AKTUALITETE 2011-TETOR-NĖNTOR-DHJETOR
www.ereniku.net

Vistėr lajmesh-marrė nga agjencitė e ndryshme informative shqiptare dhe botėrore.

- Nė kėtė fundvit, ERENIKU shpreh falėnderimet mė tė thella, pėr tė gjithė ata, qė dhanė me punėn e tyre ndihmesė nė pasurimin e shoqėrimit tonė, nė jetėn e pėrditėshme, nė fushėn e informimeve rreth ngjarjeve nė trojet tona dhe kudo nė botė. Paēit tė gjitha GĖZIMET e Jetės, kudo qė jeni, nė Shqiperi, nė Kosovė, nė Ēamëri dhe nė tė gjitha trojet tona, po edhe JU atje nė Evropė, nė Amerikė, nė Australi e kudo tjetėr cep mė cep tė Botes.
GĖZUAR 2012-ta!


- Lajmet
- E premte, 23 dhjetor, 2011

..trup e trup:
- Jahjaga: Vaclav Havel ishte mik dhe pėrkrahės shumė i madh i Kosovės
- Presidentja Jahjaga uroi besimtarėve katolikė dhe qytetarėt e Kosovės pėr Kėrshėndellat
- Komisioni Evropian ka aprovuar programin e bashkėpunimit ndėrkufitar Kosovė-Mali i Zi
- Njė libėr patriotik mbi historikun e shėndetėsisė sė Ulqinit
- Gjatė vitit janė regjistruar 497 biznese dhe janė shuar 76 sosh
- AGPK kėrkon qė tė shfuqizohet rregullorja qė diskriminon gazetarėt nė Kuvend
- Thaēi uron qė Festa e Krishtlindjeve tė sjellė ngrohtėsi, lumturi e shpresė
- Drejtoria e arsimit i dhuron lodra ēerdhes “Tulipanėt” nė Rahovec
- Tėrmet nė Ulqin
- Katėr tė rinj arrestohen nė Prizren pėr ndėrlikim nė njė grabitje
- Jahjaga LDK-nė e konsideron rezistencė qė shembi komunizmin nė kėto anė  
- Rugova dha kontribut historik nė zhvillimin e LDK-sė dhe tė idesė pėr liri dhe pavarėsi
- Policia malishevase arreston njė mashtrues qė premtonte rrregullim tė vizave
- Deputetėt ferizajas shkėmbyen me qytetarėt ide rreth angazhimit tė tyre
- Mustafa: LDK-ja ishte forca e parė politike, qė do t’u printe proceseve pėr pavarėsinė e Kosovės
- Nė Gjilan vlerėsojnė se pasuria komunale po mbrohet nga tė gjitha institucionet
- Institucionet dhe subjektet politike pėrgėzojnė pėr Festėn e Kėrshėndellave
- Sir Michael Wood - laureat i Ēmimit pėr Drejtėsi 2011
- Lushtaku: Atė qė e kemi bėrė pėr tri vite nuk ėshtė bėrė nė 60 vitet e fundit
- Suhareka zgjodhi mė tė mirėt e vitit nė kulturė dhe sport
- Diskutohet pėr rregulloren qė diskriminon gazetarėt, por nuk shfuqizohet ajo
- Miratohen nė parim propozimamendamentet kushtetuese
- Komuna mban tubim publik me qytetarėt e Gjakovės
- Gati 14 mijė operacione janė kryer gjatė vitit nė Qendrėn Klinike Universitare tė Kosovės
- Ministri Buja ndau dhurata pėr fėmijėt e SOS Fshatrat e Fėmijėve tė Kosovės
- Rahovec: Pėrurohen disa projekte tė infrastrukturės, nė vlerėn mbi 255 mijė euro
- Kuvendi premton krijimin e kushteve mė tė mira pėr gazetarėt e akredituar
- INPO stolis bredhin me "dhurata" pėr politikanėt dhe e "zbukuron" me premtimet e tyre
- Ministri Agani vizitoi Institutin e Mjekėsisė sė Punės nė Obiliq
- Klubi “Shqiponja” merr ēmimet kryesore tė sportit gjakovarė pėr kėtė vit
- Rėndohet gjendja e shqiptarėve tė Leposaviqit pas pėrkeqėsimit tė motit
- Qendrat tregtare konsiderohet se do tė zbusin sadopak shkallėn e papunėsisė
-Dy ish zyrtarė tė kompanisė “Kosova e Re” akuzohen pėr shpėrdorim tė detyrės zyrtare


- Lajmet
- E enjte, 22 dhjetor, 2011

..trup e trup:
- Rrugėt nė veri mbesin tė barrikaduara
- Jahjaga merr pjesė nė varrimin e ish-presidentit Havel - GJND-ja legjitimoi shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės
- Majkėll Vud: Ata qė kundėrshtojnė pavarėsinė, mbėshteten nė parime falso
- Topi nuk do tė rikandidojė pėr president
- Lėvizja Vetėvendosje! i mbėshtet kėrkesat e gazetarėve
- Hungaria dhe presidenti i saj i japin mbėshtetje tė plotė tė gjitha proceseve nė Kosovė
- Kuvendi i Prizrenit miraton llogon e re pa vitin 1878 qė pėrkon me kohėn e mbajtjes sė LSHP-sė
- Statuja “Flaka e Paqes” zė vend nė lagjen “Ulpiana” tė Prishtinės
- Komuna e Deēanit sė shpejti binjakzohet me Plavėn
- Vetėvendosje nė Ferizaj shpall politikanėt kampionė qė thonė tė pavėrteta
- Arsimi nė gjuhėn serbe tashmė ėshtė integruar
- Largohen barnat pa afat tė grumbulluara qė nga paslufta
- Ferizaj s’ka evidencė pėr pronat e uzurpuara
- KDI: Shkelen premtimet, Kosova mbetet pa ligjin pėr konfiskimin e pasurisė sė paligjshme
- LDK: Buxheti 2012 pritet vetėm ta thellojė krizėn ekonomike dhe sociale nė vend
- Akademia e Shkencave dhe Arteve tė Kosovės me kryesi tė re
- Vetėvendosje! me konkurs pėr “Politikanin e besueshėm dhe thėnien e vitit”
- Avokati i Popullit apelon pėr kujdes tė shtuar me mjetet piroteknike
- Dyzet tonelata kripė qė tė mos i befasoi bora dhe ngrica
- Gjilani dėrgon edhe 35 kėrkesa pėr mbėshtetje tė tė riatdhesuarve
- Ministri Krasniqi premton buxhet mė tė madh pėr Filharmoninė e Kosovės
- Opozita akuzon shumicėn nė Ulqin se ka qeveri njėnacionale
- Tryezė shkencore mbi letėrsinė nė gjuhėn shqipe nė Malin e Zi


...me hapur:
Jahjaga merr pjesė nė varrimin e ish-presidentit Havel
Prishtinė, 22 Dhjetor 2011
Presidentja e Kosovės, Atifete Jahjaga, ka udhėtuar tė enjten pėr nė Republikėn e Ēekisė, ku do tė marrė pjesė nė varrimin e mikut tė madh tė Kosovės, disidentit e ish-presidentit ēek, Vaclav Havel.
Nė njė telegram ngushėllimi dėrguar institucioneve dhe popullit ēek, presidentja Jahjaga e vlerėsoi Havel si mik tė madh tė Kosovės dhe theksoi se vdekja e tij ėshtė njė humbje e madhe pėr popullin dhe shtetin ēek, por edhe pėr gjithė popujt liridashės nė botė.

Rrugėt nė veri mbesin tė barrikaduara
Rrugėt e veriut edhe mė tej mbesin tė barrikaduara, kurse KFOR-i dhe EULEX-i vazhdojnė tė bėjnė thirrje pėr heqjen e tyre, qė tė mundėsohet lėvizja e lire.
12.2011
Serbėt qė kujdestarojnė nė barrikadėn e vendosur nė fshatin Zupē, e kanė penguar edhe dje pasdite kalimin e njė autokolone tė KFOR-it, nė tė cilėn ishin edhe veturat e EULEX-it.
Pas 20 minutave ndalesė, serbėt i ofruan automjeteve tė KFOR-it kalimin, por me kusht qė veturat e EULEX-it tė kthehen, gjė qė u refuzua nga ta.
Nė fshatin Jagnjenicė, paqeruajtėsit i kontrollojnė tė gjitha automjetet qė qarkullojnė nga Zveēani nė drejtim tė Zubin Potokut dhe anasjelltas.

Bogdanoviq:Pėr Serbinė i papranueshėm pezullimi i institucioneve paralele
22.12.2011
Ministri serb pėr Kosovėn, Goran Bogdanoviq, thotė se Serbia nuk do tė tėrhiqet nga institucionet nė veri tė Kosovės.
Sipas tij, pėr Qeverinė e Serbisė ėshtė e papranueshme kėrkesa qė Serbia tė tėrhiqet nga institucionet nė veri tė Kosovės. Bogdanoviq ka thėnė se serbėt nė Kosovė kanė mbijetuar atje ku janė institucionet e tyre.
I pyetur nėse kėrkesa pėr tė cilėn po flitet qė tė hiqet dorė nga rezoluta 1244 nė tė vėrtetė ėshtė kėrkesė pėr njohjen e Kosovės, Bogdanoviq tha se ”personalisht ėshtė afėr interpretimit tė tillė”.

Ata qė kundėrshtojnė pavarėsinė, mbėshteten nė parime falso
22.12.2011
Majkėll Vud, avokati britanik, i cili ka udhėhequr procesin e ekspertėve ligjor nė mbrojtje tė pavarėsisė sė Kosovės nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, ka thėnė tė enjten nė Prishtinė se vendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare ėshtė argument i fortė pėr shtetet, tė cilat ende nuk e ka njohur pavarėsinė e Kosovės. Ai po ashtu ka thėnė se arsyet pėr mos njohjen e Kosovės si shtet tė pavarur mund tė jenė politike, por assesi ligjore.

Komuna e Deēanit sė shpejti binjakzohet me Plavėn
22.12.2011
Premtimi i kryeministrit tė Kosovės Hashim Thaēi se vitin e ardhshėm do tė fillojė ndėrtimi i rrugės Deēan - Plavė ka qenė shkas i vizitės sė delegacionit nga Mali i Zi i kryesuar nga kryetari komunės sė Plavės, Skender Sharkinoviqi nė Deēan.
Kryetari i Deēanit Rasim Selmanaj vizitėn e sotme e vlersoi tė njė rendesie tė veēantė pėr faktin se ai beson nė premtimet e kryeministrit tė Kosovės Hashim Thaēi.
Nėse ky projekt do tė fillojė vitin e ardhshėm edhe Qeveria e Malit tė Zi ėshtė e gatshme qė tė nisė pjesėn e saj ėshtė shprehur me ktė rast kryetari i Plavės, Skender Sharkinoviq. Sipas tij realizimi i projekteve tė pėrbashkėta do tė krijojnė mundėsi bashkėpunimi, integrim ndėrkufitar dhe zhvillim tė turizmit.
Deri nė realizimin e kėtyre projekteve zyrtarėt e tė dyja komunave u zotuan se do tė fillojnė bashkėpunimin e ndėrsjellė me aktivitete tjera kulturore e sportive.
Ata gjithashtu thanė se sė shpejti do tė ndodhė edhe binjakėzimi i kėtyre dy komunave.

Serbia nuk ėshtė konstruktive nė zbardhjen e fatit tė tė pagjeturve
22.12.2011
Komisioni Qeveritar pėr tė Pagjeturit nė Kosovė, kėrkon mė shumė presion ndaj Serbisė pėr tė ndriēuar fatin e 1 mijė e 797 personave. Anėtarėt e kėtij Komisioni nuk janė tė kėnaqur me punėn e kėtij viti, duke konsideruar se ēėshtja e tė pagjeturve po vazhdon tė mbetet peng e jokonstruktivitetit tė Serbisė.
Edhe nė fund tė vitit 2011 vazhdon tė jetė shqetėsues numri i personave tė pagjetur. Kosovės i mungojnė edhe 1.797 persona. Me gjithė pėrpjekjet e institucioneve vendore pėr zbardhjen e fatit tė tė zhdukurve kjo ēėshtje ende mbetet brengė e institucioneve. Kryetari i Komisionit Qeveritarė pėr Persona tė Zhdukur, Preng Gjetaj tha se duhet njė trysni mė e madhe ndaj Serbisė qė tė japė mė shumė informacione rreth tė zhdukurve.
Nė raportin vjetor tė punės sė Komisionit Qeveritar pėr Persona tė Zhdukur, i cili u prezantua sot, u theksua se nuk janė arritur rezultatet e pritura pėr kėtė vit. Ndėrkaq, familjarėt e tė pagjeturve, kanė edhe njė plagė mė shumė. Nė disa raste u janė kėrkuar tė rihapin varrezat pėr riidentifikim. Kryetarja e Shoqatės “Thirrjet e nėnave”, Nysrete Kumnova, kundėrshtoi nė mėnyrė kategorike hapjen e varreve.
Komisionet ndėrqeveritare tė Kosovės dhe tė Serbisė, nė bashkėpunim me Kryqin e Kuq Ndėrkombėtar, gjatė kėtij viti kanė mbajtur vetėm katėr takime, por, pa rezultate. Janė zhvilluar 35 gėrmime nė terren, ku janė gjetur mbetjet e 40 personave. Ndėrsa, janė identifikuar edhe 36 lokacione tė tjera ku pritet tė bėhen gėrmimet gjatė vitit 2012.
(Mejreme Tahirukaj/rtk/)

Topi nuk do tė rikandidojė pėr president
Tiranė , 22 Dhjetor 2011
Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, Bamir Topi, tė enjten nė njė pritje qė kishte organizuar pėr fund vit pėr pėrfaqėsuesit e mediave, deklaroi se ky do tė jetė edhe komunikimi i tij i fundit si president, duke paralajmėruar kėshtu qė nuk do rikandidojė mė pėr kėtė post.
“Ky ėshtė komunikimi i fundit me ju si president, nuk do jem mė nė kėtė pozicion institucional”, tha Topi, dhe jetėn politike tė kėtij viti e ka cilėsuar si mjaft dinamike, ndėrsa falenderoi mediat pėr misionin e tyre tė vyer.


- Lajmet
- E mėrkurė, 21 dhjetor, 2011

..trup e trup:
EULEX-i dhe KFOR-i nuk komentojnė arrestimin e vėllezėrve Veselinoviq
Kuvendi nuk heq dorė nga Rregullorja pėr media
AGPK thėrret gazetarėt dhe mediat pėr bojkot tė punės sė Kuvendit tė Kosovės
Rrahje nė mes serbėve nė veri, nėntė persona kėrkojnė ndihmė mjekėsore
Pacolli: FSK-ja e gatshme pėr misionet jashtė vendit
Diaspora kėrkon unitet pėr realizimin e tė drejtave tė shqiptarėve nė Malin e Zi
Ulqinakėt presin pėrgjigje pozitive nga qeveria malazeze rreth tė mirave detare
Vetėvendosje! thotė se udhėheqja e Ferizajt e ka humbur kontaktin me realitetin
Arrestohet polici nėn dyshimin pėr marrje ryshfeti dhe shpėrdorim tė detyrės zyrtare
AAK kundėrshton monopolin e Qeverisė mbi bizneset
Pėr gjashtė muaj, 200 biznese tė reja regjistrohen nė Drenas
Dardanė: 60 fermerė pėrfituan makina mjelėse
Dhurata nga Luksemburgu pėr shėndetėsinė gjakovare
Komuna e Ferizajt jep mbi 270 mijė euro nė vit pėr mirėmbajtjen e hapėsirave publike
Njė delegacion bullgar ofron bashkėpunim nė fushėn e shėndetėsisė me Kosovėn
Komuna e Mitrovicės dhe bizneset e kėtushme kėrkojnė njė bashkėpunim edhe mė tė
mirė Biblioteka Ndėrkomunale nė Prizren shėnoi 67-vjetorin e veprimtarisė
UN-Habitati do ta ndihmojė Gjilanin edhe pėr tri vitet e ardhshme
Nė Skenderaj merren masa dhe pėrcaktohen kriteret pėr pėrdorim tė mjeteve piroteknike
Kapet njė sasi e madhe e telefonave mobil
Pėrurohet minifabrika pėr grumbullimin dhe pėrpunimin e qumėshtit tė dhive
U promovua Korniza Kombėtare e Kualifikimeve
Pacolli interesohet pėr promovim tė investimeve belge nė Kosovė


...me hapur:
EULEX-i dhe KFOR-i nuk komentojnė arrestimin e vėllezėrve Veselinovi
21.12.2011
Zyrtarė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Kosovės, kanė thėnė se arrestimi i vėllezėrve Veselinoviq, ėshtė njė situatė e veēantė qė kėrkon zgjidhje tė veēantė.Visar Reka, kėshilltari politik i zv.ministrit tė punėve tė brendshme, Sasha Rashiq, ka deklaruar pėr RTK-nė se Kosova nuk ka marrėveshje pėr ekstradim me Serbinė.
Ai ka shprehur besimin se Serbia dhe Kosova nė luftėn kundėr krimit nuk do ta pėrdorin politikėn.
Ndėrkaq, zyrtarė tė EULEX-i dhe KFOR-it nuk kanė komentuar rreth kėsaj ēėshtjeje.
Pas arrestimit tė vėllezėrve Zvonko dhe Zharko Veselinoviq, Policia nė Kralevės ka shqiptuar masėn e ndalimit prej 48 orėsh.
I dyshuari Zvonko Veselinoviq ėshtė arrestuar pėr shkak tė prodhimit ilegal dhe hedhjes nė treg tė armėve dhe materialeve shpėrthyese.
Vėllezėrit Veselinoviq janė identifikuar nga KFOR-i, si organizatorėt dhe liderėt e akteve tė fundit tė dhunės, qė janė kryer kundėr ushtarėve ndėrkombėtarė tė KFOR-it, nė barrikadat nė Jarinjė dhe Jagnenicė.

Kuvendi nuk heq dorė nga Rregullorja pėr media
21.12.2011
Kuvendi i Kosovės edhe sot bėnė me dije tė gjitha mediat se nuk heq dorė nga Rregullorja qė ua kufizon lirinė e lėvizjes gazetarėve nė disa nga hapėsirat e ndėrtesės sė kėtij kuvendi gjatė mbajtjes sė seancave parlamentare.
Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi edhe sot ua ka shuar shpresat gazetarėve tė vendit pėr tė pasur qasje mė tė madhe nė hapėsirat e kuvendit. Njė rregullore re e qasjes sė mediave nė ambientet e Kuvendit, ka nisur tė aplikohet qė nga dje . Ndėrsa nė arsyetimin e tij, kryeparlamentari Jakup Krasniqi edhe nė seancėn e sotme tha se kjo ėshtė praktikė e vendeve demokratike.
Kryeparlamentari Krasniqi madje sot ka qenė i prerė nė vendimin e tij dhe kryesisė sė Kuvendit, po ashtu nuk ka treguar shenja se do tė ketė ndonjė ndryshim.
Opozita e ka kundėrshtuar njė rregullore tė tillė pasi qė sipas tyre kjo mėnyrė e re e ndalesės pėr gazetarėt nuk ėshtė nė frymėn demokratike tė Kuvendit tė Kosovės.
Ndryshe gazetarėt zakonisht gjatė zhvillimit tė seancave tė Kuvendit janė marrė me tema tė ndryshme, duke kontaktuar me deputetėt, ndėrkohė qė tashmė veē seancės plenare qė duhet ta pėrcjellin nga njė televizor kanė tė vėshtirė tė realizojnė temat tjera.

..sipas kosovalive:
AGPK thėrret gazetarėt dhe mediat pėr bojkot tė punės sė Kuvendit tė Kosovės
Prishtinė 21.12.2011
Asociacioni i Gazetarėve Profesionistė tė Kosovės, i shqetėsuar me hyrjen nė fuqi tė rregullores pėr qasjen e mediave nė Kuvendin e Kosovės, e cila vlerėsohet se ėshtė diskriminuese dhe pengon punėn e gazetarėve, u ka bėrė thirrje tė mėrkurėn gjithė anėtarėve gazetarė dhe mediave tė vendit qė tė bojkotojnė punėn e Parlamentit tė Kosovės.

...per te njejtin problem sipas rtk-sė:
AGPK-ja bėn thirrje pėr bojkot tė punės sė Kuvendit tė Kosovės
Asociacioni i Gazetarėve Profesionistė tė Kosovės e shqetėsuar me hyrjen nė fuqi tė rregullores pėr qasjen e mediave nė Kuvendin e Kosovės, u bėnė thirrje tė gjithė anėtarėve gazetarė dhe mediave tė vendit qė tė bojkotojnė punėn e Kuvendit tė Kosovės.
21.12.2011
Bojkoti sipas kėsaj organizate hyn nė fuqi duke filluar nga dita e sotme, 21 dhjetor dhe mbetet nė fuqi deri nė njė vendim tjetėr.
Duke e vėnė nė zbatim Rregulloren pėr rendin dhe qasjen e mediave dhe tė publikut nė punėn e Kuvendit tė Kosovė, nga 10 dhjetori, ka ndryshuar protokolli i pranisė sė pėrfaqėsuesve tė mediave nė ndėrtesėn e Kuvendit tė Kosovės.
Pėrfaqėsuesit e mediave vendosen nė kėndin pėr gazetarė dhe nuk mund tė lėvizin, pa leje, nėpėr ndėrtesėn e Kuvendit. Seanca pėr fotografim dhe xhirim tė pamjeve zgjat pesė minuta. Njė punonjės i Zyrės pėr media dhe marrėdhėnie me publikun do tė kujdestarojė nė kėndin pėr gazetarė si ndėrlidhės ndėrmjet pėrfaqėsuesve tė mediave dhe deputetėve.
AGPK-ja pėrkujton se kjo rregullore ėshtė miratuar nė Kryesinė e Kuvendit, nga tė gjitha subjektet politike parlamentare, dhe si e tillė tregon se ato nuk janė tė interesuara pėr tė krijuar kushte pėr punėn e gazetarėve.
Me kėtė rast AGPK-ja shpreh gatishmėrinė qė me Kryesinė e Kuvendit ta diskutojė qasjen e gazetarėve nė ambientet e parlamentit, pėr ta gjetur njė zgjidhje tė pranueshme pėr gazetarėt.
AGPK-ja nė konsultim mė anėtarėt gazetarė nė tė gjitha mediat e Kosovės, vlerėson se rregullorja ėshtė diskriminuese dhe pengon punėn e gazetarėve. Si e tillė ajo duhet tė shfuqizohet dhe tė hidhet nė shqyrtim.
AGPK-ja nė tė gjitha takimet qė ka pasur me pėrfaqėsues tė Kuvendit tė Kosovės dhe me institucione tjera vendėse e ndėrkombėtare, ka shprehur kundėrshtimin pėr kėtė
rregullore. Pėrmbajtja e kėtij dokumenti ėshtė hartuar pa e marrė parasysh vullnetin e gazetarėve dhe kontributet e tyre nė disa punėtori gjatė hartimit tė rregullores./rtk/

Konfirmohet emėrimi i Zbogarit pėrfaqėsues i BE-sė nė Kosovė
21.12.2011
Pėrfaqėsuesja e lartė pėr Politikė tė Jashtme dhe siguri e BE-sė, Catherine Ashton, ka konfirmuar sot nė Bruksel se ministri i jashtėm nė largim i Sllovenisė, Samuel Zbogar do tė jetė pėrfaqėsues special i BE-sė nė Kosovė.
Lajmin e ka bėrė tė ditur, zėdhėnėsja nė kabinetin e Ashtonit, Maja Kocijanēiq.
Ai e zėvendėson nė kėtė post pėrfaqėsuesin aktual tė BE-sė, Fernando Gentilinin, tė cilit i skadon mandati nė janar. Me emėrimin e tij nė postin e pėrfaqėsuesit tė Bashkimti evropian nė Kosovė, Samuel Zbogar bėhet diplomati i parė slloven i lartė i emruar nė shėrbimin e punėve tė jashtme tė Bashkimit Evropian.

Kastrati u takua me Pacollin
21.12.2011
Komandanti i Forcės sė Sigurisė sė Kosovės gjeneralmajor, Kadri Kastrati bisedoi sot me zėvėndėskryeministrin Behxhet Pacolli rreth zhvillimit tė FSK-sė dhe plotėsimit tė kapaciteve me rekrutė dhe stėrvitjet.Po ashtu ata kanė diskutuar rreth operacioneve brenda dhe jashtė vendit, bashkėpunimin rajonal, me KFOR-in dhe NATO-n, partneritetit me Gardėn e Ajovė-s, si dhe me theks tė veēantė rreth ēėshtjes sė vlerėsimit tė kapaciteteve tė FSK-sė.

Redaksia njoftim:
...pėr shkaqe konsulidimi teknologjik nuk ishim nė gjendje tė plasimit tė lajmeve tė ditės sė hėnė dhe tė marte /19 dhe 20 dhjetor 2011/ ...me shpresė mirėkuptimi kerkojmė ndjesė!


- Lajmet
- E premte, 16 dhjetor, 2011

..trup e trup:
- Qytetarėve tanė akoma u mungon e vėrteta pėr luftėrat e fundit
- Ndihmat ruse zbarkojnė nė Zveēan
- Konvoji rus i ndihmave hyn sot nė Kosovė, anashkalohen institucionet legjitime kosovare
- Mbėshtetje nga SHBA-tė pėr ta luftuar korrupsionin nė Kosovė
- Austria do tė vazhdojė ta mbėshtesė Kosovėn edhe nė proceset integruese nė BE
- Mitrovicė: Kėrkohet angazhimi i tė gjithėve pėr pėrmirėsimin e gjendjes
- Krasniqi: Administrata e UNMIK-ut i ka toleruar ndėrhyrjet e Beogradit nė veri tė Kosovės
- Jahjaga: Gratė kanė luajtur dhe luajnė rol pozitiv nė procesin e shtetndėrtimit nė Kosovė
- Merkel, tė hėnėn nė Kosovė
- Ambasadori Lulzim Peci i dorėzoi letrat kredenciale Mbretit tė Norvegjisė
- OSBE ndihmon nė funksionalizimin e Qendrės sė shoqėrisė civile nė Sharr
- Turqit, tė gatshėm pėr rivitalizimin e objekteve osmane nė Ulqin
- Drenasi nderon dėshmorėt me njė turne hendbolli
- KEK-u shkyē nga rrjeti tri institucione lokale tė komunitetit serb nė Bajė tė Skenderajt
- Opozita gjilanase kėrkon detaje nga drejtorėt e drejtorive pėr shpenzim tė buxhetit
- Nė Prizren synohet vetėdijesimi i fėmijėve nga rreziqet qė shkaktojnė mjetet piroteknike
- Dy arkitekt spanjoll i japin pamje zonės mė tė rėndėsishme nė Pejė
- Gjilani i pakėnaqur me shqyrtimin e kėrkesave pėr riatdhesim nga qendra
- Reformat nė polici vlerėsohen pozitivisht nė njė tryezė nė Gjilan
- Ferizaj pėrfundon investimet nė shėndetėsi pėr sivjet
- Paraburgim pėr dyshim kontrabandimi tė personave dhe krim tė organizuar
- Komuna e Prishtinės kėrkon pėrgjigje nga Thaēi pse atakohet dhe diskriminohet


...mė hapur:
Ndihmat ruse zbarkojnė nė Zveēan
ERENIKU, Monday, 12 December 2011 16:00
Mitrovicė (PLOTĖSUAR, 16 Dhjetor, 12:20) Kamionėt rusė me ndihma pėr serbėt nė veriun e Kosovės, kanė mbėrritur tashmė nė Zveēan dhe po shkarkohen nė depon e Kryqit tė Kuq tė Serbisė, pasi u futėn sot nė territorin e Kosovės tė shoqėruar nga Policia e EULEX-it dhe ajo e Kosovės.
Siē raporton REL, lajmin e ka konfirmuar zėdhėnėsi i EULEX-it, Blerim Krasniqi, i cili tha se kamionėt janė kontrolluar paraprakisht dhe nė to gjenden ushqime, batanije dhe gjeneratorė.
Kryeministri Hashim Thaēi e ka klasifikuar si politike ēėshtjen e “ndihmave ruse” pėr veriun e banuar me serbė.
Ai ka pėrsėritur gatishmėrinė pėr t’u takuar me qytetarėt serbė tė veriut, por ka hedhur poshtė ēdo mundėsi qė tė bisedojė me strukturat ilegale e kriminale serbe.
*******************
Mitrovicė (PLOTĖSUAR, 16 Dhjetor, 10:00) Mediat serbe raportojnw se konvoji prej 27 kamionėsh me ndihma ruse pėr banorėt serbė tė veriut tė Kosovės ka kaluar sot nė mėngjes vendkalimin kufitar nė Jarinjė.
Nėn pėrcjellen e tri makinave tė misionit evropian pėr sundimin e ligjit, EULEX, konvoji ėshtė nisur nė drejtim tė Zveēanit, ku edhe gjendet depoja e Kryqit tė Kuq tė Serbisė.
Mediat serbe njoftojnė se gjatė natės sė mbrėmshme, zyrtarė tė EULEX-it kanė kontrolluar dokumentacionin e konvojit dhe sipas marrėveshjes sė arritur nė Bruksel, midis Komisionit Evropian dhe Moskės, sot ėshtė lejuar hyrja e tij.
Mėsohet se kamionėt nga Rusia po bartin ushqim, veshmbathje dhe gjeneratorė dedikuar serbėve tė Kosovės.
Me gjithė kundėrshtimin e zyrtarėve rusė qė kamionėt tė hynin pa pėrcjellje, zyrtarėt evropianė dhe ata tė Kosovės kanė insistuar nė zbatimin e standardeve evropiane kur bėhet fjalė pėr njė konvoj tė njė madhėsie tė kėtillė.
Por lajmi nuk ėshtė konfirmuar ende nga burime zyrtare nė Prishtinė.

Berisha: Bashkimi i Kosovės me Shqipėrinė nė Bruksel
ERENIKU, Friday, 16 December 2011 14:01
Tiranė-Bashkimi i Shqipėrisė me Kosovėn do tė bėhet nė Bruksel. Kėshtu i ėshtė pėrgjigjur kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha pyetjes sė njė studenteje nga Kosova gjatė takimit qė u mbajt sot me njė grup studentėsh nga Fakulteti i Edukimit tė Prishtinės nė kryeministri.
I pyetur nė lidhje me mundėsinė qė Shqipėria dhe Kosova tė bashkohen njė ditė nė njė shtet tė vetėm, Berisha tha se e vetmja mundėsi ėshtė bashkimi nė BE.
“Projekti i bashkimit tė shqiptarėve ėshtė integrimi nė Bashkimin Europian. Interesi mė i mirė i shqiptarėve ėshtė ruajtja e kufijve ekzistues. Natyrisht qė jemi njė komb dhe jemi ndarė nė mėnyrė tė padrejtė, ēka pėrbėn edhe padrejtėsitė mė tė mėdha historike por fatmirėsisht u korrigjua me ēlirimin e Kosovės. Shqipėria dhe Kosova do tė bashkohen nė BE, nuk mund tė marrim asnjė vendim qė do tė kėrcėnonte mė shumė humbje territoresh.”- deklaroi Berisha.
Kryeministri i Shqipėrisė theksoi se pavarėsia e Kosovės ėshtė arritja mė e madhe e shqiptarėve, kryeministri Berisha tha se ndryshimi i kufijve ekzistues rrezikon humbjen e territoreve.
“Pavarėsia e Kosovės finalizoi pavarėsinė e Shqipėrisė”-tha kreu i qeverisė shqiptare duke shtuar se pavarėsia e Kosovės kurorėzoi pėrpjekjet e shqiptarėve pėr liri dhe dinjitet. (BURIMI: LajmeShqip.com)

Merkel, tė hėnėn nė Kosovė
ereniku,16/12/2011
Kancelarja gjermane, Angela Merkel, do tė qėndrojė tė hėnėn, mė 19 dhjetor, nė Kosovė. Lajmin e bėn tė ditur Radio Evropa e Lirė, pas konfirmimit tė marrė nga Zyra pėr informim e Ambasadės Gjermane nė Prishtinė.
Zėdhėnėsja e Ambasadės, Sara Bonau, tha se "fokusi kryesor do tė jetė vizita e planifikuar tek ushtarėt gjermanė, por gjatė qėndrimit tė saj njėditor Merkel do tė zhvillojė takime edhe me zyrtarėt kosovarė".
Nė fund tė muajit gusht, Merkel kishte qėndruar nė Beograd, ku kishte theksuar rėndėsinė pėr rezultate tė prekshme nga dialogu ndėrmjet Kosovės e Serbisė.
Kancelarja gjermane pati dėnuar ashpėr sulmin e protestuesve serbė ndaj trupave paqeruajtėse tė KFOR-it mė 28 nėntor tė kėtij viti, duke kėrkuar llogari edhe nga Serbia pėr rolin qė ka pasur nė kėtė mes.
“Serbia gjithashtu akuzohet pėr kontributin qė ka dhėnė ditėt e fundit nė kėtė atmosferė, nė tė cilėn paqeruajtėsit gjermanė nė veri u sulmuan dhe u plagosėn. Unė them se kjo ėshtė e papranueshme”, ishte shprehur zonja Merkel.

Sot hidhet shorti pėr Champions League
ERENIKU, Friday, 16 December 2011 11:21
Nion- Faza e dytė e Champions League do tė nis sot, kur nė orėn 13:00 tė hidhet nė Zvicėr shorti qė do tė vendosė pėrballė njėra-tjetrės 16 skuadrat e mbijetuara nga faza e grupeve.
Rregullorja pėr shortin parashikon qė skuadrat e pėrfunduara nė vendin e parė nė grup, tė luajnė ndaj vendeve tė dyta. Megjithatė, nė kėtė fazė, nuk mund tė ndeshen skuadrat qė kanė luajtur nė tė njėjtin grup dhe as ato qė i pėrkasin tė njėjtit shtet.
Skuadrat janė ndarė nė dy grupe, tė cilat janė:
Grupi i parė Bayern Munchen, Benfica, Inter, Real Madrid, Chelsea, Arsenal, Apoel Nicosia, Barcelona
Grupi i dytė Napoli, CSKA Moskva, Bazel, Olympique Lyonnais, Bayer Leverkusen, Olympique Marseille, Milan, Zenith St.Peterburg.

Nis hulumtimi i krimeve tė kryera nė Kosovė nė vitet 1998-1999
ERENIKU, Friday, 16 December 2011 16:15
Nė konferencėn shkencore “Sfidat e hulumtimit tė krimeve tė luftės nė Kosovė”, u tha se Kosova nuk identifikon njė shtet me krimin por identifikon kriminelėt qė kanė kryer ato krime.
Zėvendės/kryeministri i Kosovės Hajredin Kuēi tha se, puna e kėtij Instituti ėshtė qė tė hulumtojė pėr krimet e kryera gjatė luftės nė Kosovė, pasi qytetarėve tė vendit tonė akoma u mungon e vėrteta lidhur me atė dhe si i humbėn familjarėt e tyre. Por ai tha se themelimi i kėtij Instituti nuk duhet tė kuptohet si tendencė e urrejtjes mes popujve.
“Themelimi i kėtij instituti dhe puna e kėsaj konference, nė asnjė mėnyrė nuk duhet kuptuar si tendencė pėr nxitjen e urrejtjes ndėretnike, apo ndėrshtetėrore, sepse ne nuk e identifikojmė njė shtet me krime, por identifikojmė kriminelėt me punėt qė kanė bėrė ata”, ka thėnė Kuēi.
Kryeprokurori i shtetit Ismet Kabashi, tha se tema e krimeve tė luftės mbetet aktuale edhe 12 vjet pas pėrfundimit tė saj. Udhėheqėsi i kėtij instituti nė Kosovė, Zejnullah Gruda ka thėnė se krimet qė janė bėrė nė ish-republikat e Jugosllavisė kanė shokuar botėn e qytetėruar pėr vite tė tėra.
“Skenat nga Vukovari, Sarajeva, Srebrenica, Skėnderaj, Reēaku etj., me vite e kanė shokuar botėn e qytetėruar, nė esencė kishin dal forcat qė maniftestonin haptazi tendencat pėr tė rikthyer gjėndjen e para vitit 1974 dhe restaurimin e pushtetit tė forcave dogmatike, centraliste dhe hegjemoniste, jo vetėm nė Serbi, por edhe jashtė Serbisė,” ka vazhduar Kabashi.
Instituti pėr Hulumtimin e Krimeve tė Luftės vepron nė kuadėr tė Ministrisė sė Drejtėsisė dhe ka pėr qėllim qė tė hulumtojė krimet e luftės gjatė viteve 1998-99.


- Lajmet
- E enjte, 15 dhjetor, 2011

..trup e trup:
- Jahjaga-Clinton: S’ka krizė humanitare nė Kosovė
- Tani dialog edhe me serbėt e veriut
- Tadic: Mbani nėn kontroll ekstremistėt nė veri
- Ndėrhyn KE, marrėveshje pėr futjen e konvojit rus nė Kosovė
- Ndihmat ruse nuk lėvizin nga Jarinja
- BE: Njohja e Kosovės nuk ishte kusht
- Isha deputeti i LDD-Falsifikues i Parlamentit
- Kėrcėnohen aktivistėt e Vetėvendosjes
- Nė pritje tė autopsisė sė X-it
- Mirėpritet marrėveshja pėr lėvizje me letėrnjoftime Maqedoni- Shqipėri
- Afrikė, kapet vrasėsi i kriminelit serb-Arkanit!
- Njė vit nga liberalizimi i vizave: shqiptarėt respektojnė proēesin


S’ka krizė humanitare nė Kosovė
ereniku, e enjte, 15 dhjetor, 2011
Presidentja e vendit, Atifete Jahjaga gjatė qėndrimit tė saj nė SHBA, duke folur pėr konvojin me ndihma humanitare nga Rusia nė Kosovė, ka thėnė se janė konventat ndėrkombėtare dhe ligjet e Kosovės qė rregullojnė ēėshtjen e shpėrndarjes sė ndihmave humanitare dhe ato do tė respektohen.
“Ne do tė respektojmė tė gjitha konventat ndėrkombėtare, Kushtetutėn e Kosovės dhe vendimet e administratės nė kėtė proces”, ka thėnė Jahjaga, transmetojnė mediat kosovare.
Ndėrsa nė kėtė drejtim sekretarja amerikane e shtetit, Hillary Clinton, ka deklaruar se mbėshtet plotėsisht presidenten e Kosovės.
“Tė shtoj se ne kemi verifikuar me OKB-nė dhe me tė tjerėt. Ata nuk kanė raportuar pėr asnjė krizė humanitare ose nevojė. Do tė bėnim thirrje qė qytetarėt e Kosovės, nė veēanti nė veri, tė punojnė sė bashku. Sipas Kushtetutės sė Kosovės ata i kanė tė drejtat e barabarta dhe tė drejtat qytetare:. Ka thėnė Clinton.
Sipas saj, sa mė shpejtė qė tė integrohen tė gjithė qytetarėt e Kosovės nė njė shtet tė pėrbashkėt aq mė e mundshme do tė bėhej njė lloj e ardhme tė cilėn po e kėrkon presidentja pėr tė gjithė qytetarėt.

Tani dialog edhe me serbėt e veriut
ereniku, e enjte, 15 dhjetor, 2011
Zgjerohet dialogu teknik. Paralajmėrohet edhe njė dialog paralel mes Qeverisė sė Kosovės dhe serbėve tė veriut. Hapėsira ajrore dhe trashėgimia kulturore pritet tė jetė tema shtesė tė dialogut, krahas atyre pėr tė cilat palėt ende nuk janė marrė vesh, qė janė bashkėpunimi rajonal, telekomi dhe energjia, raporton Koha Ditore.

Tadic: Mbani nėn kontroll ekstremistėt nė veri
ereniku, e enjte, 15 dhjetor, 2011
Presidenti i Serbisė, Boris Tadic citohet tė ketė thėnė tė enjten nė Beograd se pėr ta fituar statusin e kandidatit pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian, Serbia duhet t’i bindė “bashkėkombėsit nė Kosovė qė tė mos hapin zjarr nė pjesėtarėt e KFOR-it dhe qė tė vėnė nėn kontroll ekstremistėt”.
Ai po ashtu ka theksuar se me sulme ndaj KFOR-it, ekstremistėt mund tė rrėnojnė gjithė atė qė Serbia ka arritur deri tash, duke ftuar serbėt nė Kosovė qė nė radhė tė parė tė mbrojnė jetėt e tyre, por edhe tė mbajnė nėn kontroll ata ekstremistė, tė cilėt “do tė dėshironin tė luftonin edhe pak”.
“Pengesė pėr mua ėshtė fakti se si president i Serbisė, nuk kam sistem operacional, s’kam ushtri dhe as polici nė Kosovė, e as institucione shtetėrore, me tė cilat do tė mund ta mbroja popullatėn tonė atje”, citohet tė ketė thėnė Tadic, duke shtuar se rrjedhimisht, s’ka as mjete me tė cilat do tė “ndikonte tek disa ekstremistė nė mesin e popullatės serbe”.

Ndėrhyn KE, marrėveshje pėr futjen e konvojit rus nė Kosovė
ereniku, e enjte, 15 dhjetor, 2011
Bruksel-Duket se ėshtė gjetur njė zgjidhje pėr tė lejuar kalimin e ndihmave ruse pėr nė territorin e Kosovės.
Siē raporton REL, Komisioni Evropian ka arritur njė marrėveshje me qeverinė e Rusisė pėr tė siguruar depėrtimin e konvojit me ndihma humanitare nga Rusia, ndihma kėto tė cilat do ti jepen serbėve tė Kosovės.
Lajmin e ka konfirmuar pėr agjencinė serbe tė lajmeve Beta, Maja Kocijanēiē, zėdhėnėsja e shefes sė diplomacisė europiane Kethrin Ashton, e cila megjithatė nuk ka dhėnė ndonjė hollėsi se pėr ēfarė marrėveshjeje bėhet fjalė saktėsisht.
Sipas saj, KE ėshtė nė kontakt me tė gjitha palėt e pėrfshira, me qėllimin qė marrėveshja e arritur tė zbatohet.
Konvoji i pėrbėrė nga 27 kamionė, pėr tė tretėn ditė me radhė ėshtė duke qėndruar nė vendkalimin kufitar nė Jarinjė dhe ėshtė shndėrruar nė ēėshtje debatesh politike.
Misioni i BE-sė pėr sundimin e ligjit nė Kosovė, EULEX, ka ofruar dy opsione para autoriteteve ruse; opsioni i parė ka tė bėjė me pėrcjelljen e policisė kur bėhet fjalė pėr njė konvoj kaq tė madh ndihmash dhe opsioni i dytė ėshtė shfrytėzimi i vendkalimit kufitar nė Merdare.
Tė dyja mundėsitė, janė hedhur poshtė nga ambasadori rus nėBeograd, Aleksandėr Konuzin, i cili ka akuzuar EULEX-in pėr njėanshmėri.
Njė ditė mė parė edhe kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi deklaroi se ndihmat ruse nuk do tė lejohen tė kalojnė pa respektuar procedurat./burimi:lajmeshqip/

Ndihmat ruse nuk lėvizin nga Jarinja
ereniku, e enjte, 15 dhjetor, 2011
Edhe pse nga Brukseli thonė se ėshtė arritur marrėveshja ndėrmjet Komisionit Evropian dhe Rusisė pėr kalimin e konvojit me ndihmat ruse nė pjesėn veriore tė Kosovės, njė gjė e tillė mohohet tė ketė nisur sė zbatuari nė terren.
Zėdhėnėsi i policisė rajonale nė Mitrovicė, Besim Hoti, i tha Radios Evropa e Lirė se konvoji ka qėndruar edhe gjatė natės nė pikėn kufitare 1 nė Jarinė dhe se as tė enjten nuk ka pasur ndonjė lėvizje tė re nė terren.
“Ēfarėdo marrėveshjeje qė mund tė bėhet, me gjasė, do tė mund ta ndryshojė kėtė status. Mirėpo, arsyeja kryesore pėrse ata kamionė janė ndalur nė atė pikė, ėshtė pikėrisht mosrespektimi i procedurave doganore tė Republikės sė Kosovės. Nėse arrihet njė marrėveshje e ēfarėdo lloji, besoj se do tė kemi ndryshim edhe nė terren”, u shpreh Hoti.
Komenti i tij pason deklaratėn e zėdhėnėses sė shefes sė diplomacisė evropiane, Maja Kocijanēiq, e cila u tha mediave serbe se Komisioni Evropian ka arritur njė marrėveshje me Qeverinė e Rusisė pėr tė siguruar depėrtimin e konvojit me ndihma humanitare nga Rusia te serbėt e pjesės veriore tė Kosovės.
Mirėpo, edhe nė misionin e Bashkimit Evropian pėr sundimin e ligjit duket se nuk janė tė njoftuar pėr njė marrėveshje tė tillė.
Tė kontaktuar nga Radio Evropa e Lirė, pėrfaqėsuesit e kėtij misioni nuk e komentuan kėtė deklaratė, ndėrsa mohuan tė ketė pasur ndryshime nė terren.
Rrjedhimisht, deri mė tani, nė Jarinė vazhdojnė tė mbesin tre kamionė, pėrmbajtja e tė cilėve nuk dihet saktėsisht.
Sipas agjencisė ruse tė lajmeve Itar-tass, kamionėt transportojnė produkte ushqimore, veshmbathje, enė dhe mobilie.
Pėr mėnyrėn e shpėrndarjes sė kėtyre ndihmave foli tė mėrkurėn mbrėma edhe presidentja e Kosovės, Atifete Jahjaga.
Ajo tha se ndihmat humanitare qė vijnė nė Kosovė duhet t’i ndjekin rregullat e njohura ndėrkombėtare dhe procedurat qė rregullojnė shpėrndarjen e ndihmave.
“Sa u pėrket ndihmave humanitare qė po vijnė nė njė pjesė tė kufijve tė territorit tė Republikės sė Kosovės, sė pari ka disa rregulla dhe rregullore, tė cilat duhet tė respektohen nė pėrputhje me konventat ndėrkombėtare pėr ndihmat humanitare dhe, sė dyti, duhet bindur rregullave tė vendit pėr sa u pėrket ndihmave humanitare, sepse po hyni nė njė vend tė pavarur”, tha presidentja Jahjaga gjatė vizitės sė saj nė Uashington.
Procedurė standarde, pėr autoritetet pėrgjegjėse nė Kosovė mbetet pėrcjellja e konvojit nga policia - nė kėtė rast nga ajo e EULEX-it, procedurė kjo, tė cilėn e kundėrshton Moska zyrtare. /burimi: rel/

BE: Njohja e Kosovės nuk ishte kusht
ereniku, e enjte, 15 dhjetor, 2011
Pėrfaqėsuesja e lartė pėr politikė tė jashtme e BE-sė, Catherine Ashton, nėpėrmjet zėdhėnses sė saj, ka pėrgėnjeshtruar pohimet se Serbisė i ėshtė kėrkuar njohja e Kosovės.“Mund t’ju them se njohja e Kosovės nuk ishte kushti pėr marrjen e statusit kandidat nga Serbia. Mendoj se konkluzionet e Samitit Europian ishin shumė tė qarta. Ajo ēfarė BE ka kėrkuar nga Serbia ėshtė zbatimi i disa marrėveshjeve tė arritura nė dialogun me Kosovėn dhe normalizimi i marrėdhėnjeve me tė“, ka thėnė Maja Koēijanēiq.
Tadiq dhe Daēiq, kanė thėnė se njohja e pavarėsisė sė Kosovės ishte kushti i BE-sė pėr marrjen e statusit tė kandidatit.

Kėrcėnohen aktivistėt e Vetėvendosjes
ereniku, e enjte, 15 dhjetor, 2011
Dhjetėra aktivistė tė Lėvizjes Vetėvendosje janė kėrcėnuar nėpėr komuna tė Kosovės. Kėshtu tė paktėn pretendon kjo lėvizje nė njė komunikim pėr media. Nė tė thuhet se nė kuadėr tė fushatės "Mandati i Fundit", ata janė kėrcėnuar fizikisht nė Drenas, Vushtrri, Dardan e Rahovec.
"Gjate zhvillimit te aktivitetit ''Mandati i fundit'', nga struktuarat e pushtetit ka pas presion, fyerje e kerrcenime ndaj aktivisteve te LVV-se ne disa komuna. Rastet me problematike ishin ne Drenas (konfrontim fizik), Rahovec (kerrcenime), Dardane (konfrontim fizik) dhe Vushtrri (presion i policise)" thuhet nė njoftim. /burimi: indeksonline/

Nė pritje tė autopsisė sė X-it
ereniku, e enjte, 15 dhjetor, 2011
Deputeti Fatmir Limaj dhe nėntė shokėt e tij tė luftės , por edhe dhjetė avokatėt e kėtij grupi, tė njohur si grupi “Klecka”, deri tė premten e kėsaj jave, do tė kenė nė posedim raportin e autopsisė mbi vdekjen e Agim Zogajt, i njohur si dėshmitari X, por edhe raportin e policisė gjermane.
Ky njoftim pėr palėt nė gjykatore ėshtė dhėnė tė mėrkurėn nga prokurori i EULEX-it, Maurizio Salustro, gjatė seancės procedurale kundėr dhjetė ish-pjesėtarėve tė Brigadės 121 “Ismet Jashari-Kumanova”, raporton Zėri.

Isha deputeti i LDD-Falsifikues i Parlamentit
ereniku, e enjte, 15 dhjetor, 2011
Bedri Nikaj me vėllanė e tij dhe dy persona tė tjerė, janė arrestuar nė Drenas. Tė premten, atyre u janė gjetur 80 mijė dollarė tė falsifikuar. Bedriu aktualisht mban bufenė nė Parlamentin e Kosovės. Nė zgjedhjet e fundit ishte kandidat pėr deputet nga radhėt e Lidhjes Demokratike tė Dardanisė, raporton Express.

Mirėpritet marrėveshja pėr lėvizje me letėrnjoftime Maqedoni- Shqipėri
ereniku, e enjte, 15 dhjetor, 2011
Firmosja e Marrėveshjes midis Shqipėrisė dhe Maqedonisė pėr kalim tė kufirit vetėm me letėrnjoftime pėr qytetarėt e tė dy vendeve ndjek shembullin e pajtimit dhe bashkėpunimit tė vendeve evropiane nė dekadat e fundit, ka thėnė kryetari i BDI-sė, Ali Ahmeti
Gjithashtu, sipas tij, kjo shėnon fillimin e shėmbjes sė kufijve edhe midis vendeve tė rajonit nė pėrputhje me standardet e Evropės sė Bashkuar. Kėtė vendim, e kanė mirėpritur edhe partitė shqiptare nė opozitė.
Ndėrkohe, shoqėria civile nė kėtė vend kėrkon qė njė marreveshje tė tillė tė cilėn Maqedonia e ka firmosur edhe me Malin e Zi dhe me Serbinė, ta nėnshkruaj sa mė parė edhe me Kosovėn.
Ministrja e Brendshme maqedonase, Gordana Jankullovka ėshtė shprehur se kjo do tė ndodhė, pasiqė qytetarėt e Kosovės tė pajisen me dokumente biometrike.

Afrikė, kapet vrasėsi i kriminelit serb Arkan!
ereniku, e enjte, 15 dhjetor, 2011
Kejp Taun-Njė gazetė e Afrikės sė Jugut thotė se vrasėsi i arratisur i kreut ushtarak serb tė njohur si Arkani, ėshtė arrestuar nė Afrikėn e Jugut dhe do tė paraqitet nė gjykatė muajin e ardhshėm pėr akuza lidhur me drogėn.
Dobrosav Gavriē u dėnua nė vitin 2006 me 30 vite burg pėr vrasjen e Zheljko “Arkan” Raznatoviē, kreut mė famėkeq tė Serbisė tė kohės sė luftės paramilitare dhe bosit tė mafias, por ka qenė nė arrati deri tani.
Arkan, i cili ishte paditur nga gjykata e krimeve tė luftės sė OKB-sė pėr krime gjatė luftės nė Bosnjė nė vitet 1992-1995, u qėllua pėr vdekje nė njė hotel tė Beogradit nė janar tė vitit 2000.
Gazeta “New Age” tha sot se identiteti i Gavriēit erdhi nė dritė gjatė njė hetimi tė policisė nė krimin e organizuar nė Cape Town.
Gazeta tha se Serbia pritet tė kėrkojė ekstradimin e tij pėr tė shėrbyer dėnimin e tij. Zyrtarėt serbė nuk ishin nė dispozicion pėr koment.

...veēuam:
Njė vit nga liberalizimi i vizave: shqiptarėt respektojnė proēesin
ereniku, e enjte, 15 dhjetor, 2011
Tiranė – Lėvizja e lirė nė vendet e zonės “Shengen”, nė pjesėn dėrrmuese tė saj u respektua nga qytetarėt shqiptarė, si nė rregullat e hyrjes nė kėto vende, ashtu edhe nė afatet e qėndrimit tė vendosura nga Brukseli zyrtar.
Sot, kur ka kaluar njė vit nga 15 Dhjetori 2010, dita e parė e lėvizjes pa viza nė Evropė, mėsohet se vetėm nė njė vit janė 422 mijė e 363 qytetarė qė pėr herė tė parė udhėtuan drejt vendeve “Shengen”, vetėm me njė pasaportė biometrike.
Ishte 15 dhjetori 2010, dita kur shumė qytetarė shqiptarė iu drejtuan pikave tė kalimit kufitar, nga toka, deti dhe ajri dhe pėr herė tė parė prekėn nga afėr ėndrrėn e madhe evropiane, lėvizjen e lirė pa viza drejt Evropės. Dhe kjo ditė do tė kujtohet si fillimi i njė imazhi tė ri pėr Shqipėrinė.
Pėr shumė vite kjo ditė do tė mbahet mend nė historinė e shqiptarėve si “Dita e Madhe e lėvizjes sė lirė nė Evropė”, dita e lėvizjes vetėm me njė pasaportė biometrike, pa nevojėn e njė vize qė mundėson hyrjen nė Evropė.
Nė njė intervistė pėr ATSH-nė, Drejtori i Pėrgjithshėm i Departamentit tė Kufirit nė Policinė e Shtetit, Pėllumb Nako, bėn tė ditur se veē atyre qė pėr herė tė parė kanė dalė nga kufiri vetėm me pasaportė biometrike, intensiteti i daljes nga kufiri shqiptar gjatė njė viti ėshtė 3 milionė e 131 633 shtetas, ndėrsa nė hyrje 2 milionė e 656 036 shtetas, pasi njė pjesė e tyre nuk janė kthyer pasi janė brenda afatit 90 ditor tė qėndrimit nė vendet e zonės Shengen.
“Fluksi i lėvizjeve nė kufi ka qenė i njėtrajtshėm dhe lėvizja e lirė e shtetasve shqiptarė nė zonėn “Shengen”, nė pjesėn dėrrmuese tė saj ėshtė respektuar nga qytetarėt, si nė rregullat e hyrjes, ashtu edhe nė ato tė qėndrimit nga qytetarėt shqiptarė”, thotė Nako.
Me pėrjashtim tė disa shtetasve tė kthyer nė kufi, nė pjesėn mė tė madhe pėr shkaqe tė ardhura nga vetė qytetarėt, ky proces, sipas kreut tė Kufirit po ecėn normalisht.
Ndėrkohė, Nako bėn tė ditur se janė 16 mijė e 663 shtetas qė nuk janė lejuar tė hyjnė nė kufijtė e Evropės, prej tė cilėve 11 mijė e 145 persona qė dikur kanė qenė ilegalė nė vendet “Shengen” dhe kanė espuls pėr tė mos u lejuar tė hyjnė nė kėto vende pėr njė afat tė caktuar.
Edhe pse ata e kanė ditur kėtė fakt, thotė Nako, nuk e kanė marrė nė konsideratė, ēka ka sjellė edhe moslejmin e tyre pėr tė hyrė nė Evropė.
Ndėrsa vetėm njė pjesė e vogėl e tyre, rreth 3175 persona, janė kthyer pėr mosplotėsim tė kushteve tė hyrjes nė “Shengen”, apo nuk kanė ditur tė shpjegojnė qėllimin e vizitės sė tyre nė kėto vende, thotė Nako.
Nako u ndal edhe nė fenomenin e bėrė publik sė fundi lidhur me azilkėrkimin e disa personave nė vendet “Shengen”, kryesisht nė Belgjikė, fenomen qė, sipas Nakos, nuk ka tė bėjė me procesin e liberalizimit tė vizave. Ky problem, tha ai, ka qenė i kahershėm dhe pėrpara procesit tė liberalizimit tė vizave numri i azilkėrkuesve nė disa vende, sipas tij, ka qenė mė i madh.
Njė rritje tė numrit tė azilkėrkuesve Nako tha se ka patur nė Belgjikė, por ky numėr pėr tė nė vetvete nuk pėrbėn njė shifėr tė konsiderueshme, por vetėm njė rritje tė menjėhershme tė tij krahasuar me njė muaj mė parė dhe qė po shkon drejt minimumit.
Me atė ēka pritej nga liberalizimi i vizave mendohet se shqiptarėt e kanė respektuar procesin, tha Nako. Pa pėrjashtuar edhe mundėsinė e shfrytėzimit tė lėvizjes sė lirė nga persona me precedentė, ai tha se me rritjen e teknologjisė sė kontrollit nė kufi, ėshtė rritur numri i personave tė ndaluar nė kufi, tė kėrkuar mė parė nga Interpoli.
“Nuk mund tė pėrjashtojmė se lėvizja e lirė rrit edhe mundėsinė e kalimit tė kufirit nga persona tė pėrfshirė nė krime, ndonėse ky nuk ka qenė njė fenomen shqetėsues”, tha Nako. Ndėrkohė qė edhe logjistika e instaluar nė kufirin shqiptar i pėrgjigjet me tė gjitha kapacitetet flukseve tė lėvizjeve, edhe nė stinėn e verės, nėnvizoi ai.
Duke folur pėr projektet qė ky department ka nė tė ardhmen me vendet e rajonit e mė gjerė pėr mirėmenaxhimin e kufirit, Nako tha se Policia e Kufirit shpesh herė ka qenė protagoniste dhe iniciatore pėr lidhjen dhe integrimin e sistemeve tė kufirit me vendet fqinje.
“Me iniciativėn tonė i ėshtė kėrkuar Maqedonisė, Greqisė, Kosovės dhe Malit tė Zi dhe ėshtė rėnė dakort nė parim pėr tė pasur Qendra tė Pėrbashkėta tė Shkėmbimit tė Informacionit, tė rekomanduara kėto nga BE , pėr realizimin e tė cilave ne kemi qenė tė parėt qė kemi hedhur hapat pėr tė propozuar modelet e bashkėveprimit mes vendeve tė rajonit”, tha Nako.


- Lajmet
- E mėrkurė, 14 dhjetor, 2011

Jahjaga sot takon sekretaren Klinton
14.12.2011
Presidentja e Republikės sė Kosovės, Atifete Jahjaga, e cila ndodhet nė njė vizitė 10 ditėshe nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, sot do tė takojė sekretaren amerikane tė Shtetit, Hillari Klinton.
Me kėtė rast do tė zhvillohet edhe ceremonia e nėnshkrimit tė marrėveshjes dypalėshe mbi ruajtjen e trashėgimisė kulturore.
Presidentja Jahjaga po sot do tė takojė edhe ish senatorin Bob Doll, tė cilit do t'ia dorėzojė "Medaljen e Artė tė Lirisė", me tė cilėn e kishte dekoruar ish-presidenti Ibrahim Rugova.

Konvoji me ndihma ruse nuk do tė hyjė nė Kosovė pa i pėrmbushur procedurat
14.12.2011
Kryeministri Hashim Thaēi deklaroi sot se nė asnjė mėnyrė konvoji me ndihma nga Rusia nuk do tė lejohet tė hyn nė Kosovė nėse nuk pėrmbushen procedurat qė kėrkohen. Nė mbledhjen e qebrisė kryeministri Thaēi, tha se nė vend nuk ka krizė humanitare ndėrkohė qeveria e Kosovės ėshtė e gatshme vet t’i ndihmojė serbėt e veriut.
Kryeministri i Kosovės ėshtė i vendosur qė tė mos lejojė hyrjen e njė konvoji me ndihma nga Rusia pėr serbėt e veriut. Nė mbledhjen e qeverisė sė Kosovės Thaēi tha se konvoji rus nuk do tė lejohet tė hyjė nė Kosovė, pa i pėrmbushur procedurat e nevojshme qė kėrkohen.Kryeministri po ashtu ka thėnė se nė vend nuk ka asnjė krizė humanitare. Kryeministri i Kosovės po ashtu tha se ky ėshtė njė vendim politik i qeverisė ruse dhe jo pse ka krizė humanitare. Ai tha se konvjoi udhėhiqet nga ambasadori rus nė Beograd dhe pavarėsisht se cilėt janė ata duhet respektojnė procedurat kufitare tė shtetit tė Kosovės. Sipas kryeministrit Qeveria e Kosovės ėshtė e gatshme tė ndihmojė me ushqime serbėt e veriut, nėse kjo ėshtė e nevojshme njėjtė sikur ka qenė e gatshme tė veprojė edhe nė situata tjera.

Ēėshtja e ndihmave humanitare, nė samitin BE-Rusi
14.12.2011
Rusia synon qė problemet me bllokimin e konvojit humanitar nė vendkalimin kufitar midis Kosovės dhe Serbisė ta ngrisė nė samitin e sotėm tė Bashkimit Evropian me Rusinė, i cili mbahet nė Bruksel, ka njoftuar agjencia ruse e lajmeve Itar-Tass.
Agjencia transmeton deklaratėn e amabsadorit rus nė Serbi, Aleksandar Konuzin, tė ketė thėnė se “pėr situatėn e krijuar, ėshtė njoftuar niveli i latyė nė Moskė dhe Bruksel dhe se po kėrkohet njė zgjidhje”.
Sipas ambasadorit rus, konvoji me ndihma humanitare pėr serbėt e Kosovės, qė gjendet nė Jarinė, ėshtė shndėrruar nė “mjet tė shantazhit politik”.
Misioni i BE-sė pėr sundimin e ligjit nė Kosovė, EULEX, ka ofruar dy opsione para autoriteteve ruse; opsioni i parė ka tė bėjė me pėrcjelljen e policisė kur bėhet fjalė pėr njė konvoj kaq tė madh ndihmash dhe opsioni i dytė ėshtė shfrytėzimi i vendkalimit kufitar nė Merdare.
Tė dyja opsionet, ambasadori rus i ka hedhur poshtė, duke akuzuar EULEX-in pėr njėanshmėri.
Konvoji pėrbėhet nga 24 kamionė, me gjithsejt 300 tonė ndihmash, kanė njoftuar agjencitė ruse tė lajmeve.

Hoxhaj ngushėllon autoritetet belge
14.12.2011
Ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Kosovės, Enver Hoxhaj, i ka dėrguar njė telegram ngushėllimi zėvendėskryeministrit dhe Ministrit tė Punėve tė Jashtme, tė Belgjikės, Didier Reynder, me rastin e sulmit kriminal nė qytetin Liezhe. Ministri i Jashtėm i Kosovės, Enver Hoxhaj, ka shprehur keqardhjen e thellė dhe ngushėllimet mė tė sinqerta tė institucioneve dhe qytetarėve tė Republikės sė Kosovės pėr familjarėt e viktimave, duke theksuar solidaritetin e Kosovės pėr Qeverinė belge.

Jovanoviē: Qeveria serbe arsyetohet si Millosheviēi
14.12.2011
Kryetari i Partisė Liberal-Demokratike tė Serbisė, Cedomir Jovanoviē ka thėnė se nuk duhet qytetarėve t’u ofrohen alibi pėr dėshtimin e politikave tė integrimit evropian, me arsyetimet dhe zėvendėsimet e tezave tė fabrikuara pėr kushtet dhe pengesat e reja nga Evropa, qė gjoja para 9 dhjetorit politikanėt serbė i kanė refuzuar si patriotė. Ai ka reaguar kėshtu nė deklaratat e presidentit serb, Boris Tadiē, dhe zėvendėskryeministri Ivica Daēiē, se BE pėr statusin e kandidatit kėrkoi nga Serbia qė ta njohė Kosovėn. Kjo ėshtė mėnyra e arsyetimit tė Milloseviēit. Trembja dhe fshehja prapa iluzioneve dhe falsifikimit tė realitetit ende po u servohet njerėzve nė Serbi. Nuk ka kėrkesa tė reja nga BE. Kėrkesat pėr kandidaturėn kanė qenė tė njohura qė njė kohė tė gjatė, sidomos kur nė gusht nė Beograd i ka sqaruar kancelarja gjermane”, ka thėnė Jovanoviē.

Thaēi: Nė afat rekord do tė implementohen prioritetet
14.12.2011
Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi tha se mbledhja e sotme e Qeverisė e ka tė veēantėn e vet sepse ėshtė mbledhja e parė pas vendimit qė e ka marrė Kėshilli i ministrave tė BE-sė pėr Kosovėn evropiane. Thaēi tha se Kėshilli i ministrave ka nxjerrė konkluzione pėr tė hapur dialogun pėr liberalizim tė vizave, marrėdhėniet kontraktuale me BE-nė dhe anėtarėsim nė IBRD. Sipas tij, vendimi pėr hapjen e dialogut ėshtė marrė nga Brukseli dhe kjo i ėshtė konfirmuar gjatė vizitės nė Bruksel. Ai ėshtė shprehur i bindur se nė afat rekord do tė implementohet gjithė lista e prioriteteve duke shtuar se po hapet kapitulli i ri, ai i implementimit tė kritereve tė nevojshme pėr liberalizim nė janar. Kryeministri Thaēi, tha se viti i ardhshėm do tė vazhdojė tė mbetet viti i agjendės evropiane dhe zhvillimit ekonomik.

Arrestohen 10 persona tė dyshuar pėr vjedhje veturash
14.12.2011
Policia e Kosovės ka arrestuar 10 persona tė dyshuar pėr vjedhje tė veturave nė rajone tė ndryshme tė Kosovės.Nga tė arrestuarit, 7 janė serbė nga Kosova, njė nga Serbia dhe dy shqiptarė nga Kosova. Personave tė arrestuar u ėshtė shqiptuar masa e ndalimit pėr njė muaj dhe sipas zėdhėnėsit tė Policisė, Baki Kelani, ata dyshohen edhe pėr veprimtari tė tjera kriminale. Gjatė kėtij plani policor janė kontrolluar shtėpitė dhe objektet nė disa lokacione tė ndryshme, si dhe janė konfiskuar gjėsende si prova tė veprimtarisė kriminale tė kėtij grupi.

Qeveria e gatshme tė vazhdojė me decentralizimin nė veri
14.12.2011
Qeveria e Kosovės ėshtė shprehur e gatshme tė vazhdojė me decentralizimin edhe nė pjesėn veriore tė Kosovės, ka deklaruar kryeministri Hashim Thaēi nė takimin e Grupit ndėrministror pėr decentralizimin.
Ndėrsa, shefi i ICO-sė, Pieter Feith, ka thėnė se nga realiteti i 25 korrikut nė veri tė Kosovės, nuk ka kthim prapa sepse komunat e asaj pjese, duhet tė veprojnė sipas Planit tė Ahtisarit dhe ligjeve tė Kosovės.

Hoxhaj dhe Jeremiē ftohen nė Tiranė
14.12.2011
Siguria dhe bashkėpunimi si garanci pėr stabilitet rajonal e mė gjerė do tė jetė njė nga ēėshtjet kryesore qė do tė diskutohet sot nė Takimin e Komisionit tė Partneritetit tė vendeve tė A5 + SHBA.
Takimi zhvillohet sot paradite nė Hotel Sheraton nė kryeqytetin e Shqipėrisė, Tiranė, dhe janė ftuar tė marrin pjesė Ministrat e Punėve tė Jashtme tė vendeve anėtare tė Kartės sė Adriatikut (A5), pėrfaqėsuesi i SHBA-sė, si dhe ministrat e punėve tė jashtme tė Kosovės dhe Serbisė.
Takimi, zhvillohet nė kuadėr tė kryesisė shqiptare tė Kartės sė Adriatikut dhe do tė ketė nė qendėr tė punimeve edhe ecurinė dhe pėrparimin e vendeve para Samitit tė NATO-s nė Chicago, si dhe ēėshtje tė tjera qė lidhen me rritjen e mbėshtetjes publike pėr NATO-n, duke angazhuar shoqėrinė civile pėr integrimin Euro-Atlantik tė Evropės Juglindore. Gjithashtu, nė kėtė Takim do tė diskutohet mbi bashkėpunimin praktik tė vendeve tė A5 nė fusha tė ndryshme.
Nė takim pritet tė marrin pjesė Zėvendės Ndihmės Sekretari i Pėrgjithshėm pėr Ēėshtjet Politike dhe tė Sigurisė dhe pėrfaqėsuesi Special i Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė NATO-s pėr Kaukazin dhe Azinė Qendrore, James Appathurai, ambasadori i SHBA-sė nė Shqipėri, Aleksander Arvizu, ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Edmond Haxhinasto, ministri i Jashtėm i Malit tė Zi, Milan Rocen, ministri i Jashtėm i Maqedonisė, Nikola Poposki, ministri i jashtėm i Kroacisė, Gordan Jandrokoviē, ministri i Jashtėm i Bosnje Hercegovinės, Sven Alkalaj. Po ashtu Tirana zyrtare ftesė u ka bėrė edhe ministrit tė Jashtėm tė Kosovės, Enver Hoxhaj dhe ministrit tė Jashtėm tė Serbisė, Vuk Jeremiē.
Nė pėrfundim tė takimit ministrat e Jashtėm tė vendeve anėtare tė Kartės sė Adriatikut do tė miratojnė njė Komunikatė tė Pėrbashkėt.

Arrestohen 15 policė nė Maqedoni
14.12.2011
Nė aksionin policor sot nė mėngjes nė Maqedoni janė arrestuar 50 persona prej tė cilėve 15 janė policė, pėr shkak tė aksidenteve tė rreme rrugore.
Personat e arrestuar nė shumė lokacione, gjatė ditės pritet tė nxirren para gjykatėsit hetues.
Personat pėrmes aksidenteve tė rreme kanė ngritur mjete financiare nga kompanitė e sigurimit.


- Lajmet
- E marte, 13 dhjetor, 2011

..trup e trup:
- RUSET NE VERI
- KRASNIQI NE AUSTRI
- ĒEKU NE BRITANI
- KRIMINELI LUFTES LUBISHA DIKOVIQ VIHET NE UDHEHEQJE TE USHTRISE SERBE.

.. me hapur:
Krimineli i luftės do tė udhėheq ushtrinė serbe
Beograd , 13 Dhjetor 2011
Nė krye tė ushtrisė serbe emėrohet gjenerali qė luftoi nė Kosovė
Presidenti i Serbisė, Boris Tadiq, ka emruar shef tė ushtrisė sė Serbisė gjeneralin Lubisha Dikoviq, i cili ka udhėheq ushtrinė serbe nė Drenicė gjatė kohės sė luftės, nė tė cilin rajon ushtria dhe policia serbe kreu krimet mė tė tmerrshme nė Kosovė.
Dikoviq ishte komandant i Brigadės 37 tė ushtrisė jugosllave, e cila vepronte nė territorin e Drnicės dhe ėshtė pėrgjegjėse pėr krimet e kryera nė kėtė rajon.
Dikoviq pėr luftėn e zhvilluar nė Kosovė, ku u vranė mbi 10 mijė shqiptarė dhe u zhdukėn shumė tė tjerė, ishte shpėrblyer edhe nga ish-presidenti Slobodan Milosheviq.
Ai sė bashku me katėr komandantė tė tjerė qė luftuan nė Kosovė ishin dekoruar me “Urdhrin e lirisė”, “Urdhrin e heroit kombėtar”, ‘Urdhrin e flamurit jugosllav” dhe “Urdhrin e flamurit tė luftės tė shkallės sė parė”.
Emėrimi i tij nė kėtė post, sipas kryetarit tė KMDLNJ-sė, Behxhet Shala, ėshtė njė dėshmi se shteti serb vazhdon “t’i shpėrblejė kriminelėt, tė cilėt vranė e masakruan nė Kosovė”.
Pėr krimet e kryera nė Kosovė, Dikoviq ishte dekoruar me medalje nga kryerkimineli i Serbisė, Sllobodan Millosheviq.
Ndryshe, gjatė luftės sė fundit nė Kosovė, vetėm nė rajonin e Drenicės janė vrarė dhe zhdukur mijėra shqiptarė, pėr tė cilat krime Dikoviq do duhej tė ishte duke vuajtur dėnimin nė Tribunalin e Hagės.

Kamionėt rusė ne Kosove!
EULEX-i bllokon nė Jarinje kamionėt rusė

Mitrovicė, 13 Dhjetor 2011
Kamionėt rusė me ndihma humanitare tė dedikuara pėr serbėt nė veri qė ėshtė dashur tė arrijnė sot rreth mesditės nė veri tė Mitrovicės, janė ndaluar nga EULEX-i nė pikėn kufitare nė Jarinje.
Burimet e Kosovapressit tregojnė se pjesėtarė tė EULEX-it kanė ndaluar konvojin pėr shkak se kanė kėrkuar siguri pėr rusėt deri nė Mitrovicė.
Sipas kėtyre burimeve, nė pėrcjellje tė konvojit rus ndodhet edhe ambasadori rus nė Beograd, Aleksandar Konuzin.
Nė anėn tjetėr, mėsohet se grupe ekstremiste serbe nė shenjė reagimi ndaj kėsaj kanė bllokuar disa automjete tė EULEX-it nė Zveqan.

Prishtina e Beogradi kanė marrė njė draft propozim nga BE-ja
13.12.2011
Prishtina dhe Beogradi e kanė marrė draftin e parė tė propozimit nga Bashkimi Evropian rreth pėrmbajtjes sė protokollit teknik pėr marrėveshjen e arritur ditė mė parė nė Bruksel pėr menaxhimin e integruar tė kufijve.
Kėtė e ka konfirmuar kėshilltari politik i zv/kryeministres Edita Tahiri, Dren Zeka. Sipas tij, ky protokoll nuk do tė marrė shumė kohė qė tė nėnshkruhet, nė mėnyrė qė siē ka thėnė ai, t`i hapet rrugė zbatimit tė marrėveshjes sė arritur. Nga ana tjetėr, Qeveria e Serbisė, pritet qė sė shpejti ta miratojė rregulloren pėr pranimin e diplomave tė Universitetit tė Prishtinės.

Van Rompuj: Beogradi tė avancojė dialogun me Prishtinėn
13.12.2011
Bashkimi Evropian pret qė Serbia tė avancojė dialogun me Prishtinėn nė mėnyrė qė nė muajin shkurt tė marrė statusin e kandidatit, ka deklaruar nė Bruksel, Herman van Rompuj.
..."Presim qė Serbia tė avancojė dialogun dhe tė pėrmirėsojė marrėdhėniet me Prishtinėn me synimin qė nė shkurt tė vitit 2012 Kėshilli i Ministrave t`i lejojė statusin e kandidatit, tė cilin Kėshilli Evropian do ta konfirmojė`, ka thėnė Van Rompuj duke iu adresuar deputetėve tė Parlamentit Evropian.

Ēeku e Kastrati vizitė zyrtare nė Britaninė e Madhe
13.12.2011
Me ftesė tė Ministrisė sė Mbrojtjes tė Britanisė sė Madhe, pėr njė vizitė tre ditore, janė nisur ministri i FSK-sė, Agim Ēeku dhe komandanti i FSK-sė gjeneralmajor, Kadri Kastrati.

Krasniqi vizitė nė Austri
13.12.2011
Me ftesė tė kryetares sė Kėshillit Nacional tė Parlamentit tė Republikės sė Austrisė, Barbara Prammer, kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, nga 14 deri mė 17 dhjetor 2011 do tė qėndrojė pėr vizitė zyrtare nė Republikėn e Austrisė.

Tahiri: Dialogu vazhdon kur Serbia t’i zbatojė tė gjitha marrėveshjet
13.12.2011
Shefja e delegacionit tė Kosovės nė bisedimet me Serbinė, Edita Tahiri, ka thėnė se bisedimet teknike nė Bruksel do tė vazhdojnė atėherė kur Serbia t’i zbatojė tė gjitha marrėveshjet.
Sipas saj, vendimin pėr raundin e ri tė dialogut Prishtinė-Beograd do ta sjellė ndėrmjetėsi i Bashkimit Evropian nė bisedime, Robert Kuper.
Nė intervistėn dhėnė gazetės sė Beogradit ” Danas”, Tahiri ka thėnė se rreth ēėshtjes sė bashkėpunimit rajonal, Serbia kėrkon qė Kosova tė pėrfaqėsohet nė pėrputhje me Rezolutėn 1244.
Sipas saj Kosova e refuzon njė gjė tė tillė sepse ėshtė shtet i pavarur.
“I tėrė rajoni jeton nė njė realitet tė ri dhe Serbia duhet ta pranojė atė”, ka thėnė Tahiri.

Paaftesia doganore
Prishtinė, 13 Dhjetor 2011
Paaftėsia e njerėzve tė prokurimit tė Doganės e ka dėrguar nė rivlerėsim pėr katėr herė rresht tenderin pėr blerjen e kamerave. Dyshimet janė se kjo po bėhet me qėllim, ndėra OSHP-ja kėrkon njė komisionin tė aftė, shkruan nė numrin e sotėm gazeta Express.

KDI: Kuvendi lektorues i projektligjeve tė Qeverisė
Prishtinė, 13 Dhjetor 2011
Kuvendi i Kosovės ėshtė bėrė lektorues i projektligjeve tė Qeverisė dhe se qasja e tillė e komisioneve, duke bėrė vetėm lektorimin e projektligjeve, pa ndėrhyrė nė pjesėn pėrmbajtjesore, ndonjėherė i bėn projektligjet tė pazbatueshme, u tha nė njė konferencė pėr media tė KDI-sė, ku u paraqiten tė gjeturat e raportit mujor pėr monitorimin e Kuvendit tė Kosovės.


- Lajmet
- E hėnė, 12 dhjetor, 2011

..trup e trup:
- Sulmi nė Jarinė kundėr KFOR-it, ėshtė organizuar nga Zvonko Veselinoviq
- Tahiri fton Serbinė qė t’i zbatojė marrveshjet
- Dialogu Kosovė-Serbi tė vazhdon nė 2012-nė?
- Pritet dorėzimi i propozimeve tė Komisionit pėr Kushtetutėn
- Petroviq: Nuk ekziston nė dokumentet zyrtare rubrika ''nacionaliteti''
- Partitė me qėndrime tė kundėrta pėr sistemin zgjedhor
- Lansohet fushata e promovimit tė punės sė Inspektoratit tė Policisė
- Komuna siguron 10 fotoaparate pėr policinė nė Mitrovicė
- Thyhet zyra e qendrės rajonale e KMDLNJ-sė nė Pejė
- Bashkėfshatarėt u pranojnė tė drejtėn e kthimit serbėve tė zhvendosur nė Nerodime tė Epėrme
- Ish-kryesocialisti i Ulqinit, Luigj Shkreli akuzon rėndė kolegėt e tij pėr nepotizėm
- Me pėrfundime nuk mbrohen tė mirat detare tė Ulqinit


...me hapur:
Sulmi nė Jarinė kundėr KFOR-it, ėshtė organizuar nga Zvonko Veselinoviq
12.12.2011
KFOR-i ka identifikuar protestuesit serbė tė cilėt kanė shtėnė edhe me armė zjarri ndaj ushtarėve tė NATO-s nė Jarinė, nė fund tė muajit tė kaluar. Komandanti Erhard Drevs, tha se pas sulmeve qėndron Zvonko Veselinoviq dhe vėllai i tij. Veselinoviq njihet si njėri nga njerėzit kryesor tė krimit tė organizuar nė veri tė Kosovės.

Partitė me qėndrime tė kundėrta pėr sistemin zgjedhor
12.12.2011
Grupi Punues i Zgjedhjeve vazhdoi me diskutimin e propozimeve tė partive politike pėr reformėn e sistemit zgjedhor.

Dialogu Kosovė-Serbi tė vazhdon nė 2012-nė?
12.12.2011
Vazhdimi i integrimeve tė Serbisė nė BE tani mė sė shumti varet nga dialogu me Kosovėn.Tė tria kushtet qė aktualisht qėndrojnė pėr Serbinė, nė mėnyrė qė pas tre muajve tė marrė statusin e kandadatit pėr anėtarėsim nė BE, kanė tė bėjnė me Kosovėn, shkruan shtypi i Beogradit.
“Ndėrmjetėsi i BE-sė, Robert Cooper ndėrkohė ka udhėtuar nė Mianmar, kurse kthimi i tij pritet nga fundi i kėsaj jave. Realisht ėshtė e pritshme qė dialogu Kosovė-Serbi tė vazhdojė nė vitin 2012”, kanė thėnė nė Kėshillin e Evropian.

Tahiri fton Serbinė qė t’i zbatojė marrveshjet
12.12.2011
Shefja e delegacionit tė Kosovės nė dialogun me Serbinė, Edita Tahiri, ftoi Beogradin qė tė zbatojė marrėveshjet e arritura nė Bruksel dhe tė zhbėjė strukturat paralele nė veri. Ajo tha se ėshtė shumė e rėndėsishme qė vendet e rajonit tė udhėhiqen nga parimet euro-atlantike si rrugė e vetme e paqes sė qėndrueshme.
Tahiri i bėri komentet gjatė pjesėmarrjes nė takimin strategjik tė lobit rajonal tė grave, tė mbajtur nė Stamboll.

Pritet dorėzimi i propozimeve tė Komisionit pėr Kushtetutėn
12.12.2011
Komisioni pėr amandametimin e Kushtetutės, kėtė javė pritet tė pėrfundoj punėn dhe t`ia dorėzoj propozimet e tij Kuvendit tė Kosovės.
Kryetari i Komisionit pėr amandamentimin e Kushtetės Arsim Bajrami nė njė intervistė pėr RTK-nė tha se ky komision gjatė punės tetė mujore, kryesisht ėshtė marrė me reformėn zgjedhore pėr ēėshtjen e Presidentit dhe pėr mėnyrėn e zgjedhjes sė tij.
Ndėrkaq, takimi i sotėm i Grupit punues pėr zgjedhje nuk ka sjellė qėndrimet pėrfundimtare tė subjekteve politike mbi listat zgjedhore, ēėshtjen e pragut zgjedhor dhe zonat zgjedhore. Ndonėse jo pėrfundimtare pėr PDK-nė zgjidhja mė e mirė pėr te sa i pėrket listave ėshtė gara me lista tė hapura, opsion ky i pėrkrahur nė parim edhe nga subjektet tjeta politike LDK, Vetėvendosje e AAK.
Nė kėtė pikė pėr lista tė mbyllura ėshtė deklaruar vetėm KQZ dhe kjo pėr shkak tė mėnjanimit tė problemeve teknike dhe vonesave nė shpallje tė rezultateve siē ka deklaruar kryetarja e KQZ-sė, Valdete Daka.
Nė takimin e sotėm ėshtė diskutuar edhe pėr zonat zgjedhore nė tė cilėn ēėshtje sėrish nuk pati qėndrime pėrfundimtare edhe pse subjektet politike patėn opcionet e veta. Derisa PDK ėshtė pėr 6 zona zgjedhore apo mė shumė, LDK ėshtė shprehur pėr 10 apo mė shumė, Vetėvendosje mbron qėndrimin pėr njė zonė tė vetme derisa AAK ėshtė pėr 100 zona zgjedhore.
Edhe ēėshtja e pragut zgjedhor e diskutuar nė kėtė takim ėshtė sjellė nga subjektet si propozim por jo qėndrim final. PDK ėshtė qė pragu zgjedhor tė jetė mes 2 dhe 3 pėrqind, LDK ėshtė opsionin aktual prej 5 pėrqind njėjtė si Vetėvendosje e AAK tė cilat pėrveē pragut prej 5 pėrqind pėr subjekte besojnė se zgjidhja mė e mirė do tė ishte vendosja e pragut zgjedhor prej 7 pėrqind pėr koalicione derisa 2.5 pėr kandidatėt e pavarur. Gjithsesi qėndrimet finale pėr reformėn zgjedhore pritet t`i dorėzohen me kohė Komisionit paralamentar i cila ka mandat qė deri nė pėrfundim tė muajit mars tė pėrmbledh tė gjitha qėndrimet tė subjekteve sa i pėrket reformės zgjedhore.

Lansohet fushata e promovimit tė punės sė Inspektoratit tė Policisė
12.12.2011
Ministria e punėve tė Brendėshme, ka lansuar fushatėn e promovimit tė punės sė Inspektoratit tė Policisė sė Kosovės.
Sipas regjistrave tė kėtij Inspektorati, vetėm nė periudhėn kohore shtator-nėntor tė kėtij viti janė raportuar 113 raste tė kryerjes sė veprave penale.
Nga kėto raportime janė ngritur 42 kallzime penale dhe 8 aktakuza pėr vepra penale nga mė tė ndryshmet.
Rajonet me numrin mė tė madh tė rasteve janė: Prishtina me 34 raste, Prizreni me 23 dhe Mitrovica me 19 raste.
Fushata ka filluar sot ndėrsa do tė vazhdojė deri mė 25 dhjetor.

Petroviq: Nuk ekziston nė dokumentet zyrtare rubrika ''nacionaliteti''
12.12.2011
Zėvendėskryeministri i Kosovės, Sllobodan Petroviq, konsideron se ēėshtja e shtetėsisė nė dokumentet personale tė Kosovės ”mė tepėr ėshtė problem gjuhėsor sesa politik”.
”Nuk ekziston nė dokumentet zyrtare rubrika ''nacionaliteti'', por nė formularėt qė duhet plotėsuar pėr t''i pasur mund tė deklaroheni si tė doni. Edhe serbėt deklarohen si serbė. Te shtetėsia qėndron Kosovare, apo siē thoni kosovar, gjė qė sipas mendimit tim, ėshtė mė shumė problem gjuhėsor sesa politik”, ka thėnė Petroviq nė njė intervistė pėr gazetėn ”Politika”.

Vitin e ardhshem /2012/ pritet tė nėnshkruhet Kontrata e Pėrgjithshme Kolektive
12.12.2011
Gjatė ēerekut tė parė tė vitit 2012 do tė mund tė nėnshkruhet Kontrata e Pėrgjithshme Kolektive, e cila rregullon marrėdhėniet kontraktuale ndėrmjet punėdhėnėsve dhe tė punėsuarve


- Lajmet
- E premte, 09 dhjetor, 2011

..trup e trup:
- Bande shqiptare ne Nju Jork, denime kapitale per 2 vellezėrit
- BE-ja JO Serbisė
- NAAC: Mos e shpėrbleni Serbinė
- Presidentja Jahjaga u nis pėr vizitė zyrtare nė SHBA
- Veteranėt sytė kah Presidentja Jahjaga
- Gaxherri akuzon Dacin:
- I jepet lamtumira e fundit kampionit tė kik-boksit, Besim Kabashi

..me hapur:
BE-ja refuzon Serbinė
ereniku 09.12.2011
Liderėt e Bashkimit Evropian e kanė refuzuar statusin e kandidatit pėr Serbinė. Presidenti i BE-sė Herman van Rompuy e dha lajmin pas samitit tė BE-sė.
Vendet anėtare tė BE-sė, me insistimin e Gjermanisė, Austrisė e Britanisė sė Madhe kanė vėnė kushte pėr Serbinė deri nė mars tė vitit tė ardhshėm. Nėse deri atėherė Serbia e bind BE-nė qė ka treguar vullnet nė dialog me Kosovėn dhe cėshtje tė tjera, atėherė do ti jipet statusi nė mars.

NAAC: Mos e shpėrbleni Serbinė
ereniku, 09.12.2011
Kėshilli Kombėtar Shqiptaro Amerikan, NAAC ka kėrkuar nga BE-ja tė mos ia ofron Serbisė statusin e vendit kandidat tė BE-sė pa i normalizuar marrėdhėniet me Kosovės. "Ne mbėshtesim deklaratėn e Kancelares gjermane, Angela Merkel e cila ia bėri tė qartė Serbisė kushtet, si dhe Presidentja Atifete Jahjaga qė ftoi serbėt ta shohin Kosovėn si atdheun e tyre.
Mė tej nė komunikatėn pėr media, NAAC pėrmend sulmin ndaj forcave tė KFOR-it nė veri nga ana e kriminelėve serbė dhe politikėn destruktive qė po e ndjek nė raport me Kosovėn, Presidenti i Serbisė, Boris Tadic.

Presidentja Jahjaga u nis pėr vizitė zyrtare nė SHBA
ereniku, 09.12.2011
Presidentja e Republikės sė Kosovės, zonja Atifete Jahjaga u nis sot pėr njė vizitė zyrtare disaditore nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.
Gjatė kėsaj vizite Jahjaga do tė marrė pjesė nė lansimin e Projektit pėr Gratė nė Shėrbim Publik, me ftesė tė Sekretares amerikane tė Shtetit, Hillary Clinton.
Presidentja pėrveē qė do tė takohet me sekretaren Clinton, ajo do tė zhvillojė takime edhe me zyrtarė tė tjerė tė lartė amerikanė, pėrfshirė drejtuesit e Ministrisė ė Mbrojtjes, FBI-sė dhe Kryeprokurorin amerikan.
Presidentja Jahjaga do tė mbajė fjalime nė dy universitete amerikane, Johns Hopkins nė Washington DC dhe Monmouth University nė New Jersey.
Shkuarjen nė SHBA, Jahjaga e ka konfirmuar edhe dje gjatė fjalimit vjetor tė mbajtur para deputetėve nė Kuvendin e Kosovės. Ajo ka paralajmėruar se pas kthimit nga SHBA-ja menjėherė do ta themelojė Kėshillin Antikorrupsion tė cilin do ta udhėheq nė bazė tė kompetencave tė kushtetuese dhe ligjore, si njė mekanizėm qė do t’i pėrfaqėsojė politikat pėr ē’rrėnjosjen e korrupsionit dhe krimit tė organizuar.
fotoarkiv ereniku: Atifete Jahjaga-tah presidente e Kosoves ne nje foto nga takimi i me parshem ne SHBA me ish presidentin e SHBA BUSH

Agim Ēeku
Ēeku: Kosova, e pėrkushtuar pėr tė ndėrtuar marrėdhėnie fqinjėsore nė rajon

Durrės, 09 Dhjetor 2011
Ministri i Forcės sė Sigurisė, Agim Ceku, i cili po merr pjesė si mysafir nė takimin e ministrave tė Mbrojtjes tė Kartės Adriatikut, ka thėnė se Ministria e Forcės sė Sigurisė ėshtė e gatshme tė marrė pjesė krahas, vendeve tjera, nė operacione tė paqes dhe stabilitetit.

