VITRINA E LIBRIT
www.ereniku.net
Home | Prezentime libri| ErevizioniI...| ...

Shefki OLLOMANI
03 dhjetor 2007 Suedi

ĖNDRRA PĖR SHQIPĖRINĖ ETNIKE
ballina e librit Fragment nga Libri:
Shefki Ollomani - SHQIPĖRIA ETNIKE (Ėndėrr apo Realitet?!)***,
(Botoi Shtėpia e "SHKUPI" - Shkup, Tetor 2007
Ky ėshtė Libri i katėrt i Autorit qė ia boton Shtėpia Botuese "SHKUPI" nga Shkupi.)

ĖNDĖRR,-A,-T

Posa e pėrmend kėtė emėr shumicės sė njerėzve dhe sidomos Shqiptarėve, mendja menjėherė u shkon pėr keq, pėr tallje dhe buzqeshin me ironi. "Qeshin e zgėrdhihen" me pėrbuzje sepse aq dinė. Sepse shumica e njerėzve dhe e Shqiptarėve e dijnė se ėndrra ėshtė vetėm ajo qė shohim nė gjumė: njė varg vegimesh, pėrfytyrimesh, sendesh, figurash dhe ngjarjesh tė gėzueshme apo tė trishtueshme.

Shumė tė tjerė mendojnė se ėndrra ėshtė njė fantazi, imagjinatė foshnjore apo iluzion i njerėzve qė nuk kanė lidhje me realitetin objektiv qė i rrethon dhe me tė vėrtetėn shkencore. Ndaj ėndrrat i quajnė dėshira tė kota e tė pabazuara, me tė cilat merren njerėzit qė nuk kanė aftėsi tė gjykimit realist, tė faktuar e shkencor. Zakonisht pėr njerėzit ėndėrrimtarė thuhet se "shohin ėndrra nė diell", "ėndėrrojnė zgjuar", "ėndėrrojnė me sy ēelur", "ėndėrrojnė nė mes tė ditės",… etj.

Ėndrrat janė tė shumėllojshme: ėndrra aktive e pasive, ėndrra pozitive e negative, ėndrra reale e ireale, ėndrra gjumi e zgjimi, ėndrra tė realizueshme e tė parealizueshme, ėndrra tė mira e tė kėqija, ėndrra individuale e kolektive, ėndrra fantastike e shkencore, ėndrra politike e ekonomike, ėndrra egoiste e bujare, ėndrra tokėsore e qiellore, ėndrra kombėtare e tradhėtare,…, si dhe ekziston ėndrra mbi ėndrra - ėndrra pėr lirinė, pavarėsinė, bashkimin kombėtar shqiptar - Ėndrra pėr Shqipėrinė Etnike.

                   *****

Shumė pak njerėz dhe pak shqiptarė e dinė se ėndrra nuk ėshtė vetėm ėndėrr, nuk ėshtė vetėm pėrjetim (i mirė apo i keq) gjatė gjumit, por ėndrra pėr Shqipėrinė Etnike, mbi tė gjitha, ėshtė atdhetarizėm, kombėtarizėm,  integritet, sovranitet, aspiratė, ideal, dėshirė, synim, objektiv, qėllim, opcion, vizion, vetėvendosje, largpamėsi…

Ėndrra pėr Shqipėrinė Etnike ėshtė frymėzim, parashikim, dituri, menēuri, zgjuarsi, qėndrim, vendim, vendosmėri, durim, kėmbėngulje, qėndresė, besė, besim, besnikėri, betim, kushtrim, gatishmėri, trimėri, burrėri, guxim, mosdorėzim…

Ėndrra pėr Shqipėrinė Etnike ėshtė devotshmėri, bekim, pėrkushtim, premtim, pėrgjėrim, adhurim, nder, krenari, moral, dinjitet, vetėdije, ndėrgjegje, pėrgjegjėsi, atdhedashuri, pėrsosmėri, shpresė, optimizėm…

Ėndrra pėr Shqipėrinė Etnike ėshtė pėrpjekje, shtegtim, marshim, sulm, dyluftim, pėrleshje, pėrballim, pėrgjakje,  sakrificė, flijim, mbijetesė…

Ėndrra pėr Shqipėrinė Etnike ėshtė rezultat, realizim, fitore, kurorėzim, triumf, liri, pėrparim, drejtėsi, njerėzi, demokraci, zhvillim, jetė, vazhdimėsi, ardhmėri, pafundėsi, pėrjetėsi…

Ėndrra pėr Shqipėrinė Etnike ėshtė plan pėr organizim, projekt pėr pajtim, program pėr veprim, pėr bashkim, pėr unitet, pėr punė, pėr aksion, pėr luftė…, deri nė ēlirim dhe ribashkim kombėtar tė Shqipėrisė Etnike.

ĖNDRRA-ĖNDĖRRIM

Te ēdo shqiptar atdhetar, nė zemrat dhe mendjet e Shqiptarėve, Shqipėria Etnike lind e fillon si frymėzim, si dėshirė e dashuri, si vizion e synim, si aspiratė e ideal - pra, si ėndėrr: Ėndrra pėr Shqipėrinė Etnike, e cila pastaj imponon vendimin, pėrkushtimin, marshimin, sakrificėn dhe realizimin.

Emėruesi i pėrbashkėt i suksesit, thelbi i tij, ėshtė aftėsia pėr tė ėndėrruar, aftėsia pėr tė imagjinuar dhe planifikuar nė mendje e nė zemėr projektin e zgjidhjes sė ēėshtjes sonė kombėtare, duke qenė nė gjendje qė tė krijojmė njė vizion pėr tė ardhmen e trojeve tona, tė kombit tonė dhe tė ribashkimit tė Shqipėrisė Etnike. Ta bėjmė sė pari atė realitet nė ėndrrat dhe nė zemrat tona, pastaj ajo do tė bėhet realitet edhe nė dritė tė diellit, nė realitetin jetėsor, natyror, politik, juridik e shtetėror. Nėse nuk ekziston ėndrra nuk ekziston as realiteti. Ėndrra  ėshtė mė e fuqishme se realiteti, sepse ajo ėshtė vetė realiteti mė i lartė, ajo ėshtė shpirti i realitetit, thelbi i tij. Ėndrrat i japin jetės dhe punės sonė kuptim e gjallėri. Prandaj Ne, Shqiptarėt, duhet tė kemi njė ėndėrr - Ėndrrėn pėr Shqipėrinė Etnike.

Kur analizojmė e studjojmė ngjarjet mė tė mėdha dhe kthesat mė tė shquara historike tė popujve gjatė gjithė historisė sė njerėzimit, do tė shohim se ēdo realizim i madh, ēdo fitore e drejtėsisė mbi padrejtėsinė, e sė vėrtetės mbi gėnjeshtrėn, ēdo fitore e lirisė mbi robėrinė,… ėshtė arritur pėr shkak se njerėzit dhe udhėheqėsit e popujve kanė ėndėrruar tė pamundurėn, tė pabesueshmen pėr shumicėn e njerėzve tė zakonshėm dhe kanė vepruar nė kundėrshtim tė plotė me rregullat e kohės dhe me ligjet nė fuqi tė pushtetarėve, tė pushtuesve e tė sundimtarėve.

Ėndėrrimi, besimi dhe vendimi janė tre motorėt qė e shtyejnė njė person qė tė veprojė. Sė pari ne duhet tė fillojmė tė ėndėrrojmė ēlirimin dhe ribashkimin e Shqipėrisė Etnike, tė pėrfytyrojmė njė ide, njė koncept. E dyta, qė tė fillojmė tė besojmė me zemėr e me mendje nė mundėsinė reale tė realizimit tė saj. Dhe nė fund, qė tė vendosim dhe ta ndjekim deri nė fund kėtė ėndėrr, kėtė besim dhe kėtė vendim, deri nė pėrmbushjen e ėndrrės shekullore tė kombit tonė, deri nė bėrjen e Shqipėrisė Etnike.

Nėse mund tė ėndėrrojmė edhe mund tė realizojmė. Tė gjitha gjėrat janė tė mundshme nėse besojmė sinqerisht dhe me tėrė qenien tonė. Ėndėrra ėshtė fara e suksesit. Kurse ēelėsi i fitores ėshtė vendosmėria jonė pėr ta ēuar deri nė fund ėndrrėn tonė tė madhe - Ribashkimin e Shqipėrisė.

Ēdo orė e ēast, ēdo ditė e natė, ēdo muaj e vit ėshtė njė rast i ri pėr t'i bėrė realitet ėndėrrat tona personale dhe ėndrrėn mbi ėndrra, ėndrrėn tonė kombėtare - Shqipėrinė e Bashkuar. Por, qė ta bėjmė kėtė, Ne, Shqiptarėt, duhet qė vėrtetė ta kemi kėtė ėndėrr nė shpirtin dhe zemrėn tonė dhe pastaj duhet tė kemi njė qėllim, sepse vetėm ėndrra dhe vendimi nuk mjaftojnė. Pra, duhet tė kemi njė cak, njė synim dhe njė orar pune e veprimi tė pėrcaktuar saktė nė hapėsirė dhe nė kohė.

Nuk ėshtė mėkatė nėse nuk plotėsohen ėndrrat tona, nėse nuk fitojmė sot apo nesėr lirinė dhe pavarėsinė tonė kombėtare, por ėshtė mjerim e katastrofė tė mos kesh ėndrra fare, tė mos kesh fare ideal kombėtar dhe tė jetosh e tė vdesėsh si njė qenie e zbrazėt emocionalisht e shpirtėrisht, pa pasur pasurinė mė tė lartė njerėzore - ėndrrėn dhe ėndėrrimin, shpresėn dhe besimin.

Pasi tė gjithė Ne ta kemi bėrė tonėn kėtė ėndėrr fisnike, me pėrmbajtje pellazgjiko-ilirike, vetėm atėherė do ta shohim dhe do tė bindemi se sa e fuqishme dhe ēudibėrėse ėshtė kjo ėndėrr, kjo aspiratė, ky ideal. Sepse ėndrra ėshtė fara e suksesit. Ėshtė embrioni i jetės sė lirė e dinjitoze tė njė populli dhe vendi.

Ne duhet tė ėndėrrojmė vetėm ėndrra tė mėdha. Tė ėndėrrojmė tė pamundshmen, pėr tė realizuar tė pabesueshmen. Nė rastin tonė konkret, edhe ėndrra edhe realizimi ėshtė Shqipėria Etnike. Tė dyja duken tė pamundshme dhe tė parealizueshme nė sipėrfaqe, por qė tė dyja nė brendėsi janė tė mundshme dhe tė realizueshme. Shqipėria Etnike ėshtė edhe Ėndėrr edhe Realitet.

IMAGJINATA-FANTAZIA

Imagjinata ėshtė fantazi, kurse fantazia ėshtė aftėsia e mendjes dhe vetėdijes sonė pėr tė pėrfytyruar ngjarje tė mėdha qė mund tė ndodhin nė tė ardhmen, duke u mbėshtetur nė realitetin e sotėm. Fantazia ėshtė kreacion, ėshtė zotėsi krijuese, shpikėse e zbuluese dhe fryt i pėrvojės sonė jetėsore, shkencore, luftarake e historike.

Pėr tė realizuar ėndrrėn e Shqipėrisė Etnike, Ne, Shqiptarėt, duhet tė vėmė nė pėrdorim imagjinatėn tonė, pėr ta parashikuar bėrjen e saj realitet, duke lejuar mendjet tona qė tė marrin udhė, tė kaptojnė male e dete, tė shpėrthejnė horizontet, tė fluturojnė pa kufi dhe tė besojnė tė pabesueshmen. T'i flakim, t'i shkatėrrojmė sė pari prangat e robėrisė nė zemrat, mendjet dhe nė shpirtin tonė, se pastaj do ta kemi fare lehtė qė t'i thyejmė e dėrrmojmė edhe prangat e hekurta tė robėrisė, tė pushtimit dhe tė kolonizimit tė trojeve tė okupuara tė Shqipėrisė Etnike nga sundimtarėt dhe barbarėt e huaj.

Ēdo gjė qė ėshtė krijuar nga dora e njeriut, ėshtė rezultat i imagjinatės sė tij kreative e krijuese, ėshtė vepėr e fuqisė sė  mendjes njerėzore. Edhe kjo Shqipėri e vogėl e pavarur qė e kemi ėshtė fryt i imagjinatės, parashikimit dhe zemrės e mendjes sė paraardhėsve tanė tė zgjuar, atdhetarė e luftėtarė. Parashikimi arrihet jo duke hedhur zaret apo me fall, por me forcėn e arsyes dhe mendjes sė shėndoshė. Apo nuk parashikonte njė Shqipėri tė lirė, tė bashkuar e tė lulėzuar, me imagjinatėn e tij largpamėse e shkencore, i madhi Sami Frashėri kur shkruante para mė se njė shekulli Manifestin Kombėtar  - Shqipėria: ēka qenė, ē'ėshtė dhe ē'do tė bėhet.        

IDEALI

Ideali ėshtė aspiratė, ėshtė dėshirė e madhe, synim pėr tė arritur diēka nė jetė dhe nė  punė. Ideali ėshtė qėllim tė cilin kemi vendosur pėr ta realizuar. Nė rastin tonė konkret, ideali ėshtė pėrpjekja titanike nga ana e veprimtarėve dhe aktivistėve atdhetarė e revolucionarė tė popullit tonė pėr tė realizuar aspiratėn shekullore kombėtare tė ēlirimit dhe tė bashkimit kombėtar.

Ideali ėshtė qėllimi mė i lartė, suprem, i individit, grupit, partisė apo popullit pėr tė arritur nė cakun qė ia kanė caktuar vetes. Ėshtė bindje e fortė dhe e pathyeshme qė na udhėheq nė punė e nė luftė deri nė fitore. Ideali ėshtė pasion, dashuri e zjarrtė pėr popullin, atdheun, lirinė, pavarėsinė, demokracinė dhe bashkimin kombėtar.

Ideali kombėtar ėshtė ndjenja universale mė e pėrsosur qė na bėn krenar dhe tė pėrkryer gjatė gjithė jetės dhe veprimtarisė sonė politike e luftarake. Ideali pėr Shqipėrinė Etnike ėshtė ideal mbi ideale, ėshtė ndjenjė fisnike e magjike me pėrmbajtje hyjnore, qė na mbush me energji pozitive dhe na bėn tė pamposhtur.

QĖLLIMI

Qėllimi ėshtė synim dhe pėrpjekje pėr tė pėrmbushur detyrat dhe detyrimet qė ia kemi caktuar vetes. Ėshtė caku ku synojmė tė mbėrrijmė. Qėllimi ėshtė pėrgjegjėsia qė kemi marrė vullnetarisht mbi supe pėr ta ēuar ēėshtjen e bashkimit kombėtar deri nė fund. Qėllimi ėshtė dėshirė, plan dhe ide e thurrur nė mendje dhe e pėrpiluar nė letėr pėr ta zbatuar nė praktikė, pėr ta vėnė nė jetė. Qėllimi ėshtė objektivi ynė pėr tė goditur armikun nė pikėn mė tė dobėt tė tij. Qėllimi ėshtė vullneti ynė i ēelikt pėr tė ēliruar e bashkuar Shqipėrinė Etnike.

Qėllimi ėshtė ura nėpėr tė cilėn ecim pėr tė kaluar matanė te ėndrra. Ai ėshtė thjeshtė njė ėndėrr, por njė ėndėrr e shkurtėr, me afat kohor. Ėndrra jonė ėshtė Shqipėria e Bashkuar, kurse qėllimi ėshtė koha, periudha  brenda sė cilės do ta realizojmė kėtė ėndėrr, ta zėmė brenda 4-5 vitesh. Duke caktuar periudhėn kohore tė realizimit tė kėsaj ėndrre, Ne faktikisht kemi vėnė nė fokus ėndrrėn tonė dhe nė kėtė mėnyrė e kemi shndėrruar atė nė qėllim.

Qėllimi na ndihmon qė Ne tė pėrqėndrohemi qind pėr qind, me njė intenzitet tė jashtėzakonshėm nė bėrjen e Shqipėrisė Etnike. Qėllimi ėshtė si ajo thjerrėza qė tubon rrezet e diellit nė njė pikė dhe ndez zjarrin. Qėllimi ynė i zjarrtė e fisnik pėr bashkim kombėtar ndez zemrat tona, shkrep armėt dhe pėrflak armiqtė tanė, duke i djegur e bėrė shkrumb e hi.

VIZIONI

Ekziston edhe njė nivel tjetėr qė duhet tė arrihet nė procesin e realizimit tė ėndrrės. Pasi tė kemi projektuar ėndrrėn dhe pasi tė kemi caktuar edhe qėllimin dhe afatin kohor tė arritjes sė tij, Ne, Shqiptarėt, pastaj duhet tė krijojmė vizionin e Shqipėrisė Etnike.

Vizioni ėshtė frymėzim, kurse frymėzimi ėshtė shkalla mė e lartė e vetėdijes, gjatė sė cilės shpėrthen me hov e vrull tė madh forca krijuese e njeriut, njerėzve apo popullit qė gjakon pėr zgjidhjen e njė ēėshtjeje, pėrmbushjen e njė ideali dhe realizimin e njė programi politik.

Vizioni ėshtė frymėzim qė buron nga njė ėndėrr e madhe dhe shumėdimensionale, siē ėshtė bėrja e Shqipėrisė Etnike. Ėshtė shpėrthim vullkanik i ndenjave tė forta tė atdhedashurisė, tė lirisė dhe tė bashkimit kombėtar.

Vizioni ėshtė gjendje shpitėrore kreative, qė gjallėron e shumėfishon aftėsinė krijuese, mobilizuese dhe vepruese tė njė populli pėr tė luftuar dhe mbrojtur integritetin dhe dinjitetin e tij politik, ekonomik, historik e kombėtar.

Vizioni ėshtė vegim, kurse vegimi ėshtė aftėsi parashikuese e udhėheqėsve popullor dhe e luftėtarėve tė mėdhenj qė janė nė gjendje ta projektojnė e ta parashikojnė gjithė rrugėn nėpėr tė cilėn do tė kalojė marshimi i tyre drejt pėrmbushjes sė vizionit.

