumė tė rinj tė talentuar, qė nuk kanė njė mundėsi ku ta shpalosin talentin e tyre. Kjo ishte njė inciativė qė i hap atyre njė dritare”, tha pedagogia e gazetarisė, Iris Luarasi.
Ne kete ceremoni te pare te konkrusit vjetor te iniciuar nga fondacionit mediatik Dritan Hoxha kane marre pjese familjare, miq, gazetare dhe analiste .//tch//

Lajmet
- E marte 23 maj 2011,
Rifillon mbledhja e KQZ, nisin debatet
Sapo ka rifilluar mbledhja e KQZ, qė sot pritet tė japė rezultatin paraprak pėr Tiranėn, pas numėrimit tė votave tė kontestuara. Mbledhja ishte ndėrprerė me kėrkesė tė komisionerėve socialistė, tė cilėt kėrkuan kohė pėr shqyrtim tė dokumentacionit.

Komisioni Qendror i Zgjedhjeve shpalli sot paradite nė faqen e vet tė internetit rezultatet paraprake jo zyrtare, qė nxjerrin fitues Edi Ramėn me 10 vota para kandidatit Lulzim Basha.

Berisha: Tirana kthehet ne blu; Rama ka fobi voten, por ne jemi per zbatimin e ligjit

Shefi i vėzhguesve tė OSBE-ODIHR Jonathan Stonestreet u takua me kreun e KQZ-se, Arben Ristani dhe anėtarė tė Komisionit. Stonestreet: Biseda pėr procesin, reflektim nė raport

Partia Socialiste ka nisur bojkotin edhe ndaj kuvendit te Shqiperise

Zyrtarė tė EULEX-it janė takuar me Dick Martyn
ereniku 23.05.2011
Ėshtė konfirmuar njė takim midis zyrtarėve tė EULEX-it dhe raportuesit tė Kėshillit tė Evropės (KE), Dick Marty lidhur me pohimet e kėtij tė fundit pėr tregti me organe njerėzore nga ana e UCK-sė gjatė vitit 1999.
“Po, definitivisht zyrtarė tė EULEX-it kanė takuar dhe kanė biseduar me Dick Martyn”, ka thėnė Nicholas Hawton, shef i Zyrės pėr Informim tė EULEX-it, pėr portalin InfoGlobi.
Hetimet pėr akuzat me tė cilat ngarkohet njė numėr individėsh, pjesėtarė tė ish-UCK-sė dhe liderė tė Kosovės nėse janė marrė me trafikimin e organeve tė robėrve tė luftė, kėrkesė qė del nga Rezoluta e Parlamentit tė KE-sė, kanė filluar, mirėpo Hawton nuk ėshtė nė dijeni se sa larg kanė shkuar ato, pėr shkak se pėr rrjedhėn e hetimeve, ashtu siē e parasheh edhe ligji, janė mė shumė nė dijeni prokurorėt dhe tė shumtėn e rasteve detajet e tyre mbahen larg publikut, dhe se pėr shkak tė sensibilitetit qė ngėrthen vetė natyra e hetimeve.
Po ashtu Hawton nuk ishte nė dijeni nėse ėshtė mbajtur ky takim nė Strasburg apo nė Bruksel. Megjithatė, ai ėshtė shumė i sigurt se akuzat pėr mungesėn e njė programi pėr mbrojtjen e dėshmitarėve nuk qėndrojnė dhe janė tė pabaza.
“Jam absolutisht i sigurt se programi ynė pėr mbrojtjen e dėshmitarėve ėshtė program profesional dhe efikas, kėshtu qė dyshimet qė i bėhen atij janė krejtėsisht tė paqėndrueshme”, ka thėnė zėdhėnėsi i EULEX-it. /Telegrafi/

Luftėtarėt e UĒK-sė nė grevė urie
ereniku 23.05.2011
Ashtu siē kishin paralajmėruar mė herėt, anėtarėt e Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Luftėtarėve tė UĒK-sė sot do tė hynė nė grevė para ndėrtesės sė Qeverisė sė Kosovės, me kėrkesat qė sa mė shpejt tė miratohet Ligji pėr vlerat e luftės sė UĒK-sė dhe pėrfundimisht veteranėve tė luftės t’iu kthehet identiteti dhe dinjiteti i tyre.
Anėtari i kėtij kėshilli, Ylber Selimi ka thėnė se nė Kosovė po vazhdon pėrpjekja e organizuar institucionale, ndėrkombėtare dhe vendore pėr varrosjen pėrfundimtare tė trashėgimisė sė luftės sonė ēlirimtare.
Greva fillon nė ora 15.00 para ndėrtesės sė Qeverisė sė Kosovės, ndėrsa pėrfaqėsuesit Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Luftėtarėve tė UĒK-sė kanė ftuar tė gjithė ish-luftėtaret e UĒK-sė qė t’i bashkėngjiten grevės, raportojnė mediat.
SHVL e UĒK kanė kundėrshtuar mbajtjen e njė greve tė tillė, me arsyetimin se problemet e kėsaj kategori janė zgjidhur ose po zgjidhen. /Telegrafi/

Ibrahim Makolli emėrohet ministėr i Diasporės
ereniku 23.05.2011
Kryeministri i vendit, Hashim Thaēi ka marrė vendim qė tė emėrojė Ibrahim Makollin, ministėr tė Diasporės.
“Nė mbėshtetje tė nenit 94 paragrafi 1 dhe 4 tė Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės, nė pajtim me nenin 6 tė Rregullores nr.02/2011 pėr fushat e pėrgjegjėsisė administrative tė Zyrės sė Kryeministrit dhe tė ministrive, dhe me qėllim tė rritjes sė performancės sė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, Kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi ka marrė vendim tė emėrojė z.Ibrahim Makolli, Ministėr tė Diasporės”, thuhet nė njoftimin e Kryeministrisė.

Tahiri: Mund tė ketė marrėveshje me Serbinė
ereniku 23.05.2011
Shefja e delegacionit tė Kosovės nė bisedimet me Serbinė, Edita Tahiri nuk pėrjashtoi mundėsinė e arritjes sė njė marrėveshjeje me Serbinė gjatė kėsaj jave.
Nė intervistėn pėr Radio Kosovėn, ajo tha se ka pėrafrim qėndrimesh rreth lėvizjes sė lirė, tregtisė, energjisė dhe telekomunikacionit.
Marrėveshja mund tė arrihet para vizitės sė shefes sė diplomacisė sė BE-sė tė premten nė Prishtinė, raporton RTK. /Telegrafi/

Serwer: Ndarja e Kosovės njė ide e keqe
23.05.2011
Ish-diplomati amerikan dhe eksperti i Qendrės pėr Marrėdhėnie Euro-atlantike tė Universitetit John Hopkins tė Washingtonit, Daniel Serwer, ka vlerėsuar se ideja pėr ndarjen e Kosovės ėshtė njė ide e keqe, e cila kurrė nuk do tė realizohet.
Nė intervistėn dhėnė radio Evropės sė Lirė nė gjuhėn serbe, tė cilėn e transmetoi KiM radio, Serwer tha se nuk ėshtė kundėr asaj qė tė bisedohet mbi idenė e ndarjes, por konsideron se kjo temė pėr shkak tė faktit se ėshtė e dėshtuar do tė vdiste posa tė hapej.
“Unė nuk kam kundėr qė ajo tė diskutohet, por jam i sigurt se ndarja do tė ishte njė ide e tmerrshme”, konsideron Serwer. Ai i ka paraqitur arsyet pse ėshtė kundėr.
“E para, se nuk do tė kishte ndarje tė Kosovės pa ndarje qė do ta prekte edhe Serbinė, meqė aq sa do tė fitonte Serbia nė veri tė Kosovės, do tė merrnin shqiptarėt nė Luginėn e Preshevės. E dyta, sikur kjo tė pranohej qė do tė ishte gjė shumė e ēuditshme, do tė duhej tė garantonte se njė skenar i tillė nuk do tė kishte efektin domino nė Bosnjė e Maqedoni”.
Serwer ka vlerėsuar se vizita e shefit tė ekipit negociator tė Beogradit, Borko Stefanovic nė Prishtinė ishte rast i mirė pėr zyrtarėt serbė tė shohin si funksionon Qeveria e Kosovės.
“Unė jam anues dhe animi im konsiston nė atė qė tė ketė sa mė shumė dialog, sa mė shumė shkėmbim qėndrimesh”, ka sqaruar Serwer, i cili me kėtė vėshtrim e sheh vendim tė mirė vizitėn e pėrfaqėsuesit tė Serbisė nė Kosovė dhe takimin me bashkėbisedues shqiptarė.
“Pra, e mbėshtes njė hap tė tillė. Unė madje jam angazhuar dhe ka kohė qė Tadic tė shkojė nė Kosovė. Mendoj se kjo me tė vėrtetė do tė ishte njė ide e mirė”, ėshtė shprehur ai.
Serwer konsideron se ka rėndėsi qė Serbia ta kuptojė se Kosova ka qeveri, e cila funksionon dhe se ky fakt, siē ėshtė shprehur ai, nuk ėshtė zhdukur dhe nuk do tė zhduket. /Telegrafi/

Gjykimi i Haradinajt nė qershor?
ereniku 23.05.2011
Avokati mbrojtėsi i Ramush Haradinajt, Michael O’Reilly i ka thėnė Radio Dukagjinit se brenda kėsaj jave mund tė merret vendim lidhur me numrin e dėshmitarėve qė do paraqiten pėr kėtė rast. Sipas, O’Reilly nėse kjo ndodhė, gjykimi i Haradinajt mund tė nis nė mes tė qershorit. Avokati ka potencuar se Ramush Haradinaj kėsaj radhe, njė herė e pėrgjithmonė do t’i pėrfundoj punėt me Tribunalin e Hagės.
Po bėhen njė vit dhe ish-kryeministri dhe kryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj ėshtė duke u mbajtur nė burgun e Hagės. Rasti i tij ėshtė i pari qė ėshtė kthyer nė rigjykim.
Sipas avokatit tė Haradinajt, Michael O’Reilly ky fakt bėnė qė Tribunali tė jetė pa eksperiencė pėr raste tė tilla dhe tė mos caktoj datėn e gjykimit dhe numrin e dėshmitarėve qė do tė paraqiten ne rigjykimin e tij. Por O’Reilly, ėshtė optimist qė vendimi pėr dėshmitarėt do merret kėtė javė duke i hapur rrugė edhe vendimit pėr nisjen e seancave gjyqėsore.
“Nėse vendimi merret kėtė javė shpresojmė se gjykimi mund tė filloj nė mes tė Qershorit. Por nė kėtė fazė nuk mund tė themi dhe nuk e dimė kur do tė filloj seanca gjyqėsore. Derisa nuk e shohim vendimin dhe derisa i marrim pėr bazė implikimet qė mund tė ketė ky vendim nuk mund tė kemi njė ide tė qartė se kur gjykimi do tė filloj dhe sa do tė zgjasė”, ka thėnė O’Reilly
Pala mbrojtėse ka paraqitur kėrkesė qė nė rigjykimin e Haradinajt tė merren nė pyetje vetėm dy dėshmitarė, nga ana tjetėr, prokuroria insiston qė tė paraqiten tė gjithė dėshmitarėt qė kanė dėshmuar edhe mė parė pėr tė njėjtin rast.
“Jemi shumė optimist se kėsaj here do tė pėrfundoj njė herė e pėrgjithmonė”, ka shtuar O’Reilly
Nga ana tjetėr, zėdhėnėsja e Tribunalit tė Hagės, Nerma Jellacic, ka theksuar se nuk mund tė pėrcaktohen afate se kur mund tė nis rigjykimi i Haradinajt. Sipas saj, ēdo gjė varet nga vendimi i Dhomės sė Apelit
“Kur tė gjitha kėto procedura tė kompletohen data e gjykimit do tė caktohet. Nuk ka asnjė afat kohor nė rregullat e pėrcaktuara tė Tribunalit tė Hagės qė vendimi duhet tė merret brenda kėtij apo atij afati. Prandaj pėr ne ėshtė e pamundur tė spekulojmė se kur Gjykimi do tė filloj”, ka pohuar Jelacic.
Njėri nga dėshmitarėt kryesorė nė procesin gjyqėsor kundėr Ramush Haradinajt, Shefqet Kabashi, gjendet nė SHBA dhe refuzon tė dėshmoj kundėr Haradinajt. Kabashi pretendon se ėshtė mbajtur nė njė burg ushtarak nė Deēan, gjatė kohės sė luftės. Ai doli para gjykatės nė vitin 2007 por, pasi u betua, nuk pranoi tė dėshmojė dhe udhėtoi drejt SHBA-ve. Kabashi u padit mė vonė pėr mospėrfillje tė gjykatės, por gjyqi kundėr tij nuk u zhvillua. Kabashi tash posedon pasaportė amerikane. /Telegrafi/

Ēeku raporton nė Shtabin Qendror tė NATO-s
23.05.2011
Ministri Agim Ēeku, dhe komandanti i FSK-sė, gjenerallejtėnant Sylejman Selimi, tė hėnėn vizituan Shtabin Qendror tė NATO-s nė Bruksel, ku janė takuar me pėrfaqėsues tė lartė tė NATO-s si dhe me ambasadorė e pėrfaqėsues tė vendeve partnere tė NATO-s dhe KFOR-it.
Ministri Ēeku, siē bėhet e ditur nė njė komunikatė tė MFSK-sė, i raportoi zėvendės sekretarit gjeneral tė NATO-s, ambasador Claudio Bisogniero, pėr arritjet e FSK-sė si forcė multietnike dhe pėr zhvillimin drejt arritjes sė Kapaciteteve tė Plota Operacionale.
Minisitri Ēeku shprehi falėnderimin qė NATO-ja dhe KFOR-i po mbėshtesin FSK-nė, dhe shfaqi shpresėn qė FSK-ja nė fund tė kėtij viti, do tė pranojė rekomandim pozitiv nga KFOR-i pėr arritjen e Kapaciteteve tė Plota Operacionale.
Ministri dhe komandanti i FSK-sė po ashtu morėn pjesė nė drekėn e organizuar nga ambasadori i Republikės sė Shqipėrisė nė NATO, Artur Kuko
Nė komunikatė bėhet e ditur se Ēeku do tė takojė edhe delegacionin ushtarak tė SHBA-ve nė NATO, pėr tė diskutuar zhvillimin e bashkėpunimit nė tė ardhmen.
Lidhur me takimet e tij nė Bruksel, Ēeku theksoi se “ishin takime shumė frytdhėnėse, nė tė cilat u shkėmbyen pikėpamje lidhur me tė ardhmen e FSK-sė”.
“Unė, dua tė tėrheq vėmendjen nė rėndėsinė e bashkėpunimit me NATO-n dhe KFOR-in, dhe se Kosova i jep rėndėsi tė veēantė zhvillimit tonė profesional dhe progresit drejt integrimeve euro-atlantike”, ka thėnė ai. /Zėri/Telegrafi/

Tė burgosurit nė Burgun e Dubravės nė grevė urie
23.05.2011
Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave e tė Lirive tė Njeriut nė Prishtinė ėshtė informuar pėr hyrjen nė grevė urie tė tė burgosurve nė Burgun e Dubravės. Nė lidhje me kėtė rast KMDLNj kėrkon nga institucionet kompetente qė tė shqyrtojnė kėrkesat e tė burgosurve.
Sipas informatave qė ka KMDLNj kėrkesė kryesore e grevistėve ėshtė pėrshpejtimi i miratimit tė Ligjit pėr amnisti. Sipas informatave janė rreth 650 tė burgosur nė mesin e tė cilėve edhe tė moshuar dhe ata nėn trajtim mjekėsor. Nė grevė janė tė pėrfshirė shumica e kategorive tė tė burgosurve.
Nga burime zyrtare KMDLNJ ėshtė informuar se nė grevė janė 235 tė burgosur.
Nė lidhje me kėtė rast KMDLNj kėrkon nga institucionet kompetente qė tė shqyrtojnė kėrkesat e tė burgosurve. Po ashtu, KMDLNj kėrkon nga strukturat e burgjeve qė tė kujdesen pėr shėndetin e grevistėve e sidomos tė kenė kujdes me trajtimin e atyre qė kanė shėndet tė rėnduar.
KMDLNj thekson se do tė vazhdojė tė monitorojė grevėn. /Telegrafi/

Prishtinė, njė rrugė me emrin e Tanit
ereniku 23/05/2011 15:35
Ne 3-vjetorin e ndarjes nga jeta te themeluesit dhe ideuesit te Top Media, Dritan Hoxha, nje rruge ne Prishtine ka marre emrin e tij.
Komuna e Prishtines ka vleresuar kontributin e Dritan Hoxhes per krijimin e nje mediaje gjithe shqiptare dhe bashkimin shpirteror te Kosoves me Shqiperine.
“Emri i Dritan Hoxhes e meriton te jete prezent ne Prishtine, sepse eshte nje emer qe integroi shqiptaret me nje media, tė cilėn nuk e kishim parė deri atėherė se si mund tė funksiononte, me nje cilesi qe ishte shumė e mirė per viset shqiptare, me nje kreacion qe ishte shume cilesor, por qe i takonte vetem atij. Ne jemi mirėnjohės dhe kėtė do ta shprehim edhe permes dhėnies sė emrit tė njė rrugė nė Prishtinė. Do tė pėrcaktohemi qė tė jetė diku afėr qendrės dhe afėr mediave, pasi Dritan Hoxha ia kushtoi jetėn mediave dhe zhvillimit tė tyre”, tha kreu i Komunes se Prishtines, Isa Mustafa.
Kreu i komunes theksoi se ėshtė njė dritare shumė e rėndėsishme shtrirja e mediave tė Shqipėrisė nė Kosovė.“Uroj qė tė zhvillohet edhe mė tutje, tė kėmbejmė pėrvojat, dijet edhe njohuritė”, tha Mustafa.//tch//

KQZ shpall sot Bashėn fitues
23.05.2011 Postuar: 9:04
Komisioni Qendror i Zgjedhjeve shpall sot fituesin e bashkisė sė Tiranės pėr tė cilėn mazhoranca kandidoi me Lulzim Bashėn ndėrsa opozita me Edi Ramėn.
Pas numėrimit tė votave tė hedhura nė kutitė e gabuara, kandidati i mazhorancės ka marrė 172 vota ndėrsa kandidati i opozitės 82, raportoi tė hėnėn e pėrditshmja Panorama.
Kandidati i opozitės kryesonte me 10 vota para numėrimit tė kėtyre votave.
Opozita vazhdon tė kundėrshtojė numėrimin e votave tė hedhura nė kutitė e gabuara dhe ka kėrkuar qė ato tė konsiderohen tė pavlefshme. Protestat e opozitės kanė shoqėruar numėrimin e votave nga KQZ-ja.
Mazhoranca drejton shtatė njėsi bashkiake nė Tiranė ndėrsa opozita katėr. Nė Kėshillin Bashkiak tė Tiranės, koalicioni i drejtuar nga Partia Demokratike merr 28 vende ndėrsa koalicioni i drejtuar nga Partia Socialiste 27 vende. /Telegrafi/

Vidhet kėnga “Origjinal” e Aurelės
ereniku 23.05.2011
Tashmė ėshtė bėrė hit qė kėngėtarėt tė huazojnė kėngė nga njėri tjetri. E kjo sidomos ėshtė duke u aplikuar nga kėngėtarėt e Ballkanit.
Kėnga “Origjinal” e Aurela Gaēes e cila ishte njė hit vitin e kaluar, ėshtė vjedhur nga dy kėngėtarė serbė.
Kėngėtarėt serb Baki B3 dhe Sha, kanė publikuar njė kėngė tė re e cila titullohet “Mami”. Kjo kėngė ėshtė identike sikurse kėnga e “Origjinal” e Aurela Gaēe.
Mė poshtė ju sjellim kėngėn e huazuar nga kėngėtarėt serb dhe "Origjinal"-i i Aurelės.


Lajmet
- Uikend, e dielė 22 maj 2011,
- Basha i pergjgjet Kadarese: Tėrheqja ime nga procesi nuk i shėrben demokracisė nė Shqipėri. Kandidati i djathtė mbetet sfidues nė qėndrimin e tij, gjė qė e ka nėnvizuar nė reagimet e tij nė pėrgjigje tė komenteve tė shkrimtarit tė njohur Ismail Kadare.

- Shkrimtari Ismail Kadare bėri publike njė letėr tė hapur, nė tė cilėn i bėn thirrje kandidatit Lulzim Basha qė tė tėrhiqet nga gara pėr Bashkinė e Tiranės pėr hir tė interesave tė vendit.

- Topi: Nuk gabova kutinė, jane spekulime! Presidenti i Republikės, Bamir Topi, hedh poshtė me neveri spekulimet politike dhe mediatike lidhur me votėn e tij tė fshehtė tė dhėnė mė 8 maj pėr organet e qeverisjes vendore.

- Shqiptarėt kishin zakon tė thoshin se shpėtimin dhe pėrparimin e Shtetit e ndalojnė tre veta: Esadi (Toptani), Bib Doda, Ismail Qemali. Njėri nga kėta vdiq, dy u vranė.Qė tė tre u ēduknė. Po nė vėnt tė tyre duallnė njė duzinė tiranė dhe intriganė tė tjerė./Faik Konica/

Basha: Tėrheqja ime nga procesi nuk i shėrben demokracisė nė Shqipėri
ereniku, 22 May 2011 02:10
Kandidati i djathtė nė zgjedhjet pėr bashkinė e Tiranės mbetet sfidues nė qėndrimin e tij, gjė qė e ka nėnvizuar nė reagimet e tij nė pėrgjigje tė komenteve tė shkrimtarit tė njohur Ismail Kadare.
“E gjithė filozofia e fushatės sime ėshtė mbėshtetur nė dėgjimin dhe dialogun e drejtpėrdrejtė me qytetarėt. Ndaj sot e kam tė pamundur tė mbys zėrin e mbi 124 mijė qytetarėve tė cilėt i janė pėrgjigjur pozitivisht planit dhe projektit tim pėr shndėrrimin rrėnjėsor tė kryeqytetit tė shqiptarėve, qė mjerisht po pėrjeton njė kolaps urban, mjedisor dhe mund tė themi ekzistencial,” shprehet zoti Basha.

Duke falenderuar zotin Kadare pėr shqetėsimin e shprehur nė letrėn e tij pėr tė ardhmen evropiane tė Shqipėrisė, zoti Basha vijon se ky preokupim u takon tė gjithėve dhe vė nė dukje pjesėmarrjen mė tė madhe se asnjėherė tjetėr tė qytetarėve tė Tiranės nė kėto zgjedhje. Kėta qytetarė, vazhdon mė tej nė reagimin e tij zoti Basha, kanė shprehur vullnetin e tyre dhe institucionet pėrkatėse po pėrllogarisin tani votat.

Kandidati demokrat shprehet i vendosur pėr tė respektuar procedurat normative qė parashikon proēesi i numėrimit tė votės nė respekt tė shtetit ligjor duke frymėzuar njė qėndrim paqėsor qytetar dhe nė shėrbim tė stabilitetit e paqes sociale.

Por ai e bėn tė qartė se nuk ka nė plan tė tėrhiqet nga ky proces, qė ai e cilėson si njė element nė shėrbim tė demokracisė dhe tė ardhmes evropiane tė Shqipėrisė:

“Nuk jam unė ai qė vendos nėse do tė bėhem apo jo kryetari i ardhshėm i Bashkisė. Ky ėshtė vendimi i votuesve dhe unė nuk kam asnjė tė drejtė, qė nė asnjė rrethanė tė braktis zgjedhjen qė ata kanė bėrė. Unė besoj se gara dhe demokracia i vlejnė tė ardhmes europiane tė Shqipėrisė. Ndėrkohė qė dhurimi nė tavolinė ose pazaret nė favorin tim apo tė kundėrshtarit, e dėmtojnė atė. Mė mirė njė garė deri nė votėn e fundit sesa njė garė e munguar”.

Njė tėrheqje si rezultat i presioneve, vazhdon mė tej zoti Basha, nėnkupton tė mos bėhen mė zgjedhje nė Shqipėri. Vėrtet mund tė shpresohet tė kalohet mė lehtė njė sfidė imediate, por me ēmimin e madh tė rėnies sė demokracisė. Sistemi ynė demokratik ėshtė mė mirė tė pėrballojė sfida tė vėshtira sesa tė shpallė se pėrfundimisht nuk bėn dot zgjedhje.

Kandidati demokrat e mbyll mesazhin e tij duke shprehur vullnetin pėr t’u takuar para publikut dhe mediave, kudo dhe kurdo me rivalin e tij pėr Bashkinė e Tiranės pėr njė pakt moral dhe qytetar pėr respektimin e ligjit, pėr tė pritur me qetėsi vendimin e institucioneve, pėr t’i dhėnė fund gjuhės sė dhunės dhe pėr tė pranuar verdiktin e qytetarėve tė shprehur me votė, pėrfundon letra e zotit Lulzim Basha.//dielli/

Kadare, thirrje zotit Basha tė tėrhiqet pėr hir tė stabilitetit
ereniku, 22 May 2011 02:10
Shkrimtari Ismail Kadare bėri publike njė letėr tė hapur, nė tė cilėn i bėn thirrje kandidatit Lulzim Basha qė tė tėrhiqet nga gara pėr Bashkinė e Tiranės pėr hir tė interesave tė vendit. Kjo thirrje, shkruan Kadare, nga kėndvėshtrimi i klasės politike shqiptare mund tė duket e gabuar politikisht dhe strategjikisht, por do tė ishte e drejtė nga njė tjetėr pikpamje, nga interesat e larta tė vendit, tė republikės dhe tė kombit.Ky, thotė, zoti Kadare, do tė ishte njė gjest i rrallė, gati i pėrjashtuar nga jeta politike shqiptare.Propozimin pėr tėrheqje, shkruan Kadare, duke iu drejtuar zotit Basha, mund t’ia bėja secilit prej jush, por mendova se tėrheqja do tė ishte mė e lehtė pėr ju qė jeni nė pushtet, sesa pėr tjetrin, qė ėshtė shef i opozitės.Gjesti i juaj, thekson zoti Kadare, do tė ishte njė mesazh emancipimi dhe shprese pėr brezin e ri shqiptar, duke pėrfshirė edhe atė tė politikanėve dhe do t’i nderonte tė gjithė.

TEKSTI I PLOTĖ

Letėr e hapur Zotit Lulzim Basha, kandidat pėr Bashkinė e Tiranės
Paris, 21 maj 2011

Zoti Lulzim Basha,

I shqetėsuar seriozisht, si shumica e shqiptarėve brenda dhe jashtė vendit, po ju dėrgoj kėtė letėr tė hapur, me shpresė se ndoshta mund tė ndihmojė nė zgjidhjen e kolapsit tė papritur nė tė cilin ėshtė gjendur jo vetėm shteti, por gjithė kombi shqiptar.

S’ėshtė nevoja tė zgjatem kėtu pėr pasojat e rėnda tė kėtij kolapsi, qė nis prej tronditjes sė demokracisė dhe kalendarit tė jetės sė brendshme, gjer te rreziku i izolimit tė ri tė vendit, ēka do tė ishte fatale sot pėr tė dy shtetet shqiptarė nė Ballkan.

Nisur nga kjo, shpresoj se do ta kuptoni drejt mesazhin tim, i cili nga kėndvėshtrimi i klasės politike shqiptare mund tė duket i gabuar politikisht, strategjikisht, taktikisht etj.,etj. por nga njė tjetėr pikpamje, nga interesat e larta tė vendit, tė republikės dhe tė kombit do tė ishte i drejtė dhe i saktė.

Si politikan dhe si zyrtar ju jeni gjendur kohėt e fundit, nė qendėr tė njė cikloni, i cili jo vetėm mund t’ia mbyllė rrugėn pėrparimit tė kombit shqiptar, por ta kthejė atė shumė vite prapa nė histori. S’ėshtė nevoja kėtu t’ju kujtoj se sa e pandreqshme dhe e pafalshme do tė jetė kjo mbrapėshti.

Nisur nga kjo, nė kushtet e njė fitimi ose tė njė humbjeje fare tė paqartė, do t’ju propozoja njė gjest, qė, sot pėr sot ėshtė i rrallė, gati i pėrjashtuar nga jeta politike shqiptare: tėrheqjen nga kandidimi pėr kryetar bashkie.

Nuk e kam vėshtirė tė marr me mend, nė kėtė rast, reagimet e militantėve tė krahut tuaj politik. E bashkė me tė, hamendjet, dyshimet e gjithė britmat rituale. Do t’ju thoshja se prej kohėsh ato s’mė bėjnė asnjė pėrshtypje. Ndėrkaq, meqenėse kanė lidhje me njė pjesė tė popullit shqiptar, do tė doja t’ju jepja thelbin e mesazhit tim : Me kėtė propozim, pavarėsisht se si do ta kuptoni, unė ju nderoj.

Qė tė jem i saktė gjer nė fund, do tė shtoja se kjo nuk ėshtė ēėshtje preference pėr ju, ēėshtje afėrsije etj. Dhe aq mė pak nuk ėshtė sfidė ndaj kundėrshtarit tuaj politik. Propozimi pėr tėrheqje mund t’ia bėja secilit prej jush , por mendova se tėrheqja do tė ishte mė e lehtė pėr ju qė jeni nė pushtet, sesa pėr tjetrin , qė ėshtė shef i opozitės.

Prej kohėsh jam i paanshėm dhe ky qėndrim mė shumź se ndonjė meritė apo mosmeritė e imja, ka tė bėjė me profesionin tim. Pėr shkrimtarin gjithė bashkėkombasit janė, nė radhė tė parė, lexuesit e tij, ndaj ai e ka vėshtirė tė jetė me njerėn gjysmė kundėr tjetrės. Ky vizion dikujt mund t’i dukej egocentrizėm prej shkrimtari, por nėse kjo do tė gjykohej e fajshme, do ta pranoja kėtė faj apo kėtė cen gjenetik.

Duke ju propozuar tėrheqjen prej kandidimit, desha t’ju kujtoj se gjeste te tilla janė tė njohura nė historinė e pjesės mė tė emancipuar tė njerėzimit. Janė tė njohura dhe te ēmuara si gjeste tė mėdha tėrheqja nga njė kėmbėngulje, nga njė post, nga njė dyluftim, madje nga njė fron, nėse kėmbėngulja, posti, dyluftimi apo froni shkaktojnė fatkeqėsi. Desha t’ju kujtoja se themeluesi i shtetit shqiptar, I.Qemali, mė 1912 , ka qenė njėkohėsisht themeluesi i dorėheqjes shqiptare, kur me gjestin e tij madhėshtor, pas kėrkesės sė fuqive europiane, u tėrhoq nga posti i vet, pėr tė mirėn e Shqipėrisė.

Mendoj se Shqipėria nuk duhet t’i harrojė kėto shenja tė mėdha tė qytetėrimit tė saj. Ajo duhet t’i kultivojė ato, tė tregojė se nuk ėshtė njė shtet tribal, por shtet europian demokratik, pjesė e familjes mė tė emancipuar tė kombeve. Ajo duhet tė tregojė se ėshtė nė gjendje, se mundet, se duhet te jetė anėtare e denjė e familjes.

Gjesti i juaj do tė jetė njė mesazh emancipimi dhe shprese pėr brezin e ri shqiptar, duke pėrfshirė edhe atė tė politikanėve. Ēdo gjest i tillė, pėrpara se tė nderojė njė politikan, njė krah apo njė stinė tė politikės, na nderon tė gjithėve.

Jemi mėsuar me shprehjen "turp i pėrbashkėt", qė mirė a keq, e kemi pėrjetuar gjatė shumė viteve, por rrallė herė me shprehjen tjetėr : "nder i pźrbashkėt".

Le tė shpresojmė se do tė vijė edhe koha e saj.

Miqėsisht, me shpresė,
Ismail Kadare, shkrimtar

Lajmet
Uikend, e shtune 21 maj 2011
- Tentim-vrasje nė qendėr tė Prishtinės, arrestohet njė
- Policia e Kosovės nė veri i raporton MUP-it?Mustafa pėrkrah shkėmbimin e territoreve
- Rugovasit rrezikojnė tė humbin pronat
- Milloshoski:Daēiq, skajshmėrisht i papėrgjegjshėm
- Kosova, larg liberalizimit

..hapur:
Tentim-vrasje nė qendėr tė Prishtinės, arrestohet njė
mė 21 maj 2011
Tentim-vrasje nė qendėr tė Prishtinės, arrestohet njė .
Pas raportimit tė njė rasti vrasje nė tentativė nė Prishtinė, Policia e Kosovės ka identifikuar dhe arrestuar njė tė dyshuar pėr vrasje nė tentativė.
Nė orėt e mbrėmjes tė datės 19.05.2011 rreth orės 20:00 nė rrugėn “Nėna Terezė” nė afėrsi tė hotelit Grand nė Prishtinė, policia ishte informuar pėr njė rast vrasje nė tentativė.
Sipas informatave tė para tė pranuar nga njėsitet nė vend tė ngjarjes, njė i ri rreth 19-vjeēar ishte lėnduar rėndė pas njė incidenti me dy tė dyshuar prej tė cilėve njėri ka pėrdorur armėn e ftohtė-thikėn.
Viktima B. M. 1992 si pasojė e lėndimit nga arma e ftohtė – thika nė kėtė incident kishte pėsuar lėndime tė rėnda dhe me njė veturė private ishte transportuar nė Qendrėn Klinike Universitare nė Prishtinė pėr trajtim mjekėsor.
Policia me ndihmėn e qytetarėve qė kishin qenė dėshmitar okular tė kėsaj ngjarje ka identifikuar dy tė dyshuar kosovar shqiptar prej tė cilėve njėri ėshtė arrestuar nė orėt e vona tė mbrėmjes sė djeshme.
Hetuesit nga stacionit policor Qendra nė Prishtinė pas identifikimit tė tė dyshuarit Agron M. (1992) kanė arritur qė tė njėjtin ta lokalizojnė dhe arrestojnė tė dyshuarin nė rrugėn “Shefet Kapetani” nė lagjen “Velania” nė Prishtinė si tė dyshuar tė pėrfshirė nė rastin vrasje nė tentativė.
Me vendim tė prokurorit tė dyshuarit i ėshtė caktuar masa e ndalimit policor. Hetuesit policor nė Drejtorinė rajonale tė Prishtinės kanė identifikuar edhe tė dyshuarin e dytė tė pėrfshirė nė kėtė rast dhe janė nė kėrkim tė tij.//express//

Mustafa pėrkrah shkėmbimin e territoreve
ereniku mė 21 maj 2011 nė ora 20:00
Lideri i Partisė Demokratike Shqiptare (PDSH) nga Lugina e Preshevės, Ragmi Mustafa, ka thėnė se angazhohet hapur pėr bashkimin e Preshevės, Medvegjės dhe Bujanocit me Kosovėn.
Nė njė prononcim pėr Deutsche Welle nė gjuhėn serbe ai ka thėnė se e ka pritur me gėzim idenė e shefit tė socialistėve dhe zėvendėskryeministrit tė Serbisė, Ivica Dacic pėr ndarjen e Kosovės dhe pėrcaktimin e kufijve mes Serbisė dhe Kosovės.
“Nė qoftė se Dacici do tė jetė qind pėr qind pragmatik, atėherė duhet tė jetė i gatshėm edhe pėr ndarjen e Serbisė, nė mėnyrė qė Presheva, Medvegja dhe Bujanoci tė bashkohen me Kosovėn, ndėrsa veriu i Kosovės tė bashkohet me Serbinė”, ka thėnė Mustafa.
Kreu i PDSH-sė ėshtė i mendimit se pikėrisht shkėmbimi i territoreve ėshtė zgjidhja mė e mirė pėr pėrfundimin e tensioneve nė Ballkan.
“Kjo ėshtė absolutisht zgjidhja mė e mirė, nė qoftė se duam zgjidhjen e problemeve mes shqiptarėve dhe serbėve. Vetėm nė kėtė mėnyrė Prishtina dhe Beogradi mund tė vendosin raporte tė pėrhershme tė mira fqinjėsore. Kėshtu do tė dėshmonin para botės se janė tė gatshėm tė bėjnė kėtė hap precedent”, ka thėnė Mustafa, i cili aktualisht ėshtė kryetar i Komunės sė Preshevės.//express//

Rugovasit rrezikojnė tė humbin pronat
ereniku mė 21 maj 2011 nė ora 18:50
Tokat e rugovasve qė shtrihen pėrgjatė vijės kufitare me Malin e Zi tani e shumė vite kanė mbetur djerrina, pasi qė kėta banorė qė prej se mbajnė mend verėn e kanė kaluar aty me bagėtinė e tyre, mirėpo qė nga paslufta nuk po lejohen tė dalin mė nga “banditėt malazez”.
Njė grup banorėsh tė kėsaj treve ka kohė qė kėrkon nga komuna e Pejės qė t'ju ndihmojnė tė kthejnė nė pronėsi tokat qė kanė mbetur jashtė kufirit, mirėpo nuk po mund tė gjejnė zgjidhje.
Idriz Muriqi, banor i fshatit Koshutan, me disa bashkėfshatarė dhe banorė tjerė tė fshatrave kufitare me Malin e Zi pėrderisa pritnin para dyerve tė komunės pėr t'u takuar me dikėn qė t’iu ndihmojė nė hallet e tyre, ankoheshin se askush nuk po interesohet pėr kėtė problem.
“Territori i Kosovės ēdo ditė e mė shumė po tkurret rrėzė bjeshkėve, duke pėrfshirė edhe tokat tona pėr tė cilat kemi dokumente. Ky ėshtė problem kombėtar dhe tė gjithė duhet tė ngrihen nė kėmbė e ta zgjedhin, por askush s’po merret me probleme tė popullit”, ankohet Muriqi.
Nė pamundėsi pėr tė gjetur zgjidhje, Muriqi thotė se tash nuk di se te kush tė drejtohet pėr t’u ankuar lidhur me problemin e tij, pasi komuna thotė se nuk ka mundėsi dhe as kompetenca. Por, Shefqet Uka, nėnkryetar i Komunės sė Pejės, ka thėnė se kontestet kufitare, pėrfshirė kėtu edhe ato tė pronave private, janė nė kompetencė tė institucioneve tė dy shteteve fqinje.
Sipas tij, komuna vetėm mund tė dėgjoj hallet e qytetarėve tė saj, ndėrsa tė njėjtat mund t’i procedojė nė adresėn e institucioneve qendrore tė sė Kosovės.

Pacolli takon Presidentin e Francės
ereniku mė 21 maj 2011 nė ora 18:09
Zėvendėskryeministri i Parė, Behgjet Pacolli ka takuar tė shtunėn burrėshtetas tė vendeve tė ndryshme gjatė ceremonisė inauguruese tė Presidentit tė ri tė Bregut tė Fildisht.
“Gjatė kėsaj Ceremonie, zv/Kryeministri i Kosovės, z. Pacolli ėshtė takuar me shumė personalitete pėrfaqėsuese tė vendeve tė ndryshme tė cilėt ishin tė ftuar nė kėtė solemnitet tė Inaugurimit tė Presidentit, z. Ouattara”, thuhet nė njė komunikatė tė kabinetit tė Pacollit.
“Nė cilėsinė e Presidentit tė Ri, tė Bregut tė Fildishtė, z. Alassane Ouattara, nė njė koktej rasti ka falėnderuar, veēanėrisht, Zėvendėskryeministrin e Republikė sė Kosovės, z. Behgjet Pacolli, duke vlerėsuar angazhimet e shtetit tė Kosovės pėr prosperitet nė drejtim tė avancimit tė vlerave demokratike si dhe ka kėrkuar nga tė gjithė burrėshtetasit e pranishėm, tė cilėt pėrfaqėsonin edhe vende qė nuk e kanė njohur ende Pavarėsinė e Kosovės, qė tė konsiderojnė realitetin e ri tė krijuar nė Kosovė nė mėnyrė qė tė ndėrmerren veprime pėr njohje sa mė tė shpejta tė Kosovės si shtet i pavarur, sovran dhe demokratik”.
Pas kėsaj ceremonie, Zėvendėskryeministri i Parė i Kosovės, z. Pacolli, ka realizuar takime tė veēanta me Presidentin e Nigerisė, z Goodluck Jonathan, Presidentin e Rwandes, z. Paul Kagame, Kryeministrin e Kenisė, z. Raila Odinga, Kryeministrin e Kamerunit, z. Philemon Yang dhe pėrfaqėsuesin e Mbretėrisė sė Marokut, tė cilėt i ka njoftuar gjerėsisht pėr situatėn aktuale, politike dhe ekonomike tė Kosovės, duke theksuar angazhimet e institucioneve tė Kosovės pėr avancim tė demokracisė, forcim tė ligjit, zhvillim ekonomik dhe integrim tė vendit.
“Zėvendėskryeministri i i Kosovės, z. Behgjet Pacolli, ka takuar me kėtė rast Presidentin e Francės, z. Sarkozy, Sekretarin Gjeneral tė OKB, z. Ban Ki Moon dhe Ministrin e Punėve tė Jashtme tė Francės, z. Alain Juppe, tė cilėt ishin tė pranishėm nė Ceremoninė Inauguruese tė Presidentit tė Ri tė Bregut tė Fildishtė”, thuhet nė komunikatė. //express//

Policia e Kosovės nė veri i raporton MUP-it?
Nga Express mė 21 maj 2011 nė ora 18:02
Pjesėtarė tė Policisė sė Kosovės nė veri tė Mitrovicės dhe Kosovės, janė nėn urdhra tė Policisė sė Serbisė.
Pėr ēdo incident apo rast qė ndodh nė pjesėn veriore tė Kosovės, policėt kosovarė janė tė detyruar qė fillimisht tė raportojnė policinė e Serbisė, e pastaj atė tė Kosovės nė jug tė Mitrovicės.
Policia rajonale nė Mitrovicė thotė se nuk ėshtė nė dijeni pėr njė gjė tė tillė. Kosovapress-i ka siguruar njė kopje tė njė dokumenti pa vulė dhe pa nėnshkrime, qė titullohet si ‘raport ditor’ qė pėrfshinė datat 17 dhe 18 mars qė nga ora 08:00 deri mė 08:00, ku Policia e Serbisė informohet nė detaje nga pjesėtarėt e Policisė sė Kosovės.
Nė kėtė raport pėrshkruhet nė hollėsi njė fatkeqėsi komunikacioni e cila ka ndodhur nė rrugėn “Mbreti Petėr” nė veri tė Mitrovicės. Mė tej nė raport jepet nė detaje edhe vizita e ministrit tė Pushtetit Lokal nė Qeverinė e Kosovės, Sllobodan Petroviq.
Nė kėtė raport vizita e ministrit kosovar pėrshkruhet nė detaje, qė nga ora, vendi dhe pėrcjellja e tij nga cilėt policė tė Kosovės ėshtė bėrė. Aty precizohet edhe ora e saktė e pėrfundimit tė vizitės sė tij nė veri tė Mitrovicės.

Daēiq, skajshmėrisht i papėrgjegjshėm
ereniku mė 21 maj 2011 nė ora 21:15
Ministri i Punėve tė Jashtme i Maqedonisė, Antonio Milloshoski, e ka vlerėsuar “skajshmėrisht tė papėrgjegjshme”, deklaratėn e fundit tė nėnkryetarit tė qeverisė serbe, Ivica Daciq, se ndarja e Kosovės ėshtė mėnyra e vetme pėr zgjidhjen e statusit tė saj.
“Harta gjeopolitike e Evropės Juglindore dhe e rajonit ėshtė mbyllur dhe nuk ka vend pėr ide pėr shtete tė mėdha, as pėr Serbi tė madhe, as pėr Shqipėri tė Madhe, e as pėr ēfarėdo tjetėr. Zgjidhja nuk ėshtė te kufijtė dhe ndarjet e reja. Deklaratat e tilla janė tė papėrgjegjshme. Nuk ka as dėshirė e as vullnet apo mbėshtetjet pėr ndarje tė kufijve, pėrveē futjen e tyre nė kufij administrativė evropianė”, ka deklaruar nė Strugė, Ministri Milloshoski pas njė takimi qė kishte me euro-deputen nga Suedia Ana Ibrisagiq, e cila, gjithashtu kundėrshtoi idetė pėr ndarje tė reja nė rajon.
“Ne nuk japim mbėshtesin lėvizjen e kufijve. Konsideroj se nuk ėshtė as e duhur e as e arsyeshme nė kushte kur tėrė rajoni dėshiron tė na tregojė se dėshiron tė jetė pjesė e BE-sė, dikush tė japė vlerėsime tė tilla”, ka theksuar eurodeputetja Ana Ibrisagiq.
Shefi i diplomacisė maqedonase tha se kanė diskutuar edhe rreth kontestit tė emrit mes Maqedonisė dhe Greqisė me ē’rast i kanė bėrė thirrje Athinės tė angazhohet pėr mbylljen e kėtij problemi pasi kjo ėshtė edhe nė interes tė saj. (rel)

Kosova, larg liberalizimit
ereniku mė 21 maj 2011 nė ora 16:11
Nė mungesė tė udhėrrėfyesit, i cili nuk i ėshtė lėshuar ende nga Brukseli, Kosova vazhdon t’i pėrmbushė njėanshėm kriteret pėr liberalizimin e vizave. Derisa nė Qeverinė e Kosovės shpresojnė se kriteret teknike do tė plotėsohen nga fillimi i vitit vijues, nė Komisionin Parlamentar pėr integrime evropiane thonė se pėrfshirja e Kosovės nė kėtė proces ėshtė ende e largėt.
Bashkimi Evropian nuk ia ka qartėsuar ende Kosovės perspektivėn e liberalizimit tė vizave, thonė zyrtarėt nė Prishtinė.
Megjithatė, nė Qeverinė e Kosovės besojnė se vendi tashmė ėshtė gati pėr kėtė proces. Pėrderisa nė Komisionin pėr Integrime Evropiane nė Parlament ka skepticizėm, si nė raport me gatishmėrinė e BE-sė pėr tė pranuar kosovarėt nė Evropėn pa viza, ashtu edhe nė pėrgatitjet e Kosovės pėr kėtė proces.
Ministrja e Integrimeve Evropiane, Vlora Ēitaku, pret qė BE-ja shumė shpejt t'i nisė bisedimet me autoritetet e Kosovės, si pėr liberalizimin e vizave ashtu edhe pėr marrėveshjet tjera kontraktuale me Kosovėn.
“Ne do tė punojmė njėanshėm nė pėrmbushjen e kritereve dhe shpresojmė qė shpejt edhe Komisioni Evropian tė vijė me njė pėrgjigje pozitive pėr lansimin e dialogut pėr vizat, presim dhe avancimin e marrėdhėnieve tregtare, e kėshtu me radhė”, thekson Ēitaku.
Ndėrkohė, kryetari i Komisionit pėr Integrime Evropiane nė Parlamentin e Kosovės, deputeti i Lidhjes Demokratike Kosovės, Lutfi Haziri, thotė se Kosova mbetet getoja evropiane, pėr shkak tė pengesave qė po i bėhen asaj, si nga pesė vendet e BE-sė qė nuk e kanė njohur atė si shtet, apo edhe pėr faktin se Kosova nuk i ka plotėsuar kriteret e parapara.
Duke iu referuar deklaratave tė pėrsėritura tė kryeministrit Hashim Thaēi, i cili para gjysmė viti pati premtuar se brenda 15 muajve Kosova do tė pėrfshihej nė liberalizim, deputeti Haziri thotė se nuk ka kurrfarė afati qė garanton pėrfshirjen e Kosovės nė kėtė proces.
Pėrderisa Kosova nuk e ka para vetes as udhėrrėfyesin pėr vizat, nuk mund tė ketė afate tjera, thekson Haziri.
“Mund tė them lirisht se edhe 8 muaj kanė mbetur nga premtimi i kryeministrit. Por, absolutisht, nuk guxojmė tė shkaktojmė pritje tė qytetarėve tė Kosovės sa i pėrket kėtij procesi, sepse nuk ka asnjė datė, asnjė orar, as kalendar qė Kosovėn e ēon nė kėtė proces. Kosova nuk e ka tė qartė se kur e merr udhėrrėfyesin dhe udhėrrėfyesi i jep detyrat, standardet dhe kushtet teknike e politike qė duhet tė plotėsohen nė kėtė proces”, thotė Haziri.
Sipas njė vendimi tė Qeverisė sė Kosovės, pasaportat biometrike si njė nga kushtet pėr liberalizim, do tė fillojnė tė prodhohen nga tetori i kėtij viti.
Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, thotė se Kosova mund t’i plotėsojė kushtet teknike qysh nė fillim tė vitit 2012, por ai nuk e fsheh shqetėsimin se sjellja e vendeve tjera tė rajonit nė procesin e liberalizimit tė vizave mund t’i kushtojė me vonesa edhe Kosovės.
“Nė pjesėn e parė tė vitit 2012 ne i plotėsojmė kushtet teknike, mirėpo tash kėtu mund tė ketė edhe dėme kolaterale. E dini qė nė muajin qershor do tė bėhet njė vlerėsim pėr Serbinė dhe Maqedoninė se si ata e kanė pėrdorur procesin e liberalizimit, a ka pasur keqpėrdorime. Kėshtu qė ne nuk mund tė jemi tė ndarė nga ky proces, por ajo ēka duhet tė bėjmė ne, ėshtė t’i kryejmė punėt tona”, shpjegon ministri Rexhepi.
Nė anėn tjetėr, deputeti Lutfi Haziri e sheh si sfiduese ēėshtjen e riatdhesimit dhe drojės sė vendeve tė BE-sė se me anė tė liberalizimit do tė nisej njė fluks i ri i kosovarėve drejt Evropės, duke shpresuar se do tė marrin strehim nė vendet e BE-sė.
“Ajo qė vėrtet ėshtė e paqartė, ka tė bėjė me procesin e pėrmbushjes sė standardit tė riatdhesimit dhe riintegrimit. Ėshtė njė prej detyrave mė sfiduese, tė cilėn Qeveria e Kosovės nuk ka arritur ta pėrmbushė. Ka tė bėjė me njerėzit e Kosovės qė janė azilkėrkues, pėr arsye tė caktuara nė vende tė ndryshme tė BE-sė. Kosova nuk ka arritur qė nė mėnyrė bilaterale tė nėnshkruajė marrėveshje me shumė shtete, tė cilat kėrkojnė qė ky standard nė Kosovė tė vendoset dhe Kosova t’i marrė obligimet e veta”, thekson Haziri.
Gjatė muajit qershor, pritet qė Kosovėn ta vizitojė njė komisariat pėr punė tė brendshme i BE-sė, qė do tė dėrgojė nė Kosovė njė komision vlerėsues, i cili do tė nxjerrė pėrfundime nė lidhje me pėrmbushjen e kritereve tė parapara pėr liberalizimin e vizave nga ana e Kosovės. (rel)

Lajmet
- E premte, 20 maj, 2011
- Sulm me bombė nė Pejė
- SHBA: Stop retorikės politike ne Shqiperi
- Kukan: Po rrezikohet fati i shqiptarėve
- Serbėt protestojnė ndaj arrestimeve tė EULEX-it
- Tadiq: Nuk heqim dorė nga Kosova
- Jahjaga, privatisht nė Tetovė

...me hapur:
Sulm me bombė nė Pejė
ereniku mė 20 maj 2011 nė ora 16:29
Shtėpia e njė 21-vjeēari nė Pejė ka qenė cak i njė sulmi me bombė nė mesditėn e sė premtes nga persona akoma tė panjohur.
Zyrtari i policisė, Zeqir Kelmendi, njoftoi se rreth orės 1:30 nė rrugėn "Fan Noli" nė Pejė ėshtė hedhur njė mjet shpėrthyes, i cili dyshohet se ėshtė granatė dore.
"Nė bazė tė hetimeve tė para, nė vendin e ngjarje, dyshohet se persona tė panjohur kanė hedhur njė mjet shpėrthyes, para dyerve tė shtėpisė sė viktimės, i cili mjet pėr fat tė mirė nuk ka shpėrthyer. Njėsiti i policisė pėr deminim e ka ber shpėrthimin mjetit nė vendin e ngjarjes, duke mos dėmtuar asgjė", theksoi Kelmendi.
Rasti ėshtė nė procedim nga hetuesit e stacionit policor tė Pejės.//express//

Pritje pėr pajtim
Zyrtarė tė Komisionit Europian kanė deklaruar se Serbia dhe Kosova duhet tė dėshmojnė gatishmėrinė pėr t’u pajtuar, nėse duan tė afrohen mė shumė drejt BE’sė. Presidenti i Komisionit, Jose Manuel Barroso dhe Komisionari Stefan Fule vizitojnė tė premten Kosovėn.

Arvizu dhe Sequi, nė selinė e PS-sė
20/05/2011 18:20
Ambasadori amerikan Aleksandėr Arvizu dhe ai i Bashkimit Evropian, Etore Sequi janė duke zhvilluar njė takim nė selinė e PS-sė.
Dy diplomatėt e huaj janė duke u takuar me kreun e PS-sė, Edi Rama.
Nė takim pritet tė diskutohet pėr ngjarjet e fundit tė krijuara pas vendimit tė KQZ-sė pėr tė numėruar votat qė janė hedhur nė kutitė e gabuara.
Gjatė pasdites sė sotme ka qenė vetė Rama qė ka lėshuar njė apel pėr ndihmė nga ndėrkombėtarėt, me pretendimin se ėshtė duke u vjedhur vota e shqiptarėve.

Kukan: Po rrezikohet fati i shqiptarėve
20/05/2011 16:05
Zhgėnjimin pėr situatėn e krijuar nė Shqipėri qė pas zgjedhjeve tė 2009-s, e shprehu nė Prishtinė, kryetari i delegacionit tė PE-sė, Eduard Kukan.

SHBA: Stop retorikės politike ne Shqiperi
SHBA: Liderėt shqiptarė tė respektojnė procesin zgjedhor
SHBA, 20 maj 2011 – Shtetet e Bashkuara u kanė bėrė thirrje udhėheqėsve dhe tė gjithė anėtarėve tė partive politike nė Shqipėri tė respektojnė procesin zgjedhor dhe tė ruajnė qetėsinė.
“Dhuna dhe retorika qė kėrcėnon pėr dhunė ose nėnkupton akte dhune, nuk ėshtė me vend dhe pėrbėn kėrcėnim pėr tė ardhmen e Shqipėrisė”, thuhet nė deklaratėn e ndihmės-sekretarit amerikan tė Shtetit, Filip Gordon.
Ky i fundit thekson rėndėsinė qė Komisioni Qendror i Zgjedhjeve ta kryejė funksionin e tij nė mėnyrė konsistente dhe transparente, nė pėrputhje tė plotė me ligjin, “pėr tė krijuar besim te popullata dhe pėr tė garantuar integritetin e mandatit tė kėtij institucioni”.

Jahjaga, privatisht nė Tetovė
ereniku mė 20 maj 2011 nė ora 19:04
Presidentja e Kosovės, Atifete Jahjaga tė premten pasdite qėndroi pėr vizitė nė Tetovė. Gjatė kėsaj vizite ajo ka realizuar takim me zyrtarė tė lartė tė partive shqiptare.
Sipas portalit Zhurnal, Jahjaga ėshtė pritur nga nėnkryetari i Bashkimit Demokratik pėr Integrim (BDI), Izet Mexhiti, deputetja Ermira Mehmeti-Devaja dhe sekretari organizativ i partisė, Hazbi Lika.
Temė diskutimi nė kėtė takim ka qenė situate aktuale politike nė rajon dhe Maqedoni, sidomos, nė prag tė zgjedhjeve tė parakohshme parlamentare tė 5 qershorit.
Po ashtu mėsohet se Jahjaga ėshtė takuar edhe me pėrfaqėsues te partive tė tjera shqiptare nė Tetovė.
Vizita e presidentes sė Kosovės nė Maqedoni ishte vizitė private, pasi qė nuk ka pasur asnjė informacion zyrtar pėr qėndrimin e saj nė Tetovė. (Telegrafi)

Serbėt protestojnė ndaj arrestimeve tė EULEX-it
ereniku mė 20 maj 2011 nė ora 13:00
Disa dhjetėra qytetarė tė pėrkatėsisė serbe janė mbledhur sot nė afėrsi tė urės kryesore mbi lumin Ibėr, nė veri tė Mitrovicės, pėr tė protestuar me pretekst tė mbėshtetjes, kundėrshtimin e arrestimit tė kryer disa ditė mė parė nė Zubin Potok nga forcat e komponentės policore tė EULEX-it.
Policia ka njoftuar se njė numėr i qytetarėve ėshtė tubuar sot rreth orės 9:00, nė afėrsi tė urės. "Kjo formė e protestės e organizuar dhe udhėhequr nga shoqatat e punėtorėve ėshtė paraqitur tė jetė e qetė ndėrsa qytetarėt e tubuar janė shpėrndarė pa ndonjė incident rreth orės 09:40min", bėri tė tė ditur policia.
Rruga kryesore mbi lumin Ibėr, si edhe udhėkryqi i rrugės “Oslobogjenja”, janė mbajtur tė mbyllura pėr qarkullim tė trafikut rrugor, gjatė kohėzgjatjes sė protestės.
Tė gjitha rrugėt janė liruar pėr qarkullim tė rregullt menjėherė pas pėrfundimit tė protestės ndėrsa njėsitė policore tė cilat ishin tė angazhuara nė mbikėqyrje tė kėtij tubimi, i janė kthyer detyrave tė rėndomta.
Protestė e ngjashme me bllokim nė rrugė nė Zubin Potok, ėshtė duke vazhduar edhe mė tutje. Konsiderohet se 20-30 persona, janė duke vazhduar protestėn e tyre qė nga dita e djeshme nė rrugėn magjistrale. Nuk ėshtė shėnuar pėr ndonjė incident deri mė tani, njofton policia, nėpėrmes njė komunikate shtypi.//express//

Tadiq: Nuk heqim dorė nga Kosova
Beograd, 20 maj 2011 – Presidenti i Serbisė, Boris Tadiq, ka thėnė se “Serbia nuk do tė heqė kurrė dorė nga Kosova”.
Kėto komente, ai i ka bėrė nė njė manifestim tė organizuar nė Beograd, me rastin e vizitės sė njė numri nxėnėsish serbė nga Kosova.
“Mė thanė se vini nga tė gjitha vendet e bukura tė Kosovės sonė, prej sė cilės ne kurrė nuk do tė heqim dorė, sepse ai ėshtė vendi ku kemi ndėrtuar identitetin tonė”, ka porositur Tadiq filloristėt nga Kosova.
- Kryetari i Partisė Socialiste, Edi Rama, kėrkoi prej ndėrkombėtarėve qė “tė ndėrhyjnė nė Shqipėri sa nuk ėshtė vonė, pėr tė ndalur masakrėn zgjedhore dhe dhunimin e njerėzve tė pafajshėm”.“Drejtuesit e policisė do tė jenė drejtpėrdrejt pėrgjegjes tė dhunės, nėse nuk nxjerrin para ligjit forcat qė ushtruan aktin ndaj dy djemve”, tha transmetojnė mediat nė Tiranė zotin Rama.

l Lajmet
- E enjte, 19 maj, 2011
...trup e trup:
Barroso anulon viziten ne Tirane. Rama: Te nderhyjne nderkombetaret

Barroso anulon viziten ne Tirane, shkak, trazirat e fundit. Topi: Shans i vonuar per Shqiperine; Rama: Sinjal kuptimplote per situaten ne te cilen ndodhet Shqiperia.

Rama kerkon nderhyrjen e nderkombetareve dhe reagimin e presidentit te Republikes, per situaten e krijuar.Pėrfaqėsuesja e PD, Jorida Tabaku deklaroi se Edi Rama nuk kerkon te ndjeke procesin ligjor, por po organizon grupe njerezish. "Te ulet para ekranit dhe te shohe si numerohen votat, procesi eshte transparent".

Protesta neper rrethe ne mbrojtje te votes. Bllokohen disa akse kryesore.

Numerohen votat e hedhura ne kutine e gabuar ne KQZ, sipas nje akti normativ te miratuar nje dite me pare me 4 vota te anetareve te Komisionit.

Ambasadori amerikan Alexander Arvizu deklaroi se KQZ-ja duhet te nxirrte rezultatin dhe nuk duhet te sillej si nje KZAZ.

Komisioni Europian deklarate per Shqiperine: Tė shpallet sa mė parė rezultati i zgjedhjeve. Shpalljen e rezultati e kerkoi edhe Perfaqesuesja e Larte e BE-se, Catherine Ashton. Ne nje deklarate per Shqiperine, Ashton ben thirrje per nxjerrjen e rezultatit sipas rregullave dhe qetesisht.

Serbėt bllokojnė magjistralen Zubin Potok–Ribariq
ereniku mė 19 maj 2011
Zubin Potok, 19 maj – Mbi 1 mijė serbė tė Kosovės zhvilluan sot njė protestė nė qendėr tė Zubin Potokut nė shenjė revolte pėr arrestimin e Jevro Panteliqit (53), pėr tė cilin pohojnė se ėshtė arrestuar se nuk ka paguar tatimin autoriteteve tė Kosovės. Njėri nga pjesėmarrėsit e protestės, Ratomir Bozheviq, tha se nė orėn 14 ka filluar bllokada totale e magjistrales Zubin Potok – Ribariq, dhe se kjo do tė vazhdojė derisa tė mos lirohet Panteliqi nga paraburgimi.
Panteliqit dje i ėshtė caktuar paraburgimi 30 ditėsh, kurse EULEX-i ka theksuar se ai ėshtė arrestuar gjatė njė hetimi qė ka tė bėjė me krimin e organizuar – shpėlarje parash, kontrabandim derivatesh, fshehje tatimi dhe mashtrime pėr tė shmangur pagesėn e doganėn e akcizave pėr import.
Siē njoftojnė mediet e Beogradit, biznesmenėve dhe qytetarėve tė Zubin Potokut u kanė dhėnė mbėshtetje tė plotė edhe pėrfaqėsuesit e vetadministrimit lokal tė katėr komunave nė veri tė Kosovės, ku sipas pohimeve serbe kėta tė fundit pėrbėjnė shumicėn e popullsisė.
Biznesmenė nga Zubin Potoku po protestojnė pėr shkak tė arrestimit tė Panteliqit dhe konsiderojnė se mospagesa e tatimit shtetit tė Kosovės nuk ėshtė vepėr penale, pėrkatėsisht bazė pėr privimin e personit nga liria./koha/

Barroso s'vjen nė Tiranė, Topi: Shans i vonuar pėr Shqipėrinė
19/05/2011 16:20
Presidenca shqiptare deklaron se zhvillimet e fundit politike dhe post-zgjedhore nė Tiranė dhanė sinjalin e gabuar, duke u bėrė pengesė pėr realizimin e vizitės sė presidentit tė Komisionit Evropian Hose Manuel Barroso nė vendin tonė, tė parashikuar pėr mė 20 maj.
“Presidenti i Republikės, Prof. Dr. Bamir Topi deklaron se shtyrja e vizitės sė Presidentit tė Komisionit Evropian, Hoze Manuel Barrozo, ėshtė njė zhvillim jo i kėndshėm dhe njė shans i vonuar pėr Shqipėrinė", thuhet nė njoftimin e Presidencės, ku shpjegohet se ky qėndrim u dha pas interesimit tė mediave lidhur me vendimin e fundit.
Me kėtė rast kreu i vendit bėn thirrje "pėr rikthim te normaliteti demokratik, mbizotėrim i interesave publike mbi ato partiake, maturi dhe pėrgjegjesa pėr pėr tė dėshmuar aftėsi udhėheqėse nė gjetjen e rrugėve ligjore e demokratike tė zgjidhjes sė problemeve tė krijuara".

Barroso anulon vizitėn nė Tiranė
Perfundimisht Presidenti i Komisionit Evropian Hose Manuel Barroso nuk vjen ne Tirane. Komisioni Europian deklaroi zyrtarisht dhe pse-ne.
“Presidenti Barroso vendosi tė shtyjė vizitėn e tij nė Shqipėri, tė parashikuar pėr 20 Maj. Qėllimi i kėtij udhėtimi, siē ėshtė shpjeguar edhe gjatė kėtyre ditėve, ishte pėr tė disktuar perspektivėn e Shqipėrisė, si dhe rrugėn e duhur drejt integrimit, veēanėrisht zbatimin e 12 kritereve kyēe tė paraqitura nga Komisioni nė raportin e progresit tė vitit 2010. Por, tensionet qė burojnė nga vazhdimi i numėrimit tė votave do t'i dėmtonin pa dyshim bisedat e presidentit Barroso me udhėheqėsit politikė tė vendit, gjendje e cila sipash nesh nuk do tė ēonte nė takime produktive.Ky ėshtė konteksti prej tė cilit buron shtyrja e udhėtimit dhe besoj qė keni parė dhe deklaratėn e zevendesPresidentes Ashton. Ndėrkohė, pjesa tjetėr e udhėtimit do tė vazhdojė sipas kalendarit", tha zėdhėnėsja Pia Ahrenkilde Hansen,
Kurse Natasha Butler, zėdhėnėsja e Komisionerit Fule u shpreh: “Ajo qė mund tė them ėshtė se procesi zgjedhor po merr kohė dhe pėr momentin ka tensione qė lidhen me vazhdimin e numėrimit tė votave. Kjo ėshtė arsyeja pse vendosėm tė shtyjmė vizitėn, siē e shpjegoi edhe Pia. Prandaj dhe Presidenti shtyu kėtė udhėtim, apo kėtė vizitė, deri kur situata tė jetė normalizuar. Pra po flasim pėr njė situatė tė veēantė.”
Natasha Butler u pyet te sqaronte nese "situata e tensionuar" perbente rrezik "fizik" per Presidentin e KE-se Barroso, apo nenkuptonte se vendi nuk meritonte ne kete "situate" mesazhe pozitive per integrimin. Secila zedhenese percolli mesazhin respektiv.
"Nė lidhje me anulimin e vizitės ne e bėmė shumė tė qartė pse u desh ta anulonim atė. Kjo sepse sipas kėndvėshtrimit tonė do tė jetė e vėshtirė tė pėrmbushet qėllimi i udhėtimit, thėnė troē, bisedime pėr perspektivėn europiane dhe se si mund tė ecim pėrpara nė rrugėn europiane tė vendit, nė tė gjitha dimensionet qė pėrfshin kjo gjė. Ne kemi folur gjatė kėto ditėt e fundit pėr Shqipėrinė dhe nuk dua tė pėrsėritet, por kjo ėshtė rėsyesja kryesore e anullimit tė vizitės. Njė vizitė, e cila siē shihet, nuk gėzon klimėn e duhur pėr takime produktive", tha Pia Ahrenkilde Hansen
"Siē e dini, Komisioni Qendror Zgjedhor ka njė rol kyē nė garantimin, pikė sė pari, se tė gjitha rregullat janė respektuar, dhe se kuadri ligjor po zbatohet dhe po respektohet pėr rinumėrimin e votave. Por ka edhe njė rol kyē pėr sigurimin e transparencės sė procesit. Pra mendoj se duhet tė lėmė KQZ-nė tė bėjė rolin e saj. Nevojitet qė ajo tė pėrmbushė mandatin e saj dhe tė luajė rolin e saj nė transparencė tė plotė. Ėshtė e rėndėsishme qė tė ishte mbyllur procesi zgjedhor sa mė shpejt tė ishte e mundur, gjė tė cilėn e thashė qė dje, e tė shohim rezultatet", tha Butler.
Nje dite me pare TCH paralajmeroi nje "anullim" te mundshem te vizites Barroso ne Tirane, bazuar ne burimet prane kabinetit te Presidentit. "Reflektimi" mbi kete vizite u shkaktua menjehere pas tensionimit te situates brenda dhe jashte KQZ-se. Konkluzioni ishte: "Do vinim t'ju flisnim per integrimin tuaj ne BE, po ju nuk jeni pjekur ende politikisht, nuk kemi c'te flasim tani". /Arta Tozaj /tch/

Rama padit KQZ-nė,kėrkon mbėshtetje nga ndėrkombėtarėt
Thursday, 19 May 2011 12:59 administrator
Nė njė koferencė pėr shtyp nė klimė mjaft tė rėndė ka dalė kreu i PS-sė pak minuta mė parė,i cili fillimisht ...
ka folur pėr anulimin e vizitės sė Presidentit tė KE-sė, Barroso nė Tiranė.
Rama tha se "ėshtė nė fakt njė sinjal aspak ogurmirė pėr vendin anilimi i vizitės sė Barroso".Rama i bėri thirrje "miqve dhe partnerėve tė pazėvendėsueshėm ndėrkombėtarė", duke garantuar gadishmėrinė e opozitės pėr tė kontribuuar pėr kthimin e kėsaj faqeje tė turpshme.
"Komisioni Qendror i Vjedhjeve, nėn dhunėn e patolerueshme tė Saliut, po vazhdon krimin e patolerueshėm ndaj votės sė lirė. Opozita nuk do tė pushojė sė kėrkuari rrugėdaljen demokratike dhe ligjore nga ky qorrsokak ku e ka futur vendin Berisha, me pėrmbysjen e rezultatit nė tavolinėn e Komisionit Qendror tė Vjedhjeve, deri edhe me fletė tė sajuara e tė zhytura nė kuti", tha Rama.
"PS-ja do tė kėrkojė padi penale pėr 4 anėtarėt e KQZ-sė dhe gjithashtu kėrkojmė ndėrhyrje tė prokurorisė pėr krimin e qė po konsumohet nė Komisionin Qėndror tė Vjedhjeve dhe filliminkėsaj vepre antiligjore me qėllime politike” theksoi Rama ,ndėrsa i i drejtoi njė apel edhe presidentit tė vendit, qė nė cilėsinė e tij si garant i Kushtetutės, tė veprojė nė emėr tė mbrojtjes sė votės sė lirė si thelb i stabilitetit.
"“Ne i kemi fituar zgjedhjet nė Tiranė. E panė miliona sy numėrimin e votave dhe KQZ-ja kėrkon pėrmbysjen e rezultateve nė tavolinė ku vetė maskarada ėshtė e arnuar me fletė votimi tė zhytura nė kutiė e votimit, me fletė tė vjedhura.Ne nuk dorėzohemi, ne nuk tėrhiqemi. Ne jemi nė kėmbė dhe nuk ka diktat e dhunė shtetėrore tė na gjunjėzojė derisa tė kemi frymė" pėrfundoi lideri i opozitės.

