AKTUALITETE 2007
www.ereniku.net

Vistėr lajmesh-marrė nga agjencitė e ndryshme informative shqiptare dhe botėrore.

LAJMET
E mėrkurė 31 tetor, 2007

UNMIK-u nuk komenton hetimet e Zyrės pėr kontroll tė KB-ve ndaj Rykerit dhe Shukut UNMIK-u nuk ka dashur tė komentojė hetimet qė po i zhvillon Zyra pėr kontroll e Kombeve tė Bashkuara ndaj shefit tė UNMIK-ut, zėvendėsit tė tij dhe shefit tė Zyrės ligjore nė kėtė administratė.

Kosova duhet tė shpallė pavarėsinė pas 10 dhjetorit, thotė Qeveria Qeveria e Kosovės tė mėrkurėn edhe njė herė ka shprehur qėndrimin e qartė se pas 10 dhjetorit, kur edhe pėrfundojnė negociatat shtesė 120 ditore pėr statusin politik tė Kosovės, duhet tė pasojė...

“Vetėvendosja” i konsideron tė dėmshme zgjedhjet e 17 nėntorit

 

Vetėvendosja” i konsideron tė dėmshme zgjedhjet e 17 nėntoritAktivistėt e Lėvizjes “Vetėvendosje” tė mėrkurėn pėrmes njė aksioni simbolik kėrkuan nga qytetarėt qė tė bojkotojnė zgjedhjet e 17 nėntorit, duke thėnė se popullit i duhet njė referendum nė tė cilin votohet...

 

OSBE kritikoi kushtėzimet pėr mospjesėmarrjen e serbėve nė zgjedhje Zyrtarė tė Misionit tė OSBE-sė nė Kosovė, deklaruan tė mėrkurėn se kushtėzimi pėr pjesėmarrje apo jo nė zgjedhje, ėshtė njė akt antidemokratik dhe shpresojnė se tė gjithė, duke pėrfshirė kėtu edhe serbėt, do tė dalin nė zgjedhje, sepse pjesėmarrja do tė thotė se zėri i qytetarėve do tė dėgjohet.

Qytetarėve u duhen informatat pėr t'i vlerėsuar ofertat nė zgjedhje Akterėt politik qė aspirojnė tė marrin pėrgjegjėsinė pėr tė qeverisur vendin nė periudhėn e ardhshme, duhet tė jenė tė vetėdijshėm jo vetėm pėr natyrėn dhe dimensionet e problemeve zhvillimore dhe probleme tė qeverisjes, por edhe duhet tė ofrojnė politika pėr zgjidhjen e kėtyre problemeve, u tha tė martėn nė konferencėn e pėrfaqėsuesve tė “Forum 2015”, nė tė cilėn u shpalos dokumenti “Platforma Civile pėr Zgjedhjet 2007”.

Ministria e Transportit i kėrkoi PSSP-sė tė nėnshkruajė Ligjin pėr sigurinė nė komunikacion Drejtues tė Ministrisė sė Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit (MTPT), theksuan tė mėrkurėn se vonesa, nga ana kryeadministratorit, pėr nėnshkrimin e Ligjit mbi sigurinė nė komunikacionin rrugor po e vonon zhvillimin e kėtij sektori, i cili sipas tyre, ėshtė mjaft i rėndėsishėm pėr zhvillimin ekonomik tė vendit.

Shatri shkarkoi Jonuz Krasniqin nga posti i drejtorit tė ATK-sė - Krasniqi thotė se nuk ka marrė kėrkesė pėr dorėheqje
Administrata Tatimore e Kosovės qė nga mėrkura do tė ketė njė drejtor tė ri, pasi qė drejtori i deritanishėm, Jonuz Krasniqi, ėshtė shkarkuar nga posti me njė vendim tė ministrit pėr Ekonomi dhe Financa, Haki Shatri, konfirmuan pėr KosovaLive zyrtarė tė MEF-it.Krasniqi thotė se nuk ka marrė kėrkesė pėr dorėheqje nga miku i tij Shatri Drejtori i Administratės Tatimore tė Kosovės (ATK), Januz Krasniqi, deklaroi tė martėn se ai asnjėherė deri mė tash nuk ka marrė asnjė kėrkesė me shkrim nga, siē e quan ai, miku i tij, ministri i Ekonomisė dhe Financave (MEF), Haki Shatri, pėr largimin e tij nga pozita e drejtorit tė ATK-sė.

Nga 1 janari pensionet e kontributdhėnėsve rriten nė 75 € Tė gjithė ata pensionistė qė kanė kontribuar nė fondin e pensioneve tė ish-Jugosllavisė, qė nga 1 janari i vitit tė ardhshėm do t'i marrin nga 75 € nė muaj, pėr dallim nga e kaluara kur merrnin nga 40 euro, ndėrkohė qė pensionet e pleqėrisė do tė mbesin tė pandryshuara.

Sot shėnohet dita e Hallovinit

 

 

Sot shėnohet dita e Hallovinit Hallovin ėshtė njė festė e cila shėnohet nė natėn e 31 tetorit dhe ka origjinėn nga festivali pagan “Samhain”,

 

...hapur:

Ēeku: Nuk mund tė ketė as ngrirje dhe as zgjatje pėr statusin e Kosovės

Kryeministri i Kosovės Agim Ceku tha dje se nuk mund tė ketė kurrfarė ngrirjeje dhe as zgjatje tė procesit pėr zgjidhjen e statusit politik tė Kosovės. Ai tha se Prishtina shkon nė raundet e reja tė bisedimeve me qendrimin e qartė se pavarėsia ėshtė e pa negociueshme.

Propozimi i kryenegociatorit ndėrkombėtar Martti Ahtisaari, tha zoti Ēeku, nuk mund tė hapet pėr diskutim dhe tėrėsia tokėsore e Kosovės ėshtė e pacėnueshme. Kryeministri Ēeku tha se asnjė nga kėto parime nuk zėvendėsohet nga dokumenti 14 pikėsh i treshes sė grupit tė Kontaktit, qė sipas tij ka tė bėjė me ēėshtjet pas zgjidhjes sė statusit tė Kosovės. Ai tha se Prishtina i ka disa vėrejtje pėr kėtė dokument tė cilat kanė tė bėjnė me qartėsinė e tij.

Raundi i ri i bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pritet tė mbahet tė hėnėn me pesė nėntor nė Vjenė. Kėsaj radhe pritet qė lakimi tė zhvillohet nė nivelin mė lartė politikė. Ndėrmjetėsuesit e Grupit tė Kontaktit thonė se do tė bėjnė tė gjitha pėrpjekjet pėr tė gjetur njė marrėveshje ndėrmjet palėve, ndonėse ka pak mundėsi qė kjo tė ndodhė deri nė fund tė procesit shtesė tė negociatave qė pritet tė pėrmbyllet me 10 dhjetor.


LAJMET
E marte 30 tetor, 2007

Grupi i Kontaktit diskuton pėr Kosovėn Grupi i Kontaktit nė nivel tė drejtorėsh politikė pėr Ballkanin do tė takohet tė martėn nė Vjenė, pėr tė diskutuar rreth negociatave 120 ditore ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pėr statusin e Kosovės, tri takimet direkte tė tė cilave me ndėrmjetėsimin e treshes deri mė tash nuk kanė sjellė rezultate.

SHBA-tė mohojnė ekzistimin e planit tė ri pėr Kosovėn Uashingtoni zyrtar ka mohuar ekzistimin e ndonjė plani tė ri sipas tė cilit statusi i Kosovės do tė ngrihej pėr 12 vjetėt e ardhshėm...

IHT: SHBA mund t'i bėjė lėshime Rusisė qė t’i zbusė qėndrimet rreth Kosovės SHBA-tė janė tė gatshme t'i ofrojnė lėshime Rusisė nė Traktatin pėr Armėt Konvencionale, nė pėrpjekje pėr ta bindur Moskėn qė t'i zbutė qėndrimet e saj rreth Kosovės dhe Iranit, shkruan gazeta “International Herald Tribune”.

Earhart: E konsideroj veten pjesė tė familjes kosovare Situata nė Kosovė ėshtė stabile, por potencialisht e thyeshme, tha komandanti i trupave amerikane nė Kosovė, Gjenerali Dagllas Earhart.

Ahtisari:Evropa nuk guxon tė lejojė konflikt tė ngrirė nė territorin e saj Ndėrmjetėsi i Kombeve tė Bashkuara pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari, ka reaguar lidhur me mundėsinė e ngrirjes sė zgjidhjes sė statusit, duke thėnė se Evropa nuk guxon tė lejojė konflikt tė ngrirė nė territorin e saj.

OSBE thotė se gjyqėsori ka bėrė shumė pak pėr luftimin e trafikimit Misioni i OSBE-sė nė Kosovė, ka publikuar tė martėn nė Prishtinė njė raport, ku me shqetėsim konstaton se autoritetet gjyqėsore nė vend kanė bėrė njė pėrparim shumė tė vogėl nė pesė vitet e kaluara nė aspektin e trajtimit tė lėndėve tė trafikimit, ndėrkohė qė pėrfaqėsuesit e gjykatave nuk janė pajtuar me kėtė konstatim.

Fushata elektorale ia shkurton orarin e punės Kuvendit tė Kosovės Ligjvėnėsit kosovarė, me shumicė votash i dhanė tė martėn tė drejtėn Kuvendit tė Kosovės qė tė vazhdojė punėn, deri dy ditė para mbajtjes sė zgjedhjeve, ndėrkohė u vendos qė gjatė kėsaj periudhe tė hiqen nga rendi i ditės tė gjitha pikat e “nxehta” qė mund tė shfrytėzohen nga deputetėt pėr fushatė elektorale.

Kuvendi heq nga rendi i ditės debatin pėr Traktatin e fqinjėsisė sė mirė Kuvendi i Kosovės me shumicė votash nė seancėn e sė martės vendosi pėr vazhdimin e seancave tė Kuvendit deri nė dy ditė para mbajtjes sė zgjedhjeve tė 17 nėntorit.

Partitė politike premtojnė ngritjen e pėrfaqėsive diplomatike Pėrkundur nevojės sė prezantimit tė Kosovės nė arenėn ndėrkombėtare, pėrfaqėsitė diplomatike deri mė tani kanė munguar, ndėrsa nė kuadėr tė programeve zgjedhore pėr zgjedhjet e 17 nėntorit, partitė politike nė vend vlerėsojnė se gjatė mandatit tė ardhshėm do tė angazhohen nė ndėrtimin e shėrbimit diplomatik, ngritjen e ambasadave dhe tė njėsive konsullore tė Kosovės.

Sejdiu u premton votuesve pavarėsi pas 10 dhjetorit Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu nga fushata elektorale e Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK) nė Prishtinė, tė martėn u premtoi qytetarėve tė vendit qė pas datės 10 dhjetor, pritet qė Kosova “de jure” tė njihet si shtet i pavarur dhe sovran.

Thaēi: PDK do tė investojė 310 mil. € nė sektorin e energjisė Kreu i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK) Hashim Thaēi, tha tė marrtėn se projekti pėr energjinė, synim themelor ka nxjerrjen e Kosovės nga terri dhe pėr tė arritur kėtė, sipas tij, PDK-ja parasheh tė investojė 310 milionė euro, mjete kėto qė do tė sigurohen nga tė ardhurat e Korporatės Energjetike tė Kosovės (KEK).

Presim fitore bashkė me Partinė Demokratike tė Kosovės Kryetari i Lėvizjes Popullore tė Kosovės (LPK), Emrush Xhemajli, nė njė intervistė pėr Kosovapress, koalicionin me Partinė Demokratike tė Kosovės e arsyeton me lidhjet qė ka pasur nė tė kaluarėn me drejtuesit e kėsaj partie si dhe me vizionet e sotme qė kanė. Ndėrsa Grupit tė Unitetit u rekomandon tė punojnė dhe tė mos flasin shumė ose tė mos flasin fare.

Prishtinasve qė kanė ndėrtuar nė pronat private, Makolli u premton leje ndėrtimi Kandidati pėr kryetar tė Komunės sė Prishtinės nga Aleanca Kosova e Re (AKR), Ibrahim Makolli, tė martėn ka vizituar disa nga lagjet e kryeqytetit pėr tė dėgjuar hallet dhe problemet me tė cilat ballafaqohen banorėt kryeqytetas, tė cilėve u premtoi qė nė kėmbim me votėn e tyre hallet e tyre tė zvogėlohen.

Ende nuk dihen shkaqet e zjarrit nė ndėrtesėn e KK tė Prizrenit Ende nuk dihen shkaqet e zjarrit nė Kuvendin Komunal tė Prizrenit, ndėrtesa e tė cilės ėshtė djegur  tė hėnėn pasdite, ndėrsa katėr punėtorėt qė kishin mbetur brenda janė evakuuar me helikopter tė KFOR-it...Zjarri ka shkatėrruar dokumentacionin e pronės, kadastrės dhe komunikacionit nė Prizren. Vlerėsimet e para tregojnė se rreth 30 pėr qind e objektit tė administratės komunale tė Prizrenit, ėshtė dėmtuar nga zjarri, i cili njė natė mė parė pat pėrfshirė kėtė objekt, ndėrsa janė dėmtuar tėrėsisht resorėt mė tė rėndėsishėm komunal, si prona, kadastra, pastaj komunikacioni dhe drejtoria pėr rindėrtim, kurse opozita dyshon se zjarri ėshtė vėnė me qėllim tė fshehjes sė gjurmėve tė krimit dhe keqpėrdorimeve.

Muqivёrca e Dardanės bėhet me nėnstacion policor Tė martėn nė Muqivėrcė tė Dardanės ėshtė bėrė hapja solemne e nėnstacionit tė ri policor, qė tani e tutje do tė mbulojė njё zonė me rёndёsi tё veēantė gjeostrategjike me afro 25 fshatra...

Shkarkohet kreu i FFK-sė Sabri Hashani Ministri i Kulturės, Rinisė dhe Sportit, Astrit Haraqija, tė hėnėn ka shkarkuar nga posti kryetarin e deritashėm tė FFK-sė, Sabri Hashani, pėr shkak tė menaxhimit tė dobėt nė FFK, mungesės sė rezultateve nė planin e ndėrkombėtarizimit tė futbollit kosovar dhe njė varg dobėsish tjera.

Jep dorėheqje kryetari i Gjykatės Kushtetuese tė Maqedonisė Kryetari i Gjykatės Kushtetuese tė Maqedonisė, Mahmut Jusufi dhe gjykatėsi kushtetues Bajram Pollozhani, tė martėn dhanė dorėheqje nga postet.

“Alfa Finance” e Bullgarisė bleu Bankėn Private Internacionale Banka Private Internacionale (IPB) nga Shkupi tė martėn pėrmes bursės ėshtė blerė nga “Alfa Finance Holding AD” e Bullgarisė pėr tetė milionė euro.

...hapur:

Qėndrimi i SHBA rreth statusit i pandryshuar Zyrtarėt amerikanė nė Washington nuk janė marrė dhe as kanė komentur shkrimet e mediave nė Kosovė pėr mundėsinė e shtyrjes apo siē u tha ngrirjes sė zgjidhjes sė statusit tė Kosovės pėr 13 vjetėt e ardhshme, deri mė 2020. Cdo pėrpjekje pėr tė marrė ndonjė deklaratė lidhur me shkrimin qė bėri lajm, ishte ose 'nuk dimė', 'nuk jemi tė informuar', ose i referoheshin deklaratės sė shefes sė Zyrės Amerikane n Prishtinė, Tina Kaidanow, se qėndrimi amerikan ėshtė artikuluar tashmė shumė herė nga
zyrtarėt mė tė lartė amerikanė. Njė burim, i cili foli me kushtin qė tė mos i pėrmendim emrin, tha se nuk pėrjashtonte mundėsinė e ideve tė tilla qė 'mund tė
qarkullojnė, qoftė edhe nė Departmentin e Shtetit', megjithatė shtoi se kjo mund tė ishte 'njė spekulim', dhe ritheksoi qėndrimin se 'mendimi mbizotėrues dhe vijė zyrtare e politikės amerikane ndaj Kosovės, e pandryshuar, mbetet qė pas pėrfundimit tė negociatave
shtesė statusi i saj tė zgjidhej sa mė shpejtė'.
Kėtė qėndrim e ka theksuar zėdhėnėsi politikės sė jashtme amerikane nga podiumi zyrtar tė paktėn tri herė gjatė muajit tetor, duke nėnvizuar se 'nėse deri nė fund tė periudhės sė vendosur pėr negociata nuk do tė ketė njė marrėveshje midis palėve, ajo qė presim tė ndodhė
ėshtė vendimi pėr ecje pėrpara me pavarėsinė e mbikėqyrur qė do tė jetė nė pėrputhje me propozimin e planit tė Ahtisaarit'. Padyshim se zgjidhja mė e dėshirueshme, siē kanė thėnė shumė herė
zyrtarėt amerikanė, ėshtė njė marrėveshje midis palėve e cila do tė ishte e pranueshme pėr tė gjithė, mirėpo nė mungesė progresit duhet tė pasojė njė vendim sepse, 'ka njė kufi sa mund t'i jepet kohė negociatave'./s.gashi/rtk/

Kuvendi vendos tė mos diskutojė ēėshtje qė kanė tė bėjnė me procesin politik gjatė fushatės  Pėr shkak tė fillimit tė fushatės zgjedhore, tė gjitha ēėshtjet qė interferojėn nė procesin politik tė vendit nuk do tė shqyrtohen nė Kuvendin e Kosovės-kėshtu kanė vendosur sot deputetėt, me kėrkesė tė grupeve parlamentare tė LDK-sė, PDK-sė dhe AAK-sė. Me 53 vota, deputetėt kanė hequr nga rendi i ditės debatin pėr Traktatin e fqinjėsisė sė mirė me Serbinė, si dhe emėrimin e ombudpsersonit tė ri. Alush Gashi, shef i grupit parlamentar tė LDK-sė, kėrkoi qė deri nė konsituimin e Kuvendit tė ri tė gjitha cėshtjet qė kanė karaket poltik tė hiqen nga redni i ditės:
"Lusim seancėn pleare qė deri nė kostituim tė kemi cėshtje pėr tė cilat kemi pajtueshmėritė plotė. Tė gjiutha qė kanė nuansa politike tė trajtohen nė fushatė e jo nė Kuvend", tha ai.
Deputetėt e PDK-sė, Xhevat Bislimi dhe Nait Hasani kanė insistuar qė traktati i fqinjėsisė sė mirė duhet patjetėr tė debatohet ne seancėn e sotme.
Ndryshe, Jakup Krasniqi, nė emėr tė grupit parlamentar tė PDK-sė, tha se ēėshtja e traktatit tė fqinjėsisė mirė do tė shqyrtohet pas marjes sė informacionit tė plotė nga Ekipi i Unitetit. Sipas Krasniqit, kjo cėshtje nuk do tė pengojė vullnetin e popullit dhe ėshtė bėrė pėr hir tė ardhmes sė Kosovės."Kuvendi disa herė ka debatur pėr procesin politk dhe ėshtė pajtuar me pakon. Tė gjithė e dimė se cilat kanė qenė arsyet pėr zgjatjen e bisedimeve, nuk mundet asnjė traktat ta pengojė vullnetin e pupulli" tha ai.
Kuvendi miratoi nė parim projektligjin pėr hetim parlamentar dhe pas shqyrtimit tė dytė ligjin pėr rrugėt.
Nė vazhdim, pėr mungesės tė kuorumit, seanca e sotme e Kuvendit u ndėrpre

Pas vendimit pėr heqjen e flamurit shqiptar, jep dorėheqje kryetari i Gjykatės Kushtetuese tė Maqedonisė, Mahmut Jusufi Kryetari i Gjykatės Kushtetuese tė Maqedonisė, Mahmut Jusufi, ka dhėnė sot dorėheqje tė parevokueshme nga funksioni i kreut tė Gjykatės dhe nga vendi gjykatės kushtetues. Krahas tij , dorėheqje tė parevokueshme ka dhėnė edhe anėtari tjetėr shqiptar i kėsaj gjykate, Bajram Polozhani. Nė arsyetimin a tyre pėr opinion publik, ata kanė thėnė se edhe pse kanė votuar kundėr vendimit pėr heqjen e flamurit shqiptar nga pėrdorimi zyrtar, tek gjykatėsit tjerė maqedonas ka ardhur nė shprehje majorizimi dhe nuk ėshtė respektuar Parimi i Badinterit.

Me vendimin e marrė nga Gjykata kushtetuese, me tė cilėn me shumicė votash janė hequr pjesė tė neneve tė Ligjit pėr pėrdorimin e flamujve tė bashkėsive nė Republikėn e Maqedonisė, ka ardhur nė shprehje majorizimi dhe nuk ėshtė respektuar Parimi i Badinterit. "Si kryetar i Gjykatės kushtetuese tė Republikės tė Maqedonisė, duke mos dashur qė emri im, mbiemri dhe nėnshkrimi si kryetar i Gjykatės tė qėndrojė nė njė vendim tė tillė, tė njėjtėn nuk do ta nėnshkruaj dhe deklaroj se jap dorėheqje tė parevokueshme nga funksioni kryetar i Gjykatės kushtetuese tė Maqedonisė dhe nga funksioni gjykatės i Gjykatės kushtetuese, “thekson nė deklaratėn me shkrim tė lėshuar per media , kreu i Gjykatės Kushtetuese , Mahmut Jusufi.

Krahas tij,dorėheqje tė parevokueshme nga funksioni gjykatės i Gjykatės kushtetuese tė Maqedonisė, ka dhėnė dhe anėtari tjetėr shqiptar i kėsaj gjykate , Bajram Pollozhani

Shkak pėr dorėheqjen ėshtė vendimi i Gjykatės Kushtetuese, me tė cilin shfuqizohen dispozita tė veēanta nga Ligji pėr pėrdorimin e flamujve tė bashkėsive, i marrė, me shumicė votash tė gjykatėsve, tė gjithė me pėrkatėsi etnike maqedonase, duke mbivotuar tre kolegė gjykatės, pjesėtarė tė bashkėsive etnike nė Maqedoni.
Dorėheqja e kreut tė Gjykatės Kushtetuese dhe anėtarit shqiptar , vjen pas kėrkesės se partive politike shqiptare , dhe vendimit te komunave shqiptare nė Maqedoni,pėr tė mos respektuar vendimin e fundit tė Gjykatės Kushtetuese , me tė cilin ndalohej valimi i flamurit shqiptar para godinave komunale dhe objekteve tė tjera publike.

BBC:Pėrfaqėsuesi amerikan nė Treshen Ndėrmjetėsuese, ambasadori Frank Wisner, ka deklaruar se tė gjitha idetė pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės janė nė tryezė pėrfshirė edhe propozimet e Ahtisaarit.

Ai i ka thėnė BBC-sė se ėshtė qėllim i Treshes qė ta pėrfundojė procesin e bisedimeve deri mė 10 Dhjetor kur duhet t'i dorėzohet sekretarit tė pėrgjithshėm raporti pėr mbarėvajtjen e bisedimeve.

Sipas ambasadorit, pėrtej afatit tė 10 Dhjetorit do tė vendosė Grupi i Kontaktit dhe palėt nė bisedime.

Treshja Ndėrmjetėsuese i ka ofruar palėve njė dokument 14 pikėsh, qė pėrmbledh idetė e Prishtinės dhe Beogradit pėr statusin e Kosovės.

Njė takim i tė dyja palėve pritet tė zhvillohet mė 5 Nėntor nė Vjenė, kur duhet tė bisedohet pėr dokumentin.

Arbėr Vllahiu zhvilloi njė bisedė me ambasadorin Wisner dhe e pyeti se cfarė mė konkretisht dėshiron Treshja me dokumentin 14 pikėsh.

Wisner: Unė nuk do tė komentoja pėr pėrmbajtjen e 14 pikave tė dokumentit. Kjo pėr faktin se ky dokument, megjithėse ėshtė bėrė publik, ėshtė duke u diskutuar me palėt dhe ėshtė njė diskutim i privilegjuar qė kemi mes nesh. Ai duhet tė jetė ēėshtje e komentimeve ndėrmjet Treshes dhe palėve.

Prandaj unė nuk do tė jem nė gjendje qė tė adresoj pyetjet qė mė bėni rreth dokumentit 14 pikėsh. Por po ju them qėndrimin zyrtar tė Treshes e ai ėshtė se ne po provojmė tė gjejmė pikė tė pėrbashkėt, tė eksplorojmė mundėsitė qė do tė ēojnė drejt njė zgjidhje kompromisi. Ne po i eksplorojmė rrugėt e ndryshme me palėt.

BBC: Ambasador, a mund ta shohim kėtė dokument 14 pikėsh si njė propozim nė fund tė bisedimeve mė 10 Dhjetor?

Wisner: Mė lejoni t'ju pėrsėris atė qė ju thashė mė herėt. Ne jemi tė angazhuar nė bisedime qė po zhvillohen. Ne nuk kemi gjetur njė pėrfundim.

Ka ende bisedime qė do tė zhvillojmė me palėt, sė pari nė Vjenė dhe pastaj nė javėt e ardhshme.

Prandaj nuk ka njė pėrfundim tė fundit se si do tė duket forma e rekomandimeve tona nė fund tė bisedimeve me palėt dhe kur tė raportojmė para Sekretarit tė Pėrgjithshėm.

BBC: Ka patur njė numėr takimesh mes palėve deri tani. A keni parė gadishmėri tė palėve qė tė arrijnė njė kompromis qė po kėrkoni?

Wisner: Palėt janė tė angazhuara dhe ne jemi nė bisedime tė plota dhe ne do tė vazhdojmė kėtė eksplorim. E kjo do tė thotė se ne jemi plotėsisht tė angazhuar me palėt ashtu si e thashė.

Tė dyja palėt po i shikojnė idetė tona dhe po i komentojnė ato.

BBC: Por ju nuk keni parė diēka qė do tė pėrafronte palėt?

Wisner: Unė nuk do tė doja ta thoja atė. Atė qė do tė preferoja tė thoja ėshtė se ne jemi nė fazėn e diskutimeve dhe ėshtė shumė herėt qė tė arrijmė njė pėrfundim sepse dialogu po zhvillohet.

BBC: Por a ėshtė e mundur qė tė gjendet ky kompromis qė ju po e kėrkoni?

Wisner: Unė nuk do tė doja tė spekuloja. Ėshtė qėllim i yni qė tė eksplorojmė ēdo rrugė, apo mė mirė si e kemi thėnė ne tė lėvizim ēdo gur, dhe ne jemi nė rrugė pėr ta bėrė kėtė.

BBC: Dhe kjo do tė thotė se ju do tė vini nė njė pėrfundim tjetėr nga ai qė ka dalė nga propozimi Ahtisaari?

Wisner: Jo nuk e thashė atė dhe do tė ishte jokorrekte qė tė mė shtrembėrohen fjalėt e mia. Do tė them se tė gjitha idetė janė nė tryezė, pėrfshirė edhe propozimet e Ahtisaarit.

Ato nuk janė larguar nga tryeza, nuk janė pranuar nga pala serbe por janė pjesė e bisedimeve pėr zgjidhjen qė po zhvillohen.

BBC: Pra, si e shihni pėrfundimin e kėtyre bisedimeve?

Wisner: Ne jemi nė mes tė bisedimeve. Ėshtė prandaj e vėshtirė tė parashikohet pėrfundimi.

BBC: Ēfarė do tė sillni nė hapin tjetėr tė bisedimeve?

Wisner: Ne do tė vazhdojmė eksplorimet tona dhe do tė eksplorojmė tė gjitha mėnyrat qė janė tė mundshme.

BBC: A ėshtė 10 Dhjetori fundi i kėtyre bisedimeve?

Wisner: Siē e kemi thėnė ne dhe ashtu si e kanė thėnė ministrat e Grupit tė Kontaktit, ashtu si na ėshtė kėrkuar tė bėjmė, dhe sipas kėrkesės sė Sekretarit tė Pėrgjithshėm ėshtė qėllimi ynė qė ta pėrfundojmė diskutimin dhe konsultimet tona me palėt si dhe tė ofrojmė njė pėrfundim tek Sekretari i Pėrgjithshėm.

BBC: Ka patur deklarime nga njėri nga negociatorėt e Treshes qė ka kėrkuar nga palėt tė bėjnė tė paktėn nga 50 % tė lėshimeve pėr tė arritur marrėveshjen. Ē'ka nėnkupton kjo?

Wisner: Nuk e kam parė kėtė deklaratė prandaj nuk dua qė ta nxjerr nga konteksti.

BBC: Pra ju doni tė shihni lėshime tė mėdha nga palėt?

Wisner: Nuk e thashė atė dhe po them se diskutimet tona me palėt janė ēėshtje privilegji dhe se po zhvillohen. Prandaj unė nuk dua tė sjell pėrfundime pėr pėrqindjet e palėve.

BBC: Dhe sė fundi ambasador, a mendoni se problemi i Kosovės duhet tė ngrihet pėr disa vjet pėr ta zgjidhur atė pas njė afati tė caktuar?

Wisner: Mė lejoni qė t'i kthehem komenteve tė mia qė nė fillim tė bisedės me ju. Unė flas si anėtar i Treshes.

Detyrė jona ėshtė tė pėrfundojmė punėn tonė dhe t'i raportojmė sekretarit tė pėrgjithshėm mė 10 dhjetor. Unė nuk spekuloj nėse puna jonė pėrfundon aty. Ēka do tė ndodhė pastaj do tė jetė vendim i palėve, qeverive sovrane qė i takojnė Grupit tė Kontaktit qė e kalon mandatin tim.//bbc//


LAJMET
E hėnė 29 tetor, 2007
“Sunday Times”: Serbėt nė Kosovė po armatosen me tė shpejtė
Serbėt nė Kosovė po armatosen me tė shpejtė, pasi siē thonė ata, jetojnė nė njė pasiguri rreth asaj se ēfarė i pret pas raportit tė dhjetorit....

Treshja ndėrkombėtare takohet sot nė Vjenė
Treshja ndėrkombėtare diskuton sot nė Vjenė pėr ecurinė e bisedimeve rreth statusit tė Kosovės.

Kosovarėt kanė vėrejtje serioze nė14 pikat e Treshes Ekipi i Unitetit ka vėrejtje serioze nė dokumentin 14 pikėsh tė paraqitur nga Treshja ndėrkombėtare por, sipas tyre pėrderisa ende nuk e ka formėn e draftit tė njė dokumenti, vėrejtjet e palės kosovare do tė paraqiten mė vonė.

OSBE rekomandon gjithėpėrfshirje dhe konsultime pėr kthimin e tė zhvendosurve Niveli i lartė i transparencės dhe njė proces gjithėpėrfshirės e konsultativ i planifikimit, janė parakushte tė domosdoshme pėr njė pėrkushtim tė vėrtetė tė tė gjitha palėve ndaj procesit tė kthimit nėpėr komuna, u tha tė hėnėn nė publikimin e raportit tė OSBE-sė, mbi strategjinė komunale pėr kthim.

Plani i Ahtisarit ėshtė dokument bazė pėr negociata, thotė Hyseni Ekipi i Unitetit tė hėnėn mohoi tė ketė informacione zyrtare rreth mundėsisė sė anashkalimit tė planit tė Marti Ahtisarit pėr procesin e definimit tė statusit, pavarėsisht paralajmėrimeve se Treshja ndėrkombėtare...

SHBA mbėshtet fuqishėm procesin e udhėhequr nga treshja Shefja e Zyrės amerikane nė Prishtinė, Tina Kaidanou, nėpėrmes njė deklarate pėr media tė hėnėn ka shprehur mbėshtetjen e fuqishme tė vendit tė saj ndaj procesit tė udhėhequr nga treshja ndėrmjetėsuese, duke shfaqur pritjet qė nė fund tė kėtij procesi, pėrcaktimi i statusit tė Kosovės...

Anketa: 67 % tė pakėnaqur me punėn e Qeverisė sė Kosovės Derisa njė javė mė parė qytetarėt janė ndarė tė pakėnaqur me punėn e opozitės, nė njė anketė tė bėrė kėtyre ditėve nga Agjencia e Lajmeve Kosovapress shihet se shumica dėrrmuese e respondentėve, 67 pėr qind janė ndarė tė pakėnaqur edhe me punėn e Qeverisė sė Kosovės. Analistėt vlerėsojnė sė gjatė kėtyre tri viteve me punėn e saj Qeveria aktuale ka dal tė jetė e dėshtuar, sepse nuk ka arritur tė pėrmirėsoj asnjė lėmi nė vend, por pėr mė shumė as tė plotėsojė sado pak as tri prioritetet e vėna nga vet ajo.

Fillon aktivitetet “Java e Biznesit Kosovar 2007” Tė hėnėn nė Prishtinė, organizuar nga Aleanca Kosovare e Biznesit (AKB), nė mėnyrė solemne ėshtė bėrė hapja tashmė tradicionale e “Javės sė biznesit kosovar 2007”, e cila deri nė pėrmbyllje mė 2 nėntor, do tė mbajė njė sėrė aktivitetesh nė gjithė Kosovėn.

LDD: Drenicės do t’ia kthejmė dinjitetin Lidhja Demokratike e Dardanisė(LDD) ka vazhduar tė hėnėn fushatėn zgjedhore para simpatizantėve nė sheshin “Adem Jashari”...

Programet e partive premtojnė sistem perfekt shėndetėsor Fondi pėr sigurimet shėndetėsore, Instituti Kombėtar Shėndetėsor, Instituti Onkologjik, ai i kardiokirurgjisė, furnizimi me barėra tė mjaftueshme pėr shėndetėsinė vendore, pėrmirėsimi i kushteve pėr pacientin dhe punėtorėt shėndetėsorė, janė disa nga premtimet qė shumica e partive politike kanė nė programet e tyre zgjedhore, tė cilat premtojnė se do t’i realizojnė nėse i fitojnė zgjedhjet e 17 nėntorit.

Mbi 26 kompani britanike tė interesuara pėr tė investuar nė Kosovė Mė shumė se 26 kompani nga Skocia dhe Irlanda, tashmė kanė shprehur interesimin pėr tė investuar nė Kosovė, ndėrkohė qė nė kėto dy vende tashmė funksionojnė zyrat pėr promovimin e biznesit kosovar.

Shfaqet premiera “Vdekja aksidentale e njė anarkisti” Tė martėn, duke filluar nga ora 20.00, Teatri Shqiptar nė Shkup do tė shfaqė premierėn “Vdekja aksidentale e njė anarkisti”, tė autorit Daro Fo dhe nė regji tė Elmaze Nurės.

Rritja e ēmimit tė naftės nuk ka tė ndalur Ēmimet e naftės tė hėnėn kanė arritur nivelin e ri tė rekordit prej 93 dollarė pėr barel, shtrenjtim ky i cili arsyetohet me tendosjen e situatės politike nė Lindjen e Afėrt dhe rėnien e vlerės sė dollarit.

Evropa do ta zvogėlojė varshmėrinė nga gazi rus Evropa gjatė 10 viteve tė ardhshme planifikon ta zvogėlojė varshmėrinė nga gazi i kompanisė ruse "Gazprom", me energji bėrthamore dhe me...burime te tjera.

...hapur:

“Sunday Times”: Serbėt nė Kosovė po armatosen me tė shpejtė
Londėr, 29 tetor 2007 Serbėt nė Kosovė po armatosen me tė shpejtė, pasi siē thonė ata, jetojnė nė njė pasiguri rreth asaj se ēfarė i pret pas raportit tė dhjetorit tė Grupit tė Kontaktit nė Kombet e Bashkuara, shkruan gazeta londineze "Sunday Times".

Kajdanou: Qėndrimi i SHBA-ve pėr Kosovėn ėshtė artikuluar nga presidenti Bush dhe sekretarja Rajs
 “Qėndrimi i SHBA-ve lidhur me statusin e Kosovės ėshtė artikuluar shumė herė nga politikanėt e nivelit tė lartė, pėrfshirė presidentin Bush dhe Sekretaren e Shtetit Rajs", thuhet nė njė deklaratė me shkrim tė shefes sė Zyrės Amerikane nė Prishtinė, Tina Kajdanou. “Fuqimisht e mbėshtesim procesin e Treshes qė ėshtė duke u zhvilluar, dhe presim qė nė fund tė tij, pėrcaktimi i statusit tė Kosovės do tė lėvizė drejtė njė pėrfundimi, sa mė shpejtė qė ėshtė e mundur”, thuhet nė deklaratėn e z. Kajdanou.
Kjo deklaratė pason njofime te ndryshme te publikuara shtypin kosovar, nga burime anonime, lidhur me nje propozim amerikan per ngrirje te procesit tė statusit.

Treshja diskuton takimin e rradhės
Treshja ndėrmjetėsuese ndėrkombėtare do tė shqyrtojė hapat e mėtejshėm nė procesin e bisedimeve pėr tė ardhmen e Kosovės nė njė takim tė hėnėn nė Vjenė.

Treshja do tė caktojė axhendėn e takimit tė rradhės ndėrmjet dy palėve.

Takimi i ndėrmjetėsuesve ndėrkombėtare bėhet nė ditėn kur Ekipi Negociator i prishtinės pritet tė diskutojė nė Prishtinė njė dokument tė ndėrmjetėsuesve pėr rezultate e deritanishme tė procesit.I dėrguari amerikan pėr statusin, Frank Wisner, ai evropian, Wolfgang Ischinger dhe pėrfaqėsuesi rus, Alexander Botsan Kharchenko pritet tė caktojnė axhendėn e takimit tė rradhės ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit.Ky takim do tė mbahet mė 5 nėntor nė kryeqytetin austriak. Pak ditė mė parė, treshja amerikano-evropiano-ruse i dorėzoi Prishtinės dhe Beogradit dokumentin prej 14 pikash. Ky dokument nuk paragjykon statusin e Kosovės, por ofron disa parime qė mund tė ēojnė nė zgjidhjen e statusit.

Dokumenti

Serbia e ka kundėrshtuar dokumentin e treshes nė tė cilin thuhet se Beogradi nuk do ta qeverisė Kosovėn dhe nuk do tė jenė i pranishėm fizikisht atje. Udhėheqėsit kosovarė kanė deklaruar se dokumenti i treshes ndėrmjetėsuese ndėrkombėtare nuk mund tė pėrjashtojė planin e Ahtisaarit, i cili sugjeron pavarėsi tė mbikqyrur. Sipas Prishtinės zyrtare, pakoja e Ahtisaarit nuk mund tė ndryshohet. Ndėrkohė i dėrguari evropian pėr statusin, Wolfgang Ischinger, ka lėnė tė hapur mundėsinė qė dokumenti 14 pikėsh i treshes tė zgjerohet dhe t'iu paraqitet Prishtinės dhe Beogradit nė takimin e 5 nėntorit nė Vjenė. Ekipi Negociator nė Prishtinė mblidhet pėr tė shqyrtuar njė dokument 14 pikėsh, tė cilin negociatorėt ndėrkombėtarė ua dorėzuan Prishtinės dhe Beogradit nė takimin e fundit nė Vjenė.//bbc//

Plani Ahtisari ende mbetet dokument bazė pėr statusin e Kosovės, thotė Ekipi Negociator  Ekipi negociator i Kosovės ėshtė i gatshėm tė diskutojė ēfarėdo plani qė mund tė shtrohet pėr shqyrtim por nuk do tė pranojė asgjė mė pak se pavarėsinė pėr Kosovėn, tha sot zėdhėnėsi Skender Hyseni. Nė takimin e sotėm, ekipi diskutoi pėrgatitjet pėr takimin e radhės me Treshen dhe delegacionin e Beogradit, me 5 nėntor nė Vjenė. Sipas Hysenit, plani i Ahtisarit ende mbetet dokument bazė pėr statusin e Kosovės. Ekipi negociator i Kosovės vazhdon tė kėmbėngul se nuk ka asnjė informacion zyrtar rreth mundėsisė sė anashkalimit tė planit tė Ahtisarit nė procesin e definimit tė statusit. Zėdhėnėsi Skender Hyseni tha sot se ky plan vazhdon tė mbetet bazė, pavarėsisht nga paralajmėrimet e ditėve tė fundit se Treshja e Grupit tė Kontaktit po pėrgatit njė dokument tė ri pėr statusin e Kosovės.“Ekipi ėshtė i Gatshėm tė diskutojė gjithēka qė del nė tavolinė por nuk ėshtė i gatshėm tė pranojė asgjė mė pak se pavarėsinė e Kosovės” tha Hyseni. Ekipi diskutoi sot rreth ecurisė sė procesit pėr pėrgatitjen e ligjeve qė dalin nga pakoja e Ahtisarit. Sipas Hysenit, kushtetuta dhe ligjet tjera duhet tė jenė tė gatshme nė momentin e pavarėsimit tė vendit. “Ėshtė vendim i ekipit qė e gjithė kjo pako tė jetė e gatshme nė momentin e nevojshėm dhe tė dėrgohet pėr aprovim nė parlamentin e Kosovės”,tha Hyseni. Ekipi gjithashtu vlerėsoi se fushata zgjedhore nuk po ndikon negativisht nė procesin e statusit. Pėrgatitjet pėr takimin e radhės me Treshen dhe delegacionin e Beogradit me 5 nėntor nė Vjenė. Hyseni konfirmoi se ekipi tani mė ka marrė ftesėn nė tė cilėn sqarohet se Treshja fillimisht do tė takohet me pėrfaqėsuesit e Serbisė, pastaj me tė Kosovės dhe pasdite planifikohet takim trepalėsh ku thuhet se do tė vazhdojė diskutimi pėr 14 pikat e propozuara nga Treshja. Deri mė 10 dhjetor pritet tė mbahen edhe tre takime tė drejtpėrdrejta ndėrmjet palėve.

Ischinger: Ėshtė e mundur njohja e njėanshme e pavarėsisė sė KosovėsPėrfaqėsuesi i Bashkimit Evropian nė Treshen ndėrmjetėsuese pėr statusin e Kosovės, Wolfgang Ischinger, ne njė intervistė pėr “Deutsche Welle”, ka thėnė se njohja e pavarėsisė sė njėanshme nga amerikanėt dhe disa vende tė BE-sė “ėshtė krejtėsisht e mundur, kjo madje ėshtė shumė me gjasė, nėse nuk do tė arrijmė asnjė rezultat, atėherė do tė mund tė pasonin hapat e njėanshėm". Ai ka vlerėsuar se, problemi i Kosovės ėshtė i mundur tė zgjidhet, por ėshtė pikėpyetje nėse Prishtina e Beogradi kanė vullnet politik pėr kėtė gjė. Ai, megjithatė, ka vlerėsuar se, negociatat i bėjnė mė tė vėshtira fakti, qė tė dyja palėt nuk marrin vendime “nė bazė tė kritereve racionale”, pėrkundrazi mendojnė, siē ka thėnė ai, nė mėnyrė “nacionaliste".

Berisha kėrkoi ndikimin e Egjiptit te vendet e Konferencės Islamike pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės  Kryeministri Sali Berisha ka kėrkuar nga ministri i jashtėm egjiptian, Ahmed Abdul Geit, qė Egjipti tė ndikojė tek vendet e Konferencės Islamike, nė mėnyrė qė ato ta njohin Kosovėn e pavarur nė bllok. Kryeministri Berisha tha se zgjidhja pėr Kosovėn nuk mund tė shtyhet dhe pas 10 dhjetorit duhet tė ketė njė zgjidhje. Ministri i jashtėm egjiptian e ka siguruar kryeministrin Berisha se nė mbledhjen e Konferencės Islamike, nė mars, Egjipti do tė bėjė c’ėshtė e mundur qė ēėshtja e Kosovės tė jetė nė qendėr tė vėmendjes.

Sollaku refuzon paraqitjen para komisionit parlamentar hetimor Prokurori i Pėrgjithshėm i Shqipėrisė, Teodori Sollaku nuk ėshtė paraqitur sot nė komisionin parlamentar hetimor qė po heton punėn e tij edhe pse ėshtė thirrur aty qė tė japė shpjegime. Prokuroria njoftoi se Prokurori refuzon tė paraqitet sepse nė kėrkesėn qė ka marrė prej komisionit, ka pėrfundime pėr shkelje tė ligjit, por nuk jepen fakte mbi tė cilat bazohen kėto pėrfundime.0pozita ėshte tėrėsisht e investuar nė zhvillimin e hetimeve pėr fondet e rruges Durrės-Kukės, ku sipas saj bėhet fjalė pėr njė aferė tė madhe korruspioni.Qeveria thotė se pėrkundrazi, fjala ėshtė pėr transparencė tė plotė dhe pėr investimin e shekullit. Deputetet e opozitės kėrkuan tė hėnėn qė tė thirren pėr tė dhėnė shpjegime, kryeministri Berisha dhe ish-ministri i Transporteve, Basha. Prokurori Sollaku thotė se pa u njohur me kėto fakte, ai e ka tė pamundur tė paraqitet nė komision.

Kristina Fernandez de KirchnerArgjentina me presidente
Bashkėshortja e ish-presidentit tė Argjentinės, Kristina Fernandez de Kirchner ka shpallur fitoren nė zgjedhjet pėr tė zėvendėsuar bashkėshortin e saj.
Ndėrsa janė numėruar rreth 20 pėrqind tė votave, ish zonja e parė e Argjentinės ka siguruar 43 pėrqind tė votave, duke lėne mbrapa rivalėt e saj.Do tė nevojitet mė shumė kohė pėr tė konfirmuar rezultatin pėrfundimtar por pėr pėkrahėsit e zonjės Kirchner ėshtė vetem ceshtje kohe per rezultatin e pashmangshem. Bahsksohorti i saj ka qeveriusr kete vend gjate nje periudhe shume te veshtire ekonomike pas vitit 2001. Ajo ndodhete perballe nje Argjentine tjeter por disa thone se edhe sot rethanata nuk jane te favorshme me rritjen e krimit dhe inflacionit.//bbc//

Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi takohet tė hėnėn nė Ohėr me Presidentin e Maqedonisė, Branko Cėrvenkovski.
Ky do tė jetė takimi i parė i presidentėve tė dy vendeve fqinjė.Z. Topi u zgjodh nė postin e presidentit tė Shqipėrisė para tre muajsh.Pritet qė gjatė takimit dy krerėt e shtetit tė bisedojnė pėr perspektivat euroatlantike tė dy vendeve dhe sigurinė nė rajon.Shqipėria dhe Maqedonia vlerėsojnė se si dy vende fqinje, kanė marrėdhėnie tė nivelit tė lartė.
Vizion i pėrbashkėt
Marrėdhėniet janė intensifikuar nė kuadėr tė Kartės sė Adriatikut, ku dy vendet, bashkė me Kroacinė bėjnė pėrpjekje pėr t'u anėtarėsuar nė NATO. Dy vendet ndajnė njė vizion tė pėrbashkėt edhe pėr anėtarėsimin nė Bashkimin Evropian.

Nga kabineti i presidentit maqedonas thuhet se pritet qė takimi i Ohrit tė jetė nė linjė tė marrėdhėnieve tė deritanishme. Dy krerėt e shtetit do tė flasin pėr reformat dhe masat qė po ndėrmarrin dy vendet pėr tė shpejtuar anėtarėsimin nė BE dhe NATO.

Por temė diskutimi, siē thuhet, do tė jetė edhe procesi i pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės si dhe ēėshtjet e sigurisė nė rajon.//bbc//


LAJMET
E shtunė 27 dhe e dielė 28 tetor, 2007
Njoftim:Lushnja Manifeston pėr pavarsinė e Kosovės
Nė qytetin patriotik tė Lushnjes, sė shpejti, pikėrishtė nė datėn 02/11/2007 nė orėn 15.30 nė hapėsirėn e sheshit “Toka Jonė” do tė vazhdojė gara e “Turit-Patriotik” ( qė sjell flamurin e stafetės tė firmosur sė fundmi nga Mallakstra heroike) nė mbrojtje tė pavarsisė sė Kosovės dhe mos cėnimit tė trojeve tė saj.
Do tė marrin pjesė tė gjitha forcat politike, shoqatat jo qeveritare, pėrfaqėsues tė sekteve fetare dhe shumė e shumė kėngėtarė dhe artist patriot nė mbėshtetje tė kėsaj kauze madhore.
Kėtė tubim fisnikėsh ( si dhe atė tė Fierit, Vlorės, Ballshit) e organizonė shoqata atėdhetare pėr identitet dhe bashkim kombėtare (Sh.A.I.B.K, dega e Fierit), me ndihmėn edhe tė patriotėve vlonjatė, mallakastėriot dhe lushnjarė. Kjo shoqatė e njohur nga Gjykata e Tiranės nė prill tė 2004, do tė vazhdojė sėrish me tubimet e saj tė ligjshme kėtė detyrė kaq fisnike nė tė gjitha trevat shqipfolėse, aty ku bukės i thonė buk dhe ujit ujė.
SH.A.I.B.K
Dega Fier
Fier, mė 26/10/2007

GJYKATA KUSHTETUESE E MAQEDONISĖ SĖRISH SUPRIMON PĖRDORIMIN E FLAMURIT SHQIPTAR

Vendimi i Gykatės Kushtetuese i datės 24 tetor 2007, pėr ndalimin e pėrdorimit tė flamurit shqiptar, me arsye pėrkujton shqiptarėt nė ngjarjet tragjike tė 9 korrikut tė vitit 1997 kur nė Gostivar me pretekst tė heqjes sė flamurit forca tė armatosura tė policisė tė Maqedonisė, vranė, plagosėn, burgosėn dhe shkatėrruan pasuritė e shqiptarėve. Maqedonia po kthehet prapa.

Gjykata Kushtetuese e Republikės sė Maqedonisė nė mbledhjen e mbajtur mė datė 24.10.2007 (e mėrkurė) suprimoi pėrdorimin zyrtar tė flamurit shqiptar. Ajo shfuqizoi katėr nene tė Ligjit pėr pėrdorimin e flamujve qė kishin tė bėjnė me pėrdorimin e flamujve tė bashkėsive etnike, pėrkatėsisht me pėrdorimin e flamurit shqiptar. Sipas arsyetimit tė Gjykatės nenet nė fjalė janė antikushtetuese. Ligji pėr pėrdorimin e flamujve ėshtė miratuar nė vitin 2005 dhe ka qenė njėri ndėr ligjet mė tė rėndėsishme qė dilte nga Marrėveshja Kornizė e nėnshkruar gjatė vitit 2001 dhe e njohur si Marrėveshje e Ohrit. Tė pėrkujtojmė se kjo Marrėveshje ishte rrjedhojė e kompromisit qė u arrit midis shqiptarėve dhe maqedonasve pėr ndėrprerjen e konfliktit tė vitit 2001, qė u arrit me ndėrmjetėsimin e faktorit ndėrkombėtar.

Vendimet e Gjykatės Kushtetuese janė tė prera dhe tė plotėfuqishme qė do tė thotė se nuk u nėnshtrohen kurrėfarė ankesave dhe si tė tilla janė pėrmbaruese. Sipas Vendimit tė Gjykatės Kushtetuese flamuri shqiptar nuk guxon mė tė pėrdoret as para godinave tė komunave tė banuara kryesisht me shqiptarė, as para kurrėfarė institucionesh shtetėrore, madje as pėr festa shtetėrore. Sipas kėsaj logjike flamuri shqiptar nė Maqedoni mund tė valojė vetėm nė manifestime private (vetėm nė ahengje familjare, nė dasma dhe syneti).

Sipas Kushtetutės sė Republikės sė Maqedonisė tė vitit 1991, Gykata Kushtetuese ėshtė organ i Republikės qė mbron kushtetutshmėrinė dhe ligjshmėrinė (neni 108 i Kushtetutės). Esenca e punės sė gjykatave kushtetuese bashkėkohore ėshtė mbrojtja e tė drejtave tė njeriut dhe tė qytetarit qė deklarativisht mėton edhe Kushtetuta e Maqedonisė. Janė kėto liri dhe tė drejta qė kanė tė bėjnė me lirinė e besimit, tė ndėrgjegjes, tė mendimit dhe tė shprehjes sė lirė, tė organizmit dhe tė veprimit politik si dhe ndalimin e ēdo forme tė diskriminimit tė qytetarėve nė bazė tė gjinisė, tė racės, tė pėrkatėsisė fetare, kombėtare, sociale dhe politike (neni 110 i Kushtetutės). Pra, kėto tė drejta duhet t’i mbrojė Gjykata Kushtetuese e Maqedonisė.

Vendimi pėr ndalimin e pėrdorimit tė flamurit shqiptar merret nė njė kohė kur Gjykata Kushtetuese pėrbėhet prej nėntė anėtarėve, prej tė cilėve dy shqiptarė, madje njėri prej tyre ėshtė edhe kryetar aktual i kėsaj Gjykate, pesė maqedonas dhe njė “i ashtuquajtur” i bashkėsisė turke. Vetė kryetari i Gjykatės Kushtetuese, zoti Mahmut Jusufi, vendimin e institucionit qė ai drejton e quajti si antikushtetues dhe politik. Ėshtė votuar nė baza etnike, theksoi ai pėr mediat e Maqedonisė. Ky vendim merret gjatė qeverisjes sė VMRO-DPMNE-sė me kryeministrin Nikolla Gruevski dhe koalicionit me pjesėmarrėsit shqiptarė nė Qeveri - PDSH-nė. Ky vendim kaq i rėndėsishėm kundėrshqiptar i gjeti tė papėgatitur si subjektet politike shqiptare, ashtu edhe qytetarėt shqiptarė. Kjo ėshtė njė thikė pas shpine e tė drejtave tė shqiptarėve nė kushtet e pluralizmit dhe tė demokracisė.

Suprimimi dhe pėrdhosja e pėrdorimit tė flamurit shqiptar ka njė histori tė gjatė, tė bujshme, por edhe tragjike nė historinė e shkurtėr tė shtetit tė ri tė Maqedonisė. Nuk ėshtė hera e parė qė mekanizmat e aparatit shtetėror tė Maqedonisė tė ndalojnė nė mėnyrė kaqė serioze pėrdorimin e flamurit shqiptar. Tė pėrkujtojmė vendimin e po kėsaj Gjykate Kushtetuese dhjetė vjet mė parė. Nė korrik tė vitit 1997 mori vendim po ashtu pėr ndalimin e pėrdorimit tė flamurit shqiptar. Si pasojė e kėtij vendimi mė 9 korrik tė vitit 1997, nė orėt e hershme tė mėngjesit, forca tė armatosura tė policisė sė atėhershme tė Maqedonisė shkelėn Gostivarin, duke hequr nė mėnyrė tė dhunshme nga shtizat flamurin shqiptar qė valonte para godinės sė komunės sė Gostivarit. Bilansi i kėtij intervenimi brutal policor ndaj flamurit shqiptar, ishte: disa tė vdekur, dhjetėra tė plagosur, shkatėrrimi i pasurisė sė qytetarėve, si dhe burgosja e kryetarit tė atėhershėm tė Gostivarit, zotit Rufi Osmani, i cili u dėnua me 7,5 vjet heqje lirie-burg. Pati edhe tė burgosur e tė dėnuar tė tjerė. Nė tė njėjtėn kohė intervenim policor pati edhe nė Tetovė, por me pėrmasa mė tė vogla. Intervenimi policor nė Gostivar ndodhi gjatė qeverisjes sė LSDM-sė dhe PPD-sė, kur kryetar i Qeverisė ishte Branko Cėrvenkovski, kryetar aktual i Republikės sė Maqedonisė.

Andaj, vendimi i ri i Gjykatės Kushtetuese pėr ndalimin e sėrishėm tė pėrdorimit tė flamurit shqiptar me automatizėm i pėrkujton dhe i kthen shqiptarėt nė ngjarjet e 9 korrikut tė vitit 1997, nė ushtrimin e dhunės, forcės dhe shtypjes tė shtetit tė Maqedonisė ndaj popullatės shqiptare. Vendimi ka hasur nė reagime dhe revolta tė ashpra tė subjekteve politike shqiptare dhe tė qytetarėve shqiptarė tė Maqedonisė. Me kėtė vendim Gjykata Kushtetuese nga njė kujdestare e parimeve kushtetuese dhe demokratike shndėrrohet nė njė instrument nacionalist dhe politik tė aparatit shtetėror tė Maqedonisė, duke u bėrė burimi kryesor i shkeljes sė tė drejtave kombėtare, kulturore, historike dhe tradicionale dhe natyrore tė qytetarėve shqiptarė. Maqedonia po kthehet prapa.

E hapur pėr bashkėpunim.

Autorja si njohėse e mirė dhe nė vazhdimėsi e ēėshtjes sė flamurit shqiptar para Gjykatės Kushtetuese, kėsaj here e pa tė arsyeshme tė tė mos thellohet nė komente./SUZANA SALIU-SHKUP/

..nga bashkėpunėtorėt e ERENIKUT:
Diaspora jonė-Evropė

Pal Sokoli
28 tetor 2007 LSHB

          LIDHJA E SHQIPĖTARVE TĖ BOTĖS, NĖ KONGRESIN E DYTĖ NĖ TIRANĖ EDHE MĖ ZĖRIN E DIASPORĖS

    Nė qytetin Ofenbach afėr Frankfurtit,Lidhja Shqiptare nė botė  mbajti tubim me bashkatdhetarėt shqiptar nė Gjermani. Tubimin e hapi kryetari i LSHB pėr Gjermani z. Sebastian Nuiqi,tubim i cili u pėrqendrua nė tri pika kryesore pune.

1. Informuese,mė ē“rast informuan:Kryetari i LSHB-sė Simon Kuzhnini, prof. Esat Stavileci dhe prof. Daut Demaku,

2. Pėrfaqėsim(u zgjodhėn afėr 40 delegat pėr kongresin e dytė tė Lidhjes sė shqipėtarve  nė botė, i cili do tė mbahet me 27-28 tetor nė Tiranė dhe

3. Organizativ,ku u zgjodh kryesia e re  e LSHB pėr Gjermanin.

    Tubimin e hapi kryetari Sebastian Nuiqi i cili pasi i pėrshėndeti pėrzemėrsisht  te pranishmit dhe foli shkurtimisht pėr hallet e mėrgatės,pėr strukturėn dhe tė arriturat e saj sidomos pėr punėn e pavarur tė disa individėve nė diasporė. Sebastiani theksoj se diaspora e ka treguar veten edhe para luftės nė Kosovė edhe pėr gjatė luftės e deri sot. Rinia nė diasporė po lėvizė pėrpara, e kombi qe lėvizė pastrohet,pastron gjakun e vet. Kanalizimi i potencialit intelektual dhe ekonomik nė diasporė ka rėndėsi tė veēantė pėr mbajtjen bashkė te  afėr 400 mijė shqiptarve nė Gjermani. U zgjodh kryesia e punės me pesė anėtar dhe u propozua dhe u miratua  rendi i ditės.

Kryetari i LSHB-sė pėr Gjermani Sebastian Nuiqi i dha fjalėn prof. Esat Stavilecit.

    “Misioni i LSHB-sė ėshtė qe tė ndjekė logjiken e bashkimit tė fijeve tė kėputura  tė shqiptarve” tha prof. Stavileci dhe referimin e vet e filloj me pyetjen “Sa jemi larg,sa jemi afėr”? Kombi ynė po jeton nė pritje tė madhe,ne mund tė bėjmė mė shumė,por na duhen mendime tė reja nė vend tė pėrsėritjes se mendimeve tė vjetra,ta njohim realitetin dhe te dallojmė atė qe ėshtė nga ajo qe duhet te ishte. Kemi kaluar histori tė hidhur dhe nuk ėshtė e rrugės ta shijojmė tė hidhurėn. Ndėrlikueshmeria e proceseve dhe e shkaqeve qe kemi krijuar kapėrcehet me ndryshimin e raporteve qe kemi kaluar deri dje,tė formohemi  politikisht. LSHB-sė po bashkon shqiptaret dhe po i zhdukė pėrēarjet partiake dhe po bėnė shumė pėr ngjalljen e vetėdijesimit kombėtar dhe shtetėror. Kemi pasur dhe kemi paqartėsi siē kemi tani ne tė 14 pikat e grupit tė kontaktit ne Vien. Ekipi ynė ka pranuar planin e Ahtisarit me kusht qe pavarėsia e Kosovės tė pranohet me njė rezolutė tė Kombeve tė bashkuara. Hapja e kutisė se Pandorės i gjėnė shqiptarėt si me tė dėmtuarit nė Ballkan tė ndarė padrejtėsisht nga ata qe sot kėrkojnė  tė ndajnė drejtėsinė pėr fatin tonė. Prof. Stavileci nė mėnyrė filozofike  qėndrimin e pesimistėve tė pamatur dhe optimistėve tė kulmuar,dhe zgjidhja e ēėshtjes sė Kosovės ėshtė vetėm njė hap pėrpara drejt zgjidhjes sė ēėshtjes gjithė shqiptare. Prof. Stavileci rendėsi tė veēantė i dha edhe profesionalizmit dhe pėrgjegjėsisė individuale tė ēdo shqiptari,duke e krahasuar mė ekipin e futbollit  ku duhet tė jetė ēdo lojtar aktiv.

    Fjalėn e mori edhe prof. Daut Demaku:”nuk ka jetė pa vuajtje,nuk ka vuajtje pa shkak,nuk  ka shkak qe nuk tejkalohet.” Z. Demaku tejkalimin e kėtyre shkaqeve e sheh me organizimin kolektiv tė tė gjithė potencialit intelektual dhe ekonomik pėr orientimin e kombit drejt fitoreve e jo drejt humbjeve. Duhet tė ndahen pėrgjegjėsit por edhe tė kėrkohen pėrgjegjėsit.

     Ne diskutime morėn pjesė edhe krijues dhe aktivist tė pranishėm si Z. Martin Ēuni kryetar i Lidhjes sė Shkrimtarėve,artistėve dhe krijuesve nė Gjermani,poeti Hamėza Halabaku (anėtar i LSHAK. Nė Gjermani)Shemsedin Preteni, Kamber Ejupi, Besnik Maxhuni(eprorė ushtarak), Ramiz Gashi, Bekim Gashi tė cilėt parashtruan tema tė ndryshme dhe pyetje tė cilave ju pėrgjigjen prof. Stavileci dhe Demaku si dhe kryetari LSHB-ės Simon Kuzhnini tė ardhur enkas pėr kėtė tubim nga Kosova dhe Kroacia. Pastaj fjalėn e mori kryetari i LSHB, Simon Kuzhnini i cili shprehu kėnaqėsinė qe gjendej para njė mase tė tillė nė diasporė. LSHB-ja ka tė drejtė tė kėrkojmė nga tė dy qeveritė shqiptare tė mos i mbuloj plafi i gjumit,tė punojnė mė shum pėr kombin shqiptarė. LSHB,ne kemi njė platformė tė bashkimit kombėtar  tė   pėrgatitur nga prof. Stavileci dhe 17 anėtarėve tjerė tė ekipit. Z. Simon apeloj tė delegatet e zgjedhur pėr kongresin e I I-tė qe do mbahet me 27-28, tetor tė kėtij viti, tė jenė aktiv dhe tė parashtrojnė kėrkesat e tyre pėr realizimin e kėsaj platforme kombėtare. U zgjodhėn mbi 40 delegat me kusht qe tė plotėsohet deri nė 50 sa i takojnė qe tė  ketė nga Gjermania.

     Pjesa e fundit e kėtij tubimi i takoj zgjedhja e krasisė sė re tė LSHB, pėr Gjermani,me ē“rast u zgjodh kryesia e re prej 9 anėtarėve.

Sebastian Nuiqi, Safet Beqiri, Ibrahim Kosumi, Esat Lipaj, Pjeter Coli, Arsim Morina, Beniamin Sedaj dhe Bujar Derguti.

Pjesėmarrja e mė tepėr se 150 aktivistėve nga tė gjitha qytetet e Gjermanisė na jep shenjė se Diaspora ka nevojė pėr njė platformė tė pėrbashkėt kombėtare, kulturore pa interesa tė ndryshme parciale, dhe se nė tė ardhmen tė pėrfaqėsohet nė kuvendet  tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė.    

/postuar pėr ereniku.net 26 -Ofenbach-26.tetor.07/

REAGIM:Radio-Kosova e lirė, apo e verbuar!?!

Kundėrshtoj shkrimin tendencioz: ”Tri TV-tė e vendit, kryekėput nė shėrbim tė klaneve politike Koment redaksional i Radio-Kosova e lirė”, tė publikuar mė 21.10.07

Nga Kadri Mani
fund tetori 2007

Komenti redaksional fillon me fjalinė:
“Ndihmesėn mė tė madhe klasės politike tė Kosovės ia kanė bėrė dhe po ia bėjnė ediumet e papėrgjegjshme, qė janė vėnė nėn tutelėn partiake, apo qeveritare.”- kėso mendimesh tė errėta e tė zeza kundėr klasės politike kosovare ka edhe dueti Tadiq-Koshtunica, Putini e hutini dhe shumica ēetnike serbe; kurse disa personalitete serbe dhe Partia Liberale serbe po e pėrkrahin klasėn politike kosovare dhe pėrpjekjet e tyre pėr pavarėsinė e Kosovės!

Fjalia e dytė e komentit redaksional ėshtė:
“Aktualisht tri TV-tė kryesore tė vendit janė bėrė zėdhėnės tejet besnikė tė klasės politike dhe qeveritare tė vendit.”- iu lumtė atyre tri TV-ve, qė po i qėndruakan aq besnikė klasės politike dhe qeverisė sė vendit; jua ndjefshim zėrin e mirė dhe jehona e tyre shkoftė nė vesh tė popullit e tė zotit!

Njėkohėsisht jehona e tri TV-ve i shurdhoftė zėrat e qyqeve e tė kukuvajkave ndjellazeza!

Periudha e tretė e komentit redaksional ėshtė:
“RTK-ja tashmė po kontrollohet nga Qeveria e Kosovės dhe nga njė segment i partive politike, sipas pėrfaqėsimit nė bordin e kėsaj shtėpie, e cila pretendon tė jetė qind pėr qind e pavarur, por ėshtė kryekėput e varur nga UNMIK-u dhe Qeveria.”- pėrshėndesim pėrzemėrsisht RTK-nė, segmentet e partive politike, bordin e kėsaj shtėpie tė pavarur, UNMIKUN dhe Qeverinė pėr unitet nė pavarėsinė e Kosovės!
Komenti redaksional shkruan:
“Duke qenė se qytetarėt tanė kryesisht informatat i marrin nga TV-ja, e krejt pak nga shtypi apo radioja, rreth kėtyre TV-ve janė veshur dhe janė ngjeshur edhe politikat e caktuara vendore e ndėrkombėtare.”- i nderuar popull kosovar, vishuni e ngjishuni si njė trup i vetėm me politikat e caktuara e tė pėrcaktuara e tė pėrbetuara vendore e ndėrkombėtare nė rrugėn e sigurt tė pavarėsisė tė Kosovės!

Periudha vijuese e komentit redaksional ėshtė:
“Nuk duhet tė jesh ndonjė analist i thellė i problematikės shoqėrore, apo politike, pėr tė kuptuar sesi e orientojnė politikėn ditore kėto tri TV, si e degjenerojnė rininė, si e afishojnė lakuriqėsinė dhe si e pėrdhosin moralin publik.”- vėrtet nuk duhet tė jesh ndonjė analist i thellė i problematikės shoqėrore, apo politike, mjafton tė jesh kaq naiv e primitiv, kaq tė cektė e tė pėrfushtė, pėr t’i kundėrshtuar proceset pozitive tė udhėheqjeve kombėtare-ndėrkombėtare nė rrugėn e pavarėsisė tė Kosovės!!
Pason fjalia e komentit redaksional:

“Nuk ka vend nė kėto televizione qoftė edhe pėr njė emision fetar, pedagogjik apo kombėtar.”- kundėrshtarėt e proceseve normale tė udhėheqjeve vendore-ndėrkombėtare, as kanė komb as kanė fe as atdhe!

Pason periudha e komentit redaksional:

“Dhe natyrisht nuk mund tė ketė emisione tė tilla, sepse lufta qė bėjnė kėto TV, me qėllim pėr ta krijuar “njeriun e ri kosovar”, multietnik, ėshtė alfa dhe omega e orientimit tė tyre dhe pikėrisht pėr kėtė edhe mbėshteten financiarisht, jo vetėm nga donatorėt e huaj por edhe nga buxheti i Kosovės.”- askush nuk mund ta krijojė askėnd, nė demokraci secili krijon vetveten, dhe kush ėshtė kundėr investimeve nė Kosovė, ose ėshtė budalla ose armik, gėrvisht e fito!?- i pėrgėzojmė investitorėt dorėlirė e bujarė dhe urojmė qė djersa e tyre t’iu bėhet kopsht lulesh nė parajsė!

Komenti redaksional vijon avazet:
“RTK-ja, si shtėpi informative publike qė ėshtė, dhe e cila plaēkit ēdo shtėpi shqiptare nė Kosovė me nga 40 euro nė vit, pėrmes faturave tė rrymės, nuk prezanton aktivitetet kulturore e kombėtare, qė nuk i shkojnė pėr shtati politikės sė Grupit tė Unitetit.”- ju qė nė tė njėjtėn kohė diēka doni e diēka nuk doni, as dini se ēka doni!? Rezultatet e Grupit tė Unitetit tanimė i dinė edhe trumcakėt nė gardh! Por ditėn e fundit tė (mos) pajtimit, atyre u skadon afati e mandati dhe kompetencat e merr tjetėrkush, por jo jashtė kornizave tė harmonisė vendore-ndėrkombėtare, siē po mėtojnė anarkistėt me “mendime” dhe me “opinione” tė kundėrta!
Komenti redaksional vijon dėrdėllitjet:

“Kėta ftojnė shikuesit pėr t’i iu kėrkuar falje serbėve (!) edhe pse ata “pobratimat” e tyre tė Beogradit nuk e kanė ndėrmend tė kėrkojnė falje pėr krimet qė kanė kryer sidomos gjatė kohė sė luftės sė fundit nė Kosovė.”- kėta, qė thoni ju, nuk ftojnė shikuesit pėr t’iu kėrkuar falje serbėve, por ftojnė ata dhe ne bashkė pėr fqinjėsi tė mirė; kurse ata qė bėjnė dofarė fillesash pėr pajtim me serbėt, pikėrisht janė shokėt tuaj: Ibrahim Kelmendi dhe Adem Demaēi me kompani, qė jetėn na e kanė nxi! Shtatanikėt politikė, kanarinat politike!
Komenti redaksional vijon me proēkat e veta.
“Andaj edhe janė kurdoherė tė pranishėm nėpėr tri TV-tė, sepse tekefundit kėtė e kėrkon edhe kreu politik dhe institucional i Kosovės, pėrndryshe do tė kishim njė klimė tjetėr, krejtėsisht realiste dhe shumė mė kualitative e mė largpamėse nė debatet e tilla.”- me kėso proēkash bajate, ju dilini hapur antiinstitucional, antikombėtarė, shkurtpamės.
Komenti redaksional na doli sheshazi banal:
“Ata e dinė mė sė miri edhe pėrgjigjen nė pyetjen: pėrse nuk ftohen nė debate tė tilla: Adem Demaēi, Rexhep Qosja, Albin Kurti, Hydajet Hyseni, ( me ndonjė pėrjashtim lidhur me ndonjė debat pėr 81-shin), Nezir Myrtaj (…), Gėzim Mekuli, dr. Sadri Fetiu, historianėt: dr. Muhamet Pirraku, dr. Hakif Bajrami, e shumė njohės tė tjerė tė thellė tė problematikės sonė shoqėrore, ekonomike, historike dhe politike.”- ja se ku ju dhemb dhėmbi dhe ku ju vete gjuha e pėrdalė pėrēarėsve antikatedralistėve antikombėtarė!

Ju qė paraqiteni si luftėtarė tė lirisė, keni fytyrė ta pėrmendni dr. Sadri Fetiun, edhe pas paraqitjes sė tij skandaloze nė pėrurimin e librit tė Albin Kurtit, kur me paturpėsi i hodhi romuze zotni Ramush Haradinajt dhe Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės:”Ata pėr turpin e tyre bėrėn aleancė me pacifistėt”!! E po cilėt na qenkan “revolucionarėt” kur pėrgojoni e denigroni komplet koalicioni zenitor LDK-AAK!?! Kur dihet se Beteja e Koshares ishte e Agim Ramadanit dhe e Salih Ēekut me shokė, dhe Beteja e Logjes ishte e Tahir Zemės dhe e Ramush Haradinajt me shokė!?!
Komenti redaksional hedh cikla prej mushkės xanxare:
“Kjo formė e bunkerizimit tė mendimit ėshtė trashėgimi e pėrvojės sė gjatė shumėvjeēare komuniste jugosllave, e cila ėshtė edhe shkaktarja kryesore e zvarritjes sė proceseve politike tė ēlirimit dhe bashkimit kombėtar tė shqiptarėve.”- or tė marrė! Nė rend tė ditės ėshtė PAVARĖSIA E KOSOVĖS. Politika “e bashkimit kombėtar” pėr momentin e pikėrishėm ėshtė politikė serbo-ruse, politikė e putinėve dhe e hutinėve!!

Lexuesve ju kėrkoj falje qė nuk iu pėrmbajta bash krejtėsisht me radhė kronologjisė, se nuk desha tė bėhem me mendtė e dhisė qė nuk ia di rendin tagjisė!!

Dhe ju lexues tė nderuar do tė mė thoni nė ėshtė Radio-Kosova e lirė, apo e verbuar dhe e tėrbuar!?!?/nga:albemigrant fund tetori 2007/


LAJMET
E premte 26 tetor 2007

Sejdiu tha se zgjidhja e statusit ėshtė ēelės i pėrparimit tė vendit Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu tha se zgjidhja e statusit tė Kosovės ėshtė ēelės i pėrparimit tė vendit, ndėrkohė qė u bėri thirrje serbėve tė vendit tė marrin pjesė nė zgjedhje dhe tė jenė pjesė e institucioneve.

Earhart: Amerika ėshtė e pėrkushtuar pėr ēėshtjen e Kosovės Amerika ėshtė e pėrkushtuar karshi ēėshtjes sė Kosovės dhe nuk ka vendim pėr tėrheqjen e trupave amerikane nga Kosova, tha tė premten gjenerali amerikan, Daugllas Earhart.

Ishinger: Shpallja e pavarėsisė nuk do tė ēojė nė parajsė Bisedimet pėr tė ardhmen e Kosovės kanė mbėrri njė fazė kritike dhe tė dyja palėt duhet tė shprehin mė shumė vullnet pėr tė bėrė kompromise nėse shpresojnė tė arrijnė njė marrėveshje...

Shumica e vendeve tė BE mund ta pranojnė pavarėsinė e Kosovės
Berlin, 26 tetor 2007 Shumica e vendeve tė BE, nė mesin e tyre edhe Gjermania, do tė mund ta pranonin pavarėsinė e Kosovės, nėse kėtė vendim e marrin zyrtarėt e Prishtinės mė 10 dhjetor, pavarėsisht kėrkesės sė njė numri tė vogėl tė shteteve tė unionit qė kėrkojnė mė shumė kohė pėr negociata, ka thėnė zyrtari i lartė i partisė gjermane nė pushtet, CSU, Karl Teodor Gutenberg.