Vizioni ėshtė realiteti subjektiv i ėndrrės, ėndrra e realizuar nė zemrat dhe mendjet tona, para se tė bėhet realitet objektiv. Kjo do tė thotė se ėndrra e Shqipėrisė Etnike, sė pari bėhet vizion nė zemrat dhe mendjet e gjithė shqiptarėve dhe pastaj, pas luftės dhe  fitores, bėhet realitet, bėhet shtet i lirė, i bashkuar e i pavarur. Vizioni politiko-ushtarak ėshtė planprogrami i luftės sė njė populli pėr tė fituar lirinė, pavarėsinė, sovranitetin dhe demokracinė.

Vizioni ėshtė skica e ėndrrės, e cila shfaqet para syve tė mendjes sė prijėsit politik apo ushtarak deri nė detajet mė tė imėta. Vizionari ėshtė ėndėrrimtar, ai e di me saktėsi se ku fillon, ku vazhdon dhe ku, kur dhe si mbaron lufta pėr realizimin e ėndrrės kombėtare tė tij dhe tė popullit qė ai udhėheq.

Vizioni ėshtė prirje pėr tė paramenduar rrjedhėn e ngjarjeve, pėr tė pėrfytyruar tė ardhmen e njė populli e tė njė vendi. Vizionari i vėrtetė ėshtė frymėzues i masave tė gjera popullore, qė ngjallė te ato ndjenja tė thella e tė larta kombėtare dhe e mbush popullin me energji revolucionare dhe luftarake pėr tu hedhur nė aksion e veprim mbrojtės apo ēlirimtar.

PROGRAMI

Programi ėshtė tėrėsia e detyrave dhe e punėve tė parashikuara pėr t'u plotėsuar nė tė ardhmen. Ėshtė plan i detajizuar pėr veprimtarinė politike e luftarake tė njė organizate, partie apo ushtrie pėr tė ēliruar vendin nga tė huajtė. Programi politik kombėtar pėrcakton gjithė ecurinė dhe rrugėtimin e njė populli drejt lirisė dhe pavarėsisė kombėtare. Ai pėrmban largpamėsi, teza, qėllime, parime, rregulla, detyra e detyrime themelore pėr ēdo anėtarė dhe pjesėtarė tė partisė apo ushtrisė pėr tė vėnė nė jetė programin ekonomik, politik apo ushtarak. Programi ėshtė pėrmbledhje e aspiratave, synimeve dhe idealeve tė njė populli pėr tė qenė zot i trojeve tė tij nė atdheun e vet. Program mbi tė gjitha programet politike tė partive aktuale tė shqiptarėve ėshtė Programi strategjik pėr bėrjen e Shqipėrisė Etnike. Ky ėshtė i vetmi Program Kombėtar.

OPCIONI

Opcioni ėshtė qėndrim, pikėpamje qė shpreh formimin tonė patriotik, politik e ideologjik. Nė veprimtarinė tonė politike dhe luftarake pėr Shqipėrinė Etnike Ne, Shqiptarėt, duhet tė kemi njė qėndrim tė vetėm dhe tė pėrbashkėt. Duhet tė kemi pikėpamje identike pėr mėnyrėn, format dhe metodat e ēlirimit dhe bashkimit kombėtar tė Atdheut tonė. Pra, duhet tė kemi njė opcion, njė drejtim. Kjo nėnkupton se Ne duhet tė kemi vetėm njė rrugė nėpėr tė cilėn duhet tė ecim pėr tė arritur nė cak. Ne nuk duhet t'i ndėrrojmė opcionet orė e ēast. Ne duhet tė kemi vetėm njė zgjidhje. Nė rast tė kėtillė Ne nuk kemi ēare pa e zgjidhur ēėshtjen tonė, sepse ajo ėshtė vetėm njė.

Opcioni ėshtė kombinim i tė menduarit tonė, emocioneve, mėnyrės sė tė shikuarit tė ngjarjeve e rrethaneve pėrreth nesh dhe perspektivės sė kėtij opcioni. Opcioni ėshtė qėndrimi ynė se ēfarė bėjmė dhe se si reagojmė ndaj ndodhive tė jetės dhe tė politikės. Pa dyshim opcioni ynė politik ėshtė pėrcaktuesi i suksesit apo dėshtimit nė veprimtarinė tonė politike, kombėtare dhe ēlirimtare.

Opcioni ėshtė ēelėsi dhe promotori qė vė nė lėvizje masat e gjėra popullore pėr ēlirim dhe bashkim kombėtar. Ai bėn dallimin ndėrmjet fitores dhe humbjes. Opcioni politik kombėtar ėshtė mė i rėndėsishėm se faktet. Gjendja jonė aktuale prej tė pushtuari, robėruari, copėtuari e kolonizuari ėshtė njė fakt, por rėndėsia dhe epėrsia e opcionit tonė politik kombėtar pėr Shqipėrinė Etnike e tejkalon faktin, pėrballet me realitetin kolonialist dhe e ndryshon atė. Faktet mund tė ndryshojnė  vetėm atėherė kur nuk ndryshojnė opcionet. Opcioni e ndryshon faktin, kurse fakti nuk e ndryshon opcionin. Opcionin e Shqiptarėve pėr Shqipėrinė Etnike, nuk ka fakt dhe gjendje faktike qė mund ta ndryshojė. Ėshtė fakt se ne aktualisht jemi tė pushtuar, tė ndarė e tė okupuar nga disa shtete, por, megjithatė, Ne nuk e ndryshojmė opcionin tonė pėr bėrjen e Shqipėrisė Etnike. Gjendja aktuale faktike e Shqipėrisė Etnike varet nga tė tjerėt, por opcioni pėr ēlirimin dhe ribashkimin e saj varet nga Ne.

Nėse Ne i ndėrrojmė opcionet nė atė mėnyrė qė sot kėrkojmė tė drejta tė njeriut, nesėr autonomi politiko-trritoriale, pasnesėr autonomi substanciale apo ndonjė formė tė republikės, atėherė Ne i shpėrndajmė forcat tona, i shpenzojmė energjitė tona pozitive atdhetare e luftarake dhe nė fund nuk realizojmė asnjėrėn nga kėto synime, ose realizojmė njė ēerek tė tyre.

Opcioni i Shqipėrisė Etnike nuk ka dhe nuk duhet tė ketė alternativė. Nė ēėshtje madhore si kjo e jona, nė luftė frontale me armikun, nuk ka rrugėdalje tjetėr, nuk ka kthim prapa, nuk ka opcion tjetėr pos atij: Ja vdekje, ja liri! Nė luftė pėr liri ose fitohet, ose humbet. Tė mesme kėtu nuk ka.

Nėse papritmas valėt e detit tė kanė marrė me vete nė thellėsi tė tij, ti nuk ke zgjidhje tjetėr pėrpos qė tė notosh, ose tė mbytesh. Lufta pėr Shqipėrinė Etnike i gjason detit tė trazuar, ne ose do ta bėjmė atė, ose do tė vdesim. Dhe vdekja nė kėtė rast nuk nėnkupton vetėm vdekjen natyrore ose me plumb, por ajo nėnkupton edhe vdekjen e ngadalshme: asimilimin e dhunshėm, vetėasimilimin, terrorin, gjenocidin dhe dėbimin me dhunė jashtė  trojeve tona etnike nga ushtritė dhe policitė e armiqve tanė.

VENDIMI

Vendimi ėshtė qėndrim i prerė e pėrfundimtar qė merret pas diskutimit, debateve, shqyrtimit dhe analizave tė imėta pėr njė ēėshtje madhore, nė rastin tonė konkret, pėr tė jetėsuar ėndėrrėn shekullore tė Shqipėrisė Etnike. Vendimi ėshtė urdhėr i padiskutueshėm pėr zbatim.

Momenti kur ne, Shqiptarėt, do ta marrim vendimin pėr bėrjen e Shqipėrisė Etnike dhe fillojmė tė ecim pėrpara, ėshtė momenti kur ēdo gjė do tė jetė ndryshe dhe nuk do tė ketė kthim prapa. Gjatė udhėtimit tonė drejt lirisė Ne vetėm mund tė ndėrrojmė shtigjet dhe drejtimin, po tė jetė e nevojshme dhe e domosdoshme, por kurrė nuk duhet ta ndėrrojmė apo ndryshojmė vendimin.   Sekreti i bėrjes sė Shqipėrisė Etnike qėndron te marrja e vendimit nga ana e popullit shqiptar, sepse ne jemi kėtu ku jemi (nėn sundim tė huaj), jemi kėshtu siē jemi (robėr e skllevėr tė kolonizatorėve sllavo-grekė), pėr shkak tė vendimeve tė gabueshme apo tė mosvendimeve tona nė tė kaluarėn dhe sot.

Ose Ne, Shqiptarėt, duhet tė vendosim pėr fatin tonė, ose fatkeqėsia (robėria) do tė vendosė mbi ne. Por, qė ne tė marrim njė vendim, sė pari duhet qė ta dijmė se ēka duam dhe ku duam tė arrijmė. Duhet tė kemi njė ideal, njė plan, njė program, njė vizion, pra, duhet ta kemi njė ėndėrr - Ėndrrėn pėr Shqipėrinė Etnike. Me vendimin, motivimin dhe luftėn e tyre tė vendosur, popujt kanė bėrė realitet tė pamundurėn dhe tė pabesueshmen.

ZOTIMI-BETIMI

Njė tjetėr sekret i suksesit tė ėndrrės pėr Shqipėrinė e Bashkuar ėshtė Zotimi dhe Betimi. Ne, Shqiptarėt, duhet tė zotohemi dhe tė betohemi fuqishėm qė nuk do ta braktisim ėndrrėn tonė, qė do ta ēojmė atė deri nė fund.

Ne duhet t'i premtojmė vetes sonė se do ta ndjekim pandėrprerje ėndrrėn tonė tė bashkimit kombėtar. Ne duhet t'ia japim fjalėn dhe besėn popullit tonė se nuk do ta mashtrojmė, nuk do ta zhgėnjejmė dhe nuk do ta braktisim ėndrrėn popullore deri nė fitore. Ne duhet tė zotohemi dhe tė betohemi se do ta zotėrojmė Shqipėrinė Etnike. Se do ta bėjmė zonjė atė. Ne duhet tė zotohemi dhe tė betohemi se kombin shqiptar do ta bėjmė zot tė Atdheut tė vet.

Ne, Shqiptarėt, duhet tė zotohemi e tė betohemi dhe tė jemi tė gatshėm nė ēdo moment pėr tė punuar, luftuar e sakrifikuar pėr realizimin e ėndrrės pėr Shqipėrinė Etnike. Sfida dhe pengesa tė panumėrta do tė na dalin nė rrugėtimin tonė drejt lirisė, por me njė vetėbesim tė lartė tek forca  jonė, tek pėrkrahja e aleatėve tanė natyrorė dhe me njė besim tė patundur tek ndihma e Zotit, ne do t'ia dalim qė ta formojmė dhe jetėsojmė ēlirimin dhe bashkimin e trojeve pellazgo-ilire tė Shqipėrisė Etnike.

Kur Ne do tė zotohemi dhe betohemi sinqerisht, me gjithė zemėr e mendje, atėherė do tė ndodhin ngjarje tė mėdha e tė jashtėzakonshme, tė cilat nė kushte normale nuk ndodhin. Kėto ngjarje unike ndodhin, sepse zotimi dhe betimi i vėrtetė dhe me gjithė shpirt kan nė vetvete gjenialitetin, fuqinė mbinatyrore dhe magjinė misterioze tė shndėrrimit tė ireales nė reale.

Betimi ėshtė premtim solemn para vetvetes, familjes, shokėve dhe popullit se do t'u qėndrosh besnik deri nė pėrmbushje tė plotė idealeve dhe aspiratave shekullore tė popullit tonė pėr njė shtet tė lirė, tė bashkuar e sovran - Shqipėrisė Etnike. Betimi ėshtė zotim pėr kryerjen e tė gjitha detyrimeve dhe obligimeve tė marra vullnetarisht mbi vete. Betimi ėshtė besė e burrėri, guxim e trimėri, vendim e vendosmėri, besim e besnikėri.           Betimi ėshtė i shtrenjtė, i shenjtė, hyjnor dhe nuk guxon kurrsesi tė shkelet mbi tė, sepse ėshtė betim nė gjakun e dėshmorėve dhe heronjve tė tė gjitha brezave, ėshtė premtim para popullit, ėshtė zotim para Zotit.

Betimi ėshtė llavė vullkani, forcė uragani, ėshtė lum rrėmbyes e zjarr pėrvėlues, ėshtė shpatė prej ēeliku dhe vdekje armiku. 

BESIMI

Asgjė nuk bėhet dhe nuk arrihet pa besim. Besimi ėshtė baza, themeli i fitores dhe i suksesit nė jetė, nė punė e nė luftė. Besimi tė jep forcė e kurajo pėr tė bėrė vepra tė mėdha, pėr tė bėrė mrekullira, pėr tė bėrė vepra tė pėrjetshme, pėr tė bėrė edhe Shqipėrinė Etnike. Ne besojmė nė vėrtetėsinė, ekzistimin dhe realitetin e Shqipėrisė Etnike. Ne kemi besim nė vetėvete, besim nė popullin, besim nė Zotin, besim nė fitore.

Besimi ėshtė bindje e fuqishme nė tė vėrtetėn, nė realen, nė tė drejtėn dhe nė atė qė tė takon: jetėn, nderin, lirinė, pavarėsinė. Besimi ėshtė qėndrim i patundur nė pėrpjekjet tona pėr tė bashkuar Atdheun tonė tė copėtuar padrejtėsisht dhe mizorisht nga shovenistėt fqinjė.

Besimi ėshtė besim nė vetėvete, besim nė popullin, besim nė Zotin. Dhe kur i posedon kėto tri besime, atėherė ke besim edhe nė fitore dhe nė realizimin e ėndrrės pėr Shqipėrinė Etnike.

Vetėm besimi i ēiltėr, i patundur dhe i ndėrgjegjshėm i Shqiptarėve nė idealin e tyre kombėtar, nė drejtėsinė e luftės sė tyre, do ta zgjidhin pėrfundimisht ēėshtjen kombėtare shqiptare. Besimi i vėrtetė nė ėndrrėn pėr Shqipėrinė Etnike tė shton sigurinė, tė forcon vetėdijen dhe tė bėn tė pathyeshėm  e tė pandalshėm nė marshimin historik pėr bėrjen realitet tė kėsaj ėndėrre madhore e madhėshtore.

SHPRESA

Ne shpresojmė, sepse besojmė. Ne shpresojmė nė bėrjen e Shqipėrisė Etnike, sepse ėshtė mundėsi, ėshtė dėshirė e madhe e Shqiptarėve dhe se ėshtė njė realitet i realizueshėm. Shqiptarėt nuk guxojnė ta humbin e ta lėshojnė ėndrrėn pėr Shqipėrinė Etnike, sepse kjo do tė thotė ta humbasėsh shpresėn. Dhe gjithkush nga ne e di se shpresa vdes e fundit. Pa shpresė e pa ėndrra nuk jetohet. Prandaj tė mbahemi fortė pėr ėndrrės dhe shpresės sė jetės. Tė shpresojmė e tė besojmė nė Shqipėrinė tonė tė lirė e tė ribashkuar.

Shpresa dhe źndrra janė dhuratė e madhe hyjnore nga Zoti pėr njeriun, qė ai tė ketė ku tė mbėshtetet nė rrugėtimin e tij nė kėtė jetė. Ėndrra dhe shpresa janė arma mė e sigurt e njeriut  pėr fitore. Shpresa ėshtė fitorja mė e madhe dhe mė e vėshtirė qė njeriu mund tė korr mbi shpirtin e tij. Shpresa ėshtė forma mė e lartė e dėshprimit tė mposhtur, e kundėrta e tij.

Njeriu pa ėndrra e pa shpresė jeton vetėm biologjikisht, por jo edhe shpirtėrisht. Shqiptari pa ėndrra e pa shpresė do tė ishte si njė zog me krah tė thyer dhe njė zog i tillė nuk mund tė fluturojė e as tė jetojė. Flakja tej e ėndrrės dhe e shpresės pėr bėrjen e Shqipėrisė sė Ribashkuar ėshtė dorėzim, kurse dorėzimi ėshtė vetėvrasje, ėshtė vdekje!

Prandaj, shqiptarėt nuk duhet t'i lėshojnė ėndrrat dhe t'i humbasin shpresat pėr njė jetė mė tė mirė, mė tė begatė, mė dinjitoze nė njė Atdhe tė lirė, tė bashkuar e sovran - nė Shqipėrinė Etnike.

MENDJA

Pėrveē ėndrrės, shpresės dhe besimit, Perėndia na ka dhuruar edhe mendjen, e cila jo vetėm qė mbanė mend, pėrmes kujtesės, tė kaluarėn tonė personale dhe kombėtare, jo vetėm qė udhėheq me tė tashmen, por mendja jonė ėshtė e aftė qė ta parashikojė e projektojė edhe tė ardhmen tonė, pėrmes imagjinatės dhe ėndėrrimit.

Me anė tė ėndrrės mendja jonė merr kontakt me tė ardhmen tonė, tė popullit tonė dhe hap horizonte tė reja, shtron perspektiva, skicon dhe trason rrugėn nėpėr tė cilėn duhet tė ecė kombi pėr tė fituar lirinė, pėr tė zhvilluar demokracinė dhe pėr tė bėrė Shqipėrinė.

Mendja ėshtė logjikė, arsyetim, qė studjon dhe analizon ligjet e mendimit,  format e tij dhe na lidhė me ligjet e realitetit objektiv, me tė vėrtetėn. Mendja ėshtė logjikė, kurse logjika ėshtė aftėsi pėr tė gjykuar drejt botėn qė na rrethon, pėr tė zbuluar lidhjet ndėrmjet sendeve e ngjarjeve, dukurive e rrethanave, si dhe pėrcakton gjendjen aktuale dhe rrugėt e format pėr ndryshimin e saj. Logjika ėshtė arsyetim i luftės sė njė populli pėr tė dalė nga gjendja e tij e vėshtirė ekonomike, nga padrejtėsia politike dhe nga robėria neokolonialiste.