Protesta nėpėr rrethe
19/05/2011 12:00
Protesta tė simpatizantėve tė Partisė Socialiste nė Vlorė, Fier, Durrės, Kavajė e Lezhe, nė mbrojtje tė votės.
Bllokohet aksi Durrės-Tiranė pėr shkak tė protestės sė opozitės qė udhėhiqet nga kryebashkiaku Vangjush Dako, si dhe deputetėt Blendi Klosi e Gazmir Bizhga.
Sipas informacioneve tė fundit qindra protestues me pankarta nė duar nė mbrojtje tė votės, pritet t'i bashkohen protestuesve nė Tiranė, jashtė sallės sė KQZ-sė.
Nė Fier protestuesit po marshojnė nė rrugėt kryesore tė qytetit, tė shoqėruar nga deputetet Gramoz Ruci dhe Armando Subashi, ndėrsa vihet re njė prani e forcave tė rendit.
Ndėrkohė protestuesit nė Kavajė kanė bllokuar rrugėn kryesore Rrogozhinė-Kavajė dhe kanė djegur disa goma.
Nė Vlorė mbėshtetėsit pasi u mblodhėn nė Sheshin e Flamurit marshuan drejt Urės sė Mifolit.

Nė protestė e gjithė Shqipėria,pėrleshje me policinė edhe para KQZ-sė
Thursday, 19 May 2011 10:15 administrator
Protesta nė Durrės,Vlorė,Fier,Kavajė,Lezhė dhe Tiranė
Ora 13.20 Protesta ka pasur edhe nė Vlorė ku mbėshtetėsit e Partisė Socialiste pasi u mblodhėn nė Sheshin e Flamurit marshuan drejt Urės sė Mifolit.Gjithashtu vazhdojnė protesta nė Durrės dhe nė Lezhė.
Ora 13. 10 Ėshtė bllokuar rruga Durrės-Tiranė nga protestuesit,ndėrsa automjetet po gjejnė rrugė anėsore pėr tė hyrė nė autostradė ,ndėrsa shumė automjete po kthhen mbapsht.
ORA 12.10 E tensionuar vazhdon tė jetė gjendja pėrpara KQZ-sė ,ku simpatizantė tė PS-sė tentojnė tė kalojnė korridorin e policisė dhe tė futen nė KQZ.
Gjatė kėsaj pėrpjekje nuk kanė munguar pėrleshjet me policinė,e cila gjendet nė pozitė shumė tė vėshtirė nė kėto momente kritike qė po kalon vendi ynė .
Turma shumė e madhe e njėrėzve ,e kryesuar nga deputetėt e PS-sė po shtyp kordonin e policisė,ndėrsa dėgjohen edhe shumė thirrje kundėr qeverisė Berisha ,e cila mori vendimin mė tė rėndė tė 20 viteve tė fundit duke shkelur ligin haptazi ,duke lėnė tė kuptohet se kjo qeveri injoron krejt qytetarėt shqiptarė dhe nuk i respekton ata.
Gjatė pėrplasjeve ,duket se ėshtė lėnduar njė punonjės i policisė,i cili ėshtė larguar menjėherė nga kolegėt e tij pėr tė marrė ndihmėn mjekėsore.
Mėsohet se militantėt e Partisė Socialiste nė qytetin e Fierit i janė pėrgjigjur thirrjes sė deputetėve socialistė pėr revolta popullore nė mbarė vendin pėr tė mbėshtetur revoltėn qė po zhillohet pranė KQZ nė kryeqytet. Nė Fier protesta po zhvillohet para sheshit Fitorja,ndėrsa janė djegur edhe disa goma makine,me pasojė tė rėndohet qarkullimi rrugor.
Gjithashtu edhe nė Kavajė qytetarėt kanė bllokuar rrugėn nė shenjė proteste ndaj shkeljes sė ligjit nga qeveria Berisha.
Ndėrkohė vazhdon rregullisht mbledhja e KQZ-sė,e cila po hap kutitė e votimit.

PE mbėshtet Kosovėn nė rrugėn drejt BE-sė
ereniku mė 19 maj 2011 nė ora 16:41
Kryesuesi i delegacionit tė Parlamentit Evropian, Eduard Kukan, ka thėnė se PE pėrkrah procesin e zgjerimit tė Bashkimit Evropian dhe perspektivėn evropiane pėr tė gjitha vendet e Ballkanit dhe i jep mbėshtetje Kosovės nė rrugėn e saj drejt BE-sė.
Ai kėto komente i bėri gjatė njė takimi tė enjten nė Prishtinė me presidenten e Kosovės Atifete Jahjaga, tė cilėn e ka pėrgėzuar pėr zgjedhjen e saj nė krye tė vendit dhe e njoftoi atė pėr fillimin e takimit tė katėrt ndėrparlamentar ndėrmjet PE-sė dhe Kuvendit tė Kosovės.
Kukan tha se Kosova duhet tė thellojė procesin e reformave dhe posaēėrisht tė punojė nė ndryshimin e ligjit pėr zgjedhjet. Ai tha se BE-ja i kushton njė rėndėsi tė veēantė dialogut ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė.

Marrėdhėniet kontraktuale me BE, nė interes tė Kosovės
ereniku mė 19 maj 2011 nė ora 17:12
Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi ka thėnė se dhėnia e udhėrrėfyesit pėr liberalizimin e vizave pėr Kosovėn dhe vendosja e marrėdhėnieve kontraktuale tė Kosovės me Bashkimin Evropian ėshtė nė interes tė vendit tonė.
Ai gjatė njė takimi tė enjten me njė delegacion tė Parlamentit Evropian, tė kryesuar nga Eduard Kukan, ka shprehur mirėnjohjen pėr angazhimin e shumanshėm tė eurodeputetėve nė promovimin dhe avancimin e pozicionit tė Kosovės nė agjendėn pėr integrim evropian.
Nė kėtė kuadėr, kryeministri Thaēi me theks tė veēantė ka potencuar letrėn e fundit tė tre euro-deputetėve nė adresė tė presidencės sė BE-sė pėr lansimin e dialogut pėr liberalizimin e vizave
Ai ka thėnė se institucionet e vendit e kanė kuptuar procesin e integrimit evropian si njė dinamikė tė brendshme pėrmes sė cilės do tė ndėrtojnė mundėsitė evropiane nė Kosovė.
Kryeministri Thaēi ka shpalosur prioritetet e Qeverisė sė Kosovės dhe ka theksuar nė veēanti planin ambicioz pėr zhvillimin e qėndrueshėm ekonomik, agjendėn legjislative, pėrmes tė cilave projekte, siē theksoi ai garantohet rritja ekonomike, stabiliteti makro-financiar dhe reformat e shumanshme.
Nė takimin me delegacionin e Parlamentit Evropian, kryeministri Thaēi ka folur edhe lidhur me procesin e liberalizimit tė vizave, duke theksuar se Kosova vitin e kaluar ka miratuar Ligjin pėr riatdhesim, Strategjinė pėr ri-integrim, ka aprovuar njė fond prej 3.5 milion eurosh pėr procesin e ri-integrimit, ndėrsa kėtė vit fokusi ėshtė pėrqendruar nė nivelin lokal, duke funksionalizuar zyrat pėr kėtė ēėshtje nė nivelin komunal.
Nė kuadėr sė pėrmbushjes sė kritereve pėr liberalizimin e vizave, kryeministri Thaēi ka theksuar se gjatė muajit maj pėrfundon digjitalizimi i regjistrit civil, ndėrkohė qė janė pėrmbyllur tė gjitha procedurat e pėr fillimin e prodhimit tė pasaportave biometrike.
Gjithashtu, nė fillimin e negociatave pėr marrėveshje tregtare, Republika e Kosovės, ka shtuar Thaēi, qysh nė maj tė vitit tė kaluar ka dorėzuar pyetėsorin me tė gjitha pėrgjigjet.
“Dhėnia e udhėrrėfyesit pėr liberalizimin e vizave pėr Kosovėn dhe vendosja e marrėdhėnieve kontraktuale tė Kosovės me Bashkimin Evropian ėshtė nė interes tė vendit tonė dhe tė perspektivės evropiane pėr Kosovėn dhe gjithė rajonin”, ka thėnė Thaēi.
Ndėrsa, Eduard Kukan, theksoi se ai dhe eurodeputetėt tjerė, mbėshtetės tė zhvillimit dhe integrimit tė Kosovės, do tė vazhdojnė pėrkushtimet pėr tė afirmuar nė vazhdimėsi tė arriturat e institucioneve tė Kosovės, nė funksion tė jetėsimit tė plotė tė agjendės evropiane pėr vendin tonė. /kosovapress/

'Bosnja e Kosova, dy ēėshtjet e pazgjidhura tė Ballkanit'
ereniku mė 19 maj 2011 nė ora 15:01
Ministri i punėve tė Jashtme tė Serbisė, Vuk Jeremiq, ka thėnė sot nė Athinė, se Bosnja Hercegovina dhe Kosova, janė dy ēėshtjet e pazgjidhura tė rajonit. Sipas Jeremiqit, megjithė sfidat me tė cilat pėrballet stabiliteti nė Balkanin Perėndimor, do tė sigurohet njė rrugė pėr kompletimin e konsolidimit tė procesit demokratik. Nė konferencėn ndėrkombėtare tė revistės “The Economist”, Jeremiq, ka thėnė se tani ėshtė koha e duhur qė pėrfaqėsuesit legjitim tė Bosnjės tė marrin pėrgjegjėsitė pėr udhėheqjen e vendit ndėrsa ka thėnė se zyra e Pėrfaqėsuesit tė Lartė nė Bosnje duhet tė mbyllet, njėjtė siē duhet tė hiqen fuqitė e tij tė marra nė Bon tė Gjermanisė. Duke folur pėr Kosovėn, Jeremiq, ka pėrsėritur se “Serbia nuk do ta njoh, e as qė do ta pranojė ndonjėherė, pėrpjekjen pėr ndarjen e Kosovės”. /rel/

Lajmet
- E mėrkurė, 18 maj, 2011
...trup e trup:
Shqiperi-ende paqartesira..
ereniku.net 18 maj 2011
Presidenca hungareze e BE’sė: Kėshilli i Ministrave mund tė thotė diēka rreth heqjes sė vizave pėr Kosovėn deri mė 30 Qershor
Pozite gjithnje e tensionuar ne Shqiperi. ...vazhdojne mosmarreveshjet...
Ende paqartesira dhe kunderveprime te paleve kundershtare.
Tensionet nė KQZ, reagon KE: Tė publikohet rezultati
Ruē; Ne do te jemi ne balle te revoltes.Tė gjithė nė kėmbė, tė gjithė nė rrugė.
Presidenti Topi therret te ruhet qetesia.

....hapur:
...speciale:
Botuar: 18 May 2011
KQZ miraton ne parim pr/aktin Hapen kutite, Ristani: Pse keni frike, Subashi: Po shkelni ligjin
TIRANE- Komisioni Qendror Zgjedhor miraton ne parim aktin normativ, i cili synon tė vlerėsojė si tė rregullta tė gjitha fletėt e votimit pėr kryetarin e Bashkisė sė Tiranės, tė gjendura nė kutitė e gabuara. Fletėt e votimit janė cilėsuar si tė kontestueshme nga KZAZ. Policia kordon para KQZ-se, mblidhen dhe mbeshtetėsit e PS-se. Qindra militantė PS nisen drejt Tiranės. Deputetėt e Partisė Socialiste nuk do tė lejohen tė marrin pjesė nė mbledhjen e KQZ.

DEBATI- RISTANI:PSE KENI FRIKE NGA HAPJA E KUTIVE; SUBASHI: PO SHKELNI LIGJIN. KUTITE TI KISHE HAPUR NE 2009
Ora 11: 58 KQZ vendos tė kqyrė kutitė e votimit e kutitė e materialeve zgjedhore pėr tė parė e pėr tė hetuar fenomenin nė kutinė 7059.
Subashi:Nė cfarė procedure tė aktit tė KQZ kėrkohet tė hapet numėrimi. Ristani: Jemi nė kushtet qė pėr tė miratuar tabelat pėrmbledhėse duhet tė hapim tė kutitė Ristani: Pse keni frikė tė hapni kutitė
Subashi; Kutitė ti kishe hapur nė 2009 qė i mbylle nė kqyret 25 viteve Ristani: Sjemi nė 2009, vazhdojmė kėtu ku jemi Subashi: Nuk kemi asnjė akt. Tabelat e rezultateve pėr Kėshillin bashkiak e kryetarit janė tė prmbyllura. Jemi nė procedurat qė tabelat janė tė mbyllura e nuk kemi tė drejtė tė ndėrhyjmė nė hapjen e kutive tė votimit. Po degradohet procesi. Nėse ju hapni kutitė e votimit nuk ka mė proces votimi. Ju keni njė akt tė paligjshėm, sepse akti normativ do 5 vota. Po bėni shkelje tė kodit zgjedhor me pasojė tė rėndė.

KQZ MIRATON NE PARIM AKTIN NORMATIV
Ora 11. 40 Komisioni Qendror Zgjedhor miraton nė parim pr/aktin pėr numėrimin e fletėve tė votimit pėr kryetar bashkie qė janė gjetur nė kutitė e kėshillit bashkiak. Pr/ akti u miratua me vetėm 4 vota. Kundėrshtojnė anėtarėt KQZ tė cilėt janė zgjedhur nga PS. Ata votuan kundėr. Gjoncaj i PS-sė tha se “S’ka sistem zgjedhor. S’ka zgjedhje tė ndershme e tė lira nė Shqiėpri “. Ndėrsa Ristani tha se do numėrohet cdo votė e kontestuar dhe se cdo kuti do hapet pėr ti kqyrur.

BERISHA: RAMA KERKON TE IMPONOJE REZULTATIN PARAPRAK, TE MOS RRETHOJE KQZ
Ora 11: 26 Kryeministri Berisha ftoi Ramėn tė largojė njerėzit nga rrethimi i KQZ. “Rama tė mos rrethojė njė institucion tė pavarur. Ėshtė akt i rėndė. Tė mos kėrcėnojė njerėzit nė detyrė. Pasojat do tė jenė jashtėzakonisht tė rėnda nėse cėnohet KQZ. Ėshtė njė KQZ e zgjedhur me votat unanime”- tha Berisha. Ai ftoi Ramėn “tė rishqyrtojė qėndrimin pasi cdo votė do numėrohet me transparencė. Nėse kush thotė tė mos e numėrojė, absolutisht do numėrohet. Ky ėshtė detyrimi ynė kushtetues”- tha Berisha ne mbledhjen e qeverise.
Kryeministri tha se ka pėrpjekje pėr tė paralizuar punėn e KQZ dhe akuzoi Ramėn se “po kėrkon tė imponohet, qė rezultati paraprak tė mbetet pėrfundimtar dhe tė dalė jashtė procedurave normale tė verifikimit. Ndaj dhe ka paralizuar dje, sot ka rrethuar nga tė gjitha anėt KQZ

“Nėse ne do pranonim rezultatin paraprak ne do asgjėsonim sistemin e zgjedhjeve pėr tė cilin ne jemi tė vendosur ta mbrojmė me tė gjithė potencialin”- tha Berisha.Sipas tij rezultati pėrfundimtar do certifikohet nga KQZ, pasi sipas ligjit KQZ ka detyrimin ligjor tė finalizojė tabelėn pėrfundimtare tė rezultateve pėrfundimtare si KZAZ e Tiranės.“Nė rezultatin preliminar Rama rezulton para problemi qėndron tek votat e panumėruara, tė cilat janė hedhur nė kuti tė ndryshme, dhe qė meritojnė numėrimin.”- nėnvizoi Berisha. Sipas tij vota e hedhur nė kutitė e ndryshme nuk ėshtė e pavlefshme.

DEPUTETET PS KERKOJNE TE HYJNE BRENDA NE MBLEDHJEN E KQZ; POLICI KORDON NUK I LEJON
Ora 11. 13 Deputetėt socialistė kėrkojnė tė hyjnė brenda dhe po diskutojnė me forcat policore qė janė veshur me tė zehua dhe me skafanda dhe kanė bllokuar derėn e KQZ-sė. Jane rreth 3 kordone policor qe kane bllokur deren e KQZ

ARTAN HOXHA i TV NEWS24: NE KQZ DHE FNSH, RENEA, RUHET DHE RRUGICA KU BANON BERISHA
Ora 11:06 Gazetari investigativ Artan Hoxha thotė se trupat e veshura me pajisje speciale janė tė FNSH-sė, duke hedhur poshtė deklaratėn e drejtorit tė policisė.
“Unė i njoh tė gjithė oficerėt e FNSH, dhe me emra madje.
Trupat e RENEA janė pozicionuar pranė Korpusit tė universitetit, FNSH janė pranė stadiumit Qemal Stafa pėr tė ndėrhyrė nė momentin kur do u kėrkohet ndihma Janė tė paktėn 1500 trupa direkt nė veprim, dhe tė tjerė pėr tė ndėrhyrė. Forcim nga mjetet e policisė kriminale nė rrugėn ku banon Berisha.
Vihet re prezencė e madhe e frocave civile tė shėprndarė pėrtej godinės sė KQZ dhe nė pikat strategjike tė ambienteve tė KQZ tė cilėt janė nė gadishmėri.
Garda ka pėrforcuar godinat qeveritare dhe presidencėn.Policia ėshtė pėrpjekur tė shmangė sa mė shumė presionin duke u munduar tė fshihen nga kamerat televizive. (s.g/GSH/balkanWeb)/V.I./Liria/ereniku.net/

Dokument: Fjala e Hungarisė
Kėshilli i Ministrave mund tė thotė diēka rreth heqjes sė vizave pėr Kosovėn deri mė 30 Qershor. Kjo ėshtė pėrgjigjja qė Presidenca hungareze e BE’sė u ka dhėnė eurodeputetėve Ulrike Lunacek, Tanja Fajon dhe Hannes Swoboda, tė cilėt kishin kėrkuar qė dialogu me Kosovėn pėr kėtė proces tė fillojė menjėherė.
ereniku 18 maj 2011 nė ora 08:07
Presidenca hungareze e Bashkimit Europian ua ka kthyer pėrgjigjen tre deputetėve europianė, tė cilėt kishin kėrkuar fillimin e procesit tė liberalizimit tė vizave pėr Kosovėn disa ditė mė parė.
Edhe pse Ulrike Lunacek (raportuese pėr Kosovėn nė Parlamentin Europian), Tanja Fajon (raportuese pėr liberalizim tė vizave nė Parlamentin Europian) dhe Hannes Swoboda (kryesues i Komitetit pėr Punė tė Jashtme nė PE, Grupi Punues pėr Ballkanin Perėndimor) kishin kėrkuar qė ky dialog tė fillojė pa vonesa, Ministri i Brendshėm hungarez, Sandor Pinter nuk ka mundur tė japė njė afat rreth fillimit tė kėtij procesi me palėn kosovare.
Por nė pėrgjigjen e Pinterit, tė cilėn e ka siguruar Express, ka treguar pėrkushtimin e vendit tė tij pėr kėtė ēėshtje.
“Mund t’ju siguroj qė Hungaria vazhdon tė jetė fuqishėm e pėrkushtuar qė tė lehtėsojė afrimin e vendeve tė rajonit dhe Unionit Europian”, ka thėnė Ministri i Brendshėm i Hungarisė, e cila kryeson Bashkimin Europian nė gjashtėmujorin e parė tė kėtij viti.
Mė pas, Pinter ka dhėnė njė pėrgjigje ku ka treguar se Kėshilli i Ministrave tė BE’sė mund ta trajtojė liberalizimin e vizave pėr Kosovėn, kur Komisioni Europian tė thotė fjalėn e vet rreth procesit tė monitorimit tė liberalizimit tė vizave pėr vendet e rajonit. Kjo, sipas ministrit Pinter, mund tė ndodhė gjatė Presidencės hungareze, e cila pėrfundon nė fund tė qershorit.

Afėr marrėveshjes
Kosova dhe Serbia mund tė arrijnė tė mėrkurėn marrėveshjen e parė nė dialogun e ndėrmjetėsuar nga BE’ja. Edita Tahiri ka thėnė pėr Express se pret njė marrėveshje kornizė pėr ēėshtjet energjetike dhe atė tė lėvizjes sė lirė. Nė ditėn e dytė tė takimit nė Bruksel, palėt do tė diskutojnė pėr dy tema tė reja.
18 maj 2011 nė ora 08:09
Raundi i katėrt i dialogut mes Kosovės dhe Serbisė mund tė sjellė tė mėrkurėn marrėveshjen e parė.
Shefja e delegacionit tė Kosovės, Edita Tahiri ka deklaruar pėr Express se tė martėn ka pasur pėrafrim qėndrimesh pėr disa ēėshtje qė janė hapur nė raundet e kaluara tė dialogut teknik.
“Sa i takon asaj se ēfarė pres unė tė mėrkurėn, mendoj se mund tė vijmė deri tek arritja e njė marrėveshje kornizė pėr ēėshtjet energjetike dhe atė tė lėvizjes sė lirė”, ka thėnė ajo, gjatė njė bisede telefonike.
Nė prononcimet e mėhershme, shefja e delegacionit kosovar ka bėrė tė ditur se pėr ēdo ēėshtje qė prek tė dyja shtetet do tė vlejė parimi i reciprocitetit pėr secilėn zgjidhje. Kjo ka qenė kėrkesė e delegacionit tė Kosovės nė ballafaqimet e mėhershme me palėn serbe.
Pas pėrfundimit tė takimit nė Bruksel, tė ndėrmjetėsuar nga Robert Cooper, zėvendėskryeministrja Tahiri pėrmendi ēėshtjet ku ka pasur pėrparime.
“Sot kemi diskutuar pėr ēėshtjet e hapura nga takimet e mėparshme. Veēanėrisht jemi ndalur te lėvizja e lirė, tregtia e lirė, pastaj tek energjia dhe telekomunikacioni. Mund t’ju them se pėrafrime tė qėndrimeve ka nė ēėshtjen e lėvizjes sė lirė, tė energjisė dhe telekomunikacionit. Por edhe pėr tregtinė e lirė, situata ėshtė mjaft optimiste”, ka thėnė ajo.

Ndarja e Kosovės - zgjidhja e vetme, pėrsėrit Daēiē
mė 18 maj 2011 nė ora 13:06
Zėvendėskryeministri serb, Ivica Daēiē ka ripėrsėritur se nuk ėshtė reale qė Kosova tė mbetet pjesė e Serbisė dhe se ndarja ė shtė zgjidhje e problemit tė statusit.
Dacic ka thėnė pėr B92 se raportet ndėrkombėtare janė tė tilla, qė Kosova nuk ėshtė e mundur tė mbetet pjesė e Serbisė. Ai i bėri thirrje palėve qė kritikojnė ndarjen, qė tė nxjerrin propozimet e tyre pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtje.
“Ėshtė rėndė tė pritet qė tė gjendet ndonjė politikan serb qė flet pėr njohjen e Kosovės, sepse qėllimi i shtetit ėshtė qė ta ruajė atė. Jam i sigurt se edhe qytetarėt e Serbisė e dinė se ndarja e Kosovės ėshtė zgjidhje reale dhe kėtė duhet ta thotė edhe qeveria nė Prishtinė”, ka thėnė Daēiē.
Ai e ka bėrė qėndrimin e tij tė ditur pėr herė tė parė pėr gazetėn Zėri, ku ka thėnė se ka pritur efekt tė madh, meqė gazeta del nė Prishtinė.
“Ky ėshtė realitet pėr tė cilin duhet flasė edhe qeveria nė Prishtinė, e cila nuk do tė flasė pėr kėtė meqė e konsideron tė zgjidhur ēėshtjen e Kosovės”, ka sqaruar Daēiē, i cili ėshtė edhe kryetar i Partisė Socialiste tė Serbisė.
Ai ka thėnė se pėr ēėshtjen e Kosovės nuk ka biseduar asnjėherė mė Boris Tadiēin, kreun e Partisė Demokratike, me tė cilin partia e tij ėshtė nė koalicion

Parlamentarėt evropianė nesėr nė vizitė nė Kosovė
ereniku: mė 18 maj 2011 nė ora 14:09
Tė enjten nė Prishtinė fillon takimi i katėrt ndėrparlamentar ndėrmjet Parlamentit Evropian dhe Parlamentit tė Kosovės. Bėhet e ditur se nė takim do tė bisedohet pėr progresin e Kosovės drejt integrimit evropian, ndėrsa nė fund tė takimit pritet tė miratohet njė deklaratė e pėrbashkėt.
Nė njoftimin pėr media thuhet se po ashtu do tė bisedohet pėr sfidat e sistemit zgjedhor pas zgjedhjeve tė pėrgjithshme dhe reforma e kornizės ligjore qė lidhet me zgjedhjet; progresi nė reformat institucionale, nė veēanti performanca e pushtetit lokal pas decentralizimit dhe gjendja e sistemit arsimor, forcimi i sundimit tė ligjit dhe lufta kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar, perspektiva ekonomike dhe sociale nė kohėn e krizės, procesi i dialogut ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė dhe bashkėpunimi mė i gjerė rajonal.
Nė pėrbėrjen e delegacionit tė Parlamentit Evropian do tė jenė: Eduard Kukan, kryetar, Jelko Kacin, zėvendėskryetar dhe eurodeputetėt, Lajos Bokros, Antonio Cancian, Marije Cornelissen, Tanja Fajon, Ulrike Lunacek (raportuese pėr Kosovė), Doris Pack dhe Jutta Steinruck.
Delegacionin parlamentar tė BE-sė e shoqėrojnė Fernando Gentilini, pėrfaqėsues special i BE-sė nė Kosovė dhe Khaldoun Sino, ushtrues detyre i udhėheqėsit tė Zyrės Ndėrlidhėse tė KE, dhe mbasadorėt e shteteve anėtare tė BE-sė.
Delegacioni i Kosovės pėr kėtė takim pėrbėhet nga: Jakup Krasniqi, kryetar i Kuvendit tė Kosovės, Hajredin Kuēi, zėvendėskryeministėr dhe ministėr i Drejtėsisė, Enis Kervan, nėnkryetar i Kuvendit dhe nga deputetėt: Sasha Rashic, Lufti Haziri, Arsim Bajrami, Haki Demolli, Idriz Vehapi, Arben Gashi, Ahmet Isufi, Safete Hadergjonaj, Zenun Pajaziti, Myzejene Selmani, Albin Kurti dhe Hydajet Hyseni.
Nė fund tė takimit pritet tė miratohet njė deklaratė e pėrbashkėt, kurse kryesuesit e delegacioneve, Krasniqi dhe Kukan do tė kenė konferencė shtypi.

Ruēi: Ne do tė jemi nė ballė tė revoltės!
18-05-2011 Ndryshuar pėr herė tė fundit ne ora: 15:05
“Tė gjithė nė kėmbė, tė gjithė nė rrugė. E vetmja rrugė pėr ne ėshtė rruga e revoltės popullore, qė nga kryetari i opozitės deri tek cdo deputet, dhe ne do tė jemi nė ballė te revoltės”.
Ky ėshtė konfirmimi i marrė nga kreu i grupit tė PS-sė, Gramoz Ruēi, nga selia rozė, pėr tė gjithė situatėn e krijuar, marrė start nga dita e djeshme nė KQZ.
I vendour si kurrė mė parė, Ruēi shprehu qartazi tė gjithė vendimin e Partisė Socialiste, duke mbrojtur me ēdo kusht tė drejtėn e votės sė lirė.
“Sot pėr ne ka dy rrugė, ose ti nėnshtrohet diktaturės pėr tė vjedhur votėn, pėr tė vjedhur Shqipėrinė, ose tė ngrihemi nė kėmbė tė gjithė dhe ne tė pėrballemi me zemėr dhe me trup, pėr tė larguar njė herė e mirė kėtė diktaturė”.
“Apeli ynė pėr cdo qytetar tė ndershėm tė kėtij vendi ėshtė tė bashkohen me ne paqėsisht, por vendosmėrisht” tha me tej Ruēi.

Tensionet nė KQZ, reagon KE: Tė publikohet rezultati
18-05-2011 Ndryshuar pėr herė tė fundit 13:05
Komisioni Europian ka reaguar menjėherė pas situatės sė rėnduar qė u krijua kėtė tė martė, nė Komisionin Qėndror tė Zgjdhjeve dhe jashtė tij. E pyetur pėr faktorin shqiptar nė ballkan dhe problemet e tij, Zėdhėnėsja e komisionarit evropian pėr zgjerimin Stefan Fule deklaroi nga nė Bruksel se preferonte fliste vetėm pėr problemin e Shqipėrisė. Butler ka deklaruar se zgjedhjet u zhvilluan nė njė situatė mė konstruktive se tė vitet e shkuara por gjithaēka sipas saj duhet tė zhvillohet nė njė atmosferė mė tė qetė.
"Komisioni Evropian inkurajon institucionet e shtetit, partitė politike dhe veēanėrisht Komisionin Qendror tė Zgjedhjeve tė krijojnė frymėn e duhur. Tė gjitha hapat duhet tė ndodhin nė frymėn e Kushtetutės dhe shtetit ligjor. Ėshtė e ditur qė proccesi zgjat, dhe se nuk mund tė mbarojė nga njė ditė nė tjetrėn. Por Rezultatet e zgjedhjeve duhet tė shpallen sa mė shpejt tė jetė e mundur" theksoi zėdhėnėsja e Fyle.
Ndėrkohė qė lidhur me ndikimin qė mund tė ketė kjo situatė nė progres raportin qė KE do tė publikojė nė vjeshtė, Butler vuri theksin tek standarti i zgjedhjeve.
"Siē e kemi bėrė tė qartė kemi thėnė se zhvillimi i zgjedhjeve duhet tė jetė nė pėrputhje me standardet evropiane. Ky ėshtė njė nga kriteret kyēe pėr procesin e integrimit. Ne po e ndjekim tė gjithė procesin nė tė gjitha fazat e saj. Duhet tė pėrmbyllet procesi dhe nėse ka mė pas kontestime ato duhen bėrė pas shpalljes sė rezultatit tė zgjedhjeve" theksoi mė tej zėdhėnėsja e Fyles.

Topi nė takim me zyrtarin e BE: Tė ruhet qetėsia!
18-05-2011 Ndryshuar pėr herė tė fundit ne ora: 12:05
Kreu i shtetit Bamir Topi duke iu referuar situatės sė sotme nė KQZ-sė ka kėrkuar nga palėt maturi, qetėsi, ndjenjė tė lartė pėrgjegjėsie, respektim tė ligjit, rendit ligjor dhe sidomos respektim tė axhendės integruese evropiane tė Shqipėrisė nga tė gjithė. Nė njė takim me Zėvendėsdrejtorin e Pėrgjithshėm pėr Zgjerimin nė Bashkimin Evropian, Stefano Sanino, kreu i shtetit ritheksoi se nė pozicionin e Kryetarit tė Shtetit shqiptar do tė jetė pėrherė “respektues i Kushtetutės, ligjeve nė fuqi dhe ruajtjes sė ekuilibrave politikė e shoqėrorė, nė interes tė qytetarėve shqiptarė dhe pėrmbushjes sė ėndrrės sė tyre evropiane si dhe tė stabilitetit tė vendit.”
Nė takim zyrtari i lartė i BE-sė, e siguroi Kreun e Shtetit shqiptar pėr gatishmėrinė e bashkėsisė ndėrkombėtare pėr tė vijuar ndihmesėn nė funksion tė arritjes sė standardeve demokratike, konsolidimit tė institucioneve tė pavarura demokratike e kushtetuese dhe pėrmbushjes sė aspiratave integruese tė Shqipėrisė.
Tė dy bashkėbiseduesit nėnvizuan faktin se vullneti i forcave politike nė Shqipėri ėshtė me mjaft rėndėsi pėr pėrparimin e integrimit tė vendit drejt strukturave tė Bashkimit Evropian dhe plotėsimin e rekomandimeve tė Kėshillit tė Evropės si dhe detyrimeve tė tjera qė nevojiten pėr anėtarėsimin nė familjen evropiane. Nė kėtė prizėm, pėr t’i shėrbyer axhendės evropiane tė Shqipėrisė, Presidenti Topi vlerėsoi si “tė njė rėndėsie historike edhe vizitėn e pritshme nė fund tė kėsaj jave tė Presidentit tė Komisionit Evropian, Hoze Manuel Barrozo dhe delegacionit me zyrtarė tė lartė tė BE-sė nė Tiranė”.

Kushtet e BE’sė pėr Serbinė
Nga Express mė 18 maj 2011 nė ora 10:33
Serbia nuk mund tė bėhet anėtare e Bashkimit Europian pa i normalizuar raportet me Kosovėn.
Zyrtarėt evropianė i kanė pėrkujtuar Serbisė se fqinjėsia e mirė ėshtė njė ndėr kriteret pėr pranimin e anėtarėve tė rinj nė BE.
Zėdhėnėsja e Komisionit Europian, Natasa Butler ka thėnė tė martėn se Serbia duhet qė t’i normalizojė marrėdhėniet me Kosovėn qė tė mund tė anėtarėsohet nė BE.
“Kjo ėshtė ndėr kriteret e fqinjėsisė sė mirė, nė rregullat e Kopenhagės pėr anėtarėsim”, tha Butler.
Megjithėkėtė, mbetet ende e paqartė se ēka do tė thotė nė mėnyrė specifike fjala “normalizim”.
Sipas zyrtarėve evropianė, do tė duhej qė Serbia dhe Kosova tė njihnin njėra-tjetrėn si mėnyrėn mė tė mirė pėr tė debllokuar hyrjen e tė dy vendeve nė BE, sepse sipas tyre, Serbia e cila ka gjasa tė hyjė e para, do tė pėrdorte tė drejtėn e vetos brenda BE’sė, kundėr Kosovės.

Lajmet
- E marte, 17 maj, 2011
...trup e trup:
- Kamenicė, hetohet vdekja e nuses shqiptare, shtetase e Shqipėrisė, e martuar pėr njė serb nė fshatin Rajanovcė tė Kamenicės, ka gjetur vdekjen nė rrethana tė dyshimta, ka njoftuar policia.
- Bashkesia Nderkombetare: Edhe ndarja e Kosovės ėshtė e mundshme
- Rama: Po tentohet tė pėrmbyset rezultati nė Tiranė
- KQZ:Rezultatet pėrfundimtare tė zgjedhjeve lokale tė 8 majit nė Shqipėri pritet tė publikohen nga fundi i javės,
- Dell: S’do tė ketė dy sisteme gjyqėsore nė Kosovė
- Ansambli “Rexhep Mitrovica” i pari nė Festivalin e folklorit nė Vlorė
- EULEX-i kryen njė arrestim lidhur me krim tė organizuar nė afėrsi tė Zubin Potokut
- Komandanti i KFOR-it fton FSK-nė tė marrė pjesė nė ushtrimin “Balkan Hawk”
- Sekuestrohen 14 mijė litra naftė tė kontrabanduar
- Prerjet ilegale janė shkaktarė kryesor tė zjarreve nė pyje
- Nė Ulqin hapet shkolla e arteve pamore “Art studio“
- Kuēi dhe Apperson (IACA/NCSC) bisedojnė rreth reformimit tė sistemit tė drejtėsisė
- Fermerėt gjakovarė pėrmbyllen fushatėn e mbjelljeve pranverore
- OSBE-ja mbėshtet kėshillat lokale tė veprimit rinor nė rajonin e Gjilanit
- Vonohen punimet nė ndėrtimin e Gjimnazit tė Gjakovės
- Bardhi: Korrupsioni nė Mal tė Zi mė sė miri shihet nė fushatat paraelektorale
- Jahjaga: Universiteti i Prishtinės ka funksionuar edhe si institucion i qėndresės dhe mbijetesės sė popullit
- Rexhepi dhe de Marnhac vizituan Pikėn e kalimit kufitar Kosovė-Serbi, nė Merdare
- Nė QKUK pėr tri javėt e fundit janė vu 9 stenta
- Tė pakėnaqur me paga ndėrprejnė punėn, punėtorėt e kompanisė sė mbeturinave
- Arrestohet personi i tretė pėr vrasjen e 41 vjeēarit nga Istogu
- Komuna turke Bajram Pasha sjell nė Mitrovicė projektin pėr ndėrtimin e xhamisė
- Mbi 600 familje me gjendje tė rėndė jetojnė me asistencė sociale
- Nė seancėn plenare tė 19 majit do tė debatohet pėr masakrėn nė Burgun e Dubravės
- Inspektorėt konfiskojnė tavolina dhe ulėse nė gjashtė lokale
- Luftimin e korrupsionit Kosova e ka pėrparėsi e standard qė duhet arritur, thotė Jahjaga
- Nis rrėnimi i tri kateve mbindėrtim tė objektit afarist nė zonėn ekonomike Prishtinė-Fushė Kosovė

...informacione te hapura:
FSK e KFOR, ushtrime tė pėrbashkėta
17 maj 2011 nė ora 13:14
Forca e Sigurisė sė Kosovės (FSK) ėshtė ftuar nga KFOR-i nė ushtrimin “Skifteri i Ballkanit”, qė do tė mbahet nė fund tė muajit qershor.
Lajmi ėshtė bėrė i ditur nga njė komunikatė e zyrės pėr informim tė KFOR-it.
Komandanti i trupave ndėrkombėtare, gjenerali Erhard Buhler, ka dhėnė urdhėr qė tė nisin pėrgatitjet e ushtrimit, i cili ėshtė njė “operacion trajnues i integruar prej disa forcave tė sigurisė nė Kosovė, pėr tė ofruar njė ambient tė qetė, pėrfshirė edhe kontrollimin e turmave dhe trazirave, si dhe operacionet e shpėtimit”, thuhet nė komunikatėn e KFOR-it.
Ky ushtrim, krahas njėsiteve tė KFOR-it, pėrfshinė edhe forcat e EULEX-it dhe Policinė e Kosovės.
Ftesa pėr FSK-nė pėrfshinė aftėsitė e kėsaj tė fundit nė fushėn e ēminimit, evakuimin mjekėsor, kėrkim–shpėtimin ose zjarrfikjen.
Ushtrimi nė tėrėsi shihet si mundėsi e rritjes sė efikasitetit tė tė gjithė atyre qė janė tė pėrfshirė nė ofrimin e sigurisė dhe ruajtjes sė rendit./express/

Edhe ndarja e Kosovės ėshtė e mundshme
ereniku 17 May 2011
Bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė duke shqyrtuar tri opsione si rezultat i mundshėm qė mund tė del nga dialogu midis Prishtinės dhe Beografit – ndarja e Kosovės, status quo dhe zbatimi i modelit tė dy Gjermanive, ku Beogradi do tė njihte Kosovėn, ndėrsa Prishtina nuk do tė merrte vend nė OKB.
“Ndarja nuk hedhet poshtė si zgjidhje e mundshme, por deri te ndarje duhet patjetėr tė bėhet nėpėrmjet marrėveshjes dhe dialogut”, ka thėnė njė burim i Qeverisė sė Serbisė pėr gazetėn Blic. Por, sipas kėtij burimi, tash pėr tash, kjo ēėshtje ėshtė ende larg tė arrihet. Qėndrimi zyrtar i Serbisė nė negociatat me Prishtinėn janė nė pėrputhje me Kushtetutėn e Serbisė dhe qėndrimin pėr mosnjohje tė Kosovės, por Beogradi pret qė nė kuadėr tė dialogut tė shqyrtojė edhe ēėshtjen e statusit, para sė gjithash statusin e ardhshėm tė veriut tė Kosovės.
Hans Ola Urstad, kėshilltar nė Ministrinė e Jashtme tė Norvegjisė, pėr Blic ka thėnė se ideja rreth ndarjes sė Kosovės ekziston njė kohė tė gjatė te bashkėsia ndėrkombėtare. “Ėshtė e nevojshme tė arrihet marrėveshje qė do tė kėnaqte tė dy palėt. Nėse Prishtina dhe Beogradi merren vesh, kjo do tė ishte e pranueshme nė BE. Nuk mund tė paramendoj pėr ēfarė arsye evropianėt nuk do tė pėrkrahnin diēka qė arrihet midis dy palėve”, ka thėnė Urstad, qė dikur ka qenė ambasador i OSBE-sė nė Serbi. Sipas tij, ndarje e Kosovės mund tė siguronte stabilitet dhe paqe nė rajon. /Telegrafi//V.I./Liria/ereniku.net/

Tahiri: Priten zgjidhje pėr lėvizjen e lirė, tregti dhe energjetikė
ereniku 17 maj 2011 nė ora 17:17
Shefja e ekipit tė Kosovės nė bisedimet me Serbinė, Edita Tahiri ka thėnė tė martėn se nė raundin e katėrt tė bisedimeve qė po mbahet nė Bruksel, mund tė priten rezultate nė tė paktėn tri fusha.
“Rezultate substanciale nė ēėshtjet e dialogut presim nė lėvizjen e lirė, nė tregtinė e lirė dhe nė ēėshtjet e energjisė. Kėto janė tri fusha tė mėdha, ku tė dy delegacionet kanė punuar me pėrkushtim dhe jemi nė njė fazė ku nė kėto dy ditė do tė dalė njė kornizė e marrėveshjes pėr kėto tri ēėshtje”, tha Tahiri para fillimit tė takimit.

Stefanoviq optimist pėr zgjidhje kompromisi
Kryenegociatori serb, Borko Stefanoviq, ka thėnė se nė raundin e katėrt tė bisedimeve me Prishtinėn qė ka nisur, sot mund tė mbyllen temat si ato pėr kadastrin, regjistrin civil dhe lėvizjen e lirė.
“Jemi kėtu pėr tė gjetur zgjidhjen dhe jam optimist se do tė gjendet vendimi i duhur qė ėshtė i bazuar nė kompromis. Ne duhet t’i zgjidhim disa nga ēėshtjet qė tashmė janė hapur. Ne jemi tė gatshėm dhe propozimet tona janė shumė kreative”, ka thėnė para takimit, Stefanoviq, siē transmeton Evropa e Lirė.
“Ne respektojmė faktin se ne dhe Prishtina kemi qėndrime krejtėsisht tė kundėrta pėr statusin, por kėto probleme duhet tė zgjidhen pėr tė mirėn e njerėzve”, tha Stefanoviq.
Raundi i katėrt i dialogut nė mes tė Kosovės dhe Serbisė po zhvillohet si zakonisht nė Bruksel.
Kėsaj radhe do tė diskutohen temat qė tashmė kanė qenė pjesė e dialogut gjatė tre raundeve tė para, megjithatė, kėsaj radhe, sipas qeverisė sė Kosovės, do tė shtohen edhe temat e trashėgimisė kulturore dhe zbardhja e fatit tė tė zhdukurve.

Dell: S’do tė ketė dy sisteme gjyqėsore nė Kosovė
ereniku 17 maj 2011 nė ora 17:07
Ambasadori i SHBA-sė nė Prishtinė, Christopher Dell, deklaroi sot se Kosova ka njė sistem tė vetėm ligjor dhe njė kushtetutė, e cila e mbulon tėrė vendin.
Duke folur pėr gjyqėsinė dhe gjykatat nė veri, Dell ka thėnė se nė Kosovė nuk mund tė ketė dy sisteme gjyqėsore.
“Kemi njė kushtetutė, e kemi njė sistem ligjor tė Kosovės dhe kurrsesi nuk mund t’i kemi dy sisteme tė ndryshme tė gjyqėsorit nė Kosovė. Gjykata nė veri ka vazhduar punėn gjatė tėrė kohės, edhe gjatė kohės kur ėshtė rinovuar, njėjtė siē ka bėrė kjo gjykatė kėtu. Atje ka pasur gjykime, ka pasur raste tė cilat janė gjykuar dhe EULEX-i ėshtė duke vazhduar atje punėn e pėrditshme, por do tė ketė punė mė tė mėdha kur tė bėhet rihapja e asaj gjykate”, u shpreh ambasadori amerikan.
Ai i bėri kėto komente tė martėn, pas pėrurimit tė gjykatės sė rinovuar komunale tė Prishtinės, transmeton KosovaPress.
Dell u ndal edhe te pėrurimi i gjykatės, ka thėnė se gjyqtaret tani janė nė njė pozitė unike tė udhėheqin rrugėn pėr njė epokė tė re nė Kosovė, tė pėrkushtuar t’u shėrbejnė qytetarėve duke filluar nga parimi qė tė gjithė qytetarėt janė tė barabartė, askush nuk ėshtė mbi ligjin, dhe mbrojtja nuk duhet mohuar askujt.
Nė kėtė pėrurim njė fjalė rasti e mbajti edhe ushtruesja e detyrės sė kryetarit tė Gjykatės Komunale tė Prishtinės, Makifete Saliuka u ndal te sfidat dhe kushtet me tė cilat janė ballafaquar deri mė tani do tė garantonin dėshtimin sikur tė mos ishin njė grup njerėzish me vendosmėri pėr ndryshime pozitive.
Ajo premtoi se do tė bėjnė ndarjen e drejtėsisė pėr tė gjithė qytetaret, duke respektuar tė drejtat, liritė dhe dinjitetin e tyre.
“Ndėrtesa jonė e re e gjykatės, me dy salla tė gjykimit, zyra funksionale pėr tė gjithė gjymėtarėt, pjesa pritėse pėr publikun me ulėse pėr palėt dhe zyre transparente tė regjistrimit, do tė na ndihmojnė tė pėrmbushim kėtė premtim dhe kėtė mision”, ka thėnė Saliuka.
Ndėrsa, kryesuesi i Kėshillit Gjyqėsor tė Kosovės, Enver Peci tha se pėrkundėr asaj qė gjyqėsori ka shumė sfida, ndryshimet e ligjit, ndėrtesa dhe njerėz nė sistemin gjyqėsor, po bėjnė tė mundur arritjen e njė epoke nė gjyqėsi tė karakterizuar me qasje, transparencė dhe llogaridhėnie.
“Strategjia shtetėrore pėr reduktimin e lėnėve tė vjetra ka treguar rezultate, ėshtė njė arritje tre mujore prej 11 % tė zvogėlimit tė lėndėve tė vjetra, po ashtu procesi i plotėsimit tė vendeve tė punės sė gjymėtarėve dhe prokurorėve ėshtė nė vazhdim e sipėr. Ne do tė ndryshojmė qėndrimin e qytetarėve ndaj sistemit gjyqėsor pėr tė mirė”, ka thėnė ai.
Nė fund, ambasadori Dell dha certifikatėn e gjykatės model dhe sė bashku me tė pėrfaqėsuesit e gjykatės bėnė zbulimin e pllakės, prerjen e shiritit dhe bėnė njė shėtitje nėpėr objekt.
Kjo gjykatė ėshtė rinovuar nga programi pėr Mbrojtjen e Drejtėsisė, njė program mbėshtetės nga USAID-i, e cila edhe i ka dhėnė certifikatėn e “Gjykatės model”./express/

Ndryshimet kushtetuese pėrfundojnė mbikėqyrjen
ereniku 17 maj 2011 nė ora 15:42
Komisioni pėr ndryshimet kushtetuese do tė kėrkojė nga Kuvendi i Kosovės mandat shtesė pėr tė bėrė edhe ndryshime tė tjera, e jo vetėm mėnyrėn e zgjedhjes sė presidentit tė vendit. Tri segmente qė, sipas kryetarit tė kėtij komisioni Arsim Bajrami janė tė domosdoshme tė ndryshohen, janė edhe plotėsimi i disa dispozitave sa i pėrket qeverisjes sė brendshme pėr tė shmangur ēfarėdo vakuumi, prezenca civile ndėrkombėtare, pėrkatėsisht pėrmbyllja e pavarėsisė sė mbikėqyrur dhe dispozitat qė kanė tė bėjnė me balancin e pushteteve.
Dy komisionet ‘ad hoc’ pėr ndryshimet kushtetuese dhe pėr reformėn zgjedhore tashmė kanė nisur punėn dhe sipas kryeparlamentarit Jakup Krasniqi, kėto komisione do t’i kenė tė gjitha tė drejtat sikur komisionet e pėrhershme parlamentare.
Ai ka thėnė se pėr tė nisur ndryshime tjera, pėrtej atyre qė janė paraparė me mandatin aktual tė komisionit, duhet qė partitė tė merren vesh se ēka duan tė ndryshojnė nė Kushtetutė.
“Nė rend tė parė duhet qė partitė politike qė janė nė Kuvend tė merren vesh se ēka duan tė ndryshojnė nė Kushtetutė dhe pastaj komisioni nė mėnyrė profesionale t’i kryej detyrat dhe pėrgjegjėsitė e veta”, ka thėnė Krasniqi.
Udhėheqėsi i kėtyre ndryshimeve kushtetuese, Arsim Bajrami ka shprehur gatishmėrinė e komisionit qė drejton, pėr njė mandat shtesė pėr tė bėrė ndryshime tė tjera, qė prekin direkt praninė civile ndėrkombėtare, pėrkatėsisht pėrmbyllin pavarėsinė e mbikėqyrur dhe fuqizojnė Kushtetutėn e Kosovės si aktin mė tė lartė juridik tė vendit.
“Komisioni ka shprehur gatishmėri qė me autorizim tė Kuvendit tė Kosovės tė marr edhe mandat shtesė pėr ta rishikuar Kushtetutėn edhe nė segmente tjera, pėr ta lehtėsuar pėrmbylljen e pavarėsisė sė mbikėqyrur. Por natyrisht se pėr tė marrė kėtė mandat dhe pėr tė fuqizuar kėtė rol, komisionit i duhet mbėshtetja e plotė e Kuvendit. Janė partitė politike tė pėrfaqėsuara nė Kuvend qė duhet tė vendosin pėrgjegjėsinė e ndryshimeve kushtetuese dhe nė kėtė drejtim ne shpresojmė tė ndėrtohet njė konsensus i partive politike. Si komision jemi tė gatshėm qė pas autorizimit tė bėjmė tė gjitha ndryshimet pėr tė cilat arrihet ujdia politike”, ka thėnė Bajrami.
Qėllimi i kėtyre ndryshimeve, sipas Bajramit, ėshtė pikėrisht fuqizimi i Kushtetutės sė vendit, nė mėnyrė qė mbikėqyrja e implementimit tė Pakos sė Ahtisarit mos tė jetė kompetencė ekzekutive qė e kufizon sovranitetin.
“Pikėrisht kjo ėshtė edhe arsyeja qė po kėrkojmė hapjen e dialogut me segmentet ndėrkombėtare nė Kosovė, nė mėnyrė qė Kushtetuta e Kosovės tė jetė akti mė i lartė juridik dhe nė mėnyrė qė monitorimi i Pakos sė Ahtisarit tė jetė kompetencė rutinore e mbikėqyrjes ndėrkombėtare, e jo njė kompetencė ekzekutive qė e kufizon sovranitetin, po le tė jetė njė proces i arritjes sė standardeve evropiane dhe lehtėsimit tė integrimit tė Kosovės nė Bashkimin Evropian”, ėshtė shprehur Bajrami.
Ndryshimet kushtetuese do tė prekin edhe pakicat dhe kanė tė bėjė me shndėrrimin e vendeve tė rezervuara nė vende tė garantuara, qė ėshtė njė zgjidhje qė ėshtė e pėrcaktuar edhe me Pakon e Ahtisarit.
Bajrami i konsideron tė paarsyeshme shqetėsimet e disa deputetėve tė komuniteteve pakicė pėr kėto ndryshime, pėr faktin se sė pari nuk ėshtė qėllim i asnjė partie politike tė prek interesat e pakicave, por edhe pėr faktin se Kushtetuta e Kosovės si model i ngurtė pėrcakton qė pėr ndryshime kushtetuese tė votojnė 2/3 e shumicės, plus 2/3 e komuniteteve pakicė.
“Ėshtė njė votim specifik i kualifikuar ku nuk mund tė bėjmė ndryshime nė qoftė se edhe pakicat nuk i pėrkrahin. Pėr kėtė arsye pėrveē konsensusit politik, do tė arrijmė edhe njė konsensus etnik me rastin e ndryshimeve”, ka thėnė Bajrami.
Kryetari i Komisionit pėr ndryshimet kushtetuese ka shprehur gatishmėrinė qė brenda nėntė muajsh komisioni ta rishikojė Kushtetutėn edhe nė segmentet tjera qė nuk pėrfshihen nė mandatin aktual. Mirėpo ai ka thėnė se nuk mund t’i jepet fund pavarėsisė sė mbikėqyrur me njė akt tė njėanshėm, por kjo ėshtė pjesė e dialogut edhe me faktorin ndėrkombėtar. (KosovaPress)

Kamenicė, hetohet vdekja e nuses shqiptare
ereniku 17 maj 2011 nė ora 14:19
Njė shtetase e Shqipėrisė, e martuar pėr njė serb nė fshatin Rajanovcė tė Kamenicės, ka gjetur vdekjen nė rrethana tė dyshimta, ka njoftuar policia.
Viktima ėshtė dėrguar nė Qendrėn e Mjekėsisė Familjare nė Kamenicė, pa shenja jete.
“Mjeku ka konstatuar vdekjen e viktimės dhe deklaron se viktima ditė mė parė ka kėrkuar ndihmė mjekėsore, pasi vuante nga njė sėmundje kardiovaskulare”, thuhet nė raportin e policisė.
Njėsitė pėrkatėse kanė dalė nė vendin e ngjarjes dhe me urdhėr tė prokurorit, trupi i pajetė i viktimės, ėshtė dėrguar nė morg pėr t’iu bėrė obduksioni./express/

Rama: Po tentohet tė pėrmbyset rezultati nė Tiranė
ereniku mė 17 maj 2011 nė ora 15:40
Kryetari i Partisė Socialiste Edi Rama nė njė dalje pėr mediat pak minuta mė parė, deklaroi se Komisioni Qendror i Zgjedhjeve pėrmes njė vendimi tė paligjshėm po tenton tė pėrmbysė rezultatin e zgjedhjeve nė Tiranė. Kreu socialist theksoi se disponon procesverbalet pėr ēdo votė tė numėruar nė 485 kutitė e votimit. "Apeli im pėr Saliun ėshtė tė ndalet kėtu qė tė mos nxjerrė nga kontrolli procesin. Shqipėria sot ka nevojė pėr ekuilibėr, pėr qetėsi dhe shqiptarėve politika u detyrohet punė dhe vizion pėr tė ardhmen", tha Rama. Sipas tij, nėsė KQZ-ja shkel ligjin, atėherė do tė reagohet me tė gjithė fuqinė e sė drejtės qė ka populli. "Nuk ka forcė qė vjedh forcėrisht rezultatin tonė nė Tiranė", tha Rama. Ndėrkohė pak minuta mė vonė zėdhėnėsi i KQZ-sė njoftoi se mbledhja e pezulluar do tė nisė menjėherė pasi tė normalizohet gjendja nė sallėn e mbledhjeve. "Deputetet e PS-sė shkaktuan rrėmujė nė sallė. KQZ u garanton tė gjithėve se cdo votė do tė numėrohet", tha zėdhėnėsi. Deputetėt e grupit parlamentar socialist kanė shkuar nė KQZ, pėr t'i kėrkuar certifikimin e rezultatit nė Tiranė. /nga: tch/

Rezultatet nė fund tė javės?
Rezultatet pėrfundimtare tė zgjedhjeve lokale tė 8 majit nė Shqipėri pritet tė publikohen nga fundi i javės, ka njoftuar Komisioni Qendror i Zgjedhjeve.
Gara mbetet e ngushtė pėr Tiranėn, ku kandidati i partisė qė udhėheqė qeverinė, Lulzim Basha, ėshtė shumė afėr me rezultat me kryebashkiakun aktual, Edi Rama, udhėheqės i Partisė Socialiste.
Rama ka thėnė se ai ka fituar me 10 vota epėrsi, pas numėrimit tė pothuajse 250 mijė votave sa kishte nė tėrėsi.
Kutitė e fundit u numėruan nėn vėzhgimin e afėrt tė ambasadorėve tė huaj.
Nė ndėrkohė, ambasadorėt e huaj nė Tiranė apeluan pėr njė publikim sa mė tė shpejtė tė rezultatit tė zgjedhjeve.
“Qytetarėt shqiptarė duan dhe meritojnė qartėsi rreth rezultatit tė zgjedhjeve nė Tiranė”, ishte apeli qė pėrcollen tre ambasadorėt, , Ettore Sequi i BE-sė, Aleksandėr Arvizu i SHBA-sė e Eugen Wollfarth i OSBE-sė, tė cilėt prej muajsh janė angazhuar personalisht dhe kanė ndjekur hap pas hapi gjithė procesin zgjedhor tė 8 majit.
“Mė shumė se njė javė ka kaluar qė kur njė numėr i madh votuesish nė Tiranė votuan pėr postin e kryetarit tė bashkisė, mė 8 maj. Qytetarėt duan dhe meritojnė qartėsi rreth rezultatit tė zgjedhjeve“, shkruajnė ambasadorėt nė deklaratėn e tyre tė pėrbashkėt.
Kur rezultati i zgjedhjeve ka ngecur nė KQZ dhe ambasadorėt i kujtuan kėtij Institucioni se “ėshtė thelbėsore qė rezultatet zyrtare paraprake tė hidhen nė tabelė me kujdes nga Komisioni Qendror i Zgjedhjeve dhe tė shpallen me shpejtėsi.”

..veēuam:
Hoxhaj: Bisedimet janė nė interes tė dy vendeve
ereniku mė 17 maj 2011 nė ora 19:00
Ministri i Jashtėm i Kosovės, Enver Hoxhaj thotė se bisedimet mes Kosovės dhe Serbisė janė nė interes tė tė dy vendeve dhe qytetarėve tė tyre.
Duke iu referuar vizitės sė javės sė kaluar nė Prishtinė tė kreut tė delegacionit serb nė kėto bisedime, Borko Stefanoviē, Hoxhaj thotė se vizita tė tilla zyrtare kontribuojnė nė zhvillimin e marrėdhėnieve tė mira me shtetet fqinjė.
Hoxhaj i bėri komentet gjatė njė konference nė Qendrėn pėr Studime Strategjike dhe Ndėrkombėtare.
Ndėrkohė qė dialogu mes Serbisė dhe Kosovės ka rreth dy muaj qė ka filluar, Beogradi po pėrpiqet qė nė kėto bisedime tė pėrfshijė edhe ēėshtje politike. Ministri i Jashtėm i Kosovės Enver Hoxhaj thotė se korniza e kėtij dialogu ėshtė mė se e qartė: “Ne mendojmė qė dialogu mes Republikės sė Kosovės dhe Republikės sė Serbisė ėshtė njė dialog mes dy shteteve sovrane dhe tė pavarura dhe ėshtė njė dialog i filluar pas miratimit tė Rezolutės sė Kėshillit tė Sigurimit nė shtator tė vitit tė kaluar. Njė rezolutė e tillė i referohet mendimit kėshilldhėnės tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė e cila vendosi vitin e kaluar se shpallja e pavarėsisė sė Kosovės ėshtė vendim i ligjshėm dhe jo nė kundėrshtim me tė drejtėn ndėrkombėtare, prandaj edhe korniza e dialogut zhvillohet nė kėtė frymė. Ne mendojmė qė ėshtė nė interes tė tė dy vendeve qė ēėshtja e lėvizjes sė lirė tė qytetarėve, ēėshtja e bashkėpunimit rajonal, bashkėpunimit ekonomik dhe mundėsisė sė afrimit tė dy vendeve pėr njė perspektivė evropiane ėshtė e natyrės jetike."
Kohėt e fundit, ndarja e mundshme territoriale ėshtė njė ide qė ėshtė qarkulluar nga kreu i delegacionit tė Serbisė pėr bisedimet Prishtinė-Beograd Borko Stefanovic dhe sė fundi ėshtė pėrsėritur nga zėvendėskryeministri serb dhe Ministri i Brendshėm Ivica Daēiē. Hoxhaj thotė se negociatat e zhvilluara nė Vienė dhe tė ndėrmjetėsuara nga kryenegociatori ndėrkombėtar Marti Ahtisari e kanė bėrė tė qartė qė ēėshtja e statusit dhe shtetėsisė janė kapituj tė mbyllur.
“Pėr Prishtinėn propozime tė tilla tė ndarjes janė tė papranueshme. Kosova ėshtė njė shtet funksional, shumė-etnik dhe demokratik dhe ndarja bie ndesh me interesin shtetėror tė Kosovės dhe do tė kishte pasoja tė tmerrshme edhe pėr vende tė tjera tė rajonit, meqė do tė krijonte njė precedent qė politika e ndarjes nė baza etnike, nė baza territoriale tė shėrbente si model pėr zgjidhjen e problemeve tė caktuara.” Vizita javėn e kaluar, e Stefanoviēit nė Prishtinė, ngjalli shumė reagime dhe nxiti protesta nė Prishtinė.
Hoxhaj thotė se kjo ishte njė vizitė zyrtare e njė delegacioni shtetėror tė Republikės sė Serbisė nė shtetin e pavarur dhe sovran tė Kosovės, dhe se edhe zyrtarėt e Kosovės do tė kenė rastin sė shpejti tė vizitojnė zyrtarisht Beogradin. Ministri i Jashtėm thekson se kėto vizita kontribuojnė nė zhvillimin e marrėdhėnieve tė mira me shtetet fqinjė dhe drejt njė bashkėpunimi ekonomik.
I pyetur pėr punėn qė po bėn qeveria e Kosovės pėr vendosjen e sundimit tė ligjit nė veriun e Kosovės, shpėrbėrjen e strukturave paralele dhe integrimin e pakicės serbe nė atė zonė, Hoxhaj tha:
“Qeveria e Republikės sė Kosovės, gjatė tre viteve tė fundit, ka bėrė pėrpjekje qė ta integrojė kėtė pjesė tė Kosovės brenda strukturave shtetėrore tė Republikės. Unė mendoj se atje gjendja ka filluar tė pėrmirėsohet, megjithėse na pret punė shumė e madhe pėr t’u bėrė dhe ndėr hapat e parė ėshtė hapja sa mė e shpejtė e gjykatės nė veri tė Mitrovicės, duhen shpėrbėrė strukturat paralele dhe duhen bėrė investime qė zhvillimi ekonomik, politik dhe social tė ecin paralelisht.”
Megjithėse Kosova shpalli pavarėsinė qė prej mė shumė se tre vjetėsh, vetėm 75 vende e kanė njohur atė deri tani. Hoxhaj thotė se Ministria e Jashtme ka njė strategji tė veēantė pėr shtimin e numrit tė njohjeve.
“Ne, si Ministri i Punėve tė Jashtme kemi hartuar njė dokument strategjik i cili synon tė analizojė pozitėn e Republikės sė Kosovės pas shpalljes sė vendimit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė dhe i cili ofron njė plan veprimi se si tė ushtrohet mė shumė ndikim pėr shtimin e njohjeve tė Kosovės.”
Ministri i jashtėm thotė se Kosova po bėn pėrpjekje maksimale qė ta promovojė interesin shtetėror tė Kosovės nė ēdo cep tė botės. /marrė nga voa/

Lajmet
- E hėnė, 16 maj, 2011
...trup e trup:
- Rexhepi: Idetė pėr ndarjen e Kosovės tė papranueshme
- Qeveria konfirmoi raundin e katėrt tė bisedimeve teknike
- Ia nisėn n’veri
- Ish-pjesėtarėt e UĒK-sė nuk i pėrgjigjen EULEX-it
- Paralelizėm nė Gjakovė
- Veprimtaritė e Mitingut tė Poezisė nė Gjakovė nisin nga 18 maji
- E vėrteta pėr Kishat Ortodokse nė Kosovė
- Nga njė muaj paraburgim pėr trafikantėt e drogės
- Shqiptarja Angela Martini e dashura e Kanye West
- Kreu i FMN-sė tentoi tė pėrdhunojė kamarieren- Gruaja pėrfundoi nė spital dhe ai nė paraburgim
- Ushtria shtiu nė UFO?

...gjeresisht:
Rexhepi: Idetė pėr ndarjen e Kosovės tė papranueshme
16.05.2011
Ministri i Punėve tė Brendshme nė Republikėn e Kosovės, Bajram Rexhepi, i ka cilėsuar si tė papranueshme idetė pėr ndarjen e Kosovės, tė cilat kohėt e fundit po artikulohen nga disa zyrtarė tė qeverisė serbe nė Beograd.
“Kjo ėshtė njė ide regresive, pėr tė cilėn nuk ka vend. Ndėrkohė qė ne pėrpiqemi tė bėhemi pjesė e njė Evrope tė bashkuar, idetė e kėtilla janė tė papranueshme, qoftė pėr qeverinė tonė, qoftė pėr komunitetin ndėrkombėtar”, ka thėnė Rexhepi pėr Radion Evropa e Lirė.
Ai ka shtuar se Beogradit i ėshtė bėrė e qartė se kjo temė nuk do tė jetė pjesė e bisedimeve dhe se pala kosovare nuk do ta pranonte kurrė njė gjė tė kėtillė. /telegrafi/

Qeveria konfirmoi raundin e katėrt tė bisedimeve teknike
16.05.2011
Mė 17 dhe 18 maj, nė Bruksel, do tė mbahet raundi i katėrt i dialogut teknik midis Kosovės dhe Serbisė.
Nė fokus tė kėtij raundi tė dialogut do tė jenė vazhdimi i bisedimeve pėr temat nė agjendė tė raundeve tė kaluara, regjistrat civile dhe kadastralė, telekomunikacioni, energjia, vulat doganore, liria e lėvizjes dhe diplomat shkollore.
Nė kėtė raund do tė hapen edhe dy tema tė reja, ajo e trashėgimisė kulturore dhe zbardhja e fatit tė tė zhdukurve, njoftoi Qeveria e Kosovės.
Edhe nė kėtė raund sikurse edhe nė tri raundet e kaluara tė dialogut teknik, delegacioni i Republikės sė Kosovės do ta shpalos dhe mbrojė qėndrimet e veta tė cilat janė nė harmoni me Kushtetutėn, ligjet, rezolutėn e Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, si dhe Platformėn e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės mbi dialogun teknik midis Republikės sė Kosovės dhe Serbisė.
Delegacionit tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės i prin zėvendėskryeministrja Edita Tahiri.
Nė delegacion marrin pjesė edhe Lirim Greiēevci - kėshilltar politik i kryeministrit, Dren Zeka - kėshilltar i lartė politik i zėvendėskryeministres Tahiri, Arjeta Rexhaj – kėshilltare politike e zėvendėskryeministres Tahiri, Edi Shukriu - kryetare e Kėshillit pėr Trashėgimi Kulturore, Vjollca Aliu - drejtoresh e departamentit pėr trashėgimi kulturore nė Ministrinė e Kulturės, Pajazit Nushi - koordinator i Ministrisė sė Drejtėsisė pėr tė ēėshtjen e tė pagjeturve, Glybehare Llapi - zyrtare nga Ministria e Arsimit, Qemajl Marmullakaj - Zyrtar i lartė pėr planifikim tė politikave.

