Aktualitete07
AKTUALITETE KOSOVARE
www.ereniku.net

Vistėr lajmesh-marrė nga agjencitė e ndryshme informative shqiptare dhe botėrore.
kliko dhe degjoje: MASAKRA QYSHKUT

LAJMET
E dielė 30 shtator 2007

...ku ėshtė caku i politikės sė Lubjanės?!!!:
Lubjanė: Sllovenia angazhohet(!!!?) pėr pranim tė Serbisė nė BE
30 shtator 2007
- Kryeministri i slloven Janez Jansha, ka thėnė se Serbia duhet tė fitoj statusin e kandidatit pėr anėtarėsim nė BE, me njė procedurė urgjente nėse i plotėson kushtet, shkruan gazeta kroate "Jutarnji list". Jansha, vlerėson se dhėnien e statusit tė kandidatit Serbisė, nuk duhet kushtėzuar me procesin e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės.


LAJMET
E premte 28 shtator 2007

Fillon takimi nė Nju Jork
Nju Jork, 28 shtator 2007
Delegacioni i Kosovės dhe ai i Serbisė, me ndėrmjetėsimin e treshes ndėrkombėtare tė Grupit tė Kontaktit, kanė filluar tė premten nė Nju Jork takimin direkt pėr statusin e ardhshėm politik tė Kosovės, i pari ky nė fazėn e negociatave shtesė 120 ditore.

Dedaj e quan “tepėr tė parėndėsishėm” takimin e Nju JorkutPartia Liberale e Kosovės (PLK) nuk pret asgjė nga takimi i sotėm i drejtpėrdrejtė ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, me ndėrmjetėsimin e treshes nė Nju Jork, duke e konsideruar si tė parėndėsishėm dhe me qėllim...

Afati pėrfundimtar pėr bisedime ėshtė 10 dhjetori, thotė ManterAmbasadori i SHBA-ve nė Beograd, Kameron Manter tha tė premten se pavarėsisht rezultatit tė bisedimeve tė sotme ndėrmjet palės kosovare dhe asaj serbe...afati pėrfundimtar pėr bisedime ėshtė 10 dhjetori.

Grupi i Kontaktit u kėrkon palėve nė bisedime konstruktivitetGrupi i Kontaktit nė nivelin e ministrave tė Punėve tė Jashtme u ka bėrė thirrje Prishtinės dhe Beogradit qė tė marrim pjesė nė mėnyrė konstruktive nė bisedat e ardhshme pėr statusin e Kosovės, derisa palėt nė bisedime nė takimin e sotėm do tė hyjnė me qėndrime krejtėsisht tė kundėrta.

Visner as optimist as pesimist pėr procesinPėrfaqėsuesi amerikan nė Treshen ndėrkombėtare pėr Kosovėn, Frank Visner, nė njė intervistė pėr BBC, vlerėsoi se nėse nuk arrihet njė marrėveshje mes palėve atėherė vendimin se si dėshiron tė vazhdojė mė tej e merr Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-se.

Ata qė prishin stabilitetin, do tė pėrballen me KFOR-in dhe policinė, porosit gjenerali MarnakKomandanti i KFOR-it, gjenerali Ksavier But De Marnak, ka thėnė tė premten gjatė njė vizite nė Prizren, se 16.000 trupat e forcave paqeruajtėse sė bashku me policinė...

Vrasje e dyfishtė nė Dubravė tė KaēanikutDy tė rinj kanė vdekur dhe dy tė tjerė kanė marrė plagė nga armė zjarri nė orėt e hershme tė mėngjesit tė sė premtes nė Dubravė tė Kaēanikut. Policia e Ferizajt bėn tė ditur se ngjarja ka ndodhur kur nė veturėn “Golf 2”, ku gjendeshin pesė meshkuj, persona ende tė panjohur kanė shtėnė me armė zjarri, duke plagosur rėndė katėr prej tyre. I pesti ka shpėtuar pa lėndime.

Ekspertėt thonė se shtetet duhet tė bėjnė mė shumė pėr luftimin e kriminalitetitEkspertė tė kriminalistikės, thanė tė premten nė Prishtinė se shtetet e tėrė botės, duhet tė bėjnė mė shumė pėr luftimin e dukurisė sė kriminalitetit, pavarėsisht ku shfaqet ai dhe nė ēfarė forme manifestohet.

Ferizaj shėnoi Ditėn e Dėshmorėve

Ferizaj shėnoi Ditėn e Dėshmorėve
Ferizaj, 28 shtator 2007
Me njė varg manifestimesh dhe me homazhe nė varrezat e dėshmorėve, tė premten nė Ferizaj ėshtė shėnuar 28 shtatori, Dita e Dėshmorėve tė Ferizajt...

 

Komuna e Skenderajt vendos tė ndajė troje pėr familjet e dėshmorėveKuvendi Komunal (KK) i Skenderajt, vendosi tė premten tė ndajė troje pėr familjet e dėshmorėve

U certifikuan 42 mėsimdhėnėsve tė infermierisėCertifikimi i mėsimdhėnėsve klinik tė infermierisė do tė jetė forcė shtytėse pėr tė arritur vizionin pėr infermieri bashkėkohore e cila do tė mund tė krahasohej me vendet e rajonit...

Nė Pasjan policia konfiskoi mbi 3 kg drogėMbi 3 kilogramė drogė nė gjashtė paketime, qė besohet tė jetė e llojit heroinė, njė revole dhe disa telefona mobilė janė konfiskuar...

Policia nuk lejon protestėn e punėtorėve tė “LGB-sė”Ndonėse kishin paralajmėruar bllokimin e rrugės Gjilan-Preshevė nė shenjė pakėnaqėsie mė mos marrjen e pagave, rreth 70 punėtorė tė Industrisė ė Mishit “LGB” nė Velekincė, tė premten nuk janė lejuar nga policia qė tė bllokojnė rrugėn.

Njė polic tenton tė paguaj derivate me para tė falsifikuaraNjė monedhė prej 50 eurove e dyshuar si e falsifikuar ėshtė gjetur nė duart e njė pjesėtari tė Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), derisa ai po kryente pagesėn pėr derivate...

AGPK u dėrgon letėr tė hapur institucioneve publike tė KosovėsAsociacioni i Gazetarėve Profesionistė tė Kosovės, nė Ditėn ndėrkombėtare tė sė drejtės pėr t’u informuar, u ka dėrguar njė letėr tė hapur institucioneve tė vendit, duke i pėrkujtuar edhe njė herė tė drejtėn e ēdo qytetari dhe gazetari pėr tė pasur qasje nė informatat qė mbahen nga institucionet publike.

Promovohet libri “Muza e Kujtesės” i autorit Prend BuzhalaMe rastin e 40-vjetorit tė krijimtarisė letrare tė publicistit Prend Buzhala, tė premten nė Klinė u promovua libri...

Sėrish ngordhin peshq nė Portmilenėn e UlqinitEnde pa kaluar tre javė nga helmimi masiv i peshkut nė Portmilenė tė Ulqinit dhe ende pa u zyrtarizuar analizat, nė mėngjesin e sė premtes, nė tė njėjtin ambient, ka ndodhur...ngordhja e peshqve.

Vazhdon takimi kushtuar ngrohjes globale Delegacione nga vendet mė tė ndotura tė botės, e filluan dje takimin dyditor kushtuar ngrohjes globale. Nė hapje tė konferencės, sekretarja e Shtetit Condoleezza Rice tha se bisedimet synojnė t'i japin shtysė procesit tė Kombeve tė Bashkuara mbi ndryshimet klimatike.

...sport:

Superliga e Kosovės nė futboll, supersfida nė kryeqytet Tė dielėn zhvillohen tė gjitha takimet e javės sė shtatė tė Superligės sė Kosovės nė futboll, ku nė qendėr tė vėmendjes do tė jetė supersfida 2 Korriku-Prishtina.

...hapur:

Mbahen bisedimet direkte pėr statusin e Kosovės, delegacionet paraqesin qėndrimet e njohura  Nė Nju Jork ka filluar takimi i drejtpėrdrejtė nė mes Prishtinės dhe tė Beogradit, me ndėrmjetėsim tė treshes ndėrkombėtare. Ndėrkohė qė disa agjenci njoftojnė se pala serbe ka prezantuar qėndrimet e njohura, pala kosovare ka thėnė se nuk do tė pranojė asnjė zgjidhje tjetėr pėrveē pavarėsisė sė Kosovės dhe se tashmė ajo e ka ofruar projektin pėr marrėdhėnie tė mira fqinjėsore me Serbinė. Udhėheqėsit mė tė lartė tė Kosovės dhe ata tė Serbisė po takohen sot drejtpėrdrejt nė Nju Jork pėr tė paraqitur propozimet e tyre pėr statusin e Kosovės.

Sot janė paraparė dy takime tė nivelit tė lartė: takimi i parė, mbahet nė orėn 15 :30 sipas kohės sonė, ndėrsa pas kėtij takimi tė drejtpėrdrejtė, treshja ndėrmjetėsuese do tė mbajė njė konferencė pėr media nė orėn 17:15, po ashtu sipas kohės sonė. Mė pas do tė vazhdojnė takimet e ndara tė palėve me treshen ndėrmjetėsuese.

As nga kėto takime nuk pritet me optimizėm se mund tė arrihet ndonjė marrėveshje apo ndonjė risi nė procesin e vendimit pėr statusit, pėr shkak tė dallimeve thelbėsore qė kanė palėt.

Prishtina do t’ia dorėzojė edhe zyrtarisht palės serbe dhe treshes ndėrmjetėsuese projektin pėr marrėdhėnie tė mira fqinjėsore me Serbinė, duke e cilėsuar ēėshtjen e statusit dhe pavarėsinė e Kosovės, si punė tė kryer.

Ndėrkaq, zyrtarėt serbė kanė thėnė se do tė ofrojnė "autonomi tė zgjeruar" pėr Kosovėn dhe se mund tė bisedojnė pėr ndėrtimin e marrėdhėnieve tė mira nė mes dy popujve, por jo edhe nė mes dy shteteve tė ardhshme.

Tani edhe faktorėt relevantė ndėrkombėtarė, tė pėrfshirė nė kėtė proces duket tė jenė mė tė vendosur qė zgjidhja e statusit tė Kosovės tė mos vonojnė shumė pas 10 dhjetorit.

Mė parė, ministri i jashtėm i Francės, Bernrad Kushenr ka theksuar se Bashkimi Evropian duhet tė vendosė pėr statusin e Kosovės. “Ēėshtja e Kosovės ėshtė problem evropian, nuk ėshtė problem rus apo amerikan dhe ne nė Bashkimin Evropian do tė jemi ata qė do tė vendosim, sepse do tė pėrballemi me problemet nė fund tė vitit”, ka thėnė Kushner. Edhe shefi i diplomacisė gjermane, Frenk Ualter Shtanmajer ka thėnė se bisedimet pėr Kosovėn kanė hyrė nė fazėn vendimtare. Ai ka theksuar se ėshtė kundėr ndarjes sė Kosovės, duke tėrhequr vėrejtjen se ndryshimi i kufijve nė Ballkan do tė sjellė pasiguri tė reja.
Nė takimin e sotėm pritet tė caktohet agjenda edhe pėr takimet e ardhshme dhe duket se do tė ketė njė intensifikim tė takimeve tė drejtpėrdrejta tė palėve deri mė 10 dhjetor, kur edhe do tė pėrmbyllet periudha e bisedimeve shtesė pėr statusin e Kosovės.

Grupi i Kontaktit konfirmon se mandati i Treshes mbaron mė 10 dhjetor Ministrat e Jashtėm tė Grupit tė Kontaktit, Britanisė sė Madhe, Francės, Gjermanisė, Italisė, Rusisė dhe ShBA-sė, pas njė takimi dje pasdite nė Kombet e Bashkuara nė New York i bėnė thirrje pėrfaqėsuesve tė Kosovės dhe tė Serbisė qė tė tregojnė njė shpirt konstruktiv nė bisedimet e drejtpėrdrejta midis qė do tė mbahen sot poashtu nė New York.Ministri i Jashtėm i Britanisė sė Madhe, David Milliband, i cili foli nė emėr tė grupit, tha se nė takimin qė u zhvillua me dyer tė mbyllura nė selinė e organizatės botėrore , kishte njė pajtueshmėri se status quo-ja nuk mund tė vazhdojė.
Miliband tha se mandati i gjithė procesit dhe i bisedimeve shtesė tė do tė pėrfundojė mė 10 dhjetor, kur edhe treshja ndėrmjetėsuese ndėrkombėtare do tė paraqesė raportin pėrfundimtar para Sekretarit tė Pėrgjithshėm, Ban Ki Moon.
"Vendet anėtare tė Grupit tė Kontaktit theksuan rėndėsinė e angazhimit tė dyja palėve dhe kjo ėshtė baza, mbi tė cilėn do tė zhvillohen diskutimet e mėtejshme," tha ministri i Jashtėm britanik. Sipas njė zėdhėnėsi tė Departamentit tė Shtetit, SHBA vazhdojnė tė mbėshtesin treshen ndėrmjetėsuese, mirėpo Sekretarja e Shtetit Condoleezza Rice ka deklaruar se mandati i treshes nuk ėshtė i pambarim dhe se ky proces duhet tė mbarojė mė 10 dhjetor.
Nė takimin e djeshėm tė Grupit tė Kontaktit, morėn pjesė edhe pėrfaqėsuesi i BE-sė pėr politikė tė jashtme dhe Siguri, Javier Solana, komisari evropian pėr zgjerim, Oli Rehn si dhe Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO-sė, Jaap de Hoop Scheffer.

Uisner “as optimist as pesimist” pėr bisedimet Pėrfaqėsuesi amerikan nė treshen ndėrkombėtare, Frank Uisner, ka thėnė se, nėse nuk arrihet njė marrėveshje mes palėve, atėherė vendimin, se si tė vazhdohet mė tej, e merr sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė. Nė njė intervistė pėr BBC, Uisner ka thėnė se ėshtė arritur njė gjendje nė negociata, nė tė cilėn palėt kanė menduar mirė dhe i kanė artikuluar qėndrimet e tyre dhe janė tė gatshėm tė takohen. Lidhur me rezultatin e kėtyre bisedimeve, Uisner ka thėnė: “Unė s'jam as optimist e as pesimist. E di se kemi njė punė tė rėndėsishme pėr ta kryer dhe kėtė do ta kryejmė e nuk do tė lėmė asnjė gur pa e luajtur nga vendi”, ka thėnė Usiner. Ai ka shtuar se detyrė e treshes ėshtė tė pėrfundojė punėn. Mė dhjetė dhjetor apo para asaj date ne duhet t'ia dėrgojmė konkludimet tona Grupit tė Kontaktit dhe sekretarit tė pėrgjithshėm; pas kėsaj i pėrket qeverive sovrane qė tė vendosin”, ka thėnė pėrfaqėsuesi amerikan nė treshen ndėrkombėtare.

Oli Rehn: Zgjidhja e qartė e statusit tė Kosovės kėrkon nisma konkrete dhe dėshirėn pėr kompromis
28-09-2007
Zėri i Amerikės: - Njė zyrtar i lartė i Bashkimit Evropian i tha Zėrit tė Amerikės sė e ardhmja e Kosovės ėshtė e lidhur me atė tė Serbisė. Komisioneri pėr Zgjerim i Bashkimit Evropian, Olli Ren i bėri thirrje tė dy palėve t’i japin fund shtyrjeve pėr njė marrėveshje pėrfundimtare mbi statusin e Kosovės dhe tė ecin pėrpara pėr njė tė ardhme mė tė mirė. 

Deri tani, muaj tė tėrė bisedimesh nuk kanė mundur tė afrojnė Prishtinėn qė kėmbėngul pėr pavarėsi dhe Beogradin, qė dėshiron tė mbajė Kosovėn si pjesė formale tė Serbisė. Raundi i tanishėm i bisedimeve mbi tė ardhmen e statusit tė Kosovės ėshtė vendosur qė tė pėrfundojė nė 10 dhjetor. Ndėrkohė, Komisioneri pėr Zgjerim i Bashkimit Evropian, Olli Rehn i tha Zėrit tė Amerikės se Kosova dhe Serbia do tė jenė tė lidhura edhe nė tė ardhmen.

“Nė qoftė se vemė re mbas tė sotmes dhe tė ardhmes sė afėrt, tė themi 5-10-15 vite mė pas, mund tė shihni se tė dyja, Serbia dhe Kosova, pavarėsisht se cili do tė jetė statusi i saktė pėr Kosovėn, do tė jenė pjesė tė Bashkimit Evropian, ashtu si dhe pjesa tjetėr e vendeve tė Ballkanit Perėndimor. Kėshtu, nė qoftė se shihet nė njė perspektivė mė tė largėt, mund tė shihet se Serbia dhe Kosova janė shumė tė varura nga njera-tjetra dhe tė dyja do tė jenė pjesė e Bashkimit Evropian, me kushtin qė tė plotėsojnė kėrkesat e anėtarėsimit”.

Por, 27 vendet anėtare tė Bashkimit Evropian nuk janė tė bashkuara pėr mėnyrėn se si duhet vepruar lidhur me ēėshtjen e njė pavarėsie tė mundshme tė Kosovės, nė qoftė se ajo arrihet pa njė miratim formal tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara.

Shtetet e Bashkuara mbėshtesin pavarėsinė e Kosovės, ndėrsa Rusia kėrcėnon tė verė veton, pėr ēdo rezolutė tė Kėshillit tė Sigurimit, me tė cilėn Beogradi nuk do tė ishte dakort. Sekretarja e Shtetit, Kondoliza Rajs, tha kėtė javė se njė rezolutė “miqėsore”, sipas fjalėve tė saj, pėr statusin e Kosovės ėshtė ende e mundur.

Zonja Rajs i bėri thirrje Bashkimit Evropian qė tė ndėrmarrė disa vendime tė guximshme pėr statusin e Kosovės. Komisioneri Rehn tha se Bashkimi Evropian preferon njė zgjidhje me mirėkuptim dhe jo njė veprim tė njėanshmėm.

“Ne dėshirojmė tė punojmė shumė dhe seriozisht pėr njė zgjidhje me mirėkuptim, tė lėvizim ēdo gur dhe mė shumė, por natyrisht qė ne presim qė Beogradi dhe Prishtina tė mbjanė njė qėndrim konstruktiv. Njė zgjidhje e arritur me negociata, nė qoftė se mund tė gjendej, sigurisht qė do tė ishte mė e mirė pėr tė gjithė”- tha Rehn. 

Por shumė raunde bisedimesh nuk kanė sjellė ndonjė marrėveshje midis Beogradit dhe Prishtinės. Ēfarė do tė ndodhė nė qoftė se tė dyja palėt nuk bien dakort pėr njė zgjidhje?

“Unė nuk kam dėshirė tė bėj hamendje. Por nė ēdo rast, duhet tė jetė e qartė pėr gjithėsecilin, se duke zgjatja e kėsaj agonie nuk do tė ndihmojė asnjeri: rajonin, Evropėn, apo dhe botėn. Zgjatja e kėsaj agonie do tė thotė vetėm shtim i rrezikut pėr paqėndrueshmėri nė Kosovė, qė do tė thotė ngadalėsim i rrugės sė Serbisė pėr nė Bashkimin Evropian dhe do tė dėmtonte tė ardhmen e vendeve tė Ballkanit Perėndimor drejt anėtarėsimit tė Bashkimin Evropian. Kjo nuk do tė ishte nė interesin e askujt”.

Ndėrmjetėsit e trojkės ndėrkombėtare, tė pėrbėrė nga BE, SHBA dhe Rusia, thonė se ka njė frymė pozitive midis negociatorėve serbė dhe atyre shqiptarė tė Kosovės. Por, zoti Rehn tha se njė zgjidhje e qartė kėrkon propozime aktuale dhe dėshirėn pėr kompromis.

“Por nevojitet mė tepėr se sa fryma. Duhen nisma konkrete dhe kjo ėshtė pėrgjegjėsi e Beogradit dhe Prishtinės”, - tha zoti Rehn.

Grupi i Kontaktit pėr Kosovėn u takua dje nė New York, pėr tė vlerėsuar pėrparimin nė drejtim tė njė zgjidhjeje pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės.

Zoti Rehn i bėri thirrje Rusisė qė tė bėhet pjesė e zgjidhjes.

“Ne kemi nevojė pėr tė gjithė partnerėt nė komunitetin ndėrkombėtar qė tė kontribojnė pėr kėtė ēėshtje, duke pėrfshirė, natyrisht Federatėn Ruse, e cila thotė se mbėshtet njė zgjidhje shumėpalėshe. Gjithashtu, ne jemi nė favor tė njė bashkėpunimi shumėpalėsh tė efektshėm dhe tė pėrgjegjshėm dhe ne presim qė tė gjithė partnerėt tė praktikojnė ato qė predikojnė dhe tė mos kėrcėnojnė pėr veprime tė njėanshme, apo me pėrdorimin e vetos”, - tha Komisioneri i Bashkimit Evropian pėr Zgjerimin, Oli Rehn. //voa//

Gjilan: Njė shqiptar dhe njė serb kapen me tre kilogramė narkotikė Policia nė Gjilan ka arrestuar dhe po mban nė parburgim njė qytetar shqiptar dhe njė serb, tek tė cilėt janė gjetur mbi tre kilogram drogė. Togeri Ismet Hashani, zėdhėnės i SHPK-sė nė Gjilan ka bėrė tė ditur se gjatė kontrollit nё veturё e tyre janė gjetur dhe sekuestruar gjashtė paketime me substancё tё dyshuar narkotike qё mund tё jetё e llojit heroinё. “Po ashtu gjatė kėtij operacioni ёshtё sekuestruar njė revole tė tipit TT i kalibrit 7.62 mm i modelit M57, tre telefona mobil me nёntё (9) kartela telefonike dhe automjeti qё ёshtё pėrdorur nga ana e tё dyshuarve”, ka thėnė Hashani.

Nga dy tetori lėshohet nė qarkullim linja hekurudhore Prishtinė - Pejė- Prishtinė Qė nga dy tetori hekurudhat e Kosovės do tė lėshojnė nė qarkullim linjėn hekurudhore Prishtinė - Pejė- Prishtinė. Nė mėngjes nė orėn 5:50h niset treni i shpejt nga Peja i cili arrin nė Prishtinė nė orėn 7:30h, pra pėr njė orė e gjysmė udhėtim. Nė kėtė linjė treni ndalet vetėm nė 4 stacione, ndėrsa nė linjėn tjetėr atė tė mesditės treni ndalet nė tė gjitha stacionet. Bileta standarde pėr kėtė linjė kushton 3 euro, mirėpo pėr studentė ka zbritje 50%, pra 1.5 euro, kurse pėr biletė kthyese ka zbritje 20%.

Nė protestat nė Birmani, vriten 13 vetė, ndėr tė cilėt njė gazetar japonez
Rangun, 28 shtator 2007
- Nė kryeqytetin birmanez, Rangun, janė mbledhur sėrish edhe sot mijėra demonstrues, kundėrshtarė tė regjimit ushtarak nė vend. Pėrkundėr shtimit tė presionit ndėrkombėtar, udhėheqja ushtarake nė Birmani ka vepruar me ashpėrsi kundėr demonstruesve. Kėto demonstrata konsiderohen mė tė mėdhatė publike nė 20 vitet e fundit nė kėtė vend. Nė pėrleshjet dyditėshe, humbėn jetėn 13 njerėz, nė mesin e tyre edhe njė gazetar japonez, kanė bėrė tė ditur medieve shtetėrore. Po ashtu njoftohet pėr plagosjen e rreth 40 njerėzve tė tjerė.


LAJMET
E enjte 27 shtator 2007
Mbahet takimi i ministrave tė vendeve tė Grupit tė Kontaktit Ministrat e Jashtėm tė vendeve tė Grupit tė Kontaktit pėr Kosovėn do tė takohen tė enjten nė Nju Jork, njė ditė para takimit direkt ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit...

Kuvendi i Kosovės miratoi Projektligjin pėr pėrdorimin e simboleve shtetėrore
Prishtinė, 27 shtator 2007 - Legjislativi kosovar tė enjten nė seancėn plenare, me 68 vota pro dhe 1 kundėr miratoi Projektligjin pėr pėrdorimin e simboleve shtetėrore.
   Ligjvėnėsit kosovarė, mė shumicė absolute tė votave, miratuan tė enjten nė parim, dy projektligje, qė u konsideruan bazike pėr ditėn e parė pas mėvetėsisė sė vendit, Projektligjin pėr pėrdorimin e simboleve shtetėrore tė Kosovės dhe Projektligjin pėr Ministrinė e Punėve tė Jashtme dhe Shėrbimin Diplomatik.

UNMIK-u kėrkon strategji pėr ndryshimin e politikave fiskale Udhėheqėsit e Zyrės sė UNMIK-ut pėr ēėshtje fiskale, ndonėse deklaruan se tashmė janė pjekur kushtet qė tė bėhet rishikimi i taksave tė aplikueshme, ata rekomanduan se para ndryshimit tė kėtyre politikave nevojitet hartimi i njė strategji tė mirėfilltė (nga Qeveria).

Lėvizja pėr Bashkim nuk merr pjesė nė zgjedhjet e 17 nėntorit Zyrtarė tė Lėvizjes pėr Bashkim (LB), konfirmuan tė enjten se nuk do tė marrin pjesė nė zgjedhjet e 17 nėntorit 2007.

Nė Suedi arrestohet njė shqiptar me akuzė tė prokurorisė sė Serbisė Policia suedeze ka arrestuar njė shqiptar nga Pozharani i Vitisė, ish- pjesėtar i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, me akuzė tė ngritur nga prokuroria e Serbisė.

SHPK arreston njė serb pėr 4 vrasje tė kryera nė Kosovė Marko Simonoviē, 28 vjeēar, punėtor nė Ministrinė e Kthimit, ėshtė arrestuar nga shėrbimi Policor i Kosovės, si i dyshuar pėr kryerjen e katėr vrasjeve nė Kosovė pas hyrjes sė forcave tė NATO-s.

Policia shpėton nga vetėvrasja tė arrestuarin pėr vjedhje dhe sulm ndaj policisė Zyra Rajonale pėr Informim e policisė nė Mitrovicė konfirmoj tė enjten se njė intervenim i shpejtė i zyrtarėve policor tė stacionit tė veriut tė qytetit...shpėton nga vetėvrasja tė arrestuarin.

SHPK-ja pohon se nė shpėrthimin nė Dardani ėshtė pėrdorur eksploziv ushtarak Zyrtarė tė Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), konfirmuan tė enjten pėr KosovaLive se nė shpėrthimin e sė hėnės nė lagjen Dardania tė Prishtinės, janė pėrdorur disa lloje tė grupit tė dytė tė eksplozivėve, qė pėrdoren zakonisht pėr nevoja ushtarake.

Nė Artanė sot mbahet takim publik pėr statusin final tė Kosovės Qendra e Trajnimeve dhe Burimeve pėr Avokim (ATRC) mban sot takim me qytetarėt e Artanės (ish-Novo Bėrdė), ku tė pranishėm do tė jenė Jonuz Salihaj, ministėr i Drejtėsisė dhe David Blunt, shef i Zyrės britanike nė Prishtinė.

Lansohet Strategjia kombėtare pėr arsimin dhe aftėsimin nė ndėrmarrėsi Strategjia kombėtare pėr arsimin dhe aftėsimin nė ndėrmarrėsi 2007-2010, e cila u promovua tė enjten, sipas ekspertėve ndėrkombėtarė dhe vendorė, ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr vendin, sidomos nė kohėn kur Kosova po bėnė hapa vendimtar drejt integrimeve nė rrjedha tė sistemeve evropiane tė arsimit.

Institucionet private tė arsimit janė licencuar pa pėlqimin e Agjencisė sė Akreditimit Zyrtarė tė Agjencisė pėr Akreditim tė Kosovės (AAK), konfirmuan pėr KosovaLive seMinistria e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė (MASHT), ka licencuar institucionet private tė arsimit, pa pėlqimin e tyre, por MASHT thotė se ka vepruar nė pėrputhje me pėrgjegjėsitė qė ka.

Qeveria planifikon ta japė me qira plazhin e madh tė Ulqinit Ministri i zhvillimit ekonomik tė Malit tė Zi, Branimir Gvozdenovic, konfirmoi tė enjten se plazhi i madh i Ulqinit do tė jepet me qira nė njė afat tė gjatė, pa theksuar limitin e asaj kohe, duke nėnvizuar se njė model i tillė ėshtė mė i mirė se sa ai i partneritetit privat-publik me investuesit.

Lavrov - Tadiq: Ēdo vendim pėr Kosovėn duhet tė pranohet nga KS-ja
Nju Jork, 27 shtator 2007 Ministri i Jashtėm rus, Sergej Lavrov dhe presidenti serb, Boris Tadiq, janė takuar...

Korporata Energjetike e Bosnjės ia shet tepricėn e rrymės “Atel”-it dhe EFT-sė Korporata Energjetike e Bosnjė Hercegovinės do t’i shtesė tepricėn e energjisė elektrike nė vitin 2008 kompanisė zvicerane Atel Energy dhe Energy Financing Team (EFT), ku parasheh tė fitojė 54 milionė euro.

Tribunali i Hagės do tė paraqesė vendimet lidhur me masakrėn e Vukovarit Gjykatėsit nė Tribunalin e Hagės pėr Krime Lufte nė ish-Jugosllavi do tė paraqesin tė enjten vendimet pėr tre ish-oficerėt e ushtrisė jugosllave, tė akuzuar...

Valuta e euros arrin nivelin rekord Euro tė enjten ka arritur nė nivelin mė tė lartė duke u shkėmbyer pėr 1,4166 dollarė, qė ėshtė rekordi i gjashtė me radhė i valutės sė pėrbashkėt tė 13 vendeve evropiane.

...hapur:

Mblidhen ministrat e jashtėm tė Grupit tė Kontaktit Ministrat e jashtėm tė Grupit tė Kontaktit do tė takohen sot nė Nju Jork, njė ditė para bisedimeve tė drejtpėrdrejta mes Prishtinės dhe Beogradit, pėr statusin e Kosovės. Pėrveē treshes, nė bisedime marrin pjesė edhe shefi i NATO-s, Jap De Hop Skefer, shefi i diplomacisė evropiane, Havier Solana dhe komisioneri pėr Zgjerim, Oli Ren. Udhėheqėsi i delegacionit tonė, presidenti Fatmir Sejdiu, ka deklaruar se Ekipi i Unitetit prezanton nė Nju Jork vijėn e kuqe- pavarėsinė, ndėrkaq ēdo ofertė tjetėr ėshtė nė kundėrshtim me vullnetin e popullit, andaj nuk vjen nė konsiderim.

Kuvendi miratoi nė parim projektligjin pėr simbolet shtetėrore tė Kosovės  Kuvendi i Kosoves miratoi nė parim projektligjin pėr simbolet shtetėrore tė Kosovės.Me kėtė rast shumica e deputetėve theksuan se ky projektligj ėshtė njė hap i rėndėsishėm i cili i vė bazat e shtetit tė Kosovės dhe jep sinjalin se Kosova po bėhet gati pėr ditėn e parė tė pavarėsisė. Projektligji pėr simbolet shtetėrore,qė ėshtė pjese e obligimeve qe dalin nga pakoja e Ahtisarit, rregullon mėnyrėn e pėrdorimit tė flamurit stemės dhe himnit tė Kosovės, simbole kėto tė cilat ende nuk janė pėrzgjedhur nga institucionet e Kosovės. Ky projektligj poashtu i sanksionon me dispozita ndėshkuese tė gjithė ata qė keqpėrdorin simbolet shtetėrore tė Kosovės gjoba kėto qė mund tė sillen prej 150 deri nė 1 mijė euro.Kostoja e pėrgjithshme e zbatimit tė projektligjit pėr simbolet ėshtė 70 mijė euro mjete kėto qė pritet tė planifikohen nga ministria e Financave.
Kuvendi gjatė seances sė sotme do tė shqyrtojė (miratojė) edhe projektligjin pėr Ministrinė e Punėve tė Jashtme e Shėrbimin Diplomatik dhe projektligjin pėr statusin, imunitetin dhe privilegjet e misioneve diplomatike dhe praninė ushtarake ndėrkombetare.

Solana pret qė ēėshtja e statusit tė Kosovės tė zgjidhet para 10 dhjetorit  Shefi i politikės sė jashtme tė bashkimit Evropian, Havier Solana, ka deklaruar se pret qė ēėshtja e statusit tė Kosovės tė zgjidhet para 10 dhjetorit.Pėrmes zėdhėnėses Kristina Gallak, Solana e ka vlerėsuar tė rėndėsisė sė madhe, takimin e e parė mes palės kosovare dhe asja serbe, ku pėr herė tė parė do tė jenė tė gjithė bashkė: presidentėt Sejdiu e Tadiē dhe kryeministrat Ēeku e Koshtunica.

KQM tėrhoqi vėrejtjen ndaj keqmenaxhimit nė KEK Kabineti i Qeverisjes sė Mirė i PDK-sė edhe sot tėrhoqi vėrejtjen ndaj keqmenaxhimit dhe mungesės sė transparencės nga udhėheqja e Korporatės Energjetike tė Kosovės. Shefi i Departamentit pėr energjetikė dhe miniera nė KQM, Bajrush Xhemajli, nė takimin e sotėm me gazetarė, tha se qeveria dhe drejtuesit e KEK-ut, me papėrgjegjėsinė e tyre po vazhdojnė ta shkatėrrojnė KEK-un, pa i dhėnė llogari askujt. Por, ai tha se keqmenaxhimi nė KEK nuk ėshtė vetėm nga vendorėt, por edhe ndėrkombėtarėt dhe varėsisht nga pėrgjegjėsitė, secili duhet tė jepė llogari.

KS diskutoi pėr situatėn nė Manmar Kėshilli i Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara ka mbajtur njė mbledhje urgjente ku ėshtė diskutuar pėr dhunėn e ushtruar nga junta ushtarake nė Manmar, ndaj protestes sė murgjve budistė. I dėrguari special i OKB-sė nė kėtė vend, Ibrahim Gambari, informoi KS pėr situatėn e fundit. Sekretari i Pėrgjithshėm, Ban Ki Mun, tha se OKB-ja do t’i propozojė juntės ushtarake, njė plan pėr ribashkimin e vendit pėrmes dialogut.

...informacione tė shkeputura nga dje:

Policia arreston 9 persona pėr dhunėn nė parlamentin e Maqedonisė
26-09-2007 Policia nė Maqedoni arrestoi tė paktėn 9 vetė nė lidhje me pėrleshjet e djeshme nė parlament ndėrmjet pėrkrahėsve tė dy partive politike tė shqiptarėve.

Autoritetet thonė se pėrleshjet pasojnė mosmarrėveshje lidhur me reformat zgjedhore ndėrmjet ligjvėnėsve tė Bashkimit Demokratik pėr Integrim tė opozitės dhe Partisė pėr Prosperitet Demokratik, anėtare e koalicionit qeveritar.

Pėrkrahėsit e Bashkimit Demokratik pėr Integrim u pėrpoqėn mė pas tė bllokonin rrugėt pėrreth ndėrtesės sė Parlamentit nė Shkup, gjė qė rezultoi nė arrestime. Disa prej personave tė ndaluar mund tė akuzohen pėr sulme ndaj policėve dhe pėr mbajtje tė armėve pa leje. Kryeministri Nikolla Gruevski u takua sot me udhėheqėsit e tė gjitha partive parlamentare dhe theksoi se incidente tė tilla nuk duhet tė ndodhin mė.

Nė Bruksel, njė zėdhėnėse e Bashkimit Evropian dėnoi dhunėn, duke thėnė se ajo minon pėrparimin e Maqedonisė drejt forcimit tė lidhjeve me Bashkimin.

Ambasadorėt e SHBA, BE, Natos dhe OSBE-sė nė Shkup u takuan me kryeministrin Nikolla Gruevski dhe me kryetarin e Parlamentit Lubisha Georgievski pėr tė diskutuar ngjarjet e fundit nė parlament dhe pėr tė parė mundėsitė e qetėsimit tė gjendjes sė tendosur.

Ambasadorėt kanė shprehur shqetėsimet e tyre tė mėdha pėr atė qė ka ndodhur. Amabsadori i BE, i cili pas takimit bėri komente pėr mjetet e informimit tha se janė tė papranueshme incidentet e djeshme, ndėrkohė qė la tė kuptohej se kanė bėrė thirrje pėr hetime sa mė shpejtė qė tė jetė e mundur, nė mėnyrė qė tė rikthehet besimi dhe qė Parlamenti tė fundkionojė nė mėnyrėn e duhur.

Ambasadori Erwan Fouere i BE tha se truprojat e partive politike nuk e kanė vendin nė Parlament ndėrsa gazetarėt kanė tė drejtė tė jenė aty. Ambasadorėt kanė shprehur keqardhje tė thellė pėr dhunėn e ushtruar ndaj pjesėtarėve tė mjeteve tė informimit, ndėrkohė qė kanė kėrkuar nga OSBE qė tė bėjė hetime tė plota lidhur me aktet e dhunės ndaj gazetarėve dhe ekipeve televizive.

Nė kuadėr tė kėtyre zhvillimeve shqetėsuese, policė tė njėsisė speciale Alfa e kanė rrahur keq sot njė kameraman tė televizionit privat Alsat nė afėrsi tė Tetovės i cili po i filmonte ata duke ndaluar deputetin Sadulla Duraku tė BDI-sė te fshati Zhelinė. Diplomatėt perėndimorė shpresojnė se do tė bėhet ē‘mos pėr rikthimin e besimit brenda Parlamentit dhe se puna do tė vazhdojė mbi reformat e rėndėsishme dhe tė nevojshme e jetike pėr pranimin e Maqedonisė nė BE.

Nga ana tjetėr, Bashkimi Demokratik pėr Integrim nė njė takim me Kėshillin qendror nė Tetovė kėrkoi qė Parlamenti tė formojė njė komision pėr hetimin e ngjarjeve tė djeshme. Partia paralajmėron se do tė pezullojė pjesėmarrjen e saj nga seancat plenare tė Parlamentit deri sa ky institucion tė raportojė mbi incidentet e fundit qė ndodhėn brenda dhe jashta tij. BDI ka paralajmėruar njė protestė pėr ditėn e premte nė Shkup.

Kėto incidente po i japin Maqedonisė njė imazh tė keq dhe njerėzit turpėrohen nga ajo qė kanė parė tė ndodhte nė Parlament dhe jashta tij. Pėrveē numrit tė madh tė policisė nė qendėr tė qytetit dje dhe sot janė parė grupe njerėzish; civilė tė armatosur me kallashnikovė. Megjithėse u kuptua qė ishin pjesėtarė tė njėsisė policore “Alfa”, ata kanė futur frikė tek qytetarėt dhe kalimtarėt dje dhe sot nė qendėr tė Shkupit.

Ndėrkohė, Partia maqedonase Liberal Demokrate i ka bėrė thirrje kryeministrit qė ta shkarkojė nga posti zėvens-ministrin e brendėshėm Refet Elmazi i cili dje personalisht ushtroi dhunė ndaj deputetėve tė BDI. Kėtė akt e ka regjistruar tė paktėn njė stacion televiziv nė Shkup.// -voa//


Ndalohet tubimi i njė grupi neo-nazistėsh nė Novi Sad Autoritetet e qytetit Novi Sad nė veri tė Serbisė ndaluan njė tubim qė ishte planifikuar tė mbahej muajin e ardhshėm nga njė grup neo-nazistėsh, pas protestave tė organizatave jo-qeveritare hebraike.

Organizata Fronti Kombėtar e kishte planifikuar tubimin e 7 tetorit, si njė marshim pėr unitetin e Serbisė dhe njė protestė kundėr aspiratave tė shumicės shqiptare tė Kosovės pėr pavarėsi. Kongresi Botėror Hebraik i kishte shkruar Presidentit Serb Boris Tadiē dhe kryeministrit Vojislav Kostunica pėr t’u shprehur shqetėsimin lidhur me planet pėr tubimin.

Mbi disa anėtarė tė Frontit Kombėtar kishte ngritur padi pėr nxitje urrejtjeje pasi kishin ndėrhyrė me forcė nė njė grumbullim tė kundėrshtarėve tė tyre nė Novi Sad.//voa//

...intervista:
Obrajėn: Shtetet e Bashkuara janė tė gatshme tė njohin pavarėsinė e Kosovės
26-09-2007 - Shtetet e Bashkuara janė shprehur nė mėnyrė tė pėrsėritur nė favor tė pavarėsisė Kosovės. Mė sė fundi qėndrimi amerikan u pėrsėrit tė hėnėn nga Sekretarja e Shtetit, Kondolisa Rajs. Ish kėshilltari i posaēėm presidencial pėr Ballkanin, Xhejms Obrajėn thotė se Uashingtoni ėshtė gati ta njohė pavarėsinė e Kosovės, edhe pa njė marrėveshje me Beogradin, ndėrkohė qė rusėt preferojnė ta zgjasin procesin pa njė afat tė caktuar, megjithėse nuk e kanė deklaruar preferencėn e tyre. Nė njė intervistė pėr Zėrin e Amerikės, zoti Obrajėn thotė se ēėshtja ėshtė se cili ėshtė qėndrimi i Bashkimit Evropian kur bėhet fjalė pėr pavarėsinė e Kosovės, prandaj edhe muajt e ardhshėm do tė jenė vendimtarė.

Zėri i Amerikės:   Sekretarja e shtetit Kondolisa Rajs shprehu kėtė javė dedikimin e Shteteve tė Bashkuara pėr pavarėsinė e Kosovės Megjithatė ajo tha se shpallja e njėanshme e pavarėsisė nga vetė Kosova nuk ėshtė njė ide shumė e mirė. Si mund tė shkohet nė pavarėsinė e Kosovės, pa njė shpallje tė njėanshme tė saj?

Xhejms Obrajėn:   Komentet e Sekretares Rajs pasqyrojnė angazhimin e vendosur tė Shteteve tė Bashkuara pėr ta zgjidhur statusin e Kosovės kėtė vit. Me komentet e saj ajo pėrpiqet tė thotė se Shtetet e Bashkuara, Evropa dhe Rusia po bėjnė pėrpjekje tė gjithanshme pėr tė gjetur njė zgjidhje tė pėrbashkėt tė kėsaj ēėshtjeje, ndėrkohė qė shkurajojnė secilėn palė, si Prishtinėn edhe Beogradin qė tė ndėrmarrin ndonjė veprim, para se tė arrihet nė njė farė marrėveshje mes faktorėve ndėrkombėtarė lidhur me kursin e sė ardhmes: Populli i Kosovės tė mos shpallė pavarėsinė, deri sa tė pėrcaktohet kursi i sė ardhmes dhe Serbia tė mos ndėrmarė ndonjė veprim, si pėr shembull ndarja e veriut tė Kosovės, ose tė tėrheqė popullsinė serbe nga enklavat. Fuqitė perėndimore duan qė Prishtina dhe Beogradi tė pėrmbahen nga veprime tė tilla pėr tė bėrė tė mundur qė tė bėhen tė gjitha pėrpjekjet deri nė fund tė procesit. Nė fund tė procesit ėshtė mė se e qartė se si do tė zhvillohen ngjarrjet. Shtetet e Bashkuara janė nė favor tė pavarėsisė nė tė ardhmen e afėrt dhe janė gati ta njohin pavarėsinė e Kosovės , edhe pa njė marrėveshje me Beogradin, ndėrkohė qė rusėt preferojnė ta zgjasin procesin pa njė afat tė caktuar, megjithėse nuk e kanė deklaruar preferencėn e tyre. Ēėshtja ėshtė tek qėndrimi i Bashkimit Evropian lidhur me pavarėsinė e Kosovės. Prandaj edhe muajt e ardhshėm do tė jenė vendimtarė. Kjo ėshtė koha kur udhėheqja politike e BE-sė tė ndjehet rehat pėr marrjen e vendimit, pavarėsisht nėse kanė marrėveshjen e Beogradit apo tė Moskės.

Zėri i Amerikės:   Raundi mė i fundit i bisedimeve pėrfundon mė 10 dhjetor. Ju thatė se Shtetet e Bashkuara do ta njohin nė mėnyrė tė njėanshme pavarėsinė e Kosovės. A mendoni ju se kjo do tė ndodhė kėtė vit nėse nuk arrihet njė marrėveshje nė Kėshillin e Sigurimit?

Xhejms Obrajėn:   Presidenti Bush dhe Sekretarja Rajs kanė lėnė tė kuptohet se Shtetet e Bashkuara do ta njohin pavarėsinė e Kosovės. Ajo qė duket se ata preferojnė ėshtė tė arrihet njė marrėveshje mes njė numėr vendesh evropiane, qė do ta njihnin Kosovėn pak pasi ajo tė shpallte pavarėsinė. Rezultati mė i mirė ėshtė qė tė arrihet njė zgjidhje me miratimin e Beogradit, por kjo nuk do tė ndodhė, ose Moska ta pranojė nė heshtje pavarėsinė e Kosovės dhe kjo ēėshtje tė hidhet nė vonė nė Kėshillin e Sigurimit, duke bėrė tė mundur qė shtete tė ndryshme tė njohin pavarėsinė e Kosovės. Mendoj se ky ėshtė njė rezultat qė nuk ka shumė tė ngjarė tė ndodhė. Ajo qė ka mė shumė tė ngjarė tė ndodhė ėshtė se raundi i tanishėm i bisedimeve do tė dėshtojė. Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė do t’i paraqitet njė raport, nė tė cilin do tė pranohet se nuk ka perspektivė pėr njė zgjidhje nėpėrmjet bisedimeve. Nė atė kohė, njė grup shtetesh do tė meren vesh me udhėheqjen e Kosovės se nėse ata shpallin pavarėsinė kėto shtete do ta pranojnė atė. Nė kėtė grup do tė bėjnė pjesė Shtetet e Bashkuara dhe njė masė kritike e vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian, 15-20 shtete, si dhe vende tė tjera nga e gjithė bota dhe kjo do tė ishte zgjidhja e statusit tė Kosovės. Ēėshtja pėr muajt e ardhshėm nuk ėshtė nėse Shtetet e Bashkuara do tė veprojnė tė vetme, por nėse ato do tė jenė tė sukseshme tė bindin njė numėr vendesh tė bashkohen nė zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Nėse Uashingtoni e shtyn marrjen e vendimit pėrfundimtar me pak javė me shpresė qė tė sigurojė kėtė mbėshtetje, ato mund ta bėjnė kėtė, por prova reale ėshtė nėse administrata amerikane mund tė shfrytėzojė muajt tetor e nėntor qė tė bindė vende tė tjera tė mbėshtesin zgjidhjen e saj tė preferuar. Mendoj se kjo pėrpjekje ka filluar tashmė dhe nėse statusi i Kosovės do tė hidhej sot nė votė, ndoshta 20 vende tė Bashkimit Evropian ose edhe mė shumė do tė njihnin pavarėsinė e Kosovės.

Zėri i Amerikės:   Dhe nė njė skenar tė tillė, si do tė reagonte Serbia dhe Rusia?

Xhejms Obrajėn:   Kėtė gjė unė nuk e di. Mendoj se nė Serbi kemi tė bėjmė me dy nivele: E gjithė udhėheqja politike serbe do tė jetė shumė kritike nėse meret njė vendim i tillė dhe do tė kalojė njė farė kohe deri sa Serbia ta njohė pavarėsinė e Kosovės, madje kjo ēėshtje mund tė zgjasė pėr njė farė kohe. Beteja reale do tė zhvillohet nė politikėn e brėdshme. Kryeministri Koshtunica ėshtė shprehur kundėr tė gjitha nismave perėndimore, anėtarėsinė nė NATO dhe nė Bashkimin Evropian. Mendoj se Kosova pėr tė ėshtė njė pretekst pėr t’u shkėputur nga perėndimi. Kjo do tė bėjė qė populli serb tė bėjė zgjedhjen, a duan ata tė jenė pjesė e institucioneve perėndimore, ku janė anėtarė tė gjithė fqinjėt e tyre, apo duan tė mbajnė njė qėndrim tė pavarur, ndoshta duke u mbėshtetur kryesisht tek Rusia. Mendoj se kjo nuk ėshtė njė e ardhme, qė shumica e serbėve duan tė shikojnė pėr vete, por ky ėshtė njė vendim qė ata duhet tė marrin dhe qė do tė shikohet qartė nė zgjedhjet e Serbisė gjatė viteve tė ardhshme.

Zėri i Amerikės:   Nė Kosovė ekziston shqetėsimi se shtyrjet dhe negociatat shtesė e kanė dobėsuar mbėshtetjen e vendeve evropiane, nė vend qė ta shtojnė atė drejt njė zgjidhjeje tė statusit tė Kosovės. Cili ėshtė komenti juaj?

Xhejms Obrajėn:   Kjo ėshtė njė kohė pėr tė qėnė nervoz. Ne po i afrohemi fundit tė njė procesi dhe asnjė palė nuk dėshiron tė pranojė se ėshtė gati tė marė njė vendim tė vėshtirė, sepse kjo vetė ėshtė njė ēėshtje e vėshtirė. Rezultati ėshtė se evropianėt po e mendojnė kėtė me kujdes, se e vetmja zgjidhje ėshtė tė meret vendimi pa njė marrėveshje nga Beogradi apo Moska. Ky ėshtė njė vendim qė duhet marė nga udhėheqja politike e Bashkimit Evropian duhet tė marė gjatė 2 muajve tė ardhshėm. Shpresoj qė gjatė kėsaj kohe, udhėheqėsit politikė do tė diskutojnė me palėt e angazhuara dhe tė pranojnė se nuk do tė arrihet njė marrėveshje dhe se mėnyra mė e mirė qė rreth 10 milion njerėz tė kėtij rajoni tė bėhen pjesė e Bashkimit Evropian ėshtė qė Kosova tė jetė e pavarur dhe Serbia tė pėrqėndrohet nė tė ardhmen nė vend qė tė luftojė pėr kufijtė e saj.//voa//


LAJMET
E mėrkurė 26 shtator 2007
...Zėri Amerikės:Tensionet po shtohen me afrimin e fundit te procesit tė negociatave shtesė pėr statusin e Kosovės. Tė premten nė New York, delegacionet e Prishtinė dhe Beogradit takohen pėr herė tė parė nė kėtė periudhė tė bisedimeve por me qėndrime tėrėsisht tė kundėrta. Beogradi kėrkon ruajtjen e sovranitetit mbi Kosovėn, ndėrsa Prishtina thotė se pavarėsia ėshtė e pa negociueshme.//voa//

Aksidentalisht humb jetėn Hajrush Gashi, punėtor i "Oti Group"-  Drejtori i Qendrės Emergjente tė Qendrės Klinike Universitare tė Kosovės, Basri Lenjani, konfirmoi tė mėrkurėn pėr KosovaLive se njė person ka vdekur, kurse tė paktėn dy tė tjerė kanė marrė lėndime tė rėnda, si pasojė e shpėrthimit tė njė bombole gazi nė mensėn e studentėve tė Universitetit tė Prishtinės.

Schook mohon lidhjet joprofesionale me Ēekun dhe Haradinajn Zėvendėsshefi i UNMIK-ut, Steven Schook, ka mohuar bazėn e hetimeve tė Zyrės pėr Shėrbime tė Brendshme tė Kombeve tė Bashkuara qė pėrfshijnė sjelljet e tij agresive, demonstrim tė marrėdhėnieve joprofesionale me ministrin Ethem Ēeku dhe ish-kryeministrin Ramush Haradinaj si dhe pėr lidhje personale me femrat ndėrkombėtare dhe kosovare gjatė misionit tė tij nė Kosovė.

Qeveria e miraton projektligjin pėr shtetėsinė e KosovėsKabineti Qeveritar, nė mbledhjen e rregullt tė saj, miratoi tė mėrkurėn njė projektligj me tė cilin rregullon marrjen dhe njėkohėsisht humbjen e shtetėsisė sė Kosovės, ndėrsa zyrtarė nga ekzekutivi premtuan se deri nė fund tė kėsaj nomenklature, do tė procedohen pėr nė Kuvend tė gjitha ligjet qė dalin si obligim nga Pakoja e Ahtisaarit.

Qeveria shprehet e gatshme pėr tė plotėsuar kriteret pėr sundimin e ligjit Zyrtarėt ndėrkombėtarė, thanė tė mėrkurėn se financimi i projektit tė komisionit tė ndihmės juridike nga Qeveria e Kosovės, tregon pėrkushtimin e kosovarėve nė ndėrtimin e mirėfilltė tė sistemit gjyqėsor.

OSBE: S’ka vendvotime jashtė Kosovės, vetėm pėrmes internetit e postės Zyrtarėt e administratės ndėrkombėtar nė Kosovė, UNMIK-ut dhe OSBE-sė kanė thėnė tė mėrkurėn se nuk mund tė ketė keqpėrdorime me fletėvotimet e shkarkuara nga interneti,

Prizreni, Gjakova dhe Peja komunat mė tė angazhuara pėr dhėnien e pasaportave Zyrtarėt e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, vlerėsuan tė mėrkurėn se projekti pėr dhėnien e dokumenteve tė udhėtimit ka qenė mjaft i suksesshėm...

SBASHK-u i thotė MASHT-it se loja me mėsimdhėnės ka marrė fund Sindikata e Bashkuar e Arsimit, Shkencės dhe Kulturės (SBASHK), tė mėrkurėn, i rikujtoi Ministrisė sė Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė (MASHT) qė ta zbatojė nė tėrėsi marrėveshjen e arritur nga tė dy palėt muajin e kaluar, e cila parasheh ngritjen e pagave nė kėtė sektor pėr 12%.

USSH i jep ultimatum UP-sė qė t'i lirojė nga pagesa 300 studentė Unioni i Studentėve Shqiptarė (USSH), kundėrshtoi tė mėrkurėn vendimin e Ministrisė sė Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė (MASHT) dhe tė Rektoratit...

Komuna siguron pėrfshirjen e tė gjithė nxėnėsve nė klasėn e dhjetė Qeveria komunale e Malishevės, konfirmoi tė mėrkurėn pėr KosovaLive, se mė nė fund ka arritur tė gjej njė zgjidhje pėr pėrfshirjen e tė gjithė nxėnėsve qė kanė kryer klasėn e nėntė dhe kanė mbetur pa u pėrfshirė...

Arrestohen gjashtė persona qė dyshohet se kanė vjedhur 13 vetura “Golf” nė VitiGjashtė tė dyshuar, qė besohet se kanė vjedhur 13 vetura “Golf II” nė komunėn e Vitisė, janė arrestuar nga policia,

Nė “Lėndinėn e pikėllimit” rivarroset martiri Ali Sylė Maliqaj Me kėrkesė tė familjes sė tij, edhe pėr shkak tė prejardhjes nga ky rajon, martiri Ali Sylė Maliqaj nga fshati Dallashaj, kufoma e tė cilit u gjet...

Vetėm ēdo i dyti nė rajonin e Pejės paguan ujin Pėr dalim nga pjesėt tjera tė Kosovės ku pėrballen me furnizim jo tė rregullt tė ujit tė pijshėm, banorėt e Rrafshit tė Dukagjinit kanė gėzuar luksin qė tė kenė...ujė tė bollshem.

Veterinarėt thonė se lopėt kanė ngordhur nga “Amoreksi dhe “Hamoglo Brimeny Inspektorėt e Agjencisė sė Veterinarisė dhe Ushqimit tė Kosovės (AVUK), thanė tė mėrkurėn se lopėt nė Qirez kanė ngordhur nga “Amoreksi dhe “Hamoglo Brimeny.

Djukanovic kundėr dyshtetėsisė qė kėrkojnė shqiptarėt dhe serbėt Kryetari i Partisė Demokratike tė Socialistėve (PDS) nė pushtet, Milo Djukanovic, tha tė mėrkurėn se ėshtė ithtar i njė shtetėsie pėr qytetarėt e Malit tė Zi...

...sport - shah:

Anand njė hap pranė titullit tė kampionit botėror Nė ambientet e hotelit luksoz “Sheraton” nė Meksiko Siti ėshtė zhvilluar xhiroja e 11-tė e kampionatit individual botėror nė shah, ku po marrin pjesė tetė shahistėt mė tė mirė tė planetit.

...hapur:

Bush i garanton Berishės mbėshtetje pėr pavarėsi tė Kosovės Kryeministri shqiptar, Sali Berisha, mori pjesė nė tryezėn "Demokracia dhe Shoqeria Civile" nė Nju Jork me ē'rast ėshtė takuar edhe me presidentin Bush. Takimin me tė ai e cilėsoi si momentin kulmor tė qėndrimit tė tij nė Nju Jork. Njė ndėr ēėshtjet mė tė rėndėsishme qė Berisha bisedoi me presidentin Bush ishte ēėshtja e tė ardhmes sė Kosovės, e cila do tė diskutohet kėtė fundjavė nė selinė e Kombeve tė Bashkuara. Berisha nė prononcimin e tij pėr shtyp theksoi se presidenti Xhorxh Bush i garantoi mbėshtetjen e tij tė plotė dhe tė administratės amerikane pėr pavarėsinė e Kosovės, gjė qė do tė realizohet nė kuadrin e Treshes. Po ashtu, Berisha theksoi se shumė anėtarė tė kėsaj tryeze u shprehėn pėr zgjidhjen e pavarėsisė sė Kosovės si kusht i domosdoshėm pėr stabilitetin. Ēėshtja e Kosovės u diskutua edhe nė takimin qė ai pati me Kryetarin e Komisionit Evropian, Jose Manuel Barroso.