Mendja jonė ėshtė mendim, menēuri e zgjuarsi, ėshtė aftėsi pėr tė konceptuar drejt dhe saktė zhvillimet natyrore dhe shoqėrore tė botės qė na rrethon. Ėshtė logjikė dhe arsye pėr tė njohur ligjet e natyrės dhe njerėzimit dhe pėr tė vepruar konform apo kundėr tyre. Mendja (truri) ėshtė zotėsia jonė pėr tė gjykuar drejt, pėr ta njohur armikun e popullit tonė dhe pėr tė marrė vendime konkrete pėr mposhtjen e tij.

Mendja jonė ėshtė urtėsi, pjekuri, dituri, pėrvojė dhe mėsim qė pėrcillet brez pas brezi ndėr shekuj e mijėvjeēarė pėr tė mbrojtur vetveten dhe Atdheun, pėr tė mbijetuar nė ēdo situatė e rrethanė historike. Mendja jonė kreative ėshtė kėshilltari ynė mė vizionar, udhėrrėfyesi mė i saktė qė na tregon rrugėn e vėrtetė pėr tė arritur qėllimin tonė - Shqipėrinė Etnike.

Mendja jonė ėshtė mendėsi, tėrėsia e pikėpamjeve tona pėr format, mėnyrat dhe mjetet qė duhen pėrdorur pėr tė pėrmbushur synimet tona kombėtare e ēlirimtare.

Mendo mirė, mirė do tė bėhet. Mendo keq, keq do tė bėhet. Mjeku thotė se shumica e sėmundjeve nga tė cilat ne vuajmė janė psikomatike, qė i krijon mendja jonė, pra, mėnyra jonė e gabueshme e tė menduarit. Ekziston njė lidhje direkte midis trurit dhe trupit. Nėse ne mendojmė gjėra tė trishtueshme nė tru, truri e shpėrndanė nė trup dhe kėshtu trupi dėmtohet dhe sėmuret.

Nėse mendojmė pėr tė grabitur, bėhemi grabitės. Nėse mendojmė pėr liri, bėhemi ēlirimtarė. Nėse mendojmė pėr Atdhe, bėhemi atdhetarė. Tė mirės duhet t'i prish pėr mbarė, me mendime tė mira dhe pozitive. Nėse Shqiptarėt mendojnė pandėrprerje pėr Shqipėrinė Etnike, nėse e kanė dhe e kultivojnė atė vazhdimisht nė zemrat dhe mendjet e tyre, nuk ka arsye pse tė mos realizohet njė ditė prej ditėve.

Duke ecur me kohėn, duke ndryshuar mėnyrėn e tė menduarit, Ne do tė ndryshojmė mėnyrėn e tė vepruarit dhe nė kėtė mėnyrė do tė ndryshojmė edhe gjendjen tonė politiko-juridike prej skllavi.

Tė mendojmė pėr Shqipėri, tė punojmė pėr Shqipėri, qė tė bėjmė Shqipėri, qė tė kemi Shqipėri. Atė ditė qė Ne do ta heqim nga zemra dhe mendja Shqipėrinė Etnike, qė nga ajo ditė Ne nuk do tė jemi Shqiptarė, por krijesa tė humbura, pa personalitet e dinjitet njerėzor. Ndaj, ta ruajmė si sytė e ballit, si vetveten tonė, Shqipėrinė Etnike. Ajo ėshtė pasuria jonė mė e ēmueshme qė na ka falur Natyra dhe Perėndia.

VETĖDIJA-NDĖRGJEGJJA

Vetėdija ėshtė aftėsi e mendjes dhe shqisave tė njeriut pėr tė njohur dhe pėr tė kuptuar botėn qė e rrethon. Zotėsi pėr tė njohur vetveten dhe tė tjerėt. Ėshtė aftėsi pėr tė gjykuar dhe vlerėsuar situatėn nė tė cilėn jeton, punon dhe vepron. Aftėsia pėr tė pėrcaktuar se ti i takon jo vetėm vetvetes, por edhe njė kombi, ėshtė vetėdije kombėtare. Vetėdija kombėtare ėshtė veprim i vullnetshėm i individėve dhe popullit pėr tė ndėrmarrė hapa konkretė pėr tė ndryshuar gjendjen e vėshtirė nė tė cilėn ndodhen. Ėshtė zotėsi pėr tė kuptuar vendin dhe detyrėn e individit nė shoqėri dhe tė shoqėrisė gjatė historisė. Kjo ėshtė vetėdije kombėtare.

Vetėdija kombėtare ėshtė dituri dhe njohuri se ti ekziston si individ, se i takon njė populli tė caktuar, se ky popull ka njė atdhe dhe se ky atdhe ėshtė i robėruar dhe duhet ēliruar. Ėshtė vetėdije kombėtare, kur ti e di se atdheu ėshtė nė rrezik dhe duhet shpėtuar. Kur ti je i vetėdijshėm se Shqipėria Etnike ėshtė e ndarė dhe duhet bashkuar.

Ndėrgjegjja ėshtė shkalla mė e lartė dhe mė e pėrsosur e vetėdijes. Ajo ėshtė nder e moral, ėshtė pėrsosmėri e mendjes dhe shpirtit tė njeriut. Ndėrgjegjja ėshtė forma mė e lartė e pasqyrimit tė realitetit objektiv. Ėshtė zotėsia jonė pėr tė njohur botėn tonė tė brendshme dhe tė jashtme.

Ndėrgjegjja ėshtė ndjenja mė e pastėr, mė e  pėrkryer e njeriut, lartėsia e sė cilės pėrcakton tė gjitha sjelljet tona tė pėrditėshme. Njeriu pa ndėrgjegje i gjason shtazės. Personi qė nuk ka ndėrgjegje njerėzore, nuk mund tė ketė as ndėrgjegje kombėtare.

Ndėrgjegjja ėshtė ajka, kulmi i vetėdijes sonė humane dhe shkencore. Vetėm punėt e bėra me ndėrgjegje tė lartė kanė sukses. Nėrgjegjja ėshtė pėrkushtim, devotshmėri dhe pėrgjegjėsi ndaj detyrime tė marra, ndaj premtimeve tė bėra dhe ndaj betimit tė dhėnė para vetvetes, familjes, shokėve dhe popullit se do tė punosh dhe luftosh gjatė gjithė jetės nė tė mirė tė shoqėrisė dhe tė Atdheut.

OPTIMIZMI

Njė faktor tjetėr qė e forcon ėndrrėn pėr Shqipėrinė Etnike ėshtė optimizmi. Optimizmi ėshtė energji pozitive, qė reflekton gėzim e gjallėri nė jetė dhe nė punė. Ai shpreh siguri, vendosmėri dhe besim nė vetvete dhe besim tek tė tjerėt. Optimizmi rrezaton guxim e menēuri, gatishmėri pėr sakrifica dhe vizion pėr tė ardhmen e kombit dhe Atdheut tonė. Optimizmi ėshtė qėndrim nė pritje pėr tė ndodhur gjėra pozitive, ndryshime tė mėdha dhe kthesa historike. Optimizmi ėshtė besim nė fitore, besim nė tė ardhmen mė tė ndritur tė popullit tonė. Optimizmi ėshtė ushqyes i shpresės pėr njė tė nesėrme tė lirė e tė sigurt tė Atdheut tonė.

Dielli shndrit vazhdimisht, si ditėn ashtu edhe natėn, si kur qielli ėshtė i kaltėr, ashtu edhe kur retė e zeza e mbulojnė tokėn. Kėshtu duhet qė tė shndrisin, pandėrpreje, ėndrrat tona. Kėshtu duhet tė shkėlqejnė sytė tanė nga ideali dhe frymėzimi, nga besimi dhe optimizmi i perspektivės sė ndritur tė ēlirimit dhe tė ribashkimit tė Shqipėrisė Etnike.

Politikani, lideri dhe luftėtari optimist ėshtė nė gjendje qė t'i shohė gjėrat e padukshme, ta ndjejė tė paprekshmen dhe ta arrijė tė pamundshmen. Ai ėshtė nė gjendje qė ta bėjė edhe Shqipėrinė Etnike, por,natyrisht, vetėm "nė ballė tė kėtij populli dhe te kėmbėt e kėtij populli,…", siē ligjėronte heroi Jusuf Gėrvalla.
Optimizmi ėshtė shėndet e vullnet, me tė cilin  Ne do tė ēajmė errėsirėn neokolonialiste dhe do tė dalim nė dritė tė diellit e tė lirisė kombėtare.

DASHURIA

Dashuria ėshtė ndjenjė e fuqishme dhe e thellė qė e bėn njeriun qė ta duaj me gjithė zemėr dikend apo diēka. Dashuria ėshtė miqėsi e sinqertė dhe e ēiltėrt. Dashuria ėshtė adhurim, ėshtė art qė nuk njeh kufinj. Dashuria ėshtė ndjenjė e zjarrtė, ndjenjė mbi ndjenja, ėshtė vetė mirėsia, drita e brendshme qė ndriēon njeriun dhe i dhuron atij ngrohtėsi e forcė pėr tė "tundur male". Pra, ajo ėshtė vetėmohim, sepse kur e don dhe e dashuron dikend apo lirinė e Atdheun, ti je nė gjendje tė japėsh jetėn pėr atė dashuri.

Dashuria pėr njeriun dhe pėr Shqipėrinė Etnike ėshtė sakrificė dhe flijim. Dashuria ėshtė vuajtje. Njė popull i armatosur me dashurinė e fuqishme pėr lirinė dhe atdheun e tij ėshtė i pamposhtur, pėrballė gjithė armėve shkatėrrimtare tė botės.

Dashuria ka fuqinė pėr tė krijuar, pėr tė shpresuar, pėr tė ndryshuar, pėr tė ripėrtrirė, pėr tė duruar, pėr tė besuar, pėr tė qėndruar, pėr tė luftuar, pėr tė fituar,… Dashuria e vėrtetė bėn ēudira, ajo kurrė nuk dėshton.

Dashuria ėshtė e kundėrta e urrejtjes. Urrejtja e paralizon jetėn, dashuria e liron atė. Urrejtja e bėn lėmsh jetėn, dashuria e bėn atė harmonike. Urrejtja e nxinė jetėn, dashuria e ndriēon atė. Dashuria ėshtė ilaē, bar, melhem pėr plagė. Qoftė ajo plagė personale trupore, qoftė plagė robėrie kombėtare. Dashuria e shėron dhe e gjallėron individin dhe popullin.

Dashuria rrėnon mure dhe ndėrton ura. Dashuria ėshtė dhuratė hyjnore pėr njerėzimin.

KALITJA-PROVA

Jo vetėm shqiptarėt e dobėt pa ėndrra e ideale kombėtare, por edhe idealistėt dhe luftėtarėt mė tė devotshėm tė ēėshtjes sonė kombėtare kanė nevojė qė ta kalisin e forcojnė vazhdimisht veten e tyre qė tė mos dobėsohen e ligėshtohen nė veprimtarinė e tyre tė pėrditėshme pėr bėrjen e Shqipėrisė Etnike. Kjo kalitje bėhet pėrmes stėrvitjeve dhe ushtrimeve tė vazhdueshme psiko-fizike, pėrmes kontaktit permanent me popullin dhe tokėn amtare, si dhe me anė tė leximit tė vazhdueshėm.

Harresa ėshtė armiku mė i madh i njeriut dhe nėna e pėrsėritjes sė gabimeve. Duhet qė pandėrprerė tė kalitemi ideologjikisht, politikisht dhe fizikisht qė tė jemi sa mė tė pėrgatitur pėr betejat vendimtare qė na presin nė rrugėn tonė drejt Shqipėrisė Etnike. Kalitja e pėrditshme sjellė qėndrueshmėri, fuqi dhe energji pėr tė pėrballuar vėshtirėsitė aktuale dhe tė nesėrme qė janė tė pashmangshme, por jo tė pamposhtme, nė luftėn tonė politiko-revolucionare pėr bashkim kombėtar. Kalitja ėshtė edhe edukim dhe ēelikosje e ėndrrės sonė tė madhe kombėtare pėr Shqipėrinė e Bashkuar.

Gabim ėshtė kur ne brenda vetes sonė i caktojmė barriera e pengesa vetėvetes, duke e bindur veten tonė, pa e provuar fare, se kjo apo ajo rrugė ėshtė e paarritshme, ky apo ai ideal ėshtė i parealizueshėm, etj. Asnjė qėllim nuk arrihet pa e provuar. Pėr asgjė nuk mund tė thuhet se ėshtė e pamundshme dhe e paarritshme pa e provuar. Po tė mos kishin luftuar me penė e pushkė tė Parėt tanė me shekuj tė tėrė, ne sot nuk do ta kishim as edhe kėtė Shqipėri qė e kemi sot, edhepse e vogėl ėshtė. Ata provuan, ata u pėrpoqėn dhe na lanė trashėgim kėtė pjesė Shqipėrie tė lirė dhe njė pėrvojė kolosale si orientim e busullė pėr tė vazhduar punėn dhe luftėn e tyre pėr liri e pavarėsi. Gjėrat e vogla sjellin tė mėdhat. Shqipėria e vogėl me siguri do tė sjellė Shqipėrinė reale, natyrale, Etnike.

REĒETA

Reēeta ėshtė mėnyra dhe forma se si duhet tė zgjidhet njė problem. Źshtė udhėzim konkret dhe detal se si kryhet njė veprim, njė aksion apo njė luftė.

Jo tė gjithė Ne, jo tė gjithė veprimtarėt kombėtar, jo tė gjithė luftėtarėt e lirisė, jo tė gjithė udhėheqėsit popullorė, jo tė gjithė komandantėt ushtarakė kanė sukses tė njėjtė nė veprimtarinė, pėrpjekjen dhe luftėn e tyre pėr ēlirim, liri e pavarėsi kombėtare, sepse jo tė gjithė e kanė, apo jo tė gjithė e njohin tėrėsisht reēetėn e suksesit e tė fitores, jo tė gjithė e zotėrojnė plotėsisht artin e bukur e tė vėshtirė tė luftės pėr liri dhe pavarėsi.

Shumica e kėtyre patriotėve dhe luftėtarėve duan tė jenė tė sukseshėm, por nuk arrijnė dot, sepse nuk e kanė, ose nuk e njohin reēetėn, nuk posedojnė mėnyrėn dhe metodologjinė e veprimit tė sukseshėm. Shumica e tyre e kalojnė gjithė veprimtarinė e tyre politike e atdhetare nė njė gjendje konstante tė provave dhe gabimeve: ata provojnė dhe gabojnė, pėrpiqen dhe dėshtojnė,… pėrsėri ngriten dhe sėrish rrėzohen, kėshtu riciklojnė pėrpjekjet dhe gabimet,… derisa mė nė fund heqin dorė nga qėllimi i tyre, nga ėndėrrat e tyre kombėtare dhe pasivizohen.

"FARA"

Ēdo gjė e gjallė mbi tokė e nėntokė qė ekziston, lind, zhvillohet, rritet dhe jeton ėshtė rezultat i farės, i embrionit fillestar. Poashtu edhe ėndrra pėr Shqipėrinė Etnike ėshtė njė pikėnisje, njė fillim i suksesit, ėshtė fara e realitetit. Sa mė shumė farė lirie qė tė mbjellim, aq mė shumė fryte tė fitores do tė korrim.

Ashtu sikurse hedhė bujku farėn me kujdes nė arė, ashtu edhe ne duhet tė hedhim farėn e lirisė nė popull. Kush mbjellė korrė, thotė populli. Tė mbjellim kudo farėn e lirisė, qė tė korrim fitoren.

Ashtu si fara e njė bime qė duhet mbjellė nė tokė, duhet ujitur  dhe kujdesur pėr tė qė tė rritet e shėndetshme, ashtu edhe ėndrra pėr Shqipėrinė Etnike duhet tė mbillet nė tė gjitha zemrat e Shqiptarėve, duhet tė ujitet me djersėn dhe gjakun e bijave e bijve tė kėtij populli, me qėllim qė tė rritet e tė lulėzojė e shėndetshme pema e bukur dhe me plotė fryte e Shqipėrisė sė  lirė e tė bashkuar.

Ashtu siē ėshtė fara riprodhim, ringjallje e jetės, poashtu edhe ėndrra, aspirata dhe ideali ynė kombėtar pėr Shqipėrinė Etnike ėshtė ringjallje, ėshtė jetėzgjatje e Pellazgjisė dhe e Ilirisė. Ėshtė ripėrsėritje e Arbėrisė. Ėshtė pavdekėsi e Shqipėrisė.

ARMIKU I BRENDSHĖM

Pėrveē armiqve dhe pseudomiqve, nė rrugėtimin tonė drejt Shqipėrisė Etnike, ne nuk duhet tė harrojmė kurrsesi edhe armikun apo armiqtė e brendshėm tė kėsaj Shqipėrie. Dhe ky armik (armiq), fatkeqėsisht, janė disa shqiptarė, tė cilėt nuk e kanė ėndėrr dhe ideal Shqipėrinė e Bashkuar dhe si tė tillė bėhen pengesė serioze pėr zgjidhjen e ēėshtjes sonė kombėtare. Dhe tė tillėt, mjerisht, nuk janė tė paktė nė numėr. Shumė prej tyre janė nėpėr vende udhėheqėse. Pra, armiku mė i madh dhe mė i rrezikshėm i Shqipėrisė Etnike ėshtė brenda nesh, ėshtė nė veten tonė, jemi vetė Ne, Shqiptarėt!

Kemi shumė njerėz tė dobėt nė mesin tonė, tė cilėt s'kanė ėndrra kombėtare, s'kanė ideale shqiptare! Duhet tė pėrpiqemi qė kėta njerėz pa ėndėrra t'i kthejmė nė ėndrrimtarė dhe tė gjithė ata shqiptarė qė janė pa ideale t'i bėjmė idealistė, se kėshtu forcojmė veten tonė, rrisim unitetin, afrojmė realitetin dhe shpejtojmė fitoren mbi tė huajtė. Duke luftuar armikun brenda nesh, ne luftojmė dyfish armikun jashtė nesh, armikun pushtues tė vatrave tona, tė Shqipėrisė sonė Etnike. Nė momentin kur ne do ta kemi mundur armikun tonė brenda nesh, po nė atė ēast ne do t'i kemi fituar edhe armiqtė pushtuesė jashtė nesh. 