Ia nisėn n’veri
Policia nisi zbatimin e planit pėr Veriun e Kosovės.
Tė gjithė drejtuesve tė stacioneve policore nė komunat veriore tė vendit u janė ndėrruar pozitat. Ndryshime pėrfshijnė edhe pikat kufitare 1 dhe 31. Pjesa tjetėr e planit ka tė bėjė me shtim patrullash dhe kontrolle nė Jug e Veri. Gjithēka bėhet nė bashkėpunim me EULEX’in.
mė 16 maj 2011 nė ora 08:14
Janė hedhur hapat e parė. Institucionet e sigurisė nė vend duket se vėrtet e kanė marrė seriozisht ēėshtjen e veriut tė Kosovės. Plani pėr Veriun, i paralajmėruar se do tė fillojė nga e enjtja, po ia nis pėrnjėmend.
Zbatimi i planit ka filluar me ndėrrimin e komandantėve tė tė gjitha stacioneve tė policisė qė gjenden nė veri tė vendit. Qė nga e hėna (sot), ata do tė fillojnė punėn, por jo ku kanė qenė deri tė premten. Kėto ndryshime nė hierarkinė e policisė nė Veri, i konfirmon pėr Express vetė kreu i Policisė.
Reshat Maliqi, drejtor i pėrgjithshėm i Policisė, tha tė dielėn se ndėrrimet tashmė janė bėrė nė stacionet policore nė Zveēan, Zubin Potok e Leposaviq, duke pėrfshirė edhe pikat kufitare 1 dhe 31, qė ndajnė Kosovėn me Serbinė. “Asnjė prej tyre nuk ėshtė larguar prej punės, por u janė ndėrruar vendet. Qė nga nesėr do tė fillojnė me detyrat e reja”, tha Maliqi pėr Express.
Ishte vetė Maliqi ai, i cili javėn qė shkoi paralajmėroi se shumė shpejt pritet qė tė ndėrmerren masa shumė mė serioze pėr rikthimin e rendit dhe ligjit nė veri tė vendit. Ai kishte thėnė se pas tė enjtes, pritet “tė ketė diēka” lidhur me veprimet nė kėtė zonė tė vendit.
Pjesė e kėtij plani ėshtė edhe goditja e grupeve kriminale nė pjesėn mė problematike tė vendit. Dhe krejt kjo ėshtė menduar tė bėhet nė bashkėveprim me EULEX-in, mision ky qė sipas Maliqit, ėshtė pajtuar pėr njė gjė tė tillė. Maliqi tha se pjesa tjetėr e planit pritet tė fillojė javėn tjetėr.
“Pjesa tjetėr e planit do tė fillojė shpejt dhe do tė zbatohet edhe nė Veri, edhe nė Jug”, tha Maliqi tė dielėn.
Drejtori i Policisė rikonfirmon se Policia do tė ketė edhe pėrkrahjen e EULEX-it.
Sipas tij, plani tash pėr tash do tė pėrfshijė shtimin e patrullave, vendosjen e pikave tė kontrollit dhe angazhim mė tė madh tė forcave tė rendit.
Pėr ndryshimin e situatės nė veriun e vendit, Ministria e Punėve tė Brendshme dhe Policia kanė kėrkuar nga EULEX-i qė tė kenė njė bashkėveprim atje pėr goditjen e pikave tė krimit nė Veri. Madje, ministri Bajram Rexhepi ka kritikuar ashpėr EULEX-in se nuk po punon aq sa duhet nė lidhje me kėtė ēėshtje. Por ministri, i cili ėshtė nė dijeni pėr planin, deri mė tash nuk ėshtė informuar pėr asnjė detaj konkret nė lidhje me kėtė.
“Kjo ėshtė ēėshtje operacionale nė mes Policisė dhe EULEX-it. Plani i tyre ėshtė nė pėrgatitje e sipėr. Por deri mė tani unė nuk kam asnjė tė dhėnė nė lidhje me fillimin apo jo tė zbatimit tė kėtij plani”, tha Rexhepi.
Megjithėkėtė, ai theksoi se e di qė do tė ketė ndėrrime tė pozicioneve nė hierarkinė e Policisė nė Veri, por nuk ėshtė i informuar pėr asnjė ndėrrim. “Nuk kam informata”, tha Rexhepi.
Pavarėsisht kėsaj, organet e rendit nė vend kanė vendosur qė nė veri tė Kosovės tė fillojnė kthimin e rendit dhe ligjit. Pėr tė ndodhur kjo ėshtė dashur qė tė kalojnė mė shumė se dy vjet qė nga ardhja e EULEX-it nė Kosovė. Pjesa veriore aktualisht konsiderohet si burim i tė gjitha tė kėqijave. Nė Veri ndodhin veprime tė paligjshme, si kontrabanda me derivate, trafiqet me emigrantė, prostitucioni apo kalimi i drogave tė ndryshme.
Pavarėsisht kėsaj, deri mė tash, nuk ka pasur asnjė lėvizje serioze nė kthimin e ligjit atje, as nga Qeveria, por as nga EULEX’i. Kėtė fakt e ka pranuar edhe ministri Rexhepi, i cili nė deklaratat e tij ka thėnė se policia i di saktė pikat ku vepron krimi i organizuar.
Institucionet e Kosovės asnjėherė nuk i kanė pasur duart e lira qė tė veprojnė nė Veri. Njė gjė e tillė u vėshtirėsua mė shumė pas shpalljes sė pavarėsisė sė vendit, para tre vjetėsh, kur banorėt serbė nė shenjė pakėnaqėsie i dogjėn dy pikat doganore nė kufirin mes Kosovės dhe Serbisė. Po ashtu, qė nga shpallja e pavarėsisė, nė Veri nuk funksionon as Gjykata e Qarkut e Mitrovicės me personel vendor./express/

Ish-pjesėtarėt e UĒK-sė nuk i pėrgjigjen EULEX-it
16.05.2011
Kėshilli pėr mbrojtjen e tė drejtave tė luftėtarėve tė UĒK-sė, kanė vendosur qė tė mos i pėrgjigjen ftesės sė prokurorisė sė EULEX-it, e cila ka lėshuar fletarrestim pėr shtatė anėtarė tė kėtij kėshilli.
Anėtarėt e Kėshillit bėnė thirrje qė tė miratohet sa mė shpejt ligji pėr kategoritė e dala nga lufta. Ata gjithashtu paralajmėruan edhe protesta. Anėtari i kėtij kėshilli, Ylber Selmani, ka thėnė se urdhėrarresti pėr shtatė anėtarė tė kėtij kėshilli, duke pėrfshirė edhe kryetarin, ėshtė lėshuar pėr shkak tė njė proteste nė korrik tė viti 2009, raportoi Radio Kosova.
Ai ka thėnė se nuk pajtohen nė asnjė mėnyrė me veprimet e misionit evropian nė Kosovė, qė ka pėr qėllim, siē tha, njollosjen e vlerave tė luftės. Sipas tij, Prokuroria e EULEX-it duhet tė merret edhe hetimin e masakrave tė kryera nė Kosovė.
Personat tė cilėt kanė vendosur tė mos i pėrgjigjen urdhėr arrestit tė Prokurorisė sė EULEX-it, janė: Xhevdet Qiriqi, kryetar i Kėshillit, Sefedin Zuka, Hyzri Salihu, Lirim Haxholli, Vesel Oruēi, Naim Gashi dhe Hyzri Musliu.
Kėshilli pėr mbrojtjen e tė drejtave tė luftėtarėve tė UĒK-sė, i bėnė thirrje Kuvendit tė Kosovės, qė sa mė shpejt tė miratojnė ligjin pėr kategoritė e dala nga lufta, nė mėnyrė qė tė drejtat e tyre dhe vlerat e luftės tė mbrohen me ligj. Anėtarėt e Kėshillit thanė se do tė kėrkojnė mbrojtjen e tė drejtave tė tyre nė ēdo formė, duke paralajmėruar edhe demonstrata tė dhunshme. /telegrafi/

Veprimtaritė e Mitingut tė Poezisė nė Gjakovė nisin nga 18 maji
Gjakovė 16.05.2011
Klubi letrar ”Gjon Nikollė Kazazi” si organizator i drejtpėrdrejtė i Mitingut tė Poezisė tė hėnėn ka shpalosur programin e organizimit tė kėtij manifestimi tradicional tė poezisė qė sivjet, nis me javėn e mitingut, mė 18 maj dhe kulmon me 21 maj me mbrėmjen qendrore.

Paralelizėm nė Gjakovė
Dega e LDK’sė nė Gjakovė po vazhdon tė konfrontohet me Kryesinė Qendrore. Ata nuk e njohin fillimin e procesit zgjedhor nga njė grup teknik i krijuar nga Kryesia nė Prishtinė. Konsiderojnė se ky ėshtė tentim pėr krijimin e strukturave paralele partiake nė Gjakovė. Mirėpo, Ismet Beqiri pėrsėrit se vendimi i Kryesisė do tė zbatohet, pavarėsisht kundėrshtimeve.
Nga Faton Ismajli mė 16 maj 2011 nė ora 08:18
Kryesia aktuale e LDK’sė nė Degėn e Gjakovės nuk e ka ndėrmend tė respektojė vendimin e Isa Mustafės , Kryesisė dhe Kėshillit tė Pėrgjithshėm pėr pėrsėritjen e zgjedhjeve tė brendshme partiake.
Edhe tė dielėn, udhėheqja e LDK’sė nė Gjakovė ka mbajtur njė mbledhje ku ėshtė pėrsėritur se kėrkesa e Qendrės pėr tė mbajtur zgjedhje tė reja ėshtė nė kundėrshtim me statutin e partisė.
Por, nė Kryesinė e LDK’sė nė Prishtinė thonė se janė tė vendosur pėr tė ēuar deri nė fund vendimet e organeve ekzekutive tė Partisė.
Insistimin qė vjen nga Qendra pėr respektimin e vendimit pėr pėrsėritjen e zgjedhjeve, nga Kryesia e Degės sė LDK’sė nė Gjakovė po shihet si tentim pėr tė krijuar struktura paralele.
“Kryesia informon elektoratin e devotshėm tė LDK’sė se disa individė nė mėnyrė jashtėstatutare dhe nė kundėrshtim me vizionin demokratik tė LDK’sė po tentojnė tė krijojnė struktura paralele, me pėrpjekjet e tyre pėr tė mbajtur takime tė formatit formal dhe tė kafeneve. Dega e Gjakovės fton Kryesinė nga Prishtina qė tė reflektojė pėr gjendjen e krijuar, me qėllim tė parandalimit tė strukturave paralele”, thuhet nė komunikatėn e LDK’sė sė Gjakovės.
Zyrtarėve tė Gjakovės u ėshtė pėrgjigjur Sekretari i Pėrgjithshėm i LDK’sė, Ismet Beqiri.
Ai ka thėnė se vendimet e organeve tė LDK’sė duhet tė zbatohen.
“Ne nuk merremi mė me kurrfarė komunikatash. Vendimet janė obligative dhe si tė tilla janė duke u implementuar nė terren. Kushdo qė dėshiron t’i bashkėngjitet procesit, le t’i bashkėngjitet. Kryesia e LDK’sė dhe Kėshilli i Pėrgjithshėm kanė marrė vendim dhe ai vendim ėshtė i pakthyeshėm”, ka thėnė Beqiri pėr Express, tė dielėn.
Ndryshe, tė dielėn ėshtė raportuar se Nėndega e Tretė e LDK’sė e ka pėrfunduar procesin zgjedhor, tė udhėhequr nga Grupi Teknik i kryesuar nga Luan Gola. Ky grup ėshtė themeluar nga Kryesia e LDK’sė nė Prishtinė.
Ndaj kėsaj, kanė reaguar udhėheqės tė Nėndegės sė Tretė, tė cilėt nuk pajtohen me rizgjedhje nė kėtė strukturė tė partisė. Reagimi me shkrim ėshtė nėnshkruar nga Sekretari i Nėndegės, Lorik Bakija.
”Tentativa e mbajtjes sė kuvendit paralel nė Nėndegėn e Tretė tė LDK’sė tė Degės sė Gjakovės, nė mėnyrė klandestine jashtė strukturave legjitime dhe nė kundėrshtim me statutin, nga disa individė ka tė vetmin qėllim pėrēarjen e anėtarėsisė sė LDK’sė tė kėsaj nėndege dhe futjen nė sherr tė njerėzve dhe familjeve tė njohura qytetare gjakovare”, thuhet nė reagim.
Ismet Beqiri thotė se, megjithatė, zgjedhjet nė Gjakovė po shkojnė mirė pėrveē, siē thotė ai, disa individėve qė nuk po u binden vendimeve tė qendrės.
“Tė vetmit janė individė tė Degės sė Gjakovės, tė cilėt po rezistojnė. Procesi ėshtė duke ecur mirė nė tri degė tė tjera. Atje LDK’ja nuk do tė lejojė qė tė jesim me kėtė pėrqindje qė e kemi”, ka shtuar ai.
Pėrplasjet mes Degės sė Gjakovės dhe lidershipit tė partisė nė Prishtinė kanė nisur pas ardhjes sė Isa Mustafės nė krye tė LDK’sė.
Pėr dallim prej degėve nė Pejė, Obiliq dhe Shtime, Dega e Gjakovės ka konsideruar se procesi zgjedhor ka kaluar sikurse nė tė gjitha degėt e tjera dhe se i vetmi person qė ėshtė kompetent pėr t’i vlerėsuar zgjedhjet ėshtė ish-kryetari Fatmir Sejdiu.
Nė Degėn e Gjakovės rikujtojnė se procesi zgjedhor nė tė gjitha degėt ėshtė zhvilluar dhe performanca e kėtij procesi ėshtė vlerėsuar nga Kryesia e LDK’sė, nė kohėn kur Sejdiu ende ishte kryetar, nė tetor dhe nėntor tė vitit tė kaluar.
Megjithėkėtė, Ismet Beqiri, asokohe anėtarė i Kryesisė sė LDK’sė, thotė se procesi zgjedhor nė Gjakovė ka mbetur i papėrfunduar.
Ai nuk dėshiron t’i komentojė as deklaratat e Fatmir Sejdiut, Kryetar Nderi i LDK’sė, i cili ka thėnė publikisht se zgjedhjet nė Gjakovė kanė shkuar mirė dhe se nuk duhet tė pėrsėriten.
“Procesi nuk ka qenė i pėrfunduar mirė. Vetėm Kryesia e LDK’sė dhe lideri aktual dhe Kėshilli i Pėrgjithshėm janė kompetentė pėr tė dhėnė vlerėsime pėr procesin zgjedhor brendapartiak”, ka thėnė Beqiri.
Ai ka tėrhequr vėrejtjen se nėse zyrtarėt aktualė vazhdojnė t`i kundėrshtojnė vendimet e Qendrės, mund tė mbesin jashtė strukturave partiake.
“Mė vjen keq qė disa aktivistė shumėvjeēarė qė kanė dhėnė kontribut dhe dalin tash me kontestim tė kėtij procesi zgjedhor dhe nėse kėshtu vazhdojnė, do tė mbesin jashtė procesit zgjedhor. LDK’ja nuk i lė jashtė, por ata do ta lėnė veten jashtė procesit”, ka shtuar Beqiri.
Zyrtari i emėruar nga Kryesia Qendrore, Luan Gola ka paralajmėruar se deri nė fund tė kėtij muaji, do tė pėrfundojė procesi zgjedhor nė tėrė komunėn e Gjakovės.
“Janė caktuar afatet kohore dhe prej sot e deri mė 25 maj do tė kalojnė nė kuvendet zgjedhore nė nėndegė, ndėrsa pretendohet qė deri nė fund tė muajit, ky proces tė pėrmbyllet me Kuvendin e Degės”, ka thėnė tė shtunėn Gola.
Ndryshe, Dega e Gjakovės ka dėrguar nė Prishtinė 14 delegatė nė Kuvendin e fundit Zgjedhor, ku Isa Mustafa fitoi postin e kryetarit.
Madje, anėtarja e Kryesisė tė Degės sė Gjakovės, Teuta Sahatqija ėshtė Nėnkryetare e LDK’sė,
Sahatqija ka thėnė pėr Express se vendimi i Kryesisė Qendrore ėshtė shumė i qartė dhe si i tillė duhet tė respektohet.
“Mendoj se Kryesia ka qenė shumė e qartė dhe nuk mendoj se ka nevojė pėr deklarimin tim”, ka thėnė Sahatqija, tė dielėn, pėrmes telefonit.
Ndryshe, kėrkesėn pėr zgjedhje tė reja nė Degėn e Gjakovės e ka fuqizuar para disa javėsh edhe vetė kreu i LDK’sė, Isa Mustafa, i cili ka thėnė se i vjen keq pėr ata qė janė mėsuar tė kenė karrige tė pėrhershme, mirėpo, siē ėshtė shprehur ai, zgjedhjet do tė mbahen.

E vėrteta pėr Kishat Ortodokse nė Kosovė
16 maj 2011 nė ora 14:05
Opinioni nė Serbi duket se ka nisur tė mendojė me logjikė tė ftohtė sa i pėrket realitetit nė Kosovė.
Njė koment i botuar nė gazetėn beogradase “Danas”, i cili flet pėr kishat dhe manastiret serbe nė Kosovė, tregon se ato tashmė nuk i pėrkasin Serbisė.
“E vėrteta e hidhur nė vend tė gėnjeshtrave tė ėmbla”, ėshtė titulli i kėtij shkrimi tė gjatė i cili shpjegon se Serbia me investimet e saj tė mėdha nė kishat e Kosovės, ėshtė duke i bėrė nder vetė Kosovės.
Pavarėsisht se kėto kisha e manastire, shteti serb i shikon si tė vetat, nė realitet ato janė tė Kosovės, sepse ndodhen nė Kosovė dhe do tė mbeten pėrgjithmonė nė Kosovė, shkruan Zėri.
“Nėse kėta dy milionė banorė tė Kosovės do tė ktheheshin nė sistemin e drejtėsisė sė Serbisė, dhe do tė fitonin tė drejtėn e votės, pasaportėn dhe tė drejtat qytetare qė i kanė edhe qytetarėt tjerė tė Serbisė, pa asnjė autonomi tjetėr politike, ėshtė krejtėsisht e qartė se pas mė sė shumti 20 vjetėsh, Republika e Serbisė do tė kishte jo vetėm njė president shqiptar, por do tė ndryshonte krejtėsisht struktura shoqėrore”, thuhet nė komentin e botuar nė “Danas”.
Ndėr tė tjera gazeta shkruan se “po tė hapė Serbia sytė, atėherė do ta shikojė realitetin e hidhur dhe do pėrfundonte me gėnjeshtrat e ėmbla tė saj”.

Nga njė muaj paraburgim pėr trafikantėt e drogės
16 maj 2011 nė ora 23:16
Gjykata e Qarkut nė Prishtinė ua ka shqiptuar tė dielėn mbrėma nga 30 ditė paraburgim 16 personave tė arrestuar nga Policia e Kosovės pėr shkak tė trafikimit tė substancave narkotike.
Si rezultat i njė operacioni qė ka zhvilluar Policisė e Kosovės tė quajtur “Harku” nė disa komuna, ka arritur tė konfiskojė 47 kilogramė marihuanė nė vlerė 25 mijė euro, me ē’rast janė arrestuar 16 persona tė pėrfshirė nė trafikim tė substancave narkotike.
Nė Prishtinė ėshtė sekuestruar njė sasi prej 4.5 kg marihuanė, nė Kastriot 22 kg, Han tė Elezit 7 kg, Ferizaj 12 kg marihuanė dhe Gjilan ėshtė sekuestruar njė sasi prej 6 kg marihuanė.
Gjatė kėtij operacioni janė arrestuar I. Hakiqi, Sh. Halimi, M.Gashi, F. Reqica, A. Cakolli, N. Rakoci, K. Feta, I. Salihu, N. Lika, Xh. Livoreka, B. Zeqiri, M. Livoreka, I. Braka, Z. Braka, R. Sylejmani, N. Kerqel.
Bazuar nė tė dhėnat e PK-sė gjatė periudhės janar-mars pėr trafikim tė substancave narkotike ka pasur 68 raste dhe nė lidhje me kėtė janė arrestuar 108 persona.

Shqiptarja Angela Martini e dashura e Kanye West
16.05.2011
Ylli i famshėm i hip-hopit Kanye West ėshtė nė lidhje me bukuroshen shqiptare Angela Martini.
West ishte ndarė nga modelja Amber Rose vitin e kaluar. Edhe pse mediat botėrore kanė raportuar se ai ėshtė parė duke flirtuar me shumė bukuroshe me famė botėrore duket se ai mė nė fund ėshtė rehatuar.
Ai ka gjetur dashurinė dhe qetėsinė shpirtėrore tek bukuroshja shqiptare, 24 vjeēarja Angela Martini, e cila ishte kurorėzuar Miss Universe Albania vitin e kaluar.
“Ata janė duke dalė bashkė” i tha njė burim gazetės New York Daily News. “Nuk e di nėse kjo mund tė konsiderohet ekskluzive”, tha burimi. Mediat amerikane shkruajnė se Angela ka rėnė “kokė e kėmbė” nė dashuri me kėngėtarin e famshėm.
Ajo ka dėshirė ta bėjė publike kėtė lidhje dhe dėshiron tė dal sa mė shumė publikisht, ndėrsa shpreson se Kanye do ta konfirmojė lidhjen sė shpejti.
“Ajo vėrtetė ėshtė e dashuruar nė Kaynen” tha njė burim tjetėr. “Ajo shpreson se kėngėtari do ta konfirmojė lidhjen sė shpejti”. Duket se Kanye ka njoftuar bukuroshen shqiptare me disa miq tė tij.
Ylli momentalisht ėshtė duke punuar nė albumin e ri nė tė cilin bashkėpunon me reperin e famshėm Jay-Z, ndėrsa tė premten Angela ėshtė parė e shoqėruar me reperin.

Ushtria shtiu nė UFO?
16.05.2011
Banorėt e fshatit Lespolin nė Rusi mbetėn tė befasuar kur nė qiellin e natės panė njė objekt tė madh rrotullues.
Banorėt u mbyllėn nė shtėpi nga frika dhe filluan ta vėshtrojnė objektin, ndėrsa sipas pėrshkrimeve thuhet se ata kanė parė njė pjatė tė madhe fluturuese.
Objekti ėshtė vėrejtur edhe nga baza e afėrt ushtarake, edhe pse nuk dukej nė radar. Pėr tu mbrojtur nga kėrcėnimi potencial dhe pa dashur tė fillojnė njė konflikt tė hapur me fluturaken e panjohur, ata shkrepėn vetėm disa fishekzjarrė ndriēuese.
Pas kėsaj ky objekt, sipas raporteve, u zhduk. Edhe pse banorėt janė tė bindur se kanė parė njė fluturake jashtėtokėsore, shpejtė erdhi edhe sqarimi i ekspertėve ushtarak dhe shkencorė.
Njėra nga sqarimet ishte se ndoshta objekti ka qenė ndonjė meteor ndriēues ose ndonjė fenomen tjetėr atmosferik, i cili gjatė pėrzierjes me molekulat e ujit dhe gazrat e moēalit, mund tė shkaktojė njė efekt tė ngjashėm. Sqarimi tjetėr ishte se ndoshta bėhet fjalė pėr migrimin e karkalecave ndriēues. Por asnjėra prej kėtyre dy teorive nuk sqaron pse ushtria u detyrua tė intervenojė.

...veēuam:
Kreu i FMN-sė tentoi tė pėrdhunojė kamarieren- Gruaja pėrfundoi nė spital dhe ai nė paraburgim
E dielė, 15 May 2011 08:22
- Doli lakuriq nga banja dhe pėrdhunoi kamarieren,e detyroi ti bėnte seks oral
- Kreu i FMN-sė u pėrpoq tė detyronte kamarieren e tij qė ti bėnte seks oral
-Kur kamarierja reagoi,ai u largua nga hoteli nė Manhatan aq shpejt,sa harroi edhe celularin e tij
-Tentoi tė hipi aeroplanin e linjės pėr nė Paris por u arrestua nė aeroport
-Tashmė pėrballet me akuza dhe do tė paraqitet nė gjyq,ai vetė deklaron i pafajshėm

Nė njė komisariat policie tė Nju Jorkut gjendet kreu i FMN-sė Dmominique Strauss Kahn,pėr tė dhėnė shpjegime mbi sulmin seksual qė i bėri kamarieres 32-vjeēare tė njė hoteli nė Manhatan.
Kreu i Fondit Monetar Ndėrkombėtar,u arrestua nė momentin qė po pėrgaitej tė hipte nė aeroplanin e kompanisė Air France nė aeroportin JFK.
Kundėr tij rėndon akuza e abuzimit seksual,tentativė pėr pėrdhunim dhe pengmarrje,deklaroi pėrfaqėsuesi i policisė Pol Braun.
Sipas pėrfaqėsuesit tė policisė,32-vjeēarja kamariere gjendet nė spital me "plagė tė lehta" ,pas sulmit seksual qė ndodhi kur ajo hyri nė dhomėn e kreut tė FMN-sė pėr tė pastruar , rreth orės 13.00,ora lokale .
"Doli nga banja,krejt i thveshur dhe u pėrpoq ta pėrdhunonte" tha Braun.Sipas mediave ndėrkombėtare,kreu i FMN-sė u pėrpoq ta detyronte kamarieren 32-vjeēare qė ajo ti bėnte seks oral.Vajza njoftoi kolegėt e saj dhe ata njoftuan policinė.
Sipas Braun,kreu i FMN-sė kishte ikur kur shkoi policia nė hotelin Sofitel nė Times Square ,madje duket se kishte ikur shumė me nxitim ,pasi kishte harruar nė dhomė celualrin e tij.
Kreu i FMN-sė Strauss Kahn,thuhej se do tė ishte kandidati i mundshėm i partisė Soialiste nė zgjedhjet e ardhėshme nė Francė,qė do tė zhvillohen nė muajin prill,madje sipas sonzhazheve,kryeson edhe para Nikola Sarkozi.Ai hipi nė aeroplanin e Air France pėr tė ikur nė Paris,tha zėvendėsi i policisė.
Kur ra alarmi i ikjes sė tij nga vendi i abuzuzimit seksual,atėherė u njoftuan aeroportet,pėr tė ndaluar fluturimet.Oficerė tė policisė sė Nju Jorkut dhe Nju Xhersit hynė nė aeroplanin qė ishte bėrė gati tė nisej dhe ndaluan kreun e FMN-sė.
Vetė kreu i Fondit Monetar Ndėrkombėtar ,deklaron nėpėrmjet avokatit tė tij se ėshtė i pafajshėm .
Gjatė ditės sė sotme Strauss Kahn do tė udhėtonte pėr nė Berlin ku do tė takohej me kancelaren gjermane Angela Merkel dhe do tė diskutonin mbi borxhin e Greqisė dhe tė Portugalisė.

Lajmet
- E shtunė, 14 maj, 2011
...trup e trup:
- Fyle: Ja kushtet e BE-sė pėr Serbinė
- Ministri Hoxhaj nė takim me Ban Ki-moon ka ngritur ēėshtjen e veriut tė Kosovės
- Rama fiton Tiranen; Berisha thirrje per qetesi
- Sheshi "Adem Jashari" nė Skenderaj do tė ketė aromėn e 20 mijė luleve
- U shėnua 12-vjetori i masakrės sė Qyshkut, Zahaqit dhe Pavlanit
- Podujevė: Punėtorėt shėndetėsorė paralajmėrojnė grevė, kėrkojnė borxhin pėr shtesat e papaguara nė paga
- SIMIK-u francez ndihmon personat me aftėsi tė kufizuara, KEK-u ua ndalė rrymėn
- Gjilani planifikon pyllėzimin e tre mijė hektarėve
- Rrezik i madh nga armatimi i tepėrt nė Mal tė Zi
- Kroacia mbėshtet Kosovėn pėr anėtarėsim dhe integrim nė institucionet euroatlantike
- Digjen stanet shqiptare nė brezin kufitar me Malin e Zi
- Nė Lubavec tė Skenderajt policia sekuestron armė ilegale
- Depot e Kryqit tė Kuq nė Prizren tė zbrazėta, pėrderisa shtohen kėrkesat pėr ndihma
- PDS urdhėron miratimin e Kodit zgjedhor qė refuzojnė shqiptarėt
- Zėvendėskryeministrja e Kosovės, Edita Tahiri, ka vlerėsuar se ataku sistematik ndaj identitetit dhe trashėgimisė kulturore nė kohė luftėrash ėshtė nė kundėrshtim me konventat ndėrkombėtare dhe politikat e civilizimit global.
- Nė Lukijė tė Hasit qindra njerėz po kremtojnė Shėn Gjergjin
- Policia sekuestron 47 kg marihuanė dhe arreston 16 persona tė dyshuar

..informacione te shtruara:
Fyle: Ja kushtet e BE-sė pėr Serbinė

14/05/2011 14:05
Njė nga kushtet kryesore qė Serbia tė fitojė statusin e kandidatit pėr anėtarėsim nė BE, ėshtė tė arrijė rezultate konkrete nė dialogun e nisur me Kosovėn.
Agjencia e lajmeve “AFP” raporton se kjo ėshtė konfirmuar nga komisioneri pėr Zgjerimin, Shtefan Fyle, gjatė njė interviste dhėnė televizionit privat serb, B92.
Njė kusht tjetėr ėshtė marrja e njė raporti pozitiv nga kryeprokurori i gjykatės sė Hagės, Serge Bramertz, pėr pėrpjekjet e Beogradit nė arrestimin e dy tė kėrkuarve Ratko Mlladic dhe Goran Haxhic.
Gjatė kėsaj interviste Fyle ka paralajmėruar Serbinė se po i pėrfundon koha dhe se duhet qė tė shpejtojė reformat e nevojshme qė tė marrė statusin e kandidatit pėr nė BE.

Rama fiton Tiranen; Berisha thirrje per qetesi
Botuar: 14 May 2011
Kandidati i Aleances per te Ardhmen Edi Rama fiton betejen dramatike per bashkine e Tiranes.
Te dhenat zyrtare te KZAZ-se numer 49 bejne me dije se kandidati Rama figuron ne total 10 vota para kandidatit te Aleances per Qytetarin Lulzim Basha.
Festime ne Tirane
Kryeministri Sali Berisha ben thirrje per qetesi, ndersa theksoi se do te prese me qetesi rezultatin zyrtar te Komisionit Qendror te Zgjedhjeve.
Kryetari i PS-sė shpall fitoren nė Tiranė: Kjo ėshtė fitorja e tė gjithė zgjedhėsve.
Mesazhi i ambasadorit amerikan Arvizu: Urime per kalimin e finishit. Ishte nje fitore per demokracine dhe popullin shqiptar. Rezultatet te certifikohen ne perputhje me kodin zgjedhor.
Mbledhja e paralajmeruar e Komisionit Qendror te Zgjedhjeve eshte shtyre per diten e neserme.
Edi Rama..........124597(50%)
Lulzim Basha....124587(50%)

(tch)/V.I./Liria/ereniku.net/

-Suspendohet drejtoresha e policisė sė prokurimit nė Polici. Drejtori i pėrgjithshėm i Policisė sė Kosovės ka suspenduar nga detyra pėr 48 orė drejtoreshėn e prokurimit nė Polici, nėn dyshimin e bazuar pėr shpėrdorim tė detyrės zyrtare dhe autorizimit.

EULEX-i merr pėrsipėr procesin gjyqėsor ndaj tė arrestuarve tė Komunės
03:43:30 / 14.05.2011
EULEX-i ka marrė pėrsipėr procesin gjyqėsor ndaj gjashtė tė arrestuarve tė Komunės sė Prishtinės, pas kėrkesės sė familjarėve dhe avokatėve mbrojtės tė tė pandehurve.
Lajmi ėshtė konfirmuar pėr RTK-nė nga Fehmije Gashi Bytyqi, avokate mbrojtėse e njėrit nga tė pandehurit. Ajo ka bėrė tė ditur se seanca e radhės shqyrtuese do tė mbahet mė 18 maj nga gjyqtarė tė misionit EULEX. Gjashtė tė pandehurit janė arrestuar nėn dyshimet pėr keqpėrdorim tė autorizimeve dhe tė detyrės zyrtare nė njė tender tė shpallur nga Komuna e Prishtinės.

U shėnua 12-vjetori i masakrės sė Qyshkut, Zahaqit dhe Pavlanit
06:26:29 / 14.05.2011
U shėnua 12-vjetori i rėnies sė 110 tė vrarėve nė masakrėn e Qyshkut, Zahaqit dhe Pavlanit.
Duke pėrkujtuar kėtė masakėr tė forcave paramilitare, policore e ushtarake serbe, kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, tha se nuk mund tė besohet as nė drejtėsinė e as nė njerėzinė e Serbisė, pasi qė 9 akterė tė kėsaj masakre janė duke u gjykuar nė Beograd. Ndėrkaq, ministri i FSK-sė, Agim Ēeku, tha se sa mė shumė qė po kalon koha, aq mė shumė po rritet lavdia e kėsaj date.

Arrestohen 16 persona pėr trafikim tė drogės
06:21:52 / 14.05.2011
Policia e Kosovės ka arrestuar 16 persona gjatė operacionit tė quajtur “Harku” tė organizuar nga Departamenti kundėr krimit tė Organizuar, gjegjėsisht nga Drejtoria e Hetimit tė Trafikimit me Narkotikė.
Tė arrestuarit janė kapur nė posedim tė 50 kilogramėve marihuanė, nė vlerė tė 25 mijė euro. Gjithashtu, gjatė kėtij operacioni janė sekuestruar dy automjete, dy peshore elektrike dhe njė qese me fara tė kanabisit. Bastisjet janė kryer nė pesė komuna tė Kosovės: Prishtinė, Obiliq, Han i Elezit, Ferizaj dhe Gjilan. Hetimet janė kryer nė bashkėpunim me policinė e Maqedonisė dhe atė tė Shqipėrisė.

Hoxhaj takoi Ban Ki Moon
06:01:10 / 14.05.2011
Ministri i Punėve tė Jashtme i Kosovės, Enver Hoxhaj ka takuar tė nė New York Sekretarin e Pėrgjithshėm tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki Moon.
Sipas njoftimit nga Ministria e Punėve tė Jashtme, nė kėtė takim ministri Hoxhaj ka informuar sekretarin e pėrgjithshėm tė OKB-sė pėr shtetndėrtimin e suksesshėm tė Kosovės.
Ministri Hoxhaj po ashtu ka informuar Sekretarin e Pėrgjithshėm pėr zgjedhjet e fundit dhe krijimin e njė Qeveri shumetnike dhe profesionale. “Pavarėsia e Kosovės ka prodhuar paqe dhe stabilitet nė rajon. Nė tri vjetet e fundit Republika e Kosovės ka implementuar pakon e presidentit Ahtisarit, i cili ka qenė i dėrguari i posaēėm i sekretarit tė pėrgjithshėm si dhe kushtetutėn e Republikės sė Kosovės”, ka thėnė Hoxhaj.
Nė kėtė takim, ministri Hoxhaj ka ngritur edhe ēėshtjen e veriut tė Kosovės. “Atje ka nevojė pėr sundim tė ligjit dhe shpėrbėrjen e menjėhershme tė strukturave paralele tė Serbisė. Institucionet paralele tė Serbisė qė vazhdojnė aktivitetet e tyre nė disa pjesė tė Kosovės janė ilegale edhe sipas vendimeve tė vet Kėshillit tė Sigurimit”, ka ritheksuar Hoxhaj.
Ndėrkaq, Ban Ki Moon ka pėrgėzuar ministrin Hoxhaj pėr progresin e Kosovės nė vitet e fundit. “Unė mbėshtes zhvillimet pozitive nė Kosovė”, ka thėnė ai.
Nė kėtė takim ėshtė diskutuar edhe pėr mundėsinė e anėtarėsimit tė Kosovės nė institucione politike, financiare, kulturore dhe sportive ndėrkombėtare, pėr zhvillimin ekonomik tė Kosovės, pėr sfidat qė ka nė fushėn e bashkėpunimit rajonal dhe pėr rrugėn qė po bėnė nė procesin e integrimeve evropiane.
Ministri Hoxhaj ka potencuar synimet e Kosovės pėr anėtarėsimin e saj nė Kombet e Bashkuara.

Kthimi i ftesės sė Stefanovic
14/05/2011 20:50
Shumė shpejt ndonjė nga zyrtarėt e Qeverisė sė Kosovės mund tė shkojė nė Beograd pėr tu takuar me zyrtarėt serbė, por parakushtet ekzitojnė edhe nė kėtė rast.
Madje ka edhe tė atillė nga Qeveria e Kosovės qė ndihen tė pasigurtė pėr veten e tyre, qė nė rrethana tė tanishme tė shkonin nė Serbi.
Zėvėndėskryeministri Hajredin Kuēi, i cili tė enjten u takua me Borisllav Stefanoviē, thotė se ėshtė i gatshėm pėr tė shkuar nė Beograd, por me kushtin qė tė trajtohet si zėvėndėskryeministėr i Kosovės.
“Unė kam shprehur gadishmėrinė qė tė shkoj nė ēdo kryeqytet tė botės nė tė cilin tė trajtohem si zėvendėskryeministėr i Republikės sė Kosovės. Beogradi nuk bėn pėrjashtim”, u shpreh Kuēi.
Megjithkėtė ka edhe tė atillė nga Qeveria e Kosovės qė nuk do tė pranonin tani pėr tani ta bėnin njė vizitė tė tillė nė Serbi. Edita Tahiri si shefe e ekipit tė Kosovės nė bisedimet Prishtinė-Beograd, ėshtė takuar shpeshherė me shefin e ekipit serb, Borisllav Stefanoviē, disa herė nėBruksel, e sė fundmi edhe nė Prishtinė. Por, zonja Tahiri thotė se nuk ndihet e sigurtė pėr tė shkuar nė kėtė kohė nė Serbi. Si pjesėmarrėse e dikurshme nė lėvizjen pėr pavarėsi, ajo shprehet se do tė krijohej siguria pėr tė vetėm atėherė kur Serbia e njeh pavarėsinė e Kosovės.
“Personalisht pėr shkak se kam qenė njė prej udhėheqesve pėr pavarėsi janė dy arsye qė nuk mund tė udhėtoj nė Beograd: sė pari, Serbia tė njohė pavarėsinė dhe atėhere krijohen dhe kushtet e sigurisė pėr mua”, ėshtė shprehur Edita Tahiri.
Sidoqoftė, takimet e sė enjtes qė Stefanoviē i zhvilloi me dy zėvėndėskryeministrate Qeverisė sė Kosovės ishin tė parat qė mbahen nė Prishtinė pas mė shumė se tri vjet qė nga shpallja e pavarėsisė sė Kosovės.

OKB “rrėzon” Serbinė
13/05/2011 21:00
Kėshilli i Sigurimit ka hedhur poshtė dhe nuk ka kaluar kėrkesėn e Serbisė pėr krimet e supozuara nė raportine Dick Marty.
SHBA-ja, Gjermania, Britania e Madhe, Portugalia, Franca dhe disa shtete tė tjera mbėshtetėse tė pavarėsisė sė Kosovės kanė deklaruar besimin e tyre nė EULEX-it dhe kanė theksuar se nuk ka nevojė pėr mekanizma tjerė tė hetimit lidhur me raportin e Marty.
Kėrkesa e Serbisė u bė nė mbledhjen e OKB-sė tė enjten. Ministri i Jashtėm i Serbisė Vuk Jeremiē edhe zyrtarisht kėrkoi nga Kėshilli i Sigurimit krijimin e njė mekanizmi tė OKB-sė pėr tė hetuar krimet e supozuara.
Kryediplomati serb nuk e ka fshehur dėshirėn e Beogradit qė ky mekanizėm t’u pėrngjajė mekanizmave tė tjerė ndėrkombėtarė qė kanė hetuar krimet nė ish-Jugosllavi siē ka qenė Tribunali i Hagės.
Nė anėn tjetėr nė emėr tė Kosovės ėshtė paraqitur ministri i Jashtėm Enver Hoxhaj. Kryediplomati kosovar u ka thėnė ambasadorėve tė vendeve anėtare tė Kėshillit se ai ėshtė autoriteti ku duhet kėrkuar informatat pėr atė se ēfarė po ndodh nė Kosovė. Ministri kosovar ka folur pėr dialogun me Serbinė dhe e ka ftuar Beogradin qė tė jetė konstruktiv dhe tė orientohet nga Bashkimi Evropian.
Sipas Hoxhajt, qeveria e Kosovės ėshtė e pėrkushtuar qė tė punojė me EULEX-in nė hetimet pėr akuzat qė ka ngritur senatori i Kėshillit tė Evropės, Dick Marty. Ndėrkohė, ministri i Jashtėm i Serbisė Vuk Jeremiē pėrveēse ėshtė ndarė i pakėnaqur nga kundėrshtitė pėr kėrkesėn e shteti serb tė fokusuara nė akuzat e Martyt, ka replikuar edhe me ambasadoren e SHBA-sė nė OKB Rosemary di Carlo.
Sipas tij, tė gjitha krimet e kryera nė Ballkan janė hetuar nga njė mekanizėm i OKB-sė dhe se Serbia nuk kėrkon asgjė mė shumė, ndėrkohė qė kjo ėshtė hedhur poshtė nga ambasadorja amerikane Rozemary di Carlo.
Ambasadorja amerikane, ambasadori i Britanisė sė Madhe, ai i Francės dhe vendeve tjera anėtare qė e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės i kanė dhėnė mbėshtetje EULEX-it qė t’i bėjė hetimet pėr akuzat e senatorit Marty.

Nė Lukijė tė Hasit qindra njerėz po kremtojnė Shėn Gjergjin
14.05.2011 16:10 ET Prizren
Qindra banorė tė Hasit tė Kosovės dhe ata tė ardhur nga pjesa tjetėr e kėtij rajoni tė Shqipėrisė, bashkė me dhjetėra sish nga rajoni i Anadrinit, Gjakovės, Rahovecit dhe tė Prizrenit, tė shtunėn nė mėnyrė tradicionale nė fshatin Lukijė tė Hasit, rreth 20 kilometra larg Prizrenit, janė mbledhur pėr tė shėnuar 14 Majin, qė tė kremtohet nė kuadėr tė festės sė Shėngjergjit.

Lajmet
- E premte, 13 maj, 2011
...trup e trup:
- Raporti i Dick Martyt nė qendėr tė seancės sė KS tė OKB-sė pėr Kosovėn
- Presidentja Atifete Jahjaga tha se institucionet e jo rruga janė vendi ku gjenden zgjidhjet.
- DACI: qeveria nuk ka vizion dhe kurajo politike pėr tė udhėhequr vendin.
- Greqi, dhunė ndaj emigrantėve shqiptarė
- Tirane: Zgjedhjet, ndėrhyjnė ambasadorėt
- Garė e forte per Tiranen; deklarata nga dy kampet
- Stefanoviē: Vizita nė Prishtinė nuk ėshtė hap drejt njohjes

Stefanoviē: Vizita nė Prishtinė nuk ėshtė hap drejt njohjes
13.05.2011
“Njė pjesė tė takimit unė e shfrytėzova pėr ta njoftuar zotin Stefanoviē si pėrfaqėuses i qeverisė sė Republikės sė Serbisė pėr vizionin e qeverisė sė Republikės sė Kosovės pėr shtetin e pavarur. I thashė se kemi njė filozofi moderne pėr shtetin angazhohemi pėr njė Kosovė euroatlantike”, tha Tahiri.
Shefja e ekipit tė Kosovės tha se vizita e zyrtarit serb mund tė jetė sinjal se Serbia po e kupton realitetin e Kosovės. Por shefi i delegacionit serb Borko Stefanoviē iu tha mediave serbe se vizita e tij nė Prishtinė nuk ėshtė njė hap drejt njohjes sė Kosovės.

- Kreu i Lidhjes Demokratike tė Dardanisė Nexhat Daci kritikoi ashpėr politikėn qė po ndjekin institucionet pėr zhvillimin e vendit. Ai tha se qeveria nuk ka vizion dhe kurajo politike pėr tė udhėhequr vendin.

- Presidentja Atifete Jahjaga tha se institucionet e jo rruga janė vendi ku gjenden zgjidhjet. “Mua si presidente mė dhemb, kur edhe sot djemtė dhe vashat e Kosovės, dalin nė rrugė pėr tė demonstruar, pėr synimet e veta politike” ,tha presidentja duke komentuar protestat e djeshme tė Lėvizjes Vetėvendosje.

- KMDLNJ: E drejta pėr protestesta ėshtė e garantuar por jo dhuna!

Raporti i Dick Martyt nė qendėr tė seancės sė KS tė OKB-sė pėr Kosovėn
Botuar: 13 May 2011
Nė Nju Jork u mbajt seanca e posaēme e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB, ku vėmendje e posaēme iu kushtua kėrkesės pėr zbardhjen e plotė tė pohimeve nga raporti i Dick Martyt, si edhe dialogut mes Prishtinės e Beogradit.
Tė gjithė pjesėmarrėsit e seancės sė KS tė OKB-sė ishin tė mendimit se e vėrteta pėr pohimet nga raporti i Dick Martyt pėr trafikimin e organeve njerėzore gjatė konflikteve tė armatosura nė Kosovė duhet tė zbardhet nė tėrėsi. Por ata nuk ishin dakord pėr mėnyrėn se si duhet tė kryhen hetimet dhe kush duhet t'i bėjė ato.

Serbia do zbulimin e sė vėrtetės
Ministri i Jashtėm serb Vuk Jeremiq kėrkoi qė hetimet tė kryhen nga njė komision i posaēėm nėn patronazhin e KS tė OKB. Jeremiq tha se Eulex-i nuk e ka mandatin pėr hetime tė tilla, sepse ai mund tė veprojė vetėm nė Kosovė. Ndėrkohė qė, sipas tij, gjurmėt e krimeve tė pėrmendura nė kėtė raport shkojnė deri nė Afrikė, nė disa vende tė Evropės, Azi dhe nė Lindjen e Mesme. "Ne kėrkojmė tė vėrtetėn e plotė lidhur me trafikimin e organeve njerzore. Kėrkojmė drejtėsi. Kjo ėshtė e mundur vetėm me veprimin e Kėshillit tė Sigurimit", theksoi Jeremiq duke shtuar se asnjė mekanizėm tjetėr nuk mund tė bėjė hetimet e plota.

Kosova ka besim tek kapacitetet e Eulex-it
Idenė e hetimeve tė pavarura tė pohimeve nė raportin e Dick Martyt mbėshteti edhe shefi i UNMIK-ut nė Kosovė Lamberto Zanieri. "Ėshtė e njė rėndėsie tė veēantė qė akuzat e dėgjuara nė raportin e Dick Martyt tė hetohen nga njė komision i pavarur, si pėr viktimat ashtu edhe pėr personat, tė cilėt pėrmenden nė kėtė raport", tha ai.
Me domosodoshmėrinė e zbardhjes sė plotė tė pohimeve nga raporti i Dick Martyt u dakordua edhe ministri i Jashtėm i Kosovės Enver Hoxhaj, por ai kundėrshtoi krijimin e njė komisioni nėn patronazhin e KS tė OKB. Qeveria e Kosovės ėshtė e mendimit se Eulex-i ka kapacitete tė mjaftueshme pėr kėto hetime, tha ai. "Eulexi ka kapacitete dhe resurse tė mjaftueshme pėr tė bėrė ndryshimet e duhura nė Kosovė. Mund tė zbatojė sundimin e ligjit, tė forcojė luftėn kundėr korrupsionit dhe tė hetojė pohimet nga raporti i Dick Martyt, pėr krimet e bėra gjatė konflitkeve", theksoi Hoxhaj.
Gjermania mbėshtet hetimet nga Eulex
Nė dallim nga Serbia, Rusia dhe Kina, tė cilat ishin tė mendimit se hetimet duhet tė bėhen nėn patronzhin e OKB-sė, pėrfaqėsuesit e SHBA-sė, Britanisė sė Madhe, Francės dhe Gjermanisė, pohonin se Eulex-i ka kapacitete tė mjaftueshme pėr hetime tė tilla. "Hetimet e plota pėr krimet kundėr serbėve dhe tė tjerėve janė tė domosdoshme. Por ne jemi tė mendimit se nuk mund tė dyshohet qė Eulex-i i ka kapacitetet, kompetencat dhe mundėsitė e duhuar tė veprimit pėr hetimet lidhur me pohimet nė kėtė raport. Eulex-i e ka mbėshtetjen e plotė tė Gjermanisė", theksoi ambasadori gjerman nė OKB, Peter Wittig. Sa i pėrket zhvillimeve tė tre muajve tė kaluar nė Kosovė, shefi i UNMIK-ut Lamberto Zanier tha se pas zgjedhjes sė Atifete Jahjagės pėr presidente, nė Prishtinė ėshtė tejkaluar kriza politike dhe ėshtė kthyer stabiliteti. Ai tha se bashkėsia ndėrkombėtare shpreson pėrparime tė shpejta nė dialogun mes Kosovės dhe Serbisė. Ministri i Jashtėm Enver Hoxhaj u shpreh se Kosova ka dhėnė njė provim serioz me tejkalimin e krizės sė fundit politike, ku njė kontribut tė veēantė po japin edhe pėrfaqėsuesit e serbėve, tė cilėt sėrish janė pjesė e qeverisė. Tė gjithė ambasadorėt pėrshėndetėn dialogun mes Prishtinės dhe Beogradit. Atė e mbėshteti edhe ministri i Jashtėm serb Jeremiq, por ai edhe njė herė nėnvizoi se Beogradi nuk do tė njohė pavarėsinė e Kosovės. (Bahri Cani)/V.I./Liria/ereniku.net/

Greqi, dhunė ndaj emigrantėve shqiptarė
13/05/2011 15:50
Nuk kanė tė sosur sulmet raciste nė Greqi. Pas akteve ekstreme tė dhunės ndaj emigrantėve tė shėnuara nė kryeqytetin grek, njė tjetėr ngjarje e rėndė ka shokuar opinionin grek.
Dy emigrantė shqiptarė janė rrahur barbarisht nė Rethymno tė Kretės. Shqiptarėt, emrat e tė cilėve pėr momentin nuk bėhen publike, janė dėrguar nė gjendje tė rėndė nė spitalin e kėtij qyteti, si pasojė e rrahjes prej 5 shtetasve grekė.
Njėri prej tyre ka dėmtime tepėr tė rėnda dhe u mbajt nė spital, ndėrsa tjetri ishte nė gjendje pak mė tė mirė dhe kėrkoi tė kurohej nė shtėpinė e tij.
Burime lokale thanė se ngjarja ndodhi rreth orės 4 tė mėngjesit.
Dy shqiptarėt po hipnin nė makinėn e tyre, kur janė sulmuar pa shkak nga grupi i grekėve, qė u bėrtisnin tė largohen.
Ju jeni tė huaj dhe Greqia ėshtė e grekėve, citohet tė kenė thėnė ata. Pas kėsaj, agresorėt i kanė qėlluar shqiptarėt barbarisht me shkopinj e mjete tė forta.
Arsyeja e sulmit ka nė sfond ksneofobinė, pasi personat e konfrontuar nuk njiheshin mes tyre.
Policia ka nisur hetimet lidhur me ngjarjen, por deri tani nuk ka asnjė tė dyshuar.
Situata e rendit kohėt e fundit ka qenė tepėr problematike nė qytetet kryesore tė Greqisė.
Gjendja paraqitet mė e rėndė nė kryeqendrėn Athinė, ku si pasojė e kriminalitetit tė lartė ėshtė rritur ndjeshėm pasiguria mes qytetarėve.
Lidhur me kėtė, ministri grek i Mbrojtjes sė Qytetarit ka vėnė nė alarm tė kuq tė gjitha forcat policore nė kryeqytet dhe ka kėrkuar pėrforcime edhe prej qyteteve periferike, ndėrsa u ka bėrė thirrje banorėve tė ruajnė qetėsinė e tė mos arrijnė nė vetėgjyqėsi, por tė njoftojnė policinė pėr ēdo rast.

Garė e forte per Tiranen; deklarata nga dy kampet
Botuar: 13 May 2011
Zgjedhjet, diferenca Basha- Rama, 937 vota, te gjithė sy e veshė te Njėsia 5 TIRANE
- Ne diten e peste te procesit te numerimit, e gjithe vemendja eshte perqendruar ne KZAZ nr 49 te njesise 5 ku kane mbetur vetem 12 kutite e fundit per tu numeruar, vendimtaret per te percaktuar se kush do drejtoje kryeqytetit per 4 vitet e ardhshme, Edi Rama apo Lulzim Basha. Ndėrkohė qė nė tė gjitha bashkitė e tjera ėshtė mbyllur numėrimi. Nė rang vendi "Alenanca pėr Qytetarin" ka 682 696 vota kundrejt "Aleancės pėr tė Ardhmen" e cila ka marrė 612 781 vota, ndėrsa partitė jo pjesė e koalicionit kanė marrė 70608 vota.

Zgjedhjet, ndėrhyjnė ambasadorėt
12/05/2011 13:20
Qė zgjedhjet shqiptare nė kėto momente tė tensionuara po i pėrmbahen kontureve tė njė procesi demokratik, njė meritė tė vecantė duket se kanė ndėrkombėtarėt.
E enjtja ka nisur plot tension nė katėr njėsitė vendore, ku nuk ishte mbyllur ende procesi i numėrimit.
Ndėrsa ishte lėnė tė niste qė nė mėngjes, numėrimi ka nisur vetėm nė orėn 11.30. Si pėr rastėsi, njė orė pėrpara ambasadori amerikan takoi kryeministrin Berisha dhe mė pas liderin socialist Edi Rama.
Vizitėn e pare zoti Arvizu e kreu nė selinė e kryeministrisė, i shoqėruar nga vėzhguesit zgjedhorė tė dėrguar nga SHBA, ku u pritėn nga kryeministri Sali Berisha. Nė njoftimin zyrtar thuhet se ambasadori amerikan Arvizu tha nė fjalėn e tij se ky mision vėzhgimi me rreth 60 vėzhgues, ishte njė kontribut i drejtpėrdrejt i qeverisė amerikane pėr transparencėn e procesit zgjedhor.
Ambasadori amerikan shtoi mė tej se ky mision ėshtė njė dėshmi i miqėsisė sė SHBA ndaj Shqipėrisė, por edhe angazhimit ndaj vlerave qė vendet ndajnė sė bashku. Nga ana e tij kryeministri Berisha, nėnvizon njoftimi, vuri nė dukje se procesi zgjedhor qė po zhvillohet mbėshtetet mbi njė bazė ligjore solide, konsensuale dhe tė certifikuar nga ndėrkombėtarėt dhe se pėrdorimi i teknologjisė nė procesin e numėrimit garanton saktėsi maksimale nė kėtė proces.
Kryeministri theksoi se cdo votė e hedhur nė kutitė e votimit do tė numėrohet me saktėsi tė plotė dhe se nė kėto zgjedhje fituan shqiptarėt.
Pak caste pas kėtij takimi, ambasadori i Shteteve tė Bashkuara, Alexander Arvizu ka vizituar selinė e Partisė Socialiste.
Diplomati amerikan nuk bėri asnjė koment pasi doli nga selia rozė, ku ėshtė takuar me kreun e kėsaj partie Edi Rama.
Ndonėse nuk ka asnjė deklaratė zyrtare, mėsohet se ambasadori amerikan ka adresuar mesazhe tė qarta pėr tė dy liderėt e politikės lidhur me momentin nė tė cilin ndodhet procesi zgjedhor.
Dhe momenti nė tė cilin ai ndodhet ka tė bėjė kryesisht dhe vetėm me numėrimin dhe pėrfundimin sa mė tė shpejtė tė tij.
Njė ditė mė parė, zėdhėnėsja e komisionerit pėr Zgjerimin Shtefan Fyle, pėrgėzoi qytetarėt shqiptarė pėr pjesėmarrjen e qetė dhe masive nė zgjedhje.
Por zonja Butler, e pyetur pėr vonesat nė procesin e numėrimit u shpreh se pėr kėtė duhej pyetur kryeministri i Shqipėrisė, zoti Berisha.
Nga ana tjetėr, nė cdo moment tensioni nė Tiranė, ėshtė parė njė prani e gjerė e vėzhguesve tė OSBE-ODIHR dhe misioneve diplomatike tė akredituara nė Tiranė.

Lajmet
- E enjte, 12 maj, 2011
...trup e trup:
- Levizja Vetėvendosje! pėrleshet me policinė nė protestė kundėr vizitės sė Stefanovic-it
- Filloi punėn Konferenca e parė ndėrkombėtare dyditore pėr raportim financiar nė Kosovė
- Thaēi e Gentilini i premtojnė njėrit-tjetrit bashkėpunim
- Gentilini: Kosova do ta gėzojė pėrkrahjen e BE-sė pėr tė ardhmen evropiane
- Komuna e Skenderajt pėr 3 muaj ka shpenzuar 52% mė pak pėr mallra se vitin e kaluar
- Gazeta e vetme shqipe nė Mal tė Zi “Koha javore” fiket nga Interneti
- Komuna dhe AKP luajnė me fatin e 30 familjeve pejane
- Mė nė fund edhe pėr Dinoshėn Propozimligji zgjedhor ėshtė i papranueshėm
- KE azhurnohet lidhur me progresin nė pėrafrimin e Kosovės me standardet e BE-sė
- Dy tė arrestuar me dyshim tė falsifikimit tė dokumentit zyrtar, pasaportės
- Lėvizja FOL reagon dhe alarmon pėr parregullsi nė Ministrinė e Infrastrukturės
- Caritas Kosova e dėrgoi fėmijėn e tretė brenda javės pėr shėrim nė Itali
- Funksionalizimi i Agjencisė pėr Administrimin e Pasurisė sė Sekuestruar ose tė Konfiskuar ėshtė njė nga prioritetet qeveritare
- Pensionistėt dhe invalidėt e punės kėrkojnė pėrmirėsimin e gjendjes sė tyre
- Nė QKUK shėnohet Dita ndėrkombėtare e Infermierisė
- Nė shėnimin e Ditės sė Infermierisė, premtohet ngritja e njė objekti tė ri pėr QKMF-nė
- Ndryshimi i temperaturave po ndikon nė shendetin e qytetarėve

...shtruar:
Rreth 20 tė lėnduar gjatė protestės sė Vetėvendosjes
Botuar: 12 May 2011
Zėdhėnėsi i policisė sė Kosovės Brahim Sadriu pėr Radio Televizionin e Kosovės konfirmoi se deri mė tani 10 policė dhe 6 protestues janė tė lėnduar lehtė.Brahimi tha se tė lėnduarit janė dėrguar nė QKUK dhe sipas informatave tė pakonfirmuara vetėm njė ėshtė ndalur pėr trajtim. Sa i pėrket dėmeve materiale disa vetura zyrtare janė tė dėmtuara. (rtk)/V.I./Liria/ereniku.net/

“Vetėvendosje” pėrleshet me policinė te ndėrtesa e Qeverisė
Aktivistė tė Lėvizjes Vetėvendosje para pak ēastesh ka nisur tė thyejė makinat zyrtare qeveritare, duke thyer xhamat e tyre, pranė ndėrtesės qeveritare.
Ka intervenuar Njėsia Speciale e Policisė sė Kosovės, dhe sė paku 4 aktivistė janė lėnduar. Policia ka pėrdorur gaz lotsjellės. Takimi ndėrkohė ka vazhduar tė mbahet nė ndėrtesėn qeveritare, transmeton Indeksonline .
Negociatori serb, Borko Stefanovic para pak ēastesh ėshtė parė tė hyj nė ndėrtesėn e re tė qeverisė, ku brenda saj po e pret ministri i Drejtėsisė, njėherėsh zėvendėskryeministėr, Hajredin Kuēi.
Mė herėt, nė afėrsi tė Ēagllaviēės, vetura e Borko Stefanvoqit ishte gjuajtur me steropor, Lėvizja “Vetėvendosje” pėrmes njė kumtesė ka njoftuar se aktivistė tė saj kanė bllokuar ndėrtesėn e Qeverisė sė Kosovės nė shenjė kundėrshtimi tė vizitės sė Borko Stefanoviqit nė Kosovė Shefi i ekipit serb nė negociata me Kosovėn Borko Stefanoviq tashmė ka hyrė nė Kosovė. Ai dhe ekipi i tij janė nėn pėrcjelljen e vazhdueshme tė Policisė sė Kosovės qė po e shoqėrojnė drejt Prishtinės, ku pritet tė takohet me zyrtarė tė lartė qeveritarė. Agjenda nuk ėshtė bėrė publike dhe madje nuk do tė ketė kurrfarė prononcime pėr media. Fillimisht ishte parashikuar qė Stefanoviq tė kalonte pėrmes pikės kufitare nė veri, ndėrsa para orės 10 ai ka kaluar nė njė pikė tjetėr kufitare. Shefi i delegacionit serb pėr bisedime do tė takohet me homologen Edita Tahiri ndėrsa takimi me zėvendėskryeministrin Hajredin Kuēi dhe serbėt e Kosovės po mbahet i fshehur. (koha)/12 May 2011/V.I./

Levizja Vetėvendosje! pėrleshet me policinė nė protestė kundėr vizitės sė Stefanovic-it
12.05.2011 16:27 ET Prishtinė
Policia e Kosovės ka pėrdorur gazin lotsjellės pėr tė shpėrndarė aktivistėt e Lėvizjes Vetėvendosje!, tė cilėt kishin bllokuar ndėrtesėn e re tė Qeverisė sė Kosovės (ish-Pallati i Rilindjes) nė shenjė kundėrshtimi tė vizitės nė Prishtinė tė kryenegociatorit serb, Borko Stefanovic.(KosovaLive)

Maqedonia dhe Serbia rrezikojnė liberalizimin e vizave
Komisioni Evropian (KE) ka propozuar pezullimin e liberalizimit tė vizave pėr Maqedoninė dhe Serbinė. Ndėrsa parlamenti Evropian druan se shtetet anėtare tė BE-sė, kėto mekanizma mund t’i miratojnė pa u konsultuar me tė, bėn tė ditur euro-deputetja Tanja Fajon, raportuese pėr heqjen e vizave pėr shtetet e Ballkanit. Sipas saj, propozimi mund tė miratohet edhe gjatė kėtij muaji.
“Situata ėshtė alarmante pėr shkak tė valės sė madhe tė azilkėrkuesve qė vijnė nga Maqedonia dhe Serbia drejt Belgjikės, Suedisė ose Luksemburgut. Disa shtete anėtare tė BE-sė, veēanėrisht Belgjika, kėrkuan nga Komisioni Evropian tė gjente zgjidhje”, deklaroi Fajon.
Ndėrkaq, tė kontaktuar nga ALSAT-M, nė Ministrinė e Jashtme thonė se: “Javėn e kaluar njė komision vlerėsues nga BE qė kishte tė bėnte me zbatimin e reformave mbi liberalizimin e vizave, u shpreh i kėnaqur nga zbatimi i tyre nė praktikė. Ky komision nė Qershor do tė prezantojė para eurodeputetėve njė raport mbi kėto reforma dhe ne nuk mund tė komentojmė asnjė deklaratė tė cilitdo eurodeputet sepse fjalėn e fundit e thotė komisioni vlerėsues”, bėn tė ditur nga Ministria e Jashtme. (Alsat-M)/12 May 2011/V.I.

...speciale:
Stefanoviqi takon kosovarėt pa ndėrmjetėsues
Shefi i delegacionit tė Serbisė nė bisedimet me Kosovėn, Borko Stefanoviq, do tė qėndrojė tė enjten nė Prishtinė, ku do tė pritet nga zyrtarė tė Qeverisė sė Kosovės dhe pėrfaqėsues tė serbėve lokalė. Kjo do tė jetė hera e parė qė njė zyrtar i Qeverisė sė Serbisė do tė pritet edhe nga pėrfaqėsuesit e Qeverisė sė Kosovės. Ndėrsa, opozita refuzon tė realizojė takime me pėrfaqėsuesin serb.
Qeveria e Kosovės ka konfirmuar lejimin e vizitės sė shefit tė delegacionit tė Beogradit nė bisedimet me Prishtinėn, Borko Stefanoviq. Gjatė kėsaj vizite, pėr herė tė parė njė zyrtar i Qeverisė sė Serbisė mund tė pritet nga ata tė Qeverisė sė Kosovės.
Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi dhe shefja e delegacionit tė Kosovės nė bisedimet me Serbinė, Edita Tahiri, po ashtu zėvendėskryeministre, besohet se do ta takojnė zyrtarin serb.
“Ėshtė menduar tė ketė takime me Qeverinė, por edhe opozitėn”, ka deklaruar zėvendėskryeministri Kuēi, duke konfirmuar se Stefanoviq ka kėrkuar leje pėr kėtė vizitė dhe Qeveria e Kosovės ia ka mundėsuar atė.
Pėrveē lejes pėr vizitėn, Kuēi megjithatė nuk ka konfirmuar pėrfundimisht se kush do ta presė zyrtarin serb nė Prishtinė.
“Do ta shoh nivelin e kėrkesės, mėnyrės se si e ka bėrė; kemi pasur orientim pozitiv pėr njė gjė tė tillė, por do tė shohim se si do tė shkojnė procedurat tutje”, ka thėnė Kuēi.
Ndėrsa nė Qeveri, Stefanoviq megjithatė besohet se tė paktėn do tė realizojė takime me delegacionin e Kosovės nė bisedime, nė Kuvend nuk ka ndonjė gatishmėri pėr ta takuar pėrfaqėsuesin serb.
Kryetari i Kuvendit, Jakup Krasniqi, ka thėnė se Stefanoviqi nuk paraqet njė nivel politik qė tė takohet me tė dhe ai beson se takimet do tė realizohen me delegacionin e Kosovės nė bisedime me Beogradin.

Bisedime pa kreativitet
“Vizitėn e kryenegociatorit serb e shohim si vazhdim tė dialogut qė po zhvillohet nė Bruksel, njė vazhdim ndoshta paksa mė i zbehtė, por vazhdim i atij dialogu edhe nė Kosovė. Realisht nuk ėshtė niveli qė tė pritet nga kryetari i Kuvendit njė zyrtar i administratės serbe, sigurisht ai do tė pritet nga administratorėt dhe bashkėdialoguesja e tij nė Bruksel, pra do tė pritet edhe nė Prishtinė”, ka theksuar Krasniqi.
Pėrderisa Stefanoviqi thuhet se ka shprehur dėshirėn qė t’i takojė partitė opozitare nė Prishtinė, kėta tė fundit kanė thėnė se nuk shohin ndonjė arsye dhe refuzojnė takime me zyrtarin serb.
Lėvizja Vetėvendosje e ka cilėsuar kėtė si njė vizitė qė ofendon qytetarėt e Kosovės.
Shpend Ahmeti nga Lėvizja Vetėvendosje ka thėnė se ky ėshtė njė kompromis i Qeverisė Thaēi qė bėhet nė dėm tė interesave tė Kosovės, marrė parasysh qėndrimet e Serbisė ndaj shtetit tė Kosovės.

Vizita komplikon dialogun
Po ashtu, edhe Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės nuk ka shprehur ndonjė vullnet politik qė ta presė Stefanoviqin. Shefi i Grupit Parlamentar tė AAK-sė, Ardian Gjini, ėshtė shprehur se ia sheh pėr tė madhe Qeverisė se si e pret nė njė nivel kaq tė lartė njė pėrfaqėsues tė administratės sė Serbisė.
“Jo nuk kemi vullnet. Nuk jemi tė gatshėm qė tė takohemi me nivel tė administratės tė Qeverisė sė Serbisė dhe mendojmė se janė duke gabuar rėndė edhe zėvendėskryeministrat e Kosovės qė po e pėrfaqėsojnė nė mėnyrė kaq tė padenjė sovranitetin e Kosovės duke u takuar me njerėz shumė nėn nivelin e tyre. Nėse njė vizitė e tillė ndodh dhe pritet nga nivelet mė tė larta tė Qeverisė sė Kosovės, atėherė Kosova realisht po fyhet”, ėshtė shprehur Gjini.
Sidoqoftė, vizita e Stefanoviqit shihet edhe si vazhdimėsi e bisedimeve Prishtinė - Beograd, por tani pa ndėrmjetėsues, pasi qė takimi mbahet nė Prishtinė dhe jo nė Bruksel.

Tadiq: Vizita pėrmirėson atmosferėn
Presidenti i Serbisė, Boris Tadiq, tha se vizita e shefit tė ekipit negociator serb, Borko Stefanoviq, nė Kosovė, mund t’i kontribuojė pėrmirėsimit tė atmosferės nė dialogun Prishtinė-Beograd.
“Ėshtė mirė qė Stefanoviq shkon nė Prishtinė, t’iu sqarojė institucioneve tė Prishtinės se cilat janė qėllimet e Republikės sė Serbisė, tė pėrpiqemi tė gjejmė disa qėllime tė pėrbashkėta nė tėrė procesin e dialogut, i cili nuk ėshtė aspak i lehtė”, tha Tadiq, pas takimit me kryeprokurorin e Tribunalit tė Hagės, Serzh Bramerc.
Presidenti serb theksoi se Serbisė “i nevojitet progres nė temat e caktuara” tė bisedimeve dhe vlerėsoi se vizita e nesėrme e Stefanoviqit nė Prishtinė “mund t’i kontribuojė atmosferės mė tė mirė”.
Tadiq tha se “ėshtė mirė qė ndėrmjet institucioneve shqiptare nė Kosovė dhe shtetit tė Serbisė tė iniciohet njė lloj i dialogut, i cili nuk nėnkupton se Serbia e njeh pavarėsinė e Kosovės”, por mundėson tė zgjidhen problemet e njerėzve nė Kosovė.
“Jeta e tyre nuk mund tė bllokohet”, tha Tadiq, duke shtuar se Serbia nuk do tė heqė dorė nga politika e ruajtjes sė integritetit tė saj dhe me asnjė ēmim nuk do ta njohė pavarėsinė e Kosovės.
Tadiq shprehu dėshirėn qė kapitulli nė dialogun Prishtinė-Beograd tė mbyllet shumė para tetorit, e edhe para dhjetorit, kur mund tė pritet data pėr fillimin e bisedimeve pėr anėtarėsimin e Serbisė nė Bashkimin Evropian.

“Ky ėshtė interesi ynė”, theksoi presidenti serb.
“Gėnjehen shumė tė gjithė ata qė mendojnė se Serbia ėshtė e gatshme t’i kapėrcejė tė ashtuquajturat ‘vija tė kuqe’ pėr statusin e vendit kandidat dhe pėr tė marrė datėn e bisedimeve pėr anėtarėsim nė BE”, tha Tadiq.
“Ne duam tė zgjidhim konfliktin qė ekziston nė hapėsirat e Evropės juglindore. Ne nuk duam tė sjellim konflikte tė reja nė BE, por njėkohėsisht nuk mund tė shantazhohemi me asgjė kur ėshtė fjala pėr mbrojtjen e interesave tona legjitime kombėtare”, tha Tadiq. (rel) /12 May 2011/V.I./

..nga zgjedhjet lokale ne Shqiperi:<br>
Basha: Numėrimi tė jetė i saktė dhe pa vonesa
12/05/2011 11:35
Kandidati i Aleancės pėr Qytetarin pėr bashkinė e Tiranės, Lulzim Basha kėrkoi nga numėruesit e votave qė tė mos ndikohen nga trysnia e garės sė ngushtė mes tij dhe kandidatit Rama, por tė bėjnė nė mėnyrė tė saktė, tė ndershme dhe tė drejtė detyrėn e tyre.
"Unė kam marrė kryesimin e garės, por kjo nuk e ndryshon vendimin pėr tė pritur numėrimin e cdo vote pa vonesė dhe me transparencė", tha Basha.
Sipas tij, zėri i cdo qytetari duhet tė lexohet pėrmes numėrimit tė votės.

Topi: Tė pėrmbyllet sa mė parė procesi
12/05/2011 12:10
Presidenti Topi deklaron se ėshtė me rėndėsi pėrmbyllja sa mė parė dhe sipas standarteve demokratike procesi i numėrimit tė votave.
Deklarata e kreut tė vendit u dha gjatė njė takimi me Drejtoren e Drejtorisė sė Kėshillit Politik dhe Bashkėpunimit nė Kėshillin e Evropės, Klaudia Luēiani.
Presidenti shprehu mirėnjohjen pėr “mbėshtetjen dhe ndihmesėn e vazhdueshme dhe aq tė nevojshme qė kjo organizatė e rėndėsishme politike i ka dhėnė e vazhdon t’i japė vendit tonė, jo vetėm nė kapėrcimin e shumė vėshtirėsive, por edhe nė realizimin e detyrimeve dhe angazhimeve tė Shqipėrisė pėr tė pėrmbushur kriteret e kėrkuara pėr anėtarėsim nė familjen e madhe e evropiane".