Sllovenia kėrkon vazhdimin e dialogut Kosovė-Serbi
Lubjanė, 09 Dhjetor 2011 Kosovapress 16:25
Shefi i diplomacisė sė Sllovenisė, Samuel Zhbogar, ka vlerėsuar se situata nė Kosovė ėshtė komplekse, sidomos nė veri, ndėrsa ka kėrkuar vazhdimin e dialogut ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė, si dhe implementimin e marrėveshjeve tė arritura deri mė tash, transmeton agjensia e lajmeve sllovene Morel.

BESA GAXHERRI-foto arkiv erenikuGaxherri akuzon Dacin: Po e shkatėrron LDD-nė
09.12.2011
Akademiku Nexhat Daci duket se po e humbė ndikimin nė Lidhjen Demokratike tė Dardanisė. ‘Mbretėrimi’ i tij autoritar mbi ‘dardanėt’ ėshtė duke e ēuar drejt fundit tė pashpresė partinė qė doli nga ‘Kuvendi i karrigeve’ i LDK-sė.
Tė paktėn, ky ėshtė ‘vizioni’ i nėnkryetares sė LDD-sė, Besa Gaxherri. Ajo thekson pėr “Tribuna Shqiptare” se ndjehet e zhgėnjyer nga aktiviteti i akademikut. Gaxherri e cilėson Dacin si ‘njeri tė shkolluar’, por thotė se ai nuk ėshtė menaxher i zoti, prandaj anėtarė tė LDD-sė janė duke e braktisur partinė.
Pėrplasjet e fundit nė krye tė LDD-sė pasojnė ikjen e njė pjese tė anėtarėve tė kėsaj partie nė partitė e tjera kryesisht nė LDK dhe AAK.

Levizja per bashkim publikon qendrimet rreth ligjit per vlerat e luftes
09.12.2011
Sot, mė 9.12.2011, nė selinė e Lėvizjes pėr Bashkim, nė ora 14.00, u mbajt konferenca pėr medie nė lidhje me ligjin pėr vlerat e luftės.
Nė konferencė prezantuan deputetėt e Kuvendit tė Kosovės znj.Aurora Bakalli, z.Agim Kuleta dhe anėtari i Kryesisė sė Lėvizjes pėr Bashkim, z.Fadil Fazliu.
Gazetarėt u njoftuan me qėndrimet e Lėvizjes pėr Bashkim lidhur me Ligjin pėr vlerat e luftės tė cilat do t’i paraqesim nė vazhdim:
1. Sepse, u hoq nga projektligji cilėsimi i luftės si ĒLIRIMTARE dhe, si pasojė, karakteri ēlirimtar i luftės u hoq edhe nė tė gjitha pėrkufizimet e tjera nė ligj;
2. Sepse, veteranėt e Luftės Ēlirimtare tė Kosovės u pėrjashtuan padrejtėsisht nga beneficionet tė cilat parashiheshin nė projektligj dhe kėshtu ata u ndanė nga kategoritė tjera tė po tė njėjtės luftė;
3. Sepse, nė ligj parashihet qė nė rast tė krizės financiare beneficionet e parapara me ligj tė shkurtohen. Pra, nė rast tė krizės financiare tė goditet shtresa qė ka nevojė mė sė shumti pėr mbėshtetje nga shoqėria;
4. Sepse, nė ligj harrohet njė kategori jo pak e dhimbshme e luftės: dėshmorėt qė kanė rėnė nė luftė dhe nuk kanė lėnė anėtarė tė familjes sė ngushtė. Pra, nė ligj ėshtė dashtė tė parashihet qė nė rast se dėshmori nuk ka lėnė pas vetės familje tė ngushtė, siē parashihet nė ligj, tė drejtėn e kategorisė ta gėzojnė vėllezėrit apo motrat e dėshmorit, me kushtin e vetėm qė tė mos kenė qenė nė anėn e kundėrt tė luftės.

Veteranėt sytė kah Presidentja Jahjaga
ereniku, 09.12.2011/14:15 - E Premte
Pėrfaqėsuesit e organizatave tė dala nga lufta nuk e pranojnė nė formėn aktuale ligjin qė ėshtė miratuar dje nė Kuvend. Ata thonė sė pėrmbajtja aktuale e ligjit ėshtė fyes pėr vlerat e luftės ndėrkaq kanė kėrkuar nga Presidentja Atifete Jahjaga qė tė mos e nėnshkruaj kėtė ligj dhe tė kthehet pėr shqyrtim.
Gjatė njė konference pėr media, veteranėt akuzuan Kuvendin e deputetėt qė sipas tyre nuk ėshtė dashur qė ta votojnė nė pėrmbajte tė tillė ligjin. Kryetari i Organizatave tė Luftės, Muahrem Xhemajli tha se ata kanė reaguar kur Qeveria ka hequr nenin 12 tė ligjit por ai fajėson Kuvendin se ka injoruar kėrkesat e veteranėve.
“Jemi injoruar nga Kuvendi sepse Kuvendi nuk ėshtė dasht ta miratoj, sepse nuk do tė thotė se cili do ligj qe vjen nga Qeveria tė miratohet nė Kuvend”, ka thėnė Xhemajli
Ata thanė se nuk do tė pėrkrahin asnjė formė proteste apo greve tė paralajmėruar nga Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė ish Luftėtarėve tė UĒK-SĖ, pasi sipas tyre ata nuk e njohin kėtė organizatė.
Ndryshe Ligji pėr Vlerat e Luftės ishte miratuar me shumicė votash nė Kuvend por ai po del tė jetė i papranueshėm pėr veteranėt tė cilėt konsiderojnė se nė asnjė moment nuk plotėsohen kėrkesat e tyre./burimi: mediat ne Kosove/

Ka “Ikur” prokurori qė hetoi Limajn pėr korrupsion
09.12.2011
Nėse EULEX-i e ka konsideruar Fatmir Limajn “peshk tė madh”, ka gjasa tė vogla pėr ta kapur atė.
Pesė muaj para pėrfundimit tė afatit ligjor tė hetimeve kundėr ish-ministrit tė Transportit, prokurori gjerman qė ishte ngarkuar me kėto hetime, Eduard Gürrof, po i jep fund misionit prej prokurori nė Kosovė.
Burime nga EULEX-i kanė thėnė pėr “Kohėn Ditore”, se prokurori gjerman qė ka ushtruar detyrėn e ushtruesit tė detyrės sė kryeprokurorit tė Prokurorisė Speciale prej largimit tė kryeprokurores Isabelle Arnal, nuk ka mundur tė siguronte prova tė bollshme “pėr t’i ēuar nė burg” tė dyshuarit nė rastin e Ministrisė, ani se nė rast ka pasur mbėshtetjen edhe tė kolegut tė tij, Johannes Picker.
Largimin e prokurorit Eduard Gürrof, tėrthorazi e ka konfirmuar edhe EULEX-i, tė enjten, nėpėrmjet njė pėrgjigjeje tė shkurtėr me shkrim. “Misioni nuk komenton pėr stafin i cili ėshtė duke dalė nė pension”, ka thėnė EULEX-i, dhe ka shkruar se “hetimet janė duke u bėrė dhe do tė vazhdojnė nė tė ardhmen”.
Por hetimet nuk do tė mund tė kalojnė pėrtej 23 prillit tė vitit tė ardhshėm. Me kėtė datė bėhen 2 vjet nga nisja e hetimeve. Deri atėherė prokurorėt kanė afat ose tė ngrenė aktakuzė ose tė pushojnė hetimet. Por burime nga EULEX-i kanė thėnė se gjasa mė tė mėdha ka qė hetimet tė pushojnė.

veēuam:
Bande shqiptare ne Nju Jork, denime kapitale per 2 vellezėrit
ereniku, 09.12.2011
Dy vėllezėr shqiptarė rrezikojnė dėnime tė pėrjetėshme nga Gjykata Federale e Manhatanit pėr njė sėrė akuzash tė ngrituara nga prokuroia e kėsaj gjykate. Dy vėllezėrit Bruno dhe Saimir Krasniqi pas zhvillimit tė procesit gjyqėsor janė gjetur fajtorė pėr njė sėrė veprash penale, ndėrmjet tyre pėr vrasje, pėngmarrje, trafik narkotikėsh dhe njė sėrė akuzah tė tjera.
Sipas prokurorisė sė kėsaj gjykate dy vėllezėrit ishin pjesė e njė bande shqiptarėsh qė vepronin nė SHBA ndėrkohė qė si pjesė e saj pėrmendet edhe ish-punonjėsi i Ministrisė sė Jashtme tė Shqipėrisė qė u ekstradua pak muaj mė parė nė kėtė vend Almir Rrapo. Prokurorėt e kėsaj cėshtjeje kanė vėrtetuar se Bruno dhe Saimir Krasniqi kanė vrarė shqiptarin Erion Shehu nė vitin 2005 dhe Erenik Grezhdės nė vitin 2006. Sipas tyre Erion Shehu, ishte anėtar i njė grupi rival tė Organizatės Krasniqi dhe nė bazė tė hetimeve, nė vrasjen e tij ka qenė i pranishėm edhe Almir Rrapo. Nė bazė tė ligjeve amerikane dy vėllezėrit Krasniqi rrezikojnė dėnimin me nga dy burgime tė pėrjetshme. /burimi: mediat amerikane dhe albeu.com/

ZDF, Gjermani: Politikanėt kosovarė kriminelė (ne fund te tekstit Video)
09.12.2011
Jakup Krasniqi dhe delegacioni tė cilit i ka prirė nė vizitėn nė Bundestagun gjerman, janė ndier keq nė njė moment, kur nė konferencėn pėr media, njė gazetar e ka pyetur homologun e tij, presidentin e Bundestagut, Norbert Lammert, njė pyetje qė i ka rėnduar jo vetėm kosovarėt, por edhe vetė nikoqirin. Portali Indeksonline ka nxjerr tekstin e ZDF-sė, dhe pyetje pėrgjigjet nė kėtė konferencė.

“A e keni problem tė prisni politikanė, pėr tė cilėt Shėrbimi i Fshehtė Gjerman thotė se janė kriminelė lufte. Pse i ftoni ju atėherė kėta poitikanė”, ka pyetur njė gazetar.

Norbert Lammert i ėshtė pėrgjigjur: Ne kemi nė Kosovė njė Parlament tė lirė, tė zgjedhur nė mėnyrė demokratike. Nėse kritika tė tilla nga kushdo qė shqiptohen, atėherė ky nuk ėshtė njė objekt i marrėdhėnieve midis dy parlamenteve.

Pyetja tjetėr e gazetarit: ....Pse i ftoni atėherė ju kosovarėt?

Norbert Lammert: Unė e kam ftuar presidentin e njė vendi evropian, tė cilin shtet e ka njohur Republika Federale e Gjermanisė, shumė mė parė se qė e kanė njohur shtete tė tjera. Bėhet fjalė pėr njė vend nė tė cilin zhvillohen zgjedhje tė lira dhe njerėzit kanė mundėsinė tė pėrcaktojnė nė mėnyrė tė lirė se prej kujt dėshirojnė tė pėrfaqėsohen. Dhe, meqenėse ne jemi tė interesuar pėr realizimin e marrėdhėnieve tė tilla, ėshtė nė interesin tonė qė marrėdhėniet e tilla t’i vazhdojmė dhe tė punojmė pėr to.

Gazetari: Gjermania ėshtė e pėrfshirė me EULEX-in nė Kosovė, mirėpo nė kohėt e fundit ka pasur vrasje tė dėshmitarėve nė proceset pėr kriminelėt e luftės sė Kosovės. A besoni se Kosova ėshtė rrugės pėr njė shtet juridik, apo atje sundon dhuna?

Norbert Lammert: Pikėrisht pyejta e juaj e fundit tregon se sa e rėndėsishme ėshtė qė ne tė zhvillojmė vizita e takime tė tilla. Ne sigurisht kemi folur edhe sot pėr Raportin e Progresit tė Komisionit Evropian dhe mendojmė se ėshtė shumė e rėndėsishme qė partnerėt tanė tė bisedimeve tė mund tė diskutojnė nė mėnyrė kritike dhe tė japin vlerėsimet e tyre autentike se cfarė mendojnė pėr kėto vėrjetje tė raportit.

Ndėrsa gazetari pati pyetje edhe pėr Krasniqin.

Gazetari: A mendoni se Kosova sot ėshtė njė shtet juridik?

Krasniqi: Kosova ka probleme me drejtėsinė dhe sidomos ka probleme nė pjesėn veriore tė saj, por sigurisht jo vetėm nė pjesėn veriore tė saj. Kosova ėshtė nė vitin e katėrt tė pavarėsisė dhe nėse kemi parasysh kohėn kur Kosova ėshtė bėrė e pavarur, mund tė themi se Kosova ka bėrė hapa pėrpara mė shumė se cdo vend tjetėr i rajonit, apo mė shumė. Besojmė se sė shpejti Kosova do tė bėhet njė shtet ligjor dhe ligji do tė sundojė nė cdo pjesė tė saj.

Televizioni gjerman ZDF ka raportuar se Presidenti i Bundestagut gjerman, Norbert Lammert, ka pritur njė delegacion nga Parlamenti i Kosovės, i pėrbėrė edhe nga Xhavit Haliti. Sipas ZDF, nė vitin 2004, BND dhe KFOR kanė akuzuar Halitin si tė involvuar nė prostitucion, kontrabandė me armė dhe drogė, si dhe pėr vrasje.



I jepet lamtumira e fundit kampionit tė kik-boksit, Besim Kabashi
ereniku, 09 Dhjetor 2011 16:09
Besim Kabashi
Mijėra qytetarė, sportistė, pėrfaqėsues tė insitucioneve dhe partive politike tė Republikės sė Kosovės, tė premten i kanė dhėnė lamtumirėn e fundit kambionit tė botės nė kik-boks, Besim Kabashi.
Nė ceremoninė e varrimit tė zhvilluar nė fshatin e lindjes sė Besimit, nė Gurrakoc tė Istogut, zėvendėsminsitri i Kulturės, Rinisė dhe Sporteve, Hajdin Abazi tha se vdekja e Besimit ėshtė njė humbje e madhe pėr Kosovėn.
“Vdekja e Besimit ėshtė njė humbje e madhe jo vetėm pėr familjen, por pėr tė gjithė ne, pėr institucionet e Republikės sė Kosovės, pėr sportistėt, pėr mbarė popullin, tė cilin e deshti aq shumė”, tha Abazi.
Ai theksoi se pėr personalitetin e Besimit, nuk kemi nevojė tė flasim gjatė, sepse karriera e tij flet shumė, flasin rezultatet e tij kulmore dhe flet humanizmi i tij i treguar tė bashkėkombasit.
“Besimi ishte i yni, ndaj krenohemi pėr te. Por mė shumė krenohemi qė ai kaloi kufijtė kombėtar dhe u bė i gjithė popujve nė mbarė botėn, duke demostruar aftėsitė njėrzore e sportive dhe duke shkelqyr me rezultatet kulminante”, tha Abazi.
Pėr t’i dhėnė lamtumirėn e fundit kishte ardhur nga Gjermania edhe trajneri i Besimit, kroati Mladen Steko, i cili tha pėr Kosovapress se ėshtė ndjerė i habitur dhe i tronditur me vdekjen e parakoshme tė Besimit. Ai tha se Besimi ka qenė njė luftėtar i madh nė ring.
“Familja dhe Kosova ka humbur njė njeri tė madh dhe njė sportist tė madh, siē ishte Besimi. Ai gjithnjė do tė jetė nė mendjet tona dhe do ta kujtojmė si njė sportist me njė karrierė tė lartė”, tha Steko.
Ndėrsa familjarėt i kanė falendėruar tė gjithė pjesėmarrėsit e ceremonisė sė varrimit.
Ndryshe qė nga ora 10.00, mijėra qytetarė dhe pėrfqėsues tė instituucioneve dhe partive politke, soportisė tė shumtė, kanė bėrė homazhe pranė trupit tė tė ndjerit nė Shkollėn Fillore “Martin Camaj” nė Gurrakoc tė Istogut.
Ish-kampioni i botės nė kik-boks, Besim Kabashi tė dielėn e kaluar ndėrroi jetė nė spitalin e Munihut. Kabashi, ka lindur nė Gurrakoc tė Istogut. Ish sportisti i cili ka hyr nė analet e historisė sė sporteve luftarake, nė meēet profesioniste kishte zhvilluar 36 duele, ndėrsa ka fituar gjithsej 35. Ndėrkohė qė mė 16 dhjetor kishte paraparė qė tė zhvillonte meēin mė tė rėndėsishėm nė karrierėn e tij kundėr Migti Mo. Kabashi ishte i pasionuar pas sporteve luftarake, ndėrsa karrierėn e tij nė kik-boks e nisi nė moshėn 17 vjeēare./Kosovapress/

Bande shqiptare ne Nju Jork, denime kapitale per 2 vellezėrit
ereniku, 09.12.2011
Dy vėllezėr shqiptarė rrezikojnė dėnime tė pėrjetėshme nga Gjykata Federale e Manhatanit pėr njė sėrė akuzash tė ngrituara nga prokuroia e kėsaj gjykate. Dy vėllezėrit Bruno dhe Saimir Krasniqi pas zhvillimit tė procesit gjyqėsor janė gjetur fajtorė pėr njė sėrė veprash penale, ndėrmjet tyre pėr vrasje, pėngmarrje, trafik narkotikėsh dhe njė sėrė akuzah tė tjera.
Sipas prokurorisė sė kėsaj gjykate dy vėllezėrit ishin pjesė e njė bande shqiptarėsh qė vepronin nė SHBA ndėrkohė qė si pjesė e saj pėrmendet edhe ish-punonjėsi i Ministrisė sė Jashtme tė Shqipėrisė qė u ekstradua pak muaj mė parė nė kėtė vend Almir Rrapo. Prokurorėt e kėsaj cėshtjeje kanė vėrtetuar se Bruno dhe Saimir Krasniqi kanė vrarė shqiptarin Erion Shehu nė vitin 2005 dhe Erenik Grezhdės nė vitin 2006. Sipas tyre Erion Shehu, ishte anėtar i njė grupi rival tė Organizatės Krasniqi dhe nė bazė tė hetimeve, nė vrasjen e tij ka qenė i pranishėm edhe Almir Rrapo. Nė bazė tė ligjeve amerikane dy vėllezėrit Krasniqi rrezikojnė dėnimin me nga dy burgime tė pėrjetshme. /burimi: mediat amerikane dhe albeu.com/


- Lajmet
- E enjte, 08 dhjetor, 2011

..trup e trup:
- Clinton: Pėrkushtimi nė dialog dėshmon vizionin euroatlantik tė Kosovės
- Kolonel Xhavit Gashi, atasheu i parė nė SHBA
- Ashton: BE e ēmon lart pėrkushtimin e Kosovės nė pėrmbushjen e agjendės evropiane
- Stefanoviq: Nuk ka marrėveshje pėr pėrfaqėsimin rajonal tė Kosovės
- Jahjaga: Pėrkushtimi pėr perspektivėn evropiane tė Kosovės ėshtė dėshmuar nė tė gjitha proceset e deritashme
- Parlamenti irlandez shprehu gatishmėri pėr bashkėpunim me Kuvendin e Kosovės
- KFOR thotė se dialogun e ka preferencė pėr zgjidhjen e problemeve nė veri
- Kėrkohet interesim mė i madh pėr zbardhjen e fatit tė 1.800 tė pagjeturve
- Edita Tahiri dhe Islam Lauka i vlerėsuan tė shkėlqyera raportet Kosovė – Shqipėri
- EBU-ja interesohet pėr kanalin e minoritetit serb tė RTK
- Tri javėt e para tregojnė bilanc tragjik nė autostradėn Vėrmicė-Prizren-Suharekė
- Ulqini po rrezikon tė kolonizohet e copėtohet
- OSBE mbėshtet forcimin e kapaciteteve nė luftė kundėr trafikimit
- Deputetėt e Vetėvendosjes nuk duan tė bėhen pjesė e mashtrimit tė Qeverisė pėr veteranėt e luftės
- Komuna e Gjilanit e vendosur pėr tė luftuar uzurpatorėt e pronės publike
- Gjilan: Konfiskohen 44 qese tė vogla marihuanė
- Njė universitet nga Holanda do tė ofrojė edukimin nė disa lėmi tė shėndetėsisė
- Probleme te brendeshme ne Partine e Dacit; Dega e Ferizajt; nuk shuhet pa u shuar e tėrė partia.
- Isa Mustafa, nė Kongresin e partive popullore evropiane
- Arrestohen katėr persona pėr shpėrdorim tė pozitės zyrtare
- Qendra e Biznesit nė Dardanė ka lehtėsuar procedurat pėr bizneset e reja


...info-hapur:
Rrugėt kryesore nė veri ende tė bllokuara
08.12.2011
Rrugėt kryesore magjistrale Mitrovicė – Zubin Potok dhe Mitrovicė – Leposaviq, edhe mė tej mbeten tė bllokuara nga barrikadat e ngritura nga pakica serbe.
Tani katėr muaj, mbetet e paprekur edhe barrikada qė konsiderohet si mė e madhja, ajo mbi urė. Deri mė tani KFOR-i ka arritur tė largojė vetėm tri barrikada tė vendosura nėpėr rrugėt publike tė Kosovės, gjė qė pėr autoritetet nuk vlerėsohet si mundėsim i lėvizjes sė lirė. Ndėrkohė ministrat e Jashtėm tė vendeve anėtare tė NATO-s kanė kėrkuar qė ato tė largohen tėrėsisht, nė mėnyrė qė tė mundėsohet liria e lėvizjes pėr tė gjithė.

Gjermania kundėrshtari mė i madh
08.12.2011
Kundėrshtari mė i madh i Serbisė nė kėtė ēėshtje aktualisht ėshtė Gjermania. Kancelarja gjermane Angela Merkel, pas incidenteve tė armatosura me KFOR-in, ka deklaruar se Serbia ende "nuk ėshtė e pjekur pėr anėtarėsim nė BE".

Clinton: Pėrkushtimi nė dialog dėshmon vizionin euroatlantik tė Kosovės
08.12.2011
Pėrkushtimi i Qeverisė sė Kosovės nė dialogun teknik me Serbinė dėshmon vizionin evroatlantik tė institucioneve kosovare, ka thėnė sekretarja e Shtetit e SHBA-ve, Hillary Clinton, gjatė njė takimi tė enjten, nė Bruksel, me kryeministrin e Kosovės, Hashim Thaēi.

Kolonel Xhavit Gashi, atasheu i parė nė SHBA
08.12.2011
Kolonel Xhavit Gashi, ėshtė atasheu i parė i Kosovės nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.
Ai u pėrcoll sot i dekoruar me medaljen Shėrbim Meritor, pėr pėrkushtim vetėmohues nė ndėrtimin dhe zhvillimin e Forcės sė Sigurisė dhe me medalje pėr sukseset e arritura nė ngritjen dhe forcimin e marrdhėnieve ndėrkombėtare. Zėvendėsministri i Forcės sė Sigurisė Shemsi Veseli, vlerėsoi lartė kontributin qė dha kolonel Gashi nė ndėrtimin e FSK-sė, duke shtuar se kjo ngjarje dėshmon se FSK-ja ka filluar t`i plotėsojė tė gjitha ato kapacitete tė cilat e dėrgojnė kėtė forcė nė NATO.

Stefanoviq: Nuk ka marrėveshje pėr pėrfaqėsimin rajonal tė Kosovės
08.12.2011
Kosova dhe Serbia kanė vazhduar tė bisedojnė rreth pėrfaqėsimin rajonal tė Kosovės. Shefi i ekipit negociator serb nė dialog me Kosovėn, Borislav Stefanoviq ka deklaruar sot se nuk ėshtė arritur marrėveshja pėr pėrfaqėsimin rajonal tė Kosovės dhe se pėr kėtė temė po vazhdojnė bisedimet.
Por, ai ka thėnė se kėtė ēėshtje nuk duhet shikuar si thelbėsore nė kontekstin e vendimit pėr kandidaturėn e Serbisė pėr anėtarėsim nė BE. Stefanoviq, i cili me ndėrmjetėsin e BE Robert Cooper ka biseduar me telefon, u ka thėnė medieve serbe se qėndrimet e Beogradit dhe tė Prishtinės pėr tė respektuar rezolutėn 1244 pėr pėrfaqėsim tė Kosovės nė forumet rajonale, edhe mė tej janė shumė larg dhe shumė konfliktuoze. Por, bisedimet vazhdojnė edhe sot dhe nesėr, ka thėnė ai.

BE vlerėson pėrkushtimin e Kosovės pėr agjendėn europiane
08.12.2011
Nė ditėn e tretė tė vizitės zyrtare nė Bruksel, kryeministri i Republikės sė Kosovės Hashim Thaēi, ėshtė takuar me Zėvendėspresidenten e Bashkimit Evropian, Baroneshėn Catherine Ashton.
Kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi nė ditėn e tretė tė vizitės zyrtare nė Bruksel ėshtė takuar me Zėvendėspresidenten e Bashkimit Evropian, Baroneshėn Catherine Ashton. Thaēi, ka theksuar se Kosova mbetet e pėrkushtuar qė tė mbetet aleat dhe partner i fuqishėm i paqes dhe stabilitetit nė rajon si dhe pėrmbushjes sė agjendės evropiane drejt rrugėtimit tė Republikės sė Kosovės drejt vizionit tė integrimeve euro-atlantike.
Kryeministrit Thaēi dhe Baronesha Ashton, kanė diskutuar pėr proceset e rėndėsishme, nėpėr tė cilat ėshtė duke kaluar Kosova, si nė kontekstin e brendshėm, ashtu edhe ne rrafshin e integrimit euroatlantik. Pėrkushtim institucional i Kosovės ėshtė pėrmbushja e plotė tė kritereve dhe standardeve evropiane tė integrimit, nisja e procesit tė dialogut tė liberalizimit tė vizave nė ditėt e ardhshme, ėshtė shprehur kryeministri Thaēi , i cili, ka mirėpritur qėndrimin e paraqitur nga Kėshilli i Ministrave i BE-sė, qė pėrkrah fillimin e dialogut tė liberalizimit tė vizave pėr Kosovėn.
Baronesha Ashton ndėrkaq, ka vlerėsuar lartė pėrkushtimin e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės nė pėrmbushjen e agjendės evropiane, si dhe rolin konstruktiv tė Republikės sė Kosovės nė dialogun teknik mes Republikės sė Kosovės dhe Republikės sė Serbisė, duke konfirmuar mbėshtetjen e fuqishme pėr marrėveshjen pėr menaxhimin e kufirit ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė. Eshton me kėtė rast ka kėrkuar edhe zbatimin e marrėveshjeve tė mėhershme.
Gjatė qėndrimit nė Bruksel, kryeministri Thaēi, ka takuar edhe Sekretaren e Shtetit, Hillary Clinton, e cila ka ritheksuar mbėshtetjen e vazhdueshme tė Qeverisė sė SHBA-ve pėr Kosovėn nė rrugėn e saj pėr fuqizimin e sundimit tė rendit dhe ligjit dhe tė kushtetutshmėrisė nė tėrė territorin.

Kėrkohet interesim mė i madh pėr zbardhjen e fatit tė 1.800 tė pagjeturve
08.12.2011
Shoqata “Thirrjet e nėnave” nga Gjakova kėrkon njė interesim mė tė madh tė institucioneve vendėse e ndėrkombėtare pėr zbardhjen e fatit tė 1.800 tė pagjeturve, si dhe pėrmirėsimin e pozitės sė familjarėve tė tė pagjeturve.

Kumnova kėrkon mė shumė angazhim pėr tė pagjeturit 08.12.2011 Kyetarja e shoqatės “Thirrjet e nėnave”, Nysrete Kumnova kėrkoi sot interesim mė tė madh tė institucioneve vendėse e ndėrkombėtare pėr zbardhjen e fatit tė 1800 tė pagjeturve. Ajo pati njė takim me kryeparlamentari, Jakup Krasniqi, tė cilit i shpjegoi vėshtirėsitė me tė cilat ballafaqohen familjarėt me fatin e tė pagjeturve. Kryeparlamentari Krasniqi tha se do tė vazhdojė tė mbėshtesė punėn e kėsaj shoqate dhe me kėrkimet pėr tė pagjeturit. Edita Tahiri dhe Islam Lauka i vlerėsuan tė shkėlqyera raportet Kosovė – Shqipėri
08.12.2011
Zėvendėskryeministrja e Republikės se Kosovės, Edita Tahiri dhe ambasadori i Shqipėrisė nė Kosovė, Islam Lauka, i kanė vlerėsuan raportet e shkėlqyera Kosovė – Shqipėri dhe janė dakorduar pėr thellimin e bashkėpunimit nė mes dy shteteve.

Krasniqi priti kryetaren e shoqatės “Thirrjet e nėnave”
08.12.2011
Kryetari i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, Jakup Krasniqi, kishte sot njė takim me Nysrete Kumnova, kryetare e shoqatės "Thirrjet e nėnave"-Gjakovė, e cila shoqėrohej edhe nga disa anėtare tė kėsaj shoqate.
Me kėtė rast ky delegacion e njoftoi kryekuvendarin Krasniqi lidhur me veprimtarinė e kėsaj shoqate, si dhe me vėshtirėsitė me tė cilat ballafaqohet nė aspektin zbardhjes sė fatit tė tė pagjeturve. Kryekuvendari Krasniqi theksoi se ka mbėshtetur dhe do tė mbėshtesė punėn e kėsaj shoqate, duke jetuar njėkohėsisht me dhembjet e tyre.
Shoqata "Thirrjet e nėnave" kėrkon njė interesim mė tė madh tė institucioneve vendėse e ndėrkombėtare pėr zbardhjen e fatit tė 1800 tė pagjeturve, si dhe pėr pėrmirėsimin e pozitės sė familjarėve tė tė pagjeturve. Shoqata kėrkon arrestimin e kriminelėve qė bėnė masakrat nė Kosovė dhe pėrballjen e tyre me organet e drejtėsisė.

Nuk shuhemi pa u shuar e tere partia
08.12.2011
Probleme te brendeshme ne Partine e Dacit; Dega /LDD/ e Ferizajt thotė se nuk shuhet pa u shuar e tėrė partia. Edhe pse ne ballafaqim me probleme te shumta dhe ferkime te brendeshme ata thone se kjo dege do tė frymojė sa tė ketė njė fije shprese se do tė ketė LDD nė shkallė vendi.

Isa Mustafa, nė Kongresin e partive popullore evropiane
08.12.2011
Kryetari i LDK-sė, Isa Mustafa dhe nėnkryetari kėsaj partie, Sabri Hamiti, po marrin pjesė nė punimet e Kongresit tė XX-tė tė Partive Popullore Evropiane. Delegacioni i LDK-sė ėshtė takuar me nėnkryetaren e PPE-sė, Corine Wortmann-Kool, pėrgjegjėse pėr anėtarėsimet e reja.
Nė kėtė takim ėshtė biseduar pėr zhvillimet nė Kosovė, pėr zhvillimet nė LDK, dhe pėr rolin e kėsaj partie nė jetėn politike dhe parlamentare tė Kosovės. Nė takim po ashtu u bisedua pėr procesin e anėtarėsimit tė LDK-sė nė Partitė Popullore Evropiane. Dosja e kėrkesės sė LDK-sė tanimė ėshtė nė shqyrtim tė Sekretariatit tė PPE-sė, thuhet nė njė njoftim tė LDK-sė. Sipas komunikatės, kjo kėrkesė pritet tė shqyrtohet gjatė muajit janar apo shkurt 2012. Nė kongresin e PPE-sė, qė do tė zgjasė dy ditė, po marrin pjesė edhe presidentė dhe kryeministra tė vendeve tė Evropės tė partive tė qendrės sė djathtė.

Drejtoresha e EBU-sė mbėshtet RTK-nė, interesohet per kanalin serb ne RTK.
08.12.2011
Pėrvojat e vendeve evropiane nė funksionimin e transmetuesve publik janė duke u pėrcjellur nė Kosovė nga drejtoresha e Unionit Evropian tė transmetuesve EBU, Ingrid Delterne.
Nė ditėn e dytė tė vizitės sė saj nė vendin tonė, Delterne theksoi qė nė mėnyrė sa mė tė shpejt duhet tė miratohet Ligji pėr transmetuesin publik RTK, nė mėnyrė qė tė sigurohet zgjidhje afatgjatė pėr kėtė medium publik.
Ligji pėr transmetuesin publik, i cili ėshtė nė procedim e sipėr siguron funksionimin e mirėfilltė tė transmetuesit publik, duke i dhėnė liri mediale dhe besueshmėri televizionit publik RTK-sė, theksoi drejtoresha e EBU-sė, Ingrid Delterne. Kėto komente Delterne i bėri pas takimit me Komisionin parlamentar pėr media dhe zėvendės kryeministrin, Hajredin Kuēi.
“Jam shumė e lumtur tė raportojė qė Ligji pėr transmetuesin publik ėshtė nė procedim e sipėr dhe mund tė them se ky ėshtė njė ligj modern i kualitetit tė lartė, qė do tė sigurojė kornizėn ligjore tė funksionimit tė transmetuesit publik e qė pėr ne ėshtė shumė i rėndėsishėm e mė i rėndėsishėm ėshtė pėr popullin e Kosovės. Ka shumė masa nė fuqi qė e bėjnė RTK-nė shumė tė mirė dhe njė transmetues tė fuqishėm publik.”, tha Delterne. Qeveria e Kosovės premton se do t`i jap mbėshtetje tė plotė ligjit pėr RTK-nė. “Qeverisa e Kosovės do tė jap mbėshtetjen e plotė ndaj atij ligji i cili ėshtė nė procedim. Njėkohėsisht Qeveria e Kosovės e ka bindjen e plotė qė ligji duhet tė jetė nė pėrputhje me standartet ndėrkombėtare dhe nė harmoni tė plotė edhe me vullnetin qė ka RTK pėr logjikėn pėr media tė lira dhe tė pavarura nė kėtė drejtim do ta luajm rolin tonė pozitiv”, tha Kuēi.
Drejtoresha e EBU-sė, ka pėrsėritur domosdoshmėrinė e pėrfshirjes sė kanalit serb brenda familjes sė RTK-sė.
“Ėshtė ide e mirė qė nė situatėn nė tė cilėn ėshtė Kosova tė ketė njė kanal televiziv serb
Por duke u bazuar nė eksperiencėn tonė qė kishim me vendet e tjera tė fuqishme, i rekomandoj zv.kryeministrit Kuēi qė kanali serb tė jetė nėn ombrellėn e RTK-sė.
Personalisht flas pėr eksperiencėn qė kam pasur nė Zvicėr. Gjithashtu kemi njohuri pėr situatėn nė Finlandė ku ekziston njė kanal suedez, i cili i shėrben atij komuniteti. Shembullin e organizimit tė kėtyre dy vendeve mund ta ndjek edhe Kosova”, tha Delterne.
Edhe nė aspektin ligjor mė parė ėshtė vlerėsuar se ligji pėr RTK-nė i hartuar nga Komisioni Parlamentar pėr Media do tė siguronte zgjidhje afatgjatė pėr kėtė medium publik.


- Lajmet
- E mėrkurė, 07 dhjetor, 2011

..trup e trup:
- Ki Moon, pėrshėndet marrėveshjen IBM
- Ristiq: Nuk e lejojmė EULEX-in
- Kuvendi rikthen reciprocitetin ndaj Serbisė
- Kreu i NATO-s pro dhėnies sė statusit pėr Serbinė
- Polonia pėrkrah integritetin territorial tė Kosovės
- Haxhinasto: Tė zbatohet marrėveshja Kosovė-Serbi
- Thaēi takon Rompey-in, merr pėrkrahje pėr nisjen e dialogut pėr vizat
- Topi nė Aleancėn Kuq e Zi?
- Ish-presidenti izraelit dėrgohet nė burg
- Gazetarėt kosovarė pengohen nė punėn e tyre
- Arrestohen katėr grabitės nė Gjakovė
- Arrestohen tre shtetas tė Serbisė nė Kllokot
- Mitrovicė-Prishtinė:Aksident i rėndė trafiku, dy tė vdekur


..informacione te hapura:
Ki Moon, pėrshėndet marrėveshjen IBM
07-12-2011
Sekretari i pėrgjithshėm i Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki-Moon, ka pėrshėndetur arritjen e marrėveshjes pėr menaxhimin e pėrbashkėt tė kufijve mes Kosovės dhe Serbisė. Ai pret se kjo do tė hap rrugėn pėr normalizimin e situatės nė pikėkalimet nė Bėrnjak dhe Jarinjė.
Ban po ashtu shprehu besimin se nė saje tė marrėveshjes sė arritur, nė mėnyrė paqėsore do tė riinstalohet liria lėvizjes.
Pėrmes njė deklarate pėr media, Sekretarit i Pėrgjithshėm, Ban Ki Moon ka kėrkuar gjithashtu qė tė gjitha palėt tė respektojnė marrėveshjet e arritura nė kuadėr tė dialogut, qė tė pėrmbahen nga veprimet e njėanshme dhe “tė mbėshtesin uljen e tensioneve nė terren”.

Ristiq: Nuk e lejojmė EULEX-in
07-12-2011
Serbėt nė veri kanė vazhduar tė heqin barrikadat, megjithatė ata paralajmėrojnė se nuk do tė ketė qarkullim tė lirė pėr tė gjithė.
Kryetari ilegal i komunės sė Zubin Potokut, Sllavisha Ristiq, ka thėnė se nuk do t’i lejohet qarkullimi i lirė pėrfaqėsuesve tė EULEX-it e as institucioneve tė Kosovės, derisa Kuvendi i Serbisė nuk deklarohet pėr marrėveshjet e arritura nė Bruksel. /rtk/

Kuvendi rikthen reciprocitetin ndaj Serbisė
07-12-2011
Me shumicė votash, Kuvendi i Kosovės ka miratuar mocionin e Lėvizjes Vetėvendosje pėr marrjen e masave tė reciprocitetit nė raport me mallrat e Serbisė.
Mocioni ėshtė miratuar pas njė debati rreth ēėshtjes sė masave tė reciprocitetit me Serbinė qė ishin vendosur mė 20 korrik tė kėtij vitit si kundėrpėrgjigje ndaj bllokadės qė Serbia u kishte vendosur mallrave nga Kosova.
Parashtruesi i kėrkesės Visar Ymeri lexoi tri pikat e mocionit, tė cilat mė pas u miratuan me shumicėn e votave tė deputetėve tė pranishėm nė sallė.
”Pika njė; qeveria ti marrė masat e reciprocitetit tė plotė politik, ekonomik e tregtar ndaj Serbisė. Pika dy; Ministria e Tregtisė dhe Industrisė ta nxisė dhe udhėheqė bashkėpunimin me prodhuesit vendorė dhe ndėrmarrjet tregtare pėr gjetjen e zėvendėsimeve pėr produktet e importuara nga Serbia dhe nėn tre; qeveria t’i forcojė tė gjitha mekanizmat shtetėror pėr tė siguruar zbatimin e pėrpiktė tė masave tė reciprocitetit ndaj Serbisė”, tha Ymeri, duke lexuar pikat e mocionit.
Ky mocion u miratua me 44 vota pėr, 33 ishin kundėr ndėrkaq 2 deputet abstenuan.
Ky ishte njė prej rasteve tė rralla kur opozita ia del qė tė miratoj njė nismė, duke siguruar shumicėn nė Kuvend. /REL/

Kreu i NATO-s pro dhėnies sė statusit pėr Serbinė
07-12-2011
Njė vendim i Bashkimit Evropian kėtė javė pėr t’i dhėnė Serbisė statusin e kandidatit pavarėsisht sulmeve tė fundit mbi paqeruajtėsit e NATO-s nė Kosovė, do tė rriste sigurinė rajonale, tha tė mėrkurėn kreu i NATO-s.
Sekretari i pėrgjithshėm i Aleancės perėndimore ushtarake, Anders Fogh Rasmussen, theksoi se i takon Bashkimit Evropian pėr tė vendosur nėse do t’i japė statusin e kandidatit Serbisė, kur krerėt e bllokut 27-vendėsh tė takohen nė Bruksel tė premten.
“Unė nuk do tė ndėrhyjė nė punėt e BE-sė”, u tha ai gazetarėve, kur u pyet nėse njė vendim i tillė do tė jetė pozitiv ose negativ pėr sigurinė nė rajon.
“Por nė pėrgjithėsi, unė besoj se nga ēdo hap qė mund tė pėrmirėsojė marrėdhėniet midis vendeve nė rajon dhe strukturave euro-atlantike, duke pėrfshirė Bashkimin Evropian dhe NATO-n, do tė pėrfitojė jo vetėm rajoni, por Evropa si tėrėsi”, tha ai. /rel/

Polonia pėrkrah integritetin territorial tė Kosovės
07-12-2011
Polonia njeh Republikėn e Kosovės dhe pėrkrah integritetin territorial tė saj, ka thėnė Mikolay Dowgielewicz, sekretar shtetėror nė Ministrinė e Jashtme tė Polonisė.
Ai mė tej ka theksuar se procesi i zgjerimit i BE-sė nxit pajtimin dhe marrėdhėniet e mira ndėr fqinjėsore nė rajonin Ballkanit.
”Pėrpjeka e sinqertė dhe vendosmėria pėr vendosjen e kėtyre marrėdhėnieve janė kusht pėr pėrparimin nė procesin e integrimeve evropiane”, tha ai.
Dowgielewicz pėr gazetėn “Blic”ka thėnė se kjo zbatohet edhe nė rastin e Serbisė e tė Kosovės. Ai po ashtu ka kujtuar se 22 shtete tė BE kanė njohur pavarėsinė Kosovės. /rtk/

Haxhinasto: Tė zbatohet marrėveshja Kosovė-Serbi
07-12-2011
Zv/kryeministri dhe ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, Edmond Haxhinasto, duke folur nė Mbledhjen e 18 tė Ministeriale tė OSBE sė nė Vilnius tė Lituanisė, shprehu mbėshtetje pėr dialogun Kosovė Serbi, si dhe mirėpriti marrėveshjen e fundit mbi menaxhimin e integruar tė kufijve.
Haxhinasto bėri thirrje pėr njė zbatim tė plotė tė marrėveshjeve tė arritura mes palėve.
Ndėrsa nė takimin me ministrin francez pėr Europėn, Zhan Leoneti, bashkėbiseduesit shkėmbyen mendime rreth zhvillimeve tė fundit nė rajon dhe nė veri tė Kosovės. Nė kėtė kuadėr, u nėnvizua rėndėsia e perspektivės evropiane tė Kosovės dhe e dhėnies sė Udhėrrėfyesit pėr Liberalizimin e Vizave.
Ministri francez pėr Evropėn vlerėsoi politikėn e rajonale tė Shqipėrisė, nė funksion tė paqes dhe stabilitetit tė Ballkanit Perėndimor. /qik/

Marrėveshja me Beogradin, arritje pozitive
07-12-2011
Zėvendėskryeministri dhe ministri i Drejtėsisė, Hajredin Kuēi, sot ka pritur nė takim ish-koordinatorin e Paktit tė Stabilitetit pėr Evropėn juglindore, Erhard Busek, me tė cilin ka biseduar pėr zhvillimet e fundit nė Kosovė, me theks tė veēantė pėr marrėveshjen e arritur, pėr menaxhimin e integruar tė kufijve.
Tė dy bashkėbiseduesit, kėtė marrėveshje e kanė vlerėsuar si njė arritje pozitive dhe kanė shprehur besimin e tyre qė bashkėsia ndėrkombėtare do tė jap mbėshtetjen e nevojshme nė implementimin e kėsaj marrėveshje dhe marrėveshjeve tjera, njofton Zyra e Kuēit.
Po ashtu, siē theksohet mė tej nė komunikatė, Busek e ka vlerėsuar rolin e pėrgjegjshėm dhe konstruktiv qė vazhdon tė luajė pala kosovare nė gjithė kėtė proces.
Si zėvendėskryeministri Kuēi, ashtu edhe Busek, kanė ritheksuar nevojėn pėr vazhdimin e hapave tė mėtutjeshme tė institucioneve tė Kosovės, nė koordinim tė plotė me institucionet ndėrkombėtare, pėr vendosjen e rendit dhe ligjit nė veri tė Kosovės. /Zėri/

Thaēi takon Rompey-in, merr pėrkrahje pėr nisjen e dialogut pėr vizat
07.12.2011
Pas kėtij takimi Kryeministri Thaēi, ka thėnė se ka biseduar me Prsesidentin Van Rompey pėr progresin qė ka shėnuar Kosova nė fusha tė ndryshme.
Ai ka deklaruar se Kosova me politikėn e saj konstruktive po vazhdon t’i kontribuojė fqinjėsisė sė mirė ndėrtimit e marrėdhėnieve tė mira me tė gjithė fqinjėt e kėtė rast edhe me Serbinė.
Kreu i Qeverisė gjithashtu ka thėnė se populli i Kosovės mė shumė se kurrė duhet tė jetė optimist sepse siē ka theksuar ai, ka marrė pėrkrahje tė plotė pėr nisjen e dialogut pėr vizat dhe pėr marrėdhėniet kontraktuale mes Kosovės dhe BE-sė.
Kryeministri Thaēi, ka thėnė se tashmė Kosova ka njė perspektivė tė qartė evropiane tė cilėn po e pėrkrahin konkretisht edhe shtetet anėtare tė BE-sė.
Nesėr Kryeminsitri do tė zhvillojė takim me shefen pėr politikė tė jashtme Catherine Ashton.
Tė hėnėn ndėrkaq Kėshilli i ministrave tė BE-sė nė kuadėr tė rekomandimeve pėr Komisionin Evropian, ka theksuar se deri nė fund tė kėtij viti BE-ja duhet tė nisė dialogun pėr viza me Kosovėn e njėkohėsisht t`i mundėsojė asaj qasje pėr anėtarėsim nė EBRD-Banka Evropiane pėr zhvillim dhe rindėrtim./rtk/

Topi nė Aleancėn Kuq e Zi?
07-12-2011
Presidenti Bamir Topi, e ka lėnė tė hapur mundėsinė e krijimit tė njė partie politike, qė me shumė gjasa do tė jetė Aleanca Kuqezi, aktualisht e drejtuar nga zėvendėsi i Topit nė KLD, Kreshnik Spahiu.
“Duhet tė jeni korrekt nė referimin e pyetjes dhe pėrgjigjes, unė kam thėnė se cdo opsion ėshtė i hapur. Versionet qė lashė tė kuptoj janė tė ndryshme, por pėrfshijnė edhe atė qė ju keni kuptuar, edhe ajo ėshtė e nėnkuptueshme. Nė tavolinėn e presidentit nuk ėshtė si opsion pasi nuk ėshtė opsion pėr kėtė tavolinė. Nė tė ardhmen mund tė jetė, opsioni mbetet i hapur”, deklaroi presidenti Topi pėr News 24.

Gazetarėt kosovarė pengohen nė punėn e tyre;
AGPK: Mujė Rugova tė ndalė shpifjet ndaj gazetarėve

07-12-2011
Asociacioni i Gazetarėve Profesionistė tė Kosovės ka reaguar ndaj komenteve tė rektorit tė Universitetit tė Prishtinės, Mujė Rugova.
Rektori gjatė njė interviste pėr tė pėrditshmen “Express”, ka folur pėr gazetarin e “Kohės Ditore” Besnik Krasniqi, i cili ditė mė parė kishte publikuar listėn e rrogave tė UP-sė dhe tė martėn kishte raportuar pėr regjistrimet e paligjshme tė studentėve, thuhet nė kumtesėn e AGPK-sė.
Rugova ka thėnė mes tjerash qė Besnik Krasniqi paska “falsifikuar gjatė kohės sė studimeve tė tij” dhe qenka “pėrjashtuar disa herė nga UP-ja dhe nga Universiteti i Tetovės”.
Ndėrkaq, gazetari Krasniqi ka shpjeguar pėr AGPK-nė se kjo tendencė e rektorit Rugova ėshtė e pavėrtetė dhe ėshtė pėrhapur qė njė kohė tė gjatė nga ana e rektoratit, por qė vetėm tash ėshtė thėnė publikisht.
Sipas AGPK-sė, komentet e tilla nga ana e rektorit bėhen me qėllim qė askush nga gazetarėt tė mos guxojė qė nė tė ardhmen ta publikoj rrogėn e tij, qė sipas tė gjeturave tė raportuara nga Krasniqi, arrin nė 5 mijė euro.Mė 24.11.2011 Krasniqi ka kėrkuar zyrtarisht nga Rektori Rugova, nėpėrmjet njė shkrese.
AGPK kėrkoi nga rektorit qė pretendimet e tij ndaj gazetarit Besnik Krasniqi, t’i bazojė nė fakte, ose tė kėrkoj falje.
“AGPK kėrkon nga rektori qė nėse ka argumente pėr pretendimet e tij, dėshmitė pėr falsifikim t`i denoncojė nė Prokurori. Ėshtė absurde qė udhėheqja e organit mė tė lartė edukues nė vend, tė pretendojė akte tė tilla kriminale dhe vetė tė mos marrė masa ndaj studentit si dhe mos t`i adresojė ato nė prokurori”, thuhet nė kumtesė.
AGPK ka pranuar nga kolegu Krasniqi kėrkesėn e tij zyrtare dhe tė protokolluar pėr Rektoratin qė tė gjitha informacionet dhe dokumentacionin pėr te t`i jepet prokurorisė, por UP nuk i ėshtė pėrgjigjur kėrkesės.
Ky rast shėnon tė tridhjetėn herė kur gazetarėt kosovarė janė penguar nė punėn e tyre vetėm gjatė kėtij viti.

Arrestohen katėr grabitės nė Gjakovė
07.12.2011
Policia bėn tė ditur se ka vėnė nė pranga katėr persona, qė dyshohen pėr njė varg grabitjesh tė rėnda gjatė kėtij viti nė qytetin e Gjakovės.
Zėdhėnėsi i Policisė rajonale tė Kosovės, nė Pejė, Zeqir Kelmendi ka bėr tė ditur se janė arrestuar N.F (29), A.F (23), SH.M (22) dhe S.Z.(18 vjeē), tė gjithė nga Gjakova. Ata dyshohen pėr grabitje me forcė, kryesisht tė femrave, tė stolive, ēantave, tė hollave e dokumenteve personale.
Policia ka mbledhur prova pėr sė paku shtatė grabitje.
Tė dyshuarit e arrestuar me vendim tė prokurorit po mbahen nė ndalim policor prej 48 orėve.

Aksident i rėndė trafiku, dy tė vdekur
07.12.2011
Sot nė mėngjes nė rrugėn magjistrale Mitrovicė – Prishtinė, pėrkatėsisht nė fshatin Shupkovc tė Mitrovicės, ka ndodhur njė aksident i rėndė trafiku ku kanė humbur jetėn dy persona.
Viktimat e kėtij aksidenti, janė M.Ibishi (1977), dhe pasagjerja L.Haradinaj (1984), tė dytė banorė tė Mitrovicės.

Arrestohen tre shtetas tė Serbisė nė Kllokot
06.12.2011
Tre shtetas tė Serbisė nga Nishi, janė arrestuar te hėnė nė Kllokot derisa po planifikonin tė kryenin njė aksion me qėllim shantazhi tė njė qytetari serb tė Kllokotit.
Policia e Kosovės bėnė tė ditur se ka arritur t’i arrestoj ata dhe po i mban nė paraburgim derisa lėnda ėshtė proceduar nė gjykatė.

Ish-presidenti izraelit dėrgohet nė burg
07.12.2011
Ish-presidenti izraelit, Moshe Katsav filloi sot vuajtjen e dėnimit me shtatė vite burg nėn akuzėn pėr pėrdhunim. Katsav, 66 vjeēar, u dėnua dhjetorin e kaluar pėr pėrdhunimin e njė ish-punonjėse femėr kur ai ishte njė ministėr kabineti dhe pėr sulme seksuale ndaj dy grave tė tjera, kur ai ishte president nė vitet 2000-2007, transmeton REL . Nė rrugėn e tij nė njė burg tė sigurisė minimale nė qendėr tė Izraelit, ai pėrsėri sot protestoi pėr pafajėsinė e tij dhe tha se Izraeli sot ėshtė duke ”varrosur njė njeri tė gjallė”.


- Lajmet
- E marte, 06 dhjetor, 2011

..trup e trup:
- SHBA: Marrėveshja, forcoi sovranitetin
- Kėrcėnojnė se do bllokojnė e rrugėn Rozhajė-Kullė-Pejė
- Vazhdon largimi i barrrika­dave nga serbėt ne Veri te Kosoves.
- Hoxhaj: Kosova mirėpret investitorėt e jashtėm edhe nga Japonia
- Ministri Makolli u takua nė Paris me mėrgatėn tonė qė jeton nė Francė
- Isa Mustafa dhe Sabri Hamiti nė Kongresin e Partive Popullore Evropiane
- Estonia do ta ndihmojė Kosovėn nė fushėn e teknologjisė informative
- Pacolli nderohet me disa mirėnjohje nė kryeqytetin e Luizianės
- UNICEF-i shpreh gatishmėrinė pėr mbėshtetje tė shėndetėsisė kosovare
- Doli nga shtypi libri “Greva e minatorėve tė Trepēės”
- Policia nuk do t’ua marrė mė dokumentet shoferėve gjatė kundėrvajtjeve nė trafik
- Inspektorėt monitorojnė afatet e produkteve ushqimore nė prag tė festave tė fundvitit
- Arrestohen katėr persona tė dyshuar pėr grabitje tė armatosur


..informacione pak me hapur:
SHBA: Marrėveshja, forcoi sovranitetin
E Martė, 06.12.2011/17:02
Ambasada e Shteteve tė Bashkuara nė Prishtinė mirėpret marrėveshjen e arritur sė fundi pėr MIK ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė. "Siē ka qenė rasti edhe me marrėveshjet e tjera tė arritura brenda kornizės sė dialogut ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit tė lehtėsuar nga BE-ja, Qeveria e Kosovės ka treguar maturi dhe fleksibilitet nė arritjen e kėsaj marrėveshjeje me Serbinė. Ajo mbron dhe avancon interesat e Kosovės si shtet sovran dhe i pavarur" thuhet nė komunikatėn pėr media tė ambasadės sė SHBA-sė nė Kosovė.
Mė tej nė tė thuhet se "Marrėveshja pėr MIK mbėshtetet nė mirėkuptimin e shtatorit 2011 ndėrmjet Kosovės dhe BE-sė e KFOR-it qė ka vendosur kontrollin doganor dhe kufitar nė pikat veriore kufitare tė Kosovės dhe ka garantuar qė Kosova do tė ushtrojė kontroll mbi tė gjitha kalimet e saj kufitare. Marrėveshja pėr MIK po ashtu siguron qė zyrtarėt doganorė dhe kufitarė tė Kosovės do tė qėndrojnė nė portat veriore pėr tė ushtruar mandatin e tyre sipas ligjit tė Kosovės".
SHBA bėn thirrje qė bllokadat e tjera ilegale tė rrugėve nė pjesėn veriore tė Kosovės tė hiqen. "Ato bllokada tė rrugėve po pengojnė KFOR-in dhe EULEX-in pėr tė ushtruar pėrgjegjėsitė e tyre anekėnd Kosovės nė pajtim me mandatet e tyre pėrkatėse. Shtetet e Bashkuara kanė qenė tė qarta se duhet tė ketė liri tė lėvizjes pa kusht kudo nėpėr Kosovė pėr tė gjitha organizatat ndėrkombėtare dhe pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės" pėrfundon komunikata.

Thaēi: Me marrėveshje, Serbia ‘de jure’ e njohu kufirin me Kosovėn
06 Dhjetor 2011 12:15
Nė mbledhjen e Qeverisė sė Kosovės me vetėm njė pikė tė rendit tė ditės, tė martėn kryeministri Hashim Thaēi dhe zėvendėskryeministrja Edita Tahiri kanė njoftuar kabinetin qeveritar pėr marrėveshjen e arritur nė Bruksel ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė pėr menaxhimin e integruar tė kufirit. Thaēi ka thėnė se marrėveshja pėr menaxhimin e integruar tė kufirit arrihet vetėm ndėrmjet dy shteteve tė pavarura dhe sovrane dhe si e tillė marrėveshja e arritur nė Bruksel, ėshtė nė pėrputhje tė plotė me Kushtetutėn dhe ligjeve tė Kosovės.
Kreu i ekzekutivit tė vendit e ka cilėsuar kėtė marrėveshje si njė hap shumė tė rėndėsishėm edhe pėr vėnien e rendit dhe ligjit nė veri tė Kosovės, pėrderisa ka shtuar se kjo nė njė mėnyrė apo njė tjetėr ėshtė edhe njohje ‘de jure’ e kufijve tė Kosovės nga ana e Serbisė.

Kėrcėnojnė me bllokimin e rrugės Rozhajė-Kullė-Pejė
06.12.2011
Nja 20 shoferė tė kamionėve transportues nga Rozhaja, Budva, Tivari dhe Podgorica kėrcėnohen, se nėse brenda afatit dhjetė ditėsh nuk u lejohet transportimi i xehes sė zinkut nga Kosova nėpėr Malin e Zi, do ta bllokojnė rrugėn rajonale Rozhajė - Kullė – Pejė.

Isa Mustafa nė kongresin e partive popullore
06.12.2011/16:14
Kryetari i Lidhjes Demokratike tė Kosovės,Isa Mustafa, dhe nėnkryetari Sabri Hamiti, kanė udhėtuar sot pėr nė Marsej, ku, me ftesė tė Kryetarit tė Partive Popullore Evropiane (EPP), Ėilfried Martens, do tė marrin pjesė nė Kongresin e Unionit tė kėtyre partive.
“Lidhja Demokratike e Kosovės ka bėrė kėrkesė zyrtare pėr t’u bėrė anėtare e familjes sė madhe tė Partive Popullore Evropiane dhe ėshtė nė rrugė tė mirė qė kėtė synim tė sajin ta realizojė me sukses. Pėr mė tepėr, LDK-ja pėrherė ka mbajtur relacione tė ngushta me kėto parti, nga tė cilat ka pasur pėrkrahje tė plotė nė veprimtarinė e saj politike. Kohė mė parė, vetė Kryetari Wilfried Martens (ish-Kryeministėr i Belgjikės), nė nė takim me drejtuesit e LDK-sė, ka pohuar mbėshtetjen e tij tė parezervė pėr anėtarėsimin e LDK-sė nė Unionin e Partive Popullore Evropiane”, thuhet nė njoftimin e LDK-sė.

Doli nga shtypi libri “Greva e minatorėve tė Trepēės”
06.12.2011
Kėto ditė ka dalė nga shtypi, libri “Greva e minatorėve tė Trepēės”, e autorit, Mustafė Haziri nga Mitrovica, e cila nxjerr nė pah tė vėrtetėn pėr atė ngjarje tė rėndėsishme historike, duke pėrfshirė kėtu shkrime tė shtypit tė asaj kohe, pjesėmarrėsit e grevės etj.

Tė gatshėm edhe pėr mocion, edhe pėr zgjedhje brenda 45 ditėsh
06 Dhjetor 2011
Qeveria e Kosovės ėshtė shprehur e gatshme tė ballafaqohet me mocionin e votėbesimit nė Kuvendin e Kosovės, tė cilin Lėvizja Vetėvendosje synon ta ngris sė shpejti.
Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi ka thėnė tė martėn pas mbledhjes sė Qeverisė, se Qeveria ėshtė e gatshme pėr kėtė ballafaqim, por edhe pėr zgjedhje brenda 45 ditėsh, nėse i kėrkon dikush.
Kuēi ka theksuar se Qeveria e Kosovės i respekton rregullat dhe procedurat demokratike tė Kuvendit tė Kosovės, por duhet qė edhe subjektet opozitare tė jenė brenda kėtyre rregullave.
“Ajo ēka mund tė them ėshtė se si Qeveri ne i repsketojmė rregullat demokratike, e respektojmė ēdo procedurė demokratike qė mund ta merr kushdo nė Kuvendin e Kosovės. Besoj qė edhe Vetėvendosja sa mė shumė qė ėshtė brenda ligjit ėshtė mė mirė, edhe pėr ata edhe pėr vendin. Jemi tė gatshėm qė atė mocion ta kundėrshtojmė nė Kuvendin e Kosovės nė kuptimin mė pozitiv tė fjalės, por po ashtu jemi tė gatshėm edhe pėr ēdo veprim tjetėr, edhe pėr 45 ditė zgjedhje nėse do dikush”, ka thėnė Kuēi.

Arrestohen katėr persona tė dyshuar pėr grabitje tė armatosur
06.12.2011
Policia ka informuar se ka arrestuar katėr persona, tė cilėt dyshohet me bazė tė jenė tė pėrfshirė nė njė rast tė grabitjes sė armatosur. Mėsohet se rasti ka ndodhur nė njė fshat tė Podujevės, saktėsisht nė njė pompė tė derivateve, ku nga personat e dyshuar nėn kėrcėnimin e armės, janė grabitur 800 euro para tė gatshme.

Zbulohet njė planet i ngjashėm me Tokėn
Uashington , 06 Dhjetor 2011
Shkencėtarėt nė agjencinė amerikane pėr gjithėsi, NASA, kanė njoftuar se ėshtė zbuluar njė planet shumė i ngjashėm me Tokėn, i cili qarkullon rreth njė ylli dhe ėshtė larg Tokės 600 vite dritė.
“Planeti i quajtur Kepler-22b, ėshtė shumė mirė i pozicionuar pėr tė pasur ujė nė formė tė lėngut nė sipėrfaqen e tij, qė ėshtė burimi kryesor pėr jetė nė Tokė”, thonė shkenctarėt e NASA-s.
Ky planet ėshtė dy herė mė i madh se Toka dhe ėshtė zbuluar nga teleskopi i agjencisė NASA, Kepler, qė nė gjithėsi ishte lansuar para tri vitesh.


- Lajmet
- E hėnė, 05 dhjetor, 2011

...trup e trup:
- Ne Veri pritet relaksim i situatės pas marrėveshjes pėr menaxhimin e integruar tė kufirit me Serbine.
- Kembengulje e gazetareve Krasniqi u shmanget pyetjeve pėr marrėveshjen e arritur nė Bruksel
- Vazhdon shkaperderdhja-shkrirja-shuarja e degeve te Partise se Dacit; LDD. Dardanėt e Pejės afėr shkrirjes nė AAK
- Japonia do ta mbėshtesė Kosovėn pėr anėtarėsim nė organizatat ndėrkombėtare
- Kalimi i kufirit Mali i Zi – Shqipėri sė shpejti me letėrnjoftim biometrik
- Arrestohen tre tė dyshuar pėr vjedhje, kėrkohen edhe dy tė tjerė
- Regjistri i barnave tash ka rreth 2.500 forma farmaceutike nė pėrdorim nė Kosovė
- KPJ publikoi Periskopin e radhės me titull “Dosja SHIK”
- Ndahet nga jeta kampioni botėror nė kick-boks Besim Kabashi
- Pėr 11 muaj mbi 700 intervenime nga Drejtoria e Mbrojtjes dhe Shpėtimit e Gjilanit


...me hapur:
Qėndrime tė kundėrta rreth dhėnies sė statusit tė kandidatit pėr Serbinė
05 Dhjetor 2011 11:30
Gjermania sot ka thėnė se Mali i Zi "ndoshta" do tė fillojė negociatat e pranimit nė Bashkimin Evropian nė mes tė vitit 2012, ndėrsa mė shumė qartėsi ėshtė e nevojshme nė marrėveshjet e arritura me Kosovėn, pėrpara se Serbisė t’i jipet statusi i kandidatit.
"Ndoshta do tė ketė mė shumė ose mė pak konsensus rreth Malit tė Zi, ku ne synojmė tė fillojmė negociatat nė mėnyrė aktive" tha ministri gjerman pėr ēėshtje tė Bashkimit Evropian, Verner Hojer, pėrpara njė takimi nė Bruksel me homologėt e BE-sė./...me gjeresisht per kete lexo me poshte.../

Krasniqi u shmanget pyetjeve pėr marrėveshjen e arritur nė Bruksel
Prishtinė, 05 Dhjetor 2011 14:01
Ėshtė dashur kėmbėngulje nga ana e gazetarėve qė tė nxjerrin disa fjalė nga kryeparlamentari Jakup Krasniqi lidhur me marrėveshjen e arritur nė Bruksel ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė pėr menaxhimin e integruar tė kufirit. Kabineti i Krasniqi ka kėshilluar tė hėnėn gazetarėt qė tė mos bėjnė pyetje jashtė temės sė takimit qė kryeparlamentari kishte me komandantin e Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, gjeneralin Kadri Kastrati. Megjithatė, pas insistimit tė mediave, kryeparlamentari Krasniqi ka thėnė se marrėveshja nuk ka nevojė tė trajtohet edhe nga Kuvendi i Kosovės, megjithatė u mbetet grupeve parlamentare nėse duan tė kėrkojnė qė njė ēėshtje e tillė tė futet nė rend dite./kosovapress, ereniku/

LDK: Mos theksimi i kufijve tė Kosovės si shtetėrorė, akt kundėrkushtetues
Prishtinė, 05 Dhjetor 2011
Lidhja Demokratike e Kosovės (LDK) pėrmes njė deklarate pėr media ka shprehur qėndrimin ndaj marrėveshjes pėr menaxhimin e kufijve, e cila sipas kėsaj partie ėshtė e papėrcaktuar dhe e paqartė, ndėrsa mos theksimi i kufijve tė Kosovės si kufij shtetėrorė ėshtė akt kundėrkushtetues, i kundėrligjshėm dhe dėmton interesat e Kosovės. Lėvizja pėr Bashkim me kandidat tė vetin pėr president
Prishtinė, 05 Dhjetor 2011 11:36
Fakti qė nė zgjedhjet e fundit kishte marrė pak vota dhe vetėm falė koalicionit me Lėvizjen Vetėvendosje kishte fituar dy vende nė Kuvendin e Kosovės, nuk e frikėson Lėvizjen pėr Bashkim qė tė hyjė nė zgjedhjet presidenciale, tė cilat kėrkon qė tė mbahen nė vitin 2012. Kryetari i kėsaj partie, Avni Klinaku pohon se LB-ja do tė ketė kandidat tė sajin pėr president tė Kosovės, por vetė ai nuk do tė jetė kandidat./me gjeresisht per kete lexo me poshte.../

KPJ publikoi Periskopin e radhės me titull “Dosja SHIK”
05.12.2011 13:51 Prishtinė
Klubi pėr Politikė tė Jashtme (KPJ) ka publikuar tė hėnėn Periskopin e radhės me titull “Dosja SHIK”, me tė cilin, siē thuhet nga hartuesi, ėshtė munduar tė hedhė sadopak dritė dhe tė kontribuojė nė debatet rreth SHIK-ut, shėrbimit tė inteligjencės pranė PDK-sė.

Minstri Krasniqi ngushėllon familjen e kik-boksierit Kabashi
Prishtinė, 05 Dhjetor 2011
Ministri i Kulturės, Rinisė dhe Sportit, Memli Krasniqi mė rastin e vdekjes sė kampionit tė botės nė kik-boks, Besim Kabashit, i ka dėrguar telegram ngushėllimi familjes Kabashi. Kampioni i botės nė kik-boks, Besim Kabashi dje nė Munih tė Gjermanisė, ka ndėrruar jetė, ndėrsa ende nuk dihen shkaqet e vdekjes se tij.

Lėvizja pėr Bashkim me kandidat tė vetin pėr president
ereniku, Prishtinė, 05 Dhjetor 2011 11:36
Fakti qė nė zgjedhjet e fundit kishte marrė pak vota dhe vetėm falė koalicionit me Lėvizjen Vetėvendosje kishte fituar dy vende nė Kuvendin e Kosovės, nuk e frikėson Lėvizjen pėr Bashkim qė tė hyjė nė zgjedhjet presidenciale, tė cilat kėrkon qė tė mbahen nė vitin 2012. Kryetari i kėsaj partie, Avni Klinaku pohon se LB-ja do tė ketė kandidat tė sajin pėr president tė Kosovės, por vetė ai nuk do tė jetė kandidat.
Klinaku ka thėnė se ėshtė shumė e rėndėsishme qė zgjedhjet parlamentare tė mos mbahen tė papėrgatitura, pėr shkak tė shpėrdorimit tė votės qė ndodhi nė zgjedhjet e fundit, pėrderisa pėr zgjedhjet presidenciale kėrkon qė tė respektohet marrėveshja e arritur ndėrmjet krerėve tė PDK-sė, LDK-sė dhe AKR-sė.
“Ajo ēka ne mendojmė nė lidhje me zgjedhjet e ardhshme ėshtė qė sė paku zgjedhjet parlamentare mos tė mbahen tė papėrgatitura. Ka problem me ligjin zgjedhor, ka problem me listat, ka problem deri mė mėnyrėn e organizimit tė komisionerėve. Ju e dini si ėshtė bėrė shpėrdorimi i votave. Sa i pėrket zgjedhjeve presidenciale, unė mendoj se edhe pse nuk jemi pjesėmarrės tė asaj marrėveshjes sė famshme mes Thaēit, Pacollit dhe Mustafės, mendoj qė duhet respektohet marrėveshja. Marrėveshja ėshtė bėrė, e mirė apo e keqe dhe mendoj se zgjedhjet presidenciale duhet tė mbahen nė vitin 2012, ndėrsa mė 2013-ėn siē janė paraparė zgjedhjet parlamentare dhe ato lokale”, ka thėnė Klinaku pėr Kosovapress.
Pėr zgjedhjet presidenciale, sipas tij, nė Lėvizjen pėr Bashkim ėshtė duke u punuar intensivisht nė mėnyrė qė ky subjekt politik ta ketė kandidatin e vetė.
“Ne jemi duke punuar intensivisht qė ta kemi kandidatin tonė. Sipas tė gjitha gjasave, kandidatura do tė jetė nė formėn e njė pakoje, tė cilėn ne jemi duke e pėrgatitur. Ajo do tė ketė pėrveē presidentin, njėkohėsisht do tė votohet edhe pėr zėvendėspresidentin dhe gjithmonė nėse aprovohen nė Kuvend ndryshimet nė ligj, por nė pėrputhje me atė qė sot ėshtė duke u deklaruar, ne jemi tė pėrgatitur dhe do tė dalim me kandidaturė tė veēantė”, ka thėnė Klinaku.
Duke mos dashur tė nxjerr emrin e kandidatit tė kėsaj partie qė do tė pėrballet me kandidatėt tjerė nė garėn pėr president, Klinaku vetėm ka bėrė tė ditur se ai si kryetar i Lėvizjes pėr Bashkim nuk do tė jetė kandidat pėr president.

Qėndrime tė kundėrta rreth dhėnies sė statusit tė kandidatit pėr Serbinė
eeniku, 05 Dhjetor 2011 11:30
Gjermania sot ka thėnė se Mali i Zi "ndoshta" do tė fillojė negociatat e pranimit nė Bashkimin Evropian nė mes tė vitit 2012, ndėrsa mė shumė qartėsi ėshtė e nevojshme nė marrėveshjet e arritura me Kosovėn, pėrpara se Serbisė t’i jipet statusi i kandidatit.
"Ndoshta do tė ketė mė shumė ose mė pak konsensus rreth Malit tė Zi, ku ne synojmė tė fillojmė negociatat nė mėnyrė aktive" tha ministri gjerman pėr ēėshtje tė Bashkimit Evropian, Verner Hojer, pėrpara njė takimi nė Bruksel me homologėt e BE-sė.
Bisedimet do tė "fillojnė me siguri nė mesin e vitit tė ardhshėm" dhe tė mirren sė pari me korrupsionin, krimin e organizuar dhe ēėshtjet gjyqėsore "nė mėnyrė qė tė mos ketė surpriza nė fund tė negociatave", tha Hojer.
Ministrat e BE-sė po takohen pėr tė pėrgatitur vendimet qė pritet tė merren nė samitin e sė premtes tė Bashkimit Evropian.
Serbia shpreson tė shpėrblehet, pas arritjes sė njė marrėveshje pėr menaxhimin e integruar tė kufirit me Kosovėn tė premten, nė pėrputhje me kėrkesėn e bllokut pėr tė pėrmirėsuar marrėdhėniet me ish krahinėn e vet.
"Ne kemi nevojė tė zgjidhim atė qė ėshtė rėnė dakord ndėrmjet Serbisė dhe Kosovės gjatė kėtyre ditėve tė fundit, nuk ka qartėsi tė mjaftueshme ende, ne shpresojmė se do tė marrim atė qartėsi sot", tha Hojer.
Gjermania javėn e kaluar doli si kundėrshtare e fortė pėr pėrparimin e Serbisė nė BE, pasi ishte indinjuar nga sulmet ndaj ushtarėve gjermanė dhe austriakė tė NATO-s nga serbėt nė veri tė Kosovės. Presidenti serb Boris Tadiē ėshtė akuzuar se nuk ka bėrė sa duhet pėr tė parandaluar dhunėn.
"Ne kemi nevojė tė sigurohemi se Serbia do tė jetė nė gjendje dhe do tė jetė e gatshme tė zgjidh dhe rregullojė marrėdhėniet fqinjėsore” ka insistuar Hojer.
Megjithatė ai ka thėnė se Gjermania dėshiron qė tė mbajė pėrspektivėn evropiane tė Serbisė “tė gjallė dhe tė besueshme”.
Minstri finlandez pėr ēėshtje tė BE-sė, Aleksander Stub, ishte mė optimist.
"Sigurisht qė ka disa ēėshtje tė pazgjidhura qė janė ende duke u hartuar, lidhur me bashkėpunimin me Kosovėn, por pėrveē kėsaj, ne jemi shumė nė fushėn e dritės sė gjelbėr", tha ai.
"Ėshtė njė ose ndoshta janė dy shtete antare", tė cilat ende kanė dyshime, por "ne kemi kriza tė mjaftueshme nė pjatat tona tani sa pėr tė shkaktuar edhe tė tjera", tha Stub. "Ėshtė shumė e rėndėsishme se ēdo gjė punon pa probleme me Serbinė e sotme" shtoi ai.

Serbisė i shtyhet statusi i kandidatit deri nė mars tė 2012?
Insistimi i zyrtarėve tė BE-sė qė me tri ditė maratonike nė rundin e tetė tė dialogut mes Kosovės dhe Serbisė tė arrihet sė paku njė marrėveshje ia ka rritur gjasat Serbisė qė tė marrė statusin e kandidatit, por jo kėsaj radhe.
Sipas disa diplomatėve tė vendeve kyē tė BE-sė, tė cilėt i ka kontaktuar “Koha Ditore” gjatė fundjavės, duket se marrėveshja nuk do t’i ndihmojė Serbisė ta arrijė qėllimin kėtė javė, por nė mars 2012.
Menjėherė pas arritjes sė Marrėveshjes sė pagėzuar si IBM, zyrtarėt e Komisionit Evropian, por edhe Robert Cooper dhe njerėzit e tjerė tė Kėshillit, janė vėnė nė veprim pėr ta shfrytėzuar kėtė rezultat si argument pėr t’i ndihmuar Serbisė.
Madje, sipas diplomatėve, nė kėto pėrpjekje ėshtė thėnė se “marrja e statusit tė kandidatit nga ana e Serbisė do tė mund tė ndihmojė nė vazhdimin e dialogut, ndėrsa nė tė kundėrtėn do tė jetė mė e vėshtirė qė Serbia tė mbetet konstruktive”. /koha, ekxpress,ereniku/

Rama i quan maqedonasit barabarė primitivė
05/12/2011 21:06:00
Kryetari i Partisė Socialiste Edi Rama, i ka quajtur barbarė primitivė maqedonasit pėr shkak tė arrestimit tė katėr shqiptarėve qė vizatuan hartėn e Shqipėrisė Entike nė Tetovė. Kėto komente Rama I bėri gjatė promovimit tė librit tė tij nė Shkup. “Ēdo kush ka tė drejtė tė vizatojė harta. Mund tė vizatojė edhe hartrėn e botės dhe tė shkruaj kjo ėshtė republika ime dhe ēfarė tė bėjnė ta dėrgojnė nė Hagė dhe ta akuzojnė pėr krime kundėr gjithė botės? Cfarė janė kėta barabarė primitiv, kjo ėshtė e patolerushme” tha Rama.

Jankullovska nuk heq dorė nga policėt serb
ereniku, 05/12/2011 09:00:00
Ministrat e punėve tė brendshme tė Maqedonisė dhe tė Serbisė, Gordana Jankulloska dhe Ivica Daēiq, tė mėrkurėn me 30 nentor 2022, nė Beograd, nėnshkruan Marrėveshje bilaterale pėr bashkėpunim policor. Sipas kėsaj marrėveshjeje policė serbė do tė patrullojnė gjatė sezoneve turistike nė Ohėr, Strugė, Tetovė etj. Ndėrkaq qė policė nga Maqedonia do tė marrin pjesė gjatė kohės sė kampionatit tė ardhshėm evropian tė hendbollit qė mbahet vitin e ardhshėm nė Serbi.
Prania e policėve serb nė Strugė dhe Tetovė ėshtė konsideruar si njė provokim nga qytetarėt qė jetojnė nė kėto dy komuna, si dhe nga udhėheqėsia e komunave. Xhemi Hajredini, zyrtar i Komunės sė Strugės thotė se Struga nuk do ta pranonte kėtė bashkėpunim. “Nėse sillen policė nga jashtė do tė duhej tė pyetej komuna dhe nėse vijėn policėt duhet tė jenė nga qytetet kufitare tė Shqipėrisė, si Pogradeci, Librazhdi Elbasani, etj. Ky veprim ėshtė njė provokim, ėshtė diēka e papranueshme”, thotė Hajredini, duke shtuar se Marrėveshjeve tė tilla duhej ti paraprinte njė debat publik. Hajredini thotė se mendimi i tij dhe i shumicės sė qytetarėve tė Strugės ėshtė se policėt serb nuk janė tė mirėseardhur nė Strugė.
Para pak ditėve edhe Komuna e Tetovės dhe qytetarėt e kėsaj komune u deklaruan kundėr ardhjes sė policėve nga Serbia nė qendrėn dimėrore turistike “Kodra e Diellit”. Ata e konsideronin si provokim pėr shqiptarėt ardhjen e policėve nga Serbia.
“Ky veprim ėshtė njė provokim pėr shqiptarėt”, pat thėnė zėdhėnėsi i Komunės sė Tetovės, Flakran Pustina, pas propozimit tė Jankullovskės pėr ardhjen e policėve serb nė pikat turistike. Edhe qytetarėt e Tetovės ishin kundra propozimit Jankullovskės, i cili tashmė u miratua me anė tė marrėveshjes.
Sipas dy ministrave tė brendshėm, Jankullovska dhe Daēiē, me kėtė marrėveshje janė rregulluar shumė sfera pėr bashkėpunim tė mėtutjeshėm ndėrinstitucional, janė rregulluar shkėmbimi i informacioneve nė sferėn e krimit tė organizuar, etj.
Ministrat e punėve tė brendshme tė Maqedonisė dhe tė Serbisė, Gordana Jankulloska dhe Ivica Daēiq, tė mėrkurėn nė Beograd, nėnshkruan Marrėveshje bilaterale pėr bashkėpunim policor. Sipas kėsaj marrėveshjeje policė serbė do tė patrullojnė gjatė sezoneve turistike nė Ohėr, Strugė, Tetovė etj. Ndėrkaq qė policė nga Maqedonia do tė marrin pjesė gjatė kohės sė kampionatit tė ardhshėm evropian tė hendbollit qė mbahet vitin e ardhshėm nė Serbi.
Prania e policėve serb nė Strugė dhe Tetovė ėshtė konsideruar si njė provokim nga qytetarėt qė jetojnė nė kėto dy komuna, si dhe nga udhėheqėsia e komunave. Xhemi Hajredini, zyrtar i Komunės sė Strugės thotė se Struga nuk do ta pranonte kėtė bashkėpunim. “Nėse sillen policė nga jashtė do tė duhej tė pyetej komuna dhe nėse vijėn policėt duhet tė jenė nga qytetet kufitare tė Shqipėrisė, si Pogradeci, Librazhdi Elbasani, etj. Ky veprim ėshtė njė provokim, ėshtė diēka e papranueshme”, thotė Hajredini, duke shtuar se Marrėveshjeve tė tilla duhej ti paraprinte njė debat publik. Hajredini thotė se mendimi i tij dhe i shumicės sė qytetarėve tė Strugės ėshtė se policėt serb nuk janė tė mirėseardhur nė Strugė.
Para pak ditėve edhe Komuna e Tetovės dhe qytetarėt e kėsaj komune u deklaruan kundėr ardhjes sė policėve nga Serbia nė qendrėn dimėrore turistike “Kodra e Diellit”. Ata e konsideronin si provokim pėr shqiptarėt ardhjen e policėve nga Serbia.
“Ky veprim ėshtė njė provokim pėr shqiptarėt”, pat thėnė zėdhėnėsi i Komunės sė Tetovės, Flakran Pustina, pas propozimit tė Jankullovskės pėr ardhjen e policėve serb nė pikat turistike. Edhe qytetarėt e Tetovės ishin kundra propozimit Jankullovskės, i cili tashmė u miratua me anė tė marrėveshjes.
Sipas dy ministrave tė brendshėm, Jankullovska dhe Daēiē, me kėtė marrėveshje janė rregulluar shumė sfera pėr bashkėpunim tė mėtutjeshėm ndėrinstitucional, janė rregulluar shkėmbimi i informacioneve nė sferėn e krimit tė organizuar, etj.

USHT nuk e jep lapidarin
05/12/2011 08:56:00
Drejtori i Inspektoratit tė Arsimit, Gjorgje Arsov ka kritikuar ashpėr Universitetin Shtetėror tė Tetovės dhe rektorin aktual. Ai bėri tė ditur se ka ngritur edhe vendim dhe kallėzim penal pėr tė hequr tabelėn pėrkujtimore pranė USHT-sė pėr dėshmorėt e UĒK-sė. Udhėheqėsi i sektorit pėr informim pranė USHT-sė, Selam Sulejmani thotė se atė lapidarė nuk mund ta heq askush sepse ai ėshtė vėnė pėr tė kujtuar meritat e popullit shqiptarė. “Atė lapidarė e ka ngritur shqiptarėt pėr meritat e tyre qė kanė dhėnė gjatė luftės sė vitit 2001 dhe e kanė ngritur drejtuesit e universitetit pėr veprėn heroike nėn uniformėn e UĒK-sė. Ata kanė qenė studentė tė universiteti dhe universiteti ka kujtimet mė tė mira pėr ata studentė. Ne vazhdimisht sa herė qė kalojmė para atij lapidari e kujtojmė veprėn e tyre”, tha Sulejmani.
Sa i pėrket deklaratės sė Arsovit, Sulejmani theksoi se ajo nuk ėshtė e denjė. “Se ēka thotė Arsovi, deklarata e tij nuk ėshtė e denjė pėr ta komentuar vetėm mund ta them se atė lapidarė e kanė ngritur shqiptarėt dhe shqiptarėt vazhdimisht kujdesen pėr personalitetet e tilla siē ishin kėta studentė tė universitet tanė”, theksoi Sulejmani. Arsov gjithashtu tha se sjellja e rektorit tė kėtij universiteti ėshtė joserioze. “Me rektorėt e tjerė kam takime tė rregullta, flasim pėr dobėsitė dhe pėr mėnyrėn e tejkalimit tė tyre.
Por, kjo nuk ndodh me rektorin e USHT-sė, Agron Reka. Me tė vetėm njėherė jam takuar dhe atėherė nuk ishte e mundur pėr tė biseduar.
Unė kam shprehur vėrejtjet e mija, ndėrsa pėrgjigja e tij ka qenė se unė si inspektorat nuk jam kompetent pėr punėt e universitetit dhe pėr tė ndėrhyrė nė autonominė e tij”, theksoi Arsov, i cili vė nė dyshim edhe zgjedhjen e rektorit dhe procedurėn, e cila sipas tij, akoma nuk ka marrė edhe vendim final nga gjykata. Mirėpo, Arsov ka pranuar se sė fundi nė USHT janė rregulluar shumė gjėra, qė mė parė kanė qenė nė njė kaos tė pėrgjithshėm, duke pėrfshirė edhe emėrimet e profesorėve dhe dekanėve.

Nė vitin 1912 Shkupi ka qenė me 80 pėr qind shqiptarė
05/12/2011
Dokumente tė ndryshme statistikore japin tė dhėna interesante pėr pėrbėrjen e popullsisė nė Shkup. Sipas njė dokumenti tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme(MPJ) tė Italisė, nė vitin 1912 Shkupi kishte 50 mijė banorė, prej tė cilėve 40 mijė ishin shqiptarė, katėr mijė bullgarė dhe 150 serbė dhe tė tjerė. Historiani Skėnder Hasani, i cili e ka gjetur kėtė dokument gjatė studimit nėpėr arkivat e ndryshme thotė se ky dokument tregon qartė se Shkupi ka pas shumicė absolute shqiptare. “Menjėherė pas okupimit tė Shkupit nga serbėt nė vitin 1912, serbėt menjėherė kanė nisur jetėsimin e projektit tė tyre ku pėrmes reformės agrare kanė sjellė kolonė nga ‘shumadia’ dhe brendia e Serbisė dhe mes dy luftėrave botėrore ndjeshėm e kanė ndryshuar strukturėn e popullsisė, por deri nė vitet 1943 – 1944, Shkupi sėrish ka qenė i dominuar nga shqiptarėt”, thotė Hasani Sipas tė njėjtit dokument gjatė luftės sė dytė botėrore Shkupi ka pėsuar njė ngritje tė madhe tė popullsie, gjegjėsisht nė Shkup dhe rrethinė kishin ardhur mbi 40 mijė kolonė. Nė dokumentin e MPJ-sė italiane thuhet se nė vitin 1943 – 1944 Shkupi numėronte 87 mijė banorė, prej tė cilėve 33 mijė ishin shqiptarė. “Edhe pse ishin sjellė kolona tė ndryshme, Shkupi nė atė periudhė sėrish dominohej nga shqiptarėt. Dihet fort mirė se nė periudhėn e pas luftės sė dytė botėrore u shfrytėzua momenti i depėrtimit tė shqiptarėve, gjegjėsisht marrėveshja jugosllavo - turke pėr ti shpėrngulur shqiptarėt nga trojet etnike dhe njė masė e madhe e shqiptarėve tė Shkupit, sidomos rrethinės u shpėrngulėn nė Turqi”, thotė Hasani, duke shtuar se mė pas ėshtė shfrytėzuar edhe tėrmeti i Shkupit i vitit 1963. Hasani sqaron se pas kėsaj tragjedie natyrore nė Shkup u sollėn maqedonas nga Egjeu dhe sllavė nga Evropa lindorė tė cilėt ngritėn nė mėnyre enorme popullatėn sllave nė Shkup dhe nga kėto politika shqiptarėt janė dėmtuar nė masė tė madhe nė pėrbėrjen e popullsisė. “Faktografia historike dhe statistikore tregon se deri nė vitin 1963 Shkupi ka pas shumicė shqiptare. Pas kėsaj tragjedie, nėpėrmjet projekteve tė ndryshme, shqiptarėt nga shumicė absolute bėhen pakicė nė Shkup”, thekson Hasani. Ai sqaron se Shkupi qė nga Iliria e deri nė fund tė perandorisė osmane ka qenė me shumicė absolute shqiptare. “Gjatė periudhave tė ndryshme kohore me plane dhe projekte tė caktuara sllavėt janė munduar ta thyejnė kėtė nyjė tė shqiptarėve nė Shkup qė ti realizojnė projektet e caktuara serbe e mė vonė maqedonase qė tė mos lidhen shqiptarėt me kontinuitetin historik dhe tė shkatėrrohet mbamendja historike”, thotė Hasani.
Dokumenti i MPJ-sė italiane me tė dhėna statistikore do tė botohet sė shpejti nė tre gjuhė: shqip, maqedonisht dhe anglisht.


- Lajmet
- E shtunė, 03 dhjetor, 2011

...trup e trup:
- Ndėrron jetėn Sabri Godo
- Zyrtarėt mė tė lartė kosovarė ngushėllojnė me rastin e vdekjes sė Godos
- Kosova e Serbia merren vesh, nė parim pėr menaxhimin e integruar tė kufijve
- Engel: Territori i Kosovės ėshtė i paprekshėm
- SHBA-ja pėrshėndet pėrparimin nė dialog
- Pacolli merr mbėshtjetje nga Engel pėr misionin e tij lobues
- Krasniqi kthehet me premtimet e fuqishme tė mbėshtetjes nga Gjermania
- Qeveria e Kosovės publikoi detajet e marrėveshjes sė arritur mbrėmė me Serbinė, me ndėrmjetėsimin e Bashkimit Evropian.
- Depresioni shkak kryesor i vetėvrasjeve ne Kosove
- Njė ferizajas vrau veten me litar


atdhetari Sabri GodoNdėrron jetėn Sabri Godo
Tiranė, 03 Dhjetor 2011 Kosovapress 14:48
Pas njė sėmundje tė rėndė nė mushkėri, tė shtunėn ka ndėrruar jetė nė moshėn 82-vjeēare, shkrimtari dhe politikani i njohur Sabri Godo.
Zyrtarėt mė tė lartė kosovarė ngushėllojnė me rastin e vdekjes sė Godos 03.12.2011 18:05 ET Prishtinė (KosovaLive)
Zyrtarėt mė tė lartė tė Kosovės kanė ngushėlluar tė shtunėn familjen e Sabri Godos i cili ndėrroi jetė nė moshėn 82-vjeēare.

Kongresisti amerikan Eliot EngelEngel: Territori i Kosovės ėshtė i paprekshėm
Saturday, 03 December 2011 13:17
Washington-Kongresmeni amerikan Eliot Engel ka deklaruar se ngjarjet e fundit nė veri tė Kosovės janė organizuar nga grupe kriminale serbe, tė cilat sipas tij synojnė ndarjen e shtetit tė ri. I cituar nga agjencia e lajmeve “INA”, Engel ka theksuar se Kosova do tė mbetet 100 pėr qind e bashkuar dhe ka shtuar se territori i saj ėshtė i paprekshėm. “KFOR-i duhet tė marrė masa pėr largimin sa mė parė tė barrikadave tė krijuara nga grupet kriminale. Kosova nuk mund tė jetė 100 pėr qind e plotė pa pjesėn veriore.
Nuk ka Kosovė 90 pėr qind apo 10 pėr qind, Kosova ėshtė 100%”, ka deklaruar Engel. Kongresmeni demokrat ka folur mė tej edhe pėr rrugėn e kombit, tė cilėn e ka cilėsuar si njė projekt madhor qė po hap kufijtė e shqiptarėve. “Kjo rrugė, e cila lidh dy vendet, po ndėrtohet nė njė kohė kur Kosova dhe Shqipėria janė pėr hapjen e kufijve tė tyre me vendet e tjera”, ka vlerėsuar Engel. “Ndėrsa nė Serbi autoritetet po i mbyllin kufijtė e tyre, sic janė duke bėrė bllokimin e rrugėve nė veri tė Mitrovicės. Por KFOR-i dhe misionet e tjera nuk do ta tolerojnė paligjshmėrinė nė kufi, as strukturat paralele dhe as shkeljen e ligjit, nga kushdoqoftė”, ka shtuar kongresmeni. Edhe muajin e kaluar Engel, i njohur ndryshe si avokati i pavarėsisė sė Kosovės, i bėri thirrje komunitetit ndėrkombėtar qė tė zgjidhė sa mė shpejt situatėn nė veriun e shtetit tė ri.