PESIMIZMI

Antipodi i optimizmit ėshtė pesimizmi. Ndėr shqiptarė ka numėr tė konsiderueshėm tė pesimistėve. Shqiptarė qė shohin vetėm zi, errėsirė edhe nė pikė tė ditės me diell. Ka shumė frikacakė e ndjellakėqinj, tė cilėt nuk kanė besim as nė Zotin, as nė vetėveten dhe as nė forcėn ēudibėrėse tė sovranit popull, kur ky ngritet nė kėmbė, si njė trup i vetėm, dhe marshon pėrpara drejt lirisė.

Pesimistėt nė rradhėt e popullit tonė janė tė pasigurt nė ēdo hap, shohin gjithkund pengesa dhe nuk kanė besim nė tė ardhmen e tyre, tė vendit dhe tė popullit tė tyre. Janė njerėz qė gjithmonė ankohen, janė tė pakėnaqur me realitetin, por qė nuk kanė besim e guxim ta ndryshojnė atė.  Pėr pesimistėt nuk vlen deviza, se pas hidhėrimit ka gėzim, se pas natės vjen dita, se pas humbjes vjen fitorja, se pas rėnies do tė ngritemi pėrsėri, etj. Ata pėr gjithėēka fillimisht kėrkojnė garanci, por harrojnė se asgjė nė jetė e mbi kėtė tokė nuk ėshtė e garantuar. Asgjė nuk ėshtė absolute, ēdo gjė ėshtė relative dhe art i tė mundshmes.

Nė mesin tonė ka njerėz tė ngarkuar me energji negative. Ne ose duhet t'ua heqim atyre kėtė energji dhe t'i mbushim me energji pozitive, ose duhet t'ua bllokojmė me ēdo kusht kėtė energji tė dėmshme e antikombėtare, nė mėnyrė qė ajo tė mos pėrhapet nė popull dhe tė mos e pengojė rrezatimin e energjisė pozitive qė shpėrndajnė mbi kombin tonė patriotėt, revolucionarėt dhe luftėtarėt e lirisė, tė pavarėsisė dhe tė ribashkimit kombėtar.

NEUTRALITETI

Pėrveē optimistėve dhe pesimistėve nė gjirin e popullit tonė ka edhe shumė neutralė. Njerėz qė rrinė mėnjanė dhe bėjnė sehir, vėshtrojnė nga anėsh se ē'po ndodhė rretheqark, por nuk bėhen pjesėmarrės aktiv nė ngjarjet politike. Ata janė asnjanės, nuk angazhohen nė parti e grupe politike, nuk marrin pjesė nėpėr protesta e demonstrata politike, bile nuk marrin pjesė aktive as nė rast tė luftės sė armatosur. Ky grup i njerėzve, ėshtė pjesa dėrrmuese e popullit tonė.

Neutralėt e duan lirinė, bashkimin kombėtar dhe Shqipėrinė Etnike, por nuk janė tė gatshėm tė veprojnė konkretisht pėr realizimin e kėsaj aspirate shekullore kombėtare. Ata nuk kanė ėndrra kombėtare, por vetėm ėndrra personale. Nuk kanė ėndrra politike, por vetėm ėndrra ekonomike. Bėrja pėr vete e kėtyre neutralėve shqiptarė, angazhimi i tyre politik kombėtar dhe armatosja e tyre me ėndrrėn pėr Shqipėrinė Etnike, ėshtė proriteti mė i madh i forcave tė organizuara patriotiko-revolucionare e demokratike qė kanė ėndėrr, ideal dhe program ēlirimin dhe bashkimin e Shqipėrisė Etnike. 

FRIKA

Njė armik tjetėr mjaft i rrezikshėm i ėndrrės pėr Shqipėrinė Etnike ėshtė frika. Ajo ėshtė biologjike. Ėshtė fenomen njerėzor dhe logjik. Sipas studimeve tė ndryshme ekzistojnė vetėm dy lloje biologjike tė frikės, tė cilat janė tė lindura qė nė fėmijėri: frika nga rrėzimi (kur foshnja fillon tė ecė) dhe frika nga zhurma e madhe (qė nga momenti i lindjes kur foshnja fillon tė qajė me rastin e daljes nė jetė). Frikat tjera, sipas studimeve shkencore, janė frika tė mėsuara, janė rezultat i mėnyrės sė edukimit nė familje, nė shkollė e nė shoqėri. Frika ngulitet nė vetėdijen e njeriut edhe nga kushtet e rrethanat jetėsore ku ai rritet dhe jeton.

Frika pėrhapet nga konfliktet e ashpra midis njerėzve, nga grindjet dhe pėrleshjet ndėrmjet grupeve tė ndryshme tė interesit brenda shoqėrisė, si dhe nga luftėrat e pandėrprera nė mes tė grupeve etnike dhe nė mes tė popujve. Frika mbillet tek njeriu edhe nga fenomenet shkatėrrimtare tė natyrės, siē janė vetėtimat e rrufetė, bubullimat e motit, vėrshimat e pėrmbytjet, tėrmetet, vullkanet, uraganet, etj.

Frika, mbi tė gjitha, ėshtė pasiguri, pafuqi e njeriut pėr tė mbrojtur veten para forcės natyrore apo njerėzore. Frika ėshtė ndjenjė e rrezikut dhe e kėrcėnimit permanent tė jetės dhe pasurisė sė njeriut nga e papritura, nga e panjohura, nga e keqja, nga e fuqishmja, nga njerėzorja dhe mbinjerėzorja.

Frika ėshtė e pashmangshme, ėshtė pjesė e jetės njerėzore, ėshtė rezultat logjik i analizave qė bėjnė njerėzit e arsyeshėm. Ėshtė fryt i pėrfundimeve tė faktuara qė ata sjellin nė fund. Por frika duhet tė identifikohet e tė kanalizohet drejt. Ajo nuk bėn kurrsesi tė zmadhohet dhe tė lejohet qė tė marrė nė dorė frenat drejtuese tė jetės dhe veprimtarisė sonė personale apo kombėtare.

Ilaēi i vetėm i frikės ėshtė guximi dhe veprimi. Frikėn duhet ta shikosh nė sy dhe ajo dobėsohet. Ndaj frikės duhet tė kundėrveprosh dhe ajo zhduket. Frika ėshtė e pafuqishme ndaj veprimit, ajo nuk mund t'i rezistojė hovit tonė luftarak. Ne kemi frikė nga dėshtimi, por harrojmė se ashtu siē mėsojmė nga pėsimet tona, poashtu ne fitojmė nga dėshtimet tona. Nė luftėn tonė ēlirimtare, ne mund tė humbasim disa beteja, mund tė dėshtojmė disa herė, por nė fund ne do ta fitojmė luftėn. Dėshtimi ėshtė pjesė e suksesit, por vetėm atėherė kur ne mėsojmė nga dėshtimet tona dhe nė fund fitojmė. Kush punon edhe gabon. Kush vepron edhe dėshton. Por kush nuk punon dhe nuk vepron ai kurrė nuk fiton.

Shqiptarė, frika ėshtė nėna e disfatės. Ndaj vriteni frikėn, mposhteni atė me veprime konkrete, me aksione atdhetare, me sulme revolucionare. Frika i ngulfat dhe i prangos ėndrrat tona, shterron energjitė tona pozitive, frenon vrullin tonė drejt lirisė. Frika, e mbjellur nė zemrat tona, ėshtė robėri, ėshtė nėnshtrim, ėshtė poshtėrim, ėshtė varfėri, ėshtė skllavėri. Mos u frikėsoni dhe do tė shihni se jeni tė lirė. Dhe kur Ne, Shqiptarėt, do tė ēlirohemi nga frika, atėherė edhe Atdheu ynė do tė ēlirohet nga pushtimi dhe kolonizimi i huaj. Pra, ēlirojeni vetveten nga frika, qė tė ēlironi edhe Shqipėrinė Etnike.

GUXIMI

Guximi ėshtė antipod i frikės. Guximtari ėshtė ai qė u del pėrballė rreziqeve e vėshtirėsive dhe i kryen pa ngurrim tė gjitha detyrat qė ia shtron pėr zgjidhje koha dhe lufta popullore pėr liri e pavarėsi kombėtare.

Nėse Shqiptarėt e kanė aftėsinė dhe vullnetin qė tė ėndėrrojnė pėr Shqipėrinė Etnike, atėherė ata do ta kenė edhe guximin pėr ta realizuar kėtė ėndėrr. Kjo do tė thotė se, nėse guxojmė qė tė ėndėrrojmė, atėherė do tė guxojmė edhe tė fitojmė. Sepse, nuk mund tė zbehet e tė hidhet poshtė njė ėndėrr kaq e madhe, njė aspiratė historike, njė ide qė i ka ardhur koha.

Nėse ne dėshirojmė qė tė realizojmė ribashkimin kombėtar, atėherė ne duhet tė guxojmė qė tė ngrisim zėrin dhe ta njohtojmė kombin tonė dhe botėn mbarė se ēka duam, ēka kėrkojmė dhe pėr ēka luftojmė.

Guximi ėshtė trimėri e burrėri, ėshtė vendosmėri e kėmbėngulje, ėshtė gatishmėri e mosdorėzim, ėshtė qėndresė qė e karakterizon ndėr shekuj e mijėvjeēarė popullin shqiptar.

Prandaj, Shqiptarė, filloni tė ėndėrroni, vazhdoni tė guxoni, qė tė fitoni!

DURIMI-KĖMBĖNGULJA-MOSDORĖZIMI

E kemi thėnė se ėndėrrat janė fara e suksesit, por kush ėshtė sekreti i suksesit tonė? Ky ėshtė durimi, kėmbėngulja e mosdorėzimi. Durimi ėshtė aftėsi e njerėzve dhe popujve pėr tė pėrballuar vėshtirėsitė, shqetėsimet, vuajtjet, fatkeqėsitė, varfėrinė, luftėrat,…pa u ligėshtuar, pa u ankuar dhe pa u dorėzuar. Durimi ėshtė edhe cilėsi e udhėheqėsit popullor pėr t'u treguar i matur, i pėrmbajtur, i qetė e gjakftohtė, pėr tė mos rėnė nė provokime tė kundėrshtarėve, pėr tė mos u rrėmbyer nė situata tė paqarta dhe pėr tė mos vendosur nė kėmbė, pa analizuar detajisht rrethanat.

Durimi sjellė gjithmonė suksesin. Nuk thotė kot urtėsia popullore: "I duruari, i fituari". Tė durosh do tė thotė tė kesh vetėpėrmbajtje, nerva tė forta dhe, nė tė njėjtėn kohė, tė jesh kėmbėngulės pėr ta ēuar deri nė fund luftėn ēlirimtare. Durim do tė thotė papėrkulshmėri dhe mosdorėzim. Durimi ėshtė gjithashtu vullnet i patundshėm pėr tė realizuar kėrkesat e popullit. Durimi ėshtė kokėfortėsi pozitive, kur luftėtarėt e lirisė dhe i mbarė kombi ngulin kėmbė dhe nuk bėjnė kompromis me lirinė dhe Atdheun e tyre. Durimi ėshtė mosdorėzim edhe atėherė kur je nė pozita mė tė vėshtira se kundėrshtari politik apo ushtarak. Durimi ėshtė durim i tė gjitha tė zezave tė kėsaj bote, por mosheqje dorė nga ėndrrat, idealet dhe aspiratat shekullore tė Shqiptarėve. Durim pėr mosnėnshtrim. Durim pėr fitore.

Durimi ėshtė nėshtrim vetėm atėherė kur nuk ke ėndrra kombėtare, kur s'ke ideale tė lirisė dhe kur nuk ke aspirata tė bashkimit kombėtar. Durimi ėshtė disfatė, atėherė kur je disfatist e pacifist dhe i ke humbur shpresat dhe besimin nė vetvete dhe nė luftėn e drejtė tė popullit tėnd. Durimi ėshtė robėri vetėm atėherė kur nuk vepron, kur je dorėzuar dhe pret qė fati yt tė ndryshojė spontanisht e rastėsisht.

Durimi aktiv ėshtė blerje e kohės, organizim, mobilizim dhe rigrupim i forcave goditėse pėr tė vazhduar luftėn. Durimi nė luftė ėshtė "pushim" ndėrmjet dy betejave.

Ne kurrė nuk duhet tė heqim dorė nga ėndrrat tona. T'i ndjekim ėndrrat tona pėrmes stuhishė, sfidash e rrebeshesh, duke duruar me stoicizėm tė gjitha plagėt e marra trupore e shpirtėrore nė pėrleshjet tona me armiqtė e Shqipėrisė Etnike. Ne duhet ta gjejmė rrugėn e drejtė tė fitores, t'i krijojmė kushtet e luftės ēlirimtare, t'i trasojmė shtigjet e lirisė dhe tė marshojmė me durim e kėmbėngulje deri nė ēlirim dhe bashkim kombėtar. Ne duhet tė kemi besim nė vetvete, tė zotohemi pėr tė duruar, pėr tė kėmbėngulur dhe pėr tė mos u dorėzuar kurrė.

Nuk ėshtė aq e rėndėsishme robėria, sa ėshtė e rėndėsishme se ēka bėjmė ne pėr ta hequr qafe atė robėri. Nėse ne ulemi e vajtojmė se jemi tė pushtuar, tė copėtuar, tė robėruar, etj., atėherė ne jemi qaramanė e jo kapedanė. Atėherė ne jemi skllevėr tė pėrkulur e jo revolucionarė luftarakė.

Vetėm durimi i shoqėruar me veprim luftarak, rezistencė aktive dhe mosdorėzim do tė na e heqė nga qafa zgjedhėn e rėndė tė robėrisė. Do tė na heqė nga duartė e kėmbėt prangat dhe zinxhirėt e robėrisė dhe tė neokolonializmit modern. Edhe po tė zihen e bllokohen tė gjitha rrugėt e shtigjet aktuale, Ne, me durim prej Sizifi, duhet tė hapim rrugė e shtigje tė reja, por sulmin dhe marshimin tonė drejt Shqipėrisė sė Ribashkuar nuk duhet ta ndalim kurrsesi. Pėr luftėtarėt e vendosur, tė durueshėm, kėmbėngulės e atdhetarė gjithmon ka rrugė, gjinden shtigje pėr tė ecur pėrpara drejt lirisė. Asgjė nuk ėshtė e pamundshme pėr patriotėt dhe revolucionarėt e devotshėm, tė cilėt Atdheun e duan mė shumė se veten.

Fitimtarėt kurrė nuk dorėzohen, kurse ata qė dorėzohen kurrė nuk fitojnė. Nuk ėshtė fundi i botės humbja e disa betejave, ėshtė humbje e luftės dhe fundi i Shqipėrisė Etnike mosluftimi fare, dorėzimi pa luftė. Shqiptarė, duroni dhe mos u dorėzoni! Qėndroni dhe luftoni, qė tė fitoni e tė mbijetoni! Vetėm kėshtu Shqipėrinė Etnike do ta ēlironi dhe do ta bashkoni.

Kėmbėngulja dhe mosdorėzimi e plotėson ēdo disavantazh tonin pėrballė lukunisė sė pafund tė armiqėve tanė. Epėrsia nė njerėz, nė potencial ekonomik dhe nė armatim ushtarak e kundėrshtarėve tanė mund tė kompenzohet vetėm nga durimi, vendosmėria, kėmbėngulja dhe mosdorėzimi ynė. Guri apo shkėmbi ėshtė shumė herė mė i madh e mė i fortė se pika e ujit, por kėmbėngultėsia dhe mosdorėzimi i pikės sė ujit triumfon kundėr shkėmbit, me goditjen e saj ritmike e tė pandėrprerė, derisa guri apo shkėmbi ēahen mė dysh. Ne duhet tė veprojmė si pika e ujit kundėr ushtrive e policive pushtuese tė armiqve tė Atdheut tonė dhe nė fund do tė jemi ne fitimtarėt. Dhe nė kėtė rast nuk fiton forca, por kėmbėngulja jonė permanente.

Vendosmėria ėshtė qėndrim, kurse kėmbėngulja jonė ėshtė veprim, veprim pėr tė goditur pandėrprerje, veprim pėr tė mos u dorėzuar. Kėmbėngulja dhe goditja konstante e thyen rezistencėn, qoftė tė gurit, qoftė tė ushtrisė armike. Asgjė nuk ėshtė e plotėfuqishme dhe e pathyeshme pėrballė durimit, kėmbėnguljes dhe mosdorėzimit. 

SAKRIFICA-FLIJIMI

Sakrifica ėshtė vetėmohimi i vetvetes, heqje dorė nga disa dėshira tė momentit, pėr tė arritur njė qėllim tė lartė e tė shenjtė, siē ėshtė liria e Atdheut. Sakrifica ėshtė mundim, vuajtje dhe dhimbje qė i shkaktojmė vetvetes pėr tė pėrmbushur ėndėrrat tona kombėtare, pėr tė realizuar idealin tonė kombėtar tė Shqipėrisė Etnike. Sakrifica ėshtė humbje, peripeti, shqetėsim dhe dėmtim personal pėr hir tė interesit tė pėrgjithshė, pėr interesa tė larta kombėtare e shtetėrore. Sakrifica ėshtė gatishmėri pėr flijim.

Flijimi ėshtė sakrificė dhe sakrifikim i vetvetes pėr ideale dhe interesa tė larta kombėtare. Flijimi ėshtė theror, martirizim i vetvetes pėr tė mbrojtur popullin dhe atdheun. Flijimi ėshtė dhėnje e jetės, rėnie dėshmor nė altarin e lirisė, nė fushėbetejė pėr tė ēliruar dhe ribashkuar Shqipėrinė Etnike. Pa sakrifica dhe flijim, s'ka liri as bashkim. Sakrifica dhe flijimi janė rezultati pėrfundimtar dhe mė i saktė i vetėdijes dhe ndėrgjegjes patriotike dhe kombėtare tė luftėtarėve tė lirisė, tė dėshmorėve dhe heronjėve tė njė populli.