Polonia: Mbėshtesim Shqiperinė
12/05/2011 15:30
Ministri i Jashtėm polak Radostav Sikovski ka zhvilluar nje takim me ministrin e Jashtem Edmond Haxhinasto ku kane disktuar per ecurine e zgjedhjeve, por edhe per kriteret qe duhet te plotesoje Shqiperia per te marre statusin e vendit kandidat per t'iu bashkuar familjes se Bashkimit Europian.
"Nga vezhgimi i ketyre zgjedhjeve mund te them qe metodat jane korrekte, transparante dhe nuk kemi verejtje thelbesore.
Do t'i mbeshtes aspiratat e Shqiperise per integrimin ne Bashkimin Europian, por nga ana tjeter do te kerkoj plotesimin e kerkesave dhe qe kjo te realizohet, duhet te keni unitet kombetar dhe konsensus nė kėtė proces te rendesishme. Plotesimi i ketyre kritereve per t'u bashkuar me BE kerkojne uljen e temperaturave dhe bashkepunimn e paleve", tha ministri Shikovski.
Polonia do te marre presidencen e Bashkimit Europian qe nga korriku i ketij viti, ndaj zoti Shikovski theksoi se me pergjegjesi te plote deklaron se tre jave pasi Shqiperia te marre statusin kandidat do te jete pjese e Bashkimin Europian.
"Shqiperia kur te marre statusin e vendit kandidat tre jave me vone do te jete anetare e Bashkimit Europian. Sikur dhe e dime keto procese lidhen me plotesimin e kushteve. Por jam i bindur se kur Shqiperia te plotesoje harten kritereve, atehere per fillimin e negociatave nuk do te kete vonese. Kete e them me pergjegjesi qe Polonia do te jete e gatshme te filloje negociata", tha ministri./tch/

Lajmet
- E mėrkurė, 11 maj, 2011
...trup e trup:
Numerimi, “lufte” e ashper ne Tirane. Rama ne avantazh
Vijon beteja e forte per Tiranen. Rama kryeson garen: Fitorja ne Tirane, e padiskutueshme. Basha: Te vijoje pa vonesa procesi i numerimit.

Zedhenesja e KE: Raporti pėr vlerėsimin pėrfundimtar do tė varet kryesisht nga sjellja gjatė gjithė procesit, pėrfshirė numėrimin dhe trajtimin e ankesave tė mundshme.

Ne Durres, kandidati Vangjush Dako kalon ndjeshem kandidatin Xhaferraj.

Partia Socialiste padit zyrtarin e Komisionit Qendror te Zgjedhjeve Alfred Spahiu per falsifikim dokumentash. PDI ankesa per procesin, ne KZAZ-ne e Ures Vajgurore eshte tjetersuar vota

Rama: Tiranėn e kemi fituar
11/05/2011 15:15
Kryetari i Partisė Socialiste Edi Rama deklaron se fitorja nė Tiranė ėshtė e padiskutueshme, ndėrsa theksoi se kėtė herė nuk u arrit tė grabitej asnjė votė.
"Te vota ndodhet themeli i bashkejeteses sone demokratike dhe qytetare sepse Shqipėri. I ftoj tė gjithė qė ta ndjekin me qetėsi procesin e numėrimit tė votave, pavarėsisht maskaradės tė organizuar nė cdo hap pėr tė bėrė tė pamundur marrjen e Tiranės. Ne jemi tėrėsisht nėn kontroll tė situatės nė cdo qendėr", tha Rama.
Po ashtu Rama theksoi se diferenca nė Tiranė ėshtė mė e madhe se shifrat e deklaruara nga Komisioni Qendror i Zgjedhjeve qė ėshtė nė shėrbim tė kryeministrit Sali Berisha.

Ismail Kadare: Po punohet tė na ndajnė nga Europa
Publikuar: Sot, mė 11 maj 2011
Tiranė, 11 maj - Shkrimtari i madh vjen me tona tė ashpra pėr shqiptarėt dhe heshtjen ndaj dramės sė Kosovės. Nė librin e ri, hedhur nė treg nga “Onufri” vetėm dy ditė mė parė, Kadare flet pėr rimohues shqiptarė, pėr klane brenda llojit qė ndihmojnė deshqiptarizimin, pėr rikthimin zellshėm tė projektit pėr ndarjen e dy shteteve shqiptare nga Europa, flet pėr akuzat e Carla del Ponte-s dhe Dick Martyt dhe nevojėn qė populli shqiptar tė mos pėrfshihet nga paniku, por tė lejojė hetimin e krimeve nėse ka tė tilla

Ismail Kadare i rikthehet dramės sė Kosovės, bashkė me tė edhe dramės sė popullit shqiptar. “Mbi krimin nė Ballkan; letėrkėmbim i zymtė”, botuar nga “Onufri” prej dy ditėsh gjendet nė treg. Nė fakt vetė autori e quan njė libėrth. Njė hyrje e shkruar gjatė muajve tė kėtij viti mes Parisit dhe Tiranės, shpalos edhe qėllimin e shkrimit tė kėtij libri.
Ėshtė pikėrisht heshtja ndaj dramės sė Kosovės dhe krimeve serbe tė ndodhura atje, qė nė rrjedhė tė historisė pėrbėjnė krimin mė tė freskėt nė Ballkan. Shkrimtari shqetėsohet pėr njė tjetėr krim qė ndihmon tė parin, heshtjen e shqiptare. Kjo hyrje ėshtė njė thirrje dhe njėkohėsisht njė akuzė pėr tė vetėt. “Dymbėdhjetė vite pas ēlirimit tė Kosovės, njė “omerta” e palejueshme ka lėnė nėn perden e mjegullės krimet e lemerishme serbe. Kanė heshtur pėr to pikėrisht ata qė e kishin pėr detyrė ta ngrinin zėrin deri nė kupė tė qiellit: kronistė, akademikė, historianė, politikanė e publicistė nga tė dyja anėt e kufirit. Opinioni publik europian dhe ai botėror, pikėrisht ai qė i kishte nxitur qeveritė dhe ushtritė e vendeve tė tyre tė ngrinin avionė pėr tė bombarduar Serbinė, pas mbarimit tė luftės e pritėn me padurim dėshminė shqiptare. Ajo dėshmi vononte dhe kjo ishte me tė vėrtetė dramatike. Nuk ishte thjesht njė vonesė, ishte mė shumė se kaq”, shkruan Kadare nė faqet e para tė librit. Nė faqet qė pasojnė ai i mėshon veēanėrisht krimit tė madh tė serbėve, atė tė pėrdhunimit tė mijėra grave, vrasjes sė tyre dhe tė foshnjave. E quan tė pafalshme heshtjen ndaj tmerrit mė tė madh tė Kosovės, qė do tė ndiqej nga njė tjetėr tmerr: atė tė mosdėshmimit. Kadare i lidh pashmangshmėrisht me kėtė fakt akuzat e fundit tė bėra ndaj shqiptarėve, fillimisht nga Carla del Ponte e pastaj edhe nga Dick Marty. I rikthehet tezės sė librit “Mosmarrėveshje”, botuar vetėm pak muaj mė parė, ku sipas shkrimtarit e keqja e shqiptarėve u vjen nga vetja. Kadare flet sėrish pėr klane, pėr rimohues, pėr njė Shqipėri e kėtė radhė edhe Kosovė tė shitur.
“Ndėrkaq tė tjera pasione po shfaqeshin nė Kosovėn e porsadalė nė dritė. Ndėr to, ishin tri etje tė pashpallura ndonjėherė kaq babėzisht: etja pėr pushtet, ajo pėr para dhe, e fundit, por jo mė e pakta, etja pėr lavdi. Shqipėria fqinje, ndonėse shtet gati shekullor, dhe me arsye tė ngjashme pėr t’iu ngazėllyer lirisė, nuk arriti t’i rrezatojė diēka mė tė mirė shtetit tė ri shqiptar, ngaqė vetė vuante nga e njėjta lėngatė”, shkruan Kadare.
Ky libėrth, siē e quan autori, vazhdon me pjesėn e letrave drejtuar personaliteteve botėrore pėr dramėn e Kosovės. Ato kapin njė periudhė ēerekshekullore: 1987–2011. Botohet pėr herė tė parė letra e shumėkomentuar qė shkrimtari serb Vuk Drashkoviq i drejton Kadaresė mė 18 qershor 1987, letėr qė shkrimtari i ka dėrguar Papa Gjon Palit II mė 15 shtator 1991, letra e dytė qė Kadare i shkruan Presidentit francez Jacques Chirac mė 12 dhjetor 2001 dhe pėrgjigjja qė ministri i Punėve tė Jashtme franceze Herve De Charette i kthen shkrimtarit mė 21 maj 1997. Pjesė e kėtij libri ėshtė edhe njė shkrim qė Ismail Kadare ka botuar nė “Koha ditore” dhe “Courrier International”, shkurt 1999 nėn titullin “Kapardisja shqiptare; njė portret nė grup i politikanėve shqiptarė”. Njė shpjegim tė letrave, por edhe njė opinion mbi ngjarjet e rėndėsishme tė ndodhura sė fundmi nė botėn shqiptare, shkrimtari e bėn pėrmes njė interviste tė gazetarit Aleksandėr Ēipa, pjesė tė sė cilės i kemi shkėputur pėr t’i botuar nė gazetėn “Shqip”.

-Duke botuar njė dosier tė tillė pėr krimet nė Ballkan, a mund tė na thoni diēka mė tepėr pėr lexuesit tanė? Ka ndonjė arsye zgjedhja e kohės sė publikimit? Sė fundi, a ėshtė e plotė dosja?

-Ka vite qė ka qenė e nevojshme njė dosje si kjo. Madje, ėshtė disi vonė. Nė Shqipėri ėshtė krijuar njė zakon i keq: sapo shtrohet njė ēėshtje qė duket sikur s’ka lidhje tė drejtpėrdrejtė me interesat politike tė ditės, nisin shkrofėtimat: ohu, ne kemi tė tjera probleme, ky na ngre tė tjera! Problemi i krimit vazhdon tė jetė nė thelbin e historisė sė Ballkanit, nė dy dhjetėvjeēarėt e fundit. Ndaj mendimin e mėsipėrm, pėr kohėn ose pakohėn e dosjes, do ta quaja njė dėshmim tė ri tė mendjelehtėsisė shqiptare pėr tė mos pėrdorur njė fjalė mė tė ashpėr. Lidhur me qėllimin e botimit, pėrgjigjja ėshtė e prerė: pajtimi nė Ballkan. E ky pajtim, nuk mund tė bėhet pa pajtimin shqiptaro-serb.
Ka njerėz qė mendojnė se dosje tė tilla tė rėnda, ėshtė mė mirė qė, nė emėr tė paqes, tė mbyllen. Unė e nderoj paqen si njė gjė tė shenjtė, por pikėrisht, ngaqė kam kėtė nderim, mendoj ndryshe. Ėshtė e njohur thėnia se popujt duhet tė dinė ēka tė kujtojnė, e tė dinė ēka tė harrojnė. Por kjo mund tė ndodhė vetėm kur ēėshtjet sqarohen.
Pėr fat tė keq, siē u tha, po ndodh e kundėrta. Ndėr problemet qė paraprijnė paqen, ėshtė ai i krimit.
Bota, ashtu siē njeh krime tė mėdha, ashtu njeh edhe pajtime tė mėdha. Por kėto tė fundit kėrkojnė shpesh burrėri mė tė madhe se lufta. Unė besoj nė mundėsinė e pajtimit midis serbėve dhe shqiptarėve. Kjo nuk ėshtė as deklarim diplomatik, e as njė aspiratė humaniste. Jam shkrimtar dhe, pėrveē ndėrgjegjes sime, s’kam as tagėr e as detyrim tjetėr. Jo vetėm besoj nė pajtim, por e quaj atė tė domosdoshėm.
Ėshtė mision i detyrueshėm i dy kombeve. Europa, SHBA-ja dhe njė pjesė e botės i besuan deri mė sot tė vėrtetės sė njohur dhe e ndėshkuan Serbinė. Kjo e fundit, mendon ndryshe. Ėshtė punė e saj. Nė qoftė se sot mendohet se, pala shqiptare, gjithashtu ka bėrė krime, le tė hetohet.

Pra le tė hetohen krimet e gjithkujt dhe tė vihen nė peshore. Tė gjendet pėrpjesėtimi midis tyre, siē thuhet. Nė fund tė fundit, thelbin e drejtėsisė nė planetin tonė e pėrbėn pikėrisht pėrpjesėtimi. E shqiptarėt s’kanė pse tė kenė asnjė grimė droje nė kėtė rast. Lidhur me pyetjen se a ėshtė e plotė dosja qė po botohet, do tė thosha jo. E tillė do tė jetė, ndoshta, nė njė botim tė veēantė.

-Vuk Drashkoviē gati ēerekshekulli mė parė ju ėshtė drejtuar, si koleg. Vite mė vonė, ai do tė bėhej ministėr i Jashtėm i Serbisė. A mund tė na flisni pėr dialogun mes jush, nėse ka pasur vėrtet dialog?

-Mė 1987-n, kur ėshtė shkruar kjo letėr, nuk mė kujtohet t’i jem pėrgjigjur. Ajo ėshtė botuar sė pari nė shtypin serb. Madje, nuk mė kujtohet ta kem ditur. Ju mund tė thoni se mjafton kjo arsye, por unė po vazhdoj: edhe po ta kisha marrė letrėn, nuk besoj se do t’i pėrgjigjesha. Shqipėria ishte vend komunist dhe s’i njihte zakone tė tilla si “letėrkėmbim kolegėsh” etj. Veē kėsaj, kontrolli i pėrgjigjeve, nė raste tė tilla, ta hiqte ēdo dėshirė tė merreshe me to. Pas vitit 1990, kur e lashė Shqipėrinė, Drashkoviēi, me tė drejtė, sipas mendjes sė vet, ka kujtuar ndoshta se tani qė isha i lirė, mund ta kryenim dialogun e munguar. Dhe e botoi letrėn nė shtypin francez, truallin asnjanės pėr dialogun apo mė saktė dyluftimin tonė shkrimtaror (po tė mė lejohej njė fjalė e tillė). Ē’ėshtė e vėrteta, letra e tij nuk ishte nė nivelin qė e kėrkonte pesha e problemit. Ēėshtja e Kosovės meritonte njė tjetėr rang e njė tjetėr stil, shumė mė serioz. Nuk do tė desha ta fyej Vuk Drashkoviēin, tani qė ai ndodhet nė rėnie e nė hije, por nuk e kam marrė asnjėherė seriozisht letrėn e tij. Tė vinte keq qė, njė shkrimtar i talentuar si ai, kishte rėnė nė psikozėn nacionaliste, pikėrisht, nė atė pėr tė cilėn mė qortonte mua “si kolegu kolegut”.

Kam kėrkuar pra, njė rang jo vetėm mė tė lartė, por edhe mė dobiprurės pėr Kosovėn e pėr gjithė Ballkanin, ēka dokumentohet nė letrat qė po botoni ju, si dhe nė shumė intervista e shkrime nė gazetat mė tė mėdha tė kohės.

-Nė fund tė letrės, Drashkoviē ju kritikon pėr romanin “Krushqit janė tė ngrirė”. Pse?

-Pyetja juaj ka lidhje me thelbin e kėtij dosieri: plojėn nė Ballkan. Po tė lexohet me kujdes letra e Drashkoviēit, nė tė flitet gjerėsisht pėr krime nė Kosovė. Ėshtė viti 1987.
Ėshtė mbyllur dosja e pėrgjakshme e Bosnjės dhe Serbia po pėrgatitet pėr masakrėn e radhės. Letra e Drashkoviēit e tradhton pa dashur kėtė projekt. Gjithēka qė do tė bėhet, ai e paraqet si njė histori tė kryer ndėrkaq. Veē jo prej serbėve, por prej shqiptarėve. Mirėpo kujtimi i masakrės sė pranverės sė vitit 1981 ėshtė bezdisės pėr projektin e ri. Masakra e Prishtinės ka qenė prologu i tragjedisė sė re nė Ballkan. Si njė proverb i ri qarkullonte shprehja: nė Kosovė nisi, nė Kosovė do tė mbarojė.

Libri “Krushqit janė tė ngrirė” flet pikėrisht pėr ngjarjet e 1981. Ndaj ai ka qenė tepėr i bezdisshėm pėr serbėt. U shkrua fill pas ngjarjeve, nė vitin 1982, dhe u botua njė vit mė pas. I pėrkthyer nė anglisht e frėngjisht e, mė pas nė shumė gjuhė tė tjera, ai libėr ishte dėshmia e parė dhe e vetme, nė njė trajtė artistike, e njė masakre tė papėrfytyrueshme mu nė mes tė Europės. Ishte hera e parė qė bota, nėpėrmjet njė vepre tė tėrė, vihej nė dijeni pėr krimin jugosllav, shtetit tė pėrkėdhelur prej tė gjithėve si model i liberalizmit.
Nė kėtė kah unė e kuptoj sulmin e Drashkoviēit. Ajo qė s’kam kuptuar kurrė ėshtė sulmi, qė mė ėshtė bėrė nga disa bashkėkombės tė mi, letrarė tė Kosovės. Nė krye tė kėtij sulmi tė palodhshėm kanė qenė S. Hamiti dhe R. Qosja. Dhe nuk ka ndodhur rastėsisht, nė ndonjė stinė nervozizmi, por nė mėnyrė tė vijueshme, gjatė 20 vitesh, e ndoshta mė tepėr.
I kam pėrmendur tepėr rrallė kėto sulme, duke i cilėsuar tė pabesa e tė pamoralshme, sepse nuk kam ditur ē’emėr tjetėr t’iu vė. Ti mbron Kosovėn, me libra, me letra, artikuj, intervista, ti shkruan mbi 1000 faqe pėr tė, qė botohen nė dhjetėra gjuhė, e kėta akademikė vazhdojnė sulmin kundėr teje, kjo ėshtė pėr tė vėnė duart nė kokė, siē thuhet. Madje i pari, Hamiti, ėshtė pėrqendruar pikėrisht te “Krushqit janė tė ngrirė”, duke e quajtur, njėlloj si Drashkoviēi, libėr pa vlerė. Interpretimi im i kėsaj fushate, qė nuk mund tė nderonte askėnd, e sidomos dy akademikė tė Kosovės, ėshtė i qartė: mos besoni asgjė nga ato qė thotė shkrimtari I.K. Ai ėshtė stalinist, ai ėshtė i pabesueshėm. Do tė isha kurioz tė dėgjoja shpjegimin e palės tjetėr.

-Ēėshtja Dick Marty: si e vlerėsoni reagimin e Kosovės dhe tė Shqipėrisė?

-Kjo lidhet me pyetjen tuaj tė parė, ēėshtjen e krimit. Nė Shqipėri, e sidomos nė Kosovė, ėshtė dashur qė tė mos mbyllej goja e tė qėndrohej duarkryq, nė kohėn qė Serbia, fare haptas, e nisi kundėrfushatėn e saj pėr tė pėrmbysur tė vėrtetėn. Pėr kėtė mbyllje goje, nuk mund tė lajė duart nga faji klasa politike nė Shqipėri e, sidomos, nė Kosovė.
E bashkė me ta, historianėt, akademikėt, publicistėt, bashkė me institucionet ku punojnė.
Asnjė vend nuk e lė veten tė kapet nė befasi, siē u kapėm ne, nė kėtė rast.
Nuk ėshtė rasti, nė caqet e kėsaj interviste, tė analizohen rrethanat dhe shkaqet e plota pėr kėtė. Mund tė thuhet vetėm se bjerrja morale e etja pėr pushtet, vazhdojnė tė thithin energjinė kryesore shqiptare, kėshtu qė s’mbetet as vėmendje, as energji pėr tė tjerat. E kėtu s’duhen harruar rimohuesit shqiptarė, tė cilėt janė tė gatshėm tė mbrojnė ēdo bashkėsi tjetėr nga dhunimi shqiptar (puna ka arritur deri atje saqė edhe otomanėt, sipas tyre, kanė qenė shpesh viktimat tona), por veē njė popull s’duan ta mbrojnė kurrė, atė tė vetin. Ēėshtja Dick Marty nuk kishte pse tė krijonte panik nė tė dyja shtetet shqiptare.
Pėr fat tė keq, ndodhi ashtu, sepse skandali u lidh me bezdinė qė mund t’i krijonte njėrit apo tjetrit krah politik. Do tė duhej tė pritej gjithēka me gjakftohtėsi. Tė hapej menjėherė rruga pėr hetime, madje tė falėnderonim ato organizma ndėrkombėtare, qė do tė na zbulonin kriminelėt e fshehur mes nesh. Krimi nuk ka atdhe. Kriminelėt shqiptarė tė ēdo lloji, pėrpara se tė jenė armiq arketipalė tė njerėzimit, janė armiqtė numėr njė tė kombit shqiptar. Ky do tė ishte i vetmi arsyetim dhe e vetmja qasje e ēėshtjes.
Pėrrallat e tjera se shqiptari e bėn kėtė gjė, ose nuk e bėn kėtė gjė, janė veē sofizma tė mjera. Shqiptari mund tė bėjė ēdo gjė tė mirė nė kėtė botė, po aq sa ē’mund tė bėjė ēdo gjė tė keqe nė tė njėjtėn botė. A kishte ngjyra racizmi, nė mėnyrėn e bujshme, jokorrekte, siē u shpall skandali? Natyrisht qė kishte. U ngjante rrėfenjave me vampirė e me vrasje rituale, tepėr tė pėrshtatshme pėr psikoza raciste, siē kishin bėrė racistėt gjermanė kundėr hebrenjve, nė prag tė Holokaustit.

Nė njė shkrim tė shkėlqyer, tė botuar kohėve tė fundit nė gazetėn “Le Monde”, publicisti shqiptar, S. Kryemadhi, me banim nė Belgjikė, ka trajtuar ndėr tė tjera, pikėrisht kėtė ngjashmėri. Ėshtė disi i habitshėm pėrkimi i akuzės sė njėjtė pėr trafikim organesh, qė nė vitin 2009 iu bė Izraelit, shtetit patologjik, sipas antisemitėve. Por Izraeli, i cili ka pėrvojė tė gjatė kundėr shpifjeve tė tilla, diti tė mbrohet. Njė shembull qė do tė ishte mirė ta ndiqte Shqipėria, e cila gjithashtu ka histori tė gjatė si gjah i sulmuar, por tepėr rrallė si njė luan qė kundėrsulmon.

-Ndėrkohė qė Beogradi ngre nė mediume botėrore sajime pėr krimet e UĒK-sė, a e kanė bėrė detyrėn e tyre kolegėt tuaj tė Kosovės, si akademikė apo shkrimtarė pėr dėnimin e krimeve monstruoze nė Kosovė, si pėrdhunimet e grave e vajzave kosovare, vrasjet e fėmijėve?

-Ka kohė qė racizmi antishqiptar ka zėnė vend nė Europė, jo veē nė lajme ēoroditėse, por nė libra, filma e nė rrėfenja urbane tė pafundme. Sigurisht qė njė pjesė e fajit bie mbi vetė shqiptarėt. E keqja jonė ėshtė shpėrfillja jonė ndaj akuzave krejtėsisht tė padrejta, por tepėr dėmtuese. Rimohuesit, qė i pėrmenda pak mė parė, jo vetėm i duartrokasin kėto akuza, por ēdo pėrpjekje pėr mbrojtje e quajnė “kombėtarizėm” tė dėmshėm, madje “racizėm”! Vite mė parė, njė stuhi racizmi kundėr shqiptarėve e shkaktoi filmi “L’Amerika” i Xh. Amelios. Opinioni shqiptar u nda mė dysh.
Shumica u dėshpėruan prej filmit, por tė tjerėt u ngazėllyen prej tij, aq sa njeri prej rimohuesve nuk e mbajti dot klithmėn nė shtyp: “Faleminderit, Amelio”. Nuk do tė rikthehem te racizmi i pėshtirė i kėtij filmi. Dua tė kujtoj vetėm se nė kohėn kur doli dhe u paraqit nė Festivalin e Venedikut, kryetari i jurisė sė festivalit, shkrimtari i madh Vargas Llosa (nobelisti i fundit), nė formė ultimative, me kėrcėnimin se do tė jepte dorėheqje, kėrkoi pėrjashtimin e filmit nga konkurrimi pėr shkak tė racizmit antishqiptar.
Vargas Llosėn e ndan nga vendi ynė oqeani Atlantik, s’ka pasur asnjė lidhje me Shqipėrinė e s’ka qenė kurrė nė kėtė vend, megjithatė ndėrgjegjja e tij nuk e pranonte dot atė shėmti. Pikėrisht atė shėmti qė rimohuesit tanė i bėri tė shkriheshin nga kėnaqėsia.
Qė tė kthehemi te Dick Marty. Edhe sikur tė kishte diēka tė vėrtetė nė akuzat e tij, madje edhe sikur tė kishte ndodhur vėrtet qė disa kriminelė psikopatė shqiptarė ta kishin kryer atė tmerr, kishte arsye tė dėshpėroheshim, por jo tė binim nė panik. Ne kishim dosjet tona ngjethėse, tė cilat pėr turpin tonė nuk i kemi bėrė tė ditura.
Do tė mjaftonte shifra prej 800 foshnjash shqiptare nėn pesė vjeē tė therur si derrat, njė pjesė nė sytė e prindėrve, qė bota tė kuptonte se nė cilėn anė ishte e drejta. Kėtė fakt nuk e ka dhėnė ndonjė politikan, analist a filozof shqiptar, por gazetari serb Miroslav Filipoviē.
E ka shpallur nė shtypin anglez dhe francez nė vitin 2000 dhe ka bėrė burg pėr kėtė. Ndoshta gabohem, por emrin e kėtij gazetari hero nuk e kam ndeshur nė shtypin shqiptar.
Nė qoftė kėshtu, merret me mend shkaku: ky gazetar e ka vėnė nė skajim tė vėshtirė ndėrgjegjen tonė.
Dhe, s’ėshtė vetėm kjo. Ėshtė dosja e tė zhdukurve. Ėshtė dosja tjetėr e rreth 20.000 grave e vajzave tė pėrdhunuara, shpesh herė nė sytė e familjarėve, sipas humanistes shqiptare nga Kosova, Veprore Shehu, e cila disa javė pėrpara ankohej gjithashtu pėr heshtjen e turpshme. Ne s’kishim pėrse tė hutoheshim as nga Carla del Ponte, as nga Dick Marty.
Mjaftonte qė nė peshoren e drejtėsisė tė viheshin foshnjat e vrara dhe gratė e pėrdhunuara, qė anėn tjetėr tė peshores tė mos e trondiste dot asgjė. Por ne s’e kemi bėrė kėtė, sepse, qofshin politikanė apo akademikė, e kemi mendjen, pėr turpin tonė tė pafund, kundėr njėri-tjetrit.

Pėr ta mbyllur kėtė pėrgjigje jo tė gėzueshme, do tė thosha se Shqipėria dhe Kosova sot, jo vetėm qė pa asnjė lėkundje duhet tė lejojnė hetimet, por duhet t’i nxitin ato, edhe sikur akuzuesit, dinakėrisht e pa zhurmė, tė tėrhiqen prej tyre.
E keqja ėshtė bėrė ndėrkaq dhe pėrgėnjeshtrimi duhet tė kryhet.
Tė dy shtetet shqiptare duhet tė kėrkojnė me ngulm tė vėrtetėn. Madje, edhe po tė jetė se krime tė tilla makabre a tė ngjashme me to kanė ndodhur vėrtet, kombi shqiptar s’ka pse tė ligėshtohet.
Duke dorėzuar kriminelėt, ai do tė ndihet mė mirė. Ėshtė emancipimi i brendshėm. Ėshtė lehtėsimi qė jep nxjerrja e sė keqes. Nė fund tė fundit, shprehja aq e vjetėr dhe aq e njohur shqiptare pėr ikjen, pėr “marrjen e sė keqes”, prej kėndej duhet ta ketė zanafillėn. -Tek ne ka kohė qė ka njė keqkuptim pėr ēėshtjen e kombit. Kalohet nga njė skajshmėri tek tjetra. -Jo vetėm tek ne. Ndodh kudo, veēse tek ne, si zakonisht, gjithēka dramatizohet mė fort. Mė lejoni qė kundėr zakonit tim, tė sjell kėtu njė citim nga teksti monumental “Ē’ėshtė kombi?” i Ernest Renan-it, njė nga autorėt mė tė besueshėm pėr njė nga ēėshtjet mė tė ndėrlikuara tė kohės. “Kombet nuk janė diēka e pėrjetshme. Ato e kanė njė fillim e do tė kenė njė mbarim. Konfederata europiane ka gjasė t’i zėvendėsojė. Por kjo s’ėshtė nė rendin e ditės. Sot qenia e kombeve ėshtė njė gjė e mirė, madje e domosdoshme. Ekzistenca e tyre ėshtė njė garanci e lirisė, e cila do tė humbte nėse bota do tė kishte vetėm njė ligj e vetėm njė padron”.
Duke ndjekur mllefin e pafund, tė shoqėruar nga njė injorancė e pafundme e njė klani rimohuesish shqiptarė kundėr kombit, vetvetiu bėhet pyetja: nga vjen gjithė ky duf?
Asnjė vend europian nuk e ka shtruar nė kėtė mėnyrė njė ēėshtje tė tillė. Mos vallė ne shqiptarėt, pasi u bėmė gaz i botės me atė kinse misionin grotesk tė mbrojtjes sė marksizėm-leninizmit tė braktisur prej botės, tani na ka marrė malli pėr ndonjė mision edhe mė tragjikomik: tė ngutemi tė parėt qė t’i mėsojnė botės: o sa mirė ėshtė tė mos kesh komb!
Natyrisht, mė shumė se pėr tė qeshur, ėshtė pėr tė qarė. Ėshtė e tepėrt tė bėhet pyetja, se mos vallė ėshtė ideja e kombit qė na pengon tė jemi mė tė pasur, mė tė ndershėm, mė tė pakorruptuar? Gjithkush e kupton se ėshtė e kundėrta, sidomos pėr korrupsionin, mallkimin tonė tė pėrditshėm.
Ndjesia pėr kombin mund tė quhet e paarsyeshme, siē u tha, donkishoteske, por ka diēka pėr tė cilėn nuk mund tė fajėsohet kurrė: thelbi i saj ėshtė i painteres. Kurse thelbi i korrupsionit ėshtė i kundėrt: me interes. Kjo kushtėzon mospajtimin e tyre jetė e mot.

-Nė shkrimet qė i kanė bėrė jehonė “Mosmarrėveshjes”, ėshtė pėrmendur ēėshtja e njė doktrine shqiptare. A kemi ne njė tė tillė, dhe ē’mendoni pėr tė?

-Ēdo komb priret tė krijojė njė doktrinė tė vetėn. Zakonisht zanafilla e natyrshme e saj ėshtė mbijetesa. Por shumė shpejt qėllon qė pėrēudnohet. Nė rastin shqiptar, lidhja e lirisė me kombin, nė atė kah qė shpjegon Renan, ėshtė tepėr e rrokshme. Shqipėria i pėrjetoi tragjikisht nė tė njėjtėn kohė: humbjen e lirisė dhe muzgun qė ra mbi kombin. Nė fillim tė shekullit XX iu kthyen tė dyja; liria, e plotė, kombi i dėmtuar rėndė.
Nė kushte tė tilla e, sidomos nė kushtet e ekzistencės nė Ballkan tė dy kombėtarizmave tė skajshme: atij grek e atij serb, t’i propozosh shqiptarėve njė acarim, njė velje ndaj kombit tė vet, do tė ishte, siē u tha, mė tepėr se cinike. Pėr tė gjykuar mė saktė njė doktrinė ėshtė e nevojshme antidoktrina (nėse ekziston) e saj. Me plot gojėn, mund tė thuhet: nuk ka njė doktrinė shqiptare kundėr dy popujve tė Ballkanit: serbeve dhe grekėve. Nėse do tė kishte njė tė tillė, do tė ishte nė turpin tonė, po tė mos e dėnonim atė.
Ta shkulnim prerazi, pa dredhi, pa kthim. Do tė duhej ta bėnim kėtė jo pėr t’u dukur, pėr reklamė a pėr tė qenė tė pėlqyeshėm ndaj Europės, por sepse njė doktrinė antiserbe ose antigreke do tė ishte nė thelbin e saj antishqiptare. Pėr moralin tonė historik, natyrisht, pėr ndėrgjegjen tonė, por nė radhė tė parė, pėr interesat tona. A ka njė doktrinė antishqiptare te fqinjėt e pėrmendur mė lart? Pėr fat tė keq po, sidomos te serbėt.
Ajo s’ėshtė fantazi, ėshtė e shkruar, e formuluar qartė, e botuar, dhe kryesorja, e padėnuar. Ėshtė doktrina ‘Ēubriloviē’, versioni i fundit i njė sėrė programesh tė ngjashme, e titulluar nga vetė autori “Dėbimi i shqiptarėve”.
E ngjizur gati nė tė njėjtėn kohė me projektin nazist pėr hebrenjtė dhe, pėr nga thelbi jo larg atij.
Ky draft famėkeq, i rėnė tani nė koma, pret orėn e saj. Bombat e NATO-s ndėshkuan Serbinė mė 1999, por jo doktrinėn. Historia e tregoi se doktrina ‘Ēubriloviē’, e shpallur shtatėdhjetė vjet mė parė nga njė akademik gjysmė zyrtar, duke qenė antishqiptare, ka qenė nė thelbin e saj antiserbe.
Thelbi i saj, siē e tregon titulli i draftit: “Dėbimi i arnautėve”, trajton problemin fatal, sipas tij, tė Serbisė: Serbia s’mund tė ketė jetė normale pa dėbimin e shqiptarėve me tė gjitha mėnyrat dhe me ēdo mjet: me ushtri, me kėrcėnim, me reformė agrare, me terror, me polici, me qen. Tė gjitha kėto pėrmenden njė pėr njė nė kėtė draft.
Pėr tė kuptuar diēka mė shumė nga tragjedia e Ballkanit, Kėshilli i Europės do tė ishte mirė ta pėrkthente kėtė draft tė zi nė 27 gjuhėt e BE-sė.

Pas leximit tė kėsaj doktrine, s’besoj se do tė gjenden ende trushkulur, nga ata qė iu pėlqen tė besojnė se duhet marrė me tė mirė Serbia, qė tė heqė dorė prej Kosovės. Me fjalė tė tjera t’i thuhet Serbisė: “na fal qė ta shkėputėm nga kthetrat kėtė popull qė po ia merrje frymėn me kaq zell e nė mėnyrė kaq tė studiuar”.

Doktrinės sė padėnuar i ėshtė bėrė njė rishikim. Nuk shtrohet mė ēėshtja si mė parė; dėbim, shpėrngulje, spastrim etnik, por tė gjitha kėto zėvendėsohen nga njė fjalė, qė tingėllon tepėr joshėse pėr shovinistėt ballkanas: deshqiptarizim.

-Ėshtė pėrdorur shprehja “Trekėndėshi i Bermudės”, midis tė cilit mund tė humbė orientimin e tė mbytet anija shqiptare.

-Ėshtė folur pėr deshqiptarizimin, kryesisht nėpėrmjet turqizimit apo greqizimit. Ėshtė fjala pėr tre vendet: Serbinė, Turqinė, Greqinė. Ėshtė shpallur, por duhet tė jetė e stėrshpallur pėr jetė e mot, se me kėto vende interesat e kėrkojnė qė Shqipėria tė jetė nė paqe dhe vetėm nė paqe. Me tė vetmin kusht: qė ato gjithashtu tė jenė nė paqe me tė. Mendimi historik, doktrina shqiptare, nėse do ta quanim kėshtu, nuk njeh asnjė synim, asnjė program pėr dėmtimin e asnjėrit prej kėtyre vendeve.
Pėr fat tė keq, nga ana e tyre ka ndodhur dhe ndodh e kundėrta.
Herė veēmas, e herė nė bashkėpunim tė tėrthortė, kėto tre vende kanė marrė pjesė nė njė program tė vijueshėm antishqiptar: pushtim, shpėrngulje, terror, shuarje tė identitetit kombėtar, ndalim i gjuhės, pėr tė ardhur gjer te versioni i fundit, ai qė i pėrmbledh tė gjitha: deshqiptarizimi i zonės shqiptare nė Ballkan. Komisionet e shumta europiane, ato qė me shumė tė drejtė, po mbikėqyrin mbrojtjen e pakicave nė rrezik, qoftė etnike, fetare a kulturore, me njė shpėrfillje tė habitshme, ndjekin kėtė deshqiptarizim.
Ai jo vetėm nuk i shqetėson, por ka gjasė t’iu duket njė proces pozitiv nė fundajėn e shkuljes sė nacionalizimit tė keq nė Ballkan. Kjo mbrapshti nuk mund tė ndodhte pa ndihmėn e rimohuesve shqiptarė. Herė nėn maskėn e ēmitizimit, herė nė atė tė luftės kundėr shqiptarocentrizmit, kėta rimohues, mė tė egrit e Europės, po bėjnė ēmos tė dobėsojnė sistemin imunitar, atė pa tė cilin asnjė komb s’mund tė qėndrojė gjatė nė kėmbė.
Nė kėtė klimė ēoroditėse, nė shtypin e Tiranės e tė Prishtinės shfaqen aty-kėtu projekte tė errėta, si ato qė nisin zakonisht me hamendjen: “nė rast se Europa ose SHBA na braktisin, ku do tė shkojė Shqipėria”?
Fill pas hamendjes sė errėt, ėshtė e gatshme dhe krejt befasuese zgjedhja. Duam s’duam, nga e keqja (vėrtet nga e keqja apo ashtu i pėlqen dikujt?), s’na mbetet veē orientimi neootoman! Shkurt, nė rast se Europa dhe SHBA na braktisin, e paskemi njė zgjidhje! Sado qė mund tė tingėllojė grotesk, ky propozim ėshtė pėrsėritur pak kohė mė parė nė njė gazetė tė Tiranės. Madje, janė pėrmendur edhe shtetet e “unionit tė ardhshėm turk”, si Azerbajxhani, Turkmenistani e tė tjerė, midis tė cilėve Shqipėria bashkė me Kosovėn, pasi t’i thonė lamtumirė Europės do tė strehohen e do tė gjejnė, mė nė fund, rehat… Siē shihet, projekti i vjetėr i ndarjes nga Europa nuk po i shqitet Shqipėrisė. Dikush punon pėr tė, madje me shumė zell. Tė dy shtetet shqiptarė, me sa duket, janė tė verbėr ndaj shenjave tė tilla. Ndėrkaq, projektuesit nuk rrinė duarkryq: ēdo ditė shkojnė mė larg, ēdo ditė presin kohėn antieuropiane.

Ora antieuropiane do tė ishte fundi i Shqipėrisė. Qeveritė shqiptare nė Tiranė dhe nė Prishtinė nuk mund tė bėjnė sikur nuk e shohin ē’ndodh. Ata nuk mund tė mos shqetėsohen kur shohin shenjat e para, ndonėse tė ndrojtura tė antiamerikanizmit.

Shqipėria me dy shtetet e saj, nė vend qė sot tė ndihej mė e fortė se kurrė, ndihet e dobėt. Morali i saj historik ka pėsuar rėnie, busulla e saj ėshtė dėmtuar.

Vollebek takon liderėt shqiptarė tė Luginės
Publikuar: Sot, mė 11 maj 2011
Beograd, 11 maj - Komisionari i lartė pėr pakica Knut Vollebek, ka takuar tė mėrkurėn, pėrfaqėsuesit shqiptarė tė Luginės sė Preshevės dhe njėherėsh u ka dhėnė pėrkrahje kėrkesave legjitime tė shqiptarėve tė kėtij rajoni.
Gjatė takimit tė sotėm nė Beograd tė Komisionari tė lartė pėr pakica, Knut Vollebek me deputetin popullor, Riza Halimin, prefektin e Bujanocit, Shaip Kamberin dhe me kryetarin e Kėshillit Nacional, Galip Beqirin, ėshtė biseduar rreth hapjes sė fakultetit nė gjuhėn shqipe, pėrdorimit zyrtar tė gjuhės shqipe dhe integrimit tė shqiptarėve nė organet shtetėrore.
Kėto shqetėsime tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės, do tė jenė nė agjendėn e komisionarit tė lartė pėr pakica pranė OSBE-sė, nė raport me organet shtetėrore dhe nė raport me faktorin ndėrkombėtarė qė vepron nė Serbi.
Vollebek iu dha pėrkrahje kėrkesave legjitime tė shqiptarėve si, nė hapjen e fakultetit, pėrdorimi zyrtarė tė gjuhės shqipe, pėrdorimit tė teksteve mėsimore, integrimit tė shqiptarėve nė organet shtetėrore, e qė sipas tij kėrkon njė zgjidhje tė shpejtė konform standardeve evropiane, njofton shėrbimi pėr informim i Bujanocit.

Eurovizion, Shqipėria nuk arrin finalen
11/05/2011 08:50
Mbrėmjen e djeshme nisi Eurovizioni, festivali europian i kėngės, me gjysmėfinalen e tij tė parė, nė Dusseldorf tė Gjermanisė.
Nė kėtė natė tė parė ku u prezantuan 19 kėngė, konkurroi edhe pėrfaqėsuesja e vendit tonė, Aurela Gaēe, me kėngėn Feel The Passion.
Shqipėria nuk mori votat e mjaftueshme pėr tė kaluar nė natėn finale qė do tė mbahet mė 14 maj.
Kėto janė 10 vendet e kualifikuara:
Serbia
Lituania
Greqia
Azerbaixhani
Gjeorgjia
Zvicra
Hungaria
Finlanda
Rusia
Islanda
Gjysmėfinalja e dytė do tė mbahet nesėr.

Lajmet
- E marte, 10 maj, 2011
...trup e trup:
- Komuna e Prizrenit sivjet shpenzon njė fond prej 950 mijė € pėr participim me komunitetin
- Deputetėt shqiptarė nuk janė unikė as pėr Kodin zgjedhor as pėr kishėn nė Rumi
- Nė Drenas u shėnua 13-vjetori i Betejės sė Llapushnikut
- Po “fundoset” Ada e Ulqinit, pushimore me renome ndėrkombėtare
- Ferizaj: Edhe njė tentim pėr tė vrarė veten
- Drejtuesit e shkollave tė Gjakovės dhe Rahovecit vizitojnė kolegjet turke nė Tiranė
- Shtohet interesimi nga Turqia pėr investime nė shėndetėsinė kosovare
- Vitia do tė realizojė tri projekte me mbėshtetje tė Ministrisė sė Punės
- Kosova dhe Sllovenia nėnshkruajnė marrėveshje pėr riatdhesim
- Pensionistėt kėrkojnė marrėveshje me Qeverinė, nė tė kundėrtėn paralajmėrojnė protesta
- Familjarėt ankohen pėr mėnyrėn e trajtimit tė mbetjeve mortore nė Komunėn e Mitrovicės
- Kujtohet masakra ndaj familjes Sharani dhe Berisha nė Gjakovė
- Kuēi: Sundimi i ligjit mbetet pika kryesore nė tė cilėn duhet punuar me shumė
- 90 mijė euro pėr Shtėpinė e re tė Shėndetit pėr banorėt e qendrės sė Gjakovės
- Tė shtėna armėsh dhe situatė e tensionuar nė Doberēak tė Zubin Potokut
- Sllovenia ofron pėrkrahje nė procesin e liberalizimit tė vizave pėr qytetarėt e Kosovės
- Thaēi nė Stamboll merr premtime pėr njohje tė reja pėr shtetin e Kosovės
- “Bursa e punėsimit 2011” u organizua edhe nė Ferizaj
- Rugovasit e akuzojnė Berishėn pėr lejimin e ndėrtimit tė fshatit turistik nė Kuqishtė
- Kosova thellon bashkėpunimin me Slloveninė nė bujqėsi dhe industri tė ushqimit
- Jahjaga dhe Petrovic bisedojnė pėr zbatimin e procesit tė decentralizimit edhe nė veri tė vendit
- Sė shpejti pritet marrėveshje bashkėpunimi kulturor me Bullgarinė
- Kėrkohen mbetje mortore te Penda e Livoēit, por nuk gjendet asgjė
- Vazhdojnė rrėnimet nė kryeqytet
- Gjakovė: Bursa e punėsimit Kosova 2011
- Nxėnėsit nga rajoni i Mitrovicės tė parėt nė garat republikane nė biēiklizėm
- Marrėveshje bashkėpunimi pėr monitorim tė burgjeve
- Pėrcaktohet rendi i ditės pėr seancat e 12 dhe 19 majit
- Giffoni u tha gjimnazistėve gjakovarė se rruga drejt BE-sė varet nga vet kosovarėt
- Pierre Mirel optimist pėr dialogun ndėrmjet Kosovės dhe Beogradit
- U vu gurthemeli i shkollės sė re nė Sllatinė tė Epėrme tė Vitisė
- Gjilan: AKP-ja shpėrfill interesat publike tė komunave

-Zgjedhjet lokale nė Shqipėri po ndiqen me interes edhe nga mediat ndėrkombėtare.
“ANSA” dhe “Corriere della Sera” kanė bėrė publike raportin paraprak tė OSBE-ODIHR duke theksuar se “zgjedhjet admnistrative tė 8 majit nė Shqipėri kanė qenė konkurruese dhe transparente”.
Sipas dy mediave italiane, “zgjedhjet janė zhvilluar nė respekt tė standardeve tė OSBE-sė dhe Kėshillit tė Evropės, por nė njė atmosferė shumė tė polarizuar dhe mosbesimi nga ana e partive”.

Rama: Fitore e sė majtės nė tė gjithė Shqipėrinė
10/05/2011 16:45
Kryetari i Partisė Socialiste Edi Rama deklaroi se fitorja nė tė gjithė Shqipėrinė dhe nė Tiranė i takon sė majtės.
Duke folur nga selia e Partisė Socialiste, Rama shprehu bindjen per fitore historike nga komunat e Tropojės deri nė Sarandė.
Ndėrkohė Rama pėrmendi edhe rastin e KZAZ-sė 54, duke shprehur shqetėsim pėr atė qė ai e quajti marrjen peng tė qendrės sė numėrimit.
"Njerėzit e dėshpėruar po pėrpiqen tė mbajnė peng qendrėn. Saliu e di se cfarė ka nė ato kuti ndaj po con policinė tė marrė peng qendrėn", tha Rama.

-Partia Socialiste ka denoncuar para pak castesh dhunėn qė sipas saj po ushtron Policia e Shtetit ndaj komisionerėve tė majtė nė KZAZ-nė numėr 54, nė njėsinė numėr 10 tė Tiranės.
Nė njė tjetėr deklaratė pėr shtyp, deputetja Mimi Kodheli ka denoncuar edhe mospranimin e mediave nė kėtė qendėr, qė sipas saj bėhet pėr tė fshehur shkeljet e PD.
“Denoncoj dhunėn e Policisė sė Shtetit ndaj numėruesve dhe vėzhguesve tė majtė nė KZAZ-nė numėr 54, njėsia 10. Dhuna e policisė ėshtė totalisht e paligjshme, e pajustifikueshme dhe cėnon jashtėzakonisht kėtė proces. Ndėrkohė, media mbahet jashtė qendrės sė numėrimit pėr tė mos lejuar pasqyrimin e ngjarjes”, ka deklaruar Kodheli.

Berisha: Presim rezultatin zyrtar
10/05/2011 14:00
Kryeministri Sali Berisha vlerėsoi punėn e misionit tė ODIHR nė vendin tonė dhe vlerėsoi raportin e sotėm tė kėtij misioni pėr zgjedhjet lokale 2011.
"Cdo votė do tė marrė peshėn qė i takon. Mbetem i vendosur qe te bejme cdo qe ky proces te kompletohet ne transparencen me te madhe, ne te cilen cdo vote e qytetareve shqiptare te numerohet.Presim me durim shpalljen e rezultatit zyrtar nga Komisioni Qendror i Zgjedhjeve", tha Berisha.
Kreu demokrat theksoi se selia blu nuk do tė dalė me asnjė tė dhėnė operative pėr zgjedhjet, pavarėsisht se po pėrpunohen shifrat minutė pas minute. Nė njė deklaratė pėr mediat, Berisha u shpreh se procesi inumėrimit duhet tė pėrfundojė sipas standardeve dhe se ka besim te shquyrtimi i ankesave.

Meta nėn akuzė pėr korrupsion
10/05/2011 16:00
Pesė muaj pasi emisioni "Fiks Fare" transmetoi videon skandal Meta- Prifti lidhur me nje afere korruptive, Prokuroria e Pergjithshme mbyll hetimet dhe dergon si te pandehur ne Gjykaten e Llarte, ish- zevendeskryeministrin e po ashtu ish-Ministrin e Energjitikes Ilir Meta.
Konkretisht Prokuroria e Pergjithshme pretendon para Gjykates se Larte se Meta e ka konsumuar kete veper penale pergjate bisedes me ish- ministrin Dritan Prifti, bisede kjo e regjistruar nga Prifti ne zyren e tij ne mars 2010. Ne bisede del e qarte se Meta urdheron Priftin te favorizoje nje kompani private duke permendur edhe 700 mije euro apo 7 perqind te aksioneve. Pas transmetimit te ketyre aferave ne "Fiks Fare", prokuroria nisi fillimisht hetimet ne prokurorine e Tiranes e mandej per shkak te imunitetit qe gezonin Meta dhe Prifti ceshtja u transferua ne organin qendror.

Zgjedhjet, raport paraprak i OSBE-se
10/05/2011 12:35
OSBE-ODIHR publikoi sot raportin e konkluzioneve paraprake pėr procesin zgjedhor nė Shqipėri. Edhe pse nuk iu pergjigjen drejtperdrejt pyetjes nese zgjedhjet ishin apo jo brenda standarteve, vezhguesit thane se zgjedhjet ishin konkuruese dhe transparente, ato u zhvilluan ne nje atmosfere mosbesimi nga ana e partive.
Ata theksojne vonesen ne numerimin e votive. Ndryshe nga cfare ishte parashikuar, vezhguesit e OSBE-ODihrit do te vazhdojne te qendrojne ne shqiperi edhe per dy jave te tjera, duke shoqeruar edhe perfundimin e te gjithe procesit te numerimit
Nė njė konferencė pėr shtyp, shefi i vėzhguesve ka nėnvizuar se procesi ka qenė transparent, por ka caluar nė shumė aspekte.
“Zgjedhjet ishin konkurruese dhe transparente, por me njė polarizim tė lartė dhe mungesė besimi. Ashtu si dhe nė zgjedhjet e mėparshme, partitė nuk i kryen detyrat, duke ndikuar nė mėnyrė negative nė administrimin e procesit. Ato vazhduan betejėn politike.
Deklaratat e tyre, qė vinin nė dyshim integritetin e zgjedhjeve, vunė nė dyshim procesin”, ka deklaruar Jonathan Stonstreet.
Ndėrsa aspektet pozitive sipas tij kanė qenė: listat zgjedhore, puna e Kolegjit Zgjedhor pėr ankimimet dhe ambjenti i krijuar me mediat.
Ndėrsa nga ana tjetėr, zoti Stonstreet ka vlerėsuar se politizimi i procesit ka ndikuar nė punėn transparente tė bėrė nga KQZ.
“KQZ funksionoi nė mėnyrė transparente. Edhe pse pati ndarje tė qarta, ai e bėri punėn e vetė. Por polarizimi pati ndikim nė punėn e KQZ, ku diskutimet ishin tė ashpra dhe tė njė natyre politike. Vendimet u morėn nė bazė tė linjave politike, disa prej tė cilave u kthyhen mbrapsht nga Kolegji Zgjedhor”, ka pohuar Stonstreet.
Mė tej shefi i vėzhguesve ka renditur njė seri elementesh qė cėnuan sipas tij procesin zgjedhor tė sė dielės.
Kodi Zgjedhor – “Kodi vė bazat pėr themele teknike tė plota pėr njė pėrzgjedhje demokratike nėse zbatohet si duhet, por nė tė janė vėnė re boshllėqe”.
Komisionerėt – “Vonesat nė caktimin e komisionerėve bėnė qė tė mos respektoheshin afatet. Moscaktimi i kėtyre komisionerėve nga opozita detyroi KQZ-nė qė t’i zėvendėsonte. PD dhe PS nuk caktuan nė kohė anėtarėt e qendrave tė votimit dhe ekipeve tė numėrimit, gjė qė ka shkaktuar vėshtirėsi nė procedurat gjatė votimit”.
Fushata – “Pavarėsisht shumė thirrjeve pėr qetėsi, fushata u karakterizua nga akte dhune nė shumė qytete”.
Abuzimet – “Njė zhvillim pozitiv ėshtė se abuzimet nė mėnyrė administrative janė ulur ndjeshėm, por pati zyrtarė tė dy pushteteve qė kanė keqpėrdorur detyrėn, duke bėrė presion mbi punonjėsit e administratės pėr tė mbėshtetur partitė politike”.
Mediat – “Sa pėr pasqyrimin nė media, ėshtė vėnė re qė ka pasur njė pasqyrim tė gjerė. Media ka ofruar njė seri pikėpamjesh qė kanė informuar si duhet qytetarin, por shumica e kanaleve private shkojnė nga njėra parti tek tjetra”.
Pėrsa i pėrket vėzhgimit nė KZAZ, shefi i vėzhguesve ka vlerėsuar se ai po funksionon mirė, me pėrjashtim tė disa rasteve, ndėrkohė qė ka theksuar se numėrimi po ecėn me ngadalė dhe ka qenė i paorganizuar.
Zoti Stonstreet ka shtuar mė tej se pas kėtij vlerėsimi paraprak, ai zyrtar do tė hartohet nė ditėt e ardhshme dhe do tė publikohet pas 6 javėsh.

Lajmet
- E hėnė, 09 maj, 2011
...trup e trup:
- Duhet tė bisedohet edhe pėr veriun e Kosovės, thonė nė BE
- Dita e Evropės e gjėnė Kosovėn larg integrimit nė kėtė familje
- Prezantohet projekti i shkėmbimit tė gazetarėve mes Kosovės dhe Serbisė
- Kosova do tė jetė Shqipėri, sepse ashtu e do edhe Zoti!
- MOISIU: 'Bashkimi Kosovė-Shqipėri, vetėm ēėshtje kohe'
- Obama: Sulmi kundėr bin Ladenit, 40 minutėshi mė i gjatė i jetės time

njoftimi me te reja per zgjedhjet lokale ne Shqiperi:
-Rama: Fitore e qartė; beteja vazhdon - "Gjerdani i triumfit po zgjatet"
-Pėrfundon pjesėrisht numėrimi, surprizė nė Himarė - Socialisti Goro fiton betejėn ndaj Bollanos
-Vlorė, pezullohet procesi i numėrimit - Incident ne Komision

PS publikon rezultate: Rama kryeson
Partia Socialiste publikon rezultatet e para tė saj pėr zgjedhjet lokale 2011 pėr disa prej bashkive mė tė mėdha nė vend, duke nisur nga Tirana, ku kandidati i Aleancės pėr tė Ardhmen, Edi Rama nė 38 qendra votimi tė numėruara kryeson me njė diferencė prej 10 pėrqind tė votave ndaj kandidatit tė Aleancės pėr Qytetarin, Lulzim Basha.
"Rama kryeson me 55 pėrqind tė votave pėrkundrejt 45 perqind qė ka kandidati Basha
Nė Himarė, Rrėshen, Pėrmet, Sarandė e Gramsh kanė fituar kandidatėt tanė. Po ashtu pritet fitore edhe nė Durrės e Pogradec", tha zėdhėnėsja e PS-sė, Mimi Kodheli.
Nė njė dalje pėr mediat tė pak minutave mė parė, Kodheli bėri apel pėr kryeministrin Berisha qė tė mos pengojė procesin e numėrimit.
"Braktisja e numėrimit tė votave nga komisionerėt e sė djathtės ka sjellė shkeljen e standardeve. Kėrkojmė nga faktori ndėrkombėtar qė tė ndėrhyjė, ndėrsa humbėsi tė pranojė humbjen", tha Kodheli. (tch)/09 May 2011/V.I./ereniku.net/....me gjeresisht ne: top-channel.tv dhe media tjera shqiptare.

...informaciaone te shtruara:
Duhet tė bisedohet edhe pėr veriun e Kosovės, thonė nė BE
Bruksel, 9 maj 2011
Bisedimet e ashtuquajtura "teknike" midis Serbisė e Kosovės do tė duhej tė pėrfshijnė edhe fatin politik dhe administrativ tė veriut tė Kosovės, por jo edhe statusin e saj (Kosovės), thonė nė Bashkimin Evropian.
Nė tė njėjtėn kohė nga BE porosisin se, mbi tė gjitha, ēfarėdo qė tė ndodhte nė fund tė kėtyre bisedimeve rreth situatės nė veri te vendit, duhet patur kujdes qė tė mos hapen “plagė” tė reja nė Luginėn e Preshevės dhe nė Maqedoni.
Nė momentet kur nga tė dyja palėt, (Prishtina dhe Beogradi) tentojnė qė tė japin sinjale pėr atmosferė tė mirė gjatė bisedimeve tė deritashme pėr ēėshtjet e karakterit "teknik", sipas disa burimeve brenda BE-sė pritet qė tė gradualisht pėrmes ēėshtjeve teknike pėr interes tė qytetarėve tė Kosovės, siē thonė disa burime tė BE-sė nė Bruksel "qė tė ndėrtohet momenti edhe pėr hapjen e pjesės mė tė ndėrlikuar midis tė dy palėve, atė tė veriut tė Kosovės", tė kontrolluar nga Serbia.
Diplomatė tė njė vendi anėtarė tė BE-sė, tė afėrta me bisedimet Kosovė - Serbi, thanė pėr “dtt-net.com”, se ėshtė e nevojshme dhe se do tė duhej qė edhe ēėshtja e veriut dhe problemet e atjeshme tė futen nė rendin e ditės, jo tash sė shpejti, por nė njė fazė tė mėvonshme.

Dita e Evropės e gjėnė Kosovėn larg integrimit nė kėtė familje
Prishtinė, 9 maj 2011
I ashtuquajturi “Mur i Shengenit” duket se do ta ndajė Kosovėn nga Bashkimi Evropian edhe pėr njė kohė.
Pėrderisa vendet e rajonit mund tė udhėtojnė pa viza nė vendet e Bashkimit Evropian, shpresat qė edhe vendi ynė tė jetė pėrkrah tyre ende janė tė zbehta. Kosova vazhdon tė mbetet e “pėrjashtuar” nga Komisioni Evropian sa i pėrket dialogut pėr liberalizmin e vizave, duke bėrė qė qytetarėt e saj tė udhėtojnė lirshėm vetėm nė disa nga vendet pėr rreth.

Prezantohet projekti i shkėmbimit tė gazetarėve mes Kosovės dhe Serbisė
Prishtinė, 9 maj 2011
Asociacioni i Gazetarėve Profesionist tė Kosovės nė bashkėpunim me Asociacionin e Gazetarėve tė Pavarur tė Serbisė, tė hėnėn kanė bėrė prezantimin e njė projekti tė pėrbashkėt, me qėllim tė shkėmbimit tė gazetarėve nga tė dyja vendet. Nė kėtė projekt gazetarėve tė Kosovės do t’u krijohet mundėsia qė tė shkojnė nė mediet serbe, si dhe atyre nga Serbia tė vinė nė mediet e Kosovės, me qėllim qė tė kuptojnė realitetin brenda medieve.

Kosova do tė jetė Shqipėri, sepse ashtu e do edhe Zoti!
Prishtinė, 9 maj 2011
Adnan Abrashi
(Republikė, krahinė, apo sido qė ta quajnė, Kosova vėrtet do tė jetė Shqipėri, sepse ashtu e do edhe Zoti!)
Mjaftė kritikues tė qėllimshėm tendencioz, apo (pseudo) intelektual tė lajthitur “modernist”, tė cilėt bashkimin e dėshiruar tė shqiptarėve e shohin nė Evropėn e Bashkuar, pas disa deklarimeve tė fundit tė ish presidentit tė Shqipėrisė, Alfred Mojsiu, se “Kosova ėshtė vetėm njė krahinė e Shqipėrisė”, tė gjithė ata kėtė herė, nė opinionet e tyre reaguese, ngarendin tė thirren nė tendenciozitetin ofendues tė kėsaj deklarate qė i bėhet dinjitetit shtetėror dhe integritetit territorial tė shtetit ahtisarian dhe multietnik tė Kosovės. Bile-bile, disa prej tyre, shkojnė aq larg, saqė kuptimin e saj e ngjasojnė sikur me qėndrimin zyrtarė tė Serbisė, se Kosova kinse ėshtė krahinė e pandashme e integritetit territorial tė saj.
Fatkeqėsisht, kėsi biēim (b)analistėsh gazetaresk, kemi pasur nė ēdo kohė dhe me bollėk. Sa herė qė nga ndonjė autoritet me ndikim aktualizohej nė opinion ēėshtje e bashkimit tė trojeve shqiptarėve, me analizat dhe reagimet e tyre verbuese, degraduese, aspak vizionare dhe tėrėsisht antikombėtare nė kėtė drejtim, prezenca kujdestare e tyre vėrehej kudo, e posaēėrisht nė disa medie me politika te ngjashme redaktuese.
Duke u mbėshtetur nė funksionimin e pėrhershėm dhe tė pacenueshėm tė ligjit tė tė kundėrtave, i cili si proces vepron kudo nė natyrė, kėto kundėrshtimet e tyre ndaj kėsaj kauze, unė do t’i konsideroja vetėm si njė tarafi tjetėr i poleve antagoniste tė kėtij ligji nė veprim, nga i cili fėrkim, patjetėr do tė lirohet nxehtėsia. Nxehtėsia si reagim emocional i shumicės sė dominuar, e cila detyrimisht nė fund tė kėtij procesi, do ta prodhoj “produktin e ri” tė shumėpritur final. Andaj, nė kėtė drejtim, aspak nuk kanė rėndėsi ēfarėdo qėndrime (pseudo)intelektuale tė disa individėve patologjikisht tė verbuar nga politikat ditore, e, as ato tė atyre ekstremistėve tė padjallėzuar nacionalist shqiptar se, qysh nesėr, pas 6 muajve,1 viti, apo diēka tė ngjashėm si shpejtė, do ta kemi njė Shqipėri tė Bashkuar Natyrale. Kryesore pėr ne ėshtė se fėrkimi ka filluar kaherė dhe nxehtėsia si efekt po lirohet. Nė kėtė fazė progresive si proces, shumė me rėndėsi ėshtė qė tė arrihet DETABUIZIMI i bindjes sonė tė gabuar kolektive e cila nė formė tė frikės sė prodhuar nga dhuna e ushtruar afatgjate dhe pėrmes marketingut tė sofistikuar politik tė armiqve tanė, ėshtė rrėnjosur thellė nė nėnvetėdijen tonė kolektive si mohim. Kohėn e fundit, nga armiqtė tanė tė brendshėm dhe ndėrkombėtar, si “anti-dampingu” mė i rrezikshėm nė kėtė drejtim, me sukses po na lansohet ajo ide iluzore, kinse ky bashkim i yni gjithėshqiptar, do tė realizohet tek nė Evropian e Bashkuar?!

Rreth deklaratės sė z. Alfret Mojsiut

E, ēfarė mėkati, pra, na paska bėrė me kėtė deklaratė z. Alfred Mojsiu,.?
Pa dashur qė nė detale tė merrem me faktet tė shumta teorike dhe praktike qė edhe mė tepėr do ta favorizojnė kėtė thėnien e tij pompoze se “Kosova ėshtė vetėm njė krahinė e Shqipėrisė”, unė kėtu si argument tė fuqishėm do ta kisha pėrmendur vetėm njė detal tė rėndėsishėm dhe tė pamohueshėm historik:
Qė nga viti 1912, kuvendi i Vlorės dhe Qeveria e Pėrkohshme qė doli prej tij nga pėrbėrja deleguese pėrfaqėsohej nga tė gjitha trojet shqiptare, duk pėrfshirė edhe ato qė ishin tė pushtuara nga ushtritė e vendeve ballkanike qė i dha kėtij kuvendi karakterin e njė Asambleje mbarėshqiptare. Mė 4 dhjetorė tė po kėtij viti historik, kur u zgjodh Qeveria e Pėrkohshme e Ismail Qemalit, midis 63 delegatėve tė tė gjitha viseve (krahinave) shqiptare, 16 ishin nga krahina e Kosovės, nga kryeqendra e saj e Shkupi dhe nga qytetet tjera, ndėrsa 7 ishin nga Ēamėria. Po kėshtu nė Qeverinė e Vlorės, pėrveē Isa Boletinit, i cili, ndonėse nuk kishte asnjė postė shtetėror, ishte njė nga bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė tė Ismail Qemalit, bėnin pjesė edhe personalitetet tjera nga Kosova dhe krahinat tjera tė pushtuara shqiptare, si Vehbi Dibra (Agolli) me cilėsinė e kryetarit tė Pleqėrisė, Mehmet pashė Derralla, ministėr i mbrojtjes dhe Hasan Prishtina qė ishte caktuar si ministėr i Bujqėsisė. Nė Pleqėsinė e Kuvendit tė Shqipėrisė, mė vonė, pėrpos Vehbi Agollit, nga Kosova dhe krahinat tjera shqiptare u zgjodhėn edhe 3 anėtarė tė tjerė, Bedri Pejani, Sali Gjuka dhe Ajdin Draga.
Pra, nė atė kohė tė shpalljes sė pavarėsisė sė Shqipėrisė (28.11.1912), tė gjithė kėta 63 delegatė, nuk pėrfaqėsonin ndonjė territor administrativ-politik tė veēantė, por vise dhe krahina tė banuara me popullatė shqiptare tė cilėt nė mes veti i lidh gjaku, gjuha dhe kultura e pėrbashkėt.
Edhe pse debati rreth kėsaj deklarate tė z. Mojsiut ende vazhdon, nga ana tjetėr, Kėshilli drejtues i Institutit Albanologjik tė Prishtinės, me motivacionin se ėshtė figurė e rėndėsishme e integrimeve mbarėshqiptare, i dėshmuar pėr angazhimin konstruktiv nė kohėn sa ishte president dhe angazhimin e vazhdueshėm pėr zgjidhjen e drejtė tė ēėshtjes shqiptare, ish- presidentin e Shqipėrisė, Alfred Moisiu, ka shpallur anėtar nderi tė kėtij Instituti.
Nuk thotė kotė populli se, “Tupani bie pėr ata qė kanė veshė”, e kush sot i ka ato nė terezi, le tė tentoj sė paku “tė dėgjoj” sa mė mirė. E, sa pėr “tė kuptoj” sa mė drejtė, mbase kjo pėr shumicėn do tė vije tek mė vonė.
Krejt nė fund, pa marr parasysh a dėshiron dikush ta pranoj kėtė realitet apo jo, rrugė e jona e realizimit tė bashkimit kombėtar, veē ka nisur kaherė. Republikė, krahinė, apo sido qė ta quajnė, Kosova vėrtet do tė jetė Shqipėri, sepse ashtu e do edhe Zoti.

Botuar: 09 May 2011
MOISIU:  Bashkimi Kosovė-Shqipėri, vetėm ēėshtje kohe!

Kohėn e fundit ka ardhur mė shpesh pėr vizitė nė Prishtinė dhe qytete tjera tė Kosovės. I ka nderuar gjithandej dėshmorėt e lirisė dhe ka mbajtur fjalime e ligjėrata nėpėr akademi e sesione tė ndryshme, ndėrsa ka dhėnė edhe deklarata qė kanė nxitur debat e reagime.

Ish-presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, Alfred Moisiu nė njė intervistė tė dhėnė pėr Kosovapress e ka kėshilluar klasėn politike tė Tiranės, Prishtinės e Shkupit qė tė bashkėrendohen mė mirė pėr tė zgjidhur problemet shqiptare nė Ballkan.

Ai ka ripėrsėritur se Kosova ėshtė krahinė e Shqipėrisė dhe se ēėshtja e bashkimit duhet tė fillojė tė diskutohet, nė mėnyrė qė nė njė tė ardhme edhe tė realizohet, fillimisht nė formėn e njė konfederate.

Kosovapress: Zoti President faleminderit shumė pėr kohėn tuaj tė ndarė pėr intervistė me Agjencinė e Lajmeve Kosovapress. Kohėn e fundit mė shpesh jeni nė Kosovė. Pėrse?
Moisiu: Po nė fakt ka pasur disa ngjarje kėshtu pėrkujtimore, siē ka qenė kujtimi i rėnies sė dėshmorit Kavajės, sikurse qe edhe pėrkujtimi i Brigadės 138 tė Kosharės. Kėto nė fakt kanė ndodhur vėrtetė afėr njėra tjetrės dhe keni tė drejtė qė kam ardhur shpesh. Por edhe pėr mua ėshtė njė kėnaqėsi kur jam nė Kosovė.

Kosovapress: Ē’mendim keni pėr politikėn e Tiranės e Prishtinės, a po u pėrgjigjen rrethanave tė kohės?
Moisiu: Tashti, sigurisht mes Tiranės e Prishtinės nė radhė tė parė ka njė lidhje shpirtėrore, sepse si Tirana e Prishtina janė dy kryeqendra tė njėjtit komb e tė njėjtit popull, pavarėsisht se si historia na ka ndarė. Megjithatė unė mendoj qė kėtu ka vend pėr tė pėrmirėsuar punėn dhe disa gjėra duhet tė bashkėrendohen mė mirė pėr tė zgjidhur mė mirė problemet tona, sepse sido qė tė jetė ka shumė gjėra qė mund tė bėhen ende mė mirė. Siē ėshtė pėr politikėn e jashtme, nė kuptimin e mbėshtetjes sė Kosovės sa i pėrket zgjerimit tė njohjeve. Po ashtu sa u pėrket problemeve ekonomike, megjithėse po hidhen hapa. Kėtyre ditėve u inaugurua qendra energjetike mes Tiranės e Prishtinės, por ka edhe shumė probleme tjera qė vėrtetė qė ka ardhur koha qė tė shikohen mė me kujdes dhe tė zgjidhen me prioritet.