Kosova e Serbia merren vesh, nė parim pėr menaxhimin e integruar tė kufijve
03.12.2011 08:20 ET Prishtinė
Nė Bruksel ka pėrfunduar raundi i tetė i bisedimeve maratonike treditėshe Prishtinė-Beograd nė Bruksel, raund ky qė nuk pėrfundoi pėrmbrėmė siē ishte planifikuar por vazhdoi edhe dje gjatė tėrė ditės deri vonė nė mbrėmje.

SHBA-ja pėrshėndet pėrparimin nė dialog
07:10:45 / 03.12.2011Ambasadorja amerikane nė Serbi, Mary Warlick, ka deklaruar se Shtetet e Bashkuara tė Amerikės e pėrshėndesin pėrparimin nė dialogun ndėrmjet Beogradit e Prishtinės dhe presin hapa tė mėtejmė nė kėto bisedime....
“Shpresojmė se gjatė ditėve dhe javėve qė vijnė do tė bėhet pėrparim shtesė nė marrėveshje dhe zbatimin e tyre, dhe Serbia mund tė vazhdojė me hapa drejt anėtarėsimit nė BE”, u ka thėnė Warlick gazetarėve nė Kuvendin e Serbisė.
Siē raporton Radio Evropa e Lirė, ajo mė tej ka theksuar se ėshtė nė interesin e tė dy popujve qė tė vazhdojnė bisedimet ndėrmjet Serbisė e Kosovės.
“Dėshirojmė tė shohim mė tepėr paqe nė veri tė Kosovės, heqjen e barrikadave, qė e bllokojnė qasjen e pėrfaqėsuesve tė bashkėsisė ndėrkombėtare, nė mėnyrė qė ata tė mund e kryejnė punėn e tyre”, ka thėnė ambasadorja duke u shprehur pėr zhvillimet nė veri.

Pacolli merr mbėshtjetje nga Engel pėr misionin e tij lobues
03.12.2011 16:13
Nė kuadėr tė vizitės zyrtare nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, zėvendėskryeministri i parė i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, Behgjet Pacolli, ka takuar kongresistin amerikan Eliot Engel, tė cilin e ka falenderuar pėr pėrkrahjen e vazhdueshme qė i ka dhėnė dhe po i jep Kosovės.

Krasniqi kthehet me premtimet e fuqishme tė mbėshtetjes nga Gjermania
03.12.2011 15:55
Gjermania do tė mbėshtesė Kosovėn nė tė gjitha instancat e Bashkimit Evropian, nė rrugėn e liberalizimit tė vizave e tė integrimit euro-atlantik tė saj, janė premtimet qė kreytari i Kuvendit tė kosvės, Jakup Krasniqi tha se i kishte marrė gjatė vizitės kėtij vendi.

Ndėrron jetėn Sabri Godo
Tiranė, 03 Dhjetor 2011 Kosovapress 14:48
Pas njė sėmundje tė rėndė nė mushkėri, tė shtunėn ka ndėrruar jetė nė moshėn 82-vjeēare, shkrimtari dhe politikani i njohur Sabri Godo.
Ai prej gati shtatė muajve vuante nga njė sėmundje e rėndė nė mushkėri, ndėrsa edhe pas ndėrhyrjes sė mjekėve, gjendja e tij shėndetėsore ishte e vėshtirė.
Godo mbante kohėt e fundit postin e presidenti tė nderit tė Asamblesė Kombėtare tė Partisė Republikane tė Shqipėrisė.
Ai u lind nė Delvinė mė 8 gusht 1929. Ka pasur veprimtari tė dendur nė publicistikė, veēanėrisht nė revistėn "Hosteni", ku ka botuar mbi tri mijė faqe fejtone e shkrime kritike me pseudonime.
Nė janar tė vitit 1991 Sabri Godo themeloi Partinė Republikane tė Shqipėrisė dhe ishte kryetar i saj pėr shtatė vjet.
Ka qenė deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė nė dy legjislatura, ku ka ushtruar detyrėn e kryetarit tė Komisionit tė Ēėshtjeve Sociale dhe tė atij tė Politikės sė Jashtme. Ai ka qenė njė nga hartuesit kryesor tė kushtetutės.

Thaēi: Sabri Godo u shqua si njė nga personalitetet mė kulmore
Prishtinė, 03 Dhjetor 2011 Kosovapress 17:38
Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi i ka dėrguar njė telegram ngushėllimi familjes Godo dhe Partisė Republikane tė Shqipėrisė, me rastin e ndarjes nga jeta tė shkrimtarit dhe politikanit, kryetarit tė nderit tė Partisė Republikane tė Shqipėrisė, Sabri Godo.
“Nė shoqėrinė, kulturėn dhe politikėn shqiptare, Sabri Godo u shqua si njė nga personalitetet mė kulmore, i cili nė gjithė jetėn dhe veprimtarinė e tij reflektonte urtėsinė, inkurajonte bashkėpunimin, unitetin dhe vendosmėrinė pėr tė punuar nė tė mirė tė mbarė kombit shqiptar”, thuhet nė telegram.
Thaēi ka thėnė se Qeveria e Kosovės dhe populli i Kosovės, do tė jenė pėrherė mirėnjohės pėr rolin e pazėvendėsueshėm tė politikanit dhe intelektualit Sabri Godo pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės.
“Nė momentet mė tė vėshtira dhe mė vendimtare pėr ēlirimin e Kosovės, gjatė luftės ēlirimtare tė udhėhequr nga UĒK-sė, jam dėshmitar i kontributit tė ēmuar tė Sabri Godos nė mbėshtetjen e fuqishme tė luftės dhe nė unifikimin e faktorit politik shqiptar pėr t’u vėnė nė shėrbim tė plotė tė ēlirimit tė Kosovės”, pėrfundon telegrami.
Me rastin e ndarjes nga jeta tė Godo, kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi ka ngushėlluar presidentin e Shqipėrisė, Bamir Topi.
“Vdekja e plakut tė urtė, Sabri Godo, i cili kontribuoi aq shumė pėr transformimet demokratike tė Shqipėrisė dhe pėr ruajtjen e ekuilibrimeve politike nė procese tė ndjeshme, ėshtė humbje e madhe pėr politikėn e kulturėn shqiptare, pėr familjen e tij dhe miqtė e shumtė qė kishte. Sabri Godo ishte shumė i mirėpritur nė Kosovė, sė cilės i kushtoi angazhim tė pėrhershėm, kurse nė rininė e tij kishte qenė kėndėj kufirit me armė nė dorė pėr lirinė e shqiptarėve dhe tė popujve jugosllavė”, thuhet nė telegram.
Shkrimtari dhe politikani i njohur Sabri Godo ndėrroi jetė tė shtunėn nė moshėn 82-vjeēare, pas njė sėmundje tė rėndė nė mushkėri.

Sqarohen pikat e marrėveshjes
Prishtinė, 03 Dhjetor 2011 Kosovapress 19:52

Qeveria e Kosovės ka publikuar detajet e marrėveshjes sė arritur mbrėmė me Serbinė, me ndėrmjetėsimin e Bashkimit Evropian.

Konkluzionet e dakorduara nė fushėn e menaxhimit tė integruar tė kufijve janė:

1.Nė pėrputhje me Traktatin e Lisbonės dhe legjislacionin relevant tė BE-sė dhe duke pasur parasysh se tė dy palėt janė pjesė e agjendės sė BE-sė pėr Ballkanin Perėndimor, atyre do t’ju kėrkohet qė gradualisht tė harmonizojnė legjislacionin e tyre mė atė tė BE-sė dhe nė veēanti ta zbatojnė konceptin e IBM-it (Njėra palė e njeh vijėn si kufi; pala tjetėr e njeh vijėn si kufi administrativ).

2.Nė interes tė procesimit mė tė shpejtė dhe mė efektiv, palėt, nėn drejtimin e pėrgjithshėm tė BE-sė, do ta zbatojnė konceptin e IBM-it.

3.Palėt kanė pėr qėllim qė tė instalojnė gradualisht objekte tė pėrbashkėta dhe tė sigurta nė tė gjitha vendkalimet e tyre tė pėrbashkėta tė IBM-it. Ky bashkėpunim do t’i ndjek praktikat mė tė mira evropiane tė cilat janė duke u zhvilluar mė tutje nė mėnyrė progresive nga Komisioni Evropian. Kėsaj pune do t’i jepet prioritet i lartė; projektet do tė identifikohet bashkėrisht dhe do tė zbatohen sa mė parė qė praktikisht tė jetė e mundur.

4.Objektet e pėrbashkėta, tė integruara, tė vetme dhe tė sigurta do tė vendosen pėrbrenda njė “zone tė pėrbashkėt tė vendkalimeve tė IBM-it,” tė shėnjuar bashkėrisht, ku zyrtarėt e secilės palė kryejnė kontrollet pėrkatėse. Pėrjashtimisht dhe kufizuar vetėm nė zonat e pėrbashkėta tė vendkalimeve tė IBM-it, palėt nuk do tė shfaqin simbolet e juridiksioneve tė tyre pėrkatėse.

5. Aranzhimet do tė pėrfshijnė njė prani tė balancuar, nė pėrputhje me nevojat, nga tė dy palėt tė shėrbimeve pėrkatėse siē janė Doganat, Policia, etj. dhe do tė pėrfshijnė ēėshtje siē janė lokacioni, vendkalimet, natyra e objekteve pėrcjellėse, orari i punės etj. Nė pėrputhje dhe gjatė kohėzgjatjes sė mandatit tė tij, nė vendkalimet Jarinjė/Rudnicė dhe Tabavije/Bėrnjak, kjo prezencė do tė pėrfshijė zyrtarė tė EULEX-it. EULEX-i do tė jetė i pranishėm po ashtu nė vendkalimet Dheu i Bardhė/Konēul, Merdare/Merdarė, Mutivodė/Mutivode dhe Depce/Muēibabė;

6.Nė thelb tė marrėveshjes do tė jenė pėrgjegjėsitė dhe detyrimet e qarta ligjore nė fuqi sipas juridiksionit tė secilės palė.

7.Njė grup trepalėsh implementues, kryesuar nga BE, do tė formohet pėr zbatimin e marrėveshjeve tė lartpėrmendura, sa mė parė qė praktikisht ėshtė e mundur. Pėr kėtė qėllim njė Protokoll Teknik do tė hartohet dhe nėnshkruhet, nėse ėshtė e nevojshme ndarazi me BE-nė, i cili do t’i marrė parasysh pikėpamjet e ndryshme tė palėve lidhur me ēėshtjen e statusit. Implikimet e kėtyre konkluzioneve do tė merren parasysh nė zbatimin e lirisė sė lėvizjes.

8.Kjo marrėveshje nuk pėrfshinė asnjė ēėshtje tė pėrgjithshme ose tė veēantė qė ka tė bėjė me ēėshtjet e tė hyrave apo ato fiskale.

Kosova ka arritur shkallė tė lartė tė zhvillimit tė medieve
Prishtinė, 24 Nėntor 2011 (Kosovapress) 16:43
Presidentja e Kosovės, Atifete Jahjaga, ka deklaruar se liria e shprehjes, liria e medias dhe liria e shtypit janė karakteristikė themelore e shoqėrisė demokratike dhe tha se Kosova nė kėto vite ka arritur shkallė tė lartė tė zhvillimit tė tė gjitha medieve.
Ajo kėto komente i bėri tė enjten gjatė njė takimi me njė delegacion tė Organizatės sė Mediave tė Evropės Juglindore- SEEMO, me ē’rast tha se kodi i etikės dhe i profesionit, kultivimi i gazetarisė profesionale, dinjiteti i gazetarit janė ēėshtje qė duhet pėrkrahur pėr tė pasur njė gazetari e cila informon saktė dhe drejtė.

Ndėr arsyet nga mė tė ndryshmet, depresioni shihet si shkak kryesor i vetėvrasjeve
03.12.2011 12:25 ET Mitrovicė (KosovaLive)
Dikur Kosova radhitej e fundit nė listėn e vendeve tė ish-Jugosllavisė pėr nga numri i vetėvrasjeve dhe rastet e ishin aq tė rralla saqė nga banorėt shiheshin si diēka tė pazakonshme. Nga mbarimi i luftės, gjendja ndryshoi me tė madhe; “vetėvrasja” po bėhet term qė dėgjohet ēdo ditė e mė shumė.

Njė ferizajas vrau veten me litar
03.12.2011 15:42 ET Ferizaj (KosovaLive)
Njė ferizajas i moshės 44 –vjeēare, i dha fund sot jetės, duke u varur me litar, nė garazhin e shtėpisė sė tij.

...sport
Pėrcaktohen grupet nė ‘Euro 2012’, ja grupet favorite.
ereniku, Saturday, 03 December 2011 14:44
Kampionati Evropian ‘Euro 2012’ i cili zhvillohet verėn e ardhshme nė Poloni dhe Ukrainė do tė hap ndeshja Poloni-Greqi.
Tanimė janė ndarė 16 skuadrat finaliste pėr Euro 2012, 16 skuadra janė ndarė nė katėr grupe.
Grupi mė i lehtė pritet tė jetė Grupi ‘A’ ku bėjnė pjesė Polonia, Republika e Ēekisė, Greqia dhe Rusia ndėrsa grupi ‘B’ pritet tė jetė i ‘ferrit’ e nė tė bėjnė pjesė Holanda, Danimarka, Portugalia dhe Gjermania.
Edhe grupi ‘C’ pritet tė jetė i rrezikshėm pasi qė nė tė bėjnė pjesė skuadra si Spanja, Republika e Irlandės, Kroacia dhe Italia ndėrsa nė grupin ‘D’ bėjnė pjesė Ukraina, Franca, Suedia dhe Anglia.

Grupet:
Grupi A: Polonia, Republika Ēeke, Greqia dhe Rusia
Grupi B: Holanda, Danimarka, Portugalia dhe Gjermania
Grupi C: Spanja, Republika e Irlandės, Kroacia dhe Italia
Grupi D: Ukraina, Franca, Suedia dhe Anglia

Nga ēdo grup dy vendet e para ecin tutje, nė grupin ‘A’ favoritė janė Republika e Ēekisė dhe Rusia ndėrsa nė grupin ‘B’ Holanda dhe Gjermania.
Nga grupi ‘C’ favorit pėr t’iu bashkangjitur tetėshes sė madhe janė Spanja dhe Italia ndėrsa nė grupin ‘D’ favorit janė Franca dhe Anglia.
Kampionati Evropian ‘Euro 2012’ do tė zhvillohet nė Poloni dhe Ukrainė duke filluar nga data 8 qershor deri nė 1 korrik 2012.


- Lajmet
- E premte, 02 dhjetor, 2011

Per shkak te disa riparimeve teknike ishim ne pamundesi te transmetimit te lajmeve te dites se premte 2 dhjetor 2011.Kerkojme ndjesė nga te gjithe shikuesit dhe vizituesit e erenikut.


- Lajmet
- E enjte, 01 dhjetor, 2011

...trup e trup:
- Dėnohet dėmtimi i varrezave tė hebrenjve nė Prishtinė
- Hoxhaj dėnon sulmin ndaj Ambasadės sė Britanisė sė Madhe nė Tehran
- Shtohen barrikadat nė veri tė Kosovės
- Medvedev: S’mund t’iu japim shtetėsi serbėve tė Kosovės
- Thaēi serbėve: Tė ulemi e bisedojmė
- Shkrihet LDD ne Suharekė. Nexhat Daci dhe Besa Gaxherri mohojnė se po u shkapėrderdhet partia.
- Kuēi: Ky libė pasqyron njė histori tė dhimbshme tė popullit shqiptar tė Kosovės
- Limaj, gjykimi nė janar 2012
- Refugjatėt serbė nė Mal tė Zi pretendojnė nėnshtetėsi ruse
- EULEX: Dhjetėra vende tė reja do tė kontrollohen pėr kėrkimin e tė zhdukurv
- Vetėvendosja shpėrndau “diploma” tė Fakultetit tė Biznesit nė Pejė
- Policia arrestoi personin e kėrkuar qė njė vit pėr krim tė organizuar
- I shpėton rrėmbimit falė ndihmės sė qytetarėve
- U kap i dyshuari pėr plagosje nė oborrin e viktimės
- Vdekja e Leka Zogut I, qeveria e shpall tė shtunėn ditė zie
- A do ta sulmojė NATO Iranin?
- “Sulmi kundėr ambasadės britanike i dėrgon njė mesazh tė fuqishėm Perėndimit
- Mbyllen njėra pas tjetrės ambasadat nė Iran
- LDK: Qosja me plotė tė pavėrteta

tentoi tė mashtrojė pėr gjithēka qė lidhet me LDK-nė, “denoncoi njerėz tė LDK-sė, si nė fushatat e njohura, fundi i tė cilave ka rezultuar me eliminime fizike tė udhėheqėsve tė kėsaj partie”.

...informacione te hapura:
Dėnohet dėmtimi i varrezave tė hebrenjve nė Prishtinė
ereniku, 01 dhjetor, 2011
Dėnimit qė i bėri Ambasada e SHBA-ve nė Prishtinė pėrdhosjes sė varrezave hebraike nė lagjen Velania tė Prishtinės, tė enjten iu kanė shtuar edhe dėnimi i presidentės sė Republikės sė Kosovės, Atifete Jahjaga, kryeministrit Hashim Thaēi dhe ministrit tė Kulturės, Memli Krasniqi.

Hoxhaj dėnon sulmin ndaj Ambasadės sė Britanisė sė Madhe nė Tehran
ereniku, 01 dhjetor, 2011
Ministri i Punėve tė Jashtėm i Republikės sė Kosovės, Enver Hoxhaj, nė emėr tė Qeverisė sė Kosovės, ka dėnuar sulmin mbi Ambasadėn e Mbretėrisė sė Bashkuar nė kryeqytetin e Iranit - Tehran.

Shtohen barrikadat nė veri tė Kosovės
ereniku, 01 dhjetor, 2011
Nga veriu i Kosovės, kanė bėrė tė ditur tė enjten se nė Jagnjenicė tė Komunės sė Zubin Potokut, ku para dy pati njė pėrleshje ndėrmjet paqėruajtėsve tė KFOR-it dhe banorėve serbė tė kėsaj ane qė kundėrshtonin akisonin e tė parėve pėr largimin e barrikadės, kėta tė fundit kanė vendosur tashmė tri barrikada tė reja, si dhe kanė pėrforcuar njė barrikadė tė vjetėr.

Medvedev: S’mund t’iu japim shtetėsi serbėve tė Kosovės
ereniku, 01 dhjetor, 2011
Presidenti i Rusisė, Dmitry Medvedev e ka shqyrtuar kėrkesėn e serbėve tė Kosovės pėr shtetėsi ruse, por, sipas Ligjit pėr shtetėsi tė Rusisė nuk mund t’iu pėrgjigjet kėrkesės sė tyre, ka thėnė pėr agjencinė serbe tė lajmeve Tanjug, zėdhėnėsi MPJ tė Rusisė, Aleksandar Lukashevic.
Ai po ashtu ka thėnė se Rusia do tė dėrgojė tė gjitha llojet e ndihmave pėr serbėt nė veri tė Kosovės, ndėrsa pėrmes UNESCO-s do tė ndihmojė objekte fetare serbe, transmeton Koha.
Ambasadės ruse nė Beograd mė herė i kishte shkuar kėrkesa serbe me 22 mijė lutje pėr shtetėsi ruse.
Njėri nga iniciatorėt e kėsaj kėrkese dhe kryetar i organizatės sė ashtuquajtur “Stara Srbija” (Serbia e Vjetėr) kishte thėnė se serbėt janė tė pakėnaqur me bisedimet nė Bruksel dhe se marrja e shtetėsisė ruse “do ta pengonte islamizimin e Kosovės” . Nė komunat serbe tė veriut tė Kosovės nė javėn e shkuar ka filluar nėnshkrimi peticionit “Mitrovdansko proshenije”, (Lutjet e Shėn Mitrit) me tė cilin serbėt nga veriu kėrkojnė shtetėsinė ruse dhe luten qė vetėm Moska t’i pėrfaqėsojė nėpėr botė .

Porosi serbėve tė veriut: Pėrmbahuni
ereniku, 01 dhjetor, 2011
Aleatėt e NATO-s dhe partnerėt e KFOR-it janė tė shqetėsuar thellėsisht pėr zhvillimet e fundit nė veriun e Kosovės, dhe vazhdojnė ta monitorojnė situatėn me kujdes, thuhet nė njė deklarartė tė Kėshillit tė Aleancės veriatlantike.
Pėrdorimi i dhunės kundėr KFOR-it ėshtė i papranueshėm dhe ne e dėnojmė atė. NATO dhe partnerėt tanė tė KFOR-it kanė mirėpritur deklaratėn e presidentit Tadiq, e cila duhet tė pasohet nga veprime konkrete. Ne i bėjmė thirrje tė gjitha palėve tė jenė tė pėrmbajtur dhe tė bashkėpunojė plotėsisht me ndėrkombėtarėt nė terren pėr tė siguruar lirinė e lėvizjes, thuhet nė deklaratė.
NATO mbėshtetė plotėsisht Komandantin e KFOR-it, dhe KFOR-in nė pėrgjithėsi nė ruajtjen e lirisė sė lėvizjes dhe tė njė mjedisi tė sigurt pėr tė gjithė njerėzit nė Kosovė, nė pėrputhje me mandatin e Kombeve tė Bashkuara. Koordinimi i NATO-s dhe KFOR-it bėhet me EULEX-in. Aleatėt e NATO-s dhe partnerėt e KFOR-it i bėjnė thirrje Beogradit dhe Prishtinės pėr tė vazhduar pjesėmarrjen e tyre konstruktive pėr tė dialoguar nėn ndėrmjetėsimin e BE-sė

Thaēi serbėve: Tė ulemi e bisedojmė
I gatshėm tė komunikoj me serbet nė veri, por jo me strukturat ilegale e kriminale
ereniku, 01 dhjetor, 2011
Kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, ka pėrsėritur tė enjten se ėshtė i gatshėm tė komunikojė me qytetarėt serbė nė veri tė vendit, por jo me strukturat ilegale dhe kriminale, duke shtuar se ato do tė pėrballen me drejtėsinė.
"Ėshtė obligim imi kushtetues dhe ligjor, por edhe obligim imi qytetar si kryeministėr i Kosovės tė komunikoj me tė gjithė qytetarėt e vendit pa dallime etnike, tė sqarojmė proceset nėpėr tė cilat po kalojmė, tė orientohen nga Prishtina dhe tė largohen nga mashtrimi 12 vjeēar, qė i ka bėrė Beogradi atyre qytetarėve. Sepse, duam tė ndryshojmė jetėn e tyre, pėr tė mirė siē kemi bėrė ndryshime edhe nė vendet tjera, ku kanė jetuar me shumicė serbėt, nė Shtėrpcė, Graēanicė, ku sot kemi njė bashkėpunim si institucione tė Republikės sė Kosovės me autoritete lokale qė akceptojnė institucionet e dala nga vota e qytetarit" ka thėnė Thaci .

Shkrihet LDD ne Suharekė

ereniku, 01 dhjetor, 2011
Nexhat Daci dhe Besa Gaxherri mohojnė se po u shkapėrderdhet partia.
Dega e LDD-sė nė Suharekė ėshtė shkrirė nė LDK. Eqrem Kryeziu thotė se njė gjė e tillė ndodhi me qėllim qė tė bashkohen forcat kundėr Qeverisė Thaēi. Ndėrsa Nexhat Daci dhe Besa Gaxherri mohojnė se po u shkapėrderdhet partia. Kryeziu ka thėnė se kėto rimarrje tė degėve po bėhen pėr tė fuqizuar partinė nė pėrgatitje tė Qeverisė sė re, shkruan Express.

Kuēi: Ky libė pasqyron njė histori tė dhimbshme tė popullit shqiptar tė Kosovės
ereniku, 01 dhjetor, 2011
Zėvendėskryeministri dhe ministri i Drejtėsisė, Hajredin Kuēi, ka marrė pjesė nė promovimin e librit “Krimi dhe pėrdhunimi serb kundėr femrės shqiptare nė Kosovė 1997-1999”, tė autores Naxhije Doēi dhe ka vlerėsuar se ky libėr pasqyron njė histori tė dhimbshme tė popullit shqiptar tė Kosovės, nė njė periudhė jashtėzakonisht tė renduar, ku viktima ishin jo vetėm ata qė luftuan drejtpėrdrejtė me Serbinė, por, viktima ishin edhe nėnat, motrat dhe gratė.

Limaj, gjykimi nė janar 2012
ereniku, 01 dhjetor, 2011
(I plotėsuar) Viti 2012 do tė kaloj nė shenjė tė gjykimit tė rastit Klecka. Mediat raportojnė se tashmė janė caktuar seancat e gjykimit prej fundit tė janarit deri nė muajin qershor, ndėrsa mė 30 janar do tė shqyrtohet kėrkesa e mbrojtjes pėr pranueshmėrinė apo jo tė dėshmive tė Agim Zogajt.
Gjykata e ka quajtur tė suksesshme kėrkesėn e mbrojtjes pėr tė shtyrė pėrkohėsisht disa seanca deri nė plotėsimin e dokumenteve nė nevojshme nga ana e Prokurorisė. Avokatėt mbrojtės e kanė quajtur njė fitore tė parė duke shpresuar edhe nė tė tjera gjatė gjykimit. EULEX-i ka pranuar se ky rast ėshtė ndėr mė tė rėndėsishmit nė periudhėn e pasluftės.
10:27 - Derisa Fatmir Limaj po hynte nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė pėr tė vazhduar procesin nė rastin Kleēka, dhjetra student ishin mbledhur para ndertesės dhe me pankarta nė dorė protestonin kundėr kėtij procesi gjyqėsorė. “Unė kam hero, heroi im ėshtė Fatmir Limaj”, shkruhej nė pankartėn qė mbanin nė dorė studentėt, derisa kėrkonin lirimin e tij dhe tė gjithė tė akuzuarve tjerė nė rastin Kleēka.
Ndryshe Fatmir Limaj dhe ish 9 bashkėluftėtarė tė tij po akuzohen pėr krime lufte kundėr popullatės civile dhe tė burgosurve tė luftės nė fshatin Kleēkė tė Lipjanit gjatė luftės sė vitit 1999

Refugjatėt serbė nė Mal tė Zi pretendojnė nėnshtetėsi ruse
ereniku, 01 dhjetor, 2011
Shumica e refugjatėve nga Kosova nė Mal tė Zi shprehin gatishmėrinė pėr tė kėrkuar nėnshtetėsi ruse, meqė janė tė pakėnaqur me statusin qė kanė tash.

EULEX: Dhjetėra vende tė reja do tė kontrollohen pėr kėrkimin e tė zhdukurve
ereniku, 01 dhjetor, 2011
Ekspertėt mjekoligjorė tė EULEX-it nga Departamenti i Mjekėsisė Ligjore planifikojnė ta bėjnė vlerėsimin e mė shumė se tridhjetė vendeve tė mundshme gjatė vitit tė ardhshėm si pjesė e kėrkimit tė tyre tė vazhdueshėm pėr personat e zhdukur nga konflikti nė Kosovė dhe si pasojė e tij.

Vetėvendosja shpėrndau “diploma” tė Fakultetit tė Biznesit nė Pejė
ereniku, 01 dhjetor, 2011
Me njė aksion simbolik ndaj keqpėrdorimeve tė dyshuara nė Fakultetin e Biznesit nė Pejė gjatė viteve 2000 deri 2008, aktivistėt e Lėvizjes Vetėvendosje! kanė shpėrndarė tė enjten nė oborrin e kėtij fakulteti “diploma” universitare, aksion ky qė nuk kaloi edhe pa reagime e ngatėrrim fjalėsh me profesorė dhe disa tė tjerė qė e quanin vetėn studentė.

Policia arrestoi personin e kėrkuar qė njė vit pėr krim tė organizuar
ereniku, 01 dhjetor, 2011
Pas mė tepėr se njė vit nė arrati, ėshtė arrestuar i kėrkuari me letėr-rreshtim, G. Raci (1976) nga fshati Siqevė tė Klinės, i dyshuar pėr kryerje tė veprave penale tė krimit tė organizuar.

I shpėton rrėmbimit falė ndihmės sė qytetarėve
ereniku, 01 dhjetor, 2011
Ndėrhyrja e disa qytetarėve, pas kėrkesės sė ndihmės, ka bėrė qė njė qytetare e Dardanės tė shpėtojė prej rrėmbimit nga njė i dyshuar i cili mė pas ėshtė arrestuar nga policia dhe ėshtė ndalur nė paraburgim, konfirmoi tė enjten policia nė Gjilan.

U kap i dyshuari pėr plagosje nė oborrin e viktimės
ereniku, 01 dhjetor, 2011
Mėngjesi i sė dielės qė shkoi ka qenė dramatik pėr 58-vjeēarin A. C., nga fshati Doganaj i Kaēanikut. Mė tė dėgjuar zhurma dhe hapa njeriu, ai kishte dalė nė oborr rreth orės 03:00 tė mėngjesit, ku kishte hasur nė njė person tė panjohur.

Vdekja e Leka Zogut I, qeveria e shpall tė shtunėn ditė zie
ereniku, 01 dhjetor, 2011
Pretendentit tė fronit mbretėror Leka Zogu I do t`i bėhen tė gjitha nderimet qė i pėrkasin njė mbreti jo nė detyrė ndėrsa dita e shtunė ėshtė shpallur ditė zie nė tė gjithė vendin. Kėshtu ėshtė shprehur kryeministri Berisha nė mbledhjen e qeverisė ndėrsa shtoi se pėr pėrgatitjet pėr ceremonė mortore tė Leka Zogu I do tė ngrihet edhe njė komisionin shtetėror i kryesuar ngaZV.kryeministri Edmond Haxhinasto ndėrsa nė pėrbėrje do tė jenė edhe ministri i kulturės Aldo Bumēi dhe ministri i mbrojtjes Arben Imami.Ndėrsa e ka cilėsuar vdekjen e Leka Zogur si njė humbje tė madhe pėr kombin, kryeministri Berisha theksoi se edhe pse ai u largua foshnje nga Shqipėria u rrit me dashurinė e pakufijshme pėr vendin dhe kombin.
Edhe Aleanca “Kuq e Zi” ka shprehur sot ngushėllimet familjes dhe miqve tė pretendentit tė fronit mbretėror Leka Zogu I, i cili u nda nga jeta mėngjesin e sotėm si pasojė e njė arresti kardiak tė pėrsėritur. Sipas AK-sė largimi nga jeta i Leka Zogut ėshtė njė humbje e madhe pėr kombin shqiptar “Sot jemi tė unifikuar me familjarėt e Leka Zogut. Ėndrra e tij ėshtė bashkimi i shqiptarėve i cili tani ėshtė motiv i patjetėrsueshėm” thekson Aleanca “Kuq e Zi”.

Do ta sulmojė NATO Iranin? Ja si shprehen analistėt…
ereniku, 01 dhjetor, 2011
“Sulmi kundėr ambasadės britanike i dėrgon njė mesazh tė fuqishėm Perėndimit”
Kriza diplomatike mes Iranit dhe Perėndimit ndodhet nė kulmin e vet, pas sulmit tė demonstruesve iranianė kundėr ambasadės britanike nė Teheran.
Shumica e analistėve besojnė se kjo lėvizje e demonstruesve i dėrgon njė mesazh tė fuqishėm Perėndimit. Ata shprehėn frikėn e njė sulmi tė mundshėm nė Iran.
“Edhe pse iranianėt, mund tė mos jenė tė entuziazmuar me presidentin Ahmadinejad, shumė prej tyre do tė reagojnė kundėr ēdo lloj dėnimi tė Iranit, apo njė sulmi amerikano-britanik tė NATO-s nė Iran”, deklaroi nė njė kanal televiziv rus, analisti i njohur i politikės, Chris Bambery.

Konfirmohet shpėrthimi nė centralin bėrthamor iranian, ende nuk dihen autorėt
ereniku, 01 dhjetor, 2011
Prestigjizja “Times” ka konfirmuar shpėthimin nė centralin bėrthamor tė Isfahanit nė Iran. Sipas “Times” imazhet tė marra nga sateliti tregojnė se ka patur njė shpėrthim tė fuqishėm nė kėtė central ku shkencėtarėt iranianė po punojnė pėr pasurimin e uraniumit.

Mbyllen njėra pas tjetrės ambasadat nė Iran
ereniku, 01 dhjetor, 2011
Pas Britanisė, edhe Gjermania dhe Italia mbyllin ambasadat e tyre nė Iran.
Britania e Madhe ka reaguar ashpėr pas ngjarjeve tė sė martės nė Iran, qė kishin si rezultat ndėrprerjen e funksionimit tė ambasadės sė saj nė Teheran, por edhe largimin e diplomatėve iranian nga Londra, me urdhėr tė qeverisė britanike.

Nė listė shtohet edhe Franca
Pas njoftimeve tė Britanisė, Gjermanisė dhe Italisė, kėsaj liste iu shtua edhe Franca, e cila njoftoi se tėrheq ambasadorin e saj nga Irani.
“Nisur nga shkelja skandaloze dhe e papranueshme e Traktatit tė Vjenės pėr marrėdhėniet diplomatike dhe dhunėn, autoritetet franceze vendosėn qė tė tėrheqin ambasadorin e tyre nga Irani, pėr t’i informuar”, tha zėdhėnėsi i ministrisė sė jashtme franceze.

...shtojca:
LDK: Qosja me plotė tė pavėrteta
01.12.2011/11:30 - E Enjte
Lidhja Demokratike e Kosovės ka reaguar pėrsėri kundrejt reagimeve tė Qosjes pėr pėrgjigjet e tij, qė ky i fundit ja dha LDK-sė nė njė shkrim tė botuar nė njė tė pėrditshme kosovare.
“Rexhep Qosja prapė doli publikisht me njė varg denoncimesh dhe tė pavėrtetash, drejtuar nė adresė tė LDK-sė, Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės, medieve tė pavarura, qė i etiketoi si fashiste, tė individėve e kujt jo tjetėr”, shkruhet nė fillim tė kėsaj komunikate tė partisė sė dytė pėr nga numri i votuesve nė Kosovė. Sipas LDK-sė, Qosja nė stilin e tij tė tentoi tė mashtrojė pėr gjithēka qė lidhet me LDK-nė, “denoncoi njerėz tė LDK-sė, si nė fushatat e njohura, fundi i tė cilave ka rezultuar me eliminime fizike tė udhėheqėsve tė kėsaj partie”.
“Ai kujtoi se e zhbėri njė decenie tė tėrė plot vuajtje e pėrpjekje tė shqiptarėve tė Kosovės, fyu veprimtarė e martirė dhe e dėshmoi prapė sė vazhdon tė punojė kundėr interesave tė Kosovės”.
LDK konsideron se Qosja ka pėrsėritur tė pavėrtetat lidhur me rolin e LDK-sė nė luftėn e Kosovės dhe harroi se po t’i “besonte populli i Kosovės, menjėherė pas luftės, nė zgjedhjet e para pas luftės, do ta votonte atė e jo LDK-nė”. “Ai fyu kėshtu veprimtarėt dhe anėtarėt e LDK-sė, qė me armė nė dorė, dhanė jetėn pėr vendin e tyre”, shkruan LDK nė reagimin e saj.
Tutje, nė reagimin e partisė kryesore nė opozitė nė Kosovė, Qosja prapė ėshtė marrė me pėrbėrjen e ASHAK-sė.
“Nė paraqitjen e tij, ai pėrsėriti tė pavėrtetėn se kinse me rastin e zgjedhjes sė prof. dr. Isa Musfatės anėtar korrespondent i ASHAK-sė ėshtė shkelur Ligji pėr Akademinė e Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės. Duket qė ai nuk e ka lexuar kėtė ligj ose bėn sikur nuk e ka lexuar. Ai fton shefin e tij, Hashim Thaēin, tė ndihmuar nga kryetari i Kuvendit, qė ta zgjidhė kėtė punė, qė tė lajė hesapet me LDK-nė, sipas mendėsisė staliniste, si nė kohėn kur qeveritė bėnin akademikė e akademi, kur qeveritė bėnin ligjin dhe ndanin ‘drejtėsinė’”, thonė pėrfaqėsuesit e kėsaj partie.
Sipas LDK-sė, Qosja u mundua tė mbulojė tė vėrtetėn pėr paratė qė mori nga PDK-ja. “Lidhja Demokratike e Kosovės edhe njė herė pėrsėrit se Fondi pėr shkencėn ėshtė shpėrdoruar dhe se paratė i janė dhėnė Rexhep Qosjes. Fondi pėr shkencėn nuk ndahet pėr botime kompletesh, por pėr punė dhe pėr projekte tė reja shkencore”.
Kėshtu LDK thotė se botimi i verave dhe kompletit tė veprave qė janė bėrė para tij nuk ka qenė nė shumė aq tė lart. “Ai flet pėr komplete veprash tė botuara para tij, por harron tė na kujtojė se nga ēfarė fondesh janė financuar, nė ēfarė shumash dhe cila ka qenė lartėsia e honorareve qė kanė marrė autorėt ose familjet e tyre”, thonė LDK.
Po ashtu, nė kėtė komunikatė pėrmendet edhe ish-presidenti i ndjerė Ibrahim Rugova. “Meqė e ka shumė merak Presidentin Rugova, familjen e tė cilit dėshiron ta lėrė edhe pa kulm mbi kokė, ia kujtojmė se pėr botimin e kompletit tė veprave tė Presidentit Rugova janė dhėnė rreth 25 mijė euro, njė shumė kjo e papėrfillshme pėrballė 220 mijė eurove sa kanė shpėrdoruar Qosja dhe PDK-ja bashkė, kur botuan kompletin e Qosjes, pa llogaritur kėtu sa kanė kushtuar promovimet me ministra e ish-ministra”.
Nė fund fare LDK thotė se i ka tė njohura qėndrimet e Qosjes dhe i dinė fort mirė qėllimet e tij. Sipas tyre, ai sulmon parti dhe institucione, mediume dhe individ, nė ėndrrėn e marrė pėr tė kthyer kohėt qė nuk kthehen.
“Kosova e pavarur, qė ka projektuar Presidenti Rugova, pėr tė cilėn Presidenti Historik e dijetari i madh, LDK-ja dhe tė gjithė qytetarėt e Kosovės, me ose pa armė, kanė punuar e janė pėrpjekur pafund, ėshtė shtet i pavarur. “Revolucione tė vonuara demokratike”, qė rrėnojnė institucionet dhe jetėn e shqiptarėve, nuk do tė ketė mė, sepse kėtė nuk do ta lejojnė vetė shqiptarėt. Ata do tė dinė tė sillen pėrballė ēdo tendence qė shkon nė dėm tė tyre”, thuhet nė fund tė komunikatės./burimi:indeksonline/


- Lajmet
- E mėrkurė, 30 nėntor, 2011

...trup e trup:
- Injoruesi i shqiptareve te amerikes synon postin e Presidentit te Kosoves !
- Vazhdon dialogu Kosovė - Serbi
- Locklear: NATO-ja e pėrkrahė plotėsisht KFOR-in
- Pacolli fton biznismenėt amerikanė qė tė investojnė nė Kosovė
- Distribucioni i KEK-ut do tė privatizohet nė muajin mars
- Sindikata: Tėrnava e ka mbushur oborrin e BIK-ut me vehabista


...hapur:
Nexhat DaciInjoruesi i shqiptareve te Amerikes, synon postin e Presidentit te Kosoves!
New York 30 nentor 2011
Nexhmedin Syla

Injoruesi synimeve te shendosha atdhedashese te shqiptareve te Amerikes, lakmiēari, te cilit i duhet vetem xhepi dhe jo menja e tyre /e ka deklaruar me goje te vet, jo shume moti, ne njeren nga tubimet ne New York / tash numri nje ne Kreun i Lidhjes Demokratike tė Dardanisė, Nexhat Daci, mundohet ta gjej rehabilitimin naivisht duke synuar postin e Presidentit te Kosoves. Sikur nuk i mjafoi zhdaravitja per disa vite me postin e kryetarit tė Kuvendit. Pas nje mbetjeje tėrėsisht jashtė Kuvendit tė Kosovės ka bere syrin e maces per t'iu futur garės pėr president tė Republikės sė Kosovės. Nė njė intervistė pėr Kosovapress, ai thotė se ėshtė i pėrgatitur pėr kėtė garė, por nuk dėshiron qė Presidenti i ardhshėm tė jetė, siē thotė ai, i ngjyrosur me ngjyrė partiake.

Mendojme se Daci para se te vendos te ēngjyroset partiakisht, duhet qe me pare nga lakmia ndaj parasė te heq gisht /sidomos nga dashuria e ndaj xhepit te mergimtarit/.

Ja ēfare thote: “Tek unė jam kriteret e qarta, prandaj po them po presim ndryshimet kushtetuese. Unė po e pėrgatis veten. A ka unitet brenda shtėpisė tėnde dhe nėse LDD-ja do tė kishte mendim tjetėr fare unė do t’i pėrshtatesha, sepse nėse nuk e do tė parin shtėpia e vetė, ku dreqin ki me thy qafėn me lyp."

Daci mund ta pergatisi veten, mund te riparoj ne mos te shtoj edhe ēarjet dhe perēarjet ashtu edhe jo te vogla brenda LDD. /Kemi parasyshė ketu, perēarjen traumatizuese qe e shkaktoj vet mu ne degen e kesaj partie per New York, New Jersy dhe Conecticat. Edhe vet dega ne momentin e vendosjes se shperndarjes eshte deklaruar qe ato dite, hapur per mediat dhe popullin shqiptare ne e pergjithesis rreth skandalit Daci ne gjirin e mergimtareve tane ne SHBA. Per Dacin, kjo sikur nuk ishte asgje. Injoroi rastin ashtu si dhe vet mergimtaret tane ne pergjithesi. Prandaj UNITETI dhe brendia e shtepise per te cilin ai na flet e dijne me se miri nje pjese e e anetaresise se LDD. Sa akrobat behet ne rastet e momente te ndryshme dr. Daci - vesh ngjyrat kameleonēe per t'iu pershtatur anetaresise se shtepiakeve. Ngreh zerin mbase brendisht e shpirterisht i humbur: "...ku dreqin ki me thy qafėn me lyp."

Eh keshtu eshte kur e humb rrugen ne orborrin e shtepise tende...hahaha eja eja se "i ke" xhepat plot te bashkatdhetareve tuaj ne SHBA, ndaj te cileve TASH turpi s'te lejon as t'i zesh ne goje.
/Nexhmedin Syla -ereniku.net/

Vazhdon dialogu Kosovė - Serbi
Bruksel, 30 Nėntor 2011
Delegacioni i Kosovės dhe ai i Serbisė, pritet qė sot tė vazhdojnė me raundin e tėtė tė dialogut teknik tė ndėrmjetėsuar nga Bashkimi Evropian. Pėr diskutim do tė jenė disa tema, duke pėrfshirė edhe menaxhimin e integruar tė kufijve.
Qė nga fillimi i dialogut Kosova dhe Serbia kanė arritur disa marrėveshje, si ato pėr pranimin e vulave doganore, qarkullimit tė lirė, marrėveshja pėr librat e amzės dhe pėr librat e kadastrės, si dhe sė fundmi marrėveshja pėr njohjen e diplomave universitare.
Mirėpo, dihet se deri mė tash, asnjė nga marrėveshjet, veē asaj pėr tregti tė lirė, nuk ėshtė zbatuar nga pala serbe.
Zyra pėr informim e Qeverisė sė Kosovės dy ditė mė parė bėri tė ditur se bisedimet do tė vazhdojnė me diskutimin lidhur me problemin e moszbatimit tė marrėveshjeve nga ana e Serbisė.
Po ashtu, ne diskutim do tw jenė edhe mundėsia e arritjes sė marrėveshjeve pėr ēėshtjet e bashkėpunimit rajonal, menaxhimit tė integruar tė kufijve, telekomunikacionit dhe energjisė.
Zėvendėskryeministrja e Kosovės, Edita Tahiri ka udhėtuar mė 28 nėntor pėr nė Bruksel, me rastin e mbajtjes sė raundit tė tetė tė dialogut nė mes tė Kosovės dhe Serbisė.
Nė delegacionin e udhėhequr nga zėvendėskryeministrja, Edita Tahiri, janė edhe Lirim Greiēevci dhe Dren Zeka, kėshilltarė tė dialogut, si dhe ekspertė pėr ēėshtjen e menaxhimit tė integruar tė kufijve.

Locklear: NATO-ja e pėrkrahė plotėsisht KFOR-in
Prishtinė, 30 Nėntor 2011
Komandanti i Komandės sė Forcave tė Bashkuara tė NATO-s nė Napoli, admirali Samuel J. Locklear, ka pėrsėritur edhe njė herė tė martėn se dhuna kundėr trupave paqeruajtėse tė KFOR-it ėshtė e papranueshme, ndėrsa u bėri thirrje tė gjitha palėve tė pėrmbahen dhe tė bashkėpunojnė me tė gjithė aktorėt ndėrkombėtarė nė terren pėr tė siguruar liri tė lėvizjes sa mė parė.
Kėto deklarata admirali Locklear i bėri gjatė njė konference pėr media derisa i referohej situatės nė veri tė Mitrovicės, me ē’rast ka dhėnė mbėshtetje pėr aktivitetet e KFOR-it pėr tė vėnė rendin dhe qetėsinė nė gjithė Kosovėn. Nė kėtė rast komandanti Erhard Drews ka ritheksuar vendosmėrinė e KFOR-it pėr tė vendosur lirinė e pakushtėzuar tė lėvizjes pėr tė gjithė.
Admirali Samuel J. Locklear ka pėrcjellė mesazhin e NATO-s, duke thėnė se njerėzit qė u shkaktojnė dėm ushtarėve tė KFOR-it, nuk janė demonstrues paqėsorė e as qė punojnė pėr tė ofruar zgjidhje tė mira. Ai theksoi se KFOR-i e ka tė drejtėn pėr ta mbrojtur vetveten kundėr tė gjitha veprimeve agresive dhe tendencave pėr tė bllokuar jetėn normale.
“NATO-ja ka thėnė vazhdimisht se e pėrkrahė plotėsisht komandantin e KFOR-it nė pėrmbushjen e mandatit. Dje nė pajtueshmėri me mandatin e vet KFOR-i ka ndėrmarrė operacione pėr liri tė lėvizjes nė komunėn e Zubin Potokut. Gjatė operacionit armė tė vogla zjarri dhe mjete shpėrthyese tė improvizuara janė pėrdorur kundėr ushtarėve tė KFOR-it nga “elemente kriminale” tė cilat kanė luajtur rolin e demonstrueseve legjitim. Si rezultat i kėsaj ushtarėt janė lėnduar. KFOR-i iu ėshtė pėrgjigjur kėtyre akteve kriminale me mjete jo-vdekjeprurėse (cisterna me ujė, plumba gome dhe gaz lotsjellėse”, ka thėnė ai.
Sipas admiralit Locklear, izolimi i popullatės nėpėrmjet bllokadave tė rrugėve pengon shėrbimet kryesore publike, siē janė ambulancat, zjarrfikėsit dhe furnizimet me medikamente.
Kurse komandanti i KFOR-it, gjeneralmajor Erhard Drews, operacionin e djeshėm tė KFOR-it nė Zubin Potok, e ka quajtur si tė suksesshėm dhe u ka bėrė tė ditur protestueseve se aktet e dhunshme qė kėrcėnojnė jetėn e njerėzve nuk do tė tolerohen.
“Pėrdorimi i armėve tė vogla tė zjarrit, mjeteve shpėrthyese dhe koktej molotovi nuk ėshtė ajo qė protestuesit pretendojnė tė bėjnė, qė ėshtė protesta paqėsore. Pastaj pesė ushtarė tė hospitalizuar nė spitalin e Prizrenit tė lėnduar rėndė nuk janė rezultat i protestės paqėsore. Ne kemi dėshmi se ekziston njė grup ekstremist dhe radikal, tė cilėt fusin dhunėn dhe shkaktojnė kėto lėndime”, ėshtė shprehur ai.
Ndryshe nga protesta e dhunshme dje nė Zubin Potok, kanė mbetur tė lėnduar 30 ushtarė tė KFOR-it. Plagėt e marra janė shkaktuar nga mjete tė ndryshme, duke pėrfshirė armėt, predhat, fraktura dhe djegiet, qė nuk rezultojnė nga njė demonstratė legjitime./burimi: Kosovapress/

Pacolli fton biznismenėt amerikanė qė tė investojnė nė Kosovė
Uashington , 29 Nėntor 2011
Zėvendėskryeministri i parė i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, Behgjet Pacolli u ka bėrė thirrje investitorėve amerikanė qė tė investojnė nė Kosovė, pasi Kosova ofron kapacitete tė shumanshme pėr investime.
Nė konferencėn e investitorėve pėr Kosovėn, tė mbajtur nė Hjuston tė SHBA-ve, nė tė cilėn merrnin pjesė mė shumė se 30 kompani tė fuqishme, zėvendėskryeministri Pacolli ka ofruar njė pasqyrė tė mundėsive reale pėr investime nė Kosovė.
Zėvendėskryeministri Pacolli e ka pėrshkruar Kosovėn si vendin mė proamerikan nė Evropė, si vendin me ligje sipas standarteve evropiane, nė tė cilin, investitorėt janė tė privilegjuar nga shteti. Amerikanėt sipas zėvendėskryeministrit Pacolli, janė tė mirėpritur nė Kosovė, dhe duhet tė fillojnė me investimet e tyre.
“Nė Kosovė ka nevojė pėr gjithēka, ndaj nė Kosovė ka hapėsirė pėr investime kudo, me garanci shtetėrore, me mbėshtetje tė privilegjuar nga shteti. E keni shansin qe te vini ne Kosovė, tė investoni dhe ne do tė ju mbėshtesim me kapacitetet tona. Ne ju inkurajojmė qė tė vini dhe jeni tė mirėseardhur”, ka thėnė Pacolli.
Zėvendėskryeministri Pacolli po ashtu ka shpjeguar edhe mundėsitė qė ka Kosova si rezultat i aplikimit tė masave favorizuese nga BE dhe SHBA pėr prodhimet kosovare.
“Unė e kam tė qartė rėndėsinė e hapėsirės, apo tė tregut pėr zhvillimin e biznesit. Nėpėrmjet iniciativave tė caktuara, pėrgjithėsisht hapėsira e rajonit falė njė iniciative tė Bashkimit Europian ėshtė pa pengesa tė mėdha doganore, apo pengesa tė tjera, me pėrjashtim tė kufijve me Serbinė. BE aplikon masa favorizuese pėr prodhimet ‘Made in Kosova’,” ka theksuar zėvendėskryeministri Pacolli.
Zėvendėskryeministri Pacolli, ka thėnė, se investitorėt amerikanė, duhet tė jenė tė parėt qė hyjnė nė industritė tona minerare dhe energjetike. Sipas tij, interes nė kėtė fushė kanė shprehur edhe investitorė tė tjerė, por e rėndėsishme pėr shtetin e Kosovės, ėshtė qė nė kėtė drejtim, amerikanėt tė jenė nė radhė tė parė.
Agjenda e zėvendėskryeministrit Pacolli nė SHBA, vazhdon me disa takime tė rėndėsishme nė Departamentin Amerikan tė Shtetit, dhe disa takime nė Kongresin amerikan.
Zėvendėskryeministri Pacolli po ashtu do tė marrė edhe titullin “Lider i Demokracisė” nga Asambleja e shtetit tė Nju Jork-ut, njofton zyra e zėvendėskryeministrit Pacolli.

Distribucioni i KEK-ut do tė privatizohet nė muajin mars
Prishtinė, 30 Nėntor 2011
Sektori i distribucionit dhe furnizimit me energji elektrike tė KEK-ut, pritet qė nė muajin mars tė vitit tė ardhshėm tė kaloj nė duar tė ndonjė investitori privat. Drejtues tė Qeverisė kanė dhėnė garanci se ky proces i privatizimit nuk i prek punėtorėt, ndėrsa theksuan se borxhet aktuale tė KEK-ut nuk do tė falen.
Deri tani janė katėr kompani tė cilat kanė treguar interesimin e tyre lidhur me procesin e privatizimit tė distribucionit tė KEK-ut. Sipas ministrit tė Zhvillimit Ekonomik, Besim Beqaj plani ėshtė qė deri mė 28 shkurt tė priten ofertat nga investitorėt dhe pastaj tė bėhet vlerėsimi i kėtyre ofertave dhe diku nė muajin mars tė vitit 2012 tė shpallet fituesi i tenderit pėr privatizimin e distribucionit.
Edhe pse sektori i distribucionit dhe furnizimit me energji elektrike do tė privatizohet, ministri Beqaj ka dhėnė garanci se nuk do tė ketė largime nga puna, ndėrsa theksoi se borxhet aktuale tė KEK-ut nuk do tė falėn, por do tė gjendet mekanizėm pėr grumbullimin e tyre.

Ndahet nga jeta Leka Zogu I
Tiranė, 30 Nėntor 2011
Ndėrroi jetė nė spital nė moshėn 72- vjeēare pretendenti pėr fronin mbretėror, Leka Zogu I. Pretendenti ndodhej prej disa ditėsh i shtruar nė spital nė reanimacionin e neuro-kirurgjisė nė spitalin e Tiranės.
Leka Zogu I, u shtrua me urgjencė pak kohė mė parė nė gjendje kritike pėr jetėn, por pak mė vonė nisi tė pėrmirėsohej. Ai prej kohėsh ka pasur probleme nė rrugėt e frymėmarrjes dhe nga anoreksia e theksuar.
Pėr shkak tė gjendjes sė tij shėndetėsore, prej njė kohe tė gjatė ai ka shmangur daljet publike, apo intervistat nė media, ndėrsa pėrfaqėsimin e tij nė aktivitete tė ndryshme e ka bėrė i biri, Princi Leka.
Leka Zogu I, lindi nė 5 Prill tė vitit 1939 nė Tiranė. Ėshtė djali i Ahmet Zogut, i shpallur Mbret i Shqipėrisė nė ato vite. I ardhur prej dy ditėsh nė jetė nė prill tė 1939 familja mbretėrore nis njė jetė tė re nė mėrgim. Ai shkeli pėr herė tė parė nė Tiranė nė nėntor tė 1993, me njė vizitė tė papritur kur u ul nė aeroportin e Rinasit me njė avion privat. Pretendenti i Fronit bėri njė pėrpjekje tė parė pėr tė ringjallur dhe ushqyer idenė e monarkisė nė ato vite. Ai u rikthye pėrfundimisht, sė bashku me familjen pėr tė jetuar nė Shqipėri nė qershor tė vitit 2002.

Sindikata: Tėrnava e ka mbushur oborrin e BIK-ut me vehabista
ereniku, 30 Nėntor 2011
Sindikata e Pavarur e BIK-ut nėpėrmjet njė deklarate pėr media ka thėnė se me vėmendje ėshtė duke pėrcjell ngjarjet e fundit rreth Bashkėsisė Islame tė Kosovės, konkretisht ato tė cilat janė lidhur dhe lidhen me kreun e saj, Naim Tėrnava.
Sipas sindikatės, deklarata e Tėrnavės dhėnė sė fundi Radio Kosovės, pėrmes sė cilės ai i ėshtė drejtuar shtetit pėr t`i ruajtur kufijtė nga elementet ekstremiste tė “islamistėve”, si kėrkesė do tė ishte e drejtė nėse ajo do tė ishte e shoqėruar me sinqeritet, mirėpo nė realitet e tėra rezulton se ėshtė nė kundėrshtim tė plotė me veprimet e tij tė deritanishme nė teren tė vet Tėrnavės.
Sindikata e Pavarur e BIK-ut, konsideron se me kėta njerėz dhe kėto grupe, tė cilat pas lufte kanė qenė mjaft aktive nė vendin tonė, ka qenė dhe vazhdon tė jetė bashkėpunėtor i afėrt dhe i pėrditshėm me ta.
“Tėrnava para se tė shkoj aq larg te kufijtė e shtetit tonė, ai sė pari duhet tė ndalet dhe ta pastrojė oborrin e vet, qė e ka nėn pėrgjegjėsinė e tij direkte, e tė cilin qė nga viti 2003 e deri mė sot e ka stėrmbushur me ideolog tė vehabismit dhe tė lėvizjes tjera politike islame, si dhe kolaboracionist dhe bashkėpunėtorė tė tjerė tė lėvizjes shiite, tė cilėt sė fundi po veprojnė nė vendin tonė nėn petkun e “Islamit”, thuhet nė deklaratė. ka priveligjuar nė pozicione tė larta brenda strukturave tė BIK-sė si “Tėrnava publikisht deklarohet se ėshtė me Lėvizjen “Bashkohu” dhe pėrkrah kėrkesat e tyre, nė herėn tjetėr del se ėshtė me kėrkesat e “Partisė e Drejtėsisė”, pastaj del se nuk ėshtė, mė herėt thonjte se nuk ka vehabisėm dhe radikalizėm nė Kosovė, kurse tash sė fundi del dhe thėrret shtetin qė t`i ruajnė kufijtė nga “ekstremistėt islamik”, pra nė tė gjitha kėto qėndrime tė tij shihet qartė njė shpėrputhje dhe njė labilitet, i cili nuk do koment”.
Sindikata e Pavarur e BIK-ut konsideron se rreziku nga njė ekstremizėm fetar ose atak terrorist nė emėr tė fesė, ndoshta mund tė mos shihet sot pėr sot, lajm ky i mirė pėr ne, mirėpo rreziku nga tė tillė njerėz mund tė rritet nė tė ardhmen e afėrt, e qė do tė jetė edhe i pa evitueshėm nėse udhėheqja e sotme e BIK-sė vazhdon t`i hap dyert ideologėve tė tillė siē edhe ua ka hapur deri mė sot, bile shumė prej tyre i ka ngritur dhe i ka priveligjuar nė pozicione tė larta brenda strukturave tė BIK-sė si dhe nė Fakultetin e Studimeve Islame./kosovapress/ereniku.net/



E HĖNĖ, 28 NĖNTOR, 2011

ERENIKU.NET
/medium i pavarur informativ, ne internet, pa anim partiak e fetar/,
URIME 28 Nėntori Dita e Flamurit tė gjithė shqiptarėve kudo nė botė!
URIME DITA E PAVARĖSISĖ!
_______________________________________________________________________________________

- Lajmet
- E premte, 25 nėntor, 2011

Rompuj: Serbia duhet ta bindė BE-nė
ereniku, e premte, 25 Nėntor 2011
Presidenti i Bashkimit Evropian, Herman Van Rompuj, tha se blloku ka nevojė pėr mė shumė siguri nė qėllimet e mira tė Serbisė nė dialogun me Kosovėn, pėrpara se ta lejojė Beogradin tė shkojė njė hap mė tutje drejt anėtarėsimit nė BE.
Pas takimit me presidentin serb, Boris Tadiq, Rompuj tha se e ka inkurajuar atė tė “bėjė hapa tė mėtutjeshėm pėr tė siguruar shtetet antare tė BE-sė se Serbia ėshtė seriozisht e angazhuar nė dialogun me Kosovėn dhe se po zbaton marrėveshjet e arritura deri tani”. Liderėt e bllokut 27 anėtarėsh pritet qė nė njė mbledhje me 9 dhjetor tė vendosin nėse do t’i japin Serbisė statusin e kandidatit.

Kuēi - Dacicit: Je njė fėmijė
ereniku, e premte, 25 Nėntor 2011
Kėrcėnimet e zėvendėskryeministrit serb, Ivica Dacic pėr mbrojtjen me luftė tė Kosovės, pėr homologun e tij nga Kosova, Hajredin Kuēi, nuk janė asgjė mė shumė se njė gjest fėmijėsh. Kuēi ka komentuar deklaratėn e Dacicit, duke thėnė se ai nuk po ndryshon nga Millosheviqi, ndėrkohė e ka quajtur edhe njė fėmijė.
“Deklarata e Dacicit, si e Millosheviqit. Kam menduar se kur tė rritet do tė ndryshojė, por ai prapė se prapė ėshtė njė fėmijė”, ka thėnė Kuēi.

Tirana zyrtare dėnon dhunėn kundėr KFOR-it
ereniku, e premte, 25 Nėntor 2011
Tirana zyrtare ka reaguar sot pas dhunės sė djeshme nė veri tė Kosovės ku 21 ushtarė tė NATO s dhe disa qytetarė serbė janė plagosur.
Nė njė deklaratė pėr shtyp, Ministria e Punėve tė Jashtme thekson se po ndjek me shqetėsim tė veēantė situatėn nė veri tė Kosovės dhe dėnon ashpėr dhunėn e pėrsėritur tė strukturave paralele dhe bandave kriminale serbe kundėr trupave tė KFOR it nė fshatin Rudare.
Mė tej theksohet se akte tė tilla dhune, vetėm pak orė pas pėrfundimit tė raundit tė radhės tė dialogut Kosovė Serbi, deklaratat destruktive nga njerėz tė veshur me pushtet dhe mbajtja e mbėshtetja e strukturave paralele e bandave kriminale, nuk janė rruga e duhur pėr tė ecur drejt paqes e stabilitetit nė rajon, si dhe integrimit europian.

Serbėt e veriut tė shantazhuar
ereniku, e premte, 25 Nėntor 2011
Njė hulumtim i ICO-sė nė veri tė Kosovės ka nxjerrė pėrfundimin se serbėt nė kėtė pjesė kundėrshtojnė daljen nė barrikada, por ata janė tė shantazhuar dhe tė kėrcėnuar qė tė marrin pjesė nė barrikada.

Kėkohen hapa tė shpjetė pėr veriun
ereniku, e premte, 25 Nėntor 2011
Komisioni pėr siguri, punė tė brendshme dhe mbikėqyrjen e FSK-sė, kėrkoi nga Qeveria, EULEX-i dhe KFOR-i qė tė ndėrmarrin hapa tė shpejtė pėr t’i dhėnė fund agonisė nė veri tė Kosovės.

Kosovė: Samuel Zhbogar kandidat kryesor pėr ambasador tė BE-sė
ereniku, e premte, 25 Nėntor 2011
Bruksel – Pas rishpalljes sė dytė tė konkursit pėr shef tė Zyrės sė BE-sė nė Kosovė, duket se mė nė fund pėrfaqėsuesja e lartė e BE-sė pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Ketrin Eshton, do ta emėrojė njė diplomat tė nivelit tė lartė nė kėtė post, qė pėr Bashkimin Evropian thuhet tė jetė “ndėr mė tė rėndėsishmit nė politikėn e jashtme”.
Disa burime diplomatike nė BE kanė thėnė pėr ”Kohėn Ditore” se ministri aktual i Jashtėm i Sllovenisė, Samuel Zhbogar, ėshtė kandidati kryesor pėr tė marrė postin e shefit tė Zyrės sė BE-sė nė Kosovė.
“Ai ka konkurruar, mendojmė se ėshtė njohės i mirė i Kosovės dhe i Serbisė, gjatė punės sė tij si ministėr ka krijuar edhe pėrvojė shtesė dhe do tė jetė njė pėrfaqėsues i mirė i BE-sė nė kėtė post mjaft sfidues” ka deklaruar njė diplomat nga njė vend i rėndėsishėm i Bashkimit Evropian.

Komandanti i KFOR-it: Nuk jemi instrumente tė EULEX dhe as Qeverisė
ereniku, e premte, 25 Nėntor 2011
Berlin – Komandanti i KFOR it, gjenerali gjerman Erhard Drews tha nė njė intervistė pėr portalin e forcave tė armatosura gjermane se as KFOR-i, as EULEX-i nuk janė instrument tė Qeverisė sė Kosovės, por dėshiron njė zgjidhje politike pėr Kosovėn e cila do tė kėnaqte tė dy palėt. 105768
“Unė orientohem sipas mandatit qė KFOR-i tė veprojė sipas parimeve dhe direktivave qė marr nga Brukseli dhe nga shtetet pėrkatėse. Nė asnjė rast nuk orientohem nė pajtim me pritjet e Qeverisė sė Prishtinės”, citohet tė ketė thėnė Drews, raporton QIK-u.
Gjenerali gjerman shtoi se “nė rastin mė tė mirė mund tė ndodhė qė kėrkesat e Prishtinės tė pėrputhen me mandatin dhe direktivat qė merr nga Brukseli, kėshtu qė Prishtina nė asnjė rast nuk ka instrumentalizuar KFOR-in”.
Pyetjes se cila ėshtė dėshira e tij lidhur me Kosovėn pėr vitin 2012, Drews tha se “dėshiron zgjidhje politike pėr veriun e Kosovės, qė do tė kėnaqte tė gjitha palėt”.

Thaēi: Strukturat paralele nė veri do tė pėrballen me ligjin
ereniku, e premte, 25 Nėntor 2011
Kryeministri Hashim Thaēi tha sot se Kosova ėshtė njė dhe unike, ndėrsa i ka porositur serbėt e veriut qė tė shohin kah Prishtina, sepse atje ėshtė perspektiva e tyre.Gjatė pėrurimit tė shkollės se re nė fshatin Runik tė Skenderajt, ai tha se Qeveria e Kosovės nuk ėshtė nė konflikt me qytetarėt e saj nė veri, por me strukturat kriminale, tė cilat do tė pėrballen me ligjin.

Kuēi: Zarif nuk ka mandat tė pėrfaqėsojė Kosovėn
ereniku, e premte, 25 Nėntor 2011
Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi i ka dėrguar mesazh shefit tė UNMIK-ut nė Kosovė se nuk ka mandat ta pėrfaqėsojė Kosovėn, dhe se Kosova nuk do t’i jap mandat tė ri.
Shefit tė UNMIK-ut, Farid Zarif, ka thėnė se propozimi i ndėrmjetėsit nė bisedime Robert Cooper pėr menaxhimin e integruar tė kufijve me Serbinė, ėshtė i bazuar nė planin gjashtėpikėsh tė Ban Ki Moon-it.
Kuēi nuk ka dashur tė flas pėr vėrtetėsinė e deklaratės, por ka thėnė se kjo ėshtė njė deklaratė e njė njeriu qė momentalisht nuk ka asnjė funksion kushtetetues nė Kosovės.
Ai ka thėnė se nė veri tė vendit do tė vihet rendi dhe ligji, nė koordinim ndėrmjet Qeverisė sė Kosovės dhe institucioneve ndėrkombėtare, KFOR-it dhe EULEX-it dhe tė gjithė shkelėsit e rendit dhe ligjit do tė vihen para drejtėsisė

Njė delegacion shtetėrorė i vendit pėrmbyll vizitėn nė Gjermani
ereniku, e premte, 25 Nėntor 2011
Njė delegacion i lartė shtetėror i pėrbėrė nga pėrfaqėsues tė institucioneve dhe partive politike tė Kosovės pėrmbyll vizitėn Gjermani.
Nė tė morėn pjesė: ministri i Mjedisit Dardan Gashi, ai i Punės dhe Mirėqenies Sociale Nenad Rashiq, Zėvendės ministri i Jashtėm Petrit Selimi, deputetėt e Kuvendit tė Kosovės, Donika Kada Bujupi (AAK), Lutfi Haziri dhe Arben Gashi (LDK) si dhe shefi i kabinetit tė presidentes, Ilir Deda. Delegacioni kosovar pati agjendė tė ngjeshur pėrgatitur enkas nga Qeveria gjermane pėr t’u njoftuar thellėsisht me qėndrimin pėrkrahės tė Gjermanisė pėr integrimet evropiane tė Republikės sė Kosovės si dhe pėr proceset e normalizimit tė marrėdhėnieve dhe fqinjėsisė sė mirė.

Kosovė: Publicisti Veton Surroi merr ēmimin fitues pėr tė drejtat e njeriut
ereniku, e premte, 25 Nėntor 2011
Organizata pėr Media tė Evropės Juglindore me seli nė Vjenė, SEEMO i ka dhėnė publicistit Veton Surroi, ēmimin pėr tė drejtat e njeriut pėr vitin 2011. Ēmimi iu dorėzua zotit Surroi gjatė njė konference ndėrkombėtare qė po mbahet nė Prishtinė, pėr Agjencitė dhe Mediat e Reja nė Evropėn Juglindore. Vitin e kaluar, kėtė ēmim e ka fituar karikaturisti nga Bullgaria, Kristo Komarnicki, ndėrsa nė vitin 2004, fitues ishte shkrimtari nga Shqipėria, Fatos Lubonja.

Fishta, botime nga biblioteka personale
ereniku, e premte, 25 Nėntor 2011
Shkodėr – Nė prag tė festės sė 28 Nėntorit dhe festimeve tė 80 vjetorit tė krijimit tė Bibliotekės “Marin Barleti”, mbrėmjen e djeshme nė qytetin e Shkodrės u ēel ekspozita “Fishta mes dy Bibliotekave”, me librat e bibliotekės personale tė At Gjergj Fishtės, e shkatėrruar gjatė diktaturės komuniste. Pjesė e kėsaj ekspozite janė tė paktėn 100 libra tė Fishtės, tė publikuara pėr herė tė parė pėr qytetarėt e Shkodrės dhe jo vetėm.

Mjekė nga Italia operojnė pacientėt kosovarė nė Kirurgjinė Maksilofaciale
ereniku, e premte, 25 Nėntor 2011
Nė Klinikėn e Kirurgjisė Maksilofaciale tė Qendrės Klinike Universitare tė Kosovės, u kryen 11 operacione tė ndėrlikuara, nė tė cilat po asistojnė ekipet mjekėsore nga Universiteti i San Poalos sė Milanit tė Italisė.
Kjo ėshtė vizita e katėrt e profesorėve ndėrkombėtarė nė Klinikėn e Kirurgjisė Maksilofaciale pėr kėtė vit. Gjatė vitit po nė kėtė Klinikė, ishin Ueeck-Portland,Oregon ,SHBA , Miso Virag-Zagreb-Kroaci(Kryetar i Shoqatės Europiane te Kirurgėve Kraniomaksillofaciale) , i cili kėtė vit ka qenė dy herė, po ashtu, Jack Mc Cann-nga Dablini-Irlandė, i cili tri herė ka operuar dhe ndihmuar pacientėt me probleme kirurgjike


- Lajmet
- E enjte, 24 nėntor, 2011

...trup e trup:
- Pėr nder tė 28 Nėntorit, Ditės sė Flamurit, Ditėlindjes sė Komandantit Legjendar tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Adem Jashari dhe daljes publike tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Qeveria ka shpallur tė hėnėn ditė pushimi ne Republiken e Kosoves.
- Obama iu uron shqiptarėve Ditėn e Pavarėsisė
- 21 paqeruajtės tė NATO-s nė Kosovė janė lėnduar nė pėrleshje me serbėt nė veri, - Komandanti i FSK-sė nderon heronjtė e kombit
- Pacolli merr ēmimin “Gusi Peace Prize International”
- Tirana gdhin e veshur kuq e zi
- Xehet nė Kosovė vlejnė 1.000 miliardė dollarė shkruan gazeta serbe Politika.


...info....hapur:
Pėrmes njė njoftimi pėr media, Qeveria bėri tė ditur se e hėna ėshtė ditė pushimi nė Republikėn e Kosovės.
ereniku, 24.11.2011
Pėr nder tė 28 Nėntorit, Ditės sė Flamurit, Ditėlindjes sė Komandantit Legjendar tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Adem Jashari dhe daljes publike tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Qeveria ka shpallur tė hėnėn ditė pushimi.

Obama iu uron shqiptarėve Ditėn e Pavarėsisė
ereniku, 24.11.2011
Washington, 24 nėntor - Presidenti amerikan, Barack Obama i ka dėrguar urime presidentit tė Shqipėrisė, Bamir Topi dhe gjithė popullit shqiptar pėr Ditėn e Pavarėsisė.
Nė mesazhin e presidentit amerikan, pos tjerash, theksohet se “nė kėtė vit tė njėzet tė rivendosjes sė marrėdhėnieve dypalėshe diplomatike, ne festojmė miqėsinė e fortė mes dy popujve tanė”. “Qeveria amerikane vazhdon tė mbėshtesė fuqishėm pėrpjekjet e vazhdueshme tė Shqipėrisė pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian”, thuhet nė urim. “Presim ditėn kur tė gjitha vendet e Ballkanit Perėndimor tė jenė integruar nė njė Evropė tė plotė, tė lirė dhe nė paqe”, pėrfundon urimi.

Lėndohen 21 ushtarė tė KFOR-it
21 paqeruajtės tė NATO-s nė Kosovė janė lėnduar nė pėrleshje me serbėt nė veri, gjatė njė operacioni pėr largimin e barrikadės qė gjendet afėr Rudares.
ereniku: 24.11.2011
Lajmin e konfirmoi, Frenk Martin zyrtarė pėr media i KFOR-it, tha se pėr shkaqe sigurie tė KFOR-it kanė ndėrprerė aksionin.
”Nė mėnyrė qė tė parandalohet pėrshkallėzimi i situatės, KFOR-i ka ndėrprerė operacionin. KFOR-i konfirmon se 21 ushtarė tė saj kanė marr lėndime tė lehta. Pėr momentin situata ėshtė e qetė dhe stabile. Trupat e KFOR-it vazhdojnė tė jenė atje. “
Ndėrsa zėdhėnėsi i policisė tė Kosovės, Besim Hoti, thotė se pas ndėrprerjes sė aksionit tė KFOR-it, serbėt kanė vendosur sėrish zhavorr nė atė vend. Lidhur me shpėrthimin qė ka ndodhur nė lagjen ''''''''Tre Rrokaqiejt'''''''', Hoti thotė se hetimet janė duke u zhvilluar.
Rreth orės njė pas mesnate, nė afėrsi tė “Tre Rrokaqiejve”, nė veri tė Mitrovicės ka shpėrthyer njė granatė dore e tipit “M-75”, prodhim jugosllav./burimi:rtk/

Komandanti i FSK-sė nderon heronjtė e kombit
Komandanti i ri i Forcės sė Sigurisė tė Kosovės, gjeneralmajor Kadri Kastrati, nė nderim tė sė kaluarės sė lavdishme dhe sakrificės pėr liri, sė bashku me bashkėpunėtorė, filloi aktivitetet e ditės sė parė tė punės, me vizitat nė Prekaz, nė Gllogjan, te Busti i Zahir Pajazitit dhe te varri i ish-presidentit Ibrahim Rugova.
ereniku, 24.11.2011
Komandanti i FSK-sė, sė pari, vizitoi Kompleksin Memorial tė Komandantit Legjendar Adem Jashari, nė Prekaz, ku bėri homazhe dhe vendosi buqetė me lule.
Mė pastaj, komandanti i FSK-sė, sė bashku me bashkėpunėtorė, vizitoi Varrezat e Dėshmorėve nė Gllogjan, si dhe pėrmendoren e heroit Zahir Pajaziti, nė Qendėr tė Prishtinės, ku i nderoi me homazhe dhe me vendosjen e buqetave me lule.
Gjeneralmajor Kadri Kastrati, gjithashtu po sot e ka vizituar edhe varrin e Presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova, ku vendosi lule dhe bėri homazhe.

Pacolli merr ēmimin “Gusi Peace Prize International”
Zėvendėskryeministri i Qeverisė sė Kosovės, Behgjet Pacolli ka marrė ēmimin “Gusi Peace Prize International”.
ereniku 24.11.2011
Nė ceremoninė e jashtėzakonshme tė organizuar me kėtė rast, morėn pjesė mijėra vetė, mes tė cilėve deputetė, trupi diplomatik i akredituar nė Manila, elita intelektuale dhe shoqėrore e Filipineve, thuhet nė komunikatėn e zyrės sė Pacollit.
Zėvendėskryeministri Pacolli u prit me duartrokitje nė sallė i shoqėruar nga njė ushtarak filipinas me veshjen e nderit qė valėviste flamurin e Kosovės.
Ēmimi “pėr aktivitetin ekonomik, qeverisje dhe kontribut humanitar”, atij iu dorėzua nga princesha e Tajlandės, Luang Rajadarasri Jayankura.
Nė motivacionin e ēmimit nė web faqen e fondacionit shkruan: pėr qasjen e tij krijuese nė biznesin e ndėrtimit qė la gjurmė nė tė gjithė botėn; pėr sensin e tij tė ndėrmarrėsisė; pėr aktivitetin e tij filantropik nė vendin e tij dhe pėr angazhimin e tij aktiv nė pajtimin e politikės shqiptare nė Kosovė, nė pėrputhje me frymėn mė tė mirė tė popullit tė tij”.
Pas marrjes sė kėtij ēmimi, Pacolli tha se ndihet i nderuar qė merr kėtė ēmim sė bashku me personalitete tė shquara nga mbarė bota. Ai tha se i pėrket njė populli qė luftoi shumė pėr paqen dhe lirinė, dhe bashkė me to, fitoi dhe pavarėsinė.

“Unė vij nga njė popull i vogėl, tė cilit i pėrket Nėnė Tereza, dhe unė do tė vazhdoj tė punoj fort pėr paqen”, tha ai.

Para marrjes sė kėtij ēmimi, dhėnė nga njė juri ndėrkombėtare, Pacolli pati takime tė rėndėsishme nė funksion tė turit tė tij lobues nė Azi.
Zėvendėskryeministri i Kosovės ėshtė takuar me personalitete tė shquara tajlandeze, me shefin e administratės presidenciale tė Laosit, Phongsavath Boupha, me ministrin e arsimit tė Butanit, Thakyr S.Powdyel dhe pėrfaqėsues tjerė tė vendeve qė nuk e kanė njohur Kosovėn.
Gjatė kėtyre takimeve, Pacolli prezantoi disa nga faktet qė duhet tė kihen parasysh pėr tė njohur Kosovėn si shtet i pavarur dhe sovran. Pacolli u takua gjithashtu me senatorin e Atlantas (SHBA), Emanuel Johns, etj.
Si thuhet nė komunikatė, aktivitetet e Pacollit nė Filipine dhe nė Azi do tė vazhdojnė edhe nė ditėt nė vijim.

Tirana gdhin e veshur kuq e zi
ereniku, 24.11.2011
Tiranė, 24 nėntor - Ashtu siē ishte njoftuar edhe mė parė, nė pėrvjetorin e 100-tė tė shpalljes sė pavarėsisė, pėr festėn e 28 Nėntorit publikut kryeqytetas do t’i ofrohet njė mozaik aktivitetesh e formash argėtimi pėr tė gjitha grupmoshat.
Si asnjėherė mė parė, kryeqyteti ėshtė gdhirė i veshur kuq e zi, dekorime tė bėrė nėn pėrkujdesjen e Bashkisė sė Tiranės.
Prej vitesh Tirana nuk ndjente kėtė atmosferė festive tė festave tė Nėntorit, pasi mė parė organizimet bėheshin vetėm pėr rininė, tė cilėn kryetari i atėhershėm i Bashkisė e kishte quajtur “Nata e Bardhė”. Nė atė mbrėmje tė gjitha lokalet e qytetit kishin leje pėr tė qėndruar 24 orė hapur dhe pėr tė ftuar rininė qė tė zbardhnin natėn duke u argėtuar nėpėr lokale.
Por kėsaj here atmosfera festive ka filluar tė ndjehet tek tė gjithė grupmoshat, duke filluar nga fėmijėt e vegjėl, tė cilėt sapo kanė mėsuar se cili ėshtė flamuri shqiptar, dhe deri tek tė moshuarit, raportojnė disa medie shqiptare.

Xehet nė Kosovė vlejnė 1.000 miliardė dollarė
ereniku - New York, nentor 2011
Vlerėsohet se vlera e xeheve tė plumbit, zinkut, argjendit, nikelit, manganit, molibdenit dhe borit nė Kosovė shkon edhe deri nė 1.000 miliardė dollarė amerikanė, shkruan tė dielėn gazeta serbe “Politika”.

Ekspertėt e korporatave pėr xehe dhe minerale e kanė pėrcjellė kah fundi i vitit 2008 vlerėsimin se rezervat nė “Trepēė” pėrfshijnė 425.000 tonė plumb, 415.000 tonė zink dhe 800 tonė argjend, se rezervat e nikelit pėrfshijnė 185.000 tonė dhe tė kobaltit 6.500 tonė; se nė minierėn „Gremnik“, nė jug tė Klinės, janė dėshmuar rezerva prej 1.700.000 tonėsh boksiti. Nga katėr tonė boksit mund tė fitohen dy tonė alumin. “Gremniku”, rrjedhimisht, mund tė prodhojė 425.000 tonė alumin.

Deri mė tani rezerva tė vėrtetuara tė ferroniklit nė Kosovė janė 15.000.000 tonė, mirėpo vlerėsohet se ka shumė mė tepėr.

Sipas fjalėve tė dr. Mihailo Stanishiq, i cili ka shkruar njė libėr pėr xehet e Kosovės dhe i cili ka pasur njohuri tė besueshme nga pjesė tė ndryshme tė botės, vetėm rezervat e linjitit tė Kosovės vlejnė rreth 500 miliardė dollarė.

Xehet e plumbit, zinkut mund tė gjenden me tė madhe nė “Stantėrg”, “Ajvali”, “Kishnicė”, derisa xehja e nikelit ėshtė gjetur nė “Golesh” dhe “Ēikatovė tė Vjetėr”.

Nė rajonin e Gjakovės dhe nė atė tė Rahovecit ka krom. Bakri dhe mangani ndodhen pėrgjatė Bjeshkėve tė Nemuna. Gjetjet e magnezitit janė nė Golesh, Strellc, Deēan dhe Duboc, kishte pohuar Stanishiq.

Sipas tij, qarqet e privilegjuara tė pushtetit e vlerėsojnė vlerėn e xeheve tė plumbit, zinkut, argjendit, nikelit, manganit, molibdenit dhe borit (shtatė xeheve strategjike) nė Kosovė deri nė 1.000 miliardė dollarė amerikanė.

Aktualisht, baseni i minierės “Trepēa” ėshtė vėrshuar me pika hulumtuese tė korporatave tė fuqishme.

“Lidian International” (deri mė 2006 “Rio Tinto”) e kishte hapur mė 4 nėntor tė vitit 2010 nė Prishtinė klubin e vet tė biznesit, qė punon me intensitet tė plotė. Ata qysh nė fillim tė vitit 2008 kishin raportuar se nė Rahovec kanė gjetur njė vend ku ka 1.87 gramė ar nė ton tė mostrės (nė rastin mė tė mirė madje 7.97 gramė pėr ton).

“Kjo ėshtė interesante, zbulim i ri i arit nė fushėn qė mė parė njihej vetėm pėr potencialet e veta tė nikelit, kobaltit e bakrit”, ka deklaruar Tim Coėlin, president i korporatės.

Nė fund tė vitit 2007, Nil Clark kishte konstatuar nė “Neė Statesman” se George Sorosit dhe fondacionit tė tij “Shoqėria e Hapur” nuk i intereson respektimi i tė drejtave tė njeriut dhe lirive qytetare – ėshtė e “hapur” ajo shoqėri nė tė cilėn ai dhe bashkėpunėtorėt e tij mund tė fitojnė para tė mėdha. Clark kėtė e ka ilustruar pėrmes investimit tė Sorosit nė Kosovė, pėr ta marrė “kontrollin mbi minierėn e Trepēės”, ku ndodhen “rezervat e mėdha tė arit, plumbit dhe mineraleve tė tjera”, shkruan Politika, tė dielėn.

...informacionet e mengjesit:
trup e trup:
- Eksplodim nė Mitrovicė, s'ka tė lėnduar
- Hoxhaj: Idetė e Serbisė, tė kohės sė Millosheviqit
- “Fikshat” djegin flamurin maqedonas
- Tėrhiqen 14 shtete tė NATO-s nga marrėveshja pėr forca tė armatosura
- Lideri i LDP, Jovanovic reagon pėr dhunėn nė Medvegjė
- Fahredin Gashi u dėnua ne 18 vjet burg
- Nazim Bllaca: “Kam ende dėshmi pėr raste tjera”


...informacione te hapura:
Eksplodim nė Mitrovicė, s'ka tė lėnduar
ereniku, 24 nentor, 2011
Pėrballja e KFOR-it me serbėt
03:03 Burimet nga Mitrovica i kanė thėnė portalit Indeksonline se njė barrikadė e vogėl nė Rudare ėshtė hequr nga ana e KFOR-it, edhe pse paqeruajtėsit janė gjuajtur me gurė nga serbėt. Ndėrkohė, shpėrthimi ka ndodhur rreth orės 01:30 afėr Tre Rrokaqiejve tė banuar me shqiptarė.
02:23 Njė shpėrthim i fuqishėm ka ndodhur nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, vonė pas mesnate. Disa makina janė dėmtuar, por dėme nė njerėz nuk ka.
01: 35 Raportimet e fundit nga veriu bėjnė tė ditur se trupat hungareze tė KFOR-it janė tėrhequr pas pėrpjekjeve tė tyre pėr tė larguar njė barrikadė nė vendin e quajtur Kėrshin e Dudės, ndėrsa serbėt mė pas kanė pėrforcuar edhe mė shumė kėtė barrikadė.
00: 58 Pak pas orės 23:00 KFOR-i ka ndėrmarrė njė aksion pėr depėrtimin e barrikadės nė Kėrshin e Dudės, tė cilėn serbėt sapo e kishin ngritur.
Fillimisht 20 ushtarė raportohet se nė kėmbė e kanė ēarė barrikadėn e pastaj me makineri tė rėndė kanė nisur rrėnimin e betonit.
Serbėt kanė ndezur menjėherė alarmin. Raportohet edhe pėr pėrdorim tė gazit lotjsellės nga ana e ushtarėve hungarezė. /burimi: indeksonline/

“Fikshat” djegin flamurin maqedonas
ereniku, 24 nentor, 2011
Djegia e flamurit maqedonas
Tifozėt e klubit futbollistik Lepenci nga Kaēaniku, Fikshat e kanė djegur flamurin e Maqedonisė, gjatė ndeshjes sė ditės sė djeshme kundėr Dritės sė Gjilanit.
Reagimi vjen pas thirrjeve fyese dhe raciste tė tifozėve maqedonas ndaj shqiptarėve nė ndeshjen nė Prilep ndėrmjet dy kombėtareve. Gjatė djegies sė flamurit tifozėt thėrrasin “Shqipėri Etnike”. Flamuri maqedonas ėshtė djegur kohė mė parė edhe nė Prishtinė, pas publikimit tė Enciklopedisė nė Maqedoni.

...veēuam:
Tėrhiqen 14 shtete tė NATO-s nga marrėveshja pėr forca tė armatosura
ereniku, 24 nentor, 2011
Bruksel – Katėrmbėdhjetė shtete tė NATO-s po ndjekin shembullin e SHBA-sė dhe u tėrhoqėn nga Marrėveshja pėr armė konvencionale nė Evropė, me tė cilin ėshtė paraparė shkėmbim i informacioneve me Rusinė dhe kufizim i armės jobėrthamore.
Sipas diplomatėve tė NATO-s, pjesa mė e madhe e 28-tė shteteve tė NATO-s kanė pėr qėllim ta bėjnė tė njėjtėn gjė.
“Ky ėshtė reagim kundėr Rusisė, e cila nė vitin 2007 u tėrhoq nga Marrėveshja dhe nuk ka dėshirė tė kthehet”, deklaruan burime nga NATO. Vendimi do tė thotė se Rusisė nuk do t’i jepen informacione pėr armė konvencionale tė forcave tė Evropės.
Pėr kėtė hap janė informuar nė OSBE.
Paraprakisht, presidenti rus Dmitri Medvedev deklaroi se shteti do tė tėrhiqet nga Marrėveshja e re START dhe do tė sistemohet sistem goditės antiraketor Iskandar nė perėndim dhe jug tė shtetit, nėse SHBA-ja vazhdon me instalimin e sistemit tė tij antiraketor nė Evropė.

LDP reagon pėr dhunėn nė Medvegjė
ereniku, 24 nentor, 2011
Lideri i LDP, Jovanovic
Asnjė reagim institucional nga kryeqytetet shqiptare Tiranė e Prishtinė pėr dhunėn e policisė serbe nga shqiptarėve nė Medvegjė. Reagoi vetėm partia opozitare Vetėvendosje dhe nė Serbi I vetmi subjekt politik qė e ka dėnuar dhe ka kėrkuar hetime ėshtė partia e Cedomir Jovanovicit – LDP.
“Polici, pėr tė cilin banorėt e Medvegjės thonė se ka mbiemrin Cvetkoviq, me dorezėn e armės zyrtare, duke bėrtitur “Shqiptarėt ma kanė vrarė babanė”, ka shkaktuar plagė trupore Sokol Ismajlit dhe fėmijėve tė tij tė mitur. Sulmi ka ndodhur nė oborrin e shtėpisė sė familjes Ismajli, dhe kishte ardhur pas refuzimit tė Sokolit pėr tė shkuar tė shuaj njė zjarr nė fshat, me arsyetimin se ėshtė i sėmur dhe nuk dėshiron tė dal nga shtėpia. MUP-i dhe prokuroria duhet tė reagojnė nė mėnyrė adekuate duke hetuar rastin deri nė fund, policin pėrgjegjės ta sanksionoj, dhe kėshtu qytetarėve t’u dėrgohet mesazh i qartė se institucionet shtetėrore punojnė pėr tė mirėn e tė gjithė qytetarėve”, thuhet nė reagimin e Komitetit pėr tė Drejtat e Njeriut tė LDP-sė.
Policia serbe para pak ditėsh torturoi familjen Ismajli nė fshatin Gėrbac tė Medvegjės.

“Kam ende dėshmi pėr raste tjera”
ereniku, 24 nentor, 2011
Fahredin Gashi u dėnua ne 18 vjet burg, por ai qė ofroi dėshmi nė kėtė rast tashmė i njohur Nazim Bllaca thotė se nuk e ka ndėrmend tė ndalet me kaq. Gjatė njė prononcimi pėr KTV-nė, Bllaca ka rrėfyer se ka edhe dėshmi pėr raste tjera, ndėrsa dėnimi ndaj Fahredinit sipas tij ėshtė dėshmi se ai s’ka funksionuar personalisht por siē tha ka qenė pjesė e njė grupi mirė tė organizuar.
“Unė kam pas prova tepėr bindėse qė tregojnė krimin ndaj Sali Gashit”, ka potencuar Ballca pėr tė shtuar se do tė ofroi dėshmi tė reja edhe nė raste tjera.
“Provat qe i kom ofru gjykatės janė bindėse, nėse njė panel gjyqtarėsh i hedhin poshtė atėherė kėta gjykatės janė nga Libia ose nga Kuba”, ka rrėfyer mė tej Bllaca.
Nė aktvendimin qė sot trupi gjykues ka shpallur ndaj Fahredn Gashit e ka gjetur atė fajtor pėr vrasjen e Sali Gashit.