VEPRA

Vepra ėshtė materializim, vėnie nė jetė e ideve tona, ėshtė pėrmbushje, zbatim, kryerje, pėrfundim, plotėsim, realizim. Ėndrra pėr Shqipėrinė Etnike duhet patjetėr qė tė materializohet, tė vihet nė jetė, tė shndėrrohet nė vepėr. Duhet tė kalohet nga teoria nė praktikė. Vepra ėshtė realitet, kurse realiteti ėshtė shndėrrimi i diēkaje nga inekzistenca nė ekzistencė. Realiteti ėshtė kalimi i sė vėrtetės nė vėrtetėsi, nė veprim praktik.

Źshtė e vėrtetė, reale ekzistenca e Shqipėrisė Etnike, por ajo ende nuk ėshtė bėrė realitet, ende nuk ėshtė ēliruar e bashkuar, ende nuk funksionon si shtet juridik, i pavarur e sovran. Shqipėria Etnike, aktualisht, ėshtė realitet vetėm nė ėndrrat e Shqiptarėve, nė zemrat dhe mendjet tona, nė Programin tonė Kombėtar pėr bėrjen e saj realitet dhe shtet. Qė ėndrra tė bėhet vepėr, realitet, duhet qė tė ketė njė fillim, njė veprim dhe njė pėrfundim. Duhet tė ketė njė program politiko-ushtarak, njė luftė ēlirimtare dhe njė fitore.

Njė ėndėrr pa vepra ėshtė thjeshtė njė dėshirė. Dhe dėshirat shpesh u pėrngjajnė tekave e huqeve, janė pa pėrmbajtje dhe nė shumicėn e rasteve janė tė paarritshme. Dėshira shpeshherė ėshtė e ngjashme me fantazinė, kurse ėndrra ka pėrmbajtje, ajo mbėshtetet nė realitetin objektiv e subjektiv dhe nė artin e tė mundshmes.

Nė veprimtarinė tonė atdhetare e ēlirimtare nuk duhet qė t'i ngatėrrojmė ėndrrat me dėshirat, sepse ka dallim tė madh nė mes asaj qė ne duam qė tė bėhet Shqipėria Etnike (dėshirės) dhe asaj qė ne bėjmė (veprojmė) qė ajo tė bėhet.

Njė ėndėrr e mbėshtetur nė veprim, aksion, goditje, lėvizje, kėmbėngulje dhe vendosmėri, ėshtė e destinuar tė shndėrrohet nė vepėr. Vepra ėshtė rezultati final i gjithė mozaikut tė gjerė tė veprimtarisė shoqėrore, politike, ekonomike, organizative, propagandistike, kulturore, artistike, letrare, shkencore dhe luftarake tė mbarė popullit.

Vepra pėr Shqipėrinė Etnike ėshtė njė punė kolosale dhe tepėr e vėshtirė. Ėshtė njė barrė e rėndė, tė cilėn vetėm njė komb i tėrė, i vendosur dhe i mobilizuar plotėsisht mund ta bartė mbi supe dhe ta ēojė pėrpara deri nė realizimin e plotė tė saj. Vepra ėshtė kurorėzimi i fitores, ngadhnjim mbi pushtuesėt. Vepra e Shqipėrisė Etnike mund tė bėhet vetėm nga kombi shqiptar e jo nga individėt, grupet, shoqatat, organizatat, partitė apo qeveritė e ndryshme.

POROSI BREZASH

Shqipėria Etnike ėshtė ėndėrr brezash, amanet gjeneratash. Ėshtė vazhdimėsi e punės dhe e pėrpjekjeve tė tė Parėve tanė. Shqipėria Etnike ėshtė kėrkesė dhe dėshirė e paraardhėsve tanė, qė ne ta vazhdojmė luftėn e tyre pėr ēlirimin dhe ribashkimin e Atdheut. Źshtė ngarkim dhe detyrim pėr Ne qė ta vazhdojmė veprimtarinė patriotike, revolucionare dhe luftarake tė stėrgjyshėrve tanė, pėr ta ēuar mė tej veprėn e tyre pėr ruajtjen dhe mbrojtjen e Shqipėrisė Etnike.

Shqipėria Etnike  ėshtė trashėgim pėr brezat qė vijnė. Shqipėria Etnike ėshtė mėsim, kėshillė dhe udhėzim nga ana jonė pėr brezat qė vijnė, se si tė pėrpiqen dhe si tė punojnė pėr bėrjen e Shtetit tonė Kombėtar. Shqipėria Etnike  ėshtė porosi dhe lėnie nė besė e besim nga ne tek gjeneratat e ardhshme qė ta forcojnė e pėrparojnė mė tej nė tė gjitha fushat: politike, ekonomike, ushtarake e kulturore.

Shqipėria Etnike ėshtė njė Pishtar drite e lirie qė pėrcillet nga pellazgo-iliro-shqiptarėt dorė mė dorė, zemėr mė zemėr, brez pas brezi nga Parahistoria deri nė ditėt tona, dhe mė tej deri nė Ardhmėri e Pėrjetėsi.

                   *****

Ėndrra pėr Shqipėrinė Etnike ėshtė vetėm fillimi, kurse vendimi pėr ta ndjekur atė ėshtė vazhdimi. Por qė ta ndjekim kėtė ėndėrr duhet qė t'i besojmė asaj, duhet ta bėjmė pjesė tė qenies sonė, tė punės dhe tė jetės sonė. Duhet qė kėtė ėndėrr tė lartė e fisnike ta ushqejmė ēdo ēast, qė ajo tė rritet e tė lėshojė shtat nė Ne e pėrreth nesh. Ėshtė njė rrugė e gjatė, e vėshtirė, e mundimshme dhe madhe, por ne do ta bėjmė atė. Duket si rrugė e pafund, por ēdo gjė qė ka fillim, ka edhe fund. Dhe fundi i kėsaj rruge tė gjatė mijėravjeēare do tė jetė Rilindja e Ilirisė, bėrja e Shqipėrisė Etnike.

Dhe mbi tė gjitha, kėtė ėndėrr e ideal kombėtar duhet ta ruajmė e ta mbrojmė nga ėndėrr-rrėnuesit, nga pesimistėt e disfatistėt,  nga egoistėt e nihilistėt, nga pakurrizorėt e puthadorėt e shumtė qė i ka populli ynė. Sepse ata janė varrmihėsit e ėndrrės sonė pėr Shqipėrinė Etnike. Ata janė po aq tė rrezikshėm e tė dėmshėm sa edhe pushtuesit dhe sundimtarėt sllavo-grekė.

Ta kultivojmė e ta ruajmė ėndrrėn e Shqipėrisė Etnike porsi sytė e ballit, si vetėveten nga armiqtė dhe miqtė e rrejshėm. Sepse ata synojnė qė tė na e rrėnojnė ėndrrėn tonė mė tė madhe, mė jetike e vitale, qė pastaj tė na vrasin e tjetėrsojnė mė lehtė e mė shpejt edhe neve dhe trojet tona stėrgjyshore.

Ėndrra e cila mbėshtetet nga vendosmėria, kėmbėngulja, durimi, qėndresa, mosdorėzimi, dhe besimi i madh e i patundshėm heret a vonė do tė bėhet realitet. Sa mė e madhe qė tė jetė ėndrra, aq mė e madhe do tė jetė fitorja. Dhe ėndrra e Shqiptarėve pėr Shqipėrinė Etnike ėshtė njė ėndėrr vigane, njė ėndėrr antike, e lashtė qindra - mijėravjeēare, ėshtė epokale, njė ėndėrr brezash e gjeneratash tė tėra popullore, prandaj edhe realizimi, pėrmbushja dhe fitorja e kėsaj ėndrre do tė jetė kolosale, do tė jetė e pakrahasueshme pėr nga vlera dhe me pėrmasa mbarėkombėtare.

Ėndėrra pėr Shqipėrinė Etnike ėshtė ėndėrr njerėzore, popullore dhe kombėtare e njė kombi tė stėrlashtė, vendės, antik e heroik qė punon, jeton e lufton pėr ruajtjen e atdheut tė tij, pėr ribashkimin e trojeve pellazgo-ilire tė Shqipėrisė Etnike.  Ėndrra kombėtare ėshtė gjakim, rrugėtim, ėshtė ėndėrr pėr Shqipėrinė Etnike. Lum ai shqiptar qė e ka kėtė ėndėrr, qė ėndėrron pėr kėtė ėndėrr dhe qė punon e lufton pėr realizimin e kėsaj ėndrre.

REALITETI

Shqipėria Etnike ėshtė njė realitet, sepse ekziston me tė vėrtetė, ėshtė njė realitet natyror, objektiv, qė ekziston jashtė vullnetit tė miqve dhe armiqve tė saj. Ajo ėshtė njė realitet i gjallė, i prekshėm, qė duket dhe qė jeton nė zemrat dhe mendjet e Shqiptarėve, nė vetėdijen dhe ndėrgjegjen e tyre kombėtare si pasardhės tė Pellazgėve dhe tė Ilirėve. Por ajo, aktualisht, ėshtė njė realitet pasiv, jofunksional. Ėshtė ende njė realitet i parealizuar, sepse ende nuk ėshtė e ēliruar nga barbarėt dhe se ende nuk ėshtė e bashkuar nga shqiptarėt. Ajo ende nuk ėshtė bėrė shtet me kufinj, me integritet, me sovranitet, me njė qeveri dhe me njė kryeqytet.

Shqipėria Etnike ėshtė reale, sepse ekziston, ėshtė faktike, ka territorin dhe tė kaluarėn e saj historike, ka banorėt e saj - Kombin Shqiptar, si pronar tė parė dhe tė vetėm tė kėtij territori, i cili ka pastaj historinė, gjuhėn, artin dhe kulturėn e tij mijėravjeēare tė ngritur e tė ngulitur mbi kėto troje antike tė Shqipėrisė Etnike. Ėshtė reale sepse i plotėson tė gjitha vetitė, kriteret, parametrat dhe parakushtet qė nevojiten pėr njė shtet, prandaj edhe ka mundėsi reale pėr tu bėrė shtet.

Shqipėria Etnike ėshtė njė aspiratė realiste e njė populli tė tėrė, tė stėrlashtė, legjitim dhe autokton nė trojet e tij pellazgo-ilire - e Kombit Shqiptar. Ėshtė njė kėrkesė realiste, e cila merr parasysh gjendjen, kushtet dhe  rrethanat e vėrteta tė realitetit objektiv e subjektiv dhe qė vepron nė pėrputhje me to.

Shqipėria Etnike ėshtė njė ideal, njė dėshirė dhe njė ėndėrr e realizueshme, e cila mund tė pėrmbushet, mund tė plotėsohet, mund tė realizohet dhe mund tė bėhet realitet nga pėrpjekja, veprimtaria dhe pėrkushtimi i pėrhershėm dhe i vendosur i kombit shqiptar.

Shqipėria Etnike ėshtė realitet, reale, realiste dhe e realizueshme.

HISTORIA NA MĖSON

Ai popull qė nuk ka tė kaluar, nuk ka as tė ardhme. Ai popull qė e harron tė djeshmen, nuk e kupton as tė sotmen dhe e saboton edhe tė nesėrmen e tij. Ai komb qė nuk e rrespekton tė djeshmen, nuk e ēmon tė sotmen dhe nuk e meriton as tė nesėrmen. Ai popull qė nuk mėson nga dėshtimet e kaluara, do tė gabojė sot dhe do tė dėshtojė edhe nesėr.

Historia nuk ėshtė njė seri pėrrallash tė bukura apo tė trishtueshme, ajo ėshtė njė thesar vigan njohurishė, diturishė, pėrvojash e mėsimesh tė paēmueshme pėr njerėzit, popujt dhe pėr mbarė njerėzimin.

Ai popull qė e ēmon historinė, e kupton drejt atė dhe i zbaton nė jetėn dhe nė luftėn e tij tė pėrditėshme mėsimet e historisė, ai popull ėshtė i zgjuar dhe ka ardhmėri tė ndritur.

Historia ėshtė thesari i bėmave tona: dėshmuese e sė kaluarės, shembėll e mėsim pėr tė tashmen dhe paralajmėrim pėr tė ardhshmen.

Ēdo njeri, ēdo popull e ēdo shtet, si dhe mbarė bota, kalon nėpėr tri faza tė veēanta tė jetės dhe tė zhvillimit tė saj:

1.e kaluara,

2.e tashmja dhe

3.e ardhshmja,

tė cilat janė tė lidhura pazgjidhshmėrisht me njėra-tjetrėn, plotėsojnė njėra-tjetrėn dhe pėrbėjnė njė tėrėsi tė vetme qė quhet pastaj historia e njeriut, historia e shtetit, historia kombėtare dhe historia e njerėzimit apo botėrore. Prandaj nuk duhet tė injorohet asnjė fazė e historisė sė njė populli dhe historisė sė njerėzimit.

Shqipėria Etnike nuk ra nga Qielli, ajo mbiu nga Dheu.

Shekulli i ri ka ardhur, kohė tė reja kanė lindur.

/postuar pė ereniku.net /Sun, December 2, 2007 5:03 pm /


08 tetor, 2007
Prezentim libri
www.ereniku.net

Halil Haxhosaj: FJALĖ E PLAGĖ
(poezi)
Pal Sokoli ...shkruan:Pal Sokoli
   
   Libri mė i ri “Fjalė e plagė” i poetit Halil Haxhosaj ėshtė njė pėrmbledhje poetike qe lidhet ngushtė nė formė artistike dhe metaforike mė pėrjetimet individuale dhe kolektive nėpėr kohė.
Libri ndahet nė pesė kapituj:

                              1.Vargje pėr vetveten
                              2.Lėmsh i Mjegullt
                              3.Dėnesje mbi dhimbje
                                                                  4.Thinja mbi gjithēka
                                                                  5.Pikė nė zemėr.

Libri hapet mė poezinė “Pastaj kėrkoj vetveten” si prolog i kėtyre kapitujve e sidomos kapitullit te parė” Vargje pėr vetveten” ku poeti i pėrkushtohet pothuaj se tėrėsisht vetvetes dhe motiveve qe e rrethojnė poetin e ky ne formė ekspresive te ligjėrimit dhe me njė koncepcion dhe formim tė qartė dhe ironik i kundėrvihet kėtij realiteti,poeti kėtij realiteti ja kundėrvė vetveten, pėrjetimet e veta reale dhe duke e gdhendur edhe vargun edhe personalitetin e vet shpeshherė edhe tė zhgėnjyer nėpėr situata tė ndryshme. Poeti Halil Haxhosaj shpalon hullitė dhe belbėzimet e jetės me brengė nė zemėr,kur fryjnė erėra tė zeza,kur koha mė gėrshėrė lozė lojėn e reformave me rrathė tė hekurt. ”Karnavale tė stėrkequr defilonin mbi kurrizin tonė para dhe prapa perėndimit te diellit. Pas gjitha kėtyre krajatave pėrshkruan vetveten,me thinjat,me rrudhat,me vitet, me lėkundjet shpirtėrore te gjitha ne veten e parė deri te poezia e fundit e kėtij kapitulli “Do tė iki” kur thotė” Mos u ēuditni,as mos u habitni kur nuk me gjeni”. Poeti Halil Haxhosaj derisa sadopak i ka besuar njė kohe nė kapitullin e parė,nė kapitullin e dytė e ironizon ja ējerr maskėn,kohė qe nuk ndritė drita por dyfytyrėsia. Aktoret, hyjnė dhe dalin nėpėr kėtė kohė me gjuhė te dalė jashtė por me lehje tjetėr, sipas stelės. /Natyrės ju shqye lėkura epidemia e lisė sė zezė krisi nė qytetin e lotėve. Derisa poeti ironizon dhe boten e sheh si njė Lėmsh bardh dhe zi,njė dritė zdrit pėrtej tunelit tė vrugėt dhe : E bardha mobilizohet atėherė Dhe ngarend nėpėr shtigje drite forcėn e gjėnė ne binaret e shendosh tė jetės. Mbase jeta Ka nevojė Pėr analiza tė reja gjaku. “Dėnesje mbi dhimbje” ėshtė kapitulli ku poeti zgjedh aktor tė rinj,figura tė reja mė tė cilėt komunikon pėr ta zbardhur prapavėshtrimin e vet tė mjegullt dhe pėr tė ardhur gjer tė koha e tij me dhėmb tė thyer e flokė ngjyrė bryme,kohė me plagė,me lot,duke ecur,duke vrapuar. “Thinja mbi gjithēka”do ta quante poeti kohen e vet por jo thinja mbi agun e ditės,thinja mbi gjykatore,ėndrra,pritje,tė gjitha pėrcillen mė peshė tė rėndė mbi fjalė,mbi qėndresė, mbi plagė, pra poeti me intonacion te theksuar i pėrkushtohet njė periodiciteti tė mplakur,tė thinjur qe shum pėrjetime tė bukura tij do i mbeten pikė nė zemėr sepse mbi kėnaqeshit e dikurshme ka rėnė brymė e bardhė. Asgjė nga ndjenjat e zjarrta Nuk mė josh mė Sepse brymė e bardhė Ka rėnė mbi kėnaqėsitė e dikurshme. Te poezia Asgjė. Poezia nė “Fjalė mbi plagė” e Halil Haxhosajt ėshtė pasqyrim i thellė emocionale e qe shprehė qėndrimin subjektiv ndaj njė realiteti,te cilin Halil Haxhosaj nė formė artistike tėrheq njė parabolė historike deri tė ditėt e sotme tė thinjura. Realizimi i pėrpiktė i vargut,gjuha, stili, dhe metaforika e tij krijojnė njė harmoni poetike tė qėndrueshme.

 

Redaktor: Engjėll I. Berisha

Recensent: Besim Muhadri

Ballina: Shkėlzen Rexha

Botoi:Biblioteka-Shtigje, 2007

/postuar:07 tetor 2007/


Halil Haxhosaj

Shqyrtime letrare

Halil Haxhosaj
25 gusht 2007

FIGURA E KOZMOSIT NĖ VEPRĖN POETIKE

Mazllum Saneja: “Vetėtimė jete”, poezi, botoi PEN Qendra e Kosovės, Prishtinė, 2007.