Stiven Shuk hetohet pėr "sjellje agresive", por nuk jep dorėheqje
Zėvendės shefi i UNMIK-ut Stiven Shuk ka njoftuar se Zyra pėr kontroll tė brendshėm e OKB-sė ka zhvilluar hetime pėr sjelljet e tij gjatė misionit nė Kosovė, ashtu siē edhe kanė raportuar kohė mė parė media kosovare. Ai njoftoi se ai po hetohet pėr akuza pėr "sjellje agresive" gjatė ushtrimit tė detyrės sė tij. Shuk tha se nuk ndjehet fajtor dhe se nuk do tė jap dorėheqje. Nė njė konferencė tė jazhtėzakonshme pėr gazetarė zėvendėsshefi i UNMIk-ut gjenerali dhe diplomati amerikan Stiven Shuk ka njoftuar se dje ka kuptuar se, zyra e mbrendshme e Kombeve tė Bashkuara pėr kontrollimin e personelit tė misioneve tė OKB-sė, ka filluar hetimet ndaj sjelljeve tė tij nė Kosovė. Ai njoftoi se ai po hetohet dhe akuzohet kinse ka sjellje agresive gjatė ushtrimit tė detyrės sė tij nė Kosovė:
“Askush nga zyra pėr kontroll tė brendshėm e Kombeve tė bashkuara nuk ka kontaktuar me mua, por mė ėshtė bėrė e ditur se hetimet ndaj meje janė duke u bėrė se unė kam sjellje agresive, jam sjellur nė mėnyrė joprofesionale me ministrin Ethem Ēeku dhe ish kryeministrin Ramush Haradinaj, dhe se kam lidhje personale me femra ndėrkombėtare dhe kosovare gjatė misionit tim nė Kosovė” tha ai.
Shuk tha se nuk ndjehet fajtor pėr akuzat ndaj tij dhe se nuk do tė jap dorėheqje. Nė kėtė kontest ai shtoi se ndoshta ėshtė fajtor pėr atė se e don punėn qė e bėn dhe ka pėrkushtim ndaj detyrės pėr tė cilėn ėshtė nė Kosovė:” Sė pari, ndoshta jam fajtor se e dua punėn time, e mbėshtes zhvillimin e Kosovės, mbėshtes zgjedhjet me lista tė hapura, zhvillimin ekonomik, besoj nė njė tė ardhme tė mirė pėr tė gjithė nė Kosovė, mbėshtes pavarėsinė e mbikqyrur tė Kosovės nė bazė tė pakos sė Ahtisarit”tha Shuk.
Ai tha se nuk do tė lejojė qė kėto apo akuza tjera qė tė kenė ndikim negativ nė statusin e Kosovės, si dhe nė kryerjen e detyrave dhe pėrgjegjėsive tė tij nė Kosovės.
Ndryshe Zyra e shėrbimit pėr mbikqyrje tė brendshme e OKB-sė bėn kontrollimin e sjelljeve tė zyrtarėve tė OKB-sė nė misione pėrkatėse nėpėr botė.

Karl Wokalek, shef i Zyrės Gjermane: Pavarėsia ėshtė e ardhmja e Kosovės Pavarėsia ėshtė e ardhmja e Kosovės. Kėshtu tha shefi i ri i Zyrės gjermane nė Prishtinė, ambasadori Karl Vokalek nė njė intervistė ekskluzive pėr Radio Kosovėn. Ai tha se BE gjithmonė deri mė tani ka qenė unik pėr ēdo problem dhe kėshtu do tė jetė edhe me rastin e zgjidhjes sė statusit pėr Kosovėn. Sa i pėrket planit Ahtisaari, ai thotė se ndodhet nė tavolinė, bile nė mes tė tavolinės. Zoti Wokalek, mė 28 shtator nė Nju Jork, pėr herė tė parė drejtpėrdrejt, takohen pėrfaqėsuesit e Kosovės dhe ata tė Serbisė pėr tė diskutuar statusin e Kosovės. A shpresoni se vėrtetė palėt mund tė arrijnė ndonjė kompromis, duke pasur parasysh qėndrimet e tyre diametralisht tė kundėrta qė kanė?

Karl Wokalek: Konsiderojmė se tė dyja palėt duhet tė gjejnė njė kompromis. Nuk duhet tė vazhdojnė tė kėmbėngulin nė qėndrimet e veta duke thėnė “vetėm kėshtu dhe jo ndryshe”. Problemi i Kosovės duhet tė zgjidhet me kompromis. Nėse zgjidhet nė mėnyrė tė njėanshme do tė kishim njė problem shtesė nė Evropė dhe kjo nuk na nevojitet. Unė besoj se duhet tė jemi optimistė. Ka kohė tė mjaftueshme deri mė 10 dhjetor, pastaj palėt i njohin hapėsirat e tyre manovruese dhe besoj ėshtė me shumė rėndėsi qė tė dyja palėt, Serbia dhe Kosova, tė tregojnė vullnetin e mirė dhe gjatė kėsaj kohe, pėrmes negociatave, me seriozitet tė merren vesh dhe tė gjejnė njė zgjidhje. Nė Nju Jork, palėt takohen ballė pėr ballė dhe shpresojmė se ky rast do tė shfrytėzohet prej tyre.

Zoti Wokalek, tė gjithė tashmė i dinė qėndrimet e palėve qė janė tė kundėrta. Pala kosovare ėshtė e vendosur nė synimin pėr pavarėsi, kurse pala serbe kundėrshton kėtė. Nga e merrni ju kėtė optimizėm?

Karl Wokalek: Duhet tė mbesim optimist. Njė problem qė shoh unė ka tė bėjė me faktin se tė dyja palėt mendojnė se janė vetėm nė botė. Serbia dhe Kosova nuk janė vetėm, kanė partnerė dhe tė dyja palėt duhet tė marrin nė konsideratė qėndrimet e partnerėve, qėndrimin e Evropės, sepse tė dyja vendet ndodhen nė Evropė, bashkėjetojnė me Evropėn dhe besa pjesėrisht edhe jetojnė nga investimet e Evropės. Mė befason ky qėndrim i njėanshėm i palėve, sillen sikur mund tė bėjnė vetė ashtu si duan pa marrė nė konsideratė qėndrimin e partnerėve. Kėshtu nuk shkon dhe kėtė e ka dėshmuar historia gjermane. Vetėm me marrėveshje mund tė gjendet njė zgjidhje paqėsore pėr problemin.

Nė rregull, por nėse deri mė 10 dhjetor nuk gjendet njė zgjidhje me pajtimin e tė dyja palėve, pėr tė cilėn flisni ju dhe nė anėn tjetėr, shqiptarėt e shpallin pavarėsinė e njėanshme a do ta njohė Gjermania pavarėsinė e shpallur tė Kosovės?

Karl Wokalek: Pse duhet patjetėr tė pėrgjigjem tani?!! Nėse tani pėrgjigjemi, kosovarėt do tė fortifikohen mė shumė nė pozicionet qė kanė, do tė kundėrshtojnė ēdo opsion dhe nuk do tė bėnin asgjė pėr tė lėvizur nga qėndrimet e tyre. Prandaj, tani nuk ėshtė me rėndėsi tė themi qėndrimin tonė zyrtar rreth kėsaj ēėshtje. Do ta themi kur tė vijė koha. Ajo qė mund tė themi tani ėshtė se tė dyja palėt duhet tė negociojnė seriozisht mes veti dhe tė gjejnė njė zgjidhje.

Nė Kosovė ėshtė krijuar njė bindje se Gjermania kohėve tė fundit ėshtė e pėrmbajtur nė deklarimet pėr statusin e Kosovės. Tashmė, SHBA-tė kanė bėrė tė njohur qėndrimin e tyre pėr pavarėsi pėrmes presidentit Bush dhe sekretares sė Shtetit. Nė bord me amerikanėt janė dhe britanikėt, kurse tani edhe Franca. Presidenti francez Nikola Sarkozi, nė njė intervistė pėr Njy York Times thekson se pavarėsia e Kosovės ėshtė e pashmangshme. Nė kėtė mes pyetja shtrohet: Ku mbeti Gjermania, cili ėshtė qėndrimi zyrtar i Qeverisė gjermane?

Karl Wokalek: Do tė ishte keq tė binim tani publik qėndrimin zyrtar tė Gjermanisė, sepse me kėtė do tė ndikohej nė procesin negociator, qė duhet tė zhvillohet gjatė kėsaj kohe sa ka mbetur. Konsiderojmė se ėshtė akoma herėt tė bėjmė kėtė deklarim zyrtar pėr statusin e Kosovės. Deklarimet qė po bėhen tani nuk nxitin palėt tė kėrkojnė zgjidhje tė pajtueshme. Deklarimet qė bėhen nga Amerika janė pėrgjegjėsi e amerikanėve. Duhet ditur se Amerika nuk ėshtė Evropė dhe Amerika nė tė ardhmen nuk do tė kujdeset pėr Kosovėn dhe Serbinė nė planin ekonomik dhe tė investimeve ashtu siē do tė bėjė Evropa me kėto vende.

Ideja pėr ndarjen e Kosovės fjala vjen ėshtė pėrmendur nga diplomatė evropianė, si zoti Ishinger i cili nė prag tė takimit tė Londrės i ka thėnė njė gaze londineze se “duhet folur vetėm pėr njė status tė mbikqyrur ndėrkombėtar tė Kosovės”. A ėshtė ky qėndrimi i Qeverisė gjermane, a do tė thotė kjo se Gjermania pėrjashton opsionin e pavarėsisė? “Status i mbikėqyrur ndėrkombėtar?!”, Ēfarė ka menduar zoti Ishinger me kėtė ?

Karl Wokalek: Ėshtė ende herėt tė thuhet konkretisht se ēfarė pėrmbajtje do tė ketė raporti i Treshes ndėrkombėtare qė do t’i dorėzohet Sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė me 10 dhjetor. Tani vetėm mund tė spekulojmė. Spekulimet janė interesante dhe nxitin emocionet, por nuk ndihmojnė pėr bisedime tė kthjellėta, prandaj mė me dėshirė nuk do tė deklarohem.

Zoti Wokalek, mė konkretisht ju lutem, nga kėtė qė thatė, do tė thoni se Gjermania e pėrjashton opsionin e pavarėsisė pėr Kosovėn?


Karl Wokalek: E ardhmja e Kosovės ėshtė pavarėsia. Ēėshtja ėshtė: pavarėsi e menjėhershme - kokė mė vete, apo pavarėsi me pėlqimin e fqinjit dhe mbėshtetjen e Bashkimit Evropian, kjo ėshtė ēėshtja.

Domethėnė, i thoni “Po” pavarėsisė?

Karl Wokalek: Pavarėsia ėshtė e ardhmja e Kosovės.

Sa i pėrket Planti tė Ahtiasrit, sipas Qeverisė gjermane, “jeton” ky plan, apo ka “vdekur” siē thonė politikanėt rusė deh serbė? Vėrtetė, a ndodhet akoma nė tavolinė plani i Ahtisaarit?

Karl Wokalek: Plani ndodhet nė tavolinė, bile nė mes tė tavolinės.

Njė pyetje pėr qėndrimin e BE pėrballė Kosovės. Do tė pėrēahet BE nė rastin e Kosovės, apo do tė veprojė unik pas 10 dhjetorit?

Karl Wokalek: Shtroni pyetje interesante, por pse duhet tė pėrgjigjemi tani?!

Domethėnė, besoni se BE do tė veprojė unike?

Karl Wokalek: Bashkimi Evropian deri mė tani gjithmonė ka pasur qėndrim unik pavarėsisht se ēfarė problemi ka qenė nė pyetje. Konsideroj megjithatė, se kjo pyetje ėshtė herėt tė marrė pėrgjigje.

Nga ana e BE nė Kosovė po bėhen pėrgatitje pėr misionin e ardhshėm tė BE nė Kosovė. Cili ėshtė kėtu kontributi i Gjermanisė?

Karl Wokalek: Gjermania ėshtė kontribuuesi mė i madh i buxhetit tė BE-sė. Ne paguajmė 25 pėrqind tė tė gjithė buxhetit tė BE-sė. Gjermania edhe nė tė ardhmėn do tė ndihmojė nė zhvillimin e Kosovės duke pasur parasysh edhe 25 pėrqind tė investimeve qė vijnė nga BE-ja. Ky ėshtė kontributi mė i madh financiar qė njė vend evropian i Bashkimit Evropian paguan pėr Kosovėn.

Me 3 tetor, Gjermania mbush 17 vite nga bashkimi i saj. Ēfarė mund tė mėsojė politika kosovare dhe populli i Kosovės nga pėrvoja dhe historia juaj?

Karl Wokalek: Shumė gjėra, sė pari durimin, shumė durim duhet pasur. Ka gjėra pėr tė cilat nuk ia vlen t’i biesh murit me kokė nėse nuk ėshtė pjekur koha. Ka procese qė kėrkojnė shumė kohė dhe ajo qė ėshtė me rėndėsi gjithēka duhet zgjidhur nė bashkėpunim me partnerėt dhe fqinjėt, sepse nuk ka mundėsi tė realizohet asgjė kokė mė vete - pa pėrkrahjen e miqve. Kjo mund tė funksionojė njė ēast, por mė pasur mund tė shkaktojė reaksione qė mund tė trazojnė rajonin. Pra, nisur nga historia e Gjermanisė, kėshilloj tė tregoni durim.

Njė pyetje fundit: Kėto ditė patėm njė shpėrthim me pasoja nė Prishtinė. Sa e dėmton kjo prestigjin e Kosovės?

Karl Wokalet: Ėshtė njė pyetje pėr policinė. Megjithatė, pa dilemė, Kosova dėmtohet kur brenda saj veprojnė organizata kriminale dhe kryejnė akte tė tilla. Kjo ėshtė detyrė e policisė kosovare, e cila do tė duhet ta marrė shumė seriozisht ēėshtjen e krimit tė organizuar nė Kosovė. /Fadil Gashi/rtk/.

Gjatė muajve tė verės janė shpėrndarė 24 mijė dokumente udhėtimi Mbi 24 mijė persona qė jetojnė jashtė Kosovės, janė pajisur me dokumente udhėtimi, gjatė muajve qershor, korrik dhe gusht, pėrmes programit tė qeverisė pėr dhėnien e dokumenteve tė udhėtimit me procedurė tė pėrshpejtuar. Procedimi dhe lėshimi i kėtyre dokumenteve ėshtė arritur nė saje tė angazhimit tė shtuar tė shėrbyesve civilė tė Kosovės, nė bashkėpunim me punonjėsit e UNMIK-ut, thanė sot zyrtarėt e ministrisė sė punėve tė brendshme, nė njė takim me pėrfaqėsues tė komunave dhe tė UNMIK-ut nė Prishtinė. Gjatė periudhės tremujore me procedurė tė pėrshpejtuar janė lėshuar mbi 24 mijė dokumente udhėtimi pėr qytetarėt qė jetojnė nė diasporė, nga rreth 82 mijė sa janė lėshuar gjithsej. Sekretari i pėrhershėm i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, Halil Bllaca, tha se pėr realizimin e kėtij projekti ėshtė nevojitur angazhim i shtuar i shėrbyesve civilė. Megjithėse gjatė kėsaj periudhe janė shėnuar edhe vonesa, apo edhe tensione nė punė, ministri Blerim Kuqi u shpreh i kėnaqur me zbatimin e kėtij projekti. Drejtori i Departamentit pėr prodhimin e dokumenteve tė udhėtimit, Enver Sylejmani theksoi se gjatė kėsaj periudhe ėshtė dashur qė punėtorėt tė punojnė me orar tė zgjatur, pėr shkak tė aplikacioneve tė shumta. Ndėrkaq, pjesėmarrėsit nga komunat pohuan se krahasuar me vitin e kaluar, programi i sivjetshėm ishte shumė mė i mirė, mė i suksesshėm dhe mė i organizuar.

Gjatė njė bastisjeje nė Gjilan, policia gjen marihuanė Policia anti-drogė nė Gjilan nё orėt e hershme tё mėngjesit ka arrestuar njė qytetar shqiptar tė moshės 24 vjeēare ngase nė shtėpinė e tij gjatė bastisjes ėshtė gjetur substancė narkotike. Policia gjatė bastisjes nė shtёpinė ka gjetur 37.1 gramė substancė e dyshuar tё jetё e llojit mariuhanё , ka treguar pėr rastin toger Ismet Hashani zėdhėnės i SHPK-sė nė Gjilan. Sipas tij policia ka gjetur gjithashtu edhe dy plumba 9.8mm si dhe dy armė tё ftohta (thika). Mjetet e gjetura janė konfiskuar, i dyshimti ėshtė arrestuar dhe me urdhėr tё prokurorit ndalet nё mbajtje, ka thėnė toger Hashani.
Ndryshe, sipas zėdhėnėsi tė policisė nė Gjilan, nё Rajonin e Gjilanit gjatė kėsaj jave, policia me urdhёresё tё lėshuar nga Gjykata pėr kundėrvajtje tė ndryshme ka sjell gjithsejtė 70 persona, 13 prej tyre janė dėrguar menjėherė ne vuajtje tė dėnimit, 37 tё tjerė kanė paguar gjoba tė ndryshme si dhe 20 persona janė sjell ne seanca tė ndryshme gjyqėsore.

Policia e Shqipėrisė sekuestron 90 kilogramė marihuanė Policia e Shqipėrisė ka sekuestruar 90 kilogramė marihuanė nė aksin rrugor Pogradec- Qafė Thanė. Sipas medieve tė Shqipėrisė, droga ishte e ndarė nė pako dhe e vendosur nė disa ēanta, nė veturėn qė e transportonte. Policia ka thėnė se beson qė destinacion i drogės tė ketė qenė Greqia.

Katėr tė plagosur nė njė incident para ndėrtesės sė Parlamentit tė Maqedonisė Katėr persona tė plagosur dhe disa tė tjerė tė ndaluar ėshtė bilanci i njė incidenti qė ndodhi mbrėmė para ndėrtesės sė Parlamentit tė Maqedonisė nė Shkup. Policia ndėrhyri kur persona tė paidentifikuar u mblodhėn para godinės sė parlamentit pas njoftimeve se deputetėt e BDI-sė nuk lejoheshin tė dilnin nga ndėrtesa. Siē u njoftua atyre u ishte kėrkuar qė tė qėndrojnė brenda pėr shkaqe sigurie. Ngjarjes i kishte paraprirė njė pėrplasje fizike mes deputetėve shqiptarė tė opozitės dhe maxhorancės, qė kishte ndodhur gjatė seancės sė parlamentit.

Greqia reagon ndaj pėrdorimit tė emrit Maqedoni Emri “Maqedoni” ka ngjallur tensione diplomatike nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė. Pėrfaqėsuesi grek nė OKB ka reaguar menjėherė, kur drejtuesi i Asamblesė e ka ftuar Cėrvenkovskin qė ta marrė fjalėn, duke e thirrur president i Maqedonisė. Ai ka pėrkujtuar se nė rezolutat e OKB-sė ish-republika jugosllave njihet si FYROM. Por tensioni ėshtė ngritur edhe mė shumė kur Cėrvenkovski nė fund tė fjalimit ka thėnė se emri i vendit tė tij ėshtė dhe do tė jetė Maqedoni. Menjėherė ka reaguar me njė deklaratė zyrtare edhe ministria e Jashtme greke.

Majk Tajson pranon se ka pėrdorur drogė Ish kampioni i botės pėr peshat e rėnda nė boks, Majk Tajson ka pranuar akuzat pėr posedim tė lėndėve narkotike dhe pėr vozitje tė makinės nėn efektin e drogės. Ai u arrestua dhjetorin e kaluar nė Arizona pasi nuk po respektonte rregullat e qarkullimit, ndėrsa kishte dalė nga njė klub nate. Makina e tij rrezikoi tė pėrplasej me njė makinė tė policisė. Gjatė kontrollit atij iu gjetėn 2,16 gram kokainė dhe u vėrtetua se kishe qenė nėn efektin e marihuanės. Avokati i tij tha se Tajson prej 8 muajsh ėshtė i pastėr, pasi po kurohet nė njė qendėr rehabilitimi nė Kaliforni. Gjatė njė seance nė muajin janar 41 vjeēari nuk i kishte pranuar akuzat.

...speciale:

E njoh njė njeri ndryshe

Habib Paqarizi
26 shtator 2007

Po lexoj nė mediume pėr milionat e pushtetarėve, pasuritė e tyre dhe u binda se qenia nė pushtet nuk qenka punė e lehtė.

Por pėr ēudi mė shkoi mendja te njė miku im deputet, ushtar i tė cilit kam qenė dikur, i cili nuk ka ditur ose nuk ka dashur tė pėrvetėsojė pasuri. Pėr tre vite tė qenies sė tij deputet nuk e ka shtuar asnjė cent pėrveē pagės sė tij, nuk e ka shtuar asnjė metėr katror, nuk ka blerė asnjė veture, nuk ka asnjė dyqan, asnjė vilė…

Ai tani e ka njė lehtėsim nė mbushjen e formularit tė deklarimit tė pasurisė sė tij, i duhet vetėm ta kopjojė formularin e 2004-es dhe ta shtojė pagėn e deputetit.

Vėrtet u gėzova qė e gjeta njė qė s’ka vjedhur, por u mėrzita pėr fatin e tij tė ardhshėm nė politikė, sepse pa qenė hajn do ta ketė tė vėshtirė tė bėjė karrierė nė politikė, sipas parametrave aktual tė bėrjes sė politikes.

Ēka ka me kallzu ai i cili qysh nga lirimi i tij nga burgu pėrveē shtėpisė sė familjes sė tij nė fshat jeton nė njė banesė tė huazuar nė Prishtinė, i cili e posedon nė shfrytėzim njė veturė nga partia e tij “zemėrgjerė” dhe punon gjithė natėn nė njė kompjuter qė e ka donacion nga njėra nga gazetat tona ditore?

E di qė ka edhe shumė tė tjerė si ky, por pak prej tyre janė tė ranguar nė krye tė listave zgjedhore tė partive tė politikes, ngase nuk gėzojnė interesimin e shefave pėr ta.

Ky ėshtė ai qė dikur e pamė nė bankėn e tė akuzuarve si i akuzuari kryesor pėr formimin dhe organizimin e UĒK-sė, e pamė dikur kur thoshte se “101 vite mund tė mė dėnoni, por Kosova do tė jetė shtet…”, i pamė dikur qytetet tona tė mbushura me posterė tė tij qė kėrkonim lirimin e tij nga burgjet serbe… dhe sot e shohim tė ranguar nė numrin 38 tė listės sė PDK-sė pėr deputet tė Kosovės. Zor qė do tė fitojė vota njė njeri i cili nuk ka ditur tė fitojė para sa ka qenė deputet. Ai ėshtė ish Komandanti im Nait Hasani. /Habib Paqarizi / Dragobil - Malisheve (invalid i Luftės sė UĒK-sė)


LAJMET
E marte 25 shtator 2007

Veēuam:
Sekretarja Rajs: Vetėm njė Kosovė e pavarur mund tė sjellė qėndrueshmėrinė nė Ballkan
Sarkozi: Pavarėsia e Kosovės e paevitueshme
Ēeku: Pavarėsia, punė e kryer
Surroi: Kosova duhet tė jetė e gatshme pėr pavarėsi deri nė fund tė kėtij viti
Kejsi: E ardhmja e Kosovės ėshtė pavarėsia

Kuvendi shumė shpejt do tė miratojė Ligjin pėr pėrdorimin e simboleve shtetėrore Kosova shumė shpejt do tė ketė Ligjin pėr pėrdorimin e simboleve shtetėrore, por statusi i Kosovės do tė jetė ai qė do tė pėrcaktojė edhe pamjen e kėtyre simboleve, thanė tė martėn anėtarėt e Kryesisė sė Kuvendit.

Kuvendi kėtė javė miraton ligjin pėr pėrdorimin e simboleve tė Kosovės Akoma pa pėrfunduar procedura e pėrzgjedhjes sė flamurit, himnit dhe emblemės sė Kosovės, Kryesia e Kuvendit procedoi tė martėn pėr shqyrtim dhe miratim njė projektligj, pėrmes tė cilit “programohet” mėnyra e pėrdorimit tė simboleve tė reja tė vendit.

Surroi: Kosovės s’i duhet leja e Serbisė pėr pavarėsi, por pėlqimi pėr fqinjėsi Dallimi nė mes delegacionit kosovar dhe atij serb nė takimin e radhės qė do tė mbahet nė Nju Jork ėshtė konceptual, sepse Ekipi i Unitetit nuk do tė shkojė pėr tė kėrkuar nga Beogradi leje pėr pavarėsi, por pėr tė ofruar marrėdhėnie fqinjėsore mes dy shteteve tė pavarura.

Nė Kosovė ka diskriminim nė baza partiake, gjinore dhe etnikeLigji Kundėr Diskriminimit (LKD) ishte njė shprehje e dėshirės sė popullit tė Kosovės qė tė sigurojė trajtim tė barabartė pėr tė gjithė, pa marrė parasysh pėrkatėsinė etnike, gjininė, moshėn, aftėsitė fizike ose atribute tjera personale tė ndonjė individi, u tha tė martėn nė debatin e organizuar nė ditėn e fundit tė javės kundėr diskriminimit.

Gjyqtarėt pranojnė mungesėn e efikasitetit tė gjyqėsisė kosovare Numri i vogėl i gjyqtarėve, tė metat nė legjislacion si dhe kushtet joadekuate tė gjyqtarėve, janė disa nga arsyet kryesore tė mos zgjidhjes sė njė numri tė madh tė lėndėve, tė cilat me vite tė tėra janė duke qėndruar nė sirtarėt e gjykatave nė Kosovė.

Austria ofron ndihmė pėr ngritjen dhe forcimin e gjyqėsorit kosovar Zėvendėsministri i Drejtėsisė sė Austrisė, Cristoph Lukits, konfirmoi tė martėn se Austria do tė afrojė ndihmė pėr tė sjellė standardet e Kosovės mė afėr standardeve tė Bashkimit Evropian (BE) pėr sa i pėrket sistemit gjyqėsor.

Ministria bllokon 60 mijė eurot e zotuara pėr riparimin e Kalasė sė Prizrenit Ministria pėr Kulturė, Rini, Sport dhe ēėshtje jorezidente (MKRSĒJ) ka bllokuar 60 mijė € tė zotuara pėr riparimin e Kalasė sė Prizrenit. Pėr shkak tė frikės nga dėmtimet e theksuara tė njėrit nga objektet mė tė rėndėsishme kulturo-historike tė Prizrenit, disa pjesė tė sė cilit vėshtirė se do ta pėrballojnė dimrin, zyrtarėt pėrkatės kanė kėrkuar debllokimin e kėtyre mjeteve.

Tė rinj nga Shqipėria i bashkohen “Muajit tė Rinisė” nė Malishevė Rreth 30 tė rinj nga qytete tė ndryshme tė Shqipėrisė, i janė bashkuar tė rinjve malishevas nė aktivitete tė ndryshme qė zhvillohen tė martėn nė Ditėn e Rinisė, e cila organizohet nė kuadėr tė “Muajit tė Rinisė”.

Brenda 3 orėve ngordhin 6 lopė nė Qirez tė Skenderajt Nė njė interval kohor prej tri orėve, nė fshatin Qirez tė Skenderajt kanė ngordhur 6 krerė lopė dhe 30 tė tjera janė sėmurė nga njė infektim, i cili akoma nuk ėshtė diagnostifikuar...

Dėnohet sulmi mbi objektet e Bashkėsisė Islame nė Tivar Kėshilli i Bashkėsisė Islame tė Tivarit (KBIT) tė martėn e ka dėnuar ashpėr sulmin, nga persona aktualisht tė panjohur, mbi selinė e saj nė Tivarin e Vjetėr. Nė kėtė objekt pėr ēdo ditė falen besimtarėt islamė shqiptarė, boshnjakė, myslimanė.

Shqiptarėt optimistė se shumica po lėshon pe rreth kushtetutės sė Malit tė Zi Kryetari dhe deputeti i Alternativės shqiptare (ASH), Vasel Sinishtaj, tha tė martėn se nė bisedimet e filluara me opozitėn parlamentare.. rreth kushtetutes; shumica po lėshon.

Presidenti Topi ftohet nė Samitin e Dubrovnikut Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi ėshtė ftuar nga homologu i tij kroat, Stipe Mesiq, pėr tė marrė pjesė, sė bashku me tė gjithė krerėt e shteteve tė rajonit ballkanik...

Sekretarja Rajs: Vetėm njė Kosovė e pavarur mund tė sjellė qėndrueshmėrinė nė Ballkan
Condoleezza Rice
         Sekretarja Rajs
25-09-2007 - Sekretarja amerikane e Shtetit Kondoliza Rajs tha se vetėm njė Kosovė e pavarur mund tė sjellė qėndrueshmėrinė nė Ballkan.

Zonja Rajs tha mbrėmė nė njė intervistė pėr agjencinė Rojters se Shtetet e Bashkuara janė tė pėrkushtuara pėr pavarėsinė e Kosovės.

Ajo tha se beson qė bisedimet e tanishme mbi tė ardhmen e Kosovės, me ndėrmjetėsinė e Uashingtonit, Rusisė dhe Bashkimit Evropian, do tė rezultojnė, siē u shpreh ajo, nė njė “pavarėsi miqėsore”.

Por ajo shtoi se shpallja e njėanshme e pavarėsisė nuk ėshtė njė ide shumė e mirė.
 Bisedimet e tanishme pėr statusin e Kosovės janė nė plan tė pėrfundojnė mė 10 dhjetor.//voa//

SHBA dhe BE do tė njohin pavarėsinė e Kosovės nė dhjetor  "Kosova do tė jetė e pavarur. Kjo ėshtė e vetmja zgjidhje stabilizuese pėr Ballkanin," ka thėnė mbrėmė nė njė deklaratė tė saj, Sekretarja Amerikane e Shtetit, Condoleezza Rice. Nė njė intervistė qė i ka dhėnė agjencisė Reuter dhe qė e bėri publike Departmenti i Shtetit, Zonjusha Rice poashtu ka theksuar se Shtetet e Bashkuara janė tė pėrkushtuara pėr pavarėsinė e Kosovės, deklaratė kjo qė ka pasur jehonė sot edhe nė faqet e shtypit tė pėrditshėm amerikan. "Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe shumica e vendeve tė Bashkimit Evropian do ta njohin pavarėsinė e Kosovės nėse ajo e shpallė atė nė fillim tė dhjetorit", shkruan sot e pėrditshmja The New York Times, duke u thirrur nė burime zyrtare amerikane dhe evropiane. "Presidenti e tha shumė qartė kur ishte nė Shqipėri se do tė jetė njė Kosovė e pavarur. Dhe do tė ketė njė Kosovė tė pavarur dhe ne jemi tė pėrkushtuar pėr kėtė", ka theksuar mė tej Sekretarja Rice, duke shtuar se SHBA u kanė thėnė kosovarėve se shpallja e njėanshme e pavarėsisė sė Kosovės nuk do tė ishte njė ide e mirė prandaj duhet tė kalojmė pėrmes procesit. "Ne u zotuam pėr njė 120 ditėsh pėr tė parė nėse rrethanat, atmosfera dhe disa nga lėvizjet qė mund tė bėjnė palėt mund tė rezultojnė nė njė pėrfundim mė miqėsor", ka thėnė Sekretarja Rice. Pėr pavarėsinė e Kosovės deklarohet nė njė intervistė dhėnė gazetės The Neė York Times edhe presidenti i Francės, Nicolas Sarkozy. Ai thotė se 'pavarėsia e Kosovės ėshtė e pashmangshme, ndėrsa Evropa duhet tė qėndrojė unike dhe nė fund tė gjithė ne duhet tė mbėshtesim pavarėsinė e Kosovės. /S.gashi/rtk/

Pavarėsia e Kosovės e paevitueshme, thotė Sarkozi
 Tri ditė para takimit tė Grupit tė Kontaktit nė Nju Jork Bashkimi Evropian pėrsėrit pėrkushtimin e tij pėr pavarėsinė e mbikėqyrur tė Kosovės. Me gjithė kundėrshtimet e Rusisė, Presidenti francez Nikola Sarkozi ka thėnė se pavarėsia e Kosovės ėshtė e paevitueshme dhe kėtė duhet ta pėrkrahė i gjithė Bashkimi Evropian. Presidenti francez nė njė intervistė tė gjatė pėr gazetėn amerikane "Nju Jork Tajms" ka thėnė se pavarėsia e Kosovės ėshtė e paevitueshme, duke i kėrkuar Bashkimit Evropian qė ta pėrkrahė njėzėri. Sipas tij, tashmė ėshtė e qartė se Rusia do tė bllokojė Rezolutėn nė Kėshillin e Sigurimit, por ēėshtja e Kosovės ėshtė shtesė pėr vendosmėrinė e Bashkimit Evropian nė raport me Moskėn. "A ėshtė e gatshme Evropa tė lejojė qė politikėn e saj tė jashtme t'ia diktojė Moska, apo do ta marrė vetė njė vendim", ka pyetur Sarkozi. Sipas tij askush nuk dėshiron ta nėnēmojė Presidentin rus Putin, por ai duhet ta kuptojė se partnerėt ndėrkombėtarė janė tė interesuar pėr ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me respektimin e tė drejtave tė njeriut, respektimin e minoriteteve dhe sundimin e ligjit.

Kosumi: Kosova tė shpallė pavarėsinė pas 10 dhjetorit-ēdo vonesė e dobėson pozitėn e saj - Ish kryeministri i Kosovės, Bajram Kosumi, i tha Zėrit tė Amerikės se Prishtina duhet tė bėjė tė gjitha pėrgatitjet qė pas 10 dhjetorit kur pėrfundojnė negociatat shtesė pėr statusin e Kosovės, tė ndėrmarrė hapat pėr shpalljen e pavarėsisė. Nė njė intervistė dhėnė korrespodentit tė Zėrit tė Amerikės nė Prishtinė, Besim Abazi, ish kryeministri Kosumi shpreh shqetėsimin se ēdo ditė e zvarritjes sė procesit e dobėson pozitėn e Kosovės.

Punėtorėt shėndetėsorė paralajmėrojnė greva Punėtorėt shėndetėsorė tė Kosovės paralajmėrojnė greva nė rast se qeveria nuk pėrmirėson kushtet nė kėtė sektor. Kryetari i Federatės Sindikale tė Punėtorėve Shėndetėsorė, Asllan Bajrami, thotė se marrėveshja e nėnshkruar vitin e kaluar me qeverinė nuk po zbatohet duke dėmtuar kėshtu rėndė sektorin e shėndetėsisė. Punėtorėt shėndetėsorė ngrisin prap zėrin pėr kushtet e rėnda tė punės dhe neglizhencėn e qeverisė pėr tė pėrmirėsuar kushtet e funksionimit tė kėtij sektori.
Sipas kryesindikalistit tė shėndetėsisė, Asllan Bajrami, punėtorėve shėndetėsorė nuk parashihet t’u ngriten pagat duke rėnė ndesh kėshtu me marrėveshjen e arritur vitin e kaluar ndėrmjet qeverisė dhe sindikatės sė shėndetėsisė. Po ashtu pėr pikėn e katėrt e kėsaj marrėveshje ku parashihej tė kėrkohen rrugė alternative pėr shtimin e mjeteve materiale, ai thotė se nuk ėshtė plotėsuar deri mė tash. Sipas Asllan Bajrami, probleme ekzistojnė edhe nė sektorin e shėrbimeve shėndetėsore primare, tė cilat janė kompetencė e komunave. Punėtorėt e kėtyre shėrbimeve nė disa komuna nuk janė paguar pėr kujdestarinė tash e 15 muaj. "Greva dhe protestat e punėtorėve shėndetėsorė do tė fillojnė shumė shpejt nėse njė trajtim i tillė vazhdon nga ana e qeverisė", tha kryetari i Federatės sė Sindikalistėve Shėndetėsorė, Asllan Bajrami.

Vazhdon fushata kundėr diskriminimit Zyra pėr Qeverisje tė Mirė e Kryeministrit tė Kosovės nė bashkėpunim me OSBE-nė dhe Komesariatin e Lartė pėr tė Drejtat e Njeriut , nė kuadėr tė fushatės, “ Java kundėr Diskriminimit nė Kosovė”, organizoi sot nė Prishtinė, njė debat, qė ka pėr qėllim identifikimin e shkallės sė njohjes sė ēėshtjes sė diskriminimit dhe tė adresimit. Pėrfaqėsues tė organizatave, qė morrn pjesė nė debatin e sotėm vlerėsuan se 3 vjet pas miratimit tė Ligjit kundėr diskriminimit nga Parlamenti i Kosovės, janė bėrė hapa pozitiv mė shumė nė aspektin e vetėdijėsimit tė institucioneve dhe popullatės rreth rėndėsisė qė ka ky ligj. Por, u kėrkua mė shumė punė zbatimin e tij adekuat nė praktikė. Habit Hajredini, drejtor i Zyrės pėr Qeverisje tė Mirė, tha se Qeveria po bėnė pėrpjekje qė ligji tė zbatohet nė praktikė. Ndėrtimi i ēfarėdo sistemi ligjor demokratik, nuk mund tė paramendohet pa njė Ligj kundėr diskriminimit, tha ushtruesi i detyrės sė Ombudspersonit, Hilmi Jashari. Ai tha se, nė Kosovė zbatimi i kėtij ligji ka hasur nė vėshtėrsi, duke theksuar se institucionet vendore duhet tė gjejnė mekanizma qė ligji tė zbatohet nė mėnyrė efektive.
Ndėrkaq pėrfaqėsues tė organizatave joqeveritare, tėrhoqėn vėmendjen pėr rėndėsinė e zbatimit tė kėtij ligji, pasi qė vlerėsim i tyre ėshtė se, tash pėr tash, zbatimi i tij ėshtė shumė larg realitetit.

Policia ndalė njė 72 vjeēar- merrej me prostitucion Polica nė Gjilan ka bėrė tė ditur se pas njė pune tė organizuar mirė ka ndalė dy tė dashur tė cilėt po detyronin njė 26 vjeēare tė merrej me prostitucion. “Policia fillimisht ishte informuar se njė shqiptare – kosovare 26 vjeēare ishte e detyruar me dhunė qė tė merrej me prostitucion nga njė i dyshimt shqiptar – kosovar 25 vjeēar”, ka treguar pėr rastin togeri Ismet Hashani, zėdhėnės i SHPK –sė nė Gjilan. Sipas tij, pas njė pune mirė tė organizuar ėshtė identifikuar edhe i dyshuari i dytė po ashtu shqiptar –kosovar 72 vjeēar i cili ėshtė i implikuar nė kėtė rast. “Tė dyshuarit akuzohen pėr vepėr penale detyrim nė prostitucion si dhe marrėdhėnie seksuale me pagesė, ka thėnė toger Hashani, duke mos bėrė tė ditur identitetin e viktimės dhe identitetin e tė arrestuarve. “Me urdhėr tė prokurorit dy tė dyshuarit janė dėrguar nė paraburgim, rasti ėshtė nėn hetime”,ka thėnė toger Hashani.

Fjalimi i Presidentit iranian nė Universitetin Kolumbia shkakton protesta
Zėri i Amerikės
25-09-2007 - Presidenti i Iranit, Mahmud Ahmadinexhad, qė ndodhet nė Shtetet e Bashkuara pėr tė marrė pjesė nė Takimin e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė, mbajti dje njė fjalim nė Universitetin Kolumbia tė Nju Jorkut.
Fjalimi i tij ishte i mbushur me polemika dhe shkaktoi protesta tė organizatave tė djathta, tė mediave dhe politikanėve. Mijėra demonstrues ishin mbledhur jashtė ndėrtesės sė Universitetit Kolumbia gjatė kohės qė Presidenti iranian po mbante fjalimin.
Presidenti i Universitetit Kolumbia, Li Bollinger, i cili drejtoi aktivitetin dhe i dha fjalėn Presidentit iranian, i tha atij pas fjalimit se ai shfaqi tė gjitha shenjat e njė “diktatori tė egėr dhe mendjengushtė”.
Zoti Bollinger i drejtoi pyetje tė vėshtira presidentit iranian lidhur me programin bėrthamor tė vendit tė tij, pėr masat shtypėse ndaj intelektualėve, homoseksualėt, e ēėshtje tė tjera pėr Iranin.
Udhėheqėsi iranian tha se vendi i tij nuk ka homoseksualė, njė koment ky qė provokoi tė qeshura nė sallė. Zoti Ahmadinexhad tha se zoti Bollinger e kishte fyer atė dhe audiencėn.
Presidenti iranian ja kishte kushtuar fjalimin e tij tė pėrgatitur mė parė, komenteve pėr idetė fetare dhe filozofike lidhur me kėrkimin drejt sė vėrtetės.//voa//


LAJMET
E hėnė 24 shtator 2007
Nė shpėrthimin e mbrėmshėm humben jetėn Naim Murati dhe Pleurat Sllamniku

2 tė vdekur dhe 12 tė lėnduar nga njė shpėrthim nė Prishtinė
  Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK), konfirmoi tė hėnėn se rreth orės 02:00, nga njė shpėrthim i fuqishėm qė ndodhi nė Bulevardin “Bill Klinton”, respektivisht nė lagjen Dardania nė Prishtinė.dy persona kanė humbur jetėn ndėrsa dymbėdhjetė tė tjerė janė lėnduar Nga shpėrthimi vdiqėn Naim Murati dhe Pleurat Sllamniku, kurse u plagos rėndė Xhelal Sinani
Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK), konfirmoi (tė hėnėn), se viktimat e shpėrthimit qė ndodhi rreth orės 02:00 nė Bulevardin “Bill Klinton”, janė Naim Murati dhe Pleurat Sllamniku, kurse plagė tė rėnda ka marrė Xhelal Sinani, jeta e tė cilit ėshtė ende nė rrezik.

...edhe Zėri Amerikes njofton poashtu sikurse mdiumet e shumta ne Kosovė:

Shpėrthim nė qendėr tė Prishtinės: Vriten dy persona dhe plagosen 10 tė tjerė
kosovo blast24-09-2007-Tė paktėn dy persona janė vrarė dhe dhjetė tė tjerė janė plagosur nga pasojat e njė shpėrthimi nė qendėr tė Prishtinės.

Korrespondenti "ZA" nė Prishtinė, Besim Abazi njofton se shpėrthimi i fuqishėm i cili ka ndodhur rreth orės 2 pas mesnate, ka shkatėrruar disa dyqane nė bulevardin Bill Klinton.

Zėdhėnėsi i Shėrbimit Policor tė Kosovės Veton Elshani tha se dy persona vdiqen nga pasojat e plagėve, ndėrsa 10 tė tjerė u dėrguan me ambulanca nė spitalin e Prishtinės. 

Tani pėr tani nuk dihen motivet e mundshme tė kėtij shpėrthimi dhe nuk ka pasur tė arrestuar. Forcat e policisė kanė mbyllur bulevardin, ndėrsa njėsitė e posaēme tė forcave paqeruajtėse po kontrollojnė pėr mbetje eksplozivi.//voa//

Ēeku: Do ta luftojmė krimin deri nė fund dhe askush s’do tė mund t‘i fshihet ligjit Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, rikonfirmoi tė hėnėn mbėshtetjen e qeverisė qė drejton pėr Shėrbimin Policor tė Kosovės (SHPK) dhe policinė e UNMIK-ut, nga tė cilėt kėrkoi ta zbardhin shpėrthimin qė ndodhi herėt nė mėngjes nė kryeqytet, duke kėrkuar edhe bashkėpunimin e qytetarėve nė luftėn kundėr krimit.

Ekipi i Unitetit nuk ka plane tjera pėrveē pavarėsisė Anėtarėt e Ekipit tė Unitetit deklaruan tė hėnėn se nė Nju Jork shkojnė pėr prezantimin e vullnetit tė popullit tė Kosovės pėr pavarėsi dhe sipas tyre, asnjė zgjidhje tjetėr nuk do tė pranohet, pavarėsisht ofertave tė tjera qė po paraqet Beogradi.

Wnendt thotė se zgjedhjet mund tė mbahen, pavarėsisht procesit tė statusit Shefi nė largim i Misionit tė OSBE-sė, ambasadori Werner Wnendt, tha tė hėnėn se zgjedhjet e ardhshme tė 17 nėntorit, do tė jenė edhe njė shenjė tjetėr e demokracisė nė Kosovė, ndėrkohė u shpreh i bindur se do tė gjendet sė shpejti zgjidhje pėr statusin e Kosovės.

Humbja e Azizit sjelli boshllėk jo vetėm nė familje, por edhe nė institucione Krerėt mė tė lartė tė Qeverisė sė Kosovės, nė njė akademi komemorative me rastin e vdekjes sė Aziz Lilės, zėvendėsministėr i Pushtetit Lokal...

Ish-punėtorėt e “Kosovatrans” sėrish protestojnė pėr tė drejtat e tyre Mbi 130 ish-punėtorė tė “Kosovatrans” tė Ferizajt i janė kthyer tė hėnėn sėrish protestave pėr tė realizuar tė drejtat qė ata konsiderojnė se u janė shkelur.

KK i Klinės dhe Gjurgjeviku i Vogėl “rroken” pėr shkak tė ujėsjellėsit Ujėsjellėsi ėshtė bėrė shkaktari kryesor i akuzave tė banorėve tė fshatit Gjurgjevik tė Vogėl nė adresė tė kryeshefit ekzekutiv tė Klinės Shpend Terdeva, i cili sipas tyre, pėr inate politike ėshtė duke i penguar...

Kapen hajnat qė kanė vjedhur nė shtėpitė e lagjes “Dardania” tė Pejės Policia rajonale e Pejės konfirmoi tė hėnėn se ka arrestuar katėr persona tė dyshuar pėr vjedhje tė rėnda, qė janė kryer gjatė vitit...

Policia nxjerr nga “burgu shtėpiak” njė nėnė me tre fėmijė nė Drenoc tė MalishevėsShėrbimi Policor i Kosovės (SHPK) dhe policė ndėrkombėtarė, kanė liruar nga kufizimi i lirisė sė lėvizjes njė nėnė me tre fėmijėt e saj, pasi ishte mbajtur e mbyllur nė njė dhomė...

...hapur:

Pala kosovare do tė kėmbėngulė nė Nju Jork se pavarėsia ėshtė e panegociueshme, tha Ēeku
Prishtinė, 24 shtator 2007 - "Ne do tė shkojmė nė Nju Jork tė vendosur dhe me besim tė plotė. Ne kemi njė mesazh tė thjeshtė dhe tė fuqishėm pėr tė dėrguar atje. Ne kemi vizion tė qartė pėr tė ardhmen e Kosovės dhe rajonit tonė", u shpreh sot Kryeministri Agim Ēeku, nė fjalimin e tij javor nėpėrmjet radios. "Dhe e tėrė kjo fillon me pavarėsinė e Kosovės", nėnvizoi Ēeku, duke thėnė se pala kosovare do tė kėmbėngulė se pavarėsia ėshtė e panegociueshme. Sipas tij, pavarėsia e Kosovės ėshtė vendosur atėherė kur regjimi i mėparshėm i Beogradit u pėrpoq ta shkatėrrojė Kosovėn, kurse pavarėsia u arrit me vuajtje dhe sakrifica tė tė gjithė qytetarėve, tha Ēeku. "Ne nuk do tė pranojmė asnjė pėrpjekje pėr kthimin mbrapa tė orės nė njė tė kaluar tė errėt dhe tė hapim debat pėr njė ēėshtje qė ėshtė e mbyllur kaherė". Tė gjitha propozimet e paqėndrueshme, si i ashtuquajturi plan pėr "autonomi substanciale", por edhe ndarja dhe konfederata, do tė jenė pėrpjekje tė dėshtuara, porositi Ēeku nė fjalimin e tij. Kryeministri edhe njė herė theksoi se pala kosovare nuk do tė pranojė qė tė rinegociohet Pakoja e Ahtisarit. "Kjo pako ėshtė kompromisi i vetėm i mundshėm nė mes tė pozicionit tė Serbisė dhe Kosovės. Ėshtė bazė e fortė pėr shtet funksional", tha Ēeku. Ai theksoi se nuk do tė pranohet zgjatja e procesit pėr statusin, sepse siē tha, "kur nuk ka mė se ēfarė tė bisedohet atėherė bisedimet ndėrpriten"! Prishtina nuk pret qė Serbia ta njohė pavarėsinė e Kosovės pėr njė kohė tė shkurtėr, por kėrkon "raporte funksionale dhe profesionale nė mes tė shteteve", tha Ēeku, duke shfaqur besimin se "kjo formė e marrėdhėnieve, e bazuar nė fqinjėsi tė mirė, ėshtė mėnyra mė e mirė jo vetėm pėr popullin e Kosovės, por edhe atė tė Serbisė". Pėrballė modelit qė ofron Serbia, tė bazuar nė kėrcėnime, vonesa, stagnim dhe vazhdimėsi tė urrejtjesne, tha Ēeku, pala kosovare ofron modelin e qartėsisė, fqinjėsisė sė mirė dhe progresit, shans ky i pėrbashkėt i Kosovės dhe i Serbisė, qė si dy fqinj tė pavarur tė lėvizin pėrpara drejt Evropės.

Ekipi i Unitetit shkon nė Nju Jork pėr ta prezantuar vullnetin e popullit pėr pavarėsi
Prishtinė, 24 shtator 2007 - Anėtarėt e Ekipit tė Unitetit vlerėsuan sot se pavarėsia e Kosovės ėshtė e panegociueshme dhe pa alternativė. Udhėheqėsi i Ekipit tė Unitetit, Presidenti Fatmir Sejdiu tha se pėrfaqėsuesit e Prishtinės shkojnė nė Nju Jork pėr ta prezantuar vullnetin e popullit tė Kosovės pėr pavarėsi dhe se asnjė zgjidhje tjetėr nuk do tė pranohet, pavarėsisht ofertave tė tjera qė po paraqet Beogradi. Delegacioni i Kosovės niset pėr nė Nju Jork i vendosur qė edhe nė takimin e drejtpėrdrejtė me Beogradin tė mos pranojė as njė lidhje tė re me Serbinė dhe tė mos diskutohet pavarėsia, tėrėsia territoriale dhe pakoja e Ahtisarit. Presidenti Sejdiu tha me kėtė rast se pavarėsisht qasjes sė Beogradit ndaj statusit, Prishtina mbetet e angazhuar qė tė nxisė procesin dhe ta pėrfundojė sa mė shpejtė. Serbia, shtoi ai, kėrkon qe padrejtėsisht ta mbajė Kosovėn nėn sovranitetin e saj. "Nuk presim diēka qė mund tė quhet pjesė specifike e marrėveshjes apo formė tjetėr. Pavarėsisht nga qėndrimi i Beogradit, ne jemi tė interesuar qė tė nxisim procesin qė tė ecė sa mė shpejt dhe tė pėrfundojė ditėt e negociatave shtesė", theksoi Presidenti Sejdiu. Ndėrkohė lidhur me deklarimet e disa zyrtarėve serbė se autonomia ėshtė maksimumi qė mund tė japė Serbia pėr Kosovėn, Presidenti Sejdiu tha se pėrgjigjen nė kėtė ēėshtje pala kosovare ka kohė qė e ka dhėnė, se pavarėsia ėshtė zgjidhja e vetme. Kryeministri Agim Ēeku ripėrsėriti qėndrimin e tij se Ekipi i Unitetit duhet te jetė unik sa i pėrket caktimit tė datės pėr shpalljen e pavarėsisė dhe me vendime konkrete tė udhėtojė nė bisedime qė po zhvillohen. "Ne nuk shkojmė nė Nju Jork qė tė caktojmė data apo tė kėrkojmė data, ne kėtu nė Prishtinė do tė caktojmė datėn dhe besoj se jemi nė proces dhe procesit i kanė mbetur edhe disa ditė, do tė kemi kohė dhe besoj qė nė mėnyrė unanim do ta mbyllim kėtė proces", theksoi Kryeministri Ēeku. Ndėrkaq, anėtari tjetėr i kėtij Ekipi, Hashim Thaēi, tha se nė bisedimet e drejtpėrdrejta pala kosovare udhėton me qėndrime konkrete dhe nuk do tė pranojė asnjė lidhje tė re qė mund tė propozohet nga faktor tė ndryshėm. Edhe lideri i Partisė Reformiste Ora, Veton Suroi vlerėsoi se propozimet e palės kosovare sa i pėrketė statusit i takojnė shekullit tė 21-tė dhe nuk vijnė nga shekulli i 19-tė, oferta tė cilat i propozon Serbia. Ndryshe para takimit tė drejtpėrdrejtė mes Prishtinės dhe Beogradit, paraprakisht tė enjten do tė mblidhet Grupi i Kontaktit nė nivel tė ministrave tė jashtėm tė cilėt do tė caktojnė agjendėn e bisedimeve pėr takimin e 28 shtatorit.

2 tė vdekur dhe disa tė lėnduar nga njė shpėrthim nė Prishtinė  Naim Murati nga Bresalci i Gjilanit dhe Pleurat Sllamniku nga Prishtina, janė viktimat e shpėrthimit tė mbrėmshėm nė Bulevardin Bill Klinton, nė lagjen Dardania nė Prishtinė. Drejtori i Klinikės Emergjente, Basri Lenjani thotė se njėri nga tė lėnduarit ende e ka jetėn nė rrezik, 3 janė ndalur pėr trajtim tė mėtejshėm kurse 6 janė lėshuar nė shtėpi. Zėdhėnėsi i SHPK-sė, Veton Elshani ndėrkaq nuk e mohon e as nuk e pohon ndėrlidhjen e mundshme tė kėtij rasti me vrasjen e policit Triumf Riza. Ai thotė se policia ende ėshtė nė fazėn fillestare tė hetimeve dhe ende nuk di pėr motivin. Nga 9 tė lėnduarit, njėri ende e ka jetėn nė rrezik. Drejtori i Klinikės Emergjente, Basri Lenjani thotė se njėri nga viktimat ka ardhur i vdekur nė spital ndėrsa tjetri nuk ka mundur t’i mbijetoj plagėt nė kokė. 3 tė tjerė pas intervenimit janė vendosur nė Klinikėn e neurologjisė ndėrsa 6 tė tjerė janė lėshuar nė shtėpi. “Ėshtė gjendje e rėndė shėndetėsore. Ne e bėjmė kategorizimin e lėndimeve tė kokės d.m.th shkalla e parė ėshtė lėndim i lehtė, shkalla e mesme ėshtė lėndim mesatarisht i rėndė, ndėrsa i lėnduari bėnė pjesė nė grupin e shkallės sė rėndė, me glasgom komė, shkalla 4-6 qė d.m.th se pėr ēdo moment mund t’i rrezikohet jeta”,sqaron Lenjani pėr sa i takon gjendjes sė tė lėnduarit rėnd.Zėdhėnėsi i SHPK-sė, Veton Elshani thotė se ende nuk dihet se kush ishte cak i sulmit dhe me ēfarė mjeti eksploziv ėshtė kryer ai. Shpėrthimi ka ndodhur nė orėn 2 pas mesnate nė vendin ku ndodhen disa lokale si ai “Sekiraqa” e “Besa”. Viktimat dhe tė lėnduarit ndodheshin nė lokale thotė Elshani. Se a ka ndėrlidhje ky rast me atė tė vrasjes sė policit Triumf Riza, zėdhėnėsi Elshani shprehet:“SHPK nuk dėshiron tė spekulojė me asnjė rast, mirėpo nuk pėrjashtohet dhe nuk pėrjashton asnjė mundėsi. Hetuesia e policisė ėshtė duke punuar nė kėtė drejtim, me siguri qė pas marrjes sė deklaratave tė para, pas punės fillestare nė terren, ne do tė dimė diēka mė shumė”.Elshani tha se deri tash janė intervistuar disa persona por ende nuk ka tė dhėna qė do tė orientonin hetimet nė ndonjė pistė tė caktuar. Shpėrthimin e mbrėmshėm e ka dėnuar fuqishėm Qeveria e Kosovės, duke e cilėsuar atė si akt kriminal qė dėmton interesat e Kosovės. Ky sulm ishte vepėr kriminale qė ndonėse nuk ka lidhje me procesin politik nė Kosovė gjithsesi dėrgon njė mesazh jo tė mirė pėr Kosovėn nė kėtė fazė jashtėzakonisht tė rėndėsishme pėr ardhmėrinė e saj, thuhet nė reagimin e Qeverisė. Me kėtė rast, kryeministri Ēeku ėshtė shprehur se nuk do tė lejohet qė aktet e tilla tė rrezikojnė stabilitetin e Kosovės. Do tė luftojmė krimin deri nė fund. Ata qė pėrpiqen tė fshehėn nga ligji, herėt a vonė, do tė ballafaqohen me drejtėsinė, ka thėnė kryeministri Ēeku.

Zgjedhjet mund tė mbahen edhe gjatė procesit tė statusit, tha ambasadori Vnend
Prishtinė, 24 shtator 2007 - Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu dhe shefi i deritashėm i OSBE sė nė Kosovė, Verner Vnend, vlerėsuan se zgjedhjet e nėntorit janė edhe njė sprovė e demokracisė nė Kosovė, duke konstatuar se tash pėr tash nuk ka indikacione se zgjedhjet po e pengojnė zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Presidenti Sejdiu, ndėrkaq, duke e falėnderuar ambasadorin pėr punėn e suksesshme tė bėrė nė Kosovė, vlerėson se nė tė ardhmen, Vnend do tė jetė njė misionar i fortė pėr Kosovėn. "Vnend ka qenė pjesė e proceseve tė rėndėsishme tė zhvillimeve tona, sidomos nė ngritjen dhe zhvillimeve potenciale demokratike tė institucioneve demokratike tė Kosovės", tha Presidenti Sejdiu pas takimit lamtumirės me shefin e OSBE sė nė Kosovė. Sa i pėrket zgjedhjeve lokale dhe parlamentare, Presidenti tha se ka njė pėrgatitje serioze, ka njė pėrkushtim tė partive politike tek tė cilat nuk ka ndonjė garė apo rivalitetit qė ashpėrson klimėn politike. Presidenti Sejdiu gjithashtu inkurajoi komunitetin serb qė tė dalin nė zgjedhjet e 17 nėntorit. Ndėrkaq, shefi i OSBE sė Verner Vnend ka falėnderuar Presidentin Sejdiu pėr punėn e suksesshme tė bėrė nė Kosovė dhe pėrkrahjen e plotė qė OSBE ja ka pasė nga Sejdiu. "Sė bashku kemi punuar nė fuqizimin e demokracisė nė Kosovė, dhe tani kur po largohem nga Kosova, mė duhet tė them se ne kemi arritur sukses sė bashku nė krijimin e demokracisė nė Kosovė", u shpreh Vnend. Sipas tij kėto zgjedhje po mbahen jo pse Kosova nuk ka njė sistem demokratik, por pse mandati i Kuvendit tė Kosovės dhe Kuvendeve Komunale po skadon. "Ky ėshtė njė proces normal, natyrisht se edhe procesi i statusit ėshtė njė proces historik pėr Kosovėn, mirėpo mendojmė se edhe zgjedhjet mund tė mbahen gjatė procesit tė statusit", tha ai. Ambasadori Vnend theksoi se zgjedhjet e nėntorit janė njė sprovė e demokracisė nė Kosovė, duke shtuar se "do tė gjendet zgjidhja pėr statusin e Kosovės dhe gjithashtu mendoj se e ardhmja e Kosovės dhe e Ballkanit Perėndimor, ėshtė e vetmja mėnyrė pėr njė paqe, siguri dhe stabilitet tė qėndrueshėm". Nė rast tė mospjesėmarrjes sė serbėve nė zgjedhjet e nėntorit, ambasadori Vnend tha se "tė gjitha vendet tė cilat nuk do tė plotėsohen me deputetė tė pakicave do tė rishpėrndahen pėr deputetėt e partive shqiptare". Ai bėri tė ditur se se OSBE dhe KQZ kanė bėrė qė fletėt e votimit do tė mund tė shkarkohen nga ueb faqja e KQZ sė, por qė nuk do tė publikohen nėpėr gazeta. Ai e ka pėrjashtuar mundėsinė e keqpėrdorimit tė tyre. "Ajo (fletėvotimi) do tė mund tė shkarkohet, mirėpo kur ta dėrgoni nė KQZ do t'u duhet njė vėrtetim i qartė i identitetit tuaj se jeni i regjistruar", tha Vnend. Gjatė ditės, shefi i OSBE sė nė largim do tė takohet edhe kryeparlamentarin Kolė Berisha.