Hoxhaj: Idetė e Serbisė, tė kohės sė Millosheviqit
ereniku, 24 nentor, 2011
Ministri i Punėve tė Jashtme i Kosovės, Enver Hoxhaj nė njė intervistė pėr tė pėrditshmen austriake “Die Presse” ka akuzuar Serbinė pėr tensionimin e gjendjes sė sigurisė nė veri tė Kosovės.
Duke komentuar deklaratat e pėrfaqėsuese tė Serbisė dhe tė pėrfaqėsuesve tė strukturave paralele pėr shpalljen e ‘pavarėsisė’ sė pjesės veriore tė Kosovės, kryediplomati kosovarė kėto paralajmėrime i ka quajtur absurde.
“Kėto janė deklarata absurde. Strukturat paralele, ilegale dhe kriminale, tė mbėshtetura financiarisht nga Beogradi po bėjnė pėrpjekje ta shantazhojnė bashkėsinė ndėrkombėtare. Kėto struktura paralele ilegale tė Serbisė, tash e 12 vjet janė duke mbajtur peng qytetarėt serb, duke parandaluar pjesėmarrjen e tyre nė institucionet demokratike tė Kosovės. Ėshtė koha e fundit qė Serbia t’i shpėrbėjė kėto struktura”, ka thėnė Hoxhaj.
Ai ka potencuar se nė veri nuk ekziston konflikt nė mes tė Qeverisė sė Kosovės dhe qytetarėve serb. Sipas Hoxhajt, atje ėshtė njė grup i vogėl i njerėzve, tė cilėt veprojnė nė emėr tė Beogradit dhe financohen nė mėnyrė masive nga Beogradi.
“Tė gjitha paratė qė Serbia merr nga Bashkimi Evropian nė kuadėr tė IPA-sė, praktikisht rrjedhin nė veri tė Kosovės, nė mėnyrė qė atje tė ruhet njė Status Quo”, ka thėnė ai, duke shtuar se pėrpjekjet e tyre kanė dėshtuar me 25 korrik.
Duke komentuar deklaratat e ministrit tė Punėve tė Brendshėm tė Serbisė, Ivica Dačić, kryediplomati kosovarė ka thėnė se kėto janė ide tė kohės sė Millosheviqit.
“Nė Ballkan, kėto ide kanė sjell vetėm luftėra, spastrime etnike dhe pikėllim. Ne jemi kundėr koncepteve tė shteteve monoetnike nė Ballkan, kjo do tė hapte Kutinė e Padorės. Kjo mund tė pėrcillet me dhunė dhe konflikte ndėretnike edhe nė shtete tjera si nė Maqedoni, Serbi dhe nė Bosnje”, ka theksuar Hoxhaj.


- Lajmet
- E mėrkurė, 23 nėntor, 2011

trup e trup:
- Qeveria ka vendosur tė rritet fondi i lejuar pėr hapjen e bizneseve pėr personat e riatdhesuar
- Kryeparlamentari kroat, Luka Bebić, arrin pėr vizitė zyrtare nė Kosovė
- Kryeministri Thaēi e kryeparlamentari kroat Bebic biseduan pėr marrėdhėniet bilaterale
- Kroacia e mbėshtet integritetin dhe tėrėsinė territoriale tė Kosovės-do tė gėzojė nga Kroacia ndihmė tė parezervė nė rrugėn e saj evropiane
- Norvegjia e interesuar tė investojė nė drejtėsi, edukim dhe ekonomi
- Qeveria e Kosovės miratoi dy projektligje
- Shėrbimi Sprovues i Kosovės kėrkon mė tepėr dėnime alternative pėr tė rritur
- Lėvizja Vetėvendosje! prezanton dėshmi pėr keqqeverisjen nė Gjilan
- Dedaj i ftuar nė Kongresin e ELDR-it nė Palermo tė Italisė
- Nėntėmujori i sivjetmė me 14.041 aksidente nė komunikacionin rrugor
- Ende s'dihet nėse ka lidhje mes djegies sė arkivit dhe aferės nė Fakultetin e Biznesit
- Rocen: Aleanca e diasporės sė malazezve nė Kosovė pėrforcon marrėdhėniet midis dy vendeve
- Drenas: 10 mijė euro pėr meremetimin e zyreve tė shoqatave tė dala nga lufta
- Rinia e Skenderajt kėrkon fuqizimin e ligjit pėr rol mė tė madh tė saj nė vendimmarrje
- Rritet interesimi i komuniteteve pėr tė qenė pjesė e institucioneve kosovare
- Klina e Epėrme e Komunės sė Skenderajt bėhet me njė minifabrikė
- Dogana e Kosovės pranon donacion nga Fondi francez MILDT


..info...pak me te hapura:
- Takimi i dytė i Forumit pėr siguri diskutoi pėr 3 ligje:
Rishikimi i Ligjit pėr tė huaj, rishikimi i Ligjit tė ri pėr azil, si dhe Ligji i propozuar mbi kontrollin e kufirit, ishin ēėshtje qė dominuan nė debatin e takimit tė dytė tė Forumit pėr siguri, qė u mbajt tė mėrkurėn nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme.
Saraēini nė Seancėn e Komitetit tė pėrzier tė CEFTA-s nė Paris
23 nentor, 2011, 17:20
Shkup – Ministri i Ekonomisė Valon Saraēini sot merr pjesė nė Seancėn e 5-tė tė Komitetit tė pėrzier tė CEFTA-s nė Paris, me tė cilin kryeson Republika e Kosovės.
Nė seancė Saraēini i prezantoi pėrpjekjet e Republikės sė Maqedonisė nė implementimin e CEFTA-s, tė cilat nė tė njėjtėn kohė duhet ta lehtėsojnė rrugėn e vendit deri te negociatat qasėse pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian.

Ēertifikohen nėn oficerėt e lartė tė FSK-sė
Wednesday, 23 nentor, 2011, 18:20
Prishtinė – Nė Komandėn e Doktrinės dhe Stėrvitjes nė Ferizaj pėrfundoi sot me sukses trajnimi pėr nėnoficerėt e lartė tė FSK-sė, i cili ėshtė organizuar nga Instruktorėt e Gardės Kombėtare tė AJOVA-s (Iowa) nė bashkėpunim me instruktorėt e FSK-sė.
Nė komunikatėn e Ministrisė sė FSK-sė theksohet se pjesėtarėt e FSK-sė gjatė kėtij kursi kanė pasur mundėsi tė mira tė pėrfitimit tė pėrvojave dhe eksperiencave tė ndryshme tė pjesėtarėve tė Ushtrisė Amerikane tė AJOVA-s dhe tė Marinsave Amerikanė, tė cilėt e kanė mbėshtetur qė nga pėrgatitja e programit e deri nė pėrfundimin e tij.
Nė ceremoninė e ēertifikimit tė pesėdhjetė nėnoficerėve tė lartė mori pjesė edhe komandanti i FSK-sė, Gjeneral Major Kadri Kastrati, i cili dje u emėrua nė kėtė detyrė nga Presidentja e Kosovės.


- Lajmet
- E marte, 22 nėntor, 2011

BE: Dialogu ishte pozitiv
22.11.2011/15:01 - E Martė
Takimi nė Bruksel
Bashkimi Europian, pėrmes njė komunikate pėr media, ka konfirmuar arritjen e marrėveshjes pėr diplomat, derisa e ka vlerėsuar pozitivisht ecurinė e takimit mes Prishtinės dhe Beogradit.
Takimi i radhės, ndėrkaq, pritet tė mbahet para fundit tė kėtij muaji.

Dita e dytė nė Bruksel pa marrėveshje tė re
 22.11.2011
Dita e dytė e raundit tė fundit tė dialogut teknik midis Prishtinės dhe Beogradit nė Bruksel, ka pėrfunduar pa marrėveshje tė re....
Shefja e ekipit negociues kosovarė, Edita Tahiri, ka konfirmuar se ka pasur konvergjencė tė qėndrimeve pėr pėrfaqėsimin rajonal tė Kosovės, por ka vėnė nė dukje se nė mes Prishtinės dhe Beogradit, ka ende ”dallime tė thella konceptuale”.
Ajo, ka deklaruar se ėshtė e zhgėnjyer qė, pėrveē diplomės, nuk ka marrėveshje pėr ēėshtje tė tjera tė diskutueshme, si energjia elektrike dhe telekomunikimi.
Tahiri, ka akuzuar Beogradin se nuk po i pėrmbush marrėveshjet e arritura mė parė.
Kurse, shefi i ekipit negociues serbe, Borisllav Stefanoviq, ka theksuar se pėrkundėr tė gjithave, ky raund i dialogut mund tė vlerėsohet pozitivisht pėr shkak tė marrėveshjes sė djeshme pėr diplomat.
Sipas tij, raundi ėshtė pozitiv edhe pėr faktin se tė dyja palėt, kanė pasur mundėsinė pėr tė shprehur pikėpamjet pėr ēėshtje madhore.
Bashkimi Evropian, pėrmes njė komunikate pėr media, ka konfirmuar arritjen e marrėveshjes pėr diplomat, dhe e ka vlerėsuar pozitivisht ecurinė e takimit mes Prishtinės dhe Beogradit./rtk/

Serbia pranon diplomat e Kosovės
22.11.2011- E Marte
Dialogu i rinisur tė hėnėn ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė ka sjellė edhe njė marrėveshje, bėjnė tė ditur burimet diplomatike nė Bruksel.
Sipas burimeve nga Bashkimi Evropian, ėshtė arritur pajtim rreth njohjes sė ndėrsjellė tė diplomave universitare.
Ndėrkohė, dialogu do tė vazhdojė edhe tė martėn, nė mėngjes, ndėrsa pritet qė temė e diskutimeve tė mėtutjeshme tė jenė ēėshtjet e telekomit dhe tė energjisė. Pala kosovare ka paralajmėruar edhe hapjen e temės sė menaxhimit tė integruar tė kufirit./koha/

Deklarata e ‘Pavarėsisė sė Kosovės Veriore’
22.11.2011/02:35 - E Martė
Serbėt duket se e kanė menduar seriozisht kėrcėnimin pėr shpalljen e pavarėsisė sė veriut tė vendit. Aq sa tashmė kanė hartuar njė ‘Deklaratė pavarėsie tė Republikės sė Kosovės Veriore’.
Portali Indeksonline ka parė njė draft qė po qarkullon ndėr serbėt e veriut. Nė hyrje tė saj thuhet se Zoti u jep tė gjithė njerėzve tė drejta tė barabarta kur lindin, dhe thonė se pas shumė viteve tė “vuajtjeve” dhe “tendencės sė institucioneve tė Kosovės pėr t’i asimiluar serbėt” ata deytrohen tė shpallin shtetin e tyre tė pavarur.
“Tė mbledhur nė njė mbledhje tė jashtėzakonshme mė Xxxxx, 201x nė Mitrovicėn e Kosovės, kryeqyteti i Republikės sė Kosovės Veriore
Duke iu referuar Mendimit kėshilldhėnės tė GJND-sė nė Hagė nė lidhje me pavarsinė e njėanshme tė Kosovės mė 22 korrik 2010
Duke respektuar dispozitat e ligjit ndėrkombėtar, duke pėrfshirė Kartėn e OKB-sė, Aktin Final tė Helsinkit, si dhe Rezolutėn 1244 e Kornizėn Kushtetuese tė UNMIK-ut tė 2001
Tė dedikuar pėr mbrojtjen, promovimin dhe respektimin e diverzitetit tė njerėzve tanė
Duke riafirmuar dėshirėn tonė pėr integrim tė plotė nė familjen e demokracive euro-atlantike.
Krenarė qė pasi vendosjes sė UNMIK-ut nė Kosovė, Kosova Veriore ka zhvilluar institucione funksionale e multietnike qė shprehin lirshėm vullnetin e qytetarėve tanė

1.Ne, liderėt e zgjedhur nė mėnyrė demokratike nga populli ynė, e shpallin Kosovėn Veriore shtet tė pavarur dhe sovram. Kjo deklaratė reflekton vullnetin e popullit tonė, qė do tė rafirmohet me referendum, dhe qė ėshtė nė pėrputhje tė plotė me rekomandimet e GJND-sė dhe me tė gjithė dokumentet e tjera relevante qė lidhen me zgjidhjen e statusit tė Kosovės

2. Ne e shpallim Kosovėn Veriore republikė demokratike, sekulare dhe multi-etnike, e udhėhequr nga parime pėr jo-diskrimnim dhe mbrojtje tė barabartė para ligjit.

3. Ne marrim tė gjitha obligimet qė nė si shtet demokratik i trashigimojnė nga parardhėsit tanė legale, si dhe tė gjithė obligimet ndėrkombėtare nė pėrputhje me tė drejtėn ndėrkombėtare.

4. Ne do tė miratojmė Kushtetun sa mė shpejt, njė tė tillė qė reflekton pėrkushtimin tonė pėr tė drejtat e njeriut dhe liritė themelore tė tė gjithė qytetarėve

“Deklarata e Pavarėsisė” vazhdon edhe me pika tė tjera ku thuhet se “Republika e Kosovės Verirore” e ka pėr synim integrimin e plotė nė BE dhe nė NATO, ftohet prezencė ndėrkombėtare pėr ta mbikėqyrur “pavarėsinė”, dhe thuhet se respektohet integriteti i shteteve fqinje.
Nė fund ftohen tė gjitha shtetet e botės qė ta njohin “Kosovėn Veriore” dhe t’i ofrojnė miqėsi asaj.,
Oliver Ivanoviq ėshtė i pari qė ka paralajmėruar mundėsinė e shpalljes sė pavarėsisė sė veriut. /indeksonline/

Shqipėria mbron Kosovėn – s'ka takim
22.11.2011/15:42 - E Martė
Pjesmarrėsit e PABSEC nė njė konferencė dje.
Pėr shkak tė Kosovės ėshtė anuluar takimi i Asamblesė Parlamentare tė Bashkėpunimit Ekonomik tė Detit tė Zi (PABSEC).
Kundėrshtimi i Serbisė qė Kosova tė marrė pjesė me mbishkrimin Republika e Kosovės dhe insistimi i Shqipėrisė qė tė ndodhė kėshtu ka bėrė qė pėr herė tė parė nė histori tė ndodhė shtyrja e kėtij takimi. Ai ishte paraparė tė mbahej nė Tiranė sot e nesėr dhe sipas shefit tė delegacionit serb, Aleksandar Vlahovic vetėm Shqipėria ka votuar pėr, njė votė ka qenė abstenim dhe tė gjitha shtetet e tjera kanė votuar kundėr pjesėmarrjes sė Kosovės.
12 shtete janė pjesė e kėsaj organizate: Shqipėria, Armenia, Azerbejxhani, Bullgaria, Gjeorgjia, Greqia, Moldavia, Rumania, Rusia, Turqia, Ukraina dhe Serbia. Aktualisht Asambleja udhėhiqet nga kryeparlamentarja shqiptare, Jozefina Topalli. /indeksonline/

Mustafa letėr nė Spanjė: Na njihni
22.11.2011/15:53 - E Martė
Kryetari i LDK-sė Isa Mustafa, ka uruar liderin e Partisė Popullore Spanjolle, Mariano Rajoy, pėr fitoren nė zgjedhjet nacionale.
“Ėshtė kėnaqėsi e veēantė qė, nė emėr tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, t’Ju uroj pėr fitoren e Partisė Popullore tė Spanjolle, qė udhėhiqni Ju, nė zgjedhjet nacionale tė sė dielės. Besoj fuqimisht se me Partinė Popullore dhe me Ju nė krye tė qeverisė, konfrontimi me sfidat e rimėkėmbjes sė ekonomisė dhe tė shoqėrisė spanjolle, nė kėto kohė tė vėshtira tė mbizotėrimit tė krizės globale, do tė jetė i sukseshėm”, thuhet nė letrėn e kryetarit tė LDK-sė, Mustafa.
Mė tej, Mustafa ka rikujtuar lidhjet e ngushta qė kanė Lidhja Demokratike e Kosovės dhe Partia Popullore Spanjolle qė nga koha e presidentit Rugova dhe e kryeministrit Aznar.

Dėshmitari “81”: Tre persona u vranė nė prani tė Haradinajt
22.11.2011/12:57 - E Marte
Ka rinisur sot nė Hagė gjykimi kundėr ish-kryeministrit tė Kosovės Ramush Haradinaj, i ndėrprerė tė hėnėn pėr shkak tė sėmurjes sė dėshmitarit tė mbrojtur tė koduar me emrin “81”.
Ky dėshmitar ka rrėfyer nė Tribunalin e Hagės se si tė burgosurit ishin torturuar dhe vrarė nė tė ashtuquajturin burg tė Jabllanicės gjatė vitit 1998, i cili supozohet se kontrollohej nga Haradinaj.
Sipas portalit italian “Adnkronos”, dėshmitari “81” ka treguar se ai vetė ka parė “njė serb, dy romė dhe katėr shqiptarė, tė jenė rrahur e mė pastaj tė jenė larguar pėr tė mos u kthyer kurrė”.
Sipas tij, tre prej tyre janė urdhėruar nė prani tė Haradinaj qė tė vriten. “Trupat e tyre nuk janė gjetur kurrė,” citon ky portal dėshmitarin e prokurorisė.
Tribunali i Hagės, e ka liruar mė 2008 nga tė gjitha akuzat Ramush Haradinajn, nė mungesė tė provave. Por mė 2010, njė panel ka urdhėruar rigjykim tė pjesshėm kundėr tij, pasi pretendohet se dėshmitarėt potencialė ishin kėrcėnuar dhe frikėsuar, dhe disa tė tjerė kishin vdekur nė mėnyrė misterioze./gazetajnk/

Pėr “rastin Bllaca” kėrkohet burgim pėr Fahredin Gashin
22.11.2011 - E Marte
Nėse kurrkush nuk i beson Nazim Bllacės, njė prokuror nuk vė fije dyshimi mbi historinė e treguar nga ai. Maorizio Salustro e ka quajtur tė hėnėn krejt tė vėrtetė e tė besueshėm rrėfimin e Bllacės, qė ėshtė dėshmitar bashkėpunues kundėr Fahredin Gashit e tė tjerėve. Prokurori italian ka kėrkuar nga trupi gjykues nė fjalėn pėrfundimtare para marrjes sė vendimit kundėr Fahredin Gashit e Hysri Ramės qė t’i shpallė fajtorė ata.
E shpallja fajtor, sipas kėrkesės sė prokurorit, do tė ishte dėnim me shumė vjet burgim pėr Fahredin Gashin, i cili akuzohet se ka vrarė Salih Gashin, mė 15 qershor 1999, nė shtėpinė e tij. Sipas prokurorit, Gashi kishte shtėnė mbi plakun Salih Gashi me njė rafal plumbash duke e lėnė tė vdekur nė vend. Ai ndodhej i shtrirė nė njė kauē i rrethuar nga familjarėt e tij nė fshatin Varigoc tė Lipjanit. Pa jetė ishte nxjerrė trupi i 68-vjeēarit si pasojė e plumbave qė i ishin dhėnė nė atė mbrėmje vere pa rrymė. Bile, sipas tij, ky proces as qė mund tė mendohet pa Nazim Bllacėn./koha/

Kadri Kastrati merr komandėn e FSK-sė
22.11.2011- E Marte
Komandanti i Operacioneve nė FSK, gjeneralmajor Kadri Kastrati, qė nga sot do ta zėvendėsojė gjenerallejtėnant Sylejman Selimin nė krye tė Forcės sė Sigurisė tė Kosovės.
Gazeta “Zėri” ka mėsuar se presidentja e vendit, Atifete Jahjaga, si komandante supreme e kėsaj force, tashmė ka nėnshkruar dekretin, me propozim tė kryeministrit Hashim Thaēi, qė gjeneralmajor Kastrati gjatė tre vjetėve tė ardhshėm ta drejtojė FSK-nė.
Gjithashtu merret vesh se ish-zėvendskomandanti i UĒK-sė pėr Zonėn e Llapit, Kastrati, ishte njė nga ushtarakėt mė tė parapėlqyer nga oficerėt e NATO-s pėr ta zėvendėsuar gjeneral Selimin, karshi komandantit tė Forcave Tokėsore, gjeneralmajorit Rrahman Rama.
Dekretimi i gjeneral Kastratit pritet tė ndodhė sot nga presidentja Jahjaga, nė ceremoninė e shėnimit tė Ditės sė Forcės tė FSKsė, kur edhe do tė bėhet ndėrrimi i komandės nga Sylejman Selimi te Kadri Kastrati.
Zyrtarisht askush nuk dėshiron tė flasė pėr ndėrrimet nė komandėn e FSK-sė, ndonėse tashmė ėshtė dhėnė njoftimi pėr ceremoninė e ndėrrimit tė komandantit tė FSKsė pikėrisht nė ditėn kur kjo forcė shėnon dyvjetorin e themelimit, si trashėgimtare e Trupave Mbrojtėse tė Kosovės.
Njė zyrtar i lartė i FSK-sė, i cili nuk ka dashur t’i pėrmendet emri, ka pohuar se pėr pozitėn e kryeushtarakut tė FSK-sė, sipas ligjit, nuk hapet asnjė konkurs, porse emėrohet njėri nga zėvendėskomandantėt e kėsaj force.
“Qė tė dy gjeneralėt, Kadri Kastrati dhe Rrahman Rama, kanė gradat e njėjta, por nė kėtė mes Kastrati ka qenė figurė mė e parapėlqyer si nga vendorėt, ashtu edhe nga ndėrkombėtarėt. Prandaj, me njė sugjerim formal tė FSK-sė, dhe me propozimin e kryeministrit Thaēi, presidentja Jahjaga, si komandante supreme, do ta dekretojė Kadri Kastratin nė krye tė FSK-sė”, ka thėnė ky zyrtar.
Megjithatė, Forca e Sigurisė e Kosovės, si trashėgimtare e Trupave Mbrojtėse tė Kosovės, gjithnjė ka marrė lėvdata pėr punėn qė ka bėrė, duke u cilėsuar si njė nga institucionet mė kredibile, e cila i ka dhėnė njė imazh tė mirė shtetit tė Kosovės.
Kryetari i Komisionit Parlamentar pėr Mbikėqyrjen e FSKsė, Ahmet Isufi, e ka mirėpritur emėrimin e gjeneralit Kadri Kastrati nė krye tė FSK-sė, i cili pason gjeneral Sylejman Selimin nė kėtė detyrė. Sipas tij, Kastrati ėshtė njė personalitet i lartė dhe meriton detyrėn e komandantit tė FSK-sė.
“FSK-ja me kapacitetet e arritura ėshtė njė nga institucionet mė kredibile nė Kosovė qė i ka dhėnė imazh tė mirė shtetit tė pavarur dhe sovran”, ka thėnė Isufi . Sipas tij, FSK ka pėrmbushur kapacitetet operacionale dhe pėr kėtė janė dhėnė vlerėsime pozitive edhe nga aleanca ushtarake veriatlantike.
Edhe kolegu i tij deputet, anėtari i Komisionit Parlamentar pėr Mbikėqyrjen e FSK-sė, Rexhep Selimi, nga Lėvizja Vetėvendosje, derisa ka dhėnė vlerėsime tė larta pėr punėn qė po bėhet nė kėtė forcė, megjithatė nuk ka lėnė pa kritikuar qeverinė e kryeministrit Thaēi dhe institucionet tjera pėr mungesė tė mbėshtetjes politike pėr FSK-nė.
“FSK tė gjitha detyrimet qė dalin para saj pothuajse i ka pėrmbushur dhe jo rrallėherė i ka tejkaluar ato brenda mundėsive tė limituara. Por, kjo nuk do tė thotė se edhe qeveria e ka bėrė punėn e vet karshi kėsaj force, sepse nganjėherė nuk ka qenė nė nivelin e duhur tė mbėshtetjes sė Forcės sė Sigurisė tė Kosovės”, ka thėnė deputeti Selimi.
Gjenerali nė ikje, Sylejman Selimi, ka qenė ish-komandat i UĒK-sė i cili u zėvendėsua nga gjeneral Agim Ēeku. Po ashtu ishte Selimi ai qė e zėvendėsoi Ēekun nė kohėn kur ai u emėrua kryeministėr i Kosovės, pėr tė trashėguar postin e numrit njė tė FSK-sė pas transformimit tė TMK-sė.
Pas shumė vitesh si ushtarak, Selimi pritet tė nisė jetėn e njė diplomati nėn petkun e ambasadorit tė Kosovės nė Tiranė.
Kastrati ka qenė ish-zėvendėskomandat i UĒK-sė nė Zonėn e Llapit, ndėrsa pėr mė pak se 3 vjet ka qenė shef i operacioneve nė FSK.

LDK: Rexhep Qosja, ky njeri i shitur
22.11.2011- E Martė
LDK-ja i ėshtė 'gjuajtur" PDK-sė pėr Ligjin pėr Akademinė e Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės, duke e konsideruar tendencėn pėr ndryshimin e tij si tė tė dėmshme, tė papranueshme dhe tė frymėzuar nga njė logjikė staliniste."PDK-ja synon tė shtetėzojė ASHAK-nė, pėr tė vėnė kontroll politik e ideologjik mbi institucionin mė tė lartė tė dijes, shkencės dhe tė kulturės nė Republikėn e Kosovės.
PDK-ja nuk ka dhėnė asnjė shpjegim tė vėrtetė pėr kėtė tendencė, por, pasi pagoi rėndė Rexhep Qosjen, me paratė e qytetarėve tė Kosovės, duke shpėrdoruar fondin pėr shkencėn, e obligoi kėtė tė fundit qė tė dalė e ta pėrkrahė tendencėn e mbrapshtė tė PDK-sė dhe nė tė njėjtėn kohė ta shajė LDK-nė, lidhur me nė ēėshtje me tė cilėn LDK-ja nuk ka tė bėjė. Por, Qosja arsyet i ka tė forta, meqė 220 mijė euro pėr disa tė shara nuk janė pak. Problemi ėshtė ky, PDK-ja dhe Qosja kėto 220 mijė euro na i vodhėn ne qytetarėve tė Kosovės" thuhet nė reagimin e LDK-sė.
Mė tej partia e Isa Mustafės thekon se "Arsyeja tjetėr e Qosjes ėshtė edhe mė e zezė, ai ėndėrron institucione tė kontrolluara nga partia tė cilės i shėrben, institucione nė tė cilat njerėzit dėrgohen siē ėshtė dėrguar ai nė ASHAK nė kohėn e tij".
"Rexhep Qosja nuk arrin tė dallojė veprimtarinė shkencore nga ajo politike, prandaj ēuditet se si njė njeri i shkencės, duke qenė edhe politikan, zgjidhet anėtar i ASHAK-sė. ASHAK-ja zgjedh sipas ligjit pozitiv dhe vullnetit tė vet e jo si nė kohėn e Qosjes, me pusullat apo firmat e Komiteteve tė LKJ-sė. Rexhep Qosja i ka tė vjetruara mėsimet pėr formatin dhe Ligjin pėr ASHAK-nė, meqė ai nuk ka kaluar kurrė procedura zgjedhjeje. Njeriu i dėrguar nė ASHAK nga ish-Komitetit Krahinor i LKJ-sė, nuk ka si i mėson tė tjerėt pėr rregulla demokratike tė zgjedhjes. Po ashtu, i njėjti nuk e di nga i bie ASHAK-ja, meqė aty nuk ka shkelur me dekada, edhe pse vijon tė marrė rrogė nga ASHAK-ja, pra nga taksat e qytetarėve tė Kosovės" thueht nė reagim.
"Rexhep Qosja duket qė po ėndėrron edhe njė “revolucion tė vonuar demokratik”, por tani nė Kosovė. E sigurojmė atė qė do tė shkojė nga kjo botė i dėshpėruar, sepse njė tė tillė nuk do ta lejojnė qytetarėt e Kosovės. Po tė donin njė gjė tė tillė, ata do ta kishin votuar Qosjen me mė shumė se 0.4 % tė votave nė humbjen e tij tė turpshme" pėrfundon reagimi.

Maraj, tė zbardhen vrasjet e pasluftės
22.11.2011 - E Marte
Maraj nuk i ndahet tė qenit protagonist brenda javės, njė pėrpjekje e tij qė nisi me konferencėn pėr media ku befasisht tha se nuk ka lidhje me shėrbimet sekrete tė partive. Nė njė intervistė pėr Epokėn e Re, Maraj ka thėnė se ėshtė i gatshėm tė bashkėpunoj pėr tė zbardhur vrasjet e pasluftės, njė cėshtje mjaft e rėndėsishme kjo.
"Edhe mė herėt kam deklaruar se jam i interesuar tė bashkėpunoj qė gjitcka tė bėhet transparente" ka thėnė Maraj. Ai mė herėt akuzoi edhe disa figura politike e tė shoqėrisė civile ndėrsa ka folur pėr marrėdhėnie reale me SHIK-ut.


- Lajmet
- E hėnė, 21 nėntor, 2011

trup e trup:
- SHBA nuk do ta kursej ndihmėn e gjithanshme pėr shtetin e Kosovės - Presidenti i Shqipėrisė priti kryeparlamentarin e Kosovės
- Berisha ne Izrael
- KE organizon vizitė studimore pėr parlamentarėt e Kosovės nė Bruksel
- Kosova dhe Sllovenia nėnshkruan protokollin pėr bashkėpunim
- Qeveria mbetet e pėrkushtuar pėr krijimin e njė ambienti ku mbizotėron rendi, ligji dhe drejtėsia
- Kryeministri Thaēi rithekson se menaxhimi i integruar i kufijve ėshtė model evropian
- Tė shtėnat me armė shqetėsojnė banorėt e veriut
- Kuēi kėrkon qė Forumi Crans Montana tė mbahet edhe nė Prishtinė
- Kosova vendi i parė nė rajon me Strategji pėr rezistencėn antimikrobike
- Kampi i KFOR-it “Casablanka” do t’i mbetet nė menaxhim Komunės sė Suharekės
- Ashpersohet perplasja e policive me trafikante e narkotikeve ne kufirin greko shqiptar
- Nė Kosovė, per kete vit u mbyll procesi i privatizimit


...pak me hapur:
Berisha, vizitė nė Izrael
21/11/2011
Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, ka takuar presidentin e Izraelit, Shimon Peres.
Nė njė njoftim tė Kryeministrisė, presidenti Peres, pasi i uroi mirėseardhjen Kryeministrit Berisha, vlerėsoi marrėdhėniet shumė tė mira politike midis tė dy vendeve, si dhe e cilėsoi kėtė vizitė tė kryeministrit si njė kontribut tjetėr pėr zgjerimin dhe forcimin e mėtejshėm tė tyre.
Kryeministri Berisha i cilėsoi marrėdhėniet politike dypalėshe si tė shkėlqyera dhe e risiguroi Presidentin pėr vendosmėrinė e qeverisė shqiptare pėr tė thelluar bashkėpunimin nė tė gjitha fushat me interes tė ndėrsjellėt, nė veēanti nė fusha si ato tė bujqėsisė, arsimit, turizmit, energjetikės, teknologjisė sė informacionit, etj.
Berisha bėri njė ekspoze tė reformave tė ndėrmarra nga qeveria shqiptare, si dhe arritjeve tė rėndėsishme nė njė sėrė fushash.
Presidenti Shimon Peres vlerėsoi si shembull modelin e bashkėjetesės dhe tolerancės fetare qė ekziston nė Shqipėri, e veēanėrisht, pėr ndjenjat miqėsore ndaj popullit hebre.
Kryeministri Sali Berisha ka udhėtuar tė dielėn nė Izrael pėr njė vizitė treditore me ftesė tė kryeministrit izraelit Benjamin Netanyahu.

SHBA nuk do ta kursej ndihmėn e gjithanshme pėr shtetin e Kosovės
21.11.2011 16:55 ET Prishtinė
Presidentja e Republikės sė Kosovės, Atifete Jahjaga dhe ambasadori i SHBA-sė nė Kosovė, Christopher Dell, nėnshkruan tė hėnėn njė memorandum mirėkuptimi pėr ndihmė tė gjithanshme tė SHBA-sė pėr Kosovėn.

Ashpersohet perplasja e policive me trafikante e narkotikeve ne kufirin greko shqiptar
E hėnė, 21 Nėntor 2011
Policia greke dhe ajo shqiptare po shohin me shqetėsim rritjen e trafikut tė lėndėve narkotike nė brezin kufitar tė tė dy vendeve. Raste e fundit tė bllokimit tė hasahsit nga policia greke kanė folur pėr incidente tė armatosura mes policisė dhe trafikantėve. Ndėrkaq, drjetuesit e njėsive vendore nė tė dy anėt e kufirit po kėrkojnė njė bashkėpunim mė tė madh nė programet ndėrkufitare dhe njė luftė pa kompromis ndaj trafikut tė narkotikėve.

Nė Kosovė, per kete vit u mbyll procesi i privatizimit
E hėnė, 21 Nėntor 2011
Nė Kosovė autoritetet thanė se kanė pėrmbyllur pėr kėtė vit procesin e privatizimit tė ndėrmarrjeve shoqėrore dhe rifillimi i tij pritet nė pranverėn e vitit tė ardhshėm. Nėpėrmjet kėtij procesi qė filloi mė 2003 janė privatizuar rreth 300 ndėrmarrje dhe afėrisht po aq tė tjera presin t’i nėnshtrohen kėtij procesi, i cili po pėrcillet me shumė debate rreth ndikimit tė tij nė rimėkėmbjen ekonomike tė Kosovės qė pėrballet me shkallė tė lartė tė papunėsisė dhe rrjedhimisht edhe varfėrisė.


- Lajmet
- E premte, 18 nėntor, 2011

trup e trup:
- Kosova paraqet sukseset nė konferencėn ndėrkombėtare “Germia Hill”
- Jahjaga: Kosova ndjekė politikėn e fqinjėsisė sė mirė me tė gjitha shtetet
- Kryekuvendari Krasniqi do tė marrė pjesė nė njė tubim rajonal nė Tiranė
- Rexhepi: Hapja e dialogut pėr liberalizim tė vizave do tė bėhet nė fund tė kėtij viti
- Austria dhe Kosova negociojnė marrėveshje ndėrshtetėrore pėr sigurimet shoqėrore
- Deputetėt britanikė interesohen pėr Mitrovicėn
- Gėrxhaliu kėrkon lobimin e Turqisė pėr marrėveshje nė lėmin e transportit me Bullgarinė
- Veton Surroi, fitues i Ēmimit pėr tė Drejtat e Njeriut tė SEEMO-s
- Lėvizja Vetėvendosje! nė Gjilan e konsideron tė papranueshėm ndryshimin e Statutit tė Komunės
- Mali i Zi nuk e di se cilat bashkėsi nacionale jetojnė nė tė
- LDD kėrkon unitet politik pėr ēėshtjet me interes kombėtar dhe shtetėror
- FOL kėrkoi transparencėn nė 32 institucione publike, e gjen vetėm te njė
- Mungesa e prokurorėve tė specializuar, sfidė pėr prokuroritė e Kosovės
- U bė prezantimi i hulumtimit “Perceptimi i diasporės – 2011”
- Rivitalizim i pėrbashkėt i rrjedhės sė lumit Buna
- AAK: Buxheti po diskriminon dhe shkatėrron bujqėsinė kosovare
- Gjakova dhe Elbasani kėrkojnė pika bashkėpunimi
- Gjakova i ofron biznesmenėve nga Zvicra tė hapin reparte prodhuese
- Filloi punimet dyditore Konferenca Kombėtare e Bibliotekonomisė
- Lėshohen nė funksion kamerat publike nė Pejė
- Kėngėt e Mustafa Budinit vijnė nė Gjakovė pėrmes Tushės dhe Jetishit
- Shkon nė gjashtė numri i tė arrestuarve pėr pjesėmarrje nė grupin e grabitėsve:
Hetuesit policor tė skuadrės rajonale tė hetimeve kundėr krimeve tė rėnda, nė Mitrovicė, kanė arrestuar edhe dy tė dyshuarve tė tjerė, si bashkėpjesėmarrės nė grabitjet serike tė kryera nga grupi i tė dyshuarve, duke e ēuar numrin e tė arrestuarve nė gjashtė.


- Lajmet
- E enjte, 17 nėntor, 2011

trup e trup:
- Konferenca “Germia Hill” nesėr nė Prishtinė tubon mbi 100 diplomatė nga e gjithė bota
- Thaēi: Asnjė cep i territorit tė Republikės sė Kosovės nuk do t’i jepet Serbisė
- Serbėt ndalojnė njė konvoj tė KFOR-it nė Zupē
- Zėvendėskryeministri Kuēi po merr pjesė nė Forumin Crans Montana
- Ministri Beqaj takoi kryeministrin e Turqisė Reqep Tayip Erdogan
- BE investon 800 mijė € nė qendrėn e re shėndetėsore nė Vushtrri
- Delegacioni britanik i Unionit Ndėrparlamentar u interesua pėr Kishėn katolike
- Peja kėrkoi ndihmėn e parlamentarėve britanik pėr zhvillim ekonomik
- Debati pėr Projektbuxhetin 2012 shfrytėzohet pėr lėvde vetvetes
- Ngrohtorja e Gjakovės ngrohė 120.000 metra katrorė sipėrfaqe
- Suhareka pėrcakton njė lokacion pėr shitje tė mjeteve piroteknike
- Prizreni po konkretizon ndėrtesėn e parė tė pas luftės dedikuar rasteve sociale
- Vazhdon mbėshtetja e Japonisė pėr shėndetėsinė kosovare
- Jahjaga: Kosova ka traditė nė ruajtjen e trashėgimisė kulturore dhe fetare
- Fshati Bare u bė me qendėr tė kulturės
- U hap festivali i filmit “Hyjnesha nė fron"
- Piktori gjilanas Arian Rexhepi hapi ekspozitėn personale
- Radio Ulqini as radio as televizion pėr shkak tė interesave dhe ndikimeve politike


- Lajmet
- E mėrkurė, 16 nėntor, 2011

trup e trup:
- Arrestohen katėr tė dyshuar pėr grabitje: Hetuesit rajonal tė Mitrovicės, si rezultat i pėrpunimit tė informatave dhe zhvillimit tė hetimeve intensive pėr identifikim tė personave tė dyshuar tė pėrfshirė nė raste serike tė grabitjeve tė armatosura.
- Thaēi: Menaxhimi i integruar i kufirit ėshtė model evropian
- Tahiri: BE-ja duhet t'i bėjė presion Serbisė qė t’i zbatojė marrėveshjet e arritura nė Bruksel
- BE rikonfirmon mbėshtetjen pėr Agjencinė Kundėr Korrupsionit nė Kosovė
- Deputetėt britanik mbėshtesin aspiratėn e Kosovės pėr integrim
- Ministria e Punėve tė Jashtme e Kosovės fillon me botimin e buletinit informativ
- Misioni i OSBE-sė nė Kosovė hap konkurs pėr ese mbi Kuvendin
- Qendrat policore tė Kosovės dhe Shqipėrisė forcojnė bashkėpunimin
- Ministri Beqaj merr pjesė nė Forumin Ekonomik dhe tė Energjisė nė Stamboll
- Gjakova mund tė shėrbejė si shembull pėr integrime
- Nxėnėsit gjakovarė ekspozojnė fotografi tė monumenteve tė trashėgimisė kulturore
- Kulturėn shqiptare nė Ulqin duhet tė zhvillojnė profesionistėt e jo amatorėt
- Seriozitetin e ministrive nuk e ndjejnė lumenjtė e Pejės
- Pejė: Aktakuzė ndaj dy zyrtarėve tė KEK-ut
- Prokuroria Komunale nė Pejė ka ngritur aktakuzė kundėr 35 personave
- Projekti “Interkulturalizmi dhe procesi i Bolonjės” vlerėsohet i suksesshėm
- Gjilani vlerėsohet nga Komisioni Evropian pėr procesin e riatdhesimit
- Gjilanasit ankohen se nuk po funksionon bashkėpunimi deputet –qytetar
- Ndėrtohet godinė pėr tė riatdhesuarit ferizajas
- Komuna e Ferizajt i kthehet sėrish ndėrtimit tė shtėpive pėr skamnorėt
- Pėrurohet panareli solar pėr ujė tė ngrohtė nė njė konvikt tė Qendrės sė Studentėve
- Nė dy operacione tė ndara policore sekuestrohen rreth 25 kg substancė narkotike



- Lajmet
- E marte, 15 nėntor, 2011

trup e trup:
- Dialogu Beograd-Prishtinė deri nė fund tė nėntorit
- Tahiri: 20 nėntori, koha e fundit kur duhet tė nis Serbia sė zbatuari marrėveshjet
- Jahjaga: Ahtisaari plus pėr veriun do tė ēonte drejt ndarjes
- Rohan: Tė bisedohet pėr zbatimin e Ahtisaarit, jo pėr opsionet e reja
- EULEX-i s’ka mandat pėr hetim tė MTPT-sė
- Ndėrrohet komanda e Brigadės Shumėkombėshe Perėndim
- Zėvendėskryeministri Kuēi nė Holandė
- Hamiti: Po bėhet dominante agjenda e pesė vendeve tė BE-sė, qė nuk e kanė njohur Kosovėn
- Rruga Deēan – Plavė integron tri shtete - Shpella e Grykės sė Rugovės, pullė postale


...informacione te hapura:
Dialogu Beograd-Prishtinė deri nė fund tė nėntorit
15.11.2011
Beograd, 15 nėntor - Shefi i delegacionit serb nė bisedimet me Kosovėn, Borisllav Stefanoviq ka thėnė se data e takimit tė radhės me delegacionin e Kosovės nuk ėshtė pėrcaktuar ende, por ėshtė shprehur i sigurt se takimi do tė mbahet deri nė fund tė nėntorit, raporton agjencia serbe e lajmeve, Beta.
Pas paralajmėrimeve nė mediat kosovare se i dėrguari i BE-sė pėr ndėrmjetėsim nė kėtė dialog, Robert Cooper ka thirrur takimin e radhės pėr tė premten, Stefanoviq ka deklaruar se “data e takimit tė radhės varet nga shumė ēėshtje”.
Prishtinė, 15 nėntor - Ende nuk ka njoftim zyrtar nėse kėtė tė premte do tė vazhdojė dialogu Prishtinė-Beograd.
Kėshilltari i kryesueses sė delegacionit kosovar nė bisedime, Visar Xani, ka thėnė pėr RTK-nė se pala kosovare ėshtė pėr vazhdim tė dialogut, por deri mė tani nuk ka asgjė zyrtare nga ndėrmjetėsuesi i BE-sė, Robert Cooper, se dialogu do tė vazhdojė tė premten. Pala kosovare ėshtė informuar pėr pėrpjekjet qė po i bėn Cooper qė ta bindė palėn serbe ta rinisė kėtė dialog. Ndėrkohė, Bashkim Evropian pret qė dialogu Prishtinė- Beograd, tė vazhdojė sė shpejti.

Jahjaga: Ahtisaari plus pėr veriun do tė ēonte drejt ndarjes
15.11.2011
Prishtinė, 15 nėntor - Presidentja e vendit, Atifete Jahjaga ka deklaruar se Ahtisaari Plus pėr veriun nuk ėshtė opsion sepse do tė rrėnonte tė arriturat nė Kosovė dhe nuk do tė garantonte integrimin por do tė ēonte drejt ndarjes. Dukje shprehur qėndrimin se mospajtimet nė rajonin e Ballkanin duhet tė zgjidhen pėrmes dialogut dhe respektimit tė ndėrsjellė tė integritetit territorial dhe sovranitetit tė secilit vend, tha se pavarėsia e Kosovės ka stabilizuar rajonin. Gjatė takimit me njė delegacion tė deputetėve tė Unionit Inter-Parlamentar tė Britanisė sė Madhe, ajo deklaroi se anėtarėsimi i Kosovės nė Partneritetin pėr Paqe dhe nė veēanti marrėdhėnia kontraktuale me BE-nė do tė ndihmonte pėrshpejtimin dhe thellimin e reformave nė vend. Presidentja Jahjaga ka thėnė se dialogu ndėrmjet Republikės sė Kosovės dhe Republikės sė Serbisė ėshtė rruga e vetme pėr tė normalizuar marrėdhėniet.

Rohan: Tė bisedohet pėr zbatimin e Ahtisaarit, jo pėr opsionet e reja
ereniku 15.11.2011 - 09:11
Albert Rohan, i cili me Martti Ahtisaarin hartoi propozimin gjithėpėrfshirės pėr statusin e Kosovės, qė shėrbeu si bazė pėr shpalljen e Kosovės shtet tė pavarur mė 2008, thotė se ai plan – i njohur si Pakoja e Ahtisaarit – ėshtė zgjidhja edhe pėr veriun e Kosovės, dhe nė vend tė diskutimeve pėr njė zgjidhje tė re, do tė duhej tė bisedohej pėr zbatimin e saj.
Nė njė intervistė tė shkurtėr pėr “Kohėn Ditore”, diplomati i mirėnjohur austriak, Rohan, thotė se pėrgjegjėsia pėr veriun e Kosovės ėshtė para sė gjithash e institucioneve dhe e lidershipit politik tė Kosovės, por edhe e Beogradit dhe vetė serbėve nė veri. Ndėrsa Brukseli, pėrveē qė duhet tė ofrojė pėrkrahje mė tė madhe pėr stabilizimin e Kosovės, ėshtė koha e fundit tė tejkalojė edhe pengesėn qė ia krijojnė Kosovės 5 vendet e BE-sė qė ende nuk e njohėn pavarėsinė.

EULEX-i s’ka mandat pėr hetim tė MTPT-sė
15.11.2011
Prishtinė, 15 nėntor – Edhe nėse ndonjė dėshmi e fuqishme nė rastin e MTPT-sė i ka ardhur EULEX-it kėto dy javė, ajo do tė jetė e pavlefshme. Misioni mė i madh i BE-sė, qė nga 29 tetori nuk ka mandat gjykate pėr ta hetuar ish-ministrin Fatmir Limaj pėr afera korrupsioni.
Hetimet nė rastin mė tė madh tė EULEX-it nė luftėn kundėr korrupsionit, kanė mbushur njė vit e gjysmė mė 28 tetor tė kėtij viti dhe nė kėtė mėnyrė vendimit gjyqėsor pėr tė autorizuar hetimet i ka skaduar afati.
Prokuroria e EULEX-it i ka bėrė kėrkesė gjatė muajit tetor Gjykatės Supreme tė Kosovės pėr zgjatje tė mandatit pėr hetime, por njė vendim i tillė ende nuk ėshtė marrė nga Supremja. Vendimi eventual mund t`i japė mandat EULEX-it qė tė hetojė edhe jo mė shumė se gjashtė muaj. Ēfarėdo hetimi nė Kosovė mund tė zgjasė maksimalisht 2 vjet.

Ndėrrohet komanda e Brigadės Shumėkombėshe Perėndim
15.11.2011
Pejė, 15 nėntor - Nė bazėn e KFOR-it italian, gjegjėsisht nė fshatin “Italia”, nė Pejė ditėn e martė u bė ndėrrimi i komandės nė Brigadėn Shumėkombėshe Perėndim nė mes te kolonelit Vincenzo Cipullo, dhe kolonelit Andrew Brzaga, ku ky i fundit do tė shėrbejė pėr gjashtė muajt e ardhshėm nė krye tė kėsaj Brigade. Pos komandantit tė pėrgjithshėm tė KFOR-it nė Kosovė, gjeneralit Erhard Drews, tė pranishėm nė kėtė ndėrrim komande ishin edhe komandanti i Komandės sė pėrbashkėt Operacionale tė Mbrojtjes italiane, gjenerali Francesco Diella, ambasadori i Italisė ne Kosovė.

Tahiri: 20 nėntori, koha e fundit kur duhet tė nis Serbia sė zbatuari marrėveshjet
15.11.2011
Prishtinė, 15 nėntor - Nė kėtė takim u diskutua pėr thellimin e bashkėpunimit mes dy shteteve, dhe po ashtu u vlerėsuan raportet e shkėlqyera Kosovė - Shqipėri. Nė takim u tha se tė dy shtete kanė mundėsi shumė tė mira tė bashkėveprojnė nė rrugėn e integrimeve evropiane.
Me kėtė rast, zėvendėskryeministrja Tahiri tha se Kosova ėshtė duke punuar maksimalisht nė rrugėn e saj drejt integrimeve euroatlantike. Ndėrkaq u vlerėsua lartė gatishmėria e Kosovės pėr dialogun teknik si njė vlerė qė kontribuon nė rrugėn evropiane. Znj. Tahiri tha se edhe Bashkimi Evropian ka konstatuar se Kosova po kryen obligimet e saj qė dalin nga marrėveshjet e arritura nė Bruksel, andaj kėrkon edhe marrjen e marrėdhėnieve kontraktuale me BE-n. Ndėrkaq, u vlerėsua se data 20 nėntor ėshtė koha e fundit kur duhet tė nis Serbia se zbatuarit marrėveshjet e arritura nė Bruksel.
Ambasadori Lauka tha se Qeveria e Republikės sė Shqipėrisė e mbėshtetė plotėsisht dialogun teknik midis Republikės sė Kosovės dhe Republikės sė Serbisė, dhe angazhohet qė kėto marrėveshje tė zbatohen nė praktik. Sipas tij bashkėpunim rajonal duhet tė kontribuoi nė integrimin e Ballkanit nė Evropė.

Shpella e Grykės sė Rugovės, pullė postale

15.11.2011 -
Filatelia e Postės sė Kosovės ka lėshuar nė qarkullim postar emisionin e ri tė pullave postare me titull: ”Shpellat e Kosovės”.

Zėvendėskryeministri Kuēi nė Holandė
15.11.2011 -
Hagė, 15 nėntor – Nė kuadėr tė vizitės zyrtare nė Mbretėrinė e Holandės, zėvendėskryeministri dhe Ministri i Drejtėsisė, Prof. Dr. Hajredin Kuēi, po merr pjesė nė Konferencėn Ndėrkombėtare tė organizuar nga Tribunali Penal Ndėrkombėtar pėr ish-Jugosllavinė nė Hagė, e cila bashkon akademikėt udhėheqės tė kėtij lėmi, gjyqtarėt ndėrkombėtarė, udhėheqės shtetesh dhe pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile.

Hamiti: Po bėhet dominante agjenda e pesė vendeve tė BE-sė, qė nuk e kanė njohur Kosovėn
ereniku 15.11.2011
Prishtinė, 15 nėntor - Anėtarėt e Komisionit pėr Punė tė Jashtme kanė pritur sot delegacion E Grupit Britanik nė Unionin Ndėrparlamentar, kryesuar nga Lord Bowness, nė pėrbėrje tė tė cilit ishin :Jackie Doyle-Price -AP (Partia Konservative), Lord Dykes (Partia Liberal Demokratike), Earl Of Sandwich AP, Angela Smith AP (Partia e Punės), Lord Hylton (i pavarur), si dhe dhe Agnieszka Suchenia, asistente e Sekretarisė.
Kryetari i Komisionit pėr Punė tė Jashtme, Albin Kurti, i cili e ka drejtuar takimin, ka falėnderuar parlamentarėt nga Mbretėria e Bashkuar pėr mbėshtetjen e vazhdueshme tė shtetit tė tyre pėr Kosovėn. “ Angazhohemi qė Kosova tė bėhet shtet normal dhe i zhvilluar, me sovranitet dhe integritet tė plotė”; ėshtė shprehur Kurti, duk pėrmendur parametra tė trishtė pėr gjendjen ekonomike dhe sociale nė Kosovė: jetėn nė varfėri tė 45 pėr qind tė popullsisė sė Kosovės dhe sidomos jetėn nėn kushtet e minimumit biologjik tė 18 pėr qind tė banorėve tė Kosovės. Problemin kryesor tė Kosovės pėr sa i pėrket sovranitetit dhe integritetit tė vendit Kurti e ka parė tek funksioni i strukturave paralele tė Serbisė nė veri tė vendit, tė nxitura dhe tė financuara nga Beogradi. Duke folur pėr politiken e kreut aktual serb ndaj Kosovės, Kurti ka theksuar se ajo duket demokratike dhe e moderuar po tė shikohet nga Bruksesli a Uashingtoni, por se ajo duket e njėjtė me atė tė Millosheviqit, po tė shikohet nga perspektiva e Kosovės. Ai tutje ka pohuar se Serbia trimėrohet nė destruktivitetin e saj ndaj Kosovės edhe pėr shkak tė politikės jounike tė BE-sė ndaj vendit tonė, duke shtuar se Serbia vazhdimisht kėrkon pėr serbėt e Kosovės atė qė nuk e lejon pėr pakicėn shqiptare nė Serbi.
Kryesuesi i delegacionit parlamentar nga Mbretėria e Bashkuar, Lord Bowness, ka shprehur kėnaqėsinė qė ndodhej nė Kosovės, duke u shprehur i bindur se tash e tutje takimet me parlamentarėt e Kosovės do tė jenė edhe mė tė dendura dhe mė frytdhėnėse. Nė vazhdim ai dhe anėtarėt e tjerrtė tė delegacionit britanik kanėshtruar pyetje pėr qėndrimet e kolegėve kosovarė pėr dialogun me Serbinė, e sidomos pėr qėndrimet e subjektit politik tė z. Kurti.
Kryetari i Komisioni pėr Politikė tė Jashtme ndėr arsyet e kundėrshtimit tė dialogut me Serbinė i ka pėrmbledhur atė se dialogu ka filluar pa kushtėzime ndaj Serbisė dhe me kushtėzime tė rėnda pėr Kosovėn; se aji po krijon probleme shtesė nė veri tė vendit dhe pėr faktin qė kreu serb ėshtė angazhuar hapur kundėr pavarėsisė sė Kosovės.
Skender Hyeni gjithashtu ka mbajtur qėndrim se dialogu ka filluar me nguti dhe pa u pėrgatitur mirė. “ Do tė duhej tė ishim angazhuar pėr zgjidhje tė vėshtira por tė qėndrueshme dhe jo siē po veprohet: pėr zgjidhje tė shpejta dhe tė paqėndrueshme, me pasoja largvajtėse, ka theksuar ai. Nėnkryetari i Komisionit, Hydajet Hyseni, ka theksuar faktin qė dialogu ėshtė pranuar me gjithė dyshimin pėr atė se Beogradi e dėshiron vėrtetė njė zgjidhje tė drejtė pėr Kosovėn. Ai ka pikasur tendencat serbe qė edhe nėpėrmjet dialogut t’i dominojė shtetet e Ballkanit Perėndimor dhe sidomos pėr shkak tė tendencave tė dukshme pėr ta bonjėzuar Kosovėn. “Kosova mėton zgjidhje evropiane pėr pakicat” i ka garantuar Hyseni parlamentarėt Britanikė.
“Evropa deri mė sot nuk i ka pėrfillur kėrkesat e palės kosovare nė dialog”, ka theksuar Sabri Hamiti, i cili ka shtuar se dialogu ėshtė imponuar si kompromis ndaj Serbisė pas vendimit tė qartė tė Gjykatė Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė pėr pavarėsinė e Kosovės. Ai ka konstatuar me keqardhje se pėr Kosovėn po bėhet dominante agjenda e pesė vendeve tė BE-sė, tė cilat nuk e kanė njohur Kosovėn.
Duke u shprehur nė favor tė dialogut tė filluar me Serbinė, deputeti Shaip Muja ėshtė shprehur optimist se ndėrmjetėsuesit e fuqishėm ndėrkombėtarė tė kėtij dialogu: BE-ja dhe SHBA-tė, nuk do tė lejojnė kriza tė pamenaxhuaeshme nė Ballkanin Perėndimor.
Deputetja Donika Kadaj-Bujupui ka kėrkuar nga parlamentarėt britanikė qė tė nxisin investimet nga Mbretėria e Bashkuar nė Kosovė, kurse Amir Ahmeti ka kėrkuar nga mysafirėt qė tė ndikojnė tek kolegėt e tyre tė pesė vendeve tė BE-sė qė edhe kėto vende ta njohin shtetin e pavarur tė Kosovės.
Parlamentarėt britanikė kanė pohuar se do tė angazhohen pėr ardhmėrinė e Kosovės dhe prosperimin e saj duke pohuar se investimet e huaj nė Kosovė do tė jenė shumė mė tė mėdha nėse rregullohet infrastruktura ligjore pėr kėto investime, ka njoftuar Zyra pėr media dhe marrėdhėnie me publikun e Kuvendit tė Kosovės./burimi: koha.net/

Rruga Deēan – Plavė integron tri shtete
15.11.2011
Deēan, 15 nėntor - Ministrja e Integrimeve Evropiane, Vlora Ēitaku, ambasadori francez nė Kosovė, Jean Franēois Fitou, si dhe shefi i Zyrės Greke Dimitris Moschopoulos, vizituan sot Deēanin dhe Junikun pėr tė parė nga afėr procesin e riatdhesimit, i cili ėshtė kusht nga Bashkimi Evropian pėr liberalizim vizash. Ministrja Ēitaku ka pėrgėzuar zyrtarėt e komunve Deēan e Junik, pėr, siē tha ajo, tė arriturat nė kėtė proces dhe kėrkoi nga ta qė tė mirėmbajnė kėtė sistem tė cilin e kanė ndėrtuar. Duke pranuar se kishte procedura burokratike nė qasjen e fondit prej 3.5 milionė euro, i cili sipas saj deri mė tani ėshtė shfrytėzuar vetėm 20 %, Ēitaku tha se gjatė vizitave nė terren ka evidentuar se ėshtė njė ēėshtje problematike, dhe tani bordi ekzekutiv i fondit pėr integrime pėr personat e riintegruar ka vendosur qė tė shkurtojė jo vetėm procedurat, por edhe kohėn e dhėnies sė pėrgjigjeve. Ambasadori i Francės Jean Franēois Fitou tha se Deēani dhe Kosova kanė bėrė punė tė dukshme nė kėtė drejtim. Ajo ēka ėshtė e rėndėsishme, sipas tij, ėshtė qė tė gjithė t’i mbajmė dyert e hapura nė procesin e integrimeve evropiane. Ndėrkaq shefi i Zyrės Ndėrlidhėse greke, Dimitris Moschopoulos, tha se Greqia ėshtė angazhuar qė tė punojė shumė nė kėtė drejtim pėr perspektiven evropiane tė Kosovės. I pyetur pse shteti i tij ende nuk e ka njohur Kosovėn si shtet tė Pavarur, Moschopoulos ka thėnė se “njohja e Kosovės nga shteti im nuk ėshtė nė dorėn time, mirėpo populli grek ka njė miqėsi shumė tė mirė me popullin e Kosovės”. Ata ēmuan lartė raportet e mira tė ndėrtuara nė mes tė Manastirit tė Deēanit dhe Komunės, kurse shefi i Zyrės greke prezencėn e Manastirit tė Deēanit nė kėtė komunė e quajti bekim pėr Deēanin. Gjithashtu Moschopoulos, deklaroi se “unė jam kėtu si njė pėrfaqėsues i Greqisė dhe e ndjej vetėn si njė mik shumė tė mirė tė Kosovės, dhe ne kemi vullnetin dhe dėshirėn qė tė jemi njė fqinj shumė tė mirė”. Kryetari i Deēanit Rasim Selmanaj bėri tė ditur se nė kėtė komunė janė mė shumė se 200 tė riatdhesuar. Ndėrsa sa i pėrket raporteve nė mes tė Komunės dhe Manastirit, Selmanaj tha se dy ēėshtjet qė realisht ka nevojė Deēani, dhe tė cilat pėrbėjnė hallkė tė fortė pėr zhvillimin e ekonomik tė kėsaj komune, janė kthimi i pushimores sė fėmijėve “Pishat e Deēanit”, nė kompetencė tė komunės ku momentalisht ėshtė i vendosur KFOR-i, si dhe ndėrtimi i rrugės nacionale Deēan-Plavė. Kėtė tė fundit Selmanaj e ka quajtur integrim tė tri shteteve dhe mundėsi e mirė pėr zhvillim ekonomik. “Ndėrtimi i rrugės Deēan-Plavė ka rėndėsi tė shumėfishtė, ngase mundėson integrimin e tri shteteve fqinjė – Kosovės, Shqipėrisė dhe Malit tė Zi”,, ka thėnė Selmanaj.
Ndėrsa nė takimin me udhėheqėsin e Junikut, Agron Kuēi, mysafirėt u njoftuan nga ai me zhvillimet nė kėtė komunė. Ministrja Ēitaku nė Junik ka kėrkuar nga shtetasit e Kosovės qė tė ndalojnė sė kėrkuari azil nė shtetet evropiane.


- Lajmet
- E hėnė, 14 nėntor, 2011

Njė neuroshkencėtar shqiptaro-amerikan paraqet studime nė njė konferencė nė Uashington
14 Nėntor 2011
Doktor Bashkim Kadriu flet per te rejat ne fushen e neuroshkences dhe per stigmen qe shoqeron semundjet mendore.Doktor Bashkim Kadriu ėshtė mjek neuroshkencėtar nė kolegjin Albert Ajnshtajn tė Universitetit Jeshiva nė shtetin e Nju Jorkut. Zoti Kadriu ėshtė anėtar i shoqatės shqiptaro-amerikane tė mjekėve kėtu nė Shtetet e Bashkuara. Ai foli nė emisionin Ditari tė Zėrit tė Amerikės pėr studimet e tij dhe pėr stigmėn qė shoqėron sėmundjet mendore./voa/

103 vjetori i Kongresit tė Manastirit, mesazhi i Kryeministrit Thaēi
ereniku 14 Nėntor 2011
Njėra ndėr ngjarjet mė tė rėndėsishme kulturore tė kombit dhe qytetėrimit shqiptar ėshtė Kongresi i Manastirit, i mbajtur nė dhjetėvjeēarin e parė tė shekullit njėzetė, 103 vjet mė parė, theksoi sot nė njė mesazh kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi.
Ai vlerėson se Kongresi i Manastirit ėshtė historik sepse nė tė u arrit pėrcaktimi i alfabetit shqip, me germa latine, duke shėnuar etapė tė re tė zhvillimit gjuhėsor, komunikimit dhe shkrimit tė gjuhės shqipe.
“Pėrqafimi i kėtij alfabeti nga studiuesit, shkrimtarėt, gazetarėt, administrata dhe mbarė qytetėrimi shqiptar ishte fitore dhe tregues i identitetit tė lashtė tė kulturės sonė dhe tė forcimit tė identitetit kombėtar”, thuhet nė mesazhin e kryeministrit kosovar.
Ai shprehet se pjesėmarrėsve tė shquar tė Kongresit tė Alfabetit edhe sot u jemi mirėnjohės pėr arritjen me tė cilėn krenohen shqiptarėt kudo: nė trojet shqiptare dhe gjithandej ku jetojnė, punojnė dhe zhvillojnė botėn e tyre shpirtėrore, shkencore dhe kulturore.
“Me germat e alfabetit tė Kongresit tė Manastirit qytetėrimi shqiptar krijon vlera shpirtėrore, kultivon, pėrēon dhe pėrqafon vlerat mė tė pėrparuara tė njerėzimit, duke dhėnė kontribut nė rritjen e lirisė, paqes dhe demokracisė”, pėrfundon mesazhi i kryeministrit Thaēi./burimi: mediat Kosove/

Vehabizmi nė Maqedoni
14 Nėntor 2011
Bashkėsia Islame nė Maqedoni dhe autoritetet e rendit thonė se nė vend janė tė pranishme grupe radikale islamike, por se ato nuk paraqesin ndonjė rrezik pėr momentin. Kryetari i Bashkėsisė Islame, Sulejman Rexhepi i cili grupet e tilla i cilėson si lėvizje politike-selefiste apo vehabiste, thotė se ato nuk gjejnė pėrkrahje tek besimtarėt muslimanė nė Maqedoni. Aktualisht tė gjitha xhamitė nė Maqedoni janė nėn kontrollin e Bashkėsisė Islame./voa/

Xehet nė Kosovė vlerėsohen deri nė 1.000 miliardė dollarė
ereniku 14 Nėntor 2011
Beograd – Vlerėsohet se vlera e xeheve tė plumbit, zinkut, argjendit, nikelit, manganit, molibdenit dhe borit nė Kosovė shkon edhe deri nė 1.000 miliardė dollarė amerikanė, shkruan tė dielėn gazeta serbe “Politika”.
Ekspertėt e korporatave pėr xehe dhe minerale e kanė pėrcjellė kah fundi i vitit 2008 vlerėsimin se rezervat nė “Trepēė” pėrfshijnė 425.000 tonė plumb, 415.000 tonė zink dhe 800 tonė argjend, se rezervat e nikelit pėrfshijnė 185.000 tonė dhe tė kobaltit 6.500 tonė; se nė minierėn „Gremnik“, nė jug tė Klinės, janė dėshmuar rezerva prej 1.700.000 tonėsh boksiti. Nga katėr tonė boksit mund tė fitohen dy tonė alumin. “Gremniku”, rrjedhimisht, mund tė prodhojė 425.000 tonė alumin. Deri mė tani rezerva tė vėrtetuara tė ferroniklit nė Kosovė janė 15.000.000 tonė, mirėpo vlerėsohet se ka shumė mė tepėr.
Sipas fjalėve tė dr. Mihailo Stanishiq, i cili ka shkruar njė libėr pėr xehet e Kosovės dhe i cili ka pasur njohuri tė besueshme nga pjesė tė ndryshme tė botės, vetėm rezervat e linjitit tė Kosovės vlejnė rreth 500 miliardė dollarė.
Xehet e plumbit, zinkut mund tė gjenden me tė madhe nė “Stantėrg”, “Ajvali”, “Kishnicė”, derisa xehja e nikelit ėshtė gjetur nė “Golesh” dhe “Ēikatovė tė Vjetėr”.
Nė rajonin e Gjakovės dhe nė atė tė Rahovecit ka krom. Bakri dhe mangani ndodhen pėrgjatė Bjeshkėve tė Nemuna. Gjetjet e magnezitit janė nė Golesh, Strellc, Deēan dhe Duboc, kishte pohuar Stanishiq.
Sipas tij, qarqet e privilegjuara tė pushtetit e vlerėsojnė vlerėn e xeheve tė plumbit, zinkut, argjendit, nikelit, manganit, molibdenit dhe borit (shtatė xeheve strategjike) nė Kosovė deri nė 1.000 miliardė dollarė amerikanė.
Aktualisht, baseni i minierės “Trepēa” ėshtė vėrshuar me pika hulumtuese tė korporatave tė fuqishme.
“Lidian International” (deri mė 2006 “Rio Tinto”) e kishte hapur mė 4 nėntor tė vitit 2010 nė Prishtinė klubin e vet tė biznesit, qė punon me intensitet tė plotė. Ata qysh nė fillim tė vitit 2008 kishin raportuar se nė Rahovec kanė gjetur njė vend ku ka 1.87 gramė ar nė ton tė mostrės (nė rastin mė tė mirė madje 7.97 gramė pėr ton).
“Kjo ėshtė interesante, zbulim i ri i arit nė fushėn qė mė parė njihej vetėm pėr potencialet e veta tė nikelit, kobaltit e bakrit”, ka deklaruar Tim Coėlin, president i korporatės. Nė fund tė vitit 2007, Nil Clark kishte konstatuar nė “New Statesman” se George Sorosit dhe fondacionit tė tij “Shoqėria e Hapur” nuk i intereson respektimi i tė drejtave tė njeriut dhe lirive qytetare – ėshtė e “hapur” ajo shoqėri nė tė cilėn ai dhe bashkėpunėtorėt e tij mund tė fitojnė para tė mėdha. Clark kėtė e ka ilustruar pėrmes investimit tė Sorosit nė Kosovė, pėr ta marrė “kontrollin mbi minierėn e Trepēės”, ku ndodhen “rezervat e mėdha tė arit, plumbit dhe mineraleve tė tjera”, shkruan Politika, tė dielėn. (burimi:LajmeShqip.com)


- Lajmet
- E shtunė, 12 nėntor, 2011

A nuk mjafton ky lajm per te keqësur - prishur kenaqesine ketij uikendi...na vije kjo si "DHURATĖ"..nga politika e marre e Tiranes zyrtare-jo fort moti Goran Bogdanoviqit iu dhe Çelsi Qytetar nderi i Tiranes ne stadium para mijera shikuesve ndersa tash zyrtarja tjeter..iu jep edhe me shume hapesire midis nesh "marifetllëqeve" te tilla, atyre qe na vranë e presekutuan me familje e femije. Ata ende te pa penduar per veprimet makabre kriminale vazhdojne ne format perfide te deprtojne edhe me shume ne zemren dhe trungun shqiptar, falë poltikes qorre te zyrtareve ne Tirane e gjithandej Shqiperise...Ne hyrjet e daljet kryesore ne Panairin e Librit, ne Pallatin e Kongreseve, ne Tirane, bejne ē'te dojne "kuzhinieret" dhe "kengetaret" e folkut sėrb:...

Libri, Kuzhina dhe turbo-folki serb
Qoshqet me skara dhe kėngė serbe kanė pushtuar hyrje-daljet e Pallatit tė Kongreseve, nė Tiranė, brenda tė cilit po mbahet Panairi i Librit.

Stenda, restorante dhe kafene tė improvizuara serbe nga Beogradi, Nishi e Leskovci, presin vizitorėt dhe lexuesit e panairit, pėrfshirė kėtu edhe shkrimtarėt. Tė gjithė shijojnė rakinė serbe, tingujt e muzikės serbe dhe qebapin e suxhukun serb.

Edhe shėrbimi bėhet nė serbisht. Por, kjo s’duket se u bėn pėrshtypje tiranasve. Reagime ka vetėm nga vizitorėt nga Kosova e Maqedonia.

Kushtrimi, njė vizitor i rregullt i panairit, shprehet i dėshpėruar nga ajo qė sheh.

”Jam i befasuar me kėtė qė po shoh. Ndoshta ėshtė mungesė e vetėdijes ose injorancė mediokre. Mund tė dukem i bezdisshėm kur them se si njė serb me reklamė nė cirilik dhe me kėngė serbe punon lirshėm nė mes tė Tiranės. Le ta provojė dikush nga Tirana e ta bėjė kėtė gjė nė Beograd, apo diku tjetėr. Pikėrisht kėta serbė i shqyen pikturat e njė piktoreje shqiptare nė Beograd, vetėm pėr shkak se ishte pjesėmarrėse nė njė ekspozitė ballkanike”, shprehet Kushtrimi, vizitorė nga Kosova.

Edhe Anisa, njė studente tetovare nė Universitetin e Tiranės, ndjehet e befasuar me atmosferėn nė hyrje tė panairit.

“Ėshtė ky njė turbo-folk i pėrzier me skarėn serbe, qė pėr neve nuk lė ndonjė shije tė mirė. Ne, si tetovarė, kemi traditėn tonė tė kuzhinės sė begatė. Pse nuk ėshtė ftuar ajo, kur dihet se kuzhina jonė pushton qendrat turistike tė rajonit, Evropės dhe botės. Por, ja qė mentaliteti ynė tregon se jemi tė tillė dhe nuk i vlerėsojmė tanėt. Mė e keqja ėshtė se kėtu mungon njė ndjenjė kombėtar dhe atdhetar”, thekson studentja tetovare.

Njė grup studentėsh kosovarė ndėrkaq apelojnė qė partitė dhe lėvizjet politike tė zgjohen dhe tė shprehin revoltė ndaj kėsaj dukurie.

“E pyesim Aleancėn Kuq e Zi, por edhe ndonjė tjetėr, qė kėtu rrah gjoks pėr kombėtari se ku janė tani. Atje (nė veri tė Kosovės) serbėt vendosin barrikada dhe s’lejojnė shqiptar qė t’i shkel kėmba, e as t’i dėgjohet zėri, e kėtu ndodh e kundėrta - serbėt defilojnė si tė duan dhe nga tė duan”, nėnvizohet , mes tjerash, nė apelin e studentėve kosovarė, qė vizituan Panairin.

Autoritetet dhe institucionet e Tiranės nuk deshėn tė flisnin pėr kėtė ēėshtje, qė pėr shumė vizitorė lė pėrshtypje tė keqe qė nė shikim tė parė./burimi: INA/


- Lajmet
- E premte, 11 nėntor, 2011

Dita e veteraneve me te cilet feston i gjithe populli amerikan.
E premte, 11 Nėntor 2011
SOT NE TE TERE SHBA MBAHET SI ĒDO VJET DITA E VETERANEVE TE LUFTES.

Presidenti amerikan Barak Obama u bėri thirrje amerikanėve qė tė kenė njė frymė tė re pėr shėrbimin dhe sakrificat ndėrsa luftėrat nė Irak dhe Afgansitan po vijnė drejt pėrfundimit.
Presidenti Obama nderoi sot tė gjithė ata qė kanė shėrbyer nė ushtri, gjatė njė ceremonie pėr ditėn e veteranėve. Ceremonia u mbajt nė Varrezėn Kombėtare tė Arlingtonit – ku janė varrosur shumė pjestarė tė ushtrisė. Pėrpara fjalimit tė tij, presidenti Obama mori pjesė nė ceremoninė e vendosjes sė kurorave pėr tė nderuar pjestarėt qė janė vrarė nė luftėra. Zoti Obama bėri thirrje qė personeli i cili kthehet nga luftėrat, tė marrė kujdesin e duhur, pėrfitimet dhe tė ketė mundėsirat e duhura. Ai theksoi hapat qė duhen marrė pėr tė ndihmuar, mes tyre edhe urdhėri qė qeveria federale tė punėsojė mė shumė veteranė si dhe udhėheqėsit e biznesit tė punėsojnė gjatė viteve tė ardhshme 100 mijė veteranė apo bashkėshortė tė tyre qė shėrbyen mbas sulmeve terroriste tė vitit 2011. Dita e veteranėve kujton ngjarjen e kėsaj date nė vitin 1918 kur u firmos marrėveshja pėr armėpushimin e cila i dha fund luftės sė parė botėrore. Kjo ditė kujtohet edhe nė Europė e njohur si Dita e Pėrkujtimit.

Amerika dhe Kina duhet ta ēoin Gjermanin nė nėnshtrim
11 nentor, 2011
Siē kemi parė ne 10-vjeēare nė Itali obligacionet jane pranė 7.5pc dhe kėrcėnojnė pėr tė shpėrthyer, ngarkuar me 1900.000.000.000 € te borxhit, ėshtė koha pėr ridimisjonim te rendit botėror.
Nuk mund tė lejohet falimentimi mė i madh nė histori, pėr tė drejtuar kursin e saj - me pasoja shkatėrrimtare domino - para se tė gjitha opsionet te jenė shteruar.
Dikush mund tė mendoj ,se ēfarė po ndodh nė qendrat e mėdha globale tė pushtetit, por kjo nuk do tė qe e papritur, nėse Presidenti amerikan Barak Obama dhe Hu Jintao i Kinės tė fillojnė pėr tė ndėrhyrė shumė shpejt, nė unison dhe me forcė masive diplomatike.

Dikush mund tė imagjinote thirrjet telefonike tė pėrbashkėta pėr Kancelaren Angela Merkel, pak a shumė urdhėrimin e vendit tė saj pėr t'u pėrballur deri nė implikimet e bashkimit monetar qė Gjermania vetė krijoi .

Po, kjo do tė thotė vėnien nė lėvizje tė plotė fuqin e zjarrit -tė Bankės Qendrore Evropiane - me njė premtim pėr tė ndryshuar ligjin e BE-sė Traktatit dhe tė mandatit tė bankės - dhe ndoshta njė hap tė madh drejt njė bashkimi fiskal dhe te borxhit.

Gjermania do tė pėrpiqet sigurisht pėr tė thėnė jo. Por do tė paguajė njė ēmim katastrofike diplomatike dhe politike, dhe do tė dėshtojė pėr tė shpėtuar ekonominė e saj gjithsesi, nėse e bėn kėtė.

Duke ndjekur nga afėr skenėn politike gjermane pėr pesė muajt e fundit, ėshtė e qartė ,se pothuajse gjithe politika gjermane ėshtė jashtė thellėsiė se saj, ideologjike, ndonjėherė e vetėkėnaqur, e prirur pėr tė parė kriza ne EMU te borxhit si njė pėrrallė morali kalvinist, dhe mungon kuptimi i thellė, i masave qe ka marrė ajo vete.

Dikush mund tė kuptojė shqetėsimet gjermane pėr printim parash - dhe sidomos humbjen e sovranitetit fiskal dhe kontrollit demokratik - por gjėrat kanė lėvizur tashmė, per keq dhe cdo gje eshte e kote.

Sa pėr autoritetet e BE-sė me politikat e tyre te ēmendura dhe contractionaryn fiskale dhe monetare nė njė rėnie ne pėrshpejtimin, ata duket se kanė arritur shum pak nga pėrmbysja e dy qeverive te zgjedhura nė njė javė.

Nė Itali,ata i kanė bėrė tashmė gjėrat mė keq. Ka dyshime se shumė pak do tė ndryshojė situata me "qeveri teknokratike" ose nė Greqi dhe Itali, por dėmi mė i madh ėshtė bėrė nė llogaridhėnien demokratike.
Projekti i BE-ja eshte bėrė edhe i rrezikshem dhe i ēmendur.
/Nga Ambrose Evanse perkthimi:Vladimir Bizhga/


- Lajmet
- E enjte, 10 nėntor, 2011

...lajme, lajme , lajme...te ngjeshura me bollek...

SHBA-ja shprehė gatishmėrinė pėr tė vazhduar pėrkrahjen pėr sundimin e ligjit
ereniku 10.11.2011
Nė kėtė takim u bisedua pėr ndihmėn qė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės janė duke e dhėnė pėr Kosovėn nė disa fusha, veēanėrisht nė fushėn e sundimit tė ligjit.
Zėvendėskryeministri dhe Ministri i Drejtėsisė, Hajredin Kuēi, ka pritur nė takim Zėvendės Ndihmės Sekretarin amerikan tė Shtetit, Brian Nichols.
“Mė kėtė rast, Zėvendės Ndihmės Sekretarin Nichols, pėrmendi rendėsin e miratimit sa mė tė shpejt tė Kodit Penal dhe Kodit tė Procedurės Penale, po ashtu, shprehi interesimin e SHBA-ve pėr vazhdimin e pėrkrahjes nė administrimin e gjyqėsorit, nė ēėshtje qė lidhen me konfiskimin e pasurisė sė fituar nė mėnyrė tė paligjshme dhe administrimin e saj, si dhe pėr shėrbimin korrektues tė Kosovės”, thuhet nė kumtesėn e MD-sė.
Ndėrsa, Ministri Kuēi pasi falėnderojė Zėvendės Ndihmės Sekretarin amerikan Nichols, pėr ndihmėn e vazhdueshme qė SHBA-ja po e jep pėr Kosovėn nė tė gjitha fushat, veēanėrisht nė fushėn e sundimit tė ligjit, shprehi gatishmėrinė e koordinimit me institucionet relevante,
veēanėrisht me Kėshillin Gjyqėsor tė Kosovės, pėr realizimin sa me efikas tė kėtyre projekteve. Gjatė kėtij takimit u bisedua edhe pėr mundėsin e nėnshkrimit tė marrėveshjes pėr ekstradim dhe pėr fusha tė tjera tė bashkėpunimit juridik ndėrkombėtar./burimi: mediat Kosovė/

...lajmrim qe duhet rilezuar , per te kurptuar se me te vertet dikush na e sjell "dreqin" ne derė...
Banorėt e Dresnikut kundėrshtojnė ndarjen e trojeve pėr shtatė familjeve egjiptase "...ata nuk kanė qenė asnjėherė banorė rezidentė tė kėtij fshati..."
ereniku 10.11.2011
Banorėt e Dresnikut tė Klinės, kanė kundėrshtuar vendimin e Asamblesė Komunale tė Klinės, pėr ndarjen e trojeve pėr shtatė familjeve egjiptase..
Banorėt i janė drejtuar mė njė peticion Kuvendit Komunal mė anė tė sė cilit kėrkojnė shfuqizimin e vendimit pėr ndarjen e trojeve pėr shtatė familjet egjiptiane, me arsyetimin se ata nuk kanė qenė asnjėherė banorė rezidentė tė kėtij fshati.
Madje ata kanė deklaruar se nėse peticioni nuk merret parasysh nga Komuna, do tė shpėrngulen masivisht nga ky fshat.
Nėnkryetari i Klinės, Zenun Zeqa, thotė se lokacioni pėr ndarjen e trojeve ėshtė pronė shoqėrore. Zeqa, deklaron se vendimi pėr ndarjen e trojeve do tė mbetėt nė fuqi.
Pėrderisa banorėt shqiptarė tė kėtij fshati vazhdojnė tė kundėrshtojnė kthimin e kėtyre familjeve. Nga ana tjetėr zyrtarėt komunal, premtojnė se do tė shqyrtojnė tė gjitha mundėsit pėr zgjidhjen e kėtij problemi, dhe donatori kryesor DRC, do t’i fillojė punimet pėr realizimin e kėtij projekti.

OSBE dėnon vrasjen nė Mitrovicė
ereniku 10 nentor, 2011
Shefi i misionit tė Organizatės pėr Siguri dhe Bashkėpunim nė Evropė nė Kosovė, Verner Almhofer, sot e ka dėnuar vrasjen e njė serbi tė Kosovės dhe plagosjen e dy tė tjerėve, nė pjesėn veriore tė Kosovės, natėn e kaluar.
“U dėrgoj ngushėllimet e mia tė thella pėr familjet e Savo Mojsiqit, dhe uroj shėrim tė shpejtė pėr Velko Gjorgjeviqin dhe Radosh Vukiēeviqin”, tha Almhofer, dhe shtoi se “pėrdorimi i dhunės ėshtė i papranueshėm”.
Mė tutje, nė njoftimin e Organizatės pėr Siguri dhe Bashkėpunim nė Evropė (OSBE), theksohet se zoti Almhofer ka theksuar se “shumė jetė janė humbur nė Kosovė, gjatė dy dekadave tė fundit, dhe kjo duhet tė ndalet”.
Ai u ka bėrė thirrje “tė gjithė njerėzve nė Kosovė, ta ruajnė qetėsinė dhe tė lejojnė qė drejtėsia ta bėjė punėn e vet”.
Sipas OSBE-sė, Radosh Vukiēeviq ishte njė nga policėt e Kosovės, qė iu pėrgjigj incidentit.

Plani i KFOR-it pėr heqjen e barrikadave!
ereniku 10 nentor, 2011
Marrja e barrikadave, por pikėsėpari me to edhe mbyllja e rrugėve alternative nė drejti tė veriut tė Kosovės ėshtė koncept i KFOR-it amerikan, shkruan sot gazeta ”Blic” e Beogradit. Strategjia ėshtė qė me marrjen njė nga njė tė rrugėve alternative qė serbėt i pėrdorin do tė pamundėsojė lėvizjen dhe do tė bėjė presion shtesė i cli nė njė moment do tė rezultonte me kėrkesėn serbėve qė tė hapen kėtė vendkalime e me kėtė edhe me heqjen e barrikadave. Nė periudhėn e ardhshme do tė bėhet pėrpjekje pėr tė marrė barrikadėn nė Jagnjenicė. Kjo barrikadė ėshtė problem i vazhdueshėm dhe nėse kjo rrugė vihet nė kontrollin e KFOR-it dhe tė EULEX-it, forcat ndėrkombėtare do tė kontrollonin qarkullimin ndėrmjet Zubin Potokut dhe Mitrovicės. Kėshtu, shkruan “Blic” popullata vendėse nuk do tė mund ta shfrytėzonte rrugėn nga Mali i zi. Me mbylljen e kėsaj rruge KFOR dhe EULEX do tė kontrollonin shumė territorin dhe lėvizjen.
Situata nėpėr barrikada ėshtė e qetė, serbėt e kanė vazhduar gjatė natės tė ashtuquajturėn kujdestari.

VV akuzon qeverinė pėr incidentin
ereniku 10 nentor, 2011
ora:16:51 - Vetėvendosje ka fajėsuar institucionet e Kosovės pėr incidentin e mbrėmshėm nė veri ku vdiq njė qytetar i Kosovės. Nė njė komunikatė pėr media thuhet se Serbia po i shfrytėzon mė sė miri kėto raste pasi prania e institucioneve tė Kosovės po mugon.
"Lėvizja VETĖVENDOSJE! mendon se akte tė tilla ndodhin, para sė gjithash, pėr shkak tė mungesės sė theksuar tė pranisė sė institucioneve tona tė vendit nė atė pjesė tė Republikės sė Kosovės. Shqiptarėt atje janė lėnė nėn mėshirėn e strukturave paralele dhe tė shtrėnguar pėr ta vetorganizuar sigurinė e tyre nė tė gjitha mėnyrat e nevojshme, e ndonjėherė edhe nė mėnyrė tė armatosur. Nuk ėshtė se shqiptarėt atje e bėjnė kėtė punė me qejf. Ata nuk do tė ishin organizuar me forcat e tyre vetanake po tė kishin qenė tė mbrojtur nga institucionet e shtetit. Kėtė gjė ata e kanė kėrkuar shpesh, duke i drejtuar dhjetėra letra Qeverisė dhe institucioneve, por kanė marrė vetėm shpėrfillje dhe ndonjėherė tallje. Vetė fakti se ata po detyrohen tė mbrohen nė kėtė mėnyrė tregon se misionet ndėrkombėtare tė sigurisė atje janė tė pranishme vetėm simbolikisht" thuhet nė komunikatė.
Lėvizja thotė se "Pavarėsisht se si do tė ketė qenė ngjarja nė hollėsi, meqė deri tash kanė qarkulluar vetėm informata gjysmake, akte tė tilla si ky i mbrėmshmi shfrytėzohen gjithmonė nga Serbia". "Dy serbėt e plagosur kanė dalė nė media duke pretenduar se janė zėnė nga shqiptarėt, janė rrahur e keqtrajtuar. Ky viktimizim na i kujton kohėrat e fundviteve ‘80, kur makineria propagandistike e Milosheviqit edhe krimet mė ordinere i kthente nė mobilizim, urrejtje dhe dhunė etnike" pėrfundon komunikata.
ora: 16:36 - Me EULEX-in janė acaruar shumė serbėt. Nė rrugėt e veriut janė shpėrndarė afishe ku kėrkohet largimi i EULEX-it. "EULEX - go HOME" janė afishet e shpėrndara pas rastit tė mbrėmshėm tek Kroi i Vitakut ku mbetėn tė plagosur dy serbė dhe njė tjetėri vdiq.
ora:15: 23 Misioni evropian pėr sundimin e ligjit, EULEX ka thėnė se po heton bashkė me Policinė e Kosovės ngjarjen e mbrėmshme, por ka thėnė se i duhet hapėsirė veprimi, duke u bėrė thirrje serbėve qė tė mos pengojnė hetimet.
“Mbrėmjen e kaluar hetuesit e EULEX-it shkuan nė vendngjarjen e krimit, dhe nė bashkėpunim me zyrtarėt e PK-sė, filluan tė intervistojnė dėshmitarėt. Hetimi i pėrbashkėt i EULEX-it dhe i Policisė sė Kosovės ėshtė ende duke vazhduar me mbledhjen e provave materiale si dhe deklaratave tė dėshmitarėve. EULEX-i u bėn thirrje tė gjithėve qė tė pėrmbahen nga reagimet e dhunshme dhe ti lejojnė institucionet e sundim tė ligjit ta kryejnė punėn e tyre. Kjo pėrfshin lirinė e lėvizjes pėr EULEX-in nė mėnyrė qė tė kryej kėtė dhe hetime tė tjera nė pėrputhje me mandatin qė ka. “, thuhet nė njė komunikatė
ora: 14: 28 Policia e Kosovės e ka marrė nė pyetje njė shqiptar lidhur me incidentin e mbrėmshėm tek Kroi i Vitakut, ka konfirmuar zėdhėnėsi i Policisė rajonale tė Mitrovicės, Besim Hoti.
Ai ka thėnė se ende nuk ka asnjė tė dyshuar pėr vrasjen e Mojsiqit. Policia ka bastisur mbrėmė disa shtėpi.
Ndėrkohė, serbėt nė Mitrovicė e kanė shpallur ditėn e sotme ditė zie, kurse nė varrimin e Mojsiqit ėshtė nisur edhe ministri serb pėr Kosovėn, Goran Bogdanoviq./burimi: indeksonline/

Serbėt irritohen: EULEX - GO HOME

ereniku 10 nentor, 2011
ora: 16:36 - Me EULEX-in janė acaruar shumė serbėt. Nė rrugėt e veriut janė shpėrndarė afishe ku kėrkohet largimi i EULEX-it. "EULEX - go HOME" janė afishet e shpėrndara pas rastit tė mbrėmshėm tek Kroi i Vitakut ku mbetėn tė plagosur dy serbė dhe njė tjetėri vdiq.
ora: 15: 23 Misioni evropian pėr sundimin e ligjit, EULEX ka thėnė se po heton bashkė me Policinė e Kosovės ngjarjen e mbrėmshme, por ka thėnė se i duhet hapėsirė veprimi, duke u bėrė thirrje serbėve qė tė mos pengojnė hetimet.
“Mbrėmjen e kaluar hetuesit e EULEX-it shkuan nė vendngjarjen e krimit, dhe nė bashkėpunim me zyrtarėt e PK-sė, filluan tė intervistojnė dėshmitarėt. Hetimi i pėrbashkėt i EULEX-it dhe i Policisė sė Kosovės ėshtė ende duke vazhduar me mbledhjen e provave materiale si dhe deklaratave tė dėshmitarėve. EULEX-i u bėn thirrje tė gjithėve qė tė pėrmbahen nga reagimet e dhunshme dhe ti lejojnė institucionet e sundim tė ligjit ta kryejnė punėn e tyre. Kjo pėrfshin lirinė e lėvizjes pėr EULEX-in nė mėnyrė qė tė kryej kėtė dhe hetime tė tjera nė pėrputhje me mandatin qė ka. “, thuhet nė njė komunikatė
ora: 14: 28 Policia e Kosovės e ka marrė nė pyetje njė shqiptar lidhur me incidentin e mbrėmshėm tek Kroi i Vitakut, ka konfirmuar zėdhėnėsi i Policisė rajonale tė Mitrovicės, Besim Hoti.
Ai ka thėnė se ende nuk ka asnjė tė dyshuar pėr vrasjen e Mojsiqit. Policia ka bastisur mbrėmė disa shtėpi.
Ndėrkohė, serbėt nė Mitrovicė e kanė shpallur ditėn e sotme ditė zie, kurse nė varrimin e Mojsiqit ėshtė nisur edhe ministri serb pėr Kosovėn, Goran Bogdanoviq./burimi:indeksonline/

Situatė e tensionuar, serbėt nė zi pėr viktimėn e djeshme
ereniku 10 nentor, 2011
Mitrovicė, ora:12:10 Gjendja e sigurisė nė lagjen Kroi i Vitakut pas incidentit tė djeshėm mbetet e tensionuar.
Rindėrtimi i shtėpive tė shqiptarėve tė dejgura nga forcat serbe gjatė luftės ėshtė ndėrprerė pėrkohėsisht.
Nė anėn tjetėr i ashtuquajturi kryetar i komunės sė veriut Kerstimir Pantiq sot ka shpall ditė zie. Pritet qė personi i vrarė serbė, i cili vdiq pas plagėve tė marra mbrėmė, tė varroset sot. Mitrovicė (PLOTĖSUAR, 00:28) -Zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės ka konfirmuar se njėri nga tė plagosurit serbė nė incidentin e mbrėmshėm ka vdekur nga plagėt e marra gjatė incidenti tė raportuar mė herėt..../njoftime nga lajmeshqip /

Jovanoviq: Mbi Savėn “qėlloi” politika serbe
ereniku 10 nentor, 2011
Lideri i liberal-demokratėve, Cedomir Joavnovic e fajėson politikėn nė Beograd pėr ngjarjet tragjike nė veri tė Kosovės.
“Kosova ėshtė burim i tragjedive. Qeveria bėn mė mirė tė mos vijė nė Parlament me kėtė formulim tė Deklaratės pėr Kosovėn, qė ėshtė mė e keqe sesa ajo e kohės sė Koshtunicės. LDP ėshtė e gatshme tė marrė pjesė nė krijimin e njė deklarate tė re pėr Kosovėn, e kjo duhet tė bazohet nė realitet, nė tė vėrtetėn, nė obligimet qė kemi pėr krejt njerėzit nė Kosovė, pėr serbėt qė kanė mbetur peng tė politikės sė gabuar. E vetmja porosi pėr tė cilėn kanė nevojė serbėt aktualisht ėshtė: Lini barrikadat, shkoni nė shtėpi”, ka thėnė Jovanoviq.
Figurativisht, ai ka thėnė se ėshtė politika e gabuar serbe qė ka “qėlluar” dhe mbytur Sava Mojsiqin, siē ka bėrė para disa javėsh edhe me policin shqiptar tė ROSU-s. /burimi:indeksonline/

Serbėt akuzojnė: “ROSU ka shtėnė mbi ne”
ereniku 10 nentor, 2011
Serbėt nė veri akuzojnė njėsinė speciale ROSU pėr incidentin e mbrėmshėm nė veri, ku si pasojė, tre serbė u plagosėn, ndėrkohė njėri vdiq.
Kryetari ilegal i Komunės ilegale tė Mitrovicės, Krstimir Pantiq ka akuzuar direkt ROSU-n pėr siē ka thėnė sulmin mbi serbėt. “Tė gjithė e din qė nė serbėt kanė shtėnė pjesėtarėt e njėsisė ROSU, por tė gjithė heshtin”, ka thėnė ai, transmeton B92.
Me kėtė rast, Pantiq ka kėrcėnuar se do t’i ndėrprenė raportet me misionin e KFOR-it. Nga ana tjetėr, zėdhėnėsi i Policisė, Besim Hoti ka thėnė se ende nuk ka asnjė tė dyshuar pėr rastin. Ai ka thėnė se janė bastisur gjashtė shtėpi.