LKĒK hyn nė zgjedhje pėr tė forcuar identitetin kombėtar Lėvizja Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės (LKĒK) filloi fushatėn parazgjedhore me moton “Me ne drejt bashkimit kombėtar”...

Thaēi nis fushatėn nė Gjilan me shėtitje nėpėr qytet Lideri i PDK-sė, Hashim Thaēi, ka nisur tė premten fushatėn me shėtitje nėpėr qytetin e Gjilanit, duke u shpėrndarė qytetarėve nga dora e tij programin dhe vizionin e PDK-sė pėr Kosovėn.Thaēi zotohet para gjilanasve se do t’i kryejnė tė gjitha obligimet e prezantuara nė fushatė.Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, ka shtrėnguar duart me qytetar tė rastit dhe pronar tė dyqaneve duke shprehur interesimin e tij pėr hallet qė i kanė ata.

AAK premton vende tė reja tė punės pėr pejanėt Nė ditėn e parė tė fushatės zgjedhore, Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK), dega nė Pejė, ka shpalosur tė premten nė njė takim me media..

Me vizionin “Rugova” dhe besimin pėr fitore, LDK-ja nis fushatėn nė Gjilan Me vizionin “Rugova” dhe besimin se edhe kėsaj radhe do ta ketė mbėshtetjen pėr ta qeverisur Gjilanin, Lidhja Demokratike e Kosovės (LDK) tė premten ka nisur fushatėn...

Surroi e nis garėn zgjedhore nga Mitrovica, e cila thotė se ėshtė njė Kosova shumė shpejt do tė bėhet e pavarur, ndėrsa ēėshtja e Mitrovicės zgjidhet me bėrjen e Kosovės shtet funksional, tha kryetari i Partisė Reformiste ORA, Veton Surroi, duke u premtuar mitrovicasve vėmendje pėr veēantė pėr rikthimin e vlerave tė cilat karakterizojnė kėtė qytet. Lideri i saj Veton Surroi premtoi zhvillim ekonomik nė Kosovė...

Daci angazhohet pėr jetė me dinjitet dhe ekonomi tė zhvilluar Njė Kosovė nė tė cilėn jetohet me dinjitet, ekonomi tė zhvilluar, transparencė..., ėshtė oferta e programit zgjedhor tė cilėn e prezantuan tė premten para simpatizantėve tė tyre, udhėheqės tė Lidhjes Demokratike tė Dardanisė (LDD).

Shqipėria dhe Kosova bashkėpunojnė nė luftėn kundėr trafikimit Organizuar nga Ministria e Punėve tė Brendshme e Republikės sė Shqipėrisė, nė bashkėpunim me OSBE-nė, nė Gjakovė, tė premten u organizua takim ndėrkufitar mes ekspertėve tė Shqipėrisė dhe atyre tė Kosovės pėr luftimin e dukurisė sė trafikimit tė qenieve njerėzore.

Punėtorėt e “Trepēės” formojnė njė sindikatė tė pėrbashkėt Pas shumė ndasive, funksionimit tė dy sindikatave dhe tendencave pėr formimin e sindikatės sė tretė, punėtorėt e “Trepēės”, arritėn tė premten ta formojnė njė sindikatė tė pėrbashkėt, tė cilėn me votat e tyre e pėrcaktuan ta drejtojė inxhinieri Halil Qela.

Maskat kėrcėnojnė nė gjuhėn serbe burrė e grua nė Ferizaj Tre persona me maska, tė veshur me rroba tė zeza, kanė shantazhuar mbrėmjen e sė enjtes njė 57 vjeēar dhe bashkėshorten e tij, ndėrmjet fshatit Babush dhe Mirash tė Ferizajt, derisa po ktheheshin nė shtėpi.

Kontrolli nė njė qeli tė Burgut tė Gjilanit qet nė shesh njė sasi droge Njė sasi e vogėl e drogės ėshtė gjetur nė Burgun e Gjilanit, gjatė kontrollimit tė njė dhome tė burgut, konfirmoi tė premten policia.

Pakti i Stabilitetit mbėshtet reformat e arsimit nė rajon Pėrfaqėsues tė Iniciativės pėr reformimin e arsimit nė Evropėn Juglindore thanė se reforma nė arsimin kosovar ėshtė njė ndėr prioritetet e tyre dhe premtuan qė kėtė prioritet do ta ēojnė deri nė fund.

Pakicat pėrkrahin e kritikojnė ministrin Nimani Pėrfaqėsuesit e pakicave nė Mal tė Zi, mbėshtetėn tė premten iniciativėn e ministrit pėr Mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut dhe tė pakicave...

..hapur:

Solana: BE angazhohet pėr gjetjen e shpejtė tė zgjidhjes pėr Kosovėn Bashkimi Evropian angazhohet pėr gjetjen sa mė tė shpejtė tė zgjidhjes pėr statusin e Kosovės, ka thėnė pėrfaqėsuesi i Lartė i BE-sė pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Javier Solana. "Ne vazhdojmė t'u bėjmė thirrje palėve qė t'i lėshojnė pozicionet e tyre fillestare, nė mėnyrė qė nė fund tė arrijnė tek njė zgjidhje e negociuar", ka thėnė Solana pėr tė pėrditshmen ruse "Kommersant". Solana ka shtuar se Bashkimi Evropian i mbėshtet pėrpjekjet e Treshes ndėrmjetėsuese, "e cila deri sot me sukses ėshtė pėrpjekur t'i nxitė palėt tė kėrkojnė zgjidhjen".

Ishinger: Zgjidhja e mundshme nėse Beogradi e Prishtina bėjnė lėshime serioze  Pėrfaqėsuesi i BE-sė nė Treshen ndėrmjetėsuese Volfgang Ishinger, beson se ėshtė e mundur njė zgjidhje me marrėveshje pėr problemin e Kosovės para se Treshja mė 10 dhjetor t'i paraqesė Kėshillit tė Sigurimit pėrfundimet e veta. Kjo, thotė Ishinger, do tė jetė e mundshme vetėm nėse serbėt dhe shqiptarėt e Kosovės janė tė gatshėm tė bėjnė lėshime serioze. "Tė dy palėt duhet tė kuptojnė se nuk mund tė marrin qind pėr qind atė qė kėrkojnė", ka thėnė Ishinger pėr gazetėn londineze "Fajnenshėll tajms", duke shpjeguar se qėndrimet e Moskės dhe tė Uashingtonit sa i pėrket ēėshtjes sė Kosovės janė mė fleksibile sesa qė duket. Rusia gjithmonė ka thėnė se nuk duhet nxituar me zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės, por Moska muajin e kaluar ka mbėshtetur komunikatėn e Grupit tė Kontaktit qė zgjidhja duhet tė gjendet pa shtyrje. Sa i pėrket Amerikės, pėrkufizimi i saj i pavarėsisė ėshtė identik me atė evropian dhe nuk nėnkupton pavarėsi tė pakufizuar, por njė pavarėsi tė kontrolluar rreptėsishtė, ka shpjeguar Ishinger.

Busek kėshillon BE-nė ta njohė pavarėsinė e Kosovės  Koordinatori i BE pėr Paktin e Stabilitetit, Erhard Busek, nė njė intervistė pėr Dojēlandfunk ka kėshilluar BE ta njohė pavarėsinė e Kosovės. “Bisedimet kanė rėnė nė qorrsokak dhe mė nuk ėshtė e mundur assesi tė arrihet ndonjė marrėveshje mes palėve. Pas 10 dhjetorit BE duhet ta njohė pavarėsinė e Kosovės dhe me kėtė fakt Serbia duhet tė pajtohet pasi nuk ka rrugė tjetėr” ka thėnė Erhard Busek.

Berisha:Miratimi i Planit tė Ahtisarit ėshtė kompromisi i madh Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Kolė Berisha, priti nė njė takim njohės shefin e ri tė Zyrės Gjermane nė Prishtinė, Karl Wokalek. Kryeparlamentari Berisha gjatė kėtij takimi paraqiti njė pasqyrė tė zhvillimeve aktuale nė Kosovė me fokus tė veēantė nė punėn e Kuvendit tė Kosovės dhe rolin e angazhimet nė aspektin e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės. Miratimi i Planit tė Ahtisarit ėshtė kompromisi i madh dhe dėshmi e vullnetit dhe gatishmėrisė pėr zgjidhje. Diplomati gjerman Wokalek u shpreh me optimizėm se bisedimet, tė cilat janė duke u zhvilluar deri mė dhjetė dhjetor, do tė sjellin rezultatin e pritur.

Rupel thotė se plani i Ahtisaarit mund tė modifikohet Ministri i jashtėm i Sllovenisė, Dimitrij Rupel, thotė se ka mundėsi qė plani i Ahtisaarit tė modifikohet duke i shtuar pjesė tė reja qė tė bėhet i pranueshėm pėr tė dyja palėt. "Ne ende e kemi planin Ahtisaari dhe sipas meje dhe sipas njė disponimi tė pėrgjithshėm nė BE ėshtė ende i vlefshėm. Mund tė modifikohet, mund t'i shtohen disa elemente dhe unė e kam thėnė nė disa raste se ndoshta mund tė flasim pėr njė Ahtisaari Plus", ka deklaruar Rupel pėr BBC-nė. Ai ka shtuar se duhet gjetur zgjidhje nė ato pjesė qė njihen, "por me elemente tė reja qė do tė kėnaqnin tė dyja palėt ose do ta bėnin pak mė tė pranueshme zgjidhjen".

Fillon zyrtarisht fushata parazgjedhore Fushata parazgjedhore ka filluar sot zyrtarisht, ndonėse subjektet politike ka ditė qė zhvillojnė aktivitete promovuese. Mė 17 nėntor mbahen zgjedhjet pėr Parlamentin e ri, Asambletė komunale dhe kryetarėt e komunave. Fushata pėr kėto zgjedhje do tė zgjasė 21 ditė, ndėrsa nė qendėr tė saj pritet tė jetė sėrish pavarėsia dhe programet ekonomike tė partive garuese.

SHBA nuk i bėnė lėshime tė tjera Rusisė Sipas pohimeve tė ministrit amerikan tė mbrojtjes, Robert Gejts, SHBA-tė nuk do tė bėjnė lėshime tė tjera nė grindjen pėr sistemin antiraketor me Rusinė. Ai u shpreh kėshtu pas njė takimi nė konsultimet e NATO-s nė Nordvijk tė Holandės. SHBA-tė i ofruan Rusisė shtyrjen e aktivizimit tė sistemit antiraketor nė Evropėn lindore, derisa tė paraqitej konkretisht kėrcėnimi i raketave atomike iraniane dhe Moska do tė pėrfshihej ngushtė nė planet amerikane.

...nga BBC:

Ministri sloven flet pėr Ahtisaari Plus
Ministri i jashtėm i Sllovenisė, Dimitrij Rupel, i ka thėnė BBC-sė se beson qė problemi i Kosovės do tė zgjidhet ose nė fund tė kėtij viti ose qė nė fillim tė vitit tė ardhshėm.

Zoti Rupel, qė ka qėndruar nė Prishtinė, ka thėnė se ka mundėsi qė plani Ahtisaari tė modifikohet duke i shtuar pjesė tė reja dhe tė bėhet i pranueshėm pėr tė dyja palėt.

Ministri i jashtėm slloven ka theksuar gjithashtu se dokumenti 14-pikėsh i Treshes Ndėrmjetėsuese duhet tė sqarohet mė mirė dhe ai duhet tė pėrshtatet duke hequr kundėrthėniet nė vetvete.

Sllovenia, njė ish-Republikė jugosllave, qė i ėshtė bashkuar BE-sė tre vjet mė parė, do tė marrė presidencėn e radhės qė nė janar tė vitit tė ardhshėm.

Arbėr Vllahiu bisedoi me zotin Rupel.

BBC: A keni vėnė re ndonjė afrim tė palėve nė bisedimet pėr tė arritur njė zgjidhje deri nė afatin pėrfundimtar mė 10 Dhjetor?
Zoti Rupel: Ėshtė njė pyetje shumė interesante. Sė pari, unė nuk jam i sigurt se pėrfaqėsuesit serbė dhe ata tė shqiptarėve tė Kosovės e kanė kuptuar se janė pėrafruar. Ata kėtė nuk e thonė por pėr aq sa shoh unė ata kanė lėvizur paksa dhe kjo lėvizje duhet tė shfrytėzohet pėr qėllime tė dobishme.

Ajo qė ėshtė e arritura deri tani ėshtė dokumenti 14-pikėsh. Serbėt kanė probleme me disa prej atyre pikave dhe me interpretimin e disa prej 14 pikave.

Unė shoh disa probleme dhe gjithashtu mundėsi nė kėtė kontekst. Unė nuk e kam diskutuar kėtė ēėshtje ende me Treshen ose me zotin Ischinger, por unė besoj se ka disa kontradikta tė cilat mund tė zgjidhen nė atė mėnyrė qė rezultati do tė ishte i pranueshėm pėr tė dyja palėt. P.sh. ka njė pikė qė thotė se nuk do tė ketė prani fizike serbe nė Kosovė nė tė ardhmen.

Nė anėn tjetėr flitet pėr trupa tė pėrbashkėta. Presidenti Tadiq, ka bėrė njė koment shumė tė justifikueshėm, duke thėnė se si mund tė ketė trupa tė pėrbashkėta kur nuk ka prani fizike. Prandaj kėto ēėshtje teknike dhe praktike duhet tė zgjidhen dhe mund tė zgjidhen nė atė mėnyrė qė tė dyja palėt do tė mund tė jetojnė me to.

BBC: Pra, ju besoni se tė dyja palėt mund tė arrijnė kompromise qė do tė ēojnė drejt zgjidhjes?
Zoti Rupel: Unė shpresoj se po. Ka elemente nė dokumentin 14-pikėsh qė i pėrshtaten tė dyja palėve dhe mendoj se ka njė lėvizje nga qėndrimet fillestare qė ishin tė pashpresa.

BBC: Zoti ministėr po flisni pėr dokumentin 14-pikėsh tė Treshes Ndėrmjetėsuese. A ėshtė zėvendėsim i planit Ahtisaari?
Zoti Rupel: Unė jam ministėr i jashtėm slloven dhe Sllovenia do tė bėhet kryesuese e radhės e BE-sė.

Prandaj unė do tė duhej tė flisja si BE dhe ajo deri tani nė asnjė rast nuk ka thėnė se plani Ahtisaari duhet tė kundėrshtohet ose diēka e tillė. Ne ende e kemi planin Ahtisaari dhe sipas meje dhe sipas njė disponimi tė pėrgjithshėm nė BE ėshtė ende i vlefshėm.

Mund tė modifikohet, mund t'i shtohen disa elemente dhe unė e kam thėnė nė disa raste se ndoshta mund tė flasim pėr njė Ahtisaari Plus. Ne duhet tė gjejmė zgjidhje nė ato pjesė qė ne i njohim, por me elemente tė reja qė do tė kėnaqnin tė dyja palėt ose do ta bėnin pak mė tė pranueshme zgjidhjen.

BBC: Zoti ministėr ju keni thėnė nė Prishtinė se do tė dėshironit qė problemi tė zgjidhet brenda kėtij viti. Por sipas asaj si e kam kuptuar unė ju nuk besoni se kjo do tė bėhet nė kėtė periudhė. Por a ka gjasa atėherė qė kjo tė bėhet nė gjashtė muajshin e udhėheqjes suaj tė BE-sė?
Zoti Rupel: Shikoni mbase mė keni keqkuptuar. Kur them se shpresoj se do tė mund tė zgjidhet kėtė vit e bėjė kėtė nga frika se na duhet tė merremi me kėtė problem vitin e ardhshėm.

Kur vlerėsoj ose shpreh frikėn se do tė na duhet tė merremi me problemin vitin e ardhshėm kjo s'ka tė bėjė me kėnaqėsinė ose me entuziazmin por ėshtė mė shumė shqetėsim.

Nuk e besoj se mund ta shtyjmė zgjidhjen pėr njė kohė tė gjatė. Mendoj se zgjidhja do tė gjendet ose nė fund tė kėtij viti ose qė nė fillim tė vitit tė ardhshėm. Nuk e besoj se ne do tė mund tė presim deri nė fund tė presidencės sonė me BE-nė.

Nė prag tė takimit Rusi - BE, Presidenti Putin shpreh optimizėm
26-10-2007Presidenti rus Vladimir Putin thotė se parashikon qė takimi i sė premtes mes Rusisė dhe Bashkimit Evropian nė Portugali tė kalojė nė frymė miqėsore, pavarėsisht nga pikėpamjet e kundėrta pėr shumė tema.

Zoti Putin arriti tė enjten nė Lisbonė, ku u pėrshėndet ngrohtėsisht nga Presidenti portugez Anibal Cavaco Silva. Takimi i sotėm do tė mbahet nė Mafra, nė rrethinat e kryeqytetit.

Moska dhe Bashkimi Evropian kanė pikėpamje tė kundėrta pėr njė numėr ēėshtjesh, mes sė cilave edhe statusin e Kosovės.

Zoti Putin mbėshtet Serbinė dhe kundėrshton pavarėsinė e Kosovės, duke akuzuar pėrkrahėsit e Kosovės se po shkelin ligjin ndėrkombėtar duke mbėshtetur sipas tij separatistėt.

Ai kundėrshton gjithashtu sanksionet e reja kundėr Iranit lidhur me programin e tij bėrthamor, duke thėnė se kėrcėnime tė tilla vetėm sa do t’i fusnin diskutimet me Teheranin nė njė rrugė pa krye. //voa//

Sekretari amerikan i mbrojtjes kritikon ashpėr aleatėt e NATO-s
26-10-2007Sekretari amerikan i mbrojtjes kritikoi tė enjten ashpėr aleatėt e NATO-s, pak pasi u largua nga njė takim me ministrat e mbrojtjes sė aleancės. Sekretari foli nė njė takim me shefat e ushtrive evropiane nė Gjermani.

Sekretari Gates tha se disa aleatė nuk duan qė t’i pėrballojnė sė bashku rreziqet e misionit tė NATO-s nė Afganistan, ndėrsa disa tė tjerė japin forca por vėnė kufizime pėr pėrdorimin e tyre, gjė qė sipas tij ngarkon pa tė drejtė anėtarė tė tjerė. Ai tha se ka vende anėtare qė i plotėsojnė angazhimet e tyre dhe disa qė nuk e bėjnė kėtė.

“Plotėsimi i angazhimeve do tė thotė qė tė marrėsh parasysh edhe rrezikun dhe shfaqjen e vullnetit politik tė nevojshėm pėr tė dislokuar forcat e armatosura edhe nė vende tė tjera, me kapacitet tė plotė njerėzor dhe paisje tė plota dhe pa kufizime qė minojnė misionin. Nė Afganistan, njė numėr aleatėsh po paguajnė ēmimin dhe po pėrballojnė peshėn e aleatėve pėr tė krijuar mjedisin e nevojshėm pėr zhvillim ekonomik, pėr tė ndėrtuar institucionet dhe vendosjen e shtetit ligjor. Mungesa e zbatimit tė kėtyre angazhimeve  e vendos misionin afgan dhe besueshmėrinė e NATO-s nė njė rrezik real”.       

Sekretari Gates tha se kufizimet i kanė dėmtuar pėrpjekjet e NATO-s nė Afganistan. Ai u bėri thirrje ushtarakėve tė lartė qė tė pėrpiqen tė bindin udhėheqėsit e vendeve tė tyre qė tė heqin dorė nga kėto kufizime.

“Pėrparimi ynė nė Afganistan ėshtė i prekshėm, por ende i brishtė. Nė kėtė moment, shumė aleatė nuk e kanė vullnetin qė tė marrin pėrsipėr rreziqet, tė vėnė nė dispozicion burimet dhe tė vazhdojnė angazhimet kolektive pėr kėtė mision dhe ndaj njėri tjetrit. Si rezultat, ne rrezikojmė qė arritjet nė Afganistan tė na ikin nga duart”.

Sekretari Gates tha se njerėzit mund t’i vėnė nė dyshim vlerat e NATO-s nėse aleanca nuk paraqet njė front tė pėrbashkėt pėr tė plotėsuar njė mision pėr tė cilin anėtarėt e saj mendojnė se ėshtė i drejtė moralisht dhe jetik pėr sigurinė e tyre.

Sekretari tha gjithashtu se anėtarėt e NATO-s duhet tė shpenzojnė mė shumė pėr mbrojtjen dhe aleanca duhet tė ndėrmarrė ndryshime institucionale qė kėrkojnė njė vullnet real politik.

Komentet e zotit Gates ishin shumė mė tė ashpra sesa ato qė ai mbajti nė takimin e NATO-s, kur e quajti se sesionin pozitiv dhe vuri nė dukje se shumė anėtarė tė NATO-s po rrisin angazhimin e tyre nė misionet e Afganistanit. Mė pas, njė zyrtar i lartė i mbrojtjes tha se komentet ishin si dy anėt e tė njėjtės medalje. //voa//

Ministrat e Nato-s shkurtojnė forcėn e ndėrhyrjes sė shpejtė
25-10-2007Vendet e NATO-s, tė cilave po u bėhet presion pėr njė kontribut mė tė madh trupash nė Afganistan, po e shkurtojnė forcėn e reagimit tė shpejtė prej 25 mijė trupash e cila i pėrgjigjet krizave ndėrkombėtare.

Ministrat e mbrojtjes tė NATOs, gjatė njė takimi nė Hollandė e autorizuan shkurtimin e forcės sot. Ideja e ish Sekretarit amerikan tė Mbrojtjes Donald Rumsfeld, Forca e Pėrgjigjes sė Shpejtė tė NATOs siguron dislokimin e forcave me pėrvojė brenda pesė ditėsh nė vendet e krizave nė tė gjithė globin.

Analistėt thonė se projekti dėshtoi pėr shkak tė presionit mbi NATO-n pėr tė mbajtur njė prani prej 40 mijė trupash nė Afganistan.

Nė njė zhvillim tjetėr, ministri i Mbrojtjes i Rusisė, Anatoli Serdjukov, tha se ministrat e NATO-s kanė bėrė pak pėrparim sot nė uljen e shqetėsimeve tė Rusisė rreth planit amerikan pėr vendosjen e njė sistemi mbrojtės nga raketat nė Evropė. Plani parashikon vendosjen e 10 interceptorėve tė raketave nė Poloni dhe njė radari pėr raketat nė Republikėn Ēeke.

 Zoti Serdjukov tha se Moska nuk ėshtė e bindur nga propozimet pėr sigurinė qė paraqiti nė fillim tė kėsaj jave sekretari amerikan i Mbrojtjes, Robert Gejts, pėrfshirė edhe njė ofertė prė ta lejuar Rusinė tė inspektojė sistemin. //voa//


LAJMET
E enjte 25 tetor 2007

Ushtarakėt amerikanė rikonfirmojnė pėrkushtimin e SHBA-sė pėr Kosovėn Komandanti i Task Forcės sė Lindjes, gjeneralbrigade Dagllas Earhart dhe komandanti qė e merr kėtė detyrė pas njė jave, gjenerabrigade John Davoren, rikonfirmuan tė enjten pėrkushtimin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėr tė siguruar vazhdimėsinė e ruajtjes sė paqes dhe qetėsisė nė Kosovė edhe pėr njė kohė nga trupat e NATO-s.

Shefer vlerėson qė trupat paqeruajtėse duhet tė mbesin nė Kosovė
Nordvijk, 25 tetor 2007 Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, Jap De Hop Shefer the se nuk ka asnjė arsye qė 17 mijė trupat e aleancės tė mos mbesin nė Kosovė...

Sejdiu: Treshja nuk ka mandat qė tė japė ide
Prishtinė, 25 tetor 2007 Shefi i diplomacisė sė Sllovenisė, Dimitrije Rupel, tha tė enjten nė Prishtinė se nuk dėshiron tė spekulojė lidhur me implikimin e mundshėm qė do tė kishte nė Bashkimin Evropian nėse Kosova do tė shpallė pavarėsinė...

Rupel thotė se BE nuk e ka braktisur planin e Martti Ahtisaari-t Bashkimi Evropian (BE) nuk e ka braktisur planin e Martti Ahtisaari-t pėr Kosovėn, kurse dokumenti 14 pikėsh i Treshes ndėrkombėtare nė bisedime, ka pėr qėllim tė plotėsojė disa zbrazėtira ndėrmjet palėve, tha tė enjten nė Prishtinė, ministri i Jashtėm i Sllovenisė, Dimitrij Rupel.

FBKSH:Beogradi po vringėllon armėt pėr luftė ballkanike
Tiranė, 25 tetor 2007 Zėdhėnėsi politik i Frontit pėr Bashkim Kombėtar Shqiptar (FBKSH) Gafurr Adili, nė njė kumtese pėr media ka thėnė se FBKSH nuk qėndron pas sulmit tė djeshėm nė afėrsi tė Tanushės, me ē’rast njė polic ėshtė vrarė dhe dy tė tjerė janė plagosur, ndėrkohė qė sipas tij, Sigurimi Kombėtar Shqiptar (SKSH), strukturė inteligjente e FBKSH-sė po e heton rastin, sepse dyshon se atė e kanė bėrė banditėt e "Car Lazarėve".

Stėrvitje e madhe e NATO-s nė Shqipėri
Tiranė, 25 tetor 2007 Stėrvitja mė e madhe ushtarake e NATO-s pėr vitin 2007, synimi i sė cilės ėshtė lufta kundėr terroristėve nė mjedise urbane...

Sot fillon takimi i ministrave evropianė tė drejtėsisė
Strasburg, 25 tetor 2007 Takim i ministrave tė drejtėsisė tė 47 shteteve anėtare tė Kėshillit tė Evropės (KE) do tė fillojė sot nė ishullin spanjoll Lanzarot.

Del Ponte sot viziton Beogradin Kryeprokurorja e Tribunalit tė Hagės, Karla del Ponte, sot do tė qėndrojė pėr vizitė zyrtare nė Beograd.

Nikoliq: Serbia po e pret pavarėsinė e Kosovės e papėrgatitur Zėvendėskryetari i Partisė Radikale Serbe, Tomisllav Nikoliq, ka thėnė se Serbia po e pret pavarėsinė e Kosovės e papėrgatitur, andaj radikalėt kanė kėrkuar nga Parlamenti i Serbisė menjėherė tė vendosė...

Kuvendi nė hall tė madh me fushatėn zgjedhore Kryesia e Kuvendit tė Kosovės miratoi tė enjten kėrkesėn e Grupit Parlamentar tė Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), qė nė seancėn e ardhshme plenare, nė ligjvėnės tė debatohet oferta e Grupit Negociator pėr traktatin e miqėsisė dhe tė bashkėpunimit ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit.

Legjislativi mė 30 tetor debaton pėr Traktatin e fqinjėsisė sė mirė Kuvendi i Kosovės nė seancėn plenare tė 30 tetorit do tė debatojė pėr Traktatin e fqinjėsisė sė mirė nė mes Kosovės dhe Serbisė, dokument ky i prezantuar nga Ekipi i Unitetit...

KQZ thotė se fushata nuk fillon sot, por nesėr Zyrtarė tė Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve (KQZ), thanė tė enjten pėr KosovaLive se zyrtarisht, fushata zgjedhore fillon nesėr (tė premten) e jo sot (tė enjten), duke lėnė tė nėnkuptohet se partitė qė mbajnė gjatė ditės tubime zgjedhore, shkelin rregullin e zgjedhjeve, pavarėsisht se ai rregull, nė praktikė ėshtė shkelur pothuaj nga tė gjitha partitė, tė cilat ka javė qė organizojnė aktivitete tė ndryshme zgjedhore.

LDK vazhdon tė mbetet busull pėr orientimin shtet formues Zėdhėnėsi i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), Vehbi Miftari nė njė intervistė pėr Kosovapress ėshtė shprehur i bindur se LDK-ja do tė fitojė nė zgjedhjet e nėntorit. Ai thotė se paraqitja e figurės sė ish-kryetarit tė ndjerė Ibrahim Rugova nė fushatėn parazgjedhore bėhet pėr tė dėshmuar pėrkushtimin ndaj projektit tė tij pėr pavarėsinė e vendit dhe jo pėr pėrfitim votash.

AAK hyn nė zgjedhje pėr tė fituar Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK) nė zgjedhjet e 17 nėntorit do tė hyjė me synimin pėr tė fituar, duke pasur parasysh vizionin dhe rolin kulminant tė themeluesit dhe bartėsit tė vlerave tė liderit tė saj Ramush Haradinaj.

AKR premton qeverisje pa korrupsion dhe ndėrtim tė Kosovės Njė ditė para afatit tė paraparė pėr fillimin e fushatės parazgjedhore, Aleanca Kosova e Re (AKR), tė enjten filloi zyrtarisht shpalosjen e programit dhe prezantimin e 122 kandidatėve...

Kosova bėhet me laboratorin mė modern pėr analiza e ujit, ajrit dhe dheut Drejtues tė Ministrisė sė Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor (MMPH), theksuan tė enjten nė Prishtinė se Laboratori pėr analiza tė ujit, ajrit dhe dheut do tė bėjė matjen e saktė

Princi Leka i II-tė vizitoi Ulqinin Princi Leka i II-tė, njėherit kėshilltar i shefit tė diplomacisė shqiptare, Lulėzim Basha, vizitoi Ulqinin...

“Gjėma e madhe e mėkatit” pėrkthehet nė rumanisht Kėto ditė nė Bukuresht, u botua nė rumanisht novela e “Gjėma e madhe e mėkatit” e Mitrush Kutelit me titullin “Povestiri de la lacul albastru”...

Teatrot e Ferizajt dhe Mitrovicės shpallen teatro profesioniste Ministri i Kulturės, Rinisė dhe Sportit, Astrit Haraqija, ka marrė vendim qė teatrot e Ferizajt dhe Mitrovicės t’i shpallė teatro profesioniste.

...hapur:

Topi dhe Baroso diskutojnė pėr Kosovėn Presidenti i Shqipėrisė Bamir Topi ėshtė sot nė Bruksel me kreun e Komisionit Evropian Hose Manuel Barroso. Reformat qė duhet tė realizojė Shqipėria nė rrugėn drejt integrimit nė BE dhe statusi i Kosovės janė temat e takimit.

Skefer: S'ka asnjė arsye qė trupat e NAT0-s tė mos mbesin nė Kosovė  Sekretari i pėrgjithshėm i NATO s, Jap de Hop Skefer, ka deklaruar nė takimin e vendeve anėtare tė NATO s, qė po mbahet nė qytetin Nordvijk tė Holandės, se nuk ka asnjė arsye qė 17 mijė trupat e aleancės tė mos mbesin nė Kosovė, me gjithė paqartėsitė rreth statusit. Nė anėn tjetėr, Shtetet e Bashkuara kanė inkurajuar aleatėt evropianė, qė tė dėrgojnė mė shumė trupa nė Afganistan, nė luftė kundėr kryengritėsve talebanė.

Putinit bisedon me zyrtarėt portugezė pėr Kosovėn Presidenti rus, Vladimir Putin, fillon sot njė vizitė dyditore nė Portugali, vendi qė ka kryesinė e radhės sė Bashkimit Evropian. Putin do tė takohet me udhėheqėsit portugezė, kurse nesėr do tė marrė pjesė nė takimin Rusi-Bashkimi Evropian. E ardhmja e Kosovės ėshtė njė nga temat e takimeve tė Putinit me zyrtarėt portugezė dhe evropianė.

Rupel: BE asnjėherė nuk e ka braktisur planin e Ahtisarit pėr Kosovėn Ministri i jashtėm i Sllovenisė, Dimitrij Rupel, tha sot se Bashkimi Evropian asnjėherė nuk e ka braktisur planin e kryendėrmjetėsit Marti Ahtisari pėr statusin e Kosovės. Sipas tij, dokumenti 14 pikėsh i Treshės sė Grupit tė Kontaktit synon “mbushjen e zbrazėtirave” ndėrmjet palėve sa mė shumė qė tė jetė e mundur. Rupel po viziton sot Kosovėn dhe fillimisht ėshtė takuar me shefin e UNMIK-ut, Joakim Ryker.

Die Welt: BE dėshiron ta njohė Kosovėn e pavarurDeri mė tani BE vazhdimisht ėshtė shmangur tė marrė njė pozicion tė qartė. Megjithatė, 25 nga 27 vende anėtare do ta njohin pavarėsinė e Kosovės, nėse Kosova e shpallė atė. “Derisa shqiptarėt dhe serbėt nuk po shėnojnė asnjė pėrparim nė negociatat pėr statusin e Kosovės tė udhėhequr nga Treshja ndėrkombėtare, po hapet mundėsia qė BE ta njohė pavarėsinė e Kosovės nėse shpallet nga shqiptarėt. Sė paku 25 nga 27 vendet anėtare tė BE do ta njohin shtetin e ri thuhet nė qarqe tė larta politike brenda BE”, shkruan gazeta gjermane prestigjioze Die Welt nė botimin e saj Online ku mes tjerash thuhet: “Sipas informacioneve qė ka Welt Online, ky vendim i BE do tė pėrkrahet edhe nga Gjermania. Ky qėndrim ka kohė qė mbėshtetet edhe nga SHBA-ja”.

Die Welt citon Eckhart von Klaeden, zėdhėnės i Grupit parlamentar tė Unionit Demokristian nė Bundestag, tė ketė deklaruar me optimizėm pėr die Welt se: “Pjesa mė e madhe e shteteve anėtare tė BE-sė dhe SHBA-ja do tė marrin qėndrim unik pėr statusin e Kosovės. Serbia dhe Rusia nuk duhet tė besojnė nė spekulimet pėr pėrēarjen e BE. Serbia dhe Rusia nuk do tė kenė sukses” citon Welt Online Eckhart von Klaeden.

Welt Online mė tej shkruan:“Njohja e pavarėsisė sė Kosovės ėshtė pjesė e opsionit real. Njė plasaritje e ngjashme si nė rastin problemit me Irakun nuk mund tė pritet rreth Kosovės.” Gazeta mė tej konstaton se: “vėzhguesit e procesit pėr statusin e Kosovės konsiderojnė se ato vende tė BE-sė qė nuk do ta njohin pavarėsinė e Kosovės, gjatė votimi do tė pėrmbahen nga vota kundėr” .
Welt Online citon gjithashtu edhe politikanin e partisė liberale gjermane FDP, pėrgjegjės pėr politikė tė jashtme nė kėtė fraksion, tė ketė thėnė se “dėshtimi i bisedimeve pas 10 dhjetorit ėshtė dėshmia mė e mirė se alternativa mė bindėse pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės ėshtė njohja e pavarėsisė sė saj nga BE dhe Gjermania”.(F.G./rtk)

Kuvendi mė 30 tetor debaton pėr Traktatin e fqinjėsisė sė mirė  Kryesia e Kuvendit vendosi sot qė nė seancėn e radhės tė Kuvendit, tė diskutojė kėrkesėn e grupit parlamentar tė PDK-sė pėr Traktatin e fqinjėsisė sė mirė me Serbinė. Anėtarėt e kryesisė sė Kuvendit mendojnė se shqyrtimi i kėsaj kėrkese nuk ka tė bėjė me fushatė zgjedhore, por ėshtė nė tė mirė tė Kosovės. Me gjithė kėrkesėn e qeverisė qė nė seancėn e radhės sė Kuvendit tė mos lexohet pėr herė tė dytė projektligji pėr dokumentet e udhėtimit, kryesia e kuvendit vendosi qė tė zbatojė rregulloren e punės sė Kuvendit dhe ky projektligj do tė lexohet. Anėtarėt e Kryesisė sė Kuvendit mendojnė se fushata zgjedhore do ta pengojė punėn e Kuvendit tė Kosovės.

Fillon fushata zgjedhore nė Kosovė
Subjektet politike nė Kosovė fillojnė zyrtarisht fushatėn elektorale pėr zgjedhjet qėndrore dhe ato komunale qė mbahen mė 17 nėntor.

Shumica e forcave politike qė garojnė nė kėto zgjedhje nė programet e tyre kanė prioritet pavarėsinė e Kosovės dhe zhvillimin ekonomik.

Ndonėse pėr herė tė parė nė Kosovė do tė mbahen dy palė zgjedhje nė tė njejtėn ditė, fushata zgjedhore do tė jetė mė e shkurtėr.

Forcat kryesore politike dhe Misioni i Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė, janė pajtuar qė fushata pėr zgjedhjet e 17 nėntorit tė zgjasė vetėm tre javė.

Kjo pėr shkak tė shmangies tė tensioneve tė mundshme politike gjatė aktiviteteve parazgjedhore, tė cilat mbahen paralelisht me negociatat pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės.

Pak ditė mė parė mė nismėn e presidentit Fatmir Sejdiu subjektet politike kanė nėnshkruar njė deklaratė me tė cilėn janė zotuar pėr zhvillimin e njė fushate korrekte dhe dinjitoze.

Forcat politike hyjnė nė garė pėr tė marrė pushtetin qėndor dhe atė lokal me programet e tyre qė pėrqėndrohen nė radhė tė parė te pavarėsia e Kosovės dhe zhvillimi ekonomik, por nuk mungojnė as programet pėr qeverisjen e mirė, arsimin, shėndetėsinė e mirėqenien sociale.

Ndonėse fushata zgjedhore zyrtarisht filloi tė enjten shumica e subjekteve politike i kanė nisur aktivitetet e tyre disa ditė mė parė.

Posterė e materiale tė tjera propagandistike me pėrmbajtje partiake kanė mbuluar vendin ditėve tė fundit, ndėrsa disa parti politike tashmė kanė mbajtur edhe takimet e para me elektoratin e tyre.

Nė zgjedhjet e 17 nėntorit do tė garojnė 97 subjekte politike tė tė gjitha komuniteteve.

Tė drejtėn pėr tė votuar do ta kenė rreth 1 milion e gjysmė qytetarė tė Kosovės.//bbc//


Shfaqen paqartėsi nė lidhje me planin amerikan pėr mbrojtjen nga raketat
25-10-2007 Planet e Shteteve tė Bashkuara pėr tė instaluar njė sistem pėr mbrojtjen nga raketat nė Evroprėn Lindore, vazhdojnė tė jenė njė burim tensionesh mes Shteteve tė Bashkuara dhe Rusisė.

Zyrtarėt amerikanė thonė se sistemi pėr mbrojtjen nga raketat, qė do tė pėrbėhej nga deri nė 10 interceptorė raketash nė Poloni dhe njė radar nė Republikėn Ēeke, do tė shėrbente pėr t’u mbrojtur nga kėrcėnimet e mundshme nga vende si Irani. Ata thonė se ai nuk ka si objektiv Rusinė.

Por zyrtarėt rusė e kanė kritikuar ashpėr sistemin e propozuar.

Michael Levi, njė ekspert pėr kontrollin e armėve nė Kėshillin pėr Marrėdhėniet me Jashtė se Moska kundėrshton pėr dy arsye:

“Arsyeja e shprehur publikisht ėshtė se njė sistem i mbrojtjes nga raketat  mund tė kėrcėnojė mbrojtjen bėrthamore tė Rusisė. Ky duket njė pretendim pa bazė. Armėt bėrthamore tė Rusisė mund t’i kundėrpėrgjigjen ēdo sistemi qė do tė dislokonin Shtetet e Bashkuara. Shqetėsimi mė i madh qė duket tė kenė rusėt ėshtė se dislokimi nė Poloni dhe nė Republikėn Ēeke ėshtė sinjal i thellimit tė marrėdhėnieve mes Shteteve tė Bashkuara dhe ish-satelitėve  tė Bashkimit Sovjetik. Ky ėshtė nė thelb shqetėsimi rus”.

Tė martėn, gjatė njė fjalimi nė Universitetin e Mbrojtjes Kombėtare nė Washington, Presidenti Bush pėrsėriti pikėpamjen e administratės sė tij se njė sistem pėr mbrojtjen nga raketat ėshtė i nevojshėm.

“Nevoja pėr mbrojtjen nga raketat nė Evropė ėshtė reale dhe unė besoj se ėshtė urgjente. Irani po zhvillon teknologjinė qė mund tė pėrdoret pėr tė prodhuar armė bėrthamore dhe raketat balistike me njė rreze tė zgjeruar pėr t’i pėrdorur ato”.

Po atė ditė, nė Pragė Sekretari amerikan i Mbrojtjes Robert Gates duket se pėrdori njė ton mė tė zbutur, duke thėnė se raketat amerikane mund tė mos aktivizohen menjėherė pas dislokimit.

“Nuk e kemi pėrpunuar plotėsisht kėtė propozim. Por ideja ishte qė ne tė vazhdonim me negociatat, do t’i kompletonim ato, do tė ndėrtonim sistemin, por ndoshta ta shtynim aktivizimin e tyre deri nė momentin kur rreziku nga Irani tė ishte real”.

Ekspertėt e ēėshtjeve tė kontrollit tė armėve po diskutojnė nėse Presidenti Bush dhe Sekretari Gates kanė dėrguar mesazhe tė ndryshme nga njėri-tjetri.

Daryl Kimball, kreu i shoqatės sė pavarur pėr Kontrollin e Armėve thotė se nuk ka mospėrputhje mes qėndrimeve tė tyre.

“Nė pamje tė parė mund tė duket sikur ka njė farė mospėrputhjeje. Por ajo qė po thonė Sekretari Gates dhe Presidenti Bush ėshtė se ata duan tė vazhdojnė dhe tė ndėrtojnė sistemin me interceptorėt nė Poloni dhe me radarin nė Republikėn Ēeke sipas afateve aktuale. Ajo qė lė tė kuptojė zoti Gates ėshtė se aktvizimi nuk do tė bėhet menjėherė, derisa Shtetet e Bashkuara dhe Rusia tė bien dakord qė rreziku nga Irani ėshtė urgjent. Tė dy ata po thonė se duhet tė vazhdojmė me ndėrtimin, apo tė fillojmė ndėrtimin nė periudhėn 2009-2010, nė mėnyrė qė ato tė mbarojnė diku nga viti 2012 ose 2013”.

Por Michael Levi i Kėshillit pėr Marrėdhėnie me Jashtė thonė se deklaratat duken kontradiktore.

“Presidenti e paraqet urgjente nevojėn pėr mbrojtjen nga raketat nė Evropė. Bob Gates flet pėr shtyrjen e aktivizimit tė sistemit deri nė momentin kur tė shihet materializimi i njė prove tė pakundėrshtueshme pėr kėrcėnimin iranian. Duket se kėto deklarata janė kundėrthėnėse. Nėse njė kėrcėnim ėshtė urgjent, atėherė nuk bėhet fjalė pėr tė pritur qė ai tė materializohet”.

Zoti Levi nuk beson se Presidenti Bush, apo Sekretari Gates, apo zėdhėnėsat e tyre do t’i sqarojnė deklaratat e tyre. Ai parashikon qė ata thjesht tė thonė se sistemi i mbrojtjes nga raketat nė Evropėn Lindore, ėshtė pjesė e diskutimeve me Rusinė.//voa//

U pėrurua laboratori pėr analiza tė ujit, ajrit dhe dheut Nė Prishtinė u pėrurua sot laboratori pėr analiza tė ujit, ajrit dhe dheut, qė vepron nė kuadėr tė Ministrisė sė Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor. Ministri Ardian Gjini, tha se ky laborator ėshtė i pajisur me aparaturėn mė moderne nė rajon dhe do tė bėjė matjen e saktė tė ndotjes sė kėtyre resurseve natyrore. Zyrtarėt e laboratorit thanė se tashmė ėshtė bėrė testimi i aparaturave dhe ēdo gjė ėshtė e gatshme pėr fillimin e punės. Realizimi i kėtij projekti ka kushtuar 1.4 milion euro dhe ėshtė ndihmuar nga qeveria italiane.

Del Ponte nė vizitė dyditėshe nė Beograd Kryeprokurorja e Tribunalit tė Hagės, Karla Del Ponte, sot arrin pėr vizitė dyditėshe nė Beograd. Pas vizitės, ajo do tė duhej t’i prezentonte raportin Bashkimit Evropin lidhur me bashkėpunimin e Serbisė me Tribunalin. Komesari evropian pėr zgjerim, Oli Ren, ka thėnė nė Strasbur se Evropa ėshtė e gatshme qė me Serbinė tė nėnshkruajė Marrėveshjen e Stabilizim-Asociimit, por autoritetet nė Beograd ende nuk e kanė kryer punėn e tyre

...speciale:

Vėshtirėsi pėr shkollat nė zonat e thella
Ndėrtesė e njė ish-shkolle nė veri tė Shqipėrisė
Nė veri nxėnėsit udhėtojnė mbi dy 2 orė pėr tė arritur nė shkollė
 Kukės Njė kor masiv i nxėnėsish i njė shkollė tė mesme nė njė nga qytetet e veriut tė vendit fillon protestėn me fjalėt "Duam tė drejtat tona, duam mėsim, duam mėsim!"

Nxėnėsit janė hedhur nė protestė nga mungesa e lokalit pėr tė bėrė mėsim paradite.

Ata nuk pranojnė qė mėsimin ta bėjnė pasdite pasi nė klasa mungon drita dhe bėn ftohtė.

Kjo situatė po ndodh nė shumė qytete tė vėndit.

 

Shqetėsimin mė tė madh e kanė prindėrit, sepse fėmijėt e tyre mė pas duhet tė udhėtojnė natėn nga shkolla pėr nė shtėpi dhe kjo pėr ta pėrbėn rrezik.

"Askush nuk po interesohet pėr kėta fėmijė qė kėrkojnė dije. Ēfarė do tė bėhet me ta, do mbeten rrugėve?" thotė me ton tė lartė njė nga prindėrit.

Fėmijėt lėnė shkollėn

Nuk ėshtė e vėshtirė qė nė qytete tė gjesh fėmijė qė kanė braktisur shkollėn dhe i janė futur punės pėr tė siguruar mbijetėsėn.

Kjo ndodh kryesisht tek familjet nė gjendje tė rėndė ekonomike.

Arbėri ėshtė 9 vjeē. Ai ka lėnė shkollėn dhe nė mėngjes tek stacioni i autobusit u lutet udhėtarėve tė blejė cigare apo ēamēakėz nga njė kuti druri qė mezi e mban nė krahun e tij tė hollė.

"I kam prindėrit pa punė dhe kam lėnė shkollėn dhe dal e shes tek stacioni i autobusit," thotė Arbėri.

"Fitoj 3-4 mijė lekė (tė vjetra) nė ditė dhe ua jap prindėrve pėr tė blerė bukė,” thotė ai.

Arbėri u ėshtė bashkėngjitur shumė bashkėmoshatarėve tė tij qė po krijojnė kontigjentin me fėmijė analfabetė dhe qė janė mė lehtė pre e veseve dhe trafikimit.

Nė fshatra djemtė qė lėnė shkollėn ruajnė bagėtitė ndėrsa shumė vajza janė hequr nga prindėrit nga shkollat nė klasat e larta tė 9–vjeēares.

Besa e ka lėnė shkollėn nė klasėn e shtatė dhe tani gatuan dhe bėn edhe punė tė tjera tė shtėpisė.

"E kam lėnė shkollėn nė klasėn e shtatė. Mėsoja mirė por prindėrit mė hoqėn nga shkolla," thotė Besa.

"Tani gatuaj bukėn e bėj edhe punė tė tjera. Kam patur shumė dėshirė tė ndjek shkollėn e mesme."

Lėvizjet demografike tė viteve tė fundit kanė bėrė qė shumė fshatra, kryesisht nė verilindje tė vendit, tė shkojnė drejt shuarjes dhe numri i nxėnėsve nė shkolla tė bjerė deri nė 10 veta, sa e bėn tė pamundur vijimin e shkollės.

Nė veri nxėnėsit udhėtojnė mbi 2 orė, shpesh edhe nė dimėr e dėborė, pėr tė mbėrritur nė shkollat e fshatrave fqinjė.

Mbyllje shkollash

Ministria e Arsimit dhe Shkencės thotė se kostoja pėr arsimimin e njė fėmije nė kėto zona ėshtė dy herė mė e madhe se ajo nė zonat urbane, por shteti ka detyrim kushtetues qė me ēdo kosto tė arsimojė falas nxėnėsit nė arsimin e detyrueshėm.

Ministri Genc Pollo thotė se zgjidhja qė ministria ka pėr zona ku ka rėnė numri i popullsisė pėr shkak tė emigrimit, ėshtė qė nė vend qė tė ndėrtohet, apo tė mirėmbahen shkollat, t'i zgjidhin problemet pėrmes transportit, duke ulur tarifat e trasportit.

Kėshtu, thotė zoti Pollo, ėshtė rritur numri i nxėnėsve dhe mėsuesve qė trasportohen drejt qyteteve, ku cilėsia e mėsimdhėnies ėshtė mė e lartė.

Ndėrsa pėr shkollat me numėr tė vogėl nxėnėsish nė zonat e thella ministria synon tė mbyllė kėto shkolla dhe t'i sjellė drejt qyteteve nė konvikte kėto nxėnės.

Opozita skeptike

Mirėpo opozita ėshtė skeptike pėr kėtė strategji. Sipas saj, gjendja e shkollave nė vend pa drita dhe ngroje ėshtė si nė “kohėn e Migjenit”

Ecja nė kėmbė mbi 3 km pėr qindra nxėnės pėr tė vajtur nė shkollė ėshtė jashtė standarteve tė BE-sė, ku shkolla shqiptare synojnė tė shkojė.

Kreu i delegacionit tė Komisionit Evropian nė Tiranė, ambasadori Helmuth Lohan, thotė se BE-ja ka projekte finacimi pėr tė ngritur shkolla nė fshatrat me numėr tė vogėl nxėnėsish.

Mungėsa e infrastrukturės nė shkolla ėshtė njė ndėr plagėt qė ka aktualisht arsimi nė vend, por dhe mungesa e kuadrit specialist mėsimdhėnės ėshtė njė mangėsi e arsimit.

Qeveria e ka shpallur prioritet tė programit tė vet reformėn nė fushėn e arsimit, ku lidhja me internetin e tė gjithė shkollave dhe futja e aglishtes si gjuhė e detyruar shihen si arritjet nė kėtė fushė.//bbc//

Zbutja e erėrave mundėson pėrparimin e pėrpjekjeve tė zjarrfikėsve nė Kaliforni

Zëri Amerikës 25-10-2007 Zjarrfikėsit nė Kaliforninė Jugore po bėjnė pėrparim nė pėrpjekjet pėr tė vėnė nėn kontroll 12 zjarret qė kanė pėrfshirė rajonin, falė pėrmirėsimit tė kushteve tė motit.Autoritetet thonė se erėrat e nxehta tė shkretėtirės qė pėrhapėn zjarret, u qetėsuan dje, duke u dhėnė mundėsi skuadrave tė zjarrfikėsve qė pėr herė tė parė tė luftonin flakėt. Helikopterėt dhe cisternat ajrore hodhėn ujė gjithė ditėn nė zonat mė tė goditura. Zyrtarėt thanė se dėmet e shkaktuara nga zjarret nė Kaliforninė Jugore mendohet qė tė arrijnė nė rreth 1 miliard dollarė.  Zjarret  ende nuk janė vėnė nėn kontroll. Dy banore shqiptare tė San Diegos pėrshkruan gjendjen e atjshme pėr Zėrin e Amerikės:  

Banorėt e zonės sė San Diegos, pas tre ditėsh po arrijnė tė shohin pėrmasat e katastrofės qė ka djegur rreth 170 mijė hektarė dhe 15 mijė shtėpi. Ndėrsa zona tė tėra janė ende tė bllokuara, disa biznese i janė rikthyer punės.

Nora Kostreci Unwin, njė shqiptare qė banon nė San Diego, qė ėshtė goditur mė rėndė nga kėto zjarre, tha se dėmet e shkaktuara janė shumė lehtė pėr t’u vėnė re. Zonja Unwin, qė punon nė njė kompani elektronike pranė njėrės prej zonave tė prekura mė rėndė, Rancho Bernardo, u rikthye tė mėrkurėn nė punė dhe rrugės pa mė nga afėr dėmet e shkaktuara.

“Duke udhėtuar sot (tė mėrkurėn) nė autostradė, shikoja tymin nė kodrat qė akoma po digjeshin. Gjithashtu, nė zonėn Rancho Bernardo, ku janė djegur shumė shtėpi, shikoja dhe kodrat tėrėsisht tė djegura dhe shtėpi krejtėsisht tė rrėnuara nga zjarri. Rruga pėr nė punė, e cila ėshtė njė nga rrugėt ku kanė ndodhur dėmet mė tė mėdha, ishte bllokuar. Njerėzit, tė cilėt ishin rreshtuar nė rrugė me makinat e tyre, mundoheshin tė hynin nė lagjen ku ata banonin pėr tė parė gjendjen nė tė cilėn ndodheshin shtėpitė, por nuk lejoheshin, jo vetėm nga organet e policisė sė qytetit, por dhe nga policia ushtarake qė ndodhej aty pėr tė ndihmuar nė mbajtjen e rendit”.

Sipas tė dhėnave, rreth rreth 1 milion vetė janė detyruar tė largohen nga shtėpitė e tyre. Punonjėsit e emergjencės i bėnė thirrje njerėzve tė largoheshin nga zonat e rrezikuara, jo vetėm nga zjarret, por dhe si pasojė e ndotjes sė ajrit.

Dajena Mason, njė tjetėr shqiptare me banim nė zonėn e San Diegos, mėsuese nė njė shkollė tė mesme, tha se edhe me dyer dhe dritare tė mbyllura dhe me sistem filtrimi nė shtėpi, pėrsėri ishte e vėshtirė tė merrje frymė. Ajo, sė bashku me familjen, u larguan nga shtėpia pa pritur urdhėr ose thirrje pėr evakuim.

“Ne morėm vetė iniciativėn sepse dėgjuam se disa nga fqinjėt qė nuk ishin as 100 metra larg, kishin marrė njė telefonatė pėr t’u larguar. Kėshtu qė nė vendosėm qė nė vend qė tė prisnim sa tė na telefononin, mė mirė largoheshim vetė, pasi mė vonė rrugėt do tė bllokoheshin sepse njerėzit do tė largoheshin tė gjithė nė tė njėjtėn kohė”.

Shumė nga tė evakuuarit janė duke qėndruar nė stadiumin e qytetit tė San Diegos, nė njė park ku zakonisht organizohen lojra tė ndryshme, tek miq dhe tė afėrm. Sipas zonjės Mason dhe shkollat u kthyen nė vende strehimi pėr banorėt. Njėra prej tyre ėshtė shkolla ku ajo punon.

“Mendoj se do tė jenė gati 1 500 vetė dhe shkolla filloi tė mbushej parmbrėmė (tė hėnėn), ndėrsa dje (tė martėn) nga ora 2 e 30, 3.00 e mesditės shkolla kishte arritur maksimumin”.      

Si pasojė e kėtyre zjarreve kanė vdekur gjashtė vetė, njėri direkt nga zjarret ndėrsa pesė tė tjerė gjatė evakuimit. Po ashtu janė plagosur 40 tė tjerė, midis tė cilėve, 24 zjarrfikės. Guvernatori i Kalifornisė, Arnold Zhvarxeneger tha se rreth 68 mijė shtėpi ende janė tė rrezikuara. Megjithėse zjarret kanė rėnė disi, zonja Unwin dhe zonja Mason, banesat e tė cilave deri tani nuk kanė qenė direkt tė rrezikuara nga zjarret, thonė se situata ėshtė shumė e paqartė dhe ato janė ende me frikė se nė ēdo moment flakėt mund tė ndryshojnė drejtimin.

Presidenti Bush, me anė tė njė dokumenti, i ka deklaruar kėto zona si zona tė prekura nga katastrofa me pėrmasave tė jashtėzakonshme, gjė qė do tė t’u garantojė atyre ndihma nga Qeveria Federale. Sot, pritet qė Presidenti tė vizitojė nga afėr zonat e dėmtuara. //voa//


LAJMET
E mėrkurė 24 tetor 2007

KQZ-ja u thotė partive se zyrtarisht fushata fillon tė premten Ndonėse partitė politike e kanė filluar mė herėt, fushata parazgjedhore pėr zgjedhjet e 17 nėntorit pritet tė fillojė zyrtarisht tė premten, ndėrsa pėr dallim nga zgjedhjet e mėparshme, ajo do tė zgjasė vetėm 21 ditė.

Marrėveshje me Serbinė pėrfundimisht nuk do tė ketė, tha Thaēi Marrėveshje politike ndėrmjet palėve nė procesin shtesė tė bisedimeve, pėrfundimisht nuk do tė ketė, ndėrsa pas 10 dhjetorit, Kosova do tė shpallė veten tė pavarur dhe pėrveē Rusisė, do tė njihet nga shtetet mė me ndikim nė botė, deklaroi tė mėrkurėn kryetari i PDK-sė, Hashim Thaēi.

Pacolli premton qeverisje efektive qė ua kthen dinjitetin kosovarėve Kryetari i Aleancės Kosova e Re (AKR), Behgjet Pacolli, nė prezantimin e programit zgjedhor, premtoi tė mėrkurėn se nėse partia e tij fiton nė zgjedhjet e 17 nėntorit, atėherė Kosova nuk do tė identifikohet si vrimė e zezė nė rajon, por do tė jetė njė shtet i vlerave dhe i ligjit.

Njė miliard e pesėqind milionė euro buxheti i 2009, premton Pacolli Kryetari i Aleancės Kosova e Re (AKR), Behgjet Pacolli, me rastin e shpalosjes sė programit zgjedhor, tė mėrkurėn ka premtuar se nė rast fitoreje nė zgjedhjet e nėntorit, do tė ndėrtojė njė qeverisje funksionale, e jo tė korruptuar, ndėrsa buxheti i Kosovės nė vitin 2009...do tė jetė Njė miliard e pesėqind milionė euro.

Ngrihen postet e kandidatėve pėr zgjedhjet e 17 nėntorit Qeveria lokale e Gjakovės prej tė mėrkurės do tė drejtohet nga ushtruesi i detyrės, Xhevat Rraci, drejtor i Drejtorisė pėr ēėshtje pronėsore juridike, kjo sipas rregullores...

Mbahet Konferencė ndėrkombėtare pėr edukimin dhe aftėsimin teknik - profesional Kryetari i Odės Ekonomike tė Kosovės, dr. Besim Beqaj dhe sekretari gjeneral, Ejup Qerimi, kanė udhėtuar pėr nė Tiranė, ku mė 24 dhe 26 tetor mbahet Konferenca e evropiane pėr edukimin dhe aftėsimin teknik...

S’ka rrymė sepse s’ka import dhe remonti nuk stabilizoi blloqet e TC-ve Pavarėsisht investimit material dhe pritjes njė mujore, remonti i njėsive prodhuese tė energjisė elektrike nė Kosovė nuk ėshtė treguar i efektshėm dhe ndėrhyrjet e reja nė to po shkaktojnė vėshtirėsi nė furnizimin e qytetarėve tė Kosovės me rrymė.

Shkrepja e rastėsishme e armės sė babait polic plagos vajzėn e tij 3 vjeēare Trevjeēarja Tringa (Naim) Makolli, ka pėsuar lėndime tė rėnda nga arma e zjarrit tė babait tė saj, pjesėtar i Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), tė mėrkurėn rreth orės 09.30, nė shtėpinė e saj nė Skenderaj.

Dėmtohet selia e re e LDK-sė nė Pejė Persona ende tė panjohur, gjatė natės sė kaluar, kanė thyer zyrėn e re tė degės sė Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK) nė Pejė, ndėrkohė qė policia ka nisur hetimet dhe rastin e ka shėnuar

Pėrurohet ambulanca e “Dardanisė” sė Gjakovės Kuvendi Komunal (KK) i Gjakovės ka ndarė 100 mijė euro pėr ndėrtimin e ambulancės sė re nė lagjen “Dardania” tė Gjakovės...

Ashkalinjtė e Malishevės mė shumė u besojnė partive shqiptare Ato pak familje tė komunitetit ashkalinj qė jetojnė nė komunėn e Malishevės, edhe pse ankohen pėr kushte jo tė mira pėr jetė, parapėlqejnė partitė politike shqiptare...

Arrestohet plaēkitėsi i pikės sė karburantit Policia rajonale e Pejės, njoftoi tė mėrkurėn se ka arrestuar njė 23 vjeēar nga Peja, i cili dyshohet tė jetė kryes i tentimvrasjes...

Arkeologė nga Shqipėria u bashkohen kolegėve tė tyre nė gjurmimet nė Banjė Hulumtimeve arkeologjike nė Banjė tė Malishevės, qė ėshtė vazhdim i hulumtimeve nga viti 2005, kėtė vit i janė bashkuar edhe arkeologė nga Shqipėria, si rezultat i ndihmės qė kėtyre gjurmimeve po i japin Akademitė e Shkencave tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė.

Fillon shtrimi me granit i bulevardit “Nėnė Tereza” Kryetari i Kuvendit Komunal (KK) tė Prishtinės, Ismet Beqiri, tė mėrkurėn vendosi pllakėn e parė tė granitit nė bulevardin “Nėnė Tereza”, dhe gjithashtu siguroi kryeqytetasit se, pėrveē se kjo pjesė e qytetit do tė duket bukur, do tė jetė edhe shumė funksionale.

Uzurpime masive nė ishullin Ada dhe bregun e lumit Buna Dy organizatat joqeveritare, “Hapi i gjelbėr” dhe “Buna”, apeluan tė mėrkurėn tek organet komunale dhe institucionet shtetėrore qė urgjentisht tė ndalojnė uzurpimet...

Konfiskohen 163 kilogramė heroinė nė kufirin serbo-bullgar Rreth 163 kilogramė heroinė janė konfiskuar mbrėmė nė vendkalimin kufitar Gradina nė kufirin serbo-bullgar, nė njė kamion me targa turke.

Kroacia fillon me ndėrtimin e urės drejt Peleshacit Kroacia sot fillon ndėrtimin e urės mbi gjirin e Peleshacit, e cila e lidh Dubrovnikun me pjesėn tjetėr tė Kroacisė, ndėrtimin e tė cilės e kundėrshton Bosnja e Hercegovina.

Forcat turke sulmuan kryengritėsit kurdė nė Irak Aeroplanė ushtarakė tė Turqisė dhe trupat tokėsore kanė sulmuar pozitat e kryengritėsve kurdė nė vijėn kufitare tė Irakut verior.

Studiues britanikė parashikojnė katastrofė nga ngrohja globale Njė studim i shkencėtarėve britanikė thotė se ngrohja globale mund tė shkaktojė shfarosje nė masė tė gjallesave nė tokė gjatė disa qindra viteve tė ardhshėm.

Presidenti Bush shpalli gjendje tė jashtėzakonshme nė Kaliforni Presidenti i SHBA-ve, Xhorxh Bush, ka shpallur gjendje tė jashtėzakonshme nė Kaliforni...pėrshak tė perhapjes masive tė zjarreve, qė nga Los Angjelosi e deri ne kufirin meksikan.

Kina lansoi me sukses satelitin e parė drejt Hėnės Sateliti i parė kinez “Ēange -1” pėr kėrkime nė Hėnė ėshtė lansuar tė mėrkurėn me sukses nga kozmodromi Siēan, nė jugperėndim tė Kinės.

...hapur:

OSBE: Janė bėrė tė gjitha pėrgatitjet pėr mbajtjen e zgjedhjeve Misioni i OSBE-sė nė Kosovė, njoftoi sot se i ka bėrė tė gjitha pėrgatitjet qė zgjedhjet tė mbahen me 17 nėntor nė tė dyja nivelet. Zėdhėnėsi, Sven Lindholm, tha se deri mė tani nuk ndonjė vendim pėr shtyrjen e zgjedhjeve, ndonėse gjatė ditės ka pasur spekulime se zgjedhjet parlamentare mund tė shtyhen pėr vitin tjetėr, ndėrsa me 17 nėntor do tė mbahen vetėm zgjedhjet lokale. “ Zgjedhjet nė tė dyja nivelet janė paralajmėruar tė mbahen me 17 nėntor . Kjo ėshtė data e planifikuar dhe data nė tė cilėn do tė mbahen zgjedhjet. Njoftimet pėr shtyrje janė vetėm thashetheme. SKQZ-ja dhe OSBE-ja po planifikojnė mbajtjen e zgjedhjeve siē ėshtė paralajmėruar me 17 nėntor “, tha zėdhėnėsi i misionit tė OSBE-s, nė Kosovė, Sven Lindholm.

Kosova nuk do tė jetė mė pjesė e Serbisė, thotė D’Alema  “Kosova nuk do tė jetė mė pjesė e Serbisė”, ka thėnė shefi i diplomacisė Italiane, Masimo D’Alema, nė Beograd, duke iu pėrgjigjur kėrkesės sė kryeministrit serb, Vojsllav Koshtunica, qė Italia tė mos njohė pavarėsinė e Kosovės, nėse ajo nuk kalon pėrmes Kėshillit tė Sigurimit. D’Alema, i ka bėrė thirrje Serbisė qė tė shikojė drejt integrimit nė BE dhe tė mos mbetet peng e sė kaluarės.

Ēeku: Vendet e Kuintit kanė dhėnė sinjale pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės  Kryeministri i Kosovės Agim Ēeku ka thėnė sot se vendimi i qeverisė gjermane, pėr ta njohur pavarėsinė e Kosovės, ėshtė i drejtė dhe ka qenė i pritshėm. Ai ka shtuar se pala kosovare ka marrė sinjale se tė gjitha vendet e Kuintit, pėrfshirė edhe Gjermaninė, tashmė e kanė ndarė mendjen pėr ta njohur pavarėsinė e Kosovės. "Problemi i vetėm ėshtė kur dhe si",deklaroi kryeministri Agim Ēeku per Radio Blue Sky, RTK.

AKR shpalosi programin zgjedhor Nė rast se fiton zgjedhjet, Aleanca Kosova e re do tė angazhohet pėr krijimin e njė qeverie funksionale, ku do tė mbizotėrojnė puna, vlerat profesionale, transparenca, pėrgjegjėsia dhe llogaridhėnia. Kėshtu tha kryetari i kėsaj partie, Behxhet Pacolli, nė njė konferencė pėr media nė Prishtinė, ku bėri shpalosjen e programit zgjedhor pėr zgjedhjet e 17 nėntorit. Duke shpalosur programin zgjedhor tė AKR-sė pėr zgjedhjet e 17 nėntorit, kryetari i kėtij subjekti, Behxhet Pacolli tha se qytetarėt e Kosovės kanė shumė probleme, qė kėrkojnė zgjidhje urgjente. Nė kėtė kontekst, ai tha se duhet tė intervenohet te ligjshmėria.“Kosovės i nevojitet njė qeveri funksionale duke filluar nga niveli lokal. AKR-ja do tė angazhohet pėr zvogėlimin e burokracisė nė favor tė cilėsisė sė shėrbimeve deri nė 40 pėr qind”, tha Pacolli. Nė rast se fiton zgjedhjet, Pacolli tha se qeveria e tij do tė funksionojė vetėm me gjashtė ministri, respektivisht departamente, nė mėnyrė qė tė niveli i pėrgjegjėsisė tė jetė mė i lartė. Ai garantoi buxhet 1.5 miliard euro pėr vitin 2009, si dhe ndėrhyrje nė tė gjitha fushat e jetės, duke filluar nga infrastruktura komunale, shkollat, spitalet, rrugėt, ujėsjellėsit etj. Pacolli tha se do tė krijojė edhe dy agjenci qeveritare, tė participimeve dhe gjeneratave tė reja. “Pėrmes politikave tė qarta AKR-ja do tė angazhohet pėr shtet tė pavarur e demokratik, ku tė gjithė tė jenė tė barabartė para ligjit. Njėkohėsisht angazhohet pėr njė Kosovė tė inkuadruar nė rajon, nė Evropė”, tha Pacolli. Pėr hartimin e kėtij programi, janė angazhuar 22 ekspertė vendorė e ndėrkombėtarė.

Rolf Klement: Informacioni pėr njohjen gjermane rrjedh nga njė burim shumė i besueshėm
Intervistė me redaktorin dhe analistin e radios kombėtare gjermane Deutschlandfunk, Rolf Klement (Rolf Clement), dhėnė Radio Kosovės.
Rolf Klement ėshtė shkencėtar nga fusha e tė Drejtės Ndėrkombėtare. Aktualisht ėshtė redaktor dhe drejtues i edicionit “Hintergrund” (Kulisat, prapapskena) nė radion kombėtare gjermane Deutschlandfunk. Klement ėshtė gjithashtu anėtar i Institutit Ndėrkombėtar pėr Studime Strategjike IISS dhe Kėshillit pėr udhėheqje tė brendshme nė Ministrinė gjermane tė Mbrojtjes. Ka shkruar disa libra pėr ēėshtje ushtarake dhe Bundesverit dhe njihet pėr lidhje shumė tė ngushta me politikanė dhe ushtarakė gjermanė ,sidomos me ish ministrin e Mbrojtjes Shtruk.

Zoti Klement, dje nė radion Dojēlandfunk keni transmetuar informacionin se Gjermania ka vendosur ta njohė pavarėsinė e Kosovės. Keni thėnė se jeni bazuar nė burime tė besueshme brenda Qeverisė gjermane. Vėrtet sa i besueshėm ėshtė burimi nė cilin jeni thirrur ju, pasi Deutschlandfundk ėshtė njė radio shtetėrore shumė e besueshme nė Gjermani?

Rolf Klement: Informacioni im rrjedh nga njė burim shumė i sigurt dhe i besueshėm brenda Qeverisė gjermane, ndryshe nuk do ta kishim transmetuar kėtė informacion. Kam biseduar me shumė njerėz brenda Qeverisė gjermane, tė cilėt mė kanė thėnė se tani pėr tani ky informacion nuk mund tė bėhet publik nga ana e Qeverisė, sepse po vazhdojnė bisedimet pėr statusin e Kosovės pėr tė mos ndikuar procesin, por nė mėnyrė interne, Qeveria gjermane ka vendosur qė bashkė me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe Britaninė e Madhe tė njohin pavarėsinė e Kosovės.


Disa media si Dojēe Vele dhe B92 nga Beogradi nxituan tė thėrrisnin menjėherė nė Ministrinė e Jashtme tė Gjermanisė pėr tė konfirmuar vėrtetėsinė e lajmit tė transmetuar nga Dojēlandfunk. Kėto media njoftojnė se Ministria e jashtme nuk ka konfirmuar njoftimin tuaj?

Rolf Klement: Keni tė drejtė, nuk e ka konfirmuar, por as nuk e ka demantuar. Nga Ministria e Jashtme e Gjermanisė ėshtė thėnė, nė mėnyrė tė saktė, se ka spekulime pėr kėtė dhe Qeveria gjermane nuk dėshiron tė komentojė. Kjo lė tė kuptohet se ka synime tė tilla. Sot, nė programin e mėngjesit kishim nė Deutschlandfunk, pėr tė njėjtėn temė, njė intervistė edhe me njė deputet tė Bundestagut gjerman, i cili konfirmoi informacionin tonė. Ai tha se vendimi nuk ėshtė marrė ende, mirėpo kėshtu ėshtė nė politikė, dhe pėr ne gazetarėt kjo ėshtė e njohur - kur Qeveria nė parim vendos pėr njė gjė tė mos e bėjė publike, atėherė pėrdor gjuhėn politike qė quhet lojė fjalėsh.

Ēfarė mendoni pėr angazhimin e Gjermanisė nė procesin e statusit?

Rolf Klement: Gjermani ėshtė shumė fort e angazhuar nė kėtė proces dhe kjo mund tė dėshmohet edhe me diplomatin Ishinger nė Treshėn ndėrmjetėsuese. Gjermania ėshtė shumė e angazhuar pėr gjetjen e njė zgjidhjeje pėr statusin e Kosovės dhe po bisedon edhe me Serbinė qė ajo tė pajtohet pėr kėtė. Fakti se nuk po ka sukses qėndron nė pozicionet e palės serb dhe shqiptare qė nuk po lėvizin nga vendi.

Si e shihni rrjedhėn e procesit pas 10 dhjetorit?

Rolf Klement: Mendoj se Kosova do ta shpallė pavarėsinė pėrkundėr problemeve qė mund ta pėrcjellin kėtė vendim, sigurisht do tė ketė probleme pėr shkak tė disa ēėshtjeve teknike qė duhet tė zgjidhen me Serbinė. Sidoqoftė, jam i bindur se nė mes tė dhjetorit do tė kemi shtetin e ri tė Kosovės

Dhe kush do ta njehė kėtė shtet tė ri tė Kosovės?

Rolf Klement: Do ta ketė njė sėrė vendesh qė do ta njohin pavarėsinė e Kosovės. Tani se a do ta njohin tė gjitha vendet e BE-sė nuk mund tė vlerėsoj, sepse ka hezitime nga disa vende, p.sh. baskėt nė Spanjė po kėrkojnė gjithashtu pavarėsi, prandaj Spanja pėr shkaqe tė brendshme politike, mund tė ketė tjetėr qėndrim pėr dallim nga Gjermania, SHBA-ja dhe Britania e Madhe, qė do ta njohin pavarėsinė e Kosovės, sepse nuk kanė probleme tė tilla me minoritete si ka Spanja. Tani nuk mund tė them nėse tė gjitha shtetet do ta njohin pavarėsinė e Kosovės, por me siguri njė pjesė e madhe do tė marrin kėtė vendim. /Fadil Gashi rtk/

Vdes njėri prej tre policėve tė plagosur nė Tanushė Nė Klinikėn Universitare tė Shkupit ka vdekur njėri prej tre policėve tė plagosur sot rreth orės 13:00, nė fshatin Tanushė qė ndodhet nė brezin kufitar midis Maqedonisė dhe Kosovės. Ndėrkohė, vazhdojnė tė jenė nė rrezik pėr jetė edhe dy policėt tjerė , tė cilėt u plagosėn me arrmė zjarri , gjatė njė sulmi tė kryer nga persona deri mė tani tė panjohur. Rastin e ka konfirmuar edhe Ministria e Punėve tė Brendshme e Maqedonisė, sipas tė cilės ,pas sulmit ėshtė rrokullisur edhe vetura me tė cilėn kanė qenė duke lėvizur policėt kufitar.
Ish-komandant "Hoxha" i cili operonte mė pare nė kėtė zonė, ka mohuar tė jetė i pėrfshirė nė kėtė incident.

BE propozon “kartėn blu” pėr tė tėrhequr punėtorė tė kualifikuar
24-10-2007 Bashikim Evropian ėshtė duke propozuar “kartėn blu” pėr tė tėrhequr punėtorė tė huaj tė kualifikuar. Arėsyeja ėshtė plakja e popullsisė dhe rėnia e numrit tė lindjeve nė BE. Pėr tė pasur punėtorėt mė tė kualifikuar blloku prej 27 vendesh po pėrpiqet tė konkurojė me sistemin e “kartės jeshile” tė Shteteve tė Bashkuara dhe programeve tė tjera nė vendet perėndimore.

Bashkimi Evropian thotė se pėr tė plotėsuar nevojat pėr njerėz tė kualifikuar, gjatė 20 vjetėve tė ardhshėm do tė ketė nevojė pėr 20 milion emigrantė tė kualifikuar. E ashtuquajtura karta blu do t’i joshė punėtorėt, duke ua bėrė mė tė lehtė qė tė punojnė nė njė vend tjetėr tė Bashkimit, tė bashkohen me familjet e tyre, tė kenė mundėsi pėr strehim publik dhe tė marrin leje afatgjata qėndrimi.