Subjektet politike tė Luginės sė Preshevės kanė vendosur pėr themelimin e Kuvendit Kombėtar
Preshevė, 24 shtator 2007 - Subjektet politike dhe institucionale tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės kanė vendosur pėr themelimin e Kuvendit Kombėtar si organin mė tė lartė tė shqiptarėve tė kėtij rajoni pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė tyre. Liderėt e partive politike tė Luginės sė Preshevsė, Riza Halimi, kryetar i PVD sė, Ragmi Mustafa, kryetar i PDSH sė, Jonuz Musliu i LPD sė, Skender Destani, kryetar i BDL sė dhe Orhan Rexhepi janė pajtuar se gjatė kėsaj jave do tė mbajnė takimin me kėshilltarėt shqiptarė tė tė tri kuvendeve komunale tė Luginės sė Preshevės nga 65 sa janė gjithėsejt, ku do ta shqyrtojnė situatėmn aktuale politike dhe tė sigurisė, nė veēanti do tė themelojnė Kuvendin Kombėtar. Nė njkė takimi tė kėtyre liderėve politikė gjithashtu ėshtė vendosur edhe formimi i grupeve qė do tė pėrgatiste materialin dhe dokumentacionin e nevojshėm pėr themelimin e kėtij organi mė tė lartė shqptar, i cili do ta ketė mandatin pėr marrjen e vendimeve dhe tė veprimeve tė mėtutjeshme pėr realizimin e platformės politike tė miratuar nė vitin 2006 pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės.


LAJMET
E premte 21 shtator 2007

Sejdiu: Kosova nuk ėshtė Hong Kong Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu tha tė premten se problemi i Kosovės nuk do tė zgjidhet sipas modelit tė Hong Kongut, por si njė rast “sui generis”

Kushner: Evropa mbėshtetet tek SHBA pėr gjetjen e njė zgjidhjeje evropiane pėr Kosovėn
21-09-2007 - Ministri i Jashtėm i Francės Bernard Kushner, i cili ndodhet pėr njė vizitė dyditore nė Shtetet e Bashkuara pėr bisedime me zyrtarė tė lartė amerikanė pėr njė sėrė ēėshtjesh, pėrfshirė edhe Kosovėn, foli mbrėmė...

Seanca e KS tė KB-ve pėr Kosovėn do tė mbahet mė 9 tetor Ecuria e procesit tė bisedimeve pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės dhe pėrgatitjet pėr zgjedhjet e 17 nėntorit, ishin nė fokus tė takimit tė sė premtes ndėrmjet kryeministrit tė Kosovės, Agim Ēeku dhe shefit tė UNMIK-ut, Joakim Ryker.

Gjen. De Marnhac: Ata qė kėrcėnojnė me luftė duhet ta dinė se NATO ėshtė kėtu Komandanti i KFOR-it, gjenerali francez Xavier Bout De Marnhac tha tė premten se KFOR-i ėshtė i pėrkushtuar pėr popullin e Kosovės dhe sipas tij, nėse dikush mendon qė diēka tė zgjidhė me luftė apo veprime ushtarake duhet tė mendojė se kėtu ėshtė e gjithė NATO.

Ekipi i Unitetit pranon ftesėn zyrtare pėr takim “sy me sy” me Beogradin Ekipi i Unitetit edhe zyrtarisht tė premten ka pranuar ftesėn pėr takimin e 28 shtatorit qė do tė mbahet nė Nju-Jork, ku delegacioni i Prishtinės dhe Beogradit do tė zhvillojnė takim “sy me sy”, konfirmuan pėr Kosovapress zyrtarė tė EU.

Deri mė 15 nėntor ligjet qė sugjeron Ahtisaari do tė jenė gati Kryeparlamentari Kolė Berisha dhe kryetarėt e komisioneve parlamentare, shprehėn tė premten pėrkushtimin e tyre se deri nė fund tė kėsaj nomenklature do t’i miratojnė tė gjitha ligjet qė janė nė procedurė, ndėrsa premtuan se deri mė 15 nėntor do t’i miratojnė edhe ligjet qė dalin si obligim nga pakoja e Ahtisaari-t.

Unė zakonisht nuk e kalkuloj frikėn nga rivalėt nė sfidat qė i pranoj Absolutisht nuk jam i fokusuar nė aritmetikė, as qė e marr ngėrē kandidaturėn time me ose duhet tė fitoj, ose do tė jetė fundi i botės, ka thėnė nė njė intervistė pėr Kosovapress, Ylber Hysa, nėnkryetar i Partisė Reformiste ORA, i cili kandidaturėn e tij pėr kreun e komunės sė Prishtinės e konsideron si njė sfidė, por edhe privilegj.

Pacolli tha se akuzat ndaj tij vijnė nga konkurrentėt politikė Kryetari i Aleancės Kosova e Re (AKR), Behxhet Pacolli, nė njė konferencė pėr media, tė premten nė Prishtinė, mohoi tė gjitha akuzat qė janė bėrė kohėve tė fundit nė adresė tė tij, nga familja e tė policit tė vrarė, Triumf Riza dhe nga tre ish-punėtorėt e tij, se kinse ai ėshtė i pėrzier nė grupe tė ndryshme kriminale.

Gani Krasniqi tėrhiqet nga lista e PDK-sė pėr deputetė Kryetari aktual i Malishevės, Gani Krasniqi, ka dhėnė dorėheqje nga gara pėr deputetė tė Kuvendit, i propozuar nga Partia Demokratike e Kosovės (PDK), nė shenjė pakėnaqėsie me vendimin e qendrės qė tė nominojė pėr kryetar tė komunės, kryeshefin aktual Isni Kilaj.

Rivarroset edhe njė i pagjetur nga Gjakova Gjakovės tė premten iu kthyen eshtrat edhe tė njė martiri tė vrarė gjatė luftės sė fundit nė Kosovė.

"Protesta" ndaj zvarritjes sė punimeve nė sheshin “Nėnė Tereza” Qytetarėt e Prishtinės vlerėsojnė se mos kandidimi i kryetarit aktual tė Prishtinės, Ismet Beqiri, pėr postin e njėjtė nė zgjedhjet e 17 nėntorit, ka bėrė qė tė bie interesimi dhe efikasiteti i punimeve qė aktualisht po kryhen.

60 policė tė Pejės aftėsohen nga KFOR-i pėr kontrollimin e trazirave Gjatė pesė ditėve tė kaluara, 60 pjesėtarė tė policisė rajonale tė Pejės janė trajnuar nga oficerėt e Task Forcės Shumėkombėshe Perėndim (TFSHP) pėr tė rritur aftėsitė e tyre reaguese pėr kontrollimin e masės sė njerėzve dhe trazirave.

Politikat e gabuara fajtore pėr mos ndriēimin e rasteve kriminale Fajin pėr mos ndriēimin e shumė rasteve kriminale nė Kosovė nuk e ka Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK), por politikat e gabuara qė e udhėheqin atė, u tha tė premten nė takimin e organizatės rinore joqeveritare Fuqia e Rinisė (FER) lidhur me sigurinė nė Kosovė...

Nė Burgun e Dubravės gjendet sėrish substancė narkotike Nė Burgun e Dubravės gjatė njė kontrolli ėshtė gjetur njė sasi e substancės narkotike, njoftoi tė premten policia...

INPO heton biografitė e politikanėve dhe nxit pjesėmarrjen nė zgjedhje Organizata joqeveritare INPO e Ferizajt, ka publikuar tė premten synimet e njė projekti qė jep kontribut pėr ndėrtimin e institucioneve transparente e llogaridhėnėse

Kastrioti kėrkon qė “Kosova C” tė mos bie nė kurrizin e tyre Qytetarė tė Kastriotit kėrkuan tė premten nga drejtues tė Ministrisė sė Energjetikės dhe Minierave (MEM) qė t'iu garantojnė atyre se ndėrtimi i Termocentralit tė ri “Kosova C”, nuk do tė bėhet nė “kurriz” tė tyre dhe se ata do tė jenė pėrfituesit e parė tė kėtij projekti, si nė aspektin energjetik ashtu edhe nė atė tė ambientit.

Projekti pėr zhvendosjen e fshatit Hade afėr finalizimit Ministria e Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor (MMPH), nė javėn e ardhshme do tė marrė vendimin pėr derdhjen e mjeteve tek pronarėt e pronave nė fshatin Hade, nė kompensim tė pasurisė sė tyre, ndėrsa mė pas do t’i largojė nga kompensimi i qerasė dhe ushqimit.

Njė 74 vjeēar i jep fund jetės sė tij nė litar Njė 74-vjeēar, banor i Sllakovcit tė Epėrm tė komunės sė Gjilanit, i ka dhėnė fund jetės sė tij, paraditen e sė premtes, duke varur veten nė litar, nė shtėpinė e tij...

Shtimi i studentėve nė UP zvogėlon interesimin pėr universitetet private Vendimi i Ministrisė sė Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė (MASHT) dhe Universitetit tė Prishtinės (UP), pėr ngritjen e numrit tė studentėve nė UN, ka ndikuar nė zvogėlimin e interesimit tė studentėve pėr regjistrim nė universitete private, megjithėse jo tė gjithė bartėsit e institucioneve private tė arsimit tė lartė e pranojnė njė gjė tė tillė.

Pėrreth shkollės ekonomike dyshohet se pėrdoret droga dhe zhvillohet prostitucioni Drejtuesit e shkollės sė mesme ekonomike “Ali Hadri” nė Pejė, kanė kėrkuar nga zyrtarėt pėrgjegjės tė Kuvendit Komunal qė tė ndėrmarrin masat e duhura...

Mitrovica e Gjilani rrėmbejnė ēmimet kryesore tė festivalit Solistja Merita Avdyli me kėngėn “Tė dua ty” dhe kompozitori gjilanas Isa Jakupi me kėngėn ”Atė ditė kur u largova”, kanė rrėmbyer ēmimet kryesore nė Festivalin e parė tė kėngės Popullore Qytetare “Esat Bicurri” qė ėshtė mbajtur tė enjten vonė, nė pallatin e kulturės “Asim Vokshi” nė Gjakovė.

Lansohet fushata pėr vetėdijesim tė popullatės pėr sėmundjen e HIV/AIDS-it Tė premten nė Prishtinė ėshtė lansuar fushata pėr ndryshimin e sjelljes dhe ngritjen e vetėdijes tek tė rinjtė dhe popullata nė pėrgjithėsi, rreth murtajės sė shekullit- HIV/AIDS-it, me sloganin “Vepro sigurt, kujdesu!”.

Skenderaj do tė bėhet me palestėr sportive Vetėm dy qytetarė iu kanė pėrgjigjur ftesės sė zyrtarėve komunal tė Skenderajt nė dėgjimin e tretė publik, nė tė cilin u prezantua buxheti pėr periudhėn 2008-2010, politikat zhvillimore si dhe investimet kapitale tė cilat parashihen qė tė pėrfundojnė brenda kėtij afati.

...hapur:

Hebrejtė kundėr mbajtjes sė njė tubimi neonazist nė Serbi
Beograd, 21 shtator 2007 - Kongresi Botėror i Hebrejve ka protestuar kundėr mbajtjes sė njė tubimi neonazist nė Serbi, dhe u kėrkoi udhėheqėsve serbė qė ta ndalojnė marshin. "Mbetėm tė llahtarisur kur mėsuam" se tubimi i grupit neo nazist Garda Nacionale do tė mbahet nė Novi Sad mė 7 tetor, thuhet nė reagimin drejtuar presidentit Boris Tadiē dhe kryeministrit Vojisllav Koshtunica. Mė 7 mars, grupi ultranacionalist Garda Nacionale mbajti njė tubim kundėr shkėputjes sė Kosovės nga Serbia.

De Marnhac: Qėndrueshmėria – faktor thelbėsorė pėr tė ardhmen e Kosovės
21-09-2007 - Komandanti i forcave paqeruajtėse tė udhėhequra nga NATO-ja nė Kosovė, gjenerali francez Xavier Bout de Marnhac tha sot nė Prishtinė se qėndrueshmėria e Kosovės ėshtė me rėndėsi thelbėsore pėr pėrcaktimin e sė ardhmes sė saj politike.

Ai i bėri kėto komente nė takimin e parė me gazetarė pas marrjes sė komandės sė KFOR-it, i cili sipas tij ėshtė mė i pėrgatitur se kurrė pėr ruajtjen e njė mjedisi tė qetė dhe tė sigurt. Ai tha se Kosova po kalon njė periudhė tė veēantė kur ėshtė e angazhuar nė proces tė dyfishtė, nė njėrėn anė janė zgjedhjet, ndėrsa po vazhdon edhe procesi pėr zgjidhjen e statusit politikė.

Qė tė dyja proceset janė shumė tė rėndėsishme pėr tė ardhmen e Kosovės dhe gjatė kėsaj periudhė ėshtė me rėndėsi qė tė gjithė tė jenė tė vetėdijshėm pėr nevojėn e ruajtjes sė sigurisė dhe stabilitetit. “Perceptimi i qėndrueshmėrisė sė Kosovės ėshtė faktor thelbėsorė pėr ēfarėdo vendimi qė do tė merret pėr tė ardhmen e saj dhe ēdo prishje e kėtij perceptimi do tė jetė shumė e dėmshme pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės”, tha ai. Shtimi i postblloqeve tė KFOR-it gjatė ditėve tė fundit sipas tij ėshtė bėrė pėr shkak tė fushatės pėr zgjedhjet, ndėrsa mohoi tė ketė ndonjė kėrcenim mė tė madh pėr sigurinė deri mė 10 dhjetor, kur pritet pėrmbyllja e procesit tė negociatave shtesė pėr statusin e Kosovės. Ai shprehu bindjen se as pas asaj date nuk do tė ketė ndonjė kėrcėnim tė madh pėr sigurinė nė Kosovė, pavarėsisht deklarimeve tė disa zyrtarėve serb se mund tė ketė dhunė nė Kosovė nėse Prishtina merr ndonjė veprim tė njėanshėm politikė pėr shpalljen e pavarėsisė sė saj. “Nuk besoj se ndokush pėrreth Kosovės qė ka arsye, mund tė pres qė tė zgjidhė situatėn nėpėrmjet ndonjė veprimi ushtarak. Siē e dini prapa KFOR-it qėndron tėrė NATO-ja prandaj nuk duhet pėrmendur kėrcėnimet e tilla qė pėr mua janė mė shumė komente pėr opinionin publik, ndėrsa nga pikėpamja ushtarake theksoi ai, janė komente pa kuptim”. Tė tilla ai i cilėsoi edhe deklaratat e zyrtarėve serb se NATO-ja po krijon njė shtet tė saj nė Ballkan.

Rreth 16 mijė pjesėtarė tė forcave paqeruajtėse kujdesen aktualisht pėr sigurinė nė Kosovė dhe sipas zyrtarėve tė NATO-s ky numėr do tė mbetet i pa ndryshuar tė paktėn deri nė pėrfundim tė procesit tė zgjidhjes sė statusit politikė tė Kosovės. Zyrtarėt e Aleancės Veri atlantike kanė pohuar se NATO-ja do tė vazhdojė tė jetė e pranishme nė Kosovė edhe pas zgjidhjes sė statusit tė saj. //rd//

Kushner: Evropa mbėshtetet tek SHBA pėr gjetjen e njė zgjidhjeje evropiane pėr Kosovėn
Bernard Kouchner21-09-2007-Uashington - Ministri i Jashtėm i Francės Bernard Kushner, i cili ndodhet pėr njė vizitė dyditore nė Shtetet e Bashkuara pėr bisedime me zyrtarė tė lartė amerikanė pėr njė sėrė ēėshtjesh, pėrfshirė edhe Kosovėn, foli mbrėmė nė njė takim tė organizuar nga Qendra pėr Studime Strategjike dhe Ndėrkombėtare nė Uashington pėr marrėdhėniet aktuale mes Shteteve tė Bashkuara, Francės dhe Evropės. Lidhur me Kosovėn zoti Kushner theksoi se Evropa mbėshtetet sė tepėrmi tek Shtetet e Bashkuara pėr gjetjen e njė zgjidhjeve evropiane tė statusit tė saj pėrfundimtar.

Ministri i Jashtėm i Francės, ish administratori i Kosovės, Bernard Kushner, tha se edhe pėr ēėshtjen e Kosovės pikpamjet e Francės dhe Shteteve tė Bashkuara konvergjojnė, edhe pse fokusi ėshtė natyrisht i ndryshėm, sepse Kosova ėshtė nė Evropė, si gjeografikisht ashtu edhe politikisht.  Janė pikėrisht kėto dy arsye,  gjeografike dhe politike, qė Kosova ėshtė para sė gjithash  ēėshtje evropiane, tha ministri i Jashtėm francez, Bernard Kushner.

“Status kuoja mbart rreziqe, po ashtu edhe veprimet. Duke mbėshtetur konkluzionet e Raportit Ahtisari si dhe parimin e pavarėsisė sė mbikqyrur tė Kosovės, me nismėn tonė, Grupi i Kontaktit dhe treshja po pėrpiqen tani tė nxisin dialogun mes serbėve dhe kosovarėve”.

Zoti Kushner theksoi se Evropa mbėshtetet sė tepėrmi tek Shtetet e Bashkuara pėr gjetjen e njė zgjidhjeve evropiane tė ēėshtjes sė Kosovės.  Me shumė rėndėsi ėshtė besimi tek evropianėt pėr tė stabilizuar gjendjen nė hapėsirėn e tyre dhe identiteti evropian nė njė Bashkim tė hapur pėr Ballkanin. 

“Politika e jashtme e Bashkimit Evropian lindi nė Ballkan; prandaj nė asnjė mėnyrė ajo nuk duhet tė dėshtojė nė Ballkan”.

Zoti Kushner tha se ėshtė me rėndėsi esenciale qė Shtetet e Bashkuara dhe Evropa tė jenė tė bashkuara, me qėllim qė tė shmangin tragjedi si ato tė sė kaluarės.  Pyetjes se si e shikon ai tė ardhmen e Kosovės pas 10 dhjetorit, ministri i Jashtėm i Francės iu pėrgjegj:

 “Mendoj se serbėt dhe shqiptarėt duhet tė gjejnė nė farė konsensusi.  Por nuk e di nėse do t’ia arrijėn kėsaj.  Nė dhjetor, treshja ndėrkombėtare duhet t’i paraqesė raportin zotit Ban Ki Mun dhe atėhere do tė shikojmė se ēfarė duhet bėrė.  Por ėshtė me shumė rėndėsi qė ne tė ruajmė unitetin nė lidhje me kėtė ēėshtje, pėr tė shmangur tragjedi si ato tė sė kaluarės”.

Zoti Kushner, tha se nuk parashikonte asnjė situatė, nė tė cilėn Franca do tė vepronte kundėr interesave amerikane dhe atyre tė NATOs. (kh)/voa/

Mustafaj: Pala kosovare pashmangėrisht do tė shpallė pavarėsinė njėanshėm
Londėr, 21 shtator 2007 - Ish ministri i jashtėm shqiptar, Besnik Mustafaj, thotė se nėse komuniteti ndėrkombėtar nuk imponon zgjidhjen e statusit tė Kosovės, atėhere pashmangėrisht pala kosovare do tė shpallė pavarėsinė nė mėnyrė tė njėanshme. "Kanė bėrė ē'ėshtė e mundur qė e pashmangshmja, qė ėshtė pavarėsia, tė kalojė nė rrugė normale brenda Kėshillit tė Sigurimit. Tashti, absolutisht unė jam i bindur se shpallja e pavarėsisė sė njėanshme nuk ėshtė rruga mė e mirė. Pėrkundrazi. Por nė pamundėsi pėr ta pasur zgjidhjen pėrmes Kėshillit tė Sigurimit, nuk mbetet rrugė tjetėr pėrveēse shpallja nė mėnyrė tė njėanshme", theksoi Mustafaj nė njė intervistė pėr BBC-nė, duke shtuar se institucionet nė Kosovė po pėrgatiten pėr kėtė gjė. Sipas tij, traktati i miqėsisė tregon se pala kosovare po pėrgatitet pėr periudhėn pas pavarėsisė. Mustafaj ėshtė i mendimit se takimi i fundit i treshes ndėrkombėtare nė Londėr me delegacionet nga Kosova dhe Serbia "nė pėrgjithėsi nuk solli asnjė tė re". Por, sipas tij, ėshtė e rėndėsishme qė u rikonfirmua qė asnjėra palė nuk ka tendencėn pėr ndarjen e Kosovės. I pyetur nėse ėshtė i mundshėm ndonjė kompromis, Mustafaj tha se nuk sheh asnjė mundėsi kompromisi, andaj gjithmonė i ka kėrkuar komunitetit ndėrkombėtar tė ndjekė "rrugėn e imponimit ndaj tė dyja palėve". "Nėse ne do tė ishim qė para njė viti apo njė viti e gjysmė me njė status tė pėrcaktuar, do tė ishte ndėrtuar krejt konteksti pėr tė arritur tek traktati i miqėsisė qė propozuan kėsaj here pėrfaqėsuesit e Kosovės", tha Mustafaj.

Berisha fton Papa Benediktin e 16 tė tė vizitojė Shqipėrinė
Romė, 21 shtator 2007 - Nė kuadėr tė vizitės sė tij nė Romė, Kryeministri shqiptar Sali Berisha takoi sot paradite, sė bashku me njė delegacion tė Internacionales sė Partive tė Qendrės sė Djathtė, Papa Benediktin e 16 tė, nė rezidencėn e tij, nė Castel Gandolfo. Gjatė takimit, Berisha e ftoi Papa Benediktin e 16 tė pėr tė vizituar Shqipėrinė, njė vend mik dhe tė afėrt, ftesė tė cilėn papa Benedikti i 16 tė e mirėpriti dhe u shpreh pėr njė vizitė tė shpejtė nė Tiranė.

Bosnje: Bastiset shtėpia e ish anėtarit tė presidencės
21-09-2007 - Paqeruajtėsit ndėrkombėtarė bastisėn shtėpinė e ish presidentit tė serbėve tė Bosnjes qė dyshohet se ka ndihmuar Radovan Karaxhiēin t’i shpėtojė drejtėsisė.

Njė zėdhėnės i paqeruajtėsve tha se trupat e Bashkimit Evropian tė ndihmuar nga ushtarėt e Natos dhe policia e serbėve tė Bosnjes, bastisėn shtėpinė e Mirko Saroviēit nė Lukavicė tė Sarajevės.

Zoti Saroviē ishte anėtar i presidencės sė Bosnje-Hercegovinės pėr disa muaj, para se tė jepte dorėheqjen nė vitin 2003, pas akuzave pėr rolin e tij nė tregėtinė e armėve me Irakun, nė shkelje tė sanksioneve tė OKB-sė.

Zėdhėnėsi tha se paqeruajtėsit po kėrkonin tė gjenin gjurmė qė do tė ēonin nė arrestimin e tė dyshuarit pėr krime lufte Radovan Karaxhiē./voa/

Revista Forbes listėn e 400 mė tė pasurve
21-09-2007 - Pėr herė tė parė duhet tė kesh mė shumė se 1 miliard dollarė qė tė fitosh njė vend nė listėn e 400 amerikanėve mė tė pasur, sipas revistės Forbes. 

Tė ardhurat minimale pėr tu pėrfshirė nė listė kėtė vit ishin 1, 3 miliard dollarė, 300 milion mė shumė sesa vitin e kaluar. Ky ndryshim bėri qė 82 miliarderė amerikanė tė mos pėrfshiheshin nė listė.

Tė 400 pasanikėt amerikanė tė marrė sėbashku kanė njė pasuri prej 1, 54 trilon dollarėsh krahasuar me 1, 25 trilion dollarė qė kishin vitin e kaluar. Por emrat kryesorė tė listės nuk kanė ndryshuar....themeluesi i korporatės Microsoft Bill Gates udhėheq listėn prej 14 vitesh, kėtė herė me njė pasuri totale prej 59 miliard dollarėsh. Ai ndiqet nga Warren Buffet me njė pasuri prej 52 miliard dollarėsh dhe pas kėtij tė fundit qendron Sheldon Adelson me 28 miliard dollarė i njohur si manjati i kazinove.

Nė dhjetėshen e listės u shtuan edhe themeluesit e Google Inc. Sergey Brin dhe Larry Page pėrkatėsisht nė vendin e pestė. Shumė prej pjesėtarėve tė listės nuk kanė krijuar famė. Njė prej tyre ėshtė Jim Leprino i cili i ka bėrė paratė me industrinė e djathit. Ai kontroll tė gjithė furnizimet me djathė pėr biznesin e picave. Pjestari mė i ri i listės ėshtė 33 vjeēari John Arnold me 1,5 miliard dollarė...nga investimet nė bursė. //voa//

U mbajt Festivali i Kėngės Qytetare "Esat Bicurri"

Merita Abdyli do tė jetė emri i shėnuar si interpretuesja mė e mirė e festivalit tė parė tė kėngės qytetare “Esat Bicurri” tė mbajtur nė Gjakovė, qė nė pėrkujtim dhe nderim tė kėngėtarit tė mirėnjohur Esat Bicurri, tash e tutje do tė jetė tradicional.Nė mesin e gjashtėmbėdhjetė interpretėve konkurrues qė kanė kėnduar gjysėmlive, Merita Avdyli me kėngėn “Tė dua ty” nga juria nė pėrbėrje Zekeria Ēarkagjia, Sami Piraj, Mufarete Laze dhe Agim Gjakova ka pėrfituar epitetin e mė tė shquarės pėr tu rradhitur pas saj Mukadeze Ēanga me kėngėn “se e ka njė mall bylbyli” dhe Visar Peja me kėngėn “mė pėr ty s’du me ndi”.Kėta solistė kanė patur sfidantė tjerė nga vende tė ndryshme tė trojeve shqiptare pėr tė rrėmbyer kėto vende, nė mesin e te cilėve kanė qenė kėngėtarėt Artan Bakija, Agim Basha, Migjen Nikoliqi, Halil Mala Shemsi Hasanaga e tė tjerė.Po nga e njėjta juri ka ardhur deri te pėrcaktimi pėr kompozimin mė tė mirė qė i ka takuar Isa Jakupit, orkestrimi mė i mirė i ka takuar Butrint Bicurrit ndėrsa pėr tekstin mė tė mirė tė kėngės nga juria ėshtė vlerėsuar Mevlyde Saraēi.Ky festival i kėngės qytetare ėshtė organizuar nga Ministria pėr Kulturė dhe Drejtoria e Kulturės e Kuvendit Komunal tė Gjakovės.Mevlyde Saraēi, drejtore e Drejtorisė sė Kulturės, duke folur pėr edicionin e parė tė tij ka thėnė se “Gjakova,si vatėr e kulturės po vendos themelet e festivalit i cili do tė jetė i hapur pėr tė  gjithė krijuesit”.Pėr Saraēin ku festival ėshtė i posaēėm, sepse siē u shpreh ajo “ky ėshtė festivali mė i veēantė, nuk ėshtė si tė tjerat”.

Postuar me datė:21-09-20

LAJMET
E enjte 20 shtator 2007

Kosova ėshtė vonuar nė shpalljen e pavarėsisė, vlerėsojnė ekspertė tė tė drejtės ndėrkombėtare Ekspertė kosovarė tė tė drejtės ndėrkombėtare, konsiderojnė se institucionet e Kosovės janė vonuar nė shpalljen e pavarėsisė, prandaj ata sugjerojnė qė pas 10 dhjetorit, Kuvendi tė shpallė mėvetėsinė e vendit edhe nėse nuk bien nė ujdi disa nga shtetet mė me ndikim nė botė.

Solana: Kosova, rast ‘sui generis’ Shefi i diplomacisė sė BE-sė, Havier Solana, ka thėnė tė enjten se nuk dėshiron tė spekulojė se ēfarė do tė ndodhė pas datės 10 dhjetor, afat ky kur Grupi i Kontaktit do t’i raportojė KS tė KB-ve pėr Kosovėn, porse treshja ndėrmjetėsuese ėshtė plotėsisht e pėrkushtuar...

Engel: Serbėt janė tė bindur se e kanė humbur Kosovėn Ministrja e Shėrbimeve Publike, Melihate Tėrmkolli, gjatė njė vizite nė SHBA ka zhvilluar tė enjten takime tė ndara me kongresistėt amerikanė Earl Pameroy dhe Eliot Engėl, me ē’rast shfaqi bindjen se pavarėsia e Kosovės do tė njihet nga SHBA-tė dhe vendet tjera pėrmes njė rruge e cila nuk kalon pėrmes Kėshillit tė Sigurimit.

Ekipi i Unitetit me bindje se pas 10 dhjetorit vjen pavarėsia Anėtarėt e Ekipit tė Unitetit janė kthyer tė enjten nga Londra me bindjen se fundi i procesit pėr statusin e vendit do tė jetė 10 dhjetori dhe sipas tyre, mė pas do tė pasojė pavarėsia pėr tė cilėn thanė se ėshtė punė e kryer.

Sejdiu:Prishtina ka dėshmuar se nuk do tė negociojė mė pak se sa pavarėsinė Anėtarėt e Ekipit tė Unitetit janė kthyer tė enjten nga Londra me bindjen se kanė ofruar njė ofertė serioze pėr Serbinė me anėn e Traktatit pėr fqinjėsi tė mirė, i cili sipas tyre, ėshtė njė mundėsi

Konflikti rreth Kosovės mund tė zgjasė me dekada, thotė Samarxhiq Ministri pėr Kosovėn nė Qeverinė e Serbisė, Sllobodan Samarxhiq, ka thėnė tė enjten nėse njėra palė, Prishtina ose Beogradi, ia imponon zgjidhjen palės tjetėr, ne vetėm do ta shtyjmė konfliktin...

Analistėt vlerėsojnė se zgjedhjet e 17 nėntorit janė nė kohė jo tė duhur Zgjedhjet dhe statusi i Kosovės, ndonėse teorikisht mund tė jenė tė ndara, praktikisht janė tė lidhura, dhe rrjedhimisht procesi i ardhshėm zgjedhor do tė ndikojė jo vetėm nė mbarėvajtjen e procesit pėr zgjidhjen e statusit tė vendit, por edhe nė fusha tjera, vlerėsojnė analistė vendorė.

“Ēohu” thotė se qėllimisht s’po botohen formularėt e pasurisė sė zyrtarėve Njė vit pas krijimit tė Agjencisė kundėr Korrupsionit tė Kosovės (AKK), ky institucion ka filluar tė bėhet paravan dhe mbrojtės i korrupsionit...

Drenicasit “martohen” me tė huaja “pėr letra” Qytetarėt e Komunės sė Skenderajt, tė shtyrė edhe nga gjendja e rėndė ekonomike dhe me qėllim tė sigurimit tė dokumentacionit pėr qėndrim nė shtetet perėndimore...

Njė banakier vritet nė vendin e punės A.L. banakier i lokalit “Home”, i moshės 27 vjeēare, ėshtė therė tė enjten me thikė, nė vendin e tij tė punės dhe nga plagėt e marra ka vdekur nė Qendrėn Klinike Universitare tė Kosovės (QKUK).

Policia arrestoi njė fajdexhi Njėsiti i krimeve ekonomike i hetimeve Rajonale nė Prizren, tė enjten, nė shtėpinė e tij, arrestoi Pal Morinėn nga fshati Grazhdanik...

Bardhi hedh poshtė akuzat e Dinoshės dhe Shkrelit Pozita e shqiptarėve nė Mal tė Zi, nė tekstin e Propozim-kushtetutės, ėshtė skajshmėrisht diskriminuese, mė keq se sa nė kushtetutėn ekzistuese apo nė ato tė kohės sė sistemeve tė mėparme.

FMN paralajmėron Rumaninė pėr shkak tė rritjes sė pagave Fondi Ndėrkombėtar Monetar (FMN) tė enjten ka paralajmėruar Rumaninė pėr shkak tė rritjes sė shpejtė tė pagave, e cila mund tė rrezikojė konkurrencėn e ekonomisė sė saj.

MASHT dhe UP pajtohen qė numri i studentėve tė rinj tė rritet nė 9 mijė Ministri i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė (MASHT), Agim Veliu dhe rektori i Universitetit tė Prishtinės (UP), Enver Hasani, nė njė konferencė pėr media, tė enjten, konfirmuan arritjen e pajtueshmėrisė qė numri i studentėve tė rinj nė UP tė rritet nga 7.600 nė 9 mijė studentė.

Organizohet festivali ndėrkombėtar “Ylberi i Prishtinės” Drejtoria pėr Kulturė dhe Gjini i Komunės sė Prishtinės dhe Qendra Kulturore e Fėmijėve, organizojnė pėr herė tė shtatė Festivalin Ndėrkombėtar tė Fėmijėve “ Ylberi i Prishtinės” duke filluar nga data 21-23 shtator.

...hapur:

Akad.Stavileci: Ndėrkombėtarėt dhe negociatat janė "nė njė udhė pa krye"
Akademik Esat StavileciPragė/Prishtinė, 20 shtator 2007
- Bashkėsia ndėrkombėtare nė vend qė zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės t'ia linte popullit tė Kosovės qė tė vendosė pėr tė ardhmen e tij, sipas parimit tė vetėvendosjes, zgjodhi njė rrugė tjetėr, pėr tė cilėn dihej vetėm fillimi dhe jo fundi, thotė akad. Esat Stavileci. Ai vlerėsoi pėr radion "Evropa e lirė" se "bashkėsia ndėrkombėtare, bashkė me negociatat, janė gjendur nė njė udhė pa krye". Procesi mund tė riciklohet, pohon ai, kurse zgjidhja mund tė kėrkohet vetėm po qe se arrihet njė konsensus i plotė nė bashkėsinė ndėrkombėtare, qė sipas tij, vėshtirė se do tė arrihet pėr shkak tė "interesave tė ndryshme qė kanė disa prej vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian", tha akad.Stavileci. "Nuk do tė ishte mirė qė tė krijohet pėrshtypja qė mė datėn 10 dhjetor i gjithė procesi do tė mbyllet", thotė akad.Stavileci, duke shprehur drojėn se pas kėsaj date bashkėsia ndėrkombėtare do tė pėrpiqet tė kėrkojė modalitete tė tjera qė do t'i pėrafronin pikėpamjet e dy fuqive tė mėdha. Sipas tij, tani nė fakt "nuk ėshtė lufta mes Prishtinės e Beogradit, sa ėshtė lufta mes dy fuqive tė mėdha, SHBA ve dhe Rusisė, pėr tė fituar pozicione nė kurriz tė Kosovės". Nė anėn tjetėr, akad. Esat Stavileci konsideron se "ėshtė momenti i fundit qė tė mendohet pėr shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės nėpėrmjet Kuvendit tė Kosovės", kurse "Bashkimi Evropian tė vihet para njė akti tė kryer", i cili qė mė herėt ėshtė deklaruar se ėshtė pėr njė pavarėsi tė kushtėzuar apo pavarėsi formale tė Kosovės. Duke folur pėr procesin zgjedhor qė pėrputhet me procesin e pėrcaktimit tė statusit nė dy muajt e ardhshėm, akad. Stavileci i quan "gabime nė hapa" po qe se kėto dy procese interferohen nė problemin e statusit tė Kosovės. "Pėrgjithėsisht, nėse Bashkimi Evropian blen kohė, atėherė pėr blerjen e kohės do t'i shėrbenin edhe zgjedhjet, sepse zgjedhjet do tė mund tė largonin vėmendjen nga interesimi pėr statusin e Kosovės", tha akad.Stavileci, duke i sugjeruar delegacionit tė Kosovės, "qė tė jetė shumė i vėmendshėm, qė tė mos bėjė gabime nė hapa, por tė pėrcaktojė prioritete me rastin e marrjes sė vendimeve".

Ekipi i Unitetit kthehet nga Londra me optimizėm pėr procesin negociator  Delegacioni i Kosovės ėshtė kthyer sot nga Londra, me bindjet se 10 dhjetori do tė shėnojė fundin e procesit, pas tė cilit , si rezultat i kėsaj, do tė pasojė krijimi i shtetit tė Kosovės. Udhėheqėsi i delegacionit kosovar, presidenti Fatmir Sejdiu tha se prezantimi i palės kosovare nė Londėr dhe dokumentet e traktatit pėr marrėdhėnie fqinjėsore me Serbinė, janė vlerėsuar lartė nga Treshja ndėrmjetėsuese nė bisedimet shtesė. Anėtarėt e Ekipit tė Unitetit, u shprehėn kundėr vazhdimit tė procesit negociues pa njė afat dhe pa objektiv tė caktuar. Duke folur nė aeroportin e Prishtinės, menjėherė pas kthimit nga Londra, udhėheqėsi i Ekipit, presidenti Fatmir Sejdiu tha se marrėveshja ndėrmjet Kosovės e Serbisė mund tė arrihet vetėm nėse Beogradi heq dorė nga kundėrshtimi i pavarėsisė sė Kosovės. Sejdiu tha se Treshja ndėrkombėtare pėr statusin e ka pėr borxh tė nxjerr konkluzione se ėshtė arritur apo nuk ėshtė arritur marrėveshje mes palėve gjatė bisedimeve shtesė, dhe kėtė pritet ta bėjė deri me 10 dhjetor.
Ndėrkohė, kryeministri Agim Ēeku tha se pala kosovare po sillet si delegacion shtetėror nė fazėn shtesė tė bisedimeve. Traktati i marrėveshjes me Serbinė, sipas tij, ishte mesazh para botės se Kosova e pavarur do tė jetė nė tė mirė tė rajonit. Kryeministri Ēeku premtoi se Kosova nuk do tė pres edhe gjatė kohė dhe se Ekipi i Unitetit ėshtė duke diskutuar pėr hapat e ardhshėm qė do tė shėrbejnė pėr pėrmbylljen e statusit me shpalljen e pavarėsisė:
Anėtari tjetėr i Ekipit Negociator dhe kryetari i PDK-sė, Hashim Thaēi shprehu besimin e tij se pas 10 dhjetorit, Kosova pret tė ketė njė pėrkrahje edhe mė tė fuqishme pėr pavarėsinė e saj.
Duke folur pėr agjendėn e mėtejshme pėr bisedimet, presidenti Fatmir Sjediu konfirmoi pjesėmarrjen e palės kosovare nė takimin me palėn serbe nė Nju Jork, tė thirrur pėr datėn 28 shtator. Ai tha se agjenda nuk ėshtė qartėsuar ende por kjo pritet tė bėhet nė dy- tre ditėt e ardhshme.

Kushner bisedon me zyrtarėt amerikanė pėr Kosovėn  Shefi i diplomacisė franceze Bernar Kushner shkon sot pėr vizitė nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės ku me zyrtarėt me tė lartė amerikanė do tė bisedojė pėr ēėshtjet e ndryshme, duke pėrfshirė edhe Kosovėn. Kushner sot do tė takohet me ministrin amerikan tė mbrojtjes Robert Gejts, kurse nesėr me sekretaren amerikane tė shtetit Kondoliza Rajs dhe kėshilltarin pėr sigurinė kombėtare, Stefen Hedli. Shefi i diplomacisė franceze me zyrtarėt amerikanė do tė shqyrtojė ēėshtjen e Iranit. Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kanė nisur sėrish pėrpjekjet pėr futjen e sanksioneve tė ashpra ndaj Iranit, kurse Franca para do kohe paraqiti qėndrime pėr Iranin tė cilat janė shumė mė afėr me qėndrimet e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės se sa mė parė. Procesi i pėrcaktimit tė statusit tė ardhshėm tė Kosovės do tė jetė, gjithashtu, njėra ndėr temat e bisedės sė Kushnerit nė Uashington, thekson Asoshijete Pres.Kushner dhe zyrtarėt amerikanė do tė bisedojnė edhe pėr Irakun, gjendjen nė rajonin sudanez Darfur dhe konferencėn e planifikuar pėr Lindjen e Afrėt, e cila duhet tė mbahet me ndėrmjetėsimin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.

Samarxhiq: Konflikti rreth Kosovės mund tė zgjasė me dekada Pas luftės sė viteve 1998-1999, dėbimit masovik, intervenimit tė NATO-s dhe pas tetė viteve nėn kujdestarinė e Kombeve tė Bashkuara, ka pak gjasa tė arrihet zgjidhja qė shqiptarėt e Kosovės tė kthehen nė "qytetarė lojalė" tė Serbisė, ka thėnė ministri pėr Kosovėn nė qeverinė serbe, Sllobodan Samarxhiq. "Ne pėrpiqemi tė jemi realistė sa mė shumė qė ėshtė e mundur", ka thėnė ai. "Ata e kėrkojnė pavarėsinė. Sa i pėrket Serbisė, ata nuk mund ta fitojnė atė. Pra, na duhet tė gjejmė njė mes", ka thėnė Samarxhiq nė njė intervistė pėr agjencinė Reuters. "Ne jemi nė kėrkim tė njė kompromisi historik, i cili do t'i kėnaqte interesat legjitime tė tė dy palėve", ka theksuar ministri serb. "Nėse njėra palė ia imponon zgjidhjen palės tjetėr, ne vetėm do ta shtyjmė konfliktin tonė, dhe ai mund tė zgjatė me dekada", ka thėnė Samarxhiq.

“Koalicioni pėr parlament tė pastėr” protestoi para Agjencisė Antikorrupsion Organizata pėr Demokraci, Antikorrupsion dhe Dinjitet “Ēohu” dhe partnerėt e saj nė Koalicionin “Shoqėria civile pėr njė parlament tė pastėr”, sot mbajtėn protestė para zyrave tė Agjencisė Kundėrkorrupsion tė Kosovės, mė qėllim qė tė ftojė kėtė institucion qė tė respektojė ligjin, duke i hapur pėr opinion formularėt e pasurisė sė zyrtarėve publikė.“Transparenca do tė duhej tė ishte parim themelor i kėtij institucioni nė luftimin e korrupsionit, ndėrsa Agjencia Kundėrkorrupsion e Kosovės, me mospublikimin e formularėve tė pasurisė sė zyrtarėve publikė, edhe vet bėnė shkelje tė ligjit dhe mbron korrupsionin”, tha nė kėtė protestė Avni Zogiani, lider i organizatės “Ēohu”, duke shtuar se mbajtja e kėtyre formularėve sekret nuk po bėhet nga presioni politik, por kjo, nė fakt, paraqet vendim politik.” Nė gjitha vendet e rajonit, tė gjitha vendet e Evropės Perėndimore dhe nė SHBA janė tė garantuara me ligj informacionet ndaj aseteve tė zyrtarėve publik, sepse puna e tyre dhe aktivitetet mundėsohet nga paraja publike. Nė kėtė situatė, duhet tė jepet llogari se si po shpenzohen paratė publike”, tha ai.
Njė vit pas themelimit, Agjencia Kudėrkorrupsion ėshtė bėrė “paravan i korrupsionit”, tha Zogiani, duke shtuar se “ata zgjodhėn rrugėn e mostransparencės, mbylljes ndaj publikut kosovar, rrugėn e mosdhėnies llogari pėr paratė publike”.
Protestuesve tė Koalicionit “Shoqėria civile pėr njė parlament tė pastėr” nuk iu drejtua asnjė zyrtar i Agjencisė Kundėrkorrupsion tė Kosovės, ndėrsa drejtori i tij, Hasan Preteni ishte nė udhėtim zyrtar jashtė vendit.

Policia heton gjuajtjen me armė nė shtėpinė e serbėve Njė shtėpi e familjes serbe nė Livoq tė Epėrm tė Gjilanit ėshtė gjuajtur sot me armė tė zjarrit ka bėrė tė ditur policia nė Gjilan. Togeri Ismet Hashani, ka treguar se policia pas marrjes sė informatės se ka pasur gjuajte me armė i ėshtė pėrgjigjur rastit me urgjencė duke dalė ne vendin e ngjarjes.“Nga hetimet e para mėsohet se ėshtė gjuajtur me armė zjarri nė drejtim tė shtėpisė sė njė serbi kosovar banor lokal i kėtij fshati. Si pasojė e gjuajtjes nga arma e zjarrit njė predhė ka depėrtuar ne xhamin e derės sė hyrjes tė shtėpisė sė tij. Fatmirėsisht nuk ka pasur tё lėnduar lidhur me kėtė rast”, tha toger Hashani. Sipas tij, policia nė vend tė ngjarjes ka gjetur pesė pesė gėzhoja tė shkrepura nga pushka automatike e kalibrit 7.62 mm. “Deri mė tani askush nuk ėshtė arrestuar, policia nuk di motivet, njėsitet rajonale tė hetimeve janė duke i zhvilluar hetimet”, ka thėnė toger Hashani, zėdhėnės rajonal i SHPK-sė nė Gjilan.

Shqipėri: Opozita akuzon pėr abuzime nė rrugėn Durrės-Kukės  Seanca plenare e Kuvendit u pėrfshi sot pėr njė pjesė tė rėndėsishme kohe qė rreth orės 11 nga debati pėr rrugėn Durrės-Kukės-Morinė me drejtim Prishtinėn. Debatet u pėrqendruan nė akuzat e opozitės pėr abuzime nė kėtė rrugė. Deputeti i Partisė Socialiste, Erion Braēe kėrkoi qė kryeministri Sali Berisha tė jepte shpjegime tė detajuara pėr rrugėn Durrės-Kukės. Sipas nėnkryetarit tė deputetėve socialistė Braēe, kryeministri ėshtė takuar me zyrtarėt e kompanisė turke qė po kryen punimet nė rrugė, 6 ditė pėrpara se tė shpallej tenderi. Zoti Braēe tha se kjo linte dyshime pėr abuzime dhe se qeveria e prokuroi tenderin e rrugės, aksin Rrėshen-Kalimash, pa pasur asnjė projekt konkret. Deputeti Braēe hodhi poshtė pretendimet, sikurse u shpreh, tė qeverisė, se Banka Botėrore, e cila ka ndihmuar njė pjesė tė rrugės, kishte sugjeruar ndonjė kompani tė veēantė pėr ta ndėrtuar atė. Zoti Braēe shtoi se Banka Botėrore nuk ka sugjeruar asnjė kompani tė veēantė dhe se ndėrtimi i rrugės ka njė akuzė themelore, mungesėn e projektit. Deputeti Braēe tha se kryeministrit duhet tė japė shpjegime nė prokurori pėr hetimet mbi kėtė ēėshtje dhe po ashtu ish-ministri i Transportit, sot ministėr i Jashtėm, Lulzim Basha. Mirėpo, deputeti Blerim Ēela nga Partia Demokratike hodhi poshtė akuzat dhe qėndrimet e opozitės dhe tha se ka shumė njerėz qė nuk kanė dėshirė qė rruga mbarėkombėtare Durrės-Kukės tė pėrfundojė. /d.n/

Del Ponte sot nė Beograd Kryeprokurorja e Gjykatės sė Hagės, Karla Del Ponte mbėrrinė sot nė Beograd qė me zyrtarėt e Serbisė ta shqyrtojė bashkėpunimin nė shkallė politike dhe operative me gjykatėn, ka deklaruar zėdhėnėsja e saj, Olga Kavran. Zonja del Ponet vizitėn po e bėn me kėrkesė tė BE tė cilit mė pas do t'ia paraqes vlerėsimin e bashkėpunimit tė Beogradit me gjykatėn. Kavran ka thėnė se nė fillim tė verės, Beogradi serish ka filluar tė bashkėpunojė me Gjykatėn kurse qeveria dhe
shėrbimet relevante kanė shfaqur dhe kanė demonstruar pėrkushtimin e vetė ndaj kėtij bashkėpunimi. Mirėpo, tre muaj kanė kaluar nga atėherė dhe prokurorja pret rezultate tė reja dhe pėr kėtė do ta njoftojė BE. Gjykata e Hagės ėshtė duke i kėrkuar katėr tė akuzuar nga Serbia pėr krime tė luftės nė BeH dhe Kroaci – gjeneralin Ratko Mlladiq, Radovan Karaxhiqin, Stojan Zhuplaninin dhe Goran Haxhiqin. Prokuroria konsideron se Mlladiq gjendet nė Serbi dhe pėrgjegjėsia mė e madhe ėshtė nė autoritetet e Beogradit edhe pėr arrestimin e tre tė akuzuarve tė tjerė.

Ekspertėt thonė se diplomacia nė procesin pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės ka dėshtuar
20-09-2007 -Zėri i Amerikės, Uashington
 Diplomacia nė procesin pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės ka dėshtuar dhe ka ardhur koha qė udhėheqėsit politikė ndėrkombėtar tė marrin njė vendim, dhe jo 3 ndėrmjetėsit ndėrkombėtarė. Kėshtu u shprehėn tre analistė me pėrvojė nė ēėshtjet e Ballkanit nė njė diskutim qė u zhvillua nė qendrėn Udrou Uilson me temė: Kosova nė Balancė, Njė Provė pėr Diplomacinė.

Pjesėmarrėsit nė diskutim kritikuan mėnyrėn se si po zhvillohen negociatat. Ata janė tė njė mendimi se vendimi pėr statusin e Kosovės duhet tė meret nga udhėheqės tė lartė politikė e jo nga tre diplomatėt ndėrkombėtarė.

Ish kėshilltari i posaēėm presidencial pėr Ballkanin, Xhejms O’Brajėn theksoi se procesi duhet tė pėrfundojė kėtė vit. Megjithatė ai u shpreh skeptik qė fuqitė e mėdha janė gati pėr atė qė do tė pasojė procesin e statusit. 

“Fuqitė e mėdha, pėrfshirė kėtu Shtetet e Bashkuara, Britaninė dhe Francėn, tė pasura nga Gjermania e Italia, duhet tė marrin pėrsipėr gjendjen qė do tė pasojė pavarėsinė e Kosovės. Unė nuk shikoj njė nivel tė tillė angazhimi intensiv politik tė kėtyre vendeve, megjithėse mendoj se duhet tė ndodhė dhe ky ėshtė mesazhi themelor. Vendet evropiane duhet tė pranojnė se negociatat janė tė padobishme. Dėshtimi i trojkės nuk do tė jetė i mjaftueshėm tė bindė udhėheqėsit politikė evropianė se negociatat kanė marė fund. Kjo mund tė arrihet vetėm nėse kėta udhėheqės ulen nė bisedime tė drejtpėrdrejta me Prishtinėn e Beogradin pėr njė farė kohe pėr t’i kuptuar nga afėr shqetėsimet e tyre dhe kjo duhet tė bėhet para 10 dhjetorit. Edhe pėr kėtė nuk shikoj asnjė pėrgatitje”.

Zoti O’Brajėn, njė nga drejtuesit e Grupit Ollbrajt, thotė se Bashkimi Evropian duhet tė pranojė pėrgjegjėsitė qė ka nė zgjidhjen e statusit tė Kosovės, sepse BE-ja ėshtė e interesuar tė konsolidojė territorin e saj dhe tė qartėsojė marrėdhėniet me Serbinė. Njerėzit, tha ai, duhet tė kenė frikė nga pasojat e vonesave. Popullata e Kosovės, shtoi ai, ėshtė lodhur nga qeverisja ndėrkombėtare e veēanėrisht nga premtimet, qė nuk janė mbajtur.

Tim Xhudah, specialist i ēėshtjeve ballkanike dhe autor i librit “Kosova: Lufta dhe Hakmarrja”, ėshtė dakord me zotin O’Brajėn se komuniteti ndėrkombėtar ka bėrė shumė gabime nė procesin pėr marrjen e vendimit pėrfundimtar pėr Kosovėn.

Aktualisht kur bėhet fjalė pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, tha zoti Xhudah, i rėndėsishėm ėshtė Bashkimi Evropian, e jo Shtetet e Bashkuara, Serbia apo Rusia. Jetike, thotė ai, ėshtė krijimi i tė ashtuquajturės “masė kritike”, pra e numrit tė vendeve qė do tė jenė tė gatshme tė njohin pavarėsinė. Nuk mjaftojnė vetėm Shtetet e Bashkuara, Britania e Franca, por do tė duhet njė numėr mė i madh vendesh, rreth 20 prej tyre.

Kjo “masė kritike” tani pėr tani nuk ekziston dhe nuk mendoj se do ta dimė njė gjė tė tillė deri mė 11 dhjetor. Nuk mendoj se Shtetet e Bashkuara do ta njohin pavarėsinė e Kosovės pa mbėshtetjen e Britanisė, Francės dhe disa vendeve tė tjera, qė do tė krijonin tė ashtuquajturėn “masė kritike”.

Zoti Xhudah nuk ėshtė i sigurtė se ēdo tė ndodhė, por nėse nuk zgjidhet statusi i Kosovės, thotė ai, ekziston mundėsia e shpėrthimit tė dhunės.

Kėshilltari i politikės sė jashtme nė kabinetin e kryeministrit Ēeku, Borut Gėrgiē, pėrsėriti shqetėsimin se esenca e problemit nė procesin e statusit tė Kosovės ėshtė se udhėheqėsit politikė nuk po bėjnė atė qė duhet tė bėjnė, tė marrin njė vendim pėrfundimtar.

Zoti Gėrgiē pohoi se do tė vija diku kur komuniteti ndėrkombėtar, fuqitė perėndimore, duke tė pranojnė ēmimin qė janė tė gatshme tė paguajnė pėr pavarėsinė e Kosovės dhe tė zgjidhin mė pas problemet qė lindin si rezultat. Ai vuri nė dukje fushatėn e Sllovenisė drejt pavarėsisė, e cila ėshtė gati tė marė presidencėn e Bashkimit Evropian.

“Nė se Sllovenia do tė kishte dėgjuar komunitetin ndėrkombėtar nė atė kohė, ajo nuk do tė kishte shpallur pavarėsinė sepse komuniteti ndėrkombėtar ishte kundėr. Asnjeri nuk mendonte nė fillim tė viteve 90-tė kur Sllovenia shpalli pavarėsinė nga Jugosllavia se ajo do tė ishte sot aty ku ėshtė. Herėt a vonė duhet tė meret njė vendim, dikush duhet tė marė guximin e ta bėjė kėtė, dhe mendoj se kjo do tė bėhet nga vetė kosovarėt”.

Ndėrkohė zoti O’Brajėn vuri nė dukje se mėnyra mė e mirė pėr shmangjen e kundėrshtimit tė Rusisė ėshtė qė Moska tė vihet nė pozitė tė tillė, ku mund tė mos jetė dakord, por  jo tė pėrdorė veton. Ky ėshtė modeli i ndjekur nė tė gjitha negociatat mbi Ballkanin nė vitet 90-tė, me pėrjashtim tė Dejtonit. Kjo ndodhi me Rusinė nė ēėshtjen e Kosovės nė vitin 1999, thotė ai.

Sipas zotit O’Brien, fuqitė perėndimore gabuan nė fillim tė kėtij viti, kur menduan se rezoluta pėr Kosovėn do tė miratohej nė Kėshillin e Sigurimit, ku Rusia do tė votonte ose do tė abstenonte. 

Zoti O’Brien shprehu mendimin se ndoshta administrata amerikane duhet tė shqyrtojė pėrparėsitė e saj, madje ai mendon se ēėshtja e Kosovės duhet tė zgjidhet tani e jo t’i lihet administratės sė ardhshme.    //voa//

Kosova shėnon njė rritje tė ekonomisė pėr 3 pėr qind
Prishtinė, 20 shtator 2007
- Nė vitin 2006 Kosova ka shėnuar njė rritje tė ekonomisė pėr 3 pėr qind. Kjo nuk ėshtė njė e arritur e madhe por ėshtė shumė pozitive pėr ekonominė kosovare, vlerėsoi shefi i Shtyllės IV tė UNMIK ut Andrea Vitkovski. Ai theksoi se pas tetė viteve, zhvillimi ekonomik nė Kosovė ka shėnuar pėrmirėsime, ndėrkaq pas zgjidhjes sė statusit ekonomia e Kosovės do tė pėrmirėsohet dukshėm. Eksporti i vendit ka shėnuar rritje pėr 54 pėr qind, me njė rritje modeste tė importit nė 5 pėr qind, qė do tė thotė qė ka indikatorė tė pėrmirėsimit tė gjendjes ekonomike. Njėra ndėr ēėshtjet qė mbetet mė e rėnduar ėshtė shkalla e lartė e papunėsisė qė arrin deri nė 44 pėr qind sipas numrit tė regjistruar tė tė papunėve e qė nuk do tė thotė qė kjo pėrqindje nuk ėshtė edhe mė e madhe. (R.K.)

Gruevski: Kanadaja ka vendosur ta njohė vendin me emrin Maqedoni
20-09-2007 - Kryeministri i Maqedonisė Nikola Gruevski tha se Kanadaja ka vendosur ta njohė vendin e tij me emrin Maqedoni. Udhėheqėsi maqedonas e pėrshėndeti vendimin, duke thėnė se njoftimin ia dha ambasada kanadeze nė Shkup. Nuk pati konfirmim tė menjėhershėm nga autoritet kanadeze.

Nė Athinė, zyrtarėt thanė se Ministrja e Jashtme Dora Bakojanis do tė marrė kontakt me homologun kanadez pėr tė protestuar ndaj vendimit. Greqia kėmbėngul qė vendi fqinj tė njihet me emrin Ish Republika Jugosllave e Maqedonisė, emėr me tė cilin u pranua nė OKB nė vitin 1993.

Maqedonia e shpalli pavarėsinė nė vitin 1991. Por Greqia nuk ka pranuar ta njohė atė me emrin Maqedoni, pasi siē thotė Athina, termi “Maqedoni”, i referohet njė rajoni nė Greqinė veriore. Shtetet e Bashkuara, Rusia dhe Kina pėrdorin emrin Maqedoni nė marrėdhėniet dypalėshe. Ndėrsa Natoja, Bashkimi Evropian dhe Kombet e Bashkuara pėrdorin emrin e mėparshėm. //voa//

Opozita braktis interpelancėn e Ministrit Basha
20-09-2007- Deputetėt e opozitės socialiste u larguan sot nga parlamenti nė Tiranė nė shenjė proteste ndaj refuzimit tė Ministrit tė Jashtėm Lulezim Basha pėr tė bashkėpunuar me organet e drejtesisė qė po hetojnė fondet e rrugės Durres-Kukės.

Opozita doli nga salla sapo u njoftua se ministri Basha do tė paraqitej ne interpelance lidhur me dyshimet e socialistėve pėr shpėrdorim tė fondeve publike dhe korrupsion nė tenderat e rrugės sė re qė lidh Shqiperinė me Kosovėn.