Mazllum Saneja dhe Eva LipskaShkrimtari, pėrkthyesi, poeti dhe krijuesi ynė i njohur Mazllum Saneja pėrmbledhjen e parė poetike me titull “Kėlthitje” e ka botuar qysh nė vitin 1973, nė Prishtinė. Prej kėsaj vepre deri sot ka botuar disa pėrmbledhje tė tjera me poezi nė gjuhėn shqipe dhe polonishte si dhe ka pėrpiluar disa antologji nė kėto dy gjuhė. Po ashtu ėshtė edhe pėrkthyes i shumė veprave tė shkrimtarėve shqiptarė nė gjuhėn polake si Ali Podrimja, Eqrem Basha, Visar Zhiti, etj., dhe shkrimtarėve polakė si: Karoll Vojtilla (Papa), Tadeush Ruzheviē, Vislava Shimborska, Zbignjev Herbert, Eva Lipska, etj., nė gjuhėn shqipe. Pra ky intelektual dhe krijues ėshtė ambasadori i letėrsisė dhe kulturės shqiptare nė Poloni dhe i asaj polake nė Kosovė e Shqipėri dhe mė gjerė.

Makrokozmosi si figuracion poetik

 

Vepra mė e re e krijuesit Mazllum Saneja “Vetėtimė jete”, botoi PEN Qendra e Kosovės, Prishtinė, 2007, ngėrthen nė brendinė e vet njė shtrirje tejet interesante tė lėndės poetike. Shtrirja artistike dhe figurative me vėllim sasior prej mese 54 poezish, depėrton nėpėr qerthujt poetikė: 1. Nė mes tė jetės, 2. Asnjė fjalė, 3. Ngashėrimi, 4. Pashė njė ėndėrr dhe 5. Unė zgjuar rri. Ndėrkaq vėllimi poetik hapet me poezinė hyrėse “Pika”.

Observimi poetik nuk mėton tė tkurret vetėm nė unazėn e shtrėnguar tė vendlindjes, edhe pse ajo ėshtė nė qendėr, por frymon nėpėr poret gjeneralė tė jetės. Shtrirja poetike kalon nėpėr fushėn e frymėzimit figurativ tė makro dhe tė mikrokozmosit poetik. Makrokozmosi ėshtė shkalla e pėrgjithshme ku poeti e ngjyen penėn e tij pėr t’i bashkuar tė gjitha skajet e hapėsirės nė tė cilėn jetohet dhe merret frymė. Dhe kėshtu qėllimi i tij nuk rrėshqet nėpėr ndonjė formalitet, madje as nė ndonjė log sa pėr tė shprehur lėndėn dhe figuracionin e tij vetėm si qėllim mode, e pse jo edhe modernizimi. Por, kėtė qėllimisht, poeti Mazllum Saneja e shtrinė nė gjerėsinė dhe nė thellėsinė e vargjeve tė veta me qėllim frymėzimi sa mė artistik dhe individual. Duke jetuar larg vendlindjes, larg Gjakovės, larg familjes dhe tė dashurve tė tij, larg miqve, shokėve, motrave, mandej larg Kosovės, tokės sė saj, larg bukurive tė Kosovės, poeti dėshiron qė t’i bashkojė, mbase edhe t’i afrojė, pikat e largėta tė makrokozmosit nė botėn e tij artistike, por edhe nė atė reale. Duke mėtuar nė kėtė pikė referimi frymėzues, del sheshit qėllimi figurativ poetik qė korrespondon me aktualitetin edhe pse ndonjėherė shfaqet haptas. Poeti, qė ndonjėherė paraqitet si arter egoja i dytė poetik nė vargje, nuk pajtohet me epokėn e tij e cila ėshtė e mbushur me trishtim. Por, ai trishtim thellohet, hepohet, siē thotė Lasgush Poradeci, dhe rrjedh duke ngarendur rreth e pėrqark kozmosit tė shthurur dhe tė mbushur pėrplot me kontradikta. 

Nė kėtė kozmos me plot e pėrplot gjera tė kėtilla, pėrplot me dhimbje e dėnesa, edhe poeti ndjen dhimbje ngase ai ka mbetur si zė i humbur nė shkretėtirė. Duke mbetur kėshtu fillikat vetėm, ai nuk ēka tė bėjė tjetėr vetėm tė ēirret sepse mendime tė llojllojshme ia pėrshkojnė tejpėrtej epokėn e tij. Por, edhe duke qėndruar nė mes tė qyteteve tė mėdha, /Mes mureve tė ftohta/ Dhe shtėpive shumėkatėshe/ Dhe drurėve nė kopshte/ qė janė njė hallkė tjetėr e makrokozmosit figurativ nė vargjet e poezive tė kėtij vėllimi poetik, ai pėrpiqet tė gjejė se ku fshihet qendra e kėsaj hapėsire tė madhe dhe tė pashpirt, pra e makrokozmosit. Nė kėtė botė edhe aeroplanėt qė fluturojnė nė qiellin e kėtij makrokozmosi i shndrit njė diell pėrvėlues, ngase njerėzit qė jetojnė aty janė pa ngrohtėsi nė sy dhe pa gjak nė zemėr. Kjo gjendje shpesh duket groteske sepse gjallesat pėrpėlitėn nė atė simbiozė jetese derisa tė kenė forcė pėr tė qėndruar. Nėse lexohen me vėmendje kėto vargje nė thellėsinė dhe gjerėsinė e tyre, haset elementi kuptimor i nėntekstit poetik qė buron nė kuptimin figurativ tė simbolit tė makrokozmosit qė nuk ėshtė asgjė tjetėr vetėm se jeta e poetit Mazllum Saneja nė Poloninė e largėt dhe tė ftohtė prej mė se tridhjetė e mė shumė vjetėsh. Andaj ky element mėveshėt me figuracion tė gjeneralizuar i cili duke mos qenė i tkurrur, por duke qenė i shtrirė fiton element tė dendur dhe domethėnės artistik. Duke kaluar kėshtu nė shtresim kuptimor tė figurės sė makrokozmosit nė vargjet poetike tė veprės “Vetėtimė jete” ai mbarset edhe me figuracion tjetėr qė lirisht korrespondon me anėn tjetėr tė kėtij ekuacioni figurativ , nė mikrokozmosin poetik. Gėrshetimi i kėtyre dy kuptimeve i shprehur nė poezitė e kėtij vėllimi poetik bėhet nė mėnyrė tė suksesshme dhe mjaft bukur artistikisht nga pena e poetit. Ai edhe kur merr pėr temė ndonjė element intim dhe tepėr personal, e shtrin mbi kėto dy koncepte dhe ia del me suksese duke mos rėnė nė grackėn e deklarativizmit siē ndodh tek disa krijues.

 

Mikrokozmosi poetik dhe figurativ

 

Elementi i mikrokozmosit nė vargjet e poezisė sė Mazllum Sanejės ėshtė njė hallkė qė frymon melodikisht koordinueshėm. Ky koordinim nuk bėhet artificialisht, madje as teorikisht nė emėr tė strukturimit teoriko-letrar, por shkrihet me ndjenjėn, mendimin dhe pėrjetimin. Nė kėtė trenomė hapėsira figurative frymon ēlirueshėm dhe emocionalisht. Mbi kėtė koncept artistik ndėrtohen vargje qė nė njė mėnyrė ose tjetėr shprehin anėn e brendshme tė poetit. Andaj, lirisht mund tė konstatohet sė poezitė e tilla janė lirike, e pse jo edhe me njė shprehje tė thellė ndijore dhe pėrmbajtjesore. Gėrshetimi i kėtyre elementeve nuk ėshtė i tkurrur, por ėshtė i shtrirė nė horizontalen dhe vertikalen kuptimore tė subjektit. Ky subjekt nuk ėshtė i shkėputur nga jeta e poetit, por ai, madje ėshtė pjesė pėrbėrėse e tij. Pra, ėshtė shtresa mė sublime e jetės sė poetit, sepse: /Nė tė vėrtetė nuk ka asgjė pėrse tė ankohemi/ as pėr kohėn e shkuar/ ndonėse jeta nuk na pėrkėdheli kurrė/, pėr tė vazhduar poezinė me vargjet: /Dhe kėto vargje / i shkėputa nga shpirti/ pėr Ty motra ime/ , shkruan poeti Mazllum Saneja nė poezinė “Letėr motrės”. Ky individualitet i bashkėdyzuar i subjektit lirik dhe i poetit del lirik dhe buron nga mikrokozmosi i krijuesit. Bota e kėtij mikrokozmosi nuk ėshtė e pakuptueshme, madje as individuale. Kjo shihet atėherė kur aromat e kėtyre vargjeve kėrkojnė nėpėr petalet e tė gjitha luleve “tė jetės” sė individit nė kėtė kohė dhe nė kėtė hapėsirė. Dhe atėherė mikrokozmosi i tillė poetik nuk ėshtė i zorshėm pėr t’u kuptuar, madje as pėr t’u shijuar dhe konsumuar nga lexuesi. Pikėpamjet e subjektit lirik tash njėjtėsohen me autorin, nė kėtė rast me poetin, dhe marrin karakter edhe autobiografik ndonjėherė: /Faleminderit motra ime Myrvete/ tani kur jam nė kurbet bredhėrimave/ mė kujtohet bota fėmijėrore/  prandaj porosit motrėn: /Asnjė pikė loti pėr mua/ jeta e njeriut/ qenka vetėm njė shtegtim i pambarim/, sepse edhe ēdo poezi qė e shkruan i duket se ajo do tė jetė e fundit, apo ”sikur ėshtė e fundit”.

Mikrokozmosi poetik nė veprėn e Mazllum Sanejės depėrton nėpėr disa qeliza tė organizmit tė veprės. Kėtu shkruhet pėr vetminė, mallin sėmurjen, urrejtjen,  lirinė, frymėmarrjen e ngushtuar, etj. Kur ėshtė i sėmurė dhe i shtrirė nė sanatorium pėr t’u shėruar, ai shikon nėpėr dritare sepse /Vetėm kėtu lirisht marr frymė/ ... /Kėtu gjithnjė mbretėron qetėsia/. Ky ėshtė elementi qė shprehet me ndjenjėn lirike sepse bėhet kryqėzimi i vetmisė, lirisė dhe sėmurjes. Trinomi i jetės sė kėtillė e ka peshėn edhe mė tė rėndė kur pėrjetohet nė kurbet, siē thotė poeti Saneja. Jeta e mikrokozmosit poetik ėshtė e mbushur edhe me plot dyshime. Ajo shpesh ėshtė e pakuptueshme dhe lavire. Duke qėndruar pezull, apo nė mes, ajo e ka vetėm njė kuptim tė mbushur plot e pėrplot me mallin pėr njeriun, gruan, farefisin, miqtė shokėt, fėmijėrinė. Dhe kjo barrė herė bėhet mė e lehtė, herė mė e rėndė. Krejt kjo varet nga poleni i saj, nga aroma e saj, nga shija e saj nė mikrokozmosin poetik.

 

Figura e shiut dhe balada

 

Vėllimi poetik “Vetėtimė jete” i poetit Mazllum Saneja, gėrshetohet nga njė kolorit i pasur figurativ. Edhe pse disa nga figurat e pėrdorura janė periferike, shumica syresh janė qendrore. Ndėr figurat mė funksionale dhe mė tė suksesshme ėshtė edhe figura e shiut. Ajo bėhet kryesore dhe funksionale, sepse poeti e fillon vėllimin poetik me vargjet kushtuar shiut, gjegjėsisht nė krye tė veprėn ėshtė poezia “Pika”. Kjo poezi ka dy strofa dhe njėmbėdhjetė vargje tė lira me rimė dhe ritėm tė brendshėm dhe fillon me vargjet: /Shi bie/ Nė rrugė dritė diellore/ pėr tė pėrfunduar me kėto vargje: / Nė fund tė atDheut/ Befas zhdavariten retė/ Dhe shkėlqen asfalti nė rrugė/ Nga shira vėrshues/. Figura e shiut nė kėto vargje nuk del e vetmuar, madje as e ndarė. Por, ajo vepron, funksionon dhe bashkohet edhe me elementė tė tjerė poetik tė veprės. Kėshtu, kjo nuk mbetet vetėm figurė pėr figurė nė kuptimin teorik e artistik. Dhe mu kėsaj autori ia arrin me sukses sepse mallin e atDheut e lanė nga shiu, pas tė cilit gjithmonė lind dielli mė i ngrohtė dhe me shkėlqyes. Madje, duke qenė i vetėdijshėm pėr zoret e jetės nė kurbet, pėr vėshtirėsitė dhe pakuptimėsitė e saj larg atDheut, poeti e di se tė tillė e kishte fatin qė nga lindja sepse: /Thonė se kur kam lindur unė/ Vėrshim i madh ka ndodhur/. Ai shi ėshtė i rėndė pėr tė kudo ku gjendet, sepse ia rendon shikimet, mendimet, jetėn. Ia rendon edhe qenien e tij prej njeriu dhe krijuesi. Mirėpo nuk ėshtė pesimist. Sepse atė e shpėton poezia, e cila gjithmonė ėshtė e pavdekshme duke ia njohur tė gjitha skutat e errėta tė njė shpirti tė vrarė. Edhe pse anės Visllės ka vetėm vrer e pelin, subjekti lirik nuk do tė vdesė, por do tė ringjallėt duke hyrė nė legjendė, duke hyrė nė baladė.

Kjo mė se miri shihet nė vargjet e poezisė sė fundit tė vėllimit me titull “Memento”. Nė qendėr tė vargjeve tė saj ėshtė lutja pėr pėrjetėsi. Ajo i drejtohet figurės sė parė njerėzore Evės, e cila mund tė jetė edhe reale. Poeti kėrkon qė kur tė vdesė t’ia lėnė njėrin sy hapur sepse do: /Ta shoh Evėn/ Duke vrapuar fushės sė blertė/ Tė dėgjoi zėrin e saj/ Si kėngėn e bilbilit/ sepse Evėn e ka mike, edhe bibliken, edhe realen, ngase ajo ia ka falur qetėsinė, ngrohtėsinė dhe dashurinė. Elementi i legjendės dhe ai baladesk nė kėto vargje tė poetit Mazllum Saneja kanė figuracion biblik, lirik, por edhe biografik. Me kėto elemente poeti ia arrin t’i afrojė kufijtė qė ndajnė artin nga jeta, individualen nga e pėrgjithshmja. Duke i afruar njėri me tjetrin kėta kufij, madje edhe duke i njėjtėsuar, ai ia del me sukses.

Ka edhe vlera tė tjera tė patjetėrsueshme vėllimi poetik “Vetėtimė jete” i poeti Mazllum Saneja. Kjo ėshtė vepėr e arrirė e kėtij poeti dhe shėnon shkallė tė lartė tė pjekurisė artistike. Madje nė vargjet, figuracionin, metaforat dhe elementė tė tjerė poeti ia arrin qė tė thotė diēka tė veēantė, madje edhe individuale. Kėshtu sigurt ai ecėn kah pėrsosmėria e vargut, shprehjes moderne poetike dhe frymėzimit.


Halil Haxhosaj

Halil Haxhosaj
Botime tė reja:
19 korrik 2007
Prezentime

ARTI I ROMANIT “TRI MOTRA NĖ NJĖ QYTET”

(Rreth romanit  “Tri motra nė njė qytet”, tė Petrit Palushit, botoi  Ombra GVG, Tiranė, 2006).

Pas romanit tė parė me titull “Pėrroi i Andrrės”, shkrimtari Petrit Palushi tash doli para lexuesit me romanin e tij tė dytė “Tri motra nė njė qytet”, me njė titull paksa tjetėr nė shikim dhe lexim tė parė, por mbase, shėnon hallkėn e njė trilogjie romanore. Kjo mund tė arsyetohet sepse nė faqet e romanit rimerren personazhe, madje edhe ngjarje nga romani i parė “Pėrroi i Andrrės”, por edhe nga njė roman tjetėr (“Njeriu qė kujdesej pėr varrin e vet”), ku lexuesi ėshtė njohur me disa fragmente tė kėtij romani tek revista “Mehr Licht”, nr. 29 (f.382-396).

Realiteti i njė kohe artistike
Romani “Tri motra nė njė qytet” ka njė rrėfim tė qartė, madje tė ambientuar si nė lokacion, po ashtu edhe nė kohė dhe hapėsirė. Kėshtu, autori ia arrin qė tek lexuesi tė zgjojė ndjenjėn e ndonjė ngjarjeje tė pėrjetuar, madje edhe tė dėgjuar pėr tė. Kėshtu, arti i romanit “Tri motra nė njė qytet”, ėshtė realitet i njė kohe artistike. Kjo bėhet sepse fati tragjik i tri motrave tė njė qyteti nuk ėshtė aspak i veēantė, madje as unikal nė Shqipėrinė e njė kohe dhe tė hapėsirės sė saj nė kohėn gjysmėshekullore tė sundimit totalitar. Ai fat mund t’i ketė ndodhė secilės femėr, secilit mashkull, madje secilit shtetas, e pse jo edhe jo shtetas tė Shqipėrisė sė asaj kohe, e cila qe shndėrruar nė njė kamp pėrqendrimi pėr shtetasit dhe tė gjithė ata qė ia mėsynin atij vendi pėrrallor tė njė sistemi tė ideologjizuar. Dhe pastaj shtresoheshin rrugėt e njė katrahure, tė njė zhgėnjimi, madje deri nė tragjikė. Rrėfimet e personazheve tė romanit nuk shkojnė dhe nuk rrjedhin njėtrajtshėm, ato gėrshetohen dhe bashkėdyzohen me njėri-tjetrin, por edhe me rrėfimet e personazheve tė tjerė tė romanit, duke krijuar kėshtu mozaikun e frymėzimit tė shkrimtarit. Ky shtrim kalon nėpėr grykat e lėvizjeve tė kryqėzuara qė shprehin shkallėn e lartė tė mjeshtėrisė artistike tė kėsaj vepre letrare. Prandaj, ngjarja gjithmonė mbushet me elementė interesantė saqė lexuesi pret ta shijojė lėngun e fatit tė saj. Rrjedha e rrėfimit nuk trazohet nga ndonjė element jo i rėndėsishėm, qė shpesh nė raste tė tilla te tipat e romaneve, bėhet e pakapshme dhe e pashijueshme. Kėtij kurthi, autori i ikėn me lehtėsi dhe mjeshtri, duke mos u ndeshur me boshėsinė dhe monotoninė e ngjarjes.