Pėr t’u kualifikuar pėr kartėn blu, njė emigrant do tė ketė nevojė pėr njė kontratė tė paktėn dy-vjeēare nė BE. Kjo duhet t’i sigurojė atij njė pagė minimale, tė paktėn sa trefishi i pagės minimale nė vendin ku ai aplikon, si dhe sigurim shėndetėsor.

Plani ka si qėllim tė joshė inxhinierė, mjekė, infermierė dhe punėtorė tė tjerė me kualifikime tė larta nga vende tė Azisė, Afrikės dhe Amerikės Latine, tė cilėt po vėrshojnė nė Amerikėn Veriore dhe Australi.

Nė njė fjalim tė fundit, Komisioneri Evropian pėr Drejtėsinė, Lirinė dhe Sigurinė dhe hartuesi i kėtij plani, Franco Frattini, tha se ėshtė e rėndėsishme pėr BE-nė qė tė “bėhet njė magnet i vėrtetė pėr tė thithur emigranėtėt e kualifikuar”.

Zėdhėnėsi i zotit Frattini, Riccardo Mosca, i tha Zėrit tė Amerikės se qėllimi ėshtė qė procesi tė pėrshpejtohet. Ai tha se karta do t’i lejojė punėtorėt e kualifikuar qė, pasi kontratat e tyre tė pėrfundojnė, brenda njė afati kohor tė caktuar, ata tė kenė mundėsi tė gjejnė njė punė tjetėr. Gjithashtu, do tė krijojė mundėsinė qė punonjėsit tė kthehen nė vendin e tyre pėrkohėsisht, pa pasur frikė se mund tė humbasin kartėn blu.

Por, Marco Manacorda, nė Shkollėn Ekonomike tė Londrės, tha se t’i bindėsh punėtorėt pėr tė mos shkuar nė vende si Shtetet e Bashkuara, Bashkimi Evropian duhet t’i bėjė ndryshime planit tė tanishėm. “”Nuk mund tė them me siguri se deri nė ēfarė mase mundet qė Evropa tė konkurojė vėrtet me Shtetet e Bashkuara pėr tė tėrhequr punonjės tė huaj tė kualifikuar, pasi pagesat pėr njerėzit e kualifikuar nė Shtetet e Bashkuara janė shumė mė tė larta nga ato nė Evropė. Kėshtu qė, ėshtė e vėshtirė qė tė thuash tani se kjo politikė do tė jetė e sukseshme”.

Sipas Komisionit Evropian, rreth 25 milion evropianė pritet tė dalin nė pension dhe deri nė vitin 2050, mbi njė e treta e popullsisė do tė jetė mbi moshėn 65 vjeē.

Por pėr kėto propozime, qė tani ka pasur kundėrshtime nga sindikatat, tė cilėt shqetėsohen se karta blu mund tė dėmtojė shanset e kualifikimit tė punėtorėve tė Bashkimit Europian. Komisioni ka thėnė se qytetarėt e BE-sė do tė vazhdojnė tė kenė pėrparėsi nė tregun e punės tė vendeve anėtare.  //voa//

Nė Kaliforninė jugore zjarret vazhdojnė pėr tė katėrtėn ditė me radhė
Zėri i Amerikės
24-10-2007  Zjarrfikėsit nga zonat perėndimore tė Shteteve tė Bashkuara po pėrballen pėr tė katėrtėn ditė me zjarre masive nė Kaliforninė jugore. Zjarret kanė djegur mė shumė se 1 mijė e 500 shtėpi e ndėrtesa tė tjera dhe kanė detyruar evakuimin e mbi 500 mijė njerzve nga shtėpitė e tryre.

Zjarret po pėrhapen si pasojė e errėrave me mot tė thatė e tė nxehtė, duke djegur mė shumė se 120 mijė hektarė nė zonat midis Los Anxhelosit dhe San Diegos.

Tė paktėn 5 vetė kanė vdekur nga zjarret, mes tyre 3 tė moshuar ndėrsa po evakuoheshin. Tė paktėn 40 persona tė tjerė janė plagosur, pėrfshirė edhe mbi 20 zjarrfikės.

Mė shumė se 300 mijė shtėpi nė San Diego u evakuan, duke bėrė qė 500 deri 900 mijė njerėz tė preken nga kjo katastrofė natyrore. Mijėra banorė janė strehuar nė stadiumin e San Diegos.

Guvernatori i Kalifornisė, Arnold Shvarcenegėr, tha se tė paktėn 68 mijė shtėpi vazhdojnė tė jenė nė rrezik dhe mbi 6 mijė zjarrfikės vazhdojnė tė luftojnė me flakėt. Zyrtarėt vendorė thonė se burimet e tyre janė konsumuar sė tepėrmi nga zjarret. 

Shtėpia e Bardhė tha se Presidenti Bush do tė vizitojė nesėr Kaliforninė. Zėdhėnėsja Dana Perino tha se presidenti do tė inspektojė nga afėr vendet e shkatėrruara nga zjarret, do tė njihet me pėrpjekjet e emergjencės,  do tė takohet me njerėz tė cilėt janė prekur nga zjarret. Presidenti Bush autorizoi ndihma federale pėr 7 zona tė shkatėrruara nga zjarret.//voa//

Nga sulmet turke nė zonat kufitare me Irakun 37 tė vrarė Aeroplanė ushtarakė tė Turqisė dhe trupat tokėsore kanė sulmuar pozitat e kryengritėsve kurdė nė vijėn kufitare tė Irakut verior. Lajmin e ka bėrė tė ditur njė zyrtarė i lartė i qeverisė turke, pa saktėsuar se pėr cilat zona bėhet fjalė. Sipas mediave italiane tė paktėn 37 persona janė vrarė gjatė kėtij aksioni.


LAJMET
E marte 23 tetor 2007
Bisedimet e Vienės Prishtinė-Beograd pėrfundojnė pa marrėveshje, palėt do tė takohen pėrsėri mė 5 nėntor
Nė rendin e ditės ishte njė dokument i ri me 14 pika, qė nuk pėrmend hapur kėrkesat e shqiptarėve tė Kosovės pėr pavarėsi nga Serbia, por i siguron shqiptarėt se Serbia nuk do tė ri vendosė praninė fizike nė Kosovė

Rais: Shpresojmė se Rusia do tė kuptojė se mund tė punojmė bashkė Sekretarja amerikane e Shtetit, Kondoliza Rais e ka shfaqur shpresėn se Rusia do tė bashkėpunojė mė ngushtė nė zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės.

Gejts:Kosova mbi tė gjitha ėshtė ēėshtje evropiane dhe NATO-s
Pragė, 23 tetor 2007 Sekretari amerikan i Mbrojtjes, Robert Gejts, ka thėnė se problemi i Kosovės ėshtė para sė gjithash njė problem evropian.

"DLF": Berlini ka marrė vendim pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės
Berlin, 23 tetor 2007 Ministria e Punėve tė Jashtme tė Gjermanisė ka mohuar raportimet sipas tė cilave qeveria nė Berlin tashmė ka marrė vendimin pėr njohje tė njėanshme tė pavarėsisė sė Kosovės. Duke iu referuar burimeve tė besueshme radioja gjermane "DLF" ka pohuar se Berlini tashmė ka marrė vendimin pėr tė njohur pavarėsinė e Kosovės nėse ajo shpallet pas 10 dhjetorit.

S’ka plane pėr reduktimin e KFOR-it nė Kosovė Paqeruajtėsit ndėrkombėtarė tė Aleancės Veri-atlantike (NATO) qė veprojnė nė Kosovė nė kuadėr tė efektivit KFOR, deklaruan tė martėn nė njė konferencė pėr media nė Prishtinė, se nuk ekziston asnjė plan qė NATO tė reduktojė praninė e saj ushtarake nė Kosovė.

Dokumenti 14 pikėsh pėrpjekje e treshes pėr tė gjetur gjuhė tė pėrbashkėt, thonė partitė Subjektet politike vendore vlerėsuan tė martėn pėr Kosovapress se dokumenti i treshes ndėrkombėtare prej 14 pikėsh, i cili u ėshtė prezantuar zyrtarisht palėve negociuese...ėshtė pėrpjekje e treshes pėr tė gjetur gjuhė tė pėrbashkėt.

Investimet e huaja, infuzion pėr zhvillimin ekonomikI nvestimet e huaja janė njė infuzion pėr ekonominė e vendit, andaj nė qeverinė e ardhshme duhet tė ndėrtohet njė ekonomi e cila do tė jetė konkurrente me vendet e rajonit...

Preteni akuzoi Prokurorinė dhe Qeverinė se nuk po bashkėpunojnė nė luftimin e korrupsionit Udhėheqėsit e Agjencisė Kundėr Korrupsionit (AKK), theksuan tė martėn se bashkėpunimi jo i mirė nė mes tyre nė njėrėn anė dhe Qeverisė sė Kosovės dhe gjykatave- pėrkatėsisht prokurorisė nė anėn tjetėr, po ndikon nė mungesėn e efikasitet nė luftimin e korrupsionit.

Gjykatėsit kėrkojnė paga tė ngjashme me Kuvendin dhe Qeverinė Edhe tė martėn ka vazhduar greva e administratės gjyqėsore tė Kosovės, ndėrsa pritet qė sė shpejti kėsaj greve t’i bashkohen edhe prokurorėt, njoftuan tė martėn pėr KosovaLive, zyrtarė tė Kėshillit grevistė tė gjykatėsve.

32 punėtorė tė gjykatės nė Malishevė hyjnė nė ditėn e dytė tė grevės Punonjėsit e Gjykatės sė Malishevės, vazhduan tė martėn grevėn e nisur njė ditė mė parė, duke u shprehur kėmbėngulės nė kėrkesat e tyre...

UNDP-ja ofron pėrkrahje pėr “hulumtuesit” e kandidatėve pėr zgjedhje Pėrfaqėsuesi i pėrhershėm i UNDP-sė, Frode Mauring, tha tė martėn se ēmon rolin e pėrgjithshėm tė organizatave joqeveritare (OJQ), qė po bėjnė nė kryerjen e hulumtimit dhe publikimin e informacioneve pėr pėrfaqėsuesit e ardhshėm nė institucionet e Kosovės.

LDK-ja do tė pėsojė leksionin e parė mė 17 nėntor Kryetari i Partisė Liberale tė Kosovės, Gjergj Dedaj nė njė intervistė dhėnė pėr Kosovapress shprehet i bindur se kėsaj here ėshtė radhitur nė krahun e fitimtarėve pėr zgjedhjet e 17 nėntorit. Ai thotė se nuk ka hyrė nė koalicion me PDK-nė qė ėshtė lėnė anash nga LDK-ja, por se liberalėt janė pėr reforma dhe ndryshime dhe se nė kėtė parti janė njerėz tė dėshmuar tė cilėt posedojnė kapacitete politike, kadrovike, energjike tė dėshmuara edhe nė luftė.

UNMIK i kėrkon Beogradit tė mos bėjė presion mbi zgjedhėsit serbė nė Kosovė Shefi i administratės ndėrkombėtare tė akredituar nė Kosovė (UNMIK), Joachim Ruecker, nėpėrmjet njė letre i ka bėrė thirrje edhe njė herė kryeministrit tė Serbisė, Vojislav Kostunica dhe institucioneve nė Beograd, qė tė pėrmbahen nga ēfarėdo lloj kėrcėnimi qė i pengon serbėt lokal tė Kosovės, pėr tė marr pjesė nė zgjedhjet lokale dhe parlamentare tė 17 nėntorit.

Pėr shkak tė kėrcėnimeve, serbėt e Klinės nuk do dalin nė zgjedhje Serbėt e Klinės nuk do tė dalin nė zgjedhje, pasi qė janė tė kėrcėnuar nga persona tė panjohur, ka njoftuar zyrtari pėr kthim nė Klinė, Millorad Sharkoviq...

Fejza mohon akuzat se ka keqpėrdorur buxhetin e Ministrisė sė Kthimit dhe Komuniteteve Zėvendėsministri pėr Komunitet dhe Kthim (MKK), Nazmi Fejza, gjatė njė konference pėr media tė martėn ka hedhur poshtė tė gjitha akuzat qė i janė...bėrė atij.

Jusuf Ulaj merr drejtimin e Qendrės Klinike Universitare tė Kosovės Pas mandatit njėvjeēar, Bordi i Pėrkohshėm i Qendrės Klinike Universitare tė Kosovės (QKUK), ia ka dorėzuar tė martėn edhe zyrtarisht detyrėn e drejtorit ekzekutiv tė kėsaj qendre Jusuf Ulajt.

AKR premton 70 mijė vende tė reja tė punės Kompania sllovene “Unior” dhe Aleanca Kosova e Re (AKR) e Behgjet Pacollit, nėnshkruan tė martėn njė marrėveshje...qė premton 70 mijė vende tė reja tė punės.

Haraqija do tė shpenzojė 150 mijė euro pėr fushatėn zgjedhore Kryetari i Degės sė LDK-sė dhe kandidati pėr kryetar komune nė Gjakovė, ministri aktual i Kulturės, Rinisė dhe Sporteve, Astrit Haraqija tha tė martėn se fushata zgjedhore do tė shpenzojė 150 mijė euro.

Dėshton ndėrtimi i hotelit, Skenderajt i mbetet njė “moēal” nė qendėr Njė investitor lokal qė vepron nė Norvegji ka investuar rreth 100 mijė euro nga 2 milionė sa kanė qenė tė parapara nė marrėveshjen mes tij dhe komunės sė Skenderajt, pėr ngritjen e njė hoteli luksoz me 5 yje nė sheshin “Adem Jashari” nė Skenderaj.

E shqetėsuar me ngritjen e ēmimeve, policia kėrkon masa nga pėrgjegjėsit Drejtues rajonal tė sindikatės sė Shėrbimit Policor tė Kosovės (ShPK) nė Gjilan, tė martėn kanė shprehur shqetėsimin e tyre pėr ngritjen e ēmimit tė bukės dhe artikujve tjerė...

Aksidentalisht vdes njė punėtor i “Ipko Net” nė Mitrovicė Njė 25 vjeēar, punėtor i kompanisė “Ipko Net”, ka vdekur aksidentalisht, derisa ishte duke bėrė kyēje tė njė kablloje televizive nė njė nga shtyllat elektrike

Konfiskohen 3.7 kg heroin nė pikėn kufitare “Dheu i bardhė” Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK), konfirmoi tė martėn se pas njė operacioni tė ndėrmarrė nė orėt e hershme tė mėngjesit nė pikėn kufitare “Dheu i bardhė”, vendkalimi kufitar Kosovė-Serbi, ka konfiskuar 3.785 kg heroinė.

Kushtetuta “rikonstrukton” statutin e komunės sė Ulqinit Kushtetuta e re e Malit tė Zi “rikonstrukton” edhe statutin e ri tė komunės sė Ulqinit, i cili ėshtė dashur qė tė miratohet...

Ambasada britanike nė Shkup do tė pranojė vetėm aplikacione tė plotėsuara pėrmes internetit Ambasada britanike nė Shkup, duke filluar nga data 29 tetor 2007, do tė pranojė vetėm aplikacione tė plotėsuara pėrmes internetit, mėnyrės elektronike on-line, pėr tė gjitha kategoritė e vizave tė Mbretėrisė sė Bashkuar, ndėrsa aplikantėt mund tė aplikojnė pėr viza nė mėnyrė elektronike online www.visa4uk.fco.gov.uk.

...hapur:

Rajs shpreson qė Rusia tė bashkėpunojė mė ngushtė nė ēėshtjen e Kosovės  Sekretarja amerikane e Shtetit, Kondoliza Rajs, i ka bėrė thirrje Rusisė qė tė bashkėpunojė nė zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės. “Shpresojmė se Rusia do ta kuptojė qė mund tė punojmė bashkė pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, njė zgjidhje qė do t’i kontribuonte paqes nė Evropė”, ka thėnė Rajs, gjatė njė fjalimi nė Uashington, pėr marrėdhėniet amerikano-ruse. Sipas saj, dallimet aktuale nė kėto marrėdhėnie nuk mund tė cilėsohen rikthim nė luftėn e ftohtė.

Gates: Kosova mbi tė gjitha ėshtė ēėshtje evropiane dhe e NATO-s Sekretari amerikan i Mbrojtjes, Robert Gates nė njė intervistė ekskluzive pėr REL tha se problemi i Kosovės ėshtė para sė gjithash njė problem evropian. Duke komentuar kundėrshtimet nė qėndrime mes Shteteve tė Bashkuara dhe Rusisė lidhur me Kosovėn Gates theksoi se "Kosova mbi tė gjitha ėshtė ēėshtje evropiane dhe e NATO-s. Mbi tė gjitha ėshtė ēėshtje e Bashkimit Evropian dhe pėr tė gjithė evropianėt. Nuk janė vetėm Shtetet e Bashkuara qė kėrkojnė nga Rusia tė marrė njė qėndrim tė caktuar, por janė evropianėt gjithashtu".

Gjermania ka vendosur ta njohė pavarėsinė e Kosovės?  Gjermania ka vendosur ta njohė pavarėsinė e Kosovės. Lajmi bėhet i ditur nga radioja shtetėrore gjermane “Dojēland Funk”. Nė njoftimin qė po transmetohet sot nga ky radiostacion publik, i cili ėshtė publikuar edhe nė faqen e internetit tė kėsaj radioje, thuhet se “burime tė radios Dojcland Funk brenda Qeverisė gjermane kanė marrė vesh se ėshtė marrė vendimi pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės nga Qeveria gjermane, nėse ajo shpallet pas 10 dhjetorit nga Parlamenti i Kosovės”. Mė tej thuhet se “duke marrė nė konsideratė procesin negociator qė po zhvillohet, Qeveria gjermane ka vendosur tė mos e bėjė akoma publik kėtė vendim. Vendimi i Qeverisė gjermane ėshtė marrė nė konsultim me NATO-n, duke pasur parasysh informacionet e Aleancės veriatlantike se nė Kosovė nuk do tė ketė konflikt ushtarak pas shpalljes sė pavarėsisė. (F. Gashi/rtk/)

Demanti zyrtar gjerman

Ministria e Punėve tė Jashtme tė Gjermanisė ndėrkohė ka mohuar raportimet sipas tė cilave qeveria nė Berlin tashmė ka marrė vendimin pėr njohje tė njėanshme tė pavarėsisė sė Kosovės. Zėdhėnėsja e ministrisė sė jashtme gjermane ka thėnė se Gjermania nė tėrėsi mbėshtet procesin negociator tė udhėhequr nga Treshja- transmeton RFE.

Takimi i Vjenės ka rezultuar me mospajtime tė plota Raundi i ri i bisedimeve mes Prishtinės dhe Beogradit nė Vjenė ėshtė pėrmbyllur me dallime mes palėve. Pėrfaqėsuesit e tė dyja delegacioneve kanė argumentuar sėrish mbi platformat e tyre pėr statusin e Kosovės dhe kanė akuzuar njėri tjetrin pėr mungesė tė qasjes realiste ndaj problemit. Takimi u ndėrmjetėsua nga Treshja e Grupit tė Kontaktit, e pėrbėrė nga pėrfaqėsuesi i SHBA, Frank Visner, pėrfaqėsuesi i BE, Volfgang Ischinger dhe ai i Rusisė, Aleksandr Botsan-Kharchenko.Pesėshja negociuese e Kosovės ka thėnė se Prishtina zyrtare kėrkon njohjen ndėrkombėtare tė pavarėsisė dhe ulėsen nė OKB, ndėrkohė qė pala serbe ka theksuar se bisedimet po ecin por nuk ka marrė pėrgjigje tė plotė nėse pėrfaqėsuesit shqiptarė pajtohen se procesi negociues ėshtė I hartuar mbi bazėn e Rezolutės 1244. Presidenti Sejdiu ka theksuar se bisedimet kanė pėrfunduar me mosmarrėveshje tė thella ndėrkohė qė kryeministri Ēeku ka thėnė se palėt janė shumė larg njėra tjetrės. Njėri nga udhėheqėsit e palės serbe, ministri jashtėm, Vuk Jeremiē, ka deklaruar se procesi po ecėn pėrpara megjithėse, ka shtuar ai, nė njė moment ėshtė dukur sikur ai ka ngecur fare. Takimit tė drejtpėrdrejtė mes palėve i ka paraprirė njė takim i ndarė me Treshen Ndėrkombėtare mė tė cilėn tė dyja palėt kanė diskutuar mbi njė document 14 pikėsh tė Treshes nė tė cilin thuhet tė jetė pėrmbledhur nė pika tė shkurtėra platforma shqiptare dhe ajo serbe. Dokumenti qė nuk pėrmend nė mėnyrė tė qartė pavarėsinė e Kosovės megjithatė parasheh qė Serbia nuk mund tė kthehet mė nė Kosovė dhe nuk mund tė rivendosė praninė e saj fizike kėtu. Me dokumentin ka shfaqur mospajtim tė thellė pala serbe e cila ka ofruar njė document tė sajin 14 pikėsh me tė cilėn ofron njė autonomi thelbėsore pėr Kosovėn nė kuadėr tė Serbisė. Pėrfaqėsuesit shqiptarė thonė se kanė paraqitur disa argumentė ndaj dokumentit tė Treshes por nė pėrgjithėsi kanė thėnė se pajtohen me tė. Pėrfaqėsuesit shqiptarė pohojnė se po presin pėrfundimin e bisedimeve mė 10 Dhjetor dhe pranimin ndėrkombėtar pas kėsaj date tė pavarėsisė sė Kosovės. Njė takimi radhės mes Prishtinės e Beogradit pritet tė zhvillohet mė 5 Nėntor sėrish nė Vjenė.

10 dhjetori afati i fundit pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, thotė Basha “Shqipėria ėshtė e vendosur nė qėndrimin e saj se respektimi i vullnetit tė shumicės nė Kosovė ėshtė thelbėsor pėr zgjidhjen e statusit dhe se 10 dhjetori mbetet afati i fundit pėr kėtė”, tha ministri i Jashtėm i Shqipėrisė Lulzim Basha. Basha vlerėsoi edhe qėndrimin e Ekipit tė Unitetit tė mbajtur nė Vjenė dhe la tė kuptojė se Shqipėria nuk e pėrjashton njohjen e pavarėsisė sė njėanshme nė bashkėrendim me partnerėt ndėrkombėtar.

Dugolli do tė pėrurojė Zyrėn pėr Investime tė Huaja nė Kosovė, nė Glasgou dhe atė nė Dublin Ministri i Tregtisė dhe Industrisė, Bujar Dugolli, ka filluar sot vizitėn treditėshe zyrtare nė Skoci dhe Irlandė, ku do tė bėjė hapjen e dy zyrave pėr Investime tė huaja nė Kosovė. Gjatė kėsaj vizite Dugolli do tė pėrurojė Zyrėn pėr Investime tė Huaja nė Kosovė, nė Glasgou dhe atė nė Dublin. Qėllimi i punės sė kėtyre zyrave, tė cilat deri mė tani janė hapur nė shumė qendra tė rėndėsishme tė Evropės dhe tė SHBA-sė, ėshtė nxitja e investitorėve tė huaj pėr tė investuar nė Kosovė, me qėllim tė zhvillimit ekonomik tė Kosovės dhe tė vendosjes sė bashkėpunimit tė ndėrsjellė midis Kosovės dhe vendeve tė tjera tė botės.

Parlamenti malazez miraton kushtetutėn e re Parlamenti i Malit tė Zi miratoi njė kushtetutė tė re. Njė pjesė e opozitės proserbe ka bojkotuar aktin festiv nė kryeqytetin Podgoricė. Mali i Zi ėshtė shkėputur vitin e kaluar nga Serbia duke arritur pavarėsinė e tij. Me kushtetutėn e re ky vend pėrmbushė njė prej kushteve kryesore pėr afrimin e mėtutjeshėm me Bashkimin Evropian.

...shtojca speciale:
23 tetor 2007

Vėshtrim i gjėrė i Ramush Tahirit: Kosova mbetet me Serbinė

Bisedimet e drejtėpėrdrejta,  tė tretat me rradhė ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, (ndėrkombėtarėt  dhe as serbėt nuk e thonė  asnjėherė ‘bisedimet ndėrmjet Serbisė dhe Kosovės, sepse kėtė e konsiderojnė si prejudikim, qė Kosova e Serbia janė dy entitete tė barabarta, apo qė Kosova ėshtė  apo do tė jetė jashta Serbisė) qė dje vazhduan nė Vjenė, duket se do tė sjellin rezultatet e pritura tė kompromisit tė madh apo tė dhimbshėm, si i thonė disa.

Treshja ndėrkombėtare Bashkimi Evropian, SHBA dhe Rusi para palėve qė mė pėrpara kishte  prezentuar dokumentin 14 pikėsh  nė tė cilin kishte sublimuar pikat e pėrbashkėta qė kanė dalė nga bisedimet e deritashme, Zėdhėnėsi i Ekipit kosovar, Hyseni deklaroi nė Vjenė se pikat janė shqyrtuar porse Kosova mbetet nė  Traktatin e ofruar tė miqėsisė me Serbinė, ndėrsa ministri serb pėr kosovėn Samarxhiq, deklaroi se delegacioni serb i ka bėrė vėrejtjet konrete, dhe  ka shprehur mospajtim qė nė dokument konformė Deklaratės sė Nju Jorkut nuk pėrmendet  Rezoluta 1244, qė ėshtė miratuar nga Treshja, dhe se  ėshtė kėrkuar sqarim pėr pikėn ku thuhet se ‘ Serbia mė nuk do ta sundojė Kosovėn, sepse Serbia nuk dėshironė tė humbė sovranitetin mbi territorin e vet..

Para nisjes Presidenti i Kosovės Sejdiu, kishte deklaruar se nuk dinė dhe se nuk i kanė marrė  tė 14 pikat e Treshes ndėrmjetėsuese pėr pėrafrimin e bisedimeve tė drejtėpėrdrejta, anėtari tjetėr i delegacionit Veton Surroi deklaron se ėshtė nė dijeni pėr pikat,  kryeministri Agim Ēeku tha se pikat nuk e prekin esencėn e Pakos sė Ahtisarit, ndėrsa ministri i jashtėm i Serbisė deklaron se kėto pika u janė dorėzuar nė bisedimet nė Bruksel mė 14 tetor, Sido qė tė jetė kėto takime njėherė u zhvilluan ndėrmjet delegacioneve dhe Treshes veq e veq pėr tė vazhduar me vonė ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės (ku termin duket mė i saktė politikisht dhe juridikisht tė pėrdoret sepse   Kosova bisedon drejtėpėrdrejt me ministrin e Serbisė pėr Kosovėn Samarxhiq, dhe jo me ministrin pėr pakicat Ljajiq, sepse atėherė do tė duhej thėnė se bisedimet zhvillohen ndėrmjet Serbisė dhe delegacionit tė shqiptarėve tė Kosovės) drejtėpėrdrejtė. Beogradi ka ofruar njė dokument tė cilin e quan “95 pėr qind pavarėsi pėr Kosovėn”, duke thėnė edhe ndryshe “mė shumė se autonomi e mė pak se pavarėsi” dhe me deklarimin se ata nuk dėshirojnė ti qeverisin shqiptarėt e Kosovės por dėshirojnė ta ruajnė sovranitetin teritorial, dhe se e shohin zgjidhjen nė kuadėr tė Rezolutės 1244 dhe nė kuadėr tė vendimit qė do tė merret nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara...

Ekipi i Unitetit tė Kosovės, pasi mė parė edhe nė Kuvendin e Kosovės e kishte miratuar, me vetėm njė votė kundėr, Pakon e Marti Ahtisarit, qė parasheh njė pavarėsi tė mbikqyrur fuqishėm, njė decentralizim teritorial tė Kosovės tė bėrė ekskluzivisht nė baza tė ndarjes etnike, njė prezencė civile dhe ushtarake ndėrkombėtare, njė obligim qė elementet e Pakos sė Ahtisarit tė pėrshkruhen nė Kushtetutėn e ardhėshme tė Kosovės, dhe tė inkorporohen nė tė gjitha Ligjet e Kosovės, disa prej tė cilave numrohen konkretisht dhe duke u dhėnė tė drejta tė ‘shumicės sė kaulifikuar’ minoriteteteve gjatė miratimit tė Ligjeve nė Kuvendin e Kosovės, ofroi si propozim Traktatin e Miqėsisė me Serbinė...

Traktati i Ekipit Negociator parasheh Konfederatėn me Serbinė

Nė njė analizė tė dokumentit qė Ekipi i Kosovės e morri si dokument tė vetin, pa e kaluar paraprakisht nė Kuvendin e Kosovės e qė e quan “Traktat tė miqėsisė me Serbinė” shihet qė nė kėtė nuk flitet pėr synimin e popullit tė Kosovės pėr tė bėrė Kosovėn shtet Sovran dhe tė Pavarur, antare tė Bashkimit Evropian nė miqėsi tė pėrherėshme me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, si e kanė zakon tė deklarojnė shpeshėherė pėr marketing tė brendshėm politik. Qė nė nismė tė dokumentit thuhet: “Trojka  (pra jo Treshja) SHBA\BE\Rusi kėrkoi nga udhėheqėsit e Kosovės qė tė mendojnė nė mėnyrė gjithėpėrfshirėse mbi llojet e marrėdhėnieve qė ne i dėshirojmė me Serbinė”  Pra theksohet se ky dokument ėshtė i imponuar si kėrkesė jo si sygjerim dhe pėr kėtė edhe nuk ėshtė dashur tė dalė fare nė Kuvend.

Dokumenti  vijon: “ Pėr shkak tė historisė tragjike tė kohėve tė fundit, posaqėrisht pas kolapsit tė Jugosllavisė dhe dhunės tragjike tė viteve nėntėdhjeta, nuk ėshtė e mundur qė Serbia dhe Kosova tė mbesin nė tė njejtin shtet.” Nė kaq pak rrjeshta ka aq shumė tė pavėrteta dhe keqinterpretime tė qėllimėshme tė sė kaluarės. Flitet pėr “historinė tragjike” nė vend tė politikės gjenocidiale, shoveniste, shtypėse, shfarosėse kundėr shqiptarėve nė Jugosllavi .  Flitet “tė kohės sė fundit” edhepse dhuna, vrasjet  e masakrimet e djegiet , plaēkitjet... e regjimeve serbe dhe eksponentėve tė tyre ushtarak e policor kundėr shqiptarėve nisin nė masė qė nga viti 1877, pra nga luftat Ruso-turke, ndėrsa shpėrngulja masive me dhunė e shqiptarėve nga trojet e veta qė nga Kryengritja e parė serbe mė 1804, si e dėshmojnė vet dokumentet serbe, ndėrsa okupimi dhe dhuna klasike janė qė nga Lufta e Parė Ballkanike, pra qė nga viti 1912. Mospranimi i kėtij realiteti historik, ėshtė akt i turpshėm e qyqar i Ekipit tė Unitetit (nė servilizėm e nėnshtrim) tė Kosovės. Fjalia  “pas kolapsit tė Jugosllavisė” ėshtė e shkruar nga politika shoveniste serbe e cila pėr shkatėrrimin e dhunshėm tė Jugosllavisė i bėnė tė gjithė bashkėfajtorė, dhe e paraqet si konflikt etnik dhe fetar edhe luftėn e Serbisė  dhe tė regjimit tė saj me Slloveninė, me Kroacinė me Bosnjen e Hercegovinėn dhe sė fundi me Kosovėn,   Dokumenti kosovar  i turpit i shfajėson regjimet serbe nga krimi e gjenocidi nga shpėrngulja me dhunė e popullsisė me qėllim tė spastrimeve etnike tė territorit, i shfajson edhe pėr masakrėn e Srebrenicės, plojėn mė tė madhe nė Evropė pas Luftės sė Dytė Botėrore. E kėtij niveli tė pėrcaktimit ėshtė  fjalia “dhuna tragjike e viteve tė nėntėdhjeta” sepse dihet se kemi tė bėjmė me luftėn e armatosur nė Kosovė tė popullit shqiptar kundėr regjimit serb tė Millosheviqit gjatė viteve 1997, 1998, 1999, pėr luftėn e Ushtrisė  Ēlirimtare tė Kosovės, se kemi tė bėjmė me intervenimin ushtarak tė NATO-s kundėr Serbisė. Ekipi i Unitetit tė Kosovės nė kėtė dokument ėshtė dashtė ti rrespektojė kėto vlera, nėse jo tė popullit tė vet bile ėshtė dashur tė marr e tė pėrshkruaj arsyetimin e vendimit tė NATO-s pėr  sulmet ajrore mbi caqet nė Serbi. Gjithashtu fjalia  se “nuk ėshtė e mundur qė Serbia dhe Kosova tė mbesin nė tė njejtin shtet” ėshtė krejtėsisht e pasaktė dhe shumė e dėmshme jo vetėm politikisht, sepse qė nga viti 1999 Kosova dhe Serbia jetojnė ndaras si dy entitete tė veēanta dhe nė Kosovė ėshtė hequr sovraniteti i Serbisė praktikisht e konkretisht dhe ėshtė bartur nė KS tė OKB-s  sepse me Rezolutė pėr Kosovėn ėshtė vendosur administrata e UNMIK-ut, pa bėrė marrėveshje dhe pa marrė leje paraprake prej Serbisė. Edhe me herėt sė paku qė nga viti 1974 Kosova e Serbia ishin dy entitete shtetėrore e politike tė veēanta nė kuadėr tė RSFJ e cila mė nuk ekziston dhe, kėtė duhet ta dijė mirė profesori i juridikut, presidenti i Kosovės ,e drejta e sovranitetit tė asnjė njėsie federale nuk ėshtė bartė nė njėsinė tjetėr me vullnetin e shprehur lirshėm tė popullit, me gjithė vendimin e manipulluar dhunshėm tė Kuvendit tė Kosovės tė 23 marsit 1989 tė ndryshimeve kushtetuese.

I pasaktė ėshtė edhe konstatimi tjetėr nga Traktati nė tė cilin thuhet; “ Pėr shkak tė gjeografisė dhe interesave tė pėrbashkėta Kosova dhe Serbia duhet tė zhvillojnė njė marrėdhėnie tė re tė bazuar nė lidhje fqinjėsore. Nėse nuk e ndėrtojmė kėtė marrėdhėnie, atėherė rrezikojmė kthimin e dhunės dhe mosmarrėveshjeve tė viteve nėntėdhjeta. Prandaj ne Serbisė i zgjasim dorėn e sinqertė tė miqėsisė...”  Ky konstatim ėshtė shumė i turpshėm sepse e bėnė bashkėfajtor popullin e  Kosovės prandaj edhe nė tekst mė tej thuhet “ne kėrkojmė pajtim tė plotė dhe normalizim tė marrėdhėnieve nė mes tė popujve tanė” edhepse  e vėrtetė historike dhe konstatim i saktė ėshtė se nuk luftuan populli serb dhe ai shqiptar e as populli i Kosovės dhe ai i Serbisė, por populli i  Kosovės i rrjeshtuar dhe i udhėhequr nga UĒK-ja kundėr regjimit shtypės e okupues serb tė Millosheviqit dhe se UĒK-ja luftoi dhe sulmoi caqet e ushtrisė dhe te milicisė serbe e nuk sulmoi asnjėherė popullatėn serbe tė Kosovės as vendbanimet e tyre.  Pse Ekipit tė Unitetit tė Kosovės nuk i shkojnė nė mendje marrėdhėniet e mira fqinjėsore me Malin e Zi me Maqedoninė dhe para se gjithash me Shqipėrinė. Pse Ekipi i Unitetit (fisnor) kosovar nuk e sheh ēėshtjen e Kosovės si pjesė sė pazgjidhur tė ēėshtjes shqiptare nė Ballkan. Pse Ekipi i Unitetit propozon organe tė pėrherėshme dhe tė pėrbashkėta ndėrmjet Serbisė dhe Kosovės pėr integrime euroatlantike, pse udhėn pėr Evropė Ekipi (i turpit me kėtė dokument) i Kosovės nuk e sheh nėpėrmjet Tiranės por e sheh nėpėrmjet Beogradit. Pse nuk e sheh nė integrimet me Shqipėrinė por e sheh nė integrimet me Serbinė?

Lidhjet e thella, sipas Ekipit tė Unitetit, me Serbinė

Kėto pjesė tė dokumentit  tė Traktatit tė miqėsisė me Serbinė mė sė miri flasin pėr ate qė juristėt e politologėt e njohin si konfederatė asimetrike. “Kosova dhe  Serbia tanimė ndajnė lidhje tė thella tė bazuara nė histori, ekonomi, kulturė dhe etnicitet.” Kėtė fjali e konstatim me e pasė shkrue edhe nacionalistėt e shovinistėt serbė tė tipit tė  Garashaninit,  Ēubrilloviqit, Ēosiqit... qė bėnė projekte shfarosėse pėr shqiptarėt do t’ia kishin pasur lakmi vetėvehtes. Pikėrisht ėshtė dhe ishte fatkeqėsi pėr Kosovėn dhe pėr shqiptarėt  kėto lidhje me Serbinė edhe fqinjėsore sepse ishin lidhje tė dhunės, tė vrasjeve, plaēkitjeve, djegieve  shpėrnguljeve me dhunė tė pastrimit etnik, tė shfrytėzimit tė resurseve dhe tė pasurisė sė Kosovės. Fjalia se “Ne poashtu duhet tė bashkėpunojmė nė pėrpjekjet  pėr tė ndėrtuar dhe reformuar ekonomitė tona, pėrfshirė zhvillimin e infrastrukturės fizike dhe institucionale, komunikimet, energjinė dhe lirinė e lėvizjes sė njerėzve, mallrave dhe shėrbimeve”  flet pėr mentalitetin e tė robėruarit tė antarėve tė Ekipit tė Unitetit qė e kanė miratuar kėtė dokument sepse  Kosova pasi Serbia ia shkatėrroi infrastrukturėn ekonomike, edhe duke bartur makineritė nė Serbi, edhe duke nxjerrur  tė gjithė punėtorėt shqiptarė nga puna nė vitet tetėdhjetė ...nga Serbia sė bashku me reparacionet e luftės duhet tė kėrkojė edhe dėmėshpėrblimin gjatė periudhės sė  “lidhjeve tė thella” nė vitet 1985- 1997. Kosova sot ka kompatibilitet ekonomik, gjeografik e tjetėr (si thotė Ekipi) mė shumė me Maqedoninė (vargmali i Sharit, flora dhe fauna, me Shqipėrinė e me Malin e Zi dhe interes ekonomik tė shkėmbimit tregtar edhe me Greqinė e Bullgarinė pėrpara se tė kishte me Serbinė.

Fjalia tjetėr nga dokumenti ėshtė krejtėsisht kundėr interesave tė pavarėsisė sė Kosovės dhe  tė funksionimit tė saj si shtet normal. Thuhet “Serbia ka interes tė kuptueshėm nė mirėqenjen e qytetarėve serbė tė Kosovės. Kuvendi i Kosovės tanimė ėshtė pajtuar nė njė varg masash mbrojtėse dhe garancive tė pashembullta pėr komunitetet joshqiptare tė Kosovės.” Duke pėrdorur me qėllim termin “qytetarėt serbė tė Kosovės” nė vend tė termit “komuniteti serb i Kosovės” apo mė drejtė :”pakica serbe nė Kosovė”. Gjithashtu termi “komunitetet joshqiptare tė Kosovės” ėshtė i leksikut tė politikės shoveniste serbe e cila fletė pėr “shqiptarėt e dhunshėm,  ekstremistėė, fundamentalist islamik, qė u shkaktojnė telashe dhe shprehin mosdurim ndaj tė gjitha komuniteteve tjera. Delegacioni i Kosovės edhepse lexon shumė asnjėherė nuk ka parė qė nė Serbi dikush fletė pėr tė “drejtat e komuniteteve joserbe edhepse ato nė numėr dhe nė pėrqindje janė mė shumė se “joshqiptarėt” nė Kosovė dhe asnjėherė nuk fletė a shkruan pėr “qytetarėt kosovarė tė Serbisė” as pėr “qytetarėt shqiptarė tė Serbisė”. Ekipi i Kosovės nuk harron tė pranonė fajsinė dhe deklaron se “mbrojtja e pakicave ėshtė e domosdoshme pėr pėrmirėsimin e marrėdhėnieve tona me Serbinė dhe pėr nivele mė tė mėdha tė besimit tė dyanshėm dhe stabilitetit tė pėrgjithshėm “ Ka munguar kėtu, vetėm tė pėrshkruhet edhe veprimi fashist i shqiptarėve ndaj serbėve nė Kosovė qė mė herėt e kishte shkruar anėtari i Ekipit tė Unitetit  Surroi.

Shyqyr qė Treshja nuk e ka mirėpritur propozimin e Ekipit tė Unitetit tė Kosovės  pėr “themelimin e njė partneriteti pėr tė ndihmuar njėri-tjetrin nė arritjen e standardeve tė larta pėr anėtarėsim nė BE dhe NATO” dhe nė 14 pikat e saja ka paraparė rrugė tė veqanta tė kėtyre integrimeve, sigyrisht duke e lėnė Kosovėn shumė mbrapa Shqipėrisė (edhepse e banuar me mbi 90 pėr qind shqiptarė) dhe Serbisė, sepse Kosova nė arritjen e shkallės sė demokracisė do tė qeveriset sė paku edhe tetė vjetė nga ndėrkombėtarėt.

Kosova nuk kėrkon asgjė dhe nuk e bėnė pėrgjegjėse pėr asgjė  Serbinė, as qė tė kėrkojė falje as qė tė paguaj dėmet as qė tė bjerė para gjykatave nė Kosovė kriminelėt pėr tu gjykuar, por duket se vet kėrkon falje sepse thotė  e zezė nė tė bardhė. “ Me keqardhje ndaj periudhave tė konfliktit dhe luftės qė na ka ndarė ( a ajo pėrpak neve shqiptarėve  na shfarosi, po mos tė ishte intervenimi i NATO-s) nė veēanti ngjarrjet qė kanė tė bėjnė me kolapsin e dhunshėm tė Jugosllavisė nė vitet e nėntėdhjeta (edhepse Ekipi kosovarė e dinė se kemi tė vėjmė me shkatrrim tė dhunshėm e jo me kollaps dhe se pėr kėtė ėshtė fajtor Serbia dhe regjimi i sajė qė bėnė luftė nė gjithė Jugosllavinė duke lėnė sė paku njė qerek milioni njerėz tė vrarė) .

Serbilizmi dhe pėrultėsia deri nė pėshtirosje e Ekipit tė Unitetit tė Kosovės shihet nė kėtė fjali:

“Duke deklaruar dėshirėn e sinqertė pėr t’u konfrontuar me trashėgiminė e sė kaluarės sė fundit me njė frymė pajtimi dhe faljeje, ndėrsa i sjellim para drejtėsisė ata qė kanė bėrė krime tė luftės.

Duke besuar se edhe Kosova edhe Serbia e ndajnė fatin e pėrbashkėt tė integrimit mė tė afėrt nė komunitetin euroatlantik tė demokracive...’

Kėshtu flitet pėr falje dhe pajtim kur Serbia ende flenė mbi eshrat e mijėra shqiptarėve tė vrarė nė Kosovė e tė groposur nė Serbi, kėshtu flitet pėr subjektin politik tė Koshtunicės dhe tė Sheshelit qė e bėjnė politikėn sot nė Serbi  !!!

Testamenti i Ekipit tė Unitetit pėrmblidhet nė fjalinė  “ Duke pranuar se rrethanat e veēanta historike dhe interesat e pėrbashkėta do tė kėrkojnė marrėdhėnie jashtėzakonisht tė  afėrta dhe miqėsore nė mes tė Kosovės dhe Serbisė pėr shumė vite nė tė ardhmen”...

Treshja duke i parė propozimet e Beogradit dhe tė Prishtinė ėshtė munduar tė gjejė pikat takuese dhe i ka gjetur dhe do ti funksionalizojė ato nė ditėt nė vijim. Pasi kėrkohet kompromis i dhimbshėm dhe kėtė e tha edhe miku Kushner nė bisedė me kosovarėt atėherė kjo do tė jetė diēka mė pak se pavarėsia e mbikqyrur sipas planit tė Ahtisarit qė si kėrkesė maksimale e ka Ekipi i Unitetit dhe diēka mė shumė se aut. Me “Traktatin e miqėsisė” parashihen format e bashkėpunimit qė njohėsit e kėsaj lėmie i shohin si n jė konfederatė asimetrike ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė me kushtin qė Serbia nuk do ta sundojė mė Kosovėn qė Kosova mė nuk do tė pėrfaqsohet nė vendimėmarrje nė Beograd, qė serbėt do ta ndiejnė vehten si nė Serbi ndėrsa shqiptarėt do tė kenė protektorat ndėrkombėtar pėrderisa tė “civilizohen dhe tė bėhen tė “padhunshėm” ndaj “joshqiptarėve” tė tjerė nė Kosovė.


LAJMET
E hėnė 22 tetor 2007

Kulla e pakalueshme pėr automjete tė rėnda
Lirohen pėr komunikacion rrugėt Brezovicė–Prevallė dhe Kaēanik-Hani i Elezit

AP: Dokumenti i treshes nuk pėrmend pavarėsinė
Vjenė, 22 tetor 2007 Bisedimet pėr tė ardhmen e Kosovės kanė nisur tė hėnėn nė Vjenė, ku ndėrmjetėsit ndėrkombėtar do tė prezantojnė para delegacioneve tė Kosovės dhe atij tė Serbisė njė listė tė re kushtesh tė cilat sipas ndėrmjetėsve “do tė hapin rrugėn pėr njė zgjidhje”.

Filloi takimi direkt ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit
Vjenė, 22 tetor 2007 Rreth orės 14.45 nė Vjenė ka filluar takimi direkt ndėrmjet delegacionit tė Prishtinės dhe atij tė Beogradit, i treti ky nė fazėn e negociatave 120 ditore me ndėrmjetėsimin e treshe ndėrkombėtare pėr statusin e Kosovės.

Gejts: Vendet duhet tė pėrgatiten pėr atė se ēfarė do tė ndodhė pas 10 dhjetorit
Kiev, 22 tetor 2007 Sekretari amerikan i Mbrojtjes, Robert Gejt ka kėrkuar tė hėnėn nga vendet anėtare tė NATO-s qė tė mbajnė paqeruajtėsit e tyre nė kuadėr tė KFOR-it edhe pas 10 dhjetorit kur treshja e Grupit tė Kontaktit do t’i paraqesė raportin sekretarit tė pėrgjithshėm tė

Trupat amerikane mund tė largohen nga Kosova nė verėn e ardhshme
Uashington, 22 tetor 2007 Sekretari amerikan i Mbrojtjes, Robert Gates, ka njoftuar se do ta shqyrtojė mundėsinė e zhvendosjes sė trupave amerikane nga Kosova nė Afganistan, nėse aleatėt e NATO-s nuk i pėrmbushin pėrkushtimet e tyre...

Titov: Zgjidhja pėr statusin e Kosovės tė jetė e pranueshme pėr tė dyja palėt
Shkup, 22 tetor 2007 Moska zyrtare edhe njėherė ka shprehur kundėrshtimin e saj ndaj pavarėsisė sė Kosovės, duke vlerėsuar se shpallja e njėanshme e pavarėsisė do tė ishte njė rast precedent, andaj duhet gjetur njė zgjidhje kompromisi.

Batiq thotė se dokumenti i treshes ėshtė platformė pėr pavarėsinė e Kosovės
Beograd, 22 tetor 2007 Kryetari i Partisė Demokristiane tė Serbisė (DHSS), Vladan Batiq ka vlerėsuar se dokumenti i treshes, i cili do t’u paraqitet palėve negociuese tė hėnėn nė Vjenė paraqet bazė pėr pavarėsinė e Kosovės, andaj lidhur me kėtė ka kėrkuar mbledhjen urgjente tė Parlamentit tė Serbisė.

Dokumenti 14 pikėsh nuk ofron zgjidhje pėr statusin, por orientimin e bisedimeve
Prishtinė, 22 tetor 2007 Analistėt vendor kanė thėnė pėr Kosovapress se dokumenti prej 14 pikash i treshes ndėrmjetėsuese tė Grupit tė Kontaktit pėr statusin e Kosovės qė i ėshtė paraqitur palėve negociuese nė takimin e Vjenės, sado pak ėshtė nė kundėrshtim me mandatin e treshes, por sipas tyre dokumenti nuk ėshtė bazė pėr zgjidhjen e statusit, por paraqet orientimin e bisedimeve.

Beogradi paraqet 14 parimet pėr vazhdimin e bisedimeve pėr Kosovėn
Vjenė, 22 tetor 2007 Ekipi Negociator i Serbisė nė takimin e sotėm me treshen ndėrmjetėsuese ka paraqitur njė propozim prej 14 parimesh pėr vazhdimin e bisedimeve, nė tė cilin propozohet qė Prishtina dhe Beogradi, por edhe ndėrmjetėsit ndėrkombėtarė janė tė obliguar tė pėrmbahen nga hapat e njėanshėm.

Rezoluta e paraqitur nė kongresin e ELDR-it, ėshtė e nevojė pėr statusin e Kosovės, thotė Dedaj
Prishtinė, 22 tetor 2007 Kryetari i Partisė Liberale (PLK), Gjergj Dedaj tha tė hėnė se rezoluta e aprovuar njėzėri nga delegatėt e Kongresit tė ELDR-it pėr pavarėsinė e Kosovė, do t’i dėrgohet Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė...

FAZ: Nė Beograd po mendohet pėr zgjidhjen gjermano-gjermane
Berlin, 22 tetor 2007 Derisa nė Vjenė vazhdojnė negociatat pėr statusin e Kosovės, nė Beograd jo zyrtarisht po shqyrtohet nėse marrėveshja e Republikės Federale tė Gjermanisė dhe Republikės Demokratike tė Gjermanisė nga viti 1972 do tė mund tė ishte model pėr njė zgjidhje tė pranueshme pėr shqiptarėt dhe serbėt, shkruan nė numrin e sotėm gazeta gjermane “Frankfurter Allgemeine Zeitung”.

Ruggiero: Kosova nė FMN edhe nėse statusi i saj zgjidhet pa rezolutė tė OKB-sė Pėrfaqėsuesi i misionit tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar (FMN) nė Kosovė, Edgardo Ruggiero, deklaroi tė hėnėn nė Prishtinė se Kosova mund tė anėtarėsohet nė FMN edhe nėse statusi i saj zgjidhet pa rezolutė tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė.

Ekspertėt thonė se qeveria e re duhet t’i jap prioritet sektorit privat tė ekonomisė Ekspertė vendorė dhe ndėrkombėtarė tė ekonomisė rekomandojnė qė pas zgjedhjeve tė nėntorit, qeveria e re tė ketė nė prioritet krijimin e njė mjedisi tė qėndrueshėm ekonomik, ndėrsa me theks tė veēantė t’i jepet prioritet zhvillimit tė sektorit privat, duke e trajtuar kėtė tė fundit ashtu si bizneset qė i trajtojnė klientėt e tyre.

Kuēi: Komisioni tėrhiqet nga kushtetuta nėse nuk respektohet vullneti i qytetarėveE kspertė tė sė drejtės kushtetuese, deklaruan tė hėnėn pėr KosovaLive se draft kushtetuta e re pėr shtetin e Kosovės, pritet tė harmonizohet pas njė konference qė do tė mbahet nė fillim tė muajit nėntor nga Komisioni Kushtetues dhe koordinimit me ekspertė vendorė dhe ndėrkombėtarė.

AAK thotė se mungesa e Haradinajt ėshtė hendikep pėr ta dhe tėrė Kosovėn Kemi hendikep rreth fushatės, pėr shkak tė mungesės sė kreut tė partisė, por ėshtė porosia e tij qė ne tė punojmė dhe tė dalim faqebardh nė kėto zgjedhje...

Punonjėsit e gjykatave fillojnė grevė pėr paga mė tė larta dhe shujta Punonjėsit e Gjykatave tė Kosovės, filluan tė hėnėn njė grevė, duke kėrkuar nga qeveria rritje tė pagave nė shkallėn 100 pėr qind dhe sigurimin e mjeteve pėr shujtėn e ngrohtė nė shumė prej 60 € nė muaj.

Kulla e pakalueshme pėr automjete tė rėnda Bora qė ka rėnė gjatė natės sė kaluar nė pjesėt malore tė komunės sė Pejės, ka bllokuar qarkullimin e automjeteve tė rėnda pėrmes pikės kufitare, nė Kullė, ndėrkohė qė qarkullimi i veturave po zhvillohet me vėshtirėsi.

Lirohen pėr komunikacion rrugėt Brezovicė–Prevallė dhe Kaēanik-Hani i Elezit Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK) tė hėnėn bėri tė ditur se rruga Brezovicė-Prevallė dhe Kaēanik-Hani i Elezit janė liruar pėr komunikacion..Kjo rrugė, pėr shkak tė erarėve tė mėdha dhe shiut, ishte bllokuar tėrėsisht nė drejtimin Brezovicė-Prevallė dhe disa segmente nga ana e djathtė nė drejtimin Kaēanik-Hani i Elezit, shkaku i gurėve dhe drurėve tė rėnė.

Arrestohen 8 veta pėr pėrfshirje nė rrjetin e prostitucionit nė Prizren Tetė persona, katėr prej tyre shtetase moldave dhe katėr prizrenas, nė mesin e tė cilėve edhe pronarėt e dy restoranteve nė “Arbanė” tė Prizrenit...

Zbulohen 10 kilogram substancė narkotike Njėsiti anti-drogė i rajonit tė Ferizajt ka konfiskuar nė Han tė Elezit rreth 10 kg substanca tė ndaluara narkotike...

Enti i Transfuzionit tė Gjakut zbret nė Malishevė Punonjės tė Entit tė transfuzionit tė gjakut (ETGJ) nga Qendra Klinike Universitare e Kosovės (QKUK), kanė mbėrritur tė hėnėn nė Malishevė, nė kuadėr tė aksionit tė grumbullimit tė gjakut...

Informimi - arma kryesore pėr luftimin e HIV/AIDS-it Mosinformimi ėshtė rreziku mė i madh i gjithė qytetarėve ndaj sėmundjes sė HIV/AIDS-it, andaj duhet tė shfrytėzohen mėsimet e pėrditshme qė tė fitohen njohuritė pėr tė mbrojtur vetveten dhe tė tjerėt nga kjo sėmundje dhe sėmundjet tjera ngjitėse, u thanė zyrtarėt shėndetėsorė, nxėnėsve tė tri shkollave fillore tė Prishtinės.

Mjekėt e KFOR-it amerikan ndihmojnė nė imunizimin e kafshėve shtėpiake Sikurse edhe vitin e kaluar falė mbėshtetjes sė KFOR-it amerikan, edhe sivjet ėshtė bėrė imunizimi i kafshėve shtėpiake nė fshatin Bresalc...

Haraqia-Sarniq:Bashkėpunimi me interes tė ndėrsjellė
Prishtinė, 22 tetor 2007 Shefi i Zyrės turke nė Prishtinė, Mustafa Sarniq, gjatė njė takimi tė hėnėn me ministrin e Kulturės, Astrit Haraqia, ka shprehur gatishmėrinė e vendit tė tij pėr vazhdimin e bashkėpunimit kulturor...

...bota:

Turqia betohet se do tė shkatėrrojė rebelėt
Erdogan ka bėrė thirrje pėr qetėsi
Turqia ka nxjerrė njė paralajmėrim tė fortė se nuk do tė tolerojė sulmet kurde nga Iraku fqinj dhe do tė bėjė ē'ėshtė e mundur pėr t'i ndlauar ato.

Tigrat tamilė vrasin pesė ushtarė nė Shri Lankė Aeroplanėt e tigrave tamilė bombarduan tė hėnėn njė bazė ushtarake ajrore nė veri tė Shri Lankės, duke lėnė pesė tė vdekur dhe 22 tė plagosur, ndėrkohė qė njėkohėsisht nė luftimet tokėsore nė kėtė bazė janė vrarė 20 kryengritės, njoftoi ushtria dhe qeveria e kėtij vendi.

...informacione tė hapura:

Raundi i tretė i bisedimeve Prishtinė-Beograd, nė rend tė ditės njė dokument i ngjashėm me planin Ahtisari

22-10-2007 Negociatorėt evropianė, rusė dhe amerikanė, tė angazhuar nė zgjidhjen e statusit tė Kosovės, filluan sot raundin e tretė tė bisedimeve me pėrfaqėsuesit shqiptarė e ata serbė.

Para bisedimeve tė sotme, ndėrmjetėsi i Bashkimit Evropian, Volfgang Ishinger, u tha gazetarėve se njė dokument me 14 pika tė mundshme pėr marrėveshje do tė jetė nė krye tė rendit tė ditės sė bisedimeve tė sotme nė Vienė.

Agjencitė perėndimore tė lajmeve i pėrshkruajnė propozimet e reja tė ngjashme me planin e Kombeve tė Bashkuara tė hartuar nė fillim tė vitit nga i dėrguari i posaēėm Marti Ahtisari.

Lajmet bėjnė tė ditur se dokumenti i ri nuk pėrmend hapur kėrkesat e shqiptarėve tė Kosovės pėr pavarėsi nga Serbia, por i siguron shqiptarėt se Serbia nuk do tė ri vendosė praninė fizike nė Kosovė.

Raundi i dytė i bisedimeve para njė jave nė Bruksel pėrfundoi pa asnjė rezultat.//voa// 

Dokument 14 pikėsh diskutohet nė Vjenė

Prishtina dhe Beogradi do tė diskutojnė nė Vjenė njė dokument 14 pikėsh tė Treshes ndėrmjetėsuese ndėrkombėtare pėr statusin e Kosovės.

Dokumenti ka dalė nė bazė tė pikave ku Prishtina dhe Beogradi kanė pasur njė pajtim tė heshtur nė bisedimet e deritanishme tė ndėrmjetėsuara nga Treshja amerikano-evropiano-ruse.

Aty thuhet se Beogradi nuk mund ta kthejė qeverisjen e tij nė Kosovė nė asnjė formė dhe se Serbia nuk mund tė ketė nė Kosovė kurrfarė pranie as ushtarake, as administrative.

Dokumenti nuk paragjykon statusin e ardhshėm tė Kosovėn dhe u bėn thirrje palėve nė bisedime qė tė pėrmbahen nga ēfarėdo kėrcėnimesh eventuale qė mund tė destabilizojnė sigurinė nė rajon.

Bisedimet e sė hėnės nė Vjenė mbi statusin e Kosovės do tė zhvillohen nė tri pjesė, fillimisht treshja ndėrmjetėsuese do tė takojė udhėheqėsit kosovarė, mė pas do tė zhvillojė njė takim me delegacionin nga Serbia ndėrsa nė pjesėn e tretė do tė ketė bisedime tė drejtpėrdrejta ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit.

Njė anėtar i Ekipit Negociator tė Kosovės, Veton Surroi, e ka vlerėsuar si tė rėndėsishėm raundin e sotėm tė bisedimeve nė Vjenė.

Para nisjes nė Vjenė, zoti Surroi tha se dokumenti i Treshes ndėrmjetėsuese ndėrkombėtare nuk ėshtė pėr marrėveshje, por pėr diskutim tė mėtejshėm ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit.

"Ky raund i takimit nė Vjenė ka rėndėsi pėr faktin se nuk duhet pėrtypur mė rrėfimet e vjetra tė Serbisė qė kanė tė bėjnė me autonomi sepse ajo qė del qartė nga pėrcaktimi i Treshes ėshtė qė duhet avancuar nė konceptin e pėrmirėsimit tė marrėdhėnieve. Domethėnė ē'ka ėshtė ajo qė mund tė bėjnė Kosova dhe Serbia pėr njėra-tjetrėn qė tė pėrmirėsohen marrėdhėniet, natyrisht brenda konceptit tonė tė pavarėsisė, brenda konceptit tė Serbisė pėr ēfarėdo qė tė jetė", tha zoti Surroi.

Traktati pėr Fqinjėsi tė Mirė

Sipas tij nė Vjenė do tė ketė njė debat interesant dhe pala kosovare do tė diskutojė mbi Traktatin e saj pėr Fqinjėsi tė Mirė ndėrmjet Kosovės e Serbisė.

Ndėrkohė Ministri pėr Kosovėn nė qeverinė e Serbisė, Sllobodan Samarxhiē, ka deklaruar se Treshja ndėrmjetėsuese ndėrkombėtare nė dokumentin e saj 14 pikėsh ka bėrė pėrpjekje tė gjejė pikat nė tė cilat mund tė ketė bashkėpunim ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, siē janė energjetika, mbrojtja e trashėgimisė kulturore, lufta kundėr krimit tė organizuar, ēėshtja e kthimit tė personave tė zhvendosur dhe zbardhja e fatit tė personave tė zhdukur nga lufta.

Por ministri Samarxhiē ka thėnė se pala serbe nuk do tė lejojė qė nė takimin e Vjenės tema e statusit tė Kosovės tė zėvendėsohet me tema tė tjera.

Sipas tij pėr marrėdhėniet ndėrmjet Kosovės e Serbisė mund tė bisedohet vetėm nė kuadėr tė statusit.

Profesori i shkencave politike nė Universitetin e Prishtinės, Agim Zogaj, tha se dokumenti i Treshes ndėrmjetėsuese ėshtė njė pėrpjekje pėr tė shtyrė pėrpara drejt gjetjes sė njė zgjidhje kompromisi ndėrmjet dy palėve eventualisht deri mė 10 dhjetor apo do tė shėrbejnė si kornizė pėr zgjidhjen e statusit pas kėsaj date.

"Pėrmbajtja e 14 pikave do tė ketė karakter dykuptimor edhe pėr Prishtinėn, edhe pėr Beogradin. Nė njė kuptim pėr Prishtinėn mund tė jetė joshėse aty ku thuhet se Serbia nuk mund ta rikthejė mė sovranitetin e saj nė Kosovė as administrativ, as ushtarak, qė si parim ėshtė shumė i fuqishėm.

Nga ana tjetėr nė kėto 14 pika mund tė ketė diēka joshėse edhe pėr Beogradin, pėr faktin se nė asnjė paragrap nuk pėrmendet fjala kryesore pėr tė cilėn synojnė populli dhe udhėheqėsit e Kosovės, pra ēėshtja e statusit", tha zoti Zogaj.

Ndėrkohė analisti serb nga Beogradi, Dejan Anastasijeviē, thotė se pavarėsisht dokumentit tė treshes ndėrmjetėsuese ndėrkombėtare, nuk mund tė ketė asnjė pėrparim thelbėsor nė bisedimet ndėrmjet Prishtinės dhe Beogadit.

Sipas tij, e ardhmja e Kosovės nuk varet nga shqiptarėt dhe serbėt, por nga siē i quan ai "njerėzit e mėdhenj nė kėtė lojė, amerikanėt, evropianėt dhe rusėt".

Zoti Anastasijeviē nuk ka mėdyshje qė statusi i Kosovės do tė jetė njė formė e pavarėsisė, por sipas tij ėshtė vėshtirė tė thuhet kur dhe si do tė ndodhė kjo.

Ai ėshtė i bindur se statusi i Kosovės nuk do tė zgjidhet kėtė vit, por nė pjesėn e parė tė vitit 2008.

I pyetur cfarė pret tė ndodhė pas 10 dhjetorit, analisti serb nga Beogradi u pėrgjigj:

"Ekzistojnė dy skenare tė mundshme, njėra ėshtė qė Uashingtoni do t'i bindė njė numėr tė madh tė shteteve tė Bashkimit Evropian qė ta njohin pavarėsinė e Kosovės.

Pastaj njohja e pavarėsisė sė Kosovės do tė ndodhė pavarėsisht qėndrimit tė Moskės ose Uashingtoni do tė pėrpiqet tė merret vesh me Moskėn, por kjo ėshtė pak e besueshme.

Ėshtė e sigurtė qė pas 10 dhjetorit nuk do tė ndodhė asgjė e vecantė. Bashkėsia ndėrkombėtare do tė kėrkojė me siguri nga kosovarėt qė tė kenė edhe pak durim dhe do tė pėrpiqet qė nė pjesėn e parė tė vitit tė ardhshėm tė gjendet njė zgjidhje.

Nė atė kohė do tė mbahen zgjedhjet presidenciale nė Rusi, qė ėshtė njė moment i rėndėsishėm nė kėtė tregim pėr Kosovėn.

Nė qoftė se Kuvendi i Kosovės e shpall pavarėsinė pa marrėveshje me bashkėsinė ndėrkombėtare, atėherė pavarėsia nuk do tė vlejė asgjė mė shumė se sa letra nė tė cilėn ėshtė shkruar", tha analisti nga Beogradi, Dejan Anastasijeviē.

Takimi i Vjenės ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit ėshtė i treti nė kuadėr tė periudhės shtesė tė bisedimeve pėr statusin me treshen ndėrmjetėsuese ndėrkombėtare.

Para Vjenės, palėt janė takuar nė Nju Jork dhe nė Bruksel ku kanė mbrojtur qėndrimet e tyre tė kundėrta.

Pala kosovare vazhdon tė kėmbėngulė qė pavarėsia ėshtė zgjidhja e vetme, ndėrsa pala serbe insiston nė njė autonomi tė gjerė pėr Kosovėn nė kuadėr tė Serbisė.

Para takimit nė Vjenė, Ekipi Negociator i Kosovės zhvilloi tė dielėn njė drekė pune me ministrin e Jashtėm tė Francės, Bernard Kouchner.

Ky i fundit u ka bėrė thirrje udhėheqėsve shqiptarė qė tė angazhohen nė frymė kompromisi nė bisedimet e Vjenės me palėn serbe.

Shefi i diplomacisė franceze tha se disa vende brenda Bashkimit Evropian qė nuk pėrbėjnė shumicėn, janė kundėr shpalljes sė njėanshme tė pavarėsisė.

Nga ana tjetėr, presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, tha pas takimit me zotin Kouchner se procesi i zgjidhjes sė statusit tė Kosovės duhet tė pėrfundojė mė 10 dhjetor dhe pėrjashtoi mundėsinė e shtyrjes sė kėtij procesi.

Ndėrkaq zėvendėsministri i jashtėm i Rusisė, Vladimir Titov, ka deklaruar nė Beograd se bisedimet pėr statusin e Kosovės nuk duhet tė kеnė afat.

Pas takimeve me udhėheqėsit serbė, diplomati rus tha se mendimi i Moskės ėshtė se nuk duhet tė vendosen afate artificale nė proēesin negociator.

Sipas tij bisedimet pėr statusin e Kosovės duhet tė vazhdojnė edhe pas 10 dhjetorit dhe zgjidhja duhet tė bėhet pėrmes Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė.//bbc//

Athina ashpėrson deklaratat ndaj Shkupit
Athina i ka ashpėrsuar edhe me tepėr deklaratat ndaj Maqedonisė, njė interviste tė ministrit tė Jashtėm tė vendit fqinj, dhėnė shtypit grek.

Pala greke, tani po ofron njė zgjidhje tė re pėr ēėshtjen e emrit tė vendit fqinjė.

Por paralelisht me kėtė, ajo po kėrcėnon se do tė vėrė veton kundėr anėtarėsimit tė Maqedonisė sė NATO, nė rast se vendi fqinj nuk do tė pranojė kompromisin e ofruar prej saj.

Mosmarrėveshja greko-maqedonase pėr emrin kushtetues tė Maqedonisė nisi me shkėputjen e Maqedonisė nga ish-Jugosllavia.

Greqia me njė vendim tė marrė nė vitin 1993, e kundėrshton emrin kushtetues tė vendit fqinj.

Me kėtė vendim, qė ėshtė ende nė fuqi, Greqia nuk pranonte asnjė lloj emri qė do tė pėrmbante brenda fjalėn Maqedoni.

Problem i vjetėr

Kryeministri i atėhershėm grek, Konstandin Micotaqis, kishte parashikuar se pas dhjetė vjetėsh, askush nuk do tė mbante mend ēėshtjen e emrit tė vendit fiqnj.

Por e vėrteta doli krejt ndryshe.

Tani, pas 16 vjetėsh, barra kryesore e menaxhimit tė problemit, ka rėnė pikėrisht mbi supet e bijės sė ish-kryeministrit, ministres sė Jashtme, Dora Bakojanis.

Me afrimin e ditės kur Maqedonia pret ftesėn e premtuar pėr anėtarėsim nė NATO, tonet nė tė dy anėt e kufirit janė ashpėrsuar.

Greqia ka lėnė tė kuptohet se do tė vendosė veton ndaj anėtarėsimit.

Kryeministri Kostas Karamanlis i tha kancelares gjermane Angela Merkel, me tė cilėn u takua nė fundjavė, se nuk ka kuptim qė vendi fqinj tė anėtarėsohet nė NATO dhe nė BE, pa u gjetur njė zgjidhje reciprokisht e pranueshme nė ēėshtjen e emrit.

"Shkupi nuk pėrmbush logjikėn e civilizimit politik qė duhet tė ketė njė vend i cili aspiron tė bėhet anėtar i BE-sė dhe i NATO-s”, citohet tė ketė thėnė kryeministri grek.

Kėrcėnim me veto

Greqia duket se do tė luajė me kartėn e mospėrmbushjes sė kritereve politike pėr tė justifikuar veton e vet kundėr anėtarėsimit tė Maqedonisė nė NATO.

Athina pritet ta interepretojė si mosrespektim tė fqinjėsisė sė mirė, kėmbėnguljen e Maqedonisė nė emrin e vet kushtetues, qė sipas Athinės, shpreh tendenca rivendikuese.

Ministrja e jashtme, Dora Bakojanis, duke iu referuar kėmbėnguljes maqedonase, tha nė mbledhjen e Komitetit Qendror tė Demokracisė sė Re nė pushtet se Maqedonia nuk respekton frymėn e miqėsisė sė mirė.

"Si mund tė bėhen aleatė dhe partnerė, kur nuk u pėrmbahen marrėveshjeve dhe nuk respektojnė frymėn e fqinjėsisė sė mirė."

Zonja Bakojanis kishte pėrfshirė nė fjalimin e vet njė koment tė shkurtėr pėr njė intervistė qė ministri i Jashtėm maqedonas, Antonio Miloshoski, i dha tė dielėn njė gazete tė madhe greke.

Jo kompromis

Nė intervistė, zoti Miloshoski i bėn tė qartė Athinės se vendi i tij nuk negocion asnjė lloj emėrtimi, edhe nė rast se kėtė duhet ta paguajė me mosanėtarėsim nė NATO.

Ai shton se negociatiat mund tė bėhen vetėm pėr emrin qė do tė pėrdorė Greqia.

"Greqia kėrkon njė zgjidhje ndėrkombėtare, ne themi se vetėm Athina ka problem me emrin tonė", deklaroi z. Milloshoski.

Minsitri i Jashtėm shton se vendi i tij njihet tani me emrin e Maqedonisė nga 121 shtete dhe me Greqinė, ēėshtja e emrit duhet zgjidhur pėrmes njė marrėveshje dypalėshe.

Propozim i ri

Ministrja e Jashtme greke, Bakojanis, po inicon kohėt e fundit si njė zgjidhje tė pranueshme pėr mosmarrėveshjen, njė emėr tė pėrbėrė ku pėrmendet dhe fjala Maqedoni.

Kjo, sipas saj, ėshtė lėshimi mė i madh qė mund tė bėjė Athina.

Tani, ministrja e Jashtme thotė se fjala Maqedoni mund tė ekzistojė brenda emrit, pėr tė pėrcaktuar hapėsirėn gjeografike ku ndodhet vendi fqinj.

Kjo, sipas z. Bakojanis, me qėllim qė vendi fqinj tė mos ngatėrrohet me rajonet qė kanė tė njėjtin emėr nė Greqi e nė Bullgari.

Minsitrja greke shpreson se propozimi i saj nuk do tė hasė nė kundėrshtime nga forcat e tjera politike brenda vendit.

Por sipas njė sondazhi tė fundit, botuar tė dielėn nė njė gazetė tė afėrt me qeverinė, mbi 58% e tė intervistuarve nė Greqi janė kundėr ēdo zgjidhjeje kompromisi qė do tė pėrmbante fjalėn Maqedoni.//bbc//

Turqia betohet se do tė shkatėrrojė rebelėt
Erdogan ka bėrė thirrje pėr qetėsi
Turqia ka nxjerrė njė paralajmėrim tė fortė se nuk do tė tolerojė sulmet kurde nga Iraku fqinj dhe do tė bėjė ē'ėshtė e mundur pėr t'i ndlauar ato.

Komentet erdhėn nė fund tė njė takimi urgjent tė autoriteteve tė sigurisė thirrur pėr tė diskutuar vrasjen e 12 ushtarėve nga luftėtarėt kurdė tė dielėn, njė nga sulmet mė serioze tė viteve tė fundit.

Por deklarata nuk pėrmend specifikisht veprim ushtarak.

Kryeministri ka bėrė thirrje pėr qetėsi pas njė serie protestash nė rrugė qė bėjnė thirrje pėr trupa nė Irakun verior pėr tė goditur bazat e rebelėve kurdė atje.

Zoti Erdogan tha se Turqia duhet tė veprojė me arsye dhe tė mos reagojė ndaj emocioneve tė ēastit.

Ai tha se sekretarja amerikane e shtetit, Condoleezza Rice i ka kėrkuar Turqisė tė shtyjė ēdo operacion tė mundshėm pėr t'i dhėnė kohė Uashingtonit tė punojė pėr njė zgjidhje paqėsore.

Por durimi nė Turqi duket se po humbet.//bbc//


LAJMET
E shtunė dhe e dielė-20 dhe 21 tetor 2007

Kosova pėrfshihet nga tė reshura bore
Prishtinė, 21 tetor 2007 - Gjatė natės qė shkoi Kosova ėshtė pėrfshirė nga temperatura tė ulėta dhe tė reshura bore.

Glauk Konjufca: Zgjedhjet duhet bojkotuarZgjedhjet duhet bojkotuarAktivisti i Lėvizjes “Vetėvendosje”, Glauk Konujfca nė njė intervistė dhėnė pėr Kosovapress ka thėnė se fushatėn pėr bojkotim tė zgjedhjeve tė 17 nėntorit e kanė nisur pėr faktin se duhet fillimisht tė ketė njė referendum ku qytetarėt do tė votonin pėr statusin, e mandej tė mbahen zgjedhje. Konjufca pohon se gjatė tėrė fushatės pėrveē postereve tė ndryshme, do tė ketė shpalosje tė premtimeve tė politikanėve qė janė bėrė prej zgjedhjeve tė para tė mbajtura nė Kosovė, por qė asnjėherė nuk i kanė realizuar ato, andaj sipas tij, nė kuadėr tė bojkotimit duhet tė mbahen demonstrata masive, nė mėnyrė qė kėrkesa pėr referendum tė mos jetė vetėm deklarative, por nė njėfarė forme tė jetė imponim duke shfrytėzuar forcėn paqėsore.