Nėnkryetari i Kuvendit kėrkon dialog politik pėr veriun
ereniku 10 nentor, 2011
Nėnkryetari i Kuvendit tė Kosovės Petar Miletiq, partia e tė cilit ėshtė nė koalicion qeverisės, ka thėnė se duhet tė nisė njė dialog i ri dhe i veēantė pėr veriun, pėr tė zgjidhur ēėshtjen e bllokuar atje. Mirėpo paraprakisht sipas tij duhet tė hiqen barrikadat, por edhe heqja e tyre nuk duhet tė ndodh me dhunė. Miletiq gjatė njė debati nė Cagllavic tha se tė gjitha faktorėt janė pėrgjegjės pėr situatėn nė veri.
“Dialogun e ri pėr veriun e pėrmenda si mundėsi, nė dialogun aktual nuk ėshtė e pėrfshira ēėshtja e veriut. Unė nuk e kisha pėrjashtuar mundėsin qė edhe nė dialogun aktual tė bisedohet pėr kėtė ēėshtje, por nėse shndėrrohet nė pengesė, atėherė do tė ishte shumė mirė qė tė zhvillohet njė dialog i veēantė pėr veriun, jemi tė bllokuar dhe duhet tė mendojmė pėr diēka tė re”, ka thėnė Miletiq. /indeksonline/

BE-Beograd flasin pėr doganat nė veri – A ėshtė propagandė?
ereniku 10 nentor, 2011
Edita Tahiri i ka quajtur propagandė pohimet e palės serbe se BE-ja po flet me Beogradin pėr pikat doganore nė veri. Ajo ka deklaruar se ndėrkombėtarėt po bisedojnė pėr obligimet qė Serbia i ka rreth dialogut. Por njė zyrtar i BE-sė, i afėrt me kėtė proces, ka thėnė pėr Express se palėt po diskutojnė opsione tė ndryshme nė pėrpjekje pėr tė gjetur zgjidhje qė do t’i kėnaqė tė gjithė.

Partitė me “struktura paralele”
ereniku 10 nentor, 2011
Komisioni Evropian konfirmon ekzestimin e rrjeteve tė sigurisė brenda partive kryesore politike. Asnjėra nga to deri tani nuk e ka kontestuar kėtė fakt tė prezantuar muajin e kaluar nė Raportin e Progresit. Zyrtarisht, ato i mohojnė lidhjet me SHIK-un dhe SIA-n. Pėrgjigje pėr mundėsinė e ekzistimit tė shėrbimeve tė tilla do tė kėrkohen edhe nga shefi i AKI-sė, Bashkim Smakaj.
Ndėrkohė, deputeti Burim Ramadani, ka paralajmėruar se do tė riaktivizojė nismėn pėr ngritjen e njė komisioni parlamentar qė do t’i hetonte ato shėrbime, shkruan Koha Ditore.

Maqedoni akademiku: Shqiptarėt po na zaptojnė territore
ereniku 10 nentor, 2011
Ai kėtė e ka theksuar nė njė intervistė pėr televizionin “Nasha TV” nė Shkup, informon agjencia e lajmeve INA.
“Ne si vend presionin mė tė madh e kemi nga Shqiptaria. Ajo po zė territore dhe ky ėshtė presioni mė serioz. Ky presion duhet patjetėr tė zgjidhet nga ne. Nuk mund tė lejojmė qė gradualisht tė na zaptohet territori, sepse kemi pastrim etnik edhe sot dhe kėto janė probleme serioze”, ka theksuar akademiku Ristevski.
Ai ka komentuar edhe pėr figurėn e kreut tė BDI-sė, Ali Ahmeti. “Trimėritė qė po i tregon zotėriu Ahmeti, po ndodhin tani sepse Parlamenti i fali gjynahet. Derisa nuk ishin tė falur ku ishte ai pėr tė folur dhe pse atėherė e mori kallashnikovin”, deklaroi Ristevski.
Si kėrcėnim tjetėr pėr Maqedoninė ai ka pėrmendur Bullgarinė dhe planet e saj pėrmes dhėnies sė shtetėsive pėr qytetarėt maqedonas, pėr mosnjohjen sė kombit dhe gjuhės maqedonase. Ai ka theksuar se politika bullgare sot po punon pėr tė tėrhequr qytetarėt maqedonas pėrmes dokumenteve personale.
“Sot qindra qytetarė tanė kanė votuar pėr zgjedhjet nė Bullgari dhe regjistrimin. Kjo do tė thotė se nga kjo anė kemi njė lloj presioni”, theksoi akademik Bllazhe Ristevski, i njohur si hartuesi dhe kryeredaktori i “Enciklopedisė Maqedonase”, e cila nxiti debate pėr shtrembėrimin e fakteve historike dhe pėrmbajtjes ofenduese dhe trilluese pėr shqiptarėt dhe bashkėsinė ndėrkombėtare./burimi:Lajme Shqip /

Papademos, kryeministėr i ri grek
ereniku 10 nentor, 2011
Ish zv/presidenti i Bankės Qendrore Evropiane, Lucas Papademos ėshtė emėruar kryeministėr i ri i Greqisė, pas disa ditė negociatash. Papademos ėshtė 64 vjeē dhe ka thėnė se po e merr drejtimin e Greqisė nė njė pikė kritike.
Grekėt shpresojnė qė kjo do tė ofrojė stabilitet pėr t’i nxjerrė nga kriza e borxheve. Papademos do ta drejtojė qeverinė e pėrkohshme pėr ta implementuar marrėveshjen me BE-nė dhe FMN-nė pėr daljen nga kriza.


- Lajmet
- E mėrkurė, 09 nėntor, 2011

NJOFTIMI ME I RI NGA VERIU I KOSOVES:
Pas aksionit te sotem vendimtar te KFOR-it amerikan..serbet siduket sjelljet e tyre te arrogantit, hanjit ,dhe te felliqtit i kane ne gjak ..deshen te ndermarrin diē tjeter duke u futur neper shtepia e familje shqiptare...siç njofton indeksonline:

Tre serbė tė plagosur nė Mitrovicė
09.11.2011/ - E Mėrkurė
ora: 21:15 Incidenti nė Mitrovicė ka qenė i natyrės etnike. Raportohet se serbėt kanė tentuar tė vjedhin nė shtėpitė e shqiptarėve kur kanė hasur nė rezistencėn e shqiptarėve dhe ka pasur shkėmbim zjarri. Tė plagosur janė Sava Mojsic, Velkjo Djordjevic, Ivan Vukomanovic.

ora: 20:47 Pak pas orės 20:00 tre serbė janė plagosur nė veri tė Mitrovicės, tek Kroi i Vitakut raportojnė mediat serbe. Nė incident ka pasur tė shtėna me armė, dhe njėri prej tė plagosurve ėshtė pjesėtar i Policisė sė Kosovės. Policia ka dalė nė vendin e ngjarjes dhe po ka bllokuar kėtė pjesė tė qytetit.

trup e trup:
- Delegacioni i Kongresit amerikan viziton ushtarėt amerikan nė Kosovė
- Carl Bildt nė Mitrovicė thotė se Prishtina duhet ta shtojė prezencėn e saj nė veri
- Kosova dhe Austria merren vesh pėr promovimin dhe mbrojtjen e investimeve tė dyanshme
- KFOR-i vendos njė pikė tė re kontrolli nė jug tė Jarinjės dhe bllokon njė rrugė dytėsore ilegale
- KFOR-i heq barrikadėn e vjetėr, serbėt vendosin barrikada tė reja
- Nedelkovic thotė se KFOR-i tradhėtoi serbėt
- Siguria e mirė ia ka lehtėsuar punėn KFOR-it nė Dukagjin
- Austria ka njė angazhim tė shtuar nė kuadėr tė BE-sė nė mbėshtetje tė Kosovės
- Thaēi dhe Waldner vlerėsojnė lartė marrėdhėniet Kosovė–Austri
- Austria mbėshtet liberalizimin e vizave pėr qytetarėt e Kosovės
- BE do tė pėrkrah projektet qė pėrmirėsojnė gjendjen socio-ekonomike tė kosovarėve
- Pėrfaqėsuesit e Bankės Botėrore interesohen pėr arsimin profesional pėr tė rritur
- MASHT dhe donatorėt hartojnė Planin e veprimit pėr vitin buxhetor 2012
- BI-ja ndihmoi 1.500 familje gjilanase pėr festė
- Thaēi: Tė shtunėn bėhet pėrurimi i 38 kilometrave tė para tė autostradės kosovare
- Gratė deputete kėrkojnė qė pacientet kosovare tė mjekohen nė Kosovė
- Pėrfundoi pa rezultat njė takim i shqiptarėve dhe serbėve tė Nerodimes
- Ministria e Drejtėsisė do tė ndihmojė ish-tė burgosurit politik tė Kosovės
- Arrestohen vjedhėsit e veturės, dyshohen edhe pėr vjedhje tjera
- Partitė politike ende nuk janė transparente rreth financave tė tyre
- Ministri Hoxhaj merr pjesė nė konferencėn ndėrkombėtare nė Varshavė
- PDS: S' ka nevojė Forca tė hyjė menjėherė nė qeveri
- Ambasadori Fitou njoftohet pėr nga afėr me zhvillimet nė KEK
- Opozita gjilanase kėrkon qė kryesuesi i KK-sė ta lė kėtė pozitė
- Podgoricė: Pėrurohet libri i pėrkthyer “Pėrsosmėria e ujit” i Basri Ēapriqit
- Prizreni paralajmėron riorganizim dhe ridizajnim tė kiosqeve


...informacion i hapur:
KFOR heq barrikadat, mbyll rrugėt anės sė malit
Wednesday, 09 November 2011 11:14
Mitrovicė (PLOTĖSUAR, 11:05)
– KFOR nė Jarinjė ka hequr barrikadat dhe ka vendosure tela me gjemba si dhe ka bllokuar dy rrugėt alternative, njėra djathas e tjetra majtas malit tė cilat nuk janė tė kalueshme sot.
Burimi e Lajmeshqip.com bėn tė ditur se KFOR ka pėrdorur gaz lotesjellės pėr tė shpėrndarė portestusit serbė.
Kryetari i qarkut tė Mitrovicės ka deklaruar se “KFOR na ka tradhėtuar”- sepse siē ka vlerėsuar ai, “me KFOR-in ka qenė marrėveshje qė tė kalohet nėpėr kėto rrugė dhe ata i kanė hequr barrikadat duke ndėrmarrė njė aksion tė tillė”.
E ndėrkohėa Branko Niniē bėri thirrje qė serbėt e veriut qė tė bashkohen nė njė protestė tė qetė.

Mitrovicė (PLOTĖSUAR, E mėrkurė, 9 nėntor, 06:45)
– Burime tė portalit nga veriu njoftojnė se njė grup i pėrbėrė prej 40 personave tė partisė radikase serbe tė Voisllav Sheshelit, me emrin “Strela” (Shigjeta), kanė ardhur nė veri tė Kosovės si pėrforcim tė grupeve kriminale tė vendosur nėpėr barrikada.
Burimi saktėson se ky grup ėshtė i vendosur tek zjarrfikėsit nė lagjen e boshnjakėve dhe tė gjithė kanė uniformė.
Ky grup tė hėnėn, dje, kanė kthyer KFOR-in amerikanė nga Zveqani pėr nė Jug tė Mitrovicės dhe nuk janė lejuar tė kalojnė barrikadat/burimi:Lajme Shqip ?


- Lajmet
- E marte, 08 nėntor, 2011

Mitrovicė – Situatė e qetė nė veri
08.11.2011
Prishtinė – Situata e sigurisė nė veri tė Mitrovicės vazhdon tė jetė e qetė, megjithė disa tensioneve tė krijuara pėr shkak tė vazhdimit tė bllokimit tė rrugėve me barrikada nga strukturat paralele serbe.
Gjatė takimit tė zhvilluar sot nė Komitetin pėr vlerėsimin e sigurisė, qė mbahet nė kuadėr tė Drejtorisė pėr Mbojtje dhe Shpėtim tė Komunės sė Mitrovicės, kryetari i komunės, Avni Kastrati, tha se, “nė javėn e fundit nuk ka pasur ndonjė incident qė do tė reflektohej nė situatėn e pėrgjithshme, edhe pse bllokimi i rrugėve vazhdon tė krijojė probleme pėr tė gjithė”.
Sipas tij, strukturat paralele serbe e kanė futur popullatėn nė njė rrugė pa krye, duke e vendosur dhunshėm nėpėr barrikada.
“Tė gjithė duhet ta dinė se kėto do tė pėrfundojnė, por tė kriminalizuarit do tė dėnohen”, tha Kastrati duke shtuar se, qytetarėt nė veri nuk duhet tė bėhen pre e grupeve kriminale dhe as e politikės mesjetare tė pushtetit nė Serbi qė financon kėto struktura.
Kryetari Kastrati, u shpreh se, “qytetarėt serbė nė veri duhet ta kenė krejtėsisht tė qartė se ato struktura nuk mund ta mbajnė peng KFOR-in me kushtėzimet e tyre”.
“Ata duhet tė kuptojnė se mekanizmat ndėrkombėtare dhe ato vendore kanė mundėsi qė pėr njė kohė tė shkurtėr qė tė heqin barrikadat”, tha Kastrati.

Diskutimi pėr Raportin e Progresit nxit pėrplasje, me akuza e polemika

08.11.2011
Debati pėr Raportin e Progresit 2011 pėr Kosovėn tė Komisionit Evropian, nė seancėn plenare tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, qė u bė me kėrkesė tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, mbėshtetur edhe nga grupet e tjera parlamentare, nuk ka kaluar pa pėrplasje e akuza tė ndėrsjella ndėrmjet pozitės dhe opozitės.

Neredimjanėt kundėrshtojnė kthimin e serbėve
08.11.2011
Rreth 200 banorė shqiptarė tė Neredimes sė Ferizajt, u tubuan sot pėr tė protestuar pėr ardhjen nė fshat tė njė grupi serbėsh, qė tė flasin rreth mundėsisė sė kthimit.

Njė delegacion kosovar po qėndron nė njė vizitė pune nė Bruksel
08.11.2011
Njė delegacion i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, gjegjėsisht nga Ministria e Punės dhe Mirėqenies Social, i kryesuar nga ministri i kėsaj ministrie, Nenad Rasic, po qėndron nė njė vizitė pune nė Bruksel, prej dje deri mė 11 nėntor tė kėtij viti.

Kuvendi i Kosovės thellon bashkėpunimin me BB-nė dhe FMN-nė
08.11.2011
Kryetari i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, Jakup Krasniqi, kishte tė martėn njė takim me drejtoreshėn rajonale tė Bankės Botėrore, Jane Armitage dhe me pėrfaqėsuesin e BB-sė nė Kosovė, Jan Peter Olters.

Ministri Mujota po qėndron nė vizitė treditore nė Kroaci
08.11.2011
Ministri i Infrastrukturės sė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, Fehmi Mujota, me ftesė tė ministrit tė Transporteve, Detit dhe Infrastrukturės tė Republikės sė Kroacisė, Bozidar Kalmeta, po qėndron nė njė vizitė zyrtare treditore nė Republikėn e Kroacisė.

Dėshton tenderi pėr shitjen e NHT “Riviera e Ulqinit”
08.11.2011
Tė gjitha privatizimet e ndėrmarrjeve mė tė njohura ekonomike dhe turistike tė trashėguara nga sistemi monist nė Ulqin, duke filluar nga vitet 90-tė e kėndej, nuk kanė rezultuar me ndonjė sukses.


- Lajmet
- E hėnė, 07 nėntor, 2011

ERENIKU:
EDHE KJO NA GJETI...kujt ti'i besohet
...Turpi:
...te "lumt" ne, per sherbimet e njerit nder burimet kryesore te informacionit ne Kosove... RTK-ja, ne vend se vet te mbledh informacione, se ēpo ngjet para syve te saj, dy hapa larg, ne Veri...iu referohet lajmeve nga mediat serbe per situaten brenda Kosoves...ku eshte gazetaria jone ne këtë medium?!!!...Vaj Vatani e mjer mileti !....

Autokolona e KFOR-it depėrton nė Jarinje
Njė autokolonė e KFOR-it, me leje tė serbėve ka kaluar pranė barrikadave nė pjesėn veriore tė Mitrovicės dhe nėpėrmjet Zveēanit ka arritur nė Jarinjė pa asnjė problem, raportojnė mediat serbe.
Nė kolonė thuhet se pos autovinēit ishin edhe dy makina ''Hummer'' dhe njė kamion tė shoqėruara nga njė automjet i policisė sė Kosovės. Zyrtarė tė KFOR-it, thonė se kalimi i konvojit ėshtė bėrė sipas procedurave tė rregullta dhe se situata atje vazhdon tė jetė e qetė. Zėdhėnėsi i KFOR-it, Uve Noviciki, po ashtu tha se nuk i dinė arsyet pėr ndalesėn e kolonės sė KFOR-it sot nė Zveēan. /rtk/

Shmanget atentati me bombė nė stacionin policorė Zubin Potok
ereniku, e hėnė, 07 nentor, 2011
ora:10:00
Njė granatė dore ėshtė neutralizuar dhe asgjėsuar nga pjestar e NATO-sė nė Kosovės nė parkingun e stacionit tė policisė nė Zubin Potok. Gjatė neutralizimit tė kėsaj granate nga ana e njėsiteve tė specializuara tė KFOR-it, nuk ka pasur tė lėnduar dhe nuk janė shkaktuar dėme materiale nė objektet dhe automjetet pėrreth. Dyshohet se granata ishte vendosur nė parking tė dielėn rreth rreth mesnatės, ndėrkohė qė nuk dihen autorėt e tentativės sė kėtij sulmi me granatė, si dhe dhe motivet e kėtij incidenti.
Njė autokolonė e KFOR-it ėshtė kthyer tė hėnen (sot) nė orėt e hershme tė mengjesit nga grupet kriminale serbe. Autokolona e KFOR-it e komponentes Amerikane ėshtė kthyer nė dalje tė Zveēanit pasi qė grupet kriminale serbe kishin bllokuar rrugėn qė tė shpie pėr nė pikėkalimin kufitar G1 nė Jarinjė. /burimi: lajmeshqip/

Serbėt ftohen tė mos e pranojnė marrėveshjen pėr pikat kufitare
7 nėntor, 2011
Kuvendi paralel i bashkėsisė sė komunave tė Kosovės i ka ftuar mbrėmė serbėt e veriut tė Kosovės tė mos e pranojnė marrėveshjen me tė cilėn do tė zgjidhej ēėshtja e pikave kufitare nė Bėrnjak e Jarinje, sepse me kėtė do tė rrumbullakohej shtetėsia e Kosovės.

..njoftim me i hapet nga top-channel:
Serbėt ndalojnė makinat e KFOR-it nė Jarinjė
07/11/2011
Nė hėnėn nė orėt e mėngjesit, serbėt kanė bllokuar kalimin e mjeteve transportuese tė kontigjentit amerikan tė KFOR-it, nė komunėn veriore, nė Zveēan.
Kontigjenti i i KFOR-it ishte nisur pėr nė vendkalimin kufitar 1 nė Jarinjė tė Leposavicit, por ėshtė ndaluar rreth orės 5:00 tė mėngjesit. Sipas pėrfaqėsuesve serbė, moslejimi i kalimit tė tyre nė urėn qė ėshtė nė dalje tė Zveēanit, ka ndodhur pėr shkak se KFOR-i nuk ėshtė marrė vesh me liderėt e vetėqeverisjes lokale nė veriun e Kosovės.
"Tentimi i kontigjentit tė KFOR-it qė tė kalonte tė hėnėn nė mėngjes, paraqet edhe njė provokim nė vazhdėn e shumė provokimeve tjera, tė cilat KFOR-i ėshtė duke i realizuar ditėt e fundit nė veri tė Kosovės", ka vlerėsuar kryetari ilegal nė veri tė Mitrovicės, Kėrstimir Pantic.
Nė kontigjentin e mjeteve transportuese tė KFOR-it kanė qenė dy transportues “Hummer”, njė makinė speciale “Pik-up” dhe njė vinē, qė i takojnė trupave amerikane. KFOR-i nga ana tjetėr nga njoftuar se mjetet dhe makineria e rėndė ishin dedikuar pėr tė sanuar urėn nė fshatin Lozhishtė, qė ndodhet nė rrugėn mes Zveēanit dhe Leposavicit.
Por, pas ndalimit tė tyre, trupat e KFOR-it janė kthyer nė pjesėn jugore tė Mitrovicės. Nė anėn tjetėr, ushtarėt e KFOR-it kanė shpėrthyer nė mėnyrė tė kontrolluar nė orėt e para tė sė hėnės, njė granatė dore qė ishte vendosur nė parkingun e stacionit tė Policisė sė Kosovės, nė komunėn veriore, nė Zubin Potok. Shpėrthimi i saj nė mėnyrė tė kontrolluar ėshtė bėrė pėr shkaqe sigurie, pasi qė granata e dorės nuk e kishte siguresėn.
Gjatė neutralizimit tė kėsaj granate, nuk ka pasur tė lėnduar, dhe nuk janė shkaktuar dėme materiale nė objektet dhe automjetet qė ishin pėrreth.Deri mė tani nuk ka ndonjė tė dyshimtė nė lidhje me kėtė tentim sulm me granatė, si dhe nuk dihen motivet.
KFOR-i nisi javen e shkuar largimin e barrikadave te pika kufitare nė Bėrnjak. Qė prej mesit tė shtatorit barrikadat e bėjnė tė pamundur qarkullimin e automjeteve nga pjesa veriore e qytetit tė Mitrovicės nė atė jugore dhe anasjelltas.
Banorėt qė kalojnė pėrskaj saj janė lodhur nga kjo pamje e pėrditshme.Adem Mripa ėshtė banor i njė lagjeje nė veri tė qytetit.
Ai thotė se ēdo ditė ai dhe familja e tij kalojnė nė urėn kryesore mbi Ibėr, pėrsipėr barrikadės, ndėrsa kėrkon nga vendorėt e ndėrkombėtarėt qė ta zgjidhin sa mė shpejt kėtė problem. “Nuk dua sa ta mendoj nėse do tė kthehen apo jo anėtarėt e familjes, apo nėse do tė mund tė kaloj unė. Ne po jetojmė me njė stres tė madh se kur do tė marrė fund kjo”, shprehet Mripa.
Sipas tij, jeta nė pjesėn veriore tė qytetit, tė banuar me shumicė serbe, ėshtė e pasigurtė. Edhe qytetarėt e tjerė kėrkojnė zgjidhjen sa mė parė tė kėsaj ēėshtjeje, nė mėnyrė qė t’i kthehen jetės normale.
“Ne nuk jetojmė mė nė atė pjesė sepse ma kanė djegur shtėpinė. Por presim qė ata persona qė jetojnė atje, tek Lagjia e Boshnjakėve, tek Kroi i Vitakut, qė ballafaqohen me kėto barrikada, tė ballafaqohen me mėnyra tė tjera”, thotė Muhamet Kosumi.
KFOR-i duket se ėshtė mė shumė pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje pėrmes dialogut, edhe pse kėrcenon pėr forma tė tjera.
Shumė takime janė zhvilluar me kryetarėt e komunave paralele. Sė fundi, nė veri shkoi kėtė tė mėrkurė edhe raportuesi pėr Kosovėn nė Kėshillin e Evropės, Bjorn Fon Sidove.

Feith: Nuk pranojmė asnjė ndryshim kufijsh
07/11/2011
Shefi i Zyrės Civile Ndėrkombėtare nė Kosovės, Peter Feith ka pėrsėritur se bashkėsia ndėrkombėtare nuk do tė pranojė asnjė ndryshim tė kufijve. Ai ka vlerėsuar se situata nė Ballkan ėshtė e stabilizuar gjeografikisht.
Feith, pėr mediat serbe, ka thėnė se shpreson qė problemi i barrikadave tė vendosura nga serbėt e rebeluar nė veri do tė zgjidhet pėrmes rrugės paqėsore, ndėrsa ka pėrsėritur qėndrimin e kancelares gjermane Angela Merkel pėr shuarjen e strukturave paralele serbe nė veri.
Sipas tij, duhet tė ekzistojė komunikimi ndėrmjet veriut dhe shqiptarėve tė Kosovės, pasi qė tė gjithė nė bashkėsinė ndėrkombėtare pajtohen qė veriu duhet tė mbetet brenda Kosovės. “Bashkimi Evropian nuk mund tė tolerojė qė veriu i Kosovės tė pėrfundojė si konflikt i ngrirė”, ėshtė shprehur Feith.
Serbėt ndalojnė makinat e KFOR-it nė Jarinjė
Serbėt kanė ndaluar tė hėnėn kalimin e makinave tė KFOR-it me ushtare amerikanė, nė pikėn kufitare tė Jarinjės.
Sipas Kosovapress, pas bisedimeve mes pėrfaqėsuesve tė serbėve dhe KFOR-it, tė cilat kanė zgjatur rreth gjysmė ore, makinat ushtarake janė kthyer nė drejtim tė Mitrovicės dhe nuk ėshtė regjistruar ndonjė incident.
KFOR-i kishte paralajmėruar qė tė hėnėn do tė vazhdojė punimet nė sanimin e urės nė vendin Lozhishte qė ndodhet nė mes tė Zvecanit dhe Leposavicit, nė mėnyrė qė makineria e tyre tė mund tė qarkullojė nė drejtim tė Jarinjes.
Tadic: Nuk heqim dorė nga Kosova
Presidenti i Serbisė, Boris Tadic, ka deklaruar se nuk mund ta nėnshkruajė dokumentin e paraqitur nga Partia Liberal-Demokrate dhe Lėvizja e Ripėrtėritjes Serbe pėr ndryshimin e politikės kundrejt Kosovės, sepse nuk mund tė heqė dorė nga “interesat legjitime shtetėrore dhe kombėtare”, ndėrsa e ka konsideruar si tė pazakontė qė kėto parti kanė kėrkuar nga ai qė tė bėjė diēka tė tillė.
“Politika nė Kosovė nuk mund tė jetė gur rreth qafės sonė, mirėpo atė problem nuk mund ta zgjidhim me amputimin e njė pjese tė trupit”, ėshtė cituar ditėn e dielė Tadic nė mediat serbe. Sipas Tadic, me pranimin e planit tė Ahtisaarit, populli serb do tė zhdukej nga Kosova pėr tri dekada, prandaj nuk mund tė mbėshtesė kėrkesat e partive qė kėmbėngulin nė ndryshimin e politikės ndaj Kosovės dhe pranimin e Planit tė Ahtisaarit. /burimi:tch/

Kuēi: Raporti i Mun-it sinjal pėr rritje tė presionit ndaj Serbisė
ereniku, 07.11.2011
Zėvendėskryeministri i Kosovės, Hajredin Kuēi duke folur pėr raportin e sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė, Ban Ki Mun ka deklaruar pėr RTK-nė, se raporti ėshtė njė sinjal qė duhet tė rritet presioni ndaj Serbisė dhe tė parandalohen krizat tė cilat mund ta destabilizojnė Ballkanin. ... Sipas Kuēit qėllimi politik i Serbisė dhe sturkturave paralele nė veri pėr ndarje tė Kosovės, gjenreon krizė jo vetėm pėr vendin tonė por tejkalon kufijtė dhe stimulon tė gjithė ekstremistėt e Ballkanit pėr veprime tė ngjashme.
Kuēi ka theksuar se Kosova ėshtė e interesuar pėr paqe, stabilitet, respekt reciprok dhe pėr rrugėn drejtė integrimeve evropiane./burimi:rtk/

Cvetkoviq: Serbia ka bėrė pėrparim nė dialogun me Kosovėn
07.11.2011
Serbia ka bėrė pėrparim tė theksuar nė dialogun me Kosovėn dhe se nė dhjetor pret statusin e kandidatit pėr anėtarėsim nė BE, ka thėnė kryeministri serb, Mirko Cvetkoviq, nė bisedėn me komisionarin pėr Zgjerim tė BE-sė, Shtefan Fyle nė Bruksel.
Ai ka deklaruar se Beogradi ėshtė i hapur pėr dialog konstruktiv me Prishtinėn, sidomos pėr `zgjidhjen e problemeve praktike me rėndėsi pėr qytetarėt, duke shfaqur bindjen se dialogu do tė vazhdojė”. Ndėrkaq Fyle ka lavdėruar pėrparimin e Serbisė drejt integrimeve evropiane, por ka shtuar se nga Beogradi pret arritjen e progresit nė dialogun me Prishtinėn dhe vazhdimin e zbatimit tė ligjeve tė miratuara./burimi:rtk/

Pėrfaqėsuesi serb braktis sallėn kur merr fjalėn ministri Beqaj
07.11.2011
Ministri i Zhvillimit Ekonmik tė Kosovės, Besim Beqaj po merr pjesė nė Konferencėn e nivelit tė lartė pėr zhvillimin e shoqėrisė sė informacionit nė kuadėr tė nismės sė Europės Juglindore, qė po zhvillon punimet nė Tiranė.
Kjo konferencė ka si qėllim kryesor shfrytėzimin e potencialit tė plotė tė teknologjive tė informacionit dhe komunikimit pėr tė nxitur risi, rritje ekonomike, konkurrencė rajonale si dhe pėrmirėsimin e cilėsisė sė jetesės nė Evropėn Juglindore. Pėrfaqėsusi i Serbisė nė kėtė konferencė, gjatė fjalės sė ministrit Beqaj, braktisi sallėn.

VV do ta thėrras nė interpelancė Mimoza Kusari-Lila
07.11.2011
Lėvizja Vetėvendosje do tė thėrras edhe njė interpelancė nė Kuvendin e Kosovės, por kėsaj radhe nė interpelancė do tė paraqitet ministrja e Tregtisė dhe Industrisė, Mimoza Kusari-Lila, pėr tė raportuar rreth zbatimit tė marrėveshjes pėr tregti tė lirė me Serbinė.

Greqi, politikanėt pakt historik pėr vendin
07/11/2011
Politikanet greket me ne fund kane futur ne fjalorin e tyre fjalen “konsensus” dhe jane ulur te bashkepunojne duke nenshkruar ne mbremjen e se dieles, nje marreveshje historike per Greqine. Per here te dyte qysh prej vitit 1989, socialistet dhe konservatoret kane rene dakort te krijojne nje qeveri koalicioni qe do te udheheqe vendin ne zgjedhje paralamentare pas disa muajsh.
Kryeministri aktual Papandreu ka deklaruar para presidentit Papulias se nuk do te jete ne krye te qeverise se re, ndersa udheheqesi i opozites Andonis Samaras, se do te aprovoje ratifikimin e marreveshjes se samitit te BE per reduktimin e borxhit dhe memorandumin e ndihmes.
Me pozitivitet eshte pritur marreveshja e dy partive greke edhe nga mediat e huaja te cilat kane i kane dhene nje rendesi te jashtezakonshme mbulimit te saj si dhe nga udheheqesit europiane .
Qeveria e re teknike do te kete nje kohe te shkurter funksioni dhe nje synim te percaktuar-levrimin e kestit te gjashte te ndihmes dhe ratifikimin e marreveshjes se Brukselit, te cilat do te shmangin rrezikun e falimentimit te Greqise dhe daljen e saj nga Eurozona.


- Lajmet
- E premte, 04 nėntor, 2011

trup e trup:
- Ēeku: Kosova afėr formimit tė ushtrisė
- Hoxha Kėrkon ndihmė nga Takimi Vishegradit
- Dyshtetėsia mos tė paraqet problem pėr president
- Seremb Gjergji kandidat pėr president tė Kosovės
- Afrika e Jugut mbyll dyert pėr Nora Gjakovėn


..info...hapur:
Kėrkon ndihmė nga Takimi Vishegradit
04 Nėntor 2011
Ministri i Punėve tė Jashtme i Kosovės, Enver Hoxhaj, ka thėnė se Kosova ka bėrė njė hap tė pakthyeshėm drejt rrugės sė saj evropiane dhe se 2012 do tė jetė vit i Kosovės europiane. Ai kėto komente i bėri tė premten gjatė punimeve tė takimit tė Grupit tė Vishegradit (V4), me ministrat e Punėve tė Jashtme tė vendeve tė Ballkanit Perėndimor nė Pragė tė Republikės Ēeke, me ē’rast ka thėnė se gjatė kėtyre tre vjetėve pas shpalljes sė pavarėsisė, Kosova ka vendosur themelet e njė qeverisjeje tė mirė, stabilitetin dhe sigurinė brenda pėr brenda Kosovės.
“Pėr qytetarėt e Republikės sė Kosovės, rekomandimi nė Raportin e Progresit pėr tė filluar dialogun pėr liberalizimin e vizave ka qenė njė lajm shumė i pritur dhe pozitiv. Raporti i Progresit i Komisionit Europian ėshtė njė kornizė e mirė pėr ne, pėr fuqizimin e sundimit tė ligjit, zhvillimin ekonomik dhe pėr tė rritur mirėqenien e qytetarėve”, ka thėnė Hoxhaj, duke ftuar pėrfaqėsuesit e vendeve anėtare tė Grupit tė Vishegradit qė tė ndihmojnė Republikėn e Kosovė nė procesin e liberalizimit tė vizave dhe vendosjen e marrėdhėnieve kontraktuale me institucionet e BE-sė.

Hoxhaj nė Zvicėr
04 Nėntor 2011
Ministri i Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Kosovės, Enver Hoxhaj tė premten e ardhshme do tė qėndrojnė pėr njė vizitė punė nė kryeqendrėn helvetike, nė Bernė, njofton Express duke iu referuar agjencise “Presheva Jonė”.
Gjatė kėsaj vizite, Shefi i diplomacisė kosovare do tė pritet nga homologu i tij, znj.Micheline Calmy-Rey, njėherėsh Presidente e Zvicrės.
Ministri Hoxhaj ka pėr kėtė agjenci se “kjo vizitė e jona nė Zvicėr ka pėr qėllim intensifikimin e bashkėpunimit mes dy vendeve”.
Burimet nga Berna njoftojnė se pas takimit mes Hoxhajt dhe Calmy-Rey, kjo e fundit do tė pranojė njė ēmim nga komuniteti kosovare nė Zvicėr.

Dyshtetėsia mos tė paraqet problem pėr president
04 Nėntor 2011
Dy shtetėsia nuk duhet tė paraqes problem pėr personat qė pretendojnė tė jenė president tė Kosovės, pasi Kosova ka njė numėr tė madh tė qytearėve tė saj qė kanė dy shtetėsi, u tha nė debatin e fundit me qytetarė tė mbajtur nė Prishtinė pėr ndryshimet e Kushtetutės pėr zgjedhjen e presidentit tė Republikės.

Seremb Gjergji kandidat pėr president tė Kosovės
04 Nėntor 2011
Kandidaturėn pėr president e shpalli Seremb Gjergji, i cili aktualisht punon si zyrtar i PTK-sė, kurse mė parė ishte i angazhuar nė disa subjekte politike.
Kandidaturėn pėr tė parin e vendit Gjergji e bėri publike pasi njė qytetar si kėrkesė kishte qė presidenti tė jetė i moshės mbi 40 vjeēare.

Afrika e Jugut mbyll dyert pėr Nora Gjakovėn
04 Nėntor 2011
Gjatė kėsaj jave nė Cape Town tė Afrikės sė Jugut do tė mbahet Kampionati botėror i xhudos pėr junior.
Ishte e paraparė qė nė kėtė eveniment tė merrte pjesė edhe xhudistja kosovare, Nora Gjakova. Mirėpo, kosovares iu ėshtė mohuar kjo e drejtė, pasi ajo nuk ėshtė lejuar tė udhėtojė drejt shtetit nikoqir me pasaportė tė Kosovės, pasi pavarėsia e vendit tonė akoma nuk ėshtė njohur nga vendi afrikan.
Ky fakt ka ngjallur pakėnaqėsi nė Federatėn e Xhudos sė Kosovės, sportistėt e sė cilės pėr arsye tė njėjtė pak kohė mė parė ishin penguar pėr tė udhėtuar edhe drejt Ukrainės.

Ēeku: Kosova afėr formimit tė ushtrisė
04 Nėntor 2011
Takimi rajonal i Ministrave tė Mbrojtjes ka pėrmbyllur ditėn e parė tė konferencės nė Pejė me nėnshkrimin e njė deklarate tė pėrbashkėt. Ministri i Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, Agim Ēeku vlerėsoi se me angazhimet e deritashme Kosova ėshtė njė hap mė afėr formimit tė ushtrisė dhe integrimeve euroatlantike.
Ministrat e mbrojtjes nga vendet e rajonit, pėrjashtuar Serbinė, janė mbledhur sot nė Pejė nė njė konferencė tė organizuar nga Ministria e Forcės sė Sigurisė sė Kosovės.
Ministri Ēeku e vlerėsoi si tė suksesshme konferencėn me ministrat rajonal, duke i dhėnė epitetin e njėrės prej ngjarjeve mė tė rėndėsishme pėr siguri nė Kosovėn e pasluftės. Ai tha se me angazhimet e deritashme dhe konferencėn e sotme Kosova ėshtė njė hap mė afėr formimit tė ushtrisė.
“Nga sot tė gjitha pėrpjekjet, e gjithė puna ėshtė qė Kosova tė ketė kapacitetet e nevojshme ushtarake, kėshtu qė kjo konferencė qė u mbajt ėshtė edhe njė hap mė shumė drejt integrimit tė FSK-sė nė strukturat rajonale, nė integrim nė NATO. Jemi nė atė rrugė dhe nga sot jemi mė afėr anėtarėsimin nė NATO”, deklaroi Ēeku.
Nė pėrfundim tė punimeve nė ditėn e parė tė konferencės Ministrave tė Mbrojtjes sė rajonit, pėrjashtuar Serbinė, nėnshkruan edhe njė deklaratė tė pėrbashkėt ku theksohen qėllimet pėr tė rritur bashkėpunimin nė nivel bilateral, regjional dhe euro-atlantik, nė fushėn e sigurisė si dhe nė fushėn e pėrgjigjes ndaj emergjencave civile.
“Ne u pajtuam qė nėse duam tė maksimizojmė efikasitetin nė kėto fusha ne duhet qė nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme tė koordinojmė kapacitetet e secilit vend tė interesuar . Ne e pranojmė vullnetin e mirė tė Republikės sė Kosovės dhe Ministrisė sė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės dhe pėrkrahim pjesėmarrjen e Ministrisė sė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės nė iniciativat , projektet dhe strukturat rajonale”, thuhet ndėr tė tjera nė deklaratė.
Nė kėtė konferencė morėn pjesė edhe pėrfaqėsues nga Komanda e SHBA-ve pėr Evropė dhe ata nga NATO. Pėrfaqėsuesi i SHBA-sė, admirali Mark Montgomery tha se Kosova po arrin synimet e saja.
“Jam i nderuar tė jem kėtu qė ra pjesė nė kėtė konferencė shumė tė rėndėsishme pėr siguri, ne duhet tė vazhdojmė ushtrimet tona dhe pėrpjekjet e pėrbashkėta pėr sigurimin e tė gjithė qytetarėve dhe Kosova po dėshmon edhe njėherė gatishmėrinė e vet qė siguria duhet tė bėhet pėr tė gjithė pa dallim”, theksoi Montgomery.


- Lajmet
- E enjte, 03 nėntor, 2011

trup e trup:
- Rasmusen: KFOR-i tė sigurojė lirinė e lėvizjes
- Kosova e treta nė botė me numrin e azilkėrkuesve
- Protestojnė kundėr largimit tė pėrmendores sė dėshmorėve Mala dhe Berisha
- Pėrdorimi i gjuhėve tė huaja nga udhėheqėsit, kompleks i inferioritetit
- Komuna e Pejės dorėzohet pėrballė uzurpuesve tė banesave sociale


...info...hapur:
Rasmusen: KFOR-i tė sigurojė lirinė e lėvizjes
Bruksel, 3 nėntor 2011
Ndėrkohė qė serbėt vazhdojnė tė mos heqin barrikadat nė veri, sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, Anders Fog Rasmusen, u ka apeluar banorėve lokalė nė veri tė Kosovės tė bashkėpunojnė me KFOR-in, pėr gjetjen e njė zgjidhje tė negociuar pėr problemet atje.

Kosova e treta nė botė me numrin e azilkėrkuesve
03 nentor, 2011 14:45
Nė njė kohė kur Kosova synon fillimin e bisedimeve pėr liberalizimin e vizave me vendet e Bashkimit Evropian, shėnimet qė japin Kombet e Bashkuara tregojnė shifra alarmante tė kėrkesave qė shtrojnė kosovarėt pėr strehim politik nė vendet perėndimore.
Kosova ėshtė nė vendin e tretė nė botė nė kėrkesat e saj pėr azil politik, pas Afganistanit dhe Kinės, ndėrsa pas Kosovės nė vendin e katėrt dhe pestė mbesin Iraku dhe Irani.
Nė 44 vende tė industrializura, nga kėto pesė vende janė bėrė 55 mijė kėrkesa pėr azil, ndėrsa nė vendet ku mė sė shumti kėrkohet azil politik prijnė SHBA, qė pasohen nga Franca, Gjermania, Suedia dhe Britania e Madhe.
Vetėm nė pjesėn e parė tė viti 2011 thuhet se nga Kosova dhe Serbia ka pasur 10,300 kėrkesa pėr azil.
Pėr shkak tė mosnjohjes nga Kombet e Bashkuara, Kosova nuk trajtohet si njė vend i pavarur dhe ajo futet nė kuadėr tė kėrkesave qė vijnė nga Serbia (rezoluta 1244) mirėpo kėtu sqarohet se katėr nga pesė kėrkesat pėr azil nė gjashtė muajt e parė kanė qenė nga kosovarėt ose mbi tetė mijė.
Nė Francė pėr shembull, numri mė i madh i azilkėkėruesve nė gjashtė muajt e parė tė kėtij viti ėshtė shėnuar nga Kosova, rreth 2,300. Njė e katėrta e tė gjithė azilkėrkuesve nė Gjermani dhe njė e treta e atyre nė Suedi kanė qenė nga Kosova.
Proporcioni i kėtyre azilantėve qė vijnė nga Kosova mė i larti ėshtė nė Francė, rreth 87 pėr qind, nė Belgjikė, 57 pėr qind, nė Gjermani 28 pėr qind dhe nė Suedi 37 pėr qind, thuhet nė shėnimet qė jepė Agjencia pėr refugjatė e Kombeve tė Bashkuara.

Pėrdorimi i gjuhėve tė huaja nga udhėheqėsit, kompleks i inferioritetit
03 nėntor 2011
Duke qenė shpesh e kritikuar pėr mungesė tė fjalorit gjatė paraqitjeve tė ndryshme publike, presidentja e Kosovės, Atifete Jahjaga ka vendosur qė studentėve tė Universitetit Amerikan tė Kosovės (AUK), t’u drejtohet nė gjuhėn angleze. Simboli i unitetit tė popullit, kėtė e bėri javėn e kaluar gjatė njė ligjėrate nė AUK, ku pėr mė shumė se gjysmė ore foli nė gjuhėn angleze dhe nė asnjė moment nuk e tha asnjė fjalė tė vetme shqip, me gjithė faktin se shumica prej studentėve janė shqiptarė. E, po tė njėjtėn ditė, edhe kryetari i Gjykatės Kushtetuese, Enver Hasani foli nė gjuhėn serbo-kroate nė dyvjetorin e themelimit tė Gjykatės Kushtetuese tė Kosovės, me ē’rast priti njė delegacion me pėrfaqėsues tė gjykatave kushtetuese nga Kroacia dhe Mali i Zi.

Komuna e Pejės dorėzohet pėrballė uzurpuesve tė banesave sociale
Pejė, 3 nėntor 2011
Ndonėse ishte pritur qė tridhjetė banesa pronė komunale nė lagjen “Fidanishte” tė Pejės tė ndaheshin pėr strehimin e familjeve pa kulm mbi kokė, njė gjė e tillė nuk do tė ndodhė, pasi zyrtarėt komunalė thanė se nuk do tė hapet konkursi pėr pėrfitim tė kėtyre banesave.
Pas mė shumė se njė vit zvarritje, Komuna e Pejės legjitimoi pronarėt ilegalė tė kėtyre banesave, tė cilėt kishin uzurpuar pronėn komunale qė nga paslufta.
Xhafer Dema, drejtor nė Drejtorinė pėr Shėndetėsi dhe Mirėqenie Sociale, ka thėnė tė enjten pėr Kosovapress, se konkursi qė pritej tė hapej sot nuk do tė hapet, ngase pėrfitues tė banesave janė banorėt qė jetojnė aty qė nga paslufta...

Protestojnė kundėr largimit tė pėrmendores sė dėshmorėve Mala dhe Berisha
Gjilan, 3 nėntor 2011/
ora:17:14
Lėvizja Vetėvendosje ka mbajtur njė protestė para pėrmendores sė dėshmorėve Rexhep Mala dhe Nuhi Berisha nė qendėr tė Gjilanit, duke kėrkuar nga institucionet komunale tė mos marrin ndonjė veprim pėr tė larguar kėtė pėrmendore, nė tė kundėrtėn do tė vazhdojnė me protesta. Nga ana e tij, krejt kėtė amulli kryetari i kėsaj komune, Qemaj Mustafa e sheh si mungesė e debatit dhe se sipas tij, disa persona mundohen tė pėrfitojnė poenė politikė.
Nga ora 13.00 deri 13.30;
dhjetėra qytetarė nė mėnyrė tė qetė kanė protestuar, duke mbajtur disa pankarta me mbishkrimet “Dėshmoret e kanė fituar pėrjetėsinė, Qemajl Mustafa dhe komitetet TURPIN” , “Me dėshmorėt nuk bėhet biznes”, “Kėrkojmė zgjerim tė shesheve tė dėshmorėve, Jo privatizim tė tyre” etj. Gjithashtu para kėsaj pėrmendore ėshtė vendosur njė kurorė me tekstin “Rrini tė qetė se askush nuk guxon tė ju lėviz”.
Pas pėrfundimit tė protestės, Ismajl Kurteshi nga Lėvizja Vetėvendosje, ka thėnė se ėshtė kėrkuar nga kryetari dhe kėshilltarėt komunal qė mos tė privatizojnė truallin e dėshmorėve, sepse siē ka thėnė ai kėta dėshmorė kėtė tokė e kanė fituar me gjak.
“Ne kemi zgjedhur heshtjen pėr protestė, sepse heshtja simbolizon fundin e durimit. Atė qė e bėjnė pushtetarėt ėshtė fund i sė keqes dhe ne kemi dalė me kėrkesa shumė tė qarta, tė cilat ia kemi drejtuar kryetarit tė komunės, kryesuesit tė kuvendit, shefave tė grupeve parlamentare tė gjithė kėshilltarėve komunal dhe pronarit tė hotelit. Nga pronari i hotelit kemi kėrkuar qė tė heqė dorė nga kėrkesa pėr tė zhvendosur pėrmendoren dhe tė heqė dorė nga privatizimi dhe tė lejojė qė kjo pjesė e truallit, tė cilėn dėshmorėt e kanė larė me gjak tė kthehet nė pronė publike”, ka thėnė Kurteshi.
Kurteshi ka theksuar se Vetėvendosje ka dalė pėr tė mbrojtur kėto pėrmendore nga vendimet, siē u shpreh, tė papjekura tė njerėzve tė papėrgjegjshėm qė kanė marrė votėn e qytetarėve. Sipas tij pėrmendoret do tė mbrohen nga njerėzit nė prioritet e kanė biznes, siē ėshtė kryetari i komunės sė Gjilani, i cili pėrveē biznesit nuk njeh asgjė tjetėr.
Por kryetari i komunės sė Gjilanit, Qemajl Mustafa, thotė se ka qenė njė mungesė e debatit dhe keqkuptim tek disa persona. Ai ka kritikuar Lėvizjen Vetėvendosje se “po derdh lot krokodili” vetėm e vetėm qė tė fitojė poenė politikė.
Mustafa ka thėnė se propozimi i komunės ka qenė qė pėrmendoret tė dislokohen nė anėn tjetėr tė rrugės, atje ku toka ėshtė e komunės ėshtė publike, por kjo nuk ėshtė pranuar nga disa subjekte politike dhe nga shoqėria civile...


- Lajmet
- E mėrkurė, 02 nėntor, 2011

trup e trup:
- Vlorė: Aleanca Kuq e Zi pėrgatitje e njė koncerti mbarėshqiptar pėr festėn e Pavaresise.
- Sidov po qėndron nė veri tė Mitrovicės
- Sydow: Ka pėrparime ne Kosovė, por duhen ende reforma nė shumė fusha
- Familjet e viktimave kėrkojnė dėnimin e kriminelėve
- Serbia nuk ftohet nė konferencėn e ministrave tė Mbrojtjes
- Lidington: Ēėshtja e veriut nuk mund tė shtyhet pėrgjithmonė
- Ministria e Disporės ne Kosovė; kujdes tė shtuar pėr diasporėn
- Pacolli angazhohet pėr lirimin e pilotit Berisha
- Kosova- vendi mė i korruptuar nė rajon
- AGPK dėnon sulmin ndaj gazetarėve tė Radiotelevizionit ”Iliria”
- Tiranė: 1 milionė dollarė gjobė pėr turqit e Albtelekom-it
- Gjermania paralajmėron Greqinė nuk mund tė rinegociohet

...hapur:
Sidov po qėndron nė veri tė Mitrovicės
02 nėntor 2011
Raportuesi pėr Kosovėn nė Kėshillin e Evropės, Bjorn Fon Sidov, ėshtė duke qėndruar nė veri tė Mitrovicės.

Sydow: Ka pėrparime, por duhen ende reforma nė shumė fusha
02.11.2011
Presidentja e Republikės sė Kosovės, Atifete Jahjaga, deklaroi tė martėn se stabiliteti, demokracia dhe prosperiteti nė gjithė rajonin janė vizion i qartė i Kosovės dhe vlerėsoi se tė gjitha vendet duhet tė respektojnė dhe zbatojnė standardet evropiane.
Kėto komente ajo i bėri gjatė njė takimi me Raportuesin e Komitetit pėr Ēėshtje Politike tė Kėshillit tė Evropės pėr situatėn nė Kosovė, Bjorn von Sydow. Sydow: Ka pėrparime, por duhen ende reforma nė shumė fusha

Familjet e viktimave kėrkojnė dėnimin e kriminelėve
02.11.2011
Institucionet e Republikės sė Kosovės nuk po bėjnė aq sa duhet nė zbardhjen e fatit tė viktimave tė luftės.
Gjithashtu nuk po iniciojnė sa duhet procedura penale ndaj kriminelėve tė cilėt kanė kryer krime nė Kosovė, e tė cilėt ende shėtisin tė lirė, qoftė nė Serbi, apo nė vendet tjera tė rajonit, ėshtė thėnė nė forumin me temėn “Rėndėsia e gjykimeve pėr krime tė luftės”, nga familjarėt qė kanė mė tė dashurit e tyre tė vrarė e zhdukur nė luftėn e fundit, raporton Kosovapress.
Familjarėt qė kanė shumė anėtarė tė vrarė e humbur gjatė luftės kėrkuan nga autoritetet vendimmarrėse tė bėjnė pėrpjekje serioze ligjore qė kriminelėt e luftės tė kapen dhe tė trajtohen para gjykatave kompetente, nė mėnyrė qė tė marrin dėnimin e merituar.
Pėrveē fjalėve lidhur me kėtė ēėshtje po qėndron e hapur edhe ekspozita “Bogujevci - histori vizuele”, nėpėrmjet sė cilės rikthehet kujtese pėr masakrat e forcave ushtarake dhe paramilitare serbe mbi popullatėn civile shqiptare.

Serbia nuk ftohet nė konferencėn e ministrave tė Mbrojtjes
Prishtinė, 2 nėntor 2011
Ministrat e mbrojtjes tė vendeve tė rajonit do tė mblidhen nė Pejė nga 3 deri mė 5 nėntor nė njė konferencė tė organizuar nga Ministria e Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, por pjesė e saj nuk do tė jetė edhe ministri i Mbrojtjes i Serbisė. Atij madje as qė i ėshtė bėrė ftesa pėr pjesėmarrje nė kėtė konferencė.
Ministri i FSK-sė, Agim Ēeku ka njoftuar kabinetin qeveritar pėr kėtė konferencė, nė tė cilėn do tė marrin pjesė ministrat e mbrojtjes nga Shqipėria, Maqedonia, Mali i Zi, Kroacia dhe pėrfaqėsues tė NATO-s.
Zėvendėskryeministri Bujar Bukoshi ėshtė interesuar nėse ftesa pėr kėtė konferencė i ėshtė bėrė edhe ministrit tė Mbrojtjes tė Serbisė, kurse ministri Ēeku ka sqaruar pse nuk i ka bėrė ftesė homologut serb.

Pacolli angazhohet pėr lirimin e pilotit Berisha
02.11.2011
Zėvendėskryeministri i parė Behgjet Pacolli ėshtė duke vazhduar pėrpjekjet pėr lirimin e pilotit kosovar, James Berisha.
Pėrmes njė komunikatė nga zyra e tij bėhet e ditur se pas takimit me presidentin e Eritreas nė Nju Jork, dhe kėshilltarin e presidentit, i cili erdhi nė Prishtinė, zėvendėskryeministri Pacolli ėshtė duke planifikuar njė udhėtim nė kėtė shtet afrikan, pėr tė pėrmbushur misionin e lirimit tė Berishės. Qeveria pėrmes kėsaj komunikate, siguron familjen e pilotit Berisha se nė njė tė ardhme shumė tė afėrt, se James Berisha do t''i kthehet familjes.

Lidington: Ēėshtja e veriut nuk mund tė shtyhet pėrgjithmonė
02.11.2011
Ministri britanik pėr ēėshtje evropiane, Dejvid Lidington, ka deklaruar nė Beograd se zgjidhja e ēėshtjes sė veriut tė Kosovės nuk mund tė shtyhet pėrgjithmonė.
Ai ka thėnė se pėrparimi nė dialogun Prishtinė-Beograd ėshtė shumė domethėnės pėr vazhdimin e integrimeve evropiane tė Serbisė dhe ka shtuar se dialogu duhet tė vazhdojė sa mė shpejt. Pyetjes se a bėhet fjalė pėr nevojėn e njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės nė rrugėn evropiane tė Serbisė, Lindigton i ėshtė pėrgjigjur se mendimi i Komisionit Evropian qartėson se ēėshtja e marrėdhėnieve me fqinjėt ėshtė absolutisht e domosdoshme.

Kosova- vendi mė i korruptuar nė rajon
02.11.2011
Kosova ėshtė vendi mė i korruptuar nė rajon, ndėrsa mbanė vendin e 110 nė mesin e 178 vendeve tė botės.
Kroacia dhe Maqedonia ndajnė vendin e 62, Mali i Zi dhe Serbia zėnė vendin e 69 dhe 78, ndėrsa Bosnja e Hercegovina tė 91, thuhet nė raportin e Transparency International pėr perceptimin e korrupsionit nė 178 shtetet e botės. Nė mesin e tri shteteve nė tė cilat pothuajse nuk ka korrupsion janė Danimarka, Zelanda e Re dhe Singapori. Ndėrsa, Afganistani, Mianmari dhe Somalia ato janė vendet mė tė korruptuara nė botė.

Pavarėsia, Aleanca Kuq e Zi nis pėrgatitjet
02/11/2011
Pėrfaqėsues tė Aleancės Kuq e Zi kanė njoftuar nga Vlora pėrgatitjen e njė koncerti mbarėshqiptar pėr festėn e Pavaresise.
“Nje feste teresisht kuq e zi dhe jashte politikes”, jane shprehur perfaqesuesit e Aleancės, ndersa ne podium ka munguar kreu i saj Kreshnik Spahiu. Ky i fundit ka ndjekur aktivitetin nga ambjentet ngjitur, ndersa i eshte bashkuar me pas takimit te zhvilluar me mbeshtetes te kesaj levizje, pa pranine e mediave.
Avokati Ardi Dauti deklaroi ngritjen e nje komisioni per pergatitjet festive. Me pas perfaqesuesit kerkuan te vijonin takimin pa pranine e mediave.

Ministria e Disporės ne Kosovė, kujdes tė shtuar pėr diasporėn
02.11.2011
Ministri pėr Diasporėn, Ibrahim Makolli, ka thėnė se pėrkundėr kufizimeve qė kushtėzohen nga njė buxhet relativisht i vogėl, i ndarė nga qeveria, ministria tashmė ka pėrcaktuar edhe prioritetet e veta.
Qeveria e Kosovės ministrisė sė diasporės pėr vitin 2012 i ka ndarė njė shumė prej mbi 1 milion euro, qė nga ministri Ibrahim Makolli konsiderohet relativisht i vogel krahasuar me buxhetin e ministrive tjera.

AGPK dėnon sulmin ndaj gazetarėve tė Radiotelevizionit ”Iliria”
02.11.2011
Asociacioni i Gazetarėve Profesionistė tė Kosovės, ka reaguar ndaj sulmit qė i ėshtė bėrė sot ekipit televiziv tė Radiotelevizionit ”Iliria”.
Nė komunikatėn e AGPK-sė thuhet se ekipi i kėtij televizioni ishte nė vendin e ngjarjes duke xhiruar takimin mes Bordit Drejtues tė kompanisė rajonale tė ujėrave ‘Hidromorava’ dhe udhėheqėsve tė sindikatės sė kėsaj kompanie, njėsia nė Viti, ku punėtorėt kanė filluar njė grevė pėr shkak tė pagave.
Nė reagim tė AGPK-sė, thuhet se nga ana e Drejtorit tė Bordit Drejtues, Avdyl Hasani, janė sulmuar gazetari i Radiotelevizionit ‘Iliria’, Emanuel Demaj dhe kameramani Artan Zejnullahu. Me kėtė rast edhe ėshtė dėmtuar kamera dhe gazetari Demaj ėshtė nė trajtim mjekėsor . AGPK dėnon ashpėr kėtė sulm dhe konsideron se ēdo veprim i tillė ėshtė ndėrhyrje direkte nė punėn e gazetarėve, gazetarinė e pavarur dhe lirinė e shprehjes.

1 milionė dollarė gjobė pėr turqit e Albtelekom
02/11/2011
Ministria e Ekonomisė ka kėrkuar qė kompania ALBtelecom tė gjobitet me 1 milion dollarė pasi ka shkelur ligjin pėr mbrojtjen e konsumatorit.

Assange do tė ekstradohet nė Suedi
02/11/2011
Themeluesi i Wikileaks, Julian Assange ka humbur betejen e apelit kunder ekstradimit nga Britania ne Suedi lidhur me akuzat per krime seksuale.
Gjykata e Larte ne Londer vendosi te mbeshtese vendimin e mehershem ne favor te ekstradimit. Megjithate, beteja ligjore e Julian Assage duket se nuk ka mbaruar. Avokatet e tij deklaruan se kane ndermend ta dergojne ceshtjen ne gjykaten supreme te vendit dhe kane 14 dite ne dispozicion per ta bere kete.
Australiani 40-vjecar i mohon akuzat e perdhunimit dhe agresionit seksual, per te cilat pretendon se jane te motivuara politikisht. Jashtė gjykatės, themeluesi i faqes elektronike Wikileaks e kritikoi procesin dhe e quajti te padrejte faktin qe po mbahet nėn arrest shtėpie, kur mbi tė nuk shte ngritur padi.
Telashet e Assange nuk mbyllen me drejtesine suedeze. Edhe autoritetet amerikane po hetojnė mundėsinė e akuzave kundėr tij pėr nxjerrjen e mijėra dokumenteve diplomatike sekrete.

Gjermania paralajmėron Greqinė
2/11/2011
Plani i Eurozonės pėr shpėtimin e Greqisė nga falimentimi nuk mund tė rinegociohet, paralajmėroi Gjermania, pėrpara bisedimeve urgjente midis palės greke me liderat francezė dhe gjermanė. ”Ajo pėr tė cilėn ramė dakord njė javė mė parė nuk mund tė risillet sėrisht nė tavolinėn e diskutimeve”, u shpreh Ministri i Jashtėm i Gjermanisė, Guido Westerwelle. Kryeministri Papandreu do tė takohet me presidentin e Francės, Nicolas Sarkozy dhe kancelaren gjermane Angela Merkel, ditėn e enjte.
Takimi u thirr nė mėnyrė urgjente nga dy superfuqitė e Eurozonės, pasi Papandreu lajmėroi pėr mbajtjen e njė referendumi popullor, pėr pranimin ose jo tė planit tė shpėtimit.
Megjithatė, ka pak gjasa qė Athina tė tėrhiqet nga referndumi, ndėrsa Papandreu morri mbėshtetjen unanime tė qeverisė sė tij, pėr votėn popullore qė do tė mbahet nė dhjetor.
Kryeministri deklaroi pėrpara kabinetit tė tij se referendumi ėshtė e vetmja mėnyrė, pėr t’i bėrė grekėt tė pranojnė masat e ashpra qė duhet tė rėndojnė mbi ta. “Ēdo zgjidhje tjetėr do tė ishte e pandershme”, shtoi ai.
Ndėrkohė, vendimi grek ėshtė ndjerė fuqishėm edhe nė bursa, tė cilat kanė shėnuar humbje tė mėdha nė dy ditėt e fundit, nga vėnia nė pikėpyetje e planit pėr shpėtimin e euros.


- Lajmet
- E marte, 01 nėntor, 2011

trup e trup:
- Pack: Veriu ėshtė pjesė e Kosovės
- Serbėt nuk i frikėson as KFOR'i, as dimri
- Krasniqi: Kosova ėshtė e pavarur, s'ka kthim prapa
- Drews i durueshėm: Ende s’ėshtė koha pėr forcė
- MacShane: Raporti i Martit, turp pėr Kėshillin e Evropės


...info...hapur:
Pack: Veriu ėshtė pjesė e Kosovės
01 Nėntor 2011
Eurodeputetja, Doris Pack ka qėndruar tė martėn edhe nė Mitrovicė, me ē’rast e ka vizituar barrikadėn mbi urėn kryesore tė Ibrit.
Nė kėtė rast, Pack potencoi se veriu ėshtė pjesė e Kosovės, ndėrsa barrikadat janė vėnė nga kriminelėt.
“Kėta kriminelė i duan mė shumė paratė sesa stabilitetin pėr qytetarėt”, ka thėnė ajo, duke porositur tė mendohet pėr tė ardhmen e fėmijėve.

Nis asfaltimi i rrugės nė Kroin e Vitakut
01 Nėntor 2011
Ka nisur asfaltimi i rrugės nė Kroin e Vitakut nė veri tė Mitrovicės, lagje nė tė cilėn para dy vitesh ishte kundėrshtuar me forcė rindėrtimi dhe kthimi i banorėve shqiptarė nga grupet serbe. Tash aty situata ėshtė e relaksuara dhe pranė njėri-tjetrit jetojnė shqiptarė e serbė pa ndonjė problem. Kėtė e ka spikatur edhe kryetari i komunės, Avni Kastrati, i cili tė martėn i shoqėruar nga drejtori i Infrastrukturės dhe Shėrbimeve Publike, Rasim Veseli, si dhe drejtori i Inspekcionit, Lulzim Zeqiri, ka vizituar kėtė lagje.
Zyrtarėt komunalė biseduan me banorė shqiptarė e serbė, tė cilėt ishin shumė tė kėnaqur me punėn qė po bėhet aty.
Kastrati tha se kjo lagje ėshtė shembulli mė i mirė pėr tė ardhmen e Kosovės.
“Kėtu para dy vitesh kishte shumė probleme, meqė grupet serbe kundėrshtonin procesin e rindėrtimit tė shtėpive si dhe kthimin e banorėve shqiptarė. Tash shohim se jetojnė nė fqinjėsi pa telashe”, ka thėnė ai.
Ai theksoi se kjo ėshtė inkurajuese edhe pėr banorėt, por edhe pėr institucionet vendore dhe ato ndėrkombėtare pėr tė rritur investimet nė veri.
Sipas tij, jeta nė kėtė lagje dėshmon se banorėt e rėndomtė janė tė interesuar pėr normalitet, pėr dallim nga strukturat paralele serbe qė tentojnė tė mbajnė situatėn tė tensionuar./burimi: expres/

VV: Projektbuxheti 2012 i pėrpiluar pėr pėrfitime personale
01 Nėntor 2011
Drejtues tė Lėvizjes Vetėvendosje kanė shprehur kundėrshtim e tyre lidhur me projektbuxhetin pėr vitin 2012. Ata kanė vlerėsuar se ky projektbuxhet mė tepėr ėshtė pėrpiluar pėr interesat politike tė individėve, se sa pėr interesat tė zhvillimit ekonomikė tė vendit. Andaj si tė tillė kėtė projektbuxhe nuk do ta votojnė nė Kuvend.

Serbėt nuk i frikėson as KFOR'i, as dimri
01 Nėntor 2011
Tė barrikaduar prej shumė javėsh, serbėt nė urėn mbi lumin Ibėr nė Mitrovicė besojnė se me bllokimin e rrugėve po e mbrojnė jo vetėm veriun e Kosovės, por edhe shtetin e Serbisė. ‘Armiq’ pėr ta janė institucionet e Kosovės. Pėrmes barrikadave tentojnė qė tė pengojnė njėherė e pėrgjithmonė vendosjen e doganierėve dhe policėve kosovarė nė pikat kufitare nė Jarinė dhe Bėrnjak.
Njė nga qytetarėt serbė qė bėn roje me ndėrrime nė tendėn e vendosur afėr urės mbi lumin Ibėr, Zoran Perunoviq, thotė se serbėt nga veriu i Kosovės nuk duan kurrfarė kufiri me shtetin e Serbisė.
“E gjithė Serbia duhet tė vijė kėtu dhe me mosdėgjueshmėrinė qytetare t'i kundėrvihet gjithė asaj qė po i zihet Serbisė. Kėtu nuk janė problem serbėt e veriut tė Kosovės. Kėtu po zgjidhet ēėshtja serbe. Mbase do tė ngjallet nė popullin serb ndjenja se kjo ėshtė tokė serbe, se i takon atij dhe se nuk guxojmė tė heqim dorė nga lufta pėr asnjė ēast. Kjo, megjithatė, ėshtė Kosova, toka e shenjtė serbe”, thotė Perunoviq, i cili ruan nė njėrėn nga 16 barrikadat qė serbėt kanė vendosur nė rrugėt qė ēojnė drejt pikave kufitare Jarinė dhe Bėrnjak.
Njė i ri nga Mitrovica, Marko Jakshiq, thotė se serbėt janė tė vendosur dhe se nuk ndjejnė frikė nga askush.

Krasniqi: Kosova ėshtė e pavarur, s'ka kthim prapa
01 Nėntor 2011
Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi ka pritur tė martėn njė delegacion, i cili pėrbėhej nga 20 anėtarė nga pesė shtete tė Bashkimit Evropian, tė cilat nuk e kanė njohur Kosovėn. Vizita e kėtij delegacioni, kryesohej nga Ignacio Molina nga Spanja, ndėrsa ishte organizuar nga “British Council”. Nė pėrbėrje tė delegacionit ishin edhe Sanuel Arbe nga Sllovakia, Marian Chiriac nga Rumania, Ahmet Sozen nga Qiproja, etj.
Nė fjalėn e tij, kryekuvendari Krasniqi i bėri njė vėshtrim tė gjerė sfidave tė Kosovės dhe rezultateve tė arritura qė nga pavarėsia e deri nė ditėt e sotme.
Ai theksoi se Republikėn e Kosovės, e cila ka reflektuar stabilitet nė rajon dhe tashmė e kanė njohur 85 shtete , ndėrsa mosnjohja e pavarėsisė nga 5 shtete tė BE-sė, vėshtirėson procesin drejt integrimit euroatlantik tė Kosovės.
Nė kėtė frymė kryetari i Kuvendit shprehu kėrkesėn para anėtarėve tė delegacionit qė edhe kėto shtete ta njohin pavarėsinė e Kosovės nė tė mirė tė perspektivės evropiane tė Ballkanit Perėndimor.
Nė vijim kreu i legjislativit tė vendit i njoftoi mysafirėt me pėrbėrjen e Kuvendit tė Kosovės, duke theksuar se edhe komunitetet pakicė janė tė pėrfaqėsuara denjėsisht nė Kuvend. Ato, po kėshtu janė tė pėrfaqėsuara edhe nė Qeverinė e Kosovės, ku kanė poste ministrore tre serbė dhe njė turk.
Duke folur pėr sfidat me tė cilat ballafaqohet Kosova, kryetari Krasniqi pėrmendi sundimin e rendit dhe tė ligjit, ēėshtjen e veriut, zhvillimin ekonomik, ndėrsa nė planin ndėrkombėtar, anėtarėsimin nė OKB.
Anėtarėt e delegacionit falėnderuan kryekuvendarin Krasniqi pėr kėtė pritje dhe informacionin e gjerė qė u ofroi. Ata me kėtė rast shtruan edhe disa pyetje lidhur me realitetin kosovar.
Ndėrkaq ambasadori Alexandros Mallias nga Greqia u shpreh se megjithėse Greqia ende nuk e ka njohur Kosovėn, ajo ka organizuar njė konferencė nė Kosovė pėr investime, duke theksuar pastaj se tė gjithė e dinė se Kosova ėshtė e pavarur dhe se nuk ka kthim prapa.

Drews i durueshėm: Ende s’ėshtė koha pėr forcė
01 Nėntor 2011
Komandanti i KFOR-it, Erhard Drews, gjatė njė vizite nė Ferizaj ka thėnė se pėrkundėr problemeve me lėvizjen e lirė pėr tė gjithė njerėzit, beson se kjo ēėshtje do tė zgjidhet me dialog. Siē raporton “Koha”, Drews ka theksuar se “nėse jo kėshtu, atėherė detyrė imja dhe e KFOR-it ėshtė ta zgjidhi me mjetet e mia, por unė ende mendoj se mund tė zgjidhet pa forcė”.
Ndėrkaq nė pyetjen se a ndien veten tė zėnė nė mes akuzash dhe dilemash qė tė pėrdorė forcė qoftė edhe tė tepruar apo tė mos veprojė dhe nė fakt kėnd po e pret gjenerali - politikėn apo qytetarėt, Drews u pėrgjigj se “nėse e vėshtroni historinė shumica apo tė gjithė gjeneralėt kanė vepruar nga presioni politik qė ėshtė ushtruar mbi ta, se sa nga iniciativa e tyre, mirėpo oficerėt profesionalė e pėrdorin forcėn vetėm atėherė kur llogarisin se do tė kenė sukses. Por, as rajoni dhe as vendi nuk janė nė gjendje lufte, por i shėrbejnė paqes, mirėpo jemi tė gatshėm tė mbėshtesim ēdo zgjidhje politike”.
Drews kėsaj radhe nuk ka qenė nė gjendje as tė japė afate dhe as t’i parashikojė ato pėr heqjen e barrikadave.
“Nuk ka afate. Unė nuk kam vendosur asnjė afat”, ka thėnė ai shkurt.
Kurse pėr mundėsinė eventuale tė ndonjė kundėrveprimi tė qytetarėve shqiptarė, komandanti i KFOR-it Drews ėshtė shprehur: ”Nuk besoj qė shumica, popullata shqiptare do ta humbė durimin e vet. Ēdo reagim i popullatės shqiptare do ta pėrkeqėsonte situatėn ndėretnike”, pėrfundoi ai.

...veēuam
MacShane: Raporti i Martit, turp pėr Kėshillin e Evropės
01 Nėntor 2011
Ish-ministri i Jashtėm i Britanisė sė Madhe, Denis MacShane e ka quajtur raportin e eurodeputetit Dick Marti turp pėr Kėshillin e Evropės. Ai ka thėnė se Kėshilli i Evropės nuk ėshtė dashur ta lejojė tė dalė njė raporti i tillė i mbushur me propagandė dhe pa kurrfarė dėshmish konkrete.
Kėto komente diplomati britanik i bėri gjatė njė debati nė Universitetin Amerikan tė Kosovės (AUK), ku pėrveē tjerash ka folur edhe pėr tė ashtuquajturin “Ahtisaari Plus”, e ndėrkohė i ka bėrė publicitet librit tė tij pėr Kosovėn “Why Kosovo still matters – Pse Kosova ende ėshtė ēėshtje e rėndėsishme”.
Me kėtė rast, MacShane ka thėnė se raporti i Dick Martit, nė tė cilin pėrveē udhėheqėsve tė tjerė tė ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ėshtė pėrfshirė nė akuza edhe kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi pėr trafikim me organe njerėzore, kishte qėllime propagandistike pa kurrfarė konfirmimesh konkrete.
“Ėshtė njė episod i turpshėm pėr Kėshillin e Evropės, pėr ta lejuar kėtė raport tė dalė pa ndonjė dėshmi. Kjo duket si njė bujė ndėrkombėtare me qėllime propagandistike pa pasur ndonjė dėshmi konkrete ose dėshmitar pėr tė konfirmuar kėto supozime”, ka thėnė MacShane.
Ndėrkohė, ai ka folur edhe pėr planin e Ahtisaarit, i pyetur nga studentėt lidhur me deklaratat e tij tė bėra ditė mė parė, pėrmes sė cilave i ka dhėnė mbėshtetje njė “Ahtisaari Plus” pėr veriun. Ish-ministri britanik ka thėnė se nuk ėshtė se ka folur pėr ndonjė plan Ahtisaari plus apo minus, porse ka folur pėr ēėshtje praktike qė kanė tė bėjnė me veriun e vendit.
Ai ka thėnė se ajo qė ka mbėshtetur gjatė njė interviste dhėnė ditė mė parė, ka qenė fakti qė nė interes tė Kosovės ėshtė qė tė marrė shembuj tė ndryshėm tė Evropės qė garantojnė autonomi pėr pjesė tė ndryshme, sikur qė janė kantonet e Zvicrės, tė cilat kanė autonomi nė fusha tė ndryshme.
“Kėshtu qė unė nuk jam duke folur pėr Ahtisaari plus ose minus. Me rėndėsi ėshtė qė dialogu tė vazhdojė dhe zyrtarėt e BE-sė dhe Brukselit janė shumė tė qartė nė kėtė pikė pėr tė pasur njė dialog konstruktiv”, ka thėnė MacShane, duke pėrsėritur nevojėn e dialogut mes Prishtinės dhe Beogradit me ndėrmjetėsimin e BE-sė pėr ēėshtje praktike nė veri tė Kosovės.
I pyetur nėse Serbisė duhet vėnė kushte tė forta pėr tė ecur rrugės drejt statusit tė kandidatit pėr anėtare tė Bashkimit Evropian, McShain ka rikujtuar deklaratat e kancelares gjermane Angela Merkel bėrė nė Beograd gjatė konferencės me presidentin serb Boris Tadiē.
“Kancelarja gjermane Angela Merkel e ka thėnė shumė qartė dhe haptazi nė Beograd nė konferencėn e shtypit me presidentin Tadiē, se Serbia nuk do t’i bashkohet BE-sė, derisa mos t’i shpėrbėjė strukturat ilegale paralele nė veri tė Kosovės. Kjo ėshtė njė deklaratė shumė e qartė”, ka thėnė MacShane.
Mbi tė gjitha, gjatė ligjėratės sė tij, McShain ka kėrkuar mė shumė angazhim pėr zhvillimin ekonomik tė vendit, duke pėrsėritur disa herė se vetėm zhvillimi ekonomik ėshtė ai qė i tejkalon edhe problemet politike.
Ai ka kėrkuar nga tė rinjtė mė shumė angazhim, qė ta marrin jetėn e tyre nė dorė, por ndėrkohė i pyetur nga studentėt se ēfarė duhet bėrė pėr tė tejkaluar ndryshimin aq tė madh mes gjeneratave nė Kosovė, MacShane ka thėnė me shaka “veē nėse i vrisni prindėrit tuaj”.
Sidoqoftė, ish-ministri britanik ka rikujtuar se Kosova vazhdon tė udhėhiqet nga njerėz tė rinjė nė politikė, duke thėnė se edhe kryeministri aktual Hashim Thaēi, por edhe tė tjerėt i pėrkasin kėsaj gjenerate tė re./burimi: kosovapress/


- Lajmet
- E hėnė, 31 tetor, 2011

trup e trup:
- Perkunder motit te sotem me diell ne qytetin e New York-ut, dite me pare, ngrica, ferfelleza dhe stuhi bore, paralizojnė disa pjese te disa vendeve ne verilindje te SHBA.
- Shqetėsuese, Kosova ka rreth 5000 konsumues tė drogės
- Ku mbeti piloti shqiptaro-amerikan, James Berisha?
- Ne Veri te Kosoves, sulmohen dy automjete tė KFOR-it
- Kosovė, nis shpėrndarja e pasaportave biometrike
- Lunacek: Nuk ka datė pėr liberalizimin e vizave
- Pasojė e njė sulmi vetėvrasės tė talebanėve nė Afganistan,edhe njė shqiptare nga Ferizaj
- Ndėrtimi i autostradės Durrės-Kukės-Morin, dhjetėfishoi eksportet Shqipėri-Kosovė
- Kaos telekomunikimi e pėrgjimi nė Kosovė
- Busek: Kosova vend stabil pėr investime
- Hapen 38 km nė autostradėn Vėrmicė-Merdare


Nė Veri te Kosoves:
Sulmohen dy automjete tė KFOR-it
E hėnė, 31 tetor, 2011
Mitrovicė (ora13:31) – Dje dy automjete tė KFOR-it janė sulmuar me gurė nga njė grupi i personave te paidentifikuar nė veri tė Mitrovicės, nė rrugėn “Anke Spajiq”, pėrkatėsisht nė udhėkryqin e rrugėve qė dėrgojnė drejt Zveēanit tė vogėl.
Ndėrsa patrulla policore e stacionit veri nė Mitrovicė, ka kuptuar se bėhej fjalė pėr dėmtim tė dy automjeteve zyrtare tė MSU tė KFOR-it austriak.
Dy automjetet zyrtare tė KFOR-it, kanė pėsuar dėme materiale, thyerje tė xhamave anėsore dhe tė njė retrovizori, derisa tė njėjtit ishin nė qarkullim dhe ishin sulmuar me gurė nga njė grup prej sė paku 5-6 personave, tė moshės rreth 15-16 vjeēar, ka bėrė tė ditur policia.
Veē dėmeve materiale tė regjistruara, nuk ėshtė raportuar pėr tė lėnduar.
Rasti i sulmit me gurė ėshtė regjistruar nė stacionin policor nė veri tė Mitrovicės, ndėrsa pas kontaktit me prokurorin publik tė prokurorisė sė qarkut nė Mitrovicė, rasti ėshtė kualifikuar si vepėr penale “rrezikim i personave nė mbrojtje ndėrkombėtare”, tė paraparė sipas nenit 141 tė Kodit Penal tė Kosovės, ka njoftuar policia.
*****************************
Mitrovicė (ora, , 09:33) – Situatė e pandryshuar nė veri tė Kosovės. KFOR ende nuk ka lėvizur nė zhbllokimin e rrugėve.
Serbė, nė numėr tė kufizuar, kanė vazhduar tė bėjnė rojė nė barrikada, pėrkundėr temperaturave tė ulėta.
Ndėrsa, nga Beogradi, udhėheqėsi i ekipit negociator serb me Prishtinėn, Borisllav Stefanoviq, ka paralajmėruar se pėr veriun do tė ndodhė njė zgjidhje qė nuk do t’i kėnaqė interesat dhe synimet e serbėve.
****************************
Mitrovicė (e dielė 16:21) – Grupet kriminale serbe kanė vendosur njė barrikadė tė re nė afėrsi tė pikalimit kufitar, nė Bėrrnjakė, kanė bėrė tė dituar burime tė portalit.
Sipas burimit kriminelėt serbė, pas aksionit tė KFOR-it, njė ditė mė parė, qė rezultoi me largimin e njė barrikade, ata sot nė afėrsi tė po asaj ish-barrikade kanė vendosur barrikadė tė re, por kėsaj radhe me rėrė .
Vendosja e barrikadės, sipas burimit, ėshtė bėrė me qėlllim qė t’i tregohet KFOR-it se “nuk ka lojė me serbėt” dhe se ata janė tė vendosur qė ta sfidojnė edhe NATO-n.
Po sipas burimit, urdhri pėr vendosjen e barrikadės ėshtė dhėnė nga i ashtuquajturi Shtab i Krizės nė Veri, i cili pėrbėhet nga katėrt kryetarėt e komunave, ai i tė tė ashtuquajturit Qark i Mitrovicė, shefi i MUP-it dhe ai i Mbrojtjes Territoriale, pėrkatėsisht i ushtrisė sė Serbisė.

informacione te tjera:
Kosovė, nis shpėrndarja e pasaportave biometrike
31/10/2011
Nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme tė Kosovės tė hėnėn nis lėshimi i pasaportave tė para biometrike tė Republikės sė Kosovės.
Nė ceremoninė e lėshimit tė pasaportave tė para, pjesėmarrės do tė jenė kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, pėrfaqėsues tė Zyrės Ndėrlidhėse tė Komisionit Evropian nė Kosovė, ambasadorėt e ambasadave tė huaja nė Kosovė dhe pėrfaqėsues tė institucioneve tjera vendore dhe ndėrkombėtare.
Ceremonia e dhėnies sė pasaportave tė para biometrike do tė bėhet nė ora, 14.30, nė Ministrinė e Brendshme.
Lėshimi i pasaportave biemetrike ėshtė njėri nga kushtet qė Kosova duhet tė plotėsojė pėr pėrfshirjen nė liberalizimin e vizave nė BE.
Pasaportat bimoterike tė Republikės sė Ksooėvs, prodhohen nga njė kompani austriake.

Hapen 38 km nė autostradėn Vėrmicė-Merdare
31/10/2011
Me datė 12 nėntor tė gjithė qytetarėt e Kosoves dhe mė gjerė do tė mund tė pėrdorin pėr qarkullim 38 kilometrat e para tė autostradės Vėrmicė- Merdare.
Gjatė ditės se hėnė ministri i Infrastrukturės Fehmi Mujota po qėndron nė Vėrmicė ku po inspekton pėrfundimin e punimeve pėr 38 kilometrat e para tė autostradės, duke filluar nga kufiri deri ne afersi te Suharekes.Zyrtarėt pėrgjegjės nė Ministrinė e Infrastrukturės thonė se, pėrfundimi i punimeve pėr 38 kilometrat e para ka pėrfunduar sipas kohės sė rregullt tė parashikuar me kontratė.
Punimet pėr autostradėn Vėrmicė - Merdare po kryhen nga e njejta kompani, qe ndertoi autostraden ne Shqiperi, turko-amerikania Bektel-Enka.

- Lunacek: Nuk ka datė pėr liberalizimin e vizave
Dialogu pėr vizat fillon nė dhjetor, por askush nuk mund ta dijė se sa kohė nevojitet deri nė liberalizimin e vizave pėr kosovarėt

- Sipas njoftimeve qė fillimisht i ka dhėnė CNN dhe tė cilave u janė referuar edhe medie shqiptare, nė mesin e viktimave si pasojė e njė sulmi vetėvrasės tė talebanėve nė Afganistan, ėshtė edhe njė shqiptare nga Ferizaj. Zylfie Bytyēi nga Ferizaj, e cila deri nė vitin e kaluar ka punuar nė kampin Bondstill, kurse pastaj ka shkuar pėr tė punuar nė Afganistan nėpėrmjet njė firme amerikane.

- Ndėrtimi i autostradės Durrės-Kukės-Morin, ka dhjetėfishuar eksportet e Shqipėrisė nė Kosovė, krahasuar me vitin 2008, periudhė nė tė cilėn nuk ka qenė e pėrfunduar autostrada, shkruan “Koha Ditore”.
Ndėrkohė qė ndėrtimi i autostradės ka trefishuar edhe transitet pėr nė Kosovė nga Shqipėria, kryesisht pėrmes portit tė Durrėsit.
Shtimi i eksporteve dhe transiteve ka nxjerrė si domosdoshmėri ngritjen e kapaciteteve tė reja infrastrukturore pėr t’iu pėrgjigjur realiteteve tė reja tė krijuara.

- Kaos telekomunikimi e pėrgjimi nė Kosovė. Qendra Kosovare pėr Studime tė Sigurisė, ka publikuar raportin "Pėrgjimi Ligjor i Telekomunikimeve nė Kosovė: Implikimet pėr Sigurinė". Njė shqetėsim tjetėr qė theksohet nė dokument ėshtė ai i ndėrlidhjes ndėrkombėtare i linjės fikse me Serbinė.
Pėrderisa pėrdorimi i kodit ndėrkombėtar tė linjės fikse (+381) ėshtė diskutuar nė suaza tė analizave ekonomike dhe humbjeve pėrkatėse ekonomike, ky dokument thekson se kjo ndėrlidhje paraqet kėrcenim edhe pėr sigurinė nacionale nė Kosovė.

- President i Forumit Ekonomik nė Vjenė, Erhard Busek, ka thėnė se e ka njohur mjaft mirė Kosovėn qysh para pavarėsisė dhe ngjarjeve tė tmerrshme tė luftės dhe se tash ėshtė i impresionuar nga zhvillimet pozitive nė kėtė vend.
"Aty mund tė gjesh vėrtet resurse tė favorshme pėr investim. Kosova ka njė strategji po ashtu tė favorshme dhe njerėz tė kualifikuar, pra njė potencial energjish tė reja. Kjo ėshtė e shkėlqyeshme. Edhe burimet natyrore sigurisht qė janė me interes pėr investitorėt e huaj si dhe ndėrtimi i infrastrukturės", ka thėnė Busek, pėr DW.

...veēuam:
Shqetėsuese, Kosova ka rreth 5000 konsumues tė drogės
31/10/2011 -
Drejtoria pėr hetimin e narkotikėve ka zhvilluar aktivitete tė ngjeshura duke ngritur vazhdimisht efikasitetin nė zbulimin, konfiskimin dhe arrestimin e tė dyshuarve pėr trafik droge.
Nė kuadėr tė kėsaj drejtorie janė shtuar edhe kapacitetet njerėzore me dhjetėra zyrtarė tė rinj, tė cilėt pėrmbushin nevojat e strategjisė nacionale kundėr drogės.
Krijimi i Drejtorisė pėr Hetimin e Trafikimit me Narkotikė nė kuadėr tė Shtyllės sė Hetimeve ėshtė bėrė me qėllim tė parandalimit tė njė kolapsi social.
Drejtori i kėsaj drejtorie, kapiten Bahri Shala ka thėnė pėr Radio Kosovėn se nė vend, sipas tė dhėnave tė policisė, janė me mijėra konsumues tė drogės.
“Diku nė Kosovė, sipas shėnimeve tona qė i kemi nėpėr databaza dhe procedurave penale ndaj tyre, numri ėshtė diku 5 mijė konsumues droge”,ka theskuar kapiten Shala.
Sipas tij, Kosova nuk ėshtė vend i origjinės sė drogės, por ai ka thėnė se tė gjitha raportet ndėrkombėtare pėr narkotikė flasin pėr heroinėn, e cila nga Afganistani transportohet nė tri rrugė. Nė kėtė aspekt Kosova ėshtė rrugė ballkanike. Sipas Shalės, Policia e Kosovės me aktivitetet e veta ka dėshmuar se ėshtė partner i besueshėm nė luftė kundėr drogave.
Vetėm nė periudhėn janar –shtator 2011, Policia e Kosovės ka konfiskuar rreth 2.600 kilogramė kokainė dhe rreth 97 mijė kilogram marihuanė.