Njė pėrfaqėsues i tė majteve tha para se tė dilte nga salla e parlamentit se shpjegimet e detajuara ministri Basha duhet t'i dėrgoje nė prokurori. Ministri i Jashtėm, Lulėzim Basha, me parė Minister i Transporteve, i quajti akuzat per abuzime me tenderat si spekullime te motivuara politikisht, si nga opozita ashtu edhe nga prokuroria, te cilat bashkėrisht, sipas tij, po mundohen te njollosin ndertimin me te rendesishem te maxhorances qe perfundon ne vitin 2009.

Zoti Basha tha se socialistėt e penguan me ēdo menyrė, kur ishin nė pushtet, ndėrtimin e kėsaj rruge, tė mirėpritur nga te dy anet e kufirit qe ndan Shqiperine me Kosoven.

Po sot gjykata mbajti nė arrest pa afat Zv/Ministrin e Transporteve, Nikolin Jakaj, dhe 8 zyrtarė tė tjerė, qė u akuzuan pėr korrupsion dhe abuzime me tenderat e disa rrugėve tė tjera. Gjykata nuk pranoi qė tė akuzuarit tė hetoheshin nė gjendje tė lirė, kundrejt garancive financiare, pasi dėmi qė ata u kanė shkaktuar fondeve publike tė caktuara pėr ndėrtim rrugėsh ėshtė shumė i madh. Sipas burimeve policore, ky dėm mendohet se shkon nė disa milionė dollarė, apo disa dhjetėra milionė dollarė. /voa/


LAJMET
E mėrkurė 19 shtator 2007

Sejdiu: Pavarėsia e Kosovės do t'i sjellė stabilitet tėrė rajonit Ėshtė e pamundur qė Kosova ta harrojė tragjedinė nga historia, por jemi tė pėrkushtuar nė pėrmirėsimin e marrėdhėnieve ndėrmjet dy vendeve, ka thėnė tė mėrkurėn kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, pas takimit...

Traktati i miqėsisė dhe bashkėpunimit nė mes tė Kosovės dhe Serbisė Zyra e Presidentit tė Kosovės tė mėrkurėn ka publikuar dokumentin e Traktatit tė miqėsisė dhe bashkėpunimit nė mes tė Kosovės dhe Serbisė, tė paraqitur nga Ekipi i Unitetit nė takimin e sotėm me treshen ndėrkombėtare nė Londėr, si dhe parimet e Ekipit tė Unitetit, pjesa 1, pėr marrėdhėniet e reja me Serbinė. Sipas nenit 1 tė kapitullit i tė kėtij dokumenti thuhet se qėllimi i kėtij Traktati ėshtė qė tė promovohet paqja, miqėsia dhe bashkėpunimi nė mes tė Kosovės dhe Serbisė, nė mėnyrė qė tė promovohet stabiliteti, demokracia dhe prosperiteti pėr tė gjithė.

Olbrajt: Kosova duhet tė jetė e pavarur Ish-sekretarja amerikane e Shtetit, Medlin Olbrajt ka vlerėsuar se zgjidhja afatgjate pėr vendet e Ballkanit, veēanėrisht pėr Kosovėn dhe Bosnjėn ėshtė qė tė pėrgatiten pėr hyre nė BE dhe NATO.

Gade: Presim qė Treshja tė sjellė njė plan pėr statusin mė 10 dhjetor Kosova ka nevojė pėr pėrcaktimin e statusit dhe ne po presim qė Treshja ndėrkombėtare tė del me njė plan tė pranueshėm pėr tė gjithė, mė 10 dhjetor, tha tė mėrkurėn nė Prishtinė, ministri i Mbrojtjes sė Danimarkės, Soren Gade.

KQM kėrkon funksionim tė pushtetit lokal deri nė fund tė mandatit Shefi i Departamentit tė Pushtetit Lokal dhe Komuniteteve nė Kabinetin e Qeverisjes sė Mirė, Fehmi Mujota, kėrkoi nga kryetarėt aktualė tė komunave, tė cilėt nuk janė kandiduar pėr mandatin e ardhshėm, qė nė mėnyrė tė pėrgjegjshme dhe korrekte t’i kryejnė detyrat e tyre deri nė dorėzim-pranimet e postit.

Kaidanow: Serbėt e Kosovės tė vendosin vet pėr zgjedhjet Shefja e Zyrės sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nė Prishtinė, Tina Kaidanow, ka shprehur tė mėrkurėn brengosje pėr vendimin e qeverisė sė Serbisė qė serbėt e Kosovės tė mos marrin pjesė nė zgjedhjet e planifikuara pėr 17 nėntor tė kėtij viti.

Shtyhet seanca gjyqėsore pasi Albin Kurti s’njeh trupin gjykues Pėr shkak tė kundėrshtimeve tė aktivistit tė lėvizjes “Vetėvendosje”, Albin Kurtit pėr trupin gjykues tė pėrbėrė nga gjykatės ndėrkombėtarė, tė cilėt, sipas tij, nuk janė tė pavarur e tė paanshėm, por mbėshtesin diskriminimin dhe parregullsitė procedurale, seanca kryesore ndaj gjykimit tė tij ėshtė shtyrė pėr afat tė pacaktuar.Kurti nuk e pranon trupin gjykues dhe mbetet qė kryetari i Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė tė marrė vendim pėr caktimin e njė trupi gjykues tjetėr.

Policia arrestoi njė person qė gjuajti me armė nė drejtim tė vėllait tė tij Njė banor i fshatit Ēelik tė komunės sė Gjilanit, ėshtė arrestuar nga policia dhe me urdhėr tė prokurorit po mbahet nė paraburgim pasi shtiu me armė zjarri nė drejtim tė vėllait...

Nė Stubėll tė Epėrme mbahet takimi “Takimet e Don Mikelit”Nė Stubėll tė Epėrme tė Vitisė, mė 22 shtator do tė mbahen pėr tė tetėmbėdhjetėn herė me radhė takimi “Takimet e Don Mikelit”.

Amerikanėt rinovojnė objektin e Muzeut tė Gjakovės Me ndėrmjetėsimin e Zyrės Amerikane do tė bėhet rinovimi i objektit tė Muzeut tė Gjakovės, nė tė cilin do tė investohen 60 mijė dollarė nga Fondi i ambasadorit pėr ruajtje tė kulturės nė Departamentin amerikan tė Shtetit.

...hapur:

Ekipi i Unitetit takohet me Treshen negociatore  Ekipi i Unitetit kryesuar nga presidenti Fatmir Sejdiu, u takua nė Londėr me Treshen ndėrkombėtare pėr statusin e Kosovės. Udhėheqėsit mė tė lartė tė Kosovės para treshes paraqitėn njė traktat miqėsie me Serbinė, me tė cilin propozohet vendosja e marrėdhėnieve tė reja nė fusha tė ndryshme. Nė vazhdim sjellim nė tėrėsi dokumentin e Ekipit tė Unitetit...

Kosova dhe Serbia:
Njė marrėdhėnie e re e bazuar nė miqėsi, bashkėpunim dhe respektim tė ndėrsjellė

Trojka ShBA/BE/Rusi kėrkoi nga udhėheqėsit e Kosovės qė tė mendojnė nė mėnyrė gjithėpėrfshirėse mbi llojet e marrėdhėnieve qė nė i dėshirojmė me Serbinė. Ky propozim shpaloset nė prezantimin e delegacionit tė Kosovės dorėzuar Trojkės mė 30 gusht nė Vjenė.

Pėr shkak tė historisė tragjike tė kohės sė fundit, posaēėrisht pas kolapsit tė Jugosllavisė dhe dhunės tragjike tė viteve tė nėntėdhjeta, nuk ėshtė e mundur qė Serbia dhe Kosova tė mbesin nė tė njėjtin shtet. Megjithatė, Kosova ėshtė e pėrgatitur qė tė elaborojė njė vizion tė ri tė guximshėm pėr marrėdhėnien Serbi-Kosovė tė bazuar nė miqėsi, bashkėpunim dhe respekt tė dyanshėm. Nė shpresojmė qė idetė tona tė reja do tė ndihmojnė nė gjetjen e kuptimit tė pėrbashkėt me Serbinė dhe tė shpien nė marrėveshje kompromisi pėr pavarėsinė e mbikėqyrur tė Kosovės.

Vizioni jonė i marrėdhėnieve tė ardhshme nė mes tė Kosovės dhe Serbisė bazohet nė:

1) Marrėdhėnie tė mira fqinjėsore
2) Bashkėpunim pėr ēėshtjet me interes tė dyanshėm
3) Mbrojtje tė plotė tė pakicave tona
4) Pėrparim nė ēėshtjen e personave tė pagjetur dhe kthimin e tė zhvendosurve
5) Themelimin e organeve tė pėrbashkėta pėr bashkėpunim pėrmes njė Traktati
6) Partneritet nė realizimin e vizionit tonė tė pėrbashkėt pėr integrim Euroatlantik

Ne besojmė se ky vizion mė sė miri do tė realizohej pėrmes njė Traktati tė ri gjithėpėrfshirės tė Miqėsisė dhe Bashkėpunimit nė mes tė Kosovės dhe Serbisė. Ne mirėpresim diskutimet me Beogradin mbi mėnyrėn e institucionalizimit tė kėsaj marrėdhėnieje tė re.

Parimet tona: Vizioni i Kosovės pėr njė Marrėdhėnie tė re me Serbinė

1) Kosova kėrkon marrėdhėnie tė mira fqinjėsore me Serbinė nė kontekstin e integrimit Euroatlantik.
Pėr shkak tė gjeografisė dhe interesave tė pėrbashkėta, Kosova dhe Serbia duhet tė zhvillojnė njė marrėdhėnie tė re tė bazuar nė lidhje fqinjėsore. Nėse nuk e ndėrtojmė kėtė marrėdhėnie, atėherė rrezikojmė kthimin e dhunės dhe mosmarrėveshjeve tė viteve tė nėntėdhjeta. Prandaj, ne Serbisė i zgjasim dorėn e sinqertė tė miqėsisė. Pėrderisa nuk duhet t’i harrojmė kurrė ngjarjet e dhimbshme tė shoqėruara me ndarjen e Jugosllavisė, ne kėrkojmė pajtim tė plotė dhe normalizim tė marrėdhėnieve nė mes tė popujve tanė.
Ne jemi tė inkurajuar nga fakti se Kosova ashtu dhe Serbia kėrkojnė njė tė ardhme mė tė ndritshme si anėtarė tė plotė tė bashkėsisė Euroatlantike tė demokracive. Ky synim i i pėrbashkėt mund tė jetė baza e marrėdhėnieve tona tė reja.

2) Kosova do tė zbatojė njė plan tė detajuar tė bashkėpunimit mbi ēėshtjet me interes tė pėrbashkėt (energjia, tregtia, krimi, lėvizja e njerėzve dhe mallrave, etj.);
Kosova dhe Serbia tanimė ndajnė lidhje tė thella tė bazuara nė histori, ekonomi, kulturė dhe etnicitet. Ne pėrballemi me sfida dhe rreziqe tė pėrbashkėta. Prandaj, adresimi i kėtyre sfidave dhe sigurimi i njė tė ardhmeje paqėsore dhe me prosperitet do tė mbėshtetet nė dialog intensiv, tė rregullt nė mes tė popujve tanė dhe qeverive tona.
Ne duhet tė punojmė sė bashku qė tė adresojmė rreziqet qė kapėrcejnė kufijtė, siē janė krimi i organizuar, degradimi i mjedisit dhe trafikimi i njerėzve. Ne po ashtu duhet tė bashkėpunojmė nė pėrpjekjet pėr tė ndėrtuar dhe reformuar ekonomitė tona, pėrfshirė zhvillimin e infrastrukturės fizike dhe institucionale, komunikimet, energjinė dhe lirinė e lėvizjes sė njerėzve, mallrave dhe shėrbimeve.
Nė duhet po ashtu tė diskutojmė me Serbinė pėr mėnyrat e zmadhimit dhe institucionalizimit tė kėtij bashkėpunimi, posaēėrisht pėrmes marrėveshjes detyruese ndėrkombėtare (Traktatit) nė mes tė Kosovės dhe Serbisė i cili do tė ofronte bazė tė gjerė pėr njė marrėdhėnie tė re mė bashkėpunuese. Nė po ashtu mund tė parashohim marrėveshje pasuese tė cilat do tė zhvillonin edhe mė shumė planet tona pėr bashkėpunim dhe do tė arrinin partneritet mė tė thellė institucional nė fusha specifike prioritare.

3) Kosova do tė zbatojė masa tė plota pėr mbrojtjen e tė drejtave tė pakicave tė saja (p.sh. Dispozitat e Marrėveshjes sė Ahtiraarit).
Serbia ka njė interes tė kuptueshėm nė mirėqenien e qytetarėve serbė tė Kosovės. Kuvendi i Kosovės tanimė ėshtė pajtuar nė njė varg masash mbrojtėse dhe garancive tė pashembullta pėr komunitetet joshqiptare tė Kosovės. Ne besojmė se mbrojtja e pakicave tona nuk ėshtė e domosdoshme vetėm pėr demokratizim dhe zhvillim tė mėtutjeshėm tė Kosovės por edhe pėr pėrmirėsimin e marrėdhėnieve tona me Serbinė dhe pėr nivele mė tė mėdha tė besimit tė dyanshėm dhe stabilitetit tė pėrgjithshėm.
Si pjesė e vizionit tonė pėr marrėdhėnie tė reja me Serbinė, ne konfirmojmė pėrsėri gatishmėrinė tonė pėr zbatimin e tė gjitha kėtyre masave tė tė drejtave tė pakicave sa mė parė qė ėshtė e mundur. Ne do tė vėmė prioritete nė decentralizim, mbrojtje tė trashėgimisė fetare/kulturore dhe mbrojtjet ligjore tė pakicave. Ne kėrkojmė nga Beogradi qė tė na ndihmojė nė zbatimin e kėtyre dispozitave duke inkurajuar serbėt e Kosovės qė tė shfrytėzojnė maksimalisht tė drejtat e gjera civile dhe tė njeriut nė tė cilat kanė tė drejtė.

4) Kosova do tė pėrkrahė progresin e menjėhershėm nė kthime tė personave tė zhvendosur dhe zbardhjen e fatit tė personave tė pagjetur;
Nuk mund tė ketė pėrfundim tė qėndrueshėm tė statusit pa zotim nė pajtim tė pas luftės. Pėr lėvizur pėrtej kėsaj trashėgimie tė dhimbshme ne propozojmė njė pėrpjekje tė re pėr adresimin e ēėshtjeve me emocionuese qė kanė mbetur nga konflikti nė Kosovė: kthimi i personave tė zhvendosur/refugjatėve dhe personat e pagjetur.
Mosbesimi nė mes tė Beogradit dhe Prishtinės nė kėto ēėshtje kėrkon ndėrmjetėsim dhe ndihmė tė jashtme. Ne propozojmė qė udhėheqėsit e Kosovės dhe Serbisė bashkėrisht tė kėrkojnė nga Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-sė emėrimin e njė tė Dėrguari tė posaēėm pėr Kthimin e personave tė zhvendosur/refugjatėve dhe personat e pagjetur me mandat tė:

a) vlerėsimit tė pėrparimit tė arritur nė kthimin e personave tė zhvendosur tė tė gjitha pėrkatėsive etnike dhe pėr tė dhėnė rekomandime pėr veprime tė mėtutjeshme;
b) vlerėsuar pėrparimin e bėrė nė gjetjen dhe identifikimin e personave tė pagjetur dhe pėr tė dhėnė rekomandime pėr veprime tė mėtutjeshme;
c) mbledhur palėt pėr t’i diskutuar kėto ēėshtje mė thellėsisht.

Nė kėto ēėshtje mund tė bėhet pėrparim i menjėhershėm dhe nuk duhet tė pritet zgjidhja e statusit tė Kosovės mė vonė kėtė vit. Udhėheqėsit e Kosovės janė tė pėrgatitur pėr t’i diskutuar kėto ēėshtje me udhėheqėsit e Serbisė nė ēdo kohė dhe e mirėpresin ndihmėn e Trojkės nė mundėsimin e takimeve tė tilla.

5) Kosova pėrkrah krijimin e organeve tė pėrbashkėta pėr bashkėpunim qė do tė themeloheshin nė Traktatin e miqėsisė dhe bashkėpunimit nė mes tė Kosovės dhe Serbisė.
Nė shumė vende tė botės (p.sh. Beneluks) shtetet kanė themeluar organe tė pėrhershme pėr lehtėsimin e dialogut dhe bashkėpunimit. bazuar kryesisht nė kėto modele tė mirėnjohura, Traktati jonė i propozuar i miqėsisė dhe bashkėpunimit do tė krijonte Kėshillin e pėrhershėm tė bashkėpunimit Kosovė-Serbi pėr tė siguruar njė forum pėr konsultime tė rregullta nė ēėshtjet prioritare me interes tė pėrbashkėt.
Kėshilli i pėrhershėm i bashkėpunimit do tė caktojė takime, do tė identifikojė fusha tė reja pėr bashkėpunim ndėrqeveritar dhe do tė mundėsojė konsultime nė ēėshtjet e ndjeshme qė prekin interesat e tė dyjave palėve. Kėshilli do tė sponsorizojė takime tė nivelit tė lartė nė tė cilat udhėheqėsit tanė mund tė ulen dhe diskutojnė tė gjitha ēėshtjet e tilla. Ky Kėshill mund tė sigurojė bazėn pėr zgjerimin dhe thellimin e marrėdhėnies sonė tė re me Serbinė.

6) Kosova dhe Serbia do tė jenė partnere tė plota nė procesin e integrimit Euroatlantik.
Si Kosova ashtu edhe Serbia janė zotuar nė integrim mė tė afėrt nė strukturat euroatlantike. Ne besojmė se ky ėshtė shtegu mė i mirė nė njė tė ardhme mė demokratike, prosperitare dhe tė sigurt pėr tėrė rajonin tonė. Ne besojmė se Kosova dhe Serbia duhet tė punojnė sė bashku pėr tė avancuar kėtė synim tė pėrbashkėt.
Ne propozojmė themelimin e njė partneriteti pėr tė ndihmuar njėri-tjetrin nė arritjen e standardeve tė larta pėr anėtarėsim nė BE dhe NATO. Ne mund t’i ndajmė mėsimet e mėsuara dhe tė ndėrtojmė nė sukseset e njėri-tjetrit. Vendet e rajonit tonė tė Kartės sė Adriatikut tanimė janė duke punuar sė bashku nė realizimin e anėtarėsisė nė NATO. Ky model tregon se shtetet mund tė avancojnė prospektet e tyre Euroatlantike nėse punojnė sė bashku dhe bashkėpunojnė.

SHTOJCA I:
Traktati i miqėsisė dhe bashkėpunimit nė mes tė Kosovės dhe Serbisė
Palėt kontraktuese tė Kosovės dhe Serbisė:
Duke i njohur lidhjet e thella nė mes tė popujve tė Kosovės dhe Serbisė, pėrfshirė lidhjet e lashta historike, kulturore, etnike dhe ekonomike;
Me keqardhje ndaj periudhave tė konfliktit dhe luftės qė na kanė ndarė, nė veēanti ngjarjet qė kanė tė bėjnė me kolapsin e dhunshėm tė Jugosllavisė nė vitet e nėntėdhjeta;
Duke deklaruar dėshirėn e sinqertė pėr t’u konfrontuar me trashėgiminė e sė kaluarės sė fundit me njė frymė pajtimi dhe faljeje, ndėrsa i sjellim para drejtėsisė ata qė kanė bėrė krime tė luftės;
Duke besuar se edhe Kosova edhe Serbia e ndajnė fatin e pėrbashkėt tė integrimit me tė afėrt nė komunitetin euroatlantik tė demokracive, qė do tė shpie nė njė tė ardhme mė tė sigurt, demokratike dhe prosperuese pėr tė gjithė;
Duke shpresuar se integrimi euroatlantik do t’i sjellė tė gjithė popujt e Evropės juglindore mė afėr sė bashku dhe do tė vazhdojė tė eliminojė barrierat qė kanė ndarė kombet tona;
Duke pranuar se rrethanat e veēanta historike dhe interesat e pėrbashkėta do tė kėrkojnė marrėdhėnie jashtėzakonisht tė afėrta dhe miqėsore nė mes tė Kosovės dhe Serbisė pėr shumė vite nė tė ardhmen;
Tė bindur se mekanizmat e rregullt, tė institucionalizuar tė bashkėpunimit dhe dialogut pėr ēėshtjet e shqetėsimeve tė pėrbashkėta mund tė ndihmojnė nė zvogėlimin e tensioneve, zmadhimin e stabilitetit rajonal dhe avancimin e interesave tė pėrbashkėt tė Kosovės dhe Serbisė,
Solemnisht pajtohen qė tė lidhin Traktatin e miqėsisė dhe bashkėpunimit si vijon:

Kapitulli I: Qėllimi dhe parimet
Neni 1
Qėllimi i kėtij Traktati ėshtė qė tė promovohet paqja, miqėsia dhe bashkėpunimi nė mes tė Kosovės dhe Serbisė, nė mėnyrė qė tė promovohet stabiliteti, demokracia dhe prosperiteti pėr tė gjithė.
Neni 2
Nė marrėdhėniet e tyre me njėri tjetrin, Palėt do tė drejtohen pėrmes parimeve vijuese:
a.) bashkėpunimi reciprok pėr sovranitetin dhe integritetin territorial tė njėri-tjetrit
b.) heqja dorė nga pėrdorimi apo kėrcėnimi i pėrdorimit tė dhunės nė zgjidhjen e ēėshtjeve kontestuese;
c.) respektimi i tė drejtave tė njeriut dhe lirive themelore tė tė gjithė qytetarėve pa diskriminim tė ēfarėdo lloji, pėrfshirė, veēanėrisht mbrojtjen e plotė tė identitetit etnik, gjuhėsor, kulturor dhe fetar tė tė gjitha komuniteteve pakicė dhe pjesėtarėve tė tyre;
d.) liria e lėvizjes sė personave, mallrave dhe kapitalit;
e.) bashkėpunimi dhe dialogu nė ēėshtjet e interesit tė pėrbashkėt.

Kapitulli II: Zotimi nė integrimin euroatlantik
Neni 3
Palėt konfirmojnė dėshirėn e tyre pėr tė integruar shoqėritė dhe ekonomitė e tyre nė tėrėsi nė komunitetin euroatlantik tė demokracive, nė veēanti pėr t’i ndėrmarrė tė gjitha masat e nevojshme pėr t’u anėtarėsuar nė Bashkimin Evropian dhe NATO sa mė herėt qė ėshtė e mundur.
Neni 4
Palėt do tė bashkėpunojnė dhe do ta ndihmojnė njėra-tjetrėn kurdoherė qė ėshtė e mundur nė pėrmbushjen e standardeve tė larta dhe kėrkesave tjera pėr integrim nė BE dhe NATO. Palėt nuk do tė ndėrmarrin asnjė veprim qė do tė pengonte pėrmbushjen e kėtyre kėrkesave.

Kapitulli III: Siguria dhe zgjidha paqėsore e ēėshtjeve kontestuese
Neni 5
Nė pajtim me parimet e Kartės sė OKB-sė, Palėt konfirmojnė zotimin e tyre nė zgjidhjen paqėsore tė tė gjitha kontesteve nė mes tyre, dhe nuk do tė pėrdorin dhunėn apo kėrcėnojnė me pėrdorim tė dhunės nė marrėdhėniet e tyre nė ēfarėdo mėnyre qė do tė ishte nė papajtueshmėri me Qėllimet e Kombeve tė Bashkuara.
Neni 6
Palėt do tė ndėrmarrin masa pėr zmadhimin e bashkėpunimit tė sigurisė, pėrfshirė zhvillimin e masave tė reja pėr ndėrtimin e besimit dhe sigurisė anembanė kufirit tė tyre tė pėrbashkėt. Palėt kėrkojnė ndihmėn e NATO-sė dhe Organizatės pėr Siguri dhe Bashkėpunim nė Evropė (OSBE) qė tė zhvillojnė dhe zbatojnė masat tė tilla sapo qė tė jetė e mundur njė gjė e tillė. Palėt do tė pėrpiqen qė tė arrijnė transparencė maksimale nė vendosjen dhe veprimin e personelit tė tyre tė sigurisė, posaēėrisht pranė kufijve tė tyre tė pėrbashkėt.

Kapitulli IV: Bashkėpunimi nė ēėshtjet prioritare tė interesit tė pėrbashkėt
Neni 7
Palėt do tė mundohen tė intensifikojnė dhe thellojnė bashkėpunimin nė tė gjitha ēėshtjet e interesit tė pėrbashkėt. Palėt fillimisht do tė pėrqendrojnė pėrpjekjet e tyre nė fushat prioritare nė vijim:
a.) ēėshtjet ekonomike, pėrfshirė energjinė, tregtinė dhe harmonizimin me standardet e BE-sė dhe zhvillimin e njė strategjie tė pėrbashkėt tė rritjes dhe zhvillimit ekonomik nė pajtim me iniciativat ekonomike rajonale;
b.) pėrpjekjet nė luftėn kundėr krimit, posaēėrisht nė fushat e terrorizmit, narkotikėve, trafikimit e njerėzve, kontrabandėn e armėve, krimin e organizuar dhe krimin etnik;
c.) mbrojtja dhe ruajtja e trashėgimisė fetare dhe trashėgimive tjera kulturore;
d.) shėndeti dhe mirėqenia e komuniteteve tona pakicė, pėrfshirė zbatimin e masave tė posaēme pėr mbrojtjen dhe promovimin e tė drejtave tė tyre, sigurisė dhe jetesės;
e.) zbardhja e fatit tė tė gjithė personave tė pagjetur nga lufta e viteve tė nėntėdhjeta.
f.) shėndetėsia publike;
g.) transportimi;
h.) lehtėsimi i lėvizjes tejkufitare tė njerėzve dhe mallrave;
i.) kthimi i refugjatėve dhe personave tė zhvendosur tė tė gjitha pėrkatėsive etnike;
j.) ēėshtjet mjedisore;
Neni 8
Palėt do tė krijojnė grupe punues pėr ēėshtje specifike, tė pėrbėra nga specialistė politikė dhe teknikė, pėr tė zhvilluar dhe avancuar prioritetet e pėrbashkėta nė tė gjitha kėto ēėshtje prioritare tė interesit tė pėrbashkėt. Aty ku ėshtė e nevojshme, kėto grupe punuese do tė pėrfshijnė pėrfaqėsues tė grupeve tė shoqėrisė civile dhe organizatave relevante ndėrkombėtare.

Kapitulli V: Kėshilli i pėrhershėm i bashkėpunimit Kosovė – Serbi
Neni 9
Brenda gjashtė muajve pasi tė ketė hyrė nė fuqi ky Traktat, Palėt do tė themelojnė Kėshillin e pėrhershėm tė bashkėpunimit Kosovė-Serbi. Ky Kėshill do tė pėrbėhet nga dhjetė anėtarė, pesė nga tė cilėt emėrohen nga Serbia dhe pesė emėrohen nga Kosova. Kėshilli do tė funksionojė pėrmes konsensusit dhe do tė ketė pėrgjegjėsi pėr tė:
a.) mbikėqyrė dhe lehtėsuar bashkėpunimin nė tė gjitha fushat me interes tė pėrbashkėt;
b.) mbajtur takime tė rregullta pėr kėmbimin e informatave dhe kėshillime pėr tė gjitha ēėshtjet qė mund tė ndikojnė nė interesat e cilėsdo Palė;
c.) pėrkrahur, sipas kėrkesės, takime tė rregullta tė grupeve punuese tė cekura nė nenin 8, pėrfshirė asistencėn nė caktimin e agjendės sė takimeve dhe sigurimit tė ndihmės logjistike;
d.) vlerėsuar rezultatet e iniciativave tė bashkėpunimit dhe pėr tė rekomanduar fusha tė reja pėr avancimin e bashkėpunimit nė mes tė Kosovės dhe Serbisė;
e.) kėrkuar dhe mundėsuar ndėrmjetėsime tė palės sė tretė nė ēėshtjet veēanėrisht tė ndjeshme me interes tė pėrbashkėt, siē janė personat e pagjetur apo kthimi i refugjatėve dhe personave tė zhvendosur.
Neni 10
Kėshilli do tė mbledh Takime tė nivelit tė lartė tė Palėve sė paku ēdo gjashtė muaj, ku do tė pėrfshihen Kryetarėt, Kryeministrat dhe Ministrat e Jashtėm tė Kosovės dhe Serbisė. Cilado Palė mund tė propozojė ēfarėdo ēėshtje pėr t’u marrė nė konsideratė apo pėr t’u futur nė veprim nė Takimin e nivelit tė lartė.
Neni 11
Kėshilli do tė eksplorojė mundėsinė e themelimit tė sekretariatit pėr tė lehtėsuar bashkėpunimin dhe dialogun nė mes tė Kosovės dhe Serbisė
Neni 12
Kėshilli do tė mundėsojė dialogun nė mes tė Deputetėve tė Kuvendit tė Serbisė dhe atyre tė Kuvendit tė Kosovės, pėrfshirė krijimin e grupeve punuese ndėr-parlamentare pėr avancimin e bashkėpunimin legjislativ.

Kapitulli VI: Kėrkesa pėr shtetet dėshmitare
Neni 13
Nė rast tė ēfarėdo kontesti nė mes tė Palėve, Palėt kėrkojnė qė Franca, Gjermania, Italia, Federata Ruse, Mbretėria e Bashkuar dhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės tė ofrojnė ndėrmjetėsim neutral dhe tė ndėrmerr pėrpjekje tjera pėr tė ndihmuar zgjidhjen paqėsore tė kontestit.
Neni 14
Ky Traktat nėnshkruhet nga udhėheqėsit e Kosovės dhe Serbisė dhe ratifikohet nė pajtim me procedurat kushtetuese tė secilit shtet. Ai do tė hyjė nė fuqi pas ratifikimit nga tė dyja Palėt dhe do tė depozitohet pranė Kombeve tė Bashkuara.
Neni 15
Ky traktat do tė pėrkthehet nė gjuhėn shqipe, serbe dhe angleze. Versioni nė gjuhėn angleze ėshtė autoritar.

Ki Moon: Pa iluzione se zgjidhja pėr Kosovėn do tė jetė e lehtė  Nė hapjen e punimeve tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara nė New York, Sekretari i Pėrgjithshėm, Ban ki Moon, nė njė konferencė pėr shtyp tha dje se ishte i pėrkushtuar qė nė bashkėpunim me vendet anėtare tė organizatės botėrore do tė bėjė pėrpjekje nė zgjidhjen e problemeve kryesore ndėrkombėtare. Ai tha se do tė takojė mbi 100 udhėheqės tė vendeve
gjatė sesionit tė 62-tė tė Asamblese sė Pėrgjithshem, sesion qė do tė tubojė nė New York burrshtetas nga shumica e vendeve tė botės. "Unė nuk kam asnjė iluzion se qoftė Lindja e Mesme, apo Kosova apo Afganistani, apo edhe ndryshimet klimatike, se kėto probleme do tė
zgjidhen brenda natės. Zgjidhja e kėtyre ēėshtjeve kėrkon njė rrugė tė gjatė dhe njė punė mjaft tė mundimshme", tha Sekretari Ban ki Moon. Asambleja e Pėrgjithshėm kėtė vit u tha se do tė pėrqėndrohej nė
zgjidhjen e cėshtjeve globale me njė qasje multilaterale. Kryesues i Asamblesė sė Pėrgjithshme pėr kėtė vit u zgjiodh ish ministri i jashtėm i Maqedonisė, Srgjan Kerim.
Ndėrkaq, kur ėshtė fjala tek Kosova dhe prania e saj nė Kombet e Bashkuara, pas takimit tė Londrės, javėn e ardhshme nė New York mė 27 shtator do tė organizohet njė takim midis treshes ndėrmjetėsuese ndėrkombėtare me pėrfaqėsuesit e delegacioneve tė Kosovės dhe tė
Serbisė, dhe njė ditė mė vonė ėshtė planifikuar edhe takimi dhe bisedimet e drejtėpėrdrejta tė kėtyre delegacioneve.

Berisha ėshtė ftuar nga Bushi tė marrė pjesė nė njė takim nė Nju Jork
Tiranė, 19 shtator 2007
- Me ftesė tė Presidentit amerikan Xhorxh Bush, Kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha do tė marrė pjesė nė tryezėn e rrumbullakėt me temė "Demokracia dhe shoqėria civile". Nė kėtė aktivitet i cili do tė zhvillohet nė datėn 25 shtator, nė Nju Jork do tė marrin pjesė 20 kryetarė shtetesh, midis tė cilėve Kancelarja e Gjermanisė Merkel, presidenti i Turqisė, Ēekisė, kryeministri kanadez etj.

KMDLNJ gjykimin ndaj Albin Kurtit e cilėson si "proces tė montuar politik"
Prishtinė, 19 shtator 2007
- KMDLNJ pohon se nė gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė kryesuesi i trupit gjykues Mauricio Salustro nuk e lejoi liderit tė lėvizjes Vetėvendosje, Albin Kurti, ta lexojė mbrojtjen e tij me pretekst se aty nuk ka asgjė relevante duke ia mohuar kėshtu tė drejtėn e Kurtit ta paraqesė mbrojtjen e tij. Gjykimi ėshtė shtyrė pėr kohė tė pacaktuar meqė Albin Kurti nuk e pranon atė trup gjykues dhe mbetet qė kryetari i Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė tė marrė vendim pėr caktimin e njė trupi gjykues tjetėr. Nėpėrmjet njė deklarate, KMDLNJ e cilėson kėtė gjykim si proces tė montuar politik qė nga fillimi i tij, sepse, siē pohon, pėrgjegjėsit kryesorė pėr vrasjen e protestuesve paqėsorė janė larguar nga Kosova. Edhe pėrgjegjėsit pėr ushtrimin fizik tė dhunės ndaj protestuesve paqėsorė tė "Vetėvendosjes", pjesėtarėt e SHPK sė nuk janė marrė asnjėherė nė pėrgjegjėsi dhe tani janė si palė e dėmtuar dhe si dėshmitarė, pohon KMDLNJ dhe thekson se kėrkesat e Albin Kurtit janė "ekskluzivisht politike", andaj "synohet tė mohohet liria e shprehjes, liria e organizimit dhe liria e protestimit nė mėnyrė paqėsore si edhe veprimit politik alternativ". KMDLNJ pohon se "Albin Kurti po keqtrajtohet nėpėr burgje hetuese dhe arreste shtepiake vetėm se vlerėsohet se ėshtė pengesė pėr proceset aktuale politike e jo pse ka kryer ndonjė vepėr penale". KMDLNJ gjithashtu gjykon sjelljet e pjesėtarėve tė SHPK sė qė e pengonin Albin Kurtin t'i japė deklaratė mediave, sepse nuk i ėshtė kufizuar kontakti me media.

Topi ēmon qėndrimet e Hungarisė nė mbėshtetje tė Paketės Ahtisari
Tiranė, 19 shtator 2007
- Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi, nė lidhje me situatėn nė rajon e veēanėrisht mbi statusin e ardhshėm tė Kosovės, ka vlerėsuar qėndrimet konstante tė Hungarisė nė mbėshtetje tė Paketės Ahtisari, nė funksion tė pavarėsimit tė Kosovės. Kėto komente Topi i bėri nė pritjen e organizuar pėr ambasadorin e ri tė Hungarisė nė Tiranė, Sandor Molnari. Nga ana e tij ambasadori hungarez ėshtė shprehur se vendi i tij ėshtė thellėsisht i interesuar pėr njė zgjidhje afatgjatė dhe se do punojė pėr tė mbėshtetur procesin pėr statusin e Kosovės.

Pavarėsia e vetmja zgjidhje pėr Kosovėn, thonė Topalli e Ahmeti Pavarėsia e Kosovės, zbatimi i Marrėveshjes sė Ohrit dhe anėtarėsimi nė NATO dhe nė Bashkimin Europian i shtetit shqiptar dhe maqedonas, pėrbėnė pajtimin e plotė mes kryetares sė Kuvendit tė Shqipėrisė, Jozefina Topalli dhe kryetarit tė Bashkimit Demokratik pėr Integrim tė shqiptarėve nė opozitė nė Ish-Republikėn Jugosllave tė Maqedonisė, Ali Ahmeti. Zyrtarėt Topalli dhe Ahmeti, tė cilėt u takuan sot nė Tiranė, thanė se pavarėsia e Kosovės, mbėshtetja e planit “Ahtisari” pėrbėjnė tė vetmen rrugė pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Ata theksuan se pavarėsia si e vetmja zgjidhje garanton paqe, qėndrueshmėri rajonale, europiane dhe mė gjerė. Sa i pėrket marrėveshjes sė Ohrit, zyrtarėt Topalli dhe Ahmeti u pėrqendruan nė vullnetin e nevojshėm pėr ta zbatuar atė marrėveshje si dhe pėr sfidat e integrimit nė NATO dhe nė Bashkimin Europian. Theksi u vu nė integrimin nė NATO nė prag tė samiti tė Bukureshtit, nė tė cilin Tirana dhe Shkupi presin ta marrin ftesėn pėr anėtarėsim. Nė tėrėsi bisedimet u zhvilluan mbi kėto ēėshtje si dhe nė bashkėpunimin nė ēdo lėmi, politike, ekonomike e kulturore mes Tiranės dhe Shkupit. Zoti Ahmeti shoqėrohej nė takim nga kryetari i Komunės sė Strugės, Ramiz Merko.

Tadiq: Kosovarėt presin dėshtimin e bisedimeve qė tė shpallin pavarėsinė  Presidenti i Serbisė, Boris Tadiq, ka deklaruar se tregtia - “Kosova pėr Bashkimin Evropian” - nuk vjen nė konsideratė, dhe se, kompromisi pėr statusin e Kosovės ėshtė i mundshėm. Kompromisi, sipas Tadiqit, ėshtė i mundshėm, nėse bota do ta ndėrpriste nxitjen pėr shqiptarėt e Kosovės pėr pavarėsi, ka deklaruar Tadiq, pėr gazetėn ēeke, "Hospodarzske novini", pėr tė shtuar se, “me mbėshtetjen qė kanė nga jashtė, shqiptarėt, nuk do tė dėshirojnė tė marrin pjesė nė bisedime”."Ata do tė presin qė bisedimet tė dėshtojnė, dhe mė pastaj, do tė shpallin pavarėsinė”, ka thėnė Tadiq, pėr tė shtuar se, “ky ėshtė skenari mė i keq, pasojė mė e rėndė e tė cilit, mund tė jetė lufta”.Tadiq ka shtuar po ashtu se, pengesa mė e madhe pėr hyrjen e Serbisė nė BE, do tė ishte pavarėsia eventuale e Kosovės.

Del Ponte nesėr nė Beograd Kryeprokurorja e Gjykatės sė Hagės, Karla Del Ponte mbėrrinė nesėr nė Beograd qė me zyrtarėt e Serbisė ta shqyrtojė bashkėpunimin nė shkallė politike dhe operative me gjykatėn, ka deklaruar zėdhėnėsja e saj, Olga Kavran. Zonja del Ponet vizitėn po e bėn me kėrkesė tė BE tė cilit mė pas do t'ia paraqes vlerėsimin e bashkėpunimit tė Beogradit me gjykatėn. Kavran ka thėnė se nė fillim tė verės, Beogradi serish ka filluar tė bashkėpunojė me Gjykatėn kurse qeveria dhe
shėrbimet relevante kanė shfaqur dhe kanė demonstruar pėrkushtimin e vetė ndaj kėtij bashkėpunimi. Mirėpo, tre muaj kanė kaluar nga atėherė dhe prokurorja pret rezultate tė reja dhe pėr kėtė do ta njoftojė BE. Gjykata e Hagės ėshtė duke i kėrkuar katėr tė akuzuar nga Serbia pėr krime tė luftės nė BeH dhe Kroaci – gjeneralin Ratko Mlladiq, Radovan Karaxhiqin, Stojan Zhuplaninin dhe Goran Haxhiqin. Prokuroria konsideron se Mlladiq gjendet nė Serbi dhe pėrgjegjėsia mė e madhe ėshtė nė autoritetet e Beogradit edhe pėr arrestimin e tre tė akuzuarve tė tjerė.

Arestohget Zėvendėsministrin e Transporteve tė Shqipėrisė dhe njė grup zyrtarėsh pėr korrupsion
Tiranė, 19 shtator 2007
Policia shqiptare arrestoi Zėvendėsministrin e Transporteve tė Shqipėrisė Nikolin Jaka dhe njė grup zyrtarėsh nėn akuzat pėr korrupsion dhe shpėrdorim fondesh publike. Njė pėrfaqėsues i policisė shqiptare hodhi poshtė pretendimet pėr motive politike nė kėto arrestime, duke theksuar se tenderėt e kėtyre zyrtarėve u hetuan me kujdes. Sipas policisė shpėrdorimet shkojnė nga disa qindra mijė dollarė deri nė disa milion dollarė.

BE ja nėnshkroi marrėveshje pėr vizat me 5 vende tė Ballkanit
Bruksel, 19 shtator 2007
- Bashkimi Evropian nėnshkroi sot marrėveshje pėr lehtėsimin e vizave me 5 vende tė Ballkanit, duke e bėrė mė tė lehtė dhe mė pak tė kushtueshme pėr qytetarėt e kėtyre vendeve qė tė udhėtojnė nė bllokun me 27 vende. Marrėveshjet u nėnshkruan sot nė Bruksel me Shqipėrinė, Bosnje Hercegovinėn, Malin e Zi, Serbinė dhe Maqedoninė. Nė njė deklaratė tė BE sė thuhej se kėto 5 vende ranė gjithashtu dakord tė marin shtetasit e tyre, qė gjehen se jetojnė ilegalisht nė vendet anėtare tė Bashkimit Evropian. Zėvendėspresidenti i Komisionit Evropian, Franko Fratini, tha se zbatimi i kėtyre marrėveshjeve dhe njė pėrparim i dukshėm nė fushat si drejtėsia, liria dhe siguria, do t'i krijojė Komisionit mundėsinė pėr tė strukturuar njė regjim tė lirė tė vizave pėr qytetarėt e vendeve tė Ballkanit Perėndimor. Ndėrsa Komisioneri pėr Zgjerimin, Oli Ren shtoi se kėto marrėveshje ndihmojnė kontaktet njerėzore mes qytetarėve tė Bashkimit Evropian dhe Ballkanit Perėndimor, duke u bėrė edhe njė provė se Bashkimi Evropian ėshtė plotėsisht i angazhuar nė perspektivėn evropiane tė rajonit. Marrėveshjet qė hyjnė nė fuqi nga 1 janari i ardhshėm u arritėn nė afatin mė tė shpejtė tė mundshėm nga BE dhe vec lehtėsive tė tjera parashikojnė edhe pėrgjysmimin e tarifave pėr viza deri nė 35 euro.

KKSHA mė 21 shtator ndan ēmimin tradicional "Duart e shpresės
Nju Jork, 19 shtator 2007
- Kėshilli Kombėtar Shqiptaro Amerikan (KKSHA) mė 21 shtator nė Nju Jork ndan ēmimin tradicional "Duart e shpresės". Me kėtė ēmim sivjet nderohet ish komandanti suprem i NATO s, gjenerali Vesli Klark, i cili komandoi forcat e NATO s nė kohėn e sulmeve ajrore tė Aleancės Veri atlantike ndaj Serbisė, nė vitin 1999. Krahas kėtij ēmimi, sivjet do tė ndahen edhe ēmimi pėr vepėr jetėsore. Me kėtė ēmim do tė nderohen post mortem Presidenti historik i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, dhe komandanti legjendar i Ushtrisė Ēlirmitare tė Kosovės, Adem Jashari. Pėrpos gjeneralit Klark dhe pėrfaqėsuesve tė familjeve tė presidentit Ibrahim Rugova dhe komandantit Adem Jashari, nė darkėn vjetore do tė marrin pjesė edhe shumė personalitete tė shquara politike, zyrtarė dhe diplomatė amerikanė e ndėrkombėtarė, si edhe personalitete tė shquara politike, publike e kulturore dhe biznesmenė tė njohur nga Kosova, Shqipėria, Maqedonia, Lugina e Preshevės dhe trojet shqiptare nė Mal tė Zi. Fitues tė ēmimeve tė deritashme vjetore tė Kėshillit Kombėtar Shqiptaro Amerikan janė: ish presidenti i Shteteve tė Bashkuara, Bill Klinton, ish sekretarėt e shtetit, Xhejms Bejker e Medlin Ollbrajt, ish ndihmės sekretari i shtetit Xhejms Rubin, senatori Bob Doll, ish shefi i UNMIK ut Soren Jesen Petersen, aktivistja pėr tė drejtat e njeriut Bjanka Xheger dhe personalitetet e shquara shqiptaro amerikane: Anthony Athanas, Xhim Xhema, Elez Biberaj, Ilir Zherka, Bruno Selimaj, Pjetėr Kola dhe Ekrem Bardha. Darka e 11 vjetore e Kėshillit Kombėtar Shqiptaro Amerikan, i cili ėshtė njė manifestim lobistik me shumė autoritet nė qarqet zyrtare amerikane, organizohet nė frymėn e mirėkuptimit e bashkėpunimit tė personalieteteve e autoriteteve shqiptare nga tė gjitha trojet etnike.

Artisti suedez ekspozon njė karikaturė tė profetit Muhamet, me gjithė kėrcėnimet me vdekje
Stokholm, 19 shtator 2007- Artisti suedez Lars Vilks ka ekspozuar njė karikaturė tė profetit Muhamet me gjithė kėrcėnimet me vdekje qė i ka dėrguar Al Kaida nė Irak. Vilks ka thėnė se seriozisht i kupton kėrcėnimet, por se nuk frikohet dhe se ka bėrė njė seri tė vizatimeve tė Muhametit pėr tė testuar kufijtė e lirisė artistike. Vizatimet e tij pas botimit nėpėr gazeta kanė shkaktuar protesta nė botėn islamike, por edhe nė disa vende evropiane. Tė shtunėn e kaluar lideri i Al Kaidės nė Irak Abu Omar al Bagdadi ka ofruar njė shpėrblim pėr vrasjen e Vilksit.

Erdogan pėr shfuqizimin e ndalimit tė shamisė nė universitet
Ankara, 19 shtator 2007 - Kryeministri i Turqisė, Rexhep Taip Erdogan do tė shfuqizojė urdhėrin pėr mosmbajtjen e shamisė sė kokės nė universitetet e vendit. Pėr gazetėn "Fajnenshėll tajms" ai tha se e drejta pėr shkollim tė lartė nuk mund tė dėmtohet pėr shkak tė njė fustani tė njė gruaje. Ngjashėm mendon edhe presidenti Abdullah Gyl. Partia qeveritare konservatore-fetare aktualisht po punon pėr njė kushtetutė tė re. E paqartė ėshtė nėse anulimi i ndalimit tė shamisė sė kokės nė universitete do tė sanksionohet nė kushtetutė.

Nga tajfuni "Vifa" evakuohen rreth 2 milionė njerėz
Shangai, 19 shtator 2007 – I shoqėruar me reshje tė mėdha, taifuni "Vifa", i vlerėsuar si shumė i rrezikshėm, ka mbėrritur nė jug tė Shangait. Nė kėtė rajon, sipas tė dhėnave tė autoriteteve, janė evakuar rreth 2 milionė njerėz pėr t'i shpėtuar stuhisė mė tė rėndė tė kėtij dhjetėvjeēari. Para mbėrritjes, njė nga qytetet mė tė mėdha nė botė, u paralizua pasi u ndalua ēdo lloj transporti. Zonat e prekura nga tajfuni qė lėviz me shpejtėsi ere prej 230 km nė orė, nuk kanė energji elektrike dhe kanė rėnė nė panik. Njoftime pėr viktima ose tė plagosur deri tani nuk ka.


LAJMET
E marte 18 shtator 2007

Prishtina dhe Beogradi ēojnė nė Londėr propozime tė kundėrta pėr tė ardhmen Ekipi i Unitetit i Kosovės, tė martėn udhėton pėr nė Londėr, ku tė mėrkurėn do tė takohet me Treshen Ndėrkombėtare pėr statusin (SHBA-BE-Rusi), tė cilėve do t’ua paraqes dokumentin pėr marrėdhėniet e ardhshme ndėrshtetėrore Kosovė–Serbi.

“The Independent”: Pavarėsia pėr Kosovėn ėshtė larguar nga agjenda Bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė duke u tėrhequr nga njė pėrkrahje e qartė pėr pavarėsinė e Kosovės. Sipas ndėrmjetėsuesit evropian, Volfgang Ishinger, Kosovės nuk ėshtė mė duke ju ofruar pavarėsia e mbikėqyrur ndėrkombėtarisht, me gjasė si koncesion...

Socrates thotė se sfida mė e madhe e tij ėshtė tė arrijė unitetin e BE-sė pėr Kosovėn Kryeministri i Portugalisė, Jose Socrates, nė takim me presidentin e SHBA-ve, Xhorxh Bush, tha se sfida mė e madhe e tij ėshtė qė tė arrijė unitetin brenda Bashkimin Evropian pėr ēėshtjen e Kosovės.

Qeveria e gatshme pėr hulumtim tė uraniumit tė varfėruar Derisa doktorėt dhe ekspertėt e fizikės kėrkojnė hulumtim urgjent pėr uraniumin e varfėruar, zyrtarėt e qeverisė, konfirmuan pėr KosovaLive se janė duke pritur qė Ministria e Shėndetėsisė (MSH)tė bėjė kėrkesė zyrtare pėr pasqyrimin e gjendjes faktike.

Korniza afatmesme e shpenzimeve do tė analizohet nga ekspertėt e Bankės Botėrore Zėvendės presidenti i Bankės Botėrore (BB), Shigeo Katsu, deklaroi tė martėn nė Prishtinė se institucionet financiare ndėrkombėtare, e vlerėsojmė pėrparimin qė ėshtė arritur nė pėrgatitjen e kornizės afatmesme, mirėpo tha se kėto institucione, mbėshtetjen pėr kėtė kornizė do ta japin vetėm pas njė analize tė kujdesshme qė do t’i bėjnė kėtij dokumenti.

Memorandumi MPB-MEM vlerėsohet shkelje e tė drejtave tė njeriut Institucioni i Ombudspersonit dhe aktivistė tė KMDLNJ-sė, pohuan pėr KosovaLive se Memorandumi i mirėkuptimit mes Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, Ministrisė sė Energjisė dhe Minierave dhe Korporatės Energjetike tė Kosovės (KEK) mbi kushtėzimin e regjistrimit tė automjeteve me pagesėn e faturave tė energjisė elektrike ėshtė jo ligjor dhe shkelje e tė drejtave tė njeriut.

Drenica pėrfiton nga programi i qeverisė pėr shlyerjen e borxhit ndaj KEK-ut Para dyerve tė arkės sė njėsisė sė Korporatės Energjetike tė Kosovės (KEK) nė Skenderaj, ėshtė shtuar radha, pasi personat qė gėzojnė asistencė sociale janė duke shfrytėzuar afatin e dhėnė nga Ministria e Punės dhe Mirėqenies Sociale pėr tė shlyer detyrimet vjetore ndaj KEK-ut.

“Rotary Club” nga Anglia ia dhuroi Pejės tre aparate tė aritmisė sė zemrės Shėndeti primar i Pejės, tė martėn ėshtė pasuruar me tre aparate mjekėsore qė pėrdoren tė pacientėt me aritmi tė ndryshme tė zemrės...

Arrestohen tre persona pėr plagosjen e njė tė riu nga Carrabregu Policia rajonale e Pejės konfirmoi tė martėn se ka arrestuar tre persona, tė cilėt tė hėnėn mbrėma dyshohet se tentuan tė vrasin njė 19 vjeēar...

30 ditė paraburgim pėr dy tė dyshuar pėr tentim dhunimi tė njė femre Dy personave tė moshės 21 vjeēare, njėri nga fshati Shkozė i Malishevės dhe tjetri nga fshati Qubrel i Skenderajt...30 ditė paraburgim, tė dyshuar pėr tentim dhunimi tė njė femre...

Hajnat sulmojnė shkollėn e re “Ahmet Delija”nė Skenderaj Shkolla Fillore “Ahmet Delija” nė Skenderaj ka qenė cak i hajnave natėn ndėrmjet tė hėnės dhe tė martes.

Shkrimet e Albin Kurtit botohen nė librin “Zgjohu– pėr rezistencė drejtė lirisė” Nė lokalet e Institutit Albanologjik tė Prishtinės, tė martėn ėshtė bėrė promovimi i librit “Zgjohu– pėr rezistencė drejtė lirisė”, i autorit Albin Kurti, qė pėrmban 103 shkrime nga viti 2003 deri nė vitin 2005.

Fillon zgjerimi i objektit tė Fakultetit Filozofik Kompania “Mabetex” ka filluar punimet pėr zgjerimin dhe renovimin e Fakultetit Filozofik, bazuar nė njė memorandum tė nėnshkruar...

Partia nė pushtet insiston nė mbajtjen e Tuzit nėn Podgoricė Shefi i grupit tė kėshilltarėve tė Partisė Demokratike tė Socialistėve nė Komunėn Urbane tė Tuzit, Halil Dukovic, tha tė martėn se nuk do ta pėrkrah vendimin e shumicės...

Sėmundje e panjohur godet njė fshat tė Perusė pas rėnies sė meteorit Banorėt e njė fshati nė jug tė Perusė janė goditur nga njė sėmundje e panjohur, jo shumė kohė pas rėnies sė njė meteori nė afėrsi tė tyre, njoftuan autoritetet vendore.

...hapur:

Bush dhe Socrates diskutuan pėr Kosovėn  Kosova dhe uniteti evropian rreth ēėshtjes sė saj ka qenė njėra nga temat kryesore nė takimin e djeshėm nė Shtėpinė e Bardhė nė Washington midis presidentit amerikan George Bush dhe kryeministrit tė Portugalisė, Jose Socrates. Presidenti Bush nė deklaratėn e tij para
gazetarėve ndėr tė tjera theksoi se bisedimet me mysafrin evropian ishin shtrirė jo vetėm nė ēėshtjet bilaterale, por edhe ato ndėratlantike dhe rolin e Portugalisė si vend kryesues i Bashkimit Evropian, nė njė dialog gjithpėrfshirės pėr ēėshtjet e interesit tė
pėrbashkėt. "Biseduam pėr ēėshtjet si Darfuri dhe Doha. Biseduam pėr Kosovėn dhe Lindjen e Mesme. Dhe tė dy u zotuam qė tė punojmė bashkė qė nėse nuk mund t'i zgjidhim kėto probleme, atėherė tė paktėn t'i lehtėsojmė
ato", tha presidenti Bush. Edhe kryeministri i Portugalisė premtoi unitetin e Bashkimit Evropian, njė ēėshtje pėr tė cilėn Shtetet e Bashkuara kanė kėmbėngulur, sidomos nė vendimet qė priten tė mirren rreth Kosovės nga fundi i kėtij viti. "Diskutimet tona rreth Kosovės tregojnė se bashkėpunimi midis Evropės dhe Shteteve tė Bashkuara ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr siguri dhe stabilitet nė botė. Unė i garantova presidentit se prioriteti i parė
qė kam ndėrmend kur ėshtė fjala tek Kosova ėshtė qė ta mbajmė Evropėn unike. Do tė bėjė gjithė qė mundem pėr t'u pėrballur me kėtė problem delikat dhe ėshtė me rėndėsi pėr Evropėn qė tė tregojė forcėn dhe unitetin e saj", tha kryeministri Socrates.

Kosova mbizotėron takimin mes Presidentit Bush dhe Kryeministrit portugez Sokrates nė Shtėpinė e Bardhė
18-09-2007
Gjendja nė Kosovė ishte njė nga ēėshtjet kryesore qė u diskutuan nė takimin e djeshėm nė Shtėpinė e Bardhė, midis Presidenti Bush dhe Kryeministrit tė Portugalisė, Jose Sokrates, vendi i tė cilit ka tani presidencėn e radhės tė Bashkimit Evropian:

Kryeministri i Portugalisė tha se ai ėshtė duke u pėrpjekur pėr realizimin e njė qėndrimi tė pėrbashkėt pėr tė ardhmen e Kosovės nė anėn tjetėr tė Atlantikut, brenda vendeve evropiane.

Duke folur me gazetarėt mbas takimit tė tij me Presidentin Bush, Jose Sokrates tha se amerikanėt dhe evropianėt janė dakord pėr nevojėn e gjetjes sė njė zgjidhjeje pėr ēėshtjen e Kosovės.

“Diskutimet tona rreth Kosovės tregojnė se bashkėpunimi midis Evropės dhe Shteteve tė Bashkuara ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr sigurinė dhe stabilitetin nė botė. Dhe unė e garantova Presidentin Bush se pėrparėsia ime pėrsa i pėrket ēėshtjes sė Kosovės, ėshtė qė Evropa tė jetė e bashkuar nė qėndrimin e saj”, - tha Kryeministri portugez.

Bisedimet ndėrkombėtare rreth Kosovės aktualisht kanė ngecur, pasi qeveria serbe e mbėshtetur nga Rusia, ka kundėrshtuar tė pranojė kėrkesėn pėr pavarėsi tė kėtij territori.

Kryeministri Sokrates la tė kuptohet se ka vėshtirėsi pėr tė arritur njė konsensus evropian mbi kėtė problem, por e bėri tė qartė se ai ėshtė i vendosur pėr tė arritur sukses.

“Unė do tė bėj ē’ėshtė e mundur pėr t’u pėrballur me problemin delikat, por ėshtė e rėndėsishme pėr Evropėn, qė pėr tė pėrballuar kėtė sfidė, tė tregojė se ėshtė njė Evropė e fortė dhe e bashkuar”,- tha zoti Sokrates.

Kosova ishte vetėm njė nga vendet problematike tė botės, qė u diskutua gjatė takimit nė Shtėpinė e Bardhė. Presidenti Bush tha se kishte biseduar pėr njė sėrė ēėshtjesh me kryeministrin portugez, si gjakderdhja nė rajonin e Darfurit nė Sudan dhe pėr bisedimet e tregėtisė globale.