Fqinjėt e Kurtit shprehen kundėr arrestit shtėpiak tė tij Disa qytetarė, fqinjė tė Albin Kurtit, tė dielėn vendosen njė slogan pranė banesės sė Kurtit me mbishkrimin “Burgosja e Albinit turpi dhe mjerimi i politikanėve servil, e demagogjia dhe hipokrizia skandaloze e UNMIK-ut (fatale)”.

UEFA U-19: Shqipėria e gjunjėzon Serbinė Kombėtarja e shpresave tė Shqipėrisė (U-19) ka shėnuar njė fitore tė madhe nė Alzira tė Spanjės duke mposhtur Serbinė me rezultat 2:1 nė kuadėr tė

...hapur:

Ekipi i Unitetit ka takuar nė Paris shefin e diplomacisė franceze  Ekipi i Unitetit ka zhvilluar njė drekė pune nė Paris me shefin e diplomacisė franceze, Bernard Kouchner. Nė kėtė takim Kouchner dhe anėtarėt e Ekipit kanė biseduar pėr rrjedhėn e negociatave shtesė qė po udhėhiqen nga treshja ndėrkombėtare. Duke iu referuar takimit tė drejtpėrdrejtė mes palėve qė mbahet nesėr nė Vjenė, kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu ka deklaruar se vetėm ndryshimi i qasjes nga ana e Beogradit mund tė sjellė tė reja nė negociata.
Takimi i Vjenės ėshtė i treti nė kuadėr tė negociatave shtesė, dhe nė tė pritet tė prezantohet njė dokument prej 14 pikash i treshes, nė bazė tė tė cilit do tė zhvillohen diskutimet.

Njė zyrtar i lartė i OKB-sė, optimist se treshja do tė sjellė rezultate konkrete
21-10-2007 - Zėvendėsi i Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara pėr operacione paqėsore, Edmond Mullet, ėshtė shprehur optimist se treshja ndėrmjetėsuese e Grupit tė Kontaktit nė bisedimet shtesė mes Prishtinės dhe Beogradit, do tė sjellė rezultate konkrete pėr Kosovėn. Zoti Mullet tha se megjithėse ėshtė herėt tė flitet pėr rezultatet pėrfundimtare qė mund tė sjellė periudha shtesė e bisedimeve, ai shpreson nė njė rezultat tė dalė nga negociatat mes palėve dhe treshes diplomatike tė Grupit tė Kontaktit.

Pas takimit qė zhvilloi me udhėheqėsin e Partisė Reformiste ORA, Veton Surroi, zoti Mullet tha se Organizata e Kombeve tė Bashkuara vlerėson lart bashkėpunimin qė pala kosovare ka treguar nė bisedimet 120 ditėshe duke vėnė nė tavolinė propozime shumė konkrete. Ekipi i negociuesve tė Prishtinės tashmė ka prezantuar para ndėrmjetėsve ndėrkombėtarė nga Shtetet e Bashkuara, Bashkimi Evropian dhe Rusia traktatin e fqinjėsisė sė mirė me Serbinė nė tė ardhmen.

Anėtarėt e kėtij ekipi, tė hėnėn nė Vjenė do tė zhvillojnė takimin e tretė tė drejtėpėrdrejtė me palėn serbe, ndėrkohė qė tė dėrguarit e posacem tė grupit tė Kontaktit pritet qė nė kėtė takim t'u prezantojnė palėve vlerėsimet e para pėr rrjedhėn e bisedimeve tė deritanishme. Njė ditė para takimit tė Vjenės, Ekipi Negociator do tė qėndrojė nė Paris ku do tė takohet me Ministrin e Punėve tė jashtme tė Francės Bernard Kushner. Para nisjes pėr nė Paris negociatorėt kosovarė zhvilluan njė takim tė shkurtėr nė Aeroportin e Prishtinės me zotin Mullet. //voa//

Treshja u paraqet palėve 14 pika pėr kompromis tė mundshėm

20 tetor 2007 - Anėtarėt e Ekipit Negociator tė Kosovės deklaruan sot nė Prishtinė se dokumenti prej 14 pikėsh, tė cilin treshja e Grupit tė Kontaktit pritet t'ua paraqesė atyre zyrtarisht tė hėnėn nė Vjenė, nuk prek propozimin e ish-kryenegociatorit Martti Ahtisaari.

Dokumenti, i cili i ėshtė dorėzuar javėn e kaluar nė takimin e Brukselit anėtarėve tė kėtij Ekipi, pėrmban pikat e pėrbashkėta me tė cilat palėt negociuese kanė rėnė dakord. Ekipi i Negociuesve tė Prishtinės do tė do tė zhvillojė tė hėnėn nė Vjenė takimin e tretė tė drejtpėrdrejtė me palėn serbe nė kuadėr tė bisedimeve shtesė pėr tė ardhmen e Kosovės.

Sot, delegacioni i Prishtinės u nis pėr nė Paris ku do tė takohet me Ministrin e Punėve tė Jashtme tė Francės, Bernard Kushner. Nga takimet e mėparshme pėr statusin e Kosovės nuk ėshtė arritur ndonjė pėrparim.

Ndėrkohė njė zyrtar i Departamentit tė Shtetit i tha dje Zėrit tė Amerikės se Shtetet e Bashkuara mbėshtesin plotėsisht planin Ahisari. Zyrtari tha se, nė se mes palėve nuk arrihet njė marrėveshje deri mė 10 dhjetor, Shtetet e Bashkuara besojnė se propozimet e tė dėrguarit tė posaēėm tė OKB-sė Marti Ahtisari, pėrfshirė rekomandimin e tij pėr pavarėsi tė mbikqyrur pėr Kosovėn,  mbeten zgjidhja mė e mirė pėr tė ardhmen.

Mė 22 tetor, tha zyrtari amerikan, treshja ndėrkombėtare do tė takohet fillimisht veēmas me secilėn prej palėve, pėr tė gjetur pika tė mundshme marrėveshjeje, dhe mė pas treshja do tė ndėrmjetėsojė takimin e drejtėpėrdrejtė mes palėve.//voa//


LAJMET
E premte 19 tetor 2007

Prishtina zyrtare “nuk di asgjė” pėr dokumentin e ri tė Treshes Ekipi i Unitetit i Kosovės, nuk pranon qė ta ketė marrė njė dokument prej 14 pikash nga Treshja ndėrkombėtare, i cili lė Kosovėn nė lidhje shumė tė ngushta me Serbinė.

Treshja do t’u prezantojė palėve nė Vjenė njė vlerėsim pėr rrjedhen e procesit tė statusit Nė takimin e Vjenės qė do tė mbahet mė 22 tė kėtij muaji, treshja ndėrmjetėsuese nė negociatat shtesė pėr statusin e Kosovės do t’iu prezantojė palėve (Prishtinės dhe Beogradit) njė vlerėsim pėr rrjedhėn e procesit tė bisedimeve. Mirėpo, Ekipi i Unitetit ka mohuar...

Arrihet marrėveshja pėr ngritjen e pagave nė arsim, greva ndėrpritet Njė marrėveshje e arritur nė orėt e mbrėmjes sė djeshme (e enjte) nė mes Sindikatės sė Bashkuar tė Arsimit, Shkencės dhe Kulturės (SBASHK), dhe Qeverisės sė Kosovės i dha fund grevės tetė ditėshe tė sindikalistėve tė arsimit, tė cilėt pėr shkak tė mosngritjes sė pagave prej 12 pėr qind tė 4.855 punonjėsve tė shėrbimit civil tė arsimit janė futur nė grevė.

Nisi punimet konferenca rajonale parlamentare pėr mjedisin Kosova e pavarur e demokratike tanimė ėshtė ēėshtje ekzistenciale pėr qytetarėt e saj dhe krijuese e stabilitetit nė rajon e mė gjerė...

Rupel tė enjten viziton Prishtinėn Shefi i diplomacisė sė Sllovenisė, Dimitrij Rupel do tė vizitojė javėn ardhshme Beogradin dhe Prishtinėn, ka njoftuar tė premten Ministria e Jashtme e kėtij vendi.

Nė zgjedhjet e 17 nėntorit pritet dalje masive e qytetarėve nė votim Njė hulumtim i Fondacionit Fridrih Ebert tregon se 66 pėr qind e votuesve kanė deklaruar se do tė dalin nė zgjedhjet e 17 nėntorit, ndėrsa lidhur me rezultatet e partive...

Filloi dislokimi i tregut tė gjelbėr, dy tė arrestuar Pavarėsisht kundėrshtimeve tė tregtarėve, me urdhėr tė komunės, tė premten ka nisur dislokimi i tregut tė gjelbėr nė Mitrovicė.

Friedrich Ebert Stiftung: PDK do tė prijė nė zgjedhjet e sivjetme Sipas njė hulumtimi tė prezantuar tė premten nė Prishtinė nga organizata Friedrich Ebert Stiftung, Partia Demokratike e Kosovės (PDK) do tė prijė me pėrfaqėsim nė Kuvendin e Kosovės me 32%, Lidhja Demokratike e Kosovės (LDK) me 29%, Aleanca Kosova e Re me 14%, pastaj pason Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK) me 11%, Partia Reformiste ORA me 8%, si dhe Lidhja Demokratike e Dardanisė (LDD) me 6%.

Subjektet prizrenase ankohen rreth organizimit teknik tė zgjedhjeve Subjektet mė tė mėdha politike qė veprojnė nė Prizren kanė paraqitur shqetėsime tė shumta rreth organizimit tė deri tashėm teknik tė zgjedhjeve...

Auditori gjen parregullsi tė mėdha nė Ministrinė  Dugollit



Auditori gjen parregullsi tė mėdha nė Ministrinė e Dugollit Zyra e Auditorit Gjeneral (ZAGJ) nė raportin e tij pėr Ministrinė e Tregtisė dhe Industrisė (MTI) ka gjetur parregullsi nė pėrdorimin e parave tė imėta me ēka konstatohet se kjo ministri ka shkelė nenet 13 dhe 16 tė Ligjit pėr menaxhimin e financave publike dhe pėrgjegjėsive. Nė auditimin e bėrė nė llogaritė bankare tė MTI-sė nė dhjetor 2005, kjo ministri ka hapur njė llogari bankare nė “Kasabankė”. Brenda regjistrave tė MTI-sė, auditori nuk ka dėshmi lidhur me hapjen e kėsaj llogarie bankare, pėrveē ID kartės sė personit qė ka hapur kėtė llogari. (nė foto Ministri i Tregtisė dhe Industrisė Bujar Dugolli)

 

Policia konfiskon mall tė kontrabanduar nė vlerė rreth 30.000 euro Policia rajonale e Gjilanit ka konfiskuar afėr fshatit Kromjan tė Dardanės, barna dhe medikamente tё ndryshme, pėr tė cilat mendohet se janė futur nga Serbia...

Ismaili:Mospėrfshirja e KOSTT-it nė Marrėveshjen pėr ITC ėshtė ēėshtje politike KOSTT-it i mohohet e drejta e nėnshkrimit tė Marrėveshjes pėr kompensim tė transitit tė energjisė elektrike nė mes tė OST-ve tė Evropės, ndėrsa Serbia po pėrfiton nga ky rast, thanė tė premten drejtues tė KOSTT-it gjatė njė konference pėr media nė Prishtinė.

Nėn ndikimin e forcės, njė ēifti bashkėshortor i plaēkiten 7 mijė € Persona tė maskuar, deri mė tani tė paidentifikuar, kanė sulmuar fizikisht dhe plaēkitur njė ēift bashkėshortor...

Nė Kryshec tė Pejės vritet njė plak 78 vjeēar Sadik Berisha, 78 vjeēar nga fshati Kryshec i Pejės, ėshtė gjetur tė premten i vrarė nė afėrsi tė fshatit, pasi ai njė ditė mė parė kishte dalė me bagėti...

Pėrkrahja e Qeverisė sė Kosovės pėr ne ėshtė nėn zero, thonė gratė e verbra Kryetarja e Komitetit tė grave tė verbra tė Kosovės, Bajramshahe Jetullahu, tha tė premten pėr KosovaLive se pėrkrahja nga ana e Qeverisė pėr kėtė kategori tė njerėzve...

Nė 9 vjetorin e rėnies, pėrkujtohet krijuesi dėshmor Ilir Soba Nė 9 vjetorin e rėnies heroike tė krijuesit, kėngėtarit dhe dėshmorit tė kombit Ilir Soba, nė Gjakovė u organizua njė mbrėmje pėrkujtuese, e titulluar “Dialog me figurėn e kujtesės historike”.

Gjendet njė mjet i pashpėrthyer nga Lufta e Dytė Botėrore Policia nė Mitrovicė ka njoftuar tė premten se nė fshatin Krnjin i Epėrm tė Albanikut ėshtė gjetur njė mjeti i pashpėrthyer eksplodues nė peshė prej rreth 50 kg...

Sektori civili kėrkon vend tė merituar nė Kėshillin nacional shqiptarShqiptarėt nė Mal tė Zi, ashtu sikundėr pakicat tjera nė kėtė shtet, duhet tė angazhohen dhe tė themelojnė Kėshillin e tyre nacional, tė zgjedhin ata qė vėrtetė mendojnė se do t’i pėrfaqėsojnė denjėsisht...

Mali Zi pranon Zoran Lutovac-in ambasador tė Serbisė nė Podgoricė Qeveria malazeze, ka njoftuar tė premten qeverinė e Serbisė se Zoran Lutovac ėshtė i mirėseardhur nė Mal tė Zi...

Bie borė nė Kroaci Njė shtresė e borės prej 25 cm ėshtė matur tė premten nė mėngjes nė malin e Kroacisė Zavizhan, nė lartėsi prej rreth 1.600 metra...

Arrestohen katėr pjesėtarė tė njėsitit "Akrepat" Policia serbe ka arrestuar katėr ish-paramilitarė pėr ndėrlidhje me krimet e luftės nė Kosovė.

Vazhdon greva e hekurudhorėve nė Francė Udhėtarėt francezė pėr tė dytėn ditė me radhė janė duke u ballafaquar me probleme nė komunikacion, pasi qė disa nga sindikatat e transportuesve edhe tė premten kanė vazhduar grevėn, pėrmes tė cilės po i shprehin pakėnaqėsitė ndaj synimeve tė presidentit Nikola Sarkozi...

Ēmimet e naftės kalojnė mbi 90 dollarė pėr fuqi Ēmimi i naftės nė tregjet e Nju Jorkut, pėr herė tė parė ka kaluar 90 dollarė pėr njė fuēi.

Rekord i ri i euros Valuta e pėrbashkėt evropiane euro tė premten ka arritur nivelin rekord nė shkėmbim me dollarin amerikan.

...sport:

Shangaj: Katėr medalje tė atletėve kosovarė nė “Lojėrat Olimpike Speciale” Nė “Lojėrat Olimpike Botėrore Speciale” tė organizuara ditė mė parė nė Shangaj tė Kinės nė mesin e 170 shteteve pjesėmarrėse me mbi 7000 garues, pjesėmarrės ishte edhe delegacioni i Kosovės

...informacione tė hapura:

Ekipi i Unitetit nuk pranon bisedime tjera pas 10 dhjetorit  Ekipi i Unitetit nuk pranon bisedime tjera pas 10 dhjetorit dhe ėshtė i bindur se ky proces shtesė do tė pėrfundojė me pavarėsinė e Kosovės. Ekipi thotė se ėshtė i pėrgatitur edhe pėr takimin e radhės me palėn serbe, qė mbahet tė hėnėn nė Vjenė. Nė agjendė janė paraparė tri takime: fillimisht dy takime tė ndara tė treshes me palėt negociuese dhe takimi i tretė do tė jetė trepalėsh. Ekipi i Unitetit beson se dokumenti i Treshes qė do t’i prezantohet sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė mė 10 dhjetor, vetėm sa do ta pėrforcojė propozimin e Ahisarit pėr pavarėsi tė mbikėqyrur pėr Kosovėn. Ekipi shkon i pėrgatitur edhe nė takimin e radhės me Treshen dhe me palėn serbe, tė hėnėn nė Vjenė, i bindur se ky proces i bisedimeve shtesė do tė pėrmbyllet me 10 dhjetor. Zėdhėnėsi Skėnder Hyseni hodhi poshtė mundėsinė e njė raundi tė ri bisedimesh edhe pas 10 dhjetorit.
“Kosova ėshtė e gatshme t’i vazhdojė bisedat deri mė 10 dhjetor nė ēfarė do rrethana, sepse ėshtė nė interes tė saj. Kosova nuk ka frikė nga bisedat shtesė, Kosova dhe Ekipi i Unitetit janė tė vendosur qė nuk ka biseda pas 10 dhjetorit. Deri atėherė Kosova ėshtė e gatshme, e pėrgatitur dhe palė shumė serioze dhe nė mėnyrė jetike ėshtė e interesuar qė kėtė proces mė 10 dhjetor ashtu siē duhet”, tha Hyseni.
Nė agjendėn e ditės sė hėnė nė Vjenė janė paraparė tri takime. Fillimisht do tė zhvillohen dy takime tė ndara tė treshes me palėt negociuese dhe takimi i tretė do tė jetė trepalėsh. Nė kėtė takim ėshtė paraparė tė zhvillohet edhe njė debat pėr zhvillimet rreth statusit, prej fillimit tė misionit tė treshes.
Por, zėdhėnėsi Hyseni nuk saktėsoi se pėr ēfarė mė konkretisht do tė pėrqendrohet debati i sė hėnės, edhe pse ka disa paralajmėrime se mund tė preken pika tė ndjeshme.
“Ekipi tė Unitetit nuk i janė prezantuar kurrfarė pikash zyrtarisht. Natyrisht ėshtė nė pushtetin e plotė tė Treshės tė nxjerrė pėrfundime dhe konkluzione tė caktuara, derisa i dėgjon dy palėt”, theksoi Hyseni.
Nė qoftė se misioni i treshes pėrfundon pa rezultat, atėherė faktorė ndėrkombėtarė do tė kėrkojnė fuqizimin e pakos sė Ahtisarit, si zgjidhje e vetme. Por, ajo qė mbetet e paqartė ėshtė faza 120 ditėshe e tranzicionit, e cila parashihet nė pakon e Ahtisarit dhe pasojat qė mund tė ketė kjo nė kohėn e pavarėsimit tė Kosovės. Zėdhėnėsi Hyseni kėtė e shpjegoi me tė panjohurat e procesit, duke lėnė, megjithatė, hapėsirė nė kohė.
“Ky proces ėshtė dizajnuar qė Kosovėn ta zgjidhė si problem politik, ky proces qė nė fillim ėshtė dizajnuar qė ta zgjidhė statusin e Kosovės njėherė e mirė dhe ky proces Kosovėn do ta ēojė nė pavarėsi”, tha Hyseni.
Ekipi Negociator i Kosovės do tė shkojė tė dielėn nė Paris me ftesė tė ministrit tė jashtėm Bernard Kushner. Prej Parisit, ekipi do tė udhėtojė pėr nė Vjenė pėr takimin e sė hėnės me palėn serbe dhe me treshen ndėrmjetėsuese. Takimi tjetėr i palėve negociuese ėshtė paralajmėruar pėr 5 nėntor.


Grossman: SHBA-ja nuk do tė pret gjatė pas 10 dhjetorit  Ish nėnsekretari amerikan i shtetit, Marc Grossman, e ka vlerėsuar si tė vėshtirė ēėshtjen e Kosovės, duke shtuar njėkohėsisht se, pėrkundėr faktit qė ėshtė njė ēėshtje jo e lehtė - statusi i Kosovės ėshtė njė problem i zgjidhshėm. Nė njė intervistė pėr Radion “Evropa e Lirė”, Grossman ndėr tė tjera ka vlerėsuar se qė ēėshtja e statusit tė Kosovės tė zgjidhet drejt, ėshtė shumė e rėndėsishme mbėshtetja ndaj planit tė Ahtisaarit.
Sa i pėrket Rusisė, ai ka thėnė se, Kosova mbetet njė nga sfidat e marrėdhėnieve tė Moskės me Perėndimin. “Shpresoj qė Rusia me kalimin e kohės ta kuptoj se investimi mė i madh qė ėshtė bėrė nė Kosovė ėshtė bėrė nga Perėndimi dhe trupat tona. Nuk po them se Rusia nuk ka interesa atje, por ata duhet ta kuptojnė se plani i Ahtisaarit ėshtė gjėja mė e mirė pėr rajonin, pėr Evropėn nė tėrėsi dhe nė paqe" tha Grossman. Ish-nėnsekretari amerikan po ashtu ka shprehur bindjen e tij, se nė bazė tė deklaratave tė zyrtarėve amerikanė, nėse deri nė fillim tė dhjetorit nuk do tė ketė marrėveshje pėr statusin e Kosovės, nuk do tė habitej nėse Shtetet e Bashkuara do ta njohin pavarėsinė e Kosovės.



...nga BBC:
Qeveria franceze kėrkon angazhim aktiv
Ministri i jashtėm francez, Kouchner
Kouchner pritet tė takohet me Grupin e Kontaktit
Zėdhėnėsi i ministrisė sė Jashtme tė Francės, Frederic Desagneau (Dezanjo), i ka thėnė BBC-sė se Franca dhe partnerėt e saj nga BE-ja e kanė bėrė tė ditur se plani i Ahtisaarit do tė vazhdojė tė jetė nė tryezė, nėse nuk do tė ketė njė marrėveshje deri mė 10 Dhjetor.

Zoti Desagneau ka theksuar se pėr momentin 10 Dhjetori paraqet afatin e fundit tė bisedimeve shtesė dhe ka pėrsėritur thirrjen e qeverisė franceze qė palėt tė angazhohen aktivisht nė procesin e bisedimeve me qėllim tė arritjes sė njė marrėveshjeje tė negociuar.

Sipas tij, nė dhjetor Grupi i Kontaktit do tė dorėzojė njė raport tek Sekretari i Pėrgjithshėm I OKB-sė dhe mė pastaj do tė vlerėsohen rezultatet e arritura nė bisedime.

Ministri i jashtėm francez, Bernard Kouchner ka takuar tė enjten nė Paris ministrin e jashtėm serb, Vuk Jeremiq me tė cilin thuhet se ka diskutuar mbi ēėshtjen e Kosovėn dhe marrėdhėniet mes Serbisė me BE-nė.

Zoti Kouchner pritet qė nė fund tė javės tė takohet edhe me pėrfaqėsuesit e Grupit tė Negociuesve tė Kosovės.

Arbėr Vllahiu zhvilloi njė bisedė me zėdhėnėsin Frederic Desagneau.

BBC: Kur bėhet fjalė pėr ēėshtjen e Kosovės cili ka qenė qėndrimi i Francės?

Desagneau: E para ju e dini se ministri Bernard Kouchner ka njė interesim tė fuqishėm pėr gjendjen nė Kosovė, pėr tė ardhmen nė Kosovė dhe pėr bisedimet qė po zhvillohen. E dyta, ai ka qenė nė kontakt dhe ka biseduar me tė gjitha palėt qė janė tė pėrfshira nė procesin e bisedimeve. Nė kėtė rrafsh ai ka kontakte me anėtarėt e Treshes, me pėrfaqėsuesit e shqiptarėve tė Kosovės dhe ai do tė pranojė njė delegacion tė Ekipit tė Unitetit kėtė tė djelė, si dhe gjithashtu ka qenė nė kontakt me zotin Jeremic dhe me autoritetet serbe dhe natyrisht ai po konsultohet me homologėt e tij nga BE-ja.
Prandaj ju e dini se ne e pėrkrahim fuqishėm detyrėn qė i ėshtė dhėnė Treshes qė tė angazhohet nė dialog dhe nė takime me tė dyja palėt, nga Kosova dhe Serbia.
E dini gjithashtu se ka njė afat tė fundit dhe ai ėshtė 10 Dhjetori e ne vėrtetė i inkurajojmė dhe ju bėjmė thirrje tė dyja palėve dhe delegacioneve qė tė arrijnė njė marrėveshje dhe tė arrijnė njė zgjidhje tė negociuar, me qėllim qė ne t'i afrohemi kėsaj date tė 10 Dhjetorit me njė zgjidhje.

BBC: Nėse nuk do tė ketė njė marrėveshje tė negociuar, atėherė a po bėn pėrpjekje Franca qė tė gjejė njė zgjidhje menjėherė pas 10 Dhjetorit?

Desagneau: Mė lejoni ta bėjė tė ditur se kjo nuk ėshtė perspektiva qė ne po e shqyrtojmė tani. Po zhvillohen bisedime qė janė inkurajuar nga Treshja me palėt dhe ne vėrtetė u bėjmė thirrje atyre qė tė arrijnė njė marrėveshje. Ne nuk duam tė parashikojmė dėshtime, por suksese, sepse kjo ėshtė e rėndėsishme pėr Kosovėn dhe tė ardhmen e saj si dhe pėr marrėdhėnien nė tė ardhmen ndėrmjet kėsaj pjese tė Evropės dhe tė BE-sė.
Prandaj, ne e mbėshtesim punėn e Treshes, ne jemi nė kontakte tė ngushta me zotin Ischinger qė ėshtė pėrfaqėsues i BE-sė nė Treshe, dhe e inkurajojmė atė dhe Treshen qė tė ketė njė propozim dhe njė qasje dinamike me delegacionet.
E gjithė kjo me qėllim tė arritjes sė zgjidhjes. Mė 10 Dhjetor do tė ketė njė raport tė Grupit tė Kontaktit qė do t'i dorėzohet sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė dhe pastaj do tė mund tė vlerėsojmė se cilat rezultate janė arritur. Por nė kėtė fazė, ajo qė ne po e shqyrtojmė dhe ajo qė po e adresojmė ėshtė gjendja me procesin e bisedimeve.

BBC: Pra ju mendoni se 10 Dhjetori do tė jetė fundi i bisedimeve meqė e shihni se me bisedime tė tjera edhe pas 10 Dhjetorit nuk ka gjasa tė arrihet ndonjė marrėveshje mes Prishtinės dhe Beogradit?

Desagneau: Perspektiva pėr kėtė ėshtė 10 Dhjetori dhe ajo qė ndėrkohė duhet tė bėhet ėshtė qė tė pėrshpejtohen pėrpjekjet dhe propozimet mė imagjinative me qėllim qė tė dyja palėt tė arrijnė njė marrėveshje. Ne do tė vlerėsojmė situatėn dhe do tė shohim se cilat hapa duhet tė ndėrmerren atėherė. Por sot pėr sot, le tė punojmė dhe t'u bėjmė thirrje palėve qė tė punojnė aktivisht qė tė arrijnė njė marrėveshje. Ka ende dy muaj pėr ta bėrė kėtė.

BBC: Bazuar nė atė qė ju po thoni ende ka gjasa qė tė dyja palėt tė arrijnė marrėveshje apo jo?

Desagneau: Natyrisht se ne nuk jemi optimistė por ajo qė duhet tė nėnvizojmė ėshtė nevoja qė tė arrijmė njė marrėveshje. Nėse kjo nuk ėshtė e mundshme ne do tė vlerėsojmė situatėn dhe do tė veprojmė nė pėrputhje me tė. Por tė mos e vazhdojmė procesin e bisedimeve me vlerėsimin se mund tė pėrfundojė me dėshtim. Kjo nuk ėshtė perspektiva qė ne duam ta konsiderojmė.

BBC: A po e merr Franca njė lloj udhėheqje brenda BE-sė kur bėhet fjalė pėr ēėshtjen e Kosovės?

Desagneau: Kjo nuk ėshtė mėnyra se si do ta paraqisnim situatėn. Sikundėr e thashė, zoti Bernard Kouchner ka njė interes tė fuqishėm pėr situatėn. Ai ka kaluar dy vjet nė Kosovė dhe ėshtė i familjarizuar jo vetėm me situatėn por edhe me njerėzit. Ai ka punuar me ta dhe ai nė atė kohė ka qenė nė Prishtinė. Franca, si njė anėtare e BE-sė, sė bashku me partnerėt e saj evropianė, ka njė interes tė sinqertė pėr situatėn nė Ballkan, nė veēanti tani nė Kosovė dhe pėr statusin e ardhshėm tė saj. Por ne nuk e marrim udhėheqjen, ne e mbėshtesim pėrfaqėsuesin tonė nė Treshe, zotin Ischinger dhe ne i besojmė punės sė tij dhe tė Treshes dhe e pėrkrahim fuqishėm atė.

BBC: Nė njė deklaratė, ministri i jashtėm francez ka thėnė se Kosova duhet tė arrijė pavarėsinė qė ėshtė e pranuar edhe nga serbėt. Mbi ēfarė ėshtė bazuar deklarata?

Desagneau: Ajo qė ne po kėrkojmė ėshtė njė marrėveshje mes palėve dhe ky duhet tė jetė rezultati pėrfundimtar i bisedimeve qė po zhvillohen nėn pėrkujdesjen e Treshes, mbi mandatin qė u ėshtė dhėnė. Pra kjo ėshtė ajo qė ne po kėrkojmė dhe pėr tė cilėn shpresojmė, siē e thashė, se do tė ndodhė.

BBC: Pra ju nuk e mohoni se do tė jetė njė pavarėsi pėr Kosovėn?

Desagneau: Ju e dini se nė Nju-Jork, gjatė Asamblesė sė Pėrgjithshme dhe tė shumė takimeve tė ndryshme, u lėshua njė deklaratė e ministrave tė BE-sė, me tė cilėn pėrkujtohet se plani i Ahtisaarit do tė vazhdojė tė jetė nė tryezė, nėse nuk do tė ketė njė marrėveshje deri mė 10 Dhjetor dhe nėse sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė do tė kėshillonte njė gjė tė tillė.

BBC: Dhe pėr fund, cila do tė jetė porosia qė ministri i jashtėm i Francės do t'ua pėrcjellė udhėheqėsve politikė kosovarė kur tė takohen nga fundi i javės?

Desagneau: E para mendoj se ai do tė jetė shumė i kėnaqur ta pranojė kėtė delegacion, sikurse qė mė 4 nėntor do ta pranojė nė njė takim joformal dhe miqėsor delegacionin nga Serbia. Mendoj se ajo qė do tė nėnvizojė ai nė takim do tė jetė dialogu me tė cilin do tė arrijmė njė zgjidhje, qė do tė jetė e pranushme pėr tė dyja palėt. Ėshtė me rėndėsi qė tė pėrcillet kjo porosi dhe tė bisedohet me tė gjithė ata qė janė pėrfshirė nė proces, pavarėsisht nga ajo qė ėshtė bėrė nga Treshja.//bbc//

Qytetarėt nuk kanė njohuri tė mjaftueshme pėr procesin zgjedhor, thonė hulumtimet
Nė zgjedhjet e 17 nėntorit pritet dalje masive e qytetarėve nė votim. Sipas hulumtimit tė Fondacionit Fridrih Ebert 66 pėrqind e votuesve kanė deklaruar se do tė dalin nė zgjedhje. Sa i pėrket rezultateve pėr partitė, hulumtimi nxjerr tė parėn Partinė Demokratike tė Kosovės me 34 pėrqind. Nga 53 pėrqind pjesėmarrje nė zgjedhjet e vitit 2004, me 17 nėntor kėtė vit, nėpėr qendra tė votimit pritet tė dalin 66 pėrqind e votuesve, tė cilėve mund t’u shtohen edhe 11 pėrqind tė tjerė qė janė pėrgjigjur se me gjasė do tė dalin nė votime. Mirėpo, Nait Vrenizi, udhėheqės i kompanisė pėr hulumtime dhe konsultim, qė ka kryer hulumtimin, tha se qytetarėt nuk kanė njohuri tė mjaftueshme pėr risitė qė sjell ky proces zgjedhor.
“Deri para njė jave vetėm 52 pėrqind e qytetarėve janė pėrgjigjur se e dijnė datėn e saktė tė zgjedhjeve. 38 pėrqind deklarohen haptas se nuk e dijnė, e lė mė dicka mė tutje pėr listat e kandidartėve, kryetarėt e komunave etj”, tha Vrenizi.
Hulumtimi i fundit i Fondacionit Fridrih Ebert, sidoqoftė tregon se shumica do tė votojnė pėr programe tė partive e jo pėr liderėt e tyre. Nė vend tė parė pritet tė jetė Partia Demokratike e Kosovės me 34 pėrqind, Lidhja Demokratike e dyta me 31 pėrqind, Aleanca Kosova e Re me 13 pėrqind, Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės 11 pėrqind, LDD-ja 6 pėrqind dhe Ora 5 pėrqind. Vrenizi tha se hulumtimi tregon se elektorati nuk ėshtė edhe aq konservativ sa ėshtė menduar.
Hulumtimi ėshtė shtrirė edhe nė ēėshtje tė tjera. Shėrbimi Policor i Kosovės me 45 pėrqind dhe Trupat e Mbrotjes sė Kosovės me 42 pėrqind janė institucionet me tė cilat qytetarėt janė mė tė kėnaqurit. Ndėrkaq, me punėn e parlamentit dhe qeverisė tė pakėnaqur janė 27 pėrqind, pėrkatėsisht 26 pėrqind. Statusi pėrfundimtar ende mbetet ndėr problemet kryesore pėr qytetarėt, por pėrqindje shumė e lartė veēon mungesėn e rrymės e ujit, papunėsinė apo korrupsionin si probleme tė mėdha. Hulumtimi ka pėrfshirė 1050 respondentė shqiptarė, ėshtė zhvilluar nga 6-11 tetor dhe shkalla e gabueshmėrisė sipas fondacionit mund tė jetė 3 pėrqind.

Fillon Konferenca ndėrkombėtare “Biznesi dhe punėsimi” Zgjidhja e statusit politik tė Kosovės do tė ketė ndikim nė progresin ekonomik, por nuk do tė sjellė ndryshime tė menjėhershme nė kėtė sferė. Kėshtu u tha nė Konferencėn e gjashtė ndėrkombėtare “Biznesi dhe punėsimi” organizuar nga Instituti i Financave i Kosovės, mbėshtetur nga Fondacioni gjerman Fridrih Ebert Shtiftung dhe ai pėr shoqėri tė hapur SOROS-i. Me punimet e tyre nė konferencė do tė paraqiten rreth 40 pjesėmarrės nga Kosova, Shqipėria, Maqedonia, Mali i zi, Bonje Hercegovina, Zvicra etj.

Berisha: Serbia duke injoruar gjenocidin e kryer nė Kosovė, tani po merr rolin e viktimės Kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha u ka bėrė apel kryeministrave tė vendeve tė Bashkimit Evropian, nė Lisbonė, qė tė mbėshtesin planin e Ahtisarit pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės. Ai i vlerėsoi se ėshtė pozitive qė Bashkimi Europian e ka cilėsuar atė problem europian, por theksoi se pėr problemin e Kosovės ekziston dhe njė projekt i Marti Ahtisaarit. Kėto komente Berisha i bėri nė njė takim tė Partive Popullore Europiane nė Lisbonė. Berisha theksoi se zbatimi i planit tė Ahtisarit duhet tė mbėshtetet nga vendet e Bashkimit Europian, si projekti mė i mirė pėr paqen dhe stabilitetin e rajonit, sepse siē tha, jep garancitė mė tė mėdha pėr minoritetet dhe pakicėn serbe nė Kosovė dhe respekton vullnetin e shumicės shqiptare pėr pavarėsi.
"Projekti nuk ėshtė pranuar nga Serbia, e cila duke injoruar gjenocidin e kryer vetėm pak vite mė parė nė Kosovė, merr tani rolin e viktimės dhe pėr fat tė keq e bllokon tani procesin e paqes. Nė kėto qėllime Beogradi ėshtė inkurajuar nga shprehjet e Rusisė pėr bllokimin e rezolutės nė Kėshillin e Sigurimit, duke krijuar kėshtu njė gjendje tė pasigurt nė rajon", tha Berisha. Qeveria shqiptare, tha mė tej Berisha, mbėshtet pėrpjekjet e Treshes pėr tė arritur nė njė zgjidhje, si dhe projektin Ahtisari dhe siguron se ėshtė e vendosur tė respektojė plotėsisht kufijtė ndėrkombėtare tė Kosovės.

Ēmimi i bukės prej sot 45 cent  Shoqata e furrtarėve tė Kosovės nė takimin e mbrėmshėm nė Prishtinė, ka vendosur qė ēmimi i bukės nga sot do tė ngritet nė 45 cent. Ėshtė kėrkuar nga Qeveria e Kosovės tė ndėrhyjė nė importin e miellit dhe heqjen e taksave doganore. Nė tė kundėrtėn ēmimi i bukės do tė shkojė deri nė 65 cent. Ndėrkaq dje zv.shefi i UNMIK-ut, Steven Schook ka nėnshkruar rregulloren pėr lirimin nga taksat doganore pėr prodhimet e grurit dhe misrit. Gjithashtu Kėshilli Ekonomik Fiskal ka pėrkrahur muajin e kaluar propozimin e Qeverisė pėr lirimin pėr kėtė ēėshtje nė pėrgjigje tė ēmimit nė rritje tė bukės.

Riatdhesohen shqiptarė nga BE-ja
Shqipėria ka riatdhesuar gjatė vitit 2007 tė paktėn 50 mijė shtetas shqiptarė qė jetonin nė mėnyrė tė parregullt nė vendet e BE-sė.

Lajmi ėshtė bėrė i ditur nga ministri i Brendshėm shqiptar, Bujar Nishani, gjatė njė konference pėr sigurinė nė kufi, emigracionin dhe trafikun e qenieve njerėzore qė u mbajt nė Tiranė.

Riatdhesimi i shtetasve shqiptarė bėhet nė kuadrin e marrėveshjeve tė ripranimit qė Shqipėria ka nėnshkruar me vendet e BE-sė.

Krijimi i kufijve tė sigurtė, emigracioni i kontrolluar dhe ndalimi i trafikut tė qėnieve njerėzore, janė disa nga kushtet e vendosura nga BE-ja pėr Shqipėrinė nė rrugėn e saj drejt integrimit.

Ndėrkaq po nė Tiranė ambasadori i Bashkimit Evropian, Helmut Lohan, ka deklaruar se thellimi i reformave dhe rritja e nivelit tė politikės janė rrugėt e vetme qė do tė afrojnė Shqipėrinė me Bashkimin Evropian.//bbc//

Sulmi ndaj Bhuttos lė 120 tė vrarė
bhuttoMė shumė se 120 vetė janė vrarė dhe qindra tė tjerė janė plagosur nė qytetin pakistanez tė Karaēit nė dy sulme me bomba ndaj autokolonės me tė cilėn udhėtonte ish-kryeministrja, Benazir Bhutto.
Dėshmitarėt flasin pėr skena kaosi nė mesin e pellgjeve tė gjakut dhe pjesėve tė trupave tė vrarė nėpėr rrugė.
Zonja Bhutto, e cila sapo ishte kthyer nė Karaēi nga tetė vjet mėrgim, nuk u lėndua, por kamionit tė blinduar me tė cilin ajo po udhėtonte iu shkatėrruan dyert dhe dritaret.
Kreu i policisė nė Karaēi Azhar Farooqi tha se njė nga shpėrthimet ishte shkaktuar nga njė sulmues vetvrasės.
>Benazir Bhutto po udhėtonte nė mesin e procesionit tė stėrmadh tė njerėzve pėrgjatė njė rruge kryesore nė Karaēi, kur ndodhėn shpėrthimet.
Dėshmitarėt thanė se ata panė njė makinė tė vogėl qė shpėrtheu pranė kamionit tė zonjės Buto.
Tė tjerė flisnin pėr njė burrė qė vrapoi drejt saj dhe hodhi veten nė erė.
Makinat e policisė qė po shoqėronin ish-kryeminstren duket se janė pėrballur me fuqinė kryesore tė shpėrthimeve.
Pasojat e tyre nė turmėn e dendur ishin shkatėrruese duke lėnė dhjetra tė vrarė e tė plagosur.
Forca tė shumta tė sigurisė ishin dislokuar pėr tė ruajtur procesionin pas kėrcėnimeve kundėr zonjės Bhutto nga militantė pro-talebanė.//bbc//

...speciale:

Shqipėria mikpritėse e njėrės prej stėrvitjeve mė tė mėdha tė Nato-s pėr 2007-ėn
Luan Hoxha, Shef i Shtabit tė Pėrgjithshėm
NATO po organizon kėto ditė nė Shqipėri njėrėn nga stėrvitjet e saj mė tė mėdha pėr vitin 2007. Komandantė dhe ushtarė tė mbi 20 shteteve anėtare dhe kandidate tė Aleances po kryejnė nė Tiranė stervitje komandė dhe nesėr fillojnė manovrat nė terren. Shefi i Shtabit te Pergjithshem tė ushtrisė shqiptare, gjeneral lejtnant Luan Hoxha thotė nė njė intervistė pėr Zėrin e Amerikės, se trupat shqiptare nė kėtė stėrvitje do tė vlerėsohen se sa janė ato teknikisht tė gatshme pėr antarėsim nė NATO.

Zėri i Amerikės: Duke ju uruar pėr punėn me stėrvitjen e re shumėkombshe, qė sapo ka filluar, ju lutem na tregoni diēka pėr sfidat e organizimit tė kėsaj stėrvitje dhe pjesėn e kontributit tė Shqipėrisė si njė vend mikpritės nė tė.

Luan Hoxha: Besoj se ardhja juaj dhe e shumė mediave tė tjera, shpreh interesin e madh pėr kėtė stėrvitje. Kjo ėshtė njė nga stėrvitjet mė tė mėdha tė zhvilluara nė vendin tonė, jo vetėm pėr vendin tone, por edhe njė nga stėrvitjet mė tė mėdha qė NATO zhvillon nė Shqipėri. Ėshtė njė stėrvitje e cila ka filluar me kohė. Ka mė se 7-8 muaj qė ka filluar konferenca planėzuese pėr stėrvitjen, njė stėrvitje qė ka njė pėrfshirje shumė tė madhe. Janė mbi 20 vende qė marrin pjesė, nga kėto janė shumė vende tė NATO-s, vende partnere dhe aspirante, si dhe vendeve tė Dialogut Mesdhetar. Pjesėmarrja e Shqipėrisė nė kėtė stėrvitje ėshtė shumė e madhe, pėr vetė faktin qė ne shėrbejmė si vendi pritės pėr zhvillimin e stėrvitjes dhe nė kėtė stėrvitje, nė tė gjitha fazat e saj, pėrfshihen rreth 120 oficerė e nėnoficerė shqiptarė. Nė fazėn e dytė, “Lancer”, janė pėrfshirė edhe trupa qė do tė lėvizin dhe marrin pėrsipėr stimulime tė ndryshme nė terren, veēanėrisht nga Brigada e Reagimit tė Shpejtė dhe Rregjimenti Komando.

Zėri i Amerikės: Zoti gjeneral, cila ėshtė e reja e kėsaj stėrvitjeje? Kemi dėgjuar qė ka njė pjesė teorike, ku komandat po mundohen tė gjejnė gjuhėn e pėrbashkėt nė veprimet e pėrbashkėta. Pra, cila ėshtė e veēanta e kėsaj stėrvitjeje? Ku ndryshon ajo nga stėrvitjet e tjera?

Luan Hoxha: Veēanėria e kėsaj stėrvitje qėndron nė faktin se ėshtė stėrvitje Komando-Shtabi dhe, nė vetvete, ka si synim tė unifikojė veprimet dhe tė standardizojė tė gjitha proēeset vendimmarrėse nė stėrvitjet e tjera Komando-Shtabi pėr shtabet multinacionale. Duke qėnė njė stėrvitje e tillė, qė bazohet nė shumė norma e standarde, ose me kodin qė pėrdor, “CPX”, i jep mundėsi tė gjithė personelit tė punojė me njė gjuhė tė pėrbashkėt, me njė kod tė pėrbashkėt, me njė simbolikė tė pėrbashkėt pėr tė ushtruar gjatė stėrvitjes tė gjitha kompetencat dhe veprimet qė kanė tė gjitha pjesėt pėrbėrėse tė shtabit dhe pėr tė dalė nė vendimmarrjeje, tė cilėn e merr komandanti i Brigadės Shumėkombėshe. Veēanėri tjetėr ėshtė qė, nė kėtė stėrvitje personeli shqiptar, i cili ėshtė angazhuar totalisht, ėshtė zgjedhur qėllimisht qė tė pėrfitojė nga kjo stėrvitje, nė rastin e njė anėtarėsimi tė mundshėm dhe tė dėshirueshėm nė Aleancė. Ky personel duhet tė jetė i gatshėm tė punojė me kėto standarde, duke pėrfaqėsuar denjėsisht dhe cilėsisht oficerin shqiptar, nė pėrbėrje tė shtabeve shumėkombėshe qė do tė bėhen nė tė ardhmen.

Zėri i Amerikės: Zoti gjeneral, ju lutem na tregoni diēka lidhur me pėrpjekjet e FA shqiptare pėr t’u antarėsuar nė NATO. Cilat janė detyrat e fundit tė cilat kanė mbetur pa u kryer pėr tė plotėsuar kriteret, pra pėr tė marrė njė ftesė pėr t’u pranuar si anėtar i plotė?

Luan Hoxha: Proēesi i anėtarėsimit nė NATO, ne kemi folur edhe herė tė tjera, ėshtė njė proēes shumė i gjatė dhe, natyrisht njė proēes dinamik, qė ndryshon nga koha nė kohė. Pra, nuk do tė thotė qė kėto masa do jenė statike. Vazhdimisht, dhe me marrjen e ftesės, do tė ketė objektiva tė reja, do tė ketė sfida dhe objektiva tė reja pėr t’u pėrballuar. Nė kėtė kohė qė ka mbetur nė Samitin e Bukureshtit, ne kemi ndėrtuar njė program tė qartė pune, tė cilin e kemi quajtur “Nga Samiti i Rigės deri nė atė tė Bukureshtit”. Nė kėtė program pune janė pėrfshirė tė gjitha masat qė do merren, tė gjitha strukturat qė do jenė tė angazhuara pėr plotėsimin e kėtyre masave, koha nė tė cilat do tė ekzekutohen kėto masa dhe, niveli qė do tė arrihet pėr ekzekutimin e tyre. Mund tė them qė sfida kryesore ėshtė plotėsimi i objektivit pėr kalimin nė ushtri tėrėsisht profesioniste. Do tė thotė qė, deri nė fund tė vitit 2010 ne do tė kemi njė ushtri krejtėsisht profesioniste. Sfida e dytė ėshtė pėrgatitja e njė Batalioni tė dislokueshėm dhe tė gatshėm pėr t’u angazhuar nė operacionet e NATO-s nė rast nevoje. Faktikisht, edhe gjatė kėsaj stėrvitjeje ky batalion do tė jetė i angazhuar dhe do tė lozė nė kėtė stėrvitje, nė mėnyrė qė tė mundėsojė vlerėsimin e tij pėr nivelin 1, sipas konceptit OCC, dhe mė pas tė kalojmė nė fazat e tjera. Mendoj qė kėto janė dy objektiva madhore, tė cilat do tė kenė peshėn kryesore edhe pėr vlerėsimin e pėrgatitjes sė Forcave tona tė Armatosura pėr meritimin e ftesės pėr anėtarėsim.

Zėri i Amerikės: Nuk ėshtė vetėm Shqipėria qė pret njė ftesė, janė edhe Kroacia e Maqedonia, si vende tė “Kartės sė Adriatikut”. Cili ėshtė mendimi juaj pėr bashkėpunimin dhe garėn mes kėtyre tre vendeve?

Luan Hoxha: Keni tė drejtė. Realisht ėshtė bashkėpunim e garė. Nuk do tė ketė kuptim bashkėpunimi pa patur garė dhe, mendoj qė kjo garė ėshtė shumė pozitive, sidomos pėr atmosferėn nė tė cilėn tre vendet bashkėpunojnė nė kuadrin e A3-it. Ne kemi takime tė shpeshta dhe pas disa ditėsh kemi takimin e shefave tė Shtabeve tė A3-it. Mendoj qė kjo inciativė ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm pėr pėrgatitjen dhe pėrfitimin e ekperiencės sė njeri tjetrit, por dhe pėrfitimin nė kuadrin e A3-it tė eksperiencave tė tjera, nga secili vend qė ka patur marrėdhėnie ose aktivitete bilaterale me vendet e NATO-s ose jo tė NATO-s. Mendoj qė tė tre vendet kanė arritur, pėr pjesėn ushtarake, nivele jashtėzakonisht tė mira. Njė nivel tė krahasueshėm edhe me vendet qė janė pjesė e Aleancės sot dhe, mendoj se bashkėpunimi ynė ka qenė njė nga sukseset e arritjes sė kėtyre niveleve. //voa//


LAJMET
E enjte 18 tetor 2007

Sejdiu: Nuk do tė ketė hapje tė pakos sė Ahtisaari-t Kryetari i Kosovės Fatmir Sejdiu tha tė enjten se pala kosovare nė asnjė moment nuk do tė hapė apo bisedojė pėr pakon e Ahtisaari-t, dhe se nė asnjė mėnyrė nuk do tė pranohet asnjė kompromis qė sjellė mė pak se pavarėsinė.

Ēeku: Askush tė mos befasohet nga veprimet tona qė mund tė vijnė pas 10 dhjetorit Kryeministri Agim Ēeku tha se institucionet dhe populli i Kosovės janė tė vendosur qė procesi i pavarėsisė tė pėrmbyllet brenda kėtij viti, dhe sipas tij, kosovarėt nuk dėshirojnė qė askush tė befasohet nga veprimet qė mund tė vijnė pas 10 dhjetorit.

Reinhard: Prishtina e Beogradi tė tregojnė mė shumė pėrkushtim nė negociata Bashkimi Evropian duhet t’i marr pėrgjegjėsitė e saj nė ēėshtjen e Kosovės, megjithėse fillimisht duhet tė arrihet njė zgjidhje politike pėr vendin, menjėherė pas periudhės 120 ditėshe, tha tė enjten shefi i Zyrės franceze nė Prishtinė, Thiery Reinhard. Ai pret qė kosovarėt tė mos nxitojnė me hapa tė njėanshėm lidhur me statusin e Kosovės dhe se pėrpjekjet pėr arritjen e njė zgjidhjeje... Kosova ėshtė problem evropian.

Gjenerali Earhart thotė se Kosovės tani i duhet qetėsia dhe stabiliteti Komandanti i Brigadės Shumėkombėshe tė Lindjes, gjenerali Dagllas Earhart tha tė enjten nė Gjilan, se KFOR-i ėshtė i gatshėm t’i pėrgjigjet ēfarėdo situate me qėllim tė ruajtjes sė qetėsisė dhe stabilitetit, tė cilat i duhen mė sė shumti tani Kosovės, kur procesi i bisedimeve pėr statusin po ecėn.

Erhart: Organizmat ilegalė do ta marrin pėrgjigjen e duhur nga KFOR-i Komandanti i Brigadės Shumėkombėshe tė Lindjes, gjenerali amerikan Dagllas Erhart tha tė enjten se situata e sigurisė nė rajon vazhdon tė jetė stabile, ndėrkohė qė paraqitjet e grupeve tė ndryshme si “Garda e Car Lazarit”...do ta marrin pėrgjigjen e duhur nga KFOR-i

Ligjvėnėsit anashkalojnė grevėn e sindikalistėve tė arsimit Njė pjesė e deputetėve kosovarė qė pėrbėjnė shumicėn relative nė Kuvendin e Kosovės, nuk i dhanė tė enjten mbėshtetje kėrkesės sė Grupit Parlamentar tė Partisė Reformiste ORA, pėr tė debatuar nė seancėn e rregullt plenare tė Kuvendit, ēėshtjen e grevės sė sindikalistėve kosovarė tė arsimit.

Sindikalistėt vazhdojnė grevėn dhe presin plotėsimin e kėrkesave nga qeveria Sindikata e Bashkuar e Arsimit, Shkencės dhe Kulturės (SBASHK), konfirmoi tė enjten pėr KosovaLive se janė tė vendosur qė ta vazhdojnė grevėn e nisur shtatė ditė mė parė, pėrkundėr faktit se qeveria dhe Kuvendi i Kosovės, i kanė ftuar ata pėr ta ndėrprerė atė...

KTD i TMK-sė shėnoi pesėvjetorin e themelimit Komanda e Trajnimit dhe Doktrinės ka shėnuar tė enjten pesėvjetorin e themelimit tė saj, institucion ky nga i cili deri mė tash kanė dalė 10 gjenerata...

Mitrovica do tė ketė rreth 8.000 votues tė ri dhe 5 qendra tė reja votimi Zyrtarė tė Komisionit Komunal Zgjedhor nė Mitrovicė kanė bėrė tė ditur pėr Kosovapress se deri me tash pėr zgjedhjet e nėntorit janė regjistruar 7940 votues tė ri, ndėrsa janė hapur edhe pesė qendra tė reja votimi.

PDK nė Prizren e bindur pėr fitore Do ta fitojmė pushtetin, sepse kemi bėrė tė gjitha pėrgatitjet e duhura qė tė fillojmė fushatėn pėr zgjedhjet e 17 nėntorit, e cila do tė jetė njė fushatė e fortė dhe shumė tolerante nėn moton “Toleranca-mirėkuptim-zhvillim”...

Serbia mbanė 14 orė karvanin e ndihmave pėr Kosovėn Karvani i ndihmave humanitare i nisur nga Britania e Madhe nė adresė tė Rotarianėve gjakovarė, ėshtė ndaluar tė mėrkurėn nė Serbi...

Sinishtaj kėrkon  pėrkrahje pėr komunėn e pavarur tė Tuzit Deputeti dhe lideri i Alternativės Shqiptare (ASH), Vasel Sinishtaj ka ftuar kryebashkiakun e Podgoricės, Miomir Mugosa...pėr  pėrkrahje.

Pėr mungesė tė rrymės sulmohet njė nėpunės i KEK-ut Njė nėpunės i KEK-ut ėshtė sulmuar tė mėrkurėn nga njė banor i fshatit Bivolak tė Komunė sė Vushtrrisė...

Promovohen 10 kompozime tė Randobravės me tekste tė Asdrenit “Kompozimet e Reshat Randobravės nė tekstet e poezive tė Asdrenit”, titullohet albumi qė ka pėrmbledhur 10 kėngė, kompozime tė kompozitorit kosovar Reshat Randobrava, i cili do tė promovohet tė enjten nė mbrėmje.

Benazir Buto arrin nė Karaēi Ish-kryeministrja e Pakistanit, Benazir Buto ka arritur tė enjten nė Karaēi, pas tetė vjetėsh tė kaluara nė ekzil.

Zbulohet super bakter - vrasės edhe mė i madh se sida Shkencėtarėt amerikanė kanė identifikuar njė super bakter tė quajtur MRSA, i cili nė aspektin potencial paraqitet si vrasės edhe mė i madh se sida.

...hapur:

Ministrat e BE-sė do tė diskutojnė sot pėr Kosovėn Nė kuadėr tė Samitit tė Lisbonės, shefat e diplomacive tė shteteve anėtare tė Bashkimit Evropian, sonte do tė diskutojnė jozyrtarisht pėr ēėshtjet kryesore botėrore, pėrfshirė kėtu edhe Kosovėn, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt e BE-sė, nė Bruksel. Udhėheqėsit e Bashkimit Evropian pritet tė miratojnė njė traktat pėr reformat e kėsaj organizate gjatė kėtij takimi qė do tė zhvillohet sot dhe nesėr. Dokumenti parashikon zgjatjen e presidencės sė radhės sė BE-sė nė dy vjet dhe do tė rriste ndikimin e organizatės nė politikat e jashtme dhe tė sigurisė sė brendshme.

BE dhe NATO: Pas 10 dhjetorit - drejt vendimit pėr statusin e Kosovės  Bashkimi Evropian dhe nė NATO pohojnė se pas 10 dhjetorit duhet tė shkohet drejt vendimit pėr statusin e Kosovės e jo nė ndonjė proces tjetėr. Prandaj bėjnė thirrje qė afati i 10 dhjetorit tė merret seriozisht nga palėt. Nė NATO pohojnė se me paraqitjen e fundit qė kanė patur para ambasadorėve tė NATO s dhe tė Rusisė, pėrfaqėsuesit e Treshes ndėrkombėtare, kanė bėrė fuqishėm tė qartė se 10 dhjetori ėshtė afati i fundit pėr ta dhe pas kėtij afati nuk do tė ketė afate tė reja pėr punėn e kėtij grupi.

Franca konsideron se Kosova ėshtė problem evropian, thotė ReinhardFranca konsideron se Kosova ėshtė problem evropian, andaj Bashkimi Evropian duhet t’i merr pėrgjegjėsitė e veta, megjithėse fillimisht duhet tė arrihet njė zgjidhje politike pėr Kosovėn, menjėherė pas 10 dhjetorit. Kėshtu tha sot shefi i Zyrės franceze nė Prishtinė Tierri Reinhard pas njė takimi qė pati me nėnkryetarin e parė tė AAK-sė Ahmet Isufi. Nė fokus tė kėtij takimi ka qenė organizimi i zgjedhjeve tė 17 nėntorit si dhe procesi nėpėr tė cilin po kalon Kosova drejt pėrcaktimit tė statusit. Shefi i Zyrės Franceze, Tierry Reinhard tha se ka marrė premtimin nga nėnkryetari i AAK-sė, Ahmet Isufi pėr njė fushatė tė qetė dhe dinjitoze pasi sipas tij, stabiliteti ėshtė i domosdoshėm nė kėtė periudhė nėpėr tė cilėn po kalon vendi.
“Liderėt kosovarė duhet tė apelojnė pėr qetėsi, stabilitet dhe durim pasi e dimė qė 11 dhjetori nuk do tė jetė data kur gjithēka do tė zgjidhet, sa i pėrket pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės, andaj presim qė kosovarėt tė mos nxitojnė me hapa tė njėnashėm, veēanėrisht pa arritur njė koordinim me komunitetin ndėrkombėtarė. Ky edhe ėshtė pozicioni ynė tashmė i qartė”, pohoi Reinhard.
Ndarje tė Kosovės nuk do tė ketė, sepse nuk ka palė tė interesuar pėr ndarje, theksoi ndėrkaq Isufi duke u pėrgjigjur nė pyetjen se ēfarė do tė jetė reagimi i palės kosovare nė rast tė ndonjė propozimi pėr ndarje.
“Ne si Kosovė, qė kemi krijuar njė identitet pėr shtet, nuk mund tė pranojmė njė gjė tė tillė e as bashkėsia ndėrkombėtare nuk ėshtė e interesuar. Madje njė gjė tė tillė as politika zyrtare e Beogradit nuk ėshtė shumė e interesuar pėr arsye se dallojnė qėndrimet sa i pėrket Kosovės mes Serbisė, por nuk ka qėndrim pėr ndarje nga asnjėra palė”, theksoi Isufi.
Reinhard tha se Franca vazhdon t’u bėjė thirrje Prishtinės dhe Beogradit qė tė tregojnė mė shumė pėrkushtim nė procesin e udhėhequr nga Treshja, si dhe tė bėjnė pėrpjekje pėr tė arritur rezultate konkrete deri mė 10 dhjetor.
"Pėrpjekjet pėr arritjen e njė zgjidhjeje janė qėllim kryesor i Parisit, e jo paragjykimi se ēfarė do tė ndodh pas 10 dhjetorit", tha Reinhard.

Britania pėrfundoi ratifikimin e marrėveshjes sė asociim-stabilizimit me Shqipėrinė Londra zyrtare ka pėrfunduar procesin kombėtar tė ratifikimit tė Marrėveshjes sė Stabilizim -Asociimit me Shqipėrinė, ndėrkaq tani pret zbatimin me korrektėsi tė marrėveshjes. Zyrtarėt britanikė kanė rikonfirmuar vlerėsimet pėr reformat e ndėrmarra nga qeveria shqiptare nė luftė kundėr korrupsionit, krimit tė organizuar dhe nė fushėn ushtarake, tė cilat krijojnė mundėsi reale qė Shqipėria tė marrė ftesėn pėr anėtarsim nė NATO, nė samitin e Bukureshtit.

Tre shqiptarė tė vrarė nė Itali Tre shqiptarė janė vrarė sot nė Itali pas njė shkėmbimi zjarri nė njė gjykatė nė qytetin Rexhio Emilia . Njė 40 vjeēar nga Durrėsi ka qėlluar pėr vdekje gruan dhe axhėn e saj, teksa po prisnin fillimin e seancės gjyqėsore pėr ndarje mes tyre. Pas kryerjes sė krimit, autori tentoi tė largohej nga vendi i ngjarjes por ėshtė qėlluar pėr vdekje nga njė polic i gjykatės.

Bush i kėrkon Turqisė tė mos dėrgojė trupa ushtarake nė Irak Presidenti amerikan, Xhorxh Bush, ka kėrkuar nga Turqia qė tė mos dėrgojė trupa ushtarake nė brendėsi tė territorit irakian. “Po ia bėjmė shumė tė qartė Turqisė se nuk ėshtė nė interesin e saj dėrgimi i trupave nė brendėsi tė territorit irakian. Ata kanė trupat e tyre nė Irak”, ka pohuar shefi i Shtėpisė sė Bardhė.

Bush : Programi bėrthamor i Iranit “nė luftė tė tretė botėrore”Nė njė konferencė pėr shtyp nė Shtėpinė e Bardhė, Bush u shpreh se liderėt politikė tė globit duhet tė pengojnė armatimin bėrthamor tė Iranit. Presidenti i SHBA-ve Xhorxh W. Bush ka paralajmėruar ndaj shkallėzimit tė konfliktit bėrthamor me Iranin deri nė njė "luftė tė tretė botėrore". "Liderėt politikė tė globit duhet tė pengojnė armatimin bėrthamor tė Iranit nėse janė tė interesuar nė shmangien e njė lufte tė tretė botėrore", tha Bush nė njė konferencė pėr shtyp nė Shtėpinė e Bardhė. Bush iu referua kėrcėnimit tė presidentit iranian, Mahmud Ahmadinexhad pėr shkatėrrimin e Izraelit. Nė tė njėjtėn kohė Bush pėrforcoi shpresėn e tij pėr njė zgjidhje diplomatike tė krizės. Presidenti amerikan pėrsėriti akuzėn se nėn pretekstin e programit tė tij bėrthamor Irani synon ndėrtimin e armėve bėrthamore.

...speciale:

Shqipėria ende poshtė pėr lirinė e shtypit
Njė raport i publikuar nga organizata ndėrkombėtare "Reporterė pa kufij" e ka klasifikuar Shqipėrinė shtatė vende mė poshtė se viti i kaluar pėrsa i pėrket lirisė sė medias.

Shqipėria, sipas klasifikimit nė fjalė, renditet e 87-ta mes 169 vėndeve tė botės.

Sipas raportit Shqipėria ndodhet dhe pas vendeve tė rajonit si Maqedonia, Serbia, Mali i Zi dhe Kosova, madje renditet mes vendeve tė tilla si Kamboxhia, Liberia dhe Hondurasi, ku dihet se standaret janė tė ulta.

Sipas analistėve tė shtypit, renditja tregon problemet qė ka Shqipėria dhe nė fushėn e medias dhe lirisė sė shtypit.

Nė njė koment rreth kėsaj situate dhe raportit mė tė fundit tė "Reporterėve pa kufij", kryetari i Lidhjes sė Gazetarėvė tė Shqipėrisė, Ylli Rakipi, tha se ky vlerėsim tregon gjendjen e vėrtetė nė tė cilėn po kalon shtypi, ku "ka njė farė lirie demagogjike nga qeveria pėr gazetarėt", ndėrkohė qė ajo aplikon shumė pengesa pėr mbijetesėn e mediave qė nuk janė nė sinkron me qeverinė.

Kryetari i Shoqatės sė Gazetarėve Profesionistė, Armand Shkullaku, thotė se kjo zbritje me shtatė shkallė nuk shėnon ndonjė ulje ose ngritje thelbėsore tė lirisė sė shtypit nė Shqipėri.

Zoti Shkullaku tha se ka njė pėrmirėsim tė raporteve mes qeverisė aktuale, krahasuar me ato tė qeverive tė mėparshme dhe mediave.

"Mėgjithėse ende ka shenja tė preferencave pėr media tė caktuara nga ana e qeverisė," tha zoti Shkullaku.

Kryetarja e Grupit Parlamentar tė Partisė Socialiste nė opozitė, Valentina Leskaj, e vlerėson qėndrimin e qeverisė ndaj mediave jo korrekt me pengesa pėr aktivitetin normal tė mediave nga organizmat shtetėrorė.

Drejtori i Informacionit nė kabinetin e kryeministrit, Grid Rroji, tha pėr BBC-nė se qeveria nuk ndėrhyn nė politikat editoriale tė mediave dhe se ka krijuar qasje tė barabartė tė marrjes sė informacionit pėr gjithė mediat.//bbc//


Drejtori i Zėrit tė Amerikės dėnon rrahjen e korrespondentes serbe nė Kosovė

18-10-2007 - Korrespondentja e shėrbimit serb tė Zėrit tė Amerikės nė Kosovė, Vesna Bojicic thotė se do tė vazhdojė punėn megjithėse ėshtė rrahur dhe kėrcėnuar.

Zonja Bojicic i tha Zėrit tė Amerikės se do tė vazhdojė tė njoftojė pėr ngjarjet nė Kosovė deri nė fund, pavarėsisht se ēfarė mendojnė serbėt apo shqiptarėt.       

Ajo mbrojti punėn e vet duke thėnė se nuk ėshtė treguar e njėanshme nė favor tė asnjėrės palė.

Drejtori i Zėrit tė Amerikės Danforth Austin thotė se Zėri i Amerikės ėshtė shumė i shqetėsuar pėr gazetaren Bojicic. Ai e cilėsoi atė njė gazetare tė besueshme dhe tė saktė dhe tha se ėshtė pėr tė ardhur keq qė gazetarėt pėrballen me rreziqe tė tilla.

Gazetarja Bojicic thotė se njė burrė i veshur me rroba kamuflazhi dhe kėpucė ushtarake, me njė maskė nė fytyrė kishte hyrė me forcė nė apartamentin e saj dhe e kishte rrahur. Ajo thotė se ai e kishte kėrcėnuar duke aluduar pėr njoftimet e saj pėr Zėrin e Amerikės. //voa//

...sport:

Gjyqtarėt Azemi-Beqiri do tė drejtojnė ndeshjen e kupės sė fituesve tė kupave tė EHF-sė Gjyqtarėt me thirrje tė gjyqtarit tė EHF-sė, Afrim Azemi dhe Eshref Beqiri tė cilėt ditė mė parė fituan thirrjen e gjyqtarit ndėrkombėtarė tė EHF-sė nė Zaporozhje tė Ukrainės, dje u caktuan nga Komisioni i garave i EHF-sė tė drejtojnė ndeshjen e parė tė rrethit tė tretė tė Kupės sė fituesve tė Kupave tė EHF-sė pėr edicionin 2007/08 nė mes tė skuadrėr sė Turqisė, Cankaya Belediyesi dhe skuadrės nga Ukraina Podatkova University-Istil. Ndeshja e parė zhvillohet nė kryeqytetin turk Ankara mė 3/4.11.2007, kurse e kthimit mė 10/11.11.2007 nė Ukrainė. Gjyqtarėve Azemi – Beqiri janė dyshja e parė qė do tė drejtojnė njė ndeshje nė garat e Kupave tė EHF-sė nė historikun e Kosovės. Deri mė tani vetėm vėzhgues-kontrolluesi Fahredin Hashani ka vėzhguar ndeshjet nderkombėtare nė edicionet e garave 2005/06, 2006/07 dhe tani 2007/08 nė kuadėr tė EHF-sė.


LAJMET
E mėrkurė 17 tetor 2007

Studentėt presin shpalljen e pavarėsisė prej 10 dhjetorit Nisma Studentore pėr Pavarėsinė e Kosovės (NSPK) fton tė gjithė qytetarėt qė tė marrin pjesė nė “Marshin e Pavarėsisė”, pėr tė qėndruar para Parlamentit tė Kosovės...

Kosovarėt tė gatshėm t’i bėjnė zgjedhjet “kurban” pėr statusin Institucionet vendore dhe ndėrkombėtare nė Kosovė shprehėn tė mėrkurėn optimizėm se procesi i statusit politik tė vendit do tė pėrfundojė mė 10 dhjetor, por thanė se janė tė vendosur ta shqyrtojnė datėn e zgjedhjeve, nėse ky proces pengon nė ecurinė e pėrfundimit tė procesit tė statusit.

UNMIK-u pranon se nuk ka qenė i pėrkryer nė ēėshtjen e Mitrovicės Zyrtarėt e administratės ndėrkombėtare nė Kosovė (UNMIK), nė njė prononcim pėr Kosovapress kanė pranuar tė mėrkurėn faktin se aktivitetet e tyre nuk kanė qenė tė pėrkryera pėr bashkimin e qytetit tė Mitrovicės, duke thėnė se kjo mbetet...

SHBA dhe Rusia me qėndrime tė kundėrta rreth bisedimeve Derisa Departamenti amerikan i Shtetit i ka hedhur poshtė akuzat e Serbisė se po bllokon arritjen e njė kompromisi rreth Kosovės, Moska zyrtare ėshtė shprehur pėr vazhdimin e bisedimeve...

Sejdiu: Pavarėsia e Kosovės do tė hapė perspektiva pėr zhvillim tė gjithėmbarshėm Banka Botėrore i vlerėson politikat afatmesme buxhetore tė Qeverisė sė Kosovės si bazė tė mirė pėr angazhimin e donatorėve...

Kryeparlamentari turk Toptan priti ministrin SalihajKryeparlamentari turk, Koksal Toptan, ka pritur nė njė takim ministrin kosovar tė Drejtėsisė, Jozun Salihaj, nė Ankara.

Tadiq paralajmėron “konflikt tė ngrirė” nėse Kosova shpall pavarėsi tė njėanshme Presidenti serb, Boris Tadiq tėrhoqi vėrejtjen pėr njė tė ashtuquajtur “konflikt i ngrirė”.

Shoqatat e UĒK-sė reagojnė ndaj arrestimit tė Milazim Bytyqit Organizatat e dala nga lufta e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės kanė reaguar ndaj arrestimit tė ish luftėtarit tė UĒK-sė, Milazim Bytyqit, njėherit kanė kėrkuar lirimin tij dhe tė tė gjithė luftėtarėve tė UĒK-sė qė mbahen nė burgje.

Guildmann: Problemet teknike eventuale tė mos pėrdoren pėr qėllime politike Nė ditėn e fundit tė periudhės pėr shėrbimin e votuesve, shefi i misionit tė Organizatės pėr Siguri dhe Bashkėpunim Evropian (OSBE), nė Kosovė, Tim Guildmann, u bėri thirrje partive politike garuese nė zgjedhje e 17 nėntorit qė mos t’i pėrdorin problemet teknike eventuale pėr qėllime politike.

Sindikalistėt e arsimit tė Prishtinės kėrcėnojnė me grevė tė pėrgjithshme Kryesia e Sindikatės sė Arsimit Fillor dhe tė Mesėm tė Prishtinės ka njoftuar se nėse nuk plotėsohen kėrkesat e grevistėve do tė hidhen nė grevė tė pėrgjithshme tė urisė.

Ekzekutivi u apelon sindikalistėve tė arsimit qė ta ndėrpresin grevėn e urisė Qeveria e Kosovės apeloi tė mėrkurėn nga sindikalistėt e arsimit qė tė ndėrpresin grevėn e urisė, ngase kufizimet buxhetore nuk lejojnė rritje tė pagave prej 12 pėr qind pėr shėrbyesit civil tė arsimit.

      Surroi thotė se Kuvendi ėshtė i obliguar tė debatojė pėr grevėn e sindikalistėve tė arsimit
Kryetari i Partisė Reformiste ORA-s, Veton Surroi, nė njė vizitė qė i bėri tė mėrkurėn sindikalistėve tė arsimit, tė cilėt sot kanė hyrė nė ditėn e shtatė tė grevės, u premtoi atyre se do ta shfrytėzojė pozitėn e tij pėr te ndikuar tek qeveria dhe Kuvendi i Kosovės qė tė gjendet njė zgjidhje e cila do t’i jepte fund grevės.
      Nė shenjė solidarizimi me grevistėt bojkotohet ora e parė e mėsimit Nė shenjė solidarizimi me grevistėt e SBASHK-ut, tė cilėt kanė hyrė nė ditėn e shtatė tė grevės sė urisė, tė mėrkurėn nė tė gjitha shkollat fillore dhe tė mesme tė Kosovės ėshtė bojkotuar ora e parė e mėsimit.
      Nė asnjė shkollė tė Pejės nuk mbahet ora e parė e mėsimit. Mbi 23 mijė nxėnės tė 28 shkollave fillore dhe gjashtė shkollave tė mesme tė komunės sė Pejės, nė shenjė pėrkrahjeje tė grevės sė...sindikalistėve.
      Tė gjitha shkollat e Malishevės bojkotuan orėn e parė tė mėsimit. Tė gjitha shkollat e dy niveleve, fillor dhe tė mesėm nė Malishevė, bojkotuan tė mėrkurėn orėn e parė tė mėsimit, nė pėrkrahje tė grevės...sindikalistėve.

PDK fillon implementimin e projektit “Bashkohu edhe ti”Stafi i Fatmir Limajt, kandidat i Partia Demokratike e Kosovės pėr kryetar tė Prishtinės, tė mėrkurėn ka filluar implementimin e fazės sė dytė tė projektit “Bashkohu edhe ti”...

Qeverisja efektive mund ta nxjerrė Kosovėn nga gjendja aktualeNjė qeverisje efektive, me statusin politik tė vendit tė zgjidhur, duke aplikuar politika ekonomike dhe sociale tė qėndrueshme, mund ta nxjerrin Kosovėn nga gjendja nė tė cilėn ndodhet, tė bėjnė tė mundur arritjen e objektivave dhe zhvillimin krahas vendeve tjera tė rajonit dhe tė Evropės.

KEK-u nuk premton furnizim tė rregullt me rrymė gjatė dimrit Zyrtarė tė Korporatės Energjetike e Kosovės (KEK), theksuan tė mėrkurėn pėr KosovaLive se ata gjatė gjithė sezonit dimėror do tė mundohen qė nė mėnyrė tė vazhdueshme t’i kenė nė prodhim dy njėsitė gjeneruese tė termocentralit “Kosova B” si dhe njė njėsi tė “Kosova A”, pasi qė sipas tyre, vetėm nė kėtė mėnyrė mund t’i pėrmbushin sadopak kėrkesat e qytetarėve pėr energji elektrike.

Gani Krasniqi ankohet pse emri i tij gjendet nė listėn e PDK-sė pėr deputetė Kryetari aktual i Komunės sė Malishevės, Gani Krasniqi, i ėshtė drejtuar tė mėrkurėn me njė ankesė Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve (KQZ) pse nuk ka hequr emrin e tij nga lista e kandidatėve tė Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK) pėr deputetė, ashtu siē kishte kėrkuar vet, pas mospajtimeve nė kryesinė e kėsaj partie pėr kandidimin e tij pėr kryetar tė komunės sė Malishevės.

Lufta kundėr varfėrisė s’ka lėvizur qė nga ‘99-ta, thotė Ombudspersoni Krahas pėrmirėsimit tė jetės nė fushat tjera, nė luftėn kundėr varfėrisė gjėrat nė Kosovė nuk kanė lėvizur qė nga pėrfundimi i luftės...