Ku mbeti piloti shqiptaro-amerikan, James Berisha?
31/10/2011 -
Ende nuk ka asgje konkrete pėr fatin e piloti shqiptaro-amerikan, James Berisha, i cili nisi njė mision lobues nėpėr botė pėr tė shtuar njohjet e pavarėsisė sė shtetit tė Kosovės.
Ai, mė 31 tetor 2010, nisi misionin e tij nė Afrikė, me njė vullnet tė jashtėzakonshėm ta prezantojė shtetin nė boten afrikane, dhe i gatshėm pėr ēdo tė papritur, por dhe ēdo rrezik, James Berisha ia mėsyu kontinentit tė largėt, Afrikės.
Mirėpo, kur dhe po bėhet 1 vit nga nisja e misionit tė tij lobues nė Afrikė, James Berisha mbetet i zhdukur dhe pa asnjė lajm se ku mund tė jetė, thuhet nė komunikatėn e misionit “Flying for Kosovo”.
“Piloti James Berisha nė Eritre nuk ka shkuar pėr qėllime tė kėqija, ka shkuar me qėllimin fisnik qė tė lobojė pėr pavarėsinė e shtetit tė Kosovės, prandaj presim qė shteti jonė tė bėjė ēdo gjė qė ėshtė e mundur qė tė zbardhet fati i pilotit”, citohet tė ketė thėnė Lumnie Gashi, Sekretare e misionit “Flying for Kosovo”.
Shumė informacione disa javė mė parė tregonin qė ai ėshtė i paraburgosur nė Asmara tė Eritresė, por pas 1 muaji kėto lajme verifikohen se nuk janė burime tė sigurta, pasi qė prej 15 gushtit s’ka asnjė lajm qė tė ketė kontaktuar dikush me Jamesin apo kėto informacione tė ishin dhėnė nga shteti i Eritresė.
Sekretarja e kėtij misioni, Gashi, ka deklaruar se as ata, e as dikush tjetėr, nuk e di nėse piloti ėshtė i paraburgosur apo cili ėshtė statusi i tij aktual.
Kurse sipas komunikatės, Nazim Berisha, vėllai i vogėl i pilotit, i cili aktualisht jeton nė Zvicėr, po bėn pėrpjekje tė vazhdueshme pėr tė kontaktuar me atė dhe nė kėtė drejtim ai ka parashtruar kėrkesė pėr vizė nė Eritre, por kėrkesa e tij deri mė tani nuk ėshtė aprovuar. “E gjithė familja e Jamesit po pėrjetojnė ditė tė rėnda, ēdo herė duke pritur lajme pėr familjarin e tyre, e ndoshta dhe njė lajm tė hidhur se James mund tė mos gjendet kurrė”, ka deklaruar sekretarja e misionit, Lumnie Gashi.
Familja dhe bashkėpunėtoret e pilotit Berisha bėjnė thirrje tek tė gjithė miqtė e Kosovės, tė ndihmojnė nė zbardhjen e fatit tė Jamesit, “tė paktėn duam vetėm njė minutė zėrin tė ia dėgjojmė, ta dimė qė James ėshtė gjallė”.
Kontakti i tij i fundit me medie ka qenė ai i datės 3 qershor, kur shkroi pėr vizitėn e tij nė Sudan.

SHBA, ngrica, bora, ferfelleza dhe stuhi bore, paralizojnė disa pjese te disa vendeve ne verilindje
31/10/2011
Perkunder motit te sotem me diell ne qytetin e New York-ut, dite me pare shteti i Nju Jorku ėshtė goditur nė njė prej stuhive mė tė kėqija nė dekada, ndėrsa metereologėt parashikojnė qė kushtet e kėqija atmosferike tė vazhdojnė pėr shumė ditė.
Tre persona humbėn jetėn si pasojė e aksidenteve tė shkaktuara nga ngrica, ndėrsa mbi milion tė tjerė kanė mbetur pa energji elektrike si pasojė e njė defekti teknik.
Guvernatorėt kanė deklaruar gjendjen e emergjencės nė shtetet e Nju Xhersit, Konektikatit, Masaēusetsit dhe nė disa pjesė tė Nju Jorkut. Trafiku ajror, hekurudhor dhe ai rrugor ka pėsuar vonesa dhe probleme tė shumta.
Dėbora ka arritur nė disa vende deri nė gjysmė metri. Rreth 60 milion amerikanė do tė pėrjetojnė tė ftohtin e pazakontė tė tetorit, i cili ka gjetur tė papėrgatitur autoritetet, qė presin kushte tė ngjashme nė muajt e dimrit.
Nju Jorku ka njohur dėborė pėrpara Hellouinit vetėm nė tre raste qė prej vitit tė largėt 1869, por asnjėherė nuk kishte kaluar kufiri i tre centimetrave, siē ka ndodhur ndėrkohė.
Stuhia e dėborės qė ka pėrfshirė shtetet lindore tė Shteteve tė Bashkuara, pėrvec tre personave qė kanė humbur jetėn dhe vėshtirėsive tė ndryshme nė qarkullim, ka lėnė edhe mbi 3 milion persona pa energji elektrike.
Sipas agjencisė Associated Press, vetėm nė Nju Jork, numri i personave tė mbetur pa elektricitet ėshtė 200 mijė, 650 mijė nė Masacusets, rreth 300 mijė nė Nju Hempshajėr dhe 200 mijė tė tjerė nė Main.


- Lajmet
- E premte, 28 tetor, 2011

trup e trup:
- Sulmuesi i Ambasadės amerikane ne Sarajeve, nga Serbia
- Economist: Serbia e ka humbur veriun
- Pėrfaqėsuesi Rohrabacher: shkėmbimi i territoreve midis Serbisė dhe Kosovės.
- Kuqi: Serbėt po bėjnė lojra tė krisura
- Ndihma pėr qytetarėt e pjėses veriore tė Kosovės
- AAK: Beogradi, vazhdon me shpifjet ordinere ndaj Haradinajt

...info..hapur:
Sulmuesi i Ambasadės nga Serbia
ereniku 28.10.2011/
17:03 Sipas informacioneve tė Televizionit federal personi qė sulmoi Ambasadėn e SHBA-sė nė Sarajevė quhet Mevlid Jashareviq, i lindur nė vitin 1988 dhe vjen nga Novi Pazari i Serbisė. 16:45 Sipas raporteve tė fundit kishte edhe njė sulmues tjetėr. Edhe ai ėshtė gjuajtur me snajper dhe ėshtė bartuar pėr nė spital.
16:45 Sipas raporteve tė fundit kishte edhe njė sulmues tjetėr. Edhe ai ėshtė gjuajtur me snajper dhe ėshtė bartuar pėr nė spital.
16: 36 Publikohet fotoja e parė e personit qė sulmoi Ambasadėn amerikane nė Sarajevė dhe mė pas u vra me snajper nga Policia boshnjake.
16:30 Sulmuesi u godit me snajper nė kokė dhe vdiq menjėherė, sipas raporteve nga Sarajeva. 16:21 Televizioni publik boshnjak, FTV raporton se personi qė sulmoi Ambasadėn amerikane ėshtė vrarė me snajper
16:12 Sipas portali Sarajevo-x, besohet se dy policė janė lėnduar gjatė sulmit nė Ambasadėn amerikane - njėri ėshtė goditur nė kokė dhe tjetri nė kėmbė. Mund tė ketė pasur mė shumė se njė sulmues
16:00 Personi qė gjuajti me armė nė drejtim tė ambasadės amerikane besohet tė jetė rreth tė 40ave dhe bartte njė ēantė nė dorė. Njė zyrtar i Ambasadės tha se nuk besohet se ndokush brenda ambasadės ėshtė lėnduar
15:58 - I armatosur drejt Ambasadės - sulmuesi tashmė i vrarė.
15:58 Tė shtėna me armė janė dėgjuar nė drejtim tė ambasadės sė SHBA-sė nė kryeqytetin boshnjak, Sarajevė. Sipas informacioneve tė para mund tė ketė edhe tė lėnduar, raportojnė mediat nė Bosnjė.
Njė burrė ka gjuajtur me armė automatike nga stacioni i pritjes sė autobusit nė drejtim tė objektit tė Ambasadės dhe ka arritur tė ikė.
Forca tė shumta policore e kanė bllokuar lagjen ku gjendet Ambasada dhe po e kėrkojnė sulmuesin. /burimi: indeksonline/

Shkėmbim territoresh mes Serbisė dhe Kosovės
ereniku 28.10.2011
Anėtari i Dhomės sė Pėrfaqėsuesve Dana Rohrabacher thotė se shkėmbimi i territoreve mes Serbisė dhe Kosovės ėshtė zgjidhje e mirė, nga e cila tė dyja palėt do tė pėrfitonin.
Nė njė intervistė pėr shėrbimin serb tė “Zėrit tė Amerikės”, ligjvenėsi amerikan thotė se hapja e ēėshtjes sė kufijve nuk do tė ndikojė nė ēėshtjet e tjera nė rajon, sepse bėhet fjalė pėr shkėmbim territoresh mes dy vendeve sovrane.
Ligjvėnėsi republikan Rohrabacher thotė se nė dhjetė vitet e fundit Shtetet e Bashkuara janė pėrqendruar nė Afganistan dhe Irak, por se ende ka ēėshtje tė pazgjidhura nė Ballkan ku Shtetet e Bashkuara kanė pėrdorur forcėn nė vitet 1990 pėr tė parandaluar vrasjen masive tė popullit tė Kosovės nga diktatura serbe.
Ai thotė se duhet tė ketė njė plan tė ri, i cili do tė shmangte njė luftė tjetėr nė Ballkan.
Ligjvėnėsi Rohrabacher thotė se njė luftė tjetėr mes kėtyre dy vendeve do tė ishte e tmerrshme pėr popujt e rajonit dhe do tė krijonte paqėndrueshmėri nė mbarė botėn, veēanėrisht nė Evropė.
Ai thotė se pėr t’i dhėnė zgjidhje pėrfundimtare konflikteve tė vazhdueshme mes popullit tė Kosovės dhe fqinjit tė tyre serb duhet tė ndryshohen kufijtė aktualė qė janė vendosur nė vitet 1950 nga regjimi i Titos.
“Unė mendoj se pėr t’i dhėnė fund kėtij konflikti tė hidhur dhe urrejtjes mes popullit tė Kosovės dhe serbėve ne duhet tė pranojmė kufij realistė, nė vend qė tė imponojmė kufijtė e vjetėr, tė cilėt janė vendosur nga Tito”.
Rohrabacher thotė se nėse e Kosovės i njihet e drejta pėr vetėvendosje, edhe serbėve nė veri tė Kosovės duhet t’u njihet e drejta pėr vetėvendosje. Por ai thotė, se ekziston njė zgjidhje shumė e lehtė pėr kėtė, sepse nė Luginėn e Preshevės 90 pėrqind e popullsisė janė kosovarė, tė cilėt nuk duan tė jenė pjesė e Serbisė.
“Kėshtu qė njė shkėmbim territoresh, nė kėtė rast, nuk do tė rezultonte nė humbje tė madhe tė popullsisė ose territorit pėr kėto dy vende. Do tė ishte njė zgjidhje nga e cila tė dyja palėt do tė fitonin”.
Ligjvėnėsi Rohrabacher thotė se kjo zgjidhje do tė ulte tensionet dhe do tė rriste mundėsinė pėr bashkėpunim mes kėtyre popujve.
Lidhur me shqetėsimet se hapja e ēėshtjes sė kufijve mund tė ketė ndikim negativ nė rajon, Rohrabacher thotė se frika nga kjo zgjidhje nuk ėshtė e arsyeshme. Ai thotė se bėhet fjalė pėr shkėmbim reciprok tė territoreve dy vendeve sovrane.
“Pra, ne po flasim pėr njė pėrfitim reciprok tė shkėmbimit tė territoreve. Kjo nuk do tė shkaktojė hapje tė ēėshtjeve tjera. Kjo do tė krijojė mundėsi pėr fillimin e negociatave pėr shkėmbimin e dyanshėm tė territoreve, qė do ta pėrmirėsonte situatėn atje”.
Ligjvėnėsi Rohrabacher thotė se pėr shkak tė armiqėsive dhe situatės sė tensionuar ėshtė e vėshtirė qė njerėzit tė jenė tė arsyeshėm. Por, duhet tė binden kosovarėt dhe serbėt se kjo ėshtė zgjidhje e mirė pėr tė dyja palėt.
Kosovarėt nė veēanti mund tė pėrfitojnė nga kjo zgjidhje sepse 90 pėrqind e popullsisė nė veri tė lumit Ibėr ėshtė e pėrkatėsisė serbe. Dhe nėse situata vazhdon tė injorohet dhe nuk bėhet asgjė, ata do ta humbasin atė pjesė tė territorit.
Ai tha se trupat amerikane do tė largohen nga Kosova brenda disa vitesh pėr shkak tė problemeve financiare nė Amerikės. Pas largimit tė trupave amerikane nga Kosova, nėse problemin nė veri tė vendit nuk zgjidhjet, shton ai, kriza dhe konflikti mund tė shpėrthejė pėrsėri. /qik/

Serbėt po bėjnė lojra tė krisura
28.10.2011/12:15
Veprimi i serbėve tė veriut pėr t’ia lejuar hyrjen vetėm KFOR-it, nga institucionet e Kosovės ėshtė quajtur si njė lojė e krisur. Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi ka thėnė se kjo formė e tyre nuk do tė pranohet nga askush.
“Veprimi i paralelevė serbė nė veri, pėr tė liruar njė korsi vetėm pėr KFOR-in, ėshtė lojė e krisur e tyre. Kėtė vendim s’e ka pranuar as KFOR-i, e as institucionet tona. Ata janė ilegalė atje”, ka thėnė Kuēi pas mbledhjes sė Qeverisė.
Kėto verpime ai ka thėnė se janė parė edhe mė parė nė ish Jugosllavi. “Ata kanė pėrfunud keq”, ka thėnė Kuēi, ndėrkohė ka shtuar se rrugėt do tė lirohen pėr tė gjithė.

Ndihma pėr qytetarėt e pjėse veriore tė Kosovės
28 tetor 2011
Zėvendėsministri i Punės dhe Mirėqenies Sociale Fatmir Shurdhaj, dhe Kastriot Jashari, drejtor i Drejtorisė pėr Mirėqenie Sociale dhe Integrime Evropiane nė Kuvendin Komunal tė Mitrovicės, sipas kėrkesės sė Kuvendit Komunal dhe nė bazė tė vetė nevojave tė qytetarėve qė jetojnė nė veri tė vendit kanė filluar me shpėrndarjen e parė tė pakove ushqimore pėr familjet qė jetojnė nė Kodrėn e Minatorėve nė veri tė qytetit.

Economist: Serbia e ka humbur veriun
28 tetor 2011
Qeveria e Serbisė e ka humbur kontrollin e veriut tė Kosovės tė dominuar nga serbėt”, shkruan britanikja The Economist nė numrin e saj mė tė ri. Sipas kėsaj gazete bllokimi i rrugėve nga serbėt nė veri pėrkujton situatėn e viteve 90 kur serbėt bllokonin Krainėn nė Kroaci. Eventualisht ata u larguan nga aty nga ushtria fitimtare kroate.
“Ėshtė pak e mundshme qė bllokimi i rrugėve nė Kosovė tė ēojė nė njė katastrofė tė tillė. Por, disa kanė frikė se gjėrat mund tė shkojnė shumė keq”, shkruan Economist.
Sipas kėsaj gazete ngjarjet nė veri mund tė minojnė perspektivėn evropiane tė Serbisė, dhe po ia bėjnė shumė tė vėshtirė punėn Tadicit pasi qė shumica e liderėve serbė tė veriut nuk vijnė nga partia e tij, transmeton indeksonline.
“Tadici e donte kandidaturėn e BE-sė pėr ta ndihmuar qė tė fitojė zgjedhjet e ardhshme. Opozita e do pikėrisht tė kundėrtėn. Gjermania dhe Franca nuk janė duke u ngutur pėr ta zgjeruar BE-nė. A mundet Tadici tė dalė nga ky kėnd i ngushtė? Ai ėshtė politikan i zoti, por ka pak hapėsirė manovrimi. Dhe, nėse njė serb vritet nga ndonjė bulodezer i KFOR-it, tė gjitha bastet do tė bien”, pėrfundon shkrimin Economist. /ekonomisti/

AAK: Beogradi, vazhdon me shpifjet ordinere ndaj Haradinajt
28 tetor 2011
AAK e konsideron shpifje ordinere artikullin e transmetuar dje nga gazeta “Blic” e Beogradit, qė pretendon afėrsinė e njerėzve tė Ramush Haradinajt me njėfarė Menton Beqirajn, i cili pėrmendet nė artikull si bashkėpunėtor me kreun e krimit tė organizuar nė veri, Zvonko Veselinoviq.
AAK konsideron se Zvonko Veselinoviq, Menton Beqiraj dhe tė gjithė ata qė merren me krimin e organizuar, duhet tė pėrfundojnė prapa grilave.
Kurse shpifjet e gazetės beogradase, “Blic”, AAK i konsideron nė vazhdėn e fabrikimeve qė Beogradi dhe bashkėpunėtorėt e tij i kanė bėrė kundėr personaliteteve mė tė shquara tė luftės pėr lirinė e Kosovės dhe kundėr Haradinaj, nė veēanti, nė krejt dekadėn e fundit.
AAK do tė bėjė ēmos qė Zvonko Veselinoviq, Menton Beqiraj dhe tė gjithė ata qė merren me krimin e organizuar dhe bashkėpunėtorėt e tyre, tė pėrfundojnė prapa grilave.
AAK konsideron se kėto shpifje bėhen me qėllim tė neutralizimit tė sė vėrtetės se politikanėt serbė tė veriut tė Kosovės dhe politikanė tė caktuar tė Beogradit, janė tė lidhur ngusht dhe direkt me krimin e organizuar nė veri tė Kosvės.
AAK pėrcjellė bindjen e saj qė bashkėsia ndėrkombėtare dhe institucionet e Kosovės do ta ēojnė deri nė fund luftėn kundėr krimit tė organizuar dhe se do t’i kapin dhe t’i nxjerrin sa mė parė para drejtėsisė kriminelėt e vėrtetė dhe prijėsit e krimit tė organizuar nė veri tė Kosovės, kriminelin Zvonko Veselinoviq dhe atė qė po pėrmendet si bashkėpunėtor i tij, Menton Beqiraj, si dhe tė gjithė ata qė atė pjesė tė Kosovės e kanė shndėrruar nė parajsė tė krimit, mafias dhe tė kontrabandės, qė nga viti 1999.
Kėto shpifje nė adresė tė Haradinaj, bėhen jorastėsisht nė njė moment tė ndjeshėm nėpėr tė cilin po kalon Kosova dhe veriu i saj dhe nė njė periudhė kur pėrditė e mė shumė po konfirmohet e drejta nė anėn e Ramush Haradinaj dhe bashkėluftėtarėve tė tij, qė padrejtėsisht po rigjykohen nė Tribunalin e Hagės./ekonomisti/


- Lajmet
- E enjte, 27 tetor, 2011

trup e trup:
- Shpindeleger: Serbėt, barrikadat ose Evropėn
- Daqiq kėrcėnon Kryeministrin Thaēi
- Rada Trajkoviq n’Qeveri
- Rrėzohet mocioni i Vetėvendosjes
- Majko: Jo me Serbinė, si me Malin e Zi e Maqedoninė
- Edhe Finlanda kundėr strukturave parale ne veri te Kosoves
- Radio Evropa e Lire kercenohet nga Levizja serbe "SNP Nashi"
- Cana nė telashe me drejtėsinė franceze


...hapur:
Daqiq kėrcėnon Kryeministrin Thaēi
ereniku 27.10.2011 -
Pinjolli i Millosheviqit, Ivica Daqiq ka dhėnė njė kėrcėnim tė drejtpėrdrejt pėr ēėshtjen e veriut. "ėshtė koha tė thuhet qartė, se veriu dhe serbėt do tė mbrohen me tė gjitha forcat. Tė thuhet se ajo pjesė duhet tė shkėputet" ka thėnė Daqiq nė njė intervistė pėr Vecernje Novosti.
"Nėse thoni se ne duhet tė rrimė tė qetė para asaj ēfarė bėjnė shqiptarėt, ky ėshtė njė mesazh dizastėr. Kryeministri Hashim Thaēi duhet ta dijė se sulmi i armatosur ndaj serbėve nuk do tė kaloj pa pėrgjigje. Nuk po e kėrcėnoj askėnd, por po e them qartė se Serbia do ti mbroj njerėzit e saj nė Kosovė" ka thėnė Daqiq./indeksonline/

Shpindeleger: Serbėt, barrikadat ose Evropėn
ereniku, e enjte, 27 Tetor 2011 16:30
Beograd – Ministri i Jashtėm austriak, Michael Shpindeleger, ka kėrkuar nga serbėt dhe Beogradi zyrtar qė barrikadat e vendosura nė veri tė Kosovės tė hiqen sa mė parė.
Kjo duhet tė ndodhė jo vetėm pėr shkak se pa u bėrė kjo Serbia nuk mund ta marrė statusin e kandidatit, por edhe pėr shkak se barriakdat janė pengesė e zhvillimit paqesor dhe perspektivės pėr banorėt serbė nė veri tė Kosovės.
Duke komentuar, nė njė intervistė pėr gazetėn serbe Blic, insistimin e serbėve qė sė pari tė tė diskutohet ēėshtja e dy pikave kufitare, Shpindeleger ka thėnė se kjo nuk mund tė bėhet nė dialogun e filluar midis Kosovės dhe Serbisė, qė po ndėrmjetėsohet nga Bashkimi Evropian, sepse ky dialog nuk ka mandat pėr tė zgjidhur probleme tė tilla. BE nuk dėshiron tė integrojė nė radhėt e veta shtete qė kanė probleme tė pazgjidhura territoriale me fqinjėt.

Majko: Jo me Serbinė, si me Malin e Zi e Maqedoninė
Lajme Shqip E Enjte, 27 Tetor 2011 13:58
Tiranė – Ratifikimi i marrėveshjes dypalėshe ndėrmjet qeverisė shqiptare dhe qeverisė sė Serbisė “pėr lėvizjen e ndėrsjellė tė shtetasve” ėshtė debatuar sot nė seancėn plenare tė Kuvendit, ku deputetėt e tė dy palėve shfaqėn qėndrime tė kundėrta.
Deputeti i PS-sė, Pandeli Majko, u shpreh kritik ndaj marrėveshjes, e cila, sipas tij, ėshtė e standardit tė lidhur mė parė me vendet fqinje, Maqedoninė dhe Malin e Zi.
“Nuk kemi tė bėjmė me marrėveshje pėr ‘njė lėvizje tė lirė’, por pėr performancėn e njė lėvizje tė kufizuar. Marrėveshja ka dy qėllime: sė pari qeveria shqiptare ka shprehur njė koshiencė aspak tė drejtė, duke i ofruar Serbisė paritetin qė i ka ofruar Malit tė Zi dhe Maqedonisė dhe, sė dyti, qeveria shqiptare ėshtė e detyruar para Parlamentit Shqiptar, nėse ka minoritet serb nė Shqipėri, dhe kjo nuk ka tė bėjė me lėvizjen e lirė”, tha deputeti Majko.
Nė pėrgjigje tė kėtij qėndrimi, deputeti i Partisė Demokratike, Tritan Shehu, duke e quajtur marrėveshjen tė dobishme dhe nė shėrbim tė qytetarėve, tha se qėndrimi i opozitės ėshtė kundėr lėvizjes sė lirė dhe thellėsisht nė kundėrshtim me interesat e vendit.
“Marrėveshja me Serbinė ėshtė shumė e rėndėsishme dhe bazohet nė rekomandimet dhe standardet e Bashkimit Europian. Ajo ėshtė njė marrėveshje mes vendeve qė dėshirojnė tė jetojnė nė paqe dhe qė duan qė qytetarėt e tyre tė lėvizin tė lirė me tė drejtat europiane dhe qė duan tė ndėrtojnė aspirata tė reja”, tha deputeti Shehu.
Sipas tij, kjo ėshtė meritė e qeverisė, e cila me njė vizion krejtėsisht europian ndėrton tė tilla marrėdhėnie, qė kontribuojnė nė integrimin europian jo vetėm tė Shqipėrisė, por dhe tė rajonit. Marrėveshja me Serbinė “pėr lėvizjen e ndėrsjellė tė shtetasve” do tė ndikojė pozitivisht nė lehtėsimin dhe rritjen e kontakteve ndėrmjet qytetarėve tė tė dy vendeve, si dhe do tė shėrbejė pėr forcimin e marrėdhėnieve dypalėshe nė tė gjitha fushat.
Mė 5 korrik 2011, Shqipėria nėnshkroi me Serbinė marrėveshjen e lėvizjes sė ndėrsjellė tė shtetasve pa viza.
Sipas saj, afati i qėndrimit do tė jetė 90 ditė brenda afatit kohor prej 180 ditėsh. Gjithashtu, marrėveshja parashikon qė kalimi nė pikat kufitare do tė bėhet pa taksa apo detyrime tė tjera.

Edhe Finlanda kundėr strukturave parale ne veri te Kosoves
ereniku 27.10.2011/15:47 -
Ministrat e jashtėm tė Kosovės e Finlandės
Kosova ka marrė mbėshtetjen edhe tė Finlandės pėr shpėrbėrjen e strukturave paralele ilegale nė veri tė vendit. Sipas njė komunikate tė MPJ-sė, ministri i jashtėm Enver Hoxhaj ka marrė mbėshtetjen pėr kėtė nė njė takim me ministrin e jashtėm finlandez, Erkki Tuomioja.
Ministri Hoxhaj nė kėtė takim ka marrė mbėshtetjen e shtetit tė Finlandės pėr tė rritur trysninė ndaj Serbisė pėr shpėrbėrjen e strukturave ilegale dhe pėr largimin e barrikadave.
Nga ana tjetėr, Ministri i Punėve tė Jashtme i Finlandės, Erkki Tuomioja, ėshtė zotuar se shteti i tij do tė vazhdoj mbėshtetjen e plotė pėr integritetin territorial tė Republikės sė Kosovės.
Duke folur pėr tejkalimin e situatės nė veri, dy ministrat janė pajtuar qė nuk ekziston asnjė zgjidhje tjetėr, pėrveē Planit Ahtisaari.
Ministri Tuomioja ka siguruar Ministrin Hoxhaj qė pėr Finlandėn zgjidhja e vetme ėshtė implementimi i Pakos Ahtisaari nė tėrė territorin e Republikės sė Kosovės.
Nė kėtė takim dy ministrat kanė diskutuar edhe pėr perspektiven evropiane tė Republikės sė Kosovės, si dhe rolin qė mund tė ketė Finlanda nė kėtė proces.

Rada Trajkoviq n’Qeveri
ereniku 27.10.2011 -
Koalicioni qeverisės ka tendenca tė zgjerohet me Listėn e Bashkuar Serbe, me Partinė Demokratike tė Ashkalinjve tė Kosovės dhe me Partinė Demokratike Serbe pėr Kosovė e Metohi.
Negociatat tashmė kanė filluar. Rada Trajkoviq ka kėrkuar njė ministri, ndėrsa PDAK-ja postin e zėvendėsministrit pėr Kthim e Komunitete. Me mosplotėsimin e kėrkesave tė kėtyre partive minoritare, Qeveria rrezikon tė humb shumicėn parlamentare nė Kuvend, raporton Koha Ditore.

Rrėzohet mocioni i Vetėvendosjes
ereniku 27.10.2011 -
ora;13: 52 Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės kanė rrėzuar njė mocion 4 pikėsh tė Lėvizjes Vetėvendosje, gjatė interpelancės qė sot Kryeministri pati nė Kuvend pėr ēėshtjen e veriut. 17 deputet votuan pėr dhe 54 kundėr pėr kėtė mocion.
Mocioni qė u prezantua nga Glauk Konkunjfca ishte 4 pikėsh:
1. Tė ndėrpriten bisedimet me Serbinė
2. Qeveria tė dėrgoj forcat policore nė veri
3. Institucionet e rendit tė angazhohen nė heqjen e barrikadave
4. Qeveria tė ndėrpresė burimin financiar tė strukturave paralele e kriminale tė Serbisė nė veri.
ora;13:47 - Glauk Konjufca i Vetėvendosje sėrish ėshtė rikthyer nė interpelancė, kėsaj radhe pėr ti akuzuar partitė e tjera, edhe ato opozitare nė raport me veriun. Ai ka thėnė se LDK-ja si gjithmonė ėshtė as mish as peshk ndėrsa PDK, vecmas Kamishi cdo herė e ledhaton kryeministrin.
Duke folur pėr SLS-nė serbe dhe Lėvizjen pėr Bashkimin, ai ka thėnė se pėr ta mė lehtė ėshtė tė ia japin Serbisė veriun se sa e kundėrta. Pėr AAK-nė, Vetėvendosje ka thėnė se ėshtė dukshėm mė kritike.
ora;12: 40 Kryeministri i vendit, Hashim Thaēi, duke folur sot nė Kuvendin e Kosovės fajėsoi UNMIK-un pėr gjendjen nė veri, qė sipas tij ka ndikuar nė ndarjen nga pjesa tjetėr e Kosovės dhe nė mėnyrė direkte ose indirekte ka ndihmuar strategjinė e Beogradit pėr vendosjen e strukturave paralele atje.
ora;11:26 - Deputeti i Vetėvendosjes ka akuzuar Kryeministrin se po e shet Kosovėn pėr interesa tė pushtetit tė tij. Ai ka thėnė se nuk duhet tė bisedohet me Serbinė, pa i vėnė kushte asaj. Ky ėshtė plani 10 pikėsh me kushte sipas Kurtit:
1. Serbia ta njohė Kosovėn;
2. Ta largoj nga Kushtetuta e saj, ku shkruan se Kosova ėshtė pjesė e Serbisė;
3. Tė kėrkoj falje pėr gjenocidin nė Kosovė;
4. Nė na i dorėzoj tė gjithė kriminelėt e luftės;
5. Ti kthej tė pagjeturit;
6. Tė paguaj pėr tė gjitha dėmet qė i ka shkaktuar Kosovės;
7. Tė ndalet diskriminimi dhe dhuna ndaj shqiptarėve autoktonė nė Luginėn e Preshevės;
8. Serbia ta pushoj financimin e strukturave paralele;
9. Ti kthej depozitat bankare, fondin pensional etj;
10. Ti kap kriminelėt e luftėrave nė vitet 90-ta qė sillen tė lirė nė veri.
ora;11:08 - Shefi i Grupit Parlamentar tė PDK-sė, Adem Grabovci ka thėnė se vendimi i qeverisė pėr veriun duhet tė mbėshtetet. Sipas tij "KFOR-i jemi vet ne, dhe nuk duhet qė ajo pjesė tė shikohet ndryshe"
ora;10:43-Veriu lidhet me emrin dhe figurėn e Hashim Thaēit. Kėtė e tha deputeti i Vetėvendosjes, Glauk Konjufca nė fillim tė interpelancės parlamentare pėr kryeministrin e Kosovės, Hashim Thaēi nė ēėshtjen e veriut.
Deputeti Konjufca ka thėnė se dėshtimi nė veri qė prej vitit 1999 lidhet me emrin e Thaēit, sepse pas pėrfundimit tė luftės, nga Shtabi i Pėrgjithshėm i UCK-sė u dha urdhri pėr largimin e ushtarėve tanė nga ajo pjesė.
12 vite mė pas, sipas Konjufcės, sėrish u dha urdhėr tė largohen policėt e Kosovės pas 25 korrikut, duke mbetur veriu nė vullnetin dhe mėshirėn e strukturave paralele serbe. Kryeministri Hashim Thaēi, me tė marr fjalėn ka thėnė se pret qė debati tė jetė shumė i frytshėm e jo pėr motive elektorale./burimi: indeksonline/

Radio Evropa e Lire kercenohet nga Levizja serbe "SNP Nashi"
ereniku, 27 10. 20011 -
Organizata ekstremiste serbe Lėvizja “SNP Nashi”, kėrcėnon Radion Evropa e Lirė. Nė deklaratėn qė kjo organizatė djathtiste e ka publikuar nė faqen e saj tė internetit, thuhet se Radio Evropa e Lirė nė ueb-faqen e saj mban hartėn e Serbisė pa Kosovėn.
“Kėrkojmė qė harta e pasaktė e Serbisė tė hiqet menjėherė. Po ashtu kėrkojmė qė organet shtetėrore tė reagojnė nė njė provokim tė tillė si dhe tė hetojnė rastin, meqė bėhet fjalė pėr njė medium qė vepron nė Serbi”, thuhet nė deklaratė. Ata iu bėjnė thirrje qytetarėve, qė duke thirrur nė telefonat e redaksisė, t’ua shpjegojnė atyre se si duket harta e Serbisė.
Ndaj kėtij publikimi ka reaguar Asociacioni i Pavarur i Gazetarėve tė Serbisė. Nėnkryetarja Jelka Jovanoviq ka thėnė se njė thirrje e tillė nuk ėshtė kundėr Radios Evropa e Lirė, por kundėr lirisė sė mediave.

Cana nė telashe me drejtėsinė franceze
Lajme Shqip E Enjte, 27 Tetor 2011 12:24
Babai i futbollistit tė njohur tė kombėtares shqiptare, Lorik Cana, ėshtė dėnuar me 9 muaj burg nga ana e Gjykatės sė Apelit.
Agim Cana ėshtė dėnuar pėr shkak tė evazionit fiscal gjatė transferimit tė Lorikut nga PSG-ja tek Marseja nė vitin 2005.
Nė Francė nuk lejohet qė familjarėt tė jenė menaxherė tė futbollistėve dhe pėr kėtė arsye, Agim Cana kishte kontaktuar me njė tjetėr person pėr tė marrė pjesė nė negociatat e transferimit tė Lorikut.
Menaxheri do tė pėrfitonte 350 mijė euro nga transferimi, por Agimi i kishte thėnė personit tė kontaktuar se gjysmat e parave do t’ja kthente, pasi personi qė po i bėnte realisht negociatat, ishte pikėrisht babai i Canės.
Pavarėsisht dėnimit, Agim Cana nuk do tė pėrfundojė nė burg. Ai do ta vuajė dėnimin vetėm nė rast se e pėrsėrit sėrish kėtė gjė.
Ai do tė paguajė vetėm njė gjobė prej 80 mijė eurosh.


- Lajmet
- E mėrkurė, 26 tetor, 2011

trup e trup:
- Nata kaloi e qetė, serbėt vazhdojnė tė bėjnė roje nė barrikada
- Jahjaga premton organizimin e njė konference ndėrkombėtare tė grave vitin e ardhshėm nė Kosovė
- Qeveria e Kosovės miratoi Projektligjin e pensioneve pėr shėrbim nė FSK
- Ismail Kadare nesėr prezantohet nė Podgoricė
- Ministri Hoxhaj niset nė vizitė zyrtare nė Finlandė
- Ministri i FSK-sė Agim Ēeku shkon pėr vizitė nė Turqi
- Kroacia mund ta ndihmojė Republikėn e Kosovės nė procesin e integrimeve evropiane
- Tre ministra maltezė qėndruan nė Ferizaj
- Ministri Agani priti njė delegacion ministrash nga Malta
- MASHT dhe Banka Botėrore intensifikojnė bashkėpunimin
- Nė 13-vjetorin e grevės sė dytė, ish-minatorėt kėrkojnė ndihmėn e institucioneve
- Lėvizja Vetėvendosje! nė Skenderaj reagon pse banorėt e Polacit u detyruan te pranoj rrahj
- Gjilan: Nuk nėnshkruhen kontratat nė arsim nė rastet ku ka pasur ankesa
- Ndėrtesa e re QKMF-sė nė Pejė filloi tė shkatėrrohet pas njė viti
- Realizohet programi i USAID-it pėr pėrmirėsimin e mjedisit afarist nė Kosovė
- Koncert i bendit muzikor “Bandsteel” nė Drenas
- TVMZ pretendon shkurtimin drastik tė emisioneve shqip
- Pėrurohet shkolla speciale “Qendra Burimore - Pėrparimi” nė Prishtinė
- Malishevė: Fshati i Ri bėhet me rrugė falė komunės dhe FSK-sė
- Krasniqi: Biznesi ka nevojė pėr legjislacion shumė mė tė favorshėm
- Vetėvendosje! hyn nė mesin e ish-punėtorėve tė dėshpėruar ferizajas
- Konfiskohen cigare kontrabandė nė Lubishtė tė Vitisė nė vlerė mbi 17 mijė euro
- U hap panairi “Agrokos & Drinks 2011”
- Arrestohen 5 persona tė dyshuar pėr njė vrasje tė vitit tė kaluar nė Pejė
- Nė Gjakovė njė ditė pune u ofrohet personave tė hendikepuar
- Komuna e Vitisė nė mundėsitė e saja ka ndihmuar familjet kroate
- Durrėsakėt shprehin gatishmėri pėr thellim tė bashkėpunimit me Ulqinin
- Njėzet persona, gjatė nėntė muajve, gjetėn vdekjen nė aksidente trafiku nė rajonin e Prizrenit

- Lajmet
- E marte, 25 tetor, 2011

trup e trup:
- Topi takim me zyrtarėt e Luginės sė Preshevės
- Veriu: Serbėt do t’i heqin barrikadat, por me kushte: Nuk i duan policėt dhe doganierėt e Kosovės nė pikat kufitare
- Klark: Kosova nuk ėshtė vendi i tyre
- Serbia bisedime intensive me Gjermaninė dhe SHBA-tė
- Kryeministri Thaēi tė enjten nė interpelancė pėr veriun


...me hapur:
Topi takim me zyrtarėt e Luginės sė Preshevės
25.10.2011
Presidenti shqiptar, Bamir Topi gjatė njė takimi tė veēantė me kryetarėt e komunave, Bujanovc dhe Preshevė, Jonuz Musliu e Ragmi Mustafa vuri nė dukje se, `shqetėsimet e banorėve tė Luginės sė Preshevės, do tė vazhdojė t’i bėjė pjesė tė axhendės tė ēdo takimi qė do tė zhvilloj me partnerėt ndėrkombėtarė.
Presidenti Topi ka theksuar, se nė kuadėr tė bashkėpunimit rajonal qė po ndjek shteti shqiptar, po punohet pėr tė zhvilluar dhe thelluar bashkėpunimin pėr ēėshtje me interes reciprok dypalėsh, pra, midis Shqipėrisė dhe Serbisė, si dhe tė pėrfshirjes e pjesėmarrjes aktive tė Kosovės nė tė gjitha veprimtaritė me karakter rajonal.

Veriu: Serbėt do t’i heqin barrikadat, por me kushte
Nuk i duan policėt dhe doganierėt e Kosovės nė pikat kufitare

Mitrovicė, 25 tetor 2011
ora: 16:02
Kryetarėt ilegalė tė katėr komunave veriore i kanė propozuar sėrish KFOR-it dhe EULEX-it qarkullimin e lirshėm tė tyre, por me kusht qė tė mos bartin doganierė dhe policė kufitarė tė Kosovės nė pikat kufitare Jarinje dhe Bėrnjak.
Mitrovicė (ora 15:33) – Ka pėrfunduar takimi i tė tė ashtuquajturve kryetarė tė katėr komunave serbe tė veriut dhe i tė ashtuquajturit kryetar i Qarkut tė Mitrovicės sė Veriut, nė Zveēan, ku ėshtė diskutuar qėndrimi i Tadiqit pėr zhvillimet nė veri tė Kosovės dhe vendimi pėr barrikadat. Takimi ėshtė kryer dhe pėrfaqėsuesit e serbėve tė veriut janė deklaruar se do t’i heqin tė gjitha barrikadat, por me kushtin qė as KFOR-i dhe as EULEX-i tė mos i dėrgojė nė pikat kufitare veriore doganierėt dhe policėt e Kosovės.
Ata kanė kėrkuar tė kthehet situata e para 25 korrikut tė kėtij viti.
Ndėrkohė, KFOR ka deklaruar sot se nuk do tė pranojė kurrfarė kushtesh nga serbėt, pėr heqjen e barrikadave dhe zhbllokimin e lėvizjes nė veri tė Kosovės.
Mitrovicė (ora 13:39) – Bashkėpunėtorėt e portalit nga terreni, bėjnė tė ditur se barrikada tjetėr e vendosur mbrėmė nga serbėt, nė veri, ėshtė hequr nė mėngjesin e sotėm nga pjesėtarėt e KFOR-it.
Gjithashtu raportohet se takimi midis pėrfaqėsuesve serbė tė veriut tė Kosovės, nė Zveēan, po vazhdon edhe nė kėto momente.

Serbia bisedime intensive me Gjermaninė dhe SHBA-tė
25.10.2011
Serbia po zhvillon bisedime intensive me Gjermaninė dhe SHBA pėr statusin e Kosovės dhe zgjidhjen qė do tė ishte e pranueshme pėr veriun e Kosovės, shkruan sot gazeta “Blic” e Beogradit.
Gazeta mėson se autoritetet serbe kanė ofruar si zgjidhje pėrfundimtare ndarjen e Kosovės, por pėr momentin ky propozim nuk ėshtė i pranueshėm pėr bashkėsinė ndėrkombėtare. “Ėshtė e saktė se po bisedohet, por negociatat e tilla po ecin shumė vėshtirė. Po kėrkohet zgjidhje nė bisedime me fuqitė kryesore tė botės, e jo me autoritetet e Kosovės. Mirėpo problemi qėndron nė faktin se ndarja e Kosovės edhe mė tutje ėshtė e papranueshme pėr BE-nė”, ka thėnė burimi nga Qeveria e Serbisė.

Kryeministri Thaēi tė enjten nė interpelancė pėr veriun
Prishtinė, 25 tetor 2011
Kuvendi i Kosovės do tė mblidhet kėtė tė enjte nė seancė tė veēantė pėr interpelancėn e kryeministrit Hashim Thaēi lidhur me gjendjen nė veri tė Kosovės. Kjo ėshtė vendosur nė mbledhjen e sė martės tė Kryesisė sė Kuvendit, nė tė cilėn po ashtu ėshtė caktuar data 8 nėntor pėr seancė tė veēantė pėr debat lidhur me Raportin e Progresit.
Kėrkesa pėr interpelancė pėr veriun ka ardhur nga Lėvizja Vetėvendosje, ndėrsa ajo pėr Raportin e Progresit ėshtė kėrkuar nga Lidhja Demokratike e Kosovės, megjithatė pėr kėtė tė fundit Kryesia nuk ka mundur qė ta caktojė pėr kėtė javė, pavarėsisht insistimit tė LDK-sė, pėr shkak tė mungesės sė disa ministrave.
Kreu i Kuvendit, Jakup Krasniqi, beson se nė seancėn e 8 nėntorit, do tė jenė tė gjithė ministrat prezentė, ndėrsa nga debati qė do tė zhvillohet tė enjten lidhur me veriun, pret qė tė del ndonjė qėndrim i legjislativit tė vendit.

Klark: Kosova nuk ėshtė vendi i tyre
Gjenerali amerikan nė pension, Uesli Klark, mendon se nė zgjidhjen e problemeve tė Ballkanit Perėndimor kėrkohet udhėheqja e fortė dhe me pėrgjegjėsi e BE
25.10.2011
Edhe pse ai thotė se gjendja e sigurisė nė Ballkanin Perėndimor ėshtė pėrmirėsuar nė masė tė madhe nė krahasim me vitet nėntėdhjetė tė shekullit tė kaluar, kur ai udhėhoqi forcat aleate tė NATO-s nė Evropė (1997-2000), gjenerali amerikan nė pension, Uesli Klark, porosit qė BE duhet tė jetė i pranishėm vazhdimisht dhe fuqimisht nė rajon. Duke folur nė panelin me temė ”Ēėshtjet e mbetura hapur tė Ballkanit”, tė organizuar nė Bruksel nė kuadėr tė njė konferencė dy-ditore pėr pikat kryesore tė konflikteve nė botė, Klark si anėtar i bordit tė Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave, theksoi se SHBA ia kanė lėnė BE rolin kryesor nė zgjidhjen e problemeve nė Ballkan.
Ai theksoi pėr Deutsche Welle-n se nė Ballkan ka ende plagė tė hapura, si rezultat i viteve tragjike pėr ne dhe se pėr popullsisė lokale, nga e cila disa kanė qenė viktima tė krimeve tė luftės, ka mbetur njė detyrė e vėshtirė e pajtimit dhe e bashkėjetesės:
”Pėr kėtė nevojitet udhėheqje kėmbėngulėse, e pėrgjegjshme dhe e fortė nga ana e BE, qė duke punuar me udhėheqėsit e zgjedhur lokalė, tė edukojė dhe tė zbatojė politikat pėrgjegjėse, qė do tė ēonin nė pajtimin dhe shėrimin e domosdoshėm.”
Shumė shpejt janė lėshuar gjėrat nė Bosnjė dhe Hercegovinė
Uesli Klark, i cili nga forcat ushtarake tė SHBA nė vitin 1994 ishte pėrgjegjės pėr planifikimin e pėrgjigjes ndaj konflikteve nė Bosnjė dhe Hercegovinė dhe sigurimin e mbėshtetjes sė NATO-s pėr trupat e OKB-sė nė terren, beson se BE-ja dhe bashkėsia ndėrkombėtare ”i kanė lėshuar shumė shpejt,” gjėrat nė Bosnjė Hercegovinė. Klark thotė pėr Deutsche Welle-n se nė Bosnjė Hercegovinė ka ende nevojė qė palėt tė afrohen, qė tė formohet njė qeveri e pėrbashkėt, e cila do tė jetė efektive nė pėrmbushjen e nevojave tė qytetarėve tė saj:
”Autoritetet nuk i pėrmbushin detyrimet e tyre. Qeveria nuk ėshtė formuar, nuk nxitet nė mėnyrė tė mirė zhvillimi ekonomik. Kjo nuk mund tė bėhet nė kushtet, qė janė dhe pėr kėtė arsye aty ka nevojė pėr udhėheqje tė fortė evropiane”, shprehet Uesli Klark.

Konfigurimi i shtetit nė Kosovė
Operacioni i fundit, tė cilin Uesli Klark e drejtoi si shef i forcave tė pėrbashkėta tė NATO-s nė Evropė, ishte pikėrisht ndėrhyrja nė Kosovė. Menjėherė pas luftės nė Kosovė Klark doli nė pension. Pyetjes se si i sheh tensionet e tanishme nė veri tė Kosovės, Uesli Klark i pėrgjigjet pėr Deutsche Wellen, se kjo ėshtė pjesė e pėrpjekjeve pėr konfigurimin e shteteve dhe njė proces qė duhet tė kalojė:

Shqiptarėt e Kosovės, shteti i tė cilėve ky ėshtė, duhet tė marrin pėrsipėr detyrimet doganore. Nga ana tjetėr Serbia duhet tė leshojė qytetarėt nė veri tė Kosovės . Ata gjithmonė do tė kenė afėrsi kulturore, por ky nuk ėshtė vendi i tyre. Nė pyetje ėshtė njė proces gradual, i cili do tė jetė mė i lehtė pėr t''''u zbatuar me udhėheqje tė fuqishme ndėrkombėtare”, thotė Klark.

Me perspektivėn evropiane kundėr dhunės
Konkluzioni i pėrgjithshėm i panelit mbi ēėshtjet e mbetura hapur nė Ballkan ėshtė qė BE-ja “t''''i mbajė pranė vetes” vendet e kėtij rajoni pėrmes rolit tė saj udhėheqės, dhe sidomos me perspektiven e anėtarėsimit nė BE, qė i ėshtė dhėnė Ballkanit Perėndimor. BE duhet tė pėrfaqėsojė ”forcėn lėvizėse” nė drejtim tė paqes, prosperitetit dhe demokracisė, duke parandaluar nė tė njėjtėn kohė ”kthesat negative” tė dhunės, apo tė konflikteve tė sė kaluarės.


- Lajmet
- E hėnė, 24 tetor, 2011

trup e trup:
- Gjendje e pandryshuar nė veriun e Kosovės

- Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, po qėndron pėr vizitė nė Austri. Nė orėt e mbremjės Thaēi do tė pritet nga homologu i tij, Verner Faymann, me tė cilin do tė diskutojė pėr thellimin e marrėdhėnieve ndėrmjet tė dyja vendeve.

- Kryeministri Berisha ka deklaruar tė hėnėn se Kosova, nė disa prej aspekteve tė bashkėpunimit, ėshtė de fakto anėtare e NATO-s. Duke folur nė takimin e “Kartės sė Adriatikut”, kreu i qeverisė shqiptare theksoi se mbėshtetja e NATO-s ka qenė mjaft e rėndėsishme pėr Kosovėn.

- OSBE sė bashku me Sekretarinė e Kuvendit nisėn sot debatin pėr perspektivėn e njė televizioni parlamentar nė Kosovė. Deputetė dhe pėrfaqėsues tė RTK-sė, shqyrtuan dy opsionet e mundshme, atė tė njė produksioni televiziv tė Kuvendit dhe tė njė kanali tė mirėfilltė brenda Transmetuesit Publik.

- Prokuroria e Qarkut dhe ajo Komunale e Prishtinės kanė mohuar se ka pranuar nga Doganat e Kosovės kallėzime penale pėr rastet e kompanive kosovare qė me dokumente tė institucioneve paralele kanė dėrguar ose kanė tentuar tė dėrgojnė mall nė Serbi, pas 16 shtatorit.

- Vetvendosje: Ministėr, po tė fryn tė shkoni nė veri
Ambasadori i Francės nė Republikėn e Kosovės, Zhan Fransua Fitu, e ka quajtur fashizėm njė aksion tė lėvizjes Vetėvendosje derisa ai dhe ministri i Brendshėm, Bajram Rexhepi, po mbanin njė debat organizuar nga Instituti pėr Studime Evropiane privat /ISPE/, qė kishte pėr temė liberalizimin e vizave.

- SHBA tėrheqin ambasadorin nga Siria


veēuam:
Pajazit Hasani synoi heqjen vullnetare tė barrikadės
Mitrovicė (ora 15:17) – Pajazit Hasani ėshtė personi i arrestuar e mė pas i liruar nga Policia e Kosovės, pasi qė tentoi heqjen me vetiniciativė tė barrikadės te Ura e Ibrit.
Hasani ėshtė pronar i kompanisė gurthyese “Kristal”, nė Leposaviq.
Mitrovicė (ora 14:41) – Policia e Kosovės e ka arrestuar dhe mė pas e ka liruar shqiptarin e kompanisė qė tentoi privatisht tė heq barrikadėn mbi Urėn e Ibrit.
Bėhet e ditur se atij i janė konfiskuar kamioni dhe eskavatori.
Ndėrkohė, kamionėt dhe eskavatorėt serbė qė ngrisin barrikada nė veri nuk i konfiskon askush, kurse barrikaduesit dhe grupet kriminale serbe shėtisin tė lirė nėpėr veri.

Arrestohet personi qė premtonte viza italiane
Pas informatave tė marra nga terreni dhe hetimeve tė zhvilluara pėr disa javė me radhė, Policia e Kosovės e ka arrestuar tė hėnėn njė person, i cili dyshohet se ka mashtruar disa qytetarė me rastin e aplikimit pėr viza italiane, duke u marrė atyre shuma nė vlerė deri 2 mijė euro.
I dyshuari tanimė i arrestuar nga ana e hetuesve policorė ėshtė qytetari B.C lindur mė 1975, nga Kumanova e Maqedonisė, por me banim tė pėrhershėm nė Prishtinė.
Policia e Kosovės ka apeluar tek tė gjithė qytetarėt e Republikės sė Kosovės qė mos tė bien pre e personave qė qėndrojnė para ambasadave gjoja se kanė mundėsi pėr t’u ndihmuar, por tė aplikojnė pėr viza vetėm sipas instruksioneve qė marrin nga zyrtarėt e ambasadave pėrkatėse.
Ndėrkaq nė konsultim me prokurorin e prokurorisė publike komunale nė Prishtinė tė dyshuarit i ėshtė caktuar masa e ndalimit policor pėr tė vazhduar mė tutje me procedura hetimore.


- Lajmet
- E premte, 21 tetor, 2011

trup e trup:
Kosovė:
- KFOR-i vazhdon aksionin nė veri
- Jahjaga: Maqedonia njė nga partnerėt kryesorė tė Kosovės
- Shefi i diplomacisė sė Maqedonisė Popovski: Idetė pėr ndarje nuk ofrojnė zgjidhje
- KMDLNJ kėrkon qė tė mos politizohet krimi lidhur me vrasjen e djeshme nė Dobrushė tė Komunės sė Istogut.
- Arrestohet i arratisuri nga burgu i Dubravės
- Kuēi nė takim me kryetarėt e Gjykatave kushtetuese tė Kosovės, Shqipėrisė, Kroacisė, Maqedonisė dhe Portugalisė.
- Turqia kėrkon ndihmėn e Iranit kundėr rebelėve kurdė


...me hapur:
SHBA:
Aktakuza pėr njė komplot tė mundshėm vrasjeje nė SHBA
21.10.2011
Pėr shkak tė komplotit tė supozuar pėr vrasjen e ambasadorit tė Arabisė Saudite nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, prokuroria e Nju Jorkut ka ngritur aktakuzė kundėr dy tė dyshuarėve kryesorė.
Njė iranian me pasaportė amerikane i arrestuar nė shtator, si dhe njė anėtar i arratisur i Gardės Revolucionare iraniane akuzohen pėr komplot pėr vrasje dhe terrorizėm. Sipas presidentit amerikan Barack Obama planet pėr atentat janė paguar dhe dirigjuar nga individė nė qeverinė iraniane. Irani ka hedhur poshtė kėto akuza.

Clinton pėr bisedime nė Islamabad
21.10.2011
Sekretarja amerikane e shtetit, Hillary Clinton, pritet qė tė zhvillojė bisedime tė tjera me udhėheqėsit e Pakistanit, derisa po qėndron pėr vizitė nė Islamabad, vizitė kjo qė synon rritjen e luftės kundėr militantėve islamikė.

OKB:
Pakistani pret tė fitojė ulėse nė KS tė OKB-sė
21.10.2011
Pakistani pret qė sot tė fitojė njė ulėse pranė rivalit tė tij Indisė, nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara.
Asambleja e pėrgjithshme 193 antarėshe, do tė votojė sot pėr tė zgjedhur pesė antarė tė rinj jo-permanent tė Kėshillit tė Sigurimit, qė do tė shėrbejnė pėr dy vite. Pakistani ėshtė nė konkurencė me Kirigizinė, pėr njė ulėse tė vetme qė ėshtė e hapur nė rajonin e Azisė. Pakistani mė parė ka mbajtur gjashtė mandate nė Kėshillin e Sigurimit qė kur e ka fituar pavarsinė nė vitin 1974, ndėrsa Kirigizi nuk ka qenė kurrė pjesė e Kėshillit. Nė rajonet tjera, Azerbaixhani, Hungaria dhe Sllovenia po konkurojnė pėr tė fituar njė ulėse qė do tė lirohet nga Bosnja nė fund tė kėtij viti.

Kėshilli i Sigurimit pritet tė votojė pėr rezolutėn e Jemenit
21.10.2011
Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė pritet tė votojė pėr rezolutėn qė dėnon dhunėn dhe shkeljet e tė drejtave tė njeriut nė Jemen.
Rezoluta ėshtė propozuar nga Britania e Madhe dhe vendet tjera evropiane. Ajo dėnon vrasjet dhe i bėn thirrje presidentit Ali Abdullah Saleh qė tė largohet nga pushteti.

Kosovė:
KFOR-i vazhdon aksionin nė veri
21.10.2011
KFOR-i vazhdon edhe sot aksionin pėr zhbllokimin e rrugėve nė veri. Mbrėmė, KFOR-i ka bllokuar tė gjitha rrugėt alternative duke vendosur tela gjemborė, ndėrsa pranė tyre ka makineri dhe numėr tė madh ushtarėsh.
Serbėt janė nė numėr mė tė madh pranė barrikadave, ndėrkaq situata aktualisht ėshtė e qetė.

KFOR-i merr nėn kontroll rrugėn e Adriatikut
21/10/2011
Nata e kaluar nė veri ka qenė e qetė, por nėn tensione. Nė barrikadėn nė Jegenicė, ushtarėt e KFOR-it dhe banorėt serbė kanė qėndruar pėrballė njėri-tjetrit.
KFOR-i ka arritur qė rreth orės 1.00 tė mėngjesit tė sė premtes tė vendosė nėn kontroll gjithė rrugėn e Adriatikut, duke pėrfshirė kėtu edhe fshatit Zupē.
Kurse nė Bėrnjak forcat e KFOR-it kanė marrė vendkalimin dhe kanė zgjeruar zonėn e kontrollit. Nėpėr kėto pjesė vėrehen forca tė shtuara tė ushtarėve tė KFOR-it, ndėrkohė qė gjithēka qė kalon nė kėtė drejtim i nėnshtrohet njė kontrolli tė rreptė tė tyre.
Operacioni i KFOR-it ka nisur qė tė enjten nė mengjes, duke larguar fillimisht barrikadat nė Bėrnjak, duke vendosur kontrollin e tij.
Pak minuta mė vonė, nė Cabėr filluan tė mbėrrijnė edhe kolonat e para tė KFOR-it. Janė mbi 300 automjete tė ndryshe, ndėrsa betoni mbi urėn nė hyrje tė Zupces ėshtė hequr pa problem dhe tani rruga ėshtė e hapur.
KFOR-i ka arritur 3 km pėrtej rrugės se fshatit Cabėr duke iu afruar barrikadės sė madhe. Kėtu raportohet se KFOR ka vendosur edhe tela me gjemba.
Gjatė ndėrhyrjes nė Jagjenicė, KFOR-i ėshtė sulmuar me gurė nga turmat e serbėve cfarė ka sjellė edhe 8 tė lėnduar nė radhet e forcės shumėkombėshe.
Gazetarja e Top Channel Arta Berisha raportoi se mbi fshatin Cabėr nė kodrėn mė tė lartė, nė vijė ajrore rreth 800 metra nga barrikada e Zupces dhe Jagonicės ėshtė vendosur KFOR-i gjerman dhe austriak dhe se shihen pėrgatitje pėr ndėrtimin e njė kampi afatgjatė.
Drews: Ose me paqe, ose me forcė
Komandanti i KFOR-it, Erhard Drews paralajmėroi serbėt se, nėse nuk heqin barrikadat nė veri, ushtarėt e misionit do tė pėrdorin forcėn.
Drews theksoi se dėshiron qė barrikadat tė largohen nė mėnyrė paqėsore, por nėse kjo nuk ndodh, atėherė trupat e NATO-s do tė reagojnė.
“Misioni i NATO-s nė Kosovė do tė jetė i detyruar ta zbatojė mandatin e tij pėr tė rivendosur lirinė e lėvizjes nė atė pjesė tė Kosovės tė kontrolluar nga serbėt”, deklaroi Drews.
KFOR nisi operacionin e tij nė veri ditėn e enjte pas shumė tentativash pėr tė arritur njė zgjidhje tė negociuar me pėrfaqėsuesit e komunitetit serb.

Williamson: Hetimi do tė jetė kompleks
21.10.2011
Prokurori udhėheqės i Task-forcės speciale pėr hetime tė Bashkimit Evropian, Klint Uilliamson, pėrfundoi vizitėn e tij nė Kosovė, njoftohet pėrmes njė komunikate pėr media.
Uilliamson tha se ky do tė jetė njė hetim kompleks, pėrfundimi i tė cilit do tė marrė kohė. Sidoqoftė, ai theksoi se gjatė fazės fillestare Task-Forca ka ndėrmarrė tashmė disa hapa pėr tė siguruar informata nga njė numėr burimesh institucionale, pėr t`i analizuar informatat dhe pėr t`i nisur vetė aktivitetet e hetuese, thuhet ndėr tė tjerash nė komunikatėn pėr media. Pas takimeve me njė varg pėrfaqėsuesish tė lartė politikė nė Kosovė, Uilliamson do t`i vizitojė Serbinė dhe Shqipėrinė.

KMDLNJ kėrkon qė tė mos politizohet krimi
21.10.2011
KMDLNJ ka reaguar ndaj vrasjes sė njė serbi dhe plagosjs sė dy tė tjerėve dje nė Dobrushė tė Komunės sė Istogut. Informatat qė ka ky kėshill thonė se motivi i vrasjes ka qenė ēėshtja e pronėsisė, anadaj cilėsimi paragjykues se krimi ėshtė bėrė me prapavijė etnike ėshtė presion mbi gjykata dhe nuk garanton hetime tė drejta, thuhet nė komunikatė tė lėshuar pėr media. KMDLNJ thotė se pėr shkak tė kontesteve pronėsore, nė Kosovėn e pasluftės kanė ndodhur shume vrasje dhe vlerson se kėto po ndodhin si pasojė e moszbatimit tė ligjit.

Thaēi pėrgėzoi policinė pėr kapjen e te dyshuarit nė incidentin e djeshem
21.10.2011
Kryeministri Hashim Thaēi pėrgėzoi policinė pėr efikasitetin nė kapjen e dorasit nė incidentin e djeshėm nė Istog ku humbi jetėn njė dhe u plagosėn dy qytetarė serbė.
“Prioritet i qeverisė ėshtė fuqizimi i rendit nė gjithė territorin ndėrsa akte tė tilla qyqare nuk do tė tolerohen”, thuhet nė komunikatėn e qeverisė.

Jahjaga: Maqedonia njė nga partnerėt kryesorė tė Kosovės
21.10.2011 Presidentja e Republikės sė Kosovės, Atifete Jahjaga, priti sot nė takim ministrin e punėve tė Jashtme tė Republikės sė Maqedonisė, Nikola Popovski.
Jahjaga tha se tė dyja vendet kanė vendosur marrėdhėnie shumė tė mira fqinjėsore dhe se bashkėpunimi duhet tė thellohet nė fushėn politike, ekonomike e kulturore.
Ajo vlerėsoi se Maqedonia ėshtė njė nga partnerėt kryesorė tė Kosovės nė fushėn e tregtisė dhe tė dyja vendet punojnė ngushtė nė ēėshtjet e sigurisė dhe posaēėrisht nė luftėn kundėr krimit tė organizuar.
Shefi i diplomacisė maqedonas tha se vendi i tij do tė vazhdojė ta mbėshtes Kosovėn nė proceset integruese nė rajon dhe nė organizatat ndėrkombėtare dhe tė dyja vendet duhet ta ndihmojnė njėra tjetrėn nė tė gjitha fushat.

Popovski: Idetė pėr ndarje nuk ofrojnė zgjidhje
21.10.2011
Idetė pėr ndarje nuk ofrojnė zgjidhje pėr problemet, vlerėsoi shefi i diplomacisė sė Maqedonisė, Nikolla Popovski.
Gjatė vizitės nė Prishtinė, ai tha se zgjidhjet nuk duhen kėrkuar nė ndryshimin e kufijėve por nė perspektivėn evropiane. Ministri i jashtėm i Kosovės, Enver Hoxhaj ndėrkaq tha se do tė ketė presion nga shtetet anėtare tė Bashkimit Evropian pėr shpėrbėrjen e strukturave ilegale nė veri.

Kuēi nė takim me kryetarėt e Gjykatave kushtetuese
21.10.2011
Zv.kryeministri dhe ministri i Drejtėsisė, Hajredin Kuēi, ka pritur nė takim Kryetarėt e Gjykatave Kushtetuese tė Kosovės, Shqipėrisė, Kroacisė, Maqedonisė dhe Gjyqtarė tė Gjykatės Kushtetuese tė Portugalisė.
Nė kėtė takim, Ministri Kuēi ka njoftuar mysafirėt pėr punėt qė janė duke i bėrė institucionet e Kosovės nė reformimin e sistemit tė drejtėsisė.
“Besoj qė ėshtė ditė e mirė pėr drejtėsinė nė Kosovė, ėshtė njė nder i madh edhe pėr mua edhe pėr Ministrinė e Drejtėsisė, qė pata mysafirė kėtė delegacion tė Gjykatave Kushtetuese dhe qė pata mundėsi tė bisedojmė pėr tė arriturat e drejtėsisė nė Kosovė, pėr reformat e thella qė po i bėjmė nė sferėn e drejtėsisė dhe pėr punėn e madhe e tė mirė qė e ka bėrė Gjykata Kushtetuese e Kosovės nė dy vitet e shkuara, punė qė duhet admiruar dhe ku ekziston njė mendim i tėrėsishėm i politikės dhe qytetarėve tė vendit tonė, qė ėshtė njė gjykatė konkurrente me gjykatat tjera nė rajon e me gjerė”, deklaroi ministri Kuēi.
Ministri Kuēi premtoi ndihmė tė vazhdueshme infrastrukturore, buxhetore dhe nė pėrzgjedhjen e gjyqtarėve nė kuptimin e integritetit profesional e personal pėr Gjykatėn Kushtetuese tė Kosovės dhe shprehu inkurajimin e tij pėr vazhdimin e bashkėpunimit tė mirė qė kjo gjykatė ka me gjykatat e rajonit dhe mė gjerė.
Ndėrsa, Kryetarja e Gjykatės Kushtetuese tė Kroacisė, Prof. Dr. Jasna Omejec, e cila foli nė emėr tė delegacionit, kėrkoi nga qytetarėt e Kosovės tė kenė besim tė plotė nė Gjykatėn Kushtetuese.
“Dėshiroj tė porosisė qytetarėt e Kosovės se detyra e Gjykatės Kushtetuese ėshtė e pazėvendėsueshme nė zhvillimin e tė ardhmes. Kam besim absolut qė Gjykata Kushtetuese e Kosovės mundet tė zbatojė ata qė e kėrkon shoqėria demokratike. Ajo ėshtė investim nė sundimin e ligjit dhe mbrojtjen e drejtave tė njeriut”, tha Kryetarja Omejec.
Kryetarėt e Gjykatave Kushtetuese tė Shqipėrisė, Kroacisė, Maqedonisė dhe Gjyqtarė tė Gjykatės Kushtetuese tė Portugalisė, po qėndrojė pėr vizitė nė Kosovė, ku po marrin pjesė nė shėnimin e vitit gjyqėsor tė Gjykatės Kushtetuese tė Kosovės.

Arrestohet i arratisuri nga burgu i Dubravės
21.10.2011
Policia nė Suharekė arrestoi njė tė arratisur nga burgu i Dubravės.
Flurim Mamaj ėshtė dėrguar sėrish pėr vuajtje tė dėnimit, tė shqiptuar nga Gjykata e Qarkut nė Prizren. Sipas zėdhėnėsit tė policisė pėr rajonin e Prizrenit, Hazir Berisha ky ėshtė rasti tretė i arrestimit tė tė arratisurve nga burgu i Dubravės brenda njė jave.

nga meridianet tjera:
Turqia kėrkon ndihmėn e Iranit kundėr rebelėve kurdė
21.10.2011
Turqia e ka kėrkuar ndihmėn e Iranit nė luftėn kundėr rebelėve kurdė, ndėrkohė qė mijėra trupa turke po zhvillojnė njė ofensivė ajrore dhe tokėsore kundėr militantėve nė Irakun verior.... Ministri i Jashtėm i Turqisė, Ahmet Davutoglu, tė premten ėshtė takuar homologun iranian, Ali Akbar Salehi, nė Ankara pėr tė diskutuar pėr njė bashkėpunim mė tė thellė kundėr rebelėve separatist.
Ndryshe, qė nga e mėrkura, rreth 10 mijė ushtarė turq, janė vėnė nė ndjekje tė rebelėve pasi qė ata kanė vrarė 24 trupa turke, nė njė sulm qė konsiderohet mė i vdekshmi nė Turqi qė nga viti 1990.


- Lajmet
- E enjte, 20 tetor, 2011

- 20 tetor 2011 Forcat e KFOR-it kanė filluar tė enjten rreth orės 05:30 tė mėngjesit operacionin e heqjes sė barrikadave nė drejtim tė pikės kufitare Bėrnjak.
- Raportet nga Libia thonė se lideri i rrėzuar libian, Muamer Gadafi, ėshtė vrarė nė bastionin e tij tė fundit–qyteti Sirte.


Enver Hasani flet serbisht nė dy-vjetorin e Gjykatės Kushtetuese
Prishtinė, 20 tetor 2011 Koha: 13:24
Kryetari i Gjykata Kushtetuese tė Republikės sė Kosovės, Enver Hasani, nė dy-vjetorin e themelimit tė kėsaj gjykate, doli para medieve dhe u prononcua nė gjuhėn serbe, me arsyetimin se nuk ka pėrkthim tė mirėfilltė dhe kėshtu ka vazhduar deri nė fund tė fjalimit tė tij hyrės, ndėrsa vetėm pyetjeve tė gazetarėve iu ėshtė pėrgjigjur nė gjuhėn shqipe. Por pėr ta bėrė kėtė situatė edhe mė paradoksale, gjatė fjalimit tė Hasanit, pėrkthyesi nė tė njėtėn kohė ua pėrkthente gazetarėve nė shqip fjalimin e tij.(Kosovapress)

Nis heqja e barrikadave, pėrdoret gaz lotsjellės
ereniku e njte, 20 tetor , 2011
Ushtarėt e KFOR-it kanė pėrdorur gazin lotsjellės pėr tė shpėrndarė serbėt qė po i pengonin ata nė heqjen e barikadave rrugore nė veri tė Mitrovicės- nė kufirin me Serbinė.
Diku 150 serbė thuhet se tentuan tė parandalojnė ushtarėt e KFOR-it nė largimin e barrikadave nė njė nga rrugėt kryesore qė ēon nė pikėn kufitare nė Bėrnjak.
Ata u shpėrndanė pas leshimit tė gazit lotsjellės. Bisedimet ndėrmjet pėrfaqėsuesve tė serbėve tė veriut dhe atyre tė misionit tė NATO-s lidhur me heqjen e barrikadave rezultuan tė pasuksesshme tė mėrkurėn.
Presidenti i Serbisė, Boris Tadic, pėrmes njė deklarate pėr media u kėrkoi serbėve kosovarė tė mbesin tė qetė, ndėrsa NATO-s t’i shmanget pėrdorimit tė dhunės.
“Liderėt e serbėve lokalė do tė duhej tė punonin vetėm nė interesin e njerzve dhe jo nėn ndikimin e disa partive politike serbe”, theksoi Tadic.
Takimi i djeshem nė Zubin Potok ndėrmjet serbėve tė veriut tė Kosovės dhe KFOR-it ka pėrfunduar pa ndonjė marrėveshje, raporton e pėrditshmja kosovare Express.
Duke iu referuar mediave serbe, Express raporton se serbėt janė tė gatshėm tė lejojnė KFOR-in tė kalojė pėrmes barrikadave, por jo EULEX-in.
Por, KFOR-i ka kėrkuar qė edhe EULEX-it ti mundėsohet lėvizje e lirė nė veri, ka bėrė tė ditur kryetari i komunės sė Zubin Potokut, Slavisa Ristiē./burimi:panorama/

...ndersa kosovapress njofton:
KFOR-i nis largimin e barrikadave edhe nga Jarinja?
Mitrovicė, 20 tetor 2011 Koha: 14:50
Situata nė veri nė kėto momente kur po raportojmė vazhdon tė jetė e qetė, por me potencial tė tensionimit nė ēdo moment.
Burime tė Kosovapress-it kanė bėrė tė ditur se rreth mesditės ushtarėt e KFOR-it kanė tėrhequr telat gjemborė mes rrugės Jagnenicė-Ēabėr, duke krijuar nė kėtė mėnyrė njė pikėkontroll tė tyre nė kėtė vend.
Sipas kėtyre burimeve, rreth 50 qytetarė serbė, tė cilėt nė njė moment ishin pėrleshur me KFOR-in kanė kėrkuar ndihmė mjekėsore nė Zubin Potok.
Ndėrkaq, kryetari paralel i komunės sė Zubin Potokut, Sllavisha Ristiq ka bėrė thirje qė popullata tė qėndrojė e qetė dhe e bashkuar, si dhe tė mos bie pre e provokimeve tė ndryshme.
“Dy autobusė pėrplot me qytetarė kanė arritur nga veriu i Mitrovicės nė pėrkrahje tė banorėve tė Kollashinit, duke pėrfshirė kryesisht gra dhe fėmijė”, kanė thėnė burimet.
Burimet mė tej kanė shtuar se nė komunėn e Leposaviqit vėrehet numėr i shtuar i ushtarėve tė KFOR-it, tė cilė po transportohen pėrmes helikopterėve, ndėrkohė qė nė kampin ushtarak “Nothing Hill”, ėshtė e gatshme e gjithė makineria dhe automjetet e blinduara tė dedikuara pėr largimin e barrikadave, qė nėnkupton se njė aksion i largimit tė barrikadave nga ana e KFOR-it mund tė fillojė ēdo moment edhe nga kjo anė.
“Qytetarėt po detyrohen nga krerėt e strukturave paralele tė dalin domosdoshmėrisht nė numėr sa mė tė madh nėpėr barrikada afėr Leposaviqit, duke pėrfshirė kėtu edhe tė gjithė punėtorėt e institucioneve tė ndryshme nė veri”, bėjnė tė ditur burimet./Kosovapress/

...rtk njofton se sipas:
KFOR-it: Heqja e barrikadave deri tani ka rezultuar me sukses
Operacioni i KFOR-it, sipas zyrtarėve tė kėsaj force, ka qenė i suksesshėm ndėrkohė qė, nga gurėt qė kanė pėrdorur serbėt lokal qė po kundėrshtojnė heqjen e barrikadave janė plagosur dhjetėra ushtarė.

ndersa top-channel njofton:
KFOR: Operacioni nė veri, i suksesshėm
20/102011 15:00
Komanda e KFOR-it ka deklaruar se, operacioni pėr heqjen e barrikadave nė veri tė Kosovės dhe zhbllokimin e rrugėve nė pikat kufitare 1 dhe 31 ka rezultuar i suksesshėm.
Zėdhėnėsi Uve Novicki ka bėrė tė ditur se tashmė trupat e KFOR-it kanė nėn kontroll tė plotė luginėn e sipėrme tė Ibrit dhe rrugėt qė janė pėrdorur pėr kontrabandėn.
“KFOR-i ka kontroll tė plotė nė pikat kufitare dhe kontrollon tė gjitha kalimet nė kufirin me Serbinė”, ka nėnvizuar Novicki.
EULEX: Pika kontrolli nė pikėn 31
Njė komunikim analog ka bėrė edhe misioni EULEX, qė ka njoftuar se barrikadat janė larguar dhe janė vendosur pika kontrolli pėr automjetet.
Sipas njoftimit, pikat e kontrollit janė vendosur nė pikėn kufitare numėr 31, si dhe nė zonėn e Zubin Potokut.
“Qėllimi ynė ėshtė qė tė pėrmirėsohet situata dhe tė sundojė ligji nė kėtė pjesė tė Kosovės”, ka deklaruar EULEX.
Misioni evropian bėn tė ditur gjithashtu se pėr njė kohė tė shkurtėr ndaloi disa persona pranė pikės kufitare, tė cilėt gjithėsesi i liroi pak mė vonė.
Thaci dėnon dhunėn ndaj ushtarėve tė KFOR-it
Ndėrsa kryeministri kosovar Hashim Thaci ka dėnuar reagimin e dhunshėm tė banorėve serbė ndaj ushtarėve tė KFOR-it, duke plagosur tetė prej tyre.
“Dėnoj dhunėn e ushtruar mbi ushtarėt paqeruajtės tė KFOR-it nga anėtarėt e strukturave kriminale nė veri”, ka deklaruar Thaci.
Kryeministri, pėrmes njė komunikate pėr shtyp, ėshtė shprehur se pėrshkallėzimi i dhunės nuk ėshtė nė interes tė askujt. /tch/

Qytetarėt mirėpresin aksionin e KFOR-it pėr heqjen e barrikadave
Prishtinė, 20 tetor 2011 Koha: 16:22
Pas refuzimit tė serbėve tė rebeluar pėr largimin e barrikadave nė veri tė Kosovės, forcat e KFOR-it kanė nisur aksionin pėr heqjen e kėtyre pengesave, me qėllim tė sigurimit tė qarkullimit tė lirė. Qytetarėt nga ana e tyre vlerėsojnė se veprimi i KFOR-it, pėr largimin e barrikadave ka qenė i arsyeshėm, por i vonuar.
Forcat e KFOR-it mėngjesin e sė enjtes kanė filluar operacionin e heqjes sė barrikadave nė veri, tė cilat janė vendosur nga serbėt e rebeluar nė formė kundėrshtimi ndaj vendosjes sė kontrollit tė Prishtinės zyrtare edhe nė kėtė pjesė tė vendit.
Aksioni i KFOR-it ėshtė mbėshtetur edhe nga helikopterė ushtarak, tė cilėt po vėzhgojnė situatėn nga ajri, ndėrkohė qė tashmė janė larguar disa barrikada. Ushtarėt e KFOR-it i kanė larguar kamionėt e vendosur nė rrugė nga ana e ekstremistėve serbė, duke i hedhur ato nė ara. Sipas raportimeve nga veriu bėhet e ditur pėr disa ushtarė tė lėnduar tė KFOR-it.
Qytetarėt nga ana e tyre veprimet e KFOR-it nė veri, i vlerėsojnė tė arsyeshme por tė vonuara. Sipas tyre, aksioni i sotėm duhet tė vazhdojė deri nė largimin e barrikadės sė fundit, nė mėnyrė qė tė mundėsohet lėvizja e lirė e qytetarėve.
Eroll Halili, nga Prishtina ka thėnė pėr Kosovapress se KFOR-i gjatė veprimit tė tij, duhet tė sillet mė ashpėr ndaj barrikaduesve dhe mos t’i lejojė atyre hapėsirė pėr rezistencė.
“Mendoj se pak butė po sillen me ta, ėshtė dashur mė ashpėr tė sillen me ta, me i heq barrikadat e jo t’i pyesin ata se si tė veprohet duhet pak mė tepėr dhe tė jenė mė energjikė, tė veprojnė mė me forcė”, ka thėnė Halili.
Edhe Hysen Ademi vlerėson se largimi i barrikadave nė veri ėshtė i vonuar, sipas tij, nė kėtė drejtim KFOR-i ėshtė dashur tė intervenojė qysh herėt.
“Pėr mendimin tim intervenimi i KFOR-it ka qenė paksa i vonuar, tash jemi ku jemi dhe kaluan 12 vite, dhe tash si shtet qė jemi. KFOR-i, gjithsesi, ėshtė dashur tė kontribuojė nė kėtė drejtim dhe kjo ēėshtje ėshtė dashur tė rregullohet mė herėt. Ne kemi pritur njė intervenim mė herėt”, ka thėnė ai.
Maliq Gashi, student nė UP, konsideron se vonesa pėr heqjen e barrikadave ka ardhur pasi qė sipas tij, KFOR-i nuk ka qenė i pėrgatitur.
“Nėse shkojmė nga aspekti i pėrgjithshėm, mendoj qė vetė veprimi i KFOR-it, marrja nėn kontroll e veriut, sė bashku me autoritetet tona. Unė mendoj se ėshtė pozitive, mirėpo sadopak i vonuar. Unė kam dėgjuar pėrmes mediave se njė gjė e tillė do tė ndodhė ditėn e hėnė, dhe ky ėshtė njė veprim i vonuar. Por sido qė tė jetė kjo ėshtė njė ēėshtje e tyre e brendshme, ndoshta mos pėrgatitja e tyre, ndoshta si rezultat i proceseve tė tjera qė po ndodhin nė Kosovė”, ka thėnė Gashi.
KFOR-i disa herė i kishte dhėnė serbėve tė rebeluar afat pėr heqjen e barrikadave, por kėta tė fundit kishin hedhur poshtė kėrkesėn e trupave paqeruajtėse tė NATO-s nė Kosovė. Serbėt e rebeluar, nėn dirigjimin e Beogradit mė 25 korrik vendosėn barrikada nė veri tė Kosovės, pėr tė pamundėsuar dėrgimin e policėve dhe doganierėve tė Kosovės nė pikat 1 dhe 31, tė cilat pėr njė kohė tė gjatė kanė qenė jashtė kontrollit tė Prishtinės zyrtare. Nė kėto dy pika pėr njė kohė tė gjatė ėshtė zhvilluar krimi dhe kontrabanda. /B.Brahaj/ (Kosovapress)

Angli, zbardhet identiteti i shqiptarit
20/10/2011
Ėshtė zbardhur identiteti i shtetasit shqiptar qė humbi jetėn pasi u hodh nga treni i linjės Londėr-Bruksel.
Sipas informacioneve tė fundit, viktima ėshtė shtetasi Qemal Tocilla, 22 vjec, me origjinė nga Kukėsi dhe banues nė Tiranė.
Identieti i tė riut u zbulua me ndihmėn e ambasadės shqiptare nė Londėr.
22-vjecari u hodh nga treni “Eurostar”, qė udhėtonte me 110 kilometra nė orė, pasi hapi derėn e emergjencės. Ai po kthehej nė Belgjikė pasi i ishte refuzuar qėndrimi nė Mbretėrinė e Bashkuar. Sė fundmi qeveria britanike ka pėrforcuar masat ndaj emigrantėve, me qėllim vėnien nėn kontroll tė fluksit tė klandestinėve.
Disa ditė mė parė nėntė shqiptarė u kapėn pasi po tentonin tė hynin ilegalisht nė territorin britanik, tė fshehur nė njė kamion me targa rumune qė transportonte mobilje pėr kompaninė suedeze IKEA.
Nė njė fjalim tė mbajtur rreth njė javė mė parė, kryeministri David Cameron tha se qeveria e tij kėrkon qė emigrantėt tė mos shndėrrohen nė barrė pėr taksapaguesit.
Gjithashtu, qeveria aktuale britanike do tė ndalojė marrjen e testeve tė patentave tė makinės nė gjuhė tė huaja.
Shkaku pėr kėtė ėshtė frika nė rritje se dhjetėra persona qė kanė marrė patentat nuk dinė tė lexojnė shenjat e rrugėve tė shkruara nė anglisht.

E enjte, 20 Tetor 2011
Kėshilli Kalimtar i Libisė njofton vdekjen e Muamar Gadafit
Zėri i Amerikės | Uashington
Ish udhėheqėsi libian Moamar Gadafi vdiq. Gadafi u vra nga Forcat e Kėshillit Kombėtar Kalimtar tė Libisė gjatė sulmit tė tyre kundėr qytetit Sirte, qendra e fundit e rezistencės sė forcave qeveritare, besnike tė ish-udhėheqėsit libian.
Kryengritja kundėr Gadafit i dha fund sundimit tė tij autokratik prej 4 dekadash. Kryetari i Kėshillit Kombėtar Kalimtar Mustafa Abdel Xhalili e konfirmoi vdekjen e Gadafit nė njė konferencė shtypi nė Libi. Muamar Gadafi ishte 69 vjeē.
Edhe Shtetet e Bashkuara morėn konfirmime pėr vdekjen e Gadafit nga zyrtarėt libianė. Pamjet e trupit tė tij tė pėrgjakur u transmetuan nga televizionet e vendeve tė ndryshme tė botės. Trupi i Gadafit i shtrirė nė tokė u paraqit i rrethuar nga forcat e Kėshillit Kombėtar Kalimtar, tė cilėt e morėn atė nėn kujdesin e tyre.
Nuk janė ende tė qarta rrethanat e vrasjes, por luftėtarėt e Kėshillit thanė se Muamar Gadafi u gjet ndėrsa qėndronte i fshehur nėn tokė dhe atė e qėlluan me armė dhe e vranė, gjatė operacionit pėr marrjen nėn kontroll tė qendrės sė fundit tė rezistencės sė forcave tė tij.
Kėshilli Kombėtar Kalimtar ka thėnė se do tė deklaronte ēlirimin e mbarė vendit pasi tė merrte kontrollin e Sirtes, njė qytet bregdetar 360 kilometra larg Tripolit. Sot luftėtarėt e Kėshillit Kalimtar e festuan ngjarjen me tė shtėna nė ajėr dhe duke valėvitur flaumrin e ri kombėtar nė qytetin mesdhetar tė Sirtes, qė ka qenė i rrethuar pėr rreth dy muaj nga forcat e Kėshillit Kombėtar Kalimtar./voa/

Haxhi Krasniqi pėr kampion Europe
20/102011 15:25
Pas Luan Krasniqit njė tjetėr boksier shqiptar ėshtė gati tė shpallet kampion Europe nė boks. Ditėn e premte, mė 21 tetor, 24-vjeēari nga Juniku i Kosovės, Haxhi Krasniqi, do ketė shansin e artė pėr tu kurorėzuar kampion Evrope nė peshat gjysmė tė rėnda nė versionin WBO.
Boksieri Krasniqi, i cili do tė pėrballet me francezin Abdelhakim Derghal, ėshtė shprehur mjaft entuziast pėr sfidėn e tė premtes.
“Nuk mė intereson se kė kam pėrballė, pasi i di aftėsitė e mia”, ka deklaruar 24-vjeēari.
“Besoj shumė te vetja ime dhe do arrij tė mposht cilindo pa marė parasysh rekordin apo aftėsinė e tij”, ka pėrfunduar Krasniqi, i cili nė karrierėn e tij ka vetėm 2 humbje dhe 35 fitore.
Kundėrshtari i Krasniqit, francezi Derghal ka fituar 14 ndeshje, ka humbur 11 dhe vetėm 1 herė ka barazuar. Kjo ėshtė hera e parė qė Haxhi Krasniqi ndeshet nė njė sfidė boksi me 12 raunde.
Sfida mes Krasniqit dhe francezit Derghal e vlefshme pėr titullin kampion Europe nė peshat gjysmė tė rėnda do tė transmetohet direkt nga Brandeburg Halle tė Frankfurtit nė Supersport, ditėn e premte ora 20:00.

Greqi, pėrplasje tė reja masive nė Athinė
20/102011 15:15
Pėrplasjet midis protestuesve dhe forcave tė rendit vazhduan pėr tė dytėn ditė radhazi nė Athinė, ndėrsa njė turmė e llogaritur nė mbi 100 mijė persona u mblodh pėr tė protestuar pėrpara parlamentit ndaj planit tė shkurtimeve.


- Lajmet
- E mėrkurė, 19 tetor, 2011

....trup e trup:
- 19 Tetori, dita e Lumturimit tė shenjtores shqiptare, ėshtė shpallur festė kombėtare nga qeveria shqiptare.
- Malmstrom: Vetėm Kosova ėshtė jashtė sistemit pa viza
- Franca mbėshtet realizimin e pėrspektivės Evropiane tė Kosovės
- Kuēi: Barrikadat do tė hiqen
- Pėrfaqėsuesit e serbėve tė veriut presin marrėveshje me KFOR-in
- Thaēi ngushėllon Erdoganin
- Sarkozy "sulme" Turqisė: nje shekull eshte kohe e mjaftueshme per te pranuar krimet ne Armeni.
- Bosnja pranon vulat doganore tė Kosovės
- Itali, edhe Meta nė pėrgjime


me hapur:
Nėnė Tereza, 8 vjet nga Lumturimi
19/10/2011 09:45
Shėnohen sot 8 vjet nga Lumturimi i Nėnė Terezės. Mė 19 tetor 2003, Nėnė Tereza, emri i vėrtetė i sė cilės ėshtė Gonxhe Bojaxhiu, u lumturua nga Papa Gjon Pali II.
Humanistja shqiptare ka fituar edhe ēmimin Nobel pėr Paqen nė vitin 1979 falė punės sė saj humanitare nė Kalkuta tė Indisė nė ndihmė tė njerėzve tė varfėr, tė sėmurė dhe fėmijėve jetimė. Nėnė Tereza lindi nė Shkup nė 26 gusht 1910 nga prindėr shkodranė. Nė moshėn 12-vjeēare ajo vendosi t’i hynte botės fetare dhe nė moshėn 18-vjeēare u bashkua me Motrat e Loretos si misionare.
Nėnė Tereza ndėrroi jetė nė 5 shtator 1997 nė moshėn 87-vjeēare, pas njė gjysmė shekulli shėrbim ndaj tė braktisurve nė Indi dhe jo vetėm.
19 Tetori, dita e Lumturimit tė shenjtores shqiptare, ėshtė shpallur festė kombėtare nga qeveria shqiptare.

Malmstrom: Vetėm Kosova ėshtė jashtė sistemit pa viza
Komisionarja evropiane pėr Punė tė Brendshme nė BE, Sesilia Malmstrom, ka theksuar se nga tė gjithė popujt e Ballkanit Perėndimor, vetėm Kosova ėshtė jashtė sistemit pa viza....
Postuar: 02:19:18 / 19.10.2011
Ajo ka premtuar se Kosova nuk do tė lihet si njė ishull i izoluar dhe se me Kosovėn nė dhjetor do tė nisė dialogu pėr vizat. ”Ata ende nuk i kanė plotėsuar tė gjitha kushtet e nevojshme, por po bėjnė pėrparim tė madh. Nė dhjetor do tė marrin pėrgjigjet nė listėn e pyetjeve tė cilat na brengosin dhe shpresoj se para festave tė fundvitit do tė kemi rastin qė me Kosovėn ta nisim dialogun pėr vizat”, ka theksuar Malmstrom nė njė tribunė pėr pėrvojat e shfrytėzimit tė regjimit pa viza pėr shtetet e Ballkanit Perėndimor qė u mbajt nė Bruksel.

Franca mbėshtet realizimin e pėrspektivės Evropiane tė Kosovės
Ministrja e Integrimit Evropian, Vlora Ēitaku dhe Ministri i Punėve tė Brendshme Bajram Rexhepi u pritėn sot nga Ministri pėrgjegjės pėr Ēėshtje Evropiane nė Qeverinė e Francės, Jean Leonetti...
Postuar: 02:05:04 / 19.10.2011
Ata kanė diskutuar avancimin e agjendės Evropiane tė Kosovės, nė veēanti procesin e liberalizimit tė vizave dhe marrėdhėniet tregtare ndėrmjet Bashkimit Evropian dhe Kosovės.
Ky takim u realizua nė kuadėr tė angazhimit tė Qeverisė sė Kosovės me qėllim tė intensifikimit tė pėrspektivės Evropiane tė Kosovės. Gjatė takimit Ministri Leonetti ka konfirmuar mbėshtetjen e plotė tė Qeverisė sė Francės nė rrugėn e Kosovės drejt integrimit evropian. Ai tha se shumė shpejt do tė hapet dialogu pėr liberalizimin e vizave me Kosovėn dhe ftoi Ēitakun dhe Rexhepin qė tė vazhdohet me rezultatet e mira nė kėtė fushė, nė veēanti sa i pėrket procesit tė ri-integrimit tė personave tė riatdhesuar. Nė takim u fol edhe pėr vazhdimin e masave autonome tregtare ku u premtua nga Leonetti mbėshtetja e qeverisė franceze pėr tė zgjatur masat tregtare pėr eksportim tė lirė tė mallrave tė prodhuar nė Kosovė nė Bashkimin Evropian.