Personazhet-ide tė romanit
Edhe pse nė kėtė roman, shkrimtari Petrit Palushi nuk mėton tė ndjekė rrugėn e nėntekstit apo edhe tė shtresimit simbolik, prapėseprapė ai nuk ngurron qė personazhet e tij t’i pajisė me elementet e njė bagazhi artistik-lirik, e pse jo edhe metaforik. Pėrpjesėtimi i kėsaj mėnyre tė tė rrėfyerit artistik nuk ėshtė i ngurtė, madje as i zorshėm dhe statik, por ai manovron dhe vepron aq sa duket i kapshėm, i lehtė, por ka peshė dhe figuracion aq sa i nevojitet nė rast tė tillė. Kėshtu, tri motrat, qė janė personazhe-ide, madje figura dhe karaktere qė ngjizen nė kohėn totalitare nė njė vend tė vogėl, por tė sunduar nga njė sistem i egėr dhe i pamėshirshėm, bėhet duke i paraqitur tė gjitha krajatat dhe ndodhitė e asaj jete dhe asaj kohe.

Pėr Jehonėn thuhet: “Ajo, qe, si tė thuash, ende e re... Nuk i dinte tė fshehtat e dy motrave tė tjera, tė cilat, kur t’i merrte vesh, nėse do t’i merrte vesh ndonjėherė, por si vėshtirė se mund t’i merrte vesh ato tė fshehta, pa dyshim se do tė luante kah mendtė e kresė....”.

Pėr Flakėn, motrėn e ndėrmjetme autori shkruan: “Flitej se qe e dyta prej motrave, mė saktė, e ndėrmjetmja, dhe, endej rrugėve e rruginave tė qytetit sikur tė mos kish bėrė gjė prej gjėje.” Pėr tė vazhduar me pėrshkrimin e karakterit tė saj ideoartistik, i cili duket se ėshtė dominues nė krahasim me tė dy motrave tė saj. “Ajo endej si endacake dhe pa mend nė krye; e mbante kryet pėrpjetė, dhe gjithnjė i bėnte shėrbim vetėm mendjes sė vet dhe tė kėrkujt tjetėr, sa nuk e dinte pėrnjėmend kur niste dita dhe kur mbyllej nata.” Ndėrkaq, protagonisten tjetėr, Vesėn, shkrimtari e paraqet disi mė hutueshėm dhe mė pikėllueshėm, nėse mund tė thuhet kėshtu. Ky pikėllim ka mė tepėr karakter pėr tė shprehur njė pjekuri, e cila vijėzon peshėn e tragjedisė sė njė kohe tė caktuar. Karakteri ideoartistik i personazhit tė Vesės ka shtrirje mė tė thellė dhe depėrton edhe nė qelizat e tjera tė shoqėrisė sė kohės sė caktuar. Ky depėrtim ėshtė njė kuotė e shpagimit tė rėndė tė fajit, qoftė tė kurdisur, qoftė tė bėrė, pėr tė pasqyruar anėn e njė realiteti, tash artistik. “Pėrmendej se edhe ajo qe e hijshme, por s’kishin ē’e donin hijeshinė e saj! Nuk dukej se fliste me kėnd, pėrveēse me vetveten, thuajse kish tė gjitha hallet e botės pėrmbi krye! Edhe ajo e luante bishtin njėsoj si ajo e ndėrmjetmja, Flaka, dhe u pėlqente tė dilnin shpeshherė tė dyja bashkė e tė gjenin strehė andaj kah bunkerėt ...”.  

Prandaj, motrat Lisi: Vesa, Flaka dhe Jehona, vėrtetė kanė metaforat e karaktereve tė subjektit artistik, pėr tė paraqitur realitetin e njė kohe artistike artistikisht nė roman. Kjo gjė i pėrgjigjet thėnies sė Niēes: “Kemi artin pėr tė mos vdekur nga e vėrteta”. Siē duket edhe synimi i autorit Palushi e pėrmbush kėtė kėrkesė tė Niēes, sepse askush mė mirė se shkrimtari nuk di ta pasqyrojė historinė e njė kohe, epoke dhe vendi. Mbase kėshtu veprojnė krijuesit pėr ta pėrjetėsuar jetėn e njė periudhe me tė gjitha peripecitė e saj, me tė gjitha veset dhe virtytet e njerėzve te asaj kohe, gjegjėsisht tė atij sistemi shoqėror. Dhe kėtij qėllimi ai arrin me sukses edhe shkrimtari Petrit Palushi me romanin “Tri motra nė njė qytet”.

Tri motrat Lisi kanė fatin tragjik sepse ardhja e tyre nė Shqipėri krijon tragjedi familjare. Pėrkundėr vėrejtjes sė babait tė tyre se Shqipėria nuk ėshtė vend trėndafilash e lulesh, por vend ferrash dhe qiparisash, kjo del nė shesh nė formėn mė reale, por jo si realitet i tkurrur nė kohė, por i shtrirė edhe mė gjerė. Dhe autori e ka parasysh kėtė fakt qė nė fillim tė faqeve tė para tė romanit. Duke u ndeshur me elemente tė pakuptueshme, motrat jo vetėm qė vėshtirė ambientohen, por secila prej tyre pajiset me karaktere qė do t’i ēojnė deri nė fund. Andaj, ndonjėra syresh edhe pse ndonjėherė ngutet, nuk arrin nė cakun e dėshiruar e vetmuar, por duhet ta ketė edhe miratimin e tė tjerave. Ato dallojnė jo vetėm pėr nga karakteri dhe ndjenjat e brendshme, por edhe nga pamjet fizike, nga mėnyra e jetesės sė tyre krejt perėndimore, dhe gjithēka tjetėr qė binte ndesh me realitetin e kohės. Por, megjithatė janė tepėr njerėzore, shpirtėrisht tė mira dhe bamirėse. Tri protagonistet ndeshin njė realitet krejt tjetėr, por kurrsesi nuk i nėnshtrohen kėtij realiteti.

Forma moderne e rrėfimit
Duke qenė shkrimtarėt bartėsit mė tė mirė tė mentalitetit dhe tė psikologjisė sė njė populli, tek ky roman gjejmė pamje e imazhe tė larmishme tė klithmave shpirtėrore, tė realitetit i cili transfigurohet nė planin artistik, qė ėshtė autonom dhe specifik, pra ėshtė njė status artistik i realitetit shoqėror dhe shpirtėror. Kėtė pėrmasė dhe kėto dimensione artistike, edhe nė planin imagjinues, edhe nė atė semantik i hasim tek romani “Tri motra nė njė qytet” tė Petrit Palushit, ku koncepcionet priren nga shtrirja nė rrafshe konkrete e metafizike tė historisė sė re tė qenies nacionale dhe sociale tė Shqipėrisė. Nė kėto imazhe, situata dhe momente pėrmenden edhe figura e shiut, e ujit, lumit, liqenit, pastaj figurat e dimrit, e vjeshtės, etj., qė janė aluzione pėr imazhe tipike, tė cilat shprehin dhe implikojnė intencėn e shpirtit tė shkrimtarit. Ai kėtė e bėn, duke u mbėshtetur nė parimin e artit, pra nė katharsisin letrar aristotelian. Kjo gjendje efektive pėr shkrimtarin bėhet edhe mė dramatike, sepse tė gjitha stinėt nė qytetin verior ku detyrohen tė jetojnė motrat Lisi: vera, vjeshta, dimri, por edhe pranvera janė tė trishtueshme, pėr to, por edhe pėr banorėt e tij. Pelini i jetės i shprehur figurativisht nga shkrimtari nuk paraqitet i tėri vetėm nė njė stinė, sikundėr shprehet nė tekstualitetin letrar tė romanit, por ai mėton tė pasqyrojė jetėn me tė gjitha anėt dhe vrazhdėsitė e saj nė unazėn e hekurt tė njė totalitarizmi real. Dhe, mbase mu kėtij segmenti, autori Petrit Palushi, ia arrin me sukses, e pse jo edhe nė mėnyrė origjinale dhe karakteristike.

Ėshtė interesant paraqitja e lajmit pėr vdekjen e Flaka Lisit. Ky element aludon nė nuancat e imazheve te romanet e Kafkės, Xhojsit, Dostojevksit, etj. Por, autori i romanit “Tri motra nė njė qytet”, kėtė e shpreh nė mėnyrė autoktone: “Tek kėndi i lajmėrimeve, nė njė fletė fletoreje me do rreshta tė shkruar shkujdesshėm, lajmohej pėr vdekjen e Flaka Lisit. Qe shėnuar edhe ora e varrimit: ora pesėmbėdhjetė e ditės sė nesėrme.”  Dhe kjo paraqet tabelat e fletėrrufeve tė kohės sė sundimit totalitar specifik tė Shqipėrisė. Dhe efekti letrar e figurativ transformohet edhe mė me sukses nė roman, duke u shkrirė nė aftėsinė e autorit. Andaj forma e rrėfimit  ecėn nė hapin e shprehjes moderne me masė tė caktuar, madje aq sa duhet tė ruajė klasiken e domosdoshme. Prandaj ajo ėshtė e hapėt, spontane, interesante dhe e pastėr aq sa ka nevojė tė krijojė abstraksion figurativ pėr t’u ikur shablloneve tradicionale e tė mbingarkuara tė formave tė ngurta letrare. Nėse lexohet nė tėrėsinė e konceptuar, ngjarja e romanit ėshtė e shtrirė nė kohė e hapėsira tė caktuara, por qė ndėrlidhet nga nyja e fatit tragjik, prej sė cilės vartėsohen edhe nuanca tė tjera tematike, edhe kur kėndohet tragjikja e substancės kombėtare nė diakroni, edhe kur kėndohet fati i saj aktual, nė sinkroni. Ky nyjėtim nuk paraqitet i vrazhdė, por nė shumicėn e imazheve, ai ėshtė lirik, madje edhe ndijėsor. Ka edhe elemente tė tjerė qė e bėjnė interesant, shumėshtresor, madje edhe shumėdimensional kėtė roman tė Petrit Palushit.

Njėri prej segmenteve qė shėnon arritje dhe specifikė e cila vazhdon nga romani “Pėrroi i Andrrės” ėshtė edhe pasuria gjuhėsore dhe frazeologjike. Kjo pasuri shėnon edhe njė efekt tjetėr tė shkrimtarit. Ai edhe kėtu sjell fjalė tė reja, madje edhe shprehje interesante dhe tė rralla frazeologjike. Nė kėtė kontekst, duhet vėnė nė dukje pėrdorimi i njė gjuhe me aftėsi tė madhe shprehėse qė e bėn rrėfimin mė tėrheqės

Me romanin “Tri motra nė njė qytet” shkrimtari Petrit Palushi dėshmon pėr aftėsinė krijuese dhe pėr mjeshtėrinė e tij prej shkrimtari, tė cilėn mėton ta bėjė individuale. Mbase kėsaj rrugė ėshtė duke ecur i sigurtė dhe suksesshėm.


Halil Haxhosaj
Botime tė reja:
13 korrik 2007
Prezentime
URTĖSIA DHE IRONIA NĖ ESENCĖN E JETĖS DHE TĖ PĖRVOJĖS

Vepra “Aforizma dhe urti” e Rrustem Binakajt, sjell diēka interesante dhe tė ēmuar nė lėmin e urtive dhe tė aforizmave. Autori duke u marrė me kėtė gjė pėr njė periudhė tė gjatė kohore, esencialisht aforizmat dhe urtitė e kėtij libri jo vetėm qė inkuadrohen mirė, por edhe funksionalizohen artistikisht nė vepėr. Kjo bėhet nė mėnyrė shumė tė lehtė dhe pa asnjė zor e mbėrthim mekanik e teknik qė ndodh shpesh nė raste tė tilla. Dhe kėshtu siombiza e tė tė qėndruarit bashkė tė urtive dhe aforizmave krijon njė melodi tejet tė akorduar, nė njėrėn anė dhe interesante e domethėnėse, nė anėn tjetėr. Tė dyja komponentėt janė rrumbullakuar dhe zhvilluar natyrshėm dhe rrjedhshėm, ashtu siē ka rrjedhė edhe jeta e autorit.

Andaj, duke hetuar dhe shėnuar ndonjė hallkė tė jetės dhe tė pėrvojės sė hidhur tė mjedisit dhe popullit tė kėsaj treve, por edhe mė gjerė, autori ia arrin qė artistikisht ta shtrijė gamėn e vet krijuese me sukses aty ku duhet dhe ashtu siē duhet pa teprime, ndrydhje, zor e mekanizma tė tjerė jo artistikė. Kėshtu, rrjedha e domethėnies sė lėndės tė paraqitur kėtu, nuk teprohet, madje as qė bėhet e mėrzitshme pėr lexuesin. Edhe pse atij ndonjėherė gjatė leximit do t’i duket se i ka dėgjuar disa herė aforizmat dhe urtitė qė gjenden kėtu, prapė se prapė nuk pėrton, madje as nuk ngurron pėr t’i rilexuar dhe shijuar prapė.

Nė qendėr tė lėndės sė paraqitur nė kėtė libėr interesant dhe me lėndė artistike edhe mė interesante, hetohen fjalėt e shpeshta si: besa, burri, trimi, fjala, pėrtacia, tradhtia, grykėsia, mashtrimi, por edhe lufta, sakrifica, UĒK-ja, liria dhe gjaku i derdhur pėr ta fituar atė. Kėshtu shtrirja vertikale dhe horizontale e lėndės depėrton edhe nėpėr stadin e historisė sonė e cila prore ishte njerkė pėr ne. Ky mozaik gėrshetohet me pėrvojėn, madje edhe me virtytet e njeriut tonė, qė i ka ruajtur tė pacenuara dhe tė pa nėpėrkėmbura brez pas brezi, me mburrje dhe krenari. Ky element haset mė shumė te urtitė, por nuk mungon as te aforizmat, duke u funksionalizuar gjerė e gjatė nė libėr.

Aforizmat paraqesin anėt mė tė errėta tė njė shoqėrie nė njė kohė tė caktuar tė jetės. Andaj, edhe kėtu, autori nuk ngurron t’i shėnojė ato qė  nuk hezitojnė qė t’i kritikojnė, madje edhe t’i ironizojnė dhe sarkazojnė veset dhe tė kėqijat. Ky pasqyrim nuk bėhet i dhunshėm, madje nuk del as i kurdisur, por rrėshqet dhe ėmbėlsohet duke u bashkuar me urtinė qė nė kohė kanė shfaqur pasqyrim dhe ironizim tė thellė.

Edhe femra me veset dhe virtytet e saj zė vend tė merituar nė kėtė vepėr. Figura e saj nuk del e ndarė por as e izoluar dhe e nėpėrkėmbur nga meshkujt. Sipas etikės sė aforizmave dhe urtive tė kėsaj vepre, femra ėshtė shtyllė nė familje, nė shoqėri, nė pasuri, e pse jo edhe nė luftė pėr liri dhe tė drejta. Ajo bashkė me burrin pėrbėn pjesėn mė tė bukur, mė interesante, mė shpirtėrore dhe mė tė ndjeshme tė jetės. Ajo, jo vetėm qė e zbukuron jetėn, por edhe e ndėrton, e fisnikėron atė dhe e bėn tejet tė frytshme.

Libri “Aforizma dhe urti” i autorit Rrustem Binakaj, edhe pse ėshtė vepra e parė, jep pėr tė shpresuar se ky autor ka afinitet qė tė paraqitet nė tė ardhmen me vepra tė tjera edhe mė tė suksesshme tė kėtij lloji kaq interesant./ Halil Haxhosaj /


Edhe njė roman tjetėr i Kadaresė nė suedisht
Stokholm, 26 prill 2007
- Dje doli nė qarkullim romani i njėmbėdhjetė i Ismail Kadaresė "Prilli i thyer" i pėrkthyer nė gjuhėn suedeze. Vepra u botua nga shtėpia botuese Albert Bonniers Förlag ndėrsa pėrkthimin e bėri suedezi Dagmar Olsson pėrkthyes i njohur i opusit kadarean nga frengjishtja nė suedisht. "Prilli i thyer" qė nė frengjisht ishte pėrkthyer qysh nė vitin 1982 u ėshtė ofruar adhuruesve tė shumtė suedezė tė artit kadarean me titull "Grymma april" qė nė shqip do tė thotė "Prilli i ashpėr". "Grymma april" bėn fjalė pėr njė dimension tragjik tė jetės sonė qė pėr njė kohė tė gjatė ėshtė dirigjuar (pėr fat tė keq edhe vazhdon tė dirigjohet) nga normat kanunore. Ngjarjet e romanit zhvillohen nė fillim te shekullit XX nė pjesėn veriore tė Shqipėrisė, atje ku sipas normave tė Kanunit ēdo vrasje duhej tė paguhej me vrasje. Fenomeni i gjakmarrjes reflekton edhe nė shumė romane tjera tė Kadaresė qė janė tė njohura pėr lexuesin suedez. Botimin e romanit e shoqėruan edhe shumė kritika letrare qė nė ditėn e parė te publikimit kėtu nė Suedi. Njė studiuse konstaton se romani i fundit i Kadaresė (Grymma april) "ka njė joshje tė qartė sugjestive; ėshtė shumė i mirė, ēuditės dhe tragjik njėkohėsisht". Romanin e shquajnė tregimet e shumta qė tė kujtojnė stilin shekspirian apo kafkian tė tė shkruarit. Pėr romanin "Gjenerali i ushtrisė sė vdekur", botuar nė suedisht mė 1973 me titull: "Den döda armens general" kėtu nė Suedi thuhet sė ėshtė romani mė madhėshtor pas Luftės sė Dytė Botėrore qė kundėrshton pikėrisht luftėn. Gjithė krijimtarinė letrare tė Kadaresė e shquajnė tonet komike, pacifiste, vetėkritike, tragjike dhe mitike njėkohėsisht. Nė romanin e fundit tė pėrkthyer nė suedisht Kadare ngritet kundėr riteve mizore tė gjakmarrjes me shpresė se ato do tė zhduken njėherė e pėrgjithmonė. Edhe njė herė me krenari Kadare me artin e vet letrar mbron te drejtat njerėzore. (Qerim Kryeziu, Suedi)


Halil Haxhosaj

Botime tė reja:
10 prill 2007
Prezentime
Halil Haxhosaj
MAGMA E POEZISĖ NĖ VEPĖR POETIKE

 Qemajl Juniku: “Loti nė aurorė”, poezi, botoi Klubi letrar “Gjon Nikollė Kazazi”, Gjakovė, 2006.