Jashari kėrkon rishqyrtimin urgjent tė strategjisė pėr eliminimin e varfėrisė Ushtruesi i detyrės sė Ombudspersonit, Hilmi Jashari, me rastin e Ditės ndėrkombėtare pėr eliminimin e varfėrisė, vizitoi tė mėrkurėn zonėn mė tė prekur nga varfėria nė Kosovė, atė tė Skenderajt, me ē'rast ka parė pėr sė afėrmi familjet qė jetojnė me mė pak se njė euro nė ditė.

Bletarėt gjakovarė shqetėsohen me tretjen e bletėve Nė Shoqatėn e Bletarėve ”Flora” nė Gjakovė, nė kuadėr tė sė cilės janė rreth 300 fermerė me afro 2.500 koshere bletėsh, shtohen shqetėsimet sepse ēdo ditė vijnė ankesa nga bletarėt pėr humbjen e bletėve pa gjurmė.

Gjilani bėhet sėrish nikoqir i librit Pėr tridhjetė e pestėn herė me radhė nė Gjilan, me mbėshtetje tė Ministrisė sė Kulturės, Rinisė dhe Sporteve dhe Kuvendit Komunal tė Gjilanit, ėshtė hapur Panairi i librit “Gjilani 2007”, ku botimet e tyre i kanė ekspozuar dhjetėra shtėpi botuese nga trojet shqiptare.

Babė e bir arrestohen pėr kėrcėnim tė policisė Policia rajonale e Pejės, konfirmoi tė mėrkurėn se ka arrestuar njė person 55 vjeēar dhe djalin e tij 36 vjeēar, nga fshati Llukė e Epėrme e Deēanit, pėr pengim tė kryerjes sė...detyrės.

Arrestohet njė i dyshuar pėr sulm seksual dhe njė e mitur pėr trafikim tė njerėzve Policia e Mitrovicės, konfirmoi tė mėrkurėn se ka arrestuar, nė shtėpinė e tij nė Mitrovicė, njė tė dyshuar 64 vjeēar...i dyshuar pėr sulm seksual dhe njė e mitur pėr trafikim tė njerėzve.

Policia dyshon se shpėrthimi i granatės nė Vidishiq ishte i qėllimshėm Bazuar nė rezultatet e hetimeve paraprake tė hetuesve policorė, besohet se rrethanat nė tė cilin ėshtė shkaktuar shpėrthimi nė fshatin Vidishiq, nuk janė tė natyrės aksidentale, konfirmoi tė mėrkurėn policia rajonale e Mitrovicės.

Kadriu: Kafshėt e ngordhura nuk kanė qenė tė ēmenduraShkaktari i ngordhjes sė tetė kafshėve pėr njė periudhė pesė ditore komunėn e Skenderajt, konkretisht nė fshatin Qirez, nuk ėshtė sėmundja e efemdisė ose sėmundja e lopėve tė ēmendura, por kemi tė bėjmė me njė sėmundje parazitare....

“Luftė” politike e deputetėve shqiptarė rreth komunės sė Tuzit Nė Kuvendin e Malit tė Zi ėshtė duke u vazhduar diskutimi mbi Projekt-kushtetutėn e Malit tė Zi dhe e gjithė seanca e ditės sė mėrkurės...

Irlandezja Enrajt “rrėmben” ēmimin “Man Booker Prize”Autorja irlandeze An Enrajt ėshtė fituese e ēmimit “Man Booker Prize”, njė nga ēmimet mė tė rėndėsishme tė letėrsisė nė botė.

Shtohen masat e sigurisė para takimit Rusi-Angli Mijėra policė dhe ushtarė pritet tė ruajnė rendin gjatė ndeshjes mes Rusisė dhe Anglisė, e vlefshme pėr eliminatoret e evropianit 2008, e cila do tė zhvillohet sonte nė Moskė.

...hapur:

SHBA: Negociatat kanė njė kufi  Shtetet e Bashkuara tė Amerikės pėrmes zėdhėnėsit tė Departmentit tė Shtetit kanė hedhur poshtė akuzat e kryeministrit serb, Vojislav Kostunica pėr gjoja ndėrhyrje dhe prejudikim tė statusit tė Kosovės ende pa pėrfunduar negociatat shtesė. "Ne nuk po ndėrhyjmė nė asgjė, nė fakt ne jemi duke punuar nė mėnyrė aktive si pjesė e treshes permes ambasadorit Frank Wisner pėr t'i afruar palėt. Mirėpo ėshtė e qartė si pėr ne ashtu edhe pėr anėtarėt e tjerė tė treshes se ka njė kufi sa mund t'i jepet kohė negociatave", tha dje zėdhėnėsi Tom Casey. Ai edhe njėherė ka pėrsėritur qėndrimin tashmė shumė tė qartė amerikan rreth statusit dhe tė ardhmes sė
Kosovės. "Pėr ne ėshtė e qartė dhe kėtė e kemi thėnė publikisht dhe privatisht se nėse nuk do tė vijė deri tek njė marrėveshje, atė qė ne besojmė se duhet tė ndodhė dhe ajo qė ne duam tė bėjmė pėr ecje pėrpara ėshtė njė periudhė e pavarėsisė sė mbikėqyrur tė Kosovės," tha zėdhėnėsi Casey. /S. Gashi/rtk/

Bashkimi Evropian konsideron se procesi negociator pėrfundon mė 10 dhjetor  Bashkimi Evropian mendon se duhet tė respektohet afati i caktuar nga Grupi i Kontaktit pėr pėrfundimin e procesit tė negociatave shtesė pėr Kosovėn, dhe se nuk ka nevojė pėr proces tė ri. Komisioneri evropian pėr zgjerim, Oli Rehn ka thėnė se procesi negociator duhet tė pėrfundojė mė 10 dhjetor kur raporti i Grupit tė Kontaktit i dėrgohet Sekretarit tė pėrgjithshėn tė Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki Moon."Duhet tė respektohet vendimi i Grupit tė Kontaktit nga takimi i fundit nė nivel tė ministrave tė New York. Grupi i Kontaktit, do ti dėrgoj raport para 10 dhjetorit e pastaj Kėshilli i Sigurimit duhet tė vendosė, pėrveq nėse deri atėherė nuk do tė kemi zgjdihjen me marrėveshjen e palėve", ka thėnė Rehn. Ai ia shtuar se, pėr Kosovėn, pėr Serbinė, rajonin dhe pėr BE-nė, do tė ishte mė sė miri sikur tė kishte zgjidhje me pajtimin e palėve. " Nėse ka vullnet ende ka kohė", ka pėrsėritur Rehn. Sido qė tė jetė ai ėshtė i mendimit se periudha deri nė pėrfundim tė mandatit tė Treshes duhet tė shfrytėzohet pėr negociata tė mirėfillta.

Xhefri Sajmėn: Kosova do tė jetė e pavarur por jo nė kufijtė e saj tė sotėm Xhefri Sajmėn, analist nė Institutin e Studimeve Strategjike Kombėtare, pranė Universitetit Kombėtar tė Mbrojtjes i tha Zėrit tė Amerikės se Kosova do tė jetė e pavarur, qoftė nėpėrmjet negociatave ose shpalljes sė njėanėshme tė pavarėsisė, por jo nė kufijtė e saj tė sotėm.  Megjithatė zoti Sajmėn paralajmėron kundėr shpalljes sė njėanėshme tė pavarėsisė, ose veprimeve tė tjera tė njėanėshme, qė mund tė shėrbejnė si shembull pėr akte tė ngjashme nė Maqedoni, nė Republikėn serbe tė Bosnjes dhe  nė disa rajone tė tjera nė ish teritorin e Bashkimit Sovjetik. 

Sejdiu:Lojėrat me Luginėn e Preshevės me pasoja tė paparashikueshme pėr rajonin  Presidenti Fatmir Sejdiu u bėri thirrje sot gjithė mekanizmave vendimmarrės ndėrkombėtarė qė t’ia tėrheqin vėrejtjen Serbisė, tė mos ngritė tensione nė Luginėn e Preshevės. Duke iu referuar raportit tė Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave i cili paralajmėron destabilizim tė situatės nė Luginėn e Preshevės, pas njė vendimi pėr statusin e Kosovės, Sejdiu kėrkoi edhe nga Serbia qė t’i ndėrpresė lojėrat e tilla, qė do tė mund tė ishin me pasoja tė paparashikueshme pėr rajonin.

Dobins: Nuk ka gjasa tė arrihet njė marrėveshje pėr statusin e Kosovės Ish-emisari amerikan pėr Ballkanin Xhems Dobins konsideron se nuk ka gjasa qė tė arrihet njė marrėveshje mes Prishtinės dhe Beogradit pėr statusin e Kosovės, ndonėse ekziston njė qėllim i mirė qė palėve t'u jepen tė gjitha shanset e mundshme.Nė lidhje me spekulimet se vendet pro pavarėsisė po punojnė me udhėheqėsit kosovarė qė tė pranojnė edhe njė shtyrje tjetėr nė pėrcaktimin e statusit, Dobins njė intervistė pėr radion "Evropa e lirė" tha se nuk e di qė ekziston ndonjė qėllim qė tė shtyhen kėto bisedime dhe mė tej, megjithėse, siē tha "nė kėto ēėshtje ėshtė provuar qė gjithmonė priten shtyrje". Gjithashtu Dobins mendon se nuk do ketė njė shtyrje tė mundėsisė sė votimit nė Kėshillin e Sigurimit nėse Rusia e bėn tė qartė se do vėrė veton ndaj ēdo rezolute. "Kjo do varet nga fakti nėse do ketė marrėveshje nė Grupin e Kontaktit apo jo. Nė rast tė njė marrėveshje ēėshtja do shkojė nė Kėshillin e Sigurimit. Nė tė kundėrtėn, vendet nė mėnyrė tė pavarur duhet tė vendosin se ēfarė do bėjnė", tha Dobins. I pyetur se si e sheh rolin e BE sė nė rast se nuk ka marrėveshje, Dobins tha se do tė jenė disa shtete tė Bashkimit Evropian qė ndoshta nuk do ta njohin pavarėsinė e Kosovės, si Greqia apo Qiproja. Por shumica e vendeve do ta njohin shtetin e Kosovės, theksoi Dobins. Duke folur pėr motivet e kundėrshtimit rus tė pavarėsisė sė Kosovės, Dobins tha se "ka njė mori arsyesh", si droja nga krijimi i precedentit dhe ndikimi i tij nė Ēeēeni. Padyshim ekzistojnė dhe arsyet historike siē ėshtė mbėshtetja historike tradicionale e Rusisė pėr Serbinė, tha Dobins, por siē tha, ėshtė edhe dėshira e Rusisė qė tė demonstrojė se ėshtė fuqi e madhe qė duhet trajtuar seriozisht.

Arrestohet njė 64 vjeēar pėr abuzim seksual Policia e Mitrovicės, konfirmoi se ka arrestuar, nė shtėpinė e tij nė Mitrovicė, njė tė dyshuar 64 vjeēar, mbi bazėn e dyshimit pėr sulm seksual ndaj njė femre tė mitur. Viktima e kėtij rasti ėshtė intervistuar nga hetuesit policor nėn prezencėn e zyrtarėve tė Qendrės pėr punė dhe mirėqenie sociale. Tė njėjtėn ditė, nė veri tė Kosovės, policia ka arrestuar edhe njė femėr 17 vjeēare, si e dyshuara kryesore pėr rastin trafikim me qenie njerėzore dhe detyrim pėr marrėdhėnie seksuale tė viktimės femėr 15 vjeēare, tė raportuar si tė zhdukur qė nga data 6 tetor 2007. Viktima e raportuar si e zhdukur, ėshtė lajmėruar nė stacionin policor nė Zveēan, tri ditė pas rastit tė regjistruar nė polici.


Putin e quan tė dėmshėm zgjerimin e NATO-s drejt kufijve tė Rusisė

17-10-2007 - Presidenti rus Vladimir Putin e quajti tė dėmshėm zgjerimin e NATO-s drejt kufijve tė Rusisė dhe tha se kjo nuk sjell njė atmosferė mirėbesimi nė botė.

Zoti Putin tha dje nė Teheran se zgjerimi i njė organizate ushtarako-politike si NATO-ja nuk mund t’i zgjidhė kėrcėnimet moderne si terrorizmi, trafiku i drogės apo krimi i organizuar.

Ai vuri nė dukje se NATO-ja u themelua pėr t’ju kundėrvėnė Bashkimit Sovjetik dhe Traktatit tė Varshavės, tė cilėt nuk ekzisojnė mė ndėrkohė qė NATO-ja vazhdon tė rritet.

Raundi i fundit i zgjerimit tė NATO-s nė vitin 2004 pėrfshinte Estoninė, Letoninė dhe Lituaninė, duke e shtrirė kėtė aleancė ushtarake deri te kufijtė e Rusisė. NATO-ja thotė se ka nė plan qė nė takimin tjetėr tė nivelit tė lartė nė vitin 2008 t’u ofrojė anėtarėsim vendeve qė pėrmbushin standardet e saj.

Vendet qė aspirojnė tė anėtarėsohen janė Shqipėria, Kroacia dhe Maqedonia. Gjeorgjia dhe Ukraina kanė shprehur interes pėr tė hyrė nė aleancė. //voa//

Shkrimtarja irlandeze Anne Enright fitoi ēmimin Man Booker

17-10-2007 - Shkrimtarja irlandeze Anne Enright fitoi ēmimin Man Booker pėr vitin 2007, njė nga ēmimet mė tė rėndėsishėm nė letėrsi, pėr romanin e saj rreth njė reagimeve tė njė familjeje mbi njė vetėvrasje.

Kryetari i komitetit tė ēmimeve, Howard Davies, e quajti romanin e zonjės Enright “The Gathering” tė fuqishėm dhe plot zemėrim.

Romani pėrqėndrohet nė njė familje e cila pėrpiqet tė jetojė me hitorinė e saj tė trazuar.

Zonja Enright ishte konsideruar si njė kandidate me mundėsi tė pakta pėr tė fituar ēmimin prej 100 mijė dollarėsh, i cili ėshtė i hapur pėr shkrimtarėt nga Britania, Irlanda dhe ish-kolonitė britanike.

Gjithashtu, dje gazetari dhe romancieri spanjoll, Juan Jose Millas fitoi ēmimin Planeta, ēmimi mė i lartė i Spanjės pėr letėrsinė, pėr librin e tij “The World”.

Romani autobiografik flet pėr shpėrnguljen e njė familjeje nė Madrid dhe efektet qė njė qytet i madh shkakton tek njė fėmijė.

Ēmimi spanjoll shpėrblehet me njė shumė prej 855 mijė dollarėsh. //voa//

Gazetaret pa Kufij: Eritrea, vendi me mė pak liri shtypi
Njė grup pėr tė drejtat e medias thotė se Eritrea ka zėvendėsuar Korenė e Veriut si vendi me lirinė mė tė kufizuar tė shtypit. Gazetarėt pa Kufij publikuan sot indeksin vjetor tė Lirisė Botėrore tė Shtypit.

Grupi me bazė nė Paris thotė se Eritrea u rendit nė vendin e fundit pasi ndaloi mediat private dhe futi nė burg gazetarėt qė kritikojnė qeverinė, ku katėr nga ata vdiqėn. Ministri i informacionit nė Eritrea e quajti raportin pa vlerė dhe tha se gazetarėt nga e gjithė bota punojnė lirisht nė vend.

Gazetarėt pa Kufij thonė se janė tė shqetėsuar edhe nga situata nė Birmani. Ata thonė se shtypja me dhunė e protestave nga ana e qeverisė ushtarake nuk jep premisa tė mira pėr tė ardhmen e lirive themelore nė atė vend.

Vendet nė krye tė listės janė tė gjithė nga Europa, ku Islanda ėshtė e para, e ndjekur nga Norvegjia, Estonia, Sllovakia dhe Belgjika.//voa//

...bbc:
Iraku paralajmėron Turqinė pėr kurdėt

Iraku ka paralajmėruar pėr pasoja tė rėnda pėr vendin dhe rajonin nėse Turqia ndėrmerr sulme pėrtej kufirit ndaj separatistėve kurdė nė veri tė Irakut.

Zv/kryeministri i Irakut, Barham Salih i tha BBC-sė se sulmet pėrtej kufirit mund tė nxisnin vendet fqinje qė tė ndiqnin shembullin e Turqisė.

Parlamenti turk pritet tė aprovojė tė mėrkurėn njė mocion pėr tė autorizuar ndėrhyrjen ushtarake, megjithėse kryeministri, Recep Tayyip Erdogan ka thėnė se ky lloj aprovimi nuk do tė thotė se sulmi ishte i pashmangshėm.

Kjo reflekton edhe mbėshtetjen e pėrhapur nė publik pėr njė veprim ushtarak kundėr militantėve tė PKK-sė nė veri tė Irakut.

Mocioni thotė se Turqia e ka paralajmėruar vazhdimisht Irakun qė tė marrė masa ndaj Partisė Komuniste tė Kurdistanit dhe tani opsioni ushtarak ėshtė nė tavolinė.

Vrasjet e fundit tė ushtarėve turq gjatė njė prite, pėr tė cilat ėshtė fajėsuar PKK-ja, e kanė vendosur qeverinė nėn njė presion tė madh qė tė reagojė me forcė.

Kryeministri Erdogan paralajmėroi se Turqia do tė veprojė me vendosmėri nė luftėn e saj kundėr terrorit.

Iraku dhe Amerika kanė bėrė thirrje pėr pėrmbajtje, tė shqetėsuar se veprimet ushtarake nga Turqia do tė sjellin kaos nė rajonin e vetėm relativisht tė qetė tė Irakut.

Ajo qė kėrkon Ankaraja ėshtė aksion konkret kundėr PKK-sė pėr ta parandaluar kėtė gjė.

Edhe Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki-Moon ka kėrkuar qė palėt tė pėrmbahen.//bbc//


LAJMET
E marte 16 tetor 2007
Di Stasi e Sejdiu konstatojnė se Kosova ėshtė duke forcuar demokracinė Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu deklaroi tė martėn se institucionet e Kosovės janė duke i bėrė tė gjitha pėrpjekjet e nevojshme qė edhe zgjedhjet e 17 nėntorit, sikurse edhe katėr palė zgjedhjet e kaluara, tė organizohen nė frymė demokratike dhe tė jenė mė tė mirat nė kėtė pjesė tė Evropės Juglindore.

S’ka alternativė tjetėr pėrveē pavarėsisė, thotė Sejdiu Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, tha tė martėn nė njė ligjėratė me studentė tė Universitetit “Dardania” nė Prishtinė, se pavarėsisht tendencave tė Serbisė pėr ta komprometuar procesin e zgjidhjes sė statusit, Kosova nuk...

Sejdiu: Toka e Kosovės nuk do tė hidhet nė pazar Kryetari Fatmir Sejdiu tha tė martėn se Kosova e ka thėnė shumė qartė se tokėn e vet nuk do ta hedhė nė pazar dhe se pavarėsia ėshtė akt i kryer, kurse njohja e saj ēėshtje kohe.

Daci-Krasniqi:Do tė vazhdojmė rrugėtimin drejt sukseseve Kryetari i LDD-sė, Nexhat Daci gjatė njė takimi tė martėn me kryetarin e PSHDK-sė Mark Krasniqi me bashkėpunėtorė shprehu kėnaqėsinė e tij qė LDD-ja ka bashkėpunim tė ngushtė me kėtė subjekt politik, i cili, siē u shpreh Daci, rrugėtoi me ne qė 17 vjet me radhė.

Njė granatė dore plagos vėlla e motėr nė oborrin e shtėpisė Nė oborrin e shtėpisė sė njė shqiptari nė fshatin Vidishiq tė Shalės sė Mitrovicės, ėshtė hedhur njė granatė dore nga shpėrthimi i sė cilės, kanė pėsuar lėndime dy anėtarė tė njė familjeje.

Nėse nuk luftojmė kundėr korrupsionit nuk do tė kemi shtet Njė prej mė tė kėqijave qė po na ndodh ėshtė korrupsioni. Nėse nuk kyēen tė gjithė qytetarėt dhe institucionet nė kėtė luftė do tė dėshtojmė tė arrijmė atje ku ne dėshirojmė dhe do ta paguajmė shumė lart kėtė ēmim, si dhe nuk do tė arrijmė tė kemi shtetin tonė, institucionet e mirėfillta dhe nuk do tė jemi pjesė e Evropės, tha nė njė intervistė pėr Kosovapress, drejtori i Agjencisė Kosovare Kundėr Korrupsion, Hasan Preteni.

Policia arreston Milazim Bytyēin Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK) ka konfirmuar tė martėn se njėsiti kundėr krimeve tė luftės i policisė sė UNMIK-ut, gjatė njė operacioni, i cili ka filluar nė orėn 7.00 tė mėngjesit dhe ka pėrfunduar rreth orės 13.30, ka arrestuar Milazim Bytyēin (30) nga Hallaqi i Madh i Lypjanit.

Guldimann: Ėshtė e rėndėsishme qė zgjedhjet tė arrijnė standarde tė larta Koha e pėrgatitjeve tė zgjedhjeve tė nėntorit ėshtė e shkurtėr, mirėpo ėshtė shumė e rėndėsishme qė kėto zgjedhje tė mbahen dhe tė arrijnė standarde shumė tė larta, tha shefi i misionit tė Organizatės pėr Siguri dhe Bashkėpunim Evropian (OSBE) nė Kosovė, ambasadori Tim Guldimann.

Kosova s’ėshtė nė rrugėn e duhur pėr arritjen e Objektivave tė Zhvillimit tė Mijėvjeēarit Njė raport i Programit tė Kombeve tė Bashkuara pėr Zhvillim (UNDP), pėrpiluar nga Instituti “Riinvest”, vlerėsohet se Kosova nuk ėshtė nė rrugėn e duhur pėr t’i arritur objektivat qė pėrfshijnė zvogėlimin e varfėrisė, arsimimin, shėndetin e nėnave, barazinė gjinore, luftėn kundėr vdekshmėrisė sė fėmijėve, AIDS-it dhe sėmundjeve tjera, qėndrueshmėrinė e mjedisit dhe partneritetin global.

Sejdiu pėruron “Rrugėn e pavarėsisė” nė Saradran tė Istogut Jemi nė fazėn pėrmbyllėse tė statusit politik tė Kosovės, kanė mbetur edhe pak ditė tė punės sė madhe qė bėhet, por kanė mbetur edhe shumė punė tė tjera qė tė bėjmė bashkė nė ecjen e mėtejshme. Kosova falė punės sė saj, falė sakrificės sė djemve tė saj, falė djersės dhe shkrirjes pėr kėtė vizion politik tė brezave tė shumtė, dhe falė miqve tanė, ka mbėrritur nė kėtė kohė, qė pėr pak kohė do tė pėrfundojė edhe ēėshtja e statusit“, tha kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu.

Thaēi thotė se PDK ka plan pėr rritjen e numrit dhe pagave tė punėtorėve Krerėt e Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), gjatė prezantimit tė Kornizės programore pėr rritje tė qėndrueshme ekonomike, theksuan se qeveria e ardhshme e Kosovės, pėrmes kėtij projekti, do tė jetė nė gjendje qė tė krijojė njė stabilitet makroekonomik, rritje tė numrit tė tė punėsuarve, pėrmirėsimin e politikave tė tregtisė sė jashtme si dhe krijimin e kushteve normale pėr zhvillimin e arsimit dhe sektorit tė energjisė.

Kėrkohet trajtim global i trafikimit me njerėzTrafikimi i qenieve njerėzore ėshtė njė krim i tmerrshėm qė shkatėrron jetėt e viktimave nė tėrė botėn si meshkujve, femrave dhe fėmijėve, tė cilėt pėrdoren pėr njė varg shfrytėzimesh, duke pėrfshirė shfrytėzimin seksual, thonė zyrtarėt vendorė e ndėrkombėtar.

Bjeshkėt e Nemuna pėrgatiten pėr investime nė turizėm Nė kuadėr tė projektit qė ėshtė nė zhvillim e sipėr pėr identifikimin dhe zhvillimin turistik tė Bjeshkėve tė Nemuna, Agjencia Kosovare e Turizmit (KOTAS), ka prezantuar tė hėnėn nė Pejė produktin turistik pėr bjeshkėt qė shtrihen nė Rrafshin e Dukagjinit.

Grbic shprehet i kėnaqur me kthimin, por kėrkon mė shumė para pėr ri-integrim Ministri pėr Kthim dhe Komunitete, Branislav Grbic, i vetmi serb nė Qeverinė Ēeku, u shpreh tė martėn i kėnaqur me zbatimin e projektit pėr kthimin e tė zhvendosurve.

Nė Mal tė Zi ende ndodhen 24 mijė refugjatė, shumica nga Kosova Nė Malin e Zi edhe sot e kėsaj dite ndodhen 24 mijė persona tė zhvendosur nga hapėsirat e ish-shtetit monist....

Mazhoranca e quan kushtetutė tė unitetit, kurse opozita tė thellimit tė pėrēarjeve Kuvendi i Malit tė Zi ka filluar, tė martėn, shqyrtimin e Propozim-kushtetutės sė re.

...hapur:

SHBA: Zgjidhja pėr Kosovėn ėshtė pavarėsia  Shtetet e Bashkuara tė Amerikės mendojnė se zgjidhja pėr Kosovėn ėshtė pavarėsia, tha dje zėdhėnėsi i Departmentit tė Shtetit duke dhėnė pėrgjigjje nė pyetjen se cfarė mendonte Washingtoni lidhur me propozimin e delegacionit serb pėr njė status tė njė autonomie substanciale pėr Kosovėn, propozim tė cilin ata e bėnė nė takimin e sė dielės nė Bruksel. "Pavarėsia si njė zgjidhje ishte edhe propozimi i Z. Ahtisaari pas njė periudhe tė gjatė takimesh midis dy palėve. Propozimi i serbėve ėshtė pėrsėritje e qėndrimit tė tyre tashmė tė vjetėr lidhur me kėtė
ēėshtje. Ka mbetur ende pakėz kohė pėr negociata, mirėpo mendoj se pikėpamja e SHBA mbetet shumė e qartė", tha dje zėdhėnėsi i Departmentit tė Shtetit Tom Casey. Ai theksoi se takimi nė Bruksel ishte njė takim i dytė i drejtpėrdrejt nė tė cilin treshja ndėrkombėtare solli bashkė pėrfaqėsuesit e Kosovės dhe tė Serbisė. Ai tha se secila palė poashtu ka pasur edhe takime tė veēanta me treshen nė pėrpjekje pėr tė arritur marrėveshje nė disa fusha. "Ju e dini se kjo ėshtė njė ēėshtje e vėshtirė, mirėpo treshja do tė vazhdojė me pėrpjekjet e saj. Siē e dini Sekretari i Pėrgjithshėm ka kėrkuar njė raport tė treshes mė 10 dhjetor lidhur me pėrpjekjet e
tyre pėr statusin. Do ta shohim se deri ku do tė mbėrrijmė", tha Casey duke shfaqur dėshirėn e SHBA-sė pėr njė marrėveshje midis palėve e cila do tė ishte e pranueshme pėr tė gjithė. "Mirėpo, ashtu sic edhe kemi thėnė, nėse nuk do tė ketė njė marrėveshje deri me 10 dhjetor, atėherė atė qė presim tė ndodhė ėshtė
tė lėvizim pėrpara, siē e dini, me njė pavarėsi tė mbikėqyrur pėr Kosovėn nė pėrputhje me propozimin e z. Ahtisaari", tha dje pėrsėri zėdhėnėsi i Departmentit tė Shtetit duke pėrsėritur tė tretėn herė brenda javės qėndrimin tashmė shumė tė qartė tė Washingtonit pėr
pavarėsinė e Kosovės. /s.gashi/rtk/

Bisedimet nė Vjenė pa kufizime nga ana e Treshes "Shqiptarėt dhe serbėt edhe nė Vjenė do tė bisedojnė pėr ēka tė dėshirojnė. Atyre nuk do t’iu kufizohet e drejta e propozimit tė temave me kurrfarė “dokumenti restrikcionesh apo drafti pune”, ka pohuar pėr RTK-nė njė burim diplomatik i afėrt me Treshen, duke thėnė se Wisner, Ishinger dhe Harqenko do tė mund tė propozojnė tema, por nuk do t’i kufizojnė delegacionet pėr tė biseduar. “Nuk do tė ketė kurrfarė restrikcionesh nė tema. Propozime do tė ketė, por delegacionet janė tė lira pėr tė biseduar pėr ēka tė dėshirojnė sikurse nė takimet e kaluara”, tha burimi diplomatik.
Delegacionet e Prishtinės dhe Beogradit mė 22 tetor do t’i rikthehen Vjenės, sėrish pėr tė negociuar pėr statusin e Kosovės.

Arrestohet njė i dyshuar pėr vrasje tė 14 serbėve nė qershor tė 99-ės Nė orėt e hershme tė mėngjesit SHPK-ja ka ndėrmarr njė aksion me ē’rast ėshtė arrestuar njė i dyshuar pėr krime lufte nė Kosovė. Zėdhėnėsi i SHPK-sė Veton Elshani deklaroi se operacioni ėshtė zhvilluar nė fshatin Hallaq i Madh komuna e Lipjanit. Sipas burimeve tjera i arrestuari dyshohet se ka marrė pjesė nė vrasjen e 14 serbėve mė 23 qershor tė vitit 1999.

Realizohen sukseshėm projektet e riintegrimit tė tė kthyerve Ministri pėr Kthim dhe Komunitete Mirosllav Gėrbiq, deklaroi se gjatė vitit 2007, pėrpos disa projekteve tė rėndėsishme pėr kthimin e tė zhvendosurve, pėr herė tė parė janė realizuar edhe projekte pėr riintegrimin e tyre qė pėrfshijnė njė shumė prej 5 milion eurosh. Kėto komente, Gėrbiq i bėri nė Qendrėn Mediale nė Ēagllavicė, ku u prezentua puna e ministrisė dhe planet pėr tė ardhmen. Gėrbiq, tha se edhe gjatė vitit 2008, ministria do tė vazhojė me kėtė trend tė realizimit tė projekteve pėr kthimin e tė zhvndosurve por, theksoi nevojėn pėr mė shumė mjete financiare. Gėrbiq tha se kėshtu do tė vazhdohet edhe mė tej ku pėr vitin 2008 janė paraparė 21 projekte nė vlerė 20 milion euro. Mirėpo ai ka shtuar se me buxhetin prej 5 milion euro nuk mund tė realizohet plani. Gėrbiq ka falėnderuar bashkėpunimin e ngushtė me UNDP-nė, UNHCR-nė, UNMIK-un pėr ndihmėn e dhėnė nė kėtė proces. Shefi i UNDP-sė, Frode Mourionjo dhe ai i UNHCR-sė, Majkėll Posmajer, thanė se janė tė kėnaqur me bashkpunimin dhe premtuan se ndihma e tyre do tė vazhdojė.

Fillon ndėrtimi i shkollės nė Lum tė Madh tė Vushtrrisė Nė fshatin Lum i Madh tė Vushtrrisė u vu gurėthemeli i ndėrtimit tė shkollės sė re. Kryetari i Kuvendit komunal Muharrem Shabani e vlerėsoi shumė tė nevojshėm ndėrtimin e kėsaj shkolle pėr banorėt e kėtij fshati. Kuvendi komunal, organizata CDF dhe banorėt kanė investuar mbi 117 mijė euro, ndėrkaq ndėrtimi i saj pritet tė pėrfundojė nė fund tė kėtij viti.

Sot pėrurohet segmenti rrugor Bajė-Zallē dhe Saradran-Dobrushė Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu sot do tė pėrurojė rrugėn Bajė-Zallē dhe krahun rrugor Saradran-Dobrushė tė komunės sė Istogut, nė njė gjatėsi prej 13 km. Realizimi i kėtij projekti qė ka rėndėsi tė shumėfishtė pėr banorėt e kėsaj ane, ka kushtuar rreth 1 milion e 300 mijė euro dhe ėshtė financuar nga Ministria e Transportit dhe Postė Telekomunikacionit, Kuvendi Komunal i Istogut dhe komuniteti.

Kthehen 12 familje rome nė Mitrovicė Pas tetė vjet tė mbijetesės nėpėr kampe, familja katėr- anėtarėshe e Jusuf Qosajt, ėshtė kthyer sot nė lagjen e saj, nė njė apartament tė ri. Nė kėtė lagje, sot janė kthyer edhe 13 familje tė tjera rome, tė cilat po ashtu kanė jetuar nėpėr kampe tė ndryshme brenda Kosovės.Nė “Lagjen e Romėve” deri mė tani janė rindėrtuar katėr objekte pėr banim kolektiv dhe 36 objekte private me 54 njėsi banimi. Sipas zyrtarėve pėr kthim nė Kuvendin Komunal tė Mitrovicės, nė kėtė lagje janė kthyer mbi 60 familje rome, dhe tė martėn pritet kthimi nga Serbia dhe Mali i Zi edhe i dhjetė familjeve tė tjera rome, tė cilat do tė vendosen nė apartamentet e posapėrfunduara. Kthimin e tė gjitha kėtyre familjeve rome nė lagjen e tyre e kanė mundėsuar Qeveria Norvegjeze e cila ka dhėnė mbi 2 milionė euro, AER- mbi njė milion, Qeveria e Kosovės, 200 mijė euro, PSSP-ja-250 mijė, ndėrkaq Qeveria Finlandeze mbi 100 mijė euro, si dhe DRC-ja e cila ka financuar ndėrtimin e dy apartamenteve tė fundit.

Sot zgjidhen pesė anėtarėt e rijnė jo tė pėrhershėm tė KS Kuvendi i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara do tė zgjedh sot me vota tė fshehta pesė anėtarė tė rijnė jo tė pėrhershėm tė Kėshillit tė Sigurimit. Nė vend tė pėrfaqėsuesve Kongos, Ganės, Perusė, Katarit dhe Sllovakisė, tė cilėve u skadon mandati mė 31 dhjetor, do tė zgjedhėn pesė anėtarė tė rijnė, tė cilėt do ta marrin mandatin nga 1 janari i vitit 2008.

Kriza nė tregun banesor frenon shitimin ekonomik nė SHBA Kriza gjithnjė e mė thellė nė tregun amerikan tė shitjes sė banesave dhe shtėpive do tė jetė “njė fren i rėndėsishėm” nė shtimin amerikan tė ekonomisė edhe nė vitin e ardhshėm, andaj nevojitet kohė...


LAJMET
E hėnė 15 tetor 2007

Shefat e diplomacive tė BE-sė diskutojnė sot pėr Kosovėn dhe Serbinė Zgjidhja e statusit tė Kosovės dhe bashkėpunimi i Serbisė me Tribunalin e Hagės, do tė jenė nė mesin e temave gjatė takimit tė ministrave tė Punėve tė Jashtme tė Bashkimit Evropian, qė mbahet sot nė Luksemburg.

Ekipi i Unitetit sėrish kthehet nga njė takim i dėshtuar pėr statusin Ekipi i Unitetit, i cili tė hėnėn kthehet nga Brukseli, ka refuzuar kategorikisht ofertėn e palės serbe pėr autonomi, ndėrkohė qė nė kėtė takim edhe njė herė ka ofruar Traktatin e fqinjėsisė sė mirė, si dy vende tė pavarura.

Sejdiu: Janė refuzuar tėrėsisht propozimet e Beogradit Udhėheqėsit kosovarė dhe ata serbė, pas takimit tė mbajtur nė ndėrtesėn e Kėshillit tė Ministrave tė BE-sė nė Bruksel, deklaruan se nuk kanė arritur asnjė marrėveshje.

Moisiu: Tirana dhe Prishtina duhet tė jenė mė agresive nė trajtimin e problemeve tė statusit tė Kosovės Ish presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, thotė se Tirana dhe Prishtina duhet tė jenė mė agresive nė trajtimin e problemeve tė statusit pėrfundimtar tė Kosovės.

Lėvizja “Vetėvendosje” bėn thirrje pėr mos dalje nė zgjedhjeAktivistėt e Lėvizjes “Vetėvendosje”, tė dielėn u kanė bėrė thirrje qytetarėve tė mos dalin nė zgjedhjet e 17 nėntorit...

SBASHK: Pėr hir tė nxėnėsve dhe prindėrve po vetėflijohemi Megjithėse greva e urisė e sindikalistėve tė arsimit ka hyrė nė ditėn e pestė, Ministria e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė (MASHT), deri tani nuk ka ofruar ndonjė zgjidhje pėr plotėsimin e kėrkesave tė tyre, tė cilat kryesisht kanė tė bėjnė me rritjen e pagave tė shėrbyesve civilė nė sektorin e arsimit, krahas rritjes sė pagave tė mėsimdhėnėsve prej 12 pėr qind.

Ngrohtorja kryeqytetase premton cilėsi shėrbimi, por kėrkon edhe kompensimin material Zyrtarė tė ndėrmarrjes pėr ngrohje qendrore nė Prishtinė, “Termokos”, konfirmuan tė hėnėn pėr KosovaLive, se prej orės 04:00 tė mėngjesit, nė shumicėn e lokaliteteve, ka filluar sistemi i ngrohjes, ndėrsa nė ato ndėrtesa nė tė cilat nuk ka ende, ngrohja fillon pasdite apo mė sė largu brenda dy ditėve.

Nė qendėr tė Vitisė vritet me armė zjarri njė 21-vjeēar Njė 21-vjeēar ka humbur jetėn si pasojė e plagėve tė marra nė qendėr tė Vitisė, kur njė person...qellon mbi te.

Ekspertėt thonė se kushtetuta malazeze ka anashkaluar interesat e qytetarėve Kjo ėshtė kushtetutė e ujdisė sė politikanėve e jo e aktit mė tė lartė juridik, i cili kujdeset mbi interesat e qytetarėve...

Ēmimin Nobel pėr ekonomi e fitojnė tre amerikanė Ekonomistėt amerikanė Leonid Harvic, Erik Maskin dhe Roxher Mierson fituan ēmimin e sivjetmė Nobel pėr ekonomi, njoftoi tė hėnėn Komiteti pėr ndarjen e shpėrblimit.

“Interkontinental” hap hotele nė Rusi dhe Ukrainė Grupi amerikan i hoteleve “InterContinental Hotels Group” (IHG) planifikon deri nė vitin 2010 ndėrtimin e 16 hoteleve tė klasave tė ndryshme nė Rusi dhe Ukrainė.

Nė Teatrin “Dodona” shfaqet komedia “Burrat e dėshpėruar” Tė martėn nė Teatrin “Dodona” shfaqet komedia “Burrat e dėshpėruar” nė regji tė Elmaze Nurės.

Kualifikimet pėr botėrorin 2010: Kolumbia – Brazili 0:0 Kolumbia dhe Brazili tė dielėn pas mesnate (sipas kohės sonė) nė ndeshjen e fundit tė rrethit tė parė tė kualifikimeve pėr kampionatin botėror tė vitit 2010 nga zona e Amerikės sė Jugut kanė luajtur pa gola 0:0.

...hapur:

Kėshilli i ministrave tė BE-sė diskuton pėr Kosovėn Kėshilli i Ministrave tė Bashkimit Evropian, sot nė Luksemburg, do tė shqyrtojė ēėshtjen e Kosovės. Shefi i diplomacisė sė BE-sė, Havier Solana, do t`i informojė ministrat pėr rezultatet e bisedimeve tė djeshme mes Prishtinės dhe Beogradit, qė u zhvilluan nė Bruksel. Po nė kėtė takim, kryeprokurorja e Tribunalit tė Hagės, Karla Del Ponte, do tė raportojė pėr shkallėn e bashkėpunimit me autoritetet e Beogradit.

Kosova vitin e ardhshėm do tė jetė shtet i pavarur, thotė kongresisti Kirk "Ne fituam luftėn fizike nė Kosovė, dhe sė shpejti do ta fitojmė edhe luftėn diplomatike, dhe se Kosova pėrfundimisht do tė fitojė pavarėsinė e saj kaq tė pritur", u shpreh kongresisti amerikan Mark Kirk.
Nė njė takim me pėrfaqėsuesit e komunitetit shqiptar nė Ēikago, Kirk theksoi se pavarėsisht zvarritjes sė procesit, ėshtė e sigurtė se Kosova vitin e ardhshėm do tė jetė shtet i pavarur, megjithė divergjencat nė mes tė shteteve tė BE-sė dhe kundėrshtimeve tė Rusisė.

...nga Zėri Amerikės:
Mbyllen pa rezultat bisedimet mes Prishtinės dhe Beogradit
15-10-2007 - Bisedimet mes delegacioneve tė Kosovės dhe Serbisė pėr tė ardhmen e Kosovės pėrfunduan dje nė Bruksel pa shėnuar pėrparim.
Presidenti i Kosovės Fatmir Sejdiu tha se serbėt pėrsėri nuk ofruan asgjė mė shumė se autonominė. Ai tha se Kosova e hedh poshtė plotėsisht njė ofertė tė tillė.
Ministri i Jashtėm serb Vuk Jeremic tha se shqiptarėt thjesht po presin qė tė vijė 10 dhjetori. Kosova thotė se do tė shpallė pavarėsinė pak ditė pas kėtij afati nėse nuk arrihet njė marrėveshje.
Tė dyja palėt thonė se do tė takohen pėrsėri mė 22 tetor me pėrfaqėsusuesit e Shteteve tė Bashkuara, Rusisė dhe Bashkimit Evropian.//voa//

BBC:
Takimi i Brukselit pa rezultat

Ka pėrfunduar pa ndonjė rezultat konkret raundi i dytė i bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, tė mbajtura nė Bruksel, me ndėrmjetėsimin e treshes SHBA-BE-Rusi.
Nė njė deklaratė tė lėshuar pas takimit nga ndėrmjetėsit ndėrkombėtarė thuhet se Beogradi ka sqaruar mė tej propozimet e veta pėr autonominė e Kosovės brenda Serbisė, ndėrsa Prishtina e ka elaboruar propozimin e saj pėr fqinjėsi tė mirė dhe bashkėpunim ndėrmjet dy shteteve tė pavarura, si dhe zbatimin e plotė tė tė drejtave tė pakicave.
Njė raund i ri i bisedimeve ndėrmjet palėve pritet tė mbahet mė 22 tetor nė Vjenė.
Nė kėtė takim Treshja ndėrmjetėsuese ndėrkombėtarė pritet tė japė vlerėsimet e saj lidhur me bisedimet e deritanishme ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit dhe t'i shqyrtojė ato me palėt nė bisedime.//bbc//

 Media ruse njofton pėr njė plan pėr atentat ndaj Presidentit Putin nė Iran
 15-10-2007 - Sipas medias ruse, Presidenti Vladimir Putin ėshtė njoftuar pėr njė komplot me qėllim vrasjen e tij kur ai tė kryejė njė vizitėn nė Iran kėtė javė.
Agjensia e lajmeve Interfax tha tė dielėn se disa persona ishin pėrgatitur pėr sulme vetvrasėse me qėllim eliminimin e zotit Putin.
Kremlini nuk ka dhėnė komente. Por njė anėtar i komisionit parlamentar pėr sigurinė tha nė televizionin rus se informacioni erdhi nga burime tė shėrbimeve tė zbulimit tė cilat konsiderohen shumė tė besueshme.
Ministria e Jashtme e Iranit i quajti njoftimet krejtėsisht tė pabaza dhe tha se ato kanė si qėllim qė tė minojnė marrėdhėniet Ruso- Iraniane.
 Zoti Putin ka planifikuar tė arrijė nė Teheran sot dhe ka nė plan tė takohet me Presidentin e Iranit Mahmoud Ahmadinejad. Ata kanė nė plan tė marrin pjesė nė takimin e nivelit tė lartė tė sė martės pėr vendet e Detit Kaspik.//voa//


LAJMET
E dielė 14 tetor 2007

U mbajt takimi i dytė i drejtpėrdrejtė mes Prishtinės dhe Beogradit  Nė ndėrtesėn e Kėshillit tė Ministrave tė BE-sė, nė Bruksel u mbajt takimi i dytė i drejtpėrdrejtė i Prishtinės dhe Beogradit, me ndėrmjetėsimin e Treshes negociatore tė Grupit tė Kontaktit. Nė delegacionin e Kosovės morėn pjesė tė gjithė anėtarėt e Grupit tė Unitetit, ndėrsa Serbia pėrfaqėsohej nė nivel tė ministrave.
Bashkimi Europian u bėri thirrje negociatorėve serbė dhe shqiptarė tė pėrshpejtojnė bisedimet pėr tė ardhmen e Kosovės.
I dėrguari i Bashkimit Europian Wolfgang Ischinger tha sot nė Bruksel se afati i 10 dhjetorit i caktuar nga Kombet e Bashkuara pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės po afrohet me shpejtėsi pa ndonjė pėrparim tė dukshėm nė bisedime.
Deri tash ekzistojnė "elementė inkurajues" nė bisedimet, por "nuk mjaftojnė", tha para takimit Wolfgang Ischinger. Diplomati gjerman u bėri thirrje palėve qė tė marrin "vendime tė dhembshme", nė mėnyrė qė tė shėnohet kthesė nė bisedimet, dhe shtoi se koha pėr kompromis ėshtė e shkurtėr.
"Nuk ėshtė ēėshtja qė tė mė bindin mua, por tė bindin njėri-tjetrin", tha Ischineger, pėr tė shtuar se sot nė Bruksel dhe javėn e ardhshme nė Vjenė do tė shihet nėse mund tė shkohet pėrpara, meqė, siē tha ai, kjo do tė ketė "rėndėsi vendimtare" pėr procesin.
Ischinger gjithashtu u ka bėrė thirrje vendeve anėtare tė BE-sė qė tė lehtėsojnė regjimin e vizave pėr qytetarėt nga Serbia, duke pohuar se ky hap mund tė ndihmojė nė bisedimet pėr tė ardhmen e Kosovės.

Ēeku: Pavarėsia e Kosovės ėshtė e sigurtė dhe e pashmangshme Pavarėsia e Kosovės ėshtė e sigurtė dhe e pashmangshme, ka thėnė pėr tė pėrditshmen sllovene "Dello", kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku. Ai ka shtuar se autoritetet nė Prishtinė, 120 ditėt e bisedimeve shtesė janė duke i shfrytėzuar pėr pėrgatitje, dhe se pėr shkaqe tė njohura nuk ka asnjė kuptim qė pėr pavarėsinė tė bisedohet me Serbinė.

Anulohet protesta e Gardės sė Car Llazarit Ėshtė anuluar protesta e paralajmėruar pėr sot e Gardės sė Car Llazarit tė cilėt kishin thėnė se do tė protestonin . kundėr pavarėsisė sė Kosovės. Protesta ishte paraparė tė mbahej nė orėn 15 pranė urės sė lumit Ibėr nė pjesėn veriore tė Mitrovicės. Mė herėt, autoritetet e rendit kishin paralajmėruar se pjesėtarėt e Gardės nuk do tė lejoheshin tė hyjnė nė Kosovė, dhe se nėqoftėse do tė hasnin nė ta, do t'i arrestonin.

Koshtunica: Serbia nuk do ta njohė Kosovėn Kosova asnjėherė nuk do tė jetė shtet i pavarur, pavarėsisht presioneve, kushtėzimeve dhe kėrcėnimeve me tė cilat do tė pėrballet Serbia, tha kryeministri serb, Vojisllav Koshtunica.

...hapur:
Bruksel: Takimi i dytė mes Prishtinės dhe Beogradit
14-10-2007 -Bashkimi Europian u bėri thirrje negociatorėve serbė dhe shqiptarė tė pėrshpejtojnė bisedimet pėr tė ardhmen e Kosovės. I dėrguari i Bashkimit Europian Wolfgang Ischinger tha sot nė Bruksel se afati i 10 dhjetorit i caktuar nga Kombet e Bashkuara pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės po afrohet me shpejtėsi pa ndonjė pėrparim tė dukshėm nė bisedime. Udhėheqja shqiptare e Kosovės ka kėrcėnuar se do tė shpallė nė mėnyrė tė njėanėshme pavarėsinė nėse nuk arrihet marrėveshje me Beogradin deri mė 10 dhjetor. Ndėrsa Serbia nuk pranon tė heqė dorė nga Kosova. Rusia, aleate e vjetėr e Serbisė, e cila gjithashtu pėrfaqėsohet nė treshen diplomatike, thotė se ėshtė kundėr ēdo zgjidhjeje qė nuk mbėshtetet njėkohėsisht nga tė dyja palėt. Si Bashkimi Europian ashtu edhe Shtetet e Bashkuara mbėshtesin pavarėsinė pėr Kosovėn. //voa//

...intervista:
Thaēi: Mes Prishtinės dhe Beogradit, asnjė afrim nė qėndrime

H.ThaēiZėri Amerikės-14 10 2007 - Nė Bruksel pėrfundoi takimi i dytė i drejtpėrdrejtė mes Prishtinės dhe Beogradit si pjesė e bisedimeve shtesė me ndėrmjetėsinė e treshes ndėrkombėtare. Zėri i Amerikės zhvilloi njė intervistė pas takimit me zotin Hashim Thaēi, anėtar i ekipit negociues shqiptar dhe kryetar i Partisė Demokratike tė Kosovės.

Zėri i Amerikės: Zoti Thaēi, na jepni ju lutem njė karakterizim pėr takimin e sotėm me delegacionin e Beogradit. A kanė ndryshuar sadopak qėndrimet e palėve?

Hashim Thaēi: Takimi i sotėm ka qėnė takim i dėgjimit dhe shkėmbimit tė ideve pėr tė ardhmen e Kosovės. Prishtina dhe Beogradi vazhdojnė tė kenė dallime esenciale. Pretendimi i Beogradit ėshtė qė tė ofrohet njė autonomi substenciale pėr Kosovėn ndėrsa qėndrimi i prerė i Prishtinės ėshtė respektimi i vullnetit tė qytetarėve tė Kosovės pėr shtet tė pavarur dhe sovran. Kosova dhe Serbia nuk mund tė qėndrojnė nė njė Serbi tė pėrbashkėt dhe sovrane siē pretendon Beogradi. Pėr Kosovėn ėshtė vetėm njė zgjidhje, Kosova shtet i pavarur dhe demokratik. Kjo ėshtė zgjidhja e arsyeshme, e domosdoshme, e drejtė dhe mendoj se shpejt ēėshtja e Kosovės nė relacion me Serbinė do tė hyjė nė marrėdhėnie tė reja ndėr-shtetėrore. Ēėshtja e Kosovės me Serbinė nuk ėshtė punė kompetencash apo intutucionesh tė pėrbashkėta siē pretendojnė autoritetet nė Beograd. Ne do ta vlerėsojmė interesimin nė drejtim tė Beogradit pėr serbėt qytetarė tė Kosovės por gjithēka duhet tė shkojė permes bashkėpunimit me institucionet legjitime tė Kosovės. Pra mund tė them edhe njėherė se janė dallime tė mėhershme. Beogradi ka prezantuar njė ofertė tė regresit dhe tė sė shkuarės ndėrsa ne kemi prezantuar realitetin kosovar, ne kemi prezantuar vizionin pėr tė ardhmen, vizionin qė garanton prespektivė pėr Kosovėn demokratike, pėr Kosovėn si vend i gjithė qytetarėve tė saj dhe natyrisht vizionin qė garanton paqe dhe stabilitet nė rajon.

Zėri i Amerikės: Nėse nuk ka shenja pėr marrėveshje, a ėshtė e drejtė tė thuhet se kėto takime bėhen thjesht pėr tė pėrmbushur njė zotim para komunitetit ndėrkombėtar?

Hashim Thaēi: Kėto takime janė takime shtesė tė dėgjimit tė njėri-tjetrit, tė shkėmbimit tė ideve tė ndryshme por asesi nuk mund tė thuhet se ka afrim nė qasjen pėr zgjidhjen, apo kompromis, pėr statusin politik. Pretendimi i serbėve ėshtė pretendim i cili ėshtė i njohur pėr opinionin nė Kosovė, dhe komunitetit ndėrkombėtar ėshtė njė pretendim i cili ka gjeneruar njė gjenocid nė Kosovė ndėrsa ne kemi prezantuar vizionin tonė pėr tė ardhmen, shtet demokratik, vend ku do tė respektohen tė drejtat e njeriut dhe natyrisht njė vizion i cili hap prespektivė tė sigurtė dhe shumė tė qartė pėr integrimin e Kosovės nė strukturat e Bashkimit Evropian dhe ato euroatlantike.

Zėri i Amerikės: Ēfarė prisni tė ndodhė pas dhjetė dhjetorit?

Hashim Thaēi: Relativisht pas 10 dhjetorit do tė ndodhė qartėsia e madhe. Do tė ndodhė qartėsia dhe unifikimi dhe i komunitetit ndėrkombėtar nė raport me Kosovėn ndėrsa institucionet e Kosovės duhet tė shkojnė nė hapat e rėndėsishėm tė vendim-marrjes pėr shtet dhe bindjen nė raport me komunitetin ndėrkombėtar pėr njohjen ndėrkombėtare.

Zėri i Amerikės: A do ta shpallni ju pavarėsinė pas kėsaj date?

Hashim Thaēi: Institucionet e Kosovės do t’i marrin pėrgjegjėsitė e duhura nė kohėn e duhur dhe natyrisht do tė marrin vendimin e duhur, vendimin pėr shtet.

Zėri i Amerikės: Zoti Thaēi, ekipi i unitetit, nuk duket shumė unik pėr sa i pėrket veprimeve pas dhjetė dhjetorit. Njė pjesė kėrkon shpalljen e menjėhershme tė pavarėsisė, ndėrsa ju u pėrkisni atyre qė kėrkojnė qė kjo tė bėhet vetėm me miratimin e Uashingtonit dhe Brukselit. A ėshtė pėr ju shqetėsues fakti qė pikpamjet nuk janė tė njėjta?

Hashim Thaēi: Kosova ėshtė unike dhe shumė e pėrgatitur pėr shtet, edhe si qytetarė edhe si politikė. Unė pėrfaqėsoj vizionin qė duhet tė kemi njė fillim tė suksesshėm, fillimin e implementimit tė procesit tė pavarėsisė dhe asesi tė hymė nė ndonjė ngatėrresė tė panevojshme tani nė finalen e madhe tė njohjes ndėrkombėtare tė Kosovės. Kosova mė tepėr sesa deklarime dhe rideklarime ka nevojė mė tepėr pėr vendim dhe njohje ndėrkombėtare tė pavarėsisė. Por nė ēdo moment Kosova duhet tė jetė unike dhe duhet tė respektojė vizionin pėr shtet dhe njė vizion modern pėr integrim.

Zėri i Amerikės: Shumė vėzhgues e shikojnė qėndrimin tuaj mė tė moderuar si pjesė e pėrpjekjeve tuaja pėr tė siguruar mbėshtetje nė garėn zgjedhore, mė konkretisht pėr tė realizuar synimin pėr tė marrė postin e kryeministrit. A ėshtė e saktė kjo?

Hashim Thaēi: Pavarėsia e Kosovės nuk ėshtė e lidhur me garėn zgjedhore, nuk ėshtė e lidhur me poste ministrore, kryeministrore apo presidenciale. Pėrgjegjėsitė institucionale tash e tutje do t’i pėrcaktojė vetė legjitimiteti qytetar dhe jo makinacionet e ndryshme politike prandaj synimi im kryesor ėshtė sot zyrtarizimi i pavarėsisė, implementi i kėtij vullneti i qytetarėve tė Kosovės, i sakrificės sė hershme tonėn dhe natyrisht i vizionit tone pėr integrim dhe qėndrimi im ėshtė i pėrgjegjshėm dhe asesi nė garėn e komplikuar apo tė kalkulimeve tė ndryshme. Qėndrimi im buron prej vullnetit tė qytetarėve tė Kosovės. //voa//

shtojca:

DEBAT
14 tetor 2007

         ...nga: Ramush Tahiri
Ēka pas 10 dhjetorit?

Ka kaluar mė se njė vit qė kur nė njė emision nė televizionin publik tė Kosovės anėtari i Ekipit tė Unitetit Veton Surroi jo pa mburraveci, duke dashur tė ironizojė Fatmir Sejdiun, i cili pat deklaruar marsin pėr muajin e shpalljes sė pavarėsisė, kishte  thėnė:  “Unė nuk e dijė ditėn por e dijė orėn e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės”.

Mė pastaj duke filluar tė shpjegoj se si nė orėn dhjetė mblidhet kryesia e Kuvendit dhe nė orėn 12 Parlamenti i Kosovės  nė mbledhjen solemne ... dhe nė orėn 13 kėtė pavarėsi do ta njihnin SHBA dhe vendet e Bashkimit Evropian...

Kosova me dy tė rinj tė vrarė e me dhjetėra tė plagosur, nė demonstratat paqėsore , ende po e pretė pavarėsinė.

Ekipi i Unitetit me parat e popullit i vazhdon  endjet nėpėr botė, duke mos lėnė asgjė mangut nė deklamimet e veta krekosėse pas kthimit nė Unmikistan . Kėshtu ndodhi edhe dje pas kthimit nga Britania e Madhe, me ministrin e jashtėm tė cilit vend u takuan tė gjithė tokė, si krerėt e fiseve tė Afganistanit, pėr tė mos biseduar asgjė pėr marrėdhėniet bilaterale, as pėr marrėdhėniet ekonomike, as pėr investimin e ndihmėn e kapitalit britanik nė Kosovė, nuk biseduan as pėr lehtėsimin e udhėtimit tė qytetarėve tė Kosovės, as pėr mundėsinė e punėsimit, as pėr marrėdhėniet kulturore, bile nuk u bisedua as pėr vėnien e marrėdhėnieve diplomatike as pėr hapjen e njė zyre tė Kosovės nė Londėr... Tė gjithėn qė e biseduan pesėshja kosovare ishte qė tė mos bėjnė veprime tė njėanshme dhe tė pamatura dhe qė tė mos u shkojė as nė mendje tė shpallin pavarėsinė pa miratimin paraprak tė “miqve ndėrkombėtar”.

Edhe pse e dinė mirė qė Ekipi ynė i ėndrrave, qė i tillė mė as nė zhgjėndėrr nuk do tė jetė pas zgjedhjeve tė 17 nėntorit, asnjėherė nuk e pati e as nuk e ka kapacitetin qė tė bėjė diēka nė interes tė popullit shumicė tė Kosovės, britaniket sė bashku me shefin e zyrės sė tyre tė akredituar pranė UNMIK-ut, me automjetet (CD) tė regjistruara nė Beograd, qė ėshtė shumė aktiv nė bisedė me qytetarėt anekėnd Kosovės, pėr tė ardhmen e tyre e ndiejnė pėr normė simbolike qė kosovarėve tua tėrheqin vėrejtjen qė tė “rrinė nė reshtė tė pritjes” pėr pavarėsi edhe nė vitin 2008.

Pa i dėgjuar deklaratat nga aeroportit nė prani tė shpurave tė liderėve kosovarė, hapat qė do tė ndėrmerren pas 10 dhjetorit pėr tė gjithė tashmė janė tė njohur. 

E tha edhe pėrfaqėsuesi amerikan Frank Visner se pavarėsia e Kosovės do tė mbetet pėr vitin tjetėr, kėshtu qė fjalėt e Kryeministrit Agim Ēeku se pas 10 dhjetorit do tė jenė ditėt e jo javėt kur do tė shpallet pavarėsia nė Kuvendin e Kosovės duken si njė imitim i zbehtė i fjalėve tė Kondoleza Rajsit nė Moskė pas takimit me Putinin se pavarėsia ėshtė ēėshtje javėsh e jo muajsh.

Dy janė faktorė qė e dėshmojnė se pavarėsia e Kosovės nuk do tė shpallet sivjet. Njė ėshtė faktori ndėrkombėtar dhe dy janė rrethanat e brendshme nė Kosovė.

Bisedimet, Kosovė - Serbi, nėn sqetullėn e Treshesh BE, Rusi, SHBA do tė pėrfundojnė deri mė 10 dhjetor kur Grupi i Kontaktit do ti dorėzojė raportin Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-s Ban Ki Mun. Raporti assesi nuk mund tė mbėrrijė dhe tė merret nė shqyrtim pėrpara festave tė Krishtėlindjeve tė cilat nuk do tė pėrfundojnė pėrpara gjysmės sė janarit tė vitit 2008. Nė procedurat nė trupat e OKB-s ky dokument pėr tė hyrė apo jo nė Kėshill tė Sigurimit nuk mund tė vendoset pėrpara gjysmės sė muajit shkurt .. Nė ndėrkohė pasi Kosova u ka hyrė me vullnet procesit tė bisedimeve pėr statusin dhe madje ka prezantuar edhe dokumentet dhe propozimet e saja, assesi nuk pritet qė dikush nga udhėheqėsit e Kosovės tė marrė guximin dhe pa pritur Raportin e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-s tė kėrkojė shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės.

Gjasat janė qė nė Kėshill tė Sigurimit tė OKB-s dikund nė muajin prill ose maj tė nxirret njė rezolutė e re pėr Kosovėn, mė tė cilėn do tė mundėsohet  gjatė muajit qershor ndėrrimi i misionit tė UNMIK-t nė Kosovė me njė mision tė Bashkimit Evropian. Rezoluta e re pėr Kosovėn duke respektuar pikėpamjen e ministrit tė jashtėm francez qė “serbėt assesi tė mos ndihen si humbės” (edhe pse ishin agresor, okupues dhe bėnė gjenocid dhe shpėrngulje masive tė popullsisė me dhunė) gjithsesi do tė thirret nė Rezolutėn 1244, nė parimet e Grupit tė Kontaktit pėr Kosovėn, nė deklaratėn e Nju Jorkut si dhe nė rezultatet e bisedimeve shqiptaro- serbe (ndėrmjet Prishtinės e Beogradit si do tė figuron nė dokument pėr tė mos prejudikuar shtetėsinė e Kosovės).

Nė kėto pėrkufizime Rezoluta e Re e KS tė OKB-s pėr Kosovėn do tė konsiderohej njė ecje pėrpara, me kushtin qė bisedimet tė vazhdojnė pėr ēėshtjet e caktuara edhe nėpėrmjet “organeve tė pėrbashkėta tė pėrhershme” si propozon pala kosovare nė Traktatin e miqėsisė...

Faktori i brendshėm qė do tė ndikojė qė pavarėsia tė mos shpallen gjatė kėtij viti, duke nėnkuptuar se leja pėr ta bėrė njė gjė tė tillė nuk do tė vijė asnjėherė nga miqtė ndėrkombėtar tė Kosovės gjithsesi ėshtė  mbarėvajtja e procesit zgjedhor.

Nėse zgjedhjet mbahen si ėshtė premtuar mė 17 nėntor, atėherė ėshtė e sigurt se mandati i Ekipit tė Unitetit do tė pushojė, dhe gjithsesi  Sejdiu, Ēeku, Berisha, Surroi dhe koordinatori Shala mė nuk do tė jenė nė kėto pozita. Pas zgjedhjeve as qė do tė ketė nevojė pėr Ekip tė Unitetit, por Kosova do tė pėrfaqėsohet nga strukturat qeverisėse, nga Presidenti, Kryeministri dhe ministrat pėrkatės. Me Kornizė Kushtetuese (nėse nuk amandamentohet nė ndėrkohė) parashihet qė Presidenti por edhe Kryeparlamentari propozohen 9dhe zgjidhen) nga partia qė fitoi numrin mė tė madh tė deputetėve. Deri mė 5 dhjetor llogaritet se nuk do tė dihen rezultatet pėrfundimtare tė zgjedhjeve, sepse numėrimi ėshtė mė i ngadalshėm dhe mund tė ketė pėrsėritje nė disa vendvotime pas dy javėsh.

Edhe nėse Mbledhja konstitutive e Kuvendit do tė mbahet pėrpara Krishtlindjeve, kur Babadimri e ka premtuar pavarėsinė dhe ka kėrkuar qė populli i Kosovės tė jetė i gatshėm ta presė atė, koalicioni qeverisės, pėr shkak tė rezultatit tė zgjedhjeve dhe pėr shkak tė ndarjes sė posteve udhėheqėse ndėrmjet partnerėve tė koalicionit do tė jetė shumė i vėshtirė, dhe mund tė ndodhė qė nė muajin e parė mandatari tė mos mundet me e formu kabinetin qeveritar...

Udhėheqja e re e Kosovės e dalė nga zgjedhjet nga vota e popullit, nuk do tė rrezikojė pozicionin nė aktet qė do ta kundėrvinin me bashkėsinė ndėrkombėtare apo qė do ta destabilizonin Kosovėn duke e rrezikuar ndarjen nė vija etnike.

Pra kėta tė Ekipi tė Unitetit, kot  lėvdohen se do ta shpallin pavarėsinė menjėherė pas 10 dhjetorit, sepse ata atėherė nuk do tė jenė nė pozita udhėheqėse. “::Do ta kishim bėrė po ta kishim mandatin dhe besimin e populli” – do tė qaheshin mė pastaj.

Shpallja e pavarėsisė sė Kosovės nė Parlament do tė rrezikonte tėrheqjen e menjėhershme tė strukturave ndėrkombėtare nė Kosovė, tė UNMIK-ut, OSBE-sė, tė policisė ndėrkombėtare dhe tė KFOR-it.

Ato nuk e kanė mandatin tė veprojnė nė Kosovėn e pavarur, nuk e kanė marrėveshjen me Qeverinė e Kosovės, dhe as qė i pranojnė si partnere tė denja, dhe nuk mund tė kenė asnjė marrėveshje pėrpara se vendet individuale tė bėjnė njohjen e Kosovės shtet sovran dhe tė pavarur. Si thotė populli me kėta udhėheqės pavarėsia do tė vijė me Kolendrat greke. Durimi do tė prishet, jo nga fakti se nuk u realizuan premtimet por nga fakti se gjendja do tė bėhet mė e keqe se sa ėshtė tani.


LAJMET
E premte 12 tetor 2007

Ēeku: Jemi tė gatshėm tė marrin pėrgjegjėsitė qė dalin nga pavarėsia.

Samarxhiq: Beogradi do tė mbėshtesė serbėt nė rast tė shpalljes sė pavarėsisė

KEK-u pėr blerjen e energjisė gjatė shtatorit ka shpenzuar 11.1 milionė euro Korporata Energjetike e Kosovės gjatė muajit shtator blerja e energjisė elektrike i ka kushtuar 11.1 milionė euro, ndėrsa deri mė 15 tetor do tė paguajė edhe 7 milionė euro.

BE ėshtė thellėsisht e ndarė lidhur me pavarėsinė e Kosovės, thotė Paten Nėse Bashkimi Evropian do t'i lehtėsonte integrimin e Serbisė nė emėr tė zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės, atėherė kjo do tė kishte pasoja tė papėrshtatshme nė rajon dhe do t'i forconte nacionalistėt nė Beograd, ka vlerėsuar kryetari i Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave, Kris Paten.

Identifikohet edhe njė i masakruar nė tragjedinė e Mejes Shoqata e tė zhdukurve “27 Prilli, Meje”, konfirmoi tė enjten se nė varrezat e Batajnicės, nė Serbi, u identifikua Anton Zef Lleshi, nga fshati Guskė...

Prishtina nuk pret asgjė tė re edhe nga takimi i Brukselit Ekipi i Unitetit ėshtė skeptik se mund tė arrihet diēka e re nė takimin e Brukselit mė 14 tetor me palėt nė bisedime, ndėrkohė qė u paralajmėrua se e gjithė pakoja legjislative qė del nga pakoja e Ahtisaari-t do jetė gati deri mė 10 dhjetor.

EU edhe nė Bruksel do tė kėrkojė qė procesi pėr statusin tė pėrfundojė nė dhjetor Ekipi i Unitetit edhe nė takimin e drejtpėrdrejtė me Beogradin mė 14 tetor nė Bruksel do tė paraqes Traktatin pėr fqinjėsi tė mirė me Serbinė. Pesėshja negociuese do tė paraqes qėndrimin e qartė qė procesi pėr statusin tė pėrfundojė nė dhjetor.

Kryetari Sejdiu thotė se pavarėsia e Kosovės ėshtė shumė pranė Kanė mbetur edhe pak ditė kur Kosova do tė njihet si shtet sovran dhe i pavarur nga miqtė tanė, nga fuqitė perėndimore, tha tė enjten nė Gjilan...

Samarxhiq: Beogradi do tė mbėshtesė serbėt nė rast tė shpalljes sė pavarėsisė Ministri serb pėr Kosovėn, Sllobodan Samarxhiq tha se Beogradi do tė mbėshtesė fuqishėm serbėt kosovarė nė rast tė shpalljes sė pavarėsisė, por nuk do tė dėrgojė trupa.

Harēenko: Moska nuk po e ndryshon qėndrimin e vet pėr Kosovėn Pėrfaqėsuesi rus nė treshen ndėrmjetėsuese tė Grupit tė Kontaktit, Aleksandar Harēenko ka thėnė se nuk do tė ketė kurrfarė Dejtoni tė ri...

Blunt tha se bisedimet shtesė kanė qenė tė domosdoshme Shefi i Zyrė Britanike nė Prishtinė, David Blunt nuk u shpreh aq optimist pėr mundėsinė e arritjes sė marrėveshjes nė procesin e bisedimeve tė drejtuara nga Treshja ndėrkombėtare, por ai tha zhvillimi i kėtij procesi ka qenė i domosdoshėm, pėr tė demonstruar se ėshtė pėrdorė ēdo mjet i mundshėm pėr tė arritur zgjidhje pėrmes negociatave.

Ēeku vlerėson lart angazhimin e Kroacisė pėr ēėshtjen e statusit tė Kosovės Qeveria e Kosovės do tė vazhdojė tė angazhohet pėr kultivimin e marrėdhėnieve miqėsore me Kroacinė, ka thėnė tė enjten kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, nė takimin me ambasadorin kroat...

Di Stasi shpreson se vėzhguesit do t’i cilėsojnė tė suksesshme zgjedhjet e 17 nėntorit Shefi i misionit pėr vėzhgimin e zgjedhjeve nga Kėshilli i Evropės, Giovanni Di Stasi, tha tė enjten nė Prishtinė se standardet dhe vlerat evropiane duhet tė respektohen nė Kosovė dhe ēdo kund tjetėr nė Evropė, ndėrkaq shfaqi shpresėn se misioni qė ai udhėheq do tė dal me njė raport pozitiv pėr zgjedhjet e 17 nėntorit.

Ligjvėnėsit tė vendosur t’i miratojnė tė gjitha projektligjet qė mbėrrijnė nga qeveria Pavarėsisht rekomandimeve tė UNMIK-ut qė Kuvendi i Kosovės tė mos i miratojė ligjet qė dalin jashtė Kornizės Kushtetuese, anėtarėt e Kryesisė sė Kuvendit, edhe njė herė...

“Ēohu!” paralajmėron publikimin e emrave “tė tė inkriminuarve” gjatė fushatės zgjedhore Drejtues tė organizatės kundėr korrupsionit “Ēohu”, theksuan tė enjten nė Prishtinė se emrat e kandidatėve tė partive...

KEK nuk garanton furnizim tė rregullt me rrymė gjatė festės Zyrtarė tė Korporatės Energjetike tė Kosovės (KEK) thanė tė enjten pėr KosovaLive se janė duke shqyrtuar mundėsitė, qė gjatė festės sė Bajramit tė kthejnė nė funksion bllokun B2 tė Termocentralit “Kosova B” nė mėnyrė qė tė mos ketė reduktime gjatė ditės.

Udhėheqėsit sindikalistė tė arsimit nisin grevė urie Kėshilli i Pėrgjithshėm (KP) i Sindikatės sė Bashkuar tė Arsimit dhe Shkencės tė Kosovės (SBASHK), vendosi tė enjten qė pėr shkak tė dėshtimit tė marrėveshjes me Ministrinė e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė (MASHT), anėtarėt e KP tė SBASHK tė fillojnė grevėn e urisė, ndėrsa punonjėsit tjerė tė arsimit luten ta vazhdojnė mėsimin.

Familjet e dėshmorėve nė Pejė harrohen edhe nė kėtė festė Familjet e dėshmorėve tė komunės sė Pejės, edhe kėsaj radhe kanė rėnė nė harresė tė institucioneve komunale dhe biznesmenėve pejanė...

Policia arreston dy hajdut, ndėrsa tek njėri gjen edhe drogė Dy persona tė kėrkuar pėr vjedhje nė Prizren, njėri prej tė cilėve hajdut serik, janė arrestuar nga policia nė Prizren...

Gjykata e Mitrovicės dėnon 15 fajdegjinjtė vushtrrias Pesėmbėdhjetė pjesėtarėt e grupit tė fajdegjinjve nga Vushtrria, me aktgjykim tė Gjykatės sė Qarkut nė Mitrovicė, janė shpallur fajtorė pėr vepėr penale “Krim i organizuar”...

Njė tajlandez zhduket nė Sojevė tė Ferizajt Policia lokale e Ferizajt konfirmoi tė enjten se ėshtė njoftuar pėr zhdukjen e njė shtetasi tė Tajlandės...

Njė serb dėnohet me 10 vjet heqje lirie pėr krime lufte Njė gjykatė kroate dėnoi tė enjten me 10 vjet burg serbin Nenad Tepavac pėr krime lufte nė fillim tė konfliktit serbo-kroat tė viteve 1991-1995.

Ryker dhe Blant pėrgėzojnė besimtarėt me rastin e festės sė Fitėr-Bajramit Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker dhe shefi i Zyrės britanike nė Prishtinė, Dejvid Bland, pėrgėzuan tė enjten besimtarėt myslimanė me rastin e festės sė Fitėr-Bajramit, duke u dėshiruar qė ta kalojnė kėtė ditė nė njė atmosferė festive dhe me urimin qė kjo ditė tė sjellė prosperitet pėr tė gjithė.

Institucionet dhe subjektet politike pėrgėzojnė besimtarėt myslimanė me rastin e festės sė Fitėr-Bajramit Institucionet e vendit, subjektet politike, ipeshkvi i Kosovės, Dodė Gjergji, shefi i Zyrės koordinuese turke nė Prishtinė, Mustafa Sarniq, BSPK dhe TMK me rastin e festės sė Fitėr-Bajramit, urojnė tė gjithė qytetarėt e Kosovės tė besimit mysliman, duke dėshiruar qė tė mbretėrojė paqja, dashuria dhe lumturia.

Nė Vushtrri shėnohet Dita e patates Sot nė Vushtrri shėnohet Dita e patates, nė tė cilėn ceremoni i pranishėm do tė jetė kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku.

Sot shpallet fituesi i ēmimit Nobel pėr letėrsi Akademia suedeze sot do tė bėjė tė ditur emrin e fituesit tė ēmimit Nobėl pėr letėrsi.

Kombėtarja e Shqipėrisė mposhti Rudarin e Velenjes 1:0 Kombėtarja e Shqipėrisė e cila ndodhet nga dita e hėnė nė Slloveni ka mposhtur nė ndeshjen miqėsore Rudarin e Velenjes me rezultat minimal 1:0.