“Biseduam pėr probleme si Darfuri dhe Doha. Biseduam po ashtu pėr Kosovėn dhe Lindjen e Mesme. Dhe qė tė dy jemi tė vendosur tė punojmė sė bashku, pėr t’u pėrpjekur qė, nėse nuk mund t’i zgjidhim kėto probleme, tė paktėn t’i vemė nė njė pozicion mė tė mirė.",- tha Presidenti Bush 

Zoti Bush, gjithashtu pėrmendi pėrpjekjet e Portugalisė pėr tė ndihmuar popullin e Afganistanit dhe tė Irakut. Ai tha se kėto vende qė duan lirinė e vlerėsojnė mbėshtetjen e Portugalisė.//voa//

Shtyhet shyrtimi i projektligjit pėr shitjen e banesave Komisioni pėr Bujqėsi, Pylltari, Zhvillim Rural, Mjedis dhe Planifikim Hapėsinor, shtyu pėr javėn e ardhshme, shyrtimin e projektligjit pėr shitjen e banesave. Kjo pasi komisioni nuk mundi tė japė pėrgjigje se kush mund t’i shesė banesat, tė cilat tash nuk kanė pronar legjitim. Anėtarėt e komisionit nuk ishin tė sigurt nėse kėtė tė drejtė mund t’ia kalojnė komunave ku ndodhen banesat. Ky projketligj synon qė ta zgjidhė problemin e banesave qė kanė mbetur tė paprivatizuara.

AKM miratoi shpalljen e rrethit 29 tė privatizimit Bordi i Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit miratoi sot shpalljen e rrethit tė 29-tė tė privatizimit, ku bėjnė pjesė 6 ndėrmarrje tė vjetra, prej tė cilave do tė krijohen 11 ndėrmarrje tė reja. Bordi rikonfirmoi vendimin e mėhershėm pėr privatizimin e Ndėrmarrjes Inex-Brezovica. Nė mbledhjen e sotme, bordi i AKM-sė ratifikoi edhe kontratat e ndėrmarrjeve tė privatizuara mė herėt. Ministri i Tregtisė dhe Industrisė, Bujar Dugolli, tha pas mbledhjes se kanė vendosur gjithashtu tė vazhdojnė mandatet e anėtarėve tė vjetėr tė bordeve tė ndėrmarrjeve publike, deri nė zgjedhjen e bordeve tė reja.

Vdekja e akademik Musa Haxhiut humbje e madhe pėr shkencėn Dje nė Klivlend tė SHBA, nė moshėn 68-vjeēare ndėrroi jetė akademik Musa Haxhiu. I ndjeri ka qenė profesor nė Fakultetin e Mjekėsisė tė Universitetit tė Prishtinės. Gjatė viteve 90-tė ka qenė kryetar i Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės. Ndėrkaq, 15 vitet e fundit ka punuar ne Klivlend dhe nė Uashington, nė fushėn e hulumtimeve mjekėsore. Sot nė Akademinė e Shkencave dhe Arteve dhe nė Fakultetin e Mjekėsisė u mbajtėn mbledhje pėrkujtimore. Kolegėt e profesor Haxhiut thanė se vdekja e parakohshme e tij ėshtė humbje e madhe pėr Kosovėn dhe shkencėn nė pėrgjithėsi. Akademik Haxhiu ndėrroi jetė dje nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Ai njihet pėr hulumtimet shkencore tė botuara nėpėr organet me prestigjioze tė shkencave mjekėsore nė botė.
Akademik Musa Haxhiu ishte njėri ndėr shkencėtarėt mė tė shquar qė ka dhėnė mjekėsia e Kosovės nė tėrė periudhėn nga vitet 60 –ta. Ai njė jetė tė tėrė ia kushtoi vetėm shkencės dhe hulumtimit shkencorė. Akademik Haxhiu ishte jo vetėm mjek i cilėsisė mė tė lartė qė ka pasur Kosova, por nė radhė tė parė shkencėtar i mirėfilltė. Kryetari i Akademisė sė Shkencave dhe Arteve tė Kosovės, akademik Rexhep Ismajli, nė mbledhjen komemorative tha se me studimet e tij, profesor Haxhiu ka bėrė emėr tė ēmuar dhe tė respektuar nė fushėn e shkencės.“Vdekja e parakohshme e akademik Musa Haxhiut ėshtė njė humbje e madhe pėr shkencėn e Kosovės, pėr shkencėn shqiptare dhe pėr shkencėn nė tėrėsi. ASHAK dhe shkenca nė Kosovė, shkencat biomjeksore nė radhė tė parė, humbėn shkencėtarin e shquar dhe njė nga pikat e referencės nė kėtė drejtim”, tha Ismajli. Akademik Musa Haxhiun e pėrkujtuan sot edhe profesorėt dhe studentėt e Universitetit tė Prishtinė. Rektori Enver Hasani tha se profesor Musaja punoi nė Universitetin e Prishtinės me pėrkushtimin mė tė madh, ndėrkaq puna intelektuale e tij ėshtė shenjė e pėrgjegjėsisė qytetare. kademik Musa Haxhiu u lind nė Pejė nė vitin 1939. Studimet i pėrfundoi nė Universitetin e Beogradit. Ai punoi si profesor dhe dekan nė fakultetin e Mjekėsisė nė Prishtinė. Nė vitin 1990 profesor Haxhiu u zgjodh kryetar i Akademisė sė Shkencave dhe Arteve tė Kosovės. Pėr vite tė tėra ishte i ftuar si profesor nė shumė universitete tė ndryshme evropiane ndėrsa veprimtarinė e vet shkencore e zhvilloi kryesisht nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

Arrestimet e zyrtareve nuk janė sulme politike, thotė zv/ministri i brendshėm Strazimiri Ministria e Brendshme nė Tiranė tha sot se arrestimet e 6 zyrtarėve tė lartė nė njė grup prej 9 personash pėr abuzime me tenderėt, nuk janė bėrė me arsye politike. Pėr operacionin „Duart e pastra“ pėr abuzime me tenderėt publikė, favorizime firmash tė veēanta, shpėrdorim detyre, mitmarrje apo vendosje gjobash pjesėmarrėsve nė tender, foli sot zėvendėsministri i Brendshėm, Gent Strazimiri. Ai deklaroi rreth orės 14 se akuza e ngritur ndaj zyrtarėve ėshtė pėr shpėrdorim detyre dhe se kodi nuk parashikon arrestime pėr ngjyrat partiake. Duke dhėnė detaje zoti Strazimiri saktėsoi se zyrtarėt u denoncuan nga qytetarėt, se operacioni ka mbyllur vetėm fazėn e parė dhe se akuza u plotėsua nga pėrgjimet e bisedave telefonike. Zėvendėsministri i Brendshėm shtoi se asnjė prej tė arrestuarve nuk bėri rezistencė nė ēastin e ndalimit. Zoti Strazimiri i bėri deklaratat pasi dy prej tė arrestuarve, janė pjesėtarė tė partive tė koalicionit qeveritar qė udhėheq Partia Demokratike e kryeministrit Sali Berisha. I arrestuari kryesor, zėvendėsministri i Punėve Publike, Transportit dhe Telekomunikacionit, Nikolin Jaka ėshtė propozuar nga Partia Demokristiane e ministrit tė Shėndetėsisė, Nard Ndoka, kurse Drejtori i Pėrgjithshėm i Rrugėve, Ilirjan Berzani nga Partia Demokrate e Re, Reformatorėt e ministrit tė Arsimit dhe Shkencės, Genc Pollo. Sakaq, dy drejtues tė lartė demokristianė komentuan se partia e tyre ėshtė e pozicionuar qartė kundėr korrupsionit. Kryetari Nard Ndoka deklaroi megjithatė se segmente tė caktuara priren pėr tė sulmuar demokristianėt dhe se uronte qė arrestimet tė mos ishin selektive. Zoti Ndoka theksoi se nuk ka dijeni si ministėr Shėndetėsie pėr arrestimet, se demokristianėt po e pėrcjellin me vėmendje ngjarjen dhe se janė tė deklaruar kundėr abuzimit me pushtetin. Mė pas, Nikollė Lesi, kryetar i deputetėve demokristianė tha se nėse dy zyrtarėt e propozuar nga Partia Demokristiane rezultojnė nga gjykata si tė fajshėm, kjo forcė duhet tė distancohet publikisht prej tyre. (d.ndrenika/rtk)

Maqedonia dhe BE nenshkruan marreveshje pėr lehtesim vizash‏ Maqedonia dhe Bashkimi Evropian kanė nėnshkruar sot marrėveshjen pėr lehtėsim tė vizave dhe riatdhesim . Siē njofton zyra e Bashkimit Evropian nė Shkup, Marrėveshjėn nė Bruksel e kanė nėnshkruar ministrja e Punėve tė Brendshsme tė Maqedonisė, Gordana Jankullovska dhe evrokomesari pėr Siguri dhe Drejtėsi Franko Fratini.Nė bazė tė kėtij dokumenti, disa kategori tė qytetareve tė Maqedonisė mund tė marrin viza nė kohėzgjatje deri nė pesė vite.

NATO ja duhet tė pezullojė Partneritetin pėr Paqe me Serbinė, thotė Shtiner NATO ja duhet tė pezullojė Partneritetin pėr Paqe me Serbinė," theksoi deputeti liberal gjerman, Rainer Shtiner nė njė deklaratė pėr shtyp ku kėrkoi pezullimin e programit "Partneritet pėr Paqe" me Serbinė. "Partneriteti ėshtė njė ēėshtje e respektit dhe mirėnjohjes sė sė ndėrsjelltė, gjė qė aktualisht nuk po shihet tek pala serbe", shkruan eksperti i Evropės Juglindore. "NAT0- ja i bėri Serbisė njė koncesion tė madh nė nėntor tė vitit tė kaluar nė samitin e Rigės, kur pranoi pėrfshirjen e saj nė programin e partneritetit pėr paqe. Dhe ky koncesion me sa duket nuk solli ndonjė dobi. Koshtunica po e drejton Serbinė nė njė qorrsokak, Nato ja nuk ka pėrse ta shpėrblejė kėtė rrugė", pėrfundon Shtiner, nė deklaratėn e tij.


LAJMET
E hėnė 17 shtator 2007
Ekipi i Unitetit miratoi dokumentin qė parasheh raportet Kosovė-Serbi Ekipi i Unitetit miratoi tė hėnėn nė Prishtinė njė dokument-propozim, detajet e tė cilit nuk janė bėrė tė ditur pėr opinionin, ku parashihen raportet e ardhshme ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė, si dy shtete tė pavarura dhe sovrane.

Ēeku tha se traktati i miqėsisė nuk e amniston Serbinė nga krimet Kryeministri Agim Ēeku tha tė hėnėn se traktati i miqėsisė qė Prishtina zyrtare pritet t'i dorėzojė treshes ndėrkombėtare, i cili parasheh raportet e reja ndėrshtetėrore ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, nuk e amniston Serbinė pėr krimet e kryera nė Kosovė.

Ēeku: Bisedimet 120 ditėshe nuk kanė tė bėjnė me negocimin e pavarėsisė Bisedimet 120 ditėshe nuk kanė tė bėjnė me negocimin e pavarėsisė. Kosova nė takimin e Londrės do tė ofrojė njė traktat pėr fqinjėsi tė mirė me Serbinė, ka thėnė tė hėnėn kryeministri i Kosovės Agim Ēeku nė fjalimin e rregullt javor.

Kanadaja mbėshtet procesin pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės Ambasadori i Kanadasė nė Beograd, Robert MekDugall gjatė njė takimi tė hėnėn me kryetarin e Kosovės Fatmir Sejdiu shprehu pėrkrahjen e vendit tė tij pėr procesin e zgjidhjes sė statusit duke premtuar angazhime tė mėtejshme pėr Kosovėn.

Putin: Situata nė Kosovė do tė varet nga Perėndimi Presidenti i Rusisė, Vlladimir Putin, ka vlerėsuar se nė rast tė shpalljes sė pavarėsisė sė njėanshme tė Kosovės, zhvillimi i mėtejmė i situatės do tė varet nga reagimi i Perėndimit.

Ligjvėnėsit kėrkojnė sqarime pėr gjendjen e sigurisė nė Mitrovicė Ligjvėnėsit e Kuvendit tė Kosovės gjatė seancės sė rregullt tė sė hėnės kėrkuan nga kryeministri Agim Ēeku dhe ministri i Punėve tė Brendshme sqarime pėr gjendjen e sigurisė nė Mitrovicė

Qeveria s’heq dorė nga memorandumi pėr regjistrimin e automjeteve Pėrkundėr rekomandimit tė administratės sė UNMIK-ut dhe Institucionit tė Ombudspersonit, zyrtarė tė Qeverisė sė Kosovės, deklaruan tė hėnėn, se nuk e kanė ndėrmend tė suspendojnė memorandumin, i cili kushtėzon regjistrimin e automjeteve me pagesėn e faturave tė energjisė elektrike.

Surroi e konsideron tė rėndėsishme pjesėmarrjen e serbėve nė zgjedhje Do tė ishte me rėndėsi qė serbėt e Kosovės tė marrin pjesė nė procesin zgjedhor, sepse kjo ėshtė njė ndihmė e madhe, jo vetėm pėr sa i pėrket legjitimitetit tė serbėve tė Kosovės, por edhe pėr shkak se nė tė ardhmen, tė zgjedhurit legjitim tė tyre duhet tė jenė pjesė e zbatimit tė pakos sė Martti Ahtisaari-t, tha lideri i partisė reformiste Ora, Veton Surroi.

LDD formoi shtabin zgjedhor me nė krye me Berim Ramosaj Kryesia e LDD-sė nė takimin e rregullt ka vendosur pėr formimin e shtabin zgjedhor partiak, nė krye tė cilit ėshtė emėruar Berim Ramosaj.

Kuvendi votoi Gazmend Lubotenin pėr anėtar tė Bordit tė AQBK-sė Kuvendi i Kosovės me shumicėn e votave tė deputetėve vendosi qė Gazmend Luboteni tė jetė i propozuari i qeverisė pėr anėtar tė Bordit tė Guvernatorėve tė Autoritetit Qendror Bankar tė Kosovės (AQBK).

Ish-komandanti i SHP tė UĒK-sė tėrheq kandidaturėn pėr deputet Ish-komandanti i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė, Azem Syla, i propozuar pėr deputet nga PDK-sė ka njoftuar se tėrhiqet nga gara pėr deputet nė Kuvendin e ri tė Kosovės.

Ligjvėnėsit kėrkojnė nga qytetarėt tė mos bien pre e provokimeve tė Serbisė Ligjvėnėsit kosovarė kėrkuan tė hėnėn nga ministri i Punėve tė Brendshme (MPB), Blerim Kuqi, qė gjatė ditės t’iu sjell njė pasqyrė tė situatės sė sigurisė nė “Lagjen e Boshnjakėve”, nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, ku dyshohet se situata mund tė eskalojė nė dhunė pėr shkak tė provokimeve tė bėra nga ana e disa banorėve serbė, ditė mė parė.

Samarxhiq: Zgjedhjet lokale pėr serbėt e Kosovės tė mbahen njėkohėsisht me ato nė Serbi Kreu i shtetit tė Serbisė ka vendosur tė hėnėn qė zgjedhjet lokale nė komunat me shumicė serbe nė Kosovė tė mbahen njėkohėsisht me zgjedhjet lokale tė cilat nė Serbi do tė shpallen nė njė kohė tė ardhshme, tha ministri pėr Kosovė Sllobodan Samarxhiq.

Pezullohen nga puna dy punonjės tė QKUK-sė Dr. Ilir Azizi- mjek specialist, Klinika e Gjinekologjisė dhe Teuta Osmani- mjek specialist, Klinika e Ortopedisė pranė QKUK-sė janė pezulluar nga puna, pasi qė dyshohet se kanė diploma tė rrejshme nga Trakijski Univerzitet i Bullgarisė...

“Forca” fuqimisht kritikon projekt-planin urbanistik tė Ulqinit Projekt-plani i Pėrgjithshėm Urbanistik qė ka nxjerrė pushteti lokal i Ulqinit nė diskutim publik ėshtė parcial edhe i cunguar, konsideron njė zyrtar i lartė i partisė mė tė madhe nė Kuvendin e kėsaj komune bregdetare.

Sektori bankar nė Maqedoni, mė i dobėti nė rajon Sektori bankar nė Maqedoni ėshtė mė i dobėti nė Evropėn Juglindore, me gjithsej potencialin pėr vitin 2006 nė vlerė 3.4 miliardė euro, i cili ėshtė mė i vogėl se ai nė Shqipėri qė ka potencial 5 miliardė.

Klaus-Tadiq: Zgjidhja pėr Kosovėn s’mund tė jetė vetėm nė favor tė njėrės palė Zgjidhja pėr Kosovėn s’mund tė jetė vetėm nė favor tė njėrės palė, dhe duhet tė arrihet me marrėveshje pėrmes bisedimeve, vlerėsuan presidentėt e Serbisė dhe Ēekisė, Boris Tadiq dhe Vaclav Klaus.

Mungesa e rrymės iu shkakton bizneseve deri 40% humbje Biznesmenėt kosovarė thonė se nga mungesa e energjisė elektrike ata pėsojnė humbje afariste deri nė 40 pėr qind, ndėrkohė qė drejtues tė Korporatės Energjetike tė Kosovės (KEK) thanė pėr KosovaLive se kompania e tyre ėshtė e gatshme t’iu ofrojė kompanive kontrata pėr furnizim special, vetėm nė ato vende ku njė gjė tė tillė e lejojnė kushtet teknike.

Hapen solemnisht “Ditėt e Trashėgimisė Evropiane 2007” Nė kompleksin e Ēarshisė sė Vjetėr tė Gjakovės, pikėrisht tek ish hamami, tė hėnėn, solemnisht u hapėn “Ditėt e Trashėgimisė Evropiane”, qė ėshtė aksion i pėrbashkėt i Kėshillit tė Evropės dhe Komisionit Evropian.

Emri i Esat Bicurrit i sjell Gjakovės festival tė kėngės qytetare E organizuar nga Drejtoria pėr Kulturė, Rini dhe Sport e Kuvendit Komunal (KK) tė Gjakovės, tė enjten mbahet Festivali i parė i kėngės qytetare “Esat Bicurri”, ku do tė interpretohen 16 kėngė tė reja tė krijuesve nga tė gjitha trevat shqiptare.

Nė Tetovė sot fillon Seminari Ndėrkombėtar pėr Albanologji Nė Universitetin Shtetėror nė Tetovė (USHT) sot fillon Seminari i parė Ndėrkombėtar pėr Albanologji.

Gjendet njė varrezė me ushtarė gjermanė nė Podgoricė Nė Podgoricė ėshtė zbuluar njė varrezė me ushtarė gjermanė, tė cilėt nė kėtė qytet kishin vdekur gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.

...informacione tė hapura:

Presidenti Sejdiu priti ambasadorin kanadez, McDougall Presidenti i Kosovės Fatmir Sejdiu priti sot ambasadorin e Kanadasė nė Beograd, z. Robert McDougall me tė cilin bisedoi pėr zhvillimet qė kanė tė bėjnė me procesin e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės. Me kėtė rast, presidenti shprehu vizionin e qartė tė palės kosovare pėr pėrmbylljen e procesit pas 120 ditėve tė angazhimeve shtesė me qėllim krijimin e njė tė ardhme mė tė mirė pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės duke theksuar se pavarėsia e saj ėshtė e pa alternativė. Presidenti theksoi qėndrimin e Ekipit tė Unitetit pėr pakon e Presidentit Ahtisari si dokument i mbyllur dhe zotimin e institucioneve tė Kosovės pėr zbatimin e saj. Ambasadori Mc Dougall shprehu pėrkrahjen e Kanadasė pėr procesin duke premtuar angazhime tė mėtejshme pėr Kosovėn.

"Traktati i fqinjėsisė sė mirė" nuk ėshtė sinjal pėr tjetėr lėshim nga ana e Prishtinės, thotė Ekipi i Unitetit  "Traktati pėr fqinjėsi tė mirė me Serbinė" qė do tė ofrohet nė takimin e Londrės mė 19 shtator, nga Ekipi i Unitetit vlerėsohet si njė vizion i Kosovės pėr marrėdhėniet shtetėrore me Serbinė pas statusit e jo sinjal se Prishtina mund tė bėj lėshime tė tjera rreth statusit. Kryesuesi i Ekipit tė Unitetit, Fatmir Sejdiu tha se pavarėsisht sinjaleve qė po dėrgon Beogradi, pėr Prishtinėn ėshtė e rėndėsishme qė ofron vizion pėr fqinjėsi tė mirė nė tė ardhmen. “Do tė prezentojmė nė mėnurėn mė tė mirė tė mundshme atė qė e kemi mandat dhe themi se pavarėsia e Kosovės ėshtė e panegociueshme. Pėr ne ėshtė me rėndėsi qė Kosova tė bėhet faktor i rėndėsishm i prodhimit tė stabilitetit nė rajon si dhe shtetet tjera sovrane dhe ėshtė interesimi i jonė qė tė kemi njė fqinjėsi tė mirė me tė gjitha vendet pėr rreth, nė kėtė rast edhe me Serbinė”, tha Sejdiu.
Ndėrsa kryeministri Ēeku, tha se ky traktat dėrgon mesazhin qė pala kosovare as qė dėshiron tė bisedojė pėr ēėshtjen e statusit e lėre mė tė bėjė koncesione pėr tė. “Sepse ne shkojmė atje si shtet dhe dėshirojmė t’i nxjerrim bisedimet nė rrafshint e ēėshtjeve teknike mes dy shteteve sovrane e tė pavarura. Me kėtė traktat dėshirojmė qė tė imponojmė qė tė bisedohet pėr ēėshtje pėrtej statusit, pėr ēėshtjet pėrtej pavarėsisė dhe pavarėsia tė konsiderohet si ēėshtje e kryer”, theksoi kryeministri.
Edhe anėtari tjetėr i Ekipit tė Unitetit, Hashim Thaēi, tha se dokumenti ėshtė ofertė shtetėrore e Kosovės pėr Serbinė, kurse pėr sa i takon strategjisė dalėse tė Ekipit tė Unitetit pas 10 dhjetorit, Thaēi u shpreh se nė ēdo rrethanė do tė pėrgjigjen nė mėnyrėn mė pozitive tė mundshme, nė koordinim me partnerėt, Uashingtonin dhe Brukselin, pėr vendimet e ardhshme qė do t’i marrin. "Por, ēdo vendim qė do tė nxirret, do tė jetė plotėsisht nė pėrputhshmėri me vullnetin e qytetarėve tė Kosovės, pėr shtet tė pavarur e sovran”, tha Thaēi.

Serbėt nesėr nė Londėr takojnė Treshen, propozojnė rendin e ditės pėr bisedime Njė nga pėrfaqėsuesit serb nė negociatat pėr Kosovėn, Sllobodan Samarxhit, ka paralajmėruar pėr mediat beogradase se nė takimin nesėrm me "Treshen" ndėrmjetėsuese (Uizner, Ishinger, Harcenko), delegacioni serb do tė paraqes propozimin pėr rendin e ditės nė bisedimet me ekipin e shqiptarėve tė Kosovės, duke thėnė se bisedimet nė fakt ende nuk kanė filluar dhe se takimet e deritashme kanė qenė “konsultime”. "Delegacioni ynė nuk di tė paraqes programin e tij, por vetėm propozimin pėr rendin e ditės nė bisedimet direkte ", ka thėnė Samarxhiq, duke rikujtuar se ato bisedime pritet tė mbahen mė 28 shtator nė Nju Jork. Ai tha se tema e statusit tė Kosovės ka pesė ”nėn-tema”, pa sqaruar se cilat janė ato. "Bisedimet e vėrteta do tė fillojnė nė tetor” tha ai, duke shtuar se procesi i deritashėm paraqet vetėm “konsultime”.
Delegacioni i Kosovės takohet pasnesėr me Treshen nė Londėr.

Procesi Haradinaj: Komandanti i njėsisė speciale serbe akuzon UĒK-nė pėr sulme mbi serbėt Nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Hagės, ka vazhduar procesi gjyqėsor ndaj ish-kryeministrit tė Kosovės, Ramush Haradinajt dhe dy bashkėluftėtarėve tė tij, Idriz Balajt dhe Lahi Brahimaj. Para trupit gjykues ėshtė paraqitur dėshmitari i Prokurorisė nėnkoloneli i xhandarmerisė serbe Rade Repiq. Nė fillim tė seancės sė sotme, trupi gjykues ka dėgjuar vėrejtjet e ekipit tė mbrojtjes sė zotit Haradinaj, Balaj e Brahimaj lidhur me raportet kontradiktore tė ekspertėve tė mjekėsisė ligjore tė caktuar nga prokuroria rreth trupave tė gjetur nė Liqenin e Radoniqit. Mbrojtja kontestoi raportin e profesor Dyrel dhe kėrkoi qė pėr kėtė ēėshtje tė ftohet profesoresha Lekont, e cila ėshtė hequr nga lista e dėshmitarėve-ekspertė tė prokurorisė.
Gjatė dėshmisė sė tij, nėnkoloneli Repiq, u pėrgjigj nė pyetjet e prokurorit Rej lidhur me udhėheqjen e njėsisė speciale tė policisė serbe nė Kosovė prej marsit tė vitit 1998 e deri nė fund tė luftės. Ai pranoi se fillimisht kishte komanduar me njėsitė speciale tė policisė serbe nė Skėnderaj, konkretisht nė fabrikėn e municionit afėr lagjes Jasharaj nė Prekaz e pastaj edhe nė Junik e rajone tė tjera tė Dukagjinit.
Repiq, njėsitė e armatosura tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, qė zhvillonin luftė mbrojtėse, i akuzoi pėr ndalimin, arrestimin, kontrollimin dhe keqtrajtimin e serbėve dhe tė shqiptarėve lojalė ndaj Serbisė, si dhe pėr sulme mbi policinė serbe- pa e pėrfillur terrorin qė ka ushtruar policia dhe ushtria serbe mbi shqiptarėt nė vazhdimėsi, e nė veēanti gjatė luftės nė Kosovė 1998-1999./rtk/

Nė Gjilan u shėnua Dita e Dėshmorėve tė UĒK-sė Me vendosjen e luleve nė varrezat e dėshmorėve dhe akademinė pėrkujtimore kushtuar dėshmorėve, ėshtė shėnuar sot nė Gjilan 17 shtatori Dita e Dėshmorėve tė UĒK-sė. “Ėshtė kjo ditė qė na bashkon krenarinė dhe pėrkujtimin pėr mė tė dashurit tanė qė u flijuan ”, tha Ilir Tahiri nė emėr tė Shoqatės sė Familjeve tė dėshmorėve.Nė akademi kanė folur Liri Kajtazi, zv kryetare e komunės dhe Xhavit Dauti dhe Ahmet Daku nė emėr tė Organizatės sė veteranėve tė UĒK-sė. “Veteranėt nuk do tė ndalen pa realizimin e amanetit tė dėshmorėve”, tha Ahmet Isufi, ish komandant i Zonė sė Karadakut tė UĒK-sė, duke shtuar se amaneti i dėshmorėve sė shpejti do tė sendėrtohen me pavarėsinė e Kosovės. “Pavarėsia ėshtė ēėshtje ditėsh”, tha Isufi 

Musliu: NATO tė mundėsojė sigurinė nė Luginėn e Preshevės Udhėheqėsi i Lėvizjes pėr Progres Demokratik Jonuz Musliu deklaroi sot se kjo parti do tė kėrkojė praninė e NATO-s nė Luginėn e Preshevės. Musliu ka thėnė se partia e ka ngritur kėtė iniciativė pas deklaratės sė kryeministrit Vojisllav Koshtunica se ekziston mundėsia e destabilizimit me rastin e pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės. "Do tė kėrkojmė qė NATO tė jetė i pranishme nė Bujanoc dhe Preshevė pėr tė ruajtur sigurinė, sepse nuk duam tė vijė deri tek shkallėzimi i dhunės nė kėtė rajon", ka thėnė Musliu, pėr tė shtuar se kėrkesėn do t'ia parashtrojė tė gjitha institucioneve kompetente.

Gjykata Evropiane e dėnon Microsoft-in me 497 milion euro gjobė Koncerni pėr prodhimin e programeve kompjuterike Microsoft ka humbur betejėn me BE-nė pėr shkelje tė ligjit anti-trust. Gjykata Evropiane e instancės sė parė e ka hedhur poshtė ankimimin e koncernit kundėr gjobės prej 497 milionė eurosh tė vendosur nga komisioni i BE-sė nė pranverėn e 2004-s. Gjykatėsit ishin tė mendimit se Microsoft ka shfrytėzuar pushtetin e tij nė treg nė mėnyrė tė palejuar duke gėrshetuar programin e tij Windows me atė Media Player. Pėr kėtė arsye Microsoft kishte paraqitur ankimim nė gjykatėn nė Luksemburg pasi e konsideronte veten tė penguar pa tė drejtė nė ushtrimin e aktivitetit tė tij tė biznesit. Gjykata ka urdhėruar mė tej Microsoft-in tė bėjė publike detaje teknike nė mėnyrė qė konkurrentėt tė mund tė pėrshtasin programet e tyre soft me Windows-in.
Microsoft njoftoi se vendimi i gjykatės do tė shqyrtohet dhe mė pas do tė merret vendim pėr njė apel tė ri.(DW)


LAJMET
E premte 14 shtator 2007

Bėrns: Nė mungesė tė njė zgjidhjeje tė pranueshme, plani Ahtisarit ėshtė rruga e vetme Nėnsekretari amerikan i Shtetit pėr Ēėshtjet Politike, Nikolas Bėrns vlerėsoi se nė mungesė tė njė zgjidhjeje tė pranueshme nga Beogradi dhe Prishtina, plani Ahtisarit ėshtė rruga e vetme pėr statusin e Kosovės dhe ky plan ēon drejt pavarėsisė.

Ishinger: Statusi i Kosovės tė arrihet tash e jo pas pesė vjetėsh Bashkėsia ndėrkombėtare duhet tė vendosė pėr statusin e Kosovės tash e jo pas pesė vjetėsh, sepse ekziston rreziku qė tė destabilizohet i tėrė rajoni i Ballkanit, ka thėnė Uolfgang Ishinger, anėtar i treshes ndėrkombėtare pėr statusin e Kosovės.

Sarkozi: Nė BE nuk ka vende tė mėdha dhe tė vogla Presidenti i Francės, Nikola Sarkozi tha tė premten nė Budapest se nė Bashkimin Evropian nuk ka vende tė mėdha dhe tė vogla, dhe tė gjithė kanė tė drejtė tė flasin.

Mund tė ketė konsekuenca, por jemi tė vendosur ta shpallim pavarėsinė, tha Ēeku Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku e siguroi tė premten ligjvėnėsin kosovar se 10 dhjetori ėshtė afati i fundit i pritjes pėr zgjidhjen sė statusit final tė Kosovės, ndėrsa pas kėsaj date, ai tha se Kuvendi i Kosovės do tė shpallė mėvetėsinė e vendit, pavarėsisht konsekuencave qė mund tė dalin mė pas.

KQZ do tė mbajė fushatė pėr mėnyrėn e votimit Komisioni Qendror i Zgjedhjeve (KQZ), konfirmoi tė premten pėr KosovaLive se menjėherė pas pėrfundimit tė fazės sė certifikimit tė partive politike, do tė fillojnė fushatėn pėr tė shpjeguar nė detaje se si duhet votuar nė zgjedhjet lokale dhe parlamentare tė 17 nėntorit.

Marnhac thotė se kosovarėt meritojnė qetėsi dhe stabilitet gjatė procesit Komandanti i ri i forcave ushtarake ndėrkombėtare nė Kosovė, gjenerali francez Xavier de Marnhac, gjatė njė vizite qė i bėri tė premten Deēanit, deklaroi se popullata e Kosovės meriton qė procesi i statusit tė Kosovės dhe procesi i zgjedhjeve qė gjenden para nesh, tė kalojnė nė qetėsi dhe stabilitet.

Donacionet kufizojnė punėn e OJQ-ve Derisa organizatat joqeveritare janė tė varura nga donacione tė ndryshme, atėherė nuk mund tė ketė shoqėri civile tė shėndoshė qė do tė mund tė kundėrshtonte dukuri tė ndryshme negative, qoftė nga zyrtarėt e lartė vendorė apo ndėrkombėtarė.

Donatorėve u prezantohen strategjitė pėr zhvillimin e arsimit tė lartė dhe parauniversitar Zyrtarėt e lartė tė arsimit kosovar kėrkojnė ndihmė nga donatorėt pėr tė implementuar dy dokumentet strategjike pėr arsimin para universitar dhe arsimin e lartė nė Kosovė, tė premten nė njė takim tė mbajtur me donatorė.

Njė punonjės komune arrestohet si i dyshuar pėr plaēkitje tė arkės komunale Pas arrestimit tė tė dyshuarit tė parė para dhjetė ditėsh pėr plaēkitjen e armatosur qė ėshtė kryer nė hapėsirat e drejtorisė sė financave nė muajin prill, policia rajonale e Pejės konfirmoi tė premten pėr KosovaLive arrestimin njė punonjėsi komune.

Dy nxėnės tė Klinės qėllohen me thikė nga njė person Dy nxėnės kanė marrė plagė me thikė nė oborrin e shkollės sė mesme nė Klinė, nga njė person i cili nuk ėshtė nxėnės i kėsaj shkolle.

Dy ferizajas arrestohen pėr keqpėrdorimin e njė femre Dy ferizajas janė arresuar tė premten dhe janė dėrguar nė paraburgim 72 orėsh, pasi dyshohen pėr  keqpėrdorimin e njė femre.

Policia arreston nė qendėr tė qytetit njė tė dėnuar me 14 muaj burg Njė qytetar i dėnuar nga gjykata me 14 muaj burg, por qė nuk ka respektuar urdhėresėn e gjykatės, ėshtė arrestuar nga policia nė qendėr tė Gjilanit

Komuna e Malishevės kėrkon verifikimin e diplomave tė SHLP tė Gjakovės Kėshilltarėt e Kuvendit Komunal tė Malishevės, kėrkuan tė premten unanimisht nga organet pėrgjegjėse qė tė verifikimin e diplomave tė SHLP tė Gjakovės.

“Gratė nė tė zeza” nga Holanda ndihmojnė shkollėn e Runikut Organizata joqeveritare “Gratė nė tė zeza” nga Holanda kanė ndihmuar shkollėn fillore “Shote Galica” tė Runikut...

Vujanovic mohon akuzat se i ka quajtur shqiptarėt terroristė Kryetari i Malit tė Zi, Filip Vujanovic, mohoi akuzat e Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi (LDMZ) dhe tė Alternativės shqiptare (ASH)...se i ka quajtur shqiptarėt terroristė.

Presioni i Beogradit rreth zgjedhjeve nxit reagime tė ndryshme tė serbėve kosovarė Pėrfaqėsuesit e serbėve tė Kosovės, reaguan tė premten nė mėnyra tė ndryshme ndaj vendimit tė Qeverisė sė Serbisė qė nuk i porositė ata tė dalin nė zgjedhjet parlamentare dhe lokale tė Kosovės, tė caktuara pėr 17 nėntor 2007.

Georgievski thotė se Maqedonia ėshtė kundėr ndarjes sė Kosovės Kryeparlamentari i Maqedonisė, Lubisha Georgievski, tha tė premten nė Tiranė, se Shkupi zyrtar ėshtė kundėr ēdo zgjidhje qė do tė ēonte nė ndarjen e territorit tė Kosovės.

Gjukanoviqi edhe zyrtarisht u bė milioner Ish-kryeministri malazez, Millo Gjukanoviq edhe zyrtarisht u bė milioner, pasi nė bursėn realizoi fitim prej thuajse tre milionė eurove, shkruan gazeta podgoricase “Vijesti”.

Banka Qendrore e Bosnjes, Malit tė Zi dhe Serbisė nėnshkruan marrėveshje bashkėpunimi Banka Qendrore e Bosnjes dhe Hrcegovinės, Banka Nacionale e Serbisė dhe Banka Qendrore e Malit tė Zi nėnshkruan nė Sarajevė njė marrėveshje bashkėpunimi, pėrmes tė cilės mundėsohet transferi dhe kryerja e pagesave ndėrkombėtare...

...hapur:

Ēeku: Kosova duhet ta shpallė pavarėsinė para fundit tė kėtij viti Kryeministri, Agim Ēeku, ka pėrsėritur se Kosova duhet ta shpallė pavarėsinė, para fundit tė kėtij viti. “Nuk do tė pranojmė negociata tjera shtesė, vonesa apo shtyrje tė zgjidhjes sė statusit”, ka thėnė ai. Ēeku ka deklaruar se Kuvendi i Kosovės do tė shpallė pavarėsinė, dhe ka ofruar garanci qė pavarėsia e saj do tė njihet menjėherė nga disa shtete tė fuqishme, nė veēanti, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

SHBA: Nėse nuk arrihet ujdia, jetėsohet plani Ahtisaari dhe pavarėsia  Nėnsekretari i shtetit pėr ēėshtje Politike i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Nicholas Burns, ka ritheksuar edhe njėherė qėndrimin zyrtar tė Uashingtonit pėr bisedimet dhe pėr statusin e Kosovės, duke thėnė se nė mungesė tė njė marrėveshje tė negociuar, do tė jetėsohet plani i ndėrmjetėsuesit Ahtisari. Nėnsekretari Burns i tha kėto fjalė duke folur mbrėmė para shumė ekspertėve dhe njė numėr ambasadorėsh nė Kėshillin e Atlantikut nė Uashington ku u pėrqendrua nė marrėdhėniet midis Shteteve tė Bashkuara dhe Turqisė, duke theksuar nevojėn e rivendosjes sė partneritetit me tė si njė aleat kyē strategjik. Ai tha se ashtu siē ishte Gjermania partner kyē i Amerikės nė shekullin e 20-tė, nė shekullin 21 do tė jetė Turqia, pėr tė cilėn tha se 'ka demokracinė mė impresive nga vendet e botės islamike, njė vend me njė identitet tė dyfishtė, atė evropian dhe tė lindjes sė Mesme'. Burns tha se Turqia ka pasur njė rol jashtėzakonisht tė rėndėsishėm gjatė krizės nė Kosovė mė 1998 dhe 1999. Turqia edhe sot ka rreth 600 ushtarė nė kuadėr tė KFOR-it nė Kosovė, nė njė kohė kur ne po shkojmė drejtė pavarėsisė sė Kosovės nė fund tė vitit 2007.Ndėrkaq nė segmentin e pyetje-pėrgjigjeve duke u ndėrlidhur me zhvillimet nė rajon dhe nevojėn e njė stabiliteti dhe paqe afatgjate nė Evropė, nėnsekretari Burns tha se vėmendja e Uashingtonit ndaj Evropės kryesisht ėshtė e pėrqendruar kah Kosova dhe bisedimet shtesė qė po mbahen duke thėnė se Shtetet e Bashkuara do tė mbėshtesin cilėndo marrėveshje qė do tė arrihej nga palėt pėrmes negociatave dhe ndėrmjetėsimit ndėrkombėtar. Mirėpo theksoi mė tej Burns, nė mungesė tė njė marrėveshje, Uashingtoni do ta bėj tė qartė pozicionin e tij. Ai tha se nėse edhe pas dhjetė dhjetorit nuk do tė ketė ujdi midis palėve, atėherė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės do tė argumentojnė dhe do tė shfaqin mbėshtetjen e tyre konkrete dhe tė fuqishme pėr planin Ahtisaari, si njė zgjidhje mė e mirė dhe ai plan ēon drejt pavarėsisė sė Kosovės. /s.gashi/rtk/

Misioni i KFOR-it nė Kosovė i nevojshėm, thotė Scheffer Ėshtė shumė e rėndėsishme qė KFOR-i tė vazhdojė tė kryejė misionin e tij dhe tė garantojė paqe e stabilitet nė Kosovė, ka thėnė nė Berlin sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, Jaap De Hoop Scheffer, gjatė njė takimi me kancelaren gjermane Angela Merkel, me ministrin e jashtėm Frank Walter-Steinmeier dhe atė tė mbrojtjes Jozef Jung. ”Nė kėtė kontekst e shohė si shumė tė rėndėsishėm edhe bashkėpunimin e NATO-s dhe Bashkimit Evropian”, ka deklaruar Scheffer nė konferencėn pėr shtyp. Scheffer ka shpjeguar se edhe pala gjermane shprehė gatishmėrinė pėr vazhdimin e mandatit tė sektorit gjerman dhe se Gjermania mbėshtet pėrgatitjen e misionit civil evropian nė Kosovė. Nė pyetjen se ēfarė roli do tė luajė NATO-ja pas dhjetė dhjetorit nė rast tė ndonjė dėshtimi negociatash apo eskalimi tė mundshėm tė situatės nė Kosovė, sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s pėr RTK ėshtė pėrgjigjur “se ėshtė me rendėsi qė KFOR-i tė
tregojė edhe mė tutje prezencėn e tij e me kėtė tė shprehė edhe garancinė pėr paqe dhe stabilitet nė vend”.Nėse me pyetni kėshtu ėshtė shprehur Scheffer, atėherė mund tė pėrgjigjem se NATO-ja nė kėto momente nuk do dhe nuk guxon tė luajė ndonjė rol tė posaēėm nė kėtė rast . “Mendoj se i mbetet detyrė treshes ndėrkombėtare dhe vet KFOR-it qė tė mbajnė pėrgjegjėsinė dhe tė pėrkushtohen me efektivitet rreth zhvillimeve politike nė Kosovė”, ka thėnė sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, Jap de Hoop Scheffer nė Berlin.

Ischinger thotė se statusi i Kosovės duhet tė arrihet "tash e jo pas pesė vitesh"  Bashkėsia ndėrkombėtare duhet tė vendosė pėr statusin e Kosovės "tash e jo pas pesė vitesh" sepse ekziston rreziku qė tė destabilizohet i tėrė rajoni i Ballkanit, deklaroi Wolfgang Ischinger, anėtar i treshes ndėrkombėtare pėr statusin e Kosovės. Mė tutje, nė intervistėn pėr televizionin rumun Realitatea, ai theksoi se "ēfarėdo shtyrje e marrjes sė vendimit pėr tė ardhmen e Kosovės nuk do tė arrijė asgjė tjetėr pos qė do ta rrisė rrezikun e jostabilitetit, jo vetėm nė Kosovė por edhe nė gjithė rajonin". Zoti Ischinger ka thėnė se Bashkimi Evropian "mund tė pėrpiqet pėr t'i dhėnė Serbisė njė impuls dhe qė t'i ofrojė perspektivėn e pranimit nė BE, sipas modelit rumun"

BE: Politikė e re ndaj emigrantėve, pritet aplikimi i kartės blu Europa po ndjek tani gjurmėt e SHBA-ve pėr sa i pėrket politikės ndaj emigrantėve. Mė nė fund edhe nė Bruksel janė tė bindur pėr domosdoshmėrinė e tyre, sidomos pas parashikimeve pėr rėnien e fuqisė punėtore pas vitit 2011. Komisioni Europian ka vendosur tė aplikojė edhe nė BE kartėn blu, ekuivalenten e kartės sė gjelbėr tė SHBA-ve. Sipas zevėndėspresidentit tė Komisionit, Franko Fratini, Europa do tė kėrkojė emigrantė qė kanė njė shkollim dhe zotėsi pėr tė bėrė punė tė caktuara. Sot 25% e kėtyre personave janė thithur nga SHBA-tė dhe vetėm 5% nga Evropa.


LAJMET
E enjte 13 shtator 2007

KQZ konfirmon se pėr zgjedhjet e nėntorit kanė aplikuar 65 subjekte politike Komisioni Qendror i Zgjedhjeve (KQZ), konfirmoi tė enjten pėr KosovaLive se pėr garėn zgjedhore tė zgjedhjeve lokale dhe parlamentare tė 17 nėntorit, kanė aplikuar 65 subjekte politike, pėrfshirė kėtu partitė politike, iniciativat qytetare dhe kandidatėt e pavarur.

LKĒK publikoi listėn e kandidatėve qė do tė garojnė nė zgjedhjet e nėntorit

 

LKĒK publikoi listėn e kandidatėve qė do tė garojnė nė zgjedhjet e nėntorit Lėvizja Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės (LKĒK) tė enjten ka publikuar listėn e kandidatėve qė do tė garojnė nga ky subjekt nė zgjedhjet e 17 nėntor. Listės sė kandidatėve pėr Kuvendin e Kosovės i prinė kryetari i LKĒK-sė, Smajl Latifi dhe pasohet nga Fadil Fazliu, Sanije Thaēi, Fatmir Humolli, Shaban Beka, Drita Thaēi, Xhevdet Sadriu, Ismajl Balaj, Blerta Gjocaj, Izet Shala...

Shumė zgjedhės s’kanė vendosur ende nėse do tė votojnė apo jo Shumė nga zgjedhėsit potencialė, tė kontaktuar nga KosovaLive, thanė tė enjten se akoma nuk kanė vendosur nėse do tė hedhin votėn e tyre nė zgjedhjet e 17 nėntorit, ndėrkohė qė analistėt politikė shprehen skeptikė pėr pėrqindje tė lartė tė pjesėmarrjes nė zgjedhjet e pesta nė Kosovė, qė prej tetorit tė vitit 2000, kur kosovarėt votuan pėr herė tė parė nė liri.

Biznesmenėt italianė thonė se nė Kosovė kanė gjetur ambient miqėsor Pėrfaqėsues tė kompanive dhe tė komunitetit italian tė biznesit, theksuan tė enjten nė Prishtinė se ambienti miqėsor qė ata e kanė hasur nė Kosovė, ėshtė mjaft i rėndėsishėm pėr investitorėt e huaj qė dėshirojnė tė investojnė kėtu.

Femrat kosovare mė tė vetėdijshme pėr rrezikun nga kanceri nė gji Zyrtarėt kosovarė tė shėndetėsisė, pohojnė se fushatat si ajo e Qendrės kosovare pėr luftimin e kancerit tė gjirit, kanė ndikuar nė vetėdijėsimin e femrave nga kjo sėmundje e rrezikshme.

Konfiskohen dokumente false nė Junik Njė person i moshės 36-vjeēare ėshtė arrestuar nga Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK) gjatė njė bastisjeje qė ka ndodhur nė shtėpinė e tij nė Junik, me ē’rast janė gjetur njė numėr i madh dokumentesh zyrtare, tė cilat dyshohet tė jenė tė falsifikuara.

Teatri Kombėtar i Gjakovės triumfoi nė Dibėr Trupa artistike e Teatrit Kombėtar tė Gjakovės ėshtė kthyer tė mėrkurėn mbrėma nga Dibra e Maqedonisė me ēmimin e parė tė fituar nė Festivalin e teatrove shqiptare.

Pėrfundoi festivali i gjashtė “Teatri shqiptar nė Maqedoni-Dibra 2007”Trupa artistike e Teatrit Kombėtar tė Gjakovės “ka rrėmbyer” ēmimin e parė “Sulejman Pitarka” nė Festivalin e teatrove shqiptare, i cili ėshtė mbajtur nė Dibėr tė Maqedonisė, pėr shfaqjen “Hanibali i Nėntokės”.

Korporata italiane LegaCoop planifikon ta blejė Brezovicėn Vetėm njė javė pas dhėnies sė lejes nga ana e OKB-sė nė Nju Jork pėr ta privatizuar kompleksin turistik tė skijimit, “Brezovica”, investitorė tė huaj kanė filluar tė lajmėrohen si konkurrent nė tenderin, e cili pritet tė shpallet...

Franca kėrkon nga serbėt e Kosovės tė dalin nė zgjedhje Parisi zyrtar ka ftuar tė enjten pakicėn serbe nė Kosovė qė tė marrin pjesė nė zgjedhjet e nėntorit, tė caktuara pėr 17 nėntor, dhe tė injorojnė thirrjen e Beogradit pėr bojkotimin e zgjedhjeve.

Serish bllokohet magjistralja Prishtinė-Pejė Edhe tė enjten, pėr 35 minuta, prindėr dhe nxėnės tė Rixhevės dhe Burimit kanė bllokuar pėr qarkullim magjistralen Prishtinė-Pejė, tė cilėt kėrkojnė...tė dėgjohen nga organet kompetente.

KK i Gjilanit dėnon shpėrthimin nė oborrin e stacionit policor Kuvendi Komunal i Gjilanit tė enjten ka dėnuar shpėrthimin nė oborrin e stacionit policor nė Gjilan, me ē’rast janė dėmtuar dy vetura tė SHPK-sė...

Serbia fton serbėt e Kosovės tė bojkotojnė zgjedhjet e 17 nėntorit-Qeveria e Serbisė u ka rekomanduar tė enjten serbėve tė Kosovės qė tė bojkotojnė zgjedhjet e 17 nėntorit. Vendimi ka ardhur pas konsultimeve me presidentin serb Boris Tadiq.

Tadiq: Serbia nuk do tė luftojė nė rast tė shpalljes sė njėanshme tė pavarėsisė sė Kosovės
Lisbonė, 13 shtator 2007 - Presidenti serb Boris Tadiq ka deklaruar se Serbia nuk do tė luftojė nė Kosovė nė rast tė shpalljes sė njėanshme tė pavarėsisė sė Kosovės. "Serbia nuk do tė luftojė. Ajo ėshtė njė demokraci evropiane dhe pa Serbinė stabile nuk ka stabilitet nė rajon", ka thėnė Tadiq pėr tė pėrditshmen portugeze "Diario de notisias". Tadiq gjithashtu ka thėnė se "lufta nė Kosovė do tė ishte njė skenar mė katasrofal pėr tė gjithė".

...sport:

Kualifikimet pėr EURO 2008: Holandezėt fituan nė minutat shtesė Kombėtarja e Shqipėrisė nė stadiumin”Ēemajl Stafa” nė Tiranė ka pėsuar humbje tė pamerituar kundėr Holandės.

...hapur:

Manter: Nė mungesė tė zgjidhjes sė pranueshme, pavarėsia e mbikqyrur zgjidhja mė e mirė pėr Kosovėn
Beograd, 13 shtator 2007 - Ambasadori i ri amerikan nė Beograd, Kameron Mater, konsideron se pėr Kosovėn zgjidhja mė e mirė do tė jetė ajo qė ėshtė e pranueshme pėr tė dyja palėt, por nė rast se mungon njė marrėveshje, pavarėsia e mbikqyrur nė bazė tė propozimit tė Marti Ahtisarit ėshtė zgjidhja mė e mirė. "Nėse tė dyja palėt nuk arrijnė njė zgjidhje tė pranueshme reciproke, ne nė SHBA konsiderojmė, sikur edhe sekretari i pėrgjithshėm i KB, Ban Ki Mun, Bashkimi Evropian dhe shumica e vendeve tė Kėshillit tė Sigurimit, qė zgjidhja mė e mirė pėr Kosovėn ėshtė pavarėsia e mbikqyrur, nė bazė tė parimeve qė i ka paraqitur Ahtisari. Ky ėshtė qėndrimi ynė", ka nėnvizuar Manter. Ambasadori amerikan ka thėnė se SHBA-tė nuk duan tė spekulojnė se ēfarė do tė ndodhė pas 10 dhjetorit, por besojnė sinqerisht qė me negociata do tė arrihet njėfarė marrėvshje. "Ne, miqtė tanė rusė dhe evropianė jemi dakord qė zgjidhja mė e mirė pėr Kosovėn ėshtė ajo qė ėshtė e pranueshme pėr tė dyja palėt". Nė lidhje me idenė e ndarjes sė Kosovės, ai ka thėnė se kjo nuk ėshtė diēka pėr tė cilėn SHBA-tė mendojnė ose e propozojnė si mundėsi, tha Manter. Diplomati amerikan u ka bėrė thirrje Beogradit dhe Prishtinės qė tė paraqesin "ide tė reja, kreative pėr takimet e ardhshme nė Londėr dhe nė Nju Jork nė mėnyrė qė tė zhvillohen mundėsitė mė tė mira pėr zgjidhjen".

intervista:
nga: kosovapress:

Mua mė duket se kjo heshtje ėshtė sikurse heshtja para stuhisė

13 shtator 2007

Mua mė duket se kjo heshtje ėshtė sikurse heshtja para stuhisė

Albin Kurti

Lideri i Lėvizjes Vetėvendosje!, Albin Kurti nė njė intervistė pėr Kosovapress ka thėnė se negociatorėt e Kosovės me moskokėēarjen e tyre, me lakminė e madhe pėr para dhe privilegje e pozita, kanė bėrė aq shumė koncesione ndaj Serbisė qė nė fund po e fusin Kosovėn nė njė copėtim tė brendshėm territorial dhe nė luftėra tė reja. Prandaj sipas tij tė ndalėsh kėta negociator do tė thotė edhe tė punosh pėr lirinė e Kosovės, por edhe tė parandalosh luftėn. Mirėpo Kurti ka potencuar se nėse bėhet ndarja e Kosovės, atėherė jo vetėm Vetėvendosje!, por i gjithė populli do tė shndėrrohet nė mekanizėm ēlirimtar dhe do tė tregojė se di tė luftojė pa frikė e tė veprojė ashtu si duhet pėr lirinė e Kosovės pa kursyer asgjė.

Kosovapress: Albin tash gati 7 muaj ju jeni i pranguar. Sa ka ndikuar kjo nė punėn dhe aktivitetet tuaja?

Kurti: Mė 10 shtator bėhen 7 muaj qė unė ndodhem i izoluar, prej tyre 5 muaj nė paraburgim dhe 2 muaj nė arrest shtėpiak. Izolimi sigurisht qė ka ndikuar nė aktivitetin tim pėr shkak se pėr 5 muaj nuk kam mundur tė kontaktoj as me aktivistėt e Lėvizjes Vetėvendosje!, por as me qytetarėt e Kosovės, me tė cilėt jam takuar nėpėr tubimet e shumta publike gjithandej nėpėr Kosovė. Sidoqoftė, nė kėta dy muaj arrest shtėpiak kam mundur qė tė kontaktoj me aktivistėt dhe me qytetarėt qė mė kanė vizituar, por edhe mė tutje mbase angazhimi im kryesor mbetet i pamundur. Kjo pėr shkak se i kam tė pamundura tubimet nėpėr fshatra dhe qytete tė Kosovės. Nė kėtė pikė unė mbetem edhe mė tutje shumė i dėmtuar.

Kosovapress: Ka ndikuar ky izolim sadopak nė qėndrimet e juaja dhe veprimet konkrete nė terren tė Vetėvendosje!-s?

Kurti: Mendoj se nuk kanė ndikuar. Edhe mė tutje janė mbajtur demonstrata e organizuar aksione tė ndryshme. Madje demonstrata mė masive qė ka organizuar Lėvizja Vetėvendosje! ėshtė ajo e 3 marsit, e nė tė cilėn nuk kam marrė pjesė unė, sepse isha nė burg. Po ashtu Vetėvendosja vazhdon t’i pėrmbahet manifestit dhe gjitha materialeve dhe teksteve tė saj qė ka prodhuar deri tani. Edhe parimet janė po ato qė kanė qenė dhe unė mendoj se nuk ka kurrfarė dyshimi nė kėtė aspekt. Qėndrimet e mia politike janė po ato, mbase ca edhe mė tė fuqishme tash. Fatkeqėsisht gjendja po bėhet mė e keqe me kėto negociata qė po shpijnė drejt njė konference tė re ndėrkombėtare, e cila do tė mbahet mbase dikur nė vitin e ardhshėm. Nė kėtė rast Serbia, Rusia, por edhe qarqe evropiane, pėrmes Grupit Negociator tė Kosovės, do ta formalizojnė ndarjen e brendshme tė Kosovės, por edhe krijimin e njė lidhje tė re tė Kosovės me Serbinė.  

Kosovapress: Ka zėra tė qytetarėve qė thonė se Vetėvendosja ėshtė mė e pazėshme si asnjėherė mė parė prej themelimit tė saj deri nė demonstratėn e 10 shkurtit. Qėndron kjo?

Kurti: Unė nuk mendoj se ėshtė kėshtu. Asisoj mund tė mendojnė ata qė nuk na kanė pėrcjell sa duhet. Ne nuk jemi aspak mė tė pazėshėm. Tė gjithė aktivistėt tonė janė ēdo ditė nė terren dhe zhvillojnė aktivitetet e zakonshme, siē ėshtė shpėrndarja e gazetės qė s’ėshtė ndalur sė botuari asnjėherė, pavarėsisht asaj sa aktivistė kanė qenė nė burg; mandej, radioemisioni rregullisht transmetohet nė dhjetėra radiostacione lokale gjithandej Kosovės etj. Njėkohėsisht, edhe takimet e tubimet qė i kemi qoftė me intelektualė e profesorė, por edhe me popullin e zakonshėm nė Kosovė, veē sa janė intensifikuar. Ėshtė ēėshtje tjetėr nėse njerėzit e masin aktivitetin e Lėvizjes vetėm me demonstrata, ku e fundit ishte mė 30 qershor. Ashtu siē ėshtė njė ēėshtje tjetėr bllokada qė Lėvizjes sonė ia bėjnė mediat kryesore nė vend. Ne konsiderojmė se dalėngadalė po pjekėn kushtet pėr demonstrata tė reja, por muaji korrik dhe gusht nuk kanė qenė muajt qė demonstratat do tė jepnin ndonjė fryt.

Kosovapress: Ju keni qenė kundėr negociatave dhe ato kanė ndodh nė vazhdimėsi. Tani kanė filluar edhe negociatat e reja 120 ditėshe, tė cilat politikanėt po i quajnė si pėrpjekje tė fundit pėr definimin e statusit. Do tė ketė zgjidhje brenda kėtij viti?

Kurti: Jo, zgjidhje nuk do tė ketė brenda kėtij viti, sepse nė radhė tė parė mėnyra e tyre ėshtė e gabuar. Me negociata me Serbinė nuk mund tė ketė zgjidhje, por vetėm rritje tė problemit.

Kosovapress: Kundrejt procesit pėr zgjidhjen e statusit do tė organizohen edhe zgjedhjet e pėrgjithshme dhe lokale nė Kosovė. Ēka do tė thotė kjo?

Kurti: Jo domosdoshmėrish do tė mbahen kėto zgjedhje. Kėtė e kanė thėnė edhe vet Grupi Negociator me nė krye Joakim Rykerin. Tendenca pėr t’i mbajtur kėto zgjedhje vjen nga synimi qė tė shmanget drejtimi i pakėnaqėsisė sė qytetarėve nga pėrpjekja pėr liri e pavarėsi tek votimet pėr parti. Dhe, e dyta, pėrveē qė duan ta ruajnė Grupin Negociator, janė tė interesuar qė ta kenė edhe njė koalicion ma tė fuqishėm nė Qeverinė e ardhshme tė Kosovės, njė koalicion tė llojit LDK-PDK. Kjo bėhet qė nė atė konferencėn ndėrkombėtare me mė shumė lehtėsi tė bėhet edhe ndarja e Kosovės edhe lidhja federative mes Kosovės dhe Serbisė.

Kosovapress: Do tė bėjė Lėvizja Vetėvendosje! fushatė kundėr zgjedhjeve, qė qytetarėt tė mos dalin nė votime?

Kurti: Ne kemi deklaruar se jemi kundėr kėtyre zgjedhjeve dhe sigurisht qė konform kėtij deklarimi edhe do tė ndėrmarrin aktivitet tona.