Pas veprės poetike “Me vdekjen nė krah”, poeti Qemajl Juniku e botoi edhe veprėn e tij mė tė re me poezi “Loti nė aurorė”. Shikuar pėr nga radha kjo ėshtė vepra e pestė e kėtij krijuesi, i cili doli me pėrmbledhjen e parė qyshė nė vitin 1994. Prej asaj kohe e deri tash, Qemajl Juniku dėshmoi pėr njė talent, kulturė e pse jo edhe pėr njė observim paksa tjetėr poetik. Kjo mund tė konsumohet nga lexuesi i kėsaj poezie, sepse aty gėrshetohen tė gjitha tė bėrat, ngjarjet, ndodhitė, insinuatat, peripecitė, madje edhe kėnaqėsitė, tragjeditė dhe tė qenit apo tė mos qenit e popullit tonė nė njė fatum tė shrregullt historik nė fund tė njė shekulli dhe tė njė mileniumi. Andaj edhe frymėzimi i poetit ėshtė njė lot nė aurorė i cili, mbase, pikonte prore nėpėr njė kujtesė tė dehur qė tė klith si ofshamė, bashkė me tmerrin dhuratė fati nėpėr agoni, nėpėr vėrbim duke u kacafytyr me vdekjen ironike e tė pamėshirshme. Pas njė viti tė mbrapsht plot pafytyrėsi, tė vonuar, tė helmuar me ēudira tė frikshme, tė tmerrshme, subjekti lirik i poetit udhėton gjithkah e kah mundėt duke kaluar udhėkryqeve tė njė natyre tė vdekur plot rėnkime pėr tė kėrkuar njė dashuri qė ishte duke u sosur, sepse:

Heu

Se ē’qenkan tharė shpresat

Myku i paska kapluar ėndrra.

Vetėm kėshtu, pra nė kėtė natyrė tė tmerrshme duhet tė jetojė nėse mundet edhe dashuria, Por ėshtė e pamundshme ngase pėllumbat janė tė plaguar, andaj edhe gugatjet e tyre janė tė pėrvajshme pėr ēatitė e mbetura shkretė, ngase:

Janė venitur lulet e ėndrrave

Asnjė rreze nė aurorė

Dashuri e sosur

 -thotė poeti nė poezinė me tė njėjtin titull.

Loti i vajit poetik nuk ndalet ende. Ai pikon dhe rrėshqet pėr ēdo agim tė njė kohe tė sėmurė, tė njė kohe nėpėr tė cilėn duhet tė pėrbirohet jeta. Madje, pėr ta pasqyruar sa mė mirė dromcėn dhe gjėmėn e saj, poeti e ngjyen penėn e tij mu aty ku dhemb mė sė shumti, mu aty ku shpirti lėngon e loti derdhet deri nė njė kujtesė tė dehur. Andaj, nuk ėshtė e ēuditshme nėse ndonjėherė edhe morti bėhet lindje, edhe lindja bėhet mort nė vargjet e kėsaj poezie. Sepse ēdo gjė duhet tė kalojė nėpėr njė gjykatė e cila i ka tė parapara disa seanca gjyqėsore kundėr lirisė, njerėzores, njeriut, drejtėsisė, diellit, rrezeve. E gjithė kjo shpaloset poetikisht nė qerthullin “Dėshpėruese” tė veprės “Loti nė aurorė” tė Qemajl Junikut. Ky qerthull poetik fillon me vargjet e poezisė mė tė njėjtin titull:

Dhe prapė u nisa rrugėtimit tė marrė

Me kėmishėn e shkyer tė drejtėsisė

 pėr tė vazhduar gjykimi i marrėzisė, sepse:

Djajt mbanin rendin

E drejta lotonte nga sytė e ndėrgjegjes

E gjithė kjo lėndė poetikisht sendertohet nėpėr nėntė rrathė, qė nė tė vėrtetė janė nėntė gjykime nėpėr rrathėt e ferrit, nėpėr nėntė numrat imagjinarė tė visareve tona kombėtare, qė janė nėntė kėlthitje, ofshama e rėnkime. Dhe nė tė gjitha kėto gjykime, pra qė nga i pari deri tek i nėnti, subjekti lirik ėshtė i gjykuari, i cili ėshtė i pambrojtur as nga ligji, as nga dielli, as nga qielli, e as nga drita. Dhe nėpėr tė nėntė gjykimet nuk duhet tė mos ndihet asgjė, madje, sepse edhe ndėrgjegja ėshtė fajtore sipas porotės sė gjykatores. Andaj nė secilėn seancė, gjykimi ka epitetin e vet si: gjykimi i parė mbron turpin e kohės dhe mburret me marrėzitė, nė gjykimin e dytė koha kėrkon viktima nė emėr tė drejtėsisė, edhe frymėmarrja ėshtė e ndaluar nė gjykimin e tretė, nė tė katėrtin mashtruesit betohen nė emėr tė Zotit, nė tė pestin tė pandehurit qoftėlargu i rri mbi kokė i veshur me lėkurė tė dhelprės, nė gjykimin e gjashtė konstatohet vetėvrasja e ndėrgjegjes nė litarin e drejtėsisė, nė tė shtatin kujtesėn e ndrydh frika, nė tė tetin nuk dilet nga dremitja dhe nga agonia qė nė gjykimin e nėntė tė triumfojė e mira dhe e drejta sepse:

Nė ballin e gjykatėsit djersėt e pėndimit

Rrėke/ Ndihmona o Zot.

Por, prapė, ideali i subjektit lirik nuk ka siguri, sepse diēka e madhe ka ndodhur diku nė njė kohė dhe nė njė hapėsirė. Andaj ende nuk ėshtė i sigurt se a do tė mbijetojė pas tė gjitha gjykimeve. Nė qerthull poetik “A do tė mbijetojmė” tė veprės sė Qemajl Junikut ndeshen disa elemente qė duken paksa imagjinare, sepse jeta ka marrė njė kuptim tjetėr ngase nėpėr hullirat e vatanit mashtruesit hapin llotarinė e zhgjėnjimit, andaj ėshtė vėshtirė tė mbijetohet nė kėtė katrahurė. Mbase fati i tillė nė kėtė hapėsirė e ka peshėn e rėndė, madje edhe historinė e njė kohe tė ēmendur. Nė hapėsirėn e hidhur fryjnė stuhi qė varrosin gėzimin, pastaj zgjojnė mllefin, i zgjojnė plagėt e moēme, ftofet dielli dhe errėsohet qielli. Por mė nė fund diēka lėviz mirė, diēka ecėn drejt, diēka frymon mė shlirshėm dhe mė gėzueshėm dhe poeti thėrret me vargjet veta mikun:

Bėhu dritė nė aurorė

... Bėhu ēfardo miku im

Kėsaj kohe tė ēmendur

Vetėm kob jo.

Lėnda poetike, frymėzimi dhe interesimi tematik i poetit Qemajl Juniku pėr vargjet e veprės “Loti nė aurorė” buron dhe shtresohet nėpėr pesė qerthuj poetikė, tė cilėt pėrbėjnė tėrėsinė e veprės. Por, shikuar pak mė thellė, lexuesi i vemendshėm do tė hetojė se qerthullimi kėtillė mund tė jenė edhe hallka tė veēanta tė veprės nė tėrėsi. Edhe kėshtu tė renditur njėri pas tjetri, qerthujt poetikė: 1.Kujtesė e dehur, 2. Ofshamė, 3. Mot i mbrapsht, 4. Dėshpėruese dhe 5. A do tė mbijetojmė, paraqesin njė pėrlotje tė subjektit lirik nė aurorėn, pra nė agun e njė dite, e cila moti ėshtė duke u pritur pėr tė ardhur nė kėto troje. Andaj ardhja e saj e bėn pritjen tė pėrlotur, dėshpėruese, tė mbrapsht, ofshamė, e cila  mbetet njė kujtesė e dehur nėpėr stinė, mote e shekuj.

Ka edhe kėnde dhe obeservime tė tjera prej nga mund tė vėshtrohen, analizohen, lexohen dhe intepretohen vargjet e pėrmbledhjes poetike “Loti nė aurorė” tė Qemajl Junikut. Por, kjo vepėr shėnon njė tė arrirė tjetėr tė kėtij poeti, i cili ēdoherė sjellė diēka nė opusin e vet letrar. Edhe kėsaj here kėtij synimi ia arriti me sukses.


Botime tė reja:
20 janar 2007
Prezentime
Halil Haxhosaj

PĖRPUTHJA E KOHĖS SĖ NJĖ KRIJUESI
Sejdi Berisha: “Shpėrputhje kohe”, Ese, recensione, ndijėsime, botoi Club Kultura, Pejė, 2006.

Opusit tė vet krijues, Sejdi Berisha, ia shtoi edhe njė vepėr, e cila veē sa doli nga shtypi, Madje, kėtij opusi, krijuesi Berisha, pėrveē shtimit cilėsor ia shtoi edhe vėllimin prej afėrsisht 350 faqesh. E them kėtė jo vetėm sa pėr definim sipas rregullit, por pėr tė shprehur mendimin se nga kjo vepėr mund tė botoheshin minimum dy vėllime mjaft serioze me nuanca tė ndryshme. Por, edhe kėshtu vepra “Shpėrputhje kohe” e mbush zbazėtirėn e sotme kur thuhet dhe konstatohet se po shkruhen pak recensione dhe kritikė letrare pėr veprat e botuar kėtu tek ne nė Kosovė.
Lėnda e pėrfshirė brenda 350 faqesh me titull tė pėrbashkėt “Shpėrputhje kohe” qė mėton pėr t’u puthitur nė kėtė vepėr me ese, recensione e ndijėsime tė autorit, ngėrthen nė vete bukur dhe sintagmatisht lėndėn e pėrfshirė kėtu. Titulli i veprės asocion me vet kohėn, mjedisin, mėnyrėn, qėndrimin dhe gjndjen e realitetit tonė nė kėtė hapėsirė tė qujatur Ballkan, Kosovė, nėse doni edhe Evropė. Mbarėshtrimi i kėtillė i shkrimeve tė shkruara dhe tė botuara nė shtypin tonė brenda periudhės 6 vjeēare, 2000-2006, kombinohet herė me dashje e herė pa dashje, por asnjėherė me forcė e dhunė, me zori e me ngulfatje, pėr sintagmėn kryesore shpėrputhje tė emėrtimit kohė tė veprės. Dhe e tėrė lėnda e pėrfshirė nė vepėr krearohet nė 6 kapituj, qė nė njėfarė mėnyre janė shkrime qė e begatojnė jo vetėm kėtė vepėr, por do tė thoja tėrė krijimtarinė e deritashme letrare tė Sejdi Berishės. Andaj, disa nga kapitujt e veprės mund tė qėndrojnė edhe libra me vete, por edhe kėshtu kanė domethėnie dhe vlerė tė lartė artistike. Vepra hapet me shkrimin e autorit “Nė vend tė hyrjes” i cili ėshtė njė “arsyetim” pėr “mėkatin” e tij pse e ka shkruar librin, ēka mund tė lexojė lexuesi nė libėr, ēka do ta mundojė atė, si duhet t’i tejkalojnė dhembjet pėr ata qė nuk janė mė, duke pėrfunduar: “Ndoshta do ta mėsoni plotėsisht formulėn e kėngės sė shpirtit, e atėherė do tė keni telashe me mua dhe me vetveten! Por, edhe mund tė mos e lexoni fare kėtė libėr. Pėr kėtė vendosini Ju vetė!”
Nė kapitullin e parė: Historia e dhembjes” i cili pėrbėhet prej njėmbėdhjetė shkrimesh qė nė tė vėrtetė janė njėmbėdhjetė ese publicistike me tematikė tė pėrbashkėt ndijėsimin, shprehen anėt mė sublime, mė lirike e ndijėsore tė autorit. Pėrsonazhet janė nga anė, mese, nivele dhe kohė tė ndryshme, tė cilėt krijojnė paralele e meridiane tė globit eseistik dhe publicistik tė Sejdi Berishės. Nė kėtė kapitull ndeshemi me vetėvrasjen, historinė e dhembjes, me glasat nė pėrmendore, me kungullin mbi ujė dhe ambasadorėt e kombit, me Bekim Fehmiun, me Kullat e Dukagjinit dhe me ofshamat e aktorit plak, por edhe me Franc Kafkėn dhe me dashurinė e fundit tė shokut tė klasės. Nė kėtė kapitull gjendet tė gėshetuar, shpirti, ndjenja, lirizmi dhe zemra e krijuesit Sejdi Berisha.
Ndėrsa, kapitulli i dytė me recensione, vėshtrime e promovime, ėshtė mė voluminozi nė vepėr, sepse kėtu autori pėrfshin recensione dhe vėshtrime kritike pėr mė se 24 vepra gjinish dhe zhanresh tė ndryshme letrare. Natyrshmėri tė njėjtė me kėtė ka edhe kapitulli i tretė “Krijuesit e rinj – Zėri i tė ardhmės” ku pėrfshihen po ashtu katėr recensione dhe vėshtrime pėr krijues tė rinj qė kanė talent pėr t’u marrė me krijimtari letrare dhe artistike. Prandaj, nė kėta dy kapituj, tė cilėt mund tė bashkohen nė njė, autori Berisha shkruan jo vetėm pėr vepra letrare nė poezi, tregime, roman, publistike, por edhe pėr vepra shkencore, historike, monografike, pėrkujtime, e tjerė.
Nė kapitullin e katėrt me titull “Pėrvjetore krijuesish” janė paraqitur vetėm tri shkrime. Dy shkrimet e para janė pėrkushtime, gjegjėsisht traktesa tė autorit nė kremtimin e 70 vjetorit tė lindjes dhe 40 vjetorit tė krijimtarisė letrare tė Xajė Nurės dhe Hasan Gjonbalajt. Nė kėto shrkime paraqitet vlera e opusit letrar dhe rėndėsia e vepravew tė shkrimtarėve Xajė Nura dhe Hasan Gjonbalaj, tė cilėt kanė shėnuar tė veēantat e tyre edhe nė letėrsinė tonė prej kėtyre vjetėve. Ndėrsa, shkrimi i tretė me titull: “Njeriu i fikseve tė rrjedhave tė ngjarjeve historike” ėshtė pėrkushtim nė manifestimin pėrkujtimor kushtuar veprimtarisė krijuese tė shkrimtarit, luftėtarit, muzikantit dhe patriotit tė paepur, Jusuf Gėrvalla. Duke shkruar pėr krijimtarinė letrare tė tij, autori Berisha nė mes tė tjerash thotė: “Kėtė, Jusufi e bėri, sė paku pėrmes tri rrafsheve shumė tė rėndėsishme (fjala ėshtė pėr krijimtarinė e tij), siē ėshtė letėrsia, muzika dhe gazetaria, ndėrsa nėna dhe vendlindja, ishin dy forca tė pashterrshme tė jetės dhe tė veprės sė tij”.
Kapitulli i pestė pėrfshinė pjesėn e ndijshme tė veprės qė titullohet “Ndijėsime”. Andaj nuk ėshtė e rastėsishme pse autori nė sqarimin e llojit tė verpės e fut kėtė sintagmė si alternativė tė veēantė dhe tė dalluar. Kėtu pėrfshihen gjashtė shkrime tė cilat cilėsohen si “Kujtime pėr ata qė nuk janė mė”, kushtuar aktores sė ndjerė Melihate Ajeti, aktorit Xhevdet Lila, poetėve dhe shkrimtarėve: Rrahman Dedaj, Zejnullah Halili dhe Frederik Reshpja dhe redaktorit tė filmit nė RTP, Namik Rexha. Melihate Ajetin, aktoren mė tė mirė, e cila artit tetatror tė Kosovės i dha afro 140 kreacione skenike, autori Sejdi Berisha e quan “Erveheja e Kosovės”. Ndėrsa pėr poezinė e Rrahman Dedajt shprehet: “”Me sy kėnge”, libri i parė i Dedajt qė u botua nė vitin1962, qė nga titulli dėshmon se si duhet ndėrtuar dhe krijuar jetėn, pra, me sy kėnge, e kėnga ka gėzimin, dhembjen dhe therjen!”. Kurse nė shkrimin “Ta marrim nėn sqetulla varrin e poetit ...!”, koment me rastin e dėmtimit tė varrit tė poetit, Zejnullah Halili, shkruan: “Andaj, vetvetiu shtrohet pyetja se si ka vendosur dikush tė lėndojė varrin e kėtij krijuesi, tė lėkund eshtrat e Zejnės, i cili aq shumė e deshi kėtė tokė dhe njeriun e kėtij trolli ....”
Dhe kėshtu, nė kapitullin e gjashtė dhe tė fundit tė veprės “Shpėrputhje kohe”, Sejdi Berisha do ta fut vetėm shkrimin tematik tė prezantuar nė Sesionin kushtuar kulturės dhe gjendjen se monumenteve kulturore dhe historike nė komunėn e Pejės, mė 1 korrik 200 dhe nė Tryezėn e rrumbullakėt kushtuar probleme kulturore tė mbajtur mė 26 mars 2006. Nė kėtė shkrim autori shprehet pėr tė gjitha momumentet kulturore, krijuesit, veprimtarėt dhe pionierėt e parė tė tė gjitha lėmive krijuese tė Pejės dhe rrethinės sė saj. Ky shkrim mund tė shfrytėzohet edhe si material interesant historik dhe dokumentar.
Shkrimtari, publicisti dhe krijuesi Sejdi Berisha me kėtė vepėr dėshmoi edhe kėsaj here se ėshtė ndėr ato pena tona frytdhėnėse qė nuk i mungoi kurrė puna, madje as guximi pėr tė shkruar dhe krijuar.


Botime tė reja:
2000-2006
Vitrin Librit - Prezentime