...hapur:

Kondoliza Rajs dhe Robert Gejts nė Moskė, bisedojnė edhe pėr Kosovėn Sekretarja amerikane e Shtetit, Kondoliza Rajs dhe Sekretari i Mbrojtjes, Robert Gejts, kanė filluar sot bisedimet strategjike nė Moskė me homologėt rusė nė pėrpjekje pėr tė zbutur mosmarrėveshjet pėr statusin e Kosovės dhe pėr planet amerikane tė raketave nė Europė. Presidenti rus, Vladimir Putin ka shprehur kundėshtim ndaj planit amerikan tė raketave si dhe ndaj propozimit tė Kombeve tė Bashkuara pėr pavarėsinė e Kosovės.
Ai tha se shpreson qė Shtetet e Bashkuara nuk do tė nxitohen me planet e tyre pėr zbatimin e sistemit mbrojtės raketor nė Evropėn Lindore. Ai ua bėri kėto vėrejtje Sekretares sė Shtetit Condoleezza Rice dhe Sekretarit tė Mbrojtjes, Robert Gates. Putin gjithashtu tha se Rusia mund tė tėrhiqet nga marrėveshja e kohės sė Luftės sė Ftohtė, qė kufizon vendosjen e raketave me rreze tė shkurtėr dhe tė mesme veprimi, nėse marrėveshja nuk bėhet e vlefshme edhe pėr vendet tjera.

Kosova, temė e samitit gjermano-rus nė Visbaden Njė prej pikave kryesore gjatė samitit gjermano-rus, qė do tė mbahet mė 14-15 tetor nė Viesbaden, do tė jetė edhe situata nė Ballkan, respektivisht ēėshtja e statusit tė Kosovės, ka bėrė tė ditur tė enjten pėrfaqsuesi i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Rusisė, Mihail Kaminjin. Kaminjin ka thėnė se nė fokus tė kėtij samiti do tė jenė ēėshtjet tė stabilitetit strategjik, planet amerikane pėr sistemin kundėr-raketor nė Evropė, armėt pėr shkatėrrim masiv, siguria evropiane dhe globale energjetike si dhe zgjidhja e konflikteve regjionale Ballkan, Lindje e Afėrt, Afganistan dhe Irak.

Al Gore dhe Paneli i OKB-sė pėr klimė, fitues tė Nobelit pėr paqė Aktivisti i fushės sė ndryshimeve klimatike, ish nėn kryetari amerikan Al Gore, si dhe Paneli Ndėrqeveritar i OKB-sė pėr Ndryshimet Klimatike janė fitues tė Ēmimit Nobel pėr Paqe. Gore, 59 vjeē, ka qenė zėvendėspresident nė administratėn e presidentit Bill Clinton dhe i ėshtė pėrkushtuar qė nga ajo kohė, ēėshtjeve tė mjedisit. Paneli i OKB-sė, qė ka nė pėrbėrje 3 mijė shkencėtarė me emėr nga mbarė bota nė ēėshtjen e mjedisit, ėshtė organizmi qendror pėr ndryshimet klimatike. Komiteti i Nobelit tha se dėshironte tė ndihmonte qė bota tė fokusohej nė kėrcėnimin me tė cilin pėrballet nga ndryshimet klimatike.
Nė vitin 2006 Gore fitoi ēmimin Oscar pėr filmin e tij dokumentar tė viti 2006 "An Inconvinient Truth". Dy fituesit do tė ndajnė ēmimin nė vlerė 1.5 milionė dollarė.

Policia e Gjilanit pėr njė javė ndaloi 46 persona Policia nė Gjilan ka bėrė tė ditur se efektivat e saja policore, gjatė kėsaj jave kanė prangosur 46 persona tė cilėt kanė bėrė shkelje tė ndryshme tė ligjit. Togeri Ismet Hashani, zėdhėnės rajonal i SHPK-sė nė Gjilan ka bėrė tė ditur se javėn qė po e lėmė pas policia me urdhėresė tė lėshuar nga Gjykata pėr kundėrvajtje tė ndryshme ka sjellė 46 persona. “Gjykata pėr kundėrvajtje 24 persona menjėherė i ka dėrguar nė vuajtje tė dėnimit, 13 persona kanė paguar gjoba tė ndryshme, ndėrkohė qė nėntė persona janė sjellė nė seanca tė ndryshme”, ka thėnė toger Hashani.

Kongresi amerikan miratoi rezolutėn pėr gjenocidin turk kundėr armenėve Komiteti pėr Marrėdhėnie me Jashtė i Dhomės sė Pėrfaqėsuesve tė Kongresit amerikan ka miratuar rezolutėn qė e cilėson gjenocid vrasjen e armenėve nga osmanėt gjatė Luftės sė Parė Botėrore. Votimi ėshtė mirėpritur nga Armenia, por ėshtė kundėrshtuar nga administrata Bush dhe Turqia. Departamenti i Shtetit shprehu keqardhje pėr votimin e rezolutės duke theksuar se marrėdhėniet Turqi - Shtetet e Bashkuara dhe interesat amerikane nė Evropė dhe Lindjen e Mesme mund tė dėmtohen. Presidenti i Turqisė, Abdullah Gyl tha se votimi i rezolutės nė fjalė ėshtė i papranueshėm dhe pa asnjė vlerė pėr vendin e tij.

Turqit protestojnė me thirrjet se nuk do ta lejonin kurrė gjenocidin

12-10-2007 Turqia reagoi me zemėrim dhe me kėrcėnime pasi njė komision i Kongresit amerikan, miratoi njė rezolutė, ku masakra e armenėve nė shekullin e 20-tė nga turqit cilėsohet si gjenocid.

Dje Ankaraja thirri ambasadorin e saj nė Uashington pėr konsultime. Qindra turq marshuan nė rrugėt e Stambollit, me thirrjet se Turqia nuk do ta lejonte kurrė gjenocidin. Presidenti turk Abdullah Gyl e cilėsoi rezolutėn tė papranueshme dhe i akuzoi ligjvėnėsit amerikanė se po luajnė njė politikė mendjengushtė.

Politikanėt turq thanė se rezoluta mund tė dėmtojė rėndė marrėdhėniet amerikano-turke. Njė zyrtar i lartė i partisė nė pushtet nė Turqi, foli dje nė njė takim nė Washington, ku shtroi pyetjen ”imagjinoni qė Ankaraja tė mos i lejojė avionėt amerikanė tė pėrdorin hapėsirėn ajrore tė Turqisė”.

Nėpėrmjet Turqisė kalojnė pajisjet dhe furnizimet pėr forcat amerikane nė Irak dhe nė Afganistan. Shtėpia e Bardhė e dėnoi rezolutėn, duke e cilėsuar vrasjen e armenėve tė tmerrshme por duke shtuar se deklarimi i tyre si gjenocid do tė dėmtonte rėndė sigurinė kombėtare tė Amerikės.//voa//

Petersen pėr bisedimet pėr Kosovėn
Petersen thotė se pėr Kosovėn zgjidhja do tė jetė pavarėsia

Ish kreu i misionit tė OKB-sė nė Kosovė, Soren Jessen-Petersen, ka deklaruar se nė rast tė mos miratimit tė njė Rezolute tė re nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė, shumė shtete nė botė pajtohen se duhet tė gjendet njė tjetėr rrugė pėr tė ecur pėrpara, qoftė mbi bazėn e Rezolutės 12 44 ose nė njė mėnyrė tjetėr.

Nė njė intervistė dhėnė BBC-sė zoti Petersen thotė se BE-ja e ka kuptuar se problemi i Kosovės ėshtė problem evropian dhe se nuk mund tė lejojė bllokimin e zgjidhjes nga vendet jashtė saj.

Zoti Jessen-Petersen ka thėnė se mė 10 Dhjetor do tė kuptohet se bisedimet ndėrmjet palėve tė konfrontuara nuk ēojnė askund.

Sipas tij, ēdo propozim qė do tė shtynte zgjidhjen ose qė do tė zgjaste bisedimet edhe mė shumė nuk e ndihmon qėndrueshmėrinė nė Kosovė dhe nė rajon.

Me ish kreun e UNMIK-ut bisedoi Arbėr Vllahiu.

BBC: Zoti Petersen ku e shikoni daljen nga kjo situatė e komplikuar e procesit tė zgjidhjes sė statusit tė Kosovės.

Zoti Ahtisaari ka hartuar njė nga raportet mė tė mira, ka hartuar njė nga kompromiset mė tė mira pėr tė cilat po flasin qė tė gjithė.../Soren Jessen-Petersen/

Jessen-Petersen: Mendoj se gjithmonė ėshtė mirė qė palėt nė konflikt tė bisedojnė. Por gjithashtu mendoj se kėto bisedime nuk po ēojnė askund.

Mendoj se zoti Ahtisaari ka hartuar njė nga raportet mė tė mira, ka hartuar njė nga kompromiset mė tė mira pėr tė cilat po flasin qė tė gjithė.

Ai ka sugjeruar njė lloj pavarėsie tė mbikėqyrur dhe unė e shoh kėtė si njė rezultat tė vetmin tė mundshėm. Pra zgjidhja ėshtė pavarėsia dhe sėrish po them sa mė shpejt aq mė mirė.

BBC: Ju thoni pavarėsia, por plani i Ahtisaarit nuk ėshtė nė tavolinė. Po diskutohen ēėshtje qė ndėrlidhen me statusin, dhe ende nuk ka pavarėsi nė tavolinė?

Jessen-Petersen: Mendoj se ka shumė deklarata tė ndryshme dhe ato qė vijnė si tė them, gjithandej, janė konfuze.

Ashtu si e kuptoj unė, plani i zotit Ahtisaari ėshtė ende aty dhe gjithashtu besoj fuqishėm se mė 10 Dhjetor tė gjithė do ta kuptojnė se kėto bisedime nuk do tė na ēojnė pėrpara.

Serbia asnjėherė nuk do tė pajtohet qė Kosova tė shkojė kurse Kosova kurrė s'do tė pajtohet qė tė mbetet pjesė e Serbisė..../Soren Jessen-Petersen/

Ata mund tė vazhdojnė tė bisedojnė pėr vite me radhė dhe nuk do tė ketė ndryshime.

Serbia asnjėherė nuk do tė pajtohet qė Kosova tė shkojė kurse Kosova kurrė s'do tė pajtohet qė tė mbetet pjesė e Serbisė.

Prandaj plani Ahtisaari ėshtė aty dhe ėshtė rruga mė e mirė pėrpara dhe unė besoj se bashkėsia ndėrkombėtare do ta gjejė mėnyrėn pėr tė ecur tutje shumė shpejt pas 10 Dhjetorit.

BBC: Ju thoni shumė shpejt pas 10 Dhjetorit por bazuar nė deklaratat e zyrtarėve rusė dhe atyre serbė nuk duhet tė ketė kufizime nė bisedime?

Jessen-Petersen: Me gjithė respektin pėr Rusinė dhe Serbinė, ato nuk janė tė vetmet tė pėrfshira nė kėtė process.

Ka patur njė deklarim tė qartė tė SHBA-sė dhe nga njė numėr i vendeve evropiane, sikundėr qė kemi dėgjuar edhe disa deklarata tė tjera, se BE-ja e kupton se kjo ėshtė njė pėrgjegjėsi evropiane.

BE-ja e kupton se duhet tė jetė e gatshme qė tė marrė njė lloj pėrgjegjėsie pėr ato qė ka sugjeruar zoti Ahtisaari.

Unė gjithashtu besoj se po bėhen pėrpjekje pėr tė gjetur mėnyrėn se si tė ecet pėrpara nėse nuk mund tė arrihet ajo qė tė gjithė duam tė shohim, njė Rezolutė e KS-sė.

BE-ja ėshtė e bashkuar nė idenė se kjo ėshtė njė ēėshtje evropiane.../Jessen-Petersen/

Nėse nuk mund ta bėjmė kėtė atėherė na duhet tė gjejmė njė mėnyrė tjetėr pėr tė ecur pėrpara.

Sėrish unė besoj se po bėhen pėrpjekje pėr tė parė se si tė ecet pėrpara, sepse pėrvec Rusisė dhe Serbisė, shumica e vendeve pajtohen se duhet tė ecim pėrpara pas 10 Dhejtorit.

BBC: Pra kjo nėnkupton se nėse Rusia nuk pajtohet me zgjidhjen qė do tė ofrohet, atėherė kjo nėnkupton se BE-ja dhe SHBA-ja do tė njohin pavarėsinė e Kosovės?

Jessen-Petersen: Unė nuk e di se ēdo tė bėhet. Por ne nuk mund tė lejojmė faktin se nuk ka Rezolutė tė re dhe nuk mund tė lejojmė qė tė bllokohet rruga pėrpara.

Tė gjithė pajtohen se kjo nuk ėshtė nė interes tė qėndrueshmėrisė in Kosovė dhe gjithashtu do tė thosha se nuk ėshte nė interes tė qėndrueshmėrisė nė rajon.

Tė gjitha vendet nė rajon, pėrvec Serbisė, besoj unė, duan qė tė shohin njė zgjidhje. Kjo pėr faktin se tė gjitha janė mbajtur peng tė mungesės sė vendimit.

Sekretari i Pėrgjithshėm, Ban Ki Moon, e ka bėrė tė qartė qėndrimin e tij sėrish para njė jave se status quo-ja ėshtė e paqėndrueshme..../Jessen-Petersen/

Ka mėnyra pėr tė ecur pėrpara dhe ne kemi ende Rezolutėn 1244 dhe nė njė mėnyrė ka bazė sepse kjo Rezolutė flet pėr ndihmėn e procesit qė ēon drejt zgjidhjes sė statusit.

Ky proces ka ndodhur, Ahtisaari ka hartuar raportin dhe ndoshta rruga mund tė gjendet rreth kėsaj Rezolute.

BBC: A mund tė jeni pak mė tė qartė? Ju mendoni se ēėshtja e Kosovės duhet tė kthehet edhe njėherė nė KS-it tė OKB-sė pėr tė marrė votat?

Jessen-Petersen: Jo jo unė s'po e them ashtu. E para, ne tė gjithė do tė preferonim qė tė ketė njė Rezolutė qė do tė jetė bazė pėr pavarėsinė e Kosovės.

Por, e dyta, nėse nuk do tė mund tė kemi njė Rezolutė tė tillė atėherė shumė shtete pajtohen se duhet tė gjejmė njė tjetėr rrugė pėr tė ecur pėrpara, qoftė mbi bazėn e Rezolutės ekzistuese 1244 ose nė njė mėnyrė tjetėr.

Sekretari i Pėrgjithshėm, Ban Ki Moon, e ka bėrė tė qartė qėndrimin e tij sėrish para njė jave se status quo-ja ėshtė e paqėndrueshme.

Gjithashtu e kam parė se ēfarė ka thėnė zoti Solana se BE-ja duhet tė bėhet gati.

BBC: Dhe ju mendoni se BE-ja ėshtė e bashkuar rreth ēėshtjes sė Kosovės?

Jessen-Petersen: Mendoj se BE-ja ėshtė e bashkuar nė idenė se kjo ėshtė njė ēėshtje evropiane.

Mendoj se ata janė tė bashkuar dhe pajtohen se kjo nuk ėshtė njė cėshtje qė mund tė bllokohet nga vendet jashtė BE-sė.

Mendoj se nėse BE-ja nuk ėshtė sot e bashkuar rreth rezultatit pėrfundimtar qė ėshtė pavarėsia, ata do tė jenė tė bashkuar nė kuptim se duhet tė ecin tė vetme.

BBC: Mė lejoni t'ju pyes. Ėshtė thėnė nga njėri nga ndėrmjetėsuesit ndėrkombėtarė se mund tė ndodh tė organizohet njė Dayton i dytė. Mendoni se ėshtė koha pėr konferenca tė tilla?

Jessen-Petersen: Unė nuk do tė komentoja se cfarė kanė thėnė negociuesit ose pėrfaqėusesit e Treshes.

Por ajo qė do tė thosha nė mėnyrė kategorike ėshtė se nuk mund tė vazhdojmė tė flasim dhe tė flasim.

Ka patur njė pajtueshmėri pėr 120 ditė shtesė tė bisedimeve, dhe se delegacioni kosovar ka marrė pjesė nė mėnyrė konstruktive nė kėto biseda shtesė.

Nga pikėpamja e shumicės, ky shėnon fundin e bisedimeve. Cdo propozim qė do tė shtynte kėtė mė tutje, qė do tė zgjaste bisedimet edhe mė shumė, nuk ėshtė propozim qė shkon nė interes tė qėndrueshmėrisė nė Kosovė dhe nė rajon.//bbc//

Gates do tė shpejtojė zgjerimin e ushtrisė amerikane Pėr shkak tė operacioneve nė Irak dhe Afganistan ministri amerikan i mbrojtjes Robert Gates do tė shpejtojė zgjerimin e forcave tė armatosura amerikane. Rritja e planifikuar i ushtrisė me 65 000 nė 547.00 ushtarė do tė pėrfundojė nė vitin 2010, njoftoi Pentagoni. Fillimisht Gates kishte dhėnė si afat vitin 2012. Pėr tė garantuar zgjerimin e forcave tė armatosura dhe pėr tė zėvendėsuar ushtarėt qė largohen, nė SHBA ēdo vit duhet tė rekrutohen sė paku 80 000 vullnetarė. Ushtria amerikane ėshtė ushtri profesioniste, ndryshe nga Gjermania ajo nuk pėrmban shėrbim tė detyrueshėm ushtarak.

...sport:

Tė shtunėn, Ferizaj arenė e boksit Tė shtunėn nė Ferizaj vazhdon pjesa e dytė vjeshtore e Kampionatit tė Kosovės nė boks nė formė tė turneve. Klubi i boksit "Kastrioti' nga Ferizaj organizon turneun e radhės ku janė ftuar boksierėt mė tė mirė tė Kosovės. Nė kėtė turne do tė zhvillohen 9 duele dhe njėherėsh ėshtė njėri ndėr turnet ku edhe do tė bėhet zgjedhja e boksierėve mė tė mirė dhe kandidat pėr pjesėmarrje nė turneun ndėrkombėtar "Adem Jashari", qė mbahet mė 24 e 25 nėntor nė Gjilan dhe Prishtinė. Duhet theksuar se ndėr meēet kryesore janė kėto duele: 57kg. L. Rukiqi -
M. Gorda, 69 kg. M. Shabani - F. Beqiri, 75 kg. Morina - I.Dobratiqi, 91kg. Jerliu - Aliu. Ky turne mbahet nė palestrėn e sporteve "Bill Kllinton" nė Ferizaj, me fillim nė ora 19:00.

""""" Vėrejtje:..dita a sotme ishte permbledhje e përbashkët e lajmeve tė ditės sė djeshme, e enjte 11 tetor 2007 dhe tė ditės sė sotme, e premte 12 tetor, 2007./redaksia/
LAJMET
E mėrkurė 10 tetor 2007

De Marnhac kėrkon maturinė e kosovarėve nėse shtyhet zgjidhja e statusit Komandanti i trupave tė KFOR -it, gjenerali francez Xavier de Marnhac, kėrkoi tė mėrkurėn nga Istogu, ku qėndroi pėr vizitė njohėse, qė kosovarėt tė tregojnė maturi, pasi, sipas tij, procesi i statusit tė Kosovės mund tė shtyhet pas 10 dhjetorit.

Koshtunica: Deklaratat pėr pavarėsi kėrcėnim i hapur Deklaratat e krerėve kosovarė se Kosova do tė shpallė pavarėsi nėse negociatat pėr statusin pėrfundimtar dėshtojnė, paraqet...kėrcėnim i hapur.

Sarkozi: Pavarėsia e Kosovės ėshtė e domosdoshme Presidenti francez, Nikolas Sarkozi deklaroi tė ketė tejkaluar dallimet tė martėn me homologun e tij rus, Vladimir Putin, nė atė se si bota duhet t’i pėrgjigjet aktiviteteve bėrthamore tė Teheranit dhe ēėshtje tė tjera.

UNMIK-u nuk do tė lejojė hyrjen e “Gardės sė Car Lazarit” nė Kosovė Zyrtarėt e UNMIK-ut thanė tė mėrkurėn se nuk do tė lejohet hyrja e sė ashtuquajturės Gardė e Car Lazarit nė Kosovės, si dhe mbajtja e aktiviteteve tė saja tė paralajmėruara nė veri pėr datėn 14 tetor.

UNMIK-u thotė se demonstrata e “Gardės sė Car Lazarit” ėshtė provokim Organizatat apo grupet paraushtarake si “Garda e Car Lazarit”, tė cilat provokojnė dhunė, nuk kanė vend nė Kosovė...

Kosova kėrkon vend nė vendimmarrjen rajonale Koordinatori kosovar i Paktit tė Stabilitetit, Gazmend Qorraj, ka deklaruar tė mėrkurėn nė Sarajevė, se Kosova duke qenė anėtare e Kėshillit pėr Bashkėpunim Rajonal tė Evropės Juglindore (KBREJ) ka siguruar tė drejtėn e pronėsisė rajonale, vendimmarrjes si dhe rolin aktiv nė marrėdhėniet rajonale nė Evropėn Juglindore.

KDI prezantoi hulumtimin lidhur me punėn e deputetė Hashim Thaēi, Bujar Dugolli, Nexhat Daci, Kolė Berisha, Flora Brovina, Ethem Ēeku, etj, janė radhitur si deputetėt mė “dembelė”, nė bazė tė njė hulumtimi tė publikuar tė mėrkurėn nga Institutit Demokratik i Kosovės (KDI), i cili ėshtė financuar nga National Endowment for Democracy, ndėrkohė si deputetja mė punėtore ėshtė shpėrblyer Fatmire Kollēaku nga Partia ORA.

KQM kėrkoi mė shumė hapėsirė pėr ekspertėt vendorė tė mjedisit Drejtues tė Kabineti pėr Qeverisje tė Mirė (KQM) tė Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), tė mėrkurėn, fajėsuan Ministrinė e Ambientit dhe Planifikimit Hapėsinor pėr dėshtimin e Planit hapėsinor tė Kosovės dhe injorimin e ekspertėve vendorė tė kėsaj lėmie, duke i angazhuar ekspertė e jashtėm, tė cilėt nuk e njohin realitetin nė vend.

Minatorėt e “Trepēės” do tė zgjedhin drejtuesit e rinj sindikalė Pėr shkak tė pakėnaqėsive lidhur me aktivitetet sindikale, ku pėr rreth 600 punėtorė, kanė funksionuar dy sindikata dhe disa grupime tjera, kryesia e Sindikatės sė Pavarur tė Minatorėve tė Minierės “Trepēa” nė Stan-Tėrg, tė hėnėn, nė njė tubim, ka marrė vendim qė tė mbajė zgjedhjet e lira pėr drejtimin e kėsaj sindikate.

Shkon nė burg pėr vizitė pėrfundon edhe vetė aty pasi rrah gardianin Njė 26 vjeēar nga Gjilani, i cili kishte shkuar nė Burgun e Qarkut nė Gjilan pėr tė vizituar njė tė burgosur edhe vetė ka pėrfunduar nė burg, pasi ka rrahur njė gardian...

Thatėsia ēan edhe muret e shtėpive nė Ticė tė Skenderajt Thatėsia e madhe qė ka mbretėruar gjatė kėsaj vere, pėrveē problemeve tjera, banorėve tė Ticės, fshat rreth 20 kilometra nė jug-perėndim tė Skenderajt, ua ka ēarė edhe muret e shtėpive...

Sigurohet miratimi nė parlament i kushtetutės sė Malit tė Zi Kushtetuta e re malazeze do tė miratohet nė Parlament me dy tė tretat e shumicės, u shpreh tė mėrkurėn Svetozar Marovic...

Gjermani Ertl fiton ēmimin Nobel pėr kimi Ēmimin Nobel pėr kimi e ka fituar shkencėtari gjerman Gerhard Ertl pėr punėn nė fushėn nė sipėrfaqen e kimisė, rezultatet e sė cilės pėrdoren nė industrinė kimike, njoftoi tė mėrkurėn Komiteti pėr ndarjen e ēmimit Nobel nė Stokholm.

Ēekėt kėrkojnė qė ēmimi Nobel t’i ndahet shpėtuesit tė fėmijėve hebrenj Nxėnėsit dhe studentėt ēekė kanė mbledhur rreth 33.000 nėnshkrime pėrmes tė cilave i kėrkohet Komitetit pėr ndarjen e Ēmimit Nobel pėr Paqe, qė ky ēmim sivjet t’i ndahet britanikut Nikolas Uinton, i cili kishte shpėtuar 669 fėmijė hebrenj nga Ēekosllovakia para Luftės sė Dytė Botėrore.

Publikohet lista e shkurtėr e kandidatėve pėr lojtarin mė tė mirė tė FIFA-s Pesė futbollistė tė kombėtares italiane qė ka fituar titullin e botėrorit vitin e kaluar nė Gjermani ndodhen nė listėn e shkurtėr prej 30 kandidatėve pėr tė fituar shpėrblimin e lojtarit mė tė mirė tė vitit 2007, pėrzgjedhje kjo qė bėhet nga FIFA.

Volejboll: Rabotniēki – Prishtina 1:3 Nė palestrėn e Shkollės Fillore “Vlado Tashevski” nė Shkup, u zhvillua ndeshja miqėsore ndėrmjet ekipeve  Rabotniēki – Prishtina ...rezultati perfundoj me fitorene mysafirėve nga Kosova.

...hapur:

Sejdiu optimist pėr pavarėsinė
Delegacioni i zyrtarėve mė tė lartė tė Prishtinės ka marrė garanci nga Britania e Madhe pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, por edhe porosi qė tė dyja palėt, Serbia dhe Kosova, tė heqin dorė nga fjalėt dhe veprimet provokative.

Anėtarėt e Ekipi tė Unitetit kanė paraqitur nė Londėr kėrkesėn pėr pėrshpejtimin dhe pėrfundimin sa mė parė tė procesit tė statusit tė Kosovės.

Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, tha pėr BBC se ishte optimist pėrsa i pėrket zgjidhjes pėrfundimtare.

Sokol Gruda bisedoi me tė dhe fillimisht e pyeti se cila ishte e reja e kėsaj vizite.

Zoti Sejdiu: Unė mendoj se ėshtė njė vizitė shumė e rėndėsishme. Nė takimet qė kishim me tė gjithė pėrfaqėsuesit, edhe me tė qeverisė, edhe nė parlament.

Edhe sė fundi edhe me takimin qė kishim me Sekretarin e Shtetit pėr Punė tė Jashmte ishte njė rikonfirmim i pėrkushtimit tė veēantė qė ka Britania e Madhe ndaj Kosovės, ndaj procesit pėr statusin e saj dhe definimin sa mė shpejt.

Dhe me kėtė mund tė them se vėrtet tė gjitha bisedat ishin biseda shumė tė ēiltėrta, biseda qė japin njė kaj tė veēantė pėr procesin, nė kuptimin e angazhimit tė drejtpėrdrejtė tė Britanisė se Madhe, nė kuadėr tė Bashkimit Evropian pėr tė involvuar tė gjithė faktorėt e mundshėm qė ky proces tė pėrfundojė sa mė shpejt dhe duke pasur po ashtu parasysh edhe pėrkushtimin e veēantė tė Britanisė sė Madhe pėr proceset e tjera qė kanė tė bėjnė me zhvillimin e Kosovės.

Nė kėtė drejtim po them se pėr ne ėshtė me peshė tė veēantė edhe nė kohėn qė jemi duke e jetuar sė bashku. Dhe kujtoj se mund tė themi qė Britania e Madhe ėshtė nga parnterėt e rėndėsishėm bashkė me vendet e tjera kyēe tė Bashkimit Evropian dhe natyrisht Shtetet e Bashkuara tė Amerikės qė ju kanė gjendė Kosovės edhe nė kėto orė tė rrugėtimit tė saj pėr tė definuar statusin e saj politik dhe pėr tė arritur me demokracinė.

BBC: Zoti Sejdiu si president i Kosovės, me pėrgjegjėsinė e figurės mė tė lartė politike tė atij vendi. A mund tė mė thoni se nėse pas datės 10 dhjetor nuk arrihet njė marrėveshje e negociuar nga Treshja, a do ta shpallni pavarėsinė e njėanshme tė Kosovės?

Zoti Sejdiu: Unė mund tė them se do tė ecim nė hapa tė koordinuar me faktorėt e rėndėsishėm ndėrkombėtarė dhe kėta hapa janė tė nevojshėm pėr Kosovėn, tė nevojshėm qė tė bėhen hapa tė shpejtė sepse vėrtet ekziston njė pritje e madhe, njė shqetėsim i madh tek qytetarėt e Kosovės.

Por po ashtu kemi njė besim tė plotė qė Kosova do tė ndihmohet edhe nė kėtė proces tė pėrmbylljes tė sukseshme.

Pėr ne ėshtė me rėndėsi qė veprimet qė do t'i bėjmė, do tė jenė veprime tė efektshme edhe nė kuptim edhe tė realizimit dhe besoj se do tė pasojė pikėrisht pėr pak ditė njė proces i procedurave ndoshta tė nevojshme nė mėnyrė qė tė pėrmbyllet.

Unė mund tė mos them datė nga ky moment, sepse ėshtė shumė e vėshtirė.

Pėr nė ėshtė me rėndėsi qė vėrtet kemi njė kornizė pėr mbylljen e procesit mė 10 dhjetor, nė kuptimin e raportimit tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm dhe besoj se kahe tė tjera apo zhvillime tė tjera janė tė studiuara mirė nė mėnyrė qė ato tė kenė rezultatin e vet.

BBC: A ishte ky opinioni i shefit tė diplomacisė britanike? Do ta pėrkrahė Britania e Madhe pas Shteteve tė Bashkuara njė shpallje eventuale tė njėanshme tė pavarėsisė sė Kosovės?

Zoti Sejdiu:Britania e Madhe ėshtė nė njė proces tė pėrbashkėt, them me Shtetet e Bashkuara dhe me vendet kyēe tė Bashkimit Evropain dhe pėr ne ėshtė me rėndėsi qė tė ecim nė njė koordinim normal. Ajo qė ėshtė e nevojshme ėshtė se kuvendi apo parlamenti i Kosovės duhet tė marrė vendimin e vet, por ky vendim vėrtet tė reflektojė si rezultati i njė koordinimi qė thashė dhe mė parė dhe qė natyrisht do tė jetė shprehje e vullnetit politik tonė.

BBC: Ju bėra njė pyetje edhe nė konferencėn e shtypit nė lidhje me njė marrėveshje tė Dejtonit pėr Kosovėn qė ka qarkulluar nė media dhe i ėshtė futur nė gojė pėrfaqėsuesit tė Treshes, zotit Ischinger. Ju mendoni se ėshtė e panevojshme njė konferencė e tillė e tipit tė Dejtonit pėr Kosovėn?

Zoti Sejdiu: Por unė mund tė pėrsėris edhe pėrgjigjen qė ju kam dhėnė nė konferencėn pėr shtyp. Them se ne jemi nė njė proces ndėrkombėtar, proces qė ėshtė thellė nė kuptimin e angazhimit tė fakorėve kyē tė skenės ndėrkombėtare, qė nga Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, pastaj vendet qė kanė pėrfaqėsues tė tyre, flas pėr Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe pėrfaqėsuesve tė Bashkimit Evropian dhe pėrfaqėsuesi i Federatės Ruse qė ėshtė nė kuadėr tė Treshes.

Dhe kujtojmė se kjo do tė pėrmbyllet edhe me pėrpjekjet e tyre pėr tė gjetur formulėn mė tė mirė mbėshtetėse pėr rekomandim tek Sekretari i Pėrgjithshėm.

Unė nuk e quaj se kėta njerėz kanė mandatin e dhėnies sė ideve apo imponimit tė qarqeve tė caktuara.

Prandaj dua tė them se ne do tė jemi tė pėrkushtuar qė tė pėrmbyllim kėtė proces nga ana jonė me kontributin aktiv.

Nuk do tė jemi palė qė do tė obstruktojmė procesin sikur s'kemi qėnė as nė procesin Ahtisaari.

Dhe finalisht do tė jemi palė qė dėshirojmė qė me tė vėrtetė tė mos ketė zgjatje tė tjera.

Ēdo qasje eventuale qė mund tė ketė ngjyrėn apo natyrėn e prolongimit tė procesit sikur nganjėherė ka ndokush qė mund ta kėrkojė sigurisht qė ėshtė e rezikshme dhe vazhdon kėtė statusquo dhe natyrisht prodhon efekte tė tjera negative.

Prandaj, unė do ta kuptoja drejt vetėm qasjen aktive pėr tė pėrmbyllė procesin, ndoshta nė njė dinamizėm tė tij jo me kuptimin e aktivizimit e ditėve tė ngjeshura tė kontakteve dhe ato si tė tilla tė pėrfundojnė nė kėtė datė qė nuk ėshtė ēėshtje fiksioni por qė ėshtė megjithatė njė datė qė lidhet me njė premtim se ky proces s'duhet tė pėrfundojė dhe s'mund tė jetė njė Odiseadė e vazhdueshme.

BBC: Nė shėrbim tė pėrfundimit tė kėtij procesi mund tė bėhet ndonjė lloj kompromisi me pavarėsinė?

Zoti Sejdiu: Jo, Kosova i ka bėrė kompromiset e veta. Vetė pavarėsia e Kosovės nė kėtė kuptim tė pakos tė presidentit Ahtisaari qė e konsiderojmė si dokument tė balancave dhe tė kompromiseve tė mėdha, ėshtė njė kompromis i veēantė.

Pėr ne ėshtė me rėndėsi se ēmojmė realitetet e krijuara nė Europėn juglindore.

Edhe Kosova ėshtė realitet brenda kufijve tė saj. Prandaj nė s'kemi asnjė kėmbim me kėtė formulė tė pavarėsimit tė Kosovės.

Nuk kemi asnjė kėmbim nė kuptimin e tėrėsisė territoriale tė Kosovės qė ėshtė i pacėnueshėm dhe i mbrojtur edhe me dokumente ndėrkombėtare dhe ne qasjet qė ka nė veēanti Grupi i Kontaktit.

Dhe finalisht mund tė themi se dėshirojmė qė tė jemi pjesė e njė ecjeje tė sukseshme nė integrimet euroatlantike. Ndaj kėto janė ato qė ne kemi bėrė edhe nė kuptimin e ambicjes sonė edhe nė kuptimin e kompromiseve tė bėra me pakon e presidentit Ahtisaari.

Kujtoni qė shumė zgjedhje qė ne i kemi ofruar atje, janė zgjedhje qė njė pjesė pėrputhen me standartet ndėrkombėtare por njė pjesė e tyre janė edhe pėrtej tyre.

Prandaj Kosova mund tė jetė edhe model nė ofertėn e vet qė ka bėrė. Dhe pėr kėtė arsye ne kemi mbėrritė njė limit tė qasjes sonė.

Ėshtė nė tė tjerėt qė tė kuptojnė realitetet dhe zhvillimet. Ėshtė nė tė tjerėt qė tė mos mbajnė peng proceset nė rajon, do tė thoja sepse me mbylljen e ēėshtjes sė Kosovės praktikisht do tė kontribohet drejtpėrdrejt nė mbylljen e shumė tensioneve tė krijuara dhe qė realisht Kosova tė jetė edhe prodhues i stabilitetit bashkė me vendet e tjera.

BBC: Me tė tjerėt takoheni javėn e ardhshme, nė fundjavė nė takimin e drejtpėrdrejtė. Prisni diēka tė re nga ky takim?

Zoti Sejdiu: Ne do tė eksplorojmė gjithė qasjen tonė me shpjegime tė bollshme tė idesė sonė qė kemi propozuar pėr traktatin mbi miqėsinė e mirė me shtetin e Serbisė, shteti i Kosovės si shtet sovran dhe tė Serbisė.

Flasim pėr tė ardhmen gjithmonė. Nuk duam t'i kthehemi mė historisė dhe pėr ne nuk janė tė pranueshme qasjet qė praktikisht e kanė gjykimin apo logjikėn e tyre tė shekujve tė kaluar, kur dikush, nė kėtė rast Serbia qė e ka njė ndjenjė tė tillė dėshiron tė jetė hegjemon pėr tė tjerėt.

BBC: Si ndjeheni si president i nje vendi qė pritet tė pavarėsohet kėto ditė?

Zoti Sejdiu:Ėshtė njė sfidė e veēantė. Ėshtė njė pėrgjegjėsi e veēantė pėr tė gjithė ne, pėr mua dhe pėr brezin qė jetojmė se bashku pa dallim moshe.

Pra, ėshtė njė kohė e pėrmbylljes tė njė procesi tė madh pėr Kosovėn dhe natyrisht se krahas kėsaj sfide e ndjejmė edhe nevojėn e pėrkushtimit.//bbc//

Khalilzad: Statusi i Kosovės tė zgjidhet sa mė shpejt



10-10-2007 - Administratori i Kosovės Joakim Ryker informoi dje Kėshllin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara mbi gjendjen nė Kosovė. Pas takimit,  ambasadori amerikan nė OKB, Zalmai Khalilzad tha se Shtetet e Bashkuara kėrkojnė qė statusi i Kosovės tė zgjidhet sa mė shpejt. Ndėrsa ambasadori rus, Vitali Ēurkin, tha se zgjidhja pėr Kosovėn duhet tė vijė vetėm pėrmes negociatave.

Ēėshtja e statusit nuk ishte nė rendin e ditės tė takimit tė Kėshillit tė Sigurimit me administratorin e Kosovės Joakim Ryker, por komentet e diplomatėve u pėrqėndruan pikėrisht tek statusi.

Ambasadori amerikan nė OKB, Zalmai Khalilzad tha se negociatat nuk duhen zgjatur pėrtej 10 dhjetorit.

“Ėshtė mendimi i Shteteve tė Bashkuara se pėrpjekja e trojkės duhet tė pėrfundojė dhe pėr kėtė ka njė mandat, mė 10 dhjetor. Zgjidhja mė e mirė do tė ishte qė palėt, shqiptarėt dhe serbėt, tė arrinin njė marrėveshje, por gjendja e tanishme nuk mund tė vazhdojė pafundėsisht, pa pėrcaktuar statusin, pasi mundėsia pėr destabilimin e Kosovės ėshtė e madhe. Pikėpamja jonė, ėshtė se statusi i Kosovės duhet tė pėrcaktohet dhe duhet tė pėrcaktohet shpejt. Preferenca do tė ishte marrėveshja, por koha po mbaron dhe urojmė qė treshja tė ketė sukses, pėrndryshe ne duhet tė marrim njė vendim me forma tė tjera”.

Komentet e tij ishin nė kontrast me ato tė ambasadorit tė Rusisė nė OKB Vitaly Ēurkin, i cili theksoi se synimi kryesor duhet tė jetė arritja e njė marrėveshje tė negociuar. Zoti Ēurkin shprehu shpresė pėr arritjen e njė marrėveshjeje dhe ai nuk e pėrjashtoi mundėsinė e zgjatjes mė tej tė negociatave.

“Pėr mua mund tė ketė njė numėr skenarėsh pas 10 dhjetorit. Ndoshta mandati i Treshes mund tė zgjatet, ndoshta mund tė krijohet njė mandat tjetėr, ose mund tė gjendet njė tjetėr formė pėr tė vazhduar negociatat. Por skenari tjetėr ėshtė i papranueshėm. Ēdo shpallje e pavarėsisė nė mėnyrė tė njėanshme nuk do tė sillte asnjė zgjidhje, as stabilitet nė Kosovė, as stabilitet nė rajon dhe as stabilitet ndėrkombėtar”. 

Dy zyrtarėt i bėnė kėto komente pas njė takimi tė kėshillit tė sigurimit me administratorin e Kosovės Joakim Ryker ku Kėshilli u informua pėr situatėn dhe pėrgatitjet pėr zgjedhjet e muajit tė ardhshėm nė Kosovė.  

Ndėrkohė, kryeministri Agim Ēeku tha se Kosova do tė shpallė pavarėsinė nga Serbia nėse deri mė 10 dhjetor, kur duhet tė pėrfundojnė negociatat shtesė pėr statusin, nuk arrihet ndonjė rezultat. Zoti Ēeku i bėri komentet dje nė Londėr, ku negociatorėt e Prishtinės shkuan pėr tė kėrkuar mbėshtetjen britanike pėr pavarėsinė e Kosovės.

Javėn tjetėr pėrfaqėsues tė Prishtinės dhe Beogradit takohen nė Bruksel me treshen ndėrkombėtare pėr tė negociuar pėr statusin.   Vėzhguesit i shohin si tė pakta shpresat pėr arritjen e njė marrėveshjeje.

Duke shprehur angazhimin amerikan pėr pavarėsinė e Kosovės Sekretarja amerikane e Shtetit Kondoliza Rajs theksoi kohėt e fundit se pavarėsia ėshtė zgjidhja e vetme qė do tė sillte stabilitet nė Ballkan.//voa//

Nga takimi Sarkozi - Putin, nuk ka shenja tė pėrafrimit tė qėndrimeve rreth Kosovės
Moskė, 10 tetor 2007- Presidenti i Francės Nikola Sarkozi dhe ai i Rusisė Vladimir Putin kanė "vlerėsuar lart" rezultatet e bisedimeve dyditore nė Moskė, gjatė tė cilave kanė shqyrtuar hollėsisht problemet kyēe rajonale dhe ndėrkombėtare, transmeton agjencia ruse Itar-Tas. Mirėpo, BBC njofton nga Moska se as pas kėtij takimi nuk ka shenja tė pėrafrimit tė qėndrimeve tė dy vendeve rreth Iranit dhe statusit tė Kosovės. Sipas BBC-sė, tė dy presidentėt u thanė gazetarėve se temat kontestuese Irani dhe Kosova kanė qenė nė rend dite, por nuk kanė folur pėr asnjė progres tė prekshėm nė pėrafrimin e qėndrimeve tė dy palėve. Sipas agjencisė ruse, Presidenti francez Sarkozi ka deklaruar se pret qė Evropa dhe Rusia tė gjejnė njė zgjidhje pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės e cila pėr askend nuk do tė ishte nėnēmuese. "Ėshtė e rėndėsishme qė Evropa tė mbetet e bashkuar sa i pėrket kėsaj ēėshtjeje (tė Kosovės) dhe se ne presim edhe mė tej njė partneritet me Rusinė, duke e kuptuar se kjo ėshtė ēėshtje e Evropės. Do tė pėrpiqemi qė tė gjejmė njė zgjidhje e cila askend nuk do ta nėnēmojė", ka thėnė Sarkozi, pas bisedimeve me Presidentin rus Putin, transmeton Itar-Tas Putin u ka thėnė gazetarėve se janė shkėmbyer mendime pėr "njė sėrė ēėshtjesh aktuale, duke pėrfshirė edhe programin bėrthamor iranian, situtatėn nė Lindjen e Mesme dhe situatėn nė Kosovė". "Nuk dyshoj qė partneriteti ruso-francez edhe mė tej do tė zhvillohet me siguri dhe do tė pasurohet me projekte tė reja dhe interesante, si nė bazė bilaterale ashtu edhe multilaterale", ka thėnė Presidenti rus.

Zyrtarja e lartė amerikane nė Shkup
Gjatė takimeve qė pati nė Shkup me presidentin Branko Cėrvenkovski dhe me Kryeministrin Nikolla Gruevski, Rosemary Di Karlo, zyrtare e Departamentit Amerikan tė shtetit, ka folur pėr Kosovėn.

Zonja Di Karlo, tha se SHBA-tė vazhdojnė tė kenė qėndrimin se nėse palėt, ajo kosovare dhe ajo serbe, gjatė negociatave nuk arrijnė kopromis atėhere mbetet tė zbatohet plani i presidentit Ahtisari:

"Ne besojmė se statusi duhet tė zgjidhet shpejt. Tani marrim pjesė nė Treshen BE-Rusi-SHBA pėr tė zhvilluar negociata.

Kėto negociata janė pėrpjekje e fundit pėr arritjen e njė marrėveshjeje mes palėve, Beogradit dhe Prishtinės.

Por nėse nuk arrihet marrėveshje deri nė datėn 10 dhjetor, kur Grupi i Kontaktit duhet t'i raportojė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė, atėhere besojmė se plani Ahtisaari ėshtė e vetmja mėnyrė pėr tė shkuar pėrpara", tha zonja Di Karlo.

Aleatėt e NATO-s do duan tė shohin njė bashkėpunim dhe njė konsensus mė tė madh mes qeverisė dhe opozitės...Rosemary di Karlo

Edhe zyrtarėt e lartė tė Maqedonisė deklaruan se ndajnė qėndrime tė ngjashme me ato tė shtetit amerikan.

Zonja Di Karlo me zyrtarėt nė Shkup foli edhe pėr Maqedoninė.

Reforma ekonomike "mbresėlėnėse"

Ajo vlerėsoi pėrparimet nė disa fusha qė ka bėrė vendi, madje pėrdori edhe fjalėt "mbresėlėnėse" pėr disa reforma ekonomike, por ishte po aq e prerė kur tha se vendi ka edhe shumė pėr tė bėrė, kryesisht nė fushėn politike.

"Duhet bėrė edhe mė shumė punė pėr tė marrė ftesė nga NATO. Aleatėt e NATO-s do duan tė shohin njė bashkėpunim dhe njė konsensus mė tė madh mes qeverisė dhe opozitės.

Kjo kryesisht nė implementimin e marrėveshjes mes qeverisė dhe BDI-sė tė datės 29 maj, si dhe pėrparim nė reformat nė gjyqėsi.

Koha ėshtė e shkurtėr por ka kohė nėse ka vullnet dhe pėrpjekje tė mjaftueshme", tha zonja Di Karlo.

Zyrtarja e lartė e Departamenit Amerikan tė Shtetit pas Shkupit do tė shkojė nė Kroaci ku do tė marrė pjesė nė takimin e vendeve tė Kartės sė Adriatikut dhe Serbisė, Bosnjės e Malit tė Zi.

Sipas zonjės di Karlo SHBA-tė gjithmonė kanė pėrkrahur vendet e Ballkanit dhe do tė vazhdojnė ta bėjnė kėtė.//bbc//

Berisha: Shqipėria mė afėr se asnjėherė me NATON
Tiranė, 10 tetor 2007- "Jehona pozitive e reformave tė ndėrrmara nė Shqipėri, bėri qė dje tė votohet nė unanimitet tė plotė nga Asambleja parlamentare e Aleancės sė Atlantikut tė Veriut, njė rezolutė, e cila u bėn thirrje kėtyre vendeve qė tė ftojnė Shqipėrinė nė Samitin e ardhshėm, sė bashku me dy vendet e tjera tė kartės sė Adriatikut, si kandidat pėr anėtarėsim tė plotė nė NAT0". Kėshtu u shpreh Kryeministri Sali Berisha nė mbledhjen e sotme tė Kėshillit tė Ministrave, nė tė cilėn foli pėr vizitėn e tij tė fundit nė Islandė. Berisha theksoi se votimi i rezolutės, si dhe reagimi shumė pozitiv i parlamentarėve pjesėmarrės pėrbėjnė njė inkurajim tė madh pėr pėrpjekjet e bėra nė kėtė drejtim. "Ndodhemi nė kilometrin e fundit tė rrugės sonė drejt NATO s dhe kjo rezolutė, reagimi shumė pozitiv i sallės dje, votimi i rezolutės janė njė inkurajim i madh pėr ne. Sot, ne jemi mė shumė se kurrė pranė anėtarėsimit nė NAT0", u shpreh Berisha. "Projekti i anėtarėsimit nė NATO mbetet njė projekt historik pėr shqiptarėt", u shpreh Kryeministri shqiptar. "Nė asnjė komb, NAT0-ja nuk ka njė mbėshtetje kaq tė fuqishme prej 94 %, se sa tek kombi shqiptar. Pėr kėtė arsye, tha kryeministri, nė fjalėn e djeshme kishte deklaruar se shqiptarėt moralisht ndjehen anėtarė tė Aleancės dhe po punojnė me tė gjitha mėnyrat pėr tė arritur standardet e tjera tė domosdoshme dhe pėr ta merituar kėtė ftesė.

....shkėputje nga lajmet e vona tė ditės sė djeshme:

Kosovė: Shtohen masat e sigurisė nė pritje tė rezultatit tė procesit pėr statusin

Ndėrsa Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-sė ka paralajmėruar pėr rrezikun e paqendrueshmėrisė dhe dhunės nė Kosovė, autoritetet atje kanė intensifikuar masat e sigurisė. Policia ka shtuar patrullimet ndėrsa grupet ekstremise shqiptare dhe serbe kanė thėnė se do tė luftojnė nėse nuk gjendet njė zgjidhje e pranueshme.

Policia e Kosovės ka qenė e suksesshme nė vendosjen e patrullave tė pėrbėra nga shqiptarė dhe serbė tė Kosovės, sipas burimeve tė rendit. Besnik Morina ėshtė oficer shqiptar nė qytetin e Graēanicės.

"Nė rastet kur jemi nė zonat me popullatė serbe, kolegu im flet me ta.  Nė rastet kur kemi tė bėjmė me zona shqiptare, flas unė.  Kėshtė ėshtė mė mirė dhe ne kemi patur sukses".

Kolegu i tij serb Janko Veliē po ashtu e vlerėson bashkėpunimin.

“Kemi mė shumė sukses me patrullat e pėrbashkėta. Njerėzit kanė mė shumė besim”.

UNMIK-u ka thėnė se vonesat nė zgjidhjen e statusit mund tė minojnė punėn e OKB-sė nė Kosovė dhe siē paralajmėron Sekretari i Pėrgjithshėm i organizatės, rrezikojnė tė shkaktojnė paqendrueshmėri.

Veton Elshani, zėdhėnės i Policisė sė Kosovės thotė se policia ėshtė e pėrgatitur pėr ēdo lloj rezultati tė bisedimeve pėr statusin.   

“Ne kemi plane tė ndryshme pėr situata tė ndryshme: Ēfarė do tė bėjmė nėse bisedimet rezultojnė nė pavarėsinė e Kosovės, si do tė veprojmė nė rast tė kundėrt, apo nėse procesi i statusit zgjatet. Ne jemi tė pėrgatitur pėr ēdo lloj situate nė bashkėpunim tė ngushtė me KFOR-in dhe policinė e UNMIK-ut”.

Njė nga arsyet pėr shtimin e masave tė sigurisė janė edhe zgjedhjet.

“Duke pasur parasysh bisedimet pėr statusin dhe zgjedhjet qė po afrojnė ne kemi bėrė plane operacionale brenda policisė pėr tė ruajtur paqen dhe rendin”.

Pas takimit tė parė nė Nju Jork, delegacionet shqiptare dhe serbe pritet tė vazhdojnė diskutimet direkte mė 14 tetor nė Bruksel. Tė dėrguarit ndėrkombėtarė pritet t’i raportojnė Sekretarit tė Pėrgjithshėm Ban Ki Moon deri mė 10 dhjetor. //voa//


LAJMET
E marte 09 tetor 2007

Studentėt nesėr protestojnė kundėr copėtimit tė Kosovės Drejtues tė Unionit tė Studentėve Shqiptarė (USSH) thanė tė martėn se nė protestėn studentore qė do tė mbahet nesėr me moton “Tė gjithė kundėr copėtimit tė Kosovės dhe nė mbėshtetje tė pavarėsisė”...

EU sot takohet me shefin e diplomacisė britanike Ekipi i Unitetit (EU) sot nė Londėr do tė takohet me shefin e diplomacisė britanike, David Milliband.

Ryker raporton pėr Kosovėn nė Kėshillin e Sigurimit Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker, sot do paraqes raportin tremujor para Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara pėr zhvillimet nė Kosovė.

Bugajski: Edhe pa status, Kosova mund tė ketė diplomacinė e saj Drejtori i Qendrės pėr studime strategjike ndėrkombėtare (CSIS), Janusz Bugajski, tha tė martėn nė Prishtinė e Kosova edhe gjatė kėsaj periudhe kohore pa status tė zgjidhur mund tė ketė pėrfaqėsimin e saj diplomatik.

Ishinger: Gjasat pėr marrėveshje ekzistojnė, por nuk janė tė mėdha Pėrfaqėsuesi evropian nė treshen ndėrmjetėsuese pėr Kosovėn, Volfgang Ishinger tha pėr numrin e sotėm tė gazetės moskovite “Komersant”, se ka gjasa qė Prishtina dhe Beogradi tė arrijnė zgjidhjen, porse ajo nuk ėshtė e madhe.

Shqiptarėt e Kosovės duhet tė pajtohen me njė formė tė pavarėsisė, thotė Kushner Shefi i diplomacisė sė Francės, Bernar Kushner, ka thėnė se gjasat qė tė arrihet sukses pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės deri mė 10 dhjetor janė 10 pėr qind.

De Marnhac thotė se kosovarėt duhet ta dinė qė nė dhjetor nuk vendoset pėr statusin Komandanti i trupave tė KFOR-it nė Kosovė, gjenerali francez, Xavier de Marnhac, tha tė martėn nė Gjilan se dhjetori nuk do tė sjellė vendimin mė tė rėndėsishėm pėr Kosovėn, duke shtuar se ėshtė detyrė e udhėheqėsve qė kėtė t’ua shpjegojnė qytetarėve tė vendit.

Shtajnmajer: Pėr zgjidhjen e arritur po punojmė nė alternativa Qeveria gjermane nuk qėndron fuqishėm nė pozicionin e saj se ėshtė nevojshme njė rezolutė e re e KS tė KB-ve pėr fillimin e misionit tė BE-sė nė Kosovė.

Analistėt shqiptarė dhe serbė mendojnė ndryshe rreth konferencės pėr Kosovėn Derisa analistėt shqiptarė mendojnė se konferenca ndėrkombėtare pėr Kosovėn sikur ajo e Dayton-it faktikisht do tė fillonte tė formalizonte ndarjen e Kosovės, ata serbė thonė se njė konferencė e tillė, mund tė pritet para zgjedhjeve presidenciale nė Rusi.

Zyrtarėt thonė se Kosova ka nevojė pėr njė forcė tė saj tė sigurisė Kosovės nė tė ardhmen i duhet njė forcė e sigurisė, e cila duhet tė jetė nė gjendje tė mbrojė qytetarėt, bashkė me burimet e tjera brenda saj, por kjo varet edhe nga liderėt politikė tė Kosovės, nga bashkėsia ndėrkombėtare, por edhe vendet fqinjė se ēfarė pėrcaktimi do tė kenė, duke i radhitur nevojat, kėrkesat dhe prioritetet, thonė zyrtarėt vendorė e ndėrkombėtar.

Protesta e SBASHK-ut pėrfundon pa kompromis me MASHT-in “Marrėveshja duhet tė plotėsohet nė tėrėsi”, ishte motoja e protestės njė orėshe e pėrfaqėsuesve tė Sindikatave tė Bashkuara tė Arsimit, Shkencės dhe Kulturės (SBASHK), e cila e ndėrpre pa arritur ndonjė kompromis me Ministrinė e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė (MASHT).SBASHK-u dhe MASHT-i nuk arrijnė marrėveshje pėr ngritje tė pagave pėr shėrbyesit civil arsimor. Protesta e sindikalistėve tė arsimit, SBASHK, pėr ngritje tė pagave edhe pėr shėrbyesit civil tė arsimit fillor dhe tė mesėm prej 12 pėr qind, tė martėn nuk ka rezultuar me ndonjė marrėveshje me Ministrinė e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė...

Marnak: Liria e lėvizjes ėshtė funksionale dhe ėshtė njė realitet i mirė pėr KFOR-in Komandanti i KFOR-it, gjenerallejtėnant Ksavier But de Marnak, k a qėndruar tė martėn nė Gjilan ku sė bashku me kreun komunal Xhemajl Hysenin kanė vizituan tregun afėr kishės ortodokse nė qytet, ku tregtojnė serbėt...

Studentėt e Fakultetit Juridik bėhen me Gjykatore Me rastin e hapjes sė Gjykatores pėr studentėt e Fakultetit Juridik tė Prishtinės, profesorėt, juristėt dhe donatorėt e kėtij projekti thanė tė martėn se ndėrtimi i kėsaj salle do tė ketė ndikim tė drejtpėrdrejtė nė ngritjen e cilėsisė...

Organizata Botėrore e Tregtisė mirėpret interesimin e Kosovės pėr anėtarėsim Misionet e pėrhershme tė shteteve mė tė fuqishme anėtare tė Organizatės Botėrore tė Tregtisė (OBT) kanė mirėpritur nismėn e institucioneve tė kosovare pėr fillimin e bisedimeve pėr t’u anėtarėsuar nė kėtė organizatė dhe janė shprehur tė gatshėm qė Kosovėn si njė shtet tė vogėl ta ndihmojnė gjatė procesit tė anėtarėsimit.

Rrezikon tė dėmtohet dokumentacioni arkivor i Prizrenit Drejtues tė arkivit rajonal nė Prizren, pohuan tė martėn pėr KosovaLive se dokumentacioni rajonal arkivor nė Prizren, rrezikon tė dėmtohet pasi kushtet nė tė cilat mbahen dokumentet janė fare tė pa pėrshtatshme dhe asnjėri nga tri objektet ekzistuese nuk i plotėson kushtet e nevojshme.

Pesė mijė euro pėr shuarjen e etjes sė gjimnazistėve tė Ponoshecit Drejtoria pėr Arsim dhe Shkencė (DASH) e Kuvendit Komunal (KK) tė Gjakovės, ka ndarė mjete nė vlerė prej pesė mijė euro pėr sigurimin e ujiit tė pijes nė gjimnaz.

Rozmari di Karlo pėr vizitė dyditėshe nė Maqedoni Zėvendės-sekretarja shtetėrore e SHBA-ve, Rozmari Di Karlo, sot do tė arrijė nė Shkup pėr njė vizitė dy ditore.

Bisedimet rreth kushtetutės dėshtojnė; opozita malaziase shpėrndahet Opozita parlamentare malazeze nuk ėshtė mė unike nė bisedimet me koalicionin qeveritar rreth procesit pėrfundimtar tė tekstit...

Presidenti francez viziton Moskėn Presidenti francez, Nikola Sarkozi, sot viziton Moskėn, ku temė e bisedės me presidentin rus, Vladimir Putin, do tė jetė edhe Kosova.

Rumania planifikon ndėrtimin e njė centrali tė ri bėrthamor Autoritetet rumune paralajmėruan ndėrtimin e edhe tė njė centrali bėrthamor...

....hapur:

Ban Ki Mun dhe Ryker raportojnė sot pėr Kosovėn nė KS Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB sė Ban Ki Mun dhe kryeadministratori i Kosovės Joakim Ryker do tė paraqesin sot nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB sė raportin tremujor pėr gjendjen e sigurisė nė Kosovė. Ban Ki Mun nė raportin e tij, pjesė tė tė cilit janė publikuar kohė mė parė, situatėn e sigurisė nė Kosovė e ka vlerėsuar tė qetė vetėm sipėrfaqėsisht.Zėdhėnėsja e Kombeve tė Bashkuara ka konfirmuar se shqyrtimi i raporteve ėshtė paraparė edhe nė agjendėn e Presidencės tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB sė, qė pėr kėtė muaj kryesohet nga Gana. Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB sė ka tėrhequr vėrejtjen se moszgjidhja e statusit kėrcėnon stabilitetin e rajonit.

Ekipi Negociator takon sot shefin e diplomacisė britanike  Ekipi Negociator i Kosovės sot nė Londėr do tė takohet me shefin e diplomacisė britanike, David Milliband.Vizita e Ekipit Negociator nė Londėr realizohet pak ditė para se udhėheqėsit mė tė lartė kosovarė dhe ata serbė tė zhvillojnė nė Bruksel, mė 14 tetor, takimin e dytė tė drejtpėrdrejtė nė kuadėr tė bisedimeve shtesė pėr statusin e Kosovės, tė udhėhequra nga treshja SHBA-BE-Rusi. Gjatė vizitės nė Londėr, Ekipi Negociator i Kosovės pritet tė kėrkojė nga Britania e Madhe qė tė luajė njė rol dinamik nė kuadėr tė Bashkimit Evropian pėr zgjidhjen sa mė tė shpejtė tė statusit.

BBC:
Ekipi i Unitetit nis takimet nė Londėr

Grupi i negociatorėve nga Prishtina nė bisedimet pėr tė ardhmen e Kosovės qė gjendet nė Londėr me ftesė tė Sekretarit tė Jashtėm britanik, David Miliband, po zhvillon disa takime nė insitucionet e larta tė Mbretėrisė sė Bashkuar.

Burime nga Ministria e Jashtme Britanike, Foreign Office, thanė se anėtarėt e delegacionit kosovar kanė sot takime nė Parlamentin britanik dhe nė Departamentin pėr Zhvillim Ndėrkombėtar.

Nė rendin e ditės tė vizitės sė Ekipit tė Unitetit ėshtė njė konferencė shtypi nė orėt e para tė pasdites, e cila pritet t'i paraprijė takimeve me zyrtarė tė lartė nė Ministrinė e Jashtme.

BBC mėsoi se politikanėt kosovarė do tė priten nga Sekretari i Jashtėm britanik, David Miliband dhe Ministri pėr Ēėshtjet e Europės, Jim Murphy.

Negociuesit kosovarė thonė se takimi pritet tė ofrojė njė pėrgjigje mbi formėn e vendimit pėr statusin e Kosovės dhe mbi rolin qė duhet tė luajė BE-ja pas 10 dhjetorit.

Negociuesit kosovarė kanė thėnė se e kanė humbur shpresėn qė zgjidhja mund tė arrihet pėrmes KS tė OKB-sė.

Takimi nė Londėr i paraprin njė takimi tjetėr tė drejtpėrdrejtė ndėrmjet palėve, i parashikuar tė mbahet nė Bruksel mė 14 Tetor.

Kundėr idesė sė Ischingerit

Ekipi i Negociuesve tė Kosovės e ka cilėsuar si tė panevojshme organizimin e njė konference ndėrkombėtare pėr statusin, tė llojit tė Daytonit, tė paralajmėruar nga Wolfgang Ischinger, njė prej ndėrmjetėsve ndėrkombėtarė.

Pesėshja kosovare ka thėnė se Kosova ėshtė njė rast unik dhe ajo nuk mund tė krahasohet me Bosnjė Hercegovinėn.

Sipas saj Kosova ka krijuar realitetin e ri dhe Prishtina zyrtare pret njohje ndėrkombėtare tė pavarėsisė sė saj.

Por udhėheqėsit politikė tė Kosovės, kanė theksuar se janė shterrur tė gjitha mundėsitė pėr tė gjetur njė zgjidhje pėr Kosovėn dhe se bashkėsia ndėrkombėtare duhet tė ecė mė shpejt drejt njohjes sė pavarėsisė sė saj.

Deklarimet e pesėshes sė Prishtinės pasuan njė deklaratė tė ndėrmjetėsit evropian, Ischinger, pas takimeve nė Bruksel, se Treshja Ndėrkombėtare po mendon nė organizimin e njė konference ndėrkombėtarė tė nivelit tė Daytonit, qė i dha fund konfliktit tė armatosur nė Bosnjė e Hercegovinė, por qė nuk ka zgjidhur problemet atje as 12 vjet pas nėnshkrimit tė marrėveshjes.

Konferenca pėr Kosovėn mund tė pritet tė organizohet nga fillimi i muajit dhjetor nė ndonjė vend tė Evropės.//bbc//

Thaēi pėr vizitėn nė Londėr
Anėtari i Grupit tė Unitetit, Hashim Thaēi, para takimit me sekretarin e Jashtėm Britanik, David Milliband, tha se pėr palėn Kosova pavarėsia mbetet e vetmja zgjidhje.

Ekipi Negociator i Kosovės takohet tė martėn nė Londėr me sekretarin e Jashtėm britanik, David Milliband.

Hashim Thaēi, anėtar i delegacionit, tha nė programin e mėngjesit tė BBC-sė, Sot se nga ky takim pret t'i jepet njė shtytje e re procesit tė zgjidhjes sė statusit tė Kosovės, nė kuptimin e arritjes sė qėndrimit unik evropian pėr tė.

Me zotin Thaēi bisedoi Seladin Xhezairi.

BBC: Ēfarė prisni nga takimi me shefin e diplomacisė britanike?

Zoti Thaēi: Britania e madhe gjithmonė ka qenė njė mbėshtetėse e fuqishme, edhe nė luftėn pėr ēlirim, edhe tash nė periudhėn e tranzicionit demokratik, si dhe pikėrisht nė momentin e marrjes sė vendimit pėr shtetin e Kosovės.

Edhe nė takimin me ministrin e Jashtėm britanik do tė kėrkojmė mbėshtetje mė tė fuqishme, rol mė aktiv nė kuptimin unifikues evropian nga Mbretėria e Bashkuar.

Ne besojmė fuqimisht se kjo vizitė do tė jetė njė vizitė e thellimit tė bashkėpunimit nė mes Prishtinės dhe Londrės, si dhe pėr hapjen e perspektivės pėr vendim-marrjen ndėrkombėtare pėr pavarėsinė e Kosovės, por edhe pėr procesin integrues tė vendit tonė nė strukturat euro-atlantike.

Roli i Britanisė sė Madhe ka qenė krucial vazhdimisht, edhe nė kohėn e ish-kryeministrit Toni Blair, edhe tash nė mandatin e kryeministrit Gordon Brown.

Ka qenė njė politikė aktive, shumė e vendosur, shumė e drejtė nė respektimin e vullnetit tė qytetarėve tė Kosovės pėr liri tė plotė.

Nė mes tė Kosovės dhe Serbisė nuk mund tė arrihet kompromis pėr statusin. Kosova do tė jetė e pavarur. Pretendimi serb ėshtė pretendim hegjemonist pėr autonomi substanciale apo tė zgjeruar ...Hashim Thaēi

BBC: Zoti Thaēi, si Grup i Unitetit, si e keni pritur paralajmėrimin e ndėrmjetėsit evropian pėr statusin, diplomatit gjerman Wolfgang Ischinger, se nė fund tė nėntorit ose nė fillim tė dhjetorit mund tė mbahet njė konferencė ndėrkombėtare pėr Kosovėn, e ngjashme me atė tė Dejtonit pėr Bosnjėn?

Zoti Thaēi: Unė nuk jam ithtar i proklamimit apo propagandimit tė deklarimeve tė tė tjerėve. Prishtina do tė marrė vendimin me pėrgjegjėsi tė lartė kombėtare politike dhe tė kultivimit tė partneritetit me bashkėsinė ndėrkombėtare.

Ėshtė njė deklaratė mediale. Ne si Prishtinė nuk kemi ndonjė qėndrim zyrtar ndėrkombėtar apo njė kėrkesė tė tillė ndėrkombėtare.

Prandaj dua tė jem i rezervuar sa i pėrket deklarimit pėr diēka tė tillė, por krahasimet e Dejtonit me raportet e ralitetit aktual nė Kosovė janė plotėsisht tė paqėndrueshme.

Por, sidoqoftė, ne si Grup i Unitetit pėr ēdo rrethanė do tė marrim qėndrim unik dhe jemi tė pėrgatitur t'i pėrgjigjemi ēdo agjende ndėrkombėtare pėr pavarėsinė e Kosovės.

BBC: Tanimė tė dyja palėt, si ajo shqiptare, ashtu dhe serbe, por edhe treshja negociatore ndėrkombėtare pranojnė se nė bisedimet pėr statusin e Kosovės vėshtirė se do tė arrihet kompromisi. Po ju pyes - cili ka pėr tė qenė rezultati i kėtyre bisedimeve deri mė dhjetė dhjetor?

...ne do tė ecim pėrpara me qėndrimin tonė tė qartė, shumė tė vendosur, qė buron nga vullneti i gjithė qytetarėve tė Kosovės... Hashim Thaēi

Zoti Thaēi: Nė mes tė Kosovės dhe Serbisė nuk mund tė arrihet kompromis pėr statusin. Kosova do tė jetė e pavarur. Pretendimi serb ėshtė pretendim hegjemonist pėr autonomi substanciale apo tė zgjeruar, siē ka pretenduar edhe politika serbe nė kohėn e Sllobodan Millosheviqit.

Prandaj ne do tė ecim pėrpara me qėndrimin tonė tė qartė, shumė tė vendosur, qė buron nga vullneti i gjithė qytetarėve tė Kosovės, nga e drejta jonė dhe pėrkrahja e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Bashkimit Evropian dhe vendeve pėrreth Kosovės, pėr Kosovėn e pavarur dhe sovrane me mbikqyrje tė lehtė civile ndėrkombėtare dhe me prezencė tė NATO-s.

Pavarėsia ėshtė e vetmja zgjidhje pėr ne nė Kosovė. Ėshtė zgjidhja mė e mirė edhe pėr investimin e demokracive perendimore, tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe Bashkimit Evropian.

Kosova e ka fituar luftėn nė raport me Serbinė. E ka larguar ēdo ushtar, polic dhe administrator tė Serbisė. Kosova ėshtė e lirė dhe po ndėrton demokracinė.....Hashim Thaēi

Tek e fundit, Kosova sė shpejti si shtet do tė jetė edhe pjesė e familjes evropiane.

Pavarėsia nėnkupton paqe, stabilitet, nė rajon. Nėnkupton fqinjėsi tė mirė. Partneritet nė tė ardhmen edhe me Serbinė, si dy shtete tė veēanta, por asesi nėn njė ēati tė pėrbashkėt nė kuptimin e relacioneve Serbi-Kosovė, por nėn ēatinė e demokracive perendimore, tė Brukselit dhe strukturave euro-atlantike.

BBC: Ta shikojmė kėtė partneritet pėr tė cilin flisni nga njė kėnd krejtėsisht tjetėr. Sė pari nė Serbi u shfaq publikisht e ashtuquajtura Gardė e Car Lazarit, ndėrsa ditė mė parė nė territorin e Kosovės patėm paraqitjen publike tė organizmit qė veten e quan Armata Kombėtare Shqiptare. Druani se mund tė kemi njė pėrkeqėsim tė situatės?

Zoti Thaēi: Kosova e ka fituar luftėn nė raport me Serbinė. E ka larguar ēdo ushtar, polic dhe administrator tė Serbisė. Kosova ėshtė e lirė dhe po ndėrton demokracinė.

Ėshtė nė prag tė vendim-marrjes dhe zyrtarizmit tė pavarėsisė. Pėr Kosovėn, por dhe pėr rajonin do tė ketė vetėm paqe. Ēdo element radikal apo pretendues i luftėrave tė reja ėshtė i gjykuar pėr dėshtim. Kudo qė tė paraqitet, qoftė nė Kosovė, qoftė nė Serbi, qoftė nė rajon. Kosova dhe rajoni do tė jenė pjesė e sigurisė globale.

BBC: Zoti Thaēi, tė ndėrrojmė temė - tė kalojmė tek zhvillimet politike nė Maqedoni. Si njohės i mirė i rrethanave atje, si e shikoni incidentin e para do ditėve nė parlamentin maqedonas ku pati rrahje midis deputetėve shqiptarė?

Zoti Thaēi: Janė paraqitje zhgėnjyese, janė paraqitje dėshpėruese pėr popullin e Kosovės nė prag tė zyrtarizmit tė pavarėsisė.

Ėshtė obligim dhe pėrgjegjėsi kombėtare e secilit, kudo qė jeton nė trojet shqiptare, qė tash tė sillet nė mėnyrė tė pėrgjegjėshme, nė pėrputhshmėri me interesat madhore kombėtare.

Tė ngritet mbi interesat e ngushta, qoftė grupore apo partiake. Tani mė shihet se largimi i liderit tė shqiptarėve nė Maqedoni nga politika, zotit Arbėn Xhaferi, ka qenė njė largim i cili po reflekton me pasoja nė politikėn aktuale, pa lidership tė shqiptarėve nė Maqedoni, por ne duam tė besojmė si Kosovė se do tė ketė reflektim nė kuptimin e uljes sė gjakrave ndėrpartiake dhe kultivimin e politikės me orientim tė qartė tė avancimit tė tė drejtave kombėtare edhe tė shqiptarėve nė Maqedoni.

Ēekia mbėshtet pavarėsinė e mbikėqyrur pėr Kosovėn Ēekia mbėshtet planin e Ahtisarit, pėrkatėsisht pavarėsinė e mbikėqyrur pėr Kosovėn, ka deklaruar shefi i diplomacisė ēeke Karel Shvarcenberg. Ai ka thėnė, se Praga zyrtare angazhohet qė tė gjitha vendet e Ballkanit tė anėtarėsohen nė Bashkimin Evropian, pėr tė shtuar se Ēekia ndihmon Kosovėn dhe Bosnjėn, por rasti i Bosnjės ėshtė mė i komplikuar.

Islanda pėrkrah planin Ahtisari pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės Kryeministri shqiptar Sali Berisha gjatė njė takimi sot nė Rejkjavik me kryeministrin e Islandės, Geir H.Haarde, biseduan edhe nė ēėshtjen e Kosovės. Kryeministri Berisha theksoi se Shqipėria e sheh Planin e Ahtisarit si tė vetmen mundėsi qė respekton vullnetin e popullit kosovar pėr pavarėsi, si dhe qė garanton tė drejta tė plota pėr pakicat serbe nė Kosovė. Edhe Kryeministri islandez tha se stabiliteti i Kosovės ėshtė stabiliteti i rajonit dhe se Islanda pėrkrah projektin Ahtisari pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės.

Gjenerali Erhart gjendjen e sigurisė e vlerėson tė qetė dhe stabile
Prishtinė, 9 tetor 2007 - Zėvendėskryeministri i Kosovės Lutfi Haziri priti nė njė takim gjeneralin e Forcės Shumėkombėshe tė KFOR it nė Kosovė Dagllas Erhart dhe falėnderoi pėr ndihmėn dhe pėrkrahjen qė ka dhėnė pėr Kosovėn si dhe rolin qė kanė pasur trupat amerikane tė KFOR it nė vendin tonė. Gjenerali Erhart tha se Shtetet e Bashkuara kanė investuar mbi njė milion dollarė pėr komunitetet tė cilat i vėzhgojnė, dhe tė gjitha kėto investime besohet tė kenė ndikuar pozitivisht nė komunitetet, thuhet nė njė njoftim nga ky takim. Gjenerali Erhart e njoftoi zėvendėskryeministrin Haziri se gjendja e sigurisė duket e qetė dhe u shpreh optimist qė kjo gjendje do tė vazhdojė tė jetė stabile, derisa prioritet i KFOR it vazhdon tė mbetet siguria pėr qytetarėt dhe kthimi i personave tė zhvendosur. Nė kėtė takim gjenerali Erhart rikonfirmoi se KFOR i amerikan do tė vazhdojė tė mbetet kontribues i vazhdueshėm i ruajtjes sė paqes dhe sigurisė nė Kosovė. Ndėrkaq zėvendėskryeministri Haziri tha se institucionet e Kosovės do tė jenė gjithherė nė gjendje gatishmėrie pėr tė bashkėpunuar me KFOR in nė shėrbim tė sigurisė sė vendit.

Nikola Sarkozi viziton Moskėn: Kosova mes ēėshtjeve pėr diskutim


09-10-2007 Presidenti francez Nikola Sarkozi shkon sot nė Moskė, pėr bisedime me Presidenti rus Vladimir Putin lidhur me ēėshtjen e Iranit dhe probleme tė tjera. Ky ėshtė takimi i parė i rėndėsishėm mes dy udhėheqėsve qė pas zgjedhjes sė zotit Sarkozi nė maj.