Kosovapress: Keni dhėnė kritika tė shumta pėr anėtarėt e Ekipit Negociator. Ēka mendoni pėr ta dhe si do ti pėrkufizonit veē e veē, duke pėrfshirė kėtu edhe Lutfi Hazirin dhe Blerim Shalėn?

Kurti: Dallimet ndėrmjet tyre po zhduken sa mė shumė qė ata po rrinė bashkė. Pėr mendimin tim ata janė njė grup sejmenėsh qė i shkojnė prapa Joakim Rykerit dhe mbase secilit diplomat ndėrkombėtar qė vjen kėtu me projektet e veta, e tė cilat zakonisht s’kanė qenė nė favor tė Kosovės.

Kosovapress: Nė ēfarė situate do tė jetė Kosova pas 6-7 muajve nėse vazhdohet me proceset e deritashme?

Kurti: Nėse bėjnė lidhje tė re varėsie tė Kosovės nga Serbia dhe provojnė me ēfarėdo forme ose ta ndajnė pėrbrenda Kosovėn ose tė implementojnė nė terren pakon e Ahtisarit, fatkeqėsisht neve na presin gjakderdhje e luftėra tė reja. Prandaj, sot tė angazhohesh kundėr kėtij procesi nuk do tė thotė tė angazhohesh vetėm pėr lirinė e Kosovės, por edhe kundėr luftės nė Kosovė. Pikėrisht kėta negociatorėt e Kosovės me moskokėēarjen e tyre, me lakminė e madhe pėr para dhe privilegje e pozita, kanė bėrė aq shumė koncesione ndaj Serbisė qė nė fund po e fusin Kosovėn nė njė copėtim tė brendshėm territorial dhe nė luftėra tė reja. Prandaj tė ndalėsh kėta do tė thotė edhe tė punosh pėr lirinė e Kosovės, por edhe tė parandalosh luftėn.

Kosovapress: Si e shpjegoni faktin qė edhe pėrkundėr gjendjes sociale-ekonomike shumė tė rėndė dhe proceseve politike kaq negative, populli po hesht?

Kurti: Mua mė duket se kjo heshtje ėshtė sikurse heshtja para stuhisė. Tė them tė drejtėn mė vjen mirė qė ėshtė kėshtu, sepse po tregohet se njerėzit janė shumė tė pakėnaqur, por po duan qė shpėrthimi i pakėnaqėsisė sė tyre tė jetė i menēur dhe tė mos jetė dosido. Pėrveē kėsaj ekziston edhe njė pjesė e popullatės qė ėshtė shumė e pakėnaqur, ankohet pothuajse tėrė ditėn, mirėpo kjo pakėnaqėsi e saj nuk bėhet dinamike. Sigurisht qė ėshtė edhe pjesa tjetėr e popullatės qė ėshtė shumė mė e paktė nė numėr por fatkeqėsisht mė e organizuar dhe mė e fuqishme, dhe e cila shtresė e popullit ėshtė e afėrt me politikanėt e biznesmenėt. Ata pėrfitojnė nga kjo situatė dhe rrjedhimisht janė kundėr ndryshimit tė saj.

Kosovapress: Nė kėtė rrafsh ju keni punuar qė sa vjet. Pse atėherė po dalim pak njerėz nė organizimet e juaja, sidomos kohėn e fundit?

Kurti: Demonstratat tona nuk janė shumė mė masive se disa mijėra njerėz pėr shkak tė kėsaj pakėnaqėsisė pasive. E kjo pakėnaqėsi qė pėrkundėr faktit se ėshtė e madhe dhe e gjerė megjithatė mbetet pasive rezulton nga shkėputja qė i ėshtė bėrė ēėshtjes sė Kosovės nga Kosova. Bushi, Putini, Grupi i Kontaktit e Kėshilli i Sigurimit, merren me Kosovėn pėr ta bėrė qytetarin tė ndihet i parėndėsishėm dhe ai tė besojė gabimisht qė s’mund tė ndikojė. Tjetra arsye ėshtė se tek njerėzit qė kanė qenė tė mashtruar pėr 18 vjet, ose tek ata qė kanė qenė tė mashtruar pėr 8 vjet, zgjimi i tyre ėshtė ca edhe traumatik edhe i ngadalshėm. Nuk mund tė ndodh lehtė ngritja e qytetarėve nė kėso situate. Mbase ia vlen tė pėrmendet edhe njė faktor shtesė kėtu: stina e verės nė Kosovės e cila ėshtė jashtėzakonisht e heshtur, pėr shkak tė kthimit masiv tė diasporės e cila sjell para dhe nė kėtė mėnyrė pėrkundėr mjerimit social dhe stagnimit ekonomik disi i qetėson gjėrat.

Kosovapress: Me rrethanat dhe kushtet e sotme, pėr sa kohė Lėvizja do t’i bėnte qytetarėt pėr vete dhe tė sjell ndryshime, pėr 3, 6 muaj, njė vit, apo  sa?

Kurti: Nuk ėshtė se nuk kemi bėrė ndryshime, por nuk jam nė gjendje tė tregoj se kur do ta bėnte ndryshimin rrėnjėsor, pėr shkak se kjo nuk varet e gjitha nga ne, por edhe nga vet populli. Unė do tė kisha dėshiruar qė kjo tė ndodh pėr disa muaj, pra maksimalisht tė matet me muaj kjo kohė.

Kosovapress: Pėrmendėm nė fillim se jeni qė 7 muaj herė nė burg e herė nė arrest tė rreptė shtėpiak. Ēka nėse vazhdojnė tė ju mbajnė kėshtu edhe pėr 3 apo mė shumė muaj?

Kurti: Unė nuk pres mirė prej tyre. Kam qenė njė kontribuues i mirė pėr Lėvizjen Vetėvendosje!, por Lėvizja ka ditur dhe mundur tė vazhdojė edhe pa mua. Do tė pėrpiqem qė t’i shfrytėzoj maksimalisht mundėsitė qė i kam pėr tė kontribuar edhe pse tani e kam shumė ma vėshtirė se sa pėrpara. Pra, unė nuk pres qė kėta do tė mė bėjnė ndonjė tė mirė, pėr shkak se edhe situata politike po vjen duke u ashpėrsuar, por edhe duke i njohur ata gjykatės dhe prokurorė me motivet e qėndrimet e tyre krejtėsisht politike kur bėhet fjalė pėr rastin tim.

Kosovapress: Keni thėnė disa herė se do tė shndėrroheni nė mekanizėm ēlirimtar. Do tė ndodh kjo vetėm nėse Serbia hynė nė Kosovė, apo edhe nė rast tė ndarjes sė Kosovės dhe administrimin e asaj pjese vazhdon ta bėjė bashkėsia ndėrkombėtare?

Kurti: Nėse bėhet ndarja e Kosovės, atėherė njė pjesė e saj do tė qeveriset nga Serbia dhe strukturat e saj duke legalizuar kėtė. Kėshtu qė ajo pjesė do tė konsiderohet e okupuar dhe konform kėsaj do tė veprohet. Sidoqoftė, duhet tė shikojmė se si saktėsisht janė rrethanat nė mėnyrė qė tė marrim njė vendim dhe veprim tė qartė pėr kėtė. Por, se po na ēojnė drejt luftės me kėto negociata kjo ėshtė shumė e sigurt. Unė nuk mendoj qė atėherė vetėm Vetėvendosje! do tė shndėrrohet nė mekanizėm ēlirimtar, por i gjithė populli do tė tregojė se ka duruar mjaft, ėshtė nėpėrkėmbur mjaft, dhe di tė luftojė pa frikė, e tė veprojė ashtu si duhet pėr lirinė e Kosovės pa kursyer asgjė.

Kosovapress: Janė dhėnė edhe teza tė ndėrrimit tė territoreve si veriun me Luginėn e Preshevės. Mund tė ndodh kjo dhe a ėshtė e pranueshme?

Kurti: Nuk ėshtė e mundshme kjo. Dmth. edhe pėr ata tė cilėt ėshtė i pranueshėm ky ndėrrim, ai nuk ėshtė i mundur. Serbia aktualisht i kontrollon tė dyja pjesėt. Prandaj tė pretendosh shkėmbim territoresh tė cilat nuk i kontrollon vet, kjo do tė thotė tė jesh injorant nė politikė dhe mbase jo vetėm nė politikė.  

Kosovapress: Meqė i ka tė dyja pjesėt Serbia. Si mund t’i kthejmė ato?

Kurti: Mendoj qė pėr kėtė ēėshtje problemi qėndron nė Prishtinė, e mė sė shumti tek UNMIK-u dhe institucionet e Kosovės, tė cilėt jo vetėm qė kanė toleruar njė gjendje tė tillė, por edhe po e mbajnė tė tillė duke e ushqyer. Prandaj zgjidhja ėshtė njė trysni e madhe gjithpopullore kundėr sistemit politik dhe institucioneve tė tija qofshin ato ndėrkombėtare ose vendore./Intervistoi: Kreshnik Llabjani/(09.09.2007)


LAJMET
E mërkurë 12 shtator 2007

Ruecker premton perspektivė tė qartė pas 10 dhjetorit Shefi i UNMIK-ut, Joachim Ruecker tha tė mėrkurėn nė Skenderaj se pas 10 dhjetorit Kosova do tė ketė njė perspektivė tė qartė tė statusit, duke mos specifikuar se cila do tė jetė ajo.

Qeveria ndėrton “gur falėnderues” pėr popullin zviceran Qeveria zvicerane i ka dhėnė Qeverisė sė Kosovės dritėn e gjelbėr pėr ndėrtimin e njė “guri falėnderues” pėr popullin dhe shtetin zviceran qė institucionet kosovare kanė vendosur ta ndėrtojė pėrballė ndėrtesės qeveritare nė qytetin e Cyrihut.

PDK “peshon” mė sė rėndi nėpėr komuna, thotė Thaēi Partia Demokratike e Kosovės (PDK), prezantoi tė mėrkurėn njė pjesė tė listės sė zyrtarizuar tė kandidatėve pėr kryetarė tė komunave, nė tė cilėn sipas drejtuese tė saj, janė pėrfshirė njerėzit mė tė fuqishėm tė partisė, Fatmir Limaj, Hajredin Kuqi, Jakup Krasniqi, Enver Hoxhaj, etj.

Pacolli prezantoi njė pjesė tė listės sė kandidatėve pėr deputetėAleanca Kosova e Re (AKR), qė drejtohet nga biznesmeni kosovar Behgjet Pacolli, prezantoi tė mėrkurėn nė Prishtinė, njė pjesė tė listės sė kandidatėve tė partisė sė tij, pėr deputetė nė Kuvendin e Kosovės dhe pėr kryetarė tė komunave, duke besuar nė fitore, siē tha ai, tė dinjitetit politik mbi korrupsionin dhe antivlerėn.

KQZ ėshtė nė pėrfundim tė formimit tė komisioneve komunale zgjedhoreUdhėheqės tė Grupit Punues pėr standardin e parė (funksionimi i institucioneve demokratike), gjatė takimit tė sė mėrkurės thanė se deri mė tani, pėr zgjedhjet tė cilat priten tė mbahen mė 17 nėntor, kanė aplikuar pėr certifikim 12 parti.

Solana: S`ka tregti pėr KosovėnĒėshtja e Kosovės dhe rruga e Serbisė drejt integrimeve evropiane nuk do tė jenė objekt i tregtisė ose kompensimeve politike, deklaroi pėrfaqėsuesi i lartė i BE-sė...

LDK kandidon Isa Mustafėn nga pėr kryetar tė PrishtinėsLidhja Demokratike e Kosovės (LDK), tė mėrkurėn gjatė prezantimit tė listės zyrtare tė kandidatėve pėr kryetarė tė komunave dhe pėr deputet tė Kuvendit tė Kosovės, njoftoi se kandidati i saj pėr kryetar tė Prishtinws ėshtė kėshilltari aktual i kryetarit, Fatmir Sejdiu, Isa Mustafa.

Lista e kandidatėve tė LDK pėr deputetė nė Kuvendin e KosovėsLidhja Demokratike e Kosovės (LDK), tė mėrkurėn ka publikuar listėn e 110 kandidatėve qė do tė garojnė nė zgjedhjet e nėntorit, pėr deputetė nė Kuvendin e ardhshėm tė Kosovės. Bartės listės do tė jetė kryetari i Kosovės dhe i kėsaj partie, Fatmir Sejdiu, i pasuar nga Eqrem Kryeziu, Nekibe Kelmendi, Kolė Berisha, Sabri Hamiti, Melihate Tėrmkolli, Lutfi Haziri, Ali Lajēi, Sanije Aliaj, Ismet Beqiri.

Nexhat Daci, bartės i listės sė LDD-sė pėr deputetLidhja Demokratike e Dardanisė (LDD) ka dorėzuar tė mėrkurėn pranė Komisionit Qendror Zgjedhor listėn e kandidatėve pėr kryetar komunash dhe deputetė. Listės i prin kryetari i kėtij subjekti politik Nexhat Daci, ndėrsa ajo pasohet nga figurat qendrore tė partisė, Besa Gaxheri, Adem Salihaj, Berim Ramosaj, Lulzim Zeneli, Qamile Morina, etj, ndėrkaq pėr kryetar tė Komunės sė Prishtinės ėshtė kandiduar Shefki Gashi, aktualisht nėnkryetar i kėsaj komune. Mustafė Pllana do tė kandidojė pėr kryetar tė Mitrovicės, Sahit Krasniqi pėr Ferizaj, Ragim Gajraku Prizren, Smajl Shala Pejė, Xhemajl Hyseni Gjilan, etj.

AAK publikoi listėn e kandidatėve pėr deputetėAleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK) ka publikuar tė mėrkurėn listėn e kandidatėve qė do tė garojnė pėr deputetė nė zgjedhjet e nėntorit. Bartės i listės ėshtė kryetari i kėsaj partie, Ramush Haradinaj. Nė dhjetėshen e parė tė listės, janė edhe Ahmet Isufi, Naim Maloku, Bajram Kosumi, Ethem Ēeku, Jonuz Salihaj, Bujar Dugolli, Gjylnaze Syla Ibrahim Selmanaj dhe Arben Ēirezi.

AAK publikoi listėn e kandidatėve pėr kryetar komunashAleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK), aktualisht partner i koalicionit qeveritar me LDK-nė, ka publikuar tė mėrkurėn listėn e kandidatėve qė do tė garojnė nė zgjedhjet e ardhshme pėr kryetar komunash. Kandidat i AAK-sė pėr Prishtinė ėshtė Gėzim Meraku, Pal Lekaj Gjakovė, Sabedin Kadriu Gjilan, Bahri Xhaferi Mitrovicė, Ali Berisha Pejė, Kadri Kryeziu Prizren, Kemal Ramadani Ferizaj.

ORA publikon nesėr listėn e saj tė kandidatėvePartia Reformiste ORA ka bėrė tė ditur se listėn kandidatėve pėr deputetė tė Kuvendit tė ardhshėm tė Kosovės do t’i publikojė tė enjten. Bartės i listės do tė jetė kryetari i kėsaj partie, Veton Surroi, pasuar nga Ylber Hysa, Teuta Sahatqija, Bujar Gjurgjeali, Gazmend Muhaxheri, Nazim Jashari, Shkėlzen Maliqi, Fatmire Mullhaxha, Ulpiana Lama dhe Burhan Kalaveshi.

Lista e kandidatėve tė LDK-sė pėr kryetar komunash Lidhja Demokratike e Kosovės (LDK) ka publikuar tė mėrkurėn listėn e kandidatėve qė do tė garojnė pėr kryetar komunash nė zgjedhjet e 17 nėntorit. Nė Prishtinė kandidat do tė jetė Isa Mustafa, Eqrem Kryeziu do tė jetė pėr Prizren, Agim Bėrdynaj Pejė, Xhemajl Fejzullahu Ferizaj, Astrit Haraqia Gjakovė, Sadri Ferati Mitrovicė, Lirie Kajtazi Gjilan.

SLS dorėzoi listėn e kandidatėve pėr zgjedhjet e nėntorit Partia e Pavarur Liberale Serbe (SLS) ka dorėzuar tė mėrkurėn listėn e kandidatėve pėr zgjedhjet parlamentare dhe lokale tė 17 nėntorit.

Gjermania investon edhe 2,3 mil. € nė sektorin e ujėrave nė Dukagjin Pėrfaqėsues tė lartė tė Zyrės ndėrlidhėse tė shtetit gjerman nė Kosovė dhe tė Bankės Gjermane KfW, prezantuan tė mėrkurėn nė Pejė, programin e pestė mė radhė tė investimeve qė do t’i bėjnė nė sistemin e ujėsjellėsve tė Pejės, Klinės, Istogut dhe Junikut, tė cilat funksionojnė nėn kulmin e ujėsjellėsit rajonal “Hidrodrini”.

...hapur:

Nė mesnatė pėrfundon afati pėr dorėzimin e listave pėr zgjedhjet e 17 nėntorit  Sekretariati i Komisionit Qėndror tė Zgjedhjeve konfirmoi se deri nė mesnatė do tė presė aplikacionet e subjekteve pėr zgjedhjet parlamentare e lokale tė 17 nėntorit. Shefi i Sekretariatit Mazllum Baraliu, tha pėr Radio Kosovėn se ky proces po zhvillohet mbarė dhe se deri tani janė paraqitur subjekte politike qė pėrfaqėsojnė tė gjitha komunitetet qė jetojnė nė Kosovė. Partia Demeokratike e Kosovės e ka zyrtarizuar listėn e kandidatėve pėr deputetė tė Kuvendit. Listės i prinė kryetari i saj Hashim Thaēi ndėrsa ajo pasohet nga figurat qendrore tė partisė. Pėr zgjedhjet lokale, PDK
e ka publikuar kandidaturėn e Fatmir Limajt pėr kryetar tė Prishtinės. Po ashtu disa nga figurat qendrore tė partisė do tė kandidojnė pėr kryetarė tė komunave prej nga vijnė. Kėshtu Bajram Rexhepi do tė kandidojė pėr kryetar tė Mitrovicės, Hajrediqn Kuqi do tė kandidojė pėr kreun e komunės sė Pejės, Enver Hoxhaj do tė kandidojė pėr kryetar tė Theranėdės ish Suharekės dhe Bajrush Xhemajli do tė kandidojė pėr kryetar nė komunėn e Ferizajit. Sipas liderit tė PDK-sė kandidimi i njerėzve mė tė fortė tė partisė nėpėr komunat e Kosovės dėshmon seriozitetit e kėsaj partie ndaj qytetarėve tė vendit.“Partia Demokratike e Kosovės ėshtė e vendsour tė udhėheq me vizion, forcė dhe parime. Pėr kėtė arsye kam kėrkuar nga bashkpuntorėt e ngushtė qė tė kandidojnė edhe pėr kryetarė komunash”, ka thėnė Thaēi.
Ndryshe Lidhja Demokratike e Kosovės pasdite ka zyrtarizuar listat e saj pėr zgjedhjet e 17 nėntorit. Problemi kryesor ishte caktimi i kandidatit pėr kryetar tė ardhshėm tė kryeqytetit, ndersa ndėrkohė u konfirmua se kandidat i LDK per Prishtine eshte Isa Mustafa.
Edhe LDK disa nga figurat e saj qendrore i ka kandiduar nė zgjedhet pėr kryetarė komunash- si Eqrem Kryeziu nė Prizren dhe Astrit Haraqija ne Gjakovė. Nė Pejė kandidat ėshtė Agim Bėrdynaj, ndėrsa nė Podujevė Ilaz Pireva.
Alenaca pėr Ardhėmėrinė e Kosovės e ka publikuar listėn e saj, derisa partia Ora thotė se e ka finalizuar listėn me kandidatėt pėr deputetė dhe kėshilltarė tė kuvendeve komunale, listė tė cilėn sot e dorėzon nė Sekretariatin e KQZ-sė.
Lidhja Demokratike e Dardanisė, e Nexhat Dacit gjithashtu thotė se e ka tė gatshme njė listė por ende nuk e ka zyrtarizuar.
Ndėrkohė, Aleanca Kosova e Re ka publikuar listėn pėr deputetė tė cilės i prin Bexhet Pacolli. Ai ėshtė shprehur i bindur se klasa politike e Kosvės do tė jetė mė ndryshe pas zgjedhjeve tė 17 nėntorit, andaj i ka ftuar kandiadtėt e partisė sė tij qė tė dėshmojnė seriozitet dhe pėrgjegjėsi nė kėtė garė zgjedhore.Pacolli nuk e ka publikuar kandidatin e partisė sė tij pėr kreyqytetin, me arsyetimin se pret vendimet e partive tė mėdha, nė mėnyrė qė pastaj t’ua paraqes kundėrkandidatin. Ndryshe kjo parti i ka publikuar kandidatėt pėr kryetarė tė komunėve tjera tė Kosovės. Risi nė kėtė listė ėshtė kandidimi i Nexhmedin Spahiut pėr postin e kryetarit tė Mitrovicės.

Di Carlo: SHBA mbėshtet planin Ahtisari nėse palėt nuk bien dakord pėr njė variant tjetėr  Zėvendės-Ndihmės Sekretarja e Shtetit Rozmari di Karlo ka theksuar qėndrimin amerikan se nė mungesė tė njė zgjidhjeje tė pranueshme pėr statusin e Kosovės nga Prishtina dhe Beogradi, Uashingtoni e konsideron planin Ahtisari si rrugėzgjidhjen mė tė mirė pėr tė ardhmen, duke konsideruar se procesi i tanishėm "ėshtė raundi i fundit i negociatave", sepse "ky nuk ėshtė njė proces pa fund". Duke folur pėr fazėn nė tė cilėn ndodhet aktualisht procesi pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės, zonja Di Karlo tha pėr "Zėrin e Amerikės" se"palėt vazhdojnė tė jenė larg pėr sa i pėrket arritjes sė njė zgjidhjeje kompromisi" ndonėse janė dakord nė njė numėr ēėshtjesh. Megjithatė ajo shpreson qė nė takimet nė Londėr dhe Nju Jork tė ketė propozime tė reja pėr tė gjetur njė zgjidhje qė pėrmbush interesat e pėrbashkėta. "Qėndrimi i Shteteve tė Bashkuara ėshtė se ne do tė pranojmė cilėndo zgjidhje qė tė pranojnė palėt. Por pėrgjegjėsia mbetet mbi palėt pėr tė dalė me propozime", theksoi Di Karlo. Nė lidhje me shqetėsimet pėr dallimet qė ekzistojnė brenda BE-sė pėr ēėshtjen Kosovės, Di Karlo tha se Kosova ėshtė njė problem evropian, prandaj ėshtė shumė e rėndėsishme qė vendet e Bashkimit Evropian tė luajnė njė rol kyē dhe se Uashingtoni synon tė mbėshtesė pėrpjekjet e tyre.

Dėmet nga zjarret e sivjetme mbi 3.7 milionė euro Dėmet e shkaktuara nga zjarret nė Kosovė gjatė kėsaj vere, kapin shumėn prej mbi 3 milionė e 700 mijė euro, ka vlerėsuar Komitetit ndėrministror pėr menaxhimin e emergjencave. Sipas kėtij komiteti, janė djegur afėr 7 mijė hektarė me pyje dhe afėr 1 mijė e 500 hektarė sipėrfaqe bujqėsore, dhe objekte tė tjera. Dėmet qė janė shkaktuar nga zjarret nė Kosovė, nė periudhėn 8 korrik - 5 gusht tė kėtij viti, kapin shumėn prej mbi 3 milionė e 700 mijė euro. Nė kėtė analizė tė Komitetit Ndėrministror pėr menaxhimin e emergjencave janė pėrfshirė afėr 7 mijė hektarė sipėrfaqe me pyje tė djegura, rreth 1 mijė e 500 hektarė sipėrfaqe bujqėsore, dhe objekte banimi e objekte tjera. Me gjithė kėto dėme, kryesuesi i kėtij komiteti, ministri i punėve tė brendshme, Blerim Kuqi, vlerėsoi se ėshtė menaxhuar mirė situata rreth zjarreve nė Kosovė. “Mendojmė se ēėshtja e zjarreve ėshtė menaxhuar mirė, duke pasur parasysh se pėr herė tė para qeveria jonė ėshtė ndodhur me njė situatė tė tillė” tha Blerim Kuqi.
Ndėrsa kryeshefi ekzekutiv i agjencisė pyjore tė Kosovės, Muzafer Luma, tha se pjesa mė e madhe e pyjeve tė djegura kanė qenė joproduktive. “Nė kėto pyje qė janė pėrfshirė nė zjarre vetėm 5 -10 pėr qind janė pyje produktive qė kanė kushtuar shumė. Gjithė kjo sipėrfaqe ėshtė me pyje tė degraduara, shkurre dhe kategori tė tjera tė pyjeve. Kompleksi i pyjeve tė mėdha, ku ka shumė masė drunore, duke filluar qė nga bjeshkėt e Nemuna dhe deri te Sharri, janė menaxhuar dhe janė mbrojtur mirė”, tha Luma.
Sanimi i gjendjes nėnkupton pastrimin e masės sė djegur, pyllėzimin e sipėrfaqes sė djegur dhe mirėmbajtjen e atyre kulturave derisa tė rehabilitohen. Luma thotė se sipėrfaqet e djegura tė pyjeve mund tė sanohen pėr 2 apo 3 vjet, nė qoftė se do tė gjenden mjete e nevojshme.
Tash pėr tash, mbetet e paqartė, ēėshtja e kompensimit tė kėtyre dėmeve. Ministri Kuqi tha se nuk ėshtė nė kompetencė tė Komitetit Ndėrministror pėr kompensimin e dėmeve, i cili ka pasur njė fond vetėm prej 700 mijė euro pėr menaxhimin e situatės rreth zjarreve. Komiteti Ndėrministror pėr menaxhimin e emergjencave do tė pėrfundojė punėn mė 15 shtator. Ndėrkaq, zyrtarė tė policisė raportojnė pėr 22 persona tė arrestuar dhe pėr 675 raste janė nėn hetime, tė cilėt akuzohen pėr vėnien e zjarreve.

Sejdiu: Qėndrimi pėr pavarėsinė ėshtė pa alternativė "Ne kemi vizionin tonė politik pėr pavarėsinė e Kosovės dhe nuk ka asnjė qasje tjetėr qė tė na shtyjė tė mendojmė diēka tjetėr", ėshtė shprehur Presidenti i Kosovės Fatmir Sejdiu nė njė intervistė pėr radion "Evropa e lirė". Edhe po tė shtrohej aspekti i statusit ose ēėshtja themelore e tė ardhmes sė Kosovės, theksoi ai, pala kosovare do tė japė qėndrimin qė tashmė e ka."Qėndrim tjetėr nuk kemi, ėshtė qėndrim pa alternativė", nėnvizoi Presidenti Sejdiu, duke shtuar se nė kėtė periudhė do tė ofrohet edhe njė vizion plus qė ka tė bėjė me marrėdhėniet e ardhshme tė Kosovės dhe tė Serbisė, si dy shtete sovrane dhe tė pavarura nė ndėrtimin dhe zhvillimin e raporteve tė fqinjėsisė sė mirė. Bėhet fjalė pėr njė projekt qė mund tė ketė natyrėn e njė "traktati ndėrkombėtar", tha Presidenti Sejdiu. "Pėr ne ėshtė me rėndėsi qė tė ofrojmė projektin pėr tė ardhmen, projektin qė dėshiron raporte tė mira ndėrfqinjėsore, qė dėshiron raporte tė mira mes dy popujve tanė dhe qė do tė jetė po ashtu njė kontribut i veēantė pėr zhvillimin e marrėdhėnieve tė mira nė rajon, tė fqinjėsisė sė mirė tė pėrgjithshme, pėr tė lehtėsuar kėshtu paralel edhe proceset pėr integrimet tona nė rrjedhat euro atlantike", sqaroi mė tej Presidenti i Kosovės. Fatkeqėsisht, shtoi ai, institucionet e Serbisė kanė njė logjikė dhe njė gjykim tjetėr dhe shprehen me ambiciet qė "praktikisht janė ide tė tejkaluara dhe tė pamundshme, qė nė bėrthamėn e tyre apo nė emėruesin e pėrbashkėt ta mbajnė nėn koloni Kosovėn dhe popullin e saj". "Serbia me idenė e saj themelore do ta dėshironte Kosovėn pa shqiptarė, sikurse e kanė shprehur shumė herė nė projektet e hershme e tė tanishme dhe natyrisht do ta dėshironte Kosovėn e kristaleve tė bukura dhe e pasurive tė pashtershme minerale, tė tokės sė mirė qė ajo ka e qė ėshtė dhunti e Zotit dhe natyrisht tė zhvillojė proceset e saj nė kuptimin e rolit hegjemon nė Evropėn Juglindore, ambicie qė nuk e heq as sot nga rendi i ditės", theksoi Presidenti Sejdiu. Nė pyetjen nėse ky ėshtė angazhimi i fundit i Prishtinės dhe ēfarė do tė bėhet nėse edhe pas 10 dhjetorit kėrkohet njė angazhim tjetėr shtesė, Presidenti Sejdiu pasi kujtoi procesin, nė veēanti periudhėn me presidentin Ahtisaari, tha se e konsideron atė proces tė mbyllur. "Prandaj, pėr ne ėshtė me rėndėsi qė tė kuptojnė se janė shterur tė gjitha mundėsitė. Kėtė angazhim shtesė e kemi dhėnė si pjesė prapė tė njė pėrcaktimi, pėr tė ndihmuar nė kėtė radhė edhe gjithė qasjen e atyre qė dėshirojnė tė pėrfundojnė procesin, duke mbėshtetur vullnetin e popullit tė Kosovės, pra pavarėsinė e Kosovės" mbi bazėn e propozimit tė Ahtisarit. Nė anėn tjetėr, Presidenti theksoi se ėshtė i nevojshėm ky bashkėpunim, sepse "Kosova ka nevojėn e njė partneriteti nė ecje, pra edhe ndihmėn e bashkėsisė ndėrkombėtare, edhe njohjen e pavarėsisė sė saj nė procesin kur ajo mund tė marrė njė vendim". Por, paralelisht, tha ai, "ėshtė edhe njė shans pėr tė dėshmuar seriozitetin, argumentet tona dhe pėr tė thėnė botėrisht se cila do tė jetė perspektiva jonė mbi bazė tė kėtyre argumenteve qė shtrojmė", sepse siē tha, "status quo ja nuk prodhon asgjė, prodhon kriza dhe realisht krizat nuk janė nė interes as tė Kosovės, as tė rajonit e as tė Evropės". I pyetur nėse 10 dhjetori mund ta gjejė Kosovėn nė vakum institucional, Presidenti Sejdiu tha se ėshtė shumė me rėndėsi qė Parlamenti i Kosovės dhe institucionet e tjera kanė mandatin e tyre tė plotė. "Nga aspekti juridik dhe nga shumė aspekte tė tjera, deputetėve tė Parlamentit tė Kosovės mandati u vazhdon deri nė ditėn e verifikimit tė deputetėve tė rinj qė do tė zgjidhen", tha Presidenti Sejdiu dhe vuri nė dukje se "ēdo institucion e ka rolin dhe legjitimitetin e vet veprues dhe ne do tė veprojmė mbi kėtė bazė".

Plaēkitje e armatosur nė Drenas – plagosen dy policė dhe njė qytetarė Dy pjesėtarė tė Shėrbimit Policor tė Kosovės si dhe njė qytetar janė plagosur gjatė njė grabitje me armė zjarri nė njė argjendari nė Drenas / ish Gllogovc/. Plaēkitja ka ndodhur rreth orės 15:30 min, nė qendėr tė Drenasit. Sipas dėshmitarėve tė cilėt kanė qenė nė vendin e ngjarjes plaēkitėsit ishin tė maskuar dhe tė veshur me uniforma tė policisė.Policia ka vazhduar me ndjekjen tė plaēkitėsve tė cilėt ishin nė njė veturė golf 2 ngjyrė tė kaltėr. Zėdhėnėsi i policisė, Veton Elshani pasqaruar se ndjekja e policia ka vazhduar ndjekjen e plaēkitėsve pėr rreth 15kiometera, mirėpo plaēkitėsit e kishin braktisur makinėn me tė cilėn po largoheshin dhe kishin vazhduar ikjen nė kėmbė.
SHPK e ka konfiskuar veturėn.
Tė plagosurit janė dėrguar nė spital dhe gjendja e tyre nuk ėshtė e rėndė.

Putini emėron njė kryemnistėr tė ri tė Rusisė Presidenti i Rusisė Vladimir Putin e ka emėruar Viktor Zubkov pėr kryeministėr tė ri tė vendit. Njoftimin e bėri publik zėdhėnėsi i parlamentit Boris Gryzlov, duke thėnė se pret qė Duma ta miratojė propozimin e Putinit tė premten mė 14 shtator. Hapi pasoi dorėheqjen e qeverisė sė kryeministrit Mikhail Fradkov. Kandidati i ri pėr kryeministėr ka qenė nė krye tė agjencisė pėr hetimin e krimeve financiare.

Koshtunica paralajmėron kundėr shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės
12-09-2007  Kryeministri i Serbisė, Vojislav Koshtunica, paralajmėroi  sot nė Bruksel kundėr shpalljes sė njėanėshme  dhe njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės.  Por Shtetet e Bashkuara i pėrmbahen deklaratės sė tyre tė korrikut se plani Ahtisari ėshtė zgjidhja mė e mirė nėse palėt nė negociata nuk bin dakord pėr njė zgjidhje tjetėr.

Kryeministri i Serbisė, Vojislav Kostunica, tha sot nė Bruksel,se deklaratat e pėrsėritura tė zyrtarėve amerikanė nė mbėshtetje tė pavarėsisė sė Kosovės kėrcėnojnė stabilitetin nė Ballkan. 

"Mė duhet tė paralajmėroj kundėr deklaratave nė favor tė shpalljes sė njėanėshme tė pavarėsisė nė qoftė se negociatat dėshtojnė”, tha ai pas bisedimeve qė pati nė Bashkimin Evropin. "Ne jemi tė mendimit se komuniteti ndėrkombėtar dhe gjithė institucionet e Bashkimit Evropian duhet tė bėjnė tė njejtin paralajmėrin dhe jo vetėm nė kėtė periudhė negociatash, qė tė mos dėrgohen mesazhe tė tilla”.

Zoti Koshtunica ritheksoi pikpamjen e Beogradit se mėnyra mė e mirė pėr tė shkuar pėrpara ėshtė qė Kosovės t’i jepet autonomi e zgjeruar nė kuadrin e Serbisė.

"Do tė doja tė theksoja se propozimi serb ėshtė mėse konstruktiv, mėse konkret dhe mėse i detajuar, kur ėshtė fjala pėr autonominė e zgjeruar tė Kosovės brenda Serbisė”.

Shefi i politikės sė Jashtme tė Bashkimit Evropian, Havier Solana, tha se do tė bėjė ē’ėshtė e mundur qė ky proces tė pėrfundojė me njė zgjidhje”.

Por ai paralajmėroi se procesi nuk do tė zgjatė pafundėsisht.

"Afati, siē dihet, ėshtė 11 dhjetori, kur Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara do tė donte tė kishte raportin”.

Negociatat pėr satusin e Kosovės, tė ndėrmjetėsura nga Shtetet e Bashkura, Bashkimi Evropian dhe Rusia, kanė hyrė nė fazėn e tyre pėrfundimtare, por Uashingtoni ua ka bėrė tė qartė shqiptarėve se do ta njohi pavarėsinė e Kosovės, nėse negociatat dėshtojnė.  Nė njė intervistė me Zėrin e Amerikės ditėt e fundit, ndihmės-sekretarja e Shtetit, Rozmeri di Karlo u shpreh:

“Nėse palėt nuk arrijnė njė marrėveshje, qėndrimi ynė mbetet i njėjtė: e thamė mė 20 korrik sė bashkė me bashk-sponsorizuesit e tjerė tė projekt-rezolutės pėr Kosovėn nė Nju Jork se nėse palėt nuk arrijnė njė marrėveshje, ne mendojmė se plani Ahtisari mbetet alternativa mė e mirė pėr tė vazhduar nė tė ardhmen”.

Kryeministri i Serbisė, Vojislav Koshtunica kėmbėngul se “Kombet e Bashkuara dhe Kėshilli i Sigurimit janė institucionet e vetme nė kuadrin e tė cilave duhet trajtuar dhe zgjidhur ēėshtja e statusit tė Kosovės”. //voa//

..intervista:
Zėri Amerikës:


Di Carlo: SHBA mbėshtet planin Ahtisari nėse palėt nuk bien dakord pėr njė variant tjetėr
Procesi i negociatave 120 ditėshe do tė vazhdojė javėn e ardhshme me takimin Treshes ndėrkombėtare me delegacionin e Prishtinės dhe atė tė Beogradit nė Londėr. Bashkėsia ndėrkombėtare ka theksuar se do tė pranojė ēdo zgjidhje kompromisi qė gjejnė palėt nė kėto negociata. Por ndėrkohė qė nuk ka pasur shenja pėr kompromis, Zėvendės – Ndihmės Sekretarja e Shtetit Rozmari di Karlo nėnvizoi qėndrimin amerikan se nė mungesė tė njė zgjidhjeje tė pranueshme si nga Prishtina dhe Beogradi, Uashingtoni e konsideron planin Ahtisari si rrugėzgjidhjen mė tė mirė pėr tė ardhmen.

Zėri i Amerikės: Zonja Di Karlo, janė zhvilluar tashmė takimet e para nė kuadėr tė negociatave 120 ditėshe. Nė ē’fazė ndodhet aktualisht procesi pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės?

Rozmari di Karlo: Takimet sapo kanė filluar. Janė zhvilluar 2 takime. Trojka shkoi nė rajon, nė Beograd dhe Prishtinė si dhe zhvilloi takime nė Vjenė dy javė mė parė. Pas pak ditėsh do tė kemi takimin e Londrės. Palėt po fillojnė tė parashtrojnė propozimet e tyre dhe tė sqarojnė plotėsisht dėshirat e tyre. Ėshtė mjaft e qartė se palėt vazhdojnė tė jenė larg pėr sa i pėrket arritjes sė njė zgjidhjeje kompromisi, megjithatė ata bien dakord nė njė numėr ēėshtjesh.

Zėri i Amerikės: A pritet ndonjė propozim mė i qartė nė takimet nė Londėr dhe Nju Jork dhe a do tė ketė njė qėndrim mė tė prerė nga Shtetet e Bashkuara pėr tė theksuar ēfarė presin nga kėto negociata?

Rozmari Di Carlo: Shpresojmė se po. Shpresojmė se do tė shohim propozime tė reja. Shpresojmė se palėt do ta shfrytėzojnė kėtė mundėsi pėr tė gjetur njė zgjidhje qė pėrmbush interesat e pėrbashkėta. Qėndrimi i Shteteve tė Bashkuara ėshtė se ne do tė pranojmė cilėndo zgjidhje qė tė pranojnė palėt. Por pėrgjegjėsia mbetet mbi palėt pėr tė dalė me prozime.

Zėri i Amerikės: Beogradi ka kėrkuar sqarime lidhur me qėndrimin e Shteteve tė Bashkuara pėr sa i pėrket statusit tė ardhshėm tė Kosovės. A mund tė sqaroni ju lutem edhe njė herė qėndrimin amerikan ndaj kėsaj ēėshtjeje?

Rozmari Di Carlo: Ne jemi tė angazhuar nė kėtė periudhė bisedimesh mes palėve. Ne e konsiderojmė kėtė periudhė si shumė tė rėndėsishme. Megjithatė, ajo nuk do tė vazhdojė pafundėsisht. Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-sė, Ban Ki-mun i ka kėrkuar Grupit tė Kontaktit t’i raportojė atij mė 10 dhjetor, prandaj duhet tė punojmė intensivisht nė javėt dhe muajt e ardhshėm. U kemi kėrkuar palėve tė angazhohen nė mėnyrė konstruktive dhe dėshirojmė qė ata tė arrijnė njė marrėveshje. E theksoj edhe njė herė, njė marrėveshje mes tyre do tė ishte nė interes tė tė gjithėve. Megjithatė, nėse palėt nuk arrijnė njė marrėveshje, qėndrimi ynė mbetet i njėjtė: e thamė mė 20 korrik sė bashkė me bashk-sponsorizuesit e tjerė tė projekt-rezolutės pėr Kosovėn nė Nju Jork se nėse palėt nuk arrijnė njė marrėveshje, ne mendojmė se plani Ahtisari mbetet alternativa mė e mirė pėr tė vazhduar nė tė ardhmen.

Zėri i Amerikės Pra propozimi pėr pavarėsi, edhe nėse Beogradi nuk e mbėshtet kėtė propozim?

Rozmari Di Carlo: Do tė ritheksoj se ne dėshirojmė qė palėt tė arrijnė nė marrėveshje. Duam qė ata ta shfrytėzojnė kėtė rast pėr tė gjetur njė zgjidhje qė ta pranojnė tė dyja palėt. Ne i mbėshtesim kėto pėrpjekje dhe do tė mbėshtesim ēdo zgjidhje qė ata mund tė gjejnė bashkarisht. Megjithatė, siē e thamė mė 20 korrik dhe siē u pėrsėrit kohėt e fundit nga Ministri i Jashtėm francez dhe Sekretari i Jashtėm Britanik, nėse palėt nuk arrijnė nė kompromis, e konsiderojmė planin Ahtisari si zgjidhjen mė tė mirė pėr tė ardhmen. 

Zėri i Amerikės: Sa shqetėsues ėshtė fakti qė fuqitė evropiane nuk po dalim me njė zė tė vetėm mbi kėtė ēėshtje?

Rozmari Di Carlo: Kosova ėshtė njė problem evropian, ėshtė njė ēėshtje qė lidhet me politikat evropiane tė sigurimit. Prandaj ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė zgjidhet nė njė formė tė tillė qė Bashkimi Evropian tė luajė njė rol kyē. E dimė se evropianėt kanė zhvilluar diskutime shumė serioze, e dimė sa e rėndėsishme ėshtė kjo ēėshtje pėr ta. I gjithė Ballkani ėshtė i rėndėsishėm pėr ta. Evropa e ka bėrė tė qartė se Ballkani perėndimor do tė gjejė vend nė Evropė sapo tė pėrmbushė kriteret. Ėshtė e rėndėsishme pėr Evropėn tė jetė e bashkuar, ėshtė e rėndėsishme qė Evropa tė jetė nė gjendje tė zgjidhė problemet e sigurisė nė rajon. Synimi ynė ėshtė tė mbėshtesim pėrpjekjet e tyre. 

Zėri i Amerikės: Ju pėrmendėt datėn 10 dhjetor kur pritet qė Grupi i Kontaktit t’i raportojė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė Ban Ki-mun. Nėse nuk arrihet kompromis mes palėve, si do tė vazhdohet mė tutje. A do tė ketė negociata tė mėtejshme?

Zėri i Amerikės: Mendoj se duhet t’u japim palėve kohė. Janė zhvilluar vetėm disa takime dhe do tė shohim se ē’del nga raundi i ardhshėm i diskutimeve. Ne jemi tė angazhuar qė t’i raportojmė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė mė 10 dhjetor. Mandati i Trojkės pėrfundon mė 10 dhjetor. Nė kėndvėshtrimin tonė, dhe nga pikėpamja e shumė vendeve evropiane, ky ėshtė raundi i fundit i negociatave. Siē e thashė, ky nuk ėshtė njė proces pa fund. //voa//

Dollari amerikan ka rėnė nė nivel rekord kundrejt euros
Uashington, 12 shtator 2007 – Dollari amerikan ka rėnė nė nivel tė ulėt rekord kundrejt euros. Dollari amerikan ka rėnė nė 1.388 pėr njė euro, duke kaluar kėshtu rekordin e mėparshėm prej 1.3852, qė ka qenė vėnė mė 24 korrik.


9.11
www.ereniku.net

LAJMET
E marte 11 shtator 2007

6 vjet pas 11 shtatorit, zyrtarėt amerikanė besojnė se Al Kaida pėrbėn kėrcėnim

9-11 Anniversary
        11 shtator 2001

 
11-09-2007 Amerika sot pėrkujton 6-vjetorin e sulmeve terroriste tė 11 shtatorit tė vitit 2001, me ceremoni qė do tė zhvillohen nė Nju Jork dhe Uashington.

Presidenti Bush, Zėvendės Presidenti Ēejni dhe Sekretarja e Shtetit Kondoliza Rajs, do tė mbajnė njė minutė heshtje nė oborrin e Shtėpisė sė Bardhė. Nė Nju Jork, punėtorėt e shpėtimit dhe familjarė tė viktimave do tė lexojnė emrat e 2 750 viktimave tė vrarė nė Nju Jork.

Sipas njoftimete, hartuesi i sulmeve, udhėheqėsi i al-Kaidės Osama bin Laden, do tė publikojė njė vidio-kasetė tė re me rastin e kėtij pėrvjetori. Njė faqen kompjuterike islamike thuhej se bin Ladeni do tė bėjė tė njohur dėshirėn e fundit tė njėrit prej vetėvrasėsve mė 11 shtator.

Gjashtė vjet pas sulmeve terroriste tė 11 shtatorit nė Shtetet e Bashkuara, zyrtarė tė administratės sė Presidentit Bush thanė se grupet ekstremiste islamike, dhe veēanėrisht al-Kaida, vazhdojnė tė jenė kėrcėnim pėr Shtetet e Bashkuara. Korrespondentja e Zėrit tė Amerikės, raporton nga Kongresi ku zyrtarėt dėshmuan pėrpara njė komisioni tė Senatit.

Drejtori pėr Sigurimin Kombėtar, Majkėll Ēertoff, nė njė paraqitje pėrpara Komisioneve tė Senatit pėr Sigurimin Kombėtar dhe tė Marrėdhėnieve Qeveritare, dha njė vlerėsim tė fundit mbi kėrcėnimet qė paraqesin grupet radikale islamike.

“Ata ende pėrpiqen tė ndėrmarrin sulme mbi Shtetet e Bashkuara, mundėsisht nė territorin e saj, dhe nė qoftė se jo, kundėr pikave strategjitke amerikane gjetkė. Unė mendoj se ata janė duke parė dy mundėsi, tė pėrgatisin operativė tė cilėt tė mund tė ndėrmarrin sulme nga vende tė tjera tė botės, dhe gjithashtu, ata janė duke shpresuar t’i radikalizojnė ata brenda kėtij vendi”.

Drejtori i Zbulimit Kombėtar, Majkėll Mekonell tha se al-Kaida ėshtė fuqizuar, pavarėsisht pėrpjekjeve tė Shtetet e Bashkuara pėr tė shkatėrruar kėtė rrjet terrorist.

“Fakti se ata janė strehuar nė zonat fisnore midis Afganistanit dhe Pakistanit, i ka dhėnė mundėsi tė ambientohen dhe tė pėrfitojnė me strehim, dhe me udhėheqėsit e pėrkushtuar, ata kanė rikrijuar lidhjet ndėrmjetėse. Por ata nuk kane nje numer te madh rekrutėsh pėr tė ndėrmarrė akte qė ata do tė donin tė kryenin”.

Dėshima u bė vetėm pak ditė mbasi udhėheqėsi i al-Kaidės u paraqit nė njė video-kasetė nė prag tė 6-vjetorit tė sulmeve terroriste mbi Qendrėn Botėrore tė Tregėtisė dhe ne Pentagon.

Drejtori i Zbulimit Kombėtar, Mekonell tha se video-kaseta u analizua, por ai nuk beson se Bin Ladeni ishte duke thėnė ndonjė mesazh specifik pėr pasuesit e tij.

“Deri tani, ne nuk mendojmė se ky ėshtė njė sinjal. Ai e ka bėrė kėtė vazhdimisht”.,- tha ai.

Zoti Mekonell tha se kėrkimet pėr Osama bin Ladenin dhe pėr zėvendėsin e tij, Ajman al-Zavahiri vazhdojnė tė jenė pėrparėsi pėr Shtetet e Bashkuara dhe burime tė konsiderueshme janė vėnė nė dispozicion tė kėrkimit.

Drejtori i FBI-sė, Robert Muller i tha Komisionit tė Senatit se agjencia e tij ėshtė duke punuar kundėr pėrpjekjeve tė grupeve radikale pėr tė rekrutuar pėrkrahės nė Shtetet e Bashkuara.

“Ne kemi individė nė Shtetet e Bashkuara, tė cilėt janė besnikė tė kėsaj ideologjie, tė ideologjisė ekstremiste dhe ne punojmė me homologėt tanė, qė tė kemi mundėsinė t’i identifikojmė dhe pas identifikimit, ne pėrcaktojmė se a ka pjesėmarrės tė tjerė kėtu, apo nė vende tė tjera tė botės; ne punojmė t’i shkatėrrojmė kėto komplote”.

Drejtori i FBI-sė, Muller tha se agjencia e tij ėshtė duke punuar me komunitetin mysliman amerikan, pėr tė gjetur mėnyra pėr tė bėrė tė njohur problemin e radikalizmit.//lk


LAJMET
E hėnė 10 shtator 2007
Demonstratė para Shtėpisė sė Bardhė nė mbrojtje tė tė drejtave tė shqiptarėve nė Mal tė Zi
..nga: Zėri i Amerikės, 10-09-2007Uashington - Njė grup shqiptaro amerikanėsh demonstruan sot nė Uashington nė mbrojtje tė tė drejtave tė shqiptarėve nė Mal Tė zi dhe trajtimin e tyre tė barabartė me pakicat e tjera etnike nė kėtė republikė. Ata i bėnė thirrje qeverisė amerikane e kongresit qė tė ndėrhyjė pėr kėtė ēėshtje pranė autoriteteve tė Podgoricės. Siē njofton gazetari i "ZA" Astrit Lulushi ndėr shqetėsimet tjera tė demonstruesve nė Uashington ishte edhe ēėshtja e 14 shqiptarėve tė arrestuarave njė vit mė parė, pėrfshi 3 shqiptaro amerikanė nėn akuza pėr plane terroriste. Tė akuzuarit i kanė hedhur poshtė akuzat, ndėrsa gjyqi ndaj tyre ende vazhdon. 

Ēeku: Serbia mbetet kėrcėnim serioz pėr sigurinė nė Kosovė dhe rajon Serbia vazhdon tė mbetet kėrcėnim serioz pėr sigurinė nė Kosovė dhe rajonin, andaj Kombet e Bashkuara, Bashkimi Evropian dhe shtetet tjera demokratike tė botės duhet tė alarmohen dhe veprojnė zėshėm ndaj njė fryme tė tillė luftėnxitėse, ka thėnė tė hėnėn nė fjalimin e rregullt javor, kryeministri i Kosovės Agim Ēeku.

Almond: Kriza rreth Kosovės mund tė shpie nė dhunė dhe konflikte Ēfarėdo aksioni ushtarak i Serbisė kundėr Kosovės do tė ishte i gabuar dhe i pakuptimtė, sepse ata do tė ballafaqoheshin me forcat e NATO-s. Nė atė rast konflikti do tė mund tė bartej nė Luginėn e Preshevės dhe nė Maqedoni, ka thėnė nė njė intervistė pėr Evropėn e lirė, Mark Almond, profesor nė Universitetin Oksford.

BE shpreson se rezoluta pėr Kosovėn do tė miratohet nė KS tė KB-ve Shefi i ekipit tė Bashkimit Evropian pėr planifikimin nė Kosovė, Kasper Klinge ka thėnė se pas periudhės shtesė 120 ditėshe pėr statusin e Kosovės, nėse arrihet marrėveshja ndėrmjet Beogradit e Prishtinės, qė ėshtė dėshirė e tė gjithėve, do tė ishte zgjidhja mė e mirė, nė tė kundėrtėn, duhet tė gjenden zgjidhje tė reja.

Tensione brenda LDK-sė pėr listat zgjedhore Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), tė hėnėn nuk ka arritur qė tė miratojė listėn e kandidatėve qė do tė garojnė nė zgjedhjet e 17 nėntorit. Mbledhja tri orėsh e Kryesisė sė kėtij subjekti politik ėshtė shoqėruar me mospajtime tė shumta pėr shkak tė renditjes sė listės sė kandidatėve pėr kryetarė komunash. Ali Lajēi, anėtar i Kryesisė dhe kryetar aktual i Komunės sė Pejės tha se tėrhiqet nga tė gjitha listat zgjedhore, pėr shkak tė hartimit tė listave mbi bazėn e familjarizimit dhe klaneve...

Kosovarėt tė motivuar pėr integrimin evropian, pavarėsisht vėshtirėsive Kosovarėt thonė se janė tė vetėdijshėm pėr vėshtirėsitė me tė cilat do tė pėrballen gjatė procesit tė pėrmbushjes sė standardeve pėr integrim tė vendit nė strukturat euro-atlantike, por theksojnė se e vlerėsojnė shumė tė rėndėsishėm kėtė proces dhe do tė jenė tė motivuar pėr tė bėrė gjithēka qė Kosova t’i bashkohet familjes sė vendeve tė Bashkimit Evropian (BE).

Ivanovic: Serbėt s’do tė lejojnė implementimin e pavarėsisė nė veri tė Kosovės Kryetari i Kėshillit Nacional Serb, Milan Ivanovic ka deklaruar nė Mitrovicė se serbėt nuk do tė lejojnė implementimin e Kosovės sė pavarur nė veri tė Kosovės dhe se shqiptarėt njė gjė tė tillė mund ta bėjnė vetėm me dhunė.

Tensione brenda LDK-sė pėr listat zgjedhore Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), tė hėnėn nuk ka arritur qė tė miratojė listėn e kandidatėve qė do tė garojnė nė zgjedhjet e 17 nėntorit. Mbledhja tri orėsh e Kryesisė sė kėtij subjekti politik ėshtė shoqėruar me mospajtime tė shumta pėr shkak tė renditjes sė listės sė kandidatėve pėr kryetarė komunash. Ali Lajēi, anėtar i Kryesisė dhe kryetar aktual i Komunės sė Pejės tha se tėrhiqet nga tė gjitha listat zgjedhore, pėr shkak tė hartimit tė listave mbi bazėn e familjarizimit dhe klaneve...

Tri subjektet politike shqiptare nga Shtėrpca caktojnė kandidatėt pėr zgjedhje Subjektet politike shqiptare nga Shtėrpca, PDK, LDK dhe LDD, kanė bėrė publike emrat e kandidatėve tė tyre qė do tė garojnė nė zgjedhjet e ardhshme.

Arrestohen dy tė dyshuar qė nuk pėrfillėn urdhrat e policisė Dy tė dyshuar, janė arrestuar nė orėt e para tė sė hėnės dhe po mbahen nė paraburgim me urdhėr tė prokurorit, pasi kishin demoluar njė lokal dhe kishin ikur nga...urdhrat e policisė.

Afėr kampit “Karagaē” plagosen rėndė katėr tė rinj pejanė Katėr tė rinj nga Peja, mesnatėn e kaluar kanė pėsuar lėndime tė rėnda trupore nga sulmi qė ėshtė kryer me automatik nga persona tash pėr tash tė panjohur.

Tre tė vrarė nė Vaksincė tė Kumanovės Komandanti i stacionit policor tė Kumanovės dhe dy sulmues janė vrarė gjatė shkėmbimit tė zjarrit mbrėmė nė fshatin Vaksincė tė Kumanovės.

Brenda ditės nė botė kryhen 3.000 vetėvrasje Tė hėnėn bota shėnon Ditėn ndėrkombėtare tė parandalimit tė vetėvrasjeve, ka njoftuar Organizata Botėrore e Shėndetėsisė, sipas tė cilės kjo ditė paraqet rastin qė t’i bashkojė njerėzit dhe tė merren masa, sikurse janė mjekimi adekuat i personave me sėmundje mentale..tj.

Pėrurohet lokali i ri i Bibliotekės sė Kuvendit Me njė ceremoni solemne, tė hėnėn u pėrurua lokali i ri i Bibliotekės sė Kuvendit tė Kosovės, i cili nga tė pranishmit u vlerėsua se do tė krijojė njė ambient...

Festivali i filmit “9 Eleven” edhe kėtė shtator bashkoi krijuesit e filmitOrganizatorėt e Festivalit tradicional tė filmit “9 Eleven”, thanė tė hėnėn pėr KosovaLive se kėtė vit nė kėtė festival po marrin pjesė 21 filma, ndėrkaq vetėm 6 prej tyre do tė shpėrblehen me ēmimet e festivalit.

Kosova Press sė shpejti nė 4 gjuhė Agjencia e Pavarur e Lajmeve Kosova Press nė vazhdėn e ngritjeve tė kapaciteteve dhe kualitetit tė informimit sa mė tė shpejtė dhe tė saktė tė qytetarėve e institucioneve me ngjarjet mė tė reja nė Kosovė dhe botė, duke ju falėnderuar njė donacioni tė dhėnė nga Zyra amerikane nė Prishtinė sė shpejti do tė fillojė pėrkthimin e lajmeve tė Kosova Press-it edhe nė gjuhėn serbo-kroate dhe turke. Nė kėtė mėnyrė Agjencia e Pavarur e Lajmeve Kosova Press do tė kontribuojė shumė mė shumė nė informimin e drejtė pėr ngjarjet dhe zhvillimet nė Kosovė edhe tė minoritetet qė flasin kėto gjuhė nė Kosovė dhe rajon. Kosova Press ėshtė duke emituar lajme nė gjuhėn Shqipe dhe Angleze. Kosova Press ėshtė Agjenci e Pavarur e Lajmeve e themeluar mė 4 janar 1999. Ėshtė njė nga themelueset dhe anėtare Asociacionit tė Agjencive tė Pavarura Private tė Evropės Juglindore (APNA).

Federer fitues i US Openit pėr herė tė katėrt radhazi Tenisti i parė nė botė, zvicerani Roxher Federer pėr herė tė katėrt radhazi ka fituar trofeun e mė tė mirit...

..hapur:

Merkel e Sarkozi diskutojnė sot pėr Kosovėn  Kancelarja gjermane, Angela Merkel, dhe presidenti francez, Nikolas Sarkozi, do tė diskutojnė sot edhe pėr procesin e statusit tė Kosovės. Nė takimin e rregullt mes tyre qė do tė mbahet nė afėrsi tė Berlinit, Merkel dhe Sarkozi pritet tė fokusojnė nevojėn e qėndrimit unik tė Bashkimit Evropian pėr ēėshtjen e Kosovės. Ata do tė diskutojnė gjithashtu pėr politikat e Bashkimit Evropian.

Mesiq dhe Ryker pajtohen pėr nevojėn e zgjidhjes sė statusit Kreytari i Kroacisė Stipe Mesiq ka pritur nė Zagreb nė njė takim shefin e UNMIK-ut Joakim Ryker , ku temė kryesore ishte statusi i Kosovės. Sipas njoftimit tė shkurtėr zyrtar, kryetari kroat Mesiq ėshtė informuar pėr rrjedhėn e procesit kosovar ndėrsa bashkėbiseduesit janė pajtuar qė zgjidhja e problemit tė statusit ėshtė e nevojshme.