Kosovapress: Si vlerėsoni faktin se politika si nė Tiranė, Prishtinė dhe Shkup ėshtė mjaft shumė e pėrēarė dhe e tensionuar?
Moisiu: Nė fakt ju keni tė drejtė, pasi ėshtė e pėrēarė dhe kjo nuk ėshtė e mirė pėr neve nė asnjė mėnyrė qoftė pėr Tiranė, Prishtinė apo nė Shkup. Megjithatė kohėn e fundit pashė qė edhe Ali Ahmeti e Mendu Thaēi, ranė dakord dhe bėn njė marrėveshje porsa i pėrket fushatės zgjedhore. Sepse thėnė tė drejtėn ka njė ndryshim, ndryshon pozicioni nga politika nė Tiranė e Prishtinė. Ne nė Tiranė jemi shtet i pavarur edhe kuptohet qė kemi probleme me njėri tjetrin, pozita - opozita, pavarėsisht se tonet ngrihen disa herė mė shumė se qė duhet dhe pėrplasjet janė mė tė forta se qė duhet, sidoqoftė jemi brenda pėrbrenda njėri-tjetrit. Po edhe kėtu nė Prishtinė. Megjithėse kėtu ėshtė ndikimi i ndėrkombėtarėve ėshtė mė i drejtpėrdrejt pėr sa u pėrket problemeve tė drejtimit tė shtetit dhe nė tėrėsi tė organizimit tė jetės. Por sido qė tė jetė jemi brenda pėrbrenda shqiptarėve. Ndėrsa ata nė Shkup e kanė pak mė vėshtirė dhe ata duhet tė bėjnė mė shumė kujdes, sepse nė fund tė fundit atje ka edhe njė ndasi etnike, janė maqedonasit dhe shqiptarėt. Pra, shqiptarėve unė do t’u rekomandoja dhe do t’i kėshilloja qė tė bėhen mė bashkė njėri me tjetrin, sepse ka probleme qė ata duhet t’i zgjidhin bashkėrisht. Dhe kur janė tė bashkuar i zgjidhin mė mirė. Kėtė kėshillė unė ua kam dhėnė me kohė tė them tė drejtėn, nė kohėn sa kam qenė kryetar i shtetit shqiptar nė takimet qė kam pasur me tė gjithė politikanėt e palės shqiptare nė Maqedoni.
E sigurisht ne kemi shumė probleme, pasi vijmė nga njė diktaturė e egėr qė ka qenė dhe pėr tė fituar demokracinė nuk ėshtė aq e lehtė. Mund tė thuash se e duam demokracinė dhe dijen, por demokracia nuk vjen vetėm duke thėnė se duam demokracinė. Demokracia ėshtė si tė thuash njė ndėrtim... Dhe unė kam deklaruar publikisht se pėr fat tė keq, flasė kėtu pėr Tiranėn, ne ende demokracinė e kemi fėmijėrore. Dihet se kanė kaluar 20 vjet dhe nuk do tė duhej tė ishte fėmijėrore, por sė paku djaloshare, por me sa duket kėto periudha nuk kapėrcehen aq kollaj.

Kosovapress: Zoti president, deklaratat e juaja se Kosova ėshtė krahinė e Shqipėrisė kanė nxitur debat. Si i komentoni reagimet?
Moisiu: Unė kam thėnė njė gjė qė ėshtė realitet. Unė nuk shpika gjė, vetėm fola pėr njė problem qė tė gjithė jemi dakord dhe e dimė qė kėshtu ėshtė, sepse nė fund tė fundit Kosova ėshtė njė krahinė e Shqipėrisė siē janė edhe pjesėt e tjera. Por flasė pėr Kosovėn, sepse Kosova e ka fituar pavarėsinė e saj dhe le tė kuptohet se Shqipėria ėshtė copėtuar dy herė, njė herė pas Kongresit tė Berlinit dhe nė mėnyrė tė veēantė ėshtė copėtuar shumė mė 1913 nga vendimi qė mori Konferenca e Londrės. Bile ėshtė e njohur qė sekretari i shtetit tė Britanisė sė Madhe nė atė kohė, kur shkoi tė raportonte nė dhomėn e komunave pse u mor ai vendi nga fuqitė e mėdha, tha se ishin tė detyruar tė bėnin padrejtėsi pėr tė kėnaqur aleatėt, se ndryshe nuk do tė kishte zgjidhje. Nė fakt unė thash edhe nė akademinė e 5 Majit se Evropa me kėtė rast, pėr rastin e Kosovės e kam fjalėn, qė mbėshteti dhe ndihmoi luftėn dhe pavarėsinė e Kosovės, shleu njė detyrim e gabim qė ka bėrė ndaj kombit shqiptar mė 1913.

Kosovapress: Do tė thotė se duhet bashkuar. Mund tė na thoni se kur e si?
Moisiu: Unė e thash edhe nė Prekaz qė, si dhe kur - kjo ėshtė ēėshtje kohe, sepse nuk mund tė bėhet menjėherė. Por nė fakt elementet e bashkimit kanė filluar. Ato fillojnė nga ekonomia, fillojnė nga vendimet ndėrkombėtare tė pėrbashkėta, por ende Kosova ėshtė njė vend qė nuk ėshtė njohur tėrėsisht dhe nuk ėshtė pjesė e organizatave ndėrkombėtare, si OKB-sė, etj. Pra kur Kosova tė arrijė tė bėhet pjesė e OKB-sė dhe pjesė e NATO-sė dhe Bashkimit Evropian, ku synojmė edhe ne tė anėtarėsohemi, sigurisht atėherė do tė jetė mė lehtė pėr tė koordinuar veprimet dhe pėr tė bashkėpunuar. Kėto forma bashkėpunimi qojnė drejt njė bashkimi, nė fillim kulturor, mandej ekonomik, por nė tė ardhmen mund tė bėhen edhe bashkime tjera, nė njė mėnyrė tė konfederatės. Kėtė punė koha sigurisht se do ta mėsojė, por qė ne duhet tė shkojmė drejt asaj, sepse ėshtė vėrtetė njė diēka e pakuptimtė, sepse kemi qenė dhe jemi njė komb dhe zhvillimet e ndryshe historike e vendimet e gabuara tė tjerėve na copėtuan. Pra ne nuk kėrkojmė dhe nuk ngritim zėrin pėr njė diēka tė padrejtė, por pėr njė padrejtėsi qė i ėshtė bėrė kombit dikur.

Kosovapress: Disa persona ju kanė cilėsuar se ju si president keni qenė kundėr bashkimit, kurse tani si pensionist pro bashkimit kombėtar. Ēka u thoni atyre?
Moisiu: Unė kėtė nuk e kam dėgjuar, por meqė po e thoni po e besoj. Nuk e di nga e kanė nxjerr kėtė, se unė para se tė jem president kam qenė zėvendėsministėr, ministėr, pastaj kryetar i Shoqatės Atlantiku, pra kam qenė aktiv nė politikė. Sigurisht, kur isha nė krye tė shtetit shqiptar, qė kisha njė pėrgjegjėsi tjetėr, atėherė unė do orientohesha nė mbėshtetje tė disa gjėrave imediate qė kishim. Atėherė donim tė fitonte pavarėsinė Kosova, pasi kishte probleme ende tė pazgjidhura dhe qė ishin tepėr akute. Sigurisht qė me kalimin e kohės e kėtyre problemeve, unė mendoj se secili ka pėr detyrė qė tė hedhin nė tryezėn e diskutimeve problemet qė duhet tė diskutohen dhe duhet zgjidhur. Unė e di domethėnė, se mund tė ketė patur raste qė mė kanė quajtur nacionalit, por nė fakt unė nuk jam nacionalist, jam njė patriot. Njė njeri qė nuk e do kombin e vet, ai nuk i duhet askujt. Unė Shqipėrinė e dua, dhe shpeshherė sa kam qenė president mė pyesnin gazetarė tė huaj se ēka ėshtė Shqipėria e madhe. Unė u kam thėnė se e keni gabim, sepse nė radhė tė parė Shqipėria nuk ėshtė as e vogėl as e madhe, por ėshtė natyrale, sepse kjo ka qenė Shqipėria dhe nuk ėshtė se po kėrkojmė tė marrim tokat e dikujt tjetėr. Absolutisht jo. Sepse pėr fatin e keq shqiptarėt nuk kanė qenė agresivė dhe kjo ka bėrė qė Shqipėria tė tkurret historikisht. Tė diskutojmė kėto, mua nuk mė duket se ka ndonjė gabim dhe nuk di pse janė shqetėsuar ata qė kanė thėnė kėto fjalė.

Kosovapress: Politikanėt thonė se bashkimi do tė ndodh nė Bashkimin Evropian...?
Moisiu: Mbase ky ėshtė hapi i parė. Pra integrimi nė Bashkimin Evropian do tė jetė hapi i parė sigurisht, pastaj vijnė veprimet tjera.

Kosovapress: A ka rrezik qė deklaratat pėr bashkim tė shqiptarėve tė nxisin edhe idenė pėr ndarje tė veriut tė Kosovės?
Moisiu: Unė mendoj se ky rrezik nuk ekziston. Pse nuk ekziston?
Pėr faktin se kur kam pasur kontakte ndėrkombėtare nė nivelet mė tė larta edhe pasi jam larguar nga detyra e kryetarit tė shtetit dhe u kam thėnė atyre se nėse do tė vij njė situatė qė duhet ndarė veriu i Mitrovicės, atėherė ngritėt edhe problemi i jugut tė Serbisė. Pra ajo pjesė duhet tė bashkohet me Kosovėn. Mirėpo ne dimė qė edhe nė Maqedoni ka 800 deri 900 mijė shqiptarė. Atėherė nuk e di se ēdo tė ndodhte me Maqedoninė, pa folur pėr vendet e tjera tė rajonit. Unė them se nuk ėshtė nė interesin e askujt qė tė bėhen kėto copėtime. Nėse bėjmė fjalė pėr bashkim, ne kemi fjalėn pėr gjėrat qė janė tani. Shqipėria ėshtė dhe ka kufijtė e saj edhe Kosova ka kufijtė e saj. Nuk bėjmė fjalė tani pėr tė ndėrhyrė tek tė tjerėt.

Kosovapress: Kosova tashmė ka filluar njė proces bisedimesh me Serbinė pėr ēėshtje praktike. Vlerėsoni se Prishtina duhet biseduar pa kushte dhe ēfarė prisni prej kėtij procesi?
Moisiu: Mendoj qė po veprohet drejt. Nė kėtė proces kanė ndihmuar SHBA-ja dhe BE-ja, sepse ka shumė probleme pėr t’u zgjidhur. Kėtu nuk bėhet fjalė pėr probleme politike, por pėr probleme tjera teknike dhe ekonomike. P.sh pėr ēėshtjen e doganave, mandej probleme tė bartura qė nga paralufta siē ėshtė problemi i fondeve tė pensioneve qė janė tėrhequr nga Kosova pėr nė serbi. Kjo nuk ėshtė e drejt dhe duhet zgjidhur sikurse edhe shumė probleme tjera, si energjisė, telefonisė e kėshtu me radhė. Kėto probleme duhet tė zgjidhen sepse nė fund tė fundit edhe Serbia do ta njeh Kosovėn, pasi nuk ka ku shkon. Kjo nuk mund tė shkojė edhe gjatė. Pra dy vendet fqinje janė tė detyruara qė tė zgjidhin problemet mes tyre dhe pėr tė zgjidhur problemet duhet ulur nė tavolinė.

Kosovapress: Sa ėshtė duke luajtur rolin e saj Shqipėria qė shqiptarėt e ndarė nė 5 shtete tė fuqizohen?
Moisiu: Ne duhet tė bėjmė shumė kujdes dhe duhet qė tė forcojmė shtetin ligjor si nė Tiranė edhe nė Prishtinė. Duhet tė luftojmė korrupsionin. Duhet tė vendosim drejtėsinė dhe bėjmė ndarjen e pushteteve sikurse parashikohet nė Kushtetutė. Politikanėt tanė duhet tė dinė edhe tė zhvillojnė edhe zgjedhje. Ne kemi tani zgjedhjet lokale, por janė ngritur shumė shqetėsime. Nuk krijojmė imazh tė mirė kėshtu. Edhe ju mbajtėt zgjedhjet dhe pėrsėritet dy herė e tri herė dhe kjo nuk ėshtė normale. Kjo ėshtė njė mangėsi e jona. Duhet tė mėsohemi t’i zhvillojmė zgjedhjet dhe duhet tė mėsohemi t’i njohim rezultatet, tė heqim dorė nga manipulimet. Nuk mund tė vazhdohet mė tej me kėtė mentalitet qė ka politika shqiptare qė tė marr pushtetin me ēdo kusht ose ta mbaj me ēdo kusht.

Kosovapress: Vitin e kaluar ka pasur barriera pėr shkėmbimet tregtare mes Shqipėrisė dhe Kosovės, kurse tani Tirana ka arritur marrėveshje me Beogradin pėr lehtėsimet tregtare. Pse kjo nguti me Beogradin?
Moisiu: Nuk e di kėtė me saktėsi qė thoni ju. Edhe unė diēka kam dėgjuar, por nuk mund tė flas mė pėrgjegjėsi pėr kėtė punė. Vetėm di qė ne nė radhė tė parė duhet zgjidhur problemet dhe lehtėsojmė komunikimin mes Tiranės dhe Prishtinės. Nėse ėshtė bėrė ndonjė gjė e tillė mendoj se nuk ėshtė vepruar drejt.

Kosovapress: Mund tė ketė pėrparime tė Tiranės, e kam fjalėn nė rrugėn e saj tė integrimeve evropiane, me kėtė pėrēarje tė madhe politike qė mbizotėron aktualisht?
Moisiu: Nėse klasa politike e jona nuk nxjerr mėsimet e duhura, sigurisht qė vėshtirė ėshtė qė tė integrohemi shpejtė. Por integrimi do tė bėhet, sepse ky proces tani ėshtė i natyrshėm pėr Evropėn dhe s’mund tė mbeten vetėm Shqipėria e Kosova dhe njė pjesė e Ballkanit Perėndimor si njė ishull tė izoluar. Mirėpo Evropa ėshtė si njė klub i madh, ajo nuk tė pranon nėse nuk pėrmbushen disa kushte, nuk ke disa arritje, nuk ke disa garanci se nuk hyn atje pėr tė bėrė rrėmujė, por pėr t’u bėrė pjesė e zakonshme e njė shoqėria evropiane.

Kosovapress: Tani mbahen zgjedhjet nė Shqipėri. Kush mendoni se do tė fitojė?
Moisiu: Atė e kam vėshtirė ta them. Ajo do tė dihet mė 8 maj.

Kosovapress: Diēka qė ka mbetur pa u pėrmendur dhe doni tė thoni pėr fund?
Moisiu: Nė radhė tė parė mė ėshtė bėrė qejfi qė kriza nė Kosovė u zgjidh shpejtė dhe u zgjidh mirė, sidomos pėr presidentin. E dyta mė vjen mirė qė ėshtė arritur pajtueshmėria qė presidenti tė zgjidhet nga populli dhe jo si rrjedhojė e pazareve politike. Edhe ne nė Tiranė e kemi kėtė defekt dhe unė e presidenti Rexhep Meidani kemi krijuar njė Forumin Civil 2010. Menjėherė pas zgjedhjeve do tė fillojmė punėn pėr tė hapur debatin pėr rishikimin e Kushtetutės dhe njė nga ēėshtjet qė do tė hedhin nė diskutim ėshtė pikėrisht edh ndryshimi i mėnyrės sė zgjedhjes sė presidentit. Zgjedhja nga parlamenti krijon premisa pėr pazare dhe premisa pėr kriza. Prandaj mė mirė ėshtė qė ta vendos populli./V.I./Liria/ereniku.net/

Obama: Sulmi kundėr bin Ladenit, 40 minutėshi mė i gjatė i jetės time
Zėri i Amerikės E hėnė, 09 Maj 2011
Presidenti amerikan Barak Obama thotė se dha urdhėr pėr sulmin kundėr udhėheqėsit tė al-Kaidės Osama bin Laden pasi vendosi se mundėsia pėr tė kapur personin mė tė kėrkuar i tejkalonte rreziqet. Zoti Obama tha gjatė njė interviste pėr rrjetin CBS dje se shqetėsimi i tij numėr njė ishin pjesėtarėt e ekipit special. Presidenti u shpreh se kohėzgjatja e operacionit ishte 40-minutėshi mė i gjatė qė kishte kaluar ndonjėherė ndoshta me pėrjashtim tė kohės kur vajza e tij e vogėl Sasha u sėmur me meningjit kur ishte 3 muajshe. Zoti Obama tha se kushdo qė ka dyshime nėse bin Laden e meritonte fatin e tij, duhet tė vizitohet pėr probleme nė tru. Presidenti amerikan tha se ėshtė ende e paqartė nėse qeveria pakistaneze ishte nė dieni tė faktit se bin Laden ndodhej nė vend. Por ai nuk i akuzoi autoritetet pakistaneze se kishin strehuar terroristin mė tė kėrkuar nė botė.
Administrata Obama thotė se materialet e grumbulluara nga kompleksi i bin Ladenit nė Pakistan tregojnė se udhėheqėsi terrorist i kushtonte vėmendje imazhit tė tij dhe se ai mbetej njė udhėheqės aktiv i operacioneve tė al-Kaidės 10 vjet pas sulmeve terroriste ndaj Shteteve tė Bashkuara.
Ka kaluar mė se njė javė qė nga vrasja e Bin Ladenit dhe administrata Obama po bėn komentet fillestare lidhur me atė qė e cilėson si “thesar material” tė gjetur nė memorien e kompiuterave dhe pajisje tė tjera tė marra nga kompleksi ku jetonte bin Ladeni.
Kėshilltari i Presidentit Obama, Tom Donilon bėri dje komente pėr emisionin e lajmeve Fox News.
"Ende vazhdojmė analizėn e materialeve. Sasia e dokumentave ėshtė pėr t’u shėnuar. Ėshtė sasia mė e madhe e dokumentave tė zbulimit tė gjetura nga njė udhėheqės terrorist. Kėto materiale duhet tė pėrkthehen dhe tė analizohen. Jemi aktualisht nė kėtė proces”.
Zoti Donilon thotė se videot e publikuara ditėt e fundit ku Bin Laden shfaqet duke bėrė prova para se tė regjistrojė mesazhin, apo duke ndjekur transmetime televizive pėr tė, ofrojnė njė vėshtrim mė tė thellė mbi kėtė individ:
"Mendoj se kėto tregojnė vėmendjen qė ai i kushtonte imazhit tė tij publik dhe vėmendjen pėr rėndėsinė e propagandės nė operacionet e al-Kaidės”.
Kėshilltari mbi sigurinė kombėtare nuk pranoi tė komentonte mbi tė dhėnat e zbulimit qė janė marrė nga materialet e gjetura nė kompleks deri tani dhe nėse kėto materiale mund tė ēojnė nė zbulimin e figurave tė tjera apo komploteve tė tjera tė al-Kaidės. Por ai tha se kėto materiale tregojnė se bin Ladeni ishte shumė i angazhuar nė rrjetin terrorist:
"Osama bin Laden nuk ishte thjesht njė figurė simbolike e al-Kaidės. Faktikisht ai kishte njė rol operacional dhe strategjik nė organizatė. Kjo gjė del qartė nga informacioni qė kemi marrė aktualisht”.
Zoti Donilon tha se ndėr personat qė Presidenti Obama kontaktoi qė nė fillim pas operacionit tė suksesshėm tė forcave speciale nė Pakistan, ishte ish-Presidenti Xhorxh Bush.
Nė emisionin e lajmeve Fox News foli edhe nėnpresidenti Dik Ēejni, i cili kritikoi politikat e administratės Obama qė kanė pėrjashtuar mbytjen e simuluar pėr tė nxjerrė informata nga personat e dyshuar si terroristė:
"Mendoj se shumė teknika qė kemi pėrdorur pėr tė garantuar sigurinė e atdheut nėn administratėn Bush nuk janė nė pėrdorim mė. Nuk e kam tė qartė nėse kemi ende njė program pėr marrjen nė pyetje tė personave me interes, apo nėse mund ta nėnshtrojmė dikė qė konsiderohet si i ndaluar me potencial, nėn njė program tė marrjes nė pyetje pėr tė nxjerrė informata me rėndėsi jetike”.
Drejtori i CIA-s Leon Panetta ka thėnė se disa nga tė dhėnat e zbulimit qė ēuan nė vrasjen e Osama bin Ladenit ishin nxjerrė nga individė tė ndaluar dhe qė iu nėnshtruan njė procesi “tė zgjeruar tė marrjes nė pyetje”.

Lajmet
- Uikend, 07 e 08 maj, 2011
...trup e trup:
- KFOR: Nuk e kemi nė plan ta mbyllim “Bondsteelin”
- Shqipėria voton. Hapen zyrtarisht qendrat e votimit
- Nderime pėr dėshmorėt e Gjakovės
- Nė Saradran te Istogut u pėrkujtuan pesė luftėtarė tė lirisė
- EULEX: Po e pėrmbushim mandatin
- Arrestohen 16 policė tė Serbisė pėr dhėnien e pasaportave kosovarėve
- Arrestohen 16 shtetas serb nė Brazil
- Bill Clinton merr pjesė nė njė konferencė nė Budvė tė Malit tė Zi

...informacione me te shtruara:
Shqipėria voton. Hapen zyrtarisht qendrat e votimit
Tiranė, 8 maj 2011
Mbi 3 milionė votues me tė drejtė vote sot do t’iu drejtohen 4882 qendrave tė votimit, pėr tė zgjedhur drejtuesit e tyre lokal. Nė 20 vjet pluralizėm, kjo ėshtė hera e gjashtė qė Shqipėria rinovon administratėn lokale.
Janė 3. 164.859 votues tė regjistruar nė listat e zgjedhėsve, tė cilėt do tė votojnė pėr tė zgjedhur drejtuesit lokalė nė 384 njėsi vendore si dhe 6125 anėtarėt nė kėshillat bashkiakė dhe komunarė, pėr 4 vitet e ardhshme.

KFOR: Nuk e kemi nė plan ta mbyllim “Bondsteelin”
Prishtinė, 7 maj 2011 - Nga Zyra e KFOR-it pėr marrėdhėnie me publikun ėshtė njoftuar se Shtabi qendror i KFOR-it ka demantuar disa mediume ndėrkombėtare, tė cilat janė cituar edhe nga mediat kosovare pėr braktisjen e kampit tė “Bondsteelit” nga amerikanėt dhe, sipas mediave ndėrkombėtare, ardhjen e forcave turke nė vend tė tyre.
“Tregimi ėshtė definitivisht jo i vėrtetė dhe i pabazė. Kampi ushtarak ‘Bondsteel’ do tė mbetet i hapur me ushtarė tė KFOR-it gjatė tėrė kohės me strukturėn e tanishme”, thuhet nė komunikatėn e lėshuar nga KFOR-i.
Gjithashtu aty thuhet se mė 4 maj 2011, mediumet kanė cituar gazetėn serbe pėr diasporė “Vesti”, tė publikuar nė Gjermani, se forcat turke do tė mund tė pėrdornin kampin amerikan “Bondsteel” pas tėrheqjes sė forcave amerikane nga ky kamp ushtarak.

Nderime pėr dėshmorėt e Gjakovės
Gjakovė, 7 maj 2011- Familjarė e luftėtarė janė mbledhur edhe njė herė nė varrezat e dėshmorėve nė Gjakovė, tė shtunėn, nė kujtim tė 7 majit, ditės sė betejės sė Ēabratit, njė nga betejat e rėndėsishme tė luftės sė UĒK-sė qė ėshtė zhvilluar brenda qytetit.
Nė kėtė beteje tė pabarabartė kanė rėnė 6 luftėtarė, tė cilėt mė vonė janė shpallur dėshmorė. Trupat e tyre prej 12 vjetėsh pushojnė nė varrezat e qytetit. Avdullah Babalia, njė nga pjesėmarrėsit e kėsaj beteje, tha se qėllimi i saj ka qenė ēlirimi i popullit nga okupatori serb.
Babalia ka qenė njė nga dyzet e tetė pjesėtarė tė UĒK-sė, kryesisht luftėtarė tė Gjakovės, qė kanė operuar nė Zonėn e Dukagjinit, qė kishin marrė leje nga komandanti Ramush Haradinaj pėr tu futur brenda nė qytetin e Gjakovės, nė mbrojtje tė popullatės civile.
Brigada, e cila kishte marrė emrin “Gjakova 137”, qė nga ajo kohė ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm nė zhvillimet e mėtutjeshme, duke vepruar nė rrugėt e Gjakovės, ndėrsa asaj mė pas i janė bashkuar edhe dhjetėra luftėtarė tė tjerė.
Por kulmi ėshtė arritur mė 7 maj, kur ėshtė zhvilluar beteja e njohur e quajtur “Beteja e Ēabratit”, ku kanė rėnė 6 luftėtarėt. Kjo brigadė ka qenė e vetmja qė ka ushtruar misionin e vet brenda nė qytet.
“Me rėndėsi ėshtė qė ne tė mos i harrojmė kėto ditė tė vėshtira, ndėrsa ne po mundohemi qė amanetin e atyre qė kanė rėnė ta ēojmė pėrpara”, tha Babalia, duke pėrkujtuar shokėt e rėnė.
Sadije Roka, nėna e dėshmorit Bujar Roka, tha se ndihet krenare qė ka dhėnė djalin pėr kėtė tokė dhe pėr liri.
Bashkė mė dėshmorin Bujar Roka, mė 7 maj kanė rėnė edhe luftėtarėt Visar Juniku, Kushtrim Hoxha, Dashmir Krasniqi, Tom Gjokaj e Ahmet Gjikolli.

Nė Saradran u pėrkujtuan pesė luftėtarė tė lirisė
Istog, 7 maj 2011– Nxėnės e mėsimdhėnės tė shkollės “Ismail Qemali” tė Saradranit tė Istogut, pastaj banorė tė shumtė tė fshatrave tė Lugut tė Drinit, si dhe pėrfaqėsues tė pushtetit lokal e tė subjekteve politike tė Istogut, tė shtunėn nė mesditė kanė pėrkujtuar pesė dėshmorė, luftėtarė tė lirisė, me rastin e 12- vjetorit tė rėnies sė tyre pėr liri nė fshatin Kashicė. “Sot me krenari pėrkujtojmė pėrvjetorin e 12-tė tė rėnies sė dėshmorit tė kombit, mėsuesit, sportistit dhe komandantit Demush Mavraj, si dhe pėrvjetorin e rėnies sė dėshmorėve Hamdi Ēeta e Luan Krasniqi, Ibish e Bekim Mavraj, tė cilėt u flijuan pėr liri 12 vjet mė parė”, ka thėnė drejtori i shkollės sė Saradranit, Bajram Berisha. Ai ka pohuar se pėrvjetorėt e dėshmorėve janė ditėlindjet dhe ditėrilindjet e historisė sė atdheut dhe kombit tonė, ndėrsa mbamendja kolektive kombėtare do tė ketė vulė emblematike, vulėn e pastėr tė gjakut tė dėshmorėve, qė janė sinonim i lirisė dhe i vetėflijimit pėr tė ardhmen tonė kolektive. “Dėshmorėt e kombit reflektojnė unitetin, reflektojnė ndjenjėn e sakrificės, ndėrsa i tillė duhet tė jetė edhe ideali ynė. Ata na lanė atdheun amanet dhe ne sot nė gjithė gjeografinė shqiptare duhet punuar me pėrkushtim e devotshmėri nė ndėrtimin dhe prosperitetin e pėrgjithshėm tė ndėrtimit tė shtetit, deri nė bashkimin e kombit”, ka theksuar ai.
Kryesuesi i Kuvendit Komunal, Demė Ēeta ėshtė ndier krenar qė edhe djemtė e Lugut tė Drinit kanė rėnė dėshmorė pėr liri, ndėrsa ka kėrkuar qė dėshmorėt e kombit tė pėrkujtohen gjithmonė, sepse ky ėshtė edhe obligimi yni ndaj tyre. “Dėshmorėt e kombit nuk vdesin kurrė. Ata janė vrarė pėr ēlirimin e atdheut dhe si tė tillė kanė mbetur nė historinė tonė tė shndritshme kombėtare”, ka thėnė Ēeta, i cili po ashtu ka bėrė thirrje pėr unitet dhe pėr ndėrtim tė shtetėsisė sė Kosovės. Nė fund tė tubimit u bėnė homazhe dhe u vėnė edhe kurora lulesh te lapidarėt e ngritura tė dėshmorėve nė fjalė.

Shpėrthim nė veri, shqetėsohen banorėt e Lagjes sė Boshnjakėve
Mitrovicė 07.05.2011 Njė shpėrthim ėshtė dėgjuar tė shtunėn nė orėt e para tė mėngjesit nė afėrsi tė Shkollės Teknike nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, bėjnė tė ditur banorėt e Lagjes sė Boshnjakėve, tė cilėt theksojnė se shpėrthimi ka shqetėsuar banorėt shqiptarė tė kėtij lokaliteti.

EULEX: Po e pėrmbushim mandatin
Prishtinė, 7 maj 2011 - Pėrfaqėsuesit e EULEX-it thanė se debati i sė premtes nė Kuvendin e Kosovės, gjatė tė cilit ky mision u vu nė qendėr tė kritikave, ėshtė pjesė e ēdo demokracie parlamentare. Ata theksuan pėrkushtimin e misionit pėr shtrirjen e sundimit tė ligjit nė veri - pėrkushtim tė cilin e vėnė nė pikėpyetje analistėt politikė nė Prishtinė, raporton Radio Evropa e Lirė.
Kritikat nė rritje tė autoriteteve vendore ndaj misionit tė Bashkimit Evropian pėr sundimin e ligjit nė Kosovė, duket se nuk kanė shqetėsuar kėtė mision, pėrfaqėsuesit e tė cilit ritheksuan pėrkushtimin e EULEX-it pėr shtrirjen e sundimit tė ligjit nė veri. Njėri nga zėdhėnėsit e kėtij misioni, James Nichols, i tha Radios Evropa e Lirė se EULEX-i ėshtė duke e pėrmbushur mandatin e tij nė pjesėn veriore tė Kosovės, ndėrsa pėrmendi disa nga sukseset e misionit qė nga vendosja e tij nė atė pjesė.
“EULEX-i dėshiron tė ritheksojė se ėshtė i pranishėm nė pjesėn veriore tė Kosovės dhe se ėshtė duke e pėrmbushur mandatin e tij. Njė nga shembujt e suksesit tė tij ėshtė se qė nga rihapja e Gjykatės sė Qarkut nė veri, gjykatėsit e EULEX-it kanė marrė 34 vendime”. “Qėndrimi i EULEX-it mbetet i njėjtė: gjykatėsit e prokurorėt vendorė duhet tė kthehen nė gjykatė. Doganierėt e EULEX-it janė tė pranishėm nė pikat doganore 1 dhe 31 nė ēdo kohė pėr tė regjistruar veturat, mallrat dhe pėr tė skanuar dokumentet - punė qė i kontribuon zvogėlimit tė kontrabandimit nė kėtė pjesė tė Kosovės”, deklaroi Nichols. Komenti i tij pason debatin e fundit nė Kuvendin e Kosovės, gjatė tė cilit misioni evropian u akuzua pėr, siē thuhet, pėrdorimin e standardeve tė dyfishta lidhur me sundimin e ligjit nė veri.
Deputetėt kosovarė thanė se EULEX-in po toleron krimin e kryer nga serbėt nė veri, e, nė anėn tjetėr, po ndjek pėr krime lufte pjesėtarėt e ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Shefi i Departamentit tė Shkencave Politike nė Universitetin e Prishtinės, Bekim Baliqi, foli pėr ngjashmėritė ndėrmjet punės sė administratės sė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė dhe EULEX-it, i cili, sipas tij, po e vazhdon status-quo nė veri.
“Ata po tregojnė se nuk do tė hyjnė nė njė konflikt tė mundshėm me kėdo. Prandaj, kjo gjendje po i konvenon; po e zgjat mandatin e tyre pa pasur probleme apo pa u ballafaquar me problemet e mundshme. Kjo normalisht qė po ia zgjat mandatin EULEX-it, por ne nuk po shohim rezultate konkrete”, vlerėsoi Baliqi.
Kėto rezultate, sipas Baliqit, po mungojnė sa u pėrket gjykatave, doganave dhe policisė nė pjesėn veriore tė Kosovės. Ai tha se nuk ėshtė e mjaftueshme vetėm njė prani e EULEX-it nė veri.
“Ne nuk po shohim se atje po sundon ligji; ne nuk po shohim se po ndalet kontrabandimi; ne nuk po shohim se gjykatėsit janė kthyer nė gjykatat nė Mitrovicė. Ne, thjesht, nuk po e shohim sundimin e ligjit dhe nuk po e shohim atė pėr ēfarė ka ardhur - jo vetėm nė pjesėn veriore, por edhe nė tėrė Kosovėn. Ne e dimė qė janė proklamuar disa herė lufta me peshqit e mėdhenj dhe tė tjera, qė ishte mė shumė njė ‘teatėr mediatik’, sesa vėrtet njė luftė kundėr krimit”, theksoi Baliqi.
Mandati i EULEX-it e pėrcakton atė si mision monitorues, mentorues dhe kėshillues pėr institucionet vendore nė fushėn e drejtėsisė me fuqi ekzekutive nė disa segmente. Ai buron nga plani i Ahtisaarit, ftesa e Prishtinės zyrtare pėr instalimin e misionit nė vend dhe miratimi i punės sė kėtij misioni nga Brukseli zyrtar.

Arrestohen 16 shtetas serb nė Brazil
07.05.2011
Autoritetet nė Brazil thanė se policia ka arrestuar tė paktėn 16 persona qė dyshohen pėr ndėrlidhje me njė organizatė e drejtuar nga serbėt, e cila akuzohet pėr transportimin e drogės nė Evropė. Policia braziliane tha se tetė nga tė arrestuarit janė shtetas tė Serbisė.

Arrestohen 16 policė tė Serbisė pėr dhėnien e pasaportave kosovarėve
Beograd, 7 maj 2011 – Para gjykatėsit hetues nė Nish janė paraqitur sot 16 policė tė Serbisė, tre punėtorė tė pensionuar tė Ministrisė sė Brendshme tė Serbisė dhe 5 persona tė tjerė, pėr shkak tė dyshimit se pėr para dhe dhurata tė tjera u kanė siguruar shqiptarėve nga Kosova pasaporta biometrike serbe dhe letėrnjoftime ka njoftuar sot MUP-i i Serbisė, transmeton FoNet.
Nė Nish, siē transmetojnė mediat serbe tė enjten janė arrestuar nėpunėsit e tė ashtuquajturės Drejtorisė sė Policisė sė Prishtinės Lulzim Neziri, Aleksandar Stojanoviq, Nikolina Simonoviq, Slavisha Milanoviq, Gordana Bekēiq, Slavica Martinoviq, Dragoslav Gjukiq, Dushan Petkoviq, Milan Jankoviq, Ranko Milaēiq, Sinisha Milanoviq dhe Zoran Radivojeviq.
Janė arrestuar edhe shefi i sektorit pėr dokumente tė udhėtimit nė Beograd Biljana Bulajiq, polici nga Nishi Dejan Bogosavljeviq, nėpunėsja e policisė nga Beogradi dhe ajo nga Vranja, Valentina Petkoviq.
Ndėr tė burgosurit janė edhe shefi i Shėrbimit pėr ēėshtje civile nė Nish Oliver Diniq, ish shefi i policisė sė Prishtinės Miodrag Jankoviq dhe policėt nė pension Dragan Jevtoviq i Tomislav Markoviq.
Siē ka transmetuar sot gazeta serbe Blic, shqiptarėt nga Kosova kanė paguar 3.000 deri nė 5.000 euro pėr paraqitje tė banimit nė ndonjė vend nė Serbi dhe nė kėtė mėnyrė kanė marrė dokumentet e udhėtimit me kod biometrik me tė cilat kanė mundur tė udhėtojnė pa viza e pa pengesa nė Evropė. Sipas kėsaj gazete, praktika e paraqitjes sė vendbanimit tė rremė ėshtė specialitet kudo nėpėr Serbi. Nė vazhdim e sipėr ėshtė aksioni i policisė pėr t’i verifikuar kėto keqpėrdorime, tė cilat siē transmetojnė medie tė Beogradit, e kanė vėnė nė rrezik regjimin e liberalizimit tė vizave nė Serbi
Pas kontrollimeve shumė mujore, me aksionin „Bozhur” janė arrestura 24 persona nag tė cilėt 16 nėpunės tė policisė kufitare nga Beogradi, Nishi e Vranja.
Ata janė arrestuar me dyshimin se kanė ndihmuar azilantėt e rrejshėm tė shkuar nė vene tė Bashkimit Evropian duke marrė ryshfet sė paku nga 100 euro pėr njė certifikate tė lindjes, vėrtetimin pėr shtetėsi ose vendbanim.

Bill Clinton merr pjesė nė njė konferencė nė Budvė tė Malit tė Zi
Podgoricė 07.05.2011
Me ftesė tė Qeverisė sė Malit tė Zi dhe tė Grupit malazias “Atlas”, ish- presidenti i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Bil Clinton, do tė jetė mysafiri special nė Konferencėn inauguruese tė iniciativės ballkanike pėr pėrforcimin e shoqėrisė sė Evropės Juglindore, e cila do tė mbahet mė 22 tė kėtij muaji nė qytetin bregdetar turistik tė Malit tė Zi, nė Budvė.

Lajmet
- E premte, 06 maj, 2011
...trup e trup:
- Prekazi bashkon parlamentet rinore tė Kosovės dhe Shqipėrisė
- OVL e UĒK-sė kėrkon nga institucionet qė Kosova tė ketė Ditė tė Dėshmorėve
- Urdhrat “Hero i Kosovės” shkojnė te familjarėt e Jusuf e Bardhosh Gėrvallės
- Jahjaga: Profesor Agani do tė vazhdojė tė jetė frymėzim pėr gjenerata
- Kuvendi i Kosovės ratifikon 6 marrėveshje, shpreh shqetėsim pėr situatėn nė veri
- Fitim Shishani emėrohet kryeshef i Inspektoratit Policor tė Kosovės
- Ministri Hoxhaj nesėr e pasnesėr viziton Arabinė Saudite
- Problemi i vizave pengon tė rinjtė kosovarė tė studiojnė nė vende tė ndryshme tė Evropės
- Kryetarėt e Artanės dhe Ranillugut nė SHBA
- Dy grabitje tė armatosura nė rajonin e Prizrenit brenda njė nate
- Korpusi politik shqiptar duhet tė rikompozohet nė 2 -3 parti
- Nė Dardanė ka pėrfunduar manifestimi tradicional kulturor “Lulėkuqet e Prillit”
- Verifikohen diplomat e mėsimdhėnėsve tė Pejės
- LDD pėrkujton akademik Fehmi Aganin
- Pėrkrahet iniciativa qė Liqeni i Shkodrės tė mbrohet nga UNESCO
- Zhduket kompjuteri me shėnimet kryesore tė LDK-sė sė Ferizajt
- Prizren: KDI i rekomandon kryetarėve tė Komunave tė paraqesin raportet financiare pėr vitin fiskal 2011
- Fillon mbjellja e 300 drunjėve dhe pesė mijė luleve
- Autoritetet komunale premtojnė rindėrtimin nė tė gjitha pjesėt e veriut
- Skenderaj: 53 lokale afariste marrin vendimin nga Komuna pėr rrėnimin e tyre
- Kufijtė shtetėrorė tė mos jenė pengesė pėr zhvillim ekonomik
...speciale:
Al Kaida konfirmon vdekjen e udhėheqėsit tė saj Bin Laden
Zėri i Amerikės E premte, 06 Maj 2011
Al Kaida konfirmoi vdekjen e udhėheqėsit tė saj Osama bin Laden. Grupi amerikan i zbulimit Site, citoi sot njė deklaratė tė rrjetit terrorist, qė ėshtė nė faqen elektronike tė grupit.
Nė deklaratė al-Kaida premton tė vazhdojė sulmet e saj kundėr amerikanėve dhe aleatėve tė Shteteve tė Bashkuara. Ajo premton gjithashtu publikimin sė shpejti tė njė mesazhi qė thotė se bin Ladeni e ka regjistruar njė javė para vdekjes.
Grupi terrorist i bėn thirrje Pakistanit tė ngrihet kundėr qeverisė dhe tė pastrojė vendin nga ajo qė e quan turp nga vdekja e bin Ladenit.
Forcat speciale amerikane e vranė bin Ladenin tė hėnėn, gjatė njė operacioni tė fshehtė nė qytetin Abbottabad – dy orė larg Islamabadit.

Lajmet
- E enjte, 05 maj, 2011
...trup e trup:
- Amerikanėt ia falin Bondsteelin Turqisė, Serbia nė panik
- Moisiu nė Prekaz: Kosova krahinė e Shqipėrisė, kėtė nuk po e shpiku unė
- Shqipėria /natyrale/ nderon dėshmorėt e atdheut
- Vetėvendosje: Bisedimet me Serbinė janė bisedime pėr pavarėsinė e Kosovės
- Kryeministri kėrkon mė shumė kohė tė prezantojė platformėn e bisedimeve
- Kėrkohet kushtėzim pėr Serbinė nė ēėshtjen e tė zhdukurve
- “Mosmarrėveshja” e Kadarese ne panairin nderkombetare te librit ne Prishtine.
- Ministri gjerman sheh nga afėr jetėn nė veri tė vendit
- Deputetėt shqiptarė: Ta miratojnė apo refuzojnė Kodin zgjedhor qė merr tė drejtat e arritura
- AAK pėrshėndet lirimin e Kuēit; ēmon vendosmėrinė nė mbrojtjen e vlerave tė luftės
- KIPRED: Progres i ngadalshėm nė luftėn kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar
- Ēmimi “Ibrahim Kodra” i Universitetit AAB-Riinvest” iu dha akademikut Rexhep Ferri
- INPO ankohet se po injorohet nga kryetari i Ferizajt
- GAP angazhohet pėr njė proces mė transparent dhe gjithėpėrfshirės tė ndryshimeve kushtetuese
- Parandalimi ka rezultuar me ulje tė dėmeve nga zjarret
- Autorja shqiptare nga SHBA promovoi katėr libra nė Pejė
- Thaēi dhe Feith zotohen pėr respektim tė Planit tė Presidentit Ahtisaari

Moisiu nė Prekaz: Kosova krahinė e Shqipėrisė, kėtė nuk po e shpiku unė
05.05.2011
Ish-presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, Alfred Moisiu, ka ripėrsėritur tė enjten nė Prekaz qėndrimin e tij tė mėhershėm se Kosova ėshtė krahinė e Shqipėrisė dhe se ky ėshtė realitet e jo njė thėnie e shpikur nga ai.

Shqipėria nderon dėshmorėt e atdheut
Tiranė, 5 maj 2011
Krerėt mė tė lartė tė shtetit dhe tė politikės shqiptare nderuan tė enjten me respekt dhe pėrulje dėshmorėt qė ranė pėr atdheun, pikėrisht nė ditėn kushtuar atyre, 5 Maji.

Topi nė Dibėr, nderon dėshmorėt
05-05-2011
Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, Bamir Topi zgjodhi qarkun e Dibrės pėr tė pėrkujtuar dėshmorėt e atdheut. Pasi vendosi kurora me lule te Varrezat e Dėshmorėve, kreu i vendit u shpreh se vepra e tė rėnėve pėr liri ka nė thelb vlerat e patriotizmit dhe tė atdhedashurisė. "Erdha tė pėrkujtoj 5 Majin nė Dibėr, pasi ky qark shquhet pėr patriotizėm. Vlerėsoj veprėn e dėshmorėve qė nderohen sot nė mbarė Shqipėrinė", tha Topi. Kreu i vendit shoqėrohej nė kėtė ceremoni nga autoritetet e bashkisė dhe komunave tė qarkut tė Dibrės.

Nderimet pėr dėshmorėt i nisin nga Prekazi
Prekaz , 5 maj 2011
Me rastin e 5 Majit - Ditės sė Dėshmorėve tė gjithė shqiptarėve, drejtuesit e organizatave tė dala nga Lufta e UĒK-sė dhe ish- presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu kanė zgjedhur qė homazhet pėr tė pėrkujtuar dėshmorėt e atdheut t’i nisin nga memoriali i Familjes Jashari nė Prekaz. Edhe nė kėtė rast, Mosiu ka ritheksuar qėndrimin e tij se Kosova ėshtė krahinė e Shqipėrisė dhe se kėtė fakt nuk mund tė ndryshojė askush.

Peja nderon dėshmorėt
Pejė, 5 maj 2011
Komuna e Pejės gjithmonė do tė kujtojė dhe nderojė veprėn dhe heroizmin e tė gjithė dėshmorėve tė kombit qė ranė pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės, u tha me rastin e 5 Majit Ditės sė Dėshmorėve tė Kombit tė komunės sė Pejės.

Kryeministri kėrkon mė shumė kohė tė prezantojė platformėn e bisedimeve
Prishtinė, 5 maj 2011
Qeverinė e Kosovės pėr mungesė tė platformės pėr bisedimet me Serbinė, se nuk kėrkesa pėr reciprocitet nga Beogradi dhe se nuk ka njė afat tė caktuar pėr pėrfundimin e kėtyre bisedimeve. Por, kryeministri Hashim Thaēi ka kėrkuar kohė dhe hapėsirė legale pėr tė sqaruar dhe prezantuar nė mėnyrė tė zgjeruar platformėn e bisedimeve, e cila mbėshtetet nė rezolutėn e Kuvendit tė Kosovės.

Kėrkohet kushtėzim pėr Serbinė nė ēėshtjen e tė zhdukurve
05.05.2011
Pėrfaqėsues tė familjarėve tė pagjetur dhe tė komisionit qeveritar pėr tė pagjeturit, kėrkojnė qė Kosova ta kushtėzojė Serbinė nė bisedimet pėr tė pagjeturit.
Ata thonė se duhet t’i bėhet presion Serbisė, duke thėnė se ėshtė fare e qartė se vetėm shteti serb i ka tė gjitha informacionet pėr tė pagjeturit.
Vetėm Serbia mund tė japė pėrgjigje tė saktė pėr fatin e personave tė pagjetur, thotė Haki Kasumi, udhėheqėsi i Kėshillit Koordinues tė Asociacioneve Familjare tė tė Pagjeturve tė Kosovės. Ai i tha Radio Kosovės (RTK), se nga pala serbe ėshtė shumė e vėshtirė tė merret informacioni.

- Kryeministri i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, nė njė takim me pėrfaqėsuesin civil ndėrkombėtar nė Kosovė, Pieter Feith, ka diskutuar pėr hapat e mėtejmė nė situatėn e re tė krijuar, ndėrsa ka premtuar se do tė punojnė bashkėrisht pėr implementimin e plotė tė dokumentit tė Presidentit Ahtisaari.

- Instituti pėr Studime tė Avancuara /GAP/ ka publikuar tė enjten njė analizė me titull “Kushtetuta e Kosovės – njė djath zviceran”, nė tė cilėn pėrshkruan procesin jodemokratik tė miratimit tė kėsaj kushtetute, por edhe hapat e deritashėm pėr ndryshimet kushtetuese i vlerėson tė gabuar dhe jep rekomandime pėr njė proces mė transparent dhe gjithėpėrfshirės gjatė ndryshimeve kushtetuese.

- Instituti Kosovar pėr Kėrkime dhe Zhvillime tė Politikave - KIPRED ka vėnė nė pah se progresi nė luftėn kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar nė Kosovė deri tani ka qenė i ngadalshėm dhe se arsye kyēe pėr kėtė mbetet mungesa e vullnetit politik.

- Ministri gjerman sheh nga afėr jetėn nė veri tė vendit. Ministri pėr Bashkėpunim Ekonomik dhe Zhvillim i Gjermanisė, Dirk Niebel, i shoqėruar nga kryetari i Komunės sė Mitrovicės, Avni Kastrati, ka vizituar tė mėrkurėn nė mbrėmje urėn e Ibrit, pėr tė parė pėr sė afėrmi realitetin nė kėtė qytet.

- Tre resorė tė Kuvendit Komunal (KK) tė Malishevės nė bashkėpunim me Institutin Rajonal pėr Shėndet Publik nė Prizren, tė enjten filluan aksionin njė mujor pėr spėrkatjen e 39 zonave endemike, pėr eliminimin e rriqrave, ndėrsa nė gjysmėn e parė tė kėtij viti janė shėnuar 84 raste tė thumbimit nga rriqrat, qė krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė vitit paraprak pėrbėn pėrgjysmė mė pak.

- Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės e pėrshėndetė lirimin e Blerim Kuēit, sekretar organizativ i kėsaj partie dhe kryetar i Komunės sė Suharekės, duke e ēmuar lartė vendosmėrinė e tij nė mbrojtjen e vlerave tė luftės sė drejtė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, me bindjen se tė gjithė pjesėtarėt e saj janė tė pafajshėm dhe kjo do tė vėrtetohet edhe nga drejtėsia vendore e ndėrkombėtare.

- Autorja shqiptare nga SHBA promovoi katėr libra nė Pejė. Korēarja e emigruar nė Amerikė, Raimonda Moisiu, ka promovuar tė enjten nė Pejė katėr libra tė saj me pėrmbajtje tė poezisė lirike, tregime, ese dhe publicistikė.

Stafi i njė shkolle tė Podujevės nė grevė
05.05.2011
94 punėtorė mėsimdhėnės e staf i shkollės fillore Naim Frashėri tė Podujevės kanė bojkotuar mėsimin tė enjten, pėr shkak se nuk e kanė marrė pagėn e muajit prill. Sot ėshtė data pesė dhe ata kanė hyrė nė grevė, edhe pėr shkak tė shtesave, tė cilat thanė se nuk i kanė marrė qė dy muaj.

Nuk u besojnė vendorėve
Prishtinė, 5 maj 2011
Nuk ka filluar ende seanca dėgjimore pėr gjashtė zyrtarėt e komunės sė Prishtinės, pasi qė avokatėt mbrojtės tė tė dyshuarve kanė kėrkuar qė lėnda e klientėve tė tyre nga duart e gjykatės vendor, tė kalojė tek ata tė EULEX-it.

Mosmarrėveshje shqiptarēe
05-05-2011
Ėshtė njė libėr i Kadaresė me titull “Mosmarrėveshja”. Ky libėr mund tė jetė edhe nė stendat e dy panaireve tė Prishtinės. Titulli i kėtij libri ėshtė domethėnės edhe pėr mosmarrėveshjet tona mė tė reja. Nė njė vend qė e pėrcjellin jo pak kriza nuk ėshtė ēudi pse ndodhin mosmarrėveshje.
”Panairi Ndėrkombėtar i Librit ėshtė njė mundėsi qė Kosova tė ofrohet si vend i paqes dhe kulturės”, tha nė hapje tė kėtij panairi tė ri Behxhet Bici, kryetar i UBK-sė. Ai tha se ėshtė i nderuar me praninė e afro 100 botuesve shqiptarė nga Kosova dhe Shqipėria si dhe me pjesėmarrjen e disa botuesve tė huaj nė panair.
Prani jo e plotė e botuesve shqiptarė nga Kosova dhe Shqipėria vėrehej nė hapjen e edicionit tė parė tė Panairit Ndėrkombėtar tė Librit tė Prishtinės tė organizuar nga Unioni i Botuesve tė Kosovės (UBK).

...speciale:
Botuar: 05 Maj 2011
Vetėvendosje: Bisedimet me Serbinė janė bisedime pėr pavarėsinė e Kosovės
Nė Kuvendin e Kosovės, pak ēaste para se te botohej ky informacion, ka filluar interpelanca e kryeministrit tė Kosovės, Hashim Thaēi, nė bazė tė kėrkesės sė Grupit Parlamentar tė Vetėvendosjes.
Interpelanca ka tė bėjė me bisedimet ndėrmjet Serbisė e Kosovės, qė po zhvillohen nė Bruksel. Fillimisht kryesuesi i sesionit, Xhavit Haliti njoftoi deputetėt se interpelanca mund tė zgjasė tri. Nė kėtė kuadėr ai i njoftoi ata edhe me kohėn qė kanė nė dispozicion grupet parlamentare, qė caktohet nė pėrputhje me pėrqindjen e pjesėmarrjes sė tyre nė pėrbėrjen e legjislativit.
Deputeti i Vetėvendosjes, Albin Kurti theksoi se nga dialogu i nisur ndėrmjet Serbisė e Kosovės, Serbia do tė fitojė statusin e kandidatit pėr BE, kurse Kosova kopjet e librave tė kadastrit dhe tė librave amėz. Ai sėrish foli me tone kritike kundėr Kushtetutės sipas Pakos sė Ahtisarit, qė ka ndarė vendin nė baza etnike, tė cilėn po e forcon dialogu i Brukselit. Sipas tij nė kėtė mėnyrė Kosova po shndėrrohet nė njė Bosnje tė dytė, qė e bėn krejtėsisht jofunksional varėsinė e saj. Duke biseduar pėr ēėshtje tė brendshme tė Kosovės, tė cilėsuara si ēėshtje teknike, nė fakt po diskutohet pėr pavarėsinė. Secila temė e diskutuar nė fakt ka tė bėjė me statusin, pra kthimin nė tryezė tė diskutimit pavarėsinė. Deri tash me Serbinė nuk ėshtė arritur asnjė marrėveshje, qė do tė thotė se ajo synon jo zgjidhjen e problemeve, por rikthimin nė pozitėn e sunduesit nė Kosovė. Ai citoi kryesuesen e ekipit negociator tė Kosovės, Edita Tahirin, tė ketė thėnė se pėr ēdo pasojė nga kėto bisedime fajtor do tė jetė kryeministri Hashim Thaēi, meqė temat dhe hapat e bisedimeve bėhen me pėlqimin e tij. Kurti shfaqi dyshimin pėr qėllimin e rezultatet e bisedimeve edhe me faktin se deputetėt s’kanė mundėsi qasjeje as nė procesverbalet, as transkriptin e bisedimeve. Ai kėrkoi ndėrprerjen e bisedimeve dhe pėr pasojė edhe pėrgjegjėsinė Hashim Thaēit.
Duke iu pėrgjigjur akuzave tė Vetėvendosjes, kryeministri Hashim Thaēi tha se nė bisedime me Serbinė pėr zgjidhjen e ēėshtjeve teknike, nė tė mirė tė pėrmirėsimit tė jetės sė tė gjithė qytetarėve tė Kosovės, ėshtė hyrė me platformė dhe me qėllim tė shtrirjes sė pushtetit nė gjithė territorin e vendit. Sipas tij bisedimet i hapin rrugė integrimit tė Kosovės nė Bashkimin Europian dhe nė strukturat Veriatlantike. Thaēi akuzoi Vetėvendosjen pėr qėndrime kundėr miqve perėndimor – SHBA dhe BE-sė, duke shtuar se ai dhe qeveria qė drejton kanė vijat e kuqe tė pėrkushtimit. Sipas tij ai po ndėrton shtetin e Kosovės brenda BE-sė dhe kurrsesi nė kundėrshtim me vullnetin e popullit, duke pėrjashtuar atė pjesė tė tij qė u pėrcaktua pėr Lėvizjen Vetėvendosje. Ai iu pėrgjigj me ironi Kurtit, se Serbia nuk u ndoq nga Kosova me ngritjen e zėrit nė parlament, po me punė tė mėhershme. Kryeministri rikujtoi se dialogu me Serbinė ėshtė njė detyrim ndėrkombėtar, qė buron nga Rezoluta e OKB, pas miratimit tė Mendimit tė GJND-sė mbi shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės.
Nė vazhdim, deri mė tash, folėn nė emėr tė Grupit Parlamentar tė PDK-sė Shaip Muja, kurse tė LDK-sė – Ismet Beqiri. Derisa i pari lavdėroi punėn e kryeministrit dhe tė kryenegociatores me Serbinė, Edita Tahirin, pėrfaqėsuesi i LDK-sė e quajti tė kundėrligjshėm dialogun e pautorizuar nga Kuvendi. “Librat e kadastrit e tė amzės janė tė Kosovės dhe tė grabitur nga Serbia, prandaj pse tė bisedohet pėr “mėshirimin” e saj qė tė na i kthejė kopjet e tyre”, u shpreh Beqiri. Debati po vazhdon me paraqitjen e deputetit Glauk Konufca, i cili po akuzon kryeministrin pėr papėrgjegjėsi nė qeverisjen e vendit. Ai kėrkoi atij tė japė dorėheqje, pasi t’i kėrkojė falje popullit e Parlamentit.
Nė seancėn e sotme plenare tė Kuvendit tė Kosovės, pasi tė shterohet koha pėr deklarime jashtė rendit tė ditės dhe koha pėr pyetje parlamentare, Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, do tė paraqitet nė interpelancė lidhur me procesin e bisedimeve me Serbinė, kėrkesė kjo e Grupit parlamentar tė Vetėvendosjes. Nė rend dite po ashtu ėshtė edhe shqyrtimi i Raportit vjetor tė Radiotelevizionit tė Kosovės pėr vitin e kaluar. Nė mocionin pėr interpelancė tė Vetėvendosjes thuhet se Qeveria e Kosovės dhe kryesuesja e delegacionit tė Kosovės nė dialogun me Serbinė znj. Edita Tahiri "qėllimisht kanė dėshtuar t'i ofrojnė Kuvendit tė Kosovės procesverbalet dhe transkriptet e bisedimeve", duke theksuar se "ajo refuzon tė pėrgjigjet nėse ekzistojnė ose jo ato". Ndėrsa pėr Kryeministri Thaēi thuhet se ai "duhet tė pėrgjigjet nėse e di a ekzistojnė apo jo transkriptet dhe procesverbalet nga Brukseli, e nėse ato ekzistojnė, atėherė tė tregojė nėse i ka ato". Gjithashtu nė kėtė mocion kėrkohet qė Kryeministri Hashim Thaēi, nė emėr tė Qeverisė sė Kosovės, duhet ta sqarojė para deputetėve dhe qytetarėve tė Kosovės nėse e njeh ai Republikėn e Serbisė. Madje Lėvizja Vetėvendosje e konsideron se pėrgjegjės pėr bisedimet me Serbinė ėshtė Kryeministri Thaēi dhe ai duhet qė personalisht tė japė shpjegimet e tij para deputetėve tė Kuvendit dhe popullit tė Kosovės. Prandaj ajo kėrkon qė tė ndėrpriten bisedimet me Serbinė, Qeveria tė ndėrmarrė hapa konkretė pėr tė shtrirė autoritetin e shtetit tė Kosovės nė tė gjithė territorin e saj, veēanėrisht nė veri. (koha/V.I./Liria/ereniku.net)

Amerikanėt ia falin Bondsteelin Turqisė, Serbia nė panik
05 Maj 2011
Nė kuadėr tė kthimit tė madh nė Ballkan, Turqia do tė mund tė hyjė nė bazėn ushtarake amerikane afėr Ferizajt, “Bondsteel”, tė cilėn forcat e SHBA-sė do ta braktisin sė shpejti, merr vesh “Frankfurt News”, duke u thirrur nė burime diplomatike, shkruan gazeta boshnjake “Dnevni Avaz”.
Sipas gazetės, bėhet fjalė pėr bazėn mė tė madhe ushtarake amerikane tė ndėrtuar jashtė kufijve tė SHBA-sė pas luftės nė Vietnam.
Largimin nga baza nė afėrsi tė Ferizajt e ka paralajmėruar nga fundi i marsit ambasadori amerikan nė Prishtinė, Christopher Dell, pėr shkak tė harxhimeve tė mėdha financiare, njė gjė qė ka shkaktuar rrėmujė nė mesin e analistėve dhe teoricienėve ushtarakė serbė, marrė parasysh paralajmėrimin qė bazėn do tė mund ta trashėgonin pikėrisht turqit.
Ninoslav Kėrstiq, ish-komandant i forcave tė bashkuara serbe tė sigurisė, thotė se njė skenar i tillė Serbisė assesi nuk mund t’i konvenojė.
“Hyrja e banuesve tė rinj nga Lindja do tė ishte gjė e keqe pėr Serbinė, e edhe mė keq pėr Kosovėn. Ankaraja me kėtė fiton lidhjen e drejtpėrdrejtė territoriale me Sanxhakun pėrmes Kosovės, qė ėshtė rruga e transversales sė gjelbėr deri nė Sarajevė”, ka thėnė Kėrstiq.
Sipas tij, Turqia ėshtė aleate amerikane dhe kjo lidhje ndoshta ėshtė mė e fortė sesa me BE-nė, ku turqit me vite tė tėra po pėrpiqen tė hyjnė, por pa sukses, andaj edhe shihen si kandidatė tė pėrjetshėm.
“Amerika e pėrfshin Turqinė nė kėtė rajon qė pėr ta mė nuk duket edhe aq interesant. Interesi turk pėr kthim ėshtė zgjerimi nė kontinentin evropian, ku jetojnė mjaft turq, para sė gjithash, nė Gjermani dhe Francė. Rusia nuk ka asgjė kundėr, marrė parasysh qė ka marrėdhėnie tė mira me Ankaranė:, thotė Kėrstiqi.
Ish-drejtori i agjencisė ushtarake serbe pėr zbulim, Momir Stojanoviq, ka thėnė po ashtu se ia ka frikėn hyrjes sė forcave ushtarake turke nė Kosovė.
“Ballkani ėshtė kompensim Turqisė pėr kundėrshtimin gjerman qė ky vend tė hyjė nė BE. mendoj se ėshtė reale qė sė paku nė kuadėr tė forcave tė NATO-s tė vijė edhe kontingjenti turk, posaēėrisht nė kohėn kur bisedimet mes Beogradit dhe Prishtinės t’i afrohen fundit, dhe kjo nuk ėshtė mirė”, ka thėnė ai. (koha)/05 May 2011/V.I.


Lajmet
- E mërkurë, 04 maj, 2011
...trup e trup:
- Obama: Nuk do tė lejojė publikimin e fotografive tė Bin Ladenit tė vrarė
Ndėrkohė, Prokurori i Pėrgjithshėm i Shteteve tė Bashkuara, Erik Holder tha se vrasja e Bin Ladenit ishte e ligjshme.

- Raundi i katėrt i bisedimeve Kosovė - Serbi do tė mbahet mė 17 dhe 18 maj nė Bruksel

- Gjykata e Qarkut nė Prizren ka liruar nga burgu Kryetarin e Komunės sė Suharekės Blerim Kuēi.

- Presidentja e Republikės sė Kosovės, zonja Atifete Jahjaga priti shefin e Zyrės Ndėrlidhėse greke nė vendin tonė, Dimitris Mochopoulos. Ai tha se Greqia ėshtė e angazhuar nė ruajtjen dhe avancimin e miqėsisė me Kosovėn dhe me qytetarėt e saj.

- Gjermania participon me 75.5 mil. € nė linjėn interkonektive Kosovė-Shqipėri.

- Qeveria e Gjermanisė ėshtė pajtuar tė mėrkurėn qė ta zgjasė edhe pėr njė vit praninė ushtarake nė Kosovė, i kanė thėnė agjencisė gjermane tė lajmeve DPA, burime qeveritare.

- Qeveria mbėshtet Prokurorinė Speciale me njė fond shtesė 130 mijė euro.

- Sot e nesėr , nė Klinikėn e Kirurgjisė Maksillofaciale tė Qendrės Klinike Universitare tė Kosovės, pėr vizitė pune do tė qėndrojnė mjekėt nga Irlanda, pėrkatėsisht nga shoqata ”Irish Friends of Albania”, qė udhėhiqet nga Prof. Mc Cann.

...speciale:
Obama: Nuk do tė lejojė publikimin e fotografive tė Bin Ladenit tė vrarė
Ndėrkohė, Prokurori i Pėrgjithshėm i Shteteve tė Bashkuara, Erik Holder tha se vrasja e Bin Ladenit ishte e ligjshme

Vrasja e bin Ladenit shtron pikėpyetje: a bashkėpunoi Pakistani?

E mėrkurė, 04 Maj 2011 Carolyn Presutti | Uashington

Shtėpia nė Abotabad tė Pakistanit, ku u gjet dhe u vra Osama bin Ladeni, ėshtė tė paktėn gjashtė herė mė e madhe se sa shtėpitė e zakonshme aty pranė. Abotabadi ėshtė njė qytet ku banojnė shumė nga ushtarakėt pakistanezė qė dalin nė pension. Kjo ka ngjallur dyshime dhe ka shtruar pyetjen se si ka mundėsi qė autoritetet pakistaneze tė mos e kenė ditur? Si ka mundėsi qė ata vetė nuk e kapėn bin Ladenin?

Osama bin Ladeni banoi nė kėtė shtėpi tė madhe tė paktėn nėntė muaj. Disa ekspertė mendojnė se ai ka jetuar aty 6 vjet, pra qė kur kompleksi mbaroi sė ndėrtuari. Muri rrethues pesė metra i lartė ka sipėr tij tela me gjemba. Mbi njėrėn nga dhomat mund tė shikosh njė antenė satelitore. Kompleksi ėshtė shumė mė i madh se sa shtėpitė pėrreth. Ai gjendet nė njė distancė tė shkurtėr nga akademia ushtarake pakistaneze. Ish sekretarja e shtetit Condoleezza Rice, komenton:

"Kjo shtron pikėpyetje tė rėndėsishme, tė cilave Pakistani duhet t’u pėrgjigjet, jo vetėm pėr ne por pėr veten e tij."

Pikėpyetje kanė edhe ligjvėnėsit nė Uashington.


"Amerikanėt pyesin, si ka mundėsi qė nuk u zbulua. A kemi tė bėjmė kėtu me njė bashkėfajėsi?" pyet republikani Patrik Mihan.

"Me gjithė paratė qė kemi shpenzuar, si mund tė krijojmė ne marrėdhėnie besimi me presidentin e dobėt pakistanez dhe me shėrbimin e tyre tė zbulimit qė ėshtė i papėrgjegjshėm?" kėrkon tė dijė demokratja Xheki Spajėr.

Shtetet e Bashkuara i kanė dhėnė Pakistanit 20 miliard dollarė qė nga sulmet terroriste tė vitit 2001. Sipas disa analistėve, Pakistani mendonte se paratė do tė shterronin nėse bin Ladeni kapej. Tė tjerė thonė se dorėzimi i bin Ladenit do tė ishte njė rrezik politik pėr Pakistanin.

Nė njė deklaratė qeveritare thuhet se Pakistani i dha CIA-s informacionet qė i ndihmuan Shtetet e Bashkuara tė gjente bin Ladenin.

"Ishim ne qė ia treguam vendndodhjen e tij zbulimit amerikan dhe nuk lejuam qė ai tė ikte nga kompleksi," thotė komisioneri i lartė pakistanez nė Britani, Waxhid Shamsul Hasan.

"Mendoj se fjala aleat nuk duhet pėrdorur mė," thotė Lisa Kėrtis qė punon pėr Fondacionin Heritage. Sipas saj, Pakistani nuk bėri sa duhet pėr tė gjetur terroristin mė tė kėrkuar tė botės:

"Kjo mund ta forcojė ndikimin e Presidentit Obama pėr tė bindur Pakistanin qė tė ndėrmarrė veprime mė tė forta ndaj terroristėve qė ne e dimė se ndodhen atje."

Marrėdhėniet pakistanezo-amerikane u tensionuan nė fillim tė kėtij viti kur Pakistani u kėrkoi Shteteve tė Bashkuara tė pakėsonin numrin e sulmeve me avionė pa pilot dhe tė operativėve tė CIA-s nė Pakistan. Mirėpo, pa kėta operativė, bin Ladeni mund tė mos ishte eliminuar.

Lajmet
- E marte, 03 maj, 2011
...trup e trup:
- Policia shqiptare arreston njė anėtar tė aksionit “Fluturimi i shqiponjės”
- Arrestohen gjashtė zyrtarė tė Komunės sė Prishtinės
- Prishtine:Para krimeve tė pasluftės, Kuvendi tė merret me krimet e komunizmit
- Shqetėsime pėr lirinė e shtypit nė Kosovė
- Bühler nė Prekaz: "Jemi kėtu t'i kujtojmė ata qė ranė nga lufta e tmerrshme qė ndodhi nė Kosovė"
- Mbi 20 mijė dokumenta personale nė gjuhėt e pakicave
- Targat e Serbisė nė veri, mbesin shqetėsim pėr banorėt shqiptarė
- Jahjaga i shpreh KNKK-sė pėrcaktimin e saj nė zbardhjen e fatit tė tė pagjeturve
- Poeti Ali Podrimja, fitues i “Muzės sė Agimit”
- Nesėr fillojnė punimet nė “autostradėn energjetike” nė mes tė Shqipėrisė dhe Kosovės
- 5 maji bėhet datė zyrtare nė Pejė
- Klinika e ORL-sė fiton laborator audiometrik falė njė donacioni nga Austria
- Drejtori i Antalya Airport menaxhon Aeroportin e Prishtinės
- Sindikata ferizajase e arsimit ia kujton qeverisė vendimin pėr pagat
- Pėrkrahje prioriteteve tė zhvillimit ekonomik tė Kosovės nga OEAK-u
- Dardana nė katėr muajt e parė i tejkalon parashikimet nė tatim
- Ministri Buja porosit pėr shtim tė cilėsisė nė arsim, nė pėrurimin e shkollės “Agim Ramadani”
- Varshmėria financiare, element kryesor nė zhvillimin e mediumeve
- Ministri Dardan Gashi marr pjesė nė Forumin Ndėrkombėtar pėr Ujėra
- Gazetarėt vlerėsojnė se Qeveria ėshtė cenuesi mė i madh i lirisė sė shprehjes
- Kryeministri Hashim Thaēi paraqitet nė interpelancė para deputetėve mė 5 maj
- Nė Prizren propozohet themelimi i Zyrės pėr Mėrgatė
- Komuna e Parteshit bėhet me Qendėr Komunale tė Regjistrimit Civil
- EULEX: Konfirmohet aktakuza pėr rastin “Medicus”
- USAID-i ofron ndihmė pėr biznesmenėt e rinj
- Operacioni pėr vrasjen e Bin Ladenit u krye me saktėsi tė madhe
- Kėshilltari i presidentit jep detajet e operacionit pėr asgjesimin e bin Ladenit

..me hapur:
Policia shqiptare arreston njė anėtar tė aksionit “Fluturimi i shqiponjės”
03.05.2011 Podgoricė
Drejtoria e policisė malazeze ka konfirmuar se nėpunėsit e policisė sė Republikės sė Shqipėrisė, duke vepruar sipas urdhėrarrestit tė Interpolit tė Podgoricės, ka arrestuar Gjon Gj. Lucovic, nga Podgorica./eshte fjala per bashkeatdhetarin tone nga SHBA Gjon Lucaj-sqarim nga redaksia ereniku.net/.