Presidenti francez e ka kritikuar Rusinė pėr qėndrimin ndaj tė drejtave tė njeriut dhe e ka akuzuar Moskėn se e pėrdor naftėn dhe gazin pėr tė kėrcėnuar fqinjėt e tij evropianė. Bisedimet mes dy udhėheqėsve do tė pėrfundojnė nesėr.

Zyrtarėt rusė kanė thėnė se shpresojnė qė vizita e presidentit francez do ta sqarojė pozicionin e Francės nė problemet ndėrkombėtare, pas atyre qė ata i cilėsuan “deklarata kontradiktore” tė zyrtarėve francezė. Agjencia ruse e lajmeve Itar Tass citon njė ndihmės tė presidentit tė ketė thėnė se tė dy udhėheqėsit do tė diskutojnė edhe pėr gjendjen nė Irak, Libanin, Kosovėn dhe Darfurin.//voa//

Ēmimin Nobel pėr fizikė fituan gjermani Grynberg dhe francezi Fert
Stokholm, 9 tetor 2007 - Shkencėtarit gjerman, Piter Grynberg, dhe atij francez, Albert Fert, iu nda sot ēmimi Nobel pėr fizikė. Ata u shpėrblyen pėr zbulimin e njė efekti magnetik, pa tė cilin sot nuk mund tė punojė asnjė kompjutor. Vendimin kumtoi Akademia mbretėrore suedeze. Zbulimi i kėtyre shkencėtarėve ka mundėsuar shtimin e jashtėzakonshėm tė memories kompjuterike. Grynberg dhe Fert e kanė zbuluar kėtė efekt qė nė vitin 1988, pavarėsisht njėri prej tjetrit. Shitja e kėtij zbulimi nė treg ka arritur vlerėn prej miliarda eurosh.

...shtojcė:

lajmet mė tė reja shkėputur nga nga mbrėmja e mbrėmshme-edicionet e orėve tė vona:

Lugar: Statusi i Kosovės nuk do tė jetė peng i tratativave amerikano-ruse

08-10-2007 - Statusi i Kosovės nuk do tė jetė peng i tratativave amerikano-ruse pėr ēėshtje tė tilla tė mprehta si sistemi i mbrojtes nga raketat nė Evropėn Qendrore, mos pėrhapja e armėve tė shkatėrrimit nė masė dhe sigurimi i burimeve energjetike, tha Senatori Richard Lugar nė njė diskutim pėr Rusinė nė Institutin Brukings kėtu nė Uashington.

Pritet qė edhe ēėshtja e Kosovės tė diskutohet nė bisedimet qė fillojnė nė Moskė mė 12 tetor, mes sekretarėve amerikanė tė Shtetit dhe tė Mbrojtjes me homologėt e tyre rusė.

Burimet zyrtare nė Uashington thonė se nė rend tė ditės tė kėtyre bisedimve janė sistemi i mbrojtes nga raketat nė Evropėn Qendrore, mos pėrhapja e armėve tė shkatėrrimit nė masė dhe sigurimi i burimeve energjetike. Por a mund tė kthehet statusi i Kosovės nė njė peng tė interesve amerikano-ruse pėr kėto ēėshtje?

“Jo. Nuk mendoj se ka tė ngjarė qė Kosova tė bėhet peng i kėtyre ēėshtjeve, thotė senatori Lugar. Ēėshtja e Kosovės ka rrugėn e saj tė veēantė dhe do tė vendoset pavarėsisht prej tyre”, tha zoti Lugar.

Kosova nuk ka qėnė vetėm burim i dhunės qė ka destabilzuar Ballkanin, tha Presidenti i Institutit Brukings, ish zėvendės-sekretari i Shtetit, Strobe Talbot, por edhe burim tensionesh shumė tė rrezikshme mes Shteteve tė Bashkuara dhe Rusisė.

Qeveria amerikane dhe ajo ruse, tha zoti Talbot, janė mbėrthyer nė divergjenca tė thella lidhur me statusin pėrfundimtar tė Kosovės. Por a mund tė gjendet njė mėnyrė pėr t’i afruar qendrimet e tė dy vendeve pėr kėtė ēėshtje?

Senatori Lugar, njė nga republikanėt mė me influencė nė Komisionin e Senatit pėr Marrėdhėniet me Jashtė nuk shpreson shumė:

SEN. RICHARD LUGAR: “Nuk jam optimist se rusėt do tė ndryshojnė pikpamjen e tyre pėr Kosovėn, brenda kėtyre katėr muajve, por ndoshata kjo mund tė vijė me kalimin e kohės, gjė qė gjithėsesi mė duket se nuk ka shumė tė ngjarė”. Pėr mė tepėr, njė ēėshtje tjetėr ėshtė, tha ai, se nė ēfarė mase Rusia do ta pranojė udhėheqjen Evropiane nė Ballkan, e megjithatė kjo mbetet temė spekulimesh. Rusia, tha ai, ndoshta synon tė tregojė se sa rėndėsi ka pėr tė Kosova, por nga ana tjetėr rusėve mund t’u duhet tė peshojnė interesat me rėndėsi jetėsore pėr ta pėr sot dhe nė tė ardhmen, si dhe marrėdhėniet ruso-amerikane.

Senatori Lugar theksoi se Shtetet e Bashkuara dhe njė numėr vendesh evropiane kishin shpresuar pėr njė zgjidhje mė tė mirė tė ēėshtjeve ballkanike, por koha e tregoi se kjo nuk ndodhi dhe ata u detyruan tė kėrkonin ndihmėn amerikane.

Senatori Richar Lugar ishte i ftuar nga Instituti Brukings pėr njė diskutim mbi Rusinė nė prak tė takimit 2 + 2 tė Moskės. Senatori iu pėrgjegj edhe pyetjeve lidhur me Ukrainėn, Iranin, Irakun dhe ēėshtje tė tjera. //voa//


Bugajski: Statusi i Kosovės duhet tė zgjidhet para samitit tė NATO-s

08-10-2007 - Drejtori i Qendrės pėr Studime Strategjike dhe Ndėrkombėtare nė Uashington, Janusz Bugajski, deklaroi nė Prishtinė se statusi i Kosovės duhet tė zgjidhet para samitit tė NATO-s qė do tė mbahet nė prill tė vitit tė ardhshėm nė Bukuresht. Ai tha se Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe Bashkimi Evropian duhet tė vendosin rreth hapave tė ardhshėm pėr statusin e Kosovės, se a do tė shkojė kjo ēėshtje prapė nė Kėshillin e Sigurimit apo do tė zgjidhjet jashtė kėtij institucioni.

Kėto komente Zoti Bugajski i bėri gjatė konferencės mbi qeverisjen efektive nė njė shtet funksional, tė organizuar nga Qendra pėr Studime Strategjike dhe Ndėrkombėtare. “Statusi i Kosovės duhet tė zgjidhet para samitit tė NATO-s nė Bukuresht. Me fjalė tė tjera, mbi statusin e Kosovės duhet tė vendoset nė tre muajt pas dhjetorit. Nuk mund tė lejojmė shtyrje tė tjera", u shpreh zoti Bugajski.

Edhe analisti pėr ēėshtje tė Ballkanit, Tim Judah, shfaqi mundėsinė e njė shtyrjeje tė mėtejme tė zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės pas dhjetorit. Duke iu referuar pavarėsisė sė njėanshme, zoti Judah tha se pala kosovare do tė mund ta shpallte pavarėsinė nė mėnyrė tė njėanshme nėse pėrveē Shteteve tė Bashkuara edhe Bashkimi Evropian do ta njihte shtetin e ri. “Mendoj se pala kosovare do tė shpall pavarėsinė nė mėnyrė tė njėanshme vetėm nėse shumė vende do ta njohin shtetin e ri. Amerikanėt tashmė kanė deklaruar se do ta mbėshtesin njė vendim tė tillė, sikurse edhe Britania e madhe dhe Franca. Por, kėto tė fundit nuk duan ta pėrēajnė Bashkimin Evropian, kėshtu qė ēdo gjė varet nga Gjermania, dhe nėse ajo vendos t'i bashkohet kėtyre vendeve atėherė edhe Italia dhe shtetet e tjera do tė pajtohen me njė vendim tė tillė”, deklaroi analisti pėr ēėshtje tė Ballkanit, Tim Judah.

Drejtori i Forumit pėr Marrėdhėnie Etnike nė Beograd, Dushan Janic, ndėrkaq Prishtinėn dhe Beogradin i ka quajtur faktorė tė rėndėsishėm por jo kryesor nė zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės. Sipas zotit Janic, janė Moska dhe Uashingtoni ato tė cilat do tė marrin vendimin e drejtpėrdrejtė. “Bashkimi Evropian po luan rolin e njė ureje lidhėse duke bėrė pėrpjekje tė mbush zbrazėsinė ndėrmjet Moskės dhe Uashingtonit", tha zoti Janiē, duke shtuar se vendimi do tė merret nė mėnyrė tė drejtpėrdrejt nė mes Amerikės dhe Rusisė me ndihmėn e Gjermanisė dhe tė Francės pėr shkak tė ēėshtjeve energjetike.

Analistėt ndėrkombėtarė nuk mendojnė se organizimi i njė konference ndėrkombėtare, tė ngjashme me atė tė Daytonit pėr Bosnjėn, e propozuar ditė mė parė nga Pėrfaqėsuesi i BE-sė nė bisedimet pėr Kosovėn, Wolfgang Ischinger, do ta zgjidhte statusin e Kosovės.

Ndėrkohė, zėdhėnėsi i Ekipit tė Unitetit, Skėnder Hyseni, tha sot se Prishtina zyrtare nuk ka marrė ndonjė kėrkesė nga ndėrmjetėsit ndėrkombėtarė pėr organizimin e ndonjė konference tė tillė. Zoti Hyseni tha se ėshtė qėndrim i Ekipit tė Unitetit se nuk mund tė tėrhiqet asnjė paralele mes Kosovės dhe Bosnjės, sepse janė dy ēėshtje tė ndryshme.//voa//

Dy amerikanė dhe njė britanik marrin ēmimin Nobel nė mjekėsi

08-10-2007 - Tre shkencėtarė fituan Ēmimin Nobel tė kėtij viti nė mjekėsi pėr zbulimet e tyre nė manipulimin e gjeneve tek minjtė. Ēmimi qė shoqėrohet me njė shpėrblim prej 1 presje 5 milionė dollarėsh u njoftua sot nė Stokholm tė Suedisė.

Fituesit janė shkencėtarėt amerikanė Mario Capecchi dhe Oliver Smithies sė bashku me britanikun Martin Evans. Tre shkencėtarėt u nderuan pėr kėrkimet e tyre nė teknikėn e shėnjimit tė gjeneve tek minjtė. Kjo teknikė i ka ndihmuar shkencėtarėt tė studiojnė funksionin e gjeneve dhe hap rrugėn pėr punė shkencore pėr izolimin dhe modifikimin e gjeneve dhe shfrytėzimin e qelizave embrionale pėr riparimin e gjeneve qė ndikojnė tek shėndeti.

Ēmimi Nobel i njoftuar sot ėshtė i pari mes gjashtė tė tillėve qė do tė shpallen ditėt e ardhshme. Ēmimi nė fizikė do tė njoftohet nesėr dhe do tė pasohet me ēmimin Nobel nė kimi, letėrsi dhe ekonomi. Ēmimi Nobel pėr Paqe do tė shpallet tė premten. //voa//


LAJMET
E hėnė 08 tetor 2007

Ryker raporton pėr Kosovėn nė Kėshillin e Sigurimit Shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker, do tė japė raportin tremujor tė martėn para Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara pėr zhvillimet nė Kosovė.

EU thotė se s’ka sinjale zyrtare pėr organizimin e njė konference tė tipit tė Dejtonit Ekipi i Unitetit tė hėnėn ka mohuar tė ketė indikacone zyrtare pėr organizimin e ndonjė konference tė tipit tė Dejtonit, ashtu siē ka paralajmėruar pėrfaqėsuesi i Bashkimit Evropian (BE) nė treshen...

Serbia refuzon mbajtjen e njė konferencė ndėrkombėtare pėr Kosovėn Delegacioni i Serbisė nuk mendon pėr mbajtjen e njė konference ndėrkombėtare pėr statusin e Kosovės, tha tė hėnėn ministri serb pėr Kosovėn Sllobodan Samarxhiq.

Manter: Pavarėsia e mbikėqyrur, zgjidhja mė e mirė pėr Kosovėn dhe rajonin SHBA-tė konsiderojnė se pavarėsia e mbikėqyrur ėshtė zgjidhja mė e mirė pėr Kosovėn, sepse mos stabiliteti nė rajon pengon prosperitetin e proceseve tė eurointegrimeve.

Monitoruesit afatgjatė tė zgjedhjeve arrijnė nė Kosovė Tė hėnėn nė Kosovė do tė arrijnė 14 monitoruesit afatgjatė pėr zgjedhjet e 17 nėntorit, tė cilėt vijnė nga 10 vende tė Evropės.

Pengohet qarkullimi i lirė i shqiptarėve matanė Ibrit Kryesia e fshatit Suhadoll i Ulėt, pėrmes njė letre ka kėrkuar nga kryetari i Kuvendit tė komunės sė Mitrovicės, administratori rajonal i UNMIK-ut, komandanti i policisė sė UNMIK-ut dhe SHPK-sė...qarkullimi i lirė i shqiptarėve matanė Ibrit.

Njė delegacion i Parlamentit Evropian po viziton Shqipėrinė Njė grup i deputetėve tė Parlamentit Evropian, i kryesuar nga Doris Pak, kanė filluar sot njė vizitė dyditore nė Tiranė, nė kuadėr tė misionit tė pėrvitshėm faktmbledhės, qė do tė jetė njė nga bazat e raportit tė Komisionit Evropian. Nė ditėn e parė do tė raportojė delegacioni i Kuvendit tė Shqipėrisė, nė pėrbėrje tė tė cilit janė deputetė nga i tėrė spektri politik.

Dy amerikanė dhe njė britanik “rrėmbejnė” ēmimin Nobel pėr medicinė Ēmimi Nobel pėr medicinė pėr kėtė vit u ka takuar amerikanėve Mario Kapeki dhe Oliver Smithis, si dhe britanikut Martin Evans, pėr hulumtime nė fushėn e qelizave amė.

...informacione tė hapura:

Ishinger dhe Lavrov bisedojnė sot nė Moskė pėr Kosovėn  Pėrfaqėsuesi i BE nė treshėn Negociuese ndėrkombėtare, Volfgang Ishinger do tė qėndrojė sot nė Moskė, ku do tė takohet me shefin e diplomacisė ruse, Sergej Llavrov. Temė qendrore e bisedimeve pritet tė jetė statusi i Kosovės. Moska zyrtare tashmė ėshtė deklaruar se angazhohet pėr zgjidhje kompromisi dhe kundėrshton afatizimin e bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit. Nė anėn tjetėr SHBA dhe BE kanė paralajmėruar se bisedimet shtesė do tė pėrfundojnė mė 10 dhjetor.

 Ekipi Negociator i Kosovės nė Londėr
Ekipi Negociator i Kosovės vjen nė Londėr ku tė do tė takohet me shefin e diplomacisė britanike, David Milliband.

Vizita e Ekipit Negociator nė Londėr realizohet pak ditė para se udhėheqėsit mė tė lartė kosovarė dhe ata serbė tė zhvillojnė nė Bruksel, mė 14 tetor, takimin e dytė tė drejpėrdrejtė nė kuadėr tė bisedimeve shtesė pėr statusin e Kosovės, tė udhėhequra nga treshja SHBA-BE-Rusi.

Gjatė vizitės nė Londėr, Ekipi Negociator i Kosovės pritet tė kėrkojė nga Britania e Madhe qė tė luajė njė rol dinamik nė kuadėr tė Bashkimit Evropian pėr zgjidhjen sa mė tė shpejtė tė statusit.

 Ajo qė duhet cekur ėshtė se nuk do tė jetė e mirėpritur nga ana jonė ēfarėdo pėrpjekje qė tė krijohen modele tė reja nga ana e ndėrmjetėsve ndėrkombėtarė.../Veton Surroi, anėtar i Ekipit Negociator/

Njė anėtar i Ekipit Negociator tė Kosovės, Veton Surroi, ka vlerėsuar qėndrimin britanik nė mbėshtetje nė pavarėsisė.

"Mbretėria e Bashkuar ka njė qėndrim tė avancuar (pėr statusin e Kosovės), kėtė e ka shprehur disa herė," tha zoti Surroi.

"Shpresojmė qė Mbretėria e Bashkuar dhe Franca do tė luajnė rolin e vet dinamik brenda Bashkimit Evropian, por ajo qė do cekur ėshtė domosdoshmėria e njė roli shumė mė tė madh tė Gjermanisė nė procesin e pėrcaktimit tė statusit," tha zoti Surroi.

"Dejton" pėr Kosovėn

Ndėrkohė, ndėrmjetėsuesi evropian pėr statusin, Wolfgang Ischinger, i ka deklaruar njė gazete serbe se nė fund tė muajit nėntor ose nė fillim tė dhjetorit mund tė mbahet njė konferencė e ngjashme me atė tė Dejtonit pėr Bosnjėn, ku pala kosovare dhe ajo serbe do tė diskutonin pėr statusin e Kosovės.

Diplomati gjerman ka thėnė se konferenca do tė mbahej diku nė Evropė, meqėnėse Kosova, siē ka thėnė ai, ėshtė "problem evropian".

Zoti Ischinger tha se kjo konferencė do tė mbahej vetėm nė qoftė se do tė ketė material tė mjaftueshėm pėr bisedime ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit dhe nė tė me siguri nuk do tė merrte pjesė Grupi i Kontaktit, por vetėm treshja SHBA-BE-Rusi.

Por pala kosovare, sipas anėtarit tė Ekipit Negociator tė Kosovės, Veton Surroi, ėshtė kundėr modeleve tė reja pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės.

"Ne jemi tė gatshėm tė marrim pjesė nė procesin negociator, a do tė jetė konferencė, a do tė jetė takim njė ditor apo pesė ditor nuk luan shumė rol pėr sa i pėrket gatishmėrisė sonė pėr tė marrė pjesė," tha zoti Surroi.

"Por natyrisht ajo qė duhet cekur ėshtė se nuk do tė jetė e mirėpritur nga ana jonė ēfarėdo pėrpjekje qė tė krijohen modele tė reja nga ana e ndėrmjetėsve ndėrkombėtarė.

"Ne nuk kemi hyrė nė kėtė process pėr tė marrė propozime tė reja, tė cilat do tė ndėrtoheshin qoftė mbi paketėn e Ahtisarit, qoftė jashtė saj," tha zoti Surroi.

Ai tha se bisedimet e deritanishme pėr statusin e Kosovės kanė dėshmuar se ka shumė pak gjasa pėr arritjen e konsensusit nė Kėshillin e Sigurimit pėr pavarėsinė e Kosovės.

Ai theksoi se nuk ekziston njė rrugė e mesme ndėrmjet qėndrimit tė palės kosovare pėr pavarėsisė dhe qėndrimit serb pėr autonomi.

Kryetari i Partisė Ora tha se autoritetet kosovare duhet tė bėjnė gati vendin pėr pavarėsi dhe t'i kenė gati Kushtetutėn, simbolet dhe ligjet bazė shtetėrore.//bbc//

Ekipi i Unitetit nuk ka marrė indikacione zyrtare pėr Dejton tė dytė pėr Kosovėn  Ekipi i Unitetit rithekson se Treshja ndėrmjetėsuese ndėrkombėtare nuk ka mandat tė propozojė ose tė sugjerojė zgjidhje pėr statusin e Kosovės. Duke iu referuar idesė sė fundit tė Ishingerit se mund tė organizohet njė konferencė pėr Kosovėn e tipit tė Dejtonit, zėdhėnėsi Skėnder Hyseni tha se nuk ka indikacion zyrtar pėr kėtė, por theksoi se Kosova ėshtė rast i veēantė dhe nuk mund tė krahasohet me asnjė vend tjetėr, pra as me Bosnjėn. Ekipi i Unitetit u mblodh sot para nisjes pėr nė Londėr, ku nesėr do tė takohet me ministrin e jashtėm britanik Dejvid Miliband dhe me zyrtarė tjerė tė lartė. Ekipi i Unitetit pėrjashton mundėsinė e modeleve tė reja pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės dhe insiston nė pėrshpejtimin e ēėshtjes sipas pakos sė Ahtisarit. Por, duke se ky qėndrim edhe mund tė ndryshojė, varėsisht prej zhvillimeve dhe presioneve qė mund t’u bėhen palėve negociuese deri nė fund tė bisedimeve shtesė, mė 10 dhjetor. Pėrfaqėsuesi i BE-sė nė Treshen, Volfgan Ishinger, ka nxjerrė kėto ditė njė propozim nė opinion se nė fund tė muajit nėntor ose nė fillim tė dhjetorit mund tė organizohet njė konferencė e ngjashme me atė tė Dejtonit pėr Bosnjėn, ku palėt negociuese do tė mund tė diskutonin pėr statusin e Kosovės. Zėdhėnėsi i ekipit tė Unitetit, Skėnder Hyseni nuk saktėsoi nėse Kosova do tė merrte pjesė ose jo nė atė konferencė, por vetėm pėrsėriti faktin se Kosova ėshtė rast i veēantė dhe nuk mund tė krahasohet me zgjidhje tė tjera. “Nuk ka asnjė indikacion zyrtar pėr njė tip konference tė Dejtonit. Ajo qė mund tė thuhet me bindje tė plotė ėshtė qė nuk mund tė ketė dhe nuk mund tė tėrheqėsh asnjė paralele nė mes tė Kosovės dhe Bosnjės, sepse janė dy ēėshtje krejtėsisht tė ndryshme. Dhe cilat do tė jenė teknika, ose modalit i pėrfundimit tė statusit tė Kosovės nuk ėshtė e ditur ende”, tha Hyseni. Pas konferencės sė Dejtonit nė vitin 1995 ėshtė arritur marrėveshja pėr t’i dhėnė fund luftės nė Bosnjė. Pavarėsisht prej zhvillimeve tė fundit ndėrkombėtare rreth Kosovės, Ekipi i Unitetit dėshiron t’i mbetet besnik programit tė planifikuar qė nė fillim tė misionit tė treshes. Nė kėtė kuadėr zėdhėnėsi Hyseni pėrsėriti qėndrimin se treshja nuk ka mandat tė bėjė propozime pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, tė paktėn ky ėshtė informacioni qė ka Ekipi i Unitetit. “Ne nuk jemi nė dijeni qė treshja ka mandat tjetėr, pos mandatit nismėtar atij qė ėshtė i ditur deri tash. Dhe sa na pėrket neve, Treshja nuk ka mandat tė propozojė ose tė sugjerojė ēfarėdo zgjidhjesh tė veēanta. Mandati i Treshes ėshtė tė moderojė, ose tė mundėsojė tė lehtėsojė kontaktet nė mes tė dy palėve”,tha Hyseni. Ekipi i Unitetit u mblodh sot para nisjes pėr nė Londėr, ku ėshtė ftuar nga ministri i jashtėm britanik Dejvid Miliband. Pritet qė ekipi tė kėrkojė pėrkrahjen e Britanisė sė Madhe pėr inicimin e njė roli mė aktiv tė Bashkimit Evropian, me qėllim tė pėrshpejtimit tė zgjidhjes sė statusit tė Kosovės. Kjo vizitė i paraprin takimit tė drejtpėrdrejtė midis Prishtinės e Beogradit qė do tė mbahet mė 14 tetor nė Bruksel.

Statusi i Kosovės do tė zgjidhet para samitit tė Bukureshtit , thotė Bugajski Statusi i Kosovės do tė zgjidhte para samitit tė NATO-sė qė do tė mbahet nė Bukuresht nė mars tė 2008-ės. Kėshtu ka thėnė nė Prishtinė Drejtori i Qendrės pėr studime strategjike me seli nė Uashington, Janush Bugajski. Ai thotė se nuk dėshiron tė shohė njė Dejton tė dytė pėr Kosovėn. Se procesi i statusit nuk do tė zgjidhet kėtė viti thanė edhe analistė tė tjerė, si Tim Xhuda e Dushan Janjiq. Komentet janė bėrė nė njė konferencė, Qeverisja e mirė nė shtetin funksional, ēelės pėr zhvillimin ekonomik, qė po mbahet nė Prishtinė. Janush Bugajski tha se tash ėshtė koha qė SHBA-tė dhe BE-ja ta sjellin vendimin pėr Kosovėn e Pavarur sipas planit tė Ahtisarit. Megjithatė Bugajski thotė procesi nuk do tė zgjidhet kėtė vit.“Unė mendoj se vendimi pėr statusin do tė merret para samitit tė NATO-s nė Bukuresht. Pra unė mendoj se tre muaj pas dhjetorit statusi do tė zgjidhet dhe nuk mund tė lejojmė shtyrje tjera”, tha Bugajski. Pėr sa i takon mėnyrės sė zgjidhjes sė statusit, Bugajski thotė se do tė varet se si do tė vendosin SHBA-tė dhe BE-ja, se a do tė vazhdohet qė procesi tė pėrfundojė pėrmes KS apo jashtė tij. Ndryshe ai thotė se nuk dėshiron, tė shohė njė Dejton tė dytė pėr Kosovėn. Edhe analisti pėr ēėshtje ballkanike Tim Xhuda thotė se statusi nuk do tė pėrfundoj nė dhjetor. Pėr sa i takon shpalljes sė njėanshme tė pavarėsisė, Xhuda, thotė se as kjo nuk do tė ndodhė nė dhjetor. “Mendoj se pala kosovare do tė shpallė pavarėsinė nė mėnyrė tė njėanshme vetėm nėse shumė vende do ta njohin shtetin e ri. Amerikanėt tashmė kanė deklaruar se do ta mbėshtesin njė vendim tė tillė, sikurse Britania dhe Franca. Mirėpo ata nuk duan ta pėrēajnė Bashkimin Evropian, kėshtu qė ēdo gjė varet nga Gjermania”, tha Xhuda. Edhe analisti serb, Dushan Janjiq, thotė se statusi nuk do tė zgjidhet kėtė vit.“Pas dhjetorit ėshtė e mundshme qė Grupi i Kontaktit dhe Kėshilli i Sigurimit do t’i ndėrmarrin dy hapa. Hapi i parė inaugurimi i misionit te BE-sė nė Prishtinė dhe pas saj tė propozojnė njė konferencė ndėrkombėtare pėr statusin”, tha Janjiq. Ai ka theksuar se duhet tė arrihet kompromis me Rusinė pasi sipas tij, prezenca ekonomike nė Evropė dhe Ballkan ėshtė njė fakt qė nuk mund tė injorohet. Komentet janė bėrė nė konferencėn “Qeverisja e mirė nė shtetin funksional, ēelės pėr zhvillimin ekonomik” qė po mbahet nė Prishtinė, e organizuar nga Qendra pėr Studime Strategjike me seli nė Uashington. Nė diskutimet e konferencės u tha gjithashtu se Kosova ka nevojė tė madhe pėr tė pasur njė qeveri funksionale qė do tė pėrgatisė vendin pėr integrime evropiane.

 E ardhmja e Mitrovicės - Ende e ndarė!
Krahas paqartėsive pėr tė ardhmen politike tė Kosovės mbetet e paqartė edhe e ardhmja e qytetit tė Mitrovicės.

Mbi 12 mijė shqiptarė janė zhvendosur nga pjesa veriore e Mitrovicės.

Shqiptarėt dhe serbėt vazhdojnė tė jetojnė tė ndarė nė kėtė qytet qė nga tėrheqja e forcave serbe nga Kosova dhe vendosja e misionit tė OKB-sė e forcės paqėruajtėse tė NATO-s mė 1999.

Njė qytetar i pjesės jugore tė Mitrovicės, Sheremet Ademi, beson se e ardhmja e qytetit tė tij ėshtė e lidhur drejtpėrdrejt me zgjidhjen e statusit tė Kosovės.

"E ardhmja e Mitrovicės varet nga ajo se nė ēfarė forme Kosova do tė njihet si shtet sovran," thotė zoti Ademi.

"Nė qoftė se kjo bėhet pėrmes Kėshillit tė Sigurimit dhe me pėlqimin e Rusisė, mendoj se nė Mitrovicė nuk do tė ketė tensione, qė do tė kenė ndikim nė zhvillimet e mėtejme politike," thotė ai.

Pas 8 vjetėsh ėshtė shumė vėshtirė tė kthehemi nė shtėpitė tona..../qytetar i Mitrovicės/

"Por, nė rastin e kundėrt nėse ndodh shpallja e njėanshme e pavarėsisė dhe ajo pavarėsi njihet nga shtetet me ndikim, pėrjashtuar Rusinė, njė perspektivė e zymtė e pret Mitrovicėn.

"Kjo pėr faktin se serbėt do tė jenė tė motivuar, tė shtyrė dhe tė nxitur pėr arsye se ata besojnė se kanė njė pėrkrahje tė fuqishme nga vet Rusia," tha zoti Ademi.

Tė zhvendosur

Mbi 12 mijė shqiptarė janė zhvendosur pas luftės nga pjesa veriore e Mitrovicės dhe pronat e tyre janė uzurpuar nga qytetarėt serbė, tė cilėt ishin zhvendosur nga pjesė tė ndryshme tė Kosovės, pėrfshirė edhe pjesėn jugore tė Mitrovicės me shumicė shqiptare.

Njė qytetar shqiptar, qė nuk deshi t'i pėrmendet emri, ka humbur shpresat se njė ditė do tė mund tė kthehet pėr tė jetuar nė pronėn e tij nė veri tė Mitrovicės, tė dominuar nga serbėt.

"Sipas tė gjitha gjasave ėshtė vėshtirė tė organizohet kthimi jonė nė veri, sepse kemi dėshtuar qe 8 vjet," thotė ky qytetar i Mitrovicės.

"Pas 8 vjetėsh ėshtė shumė vėshtirė tė kthehemi nė shtėpitė tona, sidomos tani kur shumė shqiptarė i kanė shitur pronat dhe kemi mbetur pakicė nė pjesėn veriore tė Mitrovicės," u shpreh njė qytetar shqiptar rreth tė gjashtėdhjetave.

Pėr shkak tė situatės politike dhe raporteve tė tendosura etnike nė Mitrovicė, kohėve tė fundit njė numėr i konsiderueshėm i familjeve shqiptare, qė kanė jetuar nė veri, u ka shitur pronat serbėve dhe anasjelltas, serbėt pronat e tė cilėve kanė qenė nė jug u kanė shitur ato shqiptarėve.

Njė gazetar serb nga Mitrovica, Branislav Krstiē, thotė se sjelljet e tė dyja komuniteteve ēojnė nė ndarjen e qytetit.

"Sjelljet e qytetarėve janė shumė tė thjeshta dhe janė porosi pėr ata qė vendosin pėr statusin e Kosovės tė mendojnė mirė ēka do tė ndodhė me Mitrovicėn.

"Mendoj se pavarėsisht vendimit pėr statusin e Kosovės, a do tė jetė pavarėsi apo autonomi e gjerė, ėshtė e sigurtė qė sė paku edhe pėr dhjetė vjet tė tjera, Mitrovica do tė jetojė si qytet i ndarė," thotė zoti Krstiē.

Sipas planit tė tė dėrguarit tė OKB-sė pėr statusin e Kosovės, Martti Ahtisaari, pas statusit Mitrovica do tė ketė dy komuna, njė shqiptare dhe njė serbe qė do tė kenė njė bord tė pėrbashkėt administrativ.

Deputeti i Kuvendit tė Kosovės, Ramadan Kelmendi, qė ėshtė nga Mitrovica, thotė se si shqiptarėt ashtu edhe serbėt janė tė shqetėsuar pėr tė ardhmėn e kėtij qyteti.

I pyetur ēfarė do tė ndodhė me Mitrovicėn pas statusit, zoti Kelmendi shpreh njė optimizėm tė matur.

"Shikuar nga kėndi i shqiptarėve apo Ekipit Negociator nuk duhet tė ndodh parimisht asgjė, do tė krijohen kushte pėr jetesė tė tė gjithėve pa dallim pėrkatėsie etnike apo fetare, ndėrsa ata qė i kanė duart e lyera me gjak do tė ikin. Tė gjithė ne qė jemi qytetarė tė Mitrovicės do tė jetojmė dhe do tė bashkėjetojmė", tha deputeti Kelmendi.

Sipas tij, nėse nė Kėshillin e Sigurimit do tė pranohet pakoja e Ahtisaarit, pjesa veriore e Mitrovicės me shumicė serbe do ta gėzojė statusin e njė komune.

Tė gjithė ne qė jemi qytetarė tė Mitrovicės do tė jetojmė dhe do tė bashkėjetojmė

"Nėse ėshtė komunė me shumicė serbe mua nuk mė pengon dhe nuk duhet ta pengojė askend, por nėse ėshtė komunė mbi bazė etnike dhe ka lidhje tė mėtejshme me Beogradin, do tė jetė gjenerator i krizave pėr tėrė Kosovėn," tha deputeti i Kuvendit tė Kosovės, Ramadan Kelmendi.

Nga ana tjetėr, politikani serb nga Mitrovica, Oliver Ivanoviq, ėshtė i bindur se ndarja e qytetit do tė zgjasė edhe pėr vite tė tėra.

Sipas tij, tash pėr tash ėshtė joreale tė mendohet se shqiptarėt e serbėt mund tė bashkėjetojnė nė njė Mitrovicė tė bashkuar.

"Kemi njė gjendje faktike, frika e serbėve se do tė dėbohen nga shqiptarėt ėshtė ende shumė e pranishme. Nė tėrė territorin e Kosovės nuk janė vendosur kontakte ndėrmjet shqiptarėve dhe serbėve, prandaj ėshtė vėshtirė tė besohet se kėto kontakte nė Mitrovicė mund tė jenė mė tė mira.

"Pėrkundrazi, pėr shkak tė frustrimeve dhe frikės, mendoj se Mitrovica do tė jenė vendi i fundit ku do tė vendoset kontakti ndėrmjet shqiptarėve dhe serbėve," thotė zoti Ivanoviq.

Duke e vlerėsuar tė ndjeshėm problemin e Mitrovicės politikani serb, Oliver Ivanoviq, thekson se deri te relaksimi i raporteve ndėretnike nė kėtė qytet, mund tė arrihet nėse shumica shqiptare i integron serbėt nė pjesėt tjera tė Kosovės, ku ata janė pakicė.

Sheremet Ademi, avokat nga Mitrovica, beson se problemet ndėretnike nė kėtė qytet janė thelluar dhe nuk japin shpresa pėr njė perspektivė tė ndritshme.

"Tė gjitha tė kėqijat janė rrėnjosur dhe vėshtirė se nė njė tė ardhme tė afėrt do tė ndodhė njė mrekulli e Zotit qė Mitrovica e veriut apo e jugut ta ketė njė paqe dhe qetėsi relative, ku do tė ketė lėvizje tė lirė tė njerėzve dhe mallrave. Kjo pėr mua ėshtė njė perspektivė shumė e zymtė," tha zoti Ademi.

Ndėrkaq gazetari, Branislav Krstiē, nga pjesa veriore e qytetit, mendon se pas statusit do tė ketė pėrpjekje qė tė vendoset njė formė e bashkėpunimit ekonomik ndėrmjet shqiptarėve dhe serbėve.

"Ajo qė duhet tė ekzistojė pėr tė ardhmen e qytetit ėshtė kontakti ekonomik e ndoshta edhe njė administratė e pėrbashkėt, e cila deri nė njė masė do tė mund t'i afrojė qėndrimet dhe bashkėjetesėn ndėrmjet shqiptarėve dhe serbėve," tha zoti Krstiē.

Situata e sigurisė nė Mitrovicė paraqitet e qetė, por ajo qė shihet qartė ėshtė se si shqiptarėt, ashtu edhe serbėt, kanė njė dozė frike dhe shqetėsimi pas paraqitjeve nė media tė grupeve tė armatosura, siē ėshtė Garda serbe e Car Llazarit dhe e ashtuquajtura Armata Kombėtare Shqiptare.

Qeveria e Kosovės dhe Misioni i Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė kanė pranuar se nė veri tė Mitrovicės vazhdojnė tė funksionojnė strukturat paralele, por autoritetet thonė se nuk do tė lejojnė askend ta marrė ligjin nė duart e veta.//bbc//

Nis fushata pėr ruajtjen e integritetit tė gjyqėsorit “Si tė ruhet integriteti i gjyqėsorit nė Kosovė”, ėshtė motoja e fillimit tė fushatės kundėr korrupsionit nė 6 muajt e ardhshėm, qė shėnon edhe fillimin e Strategjisė sė pėrbashkėt tė tri organizatave kryesore profesionale tė drejtėsisė dhe gjyqėsorit: Odės sė Avokatėve, Shoqatės sė Gjyqtarėve dhe Shoqatės sė Prokurorėve Publik. “Gjyqėsori duhet tė jetė i pavarur dhe jo i ndikuar nga politika”, thanė panelistėt nė kėtė konferencė.Konferenca ėshtė organizuar nga Iniciativa pėr Sundimin e Ligjit nė Kosovė dhe mbėshtetur nga USAID-i.“Si tė ruhet integriteti i gjyqėsorit nė Kosovė”, ėshtė motoja e fillimit tė fushatės kundėr korrupsionit nė 6 muajt e ardhshėm, qė shėnon edhe fillimin e Strategjisė sė pėrbashkėt tė tri organizatave kryesore profesionale tė drejtėsisė dhe gjyqėsorit: Odės sė Avokatėve, Shoqatės sė Gjyqtarėve dhe Shoqatės sė Prokurorėve Publik. “Gjyqėsori duhet tė jetė i pavarur dhe jo i ndikuar nga politika”, thanė panelistėt nė kėtė konferencė qė ėshtė organizuar nga Iniciativa pėr Sundimin e Ligjit nė Kosovė dhe mbėshtetur nga USAID-i.
Kryetari i Gjykatės Supreme dhe kryetar i Kėshillit Gjyqėsor, Rexhep Haxhimusa, thotė se Kosova ka nevojė pėr ndėrtimin e njė gjyqėsori tė pavarur, tė besueshėm, transparent dhe jo tė ndikuar nga politika.
“Gjyqėsori i pavarur sot nė njė formė ėshtė i rrezikuar nga korrupsioni dhe na jep tė drejtė qė kjo sferė e sundimit tė ligjit tė jetė mė e sigurt, mė e besueshme nė tė cilėn qytetarėt tė drejtohen pėr tė drejtat e tyre. Ka korrupsion financiar dhe politik”, tha Haxhimusa. Ndėrkaq, gjykatėsi Xhon Voker, gjyqtar i Lartė nė Gjykatėn e Qarkut tė SHBA-ve, prezantoi pikėpamjet dhe pėrvojat ndėrkombėtare pėr ruajtjen e integritetit tė gjyqėsorit, pėr tė cilin mendon se ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr ēdo shoqėri tė shėndoshė dhe demokratike. Voker tha se njė nga arsyet pėr korrupsion nė Kosovė janė edhe pagat e vogla tė gjyqtarėve, mungesa e edukimit ligjor tė tyre, transparenca e cila duhet tė ekzistojė nė aspektin e menaxhimit tė lėndėve si dhe nė disiplinimin e gjyqtarėve dhe avokatėve. “Sfida pėr Kosovėn ėshtė shumė e vėshtirė pėr shkak tė statusit tė pazgjidhur tė saj, por ėshtė njė vullnet i komunitetit ligjor pėr tė bėrė ndryshime dhe mund tė them se ju pret njė punė shumė e madhe. Nė tė gjitha shtete ka tendencė qė politika tė pėrzihet nė gjyqėsor dhe kur ka sulme nga struktura politike ndaj gjyqėsorit, nė pozitė tė palakmueshme janė gjyqtarėt”, tha Voker. Kryetari i Shoqatės sė Gjyqtarėve tė Kosovės,Ymer Huruglica, tha se Kosova ėshtė mė shumė e prirur ndaj korrupsionit pėr shkak tė strukturės sė paqartė qeveritare, tė cilėn e rėndon zgjidhja e statusit tė saj. “ Njė gjyqėsor i pavarur zė njė vend thelbėsor nė realizimin e ndershmėrisė tė qeverisjes sė hapur dhe njė gjyqėsor duhet tė jetė i ndarė nga ekzekutivi dhe legjislativi”, Huruglica. Nė kėtė konferencė u tha se me bashkėpunimin e shoqatave tė gjyqėsorit mund tė arrihet forcimi i sistemit ligjor dhe gjyqėsor tė vendit, dhe nė njė formė edhe eliminimi i korrupsionit.

...speciale:
nga tė arrijturat e shkencės
Zėri i Amerikės:

Shkencėtari Francis Kollins, i bindur pėr pajtueshmėrinė mes shkencės dhe besimit te Zoti
08-10-2007Mė shumė se njė dekadė mė parė, shkencėtari dhe fizikani i shquar Dr. Kollins, nė krye tė njė ekipi studiuesish, realizoi njė mision historik, deshifrimin e kodit gjenetik tė njeriut. Qė nga kjo arritje shkencore triumfale, ai ka shkruar njė bestseller, ku shpreh bindjen e tij tė thellė pėr pajtueshmėrinė qė sipas tij ekziston midis shkencės moderne dhe besimit te Zoti.

Kėrkimi i pėrgjigjeve pėr jetėn shpirtėrore tė njeriut nga shkencėtari Francis Kollins ėshtė diēka mė pak e njohur, se sa karriera e tij nė mjekėsi dhe shkencė. Rreth dy dekada mė parė, ai drejtoi studimet e financuara nga qeveria amerikane, pėr tė krijuar hartėn e parė gjenetike tė ADN-sė njerėzore, ose tė ashtuquajturin Projekt i Gjenomit Njerėzor.

"Tė gjithė organizmat e ruajnė informacionin nė ADN-nė e tyre. Pikėrisht nė kėtė mėnyrė, ky informacion kalon nga prindi te fėmija pėr breza tė tėrė dhe tėrėsia e kėtij informacioni quhet Gjenom. Projekti i Gjenomit Njerėzor filloi nė vitin 1990 dhe synonte deshifrimin e tė 3,1 miliard gėrmave tė kodit tė ADN-sė. ADN-ja e ruan informacionin me anė tė njė serie bazash kimike por ai mund tė imagjinohet si gėrmat e njė libri. Gjuha e ADN-sė ėshtė mjaft e thjeshtė. Tani ne kemi nė dorė tė tėrė kėtė libėr pra kemi fuqinė pėr tė gjetur se si funksionon ai dhe si ndonjė gėrmė e gabuar mund tė shkaktojė sėmundje" ,- thotė shkencėtari.

TV_DNA-along-tightly-coiledKy projekt pėrfundoi nė vitin 2003 dhe qė nga ajo kohė, studiuesit e mjekėsisė janė pėrqendruar nė gjetjen e zbatimeve praktike, sidomos pėr gjetjen e bazės gjenetike tė shumė sėmundjeve dhe pėr zbulimin e ilaēeve tė reja pėr kėto sėmundje.

"Pėr shembull, nėse nė familje ke njerėz qė kanė vuajtur nga kanceri i gjirit ose i zorrės sė trashė dhe do tė dish rreziqet qė kėrcėnojnė jetėn tėnde personale, Projekti i Gjenomit ka bėrė tė mundur qė tė pėrqendrohesh nė disa nga gjenet qė lidhen me kėto sėmundje dhe duke analizuar kėto gjene, tė gjesh nėse je apo jo i rrezikuar" ,- thotė Kollins.

Disa dekada para se tė ndihmonte nė zbulimin e gjuhės sė trashėgimisė njerėzore, Dr. Kollins, i cili atėhere ishte ateist, i ndryshoi nė mėnyrė dramatike pikpamjet e tij pėr jetėn dhe vdekjen dhe mė vonė, kur studionte nė fakultetin e mjekėsisė, ai nisi t’i shihte kėto ēėshtje nga njė kėndvėshtrim
i ndryshėm, mė personal.

"Nė moshėn 25-vjeēare, e gjeta veten tė ulur pranė shtratit tė njerėzve me sėmundje tė tmerrshme, tė cilat nuk dija se si mund tė shėroheshin. Shumė prej tyre pėrballeshin me vdekjen. Pra, tė gjitha kėto ide pėr jetėn dhe vjekjen nuk ishin mė hipotetike por shumė reale. Mė bėnte pėrshtypje se si disa nga kėta njerėz mbėshteteshin fort tek besimi i tyre dhe kjo u jepte qetėsi, nė njė kohė kur unė nuk ndihesha aspak i qetė nė shpirt."

Sidomos njėra nga pacientet, i bėri atij njė pyetje qė e tronditi mjekun e ri thellė.
"Njė pasdite, njėra prej pacienteve, njė grua e moshuar me sėmundje tė avancuar tė zemrės qė nuk kishte shėrim, mė foli pėr besimin e saj qė i jepte shpresė megjithėse e dinte se jetės sė saj po i vinte fundi. Pastaj u kthye nga unė, mė shikoi nė sy dhe tha “Doktor, deri tani nuk ke folur asnjė fjalė. Nė ēfarė besoni ju?'"

Dr. Kollins thotė se pėr ditė tė tėra, kjo qė dėgjoi e turbulloi thellė nė shpirt. Njė mik i kėshilloi tė lexonte njė libėr me titull “Krishtėrimi i Zhveshur”. Dr. Kollins u konvertua nė i krishterė, por e brenin pyetje tė shumta, si “ēdo tė thoshin kolegėt e tij?” dhe “a pėrputhej kjo me karrierėn e tij”?

Kohėt e fundit, Dr. Kollins shkroi njė libėr qė u bė bestseller, ai titullohej “Gjuha e Zotit” dhe fliste pėr rėndėsinė e besimit nė jetėn e tij. Disa herė, thotė ai, njė njeri qė lutet shikon aty rezultate tė matėshme. Tė paktėn kjo ėshtė pėrvoja nga jeta e tij: lutjet e pėrditėshme pėr sukses nė punimin e tij pėr "Projektin e Gjenomit Njerėzor". Kjo, mendon Kollins, ėshtė shembull se si besimi dhe shkenca mund tė kontribuojnė sė bashku pėr tė mirėn e njerėzimit.//voa//


LAJMET
E dielė 07 tetor 2007

Ishinger paralajmėron njė "Dejton" pėr Kosovėn  Ndėrmjetėsi i BE-sė pėr statusin, Volfgang Ishinger, ka paralajamėruar mundėsinė e mbajtjės sė njė Konferncė pėr Kosovėn, tė ngjashme me atė tė Dejtonit, por qė do tė mbahej diku nė Evropė, gjatė muajit nėntor. Diplomati gjerman ka theksuar se Treshja po shqyrton propozimet, duke evidencuar elementet e pėrbashkėta tė pikėpamjeve tė palėve. Duke theksuar se "ēėshtja e integrimeve euroatlantike nuk ėshtė relevante pėr statuson e Kosovės, ai tha se "pa marrė parasysh se ēfarė do tė jetė vendimi pėr statusin definitiv tė Kosvės, ėshtė e domosdoshme qė midis Serbisė dhe Kosovės tė ekzistojnė lidhje tė aferta, marrėdhėnie tė mira fqinjėsore dhe qasje e ndersjelle konstruktive, sepse qė te dyjat do tė jenė nė Evropė, me perspektivėn e integrimeve evropiane", ka thėnė Ishinger pėr nje gazetė serbe.
Ai ka deklaruar se plani i Ahtisarit ėshte ende nė tryezė dhe se ai plan eshte "nder me te miret, nese jo edhe me i miri pėr Kosovėn dhe se Rusia, me pranimin e dokumentit tė fundit tė Grupit te Kontaktit, ka hyrė nė shoqėrine e atyre qė e duan zgjidhjen pėr Kosovėn, pa shtyrje tė mėtejme.

Tė mos pritet konensus botėror pėr pavarėsinė e Kosovės, thotė Surroi  Takimi i fundit nė Nju Jork mes palės kosovare dhe asaj serbe, ka demonstruar mė sė miri mundėsinė jashtėzakonisht tė vogėl qė tė ketė zgjidhje me konsensus. Kėshtu ėshtė shprehur sot nė njė konfrencė pėr media kreu i Partisė Reformiste ORA, Veton Surroi. Ai kėrkoi vėmendje mė tė madhe tė palės kosovare nė zhvillimet politike e diplomatike botėrore qė po bėhen pėr Kosovėn dhe njėherit apeloi pėr pėrgaditjen e vendit pėr pavarėsi. Veton Surroi, kėrkoi nga pala kosovare qė tė mos lihen anash zhvillimet politike e diplomatike qė po bėhen nė botė pėr ēėshtjen e Kosovės. Ai ka shtuar se gjatė gjashtė muajve tė kaluar ka pasur njė aktivitet tė heshtur diplomatik brenda konferencės islamike nė mėnyrė qė tė avancohet dhe tė jetė sa mė eksplicit qėndrimi i saj karshi ēėshtjes sė Kosovės.”Ėshtė bėrė njė avancim sa i pėrket shprehjės sė organizatės ndaj statusit. Lidhmėria me rekomandimet e Ahtisarit, insistimi qė tė ketė njė zgjidhje realiste afatgjate si dhe formulimi i tė gjithė kosovarve nė kuptimin e identitetit kosovar si identitet shtetėror me tė cilin identifikohen tė gjitha etnit” tha ai.
Sipas Surroit, pas dhjetė dhjetorit do tė jenė dy pole thelbėsore tė vendeve tė botės tė cilat do tė pėrcaktojnė mėnyrėn e avancimit tė statusit tė Kosovės. “Ėshtė natyrisht Perėndimi, SHBA tė dhe Bashkimi Evropian, por me deklarimin e Kosovės si shtet tė pavarur, Organizata e Konferencės Islamike fiton njė peshė tė veēantė, sepse ėshtė njė numėr bukur i madh i vendeve tė cilat me njohjen e pavarėsisė sė Kosovės do tė krijojnė legjitimitetin e duhur tė kėsaj pavarėsie brenda njė konteksti botėror” tha Surroi.
Meqenėse ekziston konstatimi se nuk do tė ketė konsensus nė nivel botėrorė pėr ēėshtjen e Kosovės, atėherė vendi duhet tė pėrgaditet pėr pavarėsi deri nė fund tė kėtij viti, pohoi Surroi. Ai po ashtu ka kėrkuar edhe miratimin e tė gjitha ligjeve tė nevojshme, qė t’i kemi nė dispozicion, nė momentin kur vendi tė ketė focė dhe konsensus tė mjaftueshėm politik brenda dhe jashtė, pėr tė vendosur pėr fatin e tij.


Policia serbe parandalon takimin e njė organizate neonaziste

07-10-2007 - Autoritetet kufitare nė Serbi thonė se nuk lejuan hyrjen nė vend tė 10 tė huajve, qė mbanin shenjėn e nazizmit. Polica tha dje se ndaloi hyrjne nė Serbi tė 7 sllovenėve dhe tre polakėve nė pikėkalimin kufitar me Kroacinė, Batrovci, dhe me Hungarinė, Horgosh.

Mediat serbe njoftuan se tė 10 personat kishin nė plan tė merrnin pjesė nė njė takim tė neonazistėve nė qytetin verior tė Serbisė, Novi Sad. Qeveria serbe nuk i dha leje grupit neonazist “Fronti Kombėtar” tė mbajė njė miting sot. Por udhėheqėsi i grupit, Goran Davidoviē, tha se veprimtarėt e tė drejtave tė serbėve nė rajonin verior shumėetnik tė Vojvodinės, megjithatė, do tė zhvillojnė njė takim privat brenda njė ndėrtese.

Po dje, veprimtarėt e grupit rinor “Moja Inicjativa”, marshuan nė Beograd, duke u bėrė thirrje qytetarėve tė flasin hapur kundėr takimeve tė kėsaj natyre, ngaqė heshtja mund tė interpretohet si mbėshtetje pėr ekstremistėt.//voa//


LAJMET
E shtunë 06 tetor 2007

Di Karlo: pavarėsia e Kosovės ėshtė e pashmangshme
Zv/ndihmės Sekretarja e Shtetit pėr Evropėn dhe EuroAzinė Rozmari Di Karlo tha se pavarėsia e Kosovės ėshtė e pashmangshme dhe shtoi se, nė se deri mė 10 dhjetor nuk arrihet njė marrėveshje pėr statusin, mendimi i Shteteve tė Bashkuara ėshtė se plani Ahtisari mbetet zgjidhja mė e mire pėr tė ardhmen. Zonja Di Karlo i bėri kėto komente para nisjes pėr njė turne nė Ballkan nė kuadėr tė Kartės sė Adriatikut. Zyrtarja amerikane theksoi se Shtetet e Bashkuara mbeten tė angazhuara nė procesin e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės. Ajo shprehu shpresėn qė ky proces tė japė rezultat deri nė datėn 10 dhjetor kur Grupi i Kontaktit do t’i raportojė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė. Zonja di Carlo nuk pranoi tė spekulonte se ēfarė mund tė ndodhė, nėse nuk arrihet nė pėrparim, ose nėse shqiptarėt e Kosovės, ashtu siē kanė paralajmėruar, do tė shpallin pavarėsinė nė mėnyrė tė njėanshme. Megjithatė ajo theksoi se status-quoja ėshtė e papruanueshme dhe nėse nuk arrihet njė zgjidhje deri nė fund tė kėtij viti, Shtetet e Bashkuara i pėrmbahen qėndrimit se plani Ahtisaari mbetet rruga mė e mirė pėrpara. Ajo theksoi se pavarėsia, ashtu siē ka thėnė edhe Sekretarja Amerikane e Shtetit, ėshtė e paevitueshme dhe mbetet zgjidhja mė optimale si pėr Kosovėn, ashtu edhe pėr mbarė rajonin. Zonja Di Carlo theksoi se megjithėse janė vėrejtur shenja ngurrimi dhe njė mungesė uniteti nė Bashkimin Evropian, fuqitė evropiane janė shumė tė angazhuara dhe shumė serioze nė vullnetin pėr tė gjetur njė zgjidhje pėr kėtė problem pasi siē theksoi edhe zonja Di Carlo, Kosova mbetet pjesė e Evropės dhe ėshtė njė problem evropian. Di Carlo niset kėto ditė pėr njė turne nė Ballkan pėr t’u takuar me pėrfaqėsuesit e vendeve anėtare tė Kartes sė Adriatikut, Shqipėri, Maqedoni, Kroaci, qe synojnė tė marrin ftesė anėtarėsimi nė NATO vitin e ardhshem.

... nga Zėri Amerikės: lexo intervistėn


LAJMET
E premte 05 tetor 2007

Ndėrkohė gazeta Nju Jork Tajms i bėn thirrje Shteteve tė Bashkuara dhe Evropės tė njohin pavarėsinė e Kosovės.

Sot fillon seanca e Asamblesė Parlamentare e NATO-s
Rajkjavik, 5 tetor 2007

Kosova dhe ardhmėria e sigurisė sė Ballkanit, do tė jenė nga temat e seancės sė Asamblesė Parlamentare (AP) tė NATO-s...

Ishinger raporton para ambasadorėve tė vendeve tė BE-sė Pėrfaqėsuesi i Bashkimit Evropian nė treshen ndėrkombėtare pėr statusin e Kosovės, Uolfgang Ishinger do tė raportojė tė premten para ambasadorėve tė vendeve tė Bashkimit Evropian.

Fico “i brengosur” pėr shkak tė mundėsisė sė njohjes sė njėanshme tė pavarėsisė sė Kosovės Kryeministri i Sllovakisė, Robert Fico, ka shprehur tė premten “brengosjen” pėr shkak tė disa paralajmėrimeve se disa nga vendet e BE-sė do tė mund tė pranonin njėanshėm pavarėsinė e Kosovės dhe ka paralajmėruar se “Kosova nė kėtė mėnyrė nuk mund ta ndajė Evropėn”.

Shefer hedh poshtė akuzat e Koshtunicės Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, Jap de Hop Shefer, tha tė premten nė Bruksel se angazhimi i Aleancės Veri-atlantike nė Kosovė po bėhet me qėllim tė krijimit tė kushteve tė sigurisė dhe stabilitetit, nė mėnyrė qė edhe shumica dhe pakica tė jenė tė siguruara.

Politikanėt kosovarė jo shumė tė shqetėsuar nga deklarata e Wisner-it Derisa dy nga anėtarėt e Ekipit tė Unitetit, deklaratėn e Frank Wisner-it, se statusi i Kosovės nuk do tė zgjidhet gjatė kėtij viti, nuk e marrin edhe aq shqetėsuese, pasi sipas tyre, askush nuk mund tė japė njė datė tė saktė, pėrfaqėsuesit e partive politike konsiderojnė se deklaratat e tilla nuk i ndihmojnė procesit tė statusit.

IPVQ-tė tė bindura se nuk do tė ketė shtyrje tė statusit Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu dhe pėrfaqėsuesit e partive politikė tė premten kanė shprehur optimizmin se procesi i statusit tė Kosovės do tė pėrfundojė...

Kryekuvendari paralajmėroi shtyrjen e statusit Kryeparlamentari Kolė Berisha, deklaroi tė premten, se zgjidhja e statusit politik tė vendit mund tė shtyhet edhe disa ditė pas datės 10 dhjetor kur edhe skadon koha e bisedimeve shtesė, megjithėkėtė, ai kėrkoi nga populli qė mos tė bie pre e provokimeve tė ndryshme, por tė ruajnė stabilitetin dhe sigurinė.

Berisha thotė se Kosova mbrohet nga KFOR-i dhe strukturat legale policore Kryetarit tė Kuvendit tė Kosovės, Kolė Berisha, pėrmes njė deklarate pėr shtyp, ka theksuar se nė Kosovė nuk do tė ketė mė luftė, por, edhe nėse ndodh kjo, nė Kosovė ėshtė KFOR-i, njė ushtri e specializuar dhe e pajisur me arsenalin mė tė nevojshėm ushtarak si pjesė e fuqisė mė tė madhe ushtarake nė botė.

Tėrmkolli tha se procesi i statusit ndodhet nė njė fazė tė vėshtirė Ministrja e Shėrbimeve Publike, Melihate Tėrmkolli, kėrkoi angazhim mė tė madh tė tė gjithėve rreth procesit tė statusit, pėr tė cilin vlerėsoi se ndodhet nė njė fazė tė vėshtirė.

KFOR-i danez paralajmėron se s’do tė lejojė tė shtėna nė zonėn e pėrgjegjėsisė Pėrmes njė komunikate pėr media, zyrtarė tė batalionit danez qė vepron nė kuadėr tė Task Forcės Shumėkombėshe Veri, tė stacionuar nė Zhabar tė Mitrovicės, kanė tėrhequr vėrejtjen se KFOR-i do tė ketė zero tolerancė sa i pėrket tė shtėnave nė rrethinėn e kampit “OLAF RYE” ku janė tė vendosur ata dhe nė zonėn e tyre tė pėrgjegjėsisė.

PSSP-ja vendosi qė fushata zgjedhore tė jetė 21 ditė Kreu i UNMIK-ut, Joachim Ruecker, pas kėrkesės sė Ekipit tė Unitetit pėr shkurtimin e fushatės zgjedhore dhe pas marrjes parasysh tė diskutimeve nė Komisionin Qendror Zgjedhor, vendosi tė premten qė periudha e fushatės pėr zgjedhjet e 17 nėntorit tė zgjasė 21 ditė dhe kjo nga 25 tetori deri mė 15 nėntor.

Partitė zotohen pėr fushatė tolerante Partitė politike kosovare, duke pėrfshirė edhe tri tė pakicės serbe, tė premten nė Prishtinė, kanė nėnshkruar njė deklaratė tė pėrbashkėt nėpėrmes sė cilės obligohen qė gjatė fushatės pėr zgjedhjet parlamentare dhe lokale tė angazhohen qė ky proces tė rrjedhė nė frymėn e tolerancės e tė mirėkuptimit.

PD kėrkon qė bashkėsitė fetare tė kenė rol vendimmarrės nė shoqėri Drejtues tė Partisė sė Drejtėsisė (PD) thanė tė premten se bashkėsitė fetare nuk duhet tė ndihen tė huaja nė vendin e tyre, por duhet tė kenė rolin e tyre nė vendimmarrje dhe nė institucione.

“Ferronikeli” do tė furnizohet me energji elektrike nga dy linja tė KOSTT Pas tetė vjetėsh, fabrika e nikelit nė Drenas, “Ferronikeli” rikyēet nė Largpėrēuesin 220 kV (kilovolt) LP 2300, prej ku do tė furnizohet me energji elektrike drejtpėrdrejt nga linjat e Operatorit tė Sistemit, Transmisionit dhe Tregut-KOSTT.

Punėtorėt e Fabrikės sė Tubave kėrkojnė t’iu kthehet borxhi pėr vitet e 90-ta

Punėtorėt e “Ēelikut” kėrkojnė pagat e viteve tė ‘90-ta  Ish-punėtorėt e Fabrikės sė gypave “IMK Ēeliku” nga Ferizaj, kėrkuan tė premten nga Oda e Veēantė e Gjykatės Supreme tė Kosovės, qė sa mė shpejtė tė marrė vendim pėr ekzekutimin e vendimit tė Gjykatės Komunale tė Ferizaj, pėr pagesėn e borxhit qė kjo fabrike ua ka kėtyre punėtorėve.
   Qindra punėtorė tė Fabrikės sė Tubave tė Ferizajt tė premten protestuan para Dhomės sė Posaēme tė Gjykatės Supreme tė Kosovės nė Prishtinė, pikėrisht nė kohėn kur mbahej...


Pacolli ndihmon dy familje mitrovicase pėr ndėrtimin e shtėpive Kryetari i Aleancės Kosova e Re (AKR), Behxhet Pacolli tė premten nėnshkroi kontratėn me dy kryefamiljar mitrovicas pėr ndėrtimin e shtėpive tė tyre nė pjesėn veriore tė qytetit...

Policia do tė bėjė ēdo gjė pėr tė pamundėsuar paraqitjen e AKSH-sė, thotė Sylejmani Kryesuesi i Departamentit tė Krimeve nė SHPK, gjeneral major Rrahman Sylejmani, duke komentuar paraqitjen publike tė personave me uniforma tė AKSH-sė..

LKĒK e konsideron tė parėndėsishme daljen publike tė AKSH-sė Drejtuesit e Lėvizjes Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės (LKĒK), duke e konsideruar si diēka tė parėndėsishme daljen publike tė pjesėtarėve tė Armatės Kombėtare Shqiptare (AKSH), kėrkuan nga populli i Kosovės...

Arrestohet njė zyrtar doganor Pas suspendimit tė tre oficerėve tė shėrbimit nė lidhje me dyshimet pėr keqpėrdorim te detyrės zyrtare, njėsiti i hetimit tė Shėrbimi Doganor, tė premten pasdite, nė bashkėpunim me Shėrbimin Policor tė Kosovės, vendosi tė marrė masėn e arrestit kundrejt njėrin prej tė dyshuarve.

Suspendohen tre zyrtarė doganor Shėrbimi Doganor i UNMIK-ut, pas hetimeve tė kryera nė lidhje me dyshimet pėr keqpėrdorim te detyrės zyrtare, tė premten mori vendimin pėr suspendimin e tre oficerėve doganor, emrat e tė cilėve nuk i ka bėrė tė ditur.

Lirohen tre tė dyshuarit lidhur me vrasjen e policit Triumf Riza Gjykata e Qarkut nė Prishtinė, me njė aktvendim tė premten ka liruar nga masa e paraburgimit...

Dyfishohet shkalla e delikuencės nė Gjakovė Dyfishohet numri i delikuenteve nė komunėn e Gjakovės, ndėrsa zyrtarėt e shkollave tė mesme ku dukuritė negative dhe asociale tė nxėnėsve janė mė tė shprehurat...

Dorėzohet nė polici autori i vrasjes sė njė 30 vjeēari nė Gjakovė Njė qytetar i Gjakovės, i moshės 30 vjeēare, ėshtė vrarė tė enjten mbrėma me armė zjarri, ndėrsa vrasėsi ėshtė dorėzuar pasi policia ka zbuluar identitetin e tij.

I kėrkuari nga polica vetėdorėzohet nė stacionin policor Njė i dyshuar 18-vjeēar, qė po kėrkohej nga policia pėr shkak tė posedimit tė substancave narkotike, ėshtė vetėdorėzuar nё stacionin policor nė Gjilan dhe pas intervistimit nga njėsia antidrogė...

Arrestohen 2 nga 7 tė arratisurit e Burgut tė Dubravės Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK), konfirmoi tė premten, se pas njė operacioni tė ndėrmarrė gjatė ditės, ka arrestuar Faton Hajrizin dhe Burim Bashėn, 2 prej 7 tė arratisurve nga Burgu i Dubravės.

Kapet hajni qė vidhte shtėpitė e personave tė zhvendosur Njė 46 vjeēar i etnitetit serb, ėshtė arrestuar pėr vjedhje tė rėnda qė i ka kryer nė shtėpitė e bashkėkombėsve tė tij nė fshatrat Cigė dhe Brestovik tė komunės sė Pejės.

LSHB nuk tenton profitin material, por tė organizmit mbarėshqiptar Kryetari i Lidhjes Shqiptare nė Botė, Simon Kuzhnini, i shoqėruar nga anėtarėt Orhan Kubati dhe Liman Asllani, tė premten nė Prizren nė njė takim me pėrfaqėsues tė mediave tha se janė bėrė pėrgatitjet e duhura.

Mospajtime nė Senat rreth zgjedhjes sė personelit tė ri akademik nė UP Paneli udhėheqės i Senatit tė Universitetit tė Prishtinės (UP) dhe anėtarėt e kėtij Senati, nė mbledhjen e mbajtur tė premten, patėn shumė mospajtime rreth propozimeve pėr zgjedhjen e personelit akademik dhe rreth studimeve master, me ē’rast disa senatorė kėrkuan edhe shfuqizimin e disa neneve tė Statutit tė UP-sė.

BSPK mbėshtet fuqishėm kėrkesat e SBASHK-ut Bashkimi i Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės ka shprehur tė premten shqetėsimin dhe revoltėn ndaj Qeverisė sė Kosovės dhe ministrive tė saja pėrkatėse, pėr moszbatimin dhe injorimin e marrėveshjeve, tė cilat nėnshkruhen ndėrmjet BSPK-sė dhe organeve tė saj.

Zyrtarėt komunalė ia paguajnė semestrin njė studenti nga Malisheva Nėntė zyrtarė komunal, me paratė e tyre, i kanė ndihmuar tė premten njė studenti nga Malisheva pėr tė paguar semestrin e parė tė kėtij viti nė fakultet...

U shpallėn nxėnėsit fitues tė garės shkollore pėr esenė mė tė mirė Venera Gashi nga Shkolla e Mesme “Bedri Pejani” nė Pejė, fitoi ēmimin e parė nė vlerė prej 100 euro, nė konkursin pėr esenė mė tė mirė tė mbajtur nė kuadėr tė projektit..

Teatri nga Gjakova fiton ēmimin “Osman R.Gashi” Teatri nga Gjakova, pėr shfaqjen “Maēoku me ēizme”, ėshtė shpėrblyer nga juria...(njoftim nga KLINA)

Radio “Premiera” anketon dardanasit mbi transparencėn e disa institucioneve Radio “Premiera” nga Dardana ka bėrė tė premten publike rezultatet e hulumtimit tė njė sondazhi mbi transparencėn dhe pėrgjegjėsinė e disa institucioneve nė Dardanė, tė bėrė nga gazetarėt...

Shoqėria “Agimi” prezanton vlerat folklorike nė Festivalin e Izmirit Ekzekutivi prizrenas lejoi njė shumė tė mjeteve nė vlerė prej rreth 5.700 € pėr mbėshtetje materiale tė tė rinjve prizrenas dhe pėrfaqėsuesve tė kulturės, pėr pjesėmarrje nė manifestime kulturore jashtė vendit, njoftuan tė premten zyrtarėt lokal.

Hajdinaga premton mbrojtjen e strukturės etnike tė Ulqinit Kryebashkiaku i Ulqinit, Gėzim Hajdinaga pohon se qytetarėt e kėsaj komune nuk duhet tė frikėsohen nga planet e reja urbanistike..

Zona e Shengenit zgjerohet pėr nėntė anėtare
Lisbonė, 5 tetor 2007
Zona e Shengenit do tė zgjerohet edhe pėr nėntė anėtare tė BE-sė nga 21 dhjetori.

..hapur:

Nju Jork Tajms, thirrje Uashingtonit dhe Brukselit tė njohin pavarėsinė e Kosovės

05-10-2007 Ndėrkohė gazeta Nju Jork Tajms i bėn thirrje Shteteve tė Bashkuara dhe Evropės tė njohin pavarėsinė e Kosovės.

Pėrmes njė artikulli redaksional nė numrin e saj tė sotėm, Nju Jork Tajmsi shkruan se Shtetet e Bashkuara dhe shumica e vendeve tė Bashkimit Evropian qė favorizojnė pavarėsinė, duhet tė mbajnė njė qėndrim tė vendosur.

Nė se Rusia vazhdon tė kundėrshtojė planin e OKB-sė, thekson gazeta, Uashingtoni dhe aletatėt e Amerikės duhet tė lėvizin me shpejtėsi dhe ta njohin pavarėsinė e Kosovės nė kohė pėr afatin e 10 dhjetorit. Ka ardhur koha, shkruan gazeta, qė tė shėrohet plaga e fundit e Ballkanit. //VOA-rd//

Pas 10 dhjetorit do tė bashkėpunohet me tė gjithė faktorėt pėr konfirmimin e pavarėsisė, thotė Sejdiu
 Presidenti Fatmir Sejdiu, pohon se nuk ka asnjė konsensus me Beogradin pėr pavarėsinė e Kosovės. Nė njė intervistė pėr “Top Channel” ai vlerėsoi Traktatin e Miqėsisė mė Serbinė si njė hap tė rėndėsishėm, duke theksuar njėkohėsisht se asnjėherė nuk do tė harrohet ajo qė ndodhi nė Kosovė. Pas 10 dhjetorit, Sjediu thotė se do tė bashkėpunohet me tė gjithė faktorėt pėr konfirmimin e pavarėsisė, ndėrsa tė gjithė hapat nė kėtė aspekt, do tė jenė tė koordinuar mirė.

LKĒK e konsideron tė parėndėsishme daljen publike tė AKSH-sė
Drejtuesit e Lėvizjes Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės duke e konsideruar si diēka tė parėndėsishme daljen publike tė pjesėtarėve tė Armatės Kombėtare Shqiptare kėrkuan nga populli i Kosovės qė nė ketė periudhė tė jetė i vėmendshėm, i kujdesshėm dhe tė pėrqendrohet nė krijimin e kushteve tė favorshme pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare. Kryetari i LKĒK-sė, Smajl Latifi tha nė konferencėn pėr shtyp se daljen publike tė disa pjesėtarėve tė AKSH-sė e sheh si njė zhvillim tė parėndėsishėm.

Subjektet politike zotohen se do tė respektojnė procesin e zgjedhjeve  Subjekte politike qė do tė marrin pjesė nė zgjedhjet e 17 nėntorit nėnshkruan sot njė Deklaratė, pėrmes sė cilės zotohen se do tė kontribuojnė dhe do tė respektojnė procesin e zgjedhjeve. Presidenti Fatmir Sejdiu kishte ftuar nė njė drekė pėrfaqėsuesit e subjekteve politike pėr ta zyrtarizuar kėtė Deklaratė, e cila i obligon subjekteve politike qė tė kenė sjellje tė mirė dhe korrekte gjatė procesit zgjedhor. Ftesės sė presidentit iu pėrgjigjen pėrfaqėsuesit e shumicės sė partive politike, pėrfaqėsuesit e tri partive serbe nė Kosovės dhe tė minoriteve tjera. “Tė kontribuojmė maksimalisht edhe nė pjesėn parapėrgatitore, edhe nė pjesė e fushatės, duke i respektuar dispozitat ligjore nė fuqi, etikėn pėr zgjedhjet, tė respektojmė traditėn e mirė, qė Kosova ka nė kėtė kohė tė ecjes sė saj tė suksesshme drejtė mėvetėsisė dhe sovranitetit tė saj”, tha presidenti Sejdiu.Ftesės sė presidentit iu pėrgjigjen pėrfaqėsuesit e shumicės sė partive politike, pėrfaqėsuesit e tri partive serbe nė Kosovės dhe pėrfaqėsues tė minoriteve tjera. Lideri i PDK-sė Hashim Thaēi, e ēmoi kėtė nismė tė presidentit dhe e theksoi tė rėndėsishme qė Kosova tė dėshmojė se mund tė pėrballojė me sukses dy proceset e rėndėsishme qė ka para vetės: procesin e zgjedhjeve dhe atė tė statusit.“Unė besoj fuqishėm qė i gjithė spektri politik kosovar do tė jetė nė krye tė pėrgjegjėsive tė duhura, tė pėrgjegjėsive nė raport me qytetarin tė mirėkuptimit, tė tolerancės qė tė kemi zgjedhje tė lira, fer, demokratike, rezultat tė pranueshėm nga tė gjithė, dhe para se gjithash pastaj fillim tė ndėrtimit tė institucioneve demokratike dhe efektive”, tha Thaēi.
Nėnkryetarja e LDK-sė Nekibe Kelmendi vlerėsoi se Kosova ka kaluar me shumė sukses edhe zgjedhjet e tjera dhe u zotua se LDK-ja do tė respektojė tė gjitha aktet normative nė fuqi. “Nė zgjedhjet e ardhshme qendrore dhe lokale do t’i pėrmbahemi tė gjithė asaj qė ėshtė e shkruar nė Deklaratė dhe nė aktet normative qė lidhen me zgjedhjet nė tė dy nivelet”, tha Kelmendi.
Nėnkryetari i AAK-sė, Ahmet Isufi uroi pėr njė proces tė suksesshėm zgjedhor.“Mė lejoni t’ju uroj zgjedhjet dhe bashkė tė dalim nė njė garė fer, e cila do tė dalė me njė cilėsi tė vėrtetė dhe me institucione tė qėndrueshme tė Kosovės”.Edhe nėnkryetari i ORA-s Ylber Hysa tha se partia e tij do tė respektojė parimet e Deklaratės. “Nė kėtė mėnyrė obligohemi tė gjithė edhe pėrmes nėnshkrimit qė t’i promovojmė vlerat bashkėrisht”, tha Hysa.
Deklaratėn pėr mbarėvajtjen dhe respektimin e procesit tė zgjedhjeve e nėnshkruan edhe pėrfaqėsuesit e tri partive politike serbe dhe pėrfaqėsues tė minoriteve tjera e kandidatė tė pavarur. Lideri i partisė serbe, “Demokracia e Re”, Branisllav Gerbiq, shprehu gatishmėrinė e komunitetit serb tė Kosovės, tė paktėn tė pėrkrahėsve tė partisė sė tij, pėr tė marrė pjesė nė zgjedhjet e 17 nėntorit. “Po e theksoj se jemi pajtuar qė tė marrim pjesė nė kėtė proces dhe orientimi politik i yni ėshtė pėr njė jetė tė pėrbashkėt dhe shumetnike nė Kosovė. ne synojmė qė pėrmes proceseve politike t’i zgjidhim edhe problemet e serbeve”. Nė ceremoninė e nėnshkrimit tė Deklaratės pėr zgjedhjet morėn pjesė edhe zėvendėsshefi i UNMIK-ut Stiven Shuk dhe shefi i OSBE-sė, Tim Guldiman, tė cilėt e pėrgėzuan presidentin Sejdiu pėr kėtė nismė dhe e cilėsuan atė si shumė demokratike. Presidenti Sejdiu e vlerėsoi tė nevojshme dhe tė rėndėsishme qė tė arrihet njė vetėdijesim i lartė i subjekteve politike pėr zgjedhjet e ardhshme, aq mė tepėr se nė kėtė periudhė Kosova pėrballet edhe me zhvillimet rreth statusit tė saj. Pėr zgjedhjet e ardhshme janė certifikuar 97 subjekte politike: 25 parti politike, 33 kandidatė tė pavarur, 37 iniciativa qytetare dhe dy koalicione.