Serbia mbetet kėrcėnim serioz pėr sigurinė nė Kosovė dhe rajon, thotė Ēeku  Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku ka reaguar sot sėrish rreth deklaratave nga Beogradi pėr kthimin e ushtrisė dhe policisė serbe nė Kosovė. Nė fjalimin javor nė Radio Kosovė, Ēeku tha se Serbia vazhdon tė mbetet kėrcėnim serioz pėr sigurinė nė Kosovė dhe mbarė rajonin. Ai shtoi se Kombet e Bashkuara, Bashkimi Evropian dhe shtetet tjera demokratike tė botės duhet tė alarmohen dhe veprojnė zėshėm ndaj njė fryme tė tillė luftėnxitėse. Kryeministri Ēeku u ka bėrė thirrje edhe njėherė shteteve demokratike tė botės qė tė veprojnė zėshėm ndaj atyre qė pėrdorin retorikė luftėnxitėse. Duke aluduar nė kėrcėnimet e fundit qė vijnė nga Beogradi, kryeministri Ēeku nė fjalimin javor nė Radio Kosovė tha se duhet “ t’i thuhet stop” ēdo tentative tė tillė, qoftė edhe nė fazėn deklarative.
“Kjo tregon se Serbia vazhdon tė mbetet kėrcėnim serioz sigurie pėr Kosovėn dhe mbarė rajonin. Por Serbia nuk ėshtė nė pozitė qė tė kėrcėnojė me luftė 2 milionė qytetarėt tė Kosovės pasi plaēkiti, torturoi, dhunoi, dogji dhe varu deri nė ‘99-tė. KB, BE dhe shtetet demokratike tė botės duhet tė alarmohen dhe veprojnė zėshėm dhe energjikisht ndaj njė fryme tė tillė luftėnxitėse”, ka thėnė Ēeku.
Ai mė kėtė ndėrlidhi edhe terrorizmin qė tronditi SHBA-tė 6 vite mė parė dhe mėnyrėn se si populli amerikan pėrballoi dhembjen dhe lufton kėrcėnimet terroriste.
Ēeku po ashtu ka pėrshėndetur qėndrimin e faktorit politik nė Shqipėri, karshi ēėshtjes sė Kosovės.
Kryeministri Ceku nė fjalimin javor drejtuar qytetarėve tė Kosovės ka dėnuar edhe njėherė vrasjen makabre tė Triumf Rizės, duke premtuar ndėrmarrjen e masave konkrete nė nivel institucional pėr efikasitet nė drejtėsi.
“Kapaciteti i njeriut pėr drejtėsi e bėn tė mundshme demokracinė mirėpo pritja e disa individėve pėr padrejtėsi, e bėn ruajtjen e rendit dhe zbatimit tė ligjit tė domosdoshme”, ka thėnė Ēeku.
Duhet tė angazhohemi pėr veprim tė shpejtė dhe efikas. Nuk do tė jetė lehtė por nuk do t’i ndalim pėrpjekjet pėr drejtėsi dhe paqe, tha mes tjerash kryeministri Agim Ēeku, nė fjalimin e tij javor drejtuar qytetarėve pėrmes valėve tė Radio Kosovės.

Edhe pas 3 orė diskutimesh Kryesia e LDK-sė pa vendim pėr listat zgjedhore  Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės, nuk arriti tė marrė njė vendim pėrfundimtar pėr listat zgjedhore me tė cilat do tė garoj nė zgjedhjet e 17 nėntorit. Mbledhja e sotme ėshtė karakterizuar me pakėnaqėsi tė shumta. Anėtari i kryesisė Ali Lajēi, tha se tėrhiqej nga tė gjitha listat zgjedhore, pasi siē tha ai, ato po bėhen mbi bazėn e familjarizimit dhe klaneve. Rreth 3 orė diskutime nuk mjaftuan qė Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės, tė marrė njė vendim pėr listat zgjedhore me tė cilat do tė marrė pjesė nė zgjedhjet e 17 nėntorit. Burime nga mbledhja e sotme kanė bėrė tė ditur se ka pasur diskutime tė tensionuara pėr shkak tė renditjes sė listės pėr deputetė tė LDK-sė, si dhe pėr kandidatėt e kėsaj partie pėr kryetarė komunash.
Mospajtimet brenda kryesisė i ka konfirmuar edhe anėtari i saj, Ali Lajqi. Ai tha se listat zgjedhore janė duke u pėrgatitur nė baza klanore dhe farefisnore.
“Ka mjaft familjarizėm, ka mjaft spekulime, ka mjaft grupime klanore tė cilat i ēorodisin edhe zgjedhjet”, ka thėnė Lajēi.
Pas diskutimeve tė dėshtuara nė kryesi, ēėshtja e listave zgjedhore tė LDK-sė, po diskutohet nė mbledhjen e Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė partisė.
Kjo u konfirmua nga kryetari i LDK-sė dhe Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu.
”Ne e kemi njė propozim qė do ta dėrgojmė nė Kėshillin e Pėrgjithshėm”, tha shkurt, presidenti Sejdiu.
Mbledhje e Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LDK-sė, ėshtė duke vazhduar dhe pas saj pritet tė qartėsohen gjėrat rreth listave zgjedhore tė cilat partia duhet t’i dorėzojė mė sė largu deri tė mėrkurėn.

Persona tė panjohur kanė shtėnė me armė zjarri ndaj 4 tė rinjve pejanėKatėr persona tė rinj, prej 19 deri nė 20 vjeē, kanė marrė lėndime trupore, si pasojė e njė tentim vrasje, qė ka ndodhur mbrėmė pas mesnate nė afėrsi tė kampit “Karragaē”, nė Pejė. Ndaj kėtyre tė rinjve, siē njofton Policia Rajonale e Pejės, me armė zjarri AK 47, kanė shtėnė persona tash pėr tash tė panjohur. Pėr shkak tė plagėve serioze, i riu Yll Sylqa, ėshtė dėrguar pėr shėrim nė Qendrėn Klinike Universitare tė Kosovės, ndėrsa tre tė tjerė, po shėrohen nė Spitalin Rajonal tė Pejės.
Deri tani, policia nuk ka arrestuar asnjė person si tė dyshimtė, pėr kėtė tentim vrasje. /rtk./

Nė Ferizaj policia arreston dy persona tė dyshuar pėr trafikim me qenie njerėzore Policia e Ferizajt ka shoqėruar tė premten nė mėngjes dy persona tė moshės 50-vjeēare, tė cilėt mė pas janė dėrguar nė paraburgim 72-orėsh, tė dyshuar pėr trafikim me qenie njerėzore. Tė dyshuarit janė kapur nė rrugėn “Rexhep Bislimi” nė orėt e hershme tė mėngjesit, tek po tentonin t’i rrėmbejnė tri vajza, dy prej tė cilave ishin tė moshės 15 e 16-vjeēare. Njėsiti rajonal i hetimeve pėr trafikimin e qenieve njerėzore, ka shoqėruar nė stacionin e policisė edhe tri vajzat viktima, tė cilat me kėrkesėn e tyre dhe me pėlqimin edhe tė prindėrve, janė kthyer nė shtėpi.

Nė Rahovec u mbajt “Festa e vjeljes sė rrushit” Nė Rahovec u organizua pėr herė tė katėrt festa tradicionale “Festa e vjeljes sė rrushit”, e cila mbahet nėn patronatin e presidentit tė Kosovės. Nė kėtė festė ishin tė pranishėm shumė pėrfaqėsues qeveritar dhe lokal tė vendit. Nisjen e kėsaj feste me prerje tė njė kalaveshi tė rrushit e ka bėrė Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, i cili njėherit ka bėrė thirrje pėr ruajtjen dhe vazhdimėsinė e kėsaj tradite shumėvjeēare. Zėvendėsministri i Ministrisė sė Bujqėsisė Tomė Hajdaraj, ka thėnė se ėshtė kjo festė ėshtė njė dėshmi qė fermerėt duhen tė ndihmohen. Sipas tij, kėtė vit rrushi ėshtė i cilėsisė mė tė mirė.

Rruga Durrės-Kukės-Morinė, objekt sulmesh politike mes dy partive kryesore

10-09-2007Nė Shqipėri, ndėrtimi i rrugės Durrės-Kukės-Morinė ėshtė kthyer nė objekt tė sulmeve politike mes dy partive kryesore.

Socialistėt akuzojnė qeverinė pėr shkelje tė rėnda nė procedurat e tenderit dhe abuzime me fondet e dhėna pėr ndėrtimin e segmentit Rrėshen-Kalimash, 57 kilometra, kostoja e tė cilit ėshtė disa qindra milionė Euro.

Demokratėt u pėrgjigjėn dje, duke deklaruar se socialistėt vetėm po trillojnė dhe shpifin, duke dėshmuar sipas tyre, tendencėn antizhvillim dhe papėrgjegjshmėrinė pėr rėndėsinė ekonomike dhe strategjike tė kėtij korridori kombėtar.

Sipas Partisė Demokratike, procedurat e ndėrtimit tė kėsaj rruge janė nė pėrputhje tė plotė me legjislacionin, janė kryer nė kushtet e konsulencės dhe transparencės sė plotė me institucionet ndėrkombėtare dhe reflektojnė standartet mė tė larta tė ekspertizės ndėrkombėtare nė kėtė fushė. Kjo ēėshtje do tė jetė objekt edhe i njė komisioni hetimor parlamentar.

Kryeministri Sali Berisha, nė njė intervistė pėr Zėrin Amerikės tha se nuk i druhet hetimeve, pasi gjithshka ėshtė bėrė nė mėnyrė transparente. Por pėr procedurat e ndėrtimit tė kėtij aksi ka hapur njė dosje hetimore dhe Prokuoria, e cila ka gjetur shkelje dhe ka marrė tashmė tė pandehur tre ish zyrtarė tė lartė tė Ministrisė sė Transporteve.

Demonstratė para Shtėpisė sė Bardhė nė mbrojtje tė tė drejtave tė shqiptarėve nė Mal tė Zi


10-09-2007Njė grup shqiptaro amerikanėsh demonstruan sot nė Uashington nė mbrojtje tė tė drejtave tė shqiptarėve nė Mal Tė zi dhe trajtimin e tyre tė barabartė me pakicat e tjera etnike nė kėtė republikė. Ata i bėnė thirrje qeverisė amerikane e kongresit qė tė ndėrhyjė pėr kėtė ēėshtje pranė autoriteteve tė Podgoricės. Siē njofton kolegu ynė Astrit Lulushi ndėr shqetėsimet tjera tė demonstruesve nė Uashington ishte edhe ēėshtja e 14 shqiptarėve tė arrestuarave njė vit mė parė, pėrfshi 3 shqiptaro amerikanė nėn akuza pėr plane terroriste. Tė akuzuarit i kanė hedhur poshtė akuzat, ndėrsa gjyqi ndaj tyre ende vazhdon. 

 Demonstrata para Shtėpisė sė Bardhė u organizua nga Shoqata Malesia e Madhe me qėndėr nė Miēigan. Qėllimi i tyre  ėshtė pėr tė tėrhequr vemendjen e zyrtarėve amerikanė rreth gjendjes sė tė drejtave politike, shoqėrore dhe ekonomike tė shqiptarėve nė Mal tė Zi. Demonstruesit e ardhur nga disa shtete tė Amerikės, kryesisht nga Miēigani, mbanin flamujė shqiptarė e amerikanė si dhe pankarta  ku protestohej vazhdimi i mbajtjes nė burg nė Mal tė Zi tė 14 shqiptarėve pėrfshi 3 shqiptaro amertikanė tė akuzuar nga Podgorica zyrtare pėr futje armėsh pėr qėllime terroriste nė mal tė Zi. Veprimtari i komunitetit shqiptar tė Miēiganit, afaristi Luigj Gjokaj, thotė se ėshtė bėrė mė shumė se njė vit qė Mali i Zi ėshtė shpallur i pavarur nga unioni me Serbinė, por shqiptarėt nė  kėtė republikė si edhe mė parė ende nuk trajtohen si tė barabartė me grupet e tjera etnike.

Zoti Gjokaj shton se qėllimi i kėsaj proteste ėshtė pėr tė dėnuar me tone mė tė ashpra vuajtjet fizike dhe mendore qė tė burgosurit shqiptarė po provojnė nė duart e policisė malazeze. Zoti Gjokaj thotė se kėto akte janė tė ngjashme me ato qė regjimi jugosllav pėrdorte dikur ndaj shqiptarėve.

Pjesmarrėsit nė demonstratė i bėjnė thirrje qeverisė malazeze qė tė heqė dorė plotėsisht nga praktika diskriminuese ndaj shqiptarėve dhe tė lejojė respektimin e tė drejtave tė njeriut. Ata u bėjnė thirrje demokracive evropiane dhe Shteteve tė Bashkuara qė t’i kėrkojnė Malit tė Zi qė tė zbatojė ligjet ndėrkombėtare pėr mbrojtjen e pakicave.

Organizatorėt e protestės thonė se shqiptarėt e Amerikės do tė vazhdojnė tė kėrkojnė mbrojtjen me ligj tė tė drejave tė shqiptarėve nė Mal tė Zi, zbatimin e tyre dhe pėrfshirjen e tyre nė strukturat politike, nė mėnyrė qė shqiptarėt tė gėzojnė tė drejta tė barabarta me popullsinė sllave qė pėrbėn shumicėn nė Mal tė zi. Nė demonstratė ndodhej edhe ish deputeti nė parlamentin e Malit tė Zi, Lek Lulguri. Ai tha se pas demostratės nė Shtėpinė e Bardhė ata po sot do tė marshojnė drejt ambasadės sė Malit tė Zi, pak blloqe mė tej. Njė shqetėsim tjetėr i ish deputetit Lulguri ėshtė edhe ēėshtja e qeverisjes vendore tė komunave tė banuara nga shqiptarėt nė Mal tė Zi. Ai pėrmend ēėshtjen e komunės sė Tuzit e banuar kryesisht nga shqiptarė.

Ish deputeti Lulguri thotė se pėrpjekjet pėr vetqeverisje deri tani nuk kanė patur sukses dhe pėr kėtė ai fajėson kundėrshtimin kėmbėngulės tė qeverisė qėndrore, por edhe mosmarrėveshjet mes politikanėve apo partive politike shqiptare nė Mal tė Zi.

...sport:

Zvicerani Roxher Federer - kampion botėror i tenisit pėr tė katėrtėn herė
Federer fitues i US Openit pėr herė tė katėrt radhazi
 10-09-2007 Tenisti zviceran Roxher Federer u bė dje pėrsėri kampioni botėror i tenisit, pėr tė katėrtėn herė me radhė, duke u bėrė gjithashtu sportisti i parė, pas amerikanit Bill Tilden i cili kishte fituar 4 herė rreshtazi kampionatin e tenisit nė vitet 1920.

24-vjeēari Federer fitoi mbrėmė nė njė ndeshje tė fortė me 20-vjeēarin serb Novak Xhokoviē nė qytetin e Nju Jorkut, ku u zhvillua kampionati botėror i tenisit.

Ylli zviceran i tenisit ka tani 12 tituj tė rėndėsishėm, vetėm dy mė pak se amerikani Pete Sampras, i cili fitoi 14 tituj gjatė karrierės sė tij si tenist.


Po dje, titullin e kampionit pėr femra nė lojėn dyshe e fituan francezja Natali Deshi dhe rusja Dinara Safina. Ndėrsa kampionja botėrore e tenisit pėr femra, pėr lojėn individuale, u bė tė shtunėn belgia, Zhystine Henin, e cila fitoi ndeshjen me rusen Vera Zvonareva.

.../ereniku.net/...speciale nga bashkėpuntorėt tanė:

Nė fillim tė vitit 2008, 1.000 trupa ushtarake nga Missiuri nisen pėr nė Kosovė

BEQIR SINA, Nju Jork,
10 shtator 2007

Kontigjent,i i ushtarėve nga Missiuri me mision jashtė Shteteve tė Bashkuara, ėshtė nga misionet mė tė mėdha nga ky vend qė prej Luftės sė Parė Botėrore

 JEFFERSON CITY, Mo. Nė fillim tė vitit 2008 - ushtarėt, e kėtij kontigjenti pasi i kanė kryer tė gjitha pėrgatitjet, do tė jenė nė Kosovė. Ata do tė shkojnė atje nė kuadrin e njė misioni paqeruajtės. Zėdhėnsja e tyre thotė se kjo  forcė ushtarake qė ėshtė mė e madhja prej Luftės sė Parė Botėrore, nga shteti federal nė jug tė SHBA-s, Missiuri,  ėshtė e angazhuar tė pėrballojė me profesionalizėm tė gjitha sfidat e sigurisė nė Kosovė , pasi pėr herė tė parė nėn njė komandė, aty do tė sikronizohen disa formacione ushtarake amerikane, nga disa baza ushtarake.


    Divizioni i ri i drejtuar nga "The Guard's 110th Combat Support Brigade" nga Kansas City, me ushtarė tė Gardės Kombėtare nga Missouri, shumė shpejt do t'i bashkėngjitet forcave tė tjera amerikane, qė janė tė angazhuara aktualisht nė Kosovė. Pėrgatitja e njė kontigjenti para kėtij qė niset nga Missiuri me 1000 ushtarė e rezervistė, si dhe njėsia e re e cila  pėrbėhej nga rreth 1 mijė e 300 trupa amerikane, kryesisht e pėrbėrė nga anėtarė tė gardės dhe rezervistė, e nisur kjo muajin gusht, do t'i shėrbejnė nė mėnyrė efikase, paqes e sigurisė nė Kosovė, nė pragė tė shpalljes sė statutit tė saj final. Status i cili pritet tė pėrfundojė mė 10 dhjetor 2007. 

 

     Kontigjenti mė i ri ka rreth 1.000 ushtarė, pjestarė kėta nga  Garda Kombėtare e Missourit i cili pritet tė niset nė fillim tė vitit tė ardhshėm, pėr mision e tyre paqeruajtės nė Kosovė. Autoritetet ushtarake nga Missouri, kanė thėnė se ky kontigjent, me mision jashtė Shteteve tė Bashkuara, ėshtė nga misionet mė tė mėdha nga ky vend qė prej Luftės sė Parė Botėrore. Autoritetet ushtarake amerikane, thonė gjithashtu, se ata nuk kanė vendosur ndonjė datė saktė se kur do tė niset ky kontigjent, por kanė pėrcaktuar kohorin e nisjes i cili sipas tyre duhet tė jetė aty kah mesi i muajve janar - prill 2008, tha zėdhėnsja me gradėn kapitene Tammy Spicer.



   Batalioni "The Guard's 110th Combat Support Brigade" nga Kansas City, do tė nė udhėheqie tė kėtij kontigjenti, me ushtarė tė Gardės Kombėtare nga Missouri, tė cilėt tashmė po nisen nė misionin e tyre paqeruajtės nė Kosovė. Ky kontigjent, tha zėdhėnsja  Tammy Spicer, ėshtė i pėrgatitur tė bėjė kombinimin e formacioneve sipas brigadave ushtarake me disa funksione luftarake, nėn njė komandė tė vetme.. Ajo tha se kjo ėshtė hera e parė qė krijohet njė kombinacion e till ushtarak me elemente tė veēanta, sipas divizioneve pėrkatėse, tė cilat, do tė vihen nė funksion pėr herė tė parė nė Kosovė, ka pohuar  zėdhėnsja kapitenia Tammy Spicer.


   Tė mobilizuar dhe pėrgatitur pėr kėtė mision, nė kudėr tė kėtij kontigjenti nga Missiuri janė disa divizione unite si: 110th CSB, of Kansas City: Joint Force
Missouri Headquarters, of Jefferson City; 70th Troop Command, of Jefferson Barracks (St. Louis), 1st Battalion - 129th Field Artillery, of Maryville; 1128th Forward Support Company, of Marshall; the 735th Quartermaster Company, of De Soto; 135th Signal Company, of Lexington; 135th Rear Operations Center, of St. Louis; the 70th Mobile Public Affairs Detachment, of Jefferson City; and the 3175th Military Police Company, of Warrenton./postuar: 08 shtator 2007/


LAJMET
E premte 07 shtator 2007

 - Shtyhet diskutmi i ministrave tė BE-sė pėr Kosovėn
 - Prishtina zyrtare shprehu gatishmėri qė tė krijojė marrėdhėnie tė mira me Serbinė, si dy vende tė pavarura dhe sovrane
 - Ischinger: Nuk do tė lihet asnjė gurė pa u lėkundur pėr tė gjetur njė zgjidhje pėr statusin e Kosovės
 - Shėrbyesit civilė alarmojnė se korrupsioni dhe familjarizmi po dėmtojnė ndėrtimin e institucioneve tė mirėfillta
 - Nė UP vitin e ri akademik do ta fillojnė 7.670 studentė
 - U vu ne pėrdorim blloku A4 i TC “Kosova A”
 - Greqia paralajmėron veto nė anėtarėsimin e Maqedonisė nė NATO dhe nė BE

Pas Vjenės edhe takimi i Londrės mbahet pa agjendė specifike Pas takimit tė Vjenės, pesė anėtarėt e Ekipit tė Unitetit do tė takohen mė 19 shtator nė Londėr me treshen ndėrkombėtare pėr statusin pa ndonjė agjendė tė caktuar, mirėpo negociatorėt kosovarė planifikojnė qė atje tė dorėzojnė njė dokument nė tė cilin do tė specifikohen marrėdhėniet e Kosovės me Serbinė pas statusit, si dy shtete sovrane.

Prishtina zyrtare konfirmon pjesėmarrjen pėr takimin e Londrės Delegacioni i Kosovės, i kryesuar nga kreu i vendit Fatmir Sejdiu do tė marrė pjesė nė takimin e 19 shtatorit nė Londėr, por pa ndonjė agjendė tė specifikuar, ndėrkohė qė Ekipi i Unitetit tė martėn e ardhshme pritet tė hartojė njė dokument...

Uashingtoni reagon ndaj deklaratave tė Beogradit Departamenti amerikan i shtetit ka shprehur shqetėsime pėr shkak tė sinjaleve kontradiktore qė po dėrgon Serbia, lidhur me shpalljen mundshme tė pavarėsisė sė Kosovės.

Harqenko “justifikon” deklaratat kėrcėnuese serbe kundėr Kosovės Pėrfaqėsuesi rus nė treshen ndėrmjetėsuese pėr Kosovėn, Aleksandėr Harqenko, “ka justifikuar” tė premten deklaratėn kėrcėnuese tė njė zyrtari tė lartė serb pėr ndėrhyrje ushtarake ndaj pavarėsisė sė Kosovės, duke thėnė se Beogradi “ka qenė i detyruar tė pėrgjigjet pėr kėtė”, pasi qė kosovarėt...

Solana: Kosova ėshtė ēėshtje evropiane dhe si e tillė duhet tė zgjidhet Shefi i lartė i Bashkimit Evropian (BE) pėr Politikė tė Jashtme dhe tė Sigurisė, Javier Solana ka deklaruar tė premten se Kosova ėshtė ēėshtje esenciale e Evropės dhe pėr kėtė BE, sipas tij, do tė mbetet e bashkuar nė mbrojtjen e interesave evropiane pėr stabilitetit dhe prosperitetin e tė ardhmes sė Ballkanit.

Franca dhe Britania thonė se ky ėshtė raundi i fundit i bisedimeve Shefa e diplomacisė sė Francės dhe Britanisė, nėpėrmes njė deklarate tė pėrbashkėt, kanė shprehur qėndrimin e vendeve tė tyre se ky raund i bisedimeve mes Prishtinės dhe Beogradit do tė jetė i fundit dhe nėse palėt nuk arrijnė pajtueshmėri, ata lanė tė kuptohet se do tė vihet nė funksion Plani i Ahtisaari-t, tė cilin e konsiderojnė tė balancuar dhe zgjidhja mė e mirė e mundshme.

Shqipėria kundėrshton ēdo lloj skenari tė ndarjes sė Kosovės Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi, ka thėnė tė premten se zgjatja e pafund e zgjidhjes statusit politik tė Kosovės ėshtė nė dėm tė stabilitetit rajonal dhe se Shqipėria duhet tė pėrgatitet pėr ēdo situatė.

Ishinger thotė se ndarja e Kosovės nuk ėshtė opsion Pėrfaqėsuesi evropian nė treshen ndėrmjetėsuese, Uolfgang Ishinger, ka deklaruar se ndarja e Kosovės nuk ėshtė opsion pėr zgjidhjen e statusit final.

EU:Kosova do t’i ketė institucionet e reja nė afatin e mundshėm optimal Ekipi i Unitetit nuk ka mundur qė t’iu premtojė tė premten qytetarėve nėse Kosova do t’i ketė institucionet e reja qė do tė dalin nga zgjedhjet e 17 nėntorit deri mė 10 dhjetor...

Amado: Statusi i Kosovės, sfida mė e madhe e BE-sė Konsensusi ndėrkombėtar pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės do tė jetė jashtėzakonisht i rėndėsishėm pėr stabilitetin e rajonit, ka thėnė shefja e diplomacisė sė Kroacisė Kolinda Grabar-Kitanoviq.

Partitė politike i frikėsohen pjesėmarrjes nė zgjedhje mendojnė qytetarėt Tė gjitha partitė politike gjatė fushatės sė kaluar zgjedhore iu patėn premtuar qytetarėve se Kosova do tė fitojė pavarėsinė, do ta bashkojnė Mitrovicėn, do tė zbusin numrin e papunėsisė, tė hapin vende tė reja tė punės, qytetarėt tė ketė perspektivė me tė mirė, do tė kenė rrymė, ujė etj, por tė gjitha kėto mbeten vetėm premtime.

Beqiri, Avdiu, Gashi, Makolli, Dugolli, synojnė kreun e Prishtinės? Derisa po afrohet pėrfundimi i afatit tė certifikimit tė subjekteve politike pėr zgjedhjet e nėntorit, deri mė tash asnjė parti politike nuk ka publikuar vendimin zyrtar pėr kandidatė pėr kryetarin e komunės sė Prishtinės, ndėrkohė qė numri i tė pėrfolurve pėr kandidat ėshtė i shumė i madh. Ismet Beqiri (LDK), Ramadan Avdiu(PDK), Shefki Gashi(LDD), Ibrahim Makolli (AKR), Bujar Dugolli (AAK) janė deri me tani kandidatėt mė tė pėrfolur nga partitė politike.

Starton blloku A4 Korporata Energjetike e Kosovės (KEK) ka njoftuar se nė orėt e paradites ka startuar blloku A4 i TC “Kosova A”, i cili do tė ndikojė nė pėrmirėsimin e gjendjes me furnizim me energji elektrike...

Shėrbyesit civilė alarmojnė se institucionet i ka kapluar korrupsioni Zyrtarė tė Sindikatės sė Shėrbimit Civil tė Kosovės (SSHCK) thanė se prania e korrupsionit, familjarizmit, shkeljes sė ligjeve tė punės nėpėr tė gjitha institucionet vendore po dėmton procesin e ndėrtimit tė mirėfilltė tė kėtyre institucioneve.

Arrestohen pėr trafikim me qenie njerėzore Dy persona janė arrestuar tė premten nga policia e Ferizajt nėn dyshimin se kanė tentuar tė kidnapojnė tri vajza dhe mė pastaj t'i trafikojnė, njoftoi policia rajonale nė Ferizaj.

Dy tė arrestuar pėr posedim ilegal tė narkotikėve Njėsiti Antidrogė i SHPK-sė, nė dy raste tė ndara, pėr posedim tė substancave narkotike, ka arrestuar dy qytetarė, tė cilėt janė ndalur nė paraburgim dhe pritet tė dalin para drejtėsisė...

Vitin e ri akademik do ta fillojnė 7.670 studentė Rektorati i Universitetit tė Prishtinės (UP) ka bėrė pėrgatitjet nė tė gjitha aspektet pėr vitin e ri universitar qė do tė fillojė mė 1 tetor tha Enis Halimit, zyrtar pėr informim nė Rektoratin e UP-sė.

Kik-boksierėt kosovarė “rrėmbyen” katėr medalje nė kampionatin botėror Kik-boksierėt kosovarė pėrfaqėsuan denjėsisht Kosovėn nė kampionatin botėror nė kik-boks, i cili u mbajt nė Karlsruhe tė Gjermanisė, duke fituar gjithsej katėr medalje, prej tyre dy tė argjendta dhe dy tė bronzta.

Qytetarėt i bėjnė homazhe tenorit Luēiano Pavaroti Mijėra njerėz tė premten i bėnė homazhet e fundit tenorit Luēiano Pavaroti nė katedralen e shtėpisė sė tij nė Modena tė Italisė.

...hapur:

Ekipi i Unitetit shkon nė pėrbėrje tė plotė nė takimin e Londrės Ekipi Negociator i cilėson tė papėrgjegjshme dhe luftėnxitėse deklaratat kėrcėnuese tė zyrtarėve serbė. Zėdhėnėsi Skėnder Hyseni tha se Kosova ėshtė pjesė e njė sistemi global tė mbrojtjes dhe se Beogradi do ta marrė pėrgjigjen adekuate si nga Kosova ashtu edhe nga institucionet vendimmarrėse nė botė. Kėto komente ai i bėri pas takimit tė sotėm tė Ekipit tė Unitetit, i cili diskutoi rreth pjesėmarrjes nė takimin e Londrės, mė 19 shtator. Ekipi i Unitetit do tė shkojė nė pėrbėrje tė plotė nė takimin e Londrės mė 19 shtator, edhe pse nuk ka agjendė shumė tė qartė, apo mė saktė ėshtė njė agjendė e ngjashme me atė tė takimit tė fundit nė Vjenė. Zėdhėnėsi Skėnder Hyseni tha se takimi i radhės ėshtė mė shumė njė parapėrgatitje pėr takimin e Nju Jorkut dhe pėr proceset e mėtutjeshme. Por, ai tha se Ekipi i Unitetit, deri tė martėn e ardhshme, do tė konceptojė mė qartė nė njė dokument qėndrimet qė do t’i paraqesė nė Londėr. “Pozicioni i Kosovės do tė jetė pavarėsi mbi pakon e Ahtisarit. Ai ėshtė qėndrim i padiskutueshėm dhe i panegociueshėm. Edhe nė takimin e Londrės vetėm mund tė vazhdojmė tė elaborojmė mė tutje, tė japim hollėsi rreth asaj ēka do ta quajmė: trakt, marrėveshje, apo marrėveshje mirėkuptimi, mbetet tė vendoset nė takimet e ekipit”. Ai tha se pala kosovare do tė bėjė punėn e vet nė procesin e negociatave, pa u pėrqendruar dhe pa pasur frikė nga parimet dhe qėndrimet e Beogradit. Me kėtė rast, Hyseni i quajti deklarata “tė ēmenduara” dhe luftėnxitėse kėrcėnimet e zyrtarėve serbė tė Beogradit se Serbia do ta pėrdorė edhe forcėn nė rast tė shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės.
“Kosova ėshtė pjesė e njė sistemi global tė mbrojtjes tashmė. T’u e pas njė kontegjitet tė forcave tė NATO-s nė Kosovė, lirisht mund tė thuhet se Kosova ėshtė pjesė e asaj. Dhe vėrtetė deklarata, ndoshta mund tė thuhet edhe “tė ēmendura” qė mund tė dalin, luftėnxitėse, si duket vėshtirė po kuptohet nė Beograd se luftėrat kanė mbaruar njė herė e mirė nė kėtė pjesė”.
Varėsisht prej zhvillimeve, Hyseni tha se Beogradi do ta marrė pėrgjigjen adekuate, si prej Kosovės ashtu edhe prej institucioneve dhe qendrave vendimmarrėse nė botė. Nė takimin e Londrės treshja do tė takohet fillimisht me palėn serbe, mė 18 shtator ndėrsa tė nesėrmen do tė takojė delegacionin e Kosovės. Hyseni pėrsėriti qėndrimin e Ekipit tė Unitetit se Kosova do tė paraqesė vetėm pikėpamjet pėr ndėrtimin e raporteve fqinjėsore me Serbinė, pas zgjidhjes sė statusit. “Deshtėm - s’deshtėm ne, deshti -s’deshti Beogradi, Kosova dhe Serbia mbeten aty ku janė, do tė jenė vende fqinjė.
Ekipi i Unitetit javėn e ardhshme do tė specifikojė mė mirė njė dokument qė do ta marrė me vete nė Londėr, e qė nuk mund tė ndryshojė shumė prej dokumenteve tė mėhershme apo parimeve tashmė tė njohura tė platformės kosovare pėr zgjidhjen e statusit. Ekipi i Unitetit ka diskutuar sot edhe rreth pėrgatitjeve tė procesit zgjedhor, sepse zgjedhjet do tė jenė njė temė konstante nė agjendėn e ekipit. Hyseni tha se nuk do tė lejohet vakuumi institucional dhe se institucionet e reja do tė themelohen nė afat optimal tė mundshėm.

Shtyhet diskutmi i ministrave tė BE-sė pėr Kosovėn  Ministrat e Punėve tė Jashtme tė BE-sė, e kanė shtyrė pėr nesėr takimin pėr Kosovėn, i cili fillimisht ishte caktuar tė mbahej sot nė Vaina do Castelo tė Portugalisė, ka bėrė tė ditur njė zėdhėnėse e diplomacisė portugeze. Nė takim, shefat e diplomacive tė BE-sė do tė pėrpiqen tė shmangin ndarjen e rrezikshme rreth statusit tė ardhshėm tė Kosovės si dhe do tė pėrpiqen tė gjejnė mėnyrėn e reagimit nėse eventualisht Kosova shpallė njėanshėm pavarėsinė, bėn tė ditur agjencia Reuters. "Kosova ėshtė sigurisht sfida mė e madhe mė tė cilėn ballafaqohet Evropa", ka deklaruar nė Bruksel shefi i diplomacisė sė Portugalisė, shtetit i cili tash kryeson BE-nė, Luis Amado.
Ministrat e Jashtėm tė vendeve tė Bashkimit Evropian, mblidhen sot dhe nesėr nė takimin joformal nė qytetin portugez, Vijana Du Kastelo. Nė kėtė takim ata do tė diskutojnė pėr mundėsitė e shmangies sė pėrēarjes nė rastin e Kosovės. “Kosova ėshtė test nėse mund tė krijohet njė politikė e pėrbashkėt e sigurisė”, ka thėnė njė diplomat pėr agjencinė gjermane “DPA”.
Mundėsia qė shqiptarėt e Kosovės tė shpallin pavarėsinė, mė 10 dhjetor, do tė dominojė nė kėtė takim tė ministrave tė BE-sė, qė do tė informohen nga pėrfaqėsuesi i tyre pėr statusin e Kosovės, Wolfgang Ischinger rreth pėrparimeve tė arritura, e i cili, siē pohon agjencia Reuters, ka tėrhequr vėrejtjen se janė tė vogla gjasat qė tė arrihet ndonjė marrėveshje.
Ndėrkaq, siē njofton agjensia Rojters, tė shtunėn, para ministrave lidhur me nivelin e negociatave tė deritanishme do tė raportojė ndėrmjetėsi i BE nė treshen negociatore, Volfgangn Ishinger.

Uashingtoni kėrkon sqarim nga Beogradi pas komentit tė zyrtarit serb pėr Kosovėn  Qėndrimi amerikan lidhur me statusin e Kosovės ėshtė i qartė, nėse dėshtojnė bisedimet, statusi qė do tė jetė i bazuar nė planin e Ahtisaarit. New York, 7 shtator. Nė takimin e djeshėm tė zyrtarėve tė politikės sė jashtme amerikane ėshtė biseduar pėr deklaratėn kėrcėnuese rreth Kosovės tė zyrtarit serb ndėrkaq nga zėdhėnėsi ajo u quajt 'fatkeqe'
qė nuk ndihmon nė zgjidhjen. Ishin kėto komentet e para tė zyrtarėve amerikanė pas deklaratės sė zyrtarit serb, e cila dje u botua nė tė pėrditshmet The New York Times dhe botimin tė saj nė Evropė, The International Herald Tribune ku ai kishte folur pėr njė pėrgjigje
ushtarake serbe nė rast tė shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės.Pėrkundėr deklaratės tjetėr tė ministrit tė jashtėm serb i cili ka thėnė se pėrdorimi i forcės nuk ishte njė opsion, zėdhėnėsi i Departmentit tė Shtetit tha se megjithatė Washingtoni kėrkonte njė qartėsim nga qeveria serbe. "Kjo ēėshtje duhet tė zgjidhet me mjete diplomatike… Qėndrimi ynė lidhur me statusin e Kosovės ėshtė i qartė: ne duam tė arrihet njė marrėveshje nė kėto bisedime, mirėpo nėse kjo nuk ndodhė, atėherė Grupi i Kontaktit ka deklaruar se ėshtė i gatshėm tė lėvizė pėrpara rreth vendimit mbi statusin qw do tė jetė i bazuar nė planin e Ahtisaarit", tha zėdhėnėsi Tom Casey.
Zėdhėnėsi duke theksuar se deklaratat e djeshme tė dy zyrtarėve serbė ishin kontradiktore nė mes vete, ai shtoi se Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kėmbėngulin dhe kėrkojnė njė qartėsim pėrmes ambasadės
amerikane nė Beograd pėr tė deklaruar se cili nė fakt ėshtė qėndrimi i qeverisė serbe./s.gashi/rtk/

...Zėri Amerikės:
Uashingtoni kėrkon sqarim nga Beogradi pas komentit tė zyrtarit serb pėr Kosovėn

07-09-2007 Departamenti amerikan i Shtetit tha dje se po kėrkon sqarim nga Beogradi, pasi njė zyrtar i lartė serb tha se Serbia mundet tė pėrdorė forcėn, pėr tė parandaluar pavarėsinė e Kosovės. Bisedimet pėr Kosovėn do tė rifillojnė pėrsėri nė Nju Jork mė 18 shtator. 

Departamenti i Shtetit e kritikoi si “acarues dhe fatkeq” njė koment tė zyrtarit mė tė lartė serb pėr Kosovėn, se Beogradi mund tė pėrgjigjet ushtarakisht ndaj shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės. Por Departamenti i Shtetit, po ashtu, beson se komentet e zbutura tė Ministrit tė Jashtėm Vuk Jeremiē pėrfaqėsojnė nė fakt politikėn aktuale tė Serbisė.

Komentet e Ministrit tė Jashtėm serb pasuan ato tė zyrtarit tė lartė serb Dushan Prorokoviē, Sekretar i Shtetit pėr Kosovėn, i cili thonte nė njė intervistė tė botuar tė mėrkurėn nė gazetėn “International Herald Tribune”, se Serbia ėshtė e gatshme tė pėrdorė forcėn, pėr t’i parandaluar vendet perėndimore ta njohin Kosovėn si shtet tė pavarur.

Prorokoviē, zyrtar i lartė i Partisė Demokratike tė Serbisė tė Kryeministrit Vojisllav Koshtunica, tha se Beogradi po shqyrton edhe hapa tė tjerė, pėrfshi mbylljen e kufirit me Kosovėn dhe vendosjen e njė embargoje tregtare ndaj saj.

Nė njė konferencė shtypi, Zėdhėnėsi i Departmentit amerikan tė Shtetit, Tom Kejsi, tha se Shtetet e Bashkuara po kėrkojnė sqarimin e komenteve tė zotit Prorokoviē nga qeveria e Beogradit:

"Sigurisht, qė kėto janė komente tė pajustifikueshme dhe nuk e ndihmojnė aspak ēėshtjen. Ajo qė ėshtė mė e rėndėsishme, madje, do tė thoja se ne jemi tė mendimit, se kėto deklarata nuk pėrfaqėsojnė pikėpamjet e qeverisė sė Serbisė qė nė fakt, ne e kuptojmė, sepse Ministri i Jashtėm i Serbisė u tha zyrtarėve tė Bashkimit Evropian nė Bruksel, se pėrdorimi i forcės nuk ėshtė njė mundėsi qė do tė shfrytėzonte Serbia nė trajtimin e ēėshtjes sė statusit tė Kosovės" ,- tha zėdhėnėsi.

Ministri i Jashtėm Jeremiē, i cili konsiderohet si reformator dhe pro-Perėndimit, u citua tė ketė thėnė nė Bruksel, se Serbia nuk do tė kėrcėnonte ushtarakisht, apo nuk do tė ndėrmerrte njė veprim tė kėsaj natyre, i cili do ta destabilizonte mė tej situatėn. Por ai paralajmėroi, po ashtu, se njohja diplomatike e Kosovės do tė shkaktonte njė reagim tė ashpėr nė Serbi dhe do tė nxiste pretendime tė tjera territoriale nė Ballkan e gjetkė.

Shtetet e Bashkuara, krahas me Rusinė dhe me Bashkimin Evropian, po i mbikqyrin bisedimet mes udhėheqėsve kosovarė dhe serbė, qė janė nė plan tė rifillojnė mė 18 shtator nė Nju Jork. Kombet e Bashkuara kanė caktuar 10 dhjetorin si afat pėr pėrfundimin e negocitave lidhur me statusin pėrfundimtar tė Kosovės qė kanė vazhduar pėr njė kohė tė gjatė.

Nė se nuk arrihet njė marrėveshje, Shtetet e Bashkuara dhe aleatėt e Bashkimit Evropian nė Grupin e Kontaktit thonė se do tė kėrkojnė pavarėsinė e mbikqyrur tė Kosovės, sipas propozimit tė tė dėrguarit tė OKB-sė, zotit Marti Ahtisaari.

Rusia, njė tjetėr anėtar i Grupit tė Kontaktit, e mbėshtet aleaten e tij pėr njė kohė tė gjatė, Serbinė, e cila e kundėrshton me forcė idenė e pavarėsisė, por nga ana tjetėr, shton se do t’i jepte Kosovės njė autonomi nė shkallė tė gjerė.//voa//

Presidenti Sejdiu tha se vendi ynė ka burime ekonomike pėr t'u zhvilluar e pėr tė qenė tė pavarur
Rahovec, 7 shtator 2007 - Presidenti i Kosovės Fatmir Sejdiu sot mori pjesė nė festėn tradicionale tė vjeljes sė rrushit nė Rahovec, ku ishin tė pranishėm edhe kryeministri Agim Ēeku, pėrfaqėsues tė UNMIK-ut e tė KFOR-it dhe zyrtarė lokalė. Duke folur nė kėtė manifestim, Presidenti Sejdiu vlerėsoi se festa tradicionale e vjeljes sė rrushit, e ideuar nga Presidenti Rugova, ėshtė bėrė njė festė shumė e rėndėsishme e manifestimit tė begative tona natyrore, tė punės sė vyeshme tė vreshtarėve dhe bujqve tanė dhe e aftėsisė sonė qė me cilėsinė e rrushit t'u konkurrojmė edhe vendeve me traditė tė gjatė tė prodhimit tė rrushit dhe verės. "Ne jemi tė vetėdijshėm, por edhe krenarė pėr tokėn qė kemi, pėr diellin qė rrezon mbi kėto vreshta tė begatshme dhe pėr traditėn tonė tė prodhimit tė rrushit. Kjo ėshtė edhe arsyeja themelore qė ky manifestim mbahet nėn patronatin e Presidentit tė Kosovės", theksoi Sejdiu. Gjithashtu ai tha se ajo qė shihet kėtu dhe anembanė Kosovės, flet se vendi ynė "ka burime ekonomike pėr t'u zhvilluar, pėr tė qenė tė pavarur: tokė tė mirė, punėtorė tė rinj dhe tė vyeshėm, ndėrmarrės tė zotėt", por edhe qė tė sigurohet kapital pėr investime. Nė vijim tė fjalės sė tij Presidenti u premtoi vreshtarėve pėrkrahjen e institucioneve tė Kosovės nė mėnyrė qė nė tė ardhmen tė ketė angazhime edhe mė tė mėdha qė tė punohet ēdo pėllėmbė e tokės, qė tė sigurohet drithi dhe buka, por pėr tė qenė edhe konkurrentė dhe pėr tė eksportuar produktet tona bujqėsore. Gjithashtu Presidenti premtoi ngritjen e infrastrukturėn, e cila mbėshtet prodhimtarinė bujqėsore dhe agroindustrinė, zhvillimin e tregut tė produkteve bujqėsore si dhe kreditimin e favorshėm pėr bujqit dhe agrobiznesin. Presidenti nė fund tė fjalės sė tij uroi qė ky bereqet tė jetė edhe mė i begatshėm nė vitet qė vijnė, kurse "popull tė jetė mė i pasur dhe mė i kėnaqur nė pavarėsinė qė po e presim dhe po na pret".

Koalicion parazgjedhor mes PDK-sė dhe PLK-sė – i pari nė prag tė zgjedhjeve tė ardhshme Pėrmes njė komunikate pėr opinion tė lėshuar nga Zyra pėr informim pranė Partisė Demokratike bėhet e ditur se sot edhe formalisht do tė zyrtarizohet koalicioni mes kėsaj partie (PDK) dhe Partisė Liberale tė Kosovės, pėr zgjedhjet e ardhshme lokale e parlamentare, tė cilat pritet tė mbahen me 17 nėntor tė kėtij viti. Nėnshkrimi i marrėveshjes pėr koalicion mes kėtyre dy subjekteve politike pritet tė bėhet sot nė selinė e Partisė Demokratike tė Kosovės.Gjatė njė takimi tė zhvilluar mbrėmė nė selinė e PLK-sė me Z. Christophe Lucta, pėrgjegjės pėr ēėshtje politike pranė Zyrės sė Francės nė Prishtinė, Gjergj Dedaj pat shprehur gatishmėrinė e liberalėve tė Kosovės pėr tė arritur marrėveshje pėr koalicion parazgjedhor me subjektet politike opozitare tė Kosovės, ngase siē theksoi ai “partitė aktualisht nė pushtet kanė dėshtuar nė qeverisjen e tyre dhe nuk i kanė mbajtur premtimet elektorale dhe ėshtė momenti i nevojshėm dhe mbase i duhur pėr ndėrrimin e pushtetit, dhe, kjo do tė ndodhė me fitoren bindėse tė opozitės nė zgjedhjet e ardhshme nė Kosovė”.

Greqia paralajmėron veto nė anėtarėsimin e Maqedonisė nė NATO dhe nė BE Greqia do tė vėrė veto nė anėtarėsimin e Maqedonisė nė NATO dhe nė Bashkimin Evropian, nėse Shkupi nuk bie dakord pėr kompromis lidhur me emrin, ka deklaruar kryeministri grek Kostas Karamanlis. "Nuk vjen parasysh qė Shkupi tė anėtarėsohet nė ēfarė do organizate, pavarėsisht nėse quhet NATO apo BE", pėrderisa "ky vend nuk e pranon emrin, i cili ėshtė i pranueshėm pėr tė gjithė", tha Karamanlis. Ai saktėsoi se Athina do tė shfrytėzojė ēdo tė drejtė qė ta mbrojė politikėn e jashtme tė saj, dhe se kėtė do ta bėnte ēdo qeveri greke.

Arritja e njė zgjidhjeje pėr Kosovėn do tė ketė rezultate pozitive pėr Maqedoninė edhe rajonin, tha Cėrvenkovski
Londėr, 7 shtator 2007 - Presidenti maqedonas Branko Cėrvenkovski tha se situata rreth Kosovės nė gjithė Evropėn po trajtohet shumė seriozisht, ndaj edhe Maqedonia si fqinj i drejtpėrdrejtė i Kosovės dhe Serbisė nuk nėnvlerėson tėrėsisht rreziqet nga zgjidhja e pritshme. "Unė nuk kėmbėngul se ardhmėria e Maqedonisė varet nga ajo qė do tė ndodhė nė Kosovė, mirėpo ėshtė fakt se varėsisht nga ajo se nė ē'drejtim do tė shkojnė punėt nė Kosovė dhe lidhur me Kosovėn, edhe ne do tė ndjejmė pasoja tė caktuara", ėshtė shprehur Cėrvenkvski nė njė intervistė pėr BBC-nė. Arritja e njė zgjidhjeje qė do tė garantojė stabilitet tė qėndrueshėm nė rajon, theksoi ai, do tė ketė rezultate pozitive edhe pėr Maqedoninė edhe pėr vendet e tjera tė rajonit. Por, shtoi ai, nėse nė Kosovė shpėrthen ndonjė trazirė ose paqėndrueshmėri, "sė pari fqinjėt e parė do t'i ndjenin ato pasoja negative", theksoi Cėrvenkovski, duke shtuar se Shkupoi ndjek "me vėmendje ngjarjet lidhur me Kosovėn". Megjithatė, Presidenti maqedonas shpreson qė pėrpjekjet plotėsuese tė bashkėsisė ndėrkombėtare dhe negociatat e ringjallura, do tė gjejnė njė zgjidhje, ndonėse siē tha, "pozicionet midis Beogradit dhe Prishtinės nuk janė tė ndryshme, por tė kundėrta". "Besoj se kjo do tė jetė njė zgjidhje e cila nė fund tė fundit do ta obligojė edhe komunitetin ndėrkombėtar qė tė jetė garant i asaj qė do tė ndodhė edhe nė Kosovė edhe nė rajon", tha Cėrvenkovski.

...speciale:
Reagime pas vdekjes sė Luēiano Pavarotit

07-09-2007
 
Luciano Pavarotti (2005 file photo)
Luēiano Pavarotti mė 2005

Legjendari i operas italiane, Luciano Pavaroti, i cili e solli operan pranė njerėzve tė thjeshtė si njė nga tenorėt mė tė mėdhenj tė shekullit tė 20-tė, vdiq nė shtėpinė e tij nė Italinė veriore. Ai ishte 71 vjeē.

Manaxheri i tenorit, Terri Robson tha se Pavaroti vdiq dje nė mėngjes nė shtėpinė e tij nė Modena. Ai ishte i sėmurė me kancer tė pankreasit pėr mė shumė se njė vit. Mijėra njerėz u rreshtuan nė rrugėt e qytetit tė Modenės dje dhe shpėrthyen nė duartrokitje nė shenjė respekti kur makina e funeralit qė mbante arkivolin me trupin e Pavarotit po shkonte nga shtėpia e tij nė katedralen e qytetit, pėr ceremoninė e varrimit qė do tė zhvillohet nesėr.

Opera shtetėrore e Vjenės ngriti njė flamur tė zi nė shenjė zije dhe rojet nė Pallatin e Bukinkamit nė Britani luajtėn arien e njohur nga opera Turandot e Puēinit tė kėnduar nga Pavaroti, “Nessun Dorma”.

Tenori spanjoll, Plaēido Domingo tha se ai gjithmonė e admiroi madhėshtinė e zėrit qė zoti i dha Pavarotit. Njė tenor tjetėr spanjoll, Jose Carreras e quajti Pavarotin njė mik tė dashur.

Nė njė deklaratė tė Shtėpisė sė Bardhė, Presidenti dhe zonja Bush e quajtėn Pavarotin njė humanitar tė madh si dhe njė nga kėngėtarėt mė tė pėrkryer tė tė gjithė kohėrave.

Pavaroti lindi nė Modena nė vitin 1935. Nė vitin 1961 mbas shumė vitesh studimi, ai fitoi njė konkurs kėnge dhe mė pas iu ofrua njė rol nė operan e “Bohema” tė Puēinit. Ai bėri debutimin e tij tė parė operistik nė vitin 1963 nė Londėr dhe mė pas dhe shfaqje nė Operan Metropolitane tė New Yorkut, pesė vjet me vonė.

Njė herė Pavaroti e pėrshkroi veten e tij si njė skllav tė zėrit tė tij tė jashtėzakonshėm. Ai tha se tė jesh njė tenor ėshtė njėsoj si tė jesh sportist qė kėrkon stėrvitje tė vazhdueshme.//voa//


LAJMET
E enjte 06 shtator 2007

Raundi i dytė i bisedimeve mė 19 shtator nė Londėr Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu ka marrė tė enjten ftesėn, pėr njė takim tė ri me treshen ndėrkombėtare diplomatike, parashikuar pėr 19 shtator nė Londėr, ndėrsa vendimi pėr pjesėmarrjen e Prishtinės nė kėtė takim, do tė merret tė premten nė mbledhjen e radhės tė Grupit tė Unitetit.

Dronov i dorėzoi ftesėn Sejdiut pėr takimin e Londrės Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, tė enjten priti shefin e Zyrės ruse nė Prishtinė, Andrei Dronov, ku u diskutua pėr gjendjen e pėrgjithshme nė vend, me theks tė veēantė pėr procesin e pėrcaktimit tė statusit politik tė Kosovės.

Ruecker kėrkon nė Berlin perspektivė tė qartė pėr Kosovėn Shefi i UNMIK-ut, Joachim Ruecker, gjatė njė takimi nė Berlin me shefin e diplomacisė gjermane, Frank-Walter Steinmeier, kėrkoi tė enjten njė perspektivė tė qartė pėr Kosovėn pas 10 dhjetorit.Ryker: Kosova nuk duhet tė bie nė amulli mė 11 dhjetor 2007 Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker, gjatė njė takimi tė enjten me shefin e diplomacisė gjermane, Frank Ualter Shtajnmajer, ka shfaqur shpresėn se zgjidhja pėr statusin e Kosovės do tė gjendet deri mė 10 dhjetor...

Shefat e diplomacive tė Grupit tė Kontaktit takohen mė 27 shtator Takimi i shefave tė diplomacive tė vendeve tė Grupit tė Kontaktit pėr Kosovėn do tė mbahet mė 27 shtator nė Nju Jork, paralajmėruan ministrat e jashtėm tė Francės dhe Britanisė sė Madhe, Bernar Kushner dhe Dejvid Miliband.

Ryker mė 30 shtator raporton nė Kėshillin e Sigurimit Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker do t’i paraqesė nė fund tė kėtij muaji KS tė KB-ve raportin pėr situatėn nė Kosovė, thuhet nė faqen e internetit tė Kėshillit tė Sigurimit, tė cilin kėtė muaj e udhėheq Franca.

Berisha thotė se pavarėsia e Kosovės garanton stabilitet Vetėm pavarėsia e Kosovės garanton stabilitet nė Ballkan, ka thėnė kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha, duke tėrhequr vėrejtjen se shtyrja e zgjidhjes sė statusit mund t'i paraprijė kaosit.

Avni Arifi emėrohet zėdhėnės i Qeverisė sė Kosovės

Avni Arifi emėrohet zėdhėnės i Qeverisė sė Kosovės
Pas dorėheqjes sė Ulpiana Lamės, Qeveria e Kosovės ka emėruar nė postin e zėdhėnėsit tė saj Avni Arifin. "Unė do ta ushtrojė kėtė funksion qė nga data 12 i kėtij muaji", tha Arifi pėr Kosovapress.

Fushata zgjedhore e vė nė pikėpyetje funksionin e Kuvendit Anėtarėt e Kryesisė sė Kuvendit, deklaruan tė enjten, se ligjvėnėsi kosovar nuk mund tė funksionojė normalisht gjatė periudhės sė zgjedhjeve, pėr faktin se shumė deputetė do tė angazhohen nė fushatėn elektorale dhe si pasojė do shkaktojnė mungesė kuorumi nėpėr komisione, pėr t’i miratuar kryesisht ligjet qė dalin si obligim nga Pakoja e Ahtisaari-t.

Partia e Zef Morinės kėrkon koalicion me LDK-nė Partia Demokristiane pėr Integrim (PDKI), e drejtuar nga Zef Morina ka kėrkuar nga Lidhja Demokratike e Kosovės (LDK)...

Gjenerali Marnak: Askush nuk do tė guxojė tė hyjė nė Kosovė Askush nuk do tė guxojė tė hyjė nė Kosovė, jo vetėm tash por nė asnjė kohė me qėllim tė destabilizimit tė sigurisė, ka thėnė tė enjten komandanti i ri i KFOR-it, gjenerallejtėnant Ksavier But de Marnak, sipas tė cilit KFOR-i do tė bėjė...ēdo gjė pėr ruajtjen e qetėsisė.

KFOR dhe SHPK garantojnė bashkėpunim pėr stabilitetin e Kosovės Komandanti i ri i KFOR-it, gjenerali francez Xavier Bount De Marnhac dhe kreu i Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), Sheremet Ahmeti, deklaruan tė enjten se do tė angazhohen nė vazhdimėsi pėr t’u ofruar siguri dhe qetėsi tė gjithė qytetarėve tė Kosovės.

Nė 8 vjetorin e themelimit, SHPK thotė se u shėrben tė gjithė kosovarėve Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK), nė tetė vjetorin e themelimit, konsideron se ėshtė njėri ndėr institucionet mė tė besueshme dhe mė tė respektuara nė Kosovė, si dhe njė institucion qė ofron mbrojtje dhe siguri pėr tė gjithė qytetarėt e vendit.

Konkursi pėr drejtor menaxhues tė PTK-sė shpallet nė dhjetor Bordi i Drejtorėve tė PTK-sė ka vendosur tė enjten qė konkursi pėr drejtor menaxhues tė PTK-sė tė shpallet mė 1 dhjetor, ndėrkohė qė drejtori aktual - Etrur Rrustemaj, nė bazė tė marrėveshjes sė mėhershme, do tė vazhdojė tė qėndrojė...

Gjakovarėt kėrkojnė zbardhjen e vrasjes sė policit para 4 vjetėsh Nė katėr vjetorin e vrasjes sė policit Hajdar Ahmeti tė enjten, nė fshatin Berjahė tė Gjakovės, pėrfaqėsues...tė tė afėrmve, kerkojnė zbardhjen e vrasjes.

Pėrfundoi Muaji i rinisė “Gjakova 2007” Me kongresin e tė rinjve, nė Gjakovė ėshtė pėrmbyllur Muaji rinor i organizuar nga Drejtoria pėr Kulturė, Rini dhe Sport i Kuvendit Komunal dhe i mbėshtetur nga Ministria e Kulturės, Rinisė dhe Sporteve.

Digjet tėrėsisht Shkolla fillore “Kuvendi i Drenicės” nė Murg tė Skenderajt Nė ditėn e tretė tė fillimit tė vitit tė ri shkollor, objekti i Shkollės fillore “Kuvendi i Drenicės”, nė fshatin Murgė...digjet tėrėsisht.

Kosova prezantohet me gjashtė xhudistė nė Split tė Kroacisė Mė 8 shtator nė Split tė Kroacisė organizohet turneu ndėrkombėtar nė xhudo, ndėrsa Kosova nė kėtė aktivitet, ku merr pjesė pėr herė tė pestė, do tė prezantohet me gjashtė garues nė tė dy konkurrencat...