Para krimeve tė pasluftės, Kuvendi tė merret me krimet e komunizmit
Prishtinė, 3 maj 2011
Njė nismė e marrė gjatė mandatit tė kaluar pėr dėnimin e krimeve tė komunizmit nė Kosovė, e cila kishte ngecur, duket se i ka mbetur merak kryetarit tė Kuvendit tė Kosovės Jakup Krasniqi. Ai ka thėnė tė martėn se para se Kuvendi tė merret me krimet e pasluftės nė Kosovė, me hetimet e SHIK-ut, apo dikujt tjetėr, duhet tė merret me krimet e komunizmit, ashtu siē obligon edhe njė rezolutė e Parlamentit Evropian.

Kryeministri Hashim Thaēi paraqitet nė interpelancė para deputetėve mė 5 maj
Prishtinė, 3 maj 2011
Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, nė seancėn e 5 majit tė Kuvendit tė Kosovės do tė paraqitet nė interpelancė lidhur me procesin e bisedimeve me Serbinė, sipas kėrkesės sė Grupit parlamentar tė Lėvizjes Vetėvendosje!, ka vendosur Kryesia e Kuvendit tė martėn.

Arrestohen gjashtė zyrtarė tė komunės sė Prishtinės
Prishtinė E martė, 03 Maj 2011
Policia e Kosovės, bėri tė ditur sot se ka arrestuar gjashtė zyrtarė tė lartė tė komunės sė Prishtinės, nėn dyshimet pėr siē thuhet “shpėrdorim tė pozitės zyrtare ose tė autorizimit”. Policia nuk dha shumė hollėsi rreth arrestimeve qė siē thuhet, kanė tė bėjnė me keqpėrdorime nė njė tender publik qė kapin shumėn prej disa qindra mijėra eurosh.
Arrestimet e sotme janė rrjedhojė e hetimeve qė janė kryer ditėve tė fundit nė komunėn e Prishtinės e tė cilat nxitėn pėrplasje ndėrmjet kryetarit tė kėsaj komune Isa Mustafa dhe zyrtarėve tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme.
Zoti Mustafa akuzoi siē tha, segmente tė policisė sė Kosovės se po shėrbehen me metoda qė ai i cilėsoi staliniste dhe tė ngjashme nė veprimet e sigurimit serb gjatė hetimeve ndaj zyrtarėve tė komunės. Ai tha se brenda strukturave tė policisė janė pėrfshirė edhe elementė tė Shėrbimit Informativ tė Kosovės, i njohur si SHIK, njė shėrbim ky i afėrt me Partinė Demokratike tė Kosovės.
Deklaratat e tilla nxitėn reagime tė zyrtarėve tė policisė dhe ministrisė sė brendshme tė cilėt thanė se ato e dėmtojnė imazhin e policisė sė Kosovės e cila ėshtė e paanshme dhe vetėm nė funksion tė vendosjes sė sundimit tė ligjit.//voa//

Konfirmohet aktakuza pėr rastin Medicus
Prishtinė, 3 maj 2011
Njė Panel Apeli i pėrbėrė nga dy gjykatės tė EULEX-it dhe njė gjykatės vendorė nga Gjykata e Qarkut nė Prishtinė, ka konfirmuar aktakuzėn kundėr pesė tė akuzuarve nė rastin "Medicus".

Shqetėsime pėr lirinė e shtypit nė Kosovė
Prishtinė E martė, 03 Maj 2011
Nė ditėn ndėrkombėtare tė lirisė sė shtypit, nė Kosovė janė organizuar disa veprimtari nė tė cilat pėrfaqėsuesit e medieve kanė shfaqur shqetėsimin e tyre pėr pėrkeqėsimin e shkallės sė kėsaj lirie.
Asociacioni i Gazetarėve Profesionist ka paraqitur njė anketim me 101 gazetarė nė Kosovė, 47 prej tė cilėve e kanė cilėsuar si tė keqe, gjendjen e lirisė sė shtypit.
Ndėrkaq, Unioni i Gazetarėve tė Kosovės pohon se gjatė vitit tė kaluar janė regjistruar 24 raste tė kėrcėnimeve tė gazetarėve, qė sipas kėsaj organizate ėshtė shumė pėr njė vend siē ėshtė Kosova dhe pėr synimet e saj pėr integrime evropiane.
Tė dyja organizata kanė radhitur institucionet qeveritare, partitė politike, gjykatat dhe bizneset si cenuesit mė tė mėdhenj tė lirisė sė shtypit.
Njė ditė mė parė, organizata Freedom House nė raportin e saj, e radhiti Kosovėn nė mesin e vendeve me liri tė pjesshme dhe tė fundit nė mesin e vendeve tė rajonit.//voa// Analistėt: Media nė Shqipėri abuzon vetė me lirinė e saj
Analistėt e shtypit nė Shqipėri mendojnė se problemi kryesor i mediave shqiptare janė vetė pronarėt e tyre. Andi Tela, drejtues i gazetės “Panorama”, thotė se pronarėt e mediave po investojnė shumė nė blerje pajisjesh tė reja televizive, por nuk investojnė nė shkollimin e gazetarėve me koncepte tė reja profesionale; madje kjo quhet njė punė e dorės sė dytė, mjafton qė tė kenė pajisje moderne. Sipas zotit Tela, kasetat e gatshme me filmime qė shpėrndajnė partitė pėr fushatė duhet tė ishin refuzuar nga tė gjitha televizionet njėzėri si njė shkelje etike, sepse ato janė reklama pėr kandidatėt dhe jo lajme pėr qytetarėt.
Liria e shtypit ka qenė njė temė e vazhdueshme debati nė Shqipėri, ndonėse komuniteti i medias ėshtė i pėrēarė dhe pa asnjė nismė pėr vetorganizim. Shkeljet e vazhdueshme etike nxiten shpesh nga vėshtirėsitė financiare tė mediave dhe pėr paradoks, mediat nuk mbrojnė veten dhe njėra tjetrėn nga sulmet politike, por tani janė partitė politike ato qė shkėmbejnė akuza se po shkelin lirinė e medias.

Niebel: Jemi tė interesuar tė investojmė nė Kosovė
Prishtinė, 3 maj 2011
Ministri Gjerman pėr Bashkėpunim Ekonomik dhe Zhvillim, Dirk Niebel ka premtuar se Gjermania do tė vazhdojė tė ndihmojė Kosovėn nė fushėn e zhvillimit ekonomik, si nė energjetikė, nė biznes, arsimim dhe fusha tė tjera. Ndėrkohė, ka sugjeruar kosovarėt se duhet tė punojnė dhe tė sigurojnė njė ambient mė tė sigurt pėr investitorėt gjerman.

Protestė pėr ngritje tė pagesės sė kujdestarisė

Prishtinė, 3 maj 2011
Kryetari i Sindikatės sė QKUK-sė, Xhemail Selmani ka bėrė tė ditur pėr Kosovapress se mė 4 maj do tė mbajnė njė protestė, e cila do tė mbahet nga ora 10.00 deri nė ora 11.00, para Klinikės sė Kirurgjisė nė QKUK. Protesta do tė mbahet pėr shkak se punonjėsit shėndetėsor kujdestaritė e muajit mars i kanė marrė me zbritje nė pagė.

Operacioni pėr vrasjen e Bin Ladenit u krye me saktėsi tė madhe
Zėri i Amerikės: E martė, 03 Maj 2011
Me njė precizion tė lartė dhe me fshehtėsi tė madhe, forcat speciale tė marinės amerikane, Navy Seals, kryen operacionin pėr kapjen dhe vrasjen e personit mė tė kėrkuar nė dekadėn e fundit, armikun publik numėr njė tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.
Rruga drejt terroristit mė tė kėrkuar nė botė filloi me njė informacion nga njė i ndaluar qė mbahej nė burgun e Guantanamos.
Nė gusht tė vitit tė kaluar, zyrtarėt amerikanė tė zbulimit vunė re njė ndėrtesė nė Abbottabad tė Pakistanit, njė qytet rreth 160 kilometra larg kryeqytetit tė vendit Islamabad.
Nė fund doli se Osama Bin Ladeni nuk fshihej nė njė shpellė nė malet e larta mes Afganistanit dhe Pakistanit, por ai fshihej nė njė ndėrtesė 1 milionė dollarėshe me mure me lartėsi 3 deri 5 metra, pa linja telefonike, e cila gjendet afėr njė baze tė ushtrisė pakistaneze.
Presidenti Obama tė dielėn tha se janė dashur disa muaj pėr pėrgatitjen e kėtij operacioni.
Pak pas mesnate nė Pakistan, 30 deri nė 40 trupa speciale SEAL tė marinės amerikane kaluan kufirin nga Afganistani me dy helikopterė.
Ata u lėshuan me litar mbi kulm, siguruan ndėrtesėn dhe pastaj filluan shkėmbimet me armė zjarri.
Osama Bin Ladeni refuzoi urdhėrat pėr t’u dorėzuar. Si rezultat, forcat speciale e qėlluan dy herė, njėra nė kokė pėr t’u siguruar qė ai kishte vdekur.
“Ishte njė operacion shumė i rrezikshėm qė kėrkon guxim tė madh. Nuk ėshtė e lehtė tė fluturosh nė njė qytet nė Pakistan, ta marrėsh nėn kontroll, tė marrėsh tė burgosur nė helikopter dhe tė largohesh qė andej. Duhet pėrshendetur guximi i shėrbimeve tė zbulimit dhe presidentit.” - thotė Riēard Klark,ish - drejtues i sektorit tė anti terrorizmit.
Ky operacion ishte plani dytėsor.
Disa burime i kanė thėnė televizionit amerikan ABC NEWS se nė muajin mars presidenti ka autorizuar njė plan pėr dėrgimin e dy aeroplanėve bombardues B-1 pėr tė goditur ndėrtesėn e Bin Ladenit nė Abbottabad me bomba 1200 kilogramshe.
Por presidenti Obama hoqi dorė nga ky plan sepse ndėrtesa do tė shndėrrohej nė grimca tė vogla pluhuri duke shkatėrruar dėshmitė dhe faktin se Bin Ladeni ishte vrarė.
Afėrsisht dhjetė vite pas sulmeve tė 11 shtatorit, Shtetet e Bashkuara eleminuan terroristin mė tė kėrkuar.

Kėshilltari i presidentit jep detajet e operacionit pėr asgjesimin e bin Ladenit
Presidenti Obama tha se vrasja e themeluesit tė al-Qaidės tregon se ēfarė mund tė bėjnė amerikanėt kur punojnė sėbashku.
Besoj se tė gjithė jemi dakord se kjo ėshtė njė ditė e mirė pėr Amerikėn. Vendi ynė ka zbatuar angazhimin pėr vėnien e drejtėsisė nė vend. Bota ėshtė mė e sigurtė. Ėshtė njė vend mė i mirė si rezultat i vrasjes sė Osama bin Ladenit.
Gjatė njė ceremonie nė nderim tė heroizmit tė dy ushtarėve amerikanė gjatė Luftės sė Koresė, zoti Obama tha se ishte tejet krenar pėr trupat qė ndėrmorėn aksionin tė dielėn ndaj vendstrehimit tė bin Ladenit nė Pakistan.
Mė vonė gjatė ditės sė djeshme, John Brennan, ndihmėsi i presidentit pėr sigurinė e vendit dhe antiterrorin, u tha gazetarėve se forcat amerikane ishin pėrgatitur pėr ta zėnė tė gjallė bin Ladenin, nėse ishte e mundur. Por ai tha se kjo mundėsi ishte e vogėl dhe se kryeterroristi ishte vrarė gjatė shkėmbimit tė zjarrit nė kompleksin ku strehohej. Zoti Brennan tha se udhėheqėsi i al-Qaidės po fshihej, siē u shpreh ai, aty ku e shihnin tė gjithė dhe mund tė ketė patur ndihmėn e dikujt.
Mendoj se ėshtė e pabesueshme qė bin Laden nuk pati njė sistem mbėshtetjeje nė vend qė e lejoi atė tė qendronte aty pėr njė kohė tė gjatė. Nuk do tė spekuloj se ēfarė lloj mbėshtetje mund tė ketė patur nė baza zyrtare.
Zoti Brennan tha se zyrtarėt amerikanė tė zbulimit po bisedojnė me homologėt pakistanez, bashkėpunimi i tė cilėve tha ai, ėshtė i rendėsishėm pėr tė asgjesuar mė shumė terroristė.
Kėshilltari i presidentit pėr antiterrorin tha se Pakistani ka kapur dhe asgjesuar mė shumė terroristė brenda territorit tė tij se sa asnjė vend tjetėr. Zoti Brennan tha se takimi i sė dielės i presidentit me kėshilltarėt e tij tė lartė nė Dhomėn e Situatės nė Shtepinė e Bardhė pėr tė vėzhguar pėrparimin e operacionit ishte mjaft tensionues. Ai tha se kishte mosmarrėveshje mes kėshilltarėve mbi mėnyrėn se si duhej vepruar.
Ishte ndoshta njė prej periudhave kohore mė tė kapluara nga ankthi pėr njerėzit e mbledhur kėtu dje. Minutat zgjatėn sa ditėt.
Sipas zotit Brennan, tensionet u shtuan pasi njė helikopter pėsoi difekt por ai tha se lajmi pėr asgjesimin e Osama bin Ladenit solli qetėsimin e situatės. Ai tha se rrethanat e vdekjes sė bin Ladenit zbulojnė hipokrizinė e tij.
Kemi bin Ladenin i cili ka bėrė thirrje pėr sulme, qė jetonte nė njė kompleks qė kushton mė shumė se njė milion dollarė, qė jetonte nė njė zonė larg frontit dhe fshihej pas grave tė cilat u vunė para tij si mburojė. Kjo tregon se sa fallso ka qėnė thirrja e tij gjatė viteve.
Zoti Brennan u tha gazetarėve se al-Qaida ėshtė dėmtuar por mbetet e rrezikshme, si njė tigėr i plagosur rėndė.
Ekziston mundėsia e grupeve terroriste qė mund tė provojnė tė sulmojnė pėr tė marrė hak pėr operacionin. Por gjithashtu, mendoj se disa prej tyre po i thonė vetes, Bin Laden ka vdekur dhe al-Qeda po bėhet gjithnjė e mė e falimentuar. Ėshtė njė valė e re qė po pėrfshin Lindjen e Mesme tani qė vė premisa nė tė drejtat e individit, lirinė dhe dinjitetin.
Zoti Brennan tha se autoritetet pakistaneze nuk ishin njoftuar para operacionit. Dhe si rezultat disa avionė luftarakė pakistanez ishin vėnė nė alarm. Por ai tha se nuk kishte patur pėrplasje me forcat amerikane.
Kėshilltari tha se zyrtarėt amerikanė janė 99.9 pėrqind tė sigurtė se njeriu qė ata vranė ishte Osama bin Laden dhe se besimi ishte shtuar me kalimin e kohės.//voa//

Lajmet
- E hėnė 02 maj, 2011
...trup e trup:
Obama: Bin Laden ėshtė vrarė; drejtėsia ėshtė vėnė nė vend.
02.05.2011
Presidenti i Shteteve tė Bashkuara Barak Obama njoftoi vendin se terroristi mė i kėrkuar nė botė, kreu i rrjetit Al-Kaida, Osama Bin Laden ka vdekur. “Drejtėsia ėshtė shpėnė nė vend,” u shpreh presidenti. /gjersisht ne fund te lajmeve te sotme/

Podgorica zyrtare kėrkon hetimin e teksteve shkollore tė historisė sė Shqipėrisė
20.05.2011 Podgoricė
Ministria e Punėve tė Jashtme dhe Integrimeve Evropiane e Malit tė Zi ka kėrkuar nga ambasada malezeze nė Tiranė qė tė vėrtetojė librin e historisė pėr klasėn e katėr tė shkollės sė mesme nė Shqipėri a janė falsifikuar faktet historike mbi kufijtė e sotėm nė rajon.

Fillojnė kontrollet e pėrbashkėta tė hyrje-daljeve nė vendkalimet kufitare Kosovė - Shqipėri
Nga 30 prilli 2011 zyrtarisht behet e dijtur se Shqipėria dhe Kosova do tė kryejnė procedura tė pėrbashkėta tė kontrollit tė hyrje-daljeve nė pikat e kalimit kufitar, veprim ky qė u pėrcaktua nga marrėveshja u nėnshkrua tė shtunėn nga ministri i Brendshėm i Republikės sė Shqipėrisė, Bujar Nishani dhe nga ministri i Punėve tė Brendshme tė Republikės sė Kosovės, Bajram Rexhepi.

Sot fillon festivali folklorik ”Hasi jehon”
02.05.2011
Me 2, 3 dhe katėr maj nė fshatin Gjonaj tė Hasit, mbahet edicioni i 22-tė i festivalit folklorik ”Hasi jehon”.
Organizatorėt thonė se i kanė bėrė tė gjitha pėrgatitjet e duhura, pėr mbarėvajtjen sa mė tė mirė tė tij. Do tė marrin pjesė 20-tė Shoqėri Kulturore e Artistike (SHKA), nga tė gjitha trevat shqiptare tė cilat pėr tri net do tė paraqesin doket, ritet dhe zakonet e tyre.

Drejtori i Radio Kosovės merr pjesė nė Asamblenė e radiove anėtare tė EBU-sė
02.05.2011
Nė punimet e asamblesė, qė ėshtė organizuar nga Radio Vatikani, ka qenė i ftuar edhe drejtori i Radio Kosovės dhe Radio Blue Sky, Arben Fetoshi. Nė bisedėn me tė, ai, fillimisht, flet pėr pėrqendrimet kryesore tė debateve gjatė konferencės sė EBU-sė nė Romė.

Lumturohet Papa Gjon Pali II
Nė mesin e shumė delegacioneve shtetėrore, nė meshėn e djeshme te lumturimit ka marrė pjesė edhe Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi dhe Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi.
Nė nderim tė kėsaj ceremonie, nė Vatikan ishin prezent perosnalitete nga e tėrė bota.
Me ftesė zyrtare tė shtetit tė Vatikanit, atje ndodhet edhe njė delegacion i Republikės sė Kosovės, i kryesuar nga Kryeministri Hashim Thaēi, dhe Ministri i Jashtėm, Enver Hoxhaj, bėnė tė ditur burime zyrtare nga Qeveria kosovare.
Ndėrsa, Shqipėria pėrfaqėsohet nga Presidenti Bamir Topi, Kryeministri Sali Berisha si dhe kryeparlamentarja Jozefina Topalli.
Ceremonia e sotme shėnon njė hap tė rėndėsishėm drejt shenjtėrimit tė njė prej Papėve mė popullorė nė histori.

...speciale:
Obama: Bin Laden ėshtė vrarė; drejtėsia ėshtė vėnė nė vend
E hėnė, 02 Maj 2011
Presidenti i Shteteve tė Bashkuara Barak Obama njoftoi vendin se terroristi mė i kėrkuar nė botė, kreu i rrjetit Al-Kaida, Osama Bin Laden ka vdekur. “Drejtėsia ėshtė shpėnė nė vend,” u shpreh presidenti.
Zoti Obama foli mbrėmė pak para mesnatės nė njė transmetim tė drejtpėrdrejtė televiziv, ku konfirmoi se njė operacion i trupave amerikane kishte rezultuar nė vdekjen e Bin Ladenit. Udhėheqėsi i al-Kaidės, tha presidenti, u vra nė njė kompleks nė Pakistan.
Presidenti shpjegoi se vjet nė gusht ishte informuar nga kreu i CIA-s Leon Paneta se mendohej qė Bin Ladeni ndodhej nė Pakistan. Presidenti kishte udhėzuar agjencitė e zbulimit tė pėrqendroheshin nė konfirmimin e vendndhodhjes sė tij. Para njė jave, shpjegoi mė pas presidenti, ai ishte informuar pėr vendndodhjen e saktė tė Bin Ladenit nė Pakistan dhe kishte autorizuar njė operacion tė kujdesshėm nga njė njėsi e vogėl speciale pėr sjelljen e tij para drejtėsisė:
“Sot, me udhėzim timin, Shtetet e Bashkuara ndėrmorėn njė operacion kundėr kėtij kompleksi nė Abotabad tė Pakistanit. Njė ekip i vogėl amerikan e kreu operacionin me guxim dhe aftėsi tė jashtėzakonshme. Ata u treguan tė kujdesshėm pėr tė mos lėnė mundėsi pėr lėndime nė radhėt e trupave amerikane dhe pėr tė shmangur viktima nė radhėt e civilėve. Pas njė shkėmbim zjarri ata vranė Osama bin Ladenin dhe morėn nėn kontroll trupin e tij”.
Kanė kaluar afro 10 vjet qė nga sulmet terroriste tė 11 shtatorit 2001 nga operativėt e Al-Kaidės kundėr Shteteve tė Bashkuara.
Presidenti shprehu mirėnjohjen e tij dhe tė kombit pėr njėsinė qė realizoi sulmin. Presidenti ka marrė ndėrkaq mesazhe nga Presidenti Xhorxh Bush dhe presidenti Bill Klinton me pėrgėzime pėr kėtė moment historik pėr kombin.

Lajmet
- E premte, 29 prill, 2011
...trup e trup:
- Manastirasit letėr Berishės, Topit dhe Haxhinastos
- Dialogu Kosovė Serbi: Pritshmėri e pengesa nė takimin e Majit
- Mosmarrėveshjet pėr tė ardhmen e Trepēės
- Shqiptarėt paguajnė miliona euro pėr bustet e vrasėsve tė tyre
- Qeveria e Kosovės ka vendosur pėr themelimin e Institutit pėr studimin e krimeve tė luftės, i cili do tė evidentojė krimet e kryera gjatė viteve 1990-1999 dhe do tė pėrgatisė Kosovėn pėr tė ngritur padi kundėr Serbisė.
- AAK:Krijimi i Ministrisė sė Diasporės, “pazar politik” pėr tė shpėtuar koalicionin qeverisės PDK-AKR.
- Pėr tre muaj nė Kosovė janė riatdhesuar 617 persona
- Nėn patronazhin e kryeministrit Hashim Thaēi, nė Prishtinė u mbajt akademi pėrkujtimore, me rastin e 12-vjetorit tė rėnies sė komandantit Ilaz Kodra. Pjesėmarrėsit nė kėtė akademi, ēmuan lartė figurėn e dėshmorit Kodra, i cili sakrifikoi jetėn pėr lirinė e vendit.
- Paga minimale nė Kosovė pėr vitin 2011 do tė jetė 170 euro
- Sonte Teatri i Gjakovės shfaq premierėn e parė tė kėtij viti
- Me 2, 3 dhe katėr maj nė fshatin Gjonaj tė Hasit, mbahet edicioni i 22-tė i festivalit folklorik ”Hasi jehon”.
- Mitrovica 1 Majin e shėnon me “Pranverėn Shaljane”
- Podujevė: Kėrkohet angazhim pėr parandalimin e prerjeve ilegale tė pyjeve
- Bursa pėr studime jashtė vendit pėr 17 studentė tė Universitetit tė Prishtinės
- Vushtrri: Me simptome helmimi 23 persona kėrkojnė ndihmė mjekėsore
- Vetėm 30% e pacientėve tė Pejės furnizohen me insulinė nga QKMF-ja
- U promovua libri “Enigma e magjikes” i Mehmetali Rexhepit
- AAK pro ministrisė pėr diasporėn, por jo pėr pazare politike
- Sulmohet me granatė njė polic i Pejės
- Thaēi: Kosova po shndėrrohet nė njė kantier ndėrtimi tė autostradave
- Certifikata pėr 17 kursist pėr shėrbime emergjente mjekėsore
- U dorėzohen kontratat 40 bursistėve mitrovicas
- Funksionalizohet njė njėsi pėr bashkėpunim ndėrkombėtar nė zbatim tė ligjit
- Komuna e Ferizajt lė nė kaos pronat publike
- Mė nė fund bėhet gati pėr mėsim shkolla e re nė Zhegėr
- Kuvendi i Komunės sė Podujevės miraton rregullore pėr trajtimin e ndėrtimeve pa leje

..veēuam:
Policia reagon ndaj deklaratės sė Isa Mustafės
29.04.2011
Policia e Kosovės reagoi ndaj deklaratės sė kryetarit tė Komunės sė Prishtinės, Isa Mustafa, i cili ngreh akuza kundėr punės profesionale tė tyre.
”Bėrja e paraleleve ndėrmjet Policisė sė Kosovės dhe strukturave tė UDB-sė tė cilat kanė ushtruar dhunė dhe gjenocid nė Kosovė dėmton rėndė imazhin e Policisė sė Kosovės dhe atakon paanshmėrinė dhe neutralitetin politik qė ka Policia e Kosovės.
Kėto deklarata vijnė nė kohėn kur Policia e Kosovės ka shėnuar rezultatet tė mira nė luftimin e tė gjitha formave tė krimit nė veēanti kundėr krimeve ekonomike. Vetėm nė tre mujorin e parė tė vitit 2011 ne kemi proceduar 578 raste kriminale tė kėsaj natyre me njė vlerė monetare 2.603.591.00 euro.
Policia e Kosovės ėshtė e pavarur nė punėn e saj dhe nuk do tė ndikohet nga asnjė presion i ēfarėdo natyre dhe pavarėsisht se nga kush vjen.
Policia e Kosovės deri mė tani ka punuar me autoritetet komunale nė Prishtinė duke ofruar asistencė dhe pėrkrahje tė ndėrsjellė dhe besojė se kjo do tė vazhdojė edhe mė nė tė ardhmen.
Ne i ftojmė tė gjithė qytetarėt e Republikės sė Kosovės qė tė bashkėpunojnė ngushtė me Policinė nė luftimin e tė gjitha veprave kriminale qė bien ndesh me ligjet e Kosovės.
Policia e Kosovės garanton tė gjithė qytetarėt se do vazhdoj tė ushtroj detyrat e saj si garantues i zbatimit tė ligjit nė pėrputhje me mandatin dhe pėrgjegjėsinė qė i takon duke ruajtur pavarėsinė operacionale tė saj”, thuhet nė reagimin e policisė.

23 tė helmuar nė Vushtri
29.04.2011
Njėzetetre persona kanė kėrkuar ndihmė mjekėsore nė Vushtri pėr shkak tė helmimit nga ushqimi.

Nga hetimet paraprake besohet se 23persona janė helmuar pasi kanė konsumuar ushqim nė njė gjelltore nė qytetin e Vushtrisė.
Me propozim tė prokurorit publik, rasti ėshtė iniciuar si vepėr penale “Ndotja e artikujve ushqimorė tė destinuar pėr pėrdorim pėr njerėz apo pėr kafshė”.

...speciale:
Dialogu Kosovė Serbi: Pritshmėri e pengesa nė takimin e Majit
Botuar: 29 prill, 2011
Takimi i radhės nė dialogun Kosovė-Serbi pritet tė sjellė dhe rezultatet e para. Pala kosovare thotė se me palėn serbe do tė arrihet marrėveshja kornizė pėr ēėshtjen e energjetikės, telekomunikacionit e lėvizjes sė lirė.
Kryesuesja e delegacionit tė Kosovės nė bisedimet me Serbinė, Edita Tahiri, thotė se nė takimin e radhės me palėn serbe qė do tė zhvillohet nė mesin e majit nė Bruksel, mund tė ketė njė pėrafrim qėndrimesh, ndoshta edhe njė marreveshje kornizė pėr disa pika, tė cilat janė diskutuar deri tash ndėrmjet palėve. “Ne mund tė arrijmė nė njė kornizė tė marreveshjes, kornizė qė pastaj duhet tė kthehet nė Kosovė pėr tė marrė miratimin pėrfundimtar politik, vendimi final duhet tė miratohet nga qeveria. Tash pėr tash unė pres qė mund tė kemi njė kornizė marrėveshje nė tre fusha, nė energji, telekomunikacion dhe lėvizje tė lirė”, thotė Edita Tahiri.

Marrėveshja sa pėr sy e faqe?
Ndėrsa Kosova pret qė tė ketė njė marrėveshje kornizė me palėn serbe, nė fushat e sipėrpėrmendura, qeveria e Serbisė vetėm javėn e fundit ka lėshuar me qindra targa tė Serbisė pėr makinat e serbėve nė veri tė Kosovės. Kjo pėr policinė e Kosovės ėshtė e jashtėligjshme. Policia ka urdhėruar qė tė konfiskohen tė gjitha targat e reja tė makinave tė lėshuara nga Serbia qė qarkullojnė nė Kosovė.

Ndėrkohė, kryesuesi i delegacionit tė Serbisė nė bisedime me Kosovėn, Borko Stefanoviq, u ka deklaruar mediave serbe se shumė ēėshtje qė lidhen me serbėt e Kosovės kėrkojnė zgjidhje urgjente dhe ēdo lėvizje e njėanshme nė Kosovė mund tė vėrė nė pikėpyetje gjendjen e brishtė tė sigurisė. Kryesuesja e delegacionit tė Kosovės nė bisedimet me Serbinė Edita Tahiri, thotė se veprime tė njėanshme po ndodhin nga pala serbe dhe si tė tilla ato ndikojė negativisht nė dialogun Kosovė-Serbi. “Pėr tė qenė konstruktiv si palė Serbia do tė duhej qė tė ndalojė dukuri tė tilla sepse ato drejtpėdrejt do tė ndikojnė negativisht nė dialogun Kosovė-Serbi. Ne si qeveri e Republikės sė Kosovės jemi tė qartė nė shtrirjen e sundimit tė ligjit nė tė gjitha fushat, pra edhe nė ēėshtjen e targave tė reja tė Kosovės tė cilat tashmė janė nė zbatim e sipėr dhe do tė zbatohen nė tė gjithė territorin e Kosovės”, thotė Edita Tahiri.

Mosmarrėveshjet pėr tė ardhmen e Trepēės
Qeveria e Kosovės nė politikat e brendshme tė saj, po vazhdon me procesin e privatizimit tė ndėrmarrjeve shoqėrore tė Kosovės dhe ky proces sipas pėrfaqėsuesve tė qeverisė do tė pėrfshijė edhe veriun e Kosovės pėrkatėsisht kompleksin industrial Trepēa. Pėrfaqėsues tė qeverisė sė Serbisė i kanė kėrkuar qeverisė sė Kosovės qė tė mos e privatizojė Trepēėn, por e ardhmja e kėtij gjigandi industrial qė gjendet nė veri tė Kosovės tė pėrfshihet nė dialogun Kosovė-Serbi. Qeveria e Kosovės thotė se menaxhimi i tė gjitha aseteve qė gjenden brenda territorit tė Kosovės janė ēėshtje e politikės sė brendshme tė Kosovės dhe ato nuk do tė pėrfshihen nė dialogun Kosovė-Serbi. (Bekim Shehu)/V.I./Liria/ereniku.net/

Shqiptarėt paguajnė miliona euro pėr bustet e vrasėsve tė tyre
Botuar: 29 prill 2011
Nė dhjetėra qytete tė Maqedonisė janė ndėrtuar pėrmendore tė “branitellave”. Kėto pėrmendore janė ndėrtuar me para tė buxhetit ku njė pjesė tė mjeteve i kanė paguar edhe taksapaguesit shqiptarė e jo me vetėfinancim nga qytetarėt, sikurse janė ndėrtuar pėrmendoret e dėshmorėve tė UĒK-sė.
Deri mė tani janė ndėrtuar ose janė nė pėrfundim e sipėr 11 pėrmendore dhe pesė pllaka pėrkujtimore tė “branitelėve”. Vetėm pėr pėrmendoren e Prilepit, Qeveria dhe Komuna kanė ndarė 36 milionė denarė, ose 600 mijė euro.
Nėse pėrafėrsisht pėr njė pėrmendore ndahen rreth 500 mijė euro, atėherė tė 11 pėrmendoret i kanė kushtuar Maqedonisė 5, 5 milionė euro, plus mjetet e tjera tė ndara pėr pesė pllakat pėrkujtimore.
Nėse llogaritet se shqiptarėt mbushin mbi 30 pėr qind tė buxhetit, del se ata paguajnė afėr 2 milon euro pėr bustet e branitellėve maqedonas, tė cilėt nė vitin 2001 mizorisht sulmonin fshatrat e tyre, duke shkaktuar dhjetėra viktima civile.
Ndėrkaq, statusi i ish ushtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare (UĒK) akoma nuk ėshtė zgjidhur, ndėrsa pėrmendore dhe bustet e dėshmorėve shqiptarė janė ndėrtuar nė disa fshatra tė Maqedonisė, por pėr ndėrtimin e tyre shteti nuk ka paguar asnjė qindarkė. Zgjidhja pėrfundimtare e statusit tė ish ushtarėve tė UĒK-sė do ti kushtonte Maqedonisė shumė mė pak se shuma e ndarė pėr pėrmendoret e “branitelėve”. Kryetari i Organizatės sė Veteranėve tė Luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare (OVL-UĒK) tha se faktori politik ėshtė fajtorė pėr mos zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje. “Shqiptarėt vazhdojnė tė trajtohen nė kėtė shtet si njerėz tė rangut tė dytė.
E dhimbshme ėshtė se kjo dėshmon paaftėsinė e subjekteve politike shqiptare, tė cilat jo qė nuk kanė arritur tė zgjedhin problemin, por shpesh diēka kanė deklaruar dhe i kanė ngrėnė fjalėt e tyre.
Nė kohė tė fundit ata as nuk turpėrohen me atė qė thonė. Shohim njė dorėzim total tė subjekteve politike shqiptare”, tha Hoda.
Pėrmendore tė “branitelėve” ka nė Strumicė, nė Prilep dy, njėra e ndėrtuar para pak vitesh dhe tjetra nė pėrfundim e sipėr.
Nė Manastir ka nisur ndėrtimi i pėrmendores sė “branitelėve. Nė Tetovė ka pllaka pėrkujtimore nė pesė lokacione. Nė fshatrat Ratae, Gajre , Vejcė , Brvenicė dhe nė Kodrėn e diellit.
Po ashtu nė Kamenicė ka bust tė njė “braniteli”. Nė Shkup dhe rrethinė janė katėr pėrmendore tė “branitelėve”. Njė nė afėrsi tė Ministrisė sė Mbrojtjes, njė nė parkun e komunės Gjorēe Petrov si dhe nė fshatrat Vollkovė dhe Ljubanci. Velesi ka ngritur pėrmendore tė “branitellėve” , ndėrkaq qė edhe Kėshilli i Komunės sė Kumanovės veē mė e ka marr vendimin pėr ndėrtimin e njė pėrmendoreje gjigante pėr “branitellėt”. (lajm)/V.I./Liria/ereniku.net/

Manastirasit letėr Berishės, Topit dhe Haxhinastos
Manastir, 29 prill, 2011
Shoqatės atdhetare dhe kulturore “Kongresi i Bashkimit” kanė dėrguar kėrkesėn nė adresė tė Tiranės zyrtare pėr hapjen e konsullatės shqiptare nė Manastir.
Kėrkesa pėr hapjen e konsullatės i ėshtė dorėzuar Presidentit Bamir Topi, kryeministrit Sali Berisha dhe ministrit tė jashtėm, Edmond Haxhinasto.
“Kėrkojmė qė me pėrgjegjėsinė mė tė lartė institucionale dhe vėmendje tė veēantė tė shqyrtoni kėrkesėn tonė pėr domosdoshmėrinė e rihapjes sė konsullatės shqiptare nė Manastir, pranė 12 pėrfaqėsive tė tjera konsullore tė shteteve tė ndryshme”, thuhet nė kėrkesėn e kėsaj shoqate.
Pėrfaqėsuesit e kėsaj shoqate theksojnė se pėrveē telegrameve tė dėrguara me kėrkesėn e parashtruar, ata presin edhe mundėsinė e njė takimi me krerėt mė tė lartė shtetėror shqiptar pėr tė diskutuar mė afėr mbi nismėn e ngritur.
Nė fillim tė kėtij muaji i nxit nisma me kėrkesėn pėr hapjen e konsullatės shqiptare nė Manastir. Paraprakisht siē bėhet e ditur gatishmėri dhe miratim pozitiv mbi hapjen e kėsaj pėrfaqėsie diplomatike ka shprehur edhe kryetari i komunės sė Manastirit. (F.Demiri/INA)/29 Apr 2011/V.I./ereniku.net/

Lajmet
- E enjte, 28 prill, 2011
...trup e trup:
- Dy muaj pas nisjes sė dialogut mes Serbisė dhe Kosovės, Edita Tahiri pranon se problemet nė veri mund tė jenė pjesė e dialogut
- Stefanoviq: Ndarja e Kosovės -njėra nga temat e negociatave
- Kosova e Ēekia shqyrtojnė mundėsitė e bashkėpunimit nė fushėn e drejtėsisė
- Komisioni Evropian thekson rėndėsinė e sistemit tė pronės intelektuale pėr tregti ndėrkombėtare
- Sekuestrohen disa armė, inicohet procedurė ndaj dy personave
- Me aktivitete kulturore dhe sportive nė Skenderaj, pėrkujtohet dėshmori Ilaz Kodra
- Nis aksioni pėr eliminimin e qenve endacak
- Policia rajonale nė Prizren konfirmoi tė enjten nje rast vdekje tė njė person nga konsumimi i tepruar i narkotikėve(mbi dozės).
- Kėrkohet pėrmbushje e objektivave nė menaxhimin e integruar tė kufirit
- Ministri Ferid Agani po merr pjesė nė dy konferenca mjekėsore nė Tiranė
- Sulmohet polici jashtė detyrės
- Tre muajt e parė pa investime kapitale

...me hapur:
Ne Kosove ende nuk ėshtė pėrcaktuar paga minimale
28.04.2011
Punėdhėnėsit kosovarė ende nuk janė pajtuar rreth lartėsisė sė pagės minimale. Pėrderisa sindikatat kanė propozuar qė kjo pagė tė jetė 250 euro, punėdhėnėsit, thonė se kjo ėshtė e papėrballueshme. Ndėrkohė, nesėr kėshilli ekonomik social duhet tė dalė me njė propozim konkret, tė cilin duhet ta miratojė qeveria.

Nė Leposaviē sekuestrohen tri armė
28.04.2011
Tri armė janė sekuestruar nga Policia e Kosovės ndėrsa dy persona tė komunitetit serb janė shoqėruar nė stacionin policor pėr inicim tė rastit nė Leposaviē.
Dy tė dyshuar nė kėtė rast, janė shoqėruar nė stacionin policor pėr inicim tė paraqitjes penale ndėrsa prokurori publik ka urdhėruar hapjen e hetimeve pėr vepėr penale shfrytėzim i paautorizuar tė armėve. Me urdhėr tė prokurorit publik, pas deklaratave tė dhėna nė polici, dy tė dyshuarit janė liruar nga lokalet policore. Rasti procedohet nė procedurė tė rregullt.

Britania u bėnė thirrje pesė vendeve tė BE-sė ta njohin Kosovėn
28.04.2011
Britania e Madhe i ka bėrė thirrje pesė vendeve anėtare tė BE-sė qė nuk e kanė njohur Kosovėn ta bėjnė kėtė, nė mėnyrė qė tė mos pengohet edhe puna e Bashkimit Evropian. Ky reagim vjen pas mosmarrėveshjeve qė janė shfaqur ndėrmjet vendeve anėtare tė BE-sė pėr emėrimin e pėrfaqėsuesit tė BE-sė nė Kosovė, pasi Piter Fajtit qė ka mbajtur edhe kėtė detyrė nesėr i skadon mandati.

Steinbach: Sovraniteti i Kosovės nuk do tė jetė nė tavolinė
28.04.2011
Ambasadori i Gjermanisė nė Kosovės, Hans Diter Shtajnbah thotė se dialogu mes Kosovės e Serbisė ėshtė vetėm i karakterit teknike ndėrsa ēėshtjet e sovranitetit dhe integritetit territorial tė Kosovės nuk janė dhe nuk do tė jenė nė tavolinėn e bisedimeve.
“Ky ėshtė njė proces shumė teknik, dhe do tė jetė shumė teknik. Unė mendoj se pėr Gjermaninė por edhe pėr shumė partnerė tjerė pyetja pėr integritetin territorial e gjithashtu pyetja pėr sovranitetin e Kosovės nuk janė dhe nuk do tė jenė nė tavolinė”. Shtajnbah ka pėrgėzuar Qeverinė qė ka vendosur tė marrė pjesė nė dialog me Beogradin.

Mustafa akuzoi Policinė e Kosovės
28.04.2011
Isa Mustafa akuzoi policinė pėr shantazhe politike ndaj zyrtarėve tė Komunės sė Prishtinės.
Kryetari i Komunės sė Prishtinės Isa Mustafa ka adresuar akuza nė adresė tė Policisė sė Kosovės e cila siē tha ai, pėrmes njerėzve tė SHIK-ut ėshtė duke bėrė shantazhe politike dhe duke dėrguar nė vazhdimėsi forca policore kinse pėr hetime brenda komunės sė Prishtinės. Nė njė konferencė pėr media, Mustafa ka shfaqur shqetėsimin e tij lidhur me disa hetime qė janė duke u zhvilluar ndaj zyrtarėve tė komunės nda departamenti i Policisė pėr krime ekonomike, metodat e tė cilės, Mustafa i ka krahasuar me metodat e UDB-sė. Pėr mė tepėr, Mustafa ka thėnė se njerėzit e SHIK-ut janė transferuar brenda institucioneve tė Kosovės dhe nė kėtė mėnyrė po e marrin rolin e ngulfatjes sė shtetit pėrmes krijimit tė njė shteti policor.

Pėrmirėsimi i imazhit tėrheq investimet e huaja
28.04.2011
Pėrveē kornizės sė duhur ligjore qė duhet tė implementohet, me rėndėsi pėr tėrheqjen e investitorėve ėshtė edhe pėrmirėsimi i imazhit tė Kosovės, ka thėnė nė njė konferencė pėr bashkėpunimin ekonomik, ambasadori gjerman nė Kosovė Hans Diter Shtajnbah. Ndėrkaq, ministrja e Integrimeve Europiane Vlora Citaku ftoi investitorėt gjerman tė konkurrojnė nė privatizimin e ndėrmarrjeve publike.
Forcimi i sundimit tė ligjit ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr forcimin e ndėrsjellė tė biznesit, ka thėnė ambasadori gjerman nė Prishtinė, Hans Dieter Shtajnbah. Sipas tij, gjykatat duhet tė funksionojnė, sepse pėr investitorin ėshtė me rėndėsi qė nėse ka ndonjė rast, ai tė pėrfundojė nė afat tė arsyeshėm kohor. Ai tha se nuk ėshtė vetėm ekzistimi i kornizės ligjore, por edhe implementimi i saj i rėndėsishėm. Shtajnbah poashtu theksoi rėndėsinė e funksionimit tė kadastrit, sepse pėr investitorin ėshtė me rėndėsi tė mos ketė probleme pronėsore. Paralel me kėto ėshtė edhe ēėshtja e imazhit, tha ai. Ndėrkaq, ministrja e Integrimeve Europiane Vlora Citaku ftoi investitorėt gjermanė tė marrin pjesė nė procesin e privatizimit: “Ne i presim dhe i ftojmė investitorėt gjermanė tė marrin pjesė nė raundin e ardhshėm tė privatizimit tė PTK-sė dhe tė industrisė energjetike.”Konferenca u organizua nga Ambasada gjermane nė Kosovė nė bashkėpunim me organizatat gjermane GIZ dhe KFW.

...speciale:
Tahiri pranon se problemet nė veri mund tė jenė pjesė e dialogut
Botuar: 28 Apr 2011
Dy muaj pas nisjes sė dialogut mes Serbisė dhe Kosovės, zėvendėskryeministres sė Qeverisė sė Kosovės i ka rrėshqitur fjala dhe ka pranuar se problemet nė veri tė Kosovės do tė jenė pjesė e kėtij procesi.
Kryesuesja e delegacionit kosovar ka thėnė se nuk do tė ketė ndarje e as status tė veēantė pėr veriun, por pjesė e dialogut do tė jetė mundėsimi i zbatimit tė Pakos sė Ahtisaarit atje dhe ndalja e ndikimit tė Beogradit te serbėt e asaj pjese tė Kosovės. Tahiri ka thėnė gjatė njė ligjėrate nė Universitetin Amerikan tė Kosovės, se jeta e qytetarėve serbė nė veri duhet tė pėrmirėsohet nėpėrmjet dialogut, duke bėrė tė mundshme zbatimin e Pakos sė Ahtisaarit. Sipas saj, ndėrhyrjet qė Serbia ka bėrė nė veri tė Kosovės, i kanė pamundėsuar Qeverisė sė Kosovės tė komunikojė me qytetarėt atje. “Ndėrhyrja e Serbisė nė veri ka krijuar njė situatė qė ėshtė kthyer nė pengesė pėr Qeverinė e Kosovės qė tė japė shėrbime tė barabarta pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės....Ne duam qė perspektiva e qytetarėve atje tė realizohet nė kėtė shtet tė ri. Kjo ėshtė esenca e bisedimeve”, ka thėnė Tahiri.
Sipas saj, dialogu duhet tė mundėsojė komunikimin normal tė Qeverisė sė Kosovės me serbėt e veriut.
“Kjo situatė jonormale mes komunikimit tė Qeverisė dhe qytetarėve nė pjesėn veriore, duhet tė normalizohet dhe duhet tė tėrhiqet ndėrhyrja ilegale. Kjo, nė fakt, ėshtė esenca e formulės, pėr tė cilėn ne po angazhohemi”, ka thėnė zėvendėskryeministrja kosovare. Sipas saj, edhe Serbia e ka kuptuar se nuk mund tė bėhesh pjesė e vlerave evropiane duke u sjellė kėshtu.
Ndonėse ka pranuar se heqja e strukturave paralele tė Serbisė nga veriu do tė jetė pjesė e bisedimeve, Tahiri ka dhėnė deklarata krejtėsisht tė kundėrta, kur pas ligjėratės me studentė i ėshtė kujtuar nga mediet se kjo ėshtė hera e parė qė njė zyrtar kosovar pranon se problemet nė veri do tė jenė pjesė e bisedimeve. /Koha Ditore /V.I./Liria/ereniku.net/

Stefanoviq: Ndarja e Kosovės -njėra nga temat e negociatave
28 Apr 2011
Shefi i ekipit negociator tė Serbisė, Borsilav Stefanoviq, tha sot se ekipi i Beogradit nė bisedat e Prishtinėn “i pėrmbahet kushtetutės dhe rezolutave tė Kuvendit” dhe nė asnjė mėnyrė nuk njeh pavarėsinė e Kosovės.
Sipas agjencisė serbet lajmeve Beta, ai duke iu pėrgjigjur pyetjes sė deputetes tė Partisė radikale Serbe, Vjerica Radet se kush e ka autorizuar ekipin tė mund tė negociojė pėr ndarjen e Kosovės, ėshtė pėrgjigjur nė parlament se ndarja e Kosovės ėshtė vetėm njėra nga temat pėr tė cilat Beogradi ėshtė i gatshėm tė bisedojė dhe se rezoluta e Kuvendit pėr Kosovėn ka hapėsirė tė mjaftueshme pėr kėtė.
:Kur them se jemi tė gatshėm tė bisedojmė pėr ēdo gjė, kjo nuk do tė thotė se jemi tė gatshėm tė negociojmė pėr ēėshtjet qė shkelin Kushtetutėn tonė”, ka thėnė Stefanoviq. Ai ka shtuar se negociata janė tė tilla “qė nuk shkelin interesin por krijojnė njė qasje krejtėsisht tė re dhe se Beogradi pėr kėtė arsye gėzon pėrkrahjen bashkėsisė ndėrkombėtare”.
Stefanoviq tha se ekipi negociator i Beogradit ėshtė i autorizuar nga Qeveria e Serbisė pėr mėnyrėn se si tė zgjidhen problemet konkrete tė qytetarėve.
“Po i pėrmbahemi Kushtetutės sė Serbisė dhe tė gjitha rezolutave tė Kuvendit, nė asnjė mėnyrė, nė asnjė moment as duam, as mundemi, as dėshirojmė, as qė e kemi pėr qėllim tė njohin pavarėsinė e njėanshme tė Kosovės”, citon Beta Stefanoviqin. Ai ka thėnė se qėndrimi i ekipit negociator ndaj statusit ėshtė i qartė, porse ka dallime tė mėdha ndėrmjet Prishtinės e Beogardit sa i pėrket ēėshtje sė statusit dhe definomi tė procesit tė negociatave.
“Pėr ne negocimi ėshtė proces, mbi tė cilin do tė zgjidhen ēėshtje konkrete, dhe nė secilėn sosh pėrfshihet edhe aspekti i statusit”, thotė Stefanoviq.
Deputetėt e Partisė Radikale Serbe tė cilėt kanė kėrkuar qė pėrfaqėsuesit e qeverisė t’i japin pėrgjigje nė lidhje me definimin e politikės sė Serbisė ndaj Kosovės dhe pėr bisedimet e ekipit negociator me pėrfaqėsuesit e Prishtinės (Beogradi asnjėherė nuk i quan bisedime ndėrmjet e Kosovės e Serbisė, por ndėrmjet Beogradit e Prishtinės pėr tė shmangur kėshtu ēdo aluzionin se po bisedon shteti me shtet –sqarim yni ) kanė theksuar se nė parlament sot ėshtė dashur tė shkonte edhe presidenti i Serbisė.
“Por kėto bisedime tė fshehta dhe njohje tė tėrthortė tė shtetit tė vetėshpallur tė Kosovės, pėrgjegjės ėshtė Boris Tadiq, ka deputetja Radet.
Stefanoviq ka thėnė se ekipi negociator i Beogradit ofron nė negociata “zgjidhje tė reja dhe kreative qė i pėrmban sovraniteti”, ndėrkaq, siē ėshtė shprehur ai, ”pala e kundėrt insiston nė ēėshtjen e statusit”. (koha)/28 Apr 2011/V.I./ereniku.net/

Lajmet
- E mėrkurė, 27 prill, 2011
...trup e trup:
- Mali i Zi nuk ka marrė kėrkesė zyrtare nga Qeveria e Kosovės pėr tė kthyer pronat
- Hollaj: Kodi i ri zgjedhor nė Mal tė Zi suprimon tė drejtat e shqiptarėve
- Lėndina e Pikėllimit nė Meje pret gjetjen dhe identifikimin e 21 mbetjeve mortore
- Jahjaga nė Gjakovė: Zbardhjen e fatit tė pagjeturve e kemi borxh edhe pėr brezat e ardhshėm
- Rexhepi: EULEX-i nuk ka gatishmėri pėr tė vepruar nė veri tė vendit
- Arrestohet pėr ryshfet zyrtarja e Administratės Tatimore tė Kosovės
- Kėshilli Prokurorial i Kosovės arrin tė tubohet nė pėrbėrjet tė plotė
- Ministri Agani dhe ekspertja Avsic-Zupanc diskutojnė pėr ethet hemorragjike
- Varfėria po e bėnė ”Bashkimin kombėtar”
- AKB organizon pėr herė tė tretė bursėn e punėsimit “Kosova 2011”
- Skenderajt ende i mungojnė 190 persona tė zhdukur nga lufta e fundit
- Ēekia i ofron pėrkrahje Kosovės nė rrugėn e integrimit nė institucionet ndėrkombėtare
- Filloi punimet njė konferencė dyditore pėr arsimin e tė rriturve
- Pėrgatitet evakuimi i dy grupe tė shtetasve tanė nga Siria
- Khaldoun Sino vlerėson punėn e institucioneve pėr pėrmirėsimin e jetės sė romėve
- Moszbatimi i ligjit, po dėmton nė masė tė madhe pyjet nė Komunėn e Mitrovicės
- Kuvendi i Kosovės duhet tė ketė interpretues tė gjuhės sė shenjave gjatė seancave
- Prizreni i ndan mirėnjohje USAID-it, pėr mbėshtetjen e tė rinjėve nė biznes
- Nė lumin Morava gjendet trupi i pajetė i njė tė moshuari - nuk ėshtė gjetur asnjė dokument identifikues, por pas hetimeve besohet se i ndjerė ėshtė Becir Becirovic i lindur me 1934, me vendbanim ne Gjilan, konfirmoi tė mėrkurėn policia nė Gjilan.
- Pas njė jave tė zhdukjes, nė Komunėn e Zubin Potokut,ėshtė gjetur nė Liqenin e Gazivodės trupi i pajetė i njė serbi, i raportuar si i zhdukur nga 20 prilli i kėtij viti.
- Pėr shkak tė borxheve, dy shkolla tė mesme nė Dardanė pa rrymė
- Gjenerali Bühler lavdėron Autoritetin e Aviacionit Civil tė Kosovės

...me hapur:
Fitou: T’i jepet fund pavarėsisė sė mbikėqyrur
Prishtinė 27.04.2011
Ambasadori francez nė Kosovė, Jean-Franēois Fitou ka thėnė se pėrfundimisht ka ardhur koha qė t’i jepet fund pavarėsisė sė mbikėqyrur, duke shtuar se kosovarėt duhet ta marrin nė duart e tyre sovranitetin e plotė tė vendit.
Jo tė gjithė ndėrkombėtarėt janė tė njė mendimi lidhur me pavarėsinė e mbikėqyrur tė Kosovės. Por, deklarata e fundit pėr kėtė temė vjen nga ambasadori francez, Jean-Franēois Fitou.
Ai nė prononcim pėr Radio Dukagjinin ka qenė mė i preri deri mė tani pėr kėtė ēėshtje. Pa asnjė dilemė, sipas tij pavarėsisė sė mbikėqyrur duhet t’i vijė fundi.
“Mbikėqyrjes sė Pavarėsisė sė Kosovės duhet t’i vij fundi, kjo ėshtė pėrgjigjja ime. Ėshtė koha e duhur qė kosovarėt tė kenė nė duart e veta sovranitetin e plotė tė shtetit tė tyre. Pėrfundimisht po. Deshėt njė pėrgjigje tė shkurt, ja ku e keni.” ka thėnė Fitou.
Sipas ambasadorit francez ėshtė nė pėrgjegjėsinė e njerėzve nė Kosovė, veēanėrisht e politikanėve qė tė ndryshojnė Kushtetutėn, nėse vėrtetė dėshirojnė ta bėjnė njė gjė tė tillė. Mirėpo ai potencon nevojėn qė kosovarėt tė qeverisen tėrėsisht vetė.
“Sa mė shpejt qė i vijė fundi pavarėsisė sė mbikėqyrur, aq mė mirė. Duhet qė nė mėnyrė tė menjėhershme kosovarėt duhet t’i marrin ēėshtjet nė duart e veta. Nėse kjo merr kohė, le tė merr kohė, por procesi pėr t’i dhėnė fund pavarėsisė sė mbikėqyrur duhet tė filloj menjėherė,” ka shtuar Fitou.
Duke folur lidhur me mundėsinė e deputetėve serb qė tė bllokojnė ndryshimet kushtetuese, ambasadori frances ka theksuar se nuk sheh asnjė arsye qė serbėt do ta bėnin njė hap tė tillė.
Sipas tij, komunitetit serb qė jeton nė Kosovė i janė garantuar shumė tė drejta falė planit tė Ahtissarit. Fitou theksoi se kėto garanci duhet tė jenė pjesė edhe e Kushtetutės qė do tė pėsoj ndryshime.

Mali i Zi nuk ka marrė kėrkesė zyrtare nga Qeveria e Kosovės pėr tė kthyer pronat
27.04.2011 Podgoricė
Ministria e Punėve tė Jashtme e Malit tė Zi nuk ka marrė kėrkesė zyrtare nga Qeveria e Kosovės edhe tė kėrkojė kthimin e pasurive tė patundshme tė ish- ndėrmarrjeve shtetėrore kosovare, ose nė vendin e tyre t'i paguajė Prishtinės njė kompenzim pėrkatės. Kėshtu ka deklaruar sekretari i pėrgjithshėm i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Malit tė Zi, Mirsad Bibovic.

Lėndina e Pikėllimit nė Meje pret gjetjen dhe identifikimin e 21 mbetjeve mortore
27.04.2011 Gjakovė
Dita Kombėtare e tė Pagjeturve nė Kosovė tė mėrkurėn u shėnua nė Lėndinėn e Pikėllimit nė fshatin Mejė tė Komunės sė Gjakovės, ku para 12 vitesh forcat serbe kanė vrarė dhe zhdukur 377 civilė shqiptarė tė moshės prej 15 deri 75 vjeē.

Ende nuk ka marrėveshje tė re mes PDK-sė dhe AKR-sė
27.04.2011
Partnerėt e koalicionit qeverisės, po vazhdojnė bisedimet pėr tė arritur njė marrėveshje tė re. Ndonėse, zyrtarėt e AKR-sė thanė se Behgjet Pacolli tashmė ėshtė zėvendėskryeministri i parė i Qeverisė sė Kosovės, ai pėrsėri nuk mori pjesė nė mbledhjen e Qeverisė.

Tahiri: Asnjėherė nuk do tė bisedojmė pėr ndarjen e Kosovės
27.04.2011
Nė njė ligjėratė para studentėve tė Universitetit Amerikan tė Kosovės, e ka bėrė tė qartė se Kosova asnjėherė dhe nė asnjė rast nuk do tė bisedoje pėr ndarjen e vendit. Kryesuesja e delegacionit tė Kosovės, Edita Tahiri tha sot se bisedimet me Serbinė janė vetėm teknike dhe jo politike. Tahiri tha se me Serbinė do tė bisedohet vetėm pėr temat qė kanė tė bėjnė me jetėn e qytetarėve, por asnjėherė pėr ndarjen e Kosovės.

Lajmet
- E marte, 26 prill, 2011
...trup e trup:
- Shkrimtari i mirnjohur, Ismail Kadare tha se beson nė raporte tė mira nė tė ardhmen ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė. /shtojca speciale ne fund te lajmeve te sotme/
- Nė Mitrovicė vendosen nė mėnyrė masive targa tė Serbisė
- Tadiē apelon pėr mosnjohje tė Kosovės
- Vetėvendosje kundėr rumunit Marian Petre
- Lėvizja Vetėvendosje! kundėrshton emėrimin e rumunit Marian Petre nė krye tė policisė sė EULEX-it
- Liberalėt malazias kėrkojnė heqjen e kishės nga Rumia dhe Shėn Stefani
- Sparks: EULEX-i angazhohet pėr pėrcaktimin e fatit tė tė pagjeturve
- Sheremet Ahmeti ka udhėtuar nė vizitė zyrtare nė Turqi
- Sparks: EULEX-i angazhohet pėr pėrcaktimin e fatit tė tė pagjeturve
- USAID motivon pejanėt e rinj me ide tė reja pėr biznes
- Pjesėmarrja e rinisė nė vendimmarrje ėshtė bazamenti i njė shteti funksional
- Sektori i sigurisė nė Kosovė po vazhdon suksesshėm konsolidimin
- Vreshtarėt marrin edhe pjesėn e dytė tė pagesave tė premtuara nga Qeveria
- Premtohen kushte me tė mira pėr jetėn kulturore nė Gjilan
- Fitou: Kosova do tė jetė pjesė e BE-sė, nėse Kosova e do njė gjė tė tillė
- Narkomanja qė dyshohet tė jetė nga Shtimja gjendet e alivanosur nė Skenderaj
- Fjalė miradije nė 12-vjetorin e rėnies sė dėshmorit Shemsi Ahmeti
- Kryesia e Kuvendit konfirmoi rendin e ditės pėr seancėn plenare tė 28 prillit
- Dardanė: Familjet me gjendje tė rėndė ekonomike kėrkojnė ndihmė nga komuna
- Kosova dhe Kroacia pėrgatitin marrėveshje bashkėpunimi nė fushėn e transportit
- Nėnat nga Bosnja ndajnė dhimbjen me familjarėt e tė pagjeturve nė Mitrovicė

...mė hapur:
- Kryeshefi Ekzekutiv i Qendrės sė Kosovės pėr Siguri Publike, Edukim dhe Zhvillim, Sheremet Ahmeti, ka udhėtuar pėr njė vizitė zyrtare nė Nazili tė Turqisė, ku do tė marrė pjesė nė Konferencėn Rajonale Ballkanike pėr Trajnim Policor.

Sparks: EULEX-i angazhohet pėr pėrcaktimin e fatit tė tė pagjeturve
26.04.2011
Me rastin e ditės sė tė pagjeturve, qė shėnohet nesėr, zėvendėsshefi i EULEX-it Andi Sparks, thotė se ky mision do tė vazhdojė tė mbėshtesė tė gjithė mekanizmat nė Kosovė qė tė zbardhet fati i rreth 1 mijė e 800 personave tė zhdukur gjatė luftės.
Sparks nėpėrmjet njė komunikate pėr media thotė se EULEX-i e ndihmon Departamentin e Mjekėsisė Ligjore tė Ministrisė sė Drejtėsisė sė Kosovės, nė pėrpjekjet intensive pėr pėrcaktimin e fatit tė tė pagjeturve. Ndėrkohė ai thotė se EULEX-i mban kontakt edhe me autoritetet serbe pėr kėtė ēėshtje.
Deri mė tani janė gjetur, identifikuar dhe u janė kthyer familjeve mbi 220 mbetje njerėzore. Mijėra dokumente janė shqyrtuar dhe mė shumė se 1300 mostra tė eshtrave janė dėrguar pėr analizė tė ADN-sė, thuhet nė komunikatėn e zėvendės shefit tė Eulex-it.
Sparks thotė se ende janė rreth 1800 persona tė pagjetur nga konflikti i Kosovės. Kjo ėshtė arsyeja pse EULEX-i i ndihmon Departamentin e Mjekėsisė Ligjore (DML) tė Ministrisė sė Drejtėsisė tė Kosovės nė pėrpjekjet e tyre intensive pėr pėrcaktimin e fatit tė tė pagjeturve. Pėrveē kėsaj, EULEX/DML bashkėrendohet intensivisht me shoqatat e familjeve, familjet dhe me disa akterė tė tjerė.
Nė komunikatė thuhet se kėtė vit ka filluar tė bėhet aftėsimi i njėsive tė Departamentit tė Mjekėsisė Ligjore, lidhur me zhvarrosjen dhe hetimin e rasteve tė identifikuara gabimisht. Mjekėt e EULEX-it vazhdojnė t’i monitorojnė mjekėt ligjorė vendas, qė tė zhvillohet njė departament bashkėkohor i mjekėsisė ligjore. E tėrė kjo punė po bėhet me qėllim qė tė zhvillohen kapacitet vendore nė mėnyrė tė qėndrueshme, ashtu qė Ministria e Drejtėsisė tė jetė nė gjendje ta vazhdojė kėtė punė nė tė ardhmen nė mėnyrė shumė profesionale.
Qė nga pėrfundimi i luftės nė Kosovė janė edhe rreth 1800 persona tė pagjetur.

Nė Mitrovicė vendosen nė mėnyrė masive targa tė Serbisė
26.04.2011
Pas njė urdhėri tė lėshuar nga i ashtuquajturi kryetar i Qarkut tė Mitrovicės, Radenko Nedelkoviē, janė vendosur nė mėnyrė masive targa tė reja tė Serbisė, nėpėr automjete tė ndryshme nė Mitrovicė.
Urdhėri i Nedelkoviēit ka pasuar njė ditė pas vizitės qė i ka bėrė Zubin Potokut, ministri pėr Kosovė, Goran Bogdanoviē. Ndėrkaq, nė fund tė muajit shkurt dhe nė fillim tė marsit, mbi 180 serbė te Kosovės i kanė pajisur automjetet e tyre me targa tė reja tė Serbisė, ndėrkohė qė Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, kishte lėshuar njė urdhėr pėr konfiskimin e kėtyre targave.

Vetėvendosje kundėr rumunit Marian Petre
26.04.2011
Lėvizja Vetėvendosje i ka kėrkuar shefes sė diplomacisė evropiane, Kethrin Eshton tė anulojė emėrimin e rumunit Marian Petre, si shef tė Departamentit tė Policisė Speciale tė EULEX-it.
Nėpėrmjet njė letre dėrguar barnoeshės Eshton, pėrfaqėsues tė Vetėvendosjes kanė kundėrshtuar emėrimin e kolonelit tė xhandarmėrisė rumune Marian Petre, pėr arsye se qeveria rumune qė ėshtė pėrgjegjėse pėr vrasjen e Arben Xheladinit dhe Mon Balajt si dhe 80 demonstruesve paqėsorė mė 10 shkurt 2007, ėshtė po ajo qė e ka deleguar kolonelin Petre.
Kjo qeveri ende nuk ka treguar gatishmėri qė tė bashkėpunojė me drejtėsinė ndėrkombėtare pėr tė sjellė para drejtėsisė pėrgjegjėsit pėr intervenimin e dhunshėm gjatė demonstratės paqėsore ”Pėr vetėvendosje dhe kundėr planit tė Ahtisaarit” tė 10 shkurtit 2007 tė organizuar nga Lėvizja Vetėvendosje, thuhet nė letėr.

Sektori i sigurisė nė Kosovė po vazhdon suksesshėm konsolidimin
26.04.2011
Kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, vlerėsoi tė martėn se gjendja e sigurisė edhe pėrkundėr sfidave ekonomike e sociale vazhdon tė mbetet e qetė, stabile dhe e qėndrueshme. Kėtė vlerėsim ai e bėri nė mbledhjen e radhės tė Kėshillit tė Sigurisė sė Kosovės, ku ai ėshtė kryesues i kėtij institucioni.

Kosova kėrkon nga Serbia pronėn e 104 ndėrmarrjeve
26.04.2011
Pronat e 172 ndėrmarrjeve tė Kosovės kanė mbetur nė ish-republikat jugosllave, ndėrsa vetėm nė Serbi janė 104 sosh.
Kėtė e ka konfirmuar njėri prej drejtorėve politik tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Kosovės, Ramush Tahiri.
Ditė mė parė, mediat kosovare raportuar se numri mė i madh i pronės sė ndėrmarrjeve shoqėrore tė Kosovės gjenden nė Serbi dhe Mal tė Zi.
Sipas Tahirit, MPJ-ja ėshtė kompetente pėr “aspektin politik tė kėtij problemi”.

Tadiē apelon pėr mosnjohje tė Kosovės
26.04.2011
Presidenti serb Boris Tadiē ka pėrsėritur se Serbia respekton plotėsisht Marrėveshjen tė Daytonit, si dhe integritetin territorial tė fqinjėve tė vet, por ai kėtė pret prej tyre edhe kur bėhet fjalė pėr Kosovėn.
Gjatė takimit qė e pati sot me presidentin e Turqisė, Abdulah Gyl dhe anėtarėt presidencės trianėtarėshe tė Bosnjės e Hercegovinės, Zeljko Komsic dhe Bakir Izetbegovic, Tadiē ka bėrė thirrje pėr mosnjohje tė Kosovės. Tadic, siē raportoi Blic, ka thėnė se Serbia kurrė nuk do ta mbėshtesė referendumin qė do tė ēonte nė ndarjen e Bosnjės e Hercegovinės nė asnjė mėnyrė qė do tė cenonte integritetin e kėtij vendi.

Ivanoviē: Ideja pėr ndarjen e Kosovės e dėmshme
26.04.2011
Sekretari shtetėror i tė ashtuquajturės Ministri pėr Kosovėn nė qeverinė e Serbisė, Oliver Ivanoviē ka deklaruar se as qė bėhet fjalė pėr ndarjen e Kosovės dhe se qėndrimi i Beogradit zyrtar rreth kėtij opsioni mbetet i pandryshuar.
Nė njė deklaratė pėr agjencinė Tanjug, ai ka thėnė se politika e Beogradit zyrtar rreth Kosovės bazohet nė Kushtetutėn dhe nė konkluzionet e Parlamentit tė Serbisė. Ivanoviē ka tėrhequr vėrejtjen se ideja e ndarjes ėshtė e dėmshme, duke pohuar se shumica e popullatės serbe nė Kosovė jeton nė jug prej lumit Ibėr dhe se gjithēka qė ėshtė me rėndėsi pėr identitetin, kulturėn dhe historinė e Serbisė ėshtė nė Kosovė.