Nėnė Tereza
Nėnė Tereza ėshtė lumturuar nga Kisha
Prova tė reja mrekullie pėr Nėnė Terezėn
Vatikani po studion prova tė reja mjekėsore qė mund tė pėrbėjnė njė mrekulli tė kryer nga Nėnė Tereza.

Murgesha shqiptare qė punoi pa pushim pėr tė varfrit e Kalkutės vdiq nė vitin 1997.

Ajo u lumturua nga Kisha nė vitin 2003.

Por asaj i duhet edhe njė mrekulli tjetėr qė tė hyjė nė rrugėn e shenjtėrimit.

Tani grupi qė merret me vėrtetimin e mrekullive po studion historinė e At Tomasit , njė prift 56 vjeēar nga Guwahati nė Indinė veri lindore, qė e njihte Nėnė Terezėn dhe kuishte punuar me tė derisa ajo vdiq nė 1997.

Pėr disa muaj, prifti kishte vuajtur nga dhimbje tė shumta nė veshka.

Analizat konfirmuan se ai kishte gur nė veshka qė sipas doktorėve duhej hequr me operacion.

Nė 5 shtator, njė ditė para operacionit, mjekėt e lejuan priftin tė dilte nga spitali pėr tė festuar Meshėn nė Shishu Bhavan, njė strehėz pėr fėmijė tė braktisur qė ishte hapur nga Nėnė Tereza.

Ishte dhjetė vjetori i vdekjes sė saj.

Ditėn tjetėr, kur u kryen analiza tė reja, prifti nuk kishte me gur.

Doktorėt nuk dinė si tė shpjegojnė kėtė gjė, pasi guri nuk ka kaluar nėpėrmjet urinės./bbc/


LAJMET
E enjte 04 tetor 2007

Vizner: Nuk ka tė ngjarė qė ēėshtja e Kosovės tė zgjidhet kėtė vit Pėrfaqėsuesi i SHBA-ve nė treshen ndėrmjetėsuese pėr Kosovėn, Frank Vizner ka pohuar se nuk ka tė ngjarė qė ēėshtja e Kosovės tė zgjidhet kėtė vit, pasi nuk mjafton koha.

Ren akuzon Rusinė pėr unilaterizėm egoist Komisionari pėr Zgjerim i BE-sė, Oli Ren akuzoi tė enjten Rusinė pėr unilaterizėm egoist duke kėrcėnuar me veto...

Vordsvort: Plani Ahtisarit e vetmja mundėsi, nėse nuk ka marraveshje tjetėr tė arrijtur midis palėve Ambasadori i Britanisė sė Madhe nė Beograd, Stiven Vordsvort tha tė enjten se vendet anėtare tė Grupit tė Kontaktit, pėrfshirė edhe Rusinė, janė pajtuar qė propozimi pėr pavarėsi tė mbikėqyrur...i parshikuar sipas planit tė Ahtisarit mbetet e vetmja mundėsi, poqese nuk ka marraveshje tjetėr tė arrijtur midis palėve.

Kosovarėve nuk iu interesojnė propozimet e Beogradit pėr statusin Kryetari i Kosovės, Fatmir Sejdiu, deklaroi tė enjten se Serbia mund tė japė ēfarėdo opsioni, por pala kosovare ka qėndrimin e vet se vetėm pavarėsia ėshtė e pranueshme.

Sejdiu e Ēeku thonė se Kosova s’ka nevojė pėr struktura ilegale sigurie Pėrfaqėsues tė institucioneve qeverisėse, deklaruan tė enjten se Kosova nuk ka nevojė pėr struktura tjera sigurie, veē atyre institucionale, ndėrsa tėrhoqėn vėrejtjen se zvarritja e procesit tė statusit, nuk ėshtė aspak e mirė.

Ēeku fton qytetarėt tė mbėshtesin organet e sigurisė Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, duke komentuar paraqitjen e disa personave tė maskuar me uniformė tė AKSH-sė, ka thėnė tė enjten se Kosova i ka organet e veta tė sigurisė...

Kryeministri tha se pas 10 dhjetorit do tė merren vendime tė rėndėsishme Zgjedhjet e 17 nėntorit duhet tė jenė mbėshtetje pėr definimin e statusit tė vendit, ndėrsa pas 10 dhjetorit Kosova do t’i ketė institucionet e veta tė krijuara mė qėllim qė pala kosovare tė jetė nė pozitė tė marrė vendime tė rėndėsishme pėr tė ardhmen e vet, tha kryeministri i vendit, Agim Ēeku.

Ekzekutivi miratoi edhe njė ligj qė del nga Pakoja e Ahtisaari-t Pavarėsisht rekomandimit tė shefit tė UNMIK-ut, Joachim Ruecker qė Kuvendi i Kosovės t’i miratojė ligjet qė dalin nga Pakoja e Ahtisaari-t nė njė periudhe tjetėr, Qeveria e Kosovės tė mėrkurėn ka proceduar pėr nė Kuvend edhe njė ligj qė del nga kjo pako, Projektligjit pėr Festat Zyrtare nė Kosovė.

Guldiman thotė se zgjedhjet e 17 nėntorit janė prioritet i OSBE-sė nė Kosovė Shefi i ri i Misionit tė OSBE-sė, Tim Guldiman, ka thėnė tė enjten se zgjedhjet e nėntorit...janė prioritet i OSBE-sė nė Kosovė.

Sonte publikohen rezultatet e renditjes sė subjekteve politike nė fletėvotime Komisioni Qendror i Zgjedhjeve (KQZ) tė enjten nė mbrėmje do tė shpallė rezultatet, tė cilat do tė tregojnė...

U bė varrimi i Shqipdon Haradinajt Tė enjten nė fshatin Gllogjan tė Deēanit, ėshtė mbajtur ceremonia e varrimit tė Shqipdon Haradinajt (11), i biri i dėshmorit tė kombit Shkėlzen Haradinaj, i cili ka humbur jetėn dy ditė mė parė...tė martėn ka ndėrruar jetė pas plagėve tė marra nga goditja e autobusit tė linjės Gjakovė-Gllogjan.

Njė 19 vjeēare dhunohet nga i dashuri i saj dhe shoku i tij Policia nė Mitrovicė, ka konfirmuar tė enjten se nė komunėn e Vushtrrisė ėshtė arrestuar njė 19 vjeēar, i dyshuar pėr dhunim, ndėrkohė qė po vazhdojnė...hetimet ndaj shokut tė tij.

Njė person gjendet i varur nė litar Mbrėmė nė fshatin Vragoli tė Fushė Kosovės, njė person ėshtė gjetur i varur me litar...

Prishtinės iu shtua edhe njė objekt i ri pėr parashkollorė Institucionit Parashkollor “Gėzimi ynė”, tė enjten iu shtua edhe njė objekti i ri, i ndėrtuar sipas standardeve mė tė larta, me sipėrfaqe prej 500 metra katrorė dhe me kapacitet pėr 100 fėmijė, qė i ka kushtuar Komunės sė Prishtinės rreth 180 mijė euro.

Megjithė vėshtirėsitė financiare, nis edicioni i 8-tė i “Kosova KamerFest” Kosova, pėr rreth njė muaj do tė jetė nikoqire e Festivalit ndėrkombėtar tė muzikės sė dhomės “Kosova KamerFest”, edicioni i tetė i tė cilit do tė filloj nesėr nė Prishtinė dhe pritet tė pėrfundojė mė 31 tetor tė kėtij viti.

Mali i Zi nuk deklarohet pėrpara zgjidhjes sė statusit tė Kosovės Mali i Zi nuk e deklaron paraprakisht qėndrimin e saj pėrpara shpalljes eventuale tė pavarėsisė sė Kosovės.

Ushtarėt gjermanė festojnė 17 vjetorin e ribashkimit tė Gjermanisė Nata nė mes tė mėrkurės dhe tė enjtes tek ushtarėt gjermanė qė veprojnė nė misionin paqeruajtės tė trupave tė KFOR-it nė Kosovė...ishte ishte festive nė shėnim tė 17 vjetori tė ribashkimit tė Gjermanisė.

“Verizon” dhe “Microsoft” tentojnė tė rrezikojnė dominimin e “Apple”
Duke prezantuar modele tė reja tė mobitelit dhe aparateve multimediale tė cilat nė tregun amerikan do tė gjenden nė sezonin e blerjes para Kėrshėndellave...“Verizon” dhe “Microsoft” tentojnė tė rrezikojnė dominimin e “Apple”.

Konferencė e byrove ballkanike tė Interpol-it Konferenca e byrove qendrore nacionale tė Interpol-it nė Ballkan fillon sot nė pushimoren malazeze...

Gjysmė shekulli prej lansimit tė “Sputnik 1” Sot mbushet gjysmė shekulli prej lansimit historik tė satelitit tė parė artificial “Sputnik 1” nė orbitėn e Tokės.

Kupa e 23-tė evropiane nė Shah: Prishtina starton me fitore ndaj Strasburgut Nė xhiron e parė tė Kupės sė 23-tė evropiane tė shahut, kampioni i Kosovės, Prishtina ka shėnuar fitore...

...hapur:

Uizner pėrjashton mundėsinė qė statusi tė zgjidhet kėtė vit  Diplomati amerikan i cili pėrfaqėson Uashingtonin nė Treshen diplomatike pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, Frank Uizner, thotė se nuk ka tė ngjarė qė ēėshtja e Kosovės tė zgjidhet kėtė vit.

...nga Zėri Amerikės:
Uizner: Nuk mjafton koha qė statusi i Kosovės tė zgjidhet brenda vitit
04-10-2007 - Pak pėrparim ėshtė njoftuar nė bisedimet e drejtuara nga Rusia, Bashkimi Europian dhe Shtetet e Bashkuara, bisedime qė synojnė tė pajtojnė pikpamjet e kundėrta tė Beogradit dhe Prishtinės lidhur me tė ardhmen e Kosovės. Ndėrkohė, Pėrfaqėsuesi amerikan nė Treshen diplomatike pėrjashton ēdo mundėsi tė ndarjes sė Kosovės si zgjidhje pėr statusin e saj.

Frank Uizner, diplomati amerikan nė pension i cili pėrfaqėson Uashingtonin nė Treshen diplomatike, thotė se nuk ka tė ngjarė qė ēėshtja e Kosovės tė zgjidhet kėtė vit. Thjesht nuk mjafton koha, i tha ai Zėrit tė Amerikės. "Praktikisht, ne shpresojmė ta kemi gati raportin tonė pėr Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė deri mė 10 dhjetor. Pastaj ai do ta diskutojė ēėshtjen me vendet e Grupit tė Kontaktit,  Shtetet e Bashkuara, Britaninė, Rusinė, Italinė, Francėn dhe Gjermaninė. Nuk do ta pėrjashtoja mundėsinė qė tė ketė edhe diskutime nė Kėshillin e Sigurimit. Pra, thjesht kalendari duhet tė jetė tepėr i ngarkuar pėr tė patur njė pėrfundim brenda vitit 2007," thotė zoti Uizner.

Negociatat e drejtuara nga Treshja ndėrkombėtare nisėn nė muajin gusht kur Rusia kėrcėnoi se do t’i vinte veton planit Ahtisari tė mbėshtetur nga Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimi Europian qė parashikon pavarėsi tė kushtėzuar pėr Kosovėn. Moska i propozoi bisedimet e tanishme si njė pėrpjekje tė fundit pėr tė ngushtuar hendekun e gjerė qė ekziston mes Serbisė dhe shumicės shqiptare qė pėrbėn 90 pėrqind tė popullsisė sė Kosovės. Serbia thotė se do tė pranojė jo mė shumė se njė autonomi tė gjerė pėr Kosovėn, e cila kėrkon pavarėsi.

Javėn e kaluar nė Nju Jork, Treshja organizoi takimin e parė tė drejtpėrdrejtė mes udhėheqėsve tė Beogradit dhe Prishtinės. Njė takim tketėr i ngjashėm do tė zhvillohet nė Bruksel mė 14 tetor. Zoti Uizner thotė se ndonėse udhėheqėsit e tė dyja palėve nuk kanė paraqitur ende propozime tė reja konstuktive, ata janė dakord me idenė se ndarja e Kosovės nuk ėshtė zgjidhje. "Ndarja e Kosovės nuk ėshtė shtruar nė tryezė pėrsa u pėrket kosovarėve, as pėrsa u pėrket serbėve dhe po kėshtu edhe pėrsa  i pėrket Treshes ndėrkombėtare. Kjo ėshtė njė ēėshtje e pėrjashtuar, ėshtė kundėr parimeve tė Grupit tė Kontaktit. Ajo nuk do tė bėnte gjė tjetėr veēse do tė krijonte trazira nė rajon. Kėshtuqė kjo ėshtė jashtė caqeve tė mundėshme."

Por Charles Kupchan, specialist pėr Europėn pranė Kėshillit pėr Marrėdhėniet me Jashtė, thotė se cilado qoftė zgjidhja pėr Kosovėn, ka shumė mundėsi qė ajo ta destabilizojė Ballkanin.  Zoti Kupchan jep dy arėsye se pėrse shkėputja e veriut, me popullsi kryesisht serbe, nuk duhet pėrjashtuar krejtėsisht. "Njėra arėsye ėshtė se ideja e ndarjes mund ta bėjė Beogradin ta pranojė pavarėsinė me kusht qė Kosova veriore tė bėhet pjesė e Serbisė. Dhe, nėse Beogradi pranon, atėhere edhe Rusia pranon dhe i tėrė problemi zgjidhet. Arėsyeja e dytė ėshtė se nėse veriu mbetet pjesė e Kosovės, kjo do tė ishte nė disavantazh tė saj pasi nė kėtė mėnyrė njė pjesė e mirė e territorit tė saj nuk do tė dėshironte tė ishte pjesė e shtetit tė ri," thotė zoti Kupchan.

Shumica e analistėve mendojnė se negociatat e drejtuara nga Treshja ndėrkombėtare do tė dėshtojnė. Nėse kjo ndodh, shqiptarėt e Kosovės kanė thėnė se do ta shpallin vetė pavarėsinė. Uashingtoni, i cili ėshtė pėr njė Kosovė tė pavarur, ka lėnė tė kuptohet se do ta njihte shtetin e ri. Bashkimi Europian ėshtė i ndarė por shumica e vendeve tė tij janė gjithashtu pėr pavarėsinė. Zoti Kupchan i Kėshillit pėr Marrėdhėnie me Jashtė, thotė se Europa, duke pėrfshirė Gjermaninė, nė fund tė fundit do tė ndjekė shembullin amerikan. //voa//

Solana: BE duhet tė jetė e gatshme ta marrė udhėheqjen e misionit nė Kosovė  Shefi i diplomacisė sė Bashkimit Evropian, Solana tha se BE-ja duhet tė jetė e gatshme qė nga OKB-ja ta marrė udhėheqjen e misionit nė Kosovė, pasi tė pėrfundojnė bisedimet pėr statusin. Ai nėnvizoi se nuk e dinė bazėn juridike tė misionit tė BE-sė dhe se pėr kėtė do tė diskutohet me sekretarin e pėrgjithshėm tė OKB-sė. "Ka gjasa qė nėpėrmjet negociatave tė arrihet marrėveshja pėr statusin deri mė 10 Dhjetor", ka spikatur Solana.

Uordsuort :Propozimi pėr pavarėsinė e mbikėqyrur mbetet nė tavolinė Ambasadori i Britanisė sė Madhe nė Beograd, Stiven Uordsuort, ka deklaruar se anėtarėt e Grupit tė Kontaktit, pėrfshirė edhe Rusinė, kanė rėnė dakord qė propozimi pėr pavarėsinė e mbikėqyrur tė mbetet mbi tavolinė, ndonėse zgjidhja mė e mirė do tė ishte qė tė dy palėt tė arrijnė njė marrėveshje pėr tė ardhmen e Kosovės. "Tė gjithė ministrat e Grupit tė Kontaktit kanė pėrsėritur vendosmėrinė qė tė kėrkohet njė zgjidhje me marrėveshje tė mbėshtetur nė Kėshillin e Sigurimit", ka thėnė Uordsuort pėr mediat serbe.Ambasadori britanik thotė se "nuk ka plane" pėr negociata tė mėtejshme pas 10 dhjetorit.

Ekipi Negocitor kundėrshton propozimin e Serbisė pėr autonomi tė zgjeruar pėr Kosovėn  Anėtarė tė Ekipit Ngeociator tė Kosovės , thanė sot se plani i Serbisė pėr autonomi tė zgjeruar pėr Kosovėn, ėshtė i papranueshėm dhe as qė do tė merret nė konsiderim nga delegacioni i Kosovės. Komentet e tyre bėhen njė ditė pasi ministri i jashtėm serb, Vuk Jeremiq deklaroi se nė takimin e 14 tetorit nė Bruksel, plani i Serbisė pėr Kosovėn do tė jetė nė fokus tė bisedimeve tė drejtpėrdrejta Prishtinė - Beograd. Serbia mund ta paraqes nė tavolinėn e bisedimeve propozimin e saj pėr Kosovėn, por ky propozim do tė kundėrshtohet menjėherė nga pala kosovare. Udhėheqėsi i Ekipit, presidenti Fatmir Sejdiu, tha se edhe gjatė takimit tė Nju Jorkut, Kosova e ka bėrė tė qartė se ėshtė kundėr propozimeve siē ishte ai i Serbisė pėr autonomi tė zgjeruar pėr Kosovėn.“Ėshtė e papranueshme ajo qasje qė do ta ketė Serbi,a ajo mund ta shtrojė prapa nė tavolinėn e bisedimeve dhe ėshtė nė lirinė e saj qė tė jap idetė, por ėshtė nė qėndrimin tonė shumė tė qartė dhe pa ekuivoke qė tė japim vizionin tonė dhe tė japim pėrgjigje edhe pėr ato qė ata i shtrojnė”, tha Sejdiu. Pėr kryeministrin Agim Ēeku , propozimi i Serbisė ėshtė i papranueshėm, jodemokratik jo funksional dhe as qė meriton t’i kushtohet vėmendje. “Nėse ata tentojnė, ata i kanė minutat e veta tė prezantimit, ndėrsa ne do ta shikojmė orėn derisa ata flasin pėr autonomi substanciale”, tha Ēeku. Takimi i radhės ndėrmjet Prishtinės dhe Beograd me ndėrmjetėsimin e palės ndėrkombėtare, do tė zhvillohet me 14 tetor nė Bruksel. Agjenda zyrtare e takimit ende nuk ėshtė bėrė e ditur, por ministri jashtėm serb,Vuk Jeremiq, ka paralajmėruar dje se propozimi i Serbisė pėr autonomi substanciale pėr Kosovėn tė jetė nė fokus tė diskutimeve.

Zyrat rajonale tė Interpolit diskutojnė bashkėpunimin kundėr krimit Nė Budvė tė Malit tė Zi sot fillon konferenca e zyrave rajonale tė Interpolit, nė tė cilėn marrin pjesė pėrfaqėsues nga Mali i Zi, Kroacia, Sllovenia, Bosnja e Hercegovina dhe Serbia. Konferenca ka pėr qėllim thellimin e bashkėpunimit tė kėtyre vendeve nė luftėn kundėr krimit. Nė tė do tė marrin pjesė edhe pėrfaqėsues tė OSBE-sė dhe tė Sekretariatit tė Interpolit.

Shqipėria miraton marrėveshjen pėr lehtėsimin e vizave pėr nė BE
04-10-2007 Qeveria e Shqipėrisė miratoi marrėveshjen e arritur me Komisionin Europian nė shtator tė kėtij viti pėr lehtėsimin e regjimit tė vizave hyrėse pėr nė vendet anėtare tė Bashkimit Europian.

Marrėveshja parashikon thjeshtimin e procedurave, shkurtimin e kohės pėr lėshimin e vizave dhe uljen e tarifės nė 35 euro. Marrėveshja pritet tė hyjė nė fuqi vitin e ardhshėm.

Ndėrkohė, Bashkimi Europian po e zgjeron edhe pėr 9 vende anėtare marrėveshjen e Shengenit pėr udhėtimet pa vizė. Rregullat e reja nxirren ndėrkohė qė po afrojnė festat e Krishtlindjes.

Duke filluar nga 21 dhjetori, qytetarėt e Republikės Ēeke, Estonisė, Hungarisė, Letonisė, Lituanisė, Maltės, Polonisė, Sllovakisė dhe Sllovenisė, do tė mund tė kalojnė kufijtė tokėsorė tė Bashkimit Europian pa patur nevojė tė paraqesin viza ose pasaporta.

Rregullat do tė aplikohen mė vonė edhe pėr aeroportet. Kėto nėntė vende plus Qipron u anėtarėsuan nė Bashkimin Europian nė vitin 2004. Qiproja ka nė plan qė nė tė ardhmen tė bėhet pjesė e zonės sė Shengenit.

Nga tė gjitha vendet e Bashkimit Europian, vetėm Irlanda dhe Britania nuk marrin pjesė nė Marrėveshjen e Shengenit, duke preferuar t’i vendosin vetė rregullat nė kufijtė e tyre. Nė zonėn e Shengenit pėrfshihen edhe Islanda, Norvegjia dhe Zvicra, vende jo anėtare tė Bashkimit Europian. //voa//

Korrupsioni nė qendėr tė bisedimeve:
Brukseli shpreh shqetėsimet e tij pėr zhvillimet e fundit nė Maqedoni.

Komisioneri pėr Zgjerim i Bashkimit Evropian, Olli Rehn, ka pėrshėndetur disa reforma qė po realizohen nė Maqedoni pas njė takimi me presidentin e Maqedonisė, Branko Cėrvenkovski, i cili po qėndron pėr vizitė nė Bruksel.

Vizita e presidentit Cėrvenkovski nė Bruksel realizohet vetėm disa ditė para se tė pėrmbyllet raporti vjetor i Komisionit Evropian, pėr tė cilin thuhet se do tė jetė objektiv, por jo edhe aq i favorshėm pėr Maqedoninė.

Kėtė, nė njė farė mėnyre, presidentit maqedonas ia ka bėrė tė ditur edhe Komisioneri pėr Zgjerim i BE-sė, Olli Rehn.

"Disa reforma po shkojnė pėrpara. Kemi parė tė adoptohen edhe disa masa ekonomike, por ne duhet tė shohim rezultate konkrete, sidomos tek reformat nė gjyqėsi, polici, implementimin e ligjit tė policisė, reforma nė administratėn publike.

Duhet parė proges i mėtejshėm edhe nė luftėn kundėr korrupsionit. Kėto janė vėrejtjet thelbėsore, nga tė cilat do tė varet fillimi i negociatave pėr pėrfshirje tė plotė tė vendit nė BE," thotė Komisioneri pėr Zgjerim, Olli Rehn.

Ndėrkaq Branko Cėrvenkovski ka thėnė se Republika e Maqedonisė angazhohet qė t'i pėrmbushė kriteret e kėrkuara.

"Unė edhe njėherė dua tė pėrsėris se ambicjet e tona edhe mė tej ngelin tė njėjta, qė gjatė vitit 2008 Maqedonisė t'i caktohet data pėr fillimin e bisedimeve pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian.

Vendi im edhe mė tej do tė angazhohet qė t'i pėrmbushė kriteret tė cilat kėrkohen," ka deklaruar presidenti Branko Cėrvenkovski nė Bruksel pas takimit me Komisionerin Rehn.

Shqetėsime pėr ngjarjet e fundit

Brukseli ka shprehur shqetėsimet e tij pėr zhvillimet e javės sė kaluar nė Maqedoni.

Ndėrsa atė qė ndodhi nė parlament, javėn e kaluar, ambasadorja amerikane nė Shkup, Xhilian Millovanoviq, e ka pėrshkruar si “ ngjarje tė shėmtuar tė mungesės sė dialogut.”

"Ėshtė me rėndėsi qė nga kjo tė mėsohet ndėrsa mė me rėndėsi ėshtė se patjetėr duhet tė bisedohet njėri me tjetrin," tha ambasadorja Millovanoviq.

Reagimet e diplomatėve vijnė nė kohėn kur nė Maqedoni thuajse tėrėsisht mungon komunikimi pozitė- opozitė.

Ndėrsa presidenti, Branko Cėrevnkovski, u nis pėr nė Bruksel pas njė takimi tė dėshtuar me udhėheqėsit e partive mė tė mėdha politike nė vend tė cilėt janė mė tė pėrēarė se ndonjėherė mė parė./bbc/

Britani - Hetimi gjyqėsor pėr Princeshėn Dianė
04-10-2007 - Gjykatėsi qė merret me hetimet e rrethanave nė tė cilat vdiq princesha Diana thotė se mund tė mos mėsohet kurrė nėse ajo ka qenė shtatzėnė nė kohėn kur ka ndodhur aksidenti.

Gjykatėsi Scott Baker u tha dje tė 11 anėtarėve tė jurisė qė shqyrtonin ēėshtjen se ka shenja qė Diana merrte kontraceptivė para se tė vdiste. Ai tha se tė dhėnat shkencore mund tė mos jenė nė gjendje tė vėrtetojnė nėse ajo ka qenė shtatzėnė. Gjykatėsi u ka kėrkuar anėtarėve tė jurisė tė pėrcaktojnė nėse autoritetet franceze e trajtuan me nxitim trupin e Dianės pėr tė mbuluar njė shtatzani tė mundshme.

Diana vdiq sė bashku me tė dashurin e saj Dodi al Fajed nė Paris nė gusht 1997. Babai i Dodit, Muhamed al Fajed akuzon princ Filipin e Britanisė, bashkėshortin e mbretėreshės Elizabetė, se ka urdhėruar agjentė anglezė ta vrasin Dianėn ngaqė ajo priste fėmijėn e Dodit dhe familja mbretėrore nuk donte qė ajo tė martohej me njė mysliman. //voa//


LAJMET
E mėrkurė 03 tetor 2007

Tribunali i Hagės lejon Ramush Haradinajn tė marrė pjesė nė varrimin e nipit tė tij Ish-kryeministri i Kosovės, Ramush Haradinaj, tė mėrkurėn pasdite, do tė kthehet nė Kosovė pėr tė marrė pjesė nė varrimin e Shqipdon Haradinajt, i biri i dėshmorit tė kombit Shkėlzen Haradinaj, i cili dje humbi jetėn...

Institucionet dhe partitė politike ngushėllojnė familjen Haradinaj Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, i ka dėrguar njė telegram ngushėllimi familjes Haradinaj, nė tė cilin shpreh pikėllimin me rastin e humbjes tragjike tė jetės sė djalit tė dėshmorit tė kombit Shkėlzen Haradinaj, Shqipdonit...

Shutanovac thotė se nuk do tė luftojmė pėr Kosovėn Ministri serb i Mbrojtjes, Dragan Shutanovac, ka thėnė pėr numrin e sotėm tė gazetės "Veēernje novosti" se Kosova nuk ėshtė problem ushtarak, por problem juridik, politik dhe diplomatik, andaj “pėrfundimisht nuk do tė luftojmė”.

Pejanėve do t’u shtohet edhe njė kushtėzim pėr marrje dokumentesh Qytetarėt e Pejės janė ngarkuar nga pushteti lokal edhe me njė taksė rrugore, pagesa e sė cilės ėshtė kusht pėr marrje dokumentesh tė nevojshme, ashtu sikurse edhe Memorandumi mes Ministrisė sė Energjisė dhe Ministrisė sė Brendshme pėr shlyerjen e faturave tė Korporatės Energjetike tė Kosovės (KEK), si kusht pėr regjistrimin e automjeteve.

Opozita malazeze kėrkon qėndrim tė prerė ndaj statusit tė Kosovės Subjekti politik “Lėvizja pėr ndryshime” e Malit tė Zi, mė e madhja e opozitės, u kėrkoi tė mėrkurėn qeverisė dhe Kuvendit...qėndrim tė prerė ndaj statusit tė Kosovės.

SBASHK: Qeveria dhe MASHT-i po i mashtrojnė mėsimdhėnėsit Sindikata e Bashkuar e Arsimit, Shkencės dhe e Kulturės (SBASHK) i dha ultimatum Qeverisė sė Kosovės dhe Ministrisė sė Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė (MASHT) qė deri tė premten (5 tetor) tė realizojė plotėsisht marrėveshjen e datėn 24 gusht tė kėtij vit, pėr fillimin e vitit tė ri shkollor, pasi sipas tyre, ato ende nuk janė realizuar nė tėrėsinė e saj. 

Artistėt gjakovarė nderojnė krijuesin Serafin Fankon Aktorė dhe adhurues tė artit nė Gjakovė nderuan tė mėrkurėn me njė mbledhje pėrkujtimore Artistin e Popullit, regjisorin dhe aktorin Serafin Fanko, i cili ditė mė parė nė moshėn 70 vjeēare, vdiq nė Tiranė.

Rreth 15 mijė prizrenas sivjet do tė votojnė pėr herė tė parė Rreth 15 mijė persona tė rinj do tė kenė tė drejtė vote nė zgjedhjet e 17 nėntorit nė komunėn e Prizrenit...

Nė moshėn 62 vjeēare ndėrroi jetė gazetari Hamdi Miftari Pas njė sėmundje tė rėndė, tė mėrkurėn nė Mitrovicė, nė moshėn 62 vjeēare, ndėrroi jetė gazetari Hamdi Miftari.

Banka Qendrore Evropiane nėn presionin e shtrenjtimit tė euros Ngritja e euros dhe kriza kreditore nė SHBA kanė hedhur nė hije ekonominė evropiane, duke pėrforcuar presionin nė Bankėn Qendrore Evropiane (ECB) qė tė heqė dorė nga shtimi i ardhshėm i stopimit tė kamatės, e cila do tė mund tė ngrite euron nė lartėsi edhe mė tė madhe nė krahasim me dollarin.

...hapur:

Kuvendi i Kosovės miraton ligje tė paketės Ahtisaari
Kuvendi i Kosovės ka filluar procesin e miratimit tė njė numri ligjesh qė dalin nga paketa e ndėrmjetėsuesit tė OKB-sė pėr statusin e Kosovės, Martti Ahtisaari, megjithė faktin se ajo ende nuk ėshtė pranuar si bazė pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės.Kuvendi i Kosovės ka kaluar nė procedurė tė miratimit tė tre nga 20 ligje qė dalin nga paketa Ahtisaari, qė kanė tė bėjnė me funksionimin, siē thuhet, shtetėsisė sė Kosovės.

Autoritetet nė Kosovė thonė se ligjet qė janė nė miratim e sipėr reflektojnė vendimin e Kuvendit tė Kosovės tė para disa muajve pėr tė pranuar paketėn Ahtisaari nė tėrėsinė e saj.

Por rekomandimet e zotit Ahtisaari pėr Kosovėn janė kundėrshtuar fuqishėm nga Beogradi zyrtar dhe Rusia qė thonė se ato nuk ofrojnė njė bazė tė mirė pėr zgjidhjen e problemit tė Kosovės.

Njė raund i ri bisedimesh pėr statusin e Kosovės, prej 120 ditėsh ka filluar dhe zyrtarė ndėrkombėtarė kanė thėnė se nė rast tė mosgjetjes sė njė zgjidhjeje tjetėr, paketa Ahtisaari do tė pranohet nė tėrėsinė e saj./bbc/

Emėrohet shefi i ri i OSBE-sė nė Kosovė
Shef i ri i misionit tė OSBE-sė nė Kosovė do tė jetė diplomati nga Zvicra Tim Guldimann. Ai do tė drejtojė njė prej misioneve mė tė mėdha qė ka OSBE-ja nė rajon dhe qė nė fillim do tė pėrballet me vendime jo pak tė rėndėsishme tė cilat kanė tė bėjnė me zgjedhjet e pėrgjithshme dhe lokale qė pritet tė mbahen mė 17 nėntor tė kėtij viti.

Emėrimi i Guldimann shėnon kthimin e tij nė shėrbim tė OSBE-sė. Ai ishte shef i misionit tė OSBE-sė nė Kroaci nga viti 1997 deri nė 1999. Po ashtu, ka udhėhequr Grupin pėr Asistim tė OSBE-sė nė Ēeēeni nga viti 1996 deri nė 1997.

Para kėtij posti ai ka ligjėruar nė njė numėr universitetesh nė Evropė, siē janė Universiteti i Frankfurtit, Universiteti i Bernės dhe Kolegji i Evropės nė Bryzh dhe Varshavė.

Diplomat karriere

Guldimann iu ka bashkuar shėrbimit diplomatik zviceran nė vitin 1982.

Nga viti 1999 deri 2004 shėrbeu si Ambasador i Zvicrės nė Teheran.
Postin e shefit te misionit te OSBE-se ne Kosovė e mori nga Werner Wnendt, i cili ka shėrbyer nė Prishtinė prej vitit 2005.

Ajo qė vėshtirė ėshtė kuptuar nga opinioni i brendshėm dhe qarqe tė ndryshme ndėrkombėtare ka qenė ndėrrimi i tij vetėm pak ditė para mbajtjes sė zgjedhjeve parlamentare dhe lokale nė Kosovė.

Misioni i OSBE-sė nė Prishtinė ėshtė themeluar nga Kėshilli i Pėrhershėm i OSBE-sė mė 1 korrik 1999. OSBE-ja ėshtė shtylla e III-tė pėr Demokratizim dhe Ndėrtim tė Institucioneve nėn kornizėn operative tė Misionit tė Administratės sė Pėrkohshme tė Kombeve tė Bashkuara /UNMIK/.

Ramush Haradinaj merr pjesė nė varrimin e nipit, kėrkohet respekt i privatėsisė  Pėrmes njė komunikate, Michael O'Reilly, koordinator i Mbrojtės sė ish-Kryeministrit Ramush Haradinaj, njofton se ish-kryeministri i Kosovės, Ramush Haradinaj, sot, tė mėrkurėn pasdite, do tė kthehet nė Kosovė pėr tė marrė pjesė nė varrimin e Shqipdon Haradinajt, i biri i dėshmorit tė kombit Shkėlzen Haradinaj. "Z.Haradinaj do tė shkojė menjėherė nga aeroporti i Prishtinės nė Gllogjan ku do tė qėndrojė me familjen e tij. Kjo vizitė e z. Haradinaj ėshtė vizitė ekskluzivisht private, dhe lusim pėrfaqėsuesit e mediave qė tė respektojnė privatėsinė e z. Ramush Haradinajt dhe familjes sė tij", thuhet nė njoftim.

Edhe korrespdenti i RTK nga Haga konfirmon se trupi gjykues kryesuar nga gjykatėsi Alfons Orie, ka vendosur qė Ramush Haradinajt t'i lejohet pjesėmarrja nė ceremoninė e varrimit dhe tė ngushėllimeve pėr nipin e tij.

Pra, nė bazė tė kėrkesės sė zotit Haradinaj, pėlqimit dhe garancive tė kryeadministratotit ndėrkombėtar tė Kosovės, zotit Joakim Ryker, trupi gjykues i Gjykatės ndėrkombėtare tė Hagės, ka vendosur qė tė lejojė zotin Haradinaj qė prej sot e deri mė 7 teteor tė qėndrojė nė vendlindjen e tij nė Gllogjan, e pastaj sėrish tė kthehet nė Hagė pėr tė vazhduar pjesėmarrjen nė procesin gjyqėsor qė po zhvillohet ndaj tij dhe dy-bashkėluftėtarėve: Idriz Balajt e Lahi Brahimajt.

Kėtė vendim e konfirmoi nė konferencėn me gazetarė edhe pėrfaqėsuesi pėr media e Gjykatės ndėrkombėtare tė Hagės, zoti Liam Mcdow.

Ai tha se sipas vendimit tė trupit gjykues, gjatė qėndrimit nė Kosovė, Ramush Haradinaj nuk ka tė drejtė tė zhvillojė aktivitete politike, as tė kontaktojė me mediat.

Pėrndryshe, ish-kryeministri i Kosovės Ramush Haradinaj nga Holanda ėshtė nisur pėr Kosovė.

Varrimi nesėr nė ora 12:00 nė Gllogjan

"Varrimi i Shqipdon Haradinajt, i biri i dėshmorit tė kombit Shkėlzen Haradinaj do tė bėhet nesėr, tė enjten, me 4 tetor 2007 nė ora 12:00 nė fshatin Gllogjan. Kortezhi niset nga shtėpia e Familjes Haradinaj nė ora 11: 45, ndėrsa homazhet bėhen te Kompleksi Memorial", njoftohet nga kėshilli pėr varrim./rtk/

Hagė dhe Karaxhiē nė kontakt
Njė ish zėdhėnėse e gjykatės sė Hagės i ka thėnė BBC-sė se zyra e
kryeprokurores ka qenė nė kontakt tė drejtpėrdrejtė me Radovan Karaxhiēin nė fund tė viteve -90.

Florence Hartmann tha se kryeprokurorja aktuale, Carla del Ponte, i kishte bėrė thirrje zotit Karaxhiē tė dorėzohej nė Zvicėr dhe e paralajmėroi atė se ajo nuk besonte forcėn e drejtuar nga NATO nė Bosnjė, SFOR se mund ta dorėzonte atė nė Hagė pa e cėnuar.

Zonja Hartmann tha se kontaktet direkte filluan me paraardhėsen e zonjės del Ponte, Louise Arbour nė qershor 1999./bbc/


LAJMET
E marte 02 tetor 2007

Prishtina zyrtare edhe nė Bruksel paraqet Traktatin pėr fqinjėsi me Serbinė Ekipi kosovar i Unitetit u shpreh kategorik tė mos pranojė asgjė mė pak se pavarėsia, duke pohuar se nuk pret asgjė specifike edhe nė takimin e Brukselit, ku sėrish pala kosovare do tė paraqitet me Traktatin pėr fqinjėsi tė mirė mė Serbinė.

EU: Ēdo zgjidhje qė ofron mė pak se pavarėsi ėshtė e papranueshme Anėtarėt e Ekipit tė Unitetit thanė tė martėn se ēdo zgjidhje tjetėr e statusit qė ofron mė pak se pavarėsi ėshtė e papranueshme pėr delegacionin e Kosovės, ndėrsa paralajmėruan se edhe nė takimin e dytė tė drejtpėrdrejtė me palėn serbe...

ICG: Pėrpjekjet e fundit pėr tė zgjidhur problemin e Kosovės nuk do tė prodhojnė rezultat Bashkimi Evropian duhet tė pajtohet pėr njė bazė legale pėr t’iu qasur Kosovės, e cila si duket ėshtė nisur de fakto drejt njė pavarėsie pa njė marrėveshje tė Kombeve tė Bashkuara pėr atė ardhmen e saj, thanė ekspertė perėndimor.

Ruecker i kėrkon Kuvendit tė mos miratojė ligjet e pakos sė Ahtisaari-t Shefi i UNMIK-ut, Joachim Ruecker, ka tėrhequr tė martėn vėrejtjen se ligjet qė dalin nga Pakoja e Ahtisaarit e qė miratohen nga Kuvendi i Kosovės, nuk mund tė zbatohen para se tė definohet statusi final, duke shtuar se ato duhet tė miratohen gjatė periudhės sė tranzicionit.

Blunt: E di se jeni tė zhgėnjyer, por keni besim tek partnerėt kryesorė Shefi i Zyrės britanike nė Prishtinė, David Blunt, u ka thėnė tė martėn qytetarėve tė Skenderajt, se duhet tė kenė besim tek procesi i udhėhequr nga Treshja ndėrkombėtare pėr bisedime, por nė rast se ky proces dėshton, atėherė plani i Ahtisaari-t, si zgjidhja mė e mirė, do tė ketė mbėshtetjen e fuqishme tė Mbretėrisė sė Bashkuar.

Kosova duhet ta zvogėlojė varėsinė nga ndihma e jashtme Pėrfaqėsuesit e institucioneve ndėrkombėtare, nė takimin teknik mbi Koordinimin e donatorėve pėr Kosovėn, u premtuan udhėheqėsve kosovarė se do t’u qėndrojnė pėrkrah deri nė zgjidhjen e statusit, por gjithashtu ata thanė se Kosova duhet tė pėrgatitet qė tė mund tė ecė vet nė rrugėn e saj dhe tė zvogėlojė vartėsinė nga ndihmat e jashtme.

OJQ-sė kėrkojnė prezantim objektiv tė fushatės nga mediat Mediat dhe organizatat joqeveritare kanė njė rol esencial nė procesin zgjedhor, prandaj ėshtė e rėndėsishme tė raportojnė nė mėnyrė tė drejtė pėr fushatėn zgjedhore dhe tė transmetojnė tek qytetarėt rėndėsinė e daljes nė votime.

KQM kundėrshton ndėrtimin e spitalit privat brenda hapėsirės sė QKUK-sė

 

 

KQM kundėrshton ndėrtimin e spitalit privat brenda hapėsirės sė QKUK-sė
Kabineti pėr Qeverisje tė Mirė (KQM) i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK) ka kundėrshtuar tė martėn vendimin e KK tė Prishtinės...

 

 

Malisheva kėrkon leje pėr t’ua dhėnė sllovenėve tokėn pėr 99 vjet Udhėheqėsit e pushtetit lokal tė Malishevės, i kanė kėrkuar shefit tė UNMIK-ut, Joachim Ruecker leje pėr legalizimin e dhėnies nė shfrytėzim tė pronės publike nė zonėn e shpallur Industriale.

Nga plagėt e marra nė aksident ndėrron jetė djali i dėshmorit Shkėlzen Haradinaj Si pasojė e plagėve tė marra tė martėn nė njė aksident komunikacioni nė fshatin Gllogjan, ka ndėrruar jetė djali i dėshmorit Shkėlzen Haradinaj, ndėrsa shoferi dhe konduktori i autobusit janė arrestuar, ka thėnė pėr Kosovapress, zėdhėnėsi i policisė rajonale pėr Pejė, Avni Gjevukaj.

Fehmi Morina vdes duke punuar nė djerrinat e mihjes sė Mirashit Korporata Energjetike e Kosovės (KEK), pėrmes njė komunikate pėr media, konfirmoi se tė martėn rreth orės 09:30...punėtori Fehmi Morina vdes duke punuar nė djerrinat e mihjes sė Mirashit.

Plaēkiten forcėrisht cigare dhe ari nė vlerė prej mbi 7.000 € nė njė shtėpi tė Rahavecit Persona tė panjohur, pas futjes forcėrisht nė njė shtėpi tė Rahovecit, kanė vjedhur cigare dhe stoli ari nė vlerė prej...mbi 7.000 €.

Arrestohet i dyshuari pėr dhunimin e njė femre me tė meta psikike Polica rajonale e Pejės, konfirmoi tė martėn se pas njė hetimi gati pesė mujor, ka arritur tė identifikojė dhe arrestojė personin e dyshuar...

Inspektorati ka filluar shqyrtimin e ankesave pėr sjelljet e policisė Me qėllim tė inkurajimit dhe shtimit tė efikasitetit tė punės sė pjesėtarėve tė Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), pas njė trajnimi 24 muajsh tė financuar nga Misioni i OSBE-sė, tė martėn diplomoi gjenerata e dytė e inspektorėve hetues tė Inspektoratit Policor tė Kosovė (IPK).

Ndėrtohen katėr diga ujitjeje nė lumin Erenik
02.10.2007 Gjakovė - Nė fshatin Ponoshec tė Gjakovės, tė martėn nisi ndėrtimi i katėr digave mbi lumin Erenik tė cilat do tė mundėsojnė ujitjen e 750 hektarėve (ha) tokė bujqėsore.

Shkon nė tetė numri i lopėve tė ngordhura nė Qirez Edhe njė lopė ka ngordhur tė martėn nė fshatin Qirez tė Skenderajt nga njė sėmundje, e cila sipas ekspertėve konsiderohet “sėmundja nga rriqrat nė ushqim”, edhe pse diagnoza zyrtare nuk ka arritur akoma, ngase mostrat janė dėrguar nė laboratorin e veterinarisė nė Shkup.

Komuna e Prishtinės sistemon nxėnėsit qė s’janė regjistruar nė klasėn e 10-tė Drejtoria pėr Arsim dhe Shkencė e Komunės sė Prishtinės (DASHKP), ftoi tė martėn tė gjithė nxėnėsit e kryeqytetit, tė cilėt gjatė kėtij viti kanė mbetur pa u pėrfshirė nė procesin mėsimor nė klasat e dhjeta, tė paraqiten nė kėtė drejtori pėr t’u sistemuar nė disa shkolla tė mesme.

Kėrkohen donatorė pėr shtatoren e Clinton-it nė Prishtinė Pėrfaqėsuesit e shoqatės “Miqtė e Amerikės, miqtė e Bill Clinton-it” dhe skulptori Izeir Mustafa, kėrkuan donatorė pėr ta pėrfunduar projektin e ndėrtimit dhe vendosjen.

Skulptorit Mustafės i duhen edhe 15 mijė euro pėr pėrfundimin e shtatores sė Bill Klintonit Shoqata miqtė e Amerikės, miqtė e Bill Klintonit dhe skulptori Izeir Mustafa, tė martėn kėrkuan donatorė pėr vazhdimin e rregullimit tė shtatores sė ish -presidentit tė SHBA-ve Bill Klinton, e cila do tė jetė me njė largėsi 3 metra dhe ėshtė paraparė tė vendoset nė sheshin “Bill Klinton”.

Diplomoi gjenerata e dytė e 20 policėve nė IPK Nė kuadėr tė ngritjes profesionale Shėrbimit Policor tė Kosovės (SHPK), konkretisht Inspektoratit Policor tė Kosovės (IPK), iu kanė shtuar edhe 20 polic tė rijnė, tė cilėt nė bazė tė procedurave ligjore do tė merren ekskluzivisht me hetimet e sjelljeve tė personelit tė SHPK-sė.

U promovua broshura qė shpjegon rregullat e CEFTA-s Oda Ekonomike e Kosovės (OEK), tė martėn nė Prishtinė, promovoi publikimin “Karakteristikat e integrimit rajonal-CEFTA”, pėrmes tė cilit bizneset do tė informohen rreth Marrėveshjes sė tregtisė sė lirė nėpėr vendet e Evropės Qendrore (CEFTA),...

Edhe shqipja gjuhė zyrtare me Kushtetutėn e Malit tė Zi Partia Demokratike e Socialistėve nė pushtet e Milo Djukanovic-it,e cila nė tryezėn e negociatave me opozitėn parlamentare pėr arritjen ne konsensusit mbi versionin pėrfundimtar tė Projekt-kushtetutės pėrfaqėsohet nga nėnkryetari i saj, Svetozar Marovic, tė martėn ka nxjerrė propozimin se gjuhė zyrtare tė jetė ajo malazeze, por edhe gjuha serbe, boshnjake dhe gjuha shqipe.

...hapur:

Prishtina shkon nė takimin e Brukselit me Traktatin e Miqėsisė  Edhe nė takimin e Brukselit mė 14 tetor, Prishtina do tė paraqes Traktatin e fqinjėsisė sė mirė, i cili ėshtė edhe boshti i platformės sė delegacionit tė Kosovės pėr gjithė periudhėn e bisedimeve shtesė 120 ditėshe, tha zėdhėnėsi Skėnder Hyseni, pas takimit tė sotėm tė Ekipit tė Unitetit. Hyseni po ashtu hodhi poshtė idetė qė vijnė nga Beogradi pėr konfederatė, krijim tė dy entiteteve apo pėr ēfarėdo lloj ndarje tė Kosovės. Ekipi i Unitetit nuk do tė shkojė me ide tė reja nė takimin e 14 tetorit nė Bruksel si dhe nuk do tė ketė ide tė reaj as gjatė gjithė periudhės shtesė tė bisedimeve. Kėshtu tha zėdhėnsi, Skender Hyseni pas takimit tė sotėm tė Ekipit, ku u bisedua pėr takimin ndėrmjet pales shqiptare dhe serbe mė 14 tetor nė Bruksel.Hyseni tha se Prishtina nuk pret asgjė tė re nga takimi i Brukselit, takim ky pėr tė cilin Ekipi i Unitetit ende nuk ka marrė ftesė zyrtare.
I pyetur pėr idetė qė qarkullojnė pėr mundėsinė e konfederatės, krijimit tė dy entiteteve apo ndarjes sė Kosovės, Hyseni i quajti ato "spekulime tė qarqeve nė Beograd."
Zėdhėnėsi i Ekipit tė Unitetit, Skender Hyseni ka shtuar mė tej se siguria dhe tėrėsia territoriale e Kosovės garantohet nga KFOR-i, i cili ka siguruara se do tė jetė i gatshėm tė reagojė nė ēfarėdo situate.
Gjithashtu, Hyseni ka mohuar se ka ndonjė marrėveshje qė pavarėsia tė shpallet nė prilli tė vitit 2008. Po kėshtu ai tha se periudha shtesė mund tė pėrfundojė edhe mė herėt.
Nė takimin e sotėm tė Ekipi tė Unitetit ėshtė biseduar edhe pėr vizitėn qė Ekipi do ta ketė nė Londėr, me ftesė tė ministrit tė jashtėm britanik.
Ndėrkaq shefi i UNMIK-ut, Jaokim Ryker, e njoftoi ekipin pėr pėrgatitijet qė po bėhen pėr procesin zgjedhor.

Ban Ki-Moon: Kosova e qetė vetėm nė sipėrfaqe Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki-Moon, nė raportin e tij, tė cilin do t’ia paraqes Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, ka vlerėsuar se, nė pėrgjithėsi, situata e sigurisė nė Kosovė ėshtė e qetė, mirėpo ka shtuar se ekziston potenciali pėr dhunė - para se gjithash pėr shkak tė pakėnaqėsisė sė shprehur tė shqiptarėve me zvarritjen e procesit tė definimit tė statusit tė Kosovės. Nė raport, sic njoftojne agjencitė, ndėr tė tjera thuhet sė liderėt e Kosovės janė tė zhgėnjyer me faktin se Kėshilli i Sigurimit nuk pranoi mundėsin e miratimit tė rezolutės sė re pėr Kosovėn.

Ēėshtja e statusit tė Kosovės duhet tė zgjidhet nė OKB, thotė Teri Dejvis Sekretari i Pėrgjithshėm i Kėshillit tė Evropės, Teri Dejvis, ka deklaruar se ėshtė qėndrim i Kuvendit Parlamentar tė Kėshillit tė Evropės se ēėshtja e statusit tė ardhshėm tė Kosovės duhet tė zgjidhet nė Kombet e Bashkuara, sepse sipas tij, ēėshtja e kufijve zgjidhet nė OKB." Ky do tė jetė njė vendim qė do ta marrin Kombet e Bashkuara, sepse ky institucion zgjidh ēėshtjen e kufijve dhe ne do ta respektojmė kėtė vendim", ka thėnė Dejvis para gazetarėve sot nė Strasburg. Dejvis ka theksuar se "Kosova ėshtė pjesė e Evropės, kurse standardet evropiane duhet tė zbatohen kudo nė Evropė, ndaj edhe nė Kosovė". Ēėshtja e Kosovės i pėrket tėrė rajonit dhe Evropės e jo vetėm Serbisė, ka thėnė Dejvis. Ai gjithashtu ka deklaruar se ėshtė nė pritje tė pėrfundimit tė njė raporti pėr respektimin e tė drejtave tė njeriut nė Kosovė, dhe do tė ishte i befasuar nėse nė tė nuk gjen shkelje, ka thėnė Dejvis. Kėshilli i Evropės do t'i monitorojė zgjedhjet qė organizohen nė Kosovė.

Ēeku: Kosova do ta shpallė edhe njėanshėm pavarėsinė e saj
  Kryeministri Agim Ēeku pėrsėriti se Kosova do ta shpallė edhe njėanshėm pavarėsinė e saj, nė qoftė se nuk arrihet njė pajtim ndėrkombėtar me pėrfundimin e bisedimeve shtesė. Ai theksoi se edhe bashkėsia ndėrkombėtare tashmė e ka shumė tė qartė kėtė qėndrim dhe se vendimi pėr shpalljen e njėanshme tė pavarėsisė nuk do ta befasojė as UNMIK-un e as KFOR-in. Kėto komente kryeministri i bėri pas takimit tė djeshėm me shefin e UNMIK-ut dhe komandantin e KFOR-it, ku u bisedua pėr ēėshtjen e sigurisė nė vend.

Prishtinė: Katėr tė arrestuar pėr shpėrdorim tė detyrės zyrtare dhe falsifikim Sektori i Hetimeve pėr Krime Ekonomike dhe Korrupsion qė vepron nė kuadėr tė Komandės Kryesore tė Policisė nė Prishtinė, sot nė orėt e hershme tė mėngjesit me urdhėr tė Prokurorit tė Prokurorisė Komunale nė Prishtinė, ka arrestuar 4 persona tė dyshimtė nė mesin e tyre edhe njė pjesėtar tė SHPK-sė, nėn dyshimin se kanė kryer vepra penale tė Falsifikimit tė Dokumenteve dhe Shpėrdorimit tė Detyrės Zyrtare ose Autorizimit. Me urdhėr tė Prokurorit Publik Komunal nė Prishtine tė dyshuarve u ėshtė shqiptuar masa e Ndalimit Policor.

Kryeministri britanik viziton Irakun Kryeministri britanik, Gordon Braun, ka arritur nė Bagdat, nė vizitėn e tij tė parė nė Irak qė nga marrja e postit tė kryeministrit. Vizita realizohet nė kohėn kur kryeministri britanik po merr nė konsiderate, njė plan pėr tė zvogėluar nė vetėm 3.000 ushtarė kontigjentin britanik prej 5500 ushtarėsh qė vepron nė Basra tė Irakut. Ai do tė takohet gjatė ditės me zyrtarėt mė tė lartė tė Irakut pėrfshirė edhe komandantin e ushtrisė amerikane gjeneralin Djevid Petraus.

Zgjedhjet nė Ukrainė pa fitues tė qartė, vendimtare partitė e vogla? Ndėrsa ende nuk dihet nėse nė zgjedhje ka pasur manipulime dhe falsifikime, njė gjė duket e sigurt- gara kokė mė kokė e dy koalicioneve tė mundshme varet tani prej votave qė kanė marrė partitė e vogla. Deri tani lidhja pro-perendimore e partisė "Ukraina Jonė" e presidentit Viktor Jushēenko me bllokun e ish-kryeministres Julia Timoshenko ka pak mė tepėr vota sesa koalicioni i mundshėm nėn drejtimin e kryeministrit pro-rus Viktor Janukoviē. Edhe pse shpresat pėr njė fitore tė qartė tė partive me orientim demokratik dhe pro-perendimor thuajse u shuan, kampi i Julia Timoshenkos nuk ėshtė pėrfshirė nga ndenja e deziluzionimit. Sipas saj nga zgjedhjet nė Ukrainė kanė dalė shumė fitues, por ajo megjithatė pret qė tė fillojė tė merret me krijimin e qeverisė. Nga ana tjetėr kundėrshtari i saj Viktor Janukoviē, kryetari i 'Partisė sė Rajoneve', e cila fitoi shumicėn e votave doli nė Maidan, sikurse quhet sheshi i pavarėsisė nė Kiev dhe deklaroi pėrapara rreth 3.000 ithtarėve tė vet:
'Pėr herė tė parė nė historinė e Ukrainės populli mbėshteti partinė qė ėshtė nė pushtet. Unė jam i bindur se ne do tė krijojmė sėrish qeverinė, njė qeveri qė ka besimin e popullit dhe synon unitetin kombėtar."
Megjithė optimizmin dhe besimin pas zgjedhjeve ka edhe disa gjėra qė pėr momentin nuk parashikohen dot.
Janukoviēi ka nevojė pėr partnerė koalicioni. Si tė tillė vijnė nė konsideratė socialistėt dhe komunistėt, me tė cilat partia e tij kishte bashkėqeverisur gjatė legjislaturės sė fundit. Por Janukoviēi ka nevojė edhe pėr votat e partisė sė Vladimir Litvinit, e cila hyn pėr herė tė parė nė parlament. Kjo parti ėshtė mė e prirur ndaj Janukoviēit se sa ndaj Julia Timoshenkos, megjithatė zėdhėnėsi i kėsaj partie u shpreh se partia e tij ėshtė e hapur pėr tė gjitha mundėsitė:
'Ne do tė bashkėpunojmė me ata qė pranojnė programin dhe qėllimet tona. Pėr kėtė ne do tė hyjmė nė bisedime si me Julia Timoshenkon edhe me Viktor Janukoviēin. Mundėsia e bashkėpunimit ėshtė e haput pėr tė gjithė .'
Nė kėtė mėnyrė Vladimir Litvin, i cili kishte qenė kryetar i parlamentit nė kohėn e ish-presidentit Kuēmar, ėshtė kthyer nė figurė pėrcaktuese tė zgjedhjeve. Nė rast se ai bashkohet me kampin portokalli atėhere forcat reformatore do tė kishin shumicėn nė parlament, nė rastin e kundėrt kėtė shumicė do ta kishte Janukoviēi.
Pra gjithēka mbetet ende e hapur, sepse Julia Timoshenko si dhe presidenti Jushēenko nuk e kanė dhe vazhdojnė tė mos e fshehin antipatinė pėr Litvinin. Pėr kėtė edhe mundėsia e njė koalicioni me tė vėshtirė se mund tė realizohet, aq mė tepėr qė Litvini kėrkon postin e kryetarit tė parlamentit.
E pra zgjedhėsve nė Ukrainė sot u mbetet tė fėrkojnė sytė me hapi, sepse me gjithė deklaratat e dy fituesve tė mundshėm, nė thelb nė Ukrainė nuk ka ndryshuar ndonjė gjė e madhe, sepse zgjedhjet e parakohshme nuk arritėn ta zgjidhnin krizėn politike nė vend. Ukraina ėshtė mė e pėrēarė se kurrė. (DW)


LAJMET
E hėnė 01 tetor 2007

Sejdiu: Pas 10 dhjetorit do tė kalohet nė fazėn e njohjes sė pavarėsisė  Ekipi Negociator beson se nuk do tė ketė shtyrje tė tjera nė procesin e vendimit pėr statusin. “Menjėherė pas 10 dhjetorit do tė kalohet nė fazėn e njohjes sė pavarėsisė”, kanė thėnė udhėheqėsit e vendit, me t’u kthyer nga Nju Jorku. Presidenti Fatmir Sejdiu ka pohuar tė ketė iniciativa qė procesi tė pėrfundojė edhe mė herėt, por pala kosovare do t’i bashkėrendojė veprimet me faktorėt ndėrkombėtarė, ka thėnė ai.

Marnhac thotė se situata nė kufijtė e Kosovės ėshtė e qetė dhe stabileKomandanti i forcave paqeruajtėse ndėrkombėtare nė Kosovė, gjenerali francez Xaxier de Marnhac, tha tė hėnėn se nuk i merr serioze kėrcėnimet e jashtme pėr sigurinė e Kosovės, ndėrkohė qė rikonfirmoi qė situata nė kufijtė e vendit ėshtė e qetė dhe nuk ka asnjė indikacion pėr keqėsimin e saj.

Gjenerali Marnak thotė se nuk do tė lejohet hyrja e “Gardės sė Car Lazarit” nė KosovėKomandanti i KFOR-it, gjenerallejtėnant Ksavier But de Marnak, ka premtuar tė hėnėn gjatė njė vizite nė fshatin Kishanpolė tė Gjilanit se trupat ndėrkombėtare... nuk do tė lejonė hyrjen e “Gardės sė Car Lazarit” nė Kosovė.

Tetori shpallet muaji i vetėdijesimit rreth trafikimit me qenie njerėzoreHabit Hajredini, drejtori i Zyrės pėr Qeverisje tė Mirė, tha tė hėnėn se pėrpjekja njėmuajshe pėr tė ngritur vetėdijen dhe pėr tė bėrė njė pėrparim tė mėtutjeshėm qė tė eliminohet trafikimi me qenie njerėzore...

Vetėvritet njė 16 vjeēare Nė fshatin Bistricė tė Albanikut, njė e mitur e moshės 16 vjeēare, nėn rrethana dhe motive ende tė panjohura, ka bėrė vetėvrasjes...

Konsiderohet shqetėsuese rritja e numrit tė tė trafikuarave kosovareZyrtarė tė institucioneve tė vendit dhe tė organizatave ndėrkombėtare nė ditėn e parė tė konferencės lansuese pėr muajin Anti-Trafikim nė Kosovė, e vlerėsuan si shumė shqetėsuese rritjen e numrit tė viktimave kosovare tė trafikimit dhe trafikimin nga vet qytetarėt kosovar.

Hasani dhe Veliu nė fillim vitin e ri akademik zotohen pėr ngritje tė cilėsisėNė ceremoninė e fillim vitit tė ri akademik 2007/2008, ministri i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė (MASHT), Agim Veliu dhe rektori i Universitetit tė Prishtinės (UP), Enver Hasani, pėrveēse i uruan mirėseardhje rreth 9 mijė studentėve tė rinj, u zotuan se ngritjen e cilėsisė dhe zhvillimin e arsimit do ta kenė prioritet tė vazhdueshėm.

Shqiptarėt kėrkojnė vend nė preambulėn e Kushtetutės malazezePėrfaqėsuesit e pozitės dhe tė opozitės parlamentare, vazhduan tė hėnėn negociatat pėr arritjen e konsensusit nė procesin e miratimit tė kushtetutės sė re tė Malit tė Zi, tė parės pas pavarėsisė sė kėtij shteti.

“VN”: SHBA-BE arrijnė marrėveshje pėr shtyrje tė re tė statusitSHBA-tė dhe Bashkimi Evropian kanė arritur njė marrėveshje parimore qė Uashingtoni tė bindė shqiptarėt e Kosovės tė mos shpallin njėanshėm pavarėsinė nė dhjetor, shkruan nė numrin e sotėm gazeta beogradase “Veēernje Novosti”.

UBS shlyen 3.4 miliardė dollarėUBS zviceran, udhėheqėsi mė i madh botėrore me pasuritė private, ka njoftuar tė hėnėn pėr humbje prej 3.4 miliardė dollarė, si pasojė e dridhjeve tė mėdha botėrore nė tregun e kredive.

...sport:

Kosovarėt ia sollėn Shqipėrisė tri medalje

 

Kosovarėt ia sollėn Shqipėrisė tri medalje\Nė Shkup pėrfundoi Kampionati XI ballkanik i karatesė pėr kadetė dhe juniorė, me ē’rast nė njė konkurrencė tė fortė ku morėn pjesė pėrfaqėsues tė nėntė shteteve, kosovarėt qė luajnė pėr Shqipėrinė i sollėn kėtij vendi tri medalje.

 

Prishtina dhe Theranda nė Kupėn Evropiane tė Shahut Kampioni ekipor i Kosovės nė shah, KSh “Prishtina” dhe nėn kampioni, KSh “Theranda” do tė pėrfaqėsojnė Kosovėn nė Kupėn e 23-tė me radhė Evropiane tė Shahut qė do tė mbahet nė Kemer -Antalya tė Turqisė...

...hapur:

Halimi kėrkon prani mė tė theksuar ndėrkombėtare nė Luginė tė Preshevės Lideri i Partisė pėr Veprim Demokratik, Riza Halimi ka deklaruar se shqiptarėt nė Luginėn e Preshevės nuk kėrkojnė qė nė komunat Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė tė vendosen forcat paqėsore, por vetėm qė Bashkėsia ndėrkombėtare duhet tė jetė mė e pranishme nė kėtė pjesė. Ai i tha gazetės Dnevnik se kjo prani nuk guxon tė reduktohet, por do tė duhej tė jetė edhe mė e theksuar, nė mėnyrė qė problemet shumė tė ndjeshme, qė ekzistojnė nė kėtė rajon, tė fillojnė seriozisht tė zgjidhen", tha Halimi.

...nga: BBC:
Ēėshtja e statusit mund tė zgjidhet mė shpejt
Ekipi Negociues thotė pas 10 dhjetorit duhet tė gjendet njė zgjidhje.

Pėrfaqėsuesit e Ekipit Negociues tė Kosovės kanė deklaruar nė Prishtinė se ēėshtja e statusit tė Kosovės mund tė pėrmbyllet edhe para pėrfundimit tė bisedimeve shtesė prej 120 ditėsh.

Ekipi i Negociuesve tė Kosovės, qė u kthye tė dielėn nga Nju Yorku, ka theksuar se mund tė ndėrmarrė edhe hapin e njėanshėm pėr tė deklaruar pavarėsinė e Kosovės. Por ky hap, kanė thėnė pėrfaqėsuesit shqiptarė, do tė bėhet nė bashkėpunim me faktorin ndėrkombėtar.

Pesėshja negociuese e Kosovės ka thėnė se 10 Dhjetori shėnon fundin e angazhimit tė palėve dhe se pas kėsaj date duhet tė gjendet njė zgjidhje pėr Kosovėn.

Prishtina dhe Beogradi janė takuar nė Nju York, nė fund tė javės sė kaluar, me ndėrmjetėsim tė Treshes Ndėrmjetėsuese Ndėrkombėtare.

Nuk ėshtė arritur pajtueshmėria mes palėve por bisedimet janė cilėsuar konstruktive, megjithėse edhe Prishtina edhe Beogradi kanė kėmbėngulur nė opsionet e tyre tė mėparshme.

Njė takim i radhės pritet tė mbahet nga mesi i muajit tetor nė Bruksel, kur palėt sėrish do tė kenė mundėsinė tė ofrojnė ide tė reja pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės.

Por analistėt nė Kosovė vlerėsojnė se pak ka gjasa qė palėt tė merren vesh pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, por thonė se Deklarata e Nju Jorkut e ka mjegulluar edhe mė shumė procesin.

PDK sė shpejti me platforme tė re ekonomike  Nė prag tė fushatės zgjedhore, kryetari i PDK-se Hashim Thaēi ka angazhuar njė ekip tė ekspertėve amerikanė dhe izraelitė pėr hartimin e strategjisė ekonomike tė Kosovės. Nė mesin e tyre ėshtė edhe Xhek Kemp, ish sekretar shteti amerikan, nė presidencėn e Xhorxh Bushit tė vjetėr. Ndėrkaq nė Prishtinė Thaēi e ka angazhuar si kėshilltar pėr ekonomi, ish guvernatorin e bankės sė Izraelit, Dejvid Klajn i cili ka shėrbyer pos tjerash edhe nė ministrinė e ekonomisė dhe financave nė Izrael dhe nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar. Zoti Klajn deklaroi se brenda 2 javėsh do tė pėrfundoj hartimin e kėsaj strategjie, e cila sipas tij nė njė afat prej 3-5 vjetėsh do tė mund tė ringjallė dhe sjell sukses nė ekonominė e Kosovės. Ndėrkaq lideri i PDK-sė Thaēi falėnderoi lobin shqiptaro-amerikano izraelit pėr kontributin e tyre dhėnė kauzės pėr pavarėsinė e Kosovės dhe PDK-sė, tė cilės i kanė ndihmuar me kėtė grup ekspertėsh. Thaēi e ka arsyetuar kėtė nismė tė tij duke thėnė se dita e parė e pavarėsisė do tė jetė ditė feste, por edhe e punėve tė vėshtira pėr tė ndėrtuar shtet funksional nė shėrbim tė qytetarėve.

Lansohet projekti pėr luftimin e trafikimit tė qenieve njerėzore Zyra e kryeministrit tė Kosovės nė bashkėpunim me shumė partnerė ndėrkombėtarė dhe vendorė ka shpallur muajin tetor, muaj tė vetėdijesimit rreth trafikimit tė qenieve njerėzore. Gjatė lansimit tė kėtij projekti, shprehet nevoja e madhe e vetėdijesimit dhe luftimit tė kėsaj dukurie e cila vitet e fundit po zhvillohet nga trafikantė kosovarė kryesisht me femra tė Kosovės. Me idenė qė sė bashku mund tė fitohet lufta pėr ndalimin e trafikimit me qenie njerėzore, Zyra e kryeministrit tė Kosovės ka bėrė bashkė institucione e agjenci ndėrkombėtare e vendore si dhe OJQ qė merren me kėtė problematikė, pėr tė tėrhequr vėmendjen e publikut, pėr rrezikun nga kjo dukuri. Habit Hajredini, udhėheqės i Zyrės pėr Qeverisje tė Mirė nė kryeministri, sqaroi se muaji tetor do tė jetė i mbushur me aktivitete tė ndryshme senzibilizuese nė tėrė Kosovėn. Shefi i USAID-it, nė Kosovė, Michael Farbman, thotė se qeveria e SHBA-ve ėshtė e vendosur pėr zhvillimin e njė programi efektiv pėr luftimin e trafikimit me qenie njerėzorė nė Kosovė.“Tetori do tė jetė muaj qė shquhet me aktivitete tė ndryshme, nė komunitete, shkolla, teatro dhe lokacionet tė tjera publike, qė thėrrasin pėr vetėdijesimin e njerėzve. Kėto aktivitete do tė ndihmojnė nė parandalimin e trafikimit me njerėz, do tė tėrheqin vėmendjen pėr mbrojtjen e viktimave dhe qė ėshtė mė e rėndėsishmja, do tė theksojnė nevojėn pėr tė gjykuar trafikantėt”, tha Farbman. Pėrfaqėsuesi i UNDP, Frode Mauring, tha se raportet e viteve tė fundit tregojnė se trafikimi po kryhet nga vetė kosovarėt. ” Prandaj ėshtė e rėndėsishme qė tė krijohen mekanizma dhe strategji qė tė parandalohet dhe luftohet kjo dukuri nga e cila kryesisht pėsojnė gratė e qė ėshtė mė e keqja, realizohet pėrmes dhunės”, tha Mauring. Ndėrsa Hera Shenaj, nga IOM-i tha se duhet bėrė mė shumė pėr tė identifikuar viktimat, pasi sipas saj, trafikantėt po tregohen tė shpejtė dhe fleksibil, duke i ndryshuar metodat e tyre, pėr tu pėrshtatur me kushtet e reja pėr tė mashtruar njerėzit. Nė konferencėn e pėrbashkėt u tha se pėrveē ngritjes sė vetėdijes, aktivitetet e muajit tetor do ta avancojnė Planin e Veprimit 2005 -2007 tė Kosovės pėr tė luftuar trafikimin e qenieve njerėzore.

Nė Universitetin e Prishtinės sot fillon viti akademik 2007/08Nė tė gjitha fakultetet dhe shkollat e larta tė Universitetit tė Prishtinės sot fillon viti akademik 2007/08. Ministri i Arsmit, Agim Veliu, pėrmes njė mesazhi drejtuar studentėve dhe mėsimdhėnėsve thekson se ky ėshtė vit i definimit tė statusit tė Kosovės, andaj tė gjithė duhet tė tregojnė pėrkushtim dhe vendosmėri pėr realizimin e qėllimeve madhore. Veliu mė tej thekson se kėtė vit akademik po ndodhin shumė ndryshime pozitive nė arsimin e lartė falė angazhimit intensiv bashkė me Universitetin e Prishtinės. Sipas Veliut, rritja e cilėsisė ka shėnuar rezultate tė dukshme dhe kjo mbetet njė objektiv i rėndėsishėm nė pėrpjekjet e pėrgjithshme nė arsimin e lartė. Ai i fton tė gjithė qė me pėrkushim e optimizėm ta shndėrrojnė Kosovėn nė shoqėri tė dijes.

Julia Timoshenko fiton zgjedhjet nė Ukrainė Rezultatet e para tė pjesėrishmer tė zgjedhjeve parlamentare nė Ukrainė tregojnė se partia e politikanes pro-perėndimore, Julia Timoshenko po udhėheq me epėrsi tė vogėl. Pas numėrimit tė njė tė tė katėrtės sė fletėvotimeve, Komisioni Zgjedhor tha se blloku anti korrupsion i Julia Timoshenkos po udhėheq me 33.5%, ndėrsa partia e kryeministrit pro rus tė Ukrainės, Viktor Janukoviq, Partia e Rajoneve, ėshtė e dyta me 30.5%. Raportophet se pėr kėtė parti kanė votuar banėrot qė flasin rusisht nė Lindje dhe nė jug tė Ukrainės. Sipas parashikimeve tė para, sugjerohej se blloku i zotit Janukoviq mund tė pėrfundoj me afro 35 pėrqind tė tė gjitha votave, ndėrsa aleatėt e tyre komunistė mund tė fitonin 5 pėrqind. Komisioni i Qendror i Zgjedhjeve tha se nė zgjedhje dolėn afro 60 pėrqind prej gjithsej 37.5 milionė tė zgjedhėsve tė regjistruar.

Mullen merr postin e komandantit tė Shtatmadhorisė sė Bashkuar nė SHBA Admirali Majkell Mullen sot e merr postin e komandantit tė Shtatmadhorisė sė Bashkuar tė ushtrisė sė Shteteve tė Bashkuara. Nė kėtė post ai e zėvendėson gjeneralin Piter Pejs, qė pensionohet. Admirali Mullen, qė pėr kėtė post ėshtė zgjedhur nga sekretari i mbrojtjes Robert Gejts, kishte shprehur shqetėsim se pėrkushtimi i ushtrisė amerikane nė Irak, mund ta ngarkojė ushtrinė dhe ta shkėpusė atė nga kėrcėnimet e tjera.

Vdes Presidenti i Republikės serbe tė Bosnjes, Milan Jeliē

01-10-2007Presidenti i Republikės serbe tė Bosnjes, Milan Jeliē, vdiq mbrėmė, nga infarkti. Ai ishte 51 vjeē. Kryeministri Milorad Dodik njoftoi mbrėmė pėr vdekjen e Presidentit, duke e cilėsuar ditėn e djeshme, njė ditė tė dėshpėruar pėr republikėn. Zoti Jeliē u zgjodh vjet President i Republikės serbe tė Bosnjes, pasi mė parė kishte shėrbyer nė postin e Ministrit tė Ekonomisė dhe Zhvillimit Industrial. Ai ishte po ashtu Kryetar i Shoqatės sė Futbollit sė Bosnjes. Nuk ėshtė e qartė se kush do ta zėvendėsojė zotin Jeliē, qė kryesonte administratėn serbo boshnjake tė Banja Llukės.//voa//


arkiv: lajmet shtator 2007