Pėrfaqėsuesit e serbėve tė veriut presin marrėveshje me KFOR-in
Pėrfaqėsuesit e komunave ilegale nė veri tė Kosovės, pritet tė vendosin sot a do t’i heqin barrikadat nga rrugėt nė veri tė Kosovės.
Postuar: 02:13:34 / 19.10.2011
Sipas paralajmėrimeve tė sekretarit nė tė ashtuquajturėn Ministri pėr Kosovėn, Oliver Ivanoviē, sot do tė arrihet marrėveshja ndėrmjet serbėve dhe pėrfaqėsuesve tė KFOR-it e cila ka tri elemente. Marrėveshja, sipas tij, pėrfshin pikat se: KFOR-i nuk do tė transportojė doganierėt e Kosovės, nuk do tė lejojė shkuarjen e njėsiteve tė armatosura tė Kosovės nė veri dhe nuk do tė ndihmojė EULEX-in pėr tė sjellė pėrfaqėsuesit e institucioneve tė Kosovės nė veri.

Kuēi: Barrikadat do tė hiqen
Qeveria e Kosovės ėshtė nė koordinim me KFOR-in pėr heqjen e barrikadave tė vėna nga serbėt nė pjesėn veriore tė vendit dhe ėshtė e bindur se atje shumė shpejtė do tė ketė qarkullim tė lirė pėr tė gjithė.

Bosnja pranon vulat doganore tė Kosovės
Ministria e Tregtisė dhe Industrisė ėshtė njoftuar zyrtarisht nga Qeveria e Bosnjė e Hercegovinės pėr vendimin e pėrbashkėt tė Kėshillit Ministror dhe Presidencės sė Bosnjė e Hercegovinės tė pranojė vulat doganore tė Republikės sė Kosovės....
Postuar: 02:38:16 / 19.10.2011
Qeveria e Bosnje e Hercegovinės shpreh besimin qė pėrmes kėtij vendimi janė pėrmbushur tė gjitha kushtet pėr shfuqizimin e “Vendimit mbi parimet e reciprocitetit nė marrėdhėnie tregtare”, tė miratuara nga administrata e Kosovės, ne lidhje me mallrat me origjinė nga Bosnja e Hercegovina.
Ministria e Tregtisė dhe Industrisė do tė ndėrmarrė shumė shpejt hapat e ardhshėm nė pėrgjigje tė kėtij vendimi dhe gjithmonė nė pėrputhje me regjimin e rregullt tregtar tė vendosur me marrėveshjen e CEFTA-s./rtk/

Thaēi ngushėllon Erdoganin
Kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi i ka dėrguar njė telegram ngushėllimi kryeministrit tė Republikės sė Turqisė, Recep Tayyip Erdogan, me rastin e sulmeve terroriste qė ndodhėn nė Turqi....
Postuar: 02:55:57 / 19.10.2011
Nė telegramin e ngushėllimit thuhet:
“I nderuari z. kryeministėr Erdoğan, me pikėllim tė madh morėm lajmin pėr sulmet terroriste qė ndodhėn nė Juglindje tė Turqisė, ku humbėn jetėn dhe u plagosėn ushtarė, policė e qytetarė tė vendit tuaj.
Mė lejoni qė nė emėr tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės dhe nė emrin tim, ju, qeverisė tuaj, popullit turk dhe familjarėve tė viktimave, t’ju shpreh ngushėllimet mė tė sinqerta. Qeveria e Republikės sė Kosovės dėnon fuqishėm kėto sulme terroriste, duke vlerėsuar se ato janė njė goditje e rėndė kundėr vlerave demokratike, civilizuese, dhe cenim i rėndė kundėr integritetit territorial dhe sovranitetit tė Republikės sė Turqisė”./rtk/

Sarkozy "sulme" Turqisė
19/10/2011
96 vjet pas genocidit armen, Turqia vazhdon te paguaje cmimin e mospranimit te tij. Gjate vizites ne Armeni javen e kaluar, presidenti francez Nikolas Sarkozy e fshikulloi Ankarane duke thene nje shekull eshte kohe me se e mjaftueshme per te pranuar krimet.
Shefi i Elizese kercenoi gjithashtu me hartimin e ligjeve qe t'i konsiderojne mohuesit e genocidit si kriminele. Ne vend qe ta merrnin parasysh keshillen e tij per te pranuar me fund ate qe mohohet prej shume kohesh tashme, lideret turq jane hedhur ne kundersulm.
Ministri i Jashtem Ahmet Davutollu tha se asnjė shtet me njė tė shkuar koloniale nuk mund t’i japė Turqisė leksione mbi pėrballjen me historinė dhe se Franca do bente mire te bente llogarite me te kaluaren e vet. Sipas Ankarase, vrasjet nė masė tė armenėve nga viti 1915 deri ne 1923-shin ishin rezultat i trazirave gjatė Luftės sė Parė Botėrore dhe shembjes sė Perandorisė Osmane.
Armenia dhe nje pjese e madhe e komunitetit nderkombetar i cileson gjenocid. presidenti francez prekur edhe nje tjeter pike nevralgjike e qe ka shkaktuar tensione mes vendit te tij dhe Ankarase: kundershtimi ndaj kėrkesės sė Turqisė pėr anetaresim ne BE, me arsyetimin se ajo nuk ėshtė njė vend evropian.
Ky kundėrshtim ka sjellė njė keqėsim tė shpejtė tė marrėdhėnieve dypalėshe. tensionet mes dy vendeve jane shfaqur edhe ne vendet e perfshira nga pranvera arabe. Parisi dhe Ankaraja janė sidomos nė garė pėr tė vendosur ndikimin e tyre mbi Tripolin.
Muajin e kaluar, udhėheqėsit francezė dhe ata turq vizituan veē e veē kryeqytetin libian nė tė njėjtėn ditė, nje konkurence sa e dobishme, aq edhe e rrezikshme, thote Zeri i Amerikes, pasi mungesa e bashkepunimit mes Parisit dhe Ankarase mund te coje ne nderlikim te situates.

Vriten 26 ushtarė turq, reagon Ankaraja
19/10/2011
Turqia i ėshtė pėrgjigjur me njė valė bombardimesh sulmeve thuajse tė njėkohshme tė rebelėve kurdė mbi vendrojet ushtarake dhe policore nė juglindje tė vendit.
26 ushtare turq mbeten te vrare, nje bilanc ky qe shenon dhe humbjen me te madhe prej vitesh te tera ne radhet e forcave turke te sigurise. Menjehere pas episodit te rende, trupat e Ankarase kaluan kufirin ne veri te irakut, ku ndodhen bazat e rebeleve kurde. presidenti Abdullah gul u betua per hakmarrje.
"Askush nuk duhet ta harroje kete. Ai qe na shkakton nje dhimbje te tille do te pesoje nje dhimbje shume here me te madhe. Ata qe mendojne se me sulme te tilla dobesojne shtetin tone, do ta shohin sa e madhe do te jete hakmarrja jone", tha presidenti turk Abdullah Gyl.
Sulmet, shumica e te cilave ndodhen ne nje province me shumice kurde, vijne nje dite pas shperthimit ne rajonin juglindor te Bitlisit, ku u vrane 5 oficere policie e u plagosen tre te tjere. Presidenti Gyl nuk ka shume qe vizitoi zonen me qellimin te ngrinte moralin e trupave pas nje shtimi te dhunes se rebeleve kurde.
Kryengritesit pretendojne autonomi me te madhe per rajonin e dominuar nga kurdet ne juglindje te Turqise dhe qe prej muajit korrik, fushata e tre e dhunes iI ka marre jeten dhjetera pjesetareve te forcave te sigurise dhe te pakten 17 civileve. Vete konflikti i nisur ne 1984-ten ka sjelle vdekjen e mijera personave. Ankaraja ankohet se ne kufirin me Irakun verior mungojne kontrollet, cka i lejon rebeleve te hyjne lehtesisht ne Turqi. Perpjekjet e mehershme per shkaterrimin e bazave te tyre nuk kane pasur efektin e deshiruar mbi aktivitetin e rebeleve kurde.

Itali, edhe Meta nė pėrgjime
18/10/2011 19:40
Gazeta “La Repubblica” po boton pjesė tė pėrgjimeve telefonike tė kryera nė kuadrin e aktiviteteve tė Valter Lavitola, njė gazetar e sipėrmarrės shumė pranė Kryeministrit Silvio Berlusconi.
Aktualisht, Lavitola ėshtė larguar nga Italia dhe mbi tė rendon njė mandat arresti. Ne njė prej telefonatave tė vitit 2009-n, del edhe emri i Ilir Metės, nė atė kohė zėvendėskryeministėr dhe Ministėr i Punėve tė Jashtme.
Lavitola i kėrkon me kėmbengulje sekretares sė Frattinit, shefi i diplomacisė italiane, qė me rastin e njė vizite nė Romė, tė mund tė takoje zyrtarin e lartė shqiptar.
Shprehet se edhe Frattini ėshtė dakort pėr njė takim tė shkurtėr, pikėrisht nė kuadrin e vizitės sė 21 tetorit 2009. Pėr t’i shpjeguar se pėr kė bėhet fjalė, Lavitola e cilėson me kėto fjalė Ilir Meten: ”Ky mban nė kembe qeverinė e Berishės. Ka katėr deputetė dhe po merr nėntė tė tjerė”.
Nėse ky takim ėshtė zhvilluar apo jo dhe se cilat kanė qenė synimet e biznesmenit, mbetet me pikėpyetje. Njė gjė ėshtė e sigurt: gjatė njė telefonate me kryeministrin italian, Silvio Berlusconi, Valter Lavitola pėrmend interesin e tij pėr tė diskutuar me Ilir Meten ēėshtjet e energjisė./tch/

Moody’s zhvlerėson Spanjėn
19/10/2011 04:35
Agjencia e vlerėsimit tė kreditimit, Moody’s zhvlerėsoi aftėsin e Spanjės pėr shlyerjen e borxhit me 2 nivele.
Vendimi i Moody’s vjen pas atij tė Standard & Poor’s, qė disa ditė me parė ndėrmori tė njėjtin hap. Agjencia zbriti Spanjėn nga niveli Aa2 nė A1.
Moody’s argumenton zhvlerėsimin me masat e ndėrmarra nga vendet e eurozonės, tė cilat sipas saj janė tė pamjaftueshme dhe nuk ngjallin besueshmėri nė tregje.
Nė orėt e para tė ditės sė martė, Moody’s paralajmėroi se po shqyrton mundėsinė e zhvlerėsimit tė Francės, e cila pėr momentin qendron nė AAA.
Analizė
Per Spanjen, ky eshte zhvleresimi i trete ne 13 muaj.Goditja e re Moody`s shton presionet mbi lideret europiane per progres te shpejte sa i takon gjetjes se nje zgjidhjeje per krizen e borxhit, ose te perballen ndryshe me kostot e padurueshme te huamarrjes.
"Nese Eurozona nuk e gjen dot rrugedaljen nga kjo situate, ekonomia e katert me e madhe e saj do ta gjeje veten ne telashe serioze", thone analiste te MF Global ne New York. Investitoret kane nisur numerimin se prapthi per samitin e krereve europiane kete fundjave, te konsideruar vendimtar per krizen. Por a do t'i jape ai fund sages se borxhit ne kontinentin e vjeter? Berlini qe tani i ka zbehur pritshmerite nga samiti.
Jo me larg se kete fundjave, ministri gjerman i Financave Wolfgang Schäuble, premtoi pas takimit tė G20-s nė Paris se vendet e Eurozonės do tė paraqisnin njė paketė tė zgjeruar pėr zgjidhjen e krizės sė borxheve. Ne media u fol madje pėr njė "masterplan" gjermano-francez", por Berlini ka shkelur frenat, duke thene se ngerci nuk zgjidhet me nje pakete masash. Menjėherė bursat e Frankfurtit e New York-ut reaguan me humbje. Receta e duhur ende nuk po gjendet.


- Lajmet
- E marte, 18 tetor, 2011

....trup e trup:
- Nje i ri shqiptar bie vdekur nga treni Eurostar ne Kent
- Vushtrriasit: nje person me mjekerr dhe vejshje karakteristike shkarraviti varrezat e martirėve nė Vushtrri
- KFOR-i pėrsėri zbutet para strukturave paralele serbe, jep afat edhe dy ditė
- Arrestohet njė oficer/Zhiviq/ ndersa tjetri /Vuliq/ ne kerkim te dytė nga Kosova
- Bulqizė, njė minator u vra dhe 8 tė tjerė u plagosėn
- Policia konfiskon mbi 17.000 euro tė falsifikuara


Nje i ri shqiptar bie vdekur nga treni ne Kent
ereniku 18 tetor. 2011
- Pershkak te refuzimit te hyrjes ne Britani shqiptari 22 vjeēar, bie mbreme nga treni ne shpejtesine 85 mile ne ore, gjate kalimit trenit EUROSTAR neper Kent. Autoritete hetuese mbesin te dyshuara ne rastine se si eshte emundur qe dera ne ate shpejtesi te hapet. Behen perpjekje te kontaktohet me familjen e te vdekurit emri i te cilit ende nuk eshte dhene. Hetimet vazhdojne.
/ereniku-burimi: Dick Murray,Transport Correspondent/

pak me gjere nga top-channel:
Britani, vdes i riu shqiptar
Njė i ri shqiptar, tė cilit i ishte refuzuar hyrja nė Britani ka vdekur pasi ėshtė rrėzuar nga njė tren i shpejtėsise sė larte i Eurostarit.
Treni udhetonte nga Londra drejt Brukselit tė hėnėn nė mbrėmje. Shqiptari, emri i tė cilit nuk eshte bere ende publik, ishte 22-vjecar.
Incidenti i cili po trajtohet si jo i dyshimte ka shkatuar vonesa te gjata ne sherbimin e Eurostarit, nderkohe qe ka filluar hetimi per shkaqet dhe rrethanet e ngjarjes. Nje zedhenenės i Policise britanike te transportit tha se i ri ka vdekur ne vendngjarje dhe ne kete faze besohet si ai eshte nje shtetas shqiptar 22-vjecar i cili kishte hyre ne Britani nga Brukseli dhe po rikthehej vullnetarisht pasi i ishte refuzuar hyrja ne Britani.
Trupi i pajete i shqiptarit eshte derguar ne spitalin ėillima Harvey ne Ashford ne zonen e Kentit.Agjensia Britanike e Kufirit konfirmon se shqiptari i paidentifikuar nuk po deportohej nga stafi i kesaj agjencie.
Sė fundmi qeveria britanike ka pėrforcuar masat ndaj emigrantėve, me qėllim vėnien nėn kontroll tė fluksit tė klandestinėve.
Disa ditė mė parė nėntė shqiptarė u kapėn pasi po tentonin tė hynin ilegalisht nė territorin britanik, tė fshehur nė njė kamion me targa rumune qė transportonte mobilje pėr kompaninė suedeze IKEA.
Nė njė fjalim tė mbajtur rreth njė javė mė parė, kryeministri David Cameron tha se qeveria e tij kėrkon qė emigrantėt tė mos shndėrrohen nė barrė pėr taksapaguesit.
Gjithashtu, qeveria aktuale britanike do tė ndalojė marrjen e testeve tė patentave tė makinės nė gjuhė tė huaja.
Shkaku pėr kėtė ėshtė frika nė rritje se dhjetėra persona qė kanė marrė patentat nuk dinė tė lexojnė shenjat e rrugėve tė shkruara nė anglisht./tch/

Vushtrriasit: nje person me mjekerr dhe vejshje karakteristike shkarraviti varrezat e martirėve nė Vushtrri
Varrezat e martirėve nė Vushtri janė shkarravitur me ngjyrė, nga njė person i paidentifikuar deri mė tani. Familjarėt e tė vrarėve janė mllefosur nga ky akt fyes dhe kanė lajmėruar menjėherė organet e Komunės.
Drejtori i shėrbimeve publike nė Komunėn e Vushtrisė tha pėr Radio Kosovėn se keqbėrėsit do tė gjenden dhe do tė pėrballen me organet e drejtėsisė.
Persona ende tė pa identifikuar, kanė kanė ngjyrosur fotot e martirėve nė varrezat e martirėve nė Vushtrri, duke u vendosur mjekra fotografive tė martirėve, ndėrsa lulet e vendosura nėpėr kėto varreza i kanė hedhur nė rrugė.
Banorėt tė cilėt banojnė pėrreth varrezave, tregojnė tė kenė parė njė qytetar tė paidentifikuar, i cili kishte mjekėr dhe veshje karakteristike dhe lulet e vendosura nė kėto varreza i kishte hedhur nė rrugė.

Drews: KFOR-i nuk do tė japė mė kohė
Komandanti i KFOR-it, Erhard Drews, e ka pranuar se dy konvoje tė paqeruajtėsve, tė nisura sot pėr nė pikat kufitare Jarinjė e Bėrnajk janė ndaluar nga serbėt nė barrikada, duke theksuar se nė kėtė aspekt ėshtė shumė i zhgėnjyer.

KFOR-i pėrsėri zbutet para strukturave paralele serbe, jep afat edhe dy ditė
Burime nga veriu i Kosovės bėjnė tė ditur se forcat paqeruajtėse tė KFOR-it janė kthyer prapa nė bazė, ndonėse qė nga mėngjesi i ditės sė martė ishin vendosur afėr barrikadės nė Jagnjenicė, e cila gjendet nė afėrsi tė fshatit Zupē, nė rrugėn magjistrale Mitrovicė – Zubin Potok.

Njė delegacion i Republikės Serbe nga Bosnja u ofron mbėshtetje serbėve nė barrikada
Njė delegacion i Republikės Serbe nga Bosnja, ka vizituar tė martėn protestuesit serbė tė pėrqėndruar nė afėrsi tė barrikadės nė urėn kryesore mbi lumin Ibėr.

Tadiē ėshtė nė rrugė qė tė gjejė zgjidhje thonė zyrtarė serb
Jelena Trivan, nėnkryetare e Partisė Demokratike, parti qė kryosohet nga presidenti, Boris Tadiē, ka deklaruar sot se kreu i shtetit tė Serbisė ėshtė ”nė rrugė qė tė gjejė zgjidhje” pėr problemet nė veriun e Kosovės. ”Ėshtė fakt se barrikadat nuk janė hequr dhe se KF0R-i ka shtyrė afatin. Kjo tregon se kreu i shtetit po bėn punėn e vet, pėrkatėsisht po negocion me Brukselin, Uashingtonin dhe NAT0-n. Po bėjmė tė gjitha dhe jemi nė rrugėn qė tė gjejmė zgjidhje pėr barrikadat”, ka thėnė Trivan pėr njė Televizion serb.

Mustafa vendos lule mbi varrin e Remzi Salihut
Kryetari i Komunės sė Prishtinės, Isa Mustafa, tė martėn ka vendosur lule mbi varrin e drejtorit tė vrarė Remzi Salihu, duke theksuar se vrasja e tij nuk ėshtė humbje vetėm pėr Prishtinėn, por pėr tėrė arsimin. Nė ditėn kur kishte ndodhur vrasja e Remzi Salihut, kryetari Mustafa ndodhej nė SHBA.

Arrestohet njė oficer i Qendrės Korrektuese tė Lipjanit
Dje rreth orės 22:00, zyrtarėt policorė tė stacionit jugu nė Prishtinė, kanė arrestuar njė person (oficer i Qendrės Korrektuese), i cili dyshohet tė ketė ndihmuar njė tė burgosur tė arratiset.... Rasti ka ndodhur nė Qendrėn Klinike Universitare tė Kosovės, saktėsisht nė repartin kirurgjisė maksilofaciale, ku gjendej i shtrirė njė person i dėnuar me burg, i cili dyshohet se nė bashkėpunim me oficerin ka mundur tė arratiset.
Oficeri i Qendrės Korrektuese, D. Zhiviq, mashkull, serb i Kosovės, 40 vjeē, ėshtė dėrguar nė qendrėn rajonale tė ndalimit nė Prishtinė, pėrderisa hetuesit policorė janė nė kėrkim tė tė arratisurit B. Vuloviq, mashkull, serb 34 vjeē, po ashtu nga Kosova.

Bulqizė, njė minator u vra dhe 8 tė tjerė u plagosėn
18/10/2011
Njė minator u vra dhe 8 tė tjerė u plagosėn nga shpėrthimi i gazit nė njė galeri tė minieres sė kromit nė Bulqize.
Galeria ndodhet nen administrimin e kompanise ACR, e cila per tre muajsh rresht u perball me greven e minatoreve qe kerkonin me shume siguri ne pune.
Shperthimi ndodhi mengjesin e tė martės dhe viktima eshte 39-vjecari Naim Shyti, punonjes i grupeve te ajrimit. Grupi eshte futur ne nivelin 16 per te vendosur sistemin e ajrimit te ketij niveli, gazmatesi ka diktuar nivele shume te larta te gazit dhe ka kerkuar qe minatoret te dalin me shpejtesi, por fatkeqesisht nje shkendije ka ndezur gazin dhe ka shkaktuar shperthimin tragjik. Ekipet e shpetimit i kane nxjerre minatoret nga nentoka. Ne fillim dolen 8 minatore nje prej te cileve i vdekur dhe vazhdonte kerkimi per nje te nente qe u gjet me vone, vetem i plagosur. Te demtuarit, qe kane pesuar fraktura dhe djegie te medha, u nisen per ne spitalin e qytetit. Tre prej tyre jane ne gjendje te rende dhe ata jane derguar ne Spitalin Ushtarak me helikopter.
Ne Bulqize minatoret tregojne per minutat e veshtira qe kaluan nen toke ndersa ndodhi shperthimi, ata tregojne se gjate shpimeve ishte dhene alarmi per dalje te hidrogjenit. Ne miniere ka shkuar edhe zevendesministri i Ekonomise, Neritan Alibali.
Ish-drejtuesi greves se urise, minatori Baki Bajraktari pretendon per shkelje qe sollen edhe aksidentin e rende.
Kompania ACR ka sqaruar zyrtarisht se ngjarja ndodhi ne oren 10.00 kur grupi ekspert i ajrimit nė pėrbėrje e tė cilit ėshtė gazmatėsi dhe tre punėtorė ajrimi kanė vajtur nė front pėr tė matur gazin dhe pėr tė pėrgatitur tubat pėr ajrimin e frontit.
Pas disa momentesh kur kėta ekspertė ishin nė distancė rreth 40 – 50 metra larg ballit tė punimit ka ndodhur shpėrthimi i gazit. ACR shpreh hidherimin e thellė pėr humbjen e jetės sė punėtorit tė ajrimit Naim Shyti. Ndėrkohė po merr tė gjitha masat pėr trajtimin shėndetėsor tė minatorėve tė plagosur. Prane te plagosurve ne Spitalin Ushtarak ka shkuar edhe kryetari socialist Edi Rama, duke u uruar shėrim sa mė tė shpejtė tė plagosurve./tch/

Arrestohen dy tė dyshuar pėr mundėsim prostitucioni
Nė kuadėr tė angazhimeve pėr luftimin e veprave penale, hetuesit policorė nga Drejtoria pėr Hetimin e Trafikimit me Qenie Njerėzore njėsia nė Prizren sot ka arrestuar personat e dyshuar A.K (1972) dhe H.U (1965) me dyshimin se tė njėjtit kanė kryer veprėn penale mundėsim nė prostitucion. Me autorizim tė prokurorit tė Qarkut nė Prizren iu ėshtė shqiptuar masa e ndalimit policor dhe janė dėrguar nė qendrėn e ndalimit pėr 48 orė. Hetimet lidhur me rastin janė duke vazhduar pėr identifikimin dhe arrestimin e personave tė tjerė tė mundshėm tė pėrfshirė nė kėtė rast.

Policia ka arrestuar katėr persona pėr vjedhje
Policia e Kosovės ka arrestuar mbrėmė katėr persona tė dyshuar lidhur me vjedhjen dhe mė pas shitjen e njė automjeti me targa tė Kosovės.

Policia konfiskon mbi 17.000 euro tė falsifikuara
Nė orėt e hershme tė mėngjesit, njė qytetar nga Prishtina kishte gjetur njė sasi tė parave nė njė kontejner tė mbeturinave nė rrugėn e “UĒK”-sė nė Prishtinė


- Lajmet
- E hėnė, 17 tetor, 2011

....trup e trup:
Shpėrthim nė veri tė Mitrovicės
Njė shpėrthim i fuqishėm ėshtė dėgjuar natėn mes sė dielės dhe tė hėnės nė veri tė Mitrovicės.

Ban Ki Moon: Kufijtė tė zhbllokohen
Sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė, Ban Ki Moon ka kėrkuar nga Serbia dhe Kosova, qė ta zgjidhin mospajtimin kufitar dhe theksoi se kufijtė e bllokuar janė tė papranueshėm.

Jahjaga: Reformė nė sistemin e drejtėsisė
Presidentja e Kosovės, Atifete Jahjaga, e konsideron shumė tė rėndėsishėm reformimin nė sistemin e drejtėsisė, duke theksuar se pėrmirėsimet nė kėtė fushė duhet tė jenė prioritete institucionale.

Kosovė, dėshton privatizimi i PTK-sė
Nė Prishtinė ėshtė mbyllur pa sukses procesi i privatizimit tė Postė-Telekomit tė Kosovės, pas tėrheqjes sė konsorciumit gjermano-kroat.

Tahiri optimiste: Bisedimet me Beogradin, nė nėntor
Bisedimet ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit tė ndėrprera njėanshėm nga Serbia mund tė rinisin nė fillim tė nėntorit. Bisedimet teknike do tė pėrqendrohen tek energjia, telekomunikacioni dhe bashkėpunimi rajonal pėr Kosovėn.

Barrikadat, KFOR shpreson nė bashkėpunim
Njė ditė para se tė nisė heqjen e paralajmėruar tė barrikadave nė veri, KFOR-i shpreson pėr bashkėpunim paqėsor, ndėrkaq nga Beogradi kanė ardhur qėndrime tė ndryshme.

iformacione te hapura:
Shpėrthim nė veri tė Mitrovicės
17/10/2011 17:15
Njė shpėrthim i fuqishėm ėshtė dėgjuar natėn mes sė dielės dhe tė hėnės nė veri tė Mitrovicės. Sipas tė dhėnave tė mediave kosovare, ngjarja nė fjalė, e publikuar nė orėt e fundit, ėshtė diskutuar nė njė mbledhje tė krerėve tė strukturave tė sigurisė.
Drejtori i policisė rajonale tė Mitrovicės, Nexhip Gashi ka deklaruar se agjentėt kanė kryer hetime nė vendin e ngjarjes, por ėshtė ende herėt pėr ndonjė rezultat. Lidhur me situatėn nė veri, ai ka nėnvizuar se ka tė dhėna qė sugjerojnė se banorėt serbė do tė kundėrshtojnė largimin e barrikadave.
Zyrtari i policisė ka bėrė tė ditur se aktualisht pranė barrikadės nė fshatin Zupc janė mbledhur rreth 800 serbė, ndėrkohė qė 300 tė tjerė ndodhen nė Banjskė dhe 30 nė Jarinje. Ndėrsa komandanti i stacionit policor nė jug tė Mitrovicės, Avni Zabeli ka deklaruar se forcat e rendit janė tė angazhuara pėr ruajtjen e rendit, sidomos nė zonat me popullsi tė pėrzierė dhe nė lagjet veriore.
Trupat e KFOR-it u kanė lėnė banorėve serbė afat deri tė martėn pėr heqjen vullnetare tė barrikadave, duke paralajmėruar ndėrhyrje nė rast tė kundėrt.
Komandanti Erhard Drews ka deklaruar se shpreson nė njė bashkėpunim tė komunitetit serb, ndėrkohė qė nga Beogradi kanė ardhur qėndrime tė ndryshme.
Zhbllokimi i kufijve u kėrkua edhe nga sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė, Ban Ki Moon, i cili e vlerėsoi situatėn aktuale si tė papranueshme. /tch/

..sipas koha,net:
Shpėrthim i fuqishėm nė veri tė Mitrovicės
04:47:40 / 17.10.2011
Nė mbledhjen e sotme tė pėrfaqėsuesve tė strukturave tė sigurisė nė Mitrovicė pėrfaqėsuesi i Drejtorisė rajonale tė Policisė, Nexhip Gashi, tha se policėt janė duke e hulumtuar vendin e shpėrthimit, por ende nuk ėshtė identifikuar.
Ndėrmjet tė dielės dhe tė hėnės nė veri tė Mitrovicės ėshtė dėgjuar njė shpėrthim i fuqishėm. Nė mbledhjen e sotme tė pėrfaqėsuesve tė strukturave tė sigurisė nė Mitrovicė pėrfaqėsuesi i Drejtorisė rajonale tė Policisė, Nexhip Gashi, tha se policėt janė duke e hulumtuar vendin e shpėrthimit, por ende nuk ėshtė identifikuar.
Ai shtoi se policia ka tė dhėna se serbėt do tė kundėrshtojnė largimin e barrikadave dhe se deri tash afėr barrikadės nė Zupē janė tubuar rreth 800 serbė, nė Banjskė 300 dhe nė Jarinje 30 serbė, thuhet nė njė komunikatė pėr media.
Komandanti i stacionit jugor tė policisė nė Mitrovicė, Avni Zabeli, njoftoi pėr rėnie tė theksuar tė kontrabandės nė veri tė vendit. Ai tha se policia ėshtė shumė e angazhuar pėr ruajtjen e rendit dhe qetėsisė, sidomos nė zonat me popullatė tė pėrzier dhe se nė lagjet veriore, ku jetojnė edhe shqiptarėt, ėshtė angazhuar njė numėr i caktuar i policėve tė Kosovės. (Koha.net)

Zyrtarėt serbė nė veri diskutojnė pėr zgjidhje tė pranueshme pėr barrikadat
02:33:01 / 17.10.2011
Kėshilltarėt e katėr Kuvendeve komunave paralele nė veri tė Kosovės, do tė mbajnė tė mėrkurėn njė mbledhje tė pėrbashkėt nė Zubin Potok, pėr tė gjetur zgjidhje tė pranueshme pėr barrikadat, funksionimin e KFOR-it dhe mbrojtjen e interesave serbe. Kėshtu deklaroi sot pėr agjencinė e lajmeve Beta, kryetari i komunės sė Leposaviqit, Branko Niniē.

Ban Ki Moon: Kufijtė tė zhbllokohen
17/10/2011
Sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė, Ban Ki Moon ka kėrkuar nga Serbia dhe Kosova, qė ta zgjidhin mospajtimin kufitar dhe theksoi se kufijtė e bllokuar janė tė papranueshėm.
“Kėrkoj nga Beogradi dhe Prishtina qė t’i zgjidhin tė gjitha ēėshtjet, qė janė nė pritje dhe ėshtė e papranueshme qė kufijtė janė tė bllokuar”, tha Ban Ki Moon.
Sekretari i OKB-sė theksoi se konfliktet zgjidhen pėrmes dialogut.
Edhe fėmijė nė barrikada
Serbėt e Kollashinit qė nga mėngjesi i sė hėnės janė mbledhur pranė barrikadės kryesore nė fshatin Zupē afėr Zubin Potokut, nė shenjė pakėnaqėsie ndaj KFOR-it rreth paralajmėrimit tė tyre pėr heqjen e barrikadave nė drejtim tė Bėrnjakut.
Lajmin e ben tė ditur Kosovapress, duke sqaruar se mes personave qė qėndrojnė nė barrikada janė edhe fėmijė, tė cilėt kanė braktisur mėsimin pėr kėtė shkak.
Ndėrkohė tė martėn do tė nisė transferimin e trupave tė KFOR-it nė pikat kufitare. Aksioni do tė niste tė henėn, por komandanti i KFOR-it, gjenerali Erhard Drews e shtyu atė 24 orė.
“Pėrfaqėsuesit e komunave tė Leposavicit, Mitrovicės veriore, Zubin Potokut dhe Zvecanit kanė kėrkuar mė shumė kohė dhe komandanti i KFOR-it ka vendosur t'u ofrojė njė ditė shtesė.
Komandanti i KFOR-it vlerėson vullnetin e tyre pėr t’i hapur rrugėt pėr furnizimin e trupave tė KFOR-it nė Jarinje e Bernjak", thuhet nė komunikatėn pėr media tė KFOR-it.
Nė komunikatė gjithashtu theksohet: “Misioni i KFOR-it ėshtė ta ruajė njė ambient tė qetė dhe tė sigurtė si dhe lirinė e lėvizjes pėr tė gjithė njerėzit e tė gjitha komuniteteve nė Kosovė. KFOR-i do tė vazhdojė ta bėjė kėtė nė mėnyrė tė vendosur, tė kujdesshme dhe tė paanshme, nė pajtim tė plotė me mandantin tonė”.

Ēitaku nė takimin “Sfidat Europiane tė Ballkanit Perėndimor”
01:57:23 / 17.10.2011
Ministrja e Integrimit Europian Vlora Ēitaku do tė marrė pjesė sot nė takimin rajonal “Sfidat Europiane tė Ballkanit perėndimor”, qė zhvillohet nė Maqedoni.
Ēitaku filloi kėshtu njė turne vizitash nėpėr shtete tė ndryshme pėr t’u takuar me zyrtarė tė lartė shtetėrorė.
Ministrja Ēitaku do tė vizitojė Parisin, Nju Jorkun dhe Berlinin.

Dėshton privatizimi i PTK-sė
03:42:59 / 17.10.2011
Pėrmbyllet pa sukses privatizimi i Postė-Telekomit tė Kosovės. Kėshtu ka vendosur Komiteti Qeveritar pėr Privatizim, pas tėrheqjes sė Telekomit Kroat, qė pėrbehej nga Telekomi i Gjermanisė dhe Kroacisė.
Ministri i Zhvillimit Ekonomik Besim Beqaj, tha se vendimi ėshtė marrė me qėllim tė maksimizimit tė profitit, dhe njoftoi se do tė fillojė pėrgatitja e njė procesi tė ri.
Tėrheqja e konsorciumit gjermano-kroat bėn qė procesi i privatizimit tė PTK-sė tė dėshtojė. Ministri i Zhvillimit Ekonomik, Besim Beqaj, qė kryeson edhe Komitetin pėr privatizimin e PTK-sė, njoftoi se ky Komitet e ka analizuar gjendjen dhe ka vendosur qė procesi tė mos vazhdojė vetėm me njė ofertues.
“Komiteti qeveritar ka marrė vendim pėr ta shpallur tė mbyllur kėtė proces dhe pėr tė filluar pėrgatitjet pėr njė proces tė ri, i cili do tė shkojė konform orientimeve strategjike qė ka Qeveria. Vendimi ėshtė marrė konform kompetencave kushtetuese, pėr tė ruajtur asetet dhe pėr tė mos shkuar nė privatizim me ēdo kusht”, tha Beqaj.
Parlamenti i Kosovės nė kėtė rast ėshtė anashkaluar tėrėsisht, dhe kėtė e konfirmoi edhe vet Ministri Beqaj:
“Do duhej tė kėrkohej normalisht edhe vendimi i Parlamentit pėr njė gjė tė tillė, por kemi vendosur qė ta shpallim tė mbyllur dhe t’i fillojmė pėrgatitjet pėr njė proces tė ri, konform interesave tė vendit, pėr ruajtjen e aseteve dhe interesin e tė gjithė punonjėsve”.
Beqaj tha se Qeveria kishte bėrė tė gjitha pėrgatitjet pėr kėtė proces, mirėpo ai ėshtė varur edhe nga pala tjetėr, qė janė investitorėt. Sipas tij, nė kėtė proces nuk ka fajtorė, kurse interesimi i Qeverisė ėshtė qė nga ky transaksion tė arrihet profit maksimal. Beqaj theksoi se tani do tė nisin pėrgatitet pėr transaksionin e ri, por nuk saktėsoi se sa ka humbur buxheti i Kosovės nga procesi i deritashėm.

Bllokohet anija me armė
17/10/2011
Njė anije e ngarkuar nė sasi tė konsiderueshme me armatim ėshtė ndaluar pėr verifikim nė raden e Portit tė Durrėsit.
Burime tė besueshme bėjne tė ditur se anija me flamur moldav ėshtė e ndaluar dhe dokumentacioni saj po verifikohet. Paraprakisht bėhet e ditur se anija ėshtė ndaluar dhe janė duke u bėrė verifikime. Ngarkesa, thuhet se ishte nisur pėr nė Irak, por autoritetet si ne Durres ashtu edhe ne Tirane, nuk japin shpjegimet per arsyet e ketij ndalimi te mjetit lundrues.
Anija, aktualisht, ndodhet ne rade ne Portin e Durresit dhe autoritetet nuk e mohojne ndalimin e saj, por jane shume te rezervuar ne dhenien e informacionit per arsyet e ndalimit.
Gjithashtu nuk behet e ditur, se ku eshte ngarkuar me armatim kjo anije me flamur molvad, ne baze te cfare marreveshje ajo eshte nisur drejt Irakut, nese behet fjale per ndonje projekt ndihme shteterore per ushtrine irakiane apo eshte thjeshte nje ngarkese tregtare./tch/


- Lajmet
- E dielė, 16 tetor, 2011

....trup e trup:
Ministri Krasniqi ngushėllon familjen Ahmeti
16.10.2011
Ministri i Kulturės, Rinisė dhe Sportit, Memli Krasniqi, i ka dėrguar njė telegram ngushėllimi familjes Ahmeti, me rastin e vdekjes sė aktorit tė mirėnjohur Ali Ahmeti.

Telegrame ngushėllimi pėr vdekjen e gazetarit Haziri
16.10.2011
Kryeministri i Kosovės ka ngushėlluar familjen e gazetarit Mehmet Haziri, i cili dje ndėrroi jetė pas njė sėmundje tė rėndė. Pėr veprėn dhe punėn e Hazirit tė dielėn u mbajt edhe njė mbledhje komemorative.

Tė vėrtetėn e mėsojmė nė dhjetor
16.10.2011
Dramaturgia serbe Biljana Srbljanovic ka thėnė se mendimi pozitiv i Komisionit Evropian pėr Serbinė nuk ėshtė sukses. Ajo thotė se ky ėshtė paralajmėrim pėr njė mposhtje tė madhe tė popullit serb nė dhjetor.mė shumė

Jahjaga: Sundimi i ligjit tė jetė prioritet institucional
16.10.2011
Presidentja e Kosovės Atidfete Jahjaga, tha nė Kuvendi zgjedhor tė Odės sė Avokatėve kosovarė se sundimi i rendit dhe ligjit duhet tė jetė prioritet institucional.

Rocen: Harrojeni ndarjen e Kosovės
16.10.2011
Ministri i Jashtėm i Malit tė Zi Milan Rocen ka deklaruar tė dielėn se njė pjesė e elitės politike nė Serbi duhet tė harrojė rrėfimin pėr ndarjen e Kosovės.

Shqiptarėt me helikopterė, serbėt me tanke
16.10.2011
Ministri i Brendshėm serb Ivica Dacic thotė se shqiptarėt mund tė shkojnė nė veri vetėm me helikopterė, ndėrsa serbėt nė Gjakovė vetėm me tanke.

...veēuam
Protestohet nė Plavė e Guci
16.10.2011
Agjencia “Ina” raporton se shqiptarėt nga rajoni i Plavės dhe Gucisė nė Mal tė Zi protestuan tė premtėn nė shenjė revolte kundėr planeve pėr zaptimin e pronave tė tyre.
Kėshillat komunale tė tri partive shqiptare, tė cilat operojnė nė komunėn e Plavės, Forca,Unioni Demokratik Shqiptar (UDSH) dhe Lidhja Demokratike nė Malin e Zi, kanė organizuar njė protestė nė Qendrėn Kulturore, pėr tė shprehur kundėrshtimin e tyre ndaj projektit tė NP \"Prokletije\", projektin e mini hidroelektranava dhe diskriminimin qė i’u bėhet shqiptarėve. Para tė pranishmeve, rreth planeve tė mini hidrocentraleve si dhe me paraqitje grafike tė kufijve tė Parkut Nacional u paraqit Tahir Gjonbalaj.
\"Parku nacional pėrfshin vendbanimet dhe pronat pėrgjatė kufirit me Republikėn e Shqipėrisė, duke fillaur nga Vuthaj, Kukaj,Hakaj, Hot dhe Martinaj. Ne theksojmė se edhe ligji zgjedhor, i cili u miratua kohė mė parė, diskriminon shqiptarėt duke i’u mohuar atyre edhe ata pak tė drejta tė fituara nė vitin 1997. Absolutisht ėshtė e papranueshme, qė nė tė gjitha kėto projekte nuk ėshtė marrė parasysh vullneti dhe pėlqimi i shqiptarėve nė kėtė rajon. Ne nė formė tė shkruar kemi shprehur pakėnaqėsinė dhe kundėrshtimin tonė nė tė gjitha institucionet kompetente tė Malit tė Zi, por mė kot\", thuhet nė njė deklaratė tė pėrbashkėt.
Nė kohėn kur tė tjerėt bėjnė zhurmė pėr pakicat kombėtare me e pa tė drejtė, nga Tirana e Prishtina pėr kėtė problem nuk ka pasur ndonjė reagim.


- Lajmet
- E premte, 14 tetor, 2011

....trup e trup:
- Mė 15 dhjetor “Pushtojeni Prishtinėn”
- Greqia, Bullgaria dhe Rumania, letėr Fyles
- EULEX-i mohon largimin e Xavier Bout de Marnhac
- Sėrish barrikada nė Kroin e Vitakut
- Thaēi: Premtimin e realizova para kohe!
- Tadiq: Katėr elemente pėr zgjidhjen e ardhshme tė Kosovės
- Shtypi gjerman: Serbisė kamxhik, e jo kokrra sheqeri


..info. hapur:
veēuam:

ereniku / 14/10/2011
Ambasadori i SHBA, Aleksandėr Arvizu komentoi raportin e Komisionit Europian. Ky raport solli njė rezultat zhgėnjyes pėr Shqipėrinė dhe bėri pėrgjegjėse tė dy palėt, duke argumentuar se retorika ka sjellė ndarje nė vend.Nuk ėshtė sekret ajo qė unė e quaj ndarja e thellė, njė hendek besimi mes dy palėve dhe mendoj se ky hendek besimi ekziston edhe tek mbėshtetėsit e tyre. Vendi ėshtė, nė shumė mėnyra, i ndarė mes kėtyre dy kampeve. Pra nevojitet qė dy palėt tė gjejnė rrugėt pėr tė adresuar mosbesimin. Mendimi im modest, po e pėrsėris, ėshtė qė ėshtė shumė e thjeshtė tė fajėsosh krahun tjetėr. Pra nėse partia A akuzon partinė B, ndoshta kanė tė drejtė pėr krahun tjetėr, por ata duhet tė mendojnė edhe pėr veten e tyre. Pra duhet tė gjendet njė rrugė pėr tė adresuar hendekun e besimit. Dhe sic e kam thėnė mė parė, edhe njėherė sipas mendimit tim modest, mendoj se mazhoranca ka pėrgjegjėsinė pėr t’u pėrpjekur tė bėjė gjithcka mundet pėr tė krijuar rrethanat dhe situatėn e duhur, nė Parlament dhe nė tė gjithė vendin, tė krijojė njė klimė mė tė favorshme pėr dialog. Unė mendoj se fakti qė ata janė nė qeveri dhe qė e kontrollojnė qeverinė, vė edhe mė shumė pėrgjegjėsi mbi partinė qeverisėse pėr tė gjetur njė rrugė pėr tė ofruar propozime konkrete, tė cilat mund tė konsiderohen seriozisht nga opozita. Por sic thuhet, duhen dy veta pėr tė kėrcyer tango, pra edhe opozita nevojitet qė tė tregojė vullnet pėr tė bėrė pjesėn e saj pėr adresimin e hendekut tė besimit pasi mazhoranca nuk mund ta bėjė vetėm. Edhe mazhoranca nuk duhet t’iu bjerė shkurt propozimeve vetėm pse ka 71 apo 68 vota shumicė. Nuk mendoj se kjo mjafton pėr tė cuar pėrpara interesin e njė vendi. Nga ana tjetėr opozita duhet tė shohė vetveten dhe gjithashtu mbėshtetėsit e saj dhe tė shfaqet nė atė mėnyrė qė t’i tregojė vendit se ėshtė gjithashtu njė aktor serioz politik. /shkoqitur nga intervista dhene top channel-it/

Greqia, Bullgaria dhe Rumania, letėr Fyles
14/10/2011
Greqia, Bullgaria dhe Rumania, letėr Fyles
Ministrat e Jashtėm tė Greqisė, Rumanisė dhe Bullgarisė, tre vendeve tė Ballkanit tė antarėsuara nė BE, i dėrguan njė letėr tė pėrbashkėt ditėn e enjte Komisionerit Europian tė Zgjerimit, Stefan Fule dhe Komisionerit tė Politikave Rajonale, Johannes Hans, lajmėroi Agjensia Bullgare e Lajmeve “SNA”.
Nė kėtė dokument propozohej njė strategji qė do tė pėrshpejtojė integrimin e vendeve tė Ballkanik Perėndimor, pėrfshi Shqipėrisė.
Njė letėr e tillė dėrgohet pasi ditėn e mėrkurė, Komisioni Europian lajmėroi pėr dhėnien e statusit kandidat pėr integrimin nė BE, Serbisė, Malit tė Zi dhe Maqedonisė. Njėkohėsisht, progresraporti goditi shpresat e Shqipėrisė dhe Turqisė pėr antarėsim, duke shtyrė hapjen e bisedimeve me tė paktėn njė vit.
Nė propozimin e vendeve ballkanike tė antarėsuara nė BE, bėhej thirrje pėr mė shumė projekte dhe bashkėpunime nga ana e Europės sė Bashkuar nė kėtė rajon qė aspiron tė integrohet.
”Pėrkushtimi ynė ndaj perspektivės europiane tė Ballkanit Perėndimor bazohet nė bindjen se ėshtė detyra jonė tė ndihmojmė fqinjėt nė zbatimin e reformave, njėkohėsisht duke pėrmirėsuar marrėdhėniet tona nė rajon”, deklaroi Ministri i Jashtėm i Bullgarisė, Nikolay Mladenov.

EULEX-i mohon largimin e Xavier Bout de Marnhac
14.10.2011 | 14:05
Prishtinė - Misioni i EULEX-it i ka thėnė portalit Koha.net se njoftimet e djeshme tė disa mediave, sipas tė cilave gjenerali Xavier Bout de Marnhac mė nuk do tė jetė nė krye tė tij, ėshtė i pasaktė. Si tė gjithė tė tjerėve nė kėtė mision, pėr arsye qė lidhen me buxhetin, edhe shefit tė EULEX-it i ėshtė vazhduar mandati pėr dy muaj tė tjerė, ka sqaruar zyrtari i EULEX-it. Kėshtu do tė vazhdojė edhe nė periudhat e ardhshme, deri nė gjetjen e zgjidhjeve afatgjata buxhetori nga BE-ja pėr kėtė mision, shtoi zyrtari. Portali lajmeshqip dje thirrej nė “njė burim tejet kredibil ndėrkombėtar se atij (Xavier Bout de Marnhac ) nuk i ėshtė vazhduar mandati nga Brukseli, pasi qė ai nuk ka treguar ndonjė sukses si udhėheqės i EULEX-it”.

Sėrish barrikada nė Kroin e Vitakut
14.10.2011 | 13:53
Ekstremistė serbė kanė vendosur sėrish barrikada tė premten nė thellėsi tė lagjes Kroi i Vitakut nė veri tė Mitrovicės.
Ata kanė shkarkuar zhavor nėpėr disa pika tė kėsaj lagje nė formėn zik-zake, me qėllim tė kontrollimit tė lėvizjes sė automjeteve tė EULEX-it dhe tė KFOR-it, raporton Express. Rruga nė tė cilėn janė vėnė barrikadat ēon nga Kroi i Vitakut nė drejtim tė Kodrės sė Minatorėve dhe Zveqanit.

Thaēi: Premtimin e realizova para kohe!
14.10.2011 | 13:51
Kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, ka thėnė tė premten se po e realizon mė herėt premtimin e dhėnė gjatė fushatės zgjedhore, pėr lėvizjen e lirė tė qytetarėve tė Kosovės. “Pėr 9 muaj e pėrmbusha premtimin”, ka thėnė Thaēi. Kėto komente kryeministri i bėri gjatė inspektimit tė punimeve qė po bėhen nė Aeroportin Ndėrkombėtar “Adem Jashari”, raporton portali Gjuha Shqipe.
Gjatė fushatės elektorale, Thaēi kishte premtuar se brenda 15 muajve qytetarėt e Kosovės do tė lėvizin lirshėm, pa viza, nė shtetet e Evropės perėndimore. Mirėpo, Thaēi theksoi se premtimi i tij ka qenė qė brenda 15 muajve tė nisė dialogu pėr liberalizimin e vizave.

Tadiq: Katėr elemente pėr zgjidhjen e ardhshme tė Kosovės
14.10.2011 | 13:58
Beograd - Serbia nuk do ta njohė as qė mund ta njohė pavarėsinė e Kosovės, ka thėnė Presidenti serb Boris Tadiq duke theksuar se Serbia ėshtė pėrcaktuar qė tė gjitha ēėshtjet t`i zgjidhė nė mėnyrėn e cila do tė mundėsojė zgjidhje tė pėrhershme dhe paqe tė qėndrueshme.
Duke folur sot nė takimin e Nismės sė Igmanit nė Beograd, Tadiq ka thėnė se nuk ka zgjidhje tė lehtė pėr ēėshtjen e Kosovės dhe se pėr kėtė duhet tė gjithė tė jenė tė vetėdijshėm.
Sipas fjalėve tė tij, zgjidhja e ardhshme pėr Kosovėn duhet tė pėrfshijė katėr elemente: gjetjen e zgjidhjeve pėr veriun e Kosovės, sigurimi i garancioneve pėr serbėt nė enklava, sigurimi i mekanizmave tė mbrojtjes sė trashėgimisė kulturore dhe zgjidhja e ēėshtjes sė pronės sė Serbisė dhe serbėve nė Kosovė.
Tadiq rikujtoi se nė dialogun e Beogradit dhe Prishtinės janė arritur disa rezultate konkrete dhe tė mira, duke vlerėsuar se zgjidhjet e njėanshme janė kontraproduktive dhe nuk sjellin rezultate./qik/

“Pushtojeni Prishtinėn”
14.10.2011 | 14:10
Mė 15 dhjetor njerėzit nga gjithė bota janė ftuar tė protestojnė nė rrugė dhe nė sheshe. Njė faqe e krijuar nga shqiptarėt e Kosovės nė rrjetin social “Facebook”, kėrkon qė tė nesėrmen tė “pushtohet” edhe Prishtina.
“Qė nga Amerika e deri te Azia, Afrika e Evropa, njerėzit janė ngritur pėr tė kėrkuar tė drejtat e tyre dhe demokraci. Tash ėshtė koha qė tė gjithė tė na bashkohen nė njė protestė tė pa dhunshme globale”, thuhet nė faqen “15october.net”.
Thirrja e tillė vjen pas protestave nė New York, tė Lėvizjes “Pushtojeni Wall Street-in”, kundėr, siē thonė ata, lakmisė sė kompanive multinacionale, ngrohjes globale dhe pabarazisė “Pushteti sundues punon pėr dobinė e disa vetėve, duke injoruar vullnetin e shumicės... Kjo situatė e patolerueshme duhet tė marrė fund”, thuhet nė faqen e sipėrpėrmendur.
“Ėshtė koha qė ne tė bashkohemi. Ėshtė koha qė ata tė dėgjojnė”.
Sot nė mediat perėndimore dhe tė Beogradit kanė publikuar lajmin se protestat nė Wall Street janė organizuara nga themeluesit e Lėvizjes serbe “Otpor”, e cila nė vitet 1998-2000 ishte e kyēur nė protestat nė Serbi kundėr regjimit tė Miloshevicit.
David Icke, publicist anglez, ka thėnė se secili qė del nė protesta, punon nė interesa tė qeverisė amerikane, ndėrsa radio-moderatori Alex Jones ka rikujtuar lidhjet mes CIA-s dhe “Otpor”-it nga koha e Slobodan Milosevicit.
Jones ka shkruar se Ivan Marovic, njė nga themeluesit e “Otpor”, ka ndikim edhe nė protestat e fundit nė Egjipt. Ndėrsa, anėtarėt e saj kanė qenė inspirim dhe trajnues tė shumė lėvizjeve civile nė Evropėn Lindore, pėrfshirė edhe Lėvizjen “Mjaft” nė Shqipėri.
“Mė 15 tetor bota do tė ngrihet lart dhe me njė zė do tė thotė: ‘Mjaft mė! Jemi nė njė fillim tė ri, nė njė luftė globale nė tė gjitha frontet qė do tė na shpie nė epokėn e prosperitetit tė pėrbashkėt, tė respektit, ndihmės sė pėrbashkėt dhe dinjitetit”, thuhet nė “occupywallst.org”, faqen e Lėvizjes “Pushtojeni Wall Street”-in.
Lėvizja flet pėr neoliberalizimin, si tė keqen e botės, pėr shkak tė sė cilės njerėzit nuk kanė punė, kujdes shėndetėsor, arsimim, ushqim...
“Neoliberalizmi ėshtė e ardhmja juaj vjedhur”.
Lėvizja thotė se neoliberalizmi ėshtė “vampir i madh qė mbėshtillet nė fytyrėn e njerėzimit... njė sistem qė rrėnon jugun global dhe krijon kriza globale financiare”.
“Ky ėshtė sistem i ndėrtuar nė lakmi lulėzon nė duke destabilizuar bursat. Ai lejon qė 1 pėrqindėshi i tė pasurve tė varfėrojė njerėzimin”.
Analistėt e huaj, kėrkesat e tilla i cilėsojnė si komuniste, madje tė njė versioni tė ri tė Karl Marxit. Protesta “globale” e 15 tetorit, ėshtė paralajmėruar edhe nga prishtinasit nė rrjetin social “Facebook”, me sloganin “Tė bashkuar, pėr ndryshim global”.
Shqiptarėt e Kosovės nuk kanė kulturė pėr tė reaguar ndaj padrejtėsive shoqėrore, mbase edhe pėr shkak tė problemeve politike me tė cilat ata ballafaqohen. Sidoqoftė, nė faqen e krijuar “Occupy Prishtina”, aktivistėt qė duan ta “pushtojnė Prishtinėn” nuk janė organizuar mirė pėr tė nxitur masat, sepse iniciativa e tyre vjen dy dite para protestės sė 15 tetorit. Madje, aty kėrkohet qė pjesėmarrėsit eventual tė participojnė me ide pėr parulla.
Kjo faqe deri tash ka 128 vetė. Ndėrsa, njė nga komentet ishte ky: “Ēka je bre tu thonė?! ‘Ndryshim Global’! Na nuk jena tė vetėdijshėm pėr problemet tona lokale, e na mbetėn edhe ato globale...”! /Telegrafi

nga faqe shtypi veēuam:
Shtypi gjerman: Serbisė kamxhik, e jo kokrra sheqeri
ereniku / 14.10.2011 /
Mynih - Me rastin e marrjes sė statusit tė kandidatit nga Serbia, shtypi gjerman shkruan se Beogradi nuk e ka merituar statusin e kandidatit pėr anėtarėsim nė BE dhe se pėr pėrafrimin Serbisė duhet menduar dy tri herė.
Gazeta "Zydojēe cajtung" shkruan se, megjithė respektin pėr progresin politik tė Serbisė, "ai vend nuk e ka merituar statusin e kandidatit pėr anėtarėsim nė BE. Shtetin, i cili gjendet nė konflikt tė hapur me njė shtet tjetėr, e qė nuk tregon pėrpjekje tė bindshme qė ky konflikt tė zgjidhet, duhet mbajtur larg dyerve tė Bashkimit Evropian.
Komisioni Evropian duhet qė Serbisė edhe njė herė t`ia bėjė me dije se qasje nė BE do tė ketė vetėm kur konflikti i Kosovės pėrfundimisht tė zgjidhet me rrugė paqėsore, nė ē ‘drejtim pritet njė kontribut i rėndėsishėm i Beogradit (...) BE asgjė nuk do tė rrezikonte as nė planin politik as nė atė strategjik po qe se Beogradit do t`ia tregonte kamxhikun, nė vend qė i dhuron kokrra sheqeri" . Ndėrsa e pėrditshmja tjetėr gjermane "Frankfurter algemajne cajtung" shkruan se pėr pėrafrimin e Serbisė drejt BE-sė duhet dy herė, madje edhe tri herė tė mendohet. BE duhet tė kushtėzojė kėtė pėrafrim me zgjidhjen e konfliktit me Kosovėn. Rasti i Qipros ka treguar se mė vonė zgjidhja e problemit ėshtė e pamundur - me tė gjithė pasojat pėr funksionimin e brendshėm tė BE-sė (...)
Veē kėsaj ka edhe dyshime se pėrbėrja e brendshme e Serbisė nė njė tė ardhme do tė jetė kompaktibile me BE-nė".


- Lajmet
- E enjte, 13 tetor, 2011

Spahiu takon anėtarė te Kongresit dhe Senatit
ereniku / 13/10/2011
Spahiu takon anėtarė te Kongresit dhe Senatit
Kryetari i Aleancės Kuqezi Kreshnik Spahiu takon anėtarė tė Kongresit dhe Senatit, me tė cilėt ka diskutuar pėr cėshtjet shqiptare.
Takimet e Spahiut me anėtarėt e Kongresit zhvillohen pas paradės sė Aleancės Kuqezi nė New York.
Parada u organizua nga Aleanca dhe disa te rinj shqiptaro-amerikane, anėtarė tė organizatės Rrėnjet Shqiptare.
Protagonisti i paradės shqiptare ishte Kreshnik Spahiu, drejtuesi i Aleancės Kuqezi, i cili bashkė me tre tė rinj shqiptaro-amerikanė, tė organizatės Rrėnjėt Shqiptare, bėnė tė mundur bashkimin e qindra e shqiptarėve nė qendėr tė New York-ut.
"Mesazhin, tė cilin duan ta injektojnė nė mendjen e shqiptarėve, nė mendjen e popullit se Shqipėria nuk bėhet, ne duhet ta kthejmė se Shqipėria bėhet, Shqipėria duhet tė bėhet, por duhet tė bėhet me ata qė mendojnė kuqezi. Njė pjesė, Atdheun tonė e skuqi, pjesa tjetėr e politikės e nxiu. Ka ardhur koha qė Shqipėria, as tė mos skuqet, as tė mos nxihet, por tė jetė kuqezi", tha Spahiu.

KFOR e EULEX, operacion nė Jarinjė
13/10/2011
KFOR-i dhe EULEX-I nisėn kėtė mėngjes operacionet e pėrbashkėta pėr vendosjen e kontrollit nė rrethinėn e portės nė Jarinje.
Forca e NATO-s ne Kosove e nise kete operacion me kerkese te misionit europian pėr tė ndihmuar nė parandalimin e pėrdorimit illegal tė rrugės anėsore rreth portės zyrtare dhe tė ndalojė kontrabandėn.
'Porta nė Jarinje ėshtė e hapur dhe duhet tė pėrdoret. KFOR-i ka tė drejtė tė largojė barrikadat kur rrethanat tė jenė tė pėrshatshme dhe nuk do t’i tolerojė ato pėrgjithmonė', deklaroi komandati i tij, gjeneral-major Erhard Drews. 'Qytetarėt duhet tė rrijnė larg bllokadave tė rrugėve dhe barrikadave dhe nuk duhet tė marrin pjesė nė protesta dhe aktivitete ilegale', shtoi ai. Drews kujtoi edhe nje here se misioni i forces qe drejton eshte tė ruajė njė ambient tė qetė dhe tė sigurt, si dhe lirinė e lėvizjes pėr tė gjithė qytetarėt e Kosoves.

Karakacanov: Shkupi u frikėsua nga pėrqindja e shqiptarėve
ereniku / 13.10.2011
Ndėrprerja e procesit tė regjistrimit nė Maqedoni dėshmon se shtetėsia artificiale po shuhet. “Ky akt nė fakt shpreh pafuqinė e shtetit ta mbulojė rritjen e numrit tė popullsisė qė nuk e fshehin vetėdijen bullgare, si dhe rritjen e numrit tė shqiptarėve nė Maqedoni”, ka thėnė politikani Krasimir Karakacanov, njėherėsh kryetar i partisė nacionaliste bullgare, VMRO-BND.
Siē transmetojnė mediat bullgare, Karakacanov pohon se frika e Shkupit nga karta etnike - e cila do tė pėrfitohej me regjistrimin - ėshtė dėshmi e njė dominimi tė nacionalizmit maqedonas.
“Ėshtė ashiqare frika e Shkupit se i vogėl ėshtė numri i ‘maqedonasve antik’”, ka thėnė politikani bullgar Karakacanov. /Telegrafi/

Topi: Kjo politikė nuk i duhet Shqiperisė
ereniku / 13/10/2011
Kritika tė ashpra tė dyja palėve: Nuk morėn pėrgjegjėsi.
Presidenti i Republikes u bėn apel partive te mėdha politike dhe lidershipit tė tyre, qė me pėrgjegjėsi pėrpara qytetarėve dhe vendit, tė gjejnė forcė dhe aftėsi pėr tė dalė mbi interesat personale e politike tė momentit dhe tė bashkojnė energjitė pėrfaqėsuese nė dobi tė reformave reale tė integrimit.

Largohet barrikada nė “Kroin e Vitakut”
ereniku / 13 tetor 2011 13:04
Ėshtė hequr mė nė fund tė enjten rreth mesditės barrikada e serbėve nė “Kroin e Vitakut”, lagje kjo me popullatė tė pėrzier nė veri tė Mitrovicės, ndėrkohė qė ka filluar rregullimi i infrastrukturės dhe pritet qė ditėt e ardhshme tė fillojė edhe rindėrtimi i shtėpive tė shqiptarėve.

Qeveria synon tė jetė “atraktive” me serbėt e veriut
Prishtinė, 13 tetor 2011
Komisioni Evropian pėrmes Raportit Progresit tė publikuar nė Bruksel ka kėrkuar njė agjendė gjithėpėrfshirėse nga ana e Qeverisė sė Kosovės pėr veriun e vendit. Kėto sugjerime tė KE-sė, sipas zėvendėskryeministrit Hajredin Kuēi, do tė identifikohen njė nga njė dhe do tė jenė pjesė e punės gjatė muajve nė vijim, nė mėnyrė qė tė shihen tė gjitha masat qė duhet tė merren pėr vendosjen e rendit dhe ligjit edhe nė kuptimin e zhvillimit ekonomik dhe implementimit tė Pakos sė presidentit Ahtisari nė kėtė pjesė tė Kosovės.

Shpend Maxhuni emėrohet drejtor i Pėrgjithshėm i PK-sė
13 tetor 2011
Nė bazė tė kompetencave tė tij kushtetuese, kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, ka marrė tė enjten vendim tė emėrojė Shpend Maxhuni, drejtor tė pėrgjithshėm tė Policisė sė Kosovės.

Raporti i Progresit 2011, alarm pėr gjendjen shqetėsuese nė Kosovė
13 tetor 2011
Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK) vlerėson se Raporti i Progresit i Komisionit Evropian pėr Kosovėn, nuk ėshtė befasues dhe vė nė sipėrfaqe problemet e shumta me tė cilat pėrballet Kosova.

Topi: Raporti realist, faji i politikės
13.10.2011
Presidenti Bamir Topi tha tė enjten se raporti i Komisionit Europian, pėr Shqipėrinė “ėshtė njė dokument realist, i paanshėm dhe professional”, dhe i bėri apel forcave politike qė “nė vend tė alibive tė pėrqėndrohen tek dialogu politik.”

Tiranė – Debat i zjarrtė nė Kuvendin e Shqipėrisė
ereniku/ e enjte, 13 Tetor 2011
Kryeministri Sali Berisha ka hedhur tė gjitha shigjetat nė drejtim tė opozitės shqiptare, pėr dėshtimin e 12 tetorit, kur Shqipėria nuk mori statusin e vendit kandidat nė BE.
Berisha i ka krahasuar deputetėt socialistė me tė gjithė tradhtarėt mė tė mėdhenj tė historisė sė Shqipėrisė, madje edhe me Toptanėt, tė cilėt sipas tij e shitėn Shqipėrinė.
Berisha, nė fjalimin e tij, qė u pėrcoll nga vėrshėllima e fyerje nga deputetėt socialistė, dhe qė u pėrshėndet me aplaudime nga demokratėt, sapo e pėrfundoi fjalimin e tij tė zjarrtė dhe plot akuza ndaj opozitės.
Duke komentuar Raport-Progresin, si tha se Edi Rama nuk do ta marrė dot nė tavolinė atė qė e humbi nė zgjedhje.
Pas tij, fjalėn e mori kryetari i Grupit Parlamentar tė PS-sė, Gramoz Ruēi. (LajmeShqip.com)

Haxhinasto nė Kėshillin e Pėrhershėm tė OSBE
13.10.2011
Zėvendės kryeministri dhe ministėr i Jashtėm, Edmond Haxhinasto, do tė zhvillojė mė 13 dhe 14 tetor njė vizitė zyrtare nė Austri.
Ministria e Jashtme tha se ministri Haxhinasto do tė mbajė njė fjalim nė sesionin e posaēėm tė Kėshillit tė Pėrhershėm tė OSBE, si dhe do tė ketė takime tė veēanta me sekretarin e pėrgjithshėm tė OSBE, Lamberto Zannier, kryetarin e Kėshillit tė Pėrhershėm, ambasadorin Renatas Norkus dhe me ambasadorė tė tjerė tė vendeve partnere.
Nė kėto takime do tė diskutohet rreth axhendės sė organizatės, rolit tė saj nė Shqipėri dhe nė Ballkanin Perėndimor, si dhe rreth prioriteteve tė Shqipėrisė nė kėtė organizatė.
Ministri Haxhinasto do tė zhvillojė edhe njė takim dypalėsh me zėvendės Kancelarin dhe ministrin Federal tė Punėve tė Jashtme tė Austrisė, Michael Spindelegger. Thellimi i marrėdhėnieve dypalėshe dhe avancimi i procesit tė integrimit evropian tė Shqipėrisė do tė jenė nė qendėr tė kėtij takimi. /Telegrafi/

Kremtohet 80-vjetori i Dritėro Agollit
ereniku / 13/10/2011 10:05
Ėshtė kremtuar sot nė Tiranė, nė Akademinė e Shkencave, 80-vjetori i shkrimtarit tė madh Dritėro Agolli.
Gjatė ceremonisė, ku merrnin pjesė ministri i Kulturės, akademikė e intelektualė, Agolli ka shprehur mirėnjohjen e tij pėr kėtė nderim.
“Faleminderit pėr nderimin qė po mė bėni tė gjithė sot. Ky ėshtė nderim jo vetėm pėr mua, por dhe pėr gjithė shkrimtarėt e artistėt”, ka deklaruar Agolli.
Ministri i Kulturės, Aldo Bumci e ka vlerėsuar shkrimtarin si personin qė diti tė thyente skemat e imponuara nga letėrsia e realizmit socialist.
Edhe kryeministri Sali Berisha e ka uruar shkrimtarin e madh, duke i dėrguar atij njė buqetė me lule. /tch/


- Lajmet
- E mėrkurė, 12 tetor, 2011

....trup e trup:
VV ndalon edhe njė kamion me mallra serbe
Nė Shqipėri politika pengoi progresin
Strukturat kriminale nė veri po rrezikojnė stabilitetin
Historia ėshtė nė anėn e Kosovės sė pavarur
Shqiptarėt e Bujanocit bojkotojnė regjistrimin
Banka Botėrore pėrkrah reformat nė shėndetėsi
GAP: Parapagimi mėnyra mė e mirė e financimit tė RTK-sė
Thaēi: Presim njohje edhe nga Egjipti
Ēitaku takoi njė delegacion nga Suedia


..kryeinformacione:
Sot mė 12 tetor, rreth orės 13.00,
3 aktivistė tė Lėvizjes VETĖVENDOSJE!, duke udhėtuar me makinė, u ndaluan nga policia te kryqėzimi i Arllatit, nė magjistralen Prishtinė – Pejė, me ē’rast u arrestuan pa ndonjė arsye. Aktivistėt qė u arrestuan janė: Bekim Gashi, Frashėr Krasniqi dhe Veton Dragusha. Aktivistėt e arrestuar u dėrguan nė stacionin policor nė Kastriot. Lėvizja VETĖVENDOSJE! kėtė akt tė policisė e konsideron si presion tė qėllimshėm nga njė Qeveri e frustruar, e cila nė pamundėsi pėr t’i mbrojtur interesat e vendit, ka zgjedhur ta luftojė Lėvizjen VETĖVENDOSJE! pėr ta ruajtur pushtetin e vet.

Shqiptarėt e Bujanocit bojkotojnė regjistrimin
Postuar: 12:57:37 / 12.10.2011
Nė komunėn e Bujanocit regjistrimi po zhvillohet vetėm nė mjediset nė tė cilat jetojnė serbėt dhe deri mė tani janė regjistruar 17.012 persona dhe 6.025 amvisni, deklaroi kryetari i Komisionit pėr regjistrim nė atė komunė, Boban Pavlloviq.
Pavlloviq pėr agjencinė Beta tha se nė raport me regjistrimin e vitit 2002, ku ishin edhe shqiptarėt, kur ishin regjistruar gjithsej 43.302 banorė nė komunėn e Bujanocit, deri mė tani janė regjistruar 40% e banorėve nė atė komunė.
Pavlloviq tha se shqiptarėt mbeten pranė vendimit qė tė bojkotojnė regjistrimin dhe askush nuk ka ngritur materialin regjistrues pėr vendbanimet ku jetojnė shqiptarėt, duke thėnė se pret qė regjistrimi deri tė mėrkurėn tė pėrfundoj nė mjediset ku jetojnė serbėt, duke pėrfshirė dhe fshatrat malore.

Nėse pranohet ndarja e veriut, Serbia tė nesėrmen e njeh Kosovėn!
ereniku / 11.10.2011
Lirim Graiēevci, kėshilltar politik i kryeministrit Thaēi dhe njė nga anėtarėt e ekipit tė Edita Tahirit qė marr pjesė nė bisedimet me palėn serbe nė Bruksel, ka thėnė tė martėn pėr TV Klan se Borislav Stafanovic, shefi i ekipit serb tė bisedimeve, ka kohė qė nuk e fsheh pretendimin serb pėr ndarjen e veriut tė Kosovės, pėrkatėsisht qė kufiri ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė tė jetė lumi Ibėr. Graiēevci tha se Stefanovic, nėpėr korridoret e ambienteve tė bisedimeve nė Bruksel, vazhdimisht ėshtė duke e pėrsėritur se “nėse Kosova pranon ndarjen e veriut, qė tė nesėrmen Serbia do ta njoh Kosovėn”.
Madje Graiēevci ka thėnė se kėtė pretendim Stefanovic ia ka thėnė edhe atij, por jashtė tavolinės sė bisedimeve, ndėrkaq, nė tavolinėn zyrtare tė bisedimeve ai nuk e ka paraqit asnjėherė deri mė tash njė kėrkesė tė tillė.
Autoritetet e Kosovės vazhdimisht e kanė hedhur poshtė mundėsinė e ndarjes sė Kosovės, edhe pse jozyrtarisht ėshtė pėrfolur mundėsia pėr shkėmbim territoresh – pra qė nė kėmbim tė komunave tė veriut tė Kosovės tė banuara kryesisht me serbė, Leposaviqit, Zveēanit dhe Zubin Potokut, Kosovės t’i bashkėngjiten komunat e populluara me shqiptarė qė ndodhen nė jug tė Serbisė, Presheva, Bujanoci dhe Medvegja. /Koha/Telegrafi/

shkurt e trup:
- Nė mesditė aktivistė tė Lėvizjes Vetėvendosje!, nė magjistralen Prishtinė – Mitrovicė, mė saktėsisht nė mes fshatrave Prugovc dhe Milloshevė, ndaluan kamionin me targa serbe i cili kishte nė rimorkio mall ushqimor serb.

- Ēitaku takoi njė delegacion nga Suedia
Ministrja Vlora Ēitaku priti sot njė delegacion Suedez tė kryesuar nga Bjorn Lyrvall, Drejtor i Ēėshtjeve Politike nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė Suedisė.

Thaēi pret njohje nga Egjipti
Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi tha tė mėrkurėn se pret njohje nga shteti i Egjiptit. Ai tha pritjet pėr njohje kanė qenė edhe mė herėt, po pėr shkak tė revolucionit atje dhe formimit tė institucioneve ėshtė shtyrė procesi i njohjes sė shtetit tė Kosovės nga Egjipti. Kėto deklarata kryeministri i bėri pas takimit qė kishe me njė delegacion nga Egjipti, ndėrsa vlerėsoi se tashmė njohja e shtetit tė Kosovės nga ky vend pritet tė ndodh shumė shpejt.
Ky delegacion i pėrbėrė nga kryetarė partish, gazetarė dhe pėrfaqėsuesė tė shoqėrisė civile ka zhvilluar takim edhe me pėrfaqėsues tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Kosovės, ndėrkohė nė kuadėr tė vizitės sė tyre ata janė takuar edhe me nėnkryetarin e Kuvendit, Sabri Hamitin.

Hoxhaj viziton Katarin
Pas pėrmbylljes sė vizitave nė Emiratet e Bashkuara Arabe dhe Kuvajt, ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Kosovės, Enver Hoxhaj, do tė qėndrojė pėr vizitė zyrtare nė Katar. Hoxhaj do tė takohet me udhėheqės tė lartė tė shtetit tė Katarit dhe personalitete tė tjera, pėrfshirė edhe diplomatė tė vendeve tė tjera tė akredituara nė Katar.
Kjo vizitė pritet tė ketė efekte tė rėndėsishme nė forcimin e subjektivitetit ndėrkombėtar tė Republikės sė Kosovės, thuhet nė njoftimin pėr media.

- Fyle: Politika pengoi progresin
Komisioneri pėr zgjerim nė Bashkimin Europian, Stefan Fyle tha gjatė prezantimit tė progres raportit pėr vendet qė aspirojnė tė bėhėn anėtare tė BE se “Shqipėria duhet tė bėjė mė shumė progres pėr marrjen e statusit tė vendit kandidat nė BE.”

Kėrkohet ruajtja e vendit tė punės pėr drejtorėt e shkollave
Ministri i Arsimit , Shkencės dhe Teknologjisė, Ramė Buja zhvilloi njė takim informues me pėrfaqėsues tė Kolegjiumit tė drejtorėve komunal tė arsimit, ndėrsa u shtrua nevoja e hartimit Udhėzimeve Administrative qė do tė mundėsonin ruajtjen e vendit tė punės tė drejtorit tė shkollės.

- Shtyhet gjyqi pėr zhdukjen e Remzi Hoxhės
Gjyqi pėr zhdukjen e biznesmenit Remzi Hoxhės, ku akuzohen 4 ish-shikas u shty sėrish tė mėrkurėn.

- Vrasja e volejbollistit, 30 mijė euro pėr informatorin
Policia ka vėnė si shpėrblim 30 mijė euro, pėr informatorin qė do tė ndihmojė pėr kapjen e autorėve tė vrasjes sė volejbollistit tė ekipit “Teuta”, Juxhin Guza, raportoi BW.
24 vjecari u vra me goditje me thikė nė trup mbrėmjen e 14 shatatorit nė hyrje tė banesės sė tij dhe ndėrroi jetė nė spital.Policia po punon intensivisht pėr zbardhjen ngjarjes dhe identifikimin e autorėve, por aktualisht nuk ka asnjė pistė hetimi dhe tė dyshuar.

- GAP: Parapagimi mėnyra mė e mirė e financimit tė RTK-sė
Parapagimi vlerėsohet si metoda mė e mirė pėr financimin e qėndrueshėm tė RTK-sė, kurse modeli, shuma dhe arkėtuesi duhet tė pėrcaktohen sa mė parė.

...me hapur:
Zarif Farid emėrohet shef i misionit tė OKB-sė nė Kosovė
ereniku / 12.10.2011
Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara Ban Ki-moon ka njoftuar emėrimin e diplomatit Zarif Farid, nga Afganistani, si pėrfaqėsuesi i ri i posaēėm i OKB pėr Kosovėn dhe nė krye tė misionit tė Kombeve tė Bashkuara atje.
Zarif pason Lamberto Zannierin e Italisė, i cili drejtoi misionin e OKB deri nė qershor. Njė deklaratė e OKB-sė tha se Zarif sjell “pėrvojė tė gjerė nė ēėshtjet diplomatike ndėrkombėtare dhe OKB-sė” dhe ka shėrbyer nė pozicione tė ndryshme brenda dhe jashtė Afganistanit, pėrfshirė kėtu si ambasador i Afganistanit nė OKB 1981-1987.
Zarif u bashkua me OKB-nė vitin 1993 dhe ka shėrbyer nė selinė e OKB-sė nė New York, si dhe nė operacionet e saj, politike, humanitare dhe paqeruajtėse nė Eritrea, Liberi, Afrikė tė Jugut, Irak dhe Sudan.
Ndryshe, Farid Zarif ka qenė ushtrues detyre i pėrfaqėsuesit special tė sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB- sė nė Kosovė qė nga muaji gusht. /Telegrafi/rtk/koha/

KE publikon Raportin e progresit
ereniku / 12.10.2011
Komisioni Evropian gjatė ditės pritet tė publikojė Raportin e Progresit pėr vendet e Ballkanit Perėndimor, tė cilat kanė synim anėtarėsimin nė Bashkimin Evropian.
Disa pjesė tė projekt-raportit qė kanė mundur tė depėrtojnė nė media, flasin pėr tri shqetėsime tė BE-sė pėr Kosovėn, e ato janė: krimi i organizuar, korrupsioni dhe liria e shprehjes.
Nė anėn tjetėr, nuk dihet nėse Kosova do tė marrė dritėn jeshile pėr fillimin e dialogut pėr vizat, ndėrkohė qė duket se do tė ketė sėrish ngecje nė lidhjen e raporteve kontraktuale si dhe proceset tjera integruese, pėr shkak tė mosnjohjes sė Kosovės nga 5 vendet e BE-sė.
Ndėrkaq, Serbia ėshtė duke pritur qė sot tė marrė pėrgjigje nė kėrkesėn e saj pėr statusin e kandidates pėr anėtarėsim nė BE.
Kohė mė parė, kancelarja gjermane, Angela Merkel, gjatė vizitės nė rajon, pati thėnė se Serbia nuk do tė duhej ta merrte as kėtė status pa i normalizuar raportet me Kosovėn dhe pa i shpėrbėrė strukturat paralele, transmetojnė mediat. /Telegrafi/

Shqetėsime tė njėjta, megjithatė dialogu pėr vizat nė fundvit
ereniku / 12.10.2011
Raporti i Progresit i Komisionit Evropian i publikuar tė mėrkurėn paraqet disa shqetėsime pėr Kosovėn, ndėr tė cilat janė korrupsioni dhe krimi i organizuar, tė cilat sipas kėtij raporti paraqesin sfidė pėr institucionet kosovare. Megjithatė, sa i pėrket lėvizjes sė lirė, raporti thekson se nė fund tė vitit fillon dialogu pėr liberalizimin e vizave pėr Kosovėn.
Komisioneri pėr zgjerim i BE-sė, Stefan Fule, gjatė publikimit konkluzioneve pėr vendet aspiruese nė BE, duke folur pėr raportin e Progresit pėr Kosovėn tha se progresi i arritur nė Kosovė ėshtė i kufizuar, megjithatė sipas tij, ekziston pėrkushtim i institucioneve tė reja pėr perspektivėn evropiane.
“Krimi i organizuar dhe korrupsioni janė sfida kryesore...”, tha Fule. Liria e shprehjes, po ashtu thuhet se vazhdon tė jetė sfidė nė Kosovė.
Duke folur pėr ēėshtjen e vizave, Fule tha se KE do tė fillojė dialogun e vizave me Kosovėn nga fundi i kėtij viti. Mė tej u tha se Komisioni Evropian ėshtė i pėrkushtuar tė fillojė edhe njė dialog tė strukturuar pėr sundimin e ligjit.
Komisioneri i BE-sė, sa i pėrket integrimit tė minoriteteve nė Kosovė, mė saktėsisht, minoritetit serb tha se integrimi i tyre nė jug tė Kosovė ėshtė pėrmirėsuar, mirėpo tensionet janė shtuar nė veri.
Lidhur me kėtė ēėshtje ai e quajti tejet tė rėndėsishme qė institucionet e Kosovės tė kenė njė agjendė pėr veriun e Kosovės.
Fule theksoi se duke pasur parasysh strategjinė e vitit 2009, do tė pėrpiqen qė pėrmes njė qasje inovative tė shikojnė se si mund Kosova tė jetė pjesė e agjendės evropiane.
Ndryshe, Kosova ėshtė vendi i vetmi vend nė rajon qė nuk ka marrėdhėnie kontraktuale me Bashkimin Evropian. Kosova po ashtu, ėshtė vendi i mė i izoluar nė rajon, pasi ende nuk ka mundėsi tė udhėtimit pa viza.
Nė kėtė drejtim, nė Raportin e Progresit pėr Kosovėn, tė sapo publikuar thuhet se nė fund tė vitit do tė filloi dialogu pėr liberalizimin e vizave pėr Kosovėn. /Telegrafi/

Historia ėshtė nė anėn e Kosovės sė pavarur
ereniku / 12.10.2011
Ish-ministri i Punėve tė Jashtme tė Australisė dhe kryetar i Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave, Gareth Evans, konsideron se “historia ėshtė plotėsisht nė anėn e Kosovės sė pavarur, e cila e ka vendin e vet nė bashkėsinė ndėrkombėtare”.
Nė njė intervistė pėr Radion Evropa e Lirė (nė serbisht), transmeton Qik ai ka theksuar se edhe Kosova edhe Serbia duhet tė gjejnė tė “ardhmen e pėrbashkėt” nė BE, duke thėnė se me kohė “ēėshtja e kufijve do tė bėhet mė pak emocionale dhe e rėndėsishme”. Por, sipas tij, edhe mė tutje janė nė skenė “sentimente emocionale, dinjiteti, ndjenja e diskriminimit...”.
Ai theksoi se tė gjitha opsionet alternative janė shumė tė kėqija. “Ndarja eventuale nuk ėshtė opsion i mirė pėr serbėt qė do tė mbesin nė enklava nė jug tė Ibrit”, thotė Evans, duke shtuar se disa po luajnė me kėtė ide, por, sipas tij, “nuk ka zgjidhje tė drejtė me ndryshimin e kufijve, por me ndryshimin e sjelljeve dhe me respektimin e realitetit”.
Nė konstatimin se nė disa qarqe evropiane dėgjohet ideja gjoja pėr njė lloj autonomie pėr veriun e Kosovės, Evans citohet tė ketė thėnė se nivele tė caktuara tė autonomisė gjithmonė janė opsion potencial. Por ai konsideron se kėto ēėshtje janė shkoqitur mjaft mirė nė Planin e Ahtisaarit. Sipas tij, kompromiset janė tė mundshme. “Por tė lirohemi nga mėnyra e tillė e tė menduarit - se diēka ėshtė nė interesin e Serbisė apo tė shqiptarėve tė Kosovės”, thotė Evans, duke shtuar se “ėshtė e domosdoshme qasja se ē’ėshtė nė interesin e Kosovės si tėrėsi dhe e tėrė rajonit, e kjo ėshtė krijimi i ambientit nė tė cilin secili mund tė jetojė mirė pranė tjetrit”. /Telegrafi/

Strukturat kriminale nė veri po rrezikojnė stabilitetin
14:05 / 12.10.2011
Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi tha tė mėrkurėn se prania e strukturave tė organizuara kriminale nė Veriun e Kosovės, krahas tė tjerave, jo vetėm qė po e rrėnon ekonominė e vendit, por po e rrezikon stabilitetin dhe sovranitetin. Kjo gjendje sipas tij, para sė gjithash po e rrezikon jetėn e qytetarėve serbė dhe perspektivėn e tyre, e cila nuk mund tė jetė nė barrikada dhe nė izolim nga siguria dhe nga perspektiva pėr jetė tė lirė.
Kėto komente ai i bėri nė konferencėn e pestė tė kryetarėve tė Parlamenteve tė shteteve tė Ballkanit Perėndimor, me temė “Dimensionet e Sigurisė dhe tė bashkėpunimit nė Ballkanin Perėndimor” qė po mbahet nė Budapest.
“Ne, nė Kosovė, po ngutemi qė tė djeshmen e dhimbshme t’ia lėmė historisė, pėr ta zėnė sa mė parė hapin pėr tė ardhmen, por, kėtė nuk mund ta bėjmė pa gatishmėrinė e tė gjitha vendeve tė Ballkanit Perėndimor dhe pa mbėshtetjen e pėrhershme tė BE-sė dhe tė SHBA-sė, si garantues tė paqes dhe tė sigurisė nė botė”, u shpreh kryekuvendari.

Targat KS rivihen nė qarkullim brenda muajit
ereniku / 12.10.2011
Targat qė asociojnė Kosovėn si njė vend qė nuk e ka tė definuar statusin, do tė rilėshohen nė qarkullim pa u bėrė njė vit i plotė prej kur nė tė rejat u vendosėn inicialet e Republikės sė Kosovės. Tė tilla do t’u lėshohen serbėve, por edhe disa shqiptarėve.
Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, ka thėnė se janė nė finalizim pėrgatitjet pėr tė prodhuar kėto targa, ashtu siē parasheh marrėveshja e korrikut e arritur ndėrmjet palės kosovare dhe asaj serbe pėr lirinė e qarkullimit ndėrmjet tė dyja vendeve. Pėr targat KS ka thėnė se do tė lėshohen brenda muajit.
“Do tė fillojmė. Edhe udhėzimin administrativ po e pėrgatisim. Do tė lejohen deri mė 1 nėntor ato qė janė zhdoganuar, me njė deklarim qė janė kryer mė herėt”, i ka thėnė “Kohės Ditore” ministri Rexhepi. “Ndoshta edhe para 1 nėntorit do tė fillojė furnizimi”.
Me targat qė janė zėvendėsuar nė dhjetorin e vitit tė kaluar me ato RKS, nuk do tė mund tė pajisen veturat e secilit pasagjer qė shpreh dėshirėn pėr t’i pasur. Pėr tė mos i bėrė krejt njėetnike, do t’iu lėshohen edhe disa shqiptarėve. Megjithėkėtė, kėrkesės pėr t’u pajisur me to duhet bashkėngjitur argumente tė forta pėr nevojėn se iu duhet tė vozisin me automjet nė Serbi. “Kryesisht (targat KS i lėshohen v.j.) komunitetit serb, por edhe pėr shqiptarėt, vetėm nėse kanė ndonjė arsye tė madhe dhe ato do tė precizohen nė udhėzim administrativ”, ka treguar Rexhepi. “Vetėm nėse kanė ndonjė familjar, ndonjė biznes, ndonjė sėmundje...”. /Telegrafi/

Regjistrimi lėkund koalicionin qeveritar
10:10 / 12.10.2011
Regjistrimi i popullsisė ka vėnė nė sprovė marrėdhėniet midis partnerėve tė koalicionit qeveritar VMRO-DPMNE dhe BDI.
Ndryshimet e reja tė Ligjit pėr Regjistrimin e popullsisė, caktimi i datės dhe vlerėsimi qė do tė dal nė seancėn e radhės tė Qeverisė lidhur me dėshtimin e kėtij procesi qė ka nisur mė 1 tetor, pritet tė ketė njė debat tė nxehtė nė kabinetin qeveritar. Njė zyrtar i lartė i BDI deklaroi: “Ne kemi hasur nė interpretime tė ndryshme tė Ligjit pėr regjistrim, ku nė mėnyra tė ndryshme kėrkohej qė tė pėrjashtoheshin qytetarėt qė janė pėrkohėsisht jashtė vendit nė njė periudhė prej mė pak se njė viti. Pastaj manipulimet me turqit dhe manipulimet e tjera nė zonat e pastra etnike maqedonase, qė janė raportuar nga regjistruesit nė terren”, theksoi zyrtari i lartė i BDI-sė.
Qeveria pritet tė vendos pėr ndryshimin e Ligjit, ku siē ėshtė paralajmėruar do tė evitohen parregullsitė dhe problemet e tjera qė janė hasur nga 10 ditshi i regjistrimit tė deritanishėm. Kėto ndryshime do t`i dorėzohen menjėherė Parlamentit, ndėrsa nuk pėrjashtohet edhe caktimi i datės pėr mbajtjen e tij.
Ndėrkohė, zėvendėskryeministri Musa Xhaferi ka thėnė se nuk ėshtė shumė “tragjike” nėse prolongohet regjistrimi pėr 6 apo 12 muaj. Ai tha se me rėndėsi ėshtė qė ai tė organizohet mirė “qė deri mė tani nuk ishte rast”. Xhaferi ka thėnė se nėse do tė vendoset pėr regjistrim tė ri ai nuk do tė mund tė organizohet nė periudhėn para gjashtė muajve.


- Lajmet
- E marte, 11 tetor, 2011

Kuvajti njeh Kosovėn
Prishtinė, 11 tetor 2011 Koha: 09:39
Pas paralajmėrimeve tė kryetarit tė Asamblesė Nacionale tė Kuvajtit, Jasem Mohamad Al Kharafi, Kuvajti edhe zyrtarisht e ka njohur Republikėn e Kosovės, duke u bėrė vendi i 85 qė njeh shtetin tonė.
Zyrtarė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme kanė konfirmuar pėr Kosovapress se Qeveria e Kuvajtit ka njohur shtetin e Kosovės, ndėrsa pritet qė sot notėn verbale t’ia dorėzojė ministrit tė Jashtėm, Enevr Hoxhaj, i cili po zhvillon njė vizitė zyrtare nė Kuvajt.
Ndryshe, tė shtunėn kryetari i Asamblesė Nacionale tė Kuvajtit, Jasem Mohamad Al Kharafi, gjatė vizitės qė zhvilloi nė Kosovė, pati paralajmėruar se vendi i tij shumė shpejt pritet ta njohė zyrtarisht pavarėsinė e Kosovės.
Bregu i Fildisht ėshtė shteti i fundit qė e ka njohur Republikėn e Kosovės./kosovapress/

top-channel:
Kuvajti njeh pavarėsinė e Kosovės
11/10/2011
Shteti i Kuvajtit ka njoftuar tė martėn se ka njohur Kosovėn si shtet tė pavarur dhe se do tė vendosė marrėdhėnie diplomatike nė nivel ambasadorėsh me tė.
Lajmin e bėn tė ditur dega kuvajtiane e agjencisė franceze tė lajmeve “AFP”.
“Bazuar nė udhėzimet e emirit, shteti i Kuvajtit e njeh Kosovėn dhe do tė kėmbejė pėrfaqsim diplomatik nė nivel ambasadorėsh me kėtė shtet”, citon agjencia njė komunikatė zyrtare tė kėshillit kuvajtian tė ministrave.
Kabineti nė fjalė ka kėrkuar nga Ministria e Jashtme e vendit qė tė ndėrmarrė masat e nevojshme pėr tė zbatuar vendimin. Lajmi pritet tė konfirmohet edhe nga autoritetet nė Kosovė. Nga tė dhėnat e Ministrisė kosovare tė Punėve tė Jashtme rezulton se, me Kuvajtin numri i vendeve qė kanė njohur Kosovėn arrin nė 82.
Nigeria dhe Gaboni ende nuk i kanė dėrguar notat e tyre zyrtare tė njohjes, prandaj edhe nuk figurojnė nė listėn e shteteve qė kanė njohur pavarėsinė e Kosovės.
Pėr shkak tė mungesės sė notave zyrtare, nė radhėt e diplomacisė kosovare ėshtė krijuar njė ngatėrresė qė ka vėnė nė dyshim procesin e njohjeve.