...speciale:
Kadare beson nė raporte tė mira nė tė ardhmen ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė
26.04.2011
Shkrimtari i mirnjohur, Ismail Kadare tha se beson nė raporte tė mira nė tė ardhmen ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė.
Nė intervistėn ekskluzive pėr RTK Radio ai tha procesi i pajtimit duhet tė bazohet nė vendosjen e drejtėsisė. Sipas tij, krijimi i dy shteteve shqiptare nė Ballkan ishte njė fitore e jashtėzakonshme pėr shqiptarėt.
Ai tha se e ardhmja e popujve tė Ballkanit ėshtė nė kėtė rajon dhe vullneti i tyre, do tė bėjė qė tė shkojnė drejt pajtimit dhe sqarimit tė gjėrave. Sigurisht qė pajtimi ka njė kriter bazė dhe ai ėshtė vendosja e drejtėsisė dhe kėrkimi i ndjesės.
Kadare tha se nuk ėshtė kėrkimi i ndjesės diēka sentimentale, ėshtė e domosdoshme. Nė historinė e popujve, njohja e krimit dhe kėrkimi i ndjesės ėshtė ai qė pėrcakton fatin e mėtejshėm midis kombeve, midis popujve, midis fqinjėve dhe kjo gjė do tė ndodh nė Ballkan, se nuk bėn.
Ai tha se nė kėtė rast, e vėrteta ėshtė nė anėn e shqiptarėve dhe pikėrisht pėr kėtė, populli shqiptar nuk ka pse tė ketė frikė nga gjykimi dhe e vėrteta. Kadare flet edhe pėr tezat dhe opsionet qė pėrmenden pėr shkėmbime territoresh apo bashkim tė trojeve shqiptare.
Ai thotė se krijimi i dy shteteve shqiptare nė Ballkan, ka shkaktuar traumė nė tė gjitha rrethet antishqiptare nė Ballkan. ”Kjo kėrkesė qė vazhdon tashti, gjithmonė e moderuar, pa ndonjė trysni tė madhe, ėshtė menēuri e shqiptarėve qė tė mos nguten pėr diēka qė s’ka arsye qė tė nguten. Ishte njė fitore e jashtėzakonshme krijimi i dy shteteve shqiptare, nė Ballkan. Njė mrekulli nga ato qė ndodhin shumė rrallė nė botė. Nga njė shtet i tkurrur, Shqipėria, papritmas shpėrthen njė komb me dy shtete. Dhe mos kujtoni qė kjo nuk ka shkaktuar njė traumė psikike nė tė gjitha rrethet antishqiptare, nė Ballkan”, tha ai.
Po cili ėshtė ndikimi i fuqive perėndimore nė zhvillimin e shteteve tė shqiptarėve dhe sa realisht janė ato tė pavarura nga ky ndikim? Kadare, pėrgjigjet duke u thirrur nė formėn aktuale tė funksionimit tė BE-sė ”Nuk ka asnjė shtet qė mund tė thotė se unė jam i pavarur qind pėr qind. Unė bėj ēka mė thotė koka…nuk ka tė tillė. BE-ja, ėshtė njė strukturė federative, shtetėrore, e cila ka disiplinėn e saj, standardet e saj, dhe nuk pranon asnjė sovranitet qė tė mos ketė asnjė lidhje me tė. Ka ligje politike, ekomomike, ushtarake tė pėrbashkėta. Evropa, quhet sot, Evropa e kombeve”, deklaroi ai. Sa i pėrket raportit tė Dik Martit, Kadare thotė se iu dha rėndėsi shumė e madhe pjesės sė propagandės dhe retorikės, e cila nuk duhej tė na kapte nė befasi. ”Gjėja e parė qė duhej bėrė kur doli raporti i Dik Martit, duhej thėnė qė: ejani menjėherė tė hetoni. Madje, Shqipėria dhe Kosova bashkėrisht, duhej tė nxisnin hetimet, jo tė kishin frikė prej tyre.
Sepse, nuk ėshtė as patriotizėm as korrekte, qė t''''i tė tmerrohesh nga hetimi dhe tė thuash nuk pranoj tė hetohem. Prandaj, do tė ishte logjike, dinjitoze, nė mbrojtje tė interesave shqiptare, nxitja e hetimit”.
Shkrimtari Ismail Kadare, nė intervistėn ekskluzive dhėnė RTK Radio, flet edhe pėr shumė ēėshtje tė tjera kombėtare, marrėdhėniet mė fqinjėt, integrimin nė Bashkimin e Evropian, por edhe pėr proceset e lėvizjeve dhe numrit tė popullsisė./Vera Palaj/rtk/

Lajmet
- E hėnė, 25 prill, 2011
...trup e trup:
- Persona tė panjohur i kanė vėnė zjarrin shtėpisė sė Enver Azemit, qė ndodhet nė afėrsi tė varrezave tė qytetit nė veri tė Mitrovicės.
- Nėnkryetari dhe deputeti i Forcės sė Re Demokratike, Genci Nimanbegu: Pushteti po i rrėmben tė drejtat e arritura tė shqiptarėve nė Malin e Zi
- Cungu: Politika po e rrėnon Ulqinin, Podgorica planifikon hapėsirat-Se politika ėshtė duke e rrėnuar dhe shkatėrruar Ulqinin nė shumė aspekte, dėshmon edhe hartimi i planeve detaje urbanistike, tė cilat i harton Podgorica edhe askush nuk e di se ēfarė po projektohet.
- Dardana kėrkon mė shumė grante nga qeveria
Grupi joformal i grave Asambliste tė Gjakovės ndihmon 20 familje tė varfra

...me hapur:
Dorėzohen paditė pėr krimet e serbėve nė Kosovė
Prishtinė, 19 prill 2011
Komisioni Komunal pėr Krime Lufte dhe tė Pagjetur nga Vushtrria, tė martėn e ka dorėzuar nė EUELX padinė dhe dėshmitė pėr krimet e kryera nga serbėt gjatė kohės sė luftės nė kėtė komunė.
Anėtarėt e Komisionit njoftuan se kanė dorėzuar nė EULEX 1000 dėshmi dhe prova tjera, tė cilat janė tė nevojshme pėr tė filluar hetimet ndaj serbėve qė kanė kryer krime.
Ata kanė thėnė se nėse zyrtarėt e EULEX-it nuk bėjnė diēka nė kėtė drejtim, ata do tė marrin edhe hapa tjerė, por nuk kanė dashur t’i bėjnė tė ditura ato, duke theksuar se njėherė ia lėnė nė dorė kėtė drejtėsisė sė UELEX-it, pasi i ka mundėsitė qė tė veprojė.

Thaēi e Pacolli gjatė javės i "bashkėrendojnė" punėt nė Qeveri
Prishtinė, 25 prill 2011
Partnerėt e koalicionit, PDK dhe AKR ende nuk kanė nisur bisedimet pėr ndarjen e ministrive pas marrėveshjes sė re, sipas tė cilės, AKR-sė do t’i rritet fuqia ekzekutive nė kabinetin qeveritar. Kryetari i dorėhequr i AKR-sė, Behgjet Pacolli, aktualisht zėvendėskryeministėr pėr marrėdhėnie ndėrkombėtare, lobim dhe investime tė huaja, ėshtė mė shumė i interesuar tė qartėsojė kompetencat e tij, sesa tė qartėsojė ēėshtjen e ministrive.

Milionat pėr ambasadorėt
Prishtinė, 25 prill 2011
Janė mbushur gati tri vite nga fillimi i punės sė ambasadave e pėrfaqėsive diplomatike nėpėr botė dhe Republika e Kosovės ende nuk ka bėrė zgjidhje me ndėrtesat pėr kėto misione. Kjo situatė ka bėrė qė para tė mėdha tė shkojnė pėr pagesėn e qirasė pėr objektet qė shfrytėzojnė ambasadat, ndėrsa vetėm pėr paga tė ambasadorėve dhe stafit diplomatik kėtė vit do tė jepen 2 milionė euro, kurse 8 milionė tjera do tė shkojnė pėr mallra dhe shėrbime. Ndėrkaq Kosovapress ka mėsuar se disa nga ambasadorėt kanė bėrė shpenzime tė mėdha, pėr ēka edhe iu ėshtė tėrhequr vėrejtja nga institucionet mbikėqyrėse.

Kombėtarja tė luaj nė Prishtinė ose Shkup
Prishtinė, 25 prill 2011
Lėvizja ZGJOH-u nė adrese tė Federatės Shqiptarė tė Futbollit (FSHF), ka dėrguar njė kėrkese, ku ka kėrkuar qė ndeshjet eliminatore tė “EURO 2012” tė zhvillohen nė Shkup ose nė Prishtinė.
Kjo kėrkese e kėsaj lėvizje vjen pasi FSHF, ėshtė nė kėrkim tė njė stadiumi, ku kuqezinjtė do tė mund t’i luajnė ndeshjet e vlefshme pėr “EURO 2012”, pasi qė stadiumi kombėtar “Qemal Stafa”, do tė rrėndohet pėr t’u ndėrtuar njė stadium moderne.
“Lėvizja ZGJOHU! ėshtė e gatshme tė ndihmojė nė pėrgatitjet e nevojshme pėr realizimin e kėsaj iniciative dhe garanton stadium tė mbushur pėrplot me tifozė shqiptarė nga Maqedonia, por edhe nga Shqipėria dhe Kosova”, ėshtė thėnė nė komunikatė e Lėvizjes ZGJOH-u.
Pak ditė mė parė FSHF, ka hedhur idenė qė njėra nga dy takimet e ardhshme tė Shqipėrisė, tė vlefshme pėr evropianin e ardhshėm tė luhen nė Prishtinė, por njė gjė e tillė ende nuk ėshtė e sigurt pėr faktin se stadiumi i Prishtinės, aktualisht nuk i plotėson kriteret e UEFA-sė dhe FIFA.
Drejtuesit e FC Prishtina, kanė kėrkuar ndihme nga institucionet e Kosovės, pėr tė investuar nė rregullimin e stadiumit, nė mėnyrė qė tė bėhet i gatshėm pėr takime ndėrkombėtare. Bazuar nė gjendjen real tė stadiumit tė Prishtinės, ėshtė pak e besueshme qė takimet e ekipit shqiptar tė luhen nė kryeqytetin e Kosovės, sepse koha prej 45 ditėve pėr rregullimin e stadiumit ėshtė shumė e shkurtėr. Ndėrkaq stadiumi i Shkupit, i plotėson tė gjitha kushtet pėr zhvillimin e ndeshjeve ndėrkombėtare, stadium ky qė ka 35 mijė ulėse.

Lajmet
- E premte, 22 prill, 2011
...trup e trup:
- Presidentja e Kosovės, Atifete Jahjaga, uron pėr Pashkėt
- Ipeshkvi i Kosovės, Imzot Dodė Gjergji, me rastin e Festės sė Pashkėve, u ka drejtuar
njė mesazh besimtarėve dhe tė gjithė njerėzve vullnetmirė nė Kosovė.
- Presidenti i Sllovenisė uroi presidenten Jahjaga
- Prefekti Mustafa dhe ambasadori Dell pėrfshihen nė aktivitete nė shenjė tė Ditės sė Tokės
- Jahjaga: Shteti duhet tė zbatojė ligjin pėr tė ruajtur dhe mbrojtur ambientin
- Anulohet e rishpallet tenderi pėr furnizim me mish nė Ministrinė e Drejtėsisė
- Kuēi: Qeveria do tė kujdeset pėr njė ambient tė shėndoshė e tė pastėr
- Gashi: Kastrioti ėshtė prioritet nė mbrojtjen e shėndetit dhe mjedisit
- Komuna dhe Trepēa me memorandum bashkėpunimi pėr mjedisin
- Aqareva e Skenderajt rikujtoi ngjarje tė rėndėsishme tė luftės sė UĒK-sė
- OEK pėrkrah prioritetet e zhvillimit ekonomik tė Kosovės
- Dhjetėra libra u dhurohen shtėpive korrektuese nė Dubravė dhe Lipjan
- Certifikohen 59 zyrtarė policor tė njėsitit special tė Policisė sė Kosovės
- Vdekshmėria perinatale po shėnon rėnie prej vitit nė vit
- Dita botėrore e tokės me mė shumė lule nė Gjakovė
- Rreth 5 milionė euro MAPL i investon nė 9 komuna
- 200 nxėnės prizrenas tė komunitetit RAE pėrfitojnė bursė nga njė projekt i KE-sė
- Ministri Krasniqi emėroi Kėshillin e Librit
- Prishtina po bėhet qendėr e rėndėsishme e kulturės dhe artit
- Mitrovica e interesuar pėr thithjen e donacioneve pėr projekte ambientale
- Fillon faza e dytė e asfaltimit tė rrugės “By pass”
- Nėse u sigurohet prona 21 familje tė komuniteteve RAE dėshirojnė tė kthehen nė Gjakovė

Lajmet
- E enjte, 21 prill, 2011
...trup e trup:
- Tė impresionuar me tė arriturat faktike tė FSK-sė
- Dell: Pavarėsia, cėshtje e mbyllur

- Serbia vazhdon me politikėn e saj jo konstruktive kundėr Kosovės nė Kėshillin e Sigurimti ku aleat tė vetėm ka Rusinė.

- Themeluesi i gazetės prestigjioze “Kohės Ditore” Veton Surroi pėrmes njė interviste botuar nė “Le Monde”, apelon te BE-ja qė nė gjirin e saj tė pranojė shtete tė reja pas luftės nė Ballkan, me prioritet Kosovėn dhe Turqinė.

- Pėrfaqėsuesin Civil Ndėrkombėtar, Pieter Feith, gjatė njė takimi qė pati me presidenten e Kosovės, Atifete Jahjaga tha se Kosova ka nevojė pėr reforma tė thella me qėllim tė ndėrtimit tė qėndrueshmėrisė nė vend.

- Erhard Busek, ish Koordinator Special pėr Paktin e Stabilitetit pėr Evropėn Juglindore dhe kryetar i Forumit Ekonomik tė Vjenės, tha se pas krizės ekonomike, tregjet financiare po marrin kahe optimiste

- Pėr herė tė parė njė ministėr nga Qeveria e Kosovės vizitoi Patriarkanėn e Pejės. Ministri Administrimit tė Pushtetit Lokal, Slobodan Petrovic gjatė vizitės nė rajonin e Pejės ka vizituar edhe kėtė institucion fetar, qė nuk i njeh institucionet e Kosovės.

Shpėrthim i fuqishėm nė Rahovec
21.04.2011
Mbrėmė pas mesnate nė Rahovec ka ndodhur njė shpėrthim i fuqishėm. Shpėrthimi ka ndodhur nė rrugėn “Xhelal Hajda-Toni”, nė kafe-bar “Hardhia”.
Nuk janė raportuar tė lėnduar, ndėrsa dėmet materiale janė duke u vlerėsuar. Ndėrkohė policia ėshtė duke zhvilluar hetimet e nevojshme, konfirmoi pėr Radio Kosovėn (RTK), zėdhėnėsi i policisė rajonale Hazir Berisha

Dell: Pavarėsia, cėshtje e mbyllur
21/04/2011 09:45
Ambasadori i Shteteve tė Bashkuara Kristofer Dell rikonfirmoi mbėshtetjen amerikane pėr shtetin e Kosovės duke thėnė se Kosova mbetet njė vend mik dhe partner serioz i Shteteve tė Bashkuara.
Sipas Radio Televizionit tė Kosovės, ambasadori rikonfirmoi qėndrimin e SHBA-sė se pavarėsia, sovraniteti dhe integriteti shtetėror i Kosovės janė ēėshtje tė mbyllura.
Kryediplomati amerikan theksoi se do tė vazhdojė pėrkrahja aktive e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėr anėtarėsimin e Kosovės nė Bashkimin Evropian, NATO, Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara dhe mekanizmat tjerė ndėrkombėtarė.
Kėto deklarata ambasadori amerikan i bėri gjatė njė takimi qė zhvilloi me zėvendėskryeministren e Kosovės Edita Tahiri.

Perėndimi ka kundėrshtuar njė hetim nga KS i OKB-sė
New York, 21.04.2011
Serbia vazhdon me politikėn e saj jo konstruktive kundėr Kosovės nė Kėshillin e Sigurimti ku aleat tė vetėm ka Rusinė.
...Letra e ministrit tė Jashtėm serb, Vuk Jeremiē dėrguar Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki Moon, ka pėr qėllim hapjen e njė shtegu tė ri tė akuzave rreth Kosovės, sėrish tė pėrqėndruara dhe tė ricikluara nė akuzat qė i ka nisur politika serbe dhe i ka ripaketuar pėrmes senatorit zvicerran, Dick Marty tė mbėshtetur nga lobi prorus nė Kėshillin e Evropės.
Serbia edhe nė mbledhjen e fundit tė Kėshillit tė Sigurimit pėr Kosovėn nė shkurt, kur u shqyrtua raporti tremujaor i Sekretarit tė Pėrgjithshėm mbi zhvillimet nė Kosovė, kishte pikėrisht kėtė qėllim, ēorientimin e diskutimit ku flitej pėr rajonin dhe ‘mandatimi i njė hetimi tė ri nga organi ekzekutiv i Kombeve tė Bashkuara, pra nga Kėshilli i Sigurimit.’ Ambasadorėt e shteteve perėndimore hodhėn poshtė kėrkesėn e Serbisė pėr krijimin tė njė gjykate ad-hoc pėr hetim tė akuzave pėr trafikim tė organe e, duke thėnė se misioni i Bashkimit Evropian pėr polici dhe sundim tė ligjit, EULEX, tashmė i kishte filluar hetimet preliminare dhe se e kishte mandatin dhe aftėsinė ta bėj kėtė.
“EULEX-i ka mandat tė plotė tė hetojė kėto krime. Nuk mendoj se duhet tė krijohet njė mandat ad-hoc ndėrkombėtar pėr hetime kur ekziston njė i tillė,” tha pėrfaqėsuesja amerikane ambasadorja Rosemary DiCarlo.
Ambasadori i Francės, Gerard Araud tha se ‘akuzat mbi trafikim organesh ishin hetuar mė parė dhe nuk kishin dhėnė rezultate,’ ndėrkaq ambasadori i Britanisė sė Madhe, Sir Mark Lyall Grant, tha se vendi i tij ‘nuk besonte se duhet njė mandatim i ri nga Kėshilli i Sigurimit pėr hetime.’ Edhe ambasadori i Gjermanisė, Dr. Peter Wittig tha se ‘EULEX-i kishte kapacitet dhe jurisdiksion dhe se njė trup ad-hoc nuk do t’i i shėrbente njė hetimi tė shpejt.’ Kėrkesėn e Serbisė e mbėshteti vetėm ambasadori rus, Vitalij Churkin, kur kėrkoi krijimin e njė mekanizmit hetues i cili do t’i pėrgjigjej Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara. /S.Gashi-rtk/

Tre vjet burg pėr kryetarin e Kaēanikut
21.04.2011
Kryetari i Kaēanikut, Zhabir Zharku, ėshtė shpallur sot fajtor nga Gjykata e Qarkut nė Prishtinė pėr veprėn penale, zhvatje dhe detyrim. Ai ėshtė dėnuar me tre vjet burgim, ndėrsa ėshtė gjobitur edhe me 1500 euro pėr armėmbajtje pa leje, raporton Express.
Po me tre vjet ėshtė dėnuar edhe bashkėpunėtori i tij, Arsim Kolshi, ndėrsa me nga njė vit e dy muaj janė dėnuar Besnik Hasani dhe Nysret Cena.
Trupi gjykues, nė arsyetimin e vendimit, ka thėnė se kėta katėr, nė vitin 2006, pėr pėrfitime personale kanė kėrcėnuar viktimat Shefket Luri, Xhelil Suma dhe Azem Suma pėr t’u tėrhequr nga njė tender qė e kishin fituar pėr blerjen e njė ferme kafshėsh nė fshatin Rakaj tė Ferizajt.
Derisa Besnik Hasani ndodhet nė burg, tre tė tjerėt nuk do tė nisin vuajtjen e dėnimin para se vendimi tė bėhet i plotfuqishėm.
Zharku dhe Kolshi janė gjobitur edhe me nga 1500 euro pėr armėmbajtje pa leje. Kryetarit tė Kaēanikut, gjatė bastisjes sė shtėpisė, policia ia kishte gjetur tre kallashnikovė, municion dhe lėndė shpėrthyese.
Duke folur pėr gazetarėt, pas shpalljes sė vendimit, Zharku e quajti gjykim politik, duke pretenduar se ėshtė dėnuar pasi nė vazhdimėsi ka kritikuar ashpėr UNMIK-un.

Tė impresionuar me tė arriturat faktike tė FSK-sė
21.04.2011
Jemi tė impresionuar me tė arriturat faktike tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, tha kreu i komisionit parlamentar pėr mbikqyrjen e FSK-sė, Ahmet isufi.
Antarėt e kėtij komisioni u pritėn nga ministri i FSK-sė, Agim Ēeku dhe komandanti i kėsaj force gjenrallejtnant, Sylejman Selimi, nga tė cilėt u informuan me tė arriturat, sfidat, planet dhe vizionin e kėsaj force pėr tė ardhmen.
Ministri Ēeku tha se do tė angazhen nė vazhdimėsi qė nė fillim tė 2013-ės, FSK-sė t`i shpėrblehet suksesi i deritashėm, tė cilėn kjo forcė e ka bėrė nė arritjen e kapaciteteve tė plota operacionale.
Ndėrkaq, kreu i kėtij komisioni, Ahmet Isufi premtoi angazhime shtesė pėr zbatimin e tėrsishėm tė ligjeve pėr kėtė forcė, tė cilat tanimė janė miratuar nga Kuvendi.

Lajmet
- E mėrkurė, 20 prill, 2011
...trup e trup:
- Kosovė, spitalet nė rrezik nga bakteret
- Bogdanoviq viziton veriun pa lejen e institucioneve kosovare
- Preisdentja Jahjaga kėrkon marrėdhėnie kontraktuale me Bashkimin Evropian
- Hleb: Sllovenia vazhdon ta pėrkrah Kosovėn nė proceset e integrimit dhe liberalizimit tė vizave
- Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi paralajmėroi tė mėrkurėn se ndryshimet kushtetuese do tė jenė mė shumė se sa vetėm mėnyra e zgjedhjes sė presidentit.
- Shefi i Zyrės Civile Ndėrkombėtare nė Kosovė Piter Faith ka thėnė se pėrfundimi i mbikėqyrjes sė pavarėsisė sė Kosovės nga Bashkimi Evropian varet nga progresi qė arrihet nė Kosovė.
- Kryeparlamentari Krasniqi udhėtoi pėr vizitė zyrtare nė Holandė
- Fati i i pensioneve tė ish-punėtorėve tė Kosovės, nė duart e Podgoricės dhe Prishtinės
- Kodi i ri zgjedhor nė Mal tė Zi, shqiptarėt nuk ndryshojnė qėndrimin
- Nxėnėsit vetėdijesohen pėr dėmet nga droga dhe duhani
- I sėmuri mendor nga Klladernica e Skenderajt sulmon me thika tre zyrtarė policor
- Tė dhėnat e para nga KKR thonė se Komuna e Skenderajt ka vetėm 50 mijė banorė
- Ekipi i ECDC-sė pėrfundon misionin vlerėsues pėr infeksionet antibiorezistente
- Rrjeti i Grupeve tė Grave tė Kosovės nderon me mirėnjohje Presidenten Jahjaga
- Jahjaga premton mbėshtetje tė personave me hendikep e aftėsi tė kufizuar
- Pėrkrahen me bursė 120 studentė dhe nxėnės prizrenas
- OSBE i dhuron njė fond librash Bibliotekės sė Kuvendit tė Kosovės
- Hapet Panairi i punės, si njė mundėsi e ndėrlidhjes e studentėve dhe bizneseve
- Veshja tradicionale e Dukagjinit nė muzeun e Boras nė Suedi
- Inspektorati i vendosur pėr tė vėnė rend dhe rregull
- Ministri Hoxhaj priti diplomatėt e rinj tė Turqisė
- INPO konteston dhėnien nė shfrytėzim tė hapėsirave publike
- GIZ premton implementim tė programeve pėr antitrafikim dhe zhvillimin e sektorit tė rinisė
- Fushatė pėr parandalimin e zjarreve nė Komunėn e Mitrovicės
- Brenda katėr ditėve policia nė Gjilan realizon 65 urdhėresa tė gjykatave

...pak me hapur:
Thaēi: Ndryshimet kushtetuese do tė pėrshpejtojnė forcimin e shtetit
20.04.2011
Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi paralajmėroi tė mėrkurėn se ndryshimet kushtetuese do tė jenė mė shumė se sa vetėm mėnyra e zgjedhjes sė presidentit.
Nė mbledhjen e Qeverisė, kryeministri tha se ndryshimet do tė jenė substanciale qė pėrshpejtojnė forcimin e shtetit dhe pėrmbylljen e fazės sė pavarėsisė sė mbikėqyrur tė pavarėsisė sė Kosovės. Ndėrkaq as nė kėtė mbledhje nuk mori pjesė zėvendėskryeministri i parė, Behgjet Pacolli.

Pėrfundimi i pavarėsisė sė mbikėqyrur varet nga progresi i arritur
20.04.2011
Shefi i Zyrės Civile Ndėrkombėtare nė Kosovė Piter Faith ka thėnė se pėrfundimi i mbikėqyrjes sė pavarėsisė sė Kosovės nga Bashkimi Evropian varet nga progresi qė arrihet nė Kosovė.
Feith ka deklaruar se ēėshtja e Pavarėsisė sė mbikėqyrur e Kosovės ėshtė ēėshtje qė pritet tė vendoset nga shtetet tė cilat e kanė pėrkrahur dhe njohur Kosovėn.
Ai ka shtuar se BE ėshtė duke e shikuar progresin e arritur deri tė implementohen elementet kryesore tė Pakos sė Ahtisarit. Por ka shtuar se ēėshtja e veriut mbetet akoma e pa pėrfunduar duke thėnė se nuk ėshtė vetėm ēėshtje ndėrkombėtarėve por edhe e vendorėve.
Kėto deklarime Shefi i ICO-se Peter Faith i bėri pas takimit tė zhvilluar me ministrin e Kulturės Memli Krasniqi, tė cilit ia dorėzoi rekomandimet e dala nga konferenca e Prizrenit; “Ruajtja e zonave historike nė Kosovė – Strategjitė dhe veprimet pėr planifikimin dhe menaxhimin e trashėgimisė kulturore urbane”.
Ministri Krasniqi, ka theksuar se janė pajtuar qė kėto zona dhe kultura urbane tė ruhet ligjėrisht dhe pėr ketė ēėshtje ka theksuar se do tė kenė koordinim me partnerėt ndėrkombėtar.

Bogdanoviq viziton veriun pa lejen e institucioneve kosovare
20.04.2011
I ashtuquajturi ministėr pėr Kosovėn nė Qeverinė e Serbisė, Goran Bogdanoviq po qėndron nė Zubin Potok, pa lejen e Qeverisė sė Kosovės.
Ai u takua me tė ashtuquajturin kryetar tė Komunave serbe tė veriut tė Kosovės, Mitrovicės, Zveēanit, Leposaviqit dhe Zubin Potokut. Ai po ėshtė takuar edhe me tė ashtuquajturin kryetar tė Qarkut tė Mitrovicės Radenko Nedelkovic, me shefin e MUP-it, tė Serbisė Gjorgje Dragovic si dhe me shefin e Mbrojtjes Civile. Bogdanoviq prej tyre ka kėrkuar qė tė shtojnė presionin ndaj institucioneve ndėrkombėtare dhe vendore nė mėnyrė qė atyre t’iu pamundėsohet zhvillimi i aktiviteteve nė veri.

Pėrfundoi regjistrimi i popullsisė
Prishtinė 20.04.2011
Procesi i regjistrimit tė popullsisė, ekonomive familjare dhe banesave ka pėrfunduar mbrėmė nė orėn 24. Ky proces i filluar mė njė prill dhe i paraparė tė pėrfundojė mė 15 tė kėtij muaji, ishte shtyrė nė shtatė komuna tė Kosovės pėr katėr ditė pėr shkak tė ankesave tė qytetarėve se nuk ishin pėrfshirė nė kėtė proces. Zyrtarja pėr informim nga Enti i Statistikave tė Kosovės, Majlinda Lulaj- Sinani thotė se shtyerja ka qenė e efektshme.
Regjistrimi i popullsisė ėshėt vazhduar nė shtatė komuna tė Kosovės dhe kjo ėshtė bėrė pėr arsye tė tė dhėnave ose shėnimve tė raporteve qė i kemi pasur nga komunat pėrkatėse thjesht pėr njė jo mbulueshmėri mbase tė mjaftueshme gjatė periudhės sė paraparė deri mė 15 prill. Konsiderojmė qė kjo ka qenė e efektshme pėr arsye se nė fakt ėshtė rritur edhe interesimi i qytetarėve gjatė kėsaj periudhe, tha Lulaj-Sinani.
Ajo theksoi se ky proces ėshtė monitoruar edhe nga mekanizma tė caktuar ndėrkombėtar. Ndėrsa sipas ligjit pėr regjistrimin e popullsisė tė dhėnat paraprake do tė bėhen publike nė muajin qershor ndėrsa ato pėrfundimtare do tė publikohen mė 2013. Nė procesin e regjistrimit tė popullsisė ekonomive familjare dhe banesave nuk janė pėrfshirė tri komunat nė veri tė Kosovės. Zyrtarė tė Entit tė Statistikave tė Kosovės thanėse janė duke u bėrė pėrgatitjet edhe pėr fillimin e regjistrimit pėr veriun e Kosovės, por nuk kanė dhėnė detaje tė tjera.

Vlerėsime tė ndryshme rreth regjistrimit tė popullsisė
20.04.2011
Procesi i regjistrimit nė Kosovė ėshtė vlerėsuar sot nga kėndvėshtrime tė kundėrta nga serbėt dhe shqiptarėt nėse ka qenė i suksesshėm apo jo. Nė debatin e organziuar nė Ēagllavicė zyrtari i komunės sė Gracanicės, Nebojsha Peric ka thėnė se procesi ka qenė pjesėrisht i sukseshėm dhe ka nėnvizuar disa arsye pse ai nuk ka pasur sukese nė vendabimet serbe. ”Mungesa e informimit tė publikut, pra senzibilizimi i opiniont para fillimit tė procesit tė regjistrimit, kriza institucionale dhe ftesa pėr bojkot nga disa parti serbe kanė bėrė qė regjistrimi tė mos jetė plotėsisht i sukseshėm”, tha ai.
Ndėrkaq, reagimi i Rada Trajkovicit nga nga lista e bashkuar serbe ishte se pjesėmarja e serbėve nė regjistrim do ta legalizonte pastrimin etnik tė tyre. ”Deklaroj se regjistrimi i cili e bėn pastrimin etnik tė serbėve nuk ėshtė i pranueshėm pėr ne. Mendoj se sė pari do tė duhej tė arrihej njė konsensus i pėrbashkėt ndėrmjet shqiptarėve dhe serbėve pėr projektet e pėrbashkėta pėr tė ardhemen”, vlerėsoi ajo.
Rrahman Tara nga ESK-ja, njoftoi se regjistrimi i serbėve nė veri do tė fillojė sė shpejti dhe atė do ta realizojė UNOPS-i.

Protestuan studentėt e Fakultetit tė Edukimit
20.04.2011
Zyrtarė tė Ministrisė sė Arsimit, rektori, prorektorėt dhe dekanati i Fakultetit tė Edukimit, kanė arritur njė marrėveshje tė mirėkuptimit, qė procesi i studimeve nė kėtė Fakultet tė vazhdojė i rregullt deri nė vitin e ardhshėm nė tė gjitha qendrat: Prishtinė, Gjakovė dhe Gjilan.
Kjo marrėveshje, doli sot, pas njė proteste tė organizuar nga Kėshilli Studentor i Fakultetit tė Edukimit, kundėr vendimit pėr mbylljen e tetė programeve tė kėtij fakulteti, ku djekin studimet mbi 11 mijė studentė.
Studentėt fillimisht marshuan drejt Rektoratit. Kryetari i Kėshillit..., Petrit Dėrguti tha se Fakulteti i Edukimit ka nevojė pėr hapje tė programeve, e jo pėr mbyllje tė tyre. Ai tha se ekziston njė grup zingjirorė qė do tė shuaj Fakultetin e Edukimit. “Janė munduar qė fluksin e madh tė studentėve qė aplikojnė nė kėtė institucion t’i imponojnė qė tė shkojnė nė fakultetin e shkencave, e qė imponimi ėshtė kundėr ēdo rregulle tė paraparė me ligj”, tha ai. Protestuesit kanė marshuar pastaj drejt Ministrisė sė Arsimit dhe Agjencisė sė Akreditimit.
Programet qė rrezikohen tė mbyllen nė Fakultetin e Edukimit nė tri qendra: Prishtinė, Gjakovė dhe Gjilan janė: Matematikė, Gjuhė Letėrsi Shqipe, Gjuhė Angleze, Gjeografi, Edukatė Qytetare, Histori, Biologji, Kimi- Fizikė.

- Tetėmbėdhjetė biznese kosovare nė bashkėpunim me Universitetin Amerikan tė Kosovės (AUK) dhe Odėn Amerikane, kanė hapur panairin e punės, ku studentėt do tė mund tė njihen me tregun e punės.Dekani i Universitetit Amerikan nė Kosovė, Kris Kol i falėnderoi bizneset pėr pjesėmarrjen e tyre nė panair dhe pėr mundėsinė qė u ofrojnė studentėve qė tė informohen mė afėr me tregun e punės. Shkalla e papunėsisė nė Kosovė ėshtė e madhe. Llogaritet qė rreth 50 mijė tė ri ēdo vit pėrgatiten pėr tregun e punės, ndėrsa vetėm njė pėrqindje e vogėl e tyre kanė mundėsi tė gjejnė punė.

Nishani, minister i Brendshėm
20/04/2011 15:10
Kryeministri Sali Berisha ka firmosur nė mėngjes emėrimin e Bujar Nishanit si minister i Brendshėm, duke e kthyer ne kete dikaster pas plot 19 muajsh, per te administruar te tjera zgjedhje pas atyre te 28 qershorit 2009.
Me emerimin e Nishanit, Berisha ploteson vendin e lene bosh nga Lulezim Basha. Nje vendim qe nga ana tjeter le bosh nje tjeter ministri, ate te Drejtesise, por qe kryeministri e ka motivuar me rendesine e madhe te policise ne fushate dhe zgjedhje pas apeleve te nderkombetareve dhe incidenti i fundit me zevendesministrin Avenir Peka.

Kosovė, spitalet nė rrezik nga bakteret
20/04/2011 15:30
Inspektorė tė Qendrės Europiane pėr Parandalimin dhe Kontrollin e Sėmundjeve kanė vlerėsuar se nė spitalet kosovare ekzistojnė mundėsi konkrete pėr praninė e baktereve anti-biorezistente.
Grupi i inspektorėve ka qėndruar pėr njė vizitė kontrolli nė Prishtinė, me ftesė tė ministrit tė Shėndetėsisė Ferid Agani, me qėllim pikėrisht kontrollin e institucioneve shėndetėsore. Sipas njoftimeve tė Ministrisė sė Shėndetėsisė, inspektorėt kanė vlerėsuar se nė spitalet kosovare ekzistojnė rreziqe konkrete infektimi.

Lajmet
- E marte, 19 prill, 2011
...trup e trup:
- Rusia mbėshtet hetimet pėr trafikimin e organeve nė Kosovė

- Mbreti i Suedisė, Carl Gustaf i ka dėrguar njė telegram urimi presidentes sė Republikės sė Kosovės, Atifete Jahjaga, pėr zgjedhjen e saj nė krye tė shtetit.

- Ministri i Jashtėm norvegjez, Jonas Gar Stor, i cili po qėndron pėr njė vizitė zyrtare nė Prishtinė, ka dekalruar se vendi i tij do tė lobojė pėr njohjen e mėtejshme tė pavarėsisė sė Kosovės.

- Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaci, ka pritur Zv kryeministrin dhe Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė Belgjikės, Stiven Vanekere me tė cilin ka diskutuar thellimin e bashkėpunimit mes dy vendeve dhe ndihma qė i duhet Kosovės nė proceset integruese. Kryeministri i Kosovės ka bėrė sėrish ftesė investitorėve belg qė tė sjellin bizenset e tyre nė Kosovė. Vanekere dje ka qėndruar pėr vizitė nė Beograd ndėrsa pas Kosovės do tė udhėtojė pėr nė Mal tė Zi.

- Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave e tė Lirive tė Njeriut (KMDLNJ), nė Prishtinė ėshtė shumė i shqetėsuar me skenat dhe mėnyrėn e vrasjeve tė qenve endacakė nė qytetin e Prishtinės. ”Skenat e vrasjeve tė qenve endacakė nė qytetin e Prishtinės janė tė papranueshme, si nė aspektin e mėnyrės si bėhet kjo ashtu edhe nė aspektin si bėhet pastaj bartja e qenve tė vrarė”, thuhet nė njoftimin e KMDLNJ-sė.
KMDLNJ mendon se kėto skena janė irrituese dhe tmerruese. ”Vrasja e qenve ėshtė bėrė si tė ishte lojė argėtimi pėr gjuetarėt”.

- Presidentja e Republikės sė Kosovės, Atifete Jahjaga ka marrė sot vendim pėr emėrimin e Alban Krasniqit, pėr anėtar tė Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve (KQZ), nė cilėsinė e Pėrfaqėsuesit tė Grupit Parlamentar tė Lėvizjes Vetėvendosje.

- Aleanca e Gruas sė Kosovės reagoi tė martėn lidhur me arrestimet dhe pėrndjekjet e ish-ushtarėve tė UĒK-sė, ndėrsa me kėtė rast kėrkoi lirimin e sekretarit organizativ tė AAK-sė Blerim Kuēit. Aleanca e Gruas me kėtė rast thotė se kėto pėrndjekje kanė prapavijė politike dhe qėllim tė diskreditimit tė vlerave tė Luftės Ēlirimtare. Lufta e UĒK-sė ka qenė e drejtė dhe pikėrisht pėr kėtė arsye edhe NATO- ndėrmori aksionin ushtarak. Ato kėrkojnė nga EULEX-i qė tė punojė nė ndėshkimin e kriminelėve tė vėrtetė tė luftės, qė shkaktuan dhjetėra mijėra viktima nė Kosovė

- Policia e Kosovės ka arrestuar tė martėn tre persona me dyshimin e bazuar pėr kontrabandė me armė dhe municion. Tė arrestuarit janė: Q. Ceka 1981, I. Ceka 1962, B. Ceka 1969, tė gjithė shtetas kosovarė.Tė arrestuarit janė: Q. Ceka 1981, I. Ceka 1962, B. Ceka 1969, tė gjithė shtetas kosovarė.Gjatė realizimit tė kontrollit tė shtėpive dhe lokaleve pėrcjellėse janė gjetur dhe konfiskuar njė sasi e armatimit dhe municionit: 5 pushkė automatike (1 AK 47 dhe 4 tė tjera prodhim suedez), 1 pushkė M 48, 1 revole 9 mm, 1 karabinė zvicerane, 1 pushkė gjysmė-automatike, prodhim jugosllav, 1 palė dylbi ushtarake dhe qindra fishekė tė kalibrit tė ndryshėm. Tė dyshuarve u ėshtė caktuar masa e ndalimit policor pėr 48 orė dhe janė dėrguar nė qendrėn e mbajtjes nė Prishtinė. Nė njoftimin e policisė thuhet se ky rast ėshtė hetuar nė bashkėpunim me disa shtete tė rajonit dhe ėshtė njė dėshmi se shtetet e rajonit kanė shtuar nivelit e bashkėpunimit nė luftėn kundėr krimit tė organizuar.

..veēuam:
Kosovė, gati plani ekonomik
19/04/2011
Qeveria e Kosovės ka gati tashmė njė projekt zhvillimi pėr ekonominė e vendit.
Sipas kryeminsitrit Hashim Thaci, prioritet pėr tre vitet e ardhshme do tė jenė privatizimet dhe rritja e financimeve publike nė bujqėsi.
“Kėto prioritete janė njė hap tjetėr qė do cojnė vendin drejt zhvillimit ekonomik dhe mirėqėnies sociale, qė do tė arrihet duke mbėshtetur sektorin privat”, deklaroi Thaci nė mbledhjen e qeverisė.
Ndėrsa ministrja Mimoza Kusari Lila vlerėsoi se, me kėto masa Kosova do tė ketė njė rritje ekonomike prej 7 pėr qind duke filluar nga viti 2012, si dhe ulje tė papunėsisė.
Ndėrsa ministri pėr Infrastrukturėn, Fehmi Mujota tha se kėtė vit do tė nisin procedurat pėr ndėrtimin e rrugės numėr 6 tė Kosovės.

Rusia mbėshtet hetimet pėr trafikimin e organeve nė Kosovė
19.04.2011
Shefi i diplomacisė ruse, Sergej Lavrov, tha sot nė Beograd se raportet e Serbisė me Rusinė sa vijnė e forcohen.
Lavrov filloi sot vizitėn e tij treditore nė Ballkan. Fillmisht ai po qėndron nė Beograd, ku zhvilloi bisedime me homologun e tij serb, Vuk Jeremiq. Forcimi i marrėdhėnieve mes Rusisė dhe Serbisė nuk rrezikon integrimet evropiane tė Serbisė, thanė Lavrov dhe Jeremiq.
Po ashtu Lavrov deklaroi se Rusia do tė mbėshtesė iniciativėn e Serbisė pėr fillimin e hetimeve nėn mandatin e KS tė OKB-sė pėr, siē u shpreh ai, tregtinė ilegale me organe tė njerėzve nė Kosovė.
Lavrov takohet nė Beograd edhe me presidentin e Serbisė, Boris Tadiq. Temė qendrore e bisedimeve do tė jetė bashkėpunimi mes dy vendeve pėrfshirė dhe raportet tregtare dhe ekonomike.
Njė prej temave do tė jetė edhe Kosova.
Nė orėt e pasdites Lavrov vazhdon vizitėn e tij nė Mal tė Zi, ku nė Podgoricė do tė takohet me kryeministrin Igor Llukshiq, presidentin Filip Vujanoviq dhe kryeparlamentarin Ranko Krivokapiq.
Sipas njoftimeve nga ministria e Jashtme malazeze sot pritet tė nėnshkruhet Memorandumi i Bashkėpunimit ndėrmjet Arkivit shtetėror tė Malit tė Zi dhe Agjencisė shtetėrore tė arkivave tė federatės ruse.
Ministri i Jashtėm rus , Sergej Lavrov gjatė qėndrimit tė tij treditor nė Ballkan do tė vizitojė edhe Maqedoninė dhe Slloveninė.

Mali i Zi dorėzon pjesėtarin e njėsitit paramilitar “Ēakall”
19.04.2011
Mali i Zi i ka dorėzuar Serbisė shtetasin e Bosnjė Hercegovinės Ranko Momiq, i cili ngarkohet pėr vrasjen e 44 civilėve shqiptarė nė fshatin Qyshk tė Pejės.
Momiq ishte pjesėtar i njėsitit paramilitar “Ēakall”, qė aksionet e veta i ka kryer nė Kosovė. Nė bazė tė fletarrestit tė shpallur, Mali i Zi ka dorėzuar mė 8 prill njė tjetėr pjesėtar tė kėtij njėsiti famėkeq.

“LAT” dhe “NYT” fitojnė Cmimet Pulitzer

19/04/2011
Gazetat “Los Angeles Times” dhe “New York Times” janė nderuar secila me Cmimin Pulitzer pėr gazetarinė.
“LAT” fitoi cmimin pėr shėrbimin publik pėr publikimin e njė seri artikujsh qė tregonin se si disa politikanė tė Kalifornisė i kishin bėrė rrogat e tyre me 6 shifra.
Ndėrsa “NYT” fitoi cmimin pėr komentet dhe raportimet e ngjarjeve ndėrkombėtare. Cmimet Pulitzer jepen cdo vit nga Universiteti i Kolumbias nė Nju Jork, pėr tė nderuar letėrsinė mė tė mirė, gazetarinė dhe muzikėn nė Shtetet e Bashkuara.
Raportimet e “LAT”, qė denoncuan se si autoritetet e qytezės sė Bellit po ngrinin taksat mbi pronėn dhe po rrisnin rrogat e tyre, cuan nė arrestimin e disa zyrtarėve tė rėndėsishėm.
“Fituesit e vėrtetė nė kėtė mes janė qytetarėt e Bellit, qė arritėn tė hiqnin qafe atė qė mund tė pėrshkruhet si njė regjim shtypės”, ka deklaruar reporteri Jeff Gottlieb pas dhėnies sė cmimeve.
Gjithashtu, “Los Angeles Times” fitoi edhe njė cmim tė dytė pėr reportazhet dhe fotografitė mė tė mira.

Lajmet
- E hėnė, 18 prill, 2011
...trup e trup:
- Njė punonjės i EULEX-it ėshtė pezulluar nga puna dhe po hetohet, ndėrsa disa tė tjerė janė transferuar, pasi janė akuzuar pėr sjelle raciste ndaj shqiptarėve.
- Gjykatat kushtetuese tė Kosovės dhe Shqipėrisė nėnshkruajnė marrėveshje bashkėpunimi reciprok
- Diplomat e Universitetit tė Prishtinės nuk njihen nė Republikėn e Serbisė. - Kryeministri Thaēi prezanton planin reformator dhe zhvillimor pėr Kosovėn evropiane
- Kryekuvendari Krasniqi do tė vizitojė Mbretėrinė e Holandės
- Njė delegacion i Parlamentit tė Francės po qėndron nė Kosovė
- Qeveria e Republikės sė Kosovės ka prioritet rendin dhe ligjin
- Ministri Hoxhaj ka pritur njė grup diplomatėsh tė rinj francezė
- Ministri Buja pėrmend idenė pėr ministrinė pėr diasporė, nė takim me nxėnėsit shqiptarė nga Suedia
- Britania do tė vazhdojė pėrkrahjen pėr Kosovėn nė tė gjitha fushat
- Ministri i Punėve tė Jashtme tė Norvegjisė viziton Kosovėn - Prishtina nderon dėshmorėt nė ditėn e tyre
- Kryeqyteti kosovar dhe ai zviceran lidhen me linjė ajrore
- Krasniqi shpreh pėrkushtimin pėr pėrmirėsimin e menaxhimit tė trashėgimisė kulturore
- Komuna e Gjilanit sipas regjistrimit ka rreth 95 mijė banorė
- INPO: Rreziku nga kabllot e energjise elektrike
-Qytetarėt tani mund tė kenė qasje nė imazhin satelitor tė Prishtinės
-Njė delegacion i lartė i ECDC-sė po qėndron nė Kosovė
-PD-ja e shqetėsuar pėr zhveshje tė qytetit nga hapėsirat e gjelbėruara
-Njė investim i pėrbashkėt e bėn Pozheranin me ujėsjellės
-Nė Gjakovė mbillen 2 mijė lule e 300 drunjė dekorativ
- Afaristėve pejanė iu shpaloset strategjia pėr zhvillimin e ndėrmarrjeve
- KEK-u dhe Ferronikeli nėnshkruajnė kontratė tė re pėr furnizim me energji elektrike
- Ndėrrmarjet e vogla dhe tė mesme kontribuojnė nė hartimin e strategjisė nacionale
- Komunat kėrkojnė ndryshime nė Ligjin pėr ndėrmarrjet publike
- Poezia "Ndryshe" e Riza Graiēevcit, fituese nė "Sofra poetike - Ymer Elshani"
- Shkodėr: Prezantohet pėrmbledhja poetike e pakicave nė Mal tė Zi, mungojnė autorėt
- Kompania kosovare “Elnor” eksporton karrige nė Irlandė

...me hapur:
Hetime ndaj punonjėsit tė EULEX
18/04/2011 16:15
Njė punonjės i EULEX-it ėshtė pezulluar nga puna dhe po hetohet, ndėrsa disa tė tjerė janė transferuar, pasi janė akuzuar pėr sjelle raciste ndaj shqiptarėve.
Ata shėrbenin nė sigurimin e shefit tė EULEX-it, i cili personalisht tha se e ka marrė me pėrgjegjėsi kėtė cėshtje.
Ai deklaroi se ėshtė pėrgjegjės pėr gjithė misionin, por nuk mund tė kontrollojė sjelljen e gjithėkujt.
“Ajo qė dua tė them ėshtė se kėtė e kemi marrė me seriozitet. Kemi filluar njė hetim dhe po presim rezultatin. Unė jam pėrgjegjės pėr gjithė misionin, por nuk mund tė kontrolloj sjelljen e cdokujt. Do presim hetimet pėr tė ndėrmarrė hapa”, deklaroi De Marnhac. Ndėrsa ministri kosovar i Drejtėsisė, Hajredin Kuci vlerėsoi se sjelljet personale tė disa individėve nuk do tė dėmtojnė marrėdhėniet mes misionit evropian dhe institucioneve tė Kosovės.
“Vendimi i De Marnhac ėshtė nė pėrputhje me parimet demokratike. Veprimet individuale nuk i prishin marrėdhėniet tona. Megjithatė, ndaj kėtyre veprimeve duhet tė merren masa nė bazė tė ligjeve”, tha Kuci.

- Po bėhen gati tri vjet, qė diplomat e Universitetit tė Prishtinės nuk njihen nė Republikėn e Serbisė. Ky vendim i Ministrisė se atjeshme tė arsimit, ka ndikuar negativisht ndaj qindra studentėve tė Luginės sė Preshevės, pjesa dėrmuese e tė cilėve studiojnė nė Universitetin e Prishtinės. Nė rrethin e tretė tė bisedimeve Kosovė-Serbi, vetėm sa ėshtė hapur ēėshtja e njohjeve tė diplomave, por nuk ėshtė vendosur asgjė.

Lajmet
- E dielė, 17 prill, 2011
...trup e trup:
- Zvicra arreston njė ish-pjesėtar tė UĒPMB-sė i akuzuar pėr krime lufte
- Stefanoviē: Nuk bėjmė marrėveshje me Kosovėn nė cilėsinė e dy shteteve
- UP me buxhet tė njėjtė duhet tė paguajė rritjen e pagave.

...me hapur:
Zvicra arreston njė ish-pjesėtar tė UĒPMB-sė i akuzuar pėr krime lufte
17.04.2011
Nė njė aksion tė ndėrmarrė ditė mė parė tė forcave speciale tė policisė zvicerane ėshtė arrestuar nė Veve tė Kantonit Vaud tė Zvicrės, Shemsi Nuhiu, nga Presheva, ish-pjesėtarė i UĒPMB-sė.
Nėn akuzėn pėr krime lufte tė ngritur nga prokuroria serbe kohė mė parė ndaj 17 shqiptarėve ish-luftėtarė nga Lugina e Preshevės, nė njė aksion tė ndėrmarrė ditė mė parė tė forcave speciale tė policisė zvicerane ėshtė arrestuar nė Veve tė Kantonit Vaud tė Zvicrės, Shemsi Nuhiu, nga Presheva, ish-pjesėtarė i UĒPMB-sė.

Stefanoviē: Nuk bėjmė marrėveshje me Kosovėn nė cilėsinė e dy shteteve
17.04.2011
Shefi i ekipit serb nė dialogun Kosovė-Serbi, Borislav Stefanoviē, ka thėnė tė shtunėn se Beogradi ka paraqitur “propozimin nė detaje” pėr lirinė e lėvizjes nė pajtim tė plotė me standardet evropiane.
Shefi i ekipit serb nė dialogun Kosovė-Serbi, Borislav Stefanoviē, ka thėnė tė shtunėn se Beogradi ka paraqitur “propozimin nė detaje” pėr lirinė e lėvizjes nė pajtim tė plotė me standardet evropiane, por sipas tij, assesi nuk mund tė flitet pėr rregullimin e marrėdhėnieve ndėrmjet dy shteteve.
“Natyrisht, nė asnjė rast nuk mund tė bėhet fjalė pėr krahasime, sikur tha Edita Tahiri pėr shtetet, tė cilat nuk i kanė tė rregulluara raportet, prandaj Kosova pėr ne nuk mund tė jetė shtet”, ka thėnė Stefanoviē pėr mediat serbe.

UP me buxhet tė njėjtė duhet tė paguajė rritjen e pagave.
17.04.2011
Nga buxheti i Kosovės, pėr kėtė vit, Universitetit tė Prishtinės i janė ndarė rreth 15 milionė euro, prej tė cilit mbulohen rreth 60% e pagave tė stafit tė Universitetit.
Zyrtarė tė Rektoratit, thonė se pjesa tjetėr e pagave duhet tė sigurohet nga tė hyrat vetjake.
Buxheti total i Universitetit tė Prishtinės pėr kėtė vit ėshtė paraparė tė jetė rreth 25 milionė euro. Prorektori pėr Burime dhe infrastrukturė nė Universitetin e Prishtinės, Enver Kutllovci, tha pėr Radio Kosovėn, se edhe pėr kėtė vit janė ndarė mjete po aq sa edhe vitin e kaluar.
Ai tha se karakteristike pėr buxhetin e kėtij viti ėshtė se ka njė rėnie nė kategorinė e pagave.
“Krahasuar me vitin e kaluar, vjet kemi pas 10 milionė e 90 mijė euro nė kategorinė e pagave nga buxheti i Kosovės, kėtė vit i kemi 9 milionė e 617 mijė euro, qė nėse bėhet njė analizė ėshtė rreth 400 mijė euro mė pak nė kėtė kategori”, sqaron Prorektori Kutllovci.
Ai tha se do tė mundohen tė bėjnė njė menaxhim tė mirė, nė mėnyrė qė tė mund tė arrihet mbulimi i shpenzimeve vjetore me buxhetin e paraparė pėr kėtė vit.

Lajmet
- E premte, 15 prill, 2011
...trup e trup:
- Kosova dhe Serbia sot zhvillojnė raundin e tretė tė dialogut teknik
- Kulla me borė, e pakalueshme pėr automjetet e rėnda transportuese
- Dinosha: Askush s'ka kėrkuar dorėheqjen time tė ministrit, e tė vazhdoj nė diplomaci
- Clinton uron edhe Thaēin me rastin e rizgjedhjes kryeministėr
- Jahjaga shpreh gatishmėrinė pėr bashkėpunim me misionin e EULEX-it
- Largohet shėmtia nga qendra e qytetit tė Pejės
- MAPL ndanė 195 mijė euro pėr asfaltimin e rrugės nė lagjen Zogaj tė Komoranit
- Vihen kurora lulesh nė Shtėpinė Muze nė veri tė Mitrovicės
- Komunitetet pakicė tė Gjilanit tė kėnaqura me trajtimin e tyre
- Priten veprime konkrete pėr ndalimin e degradimit tė lumenjve
- Kosova ėshtė shembull pėr respektimin e diversitetit kulturor, fetar dhe etnik
- Nė Prishtinė i zhvilloi punimet njė simpozium pėr kirurgji dhe urologji tė fėmijėve
- Nė tri komuna 224 tė punėsuar pėr tre muaj
- Forenzika nga java e ardhshme fillon me ekspertimeve nė sektorin e traseologjisė
- Hajredin Kuēi flet nė njė konferencė tė ministrave tė drejtėsisė tė Ballkanit Perėndimor

...me hapur:
Ish pjesėtarėve tė UĒK-sė ju vazhdohet paraburgimi edhe dy muaj
15.04.2011
Ėshtė vazhduar edhe pėr dy muaj paraburgimi dhe arresti shtėpiak pėr 9 ish pjesėtarėt e UĒK-sė, tė arrestuar para njė muaji nga EULEX-i.
Avokatėt mbrojtės konfirmuan pėr Radio Kosovėn se paneli gjyqėsor i kryesuar nga njė gjyqtar i EULEX-it, ka vendosur sot zgjatjen e kėtyre masave pėr tė dyshuarit e rastit “Kleēka”.
Njė panel gjyqėsor u ka zgjatur paraburgimin dhe arrestin shtėpiak 9 personave tė dyshuar pėr krime lufte, duke u pėrgjigjur pozitivisht kėrkesės qė kishte bėrė prokuroria. Njėri nga mbrojtėsit e tė dyshuarve Florim Vertopi, avokat i Naser Krasniqit ka konfirmuar pėr Radio Kosovėn se vendimi i gjykatės ėshtė i njėjtė me atė tė njė muaji mė parė.
Me 16 mars nėn dyshimin pėr krime lufte nė tė ashtuquajtur rastin ”Kleēka” janė arrestuar 9 persona 7 nga tė cilėt po mbahen nė paraburgim dhe 2 tė tjerė nė arrest shtėpiak.
Mbrojtja e tė dyshuarave ka paralajmėruar ankesė nė vendimin e gjykatės dhe mundėsinė e kėrkesės sė pėrjashtimit nga procesi tė prokurorit tė lėndės, Mauristo Salustra. Hetimi po zhvillohet nė dyshimin se gjatė vitit 1998 kėta persona kanė torturuar dhe vrarė civilė serbė e shqiptarė nė Kleēkė tė Malishevės.

...informacione te tjera:
- TOPI: “E rėndėsishme ėshtė qė Kosova ėshtė projektuar si njė shtet i ri, modern, me parime tė forta tė demokracisė, njė shtet multietnik dhe me njė vizion tė qartė euro atlantik. Jam i bindur qė tė gjithė sė bashku nė rajon, qoftė Shqipėria, qoftė Turqia do ta mbėshtesin Kosovėn nė kėto sfida tė rėndėsishme”, theksoi Presidentit i Shqipėrisė. Presidenti Topi mori pjesė nė Samitin e 14-tė Ekonomik Euro Aziatik nė Stamboll.

- Nė Bruksel tė premten do tė zhvillohet raundi i tretė i dialogut teknik midis Republikės sė Kosovės dhe Serbisė. Tema qė do tė diskutohen nė kėtė raund janė: Energjia elektrike, telekomunikacioni dhe liria e lėvizjes, ka bėrė tė ditur njė informatė qė pėr media e ka shpėrndarė Qeveria e Kosovės.

- Presidentja e Republikės sė Kosovės, Atifete Jahjaga ka shprehur gatishmėrinė e saj dhe tė institucioneve tė vendit pėr tė bashkėpunuar me misionin e EULEX-it.

- Sekretarja amerikane e Shtetit Hillary Rodham Clinton ka uruar Hashim Thaēin pėr rizgjedhjen nė postin e kryeministrit tė Republikės sė Kosovės.

- Zėvendėskryeministri, njėherėsh ministėr i Drejtėsisė, Hajredin Kuēi, po merr pjesė nė Konferencėn e Ministrave tė Drejtėsisė tė vendeve tė Ballkanit Perėndimor, qė po mbahet nė Brdo afėr Kranjit nė Slloveni.Nė njoftimin pėr media thuhet se nė sesionin e parė tė saj, konferenca punimet i fillojė me fjalimin e ministri Kuēi, ku ai shpalosi punėt qė janė duke u bėrė nga Qeveria e Kosovės dhe Ministria e Drejtėsisė. “Kosova ėshtė njė shtet i ri i pavarur dhe ėshtė nė proces tė ndėrtimit tė institucioneve demokratike dhe nė kėtė drejtim, ne ēmojmė pėrvojat tuaja pozitive. Jemi tė gatshėm pėr tė bėrė rregullimet e domosdoshme nė mėnyrė qė tė pėrgatisim rrugėn tonė drejt bashkėpunimit, koordinimit dhe integrimit. Gjithashtu jemi tė gatshėm politikisht dhe me kapacitete profesionale, t’i marrim tė gjitha pėrgjegjėsitė e domosdoshme pėr tė mirėn e qytetarėve tė Kosovės, drejtėsisė sė Kosovės, qytetareve tė rajonit dhe me gjerė. Siē jeni nė dijeni, rajoni ynė ka qenė i pėrfshirė nė konflikte dhe problem nė njė tė kaluar jo tė largėt dhe ne nuk duam qė kjo tė pėrsėritet”, tha Kuēi.

- Nė shenjė pėrkujtimi tė nėntė personave tė vrarė nga policėt serb 12 vite mė parė, zyrtarė tė Komunės sė Mitrovicės, kanė vėnė tė premten kurora lulesh nė Shtėpinė Muze nė “Lagjen e Boshnjakėve” nė veri tė kėtij qyteti.

- Pas tri viteve komuna e Pejės mė nė fund e ka kuptuar se ka qenė gabim lejimi i ndėrtimit tė fontanės nė qendėr tė qytetit nga afaristi pejan Ekrem Lluka, e cila tė premten ka filluar tė shkatėrrohet nga ēekani gurthyes.

- Lajmi qė pushtoi mediat, jo vetėm tė Podgoricės, se ministri mbi tė Drejtat e Njeriut dhe Pakicat, Ferhat Dinosha do tė japė dorėheqje nga ky post dhe do tė shkojė nė diplomaci, ka zgjuar kureshtjen e opinionit publik dhe politik edhe ka shkaktuar interpretime nga mė tė ndryshmet. Dinosha: Askush s'ka kėrkuar dorėheqjen time tė ministrit, e tė vazhdoj nė diplomaci.

- Pėr shkak tė reshjeve tė borės, nė aksin rrugor Rozhajė-Kullė, pika kufitare e Malit tė Zi me Kosovėn, ėshtė ndėrprerė qarkullimi i automjeteve tė rėnda transportuese, ka njoftuar tė premten Lidhja Auto-Moto e Malit tė Zi (LAMMZ).

Lajmet
- E enjte, 14 prill, 2011
...trup e trup:
- Bora nė pranverė pa dėme pėr bujqėsinė e Gjakovės
- Sekretarja amerikane e Shtetit, Hillary Clinton uroi presidenten Atifete Jahjaga
- Cliff: Ardhmėria e Kosovės ėshtė nė Bashkimin Evropian dhe NATO
- Policia malazeze arreston Ahmet I. Malajn sipas fletarrestit tė Interpolit tė Beogradit
- Gjuha shqipe pėrjashtohet nga tabelat e vendbanimeve shqiptare rurale tė Ulqinit
- Konfirmohet aktakuza ndaj tre tė dyshuarėve pėr krimeve tė luftės
- Sė shpejti do tė themelohet Komiteti Kombėtar i Sigurimit tė Aviacionit Civil
- Gjilani mė i suksesshmi nė projektet e kthimit dhe integrimit
- Mbretėresha e Holandės uroi presidenten Jahjaga
- Gjatė tri ditėve nė Prishtinė kryhen 9 operacione nga ekipi mjekėsor nga Australia
- Tė rinjtė serbė nga Kosova s'janė sa duhet tė informuar me procesin e dialogut midis Prishtinės dhe Beogradit
- Ambasadori anglez e konsideron tė rėndėsishėm zhvillimin e transportit hekurudhor
- Kroacia ėshtė e gatshme ta ndihmojė nė vazhdimėsi Kosovėn, tha ambasadori Vodopija
- Gjilani e Artana do tė krijojnė njė zonė tė pėrbashkėt ekonomike
- Ferizaj pėrfshihet nė “Bursėn e punėsimit 2011”
- Nė projektin EU-KOSVET VI, 35 tė rinj gjakovarė
- Vihet gurėthemeli i ambulancės nė fshatin Bajēinė tė Podujevės
- Hajredin Kuēi u shpall “Doctor Honoris Causa” i Universitetit tė Bozokut nė Turqi
- Michael Murphy porositi prizrenasit ta shfrytėzojnė bibliotekėn “Kėndi amerikan”
- Mitrovicė: Prezantohen projektet qė do tė realizohen me pėrkrahjen e KE-sė
- Ministri Tomic bisedon me zyrtarė prizrenas rreth procesit tė kthimit
- OEK: Pėrcaktimi i pagės minimale nuk ėshtė fontanė dėshirash
- Sindikalistėt tė pakėnaqur me udhėheqjen e Spitalit Rajonal tė Gjilanit
- Nė Komunėn e Skenderajt janė regjistruar 90% e popullsisė

...pak me hapur:
Ekstradohet i akuzuari i nėntė pėr rastin Kleēka
14.04.2011
I akuzuari i nėntė, qė ėshtė pėrfshirė pėr akuzėn pėr krime lufte pėr rastin “Kleēka”, sot ėshtė ekstraduar nga Zvicra nė Kosovė, njofton InfoGlobi.
Arben Krasniqi ėshtė pjesė e grupit qė ditė mė parė ėshtė arrestuar nga EULEX pėr gjoja dyshime pėr krime lufte, ku bėn pjesė edhe drejtori i Policisė rajonale tė Prizrenit, Nexhmi Krasniqi, ndėrkohė qė njė pėr tė njėjtin rast EULEX ka ngrit padi ndaj deputetit Fatmir Limaj, por pėr shkak tė imuntetit Limaj nuk ėshtė arrestuar.

Konfirmohet aktakuza ndaj tre tė dyshuarėve pėr krime tė luftės
Prishtinė 14.04.2011
Nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė u konfirmua aktakuza kundėr tre tė pandehurve tė akuzuar pėr krime lufte kundėr popullatės civile nė vitin 1999, ka njoftuar Misioni pėr sundimin e ligjit EULEX nėpėrmjet njė komunikate pėr media.

Gjuha shqipe pėrjashtohet nga tabelat e vendbanimeve shqiptare rurale tė Ulqinit
Ulqin 14.04.2011
Edhe pse tash dy dekada e mė shumė,faktikisht, pushtetin lokal tė Ulqinit e udhėheqin subjektet politike nacionale shqiptare, ose nė koalicion me partitė e tipit qytetar, ku pėrsėri anėtarėsinė shumicė e pėrbėjnė shqiptarėt,pėrdorimi zyrtar i gjuhės shqipe nuk ėshtė nė nivelin e duhur.

Policia malazeze arreston Ahmet I. Malajn sipas fletarrestit tė Interpolit tė Beogradit
Podgoricė14.04.2011
Nėpunėsit e policisė sė Beranės, duke u mbėshtetur nė fletarrestin e Interpolit tė Beogradit, kanė arrestuar dhe ndaluar shtetasin e Kosovės, Ahmet I. Malaj, 33 vjeē nga Istogu.

Cliff: Ardhmėria e Kosovės ėshtė nė Bashkimin Evropian dhe NATO
Pejė 14.04.2011
Ambasadori i Britanisė sė Madhe nė Kosovė, Ian Cliff, e ka pėrsėritur tė enjten nė Pejė pėrkrahjen e fuqishme tė Mbretėrisė sė Bashkuar ndaj Republikės sė Kosovės dhe procesin integrues tė vendit tonė nė Bashkėsinė Evropiane dhe nė NATO.

Lajmet
- E mėrkurė, 13 prill, 2011
...trup e trup:
- Protestė kundėr arrestimeve tė ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė
- Lajēak: Ndarja e Kosovės nuk ėshtė temė bisedimesh
- Haxhi KAMISHI, kėrkon largimin e kreut tė AKI-sė Florin Krasniqi
- ANAlistet: Plani i qeverisė qė po hartohet nė Bullgari me efekte pozitive
-Topi:Partitė tė tregojnė ku i gjejnė paratė pėr fushatėn
- Presidentja Jahjaga kėrkon qė politika e jashtme e Kosovės tė jetė mė dinamike dhe mė energjike
- Presidenti Napolitano fton Presidenten Jahjaga pėr vizitė nė Itali
- Ambasadorėt konfirmojnė mbėshtetjen e Italisė, Gjermanisė dhe Francės pėr Kosovėn nė proceset qė i ka pėrpara
- Hidhet ideja pėr njė konferencė nė shėrbim tė njohjeve e investimeve, nė Uashington
- Ramadani kėrkon komision hetues parlamentar pėr veprimtarinė e SHIK-ut
- Kompania “Lesna” hapi sot fabrikėn pėr prodhimin e kuzhinave dhe mobileve nė zonėn industriale nė Lipjan.
- Fėmijėt diskutojnė tė ardhmen evropiane tė Kosovės me diplomatėt e BE-sė
- Gjilan: Konfiskohen cigare pa banderola e duhan pa dokumentacion
- Zhduket fletorja e opinioneve tė qytetarėve pėr planin e qendrės sė Ferizajt!
- Opozita pejane akuzon komunėn pėr lejimin e mbindėrtimeve
- Filmat qė do tė shfaqen nė Kinemanė ABC nė Prishtinė do tė shfaqen edhe nė Mitrovicė
- Ministri Petrovic i premton Skenderajt 200 mijė euro pėr ndėrtimin e objektit komunal
- Prizreni ndėrmerr masa pėr ruajtjen e njė mjedisi sa mė tė pastėr
- Kosova dhe Izraeli shprehin gatishmėri pėr bashkėpunim nė lėmin e shėndetėsisė
- Gjatė tre muajve mė pak lindje nė Gjakovė
Sėrish ndėrpritet linja e autobusit Ferizaj - Brezovicė
- Qeveria e Luksemburgut do tė investojė 4.5 milionė euro pėr ujėsjellėsin rajonal tė Mitrovicės

...veēuam:
Protestė kundėr arrestimeve tė ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė
13.04.2011
Studentėt e Universitetit tė Prishtinės protestuan sot kundėr arrestimeve tė ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė. Ata kėrkuan para selisė sė EULEX-it, lirimin e menjėhershėm tė tyre, duke thėnė se lufta e UĒK-sė ka qenė e drejtė dhe e pastėr.
Protesta e organizuar nga Parlamenti i Studentėve tė Universitetit tė Prishtinės, filloi para Fakultetit Filologjik, duke vazhduar rrugėn drejt selisė sė EULEX-it. Studentėt protestuan nė mbrojtje tė vlerave tė luftės sė UĒK-sė.
Organizatorėt e protestės kėrkuan qė Eulex-i tė heq kompetencat ekzekutive dhe lirimin e menjėhershėm tė 8-tė ish luftėtarėve tė UĒK-sė, tė cilėt po hetohen pėr krime lufte.
Kryetari i parlamentit tė studentėve, Selim Daku, para selisė sė EULEX-it, i bėri thirrje kėtij misioni, qė tė mos njollosė luftėn ēlirimtare tė UĒK-sė.
Pėrfaqėsuesit e studentėve thanė se lufta e UĒK-sė ka qenė e drejtė, e pastėr dhe dinjitoze. Daku tha se ajo luftė ėshtė bėrė nė mbrojtje tė popullit tė pafajshėm pėr lirinė dhe pavarėsinė e vendit.
Studentėt do tė vazhdojnė edhe nė tė ardhmen me protesta tė tilla, deri nė lirimin e ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė.