...hapur:

Presidenti Sejdiu merr ftesėn pėr takimin e Londrės  Presidenti Sejdiu priti shefin e Zyrės ruse nė Prishtinė, Andrei Drenov. Nė kėtė takim u diskutua pėr gjendjen e pėrgjithshme nė vend, me theks tė veēantė pėr procesin e pėrcaktimit tė statusit politik tė Kosovės. Me kėtė rast, shefi i Zyrės ruse nė Prishtinė i dorėzoi presidentit Sejdiu ftesėn pėr njė takim tė ri me treshen ndėrkombėtare, i paraparė tė mbahet nė datėn 19 shtator nė Londėr. Njė njoftim i lėshuar nga zyra e Presidentit, konfirmon se takimi i Prishtinės me ndėrmjetėsuesit amerikanė, evropianė dhe rusė pėr statusin e Kosovės do tė mbahet mė 19 shtator nė Londėr.
Ndėrkohė, lidhur mė kėtė ēėshtje, presidenti Sejdiu ka caktuar pėr nesėr njė takim tė Ekipit tė Unitetit, nė tė cilin do tė bisedohet pėr pjesėmarrjen nė takimin e Londrės.
Po ashtu ėshtė paraparė qė treshja ndėrmjetėsuese ndėrkombėtare do tė takohet nė Londėr edhe me delegacionin serb, mirėpo ende nuk ka konfirmime nėse Beogradi zyrtar ka marrė ftesė pėr kėtė takim.
Takimi nė Londėr praktikisht do t’iu paraprijė bisedimeve tė drejtpėrdrejta ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pėr statusin e Kosovės, tė cilat pritet tė mbahen nė fund tė muajit shtator nė Nju Jork nė kuadėr tė sesionit Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara.
Presidenti Fatmir Sejdiu ka ritheksuar tė mėrkurėn, pas njė takimi me parlamentarėt e Danimarkės, se pavarėsia e Kosovės ėshtė e panegociueshme.
Ai nuk pėrjashtoi mundėsinė e pjesėmarrjes nė bisedime, kur do tė mund tė diskutohet edhe ēėshtja e statusit, por tha se Kosova do tė paraqesė edhe njėherė argumentet pėr pavarėsinė e saj. Parlamentarėt danezė thanė se Danimarka e mbėshtetė zgjidhjen e shpejt tė statusit tė Kosovės, e cila do tė mundėsonte njė stabilitet mė tė madh nė Evropė.

Nė fund tė shtatorit Joahim Ryker raporton para Kėshillit tė Sigurimit tė KB Shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker do ta paraqesė me 30 shtator nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara raportin pėr situatėn nė Kosovė, bėhet e ditur nga informacioni nė faqen e internetit tė KS tė OKB, tė cilin kėtė muaj e kryeson Franca. Kryesuesi i KS, ambasadori francez Zhan-Moris Riper, paralajmėroi pėr 25 shtator edhe takimin e shefave tė shteteve anėtare tė organit mė tė lartė ekzekutiv tė organizatės botėrore. Nė Nju Jork, sipas paralajmėrimeve, nė margjinat e sesionit vjetor tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, qė fillon me 18 shtator, do tė mbahet edhe takimi i shefave tė diplomacive tė vendeve tė Grupit tė Kontaktit pėr Kosovė, tė cilin e pėrbėjnė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Rusia, Britania e Madhe, Franca,Gjermania dhe Italia.
Negociatat e drejtpėrdrejta tė delegacioneve tė Beogradit dhe Prishtinės pėr ardhmėrinė e Kosovės, siē ka paralajmėruar i dėrguari i Rusisė nė “treshen” negociatore tė Grupit tė kontaktit, Aleksandar Bocan-Harēenko, do tė mund tė zhvilloheshin me 27 shtator nė Nju Jork.
Pėrveē pėrfaqėsuesit rus nė “treshe”, e cila ėshtė e angazhuar nė negociatat lidhur me statusin e ardhshėm tė Kosovės, janė edhe pėrfaqėsuesi i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Frenk Uizner dhe pėrfaqėsuesi i Bashkimit Evropian, Volfgang Ishinger.//voa//

Moore: Kėrcėnimet serbe-teatėr pėr pazarllėk Duke komentuar kėrcėnimet e herėpashershme tė zyrtarėve serbė se Beogradi do tė pėrdorė forcėn nė rast tė pavarėsimit tė Kosovės, analisti i radios "Evropa e lirė", Patrik Mur, e hedh poshtė kėtė mundėsi, duke shtuar se "nė Kosovė ka trupa tė NATO s tė armatosura deri nė dhėmbė", tė cilat "lehtė do t'ia dilnin nė krye" me ushtrinė serbe me pak pėrvojė dhe komandantė "shumė mė pak tė motivuar". Interesi kryesor pėr serbėt e zakonshėm, tha Mur, ėshtė qė tė hyjnė nė Bashkimin Evropian, tė pėrmirėsojnė gjendjen sociale dhe se duke zhvilluar luftėra nuk do ta fitojnė asgjė. Analisti Mur theksoi se zyrtarėt serbė po pėrpiqen tė bėjnė sa mė shumė zhurmė pėr ta rikthyer vėmendjen tek vetja, duke krijuar atmosferė tė nervozės e tė histerisė, me shpresė qė tė fitojnė njė marrėveshje mė tė mirė deri mė 10 dhjetor. "Kėtė kryesisht e shoh si njė stėrvitje pėr pazarllėk rreth statusit. Serbia nuk e udhėheq Kosovėn prej vitit 1999. Shumica e politikanėve serbė e dinė se e kanė humbur Kosovėn, dhe nė fakt mė nuk kanė se ēfarė tė humbin. Pra, shohim se po luhet vetėm njė teatėr i madh", nėnvizoi Patrik Mur, njė ndėr analistėt mė tė mirė tė ēėshtjes sė Kosovės.

Pėr ta penguar pavarėsinė e Kosovės, Serbia do ta pėrdorė edhe forcėn, thotė Prorokoviq  Serbia ėshtė e gatshme tė pėrdorė edhe forcėn pėr t'i penguar vendet perėndimore qė ta njohin pavarėsinė e Kosovės, e transmeton International Herald Tribune, sekretarin shtetėror pėr Kosovėn Dushan Prorokoviq. Sipas gazetės, Prorokoviq ka paralajmėruar njė varg masash "tė ashpra" nėse Kosova shpallė pavarėsinė dhe nėse Perėndimi do ta njohė atė. Prorokoviq ka thėnė se masat e tilla mund tė jenė vendosja eventuale e forcave serbe nė Kosovė, bllokada e kufijve tė Kosovės dhe embargoja tregtare.
Zyrtari serb ka thėnė se nė rast tė shpalljes sė pavarėsisė, do tė bėhej e pavlefshme marrėveshja e Kumanovės.
"Pa marrėveshjen e Kumanovės, ushtria jonė mund tė kthehet pa kufizime legale. Mund ta kalojė kufirin dhe tė lėvizė nėpėr tėrė Kosovėn pa asnjė pengesė legale", ka thėnė Prorokoviē.
Ndėrkohė, ministri i Jashtėm Vuk Jeremiq ka thėnė se Serbia nuk do pėrgjigjet ushtarakisht nėse Kosova njėanshėm e shpall pavarėsinė. Jeremiq i tha gazetės Financial Times se shpallja e pavarėsisė sė Kosovės do ta hapte "kutinė e Pandorės" tė problemeve tė sigurisė nė rajon.
"Nuk do tė kontribuojmė nė destabilizimin e Kosovės me mjete fizike, ushtarake apo tė sigurisė. Do tė pėrdoren tė gjitha burimet diplomatike dhe politike, pa ato tė sigurisė dhe tė mbrojtjes. Politikisht, moralisht dhe praktikisht, ne nuk mund ta shesim Kosovėn nė njė Serbi demokratike" tha ai.

 Policia gjermane ėshtė vėnė nė kėrkim edhe tė dhjetė tė dyshuarve tjerė Autoritetet gjermane janė vėnė nė kėrkim tė 10 personave pėr tė cilėt dyshohet se kanė ndihmuar tre tė arrestuarit e djeshėm qė tė planifikojnė sulme nė objektet amerikane. Njė zyrtar i lartė i sigurisė tha se 10 tė dyshuarit janė shtetas gjermanė, turq dhe tė nacionaliteteve tė tjera. Prokurorja gjermane, Monika Harms, tha se tre tė arrestuarit e djeshėm ishin trajnuar nė kampe tė ndryshme nė Pakistan, dhe kishin siguruar mbi 700 kilogramė lėndė kimike dhe eksploziv.


LAJMET
E mėrkurė 05 shtator 2007

Tėrmet nė perėndim tė Shqipėrisė, nuk raportohet pėr viktima e dėme Shqipėria ėshtė zgjuar sot nga lėkundjet e njė tėrmeti me intensitet 4.8 shkallė tė Rihterit. Sipas institutit sizmologjik epiqendra e tij ishte nė Maminas tė Durrėsit, ku lėkundjet kane qenė mė tė forta. Tėrmeti ka rėnė nė orėn 7 e 10 minuta dhe ka zgjatur afro 10 sekonda. Sipas medieve tė Shqipėrisė, lėkundjet e tokės qė u shtrinė nė njė thellėsi deri nė 10 kilometra pranė zonės sė Durrėsit, u ndjenė me kėtė intensitet edhe nė Tiranė, Elbasan, Librazhd dhe Prrenjas. Mendohet se shkak i kėtij tėrmeti ka qenė shiu i rėnė gjate natės pas njė thatėsire tė tej zgjatur qė ka prekur vendin. Autoritetet kanė thėnė se nga ky tėrmet nuk ka pasur viktima ose dėmtime.

Sejdiu optimist nė unitetin evropian pėr ēėshtjen e Kosovės Pavarėsisht hezitimeve qė vihen re kėtė kohė, kosovarėt shpresojnė se tė gjitha vendet e Bashkimit Evropian (BE) do tė mbajnė qėndrim unik nė pėrkrahje tė zgjidhjes qė i jep Kosovės pavarėsi me mbikėqyrje ndėrkombėtare.

Qeveria rikonfirmon fokusimin drejt zgjidhjes sė statusit politik tė vendit Kabineti Qeveritar, nė mbledhjen e rregullt tė saj, ka shprehur edhe njė pėrkushtimin qė gjithė potencialin e saj ta orientojė nė drejtim tė zgjidhjes sė statusit politik tė vendit, ndėrkaq ėshtė shprehur optimiste se deri nė dhjetor, Bashkimi Evropian do tė unifikojė qėndrimin pro pavarėsisė.

Sejdiu emėron Imri Ahmetin pėr kėshilltar politik Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu emėroi tė mėrkurėn Imri Ahmetin pėr kėshilltar politik nė Kabinetin e kryetarit.

Presim qė qeveria ta suspendojė memorandumin MPB-MEM, thotė UNMIK Administrata e UNMIK-ut, ka kėrkuar tė mėrkurėn nga Qeveria e Kosovės qė ta suspendojė memorandumin ndėrmjet Ministrisė sė Punėve tė Brendshme (MPB) dhe Ministrisė sė Energjetikės dhe Minierave (MEM), i cili ua kushtėzon qytetarėve tė Kosovės regjistrimin e automjeteve me prezantimin e fletėpagesave tė faturave tė energjisė elektrike.

Lama lė postin e zėdhėnėses dhe kėshilltares politike tė Ēekut Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku ka miratuar kėrkesėn e zėdhėnėses dhe kėshilltares sė tij politike, Ulpiana Lame pėr lirim nga postet e saj tė deritanishme pėr shkaqe objektive.

Partitė politike ende pa emra konkretė pėr kryetarė tė komunave Partitė politike nė vend edhe pėrkundur pėrgatitjeve tė bėra pėr certifikim pėr zgjedhjet, tė cilat pritet tė zhvillohen mė 17 nėntor tė kėtij viti, ende nuk janė tė gatshme tė japin emra konkretė pėr kandidatėt e tyre pėr kryetarė tė komunave, ndėrsa vlerėsojnė se gara do tė jetė e ashpėr.

Prokuroria reagon ndaj kandidimit tė Haradinajt nė zgjedhje Olga Karvan, pėrfaqėsuese pėr media e Prokurorisė sė Hagės, tė mėrkurėn gjatė njė konference pėr media...reagon ndaj kandidimit tė Haradinajt nė zgjedhje.

UNMIK: Haradinaj mund tė marrė pjesė nė procesin zgjedhor Zyrtarė tė UNMIK-ut kanė thėnė tė mėrkurėn duke u bazuar nė Kornizėn Kushtetuese tė Kosovės, ish-kryeministrit Ramush Haradinaj do t’i lejohet pjesėmarrja...

KQM-ja akuzon qeverinė pėr politikė tė gabuar ndaj KEK-ut Zyrtarė tė Departamentit pėr Energjetikė dhe Miniera nė Kabinetit pėr Qeverisje tė Mirė (KQM) tė Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), thanė se Korporata Energjetike e Kosovės (KEK) me fajin e menaxhmentit tė saj dhe tė Qeverisė, ka arritur kulmin e anarkisė.

Me urdhėresė tė gjykatės 47 persona arrestohen dhe ēohen nė gjykatė
05.09.2007 - Gjilan Brenda gjashtė ditėve tė fundit, me urdhėresė tė lėshuar nga Gjykata pėr kundėrvajtje tė ndryshme, policia ka arrestuar apo sjellė nė gjykatė...

Plaēkitet njė postė nė Gjakovė Njėra nga postat e Gjakovės, ka qenė cak i plaēkitjes nga dy persona tė maskuar, tė cilėt kanė marrė mė vete...ēka kanė mundur...

Filluan punimet pėr ndėrtimin e Katedrales “Nėnė Tereza” Megjithė kundėrshtimin dhe pėrgojimet e shumta, tė mėrkurėn nė Prishtinė nė lokacionin e Gjimnazit “Xhevdet Doda”, filluan punimet pėr ndėrtimin e Katedrales “Nėnė Tereza”, duke e cilėsuar atė tė shenjtė dhe tė nevojshme pėr Kosovėn.

Veteranėt e luftės kėrkojnė nga MASHT t’i ndihmojė fėmijėt me libra shkollor Organizata e veteranėve tė luftės, dega nė Klinė, ka kėrkuar tė mėrkurėn nga MASHT-it qė tė ndihmojė fėmijėt e kategorive tė dala nga lufta e UĒK-sė...

Sllovenėt pendohen pėr vendosjen e euros Sllovenėt janė penduar qė kanė vendosur euron, meqė pas tetė muajve aq sa pėrdorin valutėn evropiane pėrballen me pasoja negative dhe varfėri, shkruajnė mediat vendore.

BE kundėrshton ndarjen e Kosovės
Bruksel, 5 shtator 2007 - Bashkimi Evropian kundėrshton ndarjen e Kosovės, ka thėnė Komisionari pėr zgjerim i unionit Oli Ren, pas takimit me shefin e diplomacisė sė Serbisė, Vuk Jeremiq.

...hapur:

Hagė: Prokuroria reagon ndaj kandidimit tė Haradinajt nė zgjedhjeNė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Hagės, ka vazhduar procesi gjyqėsor ndaj ish-kryeministrit tė Kosovės, Ramush Haradinajt dhe dy bashkėluftėtarėve tė tij, Idriz Balajt dhe Lahi Brahimajt. Nė seancė tė mbyllur dhe me masa mbrojtėse, edhe sot ėshtė paraqitur dėshmitari i prokurorisė me shifrėn 3. Trupi gjykues i ka rekomanduar Prokurorisė qė Brenda njė jave ta reduktojė numrin e dėshmitarėve tė paraparė, nė mėnyrė qė tė mundėsohet qė sa mė parė tė fillojnė dėshmitė e tyre edhe dėshmitarėt e mbrojtjes sė tė akuzuarve.
Nė fillim tė seancės sė sotme, nė emėr tė trupit gjykues, kryesuesi, Alfons Orie, informoi palėt lidhur me rrjedhėn e deritashme tė procesit gjyqėsor ndaj Ramush Haradinajt, Idriz Balajt dhe Lahi Brahimajt. Ai tha se deri tani prokuroria ka paraqitur 49 dėshmitarė, ka shpenzuar 125 orė pune ose 62,8 pėr qind tė kohės sė paraparė. Asaj i kanė mbetur nė dispozicion edhe mbi 39 orė. Zoti Orie, i rekomandoi Prokurorisė qė brenda njė jave tė reduktojė numrin e dėshmitarėve tė saj tė paraparė pėr kėtė proces, nė mėnyrė qė tė mundėsohet sa mė parė tė fillojnė dėshmitė e tyre edhe dėshmitarėt e mbrojtjes sė tė akuzuarve.
Nė vijim tė seancės sė sotme, sėrish nėn masa tė posaēme mbrojtėse, me “dėshminė” e tij ėshtė paraqitur dėshmitari i prokurorisė me shifrėn 3, i cili ėshtė pėrgjigjur nė pyetjet e ekipit tė mbrojtjes sė tė akuzuarve.
Avokati kryesor i zotit Ramush Haradinaj, Ben Emerson, kėrkoi nga trupi gjykues sqarime konkrete lidhur me paraqitjen e dėshmitarit tė radhės tė Prokurorisė. Pėr kėtė ēėshtje u tha se do tė bisedohet nė seancė tė mbyllur.
Po ashtu, nė Hagė, nė njė konferencė tė posaēme me gazetarė, pėrfaqėsuesja pėr media e Prokurorisė, Olga Karvan, ka shprehur “brengosje” lidhur me paralajmėrimin qė ish-kryeministri i Kosovės Ramush Haradinaj tė jetė bartės i listės sė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės nė zgjedhjet parlamentare nė Kosovė, tė caktuara pėr 17 nėntor.
"Kandidimi eventual i zotit Haradinaj- sipas zonjės Karvan- nuk do t’i kontribuojė sigurisė sė dėshmitarėve dhe gatishmėrisė sė tyre qė tė paraqesin dėshminė nė Gjykatėn ndėrkombėtare tė Hagės".
Karvan shtoi se nga trupi gjykues i procesit ndaj Haradinajt, Balajt e Brahimajt, 14 dėshmitarė qė kanė marrė ftesat qė nė mėnyrė tė detyrueshme tė dėshmojnė kanė refuzuar, ndėrsa 10 dėshmitarė tė mbrojtur kanė njoftuar Prokurorinė se janė kėrcėnuar haptas nė rast se dėshmojnė nė Hagė.
Zėdhėnėsi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės, Refik Hoxhiq nuk ka arritur tė pėrgjigjet nė pyetjet e gazetarėve se ēfarė masash mund tė ndėrmarr Sekretariati i kėsaj gjykate pas kandidimit tė zotit Haradinaj nė zgjedhjet e reja nė Kosovė./rtk/

Qeveria rikonfirmon fokusimin nė zgjidhjen e statusit tė Kosovės  Qeveria e Kosovės shpreson qė Bashkėsia Ndėrkombėtare dhe Bashkimi Evropian do tė unifikojnė sė shpejti qėndrimin pėr pavarėsinė e mbikėqyrur tė Kosovės. Zyrtari pėr informim nė qeveri, Bedri Gashi, tha se kabineti qeveritar ka marrė qėndrim sot qė tė fokusohet edhe mė tutje nė veprimet qė kanė tė bėjnė me statusin e Kosovės, ku pėrfshihet edhe pėrgatitja e projektligjeve qė dalin nga pakoja e Ahtisarit. “Qeveria e Kosovės shpreson qė bashkėsia ndėrkombėtare dhe Bashkimit Evropian do tė unifikojnė sė shpejti qėndrimin pėr pavarėsinė e mbikėqyrur tė Kosovės dhe do ta kapėrcejnė kėtė hendek tė krijuar nė lidhje me zgjidhjen e drejtė tė ēėshtjes sė Kosovė qė ka vetėm njė emėrtim, pavarėsia e Kosovės”, tha Gashi.
Nė mbledhjen e sotme tė qeverisė, Ministri i Energjisė dhe Minierave Et’hem Ēeku ka paraqitur njė raport pėr pėrgatitjet me furnizimin me energji elektrike gjatė periudhės sė dimrit. Aty thuhet se janė krijuar vėshtirėsi tė caktuara nė lidhje me furnizimin me energji dhe se reduktimet gjatė muajit shtator do tė shtohen. Mirėpo, qeveria nuk ka paraparė furnizimin me energji pėrmes importit, prandaj u bėnė thirrje qytetarėve pėr kursimin e energjisė. “Gjatė muajit shtator do tė ketė vėshtirėsi nė furnizimin me energji elektrike pėr shkak se ėshtė paraparė tė bėhet remonti i dy blloqeve tė Kosovės B dhe gjatė muajit tetor do tė futen nė pėrdorim. Qeveria e Kosovės apelon gjithė qytetarėve qė tė kursejnė energjinė elektrike”, tha Ēeku. Qeveria ka vlerėsuar po ashtu se sa i pėrket inkasimit tė borxheve pėr energjinė elektrike janė bėrė pėrparime veēanėrisht nė muajin e fundit kur ėshtė shėnuar rritje prej 47 pėr qind.

Nuk ka rreziqe nė kufirin mes Maqedonisė dhe Kosovės, thotė ministrja Jankullovska Zgjidhja e statusit pėrfundimtar tė Kosovės ėshtė proces i rėndėsishėm dhe padyshim qė Maqedonia, si pjesė e rajonit, duhet t'i ndjekė tė gjitha ngjarjet, tha sot nė Ohėr ministrja maqedonase e Punėve tė Brendshme , Gordana Jankullovska. Ajo ka theksuar se kufiri me Kosovėn po sigurohet me patrullim tė pėrbashkėt mes policisė kufitare tė Maqedonisė dhe KFOR-it , dhe se pėr momentin nuk ekzistojnė rreziqe serioze pėr sigurinė nė Maqedoni.

Brenda 6 ditėve tė fundit policia e Gjilanit ka shpėnė para gjykatės 47 kundėrvajtės Brenda gjashtė ditėve tė fundit, pėr vepra tė ndryshme kundėrvajtėse janė arrestuar dhe janė sjellė nė gjykatė 47 qytetarė tė Gjilanit, konfirmoi sot policia e kėtij qyteti. Zėdhėnėsi rajonal i Shėrbimit Policor tė Kosovės nė Gjilan, togeri Ismet Hashani, tha se nga 47 qytetarėt, 5 prej tyre menjėherė janė dėrguar nė vuajtje tė dėnimit, 36 tė tjerė kanė paguar gjoba tė ndryshme, si dhe 6 tė tjerė janė sjellė nė seanca tė ndryshme gjyqėsore. Togeri Hashani, tha se qytetarėt duhet tė jenė tė vetėdijshėm se nuk mund t’i ikin ligjit dhe se janė pėrgjegjės pėr veprat e tyre.

SHPK nė Gjilan me 6 shtator hapė dyert pėr qytetarėt Nė shenjė nderimi tė ditės sė themelimit tė SHPK-sė, policia e Gjilanit me 6 shtator do tė hapė dyert pėr tė gjithė qytetarėt e rajonin, qė tė kenė mundėsi qė tė t’i vizitojnė stacionet dhe njėsitet e ndryshme. Komandantja rajonale e SHPK-sė nė Gjilan Elmina Mahmuti, tha se “komandantėt e stacioneve dhe udhėheqėsit e njėsive rajonale tё policisė do tё jenė tё nderuar qё pёr nderė tё 6 shtatorit ditės sё themelimit tё SHPK-sё ditėn e enjte me 6 shtator 2007 duke filluar nga ora 10:00 do t’i presin qytetarėt e interesuar qё tё vizitojnė komandėn rajonale dhe repartet tjera tё strukturave tё policisė rajonale”. Sipas saj qytetarėt do tё kenё rastin tё njoftohen mё pёr sė afėrmi me punėn e pėrditshme tё pjesėtarėve tё SHPK-sё. Pėr nderė tё ditės sė themelimit, SHPK ka organizuar edhe manifestime tё shumta sportive ku pjesėtarė tё SHPK-sё kanė zhvilluar gara nё disiplina tё shumta dhe janė treguar rezultate vetėmohuese, pėrgatitje e kėnaqshme fizike dhe vrull sportiv.

Pėrvjetori i Nėnės Tereze nė Kosovė shėnohet me fillimin e ndėrtimit tė katedrales qė mban emrin e saj
 10 vjetorit i vdekjes sė humanistes shqiptare Nėna Terezė, u shėnua sot edhe nė Prishtinė me disa aktivitete tė organizuara nga Kisha Katolike nė Kosovė. Nė oborrin e ish gjimnazit “Xhevdet Doda”, ėshtė zhvilluar ceremonia e fillimit tė ndėrtimit tė Kishės Katedrale qė i kushtohet humanistes Nėna Terezė. Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, tha se “Katedralja do tė jetė njė objekt qė do tė prezantojė vlerėn tonė, identitetin dhe ndjenjėn tonė ndaj besimeve. Prishtina, tha presidenti Sejdiu, me kėtė qasje do tė ketė ndjenjėn pėr tė ecė mė shpejt me vlera tė reja. Katedralja ėshtė projekt i Ipeshkėvisė sė Kosovės, ndėrkaq do tė financohet nga Konferencat Ipeshkvore tė disa vendeve evropiane nga kontributet e besimtarėve katolikė. Vetė Papa Benedikti XVI ka ndarė njė pjesė tė mjeteve pėr ndėrtimin e kėsaj Katedrale e cila do tė kushtojė disa miliona euro.
Nė Shqipėri programe tė veēanta tė shėnimit tė pėrvjetorit
10 vjetori i vdekjes sė Nobelistes sė paqes me origjinė shqiptare, Nėnė Tereza, po pėrcillet nė Shqipėri me njė program veprimtarish nė pėrkujtim tė humanistes qė njihet dhe respektohet nė tė gjithė botėn.
Protagonistėt e kalendarit 10 ditor (5 shtator deri mė 15 shtator) tė pėrkujtimit tė Nėnė Terezės janė artistė, historianė, studiues te veprės sė saj, filatelistė, kineastė etj., tė cilėt po i risjellin publikut brenda dhe jashtė Shqipėrisė aktivitetin dhe rolin e shėnjtores qė gjithė jetėn ja fali paqes, dashurisė e dhembshurisė njerėzore.
Nė rrugėt kryesore tė Tiranės prej ditėsh janė vendosur billboard-e tė pėrmasave tė mėdha me portretin e saj. Nė shtėpinė ku ka jetuar vetė Nėnė Tereza dhe e motra ėshtė vendosur njė pllakė pėrkujtimore. Nė Muzeun Historik Kombėtar ėshtė hapur njė ekspozitė dokumentare dhe fotografike me titull: “Memoriali pėr Nėnė Terezėn”. Ministri i Kulturės Ylli Pango e konsideron prezencėn e Nėnė Terezės nė Muze si tė pėrkohshėm me kėtė format, pasi nga institucioni i tij ėshtė planifikuar hapja e njė pavioni tė veēantė e tė pėrhershėm.
“Kemi lidhje me perfaqesues te shoqatatave te bashkėatdhetarėve tanė nė Itali dhe me diasporėn nė vende tė ndryshme, tė cilėt kanė nisur prej kohėsh ngritjen e nje fondi tė posaēėm pėr ndėrtimin e pavionit tė Nėnė Terezės, qė do tė jetė njė pavion madhėshtor dhe do tė bėhet pjesė organike e Muzeut Historik Kombėtar”, thotė ministri i Kulturės Ylli Pango.
Ndėrkohė piktorėt mė tė njohur shqiptarė kanė hapur nė sallėn e madhe tė Galerisė Kombėtare tė Arteve nė kryeqytet njė ekspozitė me titullin domethėnės: “Mrekullitė e Dashurisė” ku ka punime tė frymėzuara nga aktiviteti i Nėnė Terezės. Nė njė nga pikat mė strategjike hyrėse nė territorin shqiptar, nė njė vend tė dukshėm tė aeroportit ndėrkombėtar “Nėnė Tereza” ėshtė vendosur i saj.
Nė ditėt e memories dhe nderimit tė shėnjtores sė madhe do tė jenė protagonistė dhe fėmijėt, tė cilėt veē koncerteve do tė hapin njė ekspozitė kolektive mbi figurėn e Nėnė Terezės. Pjesė e programit do tė jenė edhe ekspozita dokumentare dhe simpoziumi qė do tė organizojė biblioteka kombėtare, shfaqja e disa filmave dokumentarė ku nė qėndėr ėshtė po humanistja e madhe me origjinė shqiptare.
Pėrmbyllja e aktivitetit 10 ditor do tė bėhet me njė koncertin e madh tė paqes qė do tė mbahet pasditen e 15 shtatorit nė Tiranė me pjesėmarrjen e artsitėve mė tė njohur nga Shqipėria dhe trevat ku jetojnė shqiptarėt.
Pėrvjetori shėnohet edhe nė Kalkuta
Lutje tė veēanta janė thėnė nė varrin e Nėnė Terezės me rastin e 10-vjetorit tė vdekjes sė saj. Qindra njerėz morėn pjesė nė ceremoninė e rastit nė Kalkutė, ku shumė vetė bėn thirrje pėr shenjtėrimin e shpejtė tė murgeshės shqiptare. Nėnė Tereza ėshtė nderuar me ēmimin Nobel pėr punėn e bėrė nė Indi.
Por korrespondentėt thonė se ka patur dyshime lidhur me shenjtėrimin e saj pas botimit tė disa letrave, tė cilat Nėn Tereza kishte dashur t'i hidhte. Nė kėto letra tregohet se ajo kishte dyshime pėr sa i takon Zotit gjatė kohės qė ka shėrbyer nė kasollet e Kalkutės. Nėnė Tereza ėshtė lumturuar, njė proces qė ėshtė njė hap pėrpara kanonizimit siē quhet nga Kisha Katolike procesi i shenjtėrimit. Aktivitetet pėr shėnimin e pėrvjetorit tė vdekjes zhvillohen edhe nė Maqedoni. (e.h)

Kėshilltari i Koshtunicės e quan Malin e Zi “kuazishtet" Aleksandar Simiq, kėshilltari i kryeministrit serb Koshtunica, duke komentuar njė aferė mė njė prift ortodoks serb, tė implikuar nė arratinė e Mlladiqit dhe Karaxhiqit, e tė cilit i ėshtė ndaluar hyrja nė Malin e Zi, ka deklaruar se “problem i vėrtet ėshtė arbitrariteti i njė kuazishteti tė themeluar nė hovin e separatizmit nė hapėsirėn e ish Jugosllavisė “. Pėrfaqėsuesit malazias kanė deklaruar se kjo deklaratė ėshtė ofendim pėr Malin e Zi dhe pėr qytetarėt e saj. (RFE)

...speciale:
nga bashkėpunėtorėt tanë:

Ēėshtja e Kosovės do tė diskutohet nė Konferencėn e Komitetit ushtarak tė NATO-sė nė Kanada

 BEQIR SINA, 05 shtator 2007 Nju Jork
OTTAWA - CANADA : Kanadaja njėra prej vendeve tė NATO-s, qė ka edhe numėrin mė tė madh tė ushtarave, nė kuadėr tė Aleancės Veri Atlantike, nė fund tė kėsaj jave do tė jetė nikoqiria e takimit tė shefave tė NATO-s. Konferncė, e cila, do tė mbahet nė kryeqytetin e Kanadas - Ottawa dhe nė qytetin Victoria. Mė se 100 delegatė, pėrfshirė edhe ministrat e mbrojtjes nga 26 vendet anėtare tė NATO-s, do tė marrin pjesė nė konferencėn e shefave tė NATO-s.

Shefi i Mbrojtjes sė Kanadas Gjeneral Rick Hillier, sė bashku me Gen. Ray Henault, shefi i komitetit ushtarak tė NATO-s, do tė mbajnė zyrtarishtė, rolin e udhėheqėsit tė kėsaj konference .

Takimi i shefave fillon tė mėrkurėn, me diskutimet e Shefave tė Shtabeve tė Pėrgjithshėm tė Ushtrive , nga vendet anėtare tė NATO-s, ku ata do tė marrin pjesė nė Konferencėn e Komitetit ushtarak tė NATO-sė. Konferenca nė qytetin Viktoria, do tė vazhdojė 3 ditė prej 6 deri mė 9 shtator. Aty sipas raporteve zyrtare, tė dala nga selia e NATO-s nė Bruksel, thuhet se do tė diskutohen aftėsitė komplete tė NATO-sė, pėr pjesėmarrje nė operacione tė ardhshme, si dhe gjendja e tanishme e operacioneve tė aleancės nė Afganistan dhe nė Kosovė. Ēėshtja e Kosovės dhe roli i NATO-s, pritet tė diskutohen gjatė konferencės.

Ditėn e enjte  Governatori i Ottawas Gen. Michaėlle Jean, do tė shtroi njė darkė pėr nder tė pjesmarrėsve. Takimi formalisht pėrfundon tė shtunėn, por, do tė njihet i mbyllur ditėn e diel kur nė njė konferncė shtypi  Shefi i Mbrojtjes sė Kanadas Gjeneral Rick Hillier, sė bashku me Gen. Ray Henault, shefi i komitetit ushtarak tė NATO-s,  udhėheqėsit tė kėsaj konference,pritet  tė dalin me dekleratėn e pėrbashkėt. Kanadaja, ka qėnė nikoqiri i kėtyre takimeve pėr herė tė fundit mė 1997. Dhe pjesmarrėse ushtarake dy vjet mė parė nė kuadėr tė NATO-s, gjatė luftės nė Kosovė. Nė luftėn e Kosovės, luftė ajrore e cila zgjati 78 ditė dhe pėrfundojė me largimin e sėrbisė nga Kosova, Gjeneral Rick Hillier, ka qėnė njė nga udhėheqėsit e lart tė NATO-s./derguar: 05 shtator 2007/


LAJMET
E marte 04 shtator 2007

Njoftim: Dje 03 shtatori 2007, nė Shtetet e Bashkuara ishte Dita e Punės, njė festė qė kremtohet tė hėnėn e parė tė shtatorit. Kjo festė u krijua nga lėvizja punėtore mbi 100 vjet mė parė, nė respekt tė kontributit tė mbarė punonjėsve dhe mė vonė u shpall festė federale.Kjo ditė zakonisht kalohet me aktivitete zbavitėse, si pikniqe me familjen dhe miqtė. Edhe ERENIKU.NET festoi kėtė ditė dhe mu pėr kėtė arėsye dje nuk emetuam lajme ditore.
/ redaksia - ereniku.net - new york/

....lajmet: E marte 04 shtartor 2007

Lordi Johnston shpreson se Rusia do ta shikojė pozicionin e saj ndaj Kosovės
Marsh kundėr krimit nė Prishtinė
Kryetari i PDK-sė, Hashim Thaēi kėrkoi ndihmėn e KFOR-it pėr tė parandaluar krimin e organizuar
AAK konfirmon se Agim Ēeku nuk do tė garojė nė zgjedhjet e ardhshme
Tėrmkolli thotė se administratės do t'i bėhet analiza vertikale dhe horizontale
Ministria e Shėndetėsisė financoi renovimin e Shtėpisė sė shėndetit nė Skenderaj
Ministria e Kulturės, Zyra britanike dhe OJQ CHWB, lansuan projekti pėr ruajtjen dhe menaxhimin e trashėgimisė kulturore
Me manifestime tė ndryshme Istogu po shėnon muajin e rinisė

Lordi Johnston shpreson nė qartėsimin e Rusisė karshi statusit tė Kosovės Lordi Russel Johnston, raportues pėr Kosovėn i Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės, tha tė martėn nė Prishtinė, se ėshtė i befasuar dhe i vjen keq pėr qėndrimin e Rusisė rreth ēėshtjes sė statusit tė Kosovės, mirėpo shpreson se kjo e fundit do ta shikojė mė drejtė dhe mė qartė kėtė ēėshtje.

Harqenko nuk e fsheh se Grupi i Kontaktit ka biseduar pėr ndarjen e Kosovės Pėrfaqėsuesi rus nė treshen ndėrmjetėsuese, Aleksandėr Harqenko, ka deklaruar tė martėn se Grupi i Kontaktit ka diskutuar ēėshtjen e ndarjes sė Kosovės, por palėt biseduese, Prishtina dhe Beogradi janė shprehur se ndarja ėshtė e papranueshme.

Kushner i bėri thirrje Evropės tė tregojė unitet nė ēėshtjen e Kosovės Ministri i Jashtėm francez, Bernanrd Kushner, gjatė njė takimi tė martėn me homologun e tij rumun, Andrej Qorojanu, i bėri thirrje Evropės tė tregojė unitet nė ēėshtjen e Kosovės.

Mijėra qytetarė morėn pjesė nė marshin kundėr krimit me moton ”Triumf gjithmonė me ty”Protestė kundėr krimit dhe vrasjes sė policit Triumf Riza nė Prishtinė
Mijėra qytetarė morėn pjesė nė marshin kundėr krimit me moton ”Triumf gjithmonė me ty”Mijėra qytetarė nga mbarė vendi dhe krerė tė institucioneve tė vendit, marshuan tė martėn nė Prishtinė, nė shenjė proteste ndaj vrasjes sė policit Triumf Riza dhe ndaj krimit nė pėrgjithėsi nė vend. Nė shenjė revolte pėr vrasjen e pjesėtarit tė SHPK-sė, Triumf Riza, mė shumė se pesė mijė qytetarė tė Kosovės dhe pėrfaqėsues tė institucioneve morėn pjesė tė martėn nė Prishtinė, nė marshin kundėr krimit me moton ”Triumf gjithmonė me ty”.

 

Familjarėt e 5 viktimave tė Dubravės kėrkojnė sqarime dhe drejtėsi nga institucionet

 

 

Familjarėt e 5 viktimave tė Dubravės kėrkojnė sqarime dhe drejtėsi nga institucionet
Me njė protestė simbolike, tė martėn nė Prishtinė, kanė defiluar para institucioneve ndėrkombėtare dhe vendore, anėtarėt e familjeve tė 5 viktimave, tė cilat humbėn jetėn 4 vjet mė parė nė burgun e Dubravės...

Haziri tha se propozimi i Ahtisaari-t ofron mbrojtje tė mjaftueshme pėr pakicat Zėvendėskryeministri Lutfi Haziri tha tė martėn nė Prishtinė se bazė e vendimit pėr statusin pėrfundimtar tė vendit duhet tė jetė propozimi i tė dėrguarit tė posaēėm tė OKB-sė pėr statusin, Martti Ahtisaari...

PDK i drejtohet gjykatės pasi prokuroria hedh poshtė padinė ndaj Kryeziut Pas hedhjes poshtė nga ana e Prokurorisė sė Qarkut nė Prizren tė aktpadisė ndaj kreut komunal, Eqrem Kryeziut, kėshilltarėt e Partisė Demokratike tė Kosovės i drejtohen gjykatės.

Monk mirėpret pėrkrahjen qytetare kundėr krimit Komisionari i policisė sė UNMIK-ut, Richard Monk tha tė martėn nė Prishtinė se ėshtė goditur thellė nga ndėrgjegjėsimi i qytetarėve, tė cilėt po marshonin rrugėve tė kryeqytetit duke shprehur mllefin me vrasjen e policit, Triumf Riza dhe kundėr krimit nė pėrgjithėsi nė vend.

Arrestohet personi qė ka plaēkitur kasafortėn e Drejtorisė sė financave nė Pejė Pas gati pesė muaj hetime, policia e Pejės ka arrestuar njė 29 vjeēar, si tė dyshuar pėr plaēkitjen e armatosur qė ėshtė kryer nė hapėsirat e Drejtorisė komunale tė financave nė muajin prill.

Tėrmkolli rithekson se reforma nuk parasheh largim tė punėtorėve nga puna Ministrja e Shėrbimeve Publike (MSHP), Melihate Tėrmkolli, konfirmoi tė martėn se ka filluar zbatimi i projektit pėr rishikimin funksional tė institucioneve qeveritare, pėrmes tė cilit, sipas saj, parashikohet rishikimi apo analiza vertikale dhe horizontale e institucioneve tė vendit.

Jezercasit dalin fitues me trysni: pushteti ua plotėson kėrkesat Banorėt e Jezercit tė Ferizajt kanė dalė fitues me anė tė trysnisė ndaj pushtetit. Kėmbėngulja e tyre pėr tė mos e dhėnė ujin e lumit tė fshatit...

Austria e interesuar pėr investime nė komunėn e Malishevės Zyrtarėt komunal tė Malishevės, shprehėn tė martėn optimizėm se Austria do tė financojė projekte...

Personat me aftėsi tė kufizuara nė shėrbimet komunale Kanė filluar punėn praktike nė administratėn e pėrgjithshme nė KK-nė e Gjakovės, persona me aftėsi tė kufizuar tė komunitetit tė verbėrve...

Gjatė verės kufijtė e Kosovės i kaluan 1 mil. veta Zyrtarė tė Shėrbimit Doganor tė Kosovės (SHDK) dhe ata tė Asociacionit tė Sigurimeve, theksuan tė martėn nė Prishtinė, se projekti i ashtuquajtur Integrimi i menaxhuar i kufijve (IMB), i cili ėshtė aplikuar nė pikat kufitare tė Kosovės, ka pėrmirėsuar dukshėm kushtet e kalimit dhe ka zvogėluar kohėn e pritjeve nė kufi.

Lansohet projekti pėr ruajtjen dhe menaxhimin adekuat tė trashėgimisė kulturore Ministria e Kulturės, Rinisė dhe Sporteve (MKRS), Zyra britanike nė Prishtinė dhe Organizatėn joqeveritare Trashėgimia kulturore pa kufij (CHWB), tė martėn nė Prishtinė nėnshkruan njė Memorandum mirėkuptimi qė ka pėr qėllim ngritjen e kapaciteteve kosovare pėr mbrojtjen dhe menaxhimin e trashėgimisė kulturore.

Hasani: Largohem sepse s’dua t’i shkelė ligjet nė emėr tė koncesioneve Ushtruesi i detyrės sė drejtorit tė Institutit Albanologjik tė Prishtinės (IAP), Ismail Hasani dha tė martėn dorėheqje nga ky post, siē tha, nė shenjė reagimi ndaj pėrpjekjeve demagogjike pėr njollosjen e personalitetit...

...informacione tė hapura:

 Mijėra qytetarė mbajtėn nė Prishtinė marshin protestues kundėr vrasjes sė policit, Triumf Riza
marshi protestues kundėr vrasjes sė policit, Triumf RizaMijėra qytetarė sot nė Prishtinė mbajtėn marsh protestues kundėr vrasjes sė policit, Triumf Riza, si dhe kundėr akteve tė krimit nė vend. Moto e protestės ishte “Triumf gjithmonė me ty-marshi kundėr krimit”. Marshimi ka filluar nga vendi i krimit nė Dardani, pėr tė vazhduar pėrmes Bulevardit “Nėna Terezė”, nėpėr Rrugėn “Luan Haradinaj” dhe Rrugėn “UĒK-sė” e deri tek Gjykata e Qarkut nė Prishtinė, duke hedhur parulla qė bėnin thirrje pėr luftė kundėr krimit. Nė marsh, pėrveē kryeministrit Ēeku tė shoqėruar nga njė delegacion dhe pėrfaqėsuesve tė partive politike, kėtij marshi i janė bashkuar edhe njė staf ndėrkombėtar nga organizatat e ndryshme qeveritare dhe joqeveritare.
Kryeministri Agim Ēeku premtoi angazhimin e qeverisė pėr ta luftuar krimin pasi, sipas tij, sundimi i ligjit ėshtė prioritet i parė i qeverisė qė ai e drejton.
“Drejtėsia do tė triumfojė mbi krimin, kėtė ia kemi borxh edhe Triumfit edhe shumė policėve tė tjerė qė kanė rėnė nė krye tė detyrės. Por ia kemi borxh edhe Kosovės, edhe tė ardhmes sė saj. Ne vėrtet jemi kėtu pėr tė dėshmuar vullnetin tonė pėr ta luftuar krimin deri nė fund”, ka thėnė kryeministri Agim Ēeku.
Kėtė premtim pėr ta luftuar krimin e dha kryeministri Agim Ēeku, derisa bashkė me mijėra qytetarė marshuan sot nėpėr rrugėt e kryeqytetit pėr ta dėnuar vrasjen e policit Triumf Riza.
Nė marshin “Gjithmonė me ty”, organizuar nga vet qytetarėt, tė pranishėm ishin edhe shumė pėrfaqėsues tė institucioneve, partive politike, organizatave joqeveritare etj.
Ministri i Punėve tė Brendshme, Blerim Kuēi, duke pranuar neglizhencėn nė sistemin e drejtėsisė premtoi se nė tė ardhmen do tė ketė mė shumė koordinim nė kėtė drejtim.
“Ne kemi dal pėr tė pėrkrahur ēdo iniciativė qė ka tė bėjė me luftėn kundėr krimit. Sė bashku me qytetarėt ne do t’i koordinojmė kėto ēėshtje dhe besoj se do tė jemi mė tė suksesshėm. Sa i pėrket gjyqėsisė edhe ne i kemi disa vėrejtje, nuk jemi tė kėnaqur me punėn e gjyqėsisė, mirėpo, ndoshta ky ėshtė njė presion pozitiv pėr tė filluar sa mė shpejtė reforma nė gjyqėsi”, ka thėnė ministri i Brendshėm Kuēi.
Qytetarėt, qė njėherėsh ishin edhe organizatorė tė marshit, fajin pėr vrasjen e Triumfit dhe shumė policėve e qytetarėve tė Kosovės, ia hedhin drejtėsisė qė Kosovės, e cila sipas tyre, vetė e ka lejuar zhvillimin e krimit.
“Drejtėsia nė Kosovė nuk ka pasur ndonjė triumf tė madh. Triumfi ka qenė njė ithtarė i drejtėsisė, ka qenė njeri shumė i drejtė. Njė djalė i cili parimet e veta nuk i ka shkelur pėr asgjė, prandaj edhe u vra nga dora kriminele. Po tė mos kishte qenė i tillė ndoshta do tė ishte gjallė, por ja qė krimi nė Kosovė ka marrė pėrmasa mė tė mėdha se sa qė e kemi menduar se do tė merrte ndonjėherė”, thotė njė qytetare.
Solidarizim me qytetarėt qė marshuan sot e ka shprehur edhe shefi i Zyrės britanike nė Prishtinė, David Blunt.
“Vrasja e ēdokujt ėshtė tragjedi. Vrasja e policit ėshtė sulm ndaj shoqėrisė. E dėnoj kėtė akt brutal. Kam menduar gjatė pėr t’iu bashkangjitur marshit tė sotėm, por erdha nė pėrfundim se kjo ėshtė diēka qė u takon vetė qytetarėve tė Kosovės, pra mundėsi qė tė shprehin atė qė e ndjejnė. Por dua qė ta dinė se shpirtėrisht edhe unė kam marshuar me ju”, tha Blunt i cili nė gjuhėn shqipe ngushėlloi familjen e policit tė vrarė.
Pjesėtari i Njėsitit pėr Mbrojtje tė Afėrt tė SHPK-sė, Triumf Riza, ėshtė vrarė tė enjten e kaluar nė lagjen Dardania tė Prishtinės. Lidhur me vrasjen e tij policia po i mban nė paraburgim 10 persona.
Ēeku, pėrsėriti se prioritet i qeverisė qė ai e drejton vazhdon tė jetė sundimi i ligjit.
“Ne ndoshta mund tė mos kemi rezultate tė plota, ashtu ēfarė duhet, ose kėrkon opinioni por nuk kemi mungesė vullneti. Ne jemi duke diskutuar me ministrin dhe komisionarin masat qė duhet ndėrmarrė me qėllim qė tė jemi shumė mė aktiv nė luftimin e krimin, dhe ērrėnjosjen e krimit nga Kosova, nga jeta jonė e pėrditshme dhe mos tė kemi raste tė tilla”, ka thėnė kryeministri Agim Ēeku.
Deklarata e Komisionerit tė Policisė Richard Monk
Derisa shikoja marshin e sponzorizuar nga Iniciativa Qytetare e Kosovės kundėr Krimit dhe Korrupsionit i cili nė qetėsi parakalonte pranė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Policisė isha i goditur thellė nga ndėrgjegjėsimi i marshuesve qė nė karierėn time policore asnjėherė nuk kam parė diēka tė tillė. Pėrkrahja e treguar nga qytetarėt e Kosovės pėr policinė sot ishte e jashtėzakonshme. Dhe fakti qė pjesmarrja e shumė tė rinjve sot ka pėrforcuar krenarinė time pėr popullin e Kosovės. Nė fytyrat e policėve pėrreth meje mund tė shihja se ata ishin tė befasuar dhe tė frymėzuar.
Demokracia ėshtė e vėshtirė pėr punėn policore. I vė policėt nė pozita tė jashtėzakonshme dhe tė rrezikshme. Derisa ata e pranojnė kėtė si pjesė tė punės sė tyre, kur ata kuptojnė se kanė pėrkrahjen e popullit, puna bėhet shumė mė e lehtė. Kėtė pėrkrahje ne e pamė sot. Dhe e di se familja e Triumf Rizės ndihet nė tė njėjtėn mėnyrė.
Puna policore ka rezultat kur policija dhe komuniteti punojnė sė bashku. Askush nuk mund ta kryejė kėtė punė i vetėm. Neve na duhet ndihma e secilit person nė Kosovė pėr tė na ndihmuar t'a luftojmė krimin dhe korrupsionin. Mos lejoni qė shkeljet e ligjit t'ju mallkojnė jetėt tuaja dhe mbani fėmijėt tuaj larg lulėzimit tė tij. Kur komuniteti punon sė bashku qė krimin tė mos e lejoj nė lagjen e tij, atėherė tė gjithė ne fitojmė".

Harchenko paralajmėron bisedime direkte Prishtinė-Beograd nė fund tė shtatorit  Pėrfaqėsuesit e Serbisė dhe Kosovės do tė zhvillojnė bisedime tė drejtpėrdrejta pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės nė pjesėn e dytė tė kėtij muaji, ka deklaruar pėrfaqėsuesi rus nė treshen negociatore, Aleksandėr Botsan Kharchenko. Nė njė intervistė pėr gazetėn “Vremija Novosti” ai ka thėnė se nėse dialogu i drejtpėrdrejtė zhvillohet, kjo do tė jetė "pikė kthese" nė procesin negociator. Sipas tė dėrguarit rus nuk pėrjashtohet mundesia qė nė bisedime Beogradi tė pėrfaqėsohet nė nivel mė tė lartė.
Ai tha se palėt nė Vjenė kanė shprehur gatishmėrinė pėr mbajtjen e dialogut tė drejtpėrdrejtė nė New York. Gjatė intervistės pėr gazetėn ruse, Harchenko po ashtu ka thėnė se Grupi i Kontaktit nė Vjenė ka diskutuar edhe pėr ndarjen e Kosovės.
“Ne jemi fokusuar nė kėtė ēėshtje gjatė takimeve me palėt. Beogradi dhe Prishtina kanė thėnė se kjo ėshtė e papranueshme dhe kjo nuk ėshtė nė agjendė“, ka deklaruar Harchenko, duke shtuar se treshja do tė pranojė ēdo vendim qė ėshtė i pranueshėm pėr tė dyja palėt.

Plasnik thėrret pėr ruajtjen e unitetit tė BE-sė rreth Kosovės
 Ministrja e Jashtme e Austrisė Ursula Plasnik tha se Kosova nuk ėshtė test i pjekurisė vetėm pėr politikėn e jashtme tė BE-sė, por edhe provim i pjekurisė evropiane pėr Beogradin dhe Prishtinėn. "Kemi interes tė pėrbashkėt qė tė ruhen uniteti dhe vendosmėria e Bashkimit Evropian. Kjo ėshtė edhe nė interesin e Beogradit dhe Prishtinės. Serbia dhe Kosova duan tė inkuadrohen nė Bashkimin Evropian, e jo nė Rusinė apo Shtetet e Bashkuara", u ka thėnė Plasnik ambasadorėve tė Austrisė. Ajo ka paralajmėruar se nė Vjenė do tė organizohet njė konferencė e grave nga Kosova dhe Serbia.

Jep dorėheqje drejtuesi i deritashėm i Institutit Albanologjik Pėrmes njė deklarate pėr media, bėhet e ditur se drejtori i deritashėm i Institutit Albanologjik, Ismail Hasani, ka dhėnė dorėheqje. Vendimi pason problemet e shfaqura lidhur me statusin e akademik Rexhep Qosjes dhe lidhur me ēėshtje tė tjera tė shfrytėzimit tė objektit tė Institutit. Hasani akuzon "klanin e Qosjes", duke thėnė se "rezistenca kundėr procesit tė reformimit bashkėkohor tė Institutit Albanologjik, ėshtė frikė e shkencėtarėve tė rrejshėm nga konkurrenca e vlerave, ėshtė pėrpjekje pėr tė ruajtur privilegjet e fituara pa meritė dhe orvatje pėr tė fshehur paligjshmėrinė".
"Gjithēka qė kam ndėrmarrė gjatė kėsaj periudhe sa kam qenė nė krye tė Institutit Albanologjik tė Prishtinės, e them me plot pėrgjegjėsi morale e penale, ka qenė e bazuar nė ligjshmėri dhe pa asnjė tendencė personale" thotė ai.
"Po largohem nga Instituti Albanologjik, me ndjenjėn e keqardhjes se humbi njė shans i mirė pėr ēlirimin e kėtij institucioni nga mendėsia e sė kaluarės dhe fudullėku, tė cilin qytetarėt e Kosovės e kanė ndėshkuar me kohė", thotė nder tjera Ismail Hasani.

Kriza energjetike nuk ka rėnduar ekonominė, thotė Bode Ministri i Financave tė Shqipėrisė, Ridvan Bode tha sot se kostoja financiare e shkaktuar nga mungesa e energjisė nė Shqipėri ėshtė e barabartė me mbi 110 milionė dollarė. Por, ministri Bode shtoi se kjo situatė ende nuk ka krijuar pasoja negative nė ekonomi, pasi ėshtė ende herėt pėr tė matur efektet. Ministri Bode garantoi se frika mbi pasojat ekonomike
nuk mund tė ekzistojė sepse situata po menaxhohet, pasi edhe inflacioni ka qenė mė i ulėt se nė vitin e kaluar.

Uragani Felix i afrohet Amerikės Qendrore Dhjetėra mijėra njerėz janė strehuar dhe shumė tė tjerė janė evakuuar, ndėrsa uragani Felix i ėshtė drejtuar Amerikės Qendrore. Stuhia e shkallės 4. po bėhet gjithnjė e mė e fuqishme teksa u afrohet brigjeve tė Nikaraguas dhe Hondurasit me shpejtėsi prej 260 km/orė. Fuqia e uraganit ka rritur frikėn se mund tė pėrsėritet skenari i vitit 1998, kur njė stuhi e ngjashme shkaktoi vdekjen e 10 mijė njerėzve nė Amerikėn Qendrore.

Sot nė Sidnej fillon takimi i rregullt i vendeve tė Azi-Paqėsorit Sot nė Sindnej tė Australisė fillon takimi i pėrvitshėm i vendeve tė Azi- Paqėsorit, ku pritet tė marrė pjesė edhe presidenti amerikan Xhorxh Bush. Nė fokus tė takimit pritet tė jenė ēėshtjet ekonomike dhe ato tė mjedisit. Pjesėmarrėsit priten tė kėrkojnė arritjen e njė lloj konsensusi pėr ēėshtjen e debatueshme tė ndryshimeve klimatike. Nė margjina tė takimit presidenti Bush do tė zhvillojė edhe takime kokė mė kokė me udhėheqėsit rajonalė.

...informacione shkeputur nga dje:

Serbėt lokalė demolojnė pesė vetura nė magjistralen Gjilan-Bujanoc Policia nė Gjilan ka bėrė tė ditur pėr vandalizimin e pesė veturave nė afėrsi tė enklavės sė Ranillugut nё rrugėn magjistrale Gjilan-Kamenicė. Togeri Ismet Hashani ka bėrė tė ditur se nё pjesėn e rrugės pėrball fshatit Ranillug, nė orėt e hershme tė mėngjesi tė ditės sė sotme, pesė automjete civile janė gjuajtur me gurė dhe mjete tjera tё forta, me kёtё rast tre persona tё gjithė Shqiptar – Kosovar janė lėnduar si pasoj e kėtyre gjuajtjeve dhe kanė kėrkuar ndihmėn e mjekut ne qendrėn e mjekёsisё familjare ne Kamenicė.
Ai ka bėrė tė ditur se nё vendin e ngjarjes kanė dal njėsitet policore nga Kamenica ku kanё gjetur disa dėshmi si shishe alkooli dhe grafite tё shėnuara ne gjuhėn serbe.
“Motivet e kėtij sulmi vandal nuk dihen, rasti ёshtё duke u hetuar”, ka thėnė toger Hashani, zėdhėnės i SHPK-sė nė Gjilan.

Nė Kushevicė tė Podujevės policia zbulon dhe konfiskon rreth 4 mijė fije drogė - kanabis sativa  Pėrmes njė komunikate pėr opinion policia ka njoftuar se sot nė fshatin Kushevicė tė Podujevės janė zbuluar dhe konfiskuar rreth 4 mijė fije pėr tė cilat dyshohet tė jenė drogė e llojit Kanabis Sativa. Aksioni ėshtė kryer nga Njėsiti rajonal pėr hetimin e krimit respektivisht specialistėt e luftės kundėr drogės. Mė tutje policia sqaron se bimėt e dyshuara janė gjetur tė mbjella nė njė parcelė prej 4 - 5 ari, zonė kjo e cila pėr njė kohė relativisht tė gjatė kishte qenė nėn vėzhgimin e policisė.
Nė vazhdimėsi tė kėtij operacioni, respektivisht menjėherė pas gjetjes sė bimėve tė dyshuara, policia ka filluar kėrkimin e tė dyshuarve dhe se aktualisht janė duke u intervistuar disa persona tė cilėt kanė pasur lidhje me mbjelljen e fijeve tė dyshuara, thuhet mes tjerash nė njė komunikatė pėr opinion nga Zyra pėr marrėdhėnieve me publikun dhe mediat, pranė Komandės Rajonale nė Prishtinė.

Amerikanėt festojnė Ditėn e Punės
03 shtator 2007 - Sot nė Shtetet e Bashkuara ėshtė Dita e Punės, njė festė qė kremtohet tė hėnėn e parė tė shtatorit.

Kjo festė u krijua nga lėvizja punėtore mbi 100 vjet mė parė, nė respekt tė kontributit tė mbarė punonjėsve dhe mė vonė u shpall festė federale. Nė mesazhin e pėrvitshėm me rastin e kėsaj feste,

Presidenti Bush tha se begatia e vendit ėshtė realizuar nė saj tė punės sė palodhur dhe mjeshtėrisė sė burrave dhe grave punėtore. Kjo ditė zakonisht kalohet me aktivitete zbavitėse, si pikniqe me familjen dhe miqtė.


arkiv: lajmet Gusht 2007