Avioni i presidentit Topi pėson defekt para fluturimit
Tiranė, 11 tetor 2011
Avioni me tė cilin presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, Bamir Topi, do tė udhėtonte drejt Turqisė, ka pėsuar njė defekt teknik tė papritur pak minuta para nisjes.
Lajmi ėshtė bėrė publik fillimisht nga mediat turke, tė cilat referuar burimeve qeveriare raportuan se pas marrjes sė kėtij informacioni, qeveria turke ka dėrguar njė nga avionet e saj speciale dhe tė sigurtė qė pėrdoret pėr autoritetet e shtetit, me qėllim trasportimin e presidentit Topi ne kryeqytetin turk, Ankara.
Sipas agjencesi zyrtare tė lajmeve “Anadolu Ajansi”, kreu i shtetit shqiptar ka mbėrriut me disa orė vonesė nė Ankara, bashkė me delegacionin qė e shoqėronte.
Zyrtarėt e Presidencės sė Shqipėrisė kanė konfirmuar ngjarjen, ndėrsa nuk kanė sqaruar llojin e avarisė dhe se cilės kompani i pėrkiste avioni, me tė cilin Topi kishte planifikuar tė udhėtonte.

Dialogu teknik do tė vazhdojė, data nuk dihet
11 tetor 2011
Zėvendėskryeministrja Edita Tahiri ka thėnė tė martėn se me ndėrmjetėsin e Bashkimit Evropian nė bisedimet Kosovė-Serbi, Robert Kuper, ėshtė pajtuar qė tė vazhdojė dialogu teknik pėr ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me rregullimin e jetės sė qytetarėve, por assesi tė mos pėrfshihen ēėshtjet politike nė kėtė dialog.

Ndėrpritet procesi i regjistrimit tė popullatės nė Maqedoni
Shkup, 11 tetor 2011
Regjistrimi i popullsisė nė Maqedoni ėshtė ndėrprerė, pasi tė gjithė anėtarėt shqiptarė tė Komisionit Shtetėror pėr Regjistrim kanė dhėnė dorėheqje nė mengjesin e sė martės, pas konstatimit se ky proces ėshtė i dėshtuar.
Ndėrprerja e regjistrimit, sipas komisionerėve shqiptarė, vjen pas problemeve tė shumta nė terren dhe keqinterpretimit tė ligjit pėr regjistrim, nė veēanti nga anėtarėt maqedonas tė komisionit dhe regjistruesit nė terren.
Njė ditė mė parė anėtari i KSHR-sė, Artan Grubi kishte deklaruar pėr media se nė ditėt e para tė realizimit tė regjistrimit ishte arritur tė regjistrohet vetėm njė e katėrta e popullsisė. Anėtarėt shqiptarė tė KSHR-sė kishin kėrkuar shtyerjen e afatit, por kėrkesa e tyre ishte refuzuar nga anėtatrėt maqedonas tė Komisionit.

Rruga e asfaltuar ndėrron pamjen e fshatit Kotradiq tė Pejės
11 tetor 2011
Rruga pėrmes fshatit Kotradiq tė komunės sė Pejės ėshtė njė dėshmi tjetėr se ky qytet po dėrgon qytetėrimin e tij edhe nė zona rurale. Ishte vetė kryetari Ali Berisha qė tė martėn zbriti nė kėtė fshat qė tė pėruroj rrugėn e asfaltuar, e cila e lidh Kotradiqin me rrugėn e Lugut tė Baranit.

Shpjegon profecinė pėr vitin 2012
Romė, 11 tetor 2011
Nė vitin 2012 nuk do tė ndodhė apokalipsi i parashikuar nė kalendarin Maja, por do tė nisė njė evolucion i ri shpirtėror pėr njerėzimin. Kėtė e konfirmon mjeshtri Quetzasha, njė njohės shumė i mirė i majave dhe aztekėve, njėkohėsisht pasardhės i tyre.
Deri tani, disa studiues janė pėrpjekur tė interpretojnė dokumentet e lėna nga majat, por pjesa mė e madhe e tyre kanė mbetur tė pakuptueshme.
Quetzasha ėshtė i pari pasardhės i majave qė flet pėr profecinė e shumėpėrfolur.
“Nuk duhet pasur frikė nga 2012-ta. Pėr atė qė do tė vijė duhet vetėm pėrgatitje shpirtėrore”.
Sipas tij, ėshtė e pamundur qė nė tė ardhmen e afėrt tė ndodhin katastrofa globale.
“Sipas jush, nuk jetojmė tashmė nė njė botė plot katastrofa? Luftėrat e vazhdueshme, urrejtja mes besimeve fetare, tragjedia bėrthamore nė Japoni dhe shfarosja e popujve tė tėrė nga uria dhe gjenocidi nė Afrikė. Pėr tė mos folur pastaj pėr katastrofat e pėrditshme, sepse katastrofa mė e madhe ėshtė shkatėrrimi i familjes”, tha ai pėr tė pėrditshmen “Libero” nė Itali.
Majat e lashtė kanė lėnė mesazhe tė shkruara nė piramida dhe nė kalendarin e tyre. Ajo qė ata kanė regjistruar nė shkrimet e tyre ėshtė ndryshimi qė planeti pėson nė mėnyrė konstante, pėrmes fenomenesh natyrore si ekuinokset, solsticet etj.
“Bėhet fjalė pėr njė shkėmbim energjie nė Tokė, por edhe brenda njeriut”, pėrfundon Quetzasha, duke pohuar se gjithsesi nė 21 dhjetorin e vitit tjetėr diēka do tė ndodhė.


- Lajmet
- E hėnė, 10 tetor, 2011

Mitrovicė E hėnė, 10 tetor, 2011
Mitrovicė (ora 13:11) – Nga burime te drejtperdrejta behet e dijtur se grupet kriminale serbe nė veri tė Mitrovicės, kanė vendosur njė barrikadė tjetėr te Tre Rrokaqiejt dhe, njėkohėsisht, e kanė kthyer mbrapsht njė veturė tė EULEX-it, me pretekstin se nuk janė tė dėshiruar dhe se po i shqetėsojnė banorėt.

Mitrovicė (ora: 12:15) – Nė mėngjesin e sotėm, kriminelė serbė tė stacionuar nė tendėn te barrikada e Urės sė Ibrit, e kanė sulmuar fizikisht shqiptaren Bukurie (Esat) Krasniqi, 440vjeēare, derisa ajo po shkonte nė punė.
Bukurie Krasniqi, banore e kuartit tė Boshnjakėve, nė Lagjen e Ibrit, ėshtė goditur me gurė nė kėmbė dhe, flaė zhdėrvjelltėsisė sė saj, ajo i ka eskivuar mė tė keqes, pas sulmit vandal tė kriminelėve serbė.
Qytetarja e sulmuar ėshtė punonjėse nė Qendrėn e Kulturės “Rexhep Mitrovica”, nė Mitrovicė.
Sulmin ndaj saj e ka dėnuar menjėherė sot Qendra rajonale e KMDLNJ-nė nė qytetin verior tė Kosovės. KMDLJN po ashtu ka dėnuar edhe rastet tjera tė dhunės, tė ushtruar nga grupet kriminale serbe ndaj qytetarėve joserbė nė veri tė Mitrovicės.
KMDLNJ ka kėrkuar nga organet e sigurisė, KFOR-i, EULEX-i dhe Policia e Kosovės, tė cilat janė tė thirrur pėr tė siguruar lėvizje tė lirė dhe siguri tė qytetarėve, qė t’i arrestojnė tė gjithė kriminelėt qė po ushtrojnė dhunė mbi popullatėn joserbe, dhe t’i marrin nė pyetje policėt serbė tė cilėt, sipas KMDLNJ-sė, bartin uniforma tė Policisė sė Kosovės, nėrkaq tėrė kohėn bashkėpunojnė me kriminelėt serbė tė stacionuar nė tendėn te Ura e Ibrit.

Mitrovicė (ora:12:01) – Banorėt shqiptarė nė veri kanė besim tek institucionet, pavarėsisht situatės sė tensionuar dhe problemeve pėr qarkullim si pasojė e barrikadave tė vendosura nga strukturat paralele serbe, u tha tė hėnėn nė takimin e Komitetit tė Sigurisė tė Komunės sė Mitrovicės.
Kryetari i komunės, Avni Kastrati, tha se gjatė javės ka zhvilluar vizita nė shumicėn e lagjeve tė veriut pėr tė parė pėr sė afėrmi gjendjen e banorėve.
“Kemi vizituar Kodrėn e Minatorėve, Lagjen e Boshnjakėve dhe Kroin e Vitakut. Gjendja e tyre ėshtė e rėndė pėr shkak tė bllokimit tė rrugėve, mirėpo sjellja e tyre vazhdon tė jetė shumė e pėrgjegjshme ndaj situatės”, tha ai.
Kastrati theksoi se “qytetarėt shqiptarė, por edhe ata tė komuniteteve joserbe nė veri, kanė besim tek institucionet dhe punėn e tyre. Kjo na ndihmon tė gjithėve dhe sidomos strukturat e sigurisė sa i pėrket menaxhimit tė situatės”.
Sipas tij, barrikadat ua kanė rėnduar jetėn tė gjithėve, prandaj kėrkojmė nga strukturat e sigurisė qė sa mė parė t’i largojnė ato.

Kuqi: S’rrėshqasim nė dialog politik
Lajme Shqip E Hėnė, 10 Tetor 2011 15:01
Prishtinė – Ndėrmjetėsi i BE-sė pėr dialogun teknik Kosovė-Serbi, Robert Cooper pasdite pritet ta takojė kryeministrin Hashim Thaēi.
Cooper qėndron sot nė Prishtinė, pas vizitės nė Beograd, nė kuadėr tė pėrpjekjeve pėr vazhdimin e dialogut teknik.
Z/kryeministri Hajredin Kuqi ka konfirmuar se Cooper do tė ketė takim sot pasdite me kryeministrin Hashim Thaēi dhe se do tė bisedohet pėr tema qė janė pėrcaktuar mė herėt nė lidhje me raportet ndėrshtėtore Kosovė-Serbi.
“Sot do tė ketė takim me kryeministrin, pasdite. Natyrisht se ne kemi tema tė pėrcaktuara me herėt, pėr tė cilat do tė diskutohet. Kosova e ka vullnetin e vet qė tė marrė pjesė nė dialog pėr raportet ndėrshtetėrore midis Kosovės dhe Serbisė dhe nė kėtė drejtim Kosova do tė kryejė obligimet e veta”, ka thėnė Kuqi.
Zv/kryeministri kosovar ka mohuar informacionet se Cooper do tė paraqes propozime pėr pikat kufitare nė veri. Qeveria e Kosovės kėmbėngulė se rregullimi i brendshėm iu takon vetėm institucioneve tė Kosovės.
Gjatė vizitės nė Beograd, ndėrmjetėsi i Bashkimit Evropian nuk ka arritur tė marrė pėlqimin e palės serbe pėr tė vazhduar bisedimet nė datėn e lajmėruar mė 18 tetor, rreth energjetikės, telekomunakiacionit dhe pėrfaqėsimit ndėrkombėtar tė Kosovės.
Serbia kėmbėngulė qė tė bisedohet edhe pėr ēėshtjen e pikėkalimeve kufitare nė Jarinjė e Bėrrnjakė. Por, kjo kundėrshtohet nga institicuonet e Kosovės.
Kuqi pėrsėriti se ēėshtjet kushtetuese dhe ato tė mandatuara nga Kuvendi i Kosovės nuk mund tė diskutohen.

Haxhinasto: Ja e vėrteta e Abetares sė Preshevės
E Hėnė, 10 Tetor 2011 14:36
Ministri i Jashtėm Edmond Haxhinasto ka reagur lidhur me abetaren e gjuhės shqipe tė zhveshur prej simboleve kombėtare mbi bazėn e njė kėrkese tė bėrė nga pala serbe, e tė vėnė si kusht pėr tė pranuar idenė e abetares nė Medvegjė, Preshevė e Bujanovc.
Haxhinasto, ka dhėnė njė intervistė agjencisė sė lajmeve ‘Presheva Jonė’, dhe nė tė ai ka pohuar se gjithēka ėshtė vendosur me aktorėt lokalė qė kanė njė mandat pėr tė folur e pėr tė vendosur nė emėr tė qytetarėve.
“Ne ishim pėrballė dy opcionesh: ose tė kishim kėtė abetare qė kemi, ose tė mos kishim abetare fare”, thotė nė thelb ministri, duke lėnė pa shpjeguar se pse ėshtė dashur tė diskutojnė mbi dy opcione.
Haxhinasto ėshtė shprehur mė tej se “Ministria dhe qeveria jonė shqiptare konsideron si sukses tė vitit praninė e Abetares nė mesin e voglushėve dhe voglusheve tė Luginės sė Preshevės. Sipas tij “Retorika rreth kėsaj qėshtje, politizimi i Abetares nuk i shėrben aspak. Sepse aty ishin dy alternative: Ose , tė kishte njė Abetare qė do tė bėhej njė Abetare qė do tė bėhej nė mėnyrė koncensuale edhe nga shqiptarėt e tjerė edhe pėrfaqėsuesve zyrtarė tė arsimit nė atė zonė, ose t mos kishte fare asnjė Abetare nė gjuhėn shqipe pėr shokollarėt shiptarė tė Luginės sė Preshevės. Dhe besoj se kėtu vetėm njeriu i verbėrt apo i marrė nuk do tė dunte ta bėnte pėrzgjedhjen”.
Nė kėto momente, Haxhinasto mendon se duhet lėnė anash politizmi i cėshtjeve dhe tė ecet pėrpara duke i dhėnė prioritet mėsimit tė shkronjave dhe gjuhės shqipe tė standrardizuara sipas normave tona kombėtare pėrmes Abetares dedikuar fėmijėve shqiptarė nė Medvegjė, Bujanoc dhe Preshevė.
“Nė tė ardhmen, sigurisht do tė ket vend tė arrihet dhe tė diskutohet mė gjatė tė arrihet njė mirkuptim i gjitha palėve, pėr njė abetare gjithkombėtare”-premton Haxhinasto. Banorėt Luginės sė Preshevės protestuan disa ditė mė parė kundėr shpėrndarjes sė Abetares e cila sipas tyre ishte e zhveshur nga simbolet kombėtare duke akuzuar pėr kėtė fakt ambasadorin shqiptarė nė Beograd.


- Lajmet
- E shtunė, 08 tetor, 2011

...ereniku: vazhdon loja e pist e Evropes me shqiptaret.
- PEJA, Shpullė Fuad Ramiqit.
- Stefanoviq: S’pari zgjidhja e pikave kufitare, pastaj vazhdimi i dialogut
- Serbėt e Bosnjes nė veri tė Kosovės
- Barrikadat, qeveria Kosoves diskuton planin e KFOR-it
- Pikėkalimet nė Bėrnjak dhe Jarinjė, kushti i Serbisė pėr dialog
- Thaci: Dialog, vetėm si tė pavarur
- Gjilan, protestė pėr Preshevėn
- Njohjet e Kosovės nė udhėkryq
- Iraku nuk ndryshon qėndrimin ndaj Kosovės
- Kryeparlamentari i Kuvajtit viziton Kosovėn
- Sparks: Mezi po presim ta vendosim ligjin edhe nė veri
- BE:Shtohen azilantėt shqiptarė-liberalizimi i vizave nė rrezik, siē ka ndodhur edhe me Serbinė e Maqedoninė.
- Reshat Arbana nderohet me “Nderin e Kombit”
- Borė nė Kroaci
- Serbia vjedh mbi 1200 vagonė tė trenave bullgar.


..pak me hapet:
Serbėt e Bosnjes nė veri tė Kosovės
08/10/2011
Njė grup serbėsh nga Banja Lluka kanė udhėtuar drejt veriut tė Kosovės pėr t'u solidarizuar me serbėt e kėsaj zone.

Barrikadat, qeveria diskuton planin e KFOR-it
08/10/2011
Institucionet e Kosovės janė duke diskutur me KFOR-in pėr hartimin e njė plani tė veprimit pėr heqjen e barrikadave nė veri, tė cilat prej mesit tė shtatorit kanė bllokuar rrugėt nė atė pjesė.

“Veriu”, kushti i Serbisė pėr dialog
08/10/2011
Serbia nuk do tė pranoj vazhdimin e dialogut teknik me Kosovėn pa e zgjidhur problemin me pikėkalimetnė Bėrnjak dhe Jarinjė.

Njohjet e Kosovės nė udhėkryq
Paralajmėrimet e shumta pėr njohje tė reja tė Republikės sė Kosovės, tė bėra kryesisht nga zyra e zėvendėskryeministrit Behgjet Pacolli, duket se nuk po gjejnė konfirmim.

Gjilan, protestė pėr Preshevėn
Nė kohėn kur veriu i Kosovės rrezikon tė bėhet pjesė e bisedimeve me Serbinė, shqiptarėt e Luginės sė Preshevės ngrihen nė kėmbė kundėr diskriminmit tė tyre nga shteti i Serbisė.

Ceremoni zyrtare pėr lamtumirėn e fundit tė Alisė
Ish-sekretari i parė i Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės dhe njėkohosisht ish-presidenti i parė i pluralizmit, Ramiz Alia, do tė pėr pėrcillet pėr nė banesėn e fundit ditėn e diel.

Thaci: Dialog, vetėm si tė pavarur
08/10/2011
Thaci: Dialog, vetėm si tė pavarur
Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaci ka shprehur sėrish gatishmėrinė e tij pėr tė biseduar me Serbinė, por vetėm si dy shtete tė pavarura.
“Nėse dialogu politik mes Kosovės dhe Serbisė do tė nėnkuptonte gatishmėrinė e liderėve tė dy shteteve tė pavarura qė me sukses tė fillojnė njė kapitull tė paqes dhe tė mirėkuptimit tė ndėrsjellė, atėherė qė sot jam i gatshėm pėr njė dialog tė tillė”, ka deklaruar Thaci nė njė intervistė pėr tė pėrditshmen “Danas”.
Tre ditė mė parė Thaci pėrjashtoi cdo mundėsi pėr dialog tė karakterit politik me Serbinė. Ndėrsa nė njė intervistė pėr RTK-nė tė dhėnė javėn e kaluar, ai tha se, pėrsa i pėrket veriut tė Kosovės nuk do tė ketė kthim prapa dhe as kthim tė status kuosė.
Thaci deklaroi se me ndėrhyrjen nė veri tė Kosovės kanė ndodhur njė sėrė ndryshimesh tė mėdha dhe pozitive.
“Nė bashkėpunim me mekanizmat ndėrkombėtarė tė sigurisė do tė vendoset rendi dhe ligji edhe nė veri”, theksoi Thaci.
Ndėr tė tjera, kryeministri pėrgėnjeshtroi zėrat pėr synimin e tij pėr tė garuar pėr postin e presidentit tė Kosovės vitin e ardhshėm.

...ereniku: vazhdon loja e pist e Evropes me shqiptaret:
Stefanoviq: S’pari zgjidhja e pikave kufitare, pastaj vazhdimi i dialogut
08 Tetor 2011 14:01
“Ne jemi tė gatshėm qė tė bisedojmė pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė vendkalimeve. Pasi qė Prishtina nuk dėshiron tė bisedojė lidhur me kėtė, ne kemi gjetur atė qė dėshiron”, ka porositur Stefanovic. Ai ka shtuar se Cooper do t’ua bėjė me dije autoriteteve tė Kosovės propozimet e reja.

Iraku nuk ndryshon qėndrimin ndaj Kosovės
08 Tetor 2011 14:01
Ambasadori i Irakut nė Beograd, Falah Abdulsad, ka thėnė se vendi i tij nuk e njeh pavarėsinė e Kosovės dhe vazhdon tė mbetet pranė kėtij qėndrimi.
Diplomati irakian ndėrkaq ka vlerėsuar pozitivisht raportet Irak-Serbi dhe u ka bėrė thirrje kompanive serbe tė investojnė nė kėtė vend tė Gjirit Persik.

Kryeparlamentari i Kuvajtit viziton Kosovėn
08 Tetor 2011 11:40
Me ftesė tė kryetarit tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, Jakup Krasniqi, sot vjen pėr vizitė nė Kosovė Shkėlqesia e Tij, Jassem Mohammad Al Kharafi, kryetar i Asamblesė Nacionale tė Kuvajtit, i cili udhėheq delegacionin parlamentar kuvajtian.
Kryeparlamentari kuvajtian, Al Kharafi, do tė pritet nė takime tė veēanta nga kryetari i Kuvendit tė Kosovės, dr Jakup Krasniqi dhe kryeministri Hashim Thaēi.

Sparks: Mezi po presim ta vendosim ligjin edhe nė veri
08 Tetor 2011 14:24
Zėvendės shefi i misionit EULEX, Endi Sparks, ka deklaruar se zgjidhja e problemeve nė veri pas vendosjes sė barrikadave nga serbėt e rebeluar duhet tė bėhet me mjete paqėsore dhe se sundimi i rendit dhe ligjit duhet tė shtrihet edhe nė kėtė pjesė tė Kosovės.
Ai kėto komente i bėri tė shtunėn gjatė njė vizite qė sė bashku me Pėrfaqėsuesin Special tė Zyrės Ndėrkombėtare Civile nė Kosovė, Piter Feith, i bėn qytetit tė Pejės, ku kanė arritur me tren nė kuadėr tė turneut tė trashėgimisė kulturore.
Me kėtė rast, Feith ka thėnė se kjo vizitė ėshtė njė mundėsi e mirė pėr t’u njohur pėr sė afėrmi me trashėgiminė kulturore tė Dukagjinit.
"Ėshtė gjithmonė kėnaqėsi tė jemi nė Pejė dhe me tė vėrtetė jemi kėnaqur edhe me udhėtimin me tren nga Prishtina nė Pejė. Po ashtu, kjo na pėrkujton menjėherė se sa gjėra tė mira ka nė Kosovė, infrastruktura, zhvillimi i transportit po ashtu hamami i Pejės, kisha dhe pjesė tjera tė trashėgimisė qė do duhet tė ruhen", ėshtė shprehur Feith.
Nga ana e tij, zėvendės shefi i EULEX-it, Endi Sparks, i pyetur nga mediat se a ngjajnė barrikadat e vendosura nė veri dhe sulmet e serbėve ndaj KFOR-it dhe EULEX-it, pak shumė me Irlandėn e Veriut, ka thėnė se problemet do tė zgjidhen me rrugė paqėsore.
“Nuk besoj ashtu. Nė cilin do rast ne mund tė shohim sikurse edhe nė Irlandėn Veriore, po ashtu edhe nė Kosovė ēdo gjė mund tė zgjidhet nė mėnyrė paqėsore. Sot ėshtė shi, moti i ftohtė dhe mua me tė vėrtetė mė vjen keq pėr njerėzit qė qėndrojnė afėr barrikadave. Unė mendoj se ata po frikėsohen pėr tė ardhmen e tyre, por them se ata nuk kanė pse tė frikėsohen pėr kėtė gjė, sepse sundimi i ligjit do tė funksionalizohet nė ēdo pjesė tė Kosovės dhe ne mezi presim qė ta vendosim ligjin edhe nė veri", u shpreh Sparks...

Shtohet numri i azilantėve shqiptarė
08 Tetor 2011 13:30
Pas alarmit tė Komisionit Evropian pėr rritjen e pėrqindjes sė azilkėrkueseve nga Shqipėria dhe vende tė tjera tė rajonit, tė dhėnat publike tė Komisariatit tė Pėrgjithshėm belg pėr Refugjatet e konfirmojnė kėtė rritje.
Ndėrsa nė 6 muajt e parė tė vitit 2011 janė shėnuar mesatarisht rreth 25 aplikime nė muaj, dy muajt e fundit kanė shėnuar njė rritje tė befasishme tė numrit tė aplikimeve pėr azil nga shtetasit shqiptarė.
Nė gusht numėrohen 50 kėrkesa dhe nė shtator shėnohen 84 tė tilla.
Nėse vazhdon me kėto ritme, njė rritje e tillė rrezikon lėvizjen e lirė, sipas mekanizmit monitorues, i cili pėrmban edhe masa ndėshkuese nė rast abuzimi.
Nėse vendet e Ballkanit Perėndimor nuk pėrmbushin angazhimet e marra pėr sa i pėrket rritjes sė kėrkesave pėr azil, liberalizimi i vizave mund tė vihet nė rrezik.
Nga dita e ngritjes sė alarmit deri nė marrjen e njė vendimi pėr rikthimin e pėrkohshėm tė vizave, ka njė mori raportesh, analizash e procedurash tė komplikuara qė do tė kėrkonin disa muaj. Problemi qė lind ėshtė mungesa e mjeteve pėr ta parandaluar njė fenomen tė tillė, siē ka ndodhur edhe nė rastin e Serbisė e Maqedonisė.

Shpullė pėr Fuadin nė Pejė
nga Lirita Halili 08 Tetor 2011 08:19
E premtja nuk ka qenė ditė e mirė pėr Fuad Ramiqin. Ai shkoi nė Pejė pėr tė protestuar, por as 100 njerėz nuk arriti t’i mblidhte. Njė ditė mė herėt, Gjykata Kushtetuese njoftoi se lejimi i shamive nė shkolla publike do tė ishte shkelje e ligjit themelor tė Shtetit. Ramiqi thotė pėr Express se nuk e njeh kėtė Gjykatė.
Por organizimi nuk i doli Ramiqit ashtu siē ai e kishte paramenduar. Pavarėsisht se ai ėshtė kujdesur njė javė mė herėt qė ta publikojė paralajmėrimin se falja e xhumasė nė shenjė proteste pėr lejimin e bartjes sė shamisė, do tė mbahet nė qendėr tė Pejės, kur erdhi kjo ditė, aty nuk ishin as 100 veta.
Ata qė ishin nė numėr mė tė madh, por qė nuk iu bashkuan protestės, ishin qytetarėt qė ndodheshin pranė protestuesve. Madje disa nga ata kanė thėnė pėr gazetėn Express se nuk i njohin personat qė janė duke u falur nė qytetin e tyre dhe se shumica e tyre, sipas kėtyre qytetarėve, nuk janė pejanė.
Pavarėsisht kėtij fakti, protesta u mbajt. Para tė pranishmėve mbajti njė ligjėratė njė hoxhė nga Drenasi, pėr tė cilin pėrveē qė e ka sjellė vetė aty, Fuad Ramiqi nuk dinte asgjė tjetėr. Madje Ramiqi nuk e dinte as se si quhej ky hoxhė. Sidoqoftė, ky hoxhė nga Drenasi vazhdoi t’u mbajė ligjėrata pėr rėndėsinė e shamive nė shkollė.
Ai iu drejtua turmės sė vogėl, duke i kujtuar se kėrkesa e tij dhe e atyre qė ndodheshin pėrballė tij, ėshtė e pastėr. Dhe si e tillė duket pranuar.
“Do tė vazhdojmė qė nė kėtė mėnyrė tė kėrkojmė qė shamia tė lejohet tė bartet nga nxėnėset qė vijojnė mėsimin nė shkollėn fillore dhe atė tė mesme”, ka thėnė Ramiqi.
“Po na kundėrshtojnė veē se jemi myslimanė, sepse mos tė ishim nuk do tė na kundėrshtonin. Kėta i referohen kushtetueses por po dalin jashtė saj me mos lejimin e bartjes sė shamisė”, ka thėnė ai.
Ndėrkaq, interesante ishte se shumica e atyre qė e falėn xhumanė nė rrugė, ishin nxėnės tė shkollave tė mesme. E, pėrveē pejanėve, Ramiqi nė Pejė nuk pati as pėrkrahjen e policėve. Pėr dallim nga Prishtina, qė prania e pjesėtarėve tė policisė ndodhej kudo, qetėsinė nė Pejė e mbajti vetėm njė polic. Edhe ai ndodhej aty pėr rregullimin e komunikacionit.

Reshat Arbana nderohet me “Nderin e Kombit”
08 Tetor 2011 14:35
Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi, ka nderuar me Urdhrin “Nderi i Kombit”, aktorin e shquar tė skenės dhe kinematografisė shqiptare, Reshat Arbana.
“Duke parė njė vepėr qė ka mbetur nė memorien e kombit dhe duke pasur parasysh faktin qė juve ju duan njerėzit nė Shqipėri, shqiptarėt nė Kosovė e Maqedoni, nė Mal tė Zi e nė diasporė, kudo. Juve ju duan, sepse kanė arsye t’ju duan, sepse ju jeni njė aktor i madh dhe sepse keni mbetur shumė i thjeshtė dhe jeni njė njeri fisnik.

Borė nė Kroaci
08 Tetor 2011 13:38
Disa rajone tė Kroacisė janė pėrfshirė nga tė reshurat e borės.
Nė rajonin midis Mrkopljes dhe Starog Laza, janė shėnuar tė reshura mė tė dendura. Trashėsia e borės ka arritur nė 4 centimetra, ndėrsa janė paraqitur edhe ngrica.
Moti i ftohtė qė ka kapluar Kroacinė pritet tė arrijė edhe nė Gadishullin Ballkanik.

Serbia vjedh vagonėt e trenave bullgar
08 Tetor 2011 14:30
Sipas tė dhėnave nga Televizioni bullgar “Nova”, vetėm nė 5-6 vitet e fundit janė humbur mbi 1200 vagonė tė trenave.
Deri mė tani nuk ishte ditur se nga janė zhdukur.
Minsitri i Transportit tė Bullgarisė, Ivajlo Moskovski, ka kėrkuar nga Hekurudhat e Serbisė qė ti kthehen kėta vagonė.


- Lajmet
- E premte, 07 tetor, 2011

...trup e trup:
- Ndėrron jetė ish-presidenti Ramiz Alia
- Incident nė Mitrovicė, digjet makina e njė serbi
- Cooper bind Serbinė tė kthehet nė dialog
- Krye-kriminelin e veriut, Zvonko Veselinoviq e ruan KFOR-i grek!
- Hakerėt serbė sulmojnė ueb-faqen e EULEX-it
- Oscar refuzon filmin Falja e Gjakut, pėrzgjidhet Amnistia
- Cana nė Francė pėr fitore, jo pėr pushime
- 80 mijė shikues pėrball Shqipėrisė

..info. hapur:
Ndėrron jetė ish-presidenti Ramiz Alia
07/10/2011
3Ka ndėrruar jetė nė orėn 7.00 tė ditės sė premte nė sanatoriumin e Tiranės, Ramiz Alia, 86 vjec, ish-Sekretar i Pėrgjithshėm i Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė dhe ish-Presidenti i parė i Shqipėrisė pluraliste.
Zoti Alia ndodhej i shtruar nė sanatorium pėr shkak tė komplikacioneve nė mushkėri. Nuk ishte hera e parė qė zoti Alia i drejtohej spitalit pėr probleme kryesisht tė mpiksjes sė gjakut nė mushkėri.
Zoti Alia lindi mė 18 tetor 1925 nė Shkodėr. Ai u bashkua me lėvizjen komuniste pa mbushur ende 20 vjeē. U bė pjesėtar i ushtrisė partizane dhe pas ēlirimit nisi njė karrierė politike. I diplomuar i shkollės sė partisė nė Moskė, nė vitin 1954, nė vitin 1961 pranohet nė Byronė Politike tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė, duke u bėrė njė nga figurat mė tė rėndėsishme tė vendit gjatė diktaturės.
Gjatė kėsaj periudhe Ramiz Alia kreu detyrat tė ndryshme, pėrvecse anėtar i Burosė, ai ishte Ministėr i Arsimit dhe Kulturės, deputet, Kryetar i Presidiumit tė Kuvendit Popullor, Sekretar i Parė i Partisė Komuniste dhe kryetar i Kėshillit Presidencial, qė krijoi vetė nė vitin 1991. Pas zgjedhjeve tė para shumėpartiake nė Shqipėri tė zhvilluara mė 31 mars 1991, parlamenti i ri pluralist i dominuar nga deputetėt komunistė, mė 30 prill 1991 e zgjodhi Ramiz Alinė, President tė Republikės.
Pas zgjedhjeve tė parakohshme parlamentare tė 22 marsit 1992 ku fitoi koalicioni i opozitės i udhėhequr nga Partia Demokratike, mė 3 prill 1992 Alia dha dorėheqje nga posti i Presidentit dhe u tėrhoq nga jeta aktive politike, ndėrkohė qė Partia e Punės kishte filluar reformimin, duke u shndėrruar nė njė Parti Socialiste, me nė krye Fatos Nanon.
Pėr shumė, figura e Ramiz Alisė ka ngjallur diskutime tė shumta pėr rolin qė ai luajti apo nuk pranoi tė luajė nė zhvillimet demokratike. I burgosur gjatė viteve 90 pėr shpėrdorime, ai pėrfitoi nga amnistia e vitit 1997 dhe u largua pėr pak kohė nga Shqipėria. I rikthyer nė Tiranė nė vitin 1998, ai zhvilloi njė jetė tė qetė prej pensionisti, por duke qenė i ftuar nė pritje dhe aktivitete tė ndryshme me cilėsinė e ish-Presidentit tė Republikės.
Meta i shpreh ngushėllimet familjes
Kryetari i Lėvizjes Socialiste pėr Integrim Ilir Meta i shprehu ngushėllimet familjes sė ish-presidentit Ramiz Alia pėr ndarjen nga jeta tė njeriut tė tyre.
"Ramiz Alia ishte njė figurė e shquar e luftės anti-fashiste", thuhet nė ngushėllimin e Metės. Kreu i LSI-sė ėshtė i pari politikan qė deri mė tani ka shprehur ngushėllimet ./marre nga top channel/

Incident nė Mitrovicė, digjet makina e njė serbi
07/10/2011
Njė automjet privat me targa “KS” ėshtė djegur rreth orės dy tė mėngjesit tė sė premtes, nė rrugėn “Kolashini” nė afėrsi tė “3 rrokaqiejve” nė Veri tė Mitrovicės.
Policia e Kosovės beson se vetura e tipit Golf 2 ėshtė djegur si rezultat i zjarrėvėnies sė qėllimshme me njė substancė ndezėse, ndėrsa pronar i saj ėshtė njė serb 34 vjeēar. Njėsitė policore tė cilat kanė reaguar nė vend ngjarje kanė konstatuar se persona ende tė paidentifikuar i kanė vėnė zjarrin automjetit me ndihmė tė substancės ndezėse, qė besohet tė jetė njė pėrzierje molotovi, me benzinė.
Sipas zėdhėnėsit tė Policisė sė Kosovės pėr Mitrovicė, Besim Hoti, janė shkaktuar dėme tė mėdha materiale, dhe vetura konsiderohet e djegur tėrėsisht, ndėrsa nuk ėshtė raportuar pėr tė lėnduar nė njerėz. Deri mė tani autorėt e kėtij rasti nuk janė identifikuar, por sipas policisė, nė bazė tė hetimeve tė para lidhur me rastin, besohet se njė larje hesapesh pėr ēėshtje biznesi, mund tė jetė motiv i mundshėm i kėtij akti kriminal.

Cooper bind Serbinė tė kthehet nė dialog
07/10/2011
Ndėrmjetėsuesi i Bashkimit Evropian nė dialogun Kosovė-Serbi, Robert Cooper ka arritur t’i bindė zyrtarėt serbė qė tė kthehen nė dialog.
Konfirmimi vjen nga shefi i delegacionit serb nė bisedimet me Kosovėn, Borko Stefanovic, bėn tė ditur Telegraf.
“Nė bisedėn me ndėrmjetėsin e BE-sė, Robert Cooper, ėshtė arritur pajtimi qė dialogu me Prishtinėn duhet tė vazhdojė”, ka thėnė Stefanovic.
Dialogu Prishtinė-Beograd u ndėrpre ditė mė parė, pėr shkak se Serbia dėshtoi ta pėrfshijė nė tryezė ēėshtjen e pikave kufitare tė Veriut tė Kosovės.
Ende nuk dihet se me ēfarė kushte ėshtė kthyer Serbia nė dialog apo nėse ajo ėshtė pajtuar se pėr doganat nuk mund tė bisedohet nė Bruksel.
Kėmbėngulja e Serbisė pėr tė diskutuar mbi situatėn nė veri tė Kosovės solli dėshtimin e radhės tė dialogut Prishtinė-Beograd nė fund tė shtatorit.

Zvonkon e ruan KFOR-i grek!
ereniku, 07.10.2011/14:45 - E Premte
Shtypi serb nis tė merret me krye-kriminelin e veriut, Zvonko Veselinoviq, duke e identifikuar tash si njeriun qė po mban peng serbėt e veriut, pėr interesat e tij financiare.
Gazeta Press raporton sot se Veselinoviq ka marrėdhėnie tė mira, sipas saj, edhe me grupe kriminale shqiptare tė afėrta me kryeministrin Hashim Thaēi.
“Veselinovic kishte organziuar shumė takime me kriminelė shqiptarė, si dhe policė serbė e shqiptarė. Pėr sigurinė e njė takimi tė tillė nė vitin 2009 ishte pėrkujdesur KFOR-i grek”, thonė burimet pėr Press. Kur ishte arrestuar njėherė nė vitin 2003 pėr posedim heroine ai ishte nė shoqėri tė Oliver Ivanoviqit.
Veselinoviq ka kėrcėnuar me vdekje Borko Stefanoviqin dhe tani mendohet se ka ikur nė Greqi.

Hakerėt serbė sulmojnė ueb-faqen e EULEX-it
ereniku 07.10.2011/14:23 - E Premte
Njė grup i hakerėve serbė ka sulmuar faqen e internetit tė misionit tė EULEX-it nė Kosovė, duke e lėnė porosinė “Kosova ėshtė Serbi” pėr disa orė. Aty ėshtė thėnė se faqen e ka thyer grupi “AHC”. “Ky aksion paraqet pakėnaqėsinė tonė qė e ka shkaktuar EULEX-i me pohimet se ėshtė neutral pėr statusin, ndėrsa shihet ashiqare se e favorizon palėn shqiptare”, thuhej nė postimin e tyre nė anglisht dhe serbisht, transmeton “Blic”.

Oscar refuzon filmin Falja e Gjakut, pėrzgjidhet Amnistia
ereniku, E Premte, 07 Tetor 2011 12:56
Tiranė – Pasi Akademia e Filmit “Oscar” ka kthyer mbrapsht konkurimin e filmit “Falja e Gjakut”, bordi i Qendrės Kombėtare Kinematografike ka pėrzgjedhur sot pėr tė pėrfaqėsuar Shqipėrinė filmin “Amnistia”.
Pas pėrzgjedhjes sė filmit “Falja e gjakut”, regjisori Alimani reagoi menjėherė, duke dėrguar njė letėr drejtuar Akademisė sė Filmit “Oscar” pasi, sipas tij, ky film nuk plotėsonte kriteret kryesore si produksioni, regjia, skenaristi shqiptar.
Sipas Artan Minarollit ēėshtjet e kritereve tė tyre ishin tė dyshimta, por njė nga arsyet kryesore qė u kthye mbrapsht “Falja e gjakut” ėshtė regjisori i huaj. “Por, suksesit nuk i dihet asnjėherė”, tha Minarolli.
“Amnistia” i Bujar Alimanit, premierė nė Tiranė nė maj tė kėtij viti, ėshtė shfaqur pėr herė tė parė nė Festivalit Ndėrkombėtar tė Filmit nė Berlin dhe ka tėrhequr disa ēmime. Filmi i parė me metrazh tė gjatė i Alimanit nisjen e merr nga njė ngjarje reale ku tregon historinė e njė burri dhe njė gruaje tė cilėt takohen njė ditė gjatė rrjedhės sė jetės sė tyre tė mėrzitshme. Ata dashurohen ndėrsa dy bashkėshortėt e tyre tė dėnuar nė burg presin tė marrin amnistinė. Protagonistė janė aktorėt: Luli Bitri, Karafil Shena, Todi Llupi, Mirela Naska, Omer Hamitaj, Orest Arapaj etj. “Amnistia” ka fituar edhe tre ēmime nė Leēe si: Ēmimi CINEUROPA 2011, Ēmimi FIPRESCI, Ēmimi special i jurisė gjithashtu ka marrė pjesė nė Festivalin Ndėrkombėtar nė Kopenhagen, Danimarkė.
Nė 22 tetor bordi i QKK-sė me antarė: Teodor Laēon, Esat Musliun, Bujar Lakon, Agron Tufėn dhe Durim Nezirin, pėrzgjodhėn filmin “Falja e gjakut” pėr tė konkuruar nė “Oscar” me motivacionin se filmi ėshtė tėrėsisht nė gjuhėn shqipe, ėshtė xhiruar tėrėsisht nė Shqipėri dhe aktorėt janė tė gjithė shqiptarė.

Cana nė Francė pėr fitore, jo pėr pushime
ereniku, 07.10.2011/11:47 - E Premte
Lorik Cana “alarmon” francezėt. Kur kanė mbetur edhe pak orė para fillimit tė ndeshjes Francė-Shqipėri, Loriku ėshtė shprehur mjaft entuziast lidhur me rezultatin e ndeshjes. “Nė Francė pėr fitore, sepse pushimet i kemi mbaruar. Na mbetet vetėm tė ruajmė imazhin e vendit tonė, dhe sot mund tė bėjmė njė gjė tė tillė” shprehet kapiteni i sotėm i kombėtares shqiptare.

80 mijė shikues pėrball Shqipėrisė
ereniku, 07.10.2011/13:01 - E Premte
Drejtuesit e Federatės Franceze kanė njoftuar se janė shitur tė gjithė biletat pėr ndeshjen e sotme, e qė nė numėr janė plot 80 mijė. Njė biletė pėr tė shikuar ndeshjen Francė-Shqipėri kushtonte nga 7 deri ne 80 euro. Mbetet tė shihet se kjo prani e madhe e shikuesve vendas si do tė ndikojė tek kombėtarja shqiptare, se a do tė jetė presion pėr “trimat” tanė apo do tė jetė njė motiv shtesė, nė rrugėn drejt njė rezultati befasues.


- Lajmet
- E enjte, 06 tetor, 2011

NATO: KFOR bėri detyrėn nė Veri
NATO do tė vazhdojė tė qendrojė nė Kosovė pėr tė garantuar paqen dhe sigurine. Mbledhja e Ministrave tė Mbrojtjes sė Aleancės, ku Shqipėria pėrfaqėsohet nga Arben Imami, konkludoi tė mėrkurėn pasdite se misioni i KFOR-it ėshtė njė histori suksesi dhe se gjatė trazirave tė fundit nė Veri tė Kosovės, kjo prani ka ushtruar detyrėn nė mėnyrė tė paanshme dhe nė pėrputhje me mandatin e Kombeve tė Bashkuara.

Opozita, kritika Thacit pėr veriun
Deputetėt e Lidhjes Demokratike tė Kosovės dhe lėvizjes Vetėvendosje, nė seancėn e sė enjtes tė Kuvendit tė Kosovės, kanė kritikuar qeverinė se ka dėshtuar nė vėnien e rendit dhe ligjit nė veri tė vendit.

Tahiri: BE t’i bėjė presion Serbisė Tahiri: BE t’i bėjė presion Serbisė
Kryenegociatorja kosovare, Edita Tahiri ka deklaruar se BE duhet tė ushtrojė presion ndaj Serbisė pėr vazhdimin e bisedimeve teknike.

Produktet serbe mėsyjnė Kosovėn Produktet serbe mėsyjnė Kosovėn
I dedikuar pėr produket e Kosovės, slogani ‘Duaje Tėnden’ si pėr ironi mė shumė po funksionon nė Komunėn e Gracanicės tė banuar me serbė.

Akuzat e Marty, prokurorėt nė Shqipėri Akuzat e Marty, prokurorėt nė Shqipėri
Shefi i misionit EULEX, Xavier Bout de Marnhac ka pėrfunduar njė vizitė nė Tiranė, ku me autoritetet vendase ka biseduar mbi mundėsinė e shtrirjes sė hetimit tė akuzave tė Dick Marty edhe nė Shqipėri.

Drashkovic: KFOR-i u provokua nga serbėt Drashkovic: KFOR-i u provokua nga serbėt Politikani serb, Vuk Drashkovic ka deklaruar se KFOR-i u provokua nga ekstremistė serbė ditėn e shkėmbimit tė zjarrit nė lagjen e boshnjakėve nė veri tė Kosovės.

Bisedimet, Cooper tė premten nė Beograd Bisedimet, Cooper tė premten nė Beograd
Ndėrmjetėsi i BE-sė nė dialogun Kosovė-Serbi, Robert Cooper do tė vizitojė tė premten Beogradin dhe tė hėnėn Prishtinėn, nė pėrpjekje pėr tė kthyer nė tryezėn e bisedimeve dy palėt.

EULEX bastis zyrat administratės sė Policisė EULEX bastis zyrat administratės sė Policisė Policėt e EULEX-it nga Njėsia pėr hetimin e krimit tė organizuar kanė kryer njė operacioni tė bastisjes dhe arrestimit, lidhur me hetimet e pohimeve pėr korrupsion dhe keqpėrdorime nė prokurim.


- Lajmet
- E mėrkurė, 05 tetor, 2011

- Ministrat e mbrojtjes tė vendeve anėtare tė NATO-s do ta diskutojnė sot nė Bruksel gjendjen nė Kosovė. Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, Anders Fog Rasmusen, duke paralajmėruar takimin e sotėm ku do tė shqyrtohen operacionet e NATO-s nė Ballkan, ka thėnė se “KFOR-i do tė vazhdojė tė veprojė nė mėnyrė tė paanshme dhe tė shfrytėzojė forcėn minimale tė mundshme, nė rast nevoje”.

- NATO-ja KĖRKON TEJKALIMIN E PAT-POZICIONIT NĖ VERI Shumica e shteteve tė NATO-s dhe vendeve tė cilat kanė ushtarėt e tyre nė misionin e KFOR-it janė shprehur qartė se situata e krijuar nė pjesėn veriore tė Kosovės ėshtė e paqėndrueshme dhe liria e lėvizjes ėshtė pothuajse e bllokuar. Kėshtu i kanė thėnė Kohės Ditore burime diplomatike nga NATO-ja, duke pėrcjellė hollėsi rreth njė takimi tė zhvilluar tė martėn nė Bruksel, nė prag tė takimit tė ministrave tė mbrojtjes tė kėsaj Aleance qė zhvillohet tė mėrkurėn dhe tė enjten.

- HAXHINASTO –DE MARNAK DĖNOJNĖ DHUNĖN NĖ VERI TĖ KOSOVĖS Qeveria shqiptare dėnon me forcė aktet e dhunės nė Veri tė Kosovės nga ekstremistėt serbe dhe mbėshtet rrugėn e dialogut Serbi-Kosovė. Kėshtu ka deklaruar Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Edmond Haxhinasto nė konferencėn e pėrbashkėt tė shtypit me shefin e misionit tė EULEX de Marnak i cili ndodhet pėr vizitė nė Tiranė. Haxhinasto gjithashtu theksoi se ka shumė rėndėsi qė pėr shtetasit kosovarė tė nis procesi i liberalizimit tė vizave. Ministri shqiptar veēoi kontributin e EULEX nė Kosovė, ku dėnoi mė tej shpėrthimin e mėngjesit tė sotėm nė Mitrovicė, ndėrsa veēoi mbėshtetjen e Qeverisė shqiptare pėr raportin Dick Marti. Ai shtoi se, "Procesi i liberalizimit tė vizave me Kosovėn duhet tė nisė sa mė shpejt". Nga ana e tij, De Marnhac falenderoi institucionet shqiptare pėr mbėshtetjen qė i japin EULEX nė vendosjen e ligjit nė Kosovė.

- Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi ka vlerėsuar pozitivisht qėndrimet e ndryshme tė subjekteve politike nė Kosovė, duke mos e konsideruar kėtė si mungesė tė unitetit tė faktorit politik nė Kosovė, sidomos sa i pėrket ēėshtjes sė veriut. Ai ka thėnė se procesi nė veri ėshtė i vėshtirė, por i pandalshėm.

- Shkup – Ambasadori shqiptar nė Maqedoni, Arben Ēejku, do tė thirret nė MPJ, nė mėnyrė qė tė kontrollohet besueshmėria e deklaratės sė tij pėr “Gazeta shqiptare”, se “librat e historisė nė Maqedoni janė nostalgjikė pėr epokėn e liderit jugosllav Josip Broz Tito dhe i pėrulin shqiptarėt”.

...informacione te hapura:
KRYEMINISTRI THAĒI THOTĖ SE ĖSHTĖ KEQINTERPRETUAR
E mėrkurė, 05 Tetor 2011 13:39
Kryeministri Hashim Thaēi ka thėnė se ka qenė njė keqinterpretim dhe keqinformim lidhur me qėndrimin e tij karshi bisedimeve politike me Serbinė. Ai tha se bisedimet politike nuk janė nė agjendėn e Prishtinės, Uashingtonit dhe Brukselit, por ato mund tė ndodhin nėse bėhet njohja reciproke mes Kosovės dhe Serbisė. Thaēi ripėrsėriti edhe njė herė qasjen e Kosovės pėr politikė tė fqinjėsisė sė mirė me tė gjitha vendet e rajonit.
Kreministri theksoi se bisedimet politike nuk janė nė tavolinėn e Prishtinės, Uashingtonit dhe as Brukselit.
“Ne do tė jemi tė pėrgjegjshėm nė obligimin ndėrkombėtar qė kemi pėr ēėshtje teknike. Por sa i pėrket ēėshtjes konkrete qė ju pyetėt kjo mund tė ndodh vetėm si dy shtete sovrane dhe tė ndodh njohja reciproke. Dėshiroj tė qartėsoj njėherė e pėrgjithmonė se dialog politik nuk ka, ato kanė qenė keqinterpretime apo keqinformime tė ndryshme. Ne do respektojmė obligimet ndėrkombėtare dhe dėshiroj qė kjo ēėshtje pėrmbyllet njėherė e pėrgjithmonė. Dhe mos humbisni kohė fare me kėtė ēėshtje”, ka thėnė ai.
Gjithashtu kryeministri Thaēi e ka vazhduar me vlerėsimet e tij se zgjidhja mė e mirė mes Kosovės dhe Serbisė do tė ishte njohja reciproke si dy shtete tė pavarura pėr njėra-tjetrėn, sepse kėshtu do tė ndodhte edhe integrimi mė i shpejt nė NATO dhe BE.
I pyetur edhe lidhur me faqen mė tė klikuar nė botė “Google”, e cila nė Kosovė hapej nė gjuhėn serbe, shefi i Qeverisė sė Kosovės tha se ka pasur lėshime teknike, por institucionet do tė bėjmė pėrpjekje qė mos tė ndodhin mė aso lėshime.

MARNHAC: SĖ SHPEJTI NISIM HETIMET NDAJ PRETENDIMEVE TĖ MARTIT
E mėrkurė, 05 Tetor 2011 13:38
Shefi i Misionit EULEX, Xavier de Marnhac bėri tė ditur nga Tirana se sė shpejti do tė fillojnė hetimet rreth pretendimeve tė ngritura nga eurodeputeti Dick Marti, sipas tė cilit ėshtė kryer trafikim i organeve njerėzore gjatė luftės nė Kosovė.
Gjatė njė konference tė pėrbashkėt pėr media me zv.kryeministrin dhe ministrin e Jashtėm, Edmond Haxhinasto, shefi i EULEX-it, shprehu falėnderime pėr qeverinė shqiptare pėr mbėshtetjen qė i ka ofruar EULEX-it pėr hetimet nė lidhje me pretendimet e Martit. Ai bėri tė ditur gjithashtu se tashmė ėshtė krijuar njė ekip i posaēėm ndėrsa theksoi se kryeprokurori qė udhėheq hetimet do tė vizitojė nė njė tė ardhme tė afėrt Tiranėn. “Mendoj se ėshtė nė interes tė gjithė rajonit, qė kėto hetime tė dalin me pėrfundime tė qarta”, theksoi Marnhac, ndėrsa siguroi autoritetet shqiptare se EULEX-i ėshtė duke o punuar pėr zbatimin e ligjit nė tė gjithė territorin e Kosovės dhe nė tė mirė tė qytetarėve tė saj.
Gjithashtu Xavier Bout de Marnhac dėnoi edhe shpėrthimin e sotėm nė Mitrovicė, ndėrsa theksoi se dhuna nuk ėshtė opsion i zgjedhjeve tė problemeve, por vetėm dialogu duke nėnvizuar se "pėrgjegjėsit do tė pėrballen me drejtėsinė". Ndėrsa zv.kryeministrin dhe ministrin e Jashtėm, Edmond Haxhinasto ritheksoi mbėshtetjen dhe bashkėpunimin e qeverisė shqiptare, pėr hetimet qė do tė bėjė EULEX-i rreth pretendimeve tė Dik Martit.
Duke veēuar kontributin e EULEX nė Kosovė, Haxhinasto deklaroi se qeveria shqiptare dhe institucionet e saj, janė tė hapura dhe mbėshtetėse tė njė investigimi tė plotė qė tė jetė konkluziv. “Hetimi do tė provojnė fallsitetin e pretendimeve dhe qė ky kapitull tė mbyllet njė herė e pėrgjithmonė”, tha kryediplomati shqiptar. Nė kėtė rast, Haxhinasto tha se qeveria shqiptare dėnon aktet e dhunės nė veri tė Kosovės dhe mbėshtet rrugėn e dialogut Serbi-Kosovė".


- Lajmet
- E marte, 04 tetor, 2011

NDRYSHIMI I KUFIJVE I RREZIKSHĖM PĖR GJITHĖ RAJONIN
ereniku, e martė, 04 Tetor 2011 16:02
Kryetari i Ligės Qytetare Shqiptaro-Amerikane, Joe DioGuardi pas njė takimi qė ka zhvilluar me kryetaren e Komitetit pėr Punė tė Jashtme nė Kongresin Amerikan, Ileana Ros Lehtinen, ka thėnė se beson fuqimisht qė nuk do tė ketė ndarje tė Kosovės. Sipas tij, nėse ndryshojnė kufijtė e tanishėm nė Kosovė, atėherė do tė bėhen shumė ndryshime tė kufijve nė rajon.
Nė kėtė rast, Joe DioGuardi ka thėnė se angazhimi i tij pėr ēėshtjen e Kosovės do tė vazhdoj edhe mė tutje, sikurse qė ishte mė parė.
“Tani qė Serbia dėshiron tė futet nė Unionin Evropian dhe ju e dini se ēfarė ka thėnė Angela Merkel nė takimin me Boris Tadiqin, qė nėse Serbia dėshiron tė bashkohet me Unionin Evropian, ajo duhet tė eliminojė tė gjitha institucionet paralele qė i ka krijuar nė Kosovė, tė largohen nga kufiri, jo ndarje tė Kosovės, jo ndarje tė Mitrovicės, jo ndarje tė shqiptarėve dhe serbėve nė veri tė lumit Ibėr”, ka thėnė ai.
Ai bėri tė ditur se mesazhin kundėr ndarjes sė Kosovės ia kanė pėrcjell kongresistes Ileana Ros-Lehtinen, e cila do ta dėrgojė kėtė kėrkesė edhe nė Departamentin e Shtetit. Joe DioGuardi beson se qėndrimi i Kongresit Amerikan do tė jetė shumė i qartė kundėr ndarjes sė Kosovės. Ēėshtja ėshtė se tani nuk ka zgjidhje tjetėr, Unioni Evropian duhet ta kuptojė se nėse ndryshohet ndonjė kufi pa marrė parasysh se sa shumė ndryshohet atje do tė ketė tensione gjithandej ku janė shqiptarėt, duke filluar nė Maqedoni, Luginėn e Preshevės dhe ndoshta edhe nė Mal tė Zi, pra nuk guxon tė ndėrrohet asnjė kufi dhe ky ishte mesazhi qė iu dha kongresistes Ileana Ros-Lehtinen”.
Sipas tij, tani nuk ėshtė koha qė Kosova tė dorėzohet, sepse serbėt duan qė tė bėjnė diēka qė nuk ėshtė e drejtė dhe nuk do tė ketė pėrkrahje nga bashkėsia ndėrkombėtare.

Malmstrom: Vizat, Kosova hap pėrpara
04/10/2011
Komisionerja evropiane pėr Cėshtjet e Brendshme, Cecilia Malmstrom ka deklaruar se Kosova ka bėrė progres nė negociatat me BE-nė pėr liberalizimin e vizave.
“Ne dėrguam misionin tonė para njė muaji dhe konfirmuam se nė Kosovė ėshtė bėrė progres i dukshėm”, deklaroi Malmstrom.
Megjithatė, komisionerja ka nėnvizuar se shteti i ri ka ende shumė punė pėr tė bėrė. “Prishtina duhet ende tė marrė drejtimet me anė tė tė cilave do tė saktėsohen kushtet qė duhen pėrmbushur qė qytetarėt e Kosovės tė udhėtojnė pa viza”, nėnvizoi Malmstrom.
Qytetarėt kosovarė janė tė vetmit nė Ballkan qė u duhet viza pėr tė udhėtuar drejt vendeve tė Bashkimit Evropian.
Serbia, Mali i Zi dhe Maqedonia fituan heqjen e kėtij regjimi nė vitin 2009, ndėrsa Shqipėria dhe Bosnja e fituan njė vit mė vonė.
Vendet nė fjalė, nė fund tė muajit tė kaluar morėn njė paralajmėrim nga Brukseli pėr rivendosjen e vizave, pas rritjes sė numrit tė azilkėrkuesve. Vetė komisionerja
Malmstrom u kėrkoi ministrave tė Brendshėm tė 5 vendeve informacione mbi masat e marra pėr frenimin e kėtij fenomeni.

ĒITAKU: SĖ SHPEJTI DIALOGU PĖR VIZAT
E martė, 04 Tetor 2011 16:08
Ministrja e Integrimeve Evropiane, Vlora Ēitaku ka thėnė se Komisioni Evropian do tė rekomandoj sė shpejti hapjen e dialogut pėr liberalizimin e vizave me Kosovėn. Ajo tha se institucionet do t’i kryejnė tė gjitha obligimet, ndėrsa data se kur qytetarėt e Kosovės do tė lėvizin pa viza varet nga Komisioni Evropian.
“Ėshtė e qartė se ka progres nė terren dhe tashmė ėshtė rrjedhojė logjike dhe proces i natyrshėm marrja e udhėrrėfyesit”, deklaroi pėr Radio Blue Sky, ministrja Ēitaku.
“Nė fillim tė muajit kemi pasur misionin vlerėsues tė KE-sė qė kanė bėrė vlerėsimin, e kam raportin dhe tashmė ėshtė e qartė se Kosova ka shėnuar progres tė konsiderueshėm nė procesin e integrimit dhe nė procesin e standardeve nė pėrgjithėsi. Ėshtė e qartė se KE do tė rekomandojė hapjen e dialogut dhe marrjen e udhėrrėfyesit”, ka thėnė Ēitaku.

SHEFI I EULEX-it PĖR VIZITĖ NĖ TIRANĖ
E martė, 04 Tetor 2011 16:09
Shefi i Misionit EULEX, Xavier de Marnhac, do ta vizitojė Tiranėn tė martėn dhe mėrkurėn. Kjo vizitė bėhet me ftesė tė autoriteteve shqiptare. Marnhac po ashtu, bashkė me ministrin e Punėve tė Brendshme tė Shqipėrisė do ta nėnshkruajnė njė Marrėveshje Teknike pėr bashkėpunim policor.
Qėllimi i kėsaj Marrėveshjeje ėshtė qė tė ofrohet ndihma nė luftimin e krimit tė organizuar, trafikimit dhe krimeve ndėrkufitare pėr tė mirėn e qytetarėve tė gjithė rajonit.

Veriu, shtohet numri i njerėzve nė barrikada
04/10/2011
Nata nė veri ka kaluar qetė dhe pa ndonjė incident, ndėrsa ėshtė vėrejtur numėr i shtuar i atyre qė qėndrojnė pranė barrikadave pėr shkak tė prezencės edhe tė studentėve nga Serbia, tė cilėt kanė filluar studimet e tyre nė universitetin nė veri tė Mitrovicės.
Burime tė Kosovapress-it bėjnė tė ditur se kujdestaritė pranė barrikadave po zhvillohen sipas orarit tė caktuar nėpėr organizatat e ndryshme tė komunave veriore tė vendit ku ata punojnė. “Njerėzit kanė ngritur tenda pranė barrikadave dhe kanė futur stufa pėr ngrohje brenda, ndėrkohė qė janė tė vendosur tė qėndrojnė nėpėr kėto pika edhe gjatė dimrit, deri sa tė largohen doganierėt dhe policėt e Kosovės nga pikat kufitare”, citojnė burimet tė kenė thėnė disa nga ata tė cilėt qėndrojnė nėpėr kėto tenda.
Ndėrkaq, vazhdojnė burimet, qarkullimi nė drejtim tė Serbisė dhe anasjelltas po zhvillohet pėrmes rrugėve alternative.

EKSTREMISTĖT KTHEJNĖ MBRAPSHT KONVOJIN E KFOR-it
E martė, 04 Tetor 2011 16:04
Ekstremistė serbė, tė ashtuquajtur pjesėtarė tė Njėsisė Territoriale Civile nė veri, tė vendosur nė tendėn afėr barrikadės mbi urėn kryesore tė Ibrit nė Mitrovicė, kanė kthyer mbrapsht tė martėn paradite njė konvoj tė KFOR-it, duke mos lejuar kėshtu qarkullimin e tyre nė veri.
Burime tė Kosovapressit kanė bėrė tė ditur se disa persona kanė dalė nė mes tė rrugės dhe nuk kanė lejuar konvojin e KFOR-it tė qarkullojė nga Suhodolli nė drejtim tė urės kryesore.
“Njė situatė e ngjashme ka ndodhė edhe mė vonė kur njė automjet i EULEX-it qė vinte nga Lagja e Boshnjakėve nė drejtim tė urės, pėr t’u kthyer pastaj nga ana e Zveqanit, ėshtė ndaluar afėr urės dhe ėshtė detyruar tė kthehet mbrapsht”, kanė thėnė burimet.

Krasniqi: Jo bisedimeve politike me Beogradin
04/10/2011
Deklarimeve pro dhe kundėr bisedimeve politike i ėshtė bashkuar tė martėn edhe kryetari i Kuvendit tė Kosovės Jakup Krasniqi.
Sipas kryetarit Krasniqi, bisedimet politike me Serbinė kanė pėrfunduar nė vitin 2007 dhe nuk ka asnjė arsye tė rinisin nė kėtė nivel. Kreu i legjislativit tė vendit ka deklaruar se zyrtarisht nuk ka ndonjė material pėrmes sė cilit kėrkohet prononcim zyrtar i Kuvendit lidhur me kėtė ēėshtje.
“Unė as nuk jam kundėr as pro. Duhet tė kem njė material zyrtar, i cili nė njė mėnyrė ėshtė njė lloj kėrkese ku definohet ēėshtja pėr ēka tė bisedohet. Tani pėr tani nuk kemi asnjė material mbi bazėn e tė cilit do tė jepnim njė mendim qė do tė ishte nė interes tė opinionit”, tha Krasniqi.
Pėr bisedime tė reja politike, ai ka thėnė se sė pari duhet tė ndryshohet rezoluta nė Kuvendin e Kosovės.
“Natyrisht ju e dini qė ne e kemi njė rezolutė qė e kemi nxjerrė pėr ēfare mund tė bisedohet dhe pėr ēfare nuk mund tė bisedohet, bile mė shumė e kemi pėr ēfare nuk mund tė bisedohet. Prandaj duhet tė ndryshohet kjo rezolutė nė Kuvend, pėr tė nxjerrė njė rezolutė tjetėr pėr tė miratuar vazhdimin e bisedimeve politike, por nuk besoj qė do tė ndodhė njė gjė e tillė.Unė jam i bindur qė bisedimet politike janė pėrmbyllur nė Vjenė nė vitin 2007 dhe nė vitin 2008 ėshtė shpallur pavarėsia e Kosovės dhe nė kėtė rrafsh unė nuk shoh arsye pėr t’u zhvilluar bisedime politike”, tha Krasniqi.
Diplomatė tė ndryshėm tė Bashkimit Evropian kanė paralajmėruar mundėsinė e fillimit tė dialogut tė ri politik mes Kosovės dhe Serbisė, pas pėrfundimit tė dialogut teknik. Debati rreth bisedimeve politike eshte ashpersuar ne Kosove pasi u vu re njė lėkundje e lidershipit kosovar pėr tė kaluar tė ashtuqajturėn “vijė e kuqe” tė dialogut teknik me Serbinė.

MUJOTA: DO TĖ KTHEJMĖ PĖRSPEKTIVĖN PĖR TĖ JETUAR NĖ KĖTO FSHATRA
E martė, 04 Tetor 2011 16:05
Ministri i Infrastrukturės, Fehmi Mujota, ka pėruruar fillimin e punimeve nė ndėrtimin e rrugės Shipashnicė – Desivojcė nė Komunėn e Kamenicės, duke ripėrsėritur edhe njėherė se Qeveria e Kosovės ėshtė e pėrqendruar maksimalisht qė tė realizojė projektet me interes pėr qytetarėt e vet. Kjo rrugė lidh disa fshatra tė brezit kufitar me Serbinė, por pėr shkak tė mungesės sė infrastrukurės rrugore edhe shumė familje kanė lėshuar fshatin.
Ministri i Infrastrukturės, Mujota ka thėnė se ky projekt ėshtė investim i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės me 1.5 milionė euro Ai sė bashku me stafin e tij ka qėndruar pėr disa minuta nė vendin e punimeve, ndėrsa ka ritheksuar edhe njėherė qė ekzekutivi i vendit do tė realizojė projektet qė janė nė interes tė qytetarėve.
Rruga Shipashnicė – Desivojcė do tė zhvillohet nė dy faza, tash fillimi i punimeve dhe nė fund tė vitit 2012 do tė jenė 11 kilometrat e kėsaj rruge tė pėrfunduar.

Kosovė, 30 ditė paraburgim pėr Sahitin
04/10/2011 18:20
Gjykata e Qarkut nė Prishtinė i ka caktuar masėn e paraburgimit prej 30 ditėsh ndaj Gani Sahitit, i dyshuar pėr vrasjen e drejtorit tė Drejtorisė Komunale tė Arsimit, Remzi Salihu.
Ky vendim ėshtė marrė tė martėn pas propozimit tė prokurorit Blerim Jusufaj pėr caktimin e njė mase tė tillė.
Nė anėn tjetėr, Adem Ademi avokati i Gani Sahitit, ka thėnė se klienti i tij akuzohet pėr veprėn penale vrasje e rėndė tė cilėn sipas tij e ka mohuar gjatė seancės pėr caktim tė paraburgimit. Tė hėnėn Gani Sahiti ka vrarė drejtorin Remzi Saliu duke e qėlluar me pesė plumba nė vendin e tij tė punės. I dyshuari pas aktit ėshtė vetėdorėzuar nė polici.

KMLDNJ: VRASJA E SALIHUT-E PANEVOJSHME DHE E EVITUESHME
E martė, 04 Tetor 2011 16:07
Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė drejtave dhe Lirive tė Njeriut nė Kosovė e ka quajtur “tė panevojshme” vrasjen e drejtorit tė Drejtorisė sė Arsimit nė Komunėn e Prishtinės, Remzi Salihu, ndėrsa vlerėsoi se ka mundur tė evritohet vrasja e tij.
Konstatimi i KMLDNJ-sė pasoi vizitėn tė cilėn monitoruesit e kėtij kėshilli ia bėnė Qendrės sė Ndalimit nė Prishtinė, ku po mbahet aktualisht i burgosur Gani Sahiti, i cili u arrestua lidhur me vrasjen e Salihut.
“Pas vizitės KMDLNj konstaton se ndaj tė ndaluarit Gani Sahiti nuk ka pasur shkelje tė drejtave tė tij si person i privuar nga liria dhe se ėshtė vepruar nė pėrputhje tė plotė me ligjin. I arrestuari nuk ka deklaruar se ka probleme shėndetėsore apo probleme tė ndonjė natyre tjetėr”, thuhet nė komunikatėn e lėshuar nga KMLDNJ-ja.


- Lajmet
- E hėnė, 03 tetor, 2011

Prishtinė, ekzekutohet kreu i Arsimit
ereniku, e hėnė, 03 tetor 2011
Qyteti i Prishtinės u trondit kėtė mėngjes nga vrasja e njė zyrtari tė komunės nė zyrėn e tij. Drejtori i Arsimit nė komunėn e Prishtinės Remzi Salihu u qėllua pėr vdekje me pesė plumba nė kraharor mė zyrėn, e cila ndodhet nė objektin e ri tė komunės nė lagjen 'Arberia' tė kryeqytetit kosovar./tch/

Vritet drejtori i Arsimit nė KK tė Prishtinės, Remzi Salihu
Postuar: 10:55:41 / 03.10.2011
Sot rreth orės 10:00, nė zyrėn e tij tė punės ėshtė vrarė drejtori i Arsimit nė Komunėn e Prishtinės, Remzi Salihu.
Lajmin pėr vrasjen e Salihut e ka konfirmuar policia, e cila ka bėrė tė ditur se ka arrestuar vrasėsin, por ende nuk e ka bėrė tė ditur identitetin e tij dhe as motivet e kėsaj vrasjeje. “Policia ka marrė njė informatė se rreth orės 10:00 ka ndodhur njė vrasje nė Kuvendin Komunal tė Prishtinės. Policia ka reaguar menjėherė dhe vrasėsi ėshtė arrestuar. Ne jemi duke punuar me rastin”, ka thėnė zėdhėnės i Policisė pėr rajonin e Prishtinės, Agron Borovci.
Ndėrkohė, sipas burimeve tė gazetės Express, personi i dyshuar pėr vrasjen e Remzi Salihut, drejtorit tė Drejtoratit tė Arsimit tė Komunės sė Prishtinės, ėshtė Gani Sahiti. I dyshuari ėshtė nga fshati Graxhenik tė komunės sė Kamenicės, dhe ėshtė i lindur nė vitin 1981. Muhamet Gashi, zėdhėnės i Komunės sė Prishtinės, citohet tė ketė thėnė se dyshohet se dorasi ka qenė kandidat pėr drejtor nė njė shkollė fshati tė Prishtinės dhe qė nuk ėshtė pėrzgjedhur nė kėtė detyrė. Nuk ka konfirmime zyrtare pėr kėto pohime./marrė nga: rtk/

Jahjaga: Vrasja e Sahitit, mungesė e sundimit tė ligjit
ereniku, e hėnė, 03 tetor 2011 14:40
Prishtinė- Kosova ėshtė duke punuar pėr forcimin e sundimit tė ligjit, trajtimin e korrupsionit dhe pėr sfidat e zhvillimit ekonomik, tha presidentja e Republikės, Atifete Jahjaga.
“Ne jemi tė brengosur qė sot nė zyrėn e vet ėshtė vrarė Drejtori i Arsimit tė Prishtinės. Kjo ėshtė e patolerueshme dhe shpreh nivelin e ulėt tė marrėdhėnieve nė shoqėri qė flet se ne duhet tė forcojmė sundimin e ligjit si parakusht pėr jetė tė qetė e normale pėr secilin qytetar”, theksoi ajo. “Ne jemi duke e pėrditėsuar tė gjithė legjislacionin tonė pėr t’u bėrė mė efikas nė luftėn kundėr krimit tė organizuar dhe korrupsionit dhe tė gjitha dukurive negative”, shtoi presidentja e Kosovės. Sipas saj “integrimi evropian nė vete ngėrthen njė sėrė hapash tė cilat duhet t’i realizojmė”. “Nė kėtė drejtim, me punėn tuaj tė ndershme, profesionale dhe me integritet, me respektimin dhe zbatimin e pa kompromis tė ligjit, ju siguroni se nė Kosovė askush nuk ėshtė mbi ligjin”, theksoi Presidentja Jahjaga, nė ceremoninė e diplomimit tė kandidatėve pėr gjyqtarė dhe prokurorė./marre nga: Lajmeshqip/

NGA KOSOVA Veriore:
Serbėt pėr barrikadat, KFOR heq njė ne ngrehim dy
ereniku, e hėnė, 03 tetor 2011
Mitrovicė ora 11:41 – Burrime tė Portalit LajmeShqip.com nė veri bėjnė tė ditur se krerėt e strukturave paralele dhe tė grupeve kriminale serbe nė veri kanė marrė qėndrim qė pėr ēdo largim tė barrikadės sė tyre nga ana e KFOR-it, ata tė ndėrtojnė nga dy barrikada tė tjera nėpėr pika tė ndryshme.
KFOR-i shpesh herė mbyllė kufirin, por shfrytėzohen rrugėt alternative, kėshtu qė nė veri ka sasi tė mjaftueshme tė artikujve tė ndryshėm qė vijnė nga Serbia, duke kontrabanduar kėshtu dhe duke rritur rezervat e tyre.
Portali ka njoftuar se gjatė fundjavės janė kontrabanduar sė paku 10 kamionė me derivate tė ndryshme, pėrmes rrugės sė tretė alternative, tė asfaltuar para dy ditėsh. Krimineli Zvonko Veselinoviq kontrollon tėrė veriun e Kosovės, kanė bėrė tė ditur burime tė portalit.
Ai, vetėm gjatė natės sė kaluar, ka futur nė veri tė Kosovės dhjetė kamion tė ngarkuar me naftė, duke shfrytėzuar rrugėn ilegale alternative, tė hapur ditė mė parė, pėr tė cilėn ka raportuar nė vazhdimėsi Portali LajmeShqip.com.

Mitrovicė e dielė, 2 tetor, ora: 09:02 – Bashkėpunėtorėt e portalit nga veriu i Kosovės raportojnė pėr tensione tė tjera nė veri tė Kosovės.
Mbrėmė, bėhet e ditur se ekstremistėt dhe grupet kriminale serbe e kanė betonuar barrikadėn nė Urėn e Ibrit, duke hedhur nė tė katėr kamionė beton.

Nė Kosovė ka filluar viti akademik 2010 -2011
ereniku, e hėnė, 03 Tetor 2011
Nė tė gjitha njėsitė akademike tė Universitetit tė Prishtinės, ka filluar viti i akademik 2010 -2011. Sipas drejtuesve tė UP-sė, risi pėr kėtė vit ėshtė hapja e 30 programeve tė reja pėr studimet Baēelor dhe Master.
Po ashtu brenda 2 javėve nė tė gjitha njėsitė akademike do tė futet si lėndė mėsimore Gjuha Shqipe, e cila do tė jetė obligative. Gjithashtu, kėtė vit do tė ketė masa tė rrepta pėr respektim tė orarit nga ana e mėsimdhėnėsve. Nė konferencėn mbi fillimin e vitit tė ri akademik ka marrė pjesė edhe presidentja Atifete Jahajaga, e cila ka theksuar se Universiteti i Prishtinės qė nga themelimi ka qenė sinonim i Kosovės sė re, duke nxitur synime demokratike dhe duke krijuar kushte pėr zhvillimin e Kosovės si shtet. Nė Universitetin e Prishtinės, pėrherė do t`i ndjekin studimet 14 mijė studentė tė rinj. Viti akademik ka nisur edhe nė Universitetin e Prizrenit, i cili ėshtė bėrė me rektor javėn e kaluar.

AK: Turpi i abetareve shqipe tė Preshevės
ereniku e hėnė, 03 Tetor 2011 14:30
Tiranė- AK kėrkon hetimin e marrėveshjes sė nėnshkruar ndėrmjet Shqipėrisė dhe Serbisė pėr abetaret ku mėsojnė nxėnės shqiptarė.
Aleanca Kuq e Zi i bėn thirrje Kuvendit tė Shqipėrisė tė mbledhė menjėherė Komisionin pėr Politikėn e Jashtme qė tė hetojė nė menyrė trasnpsarente marrėveshjen e qeverisė me diplomacinė serbe pėr ndryshimin e abetares.
Aleanca Kuq e Zi i bashkohet revoltės sė qindra shqiptarėve dhe intelektualėve nė Preshevė tė cilėt refuzojnė dhunimin e abetares shqiptare nėpėrmjetė heqjes sė simboleve kombėtare shqiptare.
Pak ditė mė parė qeveria dhe shteti shqiptar ka pajisur me abetare shkollat shqiptare nė jug tė sėrbise, pėrkatesisht Preshevė, Medvegj dhe Bujanovc. Tė njėmijė abetaret qė janė dhuruar nga shqipėria janė punuar mbi standardet e kėrkuara nga qeveria sėrbe duke hequr flamurin dhe ēdo simbol shqiptar nė pėrmbajtje tė tyre.

Popovski nė Tiranė, Haxhinasto garanton pėr censusin
ereniku e hėnė, 03 Tetor 2011, 11:41
Tiranė- Nikolla Popovski, ministėr i jashtėm i Maqedonisė ka mbėrritur nė Tiranė me ftesė tė ministrit tė jashtėm Edmond Haxhinasto, 3 ditė pasi nė Shqipėri ka filluar regjistrimi i popullisė dhe kur minoriteti maqedonas ka deklaruar se do ta bojkotojė kėtė proces.
Gjatė konferenvės pėr mediat tė dy ministrat ndanė tė njėjtin mendin se “vlerat europiane tė BE-sė pėrcaktojnė proceset e regjistrimit tė popullsisė nė tė dy vendet.”
Duke u ndalur nė regjistrimin e popullsisė nė Shqipėri, dhe deklarimin e minoritetit maqedonas se do tė bojkotojnė procesin, ministri Haxhinasto dha garancinė se censusi do tė zhvillohet sipas standardeve europiane, dhe se rezultati do tė jetė nė pėrputhje me realitetin.
“Mendoj se procesi i censusit ofron tė gjithė hapsirėn dhe garancinė e nevojshme qė rezultati tė jetė nė pėrputhje tė plotė me realitetin e minoriteve nė Shqipėri. Cdo pretendim i kundėrt me kėtė ka njė ndikim tė fortė politik, i panevojshėm dhe i parėndėsishėm,”- deklaroi Haxhinasto Shefi i diplomacisė shqiptare nėnvizoi se ligji pėr regjistrimin e popullsisė ėshtė bazuar nė zbatimin e standardeve mė tė mira europiane, dhe nuk mund tė ketė ndryshe, sepse Shqipėria ėshėt shembull nė kuadėr tė zbatimit tė tė drejtave tė minoriteteve.
“Nuk janė tė rėndėsishme pėrqindjet por zbatimi i atyre tė drejtave qė i pėrkasin ēdo minoriteti. “- theksoi mė tej ministri Haxhinasto.
Popovski do tė takohet edhe me kryeministrin, Sali Berisha, kryetaren e parlamentit, Jozefina Topalli, presidentin Bamir Topi dhe minoritetin maqedonas nė Shqipėri.

Topi thirrje politikės: Boll me retorikė boshe
ereniku e hėnė, 03 Tetor 2011
“Klasa politike shqiptare duhet t’i lėrė mėnjanė mllefet politike, retorikėn boshe dhe debatet shterpė dhe tė mendojė e tė pėrkushtohet pėr zhvillimin dhe prosperitetin e vendit, si dhe integrimin dinjitoz e sa mė tė shpejtė tė Shqipėrisė nė familjen evropiane”, – theksoi Presidenti i Republikės ne takimin me Ambasadoren e Mbretėrisė sė Bashkuar nė Tiranė, Fiona Mekiluam me tė cilėn bisedoi pėr situatėn aktuale politike dhe institucionale nė Shqipėri.

Berisha: Me Ramėn pėrballem nė 2013-ėn
ereniku e hėnė, 03 Tetor 2011, 14:24
Tiranė- Nė pėrgjigje tė ftesės publike pėr debat nga Edi Rama, kryeministri Berisha deklaroi se maxhoranca ėshtė gati tė tė bashkėpunojė nė interes tė vendit, duke nisur nga reforma zgjedhore, por jo pėr tė ndarė pushtetin nė tavolinė.

Gėrdeci: Mė 17 tetor, konkluzionet hetimore
ereniku e hėnė, 03 Tetor 2011, 13:04
Tiranė – Prokuroria e Tiranės do tė shpallė mė 17 tetor konkluzionet pėr tė pandehurit e ēėshtjes ‘Gėrdeci’.
Nė seancėn e zhvilluar sot, pėrfaqėsuesit e prokurorisė kėrkuan kohė pėr tė pėrgatitur konkluzionet hetimore pėr ēėshtjen, kėrkesė kjo, e cila u pranua nga Gjykata e Tiranės.
Procesi pėr ēėshtjen “Gėrdeci”, pas njė maratone seancash, tashmė i ėshtė drejtuar fundit. Nė 17 tetor tė kėtij viti, prokuroria pritet tė japė pretencėn pėr 29 tė pandehurit, nė pjesėn mė tė madhe ish funksionarė tė lartė tė ministrisė sė Mbrojtjes dhe ushtrisė. Mė pas, Gjykata e Tiranės do tė shpallė vendimin pėr ēėshtjen.


- Lajmet
- E dielė, 01 tetor, 2011

Hapet kufiri nė Jarinjė
1.10.2011
Ushtarėt e KFOR-it rreth orės 10 kanė hapur pikėkalimin nė Jarinje pėr vetura, pėr kėmbėsorė dhe automjete me mallra jokomerciale, raportojnė mediat e Beogradit. Qarkullimi i mėtejmė drejtė Leposaviqit dhe Mitrovicės, ende ėshtė i pamundur pėr shkak tė barrikadave qė serbėt i kanė vendosur 200 metra nga baza e re e forcave ndėrkombėtare, pas zgjerimit tė zonės sė tyre tė sigurisė.
Dje ėshtė shtuar numri i ushtarėve tė KFOR-it gjerman nė kėtė pikė, ndėrsa me helikopterė ėshtė sjellė edhe mekanizmi pėr eliminimin e barrikadave.

Merkel dhe Clinton u zemėruan nga Tadici
1.10.2011
Politikanėt nė Serbi nuk ka plan se si tė dalin nga “pat pozicioni” nė raportet me Kosovėn. Nė pyetjen ēfarė do tė bėjnė nė vazhdim, kur bisedimet me Prishtinėn janė ndėrprerė, e statusi i kandidatit tė Serbisė pėr BE kushtėzohet me kėto bisedime, asnjė politikan nga pushteti nė Serbi nuk ka dashur tė pėrgjigjet. Disa madje kanė thėnė se “janė lodhur nga gjithė kjo” dhe se “nuk dinė ēka tė bėjnė tutje”.
Pėrgjigje pėr kėtė nuk ka as opozita serbe.
Presidenti i Serbis, Boris Tadic, i cili dikton politikėn e Serbisė ndaj Kosovės, ka bėrė njė varg gabimesh muajve tė fundit. Kėto gabime, raporton “Blic”, shtetin e kanė vėnė nė rrezikun e anėtarėsimit nė BE, pėr shkak tė bindjeve tė rrejshme se mund tė luftojė pėr Kosovėn.
Siē thonė pėr kėtė ditore analistėt serbė dhe burimet nga qarqet diplomatike, takimet e Tadicit me dy gratė mė tė fuqishme, Angela Merkel dhe Hillary Clinton, ishin tė kėqija dhe janė humbur shanset serioze qė diēka tė bėhet pėr serbėt nė Kosovė dhe pėr fitimin e statusit tė kandidatit. Tė dy kėto takime i ka pėrgatitur kėshilltari i Tadicit, Jovan Ratkovic, pėrndryshe njeriu mė i “flaktė” pėr ndarjen e Kosovės.
Ideja pėr ndarjen e Kosovės, thonė burimet e “Blic”, e kanė zemėruar sekretaren Clinton e edhe kancelaren Merkel, gjė qė i ka mundėsuar Prishtinės tė ketė pozicione mė tė mira nė bisedime dhe nė terren.

"Shpėtim mos ma prek abetaren"
1.10.2011
Nė rrugėt e mbrėmė Preshevės janė vendosur posterėt me fotografinė e ambasadorit tė Republikės sė Shqipėrisė tė akredituar nė Beograd, Shpėtim Ēaushi, me mbishkrimin "Shpėtim mos ma prek abetaren".
Kėto posterė janė vendosur nė dyert e shkollės fillore "Ibrahim Kelmendi" nė Preshevė, si dhe nė rrugėn kryesore "15 Nėntori".
Posterėt janė vendosur pas publikimit tė lajmit dhe faksimilit nga “presheva.com”, se ambasadori i Shqipėrisė, Shpėtim Ēaushi, ka dhėnė pėlqimin qė abetarja pėr nxėnėsit e Luginės sė Preshevės tė revidohet duke larguar simbolet nacionale dhe shtetėrore shqiptare.

Hoxhaj: Nuk do tė ketė dialog politik
1.10.2011
Ministri i punėve tė jashtme tė Kosovės, Enver Hoxhaj, ka paralajmėruar se gjatė muajit tetor dhe nėntor do tė ketė njė ofensivė tė re lobuese tė diplomacisė sė Kosovės te ato vende qė e nuk e kanė njohur shtetin e Kosovės.
Hoxhaj ka thėnė se nė SHBA ka marrė premtime pėr njohje tė reja.
“Takimet tona kanė pėrfshirė njė gjeografi politike tė vendeve tė Afrikės, tė Amerikės Latine, tė Lindjes sė Mesme, tė shteteve islamike dhe tė Azisė. Prej tė gjitha kėtyre vendeve kemi marrė gatishmėri qė disa prej tyre, nė njė periudhė tė ardhme, mund tė marrin vendime tė shpejta pėr njohjen e Republikės sė Kosovės”, ka thėnė Hoxhaj nė njė intervistė pėr ”Epoka e Re”.

Kosova drejt zgjedhjeve presidenciale
1.10.2011
Presidenti apo presidentja e ardhshme e Kosovės pritet tė zgjidhet drejtpėrdrejt nga populli, dhe atė jo mė larg se gjashtė muaj pas miratimit tė amendamenteve nė Kushtetutėn e Kosovės. Komisioni parlamentar pėr amendamentim tė Kushtetutės, nė harmoni me Rezolutėn e Parlamentit dhe marrėveshjen nė mes liderėve politikė, pritet tė propozojė miratimin e njė amendamenti nė dispozitat kalimtare, i cili do tė sanksionojė qė krahas ndryshimeve kushtetuese, Kuvendi tė miratojė edhe kėtė amendament me tė cilin Kosova do tė shkojė nė zgjedhje tė parakohshme presidenciale.
Anėtarja e Komisionit pėr amandamentim tė Kushtetutės, Vjosa Osmani, deputete e LDK-sė, konfirmon pėr “Radio Evropa e Lirė” se ka pasur konsultime edhe me ekspertė ndėrkombėtarė dhe ėshtė gjetur zgjidhja ligjore nė lidhje me zgjedhjet e parakohshme presidenciale. Bazuar nė afatet e miratuara nga Kuvendi, mund tė pritet qė zgjedhjet presidenciale, tė parat nė Kosovė, tė mbahen nė verėn apo vjeshtėn e vitit 2012.
Mirėpo, kėto zgjidhje kushtetuese qė po propozon Komisioni pėr amandamentim, dhe efektet qė do t’i kenė ato pėr mandatin e presidentes aktuale tė Kosovės, Atifete Jahjaga, shihen si jo tė drejta nga profesori i ēėshtjeve kushtetuese juridike, Riza Smaka.
“Ajo (presidentja Jahjaga) ėshtė zgjedhur me procedurė tė pėrcaktuar me Kushtetutė pėr mandatin pesėvjeēar dhe absolutisht nuk i referohen kėto ndryshime kushtetuese statusit tė presidentes. Kėto mund t’i referohen kujtdo pas mandatit tė saj pesė vjeēar”, thekson Smaka. Presidenti apo presidentja e ardhshme nuk do tė mund tė jetė anėtar i asnjė partie politike nga dita e zgjedhjes dhe nuk do tė mund tė bartė asnjė funksion tjetėr publik. Komisioni ka vendosur me konsensus qė kandidatėt tė mund tė propozohen nga subjektet politike parlamentare, apo edhe nga iniciativat qytetare, kur i mbledhin 15 mijė nėnshkrime.
“Njė ēėshtje tjetėr qė po debatohet nė Komision ėshtė nėse edhe partive politike duhet caktuar si parakusht mbledhjen e nėnshkrimeve. Pas kandidimit e kemi procesin e mbajtjes sė zgjedhjeve. Jemi pajtuar qė tė jetė nė dy raunde, pėrveē nėse nė raundin e parė njėri nga kandidatėt merr 50 pėr qind plus tė votave”, thotė Osmani.
Kandidatėt e ardhshėm pėr president duhet tė kenė moshėn mbi 35 vjeē, si dhe tė kenė qenė shtetas tė Kosovės pesė vjet rresht gjatė dhjetė viteve tė fundit. Sa i pėrket dyshtetėsisė, ka dy alternativa. E para qė pas zgjedhjes presidenti tė heq dorė nga shtetėsia tjetėr dhe opsioni i dytė qė presidenti tė mund t’i ketė dy shtetėsi. Po ashtu, me dy opsione ka mbetur edhe ēėshtja e zėvendėspresidentit, nėse duhet tė ketė apo jo.
Zgjidhjet me dy opsione ėshtė vendosur tė mbeten ashtu derisa tė pėrfundojė debati me qytetarė dhe mė pas ato do tė trajtohen edhe nga partitė politike, para se tė harmonizohen e tė propozohen pėr miratim nė Kuvendin e Kosovės. /marrė nga:Telegrafi/

Sarandė: Ēaktivizohet bomba e luftės sė dytė botėrore
 1.10.2011
Komandanti i bazės sė marinės nė Sarandė, Nasip Hoxha, thotė se ushtria shqiptare ēaktivizoi tė premten, bombėn e zbuluar nė muajin korrik 2011, nė afėrsi tė anijes sė mbytur amerikane Herkules nė Sarandė.

P.S. Ereniku pas mė shumė se dhjetė vjetėsh, ndėrpret lajmet (e zgjeruara-tė hapura) tė shkruara, meqė nga ajo date, nė kėtė faqe do te plasohen, vetėm, shkurt e trup, informacionet e ditės...
pėr mė shumė shko nė ekran dhe kliko nė: ON-DEMAND.
Ju falėnderojme tė gjithė juve, qė ishit me ne. Ftesa jonė e re: RRINI ME NE:
ereniku.net - kanali televiziv: TV ERENIKU.
* * * *
Arkivi: lajmeve