Lajēak: Ndarja e Kosovės nuk ėshtė temė bisedimesh
13.04.2011
Zyrtari i lartė i Bashkimit Evropian, Miroslav Lajēak, deklaroi se deri nė 24 prill do tė mbahet raundi i ri i bisedimeve Prishtinė-Beograd, qė synon zgjidhjen e problemeve tė pėrditshme pėr banorėt e Kosovės.
Nė njė diskutim nė komitetin pėr Politikė tė Jashtme tė Parlamentit Evropian, ai tha se pėr Bashkimin Evropian, ndarja e Kosovės nuk ėshtė temė e bisedimeve, njofton Europa e Lire.
”Do tė jemi ambiciozė tė arsyeshėm dhe do tė shkojmė pėrpara aq shpejt sa janė nė gjendje tė pranojnė Beogradi dhe Prishtina”, tha Lajēak.
Ai shtoi se dy takimet e para nė mars janė zhviluar nė atmosferė konstruktive.

Haxhiu kėrkon largimin e kreut tė AKI-sė Florin Krasniqi
13.04.2011
Deputeti Bekim Haxhiu-Kamishi, anėtar nga PDK-ja i Komisionit pėr Mbikėqyrjen e Agjencisė sė Inteligjencės sė Kosovės (AKI), kėrkoi largimin nga detyra tė kryetarit tė kėtij komisioni, Florin Krasniqi qė vjen nga radhėt e Lėvizjes Vetėvendosje.
Ai tha se Krasniqi ka shkelur deklaratėn e konfidencialitetit tė kėtij komisioni. “Kam kėrkuar largimin e kryetarit tė Komisionit pėr Mbikėqyrjen e AKI-sė, Florin Krasniqi, pasi ka keqpėrdorur pozitėn, pėr pėrfitime politike. Kėrkesėn do t’ia dėrgojė Kryesisė sė Kuvendit”, ka thėnė Kamishi nė njė konferencė pėr media, tė organizuar pas njė mbledhjeje tė kėtij komisioni.
Ndėrkaq Krasniqi menjėherė ka mohuar deklaratėn e Haxhiut, se ai ka shkelur deklaratėn e konfidencialitetit.

Plani i qeverisė qė po hartohet nė Bullgari me efekte pozitive
13.04.2011
Njohėsit dhe analistėt e ēėshtjeve ekonomike vlerėsojnė se plani qeveritar strategjik pėr zhvillimin e Kosovės qė po hartohet nė Bullgari, do tė ketė efekte pozitive.
Analisti Ibrahim Rexhepi, i tha Radio Kosovės (RTK), se ky plan ėshtė dokument i rėndėsishėm pėr vendin, por theksoi se ai duhet t’i nėnshtrohet mė pas njė debati publik.
“Njė dokument i cili deri tash ka munguar. Shpresoj qė ai do tė jetė vetėm njė dokument bazė mbi tė cilin duhet tė fillojė debati dhe diskutimi, qoftė si diskutim publik, apo edhe nė Parlament dhe organet tjera tė parlamentit”.
Duke komentuar rolin e ambasadorit amerikan Christofer Dell, Rexhepi tha se ai vetėm e ka sponsorizuar takimin, por nuk do tė ketė ndikim esencial nė pėrmbajtjen e dokumentit. Sipas tij do tė ishte e mirėseardhur ndihma e ekspertėve nga amerikanė.
“Do tė ishte shumė mirė qė edhe ekspertėt amerikanė tė jenė tė kyēur kėtu, por sigurisht se ai do tė jetė dokument i qeverisė sė Kosovės e jo dokument i ndonjė institucioni tjetėr, qoftė profesional apo politik e diplomatik”, tha ai.
Ndėrsa, kryetari i Odės Ekonomike tė Kosovės Safet Gėrxhaliu, shprehet optimist se plani qeveritar strategjik pėr zhvillimin e Kosovės do tė ketė reflektime pozitive.
“Ėshtė koha kur jo vetėm qeveria por edhe Kosova duhet ta ketė njė vizion tė qartė tė zhvillimit ekonomik, dhe sigurisht nga njė takim i tillė do tė dalin efekte pozitive sepse do tė dalin prioritete tė caktuara dhe dua tė besoj se mbi tė gjitha prioritet i prioriteteve do tė jetė ekonomia”, tha ai.

Lajmet
- E marte, 12 prill, 2011
..trup e trup:
- Ende larg prologut gjyqėsor ndaj tė dyshuarve se kanė likuiduar shqiptarėt
- Kolegji Universitar “Universum” dhe Oda Ekonomike Britanike ofrojnė 100 bursa studimi
- Presidentja Jahjaga konstaton marrėdhėnie tė mira ndėrmjet Kosovės dhe Shqipėrisė
- Ministri Tomic paralajmėron kritere mė tė ashpra pėr procesin e kthimit tė zhvendosurve
- Turqia mbėshtet integritetin territorial dhe sovranitetin e Republikės sė Kosovės
- Vetėvendosje!: Qeveria ‘harton’ plan ekonomik gjatė pushimeve nė Bullgari
- Fatmir Sejdiu u nderua me Ēmimin “Doctor Honoris Causa” nė Universitetin Sakarya nė Turqi
- Prizreni sivjet parasheh t’i mbledh rreth 2 milionė euro nga borxhet e mbetura pėr taksėn e biznesit
- Nė Gjilan po zbatohet greva e farmacive
- Greva e farmacistėve nė Gjakovė, punon vetėm njė barnatore
- Nxėnėsve tė Pejės serish iu sqarohen pasojat nga konsumimi i drogės
- Podujevė: Brenda dy ditėve janė djegur 16.5 hektarė pyje
- Bardhi: Shqiptarėt kėrkojnė tė drejtat e tyre natyrore, politike dhe historike
- Gjilani miraton Strategjinė komunale pėr kthim 2011-2014
- Bashkimi Demokratik nė Prizren reagon pėr mosshtrirje tė regjistrimit tė popullsisė nė tėrė vendin
- “Java e filmit turk” nga 15 – 19 prill nė Prishtinė

...informacione te hapura:
Fitu: Dialogu i ndarė nga procesi i integrimeve
12.04.2011
Dialogu ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė ėshtė i ndarė nga procesi i integrimeve, tha tė martėn ambasadori i Francės nė Kosovė, Zhan Franusa Fitu, gjatė njė debati nė Ēagllavicė.
Ai tha se dialogu ėshtė njė proces mė i ngushtė, ku duhet tė dy vendet tė zgjidhin problemet konkrete, ndėrsa procesi i integrimit kėrkon pėrkushtime mė tė gjera. Nga ana tjetėr, zėvendėskryeministri serb nė qeverinė e Kosovės Sllobodan Petroviē, tha se dialogu nuk duhet tė politizohet dhe tė shėrbejė nė zgjidhjen e problemeve. Ndėrsa Luan Shllaku, nga Fondacioni kosovar pėr shoqėri tė hapur, tha se Prishtina zyrtare duhet ta shfrytėzojė dialogun qė tė kėrkojė nga Bashkimi Evropian liberalizimin e vizave dhe nisjen e procesit tė integrimit.

Presidentja e Kosovės, Atifete Jahjaga priti sot ambasadoren e Republikės sė Turqisė Songul Ozan, e cila ia dorėzoi mesazhin e urimit tė Presidentit tė Turqisė, Abdullah Gyl.“Turqia do tė mbėshtesė popullin e Kosovės, nė kuadėr tė pėrpjekjeve tuaja pėr ndėrtimin e njė Kosove shumetnike. Bashkėpunimi mes vendeve tona ėshtė i rėndėsishėm pėr paqen dhe stabilitetin nė rajon, si dhe pėr rrugėn drejt integrimit nė strukturat euroatlantike. Vlerėsojmė lart angazhimet e Kosovės pėr zgjidhjen e ēėshtjeve rajonale pėrmes dialogut. Ne si Turqi e mbėshtesim integritetin territorial dhe sovranitetin e Republikės sė Kosovės”, thuhet nė urimin e presidentin turk Abdullah Gyl.

Nė Podujevė janė djegur disa hektarė pyje e fusha
12.04.2011
Me dhjetėra hektarė hapėsirė me pyje dhe fusha janė djegur nė komunėn e Podujevės, kanė njoftuar zyrtarėt e Shėrbimit tė Zjarrfikėsve nė kėtė komunė.
Shumica e kėtyre zjarreve, sipas zjarrfikėsve, janė pasojė e faktorit njeri. Ekipet e zjarrfikėsve kanė qėndruar deri nė orėt e vona tė mbrėmjes, nė pyjet e fshatit Ēamallukė, nė kufi me Serbinė. Vetėm nė kėto pyje janė djegur tre hektarė.

Krasniqi nuk do ta kontestojė zgjedhjen e presidentes Jahjaga
12.04.2011
Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, nuk do ta kontestojė zgjedhjen e presidentes Atifete Jahjaga. Ai ka mohuar se ka pasur ndėrmend tė kėrkojė nga Gjykata Kushtetuese shqyrtimin e kėsaj ēėshtjeje.Krasniqi i ka thėnė RTK-sė, se me gjithė kritikat ndaj hapave proceduralė pėr zgjedhjen e presidentes, ai do tė respektojė marrėveshjen me tė cilėn vendi doli nga ngėrēi politik.

Pacolli nuk ėshtė njoftuar pėr detyrat e tij
12.04.2011
Behgjet Pacolli, ka thėnė se ai nuk ėshtė i njoftuar dhe nuk i ka tė qarta detyrat e tij tė zėvendėskryeministrit tė parė.
Ai ka shtuar se nėse paraqet pengesė pėr dikė dhe se puna e tij mund tė interferoj nė pėrzierje tė kompetencave, ai mund dhe ėshtė i gatshėm tė jap dorėheqje edhe nga kjo pozitė.
Behgjet Pacolli, hoqi dorė nga kandidati pėr president pasi qė Kushtetuesja zgjedhjen e tij e vlerėsoi jo tė drejtė Mirėpo ai ėshtė i gatshėm tė heqė dorė edhe nga posti i ri tė cilin ia ka ndarė kryeministri Hashim Thaēi, atė tė zėvendėskryeministrit tė parė, qė e ngarkon atė pėr marrėdhėnie ndėrkombėtare, pėr tė siguruar njohje tė reja si dhe pėr tė sjellė investime tė huaja nė Republikėn e Kosovės.
Nga ana tjetėr, Yll Hoxha nga Klubi pėr Politikė tė Jashtme ka theksuar se politika e jashtme ėshtė shndėrruar nė pazar politik.

Ministri i jashtėm i Finlandės, Aleksander Stub, tha sot se e sheh pėrsėritjen e ”situatės nė Kosovė” nė zhvillimet nė Libi, duke iu referuar pothuajse tre muajve tė sulmeve ajrore tė NATO s nė konfliktin e vitit 1999.

Bardhi: Shqiptarėt kėrkojnė tė drejtat e tyre natyrore, politike dhe historike
Podgoricė 12.04.2011
Drafti i Kodit zgjedhor tė cilin po e pėrgatit Kolegjiumi i kryetarit tė Parlamentit tė Malit tė Zi, pėr pėrfaqėsuesit e shqiptarėve, ėshtė i papranueshėm, shikuar nga aspekti juridik, historik dhe natyror , ka porositur ditėn e martė kryetari dhe deputeti i Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi, Mehmet Bardhi.

Ministri kosovar pėr Kthim dhe Komunitete, Radojica Tomic, ka shprehur tė martėn nė Pejė pakėnaqėsitė e ministrisė sė tij pėr nivelin jo tė kėnaqshėm tė kthimit nė Kosovė tė minoritarėve tė zhvendosur pasluftės nė vendet fqinje, por njėkohėsisht ka pranuar se shumė serb po e shfrytėzojnė procesin e kthimit vetėm pėr pėrfitime materiale.

Lėvizja Vetėvendosje! ka shprehur habinė tė martėn jo aq me njoftimin se njė pjesė e madhe e kabinetit qeveritar gjendet nė njė udhėtim zyrtar katėrditor nė qendrėn e skijimit Bansko nė Bullgari, gjoja pėr tė hartuar planin e shpėtimit ekonomik tė Kosovės, sa pėr faktin kjo po bėhet nė koordinim tė ngushtė me partnerėt ndėrkombėtarė tė Kosovės.

Ish presidenti Fatmir Sejdiu u nderua me ēmimin “Doctor Honoris Causa” nė Universitetin Sakarya nė Turqi. Sejdiu po qėndron pėr njė vizitė nė Republikėn e Turqisė, ku po zhvillon njė varg aktivitetesh. Gjatė qėndrimit nė Turqi, Fatmir Sejdiu do tė marrė pjesė edhe nė punimet e Samitit Ekonomik tė Euroazisė, organizuar nga Fondacioni Marmara, samit nė tė cilin marrin pjesė presidentė, ish presidentė dhe pėrfaqėsues tė lartė politikė nga vende tė ndryshme tė Evropės dhe tė Azisė. Me kėtė rast, Presidenti do tė mbajė njė fjalim nė temėn `Sfidat dhe perspektivat e Kosovės`.

Lajmet
- E hėnė, 11 prill, 2011
...trup e trup:
- Agim Ramadani, luftėtar dhe vizionar e faktor unifikues i luftės sė Kosovės
- Jahjaga: “Ditėt e Shqipes” pėrkujton njė nga ngjarjet mė tė rėndėsishme tė historisė sonė
- Pesė autorė shqiptarė prezantohen para publikut malazias
- Jallova e Turqisė ka pėrfshirė Pejėn nė njė projekt ballkanik
- Kuēi: Funksionalizimi i sistemit tė noterisė ėshtė prioritet i Ministrisė sė Drejtėsisė
- Vdes djaloshi 11 vjeēar nga Abria e Poshtme, i goditur njė javė mė parė nga vetura
- Fėmijėt me aftėsi tė kufizuara vizitojnė kompleksin “Adem Jashari”
- Tashmė ėshtė regjistruar 70% e popullatės nė Gjakovė
- Kompania e pastrimit "Ēabrati" nė hall me borxhlinjtė
- Shpresohet nė hapjen e vendkalimit kufitar nė Kapi
- Shpėrthim nė afėrsi tė pikės kufitare nė Zubin Potok
- 11 persona merren nė pyetje pėr incidentin nė ndeshjen basketbollistike Bambi-Trepēa

...informacione te hapura:
Jahjaga: Vepra e ish ushtarėve tė UĒK-sė udhėrrėfyes pėr qytetarėt
Prishtinė, 11 prill, 2011
Jahjaga: “Ditėt e Shqipes” pėrkujton njė nga ngjarjet mė tė rėndėsishme tė historisė sonė.
Presidentja e Republikės sė Kosovės, Atifete Jahjaga iu drejtua me njė telegram pjesėmarrėsve tė Akademisė pėrkujtimore me rastin e pėrvjetorit tė rėnies sė Heroit tė Kombit, Agim Ramadani, qė u mbajt nė kuadėr tė Manifestimit tradicional “Ditėt e Shqipes”, i cili organizohet nė pėrkujdesjen e presidencės sė Kosovės.
Ajo tha se manifestimi tradicional “Ditėt e Shqipes” ka pėr qėllim tė pėrkujtojė njė nga ngjarjet mė tė rėndėsishme tė historisė sonė, njė nga betejat mė tė lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Betejėn e Koshares dhe operacionin “Shigjeta” tė zhvilluar nėn Komandėn e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nė tė cilėn betejė u thye kufiri shtetėror nė drejtim tė Jugosllavisė.
sipas saj, kjo betejė dėshmoi organizimin e luftėtarėve tė lirisė, pėrkushtimin dhe angazhimin qė tė ēlirojnė ēdo pėllėmbė tė atdheut.
Jahjaga tha se rruga e lavdishme e Brigadės 138 tė UĒK-s, rėnia pėr liri e 114 ushtarėve tė saj, ėshtė e njėjtė me rrugėn e tė gjitha Brigadave tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, qė tė pėrbėra nga bijat dhe bijtė mė tė mirė tė Kosovės zhvilluan operacione luftarake, tė mbėshtetura nga populli, nė gjithė territorin, qė sollėn lirinė dhe shpalljen e pavarėsisė dhe ndėrtimin e shtetit tė Republikės sė Kosovės.
ajo tha se ne me krenari dhe me respekt i kujtojmė tė gjithė luftėtarėt e lirisė, tė gjithė tė rėnėt nė altarin e atdheut, tė gjithė invalidėt dhe veteranėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.
”Republika e Kosovės, nė rrugėn e saj tė integrimeve euroatlantike, qė ėshtė synim i tė gjithė qytetarėve tė saj, shkon suksesshėm vetėm duke pasur udhėrrėfyes veprėn e kėtyre ushtarėve tė lirisė, angazhimin ushtarak tė NATO-s dhe pėrkrahjen dhe ndihmėn e pakursyer tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe tė shteteve tė Bashkimit Evropian, si dhe ndėrtimin e njė shoqėrie demokratike, tė lirė, me sundim tė ligjit, me ekonomi tė zhvilluar, me arsim dhe shėndetėsi tė pėrparuar”, tha ajo, njofton Zyra e presidencės.

Kuēi vizitė nė Greqi
Prishtinė, 11 prill, 2011
Zėvendėskryeministri dhe ministri i Drejtėsisė, Hajredin Kuēi, sot do tė udhėtojė nė Greqi.
Ai do tė marrė pjesė nė Konferencėn e Bankės Botėrore dhe tė Organizatės sė tė Drejtės Publike Evropiane pėr rolin e “Sistemeve tė Drejtėsisė nė vendet e Evropės dhe tė Azisė Qendrore”.
Ndėrkaq mė 14 prill, nė Ankara tė Turqisė, ministri Kuēi, do tė nderohet me titullin “Doctor Honoris Causae”, nga Universiteti i Bozokut nė Yozgat.
Ndėrsa, me 15 dhe 16 prill, ai do tė marrė pjesė nė Konferencėn e Ministrave tė Drejtėsisė tė vendeve tė Ballkanit Perėndimor qė mbahet nė Brdo afėr Kranjit nė Slloveni.

Ivanoviē: Kosova tė heq dorė nga privatizimi i ”Trepēės”
Mitrovicė, 11 prill, 2011
Anėtari i qeverisė sė Serbisė, Oliver Ivanoviē ka apeluar te pėrfaqėsuesit e institucioneve tė Kosovės qė tė heqin dorė nga privatizimi i paralajmėruar i ”Trepēės”.
Nė njė deklaratė pėr agjencinė ”Tanjug”, Ivanoviē ka thėnė se vėrehet qė institucionet kosovare nė kohė tė fundit po nguten me lėvizje qė, sipas natyrės sė tyre do tė jenė objekt i bisedimeve nė Bruksel, nė mėnyrė qė kėsisoj tė krijojnė pozitė mė tė volitshme negociatore. Sipas tij, nė kėtė dritė duhet shikuar edhe privatizimin e paralajmėruar tė ”Trepēės”.
“Kjo paraqet krijim tė pozitės mė tė mirė negociuese, por mund tė ketė pasoja tė dėmshme, pasi ēdo lėvizje tė tillė pala serbe do t’i kundėrvihet. Nė atmosferėn e konfrontimit nuk mund tė gjenden zgjidhje tė mira”, ka thėnė Ivanoviē.

Shpėrthim nė afėrsi tė pikės kufitare nė Zubin Potok
Mitrovicė, 11 prill, 2011
Policia rajonale e Kosovės nė Mitrovicė, konfirmoi tė hėnėn se njė shpėrthim ėshtė regjistruar gjatė natės sė tė dieles nė afėrsi tė pikės kufitare 31, Brnjak tė Zubin Potokut, pėrkatėsisht nė kioskėn e shoqatės sė kompanive tė sigurimeve tė Kosovės.

Tashmė ėshtė regjistruar 70% e popullatės nė Gjakovė
Gjakovė, 11 prill, 2011
Deri tė hėnėn e kanė kryer obligimin qytetarė pėr tė dhėnė informacionet qė parashihen me procesin e regjistrimit tė popullsisė, ekonomive familjare e banesave 70 % e gjakovarėve, thanė zyrtar tė Komisionit Komunal pėr regjistrim.

Serbėt e veriut me dokumente tė Kosovės
Mitrovicė, 11 prill, 2011
Zyra e Shėrbimit Civil nė Lagjen e Boshnjakėve nė veri tė Mitrovicės, qė pritet tė jetė funksionale deri nė fund tė vitit, vazhdon lėshimin e dokumenteve tė Kosovės edhe pėr pakicės serbe.
Zyrtarė tė kėtij shėrbimi, bėjnė tė ditur se mbi 90 pėr qind tė qytetarėve qė marrin dokumente tė Republikės sė Kosovės nė kėtė zyrė janė nga komuniteti serb, ndėrkaq pjesa tjetėr janė bonjakė dhe shqiptarė. Zėvendėskryeministri dhe ministri i Administrimit tė Pushtet Lokal, Sllobadan Petrovic, pa anashkaluar specifikat e veriut tė Mitrovicės, ka vėnė nė pah obligimet kushtetuese pėr krijimin dhe ofrimin e kushteve normale pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės pa dallim etnie.

Shpresohet nė hapjen e vendkalimit kufitar nė Kapi
Dardanė, 11 prill, 2011
Udhėheqės tė Komunės sė Dardanės shpresojnė edhe nė hapjen e njė vendkalimi tė ri kufitar mė Serbinė, atė nė Kapi, pėr tė lidhur kėshtu mė mirė komunėn e Dardanės me atė tė Medvegjes, i cili do tė lehtėsonte komunikimin mes banorėve tė dy komunave dhe do tė ndikonte nė zhvillimin ekonomik.

Lajmet
- E dielė, 10 prill, 2011
...edhe pse uikend...ngjarjet e shumta dhe me peshe, e bejne te ngjeshur diten e dyte te ketij uikendi ne arenen e persiatjeve politike te Kosoves:
Vetėvendosje: Tė ndėrpriten bisedimet
10/04/2011 15:55
Kosova duhet tė tėrhiqet nga bisedimet me Serbinė. Kėtė kėrkesė vazhdojnė ta bėjnė drejtuesit e Lėvizjes Vetėvendosje e cila ėshtė forca e tretė politike nė Kosovė.
Lideri i Vetėvendosje, Albin Kurti tha gjatė sė dielės nė njė konferencė pėr mediat se raportimi i kryesueses sė bisedimeve, Edita Tahiri nė komisionin parlamentar pėr Punėt e Jashtme, vetėm as ka shėrbyer si argument shtesė qė bisedimet janė tė padrejta dhe tė rrezikshme. Sipas Kurtit Kosova fiton nė kėto bisedime, vetėm nėse i braktis ato. Ai tha se nė bazė tė pėrgjigjeve tė zonjės Tahiri, dialogu Kosovė-Serbi nuk njihet si teknik nga BE, por vetėm si dialog.
Zv/kryeministrja Edita Tahiri e pranoi qė bisedimet nė Bruksel, ajo i quan dialog teknik mes Kosovės dhe Serbisė, mirpo BE, si ndėrmjetėsues e quan dialog mes Kosovės dhe Serbisė. Pra BE nuk i cilėson dialog teknik por vetėm dialog”, tha zoti Kurti.
Sipas tij, Vetėvendosje do tė vazhdojė tė kundėrshtojė kėto bisedime qė nuk janė vetėm teknike por edhe politike, ndėrsa kritikoi zonjėn Tahiri se nuk po bėn publike gjithcka ėshtė folur nė Bruksel e duke e cilėsuar si joprofesionale kėrkesėn e saj, kur tha se nėse dėshironi tė dini, duhet tė bėheni pjesė e bisedimeve.
“vetėvendojse, si organizatė politike, si grup parlamentar do tė shfrytėzojmė tė gjitha mėnyrat pėr shkak se jo vetėm qė po bisedohet nė kurriz tė Kosovės, por edhe pas shpinės sė Kosovės”, tha Kurti.
Deri mė tani janė mbajtur 2 raunde tė bisedimeve mes Kosovės dhe Serbisė qė nuk kanė rezultuar nė ndonjė marrėveshje mes dy palėve. Javėn qė vjen ekipi kosovar dhe ai serb do tė takohen sėrish, ku pritet se si Kosova do tė pranojė kopjet e regjistrit civil.

...keshtu njoftoi top-channel tv, ndersa rtk-ja thote se:

Kurti sėrish kritika ndaj Thaēit
10.04.2011
Lideri i Lėvizjes Vetėvendosje, Albin Kurti thotė se agjendėn e bisedimeve me Serbinė dhe renditjen e temave aty e mban kryeministri, Hashim Thaēi.
Ai nė njė konferencė pėr media,tha se bisedimet e kėtilla janė tė padrejta dhe shumė tė rrezikshme. Kosova sipas Kurtit fiton nė kėto bisedime vetėm nėse i ndėrprenė ato.
“Nė pyetjen time drejtuar shefes sė delegacionit kosovarė pėr bisedime Edita Tahiri, se si janė pėrcaktuar kėto tema tė bisedimeve dhe renditja e tyre, ajo tha qė kjo gjė ėshtė bėrė pėrgjatė takimeve qė ka pasur kėshilltari i Baroneshės Ashton, Robert Cooper, me kryeministrin Hashim Thaēi dhe me kryetarin e Serbisė, Boris Tadic, duke filluar nga shtatori i vitit tė kaluar nė kuadėr tė pėrgatitjeve pėr kėto bisedime. Takimet Cooper-Thaēi dhe Cooper-Tadic e kanė sjell kėtė agjendė qė ende s’ėshtė plotėsisht publike.
Pra, pėrgjegjėsinė e plotė pėr agjendėn, sajimin e kontekstit tė bisedimeve dhe renditjen e temave aty e mban kryeministri Thaēi dhe ai do tė duhej qė tė jap llogari se ēfarė ka biseduar dhe si ėshtė dakorduar me Robert Cooperin pėr kėto tema dhe radhitjen e tyre”, tha Kurti.
“Zėvendės-kryeministrja Edita Tahiri e pranoi qė bisedimet nė Bruksel ajo i quan “dialog teknik midis Kosovės e Serbisė”, mirėpo Bashkimi Evropian si ndėrmjetėsues nė kėto bisedime i quan ato “dialog midis Kosovės e Serbisė”. Pra, BE-ja nuk i quan ‘dialog teknik’ por vetėm ‘dialog’.

Kosova e Shqipėria nė pritje tė marrėveshjes pėr objektin policorė
10.04.2011
Policia kufitare e Kosovės nė Vėrmicė tė Prizrenit dhe ajo e Shqipėrisė, janė nė pritje tė njė marrėveshjeje tė tė dyja shteteve pėr ndėrtimin e objekti tė pėrbashkėt policor.
Pėrfaqėsuesit e policisė nė Vėrmicė thonė se Bashkimi Evropian tashmė ka ndarė mbi 1 milion euro pėr realizimin e projektit.

Ilir Deda kėshilltar i presidentes Jahjaga
10.04.2011
Ilir Deda ėshtė parė t’i qėndrojė afėr presidentes Atifete Jahjaga, nė vizitėn qė kjo ka bėrė nė Forcėn e Sigurisė sė Kosovės, ku ka takuar ministrin e FSK-s, Agim Ēekun.
Deda u largua para pak kohėsh nga FER-i, tė cilin e bashkėthemeloi, pasi qė nuk arritit tė hyjė nė Parlament.

Ekstradohet nė Serbi edhe njė pjesėtar i “Ēakenjėve”
10.04.2011
Njė shtetas serb, i akuzuar pėr krime lufte tė kryera nė Kosovė, ėshtė ekstraduar nga Mali i Zi nė Serbi.
Bėhet fjalė pėr ish-anėtarin e njėsisė famėkeqe paramilitare, “Ēakenjtė”, Millojko Nikoliq, i cili akuzohet pėr pėrfshirje nė vrasjen e 44 civilėve shqiptarė nė Qyshk tė Pejės, nė maj tė vitit 1999.

MSH investon mbi 1 milion euro nė QKUK
10.04.2011
Ministria e Shėndetėsisė ka ndarė 1 milion e 240 mijė euro pėr investime kapitale nė Qendrėn Klinike Universitare . Ministri i shėndetėsisė , Ferid Agani, paralajmėron se disa projekte do tė mund tė realizohen me ndihmėn e investitorėve tė huaj.
Ndėrkaq Grupi “Axhi Baden”, nga Turqia shpreh interesim pėr Institutin e Onkologjisė.
Pjesa mė e madhe e fondit tė ndarė pėr QKUK-nė , i dedikohet Ortopedisė, Pediatrisė dhe Institutit tė Onkologjisė. Investimet kryesisht do tė jenė nė aparaturė mjekėsore, inventarė dhe renovime tė reparteve. Ndonėse buxheti i Ministrisė sė Shėndetėsisė nuk mundėson realizimin e projekteve tė shėrbimeve tė cilat i mungojnė shėndetėsisė publike, ministri Ferid Agani shpreson qė me ndihmėn e donatorėve kėto shėrbime tė jenė nė funksion tė qytetarėve.
“Donacionet do tė tentojmė t’i sigurojmė. Veēanėrisht jemi tė fokusuar nė themelimin e marrėdhėnieve tė partneritetit publiko-privat, d.m.th investimeve tė huaja nė sektorin publik edhe pėr investitorin e jashtėm edhe pėr shėrbime publike. Nė kėtė aspekt jemi nė bisedime shumė serioze me njė grup nga Turqia “Axhi Baden” dhe unė i kam motivuar ata qė tė investojnė nė dy sektorė nė Onkologji dhe kardio-kirurgji , ata kanė ardh kėtu dhe mė pas mė kanė lajmėruar se janė tė interesuar pėr onkologji”, tha ai.
Kardio-kirurgjia dhe Onkologjia , janė dy projekte ende tė papėrfunduara. Ushtruesi i detyrės sė QKUK-sė, Lulėzim Emini duke folur pėr kėto projekte tha pėr Radio Kosovėn se punėt nė infrastrukturė tė cilat i kanė takuar institucionit qė ai drejton tashmė janė kryer.
Ministria e Shėndetėsisė kėtė vit i ka ndarė Qendrės Klinike Universitare 1.2 milion euro pėr investime, ndėrkohė qė rreth 4 milion euro ėshtė kosto e investimeve pėr tė gjitha spitalet nė Kosovė brenda vitit 2011.

Lajmet
- E premte, 08 prill, 2011
...trup e trup:
- Identifikohet dhe rivarroset edhe njė martir i kombit nė Gjakovė
- Pieter Feith mirėpriti zgjedhjen e presidentes sė re tė Kosovės
- Presidentja Jahjaga priti kryeministrin Thaēi
- Thaēi: Zgjedhja e presidentit, mesazh pėr arritjen e nivelit tė lartė tė standardeve demokratike
- Presidentja Jahjaga nderohet me mirėnjohje dhe medalje nga MPB-ja
- Behgjet Pacolli, zėvendėskryeministėr i parė i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės
- Kosova dhe Maqedonia nėnshkruan tri marrėveshje pėr bashkėpunim juridik ndėrkombėtar
- Ambasadorja britanike u premton ulqinakėve investime evropiane
- Grupi Joformal i Grave tė Dardanės beson nė udhėheqjen e kryetares Jahjaga
- Njė ekip mjekėsh australianė arrin nė vizitė pune nė QKUK
- Komuna e Pejės zbatoi kėrkesėn e Ballit Kombėtar
- BE thekson nevojėn pėr mė shumė angazhim nė integrimin e romėve
- KIPRED prezanton raportin mbi menaxhimin e financave publike
- FSK nis hapjen e rrugės 7.5 kilometėrshe me dobi tė shumėfishtė
- Feith inkurajon autoritetet e Kosovės qė tė rrisin pėrpjekjet pėr integrimin e komuniteteve pakicė
- OSBE mbėshtet programet e televizioneve dhe radiove nė disa gjuhė
- Bashkėpunimi Kosovė - Kroaci duhet tė zgjerohet
- Mitrovicė: Prezantohet draftplani pėr strategjinė e zhvillimit rajonal
- Ministri Yagcilar viziton familje shqiptare e turke gjatė regjistrimit nė Gjilan
- Zyrtarėt prizrenas vlerėsojnė si tė qėlluar rigrupimin e sektorit tė inspektorateve
- Kartonėt shėndetėsor pėr pacientėt, synim i QKMF-sė nė Gjakovė
- Shqiptarėt e veriut nuk dėshirojnė qė tė regjistrohen nga UNOPS-i
- Policia e Turqisė do tė vazhdojė ta ndihmojė Policinė e Kosovės
- Arrestohet mashtruesi qė u prezantua si zyrtar policor

...informacione te tjera:
BE pėrshėndeti emėrimin e Atifete Jahjagės
08.04.2011
Bashkimi Evropian pėrshėndeti emėrimin e Atifete Jahjagės nė postin e kryetares sė Kosovės dhe shpreh gatishmėrinė qė tė bashkėpunojė ngushtė me tė dhe me qeverinė e Kosovės nė forcimin e agjendės evropiane.
Maja Kocijancic, zėdhėnėse e shefes sė diplomacisė evropiane Catherine Ahston u shpreh e kėnaqur me faktin qė tė gjitha palėt u treguan konstruktive nė gjetjen e daljes nga kriza si pasojė e vendimit tė gjykatės kushtetuese kur emėrimi i Bexhet Pacollit u vlerėsua si jo i ligjshėm.
“Gjetja e zgjidhjes ishte sinjal pozitiv. Ne kemi bėrė ftesė tek palėt qė tė veprojnė nė mėnyrė konstruktive. Tani kemi gjetur zgjidhjen dhe mund tė vazhdojmė me proces”, deklaroi Kocijancic.
Dalja nga kriza pėr Brukselin ishte lehtėsi e madhe pasi qė nuk u rrezikua procesi i dialogut Prishtinė- Beograd qė nisi nė fillim tė muajit tė kaluar dhe kjo pikė, sipas Kcoiajcic, do jetė fokusi i bashkėpunimit me institucionet e Kosovės.

Pacolli, zv/kryeministėr dhe i ngarkuar pėr njohje
08.04.2011
Qeveria e Kosoves emėroi zėvendėskryeministėr tė parė Behgjet Pacollin.
Nė njė komunikatė pėr medie thuhet se Pacolli do tė jetė i ngarkuar i veēantė pėr marrėdhėnie ndėrkombėtare pėr tė siguruar njohje tė reja pėr shtetin e Kosovės, si dhe pėr tė sjellė investime tė huaja nė Republikėn e Kosovės. Ai do tė ketė detyrat dhe pėrgjegjėsitė e pėrcaktuara pėr zėvendėskryeministrin e parė tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, nė pajtim me legjislacionin nė fuqi. Vendimi hyn nė fuqi nė ditėn e nėnshkrimit.
Ndėrsa, Ibrahim Makolli nga AKR-ja tha se sa i pėrket zgjerimit tė hapsirės nė koalicionin qeverisės duhet tė diskutohet ditėve tė ardhshme.

AAK kritikon ecurinė e procesit tė regjistrimit tė popullsisė
08.04.2011
Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės, shprehu sot shqetėsimin rreth ecurisė sė procesit tė regjistrimit tė popullsisė. Zyrtarė tė kėsaj partie kanė evidentuar disa parregullsi, tė cilat, sipas tyre, duhet tė rregullohen nė mėnyrė urgjente nga ana e qeverisė.
Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės kritikoi sėrish ecurinė e procesit tė regjistrimit tė popullsisė. Melihate Tėrmkolli, anėtare e kryesisė sė AAK-sė, tha se procesi i regjistrimit tė popullsisė ka shumė defekte. Sipas saj, ėshtė e padrejtė qė fėmijėt tė cilėt kanė lindur jashtė vendit nuk po regjistrohen. Nė kėtė mėnyrė po i bėhet shkelje e dyfishtė mėrgatės sonė, tė cilėt nuk janė pjesė e regjistrimit zyrtar, tha Tėrmkolli.
Njė problem tjetėr qė ėshtė evidentuar, ėshtė edhe regjistrimi i pasurisė. Sipas Tėrmkollit, shumė qytetarė nuk po e regjistrojnė pasurinė e tyre. Kjo ėshtė si pasojė e mungesės sė informacionit nga ana e qeverisė, tha ajo. “Regjistrimi i pasurisė nuk ka tė bėjė me taksa e tatime”, tha Tėrmkolli, duke shtuar se tė dhėnat e ēdo qytetari janė tė mbrojtura me ligj dhe nuk i jepen askujt.
Sipas Melihate Tėrmkollit, nėse shkohet me kėtė ritėm tė regjistrimit, atėherė mund tė mbetet njė pjesė e popullsisė pa u regjistruar brenda afatit tė pėrcaktuar. Ajo tha se duhet tė sqarohet nėse do tė zgjatet afati i regjistrimit edhe pėr disa ditė tė tjera. Tėrmkolli shtoi se ka shumė pak regjistrues, tė cilėt janė tė trajnuar shumė dobėt.Njė vėrejtje tjetėr e AAK-sė, ėshtė edhe ndaj kryeministrit Thaēi, i cili, sipas Tėrmkollit, do tė duhej t’iu drejtonte popullit pėr njė projekt kaq madhor dhe tė rėndėsishėm.
Procesi i regjistrimit tė popullsisė ka filluar me 1 prill dhe pritet tė zgjas deri mė 15 prill.

Lajmet
- E enjte, 07 prill, 2011
...trup e trup:
- Tėrhiqet Behgjet Pacolli, kandidate pėr presidente Atifete Jahjaga
- Gegaj: Kryengritja e Malėsisė ėshtė datė qė duhet tė pajtojė shqiptarėt
- Policia realizon edhe 40 urdhėresa tė gjykatave
- "Luftė" se kush ėshtė pronar i Kamenovės, ish-pushimore e Kosovės
- Nė Drenas u mbajt Akademi Jubilare nė shėnim tė 30 vjetorit tė demonstratave tė 81-tės
- Dell: Udhėheqėsit e Kosovės mund tė punojnė sė bashku pėr tė mirėn e vendit
- EULEX-i arreston edhe njė tė dyshuar pėr krime tė luftės
- KE dhe Kosova diskutojnė ēėshtjet e ekonomisė nė kuadėr tė dialogut PSA
- Vetėvendosje!: Cilido president me Thaēin kryeministėr nuk do tė mund ta shpėtojė Kosovėn
- Komuniteti malazias nė Kosovė, urė lidhėse ndėrmjet Kosovės dhe Malit tė Zi
- INPO: Pompat e benzinės nė afėrsi tė vendabimeve janė bomba tė kurdisura
- Goditet pėr vdekje biēiklisti
- Arrestohen katėr tė dyshuar pėr trafikim me substanca narkotike
- MSH promovoi Strategjinė dhe Planin e Veprimit pėr rezistencėn antimikrobike
- KDI: Rajoni i Prizrenit mban dhjetė seanca tė kuvendeve komunale
- Gjilan: Bibliotekės sė Zyrės Ligjore i dhurohen edhe 260 libra
- Tė hyrat vetanake nė KK tė Gjakovės pėr tre muajt e parė 15% mė tė ulėta
- Prishtina e Tirana theksojnė nevojėn e bashkėpunimit nė lėmin e trashėgimisė kulturore
- Feith pret zgjedhje tė shpejtė dhe tė rregullt tė presidentit tė Republikės
- Gjilanasit kėrkojnė bukė cilėsore dhe ēmim unik nė nivel vendi
- Mė nė fund mbushen dhe asfaltohen gropat nė rrugėn kryesore tė Gjakovės
- Kuvendi sot zgjedh presidentin e Republikės sė Kosovės

I njoftojnė pėr marrėveshjen

Prishtinė, 7 prill 2011/16:12
Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, kryetari i LDK-sė, Isa Mustafa dhe Behgjet Pacolli kanė njoftuar ambasadorėt e vendeve tė BE-sė nė Prishtinė pėr marrėveshjen e arritur mes liderėve politikė pėr tejkalimin e ngėrēit politik tė zgjedhjes sė presidentit.

Kandidate pėr presidente Atifete JahjagaTėrhiqet Behgjet Pacolli, kandidate pėr presidente Atifete Jahjaga
Prishtinė 07.04.2011/08:10
Behgjet Pacolli ėshtė tėrhequr nga rikandidimi pėr president tė Kosovės si rezultat i njė kompromisi ndėrmjet partisė fituese tė zgjedhjeve tė fundit, PDK-sė dhe partisė mė tė madhe opozitare, LDK-sė, pėr tė shmangur krizėn institucionale tė vendit dhe shkuarjen nė zgjedhje tė jashtėzakonshme parlamentare.

Krasniqi: Rezultatet e marrėveshjes do tė shihen muajt nė vijim
Prishtinė, 7 prill 2011/15:22

Atifete Jahjaga si kandidate konsensuale dhe Suzan Novobėrdaliu si kandidate sa pėr plotėsim forme, do t’i nėnshtrohen votės sė deputetėve tė Kosovės pėr postin mė tė lartė tė vendit, nė seancėn e jashtėzakonshme tė Kuvendit tė Kosovės qė do tė mbahet sot nė orėn 18.00.

Vetėvendosje: Kosova, “Republikė Banane”
Prishtinė, 7 prill 2011/Koha 14:32
Aktivistė tė Lėvizjes Vetėvendosje kanė theksuar se me arritjen e marrėveshjes sė mbrėmshme mes koalicionit qeverisės dhe partisė opozitare mė tė madhe Lidhjes Demokratike tė Kosovės po dėshmohet se Kosova ėshtė shndėrruar nė njė “Republikė Banane”, qė sipas tyre e udhėheq njė klasė politike servile ndaj tė huajve, kurse diktatoriale ndaj qytetarėve tė vet.

Zharku: Tė mos barazohet viktima me okupatorin
Kaēanik, 7 prill 2011/16:23
Lufta e UĒK-sė ka qenė e drejtė dhe se nė asnjė mėnyrė nuk duhet barazuar viktimėn me okupatorin, siē po tentohet tė bėhet me rastin e arrestimeve tė disa eprorėve tė UĒK-sė dhe kryetarit tė Suharekės, u tha nė njė protestė nė mbrojtje tė Blerim Kuēit, tė enjten nė Kaēanik.

Kėrkojnė lirimin e Blerim Kuēit (me video)
Suharekė, 7 prill 2011/15:28
Me moton “Kryetari mbron luftėn-ne mbrojmė kryetarin”, mijėra qytetarė kanė protestuar nė mbėshtetje tė vendimit tė kryetarit sė Suharekės Blerim Kuēi pėr tė mos dėshmuar lidhur me krimet e luftės, si dhe kanė kėrkuar lirimin e tij tė menjėhershėm.

Pėr njė shėnim sa mė dinjitoz
Mitrovicė, 7 prill 2011/15:40
Drejtuesit e OJQ-sė “Eksodi” nė Mitrovicė tė enjten kanė shqyrtuar skenarin e shėnimit tė manifestimit tė sivjetmė “Eksodi’99 - Marshimi 2011”.

Vetura godet biēikletistin
Ferizaj, 7 prill 2011/14:19
A. H. 52-vjeē nga Ferizaj ka vdekur si pasojė e goditjes nga vetura nė magjistralen Ferizaj-Kaēanik, ka bėrė tė ditur policia e rajonale e Ferizajt.

Lajmet
- E mėrkurė, 06 prill, 2011
...trup e trup:
- Qeveria e Malit tė Zi keqpėrdor diasporėn shqiptare pėr interesat e veta politike
- Ende asgjė tė re pėr regjistrimin e banorėve tė pjesės veriore tė Kosovės
- Nisin te regjistrohen edhe serbėt e romėt nė Dardanė
- Regjistruesit e Pejės po pėrballen nė terren me fundamentalizėm
- BE-ja ndihmon Kosovėn nė pėrmirėsimin e regjistrimit civil dhe krijimin e njė sistemi tė unifikuar tė adresave
- U.D. presidenti takoi drejtuesit e subjekteve politike parlamentare
- KMDLNJ: Blerim Kuēi e konsideron politik procesin ndaj tij, ndėrsa thotė se do tė hesht
- Komuna e Skenderajt ka kursyer rreth 200 mijė euro nga viti i kaluar
- “Kalimerja poetike” dhe revista “Lemba” anashkalohen nga Ministria malazeze e kulturės
- Ministri Krasniqi viziton Shqipėrinė. Ministri Krasniqi dhe kryeministri Berisha zotohen pėr bashkėpunim Kosovė – Shqipėri
- Kosova dhe Kroacia sė shpejti me marrėveshje bashkėpunimi nė ekonomi
- KDI: Kuvendi i Kosovės pėr njė muaj e gjysmė ėshtė ballafaquar me tri shkelje tė natyrave tė ndryshme
- Emėrohet Kėshilli Drejtues i Qendrės Kinematografike tė Kosovės
- Panairi i Edukimit njė mundėsi e mirė pėr orientim dhe sukses nė karrierė
- Gratė deputete kėrkojnė vetėdije shtetformuese nga krerėt e partive politike
- “Oliveri kosovar” pas Gjakovės nė skenėn e Mitrovicės dhe Ferizajt
- Prizrenasit pa dallim, pėrfshirė edhe serbėt marrin pjesė nė regjistrimin e popullatės
- Ujėsjellėsi kėrkon ndihmėn e komunės
- Gjendja e sigurisė dhe sundimi i ligjit do tė jetė temė debati e njė seance parlamentare
- Ferizaj prin me numrin e tė akuzuarve pėr keqpėrdorimin e zgjedhjeve
- Komuna e Drenasit nuk regjistron njė pronė kontestuese tė lėshuar nga masat e dhunshme serbe nė vitin 1998
- Oda Ekonomike Amerikane formon grupin iniciues pėr pėrgjegjėsinė shoqėrore tė korporatave
- Katėr kompani nė garė pėr privatizimin e Distribucionit elektroenergjetik
- Prishtina inkurajon Ulqinin se do ta mbėshtes nė fushėn e turizmit

...pak me hapur:
- Presidenti nė detyrė i Kosovės, Jakup Krasniqi ka zhvilluar gjatė ditės takime me Lidhjen Demokratike tė Kosovės, Lėvizjen Vetėvendosje dhe Lėvizjen pėr Bashkim, ndėrkaq pasdite pritet tė zhvillojė takime edhe me Aleancėn pėr Ardhmėrinė e Kosovės dhe partitė e pakicave. Ai ka thėnė se kėto janė takime konsultative nė pėrpjekje pėr tė gjetur njė konsensus pėr zgjidhjen e krizės politike.

- Shala: Nuk bėn tė ketė seancė pa marrėveshje politike. Pėrderisa paradite ka zhvilluar takime me pėrfaqėsuesit e LDK-sė, Vetėvendosjes dhe Lėvizjes pėr Bashkim, presidenti nė detyrė, Jakup Krasniqi pasdite ka pritur nė Presidencė, nėnkryetarin e Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Blerim Shala, me tė cilin ka biseduar pėr krizėn aktuale politike nė vend.

- Stefanoviq i kėnaqur nga bisedimet me Prishtinėn.Shefi i ekipit serb nė bisedimet me Prishtinėn Borko Stefanoviq, deklaroi se ėshtė i kėnaqur me rrjedhėn dhe rezultatin e deritashėm tė bisedimeve.

- Mėrgimtarėt ndihmojnė ndėrtimin e memorialit “Masakra e Belegut”.Nisma pėr ndėrtimin e kompleksit memorial “Masakra e Belegut”, ku nė gurė mermeri do tė skaliten fotografitė dhe emrat e tė gjithė tė vrarėve dhe tė pagjeturve filluar nga ana e komunės ku janė ndarė 25 mijė euro nga komuna, ndėrtimi i kėtij kompleksi ka marrė mbėshtetjen materiale edhe tė mėrgimtarėve qė punojnė dhe jetojnė nė botėn e jashtme.

- Shantazhohet pėr ta dhėnė dėshminė. Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave e tė Lirive tė Njeriut (KMDLNJ) e ka vizituar tė mėrkurėn nė qendrėn e paraburgimit nė Prizren kryetarin e Therandės, Blerim Kuēin, i cili ka deklaruar se i ėshtė nėnshtruar shantazhit dhe presionit pėr ta dhėnė dėshminė. KMDLNJ bėri tė ditur se Kuēi nuk ka pasur asnjė vėrejtje lidhur me trajtimin e tij gjatė qėndrimit nė Qendrėn e Paraburgimit nė Prizren, por ka deklaruar se i ėshtė nėnshtruar shantazhit dhe presionit pėr ta dhėnė dėshminė e kėrkuar. Mirėpo Kuēi nuk ka pranuar tė deklarohet dhe se do tė mbrohet nė heshtje dhe pa avokat, por vetėm me kėshilla juridike.
Dihet se KMDLNJ ka mandat pėr t’i vizituar personat e ndaluar, ata qė janė tė paraburgosur dhe ata qė janė dėnuar dhe qė janė nė vuajtje tė dėnimit.

Aurela pėrfaqėson gjithė shqiptarėt
6 prill 2011
Kėngėtarja e mirėnjohur qė do tė pėrfaqėsojė shqiptarėt nė festivalit Eurovizion, Aurela Gaēe ka bėrė promovimin e kėngės sė saj nė Prishtinė, me ē’rast pohoi se nuk i intereson nėse do tė pėrsėritet votimi politik e fqinjėsor nė kėtė festival, por fakti se atje do tė paraqitet e pėrgatitur maksimalisht me njė kėngė dhe muzikė plotėsisht shqiptare.

Lajmet
- E marte, 05 prill, 2011
...trup e trup:
- AAK reagon ndaj burgosjes sė kryetarit tė Therandės, Blerim Kuēi dhe dėnimin prej 30 ditėsh tė Blerim Kuēit, sekretar organizativ i AAK-sė dhe kryetar i Komunės sė Suharekės, pėr shkak tė refuzimit tė dėshmisė pėr tė njollosur luftėn e drejtė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.
- Pejanėt kėrkojnė punėsim nga komuna
- Asociacioni i Kolegjeve Policore Evropiane filloi takimin e parė nė Prishtinė
- Serbėt paralajmėrojnė pengimin e hapjes sė gjykatės nė veri derisa objekti po rinovohet
- Kodi zgjedhor i propozuar ėshtė i papranueshėm pėr partitė shqiptare
- Sigurohet truall i ri pėr Qendrėn Rajonale pėr Aftėsim Profesional nė Gjilan
- FOL: Abuzimet nė prokurimet publike i humbasin buxhetit miliona euro
- Policia prizrenase nis aksionin pėr mbikėqyrje rigoroze tė qarkullimit nė trafik
- Gjakova shqyrton pėrvojat e Prizrenit pėr transportin urban
- Dardanė: S’ka transport dhe pėrpunim tė rėrės e zhavorrit pa dokumentacion pėrkatės
- Ēekia e Kroacia mbėshtesin Kosovėn nė rrugėn pėr integrim nė Bashkimin Evropian
- U shėnua 12-vjetori i Masakrės sė Rezallės nė tė cilėn ranė 97 civilė shqiptarė
- Hajnat ferizajas parapėlqejnė televizorėt dhe kompjutorėt
- AKR: Debatet pėr emrin e presidentit janė pjesė e lojėrave politike
- Teatri Profesionist i Gjakovės, pas njė viti, me premierė
- “Ēifti Martin” ftohet nė Internacional Theatre Chamber Festival nė Bullgari
- Komuna e Vushtrrisė tejkalon realizimin e tė hyrave tė planifikuara
- Gjilan: Regjistrimit po i pėrgjigjen edhe serbėt
- Sfidat e komuniteteve RAE tė Gjakovės pėr nivelin arsimor
- Mbi 30 mijė persona janė regjistruar deri mė tani nė Komunėn e Mitrovicės
- Pėrgatiten Ligji pėr sigurime shėndetėsore dhe Ligji i ri pėr shėndetėsi

Dell dhe Feith takuan Thaēin, Mustafėn e Pacollin
05.04.2011
Ambasadori amerikan, Christopher Dell, ka pritur sot nė takime kreun e Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, atė tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Isa Mustafa, si dhe liderin e dorėhequr tė Aleancės Kosova e Re, Behgjet Pacolli.
Ambasadori amerikan, Christopher Dell, ka pritur sot nė takime kreun e Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, atė tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Isa Mustafa, si dhe liderin e dorėhequr tė Aleancės Kosova e Re, Behgjet Pacolli, pėr tė biseduar pėr gjetjen e njė zgjidhje pėr krizėn politike nė vend. Nga ky takim, i cili ka filluar nė orėn 11 e 30 minuta, mediet nuk janė lejuar as tė marrin pamje nga afėr objektit. Ndėrkohė, sipas informacioneve, edhe shefi i ICO-sė, Pieter Feith ėshtė bėrė nikoqir i njė takimi tė pėrbashkėt tė Thaēit, Mustafės dhe Pacollit. Ėshtė bėrė e ditur se veturat e dy liderėve tė subjekteve mė tė mėdha politike nė vend, nga Ambasada Amerikane, janė drejtuar pėr tek ndėrtesa e ICO-sė nė tė njėjtėn lagje. Mirėpo as nga ky takim, nuk janė dhėnė detaje. Takimet nuk janė konfirmuar as nga PDK-ja e LDK-ja, as nga dy institucionet ndėrkombėtare.

Vazhdojnė pėrpjekjet pėr shtegdalje nga kriza politike

05.04.2011
Ende nuk ka asnjė reagim pas kushteve tė cilat Aleanca Kosova e Re i shpalli mbrėmė si mundėsi pėr tė dalė nga kriza politike e zgjedhjes sė presidentit.
Nė anėn tjetėr pėrfaqėsues ndėrkombėtarė nė vend bėjnė thirrje pėr bisedime dhe marrėveshje politike pėr tė zgjidhur krizėn.
Nesėr pritet tė fillojnė konsultimet e partive politike me ushtruesin e detyrės sė presidentit, Jakup Krasniqi pėr zgjidhjen e ngėrēit politik. Krasniqi bėri tė ditur se do tė ftojė pėrfaqėsuesit e partive politike me tė cilėt do tė diskutohet situata e krijuar pas aktgjykimit tė Gjykatės Kushtetuese.
Deri mė tani asnjė nga zyrtarėt e partive qė janė nė koalicion qeverisės nuk ka pranuar pėr takimet e nesėrme dhe pėr mundėsinė qė pas tyre tė gjendet njė zgjidhje e krizės. Zyrtarė tė Aleancės Kosova e re thanė pėrmes telefonit se qėndrimet e tyre janė bėrė me dije dje dhe se ato nuk ndryshojnė.
AKR kėrkon nga PDK-ja zbatimin me pėrpikmėri tė marrėveshjes sė koaliconit, pėrfshirė edhe zgjedhjen e Behgjet Pacollit president. Nė tė kundėrtėn, kjo parti tha se rezervon tė drejtėn e marrjes sė veprimeve tė tjera, por pa kėrcėnuar pėr largim.
Ndėrkohė, partnerėt e koalicioni duket se janė kundėr kushteve tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, e cila kushtėzon pjesmarrjen e saj nė seancėn e zgjedhjes sė presidentit me organizimin e zgjedhjeve pas njė viti.
Nė anėn tjetėr, Zyra Civile Ndėrkombėtare nė Kosovė beson qė pėrmes komunikimeve, siē thuhet, konstruktive ndėrmjet tė gjitha palėve, Kosova do tė mund tė dalė nga situata politike e krijuar pas aktvendimit tė fundit tė Gjykatės Kushtetuese tė Kosovės.
Pavarėsisht qėndrimeve tė kundėrta ndėrmjet partive nė pushtet dhe atyre opozitare, zėdhėnėsi i ICO-sė, Endi Mekgafi, nė njė prononcim pėr “Evropėn e Lirė” shfaqi besimin nė gjetjen e gjuhės sė pėrbashkėt ndėrmjet palėve tė pėrfshira lidhur me zgjedhjen e presidentit tė ri.

Demaēi pranon tė jetė president
05.04.2011
Veprimtari i ēėshtjes kombėtare qė tani ėshtė kryetar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Kosovės, Adem Demaēi do tė pranojė ofertėn pėr t’u bėrė president, nėse kjo i kėrkohet nga partitė parlamentare.
Emri i tij ėshtė lakuar pėr president tė vendit, qė para 22 shkurtit, kur Kuvendi, me procedura jo kushtetuese, zgjodhi Behgjet Pacollin nė kėtė post.
Por, edhe tash, kur vendi ėshtė pa president, ka zėra qė thonė se Demaēi do tė ishte njeriu i duhur pėr t’u vėnė nė krye tė shtetit. Nė njė prononcim pėr Radion Evropa e Lirė, Demaēi u shpreh i gatshėm tė marrė pėrsipėr kėtė detyrė.
“Mua zyrtarisht askush nuk mė ka ofruar, unė vetėm kam pėrsėritur deklaratat e mia gjithmonė qė jam nė shėrbim tė popullit im, shtetit tim, kombit tim. Nuk kam ēka tė diskutoj, unė jam njeri i kohėve tė vėshtira, i detyrave tė vėshtira, i situatave kur tė gjitha rrugėt bllokohen”, ka thėnė ai.
Ndėrkohė, fituesi i ēmimit Saharov tė Parlamentit Evropian, Adem Demaēi, tha se popullit tė Kosovės i duhet si kurrė mė parė njė president qė bashkon dhe jo qė pėrēan. “Kombi im, shteti im i ri, janė nė situatė shumė tė keqe, janė nė situatė tė vėshtirė, janė nė gjendje tė vėshtirė. Kėtu ka nevojė pėr njė njeri, i cili ėshtė i pranueshėm pėr shumicėn e popullit, njė njeri qė e bashkon popullin, e jo njė qė e ndan dhe pėrēan, e i nxjerr probleme. Kėshtu qė, unė pėr shembull kam kontakte me tė gjitha kėto partitė, por unė nuk jam pėr asnjė parti, nuk i takoj asnjė partie, i takoj popullit tim”, theksoi Demaēi. Ndėrkaq, riciklimin e krizės, qė kryesisht po lidhet me postin e presidentit, Adem Demaēi e sheh te Kushtetuta, e cila, sipas tij, nuk ėshtė hartuar nė formėn e duhur.

AKR kėrkon qė tė mos luhet me emra presidentėsh
05.04.2011
Aleanca Kosova e Re ėshtė e vendosur qė ta respektoj marrėveshjen e koalicionit dhe pėr kėtė i inkurajon tė gjitha partitė politike nė Kosovė, qė tė arrijnė kompromis pėr proceset e ardhshme politike nė Kosovė, “por jo duke luajtur me emra presidentėsh”.
Mė tutje, nė njoftimin e kėsaj partie, theksohet se “debatet pėr emrin e presidentit janė pjesė e lojėrave politike”.
AKR-ja bėnė thirrje pėr zhvillimin e kontakteve tė mėtejshme tė partive politike parlamentare pėr tė dalė nga kriza.
Mė tutje, AKR-ja thekson se “iniciativa e djeshme pėr takimin midis Hashim Thaēit dhe Isa Mustafės, me ndėrmjetėsimin e presidentit Pacolli” duhet tė jetė vetėm hapi i parė nė drejtim tė gjetjes sė marrėveshjes politike, qė pėrfshinė ligjin zgjedhor, ndryshimet e Kushtetutės, e tė tjera.

AAK: EULEX-i tė mos prek nė luftėn e drejtė tė shqiptarėve
05.04.2011
Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK) tė martėn shprehu shqetėsimin pėr burgosjen prej 30 ditėsh tė Blerim Kuēit, sekretar organizativ i AAK-sė dhe kryetar i komunės sė Suharekės, pėr shkak tė refuzimit tė dėshmisė pėr tė njollosur luftėn e drejtė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

Zanijer u takua me Bodganoviqin
05.04.2011
Ministri pėr Kosovėn nė qeverinė e Serbisė, Goran Bogdanoviq, dhe shefi i misionit tė OKB-sė nė Kosovė, Lamerto Zanijer, kanė vlerėsuar sot nė Beograd, se lėvizjet e njėanshme nė Kosovė vetėm mund ta destabilizojnė situatėn, prandaj dialogu ėshtė e vetmja mėnyrė pėr zgjidhjen e problemeve, ka njoftuar ministria e Serbisė pėr Kosovėn.
Nė njoftim theksohet se ministri Bogdanoviq ka thėnė se nė dialogun e deritashėm Beograd-Prishtinė, nuk ka pėrfaqėsues tė OKB-sė dhe se Beogradi insiston dhe lufton pėr rol tė OKB-sė nė kėtė proces, njofton Rel.
Sipas njoftimit, Lamberto Zanijer e ka bindur Bogdanoviqin se UNMIK-u do tė vazhdoj tė punoj nė harmoni me Rezolutėn 1244.

Serbėt kėrkojnė sensibilizim pėr regjistrim tė popullsisė
05.04.2011
Zyrtarė serbė tė Komisioneve Komunale tė Regjistrimit tė Graqanicės dhe Shtėrpcės kanė thėnė se nuk ka pasur informacione dhe fushatė sensibilizuese tė mjaftueshme pėr regjistrim nė komunat e banuara me serbė

Lajmet
- E hėnė, 04 prill, 2011
...trup e trup:
- Nuk do tė ketė dorėzim detyre tė presidentit
- Krasniqi: Brenda gjashtė muajve mund tė bėjmė ndryshimin e Kushtetutės
- Shqipėria mbėshtet dialogun Kosovė-Serbi
- Mitrovicė: Situata e qetė, regjistrimi po vazhdon pa probleme
- Serbėt e Pejės pjesėrisht i pėrgjigjen regjistrimit tė popullsisė
- Tiranė: 2 vjetori i anėtarėsimit nė NATO
- Dyvjet e me shume; Podgorica ende pa pėrgjigje Tiranės rreth kalimit kufitar me letėrnjoftim
- Qeveria e Shqipėrisė ka shpallur ditėn e sotme dite zie kombėtare pėr vdekjen e kreut tė kryegjyshatės Botėrore tė Bektashinjve Haxhi Dede Reshat Bardhi.
- Tiranė: Atentat ndaj Ardit Kajės
- Limak mori zyrtarisht Aeroportin Ndėrkombėtar tė Prishtinės
- Forca e Sigurisė sė Kosovės fillon ēminimin e fushave tė minuara

..me hapur:
Nuk do tė ketė dorėzim detyre tė presidentit
04.04.2011
Pėrfundimisht nuk do tė ketė dorėzim detyre tė presidentit nga Behgjet Pacolli te kryekuvendari Jakup Krasniqi.
Neni 90 i Kushtetutės ka tė bėjė me mungesėn e pėrkohshme tė Presidentit, ku ushtrimin e detyrės e merr kryetari i Kuvendit.
Sipas kėshilltari, Arbėr Geci, ky vendim vjen edhe pėr faktin se kryetari i Kuvendit, Jakup Krasniqi tashmė ka filluar ta ushtrojė detyrėn e presidentit, andaj Behgjet Pacolli e sheh tė panevojshme tė marrė pjesė nė kėtė ceremoni. Sipas sqarimit shtesė tė Gjykatės Kushtetuese pėr vendimin nė lidhje me rastin Pacolli, kryetari i Kuvendit merr ushtrimin e detyrės sė presidentit qė nga dita e shpalljes sė vendimit, pėrkatėsisht qė nga 31 marsi.

Krasniqi: Brenda gjashtė muajve mund tė bėjmė ndryshimin e Kushtetutės
04.04.2011
Kryeparlamentari Jakup Krasniqi, e ka quajtur “proces tė ngutshėm” zgjedhjen e Behgjet Pacollit pėr president, ngase, sipas tij, nuk kishte njė komunikim ndėrmjet subjekteve politike qė janė pjesė e Kuvendit

Limak merr zyrtarisht Aeroportin
04.04.2011
Konzorciumi turko-francez, Limak dhe Aeroport de Lyon MAS, e morėn sot zyrtarisht menaxhimin e plotė nė Aeroportin Ndėrkombėtar tė Prishtinės “Adem Jashari”.
Ky partneritet publiko-privat parasheh dhėnien me koncesion tė kėtij aeroporti pėr 20 vitet e ardhshme, ku parashihet, tė modernizohet dhe tė zgjerohet nė 25 mijė metra katrorė, nga investimet prej mbi 100 milionė euro, qė do t’i kryejnė kompanitė e pėrmendura.

Atentat ndaj Ardit Kajės
04/04/2011
Qėllohet nga dy persona me motor kreu i Inspektoriatit Ndėrtimor nė Bashkinė e Tiranės, Ardit Kaja. Ai u qėllua me pistoletė me silenciatorė nė momentin qė do hynte nė makinė. Atentati ndaj Kajės ndodhi nė afėrsi tė Ministrisė sė Mbrojtjes. I plagosuri ndodhet nė Spitalin Ushtarak dhe nuk ėshtė nė rrezik pėr jetėn.

Shqipėria mbėshtet dialogun Kosovė-Serbi
04.04.2011
Kuvendi i Shqipėrisė mbėshtet fillimin dialogut teknik midis Kosovės dhe Serbisė
Kuvendi i Shqipėrisė mbėshtet fillimin dialogut teknik midis Kosovės dhe Serbisė, dhe kjo do tė ndihmojė pėr zgjidhjen e ēėshtjeve teknike qė lehtėsojnė jetėn e qytetarėve nė tė dy vendet, si dy shtete tė pavarura dhe sovrane,ka thėnė kryeparlamentarja e Shqipėrisė, Josefina Topalli, nė takimin me zėvendėskryeministren pėr politikė tė jashtme dhe siguri nacionale tė Kosovės, Edita Tahiri.

Presidenti i Republikės, njėkohėsisht edhe komandant i pėrgjithshėm i Forcave tė Armatosura, Bamir Topi, e ka pėrkujtuar dyvjetorin e pranimit tė Shqipėrisė nė NATO, nėpėrmjet njė vizitė pranė Batalionit tė Forcės Speciale Tokėsore nė Zall Herr.

Podgorica ende pa pėrgjigje Tiranės rreth kalimit kufitar me letėrnjoftim
04.04.2011- Podgoricė/Ulqin
Janė bėrė dy vjet e mė shumė qysh se subjektet politike shqiptare autoriteteve malazeze dhe atyre shqiptare u kanė kėrkuar kalimin kufitar vetėm me letėrrnjoftim, por edhe sot e kėsaj dite kjo ka mbetur e parealizuar.

Ditė zie nė Shqipėri
04.04.2011
Qeveria e Shqipėrisė ka shpallur ditėn e sotme dite zie kombėtare pėr vdekjen e kreut tė kryegjyshatės Botėrore tė Bektashinjve.
Haxhi Dede Reshat Bardhi u nda nga jeta tė shtunėn e kaluar nė moshėn 76 vjeēare ndėrsa trupi i tij sipas ritit tė kėtij besimi ėshtė varrosur sot pranė kryegjyshatės nė njė ceremoni tė posaēme.

Lajmet
trup e trup:
- E premte, 01 prill, 2011
- Fillon regjistrimi i popullsisė, ekonomive familjare dhe banesave,
shqiptarėt nėn ankthin e manipulimit
- Fillon regjistrimi nė anėn jugore tė Mitrovicės
- Nė veri nuk po zhvillohet procesi i regjistrimit tė popullsisė
- Regjistrimi i popullsisė nė Komunėn e Skenderajt nis nga familja
Jashari nė Prekaz
- Regjistruesit gjakovarė nisėn regjistrimin e popullsisė
- Filloi regjistrimi i popullsisė edhe nė Podujevė
- Petersen: Rasti pėr veriun u humb nė vitin 1999. Kjo ka qenė koha kur bashkėsia ndėrkombėtare duhet tė kishte vepruar me mė shumė vendosmėri dhe tė siguronte qė nuk do tė kishte pėrpjekje tė suksesshme pėr tė shkėputur veriun nga Kosova.
- Komandanti i KFOR-it Erhard Byler e rivlerėsoi tė qetė gjendjen e pėrgjithshme tė sigurisė nė Kosovė, megjithė zhvillimet e fundit pas arrestimeve tė disa ish pjesėtarėve tė UĒK-sė.
- Shefi i diplomacisė suedeze Karl Bildt: Jemi shumė tė lumtur qė dialogu ka filluar fillimi i diaologut ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės si dhe situata aktuale nė Bosnjė e Hercegovinė janė dy
ngjarje mė markante nė Ballkan.
- Shefi i delegacionit tė Serbisė nė dialogun Prishtinė – Beograd,
Borko Stefanoviq tha se bisedimet po zhvillohen nė harmoni me
Kushtetutėn e Serbisė.
- Zėvendės kryeministri dhe ministėr i Punėve tė Jashtme i Shqipėrisė,
Edmond Haxhinasto, deklaroi se Kosova nė bisedime me Serbinė ulet
si shtet sovran.
- Edita Tahiri ; sa iu pėrket bisedimeve me Serbinė,
ato nuk do tė marrin karakter tjetėr, pėrveē atij teknik.
- Thaēi: Opozita shkelėse e Kushtetutės. “Ftoj opozitėn tė del
mbi interesat e ngushta partiake. Me bojkot ata detyrimish e ēojnė
vendin nė zgjedhje tė jashtėzakonshme brenda 45 ditėsh”, tha Thaēi
duke vlerėsuar se Kosova nuk e ka luksin qė tė shkoj nė zgjedhje
ēdo tre muaj.
- Pėr mungesė tė lejeve tė punės nė Gjakovė mbyllen 13 biznese tė
lojėrave tė fatit
- Asamblistėt pejanė kėrkojnė rritjen e pagės dhe mėditjeve
- Podujevė: Aktivitet pėr njė ambient tė pastėr
- AAK: Qeveria problemet po i bartė nga institucionet nė rrugė
- Nė Gjakovė 500 pacientė aplikojnė pėr ndihma nė shėrim
- Ferizajasit shėnuan 30-vjetorin e demonstratave tė 81-shit
- Pėrfitojnė 600 fermerė gjilanas mbėshtetje nga komuna pėr
mbjelljet pranverore
- Policia dhe Shėrbimi Korrektues i Kosovės lidhin marrėveshje
pėr bashkėpunim
P.S. Ereniku pas mė shumė se dhjetė vjetėsh, ndėrpret lajmet (e zgjeruara-tė hapura) tė shkruara, meqė nga ajo date, nė kėtė faqe do te plasohen, vetėm, shkurt e trup, informacionet e ditės...
pėr mė shumė shko nė ekran dhe kliko nė: ON-DEMAND.
Ju falėnderojme tė gjithė juve, qė ishit me ne. Ftesa jonė e re: RRINI ME NE:
ereniku.net - kanali televiziv: TV ERENIKU.
* * * *
Arkivi: lajmeve